MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Stasys Šedbaras

ADMINISTRACINĖ
ATSAKOMYBĖ
VADOVĖLIS
 PRATARMĖ
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įrašyta, kad lietuvių tauta
siekia inter alia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisi­
nės valstybės".
Neabejotina, kad šie žodžiai apibūdina labai svarbias bendras žmogiš­
kąsias vertybes. Gal kai kam, didžiąją dalį gyvenimo praleidusiam totali­
tarinės valstybės okupacijos sąlygomis, tokie žodžiai gali pasirodyti esą
tuščias oro suvirpėjimas, nepasiekiama, neįgyvendinama svajonė.
Pilietinė visuomenė, teisinė valstybė ir panašios kategorijos praeitimi
gyvenantiems žmonėms atrodo kaip kažkokie svetimi atributai, kuriuos,
jeigu kam nors jų reikia, turėtų atnešti, „duoti" valdžia: Prezidentas, Sei­
mas, Vyriausybė...
Kaip ir kada tūlas pilietis (-ė) supras, kad pilietinė visuomenė - tai jis
(ji) ir jo (jos) kaimynai, neužtrenkiantys lango prieš pagalbos prašančiojo
nosį, besirūpinantys švaria ir saugia aplinka, tai jis (ji) ir kiti miestelėnai,
vien dėl savo trumpalaikio patogumo nestatantys automobilio ant po kai­
myno langais augančios pievelės, nemėtantys nuorūkų ant šaligatvio ir
neleidžiantys to daryti kitiems?!
Įžanginiame straipsnyje „Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir
Vakarų teisės tradicija" knygai M Glendon, M. Gordon, Ch. Osakwe. Va­
karų teisės tradicijos Egidijus Kūris perpasakoja amerikiečių teisės profe­
soriaus Haroldo Beįmano jam pasakytus žodžius: „Jūs [Vidurio ir Rytų
Europos tautos - E. KĄ per daug iškeliate valstybės reikšmę. Bet kas tai
yra valstybė? Pažvelkite į Ameriką. Amerika yra valstybė tarptautinių san­
tykių požiūriu. Bet socialiniu ir teisiniu požiūriu Jungtinės Amerikos Vals­
tijos nėra valstybė. Tai visuomenė!" 1
Būčiau linkęs labai abejoti, ar profesorius H. Bermanas lygiai tą patį
pakartotų šiandien, po siaubingųjų rugsėjo 11-osios įvykių, nors kai rašo­
mos šios eilutės praėjo daugiau kaip treji metai. Akivaizdu, kad tik ryž­
tingos priemonės, kurių pajėgi imtis tik valstybė, panaudodama visas tu-

1
E. Kuris. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija //
M. Glendon, M. Gordon, Ch. Osakwe. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai,
1993. P. XIII.

11
 ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
rimas galias, gali užkirsti kelią tokioms ar panašioms katastrofoms, užtik­
rinti žmonių saugumą ir tvarką savame krašte.
Tiek visur kur, tiek ir žmonių bendruomenėje privalo egzistuoti tam
tikra jėgų pusiausvyra. Kai ji pažeidžiama gamtoje, kyla taifūnai, kitokie
kataklizmai. Suirusi socialinių jėgų pusiausvyra gali išprovokuoti ginkluo­
tus konfliktus ir net karus, nusinešančius milijonus žmonių gyvybių. Ne­
galėdamas naudotis prigimtinėmis ir kitokiomis jam priklausančiomis tei­
sėmis, žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, pasitikėjimą savimi ir labai
svarbiais socialiniais institutais: valstybe ir teise.
Žmonių bendruomenės santykiai grindžiami ne laukine kova už būvį,
o interesų derinimu ir kompromisų paieška. Kuris nenori paklusti socia­
linio gyvenimo principams, tas turi pajusti savo netinkamo elgesio pada­
rinius tokiu mastu ir tokiu būdu, kad aplinkiniams neliktų kliūčių naudo­
tis visomis jiems priklausančiomis teisinėmis vertybėmis. Todėl žmonių
bendruomenė sukuria tam tikrą politinę organizaciją - valstybę, kurios
vienas iš uždavinių yra prireikus jėga užtikrinti daugumos nustatytų elge­
sio taisyklių laikymąsi. Kad ir kokiu lygmeniu - policininko, teisėsaugos
institucijos ar visos valstybės - visada turi galioti bendras principas: „Jei­
gu negerbia, turi bijoti!" Kitaip įsivyraus socialinių santykių anarchija,
nebaudžiamumas, nepagarba kito asmens teisėms ir laisvėms.
Gerbti vienam kito orumą, teises ir laisves sukurta ištisa mokymo ir
auklėjimo sistema, pradedant šeima ir baigiant mokymo ir ugdymo įstai­
gomis. Tačiau jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių vienas ar kitas as­
muo nejaučia jokios pagarbos aplinkiniams, žmonių bendruomenės nu­
statytoms elgesio taisyklėms, per amžių amžius susiformavusioms
bendroms žmogiškosioms vertybėms, nebelieka nieko kito, kaip, anot pro­
fesoriaus Alfonso Vaišvilos, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą1, t. y. at­
imti iš pažeidėjo tiek, kiek nederamu elgesiu jis neteisėtai atėmė iš kitų
asmenų.
Vadinasi, žmonių bendruomenė privalo turėti mechanizmą, kuris už­
tikrintų minėtą teisių ir pareigų pusiausvyrą. Visų pirma, reikia tam tik­
ros institucijos, kuri priima taisykles, nustatančias elgesio vienoje ar kito­
je situacijoje standartus. Modernioje visuomenėje - tai įstatymų, kitų teisės
aktų leidybos funkcija.
Minėjome, kad toli gražu ne visi visuomenės nariai linkę paklust i dau­
gumos valiai. Vadinasi, tai dar nereiškia, kad priimtos geros taisyklės au­
tomatiškai taps teisine tikrove. Reikia jų įgyvendinimo mechanizmo, o jis
suprantamas kaip vykdomoji funkcija.
______________________________
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 353.
12
Pratarmė
Modernioje visuomenėje neišvengiamas dar vienas mechanizmas, kuris
užtikrina, kad tiek taisyklių leidyba, tiek jų įgyvendinimą užtikrinantys
veiksmai, taip pat paskirų asmenų poelgiai nepažeistų tam tikrų žmonių
bendruomenės susitarimų. Tai yra teismo funkcija.
Jeigu yra minėtų trijų funkcijų, arba valstybės valdžių, vykdymo tinka­
ma pusiausvyra, galima pagrįstai teigti, kad ši žmonių bendruomenė su­
kūrė bent jau teisinės valstybės prielaidas.
Šiuolaikinėje visuomenėje kaip savaime suprantamas trijų valstybės
valdžių egzistavimas ir reikiamas jų tarpusavio santykių modelis nereiš­
kia, kad šios valdžios yra atskirtos viena nuo kitos neperžengiama siena.
Tai ypač pasakytina apie vykdomąją valdžią.
Vykdomoji valdžia, visų pirma būdama skirta įgyvendinti įstatymus ir
kitus parlamento priimtus teisės aktus, tuo pat metu užsiima teisėkūra, ka­
dangi vien tvarkomojo pobūdžio veiksmais tinkamai įgyvendinti visų par­
lamento priimtų teisės aktų dažnai neįmanoma. Tada atitinkama vykdo­
mosios valdžios institucija išleidžia įvairaus lygmens ir pobūdžio
poįstatyminius teisės aktus (nutarimus, įsakymus, potvarkius ir pan.), ku­
rie neperžengiant įstatymo nustatytų ribų detalizuoja jo normas, nustato jų
vykdymo tvarką, kitus teisės normų įgyvendinimo mechanizmo elementus.
Savaime suprantama, kad įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimo me­
chanizmas apima ir tinkamą jų vykdymo kontrolę. Kitaip tariant, vykdo­
moji valdžia yra atsakinga ir už tai, kad teisės akte suformuluota elgesio
taisyklė taptų žmonių tarpusavio bendravimo būdu, pavirstų tokiu teisi­
nės tikrovės modeliu, kokį įsivaizdavo ir kokio siekė tos taisyklės leidėjas.
Akivaizdu, kad atsiras asmenų, kurie dėl įvairiausių priežasčių igno­
ruos šį teisinės tvarkos modelį. Pažeidus teisės akte įtvirtintą elgesio tai­
syklę, šis faktas teisinėje valstybėje automatiškai turi sukelti tam tikrą
„grandininę reakciją": siekiant apsaugoti pažeista norma saugomą teisi­
nę vertybę nusižengusio asmens elgesys turi būti koreguojamas pagal vi­
suotinai pripažįstamus elgesio standartus, prireikus - ir prievartos prie­
monėmis. Vadinasi, turi būti pradėtas ir atliktas reikalingas tyrimas,
išaiškinamos teisės pažeidimo aplinkybės ir pritaikomos reikiamos teisi­
nės priemonės, būtinos, minėta, kad būtų pakoreguotas nusižengusiojo
elgesys, jam ir kitiems asmenims prevenciškai užkirstas kelias ateityje ne­
daryti tokių pažeidimų.
Teisė taikyti prievartos priemones yra valstybės monopolis. Padarius
pačius pavojingiausius teisės pažeidimus (nusikaltimus), skiriamos kri­
minalinės bausmės. Jas skiria tik teismas. Tačiau siekiant nustatyti kaltus
asmenis, išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes reikalinga sudėtinga, kartais
ilga ir sunki valstybės institucijų, jų pareigūnų veikla. Šią veiklą dažniau­
siai ir atlieka vykdomosios valdžios subjektai. Jos metu dažnai reikia pri-
13
 ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
taikyti įvairias prievartos priemones (išlaužti namo, kuriame pasislėpė
įtariamasis, duris, jį persekiojant panaudoti šaunamąjį ginklą, kovinius
imtynių veiksmus ir daugybę kitų). Nustačius kaltininką ir jį nuteisus, vyk­
dyti paskirtą bausmę vėl perduodama vykdomajai valdžiai. Net ir atlikus
bausmę linkusiems vėl nusikalsti asmenims gali būti kurį laiką taikomi
tam tikri teisių ir laisvių apribojimai (administracinė priežiūra).
Šiuolaikinis žmogus yra susaistytas šimtais tūkstančiais santykių su ki­
tais žmonėmis, jų kolektyviniais susivienijimais (institucijomis, įstaigo­
mis, įmonėmis, organizacijomis ir pan.). Dalyvaudamas šioje gausybėje
socialinių ryšių, žmogus dažniausiai susiduria su vykdomosios valdžios
subjektais. Leidimai vykdyti statybą, licencijos verstis kontroliuojama veik­
la, įmonių ir organizacijų, taip pat nekilnojamojo turto ir pan. registravi­
mas, pensijų ir pašalpų skyrimas, stojimas valstybės tarnybon ir jos atliki­
mas ir daugybė kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų atliekama būtent
vykdomosios valdžios įgyvendinimo srityje.
Visi šie veiksmai turi būti atliekami vienokia ar kitokia teisine forma,
laikantis daugiau ar mažiau reglamentuotų taisyklių. Jas pažeidus taip
pat atsiranda teisinės tvarkos defektų, kurie turi būti likviduoti reikiamai
koreguojant socialinių santykių dalyvių elgesį.
Esant tokiai gausybei veiksmų prižiūrėti tvarką ir atkurti teisių ir pa­
reigų pusiausvyrą gali dažniausiai tik patys vykdomosios valdžios subjek­
tai. Jie tikrina ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos tvarkos, pada­
rius administracinės teisės pažeidimą, atlieka administracinį tyrimą, skiria
administracinės atsakomybės priemones - administracines nuobaudas.
Tuo pat metu įgalioti vykdomosios valdžios subjektai taiko kitokias admi­
nistracinės prievartos priemones, padedančias tinkamai ištirti padarytą
teisės pažeidimą, nutraukti jį arba užkirsti jam kelią, jeigu teisės pažeidi­
mas dar nepadarytas.
Be to, kadangi vykdomoji valdžia atsakinga už viešąją tvarką ir visuo­
menės saugumą, iškilus pavojui žmonių gyvybei ar sveikatai (dėl gamtos
katastrofų, epidemijų, agresyviai nusiteikusių psichiškai nesveikų žmo­
nių ir kitų priežasčių), reikiamas administracinės prievartos priemones ji
įgaliota taikyti ir nesant teisės pažeidimo.
Šioje knygoje kaip tik ir analizuojamos administracinės prievartos prie­
monės, kurių kartais tenka imtis vykdomosios valdžios subjektams sie­
kiant valstybėje užtikrinti tvarką ir žmonių saugumą. Teisininką prievarta
visų pirma domina tik kaip teisėtvarkos užtikrinimo priemonė, kaip vals­
tybinės valdžios įgyvendinimo metodas. Kadangi bet kokia teisinė prie­
varta, net ir taikoma pačiais geriausiais sumetimais, ją patiriančiam as­
meniui sukelia psichologinį diskomfortą, kartais net norą priešintis,
nekalbant apie tai, kad ja įsibraunama (kartais gana esmingai) į Konsti-
14
Pratarmė
tucijos garantuotas žmogaus teises ir laisves, labai svarbu, kad pačios prie­
vartos priemonės bei jų taikymo mechanizmas būtų nustatomi ir įgyvendi­
nami griežtai laikantis teisės normų reikalavimų. Tai ypač pasakytina apie
administracinės atsakomybės priemones - administracines nuobaudas,
kurios (ypač administracinis areštas ar piniginė bauda) savo esme ir paskir­
timi artimos kriminalinėms bausmėms. Todėl šioje knygoje pateikiami ne
tik sausi postulatai apie administracinės atsakomybės esmę, paskirtį ir vietą
šalies teisinėje sistemoje, bet ir kai kurie diskutuotini klausimai ir siūly­
mai, kaip būtų galima tobulinti šį administracinės teisės institutą, kad dėl
jo nekiltų problemų Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konven­
cijos ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo aspektu.
Nemažai vietos skiriama ir juridinių asmenų administracinei atsakomy­
bei, kadangi kitos artimos savo esme atsakomybės rūšies (baudžiamosios)
taikymas juridiniams asmenims nebekelia jokių abejonių.
Vadovėlis parašytas pagal Mykolo Romerio universiteto Administra­
cinės teisės ir proceso katedros parengtą studijų dalyko Administracinė
atsakomybė bendrosios dalies programą, taip pat pagal studijų dalyko Ad­
ministracinė teisė programos dalis, skirtas administracinio poveikio prie­
monių taikymo materialiniams ir procesiniams aspektams.
Vadovėlyje nagrinėjami klausimai daugeliu atvejų susiję ir su Mykolo
Romerio universiteto Teisėsaugos fakulteto parengtomis studijų dalykų
Administracinio proceso teisė ir Administracinė teisė programomis.
Šis vadovėlis gali būti naudingas taip pat Vilniaus universiteto Teisės
fakulteto studentams, studijuojantiems pagal Konstitucinės ir admi­
nistracinės teisės katedros parengtas Administracinės atsakomybės ir Ad­
ministracinio proceso programas bei pagal Vytauto Didžiojo universiteto
magistro studijų krypties Viešasis administravimas studijų programą Admi¬
nistracinė teisė.
Tuo pat metu autorius mano, kad kai kurios šios knygos mintys gali
būti naudingos ne tik teisės studentams, bet ir įvairių sričių praktikams,
dirbantiems tiek teisėkūros darbą, tiek susiduriantiems su administraci­
nės prievartos taikymu kasdienėje veikloje.
Autorius nuoširdžiai dėkoja recenzentams, taip pat Vilniaus apygar­
dos teismo pirmininkei Zitai Smirnovienei, nepaisant didžiulio užimtu­
mo radusiai laiko perskaityti rankraštį ir savo patarimais prisidėjusiai prie
vadovėlio tobulinimo.
15
 I DALIS

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS
PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS
PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
 1 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖ PRIEVARTA — VIENAS IŠ
VALSTYBINIO VALDYMO METODŲ

1. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS SĄVOKA,

PASKIRTIS IR YPATUMAI
Valstybės valdymas - tai valstybinio valdymo subjekto tiesioginis, kryptin­
gas poveikis valdymo objektui. Šiame procese įgyvendinami valstybės val­
dymo tikslai, uždaviniai ir funkcijos. Viso to siekiama tam tikra būdų,
priemonių sistema, per kurią pasireiškia valdžios poveikis, valdymo funk­
cijų dinamiškumas. Šie būdai, priemonės ir yra valstybinio valdymo me­
todai. Kalbėdami apie valstybinio valdymo metodus turime omenyje tai,
kaip įgyvendinamas valstybinis valdymas, kaip praktiškai užtikrinamos jo
funkcijos, kaip galiausiai valdymo subjektas priverčia valdymo objektą
paklusti tikslingiems vykdomiesiems tvarkomiesiems reikalavimams.
Valstybinio valdymo metodai - tai vykdomosios valdžios institucijų ir
įstaigų, valstybės pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų tiesioginio
valdžios poveikio valdymo objektams (valdomiesiems) būdai ir
priemonės.
Valstybinio valdymo metodai yra konkretūs vykdomosios valdžios sub­
jektui pavestų uždavinių praktinio įgyvendinimo būdai. Kitaip tariant, tai
yra vykdomosios valdžios įgyvendinimo priemonės.
Pagrindiniai valstybinio valdymo metodų bruožai yra šie:
1) jie taikomi įgyvendinti valstybės valdymo funkciją, atskleidžia vals­
tybės vykdomosios valdžios paskirtį;
2) yra tam tikros vykdomosios valdžios subjektų priemonės siekiant
įgyvendinti jiems pavestą kompetenciją;
3) per juos tiesiogiai atsiskleidžia vykdomosios valdžios subjektų įga­
liojimai;
4) konkretaus valdymo metodo parinkimas priklauso nuo valdymo ob­
jekto specifikos (nuosavybės formos, žinybinio pavaldumo ir pan.);
5) kadangi valdymo veikla reiškiama tiek normine, tiek individualia
valdinga valdymo subjekto valios išraiška, valdymo metodai pasi­
reiškia taip pat dvejopai:
a) nustatant bendrai privalomas elgesio taisykles (poįstatyminių nor­
minių teisės aktų leidyba),

19
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
b) priimant individualius teisės taikymo aktus ar atliekant kitus
veiksmus, skirtus konkretiems subjektams konkrečiais klausimais
(tvarkomoji veikla);
6) valstybinio valdymo metodai „įvelkami" į tam tikrą teisinę jų išraiš­
kos formą, kuri padaro juos privalomus tiems subjektams, kuriems
jie skirti. Todėl juos lengviausia identifikuoti teisės aktuose (tiek
norminiuose, tiek individualiuose teisės normų taikymo aktuose),
priimamuose įgyvendinant valstybinį valdymą.
Pastarieji valdymo metodų bruožai geriausiai parodo glaudų valdymo for­
mos ir valdymo metodų ryšį. Per valdymo formą išoriškai pasireiškia valdy­
mo subjekto veikla, sukelianti tam tikrus teisinius padarinius. Valdymo me­
todas leidžia suprasti, kaip adresatui (valdymo objektui) perduodama tai,
ko, kokių jo veiklos teisinių padarinių iš jo reikalaujama ar tikimasi. Kitaip
tariant, vienokia ar kitokia valdymo forma yra „užpildoma" įvairiausiais kon­
krečiais valdymo veiksmais, kuriuos atlieka vykdomosios valdžios instituci­
jos, siekdamos joms nustatytų tikslų. Tik taip pripildyta turinio valdymo for­
ma tampa veikianti, dinamiška.
Valstybinio valdymo forma - tai vykdomosios valdžios institucijos, įstai­
gos, valstybės pareigūno, kito valstybės tarnautojo veiksmų išorinė iš­
raiška, parodanti jo kompetenciją ir sukelianti tam tikrus padarinius.
Valstybinio valdymo formos gali būti dvejopos:
1) vykdomosios valdžios įgyvendinimo forma (viešasis administravimas);
2) valstybinio valdymo institucijos vidaus veiklos organizavimo forma
(raštvedyba, funkcijų tarnautojams paskirstymo taisyklės, kitokios ins­
titucijos veiklos vidaus taisyklės - vidaus administravimas).
Valstybinio valdymo formos visų pirma skirstomos į teisines ir neteisi¬
nes. Jeigu vykdomųjų veiksmų sukeliami padariniai yra teisiniai arba
turi tam tikrą teisinę reikšmę, juos galima traktuoti kaip administraci­
nę teisinę formą. Vadinasi, teisinės valdymo formos visada sukelia aiš­
kius teisinius padarinius. Tai gali būti teisės aktų (norminių ir individu­
alių teisės taikymo) leidyba (priėmimas), kitokių teisiškai reikšmingų
veiksmų atlikimas (pvz., įmonės įregistravimas, licencijos išdavimas).
Per šias formas pasireiškia vykdomosios valdžios valdinių įgaliojimų
pobūdis.
Neteisinės valdymo formos nesukelia teisinių padarinių. Tai - semina­
rai, pasitarimai, instruktažai ir panašiai. Šios formos yra labiau organi­
zacinio arba materialinio techninio pobūdžio.
Taigi valdymo formų skirstymas gali būti toks:
1) teisės aktų leidyba;
2) kitokių teisinių veiksmų atlikimas;
20
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
3) organizacinių veiksmų atlikimas;
4) materialinių techninių veiksmų atlikimas.
Koks yra valstybinio valdymo metodo ir teisinio reguliavimo metodo
santykis? Bendriausiu požiūriu valstybinio valdymo metodas yra valdi­
nio poveikio priemonė. Tai suartina jį su teisinio reguliavimo metodu.
Ir vienas, ir kitas yra teisinio reguliavimo priemonės.
Tačiau reikia skirti, kalbama apie teisinio reguliavimo mechanizmą, kuris
būdingas visoms teisės šakoms, ar apie valdymo instrumentą, kurį nau­
doja konkrečios vykdomosios valdžios institucijos (valstybės tarnauto­
jai), spręsdami jiems keliamus kasdienius uždavinius. Teisinio regulia­
vimo metodai būdingi visiems valdymo santykių dalyviams, neišskiriant
ir vykdomosios valdžios institucijų ir įstaigų (valstybės tarnautojų), o
valstybinio valdymo metodais naudojasi tik pastarieji. Pirmieji meto­
dai visada norminiai, antrieji - individualūs.
Teisinio reguliavimo metodas yra administracinės teisės funkcija, o vals­
tybinio valdymo metodas yra administracinės teisės subjekto, kuris kartu
yra ir vykdomosios valdžios subjektas, funkcija.
Valstybinio valdymo metodus, kurie visada yra nukreipti į išorę, į valdy­
mo subjekto ir valdomųjų santykį, reikia skirti nuo daugelio kitokių
vykdomosios valdžios institucijų, valstybės tarnautojų veiklos aspektų,
kurie, nors ir būdami tam tikri vykdomosios veiklos atlikimo būdai,
nėra valdymo metodai, nes jie nesusiję su valdymo subjekto ir objekto
tarpusavio santykiu. Tai institucijos, įstaigos vidaus veiklos organizavi­
mo priemonės, neturinčios tiesioginio poveikio valdymo objektui.
Valstybės valdymo srityje galima išskirti šiuos valstybinio valdymo me­
todus: įtikinėjimas, skatinimas ir prievarta.
Įtikinėjimo metodu valstybinio valdymo objektas orientuojamas elgtis
taip, kaip to buvo siekta teisiniu reguliavimu, naudojantis labiau morali­
nio poveikio priemonėmis, t. y. teisinio švietimo, aiškinamuoju ir panašiu
darbu. Šis metodas, kaip savaime suprantamas valstybinio valdymo įran­
kis, taikomas demokratinėse Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, prieš nustatant
naują mokestį ar didinant jau esamą, valstybės institucijos, politikai ilgą
laiką (pusę metų, metus) vykdo aktyvią propagandinę kampaniją, aiškin­
dami, kaip ši priemonė bus naudinga patiems gyventojams, pateikdami
detalią jau esamų ir naujų nustatomų mokesčių panaudojimo schemą,
daromi kiti pozityvūs žingsniai. Taip žmonės įtikinami valstybės daromų
veiksmų nauda jiems patiems, tokius mokesčius gyventojai priima be prie­
šiškumo, didėja valdžios ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas, vadinasi, daug
lengviau siekti valstybinės valdžios įgyvendinimo tikslų. Akivaizdu, kad
mūsų šalyje tam skiriama, švelniai tariant, pernelyg mažai dėmesio.
21
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Skatinimo metodas pasireiškia netiesioginėmis, ekonominėmis prie­
monėmis, kurias taikant valdymo objektui ekonomiškai nenaudinga elg­
tis kitaip, negu to siekiama teisiniu reguliavimu.
Prievarta valstybės valdymo srityje yra labiau pagalbinė priemonė, nors
taikoma gana dažnai. Kuo aukštesnis visuomenės teisinis, kultūrinis išpru­
simas, tuo mažiau vietos prievartos priemonėms. Prievarta taikoma tik ta­
da ir tik tiek, kiek įtikinėjimo, skatinimo priemonės nebuvo veiksmingos.
Visi metodai yra organiškai susiję, susipynę, dažnai taikomi tam tikru
nuoseklumu, pradedant nuo neprievartinių, nekomandinių, ir tik nega­
lint pasiekti reikiamo rezultato - pereinant prie administracinių.
Valstybinio valdymo metodus galima pavaizduoti taip:
Kaip matyti iš šios lentelės, pagal valdinio poveikio pobūdį (turinį)
valstybinio valdymo metodus galima grupuoti ir į administracinius bei ne­
prievartinius (ekonominius ir kitokius).
Administraciniai metodai yra tiesioginio arba neekonominio valdinio
valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba
priemonės. Jų turinys parodo, kad siektinas valdomųjų elgesys tiesiogiai
užtikrinamas valdžios įgaliojimais. Kitaip sakant, tai reiškia, kad valdymo
subjektas pagal savo kompetenciją priima sprendimą (teisinį valdymo ak­
tą), kuris privalomas valdymo objektui.
Neprievartiniai metodai - tai netiesioginio, ekonominio arba kitokio
valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba
22
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
priemonės. Taikant šiuos metodus norimo elgesio siekiama darant įtaką
valdomųjų materialiniams ir kitokiems interesams, t. y. netiesiogiai. Val­
dymo objektui sudaromos tokios sąlygos, kad jam nenaudinga veikti ki­
taip, nei to siekia valdymo subjektas, nes tinkamai elgdamasis jis gauna
ekonominę naudą (premiją, mokesčių lengvatas ir pan.).
Prievartą galima apibūdinti kaip pavaldinio valios paneigimą ir išorės
įtaką jo elgesiui. Jeigu komanda neįvykdoma, taikomos moralinio, turti­
nio, organizacinio, fizinio poveikio priemonės.
Prievarta reikalinga palaikyti teisinę tvarką, ginti nuosavybę, žmonių
teises, įgyvendinti viešosios valdžios funkcijas.
Visuomenėje pastebima įvairių prievartos rūšių. Pagal tai kam skirta
prievarta (pagal poveikio objektą), galima skirti psichinę, turtinę, organi­
zacinę ir fizinę prievartą. Fizinės prievartos objektas gali būti tiek žmo­
gus, tiek jo turtas. Organizacinė prievarta - atleidimas iš tarnybos, paša­
linimas iš pareigų, specialiosios teisės, licencijos atėmimas, organizacijos
likvidavimas ir pan. Šiaip toks skaidymas yra labai sąlyginis, nes visi mi­
nėti būdai susipynę ir susiję.
Pagal teisinį kriterijų labai svarbu atskirti teisinę prievartą nuo netei­
sinės, negrindžiamos teise prievartos. Neteisinės prievartos pavyzdys -
susidorojimas su kitaip mąstančiais žmonėmis ir panašiai.
Teisės mokslą teisinė prievarta domina kaip svarbi priemonė užtikrin­
ti teisinę tvarką, kaip būdas remiantis teisės normomis priversti valdymo
objektą laikytis valdžios nurodymų.
Nurodytini tokie teisinės prievartos požymiai:
1) teisinės prievartos taikymo pagrindas dažniausiai yra neteisėta ir
pavojinga visuomenei veika, reagavimas į neteisėtą elgesį. Jos nau­
dojimą lemia teisės norma išreikštos valstybinės valios ir ją pažei­
džiančios individualios valios konfliktas. Bendra taisyklė turėtų būti
tokia: jeigu neteisėtų veiksmų nėra, negalima taikyti ir prievartos
priemonių. Pavyzdžiui, nebus prievartos priemonė atleidimas iš tar­
nybos dėl įstaigos likvidavimo, turto paėmimas visuomenės porei­
kiams, atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę dėl pablogė­
jusios sveikatos ir pan., nors tai ir sukelia neigiamų padarinių
žmogui. Todėl ta pati priemonė, atsižvelgiant į jos taikymo teisinį
pagrindą, vienais atvejais gali būti prievartos priemonė, o kitais kar­
tais - ne (pvz., licencijos atėmimas dėl pažeidimų ir dėl įstatymo
pasikeitimo);
2) teisinė prievarta paprastai taikoma tik konkretiems teisinio santy­
kio subjektams, pažeidusiems teisės normą. Tai reiškia, kad ji suas­
meninta, tai išorinis poveikis subjektui, norint priversti laikytis tei­
sinių imperatyvų, neleisti padaryti naujų teisės pažeidimų, užkirsti
23
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
kelią tai padaryti kitiems asmenims. Prievartos tikslai pasiekiami
darant konkrečiam teisės subjektui moralinį, turtinį, organizacinį,
fizinį poveikį;
3) teisinė prievarta įgyvendinama teisės taikymo aktu. Teisės nor­
mos nustato tik galimybę taikyti teisinę prievartą. Realiai prie­
vartinės teisinio reguliavimo savybės pasireiškia teisės taikymo ak­
tuose;
4) prievarta taikoma tik remiantis teise. Teisės normų turi būti nusta­
tyta, kokios priemonės, kokiomis sąlygomis, kokia tvarka ir kieno
gali būti taikomos. Taip yra dėl to, kad kiekviena prievartos prie­
monė iš esmės pažeidžia Konstitucijos, kitokio įstatymo ar kito tei­
sės akto ginamas žmogaus, kolektyvinio subjekto teises, yra savita
bendros taisyklės išimtis. Todėl tik remdamosi teisės normomis ir
pagal jų apibrėžtas ribas kompetentingos institucijos (pareigūnai)
gali apriboti teisės subjektų teises ir laisves;
5) taikyti teisinę prievartą yra valstybės monopolis. Tik valstybė leidžia
teisės normas ir taiko jų nustatytas sankcijas. Tik valstybė (viešoji
valdžia), turinti specialų prievartos aparatą, turi teisę taikyti prie­
vartą žmonėms, kolektyviniams subjektams. Nevalstybiniai dariniai
gali taikyti prievartos priemones tik savo kolektyvo nariams ir tik
numatytas jų įstatuose (statutuose). Tai - moralinio poveikio prie­
monės, kurių griežčiausia dažniausiai numatoma pašalinimas iš ko­
lektyvo (visuomeninės organizacijos, partijos ir pan.). Tačiau tai
nėra ir negali būti fizinė prievarta.
Pagrindinė teisinės prievartos paskirtis - teisinės tvarkos apsauga. Pa­
gal teisinės tvarkos apsaugos būdą galima skirti trejopą prievartą: 1) ke­
lio užkirtimas teisinės tvarkos pažeidimams; 2) buvusios padėties atkūri­
mas; 3) bausmė (nuobauda).
Prievartą galima skirti ir pagal teisės šakas, t. y. pagal tai, kurios teisės
šakos normos numato šias priemones. Šiuo požiūriu prievartos priemo­
nės skirstytinos į taikomas pagal civilinę, baudžiamąją, baudžiamojo pro­
ceso, darbo, valstybės tarnybos, administracinę teisę ir panašiai.
Prievarta pagal administracinę teisę įtvirtinta administracinės teisės nor­
mose. Jose numatyta daug prievartos priemonių, kurias taiko valstybės
valdymo institucijos (pareigūnai).
Atsakomybė - prievartos rūšis, o atsakomybės priemonės - speciali
prievartos priemonių rūšis. Atsakomybė, taikoma pagal administracinę
teisę, yra dalis visos prievartos, taikomos pagal administracinę teisę.
Taigi administracinė atsakomybė yra savarankiška administracinės
teisinės prievartos rūšis. Administracinės nuobaudos - tai administra­
cinės atsakomybės priemonės. Jos skiriamos padariusiems administ-
24
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
racinės teisės pažeidimus asmenims drausminti, taip pat prevenciškai
daryti įtaką, kad tiek patys teisės pažeidėjai, tiek kiti asmenys nepada­
rytų naujų teisės pažeidimų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso
20str.).
Greta nuobaudų administracinė teisinė prievarta apima gana daug ir
įvairių kitokių poveikio priemonių, kurių tiesioginė naudojimo paskirtis
ir taikymo pagrindai yra skirtingi. Paprastai administracinės teisinės prie­
vartos priemonės naudojamos siekiant nubausti teisės pažeidėją, sudary­
ti tam reikiamas sąlygas. Bet galiojančiuose įstatymuose numatyta ir to­
kių poveikio priemonių, kurios taikomos dar nepadarius teisės pažeidimo
arba esant kitokioms keliančioms grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei ap­
linkybėms, pavyzdžiui, iš anksto užkirsti kelią teisės pažeidimui, pašalinti
sąlygas, kuriomis jis gali būti padarytas, išvengti kitokio pobūdžio žalingų
padarinių ir panašiai.
Administracinė teisinė prievarta yra valstybinės teisinės prievartos rūšis,
todėl jai būdingi visi bendrieji valstybinės teisinės prievartos požymiai. Kar­
tu administracinei teisinei prievartai būdingi ir specialūs požymiai, skirian­
tys ją nuo kitų prievartos rūšių:
1) administracinės teisinės prievartos taikymo pagrindai yra dvejopi.
Ji taikoma: a) už visuomenei pavojingas veikas, kuriomis pažeidžia­
mos administracinės prievartos priemonėmis saugomos teisinės
vertybės; b) esant tam tikroms ypatingoms teisės normų nustaty­
toms aplinkybėms (epidemijai, stichinei nelaimei ir pan.), kai ad­
ministracinės teisinės prievartos priemonės gali būti taikomos ir
nesant teisės pažeidimo ar žmogaus kaltės. Jomis siekiama užkirsti
kelią atsirasti vienokiems ar kitokiems pavojingiems padariniams,
o jų atsiradus - pašalinti, lokalizuoti ir panašiai;
2) administracinė teisinė prievarta taikoma ne pagal tarnybinį pa­
valdumą, nesant tarp šio santykio šalių organizacinių, pavaldumo
santykių;
3) yra didelis skaičius subjektų, taikančių administracinę teisinę prie­
vartą;
4) administracinis poveikis taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir
įmonėms, organizacijoms, kitiems kolektyviniams subjektams;
5) administracinė teisinė prievarta dažniausiai taikoma ne teismo, o
valstybinio valdymo institucijų (pareigūnų);
6) administracinę teisinę prievartą reglamentuoja administracinės tei­
sės normos, kuriose įtvirtintos prievartos priemonės, jų taikymo
pagrindai ir tvarka.
Taigi remiantis šiais požymiais galima pateikti tokį administracinės tei­
sinės prievartos apibrėžimą:
25
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Administracinė teisinė prievarta yra speciali valstybinės teisinės
prievartos rūšis, kurios priemones nustato administracinės teisės
normos, dažniausiai taikoma vykdomosios valdžios subjektų ir pa­
sireiškianti išoriniu valstybiniu teisiniu psichiniu, fiziniu, turtiniu
ar organizaciniu poveikiu žmonių sąmonei ir elgesiui bei sukelianti
tam tikrus neigiamus (asmeninius, organizacinius, turtinius) pa­
darinius padarius neteisėtą veiką arba dėl tam tikrų ypatingų ob­
jektyviai atsiradusių nepalankių aplinkybių.
Vienomis administracinės teisinės prievartos priemonėmis administ­
racinės teisės pažeidimo klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. pritai­
komos administracinės sankcijos. Kitomis (asmens sulaikymas, apžiūra
ir pan.) sudaromos sąlygos tinkamai išnagrinėti administracinių nusižen­
gimų bylas ir panašiai.
2. ADMINISTRACINĖS TEISINĖS PRIEVARTOS RŪŠYS
Minėjome, kad administracinė teisinė prievarta taikoma siekiant užtik­
rinti teisinę tvarką. Šis tikslas gali būti pasiektas įvairiomis priemonėmis:
užkertant kelią teisės pažeidimui, nutraukiant jau daromą pažeidimą, o jį
padarius - kaltą asmenį nubaudžiant. Pagal tai administracinės prievar­
tos priemones galima skirstyti taip: 1) administracinės prevencinės prie­
monės; 2) administracinės kardomosios priemonės; 3) administracinės
atsakomybės priemonės (administracinės nuobaudos).
Apskritai administracinės prievartos priemonės taikytinos tik esant
neteisėtiems veiksmams. Visuomenės narys, atsisakydamas vykdyti jam
priklausančias pareigas, privalo patirti ir teisės normose jam suteiktų tei­
sių susiaurinimą. Tačiau žmonių gyvenimas toks įvairus ir sudėtingas, kad
pavojus tiek visuomeniniams, tiek individualiems interesams gali kilti dėl
gamtos kataklizmų, nesveikų žmonių keliamo pavojaus (psichikos ligo­
nio agresijos, infekcinės ligos plitimo), asmens, anksčiau padariusio itin
sunkius nusikaltimus ar linkusio juos daryti, neprognozuojamo elgesio.
Todėl kartais reikia taikyti konstitucines žmonių teises pažeidžiančias prie­
vartos priemones ir tiems asmenims, kurie nepadarė jokių neteisėtų veiks­
mų, tačiau pavojus gali kilti jiems patiems, kitiems visuomenės nariams
dėl objektyviai atsirandančių nepalankių aplinkybių arba individų kelia­
mo pavojaus.
Tai ir yra administracinės prevencinės prievartos priemonės. Pagrin­
dinė jų paskirtis - užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, da­
ryti įtaką asmenų elgesiui taip, kad jie nevengtų vykdyti jiems nustatytų
pareigų, užtikrinti visuomeninį saugumą. Taigi administracinės prevenci­
nės prievartos priemonės taikomos, kai teisės pažeidimas dar nepadary-
26
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
tas. Jei neteisėta ir pavojinga veika padaroma, atsiranda pagrindas taiky­
ti griežtesnes - kardomąsias priemones.
Teisės literatūroje kardomosios priemonės kartais yra skirstomos į:
administracines kardomąsias ir administracinio proceso užtikrinimo prie­
mones 1 . Kardomųjų priemonių paskirtis - nutraukti teisę pažeidžiančią
veiką, sudaryti sąlygas tinkamai nustatyti nusižengimo aplinkybes ir pa­
našiai. Administracinio proceso užtikrinimo priemonėmis siekiama išsi­
aiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, užtikrinti, kad byla būtų ope­
ratyviai išnagrinėta ir paskirti nuobaudą, o kai kuriais atvejais -vykdoma
ir nuobauda (pvz., paskyrus administracinį areštą).
Tačiau toks skirstymas kažin ar turi objektyvų pagrindą. Kaip atskirti,
pavyzdžiui, kardomąją priemonę - asmens administracinį sulaikymą - nuo
asmens sulaikymo kaip administracinio proceso užtikrinimo priemonės.
Jeigu yra padarytas teisės pažeidimas, neišvengiamai turi būti pradėtas
teisės normoje numatytos sankcijos skyrimo procesas. Šis procesas nebū­
tinai turi baigtis realiu nuobaudos paskyrimu. Esant įstatymo numaty­
toms aplinkybėms galima atleisti nuo administracinės atsakomybės arba
gali būti konstatuota, kad nėra nusižengimo sudėties. Tačiau administra­
cinės teisės pažeidimo bylos teisena vis tiek turi būti pradėta ir jos metu
konstatuojamos minėtos ar panašios aplinkybės.
Keblumų norint taip skirstyti kardomąsias ir administracinio proceso
užtikrinimo priemones kiltų ir analizuojant Lietuvos Respublikos admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 264 straipsnį Administraci¬
nių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės. Kaip matyti iš
minėto straipsnio pavadinimo, įstatymų leidėjas šias priemones bendrai
vadina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo prie­
monėmis, neišskirdamas atskirų šios teisenos sudedamųjų dalių. Tokia
pati peršasi išvada ir analizuojant šiame straipsnyje išvardytus minėtų prie­
monių tikslus: 1) užkirsti kelią administracinės teisės pažeidimams, 2) su­
rašyti protokolus, 3) užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos
bylos ir 4) vykdomi nutarimai administracinės teisės pažeidimų bylose.
Taigi šiuo požiūriu minėtų prievartos priemonių padalijimas į dvi rū­
šis būtų dirbtinis.
Kai kurie autoriai 2 skiria dar ir administracines kompensuojamąsias
(arba atkuriamąsias) priemones. Jų nuomone, prie tokių reikėtų priskirti
priemones, kurios taikomos norint atlyginti padarytą žalą, atkurti pirmesnę
27
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
padėtį. Šių priemonių rūšis ir dydis priklauso nuo žalos, padarytos netei­
sėtais veiksmais, pobūdžio ir dydžio. Tokiomis priemonėmis laikomas ža­
los atlyginimas pagal administracinę atsakomybę nustatantį įstatymą (ko­
deksą), administracinis iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų
patalpų, delspinigių, nepriemokos iš įmonės išieškojimas ir kita.
Šių priemonių priskyrimas prie administracinio poveikio priemonių
kelia tam tikrų abejonių. Pavyzdžiui, administraciniu nusižengimu pada­
rytos žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo sritis, delspinigių
už ne laiku sumokėtus mokesčius išieškojimas iš tikrųjų yra tam tikra eko­
nominė sankcija, artimesnė administracinės atsakomybės priemonėms 1 .
Tačiau kai kuriose teisės normose galima aptikti tokių pagal administ­
racinę teisę taikomų prievartos priemonių, kurių paskirtis yra atkurti iki
padarant neteisėtus veiksmus buvusią padėtį, t. y. priversti teisės pažei­
dėją pajusti neigiamus savo veiksmų padarinius, skatinti jį atkurti iki tol
buvusią padėtį.
Vienas tokių priemonių pavyzdys gali būti Lietuvos Respublikos kon­
kurencijos įstatyme išvardytos tam tikros atkuriančios ankstesnę padėtį
priemonės. Minėto įstatymo 40 straipsnyje numatyta, kad Konkurencijos
taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai padarė šio įstatymo draudžiamus
veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, šalia baudų turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus,
atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo padarinius,
įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat
nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­
sius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuo­
janti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rin­
koje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus jos leidimo, taip
pat šio įstatymo numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius
ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos padarinius,
įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto
turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar
pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo ter­
minus ir sąlygas2.
Kitas pavyzdys galėtų būti seniau galiojusiame Civiliniame kodekse
numatytas iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Iki 2001 m. liepos
________________________________
1
Plačiau apie tai: V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji
aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 27-34.
2
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas // Valstybės žinios. 1999,
Nr. 30-856; 2000, Nr. 85-2572; 2004, Nr. 63-2244.
28
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
1 d. galiojusio Civilinio kodekso 352 straipsnyje buvo nustatyta, kad sa­
vavališkai gyvenamąją patalpą užėmę asmenys (t. y. nesudarę jos nuo­
mos sutarties) iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Toks iškeldinimas buvo galimas tik gavus prokuroro sankciją. Pro­
kuroro nutarimą sankcionuoti iškeldinimą iš savavališkai užimtų gyvena­
mųjų patalpų priverstinai vykdė teismo antstoliai. Ar buvo galima tokią
iškeldinimo formą laikyti administracinės prievartos priemone - disku­
tuotinas dalykas.
Tačiau naujajame Civiliniame kodekse (6.612 straipsnyje) numatyta
teisminė savavališkai užėmusių gyvenamąsias patalpas asmenų iškeldini­
mo tvarka. Vadinasi, toks iškeldinimas nebetenka administracinės teisi­
nės prievartos požymių.
Taigi administracinės teisinės prievartos priemonėmis siekiama užkirsti
kelią teisės pažeidimams arba išvengti tam tikrų neigiamų padarinių (pvz.,
užkirsti kelią plisti epidemijai), o jeigu teisės pažeidimas padarytas - nu­
traukti jį, užtikrinti nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir pritaikyti admi­
nistracinės atsakomybės priemones (nuobaudas), o kai kuriais atvejais -
atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
3. P R E V E N C I N I Ų ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS
P R I E M O N I Ų TAIKYMAS
Prevencinės administracinės prievartos priemonės taikomos šiais atve­
jais: 1) esant tam tikroms įstatymų numatytoms nepaprastoms, ypatin­
goms aplinkybėms; 2) kai teisės pažeidimas dar nepadarytas arba tam
tikrų žalingų padarinių dar neatsirado, tačiau siekiama iš anksto užkirsti
kelią padaryti teisės pažeidimus ar atsirasti žalingų padarinių.
Nepaprastomis, ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant taikomos
prevencinės administracinio poveikio priemonės, gali būti, pavyzdžiui,
kova su itin pavojingais teisės pažeidimais arba atsiradęs reikalas nedel­
siant imtis tam tikrų veiksmų žmonių gyvybei ir jų turtui gelbėti katastro­
fos, gaivalinės nelaimės, epidemijos, nelaimingo atsitikimo ir panašiais
atvejais, imtis profilaktikos veiksmų susirgus tam tikromis ligomis (psi­
chikos, narkologinėmis), atlikus bausmę ir panašiai.
Tokiais atvejais kompetentingos institucijos ir pareigūnai gali taikyti
gyventojams ir organizacijoms reikiamas administracines teisines preven­
cines priemones, kuriomis apribojamos tam tikros tų asmenų turtinės,
asmeninės ir kitokios teisės bei laisvės, tie subjektai priverčiami atlikti
tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.
Taigi administracinėms prevencinėms prievartos priemonėms būdingas
profilaktiškumas. Jos taikomos esant tokioms situacijoms, kai į tai nerea­
guojant gali būti padaryti teisės pažeidimai, atsirasti kitų sunkių padarinių.
29
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Administracines prevencines prievartos priemones pagal paskirtį ir
teisių apribojimo pobūdį galima suskirstyti į tris grupes:
1) priemonės, kuriomis siekiama išvengti pavojingų, sunkių padarinių
(karantino režimas, uždraudimas patekti į tam tikras pasienio teri­
torijas kilus užkrečiamųjų ligų plitimo pavojui, iškeldinimas iš gresian­
čių sugriūti gyvenamųjų namų, butų, psichikos, narkologinėmis, in­
fekcinėmis ligomis sergančių ligonių profilaktinis gydymas ir pan.);
2) priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, taip
pat nusikaltimams (muitinis tikrinimas, kvietimas į policiją profi­
laktiniams pokalbiams asmenų, įstatymų ir kitų teisės aktų nusta­
tyta tvarka įrašytų į policijos profilaktines įskaitas, apribojimai or­
ganizuotų nusikalstamų grupių nariams ir pan.);
3) priemonės, kuriomis siekiama neleisti tam tikriems subjektams ne­
vykdyti savo pareigos (privalomas girtumo patikrinimas, uždraudi­
mas vairuoti transporto priemonę asmeniui, dėl sveikatos būklės
keliančiam pavojų saugiam eismui, ir pan.);
Daugiausia prevencinių priemonių taikyti yra pavesta policijai - tiek
viešajai, tiek kriminalinei, taip pat kitoms tarnyboms, vykdančioms polici­
nes funkcijas (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai ir pan.). Policijos pareigūnai gali tikrinti asmens dokumen­
tus, panaudoti specialiąsias priemones, stabdyti transporto priemones, tik­
rinti jų, vairuotojų ir krovinių dokumentus, stabdyti eismą, kitaip apriboti
žmonių ir transporto judėjimą pavojingose gyvybei ir sveikatai zonose, tai­
kyti organizuotų nusikalstamų grupuočių nariams įstatymo nustatytus ap­
ribojimus, imtis kitokių žmonių, įmonių teises ribojančių priemonių.
Prevencines prievartos priemones galima taikyti psichikos, narkologi­
niams ligoniams, t. y. laikyti ligoninėje prievarta, jeigu yra reali grėsmė,
kad ligonis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai,
gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Toks minėtų ligonių gydymas numatytas Psichikos sveikatos priežiūros 1
ir Narkologinės priežiūros 2 įstatymuose. Juose numatyta, kad ligonis gali
būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstai­
goje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras tokio
leidimo negaunama, priverstinis hospitalizavimas ir gydymas turi būti nu­
traukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administ­
racija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems, atstovui.
______________________
1
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas // Valstybės ži­
nios. 1995, Nr. 53-1290; 1999, Nr. 108-3127; 2001, Nr. 64-2326.
2
Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas //Valstybės žinios. 1997,
Nr. 30-711; 2004, Nr. 38-1712; 2004, Nr. 68-2366.
30
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
Psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per dvi pa­
ras kreiptis į teismą, kuris, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi tei­
sę priimti sprendimą dėl ligonio priverstinio hospitalizavimo ir gydymo
pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitali­
zavimo pradžios.
Ligonius priverstinai hospitalizuoti ligonio atstovo prašymu, gydytojo
nurodymu ar apylinkės teisėjo nutarimu pristato policija. Priverstinai hos­
pitalizuojant ligonius turi dalyvauti gydytojas.
Panašaus pobūdžio priemonės numatytos Žmonių užkrečiamųjų ligų
profilaktikos ir kontrolės įstatyme 1 . Taikomų prievartos priemonių kom­
pleksas šiame įstatyme vadinamas karantinu. Tai specialus užkrečiamųjų
ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas
atskiriems objektams (riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritori­
jose (teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkre­
čiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.
Karantino tikslas - nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poil­
sio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos,
jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir
tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
Tam tikra specifinė administracinės prievartos priemonė yra iškeldi­
nimas iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų namų, butų. Tai labiau civilinio
pobūdžio priemonė, tačiau ji taikoma administracine tvarka dėl to, kad
aplinkybės, dėl kurių ji taikoma (gaisras, žemės drebėjimas, smegduobė,
visiškas fizinis susidėvėjimas ir pan.), kelia pavojų ne tik name ar bute
gyvenantiems, bet ir kitiems žmonėms 2 .
Dar įvairesnių prevencinių administracinės prievartos priemonių nu­
matyta ekonominio pobūdžio įstatymuose, siekiant užtikrinti parduoda­
mo turto, atliekamų paslaugų saugumą, nepavojingumą visuomenei, svei­
katai kenkiančių prekių (tabako, alkoholio) apyvartos ribojimą, mokesčių
mokėjimo tvarkos laikymąsi ir t.t.
4. K A R D O M O S I O S ADMINISTRACINIO
POVEIKIO P R I E M O N Ė S
Kardomosios administracinio poveikio priemonės - kita administracinės prie­
vartos priemonių rūšis. Šios priemonės gali būti įtvirtintos tik įstatymuose,
______________________________
1
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsta­
tymas // Valstybės žinios. 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069.
2
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.615 straipsnis.
31
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
kadangi jomis yra labiau ribojamos fizinio ar juridinio asmens teisės ir lais­
vės. Kardomosios priemonės nuo prevencinių visų pirma skiriasi tuo, kad
yra taikomos padarius teisės pažeidimą. Kol teisės pažeidimas dar nepada­
rytas, galima taikyti tik švelnesnes prevencinio poveikio priemones.
Kardomųjų administracinės prievartos priemonių paskirtis priklauso
nuo jų taikymo faktinio pagrindo. Jeigu teisės pažeidėjas užklumpamas
darantis teisės pažeidimą, kardomosios priemonės paskirtis bus jį
nutraukti. Tolesnis kardomųjų priemonių taikymas gali būti skirtas iš­
tirti teisės pažeidimo aplinkybėms, nustatyti jį padariusius asmenis ir
panašiai.
Įstatymo numatytais atvejais kardomosios priemonės paskirtis gali būti
užtikrinti paskirtos nuobaudos įvykdymą.
Administracinės kardomosios priemonės taikomos ne tik tada, kai pa­
darytas administracinės teisės pažeidimas. Kai policijos pareigūnas, per­
sekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį,
besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią
daromai nusikalstamai veikai, pasinaudoja teise bet kuriuo paros laiku
įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar
negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones bei
patekti į jas, jis šiais atvejais taip pat taiko administracines kardomąsias
prievartos priemones.
Administracinių kardomųjų prievartos priemonių įstatymuose yra nu­
matyta gana daug ir įvairių. Jos gali būti klasifikuojamos įvairiais pagrindais.
Pagal pobūdį administracines kardomąsias prievartos priemones ga­
lima grupuoti taip:
1) priemonės, fiziškai patiriamos paties teisės pažeidėjo (reikalavimas
nutraukti neteisėtus veiksmus, koviniai veiksmai, antrankių panau­
dojimas, administracinis sulaikymas ir pan.);
2) turtines teises ribojančios priemonės (ginklo paėmimas pažeidus
naudojimosi taisykles, daiktų, kurie buvo nusižengimo padarymo
įrankis arba dalykas, paėmimas, įpareigojimas sunaikinti ar per­
dirbti nesaugius produktus ir pan.);
3) techninio pobūdžio priemonės (draudimas važiuoti techniškai ne­
tvarkinga transporto priemone, įmonės, kurioje pažeidžiamos
priešgaisrinės saugos taisyklės, veiklos nutraukimas ar sustabdy­
mas ir pan.);
4) finansinio pobūdžio priemonės (finansinius nusikaltimus tiriančių
tarnybų nurodymas banko įstaigoms nutraukti pinigų išmokėjimą
ir pervedimą iš įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų, jeigu nustatytos
neteisėtos finansinės operacijos, ir pan.);
32
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
5) ūkinę veiklą ribojančios priemonės (banko licencijos panaikinimas,
viešojo maitinimo įmonės arba parduotuvės veiklos sustabdymas,
joms pažeidus sanitarijos taisykles, leidimo prekiauti alkoholiu, ga­
minti alkoholinius gėrimus panaikinimas, neperregistravimas ir pana­
šios priemonės pažeidus vertimosi licencijuojama veikla taisykles);
6) specialios arba išimtinės priemonės (šaunamojo ginklo, sprogme­
nų, vandensvaidžių panaudojimas ir pan.).
Pagal tiesioginę paskirtį ir turinį administracines kardomąsias prie­
vartos priemones galima skirstyti į: a) procesines; b) specialiąsias (nepro¬
cesines).
Specialiosios (neprocesinės) administracinės kardomosios prievartos
priemonės dažniausiai būna numatytos specialiuose, tam tikrų institu­
cijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuos. Tai dažniausiai tiesiogi­
nio fizinio poveikio ar su tuo susijusios priemonės (imtynių veiksmai,
sprogstamosios medžiagos, atidarymas jėga patalpų, kuriose gali būti
persekiojamas nusikaltėlis arba daromas nusikaltimas, ir daugybė ki­
tų), svarbiausia jų paskirtis - nutraukti teisės pažeidimą, sulaikyti teisės
pažeidėją, apsaugoti kitus žmones nuo pavojingo kėsinimosi. Vėliau šios
priemonės nuosekliai perauga (arba dažniausiai perauga) į administra­
cinio proceso užtikrinimo priemones, o jeigu padarytas nusikaltimas - į
priemones, taikomas pagal baudžiamąjį procesą reglamentuojančius įsta­
tymus. Tokias specialiąsias priemones naudoja policijos, Valstybės sie­
nos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, muitinės, Valsty­
bės saugumo d e p a r t a m e n t o pareigūnai, kariai ir pan. Greta tokių
neprocesinių kardomųjų prievartos priemonių specialūs įstatymai nu­
mato ir daugybę kitokių priemonių, kurias taiko Valstybinė alkoholio ir
tabako kontrolės tarnyba, mokesčių inspekcijos, Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba ir kitos institucijos, jų pareigūnai.
5. P R O C E S I N Ė S KARDOMOSIOS P R I E M O N Ė S
Procesinės kardomosios priemonės skirtos ne tik ir ne tiek prievarta nu­
traukti teisės pažeidimus, bet ištirti teisės pažeidimų padarymo aplinky­
bes, nustatyti kaltus juos padariusius asmenis ir užtikrinti sąlygas, kad
teisės pažeidėjai neišvengtų atsakomybės. Procesinės kardomosios prie­
monės yra nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tačiau
gali būti įtvirtintos ir kituose įstatymuose, kuriuose numatytos admi­
nistracinės teisės pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo proceso taisyklės.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios procesi­
nės kardomosios priemonės:
33
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS
PRISTATYMAS Į POLICIJĄ ARBA KITAS ĮSTAIGAS
(TARNYBINES PATALPAS)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnyje numatyti atve­
jai, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pri­
statytas į policiją, kaimo seniūnijos ar kitas tarnybines patalpas, taip pat
sąlygos, kurioms esant galima taikyti minėtą prievartos priemonę:
1) surašyti teisės pažeidimo protokolą, kai jį surašyti būtina ir to ne­
galima padaryti nusižengimo vietoje. Tai yra atvejis, kai protoko­
las surašomas tuoj pat, nedarant ilgesnio tyrimo. Administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo pristatomas į policiją arba kaimo
vietovėje į savivaldybės seniūnijos patalpas. Pristatyti turi teisę
policijos pareigūnai. Iš įstatymo teksto galima padaryti išvadą, kad
pristatoma padarius tokius pažeidimus, kurių atveju protokolus
turi teisę surašyti patys policijos pareigūnai arba savivaldos insti­
tucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;
2) surašyti teisės pažeidimo protokolą, kai jį surašyti būtina ir to ne­
buvo galima padaryti nusižengimo vietoje, o administracinėn atsa­
komybėn traukiamas asmuo pagal šaukimą vengia atvykti. Tai yra
atvejis, kai protokolas nebuvo surašytas tuoj po pažeidimo padary­
mo dėl to, kad pažeidimo vietoje nebuvo tam įgalioto pareigūno
arba reikėjo atlikti papildomą tyrimą. Administracinėn atsako­
mybėn traukiamas asmuo protokolui surašyti gali būti pristatytas į
bet kokią kitą instituciją (pas pareigūną), įgaliotą surašyti šioje by­
loje protokolą. Tačiau šiuo atveju pristatyti galima tik tuomet, jei
toks asmuo vengia atvykti pagal įgaliotos tirti šią bylą arba surašyti
joje protokolą institucijos (pareigūno) šaukimą. Gavęs tokios ins­
titucijos (pareigūno) pranešimą, p a r e i g ū n a s gali pristatyti
administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į šios institucijos
buveinę. Įstatyme nepasakyta, koks pareigūnas gali taikyti šią prie­
vartos priemonę. Sistemiškai ir logiškai aiškinantis minėtą normą
darytina išvada, kad turimas galvoje pareigūnas, kuris pats turi teisę
surašyti protokolą arba tarnauja institucijoje, kurios kiti pareigūnai
turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą;
3) nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapaty­
bę ir surašyti teisės pažeidimo protokolą, jei asmens tapatybė ne­
gali būti nustatyta pažeidimo vietoje, bet tik įstatyme numatytais
atvejais. Pagal įstatymo teksto logiką išeitų, kad išvardytų pažeidi­
mų padarymo vietoje nustačius asmens tapatybę jo pristatyti į poli­
ciją nebebūtų galima. Administracinių teisės pažeidimų kodekse
nustatyti atvejai yra šie:
tas vietas, negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas.
34
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
a) padarius miško pažeidimus;
b) pažeidus medžioklės taisykles;
c) pažeidus žvejybos ir žuvų atsargų apsaugos taisykles;
d) padarius pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus
objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą.
Pirmais trimis (a, b ir c) atvejais į policiją ar kaimo seniūniją turi
teisę pristatyti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, valstybiniai
aplinkos apsaugos inspektoriai, kiti įstatymų įgalioti asmenys.
Paskutiniu (d) atveju į policiją arba sukarintos apsaugos tarnybinę
patalpą turi teisę pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai. Ši Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnio ketvirtosios
dalies norma yra aiškiai diskriminacinė privataus turto atžvilgiu ir
pažeidžianti konstitucinę nuostatą, kad Lietuvos ūkio pagrindas yra
privati nuosavybė. Be to, tokios sukarintos (kitaip vadinamos neži­
nybinės) apsaugos nebėra. Iki šiol funkcionuoja Apsaugos tarnyba
kaip viešosios (uniformuotosios) policijos dalis, kurios funkcija
(kaip policinė) turėtų išnykti. Diskutuotina ar tokią teisę turi įvai­
rios privačios saugos firmos, nes jų prie sukarintos apsaugos tikrai
negalima priskirti. Vadinasi, ši norma yra akivaizdžiai keistina;
4) nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapaty­
bę. Įstatyme neaptarta, ar šiuo atveju reikalinga dar viena sąlyga -
būtinybė surašyti protokolą. Išeitų, kad pristatymas galimas ir tuo
atveju, kai surašyti protokolą nebūtina. Antra vertus, nustačius as­
mens tapatybę pažeidimo vietoje šios prievartos priemonės taikyti
negalima. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato
tam įgaliotas pareigūnas. Įstatyme nepasakyta, koks pareigūnas.
Sistemiškai ir logiškai aiškinantis teisės normą išeitų, kad pristato
tas pareigūnas, kuris įgaliotas prižiūrėti taisyklių, kurios buvo pa­
žeistos, laikymąsi ir surašyti jų pažeidimo protokolą. Įstatyme iš­
vardyti ir atvejai, kada ši teisės norma gali būti taikoma:
a) pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles;
b) pažeidus eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles;
c) pažeidus krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo
taisykles;
d) pažeidus priešgaisrinės apsaugos taisykles;
e) pažeidus sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemi¬
nes taisykles transporte;
f) pažeidus keleivių ir bagažo vežimo taisykles.
Pristatoma turi būti kiek galima greičiau. Asmuo, pristatytas į išvardy­
35
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO
ASMENS ATVEDIMAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad nagrinėjant kai
kurias bylas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui daly­
vauti yra privalu. Tie atvejai išvardyti Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 272 straipsnio antrojoje dalyje:
1) smulkusis svetimo turto pagrobimas (50 str.);
2) nedidelis chuliganizmas (174 str.);
3) alkoholinių gėrimų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas arba gir­
to pasirodymas viešosiose vietose, jei du kartus per metus asmuo
už tai jau buvo baustas (178 str. 3 d.);
4) administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą
(1861-1864.str.);
5) pasipriešinimas policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar
STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar reikala­
vimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas (187 str.);
6) susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas (188 7 str.).
Beveik už visus šiuos nusižengimus numatytas administracinis areš­
tas, išskyrus keletą nusižengimų teisingumui sudėčių.
Taigi jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia at­
vykti, policijos pareigūnas gali jį atvesti. Kada asmens neatvykimą gali­
ma laikyti vengimu atvykti, įstatyme nepaaiškinta. Manytume, kad ga­
vęs šaukimą ir be pateisinamos priežasties neatvykęs į bylos nagrinėjimą
asmuo gali būti atvestas. Tačiau jeigu toks asmuo ir toliau vengs atvykti
ar būti atvestas, byla gali būti nagrinėjama ir jam nedalyvaujant.
ADMINISTRACINIS ASMENS SULAIKYMAS (ATPK 265 str.)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje tarp administ­
racinės teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių paminėtas
ir administracinis sulaikymas (skirtingai negu pažeidėjo pristatymas).
Taikant administracinį sulaikymą, surašomas administracinio sulaikymo
protokolas. Tuo administracinis sulaikymas skiriasi nuo asmens pristatymo,
dėl kurio atskiro protokolo rašyti nereikia. Tačiau pristatymo atveju polici­
jos ar kiti pareigūnai budėtojų dalies registracijos ar kituose dokumentuo­
se turi daryti žymas apie pristatymą ir paleidimą trijų valandų kontrolei.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 266 straipsnyje numatyta,
kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti tik tam
įgalioti pareigūnai:
1) policija - šiais atvejais: a) kai už administracinės teisės pažeidimą
numatyta nuobauda administracinis areštas, b) už operacijų užsie­
nio valiuta tvarkos pažeidimą, c) už alkoholinių gėrimų gėrimą vie-
36
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
šosiose vietose arba girto pasirodymą tokiose vietose, d) kai yra
pagrindas manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, e) už Kelių eis­
mo taisyklių pažeidimą, f) už medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių
apsaugos taisyklių pažeidimus, g) už kitus gyvūnijos apsaugos ir nau­
dojimo įstatymų pažeidimus, h) kitokiais įstatymų tiesiogiai numa­
tytais atvejais;
2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai - už operacijų
užsienio valiuta tvarkos pažeidimą;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnai: a) už pa­
sienio teisinio režimo taisyklių pažeidimą, b) už pasienio kontrolės
punktų veiklos taisyklių pažeidimą, c) už muitų taisyklių pažeidimą;
4) saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas
už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus,
kitą valstybinį ar visuomeninį turtą. Šiuo atveju įstatyme taip pat
nepaaiškinta, kas yra apsaugos vyresnysis pareigūnas. Objektus da­
bar dažniausiai saugo arba privačių įmonių vidaus saugos tarny­
bos, arba privačios saugos įmonės. Tokiu atveju abejonių kelia pats
žodis pareigūnas. Pareigūnas, kaip administracinio teisinio santy­
kio subjektas, administracinėje teisėje turi specialiai reglamentuo­
tą statusą. Be to, prieštaraujanti Konstitucijos 47 straipsniui yra nuo­
stata dėl privilegijos saugant valstybės ar visuomeninį turtą;
5) laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės
reabilitacijos įstaigų pareigūnai - už perdavimą arba bandymą per­
duoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus.
Administracinio sulaikymo terminai yra ilgesni negu pristatymo. Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 267 straipsnyje nustatyta bendra
taisyklė, kad sulaikyti galima ne ilgiau kaip penkioms valandoms, išsky­
rus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius admi­
nistracinio sulaikymo terminus. Kai kurios išimtys aptartos tame pačia­
me straipsnyje atskirai. Jos yra tokios:
1) pasienio teisinio režimo taisykles arba pasienio kontrolės punktų
veiklos taisykles pažeidę asmenys gali būti sulaikyti iki trijų valan­
dų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmens tapatybę ir iš­
siaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes - iki 48 valandų 1 ;
___________________________________________________
1
Anksčiau (iki 2000 m. kovo 15 d.) pastaruoju atveju buvo numatytas ilgesnis, iki
trijų parų, sulaikymas, per 24 valandas apie tai raštu pranešant prokurorui, arba iki
10 parų su prokuroro sankcija, jei teisės pažeidėjai neturi asmens tapatybę paliudi­
jančių dokumentų. Dabar šios normos įstatyme neliko, nes kitaip ji būtų griežtesnė,
negu baudžiamajame procese. Tam tikras laisvės apribojimas padarius panašaus po­
būdžio teisės pažeidimus yra numatytas ir ilgesniam laikui, tai yra laikymas Užsienie­
čių registravimo centre. Tačiau pastaroji priemonė galima tik teisėjo sprendimu.
37
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
2) nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvar­
kos pažeidimus padarę asmenys gali būti sulaikyti, kol apylinkės
teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais termi­
nais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.
Kai kurie administracinio sulaikymo aspektai atitikties Konstitucijai
požiūriu, nepaisant to, kad 2000 m. vasario 17 d. įstatymu buvo sutrumpinti
jo terminai, kelia didelių abejonių. Konstitucijos 20 straipsnyje nustaty­
ta, kad asmuo gali būti sulaikytas tik nusikaltimo vietoje ir per 48 valan­
das pristatytas teismui, kur bus sprendžiamas jo tolesnio sulaikymo klau­
simas. Kaip matyti, įtarus administraciniu nusižengimu valstybės
institucijos taikomas laisvės apribojimas atsvertas mažiau reikšmingomis
žmogaus teisių garantijomis.
Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo asmens pristaty­
mo surašyti protokolą. Girtam asmeniui daroma išimtis - sulaikymo ter­
minas pradedamas skaičiuoti nuo jo išblaivėjimo. Taigi ir šiuo atveju gali­
mas žmogaus teisių pažeidimas - bendras sulaikymo terminas gali viršyti
48 valandas, be to, išblaivėjimo momento fiksavimas nėra atskirai regla­
mentuotas, t. y. paliktas subjektyviai pareigūnų nuožiūrai, todėl 48 valan­
dų termino pažeidimas gali būti gana esminis.
ASMENS APŽIŪRA IR DAIKTŲ PATIKRINIMAS
(ATPK 268 str.)
Apžiūros ar patikrinimo esmė yra priverstinai patikrinti asmens drabužius,
daiktus ir surasti dokumentus, daiktus, kitą turtą, kurie yra ar galėjo būti
nusižengimo įrankis, dalykas, taip pat norint nustatyti pažeidėjo asmenybę
ir panašiai. Prieš pradedant apžiūrą ar patikrinimą asmeniui turi būti pa­
siūlyta pateikti dokumentus, daiktus, kitą turtą, kurie gali būti apžiūros
ar patikrinimo objektais.
Apžiūra ar patikrinimas galimi šiais atvejais:
a) kai asmuo užkluptas darantis nusižengimą arba tuoj po jo padarymo;
b) kai apie nusižengimo padarymą liudija pėdsakai ant asmens drabu­
žių ar daiktų;
c) kai nusižengimo liudytojai tiesiogiai nurodo teisės pažeidimą pada­
riusį asmenį;
d) kai techninės kontrolės priemonės informuoja apie galimą teisės
pažeidimą;
e) kai apžiūros ar patikrinimo atvejus nurodo įstatymas ar kitas teisės
aktas.
Asmens apžiūrą gali atlikti šie pareigūnai: 1) policijos; 2) vidaus rei­
kalų įstaigų objektų apsaugos; 3) civilinės aviacijos; 4) muitinės; 5) kitų
tam įgaliotų įstaigų pareigūnai.
38
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
Asmens apžiūrą gali atlikti tik tos pačios lyties, kaip ir apžiūrimasis,
asmuo, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams.
Daiktus patikrinti gali šie pareigūnai: 1) policijos; 2) vidaus reikalų
įstaigų objektų apsaugos; 3) civilinės aviacijos; 4) muitinės įstaigų; 5) pa­
sienio postų ir transporto veterinarijos postų; 6) Valstybinės mokesčių
inspekcijos; 7) valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai; 8) valstybiniai
miškų pareigūnai; 9) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai; 10) Ry­
šių reguliavimo tarnybos inspektoriai; 11) taip pat kitų tam įgaliotų insti­
tucijų pareigūnai įstatymų numatytais atvejais.
Daiktai, rankinis bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta pro­
dukcija ir kiti daiktai paprastai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra
arba jo valdomi, akivaizdoje.
Patikrinimo atidėlioti negalint, jis gali būti atliekamas ir nedalyvaujant
savininkui ar valdytojui, tačiau tada turi dalyvauti du kviestiniai.
Kai administracinės teisės pažeidimą padaro asmuo eidamas tarny­
bines pareigas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas taikomas tik tais
atvejais, kai atidėlioti negalima.
Atlikus asmens apžiūrą ar daiktų patikrinimą, apie tai pažymima:
a) specialiai tam surašytame protokole arba b) apie tai įrašoma administ­
racinės teisės pažeidimo protokole, arba c) apie tai įrašoma administra­
cinio sulaikymo protokole.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 straipsnio šeštojoje da­
lyje nustatyta, kad asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitų įstaigose
vykdomas kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamų nuostatų yra Muiti­
nės įstatyme 1 , tačiau procedūros klausimams šiame teisės akte skirta aiš­
kiai per mažai dėmesio.
DAIKTŲ IR DOKUMENTŲ PAĖMIMAS
(269 str.)
Daiktų ir dokumentų paėmimas yra kelių rūšių:
a) daiktų ir dokumentų, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba daly­
kas, paėmimas;
b) daiktų (vertybių) paėmimas užtikrinti baudos išieškojimą;
c) vairuotojo pažymėjimo paėmimas užtikrinti nutarimo administra­
cinės teisės pažeidimo byloje vykdymą.
Pirmu atveju sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu
surasti daiktai ar dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba daly­
kas, paimami tu pareigūnu, kurie atlieka išvardytus kardomuosius ar
______________________________
1
Valstybės žinios. 2004, N r . 73-2517.
39
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
procesinius veiksmus. Panašiai yra ir padarius nusižengimus, susijusius
su ginklų, šaudmenų, pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo, sau­
gojimo ir pan. tvarkos pažeidimais. Tokiais atvejais policijos darbuotojai
taip pat turi teisę paimti ginklus, šaudmenis, pirotechnikos priemones iki
bylą išnagrinėjant.
Paimti daiktai ar dokumentai saugomi iki išnagrinėjant bylą pas tuos
pareigūnus, kurie paėmė, o prireikus - pateikiami administracinę bylą
nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai.
Išnagrinėjus bylą išsprendžiama: arba jie 1) konfiskuojami, arba 2) grą­
žinami teisėtam valdytojui ar savininkui, arba 3) sunaikinami/
Naminė degtinė, kitokie surogatai, bet koks kitoks alkoholis ir jų skie­
diniai bei jiems gaminti aparatai sunaikinami išnagrinėjus bylą1.
Antru atveju paimami daiktai ar vertybės iš pažeidimą padariusio as­
mens, neturinčio Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant už­
tikrinti baudos sumokėjimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekse
numatytas sąrašas veikų, kurias padarius iš tokių pažeidėjų galima paimti
daiktus (vertybes) užtikrinti baudos išieškojimą:
1) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvar­
kos pažeidimas (ATPK 209 str.);
2) muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas (ATPK 209 1 str.);
3) prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas (ATPK 209 2 str.);
4) prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimas (ATPK 209 3 str.);
5) keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų neteisėtas gabenimas
per valstybės sieną (ATPK 209 6 str.);
6) kontrabanda (ATPK 210 str.).
Trečiu atveju, padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimama teisė vai­
ruoti transporto priemones, upių ar mažąjį laivą, iki priimant byloje nu­
tarimą iš vairuotojo paimamas vairuotojo (vairavimo teisės) pažymėji­
mas ar transporto priemonės registracijos pažymėjimas ir išduodamas
laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto
priemonės registracijos dokumentas. Apie tai pažymima administracinės
teisės pažeidimo protokole.
Kiek kitaip yra padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė skrai­
dyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skry­
džių vadovu. Tokiu atveju kol bus išnagrinėta byla ir priimtas nutarimas,
_____________________________________
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 178 „Dėl
areštuoto (paimto), konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto etilo alkoholio bei
alkoholinių gėrimų sunaikinimo" // Valstybės žinios. 1998, Nr. 17-420; 2003,83-3803;
2004, Nr. 93-3413.
40
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
sustabdomas atitinkamos licencijos galiojimas ir apie tai įrašoma admi­
nistracinės teisės pažeidimo protokole.
Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę,
vairuotojo (vairavimo teisės) pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidi­
mo laikas pratęsiamas, iki baigsis terminas apskųsti nutarimą arba kol
bus išnagrinėtas skundas.
Padarius nusižengimą - neteisėtą valstybinių apdovanojimų nešiojimą
(ATPK 188 5 str.) - apdovanojimo ženklas atiduodamas teisėtam savinin­
kui, o jeigu jis nežinomas, - siunčiamas Respublikos Prezidentui.
Kai administracinį nusižengimą padaro asmuo, eidamas tarnybines
pareigas, daiktų paėmimas taikomas tik tais atvejais, kai atidėlioti nega­
lima.
Paėmus daiktus ir dokumentus apie tai pažymima: a) specialiai tam
surašytame protokole arba b) apie tai įrašoma administracinės teisės pa­
žeidimo protokole, arba c) apie tai įrašoma asmens apžiūros ar daiktų
patikrinimo protokole, arba d) apie tai įrašoma administracinio sulaiky­
mo protokole.
PRIVERSTINIS TRANSPORTO PRIEMONĖS
NUVEŽIMAS ARBA TRANSPORTO PRIEMONĖS
VAŽIUOKLĖS UŽBLOKAVIMAS
(ATPK 269 str.)
Kaip matyti iš įstatymo teksto, ši kardomoji priemonė yra dvejopa. Vienu
atveju policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemo­
nę, o kitu atveju tik užblokuoti šios priemonės važiuoklę specialiu įtaisu.
Pirmoji priemonė, t. y. priverstinis transporto priemonės nuvežimas ga­
lima tada, kai padaryti teisės pažeidimai, numatyti:
1) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 1 straipsnyje (trans­
porto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių
kelio ženklų; stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako; stovėji­
mas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už
jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir ar­
čiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transpor­
to ar pėsčiųjų eismui);
1
2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 132 straipsnyje (trans­
porto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kie­
muose nesilaikymas), jai tas trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui
arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.
Antroji priemonė, t. y. važiuoklės blokavimas, taikoma tada, kai pada­
ryti pažeidimai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso
124 1 straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas nesilaikant kelio žen­
klų ar ženklinimo, Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemo-
41
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
nių stovėjimo ir tvarkos tose vietose, kur yra stovėjimo automatai arba
atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, nesilaikymas).
Taigi įstatyme gana imperatyviai nustatyta, kas ir kokiais atvejais turi
teisę taikyti minėtas kardomąsias priemones. Administracinė teisinė prie­
varta yra valstybės monopolis ir bet kas jos taikyti negali. Todėl tokių
veiksmų negali atlikti jokios privačios mokesčius už automobilių stovėjimą
renkančios ar panašios kompanijos.
NUŠALINIMAS NUO TRANSPORTO PRIEMONIŲ
VAIRAVIMO IR PATIKRINIMAS NEBLAIVUMUI
AR APSVAIGIMUI NUO NARKOTINIŲ PRIEMONIŲ
NUSTATYTI (ATPK 270 str.)
Jeigu yra pakankamai pagrindo manyti, kad vairuotojai yra neblaivūs ar
apsvaigę nuo narkotinių priemonių, jie turi būti nušalinami nuo vairavi­
mo ir patikrinama jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžia­
gų būsena.
Nušalinti ir patikrinti gali būti šie vairuotojai: 1) vairuojantys sausu­
mos transporto priemones; 2) upių ar mažųjų laivų vairuotojai; 3) civili­
nės aviacijos specialistai; 4) kitokie asmenys.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtu­
mo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 1 . Jame
nustatyta, kad maksimali leistina alkoholio koncentracija tikrinamų as­
menų kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose yra 0,4 promilės. Girtu­
mo laipsniai: a) lengvas, kai koncentracija viršija 0,4 promilės ir siekia
iki 1,5 promilės; b) vidutinis, kai koncentracija viršija 1,5 promilės ir
siekia iki 2,5 promilės; c) sunkus, kai koncentracija viršija 2,5 promilės.
Asmenų apsvaigimas turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau
kaip per dvi valandas nuo transporto avarijos, jos nustatymo ar nuo as­
mens, įtariamo apsvaigimu, sulaikymo momento.
Teisę nustatyti apsvaigimą turi: a) policijos pareigūnai; b) Vandens
transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pa­
reigūnai (tikrindami mažųjų, sportinių, motorinių ir burinių laivų vairuo­
tojus vandens telkiniuose); c) medicinos specialistai.
Minėtame nutarime numatytos visos pareigūnų, tikrinamo asmens ir
medicinos darbuotojų teisės ir pareigos, neblaivumo nustatymo ir fiksa­
vimo tvarka.
_____________________________________________
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl
transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo
būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo" //Valstybės žinios. 1996, Nr. 6-158,46-1124.
42
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
ASMENŲ, SULAIKYTŲ UŽ ADMINISTRACINĖS TEISĖS _
PAŽEIDIMŲ PADARYMĄ IR ĮTARIAMŲ, KAD JIE NEBLAIVUS
ARBA APSVAIGĘ N U O NARKOTINIŲ ARBA PSICHOTROPINIŲ
M E D Ž I A G Ų , PATIKRINIMAS NEBLAIVUMUI ARBA
APSVAIGIMUI NUSTATYTI (ATPK 270 1 str.)
Tai nauja kardomoji priemonė 1 , skirta efektyviau kovoti su asmenimis,
kurie apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pa­
daro bet kokius, ne tik susijusius su transporto priemonės vairavimu, ad­
ministracinės teisės pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 32 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad sunkinančia aplinkybe laikytinas
teisės pažeidimo padarymas neblaivaus asmens arba asmens, apsvaigu­
sio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Vadinasi, blai­
vumo ar neblaivumo nustatymas gali padėti labiau individualizuoti admi­
nistracinio poveikio priemonę, geriau pasiekti administracinės nuobaudos
tikslus.
Pagal įstatymą reikalaujama, kad, norint asmenį siųsti nustatyti ne-
blaivumą arba apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų,
turi būti pakankamas pagrindas prielaidai, jog asmuo tikrai yra neblaivus
ar apsvaigęs. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 270 1 straipsnio
antrojoje dalyje pasakyta, kad nurodyti asmenys siunčiami ir tikrinami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. ADMINISTRACINIO POVEIKIO P R I E M O N Ė S ,
NUMATYTOS KAI K U R I U O S E KITUOSE ĮSTATYMUOSE
Kituose įstatymuose taip pat numatyta daug ir įvairių administracinio po­
veikio priemonių, kurias galima priskirti ir prie prevencinių, ir prie kar­
domųjų.
Elektroninių ryšių įstatymo2 72 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­
guliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veik­
la sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, pažeidimus, kai tokie pažei­
dimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugu­
mui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų
kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar) elek­
troninių ryšių paslaugų gavėjams, turi teisę imtis skubių laikinų priemo­
nių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padary­
mo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą
_____________________________________
1Valstybės žinios. 2002, Nr. 124-5623.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
43 1
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius (kar­
domosios priemonės).
1
Konkurencijos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad neatidėlioti­
nais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų padarinių
ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę
taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos ga­
lutiniam sprendimui įvykdyti. Taigi šiuo atveju kalbama apie kardomą­
sias administracinio poveikio priemones, kurios gali būti šios:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
2) gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sank-
ciją, įpareigoti ūkio subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu
jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuome­
nės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pa­
sekmės.
To paties įstatymo 40 straipsnyje kalbama apie ūkio subjektams taiko­
mas sankcijas. Jame numatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog
ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įsta­
tymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo prin­
cipais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiks­
mus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo
pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti
sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus
ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­
sius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta domi­
nuojanti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinka­
moje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus
Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat atlikti veiksmus, atku­
riančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pa­
sekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio
subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę,
nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų
įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.
Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems pa­
skirtų sankcijų, nurodytų 1 punkte, gavusi Vilniaus apygardos administ­
racinio teismo teisėjo sankciją gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus:
__________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
44
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
(1) laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, (2) bankines ope­
racijas, (3) leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Apri­
bojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos
sankcijos.
Mokesčių administravimo įstatymo1 33 straipsnyje išvardytos mokes­
čių administratoriaus (jo pareigūno) teisės, tarp kurių paminėtinos šios:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo terito­
riją, pastatus ir patalpas;
2) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumen­
tų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo
vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;
3) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kon­
trolinius pirkimus;
4) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų iš­
vengta jų klastojimo;
5) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo
saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudo­
jamuose įrenginiuose;
6) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendi­
nimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių
administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo
tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tik­
rinti prekes bei jų dokumentus;
7) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus ir t.t.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje pasakyta, kad
turto areštas - šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis
taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba at­
skirų šios teisės sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi, dis­
ponavimo - priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti
mokestinės prievolės įvykdymą.
Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta,
kad mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstai­
goms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo są­
skaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar tei­
singai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių
mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos su­
mas iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje.
To paties įstatymo 124 straipsnyje nustatytas dokumentų paėmimas,
kuris turi būti įformintas dokumentų poėmio aktu. Mokesčių administ-
__________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
45
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
ratoriaus pareigūnas mokesčių mokėtojo prašymu privalo leisti jam pasi­
daryti paimamų dokumentų kopijas. Mokesčių mokėtojas turi teisę rei­
kalauti minėtų kopijų tikrumą patvirtinti mokesčių administratoriaus pa­
reigūno žyma.
Mokesčių administravimo įstatymo 125 straipsnyje numatytas daiktų
(taip pat prekių ar produkcijos mėginių ir pavyzdžių) paėmimas, jei tai
būtina mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Šie veiksmai turi
būti įforminti Administracinių teisės pažeidimų kodekso, o jei šis kodek­
sas šių veiksmų įforminimo nereglamentuoja, - centrinio mokesčių ad­
ministratoriaus nustatyta tvarka.
Muitinės įstatymo1 20 straipsnyje nustatyta, kad muitinės pareigū­
nas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reika­
lauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų
nevykdymo ar pasipriešinimo atveju - panaudoti fizinę ar kitokią prie­
vartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Paminėtinos inter alia šios muitinės pareigūnų teisės:
1) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas
prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenan­
čius asmenis, jeigu sprendžiant iš teisės aktų nustatytų rizikos
požymių yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taiko­
mos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės (prevencinė
priemonė);
2) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų as­
menų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų prekių
pavyzdžius (mėginius) (gali būti ir prevencinė, ir kardomoji prie­
monė);
3) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius
dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lie­
tuvos Respublikos muitų teritorijoje (gali būti ir prevencinė, ir
kardomoji priemonė);
4) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą (labiau kardo­
moji procesinė priemonė);
5) teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūki­
nei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti
(kardomoji priemonė);
6) šio įstatymo numatytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei
fizinę ir kitokią prievartą (kardomosios specialiosios priemo-
nės) ir kt.
____________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.
46
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
Pažymėtina, kad Muitinės įstatymo 24-26 straipsniuose specialiai reg­
lamentuojamos muitinės pareigūnų naudojamos prievartos, įskaitant ir
šaunamąjį ginklą, rūšys, naudojimo pagrindai ir sąlygos.
1
Produktų saugos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba arba Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne
maisto produktų saugos kontrolės institucijos turi teisę Vyriausybės nu­
statyta tvarka taikyti įvairias rinkos ribojimo priemones. Tarp jų paminė­
tinos šios:
1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinky­
bėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba sura­
šytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie
galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produk­
to prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą (pre­
vencinės priemonės);
2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką kon­
kretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tin­
kamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti (preven­
cinė priemonė);
3) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau im­
tis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi (labiau
kardomoji priemonė);
4) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį
pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti var­
totojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba ko­
ordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais or­
ganizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir
sunaikintas atitinkamomis sąlygomis (kardomoji priemonė).
7. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS P R I E M O N Ė S ,
TAIKOMOS UŽSIENIEČIAMS
Šios administracinės prievartos priemonės turi ir prevencinių, ir kardo­
mųjų priemonių požymių, todėl jos aptartinos atskirai.
Kas yra užsienietis, pasakyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padė­
ties" 2 2 straipsnio 32 dalyje: „Užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos
Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio
valstybės pilietybę, ar neturi jokios."
__________________________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
2
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" // Valstybės
žinios. 2004, Nr. 73-2539.
47
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Šiame įstatyme numatytos šios administracinės prievartos priemonės
užsieniečiams: 1) užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką; 2) grą­
žinimas į užsienio valstybę; 3) įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respubli­
kos; 4) išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos; 5) užsieniečio sulaikymas.
Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos teritoriją, jeigu:
1) jis neatitinka šio įstatymo nustatytų įleidimo į Lietuvą sąlygų;
2) paaiškėja, kad užsienietis išbuvo Lietuvoje laikotarpį, kuris Lietuvos
tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Res­
publikos Vyriausybės yra nustatytas kaip buvimo be vizos laikas; 3) paaiš­
kėja, kad pasienio kontrolės punkte užsienietis pateikė tikrovės neatitin­
kančius duomenis; 4) yra pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvoje gali
užsiimti neteisėta veikla, už kurią numatyta atsakomybė pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus; 5) atvykdamas į Lietuvos Respubliką užsienietis
pateikia kito asmens kelionės dokumentą; 6) yra pagrindas manyti, kad
užsienietis atvykdamas į Lietuvą pateikė suklastotą kelionės dokumentą;
7) yra svarus pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniš­
kumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Res­
publikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės tei­
sės šaltiniuose.
Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos teritoriją priima Valstybės
sienos apsaugos tarnyba.
Užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę - užsieniečio, taip pat ir ne­
pilnamečio iki 18 metų, kuris yra neteisėtai Lietuvos teritorijoje, perdavi­
mas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal teisės
aktų nustatyta tvarka su šia valstybe suderintą sprendimą. Sprendimą dėl
užsieniečio grąžinimo priima Migracijos departamentas arba Valstybės
sienos apsaugos tarnyba, o jį įgyvendina policija arba Valstybės sienos
apsaugos tarnyba.
Užsieniečio įpareigojimas išvykti iš Lietuvos - nustatyta tvarka priim­
tas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai
privalo palikti Lietuvos teritoriją. Užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš
Lietuvos, jeigu: 1) jam panaikinta viza; 2) jam panaikintas leidimas laiki­
nai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvoje pasibaigus
vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvoje pasibaigus leidimo laikinai gy­
venti galiojimui; 5) į Lietuvą jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvoje
be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turė­
ti; 6) jis yra Lietuvoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje su-
tartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausy­
bės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos priima ir jo
įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Toks
48
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
sprendimas, privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per penkiolika dienų
nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos.
Užsieniečio išsiuntimas - priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdi¬
nimas iš Lietuvos teritorijos. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, jeigu:
1) jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos; 2) jis
neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai joje yra; 3) jo buvimas Lietuvoje
gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos privalo būti įvykdy­
tas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali
būti atidėtas. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo priima arba Migraci­
jos departamentas, arba Vilniaus apygardos administracinis teismas 1 , o
juos įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija.
Užsieniečio sulaikymas - užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsie­
niečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę įstatymo nusta­
tytais pagrindais ir terminais. Užsienietis gali būti sulaikytas: 1) kad ne­
galėtų be leidimo atvykti į Lietuvą; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į
Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, ku­
ris neįleidžiamas į Lietuvą, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai
įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai pri­
imamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos; 6) kai siekiama užkirsti
kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
7) kai užsieniečio buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui,
viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Sulaikyti turi teisę policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigū­
nas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teis­
mo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis,
kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik kraštutiniu atveju, atsi­
žvelgiant į geriausius jo interesus.
Išsiunčiamą iš Lietuvos užsienietį iki valstybės sienos lydi Valstybės
sienos apsaugos tarnybos arba policijos pareigūnai.
Detaliau šios procedūros reglamentuotos Vyriausybės 2000 m. kovo
23 d. nutarime Nr. 335 „Dėl sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo iš­
vykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos patvir­
2
tinimo" . Šiame nutarime inter alia nustatyta, kad užsienietis, kurio at­
žvilgiu priimtas sprendimas nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvoje,
išsiunčiamas iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos ar Migracijos depar­
tamento sprendimu.
___________________________________
1
Kai užsieniečio buvimas Lietuvoje gresia valstybės saugumui arba viešajai
tvarkai.
2
Valstybės žinios. 2000, Nr. 26-693; 2001, Nr. 53-1896.
49
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Užsienietis, kuris atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvoje
arba jis atliko laisvės atėmimo bausmę, arba jam paskirta bausmė, nesu­
sijusi su laisvės atėmimu, išsiunčiamas iš Lietuvos nedelsiant, jeigu nėra
objektyvių aplinkybių, trukdančių tai padaryti.
Išsiųstam iš Lietuvos užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą
ribotam ar neribotam laikui. Tokį sprendimą priima Migracijos departa­
mentas.
Kaip matyti iš šių prievartos priemonių taikymo pagrindų ir turinio,
kai kurios jų yra prevencinės, kai kurios - turi ir prevencinių, ir kardomų­
jų priemonių elementų. Specifinė priemonė yra užsieniečio išsiuntimas iš
šalies. Kai kur (pvz., Rusijoje) tokia priemonė prilyginama administraci­
nei nuobaudai 1 .
8. INSTITUCIJOS, PAREIGŪNAI, TURINTYS TEISĘ TAIKYTI
ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS P R I E M O N E S
Administracines prievartos priemones taiko daug valstybės įgaliotų insti­
tucijų ir jų pareigūnų. Apie administracinės atsakomybės priemonių tai­
kymą detaliau kalbama kitame skyriuje, o prevencines ir kardomąsias prie­
mones dažniausiai taiko tos institucijos, jų pareigūnai, kurie kontroliuoja
teisės aktų įvairiose valstybės valdymo srityse laikymąsi. Čia paminėsime
tik kai kurias institucijas, kurių pareigūnai gana dažnai taiko administra­
cinės prievartos priemones.
Daugiausiai administracinės prievartos priemonių taiko policijos pa­
reigūnai. Policijos veiklos įstatyme 2 numatyta taikyti daug tiek preven­
cinių, tiek kardomųjų prievartos priemonių. Atskirai yra išvardytos prie­
vartos priemonės, taikomos tiriant nusikaltimus. Atskirame skirsnyje
(ketvirtajame) reglamentuotas šaunamųjų ginklų naudojimas, fizinės ir
kitokios prievartos vartojimas.
Nurodytinos kai kurios prievartos priemonės, kurias gali taikyti poli­
cijos pareigūnai:
1) pagrįstai įtardami, jog padarytas administracinės teisės pažeidimas
ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto
priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas spren­
dimas, juos paimti (kardomoji priemonė);
2) persekiodami asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nu­
sikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekda-
50
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
mi užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros
laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyve­
namąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei pa­
tekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigū­
nai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones
(kardomoji priemonė). Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelai­
mės ar katastrofos atveju (prevencinė priemonė). Apie tokius veiks­
mus per 24 valandas pranešama prokurorui;
3) laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustab­
dyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei
kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui
(prevencinė priemonė);
4) jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, teisės aktų nustaty­
ta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius gin­
klus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas
medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas (kar­
domoji priemonė);
5) pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės
pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių
ar toksinių medžiagų (kardomoji priemonė), o siekiant užkirsti ke­
lią venerinėms ir kitoms infekcinėms ligoms plisti, - ir asmenis, pri­
skirtus padidėjusios rizikos grupei ir teisės aktų nustatyta tvarka
įrašytus į profilaktines sveikatos priežiūros ar policijos įstaigų įskai­
tas (prevencinė priemonė);
6) pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į sveikatos priežiūros įstaigą
asmenį, apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar ki­
tokių nuodingųjų ar psichiką stipriai veikiančių medžiagų, jeigu jis
nebegali judėti arba gali padaryti žalos aplinkiniams ar sau (pre­
vencinė priemonė).
Policija taiko ir kitas prievartos priemones, tarp jų - ir administraci­
nės atsakomybės.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, šalia įprastų polici­
nę funkciją atliekančių pareigūnų teisių taiko ir specifines prievartos prie­
mones. Jie turi teisę:
1) tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veik­
lą, turto buvimo faktus, jo įgijimo, gamybos, naudojimo ir reali­
zavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir
užplombuotas, patalpas (tiek prevencinė, tiek kardomoji prie­
monė);
2) reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita (prevencinė
priemonė); jei nėra kitų galimybių atlikti reikalingus veiksmus, -
51
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
laikinai sustabdyti gamybos procesą (turėtų būti tik kardomoji prie­
monė, nors įstatyme apibrėžta labai dviprasmiškai);
3) nekliudomai įeiti į fizinių bei juridinių asmenų patalpas, naudoja­
mas veiklai ar pajamoms gauti, ar teritoriją jų darbo metu, o ne
darbo metu - su tų patalpų ar tos įmonės, įstaigos ar organizacijos
administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, tikrinti ūkinei
finansinei ar kitokiai veiklai naudojamą turtą ir techniką bei paga­
mintą produkciją (prevencinė priemonė), įstatymų nustatytais at­
vejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones (tu­
rėtų būti tik kardomoji priemonė, nors įstatyme taip pat apibrėžta
labai nekonkrečiai);
4) užplombuoti ir užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pi­
nigų bei turto saugojimo vietas, įrengimus, uždaryti fizinių bei juri­
dinių asmenų gamybines patalpas, teritorijas ar jų dalis, daryti do­
kumentų kopijas arba išrašus, daryti žymas ant dokumentų, kad
būtų išvengta jų klastojimo (prevencinė priemonė);
5) įstatymų nustatytais atvejais duoti nurodymus bankams nutraukti
pinigų išdavimą ir pervedimą iš fizinių bei juridinių asmenų są­
skaitų, jeigu nustatytu laiku nepateikė mokesčio administratoriui
mokesčio deklaracijų ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biu­
džetus apskaičiavimų, neleidžia patikrinti finansinės būklės arba
jei tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei neteisingo mo­
kesčių, rinkliavų ar kitų įmokų skaičiavimo faktai (kardomoji prie­
monė) 1 .
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai taiko taip pat įvairias prie­
vartos priemones, kurios numatytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos
įstatymo 2 20 straipsnyje, taip pat turi teisę taikyti ir Policijos veiklos įsta­
tymo numatytas prievartos priemones. Iš valstybės sienos apsaugos tar­
nybos pareigūnų taikomų prievartos priemonių paminėtinos šios:
1) tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, ap­
žiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų,
tikrinti krovinių dokumentus (prevencinė priemonė);
2) persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir juos sulaikyti (kardomoji priemonė);
3) persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremda­
mi ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir ju-
_______________
1 Valstybės žinios. 2000, Nr. 94-2917.
Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas // Vals­
tybės žinios. 2002, Nr. 33-1250.
2
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas // Valstybės
žinios. 2000, Nr. 92-2848.
52
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
ridiniams asmenims priklausančias ryšių priemones ir transportą
(kardomoji priemonė);
4) laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl
stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo arba įgyvendinant karantino prie­
mones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais at­
vejais (prevencinė, gali būti ir kardomoji priemonė);
5) prireikus laikinai paimti kelionės dokumentus, paimti svetimus ir
suklastotus dokumentus (ir prevencinė, ir kardomoji priemonė) ir
kitos.
Gana daug administracinės prievartos priemonių taiko ir Muitinės pa­
reigūnai. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje
statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme 1 numatyta daug panašių į
policijos pareigūnų taikomas prievartos priemonių.
Konkurencijos taryba, kai ūkio subjektai nevykdo tarybos nurodymų
pašalinti Konkurencijos įstatymo 2 pažeidimus, gavusi Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo sankciją, gali taikyti Konkurencijos įstaty­
me numatytas prievartos priemones: 1) laikinai sustabdyti eksporto ir im­
porto operacijas, 2) bankines operacijas, 3) leidimo (licencijos) verstis ati­
tinkama veikla galiojimą.
Visos šios priemonės yra kardomosios, t. y. taikomos tada, kai Kon­
kurencijos įstatymo pažeidimai jau padaryti.
Konkurencijos taryba gali taikyti ir administracinės atsakomybės prie­
mones - skirti ūkio subjektams ekonomines sankcijas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojams ar mokestį iš­
skaičiuojantiems asmenims gali taikyti šias prievartos priemones :
3
1) kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis
(kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mo­
kėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti ap­
linkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tin­
kamai atlikti savo funkcijas (prevencinė priemonė);
2) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų iš­
vengta jų klastojimo (prevencinė priemonė);
3) duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mo­
kėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klau­
simais (prevencinė priemonė);
__________________________
1
2
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas //Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856;
2000, Nr. 85-2572.
3
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis // Vals­
tybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
53
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
4) įrengti skaitiklius ir matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo sau­
gyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudoja­
muose įrenginiuose (prevencinė priemonė);
5) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendi­
nimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių
administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo
tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti (ir prevencinė,
ir kardomoji priemonė);
6) sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus (ir prevencinė, ir
kardomoji priemonė);
7) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo doku­
mentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių sau­
gojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis
(turėtų būti tik kardomoji priemonė);
8) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridi­
niams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus
teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus
vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai
būtina jo funkcijoms atlikti (turėtų būti procesinė kardomoji prie­
monė);
9) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (kar­
domoji priemonė).
Kaip matyti, šios priemonės gali būti ir prevencinės, ir kardomosios.
Kai kurios iš jų yra ir administracinio proceso (tyrimo) užtikrinimo prie­
monės.
Valstybinės mokesčių inspekcijos taiko ir administracinės atsakomy­
bės priemones tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami savo
1
pareigas, turi teisę :
1) nustatytąja tvarka uždrausti vežti tranzitu, išvežti iš Lietuvos ar įvežti
į ją gyvūnus, maistą, pašarus ir pašarų priedus (prevencinė priemo­
nė);
2) uždrausti įvežti ir naudoti veterinarinius vaistus, kitus veterinari­
nius preparatus, pašarus ir pašarų priedus, jeigu jie kenksmingi gy­
vūnams ir tiesiogiai arba netiesiogiai per maistą gali pakenkti žmo­
nių sveikatai (prevencinė priemonė);
_____________________________________
1 4) daiktų bei dokumentų paėmimas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo" // Valstybės ži­
nios. 2000, Nr. 53-1537; 2003, Nr. 42-1941.
54
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
3) maisto tvarkymo vietose neleisti dirbti asmenims, galintiems pla­
tinti užkrečiamąsias ligas (prevencinė priemonė);
4) uždrausti maisto ir pašarų tvarkymui naudoti gaminius, patalpoms
ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas,
įrenginius (prevencinė priemonė);
5) drausti statyti, rekonstruoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pa­
status, mėsos perdirbimo įmones, cechus, sandėlius ir kitus objek­
tus, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos reikalavimų (preven­
cinė arba kardomoji priemonė);
6) radę pažeidimų, laikinai sustabdyti ar visiškai uždrausti maisto ar
pašarų tvarkymą, įpareigoti maisto gamintoją, pardavėją ar kitą tvar­
kytoją pašalinti iš rinkos ir sunaikinti nesaugų produktą (kardo­
moji priemonė);
7) skirti pareigūnams ir asmenims administracines nuobaudas už mais­
to, pašarų ir pašarų priedų saugą ir veterinariją reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimus, taip pat įstatymų nustatytais atvejais skirti
kitas sankcijas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (administra­
cinės atsakomybės priemonė) ir kt.
Tai nebaigtinis institucijų (pareigūnų), turinčių teisę taikyti administ­
racinės prievartos priemones, sąrašas. Tačiau ką tik išvardytos priemonės
rodo, kokiose įvairiose srityse jos gali būti taikomos ir koks platus jų
spektras.
9. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS P R I E M O N I Ų
TAIKYMO T E I S Ė T U M O K O N T R O L Ė
Kiekvienas žmogaus teisių apribojimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To­
dėl kiekvienas asmuo, kuriam toks apribojimas taikomas, turi turėti teisę
apskųsti jam pritaikytą administracinės prievartos priemonę.
Administracinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo kontrolė gali
būti trejopa: 1) žinybinė (pavaldumo tvarka); 2) kvaziteisminė; 3) teisminė.
Teisminė teisėtumo kontrolė yra dviejų rūšių: 1) bendrosios kompe­
tencijos teisme; 2) administraciniuose teismuose.
Žinybine (aukštesniajai institucijai (pareigūnui) arba teismine (rajo­
no (miesto) apylinkės teismui) tvarka suinteresuoto asmens pasirinkimu
gali būti skundžiamos šios kardomosios priemonės (ATPK 271 str.):
1) administracinis sulaikymas;
2) asmens apžiūra;
3) daiktų patikrinimas;
5) priverstinis transporto priemonės nuvežimas;
6) transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu;
55
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
7) vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir pa­
tikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotikų
arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti;
8) asmenų, sulaikytų už administracinės teisės pažeidimų padarymą ir
įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių arba psi­
chotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui
nustatyti.
Galimybė skųsti valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmus ar priim­
tus valdymo aktus administraciniam teismui turėtų būti plačiau numato­
ma teisės aktuose, kadangi toks skundo nagrinėjimas yra greitesnis ir veiks­
mingesnis žmogaus teisių gynimo būdas. Kol teisės aktuose tai
reglamentuota neaiškiai arba panašus klausimas visai nereglamentuotas,
teisės spragas bando „kamšyti" teismų praktika. Pavyzdžiui, buvo kilęs
bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų ginčas, kam teismin-
gas ginčas dėl policijos vykdomos administracinės priežiūros, asmeniui
atlikus laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas prašė įpareigoti policijos nuo­
vadą raštu nustatyti jo registracijos nuovadoje laiką, kad vėliau jis nebūtų
apkaltintas padaręs nusižengimą. Teismingumo kolegija 1999 m. rugsėjo
9 d. nutartimi 1 nurodė, kad byla, kai ginčas kyla dėl policijos nustatytos
pareigos registruotis joje, nagrinėtina administraciniame teisme, nors, mi­
nėta, dėl kai kurių kitų administracinės prievartos priemonių, numatytų
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnyje, skundas pa­
duodamas bendrosios kompetencijos teismui.
Daugelyje įstatymų, numatančių kitokias prievartos priemones, taip
pat numatyta galimybė pavaldumo tvarka skųsti atliktus pareigūnų veiks­
mus arba pasirinkti alternatyvų administracinio ginčo sprendimo varian­
tą -pavaldumo tvarka arba teisme.
Štai VRM ar jos įgaliotos institucijos sprendimas užsienietį išsiųsti iš
Lietuvos per septynias dienas gali būti apskųstas teismui. Šias bylas nagri­
nėja administraciniai teismai. Jei sprendimą priima Migracijos departa­
mentas, tokia byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Elektroninių ryšių įstatymo 2 73 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­
jektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigū­
nų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikia­
mas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai sužinota apie skundžiamus
veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo
___________________________________________
1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 277.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
56
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka
su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių regu­
liavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys
turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
Konkurencijos įstatymo1 28 straipsnyje nustatyta, kad Konkurenci­
jos tarybos sprendimas taikyti laikinojo pobūdžio priemones gali būti skun­
džiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį
nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinų priemonių
taikymo nesustabdo.
Kitais atvejais ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą,
turi teisę apskųsti neteisėtus tyrimą atliekančių įgaliotų pareigūnų veiks­
mus Konkurencijos tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10
dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo dienos. Konkurencijos taryba
turi priimti sprendimą dėl šio skundo per 10 dienų nuo jo gavimo dienos.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 144 straipsnyje nustatyta, kad
mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administrato­
riaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Skundai dėl kitų mokesčių
administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, jų nepriėmimo, taip pat skun­
dai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmi­
mo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Ad­
ministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Muitinės įstatymo3 88 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suintere­
suotas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą
Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės
įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Skundai dėl
Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės
įstaigos sprendimų pateikiami:
1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų -
Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos,
kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą. Muitinės departamentas
sprendimus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų
sprendimų priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos.
Departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo
laiką, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą ne
ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma in­
formacija ir Muitinės departamentas muitų teisės aktų nustatyta tvarka
___________________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
3
Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.
57
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės
instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo;
2) dėl Muitinės departamento sprendimų - Vyriausiajai administraci­
nių ginčų komisijai arba teismui. Šie skundai pateikiami ne vėliau kaip
per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendi­
mą. Įstatyme nepasakyta, kuriam teismui gali būti skundžiamas toks spren­
dimas. Šį klausimą išsprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymas 1 ,
kurio 15 straipsnyje nustatyta, kad skundus ir prašymus dėl valstybinio
administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip
pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus
teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėja ad­
ministraciniai teismai, o tokius pat skundus, kai pareiškėjas ar atsakovas
yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus ginčus dėl norminių ak­
tų teisėtumo, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Produktų saugos įstatymo2 28 straipsnyje nustatyta, kad gamintojas,
platintojas ir paslaugos teikėjas kontrolės institucijų sprendimus dėl rin­
kos ribojimo priemonių taikymo per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali
apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstaty­
mo nustatyta tvarka.
Teisė ikiteismine tvarka spręsti įvairius administracinius ginčus nu­
matyta ir Administracinių ginčų komisijų įstatyme 3 . Jame numatyta ben­
dra ikiteisminė skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administraci­
nių aktų ar valstybės bei savivaldybių tarnautojų veiksmų (neveikimo)
viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarka. Pagal šį įstatymą nu­
matytos šios komisijos: 1) Vyriausioji administracinių ginčų komisija;
2) apskričių administracinių ginčų komisijos; 3) savivaldybių visuomeni­
nės administracinių ginčų komisijos.
Tvarką, kuria turi būti priimami interesantai, jų prašymai ir skundai
įvairiose valstybinio valdymo institucijose ir įstaigose, kokia tvarka jie
sprendžiami, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas 4 ir poįsta­
tyminiai teisės aktai 5 .
__________________________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, 85-2566.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
3
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas // Valstybės ži­
nios. 1999, Nr. 13-310; 2002, Nr. 64-2578; 2004, Nr. 4-48.
4
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas //Valstybės žinios. 1999,
Nr. 60-1945.
5
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 pa­
tvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose insti­
tucijose pavyzdinė tvarka // Valstybės žinios. 2002, Nr. 95-4105.
58
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
Jei dar ir pasitaikytų teisės aktų, kurie numatytų įvairių administracinės
prievartos priemonių apskundimą tik pavaldumo tvarka, būtų taikoma Lie­
tuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta labai svarbi žmogaus teisių gy­
nimo garantija: Konstitucijos 30 straipsnyje pasakyta: „Asmuo, kurio kon­
stitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą." Šiuo
pagrindu ir įgyvendinant kitą, taip pat konstitucinę, tiesioginio Konstituci­
jos taikymo nuostatą kiekvienas ginčas gali ir turi pasiekti teismą1.
Lietuvoje pagrindinė institucija, skirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo
ar vidaus administravimo srityje, yra administracinis teismas. Kaip spe­
cializuota teismo institucija - administraciniai teismai - buvo įsteigti
1999 m. sausio 14 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu 2 ir pradė­
jo veikti nuo 1999 m. gegužės 1 d., o jų veiklą reglamentuojantis Admi­
nistracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) buvo priimtas taip pat 1999 m.
sausio 14 dieną3.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. ši administracinių teismų sistema buvo refor­
muota, ir dabar Lietuvoje funkcionuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių
ir Panevėžio apygardos administraciniai teismai, o Aukštesnysis administ­
racinis teismas buvo reorganizuotas į Vyriausiąjį administracinį teismą, prie
jo prijungiant Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių4.
Kreipiantis į administracinius teismus nereikia didelių išlaidų. Žymi­
nis mokestis yra 100 litų, be to, įstatyme numatyta daug išimčių, kai žymi­
nio mokesčio mokėti nereikia.
Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fi­
zinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žymi­
nio mokesčio mokėjimo.
Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta speciali administra­
cinių teismų kompetencija klausimu, kuris daro šiuo aspektu administra­
cinius teismus tam tikra Konstitucinio Teismo kompetencijos tąsa. Tai
norminių administracinių teisės aktų teisėtumo (neprieštaravimo įstaty­
mams ar Konstitucijai, kitiems pagal teisės aktų hierarchiją aukštesnės
galios teisės aktams) tyrimas. Abstrakčiu pareiškimu į administracinį teis-
_______________________________________
1
Pvz., iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
10 straipsnio 4 dalies redakcija, nustatanti, kad įstaigos vadovo sprendimas dėl lei­
dimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo
gali būti skundžiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima ga­
lutinį sprendimą. Dėl šios įstatymo normos teisėtumo yra kreiptasi ir į Konstitucinį
Teismą.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308.
4
Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5,
6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 85-2567.
59
 ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS
Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų
mą, prašydami ištirti, ar viešojo administravimo subjekto priimtas normi­ kas vyksta, taip pat teisė bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje būti iš­
nis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nor­ klausytam ir kitų principų įgyvendinimas turi būti skirtas galutiniam tiks­
minį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės
lui - garantuoti, kad su žmonėmis bus elgiamasi teisingai.
kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir
Siaurąja prasme administracinė justicija - tai vykdomosios valdžios ins­
specializuoti teismai, taip pat prokurorai.
titucijų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų) veiklos nagrinėjant ir spren­
Ištirti, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis ad­
džiant įvairaus pobūdžio individualias administracines bylas teisėtumo
ministracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį
patikrinimas; tai administracinių ginčų sprendimas specialiuosiuose (ad­
aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldy­
ministraciniuose) teismuose (pvz., Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt.)
bių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.
arba bendruosiuose teismuose, tačiau pagal nustatytas specialias admi­
Prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje
nistracinių bylų nagrinėjimo taisykles (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Rusi­
byloje, kurią nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraci­
nis teismas, gali paduoti ir proceso šalys. Tokiu atveju pagrindinės admi­ joje ir kt.).
nistracinės ar kitokios bylos nagrinėjimas sustabdomas, kol administraci­
nis teismas išnagrinės norminio akto teisėtumo klausimą.
Pagrindiniai administracinės justicijos pranašumai:
1) bylų nagrinėjimo operatyvumas (procesas daugiausia rašytinis ir
yra tik dvi instancijos);
2) teisėjų specializacija (ypač mokesčių bylose);
3) proceso paprastumas (kai kurios procedūros, palyginti su civiliniu
procesu, gerokai supaprastintos);
4) teismo aktyvumas renkant įrodymus (negalioja rungimosi princi­
pas);
5) šalies teisė nedalyvauti nagrinėjant bylą (byla paprastai nagrinėja­
ma ir neatvykus kuriai šaliai, jei tik jai tinkamai pranešta apie posė­
džio vietą ir laiką. Civiliniame procese tai būtų išimtis) 1 ;
6) maksimalus galimos neteisėtos vietos įtakos eliminavimas (o tai la­
bai aktualu sprendžiant ginčus dėl vietos viešojo administravimo
subjektų (ypač savivaldybių) aktų ar veiksmų teisėtumo) ir kt.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, pažymėtina, kad administracinė jus­
ticija yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės teisinės valstybės požymių 2 .
Administracine justicija bendriausia prasme reikėtų suprasti tai, kaip
valstybės valdymo institucijos, spręsdamos žmonių reikalus, laikosi tei­
singumo principo. Toks yra administracinės justicijos tikslas. Teisminis
ginčo dėl pažeistos teisės nagrinėjimas yra tik procedūrinis šio klausimo
sprendimo aspektas, nors ir labai svarbus. Vadinasi, teismų sistema, pro­
cedūrinės taisyklės, garantuojančios viešumą, šalių informavimą apie tai,

60
 2 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS SĄVOKA
1. ŽMOGAUS ATSAKOMYBĖS UŽ SAVO ELGESĮ
SAMPRATA IR RŪŠYS
Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Jos
esmė ir paskirtis yra valstybinės prievartos vartojimas saugoti ir ginti tei­
sės nustatytus ir reguliuojamus visuomeninius santykius, tam tikras teisi­
nes vertybes, teisinę tvarką, užtikrinti teisės reikalavimus. Teisinė atsako­
mybė yra veiksminga priemonė, padedanti garantuoti visuomenėje teisėtą
elgesį, ryžtingai ir veiksmingai užkirsti kelią teisės pažeidimams.
Teisinė atsakomybė, nors ir yra teisinė kategorija, negali būti išsamiai
apibūdinta nesiremiant filosofiniu jos aiškinimu. Teisė ir moralė, teisės
teorija ir filosofija glaudžiai siejasi. Nemažai teisės normų tiesiogiai įtvir­
tina vienokias ar kitokias moralės nuostatas. Taigi visuomenėje egzistuo­
ja teisei daranti įtaką dorovė ir dorą ugdanti teisė. Žmogus laikosi tam
tikrų dorovinių nuostatų, nes to reikalauja jo sąžinė ir vidinis įsitikinimas.
Tuo tarpu teisės normų yra laikomasi ne vien dėl to (ir ne tiek dėl to), kad
to reikalauja vidinis žmogaus sąžinės balsas, o bijantis teisės normose nu­
matytų sankcijų, taikytinų už teisės normomis grindžiamų elgesio taisyk­
lių nesilaikymą. Todėl ir teisė, ir moralė yra žmogaus elgesio reguliavimo
priemonės. Tačiau teisė yra išorinė žmogaus elgesio reguliavimo priemo­
nė, o moralė - vidinis, paties žmogaus įsisąmonintas ir suvoktas elgesio
standartas. Šis esminis teisės ir moralės skirtumas yra pradžios taškas ana­
lizuojant atsakomybę kaip moralinę ir kaip teisinę kategoriją.
Moralinė ir teisinė atsakomybė vienais atvejais sutampa, t. y. asmuo
suvokia, kad jis yra atsakingas ir moraliai, ir teisiškai, kitais - nesutampa.
Tai aiškinama dažnu tam tikrų visuotinai pripažintų moralinių nuostatų
įtvirtinimu teisės normose, tačiau toli gražu ne visos dorovinės taisyklės
ir nuostatos įtvirtinamos teisės normose.
Teisės normų, kurios sutampa su moralinėmis nuostatomis, laikyma­
sis daugeliui žmonių reiškia ne tik teisinę, bet ir moralinę priedermę, ku­
rios nevykdymas yra pagrindas atsirasti tiek moralinei, tiek teisinei atsa­
komybei. Tačiau kadangi ne visos teisės normos kartu išreiškia ir tam tikrą
moralinę nuostatą, jų laikymasis jau yra grindžiamas ne moraliniu įsitiki­
nimu, o galimos sankcijos poveikiu. Šiuo požiūriu teisinė atsakomybė tu-

63
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
ri platesnę taikymo sritį negu moralinė atsakomybė. Antra vertus, teisė,
būdama visuotine tam tikrų interesų ir poreikių išraiška, negali nerea­
guoti į moralės normų pažeidimus.
Filosofijos literatūroje atsakomybė aiškinama kaip žmogaus suvoki­
mas, kad jis yra atsakingas už savo veiksmus ir pagal savo veiksmų rezul­
tatus gali būti giriamas arba smerkiamas. Pabrėžiama, kad apie žmogaus
atsakomybę galima kalbėti tik jeigu jis veikia laisvai, t. y. pats pasirenka
konkretų savo elgesio variantą, būdą ir supranta savo veikimo (neveiki­
mo) prasmę ir padarinius.
Laisvės kategorija filosofijos literatūroje suprantama dviem prasmėmis:
a) išorinė laisvė, t. y. laisvė iš išorės niekieno neverčiamam daryti vis­
ką, ką norima;
b) vidinė laisvė - tokia asmens vidinė būsena, kurios dėka jis pasiren­
ka tam tikrą elgesio variantą.
Dvejopas laisvės supratimas ypač svarbus teisinės atsakomybės požiūriu.
Jeigu pripažįstama, kad žmogus vieną ar kitą veiksmą atliko savanoriškai,
suprasdamas to veiksmo prasmę ir suvokdamas galimus neigiamus jo pada­
rinius, tai asmenį tiek moraliai, tiek teisiškai galima laikyti už tai atsakingu.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne1 žodis „atsakyti" turi ne vieną reikš­
mę: atsakyti - tai: 1) painformuoti, atsakyti į klausimą; 2) reaguoti, atsi­
liepti; 3) gauti atpildą už veiksmus, už nusikaltimą; 4) garantuoti, užtik­
rinti darbo sėkmę ir kita.
Teisinę atsakomybę galima apibūdinti ir kaip prievolę, atsirandančią
pažeidus teisės saugomą viešąjį arba privatų interesą. Viena šios prievo­
lės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti
įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (valsty­
bė) turi teisę taikyti šias sankcijas arba (nukentėjusysis) teisę reikalauti,
kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teis­
mas, arbitražas ir kt.) 2 .
Prievolės sąvoka dažniausiai vartojama privatinėje teisėje. Tačiau jau
senovės Romos teisėje prievolė buvo suprantama labai plačiai ir apėmė
visus santykius, kurių viena šalis turėjo teisę kitos atžvilgiu, o ši turėjo
atitinkamą pareigą. Prievolinių santykių atsiradimą lėmė ne tik privatūs
deliktai (lot. delicta privata), bet ir viešieji deliktai (delicta publica). Teisi­
nės valstybės sąlygomis prievoliniai santykiai egzistuoja ne tik privatinė­
je, bet ir viešojoje teisėje (pvz., mokestiniai santykiai). Neįvykdžius parei-
___________________
1
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklope­
dijų leidybos institutas, 2000. P. 55.
2 ko pažeidimą padaręs kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio,
V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius:
Justitia, 1995. P. 22-23.
64
Administracinės atsakomybės sąvoka
gos sumokėti mokesčius, atsiranda nauja prievolė - teisinė atsakomybė
(administracinė arba baudžiamoji).
Be to, teisinę atsakomybę nusakant kaip potencialią galimybę teisės pa­
žeidėjui patirti tam tikrų neigiamų padarinių, atsakomybė nėra sutapatina­
ma su jos įgyvendinimu ir taikymu. Taigi teisinė atsakomybė atsiranda kaip
statiška (nesikeičianti) prievolė. Juk atsakomybė egzistuoja ir kai teisės pa­
žeidėjas slapstosi. Kartais teisės pažeidėjas gali nepatirti neigiamų padari­
nių net ir pritaikius atsakomybę, pavyzdžiui, asmenį nuteisus „už akių".
Realiai neigiamų padarinių teisės pažeidėjas patiria tik kai kita prievolės
šalis įgyvendina savo teisę ir atsakomybę teismine ar kitokia tvarka, pavyz­
džiui, įvykdant teismo nutarimą, sprendimą ar nuosprendį.
2. BENDRIEJI TEISINĖS ATSAKOMYBĖS POŽYMIAI
Teisinės atsakomybės esmė geriausiai atsiskleidžia per jos požymių anali­
zę. Teisės literatūroje nurodomi įvairūs teisinės atsakomybės požymiai,
būdingi visoms arba beveik visoms teisinės atsakomybės rūšims.
Būtų galima nurodyti tokius teisinės atsakomybės požymius:
1) teisinė atsakomybė - vienas iš valstybės prievartos išraiškos būdų;
2) ji taikoma tik pagal teisės normas;
3) teisinės atsakomybės faktinis pagrindas - teisės pažeidimas;
4) ji taikoma kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūno aktu;
5) teisinės atsakomybės subjektas - kaltas teisę pažeidęs asmuo (žmo­
gus, įmonė, kitoks kolektyvinis subjektas);
6) teisinės atsakomybės esmė - teisės pažeidėjo elgesio smerkimas ir
teisinių sankcijų jam taikymas. Teisės pažeidėjas priverstas patirti
tam tikrų neigiamų, nepalankių moralinio, materialaus, fizinio, orga­
nizacinio ir kitokio pobūdžio padarinių, netenka teisių, laisvės ir kito­
kių vertybių, kitaip tariant, subjektinės jo teisės susiaurinamos iki
tokio lygio, kokiu jis savo veiksmais atsisakė vykdyti jam nustatytas
pareigas;
7) teisinės atsakomybės paskirtis - užtikrinti teisinę tvarką, saugoti
tam tikras teisines vertybes, užtikrinti socialinių santykių dalyvių
teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Apibendrinus minėtus požymius, galima teigti, kad
teisinė atsakomybė - tai teisės pažeidėjui valstybės vardu remiantis
įstatymais ir kitais teisės aktais daromas prievartinis poveikis, kuriuo
siekiama garantuoti teisės normų nustatytą teisinę tvarką, atkurti
teisių ir pareigų pusiausvyrą, pasireiškiantis teisės pažeidėjo elgesio
smerkimu ir teisinių sankcijų (atsakomybės priemonių) taikymu, dėl
asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobūdžio padarinių.
65
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip tara tikras teisinis san­
tykis, kurio dalyviai vienas kitam turi tam tikras teises ir pareigas. Taip
suprantant teisinę atsakomybę, reikia atsižvelgti į tai, kad šis teisinis san­
tykis yra specifinis. Jo atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Pažei­
džiant teisę tuo pačiu sukeliama neigiamų padarinių kuriai nors šio san­
tykio šaliai. Vadinasi, asmuo, pažeisdamas pareigą vykdyti teisės normos
paliepimus ar draudimus, turi patirti ir tam tikrą savo teisių susiaurinimą.
Šiuo aspektu kalbant apie teisinę atsakomybę, profesoriaus A. Vaišvilos
nuomone, asmuo, atsisakydamas vykdyti pareigas, praranda ir tų pareigų
garantuojamas savo teises1.
Teisinė atsakomybė turi tam tikrus pamatus. Nesant bent vieno, nėra
pagrindo kalbėti apie teisinę atsakomybę, kaip apie reiškinį, visa jos ap­
imtimi. Tokiu atveju galima aptarinėti tik jos fragmentus, bet ne visumą.
Schemiškai teisinę atsakomybę galima apibūdinti taip:
2 lentelė. Teisinės atsakomybės pagrindai
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Norminis pagrindas Faktinis pagrindas Procesinis pagrindas
(teisės aktas, numatantis (teisės pažeidimas) (valstybės institucijų
atsakomybę) procesinė veikla
tiriant nusižengimą,
nagrinėjant bylą ir skiriant
nuobaudą, taip pat
valstybės institucijų, įstaigų
ir pareigūnų veikla,
kuria užtikrinamas realus
nuobaudos įvykdymas)
Veika gali būti pagrindas taikyti teisinę atsakomybę tik tada, kai ji už­
drausta teisės norma arba kai nevykdomas teisės normoje suformuluotas
imperatyvas. Niekas negali būti baudžiamas už veiksmus, kuriuos darant
jie nebuvo traktuojami kaip teisės pažeidimas, t. y. kol nebuvo paskelbtas
atitinkamas teisės paliepimas ar draudimas.
Dabar galiojančiuose teisės aktuose minėtas klausimas nėra tinkamai
reglamentuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbi­
mo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo2 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos
Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės ži­
niose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstaty­
muose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Tokia norma yra ydinga,
___________________
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 349-351.
2
Valstybės žinios. 2002, Nr. 124-5626.
66
Administracinės atsakomybės sąvoka
nepaisant to, kad nauja šio įstatymo redakcija buvo priimta 2002 m. gruo­
džio 10 d. įstatymu, kadangi oficialus leidinys „Valstybės žinios" skirtingo­
se valstybės dalyse gyventojus pasiekia įvairiu laiku. Teisiškai korektiškes¬
nė yra to paties įstatymo 9 straipsnio norma dėl Vyriausybės nutarimų
įsigaliojimo: bendra taisyklė yra ta, kad nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo.
Tačiau teisinei atsakomybei atsirasti reikia, kad kompetentingos vals­
tybės institucijos, pareigūnai ištirtų teisės pažeidimą ir taikytų kaltam as­
meniui teisės normų numatytas sankcijas.
Pagaliau reikia dar vieno teisinės atsakomybės taikymo etapo - pa­
skirtos nuobaudos realaus įvykdymo. Gali atsitikti ir taip, kad asmuo
bus viešai valstybės pasmerktas jam nedalyvaujant (pasislėpus nuo teis­
mo, negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės ir pan.).
Tokiu atveju, jeigu paskirta sankcija nebus įvykdyta, nebus visa apim­
timi įgyvendinta teisinė atsakomybė. Kitas reikalas, jeigu asmuo įsta­
tymų numatytais atvejais atleidžiamas nuo atsakomybės ar paskirtos
sankcijos.
3. TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS
IR TRUMPAS JŲ APIBUDINIMAS
Teisės teorijoje įprasta skirti keturias teisinės atsakomybės rūšis: 1) civili­
nę; 2) baudžiamąją; 3) administracinę; 4) drausminę 1 .
Trumpai aptarsime kiekvienos atsakomybės esmę.
Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę
reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspi­
nigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti
netesybas (baudą, delspinigius)2. Šios turtinės prievolės atsiradimo pa­
grindas - sutarties pažeidimas arba civilinio delikto padarymas. Kaip ma­
tyti iš įstatymo teksto, pagrindinė civilinės atsakomybės paskirtis - kom­
pensacinė.
Civilinio teisinio santykio šalys visada lygios, o kilęs ginčas sprendžia­
mas rungimosi procese. Net ir valstybė, savo institucijų ar įstaigų lygme­
niu dalyvaudama civiliniame teisiniame santykyje, neturi daugiau teisių
ir pareigų negu kuri kita civilinio teisinio santykio šalis. Lygiai taip yra ir
sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus.
Civilinę atsakomybę nukentėjusios šalies reikalavimu dažniausiai tai­
ko teismas, išnagrinėjęs konkretų civilinį ginčą. Tačiau įstatymai nedrau-
___________________
1
S. Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 228-229.
2
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnis.
67
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
džia tokį ginčą perduoti spręsti arbitražui, kitokiam kvaziteismui, pasi­
rinkti taikytiną teisę ir keisti teismingumą, išskyrus konkrečiai išvardytus
atvejus.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma už pačias pavojingiausias visuome­
nei veikas, kuriomis kėsinamasi j žmogaus gyvybę, sveikatą, fizinę nelie­
čiamybę, nuosavybę, įvairias teises ir pan. Visas veikas, už kurias bau­
džiama kriminalinėmis sankcijomis, išvardija Baudžiamasis kodeksas
(BK). Tik jame gali būti numatytos kriminalinės bausmės. Baudžiamąją
atsakomybę valstybės vardu taiko tik teismas. Baudžiamosios atsakomy­
bės pritaikymas ir atlikus paskirtą bausmę dažniausiai sukelia kaltininkui
tam tikrą laiką galiojančius neigiamus padarinius - teistumą.
Administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingas visuome­
nei veikas, kuriomis dažniausiai kėsinamasi į nustatytą valstybės valdy­
mo tvarką. Ji taikoma nesant kokių nors baudžiančiojo ir pažeidėjo pa­
valdumo santykių. Taikant administracinę atsakomybę pasireiškia ją
taikančių kompetentingų valstybės institucijų ar jų pareigūnų valdžios
įgaliojimai. Taigi taikant šią teisinę atsakomybę, kaip ir baudžiamąją, pa­
sireiškia vertikalūs valstybės ir jos gyventojų ar kolektyvinių subjektų san­
tykiai. Administracinės atsakomybės priemonės numatomos tik įstaty­
muose, o taisyklės, už kurių pažeidimą numatyta administracinė
atsakomybė, gali būti numatytos įvairaus lygmens teisės aktuose, taip
pat savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų priimamuose normi­
niuose teisės aktuose.
Drausminė atsakomybė taikoma už nusižengimus vidaus darbo tvar­
kai, darbo įstatymams. Tai yra darbo santykiais, darbo sutartimi su tai­
kančiuoju atsakomybę susieto asmens nubaudimas. Drausminė atsako­
mybė taikoma tik fiziniams asmenims - darbuotojams. Griežčiausia
nuobauda už darbo drausmės pažeidimą yra atleidimas iš darbo. Visos
kitos priemonės yra labiau moralinio poveikio (pastaba, papeikimas) 1 .
Anksčiau taikyta materialinio ir organizacinio pobūdžio drausminė sank­
cija - perkėlimas į mažiau mokamą darbą - dabar iš darbo įstatymų iš­
braukta. Į drausminės atsakomybės priemonių taikymą valstybė nesikiša.
Tik kilus ginčui dėl jų teisėtumo, jį gali spręsti teismas.
Šis tradicinis teisinės atsakomybės rūšių sąrašas nėra išsamus. Į jį ne­
patenka įmonių, įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų materialinė at­
sakomybė2. Materialinės atsakomybės, kuri taikoma drausminio ar tarny­
___________________
1
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnis // Valstybės žinios. 2002,
Nr. 64-2569.
2
Materialinę atsakomybę kaip atskirą teisinės atsakomybės rūšį mini ir
prof. A. Vaišvila. Žr.: Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 362.
68
Administracinės atsakomybės sąvoka
binio pavaldumo tvarka, negalima prilyginti civilinei atsakomybei, kuri
suprantama kaip teisinis vieno kitam nepavaldžių subjektų santykis. Ma­
terialinė atsakomybė, išskyrus griežtai nurodytus atvejus (esant sutarčiai
dėl visiškos materialinės atsakomybės ar padarius nusikaltimą ir pan.),
yra riboto dydžio, dažniausiai nekompensuojanti visos padarytos žalos ir
apibrėžiama tam tikru darbo užmokesčio dydžiu. Įstatymas kai kuriais
atvejais leidžia darbdavio įgaliotam asmeniui pačiam priimti potvarkį iš­
ieškoti padarytą žalą (taip numatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme), o į
teismą kreiptis turi nesutinkantis su tuo darbuotojas. Civilinės atsakomy­
bės atveju, gera valia neatlyginus padarytos žalos ar kitokių nuostolių,
juos priverstinai išieškoti būtinas teismo, arbitražo ar kito kompetentin­
go spręsti ginčą subjekto sprendimas. Taigi šalia tradicinių teisinės atsa­
komybės rūšių išskirtina ir materialinė atsakomybė.
Lietuvoje priėmus Valstybės tarnybos įstatymą atsirado pagrindas
kalbėti apie dar vieną - tarnybinę atsakomybę. Nuo mums jau įprastos
drausminės atsakomybės tarnybinė atsakomybė skiriasi tuo, kad ji taiko­
ma ypatingu - valstybės tarnybos santykiu su valstybe susietiems tarnau­
tojams. Be to, tarnybinės atsakomybės priemones, taikymo tvarką regla­
mentuoja teisės normos, priskirtinos viešajai teisei. Manytume, kad ir
Lietuvoje iš administracinės teisės normų formuojasi nauja teisės šaka -
valstybės tarnybos teisė, nors 2002 m. balandžio 23 d. priėmus naują Vals­
tybės tarnybos įstatymo redakciją1 valstybės tarnyba, kaip pagrindinis ad­
ministracinės teisės institutas, pagal jo teisinį reglamentavimą Lietuvoje
žengė didelį žingsnį atgal.
Tačiau tarnybinės atsakomybės negalima sutapatinti ir su administraci­
ne, nes pastarosios pagrindinis skirtumas nuo kitų yra, minėta, jos taiky­
mas jokiais pavaldumo ryšiais su taikančiuoju nesusietam asmeniui. Be to,
administracinė atsakomybė taikytina ir juridiniams asmenims, o tarnybinė
atsakomybė taikytina tik fiziniams asmenims - valstybės tarnautojams.
Lietuvoje įvykus pirmajam Europos istorijoje apkaltos valstybės va­
dovui procesui plačiau imta kalbėti apie dar vieną teisinės atsakomybės
rūšį - konstitucinę atsakomybę. Konstitucinė atsakomybė taikoma Lietu­
vos Respublikos Konstitucijoje numatytiems valstybės pareigūnams: Res­
publikos Prezidentui, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui ir kitiems Vy­
riausybės nariams, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų
teisėjams.
Tai yra speciali teisinės atsakomybės rūšis, taikoma Seimo ypatinga
tvarka už priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą, šiurkštų Konsti­
tucijos pažeidimą, taip pat kitokį netinkamą savo pareigų ėjimą, kuri reg-
___________________
1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708.
69
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
lamentuota Konstitucijoje ir Seimo statute. Šios atsakomybės priemonės
yra įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Tai (1) pašalinimas iš pareigų ap­
kaltos proceso tvarka, (2) Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos
proceso tvarka, (3) interpeliacija, (4) nepasitikėjimo pareiškimas.
Kaip matyti, ši teisinės atsakomybės rūšis iš esmės skiriasi nuo admi­
nistracinės atsakomybės savo specialiais subjektais, atsakomybės priemo­
nėmis, taip pat ją taikančia institucija.
Taigi galutinė teisinės atsakomybės rūšių klasifikacija galėtų būti tokia:
1) civilinė atsakomybė;
2) materialinė atsakomybė;
3) drausminė atsakomybė;
4) tarnybinė atsakomybė;
5) administracinė atsakomybė;
6) baudžiamoji atsakomybė;
7) konstitucinė atsakomybė.
4. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP TEISINĖS
ATSAKOMYBĖS RŪŠIS IR PAGRINDINIAI JOS B R U O Ž A I
Sociologijos, filosofijos ir teisės literatūroje sąvoka „atsakomybė" varto­
jama dviem reikšmėmis: perspektyvine, kai žmogus imasi atsakomybės
už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį (atsakyti už savo vaikų, tėvynės atei­
tį), ir retrospektyvine (atsakyti už praeityje padarytus veiksmus). Admi­
nistracinės atsakomybės sąvoka vartojama dažniausiai tik retrospektyvi­
ne prasme, nors kai kurios administracinės prievartos priemonės yra
skirtos užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar kitokiam visuome­
nei pavojingam elgesiui arba kitokiems objektyviai kilusiems visuomenei
žalingiems padariniams. Retrospektyvine prasme atsakomybės sąvoka var­
tojama ir baudžiamojoje teisėje.
Minėjome, kad administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsa­
komybės rūšių. Vadinasi, jai būdingi jau išvardyti bendrieji teisinės atsa­
komybės bruožai. Kartu administracinė atsakomybė turi ir tik jai būdin­
gų, specifinių bruožų, padedančių atskleisti jos esmę ir paskirtį, atriboti
nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Specifiniai administracinės atsako­
mybės požymiai yra šie:
1) administracinės atsakomybės teisinis pagrindas yra administraci­
nės teisės normos, kuriose išvardytas išsamus administracinės tei­
sės pažeidimų, nuobaudų ir jas skiriančių institucijų (pareigūnų)
sąrašas. Pagrindinis teisės aktas, skirtas reglamentuoti administra­
cinę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Tačiau ir kituose įstatymuose yra normų, nustatančių tiek fizinių,
tiek juridinių asmenų administracinę atsakomybę;
70
Administracinės atsakomybės sąvoka
2) administracinės atsakomybės faktinis pagrindas yra administraci­
nės teisės pažeidimas. Administracinė atsakomybė gali būti taiko­
ma tik už tokias veikas, už kurių pažeidimą atsakomybę nustato
administracinės teisės normos;
3) administracinė atsakomybė taikoma fiziniams asmenims, atskirai
išskiriant pareigūnų ir kitų specialių individualių subjektų admi­
nistracinę atsakomybę, taip pat juridiniams asmenims. Pačiame Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekse iki šiol įstaigos, įmonės,
organizacijos administracinės teisės pažeidimų subjektais nėra
laikomos.
Tačiau tai nėra visiškai taip. Jau dabar galioja nemažai įstatymų,
kuriuose numatytos ekonominės sankcijos įmonėms. Pavyzdžiui,
Alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnyje „Ekonominių sankci­
jų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas" nustaty­
ta: „Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, < . . . > terito­
rinės valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybės ir policija pagal
savo kompetenciją turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms, organizaci­
joms baudas už šio įstatymo pažeidimus".
Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje „Ūkio subjektams taikomos
sankcijos" nustatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio
subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio
įstatymo pažeidimus, turi teisę duoti įvairius įpareigojimus, taip pat
skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.
Panašių normų yra ir kituose įstatymuose (Produktų saugos,
Mokesčių administravimo ir kt.).
Tokia bauda, taikoma įmonei, yra tokia pat administracinė bauda
kaip ir taikoma fiziniam asmeniui. Taigi negalima teigti, kad ad­
ministracinėn atsakomybėn netraukiami verslo subjektai (dažniau­
siai įmonės);
4) administracinė atsakomybė juos padariusiems asmenims taikoma
ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santykių pagrindu. Tai reiškia,
kad administracinės teisės pažeidimų bylas tiria, nagrinėja ir admi­
nistracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, įmonių, ku­
riose dirba pažeidėjas, vadovai, bet valstybinio valdymo instituci­
jos ir įstaigos - policija, valstybinės inspekcijos ir kitos institucijos
bei jų pareigūnai. Nemažai administracinės atsakomybės priemo­
nių taiko ir teismai (teisėjai), taip pat kolegiali institucija - admi­
nistracinė komisija;
5) administracinės nuobaudos yra baudžiamojo pobūdžio valstybės
prievartos priemonės, tačiau švelnesnės už kriminalines bausmes
ir jų taikymas teisės pažeidėjui nesukelia teistumo;
71
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
6) administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią nu­
stato Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų
normos. Ši tvarka, palyginti su baudžiamąja ar civiline teisena, yra
daug paprastesnė ir operatyvesnė. Dažnai administracinės nuobau­
dos teisės pažeidėjams yra skiriamos teisės pažeidimo vietoje (pvz.,
bauda vairuotojui už nustatyto greičio viršijimą).
Taigi, atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad
administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės
rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvar­
ka administracinės teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir ju­
ridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administ­
racines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką
įgyvendinant valstybinį valdymą.
Administracinės atsakomybės požymių analizė leidžia išskirti tris jos
pagrindus arba elementus, be kurių ar bent be vieno neatsiranda admi­
nistracinė atsakomybė kaip visuma, kaip teisinis reiškinys:
1) norminį, t. y. ją reglamentuojančių teisės normų sistemą;
2) faktinį, t. y. konkretaus subjekto veiką, kuria pažeidžiamos elgesio
taisyklės, saugomos administracinėmis sankcijomis (administraci­
nės teisės pažeidimas);
3) procesinį, t. y. kompetentingo subjekto aktą skirti konkrečią nuo­
baudą už konkretų nusižengimą. Salia šio pagrindo labai svarbus
vienas jo aspektas - nuobaudos įvykdymas gera valia arba valsty­
bės įgaliotoms institucijoms ar pareigūnams nuobaudą įvykdant
prievarta.
Tam, kad realiai būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, bū­
tinos visos išvardytos sąlygos ar pagrindai ir būtent tokia seka kaip išdės­
tyta. Visų pirma turi būti norma, numatanti pareigą elgtis vienaip ar ki­
taip, ir sankcija už šios pareigos nevykdymą. Po to gali atsirasti faktinis
pagrindas - priešinga teisei veika. Esant teisės normai ir ją pažeidžiančiai
veikai, įgaliotas subjektas įstatyme nustatyta tvarka privalo ištirti teisės
pažeidimą ir turi teisę skirti nuobaudą už administracinį nusižengimą.
Tačiau neįvykdyta, neatlikta paskirta nuobauda visą administracinės at­
sakomybės taikymo mechanizmą gali paversti beprasmiu valstybės insti­
tucijų ir pareigūnų galių ir išteklių naudojimu. Todėl būtina pabrėžti, kad
administracinės nuobaudos realus įvykdymas yra svarbus administraci­
nės atsakomybės tikslų siekimo elementas.
___________________
72
Administracinės atsakomybės sąvoka
5. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS ATRIBOJIMAS
NUO KITŲ TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RUSIŲ
Taikant kiekvieną teisinės atsakomybės rūšį, labai svarbu operatyviai ir
tinkamai išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis bus reaguojama į vienokį ar
kitokį teisės pažeidimą, kokiais metodais bus atkurta teisių ir pareigų pu­
siausvyra1.
Administracinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, turi
bendrų su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis bruožų. Tuo pat metu
būtina skirti ir tuos požymius, kurie leistų vieną teisinės atsakomybės rūšį
skirti nuo kitos.
Paprasčiausia vieną atsakomybės rūšį nuo kitos skirti pagal tokius kri­
terijus: pavojingumo visuomenei laipsnį, priešingumo teisei pobūdį, su­
keliamus teisinius padarinius ir panašiai.
Literatūroje 2 nurodoma ir kitokių teisinės atsakomybės požymių gru­
pių, kurios leidžia skirti vieną teisinės atsakomybės rūšį nuo kitos: a) at­
sakomybės taikymo pagrindas; b) subjektai, taikantys atsakomybę; c) po­
veikio priemonės ir jų padariniai; d) atsakomybės subjektai; e) procesinė
šios atsakomybės taikymo tvarka.
Pagal šiuos požymius teisinės atsakomybės rūšis galėtume skirti taip.
ADMINISTRACINĖ IR BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ
Itin aktualu yra skirti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, kadan­
gi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio antrojoje daly­
je pasakyta: „Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus
teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal ga­
liojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės." Tai ydin­
gas teisinis reguliavimas, nes suponuoja situaciją, kai už išoriškai iš esmės
panašią veiką, esant teisės normų konkurencijai, gali būti taikoma ne švel­
nesnė, o tai atitiktų bendruosius teisės principus, bet griežtesnė teisinė
atsakomybė.
Kartais kai kurios Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir
Baudžiamojo kodekso aprašytos nusižengimų sudėtys yra labai panašios,
taikant atsakomybę kyla šių dviejų atsakomybės rūšių atribojimo proble­
mų. Priėmus naująjį Baudžiamąjį kodeksą būtina peržiūrėti nemažai nu­
sižengimų sudėčių, dabar esančių Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekse, ir suderinti jas su baudžiamųjų nusižengimų sudėtimis. Dabar
galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse kai kurios nuo-
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 356.
2
P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996. P. 27.
73
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
baudos (baudos) savo dydžiu yra griežtesnės negu baudos Baudžiamaja­
me kodekse.
Administracinės atsakomybės taikymas yra baudžiantis, represinis pro­
cesas, labai artimas baudžiamajam 1 , jo metu taikomos atitinkamos sank­
cijos ir teisinio santykio dalyviai verčiami paklusti nustatytai tvarkai. Tam
pritaria ir Lietuvos įstatymų leidėjas, naujojoje Administracinių bylų tei¬
senos įstatymo redakcijoje išskirdamas specialų aštuonioliktąjį skirsnį, skir­
tą administracinės teisės pažeidimų byloms nagrinėti 2 .
Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė atsakomybė ski­
riasi nuo baudžiamosios atsakomybės tuo, kad administracinės atsako­
mybės pagrindas - dažniausiai administracinės teisės normų pažeidimas,
o baudžiamosios atsakomybės - nusikaltimas, kurio požymiai numatyti
Baudžiamajame kodekse.
Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios atsakomybės rūšys ski­
riasi tuo, kad administracinės atsakomybės priemones (nuobaudas) už
padarytus administracinės teisės pažeidimus kaltiems asmenims skiria
įvairios valstybinio valdymo institucijos (pareigūnai), pusiau valstybi­
niai - pusiau visuomeniniai dariniai (administracinės komisijos), taip
pat teismas (teisėjas). Kriminalines bausmes už nusikaltimus skiria tik
teismas.
Pagal poveikio priemones ir jų padarinius šios atsakomybės rūšys taip
pat skiriasi. Bendras baudžiamosios ir administracinės atsakomybės
poveikio priemonių bruožas yra tai, kad jos taikomos siekiant priversti
kaltą asmenį laikytis nustatytų elgesio taisyklių, taip pat prevenciškai da­
ryti įtaką jam ir kitiems asmenims, kad nedarytų teisės pažeidimų. Ta­
čiau administracinių nuobaudų pobūdis, griežtumas, dydis dažniausiai
gerokai skiriasi nuo kriminalinių. Kartu administracinės nuobaudos pa-
___________________
1
Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11d. nutar­
tyje (administracinė byla Nr. 259-03 S. Ščerbauskas v. Valstybinės darbo inspekcijos
Tauragės skyrius) pabrėžta, kad, nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas,
kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kri­
minalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti
suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje bylo­
je, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio trečiojoje dalyje garantuojama teisė tiesiogiai apklausti kaltinančius pa­
rodymus duodančius liudytojus // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius:
Teisinės informacijos centras, 2004. P 64-67. Panašios nuomonės yra ir Europos
žmogaus teisių teismas. Plačiau apie tai: V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo
jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997. P. 330-331.
2
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valstybės ži­
nios. 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60-1955; 2000, Nr. 85-2566.
74
Administracinės atsakomybės sąvoka
skyrimas nesukelia tokių sunkių teisinių padarinių, kaip nuteisus krimi­
naline bausme. Pritaikius asmeniui baudžiamąją atsakomybę, atsiranda
teistumas, o su juo yra susiję tam tikri gana neigiami teisiniai padariniai.
Administracinės nuobaudos paskyrimas taip pat sukelia tam tikrą teisi­
nę būseną - baustumą, bet jo teisiniai padariniai yra nepalyginti mažiau
reikšmingi.
Pagal atsakomybės subjektus šios dvi atsakomybės rūšys mažai kuo ski­
riasi, ypač kai priėmus naująjį Baudžiamąjį kodeksą jame numatyta ir
juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.
Pagal procesinę taikymo tvarką šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad
administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administ­
racinio proceso teisės normų (iki šiol - Administracinių teisės pažeidimų
kodekso procesinės dalies, taip pat kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nor­
mų), o baudžiamoji atsakomybė - pagal Baudžiamojo proceso kodekso
normas. Dažnai valstybės pareigūnai, turintys teisę tirti administracinės
teisės pažeidimus, taikyti už jų padarymą administracinės atsakomybės
priemones, patys pastebi, nustato teisės pažeidimus (pvz., policijos, mui­
tinės pareigūnai, aplinkos apsaugos inspektoriai ir kt.).
Administracinė atsakomybė dažnai taikoma operatyviau negu bau­
džiamoji. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad kai
kurios administracinio poveikio priemonės taikomos tuojau pat, dažnai
net teisės pažeidimo padarymo vietoje. Baudžiamosios atsakomybės tai­
kymas yra susijęs su sudėtingais baudžiamojo proceso veiksmais, nors
sumarinio proceso tvarka taip pat galima labai operatyviai nubausti as­
menį, padariusį nusikaltimą.
ADMINISTRACINĖ IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Pagal taikymo pagrindą jų skirtybė ta, kad drausminės atsakomybės prie­
monės yra numatytos darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuo­
se (svarbiausias iš jų - Darbo kodeksas) 1 ir yra nepalyginti švelnesnės už
administracines. Pačios taisyklės, už kurių pažeidimą taikomos drausmi­
nio poveikio priemonės, nustatomos darbovietėje. Jas tvirtina darbda­
vys, suderinęs su darbuotojų atstovais2.
Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios dvi atsakomybės rūšys taip
pat skiriasi. Kaip minėta, administracinę atsakomybę kaltiems asmenims
taiko valstybės institucijos (pareigūnai), pusiau visuomeniniai dariniai (ad­
ministracinės komisijos), teismas (teisėjas), kuriems teisės pažeidimą
___________________
1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569.
2
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnis.
75
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Administracinės atsakomybės sąvoka
padaręs asmuo darbo, tarnybos atžvilgiu nėra pavaldus. Tuo tarpu draus­ Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios dvi atsakomybės rūšys ski­
mines poveikio priemones skiria asmenys, kuriems pagal darbo santykius
riasi tuo, kad administracinę atsakomybę taiko valdžios įgaliojimus tu­
pavaldūs teisės pažeidėjai. Pavyzdžiui, apylinkės teismo pirmininkas, kartu
rinčios valstybės institucijos (pareigūnai). Joms nusižengimą padaręs as­
būdamas ir teisėjas, gali skirti administracines nuobaudas (pvz., admi­
muo nėra kaip nors pavaldus ar atskaitingas. Tarnybines nuobaudas skiria
nistracinį areštą chuliganizmu nusižengusiam asmeniui). Tuo pat metu
įstaigos vadovas, įstaigos vadovui - aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos
šio teismo pirmininkas yra ir teismo administratorius, teismo aparato va­
vadovas arba jo įgalioti kiti pareigūnai.
dovas ir, pavyzdžiui, raštinės darbuotojai už pavėlavimą į darbą gali skirti
Pagal poveikio priemones šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad ad­
drausminę nuobaudą.
ministracinės nuobaudos yra įvairesnės ir daug griežtesnės - atėmimas
Pagal poveikio priemones šios atsakomybės rūšys taip pat skiriasi. Tarp
specialios teisės, laisvės apribojimas, to nėra tarnybinės atsakomybės at­
administracinių nuobaudų didžiausią dalį sudaro baudos, tam tikrų spe­
veju. 2002 m. balandžio 23 d. iš esmės pakeitus galiojusį Valstybės tarny­
cialių teisių atėmimas, galimas laisvės apribojimas (administracinis areš­
bos įstatymą1 jame nebeliko ekonominio pobūdžio sankcijų valstybės tar­
tas). Drausminės poveikio priemonės yra labiau moralinio poveikio (pa­
nautojams. Todėl šiuo aspektu didelių skirtumų nuo drausminės
staba, papeikimas). Tik atleidimas iš darbo yra pakankamai griežta
atsakomybės nebeliko.
sankcija, panaši į administracinę nuobaudą - nušalinimą nuo pareigų.
Pagal atsakomybės subjektus šios dvi atsakomybės rūšys skiriasi tuo,
Pagal atsakomybės subjektus šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad
kad tarnybinė atsakomybė taikoma valstybės tarnautojui, susietam su tai­
administracinės atsakomybės subjektas gali būti kiekvienas fizinis, pakal­
kančiuoju ypatingu ištikimybės ir lojalumo valstybei santykiu. Administ­
tinamas ir tam tikro amžiaus (darydamas pažeidimą turintis šešiolika me­
racinė atsakomybė taikoma kiekvienam fiziniam asmeniui (įskaitant ir
tų) asmuo, taip pat juridinis asmuo, o drausminės atsakomybės subjek­
užsieniečius), taip pat juridiniam asmeniui.
tas - tam tikro kolektyvo, kuriam jis priklauso, narys (įmonės, įstaigos
Procesinė taikymo tvarka yra sudėtingesnė taikant administracinę at­
darbuotojas ir pan.).
sakomybę. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra yra labiau vidinė,
Pagal procesinę taikymo tvarką šių atsakomybės rūšių skirtybė ta, kad specialiai komisijai ištyrus nusižengimo aplinkybes ir suformulavus tam
drausminio nusižengimo tyrimas ir rezultatų įforminimas dažniausiai yra
tikrus pasiūlymus įstaigos vadovui arba aukštesnės pagal pavaldumą įstai­
paprastesnis negu administracinės teisės pažeidimo. Pastarojo nusižen­
gos vadovui, kurie ir priima galutinį sprendimą.
gimo tyrimas dažniausiai įforminamas specialiu procesiniu dokumentu -
administracinės teisės pažeidimo protokolu. Antra vertus, kai kuriais ad­ ADMINISTRACINĖ IR CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
ministracinių nusižengimų atvejais nuobauda gali būti skiriama nusižen­
Kalbant apie civilinę atsakomybe paminėtina, kad ją galima padalyti į dvi
gimo vietoje nerašant teisės pažeidimo protokolo.
dalis: sutartinę civilinę atsakomybę ir deliktinę civilinę atsakomybę.
ADMINISTRACINĖ IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė atsakomybė nuo
civilinės skiriasi tuo, kad jos pagrindas, minėta, yra administracinės teisės
Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą1 atsirado dar viena teisinės atsakomy­ pažeidimas, o civilinės atsakomybės - sutarties nevykdymas ar civilinės
bės rūšis, labai artima tiek drausminei, tiek administracinei atsakomybei.
teisės deliktas. Administracinės teisės pažeidimo objektas yra tam tikros
Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė ir tarnybinė at­
teisinės vertybės, ginamos administracine ir teismo tvarka. Civilinės atsa­
sakomybė skiriasi mažiau. Ir vienus, ir kitus nusižengimus nustato viešo­
komybės objektas - turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie dažniausiai
sios teisės normos. Tačiau administracinė atsakomybė taikoma už išoriš­
yra ginami teismo tvarka, pateikus ieškinį pagal civilinio proceso normų
kai pasireiškiančius valstybinio valdymo srities teisės pažeidimus, o
reikalavimus. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą (pa­
tarnybinė - už valstybės tarnautojų netinkamą savo pareigų atlikimą, ap­
žeidus sutartį ar padarius civilinį deliktą), o administracinė atsakomybė
laidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą
atsiranda tik už įstatyme numatytas pavojingas veikas (administracinius
ir panašiai.
nusižengimus).
___________________ ___________________
1
Įsigaliojo 1999 m. liepos 30 dieną. 1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708.

76
77
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Skirtinga yra kaltės samprata ir reikšmė civilinės ir administracinės
atsakomybės atvejais ir skirtinga kaltės įrodinėjimo tvarka. Civilinės at­
sakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija, administracinės
atsakomybės atveju, atvirkščiai, - kaltę turi įrodyti kompetentingi parei­
gūnai ar institucijos.
Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, skirtumai pasireiškia tuo, kad
administracinę atsakomybę valstybės vardu taiko valstybės institucijos ir
pareigūnai, o civilinę atsakomybę nukentėjusios šalies reikalavimu taiko
teismas arba kita civilinio ginčo nagrinėjimo institucija.
Atsakomybės subjektai taikant administracinę ir civilinę atsakomybę
dabar mažai kuo skiriasi, nors administracinės atsakomybės subjektas daž­
niausiai yra fizinis asmuo, o juridiniai asmenys administracine tvarka at­
sako gana ribotai. Civilinės teisinės atsakomybės subjektu gali būti tiek
fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek valstybė.
Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo administra­
cinės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuo­
stolius, o administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėją
laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams. Ne­
vienodi ir šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių teisiniai padariniai. Ad­
ministracinė atsakomybė gali būti moralinio, materialaus, organizacinio,
fizinio ir kitokio pobūdžio, o civilinės teisinės atsakomybės pobūdis daž­
niausiai yra turtinis.
Pagal procesinę taikymo tvarką administracinė atsakomybė skiriasi nuo
civilinės taip pat taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.
Taigi ne kiekviena turtinio pobūdžio prievolė yra civilinė atsakomybė.
Už tą patį teisės pažeidimą gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, kaip
turtinės žalos kompensavimo nukentėjusiajam priemonė, ir tam tikros
pinigų sumos paėmimas iš kaltininko į valstybės pajamas kaip administ­
racinė sankcija.
Tam tikro civilinės ir administracinės atsakomybės panašumo įspūdis
gali susidaryti kalbant apie viešosios (dažniausiai mokesčių) teisės numa­
tytas sankcijas (baudas ir delspinigius). Minėta, delspinigiai yra civilinės
teisės institutas. Jie dažniausiai numatomi sutartyse kaip sankcija vienai
šaliai už ne laiku įvykdytą prievolę. Viešojoje, konkrečiau imant - mokes­
čių teisėje valstybės ir mokesčio mokėtojo sutartiniai santykiai nesieja.
Todėl teisiškai nėra tikslu vartoti delspinigių sąvoką.
Apskritai ekonominės sankcijos, vienas iš ekonomikos valstybinio
reguliavimo metodų, ypač reikšmingos rinkos ekonomikos sąlygomis, kai
dominuoja ne administravimo, o ekonominio pobūdžio svertai. Įvairių
___________________
mokesčių, Konkurencijos, Produktų saugos ir kitų įstatymų numatytos
sankcijos, nors ir būdamos ekonominės, nėra civilinė atsakomybė. Dau­
78
Administracinės atsakomybės sąvoka
guma jų laikytinos administraciniais teisiniais pažeistų interesų gynimo
būdais.
ADMINISTRACINĖ IR MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ
Administracinės ir materialinės atsakomybės panašumai ir skirtumai yra
beveik tokie patys, kaip ir lyginant ją su civiline atsakomybe. Tačiau pagal
materialinę atsakomybę taikančius subjektus ir asmenis, kuriems ji taiko­
ma, jai atriboti nuo administracinės taikytini tie patys kriterijai kaip ir
atribojant nuo drausminės ar tarnybinės atsakomybės (atsižvelgiant į tai,
materialinė atsakomybė taikoma pagal Darbo kodeksą ar pagal Valsty­
bės tarnybos įstatymą).
Tai yra pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima administracinę at­
sakomybę atriboti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
6. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI
Teisės teorijoje principais vadinami svarbiausi teisės reiškimosi būdai, pa­
grindinės teisinės idėjos, tam tikros vertybinės orientacijos, kurios nusta­
to tam tikrus žmonių santykių reguliavimo teisinius modelius 1 .
Teisės principai išoriškai pasireiškia kaip tam tikros idėjos, kurios ne­
būtinai yra įtvirtintos teisės normose. Daugiausiai teisės principų yra su­
formuluota Konstitucijoje. Įstatymai, žemesnio lygmens teisės aktai, prieš­
taraujantys šioms aukštesnės galios teisinėms vertybėms, negali būti
taikomi. Todėl egzistuoja įvairūs teisiniai-organizaciniai mechanizmai, su
kurių pagalba galima ištirti, ar rašytinė teisė neprieštarauja bendriesiems
teisės principams. Lietuvoje tokią funkciją vykdo Konstitucinis Teismas
ir administraciniai teismai.
Kai kalbama apie teisinę atsakomybę, nepakanka užtikrinti, kad ją
nustatančios teisės normos neprieštarautų teisės principams. Ne mažiau
svarbu, kad ir taikydami atsakomybę kompetentingi subjektai laikytųsi
šių bendrųjų teisės principų, t. y. taikydami teisės normose numatytas sank­
cijas neiškreiptų jų esmės. Neabejotina, kad taip veiksmingiau bus pa­
siekti atsakomybės tikslai. Net ir teisės pažeidėjas reaguos kitaip, maty­
damas, kad atsakomybės priemonė jam pritaikyta ne tik nepažeidus teisės
normų reikalavimų, bet ir laikantis bendrųjų teisės principų.
Analizuodami Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus,
susipažinę su Europos žmogaus teisių apsaugos praktika galime sufor­
muluoti šiuos pagrindinius administracinės atsakomybės principus:
1) atsakomybės teisėtumas. Šis principas apima kelis aspektus. Visų
pirma, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik pagal paskelbtą,
1
Žr., pvz., A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 123-124.
79
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
1
neprieštaraujantį Konstitucijai įstatymą . Panašiai kalbama ir Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje:
„Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal ga­
liojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptauti­
nę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais."
Antra, fizinis asmuo gali būti nubaustas tik už konkrečią teisės normą
pažeidžiančią veiką, o ne už mintis, įsitikinimus ir panašiai. Konstitucijos
26 straipsnyje įtvirtintas minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės nevaržomu­
mas. Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, kad žmogus turi teisę turėti
savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė negali būti ribojama ki­
taip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Pana­
šiai šis principas formuluojamas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje ir 10 straipsnyje.
Trečia, tai draudimas viešojo administravimo subjektams atlikti tai,
ko neleidžia ar nenumato teisės aktai. Ši nuostata viešojoje teisėje svarbi
tuo, kad valstybės institucijai, įstaigai, jos tarnautojui leidžiama tik tai,
kas tiesiogiai numatyta jų kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose.
Atvirkščiai yra privatinėje teisėje - leidžiama viskas, kas teisės aktais nė­
ra uždrausta ir yra protingai reguliuojama apsaugant kitų asmenų teises
ir teisėtus interesus. Pastarasis aspektas yra labai svarbus, kai kalbama
apie viešojo administravimo įgyvendinimo teisėtumą. Nepakanka pasa­
kyti, kad teisėtumo principas reiškia tikslų ir nenukrypstamą teisės impe­
ratyvų laikymąsi. Teisėtumas, minėta, reiškia ir suteiktų kompetencijos
ribų neperžengimą.
Teisėtumo principo įtvirtinimo konkrečia teisės norma pavyzdys gali
būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnis, kuriame nu­
statyta: „Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administraci­
nį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka";
2) žmogaus neliečiamumas. Žmogaus laisvė, jo asmuo, privatus gyve­
nimas, nuosavybė, būstas ir įsitikinimai negali būti varžomi kitaip, kaip
tik teisės pagrindu ir jos nustatyta tvarka pačiam pažeidėjui nevykdant
savo pareigos gerbti tam tikras kitų asmenų teises ir laisves. Administra­
cinę atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose labai griežtai reglamen­
tuota valdžios atstovų galia riboti kitų asmenų teises ir laisves, numatytas
ir pastaruoju metu nuolat tobulinamas administracinės teisinės prievar­
tos taikymo teisėtumo patikrinimo mechanizmas;
3) asmenų lygybė {statymui ir teisei. Šis principas suformuluotas
Konstitucijos 29 straipsnyje ir ne kartą buvo pabrėžtas Konstitucinio Teis-
___________________
1
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis.
80
Administracinės atsakomybės sąvoka
mo nutarimuose. Tai reiškia, kad įstatymui ir teisei lygūs ne tik paprasti
žmonių bendruomenės nariai, bet ir asmenys, kuriuos ta pati bendruo­
menė įgaliojo tirti teisės pažeidimus ir taikyti už teisės normų pažeidimus
atitinkamas poveikio priemones. Jau minėjome, kad valstybės instituci­
jos, įstaigos, pareigūnai gali turėti tik tiek teisių, kiek jų suteikta atitinka­
mais teisės aktais;
4) nekaltumo prezumpcija. Asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) laiko­
mas nepadaręs teisės pažeidimo, kol to įstatymų ar kitų teisės aktų nusta­
tyta tvarka neįrodys kompetentingas valstybės subjektas. Tam tikrų dis­
kusijų gali kelti kaltės taikant administracinę atsakomybę juridiniams
asmenims klausimas. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos teisėje įmonėms at­
sakomybė taikoma be kaltės, laikantis vadinamojo objektyvaus pakaltini¬
mo principo 1 . Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra priėmęs ne
vieną kasacinę nutartį, kurioje formuluojama doktrina, kad taikant eko­
nomines sankcijas įmonėms turi būti laikomasi visų nuobaudos skyrimo
taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sun­
kinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, padarinius ir t.t. 2 Tačiau šiuo
klausimu aiškiau nėra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas. Ma­
nytume, kad jau kartą suformuluota tam tikra doktrina neturėtų būti be
pakankamo pagrindo keičiama3;
5) atsakomybės proporcingumas. Tai vienas iš svarbiausių bendrųjų
Europos Bendrijos teisės principų 4 . Jis reiškia, kad prievartos priemo­
nės taikomos tik tokios ir tik tiek, kiek reikia tikslui pasiekti. Vadinasi,
tiek nustatant administracinių nuobaudų rūšis ir dydžius įstatymuose,
tiek jas taikant turi būti atsižvelgiama į tai, kokie yra administracinės
___________________
2
1998 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo UAB
„Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutar­
tis Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m.
valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis
Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės
mokesčių inspekcijos sprendimo, kt.
3
Kai buvo rengiama spaudai ši knyga, Vyriausiasis administracinis teismas šiek
tiek pakoregavo savo poziciją ir 2003 m. sausio 30 d. nutartyje pabrėžė, kad „eko­
nominė sankcija pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio antrąją dalį
gali būti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sąlygoms, tame tarpe
ir mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens kaltei dėl padaryto mo­
kesčių įstatymo pažeidimo" // Administracinė byla Nr. A3-88-03 Vytautas Balčius v.
Valstybinė mokesčių inspekcija.
4
J. Usher. Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai. Vilnius: Naujoji Rosma,
2001. P 45.
81
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka
6) atsakomybės teisingumas. Šis principas labai glaudžiai susijęs su
atsakomybės tikslai ir ar jie bus pasiekti. Jeigu administracinės atsako­
proporcingumo principu. Ir vienas, ir kitas reiškia, kad turi būti atsižvel­
mybės tikslą galima pasiekti kitokiomis priemonėmis, negu numatyta
giama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali ad­
įstatyme, gali būti taikoma švelnesnė atsakomybės priemonė arba nuo
ministracinės atsakomybės priemonė - nei per griežta, nei per švelni.
jos asmuo gali būti iš karto ar pirma laiko atleistas. Pavyzdžiui, iki 1998 m.
Iki 2000 m. kovo 15 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų
galiojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 40 straipsnis, kuria­
kodekso 30 straipsnyje skiriant nuobaudą buvo reikalaujama atsižvelgti į
me buvo tokia norma: „Jeigu padarytas mažareikšmis administracinis
pažeidėjo kaltės laipsnį, turtinę jo padėtį. Dabar šios aplinkybės perkel­
teisės pažeidimas, organas (pareigūnas), įgaliotas spręsti bylą, gali at­
tos į minėtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, nu­
leisti pažeidėją nuo administracinės atsakomybės ir apsiriboti žodine
matantį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos sky­
pastaba".
rimą arba visišką atleidimą nuo nuobaudos skyrimo.
Pripažinus šią normą netekus galios, buvo apribotos administraci­
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. kasacinėje nu­
nes nuobaudas skiriančių pareigūnų ir institucijų galimybės laikytis pro­
tartyje1 suformuluota teisingumo principo taikymo viešojoje teisėje dok­
porcingumo principo. Buvo galima skirti tik Administracinių teisės pa­
trina. Nutartyje sakoma: „ < . . . > mokesčių teisės aktuose nustatytos bau­
žeidimų kodekso normoje numatytą, gana dažnai labai didelę baudą ar
dos, taikomos mokesčių mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus,
kitokią nuobaudą. Įvertinti daugelį kitų lengvinančių aplinkybių nebu­
savo esme yra viešosios teisės nustatyta teisinė atsakomybė. Taikant vie­
vo galima.
šosios teisės nustatytą teisinę atsakomybę, siekiama dviejų pagrindinių
1999 m. lapkričio 11d. įstatymu1 Administracinių teisės pažeidimų ko­
tikslų - nubausti teisės pažeidėją bei jį ir kitus teisės subjektus įtakoti
deksas buvo papildymas 301 straipsniu, kuriame numatyta lanksčiau taikyti
prevenciškai. Šie teisinės atsakomybės tikslai gali būti realizuoti tik tuo
administracinę atsakomybę. Jame numatyta, kad institucija ar pareigū­
atveju, jeigu ją taikant bus atsižvelgta į visas teisiškai reikšmingas bylos
nas, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdami į
aplinkybes. Viena iš tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant viešo­
aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso
joje teisėje nustatytą atsakomybę yra teisės pažeidėjo asmenybė. Asmens
30 straipsnio antrojoje dalyje (pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė,
nubaudimas gali būti efektyvus tik tuo atveju, jeigu jam skiriama sankcija
kaltės laipsnis, turtinė padėtis, atsakomybę lengvinančios ar sunkinan­
bus individualizuota. Reikalavimas individualizuoti asmeniui taikomą vie­
čios aplinkybės), taip pat į 31 straipsnyje (atsakomybę lengvinančios ap­
šosios teisės sankciją neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje
linkybės) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenu­
įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Priešingai - tik indi­
rodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir
vidualizuojant sankciją, galima užtikrinti teisės socialinį efektyvumą, ugdyti
protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numa­
žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema bei pasiekti pagrindinį
tyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijo­
teisinio reguliavimo tikslą demokratinėje visuomenėje - teisingumo įtvir­
je, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
tinimą."
Dažni atvejai, kai administracinės atsakomybės tikslas pasiekiamas
Tokie yra pagrindiniai administracinės atsakomybės principai. Jų visų
anksčiau, negu bus įvykdyta visa paskirta nuobauda. Tokiais atvejais įsta­
pirma turi laikytis įstatymų, kitų su administracine atsakomybe susijusių
tyme yra numatyta, kad teisės pažeidėjas nuo dalies nuobaudos atlikimo
teisės aktų kūrėjai ir leidėjai. Ne mažiau jie svarbūs ir taikant administra­
gali būti atleistas. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso
cinės atsakomybės priemones, nes įstatymų leidėjas numato galimybę
329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atim­
lanksčiai ir veiksmingai taikyti nustatytas poveikio priemones, labiau jas
ta teisė vairuoti transporto priemonę arba teisė medžioti ar žvejoti, ne­
individualizuoti, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė tvarka, užtikrinta
padarė naujo teisės pažeidimo, nuobaudą paskyrusi institucija ar parei­
teisių ir pareigų pusiausvyra.
gūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, tarpininkaujant
Pažymėtina, kad kiti autoriai išskiria ir daugiau principų. Tačiau, ma­
visuomeninei organizacijai, darbdaviui, sutrumpinti nurodytos teisės at­
nytume, kad kai kurie principai (pvz., atsakomybės tikslingumas) ap-
ėmimo terminą;
___________________
___________________
1
Nutartis Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m.
1 valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo.
Valstybės žinios. 1999, Nr. 101-2906.

83
82
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
imami kitais paminėtais principais, o kiti (pvz., atsakomybės neišven­
giamumo principas) kuo nors specifiniu taikant administracinę atsako­
mybę nepasižymi.
7. ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ
PAŠALINANČIOS APLINKYBĖS
Tai teisės institutai, savo esme labai artimi baudžiamajai teisei.
Svarbiausi kiekvieno administracinės teisės pažeidimo požymiai yra
pavojingumas visuomenei ir priešingumas teisei. Jeigu kurio nors nebus,
neatsiras ir administracinės atsakomybės, nors veika išoriškai ir atitiktų
įstatyme išvardytus nusižengimo sudėties požymius. Vadinasi, ne kiekvie­
na visuomenei pavojinga veika yra nusižengimas - norint veiką traktuoti
kaip nusižengimą, ji turi būti uždrausta teisės normos. Ir atvirkščiai - ne
kiekviena išoriškai atrodanti priešinga teisei veika yra pavojinga visuo­
menei. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje numatomos ap­
linkybės, kurias konstatavus panaši į teisei priešingą veika traktuojama
kaip nepavojinga visuomenei ir todėl pašalinanti asmens atsakomybę. Pa­
našiai yra ir taikant civilinę ar kitokią atsakomybę.
Tokias aplinkybes, pašalinančias veikos pavojingumą visuomenei, da­
bar galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato dvi:
būtinąjį reikalingumą ir būtinąją gintį.
Jeigu analizuojant veiką paaiškėja, kad nėra kitų nusižengimo elemen­
tų, pavyzdžiui, kaltės, subjekto, atsakomybės netaikymas bus siejamas bū­
tent su jais, o ne su būtinuoju reikalingumu ar būtinąja gintimi. Taip yra
todėl, kad nesant minėtų (subjekto, subjektyviosios pusės) elementų, ap­
skritai negalima kalbėti apie veikos priešingumą teisei, taigi ir svarstyti jos
pavojingumo visuomenei.
Būtinasis reikalingumas apibrėžtas Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 17 straipsnyje: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas vei­
kimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose
aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo rei­
kalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar
viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai val­
dymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas
kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu
išvengtoji žala."
Kaip matyti iš šio būtinojo reikalingumo situacijos apibrėžimo, jai esant
susiduria dvi teisės saugomos teisinės vertybės. Atsakomybę taikantis sub¬
jektas privalo nustatyti, koks tų vertybių tarpusavio santykis ir ar buvo
sąlygos, nusveriančios proporcingumo svarstykles aplinkybių, pašalinan­
čių veikos pavojingumą visuomenei, naudai.
84
Administracinės atsakomybės sąvoka
Vertinti veiką kaip būtinąjį reikalingumą reikia šių sąlygų:
1) realus pavojus darančiajam veiką ar trečiajam asmeniui arba jų tur­
tui. Žala turi grėsti kiekvienai teisės saugomai teisinei vertybei. Įsta­
tyme pateikiamas gana abstraktus pavyzdinis tokių vertybių sąra­
šas. Tai: a) valstybinė ar viešoji tvarka; b) nuosavybė; c) žmonių
teisės ir laisvės; d) nustatyta valdymo tvarka.
Detalesnio teisės saugomų vertybių sąrašo įstatymų leidėjas nepatei­
kia, nes tai padaryti neįmanoma. Tačiau yra vienas esminis Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinto būtinojo reikalingumo
apibrėžimo trūkumas: jame nėra nuorodos, kad būtinasis reikalin­
gumas yra ir tada, kai buvo siekiama pašalinti pačiam veiką pada­
riusiam asmeniui gresiantį pavojų. Šis trūkumas ištaisytas apibrė­
žiant būtinąjį reikalingumą naujajame Baudžiamajame kodekse 1 ,
taip pat Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte 2 ;
2) pavojaus neišvengiamumas. Pavojus turi būti realus, o ne tariamas.
Tačiau vertinant tai, buvo būtinasis reikalingumas ar jo nebuvo, svar­
bi yra ir veiką padariusio asmens galimybė tomis aplinkybėmis su­
vokti pavojaus realumą. Tokiu atveju yra reikšminga veikos subjek­
tyvioji pusė - jeigu asmuo manė, kad egzistuoja pavojus, kurio iš
tiesų nebuvo, bet to nesuvokė ir negalėjo suvokti, nebus kaltės, va­
dinasi, ir priešingumo teisei. Tačiau jeigu asmuo privalėjo suvokti,
kad nėra realaus pavojaus, bet padarė neproporcingą žalą neap­
dairiai manydamas jį esant, gali būti nubaustas už būtinojo reika­
lingumo ribų viršijimą. Be abejonės, poveikio priemonė jam bus
gerokai švelnesnė;
3) siekimas išvengti didesnės nei padaryta žalos. Taigi būtinojo reika­
lingumo atveju padarytas veiksmas gali būti laikomas nepavojingu
visuomenei tik tada, kai šiuo veiksmu išvengiama didesnės žalos.
Kartu turi būti įvertinta, ar asmuo galėjo ir privalėjo numatyti, kad
padaryta žala nebus didesnė nei išvengtoji;
___________________
1
Baudžiamojo kodekso 31 straipsnio pirmoji dalis: „Asmuo neatsako pagal bau­
džiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam,
kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavo­
jų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala
yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti."
2
Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už administracinės teisės pažeidimą, kurį jis
padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuome­
nės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalin­
tas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
85
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
4) iškilęs pavojus negali būti pašalinamas kitaip, tik padarant tam tik­
ros žalos. Jeigu vykstant į gaisravietę buvo galima važiuoti aplink­
keliu, o ne per pasėlius, želmenų išvažinėjimas gali būti ir nepripa­
žintas būtinuoju reikalingumu;
5) iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalos trečiajam asmeniui. Juo
dažniausiai būna niekuo dėti fiziniai ar juridiniai asmenys.
Taigi būtinasis reikalingumas yra tada, kai, norint išvengti didesnės
žalos tam tikroms teisės saugomoms vertybėms, padaroma žalos
kitoms teisės saugomoms vertybėms, jeigu grėsmė negalėjo būti pa­
šalinta kitomis priemonėmis.
Būtinojo reikalingumo traktavimo pavyzdys gali būti Vyriausiojo ad­
ministracinio teismo išnagrinėta byla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo 1 .
Asmuo buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį neatsi­
žvelgė į kelio dangą, oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to
apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Apygardos administ­
racinis teismas paliko galioti kelių policijos nutarimą. Vyriausiasis admi­
nistracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygo­
mis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suprato, jog staiga stabdydamas
sudarytų pavojų vairuojamo automobilio keleiviams, todėl pažeidė kitas
Kelių eismo taisyklių normas siekdamas išvengti automobilių susidūrimo
ir pašalinti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Teismas pabrėžė, kad šis
pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonė­
mis ir padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji, nes pareiškėjas padarė
žalą materialiam turtui, bet išvengė pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai.
Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Jeigu
bent vienos nėra, asmuo už padarytą žalą gali būti nubaustas. Jeigu veika
padaryta peržengiant būtinojo reikalingumo ribas, tai gali būti traktuoja­
ma kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė2.
Būtinajam reikalingumui nemažai vietos skiriama Kariuomenės draus­
mės statute 3 . Jame aptartos būtinojo reikalingumo sąlygos ir aplinkybės,
kurioms esant nėra būtinojo reikalingumo. Statuto 12 straipsnio pirmo­
joje dalyje pasakyta, kad karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, pa­
darytus esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gre­
siantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 110-112.
2
ATPK 31 straipsnio pirmosios dalies 5 punktas.
3
Patvirtintas 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu //Valstybės žinios. 1999, Nr. 51-1635.
86
Administracinės atsakomybės sąvoka
interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonė­
mis ir jeigu padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji.
Toliau tame pačiame Statuto straipsnyje nustatyta, kad būtinojo rei­
kalingumo nėra: 1) tiems kariams, kurie patys sukėlė pavojų, arba pagal
kario statusą iš jų buvo galima reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui
kilti; 2) kai siekiama išsaugoti savo gyvybę ar sveikatą kitų žmonių gyvy­
bės ar sveikatos sąskaita; 3) kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo
veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.
Tokių normų iki šiol nėra policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės
aktuose, nors patiems policininkams būtų aiškiau orientuotis panašiomis
situacijomis, nerizikuojant būti apkaltintiems, viena vertus, neteisėtais
veiksmais, kita vertus, - neveikimu. Pavyzdžiui, spaudoje buvo kaltinami
policininkai, kurie ilgą laiką nesiryžo laužti buto durų, už kurių, ko gero,
buvo sąmonę praradusi moteris ir jai reikėjo skubios medicinos pagalbos.
Nesant detalaus teisinio tokios situacijos vertinimo paprastiems policijos
pareigūnams teko rinktis tarp Konstitucijos saugomos buto neliečiamumo
ir būtinumo gelbėti žmogaus gyvybę. Šiuo konkrečiu atveju bute tikrai buvo
pagalbos reikalinga moteris. Bet gali atsitikti ir taip, kad pateikta klaidinga
informacija ir butas tuščias, o į jį bus įeita taip pat žmogaus gelbėjimo
sumetimais. Apskritai policijos veikloje tokio pobūdžio situacijų pasitaiko
dažnai ir jos turi būti aiškiai reglamentuotos, kad būtų apsaugotos sociali­
nę pagalbą teikiančių policijos pareigūnų teisės ir užtikrinama galimybė
veiksmingai teikti tokią pagalbą pačiomis netikėčiausiomis sąlygomis.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte yra panašių nuostatų, kokios yra įtvirtintos
minėtame Kariuomenės drausmės statute. Projekte numatyta, kad asmuo,
savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali remtis būtinojo reikalin­
gumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl
neatsargumo, taip pat negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo rei­
kalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinky­
bių privalo veikti didesnio nei įprasta pavojaus sąlygomis.
Būtinoji gintis yra žmogaus gyvybės ir sveikatos, kitokių visuotinių
vertybių neliečiamumo gynimas nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pa­
vojingo kėsinimosi padarant žalos besikėsinančiajam, jeigu tik nebuvo
peržengtos proporcingos ginties ribos.
Užtikrinti žmogaus, jo teisių, visuotinės tvarkos apsaugą yra valstybės
pareiga. Tačiau teisėtai gintis nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi yra ir
kiekvieno visuomenės nario teisė ir pareiga.
Būtinąja gintimi vertintinas ne tik pasipriešinimas realiai besireiškian­
čiam pavojui, bet ir pasipriešinimas protingai suvoktai pavojingai grės­
mei, nors vėliau ir paaiškėtų, kad besiginantysis klydo.
87
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18 straipsnyje būtinoji gintis
apibrėžta taip: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas,
kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose
dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būk­
lėje, tai yra ginant valstybinę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir
laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu
būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos
būtinosios ginties ribos."
Kaip matome iš pateiktos įstatymo nuostatos, būtinoji gintis taip pat
yra susijusi su tam tikromis sąlygomis. Pagrindinės iš jų yra trys: kėsini­
mosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.
Įstatyme numatyta, į kokius objektus kėsinantis veika bus traktuoja­
ma kaip pakankamai pavojinga, kad būtų galima teisėtai gintis. Tai yra:
1) valstybinė ir viešoji tvarka; 2) nuosavybė; 3) žmogaus teisės ir laisvės;
4) nustatyta valdymo tvarka.
Akivaizdu, kad šis teisinių vertybių sąrašas yra per daug ribotas, neatitin­
ka laisvos ir demokratinės visuomenės gyvenimo realijų, todėl papildyti¬
nas tobulinant administracinės atsakomybės teisinį reglamentavimą.
Paminėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šis
vertybių sąrašas sukonstruotas kitaip, šiuolaikiškiau. Visų pirma minimos
paties besiginančiojo ar kito asmens teisės ir laisvės, visuomenės ir valsty­
bės interesai.
Akivaizdus yra toks kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba sukėlė realią
žalos atsiradimo grėsmę. Viena iš būtinosios ginties instituto taisyklių yra
tai, kad negalima daryti žalos pasikėsinusiam asmeniui, kai kėsinimasis jau
yra pasibaigęs. Tačiau tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti besiginančiojo
psichologinę būseną - kuriuo momentu jis suvokė, kad pavojus baigėsi.
Realus kėsinimasis yra tokia veika, kuri egzistuoja objektyviai, o ne
besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviu
veiksmu. Būtinoji gintis galima tik gresiant tokiai žalai, kuri pašalinama
duodant atkirtį užpuolikui. Šiuo požiūriu taip pat labai svarbu nustatyti,
kiek besiginantysis galėjo realiai suvokti kėsinimosi aplinkybes.
Be jau išvardytų bruožų, gynyba turi atitikti ir šiuos reikalavimus:
1) žala turi būti padaroma pačiam besikėsinančiajam, o ne kitiems
asmenims. Ginamasi nuo besikėsinančiojo, todėl ir žala turi būti
daroma tik jam;
2) gintis gali ne tik užpultasis, bet ir kitas asmuo, ginantis nuo pavojin­
go kėsinimosi išvardytas teisines vertybes;
3) būtinosios ginties metu neturi būti peržengtos jos ribos. Prieš besi­
kėsinantįjį naudotini tik tokie veiksmai ir priemonės, kurių pakan­
ka užpuolimui atremti ir nutraukti.
88
Administracinės atsakomybės sąvoka
Pavojingu kėsinimusi gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie dėl
kokių nors priežasčių nebūtų baudžiami, bet yra akivaizdžiai pavojingi
visuomenei, pavyzdžiui, nepakaltinamo asmens ar mažamečio veiksmai.
Šiuo atveju kalbama ne apie besiginančiojo, o apie užpuoliko, kaip nusi­
žengimo subjekto ar subjektyviosios pusės, požymių trūkumus.
Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintas būtino­
sios ginties apibrėžimas taip pat turi trūkumų. Būtinosios ginties institu-
tas skirtas skatinti aktyvius žmonių veiksmus užtikrinti teisinę tvarką, tram­
dyti teisės pažeidėjus. Todėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse
apibrėžiant būtinąją gintį trūksta nuostatos, suteikiančios užpultajam teisę
gintis, neatsižvelgiant į tai, turėjo jis galimybę išvengti kėsinimosi pasiša­
lindamas, kreipdamasis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas ar
ne. Tokia nuostata, įtvirtinta naujajame Baudžiamajame kodekse 1 , yra
teisingesnė ir apsaugo apsigynusįjį nuo bereikalingų diskusijų teismui ar
kitai kompetentingai institucijai nagrinėjant klausimą, ar nebuvo perženg­
tos būtinosios ginties ribos.
Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte taip
pat numatyta, kad teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelg­
damas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus
asmenis ar valdžios institucijas.
Žinoma, gintis nuo pavojingo kėsinimosi yra tik moralinė žmogaus
pareiga. Todėl negalima kaltinti nukentėjusiojo, kad jis nebandė pasiprie­
šinti užpuolikui ir taip bandyti sumažinti paties užpuoliko kaltę.
Tačiau kai kurių asmenų (pareigūnų) veiksmai, kuriais gali būti už­
kirstas kelias pavojingiems visuomenei veiksmams, yra ne tik moralinė,
bet ir teisinė jų pareiga. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai, kariai, sargai ir
kiti asmenys, saugantys viešąją tvarką, turtą, privalo naudoti reikiamas
priemones, kad neatsirastų visuomenei pavojingų padarinių. Štai Polici­
jos veiklos įstatymo 21 straipsnio („Policijos pareigūno pareigos") pir­
mosios dalies 2 punkte nustatyta: „policijos pareigūnas privalo, gavęs pra­
nešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba
pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti
kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vie­
tai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustaty­
ti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų už­
draustą veiką < . . . > . "
___________________
1
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio pirmoji dalis: „Asmuo turi teisę į būtinąją
gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimo­
si arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas."
89
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Tas pats pasakytina ir apie karius. Krašto apsaugos sistemos organiza­
vimo ir karo tarnybos įstatymo 1 12 straipsnyje išdėstyti kariuomenės už­
daviniai taikos ir karo metu:
1) saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, terito­
rinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje;
2) palaikyti kovinį pasirengimą ir pagal įsakymus vykdyti karines kraš­
to apsaugos užduotis;
3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą policijai
ir civilinei valdžiai.
Pagrindinis kariuomenės uždavinys karo metu - ginklu ginti Lietuvos
valstybę.
Taigi tokiems pareigūnams arba pagal darbo (ar kitokią) sutartį dir­
bantiems asmenims už pareigos ginti teisėtus interesus nevykdymą gali
būti taikoma administracinė, materialinė ar net baudžiamoji atsa­
komybė.
Reglamentuoti karių būtinąją gintį vietos skiriama ir minėtame Ka­
riuomenės drausmės statute. Jo 10 straipsnyje pateikiamas toks būtino­
sios ginties apibrėžimas:
„1. Karys turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti nepai­
sydamas to, ar yra galimybė išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į
kitus asmenis ar valdžios institucijas.
2. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį,
nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės in­
teresus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neper­
žengiant būtinosios ginties ribų."
Statuto 11 straipsnyje aptariamas būtinosios ginties ribų peržengimas
ir atsakomybė už tai:
„1. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitiki­
mas kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
2. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikomas veikimas, kurio me­
tu besikėsinančiajam padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas ar­
ba materialinė žala.
3. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būti­
nosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąs­
čio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamasi nuo įsibrovimo į būstą
ar karinę teritoriją.
4. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų
peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neat­
sargumo."
___________________
1
Priimtas 1998 m. gegužės 5 d. // Valstybės žinios. 1998, Nr. 49-1325.
90
Administracinės atsakomybės sąvoka
Taigi karių būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo klausimai regla­
mentuoti pakankamai aiškiai ir šiuolaikiškai.
Negali būti pripažįstami pavojingu kėsinimusi teisėti pareigūnų veiks­
mai, kuriais ribojamos asmenų teisės ir laisvės, pavyzdžiui, administraci­
nis sulaikymas, suėmimas, kitokios administracinės prievartos priemo­
nės, taikomos teisėtai. Antra vertus, kėsinimasis bus pavojingas ir asmuo
nepraras teisės gintis, jei užpuolikas bus pareigūnas, net ir vykdantis savo
pareigas, bet tai darantis neteisėtais veiksmais. Tačiau pareigūno veiks­
mų neteisėtumas turi būti realus, o ne vaizduotės rezultatas, nes už pasi­
priešinimą policijos pareigūnui, policijos rėmėjui, kliudymą kitiems kon­
troliuojančių institucijų atstovams vykdyti jiems pavestas pareigas
numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė.
Būtinąja gintimi nepripažįstami tokie pavojingi gyvybei, sveikatai įren­
giniai, kai nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės. Sodo teritorijai nuo obuo­
lius renkančių vaikų apsaugoti negalima įtaisyti, pavyzdžiui, tvoros su gy­
vybei pavojinga elektros srove, ir panašiai.
Esminis būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo skirtumas yra tai,
kad kai yra būtinoji gintis, žala padaroma pačiam besikėsinančiajam. Ji
nebūtinai turi atitikti žalos, kurios užpuolimu buvo siekiama, dydį. Svar­
bu tik kad nebūtų aiškaus ribų viršijimo, t. y. kad pats kėsinimosi ir gyny­
bos pobūdis nebūtų iš esmės skirtingi, pavyzdžiui, į įžeidinėjimus žodžiu
atsakoma panaudojant šaunamąjį ginklą, ir panašiai.
Kalbant apie būtinąją gintį, paminėtinas ir 1994 m. sausio 11 d. įsta­
tymas „Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus savi­
gynai bei dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar
sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo." Šiuo įstatymu Lietuvo­
je fiziniams asmenims pradėta leisti įsigyti savigynai šaunamuosius gin­
klus. Jį pakeitė 1996 m. liepos 2 d. priimtas Ginklų ir šaudmenų kontro­
lės įstatymas (nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo
redakcija 1 ). Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai gali įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis šiems
tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
___________________
1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 13-467.
91
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
7) moksliniam tyrimui;
8) kitiems tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms
sutartims ir susitarimams.
Šiame įstatyme nustatyta, kad savigynai įsigyti ir turėti ilguosius lygia­
vamzdžius šautuvus turi teisę ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respub­
likos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai
įsigyti ir turėti trumpuosius šaunamuosius ginklus gali ne jaunesni kaip
23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir
gavę leidimą.
To paties įstatymo 34 straipsnyje nustatytos ginklo ir šaudmenų panau­
dojimo taisyklės. Jose nustatyta, draudžiama panaudoti ginklą žmonių
susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš
moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaiz­
du, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba
išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmo­
gaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas
kelia grėsmę gyvybei. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo
žmogus ar padaryta materialinė žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui,
ginklo savininkas ar naudotojas nedelsdamas turi pranešti teritorinei po­
licijos įstaigai ar prokuratūrai. Čia taip pat nustatyta, kad prieš panaudo­
jant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuosta­
ta netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai
delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei
ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų
asmenų sveikatai. Be to, tame pačiame straipsnyje pabrėžiama, kad ginklo
panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvy­
ko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būti­
na. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą
asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valsty­
bės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi,
nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į
kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pa­
čiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams
gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis prie­
monėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Naujajame Baudžiamajame kodekse šalia jau minėtų atsakomybę ša­
linančių aplinkybių nurodytos ir šios:
1) asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas (29 str.);
2) profesinių pareigų vykdymas (30 str.);
3) teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas (32 str.);
4) įsakymo vykdymas (33 str.);
92
Administracinės atsakomybės sąvoka
5) pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (34 str.);
6) mokslinis eksperimentas (35 str.).
Paminėtos aplinkybės svarbios ir administracinių bylų teisenai, todėl
būtina Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti panašiomis nuo­
statomis. Kol tai bus padaryta, tokias aplinkybes turėtų pripažinti ir taikyti
nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje priimanti institucija ar
pareigūnas, o teismai atitinkamai aiškinti jau galiojančias teisės normas.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte jau numatytos šios administracinę atsakomybę
šalinančios aplinkybės: asmens, padariusio įstatymo uždraustą veiką, sulai­
kymas, profesinių pareigų vykdymas, įsakymo vykdymas, pateisinama pro­
fesinė ar ūkinė rizika, mokslinis eksperimentas.
Tam tikrų aplinkybių, atleidžiančių pažeidėją nuo atsakomybės ar
nuobaudos, yra ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įsta­
tymuose.
Konkurencijos įstatymo 1 43 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjek­
tas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Kon­
kurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo
baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pra­
džios;
2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pa­
teikęs tokią informaciją;
3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžia­
mą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo
metu;
4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neska­
tino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.
Kitu atveju dominuojantis ūkio subjektas, padaręs draudžiamus veiks­
mus, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant vi­
soms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavi­
mo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Kon­
kurencijos taryba tyrimo metu;
2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir
nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;
3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir patei­
kia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
93
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais pada­ 4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo tai­
rytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pa­ sykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to
baigos. jam buvo padaryta žalos;
Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą 5) produkto pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.
dėl pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų Literatūroje prie administracinę atsakomybę pašalinančių aplinkybių
sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos. dar priskiriamos ir šios: nepakaltinamumas ir atleidimas nuo atsakomy­
Mokesčių administravimo įstatymo1 141 straipsnyje nustatyti atleidi­ bės dėl teisės pažeidimo mažareikšmiškumo 1 .
mo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: Nepakaltinamumas veikos padarymo metu tikrai yra ta aplinkybė, dėl
1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažei­ kurios asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Apie tai bus plačiau kalba­
dimo; ma analizuojant administracinės teisės pažeidimo subjekto požymius.
2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė Lietuvoje nuo 1998 m. birželio 17 d. nebegalioja Administracinių tei­
nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo sės pažeidimų kodekso 40 straipsnio norma, skelbusi, jeigu padarytas ma­
numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar žareikšmis administracinės teisės pažeidimas, institucija ar pareigūnas,
jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo įgalioti spręsti bylą, gali atleisti pažeidėją nuo administracinės atsakomy­
nemokumas; bės ir apsiriboti žodine pastaba.
3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokes­ 1999 m. lapkričio 26 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų ko­
čio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; dekso papildymo 301 straipsniu įstatymas, kuriame numatyta galimybė
4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo esant tam tikroms aplinkybėms neskirti administracinės nuobaudos. Va­
apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių ad­ dinasi, tai nėra atleidimas nuo administracinės atsakomybės, o tik atlei­
ministratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių dimas nuo nuobaudos skyrimo. Tai yra visiškai kitokia minėtos normos
mokėjimo klausimais. teisinė reikšmė.
Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mo­
kesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis pri­
verstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo
nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius,
o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Produktų saugos įstatymo2 24 straipsnyje nustatyta, kad pavojingo
produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neat­
sako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:
1) pavojingo produkto į rinką nepateikė;
2) produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų ne­
tinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produk­
tą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios ne­
priklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai pavojingas produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo
ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti
galimą pavojų;
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.   , 2001.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.

94 95
 3 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS N U O B A U D O S SĄVOKA

1. NUOBAUDOS (BAUSMĖS) UŽ PADARYTĄ

TEISĖS PAŽEIDIMĄ SAMPRATA
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė labai glaudžiai susijusios. Kai
kuriose šalyse nėra daroma esminio šių dviejų atsakomybės rūšių skirtumo.
Europos žmogaus teisių teismas yra pasakęs (Abdulbaki Oztūrk v. Vokieti­
ja; Engei ir kiti v. Nyderlandai)1, kad nuobaudos, kurių esmė yra piniginė
bauda arba laisvės ribojimas, savo prigimtimi yra baudžiamosios priemonės.
Taigi, norint išsiaiškinti administracinės nuobaudos esmę, būtina pra­
dėti nuo apskritai bausmės sampratos.
Pirmoji ir seniausia bausmės koncepcija - atpildo. Ji atsirado ben­
druomeninėje santvarkoje, kai galiojo „dantis už dantį", „akis už akį"
taisyklės. Tokios keršto bausmės liekanos yra mirties bausmė, kai kuriose
Rytų šalyse skiriamos fizinės (nuplakimo, kūno dalių pašalinimo, užmė¬
tymo akmenimis) bausmės.
Kriminalinė bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teis­
mo kaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir ati­
tinkamai apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Kriminalinė bausmė pa­
sižymi tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybinės
prievartos priemonių - administracinių nuobaudų, procesinių priemonių
(baudos, sulaikymo, suėmimo, priverčiamųjų auklėjimo ar medicininio po­
būdžio priemonių). Bausmė gali būti paskirta tik padarius baudžiamajame
įstatyme numatytą pavojingą veiką - nusikaltimą. Nubaudimas pagal Bau­
džiamąjį kodeksą sukelia ir kitokių liekamųjų padarinių - teistumą.
Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos esmė yra nusikaltimą
ar nusižengimą padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį sudaro tam
tikrų teisių ar laisvių atėmimas arba ribojimas. Nubaudimas, kuris suke­
lia kančias ir suvaržymus, yra objektyvus bausmės ar nuobaudos požymis,
antraip jos prarastų savo prasmę. Tačiau „nuobauda" ir „nubaudimas"
yra tik abstrakcijos. Nuobauda visada pasireiškia konkrečiomis jos rūši-
___________________
1
V Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997.
P 330-331; 

97
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
mis (areštas, teisės atėmimas, bauda), o nubaudimas - asmens fizinės lais­
vės apribojimu, teisės pasirinkti užsiėmimą ar darbą apribojimu, tam tik­
rų teisių atėmimu, tam tikros dalies turto praradimu (bauda, nusižengi­
mo įrankių konfiskavimas ir pan.).
Bausmė ar administracinė nuobauda gali būti paskirta tik tokia, kokia
numatyta įstatyme (Baudžiamajame arba Administracinių teisės pažeidi­
mų kodeksuose ar kitame įstatyme). Bausmė skiriama už padarytą pavo­
jingiausią veiką - nusikaltimą, administracinė nuobauda - už padarytą
administracinės teisės pažeidimą.
Yra nemažai bausmių ir administracinių nuobaudų skirtybių. Viena iš
jų - veikos, už kurią skiriama bausmė ar nuobauda, pavojingumo laips­
nis. Bausmė skiriama nuosprendžiu Lietuvos Respublikos vardu. Admi­
nistracines nuobaudas dažniausiai skiria valstybės įgaliotos institucijos,
pareigūnai, o kai kuriais atvejais - teisėjai, priimdami nutarimą.
Priimant nuosprendį laikomasi labai griežtų baudžiamojo proceso įsta­
tymo reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti teisiamojo teises. Administra­
cinių nuobaudų skyrimo procesas nėra taip griežtai reglamentuotas. To­
dėl labai svarbu tiksliai konstatuoti, kur baigiasi administracinė
atsakomybė ir prasideda baudžiamoji. Nuo nuobaudos skyrimo proceso
dalyvių teisių gynimo garantijų gali priklausyti Žmogaus teisių teismo
sprendimas - buvo ar nebuvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pa­
grindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
Kriminalinė bausmė yra griežtai individualizuota - ji gali būti paskirta
tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda kai ku­
riais atvejais gali būti paskirta ir ne konkrečią veiką padariusiam asme­
niui, pavyzdžiui, tėvams už vaiko girto pasirodymą viešoje vietoje, viešojo
maitinimo įmonės vadovui už sanitarijos taisyklių maisto ruošimo ceche,
kur dirba darbininkai, pažeidimą.
Bausmės ar administracinės nuobaudos paskyrimas skiriasi ir teisi­
niais padariniais ją atlikus. Kriminalinė bausmė dažniausiai sukelia tam
tikrus neigiamus padarinius ir ją atlikus - teistumą. Administracinės at­
sakomybės atveju nėra specialiai reglamentuoti padariniai įvykdžius pa­
skirtą administracinę nuobaudą, tačiau Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekse pasakyta, kad nuobauda galioja vienus metus, vadinasi,
nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų teisinių padarinių - baustumą.
Jo metu nauja padaryta veika gali būti pripažįstama pakartotine, o iki
naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo - net kriminaline, taip pat trak­
tuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos paskirtis - tai galutinis
rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama tam tikrą teisinę tvarką.
Bausmės ar nuobaudos tikslas turi būti ne tik ir ne tiek nubausti, bet po­
98
Administracinės nuobaudos sąvoka
zityvus, skirtas ateičiai rezultatas, t. y. palaikyti teisinę tvarką, taip pat
siekis, kad tiek nusižengęs asmuo, tiek kiti asmenys būtų sulaikyti nuo
nusikaltimų ar nusižengimų darymo. Tai labai svarbu įvertinti ne tik ski­
riant nuobaudas, bet ir jas nustatant įstatymuose.
2. ADMINISTRACINĖS NUOBAUDOS SĄVOKA
IR PAGRINDINIAI BRUOŽAI
Minėta, kad administracinės nuobaudos yra tik viena iš administracinės
teisinės prievartos priemonių rūšių. Administracinės nuobaudos apibrė­
žimas įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsny­
je: „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama
administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei sie­
kiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisyk­
les, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadary­
tų naujų teisės pažeidimų."
Kaip matyti iš įstatymo teksto, jame administracinių nuobaudų pa­
skirtis apibrėžiama taip:
a) nubausti kaltą padariusį administracinės teisės pažeidimą asmenį;
b) auklėti teisės pažeidėją, kad jis gerbtų nustatytas bendro gyvenimo
taisykles;
c) auklėti teisės pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pa­
žeidimų.
Pirmoji įstatyme įvardyta administracinės nuobaudos paskirtis kelia
tam tikrų abejonių. Juk valstybės, kaip žmonių bendruomenės organiza­
cijos, paskirtis šalia kitko yra užtikrinti nustatytą tvarką žmonių bendri­
joje, o ją pažeidus - atitinkamai koreguoti pažeidėjo ir kitų asmenų el­
gesį, nuostatas ir panašiai. Vadinasi, vien nubaudimas kažin ar yra
pirmasis nuobaudos tikslas. Pripažįstant tokią nuomonę, reikėtų pripa­
žinti ir kitą: vadinasi, valstybei (žmonėms) ne tiek ir svarbu, kokie bus
padariniai. Svarbu savitai atkeršyti teisės pažeidėjui. Taip iškreipiama
nuobaudų ar bausmių politika, ypač baudžiamoji. Nesigilinant, kokių pa­
darinių sukels bausmė ar jų sistema pagal savo pobūdį, dydį (griežtu­
mą), vien mechaninis jų griežtinimas gali duoti atvirkštinį efektą, negu iš
tikrųjų būtų siekiama.
Manytume, svarbiausias kiekvienos valstybės prievartos tikslas - už­
tikrinti teisinę tvarką, teisių ir pareigų pusiausvyrą, saugų visuomenės narių
gyvenimą. Neigiami padariniai, kurių patiria pažeidėjas, yra tik priemo­
nė, taikoma siekti numatytų tikslų.
Deja, Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 2004 m. projekte išlikusios panašios nuostatos. Jame
administracinės nuobaudos paskirtis apibūdinta taip:
99
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
1) sulaikyti asmenis nuo administracinės teisės pažeidimų darymo;
2) nubausti administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti administracinės teisės pažeidimą padariusiam
asmeniui galimybę daryti naujus administracinės teisės pažei­
dimus;
4) paveikti administracinės teisės pažeidimą padariusius asmenis,
kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinės teisės
pažeidimų.
Minėta, administracinės nuobaudos skirtos kovoti ne tik su administ­
racinės teisės pažeidimais. Jos yra veiksminga priemonė ir užkirsti kelią
nusikaltimams. Pavyzdžiui, taikant administracines nuobaudas už Kelių
eismo taisyklių nesilaikymą, nedidelį chuliganizmą, smulkiąją vagystę, šau­
namojo ginklo ir šaudmenų laikymą arba gabenimo taisyklių, muitų tai­
syklių, prekybos ir kitų taisyklių pažeidimus kartu yra užkertamas kelias
transporto įvykiams su žmonių aukomis, piktybiniam chuliganizmui, stam­
biems turto grobstymams, sunkiems kūno sužalojimams ir panašiai.
Administracinės nuobaudos yra teisinės atsakomybės priemonės. Jų
pobūdį lemia tie socialiniai santykiai, kurie reguliuojami ir ginami admi­
nistracinės teisės normomis. Dažniausiai administracinės teisės saugo­
moms vertybėms padaroma neturtinė žala, jos neįmanoma pašalinti ar
pataisyti kompensacinėmis, turtinėmis sankcijomis. Vadinasi, administ­
racinės nuobaudos, kaip ir bausmės, visų pirma skirtos pačiam asmeniui,
jo elgesio korekcijai. Jos yra baudžiamojo pobūdžio sankcijos, kuriomis
vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Vadinasi, ad­
ministracinėmis nuobaudomis siekiama priversti teisės pažeidėją laikytis
tam tikrų visuotinai privalomų taisyklių, nustatytos valstybėje tvarkos, pri­
versti jį patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių: jis netenka tam
tikrų teisių arba laisvių, materialių vertybių arba patiria kitokių teisių su­
varžymų bei ribojimų ir panašiai. Kartu tai yra įspėjimas kitiems asme­
nims nepažeisti jiems nustatytų draudimų ar teisinių paliepimų.
Administracinės nuobaudos, kaip ir visos kitos administracinės prie­
vartos priemonės, yra valstybės monopolis. Taigi joms būdingi visi tie po­
žymiai, kurie apibūdina administracinės prievartos priemones apskritai.
Tačiau administracinės nuobaudos skiriasi nuo kitų administracinės prie­
vartos priemonių savo funkcine paskirtimi. Jos taikomos už administra­
cinės teisės pažeidimus ir yra pačios griežčiausios priemonės, tuo tarpu
kitos priemonės skirtos užkirsti kelią galimam arba daromam teisės pa­
žeidimui, užtikrinti administracinių nuobaudų skyrimą ir vykdymą. Be ki­
ta ko, administracinėms nuobaudoms būdinga, kad:
1) jos gali būti nustatomos tik įstatymuose. Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 5 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių tarybų ir
100
Administracinės nuobaudos sąvoka
administracijų direktorių teisė savo sprendimuose ir įstatymuose
numatyti atsakomybę už kai kurias veikas reiškia tik tai, kad savi­
valdybių institucijos gali pasirinkti vieną iš dviejų Administracinių
teisės pažeidimų kodekse numatytų nuobaudų rūšių (įspėjimą ar­
ba baudą);
2) jas turi teisę skirti platus ratas valstybės institucijų ir pareigūnų, ir
tik kai kuriais atvejais tai daro teismas (teisėjas). Taigi administra­
cines nuobaudas gali taikyti tiek kolegialūs subjektai, tiek atitinka­
mi pareigūnai vienasmeniškai;
3) jos taikomos specialia tvarka, kuri apibūdinama kaip administracinės
teisės pažeidimų bylų teisena. Ši teisena nėra tokia sudėtinga, kaip
taikant baudžiamąją ar civilinę teisinę atsakomybę, tačiau ji taip pat
garantuoja priimamų procesinių dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą;
4) procesinis sprendimas paskirti administracinę nuobaudą, kaip ir nuo­
sprendis baudžiamojoje ar sprendimas civilinėje byloje, privalomas
ne tik teisės pažeidėjui, bet ir valstybės institucijai, pareigūnui, kurie
jį vykdo;
5) jų paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių - administracinį baustu¬
mą. Tai reiškia, kad pakartotinis teisės pažeidimas įstatymo nusta­
tytais atvejais bus: a) arba veiką kvalifikuojantis požymis, taigi ver­
tinamas pagal kitą įstatymo straipsnį ar kitą jo dalį ir baudžiamas
griežčiau; b) arba bus administracinę atsakomybę sunkinanti ap­
linkybė, t. y. į tai bus atsižvelgta parenkant griežtesnę pagal kieky­
binius ir kokybinius parametrus nuobaudą.
Minėti požymiai suponuoja ir atitinkamą administracinės nuobaudos
apibrėžimą. Jis galėtų būti toks:
Administracinės nuobaudos yra įstatymų numatytos baudžiamojo po­
būdžio moralinio, fizinio, organizacinio, materialaus poveikio prie­
monės, specialia procesine tvarka taikomos tam įgaliotų valstybinio
valdymo institucijų (pareigūnų) arba teismo administracinės teisės
pažeidimus padariusiems asmenims, kuriomis siekiama priversti juos
laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, įspėti teisės
pažeidėjus ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų.
3. ADMINISTRACINIŲ N U O B A U D Ų RŪŠYS
Administracinės nuobaudos, minėta, yra nustatomos įstatymų. Pagrindi­
nis teisės aktas, kuriame išvardytos nuobaudos, yra Administracinių tei­
sės pažeidimų kodeksas. Tačiau administracinių nuobaudų, taikomų ir
fiziniams asmenims, ir verslo subjektams, galima rasti įvairiuose, dažniau­
siai ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančiuose kituose įstatymuose. Ga-
101
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
limybė kituose įstatymuose numatyti ir kitokias nuobaudų rūšis įtvirtinta
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio antrojoje dalyje.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio pirmojoje da­
lyje numatytos tos administracinės nuobaudos, kurios taikomos už šio
kodekso specialiojoje dalyje išvardytas veikas. Tai yra: 1) įspėjimas; 2) bau­
da; 3) daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įran­
kis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administraci­
nės teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas; 4) suteiktos asmeniui
specialiosios teisės atėmimas. Be Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekse išvardytų šios rūšies nuobaudų, galima paminėti ir kitas, numaty­
tas kituose įstatymuose: atėmimą teisės verstis tam tikra ūkine-komerci¬
ne veikla, naudotis tam tikrais prietaisais ir įrengimais; 5) administracinis
areštas; 6) nušalinimas nuo darbo (pareigų).
Administracinės nuobaudos, kaip ir bausmės, numatytos Baudžiama­
jame kodekse, skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės nuo­
baudos skiriamos savarankiškai ir negali būti jungiamos prie kitų admi­
nistracinių nuobaudų. Papildomos nuobaudos gali būti skiriamos greta
pagrindinių nuobaudų.
Tik pagrindinės nuobaudos yra šios (ATPK 22 str.): 1) įspėjimas;
2) bauda; 3) administracinis areštas.
Kaip pagrindinės ir kaip papildomos nuobaudos gali būti skiriamos
šios (ATPK 22 str.):
1) daikto konfiskavimas; 2) specialiosios teisės atėmimas; 3) nušalini­
mas nuo darbo (pareigų).
Lingvistiniu požiūriu aiškinantis Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 22 straipsnio prasmę gali susidaryti įspūdis, kad pajamų, kurios buvo
gautos padarant administracinės teisės pažeidimą, konfiskavimas priskir­
tinas prie pagrindinių nuobaudų, o daikto, kuris buvo administracinės
teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas gali būti skiriamas ir
kaip pagrindinė, ir kaip papildoma nuobauda. Tačiau nebūtų jokios tokio
aiškinimo logikos, nes turto konfiskavimo prigimtis yra vienoda.
Beje, kalbant apie Administracinių teisės pažeidimų kodekse numa­
tytą daikto konfiskavimą, abejonių kelia šios nuobaudos priskyrimas prie
tos grupės nuobaudų, kurios taikomos ir kaip pagrindinės, ir kaip papil­
domos. Baudžiamojoje teisėje iki naujojo Baudžiamojo kodekso priėmi­
mo turto konfiskavimas buvo traktuojamas tik kaip papildoma bausmė.
Naujajame Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas nebelaikomas
bausme, o tik baudžiamojo poveikio priemone. Konfiskuojamas gali būti
tik nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.
Tokios pat nuostatos reikėtų laikytis ir administracinėje teisėje. Turto
konfiskavimas savo esme sunkiai suvokiamas kaip pagrindinė nuobauda.
102
Administracinės nuobaudos sąvoka
Beje, Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje nėra
numatyta nė vieno nusižengimo, už kurį kaip pagrindinė nuobauda būtų
numatytas turto konfiskavimas.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte tarp administracinių nuobaudų turto kon­
fiskavimas nebeminimas. Jis įvardijamas kaip administracinio poveikio
priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su administracine nuobauda.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio trečiojoje da­
lyje nustatyta, kad kaip alternatyvi nuobauda apylinkės teismo nutarimu
ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais dar­
bais. Atvejai, kada galimas toks pakeitimas, numatyti kituose Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose.
Iš tokios minėtos normos formuluotės nėra aišku, ką reiškia žodžiai
kaip alternatyvi nuobauda. Jeigu šioje formuluotėje kaip alternatyvi nuo­
bauda suprantami viešieji darbai, tai toks įstatymų leidėjo daromas trak­
tavimas kelia didelių abejonių. Minėta, bendrajame nuobaudų sąraše to­
kios nuobaudų rūšies nėra. Be to, tokią priemonę skiriantis teismas nėra
laisvas -jis susaistytas pažeidėjo valios išreiškimu. Turint galvoje tai, kad
administracinė teisinė prievarta yra valstybės monopolis, taip reglamen­
tuojamą priemonę vargu ar galima priskirti prie administracinės prievar­
tos priemonių - administracinių nuobaudų. Tai veikiau traktuotina kaip
tam tikras nuobaudos atlikimo būdas.
Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte viešieji
darbai priskirti prie administracinių nuobaudų.
4. KAI K U R I Ų ADMINISTRACINIŲ
N U O B A U D Ų RUSIŲ BENDRAS APIBUDINIMAS,
JŲ SKYRIMO YPATUMAI
ĮSPĖJIMAS
Pati pirmoji nuobaudų sąraše ir pati švelniausia administracinė nuobau­
da yra įspėjimas (ATPK 23 str.). Įspėjimas, kaip nuobauda, dažniausiai
numatytas už tas veikas, kurios nėra labai pavojingos, jomis nesikėsina­
ma į itin svarbias teisines vertybes. Įspėjimas dažniausiai numatomas kaip
alternatyvi nuobauda šalia baudos ar kitų poveikio priemonių. Pavyzdžiui,
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 2 straipsnyje už Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Kalbos inspekcijos pareigūnų nuro­
dymų nevykdymą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, pareigūnai ar kiti
asmenys baudžiami įspėjimu arba bauda nuo trijų iki šešių šimtų litų.
Įspėjimas, kaip administracinė nuobauda, gali būti taikomas šiais at­
vejais:
103
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
1) kai tai tiesiogiai numatyta sankcijoje už konkrečią veiką;
2) skiriant švelnesnę nuobaudą Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 30 1 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka.
Įspėjimas turi būti pareiškiamas raštu, laikantis administracinės tei­
sės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų. Vadinasi, pareigūno žodžiu pa­
darytas įspėjimas yra tik moralinio poveikio priemonė, turinti labiau pre­
vencinę prasmę. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso
23 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais įspėjimas gali
būti įforminamas ir kitais būdais. Pavyzdžiui, anksčiau vairuotojams bu­
vo išduodami įspėjimų talonai, kuriuose specialiu skylamušiu buvo žymi­
mas įspėjimas kaip administracinė nuobauda ir per tam tikrą laiką surin­
kus tam tikrą skaičių įspėjimų reikėdavo iš naujo laikyti egzaminą
vairuotojo pažymėjimui gauti.
Kaip administracinė nuobauda įspėjimas gali būti nustatytas tiek įsta­
tymuose, tiek atitinkamuose savivaldybių institucijų sprendimuose.
Įspėjimas, kaip specifinė administracinės prievartos priemonė, gali būti
numatytas ir kituose įstatymuose. Tokią priemonę gali taikyti kai kurios
kontroliuojančios valstybės institucijos. Jų rašytiniuose įspėjimuose bū­
na išvardijami teisės aktų pažeidimai, reikalavimas juos pašalinti, įspėja­
ma, kad gali būti taikomos griežtesnės poveikio priemonės.
Tokios poveikio priemonės pavyzdys gali būti Konkurencijos įstaty­
mo 1 40 straipsnio „Ūkio subjektams taikomos sankcijos" pirmojoje daly­
je numatyta priemonė:
„Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įsta­
tymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus <...>, turi
teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus,
atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes,
įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip
pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­
sius koncentraciją, < . . . > atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę
padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes < . . . > ;
3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas."
Taigi tik trečiuoju atveju būtų taikoma įprasta administracinė nuo­
bauda - bauda.
Produktų saugos įstatymo2 14 straipsnyje nustatyta, kad produktų sau­
gos kontrolės institucijos, nustačiusios produktų saugos teisės aktų rei-
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2244.
2 2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-757.
104
Administracinės nuobaudos sąvoka
kalavimų pažeidimus, turi teisę įspėti apie tai gamintoją, pardavėją ir pa­
slaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant pašalinti šiuos pažeidimus. Ki­
taip visa medžiaga perduodama kompetentingai institucijai - Nacionali­
nei vartotojų teisių apsaugos tarybai, kuri taiko ekonomines sankcijas
(įspėjimą arba baudą).
Taigi tokie kontroliuojančių institucijų įspėjimai nėra numatyti tarp
Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardytų nuobaudų rūšių. Ta­
čiau tokios priemonės savo esme labai artimos įspėjimui kaip administra­
cinei nuobaudai.
BAUDA
Tai turtinio pobūdžio Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir kituo­
se įstatymuose dažniausiai numatyta administracinės atsakomybės prie­
monė.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnyje nustatyta, kad
baudos už administracinės teisės pažeidimus dydis gali būti trejopas:
1) fiziniams asmenims skiriama bauda negali būti mažesnė kaip 10 li­
tų ir didesnė kaip 1 000 litų;
2) pareigūnams skiriamų baudų minimalios ir maksimalios ribos didi­
namos dvigubai - jiems bauda negali būti mažesnė kaip 20 litų ir
didesnė kaip 2 000 litų;
3) už kai kurių rūšių administracinės teisės pažeidimus gali būti nu­
statyta didesnė bauda. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 56 straipsnio 10, 11, 12 ir 13 dalyse už jūros įvairiais
būdais teršimą numatyta bauda (vienais atvejais bet kam, kitais at­
vejais - pareigūnams) iki 50 tūkstančių litų1.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte asmeniui numatyta
skirti nuo 10 iki 5 000 litų baudą, juridiniam asmeniui - nuo 100 iki 50 000
litų baudą.
BAUDOS PAGAL KITUS ĮSTATYMUS
Kiek kitaip yra skiriant baudas pagal kitus įstatymus, kurie nėra inkorpo­
ruoti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo 2 34 straipsnyje nustatyta, kad
už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių
___________________
1
Iki 2000 m. kovo 15 d. įsigaliojusių ATPK pakeitimų šio straipsnio devintojoje
dalyje buvo nustatyta, kad Kuršių marių, Baltijos jūros teritorinių vandenų bei eko­
nominės zonos teršimas iš laivų, platformų, atliekų ir kitų medžiagų laidojimas.
atviros jūros teršimas iš laivų baudžiamas skiriant pareigūnams iki vieno milijono
litų baudą.
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
105
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, vyno produktų ir
žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą ir eksportą, alkoholio produk­
tų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai ati­
tinkamos licencijos, alkoholio produktų importą, jei neinformuojama
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės įga­
liota institucija, taip pat už alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir
gabenimo reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridi­
nių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1 000 litų iki 80 000 litų
bauda.
Elektroninių ryšių įstatymo1 74 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­
jektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nusta­
tančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskai­
tant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų
kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos spren­
dimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir
telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromag­
netinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę skirti baudas iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos,
susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti
sunku arba neįmanoma, - iki 300 000 litų. Ūkio subjektui, padariusiam
pakartotinį arba sunkų šio įstatymo nustatytą pažeidimą, Ryšių reguliavi­
mo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių paja­
mų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą
apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, - iki 500 000 litų.
Konkurencijos įstatymo2 41 straipsnyje nustatyta, kad už draudžia­
mus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentra­
cijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurenci­
jos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu,
Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar pri­
valomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bau­
da iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Kon­
kurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki
3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais ir t.t.
Mokesčių administravimo įstatymo3 139 straipsnyje nustatyta: jei mo­
kesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
2 1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
3 2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
106
Administracinės nuobaudos sąvoka
nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokes­
tį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė ma­
žesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai
sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio su­
ma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio
bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Produktų saugos įstatymo1 23 straipsnyje nustatyta, kad gamintojui,
platintojui, pateikusiems į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 500 iki
5 000 litų bauda, o pateikusiems į rinką pavojingų gaminių po įpareigoji­
mo nutraukti jų realizavimą nevykdymo skiriama nuo 3 000 iki 15 000
litų bauda ir pan.
Šiems asmenims, nevykdantiems Nacionalinės vartotojų teisių apsau­
gos tarybos arba Vyriausybės įsteigtų maisto ir ne maisto produktų saugos
kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti pavojingus produktus iš rinkos
ar juos sunaikinti, skiriama nuo 5 000 iki 20 000 litų bauda, o pateiku­
siems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos
vartotojo sveikatai, skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Jeigu dėl to
šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 20 000 iki 80 000 litų
bauda.
Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­
mo reikalavimo nustatyta tvarka pateikti ataskaitą, iš kokių sudedamųjų
dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai,
pažeidimą tabako gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai baudžiami
nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų bauda, o už tabako augini­
mą, tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio įsta­
tymo reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridi­
niai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami
nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Panašios
baudos nustatytos ir už kitus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus.
DAIKTO, KURIS BUVO ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMO PADARYMO ĮRANKIS ARBA DALYKAS,
IR PAJAMŲ, GAUTŲ PADARANT ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMĄ, KONFISKAVIMAS
Tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės pažeidimų
kodekse daiktų ar kitokio turto konfiskavimas apibūdinamas kaip pri­
verstinis neatlygintinis jo paėmimas valstybės nuosavybėn. Beje, nauja­
jame Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas išbrauktas iš baus-
___________________
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
107
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
mių sąrašo. Jis traktuojamas kaip viena iš baudžiamojo poveikio prie­
monių (72 str.) 1 . Minėjome, kad ir Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso projekte turto konfiskavimas įvardijamas administracinio poveikio
priemone ir gali būti skiriamas kartu su administracine nuobauda.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso
26 straipsnyje kalbama apie daikto, kuris buvo administracinės teisės pa­
žeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą. Litera­
tūroje 2 nurodoma, kad konfiskuojamo daikto, kuris buvo administraci­
nės teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, pavyzdys gali būti
užsienio valiuta, kai pažeidžiama operacijų ja tvarka (ATPK 170 str.). To­
kia traktuotė yra kritikuotina: tampa neaišku, kas yra tokio nusižengimo
objektas, o kas - dalykas. Matyt, įstatymų leidėjui reikėtų pataisyti Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kalbėti apie nusižengimo įrankių,
dalyko ir pajamų, gautų nusižengimo padarymu, konfiskavimą. Beje, Bau­
džiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje, numatančiame daiktinių įro­
dymų likimo išsprendimą baudžiamajame procese, tokios teorinės klai­
dos nėra.
Taigi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnį ga­
li būti konfiskuojama: 1) nusižengimo padarymo įrankis (įrankiai); 2) nu­
sižengimo dalykas; 3) nusižengimu gautos pajamos.
Pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimo pavyzdys yra Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnyje (medžioklės taisyklių pa­
žeidimas) numatytas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfis­
kavimas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 2 straipsnyje numaty­
tas akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas, kai pažeidžiama jų lai­
kymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarka, yra teisės pažeidimo
dalyko konfiskavimo pavyzdys.
Pajamų, kurios buvo gautos administracinės teisės pažeidimo padarymu,
konfiskavimo pavyzdys galėtų būti Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 173 straipsnyje (vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar pro­
fesine veikla) numatytas pajamų, gautų iš tokios veiklos, konfiskavimas.
Konfiskuotas dažniausiai gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra
pažeidėjo nuosavybė 3 . Apskritai paėmus turto konfiskavimas kaip baus-
___________________
1
Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741.
2
Pavyzdžiui, P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996.
P. 81.
3
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte turto konfiskavimas api­
būdinamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto,
esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybes nuosavybėn. Taigi pro­
jekte konfiskuotinas turtas nesiejamas su pažeidėjo nuosavybe.
108
Administracinės nuobaudos sąvoka
mė ar kaip administracinė nuobauda kelia tam tikrų problemų Konsti­
tucijos 23 straipsnio, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas, at­
žvilgiu. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą
„Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio antro­
sios dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituci­
jai" 1 . Šiuose straipsniuose kalbama apie turto konfiskavimą kaip apie
papildomą kriminalinę bausmę ir apie nusikaltimo įrankių, priemonių
konfiskavimą.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nuosavybės neliečiamumas reiš­
kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti,
kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir
saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau nuosavybės tei­
sių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir tam tikras tokio gyni­
mo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais tu­
ri apibrėžtas galiojimo ribas. Kita vertus, subjektinės teisės, tai yra
savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti įstaty­
mais ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemo­
nės ir kt.) arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos
ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Tai, kad turtas gali būti
paimamas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straips­
nio trečioji dalis, kurioje numatyta: „Nuosavybė gali būti paimama tik
įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlygi­
nama."
Toliau Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad daug nusikaltimų yra pa­
daroma, kai kaltininkas panaudoja savo turtą nusikalstamai veiklai už­
tikrinti, pavyzdžiui, nusikaltimo priemonėms sandėliuoti, pagrobtam tur­
tui slėpti, jam perdaryti, išvaizdai pakeisti, „nešvariems" pinigams
legalizuoti ir panašiai. Šiais atvejais kaltininkas pasinaudoja savo turtu
kaip priemone pažeisti kitų asmenų turtines ar asmenines teises. Todėl
toks turtas gali būti nusavintas įstatymuose numatyta tvarka ir sąlygo­
mis. Savo ruožtu turto konfiskavimu, kaip papildoma kriminaline baus­
me, yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai,
kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą.
Dėl nusikaltimo įrankių konfiskavimo Konstitucinis Teismas nuro­
dė, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusi­
kaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudo­
to turto atžvilgiu. Jeigu tai nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę,
kai kuriais atvejais turimą turtą (pvz., pinigų padirbimo įrangą, ginklus)
___________________
1
Valstybės žinios. 1993, Nr. 70-1320.
109
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
gali vėl panaudoti nusikaltimams padaryti, todėl baudžiamojo proceso
įstatymai pagrįstai numato tokio kaltininko turto paėmimą.
Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad žmonių, visuomenės ar vals­
tybės interesams pakenkiama, kai turtas naudojamas ne tik kaip nusikal­
timo priemonė, bet ir kaip nusikaltimo dalykas (neteisėtai pervežant per
valstybės sieną medžiagas, daiktus, valiutą ir kt.). Be to, kai kurios me­
džiagos ir daiktai kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar sau­
gumui. Turto kontrabanda daro žalą ekonominiams žmonių ir visuome­
nės interesams, todėl įstatymuose pagrįstai yra nustatytas tokių daiktų
konfiskavimas.
Paminėti Konstitucinio Teismo argumentai yra svarbūs ir kalbant apie
daikto ar pajamų konfiskavimą administracinės teisės pažeidimo byloje.
Minėta, bendra daikto ar pajamų konfiskavimo taisyklė yra tokia -
paprastai konfiskuojamas teisės pažeidėjui priklausantis turtas. Tačiau
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta ir išimčių. Jau anks­
čiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse galiojo taisyklė, kad kon­
fiskuoti galima ir ne pažeidėjo nuosavybėje esantį daiktą, kuris buvo ad­
ministracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tokia galimybė buvo
numatyta vienos rūšies administracinės teisės pažeidimo - kontrabandos
(ATPK 210 str.) atveju. Taip 1996 m. buvo sustiprinta kova su šiuo tuo
metu labai paplitusiu reiškiniu. Pagrindinė priežastis, vertusi 1996 m. ba­
landžio 23 d. ATPK pakeitimo ir papildymo įstatymu 1 nustatyti, kad gali
būti konfiskuojamas ir kito asmens automobilis, kuriuo gabenama kon­
trabanda, buvo ta, kad Lietuvoje buvo galima faktiškai perleisti automo­
bilį neįforminant pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos sutar­
ties, o tik išduodant įgaliojimą. Lygiai taip pat buvo galima naudotis
automobiliu nesudarius nuomos ar panaudos sutarties. Tokiais atvejais
automobilis formaliai išlieka kito asmens nuosavybė, nors faktiškai jis pri­
klauso pačiam pažeidėjui.
1997 m. balandžio 8 d. Konstitucinis Teismas išsprendė Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies, numatan­
čios ir ne savininkui priklausančio turto, kaip kontrabandos gabenimo
priemonės, konfiskavimą, atitikties Konstitucijai klausimą2.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų, saugančių nuosavy­
bės teises, sistemos kūrimas reiškia ir tai, kad nustatomos tam tikros nuo­
savybės teisių gynimo ribos. Nėra subjektinių teisių, kurios neturėtų gyni­
mo ribų, nes teisė yra vienas iš visuomenės interesų derinimo būdų, kuriuo
randama skirtingų, o kartais ir prieštaringų poreikių pusiausvyra.
___________________
1
Valstybės žinios. 1996, Nr. 41-990.
2
Valstybės žinios. 1997, Nr. 31-770.
110
Administracinės nuobaudos sąvoka
Teismas konstatavo, kad teisės normomis reguliuojamų nuosavybės
santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas.
Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straips­
nyje numatytos normos: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstituci­
jos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių."
Teismas pabrėžė, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių
yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei
dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka, nesvarbu, turtą valdo,
juo naudojasi ir disponuoja pats savininkas ar jis yra perduotas valdyti ar
naudotis kitiems asmenims.
Teismas akcentavo, kad savininkas, perduodamas automobilį pagal
įgaliojimą juridiniams veiksmams atlikti, juo taip pat suteikia teisę įgalio­
tiniui valdyti ir naudotis automobiliu, rūpintis jo technine būkle, būti sa­
vininko atstovu policijos, draudimo ir kitose įstaigose, pasirašyti ir atlikti
už savininką visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Šios sutarties
analizė leidžia įžvelgti jame ne tik įgaliojimą, bet ir panaudą ar nuomą, o
tam tikru mastu ir disponavimą daiktu.
Teismo nuomone, administracinės teisės pažeidimas kontrabanda ga­
li būti padarytas tik tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas supranta, kad
perveža prekes pažeisdamas įstatymus, ir to nori. Darydamas šį pažeidi­
mą, jis sąmoningai naudojasi kitam asmeniui nuosavybės teise priklau­
sančiu daiktu (automobiliu ir kt.). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo
tyčiniais neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jo laikinai valdo­
mas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo
grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso.
Kartu ir turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą ki­
tiems asmenims, visuomet iš dalies rizikuoja. Savininkas, kitiems asme­
nims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto
savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Kadangi sa­
vininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą per­
davė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinės teisės pažeidimą -
kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo
įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą tretiesiems asmenims priklau­
sančio daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo - kontraban­
dos įrankis, konfiskavimą Konstitucinis Teismas prilygino jo faktiniam
žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Ta­
čiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdy­
tojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ne­
gali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl Teismas
111
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
padarė išvadą, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straips­
nio pirmosios dalies norma neprieštarauja Konstitucijai.
2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujoms Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso pataisoms 1 šis sąrašas veikų, kurias padarius galima
konfiskuoti ir ne pažeidėjo nuosavybėje esantį daiktą ir pajamas, kurie bu­
vo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ar dalykas arba kurie
buvo gauti darant administracinės teisės pažeidimą, buvo gerokai papildy­
tas ir dabar jame yra daugiau kaip 24 veikos 2 . Iš jų paminėtinos šios:
1) savavališkas medžių ir krūmų kirtimas bei naikinimas arba žaloji­
mas (ATPK 62, 621, 62 2 str.);
2) gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir preky­
bos jais taisyklių pažeidimai (ATPK 110 str. 2-5 d.);
3) radijo ryšio ir telekomunikacijų srities teisės pažeidimai (ATPK 152,
152 1 ,152 3 , 1524, 1525, 1528, 152 11 ,153 1 str. 4 d., 15310);
4) kai kurių pašto paslaugų teikimo taisyklių pažeidimai (ATPK
1545 str. 2 d. ir 1546 str. 2 d.);
5) kai kurie vertimosi komercine ūkine veikla taisyklių pažeidimai
(ATPK 1632 str. ir 173 str.);
6) prekių gabenimo per valstybės sieną taisyklių pažeidimai (ATPK 2091
str. 2 d., 2092 str. 1-3 d., 2093 str., 2094 str. 3-4 d., 2096 str., 210 str.);
7) autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas (ATPK 21410 str.).
Toks platus Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių
sąrašas, kai veiką kvalifikavus pagal juos galima skirti administracinę
nuobaudą - ir ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimą, nežinia
kaip būtų vertinamas to paties Konstitucinio Teismo, jeigu byla vėl į jį
patektų.
Daiktų, kito turto konfiskavimo tvarka yra nustatyta Administracinių
teisės pažeidimų kodekse. Ten pat (ATPK 26 str.) pasakyta, kad nekon¬
fiskuotinų daiktų sąrašą nustato kiti įstatymai.
Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų
turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas.
Visų pirma šiame straipsnyje pasakyta, kad išieškoti negalima:
1) būtinų drabužių, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenų;
2) visų vaikų reikmenų;
3) vieno radijo imtuvo;
4) vieno šildymo sezonui reikalingo kuro;
5) skolininko šeimos pragyvenimui reikalingų maisto produktų;
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 68-2368.
2
2004 m. vidurio duomenys.
112
Administracinės nuobaudos sąvoka
6) pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos mini­
maliosios mėnesinės algos (MMA) 1 ;
7) asmeninių nebrangių darbo įrankių, reikalingų skolininko profesi­
niam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudo­
josi neteisėtam verslui.
Antra, vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepil­
namečiai vaikai, išieškoti taip pat negalima vienintelio televizoriaus ir
šaldytuvo.
Trečia, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis
verslas - žemės ūkis, išieškoti negalima:
1) žiemos laikotarpiu reikalingo pašaro gyvuliams;
2) sėklos, reikalingos eilinei sėjai;
3) vienos karvės, o jei jos nėra, - vienos telyčios.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio antrojoje daly­
je nustatyta, kad šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų
konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra
pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Šių asmenų grupei galėtų priklausyti
tie, kurie dirba specialiuose medžioklės ūkiuose, nors Lietuvos sąlygomis
sunku įsivaizduoti tokį darbuotoją, kurio darbinė funkcija ir pagrindinis
pragyvenimo šaltinis būtų vien medžioklė. Be to, abejotina tokia išimtis,
kai nusižengimas padaromas naudojant šaunamąjį ginklą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse 2000 m. viduryje buvo
52 straipsniai, kuriuose numatytas turto ar pajamų konfiskavimas
(straipsnių dalys domėn nebuvo imtos). 2002 m. pabaigoje buvo 59 tokie
straipsniai, 2004 m. pradžioje - 61 straipsnis, 2004 m. pabaigoje -
64 straipsniai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte turto
konfiskavimas numatytas 53 straipsniuose. Institucijų (pareigūnų), tai­
kančių šią nuobaudą, sąrašas pateikiamas 3 lentelėje.
Kaip matyti iš lentelės, turto ir pajamų nusavinimą taiko net 15 ins­
titucijų (pareigūnų). Turint galvoje Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas,
tai nėra gerai. Tokią nuobaudą turėtų skirti tik teisėjas (teismas). Tačiau
jeigu pažiūrėsime į metus, kuriais buvo nustatyta atsakomybė už vieną ar
kitą veiką, pamatysime, kad ir pastaruoju metu įstatymų leidėjas paveda
taikyti konfiskavimą ne teismui (teisėjui). Iš 4 lentelės matyti, kuriais me­
tais buvo priimtos arba iš esmės pakeistos veikos, už kurių padarymą tai­
koma administracinė nuobauda - turto ar pajamų konfiskavimas teisėjo,
policijos ir aplinkos apsaugos bei valstybinių miškų ir saugomų teritorijų
ir kai kurių kitų institucijų ar pareigūnų nutarimais.
___________________
1
2004 m. pabaigoje - 450 litų.
113
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

3 lentelė. Turto (pajamų) konfiskavimo nuobaudą 4 lentelė. Veikų skaičiaus pasiskirstymas pagal
taikančios institucijos (pareigūnai) kai kurias institucijas (pareigūnus) ir koregavimo metus

Institucijos ir pareigūnai, turintys Straipsnių, kuriuose aprašytos Teismas Policija Aplinkos apsau­ Ryšių Valstybinė
teisę skirti turto (pajamų) konfiskavimą atitinkamos veikos, skaičius (teisėjas) gos, valstybinių reguliavimo ne maisto
2000 m. 2002 m. 2004 m. 2004 m. miškų ir saugo­ tarnyba produktų
pradžia pabaiga mų teritorijų inspekcija
1 Teismas (teisėjas) 29 31 28 27 institucijos

2 Policija 15 15 19 18 Metai Veikų Metai Veikų Metai Veikų Metai Veikų Metai Veikų
skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius
3 Aplinkos apsaugos, valstybinių miškų 10 12 13 13
ir saugomų teritorijų institucijos 2004 1 2004 1 2004 1 2004 7 2004 3

4 5 2 2 2 2003 2 2003 10 2003 1 2003 5

Valstybinė tabako ir alkoholio
kontrolės tarnyba 2002 15 2002 3 2002 7 2002 5
5 Ryšių reguliavimo tarnyba - 5 5 5 2000 9 2000 9 2000 5
6 Teritorinė muitinė 3 4 5 6 1999 1 1996 1
7 Civilinės aviacijos administracija 1 1 1 1 1998 1 1994 1
8 Tauriųjų metalų ir brangakmenių 1 1 1 1 1997 1 1993 1
valstybinės priežiūros institucijos 1994 4
9 Administracinė komisija 1 1 2 2
10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba - 1 1 1
11 Savivaldybių sanitarijos inspekcijos - - 1 1 skaitos taisyklių pažeidimas") pirmojoje dalyje numatytos nuobaudos - bau­
12 Seniūnai - - 1 1 da ir turto konfiskavimas, o antrojoje ir trečiojoje dalyse - tik bauda. Tačiau
13 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija - - 1 3 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnyje ir 244 straips­
14 Valstybės sienos apsaugos tarnyba - - 1 1
nyje, nustatančiuose, kas taiko atsakomybę, numatyta, kad už minėto straips­
nio pirmojoje dalyje apibrėžtą veiką baudą ir turto konfiskavimą taiko vals­
15 Valstybinės veterinarijos priežiūros - - 1 1
institucijos tybinių miškų ir saugomų teritorijų institucijos, o antrojoje dalyje numatytą
baudą - teisėjas, nors turėtų būti bent jau atvirkščiai. Belieka apgailestauti,
kad šis teisinis nesusipratimas nebuvo pašalintas net 2000 metais, priimant
Kaip matyti iš šios statistikos, įstatymų leidėjas ir pastaruoju metu iš naują šio straipsnio redakciją. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų
esmės nepakeitė savo nuostatos nuosavybės teisių ribojimą administraci­ kodekso projekte jau numatyta, kad turto konfiskavimą gali skirti tik
nės teisės pažeidimų bylose perduoti ne tik teismui. teismas.
Konkrečiai tokio klausimo, ar gali ne teisėjas taikyti administracinėje Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, ši
byloje turto (pajamų) konfiskavimą, Lietuvos Respublikos Konstituci­ administracinės atsakomybės priemonė nėra dažna. Tik Elektroninių ry­
nis Teismas nesprendė. Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos konstitu­ šių įstatymo1 74 straipsnyje nustatyta, kad kartu su šio įstatymo nustaty­
cinis teismas 1998 m. kovo 11 d. priėmė nutarimą, kad turto konfiskavimas tomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti
be teismo sprendimo yra negalimas 1 . daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesio­
Tam tikrų teisinių nesusipratimų Administracinių teisės pažeidimų ko­ ginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika pada­
dekse yra ir daugiau. Pavyzdžiui, 1895 straipsnio („vieningų medienos ap- rytą žalą.
___________________

1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

114 115
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
SUTEIKTOS SPECIALIOSIOS TEISĖS ATĖMIMAS
Kiekvieno teisinio santykio, taigi ir administracinės atsakomybės, dalyviai
yra teisės subjektai, turintys vienas kitam tam tikras teises ir pareigas.
Kiekvienas teisinio santykio subjektas (fizinis asmuo ar kolektyvinis sub­
jektas) turi turėti tam tikrą teisinę savybę - teisinį subjektiškumą. Jo turi­
nį sudaro du elementai: teisnumas ir veiksnumas.
Teisnumas yra teisės normų objektyviai suponuotas leidimas turėti,
įgyti tam tikras subjektines teises ir pareigas.
Veiksnumas yra teisinio santykio dalyvio kompleksiškas (dvasinis, fizi­
nis, intelektinis ir pan.) gebėjimas šias objektyviai suteiktas teises susi­
kurti, paversti jas savo subjektinėmis teisėmis, kurios gali būti įgyvendin­
tos kartu vykdant atitinkamas pareigas.
Teisnumas atsiranda fiziniam asmeniui gimus (kai kuriais atvejais -
tik esant pradėtam). Veiksnumui atsirasti reikia tam tikro amžiaus, ati­
tinkamos psichikos būsenos ir panašiai.
Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pat metu -
atlikus visus teisės aktų nustatytus formalumus, kurie yra pakankamas
pagrindas nustatyta tvarka paskelbti (įregistruoti) juridinį asmenį.
Administracinės teisės požiūriu tiek fiziniai asmenys, tiek verslo sub­
jektai gali įgyti specialų teisinį subjektiškumą. Tai reiškia, kad jie gali kreiptis
į valstybinio valdymo institucijas ar įstaigas ir, įvykdę būtinus reikalavi­
mus, įgyti specialias teises (teisę vairuoti didesnio pavojaus šaltinį, teisę
eksploatuoti atominę jėgainę, teisę prekiauti ribotos apyvartos prekėmis -
ginklais, stipriai veikiančiomis medžiagomis ir pan.).
Jeigu šiomis specialiomis teisėmis naudojamasi nesilaikant teisės nor­
mų reikalavimų, juoba jomis piktnaudžiaujant, jos gali būti apribotos ar­
ba visiškai atimtos.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnyje kaip tik ir
numatyta galimybė laikinai atimti specialiąsias teises, suteiktas valstybi­
nio valdymo institucijų ar įstaigų. Tai reiškia, kad asmeniui, padariusiam
administracinį nusižengimą, administracine tvarka laikinai apribojamas
teisnumas. Specialioji teisė gali būti atimta tik už šiurkštų arba sistemingą
naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą (ATPK 27 str. 1 d.)
Kokios specialiosios teisės gali būti laikinai atimtos, numatyta minėta­
me Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnyje, tai teisė:
a) vairuoti transporto priemones;
b) skraidyti orlaivio įgulos nariu;
c) atlikti orlaivių techninę priežiūrą;
d) dirbti skrydžių vadovu;
e) medžioti;
116
Administracinės nuobaudos sąvoka
f) žvejoti;
g) naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo
stebėsenos įrenginius;
h) naudoti elektroninių ryšių išteklius;
i) užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla.
Teisė vairuoti transporto priemones skirstoma dar į dvi rūšis: 1) teisė
vairuoti laivą; 2) teisė vairuoti sausumos transporto priemones, įskaitant
teisę vairuoti žemės ūkio ir kelių tiesimo mašinas.
Specialiosios teisės atėmimas skiriamas iki penkerių metų. Tokios tei­
sės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip
nenustato įstatymai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte
numatyta, kad specialioji teisė gali būti atimama nuo vieno mėnesio iki
trejų metų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnio trečiojoje da­
lyje įtvirtinta, kad atėmimas teisės medžioti arba žvejoti negali būti ski­
riamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragy­
venimo šaltinis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnio antrojoje da­
lyje nustatyta dar viena teisės atėmimo išimtis: teisės vairuoti transporto
priemones negalima atimti iš asmenų, kurie naudojasi šiomis priemonė­
mis dėl invalidumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs.
Teisės atėmimas numatytas apie penkiolikoje straipsnių ir taikomas
beveik visais atvejais kaip pagrindinė alternatyvi (tik retais atvejais - pa­
grindinė privaloma ar vienintelė) nuobauda. Tik trim atvejais teisės at­
ėmimas taikomas kaip papildoma privaloma nuobauda (Lietuvos laivų
žvejybos tarptautiniuose vandenyse tvarkos pažeidimas, transporto prie­
monių vairavimas apsvaigus ir pakartotinai šiurkščiai pažeidus Kelių eismo
taisykles).
Pagal šios nuobaudos rūšis jų skaičiaus pasiskirstymas Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose pateikiamas 5 lentelėje.
6 lentelėje parodytas institucijų (pareigūnų), skiriančių šią nuobaudą,
pasiskirstymas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nustatyta, kokių
sausumos transporto priemonių vairavimo teisė gali būti atimta (pastaba
prie ATPK 123 straipsnio). Tai visų rūšių automobiliai, traktoriai ir kito­
kios savaeigės mašinos, troleibusai, priekabos, puspriekabės, taip pat mo­
tociklai ir kitos motorinės transporto priemonės, išskyrus mopedus ir mo­
torinius dviračius.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta ir specifinė prie­
monė, kuri gali būti pritaikyta sausumos transporto priemonių vairuo-
117
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

5 lentelė. Veikų skaičius pagal specialiosios teisės atėmimo nuobaudų rūšis tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio (nustatyto grei¬
čio viršijimas) antrojoje dalyje - vienas balas, trečiojoje dalyje - keturi
Nuobaudos rūšis Veikų.skaičius
balai, ketvirtojoje dalyje - šeši balai, penktojoje dalyje - aštuoni balai,
2004 m. 2004 m.
1241 straipsnio (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir
pradžioje pabaigoje
kitų taisyklių pažeidimas) pirmojoje dalyje - keturi balai, trečiojoje daly­
1 Teisės vairuoti sausumos transporto 7 7
priemones atėmimas
je - keturi balai, penktojoje dalyje - aštuoni balai, 125 straipsnyje (važia­
2 Teisės vairuoti laivą ar kitą vandens 4 4
vimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas) - aštuoni balai.
transporto priemonę atėmimas Pakartotinai padarius minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. pa­
3 Teisės žvejoti atėmimas 2 2 darius per vienus metus du ir daugiau minėtų pažeidimų, už kuriuos ski­
4 Teisės medžioti atėmimas 1 1
riamų balų suma yra dešimt ir daugiau, vairuotojui taikomas teisės vai­
5 Teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu atėmimas 1 1
ruoti transporto priemones atėmimas nuo devynių mėnesių iki vienų metų.
Paskyrus šią administracinę nuobaudą įskaičiuoti į ją baudos balai toliau
6 Teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimas 1 1
nebeskaičiuojami. Vadinasi, jau paskyrus nuobaudą pagal ATPK
7 Teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimas 1 1
1302 straipsnį, iš naujo pagal jį asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju,
8 Teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, 1
jeigu per vienus metus vėl padarys du ir daugiau paminėtų Kelių eismo
radijo siuntimo arba radijo stebėsenos
įrenginius atėmimas " taisyklių pažeidimų, už kuriuos skiriamų baudos balų suma bus dešimt ir
9 Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius daugiau 1 .
atėmimas _ 1 Policijos departamento prie VRM generalinio komisaro 1999 m. kovo
10 Teisės užsiimti radijo stočių naudotojų — 1 26 d. įsakymu Nr. 992 buvo patvirtinta Kelių eismo taisyklių administraci­
veikla atėmimas nių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcija. Jos
106 punkte nustatyta, kad Kelių policijos pareigūnas, nustatęs taisyklių
pažeidimą, įvertinamą balais, skiria baudą pažeidimo vietoje ir pažeidi­
6 lentelė. Veikų skaičius pagal šią nuobaudą taikančias institucijas mą įvertina balais, išduoda nustatytos formos kvitą arba surašo protoko­
(pareigūnus) lą ir atlieka kitus instrukcijoje numatytus veiksmus. Kortelės siunčiamos
pagal transporto priemonės įskaitos (pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją)
Institucija ar pareigūnas ATPK numatytų veikų skaičius vietą, jeigu kitaip nenumato kiti norminiai dokumentai. Toliau instrukci­
2004 m. pradžioje 2004 m. pabaigoje joje nustatyta, kad jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus
1 Policija 9 9 ! (įskaitant paskutinįjį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti
2 Aplinkos apsaugos, valstybinių miškų asmeniui papildomai surašomas protokolas, kuriame nurodomi per vienus
ir saugomų teritorijų institucijos 4 4 metus padaryti ir įvertinti balais taisyklių pažeidimai ir taikoma Administ­
3 Vidaus vandenų transporto institucijos 3 3 racinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatyta sankcija.
4 Teisėjas 2 2 Tačiau Aukštesnysis administracinis teismas 2000 m. sausio 21d. spren­
5 Administracinė komisija 1 2 dimu 3 pripažino, kad šios instrukcijos 106.4. punktas (nustatantis pakar­
6 Civilinės aviacijos administracija 1 1 totinio protokolo surašymą) prieštarauja Administracinių teisės pažeidi­
7 Ryšių reguliavimo tarnyba - 3 mų kodekso 7 straipsniui, 22 straipsnio antrajai daliai ir 1302 straipsniui.
___________________
tojams. Pastaboje prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
1302 straipsnio nustatyta, kad skiriant kiekvieną administracinę nuobau­ 2004. P. 419.
2
dą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimas kartu įvertinamas balais. Valstybės žinios. 1999, Nr. 41-1310.
3
Vertinimo skalė taip pat nurodyta šioje pastaboje: už pažeidimą, numaty­ Valstybės žinios. 2000, Nr. 18-443; Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vil­
nius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 16-20.

119
118
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Teismas konstatavo, kad įstatymuose, t. y. Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 22 straipsnio antrojoje dalyje, nustatyta, jog už vieną
administracinės teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pa­
grindinė ir papildoma nuobauda. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pa­
reiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, ir
balų suma (įskaitant šį pažeidimą) yra 10 ar daugiau, negalima laikyti,
kad pareiškėjas padarė daugiau nei vieną pažeidimą. Pažeidėjui pasiekus
dešimties balų ribą ar ją viršijus surašomas vienas administracinės teisės
pažeidimo protokolas, kuriame nurodomas paskutinysis padarytas pa­
žeidimas, tuo pačiu pažeidėjas turi būti įvertintas kaip sistemingai pažei¬
dinėjantis Kelių eismo taisykles. Tokiam pažeidėjui turi būti taikomas Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytas teisės
vairuoti transporto priemones atėmimas.
Toks teismo išaiškinimas apsunkino Kelių policijos darbą, nes verčia
ją kaupti šios srities informaciją ir prireikus operatyviai suteikti ją parei­
gūnui, rašančiam administracinės teisės pažeidimo protokolą. Tačiau aki­
vaizdu, kad teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, pašalinęs
gana ilgą laiką egzistavusį neteisėtumą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta baudos
balų sistemos atsisakyti.
Minėta, kad verslo subjektai taip pat gali įgyti tam tikras specialias
teises teisės aktų nustatyta tvarka. Pradėti verstis ūkine-komercine veikla
nėra sudėtinga. Įmonių, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų ir kiti įstaty­
mai numato labai nedidelius reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti regist­
ruojant individualią įmonę, ūkinę bendriją ar akcinę bendrovę. Tačiau
tam tikroms ūkinės veiklos sritims, kurios kelią didesnį pavojų žmonėms,
jų saugumui, sveikatai, netgi visuotinai priimtoms dorovės nuostatoms,
reikia būtinų turėti leidimų, licencijų, įvykdyti kitokias būtinas sąlygas.
Gavus leidimą verstis minėta veikla ir nesilaikant teisės aktų nustatytų
reikalavimų, taip pat gali būti apribotas tokių verslo subjektų teisinis sub­
jektiškumas. Tai labai artima Administracinių teisės pažeidimų kodekse
įtvirtintai nuobaudai - specialiosios teisės atėmimui.
Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad įmonėms,
turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio
produktais ir nesilaikančioms kai kurių šio įstatymo reikalavimų, licenci­
jų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos vienerius
ar net penkerius metus (priklausomai nuo pažeidimo) nuo licencijų ga­
liojimo panaikinimo dienos.
___________________
1 3
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
120
Administracinės nuobaudos sąvoka
Įmonėms licencijų galiojimas panaikinamas ir pakartotinai licencijos
neišduodamos ir tuo atveju, jeigu joms arba jų administracijos vadovams
ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės vardu ar jos interesais)
yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, įsiteisėjęs teismo nuta­
rimas, sprendimas, įsiteisėjęs muitinės, mokesčių inspekcijos, policijos ar
VTAKT nutarimas dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už alkoholio pro­
duktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą,
gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų parda­
vimą, gabenimą ar laikymą.
Įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais masiniuose rengi­
niuose, parodose ir mugėse ir pažeidusioms kai kuriuos šio įstatymo rei­
kalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo nustatymo dienos neišduoda­
ma vienkartinė licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse, rengiamuose toje savival­
dybėje, kurioje nustatytas pažeidimas.
Įstatyme pasakyta, kad licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių nuo
šio įstatymo nustatytų ir įmonėms skirtų piniginių baudų mokėjimo.
Elektroninių ryšių įstatymo1 72 straipsnyje nustatyta, kad įvykdžius
sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nu­
statančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ar­
ba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitin­
kamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas,
pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį įstatymą nepaka­
ko pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti
ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki tre­
jų metų arba sustabdyti iki trejų metų ar panaikinti teisę naudoti elek­
troninių ryšių išteklius.
Konkurencijos įstatymo2 40 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos
taryba, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sankci­
ją, ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, gali inter alia laiki­
nai sustabdyti leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Ap­
ribojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos
sankcijos.
Tabako kontrolės įstatymo3 26 straipsnyje įstatyme taip pat numatyta
už įvairius pakartotinius šio įstatymo pažeidimus panaikinti licencijos ga­
liojimą.
___________________
1
Mokesčių administravimo įstatymo 15, 139 straipsniai // Valstybės žinios. 2004,
Nr. 69-2382; Muitinės įstatymo 5 straipsnis // Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
121
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Licencijos panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio joms skirtų pini­
ginių baudų sumokėjimo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte, kuriame siūloma
įteisinti ir juridinių asmenų administracinę atsakomybę, numatyta atski­
ra administracinių nuobaudų rūšis: juridinio asmens veiklos apribojimas
nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Projekte numatyta, kad teismas, skirda­
mas juridinio asmens veiklos apribojimo nuobaudą, gali:
1) uždrausti juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla;
2) uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
ir gauti subsidijas ar kitokią neatlygintiną paramą iš valstybės,
savivaldybių, Europos Sąjungos biudžetų ar kitų piniginių fondų
lėšų;
3) įpareigoti uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.
ADMINISTRACINIS AREŠTAS
Administracinis areštas yra pati griežčiausia administracinė nuobauda.
Tai laisvės apribojimas tam tikram laikui. Kaip jau minėta, Europos žmo­
gaus teisių teismas (byla Abdulbaki Oztūrk v. Vokietija)1 yra konstatavęs,
kad nuobaudos, apribojančios laisvę, šio teismo bus traktuojamos kaip
baudžiamosios priemonės, neatsižvelgiant į tai, prie kurios teisės šakos
jas priskirs nacionalinė teisė. Todėl taikant administracinį areštą labai svar­
bu užtikrinti, kad tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiojo, tiek kitų byloje da­
lyvaujančių asmenų teisių garantijos atitiktų Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus.
Įstatymų leidėjas administracinį areštą nustato tik išimtiniais atve­
jais už kai kuriuos pavojingiausius administracinės teisės pažeidimus
(ATPK 29str.):
1) neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laiky­
mą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti (ATPK
44 str. 1 d.);
2) nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.);
3) alkoholinių gėrimų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą arba gir­
to pasirodymą viešosiose vietose, kai asmeniui du kartus per vie­
nus metus už tai buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK
178 str. 3 d.);
4) pakartotinį lindynių laikymą (ATPK 182 str. 2 d.);
5) vertimąsi prostitucija, jei anksčiau buvo skirta administracinė nuo­
bauda (ATPK 1821 str. 2 d.);
___________________
1 1
V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997.
P. 330-331.
122
Administracinės nuobaudos sąvoka
6) žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą (ATPK 186 str.);
7) teismo antstolio garbės ir orumo įžeidimą (ATPK 1862 str.);
8) pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos
ar STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar rei­
kalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą (ATPK
187 str. 1 d. ir 2 d.);
9) Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos pre­
vencinės poveikio priemonės pažeidimą (ATPK 1874 str. 1 d. ir 2 d.);
10) Susirinkimų įstatymo pažeidimus (ATPK 1887 str. 1 d.);
11) neteisėtų mitingo, demonstracijos, protesto bei kitų akcijų bran­
duolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos
zonoje rengimą (ATPK 18811 str.).
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso 2004 m. projekte administracinis areštas numatytas tik
už šiuos teisės pažeidimus: antstolio garbės ir orumo įžeidimą, žinomai
melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, susirinkimų tvarkos pažeidi­
mą, neteisėtų mitingo, demonstracijos, protesto bei kitų akcijų bran­
duolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos zono­
je rengimą.
Būtina kuo greičiau peržiūrėti šią Administracinių teisės pažeidimų
kodekse numatytą nuobaudą, jos taikymo atvejus ir sąlygas, nepaisant to,
kad Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo1, priimto
2000 metais, 2 straipsnis buvo pataisytas 2002 m. įstatymu2 nustatant, kad
įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui jį reikės suderinti tik su
naujais Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksais, t. y. nebe­
liko ankstesnės normos, kad tarpusavyje turi būti suderinti ir Administ­
racinių teisės pažeidimų kodeksas, ir Baudžiamasis kodeksas.
Naujajame Baudžiamajame kodekse tarp bausmių, skiriamų pa­
dariusiam baudžiamąjį nusižengimą, numatytos ir šios: 1) laisvės apriboji­
mas; 2) areštas.
Beje, areštas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą (49 str.) skiriamas už
specialiojoje dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus nuo 15 pa­
rų iki 90 parų. Vienas iš tokių nusižengimų numatytas 259 straipsnio pir­
mojoje dalyje: „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno
ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas
parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės
atėmimu iki dvejų metų."
___________________
Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741.
2
Valstybės žinios. 2002, Nr. 112-4973.
123
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Palyginę šią normą su dabar Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 44 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta atsakomybe nerasime daug šio
teisės pažeidimo objekto, objektyviosios pusės požymių skirtumų. Ne­
peržiūrėjus dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso
normų, naujojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso taikymas sukels labai daug problemų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad
administracinis areštas gali būti skiriamas iki trisdešimties parų. Šia­
me straipsnyje nenustatyta šios nuobaudos trukmės žemutinė riba, vadi­
nasi, ji gali būti ir viena para, nes administracinio arešto terminas skai­
čiuojamas paromis (ATPK 34 str.).
Administracinį areštą skiria tik apylinkės teismas (teisėjas).
Administracinis areštas negali būti skiriamas: 1) nėščioms moterims;
2) moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų; 3) asmenims, kuriems
nesukako aštuoniolika metų; 4) pirmos ir antros grupės invalidams.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta, kad ad­
ministracinis areštas neskiriamas nėščioms moterims, nepilnamečiams ir
gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsi­
žvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliam asmeniui (I, II grupių invali­
dui). Dar viena siūloma naujovė yra tai, kad teismas gali nustatyti atlikti
administracinį areštą poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią areš­
to atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprasta arešto
atlikimo tvarka.
Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuoj pat po jo priėmi­
mo nepriklausomai nuo apskundimo (ATPK 337 str.). Tokia nuostata,
kilus dėl jos ginčui, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teisme, gali kelti
problemų žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi policijos
įstaigų nustatomose vietose. Patį nutarimą taip pat vykdo policijos įstai­
gos (ATPK 336 str.).
Administracinis areštas atliekamas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nu­
statytas taisykles. Šios administracinės nuobaudos atlikimo tvarką regla­
mentuoja ir Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai. Tokie nuo­
statai buvo patvirtinti vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu
Nr. 88, o dabartinė redakcija patvirtinta 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 61.
Areštu nubausti asmenys nustatyta tvarka gali būti panaudojami fizi­
niam darbui. Organizuoti tokį darbą pavedama savivaldybių vykdomo­
sioms institucijoms (savivaldybės administracijai, jos direktoriui). Plačiau
apie tai kalbama nuobaudų vykdymo dalyje.
___________________
1
Valstybės žinios. 2000, Nr. 21-542; 2001, Nr. 4-113.
124
Administracinės nuobaudos sąvoka
NUŠALINIMAS NUO DARBO (PAREIGŲ)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 1 straipsnyje numatyta ad­
ministracinė nuobauda, skiriama už atskirų rūšių administracinės teisės
pažeidimus, padarytus darbuotojui (tarnautojui) atliekant tarnybos pa­
reigas. Tiksliau šią nuobaudą reikėtų vadinti pašalinimu iš darbo (pa­
reigų), nes nušalinimas paprastai suprantamas kaip laikina priemonė,
dažniausiai taikoma tarnautojai, kol dėl jo veiksmų vyksta koks nors
tyrimas 1 .
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nušalinimas nuo darbo (pa­
reigų) numatytas dvylikoje straipsnių2 (7 lentelė).
Nušalinimą nuo darbo (pareigų) dešimčia atvejų skiria rajono (mies­
to) apylinkės teismo teisėjas, o dviem atvejais - Geologijos tarnyba (už
žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimą
ir už žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reika­
lavimų pažeidimą - ATPK 53 str. 2 d. ir 54 str. 2 d.).
Manytume, kad nušalinimą nuo darbo (pareigų) taip pat turėtų skirti
tik teisėjas. Dar vienos institucijos, turinčios teisę skirti tokią nuobaudą,
įtraukimas į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, mūsų nuomone,
traktuotinas kaip teisiškai ydingas reguliavimas.
Pašalinimas iš darbo (pareigų) taikomas ir kaip pagrindinė, ir kaip
papildoma administracinė nuobauda.
Padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 50 5 straipsnio antrojoje dalyje (akcininkų,
žemės ūkio bendrovių narių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo
skirta administracinė nuobauda) ir 50 6 straipsnio antrojoje dalyje (kre­
ditorių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė
nuobauda), papildoma nuobauda - pašalinimas iš darbo (pareigų) tai­
koma kartu su pagrindine nuobauda privalomai. Kitais atvejais ši nuo­
bauda taikoma alternatyviai. Kaip alternatyvi papildoma nuobauda ji
taikoma ir privatizavimo įstatymų pažeidimo atvejais (ATPK 215 1 , 2152,
215 3 straipsniai).
Kitais atvejais ši nuobauda taikoma kaip alternatyvi pagrindinė nuo­
bauda (už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įsta­
tymo pažeidimą, kai asmuo už tai jau buvo baustas administracine nuo­
bauda (ATPK 2021 str. 2 d.), už Geologijos tarnybos pareigūnų teisėtų
___________________
1
Žr., pavyzdžiui, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto X skyrių; Pro­
kuratūros statuto p. 63-65 ir kt.
2
2004 m. pradžios duomenys. Pvz., 2002 m. antrojoje pusėje tokių veikų buvo
numatyta devyniuose straipsniuose.
125
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
7 lentelė. ATPK straipsniai, kuriuose numatytas nušalinimas
nuo darbo (pareigų)
(skliaustuose nurodyti metai, kada norma keista arba įtraukta į kodeksą)
ATPK
straipsnis Straipsnio esmė
50 5 str. 2 d. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperaty­
vų) narių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administra­
cinė nuobauda (2003)
50 6 str. 2 d. Kreditorių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administ­
racinė nuobauda (1998)
51 1 4 str. 2 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame
privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku (2004)
5115 str. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdy­
ti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas (2004)
53 str. 2 d. Žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidi­
mas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2000)
531 str. 2 d. Geologijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, kai už
tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2000)
54 str. 2 d. Žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reikala­
vimų pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuo­
bauda (2000)
1713 str. 2 d. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta ad­
ministracinė nuobauda (2002)
2021 str. 2 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažei­
dimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2002)
215 1 str. Informacijos apie privatizuojamą objektą nepateikimas arba atsklei­
dimas (2000)
2152 str. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas (savivaldybių turto fondai) nu­
rodymų privatizavimo klausimais nevykdymas (2000)
2153 str. Privatizuojamo valstybės ir savivaldybių turto vertinimo tvarkos pažei­
dimas (2002)
reikalavimų nevykdymą, žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdy­
mo taisyklių ar reikalavimų pažeidimą, kai už tai anksčiau buvo skirta
administracinė nuobauda (ATPK 53 str. 2 d., 53 1 str. 2 d., 54 str. 2 d.).
Nutarimą pašalinti iš darbo (pareigų) vykdo darbovietės, kurioje dir­
ba nušalintasis, administracija (ATPK 3391 str.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šios nuobaudos
rūšies nėra numatyta.
126
Administracinės nuobaudos sąvoka
5. BENDROSIOS ADMINISTRACINIŲ N U O B A U D Ų
SKYRIMO TAISYKLĖS
Administracinės atsakomybės principus gana lengva identifikuoti ana­
lizuojant administracinių nuobaudų sistemą, jų skyrimo taisykles, įtvir­
tintas teisės normose. Administracinės nuobaudos turi būti skiriamos
teisėtai ir teisingai, tiksliai laikantis įstatymo nustatytų bendrųjų reika­
lavimų.
Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso ketvirtajame skirsnyje, kituose
šio kodekso straipsniuose, taip pat kituose teisės aktuose.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nustatyta, kad
nuobauda už administracinės teisės pažeidimą skiriama neperžengiant
norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą,
nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administraci­
nės teisės pažeidimų reikalavimų. Įstatyme pasakyta, kad skiriant nuo­
baudą turi būti atsižvelgiama į:
1) padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį;
2) pažeidėjo asmenybę;
3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Už vieną administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama pagrin­
dinė arba pagrindinė ir papildoma nuobauda (ATPK 22 str.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 211 straipsnyje ir 24 straips­
nyje nustatytos kai kurios nuobaudų skyrimo nepilnamečiams taisyklės.
Jiems gali būti skiriamos visų rūšių nuobaudos, išskyrus administracinį
areštą, o skiriant baudą nepilnamečiams skiriama ne daugiau kaip pusė
jos dydžio, numatyto konkretaus straipsnio sankcijoje.
Pagal savo pobūdį tas pats administracinis nusižengimas gali būti la­
biau ar mažiau pavojingas. Tai gali lemti daug aplinkybių: sunkūs padari­
niai, žalos dydis, veiksmų šiurkštumas, pažeidimo padarymo būdas, mas­
tas, vieta, sistemingumas ir panašiai.
Pažeidėjo asmenybės aspektu turi reikšmės tai, ar asmuo anksčiau bu­
vo baustas, teistas, jo charakteristika, ar turi nuopelnų valstybei, koks jo
elgesys darbovietėje, namuose, kokia jo šeimos padėtis, sveikata, ar turi
kitokių paskatinimų ar nuobaudų ir panašiai.
Nors įstatyme neminima, tačiau neabejotinai reikšmės skiriant nuo­
baudą turi kaltės laipsnis, jeigu tai nėra veiką kvalifikuojantis požymis.
Taip pat, matyt, nėra nesvarbu, koks buvo pažeidėjo vaidmuo - pagrindi­
nis ar ne toks svarbus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta, kad
skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, kaltės
127
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sun­
kinančias aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės teisės pažeidimų
bylų teisenoje nėra skiriamos nusižengimo darymo stadijos (pasikėsini­
mas, baigtas teisės pažeidimas). Kai kuriais atvejais veiksmų intensyvu­
mas, baigtumas gali turėti įtakos skiriant nuobaudą.
Įstatymas taip pat neįpareigoja atsižvelgti į turtinę padėtį skiriant baudą
ar kitą nuobaudą, kaip kad buvo anksčiau. Tačiau atsakomybės teisingu­
mo ir proporcingumo principai verčia tai daryti. Jeigu kaltininkas neturi
ir neturės lėšų sumokėti didelę baudą, tokia nuobauda neturės reikiamo
poveikio.
1999 m. lapkričio 11d. buvo priimtas Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso papildymo 301 straipsniu įstatymas, kuris numatė mažesnės
nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nei numatyta sankcijo­
je administracinės nuobaudos skyrimą arba nuobaudos neskyrimą. Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad ins­
titucija (pareigūnas), nagrinėjanti administracinės teisės pažeidimų bylas,
atsižvelgdama į aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje (bendrosios administracinių nuo­
baudų skyrimo taisyklės), taip pat į 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę
lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, va­
dovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę
nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuo­
baudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuo­
baudos. Taigi šiuo atveju galima atsižvelgti į visas, taip pat į nenurodytas
minėtuose straipsniuose atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Pasak Vyriausiojo administracinio teismo, Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jeigu konkrečioje
administracinėje byloje nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nu­
matytų to paties kodekso 32 straipsnyje, arba pažeidėjas vengia admi­
nistracinės atsakomybės 1 . Su tokiu teismo išaiškinimu reikia sutikti be
jokių išlygų. Švelnesnės nei įstatyme nustatyta administracinės nuobau­
dos skyrimas turi būti argumentuotas labai svariomis aplinkybėmis.
Kiek kitaip Vyriausiasis administracinis teismas traktuoja galimybę tai­
kyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnį to paties ko­
dekso 1302 straipsnyje numatytiems balams už Kelių eismo taisyklių pažei­
dimą. Teismas išaiškino, kad balų atžvilgiu švelnesnės nei numatyta
įstatyme nuobaudos skyrimo taisyklė negali būti taikoma, kadangi šie balai
___________________
1 4
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 326-327.
128
Administracinės nuobaudos sąvoka
nelaikytini administracine nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 301 straipsnio taikymas galimas tik to paties kodekso 1302 straips­
nyje numatytos nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti - atžvilgiu1.
Minėtoje normoje konkrečiai nieko nepasakyta, ar gali institucija (pa­
reigūnas) arba teisėjas (teismas) tokia pačia tvarka ir pagrindais neskirti
papildomos nuobaudos, kuri konkretaus Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso straipsnio sankcijoje numatyta šalia pagrindinės nuobau­
dos kaip privaloma (pvz., ATPK 210 str. 2 d.). Vyriausiasis administraci­
nis teismas išaiškino, kad šiuo atveju teisės normą taikanti institucija nėra
suvaržyta galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą nuobau­
dą2. Toks teismo išaiškinimas reiškia, kad kaip švelnesnės nei įstatyme
numatyta nuobaudos skyrimas galimas ir paskiriant pagrindinę nuobau­
dą pagal sankcijos ribas, bet netaikant privalomos pagal tą pačią normą
papildomos nuobaudos (pvz., kontrabandos gabenimo įrankio konfis­
kavimo).
Tam tikras apsunkinimas numatytas siekiant neskirti specialiosios tei­
sės atėmimo už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio
nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, asmens. Tai galima da­
ryti tik tuo atveju, kai yra gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir
švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.
Institucija ar pareigūnas kiekvieną tokį savo sprendimą privalo moty­
vuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Jeigu teisėjas
tokio sprendimo nesankcionuoja, taikoma nuobauda, numatyta Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekse.
Skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba
paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje nuobaudą, arba visai jos neskir­
ti gali taip pat nuobaudą skiriantis apylinkės teismas (teisėjas), nors įsta­
tyme jis pamirštas paminėti 3 , taip pat nuobaudos paskyrimo teisėtumą
nagrinėjantis administracinis teismas. Vyriausiasis administracinis teis­
mas išaiškino, kad sprendimą sušvelninti paskirtą administracinę nuo­
baudą pirmosios instancijos administracinis teismas gali priimti net ir ta­
da, kai tokio prašymo pareiškėjas ar jo atstovas nėra pateikęs, nes tuo
pareiškėjo padėtis nebloginama, jo teisės ir interesai nepažeidžiami 4 .
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 318-319.
2
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 94-95.
3
Šiuo atveju jokia sankcija nereikalinga, o toks apylinkės teismo nutarimas skun­
džiamas bendra tvarka administraciniam teismui // Administracinių teismų prakti­
ka. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 327.
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 309.
129
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Administraciniai teismai suformavo teisminę praktiką, kad Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis taikomas taip: institucija
ar pareigūnas priima pagrindinį nutarimą skirti administracinę nuobau­
dą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą sankciją.
Toliau tame pačiame nutarime formuluojamas sprendimas pagal Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnį švelninti nuobaudą ar­
ba jos visai neskirti. Tokį sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisė­
jas priimdamas nutartį. Jeigu apylinkės teismo teisėjas priima nutartį
nesankcionuoti tokio sprendimo, lieka galioti pirmoji nutarimo dalis ir
taikoma nuobauda, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodek­
se. Tokia teisėjo nutartis (sankcionuoti ar nesankcionuoti) apeliacine tvar­
ka neskundžiamą, tačiau nuomonė dėl jos gali būti išsakyta skunde dėl
nutarimo skirti administracinę nuobaudą 1 .
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte nebeliko nuo­
statos, kad taikant šią normą reikalinga teismo sankcija, čia tik pasakyta,
kad institucija (pareigūnas) tokį sprendimą turi motyvuoti.
Kituose įstatymuose, numatančiuose administracinę atsakomybę, taip
pat numatyta aplinkybių, kurioms esant ūkio subjektas atleidžiamas nuo
baudos.
Konkurencijos įstatymo2 43 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjek­
tas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Kon­
kurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo
baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pa­
teikęs tokią informaciją;
3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžia­
mą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo
metu;
4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neska­
tino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.
Kitu atveju dominuojantis ūkio subjektas, padaręs draudžiamus veiks­
mus, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant vi­
soms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavi­
mo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Kon­
kurencijos taryba tyrimo metu;
___________________
1
___________________
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 305.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
130
Administracinės nuobaudos sąvoka
2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir
nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;
3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir patei­
kia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;
4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą
žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.
Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą
dėl pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų
sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos.
Mokesčių administravimo įstatymo1 141 straipsnyje nustatyti atleidi­
mo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai:
1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažei­
dimo;
2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė
nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo
numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar
jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo
nemokumas;
3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokes­
čio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;
4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo
apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių ad­
ministratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių
mokėjimo klausimais.
Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mo­
kesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis pri­
verstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo
nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius,
o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Produktų saugos įstatymo2 24 straipsnyje nustatyta, kad pavojingo
produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neat­
sako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:
1) pavojingo produkto į rinką nepateikė;
2) produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netin­
kamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą
ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepri­
klausančių priežasčių;
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
131
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
3) tuo metu, kai pavojingas produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo
ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti
galimą pavojų;
4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo tai­
sykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to
jam buvo padaryta žalos;
5) produkto pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 straipsnis įpareigoja
dažniausiai skiriamos nuobaudos - baudos dydį nustatyti pagal baudos
dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsa­
komybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki mini­
mumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nuo vidurkio iki
maksimumo. Kai yra ir atsakomybę sunkinančių, ir lengvinančių aplinky­
bių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Toks bau­
dos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas institucijos ar
pareigūno, nagrinėjančių administracinės teisės pažeidimo bylą, nutari­
muose. Taigi šiuo atveju atsižvelgti galima tik į Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekse ar kitame įstatyme išvardytas atsakomybę lengvinan­
čias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau nesuprantama įstatymų leidėjo
nuostata šią taisyklę taikyti tik skiriant baudą. Lygiai taip pat ši nuostata
galėtų būti taikoma skiriant specialiosios teisės atėmimą ar net administ­
racinį areštą.
Tačiau ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte ši taisyklė
numatyta tik baudos atžvilgiu. Čia tik numatyta, kad esant vien leng­
vinančių aplinkybių skiriama ne didesnė nei vidurkis bauda, o esant tik
sunkinančių aplinkybių - ne mažesnė nei vidurkis bauda.
Institucijų (pareigūnų) ar teismų nutarimuose taikyti Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį galima rasti motyvų, kurie jau bu­
vo nurodyti taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 straips­
nį, t. y. kompetentingas subjektas, konstatavęs įstatymų nustatytas
lengvinančias aplinkybes, skiria minimalaus dydžio baudą. Tais pačiais
motyvais taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnį
ir mažinti sankcijoje numatytą baudą, skirti, pavyzdžiui, įspėjimą ar visai
neskirti nuobaudos, būtų nelogiška. Tokiu atveju reikėtų papildomų mo­
tyvų, pavyzdžiui, vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekse
neišvardytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, taip pat tei­
singumo ir protingumo kriterijais.
Kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose įtvir­
tintos kitokios nuobaudų skyrimo taisyklės. Pavyzdžiui, Alkoholio kon­
132
Administracinės nuobaudos sąvoka
trolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad konkretus skiriamos bau­
dos dydis nustatomas atsižvelgiant į šiame įstatyme nurodytas atsakomy­
bę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę leng­
vinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo,
o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas
nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sun­
kinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingu­
mą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos,
skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą,
nutarime.
Elektroninių ryšių įstatymo 2 75 straipsnyje nustatyta, kad skiriant ūkio
subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinky­
bes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką padaryti pažeidimą, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
Konkurencijos įstatymo 3 42 straipsnyje nurodoma, kad skiriamos ūkio
subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinky­
bes;
4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką padaryti pažeidimą, kai pažeidimą
padaro keli ūkio subjektai.
Šio įstatymo 42 straipsnyje pasakyta, kad baudos dydžio nustatymo
tvarką tvirtina Vyriausybė.
Mokesčių administravimo įstatymo 4 139 straipsnyje nurodoma, kad
skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso:
1) nuo pažeidimo pobūdžio;
2) nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių admi­
nistratoriumi;
3) nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo;
___________________
1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
4
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
133
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
4) nuo kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįs­
ta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Produktų saugos įstatymo1 24 straipsnyje nurodyta, kad nustatyda­
ma baudos dydį Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba atsižvelgia
į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstaty­
me nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio
įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pa­
žeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis
neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o
jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis tu­
ri būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą
vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bau­
da skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas
ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įsta­
tyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.
6. ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS
IR SUNKINANČIOS APLINKYBĖS
Šios aplinkybės yra svarbiausi kriterijai, lemiantys nuobaudos rūšies pa­
rinkimą, kai konkretaus straipsnio sankcijoje yra numatytas alternatyvus
už pažeidimą skirtinų nuobaudų sąrašas, taip pat konkrečios pažeidėjui
skiriamos nuobaudos dydį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31-32 straipsniuose yra iš­
vardytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, tačiau to­
kių aplinkybių gali būti numatyta ir kituose administracinę atsakomybę
nustatančiuose įstatymuose.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios atsako­
mybę už administracinės teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės
(ATPK 31str.):
1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame
dalyvavusius asmenis. Toks kaltininko elgesys rodo, kad jis stengia­
si išpirkti kaltę, taigi yra pagrindo manyti, jog ateityje jis daugiau
nenusižengs. Svarbu šiuo atveju nustatyti, kaltininkas taip elgiasi
savo laisva valia ar verčiamas įrodymų. Jeigu pažeidėjas tik prispir­
tas įrodymų ėmė duoti paaiškinimus, padėjo išaiškinti kitas įvykio
aplinkybes, vargu ar galima tai laikyti atsakomybę lengvinančia ap-
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
2
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
134
Administracinės nuobaudos sąvoka
linkybe. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte ši
aplinkybė papildyta tuo, kad kaltininkas prisipažino padaręs teisės
pažeidimą;
2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą.
Atlyginti nuostolį ar padarytą žalą kaltininkas turi savo noru, nie­
kieno neverčiamas, paprastai dar iki priimant nutarimą. Atsako­
mybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamos ir kaltininko
pastangos išvengti sunkesnių padarinių, negu yra kilusių dėl pada­
ryto teisės pažeidimo;
3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės
padėties. Ši aplinkybė neturi būti pripažįstama lengvinančia auto­
matiškai, padarius kiekvieną administracinės teisės pažeidimą, o
tik tokį, kuris tiesiogiai susijęs su atitinkama kaltininko būkle, pa­
vyzdžiui, smulkioji vagystė, mokesčio nesumokėjimas ir panašiai;
4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. Tei­
sės pažeidimu veika bus laikoma tik tada, kai žmogus laisvai pasi­
renka elgesio būdą, t. y. nori padaryti pažeidimą, o jei ir nenori, tai
leidžia atsirasti žalingiems padariniams arba tikisi jų išvengti ar ne­
sirūpina įgyvendinti teisės aktų imperatyvų. Jeigu žmogaus galimy­
bė valdyti savo veiksmus yra apribota, tai, be abejonės, turės įtakos
jo atsakomybės laipsniui. Kodekso projekte numatyta šios aplin­
kybės išlyga: jeigu tokia prievarta nepašalina administracinės atsa­
komybės;
5) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ri­
bas. Šiuo atveju turi būti nustatyta, ar apskritai kaltininkui buvo
pagrindo manyti, kad jis veikia būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Jeigu taip buvo iš tikrųjų ir tik buvo peržengtos būtinojo reikalin­
gumo ribos, kaltininko atsakomybė turi būti vertinama švelniau.
Kodekso projekte aplinkybių sąrašas papildytas pažeidėjo sulai­
kymu, profesinės pareigos vykdymu, profesine ar ūkine rizika ir
moksliniu eksperimentu;
6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Ši
aplinkybė atsakomybei švelninti turi tokią pačią reikšmę kaip ir bū­
tinasis reikalingumas;
7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė
neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Didelis susijaudinimas - tai tam
tikra emocinė asmens būsena, išprovokuota paties nukentėjusiojo
elgesio, kai iš dalies susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas
gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti;
8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis. Nepilnamečiu laikomas as­
muo, nesulaukęs 18 metų. Kai kuriais atvejais pats įstatymas nuro­
do, kaip taikoma atsakomybė nepilnamečiui (skiriama tik pusė bau-
135
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
dos, neskiriamas administracinis areštas ir pan.). Kodekso projekte
šios aplinkybės nebėra;
9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris. Nėštumas sukelia moters
organizme pakitimų, kurie gali paveikti ir jos psichiką, t. y. gebėji­
mą gerai suprasti savo veiksmus, taip pat juos valdyti. Kodekso pro­
jekte numatyta šią aplinkybę traktuoti lengvinančia tik tada, jei ji
turėjo įtakos teisės pažeidimui padaryti;
10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar
asmuo, sulaukęs 65 metų. Kodekso projekte šios aplinkybės taip
pat nebeliko.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios atsako­
mybę už administracinės teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės
(ATPK 32str.):
1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Grupe suprantama
dviejų ar daugiau asmenų padaryta bendra veika. Institucija ar pa­
reigūnas, atsižvelgdami į atskirų asmenų dalyvavimo padarant tei­
sės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo
padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali jiems
nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia atsakomybę;
2) teisės pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Atsakomybę
sunkinančia gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri neįeina į -'
konkrečioje normoje numatytą nusižengimo sudėtį. Kodekso pro­
jekte tokia aplinkybė nebenumatyta;
3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar ne­
laimingu atsitikimu. Tai tokios aplinkybės, kurios sukelia grėsmę
žmonių, dažnai daugelio, gyvybei, sveikatai, turtui. Kodekso pro­
jekte ši aplinkybė formuluojama kiek kitaip: kai teisės pažeidimas
padarytas pasinaudojant visuomenės ar kito asmens nelaime;
4) teisės pažeidimas sukėlė sunkių padarinių ar didelį turtinį nuostolį;
5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pa­
žeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuo­
bauda. Ši aplinkybė taip pat gali būti pripažįstama sunkinančia tik
tada, jei ji nėra numatyta kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Ko­
dekso projekte nebeliko šios sunkinančios aplinkybės, nors tai kelia
didelių abejonių;
6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs
nusikaltimą. Pagal šią įstatymo formuluotę darytina išvada, kad as­
muo nebūtinai turi būti nubaustas kriminaline bausme ar turėti ne¬
išnykusį teistumą. Tai reiškia, kad pakanka konstatuoti patį žmogaus
biografijos faktą - pirmiau padarytą nusikaltimą. Šios aplinkybės
kodekso projekte taip pat nebeliko;
136
Administracinės nuobaudos sąvoka
7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis. Ši aplinkybė bus sunki­
nanti atsakomybę, neatsižvelgiant į tai, bus nepilnametis traukia­
mas atsakomybėn (pvz., jau yra 16 m.) ar ne (nesukakus 16 m. arba
dėl kitų aplinkybių). Be to, turi būti konstatuota, kad kaltininkas
aktyviais veiksmais įtraukė nepilnametį į daromą nusižengimą, taip
pat žinojo, jog į nusižengimą įtraukiamas nepilnametis;
8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, ap­
svaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.
Paskutiniosios aplinkybės institucija ar pareigūnas, skiriantys admi­
nistracinę nuobaudą, atsižvelgdami į administracinės teisės pažeidimo po­
būdį, gali nepripažinti sunkinančia.
Baudžiamojoje teisėje detaliau yra aptartas apsvaigimo nuo alkoho­
lio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų klau­
simas. Naujojo Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio antrojoje dalyje nu­
statyta atsakomybės specifika, kai asmuo buvo nugirdytas ar apsvaigintas
prieš savo valią. Šioje normoje pasakyta, kad jei dėl to toks asmuo nevi­
siškai sugebėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį arba val­
dyti savo veiksmus, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už
baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nu­
sikaltimą. Jeigu taip apsvaigintas asmuo padaro sunkų arba labai sunkų
nusikaltimą, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skiriant baus­
mę tai bus laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinių
teisės pažeidimų kodekse tokių išlygų nėra.
Kodekso projekte dėl šios aplinkybės pasakyta tik tiek, kad ji bus pri­
pažinta sunkinančia tik tada, jei turėjo įtakos teisės pažeidimui padaryti.
Be to, kodekso projekte numatytos dvi naujos atsakomybę sunkinančios
aplinkybės: kai teisės pažeidimas padarytas prieš akivaizdžiai nėščią moterį
arba akivaizdžiai neįgalų asmenį ir kai teisės pažeidimas padarytas ma­
žamečiui.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių galima rasti ir ki­
tuose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose.
Alkoholio kontrolės įstatyme1 atsakomybę lengvinančiomis aplinky­
bėmis laikoma tai:
1) kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių as­
menų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pa­
žeidimo pasekmėms;
2) kad padarę pažeidimą subjektai padėjo kompetentingoms institu­
cijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
___________________
1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
137
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Šiame įstatyme atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai:
1) kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių as­
menų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą;
2) kad padarę pažeidimą subjektai slėpė padarytą pažeidimą;
3) kad padarę pažeidimą subjektai toliau pažeidinėjo šio įstatymo rei­
kalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nu­
traukti neteisėtus veiksmus.
Elektroninių ryšių įstatymo1 75 straipsnyje atsakomybę lengvinančio­
mis aplinkybėmis laikoma tai:
1) kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią ža­
lingiems pažeidimo padariniams;
2) padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu;
3) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sank­
cijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybė­
mis ir kitas, čia nenurodytas aplinkybes.
Šio įstatymo 75 straipsnyje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis
laikoma tai:
1) kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą;
2) kad slėpė padarytą pažeidimą;
3) kad tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpa­
reigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) kad pakartotinai padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau
buvo paskirtos šio įstatymo nustatytos sankcijos.
Konkurencijos įstatymo2 42 straipsnyje atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai:
1) kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią ža­
lingiems pažeidimo padariniams;
2) padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;
3) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Konkurencijos taryba, nustatydama skiriamos piniginės baudos dydį,
gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, čia nenurodytas ap­
linkybes.
Šio įstatymo 42 straipsnyje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis
laikoma tai:
1) kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą;
2) kad slėpė padarytą pažeidimą;
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
138
Administracinės nuobaudos sąvoka
3) kad tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigoji­
mo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) kad pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau bu­
vo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.
Produktų saugos įstatymo1 24 straipsnyje nustatyta, kad skiriant bau­
dą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai:
1) kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino;
2) kad jie gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą;
3) kitos reikšmingos aplinkybės.
Šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad skiriant baudą, sunkinan­
čiomis aplinkybėmis yra laikoma tai:
1) kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažei­
dimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą;
2) kad asmuo tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos ar kontrolės ins­
titucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) kad asmuo neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą.
Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai:
1) kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkinin­
kai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidi­
mo padariniams;
2) kad padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;
3) kad atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančio­
mis aplinkybėmis laikoma tai: kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių
asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidi­
mą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo
nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti
atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio­
je dalyje nenurodytas aplinkybes.
7. ADMINISTRACINIŲ N U O B A U D Ų SKYRIMAS,
PADARIUS KELIS ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMUS
Dažnai būna, kad padaromas ne vienas, o keli teisės pažeidimai. Jie gali
būti padaryti tais pačiais veiksmais, pavyzdžiui, chuliganiškų veiksmų metu
išdaužomas langas, suplėšomi drabužiai, sugadinami kiti daiktai. Todėl
šalia veikos kvalifikavimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
2
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
139
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) ją reikės kvalifikuoti ir pagal Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 50 3 straipsnį (tyčinis turto sunai­
kinimas ar sužalojimas). Skirtingos veikos gali būti padarytos ir skirtingu
metu bei kitoje vietoje. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje
vietoje (ATPK 178 str.) bus padarytas pradėjus svaigalus gerti visiems
matomoje tam neskirtoje vietoje. Atvykus į pažeidimo vietą policijos pa­
reigūnams ir nepaklusus jų reikalavimams bus padarytas kitas nusižengi­
mas (ATPK 187 str.). Vežamas į policijos įstaigą ar būdamas joje asmuo
taip pat gali pasipriešinti ir tokį pat pažeidimą dar kartą padaryti kitoje
vietoje ir kitu laiku.
Todėl tiek teoriškai, tiek praktiškai svarbu tinkamai kvalifikuoti vei­
kas ir teisingai taikyti nuobaudas. Nuobaudų už vieno asmens padarytus
kelis teisės pažeidimus skyrimo taisyklės numatytos Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 33 straipsnyje. Jame nustatyta, kad kai vienas as­
muo padaro du arba daugiau administracinės teisės pažeidimų, admi­
nistracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą.
Tačiau skiriasi nuobaudų skyrimo tvarka, atsižvelgiant į tai, bylas nag­
rinėja ta pati institucija arba pareigūnas ar ne.
Jeigu bylas, pradėtas dėl to paties asmens padarytų skirtingų teisės
pažeidimų nagrinėja ta pati institucija ar pareigūnas, už kiekvieną tei­
sės pažeidimą skiriama nuobauda pagal bendras taisykles, tačiau galu­
tinė šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama neperžengiant sank­
cijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės
pažeidimų, ribų. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti pri­
dedama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato pritaikyti Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai dėl atsakomybės už kiek­
vieną padarytą teisės pažeidimą.
Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, kai yra administracinės
teisės pažeidimų sutaptis, taikomas nuobaudų subendrinimas, kuris gali
būti atliekamas jas sudedant, t. y. nuobaudas, numatytas už kiekvieną pa­
darytą pažeidimą, sudedant visas ar jų dalį, arba taikant nuobaudų apė­
mimo principą, t. y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę1. Prie šios
tezės būtinai reikia pridurti, kad tiek vienu, tiek kitu būdu bendrinant
nuobaudas, minėta, galutinė skiriama nuobauda parenkama neperžen­
giant sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės
pažeidimų, ribų.
Kartu Vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai pabrėžia, kad at­
skirai turi būti kvalifikuojamas kiekvienas padarytas teisės pažeidimas ir
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 320-321.
140
Administracinės nuobaudos sąvoka
atsižvelgiant į bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles už kiekvieną pada­
rytą teisės pažeidimą skiriama nuobauda ir tik paskui skiriama galutinė
nuobauda, taikant minėtas subendrinimo taisykles1.
Pavyzdžiui, minėtu pirmuoju atveju bylas dėl nedidelio chuliganiz­
mo ir tyčinio turto sunaikinimo ar sužalojimo nagrinės apylinkės teis­
mo teisėjas. Už nedidelį chuliganizmą maksimali sankcija yra administ­
racinis areštas iki 30 parų, o už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą -
bauda nuo 100 litų iki 300 litų. Vadinasi, teisėjas už pirmą nusižengimą
gali paskirti 30 parų administracinį areštą, už antrąjį - 200 litų baudą,
tačiau galutinė nuobauda už abu šiuos nusižengimus bus 30 parų admi­
nistracinis areštas.
Pas sulaikytą chuliganą suradus narkotikų, jis turėtų būti baudžiamas
dar ir už jų įgijimą bei laikymą (ATPK 44 str.). Kadangi sankcijoje už šį
nusižengimą numatytas ir narkotikų konfiskavimas, teisėjas greta admi­
nistracinio arešto turėtų teisę skirti dar ir papildomą nuobaudą - narko­
tikų konfiskavimą.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius nusižengimus, tačiau jo
bylas nagrinėja skirtingos institucijos ar pareigūnai, pagrindines ir pa­
pildomas nuobaudas jie skirs atskirai. Tada pažeidėjui reikės atlikti vi­
sas paskirtas nuobaudas, nes tokiu atveju nuobaudų subendrinimo tai­
syklė įstatyme nenumatyta. Tai yra didelis Administracinių teisės
pažeidimų kodekso trūkumas, nes priklausomai nuo to, kas nagrinėja
administracinės teisės pažeidimo bylą, gali skirtis sankcijų kiekis ir ben­
dra jų kokybinė ir kiekybinė apimtis. Šiuo atveju būtų logiška, kad admi­
nistracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėtų tas pareigūnas ar instituci­
ja, kurie turėtų teisę skirti griežčiausią galimą sankciją ir bylą išnagrinėtų
pagal tas pačias jau aptartas taisykles. Deja, ir kodekso projekte ši teisinė
klaida neištaisyta.
8. ADMINISTRACINIŲ N U O B A U D Ų SKYRIMO
IR GALIOJIMO TERMINAI
Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos opera­
tyvumas. Valstybinio valdymo srities santykiai yra labai dinamiški, todėl
svarbu greitai reaguoti į nukrypimus nuo teisės normų reikalavimų, už­
kirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, o juos padarius - kuo greičiau
atkurti šios srities socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvy­
rą. Apskritai kiekvienos, ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas
yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Laiku paskirtos nuobaudos
___________________
1
Ten pat. P. 321.
141
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
veiksmingesnės ne tik patiems teisės pažeidėjams, bet turi ir prevencinę
reikšmę kitiems asmenims, linkusiems daryti teisės pažeidimus.
Jeigu administracinė nuobauda laiku nepaskiriama, tiek pats pažei­
dėjas, tiek aplinkiniai gali susitaikyti su tuo kaip su nebaudžiamumu už
tam tikrus veiksmus. Padariniai gali būti gana negatyvūs - nauji teisės
pažeidimai ar net nusikaltimai.
Antra vertus, ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali tapti netiks­
linga. Jeigu per tą laiką išnyko nusižengimo padariniai, pats pažeidėjas
daugiau niekuo nenusižengė, nusižengimo pavojingumo visuomenei po­
žymio gali ir nebelikti. Sumanius po ilgo laiko taikyti nuobaudą, jos po­
veikis gali būti atvirkščias.
Todėl tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tiek kituose įsta­
tymuose yra nustatomi konkretūs, pakankamai trumpi administracinių
nuobaudų skyrimo terminai.
Per kiek laiko gali būti skiriama administracinė nuobauda nuo pažei­
dimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, nustatyta Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 35 straipsnyje. Pagal šį požymį minėtame straipsnyje
nurodytus terminus galima suskirstyti į kelias grupes:
1) administracinė nuobauda kaltam asmeniui gali būti skiriama ne vė­
liau kaip per šešis mėnesius nuo administracinės teisės pažeidimo
padarymo dienos. Tai yra bendra taisyklė, taikoma visada, jeigu nė­
ra požymių, aptartų kituose punktuose;
2) esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali
būti skiriama per šešis mėnesius nuo administracinės teisės pažei­
dimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju šešių mėnesių terminas skir­
ti teisės pažeidėjui administracinę nuobaudą bus skaičiuojamas ne
nuo minėto pažeidimo pradžios, bet nuo tos dienos, kada valstybės
institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems pradėti administracinės tei­
sės pažeidimo bylos tyrimą, bet kokiu būdu tapo žinoma apie daro­
mą nusižengimą. Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad
įstatyme nurodytas terminas yra numatytas skirti administracinę
nuobaudą nepraėjus šešiems mėnesiams nuo trunkamojo pažeidi­
mo, kuris dar tebedaromas, paaiškėjimo. Paaiškėjus, kad trunka¬
masis teisės pažeidimas baigėsi daugiau kaip prieš šešis mėnesius,
nepriklausomai nuo jo paaiškėjimo dienos atsakomybė negali būti
taikoma. Kitaip traktuojant šį terminą administracinė atsakomybė
galėtų būti taikoma neribotą laiką, o tai prieštarautų teisės prin­
cipams 1 ;
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
2004. P. 62-64.
142
Administracinės nuobaudos sąvoka
3) padarius įstatyme konkrečiai išvardytus teisės pažeidimus, admi­
nistracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo
padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip
vieneri metai. Tokių nusižengimų sąrašas yra pateikiamas Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio pirmojoje
dalyje. Tai:
a) Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvyliktajame skirsnyje
numatyti pažeidimai (prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos
srityse);
b) medžioklės taisyklių pažeidimai (ATPK 85 str.);
c) prekybos tabako gaminiais taisyklių pažeidimai (ATPK 1852 str.);
d) spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskai­
tos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimai (ATPK 1932 str.);
e) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvar­
kos pažeidimai (ATPK 209 str.);
f) muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimai (ATPK 209 l str.);
g) prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimai (ATPK 2092 str.);
h) prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimai (ATPK 209 3 str.);
i) laisvųjų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, laikinojo saugoji­
mo vietų ir neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pa­
žeidimai (ATPK 2094 str.);
j) muitinės pareigūnų uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padir­
bimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas (ATPK 2095 str.);
k) keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų neteisėtas gabeni­
mas per valstybės sieną žaliojo ar raudonojo kanalo režimu
(ATPK 209 6 str.);
1) kontrabanda (ATPK 210 str.);
m) specialių apskaitos dokumentų, važtaraščių blankų užsakymo, ga­
mybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo
ir likvidavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai
(ATPK 21411 str.);
4) atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukus, jeigu asmens
veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo požymių, admi­
nistracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėne­
sius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba ją nu­
traukti priėmimo dienos;
5) dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku išnagri­
nėti administracinės teisės pažeidimo bylos ir skirti kaltam asme­
niui administracinę nuobaudą, minėti terminai pratęsiami, bet ne
ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės
pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo
143
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.
Tačiau pratęsti terminą iki vienų metų galima tik šiais atvejais: a) jei­
gu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuola­
tinės gyvenamosios vietos; b) yra ilgam išvykęs; c) gyvena užsieny­
je; d) ilgai serga; e) dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima
spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.
Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad administracinės nuo­
baudos skyrimo terminas gali būti pratęstas institucijos, kurios pareigū­
nas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, arba institucijos,
nagrinėjančios administracinę bylą iš esmės, atitinkamu procesiniu spren­
dimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, numatytos Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio trečiojoje dalyje. Teismo nuo­
mone, toks sprendimas gali būti priimtas tik kai pats terminas skirti
nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos pratęsti terminą ir atnaujinti termi­
ną yra skirtingos ir reiškia, kad pirmu atveju termino eiga dar nepasibai­
gė ir pratęsiama, o antruoju - pasibaigė ir atnaujinama 1 .
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nustatyta, jeigu pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikina­
mas apeliacine tvarka, šie terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo ape­
liacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacine tvarka vi­
sas bylas dėl nuobaudų už administracinės teisės pažeidimus teisėtumo
nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jo nutartis, pri­
imta apeliacine tvarka, įsiteisėja priėmimo metu.
Jeigu administracinė nuobauda skirta pažeidžiant nurodytus termi­
nus, nutarimas skirti tokią nuobaudą yra neteisėtas. Vadinasi, tai yra ga­
na imperatyvios Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, nu­
statančios baigtinį sąrašą atvejų, kada kodekse nustatyti nuobaudos
skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo. Jokių šios taisyklės išim­
čių įstatyme nenumatyta.
Tačiau, nepaisant to, Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiški­
nęs, kad tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas priima nutari­
mą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio pir­
mosios dalies 4 punkte, t. y. grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti
administracinės teisės pažeidimo protokolą, atlikti papildomą tyrimą, tai
yra pagrindas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio tre­
čiojoje dalyje nustatyta tvarka pratęsti nuobaudos skyrimo terminus 2 . Teis­
___________________
1 1
Adm. b. Nr. 162911 / 2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lie­
tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. R 122-125.
2
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 74-77; Nr. 2, p. 316-317.
144
Administracinės nuobaudos sąvoka
mas tokią išvadą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straips­
nio penktojoje dalyje įtvirtinta įstatymo taikymo analogijos nuostata.
Tokia teismo nuostata kelia tam tikrų abejonių. Visų pirma dėl to, kad
skaičiuoti terminą iš naujo po to, kai teismas panaikina anksčiau priimtą
nutarimą, skirta speciali norma - Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 35 straipsnio ketvirtoji dalis, t. y. to paties straipsnio trečiosios da­
lies nuostatos neturėtų būti taikomos.
Antra, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio tre­
čiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytas skirtingas teisinis procesinių ter­
minų skaičiavimo režimas: trečiojoje dalyje kalbama apie termino pratę­
simą, o ketvirtojoje dalyje - apie termino skaičiavimą iš naujo.
Trečia, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio ket­
virtojoje dalyje numatyta, kad termino skaičiavimas iš naujo galimas tik
panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliacine
tvarka. Vadinamąja apeliacine tvarka sprendimus priima tik Vyriausiasis
administracinis teismas, apygardos administraciniai teismai tokių spren­
dimų nepriima 1 .
Ketvirta, taikyti įstatymo analogiją įstatymų leidėjas numato tik tuo
atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, o ATPK
35 straipsnyje įtvirtintos procesinės normos, nustatančios nuobaudų sky­
rimo terminus.
Žinoma, nemanome, kad reikia sudaryti sąlygas teisės pažeidėjui iš­
vengti atsakomybės. Tačiau esame ne kartą pabrėžę administracinės tei­
sės pažeidimų bylų teisenos operatyvumo principą, todėl atliekantys
teisės pažeidimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą pareigūnai ar institucijos
visus procesinius veiksmus turėtų atlikti kiek galėdami išsamiau ir grei­
čiau, kad, teismui panaikinus jų nutarimą dėl nepakankamo faktinių
bylos aplinkybių ištyrimo, liktų laiko atlikti papildomą tyrimą ir išnagri­
nėti bylą.
Suponavus kitokią nuostatą, valstybės institucijoms ir pareigūnams su­
daromos sąlygos eiti lengviausiu keliu - tirti nusižengimus atmestinai, per
daug nekreipiant dėmesio į procesinius terminus, nes vis tiek jie bus at­
naujinti, jeigu teismas panaikins priimtą nutarimą.
Kitaip tariant, visoks netinkamas procesinio termino taikymas neiš­
vengiamai sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, o tai yra nepriimti­
na teisinėje valstybėje.
___________________
Iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusios ABTĮ 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto
redakcijoje buvo nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra apeliacinė
instancija nutarimams bylose dėl administracinės teisės pažeidimų. Dabar tokios
nuostatos nebėra.
145
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje nustatytas
ir administracinių nuobaudų galiojimo terminas. Jam pasibaigus laikoma
asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasi­
baigia nuobaudos vykdymas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo
terminas, atliktas administracinis areštas ir pan.). Tačiau tam, kad asmuo
būtų laikomas nebaustu, būtina, kad per šį vienerių metų laiką jis nepa­
darytų naujo administracinės teisės pažeidimo. Šiuo laikotarpiu nusižen­
gus pakartotinai, anksčiau paskirta nuobauda vėl galioja tiek pat, kiek ir
iš naujo paskirtoji.
Kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose gali
būti nustatyti kitokie nuobaudos skyrimo terminai. Pavyzdžiui, Alkoholio
kontrolės1 ir Tabako kontrolės2 įstatymuose numatyta, kad šių įstatymų
nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per
mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Konkurencijos įstatymo 3 40 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai
gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip
per trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam pa­
žeidimui - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.
Produktų saugos įstatymo4 25 straipsnyje nustatyta, kad baudos gali
būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidi­
mo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos.
Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo svei­
katai ar atimama gyvybė.
9. ĮPAREIGOJIMAS ATLYGINTI TURTINĮ NUOSTOLĮ
Dažnai administracinės teisės pažeidimu žmogui, įmonei, įstaigai ar or­
ganizacijai padaromas turtinis nuostolis (sutepami, suplėšomi drabužiai,
sužalojamas ar sunaikinamas kitas turtas ir pan.). Tokiu atveju Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje numatyti pareigūnai ar insti­
tucijos, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, kartu su nutarimu skirti administra­
cinę nuobaudą turi teisę įpareigoti kaltininką atlyginti padarytą žalą.
Minėtame straipsnyje nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo gali spręsti:
1) administracinė komisija; 2) savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje se­
niūnas; 3) apylinkės teismas (šio teismo teisėjas).
Jei administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėja administracinė ko­
misija ar savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, jie gali priimti
___________________
1 ko teisme nagrinėjant civilinę bylą.
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
2
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
4 1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
146
Administracinės nuobaudos sąvoka
sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu turtinis nuostolis ne­
viršija 500 litų. Jeigu nuostolis didesnis, jis gali būti nagrinėjamas tik civi­
linio proceso tvarka.
Jeigu tokią bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis gali priimti
sprendimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo neatsižvelgiant į žalos dydį.
Beje, minėtoje normoje yra įtvirtintas tam tikras teisinis nesusiprati­
mas. Joje dėl teismo - teisėjo teisės priimti sprendimą žalos atlyginimo
klausimu numatyta dvejopa taisyklė: apylinkės teismo teisėjas gali įparei­
goti kaltininką atlyginti padarytą turtinį nuostolį tik tada, jeigu jis nevirši­
ja 500 litų, o jeigu bylą nagrinėja apylinkės teismas - neatsižvelgiant į nuos­
tolio dydį.
Teismų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta 1 , kad apylinkės teisme bylas
nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus
teismo įgaliojimus. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas
gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Jokiame įstatyme iki šiol nebuvo nu­
statyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėtų trijų apy­
linkės teismo teisėjų kolegija. Vadinasi, jeigu administracinės teisės pa­
žeidimo bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis veikia kaip apylinkės
teismas ir gali priimti sprendimą dėl neriboto dydžio turtinio nuostolio
atlyginimo.
Antra vertus, ydinga yra ir kita minėtos normos formuluotė. Pagal
Civilinio proceso kodekso 25-27 straipsnius apylinkės teismai nagrinėja
tik tokias civilines bylas, kurių ieškinio kaina neviršija 100 000 litų. Nors
ir nelabai tikėtina, kad administracinės teisės pažeidimu padaryta žala
gali viršyti 100 000 litų, tačiau teisiškai korektiška normos formuluotė tu­
rėtų būti tokia: o apylinkės teismo teisėjas - pagal savo kompetenciją, neat­
sižvelgiant į nuostolio dydį.
Tiek administracinė komisija ar savivaldybės seniūnijos kaimo vie­
tovėje seniūnas, tiek apylinkės teismo teisėjas, nors ir nagrinėdami jų
kompetencijai priklausantį turtinio nuostolio atlyginimo klausimą, taip
pat gali jį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, jeigu reikia rinkti
papildomus įrodymus, įtraukti į bylą kitus asmenis ar dėl kitų priežas­
čių, trukdančių operatyviai išnagrinėti administracinės teisės pažeidi­
mo bylą.
Tačiau šios priežastys turi būti pakankamai pagrįstos, nes operatyvus
sprendimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo taip pat yra papildoma po­
veikio priemonė kaltininkui, be to, nukentėjusiajam nebereikia gaišti lai­
___________________
Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.
147
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka
Antra vertus, nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nukentėjusia­ šios instancijos teismo kompetencijos ribas: minėjome, kad apylinkės teis­
jam reikėtų mokėti ir žyminį mokestį, nes Civilinio proceso kodekso mai sprendžia tuos ginčus, kurių ieškinio suma ne didesnė kaip vienas
83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mo­ šimtas tūkstančių litų 1 .
kesčio ieškovai atleidžiami tik pareikšdami ieškinį dėl nusikalstama veika Ir tik tada, kai padarytos žalos dydis viršytų minėtą sumą, taip pat
padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. prireikus rinkti papildomus įrodymus administracinės teisės pažeidimo
Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat įtvirtinta nuostata bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) įgytų teisę žalos atlyginimo klausimą
dėl nepilnamečio atsakomybės už padarytą turtinį nuostolį. Jeigu nepil­ perduoti spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
nametis administracinės teisės pažeidimu žmogui, įmonei, įstaigai, orga­
nizacijai padarė turtinį nuostolį, institucija ar pareigūnas, spręsdami nuo­
baudos nepilnamečiui skyrimo už administracinės teisės pažeidimą
klausimą, turi teisę kartu spręsti nepilnamečio padaryto turtinio nuosto­
lio atlyginimo klausimą, bet tik esant šioms sąlygoms: 1) turtinio nuosto­
lio suma nėra didesnė kaip 50 litų; 2) nepilnametis teisės pažeidėjas turi
savarankiškų pajamų.
Jeigu yra kitaip, administracinės teisės pažeidimu padaryto turtinio
nuostolio atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka
(ATPK 37 1 str.). Taigi nepilnamečio atžvilgiu turtinės žalos atlyginimo
klausimas yra reglamentuojamas kiek kitaip negu suaugusio asmens. Tai
susiję su tuo, kad, atsižvelgiant į amžių ir ar turima savarankiškų pajamų,
nepilnamečiai turi ir skirtingą civilinį veiksnumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame Administracinių teisės
pažeidimų kodekso straipsnyje nenumatyta, kokios institucijos (pareigū­
nai) gali spręsti nepilnamečio padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klau­
simą. Vadinasi, įstatymas nenumato kokių nors apribojimų, kurios insti­
tucijos (pareigūnai) to negalėtų daryti.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte nebėra nuostatų apie administracinės tei­
sės pažeidimu padarytos žalos atlyginimą. Tai traktuotina kaip dar vienas
parengto įstatymo projekto trūkumas. Minėjome, kad greitas teisinis tei­
sės pažeidimą padariusio asmens elgesio įvertinimas yra veiksminga prie­
monė, atkurianti visuomenėje teisių ir pareigų pusiausvyrą, taip pat atlie­
kanti efektyvią prevencinę funkciją. Jeigu kartu su pažeidėjo elgesio
pasmerkimu įgyvendinamas ir padarytos materialinės žalos atlyginimas,
minėta teisių ir pareigų pusiausvyra atkuriama visa apimtimi: ne tik pa­
žeidėjas pasmerkiamas valstybės (t. y. visos visuomenės) vardu, bet ir
nukentėjęs nuo neteisėto elgesio asmuo bent iš dalies atgauna tai, ką pa­
rado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.
Visiškai sutinkame, kad kodekse būtų numatyta, jog spręsti dėl admi­ ___________________
nistracinės teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būtų kompetentin­
gas apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). Tai atitiktų bendrąsias 1
Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis.

148
149
 II DALIS

NORMINIS ADMINISTRACINĖS
ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

/
 4 SKYRIUS
TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS
ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ

1. TEISĖS AKTŲ, NUSTATANČIŲ ADMINISTRACINĘ

ATSAKOMYBĘ, RŪŠYS IR JŲ APIBŪDINIMAS
Pirmas administracinės atsakomybės pagrindas - norminis. Tai galiojan­
čių teisės normų sistema, įtvirtinanti: a) administracinių nusižengimų su­
dėtis; b) administracinių nuobaudų sistemą ir jų skyrimo taisykles; c) sub­
jektų, turinčių teisę tirti teisės pažeidimus ir skirti administracines
nuobaudas, grupę; d) administracinės atsakomybės taikymo procesą;
e) administracinių nuobaudų vykdymą.
Teisės aktų, nustatančių administracinę atsakomybę, rūšys yra šios:
1) įstatymai; 2) savivaldybių tarybų sprendimai ir savivaldybių admi­
nistracijų direktorių įsakymai.
Įstatymus, reglamentuojančius administracinę atsakomybę, galima
skirstyti taip: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Administracinių
teisės pažeidimų kodeksas; 3) kiti įstatymai, nustatantys administracinę
atsakomybę.
Kaip teisės aktų rūšį reikėtų išskirti tarptautines sutartis. Lietuvos Res­
publikos Konstitucijos 138 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad tarp­
tautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra su­
dedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tarptautinių
sutarčių įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad jei įsigalio­
jusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kito­
kias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galio­
jantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties
įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuo­
statos 1 . Tai reiškia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys turi tam tikrą
tarpinę padėtį tarp Konstitucijos ir įstatymų, nors pagal teisinį statusą jos
prilygsta įstatymo galiai, kadangi jų veikimą šalies teritorijoje legalizuoja
įstatymų leidybos institucija. Tokios nuomonės yra ir Lietuvos Respubli­
kos Konstitucinis Teismas2.
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1948.
2
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas //
Valstybės žinios. 1995, Nr. 86-1949.

153
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Kaip vieną iš tarptautinių sutarčių, turinčią didelę reikšmę taikant ad­
ministracinę atsakomybę, galima paminėti Europos žmogaus teisių ir pa­
grindinių laisvių apsaugos konvenciją, ratifikuotą Lietuvos Respublikos
Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu1.
Greta šių teisės aktų yra daugybė kitų teisės normų, kurios administra­
cinės atsakomybės nenustato, tačiau reglamentuoja valstybinio valdymo
srities socialinių santykių dalyvių teises ir pareigas, už kurių pažeidimą tai­
koma administracinė atsakomybė. Tai reguliacinės teisės normos, kurios
gali būti ne tik įstatymo, bet ir poįstatyminio akto lygmens: įvairios taisyk­
lės, įtvirtintos Vyriausybės, ministrų, departamentų ir kitų institucijų bei
įstaigų vadovų leidžiamuose nutarimuose, įsakymuose, instrukcijose, reg­
lamentuose ir panašiai. Pačiose tokiose taisyklėse sankcijos nenustatomos
(pvz., Kelių eismo taisyklės), tačiau jas pažeidus taikoma atsakomybė, nu­
matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso ar kitų įstatymų normose.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teises ir laisves,
kurios turi būti ginamos administracinę atsakomybę nustatančiomis tei­
sės normomis. Tuo pat metu šios teisės ir laisvės turi būti garantuojamos
taikant asmeniui atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucijos antrojo skirsnio „Žmogus ir valstybė" nuostatose įtvir­
tinta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai su­
laikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip,
kaip tokiais pagrindais ir tokiomis procedūromis, kokias yra nustatęs įsta­
tymas. Toliau sakoma, kad žmogaus teisės ir laisvės negali būti apribotos
kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės sau­
gumą, viešąją tvarką, ginti konstitucinę santvarką.
Panašus imperatyvas suformuluotas ir Europos žmogaus teisių kon­
vencijos 5 straipsnyje.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi
su valstybinės prievartos vartojimu, pasireiškiančiu tam tikrų asmens tei­
sių ir laisvių ribojimu, administracinės atsakomybės pagrindus nustato
įstatymai. Tik Lietuvos Respublikos Seimas įstatymais nustato administ­
racinės atsakomybės atvejus - konkrečius teisės pažeidimus, už juos tai­
komas kaltiems asmenims administracines nuobaudas ir jų skyrimo tvar­
ką. Si nuostata pabrėžta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso
7 straipsnyje, kuriame sakoma: „Niekam negali būti taikoma poveikio prie­
monė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais
pagrindais ir tvarka".
Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę,
yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai dėl admi-
___________________
1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 37-913.
154
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
nistracinės teisės pažeidimų (ATPK 2 str.). Įstatymai dėl administracinės
teisės pažeidimų, kol nustatyta tvarka neįtraukti į Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą, Lietuvos teritorijoje taikomi tiesiogiai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad
įstatyme nustatytais atvejais savivaldybių tarybos turi teisę priimti spren­
dimus, o savivaldybių administracijų direktoriai turi teisę leisti įsakymus
administracinės atsakomybės taikymo klausimais.
Norint taikyti administracinę atsakomybę, būtina identifikuoti veiką,
t. y. nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų numatyti palie­
pimai ar draudimai, kuriuose Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so straipsniuose ar kituose įstatymuose jie numatyti.
Administracinę atsakomybę nustatančiai teisės normai teisingai su­
vokti didelę reikšmę turi kiekvieno straipsnio sudedamųjų dalių suprati­
mas. Teisės teorijoje teigiama, kad teisės normą sudaro hipotezė, dispozi­
cija ir sankcija.
Hipotezė yra graikų kalbos žodis, reiškiantis prielaidą (spėjimą) apie
tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimą. Hipotezė - tai sąlygos, kurioms
esant norma veikia (pvz., tam tikroje vietoje esanti infekcija, karo veiks­
mai ir pan.), tai teisės normos elementas, kuris sujungia teisės normą su
realiu gyvenimu. Ji nurodo tas aplinkybes, kurioms atsiradus galima nau­
dotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti tas teises lega­
lizuojančias pareigas, taip pat būtinybė taikyti valstybinio poveikio prie­
mones nevykdančiajam pareigų.
Teisės literatūroje dėl hipotezės formulavimo teisės normoje yra vi­
siškai skirtingų nuomonių. Vieni autoriai teigia, kad hipotezė pačioje
teisės normoje formuluojama retai. A.Vaišvilos1 teigimu, hipotezė yra
būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Jo nuomone, jei jos nebū­
tų, visa teisės norma netektų prasmės, ji taptų niekada netaikoma.
A. Vaišvila taip pat nurodo, kad labiausiai išplėtotos yra Baudžiamojo
ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų normų hipotezės, nes čia
turi būti griežtai aprašyti, suformuluoti visi tie veikos būdai, kuriais pa­
žeidžiami reguliacinių teisės normų nustatyti draudimai ir kurie užtrau­
kia atsakomybę.
Dispozicija yra ta normos dalis, kuri formuluoja elgesio taisykles, t. y.
nustato, kokiomis teisėmis teisinio santykio subjektas gali naudotis, ko­
kių imperatyvų turi laikytis ar juos vykdyti.
Sankcija - nuobauda, numatyta už hipotezėje apibrėžtomis sąlygo­
mis dispozicijoje nustatytų teisinių draudimų ar elgesio imperatyvų ne­
vykdymą.
___________________
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 213-220.
155
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
2. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO
PASKIRTIS, JO VIDINĖS SANDAROS YPATUMAI
Minėta, pagrindinis susistemintas įstatymas, numatantis administraci­
nę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Lietu­
voje jis priimtas 1984 m. gruodžio 13 d., įsigaliojo 1985 m. balandžio
1 dieną.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas sudarytas iš keturių dalių:
bendrosios, specialiosios (šiame įstatyme dar vadinamos ypatingąja), pro­
cesinės ir nutarimų vykdymo. Prieš bendrąją dalį yra dar vienas skyrius,
pirmasis, pavadintas „Bendrieji nuostatai". Iš esmės tai yra bendrosios
dalies sudedamoji dalis. Bendrojoje dalyje apibūdinama administracinės
atsakomybės esmė, administracinės teisės pažeidimo samprata, administ­
racinės nuobaudos, jų skyrimo sąlygos ir tvarka.
Specialiojoje dalyje numatytos konkrečios administracinės teisės pa­
žeidimų sudėtys ir sankcijos. Iš viso yra 12 skirsnių, sugrupuotų pagal tam
tikras nusižengimų rūšis:
1) administracinės teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos ap­
saugos srityje;
2) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;
3) administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos ištek­
lių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos sri­
tyje;
4) administracinės teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės
energijos naudojimo srityje;
5) administracinės teisės pažeidimai žemės ūkyje. Veterinarinių sani­
tarinių taisyklių pažeidimai;
6) administracinės teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių
srityje;
7) administracinės teisės pažeidimai buto teisių, butų komunalinio
ūkio ir tvarkymo srityje;
8) administracinės teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir
statistikos srityje;
9) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvar­
ką;
10) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą;
11) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą
valdymo tvarką;
12) administracinės teisės pažeidimai valstybės ir savivaldybių turto pri­
vatizavimo srityje.
Toliau kodekse yra procesinės normos, t.y. apibrėžta administracinės
teisės pažeidimų bylų teisena, apibūdintos institucijos, tiksliau jų parei­
156
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
gūnai, turintys teisę pradėti ir atlikti administracinės teisės pažeidimų
bylų tyrimą, taip pat institucijos ir pareigūnai, kompetentingi jas nagri­
nėti ir priimti nutarimus (bylų žinybingumas), bendrosios nutarimų ap¬
skundimo taisyklės.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pabaigoje aptartas nutari­
mų skirti administracines nuobaudas vykdymas.
Tuo šis kodeksas skiriasi nuo civilinę ir baudžiamąją atsakomybę reg­
lamentuojančių įstatymų. Šalia Civilinio kodekso yra specialus Civilinio
proceso kodeksas, kai kuriuos sprendimų vykdymo klausimus reguliuoja
Antstolių įstatymas1, o greta Baudžiamojo kodekso - Baudžiamojo pro­
ceso kodeksas. Kriminalinių bausmių vykdymui taip pat yra atskiras spe­
cialus įstatymas -Bausmių vykdymo kodeksas 2 .
Tačiau pastaruoju metu atsiranda ir specialių įstatymų, kurie reglamen­
tuoja atskiras administracinio proceso dalis. Prie tokių įstatymų priskirtini
ir Administracinių bylų teisenos įstatymas3 (1999 m.), reguliuojantis pro­
cesą administraciniuose teismuose, įskaitant ir nutarimų administracinės
teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimą, ir Administracinių teis­
mų įsteigimo įstatymas4 (1999 m.), nustatantis administracinių teismų
sistemą ir šių teismų teisėjų korpuso formavimo pagrindus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris 2004 m. pabaigoje
pateiktas svarstyti Seimui, specialiosios dalies projekte yra 19 administ­
racinės teisės pažeidimų rūšių. Tai:
1) administracinės teisės pažeidimai žmonių gyvybės ir sveikatos ap­
saugos srityje;
2) administracinės teisės pažeidimai, susiję su vaiku ir šeima;
3) administracinės teisės pažeidimai, susiję su asmens lygiateisišku­
mu ir privataus gyvenimo neliečiamumu;
4) administracinės teisės pažeidimai, susiję su piliečių rinkimų teisė­
mis ir Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento bei
savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos parlamentą ar re­
ferendumų tvarka;
5) administracinės teisės pažeidimai, susiję su asmens darbo ir socia­
linėmis teisėmis;
6) administracinės teisės pažeidimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis
teisėmis ir turtiniais interesais;
7) administracinės teisės pažeidimai, susiję su ekonomika ir verslo
tvarka;
___________________
1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 53-2042.
2
Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3084.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566.
4
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309; 2000, Nr. 85-2567.
157
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
8) administracinės teisės pažeidimai, susiję su prekyba, finansų siste­
ma ir statistika;
9) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą;
10) administracinės teisės pažeidimai, susiję su disponavimu ginklais,
šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ar ci­
vilinėmis pirotechnikos priemonėmis;
11) administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos ir gamtos iš­
teklių naudojimo srityje;
12) administracinės teisės pažeidimai energetikos srityje;
13) administracinės teisės pažeidimai žemės ūkio ir veterinarijos srityje;
14) administracinės teisės pažeidimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos
tvarkymu ir statyba;
15) administracinės teisės pažeidimai, susiję su transporto eismo sauga
ir kelių ūkiu;
16) administracinės teisės pažeidimai, susiję su ryšių sistema;
17) administracinės teisės pažeidimai, susiję su viešąja tvarka;
18) administracinės teisės pažeidimai, susiję su valdymo tvarka;
19) administracinės teisės pažeidimai, susiję su krašto apsaugos tarnyba.
Kaip matyti iš šio sąrašo, kodekso projekte specialiosios dalies normos
suskirstytos dar detaliau, negu kad yra galiojančiame įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame kodekso projekte nėra proce­
sinių normų, kurios reguliuotų proceso užtikrinimo, teisės pažeidimų ty­
rimo, nagrinėjimo, priimtų nutarimų apskundimo ir vykdymo tvarką. Tai,
matyt, palikta kito, specialiai proceso klausimams skirto teisės akto re­
guliavimo sričiai.
3. KITI ĮSTATYMAI, NUSTATANTYS
ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnyje pasakyta, kad ad­
ministracinės teisės pažeidimus gali numatyti ir kiti įstatymai. Kol jie ne­
įtraukti į šį kodeksą, jie Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai.
Pastaraisiais metais buvo priimta nemažai įstatymų, kurie numatė įvai­
rių ekonominių sankcijų skyrimą fiziniams ir juridiniams asmenims. To­
kių įstatymų skaičius keitėsi: 2001 m. pradžioje jų buvo apie dvidešimt,
2003 m. pradžioje - apie dvidešimt keturis, o 2004 m. pabaigoje - vėl apie
dvidešimt1. Šiuose įstatymuose įstatymų leidėjas įvairiai įvardija numaty-
___________________
1 įstatyme (priimtas 1995 m. balandžio 18 d.); 15) Kredito unijų įstatyme (priimtas
Pavyzdžiui ekonominės sankcijos verslo subjektams 2004 m. pradžioje numaty­
tos: 1) Draudimo įstatyme (priimtas 2003 m. rugsėjo 18 d.); 2) Kolektyvinio inves­
tavimo subjektų įstatyme (priimtas 2003. m. liepos 4 d.); 3) Pridėtinės vertės mo­
kesčio įstatyme (priimtas 2002 m. kovo 5 d.); 4) Valstybės rezervo įstatyme (priimtas
2000 m. rugpjūčio 31 d.); 5) Reklamos įstatyme (priimtas 2000 m. liepos 18 d.);
158
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
tas ekonomines sankcijas. Vienuose jos vadinamos tiesiog sankcijomis
(Valstybės skolos įstatyme), kituose - ekonominėmis sankcijomis (pvz.,
Telekomunikacijų įstatyme), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas -
tiesiog baudos (Mokesčių administravimo įstatyme, Pridėtinės vertės mo­
kesčio įstatyme ir daugybėje kitų).
Pavyzdžiui, Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numa­
tytos baudos gali būti skiriamos bet kuriam mokesčio mokėtojui - tiek
fiziniam, tiek juridiniam asmeniui1.
Kartais ekonominės sankcijos yra labai didelės, jų dydis dažniausiai
nepriklauso nuo įmonės pajėgumo, metinės apyvartos. Todėl praktikoje
nereti atvejai, kai dėl didelės baudos, paskirtos įmonei, ji bankrutuoja.
Tokiu atveju be pajamų lieka savininkai, samdyti darbuotojai, biudžetas
praranda mokesčių mokėtoją, o paskirta ekonominė sankcija neišieško¬
ma, nes tokiai didelei baudai užtikrinti nepakanka viso įmonės turto.
Štai Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad įmonės, pagaminu­
sios ir realizuojančios alkoholio produktus, neatitinkančius kokybės ar
higienos normų reikalavimų, gaminančios, importuojančios, laikančios
(saugančios), gabenančios alkoholio produktus ar jais prekiaujančios ir
neturinčios šiai veiklai reikalingos licencijos, taip pat nesilaikančios kito­
kių alkoholio produktų realizavimo, laikymo (saugojimo), gabenimo rei­
kalavimų, privalo sumokėti iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų baudą.
Už kitų to paties įstatymo normų nesilaikymą įmonės moka dviejų tūks­
tančių litų baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia pakartotinai per pen­
kerius metus nuo baudos paskyrimo, - penkių tūkstančių litų baudą. Įmo­
nės, įstaigos ir organizacijos, pažeidusios Alkoholio kontrolės įstatymo
numatytus pardavimo skatinimo ribojimo ir reklamos ribojimo pažeidi­
mus pirmą kartą, privalo sumokėti dešimties tūkstančių litų baudą, už
kiekvieną tokį pat pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus
nuo baudos paskyrimo, - dvidešimties tūkstančių litų baudą.
___________________
6) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (priimtas 1999 m. birželio 3 d.);
7) Produktų saugos įstatyme (priimtas 1999 m. birželio 1 d.); 8) Konkurencijos
įstatyme (priimtas 1999 m. kovo 23 d.); 9) Telekomunikacijų įstatyme (priimtas
1998 m. birželio 9 d.); 10) Valstybės skolos įstatyme (priimtas 1996 m. rugpjūčio
22 d.); (11) Vertybinių popierių rinkos įstatyme (priimtas 1996 m. sausio 16 d.);
12) Tabako kontrolės įstatyme (priimtas 1995 m. gruodžio 20 d.); 13) Mokesčių ad­
ministravimo įstatyme (priimtas 2004 m. balandžio 13 d.); 14) Alkoholio kontrolės
1995 m. vasario 21 d.); 16) Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatyme (priimtas 1992 m.
spalio 7 d.); 17) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (priimtas 1991 m. gegužės
21 d.); 18) Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (priimtas 1991 m.
kovo 21 d.); 19) Farmacinės veiklos įstatyme (priimtas 1991 m. sausio 31 d.).
1
Mokesčių administravimo įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
159
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Paminėtos ekonominės sankcijos yra ne kas kita kaip tokios pat
administracinės nuobaudos, tiktai dažniausiai skiriamos ne padariusiam
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą teisės pažeidimą
fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui (įmonei, kitokiam verslo sub­
jektui, visuomeninei organizacijai ir pan.). Tačiau įstatymuose iki galo
neapibrėžus šių ekonominių sankcijų statuso, administraciniai teismai
nesiryžta jų prilyginti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numa­
tytoms nuobaudoms ir taikyti tas pačias jų skyrimo taisykles, taigi ir Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatą dėl švel­
nesnės, nei numatyta įstatyme, nuobaudos paskyrimo ar visiško atleidimo
nuo jos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
jau yra priėmęs keletą kasacinių nutarčių, kuriose formuluojama dok­
trina, kad ekonominės sankcijos savo esme yra tokios pačios administ­
racinės nuobaudos. Anot jo, taikant tokią nuobaudą turi būti laikomasi
visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsako­
mybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, pa­
darinius ir t. t.1
Jau buvo bandyta verslo subjektų atsakomybę reglamentuoti ir Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, atitinkamai papildant
šį įstatymą. 2000 m. vasario 17 d. buvo priimtas įstatymas, kuriuo patvir­
tintas didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir pa­
pildymų paketas. Jie įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną. Pakeitimų projek­
te buvo siūloma esminė naujovė - visiškai nauja norma: 161 straipsnis
Įmonių atsakomybė, tačiau ji nebuvo priimta (plačiau apie tai bus kalba­
ma teisės pažeidimo subjekto klausimu).
4. SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ TEISĖ LEISTI TEISĖS
AKTUS, NUSTATANČIUS ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ
Minėta, administracinė atsakomybė už tam tikrus pažeidimus nustato­
ma įstatymuose. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso
5 straipsnyje vietos savivaldybių taryboms ir administratorių direktoriams
kai kuriais atvejais taip pat suteikta teisė priimti sprendimus ir įsakymus
administracinės atsakomybės klausimais.
___________________
1
1998 m. rugsėjo 14 d. nutartus Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo UAB „Siro-
wa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutartis
Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" dėl Vilniaus m. valstybinės
mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-50/99
byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspek­
cijos sprendimo.
160
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
Paminėtų savivaldybių institucijų priimami sprendimai ir įsakymai dėl
administracinės atsakomybės galimi trijų rūšių. Visų pirma paminėtina
šių institucijų teisė priimti dvejopus aktus:
1) numatančius ir elgesio taisykles, ir parenkančius sankcijas (iš nu­
matytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse) už šių sprendi­
mų nevykdymą;
2) numatančius taisykles, už kurių nevykdymą sankcijos numatytos
tam tikruose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­
niuose.
Pirmu atveju paminėtos savivaldybių institucijos turi teisę priimti spren­
dimus kovos su stichinėmis nelaimėmis klausimais, taip pat numatyti ad­
ministracinę atsakomybę už jų pažeidimą (ATPK 5 str. 1 d.).
Šios savivaldybių institucijos nustatydamos administracinės atsako­
mybės priemones, gali pasirinkti tik įspėjimą ir piniginę baudą (ATPK
21 str. 2 d.). Numatyti kitokias administracines nuobaudas šioms institu­
cijoms teisė nesuteikta.
Antru atveju šios savivaldybių institucijos turi teisę priimti sprendimus
ir įsakymus tam tikrais įstatyme nustatytais klausimais, taip pat taisykles,
kurios dažniausiai yra susijusios su tvarkos žmonių gyvenamojoje vietoje
užtikrinimu. Už tokių sprendimų ar taisyklių pažeidimą atsakomybė nu­
matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad
savivaldybių tarybos ir valdybos gali priimti šiuos sprendimus ar taisyk­
les, kurių laikymasis ginamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso
normomis: 1) sprendimus kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais
ir epidemijomis klausimais (atsakomybė nustatyta ATPK 42 1 str.);
2) sprendimus gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais (atsa­
komybė nustatyta ATPK 109 str.).
Į atskirą grupę įstatymų leidėjas išskiria savivaldybių tarybų kompe­
tenciją tvirtinti taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė at­
sakomybė pagal atitinkamus Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so straipsnius:
1) miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles (at­
sakomybė nustatyta ATPK 161 str.);
2) atliekų tvarkymo taisykles (atsakomybė numatyta ATPK 161 1 str.);
3) miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisykles (at­
sakomybė nustatyta ATPK 162 str,);
4) prekybos turgavietėse taisykles (ATPK 166 str.);
5) prekybos viešosiose vietose taisykles (ATPK 167 str.);
6) taisykles, numatančias žmonių gyvybės apsaugą vandens telkiniuose
(ATPK 185 str.);
161
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
7) nustatyti vietas, kuriose draudžiama rūkyti (ATPK 1851 str. 1 d.);
8) išorinės reklamos įrengimo taisykles (ATPK 2141 str. 3 d.).
Taigi paminėtų savivaldybių institucijų sprendimais, priklausančiais
antrajai ir trečiajai grupėms, gali būti nustatomos tam tikros taisyklės, ta­
čiau už jų pažeidimą savivaldybių institucijos negali pačios nustatyti ad­
ministracinės atsakomybės priemonių. Tai padaro įstatymų leidėjas tam
tikrose Administracinių teisės pažeidimų kodekso normose.
Tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme 1 savivaldybių
tarybų kompetencijai numatytas tik vienas atvejis, kai tarybos gali priimti
tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą numatyta administracinė at­
sakomybė. Šio įstatymo 17 straipsnio Savivaldybės tarybos įgaliojimai
33 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba „tvirtina želdinių apsaugos,
miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų
tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse
ir kitas taisykles".
Apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dar užsimenama Vie­
tos savivaldos įstatymo 40 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kurioje sakoma:
„savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos
sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato
administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų
laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savi­
valdybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys."
Kaip matyti iš šio teksto, daugiau nieko konkretaus apie savivaldybės
tarybos kompetenciją administracinės atsakomybės taikymo srityje ne­
pasakyta.
To paties įstatymo 29 straipsnyje, numatančiame administracijos di­
rektoriaus kompetenciją, apie teisę numatyti taisykles, už kurių nesilaiky­
mą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, taip pat apie teisę nu­
matyti administracinę atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 5 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais nieko ne­
kalbama.
Taigi galima konstatuoti, kad Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekse reglamentuota savivaldybių teisė spręsti tam tikrus administraci­
nės atsakomybės klausimus pakankamai nedetalizuota savivaldybių veik­
lą, teisinį jų statusą nustatančiame įstatyme. Toks įstatymų tarpusavio
nesuderinimas turėtų būti pašalintas.
Savivaldybių institucijų priimamiems sprendimams administracinės at­
sakomybės klausimais turėtų būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir
___________________
1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 41-991; 2002, Nr. 66-2705.
Valstybės žinios. 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2003, Nr. 73-3357.
162
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
kitų valstybės institucijų priimamiems poįstatyminiams teisės aktams. Įsta­
tymų ir kitų norminių teisės aktų, taigi ir savivaldybių institucijų priima­
mų, rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos
reikalavimus nustato Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvar­
kos įstatymas1.
Kitame - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatyme2 - nustatytos savivaldybių institucijų priima­
mų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo taisyklės. Šio įstatymo 12 straips­
nyje nustatyta, kad savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti nor­
miniai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje,
jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
Vadinasi, savivaldybių institucijų priimami teisės aktai turi būti aiškiai
ir suprantamai suformuluoti, apsvarstyti vietos gyventojų, o juos priėmus -
paskelbiami vietinėje spaudoje, nes ir savivaldybių teisės aktams taikomi
bendri jų įsigaliojimo reikalavimai (lex retro non agit).
Taigi savivaldybių institucijų teisė priimti sprendimus su administraci­
ne sankcija arba atitinkamas taisykles, už kurių pažeidimą sankcija nu­
matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, yra labai ribota. Daž­
niausiai administracinė atsakomybė už įvairius teisės pažeidimus yra
nustatoma įstatymuose.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte apie savivaldybių institucijų teisę priimti spren­
dimus administracinės atsakomybės klausimais apskritai nieko nepasakyta.
5. ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ NUSTATANČIŲ
TEISĖS AKTŲ GALIOJIMAS LAIKO ATŽVILGIU
IR TAM T I K R O J E T E R I T O R I J O J E
Kalbant apie įstatymus, nustatančius administracinę atsakomybę, labai
svarbus jų galiojimo laiko atžvilgiu klausimas. Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 8 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, padaręs administraci­
nės teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo
padarymo metu. Įstatymai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę
už administracinės teisės pažeidimus, taikomi ir iki jų išleidimo padary­
tiems teisės pažeidimams. Įstatymai, nustatantys arba sugriežtinantys at­
sakomybę už administracinės teisės pažeidimus, atgal negalioja.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte įtvirtintos panašios, tačiau konkretesnės
___________________
1
2
Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626.
163
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nuostatos. Jame pasakyta, kad įstatymai, švelninantys ar panaikinantys
atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus arba kitaip lengvinan­
tys administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens teisinę padėtį, turi
grįžtamąją galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus,
padarytus iki šių įstatymų įsigaliojimo, taip pat paskirtoms nuobaudoms,
kurios nėra įvykdytos.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
7 straipsnyje pasakyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar
neveikimą, kurie pagal galiojusius juos padarant valstybės vidaus įstaty­
mus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali
būti skiriama griežtesnė bausmė, negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikal­
timo padarymo metu. Nors Konvencijoje kalbama apie nusikaltimus, jos
nuostatos taikytinos ir kalbant apie administracinę atsakomybę.
Konstitucijoje yra įtvirtintas labai svarbus teisinės valstybės principas
galioja tik paskelbti įstatymai (7 str.). Priimti įstatymai dėl administraci­
nės teisės pažeidimų įsigalioja bendrąja tvarka, t. y. tą dieną, kai juos pa­
sirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas,
jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. To­
kia tvarka įtvirtinta 1993 m. balandžio 6 d. priimtame Lietuvos Respubli­
kos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme,
kurio nauja redakcija patvirtinta 2002 m. gruodžio 10 dieną1.
Jeigu Respublikos Prezidentas Konstitucijos 71 straipsnio pirmojoje
dalyje numatytu laiku (per 10 dienų) Seimo priimto įstatymo nevetuoja ir
nepasirašo, įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir paskelbia Seimo Pirmi­
ninkas. Tokia pat įsigaliojimo tvarka numatyta ir referendumu priimtam
įstatymui. Tik čia numatytas trumpesnis - penkių dienų promulgacijos
terminas.
Pats principas, kad galioja tik paskelbti įstatymai, yra vienas iš svar­
biausių teisinės valstybės požymių. Tačiau minėtame įstatyme jis įtvirtin­
tas ydingai. Minėta, įstatymų įsigaliojimo bendra taisyklė yra tokia: įsta­
tymas įsigalioja tą dieną, kai jį pasirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai
paskelbia Respublikos Prezidentas. Vadinasi, įstatymas įsigalioja nuo pa­
skelbimo dienos 00:00 valandos. Tačiau juk faktiškai apie įstatymo įsiga­
liojimą Lietuvos gyventojai sužino tik gavę oficialų leidinį - „Valstybės
žinias", kurios nuošalią vietovę gali pasiekti tik dienai baigiantis. Vadina­
si, reikėtų pataisyti šią nuostatą ir taikyti tokią pat kaip ir kitiems teisės
aktams nustatytą taisyklę.
Kitiems teisės aktams įsigalioti minėtame įstatyme dažniausiai numa­
toma kitos dienos po paskelbimo taisyklė. Pavyzdžiui, šio įstatymo 9 straips-
___________________
1
Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626.
164
Teisės aktai,nustatantys administracinę atsakomybę
nio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą
dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti
paskelbiami „Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta
vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Įstatymo ar kito teisės akto galiojimas pasibaigia: a) kai jis panaikina­
mas specialiu aktu; b) pakeičiamas kitu įstatymu ar kitokiu teisės aktu;
c) pasibaigus terminui (jeigu įstatyme ar kitame teisės akte toks buvo nu­
matytas) arba pasikeitus aplinkybėms ir sąlygoms, į kurias atsižvelgiant
šis teisės aktas buvo priimtas (pvz., pasibaigus epidemijai, jeigu teisės ak­
to galiojimas buvo siejamas tik su ja).
Norint tinkamai taikyti administracinę atsakomybę numatantį įstaty­
mą, labai svarbu nustatyti administracinės teisės pažeidimo padarymo lai­
ką. Tam reikia išsiaiškinti, koks pagal objektyviosios pusės požymius tei­
sės pažeidimas yra padarytas. Teisei priešingas veikas įprasta skirstyti į
paprastas ir sudėtines. Veika laikoma paprasta, kai ją sudaro vienas tam
tikras teisei priešingas veikimas (pvz., nustatyto greičio viršijimas) arba
neveikimas (neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą).
Administracinės teisės pažeidimas yra sudėtinis, kai jis susideda iš ke­
lių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu
laiko atžvilgiu. Galima išskirti tokius sudėtinius administracinės teisės pa­
žeidimus, susidedančius iš: 1) dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų; 2) al­
ternatyvių veiksmų; 3) pakartotinių veiksmų; 4) trunkamųjų veiksmų;
5) tęstinių veiksmų.
Trunkamasis nusižengimas yra veikimas arba neveikimas, po kurio il­
gą laiką nevykdoma teisinė pareiga. Dažniausiai trunkamasis nusižengi­
mas padaromas neveikimu (pvz., pajamų slėpimas, gyvenamosios vietos
nedeklaravimas ir pan.).
Tęstinis nusižengimas susideda iš keleto analogiškų veiksmų, kurie tu­
ri vieną tikslą ir jų visuma sudaro administracinės teisės pažeidimą, nors
kiekvienas veiksmas yra savarankiškas teisės pažeidimas (pvz., buhalteri­
nės apskaitos taisyklių pažeidinėjimas).
Taip pat svarbu, ar konstatuoti teisės pažeidimą pakanka pačio veiks­
mų fakto, ar reikia ir veikos sukeltų padarinių (plačiau apie tai bus kalba­
ma analizuojant teisės pažeidimo objektyviąją pusę).
Taigi atsižvelgiant į veikos rūšį teisės pažeidimo padarymo laikas gali
būti fiksuojamas įvairiai. Tai:
1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga esant formaliajam nusi­
žengimui;
2) padarinių atsiradimo laikas esant materialiajam nusižengimui;
3) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veiką sudaro keli veiksmai;
4) veikos nutraukimo momentas esant trunkamajam nusižengimui;
165
 NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

5) paskutinio į nusižengimo sudėtį įeinančio veiksmo pabaiga esant

tęstiniam nusižengimui.
Ne mažiau svarbus taikyti administracinę atsakomybę yra ir įstatymo
galiojimo tam tikroje teritorijoje klausimas. Būtų lengviausia pasakyti,
kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai dėl administracinės III DALIS
atsakomybės galioja visoje valstybės teritorijoje. Tačiau teisinės ir geog­
rafinės šalies ribos nesutampa. Teisinės šalies ribos apibrėžiamos daug
plačiau. Tarptautinės teisės požiūriu Lietuvos teritoriją sudarytų:
FAKTINIS ADMINISTRACINĖS
1) žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sienų; ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
2) vidaus vandenys;
3) teritoriniai vandenys (12 jūrmylių pločio Baltijos jūros pakrančių
vandenys);
4) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos;
5) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos;
6) civiliai jūrų laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais ženklais, esan­
tys neutraliose teritorijose;
7) bet kur esantys karo laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais
ženklais;
8) Lietuvos ambasadų teritorija kitose šalyse.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte kiek kitaip apibūdinama įstatymų dėl atsakomy­
bės už administracinės teisės pažeidimus galiojimo teritorija. Jame pasa­
kyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmenys, padarę administracinius teisės
pažeidimus Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su
Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Projekte nustatyta, kad
jo specialiojoje dalyje numatytais atvejais atsako ir asmenys, kurie padarė
administracinius teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos ekonominėje zo­
noje Baltijos jūroje, taip pat atsako asmenys, administracinius teisės pažei­
dimus padarę ne Lietuvos valstybės teritorijoje, jei šio kodekso specialio­
joje dalyje numatyti padariniai kilo Lietuvos valstybės teritorijoje.
Taigi gali kilti klausimas, kurios šalies teisę pažeidė asmuo, atlikda­
mas teisei priešingą veiką buvęs orlaivyje ar traukinyje, kirtusiame kelių
šalių sienas. Dažni atvejai, kai skirtingose šalyse ta pati veika vertinama
pagal skirtingus įstatymus (vienur - administracinis nusižengimas, kitur -
nusikaltimas, vienur baudžiama griežtai, kitur - visai nėra teisės pažeidi­
mo). Tokias kolizines situacijas pasienio valstybės bando spręsti sudary­
damos tam tikras sutartis arba tai tenka daryti nusižengimą tiriantiems
pareigūnams.
Apie savivaldos institucijų ar aukštesniųjų administracinių vienetų (ap­
skričių) valdymo institucijų priimtus' teisės aktus pasakytina tik tiek, kad
jie galioja tik savivaldybės arba apskrities teritorijoje.

166
 5 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMAS

1. TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA, SUDĖTIES ELEMENTAI

IR TEISĖS PAŽEIDIMŲ RŪŠYS
Teisės pažeidimas - tai priešinga teisei, kalta fizinių ar juridinių asmenų
veika, kuria pažeidžiama tam tikra tvarka valstybėje, tam tikros teisinės
vertybės.
Veika yra išoriškai pasireiškiantis žmogaus elgesys. Jis gali pasireikšti
aktyviais veiksmais arba neveikimu (tam tikros pareigos nevykdymu).
Žmogaus mintys, įsitikinimai, pažiūros, kad ir kaip neigiamai būtų ver­
tinami visuomenės nuomonės, negali būti laikomi teisės pažeidimais, kol
jie nepasireiškia išoriškai ir nepažeidžia nustatytų teisinių draudimų.
Žmogaus teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti įtvirtinta Lietu­
vos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje: „Žmogui neturi būti kliu­
doma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas. Laisvė reikšti įsitikini­
mus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik
įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui,
privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai "1.
Tačiau Konstitucija įtvirtina ir tam tikrą suteiktoms teisėms įgyven­
dinti pareigų vykdymą, tam tikrą teisių ir pareigų pusiausvyrą. Konstitu­
cijos 28 straipsnyje nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudoda­
masis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių"2. Vadina­
si, pažeidus šį balansą, gali tekti patirti tam tikrų neigiamų padarinių -
įstatymų ar kitų teisės aktų suteiktos teisės apribojamos tiek, kiek buvo
atsisakyta vykdyti teises atitinkančias pareigas. Tai reiškia, kad tokiu at­
veju valstybės vardu bus taikomos teisinės atsakomybės priemonės. Lai­
kantis tokios koncepcijos, teisės pažeidimu suprantamas „asmens nau­
dojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas,
kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudoji­
mąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje" 3 .
___________________
1
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo lei­
dykla, 1993. P. 20.
2
Ten pat. P. 20.
3
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 344.

169
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Toks teisės pažeidimo apibrėžimas labai gerai parodo teisinės atsa­
komybės esmę ir turinį, teisinės atsakomybės santykio dalyvių teisinę
padėtį.
Norint traktuoti veiką kaip teisės pažeidimą ne visada pakanka vien
veikimo arba neveikimo. Įstatymo numatytais atvejais reikia ir žalingų
veikos padarinių bei priežastinio veiksmų ir jų sukeltų padarinių ryšio.
Padaręs teisės draudžiamus veiksmus arba neįvykdęs teisės nustatytų
pareigų asmuo gali būti baudžiamas tik tada, kai šie veiksmai atlikti są­
moningai, išreiškia asmens valią.
Taigi svarbiausi dalykai, kurie parodo teisės pažeidimo esmę, yra vei­
kos pavojingumas ir priešingumas teisei. Teisėkūroje šie du aspektai turi
būti labai gerai įsisamoninti. Įstatymų leidėjas turi greitai reaguoti į tam
tikrų neigiamų reiškinių pavojingumą visuomenei ir imtis saugoti visuoti­
nę tvarką visomis, tarp jų ir teisinės atsakomybės priemonėmis. Tam tikra
veika, netekusi pavojingumo visuomenei, turėtų būti kuo greičiau pašalin­
ta kaip persekiojama galiojančios teisės sistemos teisinių sankcijų. Tačiau
dažni atvejai, kai ne viskas, kas draudžiama įstatymo, objektyviai yra pavo­
jinga visuomenei. Tada atsiranda pagrindas teisiniam nihilizmui, žmonės
praranda pasitikėjimą teise, degraduoja tokias teisės normas turintys tai­
kyti pareigūnai. Tokios situacijos pavyzdys galėtų būti grupės asmenų nu­
teisimas už naminio alaus gamybą 2000 m. pabaigoje - 2001 m. pradžio­
je. Sukėlus triukšmą spaudoje kalčiausi liko galiojančią Baudžiamojo
kodekso normą taikę teisėjai, o ne ją sukūrę ir priėmę asmenys!
Galimas ir atvirkščias dalykas - ne viskas, kas pavojinga visuomenei,
draudžiama teisės normomis. Pavyzdžiui, ilgą laiką niekaip nepavyko nu­
statyti tinkamos šunų laikymo ir vedžiojimo tvarkos, nors nuolat nuo šių
naminių gyvūnų nukenčia žmonės, ypač vaikai, neišvengiama ir mirtino
apkandžiojimo. Tai akivaizdžiai kelianti pavojų visuomenei problema, ku­
rią spręsti teisinėmis priemonėmis imta tik po to, kai 2001 m. pradžioje
žmogus panaudojo teisėtai laikomą ginklą prieš jį užpuolusį šunį, buvusį
su savo šeimininku parke, kuriame apskritai draudžiama vedžioti šunis.
Teisės pažeidimai identifikuojami nustačius tam tikrus jų požymius.
Vieni šių požymių yra neesminiai, tik suteikiantys papildomą informaci­
ją, kiti požymiai būtinai turi būti konstatuoti, norint vieną ar kitą veiką
traktuoti kaip vienos ar kitos rūšies teisės pažeidimą. Vieni požymiai yra
pastebimi kaip veikos išorinis pasireiškimas, kiti apibūdina patį veiką pa­
dariusį asmenį, jo psichinį santykį su daroma veika, jos padarinių suvoki­
mą. Pagal tai visi teisės pažeidimo požymiai gali būti grupuojami į tam
tikras grupes, sudarančias teisės pažeidimo sudėties elementus. Skiriami
šie bet kokio teisės pažeidimo sudėties elementai: 1) objektas; 2) objek­
tyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė.
170
Administracinės teisės pažeidimas
Visi teisės pažeidimai gali būti skirstomi į šešias savarankiškas rūšis:
nusikaltimus, konstitucinius deliktus, administracinės teisės pažeidimus,
tarnybinius nusižengimus, drausmines pražangas ir civilinės teisės delik­
tus. Norint kurią nors veiką traktuoti kaip vieną iš čia paminėtų teisės
pažeidimų, t. y. vertinti ją kaip teisei priešingą pavojingą visuomenei vei­
ką, būtina nustatyti visus išvardytus tipiškiausius, esminius objektyvius ir
subjektyvius veikos požymius.
Už kiekvieną pažeidimą kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rū­
šies teisinė atsakomybė - baudžiamoji, konstitucinė, administracinė, tar­
nybinė, drausminė ir civilinė. Kartu su tarnybine ir drausmine atsakomy­
be gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė.
2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA
Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė ad­
ministracinės teisės pažeidimus. Tai yra antrasis - faktinis administraci­
nės atsakomybės pagrindas.
Administracinės teisės pažeidimo sąvokos apibrėžimas, jo pagrindi­
nių požymių nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę:
tinkamai nustačius administracinės teisės pažeidimo požymius, galima
teisingai jį juridiškai kvalifikuoti, atriboti nuo nusikaltimo ir kitų rūšių
teisės pažeidimų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse šios rūšies teisės pažeidi­
mas vadinamas administraciniu teisės pažeidimu.
Manytume, kad toks teisės pažeidimo apibūdinimas yra ydingas. Mi­
nėta, vienas pagrindas atsirasti teisinei atsakomybei yra veikos priešingu­
mas teisei, arba, kitaip tariant, padarymas teisės normoje uždraustų veiks­
mų arba neatlikimas toje pat normoje nustatytų įpareigojimų. Vadinasi,
teisinė atsakomybė atsiranda už teisės pažeidimą.
Teisės pažeidimus priimta skirstyti inter alia pagal teisės, kurios nor­
mos pažeistos, šakas: pavyzdžiui, darbo teisės normų pažeidimas (draus­
minis nusižengimas), baudžiamosios teisės normų uždraustų veikų pada­
rymas (nusikaltimas), konstitucinės teisės pažeidimas ir t.t.. Vadinasi,
logiškiau sakyti administracinės teisės pažeidimas1.
___________________
1
Beje, pirmasis šios rūšies teisės pažeidimo sąvoką pradėjo vartoti Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, ši teisinė kategorija pavartota šiose kasacinėse
nutartyse: 1997 m. balandžio mėn. 2 d. nutartyje byloje Gintas Stonkus v. Alytaus
miesto ir rajono policijos komisariatas (civ. byla Nr. 3K-329/1997, kategorija 20);
1996 m. kovo 28 d. nutartyje byloje Virginijus Gžimaila v. Akmenės PK Kelių policija
(civ. byla 3K-758/1996, kategorija 20); 1996 m. balandžio 12 d. nutartyje byloje pagal
Antano Geležiūno skundą Nr. 3K-677/1996 (kategorija 20); 1996 m. balandžio mėn.
171
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

Administracinės teisės pažeidimai yra savarankiška teisės pažeidimų

dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų kartoti¬
rūšis, todėl jiems būdingi tiek apskritai teisės pažeidimo, tiek specifiniai
numas ir panašiai.
požymiai, padedantys jį geriau identifikuoti.
Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. vasario 14 d.
Galima nurodyti tokius administracinės teisės pažeidimo požymius.
nutartyje pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn <...> gali būti trau­
Tai: a) išoriškai pasireiškianti veika (veikimas arba neveikimas); b) visuo­
kiama ne už bet kokį mokesčių mokėjimo taisyklių pažeidimą, o tik už
menei pavojinga veika; c) priešinga teisei veika; d) kalto asmens padary­
tokį, kuris yra pavojingas ir kuriuo kėsinamasi į įstatymo saugomus teisi­
ta veika; e) veika, už kurią taikomos administracinės nuobaudos.
nius gėrius 1 .
Šie administracinės teisės pažeidimo požymiai įtvirtinti ir Administ­
Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą visuomenei veikimą
racinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje: „Administraciniu teisės
ar neveikimą draudžia įstatymas ar kitoks teisės aktas (pvz., priimtas sa­
pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar ne­
vivaldybės institucijų). Veika gali būti priešinga teisei tiek tada, kai nesi­
atsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba
laikoma teisės aktų nustatytų draudimų, tiek ir kai nevykdomi administ­
viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo
racinės teisės normų nustatyti teisiniai paliepimai.
tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administ­
racinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jei­ Teisės pažeidimu bus traktuojamas tik toks teisės normų paliepimų
gu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtrau­ ar draudimų nesilaikymas, kuris padarytas kaltai, t. y. tyčia arba neat­
kia baudžiamosios atsakomybės." sargiai. Nebus administracinės teisės pažeidimu toks asmens poelgis,
kuris buvo padarytas nepakaltinamo asmens jam negalint suprasti savo
Kiek kitaip administracinės teisės pažeidimas apibūdintas Teisingu­
veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichikos ligos, laikino
mo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso
psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės bū­
2004 m. projekte: administracinis teisės pažeidimas yra šio kodekso už­
senos (ATPK 19 str.).
drausta veika (veikimas arba neveikimas), už kurią numatyta administra­
cinė nuobauda. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numaty­ Tam tikrų diskusijų kyla kalbant apie juridinių asmenų atsakomybę.
tus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu šie pažeidimai pagal galiojančius Štai rusų teisininkas D. Bachrachas 2 , rašydamas apie įmonių administra­
įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. cinę atsakomybę, skiria administracinę atsakomybę esant kaltei ir jos ne­
sant. Teigiama, kad fiziniai asmenys atsako tik esant kaltei, o organizaci­
Dabar apie kiekvieną iš šių požymių atskirai.
jos - nepriklausomai nuo kaltės. Taigi subjektai, taikantys atsakomybę,
Veika - tai išoriškai pasireiškiantis ir dažnai tam tikrų padarinių suke­
neprivalą įrodinėti įmonės kaltės. Užtenka teisės pažeidimo fakto. Tai
liantis valingas žmogaus elgesys. Ji padaroma veikimu arba neveikimu.
vadinama objektyviu pakaltinamumu.
Dauguma administracinės teisės pažeidimų yra padaromi aktyviais veiks­
Lietuvos teismų praktika formuojasi kita linkme. Minėta, Administ­
mais. Yra ir tokių nusižengimų, kurie gali būti padaromi ir aktyviais veiks­
racinių teisės pažeidimų kodekso dar nėra numatyta, kad administraci­
mais, ir neveikimu. Tai dažniausiai įvairių taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui,
nėn atsakomybės gali būti traukiamos įmonės, tačiau tokia galimybė nu­
transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, ir kita.
matyta daugelyje kitų įstatymų. Juose tokie klausimai kaip kaltė
Pavojingumas visuomenei pasireiškia tuo, kad administracinės teisės
neapibrėžiami.
pažeidimu kėsinamasi į tam tikrą visuomenėje nustatytą tvarką, tam tik­
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs keletą kasacinių nutarčių,
ras teisines vertybes, joms padaroma tam tikra žala.
kuriose formuluojama doktrina, kad ekonominės sankcijos savo esme yra
Įvairios teisinės vertybės yra kėsinimosi objektas. Tačiau veikos pavo­
administracinės nuobaudos. Todėl, taikant tokią nuobaudą, turi būti laiko­
jingumą dažnai lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos
masi visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsa­
požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir
komybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, pada-
___________________
___________________
15 d. nutartyje byloje pagal Dainiaus Kuliešos skundą Nr. 3K-161/1996 (kategori­ 1
ja 20); 1996 m. balandžio 22 d. nutartyje byloje pagal pareiškėjų Gedimino Butkaus ir Administracinė byla Nr. 291-03 G. Mazurka v Kauno apskrities VMIII Administ­
UAB „Mimeta" skundą Nr. 3K-171/1996 (kategorija 22); 1996 m. birželio 10 d. nutar­ racinių teismų praktika Nr 4 Vilnius: Teisinės informacijos centras 2004. R 71-74.
tyje byloje pagal S. Garšanikovo skundą Nr. 3K-944/1996 (kategorija 20) ir kt.

172
173
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
rinius ir t.t.1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje dėl Kon­
kurencijos tarybos nutarimo vienareikšmiškai pasisakė, kad negalima taiky­
ti administracinės atsakomybės įmonei be kaltės. Tačiau kokios pozicijos lai­
kysis administraciniai teismai, dabar nagrinėjantys tokias pačias bylas, dar
galutinai pasakyti negalima, nes taip aiškiai suformuluotos juridinių asme­
nų kaltės doktrinos jų priimamuose nutartyse iki šiol nebuvo išdėstyta2.
Administracinių nuobaudų taikymas reiškia, kad padariusiam ad­
ministracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui skiriamos įstatymų nu­
matytos administracinės prievartos priemonės - administracinės nuo­
baudos.
Kitaip negu baudžiamosios teisės moksle, kur, galima sakyti, išsamiai
išnagrinėta nusikaltimo sudėtis, administracinės teisės pažeidimo anali­
zei skirta nepakankamai dėmesio.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nėra gausu bylų, kuriose
būtų pasisakyta administracinės teisės pažeidimo klausimu. 1984 m. va­
sario 21 d. buvo išnagrinėtas jau minėtas turko Abdulbaki Oztūrko, gyve­
nančio Vokietijoje, skundas prieš Vokietijos valstybę. Ginčas kilo dėl ke­
lių eismo taisyklių pažeidėjo įpareigojimo apmokėti vertėjo teisme patirtas
išlaidas. Šioje byloje teismas pasisakė daug plačiau - administracinės tei­
sės pažeidimo ir baudžiamojo nusikaltimo santykio klausimu. Iš bylos
matyti, kad pagal Vokietijos teisę veiksmas, inkriminuotas Abdulbaki
Oztūrkui, buvo administracinio pobūdžio. Teismas pabrėžė, kad Vokieti­
joje nėra griežtos ribos tarp baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų
ir kad valstybės atsakovės pateikti argumentai dėl veikos rūšinio priklau­
somumo yra tik sąlyginiai, t. y. teismas pats vertina, kokios rūšies teisės
pažeidimas padarytas.
Teismas išaiškino, kad svariausias vertinimo elementas yra nusižengi­
mo prigimtis, nagrinėjama kartu su tam tikra sankcija. Teismas taip pat
konstatavo, kad įprasta terminų reikšme baudžiamosios teisės pobūdžio
yra tie pažeidimai, kuriuos padariusieji gali būti nubausti bausmėmis, tu-
___________________
1
Jau minėtos 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo
UAB „Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutar­
tis Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" dėl Vilniaus m. valstybinės
mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-50/99
byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekci­
jos sprendimo.
2
Pažymėtina, kad pastaruoju metu ir administraciniuose teismuose, nors ir ne­
drąsiai, imta pasisakyti šiuo klausimu. Minėta, kad Vyriausiojo administracinio teis­
mo 2003 m. sausio 3 d. nutartyje pabrėžta, jog ekonominė sankcija pagal Mokesčių
administravimo įstatymą gali būti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsako­
mybės sąlygoms, įskaitant ir kaltę // Adm. byla Nr. A3-88-03 V. Balčius v. VMI.
174
Administracinės teisės pažeidimas
rinčiomis „nukreipiantį poveikį" ir kurios paprastai numato laisvės at­
ėmimą ar baudą. Abdulbaki Oztūrko nusižengimą teismas traktavo kaip
atitinkantį Konvencijos 6 straipsnio numatytą baudžiamojo pobūdžio nu­
sižengimą. Teismas pripažino, jog kalbama apie lengvą nusižengimą, bet
nėra pagrindo manyti, kad baudžiamasis nusižengimas pagal konvenciją
būtinai implikuoja tam tikrą sunkumo laipsnį. Teismas pabrėžė, kad būtų
nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio objektu ir tikslu leisti valsty­
bei išimti iš šio teksto veikimo srities visą pažeidimų kategoriją vien dėl
to, kad jie laikomi lengvais.
Taigi iš tokio Europos žmogaus teisių teismo padaryto administraci­
nės teisės pažeidimo sąvokos traktavimo galima prieiti išvadą, kad kiekvie­
nas nusižengimas, baudžiamas bauda ar laisvės atėmimu (taigi ir admi­
nistraciniu areštu), prilyginamas baudžiamajam nusikaltimui 1 . Jo
sunkumo, pavojingumo visuomenei laipsnis neturi reikšmės. Tam tikras
skirstymas į rūšis (administracinės teisės pažeidimus, kriminalinius nusi­
žengimus, nusikaltimus) yra valstybės vidaus reikalas. Kita vertus, teis­
mas, interpretuodamas Konvenciją, daro išvadą, kad skirti nuobaudas
(bausmes) už tokius nusižengimus gali ne tik teismas, jeigu tik numato­
ma galimybė tokį nutarimą apskųsti ir patikrinti jo teisėtumą teisme2.
3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ ATRIBOJIMAS
NUO KITŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ RŪŠIŲ
Minėta, visus teisės pažeidimus pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą
galima skirstyti į nusikaltimus, konstitucinius, administracinius, tarnybos,
drausminius nusižengimus ir civilinius deliktus. Norint taikyti administ­
racinę atsakomybę nenusižengiant jos principams, būtina tinkamai juri­
diškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir taikyti pažeidėjams poveikio prie­
mones. Todėl svarbu atriboti teisės pažeidimų rūšis viena nuo kitos.
Atribojimo kriterijai gali būti įvairūs. Viena vertus, teisės pažeidimus vie­
nus nuo kitų galima atriboti pagal teisės pažeidimo sudėties elementų
požymius, galimas ir kitoks kriterijų sąrašas. Teisės pažeidimų vienų nuo
kitų atribojimas galimas ir šiais kriterijais: 1) pavojingumo visuomenei
laipsniu ir pobūdžiu; 2) priešingumu teisei; 3) teisiniais padariniais.
Nusikaltimas, konstitucinis, administracinis nusižengimas, civilinis de-
liktas, tarnybinis, drausminis nusižengimai - visi jie yra daugiau ar ma-
___________________
1
Nors teismas šiuo klausimu nėra iki galo nuoseklus: žr., pvz., Ravnsborg case.
Judgement of 23 March 1994. Series A. 283-A. pastr. 35; Putz case. Judgement of
22 February 1996. Reports 1996-1, Vol. 4. pastr. 37.
2
Plačiau apie tai: V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vil­
nius: Pradai, 1997. P. 330-331.
175

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
žiau pavojingos veikos. Jomis pažeidžiamos tam tikros teisinės verty­
bės. Tačiau administracinis nusižengimas, civilinis deliktas, drausminis
nusižengimas yra mažiau pavojingi už nusikaltimus, dažniausiai ir pa­
dariniai būna skirtingi.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
IR NUSIKALTIMO SKIRTYBĖS
Administracinės teisės pažeidimai ir nusikaltimai dažnai turi daug pana­
šių požymių ir daugiausiai klausimų kvalifikuojant veiką kyla dėl to, kuris
kodeksas - Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamasis - nustato
atsakomybės už ją priemones. Tačiau vienu metu negali būti taip, kad
veika būtų kvalifikuojama pagal abu kodeksus. Todėl kvalifikuojant vei­
ką labai svarbu žinoti, kaip atskirti nusikaltimą nuo administracinio nusi­
žengimo.
Minėta, kad vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių atskirti šias tei­
sės pažeidimų rūšis, yra skirtingas jų pavojingumo visuomenei laipsnis.
Nusikaltimas pavojingesnis visuomenei, administracinės teisės pažeidi­
mas - mažiau pavojingas. Kokios pavojingos visuomenei veikos yra pri­
pažįstamos nusikaltimais arba baudžiamaisiais nusižengimais, nustato
Baudžiamasis kodeksas.
Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse nu­
sikaltimo sąvoka gana paprasta: „Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame ko­
dekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta lais­
vės atėmimo bausmė."
Kadangi už nusikaltimus skiriama ne tik laisvės atėmimo bausmė, jo
sąvoka nebūtų visa apimanti, nepateikus baudžiamojo nusižengimo api­
brėžimo: Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse už­
drausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusi­
jusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje administraci­
nio nusižengimo sąvoka suformuluota šitaip: „Administraciniu teisės pa­
žeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba ne­
atsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba
viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo
tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę."
Kaip matome, šiame apibrėžime nieko nepasakyta apie administraci­
nio nusižengimo pavojingumą visuomenei. Tačiau analizuojant Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnį ir jame numatytas administ­
racinės atsakomybės priemonėmis ginamas teisines vertybes akivaizdu,
kad administracinės teisės pažeidimas taip pat yra pavojingas visuome­
nei. Minėtame straipsnyje sakoma, kad administracinės teisės pažeidimu
176
Administracinės teisės pažeidimas
„kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, teises ir laisves, į
nustatytą valdymo tvarką". Tai yra teisinės vertybės, saugomos administ­
racinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kėsinimasis į jas yra
pavojingiausi nepagarbos teisės normų nustatytai tvarkai pasireiškimai.
Ydinga šioje normoje yra kitkas - administracinės atsakomybės priemo­
nėmis saugomų vertybių hierarchija. Minimas sąrašas turi prasidėti žmo­
gaus teisių ir laisvių prioriteto pabrėžimu. Šią klaidą bandoma taisyti
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte, kuriame pasakyta, kad šio kodekso paskirtis
yra administracinės teisės priemonėmis ginti žmogaus teises bei laisves,
visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių teisės pažeidimų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio antrojoje da­
lyje nustatomas ir pagrindinis skiriamasis požymis: „Administracinė at­
sakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei­
gu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia
baudžiamosios atsakomybės."
Šios Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos taip pat gali­
ma įžvelgti tam tikrą ydingumą. Bendra teisinės atsakomybės taisyklė yra
ta, kad švelnesnė atsakomybė turi prioritetą prieš griežtesnę (pvz., švel­
ninantis atsakomybę įstatymas visada galioja atgal). Vadinasi, jeigu kyla
Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų kolizija, pagal
bendruosius teisės principus turėtų būti taikoma Administracinių teisės
pažeidimų kodekso numatyta atsakomybės priemonė. Deja, Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis formuluoja atvirkštinę nuo­
statą. Tokia taisyklė išlieka ir jau minėtame kodekso projekte.
Beje, Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 21 d. nutarty­
je pabrėžė, kad administracinės nuobaudos paskyrimas nėra aplinkybė,
daranti baudžiamąją bylą negalimą. Baudžiamosios bylos iškėlimas lemia
administracinės teisės pažeidimo bylos negalimumą, tačiau administraci­
nė byla nėra kliūtis iškelti baudžiamąją bylą1.
Taigi, gretinant minėtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso
nuostatas su Baudžiamojo kodekso, ypač naujojo, normomis, akivaizdi
viena išvada - pagrindinį skirtumą lemia pavojingumo visuomenei laipsnis.
Gretinant nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, artimus ob­
jektyviosios pusės požymiais, takoskyrą tarp jų galima rasti pagal tam tik­
rus požymius:
1) pagal teisės pažeidimo padarinius (pvz., ATPK 127 straipsnyje nu­
statyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį
___________________
1
Administracinė byla Nr. 148-03 D. Sadonis v. Kauno kelių policija // Administraci­
nių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 74-76.
177
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
lengvą kūno sužalojimą. Jeigu tokių taisyklių pažeidimu buvo ne­
sunkiai ar sunkiai sutrikdyta sveikata, bus taikoma baudžiamoji at­
sakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį). Kartais bau­
džiamajai atsakomybei taikyti pakanka grėsmės atsirasti sunkių
padarinių (pvz., pažeidus žmonių saugos darbe taisyklių reikalavi­
mus - Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. ir Baudžia­
mojo kodekso 176 str.);
2) pagal padarytą materialinę žalą (pvz., smulkusis, t. y. iki vieno MGL
dydžio sumos, svetimo turto pagrobimas (be sunkinančių aplinky­
bių) bus administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje. Pagrobus didesnės vertės
turtą bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta Baudžiamo­
jo kodekso 178 str.);
3) pagal teisės pažeidimo padarymo būdą, įrankius, priemones (pvz.,
ATPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta atsakomybė už
medžioklės taisyklių pažeidimą. Tačiau už neteisėtą medžiojimą
draudžiamomis priemonėmis bus baudžiama pagal Baudžiamojo ko­
dekso 272 straipsnį).
Pagal priešingumo teisei požymį administraciniai nusižengimai skiriasi
nuo nusikaltimų tuo, kad jie numatyti administracinę atsakomybę nusta­
tančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nusikaltimai numatyti
tiktai Baudžiamajame kodekse.
Dar vienas skiriamasis bruožas - teisiniai padariniai. Padarius nu­
sikaltimą, skiriama pati griežčiausia valstybės prievartos priemonė -
kriminalinė bausmė. Padariusiam administracinės teisės pažeidimą kalti­
ninkui gali būti skiriamas įspėjimas, bauda, administracinis areštas iki
30 parų, specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas, nušalinimas
nuo darbo (pareigų). Baudžiamojoje teisėje nuteisimas sukelia ir tam
tikrų neigiamų padarinių atlikus bausmę - teistumą. Administracinė
nuobauda tokių padarinių nesukelia. Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 36 straipsnyje tik nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo
paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasi­
baigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinės teisės pa­
žeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.
Taigi tam tikras baustumas pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­
deksą išlieka vienus metus nuo nuobaudos vykdymo pabaigos (pvz., nuo
baudos sumokėjimo dienos, teisės atėmimo termino pabaigos ir pan.),
tačiau tai visai kitas teisinis režimas negu esant teistumui.
178
Administracinės teisės pažeidimas
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
IR DRAUSMINIO NUSIŽENGIMO SKIRTYBĖS
Drausminis nusižengimas - tai priešinga teisei veika, kurią padarė dar­
buotojas pažeisdamas vidaus darbo tvarką. Šią vidaus darbo tvarką daž­
niausiai nustato įstaigos, įmonės, organizacijos vidaus darbo tvarkos tai­
syklės ir kiti darbo teisės aktai. Drausminio nusižengimo subjektas yra
asmuo, susietas su darbdaviu darbo sutartimi.
Administracinės teisės pažeidimas yra daugiausia valstybinio valdy­
mo srities teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Administracinio nusižen­
gimo subjektas gali būti kiekvienas asmuo, nesusietas su taikančiuoju at­
sakomybę jokiais darbo ar tarnybos santykiais.
Kai kada padaryta veika gali būti tiek administracinės teisės pažeidi­
mas, tiek drausminis nusižengimas. Tai yra vadinamieji mišrūs teisės pa­
žeidimai. Jų pavyzdžiais gali būti darbo apsaugos, saugumo technikos,
priešgaisrinės apsaugos, atmosferos oro apsaugos taisyklių ir kiti teisės
pažeidimai.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
IR TARNYBINIO NUSIŽENGIMO SKIRTYBĖS
Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo jam pavestų tarnybos
pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kitaip nei administraci­
nio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo subjektas visada yra susietas
tarnybinio pavaldumo santykiais su skiriančiuoju nuobaudą.
Galimas ir toks atvejis, kai, pavyzdžiui, policijos pareigūnas, apsvai­
gęs nuo alkoholio vairuojantis transporto priemonę, Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nubaudžia­
mas administracine nuobauda, o atitinkamos policijos įstaigos vadovas,
sužinojęs apie padarytą teisės pažeidimą, atleidžia jį už pareigūno vardo
pažeminimą (diskreditavimą). Šiuo atveju gali susidaryti įspūdis, kad as­
muo du kartus baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą.
Tačiau tokia nuomonė būtų klaidinga. Tai yra visiškai skirtingi teisės
pažeidimai, kadangi pirmuoju atveju pažeidžiama nustatyta saugaus eis­
mo keliais tvarka (taikoma administracinė atsakomybė), o antruoju -
nepriekaištingas policijos pareigūno tarnybos pareigų atlikimas1 (taiko­
ma tarnybinė atsakomybė).
Paskyrus tarnybinę nuobaudą taip pat atsiranda tam tikrų padarinių,
turinčių reikšmės tolesnei tarnybos eigai. Pavyzdžiui, iš Valstybės tarny-
___________________
1
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius
nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios
ar administracinės atsakomybės taikymą.
179
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
bos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatos galima padaryti išvadą, kad
tarnybinė nuobauda, kaip ir administracinė, tam tikrus padarinius suke­
lia vienus metus nuo jos paskyrimo.
Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą jis
negali būti priimamas į valstybės tarnybą trejus metus nuo atleidimo dienos.
Tai reiškia, kad šioje teisinėje situacijoje tarnybinė nuobauda galioja
trejus metus.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SKIRTUMAI
NUO CIVILINĖS TEISĖS DELIKTO
Civilinės teisės deliktu pažeidžiamos turtinės kitų asmenų teisės, o civili­
nių įstatymų numatytais atvejai - ir kitos, neturtinės, bet neatskiriamai su
asmeniu susijusios vertybės: žmogaus garbė, orumas.
Administracinių nusižengimų ir civilinės teisės deliktų esminė skirty­
bė yra ir ta, kad dažniausiai sankcijos už civilinį deliktą paskirtis yra at­
kurti pažeistas turtines teises. Taigi ji yra kompensacinio pobūdžio. Tuo
tarpu administracinė nuobauda nesiejama su konkretaus asmens pažeis­
tų teisių atkūrimu. Dažniausiai to ir neįmanoma padaryti. Nors pažeidė­
jas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, jeigu nusižengimu pada­
ryta žala, ji atlyginama arba nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo
bylą (šalia nubaudimo), arba atskirai civilinio proceso tvarka. Minėta, už
administracinės teisės pažeidimą skiriama viena iš administracinių nuo­
baudų, o padariusiajam civilinį deliktą atsiranda pareiga atlyginti pada­
rytus nuostolius, skiriama bauda, delspinigiai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, administracinės teisės pa­
žeidimas, drausminis nusižengimas ar civilinės teisės pažeidimas skiriasi dar
ir atsakomybės subjektais. Už nusikaltimo padarymą atsako tik tas asmuo,
kuris pats padarė konkrečią veiką. Tuo tarpu už administracinės ar civilinės
teisės pažeidimo padarymą tam tikrais atvejais gali būti taikoma atsakomybė
asmenims, kurie patys tokio pažeidimo nepadarė. Pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 13 straipsnio antrąją dalį už kai kuriuos nepilnamečių
nuo 14 metų iki 16 metų padarytus administracinius nusižengimus baudžia­
mi jų tėvai arba globėjai (rūpintojai). Panašiai yra ir civilinėje teisėje.
180
6 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIS
1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
SUDĖTIES APIBUDINIMAS
Teisės pažeidimo sudėties sąvoka atsirado baudžiamosios teisės srityje
kaip nusikaltimo sudėtis. Baudžiamosios teisės teorijoje ši sąvoka (lot. cor-
pus delicti) ilgą laiką turėjo tik procesinę reikšmę. XVI ir XVII amžiais
corpus delicti buvo suprantamas kaip visi pėdsakai, kuriuos nusikalstama
veika palieka išoriniame pasaulyje (auka, kraujo, kojų ir pan. pėdsakai).
Tik XVIII a. pabaigoje ši sąvoka buvo pradėta sieti su materialine teise.
Berods, tai daryti pirmieji pradėjo vokiečiai. Tačiau dar ilgą laiką šios
sąvokos apibrėžime dominavo jos procesinė kilmė, t. y. labiau buvo pa­
brėžiami išoriniai, objektyviosios pusės požymiai, mažiau dėmesio skiria­
ma subjektyviajai pusei 1 .
Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma įvairių požymių, ku­
riems esant veiką galima traktuoti kaip teisės pažeidimą.
Teisės pažeidimas, kaip realios tikrovės reiškinys, turi daugybę požy­
mių. Iš jų galima išskirti turinčius teisinę reikšmę požymius ir tokios
neturinčiuosius. Pirma grupė savo ruožtu gali būti padalyta į įeinan­
čiuosius į pažeidimo sudėtį ir neįeinančiuosius (atsakomybę lengvinan­
čios ir sunkinančios aplinkybės, aplinkybės, pašalinančios atsakomybę,
ir pan.).
Taigi nusižengimas - realios tikrovės faktas, o nusižengimo sudėtis -
loginė konstrukcija, teisinis pažeidimo suvokimas, apibūdinantis esmines
realių reiškinių (t. y. visuomenei pavojingų veikų) savybes. Įstatymų leidė­
jas nusižengimų požymių nekuria, o tik atrenka iš jų pačius esmingiausius,
pačius svarbiausius ir iš jų konstruoja nusižengimų sudėtis. Loginė kon­
strukcija įtvirtinama teisėje ir tampa privaloma norminio atsakomybės pa­
grindo dalimi. Normoje įtvirtintų sudėties požymių išvardijimas yra būti­
nas ir pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį
nusižengimą. Realiai egzistuojantis veiksmas tik tada bus traktuojamas kaip
nusižengimas, kai jame bus konstatuoti visi normoje išvardyti sudėties po­
žymiai. Nesant nors vieno, nebus ir viso nusižengimo apskritai.
___________________
1
Plačiau žr.: Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 141.
181
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Vadinasi, įstatyme sumodeliuota nusižengimo sudėtis yra sudedamoji
nusižengimo norminio, juridinio pagrindo dalis. O veikos, turinčios visus
sudėties požymius, padarymas yra faktinis pagrindas taikyti administra­
cinę atsakomybę. Kitaip tariant, jeigu asmuo padarė pažeidimą, turintį
visus sudėties požymius, vadinasi, yra faktinis pagrindas skirti administ­
racinę nuobaudą.
Nusižengimą apibūdina įvairūs požymiai. Visų pirma nusižengimas pa­
sireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedary­
mu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nusta­
tyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai.
Tačiau, minėta, nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio su­
vokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra
vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai.
Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižen­
gimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjek­
tyviąją pusę.
Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno
elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu
atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo. Tai yra svarbiausia nusižen­
gimo sudėties, kaip teisės instituto, reikšmė.
Labai svarbu yra tinkamas padarytos veikos teisinis vertinimas. Išsi­
aiškinus, kokius teisės pažeidimo požymius įstatymų leidėjas įtraukė į lo­
ginę Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios dalies kon­
krečios normos konstrukciją, ir nustačius, kad faktiškai padarytai veikai
būdingi tie patys požymiai, galima padaryti išvadą, jog nusižengimas kva-
lifikuotinas pagal šią teisės normą.
2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO OBJEKTAS, JO RŪŠYS
Teisės pažeidimo objektas yra tai, į ką kėsinamasi arba kas pažeidžiama
neteisėta veika. Senesnėje teisės literatūroje rasime, kad kėsinimosi ob­
jektas yra visuomeniniai santykiai, saugomi ir ginami kurios nors teisės
šakos (baudžiamosios, administracinės ir pan.) normų sankcijomis. Ta­
čiau tokia nuomonė kelia pagrįstų abejonių. Kokie, pavyzdžiui, visuome­
niniai santykiai pažeidžiami, jeigu vairuotojas nakties metu tuščiame greit­
kelyje viršija nustatytą greitį? Tiesiog vienas žmonių bendruomenės,
susiorganizavusios į valstybę, narių nesilaiko tam tikro susitarimo, tam
tikros tvarkos, įtvirtintos bendrai privalomoje taisyklėje, vadinamoje tei­
sės norma.
Todėl teisingesnė yra ta nuomonė, pagal kurią teisės pažeidimo objektas
yra teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios
182
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
vertybės (asmens ir jo teisių neliečiamumas, viešoji tvarka, politinė santvar­
ka) 1 , tam tikri teisiniai gėriai, priklausantys žmogui ar visai visuomenei2.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne tarp gėrio reikšmių yra ir šios: (1) kas
gera, dora; (2) turtas, gėrybė 3 , o žodis vertybė apibūdinamas kaip (1) ver­
tas, brangus daiktas, (2) vertė, vertingumas 4 . Nusikaltimu ar administra­
ciniu nusižengimu ir kėsinamasi į tam tikrus gėrius, į tam tikras vertybes,
kurios valstybėje saugomos teisės normų. Nusižengimo, nusikaltimo pa­
vojingumas tuo ir pasireiškia, kad teisės normomis įtvirtinamos tos verty­
bės, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti normalų ir saugų žmonių gyve­
nimą, tinkamą valstybės funkcionavimą ir panašiai.
Minėta, jeigu nėra bent vieno teisės pažeidimo sudėties elemento, ne­
galima padarytos veikos vertinti kaip teisės pažeidimo. Taigi nusižengi­
mo objektas yra būdingas kiekvienai visuomenei pavojingai ir priešingai
teisei veikai. Kitaip tariant, jeigu veika nėra nukreipta prieš administraci­
nio įstatymo ar kito teisės akto saugomą objektą, t. y. prieš vienas ar kitas
teisines vertybes, ji nebus administracinės teisės pažeidimas.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nusižengimu pažeidžiama teisės
norma. Tačiau pati teisės norma savaime jokios vertės neturi, joje tik įtvir­
tinamos, aprašomos tam tikros teisinės vertybės, kurias saugo administ­
racinę atsakomybę nustatantys įstatymai ar kiti teisės aktai.
Nusižengimo objektu negali būti laikomi ir materialaus pasaulio daik­
tai ar pats žmogus. Tai gali būti traktuojama kaip nusižengimo dalykas, o
ne objektas. Patys daiktai yra tik teisinės vertybės forma, patys savaime
neturintys jokios teisinės reikšmės. Pavyzdžiui, automobilis ar kitas daik­
tas jokios vertės teisiniu požiūriu neturi. Jo reikšmė susijusi su teisinėmis
vertybėmis „nuosavybė", „naudojimasis" ir panašiai. O teisės pažeidimo
dalyku dažniausiai laikomi fiziniai išorinio pasaulio daiktai, kuriems da­
rydamas poveikį pažeidėjas pažeidžia tam tikras teisines vertybes.
Administracinės teisės pažeidimo objektas visų pirma yra administra­
cinės teisės normose aprašytos, įtvirtintos teisinės vertybės, reikšmingos
įgyvendinant valstybinę valdžią, tenkinant žmonių poreikius šioje srityje,
užtikrinant tinkamą valstybės reikalų tvarkymą ir žmonių saugumą.
Greta to administracinės atsakomybės priemonėmis ginamos ir kitų
teisės šakų (konstitucinės, darbo, žemės, finansų teisės ir kt.) normų įtvir­
tintos teisinės vertybės.
___________________
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 346.
2
Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 155.
3
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklope­
dijų leidybos institutas, 2000. R 172.
4
Ten pat. R 924.
183
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinės atsakomybės priemonėmis ginamų vertybių sąrašą
galima rasti Administracinių teisės pažeidimų kodekse (9 str.), kituose
administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose. Tai - žmonių tei­
sės ir laisvės, viešoji tvarka, nuosavybė, nustatyta valdymo tvarka ir kita.
Ne kiekvienoje teisės normoje tiesiogiai aprašomi teisės pažeidimo
objekto požymiai. Kartais juos reikia nustatyti pagal normos vietą teisės
aktų sistemoje, pačios normos turinį. Tam skirtas ir teisės pažeidimo ob­
jekto skirstymas į rūšis.
Objektų klasifikacija svarbi ir kodifikuojant teisės normas, t. y. nusta­
tant konkrečios normos vietą kodifikuotame akte. Antra vertus, kai tokia
norma taikoma, suradus jos vietą sisteminiame akte, galima lengviau iden­
tifikuoti objektą, kartu tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Administracinių nusižengimų (kaip ir nusikaltimų) objektus įprasta
skirstyti į šias rūšis: a) bendrasis; b) rūšinis (specialusis); c) tiesioginis.
Bendrasis administracinės teisės pažeidimo objektas yra visos tos tei­
sinės vertybės, kurias saugo administracinės atsakomybės priemonės. Tos
teisinės vertybės iš esmės išvardytos Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 9 straipsnyje. Tai: 1) žmonių teisės ir laisvės; 2) nuosavybė; 3) vals­
tybinė, viešoji ir nustatyta valdymo tvarka.
Galima teigti, kad šių vertybių visuma ir yra bendrasis administracinio
nusižengimo objektas, nors šį sąrašą būtų galima labiau detalizuoti.
Rūšinis (specialusis) administracinės teisės pažeidimo objektas yra viena­
rūšių arba tapačių teisinių vertybių grupė, saugoma administracinės atsako­
mybės priemonėmis. Tokie rūšiniai objektai yra išvardyti Administracinių
teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, pagal juos sudaryta ir šios
kodekso dalies struktūra. Tai aplinkos apsauga, valdymo tvarka, nuosavy­
bė, viešoji tvarka ir kt. Pažymėtina, kad tiek Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 9 straipsnio konstrukcija, tiek Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso specialiosios dalies struktūra yra kritikuotina, kadangi nustato
totalitarinei valstybei būdingą vertybių hierarchiją - jas pradedama vardin­
ti ne nuo žmogaus neliečiamybės, ne nuo jo teisių ir laisvių apsaugos.
Dažni atvejai, kai kėsinamasi ne į vieną, o į kelis rūšinius objektus.
Pavyzdžiui, girtas asmuo teismo salėje posėdžio metu išplūsta teisėją. Ši
veika gali būti kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas), 178 straipsnį (girto pasi­
rodymas viešoje vietoje) ir 1861 straipsnį (nepagarba teismui). Rūšiniai
objektai šiais atvejais du: viešoji tvarka ir teisingumo vykdymas.
Tiesioginis objektas yra ta teisinė vertybė, kuri pažeidžiama konkrečia
veika. Minėtu nusižengimu, numatytu Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 1861 straipsnyje, kurio rūšinis objektas yra teisingumo vykdymas, gali
būti pažeidžiamos įvairios teisinės vertybės: nustatyta teismo posėdžio tvar­
ka, teisėjo garbė ir orumas, posėdžio dalyvių garbė ir orumas ir panašiai.
184
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Kvalifikuojant veiką visų pirma svarbu nustatyti rūšinį objektą arba,
kitaip tariant, susirasti atitinkamą Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso specialiosios dalies skirsnį. Tiesioginio objekto nustatymas yra la­
bai svarbus veiksmas tinkamai ir galutinai kvalifikuojant teisės pažeidimą
pagal konkrečią teisės normą, įtvirtintą tam tikrame įstatymo (ar savival­
dybės institucijos sprendimo) straipsnyje ar jo dalyje.
Tikslaus bendrojo, rūšinio ir tiesioginio objekto nustatymo reikšmę gerai
iliustruoja Vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta admi­
nistracinė byla, kurioje pareiškėjas buvo nubaustas bauda ir nusižengi­
mo įrankių konfiskavimu pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 85 straipsnio antrąją dalį už tai, kad su dviem nenustatytais
asmenimis dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, panaudojant graižtvinį
šautuvą1. Apygardos administracinis teismas bylą nutraukė nesant nu­
sižengimo įvykio motyvuodamas tuo, esą neįrodyta, kad pareiškėjas da­
lyvavo neteisėtoje medžioklėje, nes nenustatyti kiti medžioklėje daly­
vavę asmenys, kurių atžvilgiu yra sustabdyta baudžiamoji byla.
Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos
teismo nutarimą ir priėmė naują sprendimą palikti nepakeistą rajono
aplinkos apsaugos agentūros nutarimą. Antrosios instancijos teismas
tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju buvo pasikėsinta į
du objektus: visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei aplinkos apsau­
gą. Atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 234 straipsnį atsirasti
užtenka paties neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir pan.,
o kai tuo pat metu padaromi ir kiti veiksmai - medžioklė be leidimo,
atsakomybė atsiranda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 85 straipsnio antrąją dalį.
3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
OBJEKTYVIOJI PUSĖ IR JOS POŽYMIAI
Į administracinės teisės pažeidimo objektą kėsinamasi tam tikra veika
(veikimu arba neveikimu). Veika - tai nusižengimo požymiai, kurie pasi­
reiškia išoriškai. Tai gali būti aktyvūs veiksmai, pavyzdžiui, garsus rėkavi­
mas viešoje vietoje, arba nevykdymas teisinės pareigos - neatvykimas į
karo prievolininkų įskaitos įstaigą ir panašiai. Visi šie veiksmai, jeigu įsta­
tymų leidėjas juos pripažįsta pavojingais visuomenei ir baustinais admi­
nistracinėmis nuobaudomis, yra vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau iš­
samiai aprašyti teisės normoje.
Požymiai, apibūdinantys išorinį teisės pažeidimo pasireiškimą, suda­
ro kitą nusižengimo sudėties elementą - objektyviąją pusę.
___________________
1
Administracinė byla Nr. 2998-01/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 1.
Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 70-74.
185
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymiai: 1) pavojinga veika (vei­
kimas arba neveikimas); 2) padariniai; 3) priežastinis veikos ir jos padari­
nių ryšys; 4) veikos padarymo: a) būdas, b) vieta, c) laikas, d) priemonės.
Svarbiausias iš minėtų požymių yra pavojinga veika. Tokie teisės pa­
žeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriš­
kai konstatuotinus veiksmus (pvz., nustatyto greičio viršijimas) arba ne­
įvykdžius nustatytos pareigos (pvz., seniūnui laiku nepateikus vietinėms
karinėms įstaigoms šaukiamojo amžiaus jaunuolių sąrašų), vadinami for¬
maliaisiais. Jų padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsi­
radimu. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas yra pats veikimas arba
neveikimas.
Veikos padarinius reikia nustatyti tik tais atvejais, kai tai numatyta
konkrečioje teisės normoje. Pavyzdžiui, atsakomybė pagal Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio pirmąją dalį atsiranda tuo­
met, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų lengvą kū­
no sužalojimą. Tokie nusižengimai vadinami materialiaisiais.
Materialiųjų nusižengimų atveju reikės nustatyti priežastinį veikos ir
padarinių ryšį. Jeigu atliekantis administracinės teisės pažeidimo tyrimą
ar bylą nagrinėjantis pareigūnas (institucija) priežastinio veikos ir atsira­
dusių padarinių ryšio nenustatys, vadinasi, nebus objektyviosios pusės ir
tuo pačiu teisės pažeidimo apskritai. Pavyzdžiui, galima situacija, kai pa­
žeidus Kelių eismo taisykles (tarkime, viršijus saugų greitį) kitiems asme­
nims padarytas lengvas kūno sužalojimas gali ir nebūti šio pažeidimo pa­
darinys. Tokį sužalojimą gali lemti kito asmens veiksmai, paties
nukentėjusiojo tyčia ir panašiai. Tokiu atveju Kelių eismo taisyklių pažei­
dėjas atsakys tik už nustatyto greičio viršijimą (ATPK124 str.).
Automobilio vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad įvažiavo į sankryžą
degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobi­
liu, apgadino abi transporto priemones ir sužalojo antrojo automobilio
vairuotoją. Apygardos administracinis teismas Kelių policijos nutari­
mą panaikino ir pirmojo automobilio vairuotoją nubaudė tik už kitų
Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį transporto priemonės suga­
dinimą, o dėl įvažiavimo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo
signalui bylą nutraukė, kartu nutardamas įsiteisėjus šiam nutarimui per­
duoti Kelių policijai spręsti kitos vairuotojos nubaudimo už analogišką
pažeidimą klausimą, t. y. už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulė­
musį transporto priemonės sugadinimą. Vyriausiasis administracinis
teismas panaikino apygardos administracinio teismo nutarimą ir grąži­
no bylą nagrinėti teisme iš naujo. Antrosios instancijos teismas pabrė­
žė, kad autoįvykio metu pažeidus kelias Kelių eismo taisyklių normas
teismas privalo nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesioginė neigiamų
186
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
padarinių atsiradimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas dėl tų
pačių padarinių nustatė, kad abu eismo dalyviai pažeidė skirtingus Ke­
lių eismo taisyklių reikalavimus, ir abu vairuotojus pripažino kaltais
dėl autoįvykio kilimo, nepasisakydamas, kurio vairuotojo padarytas kon-
kretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginė šių padarinių
atsiradimo priežastis. Antrosios instancijos teismas konstatavo, kad apy­
gardos administracinis teismas nenustatė tiesioginio priežastinio eis­
mo dalyvių atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšio, todėl grąžino
bylą nagrinėti iš naujo1.
Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ge­
rokai daugiau nusižengimų sudėčių yra formaliosios. Tai daugiausia įvai­
rių taisyklių pažeidimai, nesukeliantys kokių nors materialių padarinių.
Minėta, kad taikant administracinę atsakomybę nenumatyti rengimo­
si ar pasikėsinimo padaryti pažeidimą institutai. Todėl, neatlikus visų veiks­
mų, kurie yra būtini, kad pažeidimas būtų laikomas baigtu, nebus pagrin­
do taikyti administracinę atsakomybę 2 .
Veikas galima skirstyti ne tik į formaliąsias ir materialiąsias. Dažnai
teisei priešingą veiką sudaro ne vienas veiksmas ar teisinio paliepimo ne­
vykdymas, o keli. Pagal tai veikos skirstomos į paprastas ir sudėtines.
Paprasta veika susideda iš vieno teisei priešingo veiksmo ar teisinės
pareigos nevykdymo. Tokia veika yra, pavyzdžiui, neteisėtas banko pa­
slapties atskleidimas (ATPK 1727 str.), transporto priemonės vairavimas
neturint teisės to daryti (ATPK 128 str.), policijos pareigūno teisėto nu­
rodymo nevykdymas (ATPK 187 str.) ir daugybė kitų.
Sudėtinė veika susideda iš kelių teisės normoje numatytų veiksmų. Šie
veiksmai teisės normose numatomi įvairiomis kombinacijomis. Tai gali
būti atskiri savarankiški veiksmai arba tam tikrą laiką trunkantis veiks­
mas ar (dažniausiai) teisinės pareigos nevykdymas. Pagal tai sudėtines
veikas įprasta skirstyti į šias rūšis:
1) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų. To­
kias veikas galima skirstyti dar į tris porūšius:
a) veikos, susidedančios iš dviejų ar daugiau savarankiškų veiksmų,
kuriuos visus reikia konstatuoti, norint juos traktuoti kaip admi­
nistracinės teisės pažeidimą. Tokios veikos pavyzdys yra Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 41 4 straipsnyje numatytas
darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidi-
___________________
1
Administracinė byla Nr. 1490/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 2.
Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 115-118.
2
Žr., pvz., administracinę bylą Nr. 456 8/2002 //Administracinių teismų prakti­
ka. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. R 99-101.
187
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
mas. Norint taikyti atsakomybę pagal šį straipsnį būtina nustaty­
ti, kad buvo pažeista ir darbo užmokesčio apskaičiavimo, ir mo­
kėjimo tvarka;
b) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų,
kurių tiek kiekvienas savarankiškai, tiek visi kartu yra tas pats
administracinės teisės pažeidimas. Tokios veikos pavyzdys yra
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 1 straipsnyje numa­
tytas savivaldybių institucijų kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų
protrūkiais ir epidemijomis sprendimų nevykdymas ar vykdymas
ne laiku. Atsakomybė galima tiek už priešepideminių priemo­
nių nevykdymą, tiek už šių priemonių įvykdymą ne laiku. Jeigu
bus konstatuota, kad tas pats asmuo vienų priemonių visai ne­
įvykdė, o kitas įvykdė ne laiku, vis tiek bus konstatuotas vienas
teisės pažeidimas;
c) teisės literatūroje dar skiriamos tęstinės veikos. Tęstinis admi­
nistracinės teisės pažeidimas yra tada, kai nusižengimas padaro­
mas keletu panašių neteisėtų veiksmų, kuriuos sieja vienas tiks­
las (pvz., ATPK 173 1 straipsnyje aptartas aplaidus buhalterinės
apskaitos tvarkymas). Tęstinis nusižengimas - tai keletas veikų,
kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęs­
tinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą
veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiks­
mus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nu­
stato teisės pažeidimo faktą;
2) veikos, padarytos pakartotinai. Minėta, kad viena iš atsakomybę už
administracinės teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių yra pakar­
totinis nusižengimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tačiau kartotinumas
gali būti ir veikos sudėties požymis. Toks nusižengimo objektyviosios
pusės požymis visada būna aprašytas atsakomybę nustatančioje tei­
sės normoje. Pakartotinės veikos pavyzdys gali būti Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytas tam tikrų Kelių
eismo taisyklių pažeidimas. Už pirmą šių taisyklių pažeidimą gali būti
skiriama tik bauda. Jeigu tos pačios taisyklės pažeidžiamos pakarto­
tinai ir paskirtų baudos balų suma už visus nusižengimus viršija įsta­
tymo nustatytą dydį, veika bus papildomai kvalifikuojama pagal mi­
nėtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį ir sankcija
bus griežtesnė - šalia baudos bus taikoma papildomoji nuobauda -
privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Veikos vertinimas kaip pakartotinės pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą ir pagal Baudžiamąjį kodeksą skiriasi. Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta (jau minėtame
ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kad pakartotinumas yra tada, kai:
188
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
a) padaryta dvi ar daugiau veikų;
b) kiekviena padaryta veika yra savarankiškas administracinės tei­
sės pažeidimas;
c) administracinės teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies. Pasak
Vyriausiojo administracinio teismo, vienarūšiais pažeidimais laiky­
tini nusižengimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose1;
d) buvo paskirta nuobauda už ankstesnę veiką (veikas);
e) naujas nusižengimas padarytas per metus po paskutinio teisės
pažeidimo padarymo.
Jeigu nėra bent vieno iš šių požymių, veikos negalima kvalifikuoti
kaip pakartotinės.
Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo
numatyta, kad esant įstatymo numatytoms sąlygoms, pakartotinu­
mas gali reikšti, jog už tuos pačius veiksmus bus taikoma baudžia­
moji atsakomybė. Pavyzdžiui, šio Baudžiamojo kodekso 210 straips­
nyje buvo numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė bus taikoma krašto
apsaugos tarnybos prievolininkui, vengiančiam karinės įskaitos, jei­
gu už tokią pat veiką jam anksčiau buvo pritaikytos dvi administraci­
nės nuobaudos. Tačiau naujajame Baudžiamajame kodekse nebėra
nusikaltimo sudėčių, kurių kvalifikuojamasis požymis būtų ankstes­
nis nubaudimas administracine nuobauda už tokią pat veiką. Admi­
nistracinių nuobaudų paskyrimas per tam tikrą laiką turi reikšmės
tik sprendžiant klausimą, pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo ter­
miną ar panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuospren­
džiu paskirtą bausmę (BK 75 str.) arba panaikinti lygtinį atleidimą
nuo laisvės atėmimo bausmės nepasibaigus terminui ar neatliktos
bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme (BK 77 str.);
3) trunkamosios veikos, kurios dažniausiai prasideda tam tikros teisi­
nės pareigos nevykdymu ir trunka, kol ją nutraukia pats pažeidė­
jas arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas. Pavyz­
džiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1634 straipsnyje
nustatyta atsakomybė už kasos aparato naudojimą be nustatyta
tvarka įregistruoto techninio paso ar kasos aparato žurnalo. Tei­
sės pažeidimas laikomas baigtu, pradėjus naudoti kasos aparatą
be atitinkamo įregistravimo ar žurnalo. Nusižengimas truks tol,
kol pats pažeidėjas įregistruos kasos aparatą ar užves žurnalą ar­
ba kol mokesčių inspekcijos pareigūnas nustatys pažeidimą ir iš­
kels administracinės teisės pažeidimo bylą. Toks administracinio
nusižengimo objektyviosios pusės požymių rūšies išskyrimas skir-
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­
racinis teismas, 2001. P. 323.
189
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
tas teisingai skaičiuoti terminus, per kuriuos gali būti taikoma at­
sakomybė (ATPK 35 str.).
Objektyviosios pusės požymiai būdas, vieta, laikas ir priemonės yra bū­
dingi kiekvienai veikai. Tačiau kvalifikuoti veiką jie turi reikšmės tik kai
tai tiesiogiai įvardyta teisės normoje.
Nusižengimo padarymo būdas yra visuomenei pavojingos veikos iš­
orinio pasireiškimo kokybinis požymis. Pavyzdžiui, įstatymo uždraustos
reklamos skelbimas yra administracinės teisės pažeidimas tik kai tai bus
padaryta visuomenės informavimo priemonėse (ATPK 2148 str. 1 d.).
Administracinės teisės pažeidimo padarymo vietos požymis parodo, kad
tie patys veiksmai, padaryti kitoje vietoje, nebūtų pavojingi visuomenei ir
baudžiami. Jeigu girtas asmuo neišeina iš namų ar kitos uždaros vietos ir
nepadaro kitokių pavojingų veiksmų, toks elgesys nesukels jokios teisinės
atsakomybės. Tačiau girto pasirodymas viešosiose vietose, esant kitiems
kvalifikuojamiesiems veikos požymiams, bus administracinės teisės pažeidi­
mas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnyje.
Nusižengimo padarymo laikas turi panašią reikšmę kaip ir vietos po­
žymis. Tie patys veiksmai, padaryti ne įstatymo nurodytu laiku, nesukels
administracinės atsakomybės. Pavyzdžiui, garsus dainavimas namuose die­
nos metu nebus nusižengimas. Tačiau toks elgesys gyvenamosiose patal­
pose, jei tai trikdo viešąją rimtį, nuo 22 valandos iki 6 valandos jau bus
administracinės teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 183 straipsnyje.
Įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidimu gali būti atitinkami
veiksmai, panaudojant tam tikras priemones. Pavyzdžiui, transporto prie­
monės su be leidimo įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais
garso signalais vairavimas bus administracinės teisės pažeidimas, nu­
matytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio penk­
tojoje dalyje.
Vienas iš objektyviosios pusės požymių yra ir vadinamasis kito asmens
požymis, t. y. buvimas asmens, kuris vienaip ar kitaip susietas su pažeidėju,
ir šis ryšys suponuoja atitinkamos veikos vertinimą kaip administracinės tei­
sės pažeidimą. Tai būtų, pavyzdžiui, perdavimas sulaikytiems, suimtiems as­
menims draudžiamų daiktų, pareigos auklėti vaikus nevykdymas ir panašiai.
4. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS
Dar vienas svarbus administracinės teisės pažeidimo sudėties elementas
yra subjektas. Tai asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus.
Svarbiausi subjekto požymiai išvardyti Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso 12-16 ir 19 straipsniuose. Juose išvardytos ir pagrindinės
subjektų grupės.
190
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius nu­
sižengimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys. Juridinių asmenų ad­
ministracinė atsakomybė pagal dabar galiojantį Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą nenumatyta.
Tačiau, minėta, pastaraisiais metais priimta nemažai įstatymų, kuriuose
numatyta ekonominių sankcijų, įskaitant baudas, skyrimas verslo subjek­
tams. Minėta, kad ekonominė sankcija yra ne kas kita, o administracinė
nuobauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegi­
ja, nagrinėdama skundą dėl uždarajai akcinei bendrovei paskirtos eko­
nominės sankcijos teisėtumo, 1999 m. kovo 17 d. kasacinėje nutartyje 1
pabrėžė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš mokesčių teisinių santykių,
t. y. iš santykių, kuriuos reguliuoja viešoji teisė. Kolegijos nuomone, Mo­
kesčių administravimo įstatymo 50 straipsnyje nustatytos baudos, taiko­
mos verslo subjektams už piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, yra ne
kas kita, o administracinė atsakomybė, taikoma juridiniams asmenims.
Tokią išvadą lemia teisės pažeidimo pobūdis (pažeidžiamos vienos iš vie­
šosios teisės šakų - mokesčių teisės normos), sankcijos pobūdis ir sankci­
jos taikymo tvarka.
Ta pati išvada buvo pakartota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civili­
nių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartyje 2 ir
2000 m. sausio 20 d. nutartyje3, kurios buvo priimtos bylose dėl individu­
alioms įmonėms paskirtų baudų už Mokesčių administravimo įstatymo
pažeidimus teisėtumo ir kita.
Kita logiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos doktri­
nos išvada būtų tokia: tiek minėtose nutartyse įvardytos akcinės ben­
drovės, tiek individualios įmonės yra tokie patys administracinės teisės
pažeidimų subjektai, kaip ir aptarti Administracinių teisės pažeidimų
kodekse.
Beje, bandymų atitinkamai papildyti Administracinių teisės pažeidi­
mų kodeksą ir nustatyti verslo subjektų administracinę atsakomybę jau
buvo. 2000 m. vasario 17 d. priimtas įstatymas, kuriuo patvirtintas didelis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų pake­
tas. Jis įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną. Pakeitimų projekte buvo siūlo-
___________________
1
Civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m.
VMI sprendimo.
2
Civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. VMI
sprendimo.
3
Civ. b. Nr. 3K-7-204/00 pagal M. Lisausko individualios įmonės „Rolis" skun­
dą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo.
191
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
ma visiškai nauja norma: 161 straipsnio Įmonių atsakomybė projektas. Tuo
pačiu būtų buvę nustatyta, kad taikant administracinę atsakomybę verslo
subjektams taikytinos ir visos Administracinių teisės pažeidimų kodekso
bendrosios dalies nuobaudų skyrimo, atleidimo nuo atsakomybės ir nuo­
baudos taisyklės. Deja, tą kartą įstatymų leidėjas nežengė pribrendusio ir
reikalingo žingsnio.
Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte jau numatyta ir juridinio asmens administraci­
nė atsakomybė. Šiame projekte pasakyta, kad juridinis asmuo atsako tik
už administracinės teisės pažeidimus, už kurių padarymą šio kodekso spe­
cialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal šį kodeksą
neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga
bei tarptautinė organizacija. Projekte taip pat numatyta, kad juridiniam
asmeniui gali būti paskirtos tik dvi administracinės nuobaudos: bauda ir
juridinio asmens veiklos apribojimas. Belieka spėlioti, kodėl juridiniam
asmeniui nenumatyta galimybė skirti dar vieną administracinę nuobau¬
dą — įspėjimą.
Taigi administracinės teisės pažeidimo subjektus galima dalyti į dvi
stambias grupes:
1) fiziniai asmenys (individualūs subjektai), turintys bendrąjį admi­
nistracinį teisinį ar specialųjį administracinį teisinį statusą;
2) ūkio ir kiti kolektyviniai subjektai -juridiniai asmenys. Tarp jų taip
pat galima išskirti bendrus ir specialius subjektus. Specialių sub­
jektų atsakomybė pabrėžiama normoje atskirai (pvz., banko ar ki­
tokios specialios įmonės atsakomybė). Kitais atvejais, pavyzdžiui,
už mokesčių slėpimą, atsakomybė taikoma vienodai visoms įmo­
nėms ar kitiems kolektyviniams subjektams.
Individualaus subjekto požymius taip pat galima dalyti į bendruosius
ir specialiuosius.
Bendrieji individualaus subjekto požymiai yra tie, kuriuos turi turėti
kiekvienas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Bendrieji in­
dividualaus subjekto požymiai yra šie:
1) įstatymo nustatytas amžius, kurį sukakus už priešingą teisei veiką
gali būti taikoma administracinė atsakomybė;
2) pakaltinamumas, t. y. asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų pras­
mę ir juos valdyti.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad
administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarydami
nusižengimą turėjo 16 metų. Jaunesni asmenys administracine tvarka nėra
baudžiami. Kai kuriais atvejais už jų padarytus nusižengimus atsako tėvai
ar juos atstojantys asmenys.
192
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Tokią amžiaus ribą įstatymų leidėjas pasirenka neatsitiktinai. Yra įver­
tinamos medicinos, psichologijos, kitų mokslo šakų žinios ir nustatoma
riba, nuo kurios asmuo pradeda suvokti aplinkinį pasaulį, savo veiksmus
ir jų galimus padarinius tiek, kad jo elgesio koregavimas valstybės prie¬
vartos priemonėmis būtų veiksmingas ir pateisinamas.
Kita vertus, administracinė atsakomybė paprastai taikoma už valsty­
binio valdymo srities teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus. Lai­
kytis šios srities teisės aktų nustatytų taisyklių dažniausiai įpareigojami
ne jaunesni kaip 16 metų asmenys (pvz., turėti asmens dokumentą parei­
ga atsiranda tik nuo 16 metų). Teisės aktuose dažnai numatoma, kad tam
tikroms teisėms ir pareigoms įgyti reikalingas ir didesnis amžius. Pavyz­
džiui, šauktinio statusas pagal Karo prievolės įstatymą atsiranda tik nuo
19 metų, vairuoti kai kurias transporto priemones, gauti leidimą įsigyti
šaunamąjį ginklą savigynai gali tik dar vyresni asmenys.
Be to, minėta, nepilnamečiai tik nuo 15 metų įgyja civilinį veiksnumą,
ir tai tik ribotą. Būdami tokio amžiaus, jie paprastai dar nedirba, neturi
savarankiškų pajamų. Vadinasi, nėra galimybės įpareigoti sumokėti bau­
dą, patirti kitokių neigiamų turtinių teisinių padarinių padarius administ­
racinį nusižengimą.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse (13 str.) taip pat nu­
matyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems
prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 metų. Ir tiktai už kai kuriuos la­
bai pavojingus nusikaltimus (nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, iš­
žaginimą ir pan.) baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 14 metų.
Asmens pakaltinamumas yra kitas subjekto bendrasis požymis. Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekse asmens gebėjimas suprasti savo veiks­
mų prasmę ir juos valdyti apibrėžiamas negatyviąja prasme, t. y. per ne¬
pakaltinamumo sąvoką. Administracinių teisės pažeidimų kodekso
19 straipsnyje nustatyta: „Administracinėn atsakomybėn netraukiamas as­
muo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo ne¬
pakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų es­
mės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos
sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos."
Kaip matyti iš įstatymo teksto, nepakaltinamumas susideda iš dviejų
elementų: 1) negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės; 2) negalėjimo sa­
vo veiksmų valdyti.
Pirmasis elementas dar apibūdinamas kaip intelekto aspektas. Tai as­
mens galėjimas suvokti aplinką ir savo veiksmų joje pobūdį ir prasmę.
Antrasis elementas dar vadinamas valios aspektu. Tai reiškia, kad as­
muo jei ir suvokia savo veiksmų prasmę, bet dėl tam tikrų priežasčių ne­
gali jų valdyti.
193
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Šios priežastys taip pat išvardijamos įstatyme. Tai: 1) chroniška psi­
chikos liga; 2) laikinas psichikos veiklos sutrikimas; 3) silpnaprotystė; 4) ki­
tokia patologinė būsena.
Konstatuoti šias priežastis reikia psichiatrinės, o kartais - ir psicholo­
ginės ekspertizės 1 .
Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte pakaltinamumo sąvoka suformuluota kitaip.
Jame sakoma: asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso
uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos priešingu­
mo teisei arba valdyti savo veiksmų. Be to, projekte numatyta, kad asme­
nį nepakaltinamu gali pripažinti tik teismas.
Baudžiamojoje teisėje detaliau yra aptartas girtumo, apsvaigimo nuo
narkotinių ar toksinių medžiagų klausimas. Baudžiamojo kodekso
19 straipsnyje nustatyta atsakomybės specifika, kai asmuo buvo nugirdy­
tas arba apsvaigintas prieš savo valią. Šioje normoje pasakyta, kad as­
muo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysun­
kį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar
apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėdamas suvokti pavojingo veikos
pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios at­
sakomybės. Padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, asmuo nuo at­
sakomybės nebus atleistas, bet bausmė gali būti švelninama.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokios išlygos nėra. Tik
32 straipsnyje („Atsakomybę sunkinančios aplinkybės") pasakyta, kad ski­
riantis nuobaudą pareigūnas (institucija), atsižvelgdamas į administraci­
nės teisės pažeidimo pobūdį, gali girtumo, kitokio apsvaigimo nepripažinti
sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Taigi apie švelnesnį baudimą arba net
atleidimą nuo atsakomybės čia visiškai nekalbama. Kažin ar tai teisinga,
jeigu griežtesnės - baudžiamosios - atsakomybės atveju tai numatyta.
Jau minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šią
spragą bandoma užpildyti analogiškai Baudžiamajam kodeksui. Projekte
numatoma, kad asmuo, kuris administracinės teisės pažeidimą padarė
būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai suge­
bėdamas suvokti jo esmę arba valdyti savo veiksmus, gali būti atleidžia­
mas nuo administracinės atsakomybės arba nuobauda jam gali būti švel­
ninama.
Specialieji individualių subjektų požymiai būna išvardyti teisės nor­
moje, numatančioje atsakomybę už konkrečią veiką. Jeigu administraci­
nę atsakomybę numatančioje normoje nėra specialiųjų subjekto požy-
___________________
1
Detaliau apie tai žr.: P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Jus ti­
ria, 1996. P. 52-53.
194
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
mių, vadinasi, ji taikoma asmeniui, kuriam būdingi bendrieji požymiai. Ir
atvirkščiai: jeigu normoje yra išvardyti papildomi subjekto požymiai, tik
jiems esant pagal šią normą galima taikyti administracinę atsakomybę.
Visais šiais atvejais norint asmenį nubausti nepakanka nustatyti jo amžių
ir pakaltinamumą. Reikia dar įrodyti, kad jis turi ir kitus požymius, lei­
džiančius jį laikyti pareigūnu, darbdaviu, banko vadovu, tėvu ar įtėviu ir
panašiai.
Specialieji individualių subjektų požymiai gali būti skirstomi įvairiu
pagrindu. Tai gali būti: 1) darbo ypatybės, tarnybos padėtis (pareigūnas,
karys, vairuotojas ir pan.); 2) priešingas teisei elgesys praeityje (anksčiau
baustas administracine nuobauda, į policijos operatyvinę-prevencinę įskai­
tą įrašytas asmuo ir pan.); 3) kiti fizinių asmenų teisinės padėties ypatu­
mai (karo prievolininkas, užsienietis ir pan.).
Galima ir kitokia nusižengimo subjektų - fizinių asmenų, turinčių spe­
cialiųjų požymių, klasifikacija. Išanalizavus visas Administracinių teisės
pažeidimų kodekso bendrosios ir specialiosios dalies normas minėtus sub­
jektus galima suskirstyti taip: 1) pareigūnai; 2) vadovai ir kiti vadovo funk­
cijas atliekantys asmenys; 3) įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo insti­
tucijų nariai, specialistai ir kiti darbuotojai; 4) savininkai; 5) vairuotojai
ir kiti su transporto priemonių naudojimu susiję asmenys; 6) valstybės
tarnautojai; 7) kiti subjektai.
Keletą žodžių galima pasakyti apie Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 16 straipsnyje numatytą specialų subjektą - užsienietį. Remian­
tis šiuo straipsniu, Lietuvoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės
teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kita nenustato kiti
įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad pagal
1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos 43 straipsnį konsuliniams pa­
reigūnams ir konsuliniams darbuotojams netaikoma priimančiosios vals­
tybės teisminių ir administracinių institucijų jurisdikcija už veiksmus,
padarytus atliekant konsulines funkcijas. Teismas pabrėžė, kad admi­
nistracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­
są negali būti traukiami užsienio šalių konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai
darbuotojai už veiksmus, padarytus atliekant konsulines funkcijas1.
Toks išaiškinimas buvo padarytas administracinėje byloje, kurioje Šve­
dijos Karalystės konsulas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pa­
žeidimą, t. y. už tai, kad važiuodamas gatve nesilaikė Šoninio intervalo
ir kliudė kitą automobilį. Kelių policija konsulą nubaudė administraci-
___________________
1
Adm. b. Nr. 1707u/2001 //Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lie­
tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 131-134.
195
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

ne bauda. Apygardos administracinis teismas paskirtą nuobaudą pali­ 8) asmenys, prekiaujantys, nuomojantys, prižiūrintys bei naudojantys
ko galioti. matavimo priemones, ir kt.
Vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nu­ Savininkai
tartį panaikino ir bylą nutraukė. Teismas išaiškino, kad naudojimasis 1) transporto priemonių savininkai;
automobiliu yra konsulinių funkcijų vykdymas. 2) įmonės savininkas;
Tokia teismo išvada kelia didelių abejonių. Tai, kad, kaip teigiama teismo 3) gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkai ir pan.
nutartyje, konsulines funkcijas vykdantis asmuo pagal minėtą Konven­ Vairuotojai ir kiti su transporto priemonių naudojimu susiję asmenys
ciją turi imunitetą nuo trečiosios šalies civilinių reikalavimų atlyginti 1) laivų vairuotojas;
žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo, kurį sukėlė automobilis, dar 2) vairuotojas;
nereiškia, kad toks asmuo apskritai turi imunitetą nuo administracinės 3) vairavimo mokytojas;
atsakomybės už pažeidimus, padarytus jam vairuojant automobilį. 4) pėstysis;
Pavyzdinis specialiųjų subjektų, kurie minimi Administracinių teisės 5) važnyčiotojas;
pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, sąrašas yra toks: 6) kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų kontro­
Pareigūnai lieriai ir ekspertai;
1) policijos; 7) keleivis;
2) vidaus reikalų tarnybų ir jiems prilyginti asmenys; 8) traukinio viršininkas;
3) Specialiųjų tyrimų tarnybos; 9) palydovas ir kt.
4) Valstybės saugumo departamento; Kiti subjektai
5) Valstybės kontrolės; 1) tikrosios karo tarnybos kariai;
6) kontrolę atliekantys valstybės institucijų pareigūnai; 2) tėvai arba globėjai (rūpintojai);
7) kiti ATPK straipsniuose minimi pareigūnai. 3) užsienietis;
Vadovai ir kiti vadovo funkcijas atliekantys asmenys 4) skolininkas;
1) įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai (kai kada - ir padalinių (filia­ 5) buvę KGB ar G R U kadriniai darbuotojai;
lų) vadovai); 6) rinkimų ar referendumų komisijų nariai;
2) bendrovių valdybų pirmininkai (valdytojai) ir nariai; 7) karo prievolininkas;
3) kooperatinės bendrijos valdybos pirmininkas ar valdytojas; 8) šauktinis;
4) valstybės institucijų vadovai; 9) turto vertinimą atlikęs asmuo;
5) seniūnas; 10) rangovas ir kt.
6) darbdavys;
7) vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir pan. 5. P A R E I G Ū N Ų IR KAI K U R I Ų KITŲ VALSTYBĖS
Įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo institucijų nariai, TARNAUTOJŲ ADMINISTRACINĖS
specialistai ir kiti darbuotojai ATSAKOMYBĖS YPATUMAI
1) bendrovių valdybų nariai; Minėta, kad viena iš specialiųjų subjektų rūšių, numatytų Administraci­
2) asmuo, dirbantis nelegalų darbą; nių teisės pažeidimų kodekse, yra pareigūnai. Administracinių teisės pa­
3) asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimantis specialistas; žeidimų kodekso 14 straipsnyje nurodyti požymiai, būdingi šiam specia­
4) valstybinės kalbos nevartojantys asmenys; liajam subjektui. Tai „asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios
5) asmuo, privalantis išduoti kasos kvitą; atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmo­
6) elektroninius kasos aparatus ar jų skyrius aptarnaujančios įmonės nėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią
specialistas; su organizacinių tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu,
7) asmuo, atsakingas už ginklų ar šaudmenų apskaitą įmonėse, įstai­ arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organiza­
gose, organizacijose; cijose pagal įgaliojimą."

196
197
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Pagal šį apibrėžimą galima išskirti tokius pagrindinius pareigūnų, ku­
riems taikoma atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­
deksą, požymius:
1) tai asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas;
2) tai asmenys, kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse, įstaigo­
se, organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su orga­
nizacinių tvarkymo pareigų vykdymu;
3) tai asmenys, kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse, įstaigo­
se, organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su admi¬
nistracinių-ūkinių pareigų vykdymu.
Teisės literatūroje išvardytos pareigūnų grupės apibūdinamos maž­
daug taip 1 .
Valdžios atstovų funkcijas vykdantys asmenys yra tie, kurie įgalioti duoti
nurodymus, priimti įsakymus, kitokius valdymo aktus, privalomus visų
pirma kitiems asmenims, su kuriais pirmieji nėra susiję tarnybos ar kito­
kiais ryšiais. Tai - teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai, muitinin­
kai, valstybės kontrolieriai, mokesčių inspektoriai ir panašiai. Visi šie as­
menys turi valdžios įgaliojimus, kurie užtikrinami valstybės prievartos
priemonėmis (t. y. asmenims, nevykdantiems valdžios atstovų teisėtų rei­
kalavimų, gali būti taikomos administracinės nuobaudos, kitos administ­
racinės prievartos priemonės). Kiti asmenys, nors ir dirbantys valstybės
valdymo, teisėsaugos, kontrolės, priežiūros institucijose, bet neturintys
valdžios įgaliojimų, nėra valdžios atstovai - pareigūnai (pvz., sekretoriai
(-ės), referentai (-ės), kurjeriai (-ės) ir kiti ūkines-technines funkcijas at­
liekantys tarnautojai).
Organizacinės tvarkymo pareigos - tai vadovavimas visų rūšių įmonių,
įstaigų, organizacijų ar jų padalinių veiklai (visai ar tam tikroms sritims),
darbuotojų priėmimo, atleidimo funkcijų vykdymas ir kt. Prie pareigūnų,
atliekančių tokias pareigas, priskirtini visų rūšių įmonių - individualių
(personalinių), tikrųjų ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių, uždarųjų ak­
cinių bendrovių, valstybės įmonių, žemės ūkio bendrovių ir t.t. vadovai:
direktoriai ir jų pavaduotojai, prezidentai, valdybų, tarybų pirmininkai,
administratoriai ir panašiai. Šiai asmenų kategorijai priklauso ir kitų įstai­
gų, organizacijų vadovai (rektoriai ir prorektoriai, dekanai, prodekanai,
mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, ligoninių vyriausieji gydytojai ir
pan.). Organizacines tvarkymo pareigas vykdančiais taip pat laikomi pa­
minėtų įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrinių padalinių vadovai (val­
dybų, skyrių, barų, grandžių vedėjai, viršininkai ir t.t.).
___________________
1
Detaliau žr.: A. Abramavičius, V. Mikelėnas. Įmonių vadovų teisinė atsakomy­
bė. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 1999. P. 16-17.
198
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Administracinės ūkinės pareigos - tai turto valdymas, tvarkymas ar dis­
ponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo,
kontrolės organizavimas ir panašiai. Tokias pareigas atlieka įmonių, įstai¬
gų, organizacijų vadovų pavaduotojai ūkio, administracijos ir kitiems pa­
našiems reikalams, sandėlių vedėjai, materialinio, techninio ir kitokio ap­
rūpinimo skyrių viršininkai, vyriausieji buhalteriai, vyriausieji finansininkai
ir panašiai.
Kaip matyti iš šio platesnio Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 14 straipsnyje numatytų pareigūnų kategorijų apibūdinimo, kyla
nemažai abejonių dėl minėtame straipsnyje įtvirtinto pareigūno apibrė­
žimo. Minėta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialio­
sios dalies straipsniuose yra daugybė nusižengimų sudėčių, kurių sub­
jektais nurodyti asmenys atitinka Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 14 straipsnyje aptartas organizacines tvarkymo ir administra­
cines ūkines pareigas einančio pareigūno požymius. Tokių atskirai api­
būdintų pareigūnų galima priskaičiuoti daugiau kaip trisdešimt penkis,
tačiau jie nevadinami pareigūnais, o įvardijami kaip įmonių, įstaigų ir
organizacijų (ar padalinių ir filialų), bankų vadovai, specializuotų įmo­
nių, įstaigų, įvairių bendrovių vadovai, vyriausieji redaktoriai, vyriau­
sieji finansininkai (buhalteriai) ir daugybė kitų. Taigi pasidaro nebeaiš­
ku, kuo vienoje nusižengimo sudėtyje nurodyto subjekto pareigūnas
požymiai (pvz., ATPK 91 straipsnyje Kultūros vertybių apsaugos teisės
aktų pažeidimas) skiriasi nuo gretimoje sudėtyje (91 1 straipsnyje Valsty­
binės kalbos nevartojimas) paminėto subjekto įmonės, įstaigos, organi­
zacijos vadovas požymių. Dar kebliau šiuo aspektu analizuoti Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 91 2 straipsnyje numatytą nusižengimo
sudėtį {Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kal­
bos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas). Šio nusižengimo sub­
jektai apibūdinti taip: įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, pareigūnai ir
kiti asmenys. Alternatyviai įvardijus vadovus ir pareigūnus atrodytų, kad
tai visiškai skirtingos specialiųjų subjektų rūšys.
Kitaip pareigūno sąvoka buvo suformuluota iki 2003 m. gegužės 1 d.
galiojusio Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje: valstybės pareigūnas api­
būdinamas kaip asmuo, kuris valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, tei­
sėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose instituci­
jose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus.
Taigi ši sąvoka artima Administracinių teisės pažeidimų kodekso
14 straipsnyje įtvirtintai valdžios atstovo sampratai.
Naujojo Baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje (sąvokų išaiškinimas)
apskritai neminimas pareigūnas. Jame duodama tik valstybės tarnautojo
sąvoka. Tačiau ji taip pat artima subjekto, turinčio tam tikrus valdžios
199

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
įgaliojimus viešojo administravimo srityje, apibūdinimui (išskyrus
šio straipsnio trečiojoje dalyje minimus viešųjų paslaugų tarnautojus, ku­
rių pagal Valstybės tarnybos įstatymo pataisas apskritai nebeliko 1 ).
Panašiai pareigūno sąvoka apibūdinama ir kituose neseniai priimtuo­
se įstatymuose. Viešojo administravimo įstatymo (priimto 1999 m. birže­
lio 17 d.) 3 straipsnio penktojoje dalyje pasakyta, kad pareigūnas yra vals­
tybės tarnautojas, turintis administravimo įgaliojimus pagal pareigas
pavaldiems ir nepavaldiems asmenims 2 .
Vadinasi, taip plačiai Administracinių teisės pažeidimų kodekso
14 straipsnio pirmojoje dalyje traktuojama pareigūno sąvoka yra keisti­
na. Juolab kad to paties straipsnio antrojoje dalyje apibrėžus pareigū­
no veiklos sritis („pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami
už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu,
taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvar­
kos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos ap­
saugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pa­
reiga") darosi akivaizdu, kad pareigūnais pripažintini tik valdžios atstovai.
Kai kalbama apie įmonių, įstaigų, organizacijų, jų turto ir teikiamų
paslaugų administravimą, atsakomybė taikytina specialiai įvardytiems
subjektams, o tai ir daro įstatymų leidėjas, specialiosios dalies straips­
niuose apibūdinantis kitus specialius tokio pobūdžio subjektus, kurių,
minėta, jau yra įvardyta daugiau kaip trisdešimt penki.
Beje, net valstybės tarnyboje yra atskirai apibrėžiami valstybės tar­
nautojai ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio aš­
tuntojoje dalyje pasakyta, kad įstaigos vadovas - valstybės tarnautojas,
priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai3.
Kai kuriems valstybės tarnautojams administracinė atsakomybė
apskritai netaikoma. Teisėjai, prokurorai, nors ir būdami valstybės
tarnautojai, už padarytus administracinius nusižengimus pagal Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodeksą neatsako. Jeigu tokie asmenys
padaro administracinį nusižengimą, byla perduodama atitinkamiems
subjektams spręsti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą. Pavyzdžiui,
Teismų įstatymo 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta, kad medžiaga
dėl teisėjų padarytų administracinės teisės pažeidimų perduodama Tei­
sėjų etikos ir garbės komisijai, po to ją gali nagrinėti teisėjų Garbės
teismas 4 .
___________________
1 ___________________
Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708.
2 1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.
4 2
Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.
200
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Konstitucinio Teismo teisėjams, atvirkščiai, gali būti taikoma admi­
nistracinė atsakomybė, tačiau tik gavus Konstitucinio Teismo sutikimą1.
Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje taip pat nustatyta,
kad medžiaga dėl prokurorų padarytų administracinės teisės pažeidimų
perduodama generaliniam prokurorui iškelti drausminę bylą2.
Jau minėjome, kad Teisingumo ministerijos parengtame Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte nėra
kaip nors specialiai išskiriamas pareigūno, kaip specialaus administraci­
nės teisės pažeidimo subjekto, teisinis statusas. Jame tik pasakyta, kad už
padarytus administracinės teisės pažeidimus neatsako pagal šį kodeksą
Respublikos Prezidentas, teisėjai, prokurorai. Tokia formuluotė reiškia,
kad ji nesuderinta bent jau su Konstitucinio Teismo įstatymu, kuriame,
minėta, nustatyta, kad šio teismo teisėjai gali būti nubausti administraci­
ne nuobauda, jeigu duotas teismo leidimas. Iš tokios projekto formuluo­
tės taip pat neaišku, ar siūloma nebetaikyti jokios išimties statutiniams
valstybės tarnautojams ir jiems administracinę atsakomybę taikyti ben­
dra tvarka.
6. STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nepateikiama statutinio vals­
tybės tarnautojo apibrėžimo. Šią spragą mėginama užpildyti Valstybės
tarnybos įstatyme, kurio 2 straipsnyje sakoma: „Statutinis valstybės tar­
nautojas - valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo
patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys
specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės
ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo
administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu."
Administracinių teisės pažeidimų kodekse statutinių valstybės tarnau­
tojų atsakomybei skirtas 15 straipsnis. Jame minimi statutiniai valstybės
tarnautojai dalijami į dvi dideles grupes.
Pirmos grupės statutiniai valstybės tarnautojai išvardyti šio straipsnio
pirmojoje dalyje. Tai: 1) tikrosios karo tarnybos kariai; 2) policijos parei­
gūnai ir jiems prilyginti asmenys; 3) vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir
jiems prilyginti asmenys; 4) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigū­
nai; 5) Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnis // Valstybės žinios. 1993, Nr. 6-120;
1996, Nr. 73-1749.
Valstybės žinios. 1994, Nr. 81-1514; 2000, Nr. 103-3259.
201
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Minėtiems statutiniams valstybės tarnautojams atsakomybė už admi­
nistracinės teisės pažeidimus taikoma pagal šias taisykles:
1) šie asmenys atsako pagal jų veiklą reglamentuojančius statutus ar­
ba kitus specialius tokio pobūdžio įstatymus, jeigu įstatyme nepa­
sakyta kitaip;
2) padarius įstatymo konkrečiai išvardytas veikas šiems asmenims
administracinė atsakomybė taikoma bendrąja tvarka. Šios veikos
numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straips­
nio pirmojoje dalyje. Tai:
a) Kelių eismo taisyklių pažeidimai;
b) priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą regla­
mentuojančių norminių aktų pažeidimai;
c) medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos taisyklių pažei­
dimai;
d) gyventojų sveikatos apsaugos normų pažeidimai;
e) muitų taisyklių pažeidimai;
f) matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontro­
lei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pa­
žeidimai;
g) biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažei­
dimai;
h) viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai;
i) kliudymas Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems as­
menims atlikti jiems pavestas pareigas;
j) Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymas;
k) kontrabanda;
3) šiems asmenims taikant administracinę atsakomybę už 2 punkte
išvardytas veikas institucijos ar pareigūnai, kuriems suteikta teisė
skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę jas, gali perduoti me­
džiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamoms institucijoms ar pareigū­
nams, kad jie spręstų kaltų asmenų nubaudimo drausmine (tiks­
liau reikėtų sakyti - tarnybos) tvarka, t. y. pagal 1 punkte nurodytą
bendrąją taisyklę, klausimą.
Antros grupės statutiniai valstybės tarnautojai išvardyti Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio antrojoje dalyje. Tai visi kiti,
negu išvardyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio
pirmojoje dalyje, statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems pagal kodeksą
taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai. Jiems ad­
ministracinė atsakomybė taikoma pagal šias taisykles:
1) tiesiogiai drausmes statutuose arba specialiuose drausmės nuosta­
tuose numatytais atvejais už padarytus administracinės teisės pa­
žeidimus taikoma drausminė atsakomybė;
202
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
2) kitais atvejais administracinė atsakomybė taikoma bendrais pa­
grindais.
Kaip matyti iš išvardytų taisyklių, administracinės teisės pažeidimo sub­
jektas ne visada sutampa su administracinės atsakomybės subjektu. Kai
kurioms asmenų grupėms padarius administracinės teisės pažeidimus ad­
ministracinė atsakomybė netaikoma. Jie už padarytus pažeidimus atsako
drausmine (tarnybos) tvarka.
Atskirai reikėtų paanalizuoti, kas gi tie kiti asmenys, kuriems taikomi
drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, paminėti Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnyje. Apie juos įstatyme dau­
giau nieko nepasakyta. P. Petkevičius teigia1, kad drausmės statutai arba
specialūs drausmės nuostatai galioja civilinės aviacijos, jūrų, geležinkelio
transporto ir kitų sričių darbuotojams. Tačiau visose minėtose srityse ūkinę
komercinę veiklą vykdo privačios teisės subjektai (jokios reikšmės netu­
ri, kas yra akcijų savininkas - valstybė ar privatūs asmenys). Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio nuostata baudžiant už ad­
ministracinės teisės pažeidimus daryti išimtį kai kurių ūkinės komercinės
veiklos sričių darbuotojams nėra logiška ir nebeatitinka pakitusių šalies
ekonominio ir socialinio gyvenimo sąlygų. Manytume, tokia norma turė­
tų būti iš esmės pakeista.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmojoje
dalyje visų pirma kalbama apie tikrosios karo tarnybos karius. Kas yra
tikroji karo tarnyba, pasakyta Krašto apsaugos sistemos organizavimo
ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnyje: „tai Lietuvos Respublikos pilie­
čių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat
nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, praty­
bų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotar­
piu". To paties įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad statutus, kurie nu­
stato karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, tvirtina Seimas
įstatymais2.
Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas patvirtintas
1999 m. gegužės 20 d. įstatymu. Jo 3 straipsnio šeštojoje dalyje nustaty­
ta: „karys, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekse numatyta drausminė atsakomybė, atsa­
ko pagal šį statutą. Už kitus administracinės teisės pažeidimus karys
traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka"3.
___________________
1
P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996. P. 56.
2
Valstybės žinios. 1998, Nr. 49-1325.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 51-1635.
203
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Tarnybai Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose skirtas Vi­
daus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu1. Šis
statutas reglamentuoja Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos,
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikalti­
mų tyrimo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus
reikalų tarnybų pareigūnų atsakomybę.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyri­
mų tarnybos statutą, patvirtintą 2000 m. gegužės 23 d. įstatymu2, o Vals­
tybės saugumo departamento pareigūnai - pagal Valstybės saugumo de­
partamento statutą, patvirtintą 2002 m. liepos 5 d. įstatymu3.
Minėjome, kad Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių
teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte jokių spe­
cialių administracinės atsakomybės taikymo statutiniams valstybės tar­
nautojams taisyklių nenumatyta.
7. N E P I L N A M E Č I Ų ADMINISTRACINĖS
ATSAKOMYBĖS YPATUMAI
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nepilnamečiu yra laikomas 18 me­
tų neturintis asmuo. Tai įtvirtinta Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 straipsnyje numatyta,
kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir nepilnamečiams,
t. y. asmenims nuo 16 metų iki 18 metų. Tačiau, minėta, ne už visus ad­
ministracinės teisės pažeidimus atsakomybė gali atsirasti nuo 16 metų.
Pavyzdžiui, Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad šauktinis - tai karo
prievolininkas (vyras nuo 19 iki 26 metų), neatlikęs privalomosios pra­
dinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo
jos neatleistas. Vadinasi, nepilnametis negali būti nusižengimo sudėties,
numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 213 2 straipsnyje,
. subjektu. Tokių nusižengimų sudėčių, kurių subjektas įstatyme numaty­
tas vyresnis nei 16 metų asmuo, Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekse yra ir daugiau.
Tačiau tais atvejais, kai administracinė atsakomybė taikoma nepil­
namečiams, įstatyme numatyta ir tam tikrų bendrų administracinės at­
sakomybės taikymo taisyklių išimčių. Šios išimtys įtvirtintos Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 13, 2 1 l , 24, 31, 37 1 , 281, 313 ir
314 straipsniuose.
___________________
1
Valstybės žinios. 2003, Nr. 42-1927.
2 ma pagal jo padarymo vietą, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip. Viena iš
Valstybės žinios. 2000, Nr. 47-1342; 2001, Nr. 39-1341.
3
Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3101.
204
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 1 ir 24 straipsniuose nu­
matyti administracinių nuobaudų skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Visų
pirma nepilnamečiams negali būti skiriamas administracinis areštas. Įsta­
tyme nepasakyta, ar nepilnametystė turi būti nusižengimo padarymo, ar
nuobaudos skyrimo metu. Pagal loginę Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 21 1 straipsnio konstrukciją atrodytų, kad administracinis areš­
tas gali būti paskirtas, jeigu nutarimo priėmimo metu asmuo jau buvo
sukakęs 18 metų, t. y. amžius siejamas ne su veikos padarymu, o su nuo­
baudos pobūdžiu ir jos atlikimo sąlygomis.
Taikant baudžiamąją atsakomybę Baudžiamajame kodekse nustaty­
tas amžius siejamas su veikos padarymu.
Skiriant Administracinių teisės pažeidimų kodekse dažniausiai numa­
tytą administracinę nuobaudą - baudą - maksimali jos riba negali viršyti
pusės jos dydžio, numatyto konkrečios normos sankcijoje (ATPK24 str.).
Nusistačius maksimalią baudos ribą, toliau bauda skiriama pagal ben­
dras Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 straipsnyje įtvirtintas
nuostatas, t. y. vadovaujantis vidurkio taisykle ir atsižvelgiant į atsakomy­
bę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Vien tai, kad administracinį nusižengimą padarė nepilnametis, yra at­
sakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Beje, jeigu į tei­
sės pažeidimą buvo įtrauktas nepilnametis, tai jau bus atsakomybę sunki­
nanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 7 p.).
Tam tikrų yra ir administracinės atsakomybės taikymo nepilnamečiui
proceso ypatumų.
Minėta, administracinis areštas negali būti skiriamas nepilnamečiams.
Tačiau tam tikras jų laisvės apribojimas galimas. Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 265-267 straipsniuose, reglamentuojančiuose kardo­
mosios priemonės - sulaikymo taikymą, nėra kokių nors išimčių taikant
šią prievartos priemonę nepilnamečiui. Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 265 straipsnio antrojoje dalyje yra tik įtvirtinta papildoma
taisyklė, kad apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba
globėjams (rūpintojams).
Papildoma procesinė garantija numatyta ir nagrinėjant bylą dėl nepil­
namečio padaryto administracinės teisės pažeidimo. Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 274 straipsnyje nustatyta, kad tokiu atveju jo in­
teresams gali atstovauti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai. Tokia pati
taisyklė galioja ir tada, kai ir nukentėjusysis yra nepilnametis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 straipsnyje nustatyta
bendra taisyklė, kad administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėja­
tokių išimčių taip pat susijusi su nepilnamečiais. Šio straipsnio šeštojo-
205
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
je dalyje sakoma, kad nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų
administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo
gyvenamąją vietą.
Vykdant nutarimą skirti baudą ir nepilnamečiui neturint savarankiš­
kų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų (ATPK
313 str. 2 d.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyti atvejai, kai
už 16 metų neturinčio nepilnamečio padarytą veiką, atitinkančią šio
kodekso specialiosios dalies aprašytus požymius, taikoma administra­
cinė atsakomybė tėvams arba globėjams (rūpintojams). Tai numatyta,
pavyzdžiui, 44 straipsnio trečiojoje dalyje (nepilnamečių nuo keturioli­
kos iki šešiolikos metų neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų
įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip pla­
tinti, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gy­
dytojo paskyrimo), 175 straipsnyje (nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų
amžiaus padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat
tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas), 176 1 straipsnio trečio­
joje dalyje (pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas, pa­
darytas nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų), 178 straipsnio ketvirtojoje
dalyje (girtų nepilnamečių iki šešiolikos metų pasirodymas viešosiose
vietose, taip pat jų gėrimas alkoholinių gėrimų), 183 straipsnio trečio­
joje dalyje (viešosios rimties trikdymas, padarytas nepilnamečių nuo 14 iki
16 metų).
Taigi šiais atvejais nėra administracinės teisės pažeidimo subjekto, o
tai reiškia, kad teisiškai nėra ir paties nusižengimo. Vadinasi, toks atsako­
mybės tėvams arba globėjams (rūpintojams) taikymas yra teisiškai ydingas.
Žinoma, tai nereiškia, kad už tai nebūtų galima bausti tėvų arba glo­
bėjų (rūpintojų) šiems nevykdant konstitucinės pareigos tinkamai auklė­
ti vaikus. Iki 2002 m. vasario 6 d. galiojo Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 181 straipsnio redakcija, kaip tik ir numatanti atsakomybę
už piktybinį pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus
nevykdymą arba už nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą. Šis straipsnis
2002 m. sausio 22 d. įstatymu buvo pakeistas ir dabar jame numatyta tė­
vų atsakomybė už savo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą prie­
šingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje įtvirtintas tė­
vų valdžios turinys. Jame pasakyta, kad vaikai iki pilnametystės ar
emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti
ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į
jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmo­
ningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui vi­
suomenėje.
206
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Tai reiškia, kad tėvams nevykdant šios pareigos visais atvejais gali būti
taikoma atsakomybė tikrajam teisės pažeidimo subjektui.
Tokios klaidos turėtų būti neatidėliojant taisomos toliau tobulinant
Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte nepilnamečių administ­
racinės atsakomybės ypatumams skirtas atskiras skyrius. Jame taip pat
numatyti nuobaudų skyrimo dydžio apribojimai (nepilnamečiui gali būti
skiriama nuo dešimties iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų dydžio bau­
da, jam negali būti paskirta daugiau nei 50 valandų viešųjų darbų, o su­
augusiam pažeidėjui bauda gali būti skiriama nuo dešimties iki penkių
tūkstančių litų, viešųjų darbų - iki 100 valandų), taip pat numatytas ma­
žesnis skirtinų nuobaudų sąrašas (gali būti skiriama tik įspėjimas, bauda
ir viešieji darbai). Projekte taip pat pasakyta, kad nepilnamečiams, kurie
sistemingai daro teisės pažeidimus, įstatymų numatyta tvarka vietoj nuo­
baudos gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Ko­
kios tos priemonės gali būti, projekto autoriai nenurodo, o tai yra didelis
šio dokumento trūkumas.
8. JURIDINIŲ ASMENŲ ADMINISTRACINĖS
ATSAKOMYBĖS APIBUDINIMAS
Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normų
loginės ir lingvistinės analizės galima padaryti neabejotiną išvadą, kad šio
kodekso specialiosios (dar vadinamos ypatingąja) dalies normos taiko­
mos tik fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad visų šioje Administracinių
teisės pažeidimų kodekso dalyje aprašytų administracinių nusižengimų
sudėčių subjektas yra fizinis asmuo, vienais atvejais turintis bendruosius,
kitais atvejais - ir specialiuosius požymius.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnyje numatyta, kad
administracinę atsakomybę nustato ne tik Administracinių teisės pažei­
dimų kodeksas, bet ir kiti įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų.
To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad šie įstatymai, kol jie
neįtraukti į šį kodeksą, taikomi tiesiogiai.
Kokius šiame straipsnyje minimus kitus įstatymus turi galvoje įstaty­
mų leidėjas?
Kaip jau buvo minėta, be Administracinių teisės pažeidimų kodekso,
yra dar apie dvidešimt galiojančių įstatymų, kuriuose numatytos vieno­
kios ar kitokios baudos (kartais dar vadinamos ekonominėmis baudomis,
ekonominėmis sankcijomis ar tiesiog sankcijomis), kurias skirti įgaliotos
valstybės valdymo institucijos už valstybės valdymo srities teisės aktų pa­
žeidimus. Visuose juose numatytos baudos verslo subjektams (kartais nu-
207
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
rodoma įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar pan.). Taip pat numatyta,
kad baudos už tuos pačius pažeidimus gali būti skiriamos ir fiziniams as­
menims: 1) reklaminės veiklos subjektams (Reklamos įstatymas), 2) ga­
mintojui, pardavėjui, paslaugos teikėjui (Produktų saugos įstatymas),
3) skolininkui (Valstybės skolos įstatymas), 4) mokesčio mokėtojui (Mo­
kesčių administravimo įstatymas), 5) draudėjui (Valstybinio socialinio
draudimo įstatymas), 6) mokesčių už valstybinius gamtos išteklius
mokėtojui (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas).
Savita atsakomybė buvo numatyta Valstybės ir savivaldybės įmonių
įstatyme: įmonė, nuslėpusi lėšas, iš kurių turėjo būti padidintas įstatinis
kapitalas, privalėjo atitinkamai padidinti įstatinį kapitalą ir sumokėti į
biudžetą nuslėpto kapitalo dydžio baudą: 50 procentų baudos turėjo as­
meniškai sumokėti įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finan­
sininkas (buhalteris). Likusi baudos dalis turėjo būti mokama iš kitoms
įmonės reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms priemonėms
ir kt.) skirtos pelno dalies 1 .
Be to, šiuose (kaip ir kituose minėtuose) įstatymuose yra numatyta ir
tokių sankcijų, kurios traktuotinos kaip įspėjimas arba yra tam tikros spe­
cialios teisės (licencijos, leidimo verstis tam tikra veikla) apribojimas ar
atėmimas ir panašiai.
Daugiau įstatymų, kuriuose būtų numatyta panaši atsakomybė, t. y.
tokių, kurie atitiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straips­
nyje minimų kitų įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų sampratą,
nėra.
Taigi prie kokios teisinės atsakomybės rūšies priskirtinos valstybės prie­
vartos priemonės, numatytos šiuose įstatymuose?
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. pri­
ėmė nutarimą2 „Dėl kai kurių Administracinių teisės pažeidimų kodekso
ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) straipsnių atitikimo Konsti­
tucijai". Tarp kitų klausimų buvo tiriama ir MAĮ 50 straipsnio trečiosios
dalies norma, nustatanti, kad už tą patį mokesčių įstatymų pažeidimą ad­
ministracinė atsakomybė pagal MAĮ taikoma individualiai įmonei, o pa­
gal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą - ir jos savininkui. Aukštes­
nysis administracinis teismas buvo suabejojęs tokios normos teisėtumu,
nes kai minėtus mokesčių įstatymų pažeidimus padaro individuali įmonė,
MAĮ 50 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos atsakomybės rūšys taikomos
___________________
1
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnis // Valstybės žinios. 1994,
Nr. 102-2049.2003 m. gruodžio 16 d. priimta nauja šio įstatymo redakcija (įsigaliojo nuo
2004 m. sausio 7 d.), kurioje šios normos nebeliko // Valstybės žinios. 2004, Nr. 4-24.
2
Valstybės žinios. 2000, Nr. 105-3318.
208
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
tam pačiam nuosavybės teisės subjektui - individualios įmonės savininkui
(nes individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko turto).
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokia norma neprieštarauja
Konstitucijai. Teismo nuomone, MAĮ 50 straipsnio trečiojoje dalyje re­
guliuojami skirtingi santykiai tarp skirtingų subjektų. Dėl tokių pažeidi­
mų nėra sumokami įstatymuose nustatyti mokesčiai į valstybės (savival­
dybės) biudžetą ir fondus. Taip yra padaroma žala finansiniams ar kitiems
visuomenės ir valstybės interesams arba kyla grėsmė, kad ši žala bus pa­
daryta. Nustačius verslo subjektams atsakomybę už nurodytus mokesčių
įstatymų pažeidimus yra saugomi teisiniai santykiai tarp verslo subjektų
ir valstybės (savivaldybės) bei jos institucijų.
Kaip dar vieną minėtos normos atitikties Konstitucijai argumentą Kon­
stitucinis Teismas nurodė tai, kad administracinės ar baudžiamosios sank­
cijos nurodytos ne MAĮ, o kituose įstatymuose (ATPK ir BK). Nustatant
administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pa­
žeidimus verslo subjektų darbuotojams ar savininkams, atsakingiems už
teisingą mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės)
biudžetą bei fondus, yra saugomi teisiniai santykiai tarp minėtų verslo
subjektų darbuotojų ar savininkų ir valstybės (savivaldybės) bei jos institu­
cijų, bet ne tarp verslo subjektų ir valstybės (savivaldybės) bei jos insti­
tucijų. Taigi, Konstitucinio Teismo manymu, verslo subjektai ir jų dar­
buotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio apskaičiavimą ir
sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir fondus, dalyvauja skir­
tinguose teisiniuose santykiuose su valstybe. Skirtingi esantys ir minėtų
teisės pažeidimų (kartu ir atsakomybės) subjektai. Teismo nuomone, MAĮ
50 straipsnio trečiojoje dalyje yra nustatytos skirtingos atsakomybės už
skirtingus teisės pažeidimus rūšys.
Atrodo, kad Konstitucinis Teismas šiuo požiūriu nėra visiškai teisus.
Nors pareiškėjas - Aukštesnysis administracinis teismas klausimą formu­
lavo tik dėl individualios įmonės (panašų statusą turi ir ūkinė bendrija) ir
tik administracinės atsakomybės aspektu, Konstitucinis Teismas svarsto­
mą klausimą išplėtė ir svarstė tiek verslo subjekto darbuotojo, tiek jo sa­
vininko, taip pat ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės as­
pektais.
Žinoma, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas savo turiniu yra daug
platesnis, negu klausimas, kokios rūšies atsakomybė yra taikoma verslo
subjektams (įmonėms, organizacijoms ir pan.), joms pažeidus mokesčių
administravimo, produktų saugos, konkurencijos ir daugybės panašių vals­
tybės valdymo srities teisės aktų reikalavimus.
Tačiau niekas ir neginčijo, kad administracinė ir baudžiamoji atsako­
mybė yra skirtingos atsakomybės rūšys. Konstitucinis Teismas, niekuo ne-
209
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
pagrindė savo išvados, kad individualios įmonės atsakomybė už mokes­
čių įstatymų pažeidimus ir jos savininko atsakomybė už tuos pačius pa­
žeidimus yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Taip pat nelabai įtiki­
nama ir nepakankamai argumentuota yra Konstitucinio Teismo išvada,
kad, pavyzdžiui, laiku neapskaičiavus ir nesumokėjus kurio nors mokes­
čio, individualios įmonės veika ir jos savininko veika yra skirtingi teisės
pažeidimai. Juolab abejotina Teismo išvada, kad tarp įmonės ir valstybės
bei tarp įmonės savininko ir valstybės susiklosto skirtingi teisiniai santy­
kiai. Mums atrodytų, kad tai yra tie patys viešosios teisės sričiai priskirtini
administracinės atsakomybės už valstybinio valdymo srities teisės aktų
pažeidimus teisiniai santykiai.
Vargu ar galima teigti, kad individualios įmonės savininko ir pačios
individualios įmonės (t. y. iš esmės to paties asmens, tik kitaip vadinamo)
administracinė atsakomybė už tą pačią veiką yra skirtingos rūšies. Žino­
ma, visai kitaip yra, kai baudžiama akcinė bendrovė ir, pavyzdžiui, jos
vadovas, kuris dažniausiai yra samdomas asmuo. Ir vienu, ir kitu atveju
yra taikoma administracinė atsakomybė, tačiau administracinė nuobau­
da skiriama skirtingiems subjektams.
Be to, nebuvo įvertinta dar viena svarbi aplinkybė. Akcinė bendrovė
atsako tik savo turtu. Tai reiškia, kad, taikant įmonei ekonominę sankci­
ją, iš akcinės bendrovės akcininko turto nebus išieškoma (išskyrus tą dalį,
kuri yra jo akcinis kapitalas). Skiriant individualios įmonės savininkui bau­
dą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir taikant tai pačiai
individualiai įmonei ekonominę sankciją pagal kitus įstatymus abiem at­
vejais gali būti išieškoma iš to paties žmogaus asmeninio turto ar jo šei­
mos turto dalies (gyvenamasis namas, automobilis ir pan.). Kadangi teis­
mai, nagrinėdami mokesčių ir panašias bylas, nesiryžta individualiai įmonei
taikyti tų pačių baudos skyrimo taisyklių, kokios numatytos Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekse, atrodytų, kad šiuo aspektu tikrai yra pa­
žeidžiamas asmenų lygybės principas.
Į šį klausimą pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai yra atsakęs (ir vė­
liau ne kartą pakartojęs) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiojo
Teismo Senato jau 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl civilinių bylų,
kylančių iš mokesčių teisinių santykių, nagrinėjimo teismuose apibendri­
nimo rezultatų" 1 punkte teismams buvo išaiškinta, kad pagal Civilinio
kodekso 1 straipsnio trečiąją dalį mokesčių santykiams šio kodekso tai­
syklės netaikomos, todėl nagrinėjant teismuose bylas dėl mokesčių nega­
lima vadovautis Civilinio kodekso normomis 1 .
___________________
1
Teismų praktika. Nr. 8. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1997. P. 115.
210
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
Vėliau šis klausimas buvo nuosekliai suformuluotas jau minėtose Aukš­
čiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kasacinėse nutartyse 1 . Aukščiau­
siasis Teismas, nagrinėdamas mokesčių bylas, konstatavo, kad mokesčių
įstatymuose nustatytos baudos, taikomos mokesčių mokėtojams už mo­
kesčių įstatymų pažeidimus, savo esme yra viešosios teisės nustatyta teisi­
nė atsakomybė, t. y. administracinės nuobaudos. Vadinasi, Aukščiausiojo
Teismo nuomone, turi būti laikomasi visų taikyti administracinę atsako­
mybę nustatytų reikalavimų. Tokią pat išvadą galima padaryti kalbant ne
tik apie mokesčių, bet ir apie kitų valstybės valdymo sričių teisės aktų
pažeidimus, kuriuos padaro įmonės, įstaigos, organizacijos kaip kolekty­
viniai administracinės atsakomybės subjektai.
Manytume, kad Aukščiausiasis Teismas yra visiškai teisus. Minėtuo­
se įstatymuose, kuriuose verslo subjektams numatytos ekonominės
sankcijos, įtvirtinti teisės pažeidimai pagal savo pobūdį iš esmės yra to­
kie patys viešosios teisės nustatytų paliepimų ar draudimų, kokie yra
įtvirtinti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pažeidimai, o
atsakomybės priemonių požymiai ir tikslai yra tokie patys kaip ir Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių
nuobaudų.
Beje, buvo mėginta šį klausimą spręsti ir įstatymų leidėjo lygmeniu.
Minėta, 2000 m. vasario 17 d. buvo priimtas įstatymas, kuriuo patvir­
tintas didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir
papildymų paketas. Jis įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną.
Pakeitimų projekte buvo siūloma visiškai nauja norma: 161 straipsnis
Įmonių atsakomybė buvo sudarytas iš keturių dalių ir skambėjo taip:
„1. Įmonė gali būti pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidi­
mą, numatytą šio kodekso penktajame (administraciniai teisės pažei­
dimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje), septintajame (ap­
linkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros
paminklų apsaugos srityje) ir dvyliktajame (prekybos, finansų, apskai­
tos ir statistikos srityje) skirsniuose, esant šioms sąlygoms:
1) fizinis asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, buvo įmo­
nės darbuotojas; ir
2) administracinį teisės pažeidimą padarė įmonės vadovas ar fizinis
asmuo įmonės vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu; ir
___________________
1
Civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m.
VM1 sprendimo, civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vil­
niaus m. VMI sprendimo, civ. b. Nr. 3K-7-204/00 pagal M. Lisausko individualios
įmonės „Rolis" skundą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo.
211
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
3) fizinio asmens padarytas administracinis teisės pažeidimas suda­
ro įmonei nustatytų pareigų nevykdymą arba įmonei suteiktų teisių
viršijimą.
2. Įmonės patraukimas administracinėn atsakomybėn pašalina asmens,
veikusio įmonės interesais, administracinę atsakomybę, išskyrus atvejį,
kai šio asmens veiksmuose yra kito administracinės teisės pažeidimo
požymiai.
3. Už administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama tik bauda.
4. Įmone pagal šį Kodeksą pripažįstamos visų rūšių ūkinės, komerci­
nės, kredito ir finansų įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, asociaci­
jos, susivienijimai ir organizacijos."
Deja, šis straipsnis nebuvo priimtas. Vadinasi, lieka neatsakyta į klau­
simą, ar įmonėms nebus galima taikyti Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso normų, nustatančių nuobaudų skyrimo taisykles, taip pat
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, numatantį ga­
limybę skirti švelnesnę nuobaudą ar visai atleisti nuo nuobaudos, tai­
kyti kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies
normas. Tai turėtų padaryti teismų praktika.
Žinoma, įrašant tokią normą į Administracinių teisės pažeidimų kodek­
są, ją reikia suderinti su jau išvardytais įstatymais, numatančiais ekono­
mines sankcijas verslo subjektams, arba juose daryti reikiamas pataisas.
Dar vienas panašus žingsnis jau žengtas. Naujajame Baudžiamajame
kodekse įrašytas 20 straipsnis Juridinio asmens baudžiamoji atsakomy­
bė, kuris skamba taip:
„1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių pada­
rymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsa­
komybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas
veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai
arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio
asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame
asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju,
jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas
ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepa­
kankamos priežiūros arba kontrolės.
212
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens,
kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą vei­
ką, baudžiamosios atsakomybės.
5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institu­
cija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija."
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte jau yra straipsnis, numatantis juridinių as­
menų administracinę atsakomybę. Jo nuostatos artimos Baudžiamajam
kodeksui ir skamba taip: juridinis asmuo atsako tik už administracinės
teisės pažeidimus, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje nu­
matyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė,
savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė
organizacija. Juridiniam asmeniui už administracinės teisės pažeidimą gali
būti skiriama bauda ir veiklos apribojimas. Baudos dydis juridiniam as­
meniui gali būti nuo vieno šimto iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Ju­
ridiniam asmeniui gali būti skinamas ir turto konfiskavimas, kuris šiame
projekte, panašiai kaip ir Baudžiamajame kodekse, įvardijamas ne kaip
administracinė nuobauda, o kaip administracinio poveikio priemonė.
Ekonominių sankcijų, paskirtų pagal minėtus įstatymus, teisėtumo
tikrinimas dabar teismingas administraciniams teismams. Todėl labai svar­
bu, kad šie teismai iki galo suformuluotų verslo subjektų administracinės
atsakomybės doktriną, tirdami paskirtų administracinių nuobaudų teisė­
tumą ir pagrįstumą taikytų tuos pačius standartus, kurie numatyti Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso bendrojoje ir procesinėje dalyse.
Ne visuose įstatymuose, numatančiuose ekonomines sankcijas verslo sub­
jektams, yra numatyta procesinė nuobaudų skyrimo tvarka, atsakomybę
lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kitos nuobaudų parinkimo ir jų
dydžio nustatymo taisyklės, galimybė taikyti švelnesnę, negu įstatymo nu­
matyta, nuobaudą arba visai atleisti nuo jos taikymo. Tai yra visos tos
taisyklės, kurių, anot Aukščiausiojo Teismo, turi būti laikomasi taikant
minėtas ekonomines sankcijas.
Deja, administraciniai teismai tokiam žingsniui dar nėra pasirengę.
Aukštesniojo administracinio teismo 2000 m. vasario 14 d. sprendime 1 ,
priimtame administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Putokšnis"
ir A. Stulpino individualios įmonės skundus dėl Valstybinės mokesčių ins­
pekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo, remiantis jau
minėtomis Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo įrašyta tezė, jog vie-
___________________
1
Adm. byla Nr. 3A-102/2000 pagal UAB „Putokšnis" ir A. Stulpino IĮ skundus
dėl VMI prie Finansų ministerijos sprendimo.
213
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nam iš pareiškėjų (akcinei bendrovei) pagal Mokesčių administravimo
įstatymą paskirta ekonominė sankcija yra niekas kitas kaip įmonei taiko­
ma administracinė nuobauda.
Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus (nuo
2001 m. sausio 1 d. kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reor­
ganizuoto į Vyriausiąjį administracinį teismą) teisėjų kolegija, nagrinė¬
dama minėtą bylą kaip antrosios instancijos teismas, šį argumentą iš pir­
mosios instancijos teismo sprendimo pašalino. Tokį savo sprendimą
minėto skyriaus teisėjai motyvavo dviem argumentais: 1) administraci­
nės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikomos skirtingiems subjek­
tams: pirmu atveju - fiziniams asmenims, antruoju - juridiniams asme­
nims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms; 2) skirtingi minėtų
poveikio priemonių tikslai: pirmu atveju - valstybės ir visuomenės intere­
sų apsauga nuo pažeidimų ir piliečių auklėjamoji funkcija, antruoju - už­
tikrinti iš mokesčių įstatymų kylančių prievolių vykdymą.
Šie antrosios instancijos teismo argumentai nėra įtikinami. Minėta,
kad daugiau kaip trečdalyje įstatymų, nustatančių ekonominių sankcijų
taikymą įmonėms, tokios pat ar panašios sankcijos numatytos ir fiziniams
asmenims. Taigi pirmasis argumentas niekuo nepagrįstas. Antras argu­
mentas taip pat nėra įtikinamas. Kiekvienos poveikio priemonės svar­
biausias tikslas - saugoti nustatytą valstybėje tvarką, tam tikras teisines
vertybes, o jas pažeidus - atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tam skir­
tos įvairios priemonės - baudos, kitokios ekonominės sankcijos, specia­
lių teisių apribojimas ar atėmimas ir t. t.
Kitaip traktuojant verslo subjektams taikomas prievartos priemones
teisinis jų vertinimas tampa teisiškai neapibrėžtas. Lygiai taip pat tampa
neaišku, koks šių poveikio priemonių adresato teisinis statusas, kokiame
teisiniame santykyje jis atsiduria, kai jam tokios priemonės taikomos, ko­
kios jo teisės ir pareigos, ir t. t. Matyt, dėl tokio teisinio neapibrėžtumo
teismų procesiniuose sprendimuose atsiranda ir tokių sąvokų - ypatingo
teisinio režimo srityje veikiantis ūkio subjektas1, nors rašoma apie įmonę,
turinčią licenciją verstis tabako gaminių prekyba, t. y. apie specialų teisi­
nį administracinio teisinio santykio dalyvio subjektiškumą ir apie suteik­
tos specialiosios teisės apribojimą arba atėmimą.
Visa tai įtikinamai rodo, kad būtina kuo greičiau peržiūrėti Administ­
racinių teisės pažeidimų kodeksą ir suderinti jį su kitais įstatymais ir tei­
sės aktais, atsižvelgiant į iš esmės pakitusias jo veikimo ekonomines ir
socialines sąlygas nuo to laiko, kai šis kodeksas buvo priimtas.
___________________
1
Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7 - 266/
2001 pagal UAB „Vervita" skundą dėl Panevėžio m. valdybos sprendimo.
214
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
9. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
SUBJEKTYVIOJI PUSĖ
Jau buvo minėta, kad teisinė atsakomybė atsiranda tada, kai teisės pažei­
dimą darantis asmuo sugeba suvokti aplinką, savo valia gali laisvai pasi­
rinkti elgesio variantus. Teisės pažeidimo, taigi ir administracinės teisės
pažeidimo, subjektyvioji pusė yra visi tie požymiai, kurie apibūdina vidi­
nį, atsispindintį psichikoje, teisės pažeidėjo santykį su daroma veika (jos
padariniais). Subjektyviosios pusės požymiai yra kaltė, nusižengimo mo­
tyvas ir tikslas.
Svarbiausias subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Ji turi būti nu­
statyta visada, norint taikyti administracinę atsakomybę. Motyvas ir tiks­
las yra papildomi subjektyviosios pusės požymiai, kurie geriau atsklei­
džia teisės pažeidėjo psichinį santykį su daroma veika, tačiau kvalifikuoti
veiką jie ne visada turi reikšmės. Veikos motyvas yra tos paskatos, dėl
kurių daromas teisės pažeidimas. Tikslas - rezultatas, kurio siekia teisės
pažeidėjas.
Nustatyti veikos motyvą ar tikslą būtinai reikia tada, kai minėti požy­
miai aprašyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios da­
lies normoje, nustatančioje atsakomybę už konkrečią teisei priešingą vei­
ką. Tačiau ir tuo atveju, kai motyvas ar tikslas nėra tarp veiką kvalifikuojančių
požymių, jie nustatytini siekiant tiksliau parinkti administracinę nuobau­
dą. Minėta, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio pir­
mosios dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe
yra teisės pažeidimo padarymas iš chuliganiškų paskatų.
Dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso specia­
liojoje dalyje nėra aprašyta nė vienos teisės pažeidimo sudėties, tarp ku­
rios kvalifikacinių požymių būtų numatytas motyvas (paskatos). Vadina­
si, įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokios visuomenei pavojingos veikos
baustinos administracinėmis nuobaudomis, neteikia jokios reikšmės, iš
kokių paskatų teisės pažeidėjas nesilaiko vienų ar kitų teisinių paliepimų
ar draudimų. Tai gali turėti reikšmės tik skiriant nuobaudą. Vienintelė
išimtis yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis, ku­
riame nustatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą. Pagal šį straipsnį
gali būti kvalifikuojama tik tokia veika, kuri yra padaryta iš chuliganiškų
paskatų, nors normos tekste paskatos ir neminimos. Tai aišku iš pačios
chuliganizmo, kaip reiškinio, esmės.
Pažeidėjo veiksmų tikslas, ypač darant tyčinius nusižengimus, visada
akivaizdus. Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas veiką kvalifikuojan­
čius požymius, taip pat labai retai kreipia dėmesį į tai, koks buvo teisės
pažeidėjo tikslas kėsinantis į vieną ar kitą administracinės prievartos prie­
monėmis saugomą teisinę vertybę.
215
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra
numatytos bent devynios teisės pažeidimų sudėtys, kuriose vienaip ar
kitaip kaip privalomas kvalifikacinis požymis numatytas pavojingos
veikos tikslas. Tokio pobūdžio administracinių nusižengimų sudėčių
pavyzdžiais nurodytinos šios:
1) neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas
nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti (ATPK44 str.);
2) žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę že­
mės naudojimo paskirtį (ATPK 52 2 str.);
3) miškų žemės sklypų naudojimas kitiems tikslams be reikiamo leidi­
mo (ATPK 60 str.);
4) laukinių augalų sėklų ir vaisių rinkimas, grybų rinkimas, laukinių
vaistinių ir prieskoninių augalų žaliavos ruošimas, laukinių techni­
nių augalų žaliavos ruošimas, augalų ar jų dalių naudojimas deko­
ratyviniams tikslams pažeidžiant nustatytą tvarką (ATPK 66 str.);
5) akivaizdžiai melagingų duomenų pateikimas policijos komisariatų
egzaminų ir transporto apskaitos padaliniams siekiant gauti vairuo­
tojo pažymėjimo arba transporto priemonės registracijos liudijimo
dublikatus, taip pat kitus valstybinio numerio ženklus (187 8 str.);
6) matavimo priemonių patikros žymens arba tai patvirtinančio doku­
mento suklastojimas, sąmoningas matavimo priemonių gadinimas
turint tikslą apgauti vartotojus (1897 str. 3 d.);
7) neteisingos informacijos pateikimas muitinės pareigūnui norint gauti
lengvatinį (preferencinį) prekių kilmės sertifikatą (2092 str. 1 d. 2 p.);
8) autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas siekiant turti­
nės naudos (21410 str.);
9) spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios
nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimas ar laikymas
turint tikslą platinti (214 12 str.).
Nustatyti teisės pažeidimo subjektyviąją pusę nėra paprasta. Norint
suvokti teisės pažeidėjo psichinį santykį su jo daromais veiksmais ir tų
veiksmų padariniais, reikėtų įsiskverbti į jo sąmonę. Žinoma, to padaryti
neįmanoma. Todėl subjektyviosios pusės požymiai identifikuojami taip
pat tik per tuos tikrovėje vykstančius procesus, kuriuos galima stebėti
objektyviai: teisės pažeidėjo elgesį prieš nusižengimą, jo darymo metu ir
po jo, panaudotas priemones, įrankius, veiksmų intensyvumą, pasikarto­
jimą ir panašiai. Kai kada tam tikros reikšmės gali turėti ir objektyviai
fiksuojami teisės pažeidėjo charakterio bruožai.
Minėta, kad pagrindinis nusižengimo subjektyviosios pusės požymis
yra kaltė, nes tik kalto, t. y. suvokiančio daromos veikos prasmę ir gali­
mus padarinius, asmens elgesys gali būti koreguojamas valstybės prievar­
216
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
tos priemonėmis. Be to, teisingas nusižengimo subjektyviosios pusės iden­
tifikavimas gali padėti tiksliau teisiškai įvertinti pavojingą veiką, ypač ta­
da, kai objektyviosios pusės požymiai yra panašūs, o kvalifikaciniai skir­
tumai pasireiškia per subjektyviąją pusę.
10. KALTĖ IR JOS F O R M O S
Minėta, norint kiekvieną pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką
traktuoti kaip teisės pažeidimą būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo vei­
kė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitų
priežasčių, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilu­
sioje situacijoje.
Moralinė ir teisinė kaltės samprata skiriasi. Kiekvienas žmogus turi
susiformavęs vidinį moralinį statusą, kuris verčia jį koreguoti savo elge­
sį vadovaujantis jam priimtino gėrio ar atitinkamai suvokiamo blogio
parametrais.
Teisėje kaltės samprata yra kitokia. Ji labiau grindžiama tam tikru pro­
tingo elgesio standartu, į kurį orientuotos ir reguliacinės teisės normos.
Šis aspektas ypač svarbus, kai kalbama apie neatsargiai padarytus teisės
pažeidimus.
Kaip jau minėta, kaltės požymis yra įtvirtintas ir Administracinių tei­
sės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje suformuluotame administracinės tei­
sės pažeidimo apibrėžime. Jame pasakyta, kad administracinės teisės pa­
žeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas
arba neveikimas. Panašiai kaltė apibūdinama ir baudžiamojoje teisėje.
Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo
nustatyta (3 str.), kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžia­
mas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra ty­
čia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir
tik tuo atveju, jeigu šią veiką padarant buvo galima iš jo reikalauti įstaty­
mą atitinkančio elgesio.
Naujajame Baudžiamajame kodekse (2 str.) kaltė apibūdinta lygiai taip
pat, tik čia nebevartojama fizinio asmens sąvoka, kadangi pagal šį kodek­
są baudžiamoji atsakomybė taikoma ir juridiniams asmenims. Atkreipti­
nas dėmesys tik į tai, kad tokios pačios kaltės taisyklės taikomos ir juridi­
niams asmenims, nes naujajame Baudžiamajame kodekse jokių išimčių
šiuo aspektu nenumatyta.
Minėta, kad administracinės atsakomybės subjektai taip pat yra tiek
fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su­
kurtą juridinių asmenų administracinės atsakomybės doktriną pastarųjų
subjektų kaltės klausimas sprendžiamas taip pat kaip ir naujajame Bau­
džiamajame kodekse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne
217
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
kartą yra pabrėžęs 1 , kad mokesčių įstatymuose nustatytos baudos, taiko­
mos mokesčių mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus, savo esme
yra viešosios teisės nustatyta teisinė atsakomybė, t. y. administracinės nuo­
baudos. Vadinasi, turi būti laikomasi visų administracinei atsakomybei
taikyti nustatytų reikalavimų, nustatyta kaltės forma, atsakomybę lengvi­
nančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas pabrėžė, kad kitoks įmonės
nubaudimas reikštų atsakomybę be kaltės. Vadinasi, Lietuvos Aukščiau­
siasis Teismas nepripažino objektyvaus pakaltinimo galimybės, taikant ad­
ministracinę atsakomybę įmonėms.
Kaip jau buvo minėta, galima pastebėti kai kurių teigiamų ir Vyriau­
siojo administracinio teismo praktikos poslinkių2.
Kai kurie rusų autoriai teigia3, kad įmonių atsakomybei tereikia trijų
elementų, t. y. įmonės atsakančios be kaltės. Kaip matome, Lietuvos įsta­
tymai ir teismai vadovaujasi kitokia nuomone.
Minėta, kad iš visų aptartų administracinio nusižengimo subjektyvio­
sios pusės požymių svarbiausias yra kaltė. Tai nusižengusio asmens suvo­
kimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels padarinių, t. y. jo psichikos
santykis su veika ir jos padariniais.
Taikant tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę, skiriamos
dvi kaltės formos: 1) tyčia; 2) neatsargumas.
Kaltės formos nustatymas kartais padeda tiksliau kvalifikuoti nusižen­
gimą, kai objektyviosios pusės požymiai yra panašūs. Kai kaltės forma
neturi jokios reikšmės veikos teisiniam vertinimui, ji gali būti svarbi ski­
riant konkrečią nuobaudą, nustatant jos dydį. Akivaizdu, kad tyčiniai veiks­
mai visada yra pavojingesni visuomenei už neatsargius.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnyje pateikiamas
toks tyčios apibrėžimas: Administracinės teisės pažeidimas laikomas pa­
darytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo
___________________
1
Civ. b. Nr. 3K-53/99 pagal UAB „Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos
nutarimo; civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vil­
niaus m. VMI sprendimo; civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą
dėl Vilniaus m. VMI sprendimo; civ. b. Nr. 3K-7-204/2000 pagal M. Lisausko IĮ
„Rolis" skundą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo ir kt.
2
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartyje tei­
giama, kad ekonominė sankcija pagal Mokesčių administravimo įstatymą gali būti
skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sąlygoms, įskaitant ir mokes­
čio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens kaltei padarius mokesčio įstaty­
mo pažeidimą // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informa­
cijos centras, 2004. P. 102-110.
218
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors
ir nenorėjo šią pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Iš šio apibrėžimo matyti, kad tyčia yra dvejopa. Bendri abiejų tyčios
rūšių požymiai yra: 1) asmens suvokimas, kad jo veikimas arba neveiki­
mas yra priešingas teisei, ir 2) veikos žalingų padarinių numatymas.
Tyčia į rūšis skiriama pagal tai, ar: 1) asmuo norėjo veikos žalingų pa­
darinių, 2) veikos žalingų padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems
kilti.
Pirmoji tyčios rūšis vadinama tiesiogine tyčia, antroji - netiesiogine.
Tiesioginės tyčios pavyzdys gali būti Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 51 1 0 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas - tyčinis kliu­
dymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organi­
zacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Akivaizdu,
jog tokiu atveju teisės pažeidėjas siekia, kad aplinkos apsaugos inspekto­
rius nenustatytų galimų įstatymo pažeidimų.
Netiesioginės tyčios pavyzdys - Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 189 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas - tyčinis produkcijos,
prekių ar žaliavų kokybės rodiklių pabloginimas. Sąmoningai nesiimant
visų kokybės parametrus užtikrinančių technologinių ar kitokių priemo­
nių ir tikintis, kad nieko blogo neįvyks, gali nukentėti produkcijos koky­
bė, nors to tiesiogiai darbuotojas ar vadovas nenorėjo ir nesiekė.
Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte tiesioginės tyčios apibrėžimas yra tikslesnis.
Jame teigiama, kad administracinės teisės pažeidimas yra padarytas tie­
siogine tyčia, jeigu:
1) jį darydamas asmuo suvokė priešingą teisei savo veikos pobūdį ir
norėjo taip veikti;
2) jį darydamas asmuo suvokė priešingą teisei savo veikos pobūdį, nu­
matė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse
numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Netiesioginės tyčios apibrėžimas iš esmės yra analogiškas tam, kuris
aptartas dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta daug admi­
nistracinių nusižengimų sudėčių, kuriose nurodoma tokia kaltės forma
kaip tyčia. Tačiau kai tai aptarta pačioje teisės normoje, veika, padaryta
neatsargiai, nebus šios normos numatytas teisės pažeidimas.
Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra
bent 14 straipsnių, kuriuose tiesiogiai paminėta kaltės forma tyčia1.
___________________
1
1
2004 m. pradžios
2
duomenimis: 414, 432, 437 , 438, 503, 51, 5110, 112, 155, 175,
187 , 189, 211, 213 straipsniai.
219
 FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Tačiau tyčia padaromų veikų yra ir daugiau, negu tiesiogiai nurodyta
teisės normoje. Pavyzdžiui, smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK
50 str.) taip pat galimas tik tyčia. Tokiu atveju kaltę reikės nustatyti pagal
kitus požymius - veikos objektyviosios pusės specifinius bruožus, kartais
net pagal įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis ar konkrečią
įvykio situaciją.
Kita kaltės forma yra neatsargumas. Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 11 straipsnyje nustatyta: „Administracinis teisės pažeidimas
laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad
jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabū­
diškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios
pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti".
Kaip matyti iš šios kaltės formos - neatsargumo - apibrėžimo, jis taip
pat gali būti dviejų rūšių:
1) priešingą teisei veiką padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba
neveikimas gali sukelti žalingų padarinių, bet lengvabūdiškai tikė­
josi jų išvengti;
2) priešingą teisei veiką padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti tokių
padarinių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.
Pirmoji neatsargumo rūšis vadinama lengvabūdišku pasitikėjimu, ant­
roji - nerūpestingumu. Pagrindinė šių neatsargumo rūšių skirtybė yra ta,
kad pirmu atveju pažeidėjas numato žalingus savo veikos padarinius, ta­
čiau, pasitikėdamas savo gebėjimais, valdomais mechanizmais, palankio­
mis aplinkybėmis ir pan., tikisi jų išvengti. Pavyzdžiui, vairuotojas, viršy­
damas saugų greitį automobiliu, kurio stabdžių sistema veikia netinkamai,
be abejonės, supranta, kad gali sukelti kelių transporto įvykį, tačiau leng­
vabūdiškai pasitiki savo gebėjimais manevruoti, stabdyti varikliu, ranki­
niu stabdžiu ir panašiai.
Antru atveju geriausiai tinka jau minėto protingo numanomo elge­
sio arba tokios pat profesijos ar amžiaus normalaus ir atidaus žmogaus
elgesio standarto 1 modelis. Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklės įpareigoja
vairuotoją nuolat stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu,
pavyzdžiui, dėl stabdžių vamzdelio susidėvėjimo netikėtai suges stab­
džiai ir įvyks kelių transporto įvykis, vairuotojas gali būti pripažintas
kaltu nerūpestingai eksploatavęs transporto priemonę, t. y. neatsargiai
pažeidęs Kelių eismo taisykles.
Galima diskutuoti, ar administracinė atsakomybė gali kilti dėl ne­
rūpestingumo. Pats pažeidimas yra ne tiek pavojingas visuomenei kaip
___________________
1
Plačiau apie tai: V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji
aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 218-228.
220
Administracinės teisės pažeidimo sudėtis
nusikaltimas, todėl bausti už nerūpestingumą ir įrodinėti tokią kaltę
administracinės atsakomybės atveju taip pat ir praktiškai pakankamai
keblu.
Pavyzdžiui, Vokietijos įstatymai, numatantys administracinę atsako­
mybę, šiuo požiūriu yra gana atsargūs: Tvarkos pažeidimų įstatymo
10 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė gali būti taikoma tik už tyčinį
tvarkos pažeidimą. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad atsakomy­
be (apskritai - aut. pastaba) už neatsargų teisės pažeidimą atsiranda tik
kai tai aiškiai pasakyta įstatyme 1 . To paties įstatymo 11 straipsnyje pa­
sakyta, jeigu asmuo, darydamas tam tikrus veiksmus, nesuvokia visų ap­
linkybių, t. y. klysta ir mano, jog ji nėra baudžiama, ši jo veika pripažįs­
tama netyčine.
Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte
neatsargumo apibrėžimas yra kitoks, negu dabar galiojančiame. Anot pro­
jekto, administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsar­
gumo, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalsta­
mo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas bus tada, jeigu jį padaręs
asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame ko­
dekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o
nusikalstamas nerūpestingumas - jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad
gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal pažeidimo
aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Tokios projekto nuostatos kelia tam tikrų abejonių. Jeigu priimant šį
įstatymą jo tekste išliktų kategorija nusikalstamas, būtų sunkiau atskirti
baudžiamąją ir administracinę atsakomybę.
___________________
1
Gesetz ūber Ordnungsvvidrigkeiten (OwiG) // Strafrecht: Straflenverkehr-
srecht, Arbeits- und Sozialrecht, Europarecht. Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges.,
221
 IV DALIS

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS
ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
 7 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ
BYLŲ T E I S E N O S SAMPRATA

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ

TEISENA - VIENA IS ADMINISTRACINIO PROCESO
SUDEDAMŲJŲ DALIŲ
Procesas - tai nuoseklių veiksmų, kuriais siekiama tam tikro rezultato,
visuma; tai kokios nors veiklos vykdymo tvarka (pvz., įstatymo priėmi­
mas, bylos nagrinėjimas ir pan.).
Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per įvairių institucijų
(valstybės pareigūnų ir kitų tarnautojų) veiksmus. Ši veikla taip pat turi
tam tikrą procesinę formą.
Teisiniu požiūriu proceso paskirtis yra materialinės teisės normų įgyven­
dinimas. Taigi veiklą, skirtą įgyvendinti materialinės administracinės teisės
normas, galima apibūdinti kaip administracinį procesą. Taip suprantant
administracinį procesą jo paskirtis - užtikrinti minėtų teisės normų taiky­
mą valstybinio valdymo srityje, norint pasiekti teisės normos dispozicijoje
numatytų teisinių rezultatų arba, kitaip sakant, užtikrinti tam tikrų elgesio
taisyklių laikymąsi.
Teisės teorijoje teisės įgyvendinimas apibrėžiamas per teisių ir pa­
reigų vienovę, t. y. kaip naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuž­
draustais leidimais (subjektinėmis teisėmis), vykdant tas teises legali­
zuojančias pareigas 1 .
Skiriamos šios teisės įgyvendinimo formos: naudojimasis teise, teisės
laikymasis, teisės vykdymas, teisės taikymas 2 .
Naudojimasis teise esti tada, kai teisės subjektas atlieka teisės normų
leistus arba neuždraustus veiksmus, tuo įgyvendindamas savo teises ir
teisėtus interesus.
Teisės laikymasis - kai naudojamasi teise susilaikant nuo kito asmens
teises galinčios pažeisti veikos.

___________________
1
A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 299.
2
D. Mikelėnienė, V Mikelėnas. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo
aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 46-47.

225
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Teisės vykdymas - naudojimasis subjektinėmis teisėmis atliekant kito
asmens naudai tam tikrus veiksmus, t. y. vykdant tam tikrus teisės palie­
pimus.
Visais šiais paminėtais atvejais teisės subjektai patys savarankiškai įgy­
vendina teisę. Tačiau kai pastangų tam nepakanka, jie priversti kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas ir įstaigas, kurių pareiga - taikyti
teisės normas.
Valdžios įgaliojimus turinčių valstybės institucijų ir įstaigų pagalba as­
menims gali būti dvejopa:
1) įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos sprendimas ar kitoks veiks­
mas, be kurio asmuo negali įgyti subjektinių teisių;
2) įgaliotos valstybės institucijos, įstaigos ar pareigūno veikla, pašali­
nanti neteisėtai sudarytas kliūtis asmeniui pasinaudoti subjektinė­
mis teisėmis.
Vadinasi, teisės taikymą galima apibrėžti kaip kompetentingų valstybės
institucijų, įstaigų ar pareigūnų veiklą, su kurios pagalba asmenys gali pasi­
naudoti jiems suteiktomis teisėmis arba kuria šalinamos neteisėtos kliūtys
asmenims naudotis subjektinėmis teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių
taikymas asmenims, kurie nesilaiko teisės normų paliepimų ar draudimų 1 .
Teisės taikymas vykdomas tam tikra įstatymo ar kito teisės akto nusta­
tyta tvarka. Teisės taikymo aktas - tai kompetentingos institucijos (parei­
gūno) konkrečiu atveju priimtas sprendimas, skirtas įgyvendinti teisės nor­
mų reikalavimus konkretaus socialinio santykio ir konkrečių asmenų
atžvilgiu. Teisės taikymo akte yra išreikštas privalomas valstybės paliepi­
mas, kuris pagal bendrąsias teisės normas nustato konkretaus santykio
dalyvių teises ir pareigas.
Vykdomosios valdžios subjektai lygiai taip pat taiko ir materialiųjų
administracinės teisės normų numatytas sankcijas. Tai galima pavadinti
ir teisėsaugine veikla.
Šio proceso ypatumai: a) administracinį procesą dažniausiai įgyvendi­
na valstybės valdymo institucijos (subjektyvioji prasmė); b) jo metu pasi­
reiškia valdžios įgaliojimai ir bendrasis pavaldumo santykis (turinio prasmė).
Tradicine prasme procesas vaizduotėje sutapatinamas su teismo veikla,
nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, darbo ir kitokias bylas (baudžia­
masis ir civilinis procesai). Tačiau taip suprantant procesą jis traktuo-
jamas tik kaip teisėsaugine veikla, kuri yra teisingumo vykdymo pagrindas.
Nagrinėdamas bylas teismas reaguoja į nukrypimus nuo materialiosios
teisės normų reikalavimų ir skiria tam tikrų teisės normų numatytas
sankcijas.
___________________
1
Plačiau apie tai: A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 303-307.
226
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
Valstybės valdymo veikla iš esmės yra orientuota spręsti pozityvius
uždavinius. Sankcijų skyrimas nėra esminis šios veiklos požymis, o pati ši
veikla nėra panaši į teismo procesinę veiklą. Tuo administracinis proce­
sas ir yra specifinis.
Taigi administracinio proceso metu įgyvendinama ir normos dispozi­
cija, ir normoje numatyta sankcija. Vadinasi, administracinis procesas re­
aliame gyvenime yra daugialypė veikla.
Visų pirma vykdomosios valdžios institucijos, pareigūnai, įgyvendin­
dami įstatymus ir kitus Seimo priimtus teisės aktus arba savo iniciatyva,
arba įpareigoti parlamento turi priimti poįstatyminius teisės normų aktus,
kuriuose suteiktos kompetencijos ribose detalizuojama įstatymų ir kitų
Seimo priimtų teisės aktų įgyvendinimo tvarka.
Minėta, pagrindinė vykdomosios valdžios paskirtis - priimti įvairius
sprendimus ir atlikti kitus teisiškai reikšmingus veiksmus, be kurių asme­
nys negalėtų įgyti savo subjektinių teisių (licencija užsiimti tam tikra ūki­
ne komercine veikla, leidimas statyti namą, egzaminų komisijos sprendi­
mas suteikti specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, įmonės
steigimo dokumentų įregistravimas ir daugybė kitų). Visi šie veiksmai at­
liekami priimant pozityvaus pobūdžio teisės taikymo aktus.
Vykdomosios valdžios institucijos, pareigūnai, kiti valstybės tarnau­
tojai taip pat kontroliuoja ir prižiūri, kaip laikomasi valdymo srities teisės
aktų. Prireikus atliekamas ir tam tikras tyrimas (pvz., ar įmonė laikosi nute­
kamųjų vandenų kokybės reikalavimų, ar restorane nepažeidžiamos sani­
tarijos ir higienos taisyklės ir pan.). Atlikus tokį tyrimą nebūtinai bus
taikomos administracinės prievartos priemonės. Yra nemažai valstybės
institucijų ir pareigūnų, kurių kasdienė veikla yra stebėti ir tirti, ar lai­
komasi žmonių saugumą, sveiką aplinką užtikrinančių teisės aktų rei­
kalavimų.
Paminėti veiksmai priimant pozityvaus pobūdžio teisės taikymo aktus
ir kontroliuojant bei prižiūrint jų vykdymą yra didžiausia viso administra­
cinio proceso dalis. Jį galima pavadinti bendruoju valstybinio valdymo įgy­
vendinimo procesu.
Nustačius, kad administracinio teisinio santykio šalis pažeidė įstaty­
mų ar kitų teisės aktų reikalavimus, už ką numatytos administracinės at­
sakomybės priemonės (administracinės nuobaudos), prasideda daugiau
ar mažiau detaliai reglamentuotas administracinių prievartos priemonių
taikymo procesas, kuriam užtikrinti neretai prireikia ir kardomųjų admi­
nistracinės prievartos priemonių taikymo. Kadangi tarp administracinės
prievartos priemonių yra ir prevencinės (įspėjamosios), kurios taikomos
dar nepadarius teisės pažeidimo, šių prievartos priemonių taikymas taip
pat patenka į šios rūšies administracinio proceso sritį.
227
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Įgyvendinant vykdomąją valdžią vien viešojo administravimo nepa­
kanka. Užtikrinti sklandų viešąjį administravimą reikia ir atitinkamų vi­
dinio administravimo taisyklių. Todėl prie administracinės prievartos
priemonių priskirtinas ir tarnybinės atsakomybės taikymas, juoba kad
kai kuriais atvejais administracinės teisės pažeidimus padarę asmenys
(dažniausiai statutiniai valstybės tarnautojai) baudžiami tarnybos tvar­
ka. Vadinasi, tarnybinių nuobaudų ir materialinės atsakomybės priemo­
nių taikymas valstybės tarnautojams taip pat priskirtinas prie administ­
racinio proceso.
Tarp siekiančių įgyvendinti savo teises asmenų ir valstybės valdymo
institucijų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų nereti įvairūs ginčai, ku­
riems spręsti dažniausiai nustatomos tam tikros taisyklės. Tai yra admi­
nistracinių ginčų nagrinėjimo procesas, kuris dažniausiai vyksta toje pa­
čioje ir (ar) aukštesnėje pagal pavaldumą institucijoje ar įstaigoje arba
specialiose ginčų nagrinėjimo institucijose - kvaziteismuose, taip pat ad­
ministraciniuose, o kai kada - ir bendrosios kompetencijos teismuose.
Valstybinio valdymo institucijoms, įstaigoms, jų pareigūnams ir kitiems
valstybės tarnautojams priimant norminius ar teisės taikymo aktus (pra­
dedant licencijos išdavimu ir baigiant administracinės nuobaudos už li¬
cencijuojamos veiklos taisyklių pažeidimus paskyrimu) ar atliekant kitus
teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sprendžiant administracinio teisinio
santykio subjektų ginčus, gali kilti šių valdymo aktų ar veiksmų (neveiki­
mo) teisėtumo klausimas. Tokie administraciniai ginčai nagrinėjami teis­
me (bendros kompetencijos arba specializuotame). Tai yra administraci­
nio teisingumo ar, kitaip tariant, administracinės justicijos vykdymas.
Šios aplinkybės suponavo ir dvejopą vykdomosios valdžios institucijų
(pareigūnų, tarnautojų) procesinės veiklos supratimą. Visų pirma admi­
nistracinis procesas suprantamas labai plačiai, kaip visuma veiksmų, ku­
riuos atlieka vykdomosios valdžios subjektai, įgyvendindami jiems paves­
tas funkcijas. Visa valstybės vykdomoji veikla traktuojama kaip
administracinis procesas.
Visai kitaip administracinis procesas suprantamas kompetentingoms
valstybės institucijoms (pareigūnams) taikant materialiųjų administraci­
nės teisės normų numatytas sankcijas. Tai siaurasis administracinio pro­
ceso supratimas, kuris apibūdinamas kaip teisėsauginė veikla. Šis aspek­
tas suartina jį su teismo procesine veikla.
Taigi administracinis procesas jokiu būdu netapatintinas vien su ad­
ministracinių nuobaudų skyrimu ar administracinių teismų veikla.
Administracinė procesinė veikla reglamentuojama administracinės
teisės normomis ir įgyvendinama per administracinius teisinius santy­
kius. Administracinis procesas, išeinantis už teisės normos ribų, kaip
228
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
teisinė kategorija neegzistuoja. Įvairūs materialiniai techniniai ir orga­
nizaciniai veiksmai, neturintys teisinės formos, nepriskirtini prie admi­
nistracinio proceso.
Dažniausiai administracinis procesas pasireiškia kompetentingoms
vykdomosios valdžios institucijoms (pareigūnams) išleidžiant (priimant)
ne norminius, o individualius teisės taikymo aktus. Tokių aktų priėmimu
administracinės teisės normos pritaikomos konkrečioje situacijoje arba
konkrečiam asmeniui. Taigi šitaip išsprendžiamos įvairios individualios
valstybės valdymo srities bylos. Nuo šių individualių bylų pobūdžio pri­
klauso, bus įgyvendinta materialiosios administracinės teisės normos dis­
pozicija ar sankcija.
Vadinasi, administracinį procesą galima apibūdinti kaip administraci­
nio proceso teisės normų reglamentuotą vykdomosios valdžios instituci­
jų, įstaigų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų veiklą priimant valstybi­
nio valdymo srities teisės aktus ir kontroliuojant bei prižiūrint jų
įgyvendinimą, nagrinėjant ir sprendžiant įvairaus pobūdžio individualias
administracines bylas, kurios atsiranda valstybės valdymo srityje vykdo­
majai valdžiai įgyvendinant savo uždavinius ir funkcijas, taip pat tiriant
šių subjektų veiksmų ir valdymo srities teisės aktų teisėtumą.
Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas, kaip viena iš
administracinio proceso sudedamųjų dalių ar rūšių, reglamentuojamas
labai nevienodai. Gana detaliai, nors ir nepakankamai bei pasenusiai, reg­
lamentuotas administracinių nuobaudų fiziniams asmenims skyrimo ir
vykdymo procesas Administracinių teisės pažeidimų kodekso procesinė­
je dalyje. Kol valstybės institucijos ar pareigūnai, taikydami administraci­
nes nuobaudas verslo subjektams pagal kitus įstatymus nesilaiko Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų taisyklių, tokių sankcijų
taikymo procesas gana nevienodas. Kai kuriuose tokias administracinio
poveikio priemones numatančiuose įstatymuose apskritai nėra procedū­
rinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Lygiai taip pat nepakankamai reglamentuotas kitų administracinių
prievartos priemonių taikymas. Daugiausiai teisinių problemų gali kelti
šių priemonių taikymo pagrindų, taip pat jų pradžios fiksavimas. Europos
žmogaus teisių teisme yra gauta ir vienaip ar kitaip baigta nemažai bylų
dėl baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimų. Išnagrinėtų bylų dėl admi­
nistracinio proceso pažeidimų nebuvo, tačiau šios srities kaip tik ir gali
būti daugiausia problemų, dėl kurių valstybė patirtų visų pirma tam tikrų
neigiamų moralinių padarinių, ką kalbėti apie materialinius nuostolius.
Minėta, kad administracinio sulaikymo administracinis reglamentavimas
skiriasi nuo baudžiamojo procesinio. Nors maksimalus sulaikymo terminas
nustatytas toks pat - 48 valandos, tačiau Administracinių teisės pažeidi-
229
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
mų kodekso 267 straipsnyje numatyta, kad šis terminas sulaikius apsvai­
gusį asmenį pradedamas skaičiuoti nuo jo išblaivėjimo momento. Vadi­
nasi, konstitucinė 48 valandų taisyklė gali būti šiurkščiai pažeista.
Panašių problemų yra ir taikant administracines nuobaudas. Pavyz­
džiui, toks teisinis reglamentavimas, kai paskyrus administracinę nuo­
baudą - administracinį areštą - ir vykdant jį nelaukiant administracinio
teismo sprendimo dėl apylinkės teismo teisėjo nutarimo teisėtumo,
Strasbūro teismo sprendimu, ko gero, būtų pripažintas nepriimtinu Eu­
ropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos po­
žiūriu.
Administracinės atsakomybės taikymo aspektu yra reikšmingas bū­
tent administracinės teisės pažeidimą bylą nagrinėjimo procesas. Šis pro­
cesas dar vadinamas administracinės teisės pažeidimų bylų teisena. Tei­
siniai santykiai, kurie atsiranda nagrinėjant vienodos materialinės
teisinės prigimties bylas, turi bendrų ar artimų bruožų, leidžiančių juos
išskirti į tam tikras grupes. Administracine teisena, kaip sudedamąja ad­
ministracinio proceso dalimi, vadintina administracinių bylų nagrinėjimo
tvarka, taikoma vienodos materialinės teisinės prigimties bylą visumai.
Analizuodami teisinius santykius, susiklostančius padarius administ­
racinės teisės pažeidimą, jie akivaizdžiai turi specifinių bruožų, palyginti
su kitais viešojo administravimo santykiais. Visų pirma, įstatyme detaliai
apibrėžti šių santykių dalyviai, jų teisinė padėtis, minėtų santykių atsira­
dimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai ir pan. Be to, teisiniai padari­
niai, atsirandantys kaip šių santykių rezultatas, taip pat yra specifiniai.
Tokiai minčiai pritaria ir Vyriausiasis administracinis teismas teigdamas,
kad administracinės teisės pažeidimų bylos, skirtingai nuo kitų administ­
racinių bylų, turi specifiką, nes jose valstybės įgaliotos institucijos vykdo
atsakomybėn traukiamo asmens teisinį persekiojimą1. Vadinasi, viso ad­
ministracinio proceso atžvilgiu administracinės teisės pažeidimų bylų ty­
rimo, nagrinėjimo ir nutarimų vykdymo tvarka atitinka požymius to, ką
susitarėme vadinti teisena.
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos principai yra šie:
1) bylos nagrinėjimo operatyvumas;
2) bylos nagrinėjimas vadovaujantis visų asmenų lygybe įstatymui
(Konstitucijos 29 str.);
3) bylos nagrinėjimas lietuvių kalba (nemokančiajam užtikrinama tei­
sė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis
vertėjo paslaugomis);
___________________
1
Administracinė byla Nr. 6028-2002 // Administracinių teismų praktika. Nr. 3.
Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 105.
230
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
4) bylos nagrinėjimo viešumas;
5) teisinė gynyba (nukentėjusiojo ir įtariamo padarius teisės pažeidi­
mą asmens teisė teikti įrodymus, įtariamo asmens teisė įrodinėti
nekaltumą, nukentėjusiojo ir įtariamojo teisė turėti advokatą, tei­
sė dalyvauti įstatyminiams atstovams ir pan.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nustatyta, kad
administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra šie (ATPK
248 str.):
1) laiku, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes;
2) išnagrinėti ir išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus;
3) užtikrinti byloje priimto nutarimo vykdymą;
4) išaiškinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių padaromi administracinės
teisės pažeidimai;
5) užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams.
2. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENĄ
Procesinės formos, kuria taikomos administracinės atsakomybės prie­
monės, pagrindiniai elementai yra tam tikros teisės normų grupės, ku­
rios reglamentuoja: 1) teisenos uždavinius ir principus; 2) teisenos da­
lyvius, jų teises ir pareigas; 3) veiksmų seką, teisenos stadijas;
4) procesinius terminus; 5) įrodymus, jų rūšis, jų panaudojimo ir verti­
nimo sąlygas; 6) bylų žinybingumą; 7) procesinių dokumentų rūšis, jų
turinį ir surašymo tvarką.
Pagrindinės tai reglamentuojančios teisės normos išdėstytos Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso bendrojoje ir procesinėje dalyse. Taip
pat procesinių normų yra kituose įstatymuose, kuriuose numatytos ad­
ministracinės nuobaudos (ekonominės sankcijos) verslo subjektams, taip
pat fiziniams asmenims (Muitinės įstatyme, Mokesčių administravimo įsta­
tyme, Produktų saugos įstatyme, Konkurencijos įstatyme ir kt.).
Detaliausiai administracinės teisės pažeidimų bylų teisena reglamen­
tuojantis teisės aktas yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
(ATPK). Jame daugiau ar mažiau aptartas administracinės teisės pažei­
dimo bylos tyrimas, institucijos ir pareigūnai, turintys teisę (ir pareigą)
tirti administracinės teisės pažeidimo bylą ir reikiamai įforminti tyrimo
rezultatus, taip pat institucijos ir pareigūnai, kuriems pavesta nagrinėti
minėtas bylas, skirti administracines nuobaudas, šių veiksmų atlikimo pro­
cesinė tvarka. Šiame kodekse taip pat numatyti reikalavimai procesiniams
dokumentams, jų priėmimo ir surašymo tvarka, kita.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat numatytos kai ku­
rios nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose apskundimo tai-
231
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
syklės, taip pat įsiteisėjusių nutarimų skirti administracinę nuobaudą vyk­
dymo taisyklės.
Išsamiau nutarimų apskundimo ir tokių skundų nagrinėjimo procesas
reglamentuotas kitame - Administracinių bylų teisenos įstatyme1, priim­
tame 1999 m. sausio 14 dieną. Nauja šio įstatymo redakcija įsigaliojo
2001 m. sausio 1 dieną2. Joje skundų dėl nutarimų administracinės teisės
pažeidimų bylose nagrinėjimas išskirtas į atskirą - aštuonioliktąjį skirsnį.
Dar vienas teisės aktas, susijęs su administracinės teisės pažeidimų bylų
nagrinėjimu, -Administracinių teismų įsteigimo įstatymas3. Jame numaty­
ta administracinių teismų, nagrinėjančių skundus dėl nutarimų administ­
racinės teisės pažeidimų bylose, sistema, kiti organizaciniai klausimai.
Minėta, kad administracinės nuobaudos skiriamos ir verslo subjek­
tams -juridiniams asmenims. Kol tarpusavyje nesuderinti baudas verslo
subjektams nustatantys įstatymai ir Administracinių teisės pažeidimų ko­
deksas, o teismų praktika šiuo klausimu vadovaujasi senąja doktrina, reg­
lamentuoti tokių sankcijų skyrimo taisykles palikta minėtiems įstatymams.
Kai kuriuose iš jų procedūrinių taisyklių nėra arba beveik nėra, kituose
tai daugiau ar mažiau reglamentuota. Vadinasi, administracinių nuobau­
dų skyrimo proceso normų galima rasti ir kituose įstatymuose, nustatan­
čiuose administracinę atsakomybę.
3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ
TEISENOS STADIJOS IR ETAPAI
Administracinės teisės pažeidimų bylų teiseną nustatantys įstatymai, jeigu
ir netiesiogiai, tačiau neginčijamai leidžia išskirti tam tikras šios teisenos
stadijas. Tai, kad šios stadijos dar nėra pakankamai detaliai reglamentuotos
įstatymų, rodo esant šios srities teisės normų spragą, nes būtinumas deta­
liai reglamentuoti kiekvieną stadiją yra akivaizdus ir seniai pribrendęs.
Proceso stadijos - tai daugiau ar mažiau detaliai reglamentuoti proce­
sinių veiksmų, kuriais nuosekliai siekiama bendro galutinio rezultato, at­
likimo periodai. Kiekvieno periodo metu atliekami tik jam būdingi ir ar­
timi savo paskirtimi veiksmai, o jo pradžia ir pabaiga fiksuojama tam tikru
procesiniu būdu (forma). Stadija - tai santykiškai savarankiška administ­
racinės veiklos dalis, kuri būtina siekiant galutinio rezultato.
Administracinės teisės pažeidimų bylų proceso stadijos yra šios:
1) administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas;
2) administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas;
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60-1955.
2
Valstybės žinios. 2000, Nr. 85-2566.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309, Nr. 36-1068; 2000, Nr. 85-2567.
232
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
3) nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir
skundo nagrinėjimas;
4) nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas.
Kiekviena stadija prasideda daugiau ar mažiau reglamentuotu proce­
siniu veiksmu (bylos tyrimas - kompetentingo pareigūno sprendimu, pa­
vedimu ar konkliudentiniais veiksmais, nagrinėjimas - perdavus bylą kom­
petentingiems ją nagrinėti institucijai ar pareigūnui ir t.t.).
Stadija dažniausiai baigiama tam tikro procesinio dokumento - teisės
pažeidimo protokolo, nutarimo, teismo nutarimo ar nutarties ir pan. -
surašymu.
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas, nagrinėjimas ir nuta­
rimo vykdymas yra privalomos administracinės teisės pažeidimų bylų pro­
ceso stadijos, jeigu procesas nevyksta išimtine, supaprastinta tvarka (t. y.
nesurašant administracinės teisės pažeidimo protokolo). Nutarimo ad­
ministracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėji­
mas yra fakultatyvi stadija, t. y. bus ji ar ne priklauso tik nuo subjekto,
turinčio teisę paduoti skundą dėl nutarimo, valios.
Kiekvienos stadijos viduje galima išskirti ir tam tikrus etapus, kurie
nuoseklūs ir paprastai negali būti praleisti, nebent kitaip būtų nustatyta
įstatyme (pvz., Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti atve­
jai, kai administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, o ad­
ministracinė nuobauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje). Kiekvie­
nu etapu atliekami tam tikri savo teisine reikšme artimi veiksmai. Jo
reikšmė ta, kad tyrimą atliekančiam pareigūnui neatlikus vienam etapui
būdingų veiksmų paprastai negalima tinkamai atlikti tolesnių veiksmų ir
kokybiškai užbaigti bylos tyrimą, nagrinėjimą ar nutarimo vykdymą. To­
dėl institucija ar pareigūnas, atliekantys nusižengimo tyrimą arba bylos
nagrinėjimą ir nuobaudos skyrimą, tikrinantys priimto nutarimo teisėtu­
mą arba jį vykdantys, turi gerai suvokti ir įsisąmoninti administracinės
teisės pažeidimo bylos proceso stadijų ir etapų esmę, paskirtį ir reikšmę
priimti teisėtą ir teisingą galutinį sprendimą. Tik taip bus išvengta proce­
sinių klaidų ir įstatymo pažeidimų.
Literatūroje galima rasti įvairių nuomonių dėl atskiras stadijas suda­
rančių etapų skaičiaus1. Tačiau, manytume, kad pabrėžti reikėtų tuos pa­
reigūnų ir institucijų veiksmus ir juos išskirti į etapus, kurie užtikrina tin­
kamą ir operatyvų pavestų teisėsauginių funkcijų įgyvendinimą bei
priimamų sprendimų teisėtumą.
___________________
233
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Galima išskirti šiuos kiekvienos administracinės teisės pažeidimo by­
los proceso stadijos etapus:
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas: 1) bylos tyrimo pra­
dėjimas; 2) faktinių bylos aplinkybių ištyrimas; 3) įrodymų surinkimas
ir fiksavimas; 4) preliminarus bylos aplinkybių teisinis įvertinimas (vei­
kos kvalifikavimas); 5) procesinis tyrimo rezultatų įforminimas; 6) by­
los pasiuntimas kompetentingam nagrinėti bylą ir priimti nutarimą
subjektui.
Bylos nagrinėjimas: 1) pasirengimas nagrinėti bylą; 2) surinktų įrody­
mų tyrimas ir apibendrinimas; 3) veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavi­
mas); 4) atsakomybę lengvinančių, sunkinančių ir kitų aplinkybių kon­
statavimas; 5) nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas; 6) nutarimo
priėmimas ir jo su visais privalomais rekvizitais surašymas; 7) nutarimo ir
jo apskundimo tvarkos paskelbimas; 8) nutarimo nuorašo įteikimas įsta­
tymo nustatytiems asmenims.
Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas: 1) skundo padavimas;
2) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinėti skundą subjektui arba
bylos išreikalavimas; 3) teisminis nagrinėjimas; 4) sprendimo priėmimas
ir paskelbimas; 5) bylos nagrinėjimas antrosios instancijos administraci­
niame teisme, kai byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos administra­
ciniame teisme; 6) proceso atnaujinimo galimybė.
Nutarimo vykdymas: 1) nutarimo pasiuntimas vykdyti; 2) faktinis vyk­
dymas; 3) vykdymo (bylos) užbaigimas.
4. ĮRODYMAI ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ
BYLŲ TEISENOJE
Įrodymai administracinės teisės pažeidimo byloje yra kiekviena informa­
cija, visi faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi institucija ar pareigūnas
įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja, yra padarytas administracinės tei­
sės pažeidimas ar ne, ar jį padaręs asmuo kaltas, taip pat nustatomos
kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Būtina skirti įrodymus - fakti­
nius duomenis, žinias nuo įrodymų - šaltinių, su kurių pagalba informaci­
ja saugoma ir perduodama bei panaudojama procese. Tačiau tiek teisės
moksle, tiek praktikoje tie dalykai dažnai painiojami.
Informacija gali būti vertinama kaip įrodymas esant dviem sąlygoms:
1) joje yra duomenų, įrodančių, kad padarytas administracinis nusi­
žengimas arba ne, duomenys apie pažeidėją ir kitas aplinkybes, leidžian­
čias teisingai išnagrinėti bylą (vadinamasis įrodymų susiejimas);
2) minėti duomenys gauti iš įstatymo nustatytų šaltinių ir įstatymų nu­
statyta tvarka (taip vadinamas įrodymų leistinumas).
234
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
Teisės literatūroje įprasta įrodymus skirstyti į grupes pagal įvairius kri­
terijus. Pagal informacijos formavimąsi ir atsiradimo pobūdį įrodymai
skirstomi į pirminius (tiesioginius) ir antrinius (išvestinius), pagal infor­
macijos ir įrodomojo fakto santykio pobūdį - į tiesioginius ir netiesiogi­
nius, taip pat juos galima skirstyti į kaltinamuosius ir teisinamuosius 1 .
Pakankamai svarbus įrodymų skirstymas į grupes pagal žinių šaltinius
ir formą. Pagal šį kriterijų įrodymai skirstytini į tokias grupes:
1) įvairių asmenų, dažniausiai proceso dalyvių (pažeidėjo, nukentėju­
siojo, liudytojų), parodymai, paaiškinimai, t. y. informacija, suteikia­
ma žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo tiriamame įvykyje, matė jį arba
ką nors žino apie jį. Tokią informaciją gali perduoti ir kiti žmonės,
kurie pirminio šaltinio parodymų neužrašė ir juos perduoda žodžiu;
2) tiesioginiai asmenų, kompetentingų tirti administracinės teisės pa­
žeidimų bylas, pastebėjimai, jų atliktas informacijos fiksavimas. Bau­
džiamajame procese tokie tiesioginiai stebėtojai taptų liudytojais.
Administraciniame procese panaudotas toks įrodymų šaltinis už­
tikrina proceso operatyvumą. Jei to nebūtų, kelių policijos, muiti­
nės ir panašių institucijų pareigūnams taptų sunkiau atlikti jiems
pavestas teisėsaugos funkcijas, greičiau imtis poveikio priemonių
asmenims, pažeidusiems teisės normas. Kompetentingo asmens pa­
stebėjimai fiksuojami surašant raportą, tarnybinį pranešimą, spe­
cialų protokolą arba tiesiog nurodomi administracinės teisės pa­
žeidimo protokole. Kai protokolas nesurašomas, ši informacija
fiksuojama nutarime paskirti nuobaudą. Vyriausiojo administraci­
nio teismo nuomone, pareigūnų, dalyvavusių nustatant administ­
racinės teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumen­
tais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi
išspręsti bylą. Pasak teismo, pareigūnų pranešimų negalima prily­
ginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos
dokumentai yra savarankiški įrodymų šaltiniai2;
3) daiktiniai įrodymai - materialios informacijos laikmenos. Daiktiniai
įrodymai yra materialaus pasaulio daiktai, ant kurių yra priešingų
teisei veiksmų pėdsakų (automobilio įbrėžimai, kiti sužalojimai, pa­
dirbtas pasas) arba kurie savo forma ar turiniu patvirtina nusižengi­
mo faktą (narkotinės medžiagos, naminė degtinė ir pan.). Daiktiniai
___________________
1
Plačiau apie tai žr.: E. Laužikas, V Mikelėnas, V Nekrošius. Civilinio proceso

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 320.
235
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
įrodymai šiaip jau perteikia „gryną", neperdirbtą informaciją. Pagrin­
diniai šių materialių šaltinių suradimo ir gavimo būdai yra apžiūra,
daiktų poėmis, suinteresuotų asmenų jų pateikimas institucijoms,
pareigūnams, tiriantiems administracinės teisės pažeidimo bylą. Prie
bylos jie pridedami įvairiais būdais: administracinės teisės pažeidi­
mo protokolu, daiktų poėmio protokolu, daiktų vertės pažyma ir t. t.;
4) mišrūs įrodymai. Tai visų pirma įvairūs dokumentai. Juose infor­
macija būna perdirbta, t. y. ji perduodama užrašytais žodžiais, skait­
menimis, įvykio vietų brėžiniais, įvairiais grafikais, schemomis. Prie
šių įrodymų priskirtini ir specialistų paaiškinimai, ekspertų išvados
ir panašiai.
Beje, dėl specialisto dalyvavimo administracinės teisės pažeidimo by­
lų procese yra ir tam tikrų problemų. Tarp Administracinių teisės pažei­
dimų kodekse numatytų proceso dalyvių (272-279 str.) iki šiol specialis­
tas neminimas. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso
256 straipsnyje išvardytame įrodymų sąraše paminėti ir specialisto paaiš­
kinimai. Nenustačius, kaip įforminami šie paaiškinimai, kokios specialis­
to teisės ir pareigos, kokios jo nušalinimo, paaiškinimų vertinimo taisyk­
lės ir kt., specialistui dalyvauti administracinės teisės pažeidimų bylų
procese nesukuriamas pakankamas teisinis pagrindas ir neaišku, kaip tu­
rėtų būti vertinama specialisto teikiama informacija. Pažymėtina, kad po­
reikis pasitelkti specialistą šiose bylose, ypač intelektinės nuosavybės ap­
saugos srityje, yra pakankamai didelis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje išvardytos
šios įrodymų rūšys:
1) administracinės teisės pažeidimo protokolas;
2) nuotraukos;
3) garso ar vaizdo įrašai;
4) liudytojų parodymai;
5) nukentėjusiojo paaiškinimai;
6) įtariamo padarius nusižengimą asmens paaiškinimai;
7) eksperto išvada;
8) specialisto paaiškinimai;
9) daiktiniai įrodymai;
10) daiktų ir dokumentų poėmio protokolas;
11) kitokie dokumentai.
Šis įstatymo sąrašas kritikuotinas ir taisytinas. Jame į vieną krūvą su­
plakami patys įrodymai (tam tikri faktiniai duomenys, tam tikros žinios)
ir jų gavimo ar fiksavimo šaltiniai.
Pagrindinis įrodymų gavimo būdas yra apklausa. Apklausai ir surašyti
paaiškinimus gali būti šaukiami visi asmenys, turintys žinių apie faktines
236
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
bylos aplinkybes. Tai pažeidėjai, nukentėjusieji, liudytojai, specialistai. Gali
būti paskirta ekspertizė, kai reikia specialių žinių, pareikalaujama įvairiau­
sių pažymų ir kitokių įrodymų raštu iš valstybės institucijų ir įstaigų, verslo
subjektų. Reikalinga informacija gali būti gauta apžiūrėjus daiktinius įro­
dymus, dokumentus, asmenį, transporto priemones, patalpas, panašiai.
Tiek tiriantis, tiek nagrinėjantis bylą kompetentingas subjektas įrody­
mus vertina pagal vidinį įsitikinimą, ir joks įrodymas atskirai paėmus ne­
turi išankstinės aukštesnės galios.
5. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ
TEISENOS TERMINAI
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisena, kaip ir kiekviena kita veikla,
vyksta tam tikrais terminais, visada turi pradžią ir pabaigą. Kaip ne kartą
minėta, vienas iš administracinės teisės pažeidimų bylų proceso ypatumų
yra jo operatyvumas. Tai reiškia, kad bylos turi būti nagrinėjamos trum­
pais terminais. Tokio operatyvumo reikia dėl keleto priežasčių:
1) greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta po­
veikio priemonė turi didesnį auklėjamąjį poveikį tiek teisės pažei­
dėjui, tiek kitiems asmenims. Pavėluotai paskirta nuobauda gali būti
suvokta kaip nebaudžiamumas;
2) kiekvienoje byloje reikia nustatyti objektyvią tiesą. Kai kuriais at­
vejais procesas būna supaprastintas ir sutrumpintas. Praėjus ilges­
niam laikui, gali būti prarasta galimybė surinkti reikiamus įrody­
mus, ypač jeigu kils ginčas dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo;
3) neleistinas ilgalaikis nusižengimą padariusio asmens teisinės padė­
ties neapibrėžtumas.
Administracinės teisės pažeidimų bylų proceso operatyvumas užtikri­
namas įstatymuose įtvirtinant procesinių veiksmų atlikimo terminus. Jie
gerokai trumpesni negu, pavyzdžiui, baudžiamajame procese.
Teisine prasme terminas - tai teisės akte nustatytas laiko tarpas, skai­
čiuojamas pagal iš anksto nustatytas taisykles, per kurį turi būti atliktas tam
tikras teisinę reikšmę turintis veiksmas arba atsitikti juridinis įvykis.
Laikas nepriklauso nuo žmonių valios. Tačiau įstatymo ar kito teisės
akto leidėjas numato ne tik termino trukmę, bet ir terminų skaičiavimo
taisykles, nustato jų priklausomybe nuo vienokių ar kitokių teisinę reikš­
mę turinčių faktų.
Visų pirma, reikia žinoti termino trukmę. Teisės normomis dažniau­
siai nustatomi konkretūs laiko tarpai įvairiems veiksmams atlikti arba per
kuriuos turi įvykti teisinę reikšmę turintys įvykiai.
Antra, svarbu žinoti, kada pradedamas skaičiuoti terminas. Tai daž­
niausiai susiejama su kokiu nors teisinę reikšmę turinčiu faktu, pavyz-
237
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
džiui, su tam tikru veiksmu. Tai gali būti tam tikri procesiniai veiksmai,
kuriuos atlieka pareigūnas ar kiti proceso dalyviai (skundo, bylos gavi­
mas, nutarimo paskelbimas ir t. t.). Savita nustatyta termino eigos pra­
džia sulaikius neblaivų asmenį - įstatyme nustatytas sulaikymo terminas
pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens išblaivėjimo, kuris turi būti atitin­
kamai konstatuotas. Tokios įstatymo formuluotės nekorektiškumas dis­
kutuotas anksčiau.
Kai termino eiga skaičiuojama paromis (dienomis) ar ilgesniais laiko
tarpais, jo pradžia prasideda kitos dienos 00.00 val. po tos kalendorinės
datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia (pvz., nutarimo administraci­
nės teisės pažeidimo byloje apskundimo 10 dienų termino eiga prasideda
kitos dienos po nutarimo paskelbimo 00.00 val.).
Trečia, teisės normos nustato ir termino eigos pabaigą, jo pasibaigimo
ir praleidimo padarinius. Jeigu veiksmai laiku nebuvo atlikti, laikoma,
kad terminas pasibaigė, jis praleistas. Įstatymo nustatytais atvejais termi­
nas gali būti atnaujintas, tačiau jau kaip išimtis ir tik esant konkrečioms ir
iš anksto teisės normoje numatytoms aplinkybėms. Dažniausiai prašymą
atnaujinti terminą nagrinėja ta institucija ar pareigūnas, kurie turėjo tei­
sę atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus, jeigu terminas nebū­
tų buvęs praleistas 1 .
Termino pasibaigimo momentu paprastai laikoma termino paskuti­
nės dienos paros pabaiga (24.00 val.). Tačiau jeigu veiksmas turi būti at­
liktas konkrečioje valstybės institucijoje ar įstaigoje, faktinė termino pa­
baiga sutampa su įstaigos, kurioje reikia atlikti veiksmą, darbo laiko
pabaiga. Jeigu terminas atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., paduoti skun­
dą) baigiasi ne darbo dieną, termino pabaiga automatiškai persikelia į
kitą po ne darbo dienos (dienų) darbo dieną.
Ketvirta, be prieš tai nurodytų terminų taisyklių, atkreiptinas dėmesys
ir į terminų sustabdymo bei įskaitymo taisykles. Termino sustabdymas reiš­
kia, kad tam tikras laiko tarpas, esant teisės akte aptartoms aplinkybėms,
į terminą neįskaitomas: pavyzdžiui, padavus skundą dėl administracinės
nuobaudos teisėtumo jos (išskyrus įspėjimą ir administracinį areštą) vyk­
dymo terminas sustabdomas, kol bus išnagrinėtas skundas. Termino įskai­
tymo pavyzdys gali būti administracinio sulaikymo termino įskaitymas į
paskirto administracinio arešto laiką.
___________________
1 mus procesinius dokumentus, priverstinai vykdyti priimtą nutari­
Pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
turi teisę atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl centrinio mokesčio admi­
nistratoriaus sprendimo. Administracinis teismas gali atnaujinti dėl svarbių prie­
žasčių praleistą terminą paduoti skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažei­
dimo byloje (ATPK 293 str.).
238
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
Terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Pavyzdžiui, bendra­
sis administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra šeši mėnesiai nuo
teisės pažeidimo padarymo dienos (esant trunkamajam teisės pažeidi­
mui - paaiškėjus, kad padarytas teisės pažeidimas, o kai kuriais atvejais -
nustačius pažeidimą) (ATPK 35 str. 1 d.), bendrasis administracinės tei­
sės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminas yra 15 dienų (ATPK 282 str.
1 d.). Tačiau kitose minėtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso
straipsnių dalyse išvardyti ir trumpesni, specialūs tam tikrų kategorijų by­
lų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminai.
Pagal teisinę reikšmę terminai skirstytini į procesinius ir senaties (nai­
kinamuosius) . Procesiniai terminai - laikas, per kurį kompetentingos ins­
titucijos (pareigūnai) turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (išnag­
rinėti skundą, priimti nutarimą, perduoti jį vykdyti, pan.). Procesiniai yra
ir tie terminai, per kuriuos asmuo gali apskųsti nutarimą, sumokėti bau­
dą ir pan. Jų pažeidimas tolesnės proceso eigos nenutraukia, tačiau gali
sukelti kai kuriems asmenims tam tikrų neigiamų padarinių: pavyzdžiui,
laiku nesumokėjus baudos, ji gali būti pakeista laisvės apribojimu arba
išieškoma prievarta.
Senaties terminai turi kitą reikšmę. Jiems pasibaigus procesas nebegali
vykti, o priimti individualūs teisės taikymo aktai praranda teisinę reikšmę.
Administracinės teisės pažeidimo bylų procese tokie terminai yra admi­
nistracinės atsakomybės taikymo (ATPK 35 str. - šeši mėnesiai arba viene­
ri metai), nutarimo perdavimo vykdyti (ATPK 308 str. - trys mėnesiai arba
vieneri metai), prašymo Vyriausiajam administraciniam teismui dėl proce­
so atnaujinimo padavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo
156 straipsnio antroji ir trečioji dalys - vieneri ir penkeri metai) terminai.
6. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ
PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Administracinės teisės pažeidimų bylų procese dalyvauja įvairūs subjek­
tai, turintys skirtingas teises ir pareigas, darantys skirtingą įtaką proceso
eigai ir jo rezultatui. Kadangi administraciniai teisiniai santykiai yra val¬
džios-pavaldumo santykiai, visus šio proceso dalyvius galima suskirstyti į
keturias grupes:
1) institucijos ir pareigūnai, turintys teisę pradėti ir atlikti administra­
cinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, ją išnagrinėti, surašyti reikia­
mą, t. y. lemiantys bylos eigą ir rezultatą;
2) proceso dalyviai, turintys asmeninį teisinį interesą byla: padaręs nu­
sižengimą asmuo, nukentėjusysis, įstatyminiai jų atstovai (tėvai, glo­
bėjai (rūpintojai). Nė vienas subjektas neturi valdžios įgaliojimų;
239
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
3) asmenys, padedantys nustatyti objektyvią tiesą: liudytojai, eksper­
tai, specialistai;
4) asmenys, kitaip padedantys įgyvendinti proceso uždavinius. Tai ad­
vokatai (advokato padėjėjai), kiti teisinę pagalbą teikiantys atsto­
vai, prokuroras tais atvejais, kai įstatymas numato jo dalyvavimą,
taip pat vertėjai, kviestiniai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimtajame skirsnyje
(Asmenys, dalyvaujantys administracinės teisės pažeidimo bylų procese) ir
kituose straipsniuose išvardyti šie administracinės teisės pažeidimų bylų
proceso dalyviai: 1) įgaliotas pradėti ir atlikti administracinės teisės pa­
žeidimo bylos tyrimą pareigūnas; 2) institucija ar pareigūnas, įgalioti
nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administracinę
nuobaudą; 3) asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė;
4) nukentėjusysis; 5) pastarųjų dviejų įstatyminiai atstovai; 6) advokatas
(jo padėjėjas), kitas teisinę pagalbą galintis teikti asmuo; 7) prokuroras;
8) liudytojas; 9) ekspertas; 10) specialistas; 11) vertėjas; 12) kviestinis;
13) nutarimą vykdantis subjektas.
Apie kompetentingus pradėti ir atlikti administracinės teisės pažeidi­
mo bylos tyrimą pareigūnus, taip pat apie institucijas ir pareigūnus, įga­
liotus nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administ­
racinę nuobaudą, bus kalbama vėliau. Viena bendra problema, susijusi
su šiais proceso dalyviais, yra jų nešališkumo užtikrinimas. Baudžiamojo
proceso kodekse detaliai reglamentuotas atliekančių ikiteisminį tyrimą,
prokurorinę priežiūrą, palaikančių valstybinį kaltinimą pareigūnų nušali­
nimas, o Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose aiškiai
nusakyti bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo pagrindai ir tvarka. To trūks­
ta administracinės teisės pažeidimo bylų procesui.
Jeigu administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėja apylinkės teis­
mas (teisėjas), jam, be abejo, galioja bendri nušalinimo ir nusišalinimo
pagrindai ir tvarka, nors to Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir
nėra. Šiame kodekse (ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuo­
se įstatymuose) nenumatyta kitų bylą nagrinėjančių pareigūnų, taip pat
eksperto, specialisto, vertėjo, kviestinio nušalinimo teisė ar nusišalinimo
pareiga. Tai didelė spraga, neleidžianti tinkamai įgyvendinti nešališkumo
ir objektyvumo principų administracinės teisės pažeidimo bylų procese 1 .
Asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, turi šias teises
(ATPK 272 str., 288 str.): 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti
___________________
1
Tiesa, galimybė nušalinti valstybės ar savivaldybės tarnautoją numatyta Viešojo
administravimo įstatymo 21 straipsnyje, tačiau šio įstatymo nuostatos skirtos visai
kitų klausimų sprendimui // Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.
240
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti pra­
šymus; 6) nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto
atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą iš­
silavinimą, pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis mo­
ka, ir nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių
kalbos; 8) gauti dėl jo priimto nutarimo nuorašą; 9) apskųsti nutarimą
byloje.
Paprastai administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvau­
jant asmeniui, kuriam taikoma administracinė atsakomybė. Nesant jo by­
la gali būti išnagrinėta tada, kai:
a) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą
ir laiką ir
b) jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Gavus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta ir ne­
dalyvaujant šiam asmeniui, jeigu administracinės teisės pažeidimo bylą
nagrinėjanti institucija ar pareigūnas, pripažinę neatvykimo priežastis ne­
svarbiomis, atmeta tokio asmens prašymą.
Nagrinėjant kai kurias administracinės teisės pažeidimų bylas asme­
niui, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, dalyvauti yra privalu.
Tokie atvejai numatyti nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų by­
las pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius:
1) 50 straipsnis (smulkusis svetimo turto pagrobimas);
2) 174 straipsnis (nedidelis chuliganizmas);
3) 178 straipsnio trečioji dalis (alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto
pasirodymas viešosiose vietose esant sunkinančių aplinkybių);
4) 1861 -1864 straipsniai (kai kurie pažeidimai, kuriais kėsinamasi į tei­
singumą);
5) 187 straipsnis (pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui, po­
licijos, STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto reikalavimo
nevykdymas, garbės ir orumo įžeidimas);
6) 1887 straipsnis (susirinkimų tvarkos pažeidimas).
Visas šiuose straipsniuose numatytas veikas galima suskirstyti į dvi dalis:
1) už vienas iš jų kaip galima nuobauda numatytas administracinis
areštas;
2) už kitas veikas nuobauda (nebūtinai administracinis areštas) ski­
riama už nepagarbą teismui, antstolio garbės ir orumo įžeidimą,
kliudymą antstoliui atlikti savo pareigas ir kitų teismo veiklą trik­
dančių veiksmų padarymą.
Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą įtariamas padaręs teisės pa­
žeidimą asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesti (ATPK
272 straipsnyje pasakyta - atvesdinti). Tačiau tai nereiškia, kad teisės pa-
241
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
žeidėjas gali sutrikdyti bylos nagrinėjimą. Jei pagal policijos ar teisėjo
šaukimą jis vengia atvykti ar slapstosi ir policija negali jo atvesti, admi­
nistracinės teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta ir jam nedalyvau­
jant (ATPK 272 str. 2 d.). Tokiu atveju byloje turi būti įrodymų, kad teisės
pažeidėjas pagal policijos ar teisėjo šaukimą vengia atvykti ar slapstosi.
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pastaruoju metu paste­
bima visiškai teisinga tendencija stiprinti administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens teisių apsaugą. 2003 m. vasario 11d. nutartyje pabrėž­
ta, kad nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas, kuriose gali
būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kri­
minalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui
turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės, kaip ir kaltinamajam
baudžiamojoje byloje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais­
vių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojama teisė tie­
siogiai apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus1.
Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administracinės teisės pažeidimu
padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Juo gali būti tiek fizinis, tiek
juridinis asmuo2.
Nukentėjusysis turi teisę (ATPK 273 str., 279 str., 288 str.): 1) susipa­
žinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškini­
mus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti prašymus; 6) nagrinėjant bylą nau­
dotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį
universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; 7) prašyti, kad
jam būtų įteiktas nutarimo nuorašas; 8) apskųsti nutarimą administra­
cinės teisės pažeidimo byloje; 9) gauti dėl dalyvavimo byloje patirtų iš­
laidų atlyginimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje taip pat nu­
statyta, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas. Tokia nor­
ma logiškai nedera su Administracinių teisės pažeidimų kodekso
276 straipsnyje nustatyta liudytojo teisine padėtimi. Liudytojas pagal
šį straipsnį privalo atvykti ir duoti teisingus parodymus. Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje nustatyta ir administracinė at­
sakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinės teisės pažei­
dimo byloje. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnį
nukentėjusysis turi teisę duoti paaiškinimus. Kokiais pagrindais, kokia
___________________
1
Administracinė byla Nr. 259-03 S. Ščerbauskas v. Valstybinės darbo inspekcijos
Tauragės skyrius // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės infor­
macijos centras, 2004. P. 64-67.
2
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 338.
242
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
tvarka ir kas turi teisę pakeisti nukentėjusiojo teisinį statusą, įstatyme
nepasakyta. Manytume, tai yra ydingas, neapibrėžtas nukentėjusiojo tei­
sinės padėties reguliavimas ir turėtų būti reikiamai pakoreguotos minė­
tos teisės normos.
Įstatyminiai atstovai. Jeigu asmuo, kuriam taikoma administracinė at­
sakomybė, ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar
psichikos trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administraci­
nės teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstaty­
miniai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Tada jie naudojasi to­
mis pačiomis teisėmis, kurios suteiktos atstovaujamajam.
Įgaliotas atstovas. Įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinės teisės
pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį uni­
versitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą (ATPK 275 str.). Panašiai
šis klausimas reglamentuotas ir Administracinių bylų teisenos įstatyme,
kurio 49 straipsnyje įtvirtinta, kad, nagrinėjant bylas administraciniuose
teismuose, proceso šalims gali atstovauti ne tik advokatai, bet ir kiti as­
menys, kurių galios nurodytos įgaliojime.
Dalyvaujantis nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą įga­
liotas atstovas turi teisę: 1) susipažinti su visa bylos medžiaga; 2) daly­
vauti nagrinėjant bylą; 3) reikšti prašymus; 4) apskųsti nutarimą byloje.
Tame pačiame straipsnyje pasakyta, kad advokato įgaliojimai patvir­
tinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, tu­
rinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, -
notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.
Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnio lakoniš­
ko teksto matyti, kad advokato vaidmeniui ir teisėms administracinės tei­
sės pažeidimo byloje skiriama per mažai vietos. Turint galvoje, kad pini­
gine išraiška kai kurios administracinės nuobaudos yra gerokai didesnės
už baudas pagal Baudžiamąjį kodeksą, nepakankamas teisinės gynybos
reglamentavimas yra teisiškai ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp mi­
nėtame straipsnyje išvardytų advokato teisių nenumatyta galimybė daly­
vauti administracinės teisės pažeidimo tyrimo stadijoje, reikšti prašymus,
skiriant ekspertizes reikšti nušalinimus, formuluoti ekspertams klausimus
ir pan., taip pat kalbėti administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėji­
mo metu, pareikšti savo samprotavimus dėl veikos įrodytinumo, teisinio
jos vertinimo, nuobaudos rūšies ir dydžio, kitų bylos baigčiai reikšmingų
aplinkybių. Dažniausiai pagal civilinių ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimo
tradicijas advokatui vis dėlto leidžiama išsakyti savo nuomonę baigiamuoju
bylos nagrinėjimo etapu, tačiau tokia svarbi žmogaus teisių apsaugai funk­
cija negali būti palikta tik bylą nagrinėjančio teisėjo ar kito pareigūno
gerai valiai.
243
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Kita problema, susijusi su apskritai teisinės pagalbos teikimu admi­
nistracinės teisės pažeidimo byloje, yra klausimas, kas įvairiomis proceso
stadijomis turi teisę teikti tokią pagalbą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso
275 straipsnyje greta kito aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčio as­
mens minimas tik advokatas. Lietuvos apeliacinio teismo Administraci­
nių bylų skyriaus pirmininkas administraciniams teismams buvo išsiunti­
nėjęs nuomonę 1 , kurioje teigiama, kad pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą teisinės gynybos funkciją šiose bylose gali vykdyti ir
advokatų padėjėjai. Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekse tie­
siogiai nenumatyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylose teikti
teisinę pagalbą gali advokatų padėjėjai, reikia sutikti su minėtoje konsul­
tacijoje išsakyta nuomone, kad šiose bylose jie galėtų vykdyti teisinės gy­
nybos funkciją. Naujajame Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad
ne tik advokatas gali ginti teisės pažeidėją baudžiamajame procese, nors
šis procesas, be jokios abejonės, yra sudėtingesnis ir reikia aukštesnės
gynėjo kvalifikacijos. Šio kodekso 17 straipsnio antrojoje dalyje nustaty­
ta, kad įstatymų numatytomis sąlygomis gynėju gali būti ir advokato pa­
dėjėjas.
Tačiau viena ar kita nuomonė neturėtų būti lemiantis veiksnys spren­
džiant, kam patikėti teisinę pagalbą administracinės teisės pažeidimų by­
lose. Šie dalykai turi būti detaliai reglamentuoti Administracinių teisės
pažeidimų kodekse. Tai aktualu ir dėl to, kad, minėta, Europos žmogaus
teisių teismas gan griežtai vertina administracinių nuobaudų skyrimo pro­
cedūras, vadinasi, jų metu turi būti pakankamai apsaugotos visų proceso
dalyvių teisės.
Prokuroro teisės administracinės teisės pažeidimų bylų procese taip
pat nėra labai plačios. Jos numatytos Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 255 straipsnyje. Šias teises galima sugrupuoti į dvi dalis: 1) pro­
kuroro teisės, iškeliant administracinės teisės pažeidimo bylą; 2) proku­
roro teisės, nagrinėjant tokią bylą.
Prie pirmosios grupės teisių priskirtinos šios prokuroro teisės:
1) pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą
iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1871 straipsnyje (teisė­
tų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas);
___________________
1
2000 09 22 raštas Nr. 4-94 Lietuvos Respublikos administraciniams teismams //
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administraci­
nis teismas, 2001. P. 330-331.
244
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
2) iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą, kai a) buvo atsisaky­
ta iškelti baudžiamąją bylą ar b) baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Prie antrosios grupės priskirtinos šios prokuroro teisės:
1) dalyvauti teisme, nagrinėjant prokuroro iniciatyva iškeltą administ­
racinės teisės pažeidimo bylą;
2) reikšti prašymus;
3) apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus.
Pažymėtina, kad įstatyme apibūdinant prokuroro procesinę padėtį taip
pat darosi neaišku, ką reiškia įstatymo formuluotė dalyvauti teisme nagri­
nėjant administracinės teisės pažeidimo bylą, koks šios teisės turinys ir ga­
limybės ją įgyvendinti.
Liudytoju administracinės teisės pažeidimo byloje gali būti šaukiamas
kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nu­
statytinos aplinkybės.
Bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) šaukimu liudytojas priva­
lo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti viską, kas
jam žinoma apie bylą, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Už melagin­
gų parodymų davimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso
1872 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
Liudytojas turi teisę gauti dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų atlygi­
nimą (ATPK 279 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str.).
Ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių mokslo, meno, technikos
ar amato srityje. Jį skiria administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinė­
janti institucija ar pareigūnas dviem atvejais: 1) kai reikalingos specialios
žinios; 2) kai reikia paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.
Institucijos (pareigūno) sprendimas šaukti ekspertą yra privalomas
įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti byloje
kaip ekspertas asmuo, vadovui.
Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą jam
pateiktais klausimais. Už melagingos išvados davimą ekspertas atsako pa­
gal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį.
Eksperto teisės: 1) susipažinti su bylos medžiaga, reikalinga eksperti­
zei atlikti; 2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma me­
džiaga, reikalinga duoti išvadą; 3) administracinės teisės pažeidimo bylą
nagrinėjančios institucijos (pareigūno) leidimu duoti asmeniui, įtariamam
padarius nusižengimą, taip pat nukentėjusiajam, liudytojams klausimus,
susijusius su ekspertizės dalyku; 4) dalyvauti nagrinėjant bylą; 5) gauti
dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų atlyginimą ir atlyginimą už atliktą
darbą, jei tai nėra eksperto tarnybos pareiga.
Specialistas, pasinaudodamas turimomis specialiomis žiniomis ar įgū­
džiais, padeda teisės pažeidimą tiriančiam arba bylą nagrinėjančiam pa-
245
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
reigūnui (institucijai) surasti, įtvirtinti ir paimti įrodymus, duoti kitokias
specialių žinių reikalaujančias išvadas, kai nekviečiamas ekspertas ir ne­
skiriama ekspertizė. Specialisto paaiškinimai nuo eksperto išvados ski­
riasi sudėtingesniu pastarosios įforminimu, griežtesniais tyrimo metodi­
kos reikalavimais ir t. t. Pavyzdžiui, specialisto dalyvavimas numatytas
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio 8 punkte, ku­
riame pasakyta: surašant intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų pro­
tokolus gali dalyvauti autorinių ir gretutinių autorinėms teisėms apsau­
gos, gynimo ar priežiūros organizacijų atstovai. Tokie specialistai, turėdami
specialių intelektinės nuosavybės apsaugos srities žinių, gali veiksmingai
padėti policijos pareigūnams įforminti šių pakankamai sudėtingų teisės
pažeidimų tyrimo rezultatus.
Specialisto teisinei padėčiai Administracinių teisės pažeidimų kodek­
se skiriamas tik fragmentinis dėmesys. Minėta, tarp proceso dalyvių jis
visai neminimas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straips­
nyje nieko nekalbama apie dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų ir atlygi­
nimo už darbą apmokėjimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso
1872 straipsnyje tik numatyta, kad už melagingų paaiškinimų teikimą gali
būti baudžiamas ir specialistas.
Vertėją skiria administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti insti­
tucija ar pareigūnas. Vertėjas privalo atvykti institucijos (pareigūno) šau­
kimu ir tiksliai atlikti jam pavestą vertimą. Už melagingą vertimą jis gali
būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso
1872 straipsnį.
Vertėjas taip pat turi teisę gauti dėl dalyvavimo byloje patirtų išlaidų
atlyginimą, taip pat užmokestį už darbą, jeigu tai nėra jo tarnybos pareiga.
Užtikrinti vertėjo dalyvavimą byloje yra valstybės pareiga. Didelių pro­
blemų kyla nagrinėjant nelegalių migrantų administracines bylas. Rasti
vertėją, mokantį kokį nors, pavyzdžiui, Afganistano kalnų tautelės dia­
lektą, kartais labai sunku. Todėl yra sudaromos tarptautinės keitimosi ver­
tėjais sutartys. Tokią sutartį su atitinkamomis Latvijos ir Estijos instituci­
jomis yra sudaręs ir Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos1.
Kviestinis Administracinių teisės pažeidimų kodekse minimas tik viena­
me - 268 straipsnyje, nustatančiame asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo
tvarką. Šiame straipsnyje numatytas dvejopas kviestinių dalyvavimas:
___________________
1
Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos vidaus rei­
kalų ministerijų migracijos tarnybų bendradarbiavimo protokolas keistis vertėjais
atliekant prieglobsčio procedūras, pasirašytas 2002 m. kovo 17 d. // http://www.vrm.lt,
prisijungimo laikas: 2002 12 27.
246
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata
1) atliekant asmens apžiūrą kartu su tam įgaliotu tos pačios lyties
kaip ir apžiūrimasis pareigūnu turi dalyvauti du tos pačios lyties
kviestiniai;
2) atliekant neatidėliotiną daiktų, rankinio bagažo, medžioklės ir žve­
jybos įrankių, įgytos produkcijos ir kitų daiktų patikrinimą, ne­
sant akivaizdoje asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo
valdomi, turi dalyvauti du kviestiniai.
Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje, nu-
statančiame atsakomybę už melagingų parodymų teikimą, ir nepaminėti
kviestiniai, tačiau iš šios teisės normos loginės konstrukcijos galima pa­
daryti išvadą, kad kviestiniai taip pat turėtų būti baudžiami pagal minė­
tą straipsnį, jeigu į apžiūros ar patikrinimo dokumentus įrašytų ar sutiktų
įrašyti klaidingas žinias.
Apie kviestinių patirtų dėl dalyvavimo byloje išlaidų atlyginimą įstaty­
me nieko nekalbama. Jeigu kviestiniai būtų kviečiami pas bylą nagrinė­
jantį pareigūną (instituciją) ir apklausti kaip liudytojai, jie įgytų tas pa­
čias teises ir pareigas, kokios nustatytos liudytojams.
Apie nutarimą vykdančius subjektus bus kalbama atskirame skyriuje,
skirtame administracinės teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų
vykdymui.
Kai kuriuose kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę at­
sakomybę, tačiau neįtrauktuose į Administracinių teisės pažeidimų ko­
deksą, taip pat yra aptarti vienokie ar kitokie teisenos dalyviai.
Štai Konkurencijos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad bylos nag­
rinėjimo proceso dalyviai yra: 1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius); 2) as­
muo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pažeidėjas);
3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių intere­
sais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 4) valstybės valdymo ir savival­
dos institucijų atstovai jų prašymu; 5) Konkurencijos tarybos sprendimu
ekspertai, specialistai ir kiti asmenys1.
Šiame įstatyme taip pat pasakyta, kad proceso šalims gali atstovauti jų
atstovai ir advokatai.
7. APLINKYBĖS, KURIOMS ESANT ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENA NEGALIMA
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos aplinkybės, kurias
konstatavus administracinės teisės pažeidimo teisena negali būti pradė­
ta, o ją pradėjus - turi būti nutraukta.
___________________
1
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas // Valstybės žinios. 1999,
Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
247
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

Viena grupė aplinkybių numatyta Administracinių teisės pažeidimų nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nuta­
kodekso 250 straipsnyje. Tai aplinkybės, darančios administracinės teisės rimas nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu
pažeidimo bylos teiseną negalimą: dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Šiuo atveju galioja princi­
1) kai nėra administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ne­ pas, kad dėl to paties fakto to paties asmens atžvilgiu negali būti
sant nusižengimo įvykio reiškia, kad veika, dėl kurios pradėtas tyri­ priimti du galiojantys nutarimai. Be to, Administracinių teisės pa­
mas, apskritai nebuvo padaryta, arba tai buvo atsitiktinis aplinky­ žeidimų kodekso 9 straipsnyje įtvirtintoje administracinės teisės pa­
bių sutapimas, nenugalimos jėgos veikimo padarinys ir panašiai. žeidimo sąvokoje pasakyta, kad administracinė atsakomybė galima
Nusižengimo sudėties nėra, kai pats įvykis egzistuoja, tačiau nėra tik jeigu veika neturi nusikaltimo požymių. Iškėlus baudžiamąją by­
kurio nors nusižengimo sudėties elemento (pvz., nesant kaltės, veiką lą, administracinė byla nutraukiama. Žinoma, tai nereiškia, kad vė­
padarius mažamečiui, psichiškai nesveikam asmeniui, materialiojo liau, nutraukus baudžiamąją bylą, nebus galima grįžti prie administ­
nusižengimo atveju nesant priežastinio veikos ir padarinių ryšio, racinės atsakomybės taikymo;
pan.); 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėtas procesas.
2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veiką, nėra sukakę še­ Administracinių teisės pažeidimų kodekso 251 straipsnyje nustatytos
šiolika metų. Si aplinkybė yra subjekto požymis, todėl ją apima 1 kiek kitokios aplinkybės, kurioms esant numatyta kompetentingos insti­
punktas; tucijos (pareigūno) teisė (ne pareiga) nutraukti administracinės teisės pa­
3) kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamumo bū­ žeidimo bylą. Tai gali būti padaryta tada, kai medžiaga perduodama pro­
senos. Tai taip pat subjekto požymis ir šią aplinkybę išskirti iš 1 punk­
kurorui, parengtinio tardymo arba kvotos institucijai. Šiuo atveju
to į atskirą punktą teisiškai niekuo nepagrįsta;
nereiškia, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl įstatymų leidėjas
4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties at­
nenumato ir imperatyvaus administracinės bylos nutraukimo.
veju. Konstatavus, kad tam tikrus išoriškai priešingais teisei atro­
dančius veiksmus asmuo padarė būtinojo reikalingumo ar būtino­
sios ginties sąlygomis ir nebuvo peržengtos jų ribos, neatsiranda
pareiga atsakyti už padarytą žalą. Atvirkščiai, tai traktuotina kaip
visuomenei naudingas elgesys;
5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės
nuobaudos skyrimą. Šiuo atveju turimas galvoje atleidimas nuo nuo­
baudos skyrimo, nors praktiškai pastaruoju metu amnestija buvo
taikoma tik padariusiems nusikaltimus asmenims;
6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Tai
yra bendras baudžiamosios teisės ir administracinę atsakomybę nu­
statančios teisės principas, numatantis taisyklės lex retro non agit
(įstatymas atgal negalioja) išimtį. Panaikinus teisės aktą, pagal kurį
už tam tikrą veiką buvo nustatyta administracinė atsakomybė, pre¬
ziumuojama, kad jame aprašyta veika nebėra pavojinga visuome­
nei, vadinasi, nors ji padaryta ir iki šio akto įsigaliojimo, nebėra
pagrindo asmens persekioti ir tolesnis procesas nutraukiamas;
7) kai iki administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatyti
terminai. Jeigu praleisti administracinės nuobaudos skyrimo termi­
nai, administracinės teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta;
8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto as­
mens atžvilgiu yra priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno)

248 249
 8 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
BYLOS TYRIMAS
1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS
TYRIMO STADIJOS BENDRAS APIBŪDINIMAS
Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo stadija susi­
deda iš šių etapų: 1) bylos tyrimo pradėjimas, 2) faktinių bylos aplinkybių
ištyrimas, 3) įrodymų surinkimas ir fiksavimas, 4) preliminarus teisinis vei­
kos įvertinimas, 5) procesinis tyrimo rezultatų įforminimas, 6) bylos per­
davimas nagrinėti.
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimas - pradinis šios
proceso stadijos etapas. Dažnai teisės literatūroje šis etapas vadinamas
administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimu1. Tokia nuomonė greičiau­
siai yra grindžiama analogija su anksčiau galiojusiu Baudžiamojo proce­
so kodeksu. Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Baudžiamojo proceso ko­
dekso 130 straipsnyje buvo nustatyta, kad esant šiame kodekse nurodytai
vadai ir pagrindui, kvotos institucija, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar
teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Dabar galiojančio Baudžiamojo
proceso kodekso 166 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas tie­
siog pradedamas tai atitinkamai įregistruojant.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus administracinės
teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimo procesinius pagrindus galima
suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) kompetentingos institucijos ar pareigū­
no nutarimas ar nutartis iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą;
2) kitoks administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimo pro­
cesinis įforminimas.
Pirmu atveju administracinės teisės pažeidimo bylą gali iškelti:
1) prokuroras, kai a) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar b) iki­
teisminis tyrimas buvo nutrauktas;
2) teismas (teisėjas), kai: a) dėl bylos iškėlimo pareiškimu ar nutari­
mu kreipėsi prokuroras dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pa-
___________________

251
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
žeidimų kodekso 1871 straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reika­
lavimų nevykdymas); b) dėl bylos iškėlimo pareiškimu kreipėsi akcinin­
kas, žemės ūkio bendrovės narys dėl akcininkų, žemės ūkio bendrovių,
kooperatyvų narių teisių pažeidimo, kreditorius dėl jo teisių pažeidimo,
visuomenės informavimo priemonės atstovas ar žurnalistas dėl atsisaky­
mo teikti informaciją visuomenės informavimo priemonės atstovui ar truk­
dymo žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą; c) nagrinėdamas kitą bylą
nustato administracinės teisės pažeidimo požymius (pvz., iškelia admi­
nistracinės teisės pažeidimo bylą dėl teisėjo ar teismo garbės ir orumo
įžeidimo, kai pats negali priimti atitinkamo nutarimo skirti administraci­
nę nuobaudą (bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos arba administraci­
niame teisme), administracinės teisės pažeidimo požymius nustato nag­
rinėdamas baudžiamąją bylą ir pan.).
Antru atveju tai reiškia, kad kompetentingas pradėti tyrimą pareigū­
nas turi fiksuoti tyrimo pradžią reikiamais įrašais ar netgi konkliudenti¬
niais veiksmais. Tokios bylos iškėlimo momento fiksavimo pavyzdžiai ga­
lėtų būti kompetentingos įstaigos, institucijos vadovo rezoliucija ant
prašymo, pareiškimo, skundo, laikraščio publikacijos ar kito dokumento
su pavedimu konkrečiam pareigūnui atlikti tyrimą, taip pat pareigūno,
tiesiogiai pastebėjusio daromą teisės pažeidimą, atvykimas į įvykio vietą
ir pranešimas apie save (ypač jeigu pareigūnas neuniformuotas). Tyrimo
pradžios fiksavimas turi svarbią teisinę reikšmę, nes nuo tyrimo pradžios
momento pradedami skaičiuoti tam tikri procesiniai terminai, proceso
dalyviai įgyja teisę naudotis jiems suteiktomis teisėmis, atsiranda atitin­
kamos procesinės pareigos. Nuo to momento ir tyrimą atliekančiai insti­
tucijai (pareigūnui) atsiranda pareiga vykdyti tyrimo veiksmus ir laiku
bei tinkamai užbaigti tyrimą ir perduoti surinktą medžiagą bylą nagrinė¬
siančiam subjektui.
Žinoma, administracinės teisės pažeidimų bylų procesas daug kuo ski­
riasi nuo baudžiamojo, sunku detaliai reglamentuoti visus galimus gyve­
nimo atvejus, tačiau bendri principai ir bendros taisyklės turi būti nusta­
tytos teisės aktuose.
Literatūroje 1 galima rasti tvirtinimų, kad administracinės teisės pažei­
dimo byla iškeliama surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Su tokia nuomone negalima sutikti. Administracinės teisės pažeidi­
mo protokolo teisinė reikšmė yra kitokia. Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 256 straipsnyje nustatyta, kad protokolas yra vienas iš įrody­
mų administracinės teisės pažeidimo byloje. Iš tiesų protokolas rašomas,
________________________________
1
Žr., pvz., P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vil­
nius: Teisinės informacijos centras, 2003. P. 87.
252
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
kai jau yra aiškūs nusižengimo požymiai ir jo sudėties elementai, t. y. kai
galima veikos kvalifikacija pagal atitinkamą Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso straipsnį. Jame aprašoma padaryta veika, nusižengimą
padaręs asmuo, išvardijami surinkti įrodymai ir kt. Vadinasi, protokolo
teisinė reikšmė yra panaši į kaltinamojo akto ar prokuroro pareiškimo
baudžiamojoje byloje. Tai pagrindinis apibendrinantis atliktą tyrimą do­
kumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama administracinės teisės pažeidi­
mo byla ir priimamas nutarimas.
Žinoma, galimi atvejai, kai protokolas surašomas čia pat, kompeten­
tingam pareigūnui nustačius nusižengimo sudėtį. Vadinasi, pareigūnas
tyrimą užbaigė, visos aplinkybės jam aiškios. Operatyviame administraci­
niame procese protokolas kai kada apskritai nesurašomas, bet ši išimtis
negali pakeisti taisyklės. Kartais, ypač intelektinės nuosavybės pažeidi­
mo atveju, tyrimas dėl ekspertizių trunka savaites ar dar ilgiau. Tačiau
akivaizdu, kad kol tokios ekspertizės neatliktos, nėra pagrindo surašyti
administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Surašius protokolą jis nedelsiant (ne vėliau kaip per tris dienas) turi
būti perduotas institucijai (pareigūnui), kuri nagrinės bylą. Lietuvos ape­
liacinio teismo Administracinių bylų skyriuje 2000 metais buvo atlikta mui­
tų bylų (ATPK 237 str.), išnagrinėtų apygardos administraciniuose
teismuose, apžvalga ir priimtos teisės taikymo rekomendacijos 1 . Jose at­
kreiptas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ad­
ministracinė byla nagrinėjama tik pagal protokole suformuluotus kaltini­
mus. Kaltinimo keitimas galimas tik materialiosios teisės normos, o ne
veikos sudėties dalyje. Dar aiškesnė administracinių teismų pozicija dėl
administracinės teisės pažeidimo protokolo suformuluota to paties sky­
riaus 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacijoje2.
Vadinasi, administracinės teisės pažeidimo protokolas surašomas ta­
da, kai žinomos visos faktinės bylos aplinkybės, leidžiančios preliminariai
teisiškai įvertinti veiką, surinkti ir užfiksuoti įrodymai, t. t. Jeigu protoko­
las būtų surašomas vos tik pastebėjus teisės pažeidimą ir dar neatlikus
jokio tyrimo, jis neužtikrintų jam skirtos funkcijos.
Administracinės teisės pažeidimo byla gali būti pradedama mokesčių
inspekcijai, higienos, sanitarijos ar panašaus pobūdžio priežiūros instituci­
jai surašius ne tik protokolą, bet ir nustatytos ar laisvos formos patikrini­
mo aktą ar kitokį atitinkamą dokumentą, remiantis tarnybiniu pranešimu.
__________________________________
1
Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus apibendrinimas dėl
muitų bylų //Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, 2001. P. 309.
2
Ten pat. P. 328.
253
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Tam tikrą teigiamą žingsnį šia linkme galima rasti Lietuvos policijos
generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje
Policijos patrulių veiklos instrukcijoje1. Jos 72 punkte nustatyta, kad, su­
stabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo
pranešti budėtojui stabdymo vietą, transporto priemonės markę, valsty­
binį numerį, stabdymo priežastį. Budėtojas informuojamas ir apie kitus
pareigūnų atliktus veiksmus. Toks šių veiksmų teisinis reguliavimas, jeigu
tik jis bus tinkamai vykdomas, ne tik padės išgyvendinti pasitaikančius
piktnaudžiavimus, bet kartu leis fiksuoti tyrimo pradžią, jeigu policijos
pareigūnai įtars esant Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą
turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas.
Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys
apie padarytą administracinės teisės pažeidimą.
Vada pradėti bylos tyrimą gali būti:
a) kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinės teisės pažei­
dimo fakto pastebėjimas (konstatavimas);
b) prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto)
apylinkės teismą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl
veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso
1871 straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų ne­
vykdymas);
c) prokuroro nutarimas iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą,
kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta;
d) informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savival­
dybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių pa­
našių subjektų;
e) fizinių ir juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai;
f) visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija ir kt.
Bylos iškėlimo pagrindas yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant
administracinės teisės pažeidimą, numatytą konkrečioje Administracinių
teisės pažeidimų kodekso ar kito įstatymo normoje, konstatavimas.
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių pro­
cesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir
tinkamai kvalifikuoti. Šioje stadijoje sudaromos sąlygos objektyviai ir ope­
ratyviai išnagrinėti bylą, paskirti teisės pažeidėjui reikiamas poveikio prie­
mones. Todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus, juos tinkamai
įforminti, taip pat preliminariai teisiškai kvalifikuoti veiką, t. y. įvertinti,
__________________________________
1 kiti asmenys, turintys teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų pro­
Valstybės žinios. 2003, Nr. 23-985.
254
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
kokiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje, jo dalyje
ir punkte aprašyta padaryta veika. Nuo to, kaip teisingai bus kvalifikuota
veika tyrimo metu, priklausys, kils ar ne ginčų tarp įvairių institucijų ar
pareigūnų dėl bylų žinybingumo. Taip pat svarbu nustatyti ir atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nes nuo to taip pat gali priklau­
syti bylos žinybingumas. Pavyzdžiui, bylas dėl nedidelio chuliganizmo ga­
li nagrinėti ir apylinkės teismų teisėjai, ir policija, tačiau konkrečios bylos
žinybingumas priklauso nuo konstatuotų aplinkybių pobūdžio.
2. INSTITUCIJŲ (PAREIGŪNŲ) ĮGALIOJIMAI TIRIANT
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS
Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo byla gali būti pradėta tiek
pačiam kompetentingam pareigūnui tiesiogiai konstatavus pažeidimo fak­
tą, tiek gavus tokios informacijos iš kitų asmenų, tiek prokuroro ar net
teismo iniciatyva. Tyrimas paprastai baigiamas administracinės teisės pa­
žeidimo protokolo surašymu. Jeigu tyrimo metu nebus nustatyta pakan­
kamai aplinkybių, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškės,
kad nėra kurio nors nusižengimo sudėties elemento, protokolas nebus
surašomas ir tyrimas bus nutrauktas.
Jeigu tiriant administracinės teisės pažeidimo bylą paaiškėja nusikal­
timo požymių, tirianti bylą institucija ar pareigūnas turi perduoti surink­
tą medžiagą pagal priklausomumą - prokurorui, ikiteisminio tyrimo ins­
titucijai (ATPK 258 str.). Tokiu atveju administracinės teisės pažeidimo
bylos procesas gali būti nutrauktas (ATPK 251 str.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyti asmenys, turintys
teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus (ATPK 259 str.
2 d. ir 2591 str.). Iš visų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­
nių pastarasis (kartu su šešioliktuoju skirsniu „Administracinių teisės pa­
žeidimų bylų žinybingumas") yra dažniausiai keičiamas straipsnis. Tai su­
prantama, nes, įstatymų leidėjui į Administracinių teisės pažeidimų
kodeksą inkorporavus naują normą, taip pat turi būti numatyta, kas sura­
šys dėl naujos numatytos veikos protokolą, kokia institucija ar pareigū­
nas nagrinės pačią bylą.
Visų pirma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio
antrojoje dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų teikimą admi­
nistracinės teisės pažeidimo byloje (ATPK 1872 str.) protokolą surašo ins­
titucija ar pareigūnas, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo bylą,
kurioje ir padarytas šis teisės pažeidimas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnyje numatyti
tokolus. Šie asmenys suskirstyti į tris grupes:
255
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
1) pirmą grupę sudaro pareigūnai, kurie patys nenagrinėja administ­
racinės teisės pažeidimų bylų, o pagal jų surašytus protokolus jas
nagrinėja administracinės komisijos (ATPK 221 str.) ir apylinkės
teismai (apylinkės teismų teisėjai) (ATPK 224 str.). Tai vidaus rei­
kalų, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialių­
jų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai,
įvairių ministerijų (Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos ir kt.), įvai­
rių departamentų (Kultūros vertybių, Lietuvos archyvų, Revizijų,
Statistikos ir kt.), įvairių inspekcijų ir tarnybų (VTAKT, Valstybi­
nės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės kokybės inspekci­
jos ir kt.), Valstybės kontrolės, muitinės ir daugelio kitų institucijų
(kai kuriais atvejais ir jų įgalioti) pareigūnai, Seimo kontrolieriai,
savivaldybių kontrolieriai, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų
ir jų tam įgalioti pareigūnai, įmonių, įstaigų ir organizacijų admi­
nistracija ir kt.;
2) kitą grupę sudaro pareigūnai, kurie patys arba jų atstovaujamos
institucijos nagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylas: tai sa­
vivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai (ATPK 222 str.), po­
licijos (ATPK 225 str.), Valstybės kontrolės (ATPK 225 1 str.), Vals­
tybinės priešgaisrinės priežiūros institucijų (ATPK 226 str.),
geležinkelio, jūrų, vidaus vandenų, oro, keleivinio automobilių ir
elektros transporto institucijų (ATPK 227-232 str.) pareigūnai, įvai­
rių inspekcijų ir kitokių taisyklių laikymosi priežiūros institucijų,
tarnybų, kontrolės komisijų pareigūnai (ATPK 232 1 -235 2 ,239-241 2 ,
243, 245 1 -246 1 str.), Statistikos departamento prie Vyriausybės
(ATPK 236 str.), teritorinės muitinės (ATPK 237 str.), Krašto ap­
saugos ministerijos institucijų (ATPK 238 str.), aplinkos apsaugos
institucijų (ATPK 242 str.), Žemės ūkio ministerijos institucijų
(ATPK 244 str.), valstybinių parkų institucijų pareigūnai (ATPK
245 str.) ir kt. Sąrašą užbaigia Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietu­
vos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (ATPK 247 7 str.);
3) įstatyme taip pat numatyta, kad įstatymų tiesiogiai numatytais at­
vejais protokolus gali surašyti kitų valstybės institucijų pareigūnai,
visuomeninių organizacijų atstovai.
Taigi visada reikia atidžiai įsiskaityti į tam tikrą Administracinių teisės
pažeidimų kodekso straipsnį ar konkretaus įstatymo normą, norint tiks­
liai nustatyti, kas kompetentingas surašyti administracinės teisės pažeidi­
mo protokolą už vieną ar kitą Administracinių teisės pažeidimų kodekso
specialiosios dalies straipsnyje ar jo dalyje numatytą pažeidimą.
Šiuo klausimu 1996 m. gruodžio 30 d. pasisakė ir Lietuvos Aukščiau­
siojo Teismo Senatas, aprobuodamas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kole­
gijos 1996 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria konstatuota, kad tik įstatymų
256
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
įgalioto asmens surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas
yra pagrindas paskirti administracinę nuobaudą. Senatas konstatavo, kad
administracinės teisės pažeidimo protokolas, surašytas asmens, neturin­
čio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinės teisės pažeidi­
mo įvykio ir sudėties. Todėl, vadovaujantis Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, administracinės teisės pažeidimo
bylos procesas (tiksliau būtų sakyti - proceso nuobaudos skyrimo stadi­
ja) negali būti pradėtas, o pradėjus - turi būti nutrauktas 1 . Senatas taip
pat pabrėžė, kad rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pažeidimo
bylą institucija ar pareigūnas turi išsiaiškinti ir išspręsti, ar teisingai sura­
šytas protokolas ir kita administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga.
3. TYRIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE REZULTATŲ PROCESINIS
ĮFORMINIMAS
Administracinės teisės pažeidimo protokolas yra labai svarbus procesinis
dokumentas, kuriame fiksuojami administracinės bylos tyrimo rezulta­
tai. Protokolu fiksuojamas kiekvienas administracinės teisės pažeidimas,
išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje „Įrody­
mai" protokolas nurodomas kaip lygiavertis įrodymas kartu su kitais (liudy­
tojų parodymais, nukentėjusiojo ir pažeidėjo paaiškinimais, eksperto išva­
da, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, kitokiais dokumentais),
tačiau jo procesinė padėtis yra kitokia. Tai kaltinamasis aktas, randamas
baudžiamajame procese. Nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą
pradedama protokolo paskelbimu. Lygiai taip pat pradedama nagrinėti bau­
džiamąją bylą - perskaitant kaltinamąjį aktą ar pareiškimą teismui.
Minėta, yra teisininkų mokslininkų ir praktikų, manančių, kad kiek­
viena administracinės prievartos priemonė gali būti taikoma tik surašius
administracinės teisės pažeidimo protokolą 2 . Su tokia nuomone negali­
ma sutikti. Kai kurios administracinės prievartos priemonės yra preven­
cinės, jomis siekiama užtikrinti, kad neatsirastų skaudesnių padarinių:
kaltininkas nesusižalotų ar nesužalotų kitų (apžiūra, ar neturi ginklo; au­
tomobilio stabdymas ir nušalinimas nuo vairavimo asmens, kurio sveika­
tos būklė kelia įtarimų, jog jam pavojinga vairuoti, ir pan.).
Administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo esmė ir pras­
mė apibūdinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsny-
_____________________________________
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 46 //
Teismų praktika. Nr. 5-6. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1996. P 145-148.
2
Kada surašomas ATP protokolas... // Sargyba. 2000, geg. 18, p. 6-7.
257
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
je: jis surašomas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo. Kol ad­
ministracinės teisės pažeidimo požymiai neakivaizdūs, protokolas nesu­
rašomas.
Taigi, kai padarytas administracinės teisės pažeidimas, tam įgalioti vals­
tybės pareigūnai ar valstybės įgalioti asmenys (ir ne valstybės pareigūnai)
surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Labai svarbu tiksliai laikytis įstatymo reikalavimų surašant paties
protokolo tekstą. Minėta, protokolo paskirtis gali būti traktuojama dve­
jopai: visų pirma jame esančios žinios (įvykio aprašymas, kaltininko pa­
aiškinimas ir kt.) Administracinių teisės pažeidimų kodekse traktuo­
jamos kaip įrodymai. Tačiau čia nereikėtų painioti dviejų dalykų:
įrodymų, kaip tam tikros informacijos, ir šaltinio, kuriame ši informaci­
ja užfiksuota.
Būtų tiksliau sakyti, kad protokolas yra tam tikras kaltinamasis aktas,
kurį surašius atsiranda pagrindas pradėti administracinės bylos nagrinė­
jimo ir nuobaudos skyrimo procesą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatyta,
kad administracinės teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta:
1) surašymo data ir vieta;
2) protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė;
3) žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį;
4) administracinės teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė;
5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, straipsnio dalis
ar kitas nustatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio
reikalavimus pažeidė asmuo;
6) nukentėjusiųjų ir liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės ir adresai;
7) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai;
8) kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Kadangi administracinės teisės pažeidimo protokolas yra baigiamasis
administracinės bylos tyrimo dokumentas, toks būtinų protokolo rekvi­
zitų sąrašas yra aiškiai per siauras. Įstatyme nepažymėta, kad turi būti
aptarti surinkti įrodymai, patvirtinantys įtarimą, jog yra faktinis administ­
racinės atsakomybės pagrindas (nusižengimo sudėtis), atsakomybę leng­
vinančios ir sunkinančios aplinkybės bei kitos aplinkybės, kurių reikia ope­
ratyviai, teisėtai ir teisingai išnagrinėti bylą.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo. Jeigu yra nukentėjusiųjų ir liudytojų, protokolą gali
pasirašyti ir jie.
Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako su­
teikti žinių apie save arba pasirašyti protokolą, tai jame pažymima.
___________________________
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie
258
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
protokolo pridedamus paaiškinimus, pastabas dėl protokolo turinio, jei­
gu atsisako pasirašyti - atsisakymo priežastis.
Surašant protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protoko­
le. Paprastai teisės ir pareigos būna surašytos protokolo blanke prieš
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašą ir pasirašydamas
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali jas perskaityti.
Taigi visas žinias, kurios turi būti fiksuotos protokole, galima suskirs­
tyti į keturias grupes:
1) žinios apie nusižengimo aplinkybes ir jo kvalifikavimą - pažeidimo
padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę numatantis teisės ak­
tas, jo straipsnis ir dalis, jei tokia yra. Paėmus iš administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtai įgytus, vežtus, saugo­
mus ar naudojamus daiktus, vairuotojo pažymėjimą, kitus doku­
mentus, apie tai būtinai pažymima protokole;
2) žinios apie įtariamą padarius nusižengimą asmenį - vardas, pavar­
dė, amžius, asmens kodas, užsiėmimas, turtinė padėtis, gyvenamo­
ji ir darbo vietos, pagal kokį dokumentą nustatyta asmens tapatybė
(pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ar kitas
dokumentas);
3) žinios, apibūdinančios protokolą kaip oficialų dokumentą - proto­
kolo surašymo vieta ir laikas, surašiusiojo pareigos, vardas ir pa­
vardė, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jei jų yra, adresai ir pavardės.
Duomenys apie protokolą surašiusį asmenį turi būti išsamūs, kad
būtų galima įsitikinti jo kompetencija ir protokolo teisėtumu;
4) duomenys, rodantys teisės į gynybą užtikrinimą - įrašas apie proce­
sinių teisių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš­
aiškinimą, apie tai, kad pastarasis susipažino su protokolo turiniu, jo
paaiškinimas arba įrašas, kad atsisakyta tai padaryti, administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens parašas arba įrašas apie atsisakymą
pasirašyti protokolą ir tokio atsisakymo motyvai.
Pagirtina, kad 2004 m. sausio 29 d. įstatymu Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 259 straipsnis pagaliau papildytas trečiąja dalimi, ku­
rioje nustatyta, jog administracinės teisės pažeidimų protokolas surašo­
mas dviem egzemplioriais, kurių vienas nedelsiant įteikiamas įtariamam
administracinio nusižengimo padarymu asmeniui 1 .
Surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ne vėliau kaip
per tris dienas turi būti pasiunčiamas institucijai (pareigūnui), įgaliotai nag-
1
Valstybės žinios. 1994, Nr. 25-763.
259
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
rinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administracinę nuo­
baudą. Įstatymuose gali būti nustatytas ir kitoks terminas (ATPK 261 str.).
Jeigu administracinės teisės pažeidimo byla keliama po to, kai buvo
atsisakyta pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba baudžiamoji byla buvo
nutraukta, visa medžiaga per tris dienas, kai priimtas atitinkamas nutari­
mas, perduodama institucijai (pareigūnui), įgaliotai nagrinėti administ­
racinės teisės pažeidimo bylą.
Kai tyrimą administracinės teisės pažeidimo byloje atlieka kitos insti­
tucijos ar jų pareigūnai, protokolui prilygstantį dokumentą jie surašo pa­
gal reikalavimus, numatytus jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuo­
se. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcijos pareigūnai, patikrinę, kaip laikomasi
mokesčių įstatymų, surašo patikrinimo aktą. Jo rekvizitai numatyti Mo­
kesčių administravimo įstatyme. Remdamasis šiuo dokumentu mokesčio
administratorius priima sprendimą skirti administracines nuobaudas. Pa­
našiai yra numatyta Muitinės kodekse, kituose specialiuose įstatymuose.
4. ATVEJAI, KADA ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO PROTOKOLAS NESURAŠOMAS
Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo protokolo esmė ir prasmė
apibūdinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnyje: jis
surašomas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo. Kol administ­
racinės teisės pažeidimo požymiai neakivaizdūs, protokolas nesurašomas.
Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nu­
matyti atvejai, kada protokolas nesurašomas.
Tokie atvejai yra šie:
1) kai bauda skiriama ir paimama arba įspėjimas įforminamas teisės
pažeidimo padarymo vietoje padarius higienos norminių aktų bei
žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių, ap­
linkos apsaugos, įvairių taisyklių geležinkelio, vidaus vandenų, au­
tomobilių, oro ir elektros transporte pažeidimus, tabako gaminių
nepilnamečiui nupirkimą ar kitokį perdavimą, priešgaisrinės sau­
gos, pasienio ruožo režimo ir kitokių taisyklių pažeidimus.
Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, protokolas surašomas
pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio rei­
kalavimus;
2) kai asmuo padaro mažiau pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidi­
mą, jo neginčija ir jam skiriama ne didesnė kaip 200 Lt bauda;
Tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali paimti pažei­
dimo padarymo vietoje.
Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, protokolas surašomas pa­
gal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;
260
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
3) kai asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir jam skiriama ne dau­
giau kaip 200 Lt bauda padarius pavojingų daiktų vežimo autobu­
su, troleibusu ar maršrutiniu taksi, keleivių, bagažo ir krovinių ve­
žimo vidaus ir tarptautiniu transportu taisyklių pažeidimą.
Šiais atvejais tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali
paimti pažeidimo padarymo vietoje.
Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­
žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;
4) kai užsienio valstybių vairuotojui visa skiriama bauda (t. y. neribo­
jant jos dydžio) paimama pažeidimo padarymo vietoje padarius pa­
vojingų daiktų, keleivių ir bagažo vežimo taisyklių pažeidimus, su­
gadinus automobilių kelius, jų statinius ir įrenginius.
Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­
žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 259 straipsnio reikalavimus;
5) kai baudą, ne didesnę kaip 100 Lt, asmeniui skiria tam įgalioti poli­
cijos pareigūnai už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, miestų ir
kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių bei panašius
tvarkos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus.
Šiais atvejais tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali
paimti pažeidimo padarymo vietoje.
Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­
žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;
6) kai asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė
kaip vieno šimto litų bauda už prekių, nepaženklintų nustatyta tvar­
ka, pardavimą, neteisingos informacijos apie prekę pateikimą, pre­
kių, paslaugų, žaliavų kokybės reikalavimų pažeidimą;
7) kai administracinę bylą iškelia teismas ar teisėjas;
8) kai administracinę bylą iškelia prokuroras atsisakius pradėti arba
nutraukus ikiteisminį tyrimą;
9) kai padaryti administracinės teisės pažeidimai, numatyti šiuose Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose:
1. 50 5 str. (akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių
bendrovių narių teisių pažeidimas),
2. 50 6 str. (kreditorių teisių pažeidimas),
3. 2143 str. (atsisakymas teikti informaciją masinės informa­
cijos priemonės atstovui ar trukdymas žurnalistui vykdyti sa­
vo profesinę pareigą).
Pirmais dviem atvejais byla pradedama akcininko, žemės ūkio ben­
drovės nario ar kreditoriaus pareiškimu teismui, kuriame turi būti
261
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
išvardyti asmenys, padarę jų teisių pažeidimus. Dėl visuomenės
informavimo priemonių atstovų teisių pažeidimo byla pradedama
visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiš­
kimu teismui.
Elektroninių ryšių įstatymo 1 72 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių regu­
liavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektro­
ninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių ištek­
lių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio
subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam
teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir
suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:
1) vieną mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių re­
guliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
Jei ūkio subjektas per šį laiką nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidi­
mo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu), Ryšių reguliavimo tarnyba
imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdy­
mą, įskaitant šio įstatymo nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą.
Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti prie­
mones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių ima­
masi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį termi­
ną, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
Konkurencijos įstatymo 2 23-27 straipsniuose nustatyta, kad Konku­
rencijos taryba tiria:
1) konkurenciją ribojančius susitarimus;
2) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;
3) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo ar­
ba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpa­
reigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laiko­
tarpiu;
4) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo numatytais atvejais;
5) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vyk­
domi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įsta­
tymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu lai­
ku, kliudoma Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti
tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskir­
tos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsi­
pareigojimai.
________________________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
262
Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas
Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos dar­
buotojai (įgalioti pareigūnai).
Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priim­
dama motyvuotą nutarimą.
Be to, teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą
turi:
1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribo­
jančių veiksmų;
2) valstybės valdymo ir savivaldos institucijos;
3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar
sąjungos.
Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mė­
nesius nuo tyrimo pradžios. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu
kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose,
teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) peržiūrėti tyrimui reikalingus tikrinamo ūkio subjekto dokumen­
tus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuo­
tojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiu­
teriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikri­
namų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiški­
nimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio
subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų
pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikri­
nimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
6) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios
reikšmės;
7) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti techni­
nes priemones.
Tyrimo veiksmai, nurodyti 1 ir 2 punktuose, gali būti atliekami tik tu­
rint teisėjo sankciją. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pa­
reigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti ir policijos pareigūnus.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame
straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos iš­
duotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems įsta­
tymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina
263
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
raštu - surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.), ku­
rių formas ir užpildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.
Tyrimą atliekantys įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duo­
dančius asmenis apie jų atsakomybę už melagingų žinių suteikimą arba
už atsisakymą suteikti žinias Konkurencijos tarybai.
Mokesčių administravimo įstatymo1 2 straipsnio 21 dalyje pasakyta,
kad mokestinis patikrinimas - tai mokesčių administratoriaus atliekamas
mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mo­
kėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo,
deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose sri­
tyse, o to paties straipsnio 22 dalyje pasakyta, kad mokestinis tyrimas -
tai mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos ste¬
bėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, do­
kumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę,
mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir
pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklara­
vimo ir sumokėjimo srityje.
________________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
264
9 SKYRIUS
A D M I N I S T R A C I N Ė S T E I S Ė S P A Ž E I D I M O BYLOS
NAGRINĖJIMAS
1. INSTITUCIJOS IR PAREIGŪNAI, ĮGALIOTI NAGRINĖTI
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnyje nustatyta, kad
administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja šios institucijos (pa­
reigūnai):
1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;
2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;
3) rajonų (miestų) apylinkės teismai (apylinkės teismų teisėjai);
4) policija;
5) valstybinės inspekcijos;
6) kitos Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotos institucijos (pa­
reigūnai).
ADMINISTRACINĖS KOMISIJOS
Administracinės komisijos yra kolegialios administracinės teisės pažeidi­
mų bylų nagrinėjimo institucijos. Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 218 straipsnyje numatyta, kad jas sudaro savivaldybių tarybos šios
sudėties: komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, etatinis atsa­
kingasis sekretorius ir nariai.
Analogiška norma yra ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje.
Jame nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui prie tary­
bos sudaro administracinę komisiją. Šios komisijos pirmininku mero
teikimu skiriamas tarybos narys. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pa­
reigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savi­
valdybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.
Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaro­
mų administracinių komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldy­
bės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 219 straipsnyje nustaty­
ta, kad administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinės
teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų
narių. Nutarimai bylose priimami balsų dauguma. Administracinių tei-
265
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
sės pažeidimų kodekse nepasakyta, ką daryti, jeigu balsai pasiskirsto per
pusę. Matyt, reikėtų taikyti bendrą taisyklę, kad tokiu atveju lemia admi­
nistracinės komisijos pirmininko balsas.
Administracinių komisijų kompetencija numatyta Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 221 straipsnyje. Jame nustatyta., kad admi­
nistracinės komisijos nagrinėja bylas dėl administracinės teisės pažeidi­
mų, numatytų daugiau kaip trisdešimtyje Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso straipsnių. Visų pirma tai savivaldybių tarybų sprendimų
kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevyk­
dymas ar vykdymas ne laiku, taip pat gyvūnijos valstybinės nuosavybės
teisės, melioracijos įrenginių eksploatavimo taisyklių, aplinkos apsau­
gos pažeidimai, gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, žemės ūkio auto­
mobilių, elektros ir vandens transporto naudojimo taisyklių ir kitokie
pažeidimai, kurie paprastai padaromi pažeidus kasdienio gyvenimo tai­
sykles tam tikroje gyvenamojoje vietovėje, taip pat kai savivaldybių tary­
bos ir valdybos priima sprendimus, už kurių pažeidimą numatoma admi­
nistracinė atsakomybė.
SAVIVALDYBIŲ SENIŪNIJŲ KAIMO VIETOVĖSE SENIŪNAI
Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir
jam administruoti priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Jį konkursu
skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savi­
valdos įstatymo 30 str. 2 d.). Seniūnu negali būti skiriamas savivaldybės
tarybos narys, o jeigu seniūnas išrenkamas tos pačios savivaldybės tary­
bos nariu, jis iš seniūno pareigų turi atsistatydinti (Valstybės tarnybos įsta­
tymo 44 str. 1 d. 2 p.). Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyven­
tojas, nes palanki vietos gyventojų nuomonė yra privalumas skiriant
seniūną į pareigas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 222 straipsnyje nustatyta,
kad savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai iš esmės nagrinėja
tas pačias bylas, kaip ir administracinės komisijos, tik mažesne apimtimi.
Taip padaryta todėl, kad už ne itin pavojingus nusižengimus žmonės būtų
nubaudžiami nereikalaujant jiems vykti toli į instituciją, kur nagrinėjama
administracinė byla. Tuo taip pat užtikrinamas administracinės atsako­
mybės neišvengiamumas ir atsakomybės taikymo operatyvumas.
RAJONŲ (MIESTŲ) APYLINKĖS TEISMAI
(APYLINKĖS TEISMŲ TEISĖJAI)
Viena iš svarbiausių institucijų, nagrinėjančių administracinės teisės pa­
žeidimų bylas ir skiriančių nuobaudas, yra apylinkės teismų teisėjai. Nors
įstatyme (ATPK 216 str. 4 p., 224 str. ir kitur) kalbama apie rajonų (mies­
266
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
tų) apylinkės teismus (apylinkės teismų teisėjus), tokia daugybė žodžių
yra visiškai nereikalinga. Teismų įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustaty­
ta, kad rajonuose ir miestuose steigiami žemiausios grandies apylinkės
teismai, kuriuose nagrinėjamos ir administracinės teisės pažeidimų by­
los. To paties įstatymo 36 straipsnyje pasakyta, kad apylinkės teisme by­
las nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numaty­
tus teismo įgaliojimus, ir kad įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme
bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Tačiau nė viename administraci­
nę atsakomybę nustatančiame įstatyme iki šiol nėra nustatyta, kad šios
kategorijos bylas turi nagrinėti trijų apylinkės teismo teisėjų kolegija.
Kai bylą nagrinėja ir nuobaudą skiria apylinkės teismo teisėjas, pagal
įstatymą laikoma, kad jis šią bylą nagrinėja kaip pirmoji instancija (Ad­
ministracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 3 d.). Todėl skundas dėl teisė­
jo priimto nutarimo paduodamas ir byla kaip antrojoje instancijoje iš karto
nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme.
Visiškai kitaip yra, kai nutarimą paskirti nuobaudą priima kita valsty­
bės institucija ar pareigūnas (pvz., policijos padalinio vadovas). Tokiu atve­
ju skundas dėl nutarimo bus nagrinėjamas apygardos administraciniame
teisme kaip pirmosios instancijos teisme.
Rajonų (miestų) apylinkės teismų (apylinkės teismų teisėjų) kompe­
tencija nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas numatyta Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnyje. Tai viena iš labiau­
siai keičiamų Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų. Joje
nurodyta labai daug šio kodekso straipsnių, kurie pažymėti papildomais
ženkleliais. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas naujas veikų
sudėtis ir atsakomybę už jas, teisę skirti administracines nuobaudas daž­
nai numato teisėjams. Tai teisinga tendencija, kadangi dauguma tokių
nuobaudų, ypač mokesčių, įmonių veiklos srityse, yra labai griežtos. Pa­
vyzdžiui, 1997 m. liepos 1 d. įstatymu Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas buvo papildytas 41 4 straipsniu, numatančiu administracinę at­
sakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pa­
žeidimą. Už tokį tyčinį teisės pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems
asmenims buvo numatyta bauda nuo 10 000 litų iki 20 000 litų. Už pakar­
totinį tokios veikos padarymą buvo baudžiama nuo 50 000 litų iki
100 000 litų. Savaime suprantama, kad tokias dideles baudas pavesta skirti
tik apylinkės teismo teisėjui. Ir tik 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu1 bau­
da už pakartotinį nusižengimą sumažinta ir dabar ji numatyta nuo
20 000 litų iki 50 000 litų.
___________________________________________
1
įsigaliojo 1999 m. gruodžio 30 d. // Valstybės žinios. 1999, Nr. 113-3287.
267
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Tačiau pati didžiausia bauda, iki 2000 m. kovo 15 d. buvusi numatyta
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio (jūros aplinkos
apsaugos reikalavimų pažeidimas) devintojoje dalyje, buvo 1 mln. litų
(1994 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija). Atkreiptinas dėmesys, kad
skirti tokią didelę baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so 242 straipsnį buvo pavesta aplinkos apsaugos institucijoms, pradedant
aplinkos ministru ir baigiant vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos
inspektoriumi (tuo metu galiojusio 242 str. 2 d. 1 p.). Beveik neabejoti­
na, kad ministrui ar inspektoriui paskyrus tokią didelę baudą ir bylai pa­
siekus Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, Lietuvos valstybei galė­
jo kilti didelių keblumų.
Padarius esminius Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeiti­
mus, maksimali baudos suma sumažėjo iki 50 000 litų. Kartu buvo papil­
dytas ir šio kodekso 224 straipsnis ir tokias dideles baudas buvo pavesta
skirti tik apylinkės teismų teisėjams.
Be to, tik teisėjas gali paskirti administracinį areštą (anksčiau - ir pa­
taisos darbus, kol tokia nuobauda buvo numatyta Administracinių teisės
pažeidimų kodekse).
Atskirai paminėtinas turto konfiskavimas. 2004 m. pradžioje Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekse buvo 61 straipsnis, kuriuose numa­
tytas turto konfiskavimas. Teisėjo kompetencija skirti turto konfiskavimą
numatyta tik 28 atvejais. Likę straipsniai pasiskirsto taip: policija -
19 straipsnių, Aplinkos apsaugos ir valstybinių miškų ir saugomų terito­
rijų institucijos-13 straipsnių, Ryšių reguliavimo t a r n y b a - 5 straipsniai,
Teritorinė muitinė - 5 straipsniai, Administracinė komisija - 2 straipsniai,
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba - 2 straipsniai, Civilinės
aviacijos administracija, tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės prie­
žiūros institucijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sie­
nos apsaugos tarnyba, seniūnai, savivaldybių sanitarijos inspekcijos, Vals­
tybinė ne maisto produktų inspekcija, valstybinės sanitarinės priežiūros
institucijos - po vieną.
Tokia padėtis yra ydinga. Turint galvoje, kad teisė į nuosavybę yra
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta prigimtinė kiekvieno žmogaus tei­
sė, akivaizdu, kad turto konfiskavimą gali taikyti tik teisėjai. Minėta,
kad net Rusijos Federacijos konstitucinis teismas dar 1998 m. priėjo prie
tokios išvados.
Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 2004 m. projekte šis teisinis nesusipratimas ištaisytas. Jame nu­
matyta, kad turto konfiskavimą gali skirti tik teismas.
Apylinkės teisėjų kompetencija skirti administracines nuobaudas da­
bar numatyta beveik dviejuose šimtuose straipsnių (kartais - j ų dalyse).
268
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
Dažnai išsakoma nuomonė, kad nuobaudas už administracinės teisės
pažeidimus turėtų skirti tik teisėjai. Su tokia nuomone negalima sutikti
besąlygiškai. Žinoma, kiekviename apylinkės teisme galėtų dirbti admi­
nistracinis teisėjas, kurio funkciją būtų galima pavesti neseniai paskirtam
apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas galėtų nagrinėti ir kitas nesudėtin­
gas bylas. Panašios nuostatos laikėsi ir įstatymų leidėjas, anksčiau galio­
jusio Teismų įstatymo 22 straipsnio antrojoje dalyje nustatęs, kad apylin­
kės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 23 metų
nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį
išsilavinimą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus. Toks teisėjas,
iki jam sueis 25 metai, galėjo nagrinėti administracinės teisės pažeidimų,
alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nesant ginčo civilines ir
kitas įstatymų numatytas bylas1. Tokia norma galiojo iki 1998 m. balan­
džio 22 dienos2 .
Tačiau norint perduoti visas administracinės teisės pažeidimų bylas
nagrinėti apylinkės teismų teisėjams reikėtų gerokai padidinti jų skaičių,
pats procesas gerokai pailgėtų, daugiau laiko būtų sugaištama forminti
dokumentus, persiųsti bylas ir panašiai.
Europos žmogaus teisių teismas taip pat besąlygiškai nereikalauja, kad
tokio pobūdžio bylas būtinai nagrinėtų teisėjai. Jau minėtoje šio teismo
byloje Abdulbaki Oztūrk v. Vokietija3 buvo pabrėžta, kad skirti nuobaudas
už administracinius nusižengimus gali ne tik teismas, jeigu tik numatoma
galimybė tokį nutarimą apskųsti ir patikrinti jo teisėtumą teisme.
POLICIJA
Policijos teisė skirti administracines nuobaudas numatyta Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnyje. Iš viso čia išvardyta apie
šimtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių ar jų dalių.
Tame pačiame straipsnyje numatyta, kokie pareigūnai policijos vardu
įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas. Tai:
1) policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir kiti tam įgalioti polici­
jos pareigūnai. Jie gali skirti įspėjimą, baudą arba baudą ir daikto,
kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis ar­
ba dalykas, konfiskavimą. Tokiais pažeidimais gali būti Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 5111 straipsnyje numatytas ne-
________________________________________
1
Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851.
2
1998 m. balandžio 8 d. Teismų įstatymo redakcija // Valstybės žinios. 1998,
Nr. 38-1001.
3
V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997.
P. 330-331.
269
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
eksploatuojamos transporto priemonės laikymas bendro naudoji­
mo vietose (bauda nuo 250 litų iki 1000 litų ir transporto priemo­
nės konfiskavimas), 1071 straipsnyje numatytas nesiėmimas narko­
tikų turinčių pasėlių apsaugos užtikrinimo priemonių (bauda iki
50 litų), 1072 straipsnyje numatytas neteisėtas aliejinių aguonų ar
kanapių sėjimas arba auginimas (įspėjimas arba bauda nuo 25 litų
iki 50 litų), 111 straipsnio pirmojoje-ketvirtojoje dalyse numatytas
eismo tvarkos ir saugumo geležinkelio transporte taisyklių pažei­
dimas (baudos nuo 300 litų iki 5 000 litų), kai kurios veikos, kurio­
mis kėsinamasi į viešąją tvarką, jei nesiūloma taikyti administraci­
nio arešto (pvz., 174 str. numatytas nedidelis chuliganizmas, už kurį
teisėjas gali taikyti ir administracinį areštą) ir kiti įstatyme išvardyti
nusižengimai;
2) rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuo­
vadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Jie gali skirti
įspėjimą, baudą arba baudą ir konfiskuoti daiktą, kuris buvo admi­
nistracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba dalykas. Vei­
kos, už kurias taikoma administracinė atsakomybė šių pareigūnų
nutarimais, labai panašios, o kai kurios ir identiškos numatytoms 1
punkte;
3) už kai kurias veikas, kurios jau išvardytos ankstesniuose dviejuose
punktuose, nuobaudas gali skirti ir transporto policijos punktų va­
dovai (tai labiau susiję su geležinkelių, oro transportu, kur yra to­
kie specializuoti policijos padaliniai), o už pažeidimus, numatytus
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 111 straipsnio trečiojo­
je dalyje (šiukšlių ir kitokių daiktų išmetimas pro vagonų langus,
kitoks šiukšlinimas, taip pat ėjimas per geležinkelį nenustatytose
vietose) ir 112 straipsnyje (naudojimosi geležinkelio transporto
priemonėmis taisyklių pažeidimas), - ir kiti policijos pareigūnai,
kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra;
4) policijos pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių priežiū­
ra (dažniausiai susijusi su įvairaus eismo taisyklėmis): policijos vy­
riausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai ins­
pektoriai, vyresnieji inspektoriai gali skirti baudą, teisės vairuoti
transporto priemones atėmimą ir daiktų, kurie buvo administraci­
nės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba dalykas, konfiskavi­
mą, o kiti tam įgalioti policijos pareigūnai - baudą iki 200 litų.
Paminėtini dar du subjektai, turintys teisę nagrinėti administracinės
teisės pažeidimo bylas ir skirti administracines nuobaudas, kurie anks­
čiau priklausė bendrai policijos sistemai: tai Valstybės sienos apsaugos
tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos.
270
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 2 straipsnyje nustatyta, kad
nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi
teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigų ir struktūrinių padalinių
vadai ir jų pavaduotojai, kiti tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarny­
bos pareigūnai. Šie pareigūnai nagrinėja Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 123 straipsnio šeštojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pa­
sienio kontrolės punktuose), 1241 straipsnio šeštojoje dalyje (dėl įstatymų
numatyto draudimo dokumento neturėjimo pasienio kontrolės punktuo­
se), 137 straipsnio antrojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio kon­
trolės punktuose), 205 straipsnyje, 206,206 2 straipsniuose ir 210 straipsnio
trečiojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio ruože) numatytų ad­
ministracinės teisės pažeidimų bylas.
FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, jo pavaduotojas, tarny­
bos apskričių skyrių vadovai ir jų pavaduotojai nagrinėja bylas dėl opera­
cijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimo (ATPK 170 str.), ataskaitų ir do­
kumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės įstaigos arba organizacijos
pajamas, pelną, mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių
vengimo (ATPK 1721 str.), apskaitos taisyklių pažeidimo (ATPK 1731 str.)
ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvar­
kos pažeidimo, padaryto pirmą kartą (ATPK 1886 str. 1 d.).
KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS
Kitos valstybės institucijos - valstybinės inspekcijos ir kitos įgaliotos insti­
tucijos (pareigūnai) nagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylas, ku­
rias Administracinių teisės pažeidimų kodeksas priskiria jų kompetencijai.
Šių institucijų Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyta
labai daug, per penkiasdešimt 1 . Visas jas sąlygiškai galima suskirstyti į
dvi grupes:
1) valstybinės inspekcijos ir kitos teisės aktų laikymosi priežiūros insti­
tucijos. Pagrindinė jų paskirtis - prižiūrėti, kaip laikomasi teisės ak­
tų joms nepavaldžiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, ir, radus
pažeidimų, taikyti administracinės prievartos priemones, taip pat skir­
ti administracines nuobaudas. Šalia priežiūros funkcijų kai kurios
institucijos atlieka ir kitokias viešojo administravimo funkcijas, ta­
čiau pastarosios sudaro nežymią šių institucijų įgaliojimų dalį;
_________________________________________
1
Pagal 2002 m. pabaigos duomenis.
271
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
2) kitos valstybės valdymo institucijos, kurių pagrindinė paskirtis - vyk­
dyti joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, taip pat kai ku­
rios valstybinės įmonės. Šioms institucijoms ir įmonėms teisės aktais
pavesta kai kuriais atvejais skirti nuobaudas, padarius administraci­
nės teisės pažeidimus.
Prie pirmosios grupės priskirtinos šios Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 226-247 7 straipsniuose išvardytos valstybinės inspekcijos ir
kitos institucijos: valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijos, Valsty­
binė kelių transporto inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekci­
ja, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras,
savivaldybių sanitarijos inspekcijos, Valstybinė visuomenės sveikatos prie­
žiūros tarnyba, valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros institucijos,
valstybinės veterinarijos priežiūros institucijos, Valstybinė ne maisto pro­
duktų inspekcija, Lietuvos metrologijos inspekcija, valstybiniai augalų ap­
saugos ir karantino inspektoriai, mokesčių inspekcijos, Valstybinė kalbos
inspekcija ir kitos inspekcijos, kurių Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekse išvardyta beveik trisdešimt.
Prie antrosios grupės būtų galima priskirti geležinkelio, jūrų, vidaus
vandenų transporto institucijas, Civilinės aviacijos administraciją, kelei­
vinio automobilių ir elektros transporto, valstybinės reikšmės kelių prie­
žiūros institucijas, Lietuvos geologijos tarnybą, Valstybinę kainų ir ener­
getikos kontrolės komisiją, Statistikos departamentą, teritorines muitines,
Krašto apsaugos ministerijos institucijas, Valstybinę ligonių kasą ir teri­
torines ligonių kasas, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą, Valstybinę geo­
dezijos ir kartografijos tarnybą ir kitas institucijas, kurių įstatyme numatyta
taip pat beveik trisdešimt.
Kai kurių čia išvardytų įmonių ir jų atstovų teisė nagrinėti administ­
racinės teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas kelia
labai didelių abejonių. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 227 straipsnyje numatyta, kad tokius veiksmus gali atlikti akcinės
bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" vadovai, pavaduotojai, keleivių ap­
tarnavimo tarnybos darbuotojai, Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 232 straipsnyje - keleivinio autobusų ir elektros transporto įmo­
nių vadovai, jų pavaduotojai. Tai yra privačios teisės reguliavimo srities
subjektai. Galima sutikti, kad kai kurios privačios įmonės gali vykdyti
tam tikras valstybės deleguotas viešojo administravimo funkcijas (tą da­
ro, pvz., valstybės įsteigta įmonė „Regitra", Teisinės informacijos cen­
tras, valstybės įmonė Registrų centras ir t. t.), tačiau prerogatyva taikyti
valstybės prievartos priemones vertintina visai kitaip, nes valstybės prie­
vartos priemonių taikymas yra valstybės monopolis. Vadinasi, tokios Ad­
272
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
ministracinių teisės pažeidimų kodekso normos turi būti nedelsiant ko­
reguojamos.
Kituose įstatymuose, nustatančiuose juridinių asmenų atsakomybę už
administracinės teisės pažeidimus, taip pat išvardytos institucijos ir pa­
reigūnai, turintys teisę nagrinėti tokias bylas ir skirti administracines
nuobaudas.
Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad už šio įsta­
tymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių as­
menų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT), Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarny­
ba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI), teri­
torinės valstybinės mokesčių inspekcijos, institucija, Vyriausybės įgaliota
išduoti vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eks­
porto licencijas, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuoja­
ma apie alkoholio produktų importą, savivaldybių institucijos ir policija.
Elektroninių ryšių įstatymo2 74 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­
jektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nusta­
tančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskai­
tant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskir­
tam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tar­
nybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento ar­
ba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių regu­
liavimo tarnyba turi teisę skirti baudas. Ekonominę sankciją ūkio subjek­
tui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
Konkurencijos įstatymo3 40 straipsnyje nustatyta, kad įvairias sankci­
jas, įskaitant ir baudas, ūkio subjektams taiko Konkurencijos taryba4.
Baudas pagal Mokesčių administravimo įstatymą5 skiria Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčių ad-
_______________________________________
1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
4
Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Konkurencijos tary­
bos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Preziden­
tas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir tarybos nariai skiriami penkeriems me­
tams. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau
kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pirmą kartą skiriant Konkurencijos tarybos narius,
du nariai skiriami šešeriems metams ir du nariai - trejiems metams.
5
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
273
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
ministratorius bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos - vietos
mokesčių administratoriai.
Baudas už muitų teisės aktų pažeidimus skiria Muitinės departamen­
tas ir teritorinės muitinės Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka1.
Produktų saugos įstatymo2 6 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­
mo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą,
t. y. ir baudų skyrimą, atsakinga Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos
taryba.
Tabako kontrolės įstatymo3 26 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­
mo nuostatų pažeidimus baudas skiria: Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis­
terijos, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT), Na­
cionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė ne maisto produk­
tų inspekcija prie Ūkio ministerijos, valstybinė mokesčių inspekcija,
savivaldybių vykdomosios institucijos, policijos įstaigų vadovai ar jų įga­
lioti asmenys, Muitinės departamento pareigūnai.
Atitinkamos institucijos, turinčios teisę nagrinėti administracinės tei­
sės pažeidimų bylas ir skirti baudas, numatytos ir kituose juridinių asme­
nų administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose.
2. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMO BYLĄ
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas yra viena iš svar­
biausių administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos stadijų. Jos metu
ryškiausiai pasireiškia valdiniai kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų
įgaliojimai, skiriant nuobaudas atsiskleidžia administracinės atsakomy­
bės principai.
Nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą tiesiogiai ištiriami
ir apibendrinami surinkti įrodymai, kvalifikuojama padaryta veika, įver­
tinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, parenkama administracinė
nuobauda. Norint kokybiškai ir operatyviai išnagrinėti bylą, svarbu yra ir
tinkamai pasirengti ją nagrinėti.
Baigus administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą ir surašius admi­
nistracinės teisės pažeidimo protokolą, jis ne vėliau kaip per tris dienas
pasiunčiamas institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems nagrinėti administraci­
nės teisės pažeidimo bylą, jeigu įstatymų nėra nustatyta kitokio termino.
_______________________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
3 nistracinis teismas, 2002. P. 253.
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
274
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
Kai atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus, jei pažeidė­
jo veiksmai turi administracinio nusižengimo požymių, medžiaga taip
pat per tris dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pasiun­
čiama institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems nagrinėti tokią bylą.
Įstatyme nieko nepasakyta, ką turi daryti institucija ar pareigūnas
tais atvejais, kai už administracinės teisės pažeidimą taikoma drausmi­
nė ar tarnybinė atsakomybė. Tačiau akivaizdu, kad medžiagą dėl paties
fakto su surinktais įrodymais taip pat per tris dienas reikėtų perduoti
subjektui, turinčiam teisę kelti drausminės ar tarnybinės atsakomybės
bylą.
Pirmu etapu, t. y. rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pa­
žeidimo bylą, institucija ar pareigūnas išsiaiškina ir išsprendžia šiuos
klausimus (ATPK 280 str.):
1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą;
2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinės teisės pa­
žeidimo bylos medžiaga;
3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos
nagrinėjimo laiką ir vietą;
4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą;
5) tenkintini ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo as­
mens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų
įgaliotų atstovų prašymai.
Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo1, kad ATPK neregla­
mentuoja, kokių veiksmų turi imtis įgaliota nagrinėti bylą institucija, nusta­
čiusi, kad netinkamai surašytas administracinės teisės pažeidimo proto­
kolas ir parengta kita medžiaga. Tačiau teismas pabrėžė, kad ši institucija
turi šias aplinkybes aiškintis pasirengimo nagrinėti bylą etapu, todėl nu­
stačius minėtus pažeidimus pažeidimo medžiaga turi būti grąžinama
protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti).
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad prireikus
ekspertą ar specialistą skiria ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti ad­
ministracinės teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinės teisės
pažeidimo bylą nagrinėjantis subjektas. Vadinasi, jis taip pat gali kai ku­
riuos įrodymus surinkti, nebent pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių
trūkumų.
Nors minėtame kodekso straipsnyje nenurodyta, tačiau institucija ar
pareigūnas turėtų būtinai išsiaiškinti dar vieną aplinkybę - ar protokolą
surašė tam įgaliotas pareigūnas. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo
________________________________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
275
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Teismo Senatas, 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimu aprobuodamas Civi­
linių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. lapkričio 7 d. nutartį, kon­
statavo, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas, surašytas as­
mens, neturinčio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinės
teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl, vadovaujantis Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, administracinės
teisės pažeidimo bylos procesas negali būti pradėtas, o pradėjus - turi
būti nutrauktas 1 . Senatas taip pat pabrėžė, kad, rengdamiesi nagrinėti
administracinės teisės pažeidimo bylą, institucija ar pareigūnas turi iš­
siaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administra­
cinės teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje galimi ir kiti svarbūs bylai nag­
rinėti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų sky­
riaus 2000 m. birželio 14 d. apibendrinime dėl muitų bylų2 teismams iš­
aiškinta, kad, sistemiškai vertinant Administracinių teisės pažeidimų
kodekso normas, įstatymas reikalauja liudytojų apklausos administraci­
nės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir tik tuomet jų parodymai
gali būti vertinami kaip įrodymai, gauti laikantis įstatymo (ATPK 256 str.)
reikalavimų.
Administracinių bylų skyrius išaiškino, kad liudytojų apklausos parei­
ga pagal įstatymą tenka pareigūnui, kuriam perduota nagrinėti administ­
racinės teisės pažeidimo byla. Liudytojas gali būti apklaustas tiek ren­
giantis bylą nagrinėti, tiek vėlesniais bylos nagrinėjimo etapais, tačiau visais
atvejais pažeidėjui, nukentėjusiajam, jų atstovams turi būti sudaryta gali­
mybė duoti jam klausimų3.
Tačiau administracinio teismo išaiškinime nieko nepasakyta, kaip tu­
rėtų būti įforminama liudytojo apklausa pasirengimo nagrinėti bylą etapu
ar apskritai bylos nagrinėjimo stadijoje. Manytume, tokiu atveju bylą nag­
rinėjantis arba ją nagrinėti besirengiantis pareigūnas gali surašyti liudy­
tojo apklausos protokolą, iš kurio būtų matyti parodymų turinys, atsaky­
mai į bylos dalyvių klausimus, taip pat jame būtinai turėtų būti pažymėta,
kad liudytojas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų pa­
rodymų davimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso
1872 straipsnį.
____________________________________
1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 46 //
Teismų praktika. Nr. 5-6. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1996. P. 145-148.
2
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 305-306.
3
Ten pat. P. 307.
276
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS
NAGRINĖJIMAS
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadija susideda iš
šių etapų:
1) pasirengimas nagrinėti bylą.
2) įrodymų tyrimas ir apibendrinimas.
3) veikos kvalifikavimas.
4) atsakomybę lengvinančių, sunkinančių ir kitų aplinkybių konsta­
tavimas.
5) nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas.
6) nutarimo priėmimas ir surašymas.
7) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas.
8) nutarimo nuorašo įteikimas.
Literatūroje nėra išskiriama tiek daug bylos nagrinėjimo etapų, daž­
niausiai apsiribojama pasirengimo nagrinėti bylą, surinktų įrodymų ir by­
los aplinkybių ištyrimo, nutarimo priėmimo ir nutarimo paskelbimo eta¬
pais.Tačiau toks šioje (beje, ir kitose) teisenos stadijoje atliekamų veiksmų
suvokimas yra aiškiai per siauras. Greičiausiai tokia nuomonė grindžia­
ma rusų literatūra 1 , tačiau pagal Rusijos įstatymus kai kurioms aplinky­
bėms nėra teikiama didesnės reikšmės.
Pas mus yra kiek kitaip. Pavyzdžiui, skiriant baudą turi būti taikoma
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 straipsnyje nustatyta sank­
cijos vidurkio taisyklė ir baudos dydis labai glaudžiai susietas su lengvi­
nančių ir sunkinančių aplinkybių konstatavimu. Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 30 1 straipsnyje nustatyta, kad esant kodekse išvardy­
tų lengvinančių, taip pat įstatyme nenumatytų kitų lengvinančių aplinky­
bių galima skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta nuobaudą, taip pat
skirti švelnesnę nuobaudos rūšį arba jos visai neskirti. Vadinasi, visos šios
paminėtos aplinkybės turi būti visų pirma nustatytos bylos tyrimo metu ir
ištirtos bylos nagrinėjimo stadijoje.
Nė kiek ne mažiau svarbūs ir kiti bylos nagrinėjimo etapai.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS
NAGRINĖJIMO VIETA
Bendra administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo vietos tai­
syklė yra ta, kad jos nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą
(ATPK 281 str.).
_________________________________________
277
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Tačiau įstatymuose numatytos ir kai kurios išimtys:
1) administracinės teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pa­
gal pažeidimo padarymo vietą, administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens gyvenamąją vietą arba pagal transporto prie­
monių įskaitos vietą, padarius pažeidimus, numatytus Administra­
cinių teisės pažeidimų kodekso 119 (laivų vairuotojų pažeidimas
vidaus vandenų laivybos eismo saugumo taisyklių), 122-130 (upių
ir mažųjų laivų registravimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas,
auto ir mototransporto priemonių vairuotojų įvairūs eismo saugu­
mo taisyklių pažeidimai), 132 (leidimas važiuoti gedimų turinčia
transporto priemone ar pažeidžiant kitas taisykles), 133 (leidimas
vairuoti neblaiviems ar apsvaigusiems arba neturintiems teisės vai­
ruoti asmenims) ir kituose straipsniuose;
2) administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal jų
padarymo vietą arba pagal administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens gyvenamąją vietą, padarius pažeidimus, numa­
tytus šiuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­
niuose: 166 straipsnis (prekybos turgavietėse taisyklių pažeidi­
mas), 167 straipsnis (prekybos viešosiose vietose taisyklių
pažeidimas), 177 straipsnis (naminės degtinės ir kitų namų gamy­
bos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, ga­
benimas ar realizavimas) ir 178 straipsnio pirmoji, antroji ir trečio­
ji dalys (pilnamečių asmenų alkoholinių gėrimų gėrimas arba girtų
pasirodymas viešosiose vietose);
3) administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal insti­
tucijos ar pareigūno, įgaliotų nagrinėti šias bylas, buvimo vietą,
padarius pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 152 1 -152 9 (teisės pažeidimai ryšių reguliavimo srity­
je), 154 3 -154 7 (teisės pažeidimai pašto paslaugų teikimo srityje),
173 5 (vertybinių popierių emisiją, apskaitą ar apyvartą reguliuojan­
čių teisės aktų pažeidimas) ir kituose straipsniuose;
4) administracinės komisijos, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovė­
se seniūnai administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja pa­
gal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją
vietą;
5) nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinės
teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal įtariamo padarius teisės
pažeidimą asmens gyvenamąją vietą;
6) bylos dėl ekonominių sankcijų (baudų ir kt.) skyrimo nagrinėjamos
pagal institucijos, įgaliotos tokią sankciją taikyti, buveinę. Tai reiš­
kia, kad tokia byla nagrinėjama teritorinėje muitinėje, mokesčio
administratoriaus buveinėje, Konkurencijos taryboje ir t. t.
278
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLŲ
NAGRINĖJIMO TERMINAI
Administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų
nuo tos dienos, kai turintys teisę nagrinėti bylą institucija ar pareigūnas
gauna administracinės teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą
(ATPK 282str.).
Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos ir išim­
tys, kai taikomi trumpesni terminai:
1) per vieną parą dėl ATPK 44 straipsnyje (neteisėtas psichotropinių
ar narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas arba jų vartojimas be
gydytojo paskyrimo), ATPK 170 straipsnyje (operacijų užsienio va­
liuta tvarkos pažeidimas), ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuli­
ganizmas), ATPK 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje
dalyse (pilnamečių asmenų alkoholinių gėrimų gėrimas arba girtų
pasirodymas viešosiose vietose) ir ATPK 187 straipsnyje (pasiprie­
šinimas policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar STT,
VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo
nevykdymas, jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytų veikų;
2) per tris dienas dėl ATPK 1882 straipsnyje (užsienio valstybės vals­
tybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas) ir ATPK 1887 straips­
nyje (susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas) nu­
matytų veikų;
3) per penkias dienas dėl ATPK 50 straipsnyje (smulkusis svetimo turto
pagrobimas) numatytos veikos;
4) per septynias dienas dėl ATPK 98 straipsnyje (dujų naudojimo nor­
mų pažeidimas) numatytos veikos.
Jeigu asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gy­
venamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai
dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais
neįmanoma išnagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylos, visi šie ter­
minai pratęsiami, bet ne ilgiau negu iki vienerių metų, šį terminą skaičiuo­
jant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo spren­
dimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.
Įstatymai gali nustatyti ir kitokius administracinės teisės pažeidimų
bylų nagrinėjimo terminus.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine
tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo
nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kituose įstatymuose, pagal kuriuos skiriamos administracinės nuo­
baudos juridiniams asmenims, taip pat numatyti atitinkami bylų nagrinė­
jimo ir baudų skyrimo terminai.
279
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
BYLOS NAGRINĖJIMO TVARKA
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje nustatyta, kad
administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administ­
racinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kai šis asmuo neatvyksta,
bylą galima nagrinėti tik tuomet, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta
apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas ati­
dėti bylos nagrinėjimą.
Neretai būna ir taip, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuo­
latinės gyvenamosios vietos arba protokole nurodytu adresu nesuran­
damas. Tai reiškia, kad institucija, nagrinėjanti bylą, negali jam pranešti
apie posėdį.
Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino1, kad tai nėra pagrindas
pripažinti, jog asmuo vengia atvykti, ir išnagrinėti bylą jam nedalyvau­
jant. Tačiau, teismo nuomone, tai yra procesinė kliūtis bylai išnagrinėti ir
pagrindas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, numaty­
tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalyje, iki
vienų metų. Šiam terminui pasibaigus atsiranda aplinkybės, leidžiančios
bylą nutraukti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio
7 punkto pagrindu.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apy­
linkės teismas, gavęs administracinės teisės pažeidimo bylą, privalo ją iš­
spręsti pagal vieną iš Administracinių teisės pažeidimų kodekse numaty­
tų nutarimų. Galimybė grąžinti bylą administracinės teisės pažeidimo
protokolą surašiusiai institucijai motyvuojant negalėjimu nustatyti trau­
kiamo administracinėn atsakomybėn asmens buvimo vietos ir įteikti jam
šaukimą kodekse nenumatyta 2 .
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 283 straipsnyje nustatyta,
kad byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialios institucijos sudėtį
ar pranešant, kuris pareigūnas nagrinės tą bylą.
Kolegialios institucijos posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis
pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas admi­
nistracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą as­
menims jų teises ir pareigas. Paskui paskelbiamas administracinės teisės
________________________________________
1 Nagrinėjant bylas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų daly­
Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2002. P. 263.
2
Administracinė byla Nr. 66-03 Z. Komisaraitis v. Valstybinės darbo inspekcijos
Panevėžio skyrius II Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės infor­
macijos centras, 2004. P. 64-67.
280
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi da­
lyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.
Kai bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis vadovaujasi šiomis tai­
syklėmis, taip pat iš dalies ir kitais bendraisiais proceso principais. Minė­
ta, kad apylinkės teismo teisėjas visas bylas nagrinėja teismo vardu. Teis­
mo posėdžio metu visada yra rašomas posėdžio protokolas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje numatyta,
kad posėdžio protokolą nagrinėdama administracinės teisės pažeidimo
bylą rašo ir kolegiali institucija (iš esmės tai tik administracinė komisija),
jame nurodoma:
1) posėdžio data ir vieta;
2) bylą nagrinėjančios institucijos pavadinimas ir sudėtis;
3) nagrinėjamos bylos turinys;
4) žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą;
5) asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai
ir šių prašymų svarstymo rezultatai;
6) dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą;
7) žinios apie priimto nutarimo paskelbimą ir jo apskundimo tvarkos
bei terminų išaiškinimą.
Kolegialios institucijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmi­
ninkas ir sekretorius.
Alkoholio kontrolės įstatymo1 35 straipsnyje nustatyta, kad šio įsta­
tymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų (Valstybinė
tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Nacionalinė vartotojų teisių
apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teritorinės valstybinės
mokesčių inspekcijos, institucija, Vyriausybės įgaliota išduoti vyno
produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eksporto licen­
cijas, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuojama apie
alkoholio produktų importą, savivaldybių institucijos ir policija) tam įga­
lioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pa­
žeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turi­
nio protokolą.
Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad šios institucijos bylas nagri­
nėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo
dienos.
vauja:
____________________________________
1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
281
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą;
2) bylą nagrinėjančių institucijų sprendimu kiti ūkio subjektai, su ku­
rių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;
3) valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų atstovai jų prašymu;
4) bylą nagrinėjančių institucijų sprendimu ekspertai, specialistai ir
kiti asmenys.
Asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, ir bylą nagrinėjančių instituci­
jų sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nag­
rinėjama byla, Alkoholio kontrolės įstatyme vadinami proceso šalimis.
Proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.
Tam tikra bylos nagrinėjimo tvarka taip pat nustatyta Alkoholio kon­
trolės įstatymo 37-38 straipsniuose. Visų pirma proceso šalims raštu pra­
nešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą
ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti
paaiškinimus.
Byla nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.
Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta
medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti
prašymus.
Jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti
išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku
buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Elektroninių ryšių įstatymo1 75 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­
guliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sank­
cijos skyrimo procedūrą. Pačiame įstatyme nustatyta, kad ekonominės
sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio įstatymo nurodyti pagrindai, ini­
cijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdės­
tomos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonomi­
nė sankcija. Paskui Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas
asmuo surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį
informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Jis priva­
lo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio įstatymo pažeidi­
mo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamai skirti ekonominę
sankciją reikalingus įrodymus iki šio posėdžio.
Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo pa­
aiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kuriems reikia
dalyvauti, siekiant, kad būtų tinkamai išnagrinėtas ekonominės sankcijos
skyrimo klausimas (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio
________________________________
1 tyni asmenys, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
282
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asme­
nų neatvykimas nekliudo surengti posėdį.
Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siek­
dama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtik­
rinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nag­
rinėti ginčą uždarame posėdyje.
Posėdis pradedamas teikimą surašiusio Ryšių reguliavimo tarnybos
pareigūno pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje da­
lyvaujantys ūkio subjektų ir asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pa­
teikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę duoti
klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės
sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių re­
guliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekreto­
rius.
Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ekonominę sankciją ar ji yra
paskirta, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipa­
žinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžia­
gą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis
arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyve­
nimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, vi­
sada turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teiki­
mo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posė­
džio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos
skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai1. Kai ta­
ryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavi­
mo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą
dėl ekonominės sankcijos.
Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ry­
šių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti
nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą
medžiagą. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nuro­
dymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo
procedūra pradedama iš naujo.
____________________________________
1
Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tar­
nybos taryba yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro sep­
penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
283
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Konkurencijos įstatymo1 31-35 straipsniuose nustatyta, kad, nagrinė­
jant bylą dėl šiame įstatyme nurodytų pažeidimų, dalyvauja:
1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius);
2) asmuo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pa­
žeidėjas);
3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių inte­
resais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;
4) valstybės valdymo ir savivaldos institucijų atstovai jų prašymu;
5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti as­
menys.
Asmenys, nurodyti 1,2 ir 3 punktuose, vadinami proceso šalimis. Pro­
ceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai.
Proceso šalims raštu pranešama apie įgaliotų pareigūnų išvadas dėl
konkurenciją ribojančių veiksmų, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip
pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. Apie bylos nagrinėjimą
Konkurencijos taryba gali informuoti per visuomenės informavimo
priemones.
Byla Konkurencijos tarybos posėdyje nagrinėjama dalyvaujant proce­
so šalims ir kitiems proceso dalyviams. Nesant proceso šalių, byla gali
būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog joms buvo laiku
pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu joms buvo suteikta
galimybė duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo išvadomis.
Tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijomis proceso šalys turi teisę būti
išklausytos ir duoti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pabaigus tyrimą,
proceso šalims pateikiamos tyrimą atlikusio įgalioto pareigūno išvados
raštu, taip pat sudaroma galimybė susipažinti su bylos dokumentais, iš­
skyrus dokumentus, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslap­
čių. Tokiais atvejais reikia šio ūkio subjekto sutikimo.
Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Kon­
kurencijos taryba savo iniciatyva, įtariamo pažeidėjo arba kito suintere­
suoto asmens prašymu gali paskelbti bylos nagrinėjimą uždaru, jeigu tai
būtina siekiant apsaugoti valstybės paslaptis arba ūkio subjektų komerci­
nes paslaptis.
Mokesčių administravimo įstatymo2 126 straipsnyje nustatyta, kad mo­
kesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo re­
zultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrini­
mo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. To paties įstatymo
_________________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
2
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
284
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas
128 straipsnyje teigiama, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įformi­
nami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrini­
mo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar­
ba patikrinimo pažyma.
Mokesčių administravimo įstatymo 129-130 straipsniuose nustatyta,
kad patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs mokesčių administra­
toriaus pareigūnas. Su juo pasirašytinai supažindinamas mokesčių mo­
kėtojas (jo atstovas). Vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas
mokesčių mokėtojui. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mo­
kesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažei­
dimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažy­
ma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam
įgaliotas pareigūnas.
Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad tais
atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus
pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai
patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl
patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo patikrini­
mo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Vienas sprendimo dėl pa­
tikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.
Produktų saugos įstatymo1 27 straipsnyje nustatyta, kad kontrolės ins­
titucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu
su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per tris darbo dienas perduoda
Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai.
Nagrinėjant bylą dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės instituci­
jos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidė­
jas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su
surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrody­
mus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir(ar) jo atstovo, jeigu jis
buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas
į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti.
Tabako kontrolės įstatymo2 27 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo
nurodytų institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę šio įstaty­
mo nuostatų pažeidimą, surašo Lietuvos Respublikos administracinių tei­
sės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą.
Šiame įstatyme nurodytos institucijos bylas išnagrinėja ir ekonomines
sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo
dienos.
____________________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
2
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
285
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

Nagrinėjant bylą institucijoje, skiriančioje ekonomines sankcijas, da­ mų kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį
lyvauja: atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinės teisės pažeidimo
1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą (įtariamas pažeidėjas); protokole nurodyta administracinės teisės pažeidimo esmė yra įrodyta,
2) bylą nagrinėjančios institucijos sprendimu kiti asmenys, su kurių tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės
interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinės teisės pa­
3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai šių prašymu; žeidimą.
4) bylą nagrinėjančios institucijos sprendimu ekspertai, specialistai bei Tai reiškia, kad institucijai ar pareigūnui, nagrinėjantiems administra­
kiti asmenys. cinės teisės pažeidimo bylą, nustačius, jog administracinės teisės pažeidi­
Asmenys, nurodyti 1 ir 2 punktuose, vadinami proceso šalimis. Proce­ mo protokole išdėstytos ne tos faktinės aplinkybės, kurios paaiškėjo by­
so šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai. los nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis subjektas paties kaltinimo esmės
Šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalims raštu prane­ ir (ar) apimties, išdėstytos protokole, keisti ar pildyti negali. Tokiu atveju
institucija ar pareigūnas gali priimti tik vieną nutarimą - nutraukti admi­
šama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir
nistracinės teisės pažeidimo bylą.
laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę.
Tabako kontrolės įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad byla nagri­ Tačiau tai nereiškia, kad pažeidėjas dėl to išvengs atsakomybės. Parei­
gūnai, įgalioti atlikti tyrimą tokios kategorijos byloje, gali atlikti papildo­
nėjama dalyvaujant proceso šalims bei kitiems proceso dalyviams. Nag­
mą tyrimą ir surašyti naują administracinės teisės pažeidimo protokolą,
rinėjant bylą, proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga,
jei tik nesuėjo terminai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų ko­
duoti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti
dekso 35 straipsnyje.
prašymus.
Jei proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atve­ Šioje vietoje dar kartą verta priminti, kaip svarbu tinkamai ir išsamiai
atlikti tyrimą administracinės teisės pažeidimo byloje ir atidžiai procesiš¬
jais, kai yra duomenų, kad joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėji­
kai įforminti tyrimo rezultatus.
mo vietą ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir
duoti paaiškinimus.
Tokios ar panašios normos turėtų būti įtrauktos ir į Administracinių
teisės pažeidimų kodeksą. Taip būtų geriau apsaugotos bylos dalyvių tei­
sės, garantuojamas tinkamas pagal tarptautinius žmogaus teisių apsau­
gos standartus administracinių nuobaudų skyrimas.
APLINKYBĖS, IŠAIŠKINTINOS NAGRINĖJANT
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLĄ
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad
institucija ar pareigūnas, nagrinėdami administracinės teisės pažeidimo
bylą, privalo išsiaiškinti:
1) ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas;
2) ar šis asmuo kaltas padaręs nagrinėjamą pažeidimą;
3) ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn;
4) ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių;
5) ar padarytas turtinis nuostolis;
6) kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą.
Institucija ar pareigūnas, nagrinėdami administracinės teisės pažei­
dimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į Administracinių teisės pažeidi­

287
286
 10 SKYRIUS
NUTARIMAS ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE
1. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE TURINYS
Nutarimas yra vienas iš pagrindinių dokumentų taikant administracinę
atsakomybę. Jis priimamas institucijai ar pareigūnui išnagrinėjus admi­
nistracinės teisės pažeidimo bylą. Nutarime valstybės vardu įvertinamas
teisės pažeidėjo elgesys ir nustatoma, kokių teisių jis neteks, kadangi pa­
žeidė teisės normą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnyje išvardyta,
kas turi būti nutarime. Jame pasakyta, kad nutarime turi būti:
1) nutarimą priėmusios institucijos (pareigūno) pavadinimas;
2) bylos nagrinėjimo data;
3) žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama;
4) žinios apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis;
5) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir mo­
tyvuotas jų įvertinimas;
6) kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatan­
čio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo,
nurodymas;
7) byloje priimtas sprendimas.
Taigi nutarimas pagal savo turinį artimas dokumentui, priimamam iš­
nagrinėjus baudžiamąją bylą, - nuosprendžiui ar kitokiam teismo doku­
mentui. Vadinasi, paminėtų dokumentų vidinė sandara taip pat turi būti
panaši. Todėl nutarimą pagal jo turinį, nurodytą Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 286 straipsnyje, galima suskaidyti į tris dalis: 1) įžan­
ginę; 2) aprašomąją-motyvuojamąją; 3) rezoliucinę.
Taip skaidyti nutarimą į sudedamąsias dalis siūloma ir minėtame Lie­
tuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus apibendrinime dėl
muitų bylų1.
____________________________________

1
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 303-304.

289
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Jame detalizuota, kas turėtų įeiti į kiekvieną nutarimo sudedamąją
dalį.
Įžanginėje nutarimo dalyje nurodomos visos reikalingos žinios apie
nutarimą priėmusią instituciją ar pareigūną, bylos nagrinėjimo data, ži­
nios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama.
Aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje turi būti:
1) formuluojamas kaltinimas padarius administracinės teisės pažeidi­
mą: išdėstoma veika, kuri pripažįstama įrodyta, nurodant asmenį
ir konkrečias veikos aplinkybes - pažeidimo padarymo vietą, laiką,
būdą, kaltės pobūdį, pažeidimo motyvus, jei tai svarbu - padari­
nius. Vadinasi, šioje dalyje turi būti visi pagrindiniai ir fakultatyvūs
teisės pažeidimo sudėties požymiai ir visa tai, kas reikšminga vei­
kai kvalifikuoti ir paskirti nuobaudą. Jeigu kaltinama padarius ke­
lis teisės pažeidimus, tie patys reikalavimai taikomi formuluojant
kaltinimą dėl kiekvieno pažeidimo;
2) išdėstomi įrodymai ir išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių, for­
muluojami ir pagrindžiami priimami sprendimai. Motyvuojant ne­
pakanka nurodyti tik įrodymų šaltinius, privalu išdėstyti ir fakti­
nius duomenis, nustatytus jų pagrindu. Jeigu įrodymai yra
prieštaringi, būtina argumentuoti, kodėl vienais iš jų remiamasi, o
kiti įrodymai atmetami;
3) išdėstomos išvados dėl veiksmų kvalifikavimo pagal konkretų
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, jo dalį ar­
ba nurodomas kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už pa­
žeidimą;
4) nurodomos nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios
aplinkybės;
5) išdėstomi nuobaudų parinkimo atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio
ir 30 2 straipsnio reikalavimus motyvai;
6) jeigu buvo sprendžiama, ar taikyti ATPK 30 1 straipsnį, ir atsisakyta
jį taikyti, - nurodomi tokio atsisakymo motyvai;
7) argumentai, kaip spręsti dėl paimtų daiktų ir dokumentų.
Rezoliucinėje dalyje išdėstomas priimtas sprendimas. Jame nurodoma:
1) pažeidėjo vardas ir pavardė;
2) sprendimas pripažinti asmenį padarius pažeidimą, numatytą kon­
krečiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje, jo
dalyje, punkte arba kitame teisės akte;
3) pažeidėjui paskirtos nuobaudos už kiekvieną pripažintą įrodytu ad­
ministracinės teisės pažeidimą rūšis ir dydis, taip pat nurodoma
galutinė paskirta nuobauda pagal ATPK 33 straipsnyje nustatytas
taisykles;
290
Nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje
4) sprendimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų;
5) išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.
Jeigu buvo sprendžiama, ar taikyti Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 30 1 straipsnį (t. y. paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme nuo­
baudą ar atleisti nuo jos), ir nutarta šį straipsnį taikyti, antrojoje nutari­
mo dalyje išdėstomi šio straipsnio taikymo motyvai. Taip pat privalu nu­
rodyti, kad būtent remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso
30 1 straipsniu skiriama atitinkamai mažesnė nei sankcijoje numatyta mi­
nimali ar švelnesnė nuobauda arba ji visai neskiriama.
Jeigu spręsdami nuobaudos skyrimo už administracinės teisės pažei­
dimą klausimą šio kodekso 216 straipsnio 1-4 punktuose išvardytos insti­
tucijos ar pareigūnai (administracinės komisijos, seniūnai, apylinkės teis­
mai (teisėjai)) kartu sprendžia kaltininko padaryto turtinio nuostolio
atlyginimo klausimą, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuosto­
lio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka.
Kolegialios institucijos nutarimas priimamas paprasta jos narių, daly­
vavusių posėdyje, balsų dauguma.
Nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinė­
jantis bylą pareigūnas, o kolegialios institucijos nutarimą - posėdžio pir­
mininkas ir sekretorius.
Įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinės
teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustaty­
tu būdu.
Kaip matyti iš šių reikalavimų nutarimui, kaip baigiamajam bylos nag­
rinėjimo stadijos dokumentui, jame atsispindi visi anksčiau minėti šios
stadijos etapai.
Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad nutarime turi būti nuro­
dyta: 1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; 2) bylos nagri­
nėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės;
3) pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; 4) šio įsta­
tymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; 5) pažeidėjo pa­
aiškinimai ir jų įvertinimas; 6) priimtas sprendimas; jo apskundimo ter­
minai ir tvarka.
Elektroninių ryšių Įstatymo1 75 straipsnyje nustatyta gana savita spren­
dimo skirti ekonominę sankciją priėmimo tvarka. Visų pirma Ryšių regu­
liavimo tarnyboje surengiamas posėdis, kuriame turi teisę dalyvauti įta­
riamas teisės pažeidėjas, kiti įstatyme išvardyti asmenys. Po posėdžio Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pateikia ekonomi-
_________________________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
291
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos
tarybai1. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą,
Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galu­
tinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos.
Konkurencijos įstatymo2 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos
tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės,
pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiški­
nimai, pateikti Konkurencijos tarybai, ir jų įvertinimas, priimamo nutari­
mo motyvai ir teisinis pagrindas.
Produktų saugos įstatymo3 27 straipsnyje pasakyta, kad, išnagrinėju­
si bylą, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba priima nutarimą,
kuriame nurodoma:
1) priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas;
2) bylos nagrinėjimo data ir vieta;
3) duomenys apie pažeidėją;
4) pažeidimo aplinkybės;
5) įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas;
6) Produktų saugos įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio
įstatymo pažeidimą;
7) priimtas sprendimas;
8) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka.
Tabako kontrolės įstatymo4 31 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­
tymą priimtame nutarime turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) bylos nagrinėjimo data ir vieta;
3) duomenys apie pažeidėją;
4) pažeidimo padarymo aplinkybės;
5) pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas;
6) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
7) pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas;
8) priimtas sprendimas;
9) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
_____________________________________________
1
Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tar­
nybos taryba yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro sep­
tyni asmenys, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą
penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
2 nutraukti. Ši įstatymo spraga turėtų būti kuo greičiau užpildyta, juoba
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856;-2004, Nr. 63-2244.
3
Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.
4
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
292
Nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje
2. NUTARIMŲ ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMŲ BYLOSE RŪŠYS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnyje pasakyta, kad
išnagrinėję administracinės teisės pažeidimo bylą institucija ar pareigū­
nas priima vieną iš tokių nutarimų:
1) skirti administracinę nuobaudą;
2) nutraukti bylą;
3) motyvuotai perduoti bylą nagrinėti kitai įgaliotai nagrinėti admi­
nistracinės teisės pažeidimo bylą institucijai ar pareigūnui.
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimamas tada, kai nagri­
nėjant administracinės teisės pažeidimo bylą pakanka įrodymų pripažin­
ti asmenį kaltu padarius teisės pažeidimą, kurio faktinės aplinkybės buvo
aprašytos administracinės teisės pažeidimo protokole.
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą savo ruožtu gali būti dvie­
jų rūšių:
a) nutarimas pripažinti asmenį kaltu padarius administracinės teisės
pažeidimą kvalifikuojant veiką pagal tą patį (arba tuos pačius) Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį (ar kitus įstatymus,
nustatančius administracinę atsakomybę), pagal kurį veika buvo kva­
lifikuota surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą;
b) nutarimas pripažinti asmenį kaltu padarius administracinės teisės
pažeidimą, kurio faktinės aplinkybės aprašytos administracinės tei­
sės pažeidimo protokole, tačiau perkvalifikuojant jo veiką pagal tą
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį (dalį, punktą)
ar kitą įstatymą, kuris numato atsakomybę už padarytą teisės pa­
žeidimą.
Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinky­
bių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje
(aplinkybės, darančios administracinės teisės pažeidimo bylos procesą ne­
galimą) ir 251 straipsnyje (bylos nutraukimas, kai medžiaga perduodama
prokurorui, ikiteisminio tyrimo institucijai).
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nieko nepasakyta, kaip tu­
rėtų būti pasielgta, kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad administracinės
teisės pažeidimo protokole aprašytos faktinės bylos aplinkybės yra iš es­
mės kitokios, todėl, atlikus papildomą teisės pažeidimo tyrimą, jis turėtų
būti kvalifikuotas pagal kitą Administracinių teisės pažeidimų kodek­
so straipsnį arba kitą įstatymą. Todėl bylą nagrinėjanti institucija ar pa­
reigūnas tokiu atveju susiduria su rimta teisine problema - j i e turėtų bylą
kad tikrinant nutarimo teisėtumą pagal skundą administraciniam teis­
mui, šis klausimas sureguliuotas tinkamai.
293
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio pirmosios da­
lies 4 punkte nustatyta sprendimo, kurį gali priimti apygardos administ­
racinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinės teisės
pažeidimo byloje, rūšis: panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai,
įgaliotai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, įpareigo­
jant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Įstatyme pasaky­
ta, kad toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildo­
mą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats
keisti veikos kvalifikavimo.
Analogiška teisė suteikta ir Vyriausiajam administraciniam teismui,
kuris nagrinėja skundą dėl apylinkės teismo teisėjo priimto nutarimo
(ABTĮ 144 str. 3 d. 3 p.).
Manytume, kol Administracinių teisės pažeidimų kodeksas atitinka­
mai nepapildytas, institucija ar pareigūnas, nagrinėjantys bylą, ją turėtų
nutraukti. Tai nereikštų, kad teisės pažeidėjas išvengtų atsakomybės -
jeigu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numaty­
tas administracinės nuobaudos skyrimo terminas dar nebūtų pasibaigęs,
atlikęs papildomą tyrimą pareigūnas gali surašyti naują administracinės
teisės pažeidimo protokolą ir perduoti bylą kompetentingai institucijai
ar pareigūnui nagrinėti iš esmės ir skirti administracinę nuobaudą.
Nutarimas motyvuotai perduoti bylą nagrinėti kitai įgaliotai nagrinėti
administracinės teisės pažeidimo bylą institucijai ar pareigūnui priima­
mas tada, kai pažeidžiama bylos žinybingumo taisyklė.
Bylos žinybingumas - tai įstatyme nustatyta konkrečios institucijos,
įstaigos ar pareigūno kompetencija nagrinėti konkrečią bylą ir priimti dėl
jos sprendimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 221-247 7 straips­
niuose nustatyta, kurios institucijos ir pareigūnai kompetentingi nagri­
nėti konkrečiuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialio­
sios dalies straipsniuose ar jų dalyse numatytų administracinės teisės
pažeidimų bylas.
Kartais gali atsitikti, kad bylos tyrimą atlikusi institucija ar pareigū­
nas ją perdavė nagrinėti pažeisdami žinybingumo taisykles. Pavyzdžiui,
padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje nu­
matytą nedidelį chuliganizmą, bylą nagrinėti ir administracinę nuobau­
dą skirti turi teisę ir policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, rajonų,
miestų policijos komisariatų ar vyriausiųjų komisariatų, nuovadų vado­
vai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai (ATPK 225 str.), ir rajonų ar
miestų apylinkės teismų teisėjai (ATPK 224 str.). Esminis skirtumas yra
tas, ar esant sunkinančių aplinkybių gali būti svarstomas klausimas skir­
ti teisės pažeidėjui administracinį areštą. Jeigu tokia galimybė realiai
teisiškai egzistuoja, o bylą nagrinėti perduota policijos įstaigos vadovui,
294
Nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje
jis privalės ją perduoti pagal žinybingumo taisyklę rajono ar miesto apy­
linkės teismui.
Aptarėme visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straips­
nyje numatytas nutarimų skirti administracinę nuobaudą rūšis.
Tačiau sistemiškai analizuojant Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso normas, ypač priimtas vėlesniu metu, darosi akivaizdu, kad toks nu­
tarimų rūšių sąrašas yra neišsamus ir papildytinas dar bent viena rūšimi.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnyje numatyta,
kad institucija ar pareigūnas, nagrinėjantys administracinės teisės pažei­
dimo bylą, atsižvelgdami į aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje (pažeidimo pobūdis,
pažeidėjo asmenybė, kaltės laipsnis, turtinė padėtis, atsakomybę lengvi­
nančios ar sunkinančios aplinkybės), taip pat į 31 straipsnyje (atsakomy­
bę lengvinančios aplinkybės) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei ki­
tas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamiesi
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei
sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nu­
matyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Jeigu buvo sprendžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso
30 1 straipsnio taikymo klausimas ir nutarta šį straipsnį taikyti, pareigūno
ar institucijos nutarimas rašomas dviejų dalių.
Pirmoji nutarimo dalis surašoma pagal bendrus reikalavimus ir paski­
riama nuobauda pagal bendras taisykles vadovaujantis prezumpcija, kad
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnio taikymo klausi­
mas apskritai nekeliamas.
Nusprendus taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso
301 straipsnį, rašoma antroji nutarimo dalis, kurioje išdėstomi šio straips­
nio taikymo motyvai. Taip pat privalu nurodyti, kad būtent remiantis Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu skiriama atitinka­
mai mažesnė, nei sankcijoje numatyta, minimali ar švelnesnė nuobauda
arba ji visai neskiriama1. Institucija ar pareigūnas kiekvieną tokį savo
sprendimą privalo motyvuoti.
Institucijos ar pareigūno nutarimas, papildytas tokia dalimi, teikia­
mas sankcionuoti apylinkės teismo teisėjui.
Šiuo atveju ir paaiškėja nutarimo, sudaryto iš dviejų dalių, surašymo
ir priėmimo prasmė ir reikšmė. Jeigu teisėjas nutartimi sankcionuoja ins­
titucijos ar pareigūno sprendimą taikyti Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 301 straipsnį, įsiteisėja ir vykdoma tik antroji nutarimo dalis.
_____________________________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 305.
295
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Teisėjui tokio sprendimo nesankcionavus, taikoma nuobauda, numa­
tyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, t. y.
antroji nutarimo dalis neįsiteisėja, o vykdoma pirmoji nutarimo dalis.
Jeigu pareigūnas ar institucija, taikydami Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 301 straipsnį nesilaikytų tokios tvarkos ir, nesurašę pir­
mosios nutarimo dalies, iš karto priimtų antrąjį sprendimą, kurio teisėjas
nesankcionuotų, neliktų teisės pažeidėjui paskirtos nuobaudos. Jeigu Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti nuobau­
dų skyrimo terminai būtų besibaigiantys, gali pritrūkti laiko priimti naują
nutarimą ir pažeidėjas išvengtų atsakomybės.
Visi išvardyti argumentai įtikinamai rodo, kad taikant Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnį priimtas nutarimas negali būti
priskirtas prie kurios nors iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso
287 straipsnyje numatytų nutarimų skirti administracinę nuobaudą rū­
šių. Akivaizdu, kad toks nutarimas taikyti Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 301 straipsnį yra dar viena nutarimų skirti administracinę nuo­
baudą rūšis.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte taip pat numatoma galimybė skirti mažes­
nę nei kodekso numatyta administracinę nuobaudą arba jos visai neskir­
ti, tačiau jame nebeliko sankcionavimo procedūros. Jeigu tokia norma
bus priimta, šios rūšies nutarimas taps paprastesnis.
Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, nė­
ra daug nuostatų dėl priimamų nutarimų ir jų rūšių.
Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje išvardytos
tokios nutarimų rūšys:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;
2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra šio įstatymo nusta­
tyto pagrindo;
3) bylą nutraukti, kai nėra šio įstatymo pažeidimo;
4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.
Konkurencijos įstatymo2 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos
taryba priima vieną iš šių nutarimų:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) nesant įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;
3) nesant įstatymo pažeidimo, bylą nutraukti;
4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.
_____________________________
1 1
Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.
2 2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
296
Nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje
Konkurencijos tarybos nutarimą gali pakeisti arba panaikinti tik
teismas.
Mokesčių administravimo įstatymo1 132 straipsnyje nustatyta, kad mo­
kesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvir­
tinimo, gali:
1) patvirtinti patikrinimo aktą;
2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies;
3) nepatvirtinti patikrinimo akto;
4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją;
5) pakeisti patikrinimo aktą.
Tabako kontrolės įstatymo2 31 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo
nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;
2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra tam šio įstatymo*
nustatyto pagrindo;
3) nutraukti bylą, kai nepadarytas šio įstatymo pažeidimas;
4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.
3. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
BYLOJE PASKELBIMAS IR JO N U O R A Š O ĮTEIKIMAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio pirmojoje da­
lyje nustatyta, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje skel­
biamas tuojau pat, baigus nagrinėti bylą.
To paties straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad nutarimo nuorašas
per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutari­
mas priimtas, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinės teisės
pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Šiame sąraše yra minimi
pagrindiniai administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos dalyviai, tu­
rį teisę apskųsti priimtą nutarimą. Šioje normoje trūksta dar vieno sub­
jekto, kurio iniciatyva pradedamas tyrimas administracinės teisės pažei­
dimo byloje ir kurioje jis taip pat turi teisę apskųsti priimtą nutarimą, -
tai prokuroras (ATPK 255 str.). Vadinasi, nutarimas administracinės tei­
sės pažeidimo byloje, pradėtoje prokuroro iniciatyva, taip pat turėtų būti
jam išsiųstas.
Nutarimo nuorašas įteikiamas asmeniui pasirašytinai. Jeigu nutarimo
nuorašas išsiunčiamas paštu, tai įrašoma byloje.
_______________________________________
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.
297
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Bylose dėl administracinės teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso
176 straipsnyje (šaudymas iš šaunamojo ginklo, dujinio pistoleto (revol­
verio) pneumatinio šautuvo (pistoleto) ar arbaleto) ir 196 straipsnio pir­
mojoje ir antrojoje dalyse (ribotos civilinės apyvartos ginklų bei šaudme­
nų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas), dėl
asmens, kuriam šaunamasis ginklas, taip pat šaudmenys patikėti atlikti
tarnybos pareigas arba įmonės, įstaigos, organizacijos perduoti laikinai
naudotis, nutarimo nuorašas išsiunčiamas atitinkamai įmonei, įstaigai arba
organizacijai susipažinti ir policijos įstaigai, kad būtų apsvarstyta, ar ne­
reikia uždrausti šiam asmeniui naudotis šaunamuoju ginklu.
Nagrinėjanti bylą institucija ar pareigūnas, nustatę priežastis ir sąly­
gas, padėjusias padaryti administracinės teisės pažeidimus, pateikia įmo­
nių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus
imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos. Šie asme­
nys per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo pranešti pa­
siūlymą pateikusiai institucijai (pareigūnui), kokių imtasi priemonių.
Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, taip
pat galima rasti nuostatų apie nutarimų skirti administracines nuobau­
das skelbimo ir nuorašų įteikimo tvarką.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad priimti nu­
tarimai per dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl
kurių jie priimti.
Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos
tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims. Tarybos nu­
tarimų taikyti ekonomines sankcijas rezoliucinė dalis skelbiama „Valsty­
bės žiniose".
Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad vie­
nas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas
mokesčių mokėtojui.
Pastarųjų dviejų normų trūkumas yra tas, kad jose nenumatytas pri­
imtų sprendimų įteikimo būdas ir svarbiausia - terminas.
Tabako kontrolės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad nutarimai per
dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie
priimti.
298
11 SKYRIUS
NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
BYLOJE APSKUNDIMAS IR SKUNDO NAGRINĖJIMAS
1. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO
BYLOJE APSKUNDIMO TEISĖ, TVARKA IR TERMINAI
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo ir skun­
do nagrinėjimo stadija yra vadinama fakultatyvia, t. y. ji nebūtinai turi
eiti tarp bylos nagrinėjimo ir nutarimo vykdymo stadijų, kurios yra priva­
lomos. Bus ar ne nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje ap­
skundimo ir skundo nagrinėjimo stadija, priklauso tik nuo subjektų, tu­
rinčių teisę paduoti skundą, valios.
Šios stadijos etapus eilės tvarka galima išvardyti taip: 1) skundo pada­
vimas, 2) bylos pasiuntimas arba išreikalavimas, 3) skundo nagrinėjimas,
4) sprendimo priėmimas ir paskelbimas, 5) pakartotinis apeliavimas,
6) proceso atnaujinimas.
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo teisė nu­
matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnyje ir Ad­
ministracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnyje. Juose nustatyta, kas
gali apskųsti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje: tai asmuo,
kurio atžvilgiu jis priimtas, nukentėjusysis ir institucija, kurios pareigū­
nas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Tačiau subjektų, turinčių tokią teisę, sąrašas šiose normose yra neišsa­
mus ir iš dalies klaidinantis. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 255 straipsnyje numatytos prokuroro teisės administracinės tei­
sės pažeidimų bylų teisenoje, kai ji pradedama prokuroro pareiškimu ar
nutarimu. Viena iš tokių teisių - apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus.
Panašiai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnyje pa­
sakyta apie įgaliotus atstovus (advokatą ir kitus įgaliotus atstovus). Šio
straipsnio antrojoje dalyje tarp šių atstovų teisių numatyta ir teisė ap­
skųsti nutarimą byloje.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 274 straipsnyje paminėti
įstatyminiai atstovai, atstovaujantys nepilnamečiams ar fizinių arba psi­
chikos trūkumų turintiems atsakomybėn traukiamiems asmenims ar nu­
kentėjusiesiems (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Šiame straipsnyje nėra
atskirai aptartos šių atstovų teisės. Tačiau jame pasakyta, kad įstatyminiai
299
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
atstovai paminėtiems asmenims atstovauja tada, kai šie dėl išvardytų prie­
žasčių negali pasinaudoti savo teisėmis administracinės teisės pažeidimo
bylose.
Lingvistiškai, logiškai ir sistemiškai aiškinant šią normą darytina aki­
vaizdi išvada, kad įstatyminiai atstovai naudojasi visomis atstovaujamųjų
teisėmis, vadinasi, turi ir teisę apskųsti priimtą nutarimą.
Taigi, išanalizavus Administracinių teisės pažeidimų kodekso
255 straipsnį, 272-275 straipsnius ir 291 straipsnį, galima sudaryti tokį ga­
lutinį subjektų, turinčių teisę apskųsti nutarimą administracinės teisės pa­
žeidimo byloje, sąrašą:
1) asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas;
2) nukentėjusysis;
3) administracinės teisės pažeidėjų įstatyminiai atstovai;
4) advokatas arba kitas įgaliotas atstovas;
5) prokuroras tose bylose, kurios buvo iškeltos jo iniciatyva;
6) institucija, kurios pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidi­
mo protokolą.
Skundas dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, priim­
tas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, žyminiu mokesčiu
neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.).
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka
numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnyje.
Ši tvarka yra dvejopa priklausomai nuo to, kas priėmė nutarimą - apy­
linkės teismo teisėjas ar kitas pareigūnas (institucija).
Visų pirma, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsny­
je nustatyta, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, pri­
imtas administracinių komisijų prie savivaldybių tarybų, savivaldybių se­
niūnijų kaimo vietovėse seniūnų, policijos, valstybinių inspekcijų ir kitų
tam įgaliotų institucijų ir pareigūnų, gali būti apskųstas apygardos admi­
nistraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigū­
no) buvimo vietą.
Antra, rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administ­
racinės teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Skundo padavimo tvarka taip pat yra dvejopa:
1) skundas paprastai paduodamas per instituciją ar pareigūną arba
apylinkės teismą, kurie priėmė nutarimą administracinės teisės pa­
žeidimo byloje. Tokiu atveju institucija, pareigūnas ar teismas, jei­
gu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kar­
tu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui;
300
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
2) skundas taip pat gali būti paduotas tiesiai atitinkamam administ­
raciniam teismui. Jeigu skundas paduotas tiesiai teismui, šis išrei­
kalauja administracinės teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos
institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą, ir išsprendžia skundo priėmi­
mo klausimą.
Taigi, ar priimti skundą, sprendžia administracinis teismas. Jeigu skun­
das paduotas nesilaikant įstatymo numatytos formos arba neatitinka įsta­
tyme nustatytų turinio reikalavimų, atitinkamas administracinis teismas
priima nutartį pašalinti trūkumus ir pasiunčia ją skundą padavusiam as­
meniui. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, laiko­
ma, kad skundas paduotas laiku.
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo termi­
nas nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje
ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio pirmojoje daly­
je. Jis yra vienodas paduodant skundą tiek apygardos, tiek Vyriausiajam
administraciniam teismui: dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašy­
mu jį gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Toks prašymas
paduodamas kartu su skundu arba gali būti įrašytas pačiame skunde.
Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežas­
tys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ
34 str.). Prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą išnagrinėja teismo
pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašy­
tinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis
patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl pirmosios instancijos teismo
nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą,
pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą paduoti skun­
dą, skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Atnaujinęs skundo padavimo terminą, administracinis teismas išspren­
džia skundo priėmimo klausimą ir sprendžia bylą iš esmės.
Paduotas nustatytu laiku skundas sustabdo nutarimo skirti administ­
racinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus
skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai skiriama
bauda paimama administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje
(ATPK 295str.).
Kiek kitaip terminai reglamentuojami tais atvejais, kai administraci­
nė nuobauda paskiriama ne pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­
deksą, o pagal kitus įstatymus. Administracinių bylų teisenos įstatymo
33 straipsnyje nustatytas bendras skundų dėl priimtų individualių admi-
301
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nistracinių teisės aktų padavimo terminas - vienas mėnuo. Jeigu įstaty­
muose numatyta, kad skundą prieš tai turi išnagrinėti išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, tokiu atveju į administracinį teis­
mą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tačiau
specialūs įstatymai gali numatyti ir dar kitokius terminus.
Paduodant skundą dėl nutarimo (ar kitaip pavadinto administracinio
akto), pagal kurį paskirta bauda taikant kitus įstatymus, mokamas vieno
šimto litų žyminis mokestis (ABTĮ 39 str.).
Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­
jektai, nesutinkantys su šio įstatymo nurodytų institucijų nutarimais dėl
ekonominių sankcijų taikymo, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo
įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Administracinių bylų tei­
senos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą sustabdo pagal šį
įstatymą priimtų nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą.
Elektroninių ryšių įstatymo 75 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­
guliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti
ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstaty­
mo nustatyta tvarka ir sąlygomis Vilniaus apygardos administraciniam
teismui.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai,
taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu gina­
mos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus
apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus
skirti ekonomines sankcijas turi teisę skųsti proceso šalys. Skundas pa­
duodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo die­
nos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose". Skundo
padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vil­
niaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta, kad mo­
kesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus
(jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Mokestiniams ginčams1 šiame
įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagri­
nėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po ati­
tinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokesti­
nio ginčo ir tiesiogiai kreiptis į teismą.
_________________________________________________
1 APYGARDOS ADMINISTRACINIAME TEISME
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta mokestinių
ginčų sąvoka - tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administra­
toriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio
sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas
sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti
grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
302
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnyje nustatyta, kad mo­
kestinius ginčus nagrinėja:
1) centrinis mokesčių administratorius;
2) Mokestinių ginčų komisija;
3) teismas (Vilniaus apygardos administracinis ir Vyriausiasis admi­
nistracinis teismai).
Produktų saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad gamintojas,
platintojas ir paslaugos teikėjas Tarybos nutarimus dėl baudų skyrimo
per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos ad­
ministraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdy­
mo, jeigu teismas nenustato kitaip.
Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, ne­
sutinkantys su nutarimu taikyti ekonominę sankciją, turi teisę per vieną
mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Res­
publikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Vil­
niaus apygardos administraciniam teismui. Kreipimasis į teismą sustab­
do nutarimo taikyti ekonominę sankciją vykdymą.
2. SKUNDO DĖL NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE NAGRINĖJIMAS
Skundus dėl nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose nagrinė­
ja: 1) atitinkamos viešojo administravimo institucijos; 2) Mokestinių gin­
čų komisija prie Vyriausybės; 3) apygardos administraciniai teismai, at­
skirai išskiriant Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją;
4) Vyriausiasis administracinis teismas.
Tai priklauso nuo to, kas priėmė nutarimą: apylinkės teismo teisėjo
nutarimas skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui, kitų ins­
titucijų ar pareigūnų nutarimai, priimti taikant Administracinių teisės pa­
žeidimų kodeksą, skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam
teismui pagal institucijos ar pareigūno, priėmusių nutarimą, buvimo vie­
tą, o nutarimai, priimti taikant kitus įstatymus, - tai pačiai ir (arba) aukš­
tesnei pagal pavaldumą institucijai, o kai kuriais atvejais - dar ir specia­
liai Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisijai.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsnyje nustatyta, kad
skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apygardos
administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo jo gavimo
dienos, jeigu kitaip nenustato kiti įstatymai.
303
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Skundo dėl nutarimo, priimto pagal Administracinių teisės pažeidi­
mų kodeksą, nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos,
kai teismas gauna administracinės teisės pažeidimo bylą.
Skundai dėl nutarimų, priimtų taikant kitus įstatymus (Muitinės ko­
deksą, Mokesčių administravimo, Konkurencijos, Alkoholio kontrolės,
Tabako kontrolės, Produktų saugos, Valstybinio socialinio draudimo ir
kitus įstatymus), nagrinėjami bendrąja tvarka, nustatyta Administracinių
bylų teisenos įstatyme.
Skundus, iki tol nagrinėtus ikiteismine tvarka centrinėse viešojo admi­
nistravimo institucijose arba specialiojoje mokestinių ginčų nagrinėjimo
institucijoje (Muitinės departamente, Valstybinio socialinio draudimo fon­
do valdyboje, Mokestinių ginčų komisijoje), nagrinėja Vilniaus apygardos
administracinis teismas, kuris šalia bendros kompetencijos, būdingos kiek­
vienam apygardos administraciniam teismui, turi ir specialią kompetenci¬
ją, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nagrinėja skun­
dus dėl nutarimų, kuriuos juridinių asmenų atžvilgiu priėmė centrinės
viešojo administravimo institucijos (Valstybinė tabako ir alkoholio kon­
trolės tarnyba, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Konkuren­
cijos taryba, Muitinės departamentas ir pan.).
Gavus skundą, priimtą pagal kitą įstatymą, jo priėmimo ir nagrinėji­
mo procedūros administraciniame teisme yra kitokios.
Tokio skundo priėmimo klausimą administracinio teismo pirmininkas
arba jo paskirtas teisėjas išsprendžia per Administracinių bylų teisenos
įstatymo 37 straipsnyje numatytą septynių dienų terminą. Priėmęs skundą,
teismo pirmininkas arba teisėjas išsprendžia pasirengimo nagrinėti bylą
klausimus - išreikalauja trūkstamus įrodymus, pasiunčia atsakovui ir tretie­
siems suinteresuotiems asmenims, jeigu tokių yra, skundo nuorašus. Atsa­
kovas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti savo atsiliepimą, kurį,
jeigu yra laiko, teismas išsiunčia pareiškėjui. Pasirengti bylą nagrinėti turi
būti baigta per vieną mėnesį nuo skundo priėmimo dienos, o byla išnagri­
nėta ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties
skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (ABTĮ 65 str.).
Teisminis bylos nagrinėjimas taip pat skiriasi, atsižvelgiant į tai, apskųs­
tas nutarimas ar kitas panašaus pobūdžio administracinis aktas buvo pri­
imtas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar kitą įstatymą.
Skundo dėl nutarimo, priimto viešojo administravimo subjekto (jo pa­
reigūno) taikant Administracinių teisės pažeidimą kodeksą, nagrinėjimas.
Jeigu apskųstas viešojo administravimo subjekto (jo pareigūno) nutari­
mas, priimtas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas,
304
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
tokias administracinės teisės pažeidimų bylas apygardos administracinia­
me teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso
tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Ad­
ministracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Administracinių bylų tei­
senos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad kai kuriais atvejais teismo
pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir to­
kias bylas, kurių numatytas vienasmenis nagrinėjimas.
Administracinių bylų teisenos įstatyme yra atskiras specialus - aštuo­
nioliktasis skirsnis, kuriame nustatytos bendros administracinių bylų nag­
rinėjimo administraciniame teisme tvarkos išimtys.
Šios išimtys reikalingos dėl to, kad bendrąja tvarka bylos administra­
ciniame teisme nagrinėjamos kilus ginčui dėl teisės viešojo ar vidinio ad­
ministravimo srityse, o administracinės teisės pažeidimų bylos yra kito­
kio pobūdžio: jose sprendžiama, ar padarytas teisės pažeidimas, ar jį
padaręs asmuo kaltas, ar nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai ir t. t.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnyje nustatyta, kad,
parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą prane­
šama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinės teisės pažeidimo pro­
tokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė
administracinės teisės pažeidimo protokolą, nutarimą administracinės tei­
sės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui), o jeigu skundą
padavė kitas tam turintis teisę asmuo - ir jam.
Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems
apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nė­
ra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Tai reiškia, kad byloje turi
būti įrodymų, jog paminėtiems asmenims tikrai buvo tinkamai pranešta
apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Vyriausiasis administracinis teismas byloje, kurioje Kelių policija pa­
skyrė nuobaudą asmeniui, negavusiam šaukimo į bylos nagrinėjimą, ak­
centavo, kad administracinėn atsakomybės traukiamo asmens dalyvavimas
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas,
kurios buvo padarytos užtikrinant šio asmens teises ikiteisminėje admi­
nistracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio as­
mens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios
instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteismi­
nėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas 1 .
______________________________________________
1
Administracinė byla Nr. 29-03 R. Kozačenko v. Vilniaus m. VPK Kelių policija II
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004.
P. 57-59.
305
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo
byloje, priimto taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bylos
šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nutarimą
priėmusi institucija ar pareigūnas netampa atsakovu, kaip kad būtų nag­
rinėjant administracinę bylą bendrąja tvarka, o jo procesinis teisinis sta­
tusas išlieka toks pat - įgalioto asmens, valstybės vardu priėmusio nutari­
mą nubausti teisės pažeidėją.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsnyje pasakyta,
kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinės teisės
pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar: 1) nuobauda pa­
skirta pagal įstatymus; 2) ją paskyrė institucija ar pareigūnas, turintys tei­
sę spręsti tos kategorijos bylas; 3) buvo laikomasi nustatytos administra­
cinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administ­
racinės teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vie­
ną iš šių sprendimų:
1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti;
2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;
3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis
teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvy­
kis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas
nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsi­
žvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės
pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažei­
dimo kvalifikavimą. Tai numatyta Administracinių bylų teisenos įsta­
tymo 124 straipsnyje. Tačiau čia nėra užuominos apie draudimą su­
griežtinti atsakomybę, jeigu skundą pateikė pats teisės pažeidėjas,
o tai jau yra didelis minėto teisės akto trūkumas;
4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti ad­
ministracinės teisės pažeidimo protokolą, įpareigoti ją tinkamai kva­
lifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais
atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai
dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo;
5) pakeisti nutarimą, paskirti švelnesnę nuobaudą arba nuspręsti ne­
skirti administracinės nuobaudos, t. y. pritaikyti Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį;
6) panaikinti nutarimą ir išspręsti bylą iš esmės, jeigu pirmosios ins­
tancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija ar parei­
gūnas, neturintys teisės spręsti tokios bylos. Taigi šiuo atveju nenu­
306
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
matyta bylos perduoti pagal žinybingumą, o proceso operatyvumo
vardan teismui suteikta teisė išspręsti bylą iš esmės.
Apygardos administracinio teismo nutarimai ir nutartys, kuriais bai­
giama nagrinėti administracinės teisės pažeidimo byla, paskelbti įsiteisė­
ja per dešimt dienų, jeigu dėl jų nepaduodamas apeliacinis skundas. Pa­
davus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimo ar
nutarties įsiteisėjimas priklauso nuo bylos nagrinėjimo antrosios instan­
cijos teisme rezultatų. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutarimas ar
nutartis paliekami nepakeisti arba tik reikiamai pakoreguojami, jie įsitei­
sėja nuo antrosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 125 ir 147 straipsniuose nu­
matyta, kad įsiteisėjusio pirmosios instancijos administracinio teismo
sprendimo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo pri­
imtas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, nukentėjusiam
asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai (pareigū­
nui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui). Apeliacinės instan­
cijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas) pirmo­
sios instancijos teismas išsiunčia proceso šalims tik jų prašymu. Taigi
atkreiptinas dėmesys, kad visada administracinio teismo sprendimo nuo­
rašą išsiunčia pirmosios instancijos (apygardos administracinis ar apylin­
kės) teismas, nepaisant kur - šiame ar Vyriausiajame administraciniame
teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas.
Skundo dėl nutarimo ar kito panašaus pobūdžio administracinio akto,
priimto viešojo administravimo subjekto (jo pareigūno) taikant kitus įstaty­
mus, nagrinėjimas. Minėta, kad jeigu toks administracinis aktas priimtas
teritorinio administravimo subjekto, byla bus nagrinėjama atitinkamame
apygardos administraciniame teisme. Jeigu nutarimą priėmė centrinė ad­
ministravimo institucija arba ikiteisminio nagrinėjimo tvarka šį klausimą
jau sprendė centrinė administravimo institucija (Konkurencijos taryba, Vals­
tybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, Muitinės departamentas ir
t. t.), byla bus nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Šių bylų dalyvių teisinė padėtis teisme yra kitokia negu bylų pagal skun­
dus dėl taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą priimtų nuta­
rimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnyje visi tokių by­
lų dalyviai skirstomi į ginčo šalis, proceso šalis ir proceso dalyvius.
Ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas.
Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą padavęs
subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių ak­
tai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar
pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
307
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinės bylos proceso dalyviai yra: proceso šalys ir jų atsto­
vai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fizi­
niai asmenys, dalyvaujantys byloje ginant kitų asmenų teises.
Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems tinka­
mai buvo pranešta apie teismo posėdį, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priim­
ti sprendimą.
Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Byla administracinio teismo
posėdyje nagrinėjama tik kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš
anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje.
Išnagrinėjęs tokią bylą teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) at­
mesti skundą kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą ir panaikinti skun­
džiamą aktą (ar jo dalį); 3) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstaty­
mų numatytu būdu.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMAS
VYRIAUSIAJAME ADMINISTRACINIAME TEISME
Vyriausiajame administraciniame teisme administracinės teisės pažeidi­
mų bylos nagrinėjamos šiais atvejais: 1) apskundus apylinkės teismo tei­
sėjo nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo; 2) apskundus apy­
gardos administracinio teismo nutarimą ar nutartį dėl kitos institucijos
ar pareigūno nutarimo; 3) patenkinus prašymą atnaujinti procesą.
Apylinkės teismų ir apygardos administracinių teismų nutarimai ir nu­
tartys, priimti nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas pirmą­
ja instancija dėl nutarimų, priimtų taikant Administracinių teisės pažei­
dimų kodeksą, per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo
gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Vyriausiajame administraciniame teisme šios bylos nagrinėjamos ko­
legialiai apeliacinio proceso tvarka. Šiame teisme gali būti sudaromos
trijų teisėjų kolegijos arba nuspręsta bylą perduoti išplėstinei penkių
teisėjų kolegijai arba net teismo plenarinei sesijai. Išplėstinei teisėjų
kolegijai arba plenarinei sesijai byla gali būti perduota nagrinėti dėl jos
sudėtingumo arba siekiant užtikrinti vienodos teismų praktikos forma­
vimą.
Vyriausiajame administraciniame teisme administracinės teisės pažei­
dimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija
gali nuspręsti, kad konkreti byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylą tikrinamas skun­
džiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio trečiojoje daly­
je nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo admi­
308
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
nistracinės teisės pažeidimo byloje, Vyriausiasis administracinis teismas
priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti;
2) panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą;
3) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
arba iš naujo nagrinėti teisme;
4) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti ad­
ministracinės nuobaudos.
Išanalizavus šiuos galimus sprendimus galima konstatuoti akivaizdžią
spragą tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas pakeitė arba pa­
naikino institucijos arba pareigūno priimtą nutarimą, o Vyriausiasis ad­
ministracinis teismas nusprendė, kad toks pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ir paliekamas galioti institucijos
ar pareigūno priimtas nutarimas. Tokio sprendimo, kurį galėtų priimti
Vyriausiasis administracinis teismas, minėtame Administracinių bylų tei­
senos įstatymo 144 straipsnyje nenumatyta. Tačiau dažni atvejai, kai teis­
mui reikia priimti būtent tokį sprendimą.
Formaliai vertinant, teismas to daryti negalėtų, tačiau taip būtų nepa­
grįstai ribojamos antrosios instancijos teismo teisės. Vyriausiojo administ­
racinio teismo teisėjai įvairiai sukasi iš tokios padėties. Vieni taiko Admi­
nistracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą1.
Tačiau jame numatyta tik teisė panaikinti priimtą nutarimą ir tik tuo atve­
ju, kai byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba nagrinėti teisme.
Kiti taiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio pirmo­
sios dalies 2 punktą (apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmo­
sios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą) ir 144 straipsnį
(apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinės tei­
sės pažeidimo byloje)2, nenurodydami konkrečios pastarojo straipsnio da­
lies (jų yra keturios) ir punkto (jų trečiojoje dalyje yra net keturi). Nė viena
minėta norma nenumato antrosios instancijos teismo prerogatyvos panai­
kinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti valstybės val­
dymo institucijos ar jos pareigūno priimtą nutarimą.
Taigi įstatymų leidėjui reikėtų kuo greičiau užpildyti šią įstatymo spragą,
kad teisėjai nebūtų verčiami pažeidinėti įstatymą.
________________________________________
1
Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. 1300-02 pagal Alytaus
regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2002 08 28 nutarties.
2
Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. 2998-01/2001 pagal Šiau­
lių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygar­
dos administracinio teismo 2000 12 05 sprendimo //Administracinių teismų prakti­
ka. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 70-74.
309
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad
antrosios instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja
priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
Antrosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per de­
šimt dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutarti­
mi) pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms ape­
liacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (ko­
pijas) (ABTĮ 147 str.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta,
kad, panaikinus nutarimą ir nutraukus administracinės teisės pažeidimo
bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, paimti ir konfiskuoti daiktai,
taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutari­
mu. Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.
Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu asmeniui padarytas nuo­
stolis atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje šalia pagrindų, numatančių žalos
atlyginimą dėl neteisėtų veiksmų ar sprendimų baudžiamojo proceso me­
tu, nustatyta, kad dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaiky­
mo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo žalą atly­
gina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Pabrėžtina, kad nutarimas skirti administracinį areštą vykdomas ne­
delsiant, nelaukiant skundo dėl nutarimo nagrinėjimo rezultatų. Todėl
įstatymų numatyta žalos, padarytos dėl neteisėto nubaudimo administra­
ciniu areštu, atlyginimo galimybė užtikrina geresnę žmogaus teisių ap­
saugą. Tame pačiame Civilinio kodekso straipsnyje numatyta, kad, be tur­
tinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Kalbant apie žalos, padarytos neteisėtu nubaudimu administracine
nuobauda, atlyginimą pasakytina, kad minėtame Civilinio kodekso straips­
nyje nenumatytas žalos, padarytos kitokiu administraciniu nubaudimu,
atlyginimas, įskaitant ir moralinę žalą. Tai didelis įstatymo trūkumas, nors,
kaip ne kartą minėta, administracinės atsakomybės taikymas savo esme
kai kada labai priartėja prie baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Žalos atlyginimą detaliau reglamentuoja specialus Žalos, atsiradusios
dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas1. Jis pa­
keitė iki tol galiojusį 1997 m. lapkričio 4 d. priimtą Žalos, padarytos ne­
teisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo
įstatymą.
_____________________________
1
Valstybės žinios. 2002, Nr. 56-2228.
310
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
Šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios insti­
tucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl ne­
teisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto
sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, netei­
sėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą ne teis­
mo tvarka, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į
žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką.
Traukto administracinėn atsakomybėn asmens prašymu apie tai, kad
panaikintas nutarimas nutraukiant administracinės teisės pažeidimo by­
lą, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar
gyvenamąją vietą.
Šiek tiek kitaip yra paduodami ir nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl
nutarimų ar kitų panašaus pobūdžio administracinių aktų, kuriais paskir­
tos baudos fiziniams ir juridiniams asmenims taikant kitus įstatymus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnyje nustatyta, kad
šie skundai gali būti paduoti per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo
dienos. Paduodant tokį skundą turi būti sumokėtas 50 litų žyminis mo­
kestis, jei tame pačiame įstatyme nenumatyta, kad tam tikros kategorijos
byloje toks mokestis nemokėtinas.
Antrosios instancijos teismo teisėjų sudėties taisyklės jau buvo aptar­
tos anksčiau.
Tačiau nagrinėjant šias bylas yra ir tam tikrų skirtumų.
Visų pirma, šios bylos yra nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, t. y.
šaukiant į teismo posėdį proceso dalyvius ir juos išklausant. Admi­
nistracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnyje nustatyta, kad antro­
sios instancijos teismas gali išspręsti bylą ir rašytinio proceso tvarka
bet tik tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atsto­
vai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. To­
kiu atveju priimamas teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proce­
so tvarka, kurį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti
sprendimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta, kad,
išnagrinėjęs šios kategorijos bylą, antrosios instancijos teismas gali pri­
imti vieną iš šių sprendimų:
1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ape­
liacinį skundą atmesti;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują
sprendimą;
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
311
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti
arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomi Administraci­
nių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje ir 103 straipsnyje nu­
rodyti bylos nutraukimo ar skundo palikimo nenagrinėto pa­
grindai.
3. GALIMYBĖ P E R Ž I Ū R Ė T I ĮSITEISĖJUSĮ TEISMO
SPRENDIMĄ D Ė L NUTARIMO ADMINISTRACINĖS
TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE
Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta, kad administracinės by­
los nagrinėjamos dviejose instancijose: pirmojoje ir apeliacinėje. Tačiau
tai nereiškia, kad bylos nagrinėjimas tuo galutinai užbaigiamas. Tam tik­
romis aplinkybėmis ir esant tam tikriems pagrindams galima kreiptis į
Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.
Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti Administracinių bylų teise­
nos įstatymo 153 straipsnyje. Nors įstatymų leidėjas visus šiuos pagrin­
dus vadina proceso atnaujinimo pagrindais, pagal savo esmę dalis jų
yra kasacinio bylos peržiūrėjimo dėl netinkamo materialinės teisės nor­
mos aiškinimo ir taikymo arba procesinių normų pažeidimo pagrindai.
Todėl visus šiuos pagrindus galima suskirstyti į tris grupes.
Prie pirmosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl nau­
jų paaiškėjusių aplinkybių:
1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Res­
publikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildo­
miems protokolams;
2) paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir nega­
lėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti akivaizdžiai melagingi
liudytojo parodymai, akivaizdžiai melaginga eksperto išvada, aki­
vaizdžiai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrody­
mų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas
sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, ki­
tų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalsta­
mos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas,
nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutari­
mą ar nutartį;
6) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teis­
mas išsprendė bylą.
312
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas
Prie antrosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl šiurkš­
čių proceso normų pažeidimų:
1) jeigu viena šalis proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovauja­
ma atstovo pagal įstatymą;
2) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėji­
mą asmenų teisių ar pareigų;
3) jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
4) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Prie trečiosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl ne­
tinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo:
1) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis mate­
rialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos
priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį;
2) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos for­
mavimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnyje nustatyta, kad
paduoti prašymą atnaujinti procesą turi teisę: 1) bylos šalys ir jų atstovai
pagal įstatymą; 2) neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs
sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugo­
mus interesus; 3) prokuroras; 4) viešojo administravimo subjektai, kad
būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei
įstatymų saugomi interesai.
Teikimą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti Vyriausiojo ad­
ministracinio teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos admi­
nistracinio teismo pirmininko siūlymu.
Jeigu byla, kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo
nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apelia­
cinio teismo teisėjas, tai sprendimui įsiteisėjus tokia byla perduodama
Vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar
paduoti teikimą atnaujinti procesą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje nustatyta, kad
prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo
tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ap­
linkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Asmenims, praleidusiems prašymo atnaujinti procesą padavimo ter­
miną dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jei­
gu prašymas atnaujinti terminą paduotas ne vėliau kaip per vienerius me­
tus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas, jeigu nuo spren­
dimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
Prašymas atnaujinti procesą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
313
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka numatyta Administ­
racinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnyje. Prašymą nagrinėja Vyriau­
siojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašyti­
nio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Įstatyme
nepasakyta, ar svarstant šį klausimą gali dalyvauti tas pats ar tie patys
teisėjai, kurie yra dalyvavę priimant sprendimą, dėl kurio paduotas toks
prašymas. Tai taip pat didelis įstatymo trūkumas. Tačiau vadovaujantis
sveiku protu kolegija procesui atnaujinti neturėtų būti sudaryta iš tų pa­
čių teisėjų, kurie yra dalyvavę priimant sprendimą byloje.
Jeigu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas paduotas nepralei¬
dus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais pro­
ceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį atnaujinti procesą.
Byla nagrinėti iš naujo dažniausiai perduodama tos pačios instancijos teis­
mui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Tais atve­
jais, kai skundžiamas nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą
apeliacine tvarka, byla priimama iš naujo nagrinėti Vyriausiajame admi­
nistraciniame teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnyje nustatyta, kad,
atnaujinęs procesą ir iš naujo išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas
priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo nu­
tarimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą nutarimą ar nu­
tartį; 3) panaikinti apskųstą nutarimą ar nutartį ir priimti naują nutarimą
ar nutartį.
Pirmuoju atveju teismas priima nutartį, kitais dviem atvejais - atitin­
kamai nutarimą arba nutartį.
314
12 SKYRIUS
NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE VYKDYMAS
1. B E N D R O J I N U T A R I M O ADMINISTRACINĖS TEISĖS
PAŽEIDIMO BYLOJE VYKDYMO TVARKA
Nutarimo vykdymas yra baigiamoji administracinės teisės pažeidimo by­
los stadija. Įvykdant nutarimą teisės pažeidėjas realiai pajaučia tuos nei­
giamus fizinius, materialinius, moralinius ar organizacinius padarinius,
kurie numatyti sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą. Vadinasi, taip tei­
sės pažeidėjas verčiamas koreguoti savo elgesį, įspėjamas, kad tokie pa­
tys ar dar labiau nepalankūs teisiniai padariniai jo lauks, jei jis ir toliau
darys teisės pažeidimus. Kartu ir kiti asmenys, kurie žino apie pažeidėjui
taikomas teisines priemones, įspėjami, kad jiems padarius teisės pažeidi­
mus taip pat atitinkamai bus koreguojamas ir jų elgesys.
Nutarimo vykdymo stadijos yra šios: 1) nutarimo pasiuntimas vykdy­
ti, 2) faktinis vykdymas, 3) vykdymo užbaigimas.
Nutarimo vykdymas turi bendrų bruožų su teismo sprendimų vykdy­
mu, kartu įstatymuose numatyta ir tam tikra nutarimo vykdymo specifika.
Visų pirma, įtvirtintas nutarimo toks pat privalomumas kaip ir pri­
ėmus teismo sprendimą civilinėje, administracinėje ar nuosprendį bau­
džiamojoje bylose. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 303 straips­
nyje pasakyta, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti
valstybės ir visuomeninės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, pa­
reigūnai ir fiziniai asmenys.
Teisės pažeidėjui negaunant darbo užmokesčio ar neturint kitų nuo­
latinių pajamų bauda išieškoma iš jo turto. Šiuo atveju nutarimo vykdy­
mą perima antstoliai ir jis vykdomas pagal Civilinio proceso kodekse nu­
matytas vykdymo taisykles.
Iš specifinių bruožų visų pirma paminėtina tai, kad nutarimas skirti
administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo dienos,
jeigu kitaip nenustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti
įstatymai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nustatyta,
kad nutarimas turi būti perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmi­
mo dienos. Jeigu per tą laiką nutarimas nebuvo perduotas vykdyti, jis
315
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nebegali būti vykdomas. Jeigu nutarimo vykdymas atidedamas padavus
skundą, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo.
Atidėjus iki vieno mėnesio nutarimo skirti administracinį areštą ar
baudą vykdymą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straips­
nyje nustatyta tvarka, senaties termino eiga sustabdoma iki termino ati­
dėjimo pabaigos.
Įstatymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarimų kai kuriose admi­
nistracinės teisės pažeidimų bylose vykdymo terminus.
Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis - vieneri metai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta kitokių nu­
tarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminų. Tačiau
administracinės nuobaudos - baudos atžvilgiu Vyriausiasis administraci­
nis teismas yra pasisakęs, kad administracine tvarka nubausto asmens tei­
sinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu priim­
tas kaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso
96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis nuosprendis nevykdomas,
jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus paskyrus bausmę už baudžiamąjį
nusižengimą. Asmeniui vengiant atlikti bausmę senaties eiga sustoja ir at­
sinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyksta atlikti bausmės.
Vyriausiojo administracinio teismo teigimu, analogiškų taisyklių turi būti
laikomasi ir vykdant nutarimą skirti administracinę nuobaudą 1 .
Apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jis turi būti vyk­
domas po to, kai skundas išnagrinėjamas ir nutarimas nėra panaikina­
mas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat
tais atvejais, kai administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje ski­
riama ir imama bauda.
Kai nutarimas skirti įspėjimą priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, per
tris dienas jam išsiunčiamas arba kitaip įteikiamas nutarimo nuorašas Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnyje numatyta tvarka:
nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai, o jeigu siunčiamas paštu, -
apie tai pažymima byloje.
Nutarimas skirti administracinį areštą vykdomas tuoj pat, nelaukiant jo
apskundimo ir skundo nagrinėjimo rezultatų. Administracinis areštas yra
žmogaus laisvės apribojimas, galimas gana ilgam laikui - iki 30 parų, todėl
tokios priemonės paskyrimo teisėtumas turėtų būti išsamiai patikrintas.
Antra, nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nu­
tarimą priėmę institucija ar pareigūnas. Tačiau priėmus nutarimą vykdo­
masis raštas neišrašomas - pagal Civilinio proceso kodekso 587 straips-
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
2004. P. 421.
316
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
nio 3 punktą institucijų ar pareigūnų nutarimai dėl administracinių bau­
dų ir kitokių turtinių išieškojimų yra vykdomieji dokumentai.
Trečia, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos vienos
nuobaudos rūšies pakeitimo kita taisyklės, taip pat numatyta pakeisti nuo­
baudos atlikimo būdą. Teisės pažeidėjui neturint nei pajamų, nei turto
sumokėti baudą, ji gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, o
pažeidėjui su tuo nesutinkant - administraciniu areštu pagal tam tikras
terminų skaičiavimo taisykles. Ir administracinis areštas esant tam tik­
roms sąlygoms gali būti pakeistas nemokamais viešaisiais darbais. Apie
tai bus kalbama toliau.
Įsiteisėjus nutarimui skirti baudą, t. y. per dešimt dienų nutarimo ne¬
apskundus arba administraciniam teismui jo nepanaikinus, jis išsiunčia­
mas teisės pažeidėjui su nuoroda sumokėti baudą geruoju per Administ­
racinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą
15 dienų terminą nuo nutarimo arba pranešimo, kad nutarimas nepanai­
kintas, gavimo dienos.
Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuo­
baudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje nustatyta,
kad esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti admi­
nistracinį areštą ar baudą (išskyrus administracinės teisės pažeidimo pa­
darymo vietoje imamą baudą) negalima, priėmę nutarimą institucija ar
pareigūnas teisės pažeidėjo prašymu gali atidėti nutarimo vykdymą iki
vieno mėnesio. Įstatyme nepasakyta, kokios aplinkybės turi būti nurody­
tos pažeidėjo prašyme. Taigi tenkinti ar ne tokį prašymą (kuris įstatyme
kažkodėl vadinamas pareiškimu), paliekama spręsti institucijai ar parei­
gūnui, priėmusiems nutarimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 307 straipsnyje numatyti
nutarimo vykdymo nutraukimo pagrindai. Institucija ar pareigūnas, pri­
ėmę nutarimą skirti administracinę nuobaudą, nutarimo vykdymą nutrau­
kia, kai: 1) priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas
asmuo; 2) priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administraci­
nės nuobaudos skyrimą; 3) panaikinamas administracinę atsakomybę nu­
statantis aktas; 4) miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.
Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsnyje numaty­
ta klausimų, susijusių su nutarimo vykdymu, sprendimo tvarka. Šiuos
klausimus įstatyme pavesta spręsti institucijai ar pareigūnui, priėmu­
siems nutarimą.
Skundų dėl institucijų ar pareigūnų, vykdančių nutarimus skirti admi­
nistracines nuobaudas, veiksmų padavimo tvarka yra analogiška pačių
317
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
nutarimų apskundimui. Tai reiškia, kad skundai dėl valstybės valdymo
institucijų ar jų pareigūnų veiksmų vykdant nutarimus skirti administra­
cines nuobaudas paduodami atitinkamam apygardos administraciniam
teismui pagal institucijos ar pareigūno buvimo vietą, o skundai dėl apy­
linkės teismo teisėjo veiksmų, susijusių su tokių pat nutarimų vykdymu,
paduodami Vyriausiajam administraciniam teismui.
Toks skundas turi būti išnagrinėtas per dvidešimt dienų nuo vykdymo
bylos gavimo dienos.
Jeigu yra pradėta antstolio vykdomoji byla, pareiškėjas, anot Vyriau-
siojo administracinio teismo 1 , gali pasirinkti, kokiu būdu ir kokia apimti­
mi gins savo pažeistas teises - Administracinių teisės pažeidimų kodekso
ar Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat išaiškino, kad teismas,
nustatęs, jog nutarimą vykdantis subjektas antstoliui jį perdavė vykdyti
neteisėtai, turi panaikinti nutarimo perdavimą vykdyti ir gali įpareigoti
nutarimą priėmusį pareigūną (instituciją) kreiptis į apylinkės teismą nu­
traukti vykdomąją bylą.
Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė taip pat
pavedama nutarimą priėmusiems institucijai ar pareigūnui.
2. N U T A R I M O SKIRTI BAUDĄ VYKDYMAS
Nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotos institucijos (pareigūnai) Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsnių ir kitų įstaty­
mų nustatyta tvarka.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnyje numatyta,
kad baudą pažeidėjas turi sumokėti banke ne vėliau kaip per penkiolika
dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne
vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie nutarimo nepanai¬
kinimą gavimo dienos.
Atsižvelgdami į pažeidėjo turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas
reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo
bylą institucija ar pareigūnas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti
per laikotarpį iki dvejų metų.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso 313 straipsnyje nustatytą penkiolikos dienų terminą, nuta­
rimą skirti baudą priėmę institucija ar pareigūnas siunčia šį nutarimą pa­
žeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam
skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažei-
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 332-333.
318
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
dėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, va­
dovaudamiesi Civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis.
Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos iš­
ieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar
stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, nutarimą vykdyti perduodama
antstoliui.
Antstolis išieško iš pažeidėjo asmeninio turto, taip pat iš jo bendro­
sios nuosavybės dalies pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas tai­
sykles.
Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavy­
bėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.
Civilinio proceso kodekso 652 straipsnyje numatyti nutarimų dėl ad­
ministracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmi­
mo vykdyti ypatumai.
Siame straipsnyje pasakyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą ad­
ministracinės teisės pažeidimo byloje, pirmiausiai patikrina, ar nutarimą
priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savanoriškai nesu­
mokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, vals­
tybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo
įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždar­
bio, pensijos ar stipendijos.
Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šių reikalavimų neįvyk­
dė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui ir nuro­
domos grąžinimo priežastys.
Jei išieškotojas nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau paaiškėjo, kad
skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko darbo už­
mokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl ki­
tokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Bauda negali būti išieškoma iš turto, iš kurio pagal Civilinio proceso
kodeksą negali būti išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus. Civili­
nio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatytas sąrašas fizinių asmenų
turto, iš kurio negali būti išieškoma.
Visų pirma šiame straipsnyje pasakyta, kad išieškoti negalima: 1) bū­
tinų drabužių, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenų; 2) visų vai­
kų reikmenų; 3) vieno radijo imtuvo; 4) vienam šildymo sezonui reikalin­
go kuro; 5) skolininko šeimos pragyvenimui reikalingų maisto produktų;
6) pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalio­
sios mėnesinės algos (MMA) 1 ; 7) asmeninių nebrangių darbo įrankių, rei-
___________________
1
2004 m. pabaigoje - 450 litų.
319
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
kalingų skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais
skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.
Antra, vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepil­
namečiai vaikai, išieškoti taip pat negalima vienintelio televizoriaus ir šal­
dytuvo.
Trečia, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis ver­
slas - žemės ūkis, išieškoti negalima: 1) žiemos laikotarpiu reikalingo pa­
šaro gyvuliams, kurie neišieškomi; 2) sėklos, reikalingos eilinei sėjai; 3) vie­
nos karvės, o jei jos nėra, - vienos telyčios.
Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuo­
niolikos metų neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba
juos atstojančių asmenų ta pačia Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso 314 straipsnyje nustatyta priverstinio vykdymo tvarka.
Jeigu nėra turto, iš kurio gali būti išieškoma bauda, apylinkės teismo
(apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjo sutikimu, gali būti
pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais dar­
bais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų
baudos. Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažei­
dimų kodekso 2004 m. projekte numatytas kitoks viešųjų darbų ir baudos
santykis: viena viešųjų darbų valanda prilyginama 20 litų dydžio baudai.
Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio ketvirtojoje
ir penktojoje dalyse numatyta galimybė pakeisti baudą ir kita administra­
cinės nuobaudos rūšimi - administraciniu areštu. Kodekse numatyti du
tokie atvejai: 1) pažeidėjui neturint pajamų ir turto ir nesutikus dirbti
viešuosius darbus; 2) pažeidėjui piktybiškai vengiant atlikti nemokamus
viešuosius darbus.
Šiais atvejais bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties
parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt
litų baudos. Jau minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pro­
jekte numatytas kitoks ir administracinio arešto bei baudos santykis: ja­
me numatyta, kad viena administracinio arešto para bus prilyginama
120 litų dydžio baudai.
Nutarimą pakeisti baudą administraciniu areštu turi teisę priimti tik
apylinkės teismo teisėjas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nieko nepasakyta, kas ir
kokiu dokumentu turi kreiptis į teismą dėl administracinės baudos pa­
keitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu. Šią spragą yra pa­
bandęs užpildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas 1999 m. sausio 13 d. konsultacijoje. Joje nurodoma, kad ad­
ministracinės nuobaudos, taigi ir administracinės baudos įvykdymu pri-
320
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
valo rūpintis nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas. Pagal Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnį šie subjektai siunčia
nutarimą skirti baudą pažeidėjo darbovietei ar kitoms įstatymo numaty­
toms institucijoms ar įstaigoms, mokančioms pensiją, pašalpas, stipendi­
ją ir pan. Jeigu toks asmuo nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidė­
jo darbo užmokesčio, kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima
dėl kitų priežasčių, baudą išieško antstolis. Antstolis, gavęs tokį nutari­
mą, privalo patikrinti pažeidėjo turtą. Nustatęs, kad pažeidėjas turto, iš
kurio galima išieškoti, neturi, antstolis surašo turto neradimo aktą ir nu­
tarimą kartu su šiuo aktu privalo grąžinti jį priėmusiai institucijai (parei­
gūnui). Šių dokumentų nuorašus reikia išsiųsti ir Valstybinei mokesčių
inspekcijai.
Toliau konsultacijoje sakoma, kad gavę paminėtus dokumentus insti­
tucija ar pareigūnas pareiškimu kreipiasi į pažeidėjo gyvenamosios vie­
tos apylinkės teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba admi­
nistraciniu areštu. Jeigu administracinė bauda paskirta teismo (teisėjo)
nutarimu, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl baudos pakeitimo privalo
antstolis.
Konsultacijoje nepasisakyta dėl tokio kreipimosi pateikimo termino.
Nieko apie tai nėra pasakyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodek­
se ar kituose teisės aktuose. Manytume, kad institucija ar pareigūnas ar­
ba teismo antstolis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba
administraciniu areštu turėtų kreiptis per tą patį trijų mėnesių terminą,
skaičiuotiną nuo akto apie išieškojimo negalimumą gavimo dienos, kuris
nustatytas perduoti nutarimą vykdyti. Tokiai nuomonei yra pritaręs ir Vy­
riausiasis administracinis teismas 1 .
Kalbant apie įstatyme numatytą galimybę administracinę baudą pa­
keisti kita nuobaudos rūšimi - administraciniu areštu, kyla pagrįsta abe­
jonė dėl tokio sprendimo teisėtumo. Įstatymų leidėjas, įvertindamas vei­
kos pavojingumą visuomenei, nustato ir tam tikras priemones, kuriomis
koreguojamas teisę pažeidusio asmens elgesys, taip pat prevenciškai da­
roma įtaka jam ir kitiems asmenims. Nepakitus veikos ir paties asmens
pavojingumui visuomenei kažin ar bus teisėta elgesį koreguoti gerokai
griežtesne administracinio poveikio priemone - laisvės ribojimu vien dėl
to, kad asmuo yra bedarbis ir (ar) neturtingas.
___________________
1
Adm. b. Nr. 85111-01/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 83-85; adm. b. Nr. 1688/2001 //
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administraci­
nis teismas, 2001. P. 125-127; Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lie­
tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 256.
321
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Antra vertus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 5 straipsnio pirmosios dalies b punkte numatyta, kad asmuo
gali būti teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teisėto
teismo sprendimo arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numa­
tyto įsipareigojimo vykdymą1. Europos žmogaus teisių teismo praktika
rodo, kad šis punktas aiškinamas gana siaurai ir todėl teismas pripažįsta
laisvės apribojimą minėto punkto pagrindu tik tada, kai nevykdoma įsta­
tyme numatyta „specifinė ir konkreti" pareiga 2 . Be to, daugelio užsienio
valstybių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos
ir kt.) baudžiamuosiuose įstatymuose numatoma baudos, kuri paskiria­
ma kaip kriminalinė bausmė, keitimo laisvės atėmimu galimybė, jei as­
muo vengia savanoriškai ją sumokėti. Tačiau tokias baudas visada skiria
teismai. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekse įtvirtinti nuostatą, kad baudą galima keisti laisvės ribojimu
tik tada, kai ji buvo paskirta teismo.
Paimant baudą administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje pa­
žeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finan­
sinės atskaitomybės dokumentas.
Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie
įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiems instituci­
jai ar pareigūnui.
3. N U T A R I M O PAKEISTI BAUDĄ NEMOKAMAIS
VIEŠAISIAIS DARBAIS VYKDYMAS
Minėjome, kad vykdant nutarimą skirti baudą nustačius, jog nėra turto,
iš kurio gali būti išieškoma bauda, apylinkės teismo (apylinkės teismo
teisėjo) nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista nemoka­
mais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuo­
jant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Ne­
mokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nenurodyta, kokia minimali viešųjų darbų trukmė gali būti paskir­
ta keičiant į juos baudą. Ši trukmė priklauso nuo baudos, kuri keičiama,
322
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
dydžio, kadangi, minėta, viena nemokamų viešųjų darbų valanda skai­
1
čiuojama už dešimt litų baudos .
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 332 straipsnyje pasakyta,
kad nutarimas pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais siunčiamas
vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo. Apylinkės teismo teisė­
jo nutarimą pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais vykdo polici­
jos komisariatas pagal asmens gyvenamąją vietą. Nutarimo pakeisti bau­
dą nemokamais viešaisiais darbais vykdymo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
Darbą asmeniui, kuriam paskirti nemokami viešieji darbai, parenka
įstaiga, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, pagal savi­
valdybės ar nemokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių pa­
raiškas. Nemokami viešieji darbai - tai darbai, kuriems nereikia specia­
laus pasirengimo. Juos atliekant negali būti sudaroma darbo (tarnybos)
ar kitokia sutartis.
Vidaus reikalų ministras 2000 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą
Nr. 231, kuriuo patvirtino Nemokamų viešųjų darbų atlikimo instrukci­
ją2. Joje nustatyta, kad savivaldybės ar nemokamų viešųjų darbų atliki­
mo vietoje esančių įmonių vadovai apie esamus nemokamus viešuosius
darbus turi pateikti paraiškas policijos komisariatui. Paraiškose nuro­
domi konkretūs darbai, kuriuos tuo metu galima dirbti. Policijos komi­
sariato vadovas arba atsakingas pareigūnas, gavęs savivaldybės ar ne­
mokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių paraiškas,
parenka asmeniui darbą, surašo siuntimą, kurį patvirtina policijos ko­
misariato vadovas, ir siunčia jį dirbti į nurodytą savivaldybę ar nemoka­
mų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančią įmonę.
Nemokami viešieji darbai negali trukti ilgiau kaip 40 valandų per
savaitę.
Asmuo laikomas atlikusiu nemokamus viešuosius darbus, kai jis ati­
dirba teismo paskirtą nemokamų viešųjų darbų valandų skaičių. Prasto­
vų ne dėl dirbančiojo kaltės laikas įskaitomas į atliktų darbų laiką.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką ne­
atliko nemokamų viešųjų darbų, policijos komisariato vadovas teikimu
kreipiasi į teismą pratęsti darbus, kol pažeidėjas atidirbs visas nustatytas
valandas, bet ne ilgiau kaip pusei paskirto termino.
Policijos komisariato vadovas, gavęs savivaldybės ar nemokamų vie­
šųjų darbų atlikimo vietoje esančios įmonės ar atsakingo už viešųjų dar-
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2001. P. 310-311.
2
Valstybės žinios. 2000, Nr. 43-1237.
323
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
bų atlikimą policijos pareigūno pranešimą, kad asmuo piktybiškai ven­
gia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teikimu kreipiasi į teismą pa­
keisti nemokamus viešuosius darbus administraciniu areštu (išskyrus at­
vejus, kai dėl aplinkybių pasikeitimo - nėštumo, invalidumo ir pan.
administracinio arešto negalima skirti - ATPK 29 str. 2 d.). Vyriausiasis
administracinis teismas išaiškino, kad bendras trijų mėnesių senaties ter­
minas, nustatytas perduoti nutarimą vykdyti, taikytinas ir šiuo atveju.
Šio termino eigos pradžia sietina su momentu, kai nutarimo vykdymą
prižiūrinčiai institucijai tapo žinoma, kad yra įstatyme numatytos sąly­
gos pakeisti asmeniui skirtus nemokamus viešuosius darbus administra­
ciniu areštu.
Teismas taip pat išaiškino, kad tokio asmens buvimas laisvės atėmimo
vietose, ligoninėje ar pan. neturi įtakos trijų mėnesių termino pateikti
teikimą viešuosius darbus pakeisti administraciniu areštu eigai. Šios ap­
linkybės laikytinos reikšmingomis tik sprendžiant, ar šis asmuo piktybiš­
kai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus 1 .
Nemokami viešieji darbai keičiami areštu skaičiuojant vieną arešto
parą už tris nemokamų viešųjų darbų valandas, bet ne ilgiau kaip trisde­
šimt parų.
Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­
mų kodekso 2004 m. projekte numatytas kitoks viešųjų darbų ir arešto
santykis: viena administracinio arešto para prilyginama 10 valandų vie­
šųjų darbų.
Bauda administraciniu areštu gali būti pakeista ir iš karto, nustačius,
kad nėra pajamų ir turto, iš kurių būtų galima išieškoti baudą. Toks nuta­
rimas gali būti priimtas dviem atvejais:
1) jeigu teisės pažeidėjas nesutinka, kad bauda būtų pakeista nemo­
kamais viešaisiais darbais;
2) jeigu viešųjų darbų pažeidėjas negali atlikti dėl nedarbingumo, jei
tik tai nėra kliūtis, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso
29 straipsnyje, apskritai neleidžianti skirti šios rūšies administracinės nuo­
baudos.
Šiais atvejais bauda keičiama ne ilgesniu kaip trisdešimties parų ad­
ministraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų bau­
dos (ATPK 314 str. 4 d.).
Teikimas pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais ar administra­
ciniu areštu turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo akto
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
2004. P. 424.
324
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
apie baudos išieškojimo negalimumą pateikimo dienos. Jeigu šis terminas
1
praleistas, teisėjas turi priimti nutarimą atsisakyti tenkinti teikimą .
Nagrinėjant teikimą keisti baudą nemokamais viešaisiais darbais ar
administraciniu areštu reikia išsiaiškinti nubaustojo nuomonę. Todėl pa­
žeidėjui įstatymo nustatyta tvarka turi būti įteiktas teismo šaukimas, ku­
riame nurodyta, dėl ko jis šaukiamas. Jeigu šaukimas įteiktas, tačiau pa­
žeidėjas į teismo posėdį neatvyko, bauda gali būti pakeista administraciniu
areštu (jeigu asmeniui apskritai gali būti skiriamas administracinis areš­
tas). Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tokiu atveju laikyti­
na, kad pažeidėjui buvo sudaryta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl nuo­
baudos pakeitimo, o neatvykimas traktuotinas kaip atsisakymas atlikti
viešuosius darbus.
Jeigu teismo šaukimas pažeidėjui neįteiktas, baudos pakeitimo nemo­
kamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimas negali būti
sprendžiamas.
Jei atsitiktų taip, kad nubaustas administracine bauda asmuo dar prieš
priimant nutarimą pakeisti baudą administraciniu areštu ar nemoka­
mais viešaisiais darbais arba jį priėmus sumoka paskirtą baudą ir prašo
jam netaikyti pakeistos nuobaudos, Vyriausiojo administracinio teismo
nuomone, teismas, priėmęs tokį nutarimą, gali nagrinėti nubausto asmens
prašymą ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jį patenkinti arba at­
mesti 2 .
4. B A U D Ų IŠIEŠKOJIMAS PAGAL KITUS ĮSTATYMUS
Kituose įstatymuose (ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse) nu­
matyta kitokia ir įvairi nutarimų ar kitaip pavadintų sprendimų skirti bau­
das vykdymo tvarka.
Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­
tymą paskirta bauda turi būti sumokama į valstybės biudžetą, o tais atve­
jais, kai baudas skiria savivaldybių vykdomosios institucijos, į baudą pa­
skyrusios savivaldybės biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
dienos, kai šio įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą.
Nesumokėtas baudas išieško antstoliai vykdydami pateiktus pagal šį
įstatymą turinčių teisę skirti nuobaudas institucijų nutarimus Civilinio pro­
ceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai gali būti pateikiami vykdyti ne
vėliau kaip per trejus metus nuo jų priėmimo dienos.
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2002. P. 252.
2
Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
2004. P. 422.
325
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Elektroninių ryšių įstatymo 76 straipsnyje nurodoma, kad Ryšių re­
guliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra
vykdomasis dokumentas. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių regu­
liavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą
baudą į valstybės biudžetą ir (arba) neatlygintinai perduodamas konfis­
kuotus daiktus, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo gavi­
mo dienos. Jeigu sprendimas neįvykdomas, jis pateikiamas Valstybinei
mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvar­
ka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus
metus nuo jo priėmimo dienos. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės
aktų nustatyta tvarka.
Konkurencijos įstatymo 44 straipsnyje sureguliuotas baudų, paskirtų
pagal šį įstatymą, išieškojimas. Jame nustatyta, kad ūkio subjektas priva­
lo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą
ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Ūkio sub­
jekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma Konkurencijos tarybos nu­
tarimą pateikiant vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nu­
statyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
trejus metus nuo jo priėmimo dienos.
Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad
sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas papildomai apskai­
čiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mo­
kesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo
jam dienos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino.
Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mo­
kesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su
juo susijusias sumas. Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokė­
tojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mo­
kesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato ki­
to termino. Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą
dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo
susijusias sumas nurodytas terminas.
Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad mokestines nepriemokas (į
šią sąvoką įeina ir paskirtos baudos) priverstinai išieško vietos mokesčio
administratorius.
Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje numatyti mokes­
tinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai:
1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemo­
kos sumas iš asmens sąskaitos. Kredito įstaiga mokesčių administ­
ratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš as­
mens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai;
326
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių
mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę
nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas lai­
davimu arba garantija);
3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemo­
kos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas
arba garantas nevykdo reikalavimo;
4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieško­
jimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį spren­
dimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties
terminas yra penkeri metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties ter­
minas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį at­
siradimo dienos.
Mokesčio administratorius finansų ministro nustatyta tvarka gali per­
duoti mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą akcinei ben­
drovei „Turto bankas".
Produktų saugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­
tymą paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per
vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutari­
mą. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustaty­
ta tvarka.
Tabako kontrolės įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad paskirta bau­
da ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažei­
dėjams įteiktas nutarimas, turi būti sumokėta į valstybės biudžetą, o tuo
atveju, kai baudą paskyrė savivaldybės vykdomoji institucija, - į tos savi­
valdybės biudžetą.
Nesumokėtas baudas išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nu­
statyta tvarka. Nutarimas gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per
trejus metus nuo jo priėmimo dienos.
5. N U T A R I M O KONFISKUOTI DAIKTĄ
IR PAJAMAS VYKDYMAS
Minėta, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą skirti admi­
nistracinę nuobaudą - daikto ar pajamų konfiskavimą gali ne vien apylin­
kės teismų teisėjai. Vykdyti tokį nutarimą įstatymo taip pat pavesta įvai­
rioms valstybės institucijoms.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnyje nustatyta,
kad nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinės teisės pažei­
dimo padarymo įrankis arba dalykas, ir pajamas, kurios gautos administ­
racinės teisės pažeidimo padarymu, vykdo:
327
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
1) antstoliai - padarius ATPK 44 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje da­
lyse (neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar
laikymas nedideliais kiekiais, vartojimas be gydytojo paskyrimo),
1 6
44 straipsnyje (neteisėta farmacinė veikla), 87 straipsnio antro­
joje ir trečiojoje dalyse (žvejybos tvarkos pažeidimai) ir kituo­
se straipsniuose numatytus pažeidimus;
2) tam įgalioti policijos įstaigų pareigūnai - padarius ATPK 51 11 straips­
nio antrojoje dalyje (neeksploatuojamos transporto priemonės lai­
kymas bendro naudojimo vietose), 123 straipsnio penktojoje daly­
je (transporto priemonių vairavimas su antiradarais ar kitokiomis
panašiomis priemonėmis), ir kituose straipsniuose numatytus pa­
žeidimus;
3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos įstaigų pareigūnai - padarius
ATPK 56 1 straipsnio antrojoje dalyje (mažųjų laivų registravimo ir
naudojimo nacionalinių parkų teritorijose pažeidimai), 62 straips­
nio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žaloji­
mas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje) pir­
mojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62 1 straipsnio (savavališkas
medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose
miškuose) pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse ir kituose straips­
niuose numatytus pažeidimus;
4) tam įgalioti vidaus vandenų transporto įstaigų pareigūnai - pada­
rius ATPK 56 1 straipsnio antrojoje dalyje (mažųjų laivų registravi­
mo ir naudojimo nacionalinių parkų teritorijose pažeidimai) nu­
matytus teisės pažeidimus;
5) tam įgalioti muitinių pareigūnai - padarius ATPK 209 2 straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse (prekių deklaravimo tvarkos pažeidi­
mai), 209 3 straipsnio (prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) pir­
mojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 209 6 straipsnyje (daiktų
neteisėtas gabenimas per valstybės sieną žaliojo ar raudonojo ka­
nalo režimu) ir 210 straipsnio (kontrabanda) trečiojoje dalyje nu­
matytus teisės pažeidimus;
6) tam įgalioti oro transporto įstaigų asmenys - padarius ATPK
114 straipsnyje (pavojingų medžiagų ar daiktų vežimo orlaiviais tai­
syklių pažeidimas) numatytą teisės pažeidimą;
7) tam įgalioti tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros
pareigūnai - padarius ATPK 193 1 straipsnyje (operacijų su tauriai­
siais metalais ir brangakmeniais tvarkos pažeidimas) numatytą tei­
sės pažeidimą;
8) tam įgalioti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pa­
reigūnai - padarius ATPK 173 straipsnyje (dėl vertimosi komerci-
328
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
ne-ūkine veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių
2
gaminimu ir didmenine bei mažmenine prekyba) ir 185 straipsny­
je (prekybos tabako gaminiais tvarkos pažeidimas) numatytus tei­
sės pažeidimus;
9) tam įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų
teritorijų pareigūnai - padarius ATPK 56 1 straipsnio antrojoje da­
lyje (mažųjų laivų registravimo ir naudojimo nacionalinių parkų
teritorijose tvarkos pažeidimas), 62 straipsnio (savavališkas medžių
ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės
teise priklausančioje miško žemėje) pirmojoje, antrojoje ir šešto­
joje dalyse, 62 1 straipsnio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas,
naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose) pirmojoje, ant­
rojoje ir šeštojoje dalyse ir kituose straipsniuose numatytus teisės
pažeidimus;
10) tam įgalioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai -
padarius ATPK 170 straipsnyje (operacijų užsienio valiuta tvarkos
pažeidimas) numatytus pažeidimus;
11) tam įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybos asmenys - padarius šio ko­
dekso 152 (aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas),
152 1 (Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pašalinti radijo trik­
džius arba sumažinti jų lygį nevykdymas) ir kituose straipsniuose
numatytus teisės pažeidimus;
12) tam įgalioti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio
ministerijos pareigūnai - padarius šio kodekso 152 1 1 (Elektromag­
netinio suderinamumo techninio reglamento sąlygų pažeidimas),
153 1 0 (dekoduojančios įrangos taisyklių pažeidimas) straipsniuose
ir 167 3 straipsnio antrojoje dalyje (dėl sprogmenų sertifikavimo ir
ženklinimo reikalavimų) numatytus pažeidimus;
13) savivaldybių vykdomųjų institucijų tam įgalioti pareigūnai - pada­
rius šio kodekso 110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) ati­
tinkamose dalyse numatytus teisės pažeidimus;
14) tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai - pada­
rius šio kodekso 210 straipsnio (kontrabanda) trečiojoje dalyje nu­
matytus pažeidimus;
15) tam įgalioti Lietuvos Respublikos ginklų fondo pareigūnai - pa­
darius ATPK 167 3 straipsnio antrojoje dalyje numatytus teisės
pažeidimus (dėl Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos
kontrolės įstatymo nustatytų sprogmenų saugos bendrųjų reika­
lavimų);
16) tam įgalioti savivaldybių sanitarijos inspekcijos pareigūnai - pada­
rius ATPK 110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) atitinka­
mose dalyse numatytus pažeidimus;
329
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
17) tam įgalioti Valstybinės veterinarijos priežiūros įstaigų pareigūnai -
padarius ATPK110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) ati­
tinkamose dalyse numatytus pažeidimus.
Nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinės teisės pa­
žeidimo padarymo įrankis arba dalykas, ir pajamas, kurios gautos admi­
nistracinės teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą
daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ar
šias pajamas valstybės nuosavybėn.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 321 straipsnyje nustaty­
ta, kad nutarimai konfiskuoti kontrabandos daiktus, gabenimo ir kitas
priemones, skirtas kontrabandos daiktams per valstybės sieną perga­
benti arba jiems paslėpti, vykdomi Muitų kodekso nustatyta tvarka. Ta­
čiau Lietuvos Respublikoje iki šiol nėra priimta tokio teisės akto - Mui­
tų kodekso. Jeigu įstatymų leidėjas turėjo galvoje Muitinės kodeksą, tai
šis teisės aktas nuo 2004 m. gegužės 1 d. negalioja.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 322 straipsnį kon­
fiskuoti daiktai, kurie buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo
įrankis arba dalykas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinės tei­
sės pažeidimo padarymu, realizuojami Lietuvos Respublikos finansų mi­
nistro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta finansų ministro
1996 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 72, tačiau nuo 2004 m. liepos 1 d. ji
nebegalioja. Vietoj jos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu
Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į
valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavi­
mo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo at­
liekomis taisykles 1 .
Pagal šias taisykles valstybei perduotas turtas realizuojamas:
1) aukcione;
2) konkurso būdu;
3) perduodamas neatlygintinai;
4) parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija kon­
kurso būdu yra sudariusi konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoti¬
no turto realizavimo sutartis;
5) jeigu turtas dėl savo specifikos negali būti parduodamas per tokias
įmones arba yra kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių realizuoti turto
per šias įmones netikslinga, jis parduodamas pagal pirkimo-par­
davimo sutartis arba perleidžiamas kitokio sandorio tarp mokesčių
inspekcijos ir turtą įsigyjančio asmens pagrindu.
Aukcione parduodamas nekilnojamasis turtas.
___________________
1 V a l s t y b ė s žinios. 2004, Nr. 86-3119.
330
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
Tik konkurso tvarka parduodamas kilnojamasis turtas, kurio vieneto
kaina didesnė kaip 60 000 litų. Turtas, kurį pagal įstatymus leidžiama re­
alizuoti tik gavus nustatytąja tvarka išduotą licenciją (leidimą), gali būti
perduotas realizuoti tik konkurso būdu sudarant sutartis su atitinkamas
licencijas (leidimus) turinčiais asmenimis.
Akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių akcijos perduo­
damos valstybės įmonei Valstybės turto fondas parduoti pagal Valstybi­
nės mokesčių inspekcijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo suda­
rytą tokių akcijų perdavimo parduoti sutartį.
Aukcioną skelbia ir organizuoja mokesčių inspekcijos sudaryta darbo
grupė - aukciono organizatoriai. Juos (aukciono pirmininką, protokolą
rašantį asmenį, buhalterį ir narius) savo įsakymu skiria mokesčių inspek­
cijos viršininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu:
1) aukcione dalyvavo mažiau kaip du dalyviai;
2) nė vienas aukciono dalyvis nepasiūlė kainos, šiose taisyklėse nuro­
dytais procentais didesnės už pradinę (pirmasis kainos padidėji­
mas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus parduodamo turto
pradinės kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki 50 000 li­
tų; ne mažiau kaip 4 procentus - jeigu parduodamo turto pradinė
kaina nuo 50 000 iki 100 000 litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus -
jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija 100 000 litų);
3) aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, atsisakė ją mokėti arba
atsisakė pasirašyti aukciono protokolą;
4) aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, nustatytu laiku nesu­
moka visos sumos už aukcione pirktą turtą;
5) iki aukciono protokolo patvirtinimo paaiškėjo, kad pirkėjas neįvykdė
(neatitiko) aukciono dalyviui keliamų reikalavimų (nustatytąja tvar­
ka neužsiregistravo, nepateikė visų reikiamų dokumentų, nesumo­
kėjo pradinio įnašo ar dėl kitų aukciono dalyviui keliamų reikalavi­
mų pažeidimų (nevykdymo) neturėjo teisės dalyvauti aukcione).
Jeigu paskelbta, kad aukcionas neįvyko, ne vėliau kaip po mėnesio
nuo paskelbimo dienos turi būti skelbiamas antrasis aukcionas.
Antrasis aukcionas vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip ir
pirmasis aukcionas, išimtis ta, kad antrajame aukcione parduodamo turto
pradinė kaina gali būti sumažinama ne daugiau kaip 30 procentų.
Neįvykus antrajam aukcionui, turtas parduodamas šių taisyklių nu­
matytu kitu būdu pagal turto vertintojo nustatytą kainą. Turto įsigijimas
įforminamas įstatymų reikalaujamos formos sutartimi.
Konkursą vykdo ir organizuoja mokesčių inspekcijos viršininko arba
jo įgalioto asmens įsakymu sudaryta trijų asmenų (pirmininkas ir nariai)
konkurso komisija, kuriai dirbant turi būti rašomas protokolas.
331
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Kai dalyvauti konkurse neužsiregistruoja nė vienas dalyvis arba užsi­
registravę dalyviai iki konkurso pradžios atsisako jame dalyvauti, kon­
kursas laikomas neįvykusiu. Jis turi būti skelbiamas iš naujo. Jeigu daly­
vauti konkurse užsiregistravo tik vienas dalyvis, ne vėliau kaip po mėnesio
skelbiamas antrasis konkursas. Jeigu ir antrajame konkurse dalyvauti už­
siregistravo tik tas pats (vienintelis) dalyvis, turtas jam parduodamas pa­
gal pirkimo-pardavimo sutartį.
Nutarimas konfiskuoti daiktą ir pajamas su žyma apie įvykdymą per
dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).
6. N U T A R I M O SKIRTI
ADMINISTRACINĮ A R E Š T Ą VYKDYMAS
Nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos. Priimtas nu­
tarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje nustatyta,
kad esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti admi­
nistracinį areštą negalima, nutarimą priėmęs subjektas pagal asmens, dėl
kurio priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki
vieno mėnesio.
Tačiau apeliacinio skundo padavimas nelaikytinas aplinkybe, objekty­
viai kliudančia nedelsiant jį įvykdyti1.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 338 straipsnyje nustatyta,
kad asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laiko­
mi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administ­
racinio arešto, atliekama areštuotųjų apžiūra.
Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto
terminą.
Nubaustų administraciniu areštu, taip pat sulaikytų administracine
tvarka asmenų laikymo tvarką reglamentuoja vidaus reikalų ministro tvir­
tinami Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai. Tokie nuostatai
buvo patvirtinti 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88, o dabartinė nuo­
statų redakcija patvirtinta 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 6 2 .
Nuostatuose įtvirtinta, kad areštinėje šalia kitų laikomi šie asmenys:
1) kuriems paskirtas administracinis areštas - laikymo terminą nustato
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas;
2) pažeidę pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų reži­
mą - iki 48 valandų;
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2002. P. 256.
2
Valstybės žinios. 2000, Nr. 21-542; 2001, Nr. 4-113.
332
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
3) pažeidę ATPK174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas), 188 straips­
7
nio (susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas) reika­
lavimus - kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administ­
racinės teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandas;
4) užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapaty­
bės ar teisėto buvimo Lietuvoje - iki 48 valandų.
Asmenų priėmimo į areštinę pagrindai (greta kitų) yra:
1) teisėjo nutarimas skirti administracinį areštą;
2) sprendimas sulaikyti asmenį, pažeidusį pasienio ruožo režimą arba
pasienio kontrolės punktų režimą, įformintas sulaikymo protoko­
le, kurį tvirtina pasienio policijos vadovas arba rašytiniu įsakymu
įgaliotas policijos pareigūnas;
3) asmens, pažeidusio Administracinės teisės pažeidimų kodekso
174 straipsnio, 188 7 straipsnio reikalavimus, sulaikymo protokolas,
patvirtintas Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisaria­
to) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno;
4) policijos pareigūno nutarimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti
arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Res­
publikoje, patvirtintas Vyriausiojo policijos komisariato (policijos ko­
misariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno.
Pristatant į areštinę asmenis, areštuotus administracine tvarka, kartu
su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas admi­
nistracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas Vyriausiojo policijos ko­
misariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto pa­
reigūno. Sulaikymo protokolas reikalingas, kad areštinė žinotų, nuo kada
pradėjo eiti arešto terminas, nes sulaikymo laikas įskaitomas į šios nuo­
baudos terminą. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, pa­
tvirtinantis asmens tapatybę.
Asmenis į areštinę priima areštinės vadovas (jo nesant - budėtojas,
policijos komisariato budėtojas), kuris tikrina, ar yra pagrindas priimti
šiuos asmenis į areštinę, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su
sulaikymo (nutarimo) ir kitų dokumentų duomenimis. Registruojant as­
menis privalo būti nurodyta uždarymo į areštinę data ir laikas.
Pristatyti asmenys, kuriuos reikia uždaryti į areštinės kameras, iškra­
tomi, atliekama iš jų paimtų daiktų apžiūra, jie privalo būti daktilosko¬
puojami ir fotografuojami, esant galimybei - filmuojami.
Į areštinę nepriimami šie asmenys:
1) kurių neteisingai įforminti dokumentai;
2) turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu
būtinas gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir uždaryti juos į areš­
tinę gali būti pavojinga gyvybei;
333
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
3) invalidai, kuriems reikalinga priežiūra;
4) sergantys infekcinėmis ligomis ir nebaigę paskirto gydymo kurso;
5) sutrikusios psichikos ligoniai;
6) nėščios moterys (nėštumas daugiau nei šeši mėnesiai, kuris patvir­
tinamas gydytojo pažyma);
7) moterys su vaikais ir kt.
Kai kurių čia išvardytų kategorijų asmenys negali būti nubausti admi­
nistraciniu areštu, tačiau gali atsitikti, kad jie bus pristatyti kitais pagrin­
dais taikant administracinę prievartą. Taigi tokie asmenys į areštinę ne­
bus priimti.
Priimti į areštinę administracine tvarka areštuoti asmenys laikomi at­
skirai nuo kitų kategorijų asmenų ir užsieniečių, pasienio ruožo režimą
arba pasienio kontrolės punktų režimą pažeidę asmenys - atskirai nuo
kitų asmenų (moterys - atskirai nuo vyrų), o užsieniečiai, kurie negali
patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietu­
vos Respublikoje, - atskirai nuo kitų asmenų.
Taigi asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi areš­
tinėje. Išimtiniais atvejais Lietuvos policijos generalinio komisaro rašyti­
niu leidimu asmenys gali būti laikomi ir kitose tam tikslui pritaikytose
patalpose, kurių būklė turi atitikti Areštinių įrengimo ir eksploatavimo
taisyklių1 reikalavimus.
Areštuotų administracine tvarka asmenų laikymo terminas nustato­
mas teisėjo nutarimu. Tačiau minėtuose Policijos komisariatų areštinių
veiklos nuostatuose numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirtas administ­
racinis areštas, susirgus teisėjo nutarime nurodyto arešto laikotarpiu lai­
kas, praleistas ligoninėje (arba namuose pagal nedarbingumo lapelį), ne­
įskaitomas į bendrą arešto laiką. Administracinių teisės pažeidimų kodekse
tokios normos nėra, taigi galima konstatuoti akivaizdų minėtos nuostatų
normos prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktui.
Nuostatuose taip pat pasakyta, kad asmens, areštuoto administracine
tvarka, gabenimą į gydymo įstaigas ir apsaugą užtikrina Vyriausiojo poli­
cijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnai. Jei toks asmuo gy­
domas stacionarioje gydymo įstaigoje, jo apsauga neorganizuojama.
Administracine tvarka areštuoti asmenys iš areštinės paleidžiami pa­
sibaigus arešto terminui. Ypatingais atvejais (areštuoto asmens liga, arti­
mų šeimos narių mirtis, stichinių ar gaivalinių nelaimių metu ir kt.) as­
muo iš areštinės paleidžiamas nustatytam terminui Vyriausiojo policijos
___________________
1
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsaky­
mas Nr. 215 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei
eksploatavimo taisyklės" patvirtinimo" // Valstybės žinios. 2002, Nr. 52-2021.
334
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
komisariato (policijos komisariato) valdininko, atsakingo už šią tarnybą,
rašytiniu nutarimu.
Jeigu sulaikytasis arba suimtasis jo paleidimo iš areštinės metu serga, jis
perduodamas giminaičiams arba siunčiamas į gydymo įstaigą. Paimti iš jo
daiktai, dokumentai ir vertybės, pinigai, esantys jo asmeninėje sąskaitoje,
gali būti perduoti giminaičiams, turintiems notaro patvirtintą įgaliojimą.
Paleidžiamiems iš areštinės asmenims jų prašymu gali būti išduodama
pažyma apie buvimo areštinėje laiką.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 339 straipsnyje nustatyta,
kad asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, gali būti panau­
dojami fiziniam darbui. Organizuoti asmenų, kuriems paskirtas administ­
racinis areštas, panaudojimą fiziniam darbui pavedama savivaldybių vyk­
domosioms institucijoms.
Tame pačiame straipsnyje pasakyta, kad asmenims, kuriems paskirtas
administracinis areštas, arešto metu darbo užmokestis nuolatinėje dar­
bovietėje nemokamas. Tai pasenusi norma, nes privačiai įmonei vargu ar
galima nurodyti, kaip mokėti darbo užmokestį.
Areštinių veiklos nuostatuose ši Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso norma labiau detalizuojama. Juose pasakyta, kad lėšos, gautos už
asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas, atliktą darbą, jo sutiki­
mu pervedamos į Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisaria­
to) sąskaitą, o policijos komisariatas gali išskaityti jo išlaikymo išlaidas
pagal oficialiai nustatytus normatyvus, komisariatui visiškai su juo atsi­
skaitant pasibaigus administracinio arešto terminui.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta galimybė vykdyti
paskirtą administracinį areštą sąlygiškai, t. y. atidėti šios nuobaudos vyk­
dymą esant tam tikroms aplinkybėms. Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 338 1 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas ad­
ministracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu
314 straipsnyje nustatyta tvarka (kai pažeidėjas nedirba, negauna kitų pa­
jamų ir neturi turto), rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo
teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jei pažeidėjas sutinka, gali atidėti administ­
racinio arešto vykdymą nuo vieno iki dvylikos mėnesių.
Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą teismas paski­
ria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kar­
tu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus vie­
šuosius darbus.
Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėji­
mo laikotarpiu atlieka teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus,
įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą įskaityti
asmeniui administracinio arešto atlikimą.
335
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėji­
mo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus,
teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vyk­
dymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.
Nutarimo dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo vyk­
dymo procesas įgyvendinamas taip pat kaip ir pakeitus baudą viešaisiais
darbais.
Gali atsitikti ir taip, kad asmeniui atliekant paskirtą nuobaudą - ad­
ministracinį areštą arba nemokamus viešuosius darbus paaiškėja, jog dėl
objektyvių priežasčių (nedarbingumo, laisvės atėmimo bausmės paskyri­
mo ir pan.) jis negali atlikti paskirtosios nuobaudos. Vyriausiasis administ­
racinis teismas išaiškino, kad tokiu atveju procesinį sprendimą turi priimti
tas subjektas, kuris priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą 1 .
7. N U T A R I M O NUŠALINTI
N U O D A R B O (PAREIGŲ) VYKDYMAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 339 1 straipsnyje nustatyta, kad
nutarimą nušalinti nuo darbo (pareigų) vykdo darbovietės administraci­
ja, kurioje dirba nušalintas nuo darbo (pareigų) darbuotojas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 339 2 straipsnyje nustatyta,
kad priimtas nutarimas nušalinti nuo darbo (pareigų) išsiunčiamas vykdyti
per tris dienas. Jeigu toks nutarimas apskundžiamas administraciniam
teismui, jis vykdomas tik po to, kai tokia nuobauda paliekama nepanai­
kinta (ATPK 304 str.)
To paties straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad darbovietės admi­
nistracija, gavusi nutarimą, ne vėliau kaip kitą dieną privalo nušalintą
darbuotoją atleisti iš darbo (pareigų) įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau įstatymuose, kurie turi būti tiesiogiai taikomi atleidžiant dar­
buotoją ar tarnautoją iš darbo ar pareigų, tokio atleidimo pagrindo nėra.
2
Darbo kodekse specialaus pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo vyk­
dant nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje nėra. Šio kodekso
136 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte yra numatytas toks darbo sutar­
ties pasibaigimo pagrindas: „įstatymo įgaliotų organų ar pareigūnų mo­
tyvuotu reikalavimu".
Nuobauda teisės pažeidėjui paskiriama kompetentingos institucijos
ar pareigūno nutarimu. Tokio nutarimo negalima laikyti Darbo kodekse
minimu kokios nors institucijos ar pareigūno motyvuotu reikalavimu.
___________________
1
Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­
nistracinis teismas, 2002. P. 253-254.
2
Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569.
336
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
Tai reiškia, kad minėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir
Darbo kodekso straipsniai tarpusavyje nesuderinti.
Lygiai tokia pat problema kyla ir analizuojant Valstybės tarnybos įsta­
tymo 1 44 straipsnį, kuriame numatytas galutinis atleidimo iš valstybės
tarnybos pagrindų sąrašas. Šiam atvejui netinka ir to paties įstatymo
29 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas atleidimas iš valstybės tar­
nybos taikant tai kaip tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė ir administracinė
atsakomybė yra visiškai skirtingos teisinės atsakomybės rūšys.
Tokios galimybės nėra ir kituose įstatymuose, kurie vienaip ar kitaip
reglamentuoja tas sritis, kuriose pažeidus tam tikras taisykles galima
skirti administracinę nuobaudą - nušalinimą nuo darbo (pareigų).
8. N U T A R I M O ATIMTI SPECIALIĄJĄ TEISĘ VYKDYMAS,
TOKIOS N U O B A U D O S T E R M I N O S U T R U M P I N I M O
PAGRINDAI IR TVARKA
Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę Administracinių teisės
pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdo šios institucijos
ir pareigūnai:
1. Nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio antrosios da­
lies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai, kuriems pavesta ati­
tinkamų taisyklių priežiūra: vyriausiasis policijos komisaras,
vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai-inspektoriai, vyresnieji
inspektoriai.
2. Nutarimą atimti teisę medžioti ar teisę žvejoti vykdo Administraci­
nių teisės pažeidimų kodekso 242 straipsnyje ir 244 straipsnyje nu­
rodytų institucijų pareigūnai:
a) vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspekto­
riai, regionų vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos
inspektoriai, miestų, rajonų vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai ap­
linkos apsaugos inspektoriai, atskirų teritorijų ar objektų vyriau­
sieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai;
b) valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, regionų valstybiniai
aplinkos apsaugos inspektoriai, miestų, rajonų valstybiniai ap­
linkos apsaugos inspektoriai, atskirų teritorijų ar objektų valsty­
biniai aplinkos apsaugos inspektoriai;
c) Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekci­
jos Miškų kontrolės skyriaus valstybiniai aplinkos apsaugos ins­
pektoriai;
___________________
1Valstybes žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.
337
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
d) vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai;
e) valstybiniai miškų pareigūnai;
f) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.
3. Nutarimą atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdo Ad­
ministracinių teisės pažeidimų kodekso 229 straipsnyje, 242 straips­
nyje ir 244 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai: valstybinės
vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas, jo pavaduotojas,
regioniniai valstybiniai inspektoriai, laivų kapitonai ir 2 punkte nu­
rodyti pareigūnai.
4. Nutarimą atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių
techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdo Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 231 straipsnyje nurodytos institucijos pa­
reigūnas: Civilinės aviacijos inspekcijos vyriausiasis inspektorius -
inspekcijos direktorius.
5. Nutarimą atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, ra­
dijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroni­
nių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių nau­
dotojų veikla vykdo Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir jo
pavaduotojai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsnyje nustatyta,
kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas pa­
imant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų
rūšių transporto priemones.
Jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti ne visų rūšių transporto prie­
mones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių transporto prie­
mones vairuoti jam atimta teisė.
Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę,
vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau ją vairuoja at­
ėmimo teisės vairuoti laikotarpiu, policijos pareigūnai, turintys teisę skir­
ti tokią nuobaudą, gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį
buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsnio ketvirtojoje
dalyje pasakyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šio
kodekso 130 2 straipsnyje numatytais atvejais (kai viršijama tam tikra bau­
dos balų suma) tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau iki šiol vidaus reikalų ministras tokios tvarkos nėra nustatęs.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo Administracinių teisės pa­
žeidimų kodekso 130 2 straipsnyje numatytais atvejais tvarka yra nustaty­
ta Lietuvos policijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu
338
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
Nr. 99 patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidi­
mų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijoje .
1
Šios instrukcijos 106.4. punkte nustatyta, jeigu balų už du (ar dau­
giau) taisyklių pažeidimus suma yra 10 ar daugiau, kelių policijos pareigū­
nas priima nutarimą, kuriame nurodo per vienerius metus padarytus ir
įvertintus balais taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinįjį), taiko Admi­
nistracinių teisės pažeidimų kodekso 130 2 straipsnyje numatytą sankciją.
Toje pačioje instrukcijoje nustatyta, kad kol Vidaus reikalų ministeri­
joje nėra centralizuotos pažeidimų apskaitos, Kelių policijos padaliniuo­
se formuojama rašytinė ir kompiuterizuota kartoteka.
Nutarimas atimti teisę medžioti arba žvejoti vykdomas paimant me­
džiotojo ar žvejo bilietą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso
327 straipsnyje pasakyta, kad medžiotojo ar žvejo bilieto paėmimo tvar­
ką nustato Aplinkos ministerija.
Tačiau oficialiame teisės aktų registre, kurį tvarko Teisinės informaci­
jos centras prie Teisingumo ministerijos, nėra Aplinkos ministerijos pri­
imto ir paskelbto teisės akto, kuriame būtų nustatyta medžiotojo ar žvejo
bilieto paėmimo tvarka.
Nutarimas atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdomas pa­
imant pažymėjimą ir taloną.
Nutarimas atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių
techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdomas paimant licenciją.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 328 straipsnyje numatyta, kad
upių ir mažųjų laivų vairavimo teisės pažymėjimo ir teisės skraidyti orlaivio
įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu li­
cencijos paėmimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Tačiau lygiai taip
pat, kaip ir atimant teisę medžioti ar žvejoti, oficialiame teisės aktų registre
nėra Susisiekimo ministerijos priimto teisės akto, kuriame būtų nustatyta
atitinkamos teisės pažymėjimo ar licencijos atėmimo tvarka.
Nutarimas atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radi­
jo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių
išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla
vykdomas panaikinant atitinkamą leidimą ir (arba) paimant tokį leidimą
patvirtinančius dokumentus. Specialiosios teisės naudoti elektroninių ryšių
išteklius atėmimo metu asmuo neturi teisės įgyti teisę naudoti elektroni­
nių ryšių išteklius, kurių paskirtis tokia pat kaip ir tų elektroninių ryšių
išteklių, kuriuos naudoti teisė atimta.
___________________
1
Valstybės žinios. 1999, Nr. 41-1310; 2001, Nr. 25-844.
339
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatytos
teisės vairuoti transporto priemonę, upių ir mažąjį laivą, tai pat teisės
medžioti ar žvejoti atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka.
Šių administracinių nuobaudų terminas gali būti sutrumpintas esant
šioms sąlygoms: 1) nubaustasis teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė tei­
sės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirto laiko; 3) yra vi­
suomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimas sutrumpinti nuro­
dytos teisės atėmimo terminą; 4) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo
padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkoti­
kų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų - esant Vyriausybės įgaliotos atlikti
medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai sutrumpinti nu­
rodytos teisės atėmimo terminą.
Priimti nutarimą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę, upių
ir mažąjį laivą, taip pat numatyti teisės medžioti ar žvejoti atėmimo ter­
miną gali ta institucija ar pareigūnas, kurie buvo paskyrę nuobaudą.
Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skry­
džių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei at­
liekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų,
narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios tei­
sės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Vadinasi, apskundus
nutarimą administraciniam teismui ir teismui palikus šią nuobaudą ga­
lioti, jos termino eigos pradžia laikoma nutarimo atimti teisę priėmimo
diena.
Kitaip yra tuo atveju, kai specialioji teisė atimama ne dėl apsvaigi­
mo nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiuo
atveju taikytina bendra Administracinių teisės pažeidimų kodekso
304 straipsnio 2 dalies taisyklė, kad apskundus nutarimą skirti admi­
nistracinę nuobaudą šis nutarimas vykdomas, kai skundas lieka nepa­
tenkintas.
Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat
jį sutrumpinus pagal paminėtas taisykles, asmeniui, kuriam ši teisė buvo
atimta trumpesniam nei vienų metų terminui, grąžinami iš jo paimti do­
kumentai.
Tačiau jeigu specialioji teisė buvo atimta vieniems metams ar ilges­
niam laikui, dokumentai grąžinami tada, kai teisės pažeidėjas nustatyta
tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Tai nauja nuostata, įtraukta į
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnį 2004 m. sausio
29 d. įstatymu 1 .
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-763.
340
Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas
Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pa­
žeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų
svaigiųjų medžiagų, pasibaigus šios nuobaudos terminui iš asmens paimti
dokumentai grąžinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.
Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės naudoti arba įvežti aparatū­
rą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti
elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių
naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių re­
guliavimo tarnybą dėl tokios teisės suteikimo.
Iš dalies panašus teisinis režimas numatytas ir kituose administracinę
atsakomybę nustatančiuose įstatymuose, kuriuose aptartas ekonominių
sankcijų atidėjimas arba išdėstymas. Pavyzdžiui, Elektroninių ryšių įsta­
tymo1 76 straipsnyje nustatyta, kad kai yra motyvuotas ūkio subjekto pra­
šymas, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokė­
jimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių.
Konkurencijos įstatymo2 44 straipsnyje nustatyta, kad esant motyvuo­
tam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos
ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių.
Mokesčių administravimo įstatymo3 88 straipsnyje nustatyta, kad mo­
kestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvar­
ka vietos mokesčių administratorius savo sprendimu gali atidėti arba iš­
dėstyti. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį
išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mo­
kesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas
turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigoji­
mus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdės­
tymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti
mokestinę nepriemoką vėliau. Remiantis šiuo sprendimu sudaroma mo­
kesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos
sutartis.
9. N U T A R I M O DALIES D Ė L TURTINIO N U O S T O L I O
ATLYGINIMO VYKDYMAS
Administracinės teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo dalis dėl turti­
nio nuostolio atlyginimo vykdoma Administracinių teisės pažeidimų ko­
dekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracinės tei­
sės pažeidimo byloj e ši nutarimo dalis yra vykdomasis dokumentas.
___________________
1
Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.
2
Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.
3
Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.
341
 PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 341 straipsnyje nustatyta, kad

turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų
nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas, -
ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepaten­
kintas, gavimo dienos. Ši norma visiškai analogiška tai, kuri nustato admi­
nistracinės nuobaudos - baudos - savanoriško įvykdymo terminus.
Jeigu administracinės teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl tur­
tinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per šį laiką, nutarimas siunčiamas
nuostoliui išieškoti Civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proce­
so tvarka.
Civilinio proceso kodekso 584 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio ko­
dekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi institucijų ir parei­
gūnų nutarimai administracinės teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie su­
siję su turtinio pobūdžio išieškojimais.
Turtinis nuostolis išieškomas pagal tas pačias taisykles kaip ir bauda.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte nebeliko normų,
reguliuojančių žalos atlyginimą nagrinėjant administracinės teisės
pažeidimo bylą.
Kai kurių nuostatų dėl žalos atlyginimo yra ir kituose administracinę
atsakomybę nustatančiuose įstatymuos. Štai Elektroninių ryšių įstatymo
74 straipsnyje nustatyta, kad kartu su šio įstatymo nustatytomis ekono­
minėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti atly­
ginti neteisėta veika padarytą žalą, o šio įstatymo 76 straipsnyje nurodoma,
kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio sub­
jekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
Konkurencijos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai,
pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjek­
tams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka.
Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos
pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

342