K AL Ė J I MO,

K R I M I N A L I N I O IR N A R K O M A N Ų
Ž A R G O N O ŽODYNAS

2 -a s is p a ta is y ta s ir p a p ild y t a s le id im a s

Robertas Kudirka
U D K 811.172*276.2-058.56(038)
Ku58

Robertas Kudirka
Kalėjimo , kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas
2-asis pataisytas ir papildytas leidimas

Leidyklos redaktorė A ira Niauronytė

© Robertas Kudirka, 2014

ISBN 978-609-427-140-3 © kitos knygos, 2014
 Rec en zen ta i:
prof. dr. Alvydas Butkus (VDU)
prof. dr. Saulius Keturakis (KTU)
5

P ra ta rm ė

Kalėjim o, k rim in a lin is ir narkom anų žargonas iš visų so cia lin ių dialektų
išsisk iria gausumu ir savitum u. Taip yra dėl kelių priežasčių, ku rios tam ­
pa išties aiškios aptarus visas šias tris sritis atskirai.
K alėjim o ir pataisos nam ų bendruom enė yra, ko gero, labiausiai a tri­
bota nuo lik u sios visuom enės, sudaro savitą subkultūrą: čia galioja savi
nerašyti įstatym ai, vertybių sistema (Netikėk, neprašyk, nebijok - tu tai
turi suprasti...), išvaizdos etalonas, tam tik ra klasinė hierarchija su savu
„prezidentu“, „parlam entu“ ir „lia u d im i“. Tad natūralu, kad ir t o „pasau­
lio “ kalba, kalėjim o žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenim ą. K a lė ji­
mo žargonas ir tradicijos yra visu gražum u perim tos iš „plačiosios tėvy­
nės“ (Tarybų Sąjungos (TSRS) 1922-1991 m.) laikų, nes dėl dažnų k a lin ių
pervežim ų (etapų) visoje Tarybų Sąjungoje buvo išplitęs ir nusistovėjęs
tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos „standartas“. Atgavus Lie tu ­
vai nepriklausom ybę šios subkultūros sistema tapo jau autonom iškesnė
ir pradėjo k isti tik ja i savitu būdu, kai ku rios skolintos žargonybės įgavo
reikšm ių, k u rių nėra dabartiniam e rusų kalbos kalėjim o ar k rim in a ­
lin iam e žargone. Kalėjim as ir k rim in a lin is pasaulis - tai kaip b ro lis ir
sesuo, tik vienas iš jų yra „laisvėje“. Taip ir k rim in a lin io žargono pam a­
tas didžiąja d a lim i yra išsigryninęs už grotų. Profesionalus nusikaltėlis
(pavyzdžiui, ščipakas), atsėdėjęs laisvės atėm im o bausmę, išėjęs į laisvę
ir toliau tebepriklauso nusikalstam am pasauliui, tęsia savo profesiona­
lią ir organizuotą nusikalstam ą veiklą - taip kalėjim o leksika ir „įsta­
tym ai“, supratim ai (paniatijos) atsiduria laisvėje, pereina į šnekamąją
kalbą, tokius žodžius (bespridielas ir pan.), kaip m adingus, žu rn alistai
 6

pasigriebia skam biai antraštei ar krim in a lin ė s kron ikos reportažam s. Po

kiek laik o savitai adaptavęsi šie žodžiai gali pereiti į bendrąjį žargoną.

K a s t o s ir h i e r a r c h i j a (m o s t y s ) p a t a i s o s n a m u o s e i r k a l ė j i m e

V is i nuteistieji laisvės atėm im o vietose (pataisos namuose, kalėjim e) tu ri

aiškų supratim ą apie savo so cia lin į statusą, kastą (mastiūchą, mostį) pa­
gal tam tikras nerašytas nuostatas. Tą hierarchinę struktūrą v aizd žiai
galim a pateikti tokiu eiliškum u, pradedant nuo aukščiausio lygmens:

Vierchai (viršus, vierchota)

Bachūrai
Blatniakai
Mužikai (muchamorai, balandiorai ir pan.)

Ožiai (kazioiai)
Gaidžiai (nuskriaustieji, abyženkos)
Džiumbrai (velniai)

Ši sistema yra paveldėta iš Tarybų Sąjungos pataisos darbų kolon ijų ir ka­
lėjim ų la ik ų ir, sprendžiant iš d abartin ių tyrėjų aprašom os kastų sistemos
Rusijos laisvės atėm im o vietose, ji išlik o labai panaši*. Toks neform alus
nuteistųjų h ierarch in is susiskirstym as yra neišvengiam as tai bendruo­
menei, nes visų neoficialus statusas nevienodas: vien i yra iš k rim in a li­
n io pasaulio, k iti ne; vien i yra nepataikūniški, nekeliaklupsčiaujantys
adm inistracijai, o k iti tik laukia progos įsiteikti, paskųsti nepaisydam i
savo garbės ir pan. Dėsninga, kad tyrinėjant k itų šalių, pavyzdžiui, JA V
kalėjim ų nuteistųjų tarpusavio santykius, buvo išskirtos gana panašios
neform aliosios grupės**.

* Олейник A. H. Тюремная субкултура в России, Москва: И Н Ф Р А -М , 2001,100-104; Дубягина

О. П., С мирнов Г. Ф. Современый русский жаргон уголовного мира, Москва: Юриспруденция,
2003, 20-25; Ефимова Е. Современная тю рьма: б ы т, традиции и фольклор, Москва: О ГИ,
2004,107-113.

** Sykes G. М . The Society o f Captives. A Study o f a M axim um Security Prison, Princeton: Princeton
University Press, 1958, 87-105.
7

Vierchai yra n eoficialiai vadovaujantieji nuteistiesiem s pataisos na­

muose (zonoje), tai - zonos valdžia, lyderiai, autoritetai. Jų žinioje ir
valioje yra nelegalus p in ig in is fondas, surenkam as iš nuteistųjų (zonos
abščiakas), jiem s leidus nuteistasis gali eiti į darbo zoną (rabočkę) (Aš
pasidariau perevodą į antrą lokalkę ir turiu eiti pas viršų, kad duotų da-
broy ir tu galėtum eit į rabočkę.), jie sprendžia konfliktus, stebi, kaip la i­
kom asi nerašytų zonos „įstatym ų“ (paniatijų) ir juos palaiko, draudžia
ir priešinasi akiv aizd žiai „netvarkai“ (bespridielui), organizuoja p ri­
žiūrėtojų papirkim ą ir pan. Vierchų tie siog in iai p a ra n kin ia i iš bachūrų
tarpo, vykdantys jų nurodym us, yra torpedos, „sm ogikai“ (džn. pagal
nurodym ą sum ušantis, atim antis ir pan.). Taip pat blatnieji tu ri tarnų
(dūchų, chazeikių, šestiorkių, šnyrių), ku rie jiem s skalbia, tvarko kam e­
rą, gam ina m aistą (Atvežė zelionkių, reikės pažiūrėti kokį dūchą, nes tas
jau per daug pavargęs.).
Bachūrai yra neform alios nuteistųjų hierarchijos aukštos kastos at­
stovai - visi, ku rie nedūchauja, ne ožiai, ne gaidžiai, v isi jie priklauso
bachūrams. V is i bachūrai yra pavaldūs vierchams, būtent iš bachūrų ir
renkam i tie vyresnieji, ku rie padeda valdyti p a grin d in iu s klanus (mas-
tiūchas, mostis), p a la ik yti tam tik rą „tvarką“. Yra penkios pagrindinės
neoficialios nuteistųjų grupės pagal m iestus (mastiūchos): v iln ie čia i
(portugalai), kauniečiai (kavianski), k laip ėdiečiai (klaipėdski), šiau lie­
čia i (šiauliovski, byzai), panevėžiškiai (čeburekai). Tarsi v id u rin ę kastą
sudaro mužikai (rabočkiniai, rabotiagos) - nuteistieji, besilaikantys
teisingų laisvės atėm im o vietų nerašytų, n eoficialių ta isyk lių (paniatijų),
bet dirbantys laisvės atėm im o vietoje ir todėl nepriklausantys k rim in a ­
lin ia m pasauliui (blatniesiems) (Mužikai yra tie, kur dirba zonoj, niekur
aukščiau nesikiša, tie paprasti kas.). Mužikai paprastai dirba ū k io daly­
je (muchamorai), išnešioja, dalija m aisto davinius (balandiorai), dirba
in d ų plovykloje, valgykloje (laškamoikės), būna o ficia lia i ad m in istraci­
jos p a skirti kaip brigados sekcijos vyresnieji (zavchozai) ir pan. Mužikai
tu ri o ficia lų dirban čių jų nuteistųjų brigados vyresn įjį - buhorą (bugorą)
(Tie, kurie eina į rabočkę, tai buhoras atsako: jei yra dažytojai, yra dažy­
tojų buhoras, jis kaip brigadininkas.). N ors mužikai irg i yra bachūrai,
 8

bachūrai yra blatnieji, nes ir sprendžiant nuteistųjų v id in iu s rei­

tik rie ji
kalus schodkėse žo d į tu ri tik blatnieji, mužikai gali net nedalyvauti, bet
visų blatnųjų dalyvavim as mastiūchos schodkėje yra būtinas (Į schodnę
susirenka kas turi žodį, bachūrai visi, mužikai jau neina.). D ažniausiai
mužikai laisvėje yra negyvenę k rim in a lin io gyvenim o, tad papuolę už
grotų jie k lu sn ia i vykdo adm inistracijos reikalavim us, stengiasi neturėti
drausm inių nuobaudų, siekia ly g tin io paleidim o. Jei mužikas yra k a i­
m ietis iš kokio rajono, provincijos (ne iš V iln ia u s, Kauno, K laipėdos, Pa­
nevėžio, Šiaulių), jis kiek m enkinam ai vadinam as chamu (Mužikas yra
bachūras, bet dirba daug, chamas dažniausiai jis.).
Ožiai (kaziolai) yra žemos kastos nuteistieji, tai - skundikai, kurie
bendradarbiauja su teisėsauga ir adm inistracija laisvės atėm im o vieto­
se teikdam i inform aciją ar ku rie per tardym ą savanaudiškai išdavė nu­
sikaltim o bendrin in ku s. Taip pat V idaus tyrim ų tarnybos darbuotojai
nuolat siekia užverbuoti (kala ant ožių) ką nors iš bachūrų slapta bū ti
in form atorium i, kad jis pradėtų dirbti ant mentų (Būna, pavyzdžiui, vat
sekcijojy visi bachūraujayvisi bachūraiykaročia, o ateina mentai, - tiesiai į
mastyrkę irpasiima ar telefoną, ar dar kažką tai, reiškia, kažkas dirba ant
mentųy kaziolina. Ir tada sekly žinai, kuris daugiau pavaikšto link VTT
žinai, pas operus, jau stebi.). N uteistieji, įtardam i skundim ą per laiškus,
bendru sutarim u gali padaryti įtariam ojo skundim u laiškam s bachūrs-
ką cenzūrą, t. y. viešai perskaityti siunčiam us laiškus, nors šiaip laiškai
yra visiškai privatus dalykas.
Gaidžiai (nuskriaustieji, abyženkos) yra nuteistųjų neform alios h ie ­
rarchijos žem iausia kasta. Gaidžiai dar skirstom i į putiovus ir nepu-
tiovus. Nuteistasis, ku ris neturėjęs hom oseksualių santykių, seksualiai
neišnaudojam as, tapęs gaidžiu už vogim ą iš savų (krysinimą), niekšišką
(žertvišką) poelgį (įskundim ą, bespridielą, prasilošim ą, skolą ir pan.)
yra putiovas. Neputiovas gaidys (šliapa) yra, kas užfaršmačintas, tu ­
rėjęs (priverstinių) hom oseksualių santykių už šiurkščius pataisos nam ų
(kalėjim o) ir nuteistųjų nerašytų, n eoficialių taisyklių (paniatijų) pa­
žeidim us, dažniausiai už vogim ą iš nuteistųjų (Nukrysino kažką, tai ant
smūgio išlomino į gaidyną.). Taip pat neputiovi pataisos nam uose teikia
9

m okamas sekso paslaugas, nors daugelis iš jų nėra hom oseksualūs (Nori

gaidį papist, eini į gaidyną, duodi pakelį cyzų ir viskas.). Iškart į gaidyną
patenka nuteistieji laisvės atėm im u už m ažam ečių ar nepilnam ečių išža­
ginim ą, tvirkin im ą; tėvažudystę (Jeigu iki keturiolikos išprievartavai - iš
karto į gaidyną.). Jei nuteistasis laisvės atėm im u yra hom oseksualas, jis
vadinam as gaidžiu iš laisvės. Susiklosčius tam tikrom is aplinkybėm is
(pasielgus netinkam ai būnant neblaiviam ar prigautam ) nubristi į gai­
dyną gali bet kas iš bachūrų ir ožių, jei paniatijos pažeidžiam os šiurkš-
čiau - jis viešai pažem inam as (apipilam as išm atom is, išprievartaujam as
ir pan.), bet kelio atgal jau nėra niekam , ši žymė lieka visam gyvenim ui.
Taip greitai gali atsitikti ir nenuovokiam naujokui, nesusipratėliui (pasa-
žyrui), nes jau ir pačią pirm ą dieną kam eroje gali sėsti žaisti kortom is iš
nieko ir pralošti... Naujokus (zelionkas) dažnai bandom a prigauti įv a i­
riais provokaciniais būdais, siekiant įvelti juos į kom išką, keblią situaciją
ar sukom prom ituoti, pergudrauti (pagauti kalboje), tokiu būdu siekiant
naudos ar k ito asmens pažem inim o, ar kad tas prasitartų, išsiduotų. Tuo
pačiu taip tikrinam as ir naujo žmogaus nuovokum as, patirtis, taip sten­
(Kai tu ateini, tavęs klausia - tu
giam asi išsia išk in ti jo so cia lin į statusą
bachūraSy ar kasykur tave pakelti. Sako, - aišku, kad bachūras; nueina į
sekciją - ir parpyzdina po penkiolikos minučių, paaiškino ten jam, arba
tu nepatikai ten, iš kaimo koks chamas esi, plūgrankinis, nesigaudai vabš-
če.). Kad pirm ą kartą teistieji iškart n ep risid irbtų ar jais nepasinaudotų,
naujokam s galioja palažniakas - p rivalom i nerašyti elgesio apribojim ai,
dažniausiai draudžiam a pusę m etų gerti svaigalus, rū k y ti m arihuaną
(Palažniakas yra pusę metų negert, nerūkyt, žolės ta prasme, nekaifuot.
Priklauso, ar yra už tave atsakingas, kas ilgiau pasėdėjęs, ne zelienius.).
N uteistieji, ku rie yra apsileidę, nesiprausiantys, vadin am i džiumbrais
(arba velniais), tai jau net ne žem iausia kasta, tai kas lik o anapus: jie
paprastai n etu ri jo k ių teisių ir nepageidaujam i, neretai jie yra asocialūs,
sutrikusios psichikos ir pan. (Džiumbras - tai kaip laisvėj bomžas, apžė­
lęs nachui, nesiskutęs. Jei tave pasodino, pakėlė į tam tikrą sekciją, tai tu
turi vietą miegoti, bet jei tu koks smirdantis džiumbras, utėlėtas, tai tave
išveja nachui.).
 10

K a l ė j im o , p a t a is o s n a m ų {s t a t y m a i ir t r a d ic ijo s (p a n i a t i j o s )

(zonos), kalėjim o (krytos) pa-

V is i nuteistieji tu ri la ik y tis pataisos nam ų
niatijų - nerašytų, n eoficialių „įstatym ų“, norm ų ir tradicijų. Pačios svar­
biausios yra šios: nevogti iš nuteistųjų (nekrysinti), nebendradarbiauti su
adm inistracija ir ją ignoruoti, neskusti, vengti kontaktų su žem iausios
kastos nuteistaisiais, g in ti savo garbę (siekti nubausti šm eižiančiuosius),
rem ti savus iš abščiako, neatim ti ar nesum ušti be tikros priežasties (ne­
d a ryti bespridielo), apgalvoti ir suvaldyti savo kalbą (filtruoti bazarą),
la ik y tis tam tik rų elgesio taisyklių kam eroje ir pan. D ėl visų paniatijų
nusprendžia pataisos nam ų viršus, o jei reikia jas p a p ild y ti ar pakeisti
- suorganizuojam as įtakin g ų nuteistųjų (mastiuchos bachūrų) su sirin ­
kim as (schodniakas) (Schodnė būna, schodniakas yra kas antrą savaitę
ir susitaria. Kas nors pasiūlo, sako, kad kaip jūs žiūrite į tai, kad zeleniai
geria snapsą, po to daro visokias nesąmones, tai reikia eit juos mažini ar
dar kažką tai. Padaro zeleniam palažniaką nekaifuot, negert, nes pridir­
ba, būna tikrai. Vienas apsidalbašino, apsirūkė nachui, į vištidę nuėjo, ant
suoliuko pakrito, sau miega. Nu ir ką, gaidys?!). Susirinkim uose autorite­
tas yra zakonikai, ku rie laikosi laisvės atėm im o vietų (pataisos namų,
kalėjim o) ir k rim in a lin io pasaulio, profesionalių vagių neoficialių, nera­
šytų norm ų bei jas palaiko (Zakonikas laikosi įstatymą ir laisvėj, ir zonoj,
jis nedirba, dirba tik pagal savo specialybę - vagia. O koks mužikas iš kar­
to negali būt zakoninkas, nes dirbajau zonoj.). Šiurkštūs laisvės atėm im o
vietų ir k rim in a lin io pasaulio norm ų pažeidim ai vadinam i bespridielu.
Be tikros priežasties nieks negali ko nors sum ušti ar atim ti (sustumti
bespridielą), o taip pasielgęs tu ri atsakyti. Pažeisti „norm as“ gali ir pa­
reigūnai, tai vadinam a mentovsku bespridielu. Patyrę pataisos nam ų ir
kalėjim o prižiū rėtojai paniatijas neblogai išm ano ir stengiasi be reika­
lo n etrikd yti nusistovėjusios „vidinės tvarkos“ ir n ek iršin ti nuteistųjų.
N ors kartais specialiai siekiam a pažem inti, susidoroti (nuleisti) su kokiu
bachūru ir jis įkeliam as į gaidžių kamerą: jei la ik u susivokė, jam belieka
baladoti į du ris (lomintis), prašyti budėtojo perkelti į kitą kam erą. Bet
11

budėtojas gali neiškelti - tada belieka persipjauti (kocintis) venas, kad

išvežtų į lig on in ę ir tokiu būdu bachūro vardas būtų išsaugotas (Sakau,
bus toks bajeris, sakau, kai tu nuvažiuosi į balnyčkę, arba tas tavo kentas,
ir kuris nors liks vienas ir ten galų gale bus trys ant vieno - užfaršmačins,
sakau, ir eisi nachui į triumą arba į balnyčkę, bus du keliai, supranti: arba
daryt mastyrkę ir eit į ligoninę, arba leistis penkiolika parų į triumą. Ne­
labai malonu penkiolika arba dar penkiolika, kai neturi kur blet, arba ant
bybio neisi į kitą kamerą užfaršmačintas.).
Visiem s nuteistiesiem s yra svarbu, koks elgesys yra suteršiantis (pa-
moinas, v padlu) nuteistojo vardą pagal tam tik rą nerašytą tabu (numes­
tas ant išvietės, paliestas žem iausios kastos nuteistojo ir kt.), netinkam as,
pažeidžiantis nerašytas pataisos nam ų (kalėjim o) norm as, k rim in a lin io
pasaulio garbės supratim us (Krytoj visai kitaip, nukrito cigaretė ant že­
mės, zonoj būtų užpamojinta, o ten pasiėmei ir viskas. Jei iš tos kameros
sėdinčių kas nors sako, kad zapretas, tu sakai: „O ką, čia gaidžiai gyve-
na?“). Kas elgesiu nusižengia pataisos nam ų (kalėjim o) ir nuteistųjų ne­
rašytom s, neoficialiom s tabu norm om s, taisyklėm s ir dėl to jo statusas
(priklausym as n eo ficialiai kastai) tam pa nestabilus, jis vadinam asžertva
(Jeigu kas nors priduoda, jis skaitosi žertva, žertviškai pasielgė, į ožyną
vynios.). Vienas iš didžiausių prasižengim ų laisvės atėm im o vietose yra
vogti (krysinti, žiurkiauti) iš k itų nuteistųjų, už jį baudžiam a griežčiau­
siai, nes taip padaręs (krysa, žiurkė) yra pažem inam as (užfaršmačina-
mas, pagaidinamas): apipilam as šlapim u ar išm atom , išprievartaujam as
ir pan. (Jeigu tu pavagi ką nors - esi krysa, tai tu tampi žertva, tu būsi
sulaužytas, ten mentų nieks nekvies, bet tu vis tiek žertva, eisi pas vištas.).
Laisvės atėm im o vietose nuteistieji stengiasi surasti tik rų , patikim ų
draugų (kentų), ku rie p rireiku s galėtų jiem s padėti (Tave šildo, mane šil­
do biški, mes susimetam, žinai, ir kartu valgom, mes skaitomės kentai.).
Tokie susibičiuliavę trys penki žm onės vadinam i kentovke, jie dažniau­
siai kartu gyvena, viskuo dalijasi. Šis įsipareigojim as nėra v isai toks pa­
kentas prasiskolina, tu tu ri už jį m okėti. Taip pat tam
prastas, nes jei tavo
tikras užnugaris(stogas) dar yra n eo ficia li nuteistųjų grupė pagal miestą
(mastiūcha) (Stogas yra tavo mostis, tu moki apščiaką, tu kavianskas ir
 12

vsio - tu kavianskų mastiuchoj, su portugalu susimuši, tai žinok, kad už

tave visą laiką kavianski stovės.). Jei priklausantysis mastiūchai patenka
į drausmės izoliatorių , jį rem ia (šildo) ir pan.

Są m o n i n g a s s u s iž a l o jim a s (m a s t y r k ė )

Siekiant išvengti susidorojim o iš nuteistųjų pusės (spec, etapo), iše iti iš

baudos izoliatoriaus, patekti į med. d a lį arba b ū ti išvežtam įbalnyčkę
yra tyčia pasidarom as kūno susižalojim as - mastyrkė: sim uliuojam as
susirgim as, liga. Linkęs save žalo ti nuteistasis vadinam as mastyrščiku
ir tu ri nešioti rudą juostelę prie asm eninės kortelės, juos papildom ai
n aktį tik rin a , kad nepasikartų ir pan. Pa ti paprasčiausia mastyrkė yra į
prarėžtą vietą p ritrin ti d u lk ių su seilėm is taip sukeliant pūliavim ą. Daug
radikalesni būdai, kai p rire ik ia operacijos - siū lu surištų sp yru ok lių r i­
jim as ir kt. (Gaidžiai ten spirales su siūlu surištas ryja, kas į ligoninę
nori išeit.). Gana paplitę yra būdai, n o rin t im itu o ti tin im ą ar uždegim ą,
švirkštu su sišvirkšti g ilia u į audinius kokio nors tirp a lo (Vienas žibalo
buvo padaręs mastyrkę į šlaunį. Koja va tokia kaip trys, violetinė, žinai,
ir, karočia, chui ten perriši, neperriši, ką ten daryt, tai nežinau.). Štai
kaip pats nuteistasis pasakoja apie plaučių mastyrkę: Išminkai duoną
vandeny, vos įeina į švirkštą, ir varai per spenelį, kad per spenelį nesimato
skylės. A taip tu chui įrodysi, supranti: dvi dienos praėjo, keturiasdešimt
temperatūra, triosas toks, supranti. Pasikviečia, žinai, davai gydyto­
jas ateina, nu ką - į rentgeną. Į rentgeną nueini - pyzda! - ten va tokia
dėmė, tas visas kleisteris. Tokią mastyrkę pasidarius pusantrų metų eini
po rentgenu, tau rodo tokią didžiulę dėmę plaučių uždegimo, abscesas
gaunasi, supranti. Dar kiti paima už savaitės vėl įveda adatą ir su kalio
permanganatu padaro skylę, kaverną, kada jau kaverną padarai - tada
pyzdec! Įsivaizduoji, ten plautis taip pūliuoja jau vien nuo to kleisterio,
o dar paimi su kalio permanganatu išdegini vat pleurą, ane, ir gaunasi
skylė kai trys kapeikos, kaip dvi. Nu tuberkuliozė, jau vėžys gaunasi, ir
taip vat, karočia, du žmonės išėjo. Paskui mato, kadjie nemiršta, a viskas
atrodo kaip vėžys.
13

K iš e n v a g ių (š č i p a k ų ) m i k l i o s r a n k o s

Iš viso k rim in a lin io pasaulio kišenvagiai išsiskiria keliais bruožais: šiam

„am atui“ reikia šaltų nervų, subtilaus įžū lu m o ir greitos, virtuoziškos
nuovokos. Ne kiekvienas išdrįsta stovėdamas prisigrūdusiam e troleibuse
šaltu veidu įnerti į kišenę ar ran kin ę „artim o savo“, kad tas nepajustų -
tik ra i žym iai lengviau nuošalioje vietoje tren kti m arm ūzėn ir atim ti, bet
tai ju k plėšim as, visai „nesubtilus“, kitas lygis, tiesa? Išgąsdini, sužaloji
žm ogų, o pavogdamas p in ig in ę (atsipirkdamas šmielių) tu tik prigauni,
„nubaudi“, nes jis „nesisaugo“...
Kišenvagių nelengvo darbo laukas yra trasa: žm onių prisigrūdęs m arš­
ru tin is viešasis transportas (troleibusai, autobusai ir kt.), m asiniai žm onių
susibūrim ai (turgūs, šventės) ir pan. (Diena ant trisdešimt septinto gera
trasa nuo dvylikos, nuo „Neries“sustojimo ir ant kalno. Kai Kairys skrido
po tiltu, tai gera trasa buvo - iš vienos mergos pusę tūkstančio atsipirkom.).
Kalbant žargonu, trasoje ilg apirščiai ne kišenvagiauja, o laksto, važinėja,
bėgioja (Aš turėjau mokėti dolę, kad galėčiau lakstyti ant trasos.). Jei vie­
šajame transporte daug žm onių, piko metas - tada trasa traukia (Trasa
traukia šiandien ar ne?). Bet būna, kad nesiseka (neina mostis) (Nėra pas
ką užnert, nei pas chamyniąynei pas chamą., kur nepačiupinėji - visur tuš­
čios kišenės - neina mostis.). K aip kišenvagio auka m oteris vadinam a cha-
mynia, o vyras, jaunuolis - chamas, fucenas, furmanas (Užnėriau pasfu-
ceną.). Ščipakams geriausiai dirbasi sadkėse: prisigrūdusiam e viešajame
transporte, žm onių susibūrim uose viešojo transporto stotelėse (Ant sto­
ties geros sadkės, vakare ant Savanorių: ant Savanorių va vakare gera trasa
nuo pusės penkių iki, skaityk, pusės šešių, visi kišenvagiai ant Savanorių
susirenka kiekjų yra Kaune, visi susirenka ten.). N eram ių rankų v irtu ozai
retai „dirba“ po vieną, dažniausiai dviese tryse. Pats veiksm as tu ri tarsi
kelias dalis ir kelis tam talentingus atlikėjus: sudaryti grūstį, užspausti
apvagiam ąjį (užtarmozinti), pridengti ben drin in ką (duoti prityrkę, pri-
tyrinti su širma), ištraukti pin igin ę iš ran kin u ko ar kišenės (atsipirkti
šmielių, lopetą) ir perduoti kitam asm eniui išnešti (perduoti propolį).
 14

Yra kišenvagių bendrininkų, kurie vien tik tuo ir užsiim a, pavyzdžiui,

vien tik duoda prityrkę, būna ant prityrkės (Jis stovi šalia persimetęs per
ranką ką nors ir prityrina, kad iš šono nematytų, kaip tu užneri.) - pa­
tys į kišenę nelenda, bet trasoj „dirba“ tik kaip širmačius, prityrščikas:
užstojantis ar pridengiantis (permestu per ranką rūbu ir pan.) bendri­
n in k u i vagiant iš kišenės ar rankinės (kišant ranką į kišenę ar rankinę,
traukiant piniginę, segant rankinę). Širma gali būti permestas per ran­
ką rūbas, laikom as laikraštis ir pan. (Jei žinau kad nelandžiojay tai jį imi
ant prityrkės.) D ar k iti vientik važinėjasi ant propolio: perim a pavogtą
(propolį) ir išlipa iš
p in igin ę troleibuso ar autobuso, o jo be n d rin in k ai
kaip niekur nieko lieka stovėti kaip stovėję, kad nesukeltų įtarim o. Pats
sudėtingiausias veiksm as yra atsegti rankinę (atkalti durkę) ir ištraukti
pin igin ę (atsipirkti) taip, kad nepajaustų, nepastebėtų (nekiltų rūchas)
(Kelis kartus atsipirkęs aš tose mikruškėse. Sėdu prilipa daug, žinau pil­
na būna, makaluoja su tais rankinukais. Bet ten rūchą jeigu padarysi -
viskas, nuveš iškart, nepabėgsi jau niekur; reikia labai atsargiai: atkalei ir
užkalei. Reikia tokią situaciją, kad būtų tikslus, tiksliai žinotum, kad tu
nepadarysi nei rūchoynei nieko. Kad tikrai atsipirksi ir užsegsi.). Jei apva­
giam asis pastebėjo ar pajautė (rūchninosi), dažniausiai apsimetama, kad
nieko nebuvo, o jei piniginės nepavyksta perduoti be n d rin in k u i (perduo­
ti propolį), ji num etam a ant žemės, atsikratom a įk alčio (Buvo rūchas, tai
paleidau šmielių.), šis veiksm as vadinam as spūlinti lopetą. Be m inėtos
prityrkės ar užtarmozinimo, bet retai, nes reikia didesnio organizuotu­
mo, dar naudojam i ir dėmesio nukreipim o būdai: siekiant sukelti grūstį ir
„įdom ių reginių“ ben d rin in k ų sim uliuojam as rėksmingas, konfliktiškas
barnis, m uštynės ir pan. - o tuo m etu visoje suirutėje kieno nors kiše­
nė ar rankinukas staiga palengvėja nuo piniginės naštos. Gana paplitęs
būdas pin igin ę ištraukti spūsties m etu grūdantis ant troleibuso ar auto­
buso laiptelių prie durų (atsipirkti ant prichodo), dažniausiai paskutinis
lipantysis grūdasi lyg stengdamasis įtilp ti, tuo metu ne vienam užneria
kišenėn, ištraukia telefoną ar p in igin ę ir paskutinę akim irką iššoka „tarsi
netilpęs“(Stumteli į priekį irjis nieko nepajaučia, kai trauki iš očkos, žmo­
nių darjei daugiau lipa ant prichodo, svarbu tik tai - pagavai už kraščiuko
15

ir viskas - laikyk. Laikai tą piniginę, važiuoja, tiktai troleibusas stabdo ir

vsio - tu irgi kartu stumteli ir vsio, pas tave tas šmielius.). Iš tik ro jam va­
žiu oti piko metu tiek ir norisi, paprasčiausiai toks „darbas“...
Iš kišenių ščipinti sąlygiškai lengviau, nes dažniausiai nereikia atsegti.
Kišenės tu ri savo pavadinim us: bakavykas yra šoninė striukės, švarko k i­
šenė, skaros - priekinės kelnių kišenės, očka, žopnikas - kelnių užpaka­
lin ė kišenė, skūla - vidinė striukės, švarko kišenė (Lipdamas ant prichodo
pas chamą atsipirkau iš očkos šmielių.). Sudėtingiausia p in igin ę ištraukti
būtent iš vidinės kišenės, šis triukas tik ra i tik pažengusiesiems (Pas chamą
iš skūlos atsipirkau, radau dešimt litų blet ir taloniukų. Bet kiek vargau, su
kurtkey kol atsegiau čia tą sagą, viską, čia. Žinai, jaučiu, kadpas jį yra šmie­
lius, ranką uždėjau, žinai, atsipirkau, perdaviau, išlipom, sakau, jau čia
bus!). N ors jei apvagiamasis (terpyla) yra girtas - reikaliu kai patvarkom i
akim irksniu. Bendras išo rin ių striukės, švarko kišenių pavadinim as yra
vierchos, iš jų dažniausiai ir ištraukiam a (atsiperkama), o kas vagia vien
tik iš išo rin ių kišenių kiek paniekinam ai sakoma, kad eina (landžioja,
nardo) pa viercham, per vierchas, nes atsegti ran k in u k u i reikia daugiau
„m eistrystės“ ir įgūdžių (Jisai žioplas, jis nieko nemoka, jis pa viercham tik
landžioja. Jeigu atsegtjam ten durkę, iš bobos ištraukti - taijau čia nežinau,
jau tokia žiopla, išvis.). Jei kišenėje ar rankinuke yra banknotų ne p in ig i­
nėje jie vadinam i čistaganu (Atsipirkau du šimtus čistaganu.). Išnešus per­
duotą pavogtą pin igin ę (propolį) susitinkam a kokioje nors sutartoje vie­
toje apieškoti tą p in igin ę (išmušti lopetą) ir pasidalyti. N esunku suprasti,
kad per tą laiką bendrininkam s nežinant galim a pasisavinti d a lį pin igų
(malininti, malinuoti), o kas slapta nuo ben drin in ko pasisavina p in ig ų iš
pavogtos piniginės (propolio), tą vadina malinščiku (Pas chamynią atsi-
perku šmielių ir s pontom ašjį užsikišęs pataisau, o tada prasegu ir paimu
pinigus, visus ar kaip išeina. Paskui aš nerodau tų pinigų, kai jau išmušinė-
jam kartu šmielių, tai čia malinina, kas taip daro.). D abar jau važiuodam i
troleibusais piko m etu nežioplinėkite, m atykite „m ik lias rankas“. K išen­
vagiai, siekdam i nesukelti įtarim o savo išvaizda, stengiasi nepragerti vei­
do ir neprasikaifuoti (nors daugelis kišenvagių sėdi ant adatos), rengtis
tvarkingai, tad juos atpažinti nėra paprasta. Ypač sunku patikėti, kai kokia
 16

penkiasdešim tm etė m oteris megzta berete nė nem irkteldam a m ik lia i įne-

ria kito kišenėn. Jei pastebėjote vieną, tu riu jum s naujieną - ap lin k jus,
ko gero, stovi neram iom is akim is dar kokie trys... ne per vėlai pamatėt?..

A d ata m o k a l a u k t i ...

Narkom anų (ir psichotropinių m edžiagų vartotojų) subkultūra labai ne­

vienalytė ir marga - kas ko siekia ir ieško: nuo prim ityvaus apsiglušįni-
mo ir relakso (Kiti kalasi dėl to, kad pabėgti nuo realybės. Viskas atrodo
čia laikinos neuviazkės.) ik i sąmonės išplėtim o ar įsivaizduojam o trans-
cendentalum o ir naujų potyrių paieškų, psichodelinių tripų („psichonau-
tika“ ), desperacija atm iešto eksperim entavim o su savim i ir pan. (Jeigu tu
amfą vartoji kaipo pažintinį dalyką, kuris tau duoda kažką, išmeta tave iš
tavo stereotipinių mąstymo rėmų.) Ši sritis irg i tu ri savo nemenką meniu:
pradedant nuo opiatų ir sintetinių opioidų (fentanilio, metadono), m edi­
kam entinės narkom anijos (Pagrindinis nuo septyniasdešimt penktų, aš-
tuoniasdešim penktų kaifas buvo anoksironas ir atominalas, irjonaktinas,
viskas, barbitūros grupė.), o baigiant sintetiniais stim uliatoriais (Davai,
paimam balto?) bei haliucinogenais (Nemėgstu markių, striomnas labai
kaifas.). Tai, ko gero, labiausiai prašalaitį šokiruojanti sritis, k ai iš arčiau
susipažįsti su jų kasdienybe (Kaluosi den v den ir nežinau kaip nulipt.),
m atai visus tuos nesibaigiančius persilaužimus (Jei laužtis, tai abiem.
Kartu gyvena, kartu vagia - jinai grįžta po sroko persilaužus, o tas ka­
lasi.) ir atkritim us (Aguona moka laukti...), vienatvę, kūno degradaciją
(Viskas dapisa, žinai, kas kaifuoja kokius aštuonis metus - nėra jau jėgų
blet, sveikatos, nesinorijau nei vogt, nachui viskas - pyst ir susikala hidros,
va tau blet auksinė adata.). Ik i nepriklausom ybės narkom anų subkultū­
ra buvo savitu būdu susijusi su pasipriešinim u p o litin ia m režim ui, turėjo
disidentizm o atspalvį ir pan. A nksčiau labiau buvo vartojam i opiatin iai
narkotikai ir paplitusi m edikam entinė narkom anija, o tuom etinė narko­
m anų subkultūra visoje Tarybų Sąjungoje turėjo gana standartizuotą rusų
kalbos žargoną - tada ir Lietuvoje susiform avo narkom anų žargono pa­
matas su daugybe slavizm ų (lomkės, atchodai ir kt.). D abartinė situacija
17

ir sintetinių, nebrangių narkotikų (Kavianskas soduose gamintas gaidys.

Tikras gaidys.) atsiradim as gana pakeitė vartojim o kultūrą, perkeitė ją la­
biau į gryną, po litišk ai neangažuotą vartojim ą be jokios „ideologijos“, taip
pat daugėja iš anglų kalbos perim tų žodžių (spydas ir pan.).

Fa t a l iš k o ji t r iju l ė

Šios trys sritys (kalėjim o, k rim in a lin ė ir narkom anijos) yra „fatališkai“ su­
sijusios: nusikalstam u būdu gauti („lengvi“) pinigai neretai išprovokuoja
(Manepadielnikai norėjopriduoti.) pabandyti narkotikų, taip pat prekyba
narkotikais yra labai pelninga (Konkurentas buvo užverstas prie kavinėsJ,
o dažno narkom ano kelias nuveda į teisiam ųjų suolą (Vien per adatą šita
chodkė.). Kišenvagių gyvenim ėlis irg i ne iš lengvųjų (Atsiperki gerą šmie-
Hų, tada į tašką džefo.) ir pan. Kas įžengia į šio pragaištingo trikam pio
nusikaltim as-narkotikai-kalėjim as k u rį nors kampą, nemenka tikim ybė,
kad teks „pereiti“ ir likusius (Išeisi į laisvę - pro parašą gabaliukais...) arba
tai įvyksta stichiškai, nejučia (dažniausiai būna kalta „aplinka“)... O kur
dar sugrįžim ai į krim in alin ę aplinką tarsi į namus (Jis ką tik iš Marijam­
polės griežto atsimetė po ketvirto sroko.) po pasitaisym o pataisos nam uo­
se? Kyla rim tas klausimukas: ir ką veikti laisvėje po ketvirto sroko? K aip
manot, protingieji kurm iai? (Aš ščipakasy aš ne damūšnikas.) Tarp šio
trikam pio kam pų, kaip visai natūralios jungiam osios grandys, dar ir azar­
tin ia i lošim ai (Kas į banką padėta, o kas prapista.), prostitucija, prekyba
ginklais, kontrabanda (Aš tik antšucherio stovėjau.) ir k iti smagumynai.

Ž odyno s a n d a r a

Kalėjim o, k rim in a lin io ir narkom anų žargono žodyną sudaro daugiau

kaip 1200 antraštinių žodžių ir 250 frazeologizm ų. Žodyne gausu pavyz­
džių, ku rie iliu stru oja žodžių reikšm es ir vartoseną.
 18

M edžiaga žodynui rin kta 2004-2010 m. D id žio ji dalis medžiagos surinkta

iš sakytinės kalbos tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjim o ir patai­
sos nam ų prižiūrėtojais, narkom anais, kišenvagiais ir žm onėm is iš k rim i­
n a lin io pasaulio. Pokalbiai dažniausiai buvo įrašom i diktofonu. Neretai in ­
form antai kategoriškai reikalaudavo to nedaryti, baim indam iesi įrašo kaip
įk a lčio ir pan., tada buvo klausinėjam a ir užsirašom a raštu. Taip pat tik u ž­
sirašant buvo galim a apklausti kalin iu s per pasim atym us pataisos namuose
(dėl vidaus taisyklių) ar per išgertuves pas dilerius, landynėse ar pan., kada
diktofonas būtų traktuojam as kaip sekimas, nors kartais vis tiek buvo įra ­
šoma paslėptu skaitm eniniu diktofonu. D alis kalėjim o žargono buvo tik s li­
nama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių pataisos nam ų
ir Lu k išk ių tardym o izoliatoriaus-kalėjim o. Stengtasi inform antų pa sirin k ti
tiek iš senosios, tiek iš jaunosios kartos, nes kai kurie reiškin iai yra paplitę
tik tam tikrose amžiaus grupėse, pavyzdžiui, senoji narkom anų karta yra
labiau susijusi su opiatine, m edikam entine narkom anija, o jaunosios kartos
narkom anai labiau susiję su sintetiniais narkotikais, stim uliatoriais, h a liu ­
cinogenais ir pan. Apklausiant inform antus iš kiekvienos socialinės grupės
(narkomanų, k a lin ių ir krim inalinės) buvo atrin k ti specialieji šio žodyno
redaktoriai: tai asmenys, turintys daug praktinės patirties toje srityje. Jiems
raštu buvo kelis kartus pateikiam os peržiūrėti ir p a tikslin ti visos tos srities
žargonybės su leksinėm is reikšmėmis. Nedidelė dalis m edžiagos surinkta
iš internetinių forum ų, tai dažniausiai yra susiję su lengvaisiais narkotikais
(marihuana, haliucinogenais ir pan.) ar į bendrąjį žargoną perėjusia k rim i­
naline leksika. M edžiaga nerinkta iš spausdintinių („popierinių“) šaltinių,
m eninių (grožinių) ir pan. tekstų, kurie galėjo būti redaguoti.

Žodyną sudaro šių sričių žargonizm ai ir žargon in iai frazeologizm ai4:

1) kalėjim o, pataisos nam ų ir nuteistųjų žargono: atricalovka, balandio-
ras, beskanvoiščikas, būras, faršmakas, išlominti, pažyznenas, perva-
chodčikas, škonkė, šmotačnikas, užfaršmačinti, vyškė, zaprietas, pa­
kelti ant fakelo ir pan.,*

* Didžioji dalis šio žodyno medžiagos yra pateikiama ir kitame autoriaus leidinyje Lietuvių kalbos
žargono ir nenorminės leksikos žodyne.
19

2) k rim in a lin io žargono:atmyčka, banderšyca, blatchata, diela, strachuo-

ti, Salmanas, šucheris, terpyla ir pan.,
3) kišenvagių žargono: atsipirkti, bučius, čistaganas, dūrkė, fucenas, nu-
malininti, ščipinti, šmielius, skūla, prityrkė, išnešti propolį ir pan.,
4) narkomanų žargono: atchodai, chankė, čekis, hidra, darožkė, džefas, gliu-
kai, šyrikas, pychas, praniūchinti, vilkti, vtariakai, sėsti ant adatos ir kt.
Taip pat įtraukta dalis žodžių, ku rie iš kalėjim o, k rim in a lin ė s ar narko­
tik ų vartotojų kalbinės erdvės yra perėję į bendrąjį žargoną. Į žodyną įd ėti
tik žodžiai, p a tv irtin ti m ažiausiai trijų inform antų ar šaltinių. Į žodyną
neįtraukta okazinė, vienkartinė (neuzualioji) leksika, k o n spiracin iai vien ­
k a rtin ia i n arkotikų pavadinim ai ir pan.

A n t r a š t i n i ų ž o d ž ių p a teik ima s

Ž o d žiai žodyne pateikiam i abėcėliškai. K iekvieną straipsnį sudaro tokios

dalys: antraštinis žodis (vardažodžio v ard in in k o lin k sn is, veiksm ažo­
džio bendratis ar kokia nekaitom a form a) paryškintu šriftu, pabraukiant
kirčiu otą skiem enį (1); žodžio pagrindinės form os (2); kilm ės nuoroda
skliaustuose (3); įvairū s sutrum pinim ai, nurodantys vartojim o sritį (4);
leksinė reikšm ė pasviruoju šriftu (5) ir pavyzdžiai (6), atskiriant vieną nuo
kito dviem pasviraisiais brūkšniais „//“:

1 3 4 5 6

šmielius (rus. krim. si. шмель) kišen. piniginė: Sėdau už šmielių. // Matylius atsi­
pirko ir man padavė šmielių. // Atsipirkau šmielių.

1 2 3 4 5 6
tarčialinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. торчать) nark, vartoti narkotikus: Kad
jisai tarčialina - tai tikrai.

Žargonizm ų rašto ir tarties norm a yra labai įvairuojanti, dažnai rašte žy­
m im a priebalsių asim iliacija, rašoma tiesiog pagal tartį. D ėl šios priežasties
 20

rašybos variantas su asim iliacija taip pat pateikiam as antraštiniu žodžiu

su nuoroda retintu šriftu į p agrin d in io straipsnio žodį, kuriam e form a su
asim iliacija irg i pateikiam a skliaustuose, pvz.:
abščiąkas (apščiąkas) krim . kai. nelegalus piniginis fondas, nusikaltėlių
kasa
apščiakas krim . kai. žr. a b š č ia k a s
darožkė (daroškė) nark. narkotikų dozė
daroškė nark. žr. d a ro ž k ė
Jei vartosena su asim iliuota form a rašom ojoje kalboje nėra paplitusi,
ji atskirai antraštiniu žodžiu neiškeliam a, nes kalėjim o ir k rim in a lin io
slengo žod žiai dažnai tevartojam i vien sakytin iu būdu:
kentovkė (plg. rus. kai. si. кентовка)
atricalovka (plg. rus. kai. si. отрицаловка)
sądkė (plg. rus. krim . si. садка)
Taip pat žodžių (ppr. semantizmų), kurie tu ri atitikm enis bendrinė­
je kalboje, asim iliuota form a nepateikiam a, pvz.: laužtis - nepateikiam a
kaip: laužtis (lauštis).
Žodžių variantai, kurie yra tos pačios reikšmės, o skiriasi tik balsių trukm e
ar kokybe, dedam i į vieną straipsnį, pirm iau pateikiant dažniau vartojamą:
pietūchas, petūchas kai. žr. g a id y s 1
klįętkė, klėtkė kai. laikinojo sulaikymo kamera
niūchinti, niuchinti nark. vartoti intranazaliai, traukti į nosį narkotikus
M o rfo lo g in ia i ar siauriau vartojam i, retesni, pasenę variantai yra su
nuoroda retintu šriftu į p a g rin d in į, dažnesnį vartosenoje žodį:
užtarmozyti, -ija, -ijo kišen. žr. u ž t a r m o z in t i
dušniątina kai. ret. žr. d ū c h a s
chimka žr. c h im k ė 1
Pateikiant antraštiniais žodžiais iš anglų kalbos kilusias žargonybes,
pirm uoju dedam as žodis pagal tartį, paskui tarties ar rašybos paplitę va­
riantai, o po jų - sulietuvintas anglų kalbos žodis su galūne, pvz.:
dyleris, dįleris, dealeris, -ė (ang. si. dealer) nark. prekeiva narkotikais
spydas, speedas (ang. nark. si. speed, plg. rus. nark. si. спид) nark. am-
fetaminas
21

Jei anglų kalbos žodis tu ri netariam ą balsį galūnėje - prieš ji rašomas

apostrofas ir toks žodis pateikiam as kaip rašybos variantas skliaustuose,
apsistouninti, apsistoninti (apsistone’inti), -ina, -ino (hibr. iš ang. amer.
šnek. to stone, stoned (out)) nark, parūkius marihuanos būti apimtam
relaksyvios sustingimo būsenos
Rašybos variantas tik su lietuviška galūne taip pat pateikiam as antraš­
tin iu žodžiu su nuoroda į form ą pagal tartį, pvz.:
dealeris nark. žr. d y le r is
speedas nark. žr. sp y d a s
apsistoninti (apsistone’inti) nark. žr. a p s is t o u n in t i
Rusų kilm ės žargonizm uose kartais tariam as suužpakalėjęs priešaki­
nės eilės ilgasis ar pusilgis balsis [i], ku ris artim as rusų kalbos b alsiu i [ы].
Yra žodžių, ku rie tariam i būtent tik su šiuo balsiu, tada po šio žodžio
laužtiniuose skliaustuose pateikiam a tartis:
baryga [baraga] (rus. kai. krim . si. барыга ‘spekuliantas, perpardavinė­
tojas’) prekeiva narkotikais
kryta [krata] (plg. rus. kai. si. кры тка, крытая) tardymo izoliatorius-
kalėjimas
Jeigu toks žodis vartosenoje tu ri tarties variantą su [y] ar [i], toks tarties
variantas yra pateikiam as po p agrin d in io nevartojant lau žtin ių skliaustų:
šyrkė [šbirkėk šyrkė, šįrkė (rus. nark. si. ширка) nark. namudinis opi­
jaus ekstraktas iš džiovintų aguonų galvučių lukštų irjų dalių
mastyrkė Imastbirkėl, mastyrkė (rus. kai. si. мастырка) kai. tyčinis
kūno susižalojimas
S u d u rtin iai ir sudėtiniai lie tu vių kalbos skaitvardžiai žargoninėje k a l­
boje yra gana sistem ingai kontrakcijos būdu trum pinam i, sutraukiam i:
penkiasdešim t > penkiasdešim t > penkešim,
penkiasdešim t, penkešim > penkiasdešimt, penkešim > pešimy
penkiasdešim t, pešim > penkiasdešimt, pesim > pem.
Taip pat gali susidaryti form a su balsių sandūra (hiatu): penkiasde­
šim t, penkešim > peešim [pę-e-šim].
D ėl nevienodų ir keleriopų sutraukim o (kontrakcijos), tru m pinim o
būdų yra atsiradę nem ažai variantiškų trum pųjų skaitvardžių formų:
 22

dvidešim t (dial., šnek. dvidešim s, dvidešim*): dvyšim, dvišim, dvym,

dvim; retesnės formos: dvyšims, dvyešim [dvy-e-šim], dvyešims [dvy-
e-šims] (dvidešim t vienas: dvyšim viens (vienas), dvišim viens (vienas),
dvym viens (vienas), dvim viens (vienas); retesnės formos: dvyšims viens
(vienas), dvyešim viens (vienas), dvyešims viens (vienas)),
trisdešim t (dial., šnek. trisdešim s, trisdešim ): tryšim, trym, trim; ret. try-
šims, tryešim [try-e-šim], tryešims [try-e-šims] (trisdešim t du: tryšim
du, trym du, trim du; ret. tryšims du, tryešim du, tryešims du),
keturiasdešim t (dial., šnek. keturiasdešim s, keturiadešim ): kešim, kem;
ret. kešims, keešim [ke-e-šim] (keturiasdešim t trys: keešim trys, kešim
trys, kem trys; ret. kešims trys, keešims trys),
penkiasdešim t (dial., šnek. penkiasdešim s, penkiasdešim ): penkešim, pe-
šim, pem; ret. pešims, penkešims, peešim [pe-e-šim],
šešiasdešim t (dial., šnek. šešiasdešims, šešiasdešim): šešim, šem; ret. še-
šims, šeešim [še-e-šim],
septyniasdešim t (dial., šnek. septyniasdešim s, septyniasdešim ): septyne-
šim, septyšim, septym; ret. septynešims, septyšims,
aštuoniasdešim t (dial., šnek. aštuoniasdešim s, aštuoniasdešim): aštuone-
šim, aštuošim, aštuom; ret. aštuonešims, aštuošims,
devyniasdešim t (dial., šnek. devyniasdešim s, devyniasdešim ): devyne-
šim, devyšim, devym; ret. devynešims, devyšims.
G a li būti tru m pinam i ir skolin iai, žargonybė pidisas ‘penkiasdešim t;
penkiasdešim tinė>yra trum pinys iš: pidisokas (pidesokas, pedisokas, pe-
desokas) ‘penkiasdešim t; penkiasdešim tine, pedesiatkė (pidisiatkė, pedi-
siatka, pedesiatka), plg. rus. šnek. пятьдесятка, пятидесятка.
K u r reikia, priebalsio m inkštum as antraštiniuose žodžiuose (ppr. rusų
kalbos) žym im as apostrofu ir laužtiniuose skliaustuose pateikiam a tartis:
voĮnas, volnas [voTnas], -a (rus. вольны й ‘laisvas') kai. iš laisvės (ppr.
apie maistą)

* Tarminės ar nenorminės šnekamosios kalbos formos, dar plg. skaitvardžių formų duomenis
teritorinių dialektų žodynuose: Vidugiris A. Zietelos šnektos žodynas, Vilnius: M Ė LI, 1998;
Vilutytė A. Kaltanėnų šnektos žodynas, Vilnius: LKI, 2008; Švambrytė J. [et ai.] Zanavykų šnektos
žodynas, A - K , 1 1., Vilnius: M Ė LI, 2009; Grumadienė L. [et ai.] Dieveniškių šnektos žodynas, A - M ,
1 1., Vilnius: LKI, 2005.
23

zavįsnut [zavįsnut’] (rus. nark. si. зависать, зависнуть) nark. ret. būti
relaksyvios būsenos; prarasti sąmonę po dozės susileidimo
K irč io vieta žym im a brūkšneliu po kirčiuojam o skiemens balse (bal­
sėmis) (pvz.: mastiūcha, valčiokas), kirčiuojam am skiem eniui p rik la u ­
santys sonantai 1, r, m, n taip pat pabraukiam i (pvz.: vargąnčikas, pa-
sitorčinti, besprididščikas, džointas). K irčia vim o variantai pateikiam i
vienas po kito, pirm iau pateikiant dažnesnį (pvz.: anąša, anaša).
Jei tam tik r i lin k sn ia i (ppr. vienaskaitos k ilm in in k a s ar daugiskaitos
vardininkas) skiriasi nuo vienaskaitos vard in in k o k irč io vieta, tokios
form os žodyne nurodom os, pvz.:
chamas (dgs. V. chamai) kišen. vyras, jaunuolis
Yra k eli atvejai, kada sukirčiuojam i ne tik an traštin iai žodžiai, bet ir
žod žiai pavyzdžiuose dėl netipiško, sp ecifin io jų kirčiav im o (pagal rusų
kalbos m odelį):
vierchą, verchą (rus. krim . si. верха, верхи) kišen. išorinė striukės, švar­
ko kišenė: K a i jis neturėjo išeities, tai mačiau, važinėjo, bet jis tik pa
vierchą, iš chamų. Bet taip, kad jis iš durkės atsipirktų, tai taip nebuvo
niekada gyvenim e. ♦ eiti (landžioti, nardyti) pa vierchą (vierchąm),
per vierchas (vert. iš rus. krim . si. ходить по верхам) vogti tik iš išo­
rinių striukėsy švarko kišenių (nevogti iš rankinukų ir striukių, švarkų
vidinių kišenių): Per vierchas eina. // Yra tokia rūšis, ku rie landžioja
tik po kišenes, pa vierchą, į durkes nelenda. // Landžioja tik pa vierchą.
D au g isk aitin iai daiktavardžiai prieš leksinę reikšm ę pažym im i san­
trum pa dgs.:
sonikai (rus. nark. si. сонники) dgs. nark. migdomieji vaistai
lomkės dgs. nark. abstinencijos sindromo metu patiriami negalavimai
M oteriškos gim inės form a, jeigu ji padarom a iš tos pačios šaknies, pa­
teikiam a paprastu šriftu po kablelio ir brūkšnelio:
džefistas, -ė (skaityk: džefistas, džefistė)
pamoinas, -a (skaityk: pam oinas, pam oina)
V eiksm ažodžių antraštiniu žodžiu eina bendratis, po jos pateikiam os
pagrindinės form os (esamojo laik o 3 asmuo ir būtojo k a rtin io laik o 3
asmuo), nurodant tik galūnes:
 24

laužti, -ia, -ė
palakstyti, -o, -ė
apsikąlti, -a, -ė
Jei k u ri nors form a tu ri pakitusią šaknį (pakitęs šaknies balsis ar pan.),
tai ji pateikiam a visa:
apsipūsti, apsipučia, apsipūtė
pripirkti, priperka, -o
Jei po šaknies atsiranda koks nors form antas ar pan., tai jis prirašom as
kartu su galūne:
sušauti, -na, sušovė
Priesag in iai veiksm ažodžiai pateikiam i taip:
džiumbrėti, -ja, -jo
būchalinti, -ina, -ino
ožiauti, -iauja, -iavo
apsikaifuoti, -uoja, -avo
pamakliuoti, -iuoja, -iavo
tarmozyti, -ija, -ijo

Ž o d ž ių kilmės c h a r a k t e r i s t i k a

Jeigu antraštinio žodžio kilm ė aiški, tai skliaustuose pateikiam as žodžio

atitikm uo ta kalba, iš ku rios tas žodis yra patekęs į lie tu vių kalbą:
šmonas (rus. kai. krim . si. ш мон) kai. krim . krata, apieškojimas
amfas (ang. nark. si. am p (sutr. iš: am phetam ine), plg. lenk. nark. si.
amfa, rus. nark. si. амфа, амф) nark, amfetaminas
Ž odžių kilm ė nurodyta iš žodynų, ku rie pateikiam i le ksikog rafin ių
šaltin ių sąraše žodyno gale. Sutrum pinim as plg. vartojam as n o rin t n u ro ­
d y ti kelis variantus nei vienam neteikiant pirm enybės, taip pat kai kilm ė
nėra aiški:
25

prikabinti, -ina, -ino (plg. rus. šnek. вешать m ėginti ap kaltin ti padarius
n u sikaltim ą) krim . priteisti pagal straipsnį baudžiamojoje byloje
palavynkė (plg. rus. половинка puselė’) kai. pusė laisvės atėmimo baus­
mės laiko
kanopos dgs. 1. (plg. rus. kai. si. копы та ‘kojos’) kai. atnešantysis siunti­
nį raštelį ar pan. (iš laisvės per vachtą ar pačiuose pataisos namuose ir
pan.), dar žr. a rk ly s 2, k o jo s: Kanopos zonoj daro juodą navarą. 2.
(plg. rus. nark. si. конопа ‘m arihuana’, rus. копы то ‘kanopa’) kai. ret.
žr. p o rtu g a la s : V iln ie čiu s vadina kanopom is, nes V iln iu j yra daug
narkom anų, jie v isi tip o rūko žoles (kanapes), tai nuo tos kanapės taip
ir vadina - kanopos.
Po žodžių su nelietuviška šaknim i, bet su lietuviška priesaga (pvz.,
(prisimūtinti, kolintis), -uotis (kentuotis), -imas(is) (bombini-
-inti(s)
mas, dūrintasis), -in is (rabočkinis) nurodom a, kad antraštinis žodis yra
hibridas (hibr.):
pychinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. пыхать) nark, rūkyti narkotikus
(ppr. marihuaną)
rabočkinis (hibr. žr. rabočkė) kai. dirbantysis gamybinėje (darbo) zonoje
V ertalai ir sem antizm ai žym im i santrum pom is vert. ir sem.:
prisiūti, prisiuva, prisiuvo (sem. iš rus. prast, приш ить) krim . melagin­
gai apkaltinti, primesti
užpurtyti, -o, -ė (sem. iš rus. nark. si. трухануть, тряхануть) nark. ap­
imti drebuliui, patekus nešvarumams į kraują (švirkščiantis narkotikus)
ar susišvirkštus nešvaraus tirpalo
užversti, -čia, -tė (sem. iš rus. krim . kai. si. завалить) krim . kai. užmušti,
nužudyti
srokas ♦ tempti (traukti, stumti) sroką (vert. iš rus. kai. si. тян уть
(волочь, мотать) срок) atlikti laisvės atėmimo bausmę
Jeigu nėra aiški h ib rid o priešdėlio kilm ė - ar priešdėlis išverstas, ar
ne - yra papildom ai nurodom a santrum pom is „dar žr.“ į n epriešdėlinį
žodį:
apsiniūchinti, apsiniuchinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. обню ­
хаться, dar žr. n iū ch in ti)
 26

Jeigu žodis vartojam as ku ria nors m orfologiškai neadaptuota form a,

tada nurodant kilm ę pateikiam as tos form os m orfologinis apibūdinim as:
priot (rus. nark. si. прёт: esam. L, vns. 3 a. (bendratis: peret', rus. nark. si.
переть)) nark. prasidėti narkotinei euforijai, teikti narkotinę euforiją,
svaiginti
Jei veiksm ažodis galėjo būti kilęs ir iš eigos, ir iš įvykio veikslo rusų k al­
bos veiksm ažodžio, tai tos abi form os nurodant kilm ę ir pateikiam os (pvz.,
eigos veikslo - выкупать ‘išpirkti', įvykio veikslo - вы купить ‘išpirkti'):
išpirkti, išperka, -o (sem. iš rus. krim . kai. si. вы купать, вы купить)
krim . kai. demaskuoti, susekti; suprasti, pastebėti
Jei aiškinant leksinę reikšm ę žodis išskirtas juodesnių šriftu, tai tas žo­
dis yra antraštinis, jį galim a rasti žodyne, pvz.:
būchinimas (hibr. žr. bū ch in ti 2) kai. labai stiprios juodosios arbatos (če-
fyro (rečiau stiprios kavos)) gėrimas siunčiant puoduką ratu ir nuge­
riant po vieną ar du gurkšnius: Sekm adienį bus būchinim as ir subaza-
rin si su bachūriukais.
Toks pateikim as nurodo, kad žodis čefyras žodyne yra pateiktas kaip
antraštinis.
Taip pat žodis gali bū ti pajuodintas nurodant kilm ės nuorodoje, k u ri
yra skliaustuose, pvz., šiuo atveju nurodom a, kad žo d į blatnam (žr.
blatnas) galim a irg i rasti kaip antraštinį:
blatavoti, -oja, -ojo (rus. krim . si. блатовать ‘elgtis kaip priklausančiam
k rim in a lin ia m pasauliui, bū ti blatnam') gudrauti; vaizduoti įtakingą

Ž odžio r e ik š m ių a i š k i n i m a s ir vart oseno s pa vyz dž ia i

Ž odžių leksinės reikšm ės pateikiam os pasviruoju šriftu; jeigu žodis tu ri

kelias reikšmes, jos yra num eruojam os skaitm enim is. Reikšm ių atspal­
v ia i ir tik slin im a i pateikiam i po kabliataškio ar skliaustuose. K u r būtina,
27

po antraštinio žodžio rašomos santrum pos, nurodančios vartojim o sritį

(nark., kai. ir pan.) ar s tilis tin į apibūdinim ą (juok., iron., niek., euf. ir
kt.), vartosenos paplitim ą (psn., ret.); išsam iau žr. skyriuje „S u tru m p in i­
m ai ir sim b o lia i“.
Po leksinės reikšmės pateikiam a iliu stracin ių sakinių, vieną nuo kito
atskiriant dviem pasviraisiais brūkšneliais Taupant vietą pavyzdžiai
kartais trum pinam i (kai reikšm ei ir vartojim ui iliu stru oti tai neturi įta­
kos) - pateikiam as tik fragmentas. Jei trum pinant kas nors praleista sakinio
viduje, vartojamas ženklas „[...]“. Tiek sakytinė inform antų kalba, iššifru o­
ta iš įrašų diktofonu, tiek rašytinė internetinių forum ų kalba pavyzdžiuose
palikta autentiška, netaisyta, neredaguota. Pataisyta tik vienu atveju - jei
tai akivaizdus rašančiojo apsirikim as, raidžių sumaišymas ir pan.
Jeigu an traštinio žodžio leksinės reikšm ės aiškinim as yra nukeltas prie
p a g rin d in io (dažnesnio, reguliaresnio ir pan.), su nuoroda po santrum ­
pos „žr.“ pateikiam as tas žodis retintu šriftu:
rielka nark. žr. r ie lk ė
išlomyti, -ija, -ijo kai. žr. iš lo m in t i
Po n u orod in io žodžio gali būti pridėtas skaitm uo be taško, ku ris rodo,
kokia reikšm e reikia tą žod į suprasti ar susieti, pvz.:
urkagąnas (rus. kai. krim . si. уркаган) kai. krim . psn. žr. u rk a 1 (vadi­
nasi, žodžio urkaganas reikšm ė yra kaip pirm oji žodžio urka reikšmė);
obščiąkas 1. krim . kai. žr. a b š č ia k a s 1,2 2. kai. žr. a b š č ia k a s 4 (va­
dinasi, žodžio obščiakas pirm oji reikšm ė yra kaip pirm oji ir antroji
žodžio abščiakas reikšm ė, o antroji žodžio obščiakas reikšm ė yra nu­
rodyta kaip ketvirtoji prie žodžio abščiakas);
kanopos kai. atnešantysis siuntinį, raštelį, perdavimą ar pan. (iš laisvės
per vachtą ar pačiuose pataisos namuose ir pan.)}dar žr. a r k ly s 2 (va­
dinasi, žodis kanopos yra susijęs su antrąja žodžio arklys reikšme).
Ž o d žiai su m ažybinėm is priesagom is (-elis, -ėlis, -(i)ukas, -utis, -ytė ir
pan.) pateikiam i pa g rin d in io žodžio straipsnyje po pavyzdžių, atskiriant
dem inutyvus vienu vertik aliu brūkšniu „|“ ir santrum pa „d e m “:
hąšas nark. hašišas: visas fintas yra tas kad stipresni n arkotikai yra geriau
uz sexa :) kad ir to paties haso gera doze sutrauk, tai y panas nelabai ir
 28

akys kryps :) bet yra ir šalutinis poveikis | dem. hašiukas: barmenas is

po stalo anglei šiuži ir man susuko hashiuko
Jei sangrąžinio veiksm ažodžio leksinė reikšm ė sutampa su nesangrą-
ž in io (tesiskiria tik gram atine reikšm e, žym inčia sau pačiam taikom ą
veiksm ą, veiksm o k ry p tį į patį veikėją), toks žodis antraštiniu nepatei­
kiam as, o yra prie nesangrąžinės form os po pavyzdžiais, atskiriant jį
dviem v ertikaliais brūkšniais „||“ ir santrum pa „san g“:
sukalti, -a, -ė nark. sušvirkšti, dar žr. s u š a u ti: D u kubus turėjau, su­
kaliau sau, kad nepistų niekas proto. || sang, susikalti: Balto susikalė.
Jei sangrąžinio žodžio reikšm ė skiriasi, ji pateikiam a po sangrąžinio
žodžio:
išlominti, -ina, -ino kai. sumušant, engiant, sudarant nepakenčiamas
sąlygas ar tik grasinant priversti išeiti, išvaryti iš kameros: Išlom ino iš
chatos. // Tą gaidį dubasinom , kol iš kam eros išlom inom . // G aidžius,
ožius vis tiek išlom ins. || sang, išsilominti veržtis iš kameros, daužyti
į kameros duris ir prašytis, kad perkeltų į kitų kamerų: Jis gaidyne, iš
kam eros išsilom in o - gaidyne jau, pizdą!

I n t e r n e t i n ė ( el ektr on in io d is k u r s o ) r a šyb a ir skyryba

ŽODYNO PAVYZDŽIUOSE*

Im ant pavyzdžius iš internetinės vartosenos (elektroninio diskurso:

in tern etin ių forum ų ir interaktyvių in te rn e tin ių pokalbių tekstinėm is
žinutėm is kanalų (čiatų) ir pan.), kaip jau m inėta, rašyba ir kalba pa­
lik ta autentiška, netaisyta. Pataisyta tik tada, jei tai akivaizdus rašan­
čiojo apsirikim as, raid žių sum aišym as ir pan. Internetinių forum ų (taip
pat tin klaraščių, kom entarų ir kt.) rašyba labai įvairuoja: vartojam i ir

* Internetinės rašybos ir skyrybos ypatybių aprašas paimtas iš Lietuvių kalbos žargono ir

nenorminės leksikos žodyno.
29

įp ra stin ia i lie tu v išk i rašmenys, bet tekstas neretai rašomas be d ia k riti­

n ių ženklų („šveplai“ ), nevartojam os didžiosios raidės sakin io pradžioje,
rašom a pagal ta rtį ir kt. Šiai kalbos atm ainai (ypač čiatų kalbai) su saky­
tinės ir rašytinės kalbos bruožais dar būdingas spontaniškum as, p a d ri­
kas dėstymas, pertarai, p a tikslin im ai, kalbos ekonom ija, em ogram os ir
pan. Bendraujant raštu internete sin ch ron in iais ir nesin ch ron in iais k o ­
m unikacijos būdais (forum uose, „Skype“ ir pan.), sukurtą tekstą galim a
redaguoti, bet pastebėta, kad tekstas dažniausiai netaisomas. K artais tai
tiesiogiai susiję su neraštingum u, taisyklių neišm anym u (pvz.: siaubinga
bardakiska im one kūrei reike audito // pats as db. esu isidejes tas gumas
i prieki,bet m an efektas tik tas kad ketesne sektiek pasidarė ir nenusilei­
džia zem in taip sm arkiai jaigu p a vizd ziu i nuo bardiuro nušoki v ary kliu
nesitrenksi i žeme // <Seeker> blet taij ryt daxuja paskaijtu ;/ <Seeker>
sudaz <Burundukass> nu nekas) ar tingėjim u persijungti klaviatūrą į lie ­
tuvių kalbą, program inės įrangos ypatybėm is (pvz.: aisq kad turėtu būti
worpadas, bet nx tos lietuviškos raides m an ju nereik.). K artais galim a
pastebėti, kad rašantysis sistem ingai laik o si savitų rašybos „p rin cip ų “
(tai gali b ū ti ir vien kartin ė stilizacija, paikiojim as, ta rm in io (ar rusiško
ir pan.) akcento im itavim as ir kt.), pvz.: m iargos kaip m iargos vysokiu
yra a biat Lie try tis tooki kalian d oriu išleido ku r tos krepsininykes su nu­
sm auktais trauzais stovi visiskas atpadas. // mums pracyngom stervom
taip atsitikt negali // uzhknyso sava kaim e gaidosus tw arkyt, palaukyt
sookos atvarau rugseja pyrm a i kow no // katšiukas tik meu. Rašanty­
sis gali nuosekliai la ik y tis savitų skyrybos p rin cip ų - tarpus sistem iš­
kai p a lik ti tik prieš kablelį: tikras žąsino snukis ,ir akys apm yzes,žm ona
laukia kada vaikam s pam persu n u pirksi ,o jis alfonsas fotke sugalvojo
id e t i,tvarius tikras. A rba nuosekliai nededa tarpų po skyrybos ženklų:
ar jum s,ponickos,girdėtas toks dalykas,kaip priesvestuvine depresija? //
Pu čiu labai dažnai ir m an nėra jo k io skirtum o del valgym o,o apsivem usi
buvau tik karta,bet tai buvo ne todėl,kad buvau valgius ar nevalgius,o
todėl,kad buvo xim ke. // tiem s kas garbina pūtim a,galiu pasakyt h u in ia
visas shitas reikalas,nepadeda...,aisq gerai yra experim entuoti,žiūrėkit
man neuzsizhaiskit..,bo lietuvishka xim ke huine blet paskutine,sudrasko
 30

žm ogų kaip byby žin o ka. G a li būti nuosekliai paliekam i tarpai iš abiejų
skyrybos ženklų pusių: per 2 metus su rin k a i galvos sutrenkim u 4 ar 5 ,
kiek žinau uz 3 galvos sutrenkim us i arm uha n e im a , bet geriau daugiau
pasidaryk , bus ramesne galva , aišku , tam išleisi bisk i babezu H kaip
kokia nekalta m ergaitė : ir n orisi p a s ib irb in ti, ir mamytė neleidžia // jei
patys leidžiate darbdaviam s jus „ fa k in ti „ , bijot iš s iž io ti, tai jie taip ir
m o k a , kaip priklau so n e v y k ė liu i. // M a n buvo perdaug ž m o n ių , masov-
ke visiška . V y ra i nepatiko , vien v o k ie č ia i.
Būdingiausi elektroninio diskurso rašybos ir skyrybos požym iai yra šie:
1) D ažnai rašom a fonetiškai (nem orfologiškai), taip, kaip tariam a
(„kalbėjim as rašant“ ), nors tai gali bū ti elem entarus neraštingum as ar
atsainum as, bendravim o fam iliarum as, pvz.: ku r yra ta gyslele to ispo-
pulerejim o ka rejke daryt kad prasim ustum i siek tiek platesnius van­
denis? tu riu omenyja ne kom ercija o paprasciause undegroundo ku ltū ra
[ispopulerejim o = išpopuliarėjim o, rejke = reikia, omenyja = omenyje,
paprasciause = paprasčiausią] // seip reikia pažem int ir ratus kietus su­
dėt, o mataras tai ir be tuningo gerai tempe [seip = šiaip, tempe = tempia]
// p istu lia tai toks daigtas, k u ri issitraukus jau nepakvailiosi. Jei jau issi-
trau kiai tai - sauk. [daigtas = daiktas, issitrau kiai = išsitraukei] // vaikys­
tei gupius la ik ia u [vaikystei = vaikystėj].
K artais net tame pačiam e fragm ente rašantysis rašo lyg ir bandydam as
rašyti pagal bendrinės kalbos norm as ir greta v isai nenorm iškai, pvz.: at­
rodo labai grąžei, o del važiavim o tai nzn [grąžei = gražiai, B E T greta ra­
šoma ir su „ia“: važiavim o] // Sunkiausi freezai kaip panche ar airchairs
reikalauja daugiau jėgos nei zh in ių , k ai ku rie zhm onės to nezhino. [jėgos,
zh in ių su „ė“ ir „ų“, B E T greta „ž“ rašoma kaip „zh “: nezhino, zhmonės]
H Kas liečia pačius pedalus reikia labai sm arkiai ziuret kaip jie dera su
ampu. G a li būti ir geras pedalas ir geras ampas, bet kartu skam bėti ziau-
rei shudinai [ziaurei = žiauriai, B E T greta rašoma ir su „ ia i“: sm arkiai].
Dažnas dalykas yra rašyti priebalsius žym int asim iliaciją, pažeidžiant
m orfolog in į rašybos principą: tie atsidarė m ašinos bagažinę išsitraukė
lauštuvą, kelis kartus galvon užvaževo [lauštuvą = laužtuvą] // kaska iš­
vis neitema pastoviai kalba,kad nors kaska idom aus pasakytu, [kaska =
31

kažką]. Sakytinės kalbos sraute greta esantys vien odi ar panašūs garsai
suliejam i arba praleidžiam i (degeminacija, elizija ir pan.) tam tikrose
pozicijose, visa tai neretai perkeliam a ir į elektron in į diskursą (pagal
„kalbėjim o rašant“ principą). Sam plaikų ,,-šs-“, ,,-šž-“ ir pan. tariam as
tik antrasis priebalsis, tad:
a) „išs“ užrašom a pagal ta rtį kaip „is“: prie manes nelabai ir lenda tie
k on trolie riai kurie mane pažysta nes isiu n tin eti buna kuo toliau [isiunti-
neti = išsiuntinėti];
b) „išsi“ kaip „ is i“: C ioperistai nestum kit ant b ritvistu kad lakstom
greitai,patys isib la iv y k it [isiblaivykit = išsiblaivykit] // tuningas yra isi-
pisiniejim as pries kitus ir kai tokie isip isin ietojai sueina i krūva, jau gau­
nasi isipisinejim as tarp savu, nu kaip pyderai, ania? [isipisiniejim as =
išsipisinėjim as] // buna savo vietoj neisipisineja kaip k iti [neisipisineja =
neišsipisinėja].
Gem inatos (dviejų vienodų priebalsių junginio) atveju įprasta praleisti
vieną priebalsį: as tu riu pusesere jei tada buvo 22 m etai [pusesere = pus­
seserę] // reikėjo dura issitraukt isaudyt abu tuos, ir nuvažiuot ram iai
ryte butu radę, o as jau v ln bučiau sėdėjas [isaudyt = iššaudyt].
D ažnai pasitaiko ir savitos „neklaidos“ yra „ia“, ,,(i)ai“ ar dvibalsių „e i“,
„a i“, „ u i“ rašyba pagal ta rtį ar su jotu. Tokia rašyba gali bū ti siejama su
m ob ilių jų telefonų klaviatūra ir SMS rašym o įpročiais: telefono klaviatū ­
ra rašant raidę „ i“ reikia klavišą „4 g h i“ paspausti 3 kartus, o rašant raidę
„j“ - klavišą „5 jk l“ reikia paspausti tik 1 kartą:
a) „e i“ rašom a kaip „ej“: grejchiau gryshk [grejchiau = greičiau] // nuo
kada Š iauliai tapo kajmu? jej pats ish K alabybiskiu taj nieks nekaltas [jej
= jei] // achujenaj kejte dalis [kejte = keitė];
b) „iau“ kaip „eu“: m oterys yra zheurus dalykas [zheurus = žiaurus] //
tai aišku, gereu honda sivic, kelnes kliosines rura i prieki, dažyti plaukai
[gereu = geriau];
c) „ ia i“ kaip „e i“ ar „ej“: Seip buvo tema apie lietuviška video [seip =
šiaip] Hgreiciausei reikes keist kalades vėl ir statyt kitos firm os [greiciau-
sei = greičiausiai] // galit norm alei patvarkyt [norm alei = norm aliai] //
sejp tai m anau kad netu ri itakos [sejp = šiaip];
 32

d) „a i“ kaip „aj“: dw izoka su karobke tikraj butu galim a rast [tikraj =

tikrai] // ku r jaunim s ritas...abaldet... ajk da su barbem žaist vaik eli [ajk =
a ik (e ik ’)] // tai visiskaj nuo n u lio surinktas aparatas [visiskaj = visiškai]
// hondos w a rik lia i skaitosi ilgaj lajkantys, bet wa apie bm w ta irg i galiu
pasakyti, manau netgi kad bm w variakaj tu ri tendensija ilg iau lajkyti nej
japonkiu [ilgaj = ilgai, variakaj = variakai (‘v a rik lia i’), lajkyti = laikyti];
e) „ia“ kaip „e“:kai jau jausi kad tu ri shioke toke klausa tada jau po bish-
ky gali galwot [shioke toke = šiokią tokią] // O kuo dviratines „apteshkes“
v aizdeli gadina? [apteshkes = abtiažkės];
f) „ ia i“ kaip „ia j“: k eli drawgeliaj turėjo [drawgeliaj = draugeliai] // rei­
kėtų ryškaus „pjovim o“ su synthais arba daugiau m elodingum o, ir siajp
be to breakdow no reiketu ko nors b isk i aštresnio ant viršaus, nes tajp tai
bisk i liū d n o ka i skamba [siajp = šiaip];
g) „ u i“ kaip „u j“: draguj jeigu dragint tai toyota supra naujausia ten 5
generation [draguj = dragui].
Rašybos re iškin ių įvairavim as net tame pačiam e sakinyje ar fragm en­
te nurodo gana ryškią elektron in io diskurso ypatybę - atsainum ą, ne­
rūpestingum ą rašybos dalykam s, nes situacijos dažniausiai dialoginės,
galim a paklausti ir pa tik slin ti, jei kyla dviprasm ybių ir pan.: kartu pa­
la ik y t kom anda tai visu pirm a n ep risip irkt alaus picų ir apsivafliavus
ziuret k rep šin i o išm okt dajnos žodžius ir visiem s dajnuot dajnas [-ai-:
palaikyt, B E T -aj-: dajnuot dajnas] // V is i zeurei kru ti, nu kas dar žiau­
riau apvaflins mentus? [-iau-: žiauriau, B E T -eu-: zeurei]. Sakytinėje ne-
norm inėje kalboje įprastas dalykas tru m p in ti k irčiu otu s ir nekirčiuotus
ilguosius balsius, šis požym is ryškus ir elektron in io diskurso rašyboje:
jei tau chopperei kaip H D tai tu nepik bet nusisnekejei, gereu nerasik to ­
k iu nesąm onių nes taip tik ra i n ė ra , g a m iklin ei H arley D avidson gali but
cruiserei arba k e ljo n in e i. [nepik = nepyk, nerasik = nerašyk, ga m iklin ei
= gam ykliniai] // gal kas žino kaip nuim t galine stoikes apsivke? [apsivke
= abšyvkę]. Paplitęs ir atvirkščias dalykas - k irčiu o tų trum pųjų lig in i­
mas, tad šių požym ių yra ir internetinėje rašyboje: viena vectra 92 kitas
91 astra. abi surudyjusios [surudyjusios = surūdijusios] // <d-MoN> gana
m yrkint, m arsh dyrbt [m yrkint = m irk in t, dyrbt = dirbt] // Skam binti
33

nem okam ai, kaip tik ria u sia i žinote, yra nusikaltym as. Bet dažnai noras
skam binti nem okam ai viršyja baim ę b ū ti pagautu, [nusikaltym as = n u si­
kaltim as, viršyja = viršija]. Yra atvejų, kai konkrečios žargonybės (pagal
žargoninę norm ą) netariam os trum pinant ilg ąjį „y“ ik i pu silgio ar tru m ­
pojo „ i“, bet elektroniniam e diskurse pasitaiko, kad ilg o ji „y“ užrašom a
kaip „ i“, pvz.: M es nepretendavom i jokias prizines vietas, bet labai abida,
k ai viskas skaičiuojam a neteisingai [abida = abyda] // kaip zajabis bus.,
ten puse m ano draugų [zajabis = zajabys] // updeitinam a regu liariai, kai
tik isheina relizai. [relizas = relyzas]. „N eklaida“ yra ir „ch “ rašyba kaip
„h “: visiem s psihodelikos fanam s [psihodelikos = psichodelikos] // k lu ­
bas A H U JIE N A ispudi paliko [A H U JIE N A = A C H U JIE N Ą ] // paklausk
norm aliu m eistru o jaigu dar netikėsi nuvaryk pas h altu rciku s paim s
ko k i 40lt [halturcikus = chalturčikus]. Pagal ta rtį (fonetiškai) kartais yra
užrašom as junginys „ts“ kaip ,,-c“: apsauga kazka piso, nes buvo g irti ir
apsipute, bet ar ne рас b ū n i visada ik i apsisikim o trukęs? [рас = pats] //
užknisa tokie įstatym ai, m ano bl turtą niokoja/vagia, tai as tu riu teise
issitraukt dura ir nušaut ta ozkuti. ar ne? ar kita zanda acukt? [acukt =
atsukt] // kada to v ien in telio gabalo lau k i visa n akti ir gali atarvaca [atar-
vaca = atarvatsa (plg. rus. si. оторваться)] Hpatsanai pykstates del nieko,
kažkas pasako nesąmone, o jus varot vienas ant k ito [patsanai = pacanai]
// A s nepuciu ik i p iln o acijungim o, as pučiu ik i užsim irsim o [acijungim o
= atsijungim o].
2) Standartiška nevartoti n osin ių raid žių „ą, ę, į, ų“, balsių „ė“, „u :
m ano tėvas furistas, nusipirkęs denver dvd apie 8 m enesiai // pazhiurekit
naujausia irasha ish konco. Pasitaiko, kad nosinė „ į“ užrašom a alogra-
fu „y“: pirm a karta bandai ysilausti y saita // im i testery, nusistataj kad
m atuotu A M P E R U S // teko y lig on in e gim dančia m oterishke nuwezht.
Balsių ilgum as kartais bandom as perteikti sudvigubinant balsius (lyg
pagal anglų kalbos m odelį: cool, k ū l (oo = ū)): kas gere, kas poote, kas
alų pyzdino, o kas sheip tusinosi [poote = pūtė] // su u ral kaleske, jis ten
be konkurencijos 1 vietas skynė, sake mieste nuo jo u ralo su kaleske be
sansoo pabėgti [sansoo = šansų] // v isai qrootai gavosi [qrootai = krutai]
// Z h in an t M r.E o n ir Cage rasite chia hum oro ir parnoochos m ishinuka.
 34

Taip pat battle tip o rhym oo yra, vienu zhodzhiu - iv a iru [parnoochos =
parnūchos] // Pen ktadien ii perskaichiau, kad A m erikoj, kokioj tai vals­
tijoj nuo vezhio m irštantis bachooras prisiteisė ish P h ilip M o ris 3 m ili­
jardus baksu uzh tai kad juu produkcijaa rooke [bachooras = bachūras,
juu = jų, produkcijaa = produkciją, rooke = rūkė]. Pagal anglų k. m odelį:
speed, spydas (ее = y)): <Apsineses> reijks d s l'u i routed pastateeti <Apsi-
neses> apsijim si ?;) <kristus> kada? <kristus> kox modemas? [pastateeti
= pastatyti].
3) H iato (dviejų balsių sandūros) atveju įprasta su lie ti vienodus ar pa­
našius balsius, n esilaik y ti m orfologinio principo: jei taip ir visuom ene
reguoja i m edicinos problemas, tai vyriausybei dar labiau p o fik ant tu
e ilių p o lik lin ik o se ir ligoninėse m irštančiu žm onių, [reguoja = reaguoja]
// gales patys kuoptis toletus [toletus = tualetus] // tin g iu i toleta v ilk tis
[toleta = tualetą] // N orėčiau m aždaug uz 330lt pasim t [pasimt = pasiim t]
// atejty planuoju issim t šonkauly [issim t = išsiim t].
4) Taip pat gana paplitusi elektron in io diskurso norm a yra rašyti „švep­
la i“, t. y. „š, č, ž“ rašyti be diakritikų: tekdavo nam ie is klausos a tsirin kt
m aždaug vienodo greičio gabalus // detaliau atkuria aukštus dažnius, yra
jautresnes, tačiau ju outputas yra mažesnis. K artais priebalsiai „š, č, ž“
užrašom i d v iraid žiais „sh, ch, zh “, pvz.: <uogiene> ish v ie tin io tin k lo
jungtis bando per 80 porta ipnatas ish karto redirektina i local proxy
<uogiene> ku ris savo ruoshtu eina per proxy.takas.lt [ish = iš, ruoshtu
= ruoštu] H ilg a i uzhtrunka [uzhtrunka = užtrunka]. N ors net tame pa­
čiam e fragm ente gali bū ti rašom a ir „šveplai“, ir dviraidžiais: dazhnai
buna, kad susideda m ergina su vaikin u , ku ris aish kiai siunčia signalus,
kad ja guldysis [-zh-, -sh-: dazhnai, aishkiai, B E T -c-: siunčia] // N e del
virshsvorio, o del nuo aptiazkiu ish virtu siu kiaushiu, kaip pas baleruna
pas mane kom pleksas [-sh-: ish virtu siu kiaushiu, B E T -z-: aptiazkiu (=
aptiažkių)] // reikėjo i seks shopa nubėgt ir n usipirkt g u m in i stoka [-sh-:
shopa (= šopą), B E T -s-: stoka (= štoką)].
5) Lietuviškuose žodžiuose vartojam os nelietuviškos grafem os „q, w,
x“: nu qrva vėpla tu // m etai tai nelabai svarbu aisq n etu ri but an io lika
metu skirtum as // qrva m atka kai рас nenuvažiuoju tai bb gaunas // N a
35

buvo lin x m a // book sawo wietoj ir nekelk chia berejkalingoo bangoo,

gangsteri tu // pinigais nesu taip apsalęs, kad galėčiau sawo bandym us
finansuot // <MZmo> kaip shiandiena sveikata? <turbo> xujovai m iego­
jau. N eretai tas pats autorius gali vartoti ir nevartoti „q, w, x“ rašm enis
net tame pačiam e sakinyje: ble jus geriaw pazhiurekit kas Latvijoj dedas...
krc čia lietuvoj bent retkarciajs pam irxiu, o tie latviaj m usu kajmynaj jo-
bani ble net nezhada m irkset... geraj kad stovėjo kitoj pusėj ir nezhiurejo
i mane o taj ash nx ant 13... ble kitiem s m irxiu , o tiek tik padėkoja [-x-:
pam irxiu, m irxiu , B E T -ks-: m irkset] // v a rik lis kas ish to bet bm w 2.5
netraukia kajp noretoosi nes mataras vistiek galingas kuro walgo daug,
na ish jo ishpausta m ahziau nej pas hondos w a rik liu s [-v-: v a rik lis, v is­
tiek, B E T -w-: walgo, w ariklius].
Rečiau, labiau kaip savotiškas stilius, bet irg i paplitęs dalykas rašyti
„w“ vietoj priebalsio „v“, dvibalsį ,,(i)au“ rašyti su grafem a „w“. Tokia ra­
šyba taip pat gali bū ti susijusi su m ob ilių jų telefonų klaviatūra ir SMS
rašym o įpročiais: telefono klaviatūra rašant raidę „v“ reikia klavišą „8
tuv“ paspausti 3 kartus, rašant raidę „u“ reikia klavišą „8 tuv“ paspausti 2
kartus, o rašant raidę „w“ - klavišą „9 w xyz“ reikia paspausti tik 1 kartą:
a) „v“ kaip „w “: pradedu tajp nerealiai zwengt kad net pamėlynuoju...
mergos irg i negali su silaik yti ir pradeda krykstaut kai mato pro šortų
kalashke isw irtu si w isa baxurelio pasididziaw im a // jau w isa girta kaip
kurwa;
b) „(i)aua kaip „aw “ ar „ew“: drawgelis paprašė kad uploadinchew ku r
nors // tu esi stooora kewle // bus gerewsia jum s reklam a // gerew patylet.
Grafem os „w, x“ gali būti išlaikom os pagal sko lin io iš dalies netranspo­
nuotą rašybą: Bet m an px tas konfortas [px plg. rus. vulg. по хуй] // uzia
kaip traktorius ir deze axuena [axuena plg. rus. vulg. охуенный] // kiek
forum us paskaitau, tiek naxui siuntinejasi chebra [naxui plg. rus. vulg.
на хуй] // m ergina norėtu pasexuoti su 25 v a ik in u [pasexuoti plg. ang.
sex] // praeis noras sw ingeriaut [swingeriaut plg. ang. to swing] // gyvena
sau ram iai relaxuoja, del nieko nesiparina [relaxuoja plg. ang. to relax].
6) K alba kartais stilizuojam a priebalsiu „z“ žodžių gale: achiuz uzh
supratim a ir ishgirdim a [achiuz = ačiū] // n o rit turėt m usu vyrishka
 36

pagarba - tada piskitez su m um iz atvirai, su abipusishku m alonum u ir

be falsho. Ir viskaz buz zajabis!!! [piskitez = piskitės, m um iz = m um is,
viskaz = viskas] // nu žodžiu as jau einu kelias valandikes pam iegoti, ik iz
visiem s [ikiz = iki] // <indrose> dingstu is eterio <floppy> taip ir m aniau
<indrose> ik iz <floppy> dw [ikiz = iki] // ok iz zu ik u čia i sakykit kas k o ­
k iu la ik u galite ir bandysim e organizuoti susitikim a [okiz = oki].
7) Ypač nepaisom a joto rašybos taisyklių: m entai su aplinkos apsauga
jiesko visokiausiu brakushu [jiesko = ieško] // gal kas norės, nes vistiek
jieskosim e žm onių [jieskosime = ieškosime] // Tai pashol von neofltopi-
nęs. Zakalebal, johaijdi. [johaijdi = jochaidi] // byrėjo pajemus tarp pirštu
[pajemus = paėmus]. // A s nebijeu susivartyt, galbūt issireijskiu taijp, kad
mane ne v isi supranta [issireijskiu = išsireiškiu, taijp = taip]. D ėl norm os
nebuvim o ir pagal „kalbėjim o rašant“ p rin cipą hiato atveju jotas gali būti
rašomas arba ne: nuo radijacijos tik 30 % apsaugo [radijacijos = rad iaci­
jos] H jau baigėsi axuelinim ai, kai siknos sw ilt pradėjo [axuelinim ai =
achujielinim ai].
8) T ik rin ia i žodžiai nerašom i didžiąja raide: nu m uzhikas ir afrikoj
m uzhikas // buvo p riko lu kai pacanai is V ilniaus su zaporožiečiu bego
i baltarusija ir nuo v ln ik i pat baltarusijos ju negalėjo pagaut // N u as
uz G in e viciu jus vertinat krepšininkus o ne ju tinkam um a P G p ozicija i
ku r ginevicius yra visa galva pranašesnis, ar matėt kada kaukena daranti
assistus daugiau nei 2.
9) Siekiant im itu o ti intonaciją, pabrėžiam ą tartį, rėkim ą, žodžio raidės
kartojam os ar rašom a vien didžiosiom is, pvz.: K aip elgtis kai paaiškėja,
kad 3 m etus tave D U C H IN O ? // Susitikau su laaaaaaaaaaaaaabai faina
panike // labai lengvai galim a sujungti į vieną yyyylgą laidą // <Gytis>
nu negali palau kti <Gytis> sakau sian vakare pašnekesiu <kristijonas>
G ytis, ire ash geriausiu atveju uzh poros dienu busiu <Gytis> D A B A R
N E D U O S IU N IE K O K IE K N A X U J G A L IM A K A R T O T I <kristijonas>
axujelint galim a.
10) N esilaikom a įp ra stin ių skyrybos taisyklių:
a) po sakin io galo skyrybos ženklo arba kablelio nepaliekam a tarpo:
tip o savo tam pidaru kabake susim atyt?del to kad bijai k itu r?i jusu ta
37

lizd ą uz pin igu s neičiau!!!m an px // K a i prasidėjo kulackovos dezes,poros

5.3,sankabos-tai,atrodo,teks litu s spalvotu p rin teriu daugint.O atro­
domas čia per m asina-tik žiguliukas. Paliekam i tarpai abipus skyrybos
ženklų taip tekstą tarsi grafiškai išretinant: jeigu naudoji to rre n t.lt, as ten
uplauderis tai greitu metu im esiu (šeštadieni). // F o rs a i, P a n k a i. K okia
ch u in ia !!! Hjei patys leidžiate darbdaviam s jus „ fa k in ti „ , bijot išsižio ti
, tai jie taip ir m o k a , kaip priklauso n e v y k ė liu i. // kokios ten renkasi to ­
kios ir drauges, gal ne drauges , o grupiokes , o greičiausiai sabutylnikes
e ilin io tušo;
b) nepaliekam as tarpas po skaitm ens prieš santrumpas: m ano proce­
so riu i nėr ko lygintis, nes Q u ad‘as naujas 4x3ghz kažkur, vaizduska re­
kom enduojam a 8600 512mb, o pas manea 256mb;
c) nevartojam a d id žio ji raidė pradedant sakinį: apie kokius diza in o
pokyčius nusipezat? dar neatsipachm ielinot po naujųjų, pas mane jokių
pokyčių nėra // bet jau pavadinim as pavadinim as... tik ro talento darbas...
Ir ku r jus, D elfi, randat tokių perestukinų?;
d) vietoje įp ra stin ių kablelių vartojam i daugtaškiai (gali bū ti ir iš dvie­
jų ar keturių, penkių taškų) ar tik tarpai: Taip pat galim a buvo kabin ­
tis ir del pertvarų... nes ju storis ne 8 com ai o 10... del to perm okėjom e
uz kvadratinius metrus.... bet kažkodėl nieks nesikreipe // 2m. nerealiu
fantazijų, zhole. gydom osios savybes... kaip tai nuostabu kaip tai cool...
...hom egrown as... tos apipustos naktys, panoram os, savas pasaulis // čia
vien m alaletkos sangokai visokie kuriem 12 m etu ir jie ku ria beprasmes
temas negi sunku tokiem apsiciu lpti ir u zsid ro cin ti nam ie bei negadin­
ti norm aliem lankytojam nuotaikos. Gana paplitęs daugtaškis iš dviejų
ar keturių, penkių taškų: Klausyk taip nieko gero nebus.. Pas tave ser­
vas stovi, bet kaip zh in ai vietine xebryte nelabai mėgsta uploadint.. //
N esu silaikiau ir apsirijau..juk esu apžora.. // kas ten per įs itik in im a i pas
juos? girtas bent butu, o čia apsiputes... K artais prieš ir po daugtaškio
nepaliekam a tarpų: ji pranese jog vėluoja m enkes...itarim ai p a sitv irtin o
ji laukėsi....žinom a is pradžių as apshalau H atsigauk m ergyt...ka p ris i­
d irb a i ta turi...pasip....niežtėjo // m an pasakė kiek ten reiks m okėt ir kiek
balu bus...gerai sakau...tai gal jus is karto ta golfą (tėvo buvo) pasiim kit
 38

ir as einu....nu ir pradėjau verkt. G a li bū ti po daugtaškio dar rašomas ir

kablelis: atėjo ir ta riba,kai pats pardavinėjau..,tada pusdavau nesveikai...
buvo P ILN A S menesis su ganja kiekviena diena..,ir rekordu buvo pvz.
per diena po 0.5-0.75 gr xim kes ir taip savaitgali shvenciau,vienas pats
su savim.;
e) vietoj ilgojo brū kšn io vartojam as brūkšnelis, neretai nepaliekam a
tarpų prieš ir po jo: dvi valandas neleisti v y ru i baigti-tai jau sadistiska
// atziurejau i lubas,kol man ta vaikeli tverei net suplukes-aciu ir viso
gero // nieko blatno-tikėjaus bus gerew // šiaip ar taip smegenėles v ie­
na sako dabar,kita-po dar keliu dozių..kas kad dabar gerai..kam aukoti
gyvenim ą,kad galėtum pakaifuot pora-tris metus? D ažnai tarpas būna
tik iš dešinės pusės: m an patinka klausyti boxerio vokalo- toks riaum o­
jim as // galvojau gal kas nors flū din a ir taim autai pareina- užm ečiau fi­
rew all^ afygieną- niekas nepasikeitė. K artais vietoj ilgojo b rū kšn io var­
tojam i du brūkšneliai: įdom u butu sužinoti, kodėl adm inai taip ja gina
— negi nesim ato kad tie lem pu „a n ta k ia i“ ir naujesnio bm w groteles este­
tiškai netinka, nes iškraipo tiesias ir lygiagrečias priekio linijas;
f) nepaisom a rašybos kartu ir atskirai taisyklių: nechuja nesupratau,
bet vistiek zajebis. [vistiek = vis tiek] // kas m asina tvarkys?beto is ku r
gausi finansavim a? [beto = be to].

F ra ze ol og izm ų pa teik ima s

D idžiąją d a lį žodyne pateikiam ų frazeolog in ių ju n g in ių sudaro pasto­

vios sudėties ir vientisos reikšm ės ju n g in iai, dažnai tu rin tys vaizdingą
reikšmę. Žodyne prie frazeologizm ų p ris k irti ir pastovieji žodžių ju n ­
g in ia i ar su dėtin iai pavadinim ai, neturintys frazeologizm am s būdingų
ypatybių (vaizdingum o, perkeltinės reikšm ės ir kt.), pvz., bachūrska
cenzūra, v padlu, zonos abščiakas ir kt. Įdėta ir ju ng in ių , sudarytų iš
39

vieno reikšm inio žodžio su kokiu nors tarnybiniu žodeliu, pvz.: ♦ sėdėti
ant (ko nors) (rus. nark. si. сидеть на (чем-либо)) būti priklausomam
nuo tam tikros rūšies narkotikų, ilgę laikę vartoti tik tam tikros rūšies nar­
kotikus. Į žodyną įtrauktas vienas kitas nevientisos reikšm ės vaizdingas
posakis, pvz.: zek v nature, auksinė adata ir pan.
Pastovieji žodžių ju n g in ia i ir frazeologizm ai atskiriam i rom bo žen­
k le liu Frazeologizm ai pateikiam i pagal frazeologizm o p a g rin d in į
žodį, straipsnio pabaigoje po pavyzdžių. Pa g rin d in is žodis dažniausiai
yra daiktavardis, jei jo nėra - veiksm ažodis, jei nėra veiksm ažodžio, tada
būdvardis, skaitvardis ir 1.1.
K a i frazeologizm ai tu ri tą pačią reikšm ę, bet skiriasi ku ria nors form a
(variantu) ar sinonim u, jie surašom i kartu, rašant lenktiniuose skliaus­
tuose variantą ar sinonim ą, arba juos atskiriant kableliu, pvz.:
♦ sėsti (užlipti, užsėsti, užšokti) ant adatos nark. pradėti sistemingai
vartoti intraveninius narkotikus ir tapti nuo jų priklausomam (skaityk:
sėsti ant adatos, u ž lip ti ant adatos, užsėsti ant adatos, užšokti ant ada­
tos)
♦ išeiti pagal koncą (pa koncu) kai. išeiti į laisvę tik visam laisvės atė­
mimo bausmės laikui pasibaigus (skaityk: iše iti pagal koncą, iše iti pa
koncu)
Jei frazeologizm ui priklausantis žodis ar žodžių junginys nėra b ū ti­
nas (yra tik fakultatyvusis komponentas), jis pateikiam as laužtiniuose
skliaustuose:
♦ [žaisti] prosto tak kai. iš savo užpakalio (žaisti kortomis, šachmatais
ir pan.)
K a i ku rie frazeologizm ai gali b ū ti vartojam i tik su tam tik ru p rie lin k s­
niu, tokiu atveju p rielin k sn is pateikiam as:
♦ užsėsti ant (ko nors) nark. pradėti nuolat vartoti (kę nors): A š ant džefo
taip du rn ai užsėdau, šiaip aš tik opiatus, bet ten buvo tokia situacija,
kad labai skaudėjo dantį, bet taip skaudėjo - kad jau pyzdec, ir taip
penkias dienas.
Jei frazeologizm as tu ri daugiau nei vieną reikšm ę, jos num eruojam os
arabiškais skaitm enim is be taškų ir su le n k tin iais skliaustais:
 40

neplanuotas vieno ar kelių nuteistųjų ar suimtųjų

♦ spec, etapas kai. 1)
pervežimas konvojavimo mašina (ppr. varanoku); dažniausiai į ligoni­
nę po smarkaus sumušimo: K a i jie tarpusavyje ten razborkes padaro,
su parakanais sudaužo ką nors už pridavim ą ar už skolą, tai veža spec,
etapu į K lin ik a s ar į balnyčkę. Yra tokių, kad jiem s nechui teriat, su
penkiom chodkėm blet. 2) žiaurus sumušimas iki sąmonės netekimo,
kaulų sulaužymas irpan.ypo kurio išvežama į ligoninę: M a n o padielni-
ką užm ušė balandžio mėnesį, sudaužė juos keturis, spec, etapas visiem
keturiem , be gyvybės vežė, o m ano padielnikas m irė, kai važiavo su
greitąja į ligoninę, pakeliu i m irė.

Sa n t r u m p o s ir sim b o l ia i

a. - asmuo
amer. - am erikanizm as, vartojam a anglų kalboje JA V
ang. - anglų kalbos
dem. - dem inutyvas
dgs. - daugiskaita, daugiskaitinis
dktv. - daiktavardis
džn. - dažnai, dažniausiai
esam. 1. - esamasis laikas
euf. - eufem izm as (vulgaraus ar tabu žodžio ar posakio pakaitas)
iron. - iro n išk a i
hibr. - hibridas
juok. - juokaujam ai
K. - k ilm in in k o lin k sn is
kai. - nuteistųjų, pataisos nam ų ir kalėjim o
krim . - k rim in a lin is
kt. - kitas
lenk. - lenkų kalbos
1. - laikas (gram atine prasme)
41

nark. - narkom anų

niek. - niekinam ai
pan. - panašiai
plg. - palyg in k
ppr. - paprastai
prast. - prastakalbė (nenorm inė, prasčiokiška šnekam oji kalba - san­
trum pa vartojam a tik nurodant kilm ę iš rusų kalbos žodžių)
prk. - perkeltine reikšm e
psn. - pasenęs
pvz. - pavyzdžiui
ret. - retai, retas
rus. - rusų kalbos
sang. - sangrąžinis
santr. - santrum pa (sutrum pintas, sutrauktas žodis ar žodžių junginys
(skiem eninė santrum pa), iš pavadinim o žodžių pirm ųjų raid žių suda­
rytas naujas žodis (raidinė santrum pa, akronim as) ir pan.)
si. - slengizm as, žargoninis žodis (pvz., santrum pų ju n g in į „rus. si.“ rei­
kia suprasti taip: „rusų kalbos slengo žodis“ )
sem. - sem antizm as
sutr. - sutrum pintas
šauk. sak. - šaukiam asis sakinys
šnek. - šnekam osios kalbos
V. - v a rd in in k o lin k sn is
vert. - vertalas, vertinys
vns. - vienaskaita, vienaskaitinis
vok. - vokiečių kalbos
vulg. - vulgarizm as, vu lgariai
žr. - žiūrėk

// - žodžių vartojim o pavyzdžius sk irian tis ženklas

|| - prieš santrum pą sang, rašomas ženklas
| - prieš santrum pas dem. ir prk. rašomas ženklas, taip pat atskiriantis
nežym ius reikšm ės atspalvius bei ypatingus žodžio pavartojim o atvejus
 42

♦ - ženklas frazeologizm am s, stabiliesiem s junginiam s ir sudėtiniam s

pavadinim am s sk irti
9- priebalsio m inkštum o ženklas arba netariam am anglų kalbos žodžio
b a lsiu i pažym ėti

Le k s ik o g r a fin ių š a l t in ių s a n t r u m po s

D LK Ž - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis)

leidim as, vyr. red. S. Keinys... [et ai.], V iln iu s: LK I, 2006; internetinė
versija, 2011, http://dz.lki.lt
LK Ž - Lietuvių kalbos žodynas (t. I-X X , 1941-2002): elektroninis v a ri­
antas, vyr. red. G. Naktinienė... [et ai.], V iln iu s: LK I, 2005 (atnaujinta
versija, 2008), http://w ww .lkz.lt

S pecialie ji r e d a k t o r ia i

Kanevičius Saulius, „K an iaw, dileris, narkom anas (nark. vartojim o sta­

žas 20 m., 3 teistum ai, k a lin io stažas 16 m.)
Kazakevičius Darius, „D riu ch a“, narkom anas (nark. vartojim o stažas 23
m., 1 teistumas)
Paulauskas Stasys, „Pilvas“, kišenvagis (9 teistum ai (iš jų 7 už kišenva-
gystes), k a lin io stažas 22 m.)
Maksimavičius Juozas, 1994 m. nuteistas ik i gyvos galvos
Ryliškis Mantrimas, kalėjim o prižiūrėtojas (Pravieniškių pataisos na­
m ai-atviroj i kolonija)
Guogis Saulius, kalėjim o prižiūrėtojas (Kauno nepilnam ečių tardym o
izoliatorius-pataisos nam ai)
45 abarotkė

A
abarotkė (rus. nark. si. оборотка) nark, dilbio vidinėje pusėje esančios
venos: Pradžioje v isi kalasi į metrą, paskui, po metro, eina abarotkė,
paskui eina kapiliarinės, m ažytės venos.
abchodas (apchodas) (rus. обход) kai. tam tikros teritorijos patikrini­
mas patruliuojant; apėjimas: Einam į abchodą! // Padarykit abchodą.
// Abchodas buvo, n u kirtom pora girtų. // M entai abchodą padarė. //
M entai abchodą daro: eina per kiekvieną sekciją, žiū ri, ar v isi lovose, ar
miega, ar nemiega.
abezjanikas (rus. kai. krim . si. обезьянник) kai. krim . laikinojo sulai­
kymo kamera: M ane buvo uždarę į abezjaniką, tiek prišikau, pridariau
K PZ . M a n buvo lom kės, pradėjau viską daužyti, laužyti. // Vachtose
pagauna, jei tu iš kitos lakalkės, aš, pavyzdžiui, iš pirm os lakalkės, jisai
iš trečios, aš į trečią lakalkę buvau įėjęs, išeidinėju, mane - capt. A n t
manęs ženklo nėra, jis nemato iš kokios aš lakalkės, tada mane į abezja­
n iką bum bt, ir per korteles žiū ri, k u r aš. Išsiaiškina iš kur, nuobaudą
gauni, pasiaiškinim ą parašei ir laisvas.
abizjanikas kai. krim . žr. a b e z ja n ik a s : Esu ir kom isariate pratrukęs ne
karta. Tai jiem s px, pridaužo per snuki ir uždaro m axim aliam la ik u i su
apsim yzusiais chroniais i abizjanyka.
abyženka (rus. kai. si. обиженка) kai. žr. n u s k ria u s ta s is ; g a id y s 1:
n e p u tio v a s g a id y s: Abyženka tai gaidys, čia iš V iln ia u s kas, tie taip
vadina.
abjibonas (rus. kai. si. объебон) kai. bylos tyrimo kaltinamoji išvada: Tą
dieną gavau abjiboną. // A nksčiau kai atvarydavai į zoną, su savim turė­
davai abjiboną, kad k iti zonoj žin otų už ką sėdi, kad tu ne ožys ar kaip.
O dabar tai nesvarbu, gali suplėšyt tą abjiboną, kol tu etapais nuvažiuo­
ji, jau v isi viską apie tave žino.
abščiąkas (apščiakas) (rus. krim . kai. si. общак) 1. kai. ♦ zonos abščiąkas
pataisos namų (kalėjimo) neformalių lyderių, vadeivų (vierchų) valdomas
abščiakovas 46

nelegalus piniginis fondas (gali būti mokama ir cigaretėmis, arbata ir

pan.), surenkamas iš nuteistųjų, priklausančių grupuotei (mastiuchai)
iš vieno miesto (iš jo remiami patekę į drausmės ar bausmės izoliato­
rių, paperkami pareigūnai ir pan.): Zonoj, kiek aš dirbu, dar nė vieno
abščiako nepaim ta. Buvo vienąkart pusę paėmę, jis yra išskirstytas
po visą zoną ir apie abščiaką žin o tik vierchas ir kasininkas. // K au­
nas, V iln iu s, Panevėžys, K laipėda renka abščiaką kiekvienas miestas
pagal m astiuchas. ♦ sėdėti abščiąke mokėti į bendrą kasą (abščiaką)
2. krim . ♦ vagiškas abščiąkas (vert. rus. krim . si. воровской общак)
nusikaltėlių grupuotės bendra kasa; nusikaltėlių vadeivų valdomas pi­
niginisfondas, surenkamas išpriklausančiųjų organizuotai nusikaltėlių
grupuotei (šeimai): Jis buvo abščiako ižd in in kas, ku r į zoną reikėdavo
pavaryt frankų, tai jis atsakydavo. // Padarai dielą va, sužinojo ten, a
- trisdešim t štukų žalio, į abščiaką nedavei - pyst, nuskalpavo, visus
atėmė trisdešim t štukų, dar baudą įpiso, supranti. // Pusę jiem s, pusę -
bendrojo režimo pataisos
į abščiaką. 3. (plg. rus. общ ий ‘bendras’) kai.
namai (iki 2003 m. bendrojo režimo pataisos darbų kolonija): Pakeitė
nadzorą, pervežė į kitą lagerį, iš abščiako į griežtą. // Bendruoju režim u
nuteisiam as, nu į abščiaką patenka kas pirm ą kartą už nesunkius n u si­
kaltim us, į sustiprintą režim ą eina kas pirm ą kartą už sunkius n u sikal­
tam tikra
tim us, o į griežtą - kas nebe pirm ą kartą nuteisiam as. 4. kai.
nuostata („bendras pasidalijimas f pagal kurią į kamerą patenkantis
maistas, arbata, rūkalai išdalijami visiems po lygiai (išskyrus žemos
kastos nuteistuosius (gaidžius))
abščiakovas (apščiakovas), -a (rus. kai. si. общаковый) kai. bendras, ben­
dro naudojimo: Abščiakovas maistas. ♦ abščiakova zona bendrojo reži­
mo pataisos namai (iki 2003 m. bendrojo režimo pataisos darbų kolonija)
♦ abščiakovi pinigai bendros kasos (abščiako) pinigai: Buvo tokia chui-
nia, žinai, kad m ucham oras nupyzdino sekcijos abščiakovus pinigus -
bet jo negali užfaršm ačinti, nes jis m uchamoras, tuoj išeis į laisvę. H
Abščiakas renkam as už būrus ir už krytą, tie, kurie krytoj sėdi ant laro
dėdavo, ir tie, ku rie būre. A nksčiau į olą lengviau būdavo, dabar renka
ir į olą po kelis ten litus: tai čia abščiakovi pinigai, tu juos neši į abščiaką.
47 adata

.
adata nark. 1 intraveniniai narkotikai; švirkštas; narkomaniją apibendri­
nanti metafora: Jam pasimaišę ant tos adatos. // Per tą adatą čia viskas,
kiek p in ig ų pravaryta!., blet... varydavom kiek būdavo, kiek tu ri p in i­
gų - tiek varai tą fentą. // Yra žinai, tarčiokų folkloras irg i - adata m oka
laukti. Jei tu priklausai opiatamas - viskas, tu neturi kito kelio. // A š
grįžau po metų (tai buvo daugiausiai ką jie man galėjo prisiūti) ir dabar
du m etai su adata neturiu nieko bendro. Bet čia irg i ne išeitis, aš jau ne­
m oku kitaip gyvent. Po penkiolikos metų kaifavim o viskas pasikeičia: ir
įpročiai, ir valgymas, ir su kuriais bendrauji, mąstymas. ♦ sėsti (užlipti,
užsėsti, užšokti) ant adatos (vert. iš rus. nark. si. сесть (подсесть) на
иглу, pig. ang. nark. si. take the needle, vok. nark. si. an die Nadel kom-
men) pradėti sistemingai vartoti intraveninius narkotikus ir tapti nuo jų
priklausomam: A n t adatos užsėdau labai senai, pirm ąkart pabandžiau
aštuonešim šeštais metais, chim ijos. // Žmones kurie dabar yra sede ant
adatos nuo jos gal ir nebenusoks, tačiau tik pradedantis geriau rinksis
legalu ir pakankam ai pigu narkotika, negu rizikuos sesti pirkdam as he­
roiną ar pan. // Paskui jisai sėdo ant adatos, tas mano draugelis. // Po
skyrybų užlipau ant adatos. ♦ sėdėti ant adatos (vert. iš rus. nark. si.
сидеть на игле, plg. vok. nark. si. an der Nadel hangen)sistemingai var­
toti intraveninius narkotikus ir būti nuojų priklausomam: Jis žinojo, kad
aš ant adatos sėdėjau. // Vieną ten jo draugelį taip sudaužė tėvas, atseit jis
kaltas, kad dukra sėdi ant adatos, žinai. ♦ nulipti (nušokti) nuo adatos
(vert. iš rus. nark. si. слезть (спрыгнуть) c иглы, plg. vok. nark. si. von
der Nadel wegkommen) nustoti sistemingai vartoti intraveninius narko­
tikus: Jau dešim t metų nušokęs nuo adatos. // Sakau, tai jūs duokit tokią
socialinę program ą, įdarbinkit, tai jau nulipom nuo adatos, po dešimt
metų atkaifavę, neturėjom gyvenimo: išsiverdi ryte ir nuo to laiko, dvy­
lik a valandų po kaifo, galvoji kaip vakare išsivirt. O dabar tas laikas tuš­
čias. ♦pasodinti (užsodinti) ant adatos (vert. iš rus. nark. si. посадить
на иглу) įtraukti (išmokanty pripratinant) kitą žmogų į intraveninių nar­
kotikų vartojimąypadaryti priklausomą nuo narkotikų: Tas pasodinim as
ant adatos čia, žinok, realus dalykas. K ol tu nebandęs, nežinai to jaus­
mo - tai tu apie tai ir negalvoji. Č ia buvo, išm ušinėjo pinigus, pagrobė
adatingas 48

vieno dukrą blet, laikė uždarę, ir heros jai ten sušovė kažkiek kartų.
Jin ai buvo turbūt į tai linkus, n etu ri valios, žinai, ir pradėjo pati kai-
fuot, taip pasodino ją ant adatos. // Jisai pyzdindavo tuos „Personalnyj
pereviazočnyj paket“, ir ten būdavo tiu b ik a i su prom idoliu, m orfijum i.
Juos pardavinėdavo k iti, paskui jį ant adatos pasodino, pasiūlė, žinai,
jis ir užsikabino. ♦ auksinė adata ret. mirtina (paskutinė) narkotikų in­
jekcija: Ta auksinė adata yra daugiau m itas, kas tarčialina, tai suserga
arba perdozuoja ir atiduoda galus. Taip specialiai tai niekas nesidaro
tos auksinės adatos. // K iti specialiai padeda save į vietą: viskas dapisa,
žinai, kas kaifuoja kokius aštuonis metus - nėra jau jėgų blet, sveika­
tos, nesinori jau nei vogt, nachui viskas - pyst ir susikala hidros, va
tau blet auksinė adata nachui. 2. adatos dgs. kūno badymo ir niežėjimo
pojūčiai, niežulys, dilgėlinė (švirkščiantis namudinius opiatinius narko­
tikus (chimijąychankę))y dar žr. a d a tin g a s : Tu gali šautis pienelį, bet
kaip duos tau adatos, tokia roža ištins blet, ir padai v isi karšti blet, o an-
h id rid o įp ili ir jis atmuša visa. // Nekokybiškas kaifas, jeigu adatų daug.
// Ten aguonų pilna, bet nėra hidros, o jos reikia nors lašo, trijų decelų,
kad šaukšte išsivirti. O be hidros, tai kaip duoda adatos, niežtėjim as.
sukeliantis badymo, niežėjimo pojūčius (švirkščiantis
adatingas, -a nark.
namudinius opiatinius narkotikus (chimijąy chankę)): Adatingas pri-
chodas. // A datingas kaifas, kodos daug labai, prichodas toks. Įsišauni,
ir vat kai eina euforijos banga ir iš karto kartu keliauja tos adatos, n iežti
visą, gatavas išsinert iš to k ailio. Pradžioj tai labai patikdavo, aš atsim e­
nu, bet su la ik u jau tai įkyrėt pradėjo, stengiesi, kad tų adatų nebūtų. //
Nekokybiškas kaifas, jei adatingas, stengies, kad nieko nebūtų, bangelė
vos vos ir kad įsivažiuotų palaipsniu i - va tada gerai. Vat heroinas, jis
tuom ir yra ypatingas, kad jisai iš lėto suveikia, ir taip ram iai, gražiai
tave įtrau kia į tą savo būseną, apvelka tiesiog į kokoną tokį, tada gerai.
Nėra taip, kad kaip duos su kuvalda - bym, bym, bym - su tin sti visas
nuo tų adatų, labai šlykštu.
afganka nark. ret. žr. a fg a n k ė
marihuana iš Afganistane
afgankė (rus. nark. si. афганка) nark. ret. 1.
auginamų indinių kanapių (Cannabis indica): afgankė čia isvis yra
49 aktyvistas

senas žargonas., taip seniau visa pyha zekai vadindavo. // afganke

daro savo, m a ty t,petarda nepaskaiciuota... nieko buna, as net iš s k ri­
indinės ka­
dęs buvau. Ir taip diena is dienos aukštasis pilotažas.. 2.
napės atmainos „Afghani“, „Afghan“, „Afghan #1“; marihuana iš šių
atmainų
aguonos dgs. nark. namudiniai opiatiniai narkotikai, žr. c h im ija 1,
c h a n k ė 1, 2; k a ifa s 1: ju o d a s k a ifa s : Zonoj paskutinį kartą įsišo-
viau aguonų. // Vakare susikaliau aguonų. // M ane parišo su aguonom.
a k is (sem. iš rus. kai. si. очко) kai. stebėjimo akutė kameros duryse: Per
akį mentas žiū ri. // Stok ant striom o prie akies! // Jei sako „Šok ant
akies!“, tai čia dūchui taip sako, kad užstotų valčioką, nu akutę. // K o l
dubasinom , dūchas akį saugojo.
akys dgs. krim . saugojantysis bendrininkui vagiant, dar žr. š u c h e ris : Aš
visada būdavau akys, žiūrėdavau, o žm ona im davo.
aktyvas (sem. iš rus. kai. si. актив) kai. 1 . (nepilnamečių tardymo izo-
liatoriuje-pataisos namuose) bendradarbiaujantis su pareigūnais (men-
tais) nepilnamečių pataisos namuose (vykdantis jų nurodymus ir pa­
taikaujantis, prižiūrėtojo pagalbininkas ir pan.), dar žr. a k ty v is ta s :
A ktyvas yra čia kas m alalietkose, ku rie prie mentų. // A ktyvas jisai
kaip operas, jis gryn ai ant m entų dirba. 2. psn. bendradarbiaujantis
su administracija, dar žr. o ž y s 1, su k a 1: A ktyvas buvo a d m in is­
tracijos pa galb in in kai, sukom juos dar vadindavo. D abar jau nėra to
išsireiškim o.
aktyvistas (sem. iš rus. kai. si. активист) kai. (nepilnamečių tardymo izo-
liatoriuje-pataisos namuose) žr. a k ty v a s 1: Bugorų, aktyvistų neper­
kelia į suaugusiųjų zoną, palieka, jei nedaug sroko likę, m alalietkose. H
Palieka aktyvistus m alalietkose ik i dvidešim t vienų metų, neperveda,
bet čia v isi ožiai, jeigu paskui ką nors prisidaro m alalietkose, nuveža į
bendrą zoną - v isi eina pas gaidžius, v isi be išim ties, nuvaro pas gai­
džius visus. N ei vienas nepraslysta, v isi eina pas gaidžius, nes skaitosi,
nu - viskas, tu prisišikęs, aktyvistas, ožys. Nes sėdi, sprendi su adm i­
nistracija, sėdi su chaziainu, sprendi ką u ždaryt į trium ą, ką į darbą
išleist, ką neleist į darbą, ką sudaužyt.
amfa 50

am fa nark. žr. a m fa s: Kas ten buvo - amfa? // as aišku daba busiu im urk-
dytas i bačka su sudais..tačiau manau vistiek manau tu riu teise pasisa­
k y ti m an am fa zjbs!
amfas (ang. nark. si. amp (sutr. iš: am phetam ine), plg. lenk. nark. si.
amfa, rus. nark. si. амфа, амф) nark, amfetaminas arjo dariniai (me-
tamfetaminas ir pan.): Savo la ik u amfas buvo riba, k u rią pasiekus
pra ktiškai tu suvoki, gauni, tiksliau , tą suvokim ą, kad niekas tavęs
daugiau nebenustebins. G a li būt kažkokie tai m om enčiukai - o, taip
dar nebuvo.
amfetamįnščikas, -ė (rus. nark. si. ам ф етаминщ ик) nark. vartojatis
amfetaminą: K iekvienam būna savaip, netgi negalim a pasakyt, kad
tie yra am fetam inščikai, o tie tokie. Ten va, V irg is gyvena, amfeta-
m inščikas. Bet ten jau plotnas, pen ki m etai, jam jau ten žalie ji V il­
niaus stogai vaidenasi. O, daleiskim , žm onės, ku rie yra perėję, reiškia,
opiatus yra, ane, jie kažkaip tai po to atradę savyje, kad amfas irg i gali
duot kažką ir daug daugiau, ane, ir nepadaro, daleiskim , iš to am fo he­
roino, nėra kūninės priklausom ybės prie am fo, tai irg i galim a pada­
ryt labai nesunkiai, vėlgi priklau so nuo tavo santykio su ta medžiaga.
Jeigu tu jį vartoji kaipo p a žin tin į dalyką, k u ris tau duoda kažką, ane,
išm eta tave iš tavo stereotipinių m ąstym o rėmų, tu tai ir gauni, tai ko
prašai. Bet jeigu tu iš jo padarai tip o kaip heroiną, kad tau b ū tin a i re i­
k ia dėt, nes tu nepaeini ir panašiai, jėgų nėra, tai tame lygyje ir lieka,
tik kad m edžiaga pasikeitė.
anaša, anaša (rus. анаша) nark. psn. marihuana, dar žr. žo lė : Voiskėj
anašos iš čiu rk ų sunašarindavom .
skundikas, konspiratyvus ka­
an tis (plg. rus. kai. si. гусь ‘sku n dikas) kai.
meros agentas ♦ įm e sti a n tį įkelti į kamerą konspiratyvų kameros agen­
tą, skundiką (ožį)
antoška nark. ret. amfetaminas: O tu varysi tos antoškos? A tvažiu ok stai­
giau, reikia pa p rik o lin ti. // Tie antošnikai, jie antošką tą vadinam ą var­
toja, tai jų čia savo prikolas, supranti, savo prikolai, ku r tie žolę rūko,
ten irg i pas juos ten, kaip nuvažiuoja į pievas, kokią nesąmonę užvem ia
arba ant gonkių sėdę. // Yra konspiracinė kalba, d ile riu i paskam bina
51 apsibarti

ir sako, m an reikia A n ton ijo G an d i pirm o tomo; reiškia vieno gram o

antoškos, ne kiekvienas p o licin in k a s įvažiuotų turbūt,
antrachodčikas, -ė (hibr. iš rus. kai. si. второходчик) kai. kas antrą kar­
tą nuteistas laisvės atėmimo bausme
antriakai (vert. iš rus. nark. si. вторяки) dgs. nark. žr. v t a r ia k a i 1: V ie ­
ną kartą nėjom rin k ti chankės naktį, buvo lik ę tik antriakai, ta prasme
b in tai v irti.
antrokai dgs. nark. žr. v t a r ia k a i 1
apchodas kai. žr. a b c h o d a s
apdoĮbinti, -ina, -ino nark. (hibr. iš rus. nark. si. обдолбать, dar žr. dol-
bintis) sukelti narkotinę euforiją, apsvaiginti: Bet aš nekreipiu dėmesio
į form ą, nes kasiakas jau prasisuko. Nauja rūšis, bet taip pat negailes­
tin g ai apdolbinanti.
apipūsti, apipučia, apipūtė nark. praleisti laiką rūkant marihuaną, vai­
šinti marihuana rūkantydar žr. a p s ip ū s ti: kaskur 16 pradėjau paroo-
k in e ti k u r kas dažniau, savaitgaliai v isi apipūsti, nu ir darbo dienom
kartais, na o jau nuo 17 puciau kaip biesas. // A p ip ū sti žm ogų ku ris
pirm a karta ruko m an asm enishkai prikolna:) Buna linksm a ir m an ir
jam:) nors žinom a yra geriau apipust žm ogų ku ris pučia 2 karta:) irg i
prikolas // tai kad apipustos akys nieko čia tokio bajsaus ® vat amfos
apsirijusio žmogaus m argalos tai jau kraupiai atrodo
apmastyrinti [apmastMrinti], apmastyrinti, -ina, -ino (hibr. žr. mastyr-
kė 2) k a i. paslėptiydar žr. u ž m a s ty r in ti: Paim ėm , viršuj atlupom tas
grotas, į tarpą vieną dūchą įkišom , jisai u žlin d o už grotų, užm etė arklį,
pasidarėm ten tą, žinai, nu kelią. O norim atstum t - tos grotos neat-
sistum ia atgal, tinkas išbyrėjo, viskas. T ie k pridarėm delov mes toj cha-
toj. Sakau, davai, dabar trupinam ir metam į parašą tuos tin k o gabalus.
Ten priklijavom sensų ant kam pų, kad nesim atytų, žin ai, bet tarpas
lik o tarp lango ir rieškių, žinai, viršuj, ten pakabinom tip o džiūsta dra­
bužiai, nu apm astyrinom ten.
apsibadyti, -o, -ė (sem. iš rus. nark. si. обколоться, dar plg. заколоться,
dar žr. badytis) nark. žr. a p s ik a lt i, a p s iš a u d y ti: Ten pas ją radom
p in ig ų nem ažai, tą grandinėlę su deim antu, ten palikim as kažkoks
apsidalbąšinti 52

babulkos. Tą grandinėlę nupyzdino nuo manęs dėdė, ku r dabar miręs.

Ž inai, įsidūriau, apsibadęs m iegu, matė, k u r pakavojau ir nupyzdino,
ir paskui k u r tu rasi galus.
apsidalbąšinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. обдолбаш иться, dar žr.
dalbašinti) nark. žr. a p s id o lb in ti: jei n o ri gerai pasitusinti eikapsidal-
basines, o jei nenori gero tušo tai eik blaivus nieks tau nieko nesakys...
apsidolbinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. обдолбиться, dar žr. dol-
bintis) nark. pavartoti narkotikų, dar žr. a p s ik a ifu o t i, a p s ik a lti:
Jį rado negyvą soduose, bet viskas baigėsi tuo, kad ten atseit jį su laz­
dom, toks prikolas buvo, žinai, atseit apsidolbino ir jį m u žikai užmušė,
nu ir s koncam i. // P risirišu s vaiką prie nugaros, apsidolbinusi vaikšto
po Laisvės alėją. // as ne narkom anas..vien del to,kad žinau ka,kodėl
vartoju,kas m an nuo to bus ir svarbiausia,kad as tai darau ne del to kad
apsidolbint,o del to kad gerai praleist laika. // Kas jum s yra kanape? A r
tai tik priem one apsidolbinti ir pajusti kaifa, atsipalaiduoti?
apsidrągsinti, apsidrugsinti, -ina, -ino (hibr. iš ang. drugs, to drug) pa­
vartoti narkotikų, dar žr. d ra g s a i: jie apsidrugsina extaziu ir pradeda
atvirauti apie savo sexualinius gyvenim us, tai tampa kaip žaidim as.
// gaila, kad nebuvo norm alaus lauzho, gaila, kad nebuvo sh iu ksh liu
m aishu, gaila, kad nebuvo gero apshvietim o. bet kam tas gailestis, kai
v isi apsi‘d r u g in e vaikshto
apsidrugsinti žr. a p s id r a g s in ti
apsigliučinti, -ina, -ino (hibr. žr. g liu čin ti, dar plg. rus. nark. si. обглю -
ченны й ‘p a tiria n tis h aliu cinacijas’) pradėti patirti, matyti haliucina­
cijas: jus v isi dalbajobaj nesvejki, apsigliucine nuolat vajkstot! maža
jum s pasakų apie pelenes ir m iegančias gražuoles kad tokias nesąm o­
nes kuriat?
apsigrybinti, -ina, -ino apsvaigti, apsikaifuoti nuo haliucinogeninių gry­
bų: A s jau galiu susikaupti ir nezvengti. V a iru o ti m asina ir t.t. M anau
kiekvienas pūtikas turėtu tai sugebėti. A s netgi apsigrybines sugebu
vairu o ti m asina ir t.t. // Seip dar gerai d u lk in tis apsigrybinus. Tai is
vis kosmosas buna. Ten su merga buna pasigrabalioji tau jau pize. O
d u lk in tis tai is vis nerealu.
53 apsikelbąsinti

apsikaifuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. nark. si. обкайфоваться, dar žr.
kaifu oti) nark. patirti narkotikų poveikį; pavartoti narkotikų, dar žr.
s u k a lti: s u s ik a lt i; u ž s im e s ti: A š ku r tikpapuldavau į tuos nam us
visus reabilitacijos, tuoj pat per tris savaites d vi ten kai pavarau, v isi ap-
sikaifuoja ir v isi išslysta. // M es galvojam, kodėl jie iš tos chatos nieko
nesiskolina, tik vieną kartą prašė pas mus atom inalo, matė apsikaifa-
vusį. // K aip apsikaifuoji, kada kaifo yra - tai vobšče pyzdec: lūžta ten
taburetės, čia in ik a i blet ant galvų, žinai,
apsikalbąsinti, -ina, -ino žr. a p s ik e lb a s in ti: o as ateinu kad zjb ap-
sikalbasin ti ir tusavatsa visa n akti o sviesos efektai ir kitkas m an po-
ch u i H achujena tusovke bus zajibis proga apsikalbasinti:). // važiavom
penktadieni po diskono, v isi apsikalbasine, m usu buvo 6 m ašinoj
apsikaliosinti, -ina, -ino (hibr. žr. kaliošai) pavartoti narkotinių ar psi­
chotropinių tablečių: lievas klubas, kaip panos rengėsi bl... apsikaliosi-
nusiu p iln a m arozu irgi. nu krc.... as be žodžiu K A N IU S N IA ! // M iles-
ka apsikaliosines ir pripises taškosi Hiš išvaizdos atrodo, kad žm ogelis
girtas, o iš burnos jo kio kvapo, dar pagalvojau, kad gal apsikaliosines
// Č ia apsirūkęs ar apsikaliosines?
apsikąhi, -a, -ė (sem. iš rus. nark. si. обколоться) nark. susišvirkšti nar­
kotikų, dar žr. su š a u ti: s u s iš a u ti: Buvo pereboras, aš buvau išėjęs,
mane atkačialino grynai, sugrąžino, tampė, ten daužė, aš specialiai
perdozavęs buvau. Paprastai, kai apsikala visi, tai niekas nerūpi. O čia
geruoliai, paėmė, ištraukė už ausų. N u ką, spjaut jiem s į snukį?!, nu kas
iš to. H Ž inai, kaip apsikali, paskui fantazuoji. K iti kalasi dėl to, kad
pabėgti nuo realybės. Viskas atrodo čia laikin os neuviazkės, sėdi ap-
siseilėjęs per dienas. // A psikala ik i tokio lygio, kad paim a va tuos vat
spuogeliai odos, poros - pasiėma adatą, atsisėda blet ir kokias aštuonias
valandas jas ten krapšto, spaudo tuos baltus chujovinus, vėžinasi ant to.
Prie veidrodžio atsistoja ir viską ten išspaudo, įsivaizduok koks jebalni-
kas tu ri būti, kada ten kokį keturiasdešim t, penkiasdešim t tų spuogų,
apsikelbasinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. обколбаситься, dar žr. kelba-
sinti) pavartoti kvaišalų (ppr. sintetinių narkotikų)yprisiliuobti, dar žr.
a p s ik a ifu o t i
apsimėtyti 54

apsimėtyti, -o, -ė nark. pavartoti narkotikų (ppr. tablečių) per burną (pe-
rorališkai), dar žr. u ž s im e s ti: Kas yra tie „R yR alio“, tas jų hausas -
ratais apsimetę ir viskas, pinigus iš to nem ažus daro.
apsinarkašinti, -ina, -ino (hibr. žr. narkašintis) apsisvaiginti narkotikais,
dar žr. a p s ik a ifu o t i: A š m ačiau tokių apsinarkašinusių, kad nu na-
chui. // N a ka exitas šiaip nieko, m uzonas geras, neskaitant, kad yra
nem aloniu veidu, kurie apsinarkasina ir pradeda svaistytis. // ka čia
parinates šokėjai, per vakarėli labiau apsinarkasinkit ir sueis jum s tas
ignas, taig i dabar ratai 10 litu kainuoja, n u sip irk it 3, o ne 2 ir isskrisit
velniop su visa ta m uzika
apsiniūchinti, apsiniūchinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. обню хаться,
dar žr. n iū ch in ti) 1. nark. apsiuostyti, prisiuostyti, pavartoti per nosį
(intranazaliai), įtraukti į nosį narkotikų per vamzdelį arba susuktą po­
pieriaus (banknoto) tūtelę; prisišnioti: Gatavas blet, - jau tu smigęs!
A p sin iū ch in a i, ane, vticharia?! 2. kai. pavartoti narkotikų: Ką pagauna
zonoj apsiniūchinusį, tai įpisa m ėlyną paloskę.
apsipalinti, -ina, -ino (hibr. žr. p alin ti) nark. žr. a p s ir ū k y t i, a p s i-
p ū s ti: Č ia bachurelis bisk i apsipalino, nieko baisaus ;D. H A nksčiau,
patindavau, kad apsipalint kuo daugiau, stipriau.. Bet dabar išm okau
mėgautis dzojntu // e gintux tu gal apsipalines? kažkaip visada patari
žm onėm o čia daba toki atsakym a suskelei,
apsipychinti, -ina, -ino (hibr. žr. pychinti) nark. parūkyti marihuanos
(pycho), dar žr. a p s ip ū s ti: jei bijote, kad jusu brangieji tėveliai supras,
kad jus apsipychine, naudokit ka kita H K artais būna, kad žm ogui su-
sipisa k ra lik a i, va vienas apsipychinęs nuėjo į gaidyną ir pakritęs ant
suolo pam iegojo - nu ir ką, ir viskas - gaidys jis. D ėl to ir neleidžia
zonoj zelionkėm kaifuot. // nesąmonė yra apsipychinti ir po to sėdėti
nieko nesuprantančiu kas vyksta a p lin k u i žvilgsniu
apsipūsti, apsipučia, apsipūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si.
пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. parūkyti marihuanos: Labai pagirtinas
X zib ito darbelis, stiprus m uzonas, apsiputes bet u zh tikrin tas vokalas,
vienas ish stipresniu gabaliuku visoje m ishraineje. // kartais neužten­
ka kantrybes bendrauti su apsipootusiais, kai pati esu blaiva, nes jie
55 apsišaudyti

tiesiog per daug stabdo.. // kas blaivam galvoj, tas apsiputusiam ant
liezh u vio // nieko kvailesnio nėra kaip prisigert ir apsipust kartu, čia
reik but visišku idiotu. // kas ten per įsitik in im a i pas juos? girtas bent
butu, o čia apsiputes... // tavo m uzika galim a klausyti tik apsiputus
apsirątinti, -ina, -ino nark. žr. a p s ir a tu o ti: m arozu klubas! apsauga
beždžiones, pu blika iv a iri— » apsiratines bachuriukas plikas ir dar
su adidas pin gvin ke ant galvos tai viską pasako! // A psiratin a ir pum ­
puoja kokiam tusę visa nakty p iln a i išsikrauna. Ir po to g u li visa diena,
apsiratuoti, -ųoja, -avo (plg. rus. nark. si. заколеситься) nark, pavartoti
narkotikų tablečių (ratų), ppr. ekstazio; būti apsvaigus nuo jų: Hm ,o
ka reiškia prikoln a publika??cia tip o apsiratave dalbajobai is k u riu pa-
zvengt galim a? // apsiratave m anau niekam jie ten netrukdo jei asilam
patinka ry ti narkotikus tegul ryja ar jum gaila?
apsirūkyti, -o, -ė (vert. iš rus. nark. si. обкуриться) nark. prisirūkyti
marihuanos (rečiau hašišo), dar žr. a p s ip ū s ti: V ieną num ušė ant perė­
jos, fanieros sumokėjo, apsirūkęs žolės blet, antrą kartą tai čia jau į jį
įpiso. // D ažniausiai tie v isi tokie šūstri posakiai, jie atsiranda apsirū­
kius, žm onės išlanksto. Smegenys išlaisvėja, pradedi k u rt tada. // Kartą
apsirūkęs žolės aš pats ėjau į parduotuvę, nors ji buvo vos už kelių šim ­
tų m etrų, m an atrodė, kad aš ėjau visą valandą,
apsismožinti, -ina, -ino (hibr. žr. sm ožintis) nark. ret. žr. s u š a u ti: s u ­
s iš a u ti: K a i apsism ožinęs, tai kitoks m ąstym o būdas. Pavyzdžiui, tas
D riucha, blet, ko jis čia pridaro, jis prisivaro to am fo ir visą n aktį jis
m an čia pisa protą.
apsistoninti (apsistone’inti) žr. a p s is t o u n in t i
apsistouninti, apsistoninti (apsistone’inti), -ina, -ino (hibr. iš ang.
amer. šnek. to stone, stoned (out)) nark. parūkius marihuanos būti ap­
imtam relaksyvios sustingimo būsenos: m ažai praktikuojate jei puciate
tam, kad uzsiparinti... m an buna, kad keliu kai sustabdo, lie pia išlip ti, o
as vos pajudu kaip apsistounines bunu
apsišaudyti, -o, -ė nark. žr. a p s iš a u ti: A š balto apsišaudęs taip naša-
rom ir susistabdžiau jo m ašiną, skubėjau, kad į m etadono program ą
spėčiau.
apsišauti 56

apsišauti, -na, apsišovė (plg. rus. nark. si. обколоться, dar plg. зако­
лоться) nark, susišvirkšti intraveninių narkotikų, dar žr. s u š a u ti: su ­
s iš a u ti: Jis į barus neina, ten nėra ką krėsti, jis tik troleibusuos, auto­
busuos bom bina ir pyzdauskas, ir paskui jam tik apsišauti - ir viskas,
a p sita rčią lin ti, -ina, -ino (hibr. žr. tarčialin ti) nark. žr. a p s ito r č in ti:
<Interface> bet bičas tai gerai turėtų būt apsitarčialinęs :) <shikna>
matėm. <Interface> visų pirm a, kad tokią m uziką klausyt, o visų antra
- kad taip „šokt“ :) <Pb> ratu uzvalgo dviguba doze ir pajechali
a p sito rčin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. обторчаться, dar žr. tor-
čin ti) nark. susišvirkšti narkotikų, dar žr. a p s ik a ifu o ti: va shita tai
ryškiai am fos apsitorcinusi // apsikakokit, kam nepatinka, n eik it i pa-
nashaus pobūdžio renginius, apsitorchinkit laiptinėj, manau, kad vesh
labiau.
ap sivalgyti, -o, -ė pavartoti narkotikų per burną (perorališkai), prisiryti
tablečių: as p iln a i suprantu visokius indus ir afrikiečiu s ku rie buchina
apsivalge m ushroom ’u, gyvena sau ram iai relaxuoja, del nieko nesi-
parina, nesikrauna, gyvena šia diena // ne dėlto nevaikštau kad nebe­
valgau xtc, o m an šlykštu pasidarė bū ti m in ioj ku r 90% apsivalge, o tu
k ai pati p ririju s gal ir nepastebi
ap sivaryti, -o, -ė pavartoti narkotikų (susišvirkšti, parūkytu praryti), dar
žr. a p s ik a ifu o t i: K a i jis apsivaręs repuoja, tai aš nesuprantu pusę, bet
gerai jis pavaro. H Apsivaręs ratu norėjo nustebinti visuom ene ar pats
save... slikstu žiūrėti, kai apsivaręs išeina i scena, nepagarba gerbėjams
ir sau! // vaiku visu r buna apsivariusiu, jei bus rim tas drum as, tai neat­
laikys ju galvos menkos, eis pailsėt, o pirm adien i m -kloj gales pasigirt:
žinai, rata valgėm ir toks geras tusas buvo, tiesa tik vat kai tech pradėjo
groti tai sūdai is ausu pasipylė
a p s iv ilk ti, apvelka, -o nark. apsvaigti nuo narkotikų, dar žr. v ilk t is 1:
Jie galvoja, kad aš apsivilkęs ir nekreipia dėmesio,
apščiakas krim . kai. 1. žr. a b š č ia k a s 1: R eikia m okėti į apščiaką. // Šio
mėnesio apščiakas jau surinktas. 2. žr. a b š č ia k a s 2: Prokurorą reikia
p irkti, advokatą - viskas eina iš apščiako. 3. žr. a b š č ia k a s 3: Pervežė
iš apščiako į griežtą.
57 arklys

apščiakovas kai. žr. a b š č ia k o v a s

apšiąkas krim . kai. žr. a b š č ia k a s : M en tai per šmoną n u k irto apšiaką. //
Pontą mentams iš apšiako paim sim .
apšm onuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. kai. krim . si. обш монать, dar žr.
šm onuoti) krim . kai. apieškoti, apkraustyti: Pagauna, pyst - apšmo-
nuoja, visus frankus paim a. // Apšm onavau kišenes, bet ten nieko ne­
buvo. // Tu gali ką nors įsinešti į svidankę, bet po svidankės juos vis
tiek apšmonuoja.
apvalūs (plg. rus. nark. si. круглые) dgs. nark. narkotikų tabletės, dar žr.
ra ta s 1: ra ta i: Apm audžiausia, tai, kad susirinks kokie 68% D & G ,
arm ani faunos... ir „taskysis“ apvaliu priede. // „Parū k ai dar?“ - „Ne,
jau retai.“ - „O su apvaliais?“ - „N u kartais būna.“ // Ne v isi visa nakti
taškosi pirm ose eilese (nors tai d a ryti yra labai smagu). Ne v isi pri-
valgo apvaliu ir po tušo sako „pats geriausias tusas, vienu žodžiu nėra
žodžiu“, todėl pastebi ir kitus dalykus,
traukti su virvute (arkliu) daiktus, raštelius
a rk lią u ti, -iauja, -iavo kai.
tarp kamerų, pro langus ir pan.; bandyti užmesti virvutę (arklį)
arklys 1. (sem. iš rus. kai. si. конь) kai. siūlas, susukta virvelė rašteliams
ar daiktams perduoti (tarp kamerų, pro langus ir pan.): Ten nieko ne­
leisdavo, jei ką su arkliu , šnapso per grotas pasikelia - viską su arkliu.
H A rk lia is susigaudom su apatine chata. // A rk liu galim a ir raštelį, ir
arbatos pavaryti. // Davai, išardykit dar ko k į m egztinį, nes per tru m ­
pas arklys. // Trauk arklį, raštelis iš apačios! // Ir per a rk lį nepavyko
numesti
susisiekti. ♦ užm esti a r k lį (vert. iš rus. kai. si. бросать коня)
virvelę iki kitos kameros lango ir pan. norint perduoti daiktus, rašte­
lius 2. (sem. iš rus. kai. si. лошадь) kai. nelegaliai atnešantysis siuntinį,
raštelį ar pan. iš laisvės į pataisos namus (kalėjimų) arba kas perneša
pačiuose pataisos namuose (kalėjime); pernešant bendradarbiaujantis
su nuteistaisiais laisvės atėmimo įstaigos darbuotojas, dar žr. k a n o p o s
1, k o j o s: M en tai dažniausiai atlieka šildytojų ir a rk lių darbą. // A rkly s
dažniausiai būna mentas. HZonoj sunku d irb t prižiūrėtoju, nes didelė
įtam pa labai, daugum a dirba arkliais, dalin asi visi, visa sm iena ir pa­
m ainos viršin in kas, ir tu jeigu n o ri sąžiningai d irb t - tu nepadirbsi,
ąsidas 58

nes zonoj sukasi d id e li pinigai. Butelis degtinės - šimtas litų , tu su savo

sm iena gali įnešti penkis butelius spirito, arba kiekvienas po du ar po
daugiau, nu tai skaičiuok - tūkstantis litų . A išku , tu vėliau ar anksčiau
sudegsi, tave jie specialiai sudegins - sakys, per m ažai duodi, d id in k
apsukas. 3. kai. ret. žr. p o r tu g a la s
ąsidas, acidas (ang. nark. si. acid (sutr. iš: lysergic acid diethylam ide)) lizer-
go rūgšties dietilamidas (LSD), haliucinogenas, dar žr. r ū g š tis 1: „A c id “
išvertus is anglu kalbos tai rugstis bet tai niekaip nesusiję su ECSTASY.
G reichiau tai susiję su LSD arba m usishkai tariant su „m arkutėm is“ !
asuždionkė (rus. kai. si. осуждёнка) k a i.poteisminė kamera: Asuždionkė
yra kalėjim o kamera, kurioje laikom i k a lin ia i po teismo. // A nksčiau
asuždionkėje buvo pagal teistum ą atskirai - kas gavę griežto ir sustip­
rinto, o dabar kartu. // A suždionkė yra didelė kamera, kurioje laikom a
prieš išvežant į kalėjim o vietą. // Pažįstu visus, kurie sėdi asuždionkėj.
aštunkė (plg. rus. šnek. восьмёрка) 1. nark. 0,8 mm storio adata 2. kai.
Pravieniškių pataisos namų 8-tas bendrojo režimo lokalinis sektorius:
Pravienose yra dvoikė ir aštunkė. // A štunkė yra aštunta lokalkė Pra-
vienuose. // A štunkė yra bendrojo režim o, čia kas pirm ą kartą už ne­
sunkius nusikaltim us.
atarvątsa (rus. nark. si. оторваться) nark, pajausti euforinį narkotikų
poveikį, apsikaifuoti
atąs (rus. (krim .) si. атас) (šauk. sak.) atsargiai! (perspėjimas apie pavo­
jų): Atas!
atbyfkė nark. žr. a tb y vkė
atbyvkė (atbyfkė) (rus. nark. si. отбивка ‘išgavimas, išgryninim as, eks-
trahavim as’) nark. opiatinių narkotikų gamyboje panaudotų medžiagų
(filtravimo vatų, zelionkių ir kt.) tirpinimas, apdirbimas ir narkotikų
pagaminimas iš gautų medžiagų: Atbyvkė yra virim as iš zelio n k ių ir
vatų, ir išgryninim as. // Atbyvkės kokybė, jeigu ją su žinojim u padary­
si, jin a i yra galingesnė už pirm apradę.
atbojus (rus. отбой) kai. skelbiantis ruošimąsi miegui signalas; signalas
miegui: Atbojus būna vienuoliktą, paskui būna apchodai. // Jau pra­
ėjo pora valandų, kai nuskam bėjo atbojaus signalas. H Vakare būna
59 atkalti

abchodas, po pravierkės, atbojaus. // A nu m inat m iegot, atbojus jau

seniai buvo!
atchodai (rus. nark. si. отходы) dgs. nark. narkotinės pagirios: organizmo
būsena pasibaigus narkotiko veikimui, neigiamos fiziologinės reakcijos,
negalavimai (miego sutrikimai, drebulysy silpnumas, prakaitavimas ir
kt.)>abstinencijos sindromas: A tchodai yra h ero in in iai ir yra am fetam i-
n in ia i atchodai, tai yra du sk irtin g i dalykai. Po amfo, tai dvi paras kol
atstatytum tą fiz in į stovį, koks buvo prieš įsišovim ą. Nes amfas, ką jis
daro: jis spaudim ą taip sukelia, taip velka, šoka aštuonias valandas, iš­
naudoja daug energijos, paskui dvi dienas atchodus gaudo. Tu išnaudoji
per tas aštuonias, dvylika valandų dviejų parų energiją ir dėl to vyksta
nuvandeninim as organizm o. // jeigu chem ija varo, tai atchodam s pycho
dažniausiai pasiim a. HPvz labai gražus buna am fo atchodai. Iškart m a­
tai kad kažkas savaitgaly pasigaidino ir negali atsigaut savaite,
atchodnas, -a (hibr. žr. atchodai) nark. patiriantis narkotines pagirias
(atchodus), abstinencinį sindromą: as tai dvi savaites viskokias chim -
kes shniojau ir kalbasinau. nesuprantu, kas užėjo, galvojau smegenys
išvarvės, sian visa atchodna norėjau zemen prasmegt
a tch o d n ia k a i (rus. nark. si. отходняки) dgs. nark. žr. a tc h o d a i: Atcho-
d n iakai blet, tuoj kalsiu m etadono ir bus norm aliai,
a titra u k ti, -ia, -ė (sem. iš rus. kai. si. оттянуть) kai. atlikti laisvės atėmi­
mo bausmę, dar žr. a ts ė d ė ti: Jis pitaką atitraukęs, dar jam lik o trys.
a tk a ifu o ti, -uoja, -avo (hibr. žr. k a ifu o ti 1) nark. praleisti laiką, pragy­
venti vartojant narkotikus: V is i po dešim t m etų atkaifavę, jau jie ten
degradavę.
a tk a lti, -a, -ė (plg. rus. krim . si. расколоть prasegti') kišen. prasegti, ati­
daryti rankinuką: K artais atkali, nespėji paim t, rūchą padarai. // A š
atsipirkau, padaviau, jin a i pamatė, kad atkalta durkė, žinai, biškį. Jin ai
greitai atsegė, pažiūrėjo, žinai, nėra pin igin ės ir tokiam bachūrui sako:
„Č ia ne jūs kartais tą padarėt, ištraukėt?“, bachūras sako: „N e“, išvis
jis nekaltas. Bet nieko nerėkė, tik paklausė. M es išlipom ir nuėjom . //
A n ksčiau galėjai nieko nepavogti, tik atkalk durkę ir jau srokas. O da­
bar tai nedaug duoda už šm ielių.
atkliučinti 60

atkliučinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. prast, отклю чить) (kai.) stipriai smog­
tiy kad prarastų sąmonę; nokautuoti: G a li nuo kvaišalų atsikliu čin t, bet
gali ir taip atkliu čint, p is per galvą ir viskas. || sang, atsikliučinti
atkocinti, -ina, -ino (plg. rus. krim . si. раскоцать prasegti; p ra d ary ti’,
dar žr. k o cin ti 2) krim . atrakintu atsegti: Vienas fruktas buvo, studen­
tas, skraidydavo lėktuvais į P ite rį iš M askvos, atkocindavo tas saugoji­
mo kameras. Tai paskui per teismus jis, sako, aš eksperim entą prosto
dariau, durą norėjo to k ią prastum t. Jis turėjo sistemą atidaryt dėžes tas
saugojimo. || sang, atsikocinti: A š pats nuo savęs bom bindavau, atsiko-
cin u tas duris, kaifas k u r užrakintas, o taip vaizdavau tip o nekaifuoju,
m otina nežinojo.
atmatuoti, -uoja, -avo atskaičiuoti (ppr. apie duoklę ir pan.)y dar žr. a t­
s e g ti: Ką jūs norit, į dieną, kad dirbam - po štuką litų , įsivaizduoji, po
aštuonis šim tus atm atuodavo, atseit, mentam, supranti? // ryja valsty­
bes biudžetą piln om savo keuliu srėbtuvėm, im a paskolas su valstybes
garantijom , perka sustrus porshus ir del p riko lo važiuoja i lenktynes,
nes n eturi ka veikti. Ir k u r padėjo valdžios babkes, niekam nereiks at­
siskaityt. Ir jam atmatuoja, she, parūkyk tipo, tu m aladiec gaidys,
atmyčka [atmbička] (rus. отмы чка) krim . visraktis, rakintuvas (įrankis
spynoms atrakinti (išlaužti, prasukti) be rakto)
atmušti, -a, -ė (sem. iš rus. nark. si. отбить) nark, išgauti, ekstrahuoti iš
žaliavos (ppr. ekstrahuojant tirpikliu, skystine ekstrakcija) ♦ atmušti bu­
telyje (su buteliu) (vert. iš rus. si. отбить в бутылке) 1) nusodinti bu­
telyje tirpalą ir nupilti atskiriant tirpiklį: Paskui gali ekstrahuoti puode
surinkdam as atidirbtą sk ied ik lį, arba padegti, arba atm ušti butelyje,
bet tada tas skied ik lis užsiteršia jau, supranti, jis prisisotina organinių
m edžiagų, pasidaro gan tirštas, jis jau antriniam naudojim ui jau darosi
praktiškai nebenaudojamas. // A tm ušti su buteliu: visas turinys po išgrę­
žim o pakaitinam as puode ir supilam as į butelį, ten su sk ie d ik liu - viskas
kas išgręžiam a, p ripilant pusę stiklinės vandens su actu, nes be acto ne-
atsidalins konsistencija, neatsiskirs žaliaukos, organinės liekanos. Išpla­
kama ir apvertus butelį laukiam a, kol atsidalins substancijos sk ie d ik lio
ir opium o koncentrato-vandens. 2) nusodinti, išgryninti plakant butelyje:
61 atsėdėjimas

Įdedi į buteliuką puse tabletės dim edrolio ir atmuši, ant stiklo šonų p ri­
lim pa v isi tie brudai, greznucha, ir per vatą ištrauki švarų,
atomas (rus. nark. si. атом) nark. psn. natrio etaminalis (migdomieji vais­
tau barbitūratai): Mes irg i neblogai stovėjom, man padarydavo po peešim
pakelių atomo. Buvo populiariausias barbitūratas, trys tabletės - tas pats,
kas bonka baltos. // Atom as - zonoje pigiausias kaifas. // Atom o dabar
nėra, uždraudė jį, kokiais devym penktais jau paskutinis atomas buvo.
atriadnas (rus. отрядны й (sutr. iš: начальник отряда)) kai. būrio virši­
ninkas: M ū sų atriadno šiandien nebus. // Prisičiū d in au ir į būrą atriad­
nas įkišo. // A triadnas prisipiso, kam bazarinu su šobla.
atricala (rus. kai. si. отрицала) kai. žr. a tr ic a lo v k a
.
atricalovka (rus. kai. si. отрицаловка) kai. 1 atsisakantis, nepripažįstan­
tis priteistos kaltės: A tricalovka yra tas, ku ris neprisipažįsta. // A trica ­
lovka ateina jau iš teismo, jis neigia savo kaltę, nepripažįsta nieko. 2. at­
sisakantis vykdyti prižiūrėtojų ir administracijos reikalavimus, laikytis
režimo laisvės atėmimo vietose ir pan.: A tricalovka atsisako vykdyti:
anksčiau d irb ti visus varydavo, ten varo visus į darbą, jis neina, jį įkiša
į trium ą. 3. žr. b e s p r id ie lš č ik a s 1: A tricalovka yra bybį dedantis ten
ant visko, ant vorovskųjų paniatijų. Tuparyvi tokie ugolovni, prisika-
čialinę, blet, mėsos, supranti, ir visu r eina na pralom : deda į vietą, blet,
ten trisdešim t m etų sėdėt, jau trys žm ogžudystės, keturios, blet.
atricalovkė kai. žr. a tr ic a lo v k a 1, 2: Tu atsisakai eiti pas tardytoją, tu
neigi viską, tą nusikaltim ą, nepripažįsti jų veiksm ų - tu tada esi a tri­
calovkė.
atsėdėti, atsėdi, -jo (plg. rus. prast, отсидеть, dar žr. sėdėti 1) kai. atlikti
laisvės atėmimo bausmę, atbūti sroką: Jis atsifu tb olin o vis tiek, jį pa­
leido už metų, dešim t ar vien u olika m ėnesių atsėdėjo. // Jis čyriką at­
sėdėjęs. // as ta padla paprasčiausiai užm uščiau, paskui atsėdėčiau kiek
priklau so ir viskas // A r galit įsivaizduot, ką reiškia atsėdėt 9 metus?
O kad tuos metus jam nuėmė tai ir gerai, savotiškas paskatinim as būti
geram Lietuvos p ilie č iu i
atsėdėjimas (plg. rus. prast, отсидка, dar žr. atsėdėti) kai. laisvės atė­
mimo bausmės atlikimas, sroko atbuvimas: daugum a k a lin ių pikti,p o
atsegti 62

a tliktų bausm ių apie 60proc. buvusių tuose super kalėjim uose vėl pa­
daro naujus nusikaltim us per 2-3 m etus po „atsėdėjim o“ // Koks gali
bū ti atsėdėjimas už nusikaltim ą?Seniai reikia keisti tokią ’’tvarką”, o
tik sliau betvarkę. // Nes atsėdėjimas kalėjim e, problem os neišspren­
džia. Juk norm alus vyras atsėdėjęs 10-15 m etų nuo moters neatpranta.
atsegti, -a, -ė (sem. iš rus. si. отстегнуть, отстёгивать) krim . sumokė­
ti (dolę ir pan.): Po to dar kiekvienam po penkis šim tus atsegė. // Jei
n o ri - tai lauk, gausi tuos litus, atsegsi man, pasiim si sau ir važiuok. ||
sang, atsisegti: V isada atsisegi į abščiaką: padarei chatą, nupisai m aši­
ną - atsegi visada. // Rusiškas, kontrabandines pardavinėja. Ž in o juos
tie m entai, bet turbūt atsisegę.
atsim esti, atsimeta, atsimetė 1. (sem. iš rus. nark. si. откинуться) nark.
perdozuoti; mirti ar prarasti sąmonę nuo narkotiką perdozavimo, ištikti
komai: Atsim etė nuo pereboro. // M ane vonioj suranda, aš atsim ečiau,
aš dozniako neapskaičiavau. Ne į merlę, o į vatą pienelį rinkau, o vatoj
nesimato, žinai. A n t binto tai m atosi kaip renki. V onioj kaliau si ir lik au
ten gulėti. 2. (sem. iš rus. kai. si. откинуться) kai. krim . išeiti į laisvę
atlikus bausmę laisvės atėmimo įstaigoje: A š tais m etais atsim ečiau iš
zonos. H Išėjau į centrą ir draugelis, žiū riu , iš lagerio, ką tik atsimetęs,
eina, žinai. // Atsim esiu iš lagerio - k u r pasiduot? // Jis ką tik atsimetė
iš Alytaus, iš griežto.
a tsip irk ti, atsiperka, -o (sem. rus. krim . si. откупиться, откупаться)
kišen. viešoje vietoje pavogti iš kišenės ar rankinuko ir pan.: A tsipirkau
m obiliaką. // A tsipirkau šm ielių. // D augiausiai esu atsipirkęs tūkstantį
aštuonis šim tus, buvo dolerių ketu ri šim tai, dešim t tūkstančių tų ru ­
siškų ru b lių vienoj vietoj ir dvidešim t litų , ir dar centų. // A tsipirkau
lopetą. HT ik ra i mes išvis nekalti, jisai pats atsipirko ir pabėgo, supran­
ti, o pas m us tik ta i rado tris šim tus po šim tą, o ten buvo pen ki šim tai
penkiasdešim t. M es ten išvis ne prie ko, nes pats suprask: atsipirkom ,
tai ko mes ten trinsim ės, mes išliptum e. O jisai atsipirko ir pabėgo, o
mes ten laukiam jo, laukiam dar vieno žmogaus ir m um is parišo.
atsipū sti, atsipučia, atsipūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark.
si. пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. parūkyti marihuanos: Niekada
63 bąbočka

neįrašinėjam m uzikos atsipūtę. // Tai koks ten pychas, jei keturiese at-
sipučiat nuo vieno kasiako!? H žole nekenkia?=]]]]]]]]]]] nichuja... m a­
čiau pora snukučiu kurie atsipučia kiekviena diena... nu nx
atsiūti, atsiuva, atsiuvo (sem. iš rus. prast, отш ить) krim . išvaikyti; at­
grasinti, atpratinti, nustoti bendrauti: D urnas, ar čia vaikšto!? - čia dar
nevaikšto, aš atsiuvau visus.
atsukti, -a, -o nark. apsvaiginti, teikti euforiją: Nėra d im edrolio - jie
lakstys dvylika valandų, nešikais, nors ir kum arins, nes jau jie nieko
nepajaus, pripratę prie dim edrolio ir juos tik ta i jis atsuks, o taip vems.
// O, gerai mane atsuko!
ausys ♦ pastatyti (statyti) ant ausų (vert. iš rus. krim . si. поставить
(ставить) на уш и) krim . apvogti, apiplėšti: N ieks negalvojo, kad jį
bom bins tokioj vietoj, o ten pyst - jį pastatė ant ausų ir jisa i spėjo išsi­
rauti. T a i jie ką nugriebė, tą - bet jisa i nerašė pareiškim o, zajavos, nes
bijojo šantažo. // Sako pas mane yra fanieros, - krautuves jisa i kai sta­
tė ant ausų, - šiek tiek, sako, dar padarysim keletą dielų, sako, aš žinau
k u r ten seifai, chujeifai, ten kolchozo, ir, sako, nešam pyzdą į užsienį,
azijątka (rus. nark. si. азиатка) nark, azijinė kanapė; marihuana iš tokių
kanapių
ažoga kai. žr. iž o g a : N uo černuchos m an ažoga. // Sesele, gal tu rit ką
nors nuo ažogos?

baba nelegaliai prekiaujanti degtine (laikanti tašką) moteris, pilstuko

perpardavinėtoja, pilstukininke: N u eik pas babą! // E iti pas babą.
babočka (rus. nark. si. бабочка) nark. intraveninis kateteris („peteliškė“
su plona adata, per kurią su žarnele leidžiami vaistai į veną); infuzinių
sistemų liginimo linija: Įsisu ki adatą, tą babočką p ris ik liju o ji su pleis­
tru, kitam gale tas kaifas ir paskui žaidi. // Jei kas, tu tos babočkos
bachūras 64

neišmesk. // Su babočka tu gali žem ai kažku r dasiekti arba aukščiau,

šeešim netgi centim etrų yra, du po trisdešim t susijungia, vienoj ran ­
koj la ik a i ir gali bet kokiu kreivum u, bet k o k į kam pą padaryt,
bachūras kai. neformalios nuteistųjų hierarchijos aukštos kastos nuteista-
sisy viercho pavaldinys: Bachūrai skaitosi v isi tie, ku rie nedūchauja, ne
ožiai, ne gaidžiai, tai tie yra bachūrai. Tiek vierchą gali bachūru vadint,
tiek žem esnį už vierchą. // Bachūras yra viercho pavaldinys, padeda
v aldyti vierch u i tuos klanus: klaipėdskų, kavianskų ir viln io v sk ų mas-
tiuchas. // Jei m užikas m užiką apgaus ar gaidys gaidį, tai chuinia, bet
jei bachūrą, tai gali bū ti ir razborkės. // Tarp bachūrų yra torpedos, tai
tie bachūrai, ku rie vykdo ką vierchai liepia. // Bachūrai pasakė, kad
kieno abejotinaSy
galadovkė - i vsio, nieks nevalgo. ♦ m ed in is bachūras
netvirtas priklausymas aukštos kastos nuteistiesiems (bachūrams): M e ­
d in ia is bachūrais vadina tuos, kas ant ribos, kas m ažai p in ig ų gauna iš
laisvės, arba jau negauna, pradeda b risti į skolas.
būti bachūru laisvės atėmi­
bach ū rau tL -auja, -avo (hibr. žr. bachūras) kai.
mo vietose (pataisos namuose, kalėjime): Iš kaim o kokie cham ai bachū-
rauja, bet rybina jisai, kaip sakoma - konkretus dūchas, bet bachūrauja.
// Yra toks kaip prigavim as su tuo bachūravim u. Pasikelia iš ku r nors, ir
jo klausia: „Kas tu, dūchas ar bachūras?“ Sako, kad bachūras. O iš ku r tu
žinai, kad tu bachūras? Pats tai žinai, pats susigalvojai ar ne? Bachūras,
kad tu bybį turi? Tai ir gaidys bybį turi?.. Tai būna, kad bachūrauja, o po
to jau nebachūrauja, baigiasi bachūravim as.
bachūrąvas, -a (žr. bachūras) kai. būdingas bachūramSy dar žr. b a ch ū -
r iš k a s
bachūriškas, -a (hibr. žr. bachūras) kai.būdingas bachūrams
bachūrskas, -a (žr. bachūras) kai. būdingas bachūramsy dar žr. b a c h ū ­
riš k a s ♦ bachūrska cenzū ra kito asmens laiškų perskaitymas įtariant
jį skundimu per laiškus: Kalėjim e daro bachūrską cenzūrą tavo la iš­
kam, jei tu neaiškus. Kas nors iš sakam ernikų tavim nepasitiki, įtaria,
kad tu kaziolas, ir gali sakyt: nu, davai, bachūrską cenzūrą padarom ,
bačiokas kai. puodas: Bačioke košės dar buvo. // Šnyriau, k u r m ūsų ba-
čiokas?
65 balandioras

b a d ia ž in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. бодяж ить) nark. I. pilstyti ir
pati. 2. skiesti; maišyti narkotikus su vaistais ir pan.
badytis, -osi, -ėsi (sem. iš rus. nark. si. колоться) nark, vartoti intrave­
ninius narkotikus, dar žr. š a u d y t is: N enoriu jau nei vogt, nei badytis,
norėčiau gyvent n orm aliai kaip visi. Bet tai žinai, penki teistum ai... //
Ir žalią opium ą vasarą badydavomės, nu pienelį neapdorotą. // Sakė,
kad jau nesibado, bet ten chui - tik taip kalba, už poros mėnesių vėl bus
tas pats, vėl prasidės neuviazkės.
bahoras kai. 1. (plg. rus. krim . si. бахур paauglys', бахор ‘kekšė', lenk.
(nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos
prast, bachor V aik ig alis')
namuose) atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir po pilnametystės už
bendradarbiavimą su administracija (darbą ant mentų) neperkeltas į
suaugusiųjų zoną, dar žr. a k ty v is ta s : M alalietkose bahoras būna jau
ten šūstriakas, bet jei paskui į suaugusiųjų zoną perkelia - tai pizdą
jam būna. // M alalietkose bahoru gali bū ti ik i dar kol sueina ir dvide­
šim t metų, jei sėdėti lik o porą metų. 2. žr. b u g o ra s 1: Tais rusų laikais
bahoras būdavo atsakingas už kaptiorkes.
bająnas (sem. iš rus. nark. si. баян) nark. švirkštas
bakavykas (plg. rus. krim . si. боки ‘kišenės', dar plg. rus. боковня,
.
боковая piniginė', боковик ‘šoninis vėjas’) kišen. 1 rankinuko, ran­
kinės šoninė kišenė: A tsipirkau iš bakavyko. 2. šoninė striukės, švarko
kišenė: Pas jį yra bakavyke lopeta. // Bakavyke yra m obiliakas.
bakląnas (rus. kai. krim . si. баклан) kai. krim . psn. kas teistas už chuli­
ganizmą; chuliganas
b a lan da (sem. iš rus. kai. si. баланда ‘laisvės atėm im o vietų sriuba ar
skysta košė') kai. laisvės atėmimo vietų, pataisos namų, kalėjimo mais­
tas; srėbalas: M ucham oras jau atnešė balandą. // K a i į uždarą atvažiuo­
ji, tu ri du m ėnesius atsėdėt griežto režim o, ta prasme pirm am aukšte
ten ant balandos, atseit be riebalų tu ri kalėjim e būti. Ten, aišku, nieks
nežiūri, ten m ucham orai įp ila ir iš bendros paikės. // E ik tu, m an jau
nuo tos balandos vem ti verčia!
maisto davinių (balandos) da­
ba lan d ioras, -ė (rus. kai. si. баландёр) kai.
lintojas, išnešiotojas pataisos namuose, kalėjime: Paprašiau balandioro,
baldįelinti 66

kad atneštų karšto vandens. // Jeigu n o ri gauti daugiau košės, prašyk

balandioro. // Supistas balandioras per m ažai įpylė.
b a ld įe lin ti, b a ld ę lin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. (nark.) si. балдеть) ap-
svaigti nuo narkotikų, patirti euforijų, kaifuoti
ba ld io žas (rus. (nark.) si. балдёж) apsvaigimas, euforija (nuo narkotikų
ir pan.)
balkonas kai. kameros lango anga, palangė: M a isto nėra ku r dėt, tai
krau n i k u r vėsiau, tai krau n i ant palangės, į balkoną. H Vienas langas
kam eroj ir palangė didelė, tai gaunas kaip: palangė čia priekyje, o ten
k u r grotos, tokia anga, tai balkonas vadinas.
balnyčkė (rus. šnek. больничка) kai. kalėjimo ligoninė, laisvės atėmimo
vietų ligoninė: Jei į balnyčkę pasakė, tai žin ok - išvažiavo į V iln ių , nes
tik V iln iu j yra kalėjim o ligoninė. // Į balnyčkę kai važiuoja, tai, žinok,
kad važiuoja į kalėjim o ligoninę, į balnyčkę. // K a i sirgau, mane perkėlė
į balnyčkę.
baltas 1. (sem. iš rus. nark. si. белый, белое) nark. žr. d že fa s: Ž iū riu , čia
m an jau pyzdec. D aviau chebrai fanieros, atnešė balto blet. // Jis pats
m oka padaryt tokią rožą dievobaim ingą, o pats, pyderas, baltą kala­
si, daiktų išnešęs yra iš chatos. // Į savaitę kartą, du atveža draugelis
koks balto to, o šiaip m etadoną tą nuverdi. // A š pažiūrėjau - kišenėj
peešim litų , galvoju, balto nuvažiuosiu, pusę gramo, žinai. 2. (sem. iš
ang. nark. si. white, rus. nark. si. белый, белое) nark. amfetaminas: A š
prašiau tik ro balto - blet am fo atnešė. // Toj Lenkijoj perėjo nuo heros
ant amfo, bet nuo to balto dar greičiau galus atiduoda. 3. (sem. iš ang.
nark. si. w hite, rus. nark. si. белый, белое) nark. ret. kokainas 4. (sem.
iš rus. nark. si. белый, белое) nark. bendras neopiatinių narkotikų pa­
vadinimas; kuris nors iš neopijinių narkotikų (stimuliatoriai; amfas,
džefas, koka), d aržr. k a ifa s 1: b a lta s k a ifa s : Davai, paim am balto?
// Vyras - juodą, o jin a i pati varo tik ta i baltą. // Irgi varinėja į M askvą,
koką, baltą vežioja, iš to ir gyvena, chatas dar supirkinėja. // Galvojom
ant balto prasisuksim , nes ten Rygoj labai populiarus vintas buvo. //
„A š tik žinau, kad jis m orfijų am p u lin į vežiodavo iš kažkur.“ - „O jis
baltą pardavinėdavo, turėjo tašką?“
67 barbitūra

bambalis ♦ rūkyti (pūsti) per bambalį (bambaliuką), su bambaliu nark.

rūkyti marihuaną naudojant plastikinį butelį: Dabar jei rūkau, tai per
bam balį. // Tu supranti, kai su bam baliu pūti, tu neprarandi dūmo. //
Geriausias būdas yra rū k y ti per 0,33 tiches bam baliuka cistaganu
banderša (rus. si. бандерша) krim . žr. b a n d e ršy ca : Z itka yra bander-
ša, jin a i anksčiau ščipino, sėdėjus ir Rusyne, dabar pilstuką laiko. //
Sena banderša. Hjin a i žiurke yra turbut ta viena vienintele nuotrauky­
te ir tu ri daugiau nesifotografuoja...na banderša kon kreti pagal foto ir
čiu lp ti neduočiau
banderšyca krim . laikanti pritoną, teista., laisvo elgesiOy su kriminaliniu
pasauliu susijusi moteris: Banderšyca yra ta, k u ri suburia apie save irg i
tokius, kad išgert už dyką galėtų, banderšyca kurva galėjo bū ti ir pja-
nica. // Banderšyca bardaką laikydavo, į tokią vietą vogtus daiktus at­
nešdavo, susirinkdavo visi; ir banderšyca bū tin ai tu ri la ik y ti pritoną.
banga (plg. rus. nark. si. волна) nark, pirmasis stipriausias euforinis po­
jūtis pavartojus (ppr. susišvirkštus) narkotikų, dar žr. p r ic h o d a s 1:
Barbitūratų banga, jin a i labai m aloni yra, bet paskui neįdom u - po ban­
gos ein i miegot. // Tas amfas ne tai kad slabo, bet koks čia kaifas, nei
šis, nei tas - bangos nėra, o pasidarai priklausom as nuo jo ir tu ri kažką
tokio neužčiuopiam o, kas traukia vis tiek, nors ten negerai būna, bet vis
tiek traukia ir viskas. // Želtūcha bangą duodavo barbitūratų m išinyje
su kažkuo tai, ir jisai buvo tokios geltonos spalvos ir tirštas. K a i kraujas
nurauti bangą su­
pakliūna į švirkštą, jisai violetin is pasidarydavo. ♦
sišvirkštus narkotikų patirti euforinį pojūtį (prichodą): Tiesiog matai,
panos įsišauna ir jom iškart seksas galvoj, nu tai aišku koks lygm uo, nu
ką ten su jom šnekėt, jai tik tratin tis ir daugiau nieko. Ir dar įsišaut, nori
nuraut tą bangą, tos bangos nenurauna, o erotika muša per viršų,
barabąnas nark. apskritas vatos tamponas kaipfiltras nuosėdoms iš nar­
kotikų tirpalo pašalinti: Jis ir atrodo kaip barabanas, vatos tam ponas
stangrus toks.
barbitūra (rus. nark. si. барбитура) nark. barbitūratai (migdomieji, ra­
minamieji vaistai): Barbam ilo gali ir dešim t štukų, penkiolika, ten da-
chuja nuosėdų, susivėžinai, nieko ten tas barbam ilas - ten p e n k io lik a i
bardakas 68

m inučių užvelka. Barbitūra, tai jie švelniausi ir atchodai greiti tokie, po

trijų, keturių valandų jau tu nieko nejauti, tu ri vėl kartoti. // Įdom iausia
būna tai, kad pasieki tokį lygm enį, kad ant tiek yra įpratim as prie tos
barbitūros, kad tave opiatai jau neveikia bejos, ane, tai tu m ažini ten tų
ratų kažkiek tai, tos visos snotvorščinos k o k teilį pasidarai sau, ten tiek
tokių, tiek tokių, tiek tokių - o, atsigavai nuo jų, tada m ažin i opijūchos
ir tave užkabina - ir tik ta i tada.
bardakas (plg. rus. šnek. бардак Viešnam is') krim . vagiųy narkomanų,
girtuoklių susitikimo vieta, landynė, dar žr. p rito n a s : „K u r eini?“ - „Į
bardaką.“ // Pasidarai p in ig ų ir e in i į bardaką.
baryga [barbiga] 1. (rus. kai. krim . si. барыга spekuliantas, perpardavinė­
tojas') kai. nuteistasis, laisvės atėmimo vietose perparduodantis daiktus,
prekes, narkotikus: M in k pas barygą, paim si pora pačkų rūkyt. // Save
gerbiantis pacanas jau baryga nebus, nu neperpardavinės arbatos ten,
žinai, neperpardavinės, nepardavinės netgi. Tai tas ir yra perpardavi­
mas, jeigu tu iš laisvės gauni ten už kad ir litą, už litą dvidešim parduodi,
tai čia vistiek gaunasi baryga, supranti. // Jeigu rabočkėj, jei kažką daro:
stalus, kėdes, pavyzdžiui, gaidžiai dirba prie lentų, prie medžio, tai ne­
nueisi, niekas tau jų neduos, o tai bachūram reikalinga. Tai paprasčiau­
siai m oki šaibas, bachūras, kuris rabočkėj dirba, paim a pinigus arba pats
kažką tai duoda, karočia, šaibos vaikšto va taip va ratu, ten jau nesiskaito
tas bachūras baryga. 2. (rus. nark. si. барыга) prekeiva narkotikais: Iš
pradžių džefą darydavo iš soliutano, paskui pradėjo pardavinėt efedriną
barygos, kristalais arba m ilteliais parduodavo, ten įvairiausio grynum o
būdavo. // Atėjo pas mane draugas ir supažindino su kitu biču, jis buvo
baryga ir pasiūlė pabandyti amfos. // nu as tai atradau sava m etodika
kaip neuzsirauti ant xim kes gatvėj barygas reikia la ik y ti ant trumpuju...
dažniausiai tai buna koks uzsugalintas paauglys kuris tu ri problem ų to ­
dėl priverstas stum dyti, tereikia toki tik gerai m orališkai apdoroti ir jis
paprasčiausiai bijos k isti suda;) 3. (rus. prast. niek. барыга prekeiva')
krim . verslininkas, prekybininkas: V erslin in inku s visus žu lik a i vadina
barygom. Tu jeigu tu ri savo firm ą, verslą kažkokį tai, bele ką darai: ga­
myba, tu ten perparduodi, ten, žinai, prekyba, nu bele ką, supranti.
69 bazaras

basas (ang. nark. si. bash ‘m arihuana’, rus. nark. si. баш) nark, suktinė
su marihuana ar hašišu, dar žr. k a s i a k as 1: Tų žo lių gi v iso k ių yra,
supranti, yra ant m iego ku r blet, k ita atvirkščiai - baim ę sukelia. Iš
M askvos vienąkart atvežė, pasidarėm po du kubus ir tą vieną bašą ant
ketu rių pavarėm, vieną skrutkę, žinai. Pyzdec, jie, atrodo, mane nu­
žudyt nori, sėdi tryse, žinai. Davažiavau ik i Rum šiškių, palikau m a­
šiną ir pėščias varau. T ie nem oka nei vienas važiuot. Paskui ta Raska
važiavo m an per snukį, žinai, vandeniu apipylė ir prašė, ir verkė ten,
grįžau atgal.
bataręįka (rus. батарейка) kai. radiatorius, radiatorių baterija
batonai (plg. rus. бутоны ‘žied pu m p uriai’) dgs. nark. tik užmezgusios
pumpurą aguonos: Aguonos, kai jos dar nėra žiedo sum ezgusios, tas va
tarp in is momentas, batonėliai tokie kabo, - jau juos skabo, žinai, renka
pieną - tai va juos vadina batonais. Iš jų prirenka pieno, bet jisai nėra
dar subrendęs, jisai nėra užtektin ai stiprus. N u iš jo gaunasi, gaunasi,
jau šis tas gaunasi. Būna toksai periodas, kai, reiškia, viskas žalia - o
nieko nėra dar, tai čia pragaras, toksai labai šlykštus m om entas būna,
tada vat tie batoniukai ir kenčia. // Iš batonų pienas bėga, bet viena gal­
va atitin ka keturis, penkis batonus m aždaug, tai jei tu batonus pjauni -
tu gadin i grynai. Palauk dešim t dienų, nu jeigu jau chujovai, - viskas,
jau bus galva, iš galvų tu blet p risirin k si vietoj m etro - penkis m etrus
iš to pačio plotelio. // Vienas jau buvo atlėkęs batonų prisipjovęs, eik
nachui, sakau, bus norm alios galvos - tada.
baūlas [ba-ū-las] (rus. kai. si. баул) kai. asmeniniai nuteistojo daiktai
(rūbai, šmutkės), krepšys su tais daiktais ♦ iššokdinti iš baūlo atimti
visus nuteistojo daiktus: Jeigu tave prigauna ir tu nem oki išsivartyti,
tave gali iššo kd in ti iš baūlo.
bazaras šneka, kalbėjimas (savitos šnekos ypatybėsy kalbėjimo maniera)
♦ atsakyti už bazarą (žodžius) (kai.) prisiimti atsakomybę už pasaky­
tus dalykus, kalbėjimą: Atsakyk už bazarą!? HJei ką pavadinai gaidžiu,
tada tu ri atsakyt už žodžius, tu ri įrod yt tada, kad jis gaidys. // antanai
pažadu as tau , jei pam atysiu tave dar žvengianti is k itu grupiu, iškart
atkirsiu asile tave ir m an poxu i bus jei mane diskvalifiku os, bet bent
bdęšnikas 70

jau žinosiu uz ka. ir tik ra i as tau pažadu, atsakau uz bazara ♦ filtru o ti

(valdyti) bazarą (vert. iš rus. si. ф ильтровать базар) galvoti, ką šne­
kėti; nesišvaistyti vulgariais, nekorektiškais apibūdinimais ir pan.; ne­
pliurpti bet ko: Zonoj reikia išm okt kalbėt, filtru o t bazarą, kalėjim e dar
gali pasakyt, kad išsprūdo, chujūdo, ten, žinai, visaip, a zonoj blet ten,
žinai, jau gyveni, reikia kaip laisvėj m okėt kalbėt. // Tu filtru o k b išk į
bazarą! // N e filtru o si bazaro - išpis tave iš čia.
bdęšnikas [b-d-eš-ni-kas] (plg. rus. si. бдеш ник, бдю ш ник m ilic in in ­
kas, budėtojas’) kai. (nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos na­
muose) pareigūnaSy prižiūrėtojas (apsaugos darbuotojasy kontrolierius
irpan.jy dar žr. m e n ta s 2
bėgioti, -ioja, -iojo (sem. iš rus. krim . si. бегать) krim . vogti (taip pat orga­
nizuoti vagystes, žvalgytisyką pavogti), dar žr. la k s ty ti: Jis neseniai at­
simetė iš M arijam polės, iš griežto, aš m ačiau, kad jis bėgioja. ♦ b ė g io ti
ant trasos (po trasą) kišenvagiauti žmonių masinio susibūrimo vietosey
viešajame transporte ir pan.: Bėgioja ant trasos. // Bėgioja po trasą,
beliąga (rus. si. беляга ‘batonas, balta duona) kai. balta duona: N uo
beliagos nėra ažogos. // Paim iau kelias paikes beliagos. // Dūchas, ar
m ano beliagą parnešei iš valgyklos?
beliąškė (rus. si. беляш ка ‘batonas, balta duona’) kai. žr. b e lia g a : Be-
liaškę tik ant laro gali gauti arba iš svidankės. // Beliaškę duoda L u k iš­
kėse, visą laiką duoda,
beskanvoįkė kai. žr. b e s k o n v o ik ė
beskanvoiščikas (rus. kai. si. бесконвойщ ик) kai. žr. b e s k o n v o in ik a s :
Bachūras beskanvoiščiku neis dirb ti. HTu paduodi, o beskanvoiščikas
nuneša tuos siuntinius. // Beskanvoiščikas dirba už tvoros be sargybos,
beskonvoikė (rus. kai. si. бесконвойна) kai. lokalinis sektorius pataisos
namuose, kuriame gyvena nuteistiejiy turintys teisę vykti, dirbti už pa­
taisos namų ar kalėjimo ribų be sargybos (be palydovo): Penkta lokalkė
yra beskonvoikė. // Tie, ku rie m aistą nešioja, kiešarus, tai beskonvoikė.
// Po savaitės išeinu į beskonvoikę. // A štu on ioliktas būrys yra ožyno
ola, devynioliktas - beskonvoikė; dvyšim pirm as jau bachūrų ola. //
G irtą pagavo, iš beskonvoikės nuėmė.
71 bespridielščikas

beskonvoįnikas (rus. kai. si. бесконвойник) kai. nekonvojuojamas nu­

teistasis, besargybinis (turintis teisę be sargybos ar palydos vykti (dirbti)
už pataisos namų ar kalėjimo teritorijos ribų): Pravienoj beskonvoini-
kai m edieną į zoną veža. // B eskonvoinikai geras vargankes susuka.
beskonvoįščikas kai. žr. b e s k a n v o iš č ik a s
bespridielas, bespridelas (rus. kai. krim . si. беспредел) kai. krim . kalėji­
mo (pataisos namų), nuteistųjų arprofesionalių vagių nerašytų, neofici­
alių normų, tradicijų, „įstatymų“pažeidimas, nesilaikymas: Bespridie-
las bus, jei aš ką nors be priežasties prim ušiu, tu ri bū ti priežastis kokia
nors. ♦ (pa)daryti (stumti, sustumti, užvaryti, varyti) bespridielą
(pajdaryti ką nors be tikros priežasties, pažeidžiant kalėjimo (pataisos
namų), nuteistųjų arprofesionalių vagių nerašytas, neoficialias normas,
„įstatymus“(paniatijas), nuteistųjų nerašytas teises (sumušti, atimti ir
pan.): K o k į bespridielą dabar stumsit?! // Tuoj išsiaiškinsim , kas čia
varo bespridielą. // Bachūrai atvarys, nes m entai bespridielą sustūmę.
// Paskui mane perteisė į kalėjim o režim ą už visus bespridielus, už at­
im inėjim us. Skaičiausi šūstriakas, kentavomės trise, v isi šūstri, atim i-
nėdavom, bespridielą varydavom , tai perteisė į kalėjim o režim ą visus
tris. M a n metus davė, vienam du, kitam tris, nes m an ik i laisvės buvo
pa bespridielu be priežasties, pažeidžiant
m etai ir k etu ri mėnesiai. ♦
kalėjimo (pataisos namų), nuteistųjų ar profesionalių vagių nerašytas,
neoficialias normas, „įstatymus“(paniatijas), nuteistųjų nerašytas tei­
ses: Buvo taip, kad jį pa bespridielu nuvarė į gaidyną, jis ten vertė gaidį,
jį perteisė, ir jis krytoj tarp bachūrų jau sėdėjo. Č ia jo garbės reikalas
buvo užverst ir taip išeiti. // Jei nėra už ką, nu pa bespridielu griežtam
apipylė m yžalais, pavyzdžiui, tai vsio - gaidys, jei sustiprintam - tai
bespridielas, ir čia atmazkė gali būt. Bet tas, kas apipylė nė už ką, tai
jau eina po parakanais kaip vėjas. ♦ mentovskas bespridįelas (rus. si.
м ентовский беспредел) ppr. kai. pareigūnų, policininkų (mentų) sa­
vivalė (ypač viršijant įgaliojimus, ppr. laisvės atėmimo vietose): Č ia yra
mentovskas bespridielas.
bespridielščikas, bespridelščikas, -ė (rus. kai. krim . si. беспределыцик)
1. kai. kas nesilaiko, pažeidžia pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų
biblija 72

nerašytas, neoficialias normas, tradicijas, „įstatymus“ (paniatijas), jų

nepaiso: Bespridielščikas iš karto jau gali bū ti ožys arba gaidys, jeigu
tu prieš paniatijas, tai jau ir prieš visus eini. H A š su tavim m ainau ką
nors, ane, tu m an ten duodi „Naikof“ orig in alą ten k o k į drabužį, ten
ko k į treningą, aš tau duodu zamienkes: vabšče suplyšusias ten, duodu,
kad tik tu nuogas neišeitum su triusikais. Nes jeigu tu išeisi su triusi-
kais, mane m entai parūrins: pis m an ten nuobaudą ir atim s. Tu papuo-
lei į kalėjim ą, tu koksai nu lopas, nu ką tu m an padarysi, o m an reikia
visko, bespridelščikas aš, aš viską renku. Pirm ą kartą tu sėdi, atvažiuo­
ji, tu nieko nežinai. Tu m an viską duodi, aš tau irg i duodu zam ienkes,
kad su drabužiais išeitum iš kameros. 2. krim . kas nesilaiko, pažeidžia
kriminalinio pasaulio, profesionalių vagių nerašytas, neoficialias nor­
mas, tradicijas, „įstatymus“(paniatijas), jų nepaiso: K a i buvę farai su­
eina ir sukuria grupuotes - tai ten bespridielščikai visiški, jie n etu ri ko
prarast, žin o zakonus, tada jau pyzdec.
biblija (sem. iš rus. kai. si. библия) kai. kortos, kortų kaladė: M en tai m ū­
sų bibliją nusinešė.
biednialinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. prast, бедниться) kai. bėdoti, bė-
davoti || sang, biedniąlintis: Dachuja kas b iedn ialin asi blet, kaip m an
chujovai čia gyvenasi karočia, blet, p in ig ų neturiu, žinai. // Tai tu ne-
sib ied n ialin k!
biednįelinti, -ina, -ino kai. žr. b ie d n ia lin t i || sang, biednidintis
bintas (sem. iš rus. nark. si. бинт) nark, tvarstis, sulankstytas medicininis
bintas ar marlė, į kurią renkamas nesubrendusių aguonų galvučių pieno
baltumo sultys (chankė, pienelis): Ne per daugiausiai tų aguonų, bet
metras tai ten plotnas, aštuoniasdešim t centim etrų bintą privaryt būtų
galim a. // D ienom is į bintus rinkdavau aguonų pienelį. // Turėjau pusę
m etro bintą. // Pieną renki į bintą, nes geriausiai sugeria bintas,
birka kai. žr. b irk ė : G a li ateit ir su geltona birka, bet jis bachūras, ne
ožys, nes iš šabo.
birkė (plg. rus. бирка ‘(prekės) žymena, ką nors žy m in ti juostelė ar la ­
pelis'; krim . si. бирка ‘asmens dokum entai') kai.asmens ženklas, var­
dinė kortelė: prie drabužių prisegta kortelė su įrašytu vardu, pavarde,
73 blatas

gimimo metais, būriu ir brigada: K u r tavo birkė, eik užsisek, nes gau­
si nuobaudą. // Birkė nuplyšo, reiks prisiū ti. // Birkes užverčia ir eina
o žiai į ratą. // A š jiem pasakiau, aš birkės niekad nenešiosiu, aš adm i­
n istracijai nedirbsiu, eikit jūs nachui! // Birkė yra asmens ženklas su
nuotrauka, k u rį v isi k a lin ia i nešioja prisisegę. | dem. birkelė: V irša iti,
g rą žin k it birkelę!
bybis varpa, pimpalas ♦ ant bybio užtraukti (lakstyti, eiti) (plg. rus.
vulg. надевать (натягивать)) kai. išprievartauti: Tai kaip jis atrodo,
eina į tuos soliarum us, aš jam ir sakau - tu sėsi į uždarą ir užtrauks
tave ant bybio. // Juos visus po k etu rių m ėnesių ant bybio užtraukė. //
Lukiškės buvo centrinė visos Sąjungos kryta, uždaras; iš Leningrado,
iš M askvos, iš kitų , iš T a lin o z a lio tn i būdavo. A tvažiuoja su šram ais
ten trisdešim t du žm onės ir v isi paskui ant bybio laksto, užtraukia
su tais šram ais, nu šiaip čia kietiakai, o iš Čiuvašijos zonos, iš speco.
♦ bybį medumi tepti būti pedofilu: B ybį m edum tepti, tai čia pedofilų
prikolas. Skanu, nu ir griaužia, supranti, čia pe d ofilai daro taip blet.
// Sporto m okykloj treneris vienas, buvo blet toks bajeris, kad m edum
bybį tepė. // M en tai patys slepia, žinai, zonoj, už ką jis sėdo, sugalvoja
ką nors, kad ten pavogė kom bikorm o maišą, bet paskui vis tiek paaiš­
kėja, kad bybį m edum tepė. ♦ bybį daužyti kai. į varpos galvutę įsta­
tyti plastmasinius rutuliukuSy dar žr. ša ra i: įs ik a lt i ša ru s: Bybius
daužyt, dėt šarus, paskui nei viena boba pist neduoda, tu ri ištraukinėt
nachui, vėl grįžę į laisvę.
byzas kai. priklausantis šiauliečių neformaliai nuteistųjų grupei (mas-
tiuchai), dar žr. š ia u lio v s k a s : Byzai, paprasčiausiai jie skaitosi prie
Kauno, bet, pavyzdžiui, jei schodnės - jie kartu neina į schadniakus.
Bet jeigu kipišas būtų ar ką, byzai visąlaik prie Kauno. O Panevėžys
susiskaldęs: jie prie V iln ia u s arba prie Kauno, per pusę.
blakstienos (sem. iš rus. kai. si. реснички) dgs. kai. grotos iš horizonta­
liai suvirintų storos skardos metalo juostų (panašios į žaliuzes): Kam e­
ros uždengtos iš lauko m etalinėm blakstienom .
blatas (rus. šnek. блат) pažintys ar ryšiai, per kuriuos gaunama neteisė­
tų privilegijų, reikalų tvarkymas per pažintis; protekcija: Jeigu ką, tai
blatavoti 74

tu rim blatą. // D arbą per blatą gavo.HT ik pradėjo dirb ti, o jau tu ri bla­
tą.Hparashyk m an ir susitarsim... Tu riu blata, kaip m usu tėveliai saky­
davo ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. по блату) (psn.) neoficialiai,
per pažintis, ryšius (neteisėtai) ką nors gauti ir pan.: Tais laikais tik po
blatu galėjai gauti. // Baldus tada nusipirkau po blatu, perm okėjau, aiš­
ku, spekuliantam . // K a i jis atsisakė juos p riim ti i darba per blata, buvo
pradėtas žem in ti,n iekin ti, nes Lietuva tebera g im in iu valstybe.,
blatavoti, -oja, -ojo (rus. krim . si. блатовать elgtis kaip priklausančiam
k rim in a lin ia m pasauliui, bū ti blatn am ’) gudrauti; vaizduoti įtakingą,
blatną irpan.: Jie pradėjo blatavoti. // o pasirodo po tru p u ti lenda yla is
m aišo,vierxas su ragais o šitaip blatavojo.
vagių, nusikaltėlių, narkoma­
blatchąta (rus. krim . si. блатхата) krim .
nų susirinkimo butas, namas (pritonas); schodkės, strielkės vieta, dar
žr. m a 1y n a 2, ša lm a n a s: Blatchatą laikydavo banderšyca, jin a i tuo
naudodavosi, kad pas ją ateina išgert ar susikalt, jin a i irg i dažnai kai-
fuodavo.
b la tn ą i (hibr. žr. blatnas) ypatingai, įmantriai; vaizduojant išskirtinį:
B latnai kalba.
blatnas, -a (rus. krim . kai. si. блатной 'susijęs su k rim in a lin iu p a sa u liu )
krim . kai. patyręs; susijęs su kriminaliniu pasauliu ir pan.: Jie kaip pa­
sėdi, pasidaro blatni; jau paskui žino, jeigu duos per galvą su kuo nors,
arm atūra kokia - jam iš karto plius ten tiek metų, nes g in k lo panaudo­
jim as, tai tada iškart su ku loku kala.
blatnasis, -oji (rus. kai. krim . si. блатной) kai. krim . įtakingas, paty­
ręs, profesionalus nusikaltėlis ar nuteistasis (autoritetingas bachūras):
Blatnasis, jisai daugiau autoritetas, su juo reikia skaitytis. // B latn ieji iš
tik rų jų valdo zoną.
blatn iakas, -ė (rus. krim . kai. si. блатняк 'kas susijęs su k rim in a lin iu
pasauliu) kai. krim . žr. b la tn a s is : Blatniakas tai tas, kas šūstriakas,
prie vierchų kas. // Č ia iš rusų zonos tas blatniakas, dabar nevartoja,
bet rusų zonoj blatnata jau prie viršaus skaitosi,
blędė (rus. krim . si. блядь) krim . išdavikas; parsidavėlis, policijos agen­
tas, dar žr. k u r va
75 brasas

bombinimas (hibr. žr. bom binti) 1. vogimas 2. krim . plėšimas

bombinti, -ina, -ino 1. vogti, apvogti: Bom bino chatą. // Jie patys jį ir
bom bino. Atvažiavo atseit p irk ti nu paveikslų, nusipirko iš pradžių, ap­
žiūrėjo chatą. // Jinai devynių m etų jau bom bino kioską. Ž iū riu , tokius
ilgus čižus rūko, sakau, iš k u r jūs gavot!? // Bom bino ten, karočia, tas
ondatras, žinai, k a iliu k u s tuos, ant šim to peešim važiavo vakare G ar­
liavoj ir užkišo samasvalas, supranti. Jis dešinėj kadangi stovėjo, jam
pyzdauskas, o vairuotojui nichuja. // K aročia, turėjo tik rą am erikiečio
pasą bom bintą, tai ten m entai be m u ilo į šikną lindo. Tas pasas labai
ieškotas buvo, galim a su juo kai ką nuveikt, žinai, ten įp isti nuotrau­
ką, nelegaliai išvažiuot ir ką. 2. (hibr. iš rus. si. бомбить) krim . plėštiy
apiplėšti: Pasirodo, jis tiek prisišn iū rin ęs, kad nuėmė kurtkę, bom bino
su faniera ir jis nieko nepajautė. // Trise ne tik aguonas rin ko, bet ir p o ­
ilsiautojus bom bino. ♦ bombinti karosus krim . apiplėšti žmones, dar
žr. k a ro s a s
bradiaga (rus. kai. si. бродяга) kai. gerbiamas, teisingas nuteistasis
(kas laikosi teisingų paniatijų), turintis žodį kriminaliniam pasauly­
je (blatnasisjy bet nesiekiantis įtakingumo, lyderiavimo: Bradiaga yra
bachūras, bet jis nesivelia, kažkur labai aukštai nelenda ten, žinai, jis
tich aria eina, kažkur kažką nupeliauja, žinai, nukarm anino sau ir v is­
kas. // Bradiaga yra tas, ko iš laisvės niekas nešildo. // „G al dešim t litų
tu ri?“ - „Iš ku r pas mane, bradiagą, tokios babkės.“ | dem. bradiagėlė:
Tai blet, sako, aš bradiagėlė, dachuja nelendu. Iš dalies tai jisai m enkina
save, bet iš kitos pusės jisai, - čia tarp raid žių reikia skaityt, - jisai iš
kitos pusės save kelia. Iš vienos pusės žodžiais save žem ina, iš kitos jisai
kelia. Bradiaga - jisai paprastas, teisingas vagiukas.
bradiagoncas kai. žr. b ra d ia g a
brasas (rus. kai. si. 6poc) kai. nelegalus daiktų (ppr. narkotikų, svaigalų
ir kt.) permetimas per tvorąypermesti daiktai: Brasą jei meta, būna su­
tartas laikas, vieta ir dūchai laukia. K a i tik brasas skrenda, kas vyškėj
stovi iškart skam bina kitiem , bet kol m entai atbėga, dūchai surenka
brasą. // Ž inok, šiandien nepavyko, m entai paėmė brasą. // N a k tį buvo
k eli brasai, bet tvoroj strigo. // Brasas buvo, bet pas kareivius įk rito .
brasokas 76

brasokas (rus. бросок m etim as) kai. žr. b ra sa s: Jis ką tik atsimetė iš
zonos, kai papasakojo: amfas - šim tas dvidešim t, heros gramas šeši
šim tai, viską brasokais meta. // M ie n ta i galvojo, kad brasoką darom . //
Pagavo per brasoką ir uždarė mane į trium ą.
bratva (rus. krim . si. братва) krim . organizuota nusikaltėlių grupuotė,
dar žr. b rig a d a , šeim a: Sužinotų m ano bratva - iškart užverstų. //
M a n būtų ir žvejot noras prapuolęs, ale kaip supratau, senas pasatas
buvo, tai bratva turbūt ne m ašina susigundė, o bagažinės tu rin iu . // T ik
Rusijos variantas, viskas pagal rusų bratvos paniatkes.
.
briedis kai. 1 toks mušimo būdas: prasikaltęs sudeda plaštakas prie kak­
tos delnais į išorę irjam smogiama į galvų per plaštakas ♦ laikyti brie­
dį susidėti plaštakas prie kaktos delnais į išorę, per kurias smogiama į
galvų: Kada prasikalsta dūchas, la ik o briedį, karočia, kad nebūtų žy­
mės, jis rankas taip vat deda ant galvos, o kitas trenkia. // La ik y k brie­
dį! - sako, tai la ik o delnus pats sau prie kaktos, kad nebūtų m ėlynių,
kad kietai nepataikytum į galvą ku r nors. ♦ šauti briedį smogti į galvų
per susidėtas prie kaktos delnais į išorę plaštakas 2. (plg. rus. si. олень
'kvailas žm ogus’) kas apgautasy apmulkintas, prigautas (su „ragais“);
prigavimas, apmulkinimas: Tau briedis! H Jeigu sako, kad tai briedis,
tai reiškia, kad tau ragai užstatyti, vienu žodžiu - prigautas, kažką tu ­
rėjo tau, pavyzdžiui, duot už tai, bet apsuko. // Tu gali p rip ist kam nors
protą, nu ir prigaut, tai jei paskui tas ateina ten skųstis, tai jis briedis,
gali sakyt: „B riedis, sm uk nachui!“ 3. (plg. rus. kai. si. рогаты й raguo­
tas, t. y. ožys, skundikas’) ret. žr. o ž y s 1: B riedžiu gali ir ožį pavadinti,
todėl kad abu su ragais.
brigadą (sem. iš rus. krim . si. бригада) krim . organizuota nusikaltėlių
grupuotė, dar žr. še im a: A nksčiau kiek buvo ten tų šeim ų, visos m o­
kėjo, k u riasi nauja šeima, gauna teritoriją, o V iln iu j viską tvarkė „ V il­
niaus brigada".
bristi, brenda, brido kai. ♦ bristi į istorijas kištis į svetimus reikalus, veltis
į svetimų problemų aiškinimusi: Brenda į istorijas, paskui pribrenda ir
gauna į galvą. // Brenda į istorijas tie, kas n o ri padėt išsiaiškint. ♦ bris­
ti į skolas prisidaryti skolų, prasiskolinti: Jis pastoviai brenda į skolas.
77 bugoras

♦ bristi į gaidyną nusižengti nerašytoms, neoficialioms nuteistųjų nor­

moms, taisyklėms (paniatijoms) ir dėl topatekti į žemiausios kastos nu­
teistųjų (gaidžių) lokalinį sektorių ir pan.
brodiąga kai. žr. b ra d ia g a
brūžinti, -ina, -ino kai. meluoti, trinti: Ką tu brūžini?! // Blet, ba ik brū-
žint?! ♦ analginą brūžinti meluoti, skiesti
būchalas (plg. rus. si. бухало a lk o h o lin ia i gėrim ai>) kai. žr. č e fy ra s ,
k ū lis 1: Vakare sėdim , būchalą geriam . // D abar būchina netgi lengvą
arbatą, vien dėl to ritualo. Pavyzdžiui, jisai ten sportuoja, m aistą regu­
liuoja, žinai, kad priaugtų ten svorio, tai su būchalu tu neprisportuosi,
tau viską suėda. A nksčiau vien būchino todėl, kad lajus būdavo maiste.
būchąlinti, -ina, -ino (hibr.) kai. žr. b ū c h in t i
būchinimas (hibr. žr. būchinti) kai. labai stipriosjuodosios arbatos (čefy-
ro (rečiau stiprios kavos)) gėrimas siunčiant puodukų ratu ir nugeriant
po vienų ar du gurkšnius: Sekm adienį bus būchinim as ir subazarinsi su
bachūriukais.
būchinti, -ina, -ino (hibr.) kai. gerti labai stiprių juodųjų arbatų (čefyrą
(rečiau stiprių kavų)) perduodant puodukų ratu ir nugeriant po vienų
ar du gurkšnius; gerti kūlį: K a i būchina, visą laiką kružkę suka ratu ir
daro po vieną arba du gurkšnius, tai čia vadinasi būchina. // B ūchinant
po du glatus darom . // Būchinam arbatą. // Jis rūko ir rūko, būchina
ištisai, nervinasi, žinai, jo dokum entai jau kažkur vaikšto, tuoj tu ri jį
paleist, jau nuo K alėdų čia tas tęsiasi. // A š pats m ažai būchinau kaip
sėdėjau.
bučius kišen. kaimietis; kas atvažiavęs iš rajono, provincijos: U žtarm ozyk
tą bučių, aš n oriu pas jį atsipirkti. H D abar tu neatskirsi bučiaus nuo
chamo, v isi vienodai apsirengę, anksčiau tai m atydavosi, kad su čeba-
tais, su ploščiais.
bugoras kai. 1. (rus. kai. si. бугор) brigadininkas; darbų prižiūrėtojas;
ūkvedysy dar žr. b u h o ra s : Bugoras - tai kas vadovauja darbam s, jį iš
k a lin ių tarpo skiria. Dabar, kai darbo zonoj m ažai, tai jis nesvarbus,
anksčiau buvo svarbus, nes nuo jo priklausydavo, kiek kas uždirba,
ko k į darbą gauna. // Bugoras juodo darbo nedirba. // Atėjo ir liepė
buhoras 78

surast m an septinto bū rio bugorą. 2. (nepilnamečių tardymo izolia-

toriuje-pataisos namuose) žr. a k ty v is ta s , b a h o ra s 1: Bugoras yra
aktyvistas, jisai ožys, padeda adm inistracijai, reguliuoja, ką uždaryt
į trium ą. 1
buhoras kai. brigadininkas, dirbančiųjų nuteistųjų brigados vyresnysis,
dar žr. b u g o ra s 1: Tie, kurie eina į rabočkę, tai buhoras atsako: jei yra
dažytojai, yra dažytojų buhoras, jis kaip brigadininkas. // Pas mus kaip
pagal lakalkes, tai penktoj lakalkėj buhorai būdavo,
bunkeris (plg. rus. krim . si. бункер slėptuvė’, rus. si. p a silin ksm in im ų
vieta) krim . nusikaltėlių, narkomanų, vagių susirinkimo vieta (butas,
namas), landynė, dar žr. S a lm a n a s, p rito n a s : M en tai paim a iš bu n ­
kerio kokį, ypač tą, kas bunkerį laiko, nu sako, vesk pas babulkas į taš­
kus arba tave dulkinam . D uoda žym ėtus pinigus, num erius užsirašo -
ateina pas tave p irk ti ir priduoda tave. // Senamiestyj buvo tokia Č iorn a
K uchnia, ten tikras bunkeris buvo, baisiau jau nebūna, dabar jau nėra,
ir dar buvo Z u ik ių Ferma. Pasidarom p in ig ų ir tada sprendžiam i ei­
nam į Č iorn ą K u ch n ią ar į Z u ik ių Fermą? Č ia du p a g rin d in ia i buvo.
būras (rus. kai. si. бур (santr. iš: Б У Р - барак усиленного режима)) kai.
baudos izoliatorius (nuo 1 mėn. iki pusės metų) kamerų tipo patalpose;
kalėjimas pataisos namuose: K a i įk iša į būrą, tai gauna mėnesį, du m ė­
nesius, ik i pusės metų, priklauso nuo nusižengim o. O jeigu lagery daug
nuobaudų tu ri, tada ik i trijų metų gali gaut būro, bet tada veža į krytą, į
uždarą, kitą režim ą gauni, kalėjim o režim as. // Būro gali gaut ik i pusės
metų. // Būras yra baudos izoliatoriu s ir kam erų tip o patalpos, vienam
pastate viskas. Tą visą pastatą vadina būru. // Rusijoj tatuiruotę gali
pasidaryt, pavyzdžiui, vienuolyną, ane, tik ta i atsėdėjęs būrą. Ten k u ­
polai: kiek metų, tiek kupolų, žinai.
burbuliątorius kai. ♦ sėsti (sėdėti) ant burbuliatoriaus toks patyčių (iz-
devalkės) ir prigavimo būdas: pasodintasis nuogu užpakaliu ant van­
dens kibiro turi taip pūsti, kad iš kibiro burbuliuotų: Sėdėjai ant bur-
buliatoriaus? // Sėdėjimas ant burbuliatoriaus čia yra prikolas. Įmeta
naują ką nors ir tu klausi: „Sėdėjai ant burbuliatoriaus?“, tas sako: „N e“,
tai sakai: „K oks tu bachūras blet, jei ant burbuliatoriaus nesėdėjai?“, tas
79 chamas

sako: „Tai kaip, ką?“ Įp ili į k ib irą vandens, vam zduką nuo antenos arba
taip k o k į vam zduką nuo tušinuko, per pusę perlauži, vieną galą į u ž­
pakalį, o kitą galą čia, į burną. T u ri pūsti, o ten tu ri eiti burbulai, žinai,
bet čia prikolas. Vienas chamas paėmė vam zduką nuo antenos, į šikną
įsik išo savo ir pučia į kitą vam zduką, sako: „N eburbuliuoja?!“, - nu ten
dauną įmetė. Kitas sako: „G ilia u įsik išk į u žpakalį!“, žinai, tas kišas dar
g iliau tą vam zduką blet. Paskui sakom: „E ik iš čia nachui!“

cake’as ♦ space cake’as žr. k e ik a s : s p e is k e ik a s

centras (rus. nark. si. центр) nark, dilbio vena alkūnės linkyje (narkotikų
švirkštimosi vieta): V is i iš pradžių pradeda nuo čia, nuo centro,
centriakas (rus. nark. si. центряк) nark. žr. ce n tra s: V isos pirm os šyr-
kės yra į centriaką, kaip m an gydytojai rašydavo: „ D ilb io srityje pra-
kolas.“
cham as (dgs. V. cham ai) 1. kišen. vyras, jaunuolis: U žnėriau pas chamą.
// Iš du rkių mes kiekvieną dieną atsiperkam , iš cham ų retai. Kada čia,
užvakar, pas cham ą atsipirkom , radom červonsą ir popierių prikrauta.
// Ž m onių jeigu daug, užspaudei tą chamą, ranką uždėjai ir viskas, ir
prasegei tą skūlą, reik tik nebijot, drąsiai reik. // A tsipirkau pas cha­
mą. // Staska, nu tai jisai landžioja pas cham us ir pas bobas, jis v isu r
landžioja, jis tai moka, a D irektorius, jisai nieko nem oka. 2. (plg. rus.
psn. хам ‘kas neišsilavinęs, iš d a rb in in k ų klasės, prastuolis’) krim . kai.
nuteistasis iš rajono, provincijos (ne iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Pa­
nevėžio, Šiaulių); kaimietis: Jei chamas, tai iš rajono, iš kokių Raseinių.
// K aim ietis yra chamas, skaito, kad jis be išprusim o, d irb t nieko ne­
moka, tik juodą darbą. // Cham ai, tai kas iš rajonų. Iš kokio kaim o, iš
K aišiadorių, tai sakys - chamas. // M u žikas yra bachūras, bet dirba
daug, chamas dažniausiai jis.
chamynia 80

cham ynia 1. kišen. moteris, boba: A tsipirkau vieną šm ielių pas cham ynią,
perdaviau, ir kita cham ynia lip o - tik ta i prakaliau ir pamatė nu stu­
dentai du. Iškvietė m ientus, nuvežė į m ientinę, m entai ką, palaikė porą
valandų, nufotografavo. Žino, kad kišenvagis profesionalas, nu paleido.
Sako: „Yra piniginė, nukentėjusioji yra, ištraukė ką?“, sako: „N e“, - tai
sako: „K o čia atvežėt?“ - ir viskas, paleido. // A tsipirkau pas cham ynią.
// Būna, kad neina mostis, nu ir viskas, nėra pas ką užnert, nei pas cha­
m ynią, nei pas chamą, ku r nepačiupinėji - visu r tuščios kišenės. 2. (plg.
rus. psn. хамка ‘k u ri neišsilavinusi, iš da rb in in kų klasės, prastuolė’)
krim . kai. kaimietė
chanka L (rus. nark. si. ханка) nark, nesubrendusių aguonų galvučių pieno
baltumo sultys (pienelis), opijus, dar žr. c h a n k ė 1: Iš pradžių, kai dar
nebuvo hidros, tai kaldavosi gryną chanką. 2. (rus. nark. si. ханка) nark.
iš aguonų galvučių sulčių (pienelio) ir acto rūgšties anhidrido pagamintas
narkotikas, dar žr. c h a n k ė 2: Vasarinė chanka yra artim esnė heroinui,
m ažiau alkoloidų tų, ir didesnė ta uboinaja šyla. // N uo chankos, laiko
daktarai, aštuoni metai ir pyzdec tavo organizm ui, čia lenkų daktarai
taip sako. Č ia gi iš lenkų atėjo ta chankė. // B intai yra išverdam i vande­
nyje, nuoviras išgarinam as, o likusios nuosėdos su plutele apdorojam os
hidra ir atskiedus jas vandeniu bei nufiltravus, gaunamas opijus, kuris ir
yra vartojamas, čia ir yra chanka. 3. (rus. si. ханка ‘degtinė’) kai. degtinė
chankė L nark. žr. c h a n k a 1: K a i prasideda aguonų sezonas, chankės
rinkim as, nuo per didelio dozniako nem ažai narkotų ir užsilenkia. //
Sezono m etu nuo birže lio galo, nuo Joninių, skaityk, ik i rugsėjo mėne­
sio renki chankę. Paskui jau kuchas. // Chankė yra nevirtas opiumas,
o šiaip rūkom asis opiumas, jis visai kitaip daromas, Benereso, in d iš­
kas, kinietiškasis - jie tu ri savo subtilybes, savo gamybos tam tik ru s
ypatum us. Dedam a hašo dar, jis toks juodas būna. Surenka jį, ant po-
litile n in ių m aišų išskleidžia ir azijatiškoj saulėj, ten keešim, penkešim s
laipsnių kaip m inim um , džiovina. // Ten pyzdą buvo, kiek aš ten bėgau,
šunis paleido. Jie galvojo, kad mes norėjom bom bint ką nors, o ne chan­
kės. 2. nark. žr. c h a n k a 2: Prakaulaus tokio veido, žinai, kaip nuo
chankės būna.
81 chaziaikė

chąpninti, -ina, -ino (plg. rus. prast, хапнуть pagriebti, n u tverti’) 1.

krim . suimti: Jį čia prie nam ų ir chapnino. 2. nark. žr. p a v a r y ti 2,
m a ž in ti 1: N uo tos kokos jis, karočia, ir užsivertė, nors jis šim tą svė­
rė, jobtvoim at! Pradėjo ten važiuot nachui į dausas, pradėjo kaifuot, -
pamatė ten chebra, kad, žinai. Jie jau pradėjo bijot, galvoja, žm ogus
kaifuojantis, kaip sakoma, nenuspėjamas, teisingai? Tai jam pavarė
sniežoko, bet ten tokio pavarė jau sniežoko - kad jis chapnino porą
darožkių, žinai, ir viskas.
.
chata 1 (lenk. chata Troba; buveinė’, rus. si. хата) namai; būstas, bu­
tas, namas: ♦ sėdėti (sėsti) u ž chatą kai. krim . būti nuteistam laisvės
atėmimu už vagystę iš gyvenamųjų patalpų (buto, namo) ♦ padaryti
(apibombinti, bombinti) chatą (vert. iš rus. krim . si. сделать хату)
kai. krim . apvogti gyvenamąsias patalpas (butą, namą) ♦ eiti per cha-
tas kai. krim . apvoginėti gyvenamąsias patalpas (butus, namus) 2. (rus.
kai. si. хата) kai. kalėjimo kamera, kamerų tipo patalpa: Lukiškėse gai­
džių chatos tai trys šim tai, du šim tai, šimtas, žinai, ly g in ia i skaičiai. //
Iš karan tin o į chatą mane perkėlė tik penktadienį. // Vienas bachūras
papuolė Lukiškėse į chatą, įm etė jį, (jis m an K P Z paskui pasakojo) v isi
matosi, kad ne tokie žmonės, žinai, kaip visi. O ten gaidžių kamera,
jis nežinojo, o jis norm alus bachūras, žinai. Įvaro jis, v isi tokie kreivi,
žinai, blet, sako, čia pasiklosiu, sako, gerai, žinai. N orėjo p a sitik rin ­
ti, sako, o jūs norm alūs, žinai? T a i jo, sako, mes putiovi, sako. Tai tas
nachui viską metė, pradėjo į duris belsti, lom intis. Tai reiškė, kad jie
putiovi, jie gaidžiai. // M ū sų chatoj tokio bespridelo nebus. ♦ išmėtyti
chatą iškelti, išskirstyti nuteistuosius po kitas kameras (ppr. po konflikto
ir pan.): Padarėm m ordabojų, tai išmėtė chatą.
chatūšnikas kai. krim . psn. žr. d a m ū š n ik a s
chaziaika kai. žr. c h a z ia ik ė : Jis zonoj buvo chaziaika.
chaziąįkė (rus. kai. si. хозяйка) kai. dirbantis, tvarkantis kamerą, skal­
biantis drabužius ir kt. už kitus; tarnas, „šeimininkė“, dar žr. d ū ch a s:
A teina va tokie kvadratin iai ir eina zonoj chaziaikėm , užtat kad, blet,
mentam prisidirba. // Yra kam eroje chaziaikė, ku r tvarko kamerą,
plauna bliūdus, daro valgyt, laik o specialiai žm ogų.
chaziainas 82

ch aziain as (rus. kai. si. хозяин) kai. 1.kalėjimo ar pataisos namų virši­
ninkas: C haziainas yra zonos v iršin in kas, iš adm inistracijos jis, men-
tas. 2. nuteistasis, kuriam tarnauja kitas nuteistasis, dūcho šeiminin­
kas: Kas tavo chaziainas? Pas ką tu dirbi? // Pas dūchą klausia: „Kas
tavo chaziainas?“
chem ija nark. L (rus. nark. si. хим ия) namudinis opijaus ekstraktas iš
džiovintų subrendusių aguonų galvučių lukštų ir jų dalių (kuchnaro),
intraveninis narkotikas, dar žr. c h im ija 1: M aždaug aštuoniasdešim t
trečiais vyrukas atvežė iš T a lin o pačią chem ijos technologiją, kaip iš
kuchnaro ekstrahuoti opium ą tą nešvarų, nes tik tada prasidėjo hidra.
// Buvo periodas, kai aštuoniasdešim t penktais, devyniasdešim tais,
kai didžum a narkom anų vird am i chem iją degindavo sk ie d ik lį, eida­
vo į laukus, į krūm us ir degindavo. O dūm ai virsta kaip nuo smalos
degančios! Ir taip kas dieną, m etai iš metų, įsivaizduok... 2. sintetinės
narkotinės ir psichotropinės medžiagos (amfas ir pan.): kiekvienam
savo.vieniem gal chem ija rulina..as bandzeu,supratau kad tai ne man.,
geriau pust i,karta i m enesi,ar i du suvalgyt grybu..čia m ano laim ingas
kombo;) // chem ijos pirm as kartas buvo su Calvin cleino pušyte (nevil-
ko-nesiskaito), antra karta merso pusantro (užvilko-žiauru, dar žiau­
resni atxodai), trecias kartas (pirm as norm alus ka uzskaitau) londone
m dm a k ristaliu kai, daug kristaliuku... gėris, nei atxodai nei dar kas //
Šaunu, kad yra pučiančiu ir T IK pučiančiu.... jokios chemijos.... nieko
daugiau. įdom u, kiek laiko tokie RastaM anai pus ir nepaim s ko nors
kito pabandyti. // Apsiputus turbut lengviau ziuret kaip m iršta jusu
draugai, pradeje būtent nuo žoles... A psiputus turbut lin ksm iau skaityt
ir tai kas n u tiko čia. K a i sėsit, o gal jau sedot ant chem ijos, turbut apie
tai net negalvosit ir ne tik ant chem ijos kokainas, heroinas what ever...
3. žr. c h im k ė 1: pas mus rajone vien tik xem ija pardavinėja., bet v i­
siem durnelėm px visg i žole vadinasi... px kas svarbu velka ir geraaai
velka // Pagal tai, kaip tu apibudinai savo pojuchius p rim o kiu s spėju,
kad tu ne karto nesi dorai apsipootes (xemija nesiskaito). D el perpooti-
mo hm m ... ik i tokio lygio tau reiktu surookyt lb daug ganjos, w ienin-
tele galim ybe, kad jus rooket w isishka xim ku xim ka. Shiaip Ganja tu ri
83 chįmikas

specifiny poveiky, ku rio su paprastu galvos svaigim u ir vaizdo rysh-

kum o pokychiais nepalyginsi. Galva gali svaigt tik nuo xem ijos, o ne
nuo ganjos.
ch įm ija nark. 1. (rus. nark. si. химия)namudinis opijaus ekstraktas iš
maltų džiovintų subrendusių aguonų galvučių lukštų irjų dalių (kuch-
narojy intraveninis narkotikasydar žr. c h e m ija 1, š y rk ė 1: A n t tra­
sos su jais lakstydavau ir pasiūlė chim ijos įsišaut. Įsišoviau tos chim ijos
ir patiko nuo to karto, ir m atai, penkis kartus atsėdėjau iš to p a tik i­
mo. M ečiau ir m okyklą, į m okyklą eidavau apsikaifavęs, per pam okas
m iegodavau. M okytoja sako: „Kas tau yra, ko tu m iegi?“ Sakau, kad
n aktį nem iegojau tipo. // C h im ija atsirado aštuonešim trečiais metais.
// Jei va trisdešim tm etės, va be dantų, tai žin ok - ant chim ijos sėdi.
D antų emalė eina šaibom nuo to anhidrido. // Ten chim iją dariau,
tam nebaigtam viešbutyje prie „D anielos“ aš degindavau ten, paskui
parsinešdavau namo. // Paskui jau aš vos ryte atsikeldavau, turėdavau
pasilikęs du kubus chim ijos, įsikaldavau, tik tada galėdavau kažką da­
ryt, vėl v irti. // Č ia yra realus dalykas: m orfino k rista la i apdirbam i yra
an h id rid u ir gaunasi heroinas - tai yra farm okologų sugalvotas daly­
kas. Tarčiokai sužinojo iš kažkur, pajungė tą reikalą. N u ten m aždaug
gautųsi taip: jeigu heroino gamybos form ulė va toko ilg io , sakykim ,
tai vidu riu kas iškirptas, išmestas ir ji sutrum pinta, pradžia ir pabaiga
atitin ka orig in alą - tai ir yra chim ija. Va taip va po p u liaria i, gražiai ga­
lim a pa aiškin ti visą tą procesą. 2. žr. c h im k ė 1: K ie k pats esu traukės
tai nesu užsišokęs ant xim ijos Hkiek ash pažystu pixa (santykinai tik ­
rai ne m ažai), nuo k etvirčio tu ri apsirookyti 2-3 žm ones ir tashkas. jei
mažiau.... pusti nieko vertas (geriau jau home grownas), o jei daugiau
... tai jau nekom entuosiu, beto kaip rookai laaaaabai jaučiasi ku r stafas
padorus o k u r chim ija gerkle drasko.
ch įm ik a s kai. nark. 1. (plg. rus. si. х и м и к ‘sukčius’) kas perpardavinėja
narkotikuSy suka vargankes ir pan.: C h im ik u vadina tą, kas suchim i-
čina tavorą: gavo ten deviniasdešim ties procentų m ilte lia i am fetam ino
ar ko, p rip ila dantų m ilte lių baltų ar atskiedžia, padaro dvigubai dau­
giau. 2. (plg. rus. nark. si. хи м и к ‘m okantis gam inti n arkotiku s’) kas
chimyčinti 84

(zonoje) gamina narkotikus: C h im ik u dar vadiną tą, kas m oka kaifą

daryti, tokius žm onės zonoj gerbia. // Pas ch im iku s būna zonoj v isi tie
acetonai, chujonai. HC h im ikas gauna aguonų lukštus ir jis padaro k a i­
fą. U žp ila lukštus acetonu, paskui verda, nugarina acetoną, nukošia.
ch im y čin ti, c h im įč in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. prast, х и м и ч и ть 'suk­
čia u ti’) falsifikuoti; kombinuoti: C h im ičin a - tai ką nors daro, suka
kažkokią vargankę.
ch im k a žr. c h i m k ė 1: kaldam as rata bent žin a i ka vartoji, sk irtin g a i nei
rūkydam as kokia him ka pirkta pas ko k i debila baryga! // Koks tolkas
investuot i auginim ą čia kur, jeigu A lb an ijoj gali 1 K g isigyt uz 10$? O
ta dalis k u ri užauginam a L T yra ne is kokiu spintų, o is šiltnam iu. V isa i
kas kita yra xim ka. // N a tai nueit i parduotuve ir m om ento n u pirk irg i
v ilk s dar ir geriau nei pyxas ir pigiau kainuos. Tavo nuom one kad tik
v ilk tu px kad ten kažkoks gaidys chym ka.
chim kė nark. 1. (rus. nark. si. химка) psichoaktyviomis medžiagomis apdo­
rota marihuana (išmirkyta formaldehide ir pan.), siekiant sustiprinti jos
poveikį: Jei nenori paranojų ir parkių - nepūsk visokios chim kės! N uo
geros žolės niekada jokiu parkių ir paranojų nebus, o alkoholis ir žolė -
blogas derinys. // Durnas chymkes visai kitoks nei rim to stafo. Chym kes
durnas yra saldesnis na kitoks. Kas jau patyręs šitame reikale is durno
gali atskirti. // itarim a jog tai xim ke turėtu sukelt tokie dalykai: - labai
stip riai apsvaigstama parūkius labai m inim alaus kiekio; - pykinim as,
apatija, galvos svaigim as „vertaliotai“; - apetito stoka; - seilių pakan­
kamumas (sushkes trukumas); seiletekis. zhodzhiu jei b ish ki ipute sau
pasakysit „a nu пах, kas chia per dinam itas" ar pan. susim ąstykit, tai
gali but xim ke. // Yra ir kita xim ke, m irkyta form aldehide. Toks m irki-
nys smegenis sudarko negriztam ai. Sveikata užpjauna irg i gerai. 2. (rus.
nark. si. хим ка nam udinis opijaus ekstraktas’) ret. žr. c h im ija 1
ch lo p u o ti, -uoja, -avo kai. rėkti: T ik nepradėk chlopuoti!
chodkė .
1 (rus. kai. krim . si. ходка) kai. krim . teistumas su laisvės atė­
mimo bausmės atlikimu pataisos namuose ar kalėjime; nuteisimas lais­
vės atėmimu, dar žr. at s ė d ė jim a s: Per girtą galvą šita chodkė. // Ta
vagystė buvo ketvirta chodkė. // C hodkė gaunasi, kad tu sėdėjęs, kiek
85 čeburękas

kartų sėdėjęs, jei tu ri keturias chodkes, tai keturis kartus teistas buvai
ir keturis kartus atsėdėjai. O ly g tin a i jei gauni, tai nėra chodkės. // Jo
chodkės kaip pas mane: aš irg i pen kiolikos sėdau pirm ą kartą, antrą
chodkę irg i pitaką. // Po pirm os chodkės jis čia veržėsi, bet mes sakom,
mes dar nepasiruošę tavęs priim t. 2. kai. krim . poelgis, veiksmas: Chu-
jovą chodkę padarei, kad su m entu bazarinai.
ciklodolis (УУСус1ос1оГ (triheksi-
cik la s (sem. iš rus. nark. si. цикл) nark,
fenidilis)yantihistamininis vaistas, turi raminamąjį poveikį): Tas ciklas
la ik o pajautim ą numuša. M ane priverstin ai pusantrų m etų durnyne
gydė - ką ten veikt? Tai užsim eti to cik lo ir plavinėji. Praeina m ėnesiai
ir nepajauti. // C ik las duodam as po madam depo arba šito kalapirido-
lo, po pačių stipriausių. // C ik la s - čia durnyno kaifas. Bet tokioj vietoj
kaip durnynas, tai visai neblogai.
cik lo d o lščik a s, -ė (rus. nark. si. циклдолы цик) nark, vartojantis ciklo-
dolį: Yra cik lo d o lščik ai, jie grynai cik lo d o lį, išrašo gydytojai receptų ir
jie tą cik lą varo.
cin kas L (rus. krim . si. цинк) krim . ženklas (tam tikras žodis, gestas),
signalas apie pavoją ir pan. ♦ d u o ti cin k ą (rus. krim . si. дать цинк)
duoti signalą (žodžiu ar gestu) apie pavoją: M a n tik cin ką davė, aš iš
karto - fit, manęs nėra. 2. kai. įskundimas, įdavimas; informacija apie
neleistinus veiksmus ar uždraustus daiktus: Gaidys atėjo, gerą cin ką at­
nešė. // Einam į šmoną, yra cinkas. // O t kaziolai, kažkas davė cinką,
kad tu rim chankės butelį!
crackas nark. žr. k re k ą s

čeburekas kai. priklausantysis panevėžiškią neoficialiai nuteistąją gru­

pei (mastiuchai): Iš pradžių atskiros čeburekų m astiuchos net nebuvo,
prie k itų buvo prisiplakę.
čefas 86

čefas kai. žr. č e fy ra s

čefyras (rus. prast, чифирь, чефир) (kai.) labai stipri juodoji arbata
(dvi degtukų dėžutės arbatžolių pusei litro vandens), dar žr. b ū c h a la s ,
k ū lis 1: Išleistuvių čefyras visai lo k a lin e i - dešim t k ū lių ir kibiras
vandens. // A nksčiau čefyrą gerdavo dėl blogo m aisto, kad skrandyje
skylių nebūtų. Dabar, kai maistas geras, tai kavą dažniausiai geria. //
Jeigu keturiese čefyrą geria, tai keturios degtukų dėžutės į p u slitrin į.
D egtukų dėžutė - viena dozė. // Č efyrą visad geria karštą po vieną, du
gurkšnelius ir siunčia ratu. Tu daugiau ir neišgertūm .
če fy rin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. prast, чиф ирить, чефирить) kai. gerti
labai stiprių juodųjų arbatų (čefyrą) || sang, čefyrin tis: „Kas čia per
arbatžolės?“ - „B ū ch in t galėsi, čefyrintis.“ - „Č ia jau šūstros.“
čefyrįstas, -ė (rus. prast, чиф ирист, чефирист) kai. kas nuolat geria la­
bai stiprių juodųjų arbatų (čefyrą): Jeigu tu čefyristas, tai dažnai geri:
atsikeli ryte - galvą skauda, jei neužbūchini, pyzdec, galvą skauda. Pas­
k u i po pusryčių, po pietų, po vakarienės. Paskui blet jau nepram uša tas
čefyras, per silpnas jau pasidaro.
čekis nark. 1. (rus. nark. si. чек, ang. nark. si. check)popieriaus, folgos
lankstinukas ar polietileno maišiukas su narkotikų doze milteliais (džn.
heroino): Per savo 17 gim tadienį kartu su draugais nusipirkom e 1,5 če­
k io heroino. H Žm ogui, ku ris turėdavo čekį, galėjau padaryti bet ką...
// M ažas čekis heroino trisdešim t, o jei didelis - penkiasdešim t. 2. (rus.
nark. si. чек)oficialiai gydytojo išrašytas arba padirbtas, pavogtas re­
ceptas vaistams (ppr. dimedroliui, relaniumui ir pan.): A nksčiau, kai
vat atom inalį išrašinėdavo, padirbinėdavo chebra čekius, tai yra recep­
tus. // N u sip y zd in i tų čekių, Butrim onyse u žein i į kabinetą, nieko nėra,
penkešim čekių, gydytojai, žinai, užsištam puoja iš karto. A rba n u si­
suko, išėjo iš kabineto trim m inutėm , pakabinai tų dvidešim t čekių
tuščių su jo štampu, bet tada rū rin s gydytoją, jei tu nem okėsi, jei į vieną
vaistinę daug p rik iši. Jei jisa i neuropatologas, kokią teisę tu ri išrašyt
efedriną, supranti? E fedriną gali išrašyt tik ta i vidaus gydytojas, su­
pranti, arba b ro nch ialin ę astmą kas gydo. ♦ iš(si)m ušti če k į nu(si)pirkti
medikamentų pagal oficialiai išrašytų arba padirbtų receptų: Išsimušė
87 černūcha

čekį rom bikų. HSako, tu riu čekį, chujo majo, žinai, bet neturiu frankų,
pradėjo m an jin a i vėžint, tip o duok jai čyriką, jin a i išsim uš čekį, tai pa­
siėmė dvidešim t litų ir po šiai dienai nesirodo. // D augiausiai išsim uša
čekį pirkd am i am p u lin į relanium ą, jo pakaitalus,
čemodanas ♦ pri(si)krauti (krauti) čemodanus kai. į(si)teigti tariamą
kaltęy abejones pri(si)gaunant ir pan.: Nuėjo prisikrovęs čemodanus.
// Po žolės ypač taip būna, kitą dieną sako jam: „Tave iš gaidyno su
m aidanais dūchai parvedė!“ - tu blet galvoji, gal iš tik ro buvai nuėjęs,
neatsim eni, o jie tau čem odanus krauna, najezdus tokius, žinai. HM es
bazarinam , o jis šalia, mes ne apie jį, jis net nedalyvauja, bet jis klausosi
ir jam atrodo, kad apie jį, bet specom taip kalba, kad jis apie save galvo­
tų, čem odanus sau krautų, čia psichologinis spaudim as. Zonoj psicho­
lo g in is stiprum as daug svarbesnis, tu gali būti kietas, bet tave pagaus
ant žodžių, nem okėsi išsivartyti ir viskas,
černė (plg. rus. чернь ‘juodum as’) kai. žr. č e rn ia š k ė 1
černiąga (rus. si. черняга) kai. žr. č e rn ia š k ė 1
.
černiaškė 1 (rus. kai. si. черняш ка) kai. juoda duona: Černiaškės daug
nevalgyk, ažoga užpjaus. 2. (rus. nark. si. черняш ка) nark, namudinis
opijaus ekstraktas; opijiniai narkotikai, dar žr. c h im ija 1, ju o d a s 5;
k a ifa s 2: ju o d a s k a ifa s : P a g rin d in is nuo septyniasdešim t penk­
tų, aštuoniasdešim penktų kaifas buvo anoksironas ir atom inalas, ir
jonaktinas, viskas, barbitūros grupė. Nebuvo jokių heroinų arba m or­
fijaus, pam iršk tokius dalykus, paskui tik ta i prasidėjo - devyniasde­
šim taisiais. Nes, įsivaizduok, kaip galėjo būti kažkoks heroinas arba
chim ija, arba černiaškė zonoj pasirodyt, jeigu tik aštuonešim penktais
prasidėjo anhidridas. 3. nark. hašišas
černūcha 1 . (rus. si. чернуха) kai. juoda duona, dar žr. č e rn ia š k ė 1:
Per galadovkę černūchos kepalas penkis litu s kainavo. 2. (rus. nark. si.
чернуха) nark. opijus; opijaus ekstraktas, daržr. c h im ija 1; k a ifa s 1:
ju o d a s k a ifa s : Susikalė černūchos. // Iš pradžių vadino černūcha tą
juoda opium ą, iš A zijos atvežtą, nors ten azijatai vadina - trijak. 3. nark.
hašišas: Vietoj černiaškos įk išo gliutaliną, davė pinigus, įk išo jam ir nu­
ėjo, ir tu chui surasi tam kaim e, tie čigonai vien i į kitus panašūs.
čerpakas 88

čerpakas (rus. черпак) kai. samtis: Košės deda po p iln ą čerpaką. // Pakel­
si čerpaką nuo žemės - gaidys būsi.
četviorkė (rus. šnek. четвёрка) nark. 0,4 mm storio adata: Patys priva­
rė nuskausm inančių vaistų m an čia su m aža adata, plona. Jie tu ri su
gilu m in e adata varyt, nachui, tin g i, nėra ten, pavyzdžiui, gerai bus ir
četviorkė, žinai, ir su četviorke sušovė. O ten aštuntukėm tik, didelėm
adatom, žinai, reikia, kad kuo g ilia u į raum enį,
č ia rlis (ang. nark. si. charlie, plg. rus. nark. si. чарли) nark. ret. kokainas
čio rta s (rus. kai. si. чёрт) kai. žr. v e ln ia s : Č iortas tai tas pats, kas
džium bras.
čiotkės dgs. kai. psn. žr. š č io tk ė s : Jie suka tas čiotkes, laik ą taip stum ia,
čistagąnas (plg. rus. šnek. чистоган ‘gryn ieji p in ig a i’) kišen. grynieji pi­
nigai kišenėje, rankinuke (ne piniginėje): A tsipirkau du šim tus čistaga-
nu. // Ištraukiau čistaganą.
čyfas (plg. rus. kai. чифа) kai. žr. č e fy ra s : K o tu lauki?, arbata atšals. Tu
negeri karštos? A š tai pripratęs, kai čyfą geri. // Trys degtukų dėžutės
yra doziakas čyfui.
čyferas kai. žr. č e fy ra s : A teina gaidžiai, prašo vtariakus tuos atiduot,
atiduodi vtariakus, tai jie ten verda, įdeda k ip ia tiln ik ą , verda, m aišo,
verda, čiut ne kepa. Gaunas jadas, nuodai, o ne čyferas.
čy feris kai. žr. č e fy ra s : G aila, nėra čyferio, užsikuražintum e.

dagnątsa (rus. nark. si. догнаться) nark. papildomai suvartoti narkotikų

ar barbitūratų ir pan. dozę, siekiant išlaikytu sustiprinti pirmos dozės
poveikį: V in tą jie kalasi - vieną kubą tiktai, įsivaizduoji, vieną kubą ir
penkis vandens, ir tą kubą kaip užpjauni - d vi paras, tris vėžina tave to ­
kiom bangom. K a i tas džefas, tai pavarei, nu keturios valandos, viskas,
šešios, supranti, vėl tu ri dagnatsa. O tas, vieną kubą įsipjovei - viskas.
89 daroškė

dagonas (rus. nark. si. догон) nark. žr. d a g o n k ė : Pasidarom dagoną.

dagonka nark. žr. d a g o n k ė
dagonkė (rus. nark. si. догонка) nark. papildoma narkotikų ar barbitū­
ratų ir pan. dozė, pratęsianti pirmos dozės teikiamą euforinę būseną
♦ vdagonku (rus. nark. si. вдогонку) papildomai (apie suvartotą nar­
kotikų ar barbitūratų ir pan. dozę siekiant išlaikyti, pratęsti pirmos do­
zės poveikį): Vdagonku užsim eta ratą, pasiim a reladorm o arba jonik-
tino. Am fas labai išneša į viršų, spaudim ą sukelia, ly tin is potraukis
padidėja, ką su tuo daryt? Tai įp isi baltos arba blet jon iktin o.
dalniakas (rus. kai. si. дальняк) kai. psn. tolimoji pataisos darbų kolo­
nija (esanti toli nuo gyvenviečių): Nedaug trūko, kad mane būtų išvežę
į dalniaką. H K a i gaudavai dalniaką, tai vadindavos „Režym dalnego
poselenija“. // K a i Lietuva čia jau prie nepriklausom ybės ėjo, tai iš dal-
niako, kas Rusyne sėdėjo, visas etapais atvežė į Lietuvą pabaigt sroko.
dalbąšinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. šnek. долбаш ить) nark. žr. d o lb in tis :
tokie tušai yra gerai px kas ten geria ar dalbashina tai ju reikalas
damūšnikas, damūšnikas, -ė (rus. krim . kai. si. дом уш ник) krim . kai.
vagiantis iš gyvenamųjų patalpųy butų, namų; butvagis: Kas dam ūšni-
kai, tai tik ant to užsiim a, tu ri visrakčius, m oka spynas išlaužt. // M a n
mentas irg i siūlė p risiim ti chatą. Buvo, atsimenu, gegužės pirm ą, ne­
darbo diena buvo, - ateina į K PZ , sako, į viršų tau. Nuveda pas mentą,
sako, ten kažkieno sūnelis buvo padaręs chatą, sako, p risiim k tu, žinai,
duosim kaifo, sako, žin o jie, kad aš narkom anas, galvoja, ant kum a-
rų aš ir sutiksiu. A š apsim ečiau durneliu, sakau, aš kišenvagis, kaip aš
chatą prisiim siu!?, aš negaliu chatos p risiim ti, ne dam ūšnikas aš! Tokią
durą stūm iau, žinai, ir mentas atsikabino,
daroga (rus. nark. si. дорога) nark. žr. d a ro ž k ė : D aroga yra dozė, kiek
tu per vieną kartą įtrau ki, čia kaip šniūras. // N a iš pradžių suvarėme
po vieną darogą. // A m fo viena daroga dvidešim t litų , gramas - šimtas
penkiasdešim t.
daroškė nark. žr. d a ro ž k ė : girtas ir po daug ratuuuuuuuuuuuuuuuuu,
arba daroshke padaręs, bet pats mates, kad taip tiesiog girtas daro, hz,
bet fruktas tai tik ra i // Č ia daroshke dejai pradžioj ka geriau flow intum ?
darožka 90

da rožka (daroška) nark. žr. d a ro ž k ė

darožkė (daroškė) (rus. nark. si. дорожка) nark. 1. siauras ruoželis („ta­
kelis“) narkotikų miltelių ant plokščio paviršiaus, kurie įtraukiami į nosį
(ppr. su susuktu iš popieriaus vamzdeliu), dar žr. š n iū ra s 1: galvoju-
kas čia m an nuo vienos, tjgi išgėriau ja, ciut alaus, ir i miestą... tada gan
ilgam dingo atm intis, na karts nuo karto atsirasdavo, bet ir tai nelabai
suprasdavau kas vyksta, galiausiai teko suuostyt darozke fetam ino, kad
įtraukti į nosį narkotikų mil­
siek tiek išeitu atsigaut.. ♦ d a ry ti darožkę
telių dozę: gerai kad prisirašei reix kada sugert arba seip darozkes pada­
ryt!!! // as tada irg i žym iai dažniau tas darozkes darydavau, tačiau irg i
visada turėjau saika....o ji kai pabandė, iškart prarado savisaugos in s­
tinktą.... 2.mažas maišelis, popieriaus lankstinukas su narkotikų milte­
liais, doze: U ž 30 lt. su draugu nusipirkom po 2 darožkes. HTokia mer-
gyčka gim tadienio proga padovanojo keletą darožkių labai kokybiškos
amfos. // pradeda nuo žoles, po to sugalvoja: „a, nuo žoles nieko tokio,
gal reiketu koki kaliošą užsim esti?“ O O O O , veža. N iu lyg ir nieko tokio
neatsitiko, galiu apsieiti ir be to, tai gal dabar „darozke“ pra n iu ch in ti
dasišąuti, -na, dasišovė (hibr.) nark. įsišvirkšti papildomų narkotikų
dozę, dar žr. d a g o n k ė
dealeris nark. žr. d y le r is
dealeriokas nark. niek. žr. d y le r io k a s
deca (plg. rus. nark. si. децела, децил; pig. ang. dec ‘dešim toji dalis' (sutr.
iš: decimai)) nark. viena dešimtoji mililitro: Septynias decas įsišoviau, kad
nuim t, nuim a iš karto pachmą, kumarus. // Va, keturias decas tau pada­
riau. // Kaip ant švirkšto yra tie brūkšniukai, tai tarpas tarp jų yra deca.
decela (rus. nark. si. децела) nark. žr. deca: N e vienas čia galus atm e­
tė, susikalę grynos hidros, sum aišo, žinai, užtenka trijų kubų. A š du
kubus sum aišiau blet, keturios decelos buvo, dar buvo „H eranos“ sti­
klin ės m ašinos, aš p risitrau kiau kaifo, jie abu g u li kai lavonai blet apsi-
dolbinę, jie m an negali sukalt, žinai. O ten stūm oklis s tik lin is perm a­
tomas ir aš nepastebėjau, kad tos trys keturios decelos buvo tos hidros
likę, pritrau kiau to rudo du su puse kubo - kurva, šaunuos - m an ran­
ką atmetė nuo peties! D egina balsiniai, nu tai įsivaizduok, acto šaukis!
91 diela

deginti, -ina, -ino (pig. ang. si. to burn ‘apgauti, m u lk in ti’, rus. (krim .) si.
палить ‘išd u o ti’) skųsti; kompromituoti, žlugdyti; išduoti bendrininkąy
įduoti teisėsaugai, velti į nemalonumus: Pradėjo vienas kitą skųsti, de­
gint, k iti iš lik t nori. HKą tu čia m an pisi protą, tu mane degini!
degti, -a, -ė (pig. ang. si. to burn ‘apsigauti (versle)’) būti keblioje situaci­
joje; bankrutuoti, žlugti: Jin ai nesupranta, kad aš degiau!!! - mokėjau
penkis šim tus! Negersi čia!! // Jei už tiek būčiau pardavęs, tai būtų na-
varas, bet aš degiau, po avarijos, ir m an p in ig ų reikėjo. // K odėl jie taip
ilg a i nedegė? Jie šitus frankus stum davo irg i užseniečiam , jie neleisda­
vo Sąjungoj, o grynai dūrindavo irg i ten, am erikėnus, dachuja v isokių
tu ristų tam Pitery.
dėti, deda, dėjo nark. susileisti narkotikų, susikalti: A š priėjau tokią ribą,
kad opiatai, chim ija jau neveikia - dedi tiek, kad būtų gerai, o po to
pasirodo, kad tas gerai, tai jau praleistas, pravažiuotas sustojim as, jau
gerai nebėra, o yra taip, kaip yra - tu lū ž ti paprasčiausiai ir viskas. Ir
taip tris paras, tol, kol buvo taip ir varai. // Jeigu tu esi am fo dėjęs, tai
su opiju šn iku nerasi bendros kalbos. Pas jį savo telegos kažkokios, ku r
ką gaut, jis pastoviai ieškojim e, pas jį problem os, jeigu la ik u negaus, tai
jį ku m arin t pradės, gonkės pastoviai, jisai lakstantis žmogus,
deviątka (rus. девятка) nark. 0,9 mm storio adata
diela 1. (rus. дело ‘baudžiam oji byla’) krim . baudžiamoji byla, nusikalti­
mo tyrimas: M a n pradėjo dielą, bet V iln iu j, ne čia, Kaune. ♦ patraukti
pa diela (po dįęlu) (plg. rus. krim . si. взять по делу) kaltintu teisti dėl
nusikaltimo, iškelti baudžiamąją bylą: M aladiec, sako, kad po diela ne­
patraukei tų. ♦ eiti pa diela (po dįęlu) būti teisiamam už nusikaltimą:
Stervą, nepasakė, kad su bratkiu pa diela eina! 2. (rus. krim . si. дело)
krim . nusikaltimaSy ko nors neteisėtas darymas: Tais la ik a is mentams
buvo duota dabro laužyt, daryt ką n o ri - tik išgaut inform aciją iš tavęs
apie padielnikus, apie dielą. // Jei pavyks diela - dėsiu skersą ant visų.
// Jis pasiėm ė tą ant savęs dielą. // K a i jie padarė dielą M ikutavičiaus,
tai viskas buvo sukavota Bažnyčios gatvėj, prie stoties. // D v i žm ogžu­
dystes Kaune padarė, apiplėšim ų ten, aštuonioliktas - tai išprievarta­
vim as, keešim aštuntas - nu čia apiplėšim as su sm urtu, keešim šeštų,
dįma 92

ten septintų, m ašinų nuvarym as - nu ten pridarė dielov daug labai. //

Nuvežė į K laipėdos K PZ , nes ten padaryta diela.
dįma (rus. nark. si. дима) nark. žr. d im k a : M etadoną m aišo su ja: tris
štukas, d vi įpisa dim os, k iti ik i penkių, ir kalasi, - o nuo tos dim os
paskui daunėja ten. // D im a yra ir haliucinogenas savotiškas, bet tos
haliucinacijos tokios striom nos, gonkės prasideda,
dimka (rus. nark. si. димка) nark, dimedrolis („Dimedrolu(difenhidrami-
nas), antihistamininis vaistas nuo alergijos)
dinamo (rus. krim . si. динамо) krim . psn. apgavystė ♦ prasukti diną-
mo (vert. iš rus. krim . si. крути ть (вертеть) динамо) apgauti slapta
pasišalinant: D inam o prasuka m oteris, ku rią vaišina, ir paskui jin a i
pasiplauna. Vyras vaišina ir jau jin a i turėtų atsidėkodam a su juo, žinai,
p asidu lkin ti, jin a i pavalgo, sako, palauk biški, aš einu susitvarkysiu,
aišku, su ran kin u ku. N u tas vyras ir laukia, o tos jau nėra, tai šitas
vadinasi - prasuko dinam o.
diomkė nark. žr. d im k a
dirbti, -a, -o (plg. rus. krim . si. работать) krim . vogti, kišenvagiauti, dar
žr. b ė g io t i, la k s t y t i: Būna, kad kartais kartu važiuojam , jisai dirba.
H Jei važiuodavom dirbt, tai į V iln ių , čia, Kaune, neščipindavom , ne­
bent tik ant duonos, porą šim tų. // Ta i blet, kartu gyvena ir panašiai,
kartu dirba, ščipina jau ten ne p irm i m etai, ir anksčiau, prieš sroką
gyveno, jis ten sėdėjo du kartus, jin a i už jį, žinai, kartu bedirbdam i,
diskas kai. juok. dubenėlis, lėkštė ♦ sukti diskus plauti indus: Dūchas,
ku ris suka diskus, tai plauna ten tuos bliūdus.
dyleriokas, dileriokas, dealeriokas nark. niek. žr. d y le r is: ar teko vem ­
ti nuo zholes? a? ne? xaxa Pa im kit p arukykit zholytes ish dvieju sk ir­
tin g u dealerioku, poto n u sip irk it test‘a.. spėkit ten tik T H C ishrishkes?
// vakar nusipirkau pusgram i skanko...pas dylerioka patikim a....žinau
kad sūdo jis nestum do, tai surukiau ta pusgram i iškart....nu ir poveikis
kaip kad seniau nuo vieno ar dvieju durnu
dyleris, dįleris, dealeris, -ė (ang. si. dealer) nark. prekeiva narkotikais:
Paskutiniais sham ano ish gretim o kam bario duom enim is, artėja ta
diena, kai bus baigtas n u im in ėti shio rudens kanapių derlius. Gosh,
93 dopingas

brol, tada bus shvente ir daugum a d ile riu nuleis kainas. // V isad gau­
nam iš vieno patikim o dylerio norm alią žolę ir bėdų nem atom ,ir pats
dyleris bahina labai dažnai ir mes iš jo tą pačia.Ir viskas tvarkoj,nereik
pirk t iš barygų su 2 guoliu pūtalo ir negausi chim kės. // Jaj jau mes
tokie pizd u k ai taj blet is ku r žoles gaunam,a?Juk jaj pizd u kai butum em
taj dealeriai žoles neduotu atpistu tave ir ka turi,o tu ka,y policija? //
joks d ile ris nesiūlys xim kes pastoviem s klientam s, ar jam tai apsim o­
ka? | dem. dyleriųkas
dogonka nark. žr. d a g o n k ė ♦ vdogonku žr. dagonkė: vdag on ku:
K u r ta nauja mašina? Tu prisitrau k ir p a lik m an vdogonku.
doĮbintis, -inasi, -inosi (hibr. iš rus. nark. si. долбиться) nark, vartoti
intraveninius narkotikus, švirkštis narkotikus, dar žr. b a d y tis , k a lti:
k a lt is
dole krim . kai. žr. d o lia : N o rin t kišenvagiui nesėsti, tu tu ri mentam
doles duoti arba kažkokią inform aciją,
dolia 1. (rus. доля) krim . kai. dalis (ppr. pavogtų pinigų> daiktų): D uok
m ano dolią! 2. krim . kai. duoklė: A š jam mokėjau dolią, tam m ientui,
kad leistų lakstyt ant trasos. // V ie rch u i m oka dolią į abščiaką. 3. nark.
[būti] vdoliu (rus. nark. si. в долю) būti dalininku, būti susitarus gauti
priklausančių dalį: Jis ateidavo kasdien pasiim ti pas mane dozės v do-
liu . // A š nam ie virdavau, o jis neturėjo sąlygų, tai jis gaudavo hidros,
aš duodavau jam v doliu.
domojeras (pagal santr. rus. Д М Р - дом матери и ребёнка) kai. (moterų
pataisos namuose) vaikų (kūdikių) skyrius pataisos namuose (gyventi
motinoms su kūdikiais., gimusiais joms esant tardymo izoliatoriuje-ka-
lėjime ar pataisos namuose): Paskui ją iškėlė į dom ojerą. // Bobų lagery
jei sėdo jin a i nėščia, paskui pagim dė, arba su m ažu vaiku ik i dviejų
metų, tai tą vaiką ir ją laik o domojere. // Panevėžy yra domojeras, jei tu
su k ū d ik iu , tai sėdi domojere, ir ik i dviejų metų, paskui vaiką į inter­
natą perkelia. Č ia tas pavadinim as iš rusiško „D om m ateri i rebionka“.
dopingas (plg. ang. šnek. dope n a rk o tik a i’) nark. stimuliuojamieji nar­
kotikai (žr. a m fa s, sp y d a s, d že fa s): D opingas yra amfas, baltas. //
Tas medžiagas ekstrahavus, atidirbus, atmušus vėl, apdirbus an h id ridu
doziąkas 94

gaunamas toks kokybiškas produktas, kad, daleiskim , jis veikia tave

kaip lėtas b rand u olin is ginklas, tu v isai dienai užsivedi, tau nereikia
galvot apie m aistą nieko. Jis neslopina kaip p irm in is opiatas, kad jeigu
daugiau jo padarysi, pradedi knapsėti, o šitas neslopina, jis tu ri d o p in ­
go poveikio, supranti, ir kas svarbiausia - netrikdo sąmonės,
doziąkas (rus. nark. si. ret. дозяк) nark, narkotikų dozė: Tu su m etadonu
išsprendi problem as socialin iam plane, tu gali šeimoj gyvent, gali ir
d irbti, tu žinai, kad doziakas atėjo aštuntą ryto, išgėrei, ir tu ik i aštuo-
n ių ryto laisvas. Pas tave jau bazė susikūrusi, netgi trisdešim t valandų
gali iš tempt. // N u ir kas, kad aš nuėjau pas gydytoją dėl metadono,
m an doziako nekelia. ♦ numušti doziąką po priklausomybės nuo nar­
kotikų gydymosi (persilaužimo) sumažinti vartojamų narkotikų dozę
euforijai pasiekti: Č ia pavasarį, kada galiakas, nu pyzdec - nieks jau
neturi, žinai, ir tau jau chujova pačiam , tada gulies į durnyną tipo lau ž­
tis. O rganizm as kažkiek atsigauna, išsivalo ir tu num uši doziaką, ypač
jei pabūni kažkiek nesikaldam as.
dozniąkas (rus. nark. si. дозняк) nark. žr. d o z ia k a s : D ozniakas yra
trys štukos. // Susileidus pasijusdavau v isai kitaip, pradėjau d id in ti
dozniakus, kad būtų dar geriau. // K etvirtukas yra va tas va, už pen­
kiasdešim t litų , porcija jau m ažiausia, kiek g a li įsig y ti dozniaką.
dračįlka (plg. rus. prast. niek. дрочила ‘onanistas’) kai. skuduras, į kurį
nuleidžiama, nukalama: D ra čilk a yra skuduras, į k u rį nukali,
drągsai, drugsai (ang. drugs) dgs. narkotikai: Jau pripisęs dragsų. // T ie ­
sa jei legalus p a tik rin ti dragsai kainuotu gerokai brangiau, tai vistiek
gatviniai klestėtu. A pskritai, olandai puikus pavizdys, galim a pasim o-
k in t kaip daryt // Patys tie klausytojai tam tik ro m u zik in io stiliaus, jie
form uoja ir k itų nuom onę apie tą m u zik in į stilių: taip ir su psy tranzu
yra - chebra nežino saiko vartodam i dragsus, pridaro nesąm onių, pas­
k u i taip ir kalba, kad, o, tipo psy tranzas čia narkom anų m uzika. // As,
aišku, džiaugiuosi uz tuos žmones, ku rie sugeba rū k y ti tik žole ir neim ti
kitu sunkesniu drugsu. Pu iku , jei jie nepereis ant baisesniu drugsu.
drakonas 1. ♦ auksinis drakonas (pig. ang. nark. si. chasing the dra­
gon ‘drakono m edžioklė: heroino ar opium o dūm o įkvėpim as’) nark.
95 dura

švirkštimasis heroino ir kokaino mišinio; arba heroino švirkštimasis į

vienos rankos veną, o kokaino į kitos: A u k sin is drakonas gaunasi, tas
kokteilis. G a li m išin į daryt, gali vieną po kito, čia jau kaip kas mėgsta. Į
vieną ranką koksą, į kitą herka, du m etro, reik asistentų, kad sušautų ir
viskas. 2. ♦ drakono naktis kai. iron, kameros grupinis masturbavima-
sis: Būna, kad v isi pastato palapines - užtraukia antklodes pakabintas
ir smaugia žąsį, tai čia vadinas drakono naktis.
drugsai žr. d rag s a i
dūchas, -ė kai. kas dirba už kitus kaip tarnas (plauna indus, skalbia kitų
rūbusy tvarko kamerą, gamina maistą), dar žr. c h a z ia ik ė : Atvežė ze-
lio n k ių , reikės pažiūrėti ko k į dūchą, nes tas jau per daug pavargęs. // Jei
nėra dūchų, tvarko pagal škonkes, žinai: m ano eilė, jo eilė, paskui v ir­
šus. Jeigu savo dūcho neturiu, duodu cigarečių kokiam kitam dūchui,
jisai ateina, sutvarko. // Kalėjim e kiešarus dūchai nešioja. // Tu eini,
pavyzdžiui, sportuot ir sakai dūchui, kad pašildytų vandens. Tu g rįši
suprakaitavęs ir tau nereiks tada po šaltu vandeniu praustis. N u dūchas
ir pašildo. // D ūchai gyvena su vierchais, kam dūchauja.
dūchauti, -auja, -avo (hibr. žr. dūchas) kai. tarnauti, dirbti už kitus nu­
teistuosius (ruošti maistą, tvarkyti kamerą, skalbti, kloti škonkes): Jeigu
pervachodčikai ten tie visi, pirm ą kartą, v isi stengiasi prigauti kažką
tai, žinai, kad dūchauti pradėtum . // Dūchauja kitoj lokalkėj, tai ko į
ten p iriv o d ų nepasidaro? // D ūchą dažnai dapisa dūchaut ir tada į ožy-
ną dažniausiai eina, priduoda ką nors. A rb a į gaidyną nubrenda, nors
kartais pradeda ir tave jisai užpist. // Tarp gaidžių yra m astiuchos: v ie­
n i pu tiovi gaidžiai, k iti neputiovi. Tas pats ir pas dūchus: v ien i dūchai
šūstriakai, o k iti dūchai viską nešioja, dūchauja ir šūstriakam , ir dar
tiem patiem dūcham dūchauja.
dura (rus. krim . si. дура) pistoletas: N e tu ri fanieros, mato, nepermes
tave, tu ten irg i gal dūrą tu ri, gal jis per daug silpnas, tu per daug kietas
ar aplinkybės nesusiklostė - jie paim a, m entam priduoda ir per pusę
d alin asi su mentais. M entai pariša, karočia, arba dar fanieros nurauna.
// Tau įrem tų dūrą į kaktą, tai ir tu pasakytum . // reikėjo dura issi-
traukt isaudyt abu tuos, ir nuvažiuot ram iai ryte butu radę, o as jau vln
dūrįmasis 96

bučiau sėdėjas ♦ sta ty ti po d u ra krim . apiplėšti grasinant pistoletu: K i­

tose šalyse tai yra, kad tu susistabdai greitąją bet kokią ir tau m etadono
duoda išgert doziaką, nors tu ne program oj, nu kad tu nestatytum ten
po dura kokia nors, už dešim t dolerių, už doziaką.
d ū rįm a sis (sem. žr. durtis) nark. intraveninių narkotikų švirkštimasis:
T ik ta i gėrė, apie dūrim ąsi nė negalvojo,
dūrkė, du rkė (rus. krim . si. дурка) kišen. moteriškas rankinukas, ranki­
nė: A tsipirkau iš dūrkės. // M a n su m oike pjaustyt - tai čia kas nem oka
vogt, žm ogui pin igu s pavagi ir dar dūrkę supjaustai, ir rizikuoja, nes
matosi, jei supjaustyta, kad lin d o kažkas, o kai nepjaustyta, tai tu chui
prisipisi. // Jis pakėlė V iln iu j didžiausią čia sumą - dvidešim t štukų
žalio, Gariūnuose. Tai ten dūrkė buvo va tokia va, nu dvidešim t štukų
kad tilp tų , įsivaizduok, du šim tai k u piū rų po šimtą, blet. A š galvojau
meluoja, bet, nu kas iš to, po trijų mėnesių galus atmetė, p risip irko b a l­
to, čia kaip pradėjo varyt džefą, tai žinai. Spėjo n u pirkt m ašiną, nu ten
d v i štukos žalio, ir viskas. ♦ p ra k a lti dūrkę (plg. rus. krim . si. разбить
дурку) prasegti rankinukų: Prakaliau dūrkę. // V akar va važiavom try ­
liktam troleibuse, atkaliau durkę, atsipirkau šm ielių, o tam šm ieliuj
dvidešim t litų blet, dvidešim t litų ir popierių krūva. O kitą šm ielių at­
sipirkau čia, septintam . Prakaliau durkę, o ten jauna stovi, atsipirkau -
o ten išvis k eli centai ir talon ėliai seni po trisdešim t centų, ku rie jau
negalioja, autobusui.
d u rtis, -iasi, dūrėsi nark. (sem. iš rus. nark. si. колоться) vartoti nar­
kotikus intraveniškai, švirkštis narkotikus, dar žr. k a lti: k a ltis : M es
mėnesį kaip b ro lis su seserim gyvenom, nes jis dar dūrėsi. Paskui aš
jam sakau, kad čia nei penki, nei dešim t - arba mesk kaifuot, arba iš­
siskiriam . Tai nuo tada jau va dešim t m etų nekaifuoja. // M a n o sesuo
dūrėsi, bet jau m irusi,
dušm ąnas kai. ret. žr. d ū c h a s
d u šn ią tin a kai. ret. žr. d ū ch a s: Zonoje dušniatina buvo.
dvoįkė (rus. (šnek.) двойка) 1. kai.Pravieniškių 2-iejipataisos namai (iki
2003 m. Pravieniškių 2-oji sustiprintojo režimo pataisos darbų koloni­
ja): Jis dabar dvoikėj sėdi. // Bachūrai nuvažiavo į dvoikę, šūstriakai
97 džiumbras

kažkokie tai, - mes būsim čia vierchai tipo: į dvoikę atvažiavo kažkokie
zelionkės, bachūrai pasportavę, viską, trys p a dieln ikai ir dar kažkokie
draugeliai. V is i nuvažiavo į zoną, tip o dabar vers vierchus kavianskus,
žinai, o kavianskų vierchai visą zoną tvarko, skaityk. Tai tip o mes ju ­
m is verčiam , mes būsim vierchai - tai paėmė, sulaužė, kėdę sulaužė ant
galvos, karočia, išsilom in o iš tos dvoikės, pervažiavo į pirm ą zoną. //
Težas dvoikėj sėdėjo. // „Jis antroj sėdi?“ - „D voikėj, nu.“ 2. nark. 0,2
mm storio adata: N o Г dviejų m ilim e tro adata - tai dvoikė.
dvuchjąrusna (rus. двухъярусная) kai. dviaukštis gultas: D augiausia
būna dvuchjarusnos, pirm as jarusas ir antras.
džefas (rus. nark. si. джеф, джефф) nark, efedronas (iš efedrino arperdir­
bus efedrino turinčius vaistus (soliutaną) pagamintas narkotikasf dar
žr. e fe d r a 1: Ta i ten k ra lik a i, nem oka daryt, fu fliak ą džefą padaro,
nem oka daryt, acto privaro ten dachuja, arba m argancovkės, tuom et
nesigauna reakcija, tai ten ašaros eina, ir ten kenčia to k į skausmą, ten
m alonum ą jausk, o ne kad ten susišautum tok į produktą, nekokybišką.
// Č ia jau nuo žmogaus priklauso, būna, kad nuo vin to nieko nejaučia,
sako, kaip blogai padarytas džefas, maždaug. N u tai irg i matai, davei
žm ogui paragaut, jam netinka. // D ėl to soliutano poveikio, kas ilg iau
naudojo, prasidėdavo psichikos pokyčiai - dingdavo saikas, tai ir pas
mane tada dingo saiko pojūtis k a ifu i, ta prasme, opiatam s išliko , bet
vat d žefu i - kiek gausi, tiek ir varysi, supranti. Džefas iš tik rų jų vei­
kia pirm os pora porcijų, vat kol susileidi. Paskui kiek jo besileistum
pokytis nekinta, bet noras dar pakartoti išlieka ir taip ik i begalybės,
varom a, varom a, varom a - va čia yra pats baisiausias dalykas.
džefistas, -ė nark. vartojantis efedroną (džefą)
džiumbras kai. nesiprausiantisy apsileidęsyasmeninės higienos nepaisan­
tis žemiausios kastos nuteistasisyneturintisjokių teisių ir nepageidauja­
mas: D žium bras - tai kaip laisvėj bom žas, apžėlęs nachui, nesiskutęs.
// Kas džium brai yra: vaikšto apiplyšęs, m urzinas, kancarus ten renka,
n eturi arbatos, renka tuos nifelius, vtariakus geria, nu prašo pas kitus
kancarų, vtariakų - valkatos kaip ir laisvėj. // Jei tave pasodino, pakėlė
į tam tik rą sekciją, tai tu tu ri vietą m iegoti, bet jei tu koks sm irdantis
džiumbrąuti 98

džium bras, utėlėtas, tai tave išveja nachui - tu ant slid žių visą laiką, tai
išeina kaip be vietos, bet prisiglaudžia ku r nors.
džiumbrąuti, -auja, -avo (hibr. žr. džium bras) kai. prabūti laisvės atė­
mimo bausmės laiką džiumbru, trainiotis: Jei tau palažniakas, tu tu ri
negert, neniuchint, ant slid žių tu ri stovėt. Jeigu vierchas tau pasakys,
jeigu turėsi tu ten draugų šūstriakų, tai gali būt sekcijoj nuo pirm os
dienos, o jei esi chamas, tai gali visą sroką būt ant slidžių, džium brąuti.
džiumbrėti, -ja, -jo (hibr. žr. džium bras) kai. nieko neveiktu tinginiauti:
Kada reikia, pavyzdžiui, ten sekcijoj, nu reikia, pavyzdžiui, reguliuoja
kažkas tai ten, blet, reikia spintą naują, nėra ku r susidėt drabužių, arba
stalčių, kažką tai. Tai kitam sako: „Blet, užteks čia džium brėt nachui,
judesį padaryk nachui, reikia to, to, to, to.“ Pajudėk tipo, eik, paregu­
liu o k ten kažką tai, susitark. // D žium brėti - reškia ne tai, kad nešvarus
ar ką, bet kas nieko nedaro išvis, nesikelia nuo škonkės.
džiumbrynas (hibr. žr. džium bras) kai. vieta, kurioje gyvena džiumbrai
džoįntas, jointas (ang. si. joint) nark, suktinė su tabaku ir marihuana,
dar žr. k a s ia k a s 1: Palauk, parūkom džointą ir einam. // A š tave
dram enbeiso salėj sutikau, sakau, pasėdėsim, džointą parūkysim - bet
tu blet dingai. // Užsienyje,pavyzdziuj Jav žmones ruko tik cista žole
nem aišo ten su tabaku...Jei pasiu lisi m aišytos su tabaku tai gali net ne-
ru kyt isvis // Žole rukau is bongo arba jointais. Jointa darau su tabaku
sk irtu suktis pačiam o ne is iškratytos cigaretes - taip žym iai m ažiau
graužia gerkle, be to jisai kvapnus (buna vyšnių, obuoliu skonio). Jei
pučiu nam ie, tai jointa ik isu i bonga. | dem. džointukas: Susisukam
džointuką, parūkom . // <kornaz> ble nu ir dushna ten buvo <Jenty>
aje, zhostkai <Jenty> as tai supuciau join tu ka ir nuvariau pasėdėt <Jen-
ty> taip ir nepakilau <Jenty> pora kartu nosi buvau ishkishes <Jenty>
pažiūrėt kaip hebra duodas <Jenty> ir viskas
džoįntpopieris (hibr. žr. džointas) nark. rūkomasis popierius suktinėms
(džointui) susisukti: „Tu tu ri džoin tpopierio?“ - „Vieną popieriuką.“ -
„O tu kurva!“
99 elesdūcha

E
E (ang. nark. si. E (sutr. iš: ecstasy)) nark. ekstazisyMDMA (3y4-metilen-
dioksimetamfetaminas): D augelis heroinschiku ar ten kokios am fos
m ylėtoju pradėjo nuo žoles. A s nesakau kad žole tiesiogiai veda prie
heroino, bet taip jau yra kad nem ažai pučiančiu susigundo pasiim ti E
ar am fos pabandyti. // M ū sų kišenėse legalūs E, kuriuos susimetame
į gerkles užgerdam i alum i. // net ir sveiku kepenų turėtojai tu ri duoti
savo kepenim s pailsėti nuo tokios apkrovos, k u ri patiriam a E vartoji­
m o atveju (kaip beje tu ri pailsėti ir inkstai, ir sirdis).
efedra nark. L efedronas (iš efedrino pagamintas narkotikas)ydar žr. d že -
fa s: N u savo la ik u efedra tai irg i buvo vienintelis dalykas, ku ris į išga­
nymą vedė, nuo to šviesiau kažkaip darėsi. O po to atsirado amfas, nu
tai džefas iškart į šoną nuėjo, nes jisai ribotas yra. // Kokybė tu ri būti tos
efedros. Nes dabar, kai tą pseudoefedriną maišo, nu tas džefas gaunasi...
Džefas negali būti karštas; euforijos banga, ją ly d i karštis - tai čia šlam š­
tas yra. Jeigu toks - tai čia šūdas. // Jau amfas ir džefas yra absoliučiai
sk irtin g i dalykai. Pavyzdžiui, nuo džefo, kai aš naudodavau, m an n ie­
kada neskaudėdavo širdies, m an niekad nesidarydavo bloga. A š amfą
esu naudojęs kokius penkis kartus ir kiekvieną kartą m an baigdavosi
tragiškai, kiekvieną kartą atchodai būdavo klaikūs, aš m irinėdavau, de­
presija prasidėdavo. Chem ija yra chemija, organika yra organika - efe­
dra, jin a i organika, efedrinas daromas iš efedros žolės, supranti, kaip
jis bebūtų darom as - pagrindas vis tiek organika. O amfas tai sintetika.
2. efedrinas (medžiaga efedronui (džefui) pasigaminti): Efedra k ai būna
tikra, kokybiška, tai tokiom lazdelėm tie kristalai, m akaronais,
ekranas kai. pakabinamos spintelėsysieninės lentynos (televizoriaus) sky­
riai, dar žr. te le v iz o r iu s
elesdūcha [el-es-dū-cha], lsdūcha (rus. si. ret. лсдуха) LSD (lizergo rūgš­
ties dietilamidasf haliucinogenas
etapas 100

konvojuojamas tardomųjų arba nuteis­

etapas (plg. rus. kai. si. этап) kai.
tųjų pervežimas (spec, traukinio vagonu (stalypinu) arba konvojavimo
mašina (spec, autobusu ir pan.)): Praeitu etapu į Lukiškes išbogino. //
Rytoj m an bus etapas į zoną. // Susitikom etape po mėnesio, atsigavęs,
pyzda! // Rytoj jau manęs nebebus, šiandien važiuoju etapu į V iln ių .
♦ spec, etapas 1) neplanuotas vieno ar kelių nuteistųjų ar suimtųjų per­
vežimas konvojavimo mašina (ppr. varanoku); dažniausiai į ligoninę po
smarkaus sumušimo: Šiaip trau k in iu veža, o kai traukinys nevažiuoja,
o būna, kad patys m entai susipisa - tau teismas, o jie pram azino, tave
turėjo vežt, bet neišvežė. Tada greitai daro spec, etapą ir spec, etapu
išveža į teismą, kad tu spėtum į teismą. H Jei spec, etapu išvažiavo iš
zonos, tai reiškias, kad subaladojo. // K a i jie tarpusavyje ten razborkes
padaro, su parakanais sudaužo ką nors už pridavim ą ar už skolą, tai
veža spec, etapu į K lin ik a s ar į balnyčkę. Yra tokių, kad jiem s nechui
teriat, su penkiom chodkėm blet. 2)žiaurus sumušimas iki sąmonės
netekimOy kaulų sulaužymas ir pan.ypo kurio išvežama į ligoninę: A š
tau galvą sm arkiai sudaužau ir tu be gyvybės ženklų gu li, atvažiuoja
greitoji ir tave išveža su greitąja, tai čia skaitosi spec, etapas. // M ano
padielniką užm ušė balandžio mėnesį, sudaužė juos keturis, spec, eta­
pas visiem keturiem , be gyvybės vežė, o m ano padielnikas m irė, kai
važiavo su greitąja į ligoninę, pakeliu i m irė. // Taip sudaužo, kad ten
skylės galvoj, ten visu r sumaltas, sudaužytas, kaulai kreivi, visas k re i­
vas - va čia skaitosi spec, etapas.

fąbyčius kai. psn. didelis (ppr. ketinis) virdulys: U žkaisk p iln ą fabyčių
vandens, nes paskui reikės dar kartą v irti. // Tas fąbyčius buvo toks d i­
delis, penkių litrų , ir jis špižinis, kai duotum per galvą - m ažai nebūtų.
101 fazė

fakelas kai. deglas užvirti vandeniui puodelyje (gniutulas popieriaus ar

audeklo su įvyniotu lašinių gabaliuku, šaukšte uždegtu kokios nors
medžiagos gabaliuku ir pan.): M es iš matraso darydavom fakelus, dar
lašinių, chujų, karočia, ir dega. Skanus būchalas gaunasi, kai taip gele­
žin iam puoduke verdi, o su k ip ia tiln ik u tai taip neužkaista vanduo. //
Iš rankšluosčio gali fakelą pasidaryt. // Kam era dvokė fakelais. // D avai
ieškok iš ko padaryti fakelą, nes reikia u ž siv irti arbatos. ♦ pakelti ant
fakelo užvirinti vandenį puodelyje su fakelu: Vagišką k ū lį grynai vat
pagal senas paniatijas ant fakelo pakelia. // Užverda arbatą ir supila,
pavyzdžiui, būna blogai u žvirin tas vanduo, ne, supila arbatą ir jin a i
nusėda iškart, arbata tu ri p a k ilt ir tada po biškį, po b išk į nusėda, ir
tada k ū lis - vsio, galim a būchint. O jeigu, būna, nusėda, tai su fakelu
pakelia, u žvirin a, pakyla žolės ir tada jos stovi, kaip ir tu ri stovėt, tada
po b išk į jos tik ta i leidžiasi.
faniera (rus. (krim .) si. фанера) pinigai: Daug išlošė fanieros ten kas nors?
// Jinai, pasirodo, susirinko čia fanierą, prisigrobė tų projektų, pridarė,
bet jų nesuderino, o jos reikalas yra sąlygas paim ti su vandentekiu ten,
su dujom, supranti. // Bet tu prim esk, kokia ten faniera! Operacija trys
su puse tūkstančio žalių, plius adaptacija. // Iš ku r aš gausiu tiek fanie­
ros? // Jinai pardavė, nuo m otinos pavogė knygą, dokum entus, pardavė
to pusę namo. Tie žiū ri, kad čia pusę namo! M o tin a nežino, ką daryt,
supranti? Jinai fanieros gavo dvidešim t štukų žalio, prim eti?
faršmakas, -ė (rus. kai. si. фаршмак, форшмак) kai. kas už šiurkščius
pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytų, neoficialių normų, tai­
syklių (paniatijų) pažeidimus pažeminant ir išsityčiojant apipiltas šlapi­
mu, išmatomis irpan.; kas išprievartautas, turėjęs priverstinių homosek­
sualių santykių ir tokiu būdu tapęs žemos kastos (gaidžiu) irpan., dar žr.
g a id y s 1: n e p u tio v a s g a id y s: Jeigu faršm akas, tai viskas - gaidys,
jei užfaršm ačina jisai nebegali būt ne gaidys. // Su bybiu per lūpas per­
brauki ir faršm akas. // Faršm akas yra, kas užpam ojintas, šūdais, my-
žalais apipiltas.
fazė ♦ lipti (šokti) ant fazės kai. prisidegti cigaretę nuo kibirkščių suke­
liant trumpąjį jungimą (trumpinant išardyto lempos lizdo laidelius):
fęnia 102

V irša iti, duokit prisidegt, o tai lip siu ant fazės! HIšsilupa vatos iš m a­
traco ir načnyką išardo, trum pina laidus - ir vatą uždega nuo k ib irk š­
čių, paskui cizą prisidega, tai čia yra lip ti ant fazės,
fenia (rus. krim . si. феня) krim . kriminalinis (nusikaltėlių, vagių) žargo­
nas: V ien ant tos fenios kalba. ♦ pa feniu (rus. krim . si. по фене) kri­
minalinių, nusikaltėlių žargonu: Kalbėjim as pa feniu. // Kas po dviejų,
trijų chodkių, kas iš griežto jau, tie va tarp savų kalba pa feniu.
fenta nark .fentanilas, fentanilis (yyFentanyV\ opioidinis anestetikas): Tai
va čia buvo laikai, kai visas Kaunas ant fentos sėdėjo. Šiaip atrava irgi,
siaubingas dalykas. A n t tiek užvaldo psichiką, tau nieko nesinori, tik ­
tai to dalyko. Nesvarbu, kad surūkęs cigaretę tu vėl prisitrau kin ėsi dar
dvidešim t kubų, ane, kad vėl tą bangą nuraut ir vėl, parūkęs, vėl, prisi-
traukt dar, jei tu ri, aišku. Ir taip va uždaras ratas. // Jis fentą varydavo
su lašaline, šim tą pešim kubų, čia yra pyzdec. // N uo fentos iš pradžių
daug m irė, plaučiuose vanduo atsirasdavo, pleuritas. H Tuom et popu­
liariausias buvo intraveninis preparatas fenta.
fiĮkos (rus. (krim .) si. филки) dgs. krim . pinigai: F ilk ų turi? // Pyzdec,
m entai paėmė m obiliaką, išklotinės, o ten bazarai, žinai, žinutės, pa
feniu bazarai, filkos. K lausia m entai - kas ta filka!? Paskui, sakė, du
žlobai tokie atėjo, išvertė viską. // Kada bus filkos?
flegmonas nark .pūlingas uždegimas, abscesas, mėlynė (nepataikiusį venų,
po oda susileidus tirpalo): Po oda susileidi, neišsivaikšto ir prasideda
flegmonas. // Pas mane tie flegm onai buvo, kaip čia pasakyt, jie ne tai
kad būtų pū lin g i, bet pas mane gavosi taip, kad au din iai sudegė nuo
koncentracijos. Neapskaičiavau savo galim ybių, savo organizm o, ir kaž­
kaip gavosi taip, kad au din iai sudegė toj vietoj. // K ai flegm onų daug ant
kojų, tai pralaidum as mažas, todėl tik į viršutinę kūno d a lį gali kaltis.
// K a i šaunasi dozę ir nepataiko į veną, o pasišauna po oda, tada iškyla
flegmonas, gumbas, o kol tas gumbas išnyksta, pamėlynuoja,
forenskas, -a (plg. rus. si. ф оринский u žsien in is’) kai. geras, puikus; iš­
skirtinis: Forenskos cigaretės - tai cigaretės su filtru , geros cigaretės,
frajeris (rus. krim . si. фрайер, фраер ‘apiplėšim o, sukčiavim o auka; kas
paikas, žioplas’) kas nepatyręs, naivus; nevykėlis: ir ka tu čia baldejini,
103 furmanas

frajeri? kas tu? kas tu gyvenim e? atsakantis uz bazara prim estom is pa-
niatkem is gyvenantis? // la ik y k is frajeri ir taupyk litu s ant sekanchios
kurw ytęs // Dievas ne frajeris ir jis žin o kam ir kiek duot
ftariakai nark. kai. žr. v t a ria k a i
ftorcai nark. kai. žr. v to r c a i
ftoriąkai nark. kai. žr. v t o r ia k a i
fųcenas (plg. rus. krim . si. фуцан poten ciali kišenvagio auka; nesusijęs
su k rim in a lin iu pasauliu žm ogus’) kišen. vyras, jaunuolis (kaip kišen­
vagio auka): U žnėriau pas fuceną. HBuvo, kad fucenui supjausčiau koją
su m oike, taip įsijaučiau į vaidm enį, pjaunu kišenę, nu ir prapjaunu ir
vis nerandu ku r prapjoviau kišenėj, vėl pjaunu, paskui mes išlipom -
tas mane pagriebia, m an rodo, kraujas, žinai, bėga. Sako: „K ą tu čia
m an padarei?“, sakau: „Atsipeikėk, taip ir taip“, atvažiavo autobusas
ir pabėgau, nustūm iau jį - į autobusą ir pabėgau, įlip a u ir nuvažiavau,
fucinas (plg. rus. kai. si. фуцан ‘sąžiningai dirban tis nuteistasis’) (kai.)
kvaišelis; prasčiokėlis; bajeristasy pajacas, „veikėjas Fucinas, matosi,
kad ne toks kaip visi, grybą pjauna. // G alim a fu cin u pavadint, jei biški
pažem int nori, nors tai nėra žem inantis kažkoks dalykas, tip o nei toks,
nei toks. // Fucinas yra tas, kas grybauja, į istorijas brenda,
fuflinti, fuflinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. фуфлить) falsifikuoti, pa­
dirbti, klastoti: Tokiu rašančiu firm ų yra neviena.Ir jeigu jos issilaik o
tada belieka įsivaizd u oti mąstą perkam u rasto darbu.O ar nebutu pa­
prasčiau vietoj knygų ir m onografijų perasinejim o p a iilg in ti praktika?
ir nauda! daug didesne ir nebus ka fu flin ti.. // V alvolin e tepalai buvo
geriausi, C astrolis p iln a i sintetinis pasirodė taip pat kaip ir flex ten
kazkoki ir ciut geriau ne elf, m obil p iln a i sin te tin iai irg i prastai, mo-
b il pusiau sin te tin iai geriau bisky. Ž odžiu arba ta kastroly fu flin a in lt.
arba jis tiesiog gerai išreklam uotas // Pvz.: jei kom plekte is 4 akum u
vienas sm arkiai fu flin a - prastai veiks visas kom plektas,
fuflyžnikas [fuflMŽnikas], -ė (rus. si. фуф лыж ник) kas sukčiaujay ne­
grąžina skolos, stumiafuflo ir pan.yapgavikas
furmanas 1. krim . potenciali apiplėšimo aukay dar žr. k a ro sa s: G e­
ras furm anas - tai kas gerai apsirengęs. // Kas išgėręs, balvonas koks
gaįdinti 104

nesiorientuojantis - tai yra furm anas, tokius dažniausiai ir apiplėšia. 2.

kišen. žr. fu c e n a s , ch a m a s 1

gaĮdinti, -ina, -ino (plg. rus. kai. si. петуш и ть ‘išprievartau ti’) kai. že­
minti (apipilti išmatomis, išprievartauti ir pan.) pažeidusį nerašytas,
neoficialias pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normas (paniati-
jas), daryti gaidžiu, dar žr. u ž fa r š m a č in ti: G aidin a visaip, parašos
m aišą, būna, netgi vištos pačios užm auna ten, pavyzdžiui, dūchą varo
į gaidyną, parašos m aišą užm auna su šūdais arba apipila m yžalais.
Bachūrai patys taig i neim s tų m yžalų ar šūdų nachui, gaidžiam pasakė
ten, davė pontą nachui, va, pasiim kit karočia pas save. G a id žia i čiupt
už kupros nachui, į vištidę. O jeigu bėgs jisai, nachui jį vaikytis, nes v isi
matė, kad jį apipylė, pagaidino.
gaidiškas, -a kai. būdingas žemiausios kastos nuteistajam (gaidžiui)
gaidynas (plg. rus. kai. si. петуш атник) kai. žemiausios kastos nuteistųjų
(gaidžių) lokalinis sektorius, gyvenamoji vieta, kamera: Simas išsisuk­
ti bandė - dabar gaidyne sėdi. N iekada nepasitikėk m entais, niekada
gyvenime... Sako, tu papasakok, mes tave paleidžiam . Papasakojo -
gaidyne dabar... // Jeigu ik i ketu rioliko s išprievartavai - iš karto į gai­
dyną. H N o ri gaidį papist, e in i į gaidyną, duodi pakelį cyzų ir viskas.
O tarp gaidžių irg i yra mastiuchos: kas nesipisęs pusę m etų, tas jau
aukščiau, kas ant dančio im a, ten vėl atskirai. ♦ nuvaryti (išlominti) į
gaidynąpažeminti (apipilti išmatomis, išprievartauti irpan.) pažeidusį
nerašytas, neoficialias pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normas
(paniatijas), tabu ar prigauti ir taip priversti išsikelti į žemiausios kas­
tos nuteistųjų (gaidžių) lokalinį sektorių ir pan.: N u k ry sin o kažką, tai
ant sm ūgio išlo m ino į gaidyną. ♦ (nu)eįti (nubristi, rauti) į gaidyną
pažeidus nerašytas, neoficialias pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų
105 gaidys

normas (paniatijas), tabu ar prigautam patekti į žemiausios kastos nu­

teistųjų (gaidžių) lokalinį sektorių ir pan.: Būna, kad susipiso k ra lik a i,
žinai, nu neatlaiko spaudim o ar dar kas nors ir nubrenda į gaidyną. //
Rovė į gaidyną.
gaidys 1. (sem. iš rus. kai. si. петух) kai. nuteistasis, priklausantis nefor­
malios nuteistųjų hierarchijos žemiausiai kastai: Pas tuos gaidžius im a
cigaretes ir maistą, tip o nu tai ką, sako, Sauliau, p in ig a i į šikną nesi-
pisa, žinai, sako, chuinia, kad jis piderastas, žinai. Sakau, tu su tokiais
supratim ais Rusijos zonoj, sakau, paim tum pas gaidį cigaretes arba ten
bet ką, m aistą, tu pats būsi nepapistas, bet gaidys, supranti. // Buvo
tas vierchas, žinai, gaidžių. Pasirodo, jį ten papiso Klaipėdoj, negras
kažkoks. M o tin a prostitutė buvo, jį jau dulkindavo m ariakai tie, žinai.
K artu, pa putiom , ir m otiną, ir sūnų, žinai. Pedofilai ten tipo, žinai.
Tai jis daktarei zonos, tai sako, tu žin a i kiek aš bybių m ačiau, sako, tu
tiek nematei! ♦putiovas gaidys žemiausios kastos nuteistasis, neturėjęs
homoseksualių santykių, seksualiai neišnaudojamas, tapęs gaidžiu už
vogimų iš savų (krysinimų), niekšiškų (žertvišką) poelgį (įskundimų,
bespridielUy prasilošimų, skolų ir pan.): Putiovas gaidys nuo neputiovo
skiriasi tuo, kad neputiovas gaidys yra užfaršm ačintas, tai yra ant jo
apipilta šūdais arba m yžalais, arba su bybiu perbraukta per veidą ar tas,
k u ris vargalina, o putiovas gaidys, tai ku ris pats savo noru nuėjo pas
gaidžius, pavyzdžiui, prasiskolino ir nebuvo jam ku r dingt, negrąžins
skolų - luš v isi kaulai, ir nueina savo noru pas gaidžius. Ta i toks gaidys
yra putiovas. // Gaidys lieka gaidžiu, jam nieko nėra švento. Bet yra gai­
d žia i save gerbiantys, putiovi, išeina į laisvę, su juo v isi bendrauja, v isi
rim ti žmonės. Yra dar tokių, kad gaidžiu išeina į laisvę, tai kad tie vat
šūstriakai zonos ateina pas juos, kapeikų prašo. // Putiovas gaidys, tai jį
pas gaidžius nuvarė už skolą, ar prasilošęs, ar bespridielą kam užvaręs
etape. // Putiovas gali būti tik ta i gaidys, taip nesako - putiovas bachū-
ras, čia labai slidus dalykas, gali reikšti, kad putiovas - tai kad gaidys.
♦ neputiovas gaidys žemiausios kastos nuteistasis, kas užfaršmačin­
tas, turėjęs (priverstinių) homoseksualių santykių už šiurkščius pataisos
namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytų, neoficialių taisyklių (paniatijų)
galadovkė 106

pažeidimus; pasyvus homoseksualistas, „prostitutė“(kas už pinigus tei­

kia sekso paslaugas); kas nuteistas laisvės atėmimu už mažamečių ir ne­
pilnamečių išžaginimų, tvirkinimų; tėvažudystę ir pan., dar žr. š lia p a :
N epu tiovi gaidžiai į valgyklą nešasi savo myskes. // Neputiovas gaidys
yra, ku ris ten parašas nachui valo, k u ris kancarus, ten būna, renka­
si, putiovas gaidys negali to daryt. ♦ (nu)ęįti (nubristi) pas gaidžius
pažeidus nerašytas, neoficialias pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų
normas (paniatijas), tabu ar prigautam patekti į žemiausios kastos nu­
teistųjų (gaidžių) lokalinį sektorių ir pan. ♦ nuvaryti pas gaidžius pa­
žeminti (apipilti išmatomis, išprievartauti ir pan.) pažeidusį nerašytas,
neoficialias pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normas (paniatijas),
tabu ar prigauti ir taip priversti išsikelti į žemiausios kastos nuteistųjų
(gaidžių) lokalinį sektorių ir pan. ♦ gaidys iš laisvės nuteistasis laisvės
atėmimu homoseksualas: Č ia taip laisvėj atrodo, kad nesimato, žinai, o
zonoj kas gaidys - iškart matosi, jie išsiduoda patys, jei atvažiuoja gai­
dys iš laisvės. 2. nark. amfetaminas: N o ri gaidžio? // Ten toks nevalytas,
toks mėšlas, toks gaidys, - tikras gaidys, soduose kokiuose išvirtas. //
G aidžio prisivaręs. // G al tu ri gaidžio? H A m fa kitaip vadinam as G a i­
dys. V isiskas sūdąs. 12 valandų nem igos energijos ir snekejim o ir poto
2 dienos nem igos nevalgym o ir išsekim o.. // beje mergos neuostykit
gaidžio, p a pu liai susitrauks! | dem. gaidukas: Legalizuot žole, gaiduką
ir ratus ir gerokai p a did in t bausmes uz stipriuosius narkotikus. Kodėl
taip nedarom a, manau kas pasigilinęs daugiau tas žino. Ir tik ra i čia
nieks nesusija su narkom anija. Beje piknaudziaujanciu alko. irg i su­
mažėtu. 3. (sem. iš rus. nark. si. петух) nark, užvyniojamas ant adatos
vatos tamponasfiltravimui: K a i darai džefą ir gerai nesigauna reakcija,
tai gaunas pilkšvas, ne baltas, o juodas, m ūtnas toks, per tris gaidžius
traukia, atvalinėja, žinai, o ką tu ten ištaisysi, ten reikia vėl jau dėt mar-
gancovkės ir vėl daryt reakciją bandyt,
galadovkė (rus. голодовка) kai. bado streikas, badavimas
galas ♦ galai palindę kai. užtikrintai, tikrai: Jei gaidys m azinasi ar masty-
rinasi, jisai daro viską labai sau blogiau, kuo toliau, tuo blogiau. Jei ga­
la i palindę nachui - vsio, gaidžio neatpirksi, gali mokėt nemokėjęs, nes
107 gąndža

gaidys yra gaidys. // Jei kažkas tai pasakė, kad jisai ožys, tai reiškia -
pa lin do galai, o išpirko tas žm ogus, ku ris tą išaiškino.
galiąkas (rus. si. голяк visiškas trūkum as’) 1. kai. maistoyarbatos, rūkalų
trūkumas: Č iža i baigėsi, galiakas. // Jei pavyks susibazarint su mucha-
m oru - galiako nematysi. // Nėra arbatos, nėra ką valgyti, rūkyt - tai ga­
liakas. // Buvo galiakas, negalėjom ark lio užm esti k ita i chatai, siena gau­
nasi toliau. Pabeldžiam į šoną, į kitą chatą, sakom, atvarykit kojas arba
mentą, - mentas neina, chujovas mentas, žinai, sako, eikit jūs nachui!
Vienas meta bachūras - neužmeta, o rūkyt norim , blet pyzdec. 2. nark.
narkotikų stygius (ppr. opiatinių): A š važiavau į Krym ą kovo mėnesį, nes
kovo mėnesį jau Krym e jau pradeda augt aguonos, supranti, o pas mus
čia buvo pyzdec - toks galiakas, kad nu visiškai galiakas. // Č ia kada
galiakas būdavo gegužės mėnesį, balandžio, čia nenupirksi už jokius p i­
nigus. M oterys kur turi, tai tu ri ant sėklos. Suvažinėji, po tris šim tus
kilom etrų padarai, surenki po penkiolika, dvidešim t aguonų galvučių,
nu tai ką tu ten: trisdešim t galvų - stiklinė. Č ia tau vienam kartui, nu tai
bliacha, keturi šim tai kilų. Pavažinėji dvi savaites, tau jau nestovi, geriau
atsiguli į durnyną, žinai. A rba kita išeitis - važiuot į U krain ą, nes ten jau
gegužės mėnesį to kucho nusipirksi, ir jau yra tie vat kopūstai.
galionikai (plg. rus. nark. si. галю нчики ‘h aliu cinacijos’) dgs. nark. žr.
h a liū n ik a i 1: Lietu v iai prate kad juos ja i velka tai velka. Kad tau
g a lio n ik a i rodosi meto i sonus ir t.t. a išk in i kad čia geras pyxas ir t.t.
naturalas jie sako sūdąs nevelka.
gąndža, ganja (ang. ganja, rus. nark. si. ганджа) nark. marihuana, dar
žr. žo lė : Ganja ant M arijos Žemes nebus legalizuota, bet tai px, p ro ­
ceso jau nesustabdys... // Parukysit su saiku, tai ir pasitusinsit ir dar
pusryčiam s pries miega gandzos lik s // keisk dyleri. tu jau nebe gandza
pu ti o kažkokius ziu rk iu nuodus... // Sutinku, kad surūkom os ganjos
kiekis tas pats, bet join tų daugiau gaunas! O bendraujant rū k yt ne join-
tus, o k okių tai apratų pagalba - nei šis nei tas. // atėjo ir ta riba,kai
pats pardavinėjau..,tada pusdavau nesveikai...buvo P ILN A S menesis su
ganja kiekviena diena..,ir rekordu buvo pvz.per diena po 0.5-0.75 gr
xim kes ir taip savaitgali shvenciau,vienas pats su savim .
ganialinti 108

ganialinti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. гонять ‘v a rin ė ti’) kai. L būti apim­
tam depresijos, krimstis, zr. gonkė s 1: s ė s ti a n t g o n k ių : Gavo d id e lį
sroką, dabar ganialina. // Nėra ko čia ganialint, vėlu jau. 2. intensyviai
mąstyti, sukti galvą, mintyti: Gerai, jau gana g anialin ti, greitai išeisi į
laisvę. // Jis su m um is nebendrauja, atsigulęs ant škonkės ir ganialina.
garažas (sem. iš rus. nark. si. гараж) nark, plastikinis švirkšto adatos
antgalis: G a li įsidurt, jeigu garažo nėra, kai nukrenta, būna, kad tašėj
nešiojies, jauti, kad tau duria kažkas, p a sižiū ri - tai išlin d ę kiaurai. //
Garažas nušoko.
garvežys (sem. iš rus. krim . si. паровоз ‘p risiim an tis k itų nusikaltim ą
kaltinam asis’) krim . žr. p a ra v o z a s ♦ paimti (imti) garvežį žr. p a ra -
v ozas: a p s iim t i p a ra v o z u : G al paim si garvežį? // M entai kai n o ri
pakelt išaiškinam um ą nusikaltim ų, nu dėl statistikos, tip o jie dirba, tai
tiem , k u rie jau nuteisiam i, siūlo im ti dar garvežį, dar ko k į nusikaltim ą,
sako, koks tau skirtum as, tu tris metus sėdėsi ar penkis, tu grįžęs į la is­
vę, žinai, vėl sėsi. Jei sutinka, tada jam num eta sroko m ažiau,
gastroliorai (rus. krim . si. гастролёр) dgs. kišen. krim . ne savo mieste
vagiantys, keliaujantys kišenvagiai: G astroliorai važiuoja todėl, kad jų
k itu r taip nepažįsta nei m entai, nei žmonės, jiem s lengviau dirbt. //
A nksčiau atvažiuodavo iš Rusyno gastroliorai, jiem s jobtvoim at kaip
čia patikdavo, Lietuvoj, nes čia bagočiausi žmonės - zolotoje dno, sa­
kydavo.
gavnajįędas, gavnajędas kai. 1. (rus. vulg. говноед) toks pravardžiuoja­
masis žodis 2. žemiausiai kastai priklausančiojo (neputiovo gaidžio) pra­
vardė, žr. g a id y s 1: n e p u tio v a s g a id y s , daržr. š lia p a 2: Gavnajie-
dais vadina neputiovus gaidžius, čia kurie pisasi į subine, kuriem s šeria,
gydyti, -o, -ė (sem. iš rus. si. лечить) kai. krim . meluoti, trinti, įtikinėti;
gražbyliauti, nuraminti pameluojant, dar žr. b r ū ž in t i: T ik nereikia
m an pradėti gydyti! // Negydyk, blet! // Jis gydo, p rib u ria - ir jam viską
duoda. // Jis ten padarė, žinai, nauji gražūs, kad ir bobiški, tie trusi-
kėliai, - eik tu, čia „Versači G u či“, „A rm a n i“, karočia, - kaip pradeda
gydyt, karočia, jisai. N u tai ką, sakau, aš dėsiuos tuos bobiškus trusi-
kus, štoli!?
109 gliukai

glątas (plg. rus. глоток) kai. gurkšnis: N echam ielink, po tris glatus jis
gers, kitiem palik!
g liu čin im a s (hibr. žr. gliu čin ti) nark. haliucinavimasyhaliucinacijų (gliu-
kų) patyrimas: tas gliučinim as ir lieka gliučinim u, alkos kai pergeria
dar ne ant tokių arklių gali šokti, lygint m arihuana su hera tai tas pats
kas lygint pieną su alkoholiu. // Pirm adien į paskutinįkart pučiau, bet ne
k okį šūdą iš gatvės, o hom e-grow rio. Parūkėm apie 15h, o g liū čin im a i
tesės ik i kitos dienos 11h. // aišku žole kažkada bandžiau bet neidom u
man tie gliu cin im ai. manau nuo alkoh olio ir linksm a ir geraj...
g liu č in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. глю чить) nark, haliucinuoti,
patirti haliucinacijas (gliukus): V isą parą gliučino. // siektiek sukasi...
siektiek nesuprantu nieko...hmm...žmones....bytas kala i klyną:)))...
mmmm....techno gliucina....valanda stovėjau ir bandžiau „tu sin tis“
o lik u s i laik a prasėdėjau ant kėdutės, netoli pakylos su didzejais. bet
buvo gerai, kai kažkas panašėjo i psychodelika:)....gliukai...daug gliu-
ku // ten tai g liu cin an tis stafas nesveikai... netgi baisokai m an b ish ki
buvo... viskas tirpsta, lydosi, kalba sienos, vaikshto žmones k u riu visai
nėra ir tt...
g liu čn as, -a (rus. nark. si. глю чный) nark. sukeliantis haliucinacijas:
G liučnas kaifas.
g liu k a i dgs. 1. (rus. nark. si. глю ки) nark. haliucinacijos: A š neturėjau
p in ig ų džefu i ir tada tą ketam iną, galvoju, susikalsiu, jis pas mane
spintelėj jau senai stovėjo, žinai, kaip nuo džefo yra noras vėl varyti?..
A š įd ū riau adatą į buteliuką ir galvoju, kiek kaltis? N ežinau, kiek kaltis,
skam binu draugeliam - nieko nėra. Ten dešim t kubų tam buteliuke, ai,
galvoju, du kubus kalsiuos. Paskui aš pasakiau chebrai - tie sako, eik
tu, čia pyzdec, pusę kubo užtenka. M a n nuo to ketam ino buvo gliukas
toks kaip košmaras. A išku , aš per daug susikaliau - du kubus. A š įsik a ­
liau sėdėdamas ant lovos, tai taip ir nukritau. A š pradėjau jaustis kaip
kom piuterio detalė, diodas koks nors, per k u rį srūva viskas. Ir gar­
sai tokie, žinai, brr brr bzz. H barygom s neapsim oka vežti kokybiško
stuffo..nes jis daug kainuoja..geriau apsim oka vežti v iso k i atbrosa ir po
to ji p a stip rin ti visokiausiais sudais.. girdėjot ka nors apie psilocibina..?
ganiąlinti 108

ganialinti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. гонять V a rin ė ti’) kai. 1. būti apim­
tam depresijos, krimstisyžr. g o n k ė s 1: s ė s ti a n t g o n k ių : Gavo d id e lį
sroką, dabar ganialina. HNėra ko čia ganialint, vėlu jau. 2. intensyviai
mąstytu sukti galvą., mintyti: Gerai, jau gana ganialin ti, greitai išeisi į
laisvę. // Jis su m um is nebendrauja, atsigulęs ant škonkės ir ganialina.
garažas (sem. iš rus. nark. si. гараж) nark, plastikinis švirkšto adatos
antgalis: G a li įsidurt, jeigu garažo nėra, kai nukrenta, būna, kad tašėj
nešiojies, jauti, kad tau duria kažkas, pa sižiū ri - tai išlin d ę kiaurai. H
Garažas nušoko.
garvežys (sem. iš rus. krim . si. паровоз prisiim an tis k itų nusikaltim ą
kaltinam asis’) krim . žr. p a ra v o z a s ♦ paimti (imti) garvežį žr. p a ra -
v o zas: a p s iim t i p a ra v o z u : G al paim si garvežį? // M en tai kai n ori
pakelt išaiškinam um ą nusikaltim ų, nu dėl statistikos, tip o jie dirba, tai
tiem, ku rie jau nuteisiam i, siūlo im ti dar garvežį, dar k o k į nusikaltim ą,
sako, koks tau skirtum as, tu tris m etus sėdėsi ar penkis, tu grįžęs į la is­
vę, žinai, vėl sėsi. Jei sutinka, tada jam num eta sroko m ažiau,
gastroliorai (rus. krim . si. гастролёр) dgs. kišen. krim . ne savo mieste
vagiantys, keliaujantys kišenvagiai: G astroliorai važiuoja todėl, kad jų
k itu r taip nepažįsta nei m entai, nei žmonės, jiem s lengviau dirbt. //
A nksčiau atvažiuodavo iš Rusyno gastroliorai, jiem s jobtvoim at kaip
čia patikdavo, Lietuvoj, nes čia bagočiausi žmonės - zolotoje dno, sa­
kydavo.
gavnajįedas, gavnajędas kai. L (rus. vulg. говноед) toks pravardžiuoja­
masis žodis 2. žemiausiai kastai priklausančiojo (neputiovo gaidžio) pra-
vardėyž.r.g a id y s 1: n e p u tio v a s g a id y s , d a rž r.š lia p a 2: Gavnajie-
dais vadina neputiovus gaidžius, čia kurie pisasi į subine, kuriem s šeria,
gydyti, -o, -ė (sem. iš rus. si. лечить) kai. krim . meluoti, trinti, įtikinėti;
gražbyliautiy nuraminti pameluojant, dar žr. b r ū ž in t i: T ik nereikia
m an pradėti gydyti! // Negydyk, blet! // Jis gydo, p rib u ria - ir jam viską
duoda. // Jis ten padarė, žinai, nauji gražūs, kad ir bobiški, tie trusi-
kėliai, - eik tu, čia „Versači G u či“, „A rm a n i“, karočia, - kaip pradeda
gydyt, karočia, jisai. N u tai ką, sakau, aš dėsiuos tuos bobiškus trusi-
kus, štoli!?
109 gliukai

glatas (plg. rus. глоток) kai. gurkšnis: N echam ielink, po tris glatus jis
gers, kitiem palik!
g liu čin im a s (hibr. žr. gliu čin ti) nark. haliucinavimasyhaliucinacijų (gliu-
kų) patyrimas: tas gliučinim as ir lieka gliučinim u, alkos kai pergeria
dar ne ant tokių ark lių gali šokti, lygint m arihuana su hera tai tas pats
kas lygint pieną su alkoholiu. // Pirm adien į paskutinįkart pučiau, bet ne
kokį šūdą iš gatvės, o hom e-grown o. Parūkėm apie 15h, o g liū čin im a i
tesės ik i kitos dienos 11h. // aišku žole kažkada bandžiau bet neidom u
m an tie gliu cin im ai. manau nuo alkoholio ir linksm a ir geraj...
g liu č in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. глю чить) nark. haliucinuotU
patirti haliucinacijas (gliukus): V isą parą gliučino. // siektiek sukasi...
siektiek nesuprantu nieko...hmm...žmones....bytas kala i klyną:)))...
mmmm....techno gliucina....valanda stovėjau ir bandžiau „tu sin tis“
o lik u si laika prasėdėjau ant kėdutės, netoli pakylos su didzejais. bet
buvo gerai, kai kažkas panašėjo i psychodelika:)....gliukai...daug gliu-
ku // ten tai g liu cin an tis stafas nesveikai... netgi baisokai m an b ish ki
buvo... viskas tirpsta, lydosi, kalba sienos, vaikshto žm ones k u riu visai
nėra ir tt...
gliu čn as, -a (rus. nark. si. глю чный) nark. sukeliantis haliucinacijas:
G liučnas kaifas.
g liu k a i dgs. 1. (rus. nark. si. глюки) nark. haliucinacijos: A š neturėjau
p in ig ų džefu i ir tada tą ketam iną, galvoju, susikalsiu, jis pas mane
spintelėj jau senai stovėjo, žinai, kaip nuo džefo yra noras vėl varyti?..
A š įd ū riau adatą į buteliuką ir galvoju, kiek kaltis? N ežinau, kiek kaltis,
skam binu draugeliam - nieko nėra. Ten dešim t kubų tam buteliuke, ai,
galvoju, du kubus kalsiuos. Paskui aš pasakiau chebrai - tie sako, eik
tu, čia pyzdec, pusę kubo užtenka. M a n nuo to ketam ino buvo gliukas
toks kaip košmaras. A išku , aš per daug susikaliau - du kubus. A š įsik a­
liau sėdėdamas ant lovos, tai taip ir nukritau. A š pradėjau jaustis kaip
kom piuterio detalė, diodas koks nors, per k u rį srūva viskas. Ir gar­
sai tokie, žinai, brr brr bzz. // barygom s neapsim oka vežti kokybiško
stufFo..nes jis daug kainuoja..geriau apsim oka vežti v iso k i atbrosa ir po
to ji pa stip rin ti visokiausiais sudais.. girdėjot ka nors apie psilocibina..?
gliukinti ПО

žole saikin g ai iputus neturėtu kelti sunkiu gliuku..deja patyręs as ir

tai...iputem 0,5 ant 4 ir 6 h buvau kosmose.. ♦ gaudyti gliukus (vert.
iš rus. nark. si. ловить глюки) patirti haliucinacijas 2. (plg. rus. nark.
si. глю ки ‘h aliu cin o gen in iai n a rk o tik a i’) haliucinogenų (psilocibino,
psilocino) turintys grybai: G liu k a i yra v isi grybukai, ku rie tu ri h a liu ­
cin ogen in ių m edžiagų. // tie v isi g a liu n ik a i isvis nelabai tin k a linkės
i paranoja as...charakteris toks jau m ano- extrem alus cholerikas ir ka
bandžiau is g liu ku tik tai is smalsumo,
gliukinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. глюкать) žr. g liu č in t i: Po
pusvalandžio pradėjo g liu k in ti, o išvis atsičiuchinau tik už kelių dienų,
glucharius (rus. krim . si. глухарь) krim . neatskleistas, neišaiškintas nu­
sikaltimas: K a i būna glucharius, tai diela neišaiškinta, tas, kas padarė,
būna užsitycharinęs. // K iek d irb o - glucharius, niekas nieko,
glušinimasis (hibr. žr. glušintis) svaiginimasisy narkotikų vartojimas ir
pan.: Č ia anksčiau buvo paplitęs glušinim asis dėm ių išėmėju, aš pats
esu bandęs, haliucinogenas jis - žiaurus, šakės ten, jo nedaug pavarai
ant kokio audeklo, ant šaliko, patrauki ir pyzdec.
glušinti, -ina, -ino nark. vartoti narkotikus, psichikų veikiančias medžia­
gas ir pan. || sang, glušintis
goliąkas nark. žr. g a 1i a k a s
gonkės dgs. 1. (rus. kai. si. гонки) kai. graužimasis, nervinimasis, krim-
timasis: Sroką prisegė achujeną, visą savaitę jam gonkės, dar nesusi­
gaudo, kas įvyko. ♦ sėsti (šokti) ant gonkių pradėti graužtis, pulti į
depresiją: Pacanas po teism o sėdo ant gonkių. 2. (plg. rus. krim . si.
гонка persekiojim as, sekim as’) nark. paranojiškos baimės, persekioji­
mo kliedesiai, psichozė, panikos priepuoliai: Tau atrodo, kad tave seka:
įsiklau sai ką šneka per radiją - apie tave šneka, pasiėm ei knygą - apie
tave rašo, nu šakės, gonkės prasideda. // Susisprogdino jis, - užsidėjęs
neperšaunam ą liem enę, prisidėjęs tris ar keturias granatas va ik ščio ­
davo, supranti, ir la id a i susijungė, balto susikalė karočia ir pasijungė
batarėją, jam gonkės buvo, ant to balto sėdėjo. // Su rūgštim dažnai
gaunasi m aždaug taip: tu sum oki pinigus, gavai produktą ir gavai gon-
kes; po to tu ri dar gydytis, m okėt pinigus, kad iš to išlįst, nu tai čia jau
Ill griežtas

viskas, nusišauk. // G aidžiu vadina am fą todėl, kad tip o šūdas, šlam š­

tas, nes k rim in a lin ia m pasauliui jis netinka, jis stim uliatorius, sąmonę
plečiantis, o jiem tik vaidenasi m entai, kas čia juos priduos, baim ės
visos, prasideda gonkės nuo balto. ♦ ant g on kių (vert. iš rus. nark. si.
на гонках) būti apimtam paranojiškos baimėsypersekiojimo kliedesių
gonščikas, -ė 1. kai. linkęs į graužimąsi, depresyvus nuteistasis, kuris
vis (nuolat) kremtasi (ganialina), sielojasi dėl gautos bausmės ir pan.
2. (rus. nark. si. гонщ ик) nark, ką kamuoja paranojinės baimės, taria­
mi pavojau persekiojimai, dar žr. g o n k ė s 2: Bet ten irg i daunelis, su
dviem durom vaikščiodavo, gonščikas, žin a i kaip nuo balto užeina?!
gopnikas, -ė (rus. krim . si. гопн и к ‘plėšikas') chuliganasysmurtininkas,
plėšikas, dar žr. h o p s to p n ik a s : Paskui dar pakeliu i į koncertą pirm ą
dieną užsirovėm ant gopnikų, tai električkoj įvyko didelė draka, net
stop kraną kažkas nulenkė ir tie svoločiai per langus lipo.
grąfkė (plg. lenk. agrafka ‘toks segtukas, žiogelis') kišen. rankoje laikoma
piniginė: Jeigu tau pasakė, kad „G rafkė“, tai jau neapsim oka lįst nei į k i­
šenę, nei į durkę, nei į niekur. Nebent gali lįst, jeigu pam atei m obiliaką.
// Jei m atai, kad laiko rankoje grafkę, tai neneri. H Grafkė - tai reiškia,
kad rankoj laik o piniginę.
greznūcha (plg. rus. nark. si. грязнуха ‘nekokybiškas nam udinis narko­
tikas') nark. žr. č e rn ū c h a 2; k a ifa s 1: ju o d a s k a ifa s
grįęvas (rus. kai. si. грев) kai. rėmimas materialiai, maisto ar pinigų
perdavimas į laisvės atėmimo vietą (džn. nelegaliai) ♦ p a d a ry ti grįevą
atsiųsti rūkalų, maisto, pinigų, dar žr. š ild y t i 1: Jis m an dar į zoną
padarė grievą.
griežtojo režimo pataisos na­
griežtas kai. L (plg. rus. kai. si. строгач)
mai (iki 2003 m. griežtojo režimo pataisos darbų kolonija): G riežtam
daug kas dirba, sustiprintam m ažiau kas dirba, pirm am lagery išvis,
ten skaito, jeigu į rabočkę eina, tai kaip ir negerai. // Jis neseniai tik
baigė sroką griežtam , M arijam polėje. // Jie patys išsiaiškino, kas juos
pridavė, jie v isi recidyvai, ten po septynis kartus teisti, jie staigiai su­
prato. Padarė jie plėšim ą, o kitą dieną atvaro, juos susemia ir į A ly tų , į
griežtą, žinai, visus. Tai kai g rįžo po kažkiek metų, jį pasikvietė į tokią
griežtiakas 112

chatą, tip o atšvęst sugrįžim ą, nugirdė jį ir padegė tą chatą. 2. (plg. rus.

atliekantis ar atlikęs laisvės atėmimo bausmę griežtojo
kai. si. строгач)
režimo pataisos namuose, dar žr. s tro g a č iu s 1: K aip griežtas - taip
niuchas, jau retai būna iš griežto ir nekaifuotų.
g riežtiakas kai. 1. (plg. rus. kai. si. строгач) griežtojo režimo (Alytaus,
Marijampolės ir kt.) pataisos namai (iki 2003 m. griežtojo režimo pa­
taisos darbų kolonija) 2. (plg. rus. kai. si. строгач) atliekantis ar atlikęs
laisvės atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos namuose: Zonoj nieks
nieko neatim inėja, ten viskas gražiai, ten yra m astiuchos. O kalėjim e tai
įm eta į kamerą, aš iš Kauno, jis iš V iln iau s, kitas klaipėdskas - ir įm eta
kažkokį kaim o Jurgį, tai ką jisai padarys? Nieko. Aš, daleiskim , griež­
tiakas, o jisai pirm ą kartą sėdi. A š atim u viską, o aš važiuoju į zoną - ir
kam tu pasiskųsi? N uvažiuosi į savo zoną, sakysi, iš manęs atėmė? V is
tiek nerasi galų, nes aš kitoj zonoj sėdžiu. // G riežtiakai ten iš viso geria
k ū lį, pusė sloiko n ife lių lieka, arbatžolių daugiau kaip pusė, kružkę nu-
sipila, ten gaunas vandens kružkė, visa kita - arbatžolės,
g ryb ai nark. [m agiškieji] grybai (ang. nark. si. m agic mushrooms) dgs.
haliucinogenų (psilocibinoypsilocino) turintys grybai; iš tokių grybų pa­
gaminti haliucinogenai: Stopudovai grybų privarę: atsistojęs blet prieš
m išką ir rėkia kažką vienas, kalba pats su savim karočia. // be kanapių
vartoju ir ratus (kartais) ir lsd (kartais) ir grybus (kartais) tačiau labiau­
siai narkom anu jaučiuosi būtent del kanapių vartojim o, nes lsd ar grybus
pavalgau tik 1-2 kartus per metus // G rybu gauti galim a paprasčiausia
nuvazevus i Olandija cafeshop e. Tok i in d eliai buna su žeme ir sporomis.
Buna dvieju rusiu M eksikietiski ir havajietishki. Labiausia vertinam i yra
m eksikietiski. Nes jie velka be gliuchu achujienu. | dem. g ry b u kai
g ry zlo (rus. nark. si. грызло) nark. žr. k u c h n a ra s
grupavūcha (rus. si. групповуха) (krim .) grupinis nusikaltimas (užpuo­
limas ir pan.): nu smegenus jiem s gerai papis del shito..nes čia kaip ir
grupavuha gaunas..nes keliese ta ceka dubasino. dar be to nepilnam e­
čia i buvo bu h i kas irg i bus su n kin an ti aplinkybe. // jei m enturoj zajavai
v isi tada bus nepyragai jum s, o dar ir kaip grupavuha priskaitys tada
dar hujaviau
113 hąjus

guma (pig. ang. nark. si. gum opijus’) nark. hašišas: Jei tu ri dachrena
gum os, gali ja ištirp in ti svieste - bus cool stoned.

H (ang. nark. si. H (sutr. iš: heroin)) nark, heroinas, dar žr. h e ra
hai, high nark. 1. (ang. šnek. high stim uliuojam oji m arihuana, dar plg.
ang. šnek. h igh apsvaigęs (nuo narkotikų), girtas’, rus. nark. si. хай
‘narkotinė eu forija) pakylėtumo jausmas, euforija parūkius (pavarto­
jus) stimuliuojamosios marihuanos, dar žr. h aju s: O high, tai ta būse­
na, ku rios daugelis ir n o ri is mj. Toks užplūstantis lengvum as, p a k ili
nuotaika, šviežia galva ir palengvejes gilesnis kvėpavim as. // N a stoune
ir yra kita apsirukym o būsena, bet m an didžiausias m alonum as yra
high // sheip nuo rushies irg i labai didele dalis priklau so bus stoned ar
high... // poveikis high..tačiau v isiškai nurauna stogą, pasku tin i karta
jos ru kiau pries pora m etu // sativos uzrukyk ir busi high, uzrukyk
in d icos ir busi stoned, tos pačios sativos poveikis skirtingas, priklauso
nuo veisles. 2. (ang. šnek. high ‘h ib rid in ių rūšių kanapių stim uliuoja­
m ųjų savybių pavadinim as’) stimuliuojamosios marihuanos rūšis: Sto­
ned or high?: Sativa H igh - Cereberal Buzz
hąjus, highus (pig. ang. šnek. to be high ‘bū ti apsvaigus (nuo narkotikų),
girtam ’) nark. būsena parūkius stimuliuojamosios marihuanos (pasi-
tenkinino, geros savijautosjutimas, euforija), dar žr. h a i 1:1 galva v iso ­
kie sūdai lenda ir is kiekvieno po 5 m inutes juokėmės. Pvz D J A dijalas
arba varžybos kas greičiau num irs is juoko. Ž ia u ria i geras hajus + gliu-
kai. N et neįm anom a perteikt kaip vakar atrodė apsnigti laukai. T aigi
stafas vienareikšm iškai geriausias ka teko rū kyt šiemet // Poveikis sky­
rėsi nuo M J, jis toks lengvesnis, svaresnis highus, neuzstounina, tiesiog
m alon iai nuram ina, nenudauzia i kita planeta. // bonga rūkant m aišyt
su tabaku visiškai nematau kam e čia pointas, gal čia koks paprotys iš
halionikai 114

sibiro k u r picho labai m ažai atėjės ar ka, xz, nesuprantu, bom ziska
m an tai atrodo, ir highus ne toks geras
halionikai dgs. haliucinacijos nuo narkotinių ar psichotropinių medžia­
gų: Pastaruoju m etu jis kuria, IM O , visiška šlamšta, m atyt n arkotikai
visiškai smegenis išgraužė, nebeskiria ku r h alion ik ai, o ku r realybe.
// O o lan d iški paprasti grybukai ku rie yra v ie n i is pigiausiu tai gan
lengvai trip in a nuo ju nebūna h alion ik u , p a tiri euforija, pojūčiai su-
j aut rėja
haliūnai (rus. nark. si. галюны) dgs. žr. h a liū n ik a i: Seip geru b a liu ­
m i galim a pagaudyti su grybais. Priklau so nuo rusies gali bū ti lengvi
h aliū n ai arba jau net žiaurus. K aip vaidenasi žmones, atsiranda garsai
visoki, spalvos ir t.t.
haliūnikai (plg. rus. si. галю ники ‘kliedesiai; h aliu cinacijos’) dgs. 1.ha­
liucinacijos nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų: Prasidėjo efek­
tas; is pradžių juokas ir begalinis kalbėjim as, vėliau apatija, tada ha-
liu n ik a i - pradėjo banguot kam barys, pradėjau m atyt ir jaust įvairias
besiliejančias m aterijas, buvo baisi tyla. 2. nark. psichotropiniai (turin­
tys psilocibino, psilocino) grybau dar žr. g liu k a i 2
harikas (plg. rus. nark. si. гарик) nark. žr. h e ra
hąšas (ang. nark. si. hash, rus. nark. si. гаш) nark. hašišas: Ir lie tu v ia i
nem oka p a sirin k ti kada reikia ta vartoti kada ta narkotika. O landijoje
yra k ito k ia padėtis. Pvz. tusas vyksta tai v isi grybus valgo, laidotuves
ruko hasha kad sėdėtu apsnūdę susimastė ir liudetu. // <Busterr> nuo
paprastos taip nebūna <Busterr> o nuo hasho zjbs kad ant m usic pra­
muša ir energijos lieka ne kaip nuo paprastos weed // m atai visas fintas
yra tas kad stipresni n arkotikai yra geriau uz sexa :) kad ir to paties
haso gera doze sutrauk, tai y panas nelabai ir akys kryps :) bet yra ir
šalutinis poveikis | dem. hašiukas: barmenas is po stalo anglei šiu ži ir
m an susuko hashiuko nors pats nerūko, tai mes ruktelejom ir as ish-
skubejau i pasku tin i tram vajų
henris nark. ret. žr. h e ra
hera (plg. ang. nark. si. hero, rus. nark. si. repą) nark. heroinas: U ž gra­
mą heros m oka šim tą litų , tai koks čia heroinas? A n ksčiau taip gram o
115 heroįnščikas

nenusipirksi, gramas gaudavos daugiau kaip du šim tai litų jau pas cy-
ganus, ketvirtis - pidisas. Tai kaip tą m ano draugelį parišo su penkiais
gram ais, čia jau didelis kiekis, nuvežė į ekspertizę. Ten ištyrė jau čiot-
kai, supranti: d vylika procentų rasta heroino, visas kitas yra myšjakas
ir rohypnolis, labai stiprūs m igdom ieji. HTai heros pasiim a, tai vėl ko
nors. Bandęs ir rūkyt, tai jis pastoviai parūko, kiek aš suprantu. // Jis
herą varo. // Tu pabandyk V iln iu j parduot nors kubą heros, parduosi
du, tris kubus, dešim t. Iš pat pradžių atim s, nuveš, įp is nalogą. Nesu­
m okėsi - gausi m alkų, žinai, kad tu nepardavinėsi netgi relanium o (ten
bandė pardavinėt) be jų žinios.
heras nark. žr. h era: Aukščiausios kokybės aštuonešim procentų hero,
Lietuvoj tokios net nėra, V iln iu j daugiausiai šeešim procentų yra, ta
gera hera gramas kainuoja devyniasdešim t, šimtas žalio, supranti. Tai
tu paskaičiuok, ku r čia dabar po šim tą litų pardavinėja gram ą hero,
tai kas čia blet? Ir koks kelias, iš afganų ten, arba per aną pusę? // D až­
n iausiai v isi m aišo, prisikoksin a ant tiek, kad visas k rista lin is pasidaro
toksai, tai po to reikia kažkaip gesint save, tai stabdo su herų.
heroincikas, -ė nark. žr. h e ro in š č ik a s : Metadonas tin k a tik opiačikam
ir heroinčikam , h eroin čikų tik dabar atsirado, pasku tin iai k etu ri penki
metai. A n ksčiau taig i chim ija, chanka būdavo ir viskas.
heroinščikas, -ė (rus. nark. si. героинщ ик) nark. heroino vartotojas, kas
švirkščiasi heroiną: Tas metadonas, jis daugiau heroinščikam s skirtas,
kas ant am fo sėdęs, tai jis nelabai veikia. // tie blyn ai is Lt kanapes yra
blogis - vakar gulėjau prie ežero ir negalėjau net ranku pakelti...kai pa­
bandžiau apsiversti ant nugaros nusiritau nuo kaln iu k o tiesiai i vande­
n i visiskas cns slopinim as fak to dar nebuvau patyręs gyvenim e...ciuju
panašiai h eroin scikai jaučiasi perdozave // tegu tokie h eroin scikai eina
naxui, ne žole kalta, o ju durnum as ir silpna valia, neabejoju kad jis
pradėjo ne nuo žoles, o nuo alkoholio, tai naxui k a ltin ti žole // nzn
kodėl, bet net heroinshchikai m an nekelia tokios paniekos, kaip am-
fetam inshikai. heroinshikam s as jaučiu savotiška gailesti ir užuojauta
sum isusius su pykčiu, jie lig o n ia i m ano akyse, o am fetam inshikai kelia
tik panieka ir pasibjaurejim a.
hidra 116

hidra nark, acto rūgšties anhidridas: Kada daug kodeino, tas kodeinas
sukelia adatas, supranti. Kodeinas pasilieka iš opijaus apdirbant kada
dedi m ažiau hidros, nes pats opijus susideda m aždaug iš dvylikos kom ­
ponentų, jam e yra ir antibiotikų. // V ieną m oterį pa lik o vyras, jisa i
sėdo, o jin a i nieko neturi, tik du švirkštus, aguonų pilna, h id ra baigėsi,
ir jin a i varo tiesiai. Ir tokios jazvos, p ū lin ia i. K rū tų nėra, čia viskas iš ­
puvę, karočia, į pilvą šaudėsi, visur, ku r įm anom a. // Rim antė pabėgo,
pyzda, dvidešim t litų nunešė, pochui m an tie lita i, bet ji ir h id rą nune­
šė. // Paskui reikia ekstraktą atplaut po apdirbim o su hidra, supranti,
reikia atskiest, sk ie d in į padaryt, tu gi sauso n eįsik iši į veną.
high nark. žr. ha i
highas nark. žr. h a ju s, h a i 1: Jei n orit clean higho - n u sip irk it early
skunko arba Swazi ir n u sk in k it stuffa ik i, kol plaukeliai pradės ruduot.
Finale turėsit nestipria, gryno higho ir svarbiausia pigia zhole Hpo­
veikis tik ra i gan geras 6-7 w alandos w isisko higho...!!! H A n tra veisle
ku ria patarchiau auginti H IG H o mėgėjams, tai butu N IR V A N A I SPE­
C IA L . Tai ypatingai m alonaus kvapo ir skonio augaliukas, štai būtent
ji labiausiai vertina gurm anai.
highus nark. žr. h a ju s: teke išbandyti 3 skirtin g u , dažniausiai k ain u o ­
davo ik i 30lt uz g, p lastelin in io arba juodo afganio isvis nėra teke ma­
tyti. Poveikis skyrėsi nuo M J, jis toks lengvesnis, svaresnis highus,
neuzstounina, tiesiog m alon iai nuram ina
hopstop (rus. krim . si. гоп-стоп) krim . plėšimas, apiplėšimas (ppr. vie­
šoje vietoje), atviroji vagystė: Padarė hopstop. // H opstop buvo apiplėši­
mas: sum ušim as, apvogim as ir pabėgimas. Dabar tas hopstop karosas
vadina.
hopstopnikas (rus. krim . si. гопстопник) krim . plėšikas: H opsto pn ikai
buvo, kas ant aštunto eina, duoda į nosį ir atim inėja.
117 įsidurti

įm esti, įm eta, įm etė kai. įkelti į kamerą: Jei tu naujokas, tau nieks neaiš­
k in o nieko, tave m entai įm eta į gaidžių kam erą - nu iš k u r tu žinosi? Jei
tu iš ten nesilom insi, pagyvensi - tu jau nešvarus irg i pasidarai,
in d iū ch a (rus. nark. si. индюха) nark, indinė kanapė (Cannabis indica);
marihuana iš tokių kanapių: Indiūcha yra viena iš geriausiųjų, čia iš tų
azijietiškų rūšių.
įn e rti, -ia, įnėrė kišen. vagiant įkišti ranką į kišenę ar rankinuką: K u ris
įnėrė? // Įnėrė į durkę, galvoja, buterbrodas suvyniotas į celofaną. A i,
sako, im siu tą buterbrodą, pavalgysim nors, v rot jebat. Paėmė, mes
išlipom , žiū rim - aštuoni tūkstančiai suvynioti,
in s u lin k ė (rus. nark. si. инсулинка) nark, insulininė adata ar švirkštas:
Susikaliau su insulinkė.
įp ū sti, įpučia, įpūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si. пы хать,
dar žr. pū sti 1) nark. parūkyti marihuanos: as tai nerūkau pries darba
ar pan. viena karta tik pries darba buviau iputes. lin k sm a i d irb o si //
vakar tj v isa i lin ksm a buvo, bet kaip daba galvoju, tj gerai pagalvosiu
k ita kart ar verta, ciuju tik ra i labiau idom u ipust ciut pyxo, nei ry t
sitas nesąmones. // v id u tin išk a i išeina 1-2 k artai per savaite, tarkim ,
jei ip o o ti 1-2 kartus savaitgali, poto visa darbo savaite nepooti - tai ir
yra taip vadinam as occasional use. // gal kas žin o kaip prevenciškai
apsisaugoti ar apsipūtus įv e ik ti visokias paranojas ir n iū ria s parkes,
nes aš tai žinau tik vieną priem onę-neblogai išgert alkoh olio, ne per
daug bet ik i alkoholinės euforijos, tada įpūtus tai niekad nebus blogai,
įs id u rti, -ia, įsidūrė (sem. iš rus. nark. si. уколоться, вколоться, dar žr.
durtis) nark. žr. įs iš a u ti: Tada jau būdavo taip, kad k a i įsidurdavau,
ta i reikėdavo v isa i n u lū žti, nenorėjau nieko m atyti ir girdėti. // Sako,
k u r čia įsid u rt gaut? A i, sakau, v a lin k it jūs nachui! - apsisukau ir
nuėjau.
įsikalti 118

įsikalti, -a, -ė (sem. iš rus. nark. si. уколоться, вколоться, dar žr. kalti:
kaltis) nark. įsišvirkšti (narkotikų), dar žr. įs iš a u ti: Pas mane atva­
žiuodavo badytis pastoviai, nes jis neįsikaldavo, R itka jam sukaldavo
į kaklą, šičia. // Jin padarys viską, ką reikia, pas ją yra didelis noras
įsikalt. // Po hem osorbcijos, po to kraujo išvalym o paskui įs ik a li kubą
ir pyzdec, jau kaifuoji. // A š žinodavau, m an per dieną reikia penkių
injekcijų po tris kubus. K iti turėdavo kitą formą: darydavo dvi, tris
injekcijas, bet po dešim s kubų. Tai išeidavo m aždaug valandą la ik o
nusm igę pragulėdavo, man visa tai būdavo šlykštu ir nepriim tina. A š
visada stengdavausi išdozuot taip, kad aš būčiau veiklus, darbingas. A š
įsikalu - dešim t m in u čių prabūni ir prajauti visą tą bangą, paskui u ž­
sivedi ir ką nors veiki.
įsismožinti, -ina, -ino (hibr. žr. sm ožintis) nark. žr. įs iš a u ti: Ryte iš­
siverdu įsism ožini, paskui vakare išsiverdi, kol atsičiūchini, kol ką, ir
taip m etų metus. H V isas šlapias, prakaituotas, o aš žinau, įsism ožino
keturis kubus, jau čia doziakas, iš pradžių du kubai, jau čia daug, o
prieš spektaklį keturis pavarė. Pasirodo žm ona kaifavo, jis, režisieriaus
pavaduotojas ir dar dviem paim davo, tai keturiem . H Atvežė m an žy­
das balto, įsism ožinau ir viskas praėjo,
įsišauti* -na, įsišovė (pig. ang. nark. si. to shoot up) nark. įsišvirkšti (nar­
kotikų): Net iš ryto neatsikeli iš lovos, jei nepasilieki iš vakaro - įsišau-
ni, tada gali eit, kažką galvot, eit į garažą susim alt ar ten pasidaryt. //
A š jiem sakau, ku r jūsų protas, gerai, paėmė šlapim ą, žiū ri, pavartojo
kažką, pasirodo tu relanium o paėmei. Jam pyst nachui - iš program os
išmetė, tai blet, jis k ita ip gyvent nemoka: įsišaus juodo, apipyzdins ką
nors, ir vėl viskas iš naujo. HAš tai, sakau, visu r šoviausi, o, sako, į
tūzą šoveisi? Sakau, į tūzą tu gali šautis, aš tau galiu sušaut, žinai, jeigu
tu nori, galvojau, jisa i pyzdavoja. Pasirodo (paskui aš su k itu m ediku
prikolinau), analinės angos gale yra tokia vena, labai stora, ir konkre­
čiai, - o kaip tu kontrolę ten paim si, žinai, kaip įsišaut?
išbombinti* -ina, -ino (hibr. žr. bom binti 1) išvogti
išlakstyti, -o, -ė (sem. iš rus. krim . si. пробеж аться) kišen. prakišen-
vagiauti, pravažinėti viešuoju maršrutiniu transportu pravaikščioti
119 išmušti

masinio žmonių susibūrimo vietose bevagiant (pralakstyti trasoje):

M es su vienu b ro liu daugiausiai ir išlakstėm , ir draugai buvom , ir
bro liai.
išlominti, -ina, -ino (hibr. iš rus. kai. si. вы ломить) kai. sumušant, en­
giant, sudarant nepakenčiamas sąlygas ar tik grasinant priversti išeiti,
išvaryti iš kameros: Išlom ino iš chatos. // Tą gaidį dubasinom , kol iš
kam eros išlom inom . // G aidžius, ožius vis tiek išlom ins. || sang, iš-
silominti veržtis iš kameros, daužyti į kameros duris ir prašytis, kad
perkeltų į kitą kamerą: K a i aš sėdėjau, įm eta vieną į kamerą. Tas rė­
kia mentam: „A š nuskriaustasis, nem eskit manęs į norm alią chatą!“
A š taip stovėjau, treningą skalbiau. Sakom, kas tu, už ką, mes šešiese
sėdėjom. Tas sako, aš nekaltai sėdau, tipo jo žm ona mentė padarė šitą
bylą. V ienas buvo specovskas, ten penkios krytos, sako sėsk, paėmė
traktorių, vieną laidą įjungė, padarė elektros - tai viską papasakojo iš
tik ro kaip buvo. Parodė abjiboną, už m ažam ečių išprievartavim ą, savo
dukrą dvylikos m etų - o tu kurva! G riežtam negalim a g a idžiu i su ran­
ka duot, pochui, su rankom , kojom v isi sušokom, išsilom in o paskui jis.
// Jis gaidyne, iš kam eros išsilom in o - gaidyne jau, pizda!
išlomyti, -ija, -ijo kai. žr. iš lo m in t i || sang, išsilomyti: Prim etė, kad
chujova, tai pats pas ožius išsilom ijo.
išmušinėti, -ja, -jo L (sem. iš rus. šnek. выбивать) išgavinėtu išreika­
lauti 2. kišen. nuošalioje vietoje ištraukti pinigus iš pavogtos piniginės,
apieškoti ją ♦ išmušinėti lopetą (šimelių) (plg. rus. krim . si. разбить
лопатник) kišen. nuošalioje vietoje ištraukti pinigus iš pavogtos pinigi-
nėSy apieškoti ją: Einam ku r nors išm ušinėti šm ieliaus. // Jei atsiperka
kas ant stoties, eina į šitą parką išm ušinėt lopetas.
išmušti, -a, -ė 1. (sem. iš rus. šnek. выбить) išreikalauti, išgauti: Jei iš­
muš pin igu s - dešim t procentų jiems. // Paskolint tai paskolinau, dabar
skolos negaliu išm ušti, o sakė - po mėnesio grąžinsiu. H Per teismą jie
išm uš tiek, kad užtektų viso pa d alin io algai. ♦ išmušti bąbkes (šąįbas)
išreikalauti pinigus 2. kišen. išimti išpiniginės pinigusyapieškoti pinigi­
nę: Jeigu aš atsipirkau ir išm ušiau tą šm ielių, ir sau pasiėm iau kažkokią
dalį, o kitus parodžiau - tai čia vadinasi num alininau. ♦ išmušti lopetą
išpirkinėti 120

(šmięlių) (plg. rus. krim . si. разбить лопатник) ištraukti pinigus iš

pavogtos piniginės (nuošalioje vietojej, apieškoti ją: N u e in i ku r nors į
brom ą ir išm uši šm ielių. // A š atsipirkau ir išm ušiau tą šm ielių, sau
pasiėm iau kažkokią dalį, o kitus parodžiau. A rba gali išvis neparodyt
nieko, gali išim ti iš tos piniginės viską, parodyt tuščią tą piniginę.
išpirkinėti, -ja, -jo (sem. iš rus. krim . kai. si. вы купать, вы купить) krim .
kai. bandyti išsiaiškintu demaskuoti; kamantinėti; stengtis prigauti: Ką
tu mane išpirkin ėji? N o ri prigaut?
išpirkti, išperka, -o (sem. iš rus. krim . kai. si. вы купать, вы купить)
krim . kai. išsiaiškintu demaskuotu susektu iššnipinėti; suprastu paste­
bėti: Tas uždegdavo ir palikdavo šviesą, k ai išeidavo, tip o chatoj yra
kažkas. Ta i išp irk o šitą chodą ir apipyzdino jį. // Jos dukra m entūroj
dirbo, sekretoriate, ir visus nakolus blet duodavo, jin a i žinojo visą
inform aciją, kaip bylos eiga eina, prie kom po sėdi. Ir galvoja m entai,
kaip jisai žin o inform aciją tą, supranti. Paskui tik išpirko. // Kas svar­
biausia, kad didelė dalis jų spekuliuoja tuo, pastebėjai? Kad galėtų tipo
išgėrę daužyti snukius, bet ką šnekėt, o kitą dieną sakyt: „N ieko ne­
prisim enu.“ N ors iš tik ro viską prisim ena, aš gaudžiau juos, padariau
specialias psichologines pinkles, supranti, kad išp irk t - ir pagavau! Yra
žm onių, kurie tik ra i neprisim ena, bet septyniasdešim t procentų iš tų,
kurie sako, kad neprisim ena, iš tik rų jų prisim ena, bet jiem s gėda arba
skaito, kad čia jūsų bėda. HA š tau pasakysiu vieną dalyką: tiek alkoh o­
lio srity, tiek narkom anijos srity praktiškai mane m ažai kas išpirkdavo,
kad aš ar išgėręs, ar įsikalęs - įsivaizduoji? Ir taip visus savo trisdešim t
narkom aninių metų. ♦išpirkti gaidį (ožį) kai. išsiaiškinti, kad kas nors
slepia priklausymą žemai kastai (gaidžiams, ožiams): Išpirko ožį. //
Paskui aš išpirkau, kad jis buvo gaidys, bet jau nieko negalėjau padaryt,
aš tų rūbų negalėjau jau iš gaidžio im ti atgal.
išsinešti, -a, -ė kai. prieš terminą būti paleistam iš laisvės atėmimo vietos
su lygtiniu teistumu, dar žr. u d o , u o d e g a 1: K iek išsinešei? // Jis n ie­
ko neišsinešė? // A š keturis sėdėjau ir metus išsinešiau.
iššmonuoti, -uoja, -avo (hibr. žr. šm onuoti) kai. krim . apkraustyti; apieš­
koti: U žm igau ir girtą iššm onavo, m obiliaką nupiso.
121 ižoga

išvaryti ♦ išvaryti į laisvę kai. išnešti į laisvę draudžiamą dalyką iš laisvės

atėmimo vietos (pataisos namą, kalėjimo): A nksčiau buvo galim a per
režim ą išvaryti į laisvę.
įvaryti, -o, -ė (plg. rus. kai. krim . si. загнать ‘perduoti; parduoti vogtus
daiktu s’) kai. įnešti į laisvės atėmimo vietą (pataisos namus, kalėjimą)
draudžiamą dalyką: Zekai žin o šim tus būdų kaip įv ary ti į zoną p in i­
gus. // Tu užsakyk, o kaip įvaryt - aš jau sugalvosiu,
įvažiuoti, -iuoja, -iavo (sem. iš rus. si. въехать, въезжать) suprasti: Jie
neįvažiavo, kad čia aš nupisau. // Eidavo, nešdavosi tūkstantį am pu­
lių , - įsivaizduoji? - iš to „Sanito“ kas dirbdavo, tai pyzdindavo ta fen-
tą. T o k į popierių paim a, nu kaip kūgį, nu ar ten semkės, o ten am pulės
su fenta, ir eina po Laisvę, m entai neįvažiuodavo. // N u va, matai, žolės
poveikis blet, jei įvažiuoji maždaug, ne? A r įvažiuoji? Įpūtei? N u tai va,
įpūsk dūm ą, paskui tu irg i pradėsi vėžintis kažkur tais po tunelius blet,
daryt projektus tarp Kauno ir V iln ia u s. Su vienu parūkėm , tai jis taip
pavarė. Sako, aš tu riu projektą kaip V iln ių , Kauną ir K laipėdą sujungti:
po žeme dirba robotai, karočia, kasa tunelius, nu karočia.
izmįena (rus. nark. si. измена) nark, paranojiškas baimės, pavojaus,
kaltės jausmas be priežasties, disforija; liguisti įtarimai, persekiojimo
pojūtis, panika (ppr. pavartojus narkotiką (psichostimuliatorią, mari­
huanos ir pan.) ar abstinencinio sindromo metu): Tu tu ri pasitikėt tuo
žm ogum i, su ku riu o kaifuoji, nes taip tai prasideda izm ienos, baim ės
visokios. ♦ sėsti ant izmįęnų (vert. iš rus. nark. si. сесть (подсесть) на
измену) pradėti jausti tariamus pavojus, paranojišką baimę ♦ sėdėti
(būti) ant izmįęnų (vert. iš rus. nark. si. сидеть (быть) на измене) pa­
niškai bijoti, jausti tariamus pavojus, liguistą baimę: N uo žmogaus p ri­
klauso, kas iš k rim in a lin io pasaulio, tai markės jiem s sukelia jausmus
blogus, baim ę, pas juos viskas baigiasi kažkokiais tokiais nerealiais f il­
m ais ar dar kažkuom , jie ten karą žaidžia ar dar kažką. N u matosi, kuo
žm ogus kvėpuoja: jisai sėdi ant izm ienų visąlaik, kad jį seka kažkas,
kad jį nušaut gali ar dar kažką, nu tai tą ir išgyvena tų trip ų metu.
ižoga (rus. изжога) rėmuo ♦ prasisukti ant ižogos kai. apsieiti ir be to,
negauti norimo dalyko: Nieko, prasisuksi ant ižogos. ♦ sėdėti (būti) ant
jąrusas 122

ižogos kai. neturėti ką valgytu rūkyti: A n t ižogos sėdi, nieko valgyt

neduoda.

jarusas (plg. rus. ярус aukštas’) kai. gultų aukštas (pirmasy antras arba
trečias): „K u r m iegojai?“ - „Pirm am jaruse.“ // M iega antram jaruse. H
Sim ka miega pirm am jaruse.
jo in ta s žr. d ž o in ta s
juodas (dktv. reikšm e) (rus. nark. si. чёрный, чёрное; ang. nark. si. black,
opijus (sukrekėjusios nesubrendusių
black stuff, black tar opijus’) nark,
aguonų galvučių sultys); opijaus ekstraktas, opiatiniai narkotikai (žr.
chimija, chankė, černūchaf dar žr. k a ifa s 1: ju o d a s (ru d a s) k a i-
fas: Jos pripratusios prie to balto, nuo to juodo jom nėra jo k io ponto.
// A r tu supranti, kas tas vat juodas yra palyg in ti su tuo, ką tu čia gauni
pas čigonus herą? Tu ten vabšče nusiperki, - rohypnolis ir myšjakas.
// Jis turbūt pakraupo nuo m ano vaizdo: aš šiandien ir juodo, ir bal­
to kaliausi, ir nežinau kas darosi. // M o tin a pagal veidą mane išpirko,
kad kaliausi, žinai, kaip nuo juodo, išbalęs, prakaituotas. HTen tokiais
kiekiais eina, kaip du trilitrin ia i, tai paskaičiuok: trys litra i - trys tū ks­
tančiai, ne, po šešis litus, už aštuoniolika tūkstančių atveža ryte juodo,
ir dar vakare atveža pora trilitria k ų .

k a b in ti, -ina, -ino (sem. iš rus. nark. si. цеплять) nark, sukelti narko­
tinę euforiją, svaiginti, vilkti: G erai kabina! // Zelionkėse labai daug
123 kąįfas

kodeino, jos adatingos labai, stip ria i kabindavo. // K a i herą pradėjau

leistis kabino nerealiai, bet pradėjo neužtekti pusės doziako.
kabiolas (rus. kai. si. кобель) kai. (moterų kai) vyriškų bruožų nuteistoji
palaikanti santykius su nuolatine partnere kaip aktyvioji lesbietė (ly­
tiškai patenkinanti kitų moterį (kavirialką)): Kabiolas yra kavirialkos
partneris. // K av irialk a - tai ku r su kabiolu gyvena, nu tip o lesbijankos.
kabyla [kabbila] (moterų kai) aktyvioji lesbietė, dar žr. k a b io la s : Kas
iš V iln ia u s, tai sako kabyla, o kas iš kitur, ku r nėra rusų, tai sako -
kabiolas.
kąbza (plg. lenk. psn. kabza p in ig in ė ’) kišen. didelis krepšys: A tsipirkau
iš kabzos. // A tsipirkau kabzą.
kaifas nark. 1. (rus. nark. si. кайф, plg. ang. kef ‘m arihuana; hašišas’)
narkotikai, psichotropinės medžiagos: Jeigu ne jie - m an visą gyvenim ą
sugadino su kaifu: nei aš būčiau sėdėjęs, nei aš būčiau vogęs, nei aš išvis
su nusikalstam u pasauliu būčiau nieko neturėjęs bendro. A š per juos
visą gyvenim ą praradau: pradėjau kaifu ot - pradėjau vogt, skaityk,
dvylikos m etų m an pasiūlė kaifo. Jiem po trisdešim t su virš buvo, ne­
to li ten keturiasdešim t, tai pasiūlyk v a ik u i narkotikų... A š pabandžiau,
m an patiko, paskui pradėjau eit per butus, susiradau padielniką, apvo­
giau kažkur tai apie dešim t butų ar kiek, ir viską nešdavau jiem s tokiais
čem odanais. // Stum do kaifą. // N ėr ko kaltint, kad išmetė, nes aš ten
kąįfą
kaifą darydavau. // A n t kaifo padaryti p in ig a i laim ės neatneša. ♦
laikyti pardavinėti narkotikus, būti jų platintoju: Jin ai pati kaifą la i­
kė, visko bandė, visokio kaifo, bet jai nepatiko, sako, geriau jau išgert.
♦ užsėsti (sėsti, užlipti) ant kaifo pradėti nuolat vartoti narkotikusy
tapti priklausomam nuo narkotikų (ppr. intraveninių): A n t kaifo u žlip a
ir viskas - praduria viską. // Beje, tik rie ji narkom anai, „sėdę ant k aifo“,
anksčiau nusikirpdavo plaukus trum pai. Tai vertė d a ry ti kelios p rie­
žastys. Ilgaplaukius gaudydavo m ilicija. Ilgaplaukiam s „p rik irp d av o “
įvairiau sių būtų ir nebūtų nuodėm ių. ♦ sėdėti ant kaifo būti priklauso­
mam nuo narkotikų ♦ baltas kaifas stimuliuojamieji (neopijiniai) nar­
kotikai (žr. d ž e fa s , a m fa s, k o k s a s , k re k ą s ) ♦ juodas (rudas) kai-
fas opijus; opijaus ekstraktas (žr. c h im ija 1, č e rn ū c h a 2, c h a n k a
kaifąvimas 124

2); opijiniai narkotikai 2. (rus. nark. si. кайф, plg. ang. kef) narkotikų
sukelta euforinė būsena: Sunkus kaifas nuo jo. // Darė, darė, m aklia-
vojo, nu kaip, sakau? E ik tu, sako, kaluosi ir šaltą vandenį le idžiu po
kranu, kad skausmo nejausčiau. Tai, sakau, koks čia kaifas, kad šaltą
vandenį leistų, kad vena ant tiek ten, ta vena visa sausa, karočia ten,
nu sudegė, pyzdec, did žiu lė ta vena kaip sausgyslė pasidaro. Leidžia, iš
skausmo m yža į kelnes, po šaltu vandeniu šaldo. // vat zholes kaifo ash
irg i ish pradzhiu nesupratau, puchiau kokis 4 kartus ir nekarto nebu­
vo nieko ipatingo, nieko juokingo, labai lengvas relaxas... ♦ su la u žy ti
sutrukdyti (prie­
k a įfą (vert. iš rus. nark. si. обломать (сломать) кайф)
kaištais.yįkyrumu) pajausti euforiją malonumą pavartojusiam narkoti­
kų (ppr. intraveninių): A š savo systrai kartais sukaldavau, bet aš kalu
ir verkiu, negaliu jai suleist, ta sako, tu neverk - sulaužysi m an kaifą!
♦ k a ifą gaud yti (vert. iš rus. nark. si. ловить кайф) jausti narkotinę
euforiją, dar žr. k a if u o t i 2 3 . psn. opijaus ekstraktas, dar žr. c h im ija
1, ju o d a s : Paėmė nachui, sudegino čigonų barakus nachui, ir tada
dingo kaifas ir viskas.
k aifąvim as (hibr. žr. kaifu oti) nark. narkotikų vartojimas: Senais dar la i­
kais buvo surastas principas beabstinencinio kaifavim o: keturios die­
nos kaifuot, vien u olika dienų pertrauka - abstinencijos nebūna. Nėra
lom kių, nėra atchodų, nėra nieko. // Nepaisant visko, kas susiję su kai-
favim u, bet k ai sudegė m ano dirbtuvės - aš neturiu jėgų daugiau nei
ką daryt, nei tapyt, nieko.
k a ifin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. кайфить) vartoti narkotikus:
N uo šeštos klasės kartu su systra pradėjo kaitin ti, neša tavo fantazi­
ja tiek? || sang, ka itin tis: A štu on is metus kaifinausi, nes norėjau, bet
paskui prieš nėštum ą norėjau mest, bet gydytojai liepė vartot ik i galo.
k a ifu o ti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. nark. si. кайфовать) nark. 1.vartoti
narkotikus: M es kartu pradėjom kaifuot. // N e tu ri iš ko kaifuot, gulasi
laužtis. // Jis metė k aifu ot irgi, metus ar du nekaifavo, m etadoną ten
priim in ėjo - o prašau blet! - nežinai, ku r gyvenim as pasuks. // A š n o­
rėjau iš tik ro ir pats kaifuot, m an patiko. // Iš neram iais laik ais u ž d irb ­
tų p in ig ų n ieku r nedirbdam as kaifavo dar septynerius metus. 2. patirti
125 kalenkoras

narkotikų sukeliamų euforinę būsenų: M a n reikia kas dieną dozės, kad

aš išvis paeičiau, kad kažką galėčiau daryt, o jei n o ri kaifuot, tai dar
daugiau reikia, bet neišeina taip dabar. Kas pradedantys - tai kaifuoja
ir nuo tokio doziako. // O jai tu paduosi gera produktą ir jis v ilk s ne-
zudanciai tau nebus jo kiu gliuchu ir t.t. tave apšauks kad čia sūdąs žole
k o k i čia gaidy stum dai. O jai dar kaina bus aukštesne tai is vis pasius
nx. Nes m usu tauta nem oka kaifu oti.
kalakutas (plg. rus. kai. si. индю к ‘bendradarbiaujantis su ad m in istraci­
ja ) kai. juok. žr. g a id y s 1: Pirm am lagery gaidžius kalakutais vadina,
ne taip kad gaidys, tip o jau didelis gaidys.
kalbąsinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. колбасит) nark, teikti eufori-
jų, apsvaigimų (ppr. nuo stimuliatorių, haliucinogenų): Kavenski is jusu
pin igu s daro, o jus m ielai šia atrava perkat. N a žinom a, ju k svarbiausia
kad kalbasintu, o kas ir kaip - nesvarbu. O dar tie m alonus atchodai
ryte...ai jai jai, kaip faina:)
kalenkoras (plg. kolenkoras ‘įm irkytas k lijais m ed viln in is audeklas kny­
gų viršeliam s> ) kai. nuteistųjų pagaminta knygutė išsiuvinėtu viršeliu
(ppr. su iliustracija, iškarpa, nuotrauka); toks siuvinėtas knygutės vir­
šelis: Kalenkoras yra ta zagatovkė, tas celofanas, nuotrauka, v irše lia i
tie. // Su p e iliu k ais tuos vadinam us kalenkorus pjaustydavo, knygutes.
M atei tu knygutes zekiškas, siuvinėtas, nesi matęs? N e tu ri ką veikt,
paim a atvirutę, supranti, du metus, tris sėdi kam eroj, supranti, nu ką
veikt? Paim a tada siūlų spalvotų iš n e ilo n in ių kojin ių, supranti, ten
m ėlynų, žalių, v io letin ių , visokių, žinai. N u ir karočia: celofaną, kalen­
koras tas vadinam as viršuj, kad jau ten atvirutę kažkokią uždeda, virš
atvirutės celofaninį, reiškia, irg i iškerpi, žinai, tą chujoviną, lapus su-
pjaustai, šim tą dvidešim t lapų iš sąsvinio, pavyzdžiui, ne, ir su kliju oji
tuos lapus, ir apsiūni paskui iš neiloninės kojinės siūlais tais stipriais.
D ygsnis tu ri būti kas trys m ilim etrai, viskas gražiai apsisiūna, tas celo­
fanas visas, žinai, priglunda gražiai prie atvirutės ir iš vienos pusės ir iš
kitos. N u va tokio dydžio knygutė pitakas kainuoja, trajakas, p e n k io li­
ka jau labai gera, žinai, dešimt. N u ir m entam duoda už keturis arbatos
pakelius, nu per dieną pasiūna, per d vi dienas.
kaliošai 126

tabletės (narkotinės (džn.

k a lio š a i (rus. nark. si. колёса) dgs. nark.
ekstazis) ar psichotropinės medžiagos, barbitūratai, trankviliantai,
migdomieji, raminamieji), dar žr. ra ta s 1: ra ta i: T a i čia tik ria u sia i
ir bus tas e litin is jaunim as - m adin gi skudurai, ilgos kojos, spydas,
Štokas, kaliošai, hašas... // susiraskit nepatingėkit..as tai tin g iu rašyt
bo varpai galvoj po vakarykščiu kaliošu gaudžia ir kanopos dreba
// negi nem atėt kaip aliaka gereu?! T ig i ratai ir alk oh olis nesiderina
z h o s tk a i:))) Ir pagal progresyva be k aliošu v ilk tis labaj lengvai įm a­
nom a :P~
k a lio s ik a i (rus. nark. si. колесики) dgs. nark. žr. k a lio š a i: kadaise ir
as vyniodavau kaliosikus visokius kiekviena weekenda, bet daba su­
grįžo ciklas:)) beer&kanabki. // A s kai buvau m alalietka, turbut irg i
atidaviau savo prioritetus ratams, nes tėvai pas mane gan griežti, esu
velniu gavės ne karta kai dar pe n k iolik m eti draugai parvilkdavo gata­
va, issivoliojusi, todėl po to ir perėjau ant k a lio siku // tai n o ri pasakyt,
kad ir manes laukia draugyste su kaliosikais kai m esiu pust? nes visa
gyvenim ą ju k nepusi...o kartais taip buna, kad tiesiog reikia ipust. net
neįsivaizduoju kuo tai reiktu pakeist jei staiga nebeliktu pyho ant Lie-
tuvos...negi alternatyva tik kaliosikai?
kas vartoja narkotines ar psi­
k a lio sn ik a s, -ė (rus. nark. si. колесник)
chotropines tabletes (kaliošus), ppr. stimuliatorius: M u zik a kaip kada
kartais veža, o kartais G A ID YS , ypač kai vienarankis groja arba Soni-
xas- kaliosnikam s gal ir zajabys, bet norm aliam žm ogui tai gruzit. //
tai jei is klubu kaliosn iku s išgyvendins....tuom et kas ten isvis tusintis
// neverta m okėt krūvos p in ig u del to, kad ieit i koki poshla klubą ku r
groja ta pati nuobodi technushka ir v isi k a lio sn ik a i tusinasi.
kalpokas nark. ret. švirkšto adatos antgalis
k a lti, -a, -ė (sem. iš rus. nark. si. колоть) nark. švirkšti narkotikus, dar
žr. s u š a u ti: U žvaldydavo vienintelė m intis: reikia gauti ko nors ka­
lam o, ryjam o, bent rūkom o. // D ariaus draugeliui S au liu ku i irg i taip
buvo: į vieną veną kala, va čia, į k irk šn į - ir jos susijungia: yra vena ir
žem iau arterija, ir tau kaip varosi adata į vieną skylę pram uša ir su­
sim aišo kraujas. || sang, kaltis: Tą fentą darydavo „Sanite“, supranti.
127 kaptiorkė

M es kaldavom ės, tai būdavo, kubas ru b lis kainuodavo, pilstom o. Pas­

k u i skied i vandeniu, p ritra u k i per vatą ir kaliesi. // U osčiau, rūkiau,
dabar kaluosi. // Nes anksčiau būdavo, kai duodavo gatavą, grynai
p a im i ir kalie si dvylika kubų. O dabar ant tų kubų šim tas dvidešim t
gaunasi, karočia ant kubo dar dešim t p rip ila vitam inų, gliukozės. //
Trum pas veikim as ten, supranti, d v i valandas, tris - viskas, paskui
vėl kaliesi, ten, supranti, varydavom po keešim kubų, po trisdešim t,
atsim enu, būdavo žmonės, ku r tenai po šim tą, po aštuonešim , kas ke­
turias valandas, prim eti? // A š to balto tris m ėnesius nesikaliau.
kamora (plg. rus. šnek. каморка ‘kam barėlis') kai. poilsio kambarys: Z o ­
noj bendrabutyje yra sekcijos ir yra kam ora, tokia kaip virtuvė, ten
m ažai vietos, bet ten ne virtuvė, ten telikas stovi, magas, ten ateina pa­
kalbėti. H Kam oroj yra telikas, aparatūra, gali m uzikos paklausyt, gali
ten užsidaryt pasėdėt, kad nieks tau nepistų proto. // V iršaus kam ora
yra atskirai. // M a n o m obiliakas kam oroj užm astyrintas. // Raktas nuo
kam oros pas bugorą.
kamštis ♦ kalėjimo kamštis iron, kas daug kartų teistas laisvės atėmimu:
Ne, jin a i tai kalėjim o kam štis, tu tik vienąkart sėdėjai,
kanopos dgs. 1. (plg. rus. kai. si. копы та ‘kojos’) kai. atnešantysis siunti­
nį, raštelį ar pan. (iš laisvės per vachtą ar pačiuose pataisos namuose ir
pan.), dar žr. a rk ly s 2, k o jo s: Kanopos zonoj daro juodą navarą. 2.
(plg. rus. nark. si. конопа ‘m arihuana’, rus. копы то ‘kanopa’) kai. ret.
žr. p o rtu g a la s : V iln ie čiu s vadina kanopom is, nes V iln iu j yra daug
narkom anų, jie v isi tip o rūko žoles (kanapes), tai nuo tos kanapės taip
ir vadina - kanopos. Tai čia juos vadina Pravieniškėse, lagery, o kalėji­
muose - portugalais.
kapiliąrkė (rus. nark. si. капиллярка) nark. 1.kapiliarinė adata (skirta
švirkštis į kapiliarines venas): Į šitas mažas venas su kapiliarkėm chebra
šaudosi. 2. kapiliarinė vena: Į kapiliarkę kaleisi?
kaptiorka kai. žr. k a p tio rk ė : Susidėjau ką į tum bą, ką į kaptiorką.
kaptiorkė (rus. šnek. каптёрка) kai. asmeninių daiktų ir maisto sandėliu­
kas, dar žr. k a m o ra : Cigaretes pasidėjau į tum barių sekcijoj, o m aistą
į kaptiorkę. // Kaptiorkė ar kam ora - tai tas pats bybis.
kaptiorščikas 128

kaptiorščikas, -ė (rus. si. каптёрщ ик, dar plg. rus. si. каптёр) kai. dir­
bantysis sandėlininku
karąbas nark. psn. žr. k a ra b o k a s 2: k iek reik supoost kad taip vaiden-
tum eis? karaba ar daugiau? :DDD
karablikas (rus. nark. si. кораблик) nark. ret. žr. k a ra b o k a s 2: kitaip
viskas būdavo, visai visai kitaip... „pruchos“ kažkokios sm arkios irg i ne­
būdavo... žole dar tada „karablikais“ pardavinėdavo // kažkada seniau,
pries kokiu 10 metu ar dar anksčiau, kuom et s tu ff as buvo parduoda­
mas (gaunamas) „karablikais“, daugumas net nežinojo, kad yra tokie
stebuklingi rūkom ieji popieriukai ir v isi draugiškai rūkydavo kasiakus.
karąblius (rus. nark. si. корабль) nark. ret. žr. k a ra b o k a s 2
.
karabokas 1 (plg. rus. коробок ‘dėžutė') kai. degtukų dėžutė arbatos (kaip
kiekio matas verdant čefyrą): K ū lis yra du karabokai. // Leidžia čefyrą
ratu ir du glatokus daro tik tai sustiprintam , o bendroj daro tris, arba
gaidžiai irg i tris daro. O specas vabšče geria - tris kartus po du glatokus
ir viskas, jie skaito, kad čia optim ali dozė kofeino, kad tave užkabinti,
kad būtų prikolas, nors gali būti kibiras čefyro. Jei daugiau - tave m ūtint
pradeda, nes penkis karabokus chujovertina ant puse litro. 2. (rus. nark.
si. коробок) nark. psn. degtukų dėžutė marihuanos (kaip kiekio matas
parduodant): Po licijai atlikus reidą jie ir dar keletas chiuvu is V D U buvo
suim ti uzh narkotiku laikym ą ir platinim a dideliu mastu. Pas chebra
rado, jei neklystu, apie 60 karaboku „zholes“.
karmąnikas, -ė (rus. prast, карманник) krim . žr. š č ip a k a s
karmūška, karmuška kai. žr. k a rm ū šk ė : B u din tis įk išo galvą per kar-
m ūšką ir bandė ram inti.
karmūškė, karmūškė (rus. kai. si. кормуш ка) kai. užsklendžiamas
langelis kameros duryse maistui ir daiktams perduoti: Rėkė, daužė į
karm uškę su kulokais. H A nksčiau pusė m entų būdavo čiurkos: azer­
baidžaniečiai, arm ėnai, žinai. Jie gi jaučia iš karto žolę, o mes ten
žvengiam v ien u oliktą valandą, žinai, jau atbojus dešim tą tipo. M entas
tik karm uškę atidaro, pyzdec, pakvėpavo, sako, n orit šmoną tuoj dėsiu
su korpu siniu arba du okit ir jam. // Per karm uškę paduoda m aistą bei
visa kita kas pratelpa.
129 kasiakas

karosas (sem. iš rus. krim . si. карась) krim . nukentėjusysis; apiplėšimo,

apvogimo, sukčiavimo auka: Kas eina bom binti tuos karosus, tai taip ir
sako - einam karosinti. ♦ padaryti (bombinti, pagauti) karosą užpulti
ir apiplėšti asmenį: G irtą kokį nukala, apipyzdina - tai čia yra padaryti
karosą. // Einam , karosą pagausim. ♦ gaudyti karosus užpuldinėti irapi-
plėšinėti asmenis: K ai prireikdavo fanios su chebrantais eidavom gaudyti
karosų - dubasint išgėrusius. Pasikabini ant kalbos kokį išgėrusį, pasive­
di ku r į šoną - tau bim t per galvą, tave apkrausto ir eik tu nachui.
karosinti, -ina, -ino krim . vogti, atimti, apiplėšti, dar žr. k a ro sa s: Jau
dairosi, tuoj karosins ką nors. // A a jau įsivaizduoju koks tu kietas tai
jo majo. T u ri turbut kietus treningus uz 5lt is garo, karosinta m obilka,
ir antra golfą // M o b ilu s telefonas gali būti pirktas (su p irktu telefonu
įspūdžio niekam nepadarysite), vogtas (tai jau vertę tu rin tis telefonas,
nes tai rodo Jūsų m ikliap irštišku m ą bei apsukrum ą), K A R O S IN T A S
(“ k arosin im o” reikšm ė su n kiai paaiškinam a, bet procesas labai pa­
prastas, p rie iti prie treninguoto ar netreninguoto jaunuolio, dažniau­
siai fizišk a i silpnesnio, štai kodėl jam taip nepasisekė),
kasiakas 1. (rus. nark. si. косяк) nark, suktinė su marihuana (ar hašišu);
marihuanos ir tabako mišinio prikimšta cigaretė: D avai kasiaką parū­
kom! // Septynis kasiakus gali padaryt iš gramo. // Kasiakas tai yra
į papirosą prim uštas, tas vat žolė su tabaku. // Tuo m etu pardavinė­
jau žolę ir prisibadęs užpešdavau ant viršaus kasiaką. // V ien ą kasia­
ką ant trijų parūkysim . // Jeigu vieną kasiaką surūkai vienas pats, tai
pusę dienos vaikštai apkvaitęs. ♦ užkalti kasiaką (rus. nark. si. забить
(заколотить) косяк) prikimšti marihuanos (ar hašišo) ir tabako miši­
nio cigaretę ar suktinę 2. (rus. kai. si. косяк) kai. prasižengimas, nera­
šytu neoficialių pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normų, elgesio
taisyklių (paniatijų) pažeidimas: S kaityti svetim ą laišką yra kasiakas,
už tokį atpist galvą gali. // Jeigu tu vienas e in i kalbėtis su kuo nors iš
adm inistracijos - čia gali bū ti kasiakas, nes gal tu ožys. ♦ prisigau­
dyti (prisirinkti) kasiakų prasižengti neoficialioms pataisos namų
(kalėjimo) ir nuteistųjų taisyklėms, normoms: Prisigaudo dūchas ka­
siakų ir p isi tu jam į nosį, ir jį, žinai, dapisa viskas. Išskalbė tavo rūbus,
kasylinti 130

pakabino, ir kas nors nupyzdino. K lau si dūcho: „K u r rūbai?“, dūchas:

„Pakabinau...“, tai kad blet nėra jų, pyst - kasiakas. K itą k a rt vėl lie p i ką
nors padaryt, tas pam iršta, blūdija ku r nors, taip ir prisirenka kasiakų.
k a s y lin ti [kasM lin ti], k a sy lin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. kai. si. косить)
kai. apsimesti, simuliuoti (ppr. ligonį): K asylinau ne vieną kartą ir zaja-
bys buvo. N u e in i į sančiastį, pričiešin i, kad tau skauda, ir tau duoda ra­
m inančių. HTu n o ri durnium kasylint, kad tau balsai ten, šizofrenija,
ne, - nu ir kasylink, chui s taboi, p a sižiū ri į tave, ai: d vi žm ogžudystės
ne, padarytos, nu ką tau daryt reikia - sušaudymas, tada buvo sušau­
dymas bausmė. Bet gydytojai irg i žmonės, pasižiūri, kad tu m aždaug į
temą stum i durą, kad tau balsai girdis, ir parašo diagnozę tokią,
katakom bos dgs. kai. žr. triu m a s , b ū ra s , o la , sabas: Katakom bos
tai trium ai, būras, ola. Sugalvoja m entai tave paspaust - ir varo per
katakom bas, iš padvalo neišlendi. // Katakom bom anksčiau vadindavo
apleistas, prišnerkštas kameras, tai daugiausiai karantino, ku r žmonės
užsibūna vos kelias dienas ir nieks nesuinteresuotas jų tvarkyti. D ar
vadino ir kai kurias kameras rūsyje, kurios drėgnos būdavo,
kavianskas, -a (plg. lenk. kow ienski ‘kaunietiškas, K auno’) kai.priklau­
santysis kauniečių neoficialiai nuteistųjų grupei (mastiuchai): Kavians-
kų schodniakas visada atskiras. // Stogas yra tavo m ostis, tu m oki ap-
ščiaką, tu kavianskas ir vsio - tu kavianskų m astiuchoj, su portugalu
susim uši, tai žinok, kad už tave visą laiką kavianski stovės. // Tave gali
nubausti, jeigu tu gavai šim tą pokų atom inalo ir paleidai piderastam
ten po dvidešim t litų , o taip zonoj eina dešim t litų pakelis, o pyderai
m oka dvidešim t, daleiskim , žin a i - tabletė ten du lita i, saviem - litas.
Tai tu tu ri atiduot penkiasdešim t pokų vabšče kavianskiem , o kitus jau
parduot kam nori. Buvo tokie bajeriai, kai gaidžiai gatavi blet, o šūs-
tria k a i ant kum arų blet, - gaidžiai gatavi, trisdešim t, keturiasdešim t
gaidžių laksto po zoną po atomo, o šūstriakai bybį griaužia ten, atsi­
prašant. O paskui išsiaiškinom , kad vienas kavianskas gavo blet tris­
dešim t pokų, tai reiškias šim tas dozių, nes trys štukos - dozė, žinai, po
trijų štukų tas pats, kas bonka baltos. Jis perpardavė gaidžiam dviguba
kaina, tai žertviškai pasielgė.
131 kentuotis

kaziolas (rus: kai. si. козёл) kai. žr. o ž y s 1: Jisai bachūrauja, bet jisai yra
užsim astyrinęs ožys, paprasčiausiai niekas nežino, jisai kaziolas, bet
bachūrauja. // Tu su juo atsargiai, jis grynas kaziolas. // A r pažįsti tokį
Alaną? - nu o ten tai kaziolų kaziolas.
kaziolinti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. si. козлить) kai. būti skundiku (ka-
ziolu)ydar žr. o ž ia u t i
kazliakas (plg. rus. kai. si. niek. козлятни к ‘bendradarbiaujantis su
ad m in istracija) kai. (nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos na­
muose) prižiūrėtojo iškvietimo skambutis kameroje: Jei kam eroj kas
nors vyksta, pjaustosi venas, tada su kazliaku kviečia,
kęįkas, cake’as ♦ speis kęįkas, space cake’as (ang. si. space cake) sau­
sainiai kepiniai su marihuana, jos ekstraktu ir pan.: is p a g rin d in iu
lapu bus nebloga nauda,galėsite v irti pieną,daryti space cake,ir t.t. na
ir rūkym o atžvilgiu bus stipresni! // Centre coffee sh op ai p iln i turistu,
kainos čia ir turistam s. Pvz kosm inis pyragėlis (space cake) kainuoja
apie 4 eurus.
kelbasinti, -ina, -ino nark. žr. k a lb a s i n t i: Jį visą parą kelbasino nuo tų
grybų.
kentas (rus. si. кент) kai. artimas, patikimas nuteistasis, su kuriuo kartu
valgoma, viskuo dalijamasi; bičiulis: Tave šildo, mane šild o biški, mes
susim etam , žinai, ir kartu valgom, mes skaitom ės kentai. // Su visais
kentais išėjo į savo lokalkes. // Tu už savo kentą tu ri atsakyti, jei jis
prasiskolino, tu tu ri m okėti, bet jis už tave irg i atsako,
kentovkė (rus. kai. si. кентовка) kai. artimai bendraujantys, kartu val­
gantys, viskuo besidalijantys (2-5) nuteistieji: Kentovkė yra tie, kurie
kartu gyvena, vienas už kitą atsako, viskuo dalinasi,
kentuotis» -uojasi, -avosi (hibr. iš rus. kai. si. кентоваться) kai. artimai
bendrauti, draugauti, viskuo dalintis laisvės atėmimo vietose: M es dvie­
se kentavomės. // Buvo N auji metai, mes tryse kentavomės, tai gavom
taip: kaninos bonką, tris pokus atom inalo ir penkių procentų penkis
kubus m orfijaus. Ir reikėjo rinktis: arba, gaunasi, tuos penkis kubus
šaukis, arba konjaką gerk vienas, teisingai?, nes ant trijų nu koks pon-
tas po šim tą penkešim gram ų išgert? Tai būdavo taip: išgeri šim tą, o
kėšaras 132

kitu s penkiasdešim t gram ų susikali, tip o kad u žv ilk tų nu. // Jei vienas
iš kentų kuo nors nusikals ir vierchatūra skirs jam p in ig in ę baudą (už­
dės nalogą), o jis p in ig ų neturės, m okėti turės kentas.
kėšaras kai. žr. k ie š a ra s : Šią savaitę tu ri perduoti kėšarą. // Gerai, kad
nors kėšarą leido perduot,
kėšarinė kai. žr. k i e š a r i n ė
ketvertukas nark. ketvirtadalis gramo: Pasiėm iau ketvertuką. // M ane tai
nervuoja, kai as nusiperku acargu pvz savaitei, sau ram ei vienas pries
darba, per darba, ir po daro ip u ciu - viskas ok. M ieste sutinku koki
retkarčiais papucianti, ar seip sena drauga - pavaisinu ir fu n buna. Irr-
rrrrrrrrrrrrr tada prasideda: skam bučiai, sms, seip parinim as - „paim k
m an ketvertuką4, „paim k pušyte“ ir t.t.
k e tv irtu k a s nark. žr. k e tv e rtu k a s | dem. ketv irtu k elis: dažniausiai
pusgram inius sukam, bo ketv irtu k eli m okyti tryse... kaskaip nelabai
jei pusti tai pusti n orm aliai
(pūsti) per k ib irą nark. rūkyti marihuaną naudojant
k ib ira s ♦ rū k y ti
kibirą su vandeniu ir nupjautą plastikinį butelį: Putėm per kibirą. //
Labiausiai m an patinka rū k y ti per jo in ta , kol nemokėjau sukti jo in tu
tai rūkydavau per bam bali.Esu as rūkęs ir per 51. bam bali.Esm e čia ta
pati kaip ir per kibirą. // seip rukau per jointus visada, bet jai m ažai
žoles tu riu tai per bam baliuka, o seip dar gardus durnas yra per raketa
arba k ib irą gryna žole be tabako // Per k ib irą kai ru k ai tai durnas pats
sueina ten k u r jam reikia @ tai va. // M ano rekordas buvo 3 gram ai ant
4 žm onių, rukem per kibirą. Ir pagerint jo nebenoriu...
kiešaras, kėšaras (rus. kai. si. кешар, кешер ‘siuntinys, perduodam as
paketas areštuotajam ’) kai. siuntinys; perduodamas paketas (su maisto
produktais, rūkalaisydaiktais) iš laisvės (nuo 2006 m. tik ne maisto pro­
duktų): V aryk į vachtą kiešaro pasiim ti. // Kiešaras kas tris m ėnesius ir
į ilg a la ik į pasim atym ą gali ateiti su kiešaru. // K u r tu būni, tavęs visu r
ieško pasiuntinys, eik pasiim k kiešarą. HO kiešarus kas tau siųsdavo,
ką? // Gerai, kad nors kiešarą leido perduot. // Susiskam binau vakar
su Pravienais blet, draugų tu riu gi sėdinčių nachui, rytoj kiešarą vežu
nachui visiem , pasikalbėt reikia, viską.
133 kykeris

kiešarįnė, kešarįnė kai. siuntinių, perduodamų paketų priėmimo ir išda­

vimo punktas: Kiešarinėj dirba. // Pas mus lagery nebuvo kiešarinės.
kiešarnyca, kešarnyca kai. dirbančioji siuntiniųyperduodamų paketų pri­
ėmimo ir išdavimo punkte: Einam pas kiešarnycą.
kilbąsinti, -ina, -ino nark. žr. k e1b a s i n t i , v ilk t i: kiek žinau reikia ger­
ti daug daug pieno ir viską num usha. Esu bandės sy metodą su grybais.
K arocia kilb asin o nerealiai negalėjau u žm igti na pyzda užsim erkiu vo­
ra tin k lia i ir t.t. Tai pieno gerai uzgeriau ir užm igau,
kįpišas (rus. kai. si. кипеш, кипеж) kai. grupiniai neteisėti nuteistųjų
veiksmai, sukilimas, masinės riaušės, muštynės: Bachūrai kažko ne­
sutarė, paskui ir kipišas kilo. H K ip išo gal nereikia, ką?! // Jei kipišas
būna - kareivius kviečia.
kisliūcha, kisliūcha (rus. nark. si. кислуха) nark. 1.acto rūgšties anhi-
dridas, žr. h id r a 2. lizergo rūgšties dietilamidas (LSD), žr. r ū g š tis 1
kislotnikas, -ė (plg. rus. nark. si. кислотник V artojantis LS D ’) nark.
vartojantis sintetinius narkotikus: Kas chem iją visokią ėda, tie kislot-
n ikai, amfa, gaidys eina į trasą, v isi ratai, markės. Bet čia nenorm alūs
žmonės - kurva, kokios neuvezkės nuo tų m arkių, nachui.
kišenė (plg. rus. krim . si. карман ‘kišenvagyste) krim . kišenvagystė (vie­
šoje vietoje pagrobtas svetimas turtas iš asmens drabužių ar rankinės):
D abar už kišenę nedaug duoda - m ėnesiai tik, o anksčiau ir už fu t­
lia rą pavogtą pitaką gaudavai. ♦ sėdėti (sėsti) už kišenę atlikti laisvės
atėmimo bausmę, būti nuteistam laisvės atėmimu už kišenvagystę: U ž
kišenę sėdėjo. ♦ vaikščioti (eiti) per kišenes (plg. rus. krim . si. бегать
по карманам ‘kišenvagiauti’) kišenvagiauti, vogti iš kišenių: Ką tu nu­
sišneki, aš per kišenes nevaikštau!
kiškablūdas (rus. kai. si. киш коблуд) kai. mėgstantis daug prisivalgyti,
apsirijėlis, begumaris: Kiškablūdas, stabdyk! // K iškab lū dai būna daž­
niausiai narkom anai, kai pasodina, jie persilaužia ir organizm as pra­
deda atsigauti, tai jie daug pradeda valgyti. // K iškablūdas blet, visą
kešarą m igom suryja. // Ei, kiškablūdas, p a lik dar ir kitiem s košės, nes
valgai daugiau negu matai!
kykeris, kįkeris nark. 1. (rus. nark. si. кикер) kokainas 2. žr. k u c h n a ra s
kyslaja 134

kyslaja (rus. nark. si. кислая) nark. ret. žr. h id r a

kyslota, kislotą (rus. nark. si. кислота) nark. ret. žr. r ū g š tis 1
kląfas klofelinas („Klofelin“ (klonidinas)y antihipertoninis vaistas): Nes
gavosi kaip: jin a i klafo įpylė, jisai atsijungė, jin a i davė majaką. Jie įeina,
jis jau miega, paėmė cepūrą. Jie gavo už tą cepūrą apie tris tūkstančius.
// M a n klafo pavarė ir kurtkę nuėmė, m ano rajone blet. Blet, sako, tu
negerk, gerk iš čia. Sakau, eikit jūs nachui, m an kažkas ne tovo. // Yra
klafas, ku r išjungia, ir yra mažesnės koncentracijos. Yra n ol n ol penkių
ten po kablelio koncentracijos, o kurvos dirba visai su kitu. // V ieną
italą su k lafu taip dėjo, kad vos atkočiojo. Jei boba durna - ir įpisa k o ­
kias keturias ampules, kad jai būtų jau u žtik rin ta i,
klaipėdskas, -a (rus. клайпедский) kai. priklausantis klaipėdiškių neo­
ficialiai nuteistųjų grupei (mastiuchai): K laipėdskų viercho nebuvo. //
Tavo padieln iką į kitą sparną ku r nors uždaro specialiai, nes Lu k išk ė­
se tų kam erų apie keturis šim tus dvylika. A š planą braižiau su tokiu
klaipėdskų, tai m an raudoną juostelę pripiso, tip o - sklonyj k pobegu.
klįetka, klętka kai. žr. k lie tk ė : U ždarė į klietką. // K lėtka yra toks kaip
narvas, už grotų patalpa, jei kam eroj sum ušei ką nors, pasiskundė -
pyst tave į abezjaniką.
klietkė, klėtkė (rus. kai. krim . клетка) kai. krim . laikinojo sulaikymo
kamera, dar žr. a b e z ja n ik a s : M a n buvo lom kės, aš pradėjau viską
daužyti, karočia, prisišikau, tai mane uždarė į klietkę, bet aš nieko ne­
atsimenu. // Iš pradžių uždarė į klėtkę. HUžsim eta atomo tris štukytes
ir eina, vos paeina. Tokio nepraleidžia per vachtą, įkiša į klėtkę. Po
kelių valandų atom o veikim as praeina ir tada toks šoka ant tų grotų,
lipa, trankosi kaip gorila kokia, todėl ir obizjan iku vadina klėtkę. Bet
kai dabar atom o nėra, tai taip nieks ant tų grotų nešoka. // Supyzdino,
o po to, į klėtkę įgrūdę, dar kartą supyzdino.
kocinti, -ina, -ino 1. (hibr. iš rus. si. коцать pjauti’) kišen .perpjauti ran­
kinuką ar kišenę skutimosi peiliuku (tnoike): K ocina durkes. // „U rm o
bazėj“ tai dirbom vasarą šešiese, septyniese, taip keturi, pen ki užtar-
m ozina, žinai, o du užpakaly, vienas koks kocina, o kitas im a šm ielių. //
K ocin a su m oike, ją per pusę perlaužia. // K aip eina G ariūnuose - eina
135 kojos

keturiese, penkiese, supranti. Vyras pjauna, kocina, žinai, su apaske,

a jau jos dirba, tos ciganetės, iš dviejų pusių trys ten ateina, tau užpisa
protą, susistum do, pyst. A rba, žinai, tu ten u žsižiop lin ai, ž iū ri ten, ma-
tuojies, jau jeigu sukasi a p lin k tave, tai ten ant greičio. // K ocin a dur-
kes va tie, ku rie nemokšos, supranti, ir čia yra labai pavojinga, dėl to,
kad jeigu tu prapjausi ir nieko nepaim si, tave jau už tai gali pasodint.
V is i seni vagys tai im a per viršų: atsega, užsega. 2. (plg. rus. krim . si.
коцать mušti; v o g ti’) kišen. atsegtu pradaryti rankinukų, dar žr. a t­
k a lt i 3. (hibr. iš rus. nark. si. коцать ‘įrė žti aguonos galvutę’) nark.
įrėžiant, įbrėžiant nesubrendusių aguonų galvutes rinkti į bintų pieno
baltumo sultis (pienelįy chankę): A š tam Kertupy aguonas kocinau. H
Pasidarai p e iliu ką iš nulaužtos m oikės, kad tik pats galiukas būtų aš­
trus, ir kocin i, apipjauni galvą. T ik reikia stengtis k iau rai neperpjaut,
nes į vidų subėga tada. 4. (hibr. iš rus. si. коцать ‘pjau ti’) sang,
kocintis
kai. pjaustytis (ppr. venas): Būna, kad m entai daro spaudim ą, bachūrą į
aštuonioliktą, į ožyną, įmeta, tas iškart per venas ir į balnyčkę. U žgydo
ir vėl meta į ožyną, tas vėl kocinas venas.
.
kockė (plg. rus. si. коцки ‘žym os įbrėžiant ir pan.’) kai. 1 skylė rūbuo­
se; prairusiy praplyšusi vieta: Kelnėm jau pyzdauskas, vienos kockės. //
M a k lę mes darom , žinai, kokius treningus, būna, kad paklausi: „Pas
tave su kockėm tos kelnės?“, tip o ar yra koksai brokas, nesvarbu, ar
skylė, ar kas, jeigu yra kas nors ne taip, tai vadina kockė. ♦ kockė ant
kockės vienos skylės, visiškai suplyšęs 2. sąmoningai pasidaryta žaizda,
kūno susižalojimas, dar žr. m a s ty rk ė 1
kodą (rus. nark. si. кода) (K. vns. kodos) nark. kodeinas (opijaus alkaloi­
das): Kada kodos daug, tai pradeda draskytis, niežėjim as ant tiek, kad
ik i kraujų netgi nusivaro. Bet kitiem patinka ta kodą, v ilen ski visi, tai
jiem ten pyzdec, tab o rin iai tie, jiem kuo daugiau. Nugara parausta visa,
veidas, delnai, pirštų galai net dega, adatos va tokios varo. // K odą gerai
abstinenciją nuim a.
kojos (sem. iš rus. kai. si. ноги) dgs. kai. atnešantis, pernešantis siunti­
nį, raštelį, uždraustų daiktų ar pan. prižiūrėtojas ar nuteistasis (iš lais­
vės į pataisos namus arba pataisos namuose ir pan.), dar žr. a rk ly s 2,
koka 136

k a n o p o s 1: Kojos perneša viską ir į laisvę, ir iš laisvės. // G a li kojos

bū ti laisvės darbuotojai, beskonvoiščikai, bet dažniausiai būna mentai.
// Ū k io daly dirba tie, kurie beskonvoikėj. Tie, ku rie kiešarą nešioja iš
svidankių, jie skaitosi beskonvoikė, jie gali išeit už lagerio ribų, tai jie
irg i gali būt ark liai, gali irg i kojos gali būt. // K aip nors pats prasinešiu,
nes labai brangiai n o ri už kojas. ♦padaryti kojas surasti pernešėją (iš
laisvės į pataisos namus arba pataisos namuose irpan.): Per beskonvoi-
kę galim a kojas padaryt. ♦ atsiųsti kojas kai. atsiųsti pernešėją: A tsiųsk
kojas. // K a i per vachtą perneša, tai irg i kojom vadina, gali net toj pačioj
lakalkėj pasakyt: „A tsiųsk man kojas!“, kad atsiųstų dūchą, kad paim tų
ten kažką tai, nuneštų, tai - kojos.
koka (ang. nark. si. coke, rus. nark. si. кока) nark. žr. k o k sa s: Šita koka,
ku r V iln iu j parduoda už tris šim tus, tai jin a i ne daugiau septyniasde­
šim t, šešiasdešim t procentų, tai čia geriausiu atveju. // K o l kas dar ant
to am fo yra niša, nes, pavyzdžiui, koka labai brangi, vartoja tokie žm o­
nės, kaip sakoma, ku rie tu ri dideles pajamas ir tu ch u i pasakysi ant jų,
supranti, intelegentija, v isi tie bizn ieriai, kaip pasakyt, iš šeimos, kurie
geras pajamas tu ri ir panašiai. Ne tie vat ščėniai, ku r dabartin iai, atma-
rozkai tokie, supranti, ku r ten da feni, ku r gali tave už peešim litų padėt
į vietą blet. K u rie nesiskaito su priem onėm , begalviai tokie. // Bandė jis
herą chujarint, bet jam nepralindo, nu žinai, nuo kokos pradėjo,
kokaįnščikas, -ė (rus. šnek. кокаинщ ик) nark, vartojantysis kokainą:
Tiem kokainščikam paskui nuo n iū ch in im o suyra nosies pertvara, tai
paskui p latin in ę pertvarą daro.
koknaras (rus. nark. si. кокнар) nark. žr. k u c h n a ra s
koksas (ang. nark. si. coke, rus. nark. si. кокс) nark. kokainas: koksas, jei
svarus, be priem aišų tai yra geriau uz visus ratus ir uz viską, čia nesuly­
ginam i dalykai, gal jis ir brangus m alonum as, bet jau tikrąją to žodžio
prasme zjb. bet šiaip gryno kokso abejoju ar gautum (nebent n o rm aliai
pazisti barigas), nes db visu r v isi kiša ne natūralu koksą, bet sum aišyta
su visokiais gaidžiais. // nu as esu siuntęs savai hebrai kawenska gaidi
i status nes v ie tin is koksas ju netenkino...tačiau kai po to pam ąsčiau
kad čia p iln a i jau tin k a str uz narkatos kontrobanda..tai apsiram inau
137 koncas

H D abar subrendim o požym is - ratai ir gaidys. O koksas - išm inties.

Kuo daugiau pripisi, tuo sau protingesnis atrodai. G aila, a p lin k in ia i to
nesupranta...
kolintis, -inasi, -inosi (hibr. iš rus. nark. si. колоться) nark. žr. ša u d y -
tis: Pirm ąkart į griežtą atvežė mane į A ly tų aštuoniolikos metų, pats
jauniausias buvau griežtam režim e. Chaziainas per schodkę sako: „Tu
pats jauniausias zonoj, nesusidėk, sako, su tais žu likais.“ Susidėjau su
tais žu lik a is visais, žinai, jaunas, v isi palaiko. O ten A lytu j tie n arkoti­
kai, kiek n o ri tų aguonų, pradėjau kolin tis, pradėjau apgaudinėt žm o­
nes, susiradau draugus ir gyvenom aštuoniese visa šeima,
kolumbęįka nark. kolumbinė kanapė; marihuana iš tokių kanapių: Ko-
lum beika yra dieninė žolė, stim uliuojanti. // Ta kolum bietiška žolė, ji­
nai iš k ito pusrutulio, pas ją netgi lapai kitaip yra, nu viskas praktiškai
atvirkščiai negu šita kanapės atm aina, k u ri pas mus auga, tas kanabi-
nolis, tas vat, ku ris reikalingas, jo, jis renkasi lapų antroje pusėje, o ant
tos kolum beikos - šitoj pusėj, išorinėj,
kompaktas kai. iron. ♦ sukti kompaktus plauti indus (būti dūchu)
kompotas (lenk. nark. si. kom pot, rus. nark. si. компот) nark. žr. c h i-
m ija 1: Kom potu vadina dėl to, nes nugarinus ik i nedidelio kiekio
ekstraktą atsiranda toks kvapas kaip d žio v in ti vaisiai, kaip kom potas.
// Len kai vadina chim iją kom potu. HR ankinuke rado pora kubų kom ­
poto. // Ik i to kom poto virim o, ane, buvo toks periodas, kai v isi val­
gydavo sausas aguonų galvas maltas, ane, ir prie jų rydavo tuos visus
tran kvilizatoriu s, kad stipriau kabintų,
koncas (plg. rus. конец pabaiga) kai. laisvės atėmimo bausmės atlikimo
pabaiga: D ar du m etai ik i konco liko. ♦ išeiti pagal koncą (pa koncu)
išeiti tik visam laisvės atėmimo bausmės laikui pasibaigus: Jis la p k ri­
čio dešim tą būtų išėjęs pagal koncą, bet buvo spec, etapas ir neatlaikė.
♦ sėdėti pa koncu atlikti (atsėdėti) visų laisvės atėmimo bausmės laikų:
Kas atsėdi pa koncu, tas lik u s p e n k io lik a i parų būna m ucham oras, jo
negalim a užfaršm ačint, jis tu ri valgyt tik volną m aistą - va pas savo
priešą ateis zonoj į tum barių įlįs ir tu jam negalėsi atsakyt, jis negali
bū ti krysa, jam palažniakas duot volno m aisto.
kontrolkė 138

kontrolkė (rus. nark. si. контролька) nark. žr. k o n tr o lė ♦ paimti (pa­

gauti) kontrolkę žr. k o n tro lė : p a im ti k o n tro lę : K aip kitas kala,
bijai, kad neapipistų, nesukaltų vandens kokio, nes būna ant to džefo
pasimaišę. Paim a, tu atsiguli, į metrą šauna, ne, šalia vandens pasideda.
Vieną pagavom tokią žiurkę - pyzdinom į galvą. Jinai tip o paėmė čia
kontrolkę su vandeniu, kaip kontrolkę pagavo, tada nuėmė aną mašiną,
įdės jau gerą su baltu, žinai. O jin a i faktin ai ten tą, atseit, tą pakeitė, ž i­
nai, ir įpiso vandens blet, supranti. Po antro karto tu pajusi, bet kada dvi
paras kabi ten ant to balto - tai nichuja, ką tu ten pajausi, jobtvaim at.
kontrolė (rus. nark. si. контроль) nark. įtrauktas į švirkštą kraujas, pa­
rodantis, kad adata įdurta į veną: Be kontrolės sėkm ingai nesusikalsi.
♦ imti (paimti) kontrolę prieš švirkščiantis narkotikus patikrintu ar
adata įdurta į veną įtraukiant į švirkštą truputį kraujo: Im i kontrolę
todėl, kad žinotum , ar adata yra venoj, ar nepradurta. Jeigu pradurta
kiaurai, tau duos čiut čiut kraujo ir toliau netrauks, nes jin a i pradur­
ta, jin a i ne venoj. // Pa im i kontrolę, tada išvengi abscesų, flegm onų. Į
raum enį kada k a li - tai pochui, tau nereikia jo kių kontrolių, supranti.
// A š negaliu į kojas kaltis, spaudim as mažas, kontrolę tai paim i, sulei-
d i - ir ne į veną, neišsivaikšto, k ai suleidi, pasidaro flegm onas. ♦ duoti
kontrolę įdūrus į veną pavykti įtraukti į švirkštą kraujo: O tau kontrolę
davė, n orm aliai susikalei?? // Ir iš karto duoda kontrolę į tą žarnelę,
tada tik ta i pavarai.
kopūstai (plg. rus. nark. si. капуста supjaustytos neprinokusios aguonų
galvutės kaip žaliava) dgs. nark. aguoną lapai su pumpuro užuomazga
(stadija prieš batonus): Kopūstai yra prieš batonus, kai yra tik ta i trys
lapai ir užuom azga dar to batonėlio, tai čia skaitosi kopūstai, pjauni
juos palei šaknį. Bet ne, save gerbiantis tarčiokas jisai neis iš kopūstų
rin k t - tu gadin i paprasčiausiai, vėliau savaitę palaukt ir iš tų kopūstų
išaugs augalas gražus, k u rį tu nupjausi gražiai, ram iai ir viskas. Jau
geriau taip, nes taip tai gadinim as, jeigu tu tu ri dozę jau u žtektin ai
aukštą, tai tas kopūstų rin kim as yra tik tiek, kad tu pratem psi la ik o
tarpą kažkokį rinkdam as, pataisysi sveikatą, bet tik ta i tiek - ir viskas,
ir vėl turėsi eit toliau rin k t, nes už poros valandų vėl bus tas pats. Po
139 kpzūcha

paros ar dviejų tokio va juodo darbo - atsižegnoji, ne, ne, ne, - akyse
paskui tie kopūstai ir stovi, kai užsim erki miegodamas. // Kopūstus
irg i gali pjauti, bet jų daug reikia.
korka nark. žr. k o r k ė : Korka gaunasi, kai verdi šyrką, korka yra tas bliū-
delio išgarinim as, kas ant dugno lieka, kad jis sausas būtų, o paskiau
galėtum atplauti su hidra ir kaltis.
korkė (rus. nark. si. корка) nark, nugarinus tirpalą (nuvirus bintus su
chanke ar opijaus ekstrakto (kuchnaro ištraukos) tirpalą) ant indo dug­
no susidariusi dervos konsistencijos opijaus koncentrato plutelė: Skiedik­
lis išgaruoja, lieka vandens masė, tridešim keešim kubų, daleiskim , ją
rundelyje k a itin i, kai vos vaikšto, dar ne ant korkės, o masė vos vaikš­
čioja, kada lieka tik ta i du kubai, tada reik p ilt an h id rid ą ir ik i sauso.
Gaunasi korkė. // Padarai korkę, įp ili hidros, kad visą korkę padeng­
tų, ir uždengi su celofanu, apkatalini su rūgštim , v irš karšto vandens
laikai, - gali ir ant ugnies, jeigu prim uštą ranką tu ri labai. ♦sodinti
(pasodinti) ant korkės (rus. nark. si. садить (посадить) на корку) (iš)
garinti opijaus ekstrakto tirpalą iki sutirštėjimo, sudžiūvimo (dervospa­
vidalo medžiagos): Pasodin ti ant korkės - tai reiškia masę visą opijinę
n u sodin ti ik i sausos stadijos, kad jin a i lygiai padengtų puodelio dugną,
kuriam e bus su rūgštim apdirbinėjam a.
kormūškė kai. žr. k a rm ū šk ė : Pro korm ūškę kažkas pašaukė m ano pa­
vardę.
kosiakas nark. žr. k a s i a k a s 1
KPZ [k-p-z] (iš santr. rus. psn. К П З - камера предварительного
заключения) krim . kai. laikinojo sulaikymo kamera (patalpa), arešti­
nė: O bausmės tai neišvengsi, pagal pirštų antspaudus atseks, nebent
iš K P Z pabėgtum . // Vežė į K laipėdos K PZ , nes tenai padaryta diela.
// K P Z pralaiko dvi, tris paras. // A š paskui K P Z supratau, kad mane
pridavė.
kpzūcha [k-p-zū-cha] (rus. krim . si. кэпэзуха) krim . kai. žr. K P Z : A š
paskui su juo kpzūchoj susitikau. // A s ne tik, kad išgėriau tona snapso,
bet atsėdėjau parų K PZ 'uchoj, uz tai kad, gerai dawiau i kakaryne tam
asilui, k u ris taip padare!!
krąjinti 140

krąjinti, -ina, -ino (hibr.) kišen. žr. m a 1i n u o t i : Kas krajina, tai nesąžinin­
gas vagis - perduodamas išim a iš piniginės, visi stengias nedirbt su tokiu,
kravniąkas (plg. rus. kai. si. кровняш ка) kai. nuteistajam oficialiai pri­
klausanti valdiško maisto porcija: M atai, kad nevalgęs kelias dienas, ga­
lėtum atiduoti savo kravniaką. // K ravniako negalim a atim ti iš nieko, čia
yra šventas dalykas.
krekąs, crackas (ang. crack (sutr. iš: crack cocaine)) nark, rūkymui skir­
tas kristalinio pavidalo kokainas: Krekąs yra kokainas suskrudintas, jį
rū k ai su pypke. // Tas krekąs blet, koks jis piderastiškas narkotikas, -
jei alkoholis, tu prisigeri ir kitą dieną tau chujova, nenori daugiau. O
kreko blet vėl n o risi - ir taip be galo, vėl varai pas babajų, vėl perki,
nors iš tik ro užvelka tik pirm a dozė, paskui pertrauką reik daryt. //
V ažiuok į O landiją - ten tai tik ra i pam atysi „tik rų “ europiečių, apsi­
rū k iu sių „kreko“, žolės, besilaižančių vyrų su vyrais // Bandyk susiim t
ir mest ziebtuvelio deginim ą po folija, bei kreka ofkoz. Juk šie drugai
- vos nepaskutine stadija.... na dar lieka braunas i vena... | dem. kre-
kiukas: ish tos laim es kaip visada prasideda didele puota dažniausia be
krekiuko pagalbos neapseina
kriaušė kai. prikimštas maišas skudurų klozeto skylei užkimšti: Pa im i
kam pą m aišo, įd edi m uilą, skudurų ir padarai kriaušę,
kristalas (rus. nark. si. кристалл) nark, efedrinas (žaliava džefui: bal­
ta kristalinė medžiaga arba milteliai): K ristalu vadina žaliavos form ą,
būna ir m ilteliais, ir kristalais kaip cukraus gabalėliai. Tai kristalas
yra geresnis, nes į m iltelius gali bū ti pridėta kažko tai. // Nepadarytas
džefas - tai yra kristalas. // K a i baigėsi soliutanas, jau d že fu i reikėda­
vo p irk ti pas barygas efedrona, m ilte liais arba kristalais tokiais, o aš
nenorėjau p irk ti ir neturėjau tiek pin igų , todėl vėl prie opijaus grįžau,
krysa [ кгыва] (rus. kai. krim . si. крыса) kai. krim . pavogęs iš nuteistųjų
laisvės atėmimo vietose; apsivogęs iš savų: Jeigu tu pavagi ką nors - esi
krysa, tai tu tam pi žertva, tu būsi sulaužytas, ten m entų nieks nekvies,
bet tu vis tiek žertva, eisi pas vištas. // Jeigu mes va geriam ir jis įlįs į
m ano kapeikas, viskas, jisa i krysa, iš karto jį reikia daužyti,
kryselinti [krbiselinti], kryselinti, krisęlinti, -ina, -ino (hibr. žr. krysa,
141 krugliakas

plg. rus. kai. si. кры сятничать) kai. vogti iš nuteistųjų laisvės atėmimo
vietose: Patpolnai kryselina šaibas. // Visus, kas kriselina, gali su para-
kanais uždaužyti.
krysinimas [krasinimas] (hibr. žr. krysinti) kai. vogimas iš nuteistųjų
(iš savų) laisvės atėmimo vietose
krysinti [krasinti], krysinti, krisinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. крысить)
kai. žr. k r y s e lin t i
kryta [krata] (plg. rus. kai. si. кры тка, крытая) kai. kalėjimas, tardymo
izoliatorius-kalėjimas; laisvės atėmimo bausmės atlikimas uždaruoju
(kalėjimo) režimu kamerų tipo patalpose: Iš krytos atvežė į lagerį. //
K iek sėdėjai krytoj? // Paskui aš pardavinėjau, bet mane uždarė stai­
giai ten į krytą, pervežė į V iln ių , supranti, nes aš labai daug nuobaudų,
aš iš viso kai atvažiavau su septynešim nuobaudų, o čia už pe n kiolika
nuobaudų iš karto jau į kalėjim o režim ą uždaro. // A š pirm ą krytą sė­
dėjau Grozne, antrą V iln iu j - trajaką. H Nebuvau gavęs nei speco, nei
krytos. // Bobų kryta buvo tik Archangelske, Lietuvoj tik lageriai yra.
♦ prasisukti ant krytos būti nuteistam atlikti laisvės atėmimo bausmę
uždaruoju (kalėjimo) režimu
krytaikas [krataįkas] kai. žr. k r y t n ik a s
krytnikas [kratnikas] kai. 1. (rus. kai. si. кры тник) nuteistasis, atlie­
kantis laisvės atėmimo bausmę kalėjime (krytoje) uždaruoju režimu
kamerų tipo patalpoje: K ry tn ik as yra - kas krytoj sėdi. // K ry tn ik u va­
dina ir tuos, ku rie persiteisia: tu ri, pavyzdžiui, penkis m etus krytos, jis
nuteistasis
krytoj du su puse atsėdi ir jį už gerą elgesį perveda į lagerį. 2.
iki gyvos galvos kalėti kalėjimo (uždaruoju) režimu: Paprastai kameroj
sėdi šeši, pen ki žmonės. D u m etai tos pačios charės. Sakau, jau žinai,
kada jisai skrutkę susisuks, nusipers ir kada papasakos, kad pusseserę
išpiso. Kas d vi savaitės pasakoja, kas atsitiko pen kiolikos, ketu rioliko s
metų, jau žin a i kiekvieno dieduką ten, žinai, panašiai kaip sunum e­
ru oti anekdotai - blet k ry tn ik a i, tai būna, kad ten pasm augia vienas
kitą, nors dviese sėdi, taip viskas dapisa, žinai.
krugliakas (plg. rus. si. кругляк ‘kas nors baigtas, visiškas’, rus. круглые
сутки ‘visą parą’) kai. dirbantis sargu ir gyvenantis darbo vietoje
krūžkė 142

nuteistasis: Jie krugliake gyvena, dėl to jiem s lengviau. // D abar jau

tokie laikai, jeigu n o ri papulti į krugliaką, tai tu ri kazio lin ti.
krūžkė (krūškė), krūžkė (kruškė) (rus. кружка) kai. puodukas, indas
arbatai gerti: Paduok m an krūžkę! // G rįžu s į kalėjim ą iš po etapo mu-
cham oras davė myskę ir krūžkę. // Ratu leidžiam krūžkę čefyro.
ksyva (rus. kai. krim . si. ксива) 1. kai. raštelis; laiškas (ppr. neteisėtas;
slaptas): Ksyvos ėjo iš antro aukšto kam erų. // V arykit ksyvas kitom s
kam erom s, kad mus palaikytų. // Ei, girdi, draugelis, perduok ksyvą į
17 kamerą! // La ik y k a rk lį su ksyva! // M ergos dar ksyvas rašė į zoną,
čim odanas visas laiškų, Kaišiadoryj radau. 2. ksyvos (ppr. dgs.) krim .
dokumentaiy pažymėjimasypasas: Ksyvos geros? // Palauk dvidešim t
m inučių, kol ksyvas parašys. // Pas mane dabar yra vieno pizduko ksy­
vos, jis ten skolingas chuinia - dvidešim t trisdešim t litų . Nenorėjau
aš ten im ti, jis, bičas gauna ten pašalpą šeešim litų , žinai. // Ksyva gali
būti bet koks dokum entas, pažym ėjim as, pasas gali būti. // Ksyvos - tai
reiškia dokum entai. // Č ia jin a i surašė, tu riu aš čia ksyvą.
kubas (rus. nark. si. куб) nark, mililitras: Pusantro kubo - čia pradedan­
čio narkom ano dozė. // Jei iš trijų s tik lin ių darei, tai reiškia - aštuo­
n io lik a kubų, nes paprastai iš stiklin ės - šeši kubai. Pardavim ui daro
ir dešim t kubų. Kubas dešim t litų dabar kainuoja. // A š galiu tik už čy-
riką, yra tik keešim kubų, dvyšim kubų tu ri pasim t žm ogus atvažiuot.
// N u v irk nuo šim to kubų ik i dešim t - jau pyzdec, per adatą neina,
sutirštėja. // Jei aš, jeigu trijų kubų nepasilikdavau, aš neišlipdavau iš
lovos, tik ik i virtuvės nueinu, nei praustis, nei valgyt - nieko, turėsiu
susism ožint du tris kubus, kad galėtum judėti. H U žburtas ratas, m a­
tuojamas laikotarp iais nuo dozės ik i dozės, nuo kubo ik i kubo.
kūchas, kūchas (rus. nark. si. кух) nark. žr. k u c h n a ra s : N uveži kūcho
parduot du šim tus stakanų, pavyzdžiui, gali ir negrįžti. Jie turės p i­
n igų tuo m etu - sumokės, vieną, antrą kartą, paskui pastatys vam z­
dį. Vienas bičas taip ir grįžo: be pin igų , be g rand in ių blet. // Jeigu tu
dar tu ri sąlygas, tai tu gali išvis įpjauti, n u sirin k ti pieną ir paskui dar
tas galvas n u sirin k ti rudenį - ir praktiškai nesiskiria kūchas. A trodo,
išim i pienelį, kiek opium o išeina - nichuja, jos subręsta, dar mėnuo,
143 kūlis

gauna saulės, supranti. Stakaną tų pačių pjaustytų paėm i kūchą ir ne­

pjaustytų, padarai iš to trijų stakanų ir iš to trijų stakanų. Padarai tok į
patį raskladą ir jo kio skirtum o nėra, nu gal dešim t procentų, bet tu
blet - tu du kartus derlių nuėmei. // Vasarą, rūgpjūčio gale, aguonos
baigiasi šitos, ir pirm as prasidėjo, žinai, kūchas. // K o l kaifavo, buvo
bendri interesai, jin a i ten važinėdavo į Kėdainius, ten į A ly tų kucho, į
skyles, - jis sau bybį pakalęs sėdi nam uose ir daro chim iją blet, žinai. //
K a i m ali kūchą, tai prieš tai išd žio v in i orkaitėj, ir jisai susim ala, nu ne
tai, kad visiškos dulkės, bet lin k to: dalis į dulkes eina, o dalis tokiais
stam besniais gabalais.
kuchnąras (rus. nark. si. кухнар) nark, išdžiovintos (ir sumaltos) subren­
dusios aguonų galvutės ir stiebo galiukas (iki 8-10 cm) prie galvutės; iš­
nokusių aguonų galvučių lukštai: K a i m aišai su opiatais tran kvilizato-
rius, tai labai m aloniai veikia, stiprin a pojūtį, su kuchnaru jį vartodavo
anksčiau, gerai viskas sueina ir atchodų stip rių nėra. // K a i iš kuchnaro
daro chim iją, reikia ekstrahuoti opijų, tai su p ili tą išm in kytą kuchnarą
į puodą, įd ed i pastovą, pastatai puode viduryje bliū d e lį, o ant viršaus,
ant puodo uždedi bliūdą su šaltu vandeniu, kad nuo jo dugno varvėtų į
tą bliū d e lį. // Kas valgo kuchnarą, tai pradžiai užtenka porą desertinių
šaukštų, užsigeri tuos m iltus vandeniu.
ku kn aras (rus. nark. si. кукнар) nark. žr. k u c h n a ra s : A š gultis į lig o ­
ninę negaliu - kas kaifą m an darys?, aš jau iš trijų s tik lin ių kuknaro
virdavau sau chim iją. // Kas seni tarčiokai ir patys gam ina, tai jau žin ai
laiką: m atai, kada aguonos žydi, kada ten jau galvos, kada batonai fo r­
muojąs į galvas, po kiek laik o jau k u kn a ru i gali rin kt.
k ū lim ie ra s kai. tam tikras indelis arbatžolėms (kūliui) pamatuoti: Su
m ano k ū lim ie ru m atuojant iš poko arbatos išeina šeši k ū lia i, o su tavo
k ū lim ie ru tik penki, per d id e lį kū lim ierą pasidarei.
k ū lis (plg. rus. psn. куль ‘tam tikras m atavim o indas biriem s produk­
tams') kai. 1. labai stipri juodoji arbata (dvi degtukų dėžutės arbatžolių
pusei litro vandens; geriamas po du gurkšnelius siunčiant puodelį ratu),
dar žr. č e fy ra s : U žvirčia u kū lio , bet k ip itiln ik a s num irė. // Pageriam
kū lį! // K ū lis yra du karabokai ant p u slitrin io sloiko, jeigu gera arbata,
kulturkė 144

p ili du kū liu s, jeigu silpna arbata - tai k ū lį. D u k ū lia i - tai k etu ri ka-
rabokai, ant nol septynių bankės su p ili šešis karabokus arbatos. HK ū lį
išsiverdam ir būchinam . // V akar sėdėjom, k ū lį gėrėm.HK o l pritrauks
gerti labai stiprią arbatą per­
kū lis, galim ir pabazarinti. ♦ su k ti k ū lį
duodant puodelį ratu: Suka k ū lį. 2. tam tikras kiekis arbatžolių (dvi
degtukų dėžutės) vienam užplikymui: Kišenėj paslėpiau du kūlius. H
Č efyro norm a yra kūlis: im i pakelį tą su dram bliukais, iš jo išeina ly­
giai pen ki k ū lia i. // K ū lis yra d vi arba trys dėžutės degtukų arbatos.
// Jeigu dviese būchina, tai im a pusę kū lio, gali k ū lį, ž iū rin t kiek n ori
gert, n o ri stipresnio - k ū lį daro. G a li daugiau net, tada sako - vagiškas
k ū lis, tai reiškia k ū lis ir dar viršaus dadeda. // D v i degtukų dėžutės
arbatos - vienas kūlis. // N a tai ką, n u kirpau tau plaukus, dabar davai
ieškok k ū lį iš k u r nori.
k u ltu rk ė nark. daržinė aguona (didele galvute): Kas vakarą eidavau rin k ti
chankos, nes ten daugiausiai privačių sodybų, nu daržų. Ir rinkdavom
iš sam aseikų, k u ltu rk ių nebuvo. // Prieš guldam as laužtis rugpjūčio
mėnesį, žinai, pam ačiau Vaišvydavoj, užsifiksavo man, kad dar buvo
va - trisdešim t, keešim t centim etrų aguonos, bet kulturkės, žinai, tos
didelės kulturkės karočia, - nu ir toks šūstras laukas.
organizmo neigiamos fiziologi­
k u m a ra i (rus. nark. si. кумар) dgs. nark.
nės reakcijoSy negalavimai pasibaigus narkotikų veikimui; abstinencijos
simptomai, abstinencijos sindromo pradžia (būsena prieš lomkes): dir-
glumaSy pykinimaSy ašarojimaSy prakaitavimasy žiovulys, odos pašiur-
pimas: „Tu riu žm ogui p a lik t ant kum arų, jobany v rot! T a i ką aš jam
palieku - dešim t kubų?“ - „Tai kum arus vis tiek num uš.“ - „C h u i ten
num uš, jis dvidešim t kalasi.“ // K um arai yra prieš lom kes, pradžia pati,
reiškia, kūnas jau tau signalizuoja - davai, daryk ką nors! // A š vem iu
keturias dienas ant kum arų, ir tas atvaro. Sakau, - eik tu nachui! // Iš
pradžių kum arai, o paskui, m aždaug po paros, prasideda lom kės. ♦ ant
ku m arų (vert. iš rus. nark. si. на кумаре (кумарах)) organizmą vei­
kiant fiziologiniams negalavimams dėl abstinencijos: Įsivaizduok, ant
kum arų ka n k in t sode blet, ten badyt, daužyt, su pajalnikais ten degint,
kad, kurva, nupyzdino jisai septynis šim tus kubų to mėšlo. HM a n tie iš
145 kurva

„Tikėjim o žodžio“ vis pridurkus siunčia, aš ant kum arų vem iu, jis m an
sako, tu pasim elsk, sako, tau padės, sako, m an padėdavo. O tau, sakau,
kum arai ar buvo, ant kokio kaifo tu sėdėjai? Sako, žolę rū kiau keturis
metus. D u rn eliai, blet.
k u m a rin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. кумарить) nark, pradėti
ka­
muoti abstinencijos sindromui prasidėti kumarams: A tsik eliu iš ryto -
mane kum ariną. H N uotaikos nėra, spaudim as krenta, viskas p ilk a
darosi, tai pradeda kum arinti. // K u r dėti broką iš „Sanito“? Tai va čia,
į Nem uno salą, buvo, žinai, jų sąvartynas. Tai čia chebra eidavo ir rin k ­
davo šiukšlėse fentą, žinai, ten dachuja, šim tus am pulių surenka. Jam
įsik a lt reikia, žinai, kum ariną, jisai nueina į salą, prisirenka dvidešim t,
trisdešim t štukų: įskilęs stiklas am pulės, žinai. || sang, k u m ąrin tis:
D v y lik a dienų nevalgę, abu nuogi, kaifu ot nori, žinai, aš tik vtariakų
atnešiau, bet skiedėjo kad nueiti už dviejų šim tų m etrų - n i v kakuju,
sėdės tuose namuose, kum arinsis, spjaudys, vems ten, šiks. Bet, žinai,
ką nors, kaip sakoma, nu padaryt dėl savęs, ta i... N u iš tokios katego­
rijos žm onių.
kūm as (rus. kai. si. кум) kai. psn. operatyvinis darbuotojas; operatyvi­
nio skyriaus viršininkas; laisvės atėmimo vietos, kalinimo įstaigos pri­
žiūrėtojas: T ie duoda grievus, ten karočia: cigarečių, arbatos, lašinių,
kad stukintų, arba ten duoda pasim atym ą kokį, nu kūm ai. Jie tu ri tam
tik rą fondą, supranti, verbuoti tuos stukačius, apie pabėgus pasakys,
apie razborkes kokias. // Kūm as yra operų vierchas. // Buvo vienas
kūm as, pisdavo piderastus, pavyzdžiui. Išsikviečia naktinę pam ainą,
ateina pas gaidžius, pyst, ž iū ri (paprastai du, trys pa siu n tin iai būdavo),
jau tas eina, žinai, zekas į kažkokį b ū rį ar į gam ybinę zoną, kviečia
kažką - nu tai reiškia jau pas kūm ą.
saldumynai,
k u rą ž a i (plg. rus. kai. si. кураж ны й ‘turtingas’) dgs. kai.
gardėsiai: Arbata, kava yra būchalai, o kuražai gali b ū ti obuoliai, v a i­
siai, šokoladas, kas n o ri gali būti, kas tin ka prie kavos, skanum ynai
visokie.
k u rva (plg. rus. krim . si. курва ‘išdavikas’) (kai. krim .) parsidavėlisy iš-
verstaskūrisy prisiplakėlis: Jis kurva yra, supranti?!, ant m entų dirba.
kurviatnikas 146

// Jei tu lageryje jam pasakysi - tu kurva, tai turėsi atsakyt už savo

žodžius. // Tą žo d į žuvėdra reik suprast tarp eilučių, nes ta žuvėdra čia
kaip kurva. Klaipėdskus zonoj žuvėdrom vadina dėl to, kad jie kaip
kurvos laksto nuo bybio ant bybio: tai prie kavianskų, tai prie viln iovs-
kų. Tu pasakai „žuvėdra“, bet tu gali visaip, žinai, išvartyti - tipo, ten
jūra, žuvėdros.
kurviatnikas kai. žr. g a id y n a s
kūšas (rus. šnek. куш ‘didelė p in ig ų suma’) 1. krim . grobis, laimikis; (pa­
vogta) didelė suma pinigų: V isą kūšą, tą visą kolekciją atrado Bažnyčios
gatvėj. // Čia, žinok, kažkas nusiim s tokį kūšą, kas loš! ♦ pakelti (nuneš­
ti, nurauti, pakabinti) kūšąpavogti (pinigų, grobį irpan.): K a i jis pakėlė
tą kūšą, pradėjo baltą varyt, taip ir m irė nuo to balto. Gavo sepsį, nuvežė
į ligoninę, bet jau daktarai nieko negalėjo padaryt, num irė. // Gerą kūšą
nurovėm. // Pasodint tai pasodino, bet kūšą tai gerą nunešiau. 2. ♦ dva
(tri) pa kūšu kai. kas puskvailis, trenktas: Jam dva pa kūšu.
kutūzka (rus. šnek. psn. кутузка) krim . kai. psn. areštinė, dar žr. K P Z
kuzmyčius, kuzmįčius (plg. rus. nark. si. Кузьмин aliejuje kepintos ka­
napės ir gam in iai iš jų; k ep in iai iš m iltų su kanapėm is, kanapių pien u )
nark. pyragas su marihuana (ppr. iššaluchos, kanapinio pieno, cukraus
ir kt.): K uzm ičius- saldus kanapių pyragas. (Ingr.: saulėgrąžos, šalu-
cha, medus, riešutai, pienas). Hku r gaut receptu (butu gerai lietuviškai)
kaip gam int patiekalus is kalnalapiu jaj kas žin ot gal galit parašyt tik ne
apie k u zm iciu nes šita žinau // Ish litovsku kanapių reik gam int P IE N Ą
o ne k u zm iciu

lageris (rus. лагерь) kai. pataisos namai (iki 2003 m. - pataisos darbų ko­
lonija), dar žr. z o n a 2: K uo daugiau žm ogus atsėdėjęs, jisai lagery tuo
geriau gyvena. // Jis lageryje m ano kentas buvo, tik seniai nesimatėm.
147 lakstyti

// Tave atveža į lagerį, iš karantino pakelia į lagerį, nes karantine savai­

tę būni, ir po savaitės tave kelia į lagerį, būtent į kažkokią tai sekciją.
// Šiaip dabar ir dvoikėj pradėjo darbą siūlyti, kas atvažiuoja iš naujų,
iš karto adm inistracija siūlo darbą, žino, kad bachūrai atsisakys, o jei
atsisako, galim a nuobaudą skirt. S kiria nuobaudą pe n k iolik a parų, nes
atsisakym as nuo darbo ir gaunasi autom atiškai - pusę m etų negali tos
nuobaudos nusiim ti, pusę m etų tu ri sėdėt lagery, jau tu su nuobauda
neišeisi, jeigu pas tave ir ly g tin is suėjęs. H Per tas paniatijas jie daro
spaudim ą, jei tu kalėjim e atsivažinėjai pusę sroko ir tu gali per pusę
sroko išeit, bet tu atvažiuoji į lagerį, tau pasiūlo darbą, tu nesutinki, tau
iš karto pusę m etų stop.
lągernas, -a (rus. лагерный) kai. susijęs su nuteistaisiais, pataisos namais
(lageriu): Lagerna finka. // Tra u kin y sėdžiu, klausau, kažkas lagerną
bazarą varo.
lągerskas, -a (rus. лагерьский) kai. žr. la g e r na s
laiškamoikė kai. žr. la š k a m o ik ė : Ką tas laiškam oikė čia pas mus vei­
kia, tegul valin a iš čia.
lakalkė kai. žr. lo k a lk ė : A n t tiek žin a i kiekvieną sekciją, kad net nerei­
kia sakyt, lakalkė kokia. A tein i, ten kokiam dūchui sakai, pavyzdžiui,
tau reikia žmogaus iš trečios lakalkės, sakai, m an iš devyni keturi
pakviesk tą, tą. Jisai jau žino, ku rioj lakalkėj bus. Pirm oj lakalkėj yra
pirm as, antras, trečias, ketvirtas būrys; antra lakalkė: penktas, šeštas,
septintas, aštuntas; trečia lakalkė devintas, dešimtas, vienuoliktas,
dvyliktas. // Jisai pirm oj lakalkėj gali būt pakeltas, o jisa i gyvens trečioj
lakalkėj, iš karto, jeigu kas, klausia - iš kokios sekcijos ir viskas, ne­
klausia iš kokios lakalkės, nes tik form aliai pirm oj.
lakstyti, -o, -ė (sem. iš rus. krim . si. бегать) kišen. kišenvagiauti, vogti ma­
sinio žmonių susibūrimo vietose, prisigrūdusiame viešajame transporte
(trasoje), dar žr. b ė g io ti: Turguj yra geriausias pontas lakstyti, nes ten
v isi su pinigais. // Dabar jis su m anim nelaksto. // Jin ai su Irka narkota
lakstė. // Jau nelaksto jinai, sena. ♦lakstyti ant trasos (po trasą) kišen-
vagiauti masinio žmonių susibūrimo vietose, prisigrūdusiame viešajame
transporte, dar žr. tra sa : D ieną laksto ant trasos. // La kstyti po trasą.
lamavykas 148

lamavykas (plg. rus. kai. si. ломовой ‘kas šaukiasi adm inistracijos pa­
galbos k ilu s k o n flik tu i kam eroje’) kai. priverstasis išeiti
(išsilominti) iš
kameros; išsiprašęs iš kameros, nepageidaujamas kameroje nuteistasis
landžioti* -ja, -jo kišen. kišenvagiauti, vogti iš kišenių ir rankinukų: G erai
landžioja, nedaro rūchų, nieko. Jis tai m oka, landžioja ir pas bobas, ir
pas chamus, - jis visu r landžioja, jis tai moka. // Ji gerai landžioja,
langeliai dgs. nark. žr. m a rk ė s
laras (rus. kai. si. ларь) kai. parduotuvė nuteistiesiems pataisos namuo­
se (zonoje): Varom prie laro. // Arbatos galiakas, reiks eit prie laro. //
Kas lie čia larą, tai padeda kažkas karts nuo karto. N u pats žinai, kiek
bus - tiek užteks, pats žinai, išgyvensim . ♦ būti ant laro kai. būti pini­
gams nuteistojo sąskaitoje, iš kurios jis gali atsiskaityti pataisos namų
parduotuvėje: Tavo p in ig a i yra tik ant laro, tu tik prekėm kokiom gali
pasiim ti iš laro už tuos pinigus. // Tu gali išsig ry n in ti pinigus, bet tik
per kitą. Pavyzdžiui, kažkas tai per kojas ar įsinešė, ar kaip ten, žinai,
ar per kiešarą įėjo šaibos. Žm ogus tu ri grynų, bet pas jį nėra ant laro, o
pas tave yra ant laro, bet pas tave nėra grynų, o tau grynų reikia. Tai tu
paprasčiausiai susitari su žm ogum , kiek tau paim t, už kiek šaibų paim t
ten iš laro ir ko, tas pasako, kad to, to ir to. Č in k t ir sum akliuoji visą tą
dalyką, prasukai reikaliu ką ir viskas, šaibų yra. ♦ padėti ant laro kai.
pervesti pinigus į nuteistojo sąskaitą, iš kurios jis gali atsiskaityti patai­
sos namų parduotuvėje: Padėk m an ant laro paltyniką.
lariokas (rus. kai. si. ларёк) kai. žr. la ra s : Larioke dirba nauja pardavėja,
reikės b ū tin ai nu eiti pasižiūrėti.
ląstai (rus. krim . si. juok. ласты) dgs. juok. rankos ♦ užsukti ląstus suim­
ti, areštuoti; rankas už nugaros surakinti antrankiais: Pyst zvanokas -
atvarė m entai, lastus užsuko, paėmė dekus ir išsivežė. // Jam jau jo bute
buvo zasada, bet jis vis tiek ėjo į tą zasadą. Sako, kaip šoko m entai iš
toleto, iš visu r - užsuko lastus iš karto. // M a n tada dešim tą ryto lastus
užsuko.
laužytis* -osi, -ėsi nark. žr. la u ž tis : M a n o vieną draugę paralyžavo, tu ­
rėjo proto merga, padėjo po rad iatoriu m i juodo, nu chim ijos pakavojo,
ir laužosi V iln iu j, nu pas Šerovą g u li, Nepriklausom ybės centre. Paskui
149 lokalkė

paėmė tą prarūgusį kaifą - čiaukšt susišovė ir užkrešėjo. Krešulys d i­

delis pasitaikė ir, - dabar vaikšto, sakė, jin a i po truputį, - bet pusę
atėmė kūno.
laužti, -ia, -ė (sem. iš rus. krim . si. ломать, dar plg. rus. si. бабки ломать))
krim . paduodant banknotus pirštais perlenkti dalį apatinių kupiūrų ir
paslėpti delne
laužtis, -iasi, -ėsi (plg. rus. nark. si. ломаться) nark, patiriant abstinenci­
jos sindromų (lomkes) gydytis priklausomybę nuo narkotikų, nutraukti
jų vartojimų ir detoksikuotis: Jeigu valgai sausą kūchą, viskas eina per
skrandį, organizm as apsinuodija daug daug stipriau, ir kepenys, ir in k s­
tai, o jei intraveniniai - tai jau kitaip, penkios dienos lom kių ir vsio. Va­
lerka laužėsi Tbilisy, vyr. gydytojas ten systros vyras nachui, tai ten ir
m orfijaus atnešė jau pamatęs, kas su juo darosi. Nes ten lom kės - trys
savaitės, įsivaizduoji?!, kol išeina visas brudas. // Bet laužėsi jisai - tai jau
jobtvaim at!! - ėjo ten viskas, labai sunku išeit iš šitos vat priklausom y­
bės. // Bandžiau laužtis, bet vėl sėdau. // Norėjau gultis į durnyną ir lauž­
tis. H K aip ja ištraukti is to liūno, nežinau. Ji jau 9 kartus „laužėsi“ nar-
kologinej ligoninėj ir kiekviena karta, tik isejus is ligonines, vėl pradeda.
laškamoikė kai. 1. (rus. kai. si. лож комойник, šnek. niek. лож комойка
‘in dų plovėjas') dirbantis indų plovykloje, valgykloje nuteistasis: Kas d ir­
ba laškam oikėj, tą vadina laškam oike. HLaškam oikė yra, ku r virtuvėje
dirba. 2. valgykla: Einam į laškam oikę. 3. indų plovykla: K u r plauna
indus, ten va laškam oikė.
ledas (sem. iš ang. nark. si. ice) nark. ret. rūkymui skirtas kristalų pavi­
dalo amfetaminas, metamfetaminas: Ledą rūko su s tik lin iu vam zde­
liu , bet to ledo čia neatveža. Jis tik išsisk iria tuo, kad kvapo nėra, kai
tu rūkai. // Tas ledas, rūkom as amfas, ir atrodo kaip ledo gabaliukai,
krista la i tokie.
lygtinis ♦ išeiti per lygtinį kai. išeiti iš laisvės atėmimo vietos su lygtiniu
teistumu: Per ly g tin į išėjau.
lokalkė (rus. kai. si. локалка) kai. lokalinis sektorius pataisos namuose:
O žių lokalkė. // Šūdais apipylė ir pas gaidžius į lokalkę nulom ino. //
M entam pakaziolin a ir pas ožius į lokalkę perveda.
lominti 150

liepti iš-
lo m in ti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. лом и ть ‘laužti, versti’) kai.
eitiy isvyth išguiti iš kameros (liepti belsti į duris, kviestis prižiūrėtoją
ir keltis kitur): Iš pradžių, kaip pas mus į chatą atėjo, tai mes norėjom
lom in ti, bet paskui žiū riu , kad senis zdaravas, pirm ą kartą papuolė, ž i­
nai, - ai, pizdū. Paaiškinom , elkis taip ir taip. || sang, lo m in tis (hibr. iš
rus. kai. si. лом иться) dėl konflikto ar kitiems nuteistiesiems verčiant ir
pan. prašytis, veržtis iš kameros (kviestis prižiūrėtoją ir prašyti iškelti):
Pavyzdžiui, tas Čekanavičius, jis būtų užverstas, jis lom inosi, jam davė
vienam kam erą - bet jis lik o gyvas. // Pasiūlėm e skubiai lom intis, jis
pasiprašė pas operus, bet jie paaiškino, kad bet kurioje kitoje kam eroje
jam perpjautų gerklę. // Tu nepatikai, gavai m alkų ir daužai į duris,
kad išleistų, lom iniesi. // G a li išlom int tave iš chatos. Įmeta dabar kokį
va džium brą, senį kokį: apaugęs visas, m urzinas, utėliuotas - nu kas jį
laikys kameroje? Jo nieks nelaikys, liepia daužyt į duris, lom intis. Bet
dabar Lukiškėse atskiria jaunim ą atskirai.
abstinencijos sindromo metu pa­
lo m kės (rus. nark. si. ломка) dgs. nark.
tiriami negalavimaU skausmai (sąnarių sukimas, raumenų spazmaU
prakaitavimasy viduriavimas, pakilęs kraujospūdis, vėmimas, nemiga):
Hera, chankė veikia d v ylika valandų, paskui prasideda, po dvidešim t
aštuonių valandų, žiovavim as, snargliavim as, oda pašiurpus, tai čia
dar kum arai. O po trisdešim šešių valandų, po keturiasdešim t aštuo­
n ių valandų, antrą parą jau visiem prasideda lomkės: vėm im as, palei­
džia vidurius. // Lom kės prasideda po dviejų parų. Parą laik o nepa­
naudojai, antrą parą prasideda lom kės, trečią jau pradedi vem ti, triesti
ir panašiai, ketvirtą ten vabšče paliava, penktą. Išeini m aždaug iš tos
situacijos jau šeštą, septintą, jau viskas gerai. Po heroino, po opiatų yra
savaitė lom kės, jeigu tu be dim edrolio ten naudoji, be tų visų padpor-
kių. Su tom visom padporkėm tai daug sunkiau išeit. // K a i prasideda
lom kės, tai net skalbinius iš balkonų tempia, vagia bet ką, kad tik dozei
su rin ktų pin igų . ♦ sausos lom kės nutraukus priklausomybę nuo nar­
kotikų (persilaužus) ir ilgesnį laiką nevartojus narkotikų atsiradęs tam
tikras pseudoabstinencijos sindromas ir kilęs noras vėl apsisvaiginti (ap-
sikaifuoti); vėlyvoji abstinencijos fazė: Persilaužei, abstinencija praėjo,
151 lopeta

ane, nevartojai pusę m etų netgi, ar po astuonių mėnesių ateina toks

momentas - sausos lomkės. Iš organizm o išeina tos visos liekanos, kas
pas tave buvo ir tu nežinai, ku r tau dėtis, supranti. Ir nesupranti, kas su
tavim darosi - tu gi nesikalei ten nei prieš mėnesį, nei prieš savaitę, nei
juo labiau vakar ar užvakar. Ir prasideda tokios vat labai panašu į lom -
kes, bet jos vadinasi sausos lom kės. // Sausos lom kės kuo skiriasi nuo
paprastų? - tu nevemi, bet tu tu ri atsilaik yti tuo metu, jeigu tu nenori
vėl u žlip ti, supranti. Daugelis iš nežinojim o kas darosi, žinai, pasimeta,
supanikuoja, supranti: „Č ia chujovai blet, čia tas anas...“ - nu žin o patį
lengviausią kelią: nueiti - doziaką, ir viskas tvarkoj, vėl užm igsi, ten
gerai išsim iegosi, kaip sako tarp narkotų: terpelyvost maka, aguona
m oka laukti. O antrą dieną jau paliava, jau tu sėdi, supranti, nerandi
jau savęs ten kažkur. N u gerai, dar prasitusavosi, vieną dieną nepavar­
tosi, - nu trečią vėl ateisi į tą patį tašką ir vėl prasidės viskas iš naujo.
// A trodo, rišai su tuo reikalu, bet paskui vėl prasideda tokie kaip k u ­
luarai, sausos lom kės ir tada tik n o ri vėl apsikaifuoti. Per tas sausas
lom kės organizm as, žinai, vėl valosi, tuos nuodus iš savęs n o ri pašalint.
lopątnikas (rus. krim . si. лопатник) (krim .) piniginė: Su tėvu koliojosi,
sako, nereik m an tavo pin igų , pyst - ištraukė pinigus, num etė lopatni-
ką. UIš jo lopatniką nupyzdino.
lopeta 1. (rus. krim . si. лопата) kišen. piniginė: A tsip irka u lopetą. //
D abar sunku atsipirkti, prie rusų, kai būdavo p iln i troleibu sai ir au­
tobusai, tai juokas būdavo atsipirkti, aš be pen kių lopetų nelipdavau
iš troleibuso. // M en tai daveda ik i kam po ir pizdū, nėr įrodym ų, nu
ir viskas, kas iš to, kad ir į skyrių atveda, žinai. Nebent su lopeta, su
lopeta ščipaką pagaut - tai čia yra labai sunku. // Pas ją toks idealus
variantas: atsim eni, būdavo tokios pintos tašės be viršaus, lopeta tokia
atsipirkti (kabinti,
gu li, tok io dydžio, nu - chujakšt, ir išlipau aš. ♦
pakabinti) lopetą (pa)vogti piniginę iš kišenėsy rankinuko: Pas panelę
pakabino lopetą, išėjo, viskas tvarkoj lyg tai, prie „B u ities“. O ta įva­
žiavo, sako, va, jie abudu eina, sako, žinai, bachūriukam parodė, ten
kaip davė m alkų, paėmė ksyvą, sako, nenoriu m entam k irp ti, duok
frankų. Ten jie tik trisdešim t litų paėmė. // V isada dviese, trise dirba.
madam 152

Jisai tik ta i kabina, supranti, kabina lopetą, šm ielių perduoda, viskas,

supranti, prie jo nieko nėra.
ložkė (loškė) (rus. ложка) kai. šaukštas

madam ♦ madam depo nark. iron, depinis moditenas („Moditen-depo“

(flufenazino dekanoatas)ypsicholeptikas): Jei tu pisi protą, g u li laužtis -
kai sukala tau m adam depo, tai tave d vi savaites suka, tris, tu nerandi
sau vietos, prim eti? // Č ia durnyne tik tą madam depo naudoja, kas
labai įsisiautėjęs, tai nuim a gazą. // Č ia yra karatelnaja psichiatrija, tos
madam depo įpisa tau, sušauna, reiškia, dozniaką penkis kubus - v is­
kas. Jisai veikia dešim t, dvylika parų, karočia, tave suka blet į visas
puses ten karočia, sėdi per dienas ant lovos ir galvą va taip vat krato,
maidanai (rus. krim . si. майдан ‘krepšys, lagaminas; m anta’) dgs. kai.
asmeniniai nuteistojo daiktai, dar žr. šm u tk ė s, b a ū la s: Susivyniojo
m aidanus ir išm ynę. // Pas m um i buvo toks atvejis: bachūras m aidanus
susisuko ir tiesiai per duris į gaidyną num ynė, susipiso jam , žinai, kra-
lik a i, neatlaikė spaudim o.
maidąnas (plg. rus. krim . si. майдан geležinkelio stotis; traukinys; pero­
nas’) krim . psn. žr. m a id a n š č ik a s
maidanščikas, -ė (rus. krim . si. майданщ ик) krim . psn. vagiantis kelei­
viniuose traukiniuose ir geležinkelio stotyse
maklė (rus. si. макли) machinacija, afera, nedora gudrybė; mainai, biz-
nelis: Po metų, jei m aklių nepadarai, autom atiškai pereina. // „Iš ku r
tie du šim tai?“ - „A i, padariau tokią m aklę.“ H N edaryk m aklių, nes
sėsi, kaip ne vienas jau sėdo. H Jie pasiim a dachuja nuolaidų ir užkelia
didelę kainą, čia jų yra m aklė. Pas mus, pavyzdžiui, skilan d is kainuoja
pe n kiolika litų kokia, bet parduotuvėj kainuoja trisdešim t litų . G al ir
153 makrūcha

nuo m aklių priklauso. // Padariau m aklę ir net nepajautė. H įdarbina

ir dar neva tai visokias m akles daro, tiksliau sumokate jam pinigus, o
jis jum s ieško darbo, neva tai, bet kad butu ka nors įdarbinęs, tai nela­
bai girdėjau... // Gera m aklė, daug babkių gali užkalti. ♦ susukti (pra­
sukti, sukti, varyti) maklę (vert. iš rus. si. макли (проворачивать)
вертеть) (pa)daryti machinaciją, ką nors sukombinuoti: M a n atrodo,
su tais pin igais jie prasuks kokią nors m aklę. // Varė, varė makles, kol
m entai neužrišo. // K ažkokią m aklę jie suka, kurvos! // A š prasukau
tokią m aklę, kad ir m an pliusas, ir jiem s dar buvo pliusas. H M es tą
m aklę prasukom , septynis šim tus rublių, tais laikais dar. // G al prasi­
suks m aklė čia.
makleris, -ė (plg. rus. krim . si. маклер ‘aferistas, falsifikatoriu s’, kai. si.
макля ‘daiktus į narkotikus m ainantis nuteistasis’) kai. mainais užsi­
imantis nuteistasis, kombinatorius, mainikautojas
mąklis žr. m a k lė : kaip jus m anot is ku r saika tiek p in ig u gauna rin k i­
mams reklam om s per televizija radija, reklam iniam s lapeliam s kalen­
doriukam s ir tt m afai viską apm oka paskui kai išėda i postą atidirbine-
ja jiems., sumasto ka reik tarkim k o k i standarta padaryt ar šiaip m akli.
// si akcija viena is įdom iausiu m an šiuo m om entu ar itrau kt i p o rtfe li
ar ne net nzn kvepia profitu gal ir padarysiu koki m akli (tikiuosi in tu i­
cija nepameluos) ♦ sukti (susukti) maklįžr. m a k lė : s u s u k ti m a k lę :
vat būtent kad ten to k i m ak li susuko, paraše ir m an isakym a ta del
atostogų tai antspaudo nebuvo uzdeje, laksčiau kad uždėtu tai gavo ten
kazkoki tik su direktoriaus pavarde, bet sodrai užteko
makliuotis, -iuojasi, -iavosi (plg. rus. prast, маклачить ‘perparduoti’,
rus. krim . si. маклянуть) kai. keistis daiktais, mainytis: M akliu ojas
kalėjim e dažnai, zonoj nėra tiek daug m aklių, kad keistųsi kažkuo tai,
nes, paprasčiausiai, į sekciją užeina, tai nežiūrėsi, kas pas jį stalčiuose.
O kam eroje tai žino, kas ką turi.
makrūcha (rus. kai. krim . si. мокруха) kai. krim . nužudymas, žmogžu­
dystė (nusikaltimas su nužudymu): Tie, kurie vagiai buvo, tai po am ­
nestijos už m akrūchą vėl g rįžo į m alalietkas. N ieko nepasitaisė, pirm ą
sroką už vagystes, išėjo - pyst, jau už m akrūchą tie patys, ta am nestija
makrūšnikas 154

sėdėti už makrūchą būti nuteistam laisvės atėmimu

nieko nereiškia. ♦
už nužudymą: U ž m akrūchą sėdi. ♦ padaryti makrūchą nužudyti
makrūšnikas, makrūšnikas, -ė (rus. kai. krim . si. мокруш ник) kai.
krim . žmogžudys; nuteistasis laisvės atėmimo bausme už nužudymą:
M akrū šn ikas yra kas už šim tą ketvirtą sėdi.
.
malalietka, malalętka 1 kai. malalietkos (plg. rus. kai. si. малолетка)
dgs. nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai (iki 2003 m. ne­
pilnamečių tardymo izoliatorius-auklėjimo darbų kolonija): M a lalietkų
aš neskaičiuoju, mėnesį pabuvau Šiauliuos, tėvas išlaisvino. Palangoj
sėdau, pen kiolikos m etų pacukas. // D irb u m alalietkose. // Tau gali į
butelį m yžalų p rip ilti, tu nežinosi, o m alaletkose jau faršm akas m yžalus
gerti. ♦sėdėti malalietkose atlikti laisvės atėmimo bausmę nepilname­
čių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose: Yra įstatymas, jei sėdėjęs
m alalietkose sulaukia pilnam etystės ir jis nėra turėjęs nuobaudų, jis
gali rašyt prašymą, kad jį p a lik tų m alalietkų zonoje, kad nepervežtų
į suaugusiųjų. Pas m alalietkas paniatijų yra tokių, nu neatitinkančių
sustiprinto režim o, griežto režim o, todėl ir sulaukę aštuoniolikos sten­
giasi lik ti m alalietkose. Yra ir kurie tik ra i laikosi ten tų paniatijų, viską,
ir jie atvažiuoja į zoną - jokių pretenzijų, nieko, kaip sako, neprisipisi nė
prie ko. // Ž inai, kaip m alaletkose aš anksčiau sėdėjau, „Prim os“ rū kyt
negalim a, nes raudona spalva, p izd oi vaniajet, žinai. V iso k ių prim očių
susigalvoja. 2. (plg. rus. krim . kai. si. малолетка nepilnam etis nuteista­
sis ar nusikaltėlis’) krim . kai. jaunas žmogus (ppr. iki 30 m.): M alalietka
yra tie, kam ik i trisdešim t maždaug. // A š nem oku su tom m oikėm ir
nepjaustau, m alalietkos dabar su m oikėm trasoj, bet ten naglai atim i­
nėja, o ne ščipina. // Jeigu įm eta į kamerą kokį, ir jis jaunai atrodo, tai
vadina m alalietka, gali būti ir koks dvym penkių metų.
maliava (rus. kai. si. малява, plg. ukr. dial, малево paveikslas’) kai.
1. raštelis (neteisėtas, slaptas), dar žr. k sy va 1: Pasakyk, jeigu kas, kad
m aliavą atneštų. 2. laiškas; skundas, pareiškimas: A š užpisdavau ope-
rus su savo m aliavom .
malįninti, -ina, -ino kišen. žr. m a lin u o ti: Važiuoju aš sadkėj, atsiper-
ku pas cham ynią šm ielių, užsikišu jį, va už kurtkės šitos užsikišu, čia
155 mandrąžas

apačioj užsispaudžia pas mane ji labai gerai, atsisegu lopetą ir s pontom

ten taisau ją, kad neiškristų, o iš tik ro išim u pinigus, įsidedu į kiše­
nę, užsegu atgal, u žsikišu - ir vsio. Išlipam visi, užeinam ku r nors, aš
ištraukiu, paduodu ją, atidaro - jei ne viską išėm iau, tai lieka, jeigu
viską - tai nieko nelieka: centai, popieriai. Tai čia vadinas m a lin in ti. H
Tu jam paduodi p ro polį ir jis iškart išim a, ir paskui parodo, va - tuščia
lopeta, tai jis m alinina.
m a lin ščika s, -ė (plg. rus. krim . si. м алинщ ик apvagiantis užm igdytąjį
m igdom aisiais ar narkotikais’) kišen.kas slapta nuo bendrininko pasi­
savina pinigų išpavogtos piniginės (propolio), kas malinuoja: Žino, kas
m alinščikas, tai to neim a kartu į trasą.
m a lin u o tL -uoja, -avo (hibr., plg. rus. krim . si. м али ни ть ‘užm igdyti
m igdom aisiais ar narkotikais siekiant apvogti’) kišen. slapta pasisa­
vinti pinigų perduodant pavogtų piniginę (propolį) bendrininkui: K artu
važinėja, o vienas nuo kito m alinuoja. // K a i šešiese, tai lengviau atsi-
pirkt, viską, bet lengviau įk liū ti, tarp tokių, žinai, ožių pilna, vienas
nuo kito m alinuoja, vieną pagaus, kas tave žino, gal tave priduos. // K ai
paduodi p ro p o lį ir jis išim a, kavoja pinigus, tai jis m alinuoja. // Neva-
žinėk su juo, jisai m alinuoja. H K artais kartu laksto ant trasos, bet jis
m alinščikas, vienas nuo k ito m alinuoja.
m alyna, m a lin a 1. kišen. pinigų pasisavinimas išpavogtos piniginės ben­
drininkui nematant ♦ d ė ti m alyną (plg. rus. krim . si. брать (взять)
на м али ну apvogti užm igdytąjį m igdom aisiais ar n arkotikais’) pasi­
savinti pinigų iš pavogtos piniginės (propolio) bendrininkui nematant,
malinuoti: A š neperduodavau niekad propolio, aš pati visad laikyda­
vau, nes paskui be tavęs iškrato, kaip deda m alyną ir viskas. // Jie lakstė
po trasą, atsipirko ir D alka dėjo m aliną. Č ia pas m ane atvarė m etado-
no, sako, tu jam nesakyk, žinai, jei ateis. N u koks m an pontas ten sakyt,
nesakyt, - m an sum okėjo ir vse dela. 2. (rus. krim . si. малина) krim .
psn. vagių, nusikaltėlių susirinkimo, susitikimo vieta (butas, namas),
vagiųpritonas, dar žr. b la tc h a ta , š a lm a n a s
m andražas (rus. šnek. мандраж ‘baim inim asis, drebėjim as’) nark. dre­
bėjimas abstinencijos sindromo metu, dar žr. tria s a s 2
marafetas 156

marafetas (rus. nark. si. марафет) nark. morfijusymorfinas

marfa (pig. ang. nark. si. m orph, m orpho, morf; rus. nark. si. марфа,
морфа) nark. morfijusymorfinas: M a rfos retas kas vartoja, iš m e d icin i­
n ių įstaigų nurašyt praktiškai sunku yra, o šiaip tai kainuoja, ir nieks
neperka šiais laikais, čia tu ri būti mėgėjas. A š neatsisakyčiau, švarus
dalykas. // M a n žvakutes atnešė m arfos, kai aš buvau ten, R om ain iuo­
se. M a n k ai buvo tie skausm ai achujitelni prieš paralyžavim ą, o kai pa­
ralyžuoja - tai jau paliava, koks ten jau skausmas, ten jau nieko nebe­
jauti. Žvakutę įs ik iš i ir viskas - pyzdec, ten velka kaip čem odaną tave.
marfuša (rus. nark. si. морфуша) nark. žr. m a rfa
margarįnščikas (plg. rus. šnek. маргаринщ ик m argarino gam intojas’)
kai. (griežtojo režimo pataisos namuose) dirbantysis instrumentinia­
me ceche nuteistasis: Yra cechas instrum entinis, tai vadina juos mar-
garinščikais, nes jie, nu, karočia, visada tu ri p in ig ų la rio k u i - perka
m argariną ir ką nori, tai pram inė m argarinščikais. V isose zonose taip
vadina: A lytu j, Kapsuke, V iln iu j. // E ik pas m argarinščikus, padarys
p e ilį, ščiotkes ar ko reikia. // M a rgarin ščikais vadindavo tuos, kurie
dirba insrum entiniam ceche, kirv iu s, pe iliu s ten gam indavo, įran kiu s
visokius, jie geriausiai zonoj gyveno, jie viską supirkinėdavo. Tu gauni
larioką ir n o ri arbatos, tai e in i pas m argariščiką, duodi jam m argariną,
konservą ar sausainių kokių, o jis tau arbatos, sum akliuoji.
Mary ♦ Mary Jane, mary jane nark. žr. M e ri: M e r i D ž e in
marytė (plg. rus. si. М ария, ang. nark. si. M ary, m ari) nark. žr. M e ri:
M e r i D ž e in : A pie žalia sviesta internete ir tarp m arytes mėgėju
galim a daug ishgirst. Pa g rin d in is jo prikolas yra tai kad, T H C esan­
tis in m arijuana esant aukshtai tem peratūrai gerai tirpsta riebalu o­
se. // geriau parashytum et straipsni apie tai ish ku r i lietuva m aryte
atvazhiuoja ir kokiu rushiu H gilu m in iam kosm ologiniam erdves,
samones+pasamones-energijos ir m aterijos suvokim ui pasiekti naudo­
ju gravity bong... (kibiras su vandeniu, 21. bambalys, stora folija, adata,
turbo ziebtuvelis) - dažniau shalavijo rūkym ui, tin k a ir m arytei...
markės (rus. nark. si. марка, plg. ang. nark. si. blotter) dgs. nark. lizer-
go rūgšties dietilamidas (LSD)y haliucinogenas; įmirkytas LSD tirpale
157 mastiovas

keturkampis popieriaus lapelis: M arkės kartais įm eta į tokią būseną,

kad gali pasigailėt. Pam atai savo vidų. T a i ne kaifas, tai kaip sielos vei­
drodis. HTen labai m izerno k iek io reikia, ant sugeriam ojo popieriaus
užlašina lašą ir nukerpa to k į gabaliuką, paskui ji po liežu viu - ir vsio,
bet m an tai nepatiko, striom nas labai dalykas. // N enoriu aš tų m arkių,
nachui m an tos gonkės! // A š to k į norėčiau k o k te ilį turėt: tai vat norė­
čiau, kad būtų m arkių, ketam ino ir kokių grybų dar ant viršaus, tokį
k o k te ilį padaryt, ir dėl greičio dar am fo ant viršaus. Čm aukšt - kad
taip išneštų - kad virpėtų viskas. // Priklau so nuo to, kokia publika
vėžinasi ant tų dalykų, ane. K rim in a lin is pasaulis - nu kam jiem s rei­
kalingos tos markės? Nebent tu būtum tas, ku ris pajėgus n u pirkt d id e lį
kiekį, aišku, tada prašau, tau atveš. | dem. m arkutės: U žsim eti tų m ar­
ku čių ir ž iū ri į viską kaip į m ultfilm ą, ne kaip į realybės pasireiškim ą,
o kaip į m ultfilm ą; tai irg i lygm uo atitinkam as, daugiau neišmeta ta­
vęs, daugiau nematai, o iš to paties daug daugiau pakabinti galim a, ne
tik m ultikus kažkokius. // Tu žinai, kad V irg e lį pasodino. Jis m arkutes
pardavinėdavo, LSD, žolę, iš Slabotkės im davo. Juos jau pašino nuo pa­
vasario. // Šešiasdešimt, aštuoniasdešim t litu o k lių m arkutė,
m ąsla (plg. rus. масло ‘aliejus; sviestas') nark. ketaminas („Ketamine“,
anestetikas), dar žr. sv ie s ta s: Pas mane ateidavo draugelis rudo vis,
nes jis pats negalėdavo darytis, supranti, pas mane ateidavo porcijos
pasiim ti, ką aš padarydavau. V ieną kartą atėjęs p a lik o buteliuką mas-
los, to ketam ino. Sakau: „Pasiim k ir neškis!“ - jis pradėjo pasakot, kaip
jiem s faina, kaip jie keturiese įsikala, supranti, ir tą patį sapną mato, su­
pranti. A š tuo m etu stip riai ant džefo buvau užsėdęs, o čia buvo viena
iš m ano bėdų. Tai vieną dieną neišėjo gaut nei pasidaryt džefo, tai tada
kaliau si tą maslą, - bet tai buvo visiškas šūdas,
m asliūcha, m asliūcha nark. žr. m a s i a: Šiaip m asliūchą nudegim ų sky­
riuj vartoja, protą išjungia - žm ogui neskauda,
m astiovas, -a (rus. si. мастёвый) krim . kai. kam sekasi, ką lydi sėkmė, dar
žr. m o s t i s 4: K u rie dažnai sėdi, jie yra nem astiovi, todėl, kad pastoviai
papuola, jeigu m astiovas žm ogus - jisa i nepapuola, jam pastoviai seka­
si. HM a n o draugelis nemastiovas: vis pribrenda ir pribrenda, prigauna
mastiūcha 158

jį kažkas nachui ir viskas, tip o geras bachūras, bet - nu nemastiovas,

jam susipisa k ra lik a i kažkokiu tai m om entu ir viskas, prigavo, apgavo,
p ribrū žin o, po parakanais kelis kartus palindo. // Jin ai nemastiova, an­
trą kartą jau sėdi, kiek jin a i čia laisvėj pabuvo.
m astiūcha, m astiūcha (rus. kai. si. мастюха) kai. neformali nuteistųjų
grupė pagal gyventąjį regionų, dar žr. m os t is 3: Kavianskų mastiūcha.
// Tarp m astiuchų kažkokios neuviazkės, bus kipišas. // K eičiu mas-
tiuchą, išeinu iš klaipėdskų. // Nesvarbu, kokios m astiuchos, su visais
atsisveikino.
m astyrkė [m astMrkė], m astyrkė 1. (rus. kai. si. мастырка) kai. tyčinis
kūno susižalojimas; susirgimo, ligos simuliavimas (siekiant ko nors
išvengt, išeit iš baudos izoliatoriaus, patekti į med. dalį arba būti iš­
vežtam į balnyčkę): Prisidaro ten, pavyzdžiui, m astyrkių: seilių arba
benzino po keliu, ar ten kleisterį į plaučius, duoną išm inko. A š pats
pavaręs į dešinį plautį, kralikas, blet. Tai paskui dešim t m etų po du
uždegim us į m etus sergi, prim eti? Išm inkai duoną vandeny, vos įeina
į švirkštą, ir varai per spenelį, kad per spenelį nesim ato skylės. G a li iš
anos pusės varyt, per nugarą, bet gydytojai paskui įsicin kin davo, ž i­
nai, pamato prakolą - čia mastyrkė! A taip tu chui įrodysi, supranti:
dvi dienos praėjo, keturiasdešim t tem peratūra, triosas toks, supranti.
Pasikviečia, žinai, davai gydytojas ateina, nu ką - į rentgeną. Į rentgeną
nu ein i - pyzdą! - ten va tokia dėmė, tas visas kleisteris. Tokią m astyr-
kę pasidarius pusantrų m etų e in i po rentgenu, tau rodo tokią did žiu lę
dėmę plaučių uždegim o, abscesas gaunasi, supranti. D ar k iti paim a už
savaitės vėl įveda adatą ir su k a lio perm anganatu padaro skylę, kaver­
ną, kada jau kaverną padarai - tada pyzdec! Įsivaizduoji, ten plautis
taip pūliuoja jau vien nuo to kleisterio, o dar p aim i su k a lio perm an­
ganatu išd eg in i vat pleurą, ane, ir gaunasi skylė kai trys kapeikos, kaip
dvi. N u tuberkuliozė, jau vėžys gaunasi, ir taip vat, karočia, du žmonės
išėjo. Paskui mato, kad jie nem iršta, a viskas atrodo kaip vėžys. Tu ne­
tenki dvidešim t penkis k ilu s svorio per tris savaites, įsivaizduoji, nu ir
nachui tu ten reikalingas, tipo, kom isija, davai nurašom . Po keturių
mėnesių, penkių - bic! - jau jisai laksto, prim eti?! A n tib io tik ų pavaro
159 mašina

laisvėj ir viskas, žinai, a viskas atrodo kaip auglys piktyb in is, supran­
ti. // Pyderas m astyrkių prisidarė ir dar kažko nori, tegu užsipisa. H
M astyrkes dėl v isokių priežasčių darosi, gaidžiai ten spirales su siūlu
surištas ryja, kas į lig on in ę n o ri išeit. // Vienas žibalo buvo padaręs
m astyrkę į šlaunį. Koja va tokia kaip trys, violetinė, žinai, ir, karočia,
chui ten perriši, neperriši, ką ten daryt, tai nežinau. Būre pasidarė du r­
nelis, iš griežto režim o. Su smegenine jam biški, žinai. 2. kai. slėptu­
vė kameroje: M astyrkės yra visur, stalčiuose, lovose, tapkėse - visur.
// Trys sm ienos yra, visose turėdavo savo žm ogų, ten ko jiem s reikia,
kam eroj - m astyrkė. H A š buvau tokią m astyrkę pasidaręs, kad nieks
nesužinos, nebent priduotų, - ventiliacijos angoj. J kokia nors partm a-
naškę ir viską sudedi, m obiliaką, pakrovėją ant a rk lio n u leid i ir paka­
b in i už kokio vinies. Per šmoną jei šviečia su prožiku, žinai, kuo giliau,
tuo silpniau matosi, ir niekaip nesurasi. // Pin ig u s padėjau į m astyrkę.
// Tos m astirkės ir per šmoną nerado. 3. krim . slėptuvė: Prie m ano šitos
pusės kiem o laiptų, ten atseit pam astyrino, kokia ten m astyrkė, ten at­
eitų ir rastų. // Užsirašęs tu riu m astyrkėj kodą, jei pam iršiu.
m astym as [m astom as], -a kai. linkęs sąmoningai susižaloti: Jis buvo dvi
bobutes nugnybęs, Lukiškėse sėdėjo, dauniukas, žinai, bet m astym as,
nevalgydavo po trisdešim t dienų, treniruodavos.
m astyrščikas fm astbirščikasL -ė (rus. kai. si. масты рщ ик) kai. kas
linkęs sąmoningai susižaloti, darytis mastyrkes: Kas su ruda poloske,
lin kęs susižaloti, m astyrščikas, tai tuos per apchodus tik rin a , kad ne­
pasikabintų.
m ašina 1. (sem. iš rus. nark. si. маш ина) kai. nark. švirkštas: Per šmoną
rado mašinas. // Nebesileisk su ta pačia mašina, paskui dar pasigausi
kokią zarazą. // Jie kartais zonoj su viena m ašina šaunas visas būrys.
Ten jie nemąsto, tu ri kaifo, n o ri prichodą nuraut, viena m ašina gali
trisdešim t, keešim t žm onių pereit. // Gerai, kad rusė buvo, ukrainietė
kažkokia, su savim i turėjo tris švirkštus ar du, žinai, taip pasiėm usi
vitam inam , o taip, nueik į vaistinę - negausi m ašinų, trūbą ten! // D ar
užeik į vaistinę, porą m ašinų paim k. // „K u r ta m ašina pas tave?“ -
„Apačioj, ten.“ 2. (sem. iš rus. kai. si. маш ина) kai. savadarbis elektrinis
matrasovkė 160

prietaisas vandeniui užvirinti (2 skutimosi peiliukai (ar skardos plokšte­

lės) tarpjų įdėjus degtukus susukamos siūlu irprie peiliukų prijungiami
laidai): Įmetė m ašiną į stik la in į ir laukė, kol užvirs, ruošė k ū lį.
matrasovkė (rus. kai. si. матрасовка) kai. čiužinių sandėlis
mažinti, -ina, -ino L (hibr. iš rus. nark. si. мазать) nark, sušvirkšti, pa­
vartoti narkotikųy dar žr. su š a u ti: A teina toks momentas, nu n o ri­
si kažko m azint ir nieko negauni, tai ko tu norėtum , ane. Praktiškai
rin k tis per daug nėra iš ko, ir būna tokių juodų m om entų, kad apart
m etadono daugiau nieko nėra, tada m ažin i metadono. Jeigu padaugi­
n i m etadono, apspangęs gauniesi toksai. || sang, mązintis 2. (hibr. iš
rus. krim . si. мазать) teisintu padėti išsisukti iš bėdos, kaltinimų, at­
sakomybės: T ip o jos vaikas susirgo, dabar jos draugė m ažina, žinai, ją.
Ne, sako, nepagalvok, jin a i labai putiova panelė, vaikas susirgo, sloga,
žinai, tas anas, žinai. // Jie nežino, kad tą čiuvaką m azinam . // ka čia
brudus m ažini, ta šiukšle koncina ir tas pediko hare 11 sang, mązintis
išsisukinėti: M entas sakė, kad dabar įlip a i kaip musė į šūdą, dabar pats
turėsi m ązintis. // M ą zin tis pradėjo, pamatė, kad patiem s šikna dega,
žinai. Gerai, tu jį gaidžiu padarysi, o jis tai tave nužudys nachui, prisegs
prie m atraso naktį.
medvežątnikas (rus. krim . si. медвеж атник) krim . psn. įsilaužėlis į
seifus ir sunkiai prieinamas patalpas (bankų saugyklas ir pan.): M ed-
vežatnikas - tai vzlom ščikas seifų, čia yra grynai specialistai, ku rie
tu ri savo instrum entą ir gali atidaryt seifą. Buvo Kaišiadoryse bajeris:
ten užsidarė, žinai, pametė raktus ten kažkaip tai, žinai, tai atvežė iš
Pravienų ten fruktą, jis paprašė to ano, žinai, atm yčkių kelių, ir per
pusvalandį atkocino tą seifą. K asin in kė kreipėsi į Vykdom ojo kom iteto
p irm in in ką , kadangi zona K aišiadorių rajone, žinai, sustiprinta, ta i ten
buvo vienas m asterokas toks.
mentas, -ė 1. (lenk. si. niek. ment, rus. prast, мент) policininkas: Ką m en­
tal gali - tik babkes rauti ir girtus m užikėlius dubasint. // Geram men-
tu i - gražus grabas. // Su jais kaip aš bendrauju: labas ir sudie, nachui,
nes jie dirba kartu su tais mentais, supranti. // M en tai negali nieko
padaryt, nes jisa i o ficia lia i duodam as, supranti, valstybės, ta prasme.
161 mentofskas

I dem. mentukas: vistiek yra ir padoriu m entuku lietuvoj. Is patirties

kalbu. 2. (rus. kai. si. мент) krim . kai. priežiūros, auklėjamojo darbo ir
vidaus tyrimų tarnybą laisvės atėmimo vietų darbuotojas (pareigūnas,
kontrolierius, prižiūrėtojas, operatyvinis darbuotojas ir pan.): P rižiū rė ­
tojas yra mentas, v isi adm inistracijoj dirbantys yra m entai, v isi p riž iū ­
HBrasą m entai surinko. // Č ia ne zona, ku r ant kiekvieno kam ­
rėtojai.
po m entai ir ožiai. ♦ dirbti ant mentų (vert. iš rus. krim . si. работать
на ментов) krim . bendradarbiauti su policija, teisėsauga, teikti jiems
informaciją, būti informatoriumi, slaptuoju policijos agentu (kameros
agentu ir kt.): A š nenoriu, kad jis čia būtų, jis dirba ant mentų, bet tai
čia jo reikalas. // Ką ten kalbėt apie ožį, ku ris blet dirba jau dešim t metų
ant mentų!? // N u o seno yra šita nuom onė, kad tikriem s bachūram s
negalim a žem intis ir d irb ti ant mentų.
menterša (plg. rus. kai. krim . si. iron, менторш а) kai. krim . žr. m en to v-
k ė : M es būre tryse sėdėjom ir ant fakelio čyferą virėm ; vienas stovi ant
striom o prie durų, aš laikau šaukštą su fakelu, o toks storas puoduką. Ir
tas k u r prie durų sako, kad ateina kažkas, - aš kaip šokau ir pastūm iau
puoduką su ranka, o tas sau ant pilv o verdantį vandenį užsipylė ir rė­
kia - menterša klausia, kas darosi ten, sakom, kad nieko, nieko. Ž inai,
blet, verdantį vandenį ant pilv o užsipilt.
męntinė, mientinė žr. m e n tū ra : M ane n i padielu buvo irg i nuveze i
m entine. Paprasčiausiai nuo gatves prilėkė k rim in alke, m ane su drau­
geliu isisodin o ir i m entine, pasirodo - atpažinim ui. H K ilu s keleivių
nepasitenkinim ui, buvo iškviesti m entai ir neblaivūs keliautojai atsi­
duria m entinėj... // Kad būt pagrindas m ūsų visų valstybės turtą ati­
duoti m entų šustrekų šaikai - jie daugel m etų tyčia blogai d irb o - darė
dirbtin as eiles, nepatogum us, po kelias valandas tekdavo stovėti eilė­
se prie m ėntinių, kad apžiūrėtų autom obilius, ieškotis blato pažinčių,
m entų šustrekam s nešti butelius, kyšius ir pan.
mentofkė kai. krim . žr. m e n to v k ė
mentofskas, -ažr. m e n to v sk a s: taip jiem padlom ir reik :))))) net ir as
geriau nesugalvočiau ::}}}}}}}}} nors gal...:}} vistiek zeuru bled tai ir reik
m entofskam
mentovkė 162

mentovkė (mentofkė), mientovkė (mientofkė) (plg. rus. si. ментовка

‘p olicijos skyrius; policijos m ašina) kai. k rim . policininkė;prižiūrėtoja
(laisvės atėmimo vietose)
mentovskas (mentofskas), -a (rus. si. ментовский) priklausantis polici­
jai, teisėsaugai: Yra radar-detektoriai - tu „m entovsku radaru“ uzfik-
suotojai Yra anti-radarai - jie n etik užfiksuoja bet ir „nukenksm ina“
m entu radarus. Taip kad reiktu pradžiai su sižin oti apie ka kalba eina, o
po to rašinėti // <m azulisl6> ožy <[PrOdiGy]> gaidys nx <m azulisl6>
tu m entovska <m azulisl6> morda.
mentura, mientūra (rus. si. ментура) policija; policijos nuovada: Kas
nors buvot menta ant trijų raid žiu pasiuntęs? M ane tai sekm adieni i
m entura uz to k i dalyka nuveze, kai pasakė kad uz greičio virsym a išra­
šys 400 baudele tai i tai atsakiau „graužk byby šunie“. Tai susiniervijo
nežinojo ka daryt tai asilas i m entura nuveze. // Nuveda visus į men-
tūrą, susodina vienam e dideliam e kam bary. // jei jau esate sulaikytas...
nu tip o i m entura vežasi ..tai gali p ra la ik y ti ik i 5h...bet jo k iu budu ne
visa n akti HM atau, kad čia ch u in ia kažkokia, jin a i suka šikną, tris kar­
tus teista, žinai, viskas aišku, nuves ją į m entūrą - ja i paliava. // ziu riu
jaunesne karta kažkaip pakančiau ir tolerantiškiau žiūro i mentura....
blem ba m anau čia taip yra del gyvenim o patirties stokos
Meri, Mary ♦ Meri Džein, Mary Jane (Mary J., Maryjane), mary jane
(ang. nark. si. M a ry Jane, M aryjane, m aryjane) nark. marihuana, dar
žr. ž o lė , m a ry tė : taip, m an 13 ir ash m yliu m ergina vardu M ery
D zhein // jie ju k dare super aktyvia operacija A G U O N A , tai skraidė po
rajona m i-8, stebėjo vos ne visa vasara drugs‘u traffica. rezultatai - 15
kvadratiniu m. aguonu (taip jom s ir reikia), o mares dzeines nei vienos.
// krc k lp rajonuose yra greenas be jokio sh... nes bl ten axujenas m ary
jane bet bl sunku gaut // tiks ir letuvishka kanaplia, nemanau, kad atsi­
ras snargliu gadinanchiu aukshtos kokybes M a rry Jain // Rukot M a ry
J? R ū kykit taip ir T IE K , kad neatkreiptum et i save k itu dėmesio.
meškerė (sem. iš rus. kai. si. удочка) kai. iš laikraščių susuktas ir su­
klijuotas ilgas vamzdis, naudojamas perduoti daiktams (cigaretėms ir
pan.) prakišant su juo pro tvoras
163 miegmaišiai

m etaksa nark, metadonas („Methadone“, sintetinis morfino pakaitalas,

narkotinis analgetikas): Jis čia ateina pas mane į „Bangą“, o pats jisai
mientas, įsivaizduoji?, - aš tik paskui įvažiavau, jis m an pisa orą, o,
pasirodo, jis mane seka dėl metaksos. M a n davė nakolą, m an pasakė
paskui iš šešto otdelo. Jam duota užduotis sėdėt „Bangoj“.
m ėtytis, -osi, -ėsi (plg. rus. nark. si. закинуться, кидать на ки ш ку V a r­
toti praryjant’) nark, ryti narkotikus, tabletes, vartoti narkotikus per
burną (perorališkai): Zonoj narkotą vadina niūchu, nesvarbu, ar jis kai-
fuoja, ar jis uosto, ar jis ten m ėtosi - tai jam ten do pizdy.
m etras nark. L (rus. nark. si. метро) gilioji vena pažastyje (narkotikų
švirkštimosi vieta): Striom na labai tenai lįst, į pachą. Į metrą, daleis-
kim , šautis, v ien i sako, kad pačiam yra sunku labai, nu m an kol kas
priešingai yra, nėra sudėtinga, aišku, geriausiai, kai padeda. Į pachą
pačiam yra geriausiai. HYra žm onių, ku rie moka, va taip vat išsiverčia
rankas ir į šitą vietą, į metrą, šaunas pats. N ors faktiškai tu ri tau kitas
kalti, supranti. Nes reikia su pirštu žiū rėti kaip pulsuoja, vienas pulsas
d i d i di, ten bus toksai dažnas, tai čia yra arterija, o k u r - tik, tik, tik -
tai vena, tada užčiuopi, žinai, ir k a li aklai. Va tiek vat adata lenda: šeši,
penki centim etrai, pas kitus nu ketu ri pradžioje, paskui jis būna užba­
domas, kad ten trubą. 2. metras binto, į kurį pririnkta aguonų galvučių
sulčių (chankės, pienelio): Jis rytoj atsineš visą m etrą ir mes jį vienu
kartu padarysim , nes daugiau hidros nėra. // Per Jonines susirinkom
du m etrus chankės su Zvėrium Ž ieg ždrių soduose, iš batonų rin kom ir
jau galvos k ai ku r geros buvo. Galvojam , mums dviem užtenka, m etrą
kažkur atsivirėm , o m etrą pasiėmėm. // T u ri m an atnešt m etrą ir mes
išvirsim .
m etro nark. žr. m e tra s 1: Į ku r kalėsi, į metro?
m ieg m a išia i dgs. nark. migdomieji vaistai: A tsiranda pripratim as prie tų
m iegm aišių, jo, kad jie tave p rike lia iš tik rų jų , prižadin a, k ai jų suval­
gai atitinkam ą kiekį, norm aliam žm ogui, nevartojančiam , tai jis eitų
va taip vat, padrym intų arba pagulėtų, o čia tu atsigauni - priešingai.
Kraujas lakstyt pradeda, spaudim as užkyla ik i norm alaus, į norm alaus
žmogaus būseną p a k liū n i nuo m iegm aišių.
mientas 164

m ientas žr. m en tas: M ien tų nusikaltim us tiria m ientai - nu ir ką tu

papisi!? // R ūkyt sekcijoj negalim a, nu tai ateini, ko k į gaidį pasišauki:
„N o ri cigaretę?“ - „Jo.“ - „Tai eik, pastovėk ant striom o, kol aš parūky­
siu!“ Jis nueina į k a lid o rių ir ž iū ri per langą, kad neateitų m ientai, nes
rašo raportus.
m įkas ♦ [peliukas] M ik a s kai. žr. k ry s a , dar žr. m ik im a u z a s
m ikim au zas kai. žr. k ry sa : M ikim a u zą pagavo. // O, blet, girdėjai, žinai,
tą m ikim auzą, karočia, pagavo.
m įk is ♦ p e liu k as M įk is kai. žr. k ry s a , dar žr. m ik im a u z a s , m ik a s:
p e liu k a s M ik a s
m yskė, m yskė [mbiskė] (rus. миска) kai. skardinis dubenėlis, lėkštė: Da-
vai paim k dvi myskes, nes labai karšta sriuba, reikės persip ilti. // Dabar
pradeda vėl, karočia, kad vištos valgytų iš bachūrų m yskių, kad nebū­
tų suskirstytos, žym im os myskės. Pu od eliai nesužym ėti ir iš tų pačių
pradėjo gaidžiai gert, bachūrai atsisakė, karočia - negersim iš puode­
lių , pradėjo iš m yskių gert, iš bachūriškų m yskių. M en tai nuobaudas
pradėjo d a lin t už tai, kad pagauna, jei geri iš myskės, kodėl negeri iš
puodelio. // Dūchas paim a ir iš puodo įp ila arbatą tau į myskę ir geri. //
Myskes nusinešam e patys.
M J, M . J. (ang. si. M J) žr. M e ri: M e r i D ž e in : labiausiai uzpisa, kad M J
priplaka prie vadinam u lengvųjų narkotiku, prie visokiu am fu, gry­
bu ir ratu, nuo k u riu parkiu m ilijo n a i kaupias. // Nepasakyčiau, kad
M J m an davė kazka naujo. G reičiau tik padėjo atskleist tai ka ir taip
turejau/turiu. Be M J tik ria u sia i nebūčiau viso to suradęs, bet vistiek
bučiau buvęs toks koks esu - pagrindas, asis yra ta pati. // jei jau tu ri
kokiu nors parkiu, geriau isvis nepust. M J p u ik ia i sustiprina emocijas,
jei tau yra blogai ir tu ip u ti tai m arihuana viską sustiprina ir atgal su
tokia jėga gražina...
m oikė (rus. kai. krim . si. мойка) kai. krim . skutimosi peiliukas: Perlaužtą
m oikę galim a slėpti įpjovus bato padą. H Su m oike pyst - ir nupjovė.
// D abar m oikės išeina jau iš mados, ščipakai su skalpelio pačiu tuo
galu dabar pjausto. N u lau žia patį tą galą ku r pjauna, jį patogiau rankoj
laikyt.
165 muchamoras

m ostis .
1 (rus. kai. si. масть) kai. nuteistųjų neformalios hierarchijos kas­
ta (pagrindinės kastos: bachūrai, mužikai, ožiai, gaidžiai); nuteistojo
statusas pagal neformalių hierarchijų: M entai, žinai, irg i nenori neu-
viazkių, m uštynių kad k iltų , tai jie prieš perkeldam i žiū ri, kokia tavo
m ostis. // G a li nenorėt su tavim bendraut, gali būti ne m ostis. // G a i­
džius kartais dar drakonais vadina, yra toks anekdotas apie drakoną.
Į kam erą užeina vienas, sako: „Sveiki, drakonai!“ Šaika, žinai, sėdi,
pasėdėję kam eroj, susigyvenę, galvoja, blet, kas čia per drakonai, kas
čia per tokia m ostis, žinai. Vienas sako: „Ė, klausyk, bachūrėli, o kas
yra drakonas?“ Tas sako: „Tas pats - kas gaidys, tik skiauterė per visą
rūšis pagal veiklų, „ speciali­
nugarą.“ 2. (rus. krim . kai. si. масть) krim .
zacijų‘: kišenvagiai, plėšikai, vagys išgyvenamųjų patalpų irpan.: Jie ne
ščipakai, čia kita m ostis, jie iš parduotuvių pyzdina. // Zonoj klausia,
neformali nu­
kokia m ostis, dam ūšnikas, ščipakas ar kas. 3. kai. krim .
teistųjų grupė iš vieno miesto pagal gyventųjį regionų, dar žr. m a s tiū -
cha: K olonijoje veikia savi įstatym ai. V iską reguliuoja k a lin ių grupės
arba mostys. Jei tu iš V iln ia u s - tavim rūpinsis v iln ie čių m ostiucha, jei
iš Kauno - kauniečių. 4. (rus. krim . si. масть) krim . sėkmė, gera klotis
♦ eina m ostis (rus. krim . si. масть (пошла) идёт) sekasi, pradėjo sektis
(vogti irpan.); į rankų eina: M ostis neina. HRūchas po rūcho, tai tą d ie ­
ną neina m ostis. // N eina m ostis - nieko nepavagi. Jei eina m ostis, tai
reiškia pavagi, pasisekė, tai daug pavagi. N u kokia prasme daug: šimtą,
du šim tus, gali būt tūkstantis, reiškias eina m ostis.
m ucham oras 1. (plg. rus. kai. si. м ухом ор m ilicin in k a s, agentas’) kai.
ūkio darbus dirbantis nuteistasis (tvarkantis aplinkų, dirbantis valgy­
kloje, pirtyje ir pan.): M ucham oras atnešė m uilą ir rankšluostį. // M u ­
cham oras, kas ū k io dalyj dirba, m aistą vežioja, šluoja ten, tvarko. //
Ž in ai, ten, toj sekcijoj vien i m ucham orai, aš ten nesikelsiu į tą sekciją.
// M ucham orai dirba valgykloje, dalija maistą, dirba banščiku. 2. (plg.
nuteistasis, kuriam liko 15 parų iki lais­
rus. м ухом ор ‘m usm irė’) kai.
vės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos: M ucham oru dar vadinam as
žmogus, visą savo bausmę atsėdėjęs, lik u s p e n k io lik a parų ik i baus­
mės pabaigos jam pastatomas iš m edžio padarytas grybas, musmerė.
multikai 166

M ucham oras, kaip jau pastatomas grybas, jis negali eit net į valgyklą,
o jeigu prašo pas ką nors m aisto, jam negali atsakyti. // Tai lik u s pen­
k io lik a parų ik i bausmės pabaigos jis skaitos m ucham oras. // K a i jau
lieka p e n k io lik a parų ik i laisvės, jam padaro iš m edžio m ucham orą,
grybą, ir pastato prie jo lovos. Kas ateina, pamato ir v isi žino, kad jis
m ucham oras ir tuoj išeis. Jis tada tu ri valgyt tik volną m aistą, ateis va
prie tavo spintelės, atsidarys ir pasim s, ir tu nieko jam negali atsakyt.
3. krim . bendradarbiaujantis su nusikaltėliais pareigūnas
m u ltik a i (rus. nark. si. мультики, pig. ang. nark. si. cartoons) dgs. haliu­
cinacijos ♦ m u ltik u s ž iū rė ti (gaudyti) (vert. iš rus. nark. si. см отреть
мультики) nark. matyti haliucinacijas: A trodo, blet vyras kaip vyras,
bybis blet ik i kelių, atsiprašant, žinai, atveda boba jį blet dvyšim ten tr i­
jų m etų ar dvyšim penkių - jis kliju s niūchina, jobany v rot!! Ik i tokio
am žiaus dar, įsivaizduoji, ir ž iū ri tuos m ultikus. Paim a tuos „Б Ф “ ar
dar kokius nu ir jisa i pavaro ten: m aišelį užsideda, tą aną.
kas lin­
m utyla (rus. kai. krim . si. м ути ло ‘kiršintojas; apgavikas5) kai.
kęs prisidaryti problemų, bėdų (prisimūtintiypribristi): Neprasidėk su
m utylom , nes pakiš tave.
m u valn ikas kai. žr. u m u v a ln ik a s : Pas bachūrus yra vienas m uvalni-
kas, ten vanduo norm alus, o m ūsų m uvalnike be ryšio,
m užikas, -ė (rus. kai. si. м уж ик) kai.vidurinės kastos nuteistasis, besi­
laikantis teisingų laisvės atėmimo vietų nerašytų, neoficialių taisyklių
(paniatijųjy bet dirbantis laisvės atėmimo vietoje ir todėl nepriklausąn-
tis kriminaliniam pasauliui (blatniesiems): M u žikas - tai ne bachūras,
ne ožys, jis netarnauja niekam , ne gaidys, jis dirba zonoj. // M u ž ik a i
yra tie, ku r dirba zonoj, niekur aukščiau nesikiša, tie, paprasti kas. H
Į schodnę susirenka, kas tu ri žodį, bachūrai visi, m u žikai jau neina. //
M u ž ik a i nepriklauso blatnų kastai. // Jei papuola pabaltai į rosyjskas
zonas, į dalniaką, nu tai ten skaitydavos atricala, m užikas ten būsi, jo ­
kio žodžio neturėsi ta prasme, prie to abščiako ten nieko, nesiskaity-
davo niekas - ką tu ten papusi prieš vėją blet, jei zonoj tūkstantis du
šim tai, o lie tu vių penkiolika.
167 nakolas

N
nachui (rus. vulg. на хуй, нахуй) ♦ eiti nąchui kai. priversti ką nors turėti
homoseksualią santykių, tokiu būdu pažeminant, dar žr. b y b is: a n t
b y b io u ž tr a u k ti: Prasiloši ir neišsim okėsi - eisi nachui, tai reiškia
į gaidyną, arba jei kameroj, tai irg i bet ką gali padaryti, atim t, išpist. //
Zonoj tu tu ri išm okt vėl kalbėt, jei tu kalbiesi su kuo nors ir pasakai -
blet arba nachui - tai ir reiškia, kad jis yra bledė, nu kurva, arba kad eik
nachui, reiškia ant bybio, kad jis eis ant tavo bybio.
načnykas (rus. ночник) kai. naktinis kameros šviestuvas; šviestuvas prie
lovos: Išjungia šviesą ir įju n gia načnyką. // Išjunk galų gale tą načnyką,
nes niekaip neužm iegu! // Po atbojaus įjungia načnyką.
nadzoras (rus. kai. si. надзор) kai. laisvės atėmimo įstaigos darbuotojai,
prižiūrėtojai: kiek tarp nadzoro m askwos agentu kas kontroliuoja ka­
lėjim u departamenta?
nadzornikas, -ė (rus. надзорник) prižiūrėtojas
nakocinti, -ina, -ino (hibr. žr. k o cin ti 4: kocintis, plg. rus. si. коцать
‘pjauti’, коцки ‘žym os įbrėžiant ir pan.’) kai. suplėšyti, įplėšti: Nako-
cin tų šm utkių m an nenešk.
nakolas (plg. rus. krim . si. наколка) krim . nurodymas, informacija, pra­
nešimas: Rygoj buvo nužudyti du kolekcion ieriai pagal jo nakolus, to
Bieliacko. Ir ta Daujatienė sėdi, pyzdec, ir Bieliackas sėdi, gavo ik i gy­
vos galvos. // Buvo nakolas, kad zrivčiatką veža. ♦ duoti nakolą (plg.
rus. krim . si. дать наколку) pranešti, informuoti: N akolą davė, kad,
žinai, yra p in ig ų bute, nuvažiavo, išlaužė butą, bet ten daug nerado,
sakė, apie keturis tūkstančius. H D uos nakolą mentam. // Vienas na­
kolą davė, sako, aš pats neim siu, dabar rusai perka. A tvažiuoja į V il­
nių, į Kauną, superka tas ikonas. // V ierch ų beveik nebūna, kad būtų
torpeda, nes torpedos labai aukštai niekad nepakyla. Jei reikia kažką
namordnikas 168

sudaužyt ar ką, tai viršus per kažką tai duoda nakolą - reikia suvaryt.
Tuda siuda, pakalbėjo - reikia tą suėsti, vsio: torpeda nuėjo, subarškino
bum bulą. G a li pats viršus sudaužyt, bet kam savo rankas kišt, ant to
galva reikalinga, teisingai?, - o ne torpedinė galva. // T ie v isi vierchai
čia laisvėje iš tik ro yra ožiai, supranti. Jie ten prisidarę visko, m entai
paim a jį, viskas, sako, sodinam tave. O jam keešim peešim metų, ir taip
nedaug jau lik o, o dar zonoj praleist kokią dešim t m etų tai nesinori.
Jis čia tu ri namus, mašinas, žm oną, vaikus, kurvas ir jam viską palikt,
žinai? T a i jis mentam sako, žinau tą ir tą, tas m ašinas pyzdina. Paskui
duoda tau nakolą, tipo va mersas ten stovi, padaryk. Tu varai ir pyst
m entai, ir atrodo, kad atsitik tin ai ir tu nė neįtarsi,
namordnikas (rus. kai. si. намордник) kai. kalėjimo kameros langinėsy
horizontalios metalinės langų grotos iš juostelių: N am ordnikas yra
grotos iš lauko, tokios kaip žaliuzės tik suvirintos, tos juostelės į viršų
pakreiptos. // M en tai eina kas dvi, trys savaitės, daro šmoną, ž iū ri su
prožektoriais, ar nepadpylintos rešotkės, nam ordnikai.
narai (rus. нары) dgs. kai. gultai (lentiniai): N arai tai yra K P Z , m edinis
toks skydas nuo sienos ik i sienos, ant jo v isi ir miega. // N a ra i yra gultai
ant žemės. // Penktoje kam eroje yra k etu ri narai,
naras kai. iron, landus, visur prieinantis nuteistasis: Jeigu ko nors reikia
gauti, kreipkis pas narus, jie visu r išnardys, bet gaus.
nardyti, -o, -ė 1. (plg. rus. krim . si. ны рять V o g ti be išan k stin io plano’,
н ы рнуть в ш и р м у ‘prisidengus įk iš ti ranką į kišenę’) kišen. kišenva-
giautiy vogti iš kišenių ir rankinukų: Jis gerai nardo. // N aurius gerai
nardo, stengiasi nepjaustyt, atkala, paskui užkala. 2. kai. pataikauti;
būti apsukriam
nariądčikas (rus. нарядчик) kai. darbų skirstytojas: Pas nariadčiką visų
kortelės, kas dirba.
narięzas ♦ duoti narįęzą (plg. rus. si. нарезать ‘pabėgti’) krim . pabėgti:
Su vienu ten paprikolinau, jis s pontom chokejistas, sporto meistras, jis
m an ten trynė, trynė, daviau dvidešim t penkis rublius, kaip davė na-
riezą jisa i ten, pabėgo karočia. Pripiso, pripiso m an protą, bet jis bent
jau m an išaiškino, k u r renkasi ta chebra.
 169 niūchajnikas

narkašintis, -inasi, -inosi (hibr.) nark. vartoti narkotikus: D el ko taip yra

as nežinau, gal gyvenim o sąlygos gėrėja, nors kita vertus dabar v isi taip
geria/pucia/narkasinasi, kaip prie batiuskos H rusciovo tik ra i nebuvo. //
Iš abydos - ne iš laim ės narkašintis pradėjo. // A r tu durnas, ar perdaug
narkasinies.
nastyrnas [nastbirnas], -a (rus. насты рны й) kai. atgrasus, įkyrus
našyfkė, našįfkė kai. žr. n a šy v k ė
našyvkė [našbifkė], našyvkė, našįvkė (našifkė) (rus. наш ивка) kai. žr.
b irk ė : N eužm iršk našyvkės!
navodčikas, -ė (rus. šnek. наводчик) (krim .) užvedėjas; nurodytojas, ką ap­
vogti (nusikaltėlių bendrininkas): A š maždaug žinau, kas yra navodčikas.
nepriot nark. (rus. nark. si. не прёт: esam. 1., vns. 3 a. (bendratis: neperet’,
rus. nark. si. переть)) neteikia narkotinės euforijos, neveža
neputiovas, -a (plg. rus. kai. si. путёвы й autoritetingas nuteistasis’) kai.
kas nešvaruSy nesiprausia (džiumbrasf renka nuorūkas ir pan.y dar žr.
š lia p a 2; g a id y s 1: n e p u tio v a s g a id y s: G a id žia i skirstom i į putio-
vus ir į neputiovus, šliapas. // Neputiovas yra tas, ku ris renka nuo žemės
nuorūkas, valgo ant žemės rastą duoną, rausiasi po šiu kšlių dėžes,
nerti, -ia, nėrė (plg. rus. krim . si. ны рять V o g ti be išan kstin io plano’,
kišti ranką į kiše­
н ы рн уть в ш и р м у prisidengus įlįs ti į kišenę’) kišen.
nę ar rankinuką
niekas kai. užpakalis ♦ žaisti (lošti) iš nieko kai. žaisti (kortomisy šach­
matais ir pan.) iš užpakalio: Zelionkės klausia: „Ž a isi iš nieko?“, pyst
zelionkė sutinka, jei pralošia - tu ri išsivartyti arba pastatyti šikną. //
Lo šti kortom iš nieko - tai lo šti iš šiknos. // D avai žaidžiam šachm atų
partiją iš nieko?
nįfeliai (rus. kai. nark. si. нифеля, нифиля) dgs. nark. kai. žr. v t a r ia k a i
nipriot nark. žr. n e p rio t: nežinau...nipriot manes tas guasas.... pasku­
tin i karta kažkur per 20 m in u ciu vienas gram a supuciau...nu ir nieko
ispudingo
niūchąlka, niuchajka (rus. šnek. нюхалка) nark. žr. n iū c h a s 1
niūchalnikas, niuchalnikas, -ė (rus. šnek. ню хальник) nark. toksikoma-
nasy dar žr. n iū c h a s l
niūchas 170

niūchas, niuchas, -ė 1. (rus. nark. si. нюхач ‘toksikom anas’, rus. šnek.
ню х ‘nosis', pig. ang. si. sniffer V artojantis narkotikus in tra n a za lia i’)
nark. toksikomanas (kas uosto tirpiklius, klijus, laką ir pan.): tavo ta
blet krasnuxa n iu xu kraštas, n orm aliu pacanu ten blet beveik n eliko
// <Narcotic_> mesk <Narcotic_> tuos k liju s n iu h in ti niuhas 2. kai.
narkomanas: Su niūchais neprasidėk, nes, žinok, niūchas ne žmogus.
// Jis niūchas, netikėk juo. // N iuchas zonoj yra nepatikim as žm ogus,
nes tu sugalvosi ką nors daryt - o jis apsišaudęs, nu ir viskas. Todėl
niuchas su niūchais dažniausiai ir bendrauja.
niūchinti, niūchinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. šnek. ню хать ‘tra u k ti į
nosį narkotikus, tabaką ir pan.’, pig. ang. si. to s n iff ‘v a rto ti n a rk o ti­
uostyti lakias, psichoaktyvias medžiagas
kus in tra n a z a lia i’) 1. nark.
(klijuSy tirpikliuSy laką irpan.)ybūti toksikomanu: N iū ch in a viską, kas
tu ri p o v e ik į k o k į nors smegenėlėm, pradedant ten k lija is, baigiant
benzinu. // Kas per stogą kala, tą ir niūchina: acetoną, benziną, k li­
jus, bele ką. 2. nark. vartoti intranazaliai, traukti į nosį narkotikus
per vamzdelį arba susuktą popieriaus (banknoto) tūtelę, žr. š n iū ra s
1: p a d a r y ti š n iū rą : K a i tu n iū ch in i, tai viskas lėtai ateina, o kai
kaliesi - tai pisa iškart ir m ažiau reikia, ir labiau kabina. // Pradžioj
v isi am fą n iū ch in o, bet atėjo laikas, vis tiek tarčiokai yra ant tos adatos
pasim aišę ir viskas. V iskas gali bū ti gerai, kuo pu ikiausiai, bet reikia
išbandyt, ar galim a dar šautis. // juokas im a i bachurus gotus pazejus
:D D D i w yrus nepanašus, ba lti nususe, krc norm aliais nepavadinsi :D
jus ka n iu x in a t kad tokiu bl nesąm onių prisigalw ojat? 3. kai. vartoti
narkotikus, kaifuoti
nugnybti, -a (-ia), -o (krim .) nužudyti: Jis sėdėjo už plėšim ą ir senį buvo
nugnybęs.
nukrysęlinti [nukrbisęlinti], nukrysęlinti, -ina, -ino (hibr.) kai. ž r.n u -
k r y s in t i: Zonoj negalim a vogti vabšče, ta prasme, nebūtinai, kad mes
esam va draugai, žinai, su tavim , ne tai, kad vienas iš kito, bet aplam ai,
net negali, karočia, nu eiti nachui pas svetimus, pas vilniečius; tu kau­
nietis pas v iln ie čiu s ir iš v iln ie čių kažką nukryselint, žinai, negalim a.
Zonoj, kalėjim e, tose įstaigose, ku r yra tas visas, ten vogt negalim a, tu
171 numalįninti

papuolei tenai - tu gyvenk čiesnai, viskas! G yveni - suk, apgaudinėk

kažkaip tai nachui, prigauk. // Iš tum bos kiešarą nukryselino. // V is
dėlto išsirazborinom , kad m an pin igu s nukryselino.
nukrysinti [nukrbisinti], nukrysinti, -ina, -ino (hibr. žr. krysinti, plg.
rus. kai. si. скры сить) kai .pavogti iš savų (iš nuteistųjų): N u k ry sin si ką
nors - iškart gaidys.
nuleisti, nuleidžia, nuleido (sem. rus. kai. si. опустить) kai. pažemintu
padaryti priklausomų žemai neoficialiai kastai (nuskriaustuoju), dar
žr. u ž fa r š m a č in ti, p a g a id in ti: Vagys patys bijojo tų preschatų, čia
N K V D v isu r m etodai, senų gulagų tų blet. Vagys labiausiai bijodavo
papulti vat į tokias preschatas, ku r operdalis, žinai, pačių nuteistųjų
rankom vagis, autoritetus tuos visus, nuleisdavo.
nulipti, -a, -o (sem. iš rus. nark. si. слезть [c иглы]) nark, nustoti sis­
temingai vartoti intraveninius narkotikus, dar žr. a d a ta 1: n u lip t i
n u o a d a to s: N enulipant, den v den, aštuonis, d v ylika m etų žmogaus
organizm as atlaiko, tu savo visus resursus išnaudoji. Bet čia su hera. H
Blogiausia, kad jau žinau, kad as jo vėl pasiim siu, nes, kaip m inėjau,
n u lip ti yra žiau riai sunku. // Juk daugeliui gyvenim as pagal taisykles’
yra su n kiai įsivaizduojam as ir N E ĮD O M U S . Deja, kai k u riu žm onių
tos rizik o s laipsnis buna labai aukštas, kas ir gali nuvesti prie sėdėji­
mo ant adatos. A pib en drinant dar pasakysiu, jog yra žm onių n u lip u siu
nuo heros ir ku rie sėkm ingai gyvena toliau. Taip kad kai kas pagalvoja,
jei vienas sugebėjo n u lip t po tiek m etu sėdėjim o’, tai ka as negaliu pa­
siim ti pabandyti viena karta.
numalininti, -ina, -ino (hibr. žr. m alin in ti) kišen. slapta pasisavinti pi-
nigų perduodant pavogtų piniginę bendrininkui arba prieš susitikimų
apieškoti piniginę (išmušti lopetų): N u m a lin in o pinigus. // V iens kitą
jie dūrina, paim a lopetą tą, žinai, jis pakabina, spėja ištraukt pusę fa-
nieros, n um alinina, palieka tik ten dvyšim , tryšim litų ir tau atiduoda,
atseit tau viską atidavė. A išku , jis rizikuoja, bet kaip rizikuoja: jis tu ri
tik pinigą, o visa p in ig in ė ir ten d a ik tin is įrodym as tai jau pas tave lie ­
ka, supranti. // N orėjo n u m a lin in t tuos pinigus. // Jin ai iššoko, jis liko,
o pas tą lopeta. Jin ai pas mane atvaro, įsikala, červonsu daugiau duoda,
nupjauti 172

prašo, kad nesakyčiau. O tas skam bina, klausia, ar nematei jos, sako,
blet, n u m a lin in o pinigus.
nupjauti, -na, nupjovė krim . pavogti: G al tau džinsų reik, jie nupjovė
kažkur.
nupūsti, nupučia, nupūtė (sem. iš rus. krim . si. сдуть) pavogti: N epalik
blet - nupūs. // Tą dviratį nupūtė, nusipirkau kitą. // Ko ten šantažuoti
jei jau isilauze, ar gali isilauzti, tai ty lia i nupustu pinigus i kitas sąskaitas,
isiim tu ir ram iai ir sočiai gyventu. // seniai tokia idėja audžiu kad centre
reiktu p a lik t pasala pas ji ir taip spyneles prasuktos jam prie Vilniaus
banko nupute maga nors ir po sėdynė buvo per penkias m in padare
nusikaifuoti, -uoja, -avo (hibr. žr. k a ifu o ti 1) nark. 1. nusialintu nusiste­
kenti nuo narkotikų: N uo vieno dozniako taip nusikaifuodavau, reikė­
davo savaitės atsigauti. 2. degraduoti moraliai
nusinarkašinti, -ina, -ino (hibr. žr. narkašintis) nusistekenti nuo narkoti­
kų, dar žr. n u s ik a ifu o t i: su kaliošais konkrečiau...nepavarysi ju kas­
dien ilgai- prarasi prekine išvaizda o ir stogelis nuvažiuos paskutine
savaite esu stip ria i nusinarkasines...vakarais pūčiam (suda kazkoki bo
k ito k io nėr) o darbe varom am fa kad p a la ik y ti tonusą
nuskriaustasis (sem. iš rus. kai. si. обиж енны й) kai. euf. žr. g a id y s 1:
n e p u tio v a s g a id y s , dar žr. a b y ž e n k a : G aidžiu gali tapti nebūtinai
išprievartautas, jei tu nežinai, nueisi, pasėdėsi toj vietoj, k u r nuskriaus­
tieji sėdi - ir viskas. // Iš m entų pusės čia vadina - nuskriaustasis, o
šiaip tai gaidys, višta.
nušokti, -a, -o (plg. rus. nark. si. спры гнуть, ang. si. to kick) nark. nu­
stoti sistemingai vartoti intraveninius narkotikus, detoksikuotis, dar žr.
a d a ta 1: n u š o k ti n u o ad a to s: K aip nušokau? Pradėjau gert šnapsą
ir nušokau. Ir brangu dabar, čia vos ant m aisto pavagi, tai iš k u r tu
kaifuosi. HPaskui sutikau va tokią panelę, ku r pas ją irg i ten problem os
šiokios tokios, ir nušokau grynai per ją, nes dar, durnelis, būčiau p ri­
sidaręs delov. HA š jau septyni, aštuoni m etai vartoju ir negaliu nušokt
niekaip. // Irg i proteliai, tokį k ie k į tu ri blet ir važiuoji nušokt. G u li toj
ligoninėj ir galvoji: nu blet, yra septyni šim tai s tik lin ių kūcho, tai ką
daryt grįžus, supranti?
173 oksikas

n u ž iu rk ią u ti, -iauja, -iavo kai. žr. n u k r y s in t i: A š žm ogui va įp yliau už

dvidešim t penkis litus, nors jis tik pen k iolik a turėjo, jisai senas narko-
ta, aš jam padariau ten tokią dovaną, jeigu aš turiu, žinai. O ką tokiam ,
ku ris pas mane čia nužiurkiauja blet pas m otiną telefoną arba m an ten
ragų pristatė už keešim litų , tai ką aš jam tu riu blet?!

obchodas kai. žr. a b c h o d a s

obezjan ikas kai. žr. a b e z ja n ik a s : To obezjaniko trys sienos m ūrinės, o
priekinė siena grynai kaip narvas, iš grotų, tu ateini ir m atai viską. //
O bezjaniku vadina todėl, kad surakina antrankiais už rankų ir pakabi­
na rankas, tai kaip beždžionė kabi. Nes jei tau lom kės ar tu ardaisi ten,
tai pisa m alkų ir prisega taip prie grotų,
obo rotkė nark. žr. a b a ro tk ė
obščiakas L krim . kai. žr. a b š č ia k a s 1, 2 2. kai. žr. a b š č ia k a s 4: G y­
veno be obščiako, kiekviena valgė, rūkė ir naudojosi savo daiktais pati.
očka (rus. krim . si. очко) kišen. kelnių užpakalinė kišenė, dar žr. ž o p n i-
kas: Lipdam as ant prichodo pas cham ą atsipirkau iš očkos šm ielių. //
Stum teli į p rie k į ir jis nieko nepajaučia, kai trau ki iš očkos, žm onių dar
jei daugiau lip a ant prichodo, svarbu tik tai - pagavai už kraščiuko ir
viskas - laikyk. La ik a i tą pin igin ę, važiuoja, tik ta i troleibusas stabdo ir
vsio - tu irg i kartu stum teli ir vsio, pas tave tas šm ielius.
oksikas (rus. nark. si. оксик) nark, natrio oksibutiratas („Natrii oxybu-
tyras \ anestetikas): beje toks vaistas kaip natrio oksibutyratas liaudyje
žinom as kaip oksikas nėra šio tyrim o pasekme..? nes poveikis labai jau
prim ena ^ // nu oksikas gi labai paplitęs dalykas...ypač gerai dera su
amfu.... tai ne ratai...tai am pules...išgeri po viena kas pora h...ir skrai­
dai padebesiuose
ola 174

ola kai. sunkiai auklėjamųjų nuteistųjų būrys pataisos namuose: V ieną iš

vierchotos į olą įkišo. // Prisim ū tin o kažką vat, nuobaudų prisigaudę ar
ką, į olą gali uždaryt, žinai, atsiveda pas save tada operai, - nu, davai,
sako, bazarink, - tada paliksim tave lokalkėj, o ne - važiuosi tenai į
olą, nu ir kaziolin a tada. // O loj skirsto į lengvą grupę, paprastą grupę
ir griežtą grupę. Tai kaip antram lagery, tai ola - griežta grupė, pirm a,
antra lokalkė - paprasta, trečia lokalkė - lengva grupė. Ir ten jau a titin ­
kam ai jiem ir skam bučių daugiau, ten kiešarai skiriasi. // O loj atskirai
la ik o m i k a lin ia i, ku rie sunkiai auklėjasi. Stovi atskirai nuo visų pasta­
tytas pastatas ir visas aptvertas.
olimpas kai. sporto salė, aikštelė: O lim pe yra štanginė. // V is tiek b išk į
olim pe pajudi. ♦ gaidžių olimpas iron, žemiausios kastos nuteistųjų
(gaidžių) sporto aikštelė (su menku inventoriumi): G a id žia i tu ri savo
olim pą, jį taip ir vadina - gaidžių olim pas, nes jų k itu r nepriim a. Bet
ten pas juos pora štangų ir viskas.
omas nark. psn. omnoponas („Omnopon“ (opijaus alkaloidų mišinys),
narkotinis analgetikas)
operas (rus. kai. krim . si. опер) krim . kai. vidaus tyrimų tarnybos dar­
buotojas; (kriminalinės paieškos) operatyvinis darbuotojas: U ž grotų
pasirodė opero snukis. // D abar operai vadinas V T T , vidaus tyrim ų
tarnyba. // Būna, pavyzdžiui, vat sekcijoj, v isi bachūrauja, v isi bachū-
rai, karočia, o ateina m entai, - tiesiai į mastyrkę ir pasiim a ar telefoną,
ar dar kažką tai, reiškia, kažkas dirba ant mentų, kaziolina. Ir tada
seki, žinai, k u ris daugiau pavaikšto lin k V T T , žinai, pas operus, jau
stebi. HO p eru i pastukino kaziolas ir viskas. ♦
dirbti ant operų bendra­
darbiauti su laisvės atėmimo vietų administracijayteisėsauga (operais,
mentais): Jis bendroj zonoj ant operų dirbo, yra ksyvos ir panašiai, jis
pirm ą sroką ten sėdėjo.
opiačikas, -ė (plg. rus. оп и яты ‘opiatai’) nark. vartojantis opiatinius nar­
kotikus
opijūcha (rus. nark. si. опиуха, опиюха) nark. žr. c h a n k a 1, 2; c h i-
m ija 1: Po m etadono opijūcha ne iš karto kabina, sintetinis ir tas va,
natūralus kaifas, chankė, pjaunasi, žinai.
175 ožys

o tricą la kai. žr. a tr ic a la

o žią u ti, -iauja, -iavo (plg. rus. krim . kai. si. козлить) kai. krim . būti skun­
diku (ožiu), informatoriumi teisėsaugai
skųsti: Jus visus ožina!
o ž in ti, -ina, -ino (plg. rus. krim . kai. si. козлить)
ožiškas, -a kai. krim . skundeiviškas, būdingas skundikui (ožiui): Pacanaj
gyvena pagal panetkas Vagys pagal įstatym us, o zonski skaitau vagys
taj tu pagal įstatym us tu ri kazhka daryti, o ne pagal panetkas ir tipo
negali i m entus kreiptis nes tip o ce labaj ozishka
ožynas kai. žemos kastos nuteistųjų (ožių) lokalinis sektorius, gyvenamoji
vieta, kamera: Pernai m etais per šmoną, k ai metėsi tas būrys mentų,
tai ožy ne užvertė gaidį. O žia i pradėjo judesį daryt, ten iš plytų pradėjo
m ėtyti į tuos kareivius, metėsi kareiviai, sudaužė ir vieną užvertė. //
D ūchas rovė į ožyną, dapiso dūchaut. // Jei tu taksistas, tai autom atiš­
kai ožyne sėdi, jei sėsi į zoną. // G riežtam tai konkrečiai būna, užsida­
ro į kaip ir į ožyną, skaitos. Bet ten užsidarė, atsibašliavo šaibas ir vėl
grįžo į lagerį ir vėl viskas norm aliai, netgi iš to kaip ir ožyno, skaitos,
grįžta - ir pochui, viskas zajabys. O pas m um i - nichuja, sustiprintam
jau taip nėra, jei nubrido į ožyną - vsio, jau ten ir lik , jau tu ten g rįžk
negrįžęs, dar eisi po parakanais, nes, principe, niekas jo ir negrąžina.
// Penktoj lakalkėj ten, pas vilniovskus, skaitos, nėra bachūrų vietų,
kavianski skaito, kad ten ožynas, o portugalai skaito, kad ten yra dar
bachūrų vietų. N ors yra tik ra i m alačių senių, tik ra i ir kavianskų žinau,
kurie tenai vat, toj penktoj gyvena ir kurie su kavianskų viršaus dabro
nuėjo tenai gyvent. ♦ n u b ris ti į ožyną paskundus, išdavus (pridavus)
patekti į žemos kastos nuteistųjų (ožių) lokalinį sektorių (ožyną)
ožys 1. kai. (sem. iš rus. kai. si. козёл) žemos kastos nuteistasis, bendra­
darbiaujantis su teisėsauga ir administracija laisvės atėmimo vietose
skundikas, operatyvininkų šnipas (konspiratyvus kameros agentas); kas
per tardymą savanaudiškai išdavė nusikaltimo bendrininkus ir aplinky­
bes ar pan.: Laisvė yra laisvė, o zonoj jis atitinkam ai jau tu ri savo vie­
tą ir panašiai, žinai. Jis ten jau n eįlįs tarp putiovų, ten tarp šūstriakų.
K aip A ly tu j yra viskas lokalizuota, tie o žiai eina į savo lokalkę ir viskas.
// Nebijok, m ūsų kam eroj ožių nėra. ♦ k a lti ant o ž io (ožių) verbuoti
ožka 176

skundikę (ožį), informatorių: O perai kala ant ožių, nors, principe, pa­
gal įstatym ą negalim a. 2. (sem. iš rus. krim . si. козёл) krim . informa­
torius (žr. m e n ta s 2: d ir b t i a n t m e n tų ), policijos slaptasis agentas,
bendradarbiaujantis su teisėsauga išdavikas, kolaborantas: O jis ožys,
supranti, aš tai jais, pavyzdžiui, nepasitikiu, supranti?, jis stukina. //
O žia i dirba mentams. // Jo čia ieško, jis pridavęs yra, ožys jis.
ožka (moterų kai) skundikė; informatorė

paašręnija (rus. поощрение) kai. psn. paskatinimas: Gavau paašreniją.

pabegas, pabięgas (rus. побег) kai. pabėgimas iš laisvės atėmimo baus­
mės atlikimo vietos, kalinimo įstaigos: T ris kartis ant stogo pasiruošęs
buvo, jis tam pabegui ruošėsi pusę m etų beveik. Užsirekom endavo
n orm aliai ir laukė tol, kol bus nedarbo diena, nieko nebus teritorijoj,
jis turės įe iti atseit į darbo zoną daryt sročnus zakazus, supranti, kažką
ištekinti. Juo jau pasitikėdavo, jisai jau stanočniku tapo ten, nu kad ga­
mybos planai nenukentėtų, jisai sakydavo: „O blet, m an reikia padirbt
dar antrą pam ainą“, žinai, čia jau jam prem ijas dešim t ru b lių duodavo,
žinai. Bet jį pagavo, kai jau ruošėsi nešt autus, už šitą bajerį jisa i gavo
šešis m ėnesius būro. // M ane etapu išvežė, paskui po mėnesio aš grįžau,
bet į kitą chatą, tai sužinojau, kad kas toj chatoj buvo, tai gavo po rau­
doną poloskę, tip o mentas užėjo, pamatė, kad rieškės išluptos, žinai,
visiem po raudoną įpiso, tip o pabėgą norėjo daryt. // Po pabėgo kai
mane pagavo ik i aštuoniolikos m etų sėdėjau trium e, per tą laiką paga­
vo dar du padielnikus, atvežė į trium ą. // Prie manęs, kaip aš sėdėjau,
du sm ertnikai buvo pora m in u čių ik i pabėgo, pasikasę buvo.
pa b om b in tL -ina, -ino (hibr. iš rus. si. побомбить, dar žr. bom binti) pa­
vogti; apiplėšti: Jam čia ragų pristatė, čia m očiai turėjo pe n k io lik a štu-
kų ža lių atvežt - bybį ten kas atvežė, žinai. V ieną ragą, kitą, pasirodo,
177 padagrięvas

jis ten skolų turėjo, vogtas m ašinas kažkaip tai, žinai, veždavo tais la i­
vais, žinai, ten pabom bino, įsip ain iojo į kažkokias tai istorijas, karočia,
tos m ašinos nedavežė ar sudegė, žinai, tai, karočia, jis kol išsikapstė,
p a b ū ch in ti, -ina, -ino (hibr. žr. būchinti, plg. rus. si. бухать ‘g irta u ti’)
kai. pagerti labai stiprios arbatos (būchalo), čefyro: Prisėsk, pabūchin-
sim, nėr ką veikti. // Einam , pabūchinsim .
pacanas (rus. kai. si. пацан) kai. žr. b a c h ū ra s
pąchas (plg. rus. пах ‘k irk šn is’) nark. gilioji vena kirkšnyje (narkotikų
švirkštimosi vieta): K iti, yra žmonės, dešim t, dvylika m etų kaifuoja ir
jie paniškai bijo, jie į pachą nesišauna, nes žino, ką reiškia. Po pacho,
vien in telis yra kelias greičiausias į kraujo užkrėtim ą pachas yra, su­
pranti, yra į sepsį, po to, žinai, - m išios. V ieną žinau, ku r koją nupjovė.
♦ at(s)idaryti pachą (vert. iš rus. nark. si. откр ы ть пах) pirmą kar­
tą su(si)švirkšti į kirkšnies veną: Pirm ąkart prakala, atidaro pachą kas
nors kitas, parodo kaip, nes g ilia i reik kalt, nepataiko k iti.
p a če fy rin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. kai. si. почиф ирить, dar žr. čefyrin ti)
pagerti labai stiprios arbatos (čefyro)
padagrięvas, padagręvas (rus. kai. si. подогрев) kai. L materialinis rė­
mimas iš laisvės giminaiciUy bendrininkų atsiųstais, perduotais maisto
produktaiSy rūkalaist arbata ir pan.: U žtenka parašyti ksyvą ir pradės
plau kti padagrięvas. // M entai prisigėrė, padagrievus atvežė po teis­
mo, ir jis išlin do, bet po dviejų parų pagavo. Bet jau daužė jį: dešim tą
valandą vakaro - ir trium e m alkos. 2.nuteistųjų pagelbėjimas vienų
kitiems perduodant iš kameros į kamerą maistąyrūkalus ar pan.: Į būrą
darėm padagrevą, tai sienoj išgręžėm skylę, kad tilp tų kem brikas plas-
m asinis tas, kad galėtum e pavaryti aliejaus, nes ten tik už du rublius
maisto. Išein i po šešių mėnesių, tai nuo aštuoniolikos ik i dvyišim pen­
k ių k ilų m eti svorį: jei tris m ėnesius gauni būro, tai dv y lik a kilogram ų
m aždaug taip num eti, per m ėnesį keturis kilu s, nes dalindavo m aistą
žin a i kaip? - šaukštais. Ateina, prie kam eros atvažiuoja, svarstyklės,
geležinė lėkštė, viena tuščia, kita tuščia ir taip vat: du su puse šaukšto
pšonkės - lygiai šim tas aštuonešim gramų, pa zakonu viskas, be jokių
rie b aliu k ų ir duonos gabaliukas, ir viskas.
padaryti 178

padaryti, -o, -ė (plg. rus. krim . si. сделать, ang. si. to do) krim . pavogti,
apiplėšti: Setą padariau. // Pirštinės neįgaliem s, bet labai dišovos tokios.
G aliu padaryt, jei nori. // M an kitą savaitę telefoną padarys, tai aš iš kar­
to tau žinutę atsiųsiu su num eriu. // B lin kaip sunervino,šiandien jau an­
tra karta prie k lin ik ų padare m aga,ir prasuko vienintele liku sia spinele
• . O maga tai padare tarp 11:00-12:30 || sang, pasidaryti: Pasidarei ką
nors? HŠiandien nepasidariau nė šim to litų. HK ai buvo šventė, mes bu­
vom Palangoj, dirbom Klaipėdoj, tai gerai pasidarėm, ten tiek žm onių
buvo gatvėse, didžiausios spūstys ten, ant gatvės tų balaganų visokiau­
sių, žm onių pilna, ten neįm anom a buvo praeit. Prie to laivo, kur atnau­
jino, kas ten darėsi. A š važiavau, Laryska, Tolikas, D alka, H aris ir H ario
vaikai. Tolikas tūkstantį šešiasdešimt litų atsipirko, va daugiausiai jisai,
ant šešių pasidalinom . Per keturias dienas ten išleidom du tūkstančius
grynai taip, pramogom, nes ten viskas brangu: alaus bonka keturi litai,
karbonadas - trisdešim t, valgyt tai reikia. Parsivežėm p in ig ų ir telefonų
kokį dešimt, mums su D alka gavos čia apie penkis, šešis šimtus. ♦ pada­
ryti chątą (banką, parduotuvę ir pan.) (plg. rus. krim . si. сделать хату)
krim . apvogtu apiplėšti butą, namą (banką, parduotuvę irpan.)
padėti, padeda, padėjo (sem. iš rus. krim . si. положит) (krim .) nužudyti,
užmušti, d a ržr. v ie ta : p a d ė ti į v ie tą : D ar nežino ar jis nužudytas,
ar jis padėtas, nes jis paėmė su kasa ir pabėgo. // Paskui jį irg i padėjo
ta pati chebra.
padgonas (plg. rus. kai. si. подогнать ‘atnešti, perduoti’, rus. подгон at-
varym as’) kai. gavimas, suveikimas kokio reikiamo dalyko, gavimas ko
trūksta, dar žr. p a d a g rie v a s : Gerai, kad gavau padgoną, nes nežinau,
kaip būčiau ištem pęs ik i laro. // Jei tu n etu ri kokio norm alesnio ką ap­
sirengt į svidankę, tu gali prašyt padgono, kad paskolintų.
padielnikas, paddnikas, -ė (rus. kai. krim . si. подельник) kai. krim . nu­
sikaltimo bendrininkas; nuteistasis (teisiamasis) toje pačioje baudžia­
mojoje byloje: A n t pačio galo padieln iką m ano pagavo, aš vienas tada
eidavau į parduotuves. // M a n o padielnikė va neseniai m irė, jauna dar;
ji jau buvo užrišusi, nevogė jau. // Pen ki padielnikai, penkiese ir gyve­
nom m alalietkose. // Jie tryse pad ie ln ikai sėdi, jie kiešarą pasidalina. //
179 padmalotkė

A š sakiau, kad taip sakyk, bet padielnikas kai sugrybavo teisme, tai dar
porą m etelių ir dalipdė. // N orėjo padielnikus sužinot, tardė. H M ano
padielnikas buvo devyniolikos metų, m an tada p en kiolika buvo.
padjom as (rus. подъём) kai. signalas kėlimuisi; kėlimasis ryte: Padjomas
būna septintą. // Č yferio geri pusę litro bankę: atsikelia iš ryto prieš
padjomą, padjomas septintą valandą, atsikeli be pen kiolika septynios ir
užsiverdi. Ž iū rin t kiek žm onių gyvenam, jeigu mes gyvenam penkiese,
tai tą pusę litro mažai, im i nol septynių tą bankę, beveik p iln ą užverdi.
pąd la (plg. rus. si. падла niekšas’, rus. krim . si. падла ‘skundikas, išda­
tabu pagal pataisos namų
vikas’) ♦ v p ą d lu (rus. si. в падлу) kai. krim .
(kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytas, neoficialias normas (paniatijas)y
kaip negalima, negarbinga elgtis (suteršiantis aukštos kastos nuteistojo
(bachūro) vardų poelgis irpan.); laikyti pažeminimu daryti ką nors, kas
prieštarautų profesionalių nusikaltėlių, kriminalinio pasaulio garbės
supratimams, dar žr. z a p a d lo : A nksčiau su m entais zonoj bet kokių
reikalų turėjim as buvo v padlu, o dabar ir šaibas m oka, ir dar ten, kad
kažką padarytų, anksčiau taip nebūdavo. // Yra buvę tokia chuinia, ž i­
nai, aš papuoliau į specovskų, nachui, chatą, ten nėra v padlu, supranti,
plauti myskes. // Lagery pačiam , jeigu ne trium e, ne būre, v padlu net
skrutkes rūkyt, kalėjim e galim a rūkyt, galiakas ant rū kalų ten, o lagery
v padlu, jau niekas nesuka skrutkių. // Basam v padlu vaikščiot, kieme,
pavyzdžiui, basas niekad niekas nevaikšto, koridoriu j niekas nevaikš­
to basas, nes ten vaikšto gaidžiai, jie valo; ten ku r g aidžiai vaikšto - v
padlu vaikščiot basam. N etgi kalėjim e, kam eroj, jeigu nepatiestas k ili­
mas, nu adijalas, ten netgi v padlu vaikščiot. // Sum uštinis n u krito ant
žemės, tu jį pasikėlei, tu jį suvalgei. K itas gali pasakyti, kad v padlu,
bet palauk, jeigu čia gaidžiai vaikšto, tai ku ris dabar iš jūsų gaidys, aš
tai gaidžiu savęs neskaitau. D abar išsiaiškin kit, k u ris gaidys nachui ir
m an pasakykit, tada aš žinosiu, nevalgysiu tada aš to sum uštinio, pa­
kelto nuo žemės. Č ia gali vartyt kaip nori, priklauso, kas su tavim sėdi.
G a li ir tave užvartyt, paprasčiausiai jeigu tau neužteks žodžių,
padm alotkė nark. (plg. rus. prast. juok. подмолодиться ‘išgerti svaiga­
lų ’) 1. žr. d a g o n k ė : S usikali tris kubus heros ir jauti, kad tau malovato,
padporkė 180

už dviejų, trijų valandų padarai padm alotkę ten pusantro kubo, dvig u ­
bai m ažiau, kad palaikytų tą. A rba gali užsim esti ratą, bet dažniausiai
tai to pačio dadedama. 2. žr. p a d p o rk ė : A š pastoviai sėdėdavau ant
opiatų, tai ant jo viršaus esu užsim etęs kokainą kaip padm alotkę. Tu
tu ri savo fiziolog in ę būseną, tau reikia pavalgyt dešros, sviesto, duonos.
Tai tas sviestas, duona, dešra yra tavo opiatai - tu be jų nieko, supranti?
Tu jo tu ri kalt - o paskui tau pasako: „D avai pabandom ?“ - „N u paban­
dom !“ - „D avai padarom ?“ - „N u padarom .“
padporkė (patporkė) (rus. подпорка) nark, narkotiko poveikio pastipri­
nimas su barbitūratais, trankviliantaisy sedaciniais ar kitais medika­
mentais (dimedroliu, relaniumu, seduksenu ir pan.): Č ia padporkė prie
opiatų. // Padporkei dim ed rolį kalasi arba m aišo kitų m edžiagų, b arbi­
tūratų. // Snatvorščiną kaip padporkę kala su stiprin im u i, dogonka yra
kitas dalykas - to pačio leidim asis.
padsliędsvenas (patslįetstvenas), -a (rus. подследственный) kai. tardo­
masisy suimtasis tardymui (kuris kalinamas tardymo izoliatoriuje): Kas
kalėjim e sėdi, tu dar nenuteistas, tu tardom as, tai yra padsliedsvenas. //
Tos kėdės, stalai p riv irin to s visos, kad neužpistų per galvą padsliedsve-
n i kokie, visu r taip, Lukiškėse, Šiauliuose, kėdės prichujovertintos. //
D ažniausiai ganialina padsliedsveni, nes jie nežino, kas laukia jų.
padstąvkė (patstąfkė) (rus. si. подставка) krim . pašalinio žmogaus įtrau­
kimas į nusikaltimųyjam to nežinant ir pan., dar žr. p a k iš ti: Šiaip as
irg i galvočiau, kad čia padstavke, bet bahuras mate per telika ir jis tik ra i
nepanašus i trioh ala
padvąlas (rus. подвал ‘rūsys’) kai. rūsiuose įrengtos kameros; kamerų tipo
patalpa, dar žr. k ry ta : Jisai gaus padvalą. // Į padvalą nuleistas. // Ne-
kvailiok, nes uždarys tave į padvalą. // Padvalas yra paprastos kam e­
ros, tik jos rūsy. // Gavo padvalą, tai yra uždaro. ♦gauti padvalą psn.
būti nuteistam laisvės atėmimu iki gyvos galvos (vadinama dėl rūsiuose
įrengtų kamerų nuteistiesiems iki gyvos galvos): A nksčiau kas gaudavo
ik i gyvos galvos, tai jiem rūsiuose, padvale buvo kameros, bet dabar be­
veik v isi ik i gyvos galvos sėdi pirm am , antram ir trečiam aukštuose, tai
ir tas pasakym as prarado prasmę. // K a i padaro sunkų nusikaltim ą ir
181 pakabinti

žino, kad jis gaus pažyzneną, tai nesako, kad jis gaus pažyzneną, sako -
gaus padvalą.
p a g ą įd in ti, -ina, -ino (vert. iš rus. kai. si. опетуш ить, dar žr. gaidinti)
pažeminti (apipilti išmatomis, išprievartauti, priversti turėti ho­
kai.
moseksualių santykių ir pan.) pažeidusį nerašytas, neoficialias pataisos
namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normas (paniatijas), padaryti gaidžiu,
dar žr. u ž fa r š m a č in ti: Su zalupa m iegančiam perbraukė per veidą,
ir pyzdec, pagaidintas. A rba p rid ro čin a ant rankšluosčio ir ištepa lū ­
pas. H Pagaidint za niechui yra bespridielas, tu ri bū ti priežastis. H Jei
tu pasakai ant kito piderastas, tu turėsi atsakyt už žodžius. Bet tu gali
išvartyti, jei dar kas nors be tavęs sakys matė, kad tu pisai gaidį. Jei tu
pisai gaidį - tip o viskas, tu piderastas, bet zonoj tokie išvartym ai gali
baigtis tuo, kad pats būsi pagaidintas, jei ant vierchų rausies, nes zonoj
nesiskaito pyderas, jei pisa gaidį.
p aikė 1. (rus. kai. si. пайка) kai. oficialiai priklausantis valdiškas maisto
davinys, porcija: V isos paikės jau išdalintos. // D uonos paikė. // Košės
paikė. H Paikės nieks neatim inėjo, galėjai da vin į valgyti kada pano­
rėjus. // A r girdi, kam suvalgei m ano paikę, ar žinai, kad už svetim ą
paikę varo į gaidyną? // Jei paim s tavo paikę, tu gali bele ką padaryt,
p isti į šikną. 2. (rus. kai. si. пайка) kai. oficialiai priklausanti duonos
norma: Tu gauni gabaliuką duonos ir beliagos, ir nieks negali paim ­
ti m ano tos beliagos, čia yra m ano paikė, čia ne bendras m aistas, ne
kiešaras. 3. nark. narkotikų dozė; narkotikų maišelis, paketėlis, folgos
lankstinukas, dar žr. č e k i s 1: Paikė gali būti ir viena dozė, bet gali bū ti
suvyniota, kad perduoti, tai daugiau būna. // m an dabar pačiam net
keista pagalvot kaip as ta nesąmone galėjau vartot, dabar kartais irg i
kažkas pasiūlo heroino, bet as nachui atsisakau, kartais pats e in i per
gatve ir ž iu ri koks narkom anas eina p a ikių pripises, m an net pačiam
žiauru i ji pažiūrėt: visas perbalęs, eina beveik uzsim erkes, ciut paeina
p a k a b in ti, -ina, -ino (plg. rus. krim . si. подвесить) krim . kišen. pavog­
ti; pasisavinti, dar žr. p a d a ry ti: p a s id a r y ti: Kortelę pakabino, iš
banko fanierą paėmė, boba kodą buvo užsirašius prie kortelės, bet juos
parišo. V ie n u r b išk į paėmė, kitoj vietoj vėl paėmė - reikėjo im t nachui
pakaifuoti 182

visus iš tos sąskaitos ir pyzdec, ten gi kam eros visur! // Pakabinau lo ­

petą. // Būna, kad, blet, latus pakabino, tris šim tus latų. N u čia jau,
žinai, kūšas skaityk. O šiaip, nu ką, trisdešim t, dvidešim t litų , arba ten
studentai, v isi korteles gi dabar tu ri, tiem pochui. // Chebra jam čia
šikną prispaudė, jis ten buvo prisigavęs, sako, tip o rašyk butą nachui -
prisiskolinęs už kaifą. Būtų pakabinę butą, supranti.
pakaifuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. nark. si. покайф овать, dar žr. kai-
fuoti) nark. pavartoti narkotikų; patirti narkotinę euforiją: šiaip ar taip
smegenėles viena sako dabar,kita-po dar keliu dozių..kas kad dabar
gerai..kam aukoti gyvenim ą,kad galėtum pakaifu ot pora-tris metus?
// ja i nėra proto tai geriau y vena tegul sauna bent pakaifuos.
pakaziolinti, -ina, -ino (hibr. žr. k a zio lin ti) kai. paskųsti: Buvo šmo-
nas, visų teliafu s su sirin k o - visus, visus, kažkas p akaziolin o. || sang,
pasikaziolinti: Bičas pa sikaziolin o, o ožiam s visiem s nuosprendis
vienodas.
pakelti, -ia, pakėlė 1. (plg. rus. si. поднять ‘u ždirb ti, gauti (pelno ir
pan.)’) krim . pavogti; apiplėšti, dar žr. p a d a ry ti: Pakėliau gerą kūšą.
// A š šeešim litu o k lių pakėlęs ant „Jokerio“, žinai, tai skaitosi neblogai,
nes ten ik i seto duoda tik ta i tas automatas. // neturėjau as galvoj tik
keliusnikus baudžiančius uz ta greiti....o kaip jum s b airis va pacukas
dar buvau...ėjom dviese su draugu savo apie 11 vakaro panas palydėję...
dasipiso pyderai...tipo kažkur salia seni kažkas pakele...tipo įtariam ie­
ji mes...nu px...nu ka reikia tai reikia i ta m entura 2. kišen. ištraukti,
pavogti iš kišenės ar rankinuko, dar žr. a t s ip ir k t i: Pakėliau šm ielių.
// Iš vierchos pakėliau. ♦ pakelti ranką kišen. bendrininkui stumtelti
apvagiamojo ranką turėklu aukštyn, toliau nuo rankinuko ir pan.: Jei
boba stovi, laik o si už turėklo ir tu tada už turėklo p a im i po jos ranka
ir į viršų pakeli, pastum i, kad kitas galėtų atsipirkti iš jos durkės. //
Pakelk ranką! 3. (plg. rus. поднять ‘įk e lti’, rus. kai. si. подняться ‘bū ti
paskirti, įkelti, nusiųsti į gyvenamąją (miego)
perkeltam , p e reiti’) kai.
vietą (būrį, skyrių, kamerą): K u r tave pakelia į sekciją, tai tu ten m iegi.
// Pakėlė į kitą lokalkę. // M en tai pakėlė į tą sekciją. // Po razborkių jį
pakėlė į sančiastį, o paskui į olą. // Pakėlė į būrą.
183 palažniakas

pakilti, pakyla, p a kilo kai. žr. p a k e lti 3: P a k ilo į m ūsų zoną.

pakišti, -a, -o (sem. iš rus. šnek. подставить) krim . apgaulės būdu įtrauk­
ti į nusikaltimą; įpainioti niekuo dėtą: A š buvau pakištas. // Faktiškai
jam ją pakišo. Atvežė, sako, reikia kurvos? Nu, sako, reikia. Paskui lie ­
pė susim okėt, kad nerašytų pareiškim o dėl išprievartavim o. Nem okė­
jo, pasiuntė nachui, tai paskui ir sėdo. // Jį grynai pakišo,
pakliučinti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. prast, отклю чить stip riai sm ogti,
kad prarastų sąmonę; nokautuoti’) kai. primušti iki sąmonės netekimo,
nokautuoti ir pan.
pakocinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. покоцать, dar žr. k o cin ti 4: kocintis)
kai. prapjautiy papjauti: Jis su m oike pakocino sau venas. // Šitos kelnės
būtų geros, jei nebūtų pakocintos. || sang, pasikocinti persipjauti (ppr.
venas): Pasikocino venas su britva.
pakrysinti [pakrbisinti], pakrysinti, -ina, -ino (hibr. žr. krysin ti, plg.
rus. kai. si. скры сить) kai. pavogti iš nuteistųjų: Buvo bajeris, žinai,
griežtam , irg i toksai, ligoninėj gulėjau, irg i ten d v ylika štukų ar dešim t
paprašė to dim edrolio. Tai, sako, davai, užtraukiam jį apsinešusį, ten
tipo kažką ten blogo padarė, cigaretes pakrysino ar ką. // N o ri pakry-
sint litų?
palakstyti, -o, -ė (sem. iš rus. krim . si. пробеж аться, dar žr. lakstyti)
kišen. pakišenvagiauti, trintis tarp žmonių masinio susibūrimo vietose,
prisigrūdusiame viešajame transporte (trasoje): Tai kad tie dabar ma-
lalietkos, va su A du ku vieną dieną palakstė ir kitą dieną - jau jis savo
chebrą renka. Ką jis lakstys - kad dar vogt nemoka, vieną dieną palaks­
tė. // K a i K airys skrido po tiltu , čia žm onių labai daug buvo, troleibusai
p iln i, durys lūžta. Sako, tu čia pabūk, aš palakstysiu.
palavynkę (plg. rus. половинка puselė’) kai. pusė laisvės atėmimo baus­
mės laiko: Ik i palavynkės dastum t, paskui jau greičiau. ♦ išeiti per pa­
lavynkę išeiti į laisvę atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės laiko: Išėjau
per palavynkę. // Jei nuobaudų neturi, gali išeit per palavynkę.
palažniakas (rus. krim . si. положняк, plg. rus. положение nuostata ir
pan.’) kai. 1. kas privaloma visiems daryti (nerašyti neoficialūs „įstaty­
mai“ynormos ir tradicijoSy paniatijos irpan.): Palažniakas yra abščiakas,
palinti 184

ar ką vierchai pasakė, tu ri daryt. // K P Z yra palažniakas p aiškin t ze-

lie n iu i, kaip reikia elgtis, tau viską ten išaiškina nuo a ik i z, čia yra
kiekvienam bachūrui palažniakas. Įmeta tave į K PZ , tavęs klausia:
„Pirm ą kartą?“ Jei nesėdėjęs, tau aiškina viską, kad jisa i nepridarytų
ko nors blogai, kad savo gyvenim o nesusigadintų. Paaiškina, tada jau
tavo problem os ar p rib risi - nepribrisi. Jei pas tave galvoj nieko nėra,
tu pam iršti kažką tai, tai vieną kartą gali tau atleisti, bet jei antrą, tre­
čiąkart, tu pradedi užpisti, tai nachui tada - ir varyk nachui kom paktų
sukt! // Jei dūchas raunasi į ožyną, jam pusę m etų palažniakas dūchaut.
2. privalomi nerašyti elgesio apribojimai naujokui (zelionkai) patekus į
pataisos namus: K a i tik patenki į zoną, tau pusę m etų yra palažniakas,
negali gerti alkoh olio ir rū kyt žolės. // Abščiake yra palažniakas: tu ri
negert, neniūchint, ant slid žių tu ri stovėt pusę metų. Jeigu tu chamas,
tai gali ir visą sroką ant slid žių stovėt. H Palažniakas yra pusę metų
negert, nerūkyt, žolės ta prasme, nekaifuot. Priklauso, ar yra už tave
atsakingas, kas ilg iau pasėdėjęs, ne zelienius. HK a i papuola naujokas į
Lukiškes ar į zoną, jam yra palažniakas.
p a lin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. палить) nark, rūkyti narkotikus
(ppr. marihuaną): K a i kas m irko kalnalapes įvairiuose chem ikaluose
kad pastarosios būtų stipresnės, visa tai yra šūdų ferma. N u o m irkym o
chem ikaluose kanabinolų (T H C , C B D ir tt.) kiekis stuffe nepadidėja.
Tiesiog atsiranda toksinės m edžiagos kurias jus pučiat vietoj kanabi­
nolų ir jūs apsinešat nuo „ M O M E N T O “ g im in aičių , o tai yra tas pats
šūdas kas uostyti klijus. Ž iūrėkit, kad bepalinant tokią žolę neišdžiūtų
smegenys.
palm ė (sem. iš rus. kai. si. пальма) kai. dviaukščių ar triaukščių gultų
antrasis arba trečiasis aukštas: A š tai eidavau į palm ę, į trečią aukštą,
ten vietos daugiausiai. A ntram irg i vietos m ažai, susilenkęs tu ri būti.
♦ šo k ti an t palm ės lipti į antrą ar trečią gultų aukštą: Šok ant palmės!
// „Nesim aišyk, šok ant palm ės!“, - dūcham taip sako.
paloskė (rus. полоска) kai. tam tikros spalvos juostelė nuteistojo asmens
ženkle (ruda juostelė žymi polinkį susižalotiy žudytis; mėlyna - vartoti
narkotikusy psichoaktyvias medžiagas; raudona - polinkį pabėgti): Yra
185 paniątijos

trys paloskės: niū ch ai su mėlyna, sk lo n ik ai su raudona, m astyrščikai

su ruda. HKas darosi m astyrkes ar bandęs žudytis yra su ruda paloske.
paložniąkas kai. žr. p a la ž n ia k a s
pamakliuoti, -iuoja, -iavo (hibr. žr. m akliuotis) kai. pamainyti, pamaini-
kauti: Jie pam akliuoja paskui arbatą, jei patiems nereikia. // Nesuval­
gys, tai pam akliuos.
pamastyrinti [pamastbirinti], pamastyrinti, -ina, -ino (hibr. žr. mastyr-
kė 2) krim . kai. paslėpti: A š jiem visko nerodau, nachui, į saugojim o
kameras irg i chui ten padėsi, ten bybis žino, kas ten tik rin s, su šunim
p olicija blet laksto. Tai pam astyrini ku r nors. // Per garlaivį, sako, aš
garlaivius žinau kaip savo penkis pirštus, m an pam astyrint aštuonis,
sako, žm ones - nechui delat. Yra tokių vietų, k u r m u itin in k a i atseit
nežino.
pamoįkė (plg. rus. kai. si. помойка 'apsileidęs, niekinam as nuteistasis’)
kai. lėkštė, iš kurios valgė žemos kastos nuteistasis (gaidys), dar žr. u ž-
p a m o jin ta s
pamoįnas, -a kai. „suteršiantis“pagal tam tikrą nerašytą tabu (numestas
ant išvietės, paliestas žemiausios kastos nuteistojo (gaidžio) ir kt.), ne­
tinkamas, pažeidžiantis nerašytas, neoficialias pataisos namų (kalėji­
mo) normas ir taip suteršiantis nuteistojo vardą irpan.; poelgis vpadlu,
dar žr. u ž p a m o jin ta s : Taip sako, šito negalim a daryt, čia pam oina,
v padlu. // U ž pyzdą buvo sėsti pam oina, žiū rin t už kokią dalį, pas gai­
džius eidavo už nepilnam etes. D abar aš paim iau, pagavau mergą šešio­
lik o s metų, ja i aštuoniolikos nėra, ne, - šešiolikos, septyniolikos, tai
jin a i skaitosi irg i blet nepilnam etė ir irg i šim tas aštuonioliktas, ar an­
tra, ar trečia dalis, - bet pažiūrėk į tas šešiolikam etes: papai tokie blet,
figurytės ten pyzdiec. Tu parūrin ai, pareiškim ą parašo, gaunasi, kad tu
nepilnam etę išprievartavai, žinai, bet dabar bachūrai pradėjo žiūrėti,
kad neskriausti, žinai, nes mato, kas laisvėje darosi, supranti. Bet jeigu
ik i keturiolikos, vaiką - tai iš karto daiktus atim a ir pas skiauteres.
paniątijos (rus. krim . kai. si. понятия) dgs. 1. ♦ pataisos namų (zonos),
kalėjimo (krytos) paniątijos (rus. kai. si. тю ремны е понятия) ка\. pa­
taisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašyti, neoficialūs „įstatymai“,
paniatlyvas 186

normos ir tradicijos, kurių laikymasis visiems nuteistiesiems yra būtinas

(nevogti iš nuteistųjų (nekrysinti), nebendradarbiauti su administracija
irjų ignoruoti, neskusti, vengti kontaktų su žemiausios kastos nuteistai­
siais, ginti savo garbę (siekti nubausti šmeižto apie tave skleidėjus), remti
savus iš abščiako, neatimti ar nesumušti be tikros priežasties, apgalvo­
ti ir suvaldyti savo kalbų (filtruoti bazarų), laikytis tam tikrų elgesio
taisyklių kameroje ir pan.): D ėl paniatijų nusprendžia lagerio viršus.
Schodnė būna, schodniakas yra kas antrą savaitę ir susitaria. Kas nors
pasiūlo, sako, kad kaip jūs žiū rite į tai, kad zeleniai geria snapsą, po to
daro visokias nesąmones, tai reikia eit juos m azint ar dar kažką tai. Pa­
daro zeleniam palažniaką nekaifuot, negert, nes pridirb a, būna tik rai.
Vienas apsidalbašino, apsirūkė nachui, į vištidę nuėjo, ant suoliuko pa­
krito, sau miega. N u ir ką, gaidys?! // Naujos paniatijos - o žia i m ina ant
rato, bespridielas - kokie blet čia bachūrai?! // Pagal paniatijas, supran­
ti, vagiškas, reiškia, jei tu pardavinėji ką nors - tu nesi putiovas, jau
tu, kaip sakoma, nebūsi autoritetas, žinai, tada, žinai, tavo žodis, kaip
sakoma, n etu ri svorio. V ien už tai, kad, pavyzdžiui, netgi kaifą parduo­
di, supranti, atom inalą kažkokį tai perpardavinėji, žinai, jau skaitosi
baryga. 2. ♦ vagių (vagiškos, kriminalinio pasaulio) paniatijos (rus.
krim . si. воровские понятия) krim . nerašytos, neoficialios kriminali­
nio pasaulio ir profesionalių vagių elgesio taisyklės, įsipareigojimai, su­
pratimai, papročiai (nebendradarbiauti su policija, teisėsauga, neskusti,
neišduoti bendrininko, nesižeminti, nevogti iš bendrininko ir kt.): O ten
m aladec bachūras, tokių paniatijų, žinai, vorovskųjų.
paniatlyvas, -a (rus. понятливы й ‘supratingas, nuovokus’) kai. besilai­
kantis pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytų, neoficialių nor­
mų (paniatijų) irjas išmanantis nuteistasis
papūsti, papučia, papūtė (sem. iš rus. nark. si. дунуть, п ы хнуть, dar žr.
pūsti 1) nark. parūkyti marihuanos: girdėjau b a iri kad papūsk kokius
2 metus, ta prasme rim tai papūsk...ir zopa kepenim s pareina gal čia
m ediku yra ir galėtu tai pakom entuoti? // Po pusvalandžio (pagal idėja
tada turėtu prasidėt veiksmas) nieko, dar po ~30min. nieko, dar 5m in.
ir prasidėjo, kas mėgstat papūst patys žinot.
187 paravozas

parakąnas kai. lazday baslys; metalinis strypas: Suvarė su parakanais ir

išvežė su spec, etapu. H Parakanas gali bū ti baslys koks nors, brusas,
bet dažniausiai būna m etalinis. // Su parakanais m entai atpyzdino.
♦ eiti po parakanais būti sumušamam (strypais arpan.)> sudaužomam:
Prisim u tin a ką nors ir eina po parakanais. // Tarp dūchų irg i yra n or­
m alių, nepalaužiam ų tokių, jis eina po parakanais, jam pochui. N u ką,
sako, aš dūchas, nu ir dūchauja, chujarina dūchu visą sroką.
parakas (pig. ang. nark. si. pow der ‘kokainas; heroinas’, rus. nark. si.
порох efedrino m ilte lia i’) kai. narkotikų milteliai (ppr. heroinas): D a­
bar tai prasidės lom kės, nes neturiu už ką n u sip irk ti parako. // D u rtis
pavojinga, geriau parako paniu ch in ti.
parąša 1 . (rus. kai. si. параша) kai. tualetas, klozetasy išvietės kubilas:
„Savo chatoj, žinai, iš m aišiukų pasidarydavom tokią užuolaidą ant
parašos. M a išiu ku s taip perplėši ir susiuvi.“ - „N u tai aišku, nachui
kitiem s žiūrėt, kaip aš šiku!“ // Č ia v an ialin a kaip parašoj. // Dūchas,
turbūt n o ri į galvą, kodėl neišplauta paraša? // Išeisi į laisvę - pro pa­
rašą gabaliu kais... // matau ponai vaflistai ant tiek viską p u ik ia i žinot
kas kaip vyksta zonoj, kad net nekyla abejonių kiek jau paragavot zonoj
***** ir žin ot kaip p a sitik ti prie parasos ta ku ris ateina su tokiu ku ris
net netelpa i burna... 2. kai. maisto atliekos: Kas lieka nuo k a lin ių m ais­
to, tai vadina paraša; viską verčia į vieną katilą to k į ir veža kiaulėm ,
parašiutas ♦ rūkyti per parašiutą (su parašiutu) nark. tam tikru būdu
rūkyti marihuanų (naudojantis prie nupjauto plastikinio butelio pri­
tvirtintu maišeliu): Rūkėm su parašiutu. HParašiutas gerai jei jau labai
didelis poreikis parūkyt žalio vien del issitaskym o, atjungia gerai jei
g ilia i ikvepi. H Parašiutas - pats stipriausias ir m axim aliai ištaškan­
tis įrenginys. Su šiuo itaisu jau nepasedesi xebroj ir nepabazarinsi apie
gyvenim ą. Silpnesni pū tikai po pirm o durno labai d a ilia i prisiglaudžia
prie bent kokio horizontalaus paviršiaus gerai pusei m inutes
paravozas (rus. krim . si. паровоз) krim . kaltinamasis, kuris tvirtina, kad
nusikaltimų padarė vienas; prisiimantis kito (kitų) nusikaltimų (pagal iš­
ankstinį susitarimų): Paravozu dažnai būna tas, kas nėra išvis dar teistas,
nes jis m ažai gaus, ir gali išvis - tik lygtinai gauti, jei ten kokia vagystė.
paražniakas 188

♦ apsiimti paravozu, paimti (imti) paravozą (vert. iš rus. krim . si. брать
паровозом, за паровоза) prisiimti vienam visą kaltę už nusikaltimą: Pa­
ravozu apsiim a todėl, kad kam tem pti penkiem nachui po aštuonis me­
tus, jei jis gali vienas penkis atitempt. Jei nusikaltim ą padarė ne vienas, o
grupė - visada traktuojasi kaip iš anksto susitarę, bendrai veikdam i, čia
organizuotas nusikaltim as, sunkesni straipsniai iškart, o jei padielnikai
jau teisti, tai irg i gali sroką u žv irin t didesnį. Kad viso šito nebūtų, prieš
dielą susitariam a, kas bus paravozas, jisai pasiim a viską ant savęs.
.
paražniakas 1 (rus. (krim .) si. порож няк) krim . melas, apgavystė; ple­
palai, skiedimas ♦ paražniakus stumti (vert. iš rus. krim . si. гнать
порож няк) meluoti; tuščiai kalbėti, tauzyti: K ą tu paražniakus stum i!?
2. (plg. rus. si. порож няк nesėkmė, nesėkm ingas bandym as') nark.
blogos kokybės (silpnas, nešvarus, „kratantis“, atskiestas) narkotikas:
D idžum a dabar parduodam o gatvėj kaifo yra paražniakas, nes tu ri ba­
lasto. // Paražniaką įkišo. // Paražniakas būna, kai būna nešvarus arba
šiaip balasto privaryta, paracetam olio pritrin a.
parkės (rečiau vns. parke) (plg. rus. šnek. запарка, dar žr. paras) dgs.
nark. paranojinė baimė, kliedesiai: buwo w iena tokia nereali parke, kai
nezhinau ish kur, bet ishtraukiau, kad mama buwo atėjus ir pamate
kad ash apsiputus, parinaus gal kokia 10 m inuchiu, drauge bandė atpa-
rint, bet ja i tas nepawyko ir jau po 15 m in u ch iu abi sėdėjom shoke, kad
buwo atėjus m ama ir mus abi pamate apsipootusias. A sh pam irshau
parashyti, kad tuo metu nei mamos, nei kokiu k itu zhm oniu nam ie
nebuwo ir tik ra i niekas negalėjo ateiti // kelinta karta puti? trecia? atei­
viai? nu nx . m an jau m ilijonas m etu nėr tokiu parkiu.. gali žinom a
kažko issigast, bet tokiu parkiu (kvėpavim o su trikim ai, baim es p rie ­
puoliai, gružas ir t.t..) kaip pirm ais pūtim o m etais (suputus perdaug)
nebera // Pavyzdžiu i ar pamenate kas jus dom ino ik i tol, kol jus pra­
dėjot pust? A r pamenate ta laik a kada buvo m inim um as parkiu, bent
jaujos buvo ne tokios pamenate, kada galvoje buvo aishkiu m inchiu?
paršmąkas kai. žr. fa rš m a k a s
.
pasažyras [pasažjuras] 1 (plg. rus. krim . si. пассаж ир Vagystės, apga­
vim o auka) keistas, neaiškus tipas; žmogėnas: Sakė, jis labai keistas
189 pasivilkti

pasažyras. // N u tu pasažyrasL // V is i tie kom ersantai m okėdavo stogą

dešim t procentų, penkiolika, žiū rin t, kas per pasažyras, žinai, ir koks
ten tas stogas. 2. kai. nepritapėlis, kas neaiškaus statuso, nesusipratėlis:
Pasažyras yra kas neapsisprendęs, ar jis vagišką gyvenim ą gyvens, jis
kažko dar laukia, tokie pasažyrai lageryje neturi žodžio.
pasėdėti, pasėdi, -jo (sem. iš rus. šnek. посидеть, dar žr. sėdėti 1) atlikti
laisvės atėmimo bausmę: O čia kažkoks lopas apie zona pezejo. N ebūk
toks piktas b ičiu li.. N uleistas bet kas g a li būti. Z in ai, kaip gyvenim e
pasitaiko. Turbut svajoji pasėdėti? // m ergikes pasidavė ten su jais,
pagere o poto paprašė p in ig ė liu uz paslaugas ir gavo per ausike uz
tokias nesąmones.. T ik zin ia sk la id a lb gra žiai m oka viską aprašyti! Ir
is oro galim a sakyt gavo m etu pasėdėti. Č ia bet kas g a li taip užlėkti.
// ar tu sėdėjai,kad sakai ne taip blogai tam kalėjim e,absoliučias ne­
sąm ones k a lb i
p ą sin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . si. пасти) stebėtu sekti: Nuvažiavo
į A lytaus turgų, nusipirko kucho. N u gerai, nusipirko, bet kaip grįžti?
Tas turgus m entų pasinam as, v isi taksiorai jiem s dirba. // Tave pasina!
// K u rie m entai stotelėse ščipakus gaudo, tai iškart g a li išp irk t - jie
pasina, dairosi, jau matosi, žinai. // tai ko nevaryti ant to juodo kauno,
sm aukosi pacukai ir pasina ka nupyzdint... m iestas m an tai patinka,
tik, labai jau isnaglejo piderai // toks vaizdas kad ble nieko k ito nevei-
kiat o tik sėdit prie kom po ir pasinat kas ka daro... taip sureiksm inat
ir ispuciat viską kad pizdec
p a sito rčin ti, -ina, -ino (hibr. žr. torčinti) nark. pavartoti narkotikų, dar
žr. p a k a ifu o ti: nu jo, kadaise gal pries 20 m etu du dailės akadem ijos
studentai nu m iro apsivalge tu pachiu zhaliuju m usm irių, tik anakart
anys norėjo pasitorchint. // <saldajniuke4> pagert ir xatoj gali <Edvi-
naz> jo <tirlis> ka snd globalas žada? <Edvinaz> nieko <Edvinaz>
pasitorcint <Edvinaz> gerai <Edvinaz> ir klubus <Edvinaz> pajudint
p a s iv ilk ti, pasivelka, -o (plg. rus. nark. si. потащ ить) nark, patirti nar­
kotinę euforiją, dar žr. p a k a ifu o ti: Parūkiu s žolės, b išk į pasivilkom
ir varėm m iegoti. // D raugelis V iln iu j butą pardavė ir jam reikėjo drau­
gelio pasivilkt, ten am fetam inai daugiausiai buvo.
pasylkė 190

pasylkė fpasbilkėį (rus. посылка) kai. siuntinys

pasodinti, -ina, -ino 1. (sem. iš rus. šnek. посадить, dar žr. sodinti) nu­
bausti laisvės atėmimu: Pirm ą kartą mane pasodino aštuonešim sep­
tintais. // A š krytoj sėdėjau, k ai jį pasodino. // na gal vagis visai nevoge
is tos m asinos, gal tik sumaise netyčia isgeres ir i kita m asina ilip o :), o
kažkokie dalbajobai išbėgo ir sumuso, argi taip žm oniška? reiktu p ri­
teisti gerb. vagiui kom pensacija, o jo užpuolikus pasodin ti i cypė. //
M a n o supratim u užtektu priversti nusikaltėlius ateiti su p risipažin im u
ir atsiprashym u, atgaila, net nebūtinai siekiant juos pasodin ti ar pan.
// jei jis jum s uzhvaziuos kum shciu, surasti k o k i liu d in in k ą ishkviesti
m entus ir pasodins uzh huliganizm a... 2. (plg. rus. посадить patal­
p in ti’) kai. praryti, įsikišti
(siekiant įnešti į pataisos namus irpan. drau­
džiamą dalyką): Fanierą galim a ir į skrandį pasodinti, bet a tp ilti reikia
m okėti.
pastatyti, -o, -ė 1. (sem. iš rus. krim . si. поставить) krim . apvogti, api­
plėšti, dar žr. p a d a ry ti: Jie čigonus ten pastatė: persirengė m entų u n i­
form a, iš pradžių už m ilijon ą du šim tus pardavė čia trikotažo, o paskui
sustabdė juos b isk į už V iln ia u s, į G ard in o kelią važiuojant. T ip o stovi
m otociklas, m entai stabdo - paprasta inspekcija. N u ir karočia: paėmė
tą fūrą, visus juos nachui išmėtė ten, į vietą nieko ten nepadėjo. O visą
tą trikotažą chujum vėl perpardavė antrą kartą, supranti. Lim oną ra­
gus pastatyti tais laikais, tai žinai. Tada vienas iš tų čigonų pažino iš
veido, jie už tokius pin igu s pasamdė, karočia, m askviečius, tai atvažia­
vo čia į Kauną, tai iš tos chebros niekas negyveno puse m etų namuose.
♦ pastatyti chątą (banką, parduotuvę ir pan.) apvogti, apiplėšti butą
(banką, parduotvę ir pan.): Panevėžy banką ku r pastatė, jis ten vertė,
ir gavo už tai pažyzneną, su šimtas penktu straipsniu. // Jis gyveno pas
vieną invalidą, jį du metus prižiūrėjo, bet ten irg i velnių p rid irb o - pa­
statė tą chatą. // Jisai sėdo už parduotuves ten, žinai, kaim o. Ten kelias
pastatė neblogas sumas, virš dešim t tūkstančių rublių. Tais laikais dvy­
lik a m etų gaudavai, dešim t, žinai. Jeigu suma tokia, viršija dešim t tūks­
tančių, gauni ketvirtą d a lį - tai nuo aštuonių ik i penkiolikos. 2. (sem. iš
rus. krim . si. поставить) kišen. sudaryti sąlygas apvogimui pastumiant,
191 pavaryti

užspaudžiant (užtarmozinant) apvagiamąjį: Pastatyk m an tą durkę. H

Pastatyk m an tą bobą.
pašildymas (sem. iš rus. kai. si. подогрев) kai. nuteistojo laisvės atėmimu
rėmimas materialiai (maisto, rūkalų irkt. daiktų siuntimas irpan.), dar
žr. p a d a g rie v a s
pašildyti, -o, -ė (sem. iš rus. kai. si. греть) kai. materialiai paremti nu­
teistąjį laisvės atėmimu (pinigais, maistu, rūkalais ir pan.)
paštyrinti [paštMrinti], paštyrinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. ш ты рь
‘smaigas, strypas’) kai. krim . padurti ar nudurti užgaląstu strypu (šty-
riumi), savadarbiu peiliu ar durklu: Neišsisaugosi, n aktį vis tiek paš-
tyrins. // V ienas vat V iln iu j nužudė m entą ir savo žm oną, jisai sako:
„O m ane s ifiliu užkrėtė ir m an dievas pasakė“, karočia. Jisai v id u ry
baltos dienos, antrą valandą dienos karočia paštyrino tą bobą ir dar
mentą, kaim yną. Sako, Jėzus K ristu s m an pasakė - nužudyk. N u jei
yra garsinė haliucinacija, čia šizofrenijos form a, viena iš tokių, k u r yra
nepakaltinam um as.
patalokas (rus. kai. si. потолок) kai. griežčiausia kokia gali būti pagal
straipsnį (laisvės atėmimo) bausmė: Gauna pataloką, pažyzneną ir vsio,
padvalas jau garantuotas. // M a n ten kaip piso pataloką, bet nieko, la i­
ko kažkaip nejaučiau. Galėjo nuo m etų ik i penkių - tai penkis.
pavaryti, -o, -ė L (sem. iš rus. kai. si. подогнать) (kai.) atsiųsti, perduoti:
Tau sako, kad siųstum m an kojas, aš tau pavarysiu cigarečių. Paprašai
mento, jeigu suderini, iš kitos kam eros ir atneša, ir m entui paskui ką
nors už tai duodi. // Pavaryk rūkyt! // Pavaryt gali ką nori, gali kedus
pavaryt, gali arbatos pavaryt, gali rū k yt pavaryt, ga li iš laisvės pavaryt
kažką tai. Paskam bini, pavaryk, m an reikia to ir to, jisa i tau į svidan-
kę atveža. // Pavaryk litu o k lį!? H Pavaryk m an tų sausainių! 2. (nark.)
susišvirkšti; pavartoti, dar žr. u ž s im e s ti; s u k a lti: s u s ik a lt i: Šian­
dien pavariau balto. // M e d icin os dalies v iršin in k a s ir jo žm ona patys
narkom anai, viską iškaifavę, įsivaizduoji?! Sančiastioj spiritas išgertas
visas, kaifas pavarytas. D videšim t aštuonių metų, todėl ir nutrem ia to ­
kius, vyr. leitenantas tiktai. // M o tin a dar jam patarė, sako, gal dviejų
su puse užteks, įsivaizduok, kas būtų, jeigu jisai penkis kubus m orfijaus
pažyznenas 192

būtų pavaręs, supranti? O, aš atsikėliau blet, palatoj, grybą pjaunu blet

ik i vakaro, o operavo devintą ryto, žinai,
pažyznenas [pažbiznenas], -a kai. 1. (rus. пож изненное (sutr. iš:
пож изненное заключение)) laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos:
Vienas čigonas pažyzneną turėjo, antroj lokalkėj. // Yra Sauliukas, tu ­
rėjo pažyzneną, du yra užvertęs. Rašė aukščiausiajam , tai pe n kiolika
numetė. 2. (rus. пож изненны й (пож изненно заключённый)) nuteis­
tasis laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos
pažyznikas [paŽMznikas], pažįznikas, -ė (rus. kai. si. пож изник) kai.
nuteistasis laisvės atėmimu iki gyvos galvos
pečius kai. mobilusis telefonas: Reik m okėt m astyrint. Tapkėj yra neblo­
gai: m entai meta šmoną, į tapkę įsik iši, apsiauni ir iše in i su pečium i
tapkėje. // Jis per mane pečių įsivarinėjo.
pederastija (m oterų kai.) lesbiniai santykiai tarp nuteistųjų moterų: Z o ­
noj būna, kai pradeda tipo draugaut, nu kabiolas gyvena su m oterim i,
nu su pana, apie tokias sako, kad tai pederastija. „Įlin d o į pederasti-
ją“, - taip sako.
peilis ♦ pastatyti po peiliu (vert. iš rus. krim . si. поставить на ножи)
krim . apiplėštu priversti ką nors daryti grasinant peiliu: Važiuoja su
mašina, p in ig ų reikia, sustabdo su m ašina kokius - davai, šokit, duokit
čia pinigus! Po p e iliu pastato, atim a pinigus, viską, duoda į galvą. Jiem
ar taip, ar taip - žino, kad sės, dar lavonas bagažinėj, dar vieną jeigu
užm ušt, tai irg i tas pats.
pelė kai. žr. k ry s a : G a li pavadint ir pelė, ir m ikis, bet jis vis tiek žiurkė,
peliukas
žiurkiauja, vagia iš savų. | dem.
peredąčia (rus. передача) kai. siuntinysy perduodamas paketas (nuo
2006 m. tik ne maisto produktų): Gavęs peredačią pavaišinau draugus. //
K u ri neturi artim ų, nieks jai nesiunčia, negauna peredačių, ta prisiplaka
prie prie kokios iš kaim o, smegenis papudrina - s pontom jin a i draugė.
Išsiaiškina, kad ten tu ri brolių, pusseserių, nu davai - tegu atsiunčia, per
kitus, jei jin a i negali jau gaut peredačių, o jin a i ką nori daro su tom pere-
dačiom. // Tu su savo kentu geri čefyrą, daliniesi peredačią, padedi vie­
nas kitam nuo bespridielo apsiginti, tas kentas tau kaip brolis pasidaro.
193 pervachodčikas

peredozniakas (rus. nark. si. передозняк) nark, perdozavimas (per di­

delės narkotikų dozės suvartojimas, susišvirkštimas): Nusiperka pas
juos - pist nachui, peredozniakas, ch u i ten peredozniakas, ten privaro
tokio mėšlo, kad leidžias, leidžias ir m iršta ant adatos. S pecialiai tie
čigonai prim aišo. // D ukra m irė nuo peredozniako šešiolikos metų, tai
dabar jis visą pasaulį kaltina, kad metadoną uždrausti,
perlaužti, -ia, -ė (sem. iš rus. krim . si. ломать (бабки)) krim . paduodant
banknotus pirštais perlenkti dalį apatinių kupiūrų ir paslėpti delne
permesti, -ta, -tė (plg. rus. si. к и н уть 'apgauti’) krim . apgauti; pergud­
rauti: Pas mane buvo tipo koka, bet ten ne koka, ten amfas. K aročia,
čigonus išdū rin o, permetė juos pačius ant trijų štukų žalių. Jie nežino,
ką daryt, jiem įk išo kaip koką ten. Jus išdūrė, sakau, karočia, aš paban­
džiau, supratau, kad ten am fetam inas.
perpūsti, perpučia, perpūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si.
пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. persirūkyti marihuanos: bet kad tu ir
pesim istas? perputei ar ka? depresovas visas., ar tik pycho terapiniais
tikslais nepradėjai vartot?
persilaužti, -ia, -ė (sem. iš rus. nark. si. переломаться) nark. nutrauk­
ti narkotikų vartojimų, įveikti priklausomybę nuo narkotikų patiriant
abstinencijos sindromų (lomkes), dar žr. a d a ta 1: n u lip t i n u o a d a ­
tos: Jei laužtis, tai abiem. K artu gyvena, kartu vagia - jin a i grįžta per-
silaužus, o tas kalasi. Ir vėl viskas iš naujo. // M ane kaip pasodino ir aš
m ečiau, persilaužiau ir nekaifavau. K iln ojau tuos geležis ten aštuonio­
liktoj, žinai, kiek sveikatos buvo, sportavau. N a rk o tik ų tai ten buvo,
heroino kiek tik nori, tik p in ig ų turėk. // A š visus penkis kartus K P Z
ir laužiaus, visus penkis kartus. K iti ten vemia, stena, o aš tai nieko,
g u li tik, nem iegi kokias d vi savaites ir paskui persilauži. // M ane kaip
pasodino ir aš persilaužiau, bet ten pyzdec buvo, m an per tas lom kes
ir psichika, žinai, p o slin k ia i kažkokie įvyko, - tiek m etų kaifuota ir
beveik be vaistų laužkis L
pervachodčikas, -ė (rus. kai. si. первоходочник) kai. pirmų kartų nu­
teistasis laisvės atėmimo bausme: Pervachodčikas tai žalias dar išvis, jis
nieko nežino. // Sakys tau, blet, būk diedas, karočia, jeigu tau nesunku,
perviakas 194

išplauk ir mano, žinai, tą myskę; to pačio pervachodčiko prašo. Išplau­

si - savas, sakys, viskas - dirbi.
perviakas (rus. nark. si. первак, lenk. nark. si. pierw aki) nark, narkotinė
medžiaga ar tirpalas, išgautas per pirmą ekstrakciją, pirmokas; pirmas
derlius ir pan.: Ta rūkom a smala, nes kai ją nurenka, ji būna smalos
konsistensijos, toks perviakas. HPatiesia laikraštį, ten tas krūm as, ane,
ir vienąkart su pagaliu stukteli, kas nukrenta per vienąkart, o čia yra
perviakas, žiedadulkės pačios jautriausios ir pats centriakas tenai yra.
A išku , tai čia azijatai taip vėžinasi, kai jie tu ri daug tų kanapių, m ums
tai čia eina viskas, kas atvažiuoja.
petiorka (rus. пятёрка) nark. 0,5 mm storio adata: N u lis penkių adata, pe-
tiorka, ji dažniausiai naudojama, m ažiausią skylę palieka ir gana aštrios,
petiorkė nark. žr. p e tio r k a
pianinas kai. grotos iš metaliniųj uostų, privirintų horizontaliai (panašios
į žaliuzes): Tokios kaip žaliuzės padarytos, supranti, kad jos m etalinės
iš skardos storos, plieninės, mes jas vadindavom pianinu. // C hatų la n ­
gai uždengti pianinais.
pienas nark. 1. (plg. rus. nark. si. молоко) pieninis kanapių ekstraktas
(riebus pienas, kuriame pavirti kanapių lapai ir žiedynai), kanapinis
pienas: Lietuviškas kanapes tai tik su pienu gali padaryt, nuskabai,
m eti ant pieno, piene atverdi, m ūsų tik ta i tam tinka. Tas pienas neblo­
gai užvelka, tik daug reikia žolės. // as esu bandės sias narkotines m e­
džiagas: tabakas, alkoholis, m arihuana (hashishas, „pienas“ t.p.), am-
fetam inai, extasy („ratai“), kokainas (vidutines kokybes), ketam inas
(1. stiprus haliucionogenas) ir heroinas (ne intraveniniu budu). žodžiu,
patirties tu riu // nu esu bandės kelis kartus pieno is lt ganjos.... pasto­
v ia i zopa būdavo... karta išėjo toks term obranduolinis pienukas kad
galvojom jau v isi m irsim 2. (plg. rus. nark. si. молоко) nesubrendusių
aguonų galvučių pieno baltumo sultys | dem. pienelis
pietūchas, petūchas (rus. kai. si. петух) kai. žr. g a id y s 1
pįka (rus. krim . si. пика) krim. peilis, išgaląstas strypas, dar žr. š ty r iu s
piktas (plg. rus. si. злой stip ria i veikiantis (apie narkotikus)’) nark. ret.
heroinas: K a i k u rie d ile ria i heroiną vadina piktu, čia seniau ypač.
195 pychas

pionierius, -ė (rus. nark. si. пионер) nark, pradedantysis narkomanas:

P irm i, an tri jo kaifavim o m etai, tai skaitosi pionierius. // Būna, kad ta i­
kai į veną įsišaut d vi valandas, valandą, jeigu jau venų nėra, gerai kaip
p ion ieriai, pas kuriuos venos nesugadintos, iš karto pyst, ir gerai. //
Toks m išinys pralįsdavo kaip amfas, žinai, tokiem vat pionieriam , arba
kad ir ne pionieriam , kurie niekad nesišaudę, juo labiau girdėjo kažką,
žinai, nes ten prichodas yr laik in as toksai, keturias valandas gaunasi,
pirivodas (rus. перевод) kai. perkėlimas, paskyrimas kitur: D abar dvide­
šim t pirm as būrys skaitosi ola. Tai jei prašai, kad ten padarytų pirivodą
į aštuntą būrį, tai sako - o į dvidešim t pirm ą nenori?
pirmachodčikas, -ė (hibr. iš rus. kai. si. первоходочник) kai. žr. p e r-
v a c h o d č ik a s : O dabar tai pagyvensim , užvežė daug pirm achodčikų.
pisti, -a, -o ♦ pįstis į (per) šikną (ppr. bus. 1.) eisi pistis [į šįkną], pįsies
į šįkną kai. grasinimas už pataisos namų (kalėjimo) ar profesionalių
nusikaltėlių tam tikrų tradicijų, normų (paniatijų) nesilaikymų (išda­
vimų ir kt.) būti pažemintam (užfaršmačintam) išprievartaujant: Jei
sako „E isi pistis!“, tai yra tas pats, kas eisi pas gaidžius. H Tas kažką
ne taip šnekėjo, tai per teism o pertraukėlę jam sako: „E is i pistis!“, mus
veda į kam erą ir jam taip sako, tai čia tas pats, kas eisi pas gaidžius. //
Tuoj pisies į šikną!
pychalas (rus. nark. si. пыхалово) nark. žr. p y ch a s: nu nesakyk kad
neishlenki taureles ir cigaretes neuzplesi o pvz alkoholis ir nikotinas la­
biau uzkabliuoja ir sunkiau mest tikrai... o pihalas da niekam nepakenke
pychas (rus. nark. si. пых) nark, rūkomieji narkotikai (ppr marihuana),
dar žr. ž o lė , p ū ta la s : lietuvoj pyhas chem ikuotas.paziureciau kaip
am erikiečiai ta lietuviška žole parūkytu tokiais kiekiais.nejau tu gal­
voji kad ru k a i natur produkt? // Išvada tokia kad ne kiekvieno organiz­
mas yra toks kuriam e gerai sutaria ir alkoholis ir pychas // pyhas p ri­
klijavo ant manes nukainuotojo etikete....bet m an px ant visuomenes.
// T ik jus čia nepradekite a išk in ti nesąm onių, kad nieko neatsitinka
nuo picho, nes krc m ačiau tokiu ku r dachuja m etu ru ko ir kasdiena, tai
tokie sudaužyti, per smegenis belenkaip kerta, m atosi kad jau „b is k i“
tiem s žm onėm s šlubuoja mastymas
pychinti 196

pychinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. пыхать) nark, rūkyti narkotikus
(ppr. marihuaną): Geriausia gerti snapsa...ir p ix in ti žole...puikus balan­
sas...! // M a n pyxin t jau yra kasdienybe, nesureiksm inu jau.
pyderąstija, piderąstija (moterų kai.) žr. p e d e ra s t i j a: Kada kabiolas su
m oterim gyvena, tai vadinas pyderastija.
pyderka (rus. kai. si. пидерка) kai. psn. privalomosios aprangos kepurė:
Piderkom vadindavo kepures, kai buvo privalom a spec, roba visiem s, ja
visiem išduodavo vienoda.
pyderkė kai. psn. žr. p y d e rk a : Piderke anksčiau vadindavo kepures,
kaip visiem būdavo privalom os vienodos, tada bachuriukai džinsines
siūdavosi, būdavo juoda form a, vis ne polažniakova form a. // Piderkes
išduodavo su roba.
pyzda (plg. rus. vulg. пизда) ♦ už pyzdą sėdėti kai. atlikti laisvės atėmimo
bausmę už moters, merginos išžaginimą: „U ž ką jis užlėkė?“ - „U ž pyzdą.“
pjauti, -na, pjovė nark. švirkšti (narkotikus), dar žr. š a u ti: Pjauna du k u ­
bus. // Ž iū riu , vieną kubą pjauna ir tris vandens, karočia, sako, ja i prai-
diot, nachui.
.
planas (sem. iš rus. si. план ‘hašišas; m arihuana) nark. 1 narkotikas iš
kanapių žiedadulkių, dar žr. p la s t ilin a s 1: Iš kanapių žiedadulkių
darai, pavyzdžiui, planą. Acetone verdi žiedadulkes, m aišai, verdi, kol
gaunasi tam si, lip n i masė, dėl ko jį vadina planu, dėl to, kad plastilinas.
Paskui supjaustai gabaliukais, išbarstai cigaretę, ir supjaustai kartu su
tabaku, ir kem ši atgal. 2. hašišas
plastelinas nark. žr. p la s t ilin a s 1: geriausiasplastelinas visdelto gauna­
si kai nuim ant derliu ir skinant žiedus lieka lip n io s „pu rvin os“ rankos,
štai sis nuo ranku nurinktas produktas ir yra 100% pure hash,
plastilinas nark. 1. (rus. nark. si. пластилин) kanapių žiedadulkių gu­
mulai; iš kanapių žiedadulkių pagamintas narkotikas, dar žr. p la n a s 1:
Plastilin as iš kanapių yra rūkym ui, aukščiausios klasės tavoras. // Pri-
farširavom čižus to p lastilin o, rūkėm , bet nieks m ums nesidarė. N orė­
jom, kad mus u žv ilk tų , bet nieko neišėjo. 2. (rus. nark. si. пластилин)
hašišas: Ten gali kaljaną n u sip irkt to k į paprastą už šim tą šeešim, šim tą
keešim litų . U žm eti plastilin o, iš apačios žariją padeda arba spiralę, ten
197 ponias

m oderniškiau, žinai, ją įju n g i ir tada eina dūmas, o ten kas nori, tas
pasiim a. // A š m anau ganja rū k yt yra sveikiau, o hašo yra visokio..
Šiaip tam sesnis, m inkštesnis (vadinam as plastelinu) yra stipresnis už
tą šviesesnį, kietesnį 3. (plg. rus. nark. si. пластилин pastos pavida­
lo narkotinė m edžiaga) į indą surinktos ir išdžiovintos nesubrendusių
aguonų galvučių pieno baltumo sultys (pienelis): Chankė, kaip ją suren­
ka, jin a i paskui paruduoja, plastilinas, kaip irisas tokios spalvos pasi­
daro, bet čia kas didelėm plantacijom augina.
pliusiukai dgs. kai. migdomosios, svaiginamosios tabletės, dar žr. ra ta s
1: r a ta i
plotnas, -a (plg. rus. плотны й ‘tvirtas; tankus; sandarus ir pan/) kai.
tikras, grynas, užtikrintas (pagal neoficialias pataisos namų (kalėjimo)
ir nuteistųjų normas, taisykles (paniatijas)): Jis plotnas ožys. // Plotnas
gaidys, tai jau užtikrintas. // Jei jau išpiso, tai plotnas gaidys.
poloskę kai. žr. p a lo sk ė : M ėlyną poloskę dabar narkom anai tu ri. //
Raudoną poloskę tu ri - kas lin kęs pabėgti, m ėlyną - kas tu ri p rik la u ­
somybę nuo alkoh olio arba narkotikų. // Raudoną poloskę gaut - eina
nachui!, ateina pastoviai žiūrėt naktį.
pontas 1. (rus. krim . si. понт) krim . apgavystė, apmulkinimas ♦ s pon-
tom (pontam) (rus. krim . si. c понтом) tarsi, lyg: S pontom aš tik r i­
nau, gal jin a i, sakau, prieš pusę m etų neturėjo, bet, sakau, gal jin a i
vakar gavo tą aids. O kada tu gausi, tai sužinosi po pusės m etų arba
po metų. // A š kaip nėriau, s pontom aš ir jo nepažįstu. / / A s p on ­
tom d u rn eliai, jie nežino!? // A š apsim etu, kad s pontom m iegu, bet,
m atyt, em ocijų buvo ant tiek, žinai, dachuja, kad išbalau. ♦ (pa)imti
ant ponto (vert. iš rus. krim . si. брать (взять, поймать) на понт)
pergudrauti, (ap)mulkinti; к о nors siekti darant pschologinį spaudimą,
sumanipuliuojant: nereikia čia bandyti m ane ant ponto pa im ti // Tai
kad ir bandė “ant ponto“ p aim ti iš pat pradžių, bet nieko nesigavo. //
ant žodžiu galim a pagauti, k ita ip sakant ant „ponto“. // bando išgąs­
d in ti, apjuodinti, taip sakant „paim ti ant ponto“ ♦ dėl ponto (vert. iš
rus. si. для понта) dėl pasirodymo: M otyvacija tu rin t tik slą tik šeip
„dėl ponto“ ką nors suspardyti // Būsenos tai taip, bet konsistencija
pontavykas 198

keičias, smegeno ypatai: am enezinas,relanium as, xanaxas niam niam

niam , m ažosiom savižudėm m ažos m orfo dozės, ir depresuotom p o ­
niom prozako dėl ponto. Hpaskui pradedi suprasti kad ne del ponto...
♦ kalotinti (sukalotinti) pontus (rus. krim . si. понты (гнуть) колоть)
gudrautiy apmulkinti: Rado aguonų, o tas nedurnas cholera: susipjaus-
tė ten venas, susikocino, po dviejų parų jį paleido. Jis, atseit, pasipjaus,
per kaklą pavarė porą kartų, pontus su kalotin o tokius tip o jis yra d u r­
atlygini­
nius, nepakaltinam as. 2. (rus. krim . kai. si. понт) krim . kai.
mas; kyšis; duoklė: Koks bus pontas? HBe ponto nepraeis. // K a i mokės
pontus, tai ir atiduosiu. // Pontą d u od i ir tau ką nors padaro. D ū ch u i
d u od i pontą, žin ai, jeigu ten pats n etu ri savo dūcho, k itą dūchą paėm i,
bet jisa i tu ri šeim ininką, jam d u od i pontą, ir dūchas nueina, ką nors
padaro, sutvarko.
pontavykas, -ė kai. imantis kyšius, kyšininkas
porinti, -ina, -ino kai. šnekėti nesąmones, meluoti: Ką tu m an porini!?
portugalas kai. priklausantysis vilniečių neoficialiai nuteistųjų grupei
(mastiuchai): Portugalų yra atskiras schodniakas. // M a n buvo du
atvejai, kad sudaužė bum bulą. Sekcijoj buvo du prachodai, čia mūsų,
kavianskų, o ten portugalų, aš prikolinau: „ A nachui, pydare“, įsijau­
čiau į vaidm enį ir m an priboksavo galvą. // Kaune padarytų, tai aš stai­
giai rasčiau, bet svetim am mieste tarp tų portu galų ...
prachodas (rus. проход) kai. tarpas, praėjimas tarp gultų (škonkių) eilių:
Jei vienas prachode gyveni be nieko, nesikentuoji su niekuo, tai v ie­
nas ir bū chin i. Bet jeigu tu dviese, tryse ar keturiese, tai b ū tin ai kartu
būchina ir ratu siunčia, po du glatokus geri ir duodi. // A štu o n io lik ­
ta sekcija ant kokio šim to žm onių, tokio didum o, tai k ai atvažiavau į
zoną, tai buvo p iln a sekcija, tik toks prachodas praeit. Paskui po tų visų
keitim ų, po am nestijų taip ištuštėjo, kad lik o putiovų kokia dvidešim t
ir gaidžių kokia šeši, septyni.
pradurti, -ia, pradūrė (plg. rus. nark. si. колоться ‘vartoti narkotikus
intraveniškai’) nark. išleisti intraveniniams narkotikams, dar žr. p ra -
k a ifu o t i: A n t balto viską pradūriau. // Buvau atsipirkęs aukso, ketu­
ris auksinius žiedus: du m oteriškus, du vyriškus ir dantų aukso, ku r
199 prakrūtkė

dantis deda, gabalą tokį, labai, karočia, daug gavau už tuos auksinius
žiedus ir už tą auksą. Bet ant balto viską pradūriau, bet gavau daug.
p ra g liu č in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. проглю чить, dar žr. gliu-
sukelti iliuzinius vaizdiniusyhaliucinacijas
čin ti 1) nark.
praguĮka (rus. прогулка) kai. kasdieninis pasivaikščiojimas aptvare, pa­
sivaikščiojimo aikštelėje (kalėjime 1,5-2 vai): V is i išėjo į pragulkę. //
K rytoj veda į pragulkes po d vi valandas,
pra g u lk ė kai. žr. p ra g u lk a : E in i į pragulkę valandą. // G al reiktų eiti į
pragulkę?
p ra k a ifu o ti, -uoja, -avo (hibr. žr. k a ifu o ti 2) nark. išleisti narkotikams
(kaifuijy dar žr. p r a d u r ti: K o k ių brangesnių daiktų turėjo, viską pra-
kaifavo, tada pyzdin t pradėjo.
p ra k o c in ti, -ina, -ino (hibr. žr. kocin ti, dar plg. rus. si. прокоцать ‘pra­
d u rti’) 1. kai. krim . perrėžti, prapjauti 2. kišen. skutimosi peiliuku pra­
pjauti rankinę, kišenę siekiant apvogti: Yra tokių žioplų bobų, kad dur-
kę ja i prakocina po tris, keturis kartus, jin a i vis tiek užsisiuva tą pačią
vietą ir toliau važinėja, jai vėl prapjauna, žin a i - išim ta, o ten užsiūta,
jin a i vis tiek važinėja, m atyti, kad prapjauta ir ištraukta, užsiūta toj
vietoj. N u tai kitoj vietoj prapjaus ir vis tiek išim s,
prakolas nark. .leidimosi į veną žymė, dūrio žymė:
1 Pas mane ant rankų
nei vieno prakolo, aš į k irk šn į šaudžiaus. // Zonoj šauniesi, nes gert
negali, kvapas yra, tai kaliesi, tai nieko neįtars, lieka tik prakolas. Bet
jei su in su lin k e kaliesi, tai nesim ato to prakolo už poros dienų. 2. venos
pradūrimas kiaurai per visą veną (nepataikant įsišvirkšti): A r tu tu ri
prakolų?
p ra krū tk ė (plg. rus. прокрутка ‘prasukim as’) krim . spyną prasukimo
įtaisas (naudojamas įsilaužiant per duris): M a n buvo neperseniausiai
bajeris,m ano auto stovėjo 3 m etrai nuo darbo judrioje gatvėje,pasiziuriu
pro langa,pacukas su prakrūtkė darbuojasi tai nespėjo išlupti. // spynute
prasukam a su vienokiu ar kitok iu irankiu. nuo prakrutkes ik i žirk liu ,
jeigu nėra fiksatoriaus ir centrinio užrakto im anom a atrakin ti su me­
taline plona liniuote. // kazhkada m an ish volvo340‘o sena blaupunkta
ishlupo. dzhiaugiausiau kad lango neishgrudo, o prakrūtkė padare...
praliotas 200

praliotas (plg. rus. пролёт anga; tarpsnis’) kai. tam tikras atstumas, tar­
pas ♦ mušti praliotus pasivaikščiojant vaikštinėti tam tikrą atstumą
pirmyn atgal: G an ia lin a mušdamas praliotus.
praliotkę (rus. kai. si. пролётка) kai. žr. p r a lio ta s ♦ mušti praliotkę
(vert. iš rus. kai. si. бить пролетку) žr. p ra lio ta s : m u š ti p ra lio tu s :
Einam , praliotkę pam ušim , pasivaikščiosim , parūkysim ! // Įjungi du r­
n ių ir m uši praliotkę, nekreipi dėmesio,
pramotas, pramotai (plg. rus. krim . si. п ром от ‘beturtis, skurdžius’)
ppr. dgs. kai. skolos: U ž pram otus ir į gaidyną nuvaro, nulem ia skolos
dydis, ką žm ogus kalba, ar jisai galvoja atiduot, ar jisai galvoja d ū rin t
dar tave, pagydo - viskas n orm aliai čia, grąžins tau, vsio, viskas eiki,
ragaišis antradienį antrą, ragai tau dvigubi. ♦ sėdėti pramote turėti
skolų: A š pram ote sėdžiu.
.
praniūchinti, praniuchinti, -ina, -ino (hibr. žr. n iū ch in ti) 1 išleisti nar­
kotikams, dar žr. p r a k a ifu o t i 2 . prarastiysusigadinti per narkotikus
irpan.: n ep ran iu h in k savo peroksidu pradegintu smegenų nes ju ir taip
pas tave n ė ra :)
prarybinti [prarbibinti], -ina, -ino (hibr.) kai. praeiti nepastebėtam, pra­
smukti: Pro m entus prarybinau. // M es turėjom piktum ų su juo, ir aš
prasilenkiau su juo, prarybinau, jis manęs nepamatė. // V akar girtas
prarybinau pro m entus nepastebėtas,
prasisukti ♦ pra(si)sukti ant straipsnio (sem. iš rus. kai. si. раскрутиться)
kai. nepabaigus atlikti (laisvės atėmimo) bausmės vėl nusikalsti, dar žr.
ra s k rū tk ė : p r a s is u k t i a n t ra s k rū tk ė s : Užvertė bachūrą, prasu­
ko jį ant straipsnio, šim tą penktą daklijavo ir jis važiuoja į griežtą. H
G rįžo su uodega ir ras - prasisuko dar ant kažkokio straipsnio, ir jis
važiuoja, ir dar aną sroką vežasi, ku r nedasėdėjo, ir dar naują gauna,
tai prasisuko skaitosi.
prašauti, -na, prašovė nark. sušvirkšti pamokinant kelis pirmus kartus į
kirkšnies veną niekad to nedariusiam: A š kitiem s prašaudavau, jie neži­
nodavo kaip, reikdavo pačiu pin ėti pulsą, padarai kontrolę - jei kraujas
tamsus, reiškia čia vena, o jei šviesus tai arterijos,
prašmonuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. kai. krim . si. прош м онать, dar žr.
201 pravierkė

šm onuoti) kai. krim . apieškoti: Pa ke liu i prašm onavo atim tą striukę. //

V drug prašm onuotų ir pas mane žolės būtų ar ko?! // Jei jam skirta eiti
į rabočkę, tu jį prašm onuoji ir įle id i į rabočkę.
prašovįmas nark. kelių pirmų kartų sušvirkštimaspamokinant į kirkšnies
veną niekad to nedariusiam, dar žr. p ra š a u ti: Prašovim as yra pratyr-
kė - prakalim as pirm ą kartą į pachą, nu į kirkšn į. HK a i darai prašovi-
mą, reikia labai jausti, ku r arterija, o ku r vena, o tarp jų yra nervas: jei
nepataikai kampą, į nervą pataikai - kala kaip elektra, atmeta net koją
blet, o jei sukalsi į arteriją - labai degina koją.
pratarčialinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. проторчать, dar žr. tar-
čia lin ti) nark. išleisti, prapirkti narkotikamsydar žr. p r a d u r ti: Jie vis
tiek pratarčialin s tuos frankus.
pratyrkė [pratbirkė], pratirkė (plg. rus. проти рка pratrynim as kiau ­
ra i’) nark. žr. p ra š o v im a s : Rostove buvo gydytojas, pratyrkes k irk š­
nyje darydavo. Važiuodavo pas tą gydytoją iš visos Sąjungos: iš M a s­
kvos, iš Kauno, iš Rygos, kad padarytų pratyrkę. Nustato kam pą ir
vietą ir pravaro tau k iau rai raum enis ik i venos. // Tą pratirkę kažkas
pabandė, ne kiekvienas turėjo drąsos pats sau badytis. Tu nežinai netgi
kur, gali pavaryt į nervą, ku r vabšče koja atšoks nachui.
pravaryti, -o, -ė (plg. L K Ž pravaryti prk. ‘išleisti, iššvaistyti (turtą)')
nark. išleisti narkotikams, dar žr. p r a k a ifu o t i: Pravarė jie ten de-
vetką m ašiną, m očia sukosi ant k a ilių , ten viską pravarė, chatą blet,
karočia daėjo ik i tokio lygio, kad ten nu pyzdec, supranti. Ir jam viskas
vaidenasi: m ientai, supranti, kad čia riš blet, jeigu riš, tai jis nepasiduos,
pravėžinti, -ina, -ino kai. pravažinėti nuteisimo laisvės atėmimu laiką
konvojavimo mašinomis (etapais), būti vis perkeliamam iš vienos lais­
vės atėmimo įstaigos į kitą: Būna, kad m entai daro spaudim ą ir pravėži-
na visą laiką. || sang, prasivėžinti: Jis tris metus prasivėžino.
pravierka kai. žr. p ra v ie rk ė : V akarinė pravierka dešim tą valandą,
pravierkė (rus. проверка) kai. nuteistųjų suskaičiavimas irpatikrinimas:
N u e in i į pravierkę tą nachui, atsistoji, ten suskaičiuoja kaip ž v irb liu ­
kus, kaip viščiu ku s nachui ir vsio. // Per pravierkę žu likas piso v irš i­
n in k u i į snukį.
pražąrkė 202

pražąrkė (rus. прожарка) kai. dezinfekcijos kamera; dezinfekcija: Pra-

HNunešė patalynę
žarkė yra ta patalpa, ku r iškaitina rūbus ir patalynę.
į pražarkę. // Rūbus ir apklotus nunešė į pražarkę. H Rūbai be pražar-
kės, dar m endavoškių užneš!
preschąta (rus. kai. si. пресс-хата) kai. psn. bendradarbiaujančiųjų su ad­
ministracija pakalikų, kolaborantų kamera, kurioje patys kaliniai admi­
nistracijos paliepimu susidoroja su įkeltu nuteistuoju (išgauna parody­
mus, daro spaudimų, užfaršmačina, nuleidžia ir pan.): U ždaram yra
v ien i įstatym ai, zonoj kiti, įk iš į preschatą - ir pis tave, ir tu nieko nepa­
darysi. // Juos išsklaidė, kai jie buvo kartu, tai buvo jėga, žinai, paskui
po du, po vieną po chatas juos visus, į preschatas visokias blet. Yra tos
preschatos blet, kamera, k u ri visa ant m entų dirba: jei keturvietė chata,
tai jie trys būna. D aro jiem s nuolaidų, šeria siuntiniais, ir įm eta į tokią
ką nors subaladot. // Preschatos yra nuleist vagis zakonikus, tris m orda-
varotus va tokius laiko, jiem blet eina lašiniai, kava blet, jie sėdi, visi ten,
prisišikę aišku, ant operų dirba ir tave meta ten. Tu neprisipažįsti, gerai,
sako, įchujovertinsim , tris mėnesius sėdėsi, ten blet ant m alkų suks tave.
Tų pačių nusikaltėlių rankom , supranti, jie išmuša parodym us, tie ope­
rai. D uoda ir kaifo jiem, ir pasim atym ų. Tu ten būk kiečiausias blet, pis
tau su ča in ik u iš užpakalio blet, suspardys, tiek žinių, žinai,
priblatnionas, -a (rus. kai. si. приблатнённый) kai. susijęs su profesiona­
liais nusikaltėliais (blatnaisiais), priklausantis jiems
pribrįsti, pribrenda, p rib rid o kai. įsivelti į bėdų, prisidaryti problemų; įsi­
painioti į santykių aiškinimusi (būti sumanipuliuotam ir pan.) ir dėl to
nukentėti: A š per jį vos nepribridau. ♦ pribrĮsti iki (ožyno) pa­
sielgus ne pagal neoficialius, nerašytus pataisos namų (kalėjimo) normų
supratimus ir susikompromitavus pereiti į žemos kastos nuteistųjų gai­
džių (ožių) lokalinį sektorių: Taip ir ik i gaidyno gali p rib risti. HNardė,
nardė ir p rib rid o ik i ožyno.
pribrūžinti, -ina, -ino kai. primeluoti, pritrinti: Kažkas jam pribrū žin o,
tas per savo kvailum ą ir pribrido.
prichodas 1. (rus. nark. si. приход) nark, pirmasis ryškiausias eufori­
nis pojūtis, iškart atsirandantis susišvirkštus (įtraukus į nosį ir kt.)
203 prigauti

narkotikų dozę, pirmoji stipriausia narkotiko veikimofazė, dar žr. b a n ­

ga: Susileidau pusę dozės ir palaukiau prichodo. // K artais adata lieka,
u žlū žti, prichodas toks greitas, banga kaip duoda. Tai taip ir g u li su
adata venoj. // Jei džefą sulygint su amfa, jo poveikis ku r kas toks m alo­
nesnis: jis duoda ir euforijos, ir energijos, tik tiek, kad slopina smegenų
centrus, gali p rid ary t tokių dalykų, kad ne tavo stiliu j taip pasielgti, o
tu pasielgi, supranti. Ypač m alonus džefo prichodas, banga ta, žinai,
ypač, jeigu nepasiduodi iš karto bėgim ui, žinai, kaip paskui dopingus
visus, o nuslopini: atsiguli, užsim erki ir prajauti visą tą bangą, visa ta
energija tavyje plūduriuoja, ga lin g i pojūčiai, žinai. // Praėjus kiek laiko
pagavau patį cinką, net rūkydam as pajausdavau prichodą, nes kaifas
buvo labai švarus. ♦ pagauti p rich o d ą (vert. iš rus. nark. si. поймать
приход) pajausti narkotinės euforijos pirmąją ryškiausią bangą: Būna,
kad į raum enį šauni ir paim i kontrolę - netyčia pataikai į kapiliarą,
tada prichodą pagauni. 2. (plg. rus. krim . si. приход V iešojo transpor­
to stotelė’) kišen. troleibuso ar autobuso laipteliai prie durų: Pagrinde
ant prichodo tai jau stengiesi išlipt, nebent jau neatsipirkai, o taip tai
stengiesi, kad jau iškart iššokt. ♦ a ts ip irk ti ant p rich o d o pavogti iš ki­
šenės ar rankinuko (ištraukti piniginę ir pan.) grūdantis ant troleibuso
ar autobuso įlipimo laiptelių: A tsipirkau ant prichodo ir iššokau. // N e ­
reikia tarm ozint, gali būti pilnas autobusas, tada gali vienas atsipirkt
ant prichodo. // V akar va jin a i atsipirko ant prichodo prie turgaus,
p rid u o ti, priduoda, pridavė (sem. iš rus. предать, dar plg. rus. kai. krim .
si. сдать) kai. krim . išduoti teisėsaugai, policijai; įskųsti administraci­
jai, įduoti, dar žr. s u d e g in ti: N u ką kalbėt apie ožį, k u ris dešim t m etų
dirba ant mentų?!?! K iek jis žm onių pridavęs! // Plotnas ožys, tai jau
šim tas procentų, kad tu tenai p rid u o d i kažką, tai čia yra plotnas. // Kas
ten juos žino, gal tave priduos? // Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Jį
čia gaudo, supranti!? // Jis m entam priduoda, o m entai jam pusę kaifo
atiduoda, k u r konfiskuotas, tarp narkotų ožių blet pilna,
p rig a u ti, -auna, -avo kai. krim .įvairiais provokaciniais būdais kitą asme­
nį (ppr. nuteistąjį) įvelti į komišką, keblią situaciją, įstumti į bėdą (dar
žr. p r ib r is t i) ; sukompromituoti, pergudrauti (pagauti kalboje ir pan.)
prigavimai 204

siekiant naudos ar kito asmens pažeminimo, ar kad tas prasitartu išsi­

duotų: Prigaus tave ir vsio - dūchausi. // Tu n o ri mane prigaut? // Jam -
finalas - trū ko kantrybė, žinai, bachūriukui, blet, jisai irg i durnius yra
geras ten, žinai, jam trūko kantrybė, pasiėmė styriu. Piderastai, sako,
blet, nors vienas prie manęs kažkur kažką, ar aš m iegosiu, nem iegosiu
(ten gali, žinai, taip sakant, su bybiu per lūpas perbraukt nachui, kaip
tu m iegosi ir viskas, ir tu gaidys, vsio), p rilie sit nors vienas pirštu - piz-
dą!, sako, prisegsiu prie matraso! Atsakau, sako, už žodžius. T ie pradė­
jo vartytis: ką tu čia nervuojies, ką tu čia, durnas nachui, - pamatė, kad
jisai tik ra i durnius yra ir jisai gali tą padaryt, nors iš tik rų jų tai chui
evo znajet. Jie pamatė, kad jie patys b išk į užstūm ė ant šviežio žmogaus,
žinai, pradėjo patys vartytis: nachui tu čia blet, ė, družbanas, blet pyz-
dec, nachui tu čia, ė, nervuojies, čia blet pajuokaut su tavim negalim a,
ką, tu čia juoko nesupranti, žinai, blet, mes čia p a p rik o lin t norim , p ri­
gaut, chujaut, pats supranti. || sang, p risigąu ti: Prisigavo ant gaidžio,
įvairūs provokaciniai būdai kitų asmenį (ppr.
p rig a v im a i dgs. kai. krim .
nuteistąjį) įvelti į komišką, keblią situaciją; sukompromituoti, pergu­
drauti (apsuktiy pagauti kalboje ir pan.) siekiant naudos ar kito asmens
pažeminimo, ar kad tas prasitartų, išsiduotų: Yra toks prigavim as, jeigu
mes ten pasėdėję ilgiau, ir ten koks zelienius sėdi nachui, tai pradeda
stum ti durą, pasakot: „Va, blet, ten karočia, mergą turėjau blet, gera
pyzda, nachui, ten, karočia, laižiau “, - tuda siuda, durą stum i grynai.
K iti mato, kad tu durą stum i ir pochui, jie nekreipia dėmesio, neužsi­
kabina, n ekliu n ija nachui. O tas sako: „Blet, aš irg i ten laižiau nachui,
karočia, ten bobą turėjau.“ G a li užklaust netgi: „ A r tu laižęs pyzdą, ar
ne?“ Tas sako: „A išku , laižęs!“ - tai blet, tai tu gaidys nachui! // Jei koks
m alalietka, gali vartyt, žinai, v a ik u i kokiam , klaust: „Papą bučiavai?“ -
tas sako: „Ne, nebučiavau.“ - „Tai kaip tu tada pisi ir papo nebučiuoji,
tu durnas nachui ar ką nachui, v isi gi bučiuoja!“ - tas: „N u gerai, bučia­
vau.“ - „O iš k u r tu žinai, kad ten nachui tarp papų koks nors nepiso,
tai vos ne tas pats, kad tu bybį čiu lp i nachui?!“ - irgi, žinai, vartyt gali
nachui. Būna, kad susivelia nachui, geriau patylėk, nes galiausiai po to,
būna, reikės m azint, iš kokio gaidyno traukt, nes čia yra prigavim as.
205 pripirkti

p rik a b in ti) -ina, -ino (plg. rus. šnek. вешать ‘m ėginti ap kaltin ti padarius
nusikaltim ą') krim . priteisti pagal straipsnį baudžiamojoje byloje, dar
žr. p r is iū t i: Prikab in o tas d vi m akrūchas, aštuonioliktus, plėšim us,
aštuntus ten, septintus, šeštus - visus tuos straipsnius. A bjiboną kai
atnešė - du šim tai su virš lapų.
p rik a lti, -a, -ė (sem. iš rus. krim . si. приколоть) krim . L užverbuoti;
įkalbėti: Jis baigė politechnikos institutą, radioelektroniką, ir jį prikalė
į Saugumą, žinai, kaip anksčiau. Pasiūlė darbą, tas anas, ir jis M in sko
baigė dar m okyklą Saugumo, po to tris metus ir Leningrado akadem i­
ją. // A lfonsas nu, gyvena iš ko - kurvas ten pisa septynešim , ten šeešim
metų. K a lifo rn ijo j matė jį, Longbite ar Longailende ten, žinai, ant tų
šezlongų, žinai, p rikala kokią senutę, atpisa ten, duoda jam šim tą žalių
ir viskas. 2. prigauti; išduotu priduoti: M en tai patys daro spaudim ą,
paskui jie patys vienas kitą prikala: arba tu p rik a lk kitą, arba tave p ri­
kals - tau bus m ažiau konkurentų pardavinėt tą pilstuką. // Iš ku r aš
žinau, kad jis manęs neprikals??! // Tu jį su tin k i ir tau m alonu su juo
susitikt, nes tu žinai, kad jisai švarus, jis mentas, bet jis nei savų, nei
žu lik ų nėra prikalęs, jis gerbiamas ir tų, ir tų yra.
p ris im ū tin ti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. п р и м ути ть ‘padaryti; paveikti;
nusižengti nerašytomsy neoficia­
prikon stru oti, p ritaisy ti') kai. krim .
lioms pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normoms, taisyklėms (pa-
niatijoms): A r tu prisim ū tin ai ką nors, ar iš kitos m astiuchos, ar tu
nepatinki, nepritam pi prie nieko - tai stato ant slidžių.
p rio t (rus. nark. si. прёт: esam. L, vns. 3 a. (bendratis: peret', rus. nark. si.
переть)) nark. prasidėti narkotinei euforijai, teikti narkotinę euforijų,
svaiginti, dar žr. v ilk t i, v e ž ti: M ane priot. // krekąs gam inam as ish
kokso net ne gam inam as o daromas kad koksą rū kyt galėtum vot i vsio
bet p rio t žym iai stipriau ir trum piau. // pučiu per jo in t'us, nes labaij
patinka tam soij ipust ir sėdėt stebet n a k tin i miestą, susikaupt m in tim
=]] priot
p rip irk ti, priperka, -o krim . (sem. iš rus. krim . si. прикупить) demaskuo­
tu atpažinti; sužinoti, perprastu suprasti: Sėdim mes su juo balnyčkėj,
žinai, o ten v isi režim ai: ir bendras, ir sustiprintas, ir griežtas, o jis man
pripūsti 206

čiešina. N u jisai pripirko, kad keturi šim tai dvylika kam erų, o ten keturi
šim tai vienuolikta ir dvylikta sujungta kartu ir ten padarytas rūbų san-
dėlys, jis ten išryškino. Tai ten paskutinė kam era keturi šim tai dešimta,
kurioj gulėjo jis, tai jis po lova tą vietą daužo, griauna. Pasirodo, ten
tik ta i lištvelės ir užtinkuota, tinkas užmestas, pertvara padaryta. N u
tai, sako, paskutiniu mom entu per pabėgą išlaužiam , žinai,
pripūsti, pripučia, pripūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si.
пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. prirūkyti marihuanos: as k ai bunu p ri­
pūtęs ir jei pradedu galvot apie tai kiek pas mane galvoj m in čių tai ju
vis daugėja ir daugėja:))) || sang, prisipusti: ant Lenkijos-Č ekijos sienos
jo kių problem ų, neatsakingi už kelionę prisipučia, kad būtų linksm iau,
tuo tarpu atsakingi - nuvažiuoja ne į tą pusę.
prisišniūrinti, -ina, -ino (hibr. žr. šniūras) nark. pavartoti narkotikų in-
tranazaliai, dar žr. š n iū ra s 1: p a d a r y ti š n iū rą
prisitorčinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. приторчаться, dar žr. tor-
činti) nark. pavartoti narkotikų (ppr. intraveninių): N arkolog in iam dar
gulėjau, eik tu, ten žalia šviesa, duodi šokoladą tai senei, išeini, prisi-
torčin i, kokią kurvą atsiveda tie ch ron iai blet, ten dapisa per tris kam ­
barius, gydym as vyksta!
prisiūti» prisiuva, prisiuvo (sem. iš rus. prast, приш ить) krim . melagin­
gai apkaltinti, primesti ♦ prisiūti straipsnį (vert. iš rus. prast, статью
приш ить) iškelti baudžiamąją bylą; priteistu sufabrikuoti (ppr. dirbti­
nai prikurpti bylą., palaužti teisiamąjį ir pan.): M entai pasakė, kad m a­
nęs neišleistų iš triperbaro, nes dar bylos negalėjo prisiū ti. // Skaičiau,
kad vienas profesorius Londone viešai padarė skrodim ą, žurnalistus
prišaukė, šim tą peešim žm onių ir čia anglai galvoja, k o k į straipsnį jam
prisiū ti. // Is kitos puses - jei i V B niekas nebuvo isilauzes, tai ka jam
gali prisiūti? K ažkieno puslapi su tariam ais jo sapnais? ♦ prisiūti sroką
(vert. iš rus. prast, срок приш ить) nuteisti laisvės atėmimu
prisivaryti, -o, -ė (plg. L K Ž p riv a ry ti ‘daug ko prikrauti, p rid ė ti ir pan.’)
nark. daug pavartotu apsiryti, susišvirkštU dar žr. a p s iv a r y t i, a p s i-
b a d y ti: G al tu žinai, ku r geros heros yra? Ten prie manęs buvo, bet jis
išpardavė, pats prisivarė ir dabar neturi.
207 promas

p rity rin ti [p ritM rin ti], -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . si. приты рить) ki-
šen.užstoti ar pridengti (laikraščiu, permesta per ranką striuke ir pan.)
bendrininką, vagiantį iš kišenės ar rankinuko, kišantį ranką į kišenę ar
rankinuką, duoti prityrkę: Jis stovi šalia persim etęs per ranką ką nors
ir prityrin a, kad iš šono nem atytų, kaip tu užneri.
.
prityrkę [pritbirkėĮ (rus. krim . si. приты рка) kišen. 1 užstojimas ar
pridengimas bendrininkui vagiant iš kišenės ar rankinuko ♦ duoti pri­
tyrkę, būti ant prityrkės užstoti ar pridengti (laikraščiu, permesta per
ranką striuke ir pan.) bendrininką, vagiantį iš kišenės ar rankinuko (ki­
šantį ranką į kišenę ar rankinuką, traukiantį piniginę, segantį rankinu­
ką ir pan.): D ažniausiai dviese lakstom , aš im u, o jis prityrkę duoda.
Paskui per pusę dalinam ės, nes jeigu pas jį pro p olį ras, tai jam irg i sro-
kas. // Jei žinai, kad nelandžioja, tai jį im i ant prityrkės. // Jisai toksai ir
vagis - ne jis vagia, o žmona, jisai ant prityrkės. Žm ona išlaiko, žm ona
daiktas (laik­
vagia, tu ri tris vaikus, žm ona išla iko ir jį, ir vaikus. 2.
raštis, permestas per ranką rūbas ir pan.), kuriuo pridengiama ranka
vagiant iš kišenės ar rankinuko: Prityrkė bet kas gali būti, dažniausiai
la ik a i m egztinį ko k į arba m aišiuką.
prityrščikas [pritbirščikas], -ė (rus. krim . si. приты рщ ик) kišen. užsto­
jantis ar pridengiantis (permestu per ranką rūbu, užstodamas ir pan.)
bendrininkui vagiant iš kišenės ar rankinuko, lendant į kišenę ar ran­
kinuką; kas duoda prityrkę: Būdavo, žinai, dozės reikia, pyst, nu ką,
yra proga, pusę penkių trolikas pilnas, žinai, arba ten yra prityrščikas
kažkoks tai, žinai.
pritonas (rus. притон) vagią, narkomanų, nusikaltėlių susitikimo, susi­
rinkimo vieta; landynė: Zam enhofo gatvėj buvo pritonas, vagių lizdas;
ten H enka tą pritoną laikė, bet jis buvo tikras vagis, Z u ik is klik ū ch a
jo buvo, ten tik ščipakai rinkdavosi. V is i m entai žinojo, ateina ryte -
tuščia, reiškia v isi trasoj laksto; tada ateina vakare - ir tada būna blet
šokis su kardais.
promas (rus. nark. si. пром) nark, promedolis („Promedol“(trimeperidi-
nas), narkotinis analgetikas): Č ia iš tų senų laikų, kai, reiškia, buvo tas,
m edikam entinė narkom anija taip vadinam a, fenta, prom as - sin tetin iai
propolis 208

opium o pakaitalai. // Aš tada pirm ą kartą susikaliau prom edolio, jis

m an atvežė dėžutę promo, astuonias štukas, po du kubikus ampulės.
M ano draugelis susileido tris štukas, nes jis pastoviai sėdėjo ant to. O
aš susikaliau porą - ir tos pora štukų m an buvo pats tas. Blecha - kojos
žemės nesiekia, laisvas, nieks nedirgina, ram us - vsio, viskas - aš tada
supratau, kad čia m ano kelias, tai yra tas, ko m an reikėjo,
propolis (rus. krim . si. прополь) kišen. perduodama bendrininkui pa­
vogta piniginė; tospiniginės slaptas nunešimas, išnešimas: M a n perdavė
propolį. HSenis su m arškiniais, vasara tada buvo, ir m arškin ių kišenėj
lopeta matosi. A čkarikas tik pyst - m an perdavė propolį, žmonės, žinai,
lipo, susistumdė. Senis - ai, oi - ku r m ano piniginė, ant grin dų ieško.
A š nuėjau prie v id u rin ių durų ir išlipau. // Č ia dabar tik atėjo į madą
perdavinėt tuos propolius, anksčiau kas atsipirkdavo, pas tą šm ielius
ir pasilikdavo. ♦būti ant propolio, važinėti ant propolio kišen. būti
bendrininku kišenvagiams perimant ir išnešant pavogtą piniginę (ppr. iš
troleibusoy autobuso ir pan.): A n t p ro polio važinėja, prityrkę duoda. //
Kas ant pro p o lio važinėja, jisa i nevagia, jis tik perim a. // N e v isi eina
ant propolio, k iti bijo išnešt, nes, skaitos, jeigu kas, tai tu sėsi, nes pas
tave pagaus lopetą - ir viskas. // A n t p ro polio važinėja, - aš ištraukda­
vau, jam perduodavau. ♦ išnešti propolį išnešti iš bendrininko perimtą
pavogtą piniginę: A š p ro p olį galiu išnešt, bet pati tai nevagiu. // Kas
p ro p o lį išneša, tai paim a pinigines, aš ištraukiau - jam perdaviau, jis s
pontom manęs nepažįsta, išlip a kitoj stotelėj, o aš stoviu toliau,
prosto ♦ [žaisti] prosto tak (rus. kai. si. просто так) kai. iš savo užpakalio
(žaisti kortomis, šachmatais irpan.), dar žr. n ie k a s: ž a is t i iš n ie k o :
Ž aidžiam prosto tak? // Pralošė bachūras šikną prosto tak, kaip sako,
žinai, kortom - karočia, prosto tak, vienu žodžiu - pralošė šikną. Ten
atėjo jisai pervachodčikas, pirm ą kartą sėdo ir, supranti, kaip gavosi: jį
tik uždarė į K P Z ir nieks nieko nespėjo paaiškint ir jį iš karto etapais
į V iln ių išvežė, jam ten K P Z niekas nieko nespėjo paaiškint, supranti.
Išvažiavo jis ten, sėdo lošt, pralošė, karočia, jam ten, tiksliau , - iš n ie­
ko - pasakė. Davai, sako, iš nieko lošiam ir viskas. V iskas - jisai v ie­
nas. A n t jo ten puolė, supranti, septyniese, aštuonvietėj chatoj sėdėjo.
209 pūsti

Pizdą, sako, viskas, pralošei šikną nachui! Vsio nachui, stosi rachėm
pisim tave, žinai, ten tuda siuda.
p rū cha (rus. nark. si. пруха) nark, narkotikų sukelta euforija, dar žr.
k a ifa s 2, v ilk im a s : sejp tai yra žm onių kuriem ratu pruxa nepatin­
ka.. per daug gruziną tai va del to is pradžių rejk silpnus valgyt
ptiūcha(s) kai. 1. (rus. kai. si. птюха) duonos davinio norma (250g); duo­
nos ketvirtukas: D aro visokius pyragus, kad pratęst m alonum ą, būre.
Pavyzdžiui, paim a ptiūchą, iškrapšto tą duoną, subarsto į košę, sum ai­
šo viską, pyragas tipo; pe n kiolika m in u čių krošin i, į košę sum aišai ir
vėl sudedi į plutą, pyragas gaunas blet, su karštu vandeniu arba arbata
valgai. 2. sumuštinis: T u ri ptiūcho?
p tiū k a kai. žr. p tiū c h a (s ) 2: U žtepk dar dvi ptiūkas, nes iš po šių dviejų
nieko nejutau.
p u sk ū lis kai. pusė porcijos arbatos, pusė kūlio: Davai v irk puskūlį, dviem
k ū lio bus per daug.
pūslė ♦ p ū sti per pūslę nark. žr. b a m b a lis : r ū k y t i p e r b a m b a lį: O
seijp kaij su xebryte taij per pūsle, n iu kazkaijp ka žinau, nepripazystu
jo in t'u seijp kaij puče daugeu neij 2 zm onez // pučiu tik per pūsle =]
pūstelėti, -ja, -jo (sem. iš rus. nark. si. пы хнуть) nark, parūkyti marihu-
anoSy dar žr. p a p ū s ti: Pūstelėjom biški, nachui!
pū sti, pučia, pūtė 1. (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si. пыхать,
дуть) nark. rūkyti marihuaną: N ereik gyvenim e n u sirist ik i tiek, kad
reiktu pradėt galvot - „kaip čia mest pust“. Paprasčiausiai reik pradėt
pust saikingai. // M a n tai labai labai labai bloga buna ir as liau d iškai
tariant apsivem iu, jei kartu ir pučiu ir geriu (nesvarbu net koks ten tas
a lkoh olio kiekis, tegu ir visai m inim alus). // nu jau toksai pixas ku r
nuo ketv irčio penkiese apsirooko... tai m ažu m ažiausiai visishka ne­
sąmone. tokio pusti net ir ash vengiu 2. vogti: Pūstas tas skėtis iš sodų
kolektyvin ių , garantuoju aš tau. // Pūstas magas. // Barake vienas va
nusipirko laptopą už tris, paskui m an atnešė parduot visai to k į patį už
pusantro, aišku, jis pūstas buvo. 3. (sem. iš rus. kai. si. дуть) kai. skųstiy
dar žr. p r id u o t i: Randa tarp ž u lik ų ožį, prispaudžia, ir jis operams
dirba, pučia viską. // Pučia iškart, ten v ien i ožiai.
pūtalas 210

pūtalas (plg. rus. nark. si. пых, ang. nark. si. blow m arihuana) nark.
žr. ž o lė , p y ch a s: T u ri pūtalo? H Tikslas toks, jog jei puti ne vienas,
o pūtalas lyg ir bendravim o priem one tampa, n ori kuo ilg iau traukt
dūmą. Jei pusčiau gryną hom egrown SS po vieno jo in t o 3 žmonės labai
g ilia i nunertų, kalbėtis būtų galim a nebent su savim i arba dvasiom is.
// kodėl gi po am fos nebus potraukio i „daugiau“? ar p iln a i tik i kad čia
jau tawo pasku tin iai pasižaidim ai, kad nežengsi toliau? as tuo nebūčiau
tikras, alkoh olis -> putalai -> am fa - w iskas tik stipryn,
spygliuotos ar lygios vielos kilpų už­
p ū ta lkė (plg. путать p a in io ti’) kai.
tvara; spygliuotos vielos tvora, spygliuota viela: Eidavo viena tvora, k u ri
pjausto, o pūtalkė tokia supainiota, dachuja vielos kilpom , eisi per ją
ir susipainiosi. // M es eidavom perim etrą ir daužydavom su kalašais
pūtalkę kiaurai, nu būdavo ji supuvusi, šiaip, iš neturėjim o ką veikt,
pūtėjas, -a nark. žr. p ū tik a s : Per diena surukai du pakelius cizu, o žoles
geriausiu atveju karta per savaite. Tai kas labiau kenkia? as aisq nekal­
bu apie rim tus pootejus ku r traukia tris kartus per diena,
p ū tikas, -ė (plg. rus. nark. si. пы халы цик) nark. marihuanos rūkytojas:
D ažnai nepatyrusi pūtiką karta gerai apsirūkius apim a baim e ypač kai
ankstesni pa rukim ai nesuteike pageidaujam o efekto Hnu as save rim tu
pu tiku skaitau., del to kad pučiu dažnai., del to kad m oku su sila ik yti
// Taip, mes esam pūtikai, k u rių gyvenim o būdas sm agiai teka žalia
vaga. // N iu ash tai nesu labai didele pootike, m ano rekordas yra wiena
sawaite kai kiekw iena diena pootem , bet daugiau tokiu saw aiteliu ne­
pasikartojo:) O shiaip tai dažniausiai 2-3 kartus per sawaite
pū tim as (plg. ang. nark. si. blow ‘m arihuana’, ang. blow ‘pūtim as’)
nark. marihuanos (ar kitų narkotikų) rūkymas: tiem s kas garbina pū­
tim a,galiu pasakyt h u in ia visas shitas reikalas,nepadeda...,aisq gerai
yra experim entuoti,žiū rėkit m an neuzsizhaiskit..,bo lietuvishka xim ke
huine blet paskutine,sudrasko žm ogų kaip byby žin o ka H pas mane
zhiem a būva hujnia visishka susieta su darbo praradim u su blet draugu
ishdavyste, kai lie k i vienut vienas kai keliesi ryte ir galvoji fak fak tam ­
su i sunku, i che tik kasdien in io pūtim o pasekmes // anksčiau ar vėliau
protas ištirps suprasit durys užsidarys gaidukai sveiki atvykę i suda gal
211 rabočkė

is jo islip sit bet sm irdesit ilg a i po 10 m etu pūtim o suprasit mane HT ik

nesakykite, kad puchiat jau ilg a i ir kad nesate putes wienas :) Pūtim as
vienam tu ri ir privalum u ir trukum u.. Kazhkas pasakojo, kad w ienam
pust N E G A L IM A , nes ten aceit su sawim pradedi kalbėtis ir pan
putiovas, -a (rus. kai. si. путёвы й autoritetingas nuteistasis') kai.aukš­
tos kastos nuteistasis (bachūras), kuris laikosi tam tikrų pataisos namų
(kalėjimo) nerašytų elgesio taisyklių (teisingų paniatijų): Putiovas yra
ne ožys, ne gaidys, ne dūchas - jis yra putiovas. // P u tio v i negeria iš ne­
švaraus puoduko, nepakelia ant žemės nukritusios duonos, cigaretės. //
Ž iū riu , piderastai kaifuoja, visa zona piderastų gatavų, žinai, o pu tiovi
n eturi kaifo. Tai paskui ten išsiaiškino, kad vienas, jau putiovas atseit,
kaunietis, gavo ten tą atomą, tai gaidžiam parduoda po dvidešim t litų
už pakelį, žinai, gaidžiai dvigubai moka, išeina taip, kad putioviem
bachūram nieko, o visą gaidyną perleidžia, supranti, ir dvigubai dau­
giau gauna fanieros. Bet jau nusikalsta tokiem , žinai, zonos nerašytiem
įstatym am , putiovas taip elgtis negali,
pu tiu kas kai. kas teatliko trumpesnę nei šeši mėnesiai laisvės atėmimo
bausmę: K u ris lagery nesėdi net pusės metų, tas ik i pusės metu, jis
skaitom as putiuku, o kaip atsėdi pusę metų, jis jau skaitosi zelionkė,
kol neatsėdi tris metus, o kaip atsėdi tris metus, jau skaitosi senas ze-
kas. // Atvažiuoja į zoną, mėnesį pasėdėjai ir tau palavinkė chujinkė -
ir važiuoji nam o, kaip putiukas tada išeini, praslydai, reiškia, tu net
nepabuvai zonoj, tu nežinai, kas yra zona, kaip putiukas ir išėjai.

rabočkė (plg. rus. рабочий ‘darbinis, darbo', rus. si. рабочка ‘darbi­
nis variantas (projekto ir pan.)’) kai. gamybinė (darbo) zona: Iš zonos
vaikščiojau į rabočkę d irbti. // Jei ku r tu gyveni, ko nors trūksta, ran­
kenėlių kokių ar ko, tai prašalsi į rabočkę ir pasidarai. // „Jis rabočkėj
rabočkįnis 212

gyvena, pirm oj sėdi - gaidys.“ - „Tai jis laisvėj jau gaidys buvo, jobtvoi-
m at!“ - „Bet šūstriakas, tai pyzdec ten toj rabočkėj. Bet kas ten sėdi,
bybį - atmatos visos.“ // A nksčiau būdavo tik rabočkėj plytkės, o dabar
yra volnų ant laro.
ra b o čk įn is (hibr. žr. rabočkė) kai. dirbantysis gamybinėje (darbo) zonoje:
Pirm a lokalkė vierchatūra, antra - bachūrai, o va į trečią pradėjo ožius
kelt, o buvo anksčiau trečioj tik bachūrai ir rabočkiniai.
rabotiąga (rus. kai. si. работяга) kai.sąžiningai dirbantysis gamybinėje
(darbo) zonoje nuteistasis: Rabotiagos yra la ik o m i bachūrais, bet tikras
bachūras tai nedirbs. V ie n i dirba, kad galim ybės neleidžia ten jiem s
k itaip gyvent, niekas nešildo. N u tai jis dirba, užsidirba sau ant maisto,
rasklądas 1. krim . kai. žr. ra s k la d k ė ♦ d ė ti rasklądus (vert. iš rus. krim .
si. дать раскладку) žr. ra s k la d k ė : d u o t i ra s k la d k ę : N a c h u ijie tą
klaipėdską įkišo? Jie jau sėda ir dabar pradėjo viens ant kito raskladus
dėt. 2. (plg. rus. раскладка ‘išdėstymas; paskirstym as) nark. medžia­
gų narkotikų gamybai proporcijos: A š išv iria u jam tuo pačiu raskladu
kaip sau, žinai, iš trijų stakanų kūcho. Tai paskui m an jį k a čia lin t rei­
kėjo! - trioch ala blet jisai, neseniai kaifuoja, būtų m an čia per jį delov.
rasklad kė (rus. krim . si. раскладка) krim . prisipažinimas padarius
nusikaltimų; įdavimas ♦ d u o ti rasklad kę (vert. iš rus. krim . si. дать
раскладку) prisipažinti; išduoti, išpasakoti apie nusikaltimų: Bet jin a i
davė raskladkę iš karto: į ašaras, karočia, pas mane m ergaitė ketu rių
metų.
prisipažinimas padarius nusikal­
raskolas (rus. krim . si. раскол) krim .
timų, nusikaltimo aplinkybių atskleidimas: Jie tave užspaus ir tada vis
tiek dėsi raskolą. // K aip m anai, duos raskolą dėl tos m ašinos? ♦ d u o ti
raskolą įk i šik n os (plg. rus. krim . si. идти в раскол) iron, greitai prisi­
pažinti padarius nusikaltimų, viskų išpasakoti apie nusikaltimų (išduoti
bendrininkus ir pan.): Tas pizdukas ir sūnus to M iku tavičiau s drau­
gelio, jis nežudė, jis tik slėpė tuos paveikslus, paskui davė raskolą ik i
šiknos, viską pasakė.
atliekant laisvės atėmimo baus­
raskrū tkė kai. (rus. kai. si. раскрутка)
mę (pataisos namuose, kalėjime) padarytas nusikaltimas, už kurį
213 ratas

perteisiama skiriant maksimalią papildomą bausmę (pridedant antrą

laisvės atėmimo bausmę (sroką)): Raskrūtkė - tai kas prasisuka dar
ant vienos dielos. Tu užm uši žm ogų zonoj ir tave vėl teisia pagal nau­
ją bylą zonoj jau. Zonoj pavogsi, nieks ant tavęs pareiškim o nerašys,
žinai, o jei užm uši, suspardysi, ten sužalosi sm arkiai, ir gaunasi nauja
byla, raskrūtkė vadinas. D uoda didžiausią sroką, kiek tau neša srokas,
daleiskim nuo penkių ik i dešim t - pisą červonsą. Ir tu neisi nei pagal
prasisukti ant raskrūtkės atliekant
udo, nei nieko, sėdėsi pa koncu. ♦
laisvės atėmimo bausmę vėl nusikalsti ir būti nuteistam: Šitas bachūras
prasisuko ant raskrūtkės. // Raskrūtkė yra nusikaltim as lagery.
raskumąrinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. раскумарить) nark, pa­
vartojus narkotikų nutraukti abstinencijos sindromo sukeltus negalavi­
mus (kumarus): Jin ai pati pardavinėja tą metadoną, m um s atskiedžia,
aišku, ne vandeniu atskiedžia, p ila gliukozę ir visą kitą, bet tai kas iš to?
O m ūsų neraskum arina, o dar m ažina doziakus. // K okia ten kokybė,
supranti, po tokios heros atbėga pas mane metaksos, jobtvoim at. Sako:
„Blet, už du setus paėm iau heros.“ - „N u ir kaip“, - sakau, - „E in a na-
chui blet, nu nieko blet!“, nu tai blet, sakau, eik dar už tris setus paim k,
tai raskum arins gal. Č ia pasiėma už dvacoką, už tricoką, įsim eta ten
dim os štuką ir pyzdec, kaip čemodanas iš čia išeina.
rastvoras (rus. раствор) nark. ret. tirpalas
ratas L ratai (pig. ang. nark. si. wheels ekstazis (M D M A )’, rus. nark. si.
колёса) ppr. dgs. nark. kai. tabletės (narkotinės (džn. ekstazis) ar psi­
chotropinės medžiagos, barbitūratai, trankviliantai, migdomieji, rami­
namieji): Ką ten su juo kalbėti, ratų prisirijęs ir nusišneka. // m an pagr.
ro d ik lis kaip ir žolėj - kokybe, as jau geriau ikalsiu gera olandiška rata
nei rūkysiu nežinia kokia žole. // M askvoj tie ratai buvo d vylika dole­
rių, prim eti? Tai ten fran kai tokie, o čia aštuoni lita i, skaityk du žali,
ane, o ten trečios rankos, paskutinės - tai dvylika, p e n k io lik a dolerių,
nu tai jobtvoim at. // Eina po peešim, keešim litų ratas. // Pasirodo, tas
sabuteksas - ratas kainuoja dvyšim litų . // Jei taip blogai, tada novakai-
užsimesti (apsivalgyti, prisival-
no visada reikia, gal n o ri pusę rato? ♦
gyti) ratų nuryti narkotikų ar psichotropinių vaistų tabletę, suvartoti
ratuotas 214

per burną (perorališkai): kai as apsiputus, o kažkas apsivalges ratu, man

tiesiog akys ant kaktos lip a stebint ta žm ogų, nes - pasikartosiu - itin
sk iriasi pasaulio suvokim as. // R eikia ratų užsim esti. | dem. ratukai:
Ratukai, ratukai - ku r jūs mus nuvesit?.. // „ža id im a i“ su zholyte kar­
tais tušiukai boogaloo tai tada jeje, ratuka koki shiek tiek am fo tada
dar pu ti bliat jus pagalvokite i ka daugelis m usu pavirto. 2. ra ta i (sem.
batai: „Ratus pasikeitei?“ - tai čia
iš rus. kai. si. колёса) dgs. kai. juok.
ant bajerio taip klausia, kai su naujais batais. 3. kai. pasivaikščiojimo
ratas; vaikščiojimas ratu pasivaikščiojimo aikštėje: Ratas yra dvoikėj,
zonoj. Išeina v isi į lauką, žinai, ir ap lin k tokį stadioną v isi eina. // E i­
nam ant rato! // Č ia bespridielas, kokie čia bachūrai, jei ožiai eina į
ratą?! ♦ su k ti ratąvaikščioti ratu pasivaikščiojimo aikštėje
ratuotas, -a juok. prisirijęs narkotinių tablečių, apsvaigęs nuo jų} dar žr.
ra ta s 1: ra ta i: u ž s im e s ti ra tų : tu nieko neatskiri, as net tuos ku rie
tik s lia i vartoja atsk irti dabar negaliu, jei n o ri pam atyti ratuota žm ogų
ji ir pamatysi, as viena karta tik lin ksm ai šokau, o anie klausė kiek ratu
surijęs esu:):) // Bet kodėl žmones ku rie patys valgo apvalius, nenori
bendrauti su ratuotais kai yra blaivi? Keista..tu žiu ri i žm ogų, žin ai
kaip jis jaučiasi, pats taip m ilijon ą kartu jauteisi ir vistiek jis tau kelia
šleikštuli..
režim n ik as, -ė (rus. kai. si. реж и мник) kai. režimo priežiūros darbuoto-
jaSy prižiūrėtojas: R ežim nikas yra mientas, jie p rižiū ri, kaip elgiasi, ką
galim a praleist į rabočkę, ką negalim a praleist, žiū ri, ar tu nepažeidi
režim o. // U ždėjo n aručnikus ir nuvežė į K P Z , paskam bino į zoną, kad
pagautas, nuvežė į zoną. Nuvedė į trium ą, susirinko operai, režim ni-
kai, ko n tro lie ria i - nu ta smiena, per ku rią pabėgom, karočia, suspardė
kabinete, į trium ą nunešė mane. V isas mėlynas, su bananu sudaužė,
karočia, nei ant to šono atsigult, nei ant to, nei atsisėst, karočia, tik ta i
galvą sveiką paliko.
rie lk a nark. žr. rie lk ė : Ratų apsirijęs, rielkos, snarglį pakabinęs ir sėdi,
viečnai, kai neužeisi - šneka ch u i znajet su kuo, su savim bendrauja,
plaukai tokie, žinai, ten, susivėlęs, suriebaluoti blet. // K aip duoda du r­
nynuose, pavyzdžiui, ane?, vat epilepsikam arba ten tokiem , žinai, ku r
215 rūchas

būna priepu oliai, jiem rielkos duoda arba sedukseno, diazepam o, o jau
daunai visai - tai ten am inazinas, am itrip tilin as,
rielkė nark. relaniumas („Relanium“ (diazepamas)yraminamasis vaistas):
Atbėgo, ram ino, ram ino mane. Sakau, duokit tris štukas rielkės.
rieškės (rus. kai. si. решки) dgs. kai. grotos (grotos ant langų, grotuo­
tos durys): A n t langų uždėtos rieškės. // Iš chatos pusės tokios grotos,
paskui viduj lange rieškės tokios ir paskui lauke tokia sietka uždėta. //
U žd a ry k it rieškes! // Buvom kam eroje nulupę rieškes,
rišti, -a, -o (sem. iš rus. si. вязать) suimti, areštuoti: Po trijų savaičių m a­
ne rišo. // A š nuėjau, žiū riu , tokios dvi gražios čigonės, pyzdec, peru­
kus pardavinėjo, žinai. Ir m entai riša karočia, aš pist tą tašę, karočia,
paėm iau iš jų ir num alininau.
rybinti [rbibinti], -ina, -ino (hibr.) kai. 1. prasmukti nepastebėtam: A š
per vachtą čia specom ėjau, rybinau. 2. slėpti: G a li būti pridavęs ką nors
ir jis jau ožys, bet rybina.
roba (rus. kai. si. роба) kai. psn. privalomoji nuteistųjų apranga (unifor­
ma): A nksčiau robą išduodavo ir piderką, o dabar vaikštai kaip nori.
♦ etapinė roba dažnai etapais vežiojamas nuteistasis: K artais m entai
naudoja kaip spaudim o priem onę etapavimą: tu nemiegojęs, stresai
blet, etapuose bespridielų daug, visu r šmonuoja, tik rin a . Paskui pyst
vėl grąžina, įm eta nachui ku r į olą. Tai kas taip važinėja vadina - „eta­
pinė roba“. ♦susinešioti (susidrožti) kaip etapinei robai suvargti, su-
blogti nuo važinėjimo etapais: K a i etapais vežioja, tai ant nervų, ne­
miegojęs, tai sako: „Susinešiojai kaip etapinė roba.“
rombikai dgs. nark. eunoktinas („Eunoctin“ (nitrazepamasf migdoma­
sis vaistas): Jei šaunies amfą, tai rom bikai aplygina kam pus, švelnesnis
kaifas. // Vovčikas atnešė rom bikų, eunoktino. // E u n ok tin o ratas ant
tiek stiprus, m igdom ieji jie yra, kad ratas padarytas kaip trikam pis,
todėl rom bikais vadina, jį galim ą laužt į tris dalis,
rūchas (hibr. žr. rūchnintis) kišen. pajautimas, pastebėjimas, kad apva­
gia, apkrausto; pastebėjimas, kad dingo piniginė: Rūchas gaunasi, tai
čia kada, nu ištra u ki pin ig in ę ir gaunasi kipišas - dingo pin igin ė. // K e­
lis kartus atsipirkęs aš tose m ikruškėse. Sėdi, p rilip a daug, žinai, p iln a
rūchnintis 216

būna, m akaluoja su tais rankinukais. Bet ten rūchą jeigu padarysi -

viskas, nuveš iškart, nepabėgsi jau niekur, reikia labai atsargiai: atkalei
ir užkalei. R eikia tokią situaciją, kad būtų tikslus, tik s lia i žinotum , kad
tu nepadarysi nei rūcho, nei nieko. Kad tik ra i atsipirksi ir užsegsi. //
Ten rūchas kažkur, ten kažkur degė, reiškia, žinai, trolike. Jis jau per­
davė ja i ir jis tepa slides, išlipa, nieko neturi, jis į vieną pusę, jin a i - į
kitą, atseit ne kartu. // Tie pacukai kocina naglai, nesvarbu - pamatė
nepamatė, jie keliese važiuoja, vienas kitam stengiasi paduot, tas sten­
gias iššokt, nesvarbu, kad rūchas. Ir va taip va, mums tokiem s seniems,
ku rie jau gerai landžioja, jie labai trukdo, nes žmonės labai saugojasi ir
neįm anom a dirbt.
rū ch n in tis, rū ch n in tis, -inasi, -inosi (hibr., plg. rus. krim . si. рухнуться
‘susiprasti, num anyti') kišen. pajausti, kad apkrausto kišenes, ranki­
nuką: T ik prakaliau durkę ir jin a i ruchninosi. // A pčiu p in ėji, gal k o k į
m obiliaką tu ri kišenėj, nes kaip dabar mėgsta įsim esti į kurtkės kišenę
m obiliaką, tai ką, ten sunku pačiupinėt? Pačiupinėjai, iškart jausi, kad
m obiliakas. Pajauti, kad ten m obiliakas - ir iškart pasiėmei, - ką ten,
nėra ką: pa im i su dviem pirštais ar su trim , jei su antena, tai su trim
pirštais paėm ei už antenos ir iškėlei, ir viskas, m obiliakas tavo. O jeigu
ant prichodo daug žm onių, tai ten visą ranką įk iša i ir pasiėm ei, ten net
nesirūchnins, ir vsio.
rudas nark. 1. ♦ ru das k aįfas opijaus ekstraktas, dar žr. c h im ij a 1, j u o -
das; k a ifa s 1: ju o d a s k a ifa s : Taške susikaliau rudo. // Tais laikais,
kai an h id rid o nebuvo, tai rudą badydavomės ir tokį, pradžioj. Daug
adatų, bet nebuvo iš ko rin k tis ir buvo priprasta, čia ik i aštuoniasde­
šim t trečių. // Kaldavau rudo du su puse kubo. 2. hašišas
rū gštis 1. (sem. iš ang. nark. si. acid; dar plg. rus. nark. si. кислота,
кислый, кислая) (nark.) LSD (lizergo rūgšties dietilamidas), haliucino­
genas: Po rūgšties, po ketam ino, po tų visų dalykų tu pajauti, kad tau
reikia vėl dėt, kad vėl tas apvalkalas nueitų. G ryn ai tam, kad susigrąžint
ir išsaugot tai, ką tu patyrei. // Rūgštį kaip gamina, irg i ją daro būtent d i­
deliais kiekiais, nes dideliais kiekiais gaunasi geros kokybės, stipru. Tai,
m an atrodo, amfas irg i iš tų vat sin tetin ių dalykų, kuriuos sum aišius
217 sakąmiernikas

atitinkam ais dydžiais gaunasi būtent jėga. | dem. rūgštelė 2. (plg. rus.
nark. si. кислый, кислая) nark,acto rūgšties anhidridas (reikalingas ga­
minant opiatinius narkotikus (chimiją), apdirbant chanką)

sabas kai.sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys (SAB), sunkiai auklėjamojo

būrio lokalinis sektorius, dar žr. o la: Sabas yra tas pats, kas ola, su n kiai
auklėjam as būrys, šabe ir oloj daugiausiai bachūrai sėdi, būna, kad ir
neišeina, ten jų kaip grupuotė ir jie išeina, ir vėl grįžta ten. // M en tai pa
bespridielu uždarė į šabą. // D abar Pravienose daro šabe kam erų tipo
patalpas, juos užrakins nakčiai. // Sabas tai yra ku r su n kiai auklėjam i,
kas p risid irb a pastoviai, tuos įk iša į šabą.
sadkė (rus. krim . si. садка) kišen.žmonių susibūrimas viešojo transpor­
to stotelėse ir kamšatis viešajame transporte; pilnas žmonių autobusas,
troleibusas (ypač per piko valandas ryte ir vakare): A n t stoties geros
sadkės, vakare ant Savanorių: ant Savanorių va vakare gera trasa nuo
pusės penkių ik i, skaityk, pusės šešių, v isi kišenvagiai ant Savanorių
susirenka kiek jų yra Kaune, visi susirenka ten. // V akar visą dieną pra­
važinėjau ir nei vieno cento, nei vienos sadkės nebuvo, o kai traukia
trasa, tai viena po kitos geros sadkės. // Piln as autobusas ar troleibusas
tai yra gera sadkė, o jei tušti važinėja, tai nėra sadkių. //„Planetoj“ įlip a,
žinai, daugiausiai iš turgaus, čia ta sadkė. // Tuščios sadkės. // Stoviu,
lau kiu geros sadkės, pakol atvažiuos pilnas, koks nors norm alesnis. //
Įlip a daugiausiai studentai, čia važiuoja ant kalno, į Baršausko kalną
irg i ilgiausias laikas, į Parodos kalną, tarp „N eries“ viešbučio ir v ir­
šaus, Sporto gatvė, ant šitų sadkių traukia. // Jei tu viską žinai, žinai,
ku r sadkės, tokia atliotė, tai tu eik ir dirbk!
sakam iernikas, sakam ernikas, -ė (rus. сокамерник) kai. kas atliekant
laisvės atėmimo bausmę kartu kalintis ar kalėjęs vienoje kameroje: Su
saldiakas 218

jo bratkiu mes tai vabšče sakam ernikai. // Sakam ernikas tampa kaip
brolis, žinai, trys ar penki žmonės sėdi apie tris metus. // Tas M ečka su
m anim sakam ernikas ir panašiai, jis devynis metus gavo.
saldiakas kai. saldi arbata
saliutas (rus. nark. si. салют) nark, soliutanas („Solutan“, efedrino tu­
rintis vaistas): Džefą galim ą padaryt iš saliuto išsk irian t efedriną. //
Tai įsivaizduok, jeigu iš saliuto bonkutės šim tą, aštuoniasdešim t kubų
daro. D u rn ia i, galvoju, jūs tokį vandenį pyzdiačinat. // Jis iš dviejų pu-
zyrių saliuto daro, tai čia yra pyzdec. // Iš saliuto nam ų sąlygom buvo
galim a ištraukt efedrą ir gana neblogos kokybės, kaip vat p a lyg in i su
tuo, kas dabar prekyboje yra, ku r pardavinėja efedrą, ane, tai tenais
gana geros kokybės prekė būdavo.
salom a (rus. nark. si. солома ‘išdžiovintos, m altos aguonų galvutės’, dar
plg. rus. солома ‘šiaudai’) nark. aguonų stiebai: M entai nežino, jie m ai­
šo, jie galvoja, kad saloma, salom kės yra kuchas, o ten tik stiebai, ant
galiakų gali ką nors tik daryt iš jų. // Č ia su ta saloma blet irgi, čia yra
iš rusų vertim as, bet rusai taip kuchnarą vadina, o pas mus žmonės
pradėjo blet kotus pardavinėti. A te in i pas kažkokį ū kin in ką, sakai: „A r
tu ri parduot?“ - „Turiu, - vo blet!“ Ž iū riu , palei visą sieną kotų! - sakau:
„O ku r galvutės?“ - „Va, ten!“ Pasižiū riu blet - traktoriaus sutraiškytos,
supranti, naglai ten, žinai. Kotuose yra tik trys procentai opium o paly­
gint su galva, nieko neišeina iš jų. // Saloma yra nuo galvutės į apačią
dešim t centim etrų, dar opijaus yra juose.
salom kė (rus. nark. si. соломка ‘išdžiovintos, m altos aguonų galvutės’,
plg. rus. соломка ‘šiaudeliai’) nark. žr. sa lo m a : Jei pavarei be salom-
kių, nupjauni gum bus, atm eti žvaigždutes - susim alei stakaną. Paskui
lieka salomkės: dvidešim t centim etrų, pe n kiolika - jas sum alei, tai gali
sum alti kokius penkis stakanus, tik tada atitikm uo bus tam vienam
stakanui gero kucho, galbūt, ir tai m ažiau, trys ketv irtad aliai kokie,
penkis kubus gal pasidarysi iš penkių s tik lin ių , o ku r iš vienos stiklinės
pasidarai ten šešis, septynis kubus. H Ką iš tų salom kių padarysi? - aš
ten bandžiau ant tų galiakų visokių, nieko blet.
salotos dgs. nark. žr. k o p ū s ta i: Salotos yra šitie vat aguonų daigeliai,
219 sausas

kai tik prasideda vasarą. Paskui būna batonėliai, jie dar kabo, paskui
atsistoja ir jau po to žiedas skleidžiasi,
sam asęika (rus. мак-самосейка) nark, laukinė savisėjė aguona (maža
galvute), aguonaitė: Ten buvo samaseikos, m ažom galvom,
sančiąstė kai. žr. s a n č ia s tis : Paguldė į sančiastę. U Pasidarė m astyrkę
ir nuėjo verkt į sančiastę.
sančiastis (rus. санчасть (sutr. iš: санитарная часть)) kai. medicinos
punktaSy med. dalis: Balnyčkė yra kalėjim o tipo ligoninė, o sančiastis -
tai jau lageryj yra sančiastis. // Sančiastis - tai med. dalis pačioj zonoj.
// Švirkštą pasidaro ir krytoj: stū m oklį iš pagaliuko kokį, vienintelis
dalykas, ko nepasidaro - tai adata. Adatą nubom bina iš sančiastios,
kas ten ta adata, nieks neskaičiuoja, sušauna tau, daleiskim , ir išmeta,
sapravadyla, sapravadįla (plg. rus. prast, сопроводиловка ‘lydraštis’)
kai. psn. raštelis (perduodamasy įduotas perduoti): A r k lį suėmė su sa-
pravadyla. // Č ia anksčiau, prie rusų eidavo su tavim visąlaik kažkoks
tai popierius, kažkokių autoritetų m aliava eidavo, dar būdavo sapra-
vadila, kad žinotų, kas tu toks. Gaudavosi didesni kelion ių m astai ir
žm onių kiekis biešanai didelis.
saulė ♦ p ra su k ti saulę, saules su k ti (plg. rus. krim . солнце в мешке ‘ap­
gavystė’) krim . apgautiy apsukti: Einam , prasuksim saulę. // Tai kaip jie
gali su tavim sukti saulę? HSukti saulę - tai yra apgauti, apipisti.
sausas 1. (plg. rus. nark. si. суш н як ‘džiovintos aguonų galvutės’) nark.
žr. k u c h n a ra s : Sutikau vieną tipažą, tas sako, metaksos negaliu, bet
galiu gaut sauso, bet reiktų dalintis, nu - prasukt. // K ai k o cin i ir jau ne­
bėga iš galvos, tada kabint reikia, pjaut ir džiovint, tada tik su sausu jau
gali daryt. // Tu valgai blet į dieną dvi stiklines aguonų lukštų, viskas įs i­
savina pas tave per skrandį, supranti. Jis gi dirbo ir sargu, ir kaifavo, visą
laiką jis dirbo ir kaifavo dvylika metų. Jis nesibadė, pas jį rankos švarios,
žinai, ir chui tu pasakysi - jis užsim eta stakaną sauso iš ryto, ir vakare
stakaną, žinai. 2. ♦ ap (si)d irbti (daryti) ant sauso nark. apdirbti acto
rūgšties anhidridu nuvirtę iki plutelės (korkės) opijaus ekstrakto tirpalą,
daržr. k o rk ė : s o d in t i a n t k o rk ė s: D arai ant sauso, tai m ažiau ada­
tų, švaresnis kaifas ir mažiau hidros reikia. // Sodina ant korkės ir daro
schadniakas 220

ant sauso. // G a li nudžiovinti ekstraktą ik i sauso braškėjim o puodelyje,

bet tada hidros reikia, kad užpiltų visą tą plotą, uždėt p olitilen in ę plėvelę
ir vandenyje ar ant kaitintuvo atitirp in t visa tai, kad acto rūgšties anhi-
dridas atitirpintų. K ai jis atitirpina, sureguoja - va tada gaunasi optim a­
lus variantas, va tada kur kas daugiau išmetama šlakų ir labai išsivalo,
išskaidrėja ik i šviesios arbatos spalvos - šitas būdas vadinasi apdirbti ant
sauso. // K a i darai ant sauso, tai be vandens, o kai ant šlapio - anhidri-
das pilam as, k ai yra dar vandens. A n h id rid ą p ili ant sauso pavidalo apie
vieną m ililitrą ir uždengus plėvele su guma atsargiai šildant tirpinam as
rūgštim i pridžiovintas sluoksnis, dvigubai daugiau hidros reikia.
schadniakas L (rus. kai. si. сходняк) kai. planuotas įtakingų nuteistų­
jų (mastiuchos bachūrų), jų lyderių susirinkimas: Savaitgaliais vyksta
schadniakas. // Į schadniaką susirenka v isi šūstriakai aptart, ką da­
ryt, ką sulaužyt, karočia, kam nalogą uždėt. Reikia pakalbėt dėl būro,
dėl trium o, kad ten negauna arbatos, taip ir taip. Ateina, pasako, kad
schadniakas bus stadione, kaip aštuonioliktoj. Užverda k ib irą čyfero,
susirenka visos mastiuchos: Kaunas, V iln iu s, v isi m iestai susiren­
ka, ratu sustoja ir vsio, ir sprendžia, ką darom , kaip ten paduot, kaip
pavaryt tą arbatą į būrą, į trium ą, kad turėtų rūkyt. // Neužm iršk,
rytoj schadniakas, nes tavo žodis bus kažko vertas. 2. (rus. krim . si.
сходняк) krim . nusikaltėlių grupuotės (šeimos) susirinkimas: Ir tie dar
iš aukščiausio schadniako, sako, kad mato jame jų reikalų pasekėją.
schodkė (rus. kai. krim . si. сходка, plg. rus. niek. сходка ‘sueiga) 1. kai.
žr. s c h a d n ia k a s 1: Per ry tin į čefyro gėrim ą ir vyksta schodkės, per
tas schodkės iš k a lin ių - kas įtakin g iau si - ir aptaria viską. 2. krim .
žr. s c h a d n ia k a s 2: Jų būdavo schodkė čia, prie tilto, tų banditėlių. //
Slabotkėj, „V ilijo j“ būdavo jų schodkės.
schodnė kai. krim . žr. s c h a d n ia k a s
sch od n ia kai. krim . žr. s c h a d n ia k a s : Į schodniaką eina visa m ostis,
visi. Jeigu lagerio schodnė - v isi eina, nebent sirgtų arba svidankėj
tu, tokie tik tai. Šiaip jeigu į schodnę nenueini, tai gali ir prityką kokį
nors - ką, į schodniakus nevaikštai, gal pas portugalus perėjai į m ostį?
P rin cip e schodnia - šventas dalykas, visą laiką tu ri eit.
221 sėdėti

schodniąkas 1. kai. žr. s c h a d n ia k a s 1: Savaitgaliais visada būna schod-

niakas prie cefyro. 2. krim . žr. s c h a d n ia k a s 2: Tai kad p riė jo namo,
prie to vyriausio gamtos apsaugos inspektoriaus namo, žiū riu , v isi tie
didžiau si brakon ieriai susirinkę, schodnė, žinai, m iške jau vietos nėra.
N u tai ką kalbėt apie tuos visus inspektorius?..
seansas, sensas (sem. iš rus. kai. si. сеанс) kai. erotinės, pornografinės nuo­
traukos: Siena seansais išklijuota. HSensus kliju ot šiaip draudžia, bet čia
nuo smienos priklauso, ateina jie ir nulupa. // Sensai yra nuogos mergos.
// A n t popieriaus susiklijuoji nuogų mergų, išsikarpai, tai čia skaitosi
seansai. Su seansais ein i ant parašos dročint. // A š pasidariau porą sean­
sų ant lapų, m ergų gražių p risik liju o ji ant tų lapų ir pasikabini.
sėda (plg. rus. nark. si. сед) nark, seduksenas („Seduxen“ (diazepamas),
raminamasis vaistas)
sėdėti, sėdi, -jo 1. (sem. iš rus. šnek. сидеть a tlik ti laisvės atėm im o baus­
mę’, dar plg. L K Ž sėdėti ‘k a lė ti’) kai. būti nubaustam laisvės atėmimu,
atlikti laisvės atėmimo bausmę (pataisos namuose, kalėjime): K ie k sė­
dėjai krytoj? // A š tai pažįstu, žinai, jo buvusią žmoną, to bičo, ku ris
užm ušė tą Tarabailą, v ien i sėdi, k iti jau g rįžo iš zonos; jis gavo dvylika.
// Jau du m etai, kaip sėdi. // K u r spjausi - ten sėdėjęs arba teistas. // Į
asuždionkę jau kai nuteisia, tave nuveda, iš ten etapu varai, ku r jau
sėdėti u ž chatą atlikti laisvės atėmimo bausmę
sėdėsi iš tik ro , į zoną. ♦
už vagystę išgyvenamųjų patalpų (iš buto, namo) ♦ sėdėti u ž chuligan-
kę atlikti laisvės atėmimo bausmę už chuliganizmą ♦ sėdėti u ž pyzdą
atlikti laisvės atėmimo bausmę už merginos, moters išžaginimą: „U ž ką
jis sėdo?“ - „U ž pyzdą.“ // Jei už pyzdą sėdi, tai už šim tą aštu on iolik­
tą. ♦ sėdėti u ž makrūchą atlikti laisvės atėmimo bausmę už nužudy­
mąл sėdėti u ž kąįfą atlikti laisvės atėmimo bausmę už narkotinių ar
psichotropinių medžiagų platinimą, gaminimą, laikymą ar gabenimą
2. (sem. rus. nark. si. сидеть) nark, būti priklausomam nuo narkotikų,
reguliariai juos vartoti, dar žr. a d a ta 1: s ė d ė ti a n t a d a to s: Jis šau-
nasi po aštuonis, septynis kubus, bet jis jau sėdi pe n ki metai. ♦ sėdėti
ant (ko nors) (rus. nark. si. сидеть на (чем-либо)) būti priklausomam
nuo tam tikros rūšies narkotikų, ilgą laiką vartoti tik tam tikros rūšies
semiorka 222

narkotikus: Kas sėdi ant balto, ir tie, kas opiatus kalasi, tarp jų yra dide­
lis skirtum as, jie visai kitokie žmonės. // D abar ant m etadono sėdžiu ir
nežinau, kaip n u lip ti. // Dabar sėdžiu ant heros, o tai prie gero neveda.
O blet n u lip ti nuo šito brudo atrodo isvis nerealus dalykas.
semiorka nark. 0,7 mm storio adata
semti, -ia, sėmė suimti: šiaip nesems tavęs, spėju, рас m uzikas kaltas ir t.t.
liu d in in k a i za nechuij irg i negali rašyt pareishkim o, kad tipo „as m a­
čiau kaip dėjo is gazavyko“ nebent m okėsi uzh m oraline ir fizin e zhala
sėsti, sėda, sėdo 1. (sem. iš rus. šnek. сесть) būti nuteistam laisvės atėmi­
mu (patekti į kalėjimą (krytą), pataisos namus (zoną)), pradėti atlikti
laisvės atėmimo bausmę: N arkom anai kai užlekia, jie laisvėj kaifu o-
dam i nevalgo, paskui sėda, atsigauna organizm as, žinai, ir pradeda
pu točin ti, v isi atsišeria. // V is tiek žinojau, kad sėsiu, nes anksčiau
buvau paleistas ly g tin a i už vagystę. // O pasiūlym as du oti p in ig u yra
niekas kitas kaip baim es nukenteti ishraishka: niekas nenori blogai
pagarsėti, n enori „sesti“, nenori prarasti socialines padėties, todėl ir
bijo. ♦sesti už chątą būti nuteistam laisvės atėmimu už vagystę išgyve­
namųjų patalpų (iš buto, namo) ♦ sėsti už chuligankę būti nuteistam
laisvės atėmimu už chuliganizmą ♦ sėsti už pyzdą būti nuteistam lais­
vės atėmimu už moters, merginos išžaginimą: „U ž ką jis sėdo?“ - „U ž
pyzdą.“ ♦ sėsti už makrūchą būti nuteistam laisvės atėmimu už žmog­
žudystę ♦ sėsti už kąįfą būti nuteistam laisvės atėmimu už narkotinių
ar psichotropinių medžiagų platinimą, gaminimą, laikymą ar gabenimą
2. ♦ sėsti ant (ko nors) nark. tapti priklausomam nuo narkotikų, dar
žr. a d a ta 1: s ė s ti a n t a d atos: Turėjau ir aš bilietu s į Štatus, bet
aš kaifavau, ko aš ten važiuosiu, pas mane doziakas du stakanai, aš iš
dviejų sau juodą virdavau, - važiuosiu, kad ant heros sėsti?! // H eroiną
m an parodė m ano geriausias draugas, ku ris jau buvo sėdęs kon krečiai
ir pats ėmė pardavinėti kaifą.
silkės dgs. kai. juok.klaipėdiškiai
sistema nark. ♦ sėdėti ant sistemos (vert. iš rus. nark. si. сидеть (быть)
на системе) būti priklausomam nuo sistemingo narkotikų vartoji­
mo ♦ sėsti ant sistemos (vert. iš rus. nark. si. сесть на систему) tapti
223 skylė

priklausomam nuo sistemingo narkotikų vartojimo: Per vieną vasarą

pasibadęs sėdau plotnai ant sistemos. ♦ pririšti prie sistemos pada­
ryti priklausomų nuo sistemingo narkotikų vartojimo: Taip tęsėsi ilgą
laiką, gal pusę m etų jis mane šėrė kaifu, tik tai mane guodžia ik i šiol,
nes draugas p ririšo mane prie sistemos ne dėl to, kad iš jo pirkčiau, o
norėdam as turėti bendrininką.
siūti> siuva, siuvo (sem. iš rus. krim . si. ш ить) krim . priteisti, fabrikuoti
(ppr. dirbtinai prikurpti bylų, palaužti teisiamąjį ir pan.), tariamai pri­
skirti nusikaltimą: N esidom i tu apie Soloniką, k ile rį tą num eris vieną,
rusą, ku ris vien in telis pabėgo iš „M atroskaja tišyna“ kalėjim o, nužudęs
keturis mentus, tris sužeidęs? O dar jam siuvo septynis vagis v zakone,
nužudęs jisai.
sjomas (rus. съём pašalinim as, atšaukim as’) kai. nuteistųjų atšaukimas
iš darbo
skiauterė (plg. rus. kai. si. гребень) kai. euf. žr. g a id y s 1 ♦ nuvaryti
pas skiauteres pažeminti pažeidusį pataisos namų (kalėjimo) nerašytas,
neoficialias elgesio normas ar prigavus; padaryti žemiausios kastos nu­
teistuoju (gaidžiu); Prigavo ir nuvarė pas skiauteres, ant laktos patup­
dė karočia. ♦ užsiauginti skiauterę tapti žemiausios kastos nuteistuoju
(gaidžiu) pažeidus pataisos namų (kalėjimo) nerašytas, neoficialias elge­
sio normas ar prigautam: Ką tu jam padarysi, tu nieko nepadarysi, čia
jau nuo seniai taip yra, kad d u lkin a gaidžius, jei bachūras du lkin a gaidį
ir paskui tu jį gaidžiu pavadinsi, tai paskui pats skiauterę užsiauginsi.
s k ilti, skyla, -o (plg. rus. krim . si. колоться p risip a žin ti ką padarius’,
колоть V ersti p risip a žin ti’) krim . išsiduoti per tardymą, apklausą: Jie
jau, žinai, galvojo, kad narkom anas gali greičiau sk ilti, ant kim arų, ž i­
nai, pavarys ir viskas, neprognozuojam as žmogus. Todėl ir stengėsi juo
atsikratyti.
skylė 1. (plg. rus. krim . si. дыра ‘ryšiai, kanalas, k u riu o perduodam i
n arkotikai į laisvės atėm im o vietą’) vieta, kurioje už kyšį ar permokė­
jus gaunama kokia nors paslauga, dar žr. b la ta s: Ž in au savivaldybėj
skylę. 2. (sem. iš rus. nark. si. дыра V ieta, kurioje galim a n u sip irk ti
n arkotikų ’) žr. ta šk a s
sklonikas 224

sklon ikas, -ė (rus. kai. si. склонник, dar plg. rus. склонны й ‘tu rin tis
p o lin k į') kai. linkęs (pa)bėgti iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis: Sklo-
n ik a i tu ri raudoną paloskę, juos n ak tį papildom ai tik rin a . // Jisai buvo
pabėgo to m anija susirgęs, supranti, nu sklonikas, jis važiavo iš zonos ir
jam įk išo geležiui pjauti pjūkliuką, tip o balnyčkėj jisa i bėgs, pasidarys
m astyrkę zonoj, atveš jį į balnyčkę ir tada jau. // Paskutinis abchodas
būna n aktį ketvirtą, tai ant sklonikų.
skūla, skū lą (rus. krim . si. скула V id in ė švarko kišenė') kišen. vidinė
striukės, švarko kišenė: Iš skūlos pakabino? N egali būt, nebent girtam
kokiam . // K a i iš skūlos atsipirkinėji, tai laisvą ranką kitą taip ant k rū ­
tinės uždedi, pats save p rity rin i. ♦ a ts ip irk ti iš skūlos (plg. rus. krim .
si. покупать скулу; взять за скулой) pavogti iš vidinės striukės, švarko
kišenės: Iš skūlos aš atsipirkęs iš chamo. // Pas cham ą iš skūlos atsipir­
kau, radau dešim t litų blet ir talon iu kų po trisdešim t centų. Bet kiek
vargau, su kurtke, kol atsegiau čia tą sagą, viską, čia. Ž in ai, jaučiu, kad
pas jį yra šm ielius, ranką uždėjau, žinai, atsipirkau, perdaviau, išlipom ,
sakau, jau čia bus!
slapta skylė sieno­
skvazniakas (plg. rus. prast, сквозняком ‘kiaurai') kai.
je tarp kamerų (pasikalbėti, siuntinukams perduoti): Skvazniakai būna
užm astyrinti, duona užtepta, arba būna kam štis padarytas iš to paties
gabalo kaip ir siena. Paskui ant to dar kokį nedidelį plakatą pakabina. //
Per skvazniaką m aliavom persimetėm. // Sienoje yra skvazniakas.
skvoznė kai. žr. s k v a z n ia k a s : Laužo škonkes, išlaužia kokią juostą ir
drožia tas skvoznes. HBuvo iškalę landžioj amą skvoznę. // Per skvoznę
cigarečių, arbatos pavarai,
skvoznia kai. žr. s k v o z n ė
sledąkas, -ė (rus. kai. si. следак) kai. tardytojas: Vo, buvo išsikvietęs sle-
dakas, sako, taip ir taip.
slidės dgs. kai. neoficialus išvarymas, negalėjimas būti dienos metu savo
(kur paskirta) gyvenamojoje (miego) vietoje (sekcijoje) taip atlaisvinant
daugiau vietos įtakingesniems nuteistiesiems; neoficialus išvarymas, pri­
verstinis išėjimas iš kameros: D voikėj jei pakelia į tokią sekciją, kad visi
v iln ie čia i, o aš iš Kauno, tai ką aš su jais kalbėsiu? Tai gaunas tokios
225 slidininkas

kaip slidės, aš ten ateinu tik m iegoti, aš atsikeliu ir einu į savo mas-
tiuchą. ♦ stovėti (būti) ant slidžių negalėti būti dienos metu savo (kur
paskirta) gyvenamojoje (miego) vietoje, sekcijoje: Abščiake taip būdavo,
kad ant slid žių tu ri būti kažkiek tai mėnesių, kai tik į zoną ateini, po
to jau gali sekcijoj būt. O taip tu ri ant slid žių būt, būk ku r nori: lauke,
nesvarbu kur. // „G al žin ai ku r rasti M ečką?“ - „Taigi jis stovi ant s li­
statyti (pastatyti) ant slidžių (rus. kai. si. ставить
džių, ieškok lauke.“ ♦
(поставить) на лыжи) drausti būti dienos metu savo (kur paskirta) gy­
venamojoje (miego) vietoje, sekcijoje; išvarytu priversti išeiti engiant (iš-
lominti) iš kameros: Pastatytas ant slidžių. // Tai pastatyt ant slid žių ir
yra: duoda su taburete per galvą ir lom inies iš chatos, arba koks ožys
blet patenka į chatą. ♦ plotnos slidės griežtas draudimas būti dienos
metu neoficialios nuteistųjų grupės pagal miestą sekcijoje (mastiuchoje):
V iršu s zaprietą įpiso nachui, kad negalim a į sekcijas užeit, įpiso plotnas
slides. Kažką jisai ne taip padarė, ar ten skolos neatiduoda, žinai, ar ten
kažką tu ri padaryt, bet jisai dar nepadarė ir dar dūrina, tai ant plotnų
slid žių pastato. // Tokia neuvezkė išėjo, nu principe jį pakišo, nu jam,
karočia, baudą įpiso: tipo, davai, varyk teliką, karočia, viskas norm a­
lia i bus. Tas padarė, jam sako, chujovai padarei, blogas telikas, dar kitą
įvaryk. Tas sako - nichuja. Nu, karočia, sako, tau plotnos slidės nachui.
Jisai n iekur negali užeit, jisai gali ant rato vaikščiot, gali ateit m iegot
kur pakeltas. Išsim iegojo - vsio, išėjo, ragas. Ir visą dieną blūdija, jisai į
sekciją negali užeit, tai čia plotnos slidės. // Pagal senesnius supratim us
slid in in kas yra tas, kas išvis neturi ku r gyvent. Jisai ateina perm iegot
ku r pakeltas jisai, ku r jį pakėlė, jisai vat perm iega ir dieną - vsio, vėl
eina, padjomas - išeina, atbojus - vėl į lovą, padjomas - ir vėl. Va ten
va slidin in kas. Bet jisai gali eit po sekcijas vaikščiot, ten po m ostį, pas
pažįstam us, pas kitus, o plotnos slidės - tai kada jau tu n ieku r negali eit,
į kitą sekciją negali, tu tik ta i perm iegot gali ku r esi pakeltas,
.
slidininkas kai. 1 nuteistasis, kuris dienos metu negali būti savo gyve­
namojoje (miego) vietoje, dar žr. s lid ė s : s to v ė ti a n t s lid ž ių : Jisai
stovi ant slid žių, ieškok lauke. // S lid in in kas yra tas, jeigu jisa i pakeltas
vienoj sekcijoj, pavyzdžiui, vilniovskas pakeltas į kavianskų sekciją,
smalą 226

jisai kavianskų sekcijoj miega, bet gyvena jisai kitoj sekcijoj, pas v il-
niovskus. Jis nebūna tenai, nes ten kavianskų sekcija, ir gaunasi, kad
jisai slidinėja. 2. (plg. rus. kai. si. лы ж н и к ‘bėglys iš laisvės atėm im o
vietos’)kas nusikaltęs nuteistiesiems (fuflyžnikas, ožys ir pan.), apga­
vęsjuos ir todėl slepiasi; kas norėdamas išvengti susidorojimo daro pra­
sižengimą siekdamas patekti į baudos izoliatorių, dar žr. u ž s id a r y ti:
S lid in in kas zonoj negali būti, nes jį muša, juos dabar yra išvis atskyrę,
su rin ko visus slid in in k u s iš ožių, iš gaidžių, iš k itu r ir uždarė atskirai,
kad jie neprisim ūtintų, kad jų neužm uštų // Paim a, pavyzdžiui, šnapsą
parduot pas ką nors, bet neparduoda, o pats išgeria. A teina laikas at­
siskaityt ir viskas, jie tada bėga užsidarinėti, kad jų neužm uštų: daro
kokį nusižengim ą, gauna į baudos izo lia to rių pe n kiolika parų ir taip
užsidaro, pasidaro slid in in kas. Išeina po parų ir vėl užsidaro,
sm alą (sem. iš rus. nark. si. смола) nark, hašišas: Iš tų dvidešim t gram ų
gaunas vabšče ten chui da nichuja, bet konsistencija - jebat kapat, su­
pranti, jis pats ten susifermentuoja. Tada tos smalos užtenka kai degtukų
galvutės. Įdedi ją į papirosą ir dūm ai ten trys - daugiau ten nieks nerūko,
sm ązas (plg. rus. krim . si. мазать ‘padėti išsisu kti iš bėdos’, plg. rus.
prast, см ы ться ‘pabėgti; išsisu kti’) pasišalinimas; išsisukimas, dar žr.
n u s ip la u ti: smaza padare kazhkur ir jo boba irg i suka ♦ d ė ti (tepti)
sm ązą pasišalinti: Jaučiu šiandien m usu bus m ažokai - m atot babkes
renkam , tai puse deda smaza // susimastė kad blogai gali pasibaigt ap­
sisuko ir tepe smaza. // aha kai darbus da lin tis tai v isi smaza tepa
sm ęrtnikas, -ė (rus. смертник) kai. 1. nuteistasis laisvės atėmimu iki
gyvos galvos: Lukiškėse pirm as, antras, trečias, ketvirtas aukštas yra
kryta, o rūsyj sėdi sm ertnikai. O k iti sparnai tai tik trijų aukštų. // Lu ­
kiškėse p e n k io lik a parų tai ne zonoj, kai tave ten šildo, ten sėdi keturių
m etrų aukščio kamerose, padvale, ku r sm ertnikai, vien tik balanda ir
panašiai. 2. psn. nuteistasis mirties bausme (sušaudyti), mirtininkas
sm iena (rus. смена) kai. pamaina: S usirinko visa smiena, valgėm vaka­
rienę. // Jau jo nėra - sm iena pasikeitė. // Jei gera smiena, tai po atbojaus
išjungia anteną, nu ir žinai, kad reikia eit miegot. O kai bloga smiena,
tai v isi ir ž iū ri teliką, o paskui jie eina tik rin t ir nuobaudas gali gaut.
227 specas

smožintis, -inasi, -inosi (hibr., plg. lenk. smažyč ‘kepti; virti; šu tin ti’)
nark. žr. s u š a u ti: s u s iš a u ti: V eikim as jo buvo kažkas panašaus tarp
om nopono, m orfijaus, ane, ir aguonų. Kažkoks vidurkis, m išinys. Tai
jis labai veikdavo keistai, irg i kaip ir fentonilas - įsik a li, labai tvarkoj
viskas, prichodas ten, kas, bet blet už keturių valandų jau vėl reikia
sm ožintis, supranti.
snatvorščina (plg. rus. снотворное ‘m igdom asis vaistas’) nark. migdo­
mieji vaistai: D ažniausiai padm alotkė eina m ikse - snatvorščina ir opi-
jūcha. Tai jie viens kitą kaip b ro lis ir sesuo papildo. G alėtų būti amfas
ir žolė, jie groja, viens kitą papildo.
sniegas (sem. iš ang. nark. si. snow, rus. nark. si. снег) nark. kokainas:
Sniegas, tai čia aukščiausios probos koka, sniežokas, devyniasdešim t
procentų.
sniežokas (rus. nark. si. снежок) nark. žr. s n ie g a s
snotvorščina nark. žr. s n a tv o rš č in a
sodinti, -ina, -ino (plg. L K Ž so d in ti ‘s k irti (kalėjim o) bausmę’) baus­
ti laisvės atėmimu: O čia tai jau tyčin is kūno sužalojim as, už tokius
dalykus sodina // M ane užspaudė, pam ačiau, kad m an chana - mane
sodina, supranti. // vykdo „posovietine“ p o litik a kai žin o tik tam tik ri
žmones ir tiek kiek reikia jei ta inform acija išlenda sodina i cypė. T u ri
jie gera užnugari pasodintu ir uz gryniausia teisybe,
sonikai (rus. nark. si. сонники) dgs. nark. migdomieji vaistai: A š galvo­
jau, čia pas tave sonikai.
sp arn ai dgs. kai. iron. žr. g a id y s 1: Su sparnais jau? Kilsi?.,
specas 1. (plg. rus. спец (sutr. iš: спецрежим)) kai. psn .ypatingasis, spe­
cialusis režimas: Ir jeigu du kartus už tą patį: pirm ąkart už žm ogžudys­
tę - gavai sustiprintą, antrąkart - gali gaut speco. Bet Lietuvoj speco
režim o nėra, ypatingo tokio, viskas, griežtas pas mus, viskas, pyzdec.
K a i buvo anksčiau, tai tave, palasatiki buvo, žinai, dryžuota roba su ke­
puraite, sėdėdavo Lukiškėse, laukia etapo ir į Rusiją. // Jei trečią kartą
tave nuteisdavo už tą patį - gauni pagal straipsnį opasnyj recidyvist ir
važiuodavai į specą, į Archangelską. // A n ksčiau būdavo du, trys teis­
tum ai - ir gaudavai speco, veždavo į Rusyną. // K a i gaudavai ypatingo
specovkė 228

režim o, V la d im iro spec, krytoj (Lietuvoj niekad nebuvo ypatingo),

pagal ypatingo režim o sąlygas tu turėjai vabšče sėdėt vienutėj, vienas
trečdalį sroko. Paskui, jeigu gerai elgiesi, tu tu ri, daleiskim , pe n kiolika
m etų sroko, du su puse metų atsėdi, tai tave jau į zoną įleidžia. Bet ten
vienas judesys į kairę, į dešinę - trium as, ir vėl važiuoji į krytą, bet ne
į paprastą krytą, bet į spec., jeigu tu specą tu ri, jeigu tu pripažintas
reci­
ypatingai pavojingas, recidyvistas, supranti - pyzdauskas. 2. kai.
dyvistas, kas daug kartų teistas laisvės atėmimo bausme (kelis kartus
ir daugiau, dar priklauso nuo laisvės atėmimo bausmės laiko (sroko) ir
kt.), kvalifikuotas nusikaltėlis, dar žr. sp e c o v s k a s
specovkė (specofkė) (rus. šnek. спецовка) kai. žr. sp e ca s, sp e c o v s k a s
specovskas (plg. rus. šnek. спецовский specialusis) kai. 1. recidyvistas,
kas daug kartų (kelis kartus ir daugiau, dar priklauso nuo teistumo
laiko ir kt) teistas laisvės atėmimo bausme (sėdėjęs), dar žr. sp ecas:
Specovskas yra tas, kas atsėdėjęs ne vieną sroką, du, tris srokus, jau ku ­
rie griežtam . HD abar taip nėra, dabar ne v padlu, jei ir specovską įm eta
seną kokį, perkreiptu snukiu, sakai, sm uk nachui, lom in kis. D abar v isi
susigrupavę: jau n i atskirai stengiasi nuo senių. 2. psn. atlikęs laisvės
atėmimo bausmę specialiuoju režimu
speedas nark. žr. s p y d ą s
amfe-
spydas, speedas (ang. nark. si. speed, plg. rus. nark. si. спид) nark,
taminas, metamfetaminas; narkotikas, turintis amfetamino darinių (te-
namfetamino, MDMA (ekstazio), MDA, MDE, MDEA ir kt.): Spydas tai
čia diskotekinis variantas, atm aina tų m etam fetam ininių preparatų. //
O kodėl visą laiką n orit tik geriausio amfo, kokso ar speedo, ką, nepa-
sitenkinat e ilin iu šūdu? // Bukite ypatingai atidus kiek ketam ino imate,
kadangi jis yra stipresnis uz ta pati k ie k i speedo ar kokaino. // Po sun­
kios nakties šokant svarbu atsipalaiduoti ir leisti k u n u i atsigauti. Žoles
ar skanko rūkym as gali padėti atsigauti nuo speedo ar ecstasy šalu tin io
poveikio, tačiau nepadauginkite nes galite tik pabloginti reikalus,
spydbolas (ang. nark. si. speedball, rus. nark. si. спид-бол) nark. 1. sti­
muliuojamųjų (kokaino, amfetamino) ir slopinamųjų (heroino, chimi-
jos) narkotikų mišinio švirkštimasis; švirkštimasis tuo pat metu į vienos
229 srokas

rankos veną stimuliuojamųjų narkotikų, o į kitos rankos veną slopina-

mųjų: Spydbolas, ten juodas kartu, arba heroinas su kokainu, į vieną tą
kala, į kitą - tą. // Juodą su baltu m aišo, tai čia spydbolas, herą su am fu
arba herą su koka. // Į vieną ranką balto, į kitą juodo - tai čia yra spyd­
bolas. Bet čia reikia turėt kur... // Spydbolas yra kalim asis sk irtin g ų sti­
m uliatorių, dažnai koką su am fetam inu, k o k te ilia i visokie, bet reikia,
kad kas padėtų, pats nesusikalsi į abi rankas. 2. vienos rūšies narkotikų
leidimasis (ppr. džefo) iškart į abiejų rankų venas: Spydbolas - tai arba
iškart į abi rankas, arba m išinys balto su rudu. 3. ret. rūkymui skirtas
kokaino (kreko) ir heroino mišinys
spląvas ♦ p a le isti pa spląvu (plg. rus. krim . si. пусти ть под сплав) krim .
priduoti, įduoti policijai; išduoti: A š jį pažįstu dvidešim t metų, pe n k io­
lika, jis mane po splavu tai nepaliks, nes čia jam reikia. // N e sin ori jo pa
splavu paleist, nes jis m um s padeda visokeriopai ir priklau so ten tam
Statybos departam entui. // Tą kartą paleido pa splavu, paskui dar. N u
nemąsto, iš tokių žm onių.
sp la v in ti, -ina, -ino 1. (hibr. iš rus. prast. prk. сплавить) legalizuoti, iš­
kišti, atsikratyti, „išplauti“: A š tą čekį paskui splavinsiu. 2. (hibr. iš
rus. krim . si. сплавить) krim . išduoti, įduoti: M ane paskui splavino
operams.
sprogdinti» -ina, -ino kai.atimti iš nuteistojo visus daiktus (ppr. prasi-
lošus, prasižengus nerašytoms pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų
neoficialioms, nerašytoms normoms (paniatijoms) ir pan.): Sprogdin­
ti - tai reiškia atim ti viską, iššo kd in ti iš šm utkių, iš baūlo.
sp ū lin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . спуливать, спулить) 1. nark,
k rim .paslėpti, atsikratyti} išmesti siekiant nuslėpti įkalčius (narkotikus,
ginklą ir pan.): A š nespėjau sp ū lin ti, pas mane buvo švirkštas su chi-
m ija kišenėj, ir mane susėmė, bet aš ėjau p irk ti džefo iš tikro. 2. kišen.
apvogtajam pastebėjus, kad jį apvogė, ir kilus sąmyšiui (rūchui) išmesti
pavogtą piniginę: Spūlinau lopetą. // Jei k ilo rūchas, tada jau spū lin k.
srokas (rus. kai. si. срок) kai. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas;
bausmė laisvės atėmimu: M es turėjom beveik vienus srokus vienodus,
jisai tik išėjo po dviejų metų, vėliau už mane, aš atsėdėjau septynis,
srokas 230

jisai devynis. // Tai tas turėjo d v ylika metų, blet, sroko ir antras teis­
tumas. // Pas ją šeši srokai, su kuo tu, kurva, susidedi??! // Sroką b a i­
giau durnyne, nes m an - nachui būre sėdėt metus?! // Pa sku tin iai m e­
tai bėga lėtai, lyg visas srokas. // D v y lik a m etų turėjo jisai sroką už
žm ogžudystę. // Koks srokas šviečia? // V ažiuoji su m ašina per A lytų ,
per kaim us, su rin k in ė ji tas aguonas, perki, tris m aišus, keturis veži.
Pirkim as, jau tave ten sugaus perkant - jau srokas, vežim as - vėl tau už
transportavim ą srokas, atsivežei dar į Kauną, čia inspekcija bet kada
gali paraukt. Gerai, nuvažiuoji ik i garažo, išsikrovei, darant - gamybą
prikn is, galų gale padarei, šaunies - už šaudymą, parduodi - dar už
pardavim ą. ♦ p a so d in ti ant sroko, su k ti (įp isti, p isti, p ra su kti, seg­
ti, p rik irp ti, u ž v irin ti) sroką (vert. iš rus. kai. si. вкатить (вжарить,
вмазать, врезать, приварить, приш ить) срок) teisti laisvės atėmimu,
kelti baudžiamąją bylą su numatoma laisvės atėmimo bausme: M entai
jau sroką suka. N u, atėjo m entai, paėmė, rado heros tik ta i m iltelius, ir,
durnelis, pasilikęs amfo, nei jis am fą naudoja, nei ten ką. // Jis išleis­
davo po peešim , šeešim ratų per vakarą, vienas d ile ris jo. Tai nuo jo
ten galai davedė, tada tam įpiso sroką paskui, bet jis išsivartę. // M a n
sroką dar norėjo dar prasukti, atseit už masines, septynešim septin­
tą straipsnį, masinės riaušės zonoj. Ten pyzdec, gali tau nuo aštuonių
ik i pen kiolikos u žv irin t, įsivaizduoji? ♦ tem p ti (stum ti, tra u k ti) sroką
(vert. iš rus. kai. si. тя н уть (волочь, мотать) срок) atlikti laisvės atė­
mimo bausmę, sėdėti: Jeigu tu gauni ly g tin ai sroką, tai tu jo netempi,
tu laisvėj būni. // Sakė, jau du srokus M arijam polėj tempė. // V ažiuoda­
mas į teismą daiktus palikau kameroje, kad galėčiau su g rįžti ir drau­
geliam s pasakyti, ko k į sroką tempsiu. // N uvariau pas bičą, su ku riu o
kartu sroką stūmėm. ♦ a tite m p ti (atitem ti, a titra u k ti, atm a ta lin ti)
sroką (vert. iš rus. kai. si. о ття н у ть (отмотать) срок) atlikti laisvės
atėmimo bausmę, atsėdėti: K iek tu atitem pei sroko? // tu tam kalėjim e
ilg a i nebūtum ,po puses m etu ar tru p u ti daugiau važiuotum i lageri visa
sroka atitem pt,nors tie m etai m anau ten turėtu atrodyt,kaip 5 koki,o be
to is to kalėjim o išvažiuot i zona gali jau nebe kaip žm ogus,o kaip pats
žem iausias gyvas vienetas,jeigu taip m astysi ir elgsiesi kaip čia rasai
231 stanokas

♦ e iti ant sroko daryti nusikaltimą, painiotis į kriminalinę veiklą: Tai

ko tu nori, sakau?! Dešim toj klasėj jau tu ri skolų, m okytis tin g i, į arm i­
ją nenori, - tai, sakau, eik ant sroko!
stafas, stuffas (ang. nark. si. stu ff n arkotikai (ypač m arihuana)>
) nark.
marihuana, dar žr. ž o lė , p y ch a s: kai reikia ta p u sk ili staffo su ma­
sina parsivežti nam o tada uz kiekvieno m edžio m atai po menta // šiaip
anksčiau pirkdavau pas baryga, is ku r atvežtas stufas nzn, bet tik ra i ž i­
nau kad ne chem inis, ir šaltin iu labai pasitikiu. // m istika, bet skiriasi
akivaizdzh iai ishdzhiuves augalas vakar ar po 2 men. jei padzhiovines
sulauksi men, ar keliu, stafas bus stipresnis, (nezhinau kodėl...) // jeigu
rim tai, m anau m aža dalis stuffo, ku ris parduodam as yra išauginta LT.
Daug daugiau im portuojam a is rytu, kažkiek is A lbanijos, Ispanijos,
O landijos, bet daugum a per senai užm egztus rysius buvusioje T. Sąjun­
goje is visokiu afganistanu, uzbekistanu ir pan. // draugai kurie suveikia
savais shaltiniais stafo irg i yra griezhtai nusistatė priesh xim ke, todėl su
jais patikim ai galėčiau pust, nes zhinau kad jie patys gauna gera stafa.
stakąnas (rus. nark. si. стакан) nark, standartinė (briaunota 200-
250 cm3 talpos) stiklinė kaip matavimo indas žaliavai (ppr. maltiems
aguonų galvučių lukštams) matuoti: A š sau virdavau iš dviejų stakanų.
// Sustabdžiau - žiū riu m entai, o pas mane hidra, m ašinos, žinai, o jie
kaip taksiorai, pin igu s daro. Ir klausia: k u r varai taip vėlai? O pas mane
trys stakanai. Sakau, pas chebrą, plotas, sakau. Nuvežė, daviau frankų,
bet peršikau tai norm aliai.
stalypinas, sta lįp in a s (rus. kai. si. Столыпин (pagal Rusijos valstybės
veikėjo R S tolypino (П. С толы пин) pavardę)) kai. specialus traukinio
vagonas nuteistiesiems etapu vežti, konvojavimo vagonas: M u s vežė su
stalypinu. H M a n įpaišė tris m etus laisvų statybų ir kartu su 32 k a li­
niais stalypinu išvežė į Rusyną. // Chujova pam aina, nenurausim ciga­
rų, kalbėjo stalipine.
stanokas (plg. rus. станок pastovas, stovas’) 1. kai. skutimosi peiliukas:
Per šm oną stanoką bato pade vis tiek užtycharinau. 2. vienkartinis
skustuvas; rankenėlė skutimosi peiliukui (moikei): Stanokas yra tas pats
kas m oikė.
starolietkos 232

(nepil­
starolietk os (plg. rus. prast. ret. старолетка pilnam etis’) dgs. kai.
namečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose) suaugusiųjų pataisos
namai: Iš m alalietkų kas, tai jie suaugusiųjų zoną starolietkom vadina.
// Iš m alalietkų pervežė į starolietkas.
stereo nark.skirtingų rūšių narkotikų švirkštimasis į abiejų rankų venas
vienu metu, dar žr. s p y d b o la s 1: Stereo k iti tai leidžia į vieną ranką
baltą, į kitą - juodą, vieną suvarai - viena banga, supranti, ir visai k ito ­
k io pobūdžio nuo balto, ten gaunasi pyzdec.
savadarbis peilis, pasidarytas iš bato pado išimtos me­
stip in ą to riu s kai.
talinės plokštelės: Kalėjim e stipinątorius daro iš batuose esančių gele­
ž in ių plokštelių, ją užgalandi ir naudoji vietoj peilio. // Iš tos m etali­
nės plokštelės iš bato pado pasidaro ko k į nors aštrų įra n k į ir jį vadina
stipinatorium i, bet tą peiliu ką gali pavadinti ir savaip, kad kalbantys
tarpusavy k a lin ia i neišsiduotų ap lin kin iam s, apie ką eina kalba, kai
n o ri tą stip in atorių perduoti vienas kitam ,
styčkė kai. krim . .(rus. šnek. стычка) konfliktas, susirėmimas; kivirčas:
1
Tarp m astiuchų k ilo styčkė. 2. susirinkimas: M entų styčkė. // Jei mes
tarp m astiuchų prisidarom ką nors, tai vierchų būna styčkė, jie spren­
džia klausim us, pasitaria, ką su m um is daryt,
stogas 1.(sem. iš rus. krim . si. крыша) kai. mokestis už apsaugojimų nuo
reketo, išnaudojimo irpan.: Tu m oki stogą m astiuchai bloką „Red W h i-
teo“ į mėnesį, ir paskui tave būre šildo, ar kai neuviazkės būna kokios,
tai pastovi už tave. 2. (sem. iš rus. krim . si. крыша) krim .neoficialūs
ryšiai (bendradarbiavimas) vyriausybės struktūrose ir teisėsaugoje; už­
nugaris, protekcija; duoklė reketuotojams už „apsaugų“ ir pan.; gynė­
jas: V id u rin ė je policijos grandyje vyksta nuolatinė konkurencija dėl
„stogo“ paslaugų. K a i tik pasitaiko proga, jie sudoroja vienas kitą S TT
arba prokuratūros rankom is. HM a n o buvę p olicijos v iršin in k a i užtat
ir gaudavo aukštus postus, pagyrim us, aukštus apdovanojim us, vien
dėl to, kad n elin do prie tokių dalykų, buvo „stogai“ ir mums, paval­
diniam s, drausdavo lįs ti prie jų. // K aip dabar del perspektyvu - nzn,
asm eniškai is m ano kartos nepakviete nieko. Pas mane ir „stogas“
buvo/yra K A M , bet...kaip pasakė rim ti žmones, jei butum keletą m etu
233 stound

anxsciau baigės... // Č ia būtų stogai, ku rie eina ratu - vienas kitam

duodam i „stogą“. Tarkim , kas nors... neranda įrodym ų arba p a liu d iji­
mų. A rb a „aš“ darau teism o sprendim ą tavo naudai. O tu, jeigu reiks,
taip pat nerasi, liu d ysi arba spręsi m ano naudai,
stoguoti, -uoja, -avo (sem. iš rus. krim . si. крышевать) (krim .) užsto­
tu remtu proteguoti neoficialiais ryšiais (bendradarbiavimu) vyriausy­
binėse struktūrose ir teisėsaugoje; ginti, sudaryti užnugarį, palaikymą
(stogą): Tuo m etu ji buvo premjere, su savo postu ji stogavo visa EBSW
shutve... įro d y t to praktishkai neįm anom a Hm entai stoguoja prostitu ­
tes jau seniai!!!!!!!! bet gerai kad atsiranda kas juos užpučia
stolypin as kai. žr. s ta ly p in a s : N uteistieji iš V iln ia u s į Pravieniškes eta­
puojam i vagonu, vadinam u stolypinas. Jis prikabinam as prie tra u k in io
V iln iu s-K la ip ė d a . // Stolypinas buvo carinės Rusijos veikėjas, Piotras
Stolypinas, ku ris pradėjo vykd yti tuos trėm im us, tai taip paskui ir pa­
vadino tuos vagonus stolypinais.
stoned nark. žr. s to u n d
stounas nark. žr. s to u n d 1: Nė velnio - m očnai išgėrus, o po to įpūtus
gaunasi labai neblogas „stounas“. T ik va ta diena, tiksliau, ta akim irka
pasidaro „ilga kaip šim tm ečiai“ H rudžio nedaug teko rūkyti, dažniau­
siai būdavo gan sviesios spalvos(kaip m inėjo kažkas rock) ir negaliu pa­
sakyti nieko ypatingo apie jo poveiki, aišku viskas jusdavosi- m alonus
atsipalaidavim as, uzsimastymas, lengvas (pažym iu- LEN G V A S ) stounas
stound, stoned nark. 1. (ang. šnek. stoned slopinam oji m arihuana, dar
plg. ang. šnek. stoned apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio') būsena
parūkius (pavartojus) slopinamosiosy relaksuojančios marihuanos; mie­
guistumas., sunkumo jausmas, sutrikusi koncentracija (sedacija): buna
zhmones kurie ipute pradeda hyperaktyviai nesąmones visokias daryt,
galvot kazhkokias istorijas ir kita, ir dar m an knisa protą, kad su m anim
pust neidom u, nes ash tipo „m iegu“... nejaugi sunku suprast kad man
patinka būti stoned ir klausytis m uzikos // šiaip mes seniau su draugais
dažnai pusdavom hasha nes gaudavom tai nepatiko tik tai kad pastovei
visiem stoned buna ir viskas nieko daugiau nenori // ishejau i gatwe bu-
wau tox stoned kad nieko ap lin ku i nesupratau zhinau tik tai kad ėjau
stouninti 234

nam o i naujininkus, papuolew kazhkaip i antakalni 2. (ang. šnek. stoned

‘h ib rid in ių kanapių rūšių savybių pavadinim as’) slopinamoji, relaksuo-
jamoji marihuanos rūšis: Stoned or high?: Stoned - Indica Body Buzz
sto u n in ti, -ina, -ino (hibr. iš ang. amer. šnek. to stone, stoned (out)) nark.
apimti relaksyviai būsenai parūkius (pavartojus) slopinamosiosy relak-
suojamosios marihuanos, dar žr. s to u n d : A lk o h o lis yra būdas paįvai­
rin ti la isva la ik i ir „p ag y vin ti“ bendravim ą su žm ogum i. K aip ir žole.
Sum iksuoji būsena irg i nebloga alkoh olis aktyvina žole stounina.
stou n u oti, -uoja, -avo (hibr.) nark. žr. s to u n in ti: v isi pripratę ir galvoja,
kad pučia natural žole, isviso susidariusi tokia nuom one, kad žole tu ri
nerealiai vežti, isvis mane nervas im a, kad labai retai tenka p a tirt taip
vadinam a soc v ilk im a, nes dažniausiai eina silpna xim ke, k u ri labiau
stounuoja, migdo...
strachu oti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. prk. страховать ‘saugoti’) krim . sau­
goti bendrininkams vagiant: A š tik strachuodavau, žinai, kažkaip lįst,
žinai, į kišenę m an kažkaip buvo toks barjeras, m an daug geriau paka­
bin t ten iš kažkur, žinai, negu čia naglai. // Gėrė, fran kų nėra, pyst -
eina į trasą, patys strachuoja, žinai, patys, ku rie tu ri gaudyti kišenva­
gius, iš to skyriaus. Eina, pasidaro du šim tus litų , tris ir vėl glušina,
žinai. N u tai blemba, ten daėjo ik i viršenybės, žinai, ir tą mentą išmetė,
stragąčius kai. 1. (rus. prast, строгач)griežtojo režimo pataisos namai
(iki 2003 m. griežtojo režimo pataisos darbų kolonija), dar žr. g rie ž -
tia k a s 1: Stragačius yra griežtas, griežto režim o lageris A lytu j yra,
M arijam polėj ir V iln iu j. // A š atsim ečiau iš M arijam polės, iš griežto,
m ano devinta chodkė buvo už kišenę. 2. atliekantis (ar atlikęs) laisvės
atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos namuose, dar žr. g r ie ž tia -
kas 2 3. kas daug kartų teistas laisvės atėmimu (atitempęs daug sro-
kų): Stragačius, tai kas dachuja sėdėjęs,
strie lk a (krim .) žr. s trie lk ė : K ita visos chebros strielka buvo From bor-
kas Lenkijoje, ku r turėjom e apžiūrėti K opern iko m uziejų ir Fuko švy­
tuoklę. // <KoOstaz> reikia strielka daryt k u r nors kaune <KoOstaz>
kiek galim a nam ie sėdėt
strie lk ė (rus. (krim .) si. стрелка) (krim .) susitikimas, susitikimo vieta:
235 stumtis

M askvoj nuvažiuot į strielkę, ten, pavyzdžiui, pusantros valandos vė­

luoja blet, ten tokie atstum ai - d vi valandos, pusantros kelio! // A tva­
ryk į strielkę prie to pačio baro. // Nuvažiavom pas vieną, pas kitą nu­
važiuot į m iesto galą - keešim penkios m inutės, an h id rid o paimt; pas
trečią, pusantros valandos električkom , plotas yra; ketvirtas į strielkę
atvažiuoja, atsiveža skiediklio; dar pen kioliktas atsiveža am oniako,
ingredientus visus k a ifu i virt. ♦ sumesti strielkę (strielkes), sumušti
strielkę (vert. iš rus. (krim .) si. забить стрелку) susitikti: Chebra su­
mušė strielkę. // Sumetė strielkes visų didžiausių grupuočių lyderiai. //
Prie m ašinų aikštelės sumetėm strielkes.
striomas (rus. krim . kai. si. стрём) kai. krim . saugantys bendrininkai,
sargyba ♦ [stovėti (eiti, pastovėti)] ant striomo (vert. iš rus. krim . kai.
si. стоять (быть) на стрёме) saugoti nuo pavojaus, įspėti apie ateinan­
čius mentus: A š kaifuoju atsisėdęs, o tu atsistojęs prie lango žiū ri, kad
neateitų m ientai, nerištų manęs, tai tu ant striom o stovi. // E ik, pa­
stovėk ant striom o, parūkysiu aš! H Eidavo į trasą kartu, dviese, tryse
m entai, o jis du klapčiukus paim a. Jie kaip ant striom o, irg i kartu da­
lyvauja, jei čiut kas - ten atmazkė, mes čia farai, paim a už rankų juos,
tip o rišykla, o patys paleidžia ir paskui dalinasi.
striominti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . kai. si. стрем ить) krim . kai.
saugoti bendrininkus nuo pavojaus
striomščikas, -ė (rus. krim . kai. si. стрёмщ ик) kai. krim . saugantysis,
stovintis sargyboje (ant striomo) bendrininkams vagiant, darant ką
nors neteisėto: S triom ščikai visada stovi ir praneša, rėkia: „M e n tai į
b ū rį!“, - v isi sužino, kad m entai ateina. Jie visą dieną stovi.
strogąčius kai. 1. (rus. kai. si. строгач) atliekantis (ar atlikęs) laisvės at­
ėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos namuose: Jis nuo strogačiaus
ik i speco dvidešim t metų atpylęs Rusijos zonose. // Strogąčius - tai kas
griežtuose sėdi. 2. kas daug kartų teistas laisvės atėmimo bausme: Stro-
gačius pakabino, dabar bus kipišas. // Pirm am aukšte strogačiai sėdi, jų
prašyk, suorganizuos.
stumtis, -iasi, stūmėsi (sem. iš rus. nark. si. двигаться) nark, švirkštis nar­
kotikus, vartoti intraveniškai, dar žr. š a u ti: š a u tis : Stūmėsi visokį šūdą.
sudeginti 236

sudeginti, -ina, -ino (pig. ang. amer. si. to burn apgauti, a p m u lkin ti’, rus.
(krim .) si. спалить ‘išd u oti’) sukompromituoti; išduoti bendrininką,
įduoti teisėsaugai, įvelti į nemalonumus: N enoriu rizik u ot, sudeginsiu
ir gydytoją, ir save. H D iktofonas buvo achujitelnas, jis sako, kad tipo
nueik, prisim esk tip o p irk ti kaifo n o ri ir sudeginsim Žvėrių. Sakau, eik
tu nachui, pats va im k ir eik.
sudegti, -a, -ė (pig. ang. amer. si. to burn ‘apgauti, a p m u lk in ti’, rus.
(krim .) si. спалиться ‘įk liū ti (bevagiant)’) bankrutuoti; susikompromi­
tuoti, įkliūti su įkalčiais; patirti nesėkmę; pralošti: Nepraėjo jo m aklės
ir sudegė. // M a n o kaim ynas per jį sudegė. // Ištaisiau datą nedarbingu­
mo lapelyje, bet p a tik rin o ir aš sudegiau.
suka L (rus. kai. si. сука) kai. bendradarbiaujantis su administracija lais­
vės atėmimo vietose (pataisos namuose, kalėjime) skundikas, išdavikas,
dar žr. o ž y s 1: Sukos yra, kas su adm inistracija dirba, kas ant ožių.
// Preschata buvo iš k a lin ių tarpo, bet jiem darydavo nuolaidas tam
tikras, duodavo išgert jiem, pavalgyt, žlobai su tokiais m achavykais.
Jie prisim ū tin ę visi, sukos, jie labiausiai bijodavo, kad juos išveš į zoną,
nes zonoj nuteistų juos, jau eitų po parakanais, spec, etapais važiuotų.
informatorius,
// U žka zio lin o mane suka. 2. (rus. krim . si. сука) krim .
bendradarbiaujantis su teisėsauga, policija; parsidavėlis, niekšas (išda­
vęs savus buvęs blatnasis), pažeidęs kriminalinio pasaulio, profesiona­
lią nusikaltėlių nerašytas, neoficialias normas, taisykles (paniatijas):
M en tai stengias užverbuot ką nors iš grupuotės, tip o d irb i m um s arba
sodinam . Jis sutinka stukačint, jam net pinigus gali mokėt, bet daž­
niausiai vėliau vis tiek sužino, išlenda galai, kad jis suka.
sukalti, -a, -ė (plg. rus. nark. si. колоть ‘švirkšti narkotikus’) nark. su-
švirkšti, dar žr. s u š a u ti: D u kubus turėjau, sukaliau sau, kad nepistų
niekas proto. || sang, susikalti: Balto susikalė. HA š du kubus kalsiuos,
m an bus pats gazas, nes tris kai susikaliau, tai paskui vos atsikėliau.
H V ietoj gali su sikalti vieną dozę. // Toks jausmas kaip parūkiu s arba
susikalus.
sukocinti, -ina, -ino (hibr. žr. k o cin ti 4: kocintis) kai. supjaustyti: Venas
sukocino. || sang, susikocinti: Susikocino veniakus.
237 suvarganinti

supūsti, supučia, supūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark. si.
пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. surūkyti (marihuanos): O koks pointas
skaichiuot kiek daugiausiai esi suputęs? Juk esme yra tame - kaip tave
sutarsho, o ne kiek suputei // <turbo> n o ri trafkes? <Jakar> turi? bet
shiandien negaliu <Jakar> bet paim tum e vėliau supust <turbo> px bent
tu atvaryk // viskas priklauso nuo babkiu k iekio kisheneje..kadangi d ir­
bu tai ju tu riu mažumėlė., taigi du kartus per menesi kai buna a tly g in i­
mas- nusiperku didesni k iek i ir turiu., argi būtina viską ishkart supust?
su sikentuoti, -uoja, -avo (hibr. žr. kentuotis) kai. susidraugauti, susibi­
čiuliauti: Susidraugauji, bendri interesai, bendri pažįstam i, draugai - ir
susikentuoji. // Toj pačioj kam eroj sėdėjom, susikentavom.
su sik u rv in ti, -ina, -ino (hibr., plg. rus. krim . si. скурвиться ‘tap ti iš ­
nusižengti nerašytoms kriminalinio
daviku , dar žr. kurva) kai. krim .
pasaulio garbės nuostatoms, normoms (paniatijoms) ir pan.: Susikur-
vin a bachūrai dėl to, ar už kaifą, ar prasiskolina. // gal kažkada ir buvo
bachuras, bet perdaug jis susikurvino, ožys jis yra ir taskas
sušauti, -na, sušovė nark. (pig. ang. nark. si. to shoot [up], to gun) su-
švirkšti į veną (narkotikų): Larkei sušoviau du su puse kubo atskiedęs
su m etadonu, tai ją kaip pūtė, tai atsisėdo ant šiknos. // Jis pats neįsi-
šauna, jis važiuoja kažkur į Šančius (jis pats nesugeba), kad jam sušau­
tų. Į k irk šn į bijo atidarinėti, žinai, nemoka, nu karočia ten, v iso k ių pri-
kolų ten. || sang, susišauti: Paskui važiuoji į garažą, dvi, tris stik lin e s
verdi ten, m ali, visas šitas tris valandas procesas, pliu s dar kaliesi, jeigu
dar nerandi venos - dar dvi valandos. Tai įsivaizduok - šešias valandas
sk iria tam, kad susišaut. N u ir ką, po dešim t valandų tu ri vėl tą patį
kartot. // susisauk kubą ketam ino ir sužinosi, kam jis dar naudojamas,
nuo m ažiau tik vaizdas akyse pasokineja truputi, o kubas ar daugiau
tru p u ti nukelia i kita realybe
sūškė (rus. суш ка ‘džiūvim as’, plg. rus. nark. si. суш няк) nark. burnos
išsausėjimasy džiūvimas (ppr. rūkant marihuaną): Blet sūškė! // N uo
žolės būna sūškė, jauti to k į kaip vašką gerklėj, toks jausmas,
su vargan inti, -ina, -ino (hibr. iš rus. сварганить šiaip ne taip padaryti',
dar žr. varganinti 1) kai. sukurptiy suregzti: Einu, ką nors suvarganinsiu.
svidąnija 238

sv id ą n ija (rus. свидание) kai. žr. s v id a n k ė

svidankė kai. 1. (rus. prast, свиданка) trumpalaikis (2-4 vai.) arba il­
galaikis (1-2 parų) pasimatymas: A š vieną keičiau ilgalaikę svidankę
į d vi trum palaikes. // Vakar su zona susiskam binau, sakau: „Svidan­
kę tu ri?“ - „Tu riu “, sako, gerai, tada atvažiuoju, sakau. Nebuvau pas
bachūrą pusę metų, reikia nuvažiuot. // Nuvesk į svidankę! // Jis g riež­
tam sėdi, tik kas pusę m etų svidankė, nebent laišką gali parašyti. 2. pa­
simatymų kambarys
sviestas (plg. rus. масло aliejus; sviestas’, rus. nark. si. масло pervitinas;
koncentruotas opijaus ekstraktas’) nark. žr. m asla: Jį vadina sviestu
todėl, kad tokia konsistencija jo tiršta, jis kaip aliejus toksai, jį sviestu ir
vadina, masla. Bet tai vertinys iš rusų kalbos, iš m asliūcha.

šachta (sem. iš rus. nark. si. шахта) nark. dėl nuolatinio narkotikų švirkš-
timosi į tą pačią venos vietą atsiradusi neužgyjanti žaizdelė venoje (ppr.
storoje kirkšnies ar pažasties venoje): D ažniausiai leidžiasi į tą pačią
vietą, kad tau nereiktų ieškoti venos, k a li į tą pačią vietą ir spirituoji,
toj vietoj pasidaro šachta, žaizda nedidelė. // Tai aš žinau pridurką, ku r
paim davo taip be adatos su plasmase susileidžia, tik pastum ia, tai įs i­
vaizduoji kokia šachta ten, ten va tokio dydžio skylė, ir prasmenga ten
švirkšto galiukas, jeigu m ažiukas. // Jisai tiek badė į vieną k irk šn į, į tą
vieną vietą, kad arterija su vena susikryžm ino karočia, ta šachta gavosi
ant abiejų. Jis pavaro tiesiai, gaunasi ir į arteriją, ir į veną - achujelinau!
Operavo, dėjo plasm asinę.
salą (plg. rus. nark. si. шала m arihuana; sm u lk in ti kanapių lapai, žie­
dynai kaip žaliava’, rus. шала nevalyti ry ž ia i’) nark. neatrinkta ar
nekokybiška marihuana: Pati geriausia dalis yra žiedynai ir sm ulkios,
239 Šanchajus

žinai, viršutinės šakelės, - o ten kotai ir kita, tai čia jau šala. // Ten yra
traškučiai, ku rie traška, prided i cigaretę - tik tik tik - sproginėja tokie
vat, faktiškai čia prie žolės m išinys toksai gaunasi, nu ne la ik u nuim ta
ir tam tikros rūšies yra planas, žolė šita vadinas šala. HŠala - tai k u r su
visais galais, kotais.
šalava nark. žr. ša la
Salm anas (rus. krim . si. ш алман) krim .vagių, narkomanų, nusikaltėlių
susitikimo, susirinkimo vieta; vagių pritonas: Salmanas yra visų nar-
kotų, valkatų vieta.
šalm as (plg. rus. kai. si. шлёмка) kai. dubuo valgiui gaminti (didelė mys-
kė): D arom šalm ą valgyt.
šalovka nark. žr. šala: A š buvau padaręs šim tą dvidešim t s tik lin ių ragus
čigonui, o ten šalovka.
šalūcha, šalūcha (rus. nark. si. шалуха) nark. prastos kokybės marihua-
na, dar žr. šala: Prieš daigindam i brangias gerų augalų sėklas, galite
pasipraktiku oti ant paprastos šalūchos, jei su daigin im u susiduriate
pirm ą kartą. // ar lietuvishka shalucha su sėklom galim a kam nors pa­
naudot? ta prasme pienui v irt, blynam kept ir visokiam k u lin a rin ia m
gėriui kept? // Viskas kas eina žem iau šių keturių rūšių, tiesiog vadi­
nama shaluha. Ji jau nebevelka taip gerai ir dažniausiai yra laukinės
kilm ės // nepirk, salucha ten jei ant 2 rukot 3 gram us ir dar po to čia
rašinėji., as jei paim čiau pačios silpniausios is visu rushiu kurias tik
im u, ir surūkyčiau lg (ne 1,5 g kaip tu) tai visgi po 0,5-0,75 butu jau
sunku prisidegti jointa.. nekalbu apie rūkym ą // Chym ke yra darom a
is shaluchos k u ri yra m irkom a visokiuose suduose. // Ydom u ar kas
bandė ish norm alios žoles d a ryti o ne ish shaluchos?
šalūškė, šaluškė nark. žr. š a lū c h a : nuo didelio augalo lieka daug sha-
lushkes is ku rios galim a labai skaniu pyragu prikept... // rū k y ti gali
bet tai per d id e li reikalavim ai, per brangus kartais, nes saluskes irg i
nerūko, tokis bisk i pam aiva // nu kiek as žinau, tai pankai nestum do
xim kes, nes stum do galvas ir vabshche shalushke
Šanchajus (plg. rus. krim . si. Шанхай V agių landynė') kai. žr. d ž iu m b ry -
nas: Šanchajus nu tai gaunas panašiai kaip vokzalas, didelė kamera,
sarai 240

džium brynas, kur seniai kokie nors gyvena, žinai, nei prausiasi, nei ką,
v isi baisuokliai sukritę vienoj krūvoj.
sarai dgs. (kai.) į varpos galvutę įstatyti plastmasiniai rutuliukai, dar žr.
š a ra ta i: A š tam gydytojui taip ir sakau, padaryk čia širm ą, tada galėsi
paim t šlapim ą, o tai aš čia nemyšiu. Jei tu nori, sakau, šarus pam atyt,
tai ateik va prie lango, sakau, aš tau parodysiu. Pas mane trys šarai, ž i­
nai. ♦į(si)kąjti (įpįsti, statyti, kaltis, į(si)varyti) šarus (vert. iš rus. si.
вгонять (вогнать) шар) prakirtus varpos galvutę į(si)statyti plastmasi­
nius rutuliukus, dar žr. b y b is: b y b į d a u ž y ti: Sako, kaip su šarais,
ar bobos kaifuoja? Sakau, atsinešk atviortkę, įp isiu šarus, tai žin osi ar
kaifuoja, ar ne. // T rijų šarų jau negalim a statyt, nes iššoka šarai pas­
kui, labai reikia techniškai padaryt.
šaratai dgs. (kai.) į varpos galvutę įstatyti plastmasiniai rutuliukai (pa­
daryti iš gabaliuko, nupjauto nuo dantų šepetuko; nulieti iš ištirpinto
polietileno maišiuko ir sulašinto į duobutę muile ir pan.), dar žr. ša ra i:
Jeigu netu ri bybio, tai tau nepadės ir ten tie šaratai. M oterim tai dar
chujoviau gaunasi, vėžio labai didelė, supranti, rizik a dėl svetim kūnio
šito. Ž iū rin t, kaip ten, žinai, bet jeigu kokios kom plikacijos su gim da,
tai ten labai dažnai, kad būna veiksnys vienas, lem iančių šitą chuinią.
// N u tai pas tą fru ktą blet vabšče - ketu ri jau buvo šaratai. Sakau, tau
karves pisti, laisvėj, sakau, kas tau, sakau, duos įkišti?! Bobai, sakau,
neįkiši, asile. Ir dar du stato, žinai, mes statomės, tai čia kaip liga, ž i­
nai, - du daužo bybius, tai reik ir trečiam , žinai. O pas jį ten toks kaip
kukurūzas, iš visų pusių, karočia, jis pasistatė dar du šarus. ♦ statyti
(įsistatyti, kaltis) šąratus, prisikalti šaratų prakirtus varpos galvutę
įstatyti plastmasinius rutuliukus: Zonoj tas šaratų statymas, tai m anija
tokia irg i, į bybį prisikala, žinai, arba parafino prisileidžia. // A š irg i du
buvau įsistatęs, k iti penkis įsikala. D u rn i, žaloja visaip tą savo bybį. //
A š В А М e statydavau kitiem šaratus, aš kaip specializavausi, žinai. K a­
ročia, taip: iš dantų šepetuko nupjauni galą, n u šlifu oji su dilde. A tvior-
kę paėmei, kaip tik neaštrią tokią, žinai, kad plėštinė žaizda būtų,
nelabai aštrią, tada blogiau gyja, kaip ir skalpelis. Ištraukia vam zdį,
lapą balto popieriaus iš sąsvinio, šaratukus išsiėm i - į šnapsą. Iš karto
241 ščipąkas

statom i du sarai - vienas m ušim as, žinai, kaip sakoma, viena kančia, ir
užgydavo. Ištem pei - kaukšt, dvi skylės tu ri būt, nu kiaurai, žinai, kad
būtų chodas, supranti, negalim a per vieną skylę daryt.
šąudytis, -osi, -ėsi nark. vartoti intraveninius narkotikus, švirkštis: Aš
naudojuos tuo, kad m ano m ergaičiukė tu ri pinigų, ir aš šaudausi dėl
to. Kas šlykščiausią, tai kad jin a i irg i šaudosi.
šauti, -na, šovė (pig. ang. nark. si. to shoot [up], to gun) nark, švirkšti
(narkotikus): Su m ediku pakalbėk, kad į k irk šn į šaus, tau blet aneste-
zologas nešaus, nes ten šalia yra va: arterija ir vena, abi jos tokios kaip
pirštas. Bet šitą arteriją peršauna arba paliečia - iškart nukraujuoji per
dvidešim t m inučių. // O ten šauna čiut ne kas trys valandos, ten tokie
skausm ai blet, kada tas nervas, ten pyzdec, ten e in i iš proto ir galvoji,
kad kuo greičiau, - o m orfijaus pyderai neduoda. Kad duotų m o rfi­
jaus, o jiem s bybį. || sang, šautis: Iškart šaunies, bet tai šaunies penkis
kubus, dešim t, nu va taip, pirm ą kartą užtenka šešių. // A š lagery irg i
šaudavausi, nes zonoj negali gert - kvapas yra. // Į kapiliaru s šaunies su
kapiliarin ėm adatom, ku r kū d ikiam naudoja.
ščiotkės (plg. rus. чётки ‘karoliu k ų vėrinys') dgs. kai. sukama pirštais
juostelė iš sujungtų virvele plokštelių: Ščiotkės vartyti. // N e tu ri ką
veikt, vaikšto ir sukinėja tas ščiotkės, nu žinai, nuim a tą stresinę įtam ­
pą. H Padarydavo ščiotkės iš dom ino, iš plasmasės, gražias padaryda­
vo, kas darbo zonoj dirbdavo. // A n ksčiau zonoj v padlu būdavo pakelt
viskas, kas nukrenta, išskyrus ten ščiotkės kokias, dar kažkas ten. Net
to k į atvejį m ačiau, kad kepurė n u krito - ir vsio, nepakėlė, nes ten gai­
džia i vaikšto nachui.
ščipakas, -ė (plg. rus. krim . si. щ ипач ‘kišenvagis', dar plg. щ ипок
kišenvagis (viešoje vieto­
‘sugriebim as, sužnybim as pirštais') kišen.
je vagiantis svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar pan.): Tas
ščipakas snatvorščinos prisivaręs, susilenkęs kaip klaustukas traukia
pin igin ę, o ji už dvidešim t centim etrų, o jam dar iš kišenės trys p in ig i­
nės kyšo. T a i paėmė už rankovės ir nuvedė į C e n trin į. // Koks ten iš jo
ščipakas blet! Jis tik su liežu viu ščipakas... // A n t Ožeškienės sustojim o
tie ščipakai v isi susirenka arba ant Savanorių prie A k lų jų . Vakare tai
ščįpinti 242

prie R adijo gam yklos, arba apačioj, tenai va renkasi. // V is i jie, seni šči-
pakai, tu ri m entus savus, jie m oka dolę, į mėnesį kažkiek tai, supranti.
H Jo boba kiečiausia ščipakė Kaune, keturis kartus sėdėjus. // Ji dabar
inteligentę vaidina, bet ščipakė achujitelna, kai pasitaiko proga - tai
pasiim a, čia jau genuose yra tas. // A š tų ščipakų daug pažįstu, ateina
kartais, to m etadono paprašo.
ščipinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . si. щ ипать) kišen. kišenvagiau-
ti (viešoje vietoje vogti svetimą turtą iš asmens drabužiųy rankinės ar
pan.): Jau, tipo, neščipina, nekaifuoja, bet aš netikiu. // Jis ščipino, bet
jis tik ant propolio.
šeima (plg. rus. kai. si. семья V agių grupuotė laisvės atėm im o vietoje’,
dar pig. ang. fam ily m afiozinis klanas’) krim . organizuota nusikaltėlių
grupuotė: Iš pradžių visos šaibos plaukia į šeimos abščiaką. // A n k s ­
čiau v isi tie m afijozai jobani, ku rie rėkdavo: o, kas kaifuoja - nachui iš
šeimos arba susitvarkyk, o patys ticharia. O pats blet ten ant to balto
sėdėjo achujitelnai, supranti, varydavo čiut ne po gramą ant karto. // Jo
sūnus šeim oj buvo, sėdo vienas. // Tu m oki šeim ai į abščiaką, paskui jie
tave šildo. // Per šeim os schodkę susišaudė jie ten, tada ir nupylė,
šestiorka (rus. šnek. шестёрка) nark. 0,6 mm storio adata
šestiorkė (rus. kai. krim . si. шестёрка) kai. krim . „patarnautojasužgui­
tasisy dar žr. d ū ch a s: Ir jis toks pas juos buvo, nu šestiorkė. T ip o jeigu
kas, tai viskas ant jo, jis eitų ant sroko. // Toks bachūras tipo: bachūrauja,
bet kaip ir pusiau dūchas - n i tuda, n i siuda, tai tokį šestiorke vadina,
pasakė jam - jisai ir lekia. Gaunas toks kaip pusė dūcho, pusė bachūro.
šeštas, -a (sem. iš rus. kai. krim . si. шестёрка) kai. krim . >ypatarnautojas
užguitasis, dar žr. š e s tio rk ė , d ū ch a s: Tai iš Kapsuko, blet, skam ­
binėjo - nuvažiavo pas tą į Kapsuką, į zoną, atėmė tą m obilų, paėmė
išklotines visas ir jam srokas. O tie du pacukai, ku r čia lakstė - tai ten,
žinai, šešti num eriai, o jis ten organizavo viską iš zonos,
šiauliovskas (šiauliofskas), -a kai. priklausantysis šiauliečių neformaliai
nuteistųjų grupei (mastiuchai)
šienas nark. 1. (sem. iš rus. nark. si. сено) žr. k u c h n a ra s 2. (plg. rus.
сено sienas’) aguonų koteliai, stiebai, dar plg. s a lo m a
243 širmąčius

šįk n a 1. ♦ šįk n ą sta ty ti (pastatyti) kai. santykiauti anališkai (ppr. prasi-

lošus, pažeidus paniatijas ir pan.): Jei ateina zelionkė ir keturiese pra­
deda lošt, tai iš tik ro tryse žaidžia prieš vieną, į vieną kišenę jie žaidžia.
Tai dažniausiai tu praloši, ir tada viskas - statyk šikną arba m okėk
pinigus! 2. nark. apkvaitimo būsena (ppr. parūkius marihuanos), at­
sijungimas: Skunko #1 - gal 3 g ant 5 ir norm a, pasieki tam tik ra lygi
ir nebevelka, m axim ali sikna // Nem anau, kad labai jau pavojinga, bet
aišku nereikia važiuot kai persirūkei ir tau sikna visiška ir nesupranti
nieko. // paprašė susukt 5 jointaxus is kokiu 7g ir poto ant trijų su juo
draugeliu parukem w isiska sikna buvo :D
siųsti, perduoti nuteis­
š ild y ti, -o, -ė 1. (sem. iš rus. kai. si. греть) kai.
tajam laisvės atėmimu maisto produktų (kiešarų), cigarečių, arbatos,
pinigų ir pan., materialiai remti, dar žr. g rie v a s: Š ildyt g a li m aistu,
p in igais, kuo n ori, viskuo. // Bradega yra paprastas kalm ukas, n ie ­
k u r nesikiša, jį gal nešildo niekas, bet jisa i la ik o si tų visų įstatym ų,
jis yra bachūras. // G a li sakyt, kad m ane irg i šildo, aš tau duosiu irg i
ko tau reikės, ateik pas m ane į prachodą, aišku, jis m an neprivalo
duot, mes ne kentai. // K a i sėdėjau, šildė neblogai: plaukė rū k alai,
ku ražai. // O kad jis bus zonoj duchas - tai čia faktas, jei jo niekas
iš laisvės „n ešildys“ 2. k rim . duoti kyšį: Č ia parašyta suma, už k u rią
šildėm teism ą.
širm a (sem. iš rus. krim . si. ш ирма) kišen. koks nors daiktas (permes­
tas per rankų rūbas, laikomas laikraštis ir pan.) kaip priedanga rankai
vagiant iš kišenės, rankinuko ar apkrausiant, dar žr. p r it y r k ė 2: A n t
rankos kada užsidedi vasarą, supranti, kokį nors ar tai m egztinį, ar ką,
tai čia yra širm a. M e gztin is ar švarkas, gali kurtkę užsim est. // Širm ą
ant rankos užsim eti, nes kai žiem ą - žm onių tai daugiau, vasarą tai
m ažiau, o kai atsiperki, tai pasiėm i, pasikiši po ta širm a ir išlip i. Vasarą
plonai apsirengęs - tai ku r tu užsikiši?
bendrininkas, pridengiantis
širm ąčiu s, -ė (rus. krim . si. ш ирмач) kišen.
(su širma), užstojantis vagiantįjį iš kišenės ar rankinuko, dar žr. p r i-
ty rš č ik a s : Širm ąčius gali ant rankos užsim etęs ką nors būt ir priden ­
gia, m aišelį turėt.
šyralas 244

šyralas [ŠMralas], šyralas (plg. rus. nark. si. ш ирялово, ш иря ловка,
ширь) nark. žr. šy rk ė : Ne viena karta gahvoje sukosi m intis: px dabar
galechiau paim ti ir heroino., taip ir buchew padaręs ..sąm oningai zhi-
nodamas prie ko tai veda... tu riu p iln a draugu., vienas jau mires., k iti
sėdi ant shyralo // ar žinot kodėl kartais apsivemiat nuo žoles..? ogi todėl
kad tokia yra organizm o reakcija i pirm as heros dozes... barygos m irko
žole heroj-m etadone-syrale tam kad ju klien ta i pastovesni pirkėjai taptų
šyrevo [šbirevo], šyrevo, šįrevo (rus. nark. si. ширево) nark. žr. šy rk ė :
M a n jau buvo nesvarbu, rūpėjo tik kaip susiveikt širevo ar kristalo, to
reikalavo organizm as ir smegenys.
šyriatsa (rus. nark. si. ш иряться) žr. š y r in t i: seip nem anau kad čia žole
kalta kad ten visokie m arozai shyriatsa pradeda,
šyrikas [ŠMrikas], šyrikas, šįrik a s, -ė (plg. rus. nark. si. ш ирятель,
ш иряло, ш ирялы цик) nark. vartojantysis intraveninius narkotikus:
Išbalęs kaip šyrikas. // išlipau is m asinos..visas nekoks..perbalęs kaip
shyrikas.. // nuo draugu tai irg i daug kas priklauso, vat pažystamas
is pradžių žolyte rūke po to pasiūlė vitam ino, ratu, dabar jau nu ir ka
daeis ik i to kad pradės hera vartot. N u nes lengva ji ikalbet. O priot
davai paim siu pabandysiu nieko neatsitiks. N u va taip ir neatsitinka,
va is ku r sh yrikai pas mus. Hmane gi irg i neperseniausiai buvo atkalė
jei pam enat..irgi pikts kai sirsiu lizdas buvau...prisipirkau vam zdžiu...
vaikščiojau pikta haria tikėdam asis juos sutikti...tykojau prie taboro
tu shyriku
š y rin ti [šb irin ti], š y rin ti, š Įrin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. ш ирить,
ш ирять) nark. švirkštis į veną> vartoti intraveninius narkotikus: kiek
dar jaunim o ne tik hera, bet ir am fa syrina. // mes pasirashom ir m um
leidzhia rūkyt, uostyt, kram tyt, laizhyt, shyrint || sang, šyrin tis: T ip o
jau nesišyrina blet?!
šyrka [šbirka], šyrka, širk a nark. žr. šy rk ė : Jei čigonai nesutvarkom i, o
pagrinde šyrką pardavinėja, tai kaip m ūsų parsidavę m entai sutvarkys
brangesnius dragus?! // lin k iu blet jiem s ku r i ko k i ąžuolą suduzti...kad
ju žmonas k u r uz kam po koks manjakas ispistu...kad dukros kurvom is
taptų o sūnūs čigonu tabore uz šyrka m alkas skaldytu
245 šlapias

.
šyrkė [šbirkė], šyrkė, šįrkė (rus. nark. si. ширка) nark. 1 namudinis opi­
jaus ekstraktas iš džiovintų aguonų galvučių lukštų irjų dalių (kuchna-
ro)y dar žr. c h im ija 1: Turguj to k į mėšlą parduoda, m an atnešė ten tą
šyrkę iš tų v ie tin ių adzikų paėmė. Iš stakano padaro dvidešim t kubų,
ku r mes darom šešis, penkis. N u, žodžiu, dim edrolio privaryta. // K ai
šyrkę verdi ir gale jau ant b liū d e lio visiškai viską išgarini, kai jau jis
sausas būna, tada įp ili hidros ir tai vadinas atplauni su h id ra tą kor-
kę. // Slapta ištrūkau iš ligoninės, susiradau senus draugus ir susiva­
riau „širkės“, o po dviejų savaičių, kai įg riso valkatauti ir vogti, grįžau
namo. 2. intraveninis narkotikas
šyškos [šbiškos], šyškos (rus. nark. si. ш иш ки) dgs. nark. kanapių žiedy­
nai: pirm a karta nukirpau šon in iu sakeliu galus (shyshkas ta prasme)
ir palikau ju tru pu ti ish apačios | dem. šyškutė: G alėtų blet šyškutę
duot?..
škąros (rus. krim . si. шкары ‘keln ių kišenės’) dgs. kišen. priekinės kelnių
kišenės: A tsipirkau lopetą iš škarų.
škerai (rus. si. шкеры, шкары) dgs. kai. psn. batai
škonkė (rus. kai. si. шконка) kai. gultas (prie metalinių rėmų privirin­
ti skardos lakštai (juostos) ar pan.y ant kurių patiesti matracai; būna
dviejų arba trijų aukštų): Toks rėmas ir skarda suvirinta, skarda plona
eina, ant tos skardos m atrasiukas numestas, tai čia yra škonkė. HA bu
dūchai miega ant grindų, būtų bachūrai, galėtų pakaitom is ant škon-
k ių drybsoti. H E ik tu, šitoj škonkėj išsim iegosiu kaip bajoras! // Pasi­
k lo k škonkę! // D ūchą kokį įm eta, tai n eturi ką veikt, tai sako: „Davai,
užsidek myskę ant galvos, šok po tanku, po škonkėm ir varyk kaip po
tanku.“ N u jisa i myskę ant galvos ir varo a p lin k u i po škonkes kaip po
tanku, ant žemės šliaužioja kaip tankistas,
šlapias ♦ apdirbti (daryti) ant šlapio nark. apdirbti su acto rūgšties an-
hidridu (hidra) opijaus ekstrakto tirpalą, dar plg. sa u sa s 2: a p d ir b t i
a n t sauso: V isad geriau ap dirb ti ant sauso. O jei šlapiu būdu, ap dirb ti
ant šlapio, tai gaunasi daugiau neapdirbto kodeino lieka, stiprios ada­
tos - susileidus pojūtis kaip prabadytų tave. HKažkada, kol nebuvo tos
apskaitos, kai nebuvo to presingo, supranti - su tuo an h id rid u nebuvo
šliapa 246

vargo, apdirbdavom e kad ir tokiam rundelyje, nereikdavo drebėt dėl

kiekvieno lašo - ar ant šlapio daryt, ar ant sauso. A pd irb an t ant šlapio
nugarinam a ik i tirštos konsistencijos ir įpilam a acto rūgšties an h id ri-
do kokie trys m ililitra i. Tada kaitin an t išteliuskuojam a ir išdžiovinam a
lig i tokios būklės, kol nesijaus an h id rid o kvapo, išdžiovinam a sausai,
sausai. Jisai sureguoja, jį n u d žio v in i - tai čia ant šlapio. // K a i apdirbi
ant šlapio, tada an h id rido labai m ažai palyginus reikia, per pusę m a­
žiau reikia an h idrido, supranti.
šlia p a .
1 (rus. si. ш ляпа) (kai.) varpa, penis: A n t gėrim o nestovi šliapa. //
Į šliapą šaratą įsivarė. // Su fūra d irb t tai nebent kam penkešim m etų
kokiem : vaikai dideli, žm ona jau nerūpi, nestovi blet, kokia kurva šlia­
už mokestį
pą pačiulpia, baravyką nukarusį paglosto blet, ir vsio. 2. kai.
(pontą) teikiantis sekso paslaugas žemiausios kastos nuteistasis, dar žr.
g a id y s 1: n e p u tio v a s g a id y s: Šliapa - tai ku r už pin igu s ant dan­
ties im a, pisasi į šikną, va tok į šliapa pravardžiuoja, neputiovas gaidys
čia. K itu s gaidžius nevadina šliapa, nu šūstriakas gali pavadint, bet tar­
pusavyje gaidžiai tai nevadins, nes gaus į nosį, jeigu pavadins putiovą
gaidį šliapa. H Tarp gaidžių irg i yra m astiuchos, yra šliapa, ku r pisasi
su vyrais, čiulpia, bet yra ir putiovų gaidžių. Koks aš gaidys, jei ant
manęs ftariakus gaidys užpils, - ir viskas, gaidys, bet koks aš gaidys, aš
su vyrais nesidulkinu. // Šliapa tai tas, kas pisasi, čiulpia, čia iš gaidžių.
šluota (sem. iš rus. nark. si. метла) nark, užvyniojamas ant adatos vatos
tamponas filtravimui: U žsuk šluotą!
šim e liu s (rus. krim . si. ш мель, dar plg. lenk. szm al ‘gry n ie ji p in ig a i')
kišen. piniginė: Sėdau už šm ielių. // M a tyliu s atsipirko ir m an padavė
šm ielių. // Paleidau šm ielių. // U ž šm ielių anksčiau trajakas, paskui
- petakas, petakas. // A tsip irkau šm ielių. // V ienam taip buvau išp jo­
vęs kišenę, išpjoviau su britva, išėm iau tą šm ielių, jis išlip o ir išsivertė
kišenė, m atosi, kad baltas pam ušalas taip išvirtęs, o jisa i eina. { tu r­
gų nuėjo, prie „Planetos“, toks jau pagyvenęs senis, šim tas dešim t litų
buvo, į turgų važiavo. Jisai taip saugojo, saugojo, piln as toks, žinai,
troleibusas, vis pačiupina, paticharina, žinai. A š palaukiau jau situ ­
acijos, kada jau nusileidom čia nuo kalno, žinai, prie „Planetos“ jau
247 šmutkės

tuoj darys duris, aš greit su dviem rankom , p rila ik a u su viena, grei­

tai - všit, ir vsio, šm ielius jau pas m ane rankose ir duris atidarė, ir jisa i
išlip o - ir išv irto kišenė. Eina, žm onės žiū ri, bet nė vienas nepasakė,
žiū ri, žinai, kaip į trenktą kokį. ♦ išmušinėti šimelių apžiūrėtiyapieš­
koti pavogtą piniginę: Pas cham ynią atsiperku šm ielių ir s pontom aš
jį užsikišęs pataisau, o tada prasegu ir paim u pinigus, visus ar kaip iš ­
eina. Paskui aš nerodau tų pin ig ų , k a i jau išm ušinėjam kartu šm ielių,
tai čia m alin in a, kas taip daro.
šmonas (rus. kai. krim . si. ш мон) kai. krim . krata, apieškojimas: G re­
tim oj sekcijoj šmonas. // Prasidėjo šmonas, viską atėmė. // V akar per
šmoną pas mane rado dešim t litų ir dar gavau nuobaudą. // Prieš pie­
tus buvo toks neįprastas šmonas. ♦ pįsti (kalti) šmoną atlikti kratą,
apieškoti, iškrėsti: Jie atkreipė dėmesį, piso šmoną ir m ašinoj rado pen­
kiasdešim t tūkstančių padirbtų tų eurų. Bet taip padaryta, kad tik cen­
trin ia m banke tik rin o ir rado. // O perai kalė šmoną - išrengė nuogai,
šmonščikas, -ė (rus. krim . si. ш м онщ и к atliekantysis kratą') kai. dieni­
nės pamainos prižiūrėtojas (jie dažniausiai atlieka kratas (šmonuoja))
šmonuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. kai. krim . si. ш монать) kai. krim .
krėsti, apieškoti, atlikti kratą: O perai puolė šm onuoti. // Per pietus pra­
dėjo šm onuoti, kažkas zastukino. // Jeigu po poniatjam tai po ponia-
tjam, o kodėl m entai sustabdė m ano tacke shm onuoja, jeigu as jokiu
taisyklių nepazeidziau. Tada tegul visus is eiles shm onuoja, kas čia
*bliamba* per bezpredelas.
šmotačnikas (plg. rus. krim . si. ш м отк и н V ogtų d aiktų supirkėjas') kai.
mainikautojas rūbais, batais (ppr. etape); kas prigaudamas išvilioja
geresnius rūbus, batus: Šm otačnikas gali tave ir padūrinti: sakys, kiek
n o ri už savo striukę? Tu sakysi, aš nieko nenoriu už ją, nu tai, sakys,
nieko nenori - tai ir atiduok, ir jei jis bus stipresnis, atim s ir viskas,
šmutąčnikas kai. žr. š m o ta č n ik a s : Per etapus šm utačnikai atim a rū ­
bus, batus.
šmutkės (rus. šnek. ш м утки) dgs. kai. apranga, rūbai, batai ir pan.: Iš
po etapo parsivežiau gerų šm utkių. H Ta ig i pralošei, čia svetoje delo
iš tik rų jų yra, žinai, šventas reikalas, pralošei - vsio, gali tave statyt
šmutnikas 248

kam pu, žinai, gali ką n o ri su tavim daryt, gali tau atleist, žinai, gali tave
iš visų šm utkių iššokdint, žinai, nuogą, basą p a lik t nachui, bet sakys:
nachui, atleidžiam , mes tau dovanojam tą reikalą, karočia, kad p a lie ­
kam tave bachūru.
šm utnikas kai. žr. š m o ta č n ik a s : Jei šm utnikas pamatė, kad pas tave
graži striukė ir jis nori, kad tu išm ainytum ją. Taip sau jis ir renka rū ­
bus, m aino su visais.
šn iū ras nark. 1. (vok. Schnur, lenk. sznur, rus. ш нур V irv u tė ’, plg. ang.
nark. si. line)išbertų ant kieto paviršiaus narkotikų miltelių 5-10 cm
ilgio siauras ruoželis (ruošiantis juos įtraukti į nosį per vamzdelį arba
susuktų popieriaus (banknoto) tūtelę), dar žr. d a ro ž k ė 1: Im si šniūrą?
// Pas mus tokio nėra, koks ten, čia prim aišo daug - aš ten susivariau
šniūrą, blet kai pūtė mane, atsisėdau ku r stovėjau. | dem. šniūriukas:
itraukem po sn iu riu ka // <klounas> am fa trauki? <Apsineses> paban-
dzeu po 2 m etu pertraukos <Apsineses> m aziuka sn iu riu ka <Apsine-
ses> ir krc nx žiauru buwa ♦ p a d a ry ti (d aryti, įp įs ti, p isti, su sivaryti)
įtraukti į nosį narko­
šn iū rą (šn iū riu k ą) (pig. ang. nark. si. do a line)
tikus per vamzdelį arba susuktų popieriaus (banknoto) tūtelę: D arysi
šniūriuką? // Įpisom po šniūrą. // galvojau, kad čia nesąmone vapse
tas heroinas nieko nekabina, bet netrukus kažkas vėl pasiūlė pasiim t,
tada supratau kas yra heroinas, ipisom po sn iu riu ka ir m an pasidarė
neapsakom ai gera, per kuna ėjo kažkas panašaus i šiu rp u liu ku s, pa­
sidarė taip ram u gera, tik užsim erki ir prasideda (bangos). 2. mažas
maišelis ar popierinis (folgos) lankstinukas su įtraukiamų į nosį narko­
tikų miltelių doze: M es važiavom kaifo, aš galvojau - žolės, bet paskui,
pasirodo, šniūro.
šn y rią u ti [šn biriau ti], -iauja, -iavo (hibr. žr. šnyrius) kai. dirbti tvarkda­
riu (šnyriumi): Šnyrius m aistą ruošia, šnyriauja.
tvarkantis kame­
šn yriu s [šn y riu s], šn yriu s (rus. kai. si. ш нырь) kai. 1.
ros, brigados patalpas nuteistasis (ppr. vietoje kitų nuteistųjų): Kam erą
tu ri plauti, tvarkyti p a e iliu i visi, tai ką nors uždūchina arba g a li ir pats
su tik ti tvarkyti už kitus, ypač jei tavęs iš laisvės nešildo; jam duoda už
tai cigarečių, arbatos. H Puolė prie šnyriaus spintos ir ištraukė laišką.
249 štuka

// V ieną vakarą šnyrius atnešė m an į sekciją laišką. 2. oficialiai paran­

kiniu valgykloje dirbantis nuteistasis (dengiantis stalus, dalijantis mais­
tą); dirbantis valgykloje dūchas: Šnyrius yra tas, ku ris m aistą ant stalo
paduoda. Jis yra dūchas ir už tą darbą gauna šaibas. HD irb ti šnyrium i
yra v padlu, nes tu d irb i adm inistracijai, tai yra d irb i ant mentų.
šokoladas (pig. ang. nark. si. chocolate) nark, hašišas (tamsiai rudos spal­
vos plytelė ar gabaliukai): Buvo brasas per tvorą į zoną ir brase buvo
šokoladas. // eitum em sau v isi šventos idėjos nutviekstais veidais per
zvim biančiu autostradų kepančia danga, per m iegam ųjų rajonu m asi­
nu stovėjim o aikšteles, per dirbam us laukus (cyru vyru vytu rėlis virsh
tarybin iu lauku...), ranka rankon, koja kojon, petis petin, eidam i karts
nuo karto ipustum em gero šokolado... Ech., galu gale ju k tu ri bū ti pa­
sauly tokia vieta, k u r nėra jo kiu parkiu
šratas ♦ į(si)kalti (įpįsti, statyti, kaltis, į(si)varyti) šratą (kai.) žr. ša ra i:
į( s i) k a lt i ša ru s: Įsivarė šratus.
štyrinti [štarinti], Styrinti, -ina, -ino (hibr. žr. štyrius) kai. durti, smeigti
štyrius [štbirius], štyrius (plg. rus. ш ты рь ‘smaigas, strypas') (kai. krim .)
savadarbis durklas (užgaląstas strypas irpan.) ar peilis: Štyrius gali būti
elektrodas, geležis kokia nors, arm atūra - užgalandi ir išeina durklas.
// Neišsisaugosi, kai m iegosi - įsm eigs štyrių. // M uštynėse ne visada
nugali pyktis ir drąsą dažniausiai la im i protas. O jei tu jo n etu ri tai ir
toliau eik dubasintis kol tave viena diena su kokiu styriu p risty rin s dar
jaunesnis uz tave pacukas
štorkė (rus. ш торка) kai. užuolaidėlė, pertvara kameroje iš virvelės ir pa­
klodės: Savo škonkėj u žkabin i iš adijalo užuolaidą, atsitveri, tai gaunas
štorkė. // N u o parašos su štorke atsitveri,
štrafnykas (plg. rus. šnek. ш траф ник nubaustasis’) kai. nuteistasis, per­
keltas į ypač griežto režimo lokalinį sektorių: Pasigauni šešias ar devy­
nias nuobaudas ir tave į tą lokalkę uždaro, pas štrafnykus. Ten dieną
v isi vaikšto kaip lagery, o nakčiai į kameras uždaro,
štuka (plg. rus. ш тука ‘vienetas, gabalas’) nark. dozė; tabletė, ampu­
lė: Įsikala aštuonias štukas dim edrolio, tai ten jį galim a, atsiprašant,
išd u lk in ti, Ž inai, k iti k a lin ia i pasinaudoja tuo, nes jis praktiškai
šūba 250

nesiorientuoja niekur, kojos nedirba nei rankos. | dem. štukytė: U žsi­

meta tris štukytes - ir viskas, gatavas. // A ntroje lokalinėje zekas u žsi­
lenkė užsim etęs devynias štukytes.
šūba (rus. ш уба gruoblėto tin ko siena) kai. siena su gauburiuotu, gruob­
lėtu, nelygiu tinku: Ta šūba specialiai padaryta, kad tu nieko neparašy­
tum ant jos, neišgram dytum . HKalėjim e yra šūba, neatsirem si į sieną,
duria. // K P Z yra šūba, kad nerašytum nieko.
šucheriauti, -iauja, -iavo (hibr. iš rus. krim . si. ш ухерить) krim . budėti
ir įspėti bendrininkus apie pavojų (policiją ir pan.): Šucheriaudavo ir
gaudavo už tai pinigų.
šucheris, -ė (rus. krim . si. шухер) krim . budintis ir įspėjantis bendrinin­
kus apie pavojų (kontrabandininkų žvalgas ir pan.): D irb o šucheriu. //
A š tik m ačiau, kad šucheris stovi. ♦ stovėti ant šucherio (vert. iš rus.
krim . si. стоять на шухере) budėti, saugoti bendrininkus įspėjant apie
pavojų: O šiaip, jau rašiau - ant shucherio stovėjau, kol „drau g eliai“
spyna m ersedesui krapšte.
šūstriąkas, -ė kai. aukštos kastos nuteistasis, dar žr. b la tn ia k a s ,
b a ch ū ra s: Vargančikas pardavinėja daiktus, tu jam du od i ką nors
parduot, pavyzdžiui, va kurtkę arba kedus, batus, kelnes, nu ką nori,
jisai vargankes suka. Tu nenori pats ten, skaitai save prie šūstriakų ar
putiovų, nenori pats nešiot tų daiktų, tai va - pasišauki vargančiką.
N o ri u žsid irb ti ir vsio, nunešk - parduok, nu jis ir bėgioja.
švąbra kai. 1. ♦ eiti (sėsti) ant švąbros pradėti būti patarnautoju, tarnu
kitiems nuteistiesiems (dūchu); pradėti dūchauti: Prasilošė kortom ir
sėdo ant švabros. 2. (nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos na­
muose) skuduras grindims plauti: Švabra būna valdiškas rankšluostis,
o sau veidui ir rankom šluostytis jau savo naudoja. G a li ir kokią m aikę
kaip rankšluostį turėti.
švabralinti, -ina, -ino kai. žr. š v a b r in ti: A tsineši šluotą, varai švabra-
lin t parašų!
švabrinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. швабрить) kai. šluoti, šveisti (ppr. grindis)
švariai ♦ švariai imti kišen. vogti, traukti piniginę (telefoną irpan.) iš kiše­
nės ar rankinuko atsargiai, meistriškai, apvagiamajam net nepajaučiant
251 tankas

(be rūchų): Jis labai švariai ima. // N aurius švariai ima, ten profas, bet
tai jis laksto trasoj nuo vaikystės.
švarus (plg. rus. nark. si. чи сты й ‘narkom anas, nesergantis u žkrečia­
m om is (naudojant tą patį švirkštą) ligom is', rus. krim . si. чисты й ‘kas
nepriekaištingos reputacijos') nark. nevartojantis narkotikų: D u mė­
nesius buvau švarus. // žin ot kodėl lau ris tu ri 1500 vin ilu > ogi todėl
kad swarus taig i dj m ažiau chem ija kaifu okit. ju k tam skirta m uzika
// trance? del dievo meiles! taigi tai nem uzika. tai pragaras ant sheshiu
ratu!! v isi gi zhino, kad trance m uzikos ilg a i nepasiklausysi shvarus
būdamas.

taburetanas kai. taburetė

tak elis (sem. iš rus. nark. si. дорожка) nark. paruoštas įtraukti į nosį nar­
kotikų miltelių ruoželisydar žr. š n iū ra s 1, d a ro ž k ė 1: A š įėjau, o jie
pyst - takelį nuo stalo nubraukė.
talčioka s (plg. rus. kai. si. толчок ‘klozeto valym o šepetys') kai. klozeto
pompa ilga medine ar metaline rankena: Su talčioku parašą atkim šinė-
ja. HM alalietkose v padlu im ti su p lik a ranka talčioką, jei tu paėmei -
tu užsifaršm ačini. Tai im a su skuduru, o starolietkose tai nesvarbu,
gali su ranka paim ti.
tam ponas nark. vatosfiltras nuosėdoms iš narkotikų pašalinti
tankas ♦ po ta n k u kai. juok. vieta po dviaukščių gultų pirmu aukštu
(ant grindų): K a i buvo perpildytas kalėjim as, kam eroj yra šešios v ie­
tos, o žm onių būdavo dešim t ar dvylika, tai ir m iegodavo kas kur: ant
grindų, po tanku, ypač jei koks dūchas. // Vakar į kam erą įm etė to k į
džium brą, tai mes jam davėm m alkų ir pakišom po tanku. // E ik po
tanku arba lo m in k is iš kameros! // Pakišo po tanku.
tarčialinti 252

ta rč ia lin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. торчать) nark, vartoti narko­
tikus (ppr. intraveninius): Kad jisai tarčialin a - tai tik ra i. Ha kaip jum s
ta m aniške hipe su kancaru nasruose..? pize... vakar su hebra tarciali-
nom... tai pasikabinom ta foto ant sienos ir zvengem puse nakties is jos
tarčiokas, -ė (rus. nark. si. торчок) nark, narkomanas (džn. vartojan­
tis intraveninius narkotikus): Pas juos abudu rado kaifo, ji irg i tarčiokė
buvo. // Prie K lin ik ų paskui jis pasikabino, tas U lgis, pats seniausias
buvo tarčiokas. // Kiekvieną tarčioką paim k vat iš tų Sąjungos laikų,
k ai buvo draudim as, ane?, labai tais laikais daug duodavo draudim as,
ane, tai subkultūrai pasireikšti, ir vat, kas ant ko vėžinosi, tai k iekvie­
nas tarčiokas tau parašys ne blogesnę knygą, bet viskas ant aš eina, ant
asm eninių kažkokių išgyvenim ų, nu kam tai įdom u? // Tarčiokas jisai,
nu, jisai K laipėdoj vėžinasi ten. Jisai kuom užsiim a - platina vien kar­
tin iu s švirkštus tarčiokų tarpe, ten dar kažką, užsiim a tokia veikla. //
V is i tie ščipakai - v isi tarčiokai.
grūstis
ta rm o zin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . si. тормозить) kišen.
prie apvagiamojo, užlįsti priešais jį ir stabdytu stumti taip sudarant
sąlygas bendrininkui apvogti: Tarm ozina visada dviese, trise: priekyje
vienas, kitas iš šono ir stum i jį, tada gali šm onuoti, traukti, nespėja
susigaudyti. Ištrauki, perduodi p ro p o lį - pyzdiec, galų nerasi,
tarm o zy ti, -ija, -ijo kišen. žr. ta r m o z in ti: M ano brolis labai gerai laks­
tė, ten virtuozas, ten autas, pyzdauskas. Autobuse vienąkart pas cham ą
atsipirko. Sako, m an tarm ozyk, žinai, pabėriau kapeikas ir m akaluo-
juos su šikna. Jiūska, sako, jau viskas, paleisk, - jis staigiai ten.
taškas (sem. iš rus. si. точка) vieta, kur nelegaliai parduodamas alkoho­
lis, narkotikai: Vogdavau kavą, dešras, maistą, paskui iš karto į turgų,
parduodi, ir iš karto paskui į tašką džefo. // N u argi galėtų toks „taškas“
d irb ti be „stogo“? // Tu detoksikuojies, iše in i iš ligoninės, fizinės p ri­
klausom ybės lyg ir nėra, bet psichologinė visa lik u s - nu ir čia tik laiko
klausim as, kada tu vėl nueisi į tašką. // Net gėda klausytis, kaip papras­
ti žmonės garsiai, atvirai, šalia tavęs kalba ir pasakoja, kiek ir ir iš kokių
taškų im a duoklę pareigūnai ir suprantam ai, perduoda ją aukščiau. Ir
taip daro karjerą, taip parenkam i kadrai. // E isim pas babanę į tašką.
253 tiuremščikas

// K rista lu vadinam a medžiaga, iš ku rios daroma, nu efedrinas, ku ris

taške parsiduoda, neapdirbtas efedrinas, nepadarytas kaifas. // Jis ne­
šiojo po taškus tą žiedą ir pardavinėjo. ♦ laikyti (turėti) tašką nelega­
liai pardavinėti degtinę, narkotikus
tavoras (rus. krim . si. товар V ogti d a ikta i’, rus. nark. si. товар narkotikai
kaip prekė’) neteisėtai įsigyti ar parduodami dalykai, vogti daiktai irpan.
telęga (rus. nark. si. телега) nark, švirkštas, plg. m a š in a 1: Toj vaistinėj
yra babočkų, v isokių telegų.
televizorius (sem. iš rus. kai. si. телевизор) kai. sieninė lentyna, paka­
binama ant sienos spintelė be durų su daug skyrių maistui ir daiktams
laikyti: Dešrą padėk į televizorių, nes kam eroj yra pacukų. // Kalėjim e
televizorium vadina spintelę susidėti, o televizoriuj yra ekranai dar,
skyriai. // Į televizorių visko nesukiši, ten prausim osi visokie, žinai,
dalykai sustatyti visur, tai deda į balkoną. Šiaip stengiam asi duoną,
m aistą į televizorių. // Į televizorių susidedi maistą, dantų šepetukus,
tęlikas kai. žr. te le v iz o r iu s : D ėk į teliką!
temptis, -iasi, -ėsi (sem. iš rus. nark. si. тащ иться) nark .patirti narkotinę
euforijų, dar žr. v ilk t is 1: Jis, piderastas, taip tem piasi, kad vos akis
atidaro, ir sako, kad neturiu kaifo.
tepti, -a, -ė (sem. iš rus. si. мазать) duoti kyšį: Netepsi - nevažiuosi... T ik
k itaip čia reikia suprast. // Jie spec neduoda, nes tada tox anpludis tu
prašym u butu, nespėtu svarstyt o be to žin a i pats kaip toj m usu lietu-
voj: netepsi - nevažiuosi... tokia jau kasdienybe
terpyla (rus. krim . si. терпила) krim . nukentėjusysis (apvogtasis, apiplėš­
tasis, apgautasis ir pan.): Jei terpyla pastebi, kad pas ją dingo pin igin ė,
gaunasi rūchas, tu ri išmest tada. Išmest ar ten, jeigu daug žm onių va­
žiuoja, tai perdavei vienas kitam , jeigu spėji,
tiūcha kai. žr. p tiū c h a (s )
tiuremskas, -a (rus. тю ремский) susijęs su kalėjimu, pataisos namais
(pataisos darbų kolonija): Tiurem skas štyrius. // Prieš m irtį dar tiu-
remskos balandos užsim anė paragauti, pyzdec senis!
tiuremščikas, -ė (plg. rus. тю рем щ ик ‘kalėjim o prižiūrėtojas’) nuteista­
sis, kalinys, dar žr. zekas: K aip keešim tais, keešim t pirm ais Pravienoj
tiuriąga 254

buvo: karas, rusai ėjo, visą Pravieną, visus nachui iššaudė, ir tuos k o ­
lonijos darbuotojus, v iršin in k ą ir tuos tiurem ščikus, visus, jie skaitė -
n epatikim i, supranti. Atseit, banditskij element, žinai, karo metais
pereisi į priešo pusę, supranti. // o gezu nuom one ku rie gyvena pagal
kalėjim o zakonus m an px..as nesu tiuriem scikas...tas variantas butu
tik ra i intelektualus...panaudoti vienus gaidžius..pries kita gaidi
tiuriąga (rus. prast, тю ряга) kalėjimas: K a i g rįši iš tiuriagos - būsi jau
kitoks. // Pasodintas i tiuriaga uzh m ashinu vagystes
tiurma (rus. тю рьма nuteistųjų laisvės atėm im u laikym o vieta) 1. kalė­
jimas, tardymo izoliatorius-kalėjimas, dar žr. k r y ta 2. bet kuri laisvės
atėmimo įstaiga (pataisos namai, kalėjimas ir kt): U z tokias „baikes“
ilgam reiktu u žd ary ti tokius bepročius i tiurm a // Tai kad jos diedas
ten tiurm oj sėdi iš ku r tos stukes?
torčiąlinti, -ina, -ino nark. žr. t a r č ia iin t i: Jis susitvarkė, netorčialina,
nieko. || sang, torčiąlintis: Jau kaim e pradėjau torčialin tis.
torčinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. торчать) nark, vartoti intraveni­
nius narkotikus, dar žr. t a r č ia i in t i: T ip o jau netorčina, bet aš netikiu.
H m an tai idom u kaip jis (davė) tiek koncertu is eiles taip pavaro... is
ku r tiek energijos...jauciu torcina ik i šiol.
torčiokas, -ė nark. žr. ta r č io k a s
torčius (rus. nark. si. торч) nark. intraveniniai narkotikai, dar žr. šy rk ė :
A r tu ri torčiaus?
torpeda L (rus. kai. si. торпеда) kai. pataisos namų neoficialių lyderių
(vierchų) nurodymus vykdantis nuteistasis (džn. pagal nurodymą su-
mušantiSy atimantis ir pan.): Torpeda, tai tokie, kam pasakė - fas! - ir
jisai daro, prin cip e smegenų nulis. Torpedinė galva, m ažai, kaip sako­
ma, galvoja, pasakė - reikia sudaužyt ir viskas, jam pochui, kad, ž i­
nai, ten, šiandien duosi tu jam į ausį, o paskui suksies dar ant sroko,
kad tik ta i neišeit, nes žinai, kad išeisi ir tau tenai laisvėj bus šaka. //
D avai pasiųsk torpedas, kad pam okytų, tegul sulaužo rankas, kojas.
2. (krim .) smogikasy nusikaltimo vykdytojas: Buvau tik e ilin is torpeda:
nurodym us nuleisdavo iš aukščiau. // Torpedos nieko nagalvoja, tik
daro - puškos, kum ščiai.
255 trasą

torpedinis kai. žr. to rp e d a 1: M astiuchos vierchas sako: „N u eik, nu­

skausm ink tą barygą!“ - ką pasako, tas ir daro: bėga, laužo kaulus,
nuskausm ina, atim a, - jis yra torpedin is, nurodym us vykdo aukštes­
n io rango.
tovąras žr. t a v o ra s: gali nusiplauti ir su tovaru ir su babkem :)
trąfkė žr. tra v k ė : <Scotch> jei negertum n um irtum ju k =] <Scotch>
Dzeusas: nu jei negeri tai gal trafkes apsirūkei a? <Dzeusas> kliju s uos­
tau <Scotch> nu va priėjom prie problem os <Scotch> o kas tave verčia
kliju s uostyt? <Trugdis> tai dabar m adinga
traktorius kai. savadarbis elektrinis prietaisas vandeniui užvirinti (tarp
dviejų skardelių (skutimosi peiliukų) įdėjus degtukus, jos apvyniojamos
siūlais, prie skardelių prijungiami laidai): Vakar sudegė traktorius, rei­
kės rasti geros skardos, padaryti naują. H Pa im i sam adielną traktorių,
vieną laidą į fazę įk iši, pats traktorius vandenyje, o kitą laidą prie ra d i­
atoriaus pabrauki - ir daug k ib irk ščių gaunas, vatą p rid ed i ir ji užside­
ga, nuo jos cizą prisidegi. Tai čia taip vadina - šokti ant fazės,
tralialiūškės, tralialiūškės (plg. rus. nark. si. тарталетки, L K Ž tra lia lia
nerim tam elgesiui nu sakyti’) dgs. psichotropinės ar narkotinės table-
tėSy dar žr. ra ta s 1: ra ta i: „Tralialiu škėm is“ kai kuriuose m iesteliuose
vadina ecstasy tabletes (psichostim uliatorius), nuo k u rių staiga plūsteli
didelė energija, o pasibaigus poveikiui, jauti siaubingą nuovargį. HŠiais
laikais gatve daug laisviau ir pigiau pasiūlo „sald ain iu “ nei vaistines.
Todėl vaikam s daug paprasčiau m okyklos kiem e isig yt gaidžio nei
vaistinėj ieškot traleliushkiu.
trasą, trasa kišen. palankios vietos kišenvagiauti: žmonių prisigrūdęs
maršrutinis viešasis transportas (troleibusai, autobusai ir kt.)y masiniai
žmonių susibūrimai (turgūs, šventės ir pan.): Ten geros trasos V iln iu j,
bet vos ne kiekvienoj stotelėj m entai, nu ir nachui. // Jis dabar trasoj.
// Tuščia trasa važiuoja, nėr ką veikti. // Yra pontas trasoj? // D ieną ant
trisdešim t septinto gera trasa nuo dvylikos, nuo „N eries“ sustojim o ir
ant kalno. // Trasa yra troleibusai, autobusai, m ikruškės. // Jeigu pa­
matai, kad m entai toj trasoj, tai perein i į kitą trasą, jie civ ilia is apsiren­
gę, bet tu juos pažįsti ir jie tave pažįsta. // K a i K airys skrid o po tiltu ,
trąvkė 256

tai gera trasa buvo - iš vienos mergos pusę tūkstančio atsipirkom . //

K a i šventė ar turgus kur, tai gali bū ti gera trasa. ♦ lakstyti (važinėti,
pavažinėti, eiti, bėgioti) ant trasos (po trasą, trasoje) kišenvagiauti
viešajame transporte, masinio žmonių susibūrimo vietose, turguje: A š
turėjau m okėti dolę, kad galėčiau lakstyti ant trasos. // Dviese bonką
padarai, kad rankos nedrebėtų, ir e in i ant trasos. // Laksto ant trasos.
// Būna kitąkart prasikeikia blet, pravažinėja trasoj šešias, aštuonias
valandas, padaro septynias, penkias pinigines, vienoj randa du litus,
kitoj septynis. // Einam ant trasos. H D abar tai jie iš viso laksto po
trasą aštuoniese, šešiese, įvaro, supranti, ir ten tu net nesusigaudai,
k u r turgaus diena ar ten, supranti, kad ten a p lin k u i ketu ri ar pen ki
v isi savi, supranti, ir ten, karočia, perduoda, ten neįm anom a. // Kada
pavažinėja po trasą, tada įgyja k v alifik acijos ir tie patys, žin ai, m entai,
k u rie dirb a šitą darbą. O taip, salagos kokie, nu ir kas iš to, kad jis
po trasą važinės, jis nematys. Tu gali įlip ti, ten prie tavęs, prie pat jei
vogs, tai tu pam atysi, bet aš jeigu gi dirbu, ta i aš gi juo labiau, kad pas
ką im i nepajaustų ir a p lin k u i taig i žiū ri, o kišenės taig i tu nepam a­
tysi. ♦ eiti (iššokti, šokti, išeiti) į trasą eiti kišenvagiauti viešajame
transporteymasinio žmonių susibūrimo vietose, turguje: E in am į trasą.
// Jisai septintą ryto išėjo į trasą ir atvarys va dabar. H Įšoko į trasą.
♦ trasa traukia daug žmonių viešajame transporte: Trasa trau kia šian­
dien ar ne? // Trasa gerai traukia, kai p iln i troleibusai žm onių. // O
šiandien kaip trau kia trasa! // Kada trasa traukia: nuo septynių ryto,
nuo pusės aštuonių ik i devynių, kol į darbą v isi suvažinėja, paskui pa­
žiū rėk - tuščias tarpas, žym iai sunkiau d irb t tokiam tro lik e tuščiam .
A rb a gam ykloj ten, pavyzdžiui, pusė trijų baigias darbas, ten iš karto
patokas žm onių, žino, k u r įlip a daug.
trąvkė (trąfkė) (rus. nark. si. травка, lenk. nark. si. trawka) žr. žo lė :
T u ri travkės? // G eriau la i jie vieną kartą per savaitę nusiperka gramą
travkės ant kok ių ketu rių snukių, negu rūko cigaretes.
treskajiedas, treskajedas (plg. rus. šnek. трескоед ‘žvejojantis ar valgan­
tis m enkes’) kai. juok. klaipėdiškis
tretjąkai dgs. 1. (rus. nark. si. третьяк) nark, narkotikas, gautas trečią
257 triūba

kartę ekstrahavus jau du kartus apdorotą žaliavę (trečią kartę ekstra­

havus aguonų galvučių lukštus ir pan.): Būdavo juodų tokių m omentų,
kad ir iš tretjakų tekdavo daryt. V isk o yra buvę, tu ri visko paragauti.
2. kai. trečią kartę užplikytos arbatžolės (vtariakai): Jei tu u žp lik a i vėl
vtariakus, tai jau lieka tretjakai, jų jau nenaudoja, arba gaidžiam s ati­
duoda. O iš vtariakų, jei daug yra, gali norm alų čiferą išvirt.
triasas (rus. nark. si. трясы) nark. 1. drebėjimas, šalčio krėtimas, karščia­
vimas nuo nedidelio kraujo užkrėtimo susišvirkštus nešvariu švirkštu
ar nešvaraus narkotinio tirpalo 2. kūno kretėjimas, drebėjimas, šalčio
krėtimaSy karščiavimas prasidėjus negalavimams (kumarams) absti­
nencinio sindromo metuydar žr. tria s ū n a s
trią ska (rus. nark. si. тряска) nark. žr. tria s a s
drebulys, tirtėjimas (prasi­
triasūn as (rus. nark. si. трясуны ) nark. psn.
dėjus negalavimams (kumarams) abstinencinio sindromo metu)y dar.
žr. tria s a s : Triasūnas prasideda. // K a i kum arai prasideda - iškart
triasūnas, išbąli, p ila prakaitas, silpnum as visuose sąnariuose - vos
pasivelki.
narkotinės euforijos būsena; transas, nar­
trip a s (ang. nark. si. trip) nark.
kotikų sukeliami haliucinaciniai, psichodeliniai potyriaiy psichodelinė
yykelionėK artais atsigam ina tai, ką tu trip o m etu išgyvenai, bet tu ne­
radai su kuo palygint, ane, ir vieną gyvenim o akim irką tau sutampa
tai, kas buvo trip o m etu ir realioj realybėj. // M a n tai grybai yra kažkas
nerealaus. Nes as tokiu trip u esu turejas ir tokiu euforijos p ro trū kiu
kad galvojau is laim es ir n u m irti galėčiau. // savo trip u panashus i LSD,
H aw aiian baby w oodrose dar vadinam as legaliu LSD pusbroliu. // Juos
vienija tikėjim as, kad psich odelin is tripas yra vertas, kad būtų išban­
dytas. // pusti stengiuosi svaru produktą, ieškau svariu gaivu, saluxos.
skunkas yra tikras sūdąs, žinau is ko jis padarytas ir vartoju ji labai
atsargiai, patariu visiem s tai daryti, buvo tokiu m om entu kai apsiputes
skraidžiau tarp galaktikų, užeidavo bad trip a i ir pan. bet as atsikandau
tokiu dalyku...
triū b a (rus. nark. si. труба) nark. vena (ppr. storaygerai matoma po oda),
dar žr. t rū b ą
triumas 258

triumas (sem. iš rus. kai. si. трю м) kai. drausmės izoliatorius (iki 15parų);
kalėjimo karceris (iki 15parų): K a i įk iša į trium ą, tai ten į pasivaikščio­
jim us veda vieną valandą, negauni laiškų, nieko - ir taip pe n kiolika
parų. // Trium e gauni ik i p en kiolikos parų, o būre ik i puse metų. //
U ždarė dvidešim t keturiom į trium ą. // Būna, kad pastato ne tik dieną,
kad dieną negali g rįžti, bet ir n aktį tu ri b ū ti ant slidžių, tai pasiėm i
matrasą ir varai kažkur tai, ku r tave priim s, žinai. Bet jeigu m entai
pagauna, kad ne ten m iegi - tau nuobauda eis, paskui antrą kartą jau
trium as, jeigu tu vėl pažeisi režim ą, paskui būras ir ola. // Sėdo į trium ą
už ratukų kaifą.
troikė (rus. nark. si. тройка) L nark. 0,3 mm storio adata: T a rčiokai troi-
kę dažniausiai naudoja, nes m ažiausia skylutė nuo jos. // Troikė, tai čia
Pravieniškių 3-ieji pataisos namai (iki 2003
in su lin in ė s adatos. 2. kai.
m. Pravieniškių 3-oji sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija): Sė­
dėjo troikėj.
trūba (rus. nark. si. труба) nark. vena (ppr. storaygerai matoma po oda),
dar plg. v a m z d is 1: Dabar yra tokių žąsinų, venos kaip blet chui pai-
m ioš, ten blet n ak tį paim si ir susikalsi su did žiu le adata, į tas trūbas
nepataiko, susibado kaip k ralik ai. Per tris mėnesius suvaro visas ve­
nas, jau n etu ri ku r durti, supranti. ♦ pa trūbam (plg. rus. по трубам
V am zd žiais’) intraveniškai: N u, pa trūbam ? // Kaip, pa trubam ar pa
nozdriam ? D avai šitą pa trūbam !
tumbarius (rus. šnek. тумбарь) kai. spintelė: Tum barius irg i būna palei
tavo škonkę.

udo (rus. У Д О - условно-досрочное освобож дение от наказания) kai.

lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos; išėjimas į laisvę anksčiau
259 uodegą

laiko (džn. atlikus 2/3 bausmės laiko ir pan.) ♦ iš e iti per udo (vert. iš
rus. вы й ти по УД О )išeiti į laisvę su lygtiniu paleidimu: Išėjau per udo.
// Neturėjau nuobaudų, išėjau per udo. // Rudenį aš išėjau per udo.
u galovn ikas, -ė (rus. уголовник) kriminalinis nusikaltėlis: nu ble ir ne-
a isk in k it kad m an kad jie zmones...man jau ne 16 m eteliu...ir jei varau
ant pyderu tai tik is savo patirties karčios...ir nesu koks ugalovnikas....
bet m entu nekenčiu // <Dijkstra> jei ble suprantat a rk lia i patinka
<Dijkstra> tai per puse nugaros dabar kum ele pasidarė <Dijkstra>
kaip kokia ugalovnike nx
u golovn ikas, -ė žr. u g a lo v n ik a s
u m n iąkas (rus. nark. si. умняк) nark, polinkis postringautu filosofuoti
būnant apsvaigus (ppr. nuo marihuanos, psichodelikų); įmantriai ir su
apsimestiniu išmintingumu kalbėti ♦ v a ik š č io ti ant u m n ią k o (vert. iš
rus. nark. si. ходить (быть, сидеть) на умняке) vaizduoti protingą,
gudreiviškai postringauti, būti linkusiam į filosofavimus (ppr. apsvai­
gus): D augiau vaikščiotum ant um niako - ir tu toks būtum ,
u m u vąln ikas (rus. умы вальник) kai. praustuvas (kriauklė)
uodega 1. (plg. rus. prast, ‘n eatlik ti įsipareigojim ai, skolos'; rus. si. хвост
lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš ter­
‘nusikaltėliška praeitis') kai.
miną ir paleidimasi iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos: „K o k ia
uodega pas tave?“ - „M etai.“ // A š buvau gavęs šešis, pusantrų numetė
ir dar pusę m etų uodegą išsinešiau. // Jis buvo iš zonos išėjęs, turėjo
uodegą, vėl parišo, tai dabar gavo du metus. 2. ♦ tu rė ti uodegą (sem.
iš rus. krim . kai. si. хвост) kai. krim . būti prasižengus kriminalinio
pasaulio ar pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų neoficialioms, nera­
šytoms normoms, taisyklėms (paniatijoms); būti netinkamai pasielgus
ir tai slėpti: Kas jau prie autoritetų, tai negali tu rėti uodegos, tu jam
negali pareikšti pretenzijų. Jei tu ri uodegą, praeityje galėjo su m entais
bazarinti, bespridielą ko k į būt užstūm ęs. 3. (plg. rus. šnek. хвост, L K Ž
uodega šnek. ‘kas vis sekioja, eina paskui') krim . įtartino asmens se­
kimas; sekantieji paskui potencialią auką ir pan.: T a i ką, jūs, k ra lik a i,
sakau, uodegas atsivežėt iš Jurbarko blet, arba p riko lin at, m alat šūdą,
sakau, blet, kažkokiu telefonu?!
urka 260

urka 1. (rus. kai. krim . si. урка) kai. krim . psn. patyręs, profesionalus
kriminalinis nusikaltėlis, dar žr. v a g is 1, b la tn a s is : U rka yra iš
blatniakų kas, autoritetas. 2. (rus. si. урка) banditas, plėšikas: O kas
juos privedė prie tokio gyvenim o? Tas ožys k u ris žadėjo kad būdam i
nepriklausom i gyvensim e kaip Suom iai ir Japonai. Tačiau gyvename
kaip urkos kad sutinkam e tokiose sąlygose gyventi JA V ir A nglijoje. //
del treningu tai pasikartosiu-i sporto sale i garaza ar pas drauga i kita
narna...o tie ku rie pastoviai su treningais-m azvaikiai arba urkos kurie
babkiu n etu ri kitiem s drabužiam s
urkaganas (rus. kai. krim . si. уркаган) kai. krim . psn. žr. u rk a 1
usilokas (rus. kai. si. усилок) kai. sustiprintojo režimo pataisos namai
(iki 2003 m. sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija): Pravienose
dvoikė yra usilokas.
užbadiažinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. nark. si. забодяж ить, dar žr. badia-
žinti) nark. praskiesti narkotikus; sumaišyti su medikamentais ir pan.:
Tuoj mes užbadiažinsim .
užbrūžinti, -ina, -ino (plg. rus. затереть prk. ‘nustum ti į antrą vietą, už-
trin tf) kai. primeluoti, priskiesti
užbūchinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. забухать užgerti svaigalų, dar
žr. būchinti) kai. drauge pagerti labai stiprios arbatos (čefyro) (rečiau
kavos) siunčiant puodelį ratu: Davai užbūchinam ! // M es kiekvieną
dieną iš ryto po pusryčių, prieš ry tin į p atikrin im ą, užbūchindavom .
// Einam , užbūchinsim ! // Taip greičiau laikas praeina, kol užverdi, kol
paruoši, paskui užbūchini, tai jau daug laik o praeina. // Davai, sėsk,
užbūchinsim !
uždaras (plg. rus. kai. si. крытая) kai. uždarasis režimas, kalėjimo re­
žimas; kalėjimaSy žr. k r y t a: M ane perteisė Pravienoj į uždarą, ten ir
uždaras yra oloj, į Lukiškes neveža, yra aštuonioliktoj bachūrų, ožių ir
gaidžių ola, jie v isi kamerose atskirai kaip kalėjim e. HA š uždaram tada
sėdėjau. // Jei nusiteisia už šim tą penktą, tu gavai, pavyzdžiui, pe n k io­
lik a metų, penkis krytos, tai tu į lagerį nesi atvažiavęs, o tu jau sėdi
krytoj. Nes tu atsėdi krytoj tuos penkis ir po to važiuoji į lagerį: nes
esi gavęs penkis krytos, uždaro režim o, ir dešim t lagerio. O būna taip,
261 užfaršmąčinti

kad tu gali už vagystę nusiteist į uždarą: atvažiuoji į lagerį, nuobaudų

prisigaudai - oloj pasėdi, būre pasėdi, trium e pasėdi, - o tada tave iš
olos užteisia į krytą.
užfaršm ąčintas, -a (hibr. iš rus. kai. si. зафоршмаченый) kai. 1. už
šiurkščius pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytus, neoficialius
normuy taisyklių (paniatijų) pažeidimus pažeminant apipiltas šlapimu.,
išmatom irpan.; išprievartautas, turėjęs priverstinių homoseksualių san­
tykių ir kt.: Jisai atvažiavo į uždarą, tipo, sako, ateik pas mane į chatą,
mes gyvensim v rot jebat ten, tu gauni atomą, žinai, aš ten tipo cechui
tam vadovauju devintam , gaunu spiritą, tą aną, žinai, m an padagrevas.
Aš sakau, kaip aš paliksiu sakam ernikus, aš su jais du metus sėdėjau, sa­
kau, čia tau ne zona, tu ten buvai autoritetas, o čia yra šeši žmonės, pen­
ki, juo labiau ten kameroj tokia situacija susidarė: su jais dviem iš Kauno
sėdėjo keturi chamai: iš Ukmergės, iš Utenos, ir jie tip o gauna padagre-
vą ir jie nesidalindavo su tais kitais. Sakau, bus toks bajeris, sakau, kai
tu nuvažiuosi į balnyčkę, arba tas tavo kentas, ir ku ris nors lik s vienas
ir ten galų gale bus trys ant vieno - užfaršm ačins, sakau, ir eisi nachui
į trium ą arba į balnyčkę, bus du keliai, supranti: arba daryt mastyrkę
ir eit į ligoninę, arba leistis pen kiolika parų į trium ą. Nelabai m alonu
pen kiolika arba dar penkiolika, kai neturi ku r blet, arba ant bybio neisi į
kitą kam erą užfaršm ačintas. 2. yySUterštasudaiktas: nukritęs ant išvietės,
kas paliestas žemiausios kastos nuteistojo irpan.ydar žr. u ž p a m o jin ta s
u žfa ršm ą čin ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. kai. si. заф орш мачить, офорш-
мачить) kai. už šiurkščius pataisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nera-
šytusy neoficialius normų, taisyklių (paniatijų) pažeidimus pažeminti
apipilant šlapimu, apmėtant panaudotomis arbatžolėmis, išmatom,
apspjaudant ir pan.; priversti turėti homoseksualių santykiųy išprievar-
tautiy taip ką nors padarant nuskriaustuoju (gaidžiu) ir pan.: Užfarš-
m ačino, pas gaidžius nuvarė. H G riežtam ten išvis paniatijos: tu gai­
d žiu i iš rankos negali duot, nes ranka užfaršm ačinam a, su tavim nieks
nesisveikins. // V iso k ių gi k ra lik ų yra, vienas buvo toksai, p rid ro čin -
davo blet į k u lio k ą ir atidaro karm uškę ir pisa, kas eina už durų, - nu
taip Stalonę gali užfaršm ačint. Rėkia: „Aaaa!! gaidys! piderastas!“ - iš
užkaifuoti 262

kameros. Sakau, nachui tu taip darai blet, a sroko - d vylika m etų dar
tu ri, sakau, tave gi parūrys per tuos d vylika metų. Tai taip ir buvo: u ž­
vertė kentas pats. Gėrė, gėrė, ten, žinai, ten kažką užvėmė, kai piso su
štyrium blet, tiesiai į šird į nachui. || sang, u žsifa ršm ą čin ti
u ž k a ifu o ti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. nark. si. закайфовать, dar žr. kai-
fuoti)pradėti vartoti narkotikus; pavartoti narkotikų, pajausti narko­
tinę euforijų: A išk u m alonu kartais u žkaifu oti, bet m anau tas m alo­
num as nevertas to ka gali prarasti, artim uosius, draugus, sveikata... //
vaikiukas gal buvo nulindęs ku r žolytes pa rū kyti su draugais, uzkaifa-
vo ir nutarė negryzti nam o
u ž k a lti, -a, -ė kišen. užsegti, uždaryti rankinukų apvogus: Jei užkalei,
tai, skaityk, jau viskas gerai, dar spėjai išlip t, neduok dieve, jeigu, aiš­
ku, p rireik s ja i ko nors, atsisegs, neras piniginės. K itos, žinai, nepatiki:
atsega, galvoja - pam iršo namuose, nepatiki, kad ištraukė - ra n k in u ­
kas užsegtas, viskas. // A tsip irkau va m ikruškoj, būčiau neužkalęs -
pyzdec. // A tka lei, išėm ei, užkalei - ir viskas. // Iš d u rk ių patogiau, ką
ten: atkalei, išėm ei iš durkės ir vsio. G a li užkalt, gali neužkalt, čia jau
priklau so nuo tavęs pačio kaip nori: jei yra laik o - u žkali, nėra la ik o
- neužkali. K artais važiuoji, la u k i prie pat, pavyzdžiui, va nuo kalno
jau ky li, la u k i kada prie pat, kada jau n etoli sustojim as, tada atkali, nu
jau du ris atidaro, tada im i lopetą ir perduodi kitam , ir pats išlip i, ir ta
išlipa, nes k ita ip anksčiau atsipirksi - iškart rūchas bus, o taip išlipa,
žin ai, v isi žmonės, jau nėra ką gaudyt, ką tu ten rasi. Jau nerėks, kad -
da rykit neatidarykit duris, neleiskit, - v isi išsilaksto kas kur.
užkasylinti [užkasbĮlinti], užkasylinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. зако­
сить, dar žr kasylinti) kai. apsimesti, simuliuoti: U žkasylinau gydy­
tojam, kad sergu. // E in i pas sesutę ir sakai, chujovai su tuo, su tuo,
m eluoji, tai išrašo vaistus, tai tu u žkasylin i tada, apgauni, - duoda ratų
v isokių ram inančių.
u žlė k ti, užlekia, -ė (sem. rus. krim . kai. si. залететь) kai. krim . būti su­
imtam; būti nubaustam laisvės atėmimu: A š už m ašiną užlėkiau. // Ji­
nai vėl užlėkus. // U žlėkė už chatą. // Jin ai buvo užlėkus du kartus, gal
ją užsodino. HA š už chatų grabiožą užlėkiau.
263 užparšmąčyti

užlipti, -a, -o nark. vėl pradėti (sistemingai) vartoti intraveninius narko­

tikus, dar žr. u ž s ė s ti; a d a ta 1: s ė s ti a n t ad atos: Ir vėl karts nuo
karto su D arium susimesdavo ir ten metus beveik irg i vėl buvo užlipęs.
Dabar vėl atseit nulipo. // Persilaužt tai persilaužia, čia dar pusė darbo -
bet blet kaip toliau, ką daryt, kad neužlipt? - vot vapros! Tavo aplinka,
žinai, jau pasikeitusi, tu dirbsi, nedirbsi, tu blet gyvent k itaip nem oki,
užmastyrinti [užmastMrinti], užmastyrinti, -ina, -ino (hibr. žr. m astyr-
kė 2, dar plg. rus. kai. si. зам асты риться ‘slapta tyčia susižaloti kūną,
sim u liu oti ligą’) kai. paslėpti || sang, užsimastyrinti: Turėjau šaibų už-
sim astyrinęs.
užnerti, -ia, užnėrė kišen. įkišti ranką į kišenę ar rankinuką vagiant: Už-
nėriau į durkę. // Būna, kad m ostis neina, rūchų p rid arai daug, ku r
neužneri, ten rūchas, ku r neužneri - ten rūchas, g rįžti nam o plikas
basas. // U žnėriau pas chamą.
užpamojintas, -a (hibr. iš rus. kai. si. запомоеный) kai. „suterštas“daik­
tas (lėkštė, iš kurios valgė žemiausios kastos nuteistasis (gaidys); ant
išvietės nukritusi cigaretė ar koks daiktas ir pan.), dar žr. u ž fa rš m a -
č in ta s : K rytoj visai kitaip, n u k rito cigaretė ant žemės, zonoj būtų už-
pam ojinta, o ten pasiėm ei ir viskas. Jei iš tos kam eros sėdinčių kas nors
sako, kad zapretas, tu sakai: „O ką, čia gaidžiai gyvena?“ // V ien s tai
įpiso ragus m an ant treningo ir taip gavosi, kad susitikom zonoje, tik
tiek, kad jis užsim astyrinęs gaidys buvo, o sakė, kad jis bachūras. Ir ką
daryt su juo, zaprietas im t iš gaidžių, drabužių negalim a, nieko, tipo
jau užpam ojinta. // G a id žiu i negalim a duot iš rankos griežtam , tip o
užpam ojinta ranka bus.
užpamojinti, -ina, -ino (rus. kai. si. запомоить, dar plg. rus. kai. si.
опом ойничать ‘priversti plauti tualetus ir pan/) kai. „suteršti“pagal
tam tikrą nerašytą tabu (numesti ant išvietės, būti paliestam žemiausios
kastos nuteistojo ir kt.); pasielgti pažeidžiant nerašytas, neoficialias pa­
taisos namų (kalėjimo) ir nuteistųjų normas (paniatijas) ir taip suteršti
nuteistojo vardą ir pan.; pasielgti vpadlu, dar žr. u ž fa r š m a č in t i
užparšmąčyti, -ija, -ijo kai. žr. u ž fa r š m a č in ti: Jau jis prisižaidę, reikės
užparšm ačyti.
užpurtyti 264

užpurtyti, -o, -ė (sem. iš rus. nark. si. трухануть, тряхануть) nark, ap­
imti drebuliui, patekus nešvarumams į kraują (švirkščiantis narkotikus)
ar susišvirkštus nešvaraus tirpalo: K a i šauniesi ir su k a ifu į kraują pa­
tenka nešvarum ai, tada užpurto. H Jei užpurtė ir nori, kad nustotų,
reikia dar įsišauti. // Su neplautu stūm iausi, tai užpurtė.
užpūsti, užpučia, užpūtė (plg. rus. kai. si. дуть skųsti’, rus. prast, надуть
apgauti’) krim . įskųstu dar žr. p r id u o ti: Stopudovaipriduota, užpus­
ta kažkieno simtas procentu. Taip na ura nieks nesmanuos be in form a­
cijos. N u o srokas tai truba diela, nuo 10 ik i 15. Ir atsiranda žm onių ,
riziku oja tokiu sroku. U z jokius pin igu s nepasirašyčiau, geriau duona
su vandeniu v a lg y t, bet būti laisvėj.
užsėdamas (sem.) nark. tapimas priklausomam nuo narkotikų (ppr. intra­
veninių), dar žr. u ž s ė s ti: U zsedim o ant hero nevadinčiau nem astym u
kaip kad tu teigi. As, pvz, M A S Č IA U , ju k p iln a v isokiu lankstinuku,
perspėjim u, inform acijos, kalbu, istorijų - num aniau koks pražūtingas
sūdąs tai yra. D augeliui to užtenka, kad niekad nepabandytu, bet k iti
n ori pabandyti ta V IE N A karta, kad pažiūrėti kaip ,veza\
užsėsti, užsėda, užsėdo (sem. iš rus. nark. si. подсесть) nark. tapti pri­
klausomam nuo narkotikų (ppr. intraveninių), dar žr. a d a ta 1: sė s­
t i a n t a d a to s: Jie rinkdavo pienelį ir be an h id rido šaudavos, vasa­
ra taip, o paskui užsėdi jau, ką daryt žiemą? Tai aguonas valgydavo,
m aldavo galvas. // Persilauži, paskui po dviejų mėnesių, sako, nu davai
po pusantro kubo, nuo vieno karto gal neužsėsim - ir pakatilo. Ryte
atsikeli - ko tai chvatajet, blet. Č ia iliu z ijų tokių, žinai, prisik u ria. Tas
persilaužęs jos butą pavarė. // M azhdaug priesh 3 men. pradėjau pasto­
v ia i vartoti am fa paskui kon krech iai uzhsedau. ♦ užsėsti ant (ko nors)
(rus. nark. si. подсесть (на что)) pradėti nuolat vartoti (ką nors): Aš
ant džefo taip du rn ai užsėdau, šiaip aš tik opiatus, bet ten buvo tokia
situacija, kad labai skaudėjo dantį, bet taip skaudėjo - kad jau pyzdec,
ir taip penkias dienas. A š kažko užėjau pas vieną draugelį ir tas m an
pasiūlė džefo nuo to skausmo, ir kai susikaliau - iškart nuėmė skaus­
mą, akim irksn iu . Paskui kokius tris metus sėdėjau ant džefo, pats iš
soliutano virdavau. // jei su galvele netvarkoi, tikim ybe kad vėl užsėsi
265 užsidaryti

ant merles yra labai didele // heroinas tai N E M A S T Y M A S , kai žm ogus

lengvabūdiškai ir savo noru žaidžia su vergija, o paskui verkia, ar galiu
as užjausti žm ogų, ku ris savo valia užsėdo ant hero
kas specialiai daro nusižengimą, kad jį uždarytų į baudos
u žsid a rė lis kai.
izoliatorių, norėdamas išvengti susidorojimo, sumušimo iš nuteistųjų
pusės: Jis užsidarėlis, būtų ėjęs po parakanais, bet rovė į ožyną. // Kas
užsidarė specom, tą vadina užsidarėliu. Buvo kokia styčkė, jam pradėjo
degti šikna, piso m entui į snukį ir techniškai užsidarė.
u ž sid a rin ė ti, -ja, -jo kai. žr. u ž s id a r y t i 2: N arkom anai p risim ū tin a ir
bėga užsidarinėti.
u žsid a ry ti, -o, -ė kai. 1. (plg. rus. kai. si. закры ть perkelti į baudos iz o lia ­
to rių ) specialiai daryti
nusižengimą, kad uždarytų į baudos izoliatorių
(triumą, būrą), ir taip išvengti susidorojimo, nubaudimo iš nuteistųjų
pusės: Pasidarė pram otų ir užsidarė. // Ž ino, kad gali bū ti sulaužytas
ar dar kažkas - tai užsidaro. ♦ n a g lą i (techniškai) u ž sid a ry ti smogti
kontrolieriui, pareigūnui į veidą siekiant būti uždarytam į baudos izo­
liatorių: Bachūras kaifavo, prisidarė skolų, žinojo, kad jau eis nachui po
jau parakanais, jisai techniškai užsidarė, išvažiavo į krytą. Po krytos
grįžo į olą, bet, karočia, atidavė šaibas ir vėl viskas norm aliai. G alim a
sakyt, techniškai jisai užsidarė, jisai atsibašliavo ir vsio, nep risip isi prie
jo. // Ž inai, kaip naglai užsidaro? Priein a prie mento - pokšt į nosį, iš
karto į būrą uždaro. Jisai bachūru lieka, kol tu b ū n i trium e, kol tu bū n i
būre, kol tu b ū n i oloj arba šabe, tu iš ten vis tiek iše in i bachūras, tik
klausim as, ku r po to eisi. // Būna taip, kad prisim ūtina, va, pavyzdžiui,
kažkas tai, ane, techniškai užsidarinėja, nes jisai žino, kad lagery jisai
bus - jį į ožyną nuvarys arba į gaidyną, jisai techniškai užsidaro į būrą
arba į trium ą. Trium e jam, principe, nieko negali padaryt. N u norint,
žinai, prie d id e lių norų viską galim a padaryt, bet principe, tai jeigu tu
įėjai į trium ą bachūru, tu iš jo bachūru ir išėjai, nebent tu būsi kažką
prisim ūtinęs. 2. ateiti į kontrolės ir praleidimo punktą ir prašytis būti
iškeldintam į kitą lokalinį sektorių ir tam tikram laikui būti uždarytam
į laikinojo sulaikymo kamerą: Jeigu kas nepritam pa, neranda pažįsta­
mų arba jam pasako, kad - m in k nachui karočia, jis ateina į vachtą nu
užsikuražinti 266

užsidaryti, sako, kad nepriim a jo. Tada jį uždaro į klietkę ir žiū ri, ku r
čia iškelti. HK a i tu ateini, tavęs klausia - tu bachūras, ar kas, ku r tave
pakelti. Sako, - aišku, kad bachūras; nueina į sekciją - ir parpyzdina
po p en kiolikos m inučių, paaiškino ten jam, arba sužinojo, kad tu ožys
blet. A rb a tu nepatikai ten, iš kaim o koks chamas esi, plū gran kin is,
nesigaudai vabšče. Tokie ateina u žsida ryti į klietkę, kad juos k itu r pa­
keltų; valdžia, žinai, irg i nenori neuviazkių, kad ten pistų kam nors per
galvą su taburete.
u ž s ik u ra ž in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. šnek. закураж иться elgtis laisvai,
atsipalaid u otf) kai. pavalgyti saldumynų (kuražų), ppr. užgeriant stip­
ria arbata, kava: Jei būtų čyferio, galėtum e u žsiku ražin ti. // K uražai
yra sausainiai, sald ain iai ar kas ten. Sako, einam , pabūchinsim ir užsi-
kuražinsim , tai žinok, kažko tai bus prie arbatos, saldum ynai.
u žsim a sty rin ti [u žsim astM rin ti], u žsim a sty rin ti, -ina, -ino (plg. rus.
kai. si. зам асты риться ‘slapta tyčia susižaloti kūną, sim u liu o ti ligą’,
.
dar žr. m astyrkė 2) kai. 1 slėpti savo priklausymų neoficialiai nuteistų­
jų hierarchijos žemai kastai (dūchamsy ožiamsygaidžiams ir pan.): Jis
buvo užsim astyrinęs ožys. H G a li dūchas užsim astyrinęs būt. Bachū-
rauja ir jisa i sako visiem , kad jisai bachūras, ten, pavyzdžiui, kalėjim e.
Jisai lagery dūchavo, nuvažiavo į kalėjim ą, jisai tenai - blet, bachūriu-
kas aš ten, jobany v rot, karočia, tuda siuda. Niekas nežino gi, nėra pa­
prasčiausiai iš lagerio žm onių, ku rie galėtų pasakyt, kad jisai dūchas ir
jisai yra užsim astyrinęs dūchas. Po to atvažiuoja į lagerį, žiū ri, kad jisai
kom paktus suka, pasirodo, nichuja jis ne bachūras, o tik kom paktinis
berniukas, nu dūchauja. 2. užsikirsti savyje, tapti uždaram
užsim esti, užsim eta, užsim etė (sem. iš rus. nark. si. закинуться) nark.
prarytu suvalgyti narkotikų arpsichotropinių medžiagų tabletę (ar skys­
tyje ištirpintų miltelių); suvartoti per burnų (perorališkai)ylaikyti po lie­
žuviu: as ateinu i klubą ne i užsim etusius zw algytis, o su sitikt su drau­
gais, pasitusint.. nereikia kom plexuot. // is vis kox tau skirtum as ar kas
užsim etė ar ne, jei žin a i tai nx is vis e in i i tokias vietas, šiaip as neinu i
tas vietas ku r m an nepatinka, norėsiu viena vakara prisigersiu, norėsiu
kt. uzsim esiu čia m ano reikalas. // Ratą užsimetęs. // K iti neperneša
267 užsodinti

prichodo, čia viena yra tokia, tai jin a i kūchą valgė visą laiką, žinai, iš
ryto stakaną susim ala, užsim eta, iš ryto įpisa stakaną pudros. Bet jau
kas kūchą valgo, prieš m alim ą nuim a aguonos galvos žiedelį ir apačioj
toks gum belis būna: im a tik ta i lukštą patį ir jisai gaunasi pudra, pudra.
Su kofem olke pavarei, nes su gum beliais suvarai staigiai kofem olkę, o
tie gum beliai netgi nesusim ala, jie labai k ie ti ir tos zviozdačkos kietos,
plius - dar tau skrandis. // G im tadienio tai visai nelaukiu, nes pats ž i­
nai kokie čia gim tadieniai šituose urvuose gali būti. Būtų kokia ram i­
nanti tabletė, tai užsim esčiau kokią vieną ir eičiau m iegoti, va ir būtų
visas gim tadienis.
užsimetįmas (sem. iš rus. nark. si. закидывание, закидка) nark, narkoti­
kų. nurijimas (tablečių, skystyje ištirpintų miltelių irpan.): Pirm as užsim e-
tim as atomo yra trys štukos, keturios, jeigu ne per veną. A rba atom inalą
gali per veną: išm aišo į vandenį, per vatą pritraukia, bet nuo atom inalo
balsin iai flegm onai, reik pjaut tą vietą, išleist pūlius, nes pyzdec.
užsimetinėti, -ja, -jo (sem. iš rus. nark. si. закиды ваться) nark, vartoti
narkotikus per burnų (perorališkaijy praryjinėti: T ik iu o si, kad teisybe
trium fuos, kad ir kokia ji yra, nes niekas nekistu savo senu 0.5 m etu
senumo m yzalu, jei dopingo neuzsim etinetu :)
užsipūsti, užsipučia, užsipūtė (sem. iš ang. nark. si. to blow, rus. nark.
si. пыхать, dar žr. pūsti 1) nark. žr. a p s ip ū s ti, a p s ir ū k y ti: M es čia
vienam V L N kaboke kažkada sėdėjom gražiai uzsipute ir po kiek laik o
vienas pastebėjo - „nesijauciat taip lyg v isiškai atsipalaidavę nam ie se-
detum et?“ Tada keliom m inutėm pagavau save, kad esu visiškai ram us
ir atsipalaidavęs
užskristi, užskrenda, užskrido (sem. iš rus. kai. krim . si. залететь) kai.
krim . būti suimtam; būti nubaustam laisvės atėmimu: V ėl užskrido po
pusantrų metų, vėl rado pas ją pusę gram o heros. H Po m etų aš vėl už-
skridau.
užsodinti) -ina, -ino (sem. iš rus. nark. si. посадить) nark. pripratintu
įjunkyti vartoti; padaryti priklausomų nuo narkotikų (ppr. intraveni­
nių)y dar žr. a d a ta 1: p a s o d in t i a n t a d atos: A š jauniem s niekad
neduodavau, nes žinojau, kad aš užsodinsiu.
užtarmozinti 268

užtarmozinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. затормозить ‘sustabdyti', dar žr.

tarm ozinti) kišen. padedant bendrininkams dirbtinai sukelti grūstį, su­
spaustą užspausti apvagiamąjį: U žšokai į priekį, pavyzdžiui, va aš len­
du pas tą bobą į ran kin u ką ir aš jai lie p iu užtarm ozyt, ar dar kažkam
tai. Ji užtarm ozina ir gaunasi spūstis. // A š nusižiūrėjau, aš pasakau,
va tą užtarm ozin k ir viskas. // A rba užtarm ozina, žinai, dviese iš šonų
suspaudžia, supranti, specialiai - tuom et tu nesi pusiausvyroj arba ant
vienos kojos, vienas stum ia specialiai, žinai, tu kada ant vienos kojos
tik ta i stovi, tu jau nejauti, supranti, kas tau lenda. T ip o atseit susis-
tum dym as čia įvyko, žinai, arba sustojo ant stabdžių autobusas, kažką
tokio im ituoja.
užtarmozyti, -ija, -ijo kišen. žr. u ž ta r m o z in ti: Pasakai: „Va lipa, už-
tarm ozyk!“ - u žlen d i prieš ją, aš neriu į durkę ir parodau, kad užtar-
m ozytų, susigrūda visi, susistum do, tada nepastebi. // Davai, užtar-
m ozyk!
užtrįpinti, -ina, -ino (hibr. žr. trip in ti) patirti haliucinacijas (tripą): U ž-
trip in o biškį. H K o jam reikia, o ko nereikia. O trip a i praplečia tavo
mąstymą. Nes mane nuo havajietisku taip u ztrip in o kad vaizdus m a­
čiau taškais brūkšneliais vienu tarpu ir t.t. O ka jau kalbėti apie m arku­
tes LSD. Ten is vis žiaurus tripai.
užversti, -čia, -tė (sem. iš rus. krim . kai. si. завалить) krim . kai. užmušti,
nužudyti: Jau jis seniai užverstas, ku r nors Rusyne pakastas. // G a l­
vojom jau užverstas, nes chebrai prasiskolinęs buvo. // kad ta menta
užvers tai čia faktas, tik laiko klausim as // Porą m ūsiškių užvertė,
užvėžinti, -ina, -ino nark. žr. p a k a ifu o ti: Ta i kai tuos penkešim gram ų
atnešė, tai mes kaip ten užvėžinom to džefo šešiese, tai neatlaikė to ma­
ratono antrą parą viena seselė ten iš trečios ligoninės, karočia atšoko,
paskui dar vienas ten atšoko, lik o tryse, žinai. Keešim kubų užvarai ant
gramo, tik pritrau kia - vėl susivarai, d vi valandos praeina, pusantros,
- vėl, kol tas procesas, taip ir vėžinies.
užvežti, -a, -ė (plg. rus. si. затащ иться ‘p a tirti stiprias teigiam as em o­
cijas', dar žr. vežti) nark. apsvaigintu teikti narkotinę euforiją: Rob-
ke, užvežė m ane biškį! // prisim enu tai kai apsipuchew zhirm unuose
269 vąchta

dvylikaukshty (per pypke), taip uzhvezhe kad neradau ishejimo... //

Jis turėjo užvežti tris - ketvirtis gramo. Bet pirm ą kartą niekada ne­
kerta ir nekirto. M es pirkom kad u žsiv ilk ti, kad pabandyti, nu kada
tas žvengas bus, kada mes čia juoksim ės - nu nichuja, blet! // <Raudo-
na26> mes tik kaljana traukėm < lainisl> na kaljana tai ne žole o taba­
ka <Raudona26> no vot ir užtenka... <Izide24'> irg i uzveza < lainisl> o
ko paprastas tabakas gali vežt <Raudona26> jis tu ri savo poveiki <Rau-
dona26> ten yra ram inančiu dalyku
u ž v ilk ti, užvelka, -o (plg. rus. si. затащ иться ‘p a tirti stiprias teigiam as
em ocijas') nark. teikti narkotinę euforiją, apsvaiginti, dar žr. v ilk t i:
Svarbiausia kad u žv ilk tu nerealiai ir tada zjbs. Ir pyxas geras skaitosi.
Taip jau lie tu v ia i masto. Jai lengvai velka tai sūdąs. Kas čia per kaifas
nx m okėti pinigus. // parukem per buteli... gryna... kartus durnas buvo
kad oj oj oj... hm tip o viskas isdege... sakom lievaj nieks neveikia... dar
deginam bet folija belikus... nuliūdom ... m an smagu pasidarė atsisėdau
ant grin dų dar draugelis bando traukt... ir kad pradėjo jis but toks ju o ­
kingas nu mane u žv ilk o ir po puse m inutes ji || sang, u ž s iv ilk ti: Šešių,
penkių štukų užtenka ciklo, kad u žsivilktu m . Po to cik lo tai irgi: m atai
cigaretę ir čia va kažkur tai, šone, ten nėra orientacijos jokios, ten pyz-
dec. A rb a kaip daunas prasėdi visą n aktį va taip vat, teliką s pontom
žiū ri, - tas telikas seniai išjungtas. // A išku , būna tų m om entų, kai pas
jį atsiranda tas alkis, noras u žsivilkt, jo, bet tai labai retai būna.

vąchta (rus. вахта) kai. kontrolės irpraleidimo punktas (KPP): Pro vachtą
geriau nieko draudžiam o nesinešk, nes nušm onuos. // E in i pro vach­
tą į rabočkę. HVachtose būna abezjanikas. // Prie vachtų buvo įrengti
kam bariai svidankėm .
vagis 270

užsiimamtis tik vagystėmis kvali­

vagis krim . kai. 1. (rus. krim . si. вор)
fikuotas nusikaltėlis., vagis profesionalas, recidyvistas, griežtai besilai­
kantis nerašytųy neoficialių kriminalinio pasaulio „įstatymų“(paniati-
jų) ir tradicijų (nebendradarbiauja su policija ir teisėsauga, neišduoda
bendrininkų, pragyvena tik iš nusikalstamos veiklos (vagysčių) ir kt.)y
dar žr. b la tn a s is : Kas tikras vagis, tai dirba tik savo darbą - vagia, kas
ant m entų nedirba, laikosi vorovskųjų pam iatijų. Va Pilvas blet - tuoj
tu ri atsimest iš Alytaus, devinta chodkė, jis išeina ir daugiausiai kokius
metus laisvėj pabūna, chui - nė m etų blet neprabūna, šešis mėnesius, -
paskui vėl į griežtą, į M arijam polę, A ly tų . Bet dabar už kišenę m ažai
duoda, tarybin iais metais pitaką iškart gaudavai. // Kas pagal vagis gy­
vena, jis tu ri neišduoti, nepakišti padielniko, nevogti iš jo, o jei kitas
nesilaiko šitų paniatijų - tu gali jį užversti, nieks tavęs nepasmerks. //
N u koks iš jo vagis, jis už šim tą aštuonioliktą teistas ir viskas, koks iš
jo vagis? Jis tik ant prityrkės ir viskas, ir prisigert blet, o boba jo gerai
dirba ir jį išlaiko. Jis čia ateina - tai aš sakau - pyzd in k tu nachui, šu-
šara!, - jis bijo čia ateit. // Toks iš jo ten ir vagis, tik su liežuviu. 2. žr.
v o r: v o r v za k o n e : Iš visų kam erų eidavo po penkiasdešim t kapei­
kų į vagio kamerą, - įsivaizduoji? - kam erų šimtas aštuoniasdešim t. O
lariokas buvo du rubliai, įsivaizduoji? O ką tu už du rublius nupirksi,
„Prim os“ penkis pakelius, o dar reikia ten cukraus ar panašiai, ten m ar­
garino norisi. Nes m aitindavo dvyšim aštuonios kapeikos į dieną, tai
įsivaizduok, kokią balandą ten valgai - ir taip trajaką. // Dabar persipisę
yra senieji ir naujieji vagys, Rusyne čia, Gruzijoj, tie, kurie už pinigus ka-
rūną nusipirkę, ♦ vagis [v] zakone žr. v or: v o r v za k o n e : Ž inai, kodėl
Lietuvoj nėra nei vieno vagies zakone? // Vagis zakone negali būti ilgiau
kaip metus laisvėj, jis tu ri prižiūrėt zoną, jis nuolat ten tu ri būti. // Žinai,
kaip glušino vagis v zakone? Tie vagys, autoritetai, papuldavo į uždarą,
kūm ai tie vadinam i, operdalis, supranti, kad palaužt jų valią, supranti,
grynai nuleist juos - pas piderastus įmesdavo, užfaršm ačindavo. Vagis v
zakone nebūtinai tu ri būti ten dviejų metrų. // Vagis v zakone tu ri būti
nevedęs, nedirbęs valdiško darbo. // Preschatos egzistavo sovietiniais
laikais, daugiau Rusijos kaleimuose, kad pažem inti vagis zakone. // O
271 valčiokas

tas tai buvo kileris, kuris gaudavo už žmogžudystę m ažiausiai, jo stavkė

buvo du šim tai tūkstančių, nuo dviejų šim tų tūkstančių ik i puse lim ono.
Švariai dirbdavo, be jokių klaidų ir darydavo tik bankininkus arba vagis
v zakone. ♦ karūnuotas vagis (vert. iš rus. krim . si. коронованны й вор)
žr. v o r: v o r v za k o n e : Karūnuotą vagį renka vagių schodkė, ne ma­
žiau šešių žm onių, ten iždin in kas irg i dalyvaudavo abščiako. // Lietuvoj
karūnuoto vagies tokio nėra, mes čia kaip provincija tik.
vagiškas, -a (plg. rus. krim . si. воровской (закон)) krim . kai. susijęs su
nerašytais, neoficialiais kriminalinio pasaulio „įstatymais“ (paniati-
jomis) ir tradicijomis (nebendradarbiaujantis su policija ir teisėsauga,
neišduodantis bendrininkų, pragyvenantis tik iš nusikalstamos veiklos
(vagysčių) ir kt.)ydar žr. b la tn a s: Preschatose sėdėdavo nuteisti m irti
arba su d ideliais srokais, ku rie nepripažindavo vagiškų zakonų ir ant
m entų pradėdavo dirbti.
pereinamo tipo sekcijos; di­
vakzalas kai. (plg. rus. вокзал ‘stotis’) kai.
delė sekcija (gyvenamoji patalpa pataisos namuose): Vakzale tai kaip
stoty, eina taip, kaip stoty, konkrečiai: vienas ten tą daro, kitas ten ge­
ria, kitas būchina, kitas ch i ch i cha cha, trečias vėl kažką tai. M u zik a
vienam kam pe viena groja, antram kam pe trečia, ten dar velnias žino
kas, nu pastoviai, ten pailsėti tai be šansų. A išku , būna, ten susitaria,
ten, pavyzdžiui, tylos valandos, kada v isi eina m iegot, ten nuo pirm os
ik i trijų, ir miega. // Zonoj yra vakzalas, jin a i pereinam a, išplanavim as
kitoks: d vi eilės ir per visą sekciją. D urys gale atsidarė, o ten dar kita
m aža sekcijukė, n o rin t į mažą sekciją nueit, reikia pereit per vakzalą
visą. O taip būna sekcijos atskirai: va vienas įėjim as - vsio, ir tenai ta
sekcija, yra kitas įėjim as - vėl kita sekcija. O vakzalas taip: per ją perei­
ni, atsidarai duris, vėl kita sekcija.
valakūša (rus. nark. si. волокуша) nark, ilgiausia antroji (po prichodo)
narkotinės euforijosfazėydar žr. v ilk im a s : Šita žolė ne ant m iego vel­
ka, - o ant bazaro, ant valakūšos.
valčiokas (rus. šnek. волчок) kai. stebėjimo akutė kameros duryse: Ei,
nieko nedaryk, nes kažkas pasina pro valčioką! // V alčiokas yra duryse
akis, kad m entai galėtų stebėt kamerą. // Kažkas ž iū ri pro valčioką.
vamzdis 272

vamzdis 1 .(sem. iš rus. nark. si. труба vena) nark. vena, dar žr. t r ūba:
pravaryti
Davai, suleisi paikę, tik žiūrėk, gerai pataikyk į vam zdį. ♦
(pavaryti, praleisti) pro (per) vamzdį prapirkti narkotikams, dar žr.
p r a k a ifu o t i: Tai čia k la sik in is variantas, kas u ždirb o namus, m aši­
nas pardavinėdam i kaifą, po to patys užsėsdavo ant kaifo ir pravary­
davo viską pro vam zdį. // Per du m ėnesius aštuonias štukas per vam zdį
pavaryt - nechui delat! 2. ♦ nešvarus vamzdis krim . nelegalus ginklas,
kuriuo atliktas kriminalinis nusikaltimas: K a i perka nelegalius ginklus,
tu negali bū ti garantuotas, ar jis švarus, gali bū ti nešvarus vam zdis, gal
po kiek laik o padarys balistinę ekspertizę ir tave apkaltins, kad tu su
juo padarei nusikaltim ą, ir tu gal net neįrodysi, kad nepadarei,
vaporįzeris (ang. vaporizer) nark. garintuvas (ppr. savadarbis) hašišui,
marihuanai rūkyti: vaporizeris elektrin is prietaisas m arihuanai rū ­
kyti. Juos šiaip m edicinoj kažkam naudoja, buna tokie s tik lin ia i, bet
pasidaro ir patys tuos vaporizerius iš p la stik in io butelio ir litu o k lio .
// Vaporizeryje yra k a itin im o elementas, ku ris kaitin a m arihuaną ar
hašišą ik i degim o tem peratūros, bet jų neuždega,
varanas (rus. krim . si. ворон (dar plg. rus. šnek. чёрный ворон ‘autom o­
b ilis suim tiesiem s vežti sta lin in ių represijų la ik a is’)) žr. v a ra n o k a s :
Ryte įsod in o į varaną ir išvežė. // Į kalėjim ą įvažiuoja e ilin is etapas: iš
varano nedrąsiai lip a nauji zonos gyventojai. // Atvarė varanas ir visus
susėmė.
varanokas (rus. šnek. воронок) policijos mašina su uždaru kėbulu su­
imtiesiems vežti; konvojaus automobilis nuteistiesiems pervežti: M entų
varanokas. // Prašm onavo, susodino į varanoką.
vargąlinti, -ina, -ino (hibr.) kai. žr. v a r g a n in t i
vargančikas (plg. rus. kai. si. варганить ‘ką nors d a ry ti’, rus. prast,
.
варганить ‘šiaip ne taip pa d ary ti’) kai. 1 kombinatorius, machinato-
rius, kas ką nors parduoda ar gamina irparduoda (varganina): Vargan­
čikas - tai k u r suka m akles, suka vargankes, kupy - pradai. Va duodu
kožą - parduok, sakai, už penkiasdešim t, o tu kiek gausi. N u jisai ir
laksto su ta koža po visą zoną - kam parduot. // Baryga ir varganči­
kas - tai yra tas pats, skirtum o nėra. Vargančikas perka iš a rk lio tavorą
273 varkė

ir jį paskirsto po zoną, surenka pinigus. // Vargančikas yra tas, kas var-

ganina, suka m akles, pavyzdžiui, parduoda arbatą kū liais, pavyzdžiui,
arba parduoda cigaretes, parduoda narkotikus. // V argančiku vadina
tą, ku r škatulkes daro, užsiėm inėja verslu kažkokiu, pavyzdžiui, jis
padaro dešim t škatulkių po p e n k io lik a litų . 2. už užmokestį teikiantis
sekso paslaugas žemiausios kastos nuteistasis, žr. g a id y s 1: n e p u tio -
vas g a id y s: Vargančikas, tai gaidys, ku ris už kelias cigaretes pisasi į
šikną. // Vargančikas, tai tas, ku ris už kažkokį tai atlygį tau nugrauš
arba pasipis į šikną.
v a rg ą n in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. kai. si. варганить ‘ką nors d a ry ti’, rus.
prast, варганить ‘šiaip ne taip p a d ary ti’) kai. .
1 sukti kokius biznelius,
mainikauti, dirbti ką nors; stengtis ką nors gautiy kombinuoti: E in u ką
nors tau varganinti. // D v y lik a štukų varganino su juodu kaifu, tai čia
jam, tam vargančikui pasisekė prasisukt. 2. už užmokestį teikti sekso
paslaugas: G a id žia i varganina su savo šikna ar už pontą nugraužia.
.
vargąnkė 1 kai. perpardavimas, pagaminimas, išmainymas (džn. už­
draustų, neteisėtų dalykų) ♦ p ra su k ti (padaryti, sukti) vargąnkę išmai­
nyti ką nors, perparduoti brangiau, „verslą“daryti: Jis nieko daugiau ne­
dirba, tik vargankes suka ir viskas. // Bachūras dirba tik kad vargankę
prasuktų kokią zonoje, o taip tai nedirba. // Vargančikas yra tas, kuris
kažką parduoda, kažką daro, kažką gam ina ir parduoda, ar vargankes
suka: iš kažko paėmė, kažkam atidavė, kažkam pardavė kažką. 2. krim .
kai. kombinavimas, „verslas“, dar žr. m a k lė : N elįsk daugiau į tokias ne­
švarias vargankes. // N o ri savo chebrantą turėti Klaipėdoje ir per jį sukti
vargankes. // Chebra sugalvos kokią vargankę ir atsigausi.
varganščikas kai. žr. v a rg a n č ik a s 2: Varganščikas yra toks, k u ris k i­
tam v y ru i už pin igu s čiu lp ia varpą.
varkė (plg. rus. krim . si. варила ‘kontrabandistas’) (krim .) machina­
cija, dar žr. m a k lė : Sako, kad nėra mažesnės varkės kaip už dešim t
štukų, - aš ir sakau, - jo, jo, tipo. Bet kaip, karočia, paprastus daik­
tus vagia, kaip čiešina, taip čiešina. // N a bent pas mus čia jo k iu tokiu
varkiu nebūna kad nedapiltu ar dar kas nes viskas yra labai griežtai
kontroliuojam a vyriausybes... // G ird žiu silpnus viauksėjim us apie tai,
varonokas 274

kad vyra valdo galvute, kad jie tik apie seksą m asto ir pan. Cha! A k li
aklųjų ved liu baranai! Jei baxuras ir pam ąsto apie droztelejim a, tai
buna tru m p alaik is noras, visa kita savo laika baxurai sk iria varkems,
strelkem s ir kitiem s dalykam s - todėl jie ir gauna nobelio prem ijas,
valdo valstybes ir zonas. ♦ sukti varkes daryti machinacijas, biznelius:
ajajai... mat „baxurus“ žem ina darbas., nieko, jei laisvėj „bezpridie-
lin o t“ ir sukot „varkes“, tad dabar patekot i tokia ištaiga, ku rioje ant
jusu „baxuravim u“ nusišvilpt.. ♦ susukti (prasukti) vąrkę sėkmingai
padaryti machinaciją, uždirbti pinigų: N u tu fucinas, susukai varkę! //
Ne tame esme. N a x u li m an dabar reikia m a k lio rin ti, su kti kažkokias
varkes, kad manes i arm ija nepaim tu? N u jbtrs... K odėl negali atshokti
ish karto nuo manes?
varonokas žr. v a ra n o k a s
vasmiorkė (rus. šnek. восьмёрка) kai. žr. v o s m io rk ė : K a i m irė m ano
vaikas, aš vasm iorkėj sėdėjau.
velnias (sem. iš rus. kai. si. чёрт) kai. apsileidęs, nevalyvas, nesiprausian-
tiSy moraliai žlugęs nuteistasisy neturintis jokių teisių; utėlius, dar žr.
d ž iu m b ra s : Įmeta k o k į velnią, utėlėtas, tai ką darysi, sakai, - sm uk
nachui! // Putiovas gaidys, jisai gyvena savo gyvenim ą, gali būt žm o­
gui susipisę k ra lik a i. Vat susipiso k ra lik a i - jisai nuvarė į gaidyną ir
pats nežino, kodėl jisa i tenai. Jisai nieko, jisai nei pisasi nachui, jisa i nei
vargalina, jisai nieko nedaro tokio, vat toks skaitosi putiovas gaidys. O
neputiovas gaidys - tai jau ten veln iai konkretūs.
venos ♦ pravaryti (pervaryti) per venas, pravaryti pro venas (plg. rus.
nark. si. гнать (двигать) по вене ‘švirkštis į veną) nark, iššvaistyti
vartojant intraveninius narkotikus, išleisti narkotikams, dar žr. p ra -
k a if u o t i, p r a d u r ti: Karočia, tą butą jin a i pravarė per venas. // B i­
jojo, kad chatos nepervarytų per venas. // Pravarė pro venas keturių
kam barių butą.
versti, -čia, -tė (sem. iš rus. krim . si. валить) kai. krim . žudyti: Jį pa
bespridielu nuvarė į gaidyną ir jis turėjo verst gaidį. Jisai užvertė, jį iš
karto išvežė į krytą ir jis ten su norm aliais bachūrais sėdėjo. Č ia yra
to žmogaus garbės reikalas. // Jei tave užfaršm ačino išvis be kaltės ir
275 vierchą

perkėlė pas gaidžius, tu tu ri verst gaidį, - ir vsio, n orm aliai tada, tave
perteisia į uždarą, o kas užstūm ė šitą bespridielą, jam jau nekas.
vertąkas žr. v ie rtū š k ė : Aš, pacanas, buvau vertakų prisidaręs.
vežimas svaigimas, narkotinė euforijaydar žr. v ilk im a s : Kas jau įk lim ­
pęs senai, kieno didelė dozė, tie jau to vežim o nejaučia, ją susileidi, kad
tik galėtum kažką daryt, ieškoti p in ig ų k ita i dozei. // Jei kanapių ke­
p in iu s valgote pirm a karta - neperlenkite lazdos. Vežim as prasideda
m ažiausiai po pusvalandžio, o kartais ir po poros valandų. Pirm a karta
jus nežinosite savo norm os ir galit patekti i psichushke.
vėžinti, -ina, -ino (plg. rus. nark. si. тащ иться V a rto ti narkotikus')
|| sang, vėžintis nark. svaigintis narkotikais, dar žr. v ilk t is 2: Yra kas
grynai ant grybų vėžinasi. // Sakau, yra du šim tai stik lin ių , ruošk p i­
nigus. K o l kas va yra dešim t, o ku r k iti - atvešiu, žinai, kad nėra ponto
mane pridavinėt. Bus frankai, bus ir prekė, supranti, jam irg i išm uši
kozirius. Jiem irg i jokios logikos mane apipist ant dešim t stik lin ių , nu
ką jisai pratrauks: keturias dienas, savaitę, kur čia vienas vėžinsis visą
žiemą. D u šim tai stik lin ių , tai nesunku paskaičiuot - k etu ri mėnesiai,
pen ki be problem ų gyvent.
vežti, -a, -ė svaiginti; teikti euforizuojantį poveikį (svaigalams, narkoti­
kams), dar žr. v ilk t i: Įm aišėm į Coca-cola, išgėrėm ir netrukus pra­
dėjo vežt. H darėm mes ta pyraga ir lapus eme nuo ahujienai vežančio
out door augalo ir suvertem tik ra i daugiau nei stik lin e sm u lkin tu lapu
ir suėdžiau vienas gal puse k ilo ir jausmas tik kaip 0.25 ant 5 hariu pa­
rūkius... // M a n pabandžius nuėjome į klubą, tada dar tru p u tį paėm iau
ir visą n aktį mane vežė.
vierchą, verchą (rus. krim . si. верха, верхи) kišen. išorinė striukės, švarko
kišenė ♦ eiti (landžioti, nardyti) pa vierchą (vierchąm), per vierchas
(vert. iš rus. krim . si. ходить по верхам) vogti tik iš išorinių striukės,
švarko kišenių (nevogti iš rankinukų ir striukių, švarkų vidinių kišenių):
K a i jis neturėjo išeities, tai m ačiau, važinėjo, bet jis tik pa vierchą, iš
chamų. Bet taip, kad jis iš durkės atsipirktų, tai taip nebuvo niekada
gyvenim e. // Per vierchas eina. // Yra tokia rūšis, ku rie landžioja tik po
kišenes, pa vierchą, į durkes nelenda. // Landžioja tik pa vierchą. // Jisai
vierchas 276

žioplas, jis nieko nemoka, jis pa viercham tik landžioja. Jeigu atsegt
jam ten durkę, iš bobos ištraukti - tai jau čia nežinau, jau tokia žiopla,
išvis. // A čkarikas per vierchas eina.
vierchas (plg. rus. šnek. верхи Vadovaujantieji, v a ld a n tie ji’) kai. 1.
neoficialiai vadovaujantysis nuteistiesiems pataisos namuose (zono­
je); vadovaujantys lyderiai, autoritetai; atstovaujanti nuteistiesiems
neoficiali pataisos namų valdžia: Iš abščiako vierch ai perka šnapsą,
paperka zonos darbuotojus, kartais į laisvę išplauna tuos pin igu s. //
V ierchas tu ri bachūrų, d alis tų bachūrų yra torpedos, k u rie viską
vykdo. // Jei tavęs nieks iš laisvės nešildo, tu ga li prašyti vierchų, kad
leistų e iti į rabočkę. N u ir jie paderina, jei tu su jais sutari. // V ie r­
chas zonoj yra pats aukščiausias, v isi m oka d olią vierch u i į abščiaką.
2. neformalus nuteistųjų grupės lyderis: K iekvienas lygm uo tu ri savo
vierchus, dūchus: ir o žia i tu ri, ir gaidžiai. A tein a pas jų tą šnyrių ar
pas, žin ai, gaidžių vierchą, tai jis tau ir išrašo, kokią tu n ori, ten tokia,
tokia, tokia „m ergina“. Pasako ir pyzdec. // O ž ia i dabar atskirai, pas
juos yra jų savų vierchas, o ir pas gaidžius yra gaidžių vierchas.
vierchatūra (plg. rus. šnek. верхотура V iršus, viršu tin ė d a lis’) kai. žr.
v ie rc h a s 1, v irš u s : Pirm oj zonoj tu gali būt gaidys užsim astyri-
nęs, bet m okėt babkes vierchatūrai, ir tu tip o bachūras, prie šūstriakų
jau. D voikėj taip lengvai nepapirksi, o pirm oj viskas eina per babkes. //
V ierchatūra - tai kas atsakingi už sekcijas,
vierchota, verchota (plg. rus. šnek. верхотура V iršus, v iršu tin ė d a lis’)
kai. žr. v ie rc h a s 1, v irš u s : A n t verchotos, kas aukštai stovi - neva­
ryk. // V is i bachūrai verchotai nalogus moka.
viertūškė, vertūškė, vertuškė machinacija, kombinavimasydar žr. d i e l a
2: Padariau vieną vertuškę ir m an dujinė įranga nekainavo,
vietą ♦ padėti į vietą (plg. rus. šnek. п остави ть на место) kai. krim .
nužudyti: Padėjo Palangoj į vietą tą bachūriuką. // Padėjo į vietą savo
bobą kartu su sūnum . // A š norėjau M a rfą padėti į vietą. H K a ip ji
galėjo sum aišyt, dvidešim t m etų k aifu oja blet, ta i jin a i grynos h id ­
ros susikalė, jin a i norėjo padėt save į vietą, nes ją jau viskas buvo
dapisę. // A rb a kitas sp e cia lia i perdozuoja, g a li ir padėt į vietą savo
277 vilktis

priešą, įp ils iu du šim tus gram ų m etadono į stopkę sum aišęs ir už-
versi klum pes.
antroji, ilgesnė (po
v ilk im a s (sem. iš rus. nark. si. тяга, волок) nark,
prichodo) narkotikų sukeliamos euforinės būsenos fazė (malonus mie­
guistumas., palaima, euforijaydžiaugsmas be priežasties ir kt.)ydar plg.
v a la k ū š a : V ilk im a s po heros prasideda jau už dviejų, trijų m inučių.
Pati euforinė būsena tai yra sekundinė, pats tas prichodas. V ilk im a s,
valakūša prasideda po dešim t m inučių, pen kiolikos, ir v ilk tis gali kaip
lenciūgas po sm ėlį tris valandas ar keturias, jei dar prisivarai tų p a p il­
dų: diom kės, barbitūratų. // Po prichodo opiatin is vilk im as gali tęstis
ik i šešių valandų, m ieguistum as toks, trau kia ant saldaus labai. // jei
del rushiu, tai priklauso koki v ilk im a tu mėgsti... Pvz. Sativa (čia yra ne
kon kreti rushis, o ju grupe, nzn kaip kitaip paaishkint:) daugiau vel­
ka ant linksm um o, bendravim o, žodžiu socialus v ilk im as // V ilk im a s
prasidėjo po 30 m in., spalvos buvo zajabys (ryškios), lyg ir ėmė juokas,
juokėm ės vienas iš kito, nes atrodėm e ju o k in g i viens kitam .
v ilk ti, velka, -o (sem. iš rus. nark. si. тащ ить) nark, svaiginti, teikti nar­
kotikų sukeliamų euforinę būsenų: Pirm a dozė nevelka. // Užsienyje k i­
taip žmones kaifa supranta. T ik ra i ne taip žia u ria i apsiryja kaip mes.
Jie mėgsta ir lengvus herbai dragsus. O tokiu pas mus tik ra i nevertina.
Kas čia per sh tiek kainuoja ir taip lievai velka. // K artais pūčiam visa
menesi kasdien, kai kartais padarom pasninką, nes po to geriau velka
// stipriausia (pagal vožtelejim a) manau S kunk #1, del auginim o - rin k ­
čiausi labiausiai tinkam a šiam regionui, čia ne M arokas. Apsispręsk, jei
jieskai velkam iausios rusies, kam svarstai apie Shiva? // Bet geriausia
rushis au gin im u i m ano m anym u yra W h ite W idow , ji tu ri ir Indicos
ir Sativos savybių santykiu 60\40 kažkur. Ji tu ri didžiausia T H C k ie k i
savyje, k u ris kaip žin ia mus ir velka.
v ilk tis , velkasi, -osi 1. (sem. iš rus. nark. si. тащ и ться) nark. patirti nar­
kotikų sukeliamų euforinę būsenų, dar žr. v ė ž in t i: v ė ž in tis : Black
D om ina, ji mane senai gundo, nors kiekis bus nedidelis, bet ji tik ra i
gerai velka, o vat del rūšies ku ria lengva p rižiū rė ti, tai aš jau sakiau
kad M aster Kush labai tin ka šiam v aid m e n iu i 2. (sem. iš rus. nark. si.
vintas 278

тащ иться) nark, vartoti narkotikusy dar žr. k a if u o t i 1: Kad tie p io ­

n ie ria i dabar nem oka chankės rin k t, eina čia, pas mane, kum arinasi.
Sakau, tu nuvaryk į Kertupį, pereik per sodus, pats vilksies kelias d ie ­
nas ir parduosi dar už pidisą. // N u aš pats nenoriu paprasčiausiai mest
kaifuot, n oriu v ilk tis, man, žinai, jau neįdom i šita realybė.
vin tas (rus. nark. si. винт) nark,pervitinas (iš efedrino pagamintas nar­
kotikas): M a n vintas padarė perversm ą gyvenim e, aš atšokau nuo opia-
tų. Bet dabar aš nedarau ir viskas, m an tu ri būti žaliava atitinkam a,
aš nem oku iš efedrino padaryt, aš tik iš saliutano, o saliutano dabar
kažkaip neužsako, nėra jo, arba jis brangus - trisdešim t litų buteliukas,
o reikia dviejų su puse, trijų buteliukų. // V in tą darydavo, kol nebuvo
amfo, tai buvo vintas, pervitinas. Jį darydavo iš saliutano, išgaudavo
efedriną, ten raudono fosforo dar reikia, ten, karočia, aštuonias valan­
das darydavo. Ir ten jeigu vieną blet m iligram ą suklysi - pyzdec, atm e­
si klum pes, nes vieną kubą skiesdavo ant penkių vandens, ant kiek jisai
būdavo stiprus. Ir kai sušišauni vieną kartą ir tave veža dvi paras, dvi
paras gaudai atchodus tuos paskui, jobtvaim at. // Jis vien in telis Kaune
m okėjo vintą daryt, tas D riucha.
v in tov ik as, -ė (rus. nark. si. винтовик) nark, kas vartoja tik pervitiną
(vintą)
v iršu s (plg. rus. šnek. верхи Vadovaujantieji, valdantieji’, L K Ž viršus
neoficialiai vadovaujantysis nuteistiesiems pataisos
prk. V a ld ž ia ) kai.
namuose (zonoje); vadovaujantys lyderiai, autoritetai; atstovaujanti
nuteistiesiems neoficiali pataisos namų (zonos) valdžia: V iską spren­
džia viršus. // A š pasidariau perevodą į antrą lokalkę ir tu riu eiti pas
viršų, kad duotų dabro, ir tu galėtum eit į rabočkę. // V iršu s yra vier-
chatūros kentovkė. ♦ la ik y ti v iršų būti vadovaujantiems, lyderiauti:
K aip jin a i galėjo Panevėžy viršų laikyt, jei jin a i už alim entų nem okėji­
mą vaikam s yra sėdėjus!?! - sėst už alim entų nem okėjim ą bobų lagery
yra zapadlo. Jin ai niekaip negalėjo viršaus laikyt.
v išta kai. iron, žemiausios kastos nuteistasisy žr. g a id y s 1: V išta var-
ganina žin a i kaip..., ir gauna už tai pontą. // V ištos tik ta i renka bi-
kus, bachūrui v padlu būtų, blet - tokių dalykų negali būti! ♦ (nu)eiti
279 vyšakas

(nubristi) pas vištas žr. g a id y s 1: ( n u ) e iti pas g a id ž iu s : E isi pas

vištas nachui!
vištidė kai. iron, žemiausios kastos nuteistųjų lokalinis sektorius, dar žr.
g a id y nas: Kas į zoną atvažiuoja ir slepia apie save ką nors, tai jis p rin ­
cipe ant virvutės kabo. Jeigu galai išlenda, kad jis ten grybą užpjovęs,
tai, galim a sakyti, vištidė jau jo. // Sakau, ką jūs darot, m ano gi bratkis
sėdi! O jie mane skiria į zoną tarnaut, ir vis tiek paskyrė. Jei sėsčiau,
eičiau į ožyną ar į vištidę, putiovas neputiovas, nesvarbu. Bokštelyje,
aišku, nieks tavęs ten nemato, bet jie vis tiek sužino.
vitaminas (plg. rus. nark. si. витамин) nark, amfetaminas: sejp tai nuo
am fos atxodai visad buna., gal tu kreidos ar trin to aspirino užuostai??
nuo ratu rusies priklauso ar bus atxodai ar ne pvz. jei ratai vitam in ai
tai atxodai tik ra i bus // apsixujarinus vitam in o // kas jum labiau priot
ratai ar vitam inas? nuo ko jum geriau tusintis? // D ažniausiai vartoju
vitam iną, nes į klubus einu, m an jėgų reikia, tai pats tas bet atxodai..
uffff.. buvo vieną kartą 2-3 dienas polnaja žopa
vyborkė [vbiborkė] (rus. nark. si. выборка) nark, stora (0y7-0y8 mm)
adata filtravimui ar švirkštimuisi į gilumines venas: Per vyborkę ištrau-
kin ėji kaifą, ku ris keliaus į švirkštą ir iš švirkšto į veną. // Vyborkė, tai
aštuoniukė, stora adata, su jom į storas, gilum ines venas kalasi su aš­
tuoniuke, į metrą. // N uo n u lis septyni adatos jau eidavo kaip vyborkės,
atseit ištraukinėt užvyniojus vatą ir ištraukinėt - nuo n u lis septynių
ik i dešim ties.
vyborniakas [vbiborniakas] nark. žr. v y b o rk ė : V yborniakas vosm ior-
kė būtų.
vyšakas [vbišąkas] (rus. kai. si. вышак) kai. psn. mirties bausmė (sušau­
dant): Atvežtas į Šiaulių tardym o izo lia to rių draugam s kam eroje pasa­
kiau, kad gavau vyšaką. // Vyšaką davė, m irties bausmę, nes dvi žm og­
žudystės, davė jam sušaudymą per teism o salę. Tada v isi pad ie ln ikai
rašėm Landsbergiui malonės prašym ą, kad atkeistų ik i gyvos galvos,
tai atkeitė ik i gyvos galvos, tai ir dabar sėdi jis ik i gyvos galvos. // Ta
kryta saloj ir ten gyveno tik aptarnaujantis personalas. T a i k a lin ia i pa­
darė ten buntą, užsibarikadavo, sudegino ten šim tą šeešim žm onių, nu
vyškė 280

pripylė kažkokių chujovinų. Jie v isi turėjo vyšaką, jiem s do pizd i, nu­
gnybo vieną prižiūrėtoją, antrą. Plaustą buvo pasidarę, iškasė padkopą
ir m entai užpasino visą šitą. N u tai ten staigiai vertaliotus chujotus
pakėlė, apsupo. // Vyšakas - tai yra devyni gram ai, supranti?
vyškė [vbiškė] 1. (rus. вышка) kai. apsaugos ir stebėjimo bokštelis, sargy­
bos bokštelis: Prie tos sienos, ku r išgriovėm skylę, buvo vyškė, bet prie
tos vyškės m edis, tai po mūsų pabėgo tą m edį nupjovė. // Stovėdavau
devintoj vyškėj, buvo zonoj karantinas, visi, kurie norėjo susitikt, at­
eidavo prie m ano vyškės pakalbėt. Negeras karys buvau. A š turėdavau
vobšče pasiūlyt trauktis nachui arba nušausiu. 2. (rus. kai. si. вышка)
kai. psn. žr. v y ša k a s: Vyškė yra aukščiausia bausmė - sušaudyti. //
Gavo vyškę, po to sustabdė vyškę, perteisė, gavo pažyzneną, ir paskui
iš pažyznenos nurašė jam, gavo pen k iolik a krytos.
v lo ž in ti, -ina, -ino (hibr. iš rus. si. влож ить) kai. krim . paskųsti, įskųsti,
dar žr. p r id u o ti: O p eru i vložins ir pats sėdėsi. // Ta draugė ir v ložin o
mane. // Jei norės padėt į vietą - vis tiek padės, neišsaugos, jie bijo, kad
jis gali vložin ti.
vokząlas kai. žr. va k z a 1a s: Vokzale daugiau negu dvyšim žm onių, škon-
k ių daug pristatyta, k itu r gali ir po keturiadešim t sėdėt. // Daugiausia
bespridelų ir kipišų tai vokzaluose. // Vokzale nėra labai blogai gyvent,
tik tai, kad ten judesys pastoviai: kažkas teliką žiū ri, kažkas ten vieną
m uziką klauso, trečias, dar ketvirtas, ku ris dar garsiau pasileidžia,
volčiokas kai. žr. v a lč io k a s : Kažkas per volčioką pasina. // Beveik du
metus tą m astyrkę išsaugojom, mes teliką kameroj turėjom , „Š ile lį“,
kameroje. Pavarai va taip, tip o rankšluosčiai kabo, kad per volčioką
m entai nem atytų, nežinai, kada jisai ten pažiūrės, ir taip sėdim , s pon-
tom lošiam tais nardais, žinai, o patys žiū rim teliką.
volnas, voĮnas [voPnas], -a (rus. вольны й ‘laisvas’) kai. iš laisvės (ppr.
apie maistų): Davė volnos duonos. // Yra zonoj paprotys, kad zekas,
kuriam jau lieka pen k iolik a parų ik i išėjim o į laivę, tai jis gali valgyt tik
volną maistą, nu iš laisvės siu n tin iais atneštą,
didžiau­
v or ♦ vor v zakone (rus. krim . kai. si. вор в законе) krim . kai.
sias kriminalinio pasaulio autoritetaSy kitų autoritetingų nusikaltėlių
281 vtariąkai

susirinkimo (schodkės) sprendimu pripažintas „įstatyminis“vagisykuris

laikosi tam tikrų vagiškų įstatymų, „vagių garbės kodekso“(pagal senąją
tradiciją turi būti ne kartą teistas, nedirbęs valstybinio darbo, nevedęs,
netarnavęs armijoje, išsižadėjęs tėvų, neteistas už žmogžudystę ir išža­
ginimą, neprasižengęs paniatijoms, nebendradarbiavęs su policija ir
pan.): Tam pačiam Kurgane trys ar ketu ri vagys tie v zakone gyveno. //
V or v zakone turėjo nebūt dirbęs jo k io valstybinio darbo, neteistas už
išprievartavim ą, už žm ogžudystę, nevedęs, karočia ten yra visas garbės
kodeksas. // V or v zakone neišeidavo iš zonos, su juo zonos vadovybė
viską darydavo, o jis zoną tvarkydavo.
voronokas žr. v a ra n o k a s : Ryte įsod in o į voronoką.
vosm iorka (plg. rus. šnek. восьмёрка £kas aštunto dydžio, tokio m ato’)
nark. 0,8 mm storio adata: Vosm iorka yra filtravim u i, iš šaukšto per
vatą trau k i su vosm iorka.
vosm iorkė (plg. rus. šnek. восьмёрка ‘kas aštunto num erio, tokio dy­
džio, tokio m ato’) kai.Pravieniškių bendrojo režimo pataisos namų aš­
tuntas lokalinis sektorius: A š vosm iorkėj pirm ąkart sėdėjau.
vospiątas (rus. kai. si. воспет) kai. socialinės reabilitacijos specialistas,
auklėtojas: Vospietas yra m ientas, jei tu tu ri ko k į klausim ą, n o ri iš ­
spręst problem ą, tu jį išsikvie ti ir klausi, ką tau daryti, o jis tau parodo:
tą daryk, tą rašyk, tą sakyk. // Pakviesk vospietą! // Vospietą reik iš-
kviest, paprikolin t.
v ta ria k a i (ftariąkai), v tariąk as (ftariakas) ppr. dgs. 1. (rus. nark. si.
вторяки) nark. antrinė žaliava, vieną kartą apdirbta augalinė žaliava
(aguonų galvučių lukštų išspaudos ekstrahavus opijų ir pan.), dar žr.
a n tro k a i: Iš vtariakų trijų s tik lin ių vėl gali pasidaryt naują porciją.
Juos paprastai k u r nors neutralioj vietoj padedi, kad smarvė besisklai­
dančio sk ie d ik lio neerzintų a p lin k in ių ir neieškotų šaltin io, kas čia
kur, žinai, ir neiškratytų. K u r nors gamtoj ar kur, supranti, padedi ir
laikai, supranti, ik i to laiko, kol tau p ritrū ks p irm in io varianto. // Pas
mane garaže rado tris su puse k ilo vtariakų, - nuo šešių ik i pen kiolikos
m etų srokas, neįrodysi, kad čia a n trin in k a i, supranti? Jie a n trin in k a i,
ekspertizė tai pasakys, bet jie kažkada tai buvo p irm okai tipo, jie taip
vtorachodčikas 282

ryškina. Ir kiek iš tų trijų su puse k ilo galėjai padaryt dozių, supran­

ti. T ris su puse kilogram o, reiškia, sausų, tai čia gaunasi: nu, skaityk,
šimtas peešim gram ų stiklinė, nu čia nėra tiek daug, turėtų būt be­
veik maišas, trisdešim t stakanų kažkur tai, kad tau sroką to k į įpistų,
ketvirtą dalį. 2. (rus. kai. si. вторяки) kai. vieną kartą jau užplikytos
arbatžolės (likusios nuo arbatos): K u ris šūstresnis, gudresnis gaidys, tai
kancarus pirm as surenka, kitas, kas gudresnis, prabėga vtariakus p a i­
ma, paprašo jau, kad neišpiltų, paskui tarpusavy jau čiut ne m uštynės,
kad tu paėm ei m ano vtariakus. // Išmetėm tuos vtariakus. // D augiau
arbatos neturiu, reikės u ž v irti vtariakų. // Arbatos daugiau nėra, teks
vtariaką užpilt.
vtorachodčikas (ftorachodčikas), -ė (rus. kai. si. второходчик) kai. kas
antrą kartą nuteistas laisvės atėmimu
vtorcai (ftorcai) dgs. nark. kai. žr. v t a r ia k a i: Neišm esk, nors iš vtorcų
ką nors sulipinsi.
vtoriakai (ftoriakai) dgs. nark. kai. žr. v ta r ia k a i: Išmesk šituos vto-
riakus.

weedas (ang. nark. si. weed) žr. žo lė : Rukau w eeda // Kas dažnai ruko
weed'a v artokit atm in ti gerinančius vitam inus, m an tai padeda kažkiek
// m an kashkaip idom u m om entu buvo pasirodė ar ten hashas ar ten
weedas buvo :P // labai nepatiko tas „piktas“ weedas, ir ish vis mes čia
leva weeda v isi gaunam, labai m ažai tos gerosios obuolio dalies...
283 zakonikas

zakonas (rus. krim . kai. si. закон (тю ремны й закон, воровской закон))
z
kai. krim . neoficialios, nerašytos kriminalinio pasaulio irpataisos namų
(kalėjimo), nuteistųjų tam tikros elgesio normos, taisyklės, tradicijos,
„įstatymai“(kaip gali ar negali elgtis priklausantis tam tikrai kastai nu­
teistasis, supratimai apie tabu ir kt), dar žr. p a n ia tijo s : Jei tu rytoj
nenuvažiuosi - aš tave paštyrinsiu - zakonas blet!! // Laisvėj yra kitaip,
o čia kitas gyvenim as, k iti zakonai. Č ia negali bū ti savim , negali elg­
tis kaip norėtum , nes susidarys ne tokią nuom onę kaip reikia. // Zona
ir kalėjim as - čia kaip du pasauliai atskiri, zakonai atskiri: kalėjim e
gali jisai šūstriaku būti, žinai, nuvarys į zoną, gali ten jisa i bybį čiu lp ti
nachui. Ž in ai, kaip būna visok ių du rn elių - aš čia blet nachui, čia tą,
čia tą dariau blet, tą dariau, aš čia šustriakas, - atvažiuoja, gauna per
bum bulą ir viskas.
zakon ikas (rus. kai. krim . si. законник, dar plg. rus. законник ‘įstaty-
.
1 kas laikosi laisvės atėmimo bausmės atlikimo
m in in k as’) kai. krim .
vietų (pataisos namų, kalėjimo) ir kriminalinio pasaulio, profesiona­
lių vagių neoficialių, nerašytų normų, taisyklių, papročių (paniatijų);
jų palaikytojas; patyręs, autoritetingas nusikaltėlis: Zakonikas laik osi
įstatym ų ir laisvėj, ir zonoj, jis nedirba, dirba tik pagal savo specialy­
bę - vagia. O koks m užikas iš karto negali būt zakoninkas, nes dirba
jau zonoj. // Pas jį m anastyrius iškaltas ant nugaros, jis ten zakonikas,
atricalovkė ir panašiai; nu ir buvo taip - jis blet šūdais išsitepliojęs visas
nachui - jisai sėdėjo vienutėj, kas jam ten užėjo - bybis žino, parašas
ant savęs pavarė specom, keturiasdešim t penkias paras nevalgęs, tris
po p e n k io lik a atvarė, supranti. Jis atsėdėjęs v ien u olika metų, kaip su
juo elgtis? Atveža jį iš būro, jis durnynus pravarė devynis mėnesius,
jam buvo iš tik rų jų pasim aišęs gal protas, gal jisai sim uliavo, supranti,
bybis žino, kaip ten buvo. Iš kitos pusės, vien u olika m etų jis garbingai
zakoninkas 284

atsėdėjo, supranti, ir ten laikėsi zakonų visų, ir ten jisai užvertė ožį -
tokioj situacijoj atvežė jį į būrą vėl dasėdėt d vi savaites. Kas sėdi tuo
m etu kam eroj, kokie žmonės, nuo jų priklau so tas lik im as ir kaip ten
pasiskirstys kam eroj. Tai jie m an siūlė: „D avai ten, varykim pas gai­
džius!“ - tai blet, sakau, vienuolika m etų atsėdėjo žm ogus norm aliai,
supranti. 2. žr. v o r: v o r v za k o n e : Rusai paskelbė m ūsų zonas rau­
donom , todėl kad, buvo, zakoniką užvertė m ūsų lageryj pa bespridielu.
Pa bespridielu zakoniko negali verst, tai sprendžia viršus. Po to paskel­
bė visas Lietuvos zonas raudonom .
zakoninkas kai. krim . 1. žr. z a k o n ik a s 1: Z akoninkas tai čia yra zek v
zakone, jisai laik o si visų papročių ten. 2. žr. z a k o n ik a s 2: Pabaltijyj
nėra vagių zakoninkų, v isi susikurvinę, supranti?
zakonščikas krim . kai. žr. z a k o n ik a s
zaliotnas, -a (rus. krim . si. залётный) krim . nevietinis., atvykėlis (apie
vagį), dar žr. g a s tr o lio r a i: Tai matos trasoj, kad nepažįstam i d ir­
ba, zaliotn i. // Jie veja zaliotnas, d vi iš Rostovo tokios buvo, paskui iš
Odesos tokios atvažiavusios, žinai, tipo: ė, blet, mes dolę m okam . Pas­
k u i m ačiau razborus, žinai: ten jos už plaukų, b ū f į galvą, tai iš kojos,
nėščia - pochui! H Nenusileisk, nepradės visokie za lio tn i vadovauti!
// Z aliotnos brigados kažkokios, atvažiavę ten iš K irovo, ten kažkur iš
Pskovo, karočia, T a lin ą pasidalinę trys ar keturios grupuotės,
zamaročka nark. neadekvatus, idiotiškas elgesys; manija, įkyri idėja
zamienkė(s) (plg. rus. замена pakaitalas1) kai. 1. seni, sudėvėti drabužiai:
Etape vienam lo p u i vietoj gerų šm utkių įkišom zam ienkes. HVažiuoja
etapais, ane, ir m akliuojasi. Paim a, niekam tik u sį daiktą įkiša, tai za-
m ienkė yra, sako - tau zam ienkę įkišo. // Zam ienkė yra suplyšę rūbai.
HA r įplyšęs, ar dar kažką, tai zam ienke galim a pavadint. 2. sportiniai
rūbai, treningas: Blet, duok m an kokias zam ienkes pasportuot? // T u ri
kokias zam ienkes, kedus fū lę palošt?
zamočinti, -ina, -ino (hibr. iš rus. krim . si. замочить, dar plg. rus. si. мочить
mušti, daužyti’) (krim .) užmušti: zam ocins. kad nepradėtų p liu rpti,
zapadlo (rus. kai. krim . si. западло) kai. krim . laikyti pažeminimu da­
ryti ką nors, kas prieštarauja pataisos namų (kalėjimo), nuteistųjų ar
285 zapriętnas

kriminalinio pasaulio, profesionalių nusikaltėlių elgesio normoms ir

taisyklėms (paniatijoms); tabu pagal paniatijasy kaip negalima elgtis,
dar žr. p a d la : v p a d lu : B achūrui toks dalykas yra zapadlo. // Jei va
Panevėžy bobų kalėjim e tu sėdi už alim entų nem okėjim ą vaikam s - tai
yra zapadlo, tu ten neturėsi žodžio.
daiktai, medžiagos ir
zaprietas, zapretas (rus. (kai. si.) запрет) kai. 1.
reikmenySy kuriuos draudžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems: Zaprie-
tas yra dachuja kas: pinigai, alkoholis, adekolonai, p e ilia i - v isi va to ­
kie yra zaprietas. 2.ko negalima daryti pagal pataisos namų (kalėjimo)
ir nuteistųjų nerašytasy neoficialias normas (paniatijasf kas v padlu,
tabu: K a i meta brasoką, kad nesplavint dūcho, tai siu n ti gaidį paim t
brasoką. Bet paskui buvo schodkė ir nutarė, kad jeigu gaidys im a bra­
soką su m aistu ar cigaretėm, tai čia jau faršm akas išeina. Ta i dabar
zaprietas g aidžiu i im t brasoką, nebent tik gali, jeigu brasoke pontas.
3.draudimas naujokams pusę metų nuo bausmės atlikimo pradžios
vartoti narkotikus (rūkyti žolę ir pan.), gerti svaigalus, būti sekcijoje:
M a n čia bū ti zaprietas. // K aip sėdo Daškė, panaikin o zaprietą. Sako,
jei aš norm alus bachūras, kodėl m an negalim a rūkyt, būt sekcijoj? Jis
šoko prieš visą zoną, surinko chebrą ten zonoj iš tų, kas priešinosi, kokį
dvidešim t. Jau buvo paruoštas lakas, dažai, būtų juos sudeginę. Bet
paskui atvarė pirm as pulkas, ir gavosi taip, kad jie atstovėjo.
zapriętkė(s), zaprętkė(s) (rus. kai. si. запретка) kai. tvora su spygliuota
viela; draudžiama zona tarp tvorų: V isa zona zaprietkėm aptverta. // V i­
dury, tarp dviejų tvorų, yra perim etras, ten m entai su šunim vaikšto, o iš
abiejų pusių spygliuota tvora, tai čia zapretkė vadinasi, zapretnaja zona.
zapriętnas, -a (rus. запретны й) kai. draudžiamas: Z aprietn i dalykai
yra žolė, alkoholis, tiek visokie n arkotikai kaip zaprietn i dalykai, jų
neleidžia valdžia. G a li zapriętnas dalykas būt peilis, gali bū ti ten įra ­
šantis kažkoks tai magas ten, telefonas yra zapriętnas dalykas, daug
kas gali bū ti zapriętnas. // Zaprietas gali būt ir pagal paniatijas. Padarė
zaprietą, kad neniūchint, visiem be išim ties. N u ir jisai, ten - ras, nuėjo
kažkur ten per ožius ar dar kažką ten, susiveikė kaifą ten, zaprietną
dalyką, tai jisai pažeidė zaprietą.
zatyčkė 286

zatyčkė [zatMČkė], zatyčkė (rus. затычка) kai. kamštis (skudurų gniu-

tulas) klozetui užkimštu dar žr. k ria u š ė : Zatyčkė - tai yra u žkim šti
parašą. // Būre jeigu sėdi, tai ten zatyčkė reikalinga, nes ten ką sėdi:
nuo m ėnesio duoda ik i pusę m etų būro.
zavaras kai. užplikyta arbata, labai stiprios arbatos (čefyro) norma, dar
žr. k ū lis l,b ū c h a la s : G ersi zavarą? // Pa im i litr in į stik la in į, užverdi
ir u žplikai, ir tu jei kam erai visai statai, ten, daleiskim , šešiese sėdim ,
tai čia zavaras. // Davai, zavarą padarom ! // Padarom kavos zavarą. //
Davai, užbūchinam zavarą! // Užsiverdam zavarą?
zavarkė (rus. заварка) kai. žr. z a v a ra s
zavchozas (rus. завхоз (trump, iš: заведую щ ий хозяйством)) kai. bri­
gados, sekcijos vyresnysis: Zavchozas yra atsakingas už sekcijos tvarką,
jis o ficia lia i skiriam as, jisai už tai gauna šaibas, jam moka, ant laro
deda pinigus. Bet šiaip tai tokia vieta, nu skaitos v padlu. // Kas padeda
atriadnui, b ū rio v iršin in k u i, dirb ti, tai čia zavchozas. Jis ten blet vaikš­
to, žiū ri, - ten škonkės laisvos, nueina pas bū rio v iršin in k ą , pasako
blet: ten, ten yra laisva. Jis dirba tą patį, ką bū rio v iršin in kas, tik ta i jei
yra zavchozas, bū rio v iršin in k a s sau sėdi bybį išvertęs, sėdi sau ir n ie­
ko nedaro, kažkas ateis ir padarys už jį, supranti, jisai n ieku r neina. O
k iti bū rio v iršin in k a i, tai jiem n ereikalin gi tie zavchozai, jie patys eina,
žiū ri, čia nuo b ū rio v iršin in k o priklauso,
būti sustingusios re-
zavisąt [zavisąt>] (hibr. iš rus. si. зависать) nark. ret.
laksyvios būsenosy„pakibti“: K ažku r po dvejų valandų uzveze, bet gera
nebuvo, jaučiausi kaip shyrikas, zavisat pradėjau, paskui užėjo tokia
būsena, kad lyg ir kažko nori, o nežinai ko.
zavisnut [zavįsnut>] (rus. nark. si. зависать, зависнуть) nark. ret. būti
relaksyvios būsenos (ppr. po opiatinio prichodo); užmigti, prarasti nuo­
vokų, sąmonę (smigti, lūžti) po dozės susileidimo (džn. opiatų): Č ia pa­
vasarį būna, kada pirm a chankė, paskui pirm as kūchas, tai daug kas
perdozuoja, nepaskaičiavęs gali vabšče zavisnut - įsišau n i ir adatos
nesugebi ištraukt.
zazon čikas (plg. rus. за зоной ‘už zonos’) kai.(nepilnamečių tardymo
izoliatoriuje-pataisos namuose) dirbantysis ūkio darbus besargybinis:
287 zeksuoti

Z azončikas yra kas ū k io darbus dirba, jis gali be sargybos ir už zonos

išeiti. Kas lengvą straipsnį tu ri, tai gali zazončiku eiti, bet šūstriakai
tai, aišku, niekada neis.
zekas (rus. šnek. зек, зэк (iš santr. rus. psn. з/к - заклю ченны й кана-
лоармеец (nuteistasis, dirbęs pataisos darbus Baltosios ir Baltijos jū rų
kanalo statybose 1931-1933 m.)) (kai.) nuteistasis laisvės atėmimuy
kalinys; suimtasisy tardomasis: A nksčiau, kai daug čefyro gerdavo, tai
seną zeką galėdavai pažinti iš rudų dantų. // O kas aš, šešerius metus
kalėjim e prasitrynęs zekas, visuom enės jau seniai nurašytas. // Profe­
sija jo - buvęs zekas: 145 str. - apiplėšim as. + 2.5 metų. H Senas zekas
niekada neguls ant p lik o betono, nem iegos šiltai neapsiklojęs kojų ir
nugaros. ♦ zek(as) pa nature (plg. rus. по натуре ‘iš prigim ties> ) kai.
kas daug kartų teistas irgarbingai (kaip bachūras) atlikęs laisvės atėmi­
mo bausmę: Kas pasėdėjęs, laikosi visų tų paniatijų, visų tų įstatym ų,
m entam nekeliaklupščiauja, žinai, kaip k iti, tai ant tokio pasako - zek
pa natūre.
zekiškas, -a (hibr. žr. zekas) kai. susijęs su laisvės atėmimu, nuteistaisiais,
su pataisos namais (zona)
zeks (rus. krim . si. зеке) (šauk. sak.) atsargiai!: Zeks, dabar senis eina! H
Zeks, mentai!
zęksas ♦ stovėti (būti) ant zekso (vert. iš rus. krim . si. стоять на зексе)
saugoti bendrininkams vagiant, darant ką nors neleistino ir pan.: V ie n i
vagia, k iti stovi ant zekso. H Sako, tipo, jis tik ant zekso stovėjo. // A š
ant zekso stovėjau. // Jis stovėjo ant zekso, pasakėm mes, nu kad jis
nekaltas išvis. // blem ba tai ne lietuvis, pasiem i du donkratus ir ratams
atsukti rakta, dar du druzokus ant zekso. ir ein i per sekanti kvartala. H
Vienas stovi ant zekso prie durų, suvynioji į skudurą la šin ių gabaliuką,
įd edi į šaukštą, uždegi ir verdi čefyrą.
zeksuoti, -uoja, -avo (hibr. iš rus. krim . si. зексать, зекать) saugoti ben­
drininkams vagiant, darant ką nors neleistino: Su drauge kažkokia
padla eina i ku n ig aik ščiu užeiga ir zeksuoja k okiu v y ru k u su p in i­
gais paskui pati lip a ant kaklo // Tulpes, pasirodo, skintos is kaim yn ių
darželiu: viena skynė, d vi „zeksavo“ :) // be sansu, nes ji labai stora, o
zelienius 288

kad kas nors sp ecialiai zeksuos, organizuos, atvažiuos ir ja pjaus - irg i

nelabai tikėtin a
zelie n iu s, zelenius (plg. rus. šnek. зелёный ‘nepatyręs’) kai. žr. z e lio n ­
ka: A nksčiau buvo po trijų m etų lagerio jau ne zelienius, senas zekas,
o dabar po pusm ečio. Pusę m etų prasėdėjai ir tu jau ne zelienius, ir tau
p rin cipe nieks negali pasakyt, kad tu negerk ar nerūkyk, bet yra tokių,
ku rie visą sroką atsėdi ir vis tiek negali, žm ogus žm ogui nelygus.
nau­
ze lio n k a (plg. rus. krim . si. зелёнка ‘pradedantysis vagišius’) kai.
jokas, kas pirmą kartą atsidūrė pataisos namuose (zonoje), kalėjime
(krytoje) atlikti laisvės atėmimo bausmės: Atvežė zelionkas. // Z elionką
iškart išlom ino.
zelio n k ė 1. kai. žr. z e lio n k a : M a n vienas pradėjo aiškint, tip o tu to ne­
daryk, aš negaliu kelti balso, tu zelionkė, sakau einam viens ant vieno.
Ką tu čia, sako, vaikas, viens ant vieno, tai blet, aš penkis m etus sėdžiu
blet, o tu mėnesį, žinai. Tai pochui, sakau, tu nachui m an nenurodinė-
si, ką m an daryt. Ta i viskas, sako, eisim rytoj pas vierchus pašnekėt.
// N a ir b u k i tie zelionkės, aš net netu riu žodžių. // Sustiprintam pusę
m etų negali k a ifu o ti, jei vierchai sužinos, tau blogai bus, nes tu ze lio n ­
žalios nuo­
kė esi. 2. zelio n k ė s (plg. rus. зелень ‘žalėsiai’) dgs. nark.
sėdos ant indo kraštų, liekančios ekstrahuojant tirpikliu opijų iš maltų
aguonų galvučių lukštų (kuchnaro): S up ili tas zelionkes į p u slitrį, po
septynių, aštuonių kartų lieka tos zelionkės, paskui jas perdarai, žinai.
// Kas lieka darant ištrauką iš aguonų, ant kraštų b liū d o p rilim p a, tai
zelionkės čia. // K a i jau sk ie d ik lis visas yra į bliū dą suėjęs, o vanduo
jau atskirai yra, nu atsiskiria vanduo nuo sk ie d ik lio - ant puodo kraš­
tų iškrenta nuosėdos žalios, zelionkos, tokia smala žalia. Bet joje lieka
va tokiu būdu pervarant, joje dar lieka kažkiek kaifo, tai jeigu tu nuo
k okių dešim ties darym ų tu ri tų žaliaukų, zelio nkių , tai čia - oho, j i­
sai purvinas yra, bet jisa i labai stiprus gaunasi, tai yra geras dalykas
zelionkės.
zelio n k o s dgs. nark. žr. z e lio n k ė 2: z e lio n k ė s : Tos žalios spalvos ze­
lion kos yra chlorofilas, dervos iškrenta, organika ten augalo.
ziom a (rus. si. зёма) kai. kraštietis, tėviškėnas
289 zviozdačka

zona 1. bet kuri laisvės atėmimo įstaiga (kalėjimas, pataisos namai ir kt.):
booooo!!!! kauno mergytes., jei pabodo skusti bern iu kai ir šiaip Z O ­
N O S veidu formos... atvarykit V ilniun... ten bent jau SU plaukais! // Is
jo toki gaidy padarys zonoj kad ai ai. U z tokius nusikaltim us nem iela
ten buna. // T ik iu o s i zonoj jo jau laukia su atsegtais klynais. 2. (rus.
bendrojo, sustiprintojo ar griežtojo režimo pataisos na­
šnek. зона) kai.
mai (iki 2003 m. pavadinimas buvo pataisos darbų kolonija); nepilna­
mečių tardymo izoliatorius-pataisos namai (malalietkos)): Padielnikas
m ano nuvažiavo į pirm ą zoną. // Kas atsėdėjęs ne vieną kartą jau, atva­
žiuoja į zoną, jau pusė pažįsta ten tave, jau v isi pasitinka, iškart čyfero
užverda tau, jau rū kyt atneša iš abščiako, arbatos pradžiai. O paskui
sukis pats kaip m oki, ne pirm ąkart sėdi, galvą tu ri ant pečių ir vsio.
// Jis neseniai atsimetė iš zonos. // Tai jisai dasibaigė Tuberkuliozinėj
ligoninėj, g rįžo iš zonos su tuberkulioze,
zonovskas, -a (rus. krim . kai. si. зоновский) kai. susijęs su pataisos na­
mais (zona), laisvės atėmimo vietomis, nuteistaisiais: Zonovska kalba,
zonskas, -a (plg. rus. krim . kai. si. зоновский) susijęs su bet kuria laisvės
atėmimo įstaiga (pataisos namais, kalėjimu), dar žr. z e k iš k a s : atva­
žiuoja zonski pacanai pabusavot // bet jo charyte čia nuotraukoi tai
n orm ali zonskas toks ir pavarde gerule // išvedu suni palakstyti (stafa)
einu savo n u olatin iu m aršrutu sabaka laksto kažkokie zonski ba raki­
n ia i lose fu le kasės aikštelei su kasės kam uoliu suskam ba man telefonas
pakol išsitrau kiu praeina kažkiek laik o atsiliepiu pašneku tie prisistato
5 ar 6 sako bl duok p arūkyti naglom harem
zviozd ačka (plg. rus. звёздочка žvaigždutė’) nark. prinokusios aguonos
galvutės karūnėlė: K a i m ali kuchnarą, tai stengies nulaužyt tas zvioz-
dačkas, nes ten opijaus nėra ir jos kofem olkę žia u ria i supisa. H G um ­
bus, zviozdačkas - nachui m eti, šiaudus irg i, nu kotus - dam aišai kai
kitiem parduodi kūchą. // Kūchas su zviozdačkom ?
žaisliukas 290

z
V

ža isliu k a s kai. mobilusis telefonas: Č ia kad su klaid in t ožius, zonoj vad i­

na m obiliaką žaisliuku.
žaltū ch a nark. psn. žr. ž e ltū c h a
želtū cha (plg. rus. nark. si. ж елтуха ‘pervitin as’) nark. psn.geltonos
spalvos narkotikas, sukeliantis barbitūratinę euforiją (vartotas 1978-
1982 m.y išrastas 1978 m. Vilniuje; receptas dingo po išradėjo mirties):
Susileidus želtūchos pradinė euforija būdavo begalinė - tokia m aloni,
nu tiesiog atrodo, kad tave visą iškart šim tas m oterų glam onėja lū p o ­
m is, supranti, ant tiek tau gera. Bet poveikis trunka m aždaug penkias,
dešim t m in u čių - viskas. Po to vėl reikia kartot, abstinencija prasideda
už kokių dviejų valandų, už pusantros, dviejų valandų, kai tuo tarpu
opiatas tem pia šešias, septynias valandas. H Jis žinojo atseit, ku r jisai
užm astyrinęs tris litru s tos žaltuchos ir receptą, bet tai ch u i ten. Tė­
vas m okslininkas, tas, ku r sukūrė želtuchą, su žm ona irg i užsėdo ant
adatos ir m irė, prapiso irg i ten tą chatą blet, žodžiu. // Želtūchą Pravie-
nose daugiausiai vartojo todėl, kad Kaišiadoryse ją gam ino. // D ėl to
želtūcha vadindavo, kad būdavo žalsvas skystis. HA š sėdėjau ant tos
želtūchos. Kaišiadoryse kažkas darė ją, d ideliais kiekiais - nes gaudavo
ir V iln iu s, ir Kaunas, ir K laipėda kažkiek gaudavo.
žertva (rus. kai. si. жертва) kai. krim . kas elgesiu nusižengia pataisos
namų (kalėjimo) ir nuteistųjų nerašytoms, neoficialioms normoms, tai­
syklėms (paniatijoms) ir dėl to jo statusas (priklausymas neoficialiai
kastai) tampa nestabilus; kas prisidaręs prasižengimų, skolų (primūti-
nęs)); niekšas: Nuteistasis tam pa žertva, kai jis tu ri eiti į gaidžius arba
dūchauti, k u ris prisidirbęs ir dar neaišku, ku r jis nueis, tai to k į vadina
žertva. // Jeigu kas nors priduoda, jis skaitosi žertva, žertviškai pasi­
elgė, į ožyną vynios. // Tokia situacija buvo, kad, karočia, bachūras
gavo kiešarą, toj sekcijoj, šalia m ūsų gyveno. N u ir tokie portugalai
291 žolė

nesueidavo su juo, žinai, duok cigaretę, dar ką nors. Tas sako: „ E ik na-
chui, kodėl aš tau tu riu duot!?“ Pamatė, kad jis atsineša kiešarą, viską,
žinai. T ie ateina, sako: „D u o k kavos!“, tas sako: „ E ik nachui, kas tu
m an toks blet, kavos duok!?“ Jie atėjo per pravierką paskui ten, sako:
„Padaryk m um s būchalo!“, tas sako, kad neturiu nieko. O jis kitiem ,
išskyrus ten portugalam , jis ten m an davė, kitiem , negaila jam , jis ten
fuk, fu k išd a lin o tą maistą. Tai jam sako: „D u osi arbatos ar ne?“, tas
sako: „Ne, neduosiu!“ Sako, tada, sako: „U ž penkių m in u čių būsi pas
gaidžius!“ N a taip va, tas sako, davai, sako, ateikit. N u ir jie atėjo tip o
m altis, nu viens ant vieno. Ta i ku r prašė arbatos, tip o eisi pas gaidžius,
žinai, tas kaip tik gavo m alkų. Jis galvojo - duos m alkų, žinai, bet taip
gavosi, kad jisa i gavo m alkų, tai jis va yra žertva, tas k u r prašė ir gavo
į galvą.
žertviškas, -a (hibr. žr. žertva) kai. niekšingas: Tai yra žertviška, negražu.
// Stukačint yra žertviška.
žiu rk ė (sem. iš rus. kai. krim . si. крыса) kai. žr. k r y s a: N e iš m ūsų mas-
tiuchos žiurkė. // Ž iurkė iš karto bus gaidys arba dūchas.
ž iu rk ia u ti, -iauja, -iavo (sem. iš rus. kai. si. кры сятничать) kai. vogti iš
savų (ppr. iš nuteistųjų), dar žr. k r y s in t i: N u išeina visi, pavyzdžiui,
į valgyklą, jisa i pasilieka ir žiurkiauja, eina per tum bačkas, randa c i­
garečių pokelį pas kokį, pas ką dar ką nors. // Kas žiurkiauja, tai eina į
vištidę, tiesiai ant laktos.
ž iu rk in ė ti, -ja, -jo kai. žr. ž iu r k ia u t i: Ž iu rk in ėsi - išlom ins į gaidyną!
žm ū rikas, žm ū rik a s (rus. si. ж м урик) lavonas, numirėlis: N u b lia kas
per daunas, turbūt jo tėvai lavoninėj žm u rikų m azgotojais dirba?
žolė (sem. iš ang. nark. si. grass, green, herb, weed; rus. nark. si. трава)
marihuana (džiovintos ir susmulkintos kanapių augalų viršūninės da­
lys: žiedynai, apyžiedžiai, lapai): N erūkiau jokios žolės, atidaviau spe­
cialiai, net nepasilikau - smegenis džiovina ta žolė. // M a n pačiam
buvo etapas kai pusdavau vos ne kiekviena diena. Ir tai visum oj nebu­
vo saldus gyvenim as. Bet tas pasinėrim as i bendravim ą su žole ir i save
leido daug geriau pažint save. // Ir tai kad žole yra vartai i sunkiuosius
narkotikus tai labai priklau so nuo zhmogaus.
žopnikas 292

žopnikas (rus. krim . si. ж опник) kišen. užpakalinė kelnių kišenė: Lip d a ­
mas j sadkę ant prichodo pas cham ą iš žopniko atsipirkau čistaganą.
A tsipirkau aštuonis, beveik devynis, šim tus, tada pas Saulių džefavom.
žulikas, -ė 1. (rus. šnek. ж улик) sukčiusy apgavikas; vagišius: Tada an­
tras klausim as: Mergaites, ir jus nebijot su jais važiuoti? Mes: „Ne, ne,
mes - stopares“. O pasienietis duria pirštu i vairuotoja ir sako, - taigi
jis zulikas, tikras zulikas. // A r tik ra i pas mus lankėsi po licin in k as, ar
jo u niform a persirengęs (dabar taip neretai būna) žulikas // <Pb> men-
turoj dirbant daug gražiu paniekų galim pakabinti <Pb> pvz pagauni
zu lik a k u ris m obilka nupiso ish kokios gražios ir galim sakyti darbas
padarytas 2. (rus. kai. krim . si. ж улик) kai. krim . užkietėjęs, kvalifi­
kuotas nusikaltėlis; recidyvistas, profesionalus vagis; kas daug kartų
teistas, dar žr. b l at na sis: Tu pabandyk su jais susitart, jie žu lik a i, po
penkis kartus ten teisti, psichopatai jau jie, žinai, neprognozuojam i,
o tau reikia su jais bendrauti. // Jei b and itėliai neužlauš to žu liko, tai
m entai tuo labiau. // Kad tie studentai taip keikiasi, kad taip ž u lik a i
nesikeikia su penkiais teistum ais, v isi nakolkuoti, o sako - akadem inė
bendruom enė. Atsistoja čia prie manęs ir varo.
žulikąuti, -auja, -avo (hibr.) žr. ž u lik a v o t i
žulikavotas, -a (rus. šnek. ж уликоваты й) suktas, linkęs apgauti, klastin­
gas: Tu blet žulikavotas!
žulikavoti, -ja, -jo (plg. rus. šnek. ж улить, ж ульничать) apgaudinėti,
sukčiauti; vagiliauti
žuvėdros dgs. kai. iron. žr. k la ip ė d s kas: Su žuvėdrom ir pagal m ostį
būna taip, kad jie tokie, daug kas juokiasi, žinai, - ku r vėjas papūs, ten
ir nuskris: geriau pas kavianskus, tai pas kavianskus, tai su viln iovskais
gyvena, tai su kavianskais gyvena - ir ch u i suprasi pas ką jie. H „E i,
žuvėdros, kaip vanduo!?“ - čia taip pyzdavojasi iš klaipėdskų zonoj,
žvaigždutė nark. žr. z v io z d a č k a
 294

Le k s ik o g r a f in ia i š a l t i n ia i

A B B Y Y Lingvo x5, anglų-rusų kalbų ei. žodynas (76 bendrieji ir specialieji žodynai).
A B B Y Y Lingvo x5, devynių kalbų e i žodynas (164bendrieji ir specialieji žodynai).
C ollins English dictionary , ed. D. Black... [et ai.], Glasgow: HarperCollins, 2010.

DLKŽ- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis) leidimas, vyr. red.
S. Keinys... [et ai.], Vilnius: LKI, 2006; internetinė versija, 2011, http://dz.lki.lt
English W iktionary , http://en.wiktionary.org/wiki/Wiktionary

Frazeologijos žodynas , red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.

KudirkaR. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynasyKaunas: Technologija,

2012.
LKŽ- Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas, vyr. red. G.
Naktinienė... [et ai.], Vilnius: LKI, 2005 (atnaujintaversija, 2008), http://www.lkz.lt
N arkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizės terminų aiškinamasis žodynas, sud. V.

Jankauskas, V. Vaitekūnas, Vilnius: LTEI, 2001.

N arkotinių ir psichotropinių medžiagų surašai H Valstybės žinios, 2000-01-14, Nr. 4-113.

Oxford D ictionary o f English, http://oxforddictionaries.com

Rusų-lietuvių kalbų žodynas , 4 t., sud. Ch. Lemchenas... [et ai.], Vilnius: Mokslas, 1982-

1985.
Rusų-lietuvių kalbų frazeologijos žodynas , sud. V. Stašaitienė, J. Paulauskas, Vilnius:

Mokslas, 1985.
Ta runa zona: Latvijas argo - krim inalvides žargoną vardnica , red. A. Kavalieris, Riga:

Valters un Rapa, 2002.

Tarptautinių žodžių žodynas , ats. red. A. Kinderis, Vilnius: Alma littera, 2001.

The New Oxford Am erican D ictionary , ed. E. McKean, Oxford; NewYork: Oxford Univer­

sity Press, 2005.

The Oxford dictionary o f modern slang , ed. J. Ayto, J. Simpson, Oxford; NewYork: Oxford

university press, 1993.

295

Г р а ч е в М . А., М о к и е н к о В. М . И стор и ко-эти м о л о ги ч еский словарь воровского

жаргона, С ан кт - П ет ер бу рг : Ф о л и о - П р е с с , 2000.

Д а л ь В. И. Толковый словарь живого великорусского языка, э л е к т р о н н о е и зд ан ие ,

М о с к в а : ETS, 1998.
Д у б я г и н а О. П., С м и р н о в Г. Ф. Современый русский жаргон уголовного м ир а , М о с к в а :
Ю р и с п р у д е н ц и я , 2003.
Е л и с т р а т о в В. С. Толковый словарь русского сленга, М о с к в а : А С Т - П р е с с к ни га , 2005.
К в е с е л е в и ч Д. И . Англо-русский словарь ненорм ати вн ой лексики , М о с к в а : Астрель:
ACT, 2002.
К в е с е л е в и ч Д. И . Толковый словарь ненорм ати вн ой лексики русского язы ка , М о с к в а :
Астрель: ACT, 2005.
К у д р я в ц е в А. Ю., К у р о п а т к и н Г. Д. Англо-русский словарь сленга и ненорм ати вн ой
лексики , М о с к в а : ACT, 2007.

К у н и н А. В. Большой англо-русский фразеологический словарь, М о с к в а : Р у с с к и й

я з ы к - М е д и а , 2006.
М и р о ш н и ч е н к о Л. Д. Ж аргон наркоманов. Русско-английский, англо-русский
словарь, М о с к в а : А н а х а р с и с , 2002.

М о к и е н к о В. М., Н и к и т и н а Т. Г. Большой словарь русского жаргона, С ан кт -

П ет ер бу рг : Н о р и н т , 2000.
О ж е г о в С. И. Толковый словарь русского языка, М о с к в а : О н и к с , 2010.
Словарь русского языка в 4-х т о м а х ( Москва: Р у с с к и й я зы к, 1999. Т. 1-4), http://feb-

web.ru/feb/feb/dict.htm
Собрание т о л к о в ы х словарей тю рем ного и блатно го жаргона (27с ло ва ре й, и з д а н н ы х

в Р о с с и и и С С С Р с 1859 п о 2005 г.), э л е к т р о н н о е и зд ан ие , М о с к в а : ETS, 2005.

 Robertas Kudirka
Kalėjimo , kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas
2-asis pataisytas ir papildytas leidimas

Leidyklos redaktorė A ira Niauronytė

Viršelio autorė Lina Sasnauskaitė
Maketuotojas Aurim as Lažinskas

Tiražas 800

Išleido
kitos knygos
www.kitosknygos.lt
https://www.facebook.com/kitosknygos

Spausdino
„B A L T O print“
www.baltoprint.lt
Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Robertas Kudirka jau
beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą nusikaltimo, narkotikų
ir kalėjimo trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas
medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono
žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir
narkotikų platintojų draugijoje.

Medžiaga rinkta 2004-2010 metais daugiausia iš sakytinės

kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir
pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišenvagiais ir
žmonėmis iš kriminalinio pasaulio. Dalis kalėjimo žargono buvo
tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių
pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Žodyną sudaro kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir

narkomanų žargono žodžiai bei frazeologizmai. Jame aprašyta
daugiau kaip 1 200 žodžių ir 250 frazeologizmų. Žodynas
skirtas lingvistams, vertėjams, lietuvių kalbos leksikologiją
studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems
žargonu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba ir pan.

www.kitosknygos.lt

786094 271403