Draugystė – tai nepaprastas, kupinas atradimų patyrimas. Jis padeda mums
augti, pažinti pasaulį, atskleisti save. Draugais tampama todėl, kad gera kartu leisti laiką, galima pasidalinti paslaptimis, patirtimi ir patarimais, įgyvendinti įvairiausius sumanymus ir nuveikti daugybę kitų be galo šaunių dalykų. Migelio de Servanteso ,,Don Kichoto“ kūrinyje pasakojama apie Don Kichotą ir Sančo Pansos draugystę, kokie skirtingi jų požiūriai. Don Kichotas yra dvasiškas ir svajoklis, o Sančo Pansas nuotykių ieškotojas, jį dar labiau skatina mintis tapti salos valdovu. Jų santykiai draugiški, jie kartu patiria daug sėkmių ir nesėkmių, bet tai draugystę dar labiau sutvirtina. Don Kichotas vadina Sančą geriausiu žmogumi pasaulyje, Sančas savo ruožtu prisipažįsta labai prisirišęs prie savojo pono. Todėl Servanteso personažų poroje įžiūrime vientisą žmogaus simbolį: tai amžinas prieštaravimas tarp žmogaus dvasios ir kūno, bet Don Kichoto ir Sančo draugystė pabrėžiama, kad žmogaus gyvenimo kelyje vienas svarbiausių tikslų turėtų būti šių dviejų priešingų elementų pusiausvyros paieškos.