! ranskribavo Miuleraitis, Sneideraitis !

t pgt' A: -Ygi:o duomeni-

i
DIDZIOJI KOLONIZACIJA XVIiI A. ,"ir,-luip lietuviq gyveng zemesnieji..vokiediq valdininkai taip su-
PIRMOJOJE PUSEJE tffi1,jj; [iO f.uinEio ir suprato tikkaimq pietiniuose
]ietuviskai' Kita vertus, vienas
Litur valstietis i li-etuviq valsdiuose ga-
"oli"tis
;;;"iriterp;"t"iis ir priei 1709 m., bei tai teg;1ej9 b-1ti. atsitiktinis rei5-
Prrlsijos valdZios poiitika lietuvirtr ativilgiu i."iir'J, neieidia esmes. Be to, patiai O. Natau, radqs Pilia-
k;fii; ipskrirties rarae"q ftazdynai; Lasd'ehnen' Krdsnoznamensk)
vienas svarbiausiq Prusijos vaidZios politikos Maiojoje Lietuvoje pir"pi:"i krik3to registraiiibs knygoje 1629
-p-ripaiino, ir velesniais metais ira-
klausirnq buvo uZsienio koionizacijar. Kq vadinti koionistu, tyri- i;t"rI;i;.lieiuvilris pavir.des, kad XVr-XVII a. ko-
netojq nuomones skyresi. Vieni kolonistu vadino kiekvienq nau- Ionistai buvo tik tuilinei rniestieEiaf. A' Haksthauzenas teige, kad
;akuri, kuris gaud.avo ,,tuitiq rlbr+ ir sodybq"; kiti - provincijq;
kiekvienq iVfu ;. pradiioje 200 kv. myllu- G1200 km2) ter.itorijoje gyveno
uZsieniet!, net to paties kraito pilietl, atvvkusi i5 kitq 'vien lietuviai valst;diai, o E. Muretas, kacl iki maro vokiediq
treti tuo vardu vadino ir senuosius Ma2osios Lietuvos gyventojus, i- iletuviq gyvenamas Zemes nevyko. - IStyrqs Satuli3kiq
jei jie prie savo seno sklypo dar gaudavo po maro likusiq tu6diq ""irii"eirt
r)avardes ir gyvenvi'et6s,
-gyvenusu. R-ykenbergas Lietuvos provin_cijoje rado
5. Ui jos ribrl,
arbrl. Del to kolonistq sqraiuose kartais patys l-ietuvos provincijos i11g-;. ptJ.iZioju tit< vaistledius lietuvius
lietuviai laikomi kolonistais. Veliau ,,tikrais" kolonistais buvo va- fro.r'"aii"i, Xaraiiaritiaus komturijoje, jau XV a. i5 3269 valstieiiq
dinami tik r.rZsieniediai, ir tlk tie, kurie atvyko su kolonizacijos pa- i tOo Uuvo vokiediai 6.
tentais, suteikusiais iiems ypatingas privilegijas. Siaip atvykg, tadiau Taigiikil70gm.Lietuvosprovincijojevokiediqvalstiediqr€'a--
lengvatq nereikalavq asmenys kolonistais nebuvo registruojami 2. ri_alitvii, nebuvo: del nuolatiniq karq irvalstybes k-aimynystes su LDK,
dalyje (ypai
Atrodo, kad kolonistu laikytinas kiekvienas svetimtautis, vietinis i,i;t";";'gaiios vokiediq valdZia Siaurinele p_alyginti-silpna,
(Prusijos) ar uZsienietis, atvykgs (su grupe ar pavieniui) i Lietu- l.taOiuvojS, Skalvoje, Lamatoje, Pilsote) buvo. vo-
vos provincijq pagal valdiios Berlyne iSleistus patentus bei ediktus, l<'lctlq feoaatai ir ypad valstiediai kolonistai i Ma?Si1 Tjetuvq ke-
nesvarbu, ar jis gavo patentuose skelbtas privilegijas, ar jrl negavo' l,rsi n"enoriai.
-Otaino Be to, pirmqiq didelq vokiediq valstiediq kolonizaci-
apsigyveno kolonijoje, ar uZ jos ribq. i,i i Zemes'sustabde Zalgiii-o m'Bis (1410-rn-): .jie isikure
Kyla ir kitas klausimas: ar buvo vokiediq vaistiedig l-ietuvos iil'p;ti""li Oatyje. Veliau kryZiuotiai neistenge kolonistq gaben-
provincijoje iki didiiojo maro? M. Beheimas-Svarcbachas 10 vals- ri-i'siaurlnq vatity6es dali dei Trylikame6io karo (1454-1466 m.)
diq rado tikslius ir smulkius 1736 m. Lietuvos provincijos vais- .r,'Lenkiia. 1466 m. TorUnes taikos sutartimi Lenkija gavo ordino
tiediq sqra6us, kuriuose nurodyti visi [kius gavq kolonistai, tarp teritorijq: Rytq Parnari, Kulmo, Michalovo, Marienburgo
-Elbingo
jq ir lietuviai baudZiauninkai. I5nagrineiqs 3iq valsdiq gyventojq ".f.uii"e'
lrrtauork, Elblionlo vaivadija), (Elb,ing, .dab' i'e'
-EIbIqng\ y1-
tauting sudeti, autorius priejo i3vadq, kad juose gyveno tik lietu- i,'"r. Vui*es vysfupijq' Oritiias, kaip mineta, tapo Lenkijgs
viai ir kolonistai, atsikelq po didiiojo maro ir ,,padejg pagrindus ,rui.t. fuip jo teritoriji'bnno atskirta- nuo kitq vokiediq valstybiq
nuoiatiniam ir stiprejandiarn Lietuvos gerilIanizavimui", kad anks- Vat<aruoie. Prtsijos valstybei nepalanki situacija pasikeite nuo
diau Lietuvos provincijoje, i3skyrus ,,tikruosius kaimq senbuvius, rr;OO rn, ypai XVI1I a' pradZioje, kas jau aptarta auk3diau'
vokiediq nebuvo" 3. Lygiai tokiq pat minti, bet prie3 150 meLq, pas; Vis delto bandymq kolonizuoti Mazqjq Lietuvq iki didziojo ma-
kelbe ir visq iiq ivykiti liudininkas G. Gekingas a. O. Natau, 11 vals- r() yra buvq. Prusijos valdZios apologefq-skelbta. teze'.,esq vokie-
diq kolonistq sqraSuose suradqs 59 vokiikas pavardes, megino pa- iiq'kolonizuliia i rl4inius valstybes pakra3dius vykusi tik po Indro;
neigti M. Beheimo-Svarcbacho iSvadE; jis teige, kad tie vokiediq srnarkiai surnaZejus iq Zemiq gyventojq, yra nepagrista'
valstiediai ir iki didZiojo maro gyveno lietuvi3huose valsdiuose.
Tadiau O. Natau savo prielaidq niekuo nepagrinde; antra, neat- JaukunigaikSdioGeorgoVilhe]movalrlyrrro-^(1619-1640m.)
kreipe demesio ir i tai, kad po maro i3 LDK atvykq lietuviai kartais rr;rbaisoie bandvta kolonizu-oti MaZqjq Lietuv4. 1638 m. teises moks-
budavo itraukiami ! kolonistq s4ra3g skilt.i ,,Lietuviai"_ drauge su i;"J;i;i;J ial Vi"kt pasirle t<unifiaitidiui nedirbamose arba
^'upet";"iinti j os,
tu3-
ili,, J"*- -ii-n"[ffii"ei
ZJ"ie"." otanAus] vokiedius i3 Vestfali 91F:
vietos gyventojais, gavusiais kolonistams skirtus ubus' Sie vokiediq Vokietijos. Kolonistus--i3 viso apie 1900
valstiediai galejo buti i kaimus atsikelq rniestiediai arba net baZnyt- ,,,',nllor
kaimiq amatininkai, smulkls smuklininkai. Matyt, del to Salty3iai vvrLl --- ils planavo ikurdinti dlaip"dot, Ragaines,_ TiIZes, lsruties'
i,lir;"";;; sJi; upriirityr". prusijos vatdovas sutiko su Siuo Vin-
(Sulcai) tokiq sulietuvejusiq vokiediq pavardes Miuler, Sneider
r.,..Ttanu ir Oave-jim lgaliojimus pradeti kolonizaciiq - 1638'IX'21
r Kolonizacija i5 esmds vyko ne visoje Ma2ojoje Lietuvoje, o daugiausia
branduolyje Lietuvos provincijoje; kaip jau raiyta, dia labiausiai siaut6jo o. op. cit. S. 183, 187, 2l3t weiss A. op' cft' Bg: 1.' Sj 771,; Haxthau-
5 Ndlou
ras ir badas. - :r,,,r A. Op. cit. s. 82; Muref E. Geschichte der franzdsischen Kolonie. Berlin' 1BB5'
2 Schmoller G, Die preussische Kolonisation. . . S. B. :,.')l\4; Rfeckenberg H. Op. cit. S. 48' 194-196.
3 Beher'm-Schwarzbuch M. Colonisationswerk. . . S. 78. {} Sneidereilos O. Min. veik' P. 201, 229.
t Gocking G. Op. cit. Teil 2. S. 82.

48
 yra admi-
buvo paskelbtas patentas. Taiiau sis sumanymas tuomet nebuvo sement, Repeuplierung,"f kurie irbui
rei5ke kolonizacijE' -t'ai
st'inti*o ir baZnyiios reformas'
igyvendintas
7. ni.stracines, flkines, irrui"t
-*-
1685 m. panaikinus Nanto ediktq 8, tais padiais metais Branden- u"'ii"r-r"iu dirvq lietuvi'arrrs gerrnanizuoti'
;t".il;i; ufsicme daugelis Prlsijos karalvs-
burgo kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas (valde 1640-1688 m.; jis' ;;#,t ;;j;ri"*fo,, ir
tes istaigq ir minisiirl, -'i=u P.ytq trrusilot ouitteiu' Itolonlzaciios
laihomas Brandenburgo-Prusijos jungtines valstybes itrrilreju)' Frydricho Vilhelrno I stip-
paskelbe lstatymq, kuriuo Prancuzijos karaliaus Liudviho XIV i3- iikiniu retorrnq ,",.,[*u'uU,Uiol,i fJ".fiu"'t uomi:risiracin'; valdy-
varytiems hugenotams buvo suteiktas prieglobstis ir iengvatq' Bran- riai cbntralizuotas valslybes mechanrzmui.'i ii i3tikimq
den"burge jq-apsigyveno apie 12000, Prusijoje-apie 8000. Siek mo aparate jis itraJilJ't'"1ktiq, 'tjunieriilt' rncnarchijai
rvZtingq
aukstqjrl karininkq'
tiek pranctzq ii vokiediq amatininkq (bego daugiausia miestiediai, valdininkq: starntirllll"*oo:t"i"1n.Lq s,"onc cnbur go ; ivyir-
o ne dvarininkai) apsigyveno Gumbines ir Stalupenq miesteliuose. tcuriq daugu*o u,r# iile' t;"*rii
cie finansq, domenq] ;iil;,
""'iitariuomet'es
"il-rr"t'i5
bei kitas reforrnas' Cen-
Ilgainiui jie sulietrivejo arba iSsikele, o kolonija liovesi gyvavusi" dvarininkas jun-
naeloSe pietineje Lietuvos provincijos dalyje apsigyveno Mozhrijos trine visq reformq figura.tapo.atsargos karininkas' grafas K' Valdburgas'
keris, Frtsijos karo'Lornisaiiato prezirientas
lenkg, liurie pietinese lsruties apskrities Zemese i3kirto hei iide- ';;;;;;a;*d iit iideste priernones Frr'rsiios
gino giriq ir iktre Grabavos, Lugavos (Lygava; Lugowen, I'ygouten, 1vL4 m. placiame rn' Valdburgas kru'
kraitui i6 ,,ekonomir*";Giiki*o
-oneipreziduntu'pitr"iti". !V2A
Eaikovskoie, Pravdinsko raj.), Baginskio (Baginsky, dab. Bogrnsiu; Jo ranko"oe buvo sutelhta fi-
nepakeistas paveidinlmas; Cerniachovsko raj.) gyvenvieies {vad' vo paskirtas Frusiios ir karine valdiia, tie-
Saiuline, arba vidine, kolonizacija). Jie greitai suiietuvej'o, o veliarl nansu. rnoke:ciu, dlrnenq, leismo,,policijos
sicgrai pavaldl rryriausybei Eerlyne '''
suvokietejo e. Platesniam Prrlsijos kunigaikitystes, jos cl.alies V{aio- ist-aiF91 kurirl- svarbiau-
sios Lietuvos, kolonizavimui truko ie5q, nes valstybei brangiai at- Maioioje l-ietuvdJ iogl-"t5"u4" nauiq "susiabdlrti po maro kiius!
sia funkcija bnvo"illlo"i?u.ii kraitq lr
siejo karai 10. Apskritai tenktl i trmsijq clarlgiau eme keltis tada,
kai po Trylikamedio karo XV a. viduryje Vokiediq ordinas tapo ukio srntlkimq' Frvdrich'as Vilhelmas I' isti-
Lenkilos vasalu. Cia Lenkljos karaliai Jogailaiciai clovanojo iemiq, 17tr4 m. ruden! naujasis karaiius
kiinvbes priesaikos litil "*";*o dien4 i:""5t:9*"-t"]s Ke'raiiauiiuje
savo bajorams.
-savar*tigt*r vadybq (imrnara' rt-rmai;. Amiskt-tm'
Faskutinis kunigaikitis Frydrichas III (verlde i688--n70n rn.) i6- ir TilZ.'je, faratiaueiJut ""ite "i -iuluiruil i Prusijos vokiikqjq va-
Ieido keletE patentq kviesdarnas kolonisl.ais uisienieclus. 170i m. *-.,-l^iJJ.fi1o i Cvi tetttsche Antisttttrnme."' va-
tapqs pilrmuoju Prrlsijos karaiiumi ir pasivarilnqs Frrr$riciru I, tais ;;;6 iffiu'si raratiattci"j". {yreusljyhi valsdius'
clauglausia-volciSkus
patrals rnetais jis ediktu kvietc svetimtautius apsigyvenli ,,tuiiiose dc.ivas Miunchovas), a'nJrnn:.'istravusiq.
iemese", iadejo duoLi naujakuriams prie sodybtl esaniius alam'*is i r Prusij os tietuvisii E1 f ;;i;;q ""rivue
(r!!in1'l litT-l - -f rerissrsche
prrl:taiise Lietuvos provi'cijos vals-
laulcus, sui:eikti daugeli iaiuviq, i704.Ii.25 buvo paskeibtas dar vie- ritrusische amrsrronariLll,"li"riii
Befu. iruvo paskir-
nas e",-hlctas ir. iiai ir elalis Mozfiiiirr"r.iiilq. Abiejq vacrybti. vo}ii3irtijr,l valsdir; r"a-
Nauias, lerqalarnas hdaZosios Lietuvos icotronizacijos etapas pra- ;;; ;. D;;; ". fi;i';. .ri"t.1'K.rraliiudiaus
side;o XVmg a" Ji gailma suskirstyti i 3 laikotarpius: llvbosirKaror,,'-*iuu''utoo..".;5tclllt-aKara.liaudiauskaloirdorne.
l1i'-Ir"rr'.ri,*' ixa"#tinv'Esv' xrieis'und DomiinenkamrcLer ; urovin-
dar buvo'
1) 1710-172i m.-l:olonisiq atsikelimc pradfia ir s4iygq pa- .,'i,,,1,1#J'h-lit, t*tt"#i",i iol ltu ro ir -tl' ;;-r
rmt vrdl b-a.)' Lietr-'v<'rs
rengirnas masinei koion:zacijai; *. c"r.rrl"eje rsteigta l-ietuvcs depr-rtacijos
2) 1,722-!736 rn. rnasine lcolonizaciia; ciiai admiriisiruoi.i
br:t 6r r:urodyrrrus eau-
in.t-jii-Lcuen);
3i 1736-x756 m. - kolonizacijos progrannos uibaigi- i;i"'n;,.1;;;;I;i;*"r;allegium Abienl
lstai.gc'ms..,zadovavo r(. vatd-
mas. -didiiosios riivc ii Karaiiau.,.-al,u"""alu"r. koiegi'ia Gumbi-
Labai iiretejus Lietuvcs p;:ovincijos vy'vcirlojarns, sumaicjo dar- l-ir.:rgas su pataret'Jt' tl:O P' Li:t:]i:ls'c1':putacijos
bo jegos valstybiniuoie domenuose ir itrirraciu.ose cl-'rarucsc, ieo- rii:iebrrvcperorganizr-ro'La!sa'rrararricil"ika'Gilmbineskaroircionre.
Don-tt''nentrommer; dar buvo va-
dalq pajamos, isluitejo val:tyics iido kasa. Reil,le'io atkurti eliono- r',,''"".ivo"E'td;;;;;';;'"liniLg;-""d"vadl''oa; K' DoneiaiLis 6iq istaigq
mikq, iablausiai Zem-'s uL[. Sill tacia ;;.J;'L;tirvcs liaro lr don-ienq Lietuvcs karo ir rlomentX
va.ino otar tnaraiilLul**lu aukiiais'iais
7 Beheim-Schwarzbctch -A{. Colon.isatcriscires. . . S. 2. ne.rnais]. -Iai r*d;;;;;" ".""tr"i"e kotonizatorius A. Rliilmentalis"
8 Prancfizijcs karallaus ]icnriko tV ediktas, i6lei:i.as 1Ii'i8 ur. Natrie, Si riadyba t,r.ro uut"i'iSktl . i$1Yg:T::]., :t-, ] :nhiikq vals-
"iuti*gur_
bet ir gre-
gus hrr.lenctq karams. Juo evatrgelikai reformatai hugcrlolai 1lavcl tihij nt.l lf,t"+"G'tg", li aariinistii* r" tih iietu'os pro"rincij4,
politinill teisitl; bet ciominuojanti religija Salyje liko katalikybe.
e I)ZA. lctsda.rn. Abt. Mersebnrg. Rep. 7V, Til.403,{. Dl. 110; Be.hc im-Sc hr,vtiiz-
12 AB. Berlin, 1900. Bd. 3. s. 307, 449; schrooller G' Die \rsrw6itu:ng' ' ' Bd"
'ritott"ns
bach M. Flohenzoilernsche Kolonisationen. S. 100-106, 111--142; ScJrrno]]e: G. Die ii,"J**i 57-60' 74' 84-85'
preusslsche l{oloniJation. . . S. 15; Zv,;eck A. Op. cit. S. 133-134. 5. 50; Sftr:lwuil a. n*tut"i.t.-il'sr'.,rfw";l ,S -48-54'
A' Retablissernent Litauens' S' 33-'
10 llehein-Schwarzbuch M. Colonisationswerk. . . S. B. r: gB. Beriin, 1898. tsd.
t1 Stadelmann R. Pubiikationen. . . Bcl. 2. S. 10. Hain A. Die Verwaltung.. " S" ?85'
5g
50
 timE Mozurijq (apie 7000 km:). la Lieiuvos provincija su Mozurija priklause vlsa
suclare rytines ir Siaurines Frusijos dalies teritorini adrninistracini ,lZiui, oberprezidento instancija' k-l-rio. iuristlikcijai
departamentq (Litauiscnes Ksmmerdepcrtentent, r)rusiia (senoves pftil;;.'Arygt * Doneiairis, skqsdamasis Tol-
vienetq
- Lietuvos Ptuclv' Nesterovo raj') dvaro
Liteuiscltes Departemej'?t) i5. l-ieiu"ros departamento (1736-i818 ni.) rninkiemio $ottningi:i'rJ;ni,- Ciitv: iu bvia)' is niadZiq raie Cttm-
centras-Gumbine. 1"752 m" Prusija suskirsiius i didetrius l'ireizus amtmonu T. R.uigiu (Zemiq sepaiacijos.
{apygardeles; administravo iandratai), buvusioje Sembos srityje
karo ir .;omeriil- tiilfni"i " i.Xlu,'__'uuk.icsniajai,,,KaraliS-
ir [smties Karali'Jueiild,;lir..nyvine medziaga prie
'ines vardziai -itt"tiJt--tJ";"'
kaiai
Donelaidio
isiityr jau aptartos p.5) atsirado Sakiq, Tepiiavos Aleckos ir iill*?"l.' tltil" kotregljos sprenclimai lietuviams br-
kreizai, Notangos srityje
-
Branctenburgo, Rastenburgo,
l'forongo 1r |Jeidenburgo (Neiden- lff:-';"*i;;;;i.'ii"t"i, p-rovincija i' irei lietuviika Labguvcs aps-
'Ptnttt" isch'Litauen' Littsui'
kritirni buvo vadi;;*; kluin Lit"'"t'centdne administracine lstai-
Zehesteno, Obertrando srit-vje
fourg, lenk, l,lid.zica, Olstiho -valvadija). Po }tespublikos (Zedpos-
poliios) I padalijimo (1772 m.) ! Frusijos karalysLq lejusioje Varmeje sche Kreis, lrusi;os*?Jrr;;i;;t cxalies vaclyba administravo R'ytq
buvo sudaryti du kreizai: Er'.rnll;ergo (l\otangcs srityje) ir Heils-
karo ir domenq
1qa
- Karaliauciaus
Prnsiios departameniq'7o"pt;"""rtb* Kamrnerclepdrtement' ost-
hergo (obeilando srity.l'e). F.tvysilzje tuomet buvo sudarytas tredias kartais jis.buvo vadinamas tiesiog Rvtq
Marienverderio i7 kreizai). I l-ietuvos departarnen- ;;ffi";d;16. D;;;;;;;"nr,); departamentq po
Centras :xiiiii""cius. Rytu Pmsijos
departarnentas
tq ie1'o trys -
kreizai: [sruties {Lietuvos provincitr'a), Aleckos ir Zi- Frrlsija sakiq;
tresieno (Mozurija). !sruti.es l<reize buvo Klaipedos, Tilies, R'agai- 752 m. refoffnos ."0"**^-g-Jideli"kielzai iapygaiaetes;: Heilsbergo (pas-
Brunsbergo'
nes ir lsruties apskritys, Aleckos kreize Aleckos, Lirko ir Jansbor- Tepliavos, gru"A"tn'-ttgo, Rastenburgo- ir Neid6nburgo' Jo plotas
ko apskritys. Zehesteno kreize {.tici M5- m. dalis jo teritorijos iejo tarieji du lejo p"'IVit'*';,[# Mooo"go (su luros plotu-223'60 km'); gy-
Ryi.l pastarajarn gavus_ naujai sudarytus 1801 m. buvo apie z'ciooo
i Prtsijos departamentq;
veno apie 414 000 #;;i,r. SS "JirtyUiniai
valsdiai su 1652 valstie-
brunsbergo ir Iqeitstergo (Ftrerlsberg, Lidzbark WurmirtsJ;i,) kreizus, Siaurinoje dalyje
f-ietuvos departamentui priklause t'isas Zehesten'o kreizas) - An- iiu kairnais. +y mi;sIJf"is pr"oiiq. denartamento dalvje- Karaliaudiaus aps-
gerburgo, Leceno, Zehesteno {Seehesfen, Szczestno), R'eino (Rhein' iiXoi".;irt,"r"pri"""tl's"titr "l'st<rilvsL' ii lg aaties pietineie-
lenk. Rln, Suvalkq vaivadija) apskrills ir Noihofo {Neu,hofl feo- krities) gyveno d"JgJ;;ri"-i-iet*vlt1, iytineje prtrsait Kulrno'
dalq giminei priklausornas valscius. lenkq (jie dar priei vokiediq invazljq su pirmieji.gY:-"1t" XIiI a' vokie-
1800 m. l.ietuvos departamento plctas br.rvo apie 17 000 km!; I-iubavo (Lubovia, tuAawal Zemese; taip ir prusq Fagudes (Poge-
'gyveno apie 343000 Zmonitl, i3 jr-1 l:ajon1 iernese apie 32000 (dau- dlq kolonistai, XVI_XVII a. lenkr1 atsikele !
guma lietuviai ir ienkai, vol."iecii4 valstiedirl atkelta per XVIII a. zanija; Pogesania, nigntinie'J, Parnedes ir Sasnos (sassen') iernes'
kur jau vo-
pirmosios puses kolonizacijq). 64 vatstybirriai valsdiai su 3256 vals. nr.ro'XV a, antrosios puses - ! Varrnes pietus' 'g')iveno(nuo
vokiediq
fieeiq kaimais. I l-ietuvos departamentq ieio T-TSR dab. Klaipedos kiediq ir i5likq polr'ui), vakarineje ir centrineje - priklause ne
rajonas ir didurna Silutes rajono. Taip Lieiuvos provincija tapo XIII a.). Taigi dalis lietuvirl gyvenamos teritorijos
nuo Karaliaudiaus vyresnybes beveih nepriklausornti administraci- kuriame vyravo- vokiediai"
Lietuvos, o Ryttl Prusijos depadarnentui'
niu vienetu, tiesiogiai pavaldiiu Beriyno vyriausybei, reziduojan- Apskritaiabiejuosedepartamentuose'taiYravisojePrusijoje'iki
diai Brandenburge. I5 bendrqjq istaigtl Karaliauiiuje liko, pavyz- rnaro ir didziosios -rotilei.r kolonizacil'os
vyravo lietuviai ir lenkai"
11.[e:aifrroje' lqtoriniai ' terminai painio-
la Mozrlrija istorine sritis dab. Lenkijos Siaur6s rytuose (Cechanovo, OlStino Neretai lieiuviq isioriografijoje' ypat
'"i"1"1-..-1. {Rvlq Prfisija' kaip provincija' su
-
ir Suvalkq vaivadiitl Zemiq daiis). Apirna Moztlrijos aul<itumq su eZerynu ir Senpru- iami su teritorinlais-ao-tiitii"i:t*i! su Lietuvos
o Lieluvo= provinciia' Ma2oji Lietuva-
sir; iemumos pietine dall. Susidard XIV-XViI a., kai Prtsijos pietrydius apgyveno Rvtu Prrlsiios deparlamentu, 'l'rr:siia) Dar blog'au' kai' kalbaill nels''
kolonistai i5 Mazovijos (Vyslos vidurupio baseino) mazovieiiai. Iki tol dia gyveno irtrlsijos'""itiyti tu Rt'i';
baltq gentys: bartai, gaiindai (irie jau XII a. antrojoje puseje buvo stumiami i5 'iepartamentu,
apie XVI a. lvykius, k,;;;t nuo Klaiperlot.
iLi V''tlos vadlnamas Rytq Prusija'
dali
Galindos, apsigyweno Jotvingijoje ir Semboie), palehiai (poleksenai), dalis nadru- Sio pavatlinimo nuru,,*"*l"ti"'" XVI'a 'allinyje'-Norint.rylinq 'karalyst6s
viq ir srlduviq. Jas XIiI a. uZkariavo Vokiediq ordinas. iki XIX a. tas kraitas da2- i;;"ffi;il;j; prusijos'kunigaiksl"ystes nut Brander:but.go' ir po
P;tr;ll;- ';;t;;;;*il-ui=r'i'ti tebebuvo vadinama Frusija. Kai 1618 m

niausiai buvo vadinamas Lenkq valsdiais, Lenliq apygarda, sritimi (Polnische Kreis). uniios buvusi teritorlia
'iEp"--]iaralvste' pr.usiia \ jrto tos karalystes viena pro-
Frrlsijos karaliaus valdZia germanizaciniais sumetimais, noredama pabrditi kraBto l?01 m. jungtine ".rttvilj daZnai buvo vadinama tiesiog Prusija
skirtumq nuo Lenkijos, ji eme vadinti Mozurija, gyventojus moztrrais, Moztri- vincijq (Provinz r'rnu.rlii i[i"ii-ruturvste vadinti Ry-
-
3'os 6iaur6je gausiai gyveno lietuvlq. 1736-1818 m. Mozurija l6jo i Lietuvos (o ne Prusiia-Brandenburgu). Ddl to Plr]si1+ ipiovincijal pamaitl..imta vakarinis
departament4, 1818-1945 m. vietoj jo sudaryt4 apygardq (XX a. ru pntsija. Juo labiau iii''tlZZ ir 1793 m. ii prisi;irngtq i-entrilos
ir
Ze-
- i Al6ckcs apskritis, kita dalis Moztrijos prijungta
Gumbines Panrar'r' Famario) Elbin-
pradiioje toje apygardoje teliko miu Vyslos Zemupio tairii::u*" krante - Ryiri {COansho
Prusiia) desiniajame krante
prie 1905 m. sudarytos AlenSteino (Ol5tlno) apygardos). go_Marienveraurio-r.ii#J pr"rt-t'2"*"u lbriv-'Karali.koii
\'r'esrprcusserr.l. -\uo 1648 m. diduma,
ts DZA. Potsdam. Abt. Merseburg, Rep. 77, Tit. 4084. Bl. 16-17; Slsdelmann R. susidar6 Vakaru oro.tri'irtJ"lii"-ip],i"i", Rl-tr Prrrsiios vardas
Publikationen. . . Bd. 2. S. 105, 1I5, 267; Schmoller G. Die Vern'altung. . . S. 59-60; nuo 1815 m. visas v"k;r,f i;;;is priklause B:andenburgui
Horn A. Die Verr,valtung... S. 2BBi Donelaitis K. Raitai. V., 1977. P.516-518 isigalejo XIX a., kai 1815 m ji tapo provlncrla
ir kt. 16 MAB. Zem6laPiai K-1848, K,874, ir kt"
q,
 Rytq Prusijos, kaip Prtsijos karalysids valcIos, teritorija keitesi. 1V01-I772 m. tlinti Lietuvos provincijoje buvo skirta 30 paiivarkq, BIB valstie-
X7B rniestie8iq narnai ir kt'
le
6i valda ap6me tih buvusios Prtlsijos kurigaikitystes teritorijQ, 1772-1793 (po Len- eill soaynu,
kijos ir Lietur',rs r-alstyb6s I padalijimo), 1815-191.9 m. Kulrno iemq, VarrnQ,
Marienburgo ir Eibingo apylinkes (5i teritorija Pavyslyje,-iri3skyrus Varmg, priklar.r- 1709.VIII.29 posedyje Beriyne vyriausybe nutare epidemijos nu-
s6, kaip pror,'iucijai, Vakarq Prusijai), 1795-1t107 m. {po ninetos valstybes III pa- siaub,tas sritis i5iisal kolonizuoti. Karitu kolonizacijos
vykd]'-toj"" t1-
<lalijimo) dar ir LomZos, Biaiisloko apylinkes, Uirncmutre (ii teritoiija buvo pavadin-
fr" pttiii"i armijos generolas,- lyteu Prfisijos pasiuntinys St-okhol-
ta Neuoslpreusren-Naujoji Rytq Prrlsija). Fagal Vr:r:alio taik.q (1919 m.) nuo Rytq
ine a. Dona, Jis agita-vo ui didelio masto kolonizacijq ir kolonistais
,iUte-t"l"rtis uisidnieiius, ypad iveicarus20 (tr71X m. jis buvo
Prusijos buvo atskirta Klaip6dos kraitas ir }(ulmo ie,'ne. lirlyri.q Pmsija clainiar.rsiai pas-
:rr vadinama tik ta teritorija, kuri liko Volrietijal po }?ir:rraojo Xraraulinfu harc ir
i922-1939 m. sudare jos provincij4. hirtas prrlsijos dornenq ger-eiallniu vaidytoju ir Domenq komisi.ios,
Rytq Prusija kaip Prusijos haralyst6s provincija 1815-1824 ir 1878-1945 m. i"irtiot rnaro padadnius ir rengusios ieforrnas bei sqlygas k9l9-
buvo atskira, 1824-t878 m. sujungta su Vakarr.g Prrisijos provincija (Provinzen i,]r-.ii"i,--pir*i""i"t "). 1716.171IL)5 karalius ra3tu kreipesi i Pru-
Ast-und Weslpreussen,. administravo oberprezidenta-s); pasiarqjE surla16 Dancigo
ru*-'1,i1igtb-valdZiq-patarimo detr zurikios jo buhles. Sioji pasifle
{Danzig, Gdaisk) ir Marienverderio {Metienwertler, }iwittzynJ apygardos. Per 1815- fr.- Kolonizavirnui Berlyne _b.t'{o parengta -spe-
1818 m. reformq Rytg Prusijos proviacijos Lietuvos .lepartamentas buvo pertvar- i.i"gtq kolonizuoti
kytaq .i Gtrmbines apygardq (Regierungsbezirk Guntbinnan,. sudaryla 16 apskriiiq ciati instruhcija, sudaryta ypaiingoji komisija, iruriai. pavesta "labai
{landrathliche Kreise)-Silutes, Lankos, arba paka[n6s, TilZes, Ragaines, FiUakal- ,l-i.i uisiimii Siais reiiatiit"'{jieDomenrl nuoixininkr} kontrakte
nio, Stalupenq, Gumbin6s, Isruties, Darhierrrio, Gciclapes (sudare Lietuvos provin-
cij4) ir Aleckos, Luko, Anderburgo, Ldceno, Jansbor-ko, Zensburgo (Sensburg, buvo ira5ytas paragrafas, kuriuo lpareigotj' savo domene kurdin-
.Mrqgowo; sudar6 Mozurijq); apie 17000 kmz), o Rytrl Prtsijos clepartamentas-! ti kolonistus vokieaius 23.
Karaliauiiaus apygard4 (Regierungsbezirk Konigsberg; 20 apskridir]-6uru1 u,,"'unt 17tr0 m. Iietuvos provincijoje prasidejo dirliioji koio.nizaciju, Ft-
xniesio ir atskirai kaimo, Klaipedos, Labguvos, Viluvos, Girclavos, Frydlando, Zuvi-
rial vaOoi'".r" Ft"rlios karaiyitei vyriausytre ir ir centripis valdZios
ninkq, ReSliaus (Reselis; Rossel, lenk. Reszel), Sventapilio, B::unsbergo, Heilsbergo,
.fiirotuu. Is ten po Europos valstykr_iq sostines miestrrs sklido ra-
Prusrl Yluvos, Rastenburgo, Ol5tino, Morongo, Ncidenburgo, OrLeisbnrgo, Ostrudos
{osterohde, lenk. ostrddo, i vakarus nuo olitino) ir l)rr1sq olandijos; apie 23000 km2). ni"l-ut qrlti i ,'puZuO"iqje"bttvo- Zernq I'ieluvq"' Viso,se.vokiediri
platirrami atsi6aukimai, vatrdiios
{-ki-
Apskritys turdjo statusq, jos pakeitd hauptamtus. hpygardos gyvavo ihi 1944-1945m. irr"--iilvr", klriuomeneje kuriuose vokie-
Taip lietuvi5kiausla Klaipedos apskritis su prekyfu65 ccntru ir uostu, ihi 181B rn. pri- luiaxu*i patentai (iki rnaro - claugiau ediktai),iclealizr.roj'ami jos
klausiusi Lieiuvos departarnentui, i-ruvo priskirla (cicurna jos teriLorijos-l Biaurq diai kvieiiami apsigyventi Ma7ojoje Lietuvoje;
'l-tuo Nemuno) Karahaudiaus apygardai. Gumbines ;rp1'garda sociailniai ekonornin]ai bei naciot'taiioiut santykiai, kolonistarns ia-
kaip kompensacijE gavo
Karaliau6iaus apygardos gretimos teritorijos (lietuvi,;;kq ir moziJriiktl parapijq). Ap- ;;;;. lvairios privilegijos bei pasalpos 2a'
skritai per BiE reforrn4 visa Prusijos karalysie buvo suskirstyta | 10 provincijq, Kolonistai buvo trijq kategorijq: a) vieni jq savo- leiomis keliavo
o Sios i apygardas. Rytq Prusijos provincij.l srrrlare ii apygardos: mindtos Ka- totrrie Surro_labiausiai
- ir Gumbin6s bei Aleniteino (Olitino; Ragierun,1sbezirk Allenstein). lr gateio lsikr-rrti Lietuvos provi_ncij,11e;
kiti 'ragei-
raliaudiaus
rliau Zr.: Toeppen M. Op. cit.; Topographische lJebersichi des Verwaltungs-Be-
Pla- jq
t",li""ii, fiet buvo retal b) apsimokedavo keliones i3laidas,
zirks der Koniglichen Pieussischen Regierung zu Kiinigsberg in |reussen. Konigs- n"i'iuitirii sivo leBornis negalejo; i) treti norejo, kad i5 valsty-
be,rg, 1820; Schlott A. Topcgraphisch-statistische Uebersicht des Regierungs-Bezirks nO, iZO. jiems butq apmokdtos ir keliones, ir isikurimo iSlaidos,
duodami laisvi nuo
Konigsberg. Titrslt, 1848. -plierrofi.] kie6vienai kolonistq tlrLrpei ir buvopatente
a1iti"fi"*.i
rnetai bei kitos priviiegiios. Jau I (1711.ru.16)
Platq kolonizacijos sunnarlymq roCo ir naujq mies{.q, kaip vie- it,r.ro ut kad kolonistai atieidZiarni nuo din3o, kontribucijos,
tines adrninistracijos, elcononrikos, vokiikcs hultrlros, religtjos ir "ttiiarna,nuo visq prievoliq. II paientu (17LX.X.24) padvigu-
trazo, apskritai
kolonizacijos centrq, steigimas. I-ieirivos provincijoje buvo 6ie se- bintas laisvrl metq (iki 6) skaidius. Siekdama suaktyvlnti koloniza-
nieji rniestai: Klaipecla, Tilie-, [srutis ir Geldape. 'i.722-1725 m. cijq, trrusijos vyriausybe 1718 m. patentu suteike kolonistarns dar
haralius suteike mies'rq teises paiogioje geografincl'e padetyle esan- aidesnes privilegijas: savo ieSomis persikelg ir isikurg kolonistai
iierns dideliems bainytkaimiarns arba jtasienio miesteliams: Gum- gauna 9,-o vargingieji-2 laisvus rnetus, atitinkamai atvykq i5
binei, Ragainei, Sirvintai, Fitriakalniui, I)arkiemiui ir Staiupenams. Prusijos vidiniq sridiq 6 ir I laisvus metus (F.agal turto cenzq).
Siuose naujuose aiestr-rose susitetrl(e kolonjstai pirhiiai, amatirinkai Kiekvienas kolonistas -turdjo gauti du 1rbus Zemes. Neturtingiems
ir manufakturq savininkai 17. A, Lukano duomeninis, ihi 1726 rn. Lietu- kolonistams i3 valdzios izdo pazadeta duoti pinigq isigyti gyvuliams,
vos provinciioje buvo ikurti 6 rniestai, 49 dome|q valsdiai, apgy- pauhsdiarns, seklai, duoniniams ja'uams, padargams'
vendinti 332 tuSti kairnai, isteigta Ll bainytiniq parapijq. Vien
1721-1727 m. provincijos kolonizavimui ir reforinoms buvo skir- Skalweit A. Retablissement Litauens. S, 294-296
Beheim-Schwarzbgch M. Colonisatorisches. . . S. 18.
ta 2,4, o visai Frusijai 6 mln. taleriq 16. Kolonistar';rs apgyven-
-. Beheim-Schwarzbach M. Colonisationswerk. . . S. 315.
Skalweit A. Op. cit. 5.247-249.
17 Schmoller G. Die Verwaltung... S. 63-64. Sembritzki J. Geschichte des Kreises Memel. Memel, 1918' S. 160.
tB Lucanus A. Op. cit. S. 203-204, 303. Vydunas. Op. cit. S. 282.

54 55
 I)rusijos karalystds vyriausybe. .1719.XL23 iSleido generalin!
paten-
I miestus buvo kviediami ivairiq specialybiq amatininkai {II, III" i.i,-flii"o i l-ietuvoJ provincilq {tiksliau-i Mazaj4 Lietuvq) ui-
XIII, XIV, XVI patentai,),, Atvykg ir jsikurg savo leiomis, turejo gau- ;i;;"dd keliis Zemaidiams lapdkriiai LDK gyve-ntoja-ms), Ienkams,
ti meistrq ir miestiediq teises, br"rdavo atleidZiami nuo rnokesdir;. ;vJi-t ir cigonams- DraudZiamieji pate"tu-t (Yll ..XIV) bu-
1723 m. patentu (XIII) laisvq rnetq skaiiius padidintas iki g. Per* 2e. 1723,v11I.4.XIII'
karaiius Ragai-
sikelusiam i5 kaimo arnatininkui bldavo suteikiani treji laisvi me-
;;;;il"tt"ti-TzZS, t739 ir kitais metais
tai. III ir VII patentai skelbe, kad kolonistai, jq vaikai ir tarnai ne-
,,,,r'kotf"rencijoje (tokiose konferencijose paprastai' be. aukSiqjq
u,ifrtyU"t pareiguttq, dalyvaudavo ir junke-riq, generolq) Frusijosir
bus verbuojami i kariuomeng 25. r,iisi6 ministrairs (Bredovui, Gernei, Grumbkovui, Lezgevangui o
Minetuose patentuose suraiytos privilegijos ir paiadai nebuvo, i,ij"p"h"td $ ,,visq lenkq ir iemaidiq naujakurig
visi3kai ivykdyti, nes ekonomi5kai atsilikusios baudZiavines Prn- 30. 9!i9s.atiinti"'
MaZojoje Lieiu-
i,i.,in'pot"urkiui nusiiengniirrt-.rraldininkus karti
sijos, ypad MaZosios Lietuvos, sqlygos daZnai verte elgtis kitaip: ;;i; Ffi;rJ-os r.araryites- valdzia_ norejo apgyvendinti vien vokie-
karalius norejo, kad kolonistai kuo greidiau moketq mokesdius ir iifi ptr*;ojn Lot.jtti"acijos laikotarpiu (t-ZtO-tZZt stengtasi
.m,) gyvento-
vykdytq prievoles. hotonistais pakeisti manl mirusius Lietuvos provincijos.
Tadiau, nepaisant to, Prtsijos karaliaus, jo agentq ir vatstybinir4 tauting vietiniq gyven-
r,ir, o-u"irio,ju (tzzz_I736 rn.) _ pakeisti
istaigq pastangos, rtpinimasis bei sistemingas kolonistq kvietimas i,,i.l r"Jlii,-i""Zti kuo daugiau vokiediq' Si pianq turejo igyvendin-
spartino lietuviq Zemiq kolonizavimq. T'uo ypad rupinosi Frydrl.- ri iuo tltrstu M3 m. lsteigtos minetos Karaliaudiaus Karo ir dornenrl
chas Vilheimas I. Jo valdymo metais i visas valstybines istaigas, uadyba ir Lietuvos depuiacijos-kolegija Gumbineje' .t72.I-1726 m'
! visuomenini gyvenimq skverbesi militarizmas, klostesi specifi.nis ,ifetiti ii daugelyje Saiiri past<etbti .patentai siule kolonistarns kaip
vadinamasis prtsi3kasis despotizmas (kaip tik Prrlsijoje, ddl to va* nickad palanklas isikurimo sqlygas '''
dinamas pmsi3kuoju), nacionalistine ideologija, voki3kasis Sovi-
nizmas ir jo atrama junkeriq karininkijos korpusas. Ziauraus J:u- Kolonizacijosintensyvinimqirtrkinessuirutes|veikimqFrusi.
konferenciio-
do Frydrichas Vilhelmas - I isteige stiprq policinl-karini valcliios, ;,,s kaiulystes vyriausybe sva*te septyniose .Berlyno
:,.1 i"yf."'slo"" tZZt m' Zie-q. Ministrai nesutare del 3iq proirtrernq
aparatq, sukr-rre trediq pagal dydi kariuomeng Europoje. tvede pru-
siSkqji muitr4 ir planingai iki smulkmenq pagal savo paties suda- ,'1,r"rldiotto metodq ir budrl. Viena grupuo'te Zem-es [ki norejo tv-ar-
rytas taisykles nustate kolonistq teises ir pareigas 26. Sekdainas. li'yti atsiZvelgdama ! specifines kraito s4iygas,- kita (tarp. jq { kq-
3is pletoiqsi pagal vokiskq magdeburgini ukininkavi-
kaip ministrai ir kiti uredai vykdo jo planus, ir siekdamas paspar- ',iti,.s;,
,,ro - kad
budq, kad domen.tt
-ad*ittittruotq
arba nuomotq ateiviai i5 Vo-
tinti Lietuvos provincijos kolonizavimo tempus, karalius daugiau liictijos,"kad visur vietoj ,,prusiBkosios" brrtq lvesta voki5ka tvarka.
kaip 10 kartq lanlresi Prusijoje, kartu ir Maiojoje Lietuvoje. Tat
buvo ne Siaip reprezentaciniai vojaZai, o darbines keliones: grieZ- Vasario 28 d. posedyje buvo sudarytas planas, kaip isplesti "tus-
tas inspektavimas, vadovavimas ir kontrole. Btdamas kareiviq ka- iio kra3to atkurimq bei"apgvvendinimq [kolonizavipg'-- A' M'] *'
ralius, kaip ji vadino jau amiininkai, nekente mokslininkrl ir me- lstyt* provinZilq, rasti bazq ekonominiam reguliavi-
nininkq, "irup"riif.ui sprende liaralystes vaidovas: ,,AS darau tai' kq
',;;i'1.-K;it-visada,
;;;;i" i...i,32. per'trejus metus.karalius planavo atgabenti ! Frtsijq
LTIB)KLV karalius A. Donai isake: ,,Visos tuSdios vietos turi br.r-
ti apgyvendintos. Tai mano noras. Juo daugiau vokiediq, juo ge- lrt)00 voki'ediq valstietiq ir lsteigti 30 palivgl\r1' kgriugse 6ie kolo-
riau [. . .]. Mes sutinkame, kad naujieji Zmones butq Sveicarai, pfal- rristii lsikurtr;. IS pareigq buvo alleisti senieji Karaliauciaus ir Gum-
"piezidentai
ciediai, nasauiediai ir kiti vokiediai, bet jokiq menonitq [sektantq r,ines vatsdiq" vadybq Nliunchovas ir Ostenas. Visierns
olandq. A. M.l nereikia" 27. ,;it'ms uZdarrinlami iwytOyti Berlyno r'ryriausybe paskyre K' Vald-
Vis -delto 1718-1720 m. daugiausia atvykdavo pavieniq nenuo- r,Lrrgiri. jir vadovivo vadinam-aiai prtsi3kajai partijai (Frr-rsijos
ramq. Dalis jq, susipaZing su tikrove, pabegdavo. Apie jq gaudy- l',a3-to gyventojq feodalq), kuri ivairiomis reforrnomis norejo pa-
nes liudija ediktai ir isakai. Kai savanoriq vis maZejo, Pamaryje Lciti kraito ekonomikq, normalizuoti agrarinius santykius vadovau-
r!,rmasi vidinemis t<rasto jegomis. vadinamajai vokiediq partijai
(Pomeranija; vok. Pommern, lenk. PomorzeJ, Branclenburge
se karalystes provincijose imta gaudyti bauclZiauninkus
-ir ir kito- t,,t.t\ryt<etiq i3 vokiediq val'stybiq) atstovavo ukio
ministras ir 1721 m.
gabenti,
i lietuviq Zemes 28. Nors kolonistq antpluclis ir sumaiejo, tadiau 2s Beheim-Schwarzbach M. Colonisatorisches. ' ' S' 20; Beheim-Sehwarzbach M.
25 Gocking G. Op. cit. Teil 2. S. 75-78; Stodc,lnann
R. I)Lrblikationen. . . Bd. ( rllonisationswerk... S. 11, 318; schmollet G. Die preuSsische Kolcnisation... S, t7"
:t0 Stc,delmenn R. Publikationen... Bd. 2.5.3L7.
2. S. 35-41, 281-2831 Beheim-Schwarzbach M. HoJrenzoiiernsche Kolonisationen. rt 772r.7r.5 ir :t:za.il.ia patentai liet-uviSkuose valsiiuose apsigyvenusiems ko-
s. 38-48, 161-165.
26 Vog|er G., Vettq X. Preussen von
den Anfdngcn bis zur Reichsgriindung. t,)nistams Zaddjo dovanui O,t6ti sodybas, darb,o inventoriq, gy-vUliq.ir kt -plg:
Berlin, 1970. S. 57. Apie militarizmo ir reakcinio prDsiikumo stiprejimq *: Wgi- r',,r,.,i--S"f,-orLbach M.-Cotonisatorisches,.. S.20i Beheim-Schwarzbach 'A{' Ho-
lowe problemy dziej6w Prus XWI-XX wieku. Poznjn, 1071. lr('lrzollernsche Kolonisationen. S. 631.
27 JvLaire S. Art und 32 Terveen F. Op. cit. S. 28.
Kosten litauischer Kolonistenansiediungen im Jahre 1719 :r3
(toliau-Art und Kosten...) // AM. Konigsberg, 1910. Bd. .17. S. 614. Ten pat.
28 Lucanus A. Op. cit. S. 205.

56
 isteigtos DidZiosios domenq komisijos, igyvendinandios kolonizaci- Tq padiq metq ruden! rnirus- K' Valdburgui' DidZiosios domenq
iluvo puukittut karaliaus malonq pelnqs F' Gernd'
-
jq, pirmininko (K. Valdburgo) pavaduotojas, pladios kolonizacijos r.omiJilbs Sefu
salininkas ir vykdytojas F. Gerni. 1721.IL3-4 Berlyno konferenci- l, ;il;;rgingiau
- ptlte rotonizacij q. 1,v21.X.1"'i rasru, pasiraiyru Pots-
3'oje K. Valdburgas pateike Prusijos kraito pertvarkyrno ir koloni- i;;;, Eryirl|nas VitheSnas
-G I F. hernei is_ake statyti kolonistarns
zavimo planq. Po trijq dienq jis nusiunte karaliui memorandumq, ;;td";, t- lupt"tielo d.' rastu - sudaryti iemes lgtC.q-'
kad kiek-
uleiias kolcniitas giutq dviejq ubq sklypE a]95t<oje pri-
kuriarne sifle padaryti administraciniq ir ukiniq reformi], sudetin- Zemes l'g.
buvo
gq rnokesdiq sistemq pakeisti vienu generaliniu tbq mokestiu. Kar- irntq nutarimtl papjriirdl neriyno konferenciioje (1,V2.'.III-24)
tu jis rekomendavo nusavinti tu5dias lietuviq iernes ir 3'ose pirmiau- priricipai" (Fr;ncipia tegulativci' Jais re-
,,n"g"ti.,"i.*ieji"rnatuoti
sia apgyvendinti irnigrantus ii Lenkijos ir Lietuvos, uikirsti keliq ''",iJryti
rrriantis, t.1116 ptaOetos domelq- ieines, -o iimirusirtr iietu-
kolonislq fondui.ru. -faip bu-
(tai yra pagerinti gyveniroo sqlygas) valstieciq begimui i LDK ir uiLr biuaziauni;ku r.ririal percluodaini
tr-enkij4 ir taip privilioti ! lietuviq Zemes vokiediq valstieiiq. Ka- ;,;pr;;;[ tvLovii piadiai pagarsejg ,,rela6]isemenlas" ir "repoip-
ralius pritare K. Valdburgui, bet kurdjnti kaip kolonistus isake tik iiruiigas".
.=-fti'*pa"yLus
vokiedius 34. eksperiinentui Alcchoje {apsXcritis buvo tanl.'iai gy-
1721 m. liepos 5-6 d. Mozurijos apskrityje, Alecleoje, ivyko o in*"u tini;o1, 1"722.Vi.2i ,r{iarrtuose (Kiauten; isruties ap-
svarbiausia Prtsijos valdandiosios klases veikejq konferencija, pa- ""nu-*,
sicrities valscius; dab. Smjrnovo, Ozersko raj') ivykusioj,e kcnferen-
rengusi direktyvas velesniems lietuvitl ir mozurq vatrstiq per- ri;ojebuvonutarta.jlpakantc'tiLietuvosprovincijojea''Pomett+
tvarkymams bei istatymarns. Be karaliaus, joje dalyvavo 3'o ben- rlrip;Llneje !vyJ'-rsi koiieoe.oLia eiplbcndrino ieniirl matavimo, kai-
dramintis ir svainis kunigaikitis, generoias feldmar3alas Leopoldas ,,,ii'i, plfi"arkrl hoionisis.ms statybou, k'ior:ririiu apgyvelrdininro re-
fon Anhaltas-Desau 35 ir kiti aukiti pareigunai, stambieji feodaiai. ,rnitut,ri" Lietr-iviq valstieciq iem"es pe1111atei\ro ir.arcivir; kon:iandos,
l.tluit*tf.tos p0 vaisiilxs ir vadovattlairos karinirkq, aes bijota
Konferencijoje buvo apsvars yta iSmirusiq valstiediq iernes nusa- vals-
vinirnas ir nau.jq dornenq, kuriuose apsigyventq kolonistai, steigi- il"tiii priuiirrioorl. Iir tikrqjtl llciuvia; 1:asipiktino,-51gir vokieiiq
vnas. Fradeti darbE buvo nutarta Aleckos apskrities valsdiuose, o val,iiioi clarbais. Tai pal3rrneio ,t F. Clcrne XV22.XI'1"7 praneiime
tgsti lietuvi5kose [sruties, Angerburgo, Ragaines apylinkese. K. Vald- r,otui"i i tserlynE' Ragal'is l"onferencijoje l-ietuvos deputacijos va;
burgas pasille ! Lietuvos provincijE atgabenti kotronistq i5 tos pa- ,i;;..;; i"r,"n6prrrng.i pasiuie 200 iieiuvlqpialuol'ama r.lhiq apgyvendinti
dios tankiai gyvenamos Aleckos apskritic,rs, bet karalius vel pareis- 100 kolonisrq 6-elmil, nes es4 i3 pusrrs tt1 rlkiq lietuvius
ke savo veto: naujakuriai b[siq tiktai vokiediai 36. Be to, jei iki tol i:;l.rraust!1i. Iiarallus' paliepe tosb lisruties apstrtrities vietovese, kur
Xrolonistai budavo lkurdinami kur pakliuvo, miiriai su lietuviais, ,t,,*erq' koinisiiai etioctys galima. ikurli kolonistams naujtl pali-
'po
tai, kad ji.e nesulietuvetq (jau trilypas Ruigys pastebejo, kad ,,lau- ;.;il-200 valstiediq shirti ciu hbus zemes, o lietuvirrs is ukiq
ni kolonistai Sveicarai. ir pranctzai lengvai pramoksta lietuviS- rllieiii'. posertryje dali.vavusiems rninistrams Fryrlrichas Vilheimas I
kai" 37), konferencijos dalyviams karalius lsake Lietuvos provinci- ,i.,- kariq pui"let=, i<aci Ohlai ii Zemaiciri ir lenkq naujakr-rriq
joje, kur yra tuiiiq haimrl, ,,tautybiq nemaiiyti, o hieliviename kai- 'isi
lrrLttl atimti ir juose apgyvendinti kolo'lisl.ai vokiediai
42.

me a.pgyvendinti tik vienos tautybes Zmones". Jis taip pat nurode, b{uo 1722 m. Prosijos kara}ystes valciovas potvarkiais, [sakais,
kad lenkq valsdiuose, kurie yra toli nuo Karaliaudiaus (sunku veiti ',lifrtais primygtinai reikalavo ivesti lietuviq Zem.ese v-oki5hE neag'
javus i uostq), palivarkq statyii kaip galima maZiau, o ,,I-ietuvos ,f-fiigi"i fiklf,tnkavimo bud4'3, nors vadinamoji prusi5koji par-
ir Sembos valsdiuose palivarkas turi biil-i prie palivarko, ir todel
cia reikiq ikurti daug kaimq, kad palivarkai butq aprupinti laiui 3e Sfode.hnonn R. Publikationen. . ' Bd. 2. S'
L0 Stad.elmann fl. publikationen' . . Bd' 2.
252-254.
S, 260-263; Scltmoller G. Die Ver-
reikalinga darbo jega" ". Kolonisation... S.31.
waltung. . . S. 64; Schmoller G. Die preussische
34 Lr'stad.elmantr i?. Publikationen. '. Bd. 2 S' 2V5-278.
AB. tsd. 3. S. 291; Sfto/weit A. Retablissement Litauens. S. 53-56, 256, o' Stidelmann R. Publikationen. . ' Bd. 2' S. 304, 311-314' Skalweit A.
309-327.
35 L. fon Anhaltas atsikdle i6 Vokietijos, prie {sruties is senos gimines vokie- Litauens. S. 77-83.
" "-;;-r"tigO"bur-qinis
It(.tablissement
dio dvarininko nupirko kelet4 dvarq (DidZiuosius Bubainius (Bubainiai, Bubainys; uklninkavimas, karaliaus supratimu, reiSke. domenq palivarkq
,Gross Bubainen, Bereikovslroje, eerniachovsko raj.), Norky6ius ir kt.) ir bande -vtrii"ti:oi '
i)t,Nedim4isacrninistravimojnrromq.vietiniusarntmonL]spakei.iantatvykdliais
lietuviq
vatrstybiq; toio"iut,t ikuidinimq-su
juos degraduojant
juose sukurti pavyzdinius ukius, kad dia apsigyvcntrl vokieiiai kolonistai. Sis 1,, 'kiuose,ir ekonomrl atgabe-
jq samdiniais
turtingiausias Prusijos junkeris buvo Frydricho Vilhclmo I palarejas ekonominiais Tcrnesnius sociaiinius
i',,r,"e^li--il"ed"t rr"or.t"i""; valstiediq
ir tautiniais k-lausimais, lydddavo ji kelionese po Prtsijq. Zr.: Krauske A. Fried- (oiU. VDR) provinctSoi, noiint ,,idiegti paZangaus ,'kio meto-
rich Wilhelm I. und Leopold von Dessau ll UZ,. tvtinchen, 1895. Bd. 75; Horn A. Zagr6s "rg"
pakeitimq piUgrt * ^geleZiniu .ttolugt nei frltq agrotechniniq naujo-
Urkunden... S. ViI. ,iU'p""J"a.iiile. Vuf.t'-b";--i"irt.-u*r Frydrichai Viihelmas I nurode: ,,Ai abso-
'ttrs'';
38 Zr. F. Gernes 1740.VI.3 mernorandumE
karaliui del pr[sijos kolonizavimo: lrrriiainenoriunevienovietiniobaioroimtinuomininku,,.Prusijqjissieketvir-
Karallauiiaus vyresnyb6s se-
,Skslweit A. Op. cit. Urkunden. S. 336-337. i,;;"iilgtt I v-isos r.ururvrG, oigu"i"*e, rr:igniauiti
-privers"ti -.vokiSkajam
37 Ruigys P. Min. veik, P. 301. tendencijas, paliusti Brandenburgui' Hohen-
38 Stadelmann vokiediai' vadinami
,.()tcrnrl valdZiai, sostinei ,E-;y;;. 6el to-.r'ietiniai l'nkeriai pilietybg;
R. Publikationen... Bd. 2. S. 117-119, 244-2SOt Schmoller G. ',rratiikumo ne tautybq' o bet kuris
Die Verwaltung... S, 64-65. irrLisais (XVIII a. tu","v.utaf-',,pi"*." reiSkd
59
tija tam prieitaravo. 1722.IX.3 Vusterhauzene (Fotsdamo srityje, trcrkelti lietuviq gyvenamus namus' vadinamus Winter Qarlieren'
i miniq' ls-
Oat. VOnl karalius pasira5e isakymq M. tsredovui del vokieciq val- r.ieruvl.ai buvo iparJie;ii "tiitil!t- tLE daugiatukstantinq-2An' Tfli'ds 1789'
dininkq paskyrimo ! tarnybas Rytq Prusijoje: ,,T'enyk6tis kraitas r rrlies apskrlLyie tuom?i-t"t'o
4897' Rasaines -kuriose
-
vatffiediq,^sodybos' Kai
turi buti kiek galima gausiau apgyvendintas vokiediq, ku.riq, kaip rs viso- 8697 uut"ii'i"""lttynittiq' 1732 rn' vasarq vel
Jus Zinote, vietlne nacija [lietuviq. - A. M') labai neapkendia ir i.t uiiiew"oo po s:3 pla-
ltik 511_ca.rt daugbuvo
kuriuos persekioja, todei vokiedius kaip tih reikia pasirinkti tarny- imia ialinti lieruvill uu"oziu,rnitkus i3 uklq
""i.d"tgiediq.Seimas-as'
sluoksni. Kolonistai
biniam personalui". Netrukus panasus isakymas buvo dliotas ir tesniu rnastu), ougrJa""ti-iuos i bezemiu
pleiti
F. Gernei 44. I724.IV.1V-L9 Berlyne ivykusiame Generalities finan- ikurclinami lietuviq ;;tb.'.; ir idirtrtose Zemese, nes dirvonqpagrin-
""i";?iio."l;"iul"iu
sq, karo ir domenq vadybos pareigunq pasitarime karalius atmete i," lio ptiuoarrinio, lietuvirl iskeldinimo
kai kurir4 daiyviq sitlymq ir lietuviq praSymq suletinti kolonizavi- ffi ;;;; ligz.VIr. r5-roiiiliu". isakas del vi,sq valstvbiniq traudiiau-
mo tempus. Jis pareiSke: ,,AB manau apgyvendinti 3000 5eimq, bet ;;k.t uit lri n"ktes* pJirtrinimo' Jame sakoma: "Blogus lietuviq
jei ! dia [! trietuv4. A. M.l atvyktq 10 000 Zmoniq, tai bfltq gatri-
- Rezoliucijoje, kurioje atsispindejo F. Gernes ir'fii"i.f"ir "arykite tS'-u[iq, o jq vietoje apgyvgn$inkite
darbui dariuose
zalcburgie-
ir kai-
ma ir visris lkurdinti". dius. Iikettuosius r.ftl[eiir. irinauOotcite- kurie pageidaus
ir M. Bredovo skirtingos nuomones, karalius iraie: ,,{ Lieiilvul turi rnuose kaip tarnu, irni iBdalyktte kilmingiesi.ems,
buti siunciarna tiek vokiedir-1 Zmoniq, kielc bus nurodyta' Juo dau- b"t nrriinu
iJi"rti seiilvnvrcsei;' kraStq" sekri, kad jie nepaspruktq arba
50. 1733.V.7 paten-tu karalius garanta-
giau atvyks vokieciq, juo rnieliau ir geriau: jais reikia pakersti lie- i,.;#ri'd;;t;;l rlte amzinai 5t. ukiq
tLrvius, nes lietuviai nemoka ukininkauti t. . .1. Jtlos reihia atiduoti' vo zalcburgieciams, icuJ :iu" Iietuviq sodybose iiks deputacijos kolegija
u", tai yra pavers-
.ie*i*" i[cijai ti"rioeiui vadovavbkomisijq Lieluvos
! kariuomeng, o kitus apgyvendirrti palivarkuose" tyle' kurie ukiai
ii kumedlais, kampininkais, dariininkais. Sios lezolitlcijos 3 para- L"*Ui"":", o'tpn.luii?yriausyfine pateilia pirmqsias. Zinias apie "9€-
grafas skelbe: ,,[. . .] blogi Lietuvos ir lenkq valsiiq r-rkininhai pri- ,;-iifr"ii.i,,blogi".-fyrimo reiultataivalstvbiliu v"lfsiiediq kiek! ir
valo buti iSkeiti, jie taps piemenimis ir kampininkais arba liume- li"t*rr"t provin-iios- i4 apskridiq) "leleirnas-svarcbachas pa2ym6jo,
ciais, jq [kiuose, iinorna, nores apsiQvventi kiti geresni imones; :,r- p.riidity*E ii"tvre"irr. M.
clalis tokiq apsileiclusirl lietuviq ukininkq, kurie neatlieka prie','o- kad s4voko, ,,g"r"u;;ii ,,irtocut", .,'darb5tus" ir "apsileidg!'l Yra sub-
priklause nuo
liq, jeigu jie tinkami tarnauti kariuomeneje, bus atiduoti ! pulhus, i.t t.rrios ir retriatVvios,'nes"val.stieiiq likimas daZnai
"e"""iL'tismet atsiqstus
bet ne anksdiau, kol jq sodybose gales apsigyventi kitos autybes ffi.11{.;;;. karalius skelbe arntmonq ,,blo-
imones; o kiti lietuviai, pamatg, jog tokie pavyzdiiai virsta ista- ukiq sqraBus-.-_Alch1'vuose buvo su-
E,l; i, ,,g"rq,, baudZiauninkqbficiailuis
tymu, tures teiktis geriau ukininkauti" 46. I-ietuviai, nors ir prcrtes- rasfi svarbus 1736 m. aktai. valdZios duomenimis, B4'40f0
tavo, bet privalejo palikti savo sodybas, ldirbtus laukus, nes ge- ;;i;t;;t,+ tkiq uZregistruoti ,,gerais'', 15,60/o o tielu-
-,,tologais"'
e57t/r ir 14;50/0 (rl !ent.). Ma;illfiai
riausios iemes buvo atiduodamos l<olonistams vokiediarns 47. Ikl ,,blogq'l -I-i9-
1V24 m. pabaigos, M. Beheimo-Svarcbaciro cluomenirnis, vien {sru- "iu:;;rt"rii*ai
tuviq Akiq uZregistruoiu ftoipeaos apskrityj" (161)'. todel valdZia
ties ir Ragaines apskrityse 949 kolonistq Seimos isiktre 1620 nbtl iiu ,i"t"tujo pag-rindo masiSkai Salinti lietuvius ii ukiq, o apgyven-
laisvoje Zemeje, o 446 iBvytq lietuviq ukiuose su 579 ubais. dino 6k iusi.i*s kolonistus (kelias Seimas; reikia pastebeti, kad
1V25 m. 1565 kolonisttl -Seimos (apie 8000-9000 im.) i5 viso valde neturejo
icrante- vokiediai tuomet no-
evt*"ii 5i"*rrno de3iniajame apskdtyje (512)' kulo-
2451 nb4 dirbamos Zemes 48.
idl. iii"iii"tiu ,,uroerl" ,rkiq rasta .lsruties
Kokia padetis buvo ir kaip ji keitesi i Maiaiq Lietuvq i3 ZaIc- i"'tuUiuriiui siautejCmaras ir istengesikuriq buvo priv-ei.ta daugiaugiq-ko-
pa3alinti lietuvius i3 ukiq'
burgo kra5to atkeliavus vokiediams zalcburgieiiams? (nuo X'732 n.; ionistq. Taigi, nors valdZia ir
t<ilonlstai d[r blogiau fikininkavo (jrf blogq tr,ti-q. santykinis procen-
apie jq skaidiq ir juos paiius skaitl'ti toliau.) Tuomet i3mirusiq ma- degraduoti i Ze-
ru lietuviq ukiuose jau gyveno jq kaimynai arba atvlrftq kiek seniau tas netgi didesnisJ, be abejo, dali'"jq irgi reikejo
svetimtauciai kolonistai, o naujq sodybq buvo pastatyta neclaug. mesnius sociaiinius sluoksnius.
Del to naujieji kolonistai apsigyveno palapinese, o iiernai buvo oomenq zemeje valstiediq ukius iki 1734 m. imtinai gavo apie
600 zalcbuigiedir;"apieSeimr1: apib ZOO Seimq apsigyveno 13ujai pasta-
ateivis i5 kitq kra5tq, apsigyvenqs Senov6s Prusijoje, tapclavo Pr-tisijos vaistyb6s pi- tytose sodyfose, 2b0 $eimq iSkeldintq lietuviq ukiuose, apie
iiediu, buvo vadinamas prusu-tuo paciu vardu kaip ir victinis gyventojas), iki n'git Beimd i3miiusiq maru -
arba pabegusiq lietuvi-r1. ukiuose, o
tol valstybiniuose domenuose a[ privadiuose dvaruoso naLlrlojqs-i neribota laisve dar apie iOO - S"i-q idifnre i dykvietes iStcettq Iietuviq baudZiau-
ir teisemis, buvo nepatenkinti tomis relormomis: jos stjprino Sventosios Romos'
imperijos vokiediq valstybiq feodalq isigalejimq ir nronarcho absoliutinq vakliiq- t'e Gocking G. Op. cit. TeiI 2. S. 219-220; Beheim-Schtvarzbach M' Hohen-
LL Stadelmann R. Publikationerr... Bd. 2. S. 280, 284, 287-288, 252-297.
a5 Ten pat. P. 327.
zollernsche Kolonisationen. S. 209; Beheim-schwarzbach M. Colonisationswerk' ' '
s. 141. t44-146.
aG Ten pal. P. 33[. 50 Beheim-Schwarzbach M. Colonisationswerk. . . S. 149-151; Aubin G' Op'
t7 Schmoller G. Die preussische Kolonisation. . . S. 31.
aB Beheim-Schwarzbach M. Hohenzollernsche Kolonisationen, S. 5tr8-519"
cit. S. 173.
51 Gocking G. Op. cit. S. 221-223.
6[
60
j-
l,r jo nuopelnams Prlsijos armijai' Rytai tapo kuituringa ir voxi3-
ninkg sodybose. Taigi apie 400 zalcburgieiiq Seirnq lsikure lietuviq ';t;;;;ijd'*. Po Frydricho- V-ilheimo I mirties jo sunus Fryd-
nkiuose 52. Be to, atsikele dar 267 trobelninktl (gr1'teininkq) Seimos. i,.r
richas II renge naujq vokiediq koionizacij4. Anot jo Smaikitaus
pa-
Vadinasi, i3 viso zalcburgiediq buvo 867 Seimos, arlra 5400 Zmo- (lietuviq) apsigyveno
nirl 53. l.,.,tny-", moiarchijoi rytiaese Zemese "ne
Karaliautiaus karo ir domenq vadybai kataiius buvo isakqs: i,'rrioirriui, bet baizdaskuiiai ir komediantai"' Pirrnaisiais deiimt-
nepanoro pri.siderinti
;,i[il; A;uguma kolonisttl nesugebejo arbarryriausybe.stokojo
.] butina juos [zalcburgiedius. A. M.l kiek galima apg],"ven-
,,[. . le-
dinti tam tikruose distriktuose ir -kaimuose, neiBskirstyti, kad iie pr re Maiosids Lietuvos sqlygq, o Eeralystes
i..1 1o1uu"*i kotonizacijai;'be_1o, XVIII a. viduryje 60.
aktualiq
galetq geriau vienas kitam pagalbos rankq iitiesti" 54, Zalcburgie- ^13k!1o
Po Len-tr<iios
iiai ir patys reikalavo apgyvendinti juos atskiruose katmuose, gnt- 1,,,tiiirri.l problemq, to'del kolcnizacija buvo atideta
pemis, Nedidelq dali Siq kolonistg savo Noricvdiq vnldoje ikurdinc i, fi"t"r.or valstybes I padalijimo daugumq koionisttl karalystes
kunigaik3tis T-. fon Anhaltas-Desau. uatA;ia pasiunte i prisijuilgtas vakarines Lenkijos iernes. Vokietiq
1735 m. karali3iroii vyriausybe parenge projekt4 vienu ubu su- f,riZ"*lie:e istoiiografijojb pagristai aukitinarnas sis monarchas,
rnaiinti lietuviq sklypus ir ii to sudarlrti forr-dq zalcburgieciarns, ta- liurio pastingomis voheeiq kotonistai rytinese.lg*"ug turejq at-
diau Bis planas nebuvo iki galo lg1'vendintas 55. riiti-poliii"iris uZdavinius. Taiiau del minetq ir kitq priezasdiq,vo-
Apie 1V34-1736 m. Lietuvos provinciios masind koionizacija ii"Sii r.uiaZiu XVIII a. dar neistenge iSsiumti vietos gyventojq kal-
tros i3 vie3o3'o gYvenimo.
buvo baigta: tuldit1 Zemiq beveik neiiko, clarbo jegos dvaruose pa-
kako. Tadiar,r kviediand'eji patentai nesiLiov.'.:, lietuviq iemes buvc, AtsiZvelftiaii i ,rira tai, negalima sutikti su daugurnos vokieiiq
tnonstinint<q-, iabiausiai ostfor3eriq, teiginiu (ji kartojo kai kurie
toliau kotronizuojarnos. Tiesa, 1734.IiI.30 patentas jau neiada tiek lietuviq tyrinetojai), esq,,blogi" r"ikininkai lietuviai r,ryriausybes
daug privilegijq ir nereklamuo;'a visokeriopos ,,geroves", o reko- sudarytos"komisijos buvo iskelclinami i3 savo ukiq to_d,el, kad ne-
menduoja apsigyventi bajorq iemeje (jie kolonis'tq paprastai ne- t,uvq kur apgyvendinti tukstandiais atvykusirl (1732-173.4 m..) Zaic-
priirnclavo) ir miestuose amatininkais. 1735.X.12 nau3'asis Gurnbines
trurgo krai-td-gyventojq. Pateikti faktai rodo, kad 5i akcija buvo.
karo ir domenq vadybos vadovas A. Bliumentalis pqei3ke kara-
tiui, kad ,,kraitis dai nera pakankamai kolonizur:tas" 56. Lygiai pcr ,radeta vykdy{i daug anksiiau, o rnasinis naitjrl kolo-nistq antplu-
iriu is tkrujq buvo tik pretekstas paversti lietuviq valstiedius pali-
trejq metq Frydrichas Vilhetmas i i3 Vrrsterhauzeno jarn ra6e: ,,[' ..] varkq, kuriubse jie greidiau,nutalsdavo, iernes ukio darbininkais'
Aple priiiurinnq valdiniq dezertyravimq ! i.enkij4 [turirna gaivoje Dir XIX a. M. Beheimas-Svarcbachas nurode: ,,Jau nuo w26 m'
ir-Didzioji Lietuva. - A. M.l a3 seniai s,rkiati-iietuviai nereiha- iolesnis triotronistq anipltctris nebuvo pageidaujamas [. . .]. Taigi dar
lingi. Todel butq geriausia, iei Jus SiLros 'fonones, ypai trtouros ka- lrarlq: Lietuva br.rvo ltoliau apgyvcnclinarna, kadangi atv-Yko zalc-
talikq tikejirno, iSkeldintunaete ir apgyvendintusrete ialies viduje, lrrrrgieiitl ir juos reikejo kur nors.nugaberrti [...]. Tal_svarhiatisia
o i itl vietq Siose pasienio vietovese ikurclintur,:Lt-:te gerus rrai:tie-
-vokiedius
protestantus, kurie nepabegl" 57' I(aip rcdo islorijos l,ietuvos-kolonizavimo prlemone" 6r. Jis prieStaravo G. GekinSJui,
tius rnanii,rsiarn, kad l-ie.tu"ra tuo metu buvo dar retai gyvenarna, o ie-
Saltiniai ir kiti Taktai, kuriuos aptiko F. Tervi:nas, ';okieiiq valstre- r[es sklypai liire ]aisvi del to, kad trtkq imoniq, tlfltent-kolonistq.
iiai kolonistai per sienq bego gausiau n'. Jrl kova su valdija del lverflndarni Prusijos karalystes valdZros Fr;emones lietuvirtr a,t-
savo teisiq, pabegirnai ir: protestai buvo ..ikai.inantjs pavyzdys vals.- 7v-ilgiu, be to, pritaidami V. Vileiiio nuontonei 62, noretume 5;a-
tiedlams liLtuviams, ju klaiiniarn sqmonriilmui. .I{eleta, nilrlnesiq priei js:lcrio*
mirii Fryclrichas Vilhelmas I planavo cliclZiulg Prtsijcs irolonizaci- lri,eitarauti V. Hubadrii ir kitiems VFR ostforSerlnes krypties
jq: buvo numatyta r:zverbuoti 50 000 vokiedirl vahi.iciiil__ir perdrio- lraiijos atstovams,'ieigiantiems, kacl,,raclonaiiritr. rnaiumq k]a-u-
:;imas R.ytq Frusijoje nebuvo Zinomas", had Frydrichui Viiheimui I
ii- jln*u vretos vaistieiiil r-r!ri'"rs (1739.VIILX.9, {ii.9 jr: 7"iI.8 wy-riat:- t,rrrLiibe neiureiusi lokics reiii5rncs 0r. Favyzdiitii, ostforieris F. Ter-
sybes nutarimai). Nehrologe karaliui fon l""n]ra.itas-Desau para!e, v<:nas pripaiino, kad ,,kolonistq imigracija vyko piriniausia koky-
kacl ,,Frydricho viihefuno I atliktas Lietuvos retabtrigemenias prilygr- lrci pagerinti", tod61, anot jo, karalirts ir lsakEs ,,ilemalByti ta[tql"
52 SJtoJweit A. Rctablisscn:cnt l.itauens. S' 275' 2fl:i. ,Vaistiediq ir rniestiediq iB uisienio ikurdinimas, vykqs X\rlii a.
5s Ten pat. F. 284. qrracliioje, Prusijai ii esmes nieko rr.aujo nedavu:, taiiau [.. "] ii ko-
rL Beheim-Schytarzbach M. Flohenzollernschc l(olorrl-";afir,rre'n. ll. 1it6; Beircttn'
M. colonisationswerk... s. 319; schmollr:r G. Dic verwel:-t:ng ..-s. 56.
lonizaciia, esant visiems kitierns skiriumarns, tiesiog primine ko-
schwarzbach
AB. Fcl. 3. S. 52; Skolweit A. Retablissement I-i''atrcns. S. 223; Be!tr:im-Sc]i"';cr:"
5s
59
bach M. ColonisaLionswerk. . . S. 172-1V3, Ten pat.
56 Terveen F. Op. cit. S. 79-80 60 BeheTm-Schwarzbach M. Colonisationsr.erk. .. S. 95-102; Skalweit A. Op
5? S.kc.h,vcif A. Op. cit, S. 336. Kaip Liuclija tloliur;rcn1.ai, ii .pasienio z^nc* S.
buvo iikeldinami ir apgy.iendinami tarp' vokiedirl tain .l1at lenkai. Zr.: Historie 6' Beheim-Schwarzbcch M. Colonisationswerk. . . S. 135-136
polstri. Tom I Oo roku'i264 / Pod. re'd. T. Man.teuffla. Vv-arizarva, 1969. Cz. 2. 62
VjieiSis V. Min. veik. P. 128.
s. 786.
83
Hubatseh W. Preussenland. . . Bd. 1. S. X6.
58 T'erveen F. Op. cit. S. 183

62
cl
't
lonizacing Ordino veikl4 [. ..]; atvykus svetimtaudiams, ypad i pru'
sq-lietuviq distriktus [apskritis,-4. M.], turejo visai iBnykti se-
nieji vietos gyventojai. AmZininkai 'tai ai5kiai pajuto" [A._ Luka-
nas it kiti. A. M,]. Tadiau F. Tervenas, remdamasis T. Syderio
-
teze apie,,ypatingq Rytq Prusijos krasto dvasini gyvenim4 [...],
poiiting Prrlsijos ialies energijq [.'.]", pateisino kolonizacijq ir
traktavo je ,,kaip naujo valstybinio valdymo b[tinurnq" 64. Lietu-
vos clepartamento valdZia (Gumbineje) jau XVIII a. pabqigoje pas-
keibe, kad yra ,,viena nacija", tai yra vokieciq nacija 65' Sie tyrine-
tojai uimirita arba ignoruoja musq minetus faktus bei 'tai, kad
neatsitiktinai ir Frydricho II laikais claugiau kaip 95 % visq uisienie-
dirl buvo vokiediai. Vietiniams, tai yra lietuviams ir lenkams, buvo
uZdrausta imti tusdius ubus, Jis reikalavo tik vokieciq, tik juos
oberprezidentui Domhartui lsake kurdinti vakarinese Lenkijos Ze-
rnese. U. Freze atvirai pareiske, kad i3 vokieciq kolonistq 3is ka-
ralius sieke sukur'ci ,,vientis4 vokiediq imperijq", ,,vokiediq nacijq",
o kolonizacija buvusi ne verslas, bet ,,politinis reikalas", ,,vokiediq
vaistietijos sutelkimo Rytuose uZdavinys" 66. Vokieiiq koionistq
reikirnq asimiliacijos procesui geriausiai lvertino P. Rorbachas'
XX a. pradZioje jis ra56, kad del LDK galios Zemaitija liko vokieciq
riieriq neuikariauta, jos teritorija pershyre Prusijos ir Livonijos
kraitus, del to i Livonijq ,,nepavyko ten nugabenti vokiet! valstie-
ti, tq tikrqji kolonizavimo bei vokieiinimo neiejq, kaip kad buvo pa-
daryta siaviSkoje rytines Elbes srityje ir Ordino Zemeje Pr[sijo-
je" o;.
Kolonizacija smarkiai keite tauting gyventojq sudetl. A' Lu-
kanas 1,V48 m. rase, jog Frrlsila i6 kitq karalysciq ir kitokio tipo
valstybirl issiskiria tuo, kad joje drauge gyvena tiek daug tautybiq,
skirtingq ,,kalba, religija, drabuZiais, gyvenimo budu, paprodiais
ir lprodiais" 68. Tadiau mineti vokieciq valdZios nutarimai, potvar-
kiai, isakyrnai ir lstatymai rodo, kad Prusijos karalystes vyriausybe
ir Prusijos kra5to valdantieji siuoksniai sqmoningai ir planingai, bet
trrokiomis priernonemis sieke kolonizuoti (ir tai buvo padaryta) Ma-
iqjq Lietuvq ir prievarta asimiliuoti vietinius gyventojus.
Kolonistq kiekis ir pasiskirstymas
Prflsijos valdZios Ziniomis, jau 1711 m. pabaigoje Lietuvos provin-
cijoje iS 10 834 tuidiq sodybq 4241 G90lo) turejo naujus Seimininkus,
kurie beveik visi buvo kilg iS tos pacios Rytq Prusijos arba kitq
Prlsijos karalystes provincijq 6e. Tadiau, be abejo, Sio migracinio
6a Terveen F. Op. cit. S. 76' 182.
65 Beheim-schu,arzbach M.
Colonisationswerk. . . S. 235.
66 BRR. Heidelberg; Berlin, 1938. Bd.5. S. 11-15,58-59,67,73' 85-90, 100.
67 Rohrbach P. Der Kampf um Livland. Mrinchen, 1917. S. 34 clt. ii: Pakatk'
/is P. RaStai. P. 193.
68 Lucanus A. Op. cit. S. 181, 1BB.
6e DZA. Potsdam. Abt. Merseburg, Rep, 77, TIt. 4084, Bl. 20i Reyser E. Op.
cit. S. 438.
64
irrciejimo negalima pagristi vien tokiais argumentais, kad ,,dauge-
lis ukiq, kuriq savininkai buvo iSmirg, atiduota netoli gyvenusierns
Iictuviams", kad ,,Lietuvoje buvo taip tir3ta gyventojrl, jog didZioji
kiemq dalis vel buvo uZimta" 70' Pirma, minetas apgl'vendintas
4241 ukis buvo visoje Prusijoje, nors dauguma jq priklause Lietu-
vos provincijai. Antra, provincijoje tuiciq rlkiq buvo apie 8500;
tredia, joje i3mire daugiau negu puse gyventojq. Zinoma, jei kar-
1u su vietiniais lietuviais skaiciuosime atsikeielius i5 kitq Senoves
t)rtsijos sridiq ir is LDK, kurie taip pat gavo ukius (veliau buvo
pa3alinti), be to, jei neapsiribosime vien 1711 m., tai tuomet galbut
qalirne teigti, kad daugiausia tuidiuose ukiuose isikrlre ne kolo-
nistrtr uisieniediq i5 kitq vokieciq valstybiq (Sveicarq, pfalciediq,
nasauiediq ir kitq vokiediq), bet aukiciau iSvardytq gyventojq. Ga-
lima speti, kad vietiniai lietuviai (ir jq sunfls) gavo apie pusq,
bet ne daugiau, apleistq savo kaimynq ukiq'
Kartais tvirtinama, kad pirmieji svetim.Saliai buvo atvykq iS LDK'
nes ,,kolonizacija i5 gretimos Lietuvos [DidZiosios Lietuvos. -
A. ,&l.l priviliodavo gausius imigrantus, kurie tihejosi, Prusijos vals-
tybes istatymq saugomi, gyventi pallankesnemis sqlygomis".r7
A, Skaiveitas pabreZe, kad iios, viclines, kolonizacijos rnastas bu-
vo didZiausias, ji buvo pigiausia ir lengviausiai ivykdoma. Kaip jau
mj.ne,ta, vietiniq lietuviq, uiemusiq apleistus savo kaimynq ukius,
vadinti kolonistais negalima. Atroclo, kiek leidZia sprqsti negau-
sus Santiniai, A. Skalveitas perdejo llctuviq ir lenkq 'atsikelimo i5
Lenkijos ir Lietuvos valstybes mastq. Del to jis nepagrlstai rnane,
jog ,,galbut Beheimo-Svarcbacho cliclZiausia klaida, k-ad jis nepa-
irant<amai atsiZvelge i lietuviq bci lenkq kolonistus" 72' Ii tikrqjq
Lietuvos provincijoje kolonistais kurdinosi Zemaidiai (tai rodo ir
veiesnis valdiios draudimas neleisti jiems apslgyventi Prusijoje),
apie hq ir raie M. Beheimas-Svarcbachas atkreipdamas demesi i
tai, kad juos apgl'vendinti buvo pigiau negu i3 toli atvykusius ate-
junus 73. Yra Zinorna, kad daugelis Zemaidiq ejo IaZ4 vokiediq dva-
ruose ir del per dideiio i5niar.ldoiimo ar del to, kad Prtsijos valdZia
,draude jiems neiioti tautinius'*drabuZius (dar 1681 m. kunigaik3tis
Frlidrichas Vilhelrnas potvarkiu uZdraucle ]ietuviams rengtis kaip
vokj.ediams), grupemis bego atgal i Zemaitijq 74. Taigi pabegeliq
vaistieciq i3 iiq gretimrl valstybiu pasitaikydavo, bet, palyginti su
vokrediq kolonistals, jq buvo nedaug. Kai kuriq tyrejq nuomone,
'"' Pakarklis P, MaZoji Lietuva. P, 12,22,
iI Llubatsch W. Geschichte...".Bd. 1. S. 18i; Hubatsch W. Preussenland ll
Schr. Wurzburg, 1966. Bd. .t. S.
r2 Skolrveit
16.
A. Reiabiissement Litauens. S. 282. O. Natau, iinagrinejgs [sruties
apskrities iiaurrytinirl valsiiq kolonistrl tautinq suddti, nuslate, kad 1711-1713 m.
tarp kotronistq buvq atejunq i! Dancigo, Elbingo, taip pat i3 Sembos, Notangos
sritirl, ypad Oberlando, Taigi jis pabreZe, kad vokiediq valstietiai pludo i5 kitrl
Senorres Prtsijos Zemiq, bet ne iietuviai ar lenkai i5 Lenkijos ir Lietuvos valsty-
bes" Zr.: llatau O. Op. cit. S. 180; p1g,: Mitzka W. Dialektcgeographie der Danziger
Nelrrung // ZM. tserliil, 1923. H. 3-4. S. 134.
:3 Eeileim-ScJtviatzl:ach,\'1. Colonisationswerk. . . S" 116-117.
ia Kytunep 11. 7i. Yxas. co'{, C. 197.
 kolonizacijos pladZioje tik ,,kelios Seimos" i5 LDK apsigyveno tui-
diuose ukiuose 75.
Tais iaikais Sveicarijoje, Pfalce, Zalcburge ir }utur vyko reli-
gines kovos: katalikai perselciojo evangelikus liuteronus, refor-
matus ir rnenonitus, gyvenandius Romos baznycios valdose. Alpir:
kraitas buvo tiritai gyvenarnas, ji i5tihdavo nederliai, prasidedavo
brangymediai. Tq krastq gyventojams tai budavo prieiastis palik-
ti savo tevyng, o Frusijos karajiaus kvieciantys eciiktai ir paientai
skatino vykti i iiq protestantizrro iali. svetimtauclus atejr,rnus lie-
tuviai sutikdavo prieii5kai. Dar Frydrichas I grasino ,,piktiems trno-
nems, kurie paSelusiai elgiasi su kolonistais" 76.
Lietuvos provincijoje kolonistai paprastai gyveno bendruornene-
mis, nors buvo ir pavieniq. Didiiausios kolonijos buvo srreicarq,
pfalciediq-nasauieciq ir zalcburgiediq.
i5 ialtiniq matyti, kad pfalciediai, ari:a pranc[zai (netinrri iver-
carai), buvo vieni pirmqiq (I7lA-fi11 m.) Lietuvos provincijos
kolonistq, dauguma atvykg savo leiomis ir suciarq iveicarq koloni-
jos Judiuose (prie {sruties; Ittdtschen, JurJschen, Kuntkausen, Vese-
lovka, cerniachovsko raj,) branduol!. vaclinamuosiuose iveicaru
kaimuose d_ay gyveno kolonistq i3 Pfalco, Heseno (abi -- vokieti-
jos _kunigaikstystes, dab. vFR teritorija), Ukermariros, Frankonijos,
(vokietijos istorines srilys). Tarp uisirtriiusitliq sveicarais buvo
net lietuviq: kolonija rupinosi savo nariq geiove, nereikejo eiti.
laio, budavo teikiarnos dar ir kitos privilegijos. Didziqiq Beriku-
riq (Gross Berschkuhren, Sachovskoje, C]useirb raj.) apylinkese 22
Sveicarais uisirasiusios valstiediq ieinlos buvo kiluiios is"siq kra6tq:
7 -* i3 Nasau, 4 _- is Ffalco, 4 6 buvo lietuviq ir tiil
- iS Hescno,
1 tikrqjq sveicarq. Kolonistai stengesi ,apsigyventi kaip galima ar-
iiau vienas kito, susibur,ti ! bciic,lrucrnenes. Jq' gtrobejas
A. Dona Sias pastangas reme _didesnes
77. L73B m. iveicarai pareikalavo
dau-
giau Zemes, kad visi lietuviai nuo lsruties iki Ziliq (Szillen, Schil-
/en, rus. -zilino, Nernano raj.) br.rtq i5kelc{inti, nes kolonija i6siplete
(ankstesnluose Saltiniuose nurodyta 51, o velesniuose-6z iveic,arrl
tlyvenamos vietoves), Gumbines karo ir domenrl vadyba tokiai ak-
cijai nesiryzo. Nacionaliniai kivirdaj ypac i3siplete misriatauiiame
Judiq kaime. Lietuviai priesinosi i-veicanl sielciams uiimti jq sody-
bas, kaimus, gyne savo gyvavimETr.
t7t2-1713 m. Lietuvos provincijos luidiuose ukiuose tnrsigy-
veno 318 Sveicarq, 921 vokiediq ir 435 victiniq gyventojq iletu+irl
{arba dalis iS LDK) Seirnos, i5 viso 1239 uZsienl*Clq Sui*.s1 o s1l
vietiniais Seimos, Su mineta 4241 Seima, anksdiau ga"iusia
- tr6V4
tuidius ukius, lki 1v14 m. 5915 tuidiq rlkiq jau turejo naujuJ rSeimi-
7s Prusq Lietuva
ir jos suvokietinimas. TilZ6, 1932. p. 9.
78
Beheim-schwarzbach M. Iiohenzollernsche Kolonistrtione'. s. 1,14; tseheim-
schwarzbach M. colonisationsvrerk... s. 31; Tetzner F. Die Sla'wen in Deutscirland.
s. 43.
77 SkalwciL A. Retablissement Litauens. S. 264; Belcrrn-ScJin'orzbach i\.L
lonisationsrverlr, .. S. 110.
7a Beheint-Schwuzboch M.
ColonisaLionswerk... S, l0g, 113.
66
ninkus 7e, kuriuos visus valdZia laike kolonistais' Skaidiuojant, kad
vidutiniilrai Seimq sudare 5 Zmones (pagal M. Beheimq'Svarcbachq),
iieiiil, kad atsikele apie 6200 Sveicarq ir vokieciq, o skaidiuojant,
kad 4,5 irnogaus (pagal A. SkaiveitS)- 5575. Varlinasi, su vieti-
niais bei atsikeleliais i3 Lenkijos ir l-ietuvos tuSdiose sodytrose per
pirmuosius kelerius pcmario metus apsigyveno apie 27 000-30 000
Zmoniq.
Sveicarq dauguma isikure lsruties apskrityje, o pfalciediai
- tarp
lsruties apyiinkiq ir Nemuno. iki zalcburgieciq atvykimo Zymiausia
ir didiiausia po Sveicarq buvo pfalciediq-nasauiediq (nasaviediq)
koionija. tseriyno slaptojo valstybinio archyvo duomenimis, ii Ffal-
co, I'Jasau, Heseno Kaselio (1866-1944 nt. buvo Frusijos valstybes
provi'ncija) ir kitq Zemiq 1721-M6 m. i Lietuvos provincijq atvy-
ko X565 Seimos, arba 9539 Zmones, 446 vokiediq Seimos (2660 Zmo-
niq) buvo apgyvendintos i dykvietes perkeltq lietuviq valstiediq
ukiuose, 949 Seimos (5865 Zmones) lsikure laisvoje iemeje, o kiti
atvykeliai tapo kumediais 80.
Ilgainiui abi Sios koionijos sunyko: sveicarai, pfalciediai, nasau-
ieiiai ir kiti kotronistai sumiio su zalcburgleciais, kurie ir dominavo
tarp kolonistq.
Zaicburgietiq kolonizacija buvo did2iausia ir, anot A. Sl<alveito,
politiniu ativilgiu svarbiausia. 1,732 rn. tukstantinds zalcburgiedirl
minios (manoma, apie 32 000 Zmoniq) uZpl[do Austrijos kelius. i Fru-
sijos karalystq atkeliavo 20 694 Zatrcburgo vokiediai protestaniai. I
Karaliaudiq (Rytq Prnsijq) jq atvyko L3 94481. Berlyne, Karaliaudiuje
ir kituose miestuose, pro kuriuos keiiavo zalcburgieciai, juos, kaip
tikejimo kankinius ir didvyrius, entuziastingai sveikino rniestq val-
dZia, didikai, dvasininkija, o eiiiniai gy'ventojai dZiaugsmo nerode,
nes atejunai jiems pridarydavo trk nereikalingq rupesdiq. 1732 m.
rugpjudio men. F. Gerne garanlavo karallui, kad planas ikurdinti
Lietuvos provincijoje 20 000 kolonis'tq bus ivyhdytas 82. I-ietuviai
pasipiktino tokia monarchijos valdiios poiitine akcija.
Kiek zalcbugrieciq atvyko i Lietuvos provincijq 1V32-1V34 m.?
Tyrinetojai nurodo skirtingus, neretai pernelyg dideiius skaitius,
nes remiasi ivairiais istorijos Saitinjais. Vieni istorikai ra5e, kad i
Senoves Frusijq atvyko 17 000 arba 20 000 zalcburgieiiq 83 (i6 jq,
patikrintais duomenirnis, apie 2000 apsigyveno Rytq Frusijos depar-
7e Skalweit A. Op. cit. S. 282-283.
80 Schrnoller G. Die preussische Kotonisation, . S. 18,
. ScJrmoJ]cr G- tjmris-
se und Untersuchungen. S. 603.
81 6ocking G. Op. cit. Teil 2. S. 1,14, 199-206.
M. ,Beheirnas-Svarcbachas i
Frrlsljos karalystq atkeliavusiqjq patcilie 20 000-30 000, iS kuriq Rytq pr0sijq pa-
sieke 17 000. Zr.: Beheim-schwarzbuch M. Hohenzoliernsche Kolonisitionen. s.- zbs,
206-20'lt Beheim-Schwarzbach M. Colonisationswerk. . . S. 129-132, 166.
82 Gocking G. Op. cii. S. 218.
83 Baczko i. Handbuch. . . Teil2. S. r42r G. srnolerio duomenimis, vieir Lie-
tuvos provincijoje isiktre daugiau kaip 12 000 zalcburgiediq (Schmolier G. Die
Verwaltung. . . S. 66), o H. Harm.;anco nuomone, tg OO0 (Ilatm.janz IJ. Volkskun-
Co^ de und Siedlungsgeschichte Altpreussens // NF. -Berlin,1936.8d.9. S. B3). Len-
kijos istorijoje teigiana, kad ,,1731 m. Prus,1 Lietuvoje, ii daiies BiaurinG:je Mo-
zurijos dalyje, apsigyveno 20 000 zalcbtrrgieciq,, (Historia polski, T. 7 Cz. 2. S.
ZgO).
6V
tamento valsaiuose ir miestuose, o likusieji -- Lietuvos provinci- paialintq nuo Zemes lietuviq, lkius
8e' Dalis vargingqjql.\aip mane
joje), kiti, kad 1734 m. zalcburgiediq Prusijoje-buvo 13 009 imo- ?tffi;;, greidiausiai dar gyveno lietuviq n*pLose, gulejo uZkros-
- Lietuvos provincijoje isikure 11155 asmenys84; pa-
irur,''iS kuriq ,iii"-iitio?ejo, kad iuos aprupintq lietuviaie0' Tarp jq-galejo buti
galiau treti mano, jog atvyko atitinkamai 11989 ir 10048 kolonis- ii'i"f.r,l, trrri,ror Uktikai pajegesni lietuviai prieme 9itlti padieni-
dalis ii 3iq kolonistrl ga-vo u-kiu1' 17F y'i3 Sta-
85.
tai
Palyginus ir apskaidiavus visus duomenis, 8$!irya. [eigti, kad "i"[uGtt,Ilgainiui
t66"U'K.(dir6o mokyklos rekioriumi) atvykqs_ kunigauti.i Tolmin-
nuo t7g1 m, iki 1734 m. rudens i Prusijq atvyko 13944 zalcburgie- Donelaitii buvo
friSmi'it,taitrimo paskutiniqjq zalcburgietiq . (zalcberge-
diai, bet per tuos dvejus metus del atsiauresnio ui Alpiq vietinio riui; ir lietuviq i3lieldinimo i3 jq ukiq liudininkas. Tuomet
klimato, iigq ir kitq prieZasiiq dalis jq ismire, todel liko 11 9Bg puripilol" buvo amtmona;, domenrl nuomotoju', 5 kulniskiai (Done-
Zmones. IB jq Rytq Prlsijos departamento valsdiuose, bajorq dva- iatdio ir" kitq lietuvininkq vadinami karaliskaisiais kelmenais) ir
ruose bei miestuose 1734 m. rudeni tegyveno lB54 i.mones, o kiti zoo tuzitrint<q. .Iis rase, kad, valdant arntmonui K, H. Beringui, keli
provincijoje, daugiausia Gumbines iemeje, taip li*t""i.] valsiiediai (b[rai) buvo iskeldinti, o jU 199^e priskirta prie
10 135
- Lietuvos
pat Geldapes, [sruties, TilZes ap,rrlinkese, palei Nemunq (5 lent')' dvaro zu-"r. Jo lpedinis T. Ruigys raste (apie 1743- m.) .Gumbines
|ZL+ m. statistiniais duomenimis, Lietuvos provincijoje gyveno karo ir domenq vadybai pranese: ,,[. . .] prie Tolmirrkienrjo gyvenE
10 410 zalcburgieciq, iS kuriq 9096 valsdiuose, 154 junkeriq
- viistietiai nuvo iSt<etti ! kitus kaimus, o buvusios jq Zernes pri-
dvaruose ir 1160-miestuose86. Visai- nedidelis Siq kolonistq prie- jungtos prie dvaro ['.']t'. Tas pat Tolminkiemyje buvo- padaryta
augis paaiSkinamas dideliu mirtingumu ir tuo, kad dalis jq, pasi- ifii- f Zgi -., zalcburgiediq atvykimo metais, isteigus kar:atriskqjl
baigus-Iaisviems metarns ir vaidZiai netesint paZadq, i3 Prusijos be- r.rittt-rUittit drruta e2. fra Zinoma, kad Tolminkiernio valsdluje zalc-
go 87. Dalis zalcburgiediq apsigyveno Stduvoje (dia juos vadino zam- i,"igi,itiui'ir kiti vokiediai, gavq valstybinese Zemese valstiediq ukius,
brais). u,ra-ur" apie 65% tokiq pa1 lietuvirl rikiq (Seirnq; 8 Jgnt.). Abejo-
Lietuvos provincijoje lsikurq zalcburgieciai (1600 ieimq), 1734 m" i"i, ur {Yqi a, Tolminkremio parapijoje 2/3-,g1'ventojq
duomenirnis, pagal socialing ir ekonominq padetl pasiskirs;te taip: sucrare voKreclar'-. 350d iietuviq yra tik tie, kurie dar i5laikd savo
"viduryje
valstybes le3ornis domentl Zemeje apsigyveno 3836 Zmones (658 uiius (nefuvo is jq iivaryti), o juk buvo neturindiq [kiq ir priei
Seimos, i3 jq 400- lietuviq rlkiuose); nep;risant teikiamq privilegijq' koloniiacijq. Taigi- iuomet-ivairiq socialiniq sluoksniq lietuviq, dar
tik 55 valstiediq Seimos (346 imones) pirko kulmines Zemes ir tapo nepradejuiiq nutausti, Tolminkiemio valsdiuje g1'r,'eno gerokai dau-
kulmiSkiais, 405 asmenys (129 Seimos) buvo lkurdinti dariininkais. giau (sliaidiius neZinome nera statistinig duornentl),- veikiausiai
Vadinasi, i3 viso Zernes gavo 842 Seimos (4587 imones). 3232 pa- -
[ausiau negu atdjunq. Vienodas ko_lonistq ir lietuviq kaimqmano- skai-
dienininkai, bernai bei mergos dirbo valstybiniuose palivarkuose, tius (po 23)] kuririose gyveno lkininliai (8 lent.), Kaskita,.kai
o 320 asrnenq (60 Seimq) netirrejo pastovios g1'venamosios vietos 88' ma, khd XVIII a. antroloje puseje padiame Tolminkiemyje lietuviq
1736 m. valstieiiq sqra3ai igalina nustatyti, kad i3 3723 kolo- teliko 114s4. Kolonistai buvo lkurdinami iietuviq lkiuose, todel jie
nistq [kiq 766 (apie 3800 Zmoniq) priklause zalcburgiediams' Taigi isplito grupemis pladioje teritorijoje, isimaiSe i lietuviq gyvenamus
i5 9076 zalcburgieiiq tik 41,9010 tebuvo gavq vaistiediq, daugiausia t<iimus.'i5- 6 lent-eles matyti, kad viename kairne vidutiniskai buvo
trys zalcburgiediq ukiai. Nuo XVIII a. vidurio kolonistai jau buvo
s" Beheim-Scftwarzbach. M. Colonisationswerk... S. 165-166. T'adiau ii tikrq- afgyvendinami tit< iStisiniais kaimais (tokios gyvenvietes buvo va-
jq, renianl.is iais paaiais autoriaus duomenimis, L,icLuvos provincijoje tada gyve-
no ne 11 155, o 10 135, visoje Senov6s Prusijoje- rrc 13009, o 119{19 zalcburgie-
aliimos zalcburgiediq kaimais), kompaktinemis grupemis. ii 7 len-
diai; tokius padius skaidius (10 135 ir ii 989), paleike ir G. Gekingas, kuris bai- teles matyti, kokia marga kolonistq mase (32 tautybiq ir kraStq)
gd raiyti knygE tada, kai dauguma zalcburgiecirl jau buvo atvykq, ir kuris pir- isimaiSe i diabuviq lietuviq tarpq. 314 i4 sudare Pietines Vokieti-
masis naurlojosi ialtiniais apie iiuos kolonistus (:tr.: Gitclting 9' Op. cil S 223, jos vokiediai.
231). Del to A. Skalveitas feisingai pabr6Z6, had M. Beheimas-Svarcbachas i5 kitq
Saltiniq pateike kitokius negu jo paties duomenis, taciau Skalrreitas nepastebejo, Frydricho Vilhelmo I planas tuSdiuose Lietuvos provincijos kai'
kad M. Beheiino-Svar-cbaclio cluomenys tikslus, tilc jq skaiiiavirnai klaidingi (2r.: muose apgyvendinti tik vokiediq tautybes Zmones ypad silpnai bu-
SkoJrveif A. Relablissement Litauens. S. 272).
ti:' Slidlweji A. Op. cit. 5.271-272; Dunduliend P. Min. veik. P. 116.
86 Gockinq G. Op. cit. Teil 2. S. 224, 226; Behcin-Scttwatzbat:h ll. Colonisati-
Be Schmolier G. Umrisse und Untersuchungen. S. 5BB; Vileiiis V. Min. veik.
P. 127. Pastarasis pateikd 39fle, nes apskaitiavo i5 visq zalcburgieiiq (10 000), o rei-
onsneih... s. {90, 253, 382-383. Negalima sutikti su (r. Natau pareiksta nuomone, kia imti tik kaimo Zmones.
kad ,,ypad gausiai vokied,iq kolonistq atvyko pirmEji clclimtnrcii po -maro (1710- so Vydfrnas. Op. cit. S. 2BB.
i7fg ti.r.), nes, anot io, 17i9 7744 m. ;q'skaidius tcpa(liclejo s1alo. Zr.: Nalou O. st Beheim-Schwarzbach M. Op. cit, S. 151-152.
Op. cit. S. 195. s2 Donelaitis K. Raitai. P. 429, 457; Tetzner F' I)ie Slalven in Deutschland.
3i T.erveen F, Op. cit. S. 183; Prusijos valdiios gromatos. V., 1960. P.22'
s. 44.
i 50. s3 Kuzmickas V Min. veik. P. Donelaitis K. Raitai i tvadas L. Gineiiio.
E8 S.kah.veil A- Op. cit, S. 274; Beheim'SchwarzbQch M. Op. cit. S. 161 P. 10.
r 90. sL Lebedys J. Senoji lietuviq literatura. P. 198.

(]{f 69
 vo ivykdytas Siaurineje Lietuvos provincijos dalyje: Klaipedos ir
Tilzes apskridiq septyniuose valsdiuose nebuvo ne vieno kblonisto.
Apskritai Klaipedos apskrityje tegyrreno trys vokieiig {ne zalc-
burgiediq) vals'tiediq Seimos (Priekuies valsiiuje). Kitlq 42 Sios pro-
vincijos valsciq gyventojai buvo lvairiU tautybiq. 35 valsdiq-153
kaimuose (B,70lo visq kaimq) atskiromis kolonijomis buvo lsikurg
vien,kolonistai, 946 kaimuose (54010) gyveno tiktai lietuviai e5, o kiti
ir54 kaimai (37,301s) buvo jvairiatauiiai (8 lent.). Skalciuojant ii vi-
sq Lletuvos-provincijos (49 valstiq) kaimq skaiciaus (1253i, viename
jq vidutini3kai g1'veno 2,1 kolonisto ir 4,8 lietuvirl Beimos, ii viso-
septynios lietuviq ir kolonisttl valstybiniq valstiediq ieirnos. !vai-
riataudiuose 42 valsciuose gyveno 5903 lietuvirl t: 3723 vokiediq
Seirros, t. y. lietuviq buvo 2X80 Seimq claugiau. 1T valsdiq so 1i6
iq buvo lsruties ir 1 Ragaines apskr.) kolonislq buvo 605 ieirnomis
daugiau negu lietuviq: vokiediq 2183 ir lietuviq 1478 Seimos (g
tent.).
Apskritai Lietuvos provincijos trijose apskrityse ([sruties, Ra-
ggiles ir TilZes), kur apsigyveno visi Sios provincijos kolonistai,
1736 m. buvo 6137 liet-uviq vais_tybiniq vals[ietiq ukiai ir 3720 tokiq
pat kolonistq ukiq. vadinasi, kolonistai siose iietuviskose iemese
sudare 37.7010 visq valstybiniq valstiediqtiz (g lent.). Daugiausia ko-
l-onistq buvo Maiosios Lietuvos pietryciuose ir r1'tuose.-Labiausiai
kolonizuotos Stalupenq, Gelclapes, Darkiemio ir pi-
- Gumbines,
liakalnio apylinkes, tai yra pasienio su DidZiqja Lietuva zona, dei
ko ir lietuviq asimiliacija XIX a. dia vyko spariihusiai.
1v51'-x756-m. i tietuvi3kus valsdius atsikele dar apie 1220 kolo-
nisjU, !gt_-4ro Septyneriq metq karo kalmieciai daugiau beveik ne_
vyko. xvIII a. antrojoje puseje kolonistai keliavc-- } miestus, To-
del tuo metu vokieiiq, kaip ir lietuvi'.1, kaimieiiq paclai-rgedavo
del. naturaiaus prieaugio, ir ilgainiui kiekybinis tautyuiq sJntykis
turej'o keistis, Del siq prieiasiiq xvIII a. antrojoje pusele koionis-
tq ir santykinai, ir absoliudiai sumaZejo, o lietuviq padaugejo,
1736 rn. valdaukelio (valciaukadelis; walclaukell, waid.aul<qaeil,
es Nezinia, kuo motyvuoclarnas
ir is kokiq ialtiniq paerngs duomenis, v. Nau-
s6das apskaidiavo, kad i3 ,,buvusirl 1830 lietuviikLl kairnil nemi3riq tautybes atzvil-
giu. i5liko tik 35. Daugelis kairnq virto .iitisai voliilkais,;. Bet juk vien Klaip6dos
apskrityje ii 430 kaimrl tik trijuose gyvbno trys voliioiiq ieinros. Grynai vokiiirq
kaimq, haip rodo B lentele, buvo 153. plg.: Nauseclos V. lvii'. r,eit. 'p, 323.
s6 P. Kuineris (vxas. cou. c. 194-196)
- raie, had 10-1.je valsdiq vokieciq
kolonistq Seimq buvo daugiau negu lietuviq, taaiau 1ai i<laidinga.
e7 Kai kurie tyrinetojai
teige, kad nurodyti kolonistai s.dare iitok! visq Lie-
tuvos,provincijos gyventoiq procentE. Tadiau negaiirna pamirsti, kad iia yra tik
valstybinirl valstiediq rlkiai (lietuviq buvo 12 090 ieimrl, -ar.ba 55 000-60 00b zmo-
niq' qysq procentas
-iivestas ii maZdaug 35?o iios provinci.jos gyventojq, tiksliau,
is 40% kaimiediq), siq kategoriiq valslieiiq ypad ^paclauge.lo iilcburgiediq kolo-
nizacijos (1v32-1736) metais, kai keli Simlai lietuvil.t ieimq buvo iSheldiitos iS iq
ir paverstos beiem6mis. D6I to lsruties apskrityje lieluviai sudard 520/6 ukius turinl
"t
iiq valstybiniq valstiediq, bet, palyginti su benclru tos apskrities gyventoiq skai-
diumi, lietuvitl procentas buvo gerokai didesnis. Atitirrkarirai visole--Lietuvoi pro-
vincijoje lietuvirl procentas (valstybiniai valstiediai sudare 69,2!6, plc.B lent.i lr-
gi turetq buti didesnis"
v0
Steytnale, Nesterovo raj.) valscluje turindiq ukius lietuviq buvo
maila,usiai i3 visrLl Lietuvos provincijos valsdiq (33%; Biarne valsdiuje
smarl<iai siautdjo maras; B lent.), o 1760 m. padaugejo daugiau kaip
tlviguhal (iki 70,5%), Panaius demografiniai procesai vyko Toimin-
kielnic, ir kai kuriuose kituose valsdiuose e8. Antra vertus, O. Natau,
Linagrlnejqs keturiq Ragaines apskrities (DirZkiemio, Crumbkovkai-
iirl Grunzb kaw ksi t e n, G rumbkow sl e lde, P r av di no), UZpj auniq (U sch'
1
piaunen, Nikitovka), Liepgalio (I-oepegallen, Lobegallen, Tolsto'
-*'o; vlsos gyvenvietes Krasnoznamensko raj.) ir dviejq lsruties ap-
:skritres (Kusq (Kussen, Vesnovo, Krasnoznamensko raj.) ir Brokupenq
lBrackupoenen, Brakuponen, Kubanovka, Gusevo raj.) valsdiq
(visiL XX a, pirmojoje puseje sudare atskirE Piliakalnio apskriti)
qyr;entojrl pavardes pagal malimo ir Zemes mokesdiq sqra6us, teige,
kad nuo 1736 iki 1744 rn. valstiediq santykis pagal tautybq i3 esmes
nepasikeite, nors pietineje dalyje vokiediq netgi Siek tiek padide-
e!'. Eet jau nuo XIX a, kalbanciqjq lietuvi5kai nuolat rnaZejo,
1o
ir kuo toliau I pietus, tuo labiau (nors lietuviq pagal kilinq dauge-
io). XVIII a. nutautimas vyko letai, o XIX a. - gana spardiai'
TacX hekgi iB viso kolonistq apsigyveno Lietuvos provincijoje
nuo X7i0 rn, iki XVIII a. vidurio? Ir iiuo atveju tyrinetojq'nuomones
shirtingos. Pateikti skaidiai svyruoja tarp 17 000 ir 30 000 asrne-
.nq 100. Tikslesni kolonistq skaiciq nustatyti suttku, nes tuidios ie-
,mes l:uvo duodamos ne tik kolonistams. Kolonizacijos statistika
lrepastoviai registruodavo pabegusitrs koionistus, ir neiinoma, kiek
toklq patregimtl bldavo nutylinta. Apshritai nuoiatine valstiediq
iudejimo dinarnika nebuvo tiksliai registruojarna.
M" Beheimas-Svarcbachas pateihe labai vertingus n736 m' duo-
menis, apibtdinanq:ius Lietuvos provincijos valslybiniq dvarq bqu-
ciZiaunin[q (Seimomis) pasiskirstymq tautybemis pagal kaimus 101.
Apitrendrinns visus duomenis ir paiyginus tyrinetojq nuornones,
qahrna teigti, I<ad 17i0-1736 m. masines kolonizacijos laikotarpiu
Lietuvos provincijoje isikure apie 23 000, o iki Septyneriq metq
karo pradZios 24 000 svetimtauciq kolonistq i5 Vidurio ir Vaka-
rq Europos kraStq- (tai yra, jq padaugejo tukstandii-t). Kuriq Lietuvos
A. Tolminkiemio parapija XVIiI
-"'a Vileijis V. N{in, veik. P. 130; Endzrnos am-
2iuje P. 145.
{'e Nolou O, Op. cit. S.
193.
r0f l'legalirnasutlliti su P, KuSneriu, tcigusiu, kad 1719-1736 m. i Lietuvos
provincijq persik6l6 30 000 kolonistq, huriLl dalis buvo apgyvendinia ,,Gumbin€s
lajone", o apie 18 000 (3727 ieimos) lsrLt[ies, Ragain6s ir Klaipedos apskrityse,
Jeigu ir sutiktume, kad atvyko 30 000-kolonistrl, tai, oficialiais statistiniais i736 m.
riuornenimis, 3723 (alba 3727) Seimos gavo uhius {sruties, Ragain6s ir Til2es apskri-
Lyse, o kiti savo ulciq kol kas neturdjo; taigi negalima laikyti, kad tik ,,Gumbin6s
rajone" apgyvendinti kolonistai ukiq negavo, o isikurq kituose valsdiuose - gavo.
Be to, Klaipddos apskrities galima ir nemineti, taiiau nereikia praleisti TilZds aps-
.krlties (2r. Kyutuep II. W. Yr,as. co-i. C. 194). Vieni tyrindtojai apsiribojo 1719-
1736 m., tai yra intensyviausios kolonizacijos metais, kiti karaliaus Frydricho
\riihelmo I mirtimi (1740 m.); kai kurie nepaisd M.0-1719- m. Iaikotarpio. Tiks-
.liau butq galutine chronologine riba laikyti Septynenq metq karo pradiiq, t. y.
XVXII a. viduri, kai kolonistai iiov€si vykq i Lietuvos plovincijos kaimus.
)01 Beheim-Schw'srzbach M. Colonisationswerk.. . S. 110-298.
7t
provincijos gyventojq dal! jie sudare? Pirmiausia reikia nustatyti SOCIALINES EKoNo}VIINfiS IR TEISiNES ltnruvll.;
bendrq minetos provincijos gyventojq skaiiiq. Lietuvos ir Mozu* PADEUES YPATYBES XVIII A.
rijos valsdiuose 1735 m. gyveno 201 800 Zmoniq, bajorq dvaruo-
- miestq lit
se i4 245, viso 21,6 045 Zmones. Deiimtyje Lietuvos p,rovin-
cijos gyveno- 22 542 imories, o aituoniuose lr4ozrrrijos rnies-
tuose 7945, l3 viso .187 gyventojai. Apskritai Lietuvos pro- Zemevaldos bei Zemenaudos pasiskirstymas
- ir Mozurijoje
vincijoje - 30
buvo 246 532 gyventojai; i3 jq l_ietuvos
provincijoje-apie 1V2000r02, kuriq apie 2300Cr buvo kolonistai. 'Iauting iietuviq valstiedirl padeti leme ir socialines ekonorn'ines
jq gyvenimo sqtygo; fif6ait't apie pastarqsias' \/isrl pirma reikia
Atemq Lietuvos provincijos i0 miestq apie 15 000 gyventojq Zemevaldos bei ten gyvenu-
vokfedrU (reikia manyti, kad ii 22 542 miestieiiq ne maZiau kaip i*it?i reoaatq ii vatstynines (domenq)
6000-8000 buvo lietuviai; vokieiiq feodalq ir adrninistracijos bu- siq valstietiq teritorini pasiskirstymq'
vo nedaug), gauname, kad 1736 m. Lieluvos provincijoje g] /eno Vokietiq ordino laikais Lietuvosvatdu provincijoje,- Mozrlrijoje lrei
g_fie 134000 (78,0%; galbut iki B0%, arba 13700Cr) tikrq hetuviq" (semboje) riteriai.
s"ki;";;yii.r.er" -f""-dif. nepaliete, ,rot i"diq mazai teturejo. Sembos
Kolonistai tesudare 13,40[, arba 117-llB, Sios provincijos gyventojq nusiasalio vokietybj cin3iniq kairnq bu-
,;:T#;s. tuiro, "
(i466 m.i, ypad.kunigaikilvstes lai-
dali 103.
;;"i;;";, pirmiausia Reino',
Deja, neturime Ziniq apie kitq lieLuviskq iemiq, buvusiq uZ f."itl- - pavieni,+ Uujot'+ 91u.t'1, L"-t-tlt^-1'
Lietuvos provincijos ribq (ypad Labguvos, Veluvos, Sakiq, Zuvi- "ttit?Ao(Mozurijoje-) -bei- Geldapes apylinkese' Notangos sri-
A;;"tb;;e. buvo
ninkq, Girdavos, Nordenburgo, Angerburrgo, Frycllando valsdiq), tis, ypai teritorija tuip'i'of""os, Aho!, Frydiando ir-Girdavos'
Nadruva ir SkaI-
kolonizavimq. Bet dia XVIII a. pirmojoje puseje kolonizacija buvo anksdiau sukrik*cioniitu tr"g, karq arena iapusios
kur kas maZesne. srityie uprid-""ti, ir ukininkauti susidarefeodalaipalankes-
--
""1--N"ti"gos cia vokietiq
Prusijoje 1713 m. gyveno apie 440 000 Zmoniq. Del naturalaus
";; aifi;;, aia"r.jJ iuohuii,i", valdas isigij.o -oilenburgas (prie BarS-
prieaugio ir kolonistq antpludiio 1740 m. Sio kraito gyventojq didikai, prrlsijos m;;1;i ir generolal: V.
padaugejo iki 600 000, o 1755 m, dia gyveno 700 000 Zmoniq, tai ffi],-h. ir H' Teti" iA"g"tfi"rcE apvlinkemis)' Finken3teinas'
":y junkeriams.atiteko dideli
yra tiek pat arba daugiau gyventojq negu jq buvo iki 1709-IZil m, i.r.i"fr.iaii ir kitil. XVffi a. piuOZioie-
Ir4orongo' Sven-
didZiojo maro roa. Brandenburgo (U5okovo, C,,ti"*Xo rai";, itentiino'
Be abejones, po maro ir kolonizacijos Prlsijos lietuviai gyve- ldi", P;ij it,rrro' apskridiu Yll'tYbi"iY
ira)
z:*1Y^l{",T,enq) rnasv-
dvarq kompleks4 Norky-
no ne taip kompakti5kai kaip anksdiau, nes daugelyje kairnq 1si- ,"-i.-Ou"giiu' kaip eb.';nr+ 1fe OOO karaliumi vadina-
lerlre kitq tautybiq Zmoniq. Tadiau bent jau Lietuvos provincijoje diuose ir kituose -rulrti,]or" tbda pirko l-ietuvos
fon r, Girdava ir Nordenburgas su
ir Labguvos apskrityje (iki Deimenos) iietuviq kalbos riba nepa- *i.-iu"pJaas Anhaltas_Desau
dinastijai 3'
kito. XVIII a. ii provincija gyventojrl dauguma (ir rrietovardZlais) apylinkemis priktausO pagarseiusiq^ junkeriq- Stybenq-Lietuvos
.
pro-
i3 'esmes liko lietuvi5ka, oficialiai vadinta L,itauen (arba Litthauen), S;+; a;"*s teoAalii emJXurti ir Semboje. Siaurine
juridi5kai ji tapo atskiru nuo Karaliaudiaus priklausomos Pr[sijos vinciiosdalisbuvoveliausiaikolonizuota,ju.nkeriqtevonijrtrjoje
dalies vienetu. t"".'"*ti."Jui*Sil"ter ir iankos {Pakalnef Niederung) apylin}res
Lietuviq lygin,amasis svoris vei eme keistis jau veliau-XIX a., XVlla.daugiausiasudareraistaiirpelkes.Savodvaramsfeodalai
a. (kitos Ordino
kai, kapitalizmui pletojantis, susilpnejo luominis sluoksniq uZ a- i*f.ori derlifrgiausias-Zemes Svarbiausia prieZa"stis -
rumas ir patys lietuviai eme spartiai asimiliuotis. iuit ui, _ apta-rtos p. 4g), del ko Siaurinese lietuviSkose srityse
maZiausiai buvo bijorq dvarq, yra ta, kad kunigaik3diq
vaidymo
metais atgl'veno seira Votiediq ordino vie3patavimo epochos rite-
tokiu rnetu"
-1ui#r+ Lietuvos provinciji buvo apgl'vendinama.kurti naujus
;rl+ i;-tffi.
L; Zemiq su valstiedlals iau nebuvo, todel
dvarus nebuvo sElygtl, Antra vertus, Ma2ojoje Lietuvoje buvo
J""g;.;tiotl"i tink"ariiq plotq, todel kunigaikidiai neskubdjo da-
to2 Beheim-Schwarzbach M. Op. cit, S. 61. lyti dideliq valdq feodalams.
r03 Vydunas (Op. cit. S. 284, 316) raSe, kad kolonistq apsigyveno 20000, o
Iietuviq buvo 160 000 180 000, taigi kolonistai tesudare llt]-llg visq g)'ventojq 50.
- Lietuva, . . P. 12-13, 21) teige, kad po maro i3liko apie 'HornA.Urkunden.''S.208;HornA.DasHauptanrtlnsl'elbulg'S.
J. Beitriige zur Chronik cles ostpreussischen Grundbesitzes. Memel.
dali. Pokorklls (MaZoji
160 000-200 000 iietuviq, o kolonistai tesudare 1/6 dali Jis reziurnuoja: ,,Prileidus,
" koip S.74.
- s
1913. Bd. 1.
kad, be zalcburgiediq, i LieuvE butq buvg atgabenta dar apie 10 000 kitokiq ko- Horn A. Urkunden. ' . S, 208; Horn A. Das Hauptamt Insterburg' S' 50; Gor-
Ionistq, tai ir tuomet lietuviai sudarytq virs B0% visq gyventojq". Iitz W. Op. cit. S. 100, 151'
10a Schmoller G. Die Verwaltung.
. . S. 6T; Zr. K. Lomelerio recenzijE L Beieim-Schwarzbach M. . Kopp J. Beitrdge zur Chro-
Ktinigsberg, 1789. Bd. 16. S. 480; Bock F. Op. cit. Bd. 1. S. 226-228.
ll aJ$.
nik... S. 56, 74, 100.
Colonisatorisches. ' S.

72 73
ffi--l

ii 9lenteles matyti, kad daugiausia (00|6 prusijos clvarq) ir di- ,,,ri^rnenre tralorams priklause vos 7% (2300 ukiq) visq valstieciq'
diiausiq^ privadiq dyqt,l _{yIII a. pirmojoje puseje buvo Notangos , ;"t?;;"i;;rilo'u 330[ (8400) r". Vadinasi, didZioji privadiq feod-alq
srityje. 9 12 ubq (100-200 ha) dvarai prusijoje buvo laikomi vidu- - ,rolisto.u ir ]cnkiskose apskriLyse, o.Iietuvisko-
,:, iX,"oiiir-ii.i[.*ri
tiniais. Dideli dvarq sudare maziausiai 25 ubai (425 ba) Zemes. Ba- ;;';+;;;"ruirtvni". iernevalda. Tadiau reikia nustaryti, k'riuose
jorq, dvarq, turindiq 12_ privati Zemevalda, o
ybq (200-500 ha) ienres, buvo daugiau_ i.i"t,-,'".o, apstr<rityse ir valsdiuose clominavo
sia, o 3-4 ubq (50-70 ha)?0ukius valde kulrniskiai, si tentele rodlo ne i:urir.rose dbnlenai: tai turejo reikirnes lietuviq asrmiliacijai. -Dug-
rrisas clvarininkil ielneg, bet ukiq dvdl, nes buvo feodalq iemeval-
l""keriq d.varq (1,9) lylo D:,lkiernioll, lsruties ir Geldapes
'dq, kurias sudare keletas kompleksiniu clvarq, vidutinio dydZio '1itlsi" tlS ir visos dirbamos Zemes ploto
palivarkq skirtinguose valsciuose ir net apskrityse. ,i;;krlr#;
-d"i irtli'"Xut"ui Sle', 219
f tiin* -piOZiqi,l Angerbr'rrgo -ir Aleckos
tantykis Mozlrijos apskri'tyse);
Su_nykusius bajorq ir kulmiSkiq clvarus pirko Fr)rdrichas Vilhel_ rain nat Norkvcirt, Buba"iniq, Fu6kremio (Puschdorf , Pus'
ma,s^ I ir_steige juose domenus, kuriuose apsigyveno kolonistq s. rai.i, Rautenburgo (Raurenburkis, Rauten-
;;i.r"c" i";;1;"hJ"sto
1lZ9 p. Prusijoje buvo 576 bajorq dvarai, aiir,iilo/e visq dvarq6. t,"rt lr;' Rautenbutg, t'Jztov"oje; dabartine gyvenviete-suslkure Rau-
is-n0 lenteles galima nustatyti, kad XVIII a. pabaigoje, prusijos ka-
ralia.rns_ pradejus nuomoti ir perieisti ciomenus ba]oiams, privadios
lenburgq sujungus su Bara5eliais (Borascheten) ir Kamantais (I{a-
(Ernstburg' Sady'
nanten)- Krasnoz"i*""tt o raj'), Ernstburgo
Zemevaldos gerokai padidejo. Antai xviil a, pradliole 100-200 ha C)ze'sko raj,) dvarq kompieksai't' So"q-valdq junke'riai neturejo
dvarai buvo laikomi vidutiniais, o prioi baldziavos panaikinimq t/g: d.alis visos
Silutes ir, galirrra ,ukyti, Stat.,p.ttq (tepriklause vo-s
tokio dydzio dvarai tapo smulkiais, vidutiniais 400-i000 ha, dij
- 'piti.t uir.ioti}r
;emlsl'irapskrityse, k;Ii jq civaiai buvo Klaipedos' Til2es' Gum-
deliais- 1000-5000 ha, iabai dicieliais-iki 10000 ir daugiau ha. iines apskritys"e. Lietuviai valstiediai daugiau iemes
Apsirritai, rado 10 lentele, daugiausia junkeriq O"u?rl t4/5,) ;;;61"'iur, L*r voki-eciai vaide rnaiesn6s feodalines tevo-nijas: Si-
-kaip
buvo oLrerlando ir Notangos srityse, t.*y. prlsijos vakarinejej pieti- a/s
iutei ir piliakalnio apskriiyse
-afibinei visos ciirbamos iemes, Stalupenq -
neje ir centrineje daiyse,_ kur tada gyvelro clauguma vot<ii,cirj, su- iill r,rie'r: %'susidare - a7n ta. taiei clidZiausia vokiediq junke-
voki.etejusiq prusr,! ir-lenkq (!domu,-kad jau oiclino laikais pi"i Z"*".rulda Lietuvos provincijos .
pietr.rose bei pietry-
vatrstieditl maiiausiai buvo Marienburgo, IJlbingo, ostrudos korntu- '.i,j'
tii"*, g"t.[ii maZiau jq dvarq buvo centrineje ir rytineje dliyj?'
rijose: kryzi-crociai tas Zemes pirmiausla rdkariavo, ir prtsai bego o maZiausiai- Siauieie' (ktaipeAos kra3te; s4voka-.ir. teritorinis-ad-
I grclimas, dar neuzkariautas teritorijas). 2000-5000 ha dvaral zu- ministracinis vienetas atsiradb po Pirmojo pasaulinio karo)'
dare 7|s visos bajorq iernevaldos. Tai Jraneigia caug"iio vFR is- 000 valsll'bi-
torikq, ekonomisttl, socioiogrl (V. Cerlic', V.' Kuno,-F. Heningo; XVIII a. pabaigoje Liei-uvos provirrciioje J:uvo. 23visi kolonistai
ir tiktai i8g6"fiiorq valstiediq valitybiniq ukitl '4. Beveik
ir ht.i tvirtinimus, kad..-prusijoje nebuvo j.nheriq latifundiiq, o-tik 'iq
r.okiediai ir daugurna lietuviq buvo dvarq valstiediai'
iprastiniai dvarai. todel, anot iq, junkcrila nesudare ekonorniskai .1ielau
stlpraus luomo; tarybiniai tyrinetojai t-.sq pervertina jos politinl XVIII a. pabaigoje karalius F.rsijos valstybinius dvarus
svorj ir reakcinl vaidmeni stiprinant prusiskqii militariimq bei ab- cme gausiau nuornoti, uZiaiineti ar pardavineti feodalarns. Del to
soflutizmq. Junkerrq politine galia b'vo sti-pii: ostforseriai neat- Iti UilAZiavos panaikinimo dauguma lietuviq baudiiaunininkq atsi-
siivelgia, kad Frusijoje tuomet-miestq brrvo maiai ir tie patys rnen- 1l[re tiesiogineS'e jq valdZioje, o volcicdiai koionistai i5 esmes toliau
liko haraliiicieji valstiediai paprastai gyveno neiBnuomotose dornentl
ki (zymesni tik-_Karaliaudius, Klaipecla, Tilze). erusiJos'ob'erprezi- -
dento barono J. sreterio duomenimis, xBiJ2 m. l-ier.uvos'Jepartamente ta Flenning F. Bauernwirtschaft uncl Ilaucrneinkommen in Ostpreussen im 18.
:)V^?!A _magd_eburginiq ubq iemes sudare ctomcnai, o bajorai valde ..Iahrhrindert (ioliau-Bauernwirtschaft...). Wiirzburg, 1969. S' 1; Iienning F. }let'
!96.!? gbq.-Rytq Prusijos depariaraente-atitinkarnai 101 848 ir ischaf'r und Bauernuntertanigkeit ll JAU. Wiirzburg, 1964. Bd' 14. S. 113.
11 Teritoriniai vicnetai imarni pagal 1815-iB1B m. teritolini adminlstracini
84 8. Apslritai Rytq prusijos
deparLarnente domenu zeme- .,JSkirstym4, liai Lieluvos pro-rincija vicloi 4 hauptamtq bulo padalyta i 10 ap-
'bas 51,3% visos clirbarnos iernes,
^40x sudare
f?X_qg o fretuvosl86;ti;.
pabaigoje Prusijoje 65c/e iemcs priklause domenams (su
skridiu (Landrdthliche Kreis-statu.gq turinti apskritis): Darkiemio, Geldapds, Gum-
fYXXI".q. l)ines, Isruties, Larrko;, Piliakainio, Ragaines, Stalupinq, Silutes ir TilZds. Didesne
kuinriikiq ir taisvqjq vatitiediq nrrosa.rl,be;, 309; ltijor**r'i, Iilaipedos apskr. dalis perduota Karaliauiiar.ts apygardai
5% 12 Der Regierungs-Bezirk Gumbinnen. . . Gumbinnen, 1813 S. 5-20' 33-45'
55oio.vatstieiiq ukiq buvo kaialiaus, 2Aolo- bajontr
-rniestams.
I'alctriiol'e, o 25010 iaisvqiq valstieciu n.osavybe i. Li'etuvos 62-75, eO-tOO; Lucanus A. Op. cit. S. ll{)(} 393, 400-403, 414-416, 433; Horn A.
- de_ Llrkunden. . . S. VIi, XIII-XV, 2lB-22A; Iloglge A. Geschichte des Kreises Dar-
r ,L.uccrius A, Op..c-it S. 185, 239_240; Golctbec:k kehriren. S. 42-55; Ibltp J. BeitrAge zur Cl'rronik.., S' 23-31, 48-52' 57-58,
. .i. ()p. cit. Teil 1. S. 66; i)3-78, 96-99, 105-106, 169-250,
Arrscgryli_tg Urkunden / Herausg. von l,iz. Altmc'nn. Bd. l. S. (,Lj_99. 13 Goldbeck J. Op. cit.; Haxthausen A. Op. cit. Bd. 1; Der Regierungsbezirk
.. " wuchler H. ostpreussische Domdnenvorlyerke im r6. und 1?. Jahrhundert. .. S" 20-27, 79-89, 108-l2ll; Bittens A. Heimaikunde des Kreises
Gunrtrinnen.
\\rurzburg, 1958. S 91. Memel. Memel, 1914. S. 23-24t Sentbritzki J. Geschichte dcs Kreises Memel. S.
x G,orlitzW. Op. cii.; KuhnW.
r. Kopp J. Geschichte Op. cit.; trIenning.i,. Op. cit. 32, 36-42, 49-50, 58 61, 63, 78-79, 91-96, 99-100.
des I-andkreises Tilsit. s. 4t. rL Kern A. Br:itrl,4e zur Agrargeschichte ostpreussens // FBPC Leipzig, 1901.
t Fleussen. Epochen uncl probleme seiner Geschichte. Berlin, 1964. S. 20. Rd. x4. s. 182-1,8u
'aA
75
k I

dalyse {1800 m. tokios dalys sudare 11%)1u. Gausiausi ir turtin- irriinh4 kulmi5kiq ukiq lsisteige Po.didZiojo mqrg'
atsiradus laisvos
giausi bajorams priklausomq valstiediq kairnai buvo vokiediq kai- lcmes. A. Skaiveit" n"omon?, kad Kulmo teise budavo igyjgml
mal: Oberlando ir Notangos srityse. Brandenburgo, Kentsino, Nei- i [-;;rk;"f ur.i, o A. Haksthauzeno, kad satuliniai kulmiskiai
denburgo ir Morongo apskrityse gyveno 800/6 visq Rytq Pmsijos ,,'irirli"-t* po iiazio:o *u1o, yra
-tilntgaikstiai
-
klaidingos' Si1 teisq' kaip ir ba-
depar,tamento privadiq dvarq valstieair]. Maiiausiai tokiq ukiq leniau
-iulmiskiq suteikdavo,atskira privilegija, o
roio-"irae, jau buvo XVII a. Jie buvo atleisti
buvo Sembos srityje16. i.rirh"rrl siuL-ii"t
Apskritai Lietuvos provincija buvo labiau domenq (karaliikq- prievoliq, pilies tarnybos' daugelis.ir nuo pa-
-i"kesito,
jq iemiq) kra5tas. Sembos pusiasalyje vyravo dvarq su laisvaisiais ',""'--tlt;l
q"ilre, telnSt elo Z"*'el .gi"Se. Satuliniai valsiiediai Ma-
"iittluti3trl
Zmonemis [kis, Marienverderio provincija
- laisvqjqGutsbesitzer,
din3ininkq, )"jo:" i-ietuvoje maZdaug priiygg ktt93t xvIII
valstiediams'
a. smarkiai daugejo _kul-
o Mozurija Zeme. Kulmi5kiai (Kdlrnische 11 Xenteles a"o*u"Vi ioo,j,"tua
-kulmi5kiq
I{olmer), matyt, priskirtini valstiediu luomui17, taiiau kaip sluoks- lietuviskuo-
,r,,iSf.i.l-"Lirl @ateitti aiurrg" t,t laisvaisiais valstiediais) 1ll
nis yra labiau tarpinis tarp valstieciq ir bajorq (budingesnis kul- se ir lenki5kuose tuf*i"o3u (1,6 karto, o,.voki5kuo?", l1t^t?]:
mi5kiarns vokiciiams). Tai laisvieji Zmones, jie patys disponavo Sios kategorijog 1qo1iq dia buvo '/a daugrau
negu
)(lX u. pradZioje
.,rutrti,ror".-
savo ukiais. Galejo tureti nuosavq valstieciq, mokedavo iprastq ;;fuk";;" tirEciausiai
-lsruties kulmiskial_gyveno Br,andenbur-
kontribucijq (piniginq rinkliavq), taip pat riteriq mokest!, budingq ;;:'il;;;;^"$h,l f.-"f*iii.lqir iemese' xvlli a' pabaigoje Lietu-
tik bajorq luomo imonems. Kulminiai buvo aiodiniai ukiai, vaikq ir Satuliniq kurirnr-3k11. buvo dvigubai
,lls Aepirtamente
paveldimi lygiomis teisemis. Jrtr savininkai turejo teisg medZioti, ;;;eiu; ;"gu Rytq Prusijos'departamenie (11 lent')' nes didZiosios
Zvejoti, varyti degtinq, laikyti smuklg ar malun4, Gyvenviete is kolonlzacijosmetaiskutmiit<iqirlaisvqjqvalstiediqteisesgauda- k
keliolikos kulminiq ukiq buvo vadinama kulminiu haimu, nes tu- vot ietiai- Karaliaudiaus apy gardgj " .(Ru9-1: rung sbezir
rejo Kulmo teisg. Pagal jq valstietis nuosavyben gaudavo apie 3 ""^ "l!"i"""i- visi Satuliniai ukial, kadangi
xaigi:bnrg) jie. turejo vlsrs.Ka nuosa-
[bus (apie 45 ha) dirbamos Zemes. Iki maro ir ko]onizacijos kulmi- ;;;;;-;;;o ptisr.itti--t.tt-i3tiu*t, Gumbines apvgardoje (Resie'
niai ukiai neretai atsirasdavo padalijus seno dvaro Zemq. Vokie- ,,liSi1nrirX CumAiiien) -- tik iat.liniai kulminiai ukiai prilyginti
t8' Ap-
iiq ordino laikais kulmi5kiais daugiausia buvo kolonistai vokie- kulmiikiams, o satuliniai valstiediai- clomenq- valstiediams
ciai, isikurq Sios valstybes pietuose. Vietos g1'ventojai prlsai, lie,tu- rf;ii;i kulminiai a"iiui tei ukiai ir latuliniai kulminiai ukiai buvo
lSdalv:ti vokiediams,l.tot,-*uto nusmtrkrlytus' pirko
viai, lenkai, kur3iai kulmi5kiais virsdavo retai ir tik uZ ypatingus nuo- pasiturintys 191.c-
pelnus riteriams, veliau Prtsijos kunigaikstystes feodalams. .Iie daZ- ilJrii![i"ii;. V"di"iJt, Lietuvos ciepar amente vyravo kulmi3kirl ukis'
t

niausiai gaudavo ribotq Kulmo teisg (daugiau pareigq, maZiau tei- t;;ii;, iietuviikuose ir mozr-rriSkuosc valsdiuose clominavo domentl
siq). Pasibaigus kryZiuodiq karams su LL)K (14'22 m. Melno taika), :il Satuliskiq
taZinii, ir kulmiskiq ukis.
ypad po 1525 m. Ordino sekuliarizacijos (kai imta kolonizuoti lais- buvo kulmi6kiq lietuvirl./ Cicr.kai maZiau negu vokiediq, be
vas Zemes Prusijos kunigaikitystes iiaureje), kulmiskiais tapo dau- to, lietuviai daugiau-buvo iatuLiniai kulmiskiai. Pavyzdziui, (Lazdv- Kuimo
giau lietuviq. Kulmo teises teikimas daliai vietos gyventojq buvo ;;id 5;;h; fvl a. pradZioie savo- D' Musa ir L'azdenq
viena jq vokietinimo priemoniq. Per XVIII a. pirmosios puses ko- nen, Krasnozinamens'kl senilnas L, Cirulaitis' Anot D. Mu-
,,mUsq gimines imones visi br'rvo kulmiSkiai"'
""i=forJu1
lonizacijq gavq i5 karalystes valdZios kulminius ukius vokiediq vals- sos, Musos kadaise
tiediai MaZojoje Lietuvoje tapo viena cliclZiausiq ekonominiq jegq. atkeliavoiSLDK(kaikuriejq}.itrvrlprotestantr4kuni.gai).x719m.
1807 m. Prusijoje pradejus naikinli bau<lZiavq, kulmi3kiai ilgai- :i"-io*1., iiarne ..urr|i"1" kone visi kuimi3kiai buvo vokiediai, ir tik
niui susilie'1'o su kitais valsti,ediais. XVII---XVIII a. mozurq ir lie- lneli 6et.r.,iai (p. Vir3kilvaitis PatilZiuose (Patilszen, Patilschen, Tjl'
tuviq Zemese (ypad Romintos, arba Ranrintos, Romintes, vok. -Ro- -re, Ch]ebnikovo,
.n-. L a.' Zrririrtiai Stlinink'ose fschilleningken,
minte, lenk. Rominto, rus. Krusnaja) diclZiuieje girioje; dar XX a. li"itutt" iu1.)'o o. Nut"tt, panaLrclojgs
-rocio, malimo ir Zernes mokesciu
pradZioje apie 24 000 ha) vyko sparti Satulind (vidine) kotoni- Or.omen it, ,rrduru lentelq. -ii kaa XVifI a' viduryje Piiiakalnio
zacija -
valdovui priklausomuose mi5kuose, kirtavietese buvo stei- ;;i;dt,i"'lietuviq t<ulmiikiq, amatinlnkq ir valdinipktl tebuvo vie-
giamos- nausedijos (apie tai pladiau p. !l:l-94). Vokiikai Schotu- nas kltis, o s*.rklioinl."o ne vieno. Lietuviai riirbo paprastais 3atu-
l1e
- dezute, valdovo iZdas. Mazojoje Lietuvoje Satuliikiai lietu- linials valstieiiais (atlikinejo baucliiavos prievoles),. o vokiedjai, ta-
-giri.l
vininkq buvo vadinami Satulninkais, skatulninkais. Tie iatuliikiai, ee vyresniaisiais, ga'davo iatuliniq kulrniShirl telses (be
kurie girioje gaudavo nuosavyben ubus Kulmo teise, vadinami sa-
tuliniais kulmi5kiais (schatultkolmer). Jie irgi priklause kulmii- 1s Slein R. Op. cit. S. 180.
kiq, tai yra smulkiq feodaliniq savininkrl, sluoksniui. Daugybe ia- 1s sJocle/monrl ,4. Frieclrich \\i'ilhelm T. ... S. 4'|i skulweit A Retablissement
I"itauens. S. 140 142.
t5 20 schultze P. 350 Jahre eine statte rles Evangeliums in der ostmark (ioliau -
Abel W. Geschichte der deutschen Landwirtschaft. Stuttgart, 1967. S. 2g2. 350 Jahie...) Konigsberg, toot S. 7; Norcu o. ot. cit. S. 146-154,. 17.5-176, 17Sl
!!Sh" H._oq.
li1i Historia cit. Bd. 18. S. 83, 116-tt7i Srejn R. Op. cii" 5.238_239,282,
Poiski. T. 2. Cz. L S.271,2i4.
llorn A' Urkunden... s..,tta-120, 131, 158-159, 163, 16i'}-_170, 194-195; Kuck J'
Die Siecilungen im rvestiichen Naclraueti. Leipzig, 1909 S 20
76 77
FI
kraudZiavosprievoliq, tik uZ mokes'ri valdovo iZdulr :'r. Poeto Knis-
tijono Donelaidio s,enelis Hansas (gimtine DidZiuosiuose Baidiuose
{Gross Baitschen, Podgorovko, dab. gyvenviete susikure Didiiuo-
-
sius Baidius sujungus su ivlaiaisiais (Ktrein Bsitschen, Liubimov-
ka) ir Sreterlaukiais (scftrolerlauken, Oneiskoie)-Gusevo raj.) ir
tevas Kristupas buvo lietuviai ir valde satulini llir! Kulmo teise
ikuimiikius poetas vadino karali5kaisiais kelmenais). Del to btsi-
masis bury dainius turejo teisq ir sqlygas studijuoti Karaliauiiaus
universitete 22. Apskritai prieB kolonizavimq visas l-azctyneliq {i,os-
dinehlen, apie 5 km nuo Gusevo; gvvenviete iinykusi) kaimas, ku-
r! ikure H. Donelaitis su dviem kaimynais, buvo lietuvi3kas.
Amtmonais daugiausia dirbo Frusijoje gimq voicieciai, nes, ne-
paisant visq pastangq, Frydrichui Vilhclmui I nelabai pavyko pri-
vilioti generaliniq nuomininkq ii kitq volrieciq valstybiq. Kai kurie
nevokieciq tautybes amtmonai kiek patrankiau elgesi su lietarviais
ir nemego kolonistq. Tokius karalius paialindavo ir i jq vietq skir-
davo vokieiius 23.
Domenq ir bajorq valstieciai, ji1 prievoiiq formos
valstiediq klasg feodalizmo santvarlcojc suclare jvairus sluoksniai.
todei svarbu nustatyti, kuriems iq priklause iietuviai. Teisine ze-
mes priklausornybe Prusijoje galutinai cliferencijavosi XvII a. ze-
menauda buvo skirstoma i tris grupes: bajorq, kulm,iskiq !r vals-
tie_diq. Pagal asmens priklausomybes laipsn! ir nuosavlrbes teises
! iemq formas Prusijos domeng valsticii.ri buvo skirstoml i asme-
ni3kai priklausomus, laisvuosius bei satulinius, o pagal pilevoliq
ru3!-i lazininkus, iinsininkus ir rraclLrdlnuosius ljlsvuosius zmo-
nes, arba samdinius.
Laziniq ir dinsiniq
-valstiediq skirturnai remesi sr:nomis juri,di-
nemis normomis: jau. kryiiuoiirtr
ritcrirr valclymo rn,:tais prusai ir
vakarinlai lietuviai buvo laiininkai, o vohieiirl valsfiediai clau-
giausia diniininkai. Tautybe nuleme soc:ialinq <:i;onorning -pacietj"
Tarpine grupe buvo vadinamieji gryni.ji r. irriininkai {Hochiinser):
tai dainiausiai maro nusiaubtoje ir po t'lrirlcmijos iBdalytoje paii-
varko- zemeje lsiktrg kolonistai, kurirur:; lt'btn'"o paoiaintai
ipras-
iasis dinias 24. savoti3komis Leisemis zcrnr:r; valde paveldimieji'iin-
iininkai (Erbzinser) ir emfiteutiniai valsriciiai {emiileutai; gi. Em-
^
3r Aldfdu O. Op. cit. S. 266; Nl:gnot
J. Op. cit. S. 79; Se,ibrrtzki
Geschichte des Kreises Heydekrug. Memel, tbzrt. s. i4g--.15:l; Kopp
des Landkreises Tilsit. S. 98-129. -
22 Vydinas. Op, cit.
S. 305.
_,
"^3
\ax.tltyuse. A. Op. cit. S. 186, 203, 224_2,15; .S1'rt.i,;irorrn R. publikationen. .
Bd' 1-02; Rogge A. Geschichte <ies Kreises Dark.crrrrrr:ir. s. rli Mignar
l Scnbritzki
^2 99;
cit. S. J. Geschichte cie.; Kreises Mc.nrci S. il5.
:t' Kr-ys -I. Topographisch-statislisches
1820. Bd. 1. s. 3; Haxthcusen A. ()p. crt. s. zoz, -iti-ztz, zza;
WorterbLrch tlcs i<ollgiichen preussisr:hen
siaatcs' Ha]Ie,
Cauapua IO. Ynpa:4HeHEe Kpenocrgoro ripaBa n l-Ipyccuu.
200.
M., 1BiB. Co.r. f. 2. C"
7B
ltltyteuten; emfiteuze-paveldima Zemes nuoma) : uZ metin! nuo-
rnos mokest! dvarininkas kolonistams iBnuomodavo 30-40 metq
sklypus ir netgi iStisus kaimus' Fasibaigus nuomos terrninui, btl-
rlavo sudatoma nauja sutartis'
i3 12 lentelds matyti, kad XVIII a. pradiioje Prhsijoje din6inin-
kq buvo 13%, laZininkq 8770, o atitinkarnai Lietuvos provincijo-
!e--5070 ir 94016, vokiSkuose valsiiuose-40% ir 600/0, lenkidkuo-
se-10% ir 90%. Per vis4 XVIII a. nuolat daugejo cindininkq"
i701 rn. Prusijos dornenuose tebuvo 5730 iiniininkq (seim'q, 42215
(870/0) laZininkq, o 1802 m. vien Rytq Prrlsijos departamente i!
iOZtg domenq-valstiediq r-rkiq dinsininkq jau buvo 50Xl (a"ials\;
lB05 m. jame laiiniq ukiq teliko 283225. Vckieciq gyvenam'"lose
valsdiuose laisvieji cinSininkai sudare iki 300i0 visq ukiq, o lietu-
rri5huose-vos 5%'u. Rytq Frusijos departamente i5 XVIII a' nra-
baigoje dornenams priklausiusiq \'V 4A0 -nebajorq Zemvaldziq Sei-
rnq ab0/6 priskiriarna laZininkams ir 25010
-dinsipinkams,
o 350/c
ieimq buvb laisvieji, kulmi5kiai ir iatuliniai valstieiiai 27. l6 Lre-
t.uvos departamento domenuose turiniiq ukius 29 000 Seimq 29Yo-
tlnSininkai, 40010 kiti 31% -kulrniSkiai, iatuli5kiai ir
-laZininkai,
laisvieji28" Prisimintina, kad lietuvi5kuose dornettuose diniininkai
daugiausia buvo kolonis{.ai, o Rytrl Prusijos departament4 sudare
ne tik voki3ki, bet ir dalis lietuvi5ku valsdiq. Tiesa, pasibaigus lais-
viems nuo prievoliq me'tams, kai kuriose vietose kolonistai (vpad
gyvenantys ne bendruomenese) buvo verdiami eiti laZ4; tam iie
prie6inosi, skundesi karaliui ir savqs baud2iauninkais nelaike. LaZo'
ieodalai reikalavo ir i5 vokiediq valstiediq senbuviq, gyvenandiq,
kaip mineta, kitose Prusijos srityse. Sie talp pat protestavo irrie-
nodq prievollq (laidieniq maZiau) su prusq ar lietuviq baudZiau-
ninkais ii seno neatlikinejo.
Domenuose keisti laiq sarndomuoju darbu pradejo Frydrichas II
voki5kuose (r.okiecig senbuviq gyvenamuose) valsdiuose Ryttl
Prusijos departamente. Valstieciq laZas i XVIII a' pabaig4 - iluvo'
panaikintas paveidimon nuomon aticluotuose palivarkuose, kr.lritio-
se paveldlmieji nuomininkai pradejo rlkininkauti naudodarniesj slrn-
rtornqja darbo jega. Kai kuriuose vohi3kuose vansdiuose iaio visai
nebeilko, nes ! paveldimq nuomq buvo atiduoti iilisi domenai ee' !-ie-
t.uvos depar;tamento valsdiuose buvo kitaip. Domenq nuornininkal cia
prieiinosi karaiirl polvarkiams, ltct lcokioms radikalesnetns refor-
rr.roms, nes intensyvus laZas ir diclcli valstiediq raokesdiai jierils tei-
l,,e pakankamai pajamq. Del to Liettivos departamento clomenuose
J., Biif:,s A. XVIII a. pabaigoje laZininkai (dauqiausia lietuvlai ir lenkai] rlar
J. Geschichte
:5 Stein Op. cit. S. 347.
^R,
2c Muller E. Zar Wirtschaftsgeschichte i)reus-cenlancles. . . S. 4BB-489; pig.:
(iineilis l. Min. veik. P. 43.
J. op.
.
2'- Henning F. Herrschaft und Bauernurtterl.iinigkeit S. xll).
23 Krug I. Ber.rachtungen tiber den National-Reichtum. Er:rlin, 1805. Bd. t. S.
472, 4V4, 476; IIe nning F. Bauernwirtschait. . . S. 139-140; Ilt:rtning F. Dienste unci
Absaben der Bauern im 18. Jahrhundert. Stuttgafi, 1969. S- 8.
2e Slejn R. Op. cit. S. 50,70-72,91, :j30, 335-342; Ple iu:t II. Op. cit, Bd. 17. S.
l1i-115; Henning F. Dienste und Abgaben... S. 9.
7E
sudare 560lo visr+ valstiediq Seimq: i3 23400- 13200 3eimq30. Net -uiul. ne kolonijose ar benclruomenese' gyvenusius kololistus do-
jiems
1808 rn. Silutes apskrityje, kur maiai gyveno vaistiediq vokiediq, ."""r+ generaliniai nuomininkai bande versti eiti laZq. wV2 m.
buvo tr9 kulminiq, laisvqjq ukiq bei kaimq, B Satuliniq kulmi3- ouiitk"-"4"s karaliui, 3is Gumbines vadybai paliepe tokius kolonis-
kiq ir 11 paprastq Satuiiskiq vietoviq, 7X misrus (melirte), 12 lazi' iut tno Sios prievoles atleisti 3e.
3r.
ninkq ir tik 1 vienrl din3ininkq kaimas Pavieniai lietuviai dinii- Na tik aiodirbines rentos, bet ir dinSo bei kitq mokesdiq koe-
ninkais bldavo paverciami jau I XVIII a. pabaigE,. kai didumoje ficientas lietuviq ir vokiediq valstieciams buvo skirtingas' Detaliai
Rytq Prrlsijos departamento teritorijos laZininkq smarkiai sumaZe- isiy";r prrlsijos bajorq valstiediq, nattrines ir pinigines_ prievoles
;o, o ios c-entre ir pajuryje visai neliko Iki baudZiavoskraite)
12' parraiki- kad kuo ukis budavo didesnis, tuo
XVlfi a., F. Fleningas- teigia, prie-
nimo iaZas i5liko Lietuvos provinciioje (ypad Klaipedos ir Drievoles mazesnes, kuo sodyba tOliau nuo Karaliauciaus, tuo
Mozurijoje 33. Taigi karaliq reikalavimai laZE keisti din5u buvo igy- voles didesnes 40. Taiiau jis nepadare isvados, kad vokiediq vals-
vendinti daugiausia vokiedir; senbuviq valsciuose. tiediq ukiai buvo dides,ni, o prievoles santykinai mazesnes. Juk
Fatsai laias lietuviams ir vokiediams buvo irgi nelygus. Vaka- Karaiiaudiaus sritis ! pietus nuo miesto tuomet jau buvo daugiau-
rineje ir pietineje Prilsijos dalyse (vokiediq senbuviq valsdiuose) ;i; ;t;;il;a vokieciq senbuviq ir suvokietejusiq autochtonq' Cin-
jis kruvo grieZtai normuotas (gemessene Frohnen), o rytineje ir Siau- iiniii" ir iaiiniai valstiediai mokejo dvigubai didesnius mokescius
iineje (lietuviSkuose ir lenkilkuose) nenormuotas (ungemessene ui hutmiskius ar laisvuosiusr ,o savo ponui bajorui - daugiau kaip
Frohnen) 34. Tiesa, Gumbines vadybos -administruojamuose domenuo- clvigubai didesnius negu sis valstybei. Bajorai - budavo_ atleidZiami
se lai4 pavyko sumaiinti nuo 6 iki 3-4, o XVIII a. antrojoje puse- t r1d g"n"talinio ubq mokesdio, nes uZ juos mokejo valstiediai' Fe-
je iki 2-3, daugiausia 4 dienq per savaitq. Tadiau i3 tikrqjq nuro- odalal, kaip mineta, rnokejo tik nedidelius riterio tarnybos pini-
clymq retai kas paise. Feodalams prie5inan-tis, privadiuose dvaruo- gus at. 1,71.6-X7I7 m. Gumbines vadyba surinko 26 4V5 talerius
se lazas tiko iki 5-6 dienu per savaitq 35' Lietuvos provincijos hokesdiq, o Karaliauciaus - 6928 taierius. Kitais metais surinkta ati-
pietuose ir Mozurijos Siaurdje buvusiuose Steinorto ir Angerapes tinkamai L4551, ir 3428 taleriai'2. Vadinasi, i3 iietuviSkqjq (ir dau-
(Vangrapes) feodalq dvaruose per metus baudZiauninkai atlikdavo 96 gumos mozrlriSkqjq) valsdiq gyventojq iSp.leSe.keturis kar-
pinigq i5 vokiSkqjq -valdzijr
(Rytq Prusijos departamento
vaZiuotus ir 2BB pesdius laZciienius, DidZiuosiuose Bainiunuose (Bei- ius daugiau negu
niunai; Gross Beynuhnen, eernySevko, Ozersko raj') -atitinkamai senbuviq), nors pastarqjq buvo gerokai daugiau, Po maro kulmi-
280 ir 720, o domenuose 40-60 laZCieniq. Aple dvarininkq vals- nius nkius karalius i6 viso ketveriems metams atleido nuo visq mo-
-
tiediras valdiikuose praneiimuose budavo raSoma: ,,Bajoras reika- kesdiq, todel valstiediai lietuviai
-smulkiuosius privalejo atlikii prievoles ir u2
lauja kasdieninio laio" 36. Pmsijos karal.ystes vyriausybes praneSi- siuos savininkus a3. Ekonominio nuosmukio w2B m.
me konstatuojama, kad valsi.iediq padetis labrai smarkiai pabloge- vokiSkqjq tlomenq valstieciai sumokejo.5967 talerius, o lietuvis-
taleriq iinso 4{. Del iiq prieZasdiq lietu-
jusi. Gumbines vadybos vyresnybes 1799.VI.21 ataskaitoje raSoma, hqjq ir'-lenkiSkqjq- 7300
kad tik 35 vaisdiuose valdininkai vykde Berlyno valdZios nurody- viai-nuvyko skqstis vyresnybei I Gumbinq, o vietose masi5kai prie-
rrus domenuose naudoti samdomEjq darbo jeg4; devyniolikoje vals- Binosi. Be to, daug jq bego i LDK.
iiq normuotq IaZq atiikdavo vien lietuviai (vokiediai jo beveik ne- Fagal suiartis su valdZia kolonistai isipareigodavo moketi sulig
jo), o Klaipedos apskrityje tebebuvo praktikuojamas nenormuotas, iemes dydZiu nustatyt4 ir nekeiiiamq piniginq rentq, be jokiq na-
kasdieninis laZas 37. iki XVIII a. pabaigos dar"rgelyje bajorq dvarq trlriniq duokiiri ir laZo. Geresnq valdymo teisq turintys vokiediq
lietuviai ir lenkai buvo verciami atlikti tokias sunkias feodalines laisvieJi, satullskiai ir kitos valstieciq grupes mokejo labai ma24
prievoies, kad neretai budavo priversti apleisti savo uki 38. Pavie- 'ciniq, svarbiausiE jq prievoliq dal! sudare kontribucija.prievoles. Lietuviai
baudZiauninkai atlikdavo dvigubai didesnes feodalines
rf -Slein R. Op. cit. S. 351; Henniig F. Bauernrvirl.schaft... S. 138. Lietuviai laZininkai XViII a. turejo moketi maZdaug tiek pat cin-
3t Fljllhaase A. Geschichtliche Heimatkunde cles Kreises Heyrlekrug. Heyde- Bo, kiek dinsininkal vokiediai. Kai kuriuose valsdiuose diniininkq
krug,
32
1904. S. 93-95,
Sentbritzki J., Billens A. Op. cit. S. 148, 153; Kopp J. Geschichte Ces Land-
ir laiininkq rnokesciq skirtumas tesudare viciutiniSkai 0,12-0,18
k-reises Tilsit. S. 98-129; Gcns.s J, Die vtilkischen Verlieiltnissc tles Nlemellandes. talerio. lsruties apskrities Plikiq (Plicken, dab. Pliken, Nesterovo
Berlin, 1925. S. 34. :'s Lucanus A, Op. cit. S. 210; Krug L. Ueber Leibeigenschaft oder Erbultert-
3s llarmjanz l'I. Ostpreussische Bauern. S. 97.
34 Kaann.f. @. Yras. coq. C. 19. hdnigkeit der Landbewohner in dem preussischen Staaten. Haile, 1798. S. 56. Ne-
:ts Stadelmann -R. Friedrich Wilhetm I. .. . S. 77', Kern A. Op. cit. S. 176; galirna pritarti F{. P}6nui, maniusiam, kad ,,dauguma kolonistrl buvo apgyvendinta
Aubin G. Op. cit. S. 178-179; Skalweit A. Gutsherrschaft uncl Landarbeiter // JGR. kaip laZiniai valstieaiai". Zr.: P|ehn H. Op. cit. Bd. 18. S. 117-118.
L0 Henning F. Dienste und Abgaben. . . S. 16, 18.
Leipzig, 1911. Jq. 35, H. 3. S. 315. at Goldbeck J. Op, cit. Teil 1. S. 61; AB. Bd. 2, S. 195; Henning F. Dienste
:a Bohme K. Op, cit. S. B, 9, 11-15.
37 Kern A. Op. cit. S, 165-166; Stein R. Op. cit. S. 348-350; Stadelmann R. uncl Abgaben. . . S. 2l-23, 3l-32,
+2 Skalweit A, Retablissement Litauens, S. 35, 175.
Friedrich Wilhelm L ... S. 46.
3z Bohme 1r. Op. cit. S. 20; Henning F. Dienste und Abgaben,.. S. 13, ^3 Lucanus A. Op. cit. S. 204.
1'1. LL Stadelmann i. Friedrich Wilhelm i. ... S. 127.
BO 6-8141 B1
 I!

raj.) valsdiaus Bibeliq (Bibehlen, Pokro'"'skaie,-crab. gyvenviete r30 erasiu) Hohensteino (Flohenstein, olsztynek, L pietus nuo ol5-
susidare Bibeliams susijungus su Vaivarais (Waiwerr, Novoseliel- i;;ri ;e;lrityse 52. Kad iSvengtq dideliq pag-al1ey mokesdiq' Itu-
Gusevo raj.) kaime kiekvienas i5 11 kolonistq tin3ininkq nuo 1 i""ili siepe naujagirnius nuo baZnydios,
.
krik3tijo juos LDK'
ubo ture jo moketi 17 taleriq, o iietuviai po 14 taleriq. Zirgupenq i?Sl.VIr.rt' ir L7v1kiil.23 nutarimais karalystes vyriausybe surna-
-
(Szirgupohnen, Schirguponen, Dalne je, Nesterovo raj.) valsdiaus Fm- ir nustate tvirtq jos dyd! visame Senoves
zino valstieciams duoklg
siSkiuose (Pruschischken, Brianskoie, Gusevo raj.i 16 kolonistil ir et*li"i-iiiiiie, isshl'r..i deiinejc- N.emuno pajamos puseje esancius vals-
3 lietuviq [hiai turejo po 82 margus Zcmes. Fiimieji mokejo po ;iur;'r- Del to 1800 in. vidutines laZininkq Prusq Yluvos
21 taleri 60 graSiq, antrieji, laZininkai, po )0 taleriq dinSo. Ui kul- ii.k6 29,2, Kent3ino-4, Ostrudos- 13,3 talerio, o R-q-
mini ubq Sveicarams buvo nustatvtas B- trt) taleriq din5as. Karaliui "ufiri":.
C"i""r'""rreiuje laiininkaipirma turejo netgi po 2,9 taierio nuostoliq
54.

Frydrichui II leidus, 1740 m. sugrlZq ir BaigarclZio (EallgardenJ vals- iradinasi, lengvatos visq buvo darornos ten, ir,r-lr telkesi vo-
diaus (TilZes Zemuma) Plau5vari,4 plauschwaren) paiivarke isikurE kiediq valsLiediq didurna.
olandai menonitai pagal keturiasde3imdiai metu sudarytq kontrak-
tq per metus vidutiniSkai mokejo po B talerius 50 graSiq. Gumbi- Lietuviai valstieiiai nuo vokiediq skyresi ne {ik feodalines ren-
nes vyresnybes ataskaitoje apskaidiuota, kad nuo 305 ubq laiinin- tos forroa ir jos norna, bet ir skirtinio sklypg dy-dniu,. Gumbines
kai sumokejo 4258 talerius, o diniininkai sveicarai tale- karo ir domenq vadyba didesnius (,,p,ilnus") valstiediq ukius (voll-
rius 45. I5tikus nelaimei, vokiediai budavo atleidiiami-4742
nuo dinSo" Uiueri Wirtschalt; du ar daugiau ubq, kuriems idirbti reikejo bent
nemokamai gaudavo statybiniq medZiagq ir pan. ao poros arhliq ir jaudiq; i3 tokio skirtinio qklypo valstietis plagyven-
Valstieciq lazininkq ir diniininkq moketas dindas MaZosios I-ie- huro, ,r.t"i[Oio ,rersiis pa5aiiniais u2darbiais ar anatais) daZniau-
-'rf.iiAuvo
tuvos privadiuose dvaruose irgi nedaug tesiskyre: pirmieji per me- riui vokiedirl irolonistams, rediau - lietuviams. LietuviS-
tus mokeio 6-10 arba 15 taleriq, antrieji 10-14 arba 18 tale- kuose valsdiuose buvo gausybe smulkitl (Halbbauern-Stelle,) iietu-
55. Rpsk{tai Lietuvos departamentg (ypad Rn-
riq dinsiniq pinigq. Taigi kotronistq din5as -kai k,;riuose valsdiuose viq valstiediq ukiq-Pelenq
guib,rtgo, Leieno, (Pellehnen,.datr. Pelenen, Nern'ano aj')
beveik prilygo laZininkq lietuviq bei lenku moketam diniui, o jun-
keriq dvaruose buvo netgi 4-B taleriais didesnis 47. TJi, geriausiq ialsdiu"ose) dviejq ir daugiau ubq vietiniq-valstiediq ukiq buvo ne-
Zemg lietuvirtr mokesciai neretai viriydavo pajamas 10, 1 talerio, uZ daug. XVfII a. aritroioje puseje pusubininkiq ir vienatbininkiq pa-
viduting 14,4 talerio, talerio 48. guniOio todel, kad junkeriai ir domerq valdytojai bei nuomininkai
Ry3ium- su mokesdiqblogq -28,7kuria 1723 n. buvo ivestas vie-
reforma, Sali cl'irbamos Zemei i5 lietuviq atimdavo arba juos visai nuvaryda-
nas, generalinis, Obq mokestis, priklausomas nuo iemes koXrybes, vo nuo skirtinio sklypo. Daznai antras ubas budavo duodamas ko-
Prusijos kariuornenes kavalerija, kuri iki Siol stovedavo valstie- lonistams vokiediamsf nors 3ie clar btogiau (ypad i3 pradiiq) uki-
iiq kaimuose (kareiviai gyvendavo lieturrirl sodvbose ir brldavo jq ninkavo ir jq skirtines zemes ncretai dirvonavo. 1764.r/III,2 Kara-
maitinami), dabar buvo perkelta ! miestq. Kaime ji buvo laikoma liaudiaus vyresnybe nurode, jog is vals[ieciq, turindiq tris ir daugiau
ubri iernes, reikia atimti toliau csandius sklypus ir juose kur-
,,del neramLrrm+". Kavalerijos eskadrontl islaikymas atsiejo apie ti naujas sodybas vokiediams Prie Nemuno Zemupio ir i Siaurq
56'
119016 taleriq, kuriuos lne3davo beveik vien lietuviai nelaisvieji
valstiediai, nes bajorai ir kulmiikiai mokejo vos 16 000 taleritl ri- nuo iios upes esanciuose valsciuosc vyravo maii ukiai. Daugelio
teriq tarnybos mokesdio 4e. F. Gerne apkaltino Karaliaudiaus vy- jq dydis buvo 1/a 3/+ kulminio ubo. Kaip rodo 1B0B ry, valstiediq
-
iSiai#inirno i3 baudZiavos sqraiai, is daugiau kaip 500 Silutes vals-
resnybq, kad ji nefinansavo Lietuvos deputacijos Gumbineje siek- po 1-1,5 ubo iemes, o Al'-maiiau
dama ,,pakenkti Lietuvai ir jq diskredituot.i" s0. Kai kurie Prusijos iiaus valstiediq tik 34 turejo
kaip po 10 margq; daugelis naudojosi I5-2A, dalis 10-30 mar-
istorijos tyrinetojai vokiediai mane, kad, lvcdus generalini ubq rno-
gq
-sklypais 57. -
Netgi su Lietuvos provincija besiribojandiuose, ta-
kestl, valstiedrq prievoles sumaZbjo, Pasinaudojqs gausiais arctryvq
duomenimis, F. Heningas nustate, kad jos nuolat didejo, ypar: po tiau Rylil Prusijos departarnentrri priklausandiuose lietuviskuose
reformos; tiktai natlrines prievoles buvo pakeistos piniginiu mo- idielaukiq (Mielaukis; Mehlauken, Zalesie, Poiesko raJ"), SitqjU
kesdiu 51. DidZiausi mokesdiai (14 talerirl) buvo Tijies, o- ma*iausi Lapenq ("Ait Lappohnen, Dainole, eerniachovsko raj.). ir Zelvos
as Beheim-Schwarzbach M. Colonisationswerk. . . S. I13. sz Zakrzewski C. A. Die wichtigercn preussischen Reformen // SSF. Leipzig,
LG Henning H. Dienste und Abgaben. . . S. 20, 41, 115; Schmoller G. Die preus- 1877. Bd. 17.H"2. S.9; Slein R. Op. cit. S. 15, 18'
sische Kolonisation. . . S. 39; Skalweit A, Retablisscnrent Litaucns. S. 262-263; 53 Hoxfhcusen A. Op. cit. Bd. I' S 2'20-221.
Stein R, Op. cit. S. 108-111, 119. sL Brase K. Der Einiluss der Bauernbefreiung auf Cie Belastung der Scharwerks-
a7 Bdhme K. Op. cit. S. 11-15; Stein R. Op. cit. S.373. in Ostpreussen. Gotingen, 19ti9. S. 77'
bauern
LBSkalweit A. Retablissement Litauens. S. 212. rs Cauapia IO. @. Yxag. co'r. T. 2' C. 205-206.
ae Sftalweit A. Retablissement Litauens. S. 49-52; I{opp
J. Geschichte des 56 AB. Bd. 3. S. 52; Skalwejl A. Retabiissement Litauens. S' 223-224; Henning F'
Landkreises Tilsit. S. 18. Bauernwirtschaft. . . S. 138.
s0 Skolweit A. Retablissement Litauens.
Urkunden. S. 109. 57 Sembritzki J., Bittens A. Op. cit. S. 142; plg. Hollmann 8., Huttig T" Ost-
5t Henning F. Dienste und Abgaben. . . S. 18-20, preussen. Land und Leuie. Konigsberg, S. a, S. 183.

B2 B3
{iki XVIII a. vidurio Sis buvo Lietuvos provincijos sudetyje) vals-
iluose valstieciq ukiai dydZiu skyresi nuo to paties departamento
vokiikqjrl valsdiq: pirmuosiuose vyravo pusubininkiai. 1.777 m.
vokiikose srityse laiiniq valstybiniq vaistieciq vienam ukiui vidu-
tini3kai teko Siti,ek magdeburginiq margq: Balgos (Honeda, Vunde'
ncwe, Vuntenove; Veseloie, Bagrationovsko raj.) apskrirtyje
145-270,
tsrandenburgo ir Barstino 152, Sakiq
- ukiq, 1"48, Kentbino
- 3 ubq valstieiiq
naiiai. Neretai dia buvo-didesniu negu
kai kur iStisq kaimq valstiediai turejo po 4 ubus 56. Nors Varrne, kaip
ir Maioji Lietuva, buvo vaistieti5kesnis kraitas, taiiau joje vyravo
dideli ukiai {mat iki 1772 m. Varme buvo Lenkijos ir Lietuvos
valstybes dalis); Frauenburgo (Frauenburg, lernk. Frombork) apskrl-
tyje skirtiniai valstiediq sklypai vidutiniskai buvo 4,i, OIStino-4,
3,3, Melzako (Meh)saek, Pienig2no)
Brunsbergo
(Wormditt, -Ornety) - 3,1,
3, Heilsbergo' (visos gyvenvietes
Vormdito
Ol3tino vai-
- r:bo 5e.
vadijoje) 2,9 liulminio
-
Apibendrinant reikia pasakyti, kad XVIIi a. pabaigoje Kara-
iiauiiaus va.dybos administruojamq valsdiq 10 719 valstieiiq (lskai-
tyti ir kulmiskiai) turejo 2062825 magdeburginius rnargus skirtines
iemes, tai yra vienam Okiui viduiini5kai teko 190 margqr o Gurn-
bi,nes vadybos adrninistmojarnq valsdiq 23 400 valstieciq (irgi su
kulmiskiais)-24V3 290 margq, tai yra viertam ukiui vidutiniikai
teko 106 margai. Rytq Frusijos departamente vyravo 2-3 uLrq vals-
iiediq lkiai, Lietuvos departarnente pusubiniai ir vienaltbinlai.
-
Taigi vokiikrfq vaisdiq valstietis vidutini3kai turejo beveik dvi-
gubai daugiau ieraes uZ lletuvidkqjq valsdiq vaistiet!. Be to, ne-
reikia pamir3ti, kad lietuviq iemese vokieiiai koionistai valde dau-
giau *emes ui lletuvius, cia ir kulmiBkiq gyveno gausiau, todel lie-
tuviq skirtines Zemes vidurkis buvo dar meiZesnis, Kolonizacijos me-
tais Karaliaudiaus vadybos valsdiq kaimuose susiktlrq dideli vais-
tiediq ukiai liko nepaliesti net ir tada, kai valsl-iediai buvo nuvaro-
mi nuo iemes: dia vyravo 2-3 ubq ukiai, soclybq sti rnaiiau kaip
30 ha iemes retai kur bur.o, o 5-20 ha ir maZesniq sklyptl vokie-
tiq valstiediai beveik neturejo 60, Privacir,rose clvaruose lietuviq
lkiai dar spardiau maiejo.
Vadinasi, nuskurdusiq valstiediq lietuvitl Zernese gausiai atsi-
raclo ne tiel< del XVII a. kan4 s.p Svedais ir Septyneriq metq karo
{1756-1763) su rusais, kaip tvirtino vokicdirl rnoksllninkai (prieiin-
gai, po karq, kaip 1r po marq, laisvos iermes padaugeja), bet, svar-
biausia, del vokiediq valdZios politikos.
Pmsijos valstiediq asrnenine laisve, jrl teise i Zeme ir santykiai
su ponu (Herr, Grundherr, Oberherr), galutinai i3reiksti juridine-
lnis vergystes (Ieibeigenschaft), baudZiavines priklausomybes (Ei-
gengehorigkeit, Gutsptlichtigkeit) ir pavetclimo pajungimo (Erbun-
terthtinigkeifj sqvokomis, buvo lctos ir nuosekiios, itin sudetingos
5s Slern R. Op. cit. S. 83, 85, B6.
5e Ten pat, P. 83-86, 363-371,
60 Baczko l. Handbuch. . . Terl 2. S. 20, 37; Henning ,I- Bauernwirtschaft...
S, 138.
e4
visg valstybiniq ir visuomeniniq institucijq raidos rezultatas. Del to
piAJij"j" susiformavo juridinlq norrnq lvairove: sudetinga termi-
vietiniq teisirl (pr[sq, K'lmo, Magdeburgo ir kitrt),
-iaisykliq
"iio'o'u"evbe (Landtags-Reces'se) ir istatq, istaty-rnq apie
lu'ominiq -
ntertanen Eigenthums
valstiedifus, seimynyksdius {Bcuern'Gesinde, U
Ordnungen),
ir pa- Laikini nuomininkai valstieciai izeitpachtbauern) dirbo bajorq
o ir Famaryje' Jie
ir kulmiskiq ukiuose, ypaa Maiojoje LietuvojeSeBerius
neturejo ukiro paveidejimo teises, daZniausiai tik metus nuo-
mojo bajoro ar krrlo]}iSkio zemes shlyp4, {prastine ir laikinoji nuo-
r"i'"i"f."o nesisityre. Fanaii I pavelclir"no din$o teisq iruvo paveldi-
(Eftpacht), sudaloma tarp asmeniShai laisvq zmoniq.
-u ,r.1.r""1.v73
Sakysime, m. Kiautq valsdiuje_ i3 Kumedio palivarko buvo su-
Aaryta 19 paveldimq laisvq su 251'V nlargll iemes. U.kiU* yZ kuriuos
t oirtristai sumokejo- 205 talerius. Jurgaicitl vatsdiuje Snipeliq 776
margq palivarkas buvo padalytas keturiems sveicarams. Paveidi-
kurie iiko laisvi ngo visti
-ou"tt.roruvybes teisemls 20 kolorrisiu,
..ilitietist<q prievoliq, Balgardiio valscir,ije kruvo iSdalyti Sventai-
nio {schwdntainen) ir Maridkiemio fMorifschkehmenJ palivarkai (40
ubq) 6t. Paveldimai Zemq iaikanCiq dar-rgiau buvo valstybiniuose dva-
,rroiu, ypad vakarinese karalystes provincijose. L-aikinq -ir iki gy-
,ros galrros laikytojq buvo visur, jie sudare baudZiauninkq daugu-
mq, ypad Frusiios iietuvigkose er1-:skrityse. ?aveidimos ir laikinos
ar-iki gyvos gaivos Zemes valdymo teises skirtumas turejo istorini
pagrind!. Teiso iki gyvos galvos buvo vadinama Venedq teise, nes
gatioio Vokiediq ordino uikariautose srityse. Paveldirnqjq, vadi-
iurneje Vokiediq, teisq teturejo vokiedir-1 kolonistg palikuonys 62"
Kolonizacijos metais eme lsigaleti ekonomine, teisine ir tautine
Iietuviq ir vokiediq valstieciq nelygybe. Patentai ir juridines sutar-
tys, vaistybes finansine ir ekonorniue bei moraline parama kolo-
nistams sudare palankias sqiygas forrnuotis atshirai vokiediq Zem-
dirbiq kastai. Jau vien del to, katl jie gavo po kelis ar keiiolika
Iaisvq nuo visq feodaliniq prievoliq metq (avantiuristai i3 viso ven'-
ge dirbti), visa padidejusi mokcsciq nasta, ple5iniq |dirbimas, rnaro
padariniq likviclavimas uZgule lietuviq pedius. Be io, lietuviai i3
pradiiq turejo ldirbti kolonistams skirtus sklypus.
Mokslininkai skirtingai traklavo kolonistq nuosavybes teisQ !
jiems duotus ukius. Gumbines valdiia vokiediq valstiedius laike
savininkais, maZiausiai pavetdimais din3ininkais. L748'YIL12 po-
,tvarkiu ji paskelbe, jog- Zemes ubai kolonistams duoti paveldimon
nuosavytren (Erb-und. Eigenthilmlich zu Ireyen Rechten) 63, tai yra
kolonistai prilyginti laisviesiems vaistiediams, 1755.IV.28 potvarkiu
jiems leista, sutikus Gumbines karo ir domenq vadybai, parduoti
savo ukius, bet nebrangiau kaip uZ 300 taleriq. Sodyba be jokiq
ut Kopp J, Beitrdge zur Chronik... S. 50; Sfejn R. Op. cit. S. 134.
62 Haxthausen A. Op. cit. Bd. 1. S. 205-208, 226-227; Stein R. Op. cii.
S. 118-120, 124-125; Cauapun IO. @. Yxas. coq. T. 2. C. 207.
i 63 Mignat J. Op. cit. S. 99. Kad vokiediq valstietiai tur6jo asmening laisvq,
I rodo Saltiniai: Stadelmann R, Friedrich der Crosse; plg.: Murel E. Op. cit. S. 236-
i
I
B5
I
il
il
iBlygq buvo vokiediq valstiediq nuosarry!" u'. Dei I,os prieiasties,
1808 m. pradejus P'rusijos karalysteje naikinti baudziav4, kolonis-
tai, remdamiesi savo senomis sutartimis su Sia vadyba, atsisake vi-
siems valstieiiams lygiq nuosavybes teikimo s4lygq: esq jie yra
savo ukiq savlninkai. Karalystes vyriausybe Beriyne su tuo sutiko.
Kolonijos naliams duotos sodybos svetinliems nebudavo pelduoda-
mos. Apie jq teising padeti F. Engelsas raie: ,,Kai del Zemiq i ry-
tus nuo Elb"6;, tai teh tvirtai isigalejo vokietiq valstieilq traisvo del
kolonizacijos" 6s (pabraukta mano. A, M.).
Kolonistai turejo atskirq vieting- ,administracijq ir teisrnq. Jr-1 bu-
vo negalima bausti fizinemis bausmemis. Nors XVIII a' Frusijoje
tokios bausmes be teismo sprendimo oficialiai buvo uZdraustos, am-
tmonai, amstrotai ir kiti pareigunai su lietuviais valstiediais susi-
dorodavo ir be teismo. istalymas valstietl vokietl labiau ui lietr.ivi
saugojo nuo dvarininko savivaies: pirm.rsis, ginclamas savo teises
i Zemg, bylinetis ir apeliuoti galejo i dvi instancijas ir i trediE,
aukiiesniqjq, o antrajam jau antros instancijos teiqmo sprenctrirnas
buvo neapskundZiamas ir lgydavo lstatymo galiq 66. Bele, Klaipe-
dos, TilZes, Ragaines, {sruties apskridiq, taip pat Labguvos apskri-
ties valstiedius lietuvius, bajorus, kulmiSkius teise lsruties teismo
kolegija (lsteigta 1723 ar 1724 m. lsruties pilyje), dar vadinama Lie-
tuvoi rfirnq teismu, 1781 m. ji buvo pertvarkyta 1 Prusijos kraito
teismo rurnus.
Maiojoje Lietuvoje vietine administracija ir dvasininkija kolo-
nistus prieme kaip ,,iSrinktosios tautos" atstovus, kuriems pavesta
misija germanizuoti lietuvius ir lenkus ir sukurti viening4 vokiediq
nacij4. Karaliq lsakuose ir kitq aukitqjq Prlsijos karalystes parei-
gunq skelbimuose, rastuose nuolatos buvo pabreZiamas skirtumas
tarp lietuviq ir vokiediq, pastarieji buvo laikomi aukitesnes kul-
tr:ros Zmonemis. Prtsijos valdovai niekino iietuvius, iaike juos ie-
mesnes ru3ies imonemis, skirtais vergauti vokieciams. Vienam drau-
gui Frydrichas Ii ra3e: ,,iei Jus butumete dia, tai aS leisdiau Jums
pasirinkti mandagiausiq lietuvg mergaitq ir graZiausi4 veislinq ma-
no kumelg: mergina nuo kumeles skiriasi tik tuo, kad vaikito dviem,
o anoji keturiomis kojomis. Turtingas arkliq, gerrai sutvarkytas ir
apgyvendintas 3is kraitas nedave ne vienos vieninteles rnqstandios
butybes [.. .]" ut. Karaliaus nedomino M. MaZrrydas, J. Bretktnas,
K. Donelaitis ir kiti lietuviai ra5ytojai, isgarsing ir visos Prusijos
karalystes vardq.
Lietuviai laiininkai sklypo valdymo teisemis naudojosi iki rnir-
ties, Iaikinai, o kartais neribotai, bet retai paveldimai. Tai buvo
-
nustatyta jau XVII a. vidurio agrariniais istatymais. Mirus valstie-
Harmjanz lI. Volkskunde und Siedlungsgeschichte Altpreussens // NF. Ber-
6L
lin, 1936.Bd.9. S. 19.
65 Engelscs F. Valstiediq karas Vokietijoje. V., 1962. P. 149.
68 Ivluret E. Op. cit. S. 235; Cauupun IO. @. yKas. coq. T. 2. C. 207.
67 Franz W., Krause E. Deutsches Grenzland Ostpreussen. Pillkallen, (s. a.).
S. 83; Bcren O. Der Zorn Friedrichs des Grossen iiber Ostpreussen ll Alt4'. Ktinigs-
berg, 1885. Bd. 22. S. 186. Plg.: Pakarklis P. Lietuviq vokietinimas Mai,ojoj Lietu-
voj. Maskva, 1942. P. 11.
B6
iriui arba paslbaigus Zemes valdymo nuomos kontraktui, jei skly-
j,o, f'.rAurr'o i3nuomotas nepavelciimai, domeno valdytojas ar pri-
vatios vaidos clvarininkas sodyba galejo perleisti kam norejo (daz-
nai-vokiediui), Sudarydamas kontraktq su kitu valstiediu, jis tu-
rejo teisg padidinti prievoles 68.
'Bajorq'valstieciq, ypad lietuviq_ir moztrq, ekonomine ir teisine
pacletis XVIII a, buvo blogiausia. Jie buvo vadinami Leibeigene -
brusijoje tai buvo beveik toly_gu vergui. Vokiediq .valdininkai ir
,notrsto visuornene baudiiaunin[o sqvokai vartojo dar kitq, lrrgl-
iilu"e-rottnq, Iabiau tinkamq domenq valstiediams: Erbunterthdnig,
tai yia paveldimal priklausomas, susietas su sklypu, su ukiu. Vie-
tr.r uspukt, lietuvio ir lenko valstiedio padetis Prusijoje .buvo ge-
resne'negu Lenkijos ir Lietuvos valstyJreje: jis. turejo teisg kreip-
tis ! valsiybes teiim4; tai atsispindi ir Zemes teisyne. Pati patrimo-
ninO iurisdikcija lgijo objektyvesnio teisetumo formas'
tr-ietuviai .ritsti"Siui skqsdavosi karaliui ir jo ministrams. 1'792m.
iag minetas Prusijos oberprezidentas baronas J. Sreteris nurode, kad
jlr kiuk.'i"nq dienq gaunEs iietuviq valstiediq skundq del kasdie-
ninio laZo, a-el veriirno ldirbti ir valdininkq Zemes. Griiqs i3 ins-
pekcines keliones, minetas A. Rliumentatis kar^aliui 6e,
pranese, kad
,,skundai vietinei lietuviq riacijai tatpo lprodiu" .17-80
rn' Frydri-
chas Ii pareiske nepasitenkinimq tuo, kad ,,paprasti Zmones" skun-
clziasi ,,teisingais lstatymais", raSytiniais teismo sprendimais ir pa-
kartotiniais nuteisimais. Tokiq skundejrl buvo daug, todel jiems nu-
statytos bausmes: sunkiqjq darbq kalejimas arba kuno suialojimas.
Baudziami buvo ir skundq rasytojai arba iniciatoriai. Del to Klaipe-
clos krasto baudziauninkai lietuviai pakilo ! organizuotE ir atkak-
liq kovq prieS feodalinq priespau_dq (beje, lietuviq istorineje litera-
tuioje ji kol kas neatspindeta). Sis ludelimas vyko visq XVIII a',
dainai ieikldarnasis ginkluotais susiremimais su kariuomene ir Zan-
darais. Ypad atkakiiai 1705, 7716, 1'134, 1740, 1748-1750, 1775 m.
kovojo ginkluoti Silutes valsciaus Auritiq ir ViZeikiq apylin-kiq
valstiediai 70. Tarp lietuviq valstiediq sklido kalbos apie baudZia-
vos panaikinimq, todel ir kitq valsdiq valstiediai atsisake eiti laiq
71.
AntibaudZiavines idejas kaimuose dainiausiai platino, griebesi gink-
Io ir vadovavo kovai buvg Prrlsijos kariuomenes kareiviai lietu-
viai.
Slaptame raite kabineto slaptaiam patarejui Bemei J. Sreteris
1798 m. praneie apie ,,domenl1 valstiediq lietuviq bruzdeji.tE'| t''
R)"tq Pruiijos ir Lietuvos departamentams paskirtas Prusijos ka-
ralystes generalinis komisaras pareiSke, kad daugiausia bruzdeji-
mq ivyko MaZojoje Lietuvoje. Jq prieZastimi komisaras nepagris-
tai laike tautin! gyventojq miSrumq, tai, kad drauge gy'veno vals-
68 Cauapun IO. @. Yrag. co.I. T. 2. C. 207.
6e Sftajwei' A. Retablissement Litar.rens. S. 165.
70 Sembritzki J., Bitlens A. Op. cit. S. 136-1421 Getvcus. Notizen von Pteussen
mit besonderer Riicksicht auf die Provinz Litauen. Konigsberg' 1795. Teil 1. S. 54'
1r Rumler ,vl. Die Bestrebungen zur Befreiung der Privaibauern in Preussen
r797-1806 ll FBPC. Leipzig, 1921. Bd. 34. s. 1.
xz Sembritzki J,, tsittens A. Op. cit. S. 142; Slein R. Op. cit. S. 150.
87
 _--'r
tiediai lietuviai ir vokiediai 73, L. Baika ra3e, kad ,,Kl.aipedos, Frie- valdZia padidino pajamas pakelusi..kontribucij4' vykdydama hel
mer-
kul6s ir Silutes valsdiq iietuviai dei prieSinimosi dainai yra Smei- il;lilir"i; porititi' botttut"ts prageta ne paveldimai'
-nuomoti
bajorai buvo pakeisti mies-
Ziami ir ne kartE karine jega priversti atlikti prievoies. Yra pavyz- i;ii;il;- ;'g".r"rutitiui nuornininkai
dZiq, kad jie patys prie5inosi karinei komandai" Ta. i[tiuir'valdininkai* vyria,.rsybe susidare nuomong, kad pastarieji,
Vadinasi, MaZojoje Lietuvoje hlasiq kova stiprejo, kartais net ;l,,"oft ii Vokietijos rniestq,'rlkininkauja kapitalistiskai;..del to 3a-
peraugdavo i ginkluotas lietuviq akcijas prieS monarchinq valdiiq" iiu 'aGri"inkq baioiU PrUsijos kra6te miestieciq iem-
_susiformavo
I{artu ji igydavo prieSinimosi tautinei priespaudai formas. Kova riiior.i"ir?t.- Karaliaus Frydricho Vilhelmo I ketinirnai vi-
pletojosi lietuvi5kuose valsdruose ir kaimuose. Taciau valstieiiq sq- ""lo?ii'
sas-viistiediq prievoles pakeisti'mokesdiais, ipareigoti paiivarkq
judis buvo lokalinis, nekeie reihalavimo pakeisti valstybes politi- z"_e lairuti savo gyvuliais ir ieimynos darbo jega. ne-
ng santvarkq. Marksizmo-leninizmo klasikai trurode, kad Rusijos, "Javt"i",
buvo lvykdYti.
"'-'1?i9."fu:10
Prusijos ir visos Europos feodalizmo epochos valstiedirl judenimq (voki3kiems valsdiams) ir 1'V20'IV'20 (lietuviSklems
sa-
ideologijai btdingos monarchistines paiiuros. Jie kovojo pries vie- ;r tlntiSt iems valsdiams) patentais karaiius paskelbe
-naikin4s
uZ-.ifpirkq
tinius amtmonus, edelmonus, bet garbino monarchey. Apibtdindamas vo domenuose asmeninq valstieiiq priklausomybg, 1ie
visuomeninius saniykius Rusijoje, F. Engeisas ra5e: ,,Rusijos liaudis, gitesiq lsigyti nuosavyben sodybas ir.skirtines Zemes' ukius vakly-
Sis ,,revoiiucionierius iS insiinkto", tiesa, dare nesuskaitomus atskirus liq-pu"Lrii-ai; surtikus Domenq vadybai, calg:t-s juos,Parduoli'
'lAttgemeines
valstieciq sukilimus priei bajorij.i ir prie6 atskirus vaidininkus, bet Vi.rioii"iu*e Prnstjos Zemes teisylls . Landrecht
iir
prie5 carE niekuomet t. . .1. Prie5ingai, caras valstiediui atnodo #-;.;;;;inen sthaten, isigalio jo 1'794 m'; 1796-1806 m' galiojo-
Zemes ciievu:- dievas aukBtai, caras,toli [...]" tt (pabraukta autoriausJ. ir tiZnemuneiey velgi deirlaluolima, kad baudZiauninkai laikomi
V. Leninas pabreie, kad ,,valstiediai reikalavo panaikinti baudZia- piliediais 7e.
'-'-;;;g;iil-'"oti"eiq bajori5kqjq ir buriuazinig istoriografq tai:
laisvais valstybes
v4, nesipriesindami caro valdiiai ir tikedami carlr" ;6. Tai buvo bu-
dinga ir Prtsijos valstiediams. i"utti"-o- f.uip baudZiavos-panailiinimo aktq,
I5 tikrqjq baudiiavine
ieise neiinyko, juridiniai bantykiai tarp domeno valdf iojo ir bau-
cgiauninko"liko nepakitq. Valdtieciams iietuviams laZas nebuvo pa-
Reformos ir vaistieciai iietriviai nulf.i"tu., ,tik sumaZintai it<i 48 c'lienq per- metus' nebuvo suteikta
ir asmenine laisve. Prieiingai, iie nemesti piiesaika (Anneftmungsbriefen'
Jau XVIII a. pradZioje Prusijoje feodalizmas praciejo irti, seni ga- kaiiiiete"L, IJrbarienJ lsipa"reigojo ukio. Negalejo iSvykti
mybiniai santykiai neatitiko auganiiq naujq gamybiniq jegq. Eu- ir valstiedio vaikai ro. Eriit<taiJ buvo norima susvelninti dornenq
ropoje pletesi antibaudZiavinis judejimas. Norint pakelti Zernes valstiediu padeti ir sudaryti ilir.rzijq, kacl jie lgyja teisq pavelclimai
ukio pajamingumq, imtasi tvarkyti teisinq ir lietr.rvlq (drauge in ki- ia teise isigatiolo tik valstiediams vokiediarns"
tq) valstiediq padet!. XVIII a. pradZioje Prusijos valstybes Slap- "i"Attii-Uftiuir.'sitot
Nois skirtine Zeme buvo vadinama paveldejimu (Erbe), bet vais-
tasis patarejas K. Lubenas pasirile karaliui baudZiavos panaihini-
mo planq: padaiyti domeng palivarkus i maZus sklypus ir juos ii-
ti"G ti"t,tvis tokiq teisiq i jq neturejo' Sis baudZiavos-,,pa*aiki-
t i*ur,, tik pakeite asmeninq priklausomybg Svelnesne priklausomy-
nuomoti turtingesniems valstieiiams. Tuo siekta padidinti iido pa- Ue, for*u (Erbunterthanigkelt): clomeno valdytojas negalejo par-
jamas, pagyvinti ekonomini gyvenimq, pakelti gyventojq prieaug!, Juoti valstiedio be Zemes, o valstictis galgjo_ lsigyti turto. Tik re'
B1. Sie ir visi kiti vyriau-
pletoti kapitalistini fermeriq uki. Lubeno nuomone, ilq 2em9 ldirbtq tas lietuvis galejo iSsipirkti i3 bauclZiavos
Seimynykiciai arba samdomi darbininkai. Tiems laikams paZangi
reforma nebuvo realizuota. Prie5 feodalines santvarkos pagrindo
uyt.u put"aiXymai, neesmines reformos iiete tik valstybinius, bet
- ne feodalq valstiedius.
stambiosios zemevaldos panaikinim4, ui tolesni baudZiavos stip- vadinasi, valstiediai lietuviai ir toliau negaidjo palikti shirtines'
-
rinimq stojo feodalq klase, ypad jos virslne j'unkeriai. Nenuosta- Zemes, tik asmenine priklausomybe nuo gimimg $i-enos-.br-tvo pa-
bu, kad Lubenas buvo atleistas i3 pareigq ir atiduotas teisti. Vietoj keista'priesaika nepasitraukti i3 dvaro, cia ir ghldi karaliaus Fryd-
siulyto palivarkq parceliavimo, valstybiniq dvarq sistemos naikinimo richo iI pamegto posakio ,,Zmogus gimsta laisvas" esme' Jei po
buvo ivestas paveldimas jq nuomojimas starnbiesiems junke- priesaikos lietuvis megindavo pasitraukti nuo savo domeno nuo.
riams, auk5tiesiems valdiios pareig[.nams 77, Frusijos karaiystes motojo, bfdavo baudZiamas mirtimi.
73 Sembritzki J. Geschichte des Kreises Memel. S. l5B 15(1.
7L Baczko I. Nankes Wanderungen durch Preussel. Bd. 1.
78 Knann I. @. Yxag' co'r. C' 3,
5. 154. 7e Ten Pat. P. 70, 103.
75 Marksas K., Engelsas F. Rinktiniai raitai. V. ig.lO. l'. 2, P. 471 Engelsas F..
"oKrrg I. ueber Leibeigenschaft... ^s. 7_-9, 20-23; Knann l.-(D. Yxas. co'I.
I\4in. veik. P.108, 144, 146, 151.
18 Leninas V. Pilnas ra5tq rinkinys. V., 1977. T. 5. P. 74. C. 16, 22,"25, 72, 74, 79, gB: Cauapun IO. @. Yxas. co'r' T' 2' C' 212, 214' 251;
77 Grube G. Op. cit. Teil. 3. S. 445; Stadelmann R. lrrietlrich Aubii.n G. op. cit. s. 175_17b, IEt-182, 186--187; stein R. op. cit. s. 72-75, 80.
Wilhelm L , . Br Sembiitzki J., Bittens A. Op. cit. S. 142; Sladelmann R. Friedrich der Gros-
S. 13-17, 23, 24, 212 Kuann L @. Yxag. co.r. C. 44, 45, 7A, "]1. se... S. 107.
BB
 Frrlsijos Zemes teisyno 2 dalies 3 skirsnio 7 paragrafe sakoma, 17g0.v.25 dektraracijoje bei i799.VI.1 vyriausybes,,Ziniose" (Amts'
kad dvarininkq ir baudZiauninkq ekonominiai bei juridiniai santy- ka-raiiaus ir vyi'iausybes nurody-
ti"riiit"i, txi llzZ il.'visi prtsijosvykdomi,
kiai, atsiZvelgiant i Prusijos provincijq, kraitq ypatybes, turi bu- l,,.i o"iirt"tymai ,ri"t ra zemg flkininkas valdetik
ti reguliuojami pagal tq provincijq istatymq knygas. I5 tikrqjq ,[i-eyt""t gul.r.r, io "f4 1e""n"oo
viga.da.paveldedavo vaikai ir gimines'
-pui"iaoto;:l is leriq lietuvio paiikuoniq t".lgjg teise Do-
tai rei5ke, kad Lietuvos provincijoje amtmonai ir edelmonai nevyh- ii;,]t:ii,
de ir esamq ribotq istatymq bei isakymq. Teisyne skelbiama ir prie- ,"""r1 -li'Si,A.Xt.Zkuit- diznai pivelde-to ju skirdavo valdZiai patinkamq
varta: ,,Tingius, nedrausmingus ir uZsispyrusius Seimynyk3iius po- ,,"f.i"-ti."ioyba, Kairro laiiyt-tg1 lietuviq Zemese istatymu ltvirtino
nas gali versti atlikti savo pareigas saikingomis kuno bausmemis; .iiof.ie paveidejimo i,.itfte' ,,Mirus ukininkui' nera jokio reikalo
3i teise suteikiama ir Zernes nuomininkams bei ukio tarnautojams" s2. sodwlra nerleistl ro o'ait<anis,'nebent vietras jq blt-q geras ukinin-
komisija nutare:
Teisynas tik bande suvienodinti skirtingus jvairiq karalystes pro- *;.:;?J;;;;i; ;; wetimeji"'u' 1799 m' lstatvmq A' M'l tevui
, Mid; paveldirnai ptlnutiii'*u- [feodalui' -
vincijq agrarinius santykius 83. Prlsijoje baudZiava buvo naikina- arba
ma pamazu, visq simtmeti, nuvarant valstiedius nuo Zemes (vadi- nkvie Iikus motinai, dar nesuaugg vaikai tampa laisvais Zmone-
narnuoju prusi3kuoju budu). 1807.X.9 baudZiavos panaikinimo is- ;;iJ,i;t."V.ii"iil, tietiivir+ vaiiiai-netekdavo tcises i tevo turtq ir
tatymu (ediktu) valstiediams tebuvo suteikta asmenine laisve, pa- bei
i"pa""" Sei*t'n'f"Sdiiis nernais laisvai samdomomergomis. Pietojantis kapita-
naikrnti luominiai apribojimai verstis prekyba, amatais ir isigyti ,iuiirlu-u .utiylilu-t ir didejant darbo poreikiui'
iemes. Taciau jie ir toliau turejo atlikineti ivairias darbo prievo- mieliau
[it*t pitriarchaline seimynoi padetis, Seniau Seimynyk3diai pypkq") negu
les, rnoketi duokles, o skirtinq Zemq privalejo i5sipirkti. I3pirka uZ- .tirtaurrb valstiediui ar truimlsi<iui (,,kartu su j,ais .Iuk6
truko de5imtmedius. Svarbiausios bar-rdiiavos liekanos tebebuvo 3a- kur tapdavo
,l"ur.,'dvaruos-e nelaisvais dvari5kiais, o XVIII a' a-ntrojoje pu-
linarnos iki XIX a, vidurio. seje, paplitus samdomam darbui, Seimynos -Zmones pra-
gaudavo
Lietuvos provincijoje ypad buvo paZeidZiarni valstiediq ukiq AOi.j **a'ii, aiuri"i"kams: pasibaigus nuomos sutardiai, jo 3-ei-
paveldejimo teises istatymai. Jau 1722.X.ii ediktu nustatyta: ,,Bau- LG r."ftiJ i mieste. iii arqa patriichalinius vaistiedio ir
;;;;;y1i,6 ut.-t.rsikdl6liai mieste papilde proletariato sluoks-
'dZiauninkui mirus, rlkis perduodamas vienarn i3 jo darb5iiq sunq, spartino lietuviq asimilia-
jei jq nera brolvaikiui; kai nera nei sr-rnaus, nei brolvaikio, so- ;i: ;oud pt'Ui,rAZiu.r"s panaikinimo' TaiSeimynyKciui lietuviui trru-
dyboje turi-apsigl,'venti kitas geras ukininkas". Edikte minima ir ;ijEl'l;;A- keidiant ru-db''1rroju darbu,
to iki XVIII a.
Lietuva, kur tevq palikimas galejo neatitekti vaikams, nes ,,nuo- ;;-;";il gauti skirtini sktypq ir tapri vaistiediu. savo
Dei
ukiq' jie budavo
mininkai su gyventojais elgiasi visai savavaliSkai" 84. 1720 m. pas- piuuigo. iietuviai neretai" nepatt"iaoaavo
kelbus vadinamqj! baudZiavos panaikinimq, Sis lstatymas pavelde- ir"if"liZi"*i koloniiiams vokietiams, o lietuviai papiidydavo Le-
jimo teises nei3plete, liko tai, k4 deklaravo 1ti20 m. Prusq Zemes ter- darbininkrj--iluoksni, tapdavo rekrutais. Jie naudoiosi
teisynas. Tiesa, 1770 m. Teisds tarnybos reglamentu visi valstiediai "r.io
- -2;;6; nuosavybes teises
blogiausia iorma
-
nepaveldimaisiais lasitais.
buvo pripaZtnti ne feodalo {kaip buvo Ll-)K), o karaliaus valdiniais, skirstynias i palivarkinq ir vaistiediq naudojamq Prngi-
1"j" ;;;;j"- "n tir. pri.luSre ar ukinq' bet irvalstiediq pauperizacijq,
valsty-Lring reik3mq. IZ-
valstybes piiiediais. ZemvaldZiams buvo uZcirausta teisti ir bausti
valstiedius, daryti egzekucijq, pasisavinti jq trrrtq. Neatliekandius if" i"1"td*i reikalivo sta|ayti kraitutinq
prievoliq ar kitaip nusiZengusius valstiecius ponas galejo skqsti XiA .,.uttti"diq ieme, kaip prievolitl vienetas, butq nedalijama' ne-
i""?etrt- tcapitatizmo raidbje pleciantis prekybai, piniginiams santy-
teismui. t779 ,m. Teisiq kolegijos protokole deklaruojama, kad vi- kilo kaina,
si (ir elgeta) priei istatymq lygts, visi yra valstybes pilietiai, i794 m. kiilr ir padidejus grrldq paieikalavimui rinkoje, Zemes
Visuotiniame Prrlsijos Zemes teisyne greta feodalines ira5yta ir be- drauge spartejo ir jos grobstymgs' .--i- r
siforrnuojandios buriuazines teises normrl. .Iane itvirtinama kara- Ntr"Au-u- garantuoti vafttybei materialiniq-l^e!g iPlaukas ir pri-
liaus absoliutine valdZia, privilegijuota dvarininkq padetis ir bau- rinkti rekruti+, iryriausybe draude (1730.IIL14, L739.I1LI4, -1'749'VIlLl2,
diiaviniai santykiai. BaZnydiai leista kiStis I Seimos reikalus. Daug 1/SSJIl.iS,'iZOa.XtI.5O ir 1775.iX.6 isakais) dvarin"inkams atimti
dalykq palikta teiseiq nuoiiurai. I3 tikrqiq burzuazines civilinei t5 valstiediq zemq ir prisijungti prie savo palivarkq:n. Frydricho II
teises normos galiojo tik valdandiajai iSnaudotojq klasei, iB dalies &.*i""r teformurgynimo burZuaziniai vokiediq istorikai, ekonomistai pa-
buvo taikomos vokiediams kolonistams. valstiediai iietuviai ir to- ,,valstiediq politika". Taeiau i3 esmes jos buvo reakci-
liau neretai bldavo iikeldinami i5 ukiq 85. Apie tai karbama ir nes, atiiiko dvarini-nkq interesus. 1807 m. baudiiavos panaikinimo
"?ai"o
82 Krug l. Ueber Leibeigenschaft. 86 Haxthausen A. Op. cit. S, 216-218, 268-269; S'ein R Op' cit' S' B0-81'
. . S. !0; Cauapun IO. @. yras. co.r. T. 2.
220-222; Sneidereitas O. Min. veik p. 238-239.
C. B7 Rumler ,\{. Die Cestrebungen.. . Leipzig, 1922. Bd. 34. S. 275, 277i Stadel'
83 Plg.: Rumler M. Die rnonn R. Friedrich der Grosse... S 115.
Bestrebungen zur Befreiung der Frivatbauern in Preussen
1797-1806 ll FBPC. Leipzig, 1920. Bd, 33. S. 180, 327.
88 J. K. Donelaiaio ,,Metai" kaip istorijos Saltinis. P. 65-67; SksI-
Jurginis
8L Haxthausetr A. Op. cit. Bd. w,eit A. Gutsherrschaft und Landarbeiter. S. 319.
Friedrich der Grosse... S' 114-115, 366, 418; Rnann f'
l. S. 215; Srejn _R. Op. cit. S. 76-77. Bs Stadelmann R. (0,
B5 Hcxlhcusen A.
Op. cit. S.2IS,2lB; Cauapun IO. @. yxag. co.r. T. 2. C.213. )-xas. co.r. C. 45-50.

90 91
 istatymas nedraude feodalams grobstyti valstiecirq ierniLq. privatiq
dvarq valstiediai ne-tapo paveldimaisiais lasitais, tociEl hruvo iengva
juos nuvaryti nuo zemes ir paversti zemes ukio clarbininkais e0,"'Be
to, XvIII a. pabaigoje _- XX a. pradzioje dalis etro;rn,enq valstieiiq
lietuviq, kaip jau ra3yta, perejo dvarininkq valctriion. tod-el kat kurie
jq irgi nelcko Zemes.
-valstieciu teising padeti palengvino valstieilc elukterq ispirkos
qq\e-s-gig p_anaikinimas. Smarkiai prieiinantis Karairaudlaus valoiiai,
1723.rrr.24 karalius ediktu paliepe: iitekedamos i -lraloro iemg arba
atvirkiciai, valsdiaus baudziauninkes mergaites" lipirkos moiresiio
nemoka. Kitq metq lapkridio 6 d. ediktLr vajstiei:io clunrterims buvo
ieista be i3pirkos teketi uz kurmiskirl er. Taciari lis aktas skatino
lietuviq nuLautimq,
.,. Taigi prusiSkoji kapitalizmo rairra iemes ukyje, vokieditl var-
diios politika nuleme tai, kad daug Frfisijos lietuiriri tapo mauaie-
miais, kumediais, Zemes rrkio darbininkais.
B_e laiininkq ir din5ininkq, kurie suciare
Rirm4i4 valsiiediq gru-
p9, Fr'sijoje buvo dar kelios kitos valstiedir+ kat-egorijos bei
[ru-
pes. Lazininkai, atleistieji nuo laio ir cinsinrnkai
frriklause paiel-
dimiesiems lasitams, neturintiems nuosavybes teise,s ! [k!, o laisvq-
iq vaistiediq iuridine padetis buvo kitokia, ypad varmes''valstieiiq,
kurie i3 seno turejo l]rosavybes teises ! sbdybas, gyven,amu.osius
ir iemes ukio pasta'tus e2.
. Antrq naujasediiq grupQ sudare asek.'antai, arba paveldimai lais-
vieji va-lstiediai (Assekurunten.- taip pavadinti pagan i3duotq nai-
tq Assekuration, Erbf reibauer-n),_ po aioiiolo maro atvy-
kg kolonistai vokiediai (1711.IV.16-daugiausia
edlktas ,,n-ot tur&q iratrstiediq paii-
kiTll_ apgyvendinimo") ir senosios vaistietijos irkudlal (seniunai,
vokiBkuose vaisdiuose--senoves prusai ir kiii;. Sklyp4
iie'gaudavo
kaip paveldirnq, b,et ribotq nuosbvybg (Eigentums'-nr"liil, b,davo
.kgl"te m-etq atleldZiupi nuo visq mokeitiq,L jiems pasibaigus, ffro_
kedavo dinsq. Taigi Salia priklausomqiq atsiraclo laisr,uiu dinsinin-
kq, tai -reiSke, jog feodalizmas irsta03. l_aisr,"-1iri e,reiiiintq
ir tarp lietuvitl, Is K. Donelaidio rastrr ir-kitq sai rlniq iinome,il;;Iiad
iemesniqjq rzaldi'ninkrl, yqai sartyiiq (sulc') ir senl*nu. matininkq,
pakamoriq, iemesniqiq girios priziuretojrt"(Forstberitte'n) pareigas
eidavo ir lietuviai, o pastarqsles 'iieiuviai
ir mozuiar. $ai-
- vien
tysiai savo pareigas daZniausiai perduorlavo sr:nurns, o iq ctul<te-
rys gaudavo dokument?j y_ra laisvos. Daugelis tokiq iaisvqjq
valstiediq praturtedavo ea. {adpanaikinus baudiiavql li
gausus lietuviq kaimo buriuazijos sluoksnis. iq zusidare ne-
s0 Knonn L @. yxas. C. 261-1263.
nt..K:r\!.-Qn. cit. S. co.r.
._
Op. cit. S.77-Vg, 256-258.
173; Sftolr,ueif A. RetablisscrncDt Litauens, S.208; Sfein R.
sz Haxthausen A. Op.
cit. S.223; Kncnn.1.. @. yxas. co.r. C. nL_ ll,
13. Wqsicki J. Ziemi,e polskie pod zaborem pruskirn. Wiocliw, 1957.
sa
. . S:mbritzki J., Bittens a. Op. cit. 5- fae_r 53; Kopp J. Ceschichte des Land_
kreises Tilsit. S. 9B-12g;
i. Op. cit. S. 34; Noiou O. Op. oit. S. tZS_tZg;
odyniec w. z badait nad_Gonss rozwarslwieniem vrsi na pomorzu w XVIII *.71 wu.
\A/arszawa, 1955. T. 62. N 4/5. S. 200; Riect<eibers rr.
Gromatos...P.6. o;.-"ii. s.'iii+_rgs, zoo;
92
N{aZaZeniiru ir heiemiq kolonistq, lsisavinandiq naujas bei u2-
llrobiandiq iietu",'iq Zemes, kasmet maleio, daugelis^jq pirkosi nuo-
f(rvus ukius 4par.-v*iciZirti, w32 m.-23V Seimos). 1731m, buvo 3232
lraciienininkai- zaicburgiediai, o 1744 m., kolonizacijq baigiant, ^
jq
surnaiejo iki 173n, Vi;i 6ie zalcburgiediai (1501 Zmogus) gavo 1253
rrbus iemes, ii kurlq 444 ubai buvo jq nuosar,rybe
e5'
Ypating4 Fr[sijos valstieciq grupe sudare Satuliniai valstiediai.
satul^ine, irua vioine, koionizacija lvlazojoje Lietuvoje isskirtinis
-
reiSkinlrs karalysteje. Ji prasidejo XVII a' antrojoje.pllseje, valdant
riiclziajam kurfirLrrsiui Frydrichut Vilhelmui (v_alde 1640-1688 m,).
Asnrenlnis iZdas, arba kasa (Schatoull, Schatull), buvo atskirtas nuo
valstybes izcio, kuriuo valdovas, be didikq zinios, laisvai dispoluoti
rregaiejo. Noredaneas padidinti finansus ir sustiprinti valstybes kari-
,rq'-galiq, jis surnane savo iZdq papildyti i5 mi3kq. Juose pradejo
furir taimus ir viensedZius. MiSkq administratoriai parengdavo so-
rtyborns plotr-ls ir su busimais uktninlcais valdovo vardu srldarydavo
2emes valdymo siltartis (Berahmungen), pagal kurias jiems budavo
suteikiami keleri nuo feodaliniq prievoliq laisvi metai, Dalis jq bu-
riavo kurdinarni pagal Kulmo teisq, tai yra gaudavo uki nuosavy-
ben be jokirl baudziaviniq prievoliq, kita dalis tapdavo Satuliniais
valstiediais, kuritl svarbiausia prievole buvo moketi i valdovo iidq
nuo paskirtq utrq {r1kis buvo 1 ubo arba maZesnis) iin3q. Tiesiogi-
niai satuli3kiai {Schoful/er.) ukius valde kaip paveldimq nuosavybg,
prilygo laisviesierns (ErbfreienJ. Skirlingai nuo kulmiskiq, Satuliniai
valsiieaiai ir satuli3kiai, be Zemes cin3o, mokejo dar apsaugos, pa-
Q'alves ir ragq mokest!, atlikdavo giriq tarnybq. Satuiiniai kulmiS-
kiai tesuclare 1't5 SatuliSkiq ir Satuliniq valstiediq. UZuot ejq ipras-
tin! laiq, Satuliniai valstieiiai atiiirtlavo ivairius darbus giriose, o
vietoj tarnybos pitryse state giriose piistatus. Teisine Satuli3kiq pa-
cletis irgi buvo geresne negtl valsdiq valstiediq: jie buvo pavaid[s
lik girios valdiios jurisdikcijai. 17l3.VIII'27 eriiktu ypatinga iatu-
liniry gyventojq padetis buvo pakeista: jie buvo prijungti (galutinai
1714,I{L23) prie clomenq e6.
Maiojoje l-ieiuvoje, kur buvo clarrg giritl, Satuliniai ukiai labai
iSplito, ypad palei upes: Linkunu (linkrthnen, Ri,evskoie, Siavsko
rai.), Lapenu, Zelvos, lsruties, Labguvos, Tarplaukiq, Tepliavos
valsdjuose, o labiausiai Mozurijos giriose. Mielaukiq valsdiuje gy-
veno beveik vien Satuliikiai (40 kaimrt). Vadinamoji Satuline kolo-
nizacija Lietuvos departamente buvo dvigubai intensyvesne negu
Rytrl Frusijos ctepartamente. Satuiiniai ukiai buvo steigiami to pa-
ties rralsdiatas arba gretimq Lietuvos provincijos valsiiq gyventoiq,
todei juos gausiai isigydavo lietuviai. Dauguma paprastqjq Satuliniq
valstiediq buvo vietiniai lietuviai, kiti (jq gerokai maiiau)
keliai i3 vokiecir-l ierniq, o porsikelusiq i3 LDK ar Lenkijos - atvy-
visai
S. gS. ei llitzka \\'. Grundziige nordcleutscher Sprachgeschichte ll DD. Marburg,
1959, tsd, 59. S, 1u:1; Scftmoller G. Die preussische Kolonisation... S. 23.
s6 AB. Bd. 1, S. 364; Haxthausen A. Op. cit. S. 204; Kuck J. Op. cit. S. 31,
32i RieckenberE ,'i. Op. cit. S. 185-188, 192-i93; Triebel J. Die Finanzverwaltung
des Flerzogtums FreLtssen. Leipzig, 1897, S. 29; Stein, Il. Op. cil, S. 162-165.
93
 darbo
neLruvo s7. Beie, Satuliniq valstiediq vokiediq lkiai Filiakalnio vals- privadiose Zemese ee' Del Siq prieZasdiq svarbiausi4 dvarusamdo-
ne-iaistieiirt lazas, bet
diuje sudard 62010 tokiq lietuviq r1kiq, nes del Sios vidines koloni- ir:gq jau xvIII a. pabaigoje sudare
zacijos dia iki XIX a. pradZios atsirado naujq voki5kq kaimq zona, rnasis darbas loo.
ru-
jq pavadinimai buvo voki5ki: pasi'enyje su LDK ir Lenklja apsigy- R1.tq Prusijos departamente-nebuvo tam tikros trobelninkq
veng kolonistai vokiediai turejo sudaryti iautini bar3'erq nuo ana- iies, vadinamqjq kozetq (kutnikq, tretneriqt' Sis rale terminal
pus sienos gyvenandiq lietuviq ir lenkq. I3 gavusiqjq Satulines ie- ir Skalveitas
iVifi u ror gsiliimas-Svaicbachaiprovincijoje apie "qi::..1:
gausras
102' Taciau Bie. k9:,:li1
rnes aukitesniqjq giriq valdininkq paleigybes daugiausia uieme liozetq sodybq utu'tynut ii"t,l,,o,
r
lrgr vol(reclar'".
' ". . Oa
*vier-i;; G. fnapo minetq smulkiqjq ukininkq tuo' .kad nauiar
-'visi
Maiojoje Lietuvoje buvo ir kitq valstieciq grupiq. Miikuose '-t ui*rror" beveik vokiediq sklypai buvo
lkurtuose kolonistq o prilygo vienaubrinin-
steigesi bitininkq (Beutnerdorferl, Baltijos pajuryje ivejq (Fiscker- kaimo ribose, iie neUuvo tikri trobelninkai,
dorler), pakrandiq valstiediq (Strandbauerdorter), -rniSko medZiagos kiams. plediantis dirbamos iemes plotams, tokie koibiistai- tapo vals-
piukdytojq ( F lo ssbauer do r I e r ) kaimai. tiediais su dviem J""gii" uUq Zemes. t.]etuviq ir lenku Zen:rese
XVIII a. paskutiniame ketvirtyje itin pagausejo iilaisvintg nuo "i
kozetq buvo daug' Kaip ir LDK troletnintai, jib turejo i:l*l*i
;,.ruod- iino- tit irobetg (pastarieji dar buvo vadinami kamptnrn-
laio vaistiediq, nes domenq palivarkai daZniau buvo isnuomojami arb'a
arba dalljami sklypais valstiediams. Tokius ! didesn! diniq perves- kais) kito valstiecio triitii"ej" Zemeje (sodYbos
ry5:"?jl")..
Kossiiten ir
dvaro Zemeje. eagal tai amtmonai juos'vaclino ganze
tus valstiedius valdZia vadino Schurwerkslreie. nepalsydami soci'alinitl
Vadinasi, valstiediq luomq sudare laisvieji, paveldimai laisvieji, 1-lbe Kosstiten. DaLnailrusiios valriininkai, -priskirdavo 103'
r-:konominiq santykiq, visus maZus .,ki,,,s kozetarns
asekurantai, laiininkai, cin5ininkai, grynieji iiniininkai, laisvi nuo
Iaio, pakrandiq valstiediai bei Zvejai ir bitininkai (drevininkai), du- Aistmariq pakrantes'.ron.fiui Zvejai Zemes sklyqelius .guY-quY:
bininkai, laikinieji nuomininkai (Zeitoiichlerl, laikinieji emifiteuti- X"t-o teise, o Balgos apskrityje trobesiai. buvo buyo
1q
";i;tti ""tgi
nuosavybe. Lietuvos Aepaitament" (jame brivo 64 valsdiai)
niai (Zeilemphyteuten), iatuliniai priklausomi gyventojai ir i3 dalies
kulmisklai. Apskritai XVIII a. pabaigoje susidare 14 iemes nuo- 920 kozetil kiemq su sodybiniais sklypais ir 2A4-tik su trobele"
motojq grupiq, Vien Klaipedos kraste B vaisdiuose atsirado 922, l' y' 415 kozetq
kiernq 104.'1721m. ediktu i3 samdomojo darbo g1'venantys beZerniai 105'
ir maZaZerniai, vadinami'eji laisvieji imones, tapo nelaisvais
,,Laisvieji" Zmones Kumediq, darZininkg, trobelninkq, kampininkq, nusigyvenusiq
ir nuvarytq nuo Zemes tei visq kitq valstiediq vaikai (pigi sarndo-
Be minetq valstiediq, valstybiniuose dvaruose dirbo kumediai (Ku- moji darbo jega) ejo i dvaru" uibu pas kulmi5kius krei turtingus vals-
metter), kampininkai, dvari3kiai (Hous.leute, Hauslet, Kaulgartner, tiedius tarnauti Seimlm.yKeiais (Gesindezwangsdienst, Hofgesinde,
Holner, Bildner, Einlieger), Prisijoje vadinti laisvaisiais imonernis. Dienstpflichtige Gesinde, Gesinde Leute)" sukakus nustatytarT] am-
Su dvarq valdytojais ar nuomininkais jie sudarydavo trejiems rne- iiui, dvarininkas tureio teisq bernq ir mergE pasiimti i5 tevq ! dva-
tams darbo sutarti, gaudavo tLrobq su clarZu ir rnaZq dirbamos, bei rq 3-5 ir daugiau metq priverstiniarn darbui 106. Valstiediarns r''o-
neskirtines iernes sklypel!. UZ tai kumciiai kasdien, o kampininkai
vasarq po du laZdienius per savaitq pirsti dvare ejo laiq, o kitu re Engelsos F. Valstieiirl karas vokietijOje..P. 125, 1,35, 1,{"9, Grube G. Op. aii.
metq laiku ui m,enkq atlyginimq dirbo kiLokius darbus. UZ gy1's1i13 'Iej1 3. S. 193; zostuutdite P, Mirn. veik i'. 1)li-99; Stein R' Op cit. S 112-113'
jie privalejo valstybei pristatyfi nagq bei ragq rnokesti. Didesniame iOA-tlO; Knann .f. .I.O. Yrag. cotl. C. 10-13, 239-240; 244-245itr{ern Cat4{1'
A"
pun IO. @, Yxas. co.{. Z. C. iOA-ZOlt Bt:lttne K' Op' cit. S. i9, 46-50
dvaro name daZniausiai gyvendavo 6--8 kampininkq Seimos. Nuvaryti S. 161, 169-170, 198-200' 2lI, 236.
nuo iemes,,laisvieji" valstieciai Prllsijole tapdavo trobelninkais --' cit.
Op.
id'fr"o""r -a. Op. 'cii. S. 169-1701 Liilgc F. Geschichte <lcr cleutschen Agrar-
(Kossaten, Kolsossen, Kotter, Kiitner, Eigenkiilner), darzininkais verfassung. Stuttgart, 1967. S. 124-125' 152.
(Gtirtner, Dreschgdrtner,), padienininkais (Tagelohner, Ynsten, Los' t0t K. Breizigas (Breysig K. Urkunclcn... Berlin, 1894, 1899. Bd. 15, 16) apie
leute, I-osEtinger, Pawirpen, Instleute; Sic neturejo jokios dirbarnos iiq ,,laisrnljq" Zmoniq grupr; XVII a. neuZsimine.
102 Beheim-Schwarzbach M. Colonisationswerk. ' ' S. 29; Sricrlweit A' Retablis-
Zemes, o gyvenamE butq nuomojo). Laisvieji Zmoners, pasibaigus dar-
sement Litauens. S. 185.
bo sutarties su ukininku terminui, galejo persikelti pas kitq savi- ra3 Knann .f. @. Yxa:. co'l. C. 12, 2O 21, 49, 71, 100, 185, 193,205' nA-
ninhq. Pana5iq socialiniq grupiq buvo tte tik valstybinese, bet ir 211,213 T.2. C.369; Stern R. Op. cit. S. 112--113.
104 Slein R. Op. cit. S. 106, 113-115, 180.
e7 Zr.: Iiuck J. Op. cit.; Rieclenberg 11. Op. cit.; Goldbeck J. Op. cit. Polski. T. 1. Cz, 2. S. 787.
105 Ilistoria
s8 Ko/lweil E. Op. cit. S. 98; Natau O. Op. cit. S. 196-200; Sembrilzki J,, 106 Kern A. Op. cit. S. 169, 172; Cuuapun.tO. (D. Yxas Co'r'T' 2'C'199-200;
-feS;'Zostautaile
Bittens A. Op. cil,: Kuhn W. Geschichte der deutschen Ostsiedlung in der Neuzeit" Skailveit A. Retablisse-""t fii*i""..'S. P. Mi1. veik. P. 99-100;
Koln, 1957. Bd. 2. S. 38-39" Plehn H, Op. cit. Bd. 18. S. 65,
95
r{
lLLvaite ui tq pat! clarbq gaudavo 2V,--3A markirl' 13 kaimo i rnies-
kiedramsvaldZiadraudesuvietosgl'ventojais,,laisvaisiaisZmone- 12-15 mar-
mis" kalbeLi jq gimtqja kalba' La at*xusl ii ciaf niekur ietarnavusi -:ls1 J:Fl:*?"t
ir socialine ekonomine Frismerge tegaudavo drabuZius arba 10 markttl '""'
vtsq minetrl ,oJiuli"iq eruptq, teisine juos-laike-."maZaisiais imo-
"-luigi
t-iq.
paTyginli nedideleje Lietuvos p-rovincijoje persipyne ivai-
padetis buvo beveif. il""bO?,
iEil-ii; ltiJir,"- L""i"1.- pauaigE ca"e "aid2iu
dirvonuojandius ubus, jie tapdavo rus sociaiinlai santyklil, po vokiediq lcoionizacijos jle tapo, dar
sodvbiniq s\lvptl. (du ir daugiau ,*t"ti"g*"i. Sakysihe,' dbrlingoje Nemuno iemumoje' Linkflnq
riirii"eiiit. I xVIfi a' kolonistai' ."iii?i":", 1780 m.- g-yt*" : Ua3ir"ai, .455 kuirni6kiai, tr94 5al.uli6kiai,
*"-iS-iS t""i"inkais tapo buvq ,,laisvieji" Zmones kad 370 grynqjq dil-
"n,l) ientetes Auomenq'galima-nustatyti, Lietuvos departa- ie-r"i.ii.:i valsti,edTii, 45 paveldimiej^i dinBininkai, 12 pavcrdinr:1iq sm+-
mente iemes or.lo Jaiuiniittii rzso m' sudare apie 55%' o 1802 m' :i,,i;krl li em6teutiniq .raistiediq (cm-fitcutel),
Silrrli's vals-
Rr;jlbiu"tlJi
eiustios deparrarnento kaimo varguomenes. l"i"f.r"t ir seniunq, 95 la2ininltuiii ta+ trobel;rinlioirru.
;;';e;;-#rt padaugejo (2 kartus) padienininkq' ku-
f

r:iuie tr730 m. pweno 17 kulmiikiq, 50 Aatuiiskiq, 417 va.lsiieciri {la-

XVIII a. pabaigoj" -nusigyr-enq ar nuo..Zemei nuvaryti valstieciai' Jais )i"i"fr' li ei''iliri"r.u\, 27 ,:iariininkai,. 24 amatininhai ir 15 ierncs
;ir;; pup'ae oLio OitUi"inkq. 1Tg2'm. clarbininkq (jle br-rvo iietuviai) paciaugel'o
;;il.i;;'; oarziniin'kai, L si.l vokiSkose sri,tyse sumazejo. Trobel-
;if ii Jurzilirrd ili rput8ior.vietiniq g)rventojtt socialines de- ,i"i sg? ou*"rru. Kluipddos apskrityje 1817 rn. (ro bai:dziavos pa-
padaugejo 4..kartus' .,iuiloi"i-ol 5 parapijose buvo 349 g,yvenvietes. .lcse buvo 3110 so-
-- -iu*b, lietuviq'ir
gi^Ju.ilot lenliq Zemesg -apie ti-"rr,+ iJofi,t, bernrit"lle; be l{iaipedos miesto -24a}') su 23 372
ukiuo- (be
ukio darbinhirl Xvltt a. daugiausia Airfo valstiediq
'-1t0h, o lietuviSkuose ir len- tciaifedos miesto- n5 6:rX) gy.'&tolais' Valstiediai gyveno maz-
-f.tSXrolu j- {voki3kuose valsciuose
r" iatuliniai vaistiediai ir
,i""?-ifn kii*.1, laisvai" paveldr_mie;i - 51,pavelciiinieji
-G.St/. igil, i. bajorq clvaruose - Zl,Zoln (atitinkamai - 7tl9/0 diniinink'ai
ir 30%), maiiausiui"flf--iSf.iq tikiuose rg% iatitinkamai -- 310/o :;aiuTiniai kulrniSkiai
- 24,' kulmiSkiai
-
45,
- valstiediq lkiuose daug liiui L"iiuose kairnuose visqtrobelninkai
minetq socialiliq s-iuoksnirl iinones
li 6sti'; tr4 lent.).-Lietuvos d'epartamento _

,u*Ji"lq dirbo del to, kad iia gyveno dgugiausia lvairig kategori- i,,j-*"" miiriai) -
** l;
1 kairne,
dvarus ar
{EiEenkithner}
paiivarkry.l"' -2' Lve'
'*- raigi -jiu prie3 bautifiavos panaikinirnq Frusi3oje.(visoje Rytrl
Rytq eiusilos defiartamente dauguma-samdiniq dir- i.il bajorq buvo apie 24
itl:i;itti"eiq. vals-
bo bajorq d..aruos6, ti"t ii. privati .feodalq iemevalcla v*iriijo Rytq Prusi- Irrusijoje)"buvb susidarqs gausus Zemes ukic darl:ininlcq struoksnis.
firr*i.-Li"i""o, a"buiti*""tl kulmiskiai pladiau _negu-
i-i"r"iriu'provincijoje gy..eno apie pusg '.zisq Pprsljos va.Lstiediq ir
samdomqji darbq todel' -kad dia tankiai
san:.d.iniq, o dauguma j-oi nnt o lietuvlai valsliediai laiininl<ai ir iei-
ios dapartamente
'k;*;'k"i;iili "-."0"i.
,riii"i, rr1= to, kulmiiiiiai galejo naudoris
pigiu lietu-
nur;arytq asmenq darbu' Aps- tiyiiyf.Ctiui. Gret-a laninlo buvo pladiai naudoiamas sarndornasis kai-
uirl io trenkq .rutgro-.n.,, "t'o iemes-
ir len- ,,ro rurgr"menes darbas. Fmsijos zemes r.lkis pamaiu virto kapita-
lerital samdomasis aiitut pladiausiai buvo papiitqs iietuviSkq
vokieiiq kolonistq' ukiuo- lrsl.iniu. Panaikinus baudiiavq, Prusijos karalystes ekonomika kilo
ki3kq vaisciq turtingetttlq ,rutttl"diq, ypad
valstiediai lietuviai :gana spardiai, Zernes ukio lygiu ji eme pirrnauti tarp. kitq vokiediq
,", ,'i XVIIi u. pufiiga ir dvaruose.-Turtingiejisavo vientaudius' tai 'rialstlzbirl. Bet tai buvo lr lietuviq iternpto darbo vaisiai'
uZ vot<ie8iris i3naudo3o vargingus
"ufrl"gli"
pastebejo ir Donelaitis.
Senoji vokiediq istoriografija nuolat tvirtino, kad MaZosios Lie-
' Daufielis na3onl-Jvarq XVIII-a. .buvo ldirbami samdomqjq dar- lluvos iemese kolonistai pakele ierndirbystes kulturq. Tadiau K. Do-
*. unu^-okesd-io duomenimis' oberlando sri- nelaitis, vydunas ir kiti rase, kad i Prusijq kolonistai atnege ydq:
ui"*il.;- rt is-17i'g- -*i"iO-Si?0,
45olo, Notangos B0/0t07. rr-1kyrnE, kortavirnq, girtavim4, tinginiavimq. Anot Donelaidio, kolo-
tyje tokie dvarai Sembos
- - prie nistai smukde lietuviq moralq.
V|istielio ldirbtq rf.fypS dvailninkas dainiausiai prijungdavo Taiiau Be to, i6 lietuviu pirmiausia buvo reikalaujarna, kad jie suartq
p.ti;;;kt z'emes,':i piti paversdavo zemes ukio darbininku. buvo-tik pledlami vohieiiarns laukus. ZalcbLrrp,rediai maiitavo: reikalavo vis didesniq
iiial anaiptot neiii'te|iy"i"o dvaro ekonomikos, Jun- privilegijq, norejo bhti vertinami labiau ui lietuvius, grasino pa-
ii.*n* 2ernes ptotai, bet 'negerinama jos agrotechnine kulLura' virto 'begsiq,"
gyvendarni liei.uviq butuose ir valgydami jq duonq, tingi-
didetemis kapltalistinemis Zemes imonernis
t
"ii* ar.urai
vatstiediq ukio kaitais 1oB. 'kio niJvo.,lu zalcburglediais elgtis Svelniai ir atlaidiiai!"-grieZtai
Samdiniams tie'tuviams uZ tq pati darbq btlvo rnokama maZiau isake vairlininkams karalius Frydrichas Vilhelmas Ir12.
;;kiediams. Kas lietuviui mokedavo didesnq algq negu vo- tos Ftillhaase A. Op. cii. S. 63; Btuoils A. Maioji Lietuva. Kiaipdda, 1929'
""g"
tle-eiui, tas budavo-Liudziamas pinigile pabauda, o kuris lie'tuvis i3-
'[r.28] Vanagailis J. Min. veik. P. 27.
Oiisdavo algos imti daugiau negu vokleiis, b'vo sodinamas i kale- 110 Slejn R. Op. cit. S" 123.
30-36 markes, o lie- rtr sembritzki J., Bittens A" op, cit. S. 143. Duomenys iE Klaipedos apskrities:
iirnq. Vokiu-t" *"ig. pe-r metuJ uZdirbclavo
Tc,pcgraphische Uebersicht des Verwaltungs-Bezirks der Koniglichen Preussischen
1r: ptehn H. Op. cit. Bd. 18. S. 67; Abel W. Op. !ii.^l_,2^0.8: Rrgielung
- zu Kdnigsberg, in Preussen. Kdnigstrerg, 1820. S. 38-59:
ttz gn1rn1^-gcn{warzbach M. Colonisationslverk. . . S. X53' 154; plg.: VjieiJis V.
lrs sj{o/weti a. c"trr,uii..haft und Landarbeiter. s. 312, 316, ^^^
330; co.ucpun IO.
It4in. veik. P. 125.
@. Yxas. co.r. T. 2. C.220.

96

Fr.' tt-1t"".]-i'a
DaugeJ.is a.il-'ltrrionq atejL-ti;rll; ;i;L;:dCiilttiavo
r.i;;;;ia.,", *ui*i-1.,"i.i dirbti, o vi.sq
ciniain IiFl iaulL-ra ir n"o,ori
l;i;;[];;;;, 'miegoaami :r koLructl;
50'iak[_"tgteei,i,tik
;ii;;',-;triqstq .1,,.
fr;,'|i;u"ie 1.. Gurntrjies valOiiai gyvina
praneie, esq ,,ctaugu*.u-pia3e i.l.ir"rgleiiq
--T
tokiais t':diiais: "Apie'
toliau' tuc Cidesniais tiir-
,is teike galirn-rrbir-1 pletoti prekin!.utrei, tai 1'ra. pertvarliyti.",-|e:i:TllT:
rrsgrirr.dais. Lietuvlai valsLier:iai tur'-r3o l'n1l:-n.nal' nall-
"l{uotaik4 praielcliia pazlstarnus ',r;-ilaiistitlil;5
l*,1,,"*ur* ir m3ilrsiier:s ukiu.q, k-uriqose neq;lejo priLaikiti.
ra,r:joviq,
rr.i". Kiias ;-rntnionas rase: rl;ii 1., be lcita ko, peretai-br-rdavo ii j.q iiltelclinarni'
6 prcdejo t1i,;Li. Kitr vaikito ii ',.,iuiie:r
r"i"gl apibudiirorne liet'rvi6kr1, voiriiku. ir tei:lciillq- vax:iirl' L,ie-
.jurllaiilq i"i;uino) amtmonas
-pr"oincj
ir:s ir ui jos ribtl, lmvusi'"1 liet""rvlBkq Z9-mit1 vals'l"y-
paraziti.6kai' r13. \rie-
,',.-"u
pri',raiiq valstiedi'q socialines- ellonoml.nes ir ii dalies tei-
f ,,triu dnl.

nas vaylililr,t<as raSiu C[mbines- 6aro j.r doillenq vadybos :r,'iJ puOO[ies sklrtu.mus, tai-p pat Gumbines ir Karaliar-rtiaus Dorne-
iie lietuv'a; vclitcciq,
Dievo varclra d_enartamcntrl kai 1iuriuos el:onominius
eti* iti'L'mri tzrnoniq'
*i"itite;",,til;; .i.,o'..ia' , ., ,uhyn"1 adnninistruoSamrl."ia.trtiniai
,."i"*;;." lAi.neti istorijos
pra6arr atsjusti Tokiu ctil:q }l.ri;l kciio:r]c'
qyi:
.ie ,ir padi11 vokiediq mol'-slinrnliq
"iru=*;, zirlr:6ur,,iecru: u;.dar6ituruq, il.ri"E1ima;, lgeli*a padaiyti benclra iivadq: blogiar.rsia, socia'line eko-
irl,i:ii,u 'il* Niti irnlrno:.,i ne visr zalcburgieiiai r,:,ir:.inb lr teiille paOetis hqvo lietuvru, taip pat nrczurq valstieditl,
tit""pi"*e, praritisrtuureii i"t'pt*E' Be obejo' jie llgainiui buvo valstieiir-,r.. Skyresi netgi l*ietuvos provin-
buvo tinginiai, newyhq ?emdirbiai, neri r.IC .eilo ,, iprii.iiiu"-voleiedir+
-
priversti iirbti reikejo duo33 peii:ylis' ,ilci ir gretiinu. lvalriataudlq - let*viikq-voki51"q --rzalsdirl bau-
Apie Lietu.ri"u- iii"riografij"ofe y-ra daug gerq ri1.ri1,iepirnq. .Iuo ,i;,;iuninkEi. )ffITi a. lietuviri iJyverrirnas s4l-vgi6kai bioiieio, d-au-
taip- tinka- valitiediq ir"iemes ukio darbininkq, ypad junhe-
labior: ltoci ,,nuotrnt;;; l;g svLtirnie;i kolonizacijai-i'era 1:i-:jo valgil-rrgrilr1
*i"-fti''p*tl,u tiet#iii"ir.,prosali s'siclare Vaid'urgas, Berl5mc' ,iii'i""o"rlol*;' i"nlo"riai spariiau isljurnge ! prusi6kqi.q k-apitoliznro
i;;id;rfi ir fratsal t*ru*nu,, tts. Apralornqjq ivykiq arniinjn-kas, Gurn- noiOe. Srnulirutis valstiediq uhis vyravo kaip tik lietuviti *ernese.
;d;;ayLos karo patarejas B'tipiikas Z.erv" (Gervalsas)" XvIiI a' Ea- Taip Friisijoc lietuviai buvo rlustr-rmtl 1 iemiausius visttontenes
u"igl:- oi'eo, ,,eprirritoi tihsius, visq Prusijos ir tr-j.etuvos ,.,l.rJ.sri,rs, t-cliiru iq padetis br:vo teisisg.ai ltvirtinta ir tapo hic'gesne
pi""ir.li"u ev"""t;jol"ivrl*uu ii ci'euelinrti-lq?Iit"p:ipa'linti' i"ac1'
legu atitinieemu sociatlni,r kategorijq vokiediq g1'ventoj.q' Noredami
ieiorr kalb:sime apie"irnogq ir- apskril"ai sprqsime ;;'rgal dar-lgun-'q' le;iii i'glas f.trises su kolon.jstai,,t, iic tur"jo tapti vokieiiais. Datris
'bent i3-
it"t??iii-i";;;ilr ?*"*.r viiaaa yra p,eriausi ir pranar3es*i ui
-,Ciut""it kitus
iavejosi
iiLli;"t;t:s1ekcl1i:ri g-eriar-r gyvenLi, lgr,tt auk-itqi! rnolesla
.rngkti amat,;, il. ainiui erne- orielttl6tis ! vieisataujandi'q tautq: vo^-
ar
su didetriu stropumu ldirba laukq",
i. . .L;;n. - ir panaiiairre'
A. frog". Vydr-lnas buvo priejes iivadq, had ,,kolonistai lekeXe i:rivo
*em-
tiesio3
lri;t; r.uiuaii, iokietinti savo varclus bei pavardesrekrutq'
lietuviq
;;;;;;id, kutrrrros,,,-o e,ulyu.].,,i;uLuviai zalcburgiedias:rs r"i*ittl*.ifa vr,ko ir per kariuornenq' 16 nerno-
#*iitb;ril"t"o[Vto-:"i Zemes ktrlt[ros k,re ial :avo tcv,vne-
-ifi""iui; rrz'. 11in1i1116i
f.'. l.raniiq ar trrestaj rnokandirtr vohiikai, tydioclavosi vokieiiq karei-
;;;; gyvenrojai, geriau i:atindami savo i.iai, juos uidar;o karininlaai"
i;$4 ir myledarni iemq, bfldariii.darbstesni, praler:he.kolonislus
k **ui"ot6' Tai ugde liet'vig tautinq savirnonq' iie-
iemdirbysteje
ie-roigit<.oootdailgelisvokie^dlgtyrlllel-ojttrkolonistustraikeiem-
iididum4. Lietuviai ir rniestas
paiangos*3i"-gO;ulua Sakysime, G. Aubinas teige, ,,tik jog
Olrnyith paia,n- Dar vidnriniais arntiais pnjsarns ir vakariniams lietuviarns burro
r-iet"rio:e susictare .stipri valsrietija, .r2drausta allsj,fiyventi miestuose' Ivliestai buvo vokilkos kulturos,
i";'i;;i;ri";.i:q-avasinis {gr]os
grieztar skyresi nuo ]ietuviq iner-
lfi t".h-l* ir ,rlikl.o*ilr Itc.,norninl,r gwenirno, kotror:izaciios ir vokietinirno cerrtrai. Del to
ti6ku.mo ir tradicinls--t,tti"ot" 11s. Kolonistu daugumg.
luYt kuimiE-
diniininkai, o iit'r- nesusidare lietuvirl pirkiiq, amalininkq ir prarnonininkrl sluoksnio.
kulmiskiai,
ili"i,'iifiieji valstileiai, Satulinlai- Zerniausitl socialiniq sluc'iis- Je,u K. Donelaidio amiininkai huvo lsitikinq, kad lietilviai, vargais
il;iU ;;;;uho - fafi"i"in"i ir kitokie neg,alais prasirnuiq ! rniestq ir ismokq amato, nei3'rengiamai taps
-toa'el
bei grupiq atstovai' Pirrntrosius visokeriopai retne n'oiiiedlals" f,'aiiau Siek tiek liettrviq vis delto gyveno miestuose.
"irf,-L"t"g?ii3q jie # sukauptas ir gautas le5as galejo intens\i:ijtL- Kr:o jie ten vertesi?
;G];i,;ieyt, e"i"zi""} iifi; akeiiq',' kiiosdarbu'
""i*tvu", rnocternesnes *ernes tikio
Apsliritai iq padd" h4iesto gyventol'ai buvo skirstomi i turti.rgttosius {Glossbilrrler}
il"nr'jf""bi,'piailai nauObtii' sarndomuciju l, u:aiging;rcsips {K/einbiirger). Firrnieii-tai pirkliai, salyklinintriai,
I't3Belleim-schwarzbachM.Opcit,s.1.58,197;pig.:vileisis\u'Min'r'e:}t' [eturm6e*",.irplrkeiai, priesftonitl vertelgos, g qltrlg,il- amatininirai'
Vyitunas. C)p' cii S. 290; Vtnor:,roiljs 'i llin" veik P 26'
Apikrital !602 n. Karaliauiiuje gvveno 56410, Tilieje-8656, ls-
P. X.2.5t
rrr, gi,o1*"it A. Relablissement Litauens. S. 158. rut-vje _- 51153. Gurnbine.ie {nauias miestas, ibauqo .del to, kad btl-
"
r15
Ten pat. P. 256.
t16 Gerv;is. Op. cit. Teil 3 S 27-28' 34, 55, 183-189, 195' 299.
vo deparlaln:ieri-rto centras')
2855, i/eluvo.je -
5246, Klalledgje
26glr, Labqr-rvo1'e
- .51 1X, Geldapeje -.
22tr38, Stalupenuose _.2262, An-
r17 Ragge A. Geschichte des Kreises Darkehrnen. S. XG; VYdunos. OP. ait' - -
s, 292.-293, 255. { 1e llg.: Ll41Ll\riq nacionalinio iisirradavinto lr:d6jiinas. V , 1gB7 P' 68'
rrtj Alrbjn G. op. cit. s. 175.

98
 2CB3' Darkieinyje Lletuvos pror,-lnci.ioje daugiausia vokiediq gyveno senuose Klai-
gerirurge
-
Frvdtande
2X'82,
;;:;, -
2118' Ragaineie
r"prli".,j"'-- :cLz' - Sirvintoie -- 13111-!r :dos, TilZes, lsrutles-miestubse. XVI-XVII a. lsrutyje dar gau-
-glweno
17J5. Nord"nt-,rrrg"tJ r2r' slai .iietr.ivitl, daugiau negu vokiediq. Tokioje lietuviSkoje
X2ar iirronit; "
Pitiatralny3e
- karo ir dornenq lpii"i'o:" vokieiiai iSmokldavo lfttuviq kalbq. Pavyzdiiui, iinomi
i740.XI.18 Frydrichas IX nurode Kalaliaudiaus atieisti nuo laio' t' 1'r" .,ukiti dvasininliai Zandenai lietuvi$kai kalbejo nuo maiens' Matyt,
vacivbrai, kad tie -tulttineiul, Jrurie domeiluose parduoti uki' ?ari i6- filZeje, Ragaineje rr Klaipedoje iki roaro gyveno ciau,g- lietuviql2s'
ffiiJ#iil;;; d;;;;;-';"ornotoio te'dima
kancllris S' Kokejis pasiraie rrrusijos krinigaiksiis Georgas- Vilhelmas i0gg m. ediktu nurode,
vyhti i rniestq. e. lS--"ttl-taratyites "atr"ieo rnieste apsigyvenusius ali- ,,id ,,1.ll2"s eieirtodaeie mokykloje butq iaikomas iietuviq kalbq
isakyrnq, kuriuo ";;;;;;li""u
rzi. yopl"tis micilieLis' **eprarasdavo122'
guYg:--b:,19iiauninko rerai mokantis ir prityrqs mot<ytoias [..-.]"' -tr_etMaro epidemija dau-
rarnavusir.rs karcl.rils
nes. lhi _.-vlg tietuvirl i3nalirin6 ne tik kaimuose, ir mtestuose. Lenktl
rrki, baudiiauninku netapdavo, .raisvc, eiti i miest4 mokytis rrotstinint<ai nustate, kad Aleckos, Luko, Sditno, Ostrudos ir ki-
ll48 m. vatstieciq tl:;ffi; buvotam lejdiiama
sah'flas' Vokieciq kvartaiuose
"'uose miestuose iki rr'laro gyventojq daugttma buvo lenkair2e'
turejo
kas-tuoAZiavines
girnnazijoje, bet retai -iS
priesnarldSl talerius' Atvykus buriarns vokieciq kotonistq ir pietojantis^kapitalisti-
buvo galima issipir"kti ": ^?;P
iodybos--vertes mokest!' iriains iantykiarns, XVIII a. miestai gerokai iSaugo. 1735 m' Klai-
Be to, iisiperkantyJ;^;"kdC otuttitq 1'go''o
;redoje gyveno 258 rniestiediq ieimoi, ii kuriq 46 buvo lietuvitl;
i kur! lejo visas vaistiecio turtas, net JrabuZiai' Kolonistams bu-
davo suteikiamos miestiediq ir cechq_ rncistrq teises,
-ttol'Lsir-l^
neatlyginamai ios gyv6no viename rniesto rajone ir tr,rrejo miestiediq--teises' Be

statybai' trejus metus jie trudavo 'r0 p"ameistriq, mieste dirbo 35 bernai, 85 pusberniai, 150 mergq,
duodami Zemes pf.'t"i --04 padieniniirk.ri ir darbininkai. Tilcriausiai 31E varguomenq sudare
l"i;i;;" visq mbkesaiq ir kt' 123

t":gyi,"",t,t"; ,letuviai. XVIII a, pirrnojoje puseje i3 anapus sienos atkeliavq zemai-

XVII a. per karus su Svedais ! Karaliauiiq ,atvyko a. pabaigoje jai pri-
tuviq lS XtuipeAor,-iitZ"t, Ragaines'. lsrul-ies' Labguvos valscn] -" ,-iai sr.rdare liaiaiihr-1 bendrdome:nq
klause 240-26i1 imoniq (ii 6300 visq - XVIII
klaipediediq). Apie 1800 m'
Nevokiediai dau giausi;;t;"# -ainatais.
Karaiiiui j aus priemies"ci tlo^1 il. l': :- Jilaipeda virio kone grynai voki5ku rniestui30'
i;;i ;;#;.,-r*?,u.liii Lieruviai telkesi Zakheimojr]ra]one' Frisiminirnuose A, Frcisas ir L. tsacka ra3e, kad TilZe, Pr0sq Lie-
kvartalais; pas r'-okiedius dauguma dirbo
;;"il'd;;pi[tis[uit Prusijos' bet ir LDK' lr-rvos sostit€, -- geriausias Rytq Prusijos miestasr3l. Po koionlzaci-
ne tik
bernais ir Seimynytridiais. Sostineje gyveno 'tiio xVttt 1os persvar4 jarne igijo vokieciai. Zinlq i3 XVIII a. netudme, o
ypai Vilniaus, tietuGq. Manoma, a' viduryje Kanaliau-
1834'm. vokieiiq stalis"tikos duomenimis, i5 11 460 gyventojq tik 837
jame liko nesu-
ciuje g1'veno apre ioritjo"z-""itr'*t-" u'pabaigoje Meistrams buvo duo- kalbejo lietriviifiaii32. Kitais duomenimis, tais metais TilZeje gy-
vokietejusiq lietuvif it"il tnkstiniiai' 125" r-eno-10323 vohieiiai ir 856 lietuviai. Ragaines lietuviai sudarei/4,
"ii.a.,
tas nurody*un u*iiiniCtnuis priimti tif.*i"[i"eiq kilmes-irnones
,) Klaipedos i/: visq g1'ventojq: Ragaineje tuomet gyveno 2284
Li.etuviq amatininkll" .".f..i nepriimrJavo' Antai
senas ktraipedietis
ne- .,-okiediai ir -281 lietuvisj o Klaipedoje ititintramai 8tr00 ir 912
;;,n ;'i.:lea ^, ;"d;'j-*$il'J i"t.suLuliq. srup-q' ,1111 lldu*as
gaminosi laivq trosusl Zmoniq133. Apie Pitriakalnio miestq A. Lukanas - yra pasakqs, kad ,,ja-
vokietis, cechui tt"piiLti"u". -Lietuvi':; ]ratys vien its trosq gamininio'
licruviai me daigiausia apsigl,'veno frankq ir nasauiedil+Ir r3'r' Fitriakalnyje,
kadangi tilZiediai niiffiiro,1$ura11o,. siuti batus' kol dar gyvenvieie neturejo miesLo teisiq, gausiai gyveno i5 kaimq
pragyventi negatejo iil.- X*ratiaudiuje iietuviai pradejo kurie.Sio rniesio aivykusi[- valstietiq, vadinasi, lietuviq t3t. XVIJI a' odininkais pa-
del to vokiediq ba;tsiuviai skundesi rnagislratli',Kai nes 1q kliertai neistriais dia cllrbo stalupeniskis A. Andrius, F. tsutkeraitis, bat-
amatininkai pr"*otaivo lietuviikai ir lcnliiskai,Zakheirno rajone siuviais--J. Fetras, D. Dikas, raciumi pameistriu-K. Duloma,
ffi;;;; ;;rl-tautvnirl-z;ones. trki_xyirr a. vicrurio J. Bar-
li"t""i1l Uuto aaug-i*i tt"g,' vokieditl, vcllau. pastaruj$ paCauge- meistru mesininku
;ius i3 Veluvos, kirpeju - A. Baltru3aitis iS Ragaines, aludariu
L. DidZi[nas, kalviu - meist-
K. Guraitis,
l" ;;i. Vugese tarp ?okiediq" ir lietuviq tarrlir-riais motyvais ivykdavo - -
kivirdq. {2s Pirmoji li-.tr-r';iu kalbos gramatika. V., 1957. P. 400-401; ZAI. Insterburg,
l3BB, 1897, 1901. Ii,S. 101, 115; H.6. S.35-49; H.7. S.23,65-66.
1.
t20 Krug l. Betrachtungen. .. S 75' 12e 'Warmia i lr,Iazurl'. Poznafr, 1953. Cz. 1. S. 167,
t'zt ituf,s1nann R. Friedrich der Grosse" ' S 102' 316' t3o Sembritzki J. Geschichte der. . . Handelsstadt Memel. S. 216, 290-291.
t22 Krug l. Ueber Leibeigenschaft.
-i] . . ! 16-- 131 Preuss A, Bernerkungen auf einer Fussreise durch Preussen uld Lithauen
i. id+;'PPB.
r23 Historia porsti.-i.'C"r"itichte K6nigsberg, 1836'.*89. 1l: s 145-x46" rn den Jahren 1?95 und 1796. Danzig, 1816. Teil 2. S. 319; Baczko L Handbuch'..
tzL Harlmann f. ni" des Dorfes ilonaith 1i V'iBGE' Marburg; Lahn' 'i eil 2. S. 42.
1963" N. 69. S. 107. Forstreuter K. Deutsche und Litauer // tiisit-Ragnit. Wtirzburg, 1971. S. 62.
1s2
r25 Gcuse F. Die Geschichte cier Sladt !'iininsirerg in Freussen' K61n; Clar" Forstreuter fi. Die Anfdnge der Sprachstatistik in Preussen ll ZO' Marburg;
t33
-dlr
1965. Bd. 1. S. 116-117, 236, 414, 536' I-ahn, 1953. Jg. 2. S. 346; Hubitsch W, Masuren und Preussisch-iitawn ll zO-
12sSembritzki J. b"r"rri"rri" Kiiniglich Freussischen See-u:rd Han{jeis- .\iarburg; Lahn, 1965. jq, 14. H. 4. S. 662.
S. 220,225' 13r luconus ,{ O.r. clt, S. 240.
stadt Memel. Memel, 1926. 227.
127 Gause F. Op. cit. S. 118-119, 412, 434-4i5' 135 KucJi J, Op c:1. ::. 4{i.

: 3141 101
100
 F. Dand[nas, Du]iinaitis ir J;f, t:u l:Ag m' Argerblrrge [ '--'':]rl
rais
i 195- miestieiiai, 34;ili;;t;}d
is licluvisl,u ir'.;e:Lu ' . Lietr- 1ilt ,':'
.._eno Fr5 cllande, sv'e'nrapilio nr.e,cre bel
c,isltriLyic ''=. Gcrc.
r:s. 1t 33 Siiutes amatinirlri
xvrlr a. lietuviai r#j;ti,'i".ofl.ncras
lietr-rrliaibuvotil..stikliusJ.Daur,llaiijsiroc}llilri.'asJ'Vainot''si..is
savirinfirl {I-Ious'bcsilrr'
i ietuvrq miesticiir'i lBtirge.rI'I-^t;tlt' iirnii srnulkiaisiais amat''
Prusijoje buvo ueda"g,'""1":11.:,":,*1j" i' '''-' l'-ldar-'-: r:riestq verr!:'
ninkais, Seiinyny!'sciais, patainerulo-1ais'
menqi'r1'Jauminet-Js'd'Fleiisnergaslt'tr:odl':'i;atili3vLs;'l'':l'
X\/lii c' paskui.irliai:r"L'-
gimtoslos kalbos i'"f*tti tautinir-1 sar-vblii
g-vveniciri claii'
metais lietuviai u.,oui" tiit necilCelq apie X\''il:
clucner:"'1
Dcja, dar neturitne til'slesrliq statisfinluLiltr'rvos niesiti gl'veni:-l'
Lietu1,os prottt.rluu';t";i;;
I'iair:srcs Til
taul;rb:ri-ris'
socialinq strukturq, jq pro{esiju1, 11ii=iirstymq
buvosuik;rs''1 li pc''al':
rrer 1825 rn. SvvenLojq sura51-mq Jle JaJ' 1r] \.t '
iili il;t"i:'1?i6;:"JiliieLil(a igalino trustar.\'ti r-'ctr kcir:ro tik '23 '-:t''
iii iautvbe. Is 77 prusijos mieslieiiq sqi.alq i.1yqu iihLo
ir'iii2er;'
t i:1;lJ f*.,ti"t, liiirtoainio' sLalupei-11rniestuose )l-ViII a' iietur-ie-
Tikeiina, haO :-ietuvos provincijos. miestuose buvo iieturrislics
pa
sudaLe ,lu__'la gyrr"r.toiq' Visuose, r'2. Lietuvos provincljcs rn::s'''"'t-t:
roniios, kai f."ri"J'"="Of d;';;
'ors v)'ravo iietuviai ''i'
kaip ir daLrgetyje M;;t;j;;rniesteliq'
buvo siaura' pusiau'amatinirk'!
XVII a. Senoves Prusijos rinka amaLininhq' darbininkq' Visci:i
ka, tc.lei pramcrei ;;t*i reik-ejo
i"aai" 2rJ'2clo visq to l:ra--
iat: XVIII a' r'idu'vi" *l"t-t"- gt"ett-o;ai
buti kvali[ikuotesni nequ pra'''c -
i;',,);";;itJ.l. e,"Jti;ti"itti "tio;o lietuviai tegal"jo clirbtl pagalb"
nes darbi'inkai, r;;i---k;it"ietii
1aa'
niai:; cla;Uininliais
Draudin:'ai lietuviams apsigyventi
miesie ir vokiediti uiinrto'
geriaustcs po"i"i:-ti trukde fcrmuotis lietuvitl miesic
irurilazijai,"Xono*i"Js
augti inteligentijai, ugdyti tautinq kuliura
"r.i"J"il""i
rasrijq, iq.cvoti p,iuJ"ttu"ionalinq
prlespaudq' uZ tautos gyr-a'rirna'
j"t"fig;"ti:q *i*'u iittrigai' vertejai' iackytojai
Negausiq lietuvitl
r36/{]ejrrnuS.Zu-rndabziehendeEiirgerierSiactPi]ikallen//,tc.Konlqs.
uu'*,,,t31;;;',;,,0a*",1. t;i*-roo*r",. Biirgerh'::h
r' r 1b54-17ce. s l., 1936' s +
51.
\38 Kirchelbiichein zu Grunau' Kreis Heilig'"
J Ortsfrern:le in den + i) lli Ild; CLr!!/(ii J' HeiliBenbeil u:
Gtlttzoit
Liil 1 l'G. l(on,gsbc'.'''gla'Lg 2' ll'
sein Bi:gorb'rch .. oir t'd
I ]ig td ,l ]'b.- l:;tlsscer3 1933 ' E i2 H 3' s 13
tzs fi1;grnt J. Op. cit, S. 201.
t:o'5[i-,6ri7,1ri i., B;ttnn" A op cit S i5E-15i]. K' Deut'
-iar lvierriel S i60; :'orlreuter
r\1 Sembritzki J. Geschichte cles Kr-eises^ Friedlarrd' Konii'
c"r.r.i.rtt. cer S''aiit
che und Litauer, t ai=!bl"iig., s"r,*
bers, S. 196
a H. Kuzgefasste Nachrichien Teii l-3'
1913.
""="'i-2tr'.t"ari.iat
rr XVIII "''
r43 lris+oria Polski. T. 2. S.2V7; Sukerlorvo-ll-edrcrvjna E' Ilzialdowo
o'*i9li;;;117;rt t. ll zPL uer':":
olo;-t"= st:icuervesen un,rer Friedrich w*rrerm
Bcl. 10. S. 293; pig'r /(u5ner P' I }4in
1873,
rreik P' 101'

xa2

dC