MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr.

7 699

KLINIKINIAI TYRIMAI
Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai
Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis1
Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinika ir 1Gastroenterologijos klinika

Raktažodžiai: gerklų ir ryklės refliukso liga, būdingi ir nebūdingi simptomai, simptomų

indeksai.

Santrauka. Straipsnio tikslas – įvertinti ir palyginti dažniausių būdingų (rėmuo, atpylimas)

ir nebūdingų (užkimimas, krenkštimas ir “kąsnis” ryklėje) gerklų ir ryklės refliukso ligos
(nebūdingos gastroezofaginio refliukso ligos) simptomų pasireiškimo intensyvumą ir dažnį tarp
72 sergančiųjų ir 123 sveikų asmenų. Dėl nebūdingų simptomų ir pokyčių gerklose įtarus gerklų
ir ryklės refliukso ligą, 58 pacientams (80,6 proc.) diagnozė patvirtinta endoskopiškai ar
histologiškai nustačius ezofagitą, likusiems 14 (19,4 proc.) – omeprazolio testu. Specialiame
klausimyne vertinti du būdingi ir trys nebūdingi simptomai. Padauginus simptomų pasireiškimo
intensyvumą ir dažnį, gautas atskirų simptomų indeksas, išvesti bendrieji būdingų simptomų ir
nebūdingų simptomų indeksai. Indeksai lyginti tarpusavyje ir tarp grupių.
Gautais duomenimis, pacientų nurodomi gerklų ir ryklės refliukso ligos simptomai yra
reikšmingai intensyvesni ir dažnesni už sveikų asmenų. Gerklų ir ryklės refliukso liga dažniau
pasireiškia nebūdingais simptomais. Iš nebūdingų simptomų grupės pacientų intensyviausias ir
dažniausias buvo užkimimas: vidutinis užkimimo intensyvumas 5,29±0,74, užkimimo indekso
vidurkis – 7,06±1,35 balo. Būdingus simptomus nurodė tik 14–22 proc. pacientų. Rėmens
intensyvumo vidurkis 2,6±0,66, rėmens indekso – 4,73±1,82 balo. Gerklų ir ryklės refliukso liga
sergančių pacientų grupėje nebūdingų simptomų indeksas viršijo būdingų simptomų indeksą tris
kartus (p<0,05). Gerklų ir ryklės refliukso liga sergančius pacientus nuo sveikų asmenų atskyrė
trijų nebūdingų simptomų: užkimimo, “kąsnio” ryklėje, ryklės perštėjimo derinys. Didžiausia
diagnostinė reikšmė tenka tarp kitų gerklų ir ryklės refliukso ligos požymių nustatytam neaiškios
kilmės (idiopatiniam) užkimimui, kuris šansų santykį sirgti gerklų ir ryklės refliukso liga didina
85 kartus. Dėl būdingų laringoskopinių požymių įtarus gerklų ir ryklės refliukso ligą ir nustačius
idiopatinį užkimimą, 90,2 proc. atvejų asmenį jau galima priskirti gerklų ir ryklės refliukso liga
sergančių pacientų grupei.

Įvadas jimu, krenkštimu, gausių ir (ar) tirštų gleivių susikau-

Gerklų ir ryklės refliukso liga (GRRL) – ekstra-
stemplinis refliuksas į gerklas, ryklę, trachėją ir bron-
chus, kurios klinikiniai simptomai išraiška skiriasi nuo
būdingos, neretai ezofagito lydimos gastroezofaginio
refliukso ligos (GERL) (1). GRRL – nebūdingas
GERL tipas. Būdingai GERL yra būdingų simptomų
(BS) (rėmuo, atpylimai rūgštimi), endoskopijos metu
neretai nustatomas ezofagitas. Dažniausias ir specifiš-
kiausias GERL būdingas simptomas yra rėmuo (2).
Literatūroje nurodoma, kad GRRL neretai pasireiškia
virškinimo sistemos sutrikimams nebūdingais simpto-
mais (NS): užkimimu, “kąsniu” ryklėje, ryklės perštė-
pimu ryklėje ir nosiaryklėje, kosuliu, astma, sutrikusiu
ar (ir) skausmingu rijimu (1, 3–6).
GERL diagnozė patvirtinama, jei, esant BS, stemp-
lės pH-metrijos metu nustatomas patologinis refliuk-
sas ir (ar) jo sukeltų pokyčių (ezofagitas) stemplės
endoskopinio ar (ir) histologinio tyrimo metu. GRRL
atvejais šių tyrimų metu neretai patologinių pokyčių
nerandama: proksimalinis patologinis refliuksas
stemplės pH-metrijos metu nustatomas tik trečdaliui,
erozinis ezofagitas endoskopijos metu – ketvirtadaliui
pacientų (3, 7, 8). Be to, egzistuoja neerozinis GERL
tipas, kuris gali atsirasti, esant padidėjusiam stemplės

Adresas susirašinėjimui: R.Pribuišienė, KMU ANG ligų klinika, Eivenių 2, 3007 Kaunas
El. paštas: ruta-prib@takas.lt
700 Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis
gleivinės jautrumui ir gerai regeneracijai (9).
Dėl mažo įprastinių GERL diagnostinių metodų
specifiškumo ir jautrumo GRRL diagnostika neretai
grindžiama jai būdingų simptomų analize bei jų kitimu
gydant skrandžio sekreciją slopinančiais vaistais
(omeprazolio testas) (1, 2, 10). Diagnozuojant ir gy-
dant GRR, būtina įvertinti abi simptomų grupes,
kadangi kiekviena jų rodo patologinio refliukso sukel-
tus pokyčius atskiruose organuose arba jų sistemose.
Svarbu nustatyti ne tik, ar yra simptomų, bet ir jų in-
tensyvumą bei pasireiškimo dažnį (pvz., kiek kartų
per savaitę) (6). Simptomų intensyvumui vertinti
naudojami įvairūs klausimynai, skalės, kuriose atskirų
simptomų intensyvumą įvertina pats pacientas (6, 11,
12).
Išsami būdingų ir nebūdingų GRR simptomų
analizė reikalinga diagnostikai, gydymo metodams
lyginti bei gydymo efektyvumui įvertinti.
Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti dažniausių
būdingų ir nebūdingų GERL simptomų pasireiškimo
intensyvumą bei pasikartojimo dažnį tarp GRRL
sergančių pacientų ir sveikų asmenų. Nustatyti GRRL
diagnostikai reikšmingiausius simptomus.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai
Kauno medicinos universiteto ANG ligų klinikoje
2001–2002 metais ambulatoriškai tirti 72 asmenys,
kuriems dėl neaiškios kilmės užkimimo, krenkštimo,
ryklės perštėjimo, “kąsnio” ryklėje bei būdingų poky-
čių gerklose įtartas GRRL (pacientų grupė). Šioje gru-
pėje buvo 27 vyrai (amžiaus vidurkis – 43,9±12,7
metų) ir 45 moterys (amžiaus vidurkis – 40±13,1 me-
tų). Pacientų amžius buvo nuo 17 iki 64 metų (vidurkis
– 40,1±12,7 metų). Pacientų amžius tarp lyčių nesi-
skyrė (p=0,22). GRRL diagnozė patvirtinta: endosko-
piškai ar (ir) histologiškai nustačius ezofagitą; už-
registravus laringologinių bei balso pokyčių suma-
žėjimą praėjus keturioms savaitėms po gydymo ome-
prazoliu 20 mg du kartus per dieną (1, 2, 10) tais at-
vejais, kai endoskopiškai ezofagitas nenustatytas. Į
tyrimą neįtraukti asmenys, kurie sirgo viršutinių kvė-
pavimo takų kataru paskutinį mėnesį prieš tyrimą, kita
gerklų patologija (balso klosčių mazgeliais, polipais,
cistomis, Reinkės-Hajeko liga), kuriems buvęs ryklės
ir gerklų gleivinės mechaninis ar cheminis pažeidimas
(operacijos, nudegimas), vartojo skrandžio sekreciją
slopinančius vaistus du mėnesius iki šio tyrimo.
Kontrolinę grupę sudarė 123 atsitiktinai atrinkti
asmenys (Kauno medicinos universiteto studentai ir
darbuotojai), kuriems galimi GERL simptomai įtakos
darbingumui ir miegui neturėjo ir dėl to šie tiriamieji
į gydytojus niekada nesikreipė. Tirti 55 vyrai (amžiaus
vidurkis – 38,4±13,8 metų) ir 68 moterys (amžiaus
vidurkis – 35,9±13,4 metų). Kontrolinės grupės asme-
nys buvo 22–72 metų (amžiaus vidurkis – 36,9±13,6
metų). Amžius tarp lyčių nesiskyrė (p=0,31).
Remiantis specialiai parengtu klausimynu, nagri-
nėti du būdingiausi (rėmuo ir atpylimas) ir trys ne-
būdingi (užkimimas, krenkštimas, “kąsnis” ryklėje)
GERL simptomai. Jų intensyvumui vertinti naudota
vaizdinio atitikmens skalė (VAS) (11), kurioje simp-
tomo intensyvumą tiriamieji žymėjo 10-ties centi-
metrų atkarpoje. 0 reiškė simptomo nebuvimą, 10 –
intensyvų simptomą. Išmatuoti dydžiai centimetrais
atitiko simptomo intensyvumą balais (pvz., 4,5 cm =
4,5 balo).
Būdingų GERL simptomų – rėmens ir atpylimų
pasikartojimų dažnis buvo vertinamas nuo 0 iki 2 balų:
0 – nėra, 1 – vienas trys kartai per savaitę, 2 – daugiau
kaip trys kartai per savaitę. Sudauginus šių simptomų
intensyvumo ir dažnio rodmenis, išvesti rėmens indek-
sas (RI) ir atpylimo indeksas (AI). Jų galimi dydžiai
buvo nuo 0 ki 20 balų. Sudėjus RI ir AI rodmenis,
apskaičiuotas būdingų simptomų indeksas (BSI). Jo
galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 40 balų.
Nebūdingų GERL simptomų – užkimimo, krenkš-
timo, “kąsnio” ryklėje intensyvumas vertintas pagal
VAS skalę nuo 0 iki 10 balų. Šių simptomų pasireiš-
kimo dažnis buvo vertinamas nuo 0 iki 2 balų: 0 –
nėra, 1 – besikartojantis, 2 – nuolatinis. Sudauginus
NS intensyvumo ir dažnio rodmenis, išvesti: užkimimo
indeksas (UI), krenkštimo indeksas (KI) ir “kąsnio”
indeksas (KaI). Krenkštimas ir “kąsnis” ryklėje
vertintas tik pagal simptomų intensyvumą (0–10 balų),
nes pagal dažnumą buvo besikartojantys (1 balas).
Todėl KI ir KaI galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 10 balų.
UI dydžiai priklausomai nuo to, ar užkimimas buvo
besikartojantis (1 balas), ar nuolatinis (2 balai) svyravo
tarp 0–20 balų. Sudėjus UI, KI ir KaI rodmenis,
apskaičiuotas nebūdingų simptomų indeksas (NSI).
Taip NSI galimi dydžiai buvo nuo 0 iki 40 balų.
Vertinti ir kiti šeši rečiau pasitaikantys nebūdingi
GRRL simptomai: pasunkėjęs įkvėpimas, ryklės
perštėjimas, lėtinis ir naktinis kosulys, skausmingas
ir sutrikęs rijimas. Abiejose grupėse apskaičiuotas bū-
dingų ir nebūdingų simptomų dažnis, koreliacinis
ryšys. Logistinės regresijos metodu išskirtas NS deri-
nys, atskiriantis GRR pacientus nuo sveikų asmenų.
Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 10 (Sta-
tistical Package for Social Sciences 10). Pasirinktas
0,95 pasikliautinasis intervalas. Tikrinant statistines
hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Kiekybiniams dydžių vidurkiams palyginti naudotas
Stjudento (t) testas. Koreliaciniams ryšiams nustatyti
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7
 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai 701

naudotas Spearmano koreliacinis koeficientas r. Jei
r≤0,3 – ryšys silpnas, jei 0,3≤r≤0,8 – vidutinis, jei
0,8≤r≤1 – stiprus (14).
Tyrimą patvirtino nepriklausoma Kauno medicinos
universiteto Etikos komisija.
Rezultatai
GRR diagnostika. 58 (80,6 proc.) pacientams
GRRL diagnozė patvirtinta nustačius ezofagitą stemp-
lės endoskopinio ir (ar) histologinio tyrimo metu, 14
(19,4 proc.) – omeprazolio testu.
BS ir NS intensyvumo lyginimas. Kontrolinės
grupės BS ir NS intensyvumo rodmenys bei jų in-
deksai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo GRRL
pacientų grupės atitinkamų rodmenų (lentelė). Moterų
ir vyrų simptomų intensyvumo ir indeksų vidurkiai
nesiskyrė (p>0,05). Kontrolinės grupės BSI vidutinis
dydis buvo 0,78±0,6, NSI – 2,5±1,05 balo, pacientų
grupėje atitinkamai – 5,13±1,6 ir 15,76±2,3 balo.
Pacientų grupėje iš BS dažnesnis bei didesnio
intensyvumo buvo rėmuo: intensyvumo vidurkis –
2,6±0,66 balo, vidutinis rėmens indeksas – 4,73±1,82
balo. Šie rodmenys buvo reikšmingai mažesni už
dažniausio NS – užkimimo intensyvumo (5,29±0,74
balo) ir užkimimo indekso (7,06±1,35 balo) vidutinius
rodmenis.
BS ir NS dažnumas. Įvertinus simptomų buvimo
dažnį, nustatyta, kad dažniausiai GRRL ligoniai
skundėsi užkimimu, krenkštimu, ryklės perštėjimu,
“kąsniu” ryklėje (1 pav.). Šiuos nusiskundimus nurodė
74–90 proc. pacientų. Būdingus GERL simptomus –
rėmenį arba atpylimus nurodė tik 14–22 proc. ligonių.
41 proc. kontrolinės grupės tiriamųjų skundėsi
vidutiniškai 1,02 balo intensyvumo rėmeniu, 37 proc.
– krenkštimu, tačiau dėl jų į gydytojus nesikreipė ir
nesigydė. Kitų simptomų dažnis šioje grupėje buvo
reikšmingai mažesnis negu rėmens ir krenkštimo. Trijų
dažniausių nebūdingų simptomų (užkimimo, krenkš-
timo, “kąsnio” ryklėje) intensyvumas bei dažnumas
tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė. Visų GRRL simp-
tomų, išskyrus atpylimą, dažnis pacientų grupėje ir
kontrolinėje skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05).
Kiekvienas GRRL pacientas nurodė daugiau nebū-
dingų simptomų negu kontrolinės grupės asmenys: iš
vertintų devynių NS 18 proc. pacientų nurodė tris, 33
proc. – keturis, 25 proc. – penkis simptomus. Kont-
rolinės grupės tiriamieji dažniau nurodė po 1–2 nebū-
dingus simptomus: 24 proc. – vieną, 21 proc. – du
simptomus (2 pav.).
Koreliacinė ir regresinė simptomų analizė. Stipri
koreliacija nustatyta tik tarp BSI ir rėmens (r=0,87),
BSI ir RI (r=0,91), tarp užkimimo ir UI (r=0,96), tarp
rėmens ir RI, atpylimo ir AI. Vidutinis tarpusavio ryšys
nustatytas tarp NSI ir BSI (r=0,43), užkimimo (r=0,74),
užkimimo indekso (r=0,75), krenkštimo (r=0,73) ir
“kąsnio” ryklėje (r=0,75). Užkimimas taip pat vidu-
tiniškai koreliavo su dviem NS: krenkštimu (r=0,36)
ir “kąsniu” ryklėje (r=0,33). Vidutinė priklausomybė
nustatyta tarp ryklės perštėjimo ir krenkštimo (r=0,39)
bei disfagijos ir pasunkėjusio įkvėpimo. Kiti simptomai

Lentelė. Kontrolinės ir GRR pacientų grupės būdingų ir nebūdingų simptomų vidurkiai su

pasikliautinaisiais intervalais (PI)

Kontrolinė grupė GRR grupė

Požymis (n=123) (n=72) P
vidurkis ± PI vidurkis ± PI
Rėmuo (balais) 1,02* 0,32 2,6 0,66 0,000
RI 1,06* 0,34 4,73 1,82 0,002
Atpylimai (balais) 0,46* 0,76 1,22 0,51 0,009
AI 0,48* 0,22 2,36 1,37 0,003
TSI 1,78* 0,6 5,13 1,60 0,001
Užkimimas (balais) 0,26* 1,90 5,29 0,74 0,000
UI 0,26* 1,90 7,06 1,35 0,000
Krenkštimas (balais) 0,98* 0,33 4,99 0,80 0,000
“Kąsnis” ryklėje (balais) 0,39* 0,22 3,71 0,86 0,000
ASI 2,50* 1,05 15,76 2,30 0,000

RI – rėmens indeksas, AI – atpylimo indeksas, BSI – būdingų simptomų indeksas,

UI – užkimimo indeksas, NSI – nebūdingų simptomų indeksas.
* grupių vidurkiai reikšmingai skiriasi.

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7

702 Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis

Atpylimas 25
14
41* kontrolinė
Rėmuo
22 GRRL
Odinofagija 3
10*
Disfagija 1
11*
Naktinis kosulys
4
17*
Pasunkėjęs įkvėpimas 3
29*
Lėtinis kosulys
7
35*
"Kąsnis" ryklėje 17
74*
Ryklės perštėjimas 17
79*
Krenkštimas 37
88*
Užkimimas 11
90* %
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
*grupių rodmenys reikšmingai skiriasi (p<0,005)

1 pav. Būdingų ir nebūdingų simptomų dažnis kontrolinėje ir GRRL grupėse

10* GRRL
7
AS skaičius / asmeniui

7* kontrolinė
6
25*
5 2
4 33*

6 18*
3
4
2 21*
3
1 24*
%
0 5 10 15 20 25 30 35

*p=0,000-0,01 lyginant kontrolinę ir GRRL grupes

2 pav. Kiekvieno asmens nurodytų nebūdingų simptomų (NS) dažnis kontrolinėje ir GRRL grupėse

buvo silpnai tarpusavyje priklausomi. Panaudojus
logistinės regresijos metodą, išskirtas trijų NS – užki-
mimo (U), “kąsnio” ryklėje (Ka), ryklės perštėjimo
(Rp) – derinys, atskiriantis GRRL pacientus nuo
sveikų asmenų. Nustatyta, kad šių simptomų derinyje
užkimimas šansų santykį (ŠS) sirgti GRRL didina 59,7
karto (ŠS=59,7, p=0,000; 95 proc. PI – 17,6–203,2),
Ka – 5,1 karto (ŠS=5,1, p=0,005; 95 proc. PI – 1,6–
16,0), Rp – 11,6 karto (ŠS=11,6, p=0,000; 95 proc. PI
– 3,4–39,1). Pagal šiuos simptomus vidutiniškai 89,7
proc. tikslumu asmenį galima priskirti GRRL pacientų
grupei. Tikimybės sirgti GRRL, esant įvairiems šių
trijų simptomų deriniams, išsidėstė taip: p (U, Ka, Rp)
– 0,98, p (U, Rp) – 0,89, p (U, Ka) – 0,78, p (U) –
0,42, p (Ka, Rp) – 0,41, p (Rp) – 0,12, p (Ka) – 0,06
(3 pav.).
Nustatyta, kad idiopatinis užkimimas, t.y. užkimi-
mas nesąlygotas kitokios priežasties (balso klosčių
darinių, fizinių, cheminių, terminių pažeidimų, inerva-
cijos sutrikimų bei kataro reiškinių), kaip atskiras
simptomas ŠS būti priskirtam GRRL pacientų grupei
didina 85 kartus (ŠS=85,1, p=0,000; 95 proc. PI –

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7

 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai
1,0 0,98
0,89
0,9
0,8
0,7
Tikimybė
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
0,0
Užkimimas
+ +
”Kąsnis“
ryklėje + -
Ryklės + +
perštėjimas
3 pav. GRRL diagnozės tikimybės prognozavimas logistinės regresijos metodu
31,9–226,9). Esant idiopatiniam užkimimui, 90,2 proc.
atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei.
Aptarimas
Nuo 2000 metų Lietuvos medicinos literatūroje
pasirodė keletas straipsnių, kuriuose nagrinėjami įvai-
rūs GERL aspektai laringologijoje, atliktų studijų duo-
menys (16, 17). Tačiau visuose straipsniuose anali-
zuojami pacientai, kuriems GRRL arba GERL buvo
tik įtarta, nesant patologinio refliukso arba jo sukelto
ezofagito patvirtinimo duomenų. Šiame straipsnyje
nagrinėjami pacientai, kuriems 81 proc. atvejų GRRL
diagnozė patvirtinta endoskopiškai ar histologiškai.
Tik 19 proc. atvejų diagnozė patvirtinta omeprazolio
testu. Pasaulyje populiarus omeprazolio testas saugiai
būtų rekomenduotinas GRRL diagnozei nustatyti, kai
stemplės endoskopinio ir histologinio tyrimo metu
nerandama ezofagito. Endoskopinis virškinimo siste-
mos tyrimas, esant GERL simptomams, reikalingas,
kadangi, literatūros duomenimis, didėja sergamumas
stemplės ir skrandžio adenokarcinoma (15). Šis ty-
rimas būtinas, esant “grėsmingiems” virškinimo trakto
simptomams: kraujavimo požymiams, svorio kritimui
be aiškios priežasties (>3 kg), progresuojant skausmin-
gam arba sutrikusiam rijimui (2).
GERL simptomai yra vieni dažniausių nusiskun-
dimų išsivysčiusiose šalyse, tačiau pasigendama duo-
menų apie jų dažnį tarp žmonių, kurie dėl šių simp-
tomų į gydytojus nesikreipia ir mano esą sveiki. At-
liktas tyrimas parodė, kad sveiki asmenys taip pat
jaučia būdingus ir nebūdingus GERL simptomus,
kurių nevertina kaip ligos požymių. Šioje studijoje iš
visų GRRL simptomų kontrolinės grupės asmenys
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7
703
0,78
0,42
0,41
0,12
0,06
0,01
- - + + - -
+ - + - + -
+ + - - - -
dažniau nurodė nedidelio intensyvumo (vidutiniškai
1,02 balo) rėmenį ir krenkštimą. Tačiau visi būdingų
ir nebūdingų simptomų intensyvumo bei jų indeksų
vidutiniai dydžiai buvo statistiškai reikšmingai ma-
žesni už GRRL pacientų. Vertinant bendrąjį NS skai-
čių, pastebėta, kad GRRL ligoniai NS nurodė reikš-
mingai daugiau negu kontrolinės grupės asmenys
(p<0,05). Iš devynių tirtų NS pacientai dažniausiai
nurodė po 3–5, o kontrolinės grupės tiriamieji – po
1–2 simptomus.
Specialiojoje literatūroje neretai nagrinėjami
GRRL simptomai, kai nurodomi dažniausi jų atsira-
dimo būdai: kontaktinis, refleksinis (1, 6, 7, 14, 16).
Mažai studijų yra apie įvairių GRRL simptomų in-
tensyvumo ir pasikartojimo dažnumo vertinimą (6).
Be to, tokio paties intensyvumo simptomas, pasireiš-
kiantis kartą per mėnesį arba kasdien, gali sukelti
skirtingų intensyvumo pokyčių stemplėje, ryklėje bei
gerklose. Šioje studijoje, panaudojus modifikuotą
Jaspersen D. (1996) ir Habermann W. (1999) simpto-
mų intensyvumo ir pasikartojimo dažnumo vertinimą,
apskaičiuotos atskirų simptomų indeksus bei bendrą-
jį BSI ir NSI, atspindinčios abiejų grupių simptomų
reikšmės. Išanalizavus studijos duomenis, nustatyta,
kad GRRL pacientų NSI tris kartus viršijo BSI
(p<0,05). Tai patvirtina iki šiol jau susiformavusią
nuomonę, kad GERL laringologijoje dažniausiai pa-
sireiškia nebūdingais simptomais (1, 3, 7). Šioje
studijoje GRRL pacientai taip pat dažniau (74–90
proc.) nurodė NS: užkimimą, krenkštimą, ryklės perš-
tėjimą, “kąsnį” ryklėje. Tačiau, atlikus logistinės reg-
resijos analizę, nustatyta, kad tik trijų NS – užkimimo,
ryklės perštėjimo ir “kąsnio” ryklėje derinys patikimai
704 Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis

atskyrė GRRL pacientus nuo sveikų asmenų (3
paveikslas). Tai svarbu žinoti diagnozuojant GRRL.
Krenkštimą palyginus dažnai (37 proc.) nurodė
kontrolinės grupės asmenys, todėl į būdingiausių
GERL simptomų grupę jis neįtrauktas. Atliktas tyri-
mas parodė GERL simptomų vertinimo kontrolinėje
grupėje reikšmę.
Būdingus virškinimo trakto sutrikimo simptomus
nurodė mažiau kaip ketvirtadalis (14–22 proc.) GRRL
pacientų. Tai rodo, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti
nebūdingiems ligos simptomams.
Dažniausiai nurodomo NS – užkimimo intensy-
vumas ir indeksas GRRL pacientų grupėje buvo du
kartus didesnis už dažniausio BS – rėmens atitinkamus
rodmenis (p<0,05) (1, 6). Habermann W. ir kt. (1999)
atliktoje studijoje (n=29) užkimimo indeksas taip pat
buvo didžiausias iš visų kitų BS ir NS indeksų bei du
su puse karto viršijo rėmens indeksą (6). Šioje stu-
dijoje įrodyta neaiškios kilmės (idiopatinio) užkimimo
reikšmė diagnozuojant GRRL. Nustatyta, kad idio-
patinis užkimimas, kaip atskiras simptomas, ŠS pri-
klausyti GRRL pacientų grupei didina 85 kartus. Dėl
GRRL būdingų laringoskopinių požymių, įtarus
GRRL ir nustačius idiopatinį užkimimą, 90,2 proc.
atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei.
Išvados
1. GRRL pacientų grupėje vyrauja nebūdingi
simptomai (užkimimas, “kąsnis” ryklėje, ryklės
perštėjimas, krenkštimas) – jų indeksų vidurkiai
reikšmingai didesni už būdingų simptomų vidurkius.
2. Nebūdingų simptomų indeksai GRRL pacientų
grupėje reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės
analogiškų rodmenų.
3. GRRL pacientus nuo sveikų asmenų atskiria trijų
nebūdingų simptomų – užkimimo, ryklės perštėjimo
ir “kąsnio” ryklėje derinys.
4. Dėl būdingų laringoskopinių požymių, įtarus
GRRL ir nustačius idiopatinį užkimimą, 90,2 proc.
atvejų asmenį galima priskirti GRRL pacientų grupei.

Typical and atypical symptoms of laryngopharyngeal reflux disease*

Rūta Pribuišienė, Virgilijus Uloza, Laimas Jonaitis1

Clinic of otorhinolaringology, 1Clinic of Gastroenterology,
Kaunas University of Medicine, Lithuania

Key words: laryngopharyngeal reflux disease, typical, atypical symptoms.

Summary. The aim of the study was to evaluate and compare intensity and incidence of both, typical
(heartburn, acid regurgitation) and atypical (hoarseness, throat clearing, globus pharyngeus) symptoms of
laryngopharyngeal reflux disease among 72 patients and 123 healthy persons. Diagnosis of laryngopharyn-
geal reflux disease in 58 cases (80.6%) was confirmed by endoscopic and histological findings of esophagitis
and in 14 cases (19.4%) by Omeprasol test. The intensity of the symptom was calculated by multiplication of
the intensity and frequency of the symptom.
According to the data obtained laryngopharyngeal reflux disease manifested more frequently with atypical
symptoms. In the patients’ group mean intensity of hoarseness was 5.29±0.74 points, mean index of hoarse-
ness 7.06±1.35 points. Typical symptoms were found only in 14–22% of patients. The mean intensity of
heartburn was 2.6±0.66 points, mean index of heartburn was 4.73±1.02 points. The incidence of atypical
symptoms was three times higher than the incidence of typical symptoms (p<0.05).
According to the multinomial logistic regression analysis the combination of three atypical symptoms
(hoarseness, throat clearing and globus pharyngeus) separated groups of the patients and healthy persons. The
combination of these symptoms increases the odds ratio for laryngopharyngeal reflux disease 59.7 times.
Idiopathic hoarseness as a single symptom increases the odds ratio for laryngopharyngeal reflux disease 85
times.

Correspondence to R.Pribuišienė, Clinic of Otorhinolaringology, Kaunas University of Medicine, Eivenių 2,

3007 Kaunas, Lithuania. E-mail: ruta-prib@takas.lt

* The full-length article in English can be found at http://medicina.kmu.lt

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7

 Gerklų ir ryklės refliukso ligos būdingi ir nebūdingi simptomai
Literatūra
1. Koufman JA, Sataloff RT, Toohill R. Laryngopharyngeal re-
flux. Consensus conference report. J Voice1996;32:215-6.
2. Dent J, Brun J, Fendrick AM, Fennerty MB, et all An evi-
dence-based appraisal of reflux disease management – the
Genval Workshop Report. Gut 1999;44(2):S1-S16.
3. Koufman JA. The otolaryngologic manifestations of gastroe-
sophageal reflux disease. Laryngoscope 1991;101:1-78.
4. Hanson DG, Kamel PL, Kahrilas PJ. Outcomes of antireflux
therapy for the treatment of chronic laryngitis. Ann Of Otol
Rhinl Laryngol 1995;104:550-5.
5. El Ezz AA, Turki E, Abbas MM. Management of dysphonia
assotiated with laryngopharyngeal reflux. Proccedings 24th
IALP Congress 1998;1:277-9.
6. Habermann W, Eherer A, Lindbichler F, Raith J. Ex juvantibus
approach for chronic posterior laryngitis: results of short-term
pantoprazole therapy. J Laryngol Otol 1999;113:734-9.
7. Casado Morente JC, Montero Alvarez JL, Cantillo Banos E,
Jurado Ramos A. Head and neck symptoms of gastroesoph-
ageal reflux. Acta Otorrinolaringol Esp 1998;49:216-20.
8. Klinkenberg-Knol EC. Otolaryngologic manifestations of
gastro-oesophageal disease. Scand J Gastroenterol Suppl
1998;225:24-8.
9. Waring JP. Nonerosive reflux disease. Semin Gastrointest Dis
2001;12(1):33-7.
10. Csendes A, Smok G, Alvarez F, Braghetto I, Blanco C. Pa-
tients with pathologic gastroesophageal reflux without ero-
Straipsnis gautas 2002 02 21, priimtas 2002 05 27
Received 21 February 2002, accepted 27 May 2002
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 7
705
sive esophagitis: correlation of the endoscopic and histologi-
cal aspect of the esophagus. Rev Med Chil 1994;122(2):159-
63.
11. Shiffman S, Reinolds MI, Young FW. Introduction to multi-
dimensional scaling:theory, methods and applications. New
York; 1981.
12. Rothman M, Farup C, Stewart W, Helbers L. Symptoms as-
sociated with gastroesophageal reflux disease: development
of a questionnaire for use in clinical trials. Dig Dis Sci
2001;46(7):1540-9.
13. Hogan WJ, Shaker R. Supraesophageal complications of gas-
troesophageal reflux. Dis Mon 2000;46(3):193-232.
14. Sapagovas J, Vilkauskas L, Rašymas A, Šaferis V. Informa-
tikos ir matematinės statistikos pradmenys (ABC of in-
formatics and mathematical statistics). Kaunas; 2000.
15. Sharma P, Sampliner RE. The rising incidence of esophageal
adenocarcinoma. Adv Intern Med 2001;46:137-53.
16. Uloza V, Pribuišienė R. Laringologiniai gastroezofaginio re-
fliukso ligos požymiai. (Laryngologic aspects of gastroesoph-
ageal reflux disease.) Medicinos teorija ir praktika 2000;
2(22):56-8.
17. Šiupšinskienė N. Užkimusių pacientų, kuriems įtariamas
gerklų ir ryklės refliuksas, balso charakteristikų kitimas
atliekant diagnostinį Omeprazolio testą. (Subjective and ob-
jective voice assessment of reflux related dysphonia accord-
ing empiric trial with omeprazole.) Lietuvos bendrosios
praktikos gydytojas 2002;1(4):19-22.