Presented to the

LIBRARY ofthe
UNIVERSITY OF TORONTO
by

GINUTIS AND DALIA

PROCUTA
 Digitized by the Internet Archive
in 2015

https://archive.org/details/lietuviliteratraOObiri
LIETUVI MOKSLO DRAUGIJOS LEIDINYS

M. BIRIKOS

LIETUVI LITERATRA
VILNIAUS UNIVERS1TO METU

I utiniu Mokslo Draugijos Komislonierius vyturio" B-v

(


i rat 1910 1911 m. leids per Visuomens mnesin lai-

ir

krat, neslpiau nuo skaitytoju nenormali savo darbo slyg.

tai odiai, kuriais j tuomet pabaigiau:
cAtsipraau pavargins skaitytojus konspektiniu, neapdirbtu
rateliu. Raydamas nuo numerio ligi numerio, skyri per vien

du vakaru (teisingiau naktis), negaljau visa ko apioti, net plano
tinkamai prisilaikyti... Abejoni paras turiu daugiau, negu pirma.
Mediaga nelygiai apdirbta. Pati svarbioji, estetikos pus, net
tyiomis nelytta. Pats matau tas ydas ir dar kitas, matau ir skau-
diai tat atjuntu. Pasiteisindamas viena tepasakysiu: raiau draug
prispirtas, idant kiti, kurie dirbs geresnse slygose, turt kuo
atsiremti. O t kit isiilgs laukiu...
T kit po iai dienai tenka man laukti. O vl mokyklos
ir

reikalas spiria mus, mokytojus, ruoti mediagos lietuvi litera-

tros istorijos vadovliui. Yra jau pasirodiusi mano Msrat
istorija". Jai pagyvinti ir pagilinti leidiu skyrium, kad ir vlokai,
rat. Ms
rat istorijoje jis atitinka 1800 1832 m. skyri
14

(1723 pusi.), kuri papildo. Vilniaus literatr leidiu, svarbisias

paklaidas ir nelygybes teitaiss, nors reikt ji papildyti bent
mano str. I Dion. Pokos rat (Lietuvi Tautos II kn. p.

329 375) ir kt. daviniais, o ypaiai iplsti Mickeviiaus skyrius.
Laiko aplinkybs neleidia mans inaujo rat perdirbti. Manau
betgi, jog ir itoks jis palengvins mokytoj darb ir pagilins
mokinio inias.

M. B-ka.
 I.

(emaiiai.
Del savo geograpins padties emaiiai turjo skirtin
nuo Lietuvos visuomens ir politikos pltojimsi. Tatai nesuvis
subendrjo ir Lietuvai kartu su emaiiais susidjus su Lenkais
bendr politikos ir kultros gyvenim. emaii pltojimos viena

i

svarbiausij ypatybi silpnesnis nei kituose Lenk ir Lietuvos

valstybs kratuose pon luomo ikylimas visuomens, ekonomijos
ir kultros vilksniu
ir toliau j ymjo. Kad ir trauktieji bendrojo

valstybs gyvenimo sukrin, vidujini visuomens gyvenim emai-

iai ir toliau savaip tvark. emaii bajor visuomen, veik i
vien vidutinij r smulkij susidaranti, tolima nuo didponi
dvar ir karaliaus loskos, turinti tenki ntis maesniais urdais,
kartais tik garbs vardu, platesniame Lietuvos politikos veikime
maiau u kitus dalyvavo.
Skirdamosi nuo padon civilinmis, kriminalinmis bei
politinmis teismis, turdama savo tarpe daug didesn nei
bet
kitur (rasi viena Mazovij-Mozrus t imus) smulkiaturi skaii,
kurie kultros vilgsniu ne kuo tesiskyr nuo muik, bet iaip-
jau visuoka buvo lygs kitiems bajorams, . bajorija mo-
nms buvo daug artimesn nei kitose provincijose, demokratin-
gesn. Nevienas didikus skersavo, balsu auk, jog baudiau-
ninkai es ij naudojami, skriaudiami; inoma, lygs sau
kaimynai, o rasi ir savo elgimasis su padonais> daug sunkiau
buvo vertinti...
Kadir vis plaiau buvo vartojama emaiiuose lenk kalba,
savoji gi prasta kalba vis toliau atsilikdavo nuo visuomeni-
nio ir kultrinio alies gyvenimo pltojimosi, pastaroji vis dlto
tebebuvo vartojama netik su monmis susitinkant, bet ir bajor
tarpe. Jj pradedamoji vartot lenk kalba, ikreiptoji ir prikim-
toji lietuvikj odi pilnomis ar apkirptomis galnmis, tebe-
lubavo ir stat juos ant pajuok, laik upakalyje kit pro-
vincij, emaii gi kalba buvo lyg koks apdraustisis nuo pavo-
jing varuoli (Konkurent) turtas. Lenkas-daminikonas Baginski
(apie 1780 m.) iaip liudija apie . bajor prisiriim prie savo
 - 6
kalbos: <Jzyk mudzki n ioje ni toje... Jednak go tak mu-
:

dzinikochaj, i cale nie lubi kto go nie umie lubo mudzin

wdrujcy umie po polsku m6wi, tai si z tym dotd, poki w humor
dobry nie wnidzie; ale jak gorzafki razy z dziesi si napije,
wtenczas po polsku trem brem bredzi. Ta to jest przyczyna naj-
wiksza prostoty i nie dobrej edukacji mlodzi mudzkiej, e nie*
chc svvego balamutnego jzyka odstpi pokaza si na wiat...
i

Kt6ry nie edukovval si w

Litwie albo w
Polsce, nie bywa! mi-
dzy ludmi we dworze albo w kancelarji, czstokro si prostot
zawstydza... Prostota ich... tak upoledzila, e ledwo po szerpen-
tynie pozna, e on szlachcic...> *) Taigi . bajorai, sako, nenorj
odstpi swego balamutnego jzyka", maiau u kitus buv bajo-
rikai u apsitrin, buv pasiymj savo nie dobra edukacja> ir
prostota. Tatai sakoma ypaiai apie smulkiaturius, beabejo
taiau kiek pritaikintina ir prie vidutinij turtinink, juo labiau,
jog bajor visuomen savo luomo organizacija gan angtai savyje
buvo susiriusi.

Pirmieji rato mginimai.

Visuomens ir politikos krizis, kur pergyvendama gale
t/ XVIII amiaus Lenk ir Lietuvos valstyb buvo kaimyn idras-
\|kyta, iauk tarp bajor vietimosi judjim. XlX-ame amiuje
f tatai juo labiau sustiprjo, jog bajor visuomenei likus atstumtai
nuo politikos gyvenimo ir pasunkus kovai del bvio, mokslas, ypaiai
smulkiaturiams, danai buvo kuone vienintelis ginklas gyvenimo
privilegijoms laikyti. Tuomet tatai emaiiuose irgi jo mayn
prostota" niedobra edukacia*. Naujosios gadyns gyvenimui
i

vis labiau nudildant provincij ypatybes, teisines ir iaip jau

jautrosios gyvenimo tradicijos privilegijas, emaii alis darsi
labiau atdara kit provincij takai. Tenykiams bajorams vis sun-
kiau buvo laikyti savo, vietini moni, visuomens ir kult-
ros monopol prie aplinkini bajor konkurencij, prie si-
veriani svetim a tak. Apvietimas ginklavo emaii ba-
;

jorus, tiesa, jau nebe monopoliui laikyti, bet laisvesnse vary-

tinse patiems isilaikyti, kartu gi jj
pertekliui dar galimas
varytines ir dagi laimjim kaimynuose.
l
) Chorografja czyli opisanie mudzi witej przez ksidza Kantego
Baginskiego, okofo r. 1780 sporzdzona [Atheriaeum", 1845 r. IV], p. 139,
137 ir 138.
 Lenk ir Lietuvos valstybs bajor vietimasis stiprino
lenkyb, gamino bendrus bajor kultros ir politikos idealus,
naikino provincijalybes. Tatai iauk instinktivin prieinimsi, spyr
emaiius ginti savo nuosaviausi dvasios turt emaityb. emaii
kalba, anas, kaip sakiau, apdraustasis turtas darosi fetias, jos
iklim as tikslas.
emaii kaibos garbs gynimas, mginimas sukurti joje
nuosavi literatr, kurios nereikt rausti ir kitataui akyse,
del
tai pirmasis emaii kultrinio sjdio apsireikimas.
Dar XVIII amiuje vienas kitas rato mgjas band bei
t, savo kaimynams ar paiam sau, emaitikai sueiliuoti.. .Teli
teisjas Anta nas Klementas (M 756+1 823) 1794 m. para emai-
tikai eiles (Klausyk tu, vaikuti muna, kas gyv dar turi kn,
u ginklo imkies spra(i), ratavok savo vier ir t. t.), kuriose
kurst mones sukilti prie rusus; tuo pat laiku, rasi, kiek vliau,
sveikino savo pastamus maiytomis emaitikai lenkikomis
eilmis, kai kurias savo lenkikas sodietiksias" eiles (sielanki")
,

vert emaii kalbon (Reikals myltis, grai Roziele, pakol nepa-

rs iauni metelia(i)" ir t.
2
t.) ). Galimas daiktas, kad ir DJiaoifefl&-

ffflfca
tuo metu k nors bus paras, nors jo nuolatinis rainjimas,
rodos, prasidjo tiktai XIX amiuje. Taip pat galima prileisti, jog
kur^J Raire^ pat pradioje XIX amiaus privestieji neva senj
VpHlrYll pavyzdiai itikrj buvo jo paties ir kit vertimai, bent
pradti dar XVIII amiuje. Tatai buvo, turbt, kun. Bauo parpinti,
Ovidiaus Atmain" (Metamorfozi) ir Pokos Vergiliaus Enei-
ds" vertimai i ). Tuo pat metu, galbt, buvo verstos (i lenk
kalbos) ir eils Vanda buvo grai merga, lenk karalait", kurias
Bauas kaipo originalines priveda 4 ). Visa tat buvo raoma arto-
blivvie", kaip sak Klementas apie savo rainius arba kaip Poka
aikinos,
senatv apluos", geisdamas ,,sau pasibastyti". Gile-
sni tiksl greiiausia dar nesistatyta.
Ratinis emaii darbavimasis XIX amiuje eina gilyn ir
platyn. Aukiau nurodytas visuomeninis veiksnys (stimulas) spiria
atkreipti akis emaii kalb, labiau branginti. Pridav jj
2
) M. Birika. Antanas Klementas. Vilniuje, 1910 m.
3
) Xawiery Bohus. Rozprav/a o pocztkach narodu jzyka litevv- i

skiego... R. 1806 d. 12 Grudnia czytana (Roczniki Towarzystwa Warszaw-

u
skiego Przyjaci61 Nauk , 1810); Ovidiaus 30 eilui vertimas p. 273-283
(pas T. Norbut Dzieje staroytne narodu litevvskiego, I. 1835 m. p. 469),
Vergiliaus 5 eilui p. 271. Kai itraukas i Ovidiaus verts pats Bauas,
jau Norbutas prileido (ten pat, p. 468), paskiau j J. Karlaviius (O jzyku
litewskim Rozpr. spravvozd. z posiedz. vvydz. filolog. Akad. Umiej. II.
i

1876 m., 163164).

p.
4
p. 62266. D. Paszkievvicz. Rozmylania vvieniaka rolnika o na-
j

rodach litevvsklch (Dzien. VVarsz." 1829 m. XV), p. 110111. Karlaviius

spja, jog tai buvs vertimas (p. 161;.
drsos ir mokslinink usiinteresavimas emaiiu (lietuvi) kalba 5 ).

1800 m. Varuvoje sikr mokslo draugija towarzystwo przy-

jaci6I nauk", 1803 gi m. prasidjo veikimas reformuotosios auk-
iausios Lietuvoje mokyklos
Vilniaus universito, o jau baigiantis
1804 metams tamtikra Vilniaus profesori komisija, garsiajam
tuomet lenk ..jjjpj]in|nkui T. ackiui dalyvaujant, Varuvos drau-
.

gijaiyra susirinkusTlimur"^pile ,;Hfe"tuvi ir emaii" kalbos varto-

jimo ribas ir ypatybes, remdamosi Stenderio, Sirvydo, Mylks
(Mielcke) odynais ir gramatikomis ir, matyt, tamtikrais pranei-
mais 6 ).
Bene tuo tikslu dar 1803 m. Vilniaus universitas isiuntinjo
emaii mokykloms patarim rinkti inias i emaii praeities
ir kalbos 7
). Tais paiais metais universito paskirtas emaii
mokykl vizitatorium 8
), kun. Prandk.HS. Ksaveras .JLaJLLj sjBp-
husz 9
),
*1 746+1 823), beaTToT^azir^damas rpinosi taippat ir
ffftcliagos surinkti savo rengiamjam spaudai veikalui, geriau painti
lietuvi (emaii) kalb, pasiino su ymiausiais lietuvi kalbos
inovais ir literatros mgjais, turbt su vyskupu Giedraiiu, Poka

ir kitais, bene jie tiktai bus aprpin j anais senasiais" vertimais.

Jo ratas apie lietuvi praeit ir kalb: ,,Rozpra^.a o pocztkacli
narodu jzyka litev/skiego", kuri Varuvoje^vieai paskait 1806 m.,
i

o atspausdino 1810 m., greit pasklydo netik mokslinink, bet ir iaip

kalbos ir praeities mgju
tarpe. Tuo lajku ar kiek vliau jau
pagarsjs savo istorijos veikalais, T. ackis usiima lietuvi
kalba, ieko Sirvydo odyno, apie suino Poka ir kiti 10 ). k
Dar vliau, 1822 m, bajor ir dvasinink visuomen oficiji buvo
raginama suteikti inomjam Zorijanui Dolengai Chodakovskiui
(Adomo arnockio slapyvard,+1825 m.) ini apie lietuvi kalbos
vartojim n ).
Petrapilis taipat nesnaud. Paokusi prie istorijos, kalbos
ir t. t.

rus viesuomen domautis lietuvi. m

tirinjmo, Karamzino istorijoje su Lietuva susipainusi,
Pildydamas rrtini-
steriV, Golicino nor, vyskupas Giedraitis 1813 m. surinko jam

5
). Pal. taip pat Fr. Augustaitis: Pierwiastki litevvskie we wczesnym
romantyzmie polskim, Krak. 1911 r. p. 43, 4446, 47.
6
) M. Wiszniewski. Historja literatury polskiej. Tomas VI, 1844 m.
p. 411-413.
7
) M. WoIonczewski. Biskupstwo mudzkie. 1898 m. p. 14.1.
8
) J. Bielinski.
. Uniwersytet VVileiiski. Tomas III. 18991900 m. p.
$3. . Klementt. Dzielko moie etc (rankratis), I knyga, p. 307.
') Taip bent Bohu lietuvina (Baua") kun. L. A. Juceviia: Pi-
sarze w narodovvym jzyku litewskim (Pimienictwo Krajowe-* 1841 m.
p. 174).
10
) D. Poka. Grometa pas Tadeusza Czackia (Kalendorius... 1863,
pusi. 4041).
) Kuryer Litewski 1822 m. M 78.
ini apej emaitiszk lieuvv" 12 ). viesus mokslo globjas,
kancleris IMykalojus Rumiancev'as (*1 75T^f 1826), bene tiktai per
VMniau untv; profe^orl-'fus Jon Loboik ( 1 861 la ), ragino
student Kajeton Nezabitausk parayti Lietuvos istorij, lietuvi
odyn ir gramatik u ). Rasi, R. rpesniu, 1823 m. tas pats
Nezabitauskis buvo nusistas lietuvi kalbos tirti 15 ). Mintasis
Loboika susirainjo su D. Poka 1G ). Poka gi ir Petrapilio
raytojui Petrui Keppnui suteik nemaai mediagos apie lietuvi
kalb ir ratus knygai: 0 nponcxo3K,neHiH, azuKk h JiHTepa-
rypfe jiutobckhxi> HapoAOBi> (1827 m.), ijusi taip pat vok e-
i ir lenk kalbomis.

Dabar tiktai atkreipta akis ir tat, kas vokiei ir Prs

lietuvi jau buvo padaryta ar tebedaroma lietuvi istorijos ir kal-
bos srityje. Hartknoch'as (XVII-asis am.), Ruhig'as, Mylk (XVIII),
ypaiai Kotzebue ir Rza atsidjus skaitomi emaii literat" ir
Vilniaus mokslinink ir jaunuomens.
Vis tat kurst, ragino emaitij drsiau ir uoliau usiimti
savo lieuviu. <:$iVAjU, 4vn^jv\u*<> ^s<L^>^ U^^s^yvv^^A^
lA^^t^S^ ^ *

III.

Bauo knygel ir Sirvydo odynas.

emaii visuomen ima branginti sav, iemayciu lijiu-
wi. Dar taip neseniai, baigiantis XVlII~am amiui, jis tebe-
buvo ni ioje ni toje. Juo daniausiai tebera artobliwie>,
lyg kokiu argonu. XIX-ame amije netik domau- to lijiuwio
asi Petrapilio kancleris, Varuvos Vilniaus mokslininkai, ir

bet ir emaii viesuomen rimtai juo usiima. Bene pirmi bus

pamg Ras-eini pavieio bajor (teismo) ratininkas Barzdi
Poka tr Alsdiuose gyvens emaii vyskupas J. A. Giedrai-
l7
). Jais seka svietikiai, daugiausia Teli ir Raseini dvarinin-

12
M. Wolonczewskis. emajtiu Wiskupiste. 1848 m. I dalis, p. 250.
)

n
Sulyg. kun. C. J, Niezabitovvskis (itikrj, sako, K. Nezabitauskis).
j

Surinkimas dasekimu par mokitus monis... apey bites. 1823 m. knygels

paskyrimas gr. Rumiancevui.
u ) F. M. S Niezabitovvski Kajetan (Encyklopedja Powszechna Orgel-
br.mda, t. XIX. 1865 m.). A. Gerulaitis. Du Nezabitauskiu (Varpas 1893 m. 14

M 12).
*"')
KaoraHTi HeaaSiiToncKiii (.'^HijHKaoneAK^OCKiH C.iOBapb BpOK-
rayaa h 3<f>poHa, t, XX. 1897 m ).
ir,
j Ks. L. A.
Jucevvicz. Pisarze naro iowym w
jzyku litevvskim
(Pimiennictvvo Krajowe. 1841 m. p. 174).
"j Sulyg. S. Staneviios laik T. Norbutui 16/IV 183(5 m. (Norbuto
korespondencija Viejame Vilniaus Knygyne, B. 4 185).
 10
kai, teisjai, ir dvasininkai. Alsdiai Teliai ir Raseiniai su apy-

linke pasidaro intelektualiniai-literaturiniai emaii sjdio cen-

trai. Kas rimtesnis ir gabesnis, puola Iijiuwi nu prapulties
gelbti, kelti.
Kun. Bauas pirmas vieai utar lietuvi kalb savo para-
ytoje,Varuvos mokslo mgj
draugijai jam tat pavedus 18 ),
knygelje apie lietuvi kalb ir praeit. Kartai keldamas jos
senum, turtingum ir sakmum, drsiai rodydamas jos nykimo
prieastis (dvasininkai lietuvi kalbos netik nesimok, bet patys
aveles spyr
lenkikai mokytis, ponai iekoj dvaro losk ir
griebsi lenku kalbos) 19 ), jis stengsi kreipti Vilniaus universi-
to dom, jog reikia krti tamtikra draugija, kuri rinkt lietuvikus
odius, patarles, padavimus, leist liaudiai knygeles ir tuo
gelbt kalb nuo besiartinanios prapulties 20). Vargiai beapsijo
jo darbas emaii viesuoliams jo neparmus; galbt ir jo silo-
masai universitui sumanymas jam paiam anj buvo kvptas,,
bent kilo bendruose su jais pasikalbjimuose.
Bauo knygel kartai prim. Ypa Poka
auktai kl, j
autoriaus garbei ra eiles, gyn
ivadas prie Leleveliojo
kritik 21 ). Prelotas Bauas
virto autoritas netik emaiiams,
bet ir lenkams, kas emaiiams ypaiai buvo svarbu, nes tild j
kalbos nepakentuolius.
Visuomenei vis labiau sigilinant kalbos reikalus, itrau-
kiama ir apdulkjs Sirvy do od}mas_ 22 ), kur emaiiai vadino
sinonimais". XVlI-afn<Hr XVTlT-ame amiuje tai buvo mokymo
knyga, j leido kunigo mokslus einaniai jaunuomenei XIX-ame
amiuje emaii patriot tarpe j gijo naujos verts, nes
sutalpintu joje kalbos turtu juose kl
kalbiniaitautin savy-
garb, kaip ir Bauas, kit akyse teisino juos savo kalbai
kelti. Rasdavos toki, kurie del . vienaalio rytietikumo"
ir kit sprag kartai ant jo usipuol, bet kiti dar kar-
iau gyn. Ginai tarp Sirvydo kritik ir jr lovs" rado gynj
atbalsio ir ratuose. Klementas savo literatriniame laike vys-
kp Giedrait (Donis pridera" etc. 18091810 m.) ustoja Sir-
vydo garb prie kain kok vyskpui raius kritik 23 ). Sutikdamas
su anuo mums neinomu raytoju, jog . ne visi odiai
yra iguldyti*', jog is verts juos daugiaus lietuvikai, nekaip

18
) Sulyg. Xaw. Bohusz, Rozprawa o pocztkach narodu i jzyka
litevvskicgo (Roczn. Tow. Warsz. Przyj. Nauk", 1810 m.), p. 151.
19
) Ten pat, p. 289 2&0 ir kitur.
j
) Ten 150151.
pat, p.
21
) ,Dzien. Warsz. 1829 m. XV. 12 H, 19 45, 97-124, 193-220.
22 Dictionarium trium linguarum in usum studiosae iuventutis.
)

XVII ir XVIII amiuje spausdinta kelis kartus.

23
) M. Birikos Antanas Elementas.
 11
prigul msikai, tikrai emaitikai", jis gyn . svarbaus darbo
pradtojo nuopeln. Utat Valinas, regis, 20-taisiais metais,
,,Grom. Dijanizui P( kai" perspjo j, kad neeit pdo-
mis kunigo irv)do" ir odiu inaujo nevadint', bet taip juos
parinkt, idant lietuvis ir emaitis rast visus odius odyne
ir rads suprast"

Galimas daiktas, jog Sirvydo autorito ,,rytietikumu" ir

emaiius buvo taikoma. Bent Klementas mintjame laike turjo
ginti savo tarm prie tuos, kurie nurodinjo, jog lietuvi (auk-
taii) tarm net elementorius jusi, tuo tarpu emaii dar
nebuvusi rato kalba. Kaip smarks buvo ginai del tarmi, rodo
irgi tas pats laikas; turbt nebe reikalo autorius mgino sutai-
kinti didinanius' kas savo lizd prigimt", aikindamas, kad
4

vieniems kit ,,nereik per odius niekint jog visi mes emaiiai
1

esma, reik atminti". O kai Poka, tai is net vieai kreipsi i

Bau ir Leleveli, praydamas, kad ie sudraust, bet tik lie-

tuvius..., kurie save auktesniais u emaiius stato, kurie i tikr
broli bereikalo juokias..." 25
).

Taigi matom, jog tie ginai nebuvo teorikai alti. emai-

iai kaip manydami gyn savo kalbos tikrum", savo kultros
pirmyb. Kaip inom, tai buvo j
gyvas ir bendras reikalas, prie
to juos spyr visuomens gyvenimo slygos.

Regis, neanksiau kai 20-taisiais metais kalbos mgjai perjo

prie teorijos" darb. Tuomet tatai Poka pradjo rayti lenk-lietu-
vi-lotin odyn 26 ). Kajetonas Nezabitauskis ispausdino lietu-
ikuj knyg bibliograpij 27 ), o vliau, Rumancev'o kalbintas
ra emaii ir lietuvi (auktaii) ar emaii ir lenk odyn
ir gramatik. S. Staneviia 1829 m. pakartojo i 1737 m. jezavit
laidos lietuvi kalbos gramatik, ra odyn ir gramatik.
1832 m. kun. Kalistas Kasakauskis (f 1856 m.) ileido Kalbrie-
d lieuvio emaitiko" (lenkikai).

,4
) Raszan tam lietuvviszka odini (Kalendorius... 1851 m. pul.
41-42).
") .Dzien Warsz." 1820 m. XV. p. 12-14.
, K. Mikonis. Dijanizas Poka (^Vilniaus inios" 1905) m. 18). N
odyno rankratyje paymta, jog P. pradjs j rayti 1825 m.
a7
) 1824 m. gale savo elementoriaus ir laikratyje Dzien VVileii."
1818 m L. Rogalskis vert Kppeno veikalli apie lietuviu kalb ir ri-
tus (Dzien. NVileA.").
 IV.

emaii eils.
Gindami savo kalbos garb, emaiiai gerino patriotiniai-
literatrinio sjdio slygas. Patys save [drsino vieai su jja
rodytis, kits kit ragino joje kurti. Tiesa, spaudoje veik jokis
jj rainys dar nesirod, bet jie jau vis drsiau ra, tarp savs
nekart emaitikai (jau rimtai) susirainjo nebesislpdami. U
juos, mat, tar Bauo ir Sirvydo mokslo autoritas, j domavosi
ymieji kit taut viesuoliai. Patiems gi tiktai reikjo rpintis
savo garb"
ger vard darbu palaikyti. O sjdis adino
jausmus, krim.
Jie susirainjo eilmis. Tos eils tai gana prasiplatinusi
XVIlI-ame pradioj XlX-ojo amiaus lenk literatroje poezijos
ir

forma-literatriniai laikai. Perskaits ackio veikal apie Lietuvos

statt, kuriame tiek suteikta mediagos apie jos praeit, Poka
jau buvo rengsis sudti (jam) don i paskutins ir nusisti lai-
kel", bet nera atsimins, jog is emaitikai nesuprants. Tiktai
igirds, jog is ieks Sirvydo odyno ir nors turti ms
ems akmen senovik ranki" jau nebeikent ir, sisdamas
jis
anam Papils akmeniuk rinkin, kartu para kart laik, lin-
kdamas v garbaus Boguio vainiko" 28). Jis rainjo (eilmis) ir i

vyskup Giedrait, turbt, nevien kart, bet usiliko tiktai trumpas

29
1809 m. laikelis pradjus rayti lietuvik odyn,
). Pokai
Valinas ji, atvykus paprsn
tenykts tarms odi parinkti,
rao eiliuotj laik apie odininko darb 30 ). Klementas ra
vyskupui Don prider dyino vardmet" kovo 19-ktai dienai
1810 m., taip pat Gromateli", uiesu" parayt Giedraiio
varduvi dienai 1811 m. Ypaiai Donis" gali bt pavadinta litera-
triniu laiku. Sveikindamas vyskp varduvi, Kl., inoma, atiduoda
jam don tikr", kaip vyskpui emaii,... msikai,... bet ne
jau linkikai"; girdamas j, ypa, ikelia jo nuopeln kaip karto
apgynjo ems savo", kuris neleids paniekinti. seni lie- . ms
uvio" ir stengsis j ikelti, duodamas paalp", reikalaudamas,
idant visi pulkai mokytoj ir mokytini... neparstot lieuvio
lopyje atrasto 14 .
Kalbos apgynjai" turjo krti nuosavi literatr. Kuriant
j savo reikalams, stengiantis nepasiduoti parodyti emaii
(lietuvi) kalbos literatringum, inoma, nesemta i gyvo formos

38
) Gromata pas Tadeusza Czackia (Kalend 1863 m.V
29E. Volter. Litausche Schriftsteller des 19. Jahrhunderts (Mittei-
j

lungen der litauischen litterarisc'nen Gesellschaft", IV. 21).

30 Ra^antam lietuviszka odini cKalend. 1851 m.).
)

13
altinio, i moni krybos. Dargi vliau, 20-aisiais metais, kuomet
ir i atkreipta akis, emaii literatrai" ji neturjo itakos,
j
nors lenku ir lenkikai ra lietuvi poetai jau liaudjo*. Muik
kalboje, bet bajor
emvaldi kriamajai literatrai", regis,
likosi svetimi miestjanios viesuomens romantinink idealai.
Odos, epigramos, viriagijsms" arba auktaidains", grab-
ratai" ir t. t. tai tuometinje emaii literatroje daugiausiai
vartojamos poezijos formos; jos semiamos i XVIII
XIX amiaus
neva klasikos lenk ratijos. Ypaiai daug ra trumpu, daniau-
siai dvieili niekeli"
epigram, grabai* ir t. t., kurios taip
tinka emaii tarms sakmumui. Jomis pagarsjo Poka; Kle-
mento niekeliai" u Pokos menkesns. Auktsias" odas abudu
vert i to paties raytojo menkos verts Sahino: Ant Vilniaus
katedros paventinimo 1801 m. u Poka ;
ir Dmojim ant senos

pilies Vilniuje". Sentimentalingesnis u j Klementas vert saldutes,

neva i piemen gyvenimo imamas idilijas sielonki* (Mikelis",
Gojelis", Kalnelis", Upelis", lk nejunios"), vyskupas Giedraitis
irgi .piemenin" italo Toruato Tasso veikal. Aukiau minta
Pokos ir Bauo vertimai i lotin poet Vergiliaus ir Ovidiaus;
galbt, jie tam tyia Bauo knygelei ir parpinta!
Tos eils jo i rank rankas, spaudoje nesirod. Daug
i

kas siunt savo eiles Pokai, vis skaitomam geriausiu emaii

(lietuvi) kalbos inovu, kad jas itaisyt (Giedraitis, Valinas).
Klementas savsias siuntinjo vyskupui, inodamas, jog is j
nepapeiks".
Prie moni vienos kitos tos ries eils kad ir prijo,
bet likosi jiems svetimos, kaip buvo jiems svetima toji rato kul-
tra, kuria gyveno emaii bajorai.

V.

Praeities garsai.
Begarbindami, besigrdami savo kalba, emaii bajorai
neumiro apie garsi Lietuvos praeit.
Raydamas M ), T. Norbutas daug kur naudojosi visokiais
senrasdais, kuriuose pasakojama apie ios ar anos Lietuvos apy-
links, ar net visai aliai bendrus istorijos atminimus. Pasak jo, po
smulkij bajor iaudiniais stogais nekart bdav randami nepa-
prastos istorijos reikms popiergali rinkinliai 32 ). Mitologijos iva-

") Ijo 1835 1841 m. lenk kalba. Vilniuje.

n ) T. Narbut. D/Jeje narodu litewskiego. Tom IV. Vilniuje. 1838 m.
pusi. XIII.
 14
dos, garsiosios praeities padavimai, nepaprasti atsitikimai, ste-
buklai", kio ar parapijos reikalai ir t. t, vis tat XVII XVIII am-
iuje buvo suraoma ar nusiraoma rpesningj senovs garbs
ir plikim dabotoj, vieno kito seno dvarininko, klebono, darni-
ninkono, bernardino... Tai buvo lyg atobalsis, lyg nedrsi tsa to
rpinimos savo alies istorija, kuris madaug nuo puss XV-jo
ligi pusei XVll-ojo am., ypaiai XVl-jame, ymjo tuometin Lie-

tuvos viesuomen. Tuomet apsireik daugybe metrai

jisai
(iietopisi), garsiais Kojelaviiaus veikalais. Tuo-
Strikauskio ir

met tatai buvo gyvas kultros reikalas, idygs Lietuvos diduomens

politikos kovoje ir kultros varytinse prie Lenk bajorus.
Bajor takai Lietuvoje laimjus, nustojo ir domavsi gilios
praeities. Sumonopolin kultros ir literatros reikalus savo ran-
kose, jezavitai tiek tesirpino Lietuvos istorija, kiek jij buvo jiems
reikalinga saviesiems nuopelnams, vienos ar kitos banyios praeiiai
ar kai kuri galingj didin (Sopieg, Radvyl, Tikevii)
namams" (domus) ikelti. Istorij jie sutrupino, supraktikino. Su
ankstesniu laiku surita ir maiau skaldoma praktikos tikslams,
ji usiliko kuone vienuose pat pradioje mintuose, demo-
tiktai,
kratingesniuose bajor visuomens sluoksniuose. Norbutui mus
iekoti pas kaimynus ir pas toliau gyvenanius dvarininkus,
kunigus ir vienuolius, mediagos Lietuvos istorijai, tuose sluoks-
niuose pavyko rasti daugiausia. Taiau vis tat buvo randama
Auktaiiuose ir -ypaiai vadinamoje Juodojoje Rusioje, kuri nuo
senovs priklausydama, labiau u kitus pakraius su
Lietuvai
jos centru buvo rusiriusi. emaiiuose, rodos, istorijos mediagos
buvo maiau 38 ); ar tai prostota", ar nekokie praeityje emaii
santykiai su metropolija, pagalios, nisipltoj . praeities vykiai
ia svr, nemoku pasakyti.

Paiuose Lenkuose dalykai XVil

istorijos
XVIII - jame
amiuje irgi nekaip stovjo. Kas buvo daroma, tai daugiausia ne
pai lenk, bet Prs
Karaliaus ir Kunigaikio miesteln
viesuomens; i jos tarpo ijo ir Kritupas Hartknoch'as (*1644-f-
1687), kuris para labai svarb Prs ir Lietuvos istorijai vei-
kal Alt-und Neues-Preussen" (1684 m.). Antrojoje XVIII -ojo
amiaus pusje bajor visuomenei subruzdus, kultrai kilti mus,
ir istorij rimiau pradedama irti. Ileidiama senj vals-
tybs statym ir diplomat rinkiniai (Dogiel=Dagilis), nusispau-
sdinama ar i dar nespausdintj rankrai ileidiama XV
XVI amiaus istorijos veikalai, pasiinom su kitataui istorinink
tyrinjimais, patikrinama senoji mediaga, iekoma naujos, mgi-

") Spju i S. Staneviio Jatsakymo T. Norbutui 16 IV 1836 m

iir. 17 priera.
 15
narna rayti didel istorija naujais mokslo ir visuomens reikala-
vimais (Narueviius). /
Pradedama usiimti ir Lietuvos praeitimi. A. Narueviius
savo storo.e Historya narodu polskiego od pocztku chrzeciarts-

twa a (tomai 11 VII, 17801786 m., 11-oji laida 1803 m), paskiau
Harknoch' ir kitus, rpesningai rinko senovs lietuvi stabmel-
dybs" ymiu, stengsi jas iaikinti. Vyskupui Narueviiui mjrus
(1796 m.), savo veikalo nepabaigus, tas darbas pavesta T. ac-
kiui (f 1813), kuris kad ir jo neatliko, bet traukdamas istorijos tyri-
no jiman visuomens teisiniai kultrin gyvenim, iplt savo
pirmeivio tyrinjimu ribas. Pasirms Lietuvos statutu, jis savo
veikale O litevvskich polskich prawach
i (il. 1801
tt
m.) surinko
tiek mediagos i Lietuvos kultros istorijos, jog ilgai jo knyga
buvo svarbiausis istorijos altinis lietuviu viesuomenei ir aukso
kasykla praeities tyrintojams. I Narueviiaus ir ackio vei-
kal matom, jog jie susiinojo su vienu kitu emaiiu, klausi-
njo apie senovs liekanas, paproius. Lietuvos senovybi doma-
vosi pats karalius Stanislovas Augustas; gal bt, literatros
mgju pasikalbjimuose, kuriuos jis pas save taisydavo ketvirta-
dienio dienomis, buvo kartais uklyds ir koks emaii tituluotasai
bajoras, v kurs turjo pasakoti apie mek alies" senovs ypa-
tybes... ackio ir kiek vliau Bauo ratai, kaip inom, emai-
iuose buvo priimti nepaprastu entuziazmu.
krus Vilniaus universit, Lietuvos praeities tyrinjimas
gavo svarb mokslo centr. Nors n
Lietuvos Lenku istorijai n
iguldinti nebuvo paskyr nei vieno profesoriaus, bet XVlll-jame
am. Varuvoje prasidjs viesuomens palinkimas prie istorijos,
Vilniaus mokslo staigoje gavo akstin ir jg. Kuomet Varuvos
Mokslu mgj draugija* rpinosi itirti bendr Lenk ir Lietu-
vos valstvbes istorij, Vilniaus mokslininkai ypaiai tyrinjo Lie-
tuvos praeit. Ar tai aikindami visuotinj istorij (Lelevelis), ar
civilini Lietuvos kodeks (Danilaviius), ar diplomatij ir statistik
(Onaceviius), Vilniaus istorininkai turjo progos kelti Lietuvos
istorij, raginti jaunus klausytojus prie jos tyrinjimo. Jokimas
Lelevelis (*1786 f 1861) savo paskaitomis judino kaitino jaunuo-
men, ginu su kun. Bau del kai kuri ano knygels
tvirtinim ir emaiius kurst imtis istorijos ir etimologijos ive-
diojim. Nenuilsts Ignius Danilaviius (*1789 f 1843) ir jo
klausytojai vainjo po al, iekojo metrai, statto egzem-
pliori, senj dokument, rankrai ir t. t ;
jo ratai apie Lietu-
vos statymus gerokai stmpirmyn ackio pradt darb,
Ignius Onaceviius (* 1780 f 1845), gal dar labiau negu Danilavi-
ius, mokjo uinteresuoti studentus istorija. Jis beveik nieko
nera, bet vis savo ami ivisur rinko mediagos Lietuvos isto-

16
dalindamasis jja su kitais. Jis ir tuo buvo naudingas, jog
rijai,
moksl ijs Karaliauiaus universite ir turdamas painties su
tenykiais mokslininkais, teik klausytojams naujai pasirodani
vokiei veikal apie Lietuv 34
); turbt tuo keliu Vilniuje pasi-
inta su A. Kotzebue (f 1819 m.) Aeltere Geschichte Preus-
sens" (1808 m.)> L. J. Rzos ileistais Duonelaiio Metais (1818 m.)
ir t. t.
35
). Greta mintj, Lietuvos praeitimi usim ir kiti
profesoriai: Jaroeviius, Loboiko, Kukolnik'as, dargi fiziolog-
Homolicki's ir matematikas Nerrevski's! Dvarininkas Tadas Nor-
butas tuomet dar maai tedalyvavo iame istorinink darbavis
msi, besirengdamas ileisti stor Lietuvos istorij, kuri ijo 9
tomais jau udarius universit.
Mokslo ir darbo itrokusi jaunuomen mokytoj raginim
ir darbavimsi, inoma, neatsak altu pei patraukimu. Vieni
mgino patys t istorijos srityje nuveikti 36 ). Kiti stengsi bent
kiek mokslininkams padti, suvedami jiems i vienuolyn,
klebonij, dvaru visoki senrai arba
tarpu nieko nera ir tiktai vliau,
rodytis su savo istorijos ratais.
kopij. Daugelis tuo
universito nebesant,
O tokioje Lietuvos istorijos
j
m
prisisunkusioje atmosferoje gyveno ir moksi: genialinis Grayna",
Konrad YVallenrod", Pan Tadeusz", Dziad>' Trzech Budrys6w" k

ir t. t. autorius A. Mickeviius, Wilno <( Litwa" ir Anafielas" ,

autorius J. I. Kraiauskis, Dawna akademia wilenska" ir Lietuvos

apraymo knygoje Staroytna Polska a autorius M. Balinskis,
Litwa u ir kit veikal autorius L. A. Juceviia, Simanas Dau-
kantas, Motiejus Valanius, Simanas Staneviia, Kajetonas Nezabi-
tauskis, Maurikis Grikeviia (Hryszkiewicz) ir tiek kit!.. 37 ).
Bejel Dargi Loboikos skiriamieji studentams statistikos darbeliai
savo apskrii ir miest apraymai 38 ), iaip jau nedidels mokslo
reikms, bene buvo paskiau akstinas buvusiems Vilniaus studentams
tsti universite pradt darb; iauli, Raseini, Teli ir kit
paviet istorijos ir statistikos apraymai, kurie buvo parpinami

40 50-tais metais, juk vistat buvo vilniei" darbas!
34
) L. J. Onacewicz egota Ignacy (VVielka Encykl. Powszech.
Ilustr." Serija 11, tomas V. 1905 m.).
") S.lg. A. Mickeviiaus prieraus prie Graosios ir Konrado Valen-
rodo Poezye, 1900 m. II. pusi. 45, 46, 303.

36) A. Hlebovvicz. Krotki rys ycia Witolda W. ksicia Litewskiego.

1821 m. r .

O dlto ms, atsipraius, muikikas viesumas, panieki-

37
)

ns krato kultros tradicij, reikalauna, kad Vilniaus universito dar-

bavimsi matytume tiktai bsimj endek pirmtakn politik!
3 s)
J. B.elinski. Uniwersytet Wileriski, Tomas 1899
111. 1900 m.
pusi. 254. lg. rankrat Vilniaus vieajame knygyne, 84
228, kur 29
ssiuviniuose aprayta keletas Lietuvos ir Baltosios Rusios apskrii t. j.
Upyts, Trak.
 loji Lietuva atgijo istorijos moksle. Ji atgijo ir poezijoje.
Jos praeities epingumas ir dramingumas trauk prie jos netiktai ne-
vaklesik poezijos taisykli vergus, Dizm Bori-Tomaevsk(*1749
S), kurio epopja Jagiellonida" (12 giesmi) daugiau pagar-
sjo davus progos jaunuiui Mickeviiui plunksn ant jos ibandyti,
negu savomis groybmis 30
j, ir netik tm iekanius raytojus,
kaip J. Nemcevii (Kiejstut", 5 veiksm tragedija), Tekl
A.
Vrotnovskien (5 veiksm tragedija. Narymund", 1820 m.), bet ir
naujais keliais einani jaunuomen.
Istorijos apysakose Grayna" (spausdinta 1823 m.) ir
1
'

,,Konrad YVallenroch (spaus. 1828 m.) slpdamas savo jausmus ir

trokimus, A. Mickeviius parod Lietuvos praeit tokioje groje,
kokioje pirm n n
paskiau nieks nesteng jos parodyt. Vienu
siskaitymu kronikose, kad ir jautriausis groininkas, to nebt
pasieks, jei jam bt
truk mamoio
Lietuvos pamyljimo...
Litvvo, ojezyzno moja, ty jeste jak zdrowie", ra paskiau Mic-
keviius... Tokia pat tvirta meil pasiymi ir jo draugai bajorai-
iai, is y vairi buvusios Lietuvos valstybs kamp, o ypaiai i arti-
mesni Vilniui apylinki kil. Toki pat jausm vedamas, Valterio
Skoto pasekjas suvalkietis Peliksas Bertanaviius (*1786fl836)
apkeliavo ymesnisias Lietuvos istorijos vietas ir para ligi-
ioliai tebeskaitom daili apysak ,,Pojata" (il. 1826 m.).

Karst darbinink beriami mokslo grdeliai krito geron dir-

von. Naujai mokslo kultrai atsivr Lietuvos smulkbajori sluok-
tai prisim teikiam jiems savo alies istorijos moksl
ir pritaikin j prie dabarties, pagilino savo visuomeninius jaus-
mus. Jie buvo kartu karti lenk bajor visuomens patriotai,
itikimi jos politikai, kartu gi kitose slygose kultrikai kil-
dami, juto netiek savo nuo anos atskyr, kiek iimtin vietins
kultros nuosavyb. Tai nebebuvo XVlI-ojo ar XVIII - ojo amiaus
provincs gyventojai, apdrausti tamtikromis vietinmis privilegi-
joi is; privilegij prie kitakraius jau jie nebeturjo, kovos j
inagis tegaljo bt nuosavi kultra, kuriai sustiprinti jie sten-
gsi po ja patiesti ilos senovs tradicij.
Apdainuodamas Lietuvos praeit, Mickeviius teisinosi ir tuo,
jog ji bendra neturinti su dabartimi, jog virtusi vien poezijos groe.
Jis rmsi ilerio reikalavimu:

VVas unsterblich im Gesang soll leben,

Muss im Leben untergehen* 40 ).
Kas ^ie^mje turi aminai gyvuoti,
tas gyvenime turi inykti).

"j Uwagi nadJagiellonida iA. Mickeviiaus Poezye, t. IV. p 193218).

i0
) Prakalba Konradui Valenrodui (Poezye, II. p. 232).
'1
 18
Gyvenimas kita k parod: kas giesmje ikilo meils
i

gros virnes, tas ir gyvenimo prozon nusileid kaitino jausmus...

Mickeviiaus ir jo draug poezija vargiai beturjo takos
emaii bajorams, jeibent moksl einaniai universito jaunuo-
menei 41 ). Utat Vilniaus istorinink darbai, kurie rodsi spaudoje,

net spaudoje m
emaiiuose buvo skaitomi atsidjus 42 ). Neuilgo emaifai
tarti savo nuomones Lietuvos istorijos daly-
kais. Tiesa, jie negaljo lygintis su profesoriais ir iaip Vilniaus
ar Varuvos viesuoliais sistemingu prisirengimu ir apsiskaitymu,
bet virijo juos kalbos inojimu. Jie neturjo nei ypatingos
pirmto neinomos rankrai mediagos, bet geriau u kitus pain
savo tarmes, nekart ir profesoriams galjo uimponuoti. Ir tai
anksiau niekin ar bent maai teatsiirj istorij, jie dabar
puola jos tyrinti; jausdamiesi, jog tai jie tikrieji" es, jie pasi-
junta ir Lietuvos bendros istorijos tradicijos es teisti sargai p-
diniai... Jie nesistengia Auktaii (Lietuvos^) nustelbti, akyse j
Lietuva tebesusidedanti ir i emaii ir i Lietuvos", bet visgi
noriai jie prisiima ant savs tikrosios" tradicijos nej rol.

Poka greit pagarsjo uolu,

laikraiuose savo Baublio
kuriame
bitauskio
jis

paragintas,
laikraiuose,
jis
pavyzdiui, del
rainti m
tais nedidel senovs daikt rinkin.
Bene tik Neza-
Varuvos ir Vilniaus
gino tarp Bauo ir Lelevelio
apie lietuvi pirmtaknus 4S ). Padjo Kepnui. Nezabitauskis, kaip
inom, ra Lietuvos istorij. S. Staneviia rankratyje paliko lie-
tuviu mitologijos tyrinjimus u ), padjo Norbutui, Balinskiui; 40-
taisiaismetais buvo skaitomas bene geriausiu Lietuvos istorijos
ir lietuvi kalbos inovu 45 ). Pas Raseini maralk gr. Jurg
Plioter (* 1810 +
1836) buvo kakokia emaitikai parayta Lie-
tuvos istorija; jis pats rinko mediagos istorijai 46 ).

**) 1842 m. Juceviia rao: Mickievvicz popularn tu ma slavv, cho

jego genjalne utwory rzadko kto czytat" (Wspomnienia mudzi, pusi. 159).
i
42
) T liudija juos emaii prieraai, pataisos r t. t.,
skaitanij
kas nesunku rasti ant Bauo af Lelevelio knygeli egzempliori.
43
) Rozmylania wieniaka rolnika o narodach !itewskich (Dzien.
Warsz." 1829 m. t. XV. pusi. 19-45,97 124, 193 220). Prie straipsnio
yra keletas K. Nezabitauskio rriera, kai kur su Pokt nesutinkani.
A. Gerulaitis (Du Nezabitauskiu Varpas" 1893 m. Na 12) ir autorius str.
KaSTaH-B He3a6nTOBCK .H (8hh,hkji. chob. BpoKrayaa h E^poHij t. XX,
;

1897 m.) tvirtina, jog is straipsnis paraytas ess ne Pokos, bet paties
Nezabitauskio.
") Vien. Lietuv." 1893 m. .Ns 44.
45 1846 m.
M. Baiinski i T. Lipinski. Staroytna Polska. T. III.

pusi. 504.
4S
) Slg. S. Staneviios laikus Norbutui 16/ IV 1836 m. ir 10/IX 1836 m.
Plioterio biografijoj (Kuryer Litewsk"f* 1836 m. <N 35) raoma, jog jis
ras lietuvi kalbos gramatik.
 19
Domavimasis Lietuvos praeities emaiiuose, kaip ir kitose
Lietuvos dalyse, atsiliep ir poezijoje. S. Staneviia pranea
T. Norbutui (16 IV 1836 m), jog Poka ras Lietuvos istorij
eilmis. Nieks tos eiliuotosios istorijos nra mats; rodos, ir spau-
doje apie tat neminta. Spju taiau, jog tai bus istorins dai-
nos u ,
nelyginant Nemceviiaus lenk pievvy historyczne" 47 ),
gal bt, Pok ir sukuriusios. Bent Lietuvi Mokslo Draugijoje
laikomajame P. odyno rankratyje randame Sen dain historin
ierjoayci
11
apie j
mio laim im
Varni apygardoje ir kryiuoio
Gerardo Rdos sudeginim aukai (16 eilui) 48 j, Wladistow Mas-
tini Karali Lenk daina
u
historini (vien antgalvis) 49 ), pagalios
ten pat 50
;
Durno, im seno emaiio ant kalno Birutos daina histo-
rini* (vien antgalvis)
plaiai inom, V: lino parayt, o Pokos
itaisyt 51 ). Birutos daina. Turbt, buvo parayta daugiau panai
istorijos da^nn, bet tuo tarpu prisieina tenkintis dviem ir treiosios
antgalviu.
Utat usilikusioji Birtos daina aikiai rodo ym auto-
riaus talent. Tai beabjo viena geriausij ms nau;osios pozi-
jos dain, gro atjaut
kurios mons, idailino ir ms djo
Birt mylimiausiuj dain skaiiun. Utraukim kur
savo nors,
ypaiai emaiiuose, monms susirinkus:
Ant mari krato, Pahngos miestelyj,
Kur gyven ruliai t emaitljai,
Y r auktis kalnas, Birta vadintas,
ms
alioms puelms viruj apsodintas ..

o pamatysime, kaip mgiamj gaid igird, mons pra-

diugs ir toliau patys trauks apie Palangos vargdien-mergait",
k skaisti kaip ro ir rta*, buvo pamylta kunigaikio Keis
turiu, kuris emaiius vald ir Lietuv''... Tuomet dar laiminga
,,

buvo em ms (;
, tebe buvom ponai maskoli ir prs' 1

...

VI.
? j^ -
-

Vilniaus jaunuomene ir liaudis.]

Bajor pagamintoji, dailioji emaii ratija atsak bajor
visuomens kultros reikalams, ypaiai juos aprpino. Savo turiniu
ir ypa forma ji nieko bendra neturjo su liaudies poezija, buvo
7
) Kai kurie ij 1791, 18031805, 18091810 ir visa laida 18.6 m.
>

M. Birika, ls D. Pokos ratu (Lietuviu Tautos" II. 3, p. 318).

*] Slg. K MUkonis D'janizis Poka (Viln, #in-" 1905. Nt 18).
<f Prie odio: Gora Giedymiua.
j
:0
) Prie odio: G6ra Diruta.
u Taip tvirtino S. Daukantas
}
Varpas
1894 m. Jti 8, pusi. 124. ;<
 20
svetima moni kultrai; iuo vilksniu ji neikiek nebuvo demok-
ratingesn (,,liaudikesn u ) u iaip jau Lietuvos ir Lenk bajor
literatr. O dlto ir joje, kaip ir lenk ratijoje, kartais gana
vaizdiai atspindjo kai kurios baudiaunink gyvenimo puss,
vieni kiti jvargai ir rpesniai, kiek tam leido kad ir demokratin-
goji, bet visgi
moni ir emvaldi bajor kultra. O susido-
mti moni gyvenimo spyr j luomo visuomens ir politikos reikalai.
Dezorganizuotoji privileguotuoju bajori stoviu, Lenk ir
Lietuvos valstyb bt igyvenusi visuomens ir politikos kriz
XVIII- ajame amiuje, tiktai panaikinus iimtinsias bajor privile-
gijas ir pritraukus prie valstybinio gyvenimo ir kitus visuomens
sluoksnius. Kadangi vienintelis valstybinis sluoksnis tebuvo bajorai,
tai jiems btu tek patiems po savim knistis, atsisakant nuo
privilegij kit sluoksni naudai, juo labiau, jog taip miestelnai,
kaip ir baudiauninkai buvo permenkai susiprat, kad reikalaut
ir spirt bajorus, idant ie juos prie valdymo prileistu. Vis tatai
reikalavo bajor nepaprasto supratimo savo ir valstybs reikal,
ir nieko stebtina, jog viesesniosios, pirmeivesniosios dalies
sumanymai ir raginimai, beteisiams ir pusiauteisiams sluoksniams
nespiriant, o prieinantis stipriosioms kaimynms valstybms,
bajor viepatijos neigelbjo nuo praties.
Sumaningoji bajor dalis atkreip akis baudiaunink
gyvenim, reikal bent kiek j teises ir kultr prikelti,
o baudiaunink, aplamai imant, pasivumas velnino luomin,
juos pair. Kilo ir augo susidomavimas moni padties
pradta jie viesti, rinkti ini apie j gyvenimo ypatybes.
Ypaiai tuo usiimta XlX-ajame amiuje, valstybei jau likus idras-
kytai.' Visos svajojanios apie tautos isiliuosavim i po svetimo
jungo ar bent apie kultrin ilikim grups suprato, jog be iokio
ar tokio liaudies ekonominio ir kultrinio gyvenimo priklimo
negalima vykinti joki savito visuomens bvio program.
Lietuva neatsiliko nuo kit buvusios valstybs provinci.
Visuomeninis, ekonominis ir politinis emvaldi bajor sto-
vis reikalavo i j apribavimo sau teisi ant valdini. Vieno kito
didiaturio pavyzdys (Karpio 1808 m. ir kit), plaiai pasklydusi
inia, jog caras Aleksandras 1-asis ads panaikinti ar bent palengvinti
baudiavas, ir iokie tokie Rus vyriausybs mginimai padti
norintiems baudiauninkus paleisti (1803 m. statymas apie
laisvuosius emdirbius), asmens laisvs vedimas Varuvos kuni-
gaiktyb (1807 m.), Prsuose (180718081811 m), Kure irlgau-
nijoje (1816 ir 1817 m.), Liv emje (1819 m.), mokslinink ir
spaudos prirodinjimai ir... tai en, tai ten prasimus moni bruz-
djimasvis tai kurst viesesniuosius bajorus vieai ikelti bau-
diav panaikinimo klausim. Tatai padaryta 18171818 m. sei-
 21 -

mliuose, pasinaudojus viesuomens sjdiu dl T. Kasciukos

mirties, veikta trumparegi politinink ir sukietjusi turtuoli nau-
dotoju prieinimasis, bet vyriausyb vis t darb sudraud ir

pertrauk 5 -).
Keldamas ki savo dvaruose, Vilniaus universitas rpinos
pagerinti ir baudiaunink gyvenimo slygas 53 ). Taiau bdamas
mokslo staiga, jis negaljo rodytis su praktikos sumanymais,
keliant visuomens klausim apie san'yki sutvarkym tarp dzie-
dzic ir valdini. Jis tenkinosi moraline taka, kuri visuome-
nje jis turjo del savo mokslo autorito, stengsi atkreipti jau-
nuomens ir iaipjau viesuomens akis visuomenin ir kultrin
baudiaunink stov ir ragino kunigus kurti parapines mokyklas,
kurios kaip ir vidurins buvo pavestos jo vyriausiajai prieirai.
Jsikrusi po jo sparnu visuomens kritikos draugija Towarzystwo
8zubra\vc6w savo laikraLyje Wiadomoci Brukowe ir iaip
artima universito gyvenimui Vilniaus spauda, beplatindama mokslo
atmosferoje sustiprjusias pirmeivybs mintis, kliudo ir baudiau-
nink visuomens ir kultros reikalus 54 ).
Ypaiai kariavosi jaunuomen baudiav nenaikinant, jij
bent apie moni natos palengvin
mams skriaudiamj moni vargai,
m svajojo. O k tar jjaus-
rodo 1823 m. ispausdin-
toji A. Mickeviiaus poemos Dziady" 1 1 - oj i dalis.
Viyni nakt koplytlje susirink sodieiai
iaukia miru-
sij vles, t, kurie do tego padolu przykuci zbrodni fancuchem,
z ciatem dusz pospolu...* Susirinkusieji stengiasi palengvinti
i

j likim, suteikdami iauktoms vlms to, ko anoms trksta.

Lange pasimato nabaninko pono-moni engjo baidykl:

Jak koe na polu vvybladly;

W gbie dym i btyskav/ice,

Oczy na giow vvysiadly,
^wiec jak vvgle w popiele;
VVlos rozczochrany na ezole,
A jak suchy snop cierniovvy,
Ptonc, miotl ognia ciska,
Tak od potpienca gtowy
Z trzaskiem sypi si iskrzyska.

*) Apie baudiava klausim pradioje XIX-oj3 amiaus: H. Mo*cicki.

Spravva vvZocianska na Litvvie \v pier\vszej cvvierci XIX stulecia. Varu-

voje, 1908 m.
u
"j J. Kallen ach. Kuratorya VVileiiska 1803 1823 (Bibl. Warse.
1904 m. III. 3).
'*) Sulyg. P. Chmielo\vski. Liberalizm obskurantyzm na Litvvie
i

i Rusi. Varuvoje, m.
 22
Baisus jo likimas:
Jestem w zfego ducha mocy,
Okropne cierpi mczarnie:
Kdy noc ziemi ogarnie,
Tam id, szukajc nocy,
A uciekajc od slorica,
Tak pdz ywot tuJaczy,
A nie znajd bldom korica.
Wiecznych glod6w jestem pastw,
A kto mnie nakarmi raczy?
Szarpie mnie arloczne ptactwo:
A kt6 bdzie m6j obronca?
Niemasz, niemasz mkom korical

Niestety! wyrok taki:

e dopoty w ciele musz
Potpion \vl6czy dusz,
Nim kto z was, poddani moi,
Poywi mi napoi.
i

Bet apsup j nakties paukiai neprileidia prie jo jokio

valgymo:

Darmo ebrze, darmo placze!

My tu czarnym ko\vodem,

Sowy, kruki puhacze!i

Niegdy, panku, slugi twoje,

Ktore ty pomorzyi gtodem,
Zjemy pokarmy, \vypijem napoje.
Hej, sowy, puhacze, krukil
Szponami, krzyvvymi dzioby
Szarpajmy jadJo na sztuki!
Chociaby trzymal ju w gbie,
1 tam ja szpony zaglbi,
Dostan a do wtroby.
Nieznale litosci, panie!
Hej, sowy, puhacze, kruki!
I my nie znajmy litosci:
Szarpajmy jadio na sztuki,
A kiedy jadfa nie stanie,
Szarpajmy ciafo na sztuki,
Niechaj nagie wiec koei.

Ponas spaud savo mones: siund ant j unes, me mer-

 23
gaites dvaran savo geismams patenkinti, var darbui nebetinkan-
ius... Nieks jo nebigelbs z jamy piekielnep:
Tak, musisz drczy si \viek vviekiem,
Spra\viedliwe zrzdzenie Boe!
Bo kto nie byl ni razu czlovviekiem,
Temu czlovviek nie pomoe. 55
)

Tai toks turis bti, pasak moni, j engj likimas. Taip

moni
nes is pono skriaudiko likimo pasakojimas Mickevi-
iaus, beabjo, bus pasemtas i liaudies krybos ir nors poetikai
apdirbtas, bet ne suvelnintas. Ms dien visuomens vadovai
bene bt Mickevii paskait pavojingu socialinio kerto skel-
bju, jei jo poema tik dabar btu pasirodiusi... Juk tokia neapy-
kanta, toks tonas!
Taip tatai pozijoje apsireik, sakyiau, visuomeniniai
moraliniai santykiai tarp bajor jaunuomens ir baudiav tvarkos

iedeli. Na, o jos pozitivinis idealas? Randame ji Pan-

Tadeusz'o Xil-oje giesmje; nors ji parayta 1834 m., vad. Micke-
viiui jau apie 10 metu i Vilniaus ivaiavus ir naujoms visuo-
mens bei politikos srovms j veikiant, bet jo visuomenini
i

pairu pamatai, kiek inom, neatsimain, tik paaikjo. Tat ir

legiono karininko Tado svajojim:

Teraz, kiedy ju mamy Ojczyzn kochan,

Czyli vvieniacy zyszcz z szczlivv zmian t
Tyle tylko, e pana innego dostan?

Jestem czlovviek, sam vvJasnych kaprys6w si boj:

Bezpieczniej zrobi, kiedy wtadzy si wyrzekn
I oddam los \vlocian6w pod prawa opiek.
Sami wolni, uczynmy wtocian vvolnemi,
i

Oddajmy im \v dziedzictvvo posiadanie ziemi,

Na kt6rej si zrodzili, ktr kr\vaw prac
Zdobyli, z ktorych v/szystkich ywi i bogac 56
),

galime irti, kaipo universito 'jaunuomens svajoni

aid...
Tasai rpinimasis visuomeniniai ekonominiu baudiaunink
stoviu trauk paskui save susidomavim iaip jau gyvenime, j
yvairi jo srii
Net gi mokslinink susidomavimas lietuvi
kalbos nebuvo taip sau savitas mokslo akojimasis, bet ir, bea-
bjo, apsireikimas bendresnio visuomens reikalo painti liaud.
XVIII ojo amiaus lenk veikjas Hugo Kolttaj'as 1802 m. ra

>) Poezye. III. p. 30'.*.

") Dziady (Poezye. II. p. 8794).

 24
Kriokuvos knygyninkui
Majui apie tat, jog reiki rinkti inios
apie liaudies paproius, bd. Tas laikas pasiek T.
tarmes,
ack, nuo jo Varuvos mokslininkus ir labai sudomino vie-
suomen^ 57 ). Bene jo takoj ir Vilniaus universitas 1803 m.
patar emaii mokykloms
rinkti ini i emaii praeities
ir kalbos, 1812 m. sak gimnazijoms ir pavieto mokykloms
rinkti visoki mokslui reikaling ini, t. j ir etnograpini 5S )
ChodakovskPs rinko moni dainas ir padavimus ir kitus
ragino 1814 m. tat daryti, o 1817 m. straipsnyje apie prieisto-
rin slavij ragino 59 ) potus semtis i liaudies gyvenimo. Stati-
stikos mokslui apraindami savo apskrius, studentai turjo atkreipti
dom ir baudiaunink visuomens ir kultros stov. Ileisdami
1821 m. plai program geograpiniam alies apraymui, studen-
tai filertai patar rinkti ir etnograpini (kaip kad dabar btume
pasak) ini 60 ). Varuvos ir Vilniaus viesuomen susipasta
su Rzos darbais apie lietuvi poezij 61 ), Duonelaiio Metais ir
t. t. Laikratyje Tygodnik Wilenski u pasirodo lietuvikj dain
vertimai.
Susipaindama su liaudies gy venimu, tiesa, daniausiai kitiems
tarpininkaujant, ar sudvar gyvenimu jau pagautuoju sluoksniu,
jaunoji Vilniauspot karta noriai smsi tem i moni dain,
padavim ir pasakojim, pasak nevaklesinink vulgarino poezi-
jos turin ir form, savo gi akyse liuosavo
nuo nevaklesik j
formos taisykli pani, ,,romantino lt Ypaiai turjo jiems takos .

baltarusi liaudies kryba, nekart juos pasiekianti jau lenkikame

apdirbime,
mat vyriausysis Vilniaus jaunuomens gaivalas tai
buvo vadinamosios Lietuvikosios (Juodosios) Rusios gyventojai.
Tolimesn lietuvi liaudies pozija maa teturjo jiems takos,
nors su kai kuriomis jos groybmis buvo vertimuose susipain.
Taiau jij ir emaii literatr ne daugiau takos turjo.

VII.

emaii bajorai ir liaudis.

Karalikj ir didponi dvar emaiiuose maai tebuv*.

Paprastai patys dvarininkai kininkavo. Paprss ir pajrio alyje

ST
) P. Chmielovvski. Adam Mickiewicz. III-oji laida. 1901 m. I. p. 134.
*8
) H. Mocicki. Ze stosunkow wilenskich. 1816 1823 r. (Bibl.
Warsz. 1904 m. III. 3. p. 520).
M ) Ten-pat.
60
) Opis jeograficzny, atspausdintas pas H Mocicki. VVilno i War-
szawa w Dziadach Mickievvicza, Varuvoje. 1908 m. p. 151165.
81
) Sulyg. O poezyi ludu litevvskiego (Pamit. Warsz." 1822 m.).
 25
prekybos keliai Vakaru kaimynus buvo artimesni ir lengvesni nei
kitose Lietuvos dalyse. Prekyba labiau nei kitur buvo isiplto-
jusi, santykiai su kaimynais gyvesni. Ekonominis dvar stovis jau
del alies padties
buvo geresnis nei, sakysim, Lietuvos rytuose.
Tatai nereikalavo didelio moni naudojimo sunki bau-
diav; vis labiau tenkintasi ymis. moni nata buvo lengvesn,
nors ir pasunko po Rusais pakliuvus, bdas savitesnis, staiau i-
rta akis, unbajoriai niekinta.
Jau vien kart mano pamintas, damininkonasBaginski,
baigiantis Xlll-ajam amiui, pasakoja apie emaii valdinyb
,,Poddaristwo mudzkie jest wolne: wolno mu przechodzic od
jednego do drugiego pana, aby na swoje miejsce wprowadztf
innego. S
bogaci, maj obory znaczne, pola wiele trzymaj, Inu
podostatkiem zasiev/aj, a ztd piknie si ubieraj i bogato stroj,
ony siebie \v blavvaty ubieraj, a czasem i na sejmikach si
i

znajduj... Lud sluebny na mudzi do tego przyszedt wygody

punktu, e stuy irobi nie zechce, jeli mu gospodarz na
i

obiedzie vvieczerzy nie da sztuki dobrego misa, jeli do spania

i

nieda dwuch pierzyn do postania nakrycia si .. Poddani mudzcy

i

maj w
tym gust, aby swoje stoty przenie nad stoty szlachec-
kie; jako vvicej dla goscia chlopek da pitek do jedzenia, w
jak szlachcic na Boe Narodzenie... Zabudovvania mudzkie pikne,
gromadne, opatrzone. Obaczy chlopka siedlisku swoim zabu- w
dowanego, mowiiby kto, e kasztelan czerski ma tam swoje
obejscie...- M ) Sie mozro
vienuolio spdiai i kelions emai-
iuosna, beabjo, gan pavirutiniai ir negalima pilnai jais pasitikti.
1 moni lobio sulyginim su Mazovijos kasteln reikt i-
rti kaip perbolin retorik; nes pats B. kai kur prasitaria apie
moni ^numas u menkokus gyvulius, pieno veik neduodanias kar-
,

ves. Bet ir neniekinkim io lidijimo: jei emaii gyvenimas

tok padar spd
apsitrynusi, daug svieto maius mozr, tai,
matyt, jis buvo daug geresnis nei aplinkui.
Tvirtesnis nei kitur moni ekonomijos stovis, tvirtesn eko-
nomijossavygarb, maesn prislgimo dvasia stiprino j viet$
emaiiu visuomenje. Skaitlingi bajorai beturiai ir maturiai
bajorikumu jiems neimponavo, o ir i alies, sulyginus su jais,
menkai atrod, kaip skaitom pas pat Bagihsk: Szlachta mudzka,
prucz v/ikszych pan6w, wielce uboga, drobna nie manjerna: i

prostota ich we wszystkch czynnociach, zdaniach, obcov/anian'ach,

tak upoledzila, e ledvvo po szerpentynie pozna, e on szlachcic.
Najvvicej ich na gruncie pana ktorego mieszka czynsz optaca i

") Chorogrifja c/.yli opisanie mudzi witej etc. (Athenaeum*

1845 r. IV) p. 138 ir 141.
 26
roczny" Nebetaip jau smarki socialin neapykanta dar moni
C3
).

kultr nuolaidesn bajor kultrai ioji jon sunksi lengviau nei

Auktaiiuose 64 ), o ir dabartin muik kultra bajor akyse atrod-
vertesn, artimesn. Dar iimt bene vieni tiktai plikbajoriai, kurie
savo vienintliu visuomens turtu erpentinos" bajorikumu
instiktiviai ginklavosi prie visa, kas muikika... Koki tak
turjo mintasai kultr artumas bajor emaitjimui", jau inom.
Tasai artumas", moni bvio menkjimas po Rusais pakliu-
vus skazka
( r
sunkesni mokesniai) ir politikos reikalai spyr
tt
,

bajorus rpintis baudiaunink likimu. Neatbaidoma perdaug smar-

kia moni neapykanta, sumaningoji bajor dalis tikrai ujaut j
vargams, nors, inoma, visuomeninis [pai bajor stovis savaip
sp)r savaip veiksti uuojaut. tj
Visuomenin bei teisin baudiaunink padtis emaiiuose
buvo tokia pat k
Nei geresns kio slygos, nei savi-
ir kitur.
tesn kultra, nei didesnis bajor artumas negaljo paalinti
tam tikro naudojimo, skriaudimo ir varginimo, kok suteik mo-
nms baudiav tvarka ir naujoji valdia, nors danai tat apsi-
reikdavo minktesnse" formose nei kitur. Apie sunk baudiau-
nink gyvenim dideliuose dvaruose turime kad ir itok liudi-
jim 1807 m. vaiuodamas pro kunigaikio PI. Zubovo dva-
fl5
):

rus, Aleksandras nustebo, pamats, prie ko is privars savo-

I

mones. Dauguma buvo metusi neapdirbtus laukus ir elgetavo,

kai kurie mir nuo lig, kurias juos var menkas, neutektins
valgis. Perpyks caras sak savo adjutantui, kad is jo vardu
per gubernatori sudraust kunigaikt. Kadangi kis dideliuose
dvaruose buvo labiau supramonjs nei mauose, kas reikalavo
didesnio darbo rank naudojimo, tai galima prileisti, bt
jogei baudiaunink gyvenimo slygos juose buvo sunkesns negu*
pas vidutiniuosius ir maosius dvarininkus. Jos taiau jau tuo
baudiauninkams buvo geros (nesakant ir apie kai kurias kitas
monms naudingas puses), jog atitolindamos nuo j tam tikromis
teismis apdraust pon ir vienoje vietoje surinkdamos didelius
moni brius, lengvino kov prie naudojim ir skriaudas,
j 66
greitino j susipratim; atsiminkim iauliki sukilim 1769 m. ),

teliki 1831 m. moni pasakojimai ir dainos neiskiria dipo*

3 Ten pat, 138.

)
C4
) Maesnis emaii muik
lenkjimas, sulyginus su auktaiiais
tam neprietarauja,nes ir* pati . "bajor kultra, kaip inom, lenkysts
takai maiau buvo pasidavusi nei Auktaiiuose.
f5
) H. Hobochjibuobi>. IIhcbmo A. H, TopMacoBy (PyccKaa Oa-
pima*, 1870 m. II. 304).
6e
A. J. Valstieiu sukilimas XVIII amiuje Lietuvoje (Visuome-
)

nje'* M 7-8).
 - 27
ni i kit, kaipo didesni engju, visus bajorus vienodai minL
Gal net didesn usiliko pas juos neapykanta prie unbajorius",
plikbajorius* negu prie pasislpusius daniausiai uu uveizd
didturius, idalies rasint ir dlto, jog pirmieji kad ir ne didesniu
naudojimu, bent smulkiais, kartais u ji skaudesniais priekabiais
ir paeminimais siutino mones.

Ar iaip ar taip, kad ir prileistume geresn moni padt

maesniuose negu didesniuose dvaruose, reikia sutikti, jog kaip
vienuose, taip ir kituose mogus visa ko gavo pritirti, jei pasi-
laik blogas ponas ar uveizda. Beabjo, ir moni utarjai ms
gerai mat, kad nevien didponiai, bet ir nevienas pan brat kai-
mynas skriaud ir vargino savo mones; kiek betgi matyt, ypa atsi-
liep didponi naudojim savo moni 07 ). Kritik visuo-
mens padtis apsireik tamtikru kritikos vienpusingumu,
pakrypimu. Reikia taiau pripainti, jog usipuolama tokiu smar-
kumu, drsumu ir. uuojauta vargui, kokie tegali bti pas
mones, kurie kartai yra irdin prisim svetimas skriaudas.
Savoluomo reikalai, kad ir suvelninti jausmu, Klemento
uuojautoje gan aikiai permanomi. Beabjo, jis nuo irdies u-
jauia moni vargams: rolnik cho zbyt \viele pracuje, jednak'
malo pociechy czuje... Stan rolniczy od nievvolnika rnicy niema...
VVuJ, koh, mut, csiet ma spoczynek przecie, a rolnik nigdy. Jeli
nie w powiecie, to na pariszczynie robi bez ustanku..." Nurodo
ir kaltininkus. Ponai naudoja:
Stogi, brogi sklada czlek il prac, sw i

Panovvie to sprzedav/szy, pienidze wnet trac

Na pojazdy, na ubiory,
Na asamble, na fawory.
Jako ywo, tego im wp61rocza nie staje,
Nagl chtopka niechaj zg6ry czynsz oddajel
Ostatni wic kr6wk \viedzie
Zby, dzieci mr
giodem w biedzie.
Valdininkai skriaudia. Vyriausyb eina su ponais:
Skary si nigdzie jemu nie vvolno,
Bo karz wraz jak bunto\vnika bolno.
Netik k
ponams pritaria, bet ir pati apsunkina moni gyvenim:
Byty i dav/niej ucisk, ktopoty,
Dokonyvvane nieco dla prostoty,
Jednak nie tak zbytecznie wszdy i

Te gniezdzily si nieludzkoci bldy.

*
Nors rainiuose bajorai neikiria vidutinij ir
7
J emvaldi maj
ii moni engj skaiiaus, bet pastariesiems duoda tokius privalumus,
kokius tegali turt turtingi dvarininkai; auksas ant koj, ant pirt, vain-
jimas Varuv ir Vilni ir t. t.
 28
Albowiem przedtym czlowiek bdc wolny,
Od ucisku p6j gdzieindziej byf zdolny;
Teraz do miejsca skazk jest przykuty,
A podatkami ze wszego wyzuty.
Rzd... sam jest tw6rc tego bldu,
e lud wieniaczy... trzyma groniej jak w niewoli.

Nesunku ionai pastebti apsireiks luomo reikalas nusikratyti

vyriausia naudojimo kalte" ir gausiai jos atleisti svetimai
visiems vyriausybei; uciski, ktopoty> pon daromi es monms
nieco", kartais, vien kit, utat valdia nuolatos ir visus
spaudianti ir varginanti...
Neveizint taiau tos uuojautos baudiaunink padiai,
reikia pripainti, jog iaip jau j
reikalai Klementui buvo gan
svetimi. Eilse: ,,Gienjusz chlopski" jis su aikia neapykanta juodai
idao muiko bd,
pasakoja apie jo tinginyst, viliugyst,
kart jau netiki jo skurdui:

Cho wrzeszcze, e jest bez chleba i ndzy, w

U niego znajdziesz dostatkiem pienidzy...

nujauia pas ji ir neapykant prie pono:

Cho w
oczach pana czci, wielbi, szanue,
Zaocznie niesmak do niego czuje...

pagalios net skundiasi pats jojo ess skriaudiamas:

Chytrzejszy jak lis, pod haslem prostoty,

Gdzie tylko zrczno, robi krzywdy, psoty...

tat perspja ir kitus:

Nie wierz chtopovvi w adnej nigdy mierze

Jestto zawodnie laszczce si vvierz.

Dabar jau, turbt, nesistebsim, susek jo uuojautai eko-

nominius ir socialiniai - politinius luomo pamatus: prostak...
pod skazk by w dyszy, naklad skarboivych podatkt*
ptach
niszczy niemal z ostatk6w, by zamiast dochodu nie bylo nam
i skarbowi mchodu, eby si ustrzec bliskiego ju glodu... Taigi
ekonominis ir socialinis pavojus
o Klemento rayta Napoleono
gadynje, kada ir emaiiuose mons nerimo, bruzdjo lyg
mkla baid susirpinus dvarinink! Vyriausyb ir didikai ryto-
 29
jaus neiri, u j gi darbus klius visiems
tai kas jam rpi! Ir
kreipdamasis car
obmyl ulg dla swego narodu, jis tur-

i

bt netik ir netiek rpinasi monmis, kiek savaisiais dvarinin-

kais, nes pats ino, jog vyriausyb ponams esanti atsidavusi
fcskary si... nievvolno, bo karz... jak buntovvnika bolno) 68 ).
iaip jau ratuose suvalds jausm Poka savo inomjame
emaiiu ir Lietuvos muike>, kurio susekta ir lenk tekstas,
neinia kas i ko versta, yra daug sentimentalingesnis u Klement.
Baudiauninkas, pasak jo, tai dalel moni brangi", tai brolis",
kurs tiktai turi pravard muiko". Jo vargai sdasi giliai"
geroje P. irdyje, kuris nors abejoja, ar beuvaduosis j savo
ratu, bent sin ramina, paduodamas pasauliui irdies sopulius.
Muiko skurdas Darbas dien nakt, be atsilsio,
begalinis.
be bertrkio, visokios baudiavos ir talkos, vis besididin mokes-
niai, o utai:
ems pusrlis vietomis smiltingas,
Kitur tikras pajauris, o kitur purvingas.
Bet ir tasai toks yra (kad tamsta inotu),
Jog uo didis uguls uodega uklotu.

Su krosnia ta grinel, kurioje gyvenu,

Tamsi, nes vietoj lang lentuks nuo seno;
Taip per dienas ir naktis ir dmas ir garas
Kruvin akis, blakstienas, krintanias aaras.
Valgis? lapai darovs, duona bralin,
O kauu vandens kno trokim vsini.
Vietoje lovos
suolas virkiomis paklotas,
Ant koj apavimas
vyos suraizgiotos;
Apjuosimas virvs; o kriekliai ir skranda
i
Tai apdarai, po kuriuos kno paukiai lando.
Visa nauda padarai, kuriais pelnos valgis:
69
Spragilas, agr, piautuvas, patas, akios, dalgis ).

Nei ikur pagalbos: jo

varg, sopuliu nieks nereg, negirdi.

Viepats, kursai danguose visi aukia Dievu,
O csori,
karali vadiname tvu!
Pirmas taip auktai, antras taip toli gyvena
Dlto nenuein verksmai, nei auksmai mano 7
).

M. Birikos Aniarms Klementas. Vilniuje. 1910 m.

*) Dijanyzas Poszka. emaiiu ir Lietuvos muikas (Auszra 1886 m.
JVfc 1, pusi. JO 14).
 30
Patarius skstis Aleksandrui, Kastantinui, ministrui ar senatui
lai jie visk ino:

Juk kas dien meldiats u an sveikat,

Tegul jie moni tvai, moni vargus mato...

igirstam ironik atsakym:

Argi lapi rvon lysi?

a...
Ir kasgi taip kentti?- Toji brangi moni dalel, i kurios
turi
darbi rank ems vaisiai krinta", skruzdel neinanti kas tai
yr tingti, vis apgynjas, valdov ir valdi rstas pamatinis"!..
U isilieja, kaip teisingai pastebia K. Puida 71 ), skardus, galingas
imnas darbui:

O
kas gi jums iskyn pievas, dirvas, laukus?
Kas sausomis padar tas pelkes bedugnes? ,

Kas akmenis suskald su geleia be ugnies?

Kas i pi
ival botyrin uol,
Ant kuri laivai, valtys tankiai -taip upuola?
Kas viekelius itais, smiltimis ipyl,
Ir iraus alimis t perkas gili?

Kas po darus tuos graius medius pasodino?

Ir tuos kalnus su daubomis dailiai sulygino?

Kas pastat tas baltas trobas, murinyias?

i plyt ar i akmeni blizganias banyias?
Kas tuos emigus, auksus, sidabrus nupelno?
Vis tai krOvins prakaits i muiko delno!
Ir tjam gimini pentojui", kur naudoja, tarytum apkurts

jo vaitojimams, ponas r neustoja vyriausyb, besilieka vienintelis

iganymas banyios paguoda:
,, Viepats Dievas tesusimyl ant dalies muiko' 5
.

ionai tat, paskutiniame sakinyje, prasiveria giliai dainiuje

pasislps, jo paties nei nejuntamas, pon luomo reikalas. mo-
ns Pokai daug artimesni nei Klementui P. nesipiktina ivirk-
iuoju gienjusz'u chtopski'u", nesikreipia vyriausybn, kad apdrau-
st dvarinink padt, nes jai grsis pavojus i valdini, bet
graudinimas kietesnij pon irdi ir moni vili nukreipimas
dangun visuomens tvarkai" nebuvo neikiek pavojingesni u
Klemento ivadiojimus.
Viepaiu Dievu" baigia ir giesm muiklio". Toji gies-
m" prikergta prie iaduvos klebono Juozapo Rupeikos iverstos

70
) T. y. muiko.
7
\) Dionizas Poka (Drajgija 1910 m. Ne 45), p. 13.
 31
knygels: Jonas isz Swistoczes krominikas vvdravvojs" (Vil-
niuje1823 m.) ir, regis, bus Pokos rayta. Bent jos turinys lyg
Muiko" santrauka, bet u ,, Muik' ji tuo pavojingesn", jog su-
4

statyta netik moni kalboje, bet ir dar labiau prieinamoje, lengvoje

ju pozijos formoje, ji beto buvo skiriama mokyklai, t. y, badiau-
nink vaikams. Joje dar aikiau, smarkiau ireikiamas socialini
reikalu prieingumas, muikikiau pabraukiamos luom padi
nelygybs:

Vos aura uvit, vitos praded kargti;

O man vargdieniui reik dirbti, reik vargti.

Darb darbai deimt dien nedlioj baudiavos", urd emi-

nimai, muimai ir... aii ironija!
Girdt karion, visi subaiginti,
Pasak: verge, Tvysts reik ginti!
O namie sdt vjepatiniui bepigu,
Surio mane, nuve Ryg.
Ekonominis ir socialinis luom nelygumas tuojau puola akin:

Ponas tur auks ant koju, ant pirt,

A be skatiko gyvenu ir mirtu.
Meluoj kas sako, jogei mons lygs!
Bajors be preks, muiks didei pigus!

Ne kas belieka daryti, kol sulauksma smert: viltyj gyvenant

arielk reik gerti fi O kame
. viltis?Lyg ir jos nra:

Ar jau per ami taip. man bus nedoru!

Tam vakar gerai, iandien dar geresnei,
Argi man vienam kaskart bus piktesnei?

Lvg ir Muiko ubaiga... Bet kuomet Klementas kreipsi

vyriausyb, o Muikas" graudino pon irdis,
giesm" *mui-
klnii* vis primena: tu verge, verge, verge! Pati to nepajutus, ne
prie Dievo" j prived, bet prie nueminimo ir neapykantos jausmo
ir noro atkeryt: bent giesm" t socialin geism greiiau
gali iaukti nei Muikas", kuris, regis, prie moni nelabai teprijo.
Muiklio giesm pasirod tais paiais 1823 metais, kuomet Vil-
niaus demokratu jaunuomen, inodama ar spdama moni
jausmus, uupasaulio Teisybs aukdamosi nesitenkino nedrsiu
Dievas tesusimyl ant dalies muiko", bet jau grsino moni
engjams pomirtiniu kertu (Dziady"). Knygel ir giesm para-
yta, beabjo, Vilniaus taka. Bajor demokrat socialins
 32
idjijos pltojimasis priartino prie moni idjijos, bet anos
j
neipltojo ligi visu demokratikj gyvenimo logikos ivedini,
neragino monhi pasitikti vien savo jgomis, bet kaip matom
net i Pono Tado, vis laukta i pai bajor nusileidimo naudo-
jimo teisse ar savanorio j
isiadjimo. Muiklio giesm
iuo vilksniu vis dlto daro nedrs ingsn pirmyn. Drses-
niams ingsniams kliud taip veiki jausmus luomo reikalai.
i

VIII.

emaiiu vietimasis.
Valstybinis Lenk ir Lietuvos bajor visuomens reikalas
prispyr j, baigiantis XVIII - jam amiui, susidomti moni
baudiaunink gyvenimo, pradt galvoti, kaip pagerinus j socia-
lin padti, paklus j politikos, ir kultros stov, ir tuojau
viesti juos. Ligiioliai vietimo reikalai tebuvo banyios mono-
polis. Kunigai mok prie banyios baudiaunink vaikus pirmj
tikybos prisakym, tie patys ar kiti banytiniai tarnai ir skai-
tymo. Vienuoliai mok bajoraiius vidurinse mokyklose, kurtose
prie vienuolyn. Lietuvoje net ir pati Vilniaus akademija buvo
jezavit rankose. Dabar gi sukilta prie skolastinj mokym ir
stengtasi pritaikinti jis prie naujj valstybs reikal, supraktikinti.
Garsioji Edukacijos Komisija arba, kaip j
Valanius vadino, Pra-
mokymo Draugyst, idirbo mokymo pien, vienod,
tam tikr
visai (lenk) kalba (vieton lig-
valstybei, besiremiant valstybine
iol viepatavusios lotin) ir realinmis iniomis. Reformuota
akademijos ir viduriniosios mokyklos, kurta mokytoj seminarijos,
leista pradiamoksliai ir 1. 1. Miesteliuose ir sodiuose steigta pra-
dins mokyklos, kuriose mok skaityt, rayt ir skaiiuot, beto
sodininkysts, kininkysts, sveikininkysts ir t. t., galvota apie
mokytoj dvasini pakeitim pasauliniais, bet ij trkstant,
danai reikjo tenkintis kunig ir vienuoli mokymo prieira ir
jo sutaikinimu su naujomis programomis. Maa to, prireik raginti
dvasininkai, kad dar uoliau imtsi vietimo darbo.
Vilniaus universitas, kuris XIX- jame var toliau v Eduka-
cijos komisijos pradtj darb, rado didels paramos emaii
kuniguose ir bajoruose.
Dar XVI-jame amiuje en ten prie banyi mok
sodiaus
vaikus. Taip Jonikyje, anot Valaniaus, 1530 m. klebonas surin-
ks kinink vaikus ir moks rayti ir skaityti nevien emaitikai,
 - 33
72
bet ir VyskOpas Jurgis Tikeviia pirmojoje pusje
lenkikai ).

XVII amiaus spyr kunigus mokyti vaikus tikvbos dalyku, tur-

tingiems gi klebonams liep laikyti prie banyi mokytojus: ved
Mokslo krikioniko" brolij, kuri sirausieji patys moksi
t k\bos dalyku ir kitus mok 73 ),
tuo plsdamas spausdintojo
odio reikalingj eiles. XVIII - jame amiuje, kaip tvirtina tas
pats Valanius, pas kon parakvi es banyi mokslinyles del
sodos vaik pastatydino" 74 ). Nors jis nesako, kursai vyskupas
tuo rpinsis, bet tatai, regis, bus Jono Damininko Lopacinskio
(1709 f 1778) nuopelnas, apie kuri skaitom pas Jucevii, jog
zaprovvadzrt w w
kadym parafjalnem miasteczku,
swojej djecezji,
szkoly, gdzie w krajowym jzyku uczy
ksia obovvizani byli
mtodzie vviejsk nauki religji czytania, pisania, rachunk6w pie- i

w6w kocielnych" 75 ). Edukacijos komisijai emaiiuose krus 9

7 (vidurinisias) mokyklas, kunigai pradj raginti kininkus,
kad savo vaikams akis atkastm. Kaipo gi taip mons pamgo
leisti vaikus, jog kiekvienoj mokslinyioj ma, ma 300 moky-
tini buvo" 76).
Kuria kalba mok
parapins emaiiu mokyklos? XVl-jame
amiuje mok
emaitikai, lenkikai ir, galbt, lotin ministran-
tros; lenk kalbos, turbt, neperdaug, nes jij tuomet tebesi-
dar r madnoji" bajoru kalba, j garbs atskyris nuo pras-
tuoli, bet banyios ir valstybs gyvenime monms dar ms
veik visikai nebuvo reikalinga, banyioje lotin, o valdini su
valstybe santykiuose gud kalbai viepataujant. Tas pats reikia
pasakyti ir apie XVII-j ami; nors Lenk kalba Lietuvoje vis
labiau istumdavo gud, bet iaip jau Lenk ir Lietuvos
valstybs pedagogijoje jij dar labiau negu praeitame amiuje
buvo niekinama lotinu naudai, ioji gi tuometiniams pradinio
mokslo tikslams vargiai bebuvo reikalinga. XVlll-jame amiuje,
antrojoje pusje, visoje valstybje pradedama rpintis jos, vad.
lenk kalba, jja mokoma ir vidurinse mokyklose (XlX-jame
amije ir auktose Vilniaus universite), inoma, ir pradinse. Para-
pinse emaii mokyklose, mokyta emaitikai ir lenkikai, tur but
i bendr pradiamoksli, kaip bent reikt sprsti i ,, Mokslo skay-

timo raszto lkiszko del mau waykelu... idant... iszmoktu pra-

di moksl krikcion szka ir nobaenstwas u (Vilniuje, 1766 m.) 5

") Kun. M. Wotonczewskis. emajtiu Viskupiste. Dalis II, Vilniuj

1848 m., p. 8.
73 152153.
) Ten pat, I-oji dalis, p. 156, II-oji dalis p. 12,
u ) Ten pat, 11-oji dalis, p. 13.
75
j X. Ludv/ik Adam Jucevvicz. VVspomnienia Zmudzi. Vilniuje.
1842 m, p. 55.
) Valanius, ll-oji dal s, p. 13.
3
 34
kur gretimai padta du tekstu, lietuvikas ir lenkikas 7T ). Vliau;
bendri elementoriai, regis, perskirta; bent 1781 19 ), 1790 7 ), 1796^
1799, 1802 80 ) metais ir t. t, randam jau pat elementori,, t
perpus maesn, tuo antgalviu: Mokslas skaytima raszta lietu-
wiszka diet mau wayku" eta, turbt, vienu lietuvikuoju tekstu.
Ar persiskirta ir su paia lenk kalba, kuri monms buvo vis
reikalingesn, abejoju.
iokis tokis alfabetizmas buvo kunigams reikalingas, nes
lengvino jiems Dievo odio" skelbim, pagamindamas dvasi-
kj rat skaitytojus. Pirnreji lietuvi 4 raytojai, emaii kunigas
M. Dauka ir Vilniaus jezavitas K. Sirvydas, ra bajorams (D. pos-
tyl, 1595 m.) ir kunigams (. odynas, 1629 m. ir kit), turjo
inoti, kad j
veikalai beraiams buvo neprieinami. ratais J
naudojosi ypaiai kunigai, rasdami juose tikybin terminij ir
literatrinius ikalbos pavyzdius. Vilniaus vyskupijos dvasininkai,
regis, niekados nesirpino moni alfabetinimu ir paga-
perdaug
minimu jiems tinkam rat. Jie tenkinos evengelijomis
viena kita savo parpinta knygele (1790 m. Strazdo Spasabas
giedoima nobanaj miszes szwtas", ir kit.), o iaip jau jezavit
(Joknaviios knygels 1630
1668 m., Tamoiaus i Kemps
vert. 1722, 772 m. ir kai -kurios kitos) ir emaii leidiniais.
i

emaii mons
brolijose gd
savyje veiklesnius ir gyvesnlus
tikybinius reikalus jausmus, iems gi patenkinti reikalavo ir tam-
tikr rat. Vyskupai, kurie rpinos, kad daugiausia emaiie gyt
skaitymo moksl, stengsi parpinti jiems ir rat. Ra kunigai,
Krai jezavitai (pav. Pr. Srubauskis, 1680 m. kuris para Kate- {

kizm del mau w

jku, il. apie 1679 m., tejpogi iwajres knin-
geles ir giesmes emajtiszkaj paraszes, be piningu vvargdienems
kajszioje" 82 ) Kalvarijos damininkonai (Pdelis miros u 1750 m.
f

ir kitos, regis, daugiausiai palieanios jiems pavestj Kalva-

rij * 3 ). Kaip inom, Dauka ra dar XVI amije, vieni kiti

TT
) C. BasTpoMaHTHO%. CnHCOR* hhtobckhit. h ApeBHenpyccKHxt
KHnri>, Petrapily, 1904 m. 124.
78
) Ten pat, 3Ns 151
79
) Dziennik vVileAski" 1828 m t. V, p. 430 (O pocztkach, jzyku
i narodow litewskich, przez Piotr Keppena, przektad Leon
literaturze
Rogalskiego). Pasak R., . m. elementorius turjo net tok antgalv: Moks-
las diel mau wajku. Taip pat 1739 m. (Baltramaitis, N 172).
80
Baltramaiio H-Kq 166, 172, 180.
)
81
Ewangelie polskie i litewskie, 1705 m, XVIII amije nemaiau
)

kai 11 leidim (Baltramaitis).

82
) Valanius, II-oji dalis, p. 68, ir Baltramaitis, Kq 56.
83
) Rainjo ir Raseinia piarai. Bent apie j
kolegijos rektori Krik-
tup Lopacinsk lenkn VVielka Encykl. Powsz. Ilustr."/ t. XLV, p. 26
skaitom, jog paras Slovvnik jzyka litevvskiego", cz> 1 , VVilno,, 1755.
Ar jie dalyvavo tikybinje populenzacijoje, neinia.

- 35
emaiiu rastai pasirodydavo XVII
(rubauskis, Slavoins- am.
kis i4
bet daugiausia am., j
M. Horainui (1717
leista XVIII
y ,

1735), A. Tikeviiai (1740 -1757) ir J. D. Lopacinskiui (1762

1778) vyskupaujant; Steponui Giedraiiui vyskupui bevaldant
(1778
180iv, tenkinamasi pakartojimais seniau ijusi rat.
Vyskupas Horainas paraydino bene pirm lietuvi maldaknyg
(,,Kninga S. Juzupa apey vvisokies broctwas" 1734 m.), kuri buvo
kelis kartus pakartota ir dar Valaniaus laiku moni skai-
toma Tikeviios laiku, be mintojo
8:>
). Pdelio miros ', pasirod, ,.
4

tiesa, Vilniaus jezav't parp ntas, inomas giesmynas Balsas szir-

;

dies u (1752, eG ) ligi 18 1 8 m. inoma 10 leidim, beto 1851 m.),

monse populerus ,,iwatas Pona ir Diewa musu Jezusa Chris-
tusa" (1753, keletas leidimu), garsioji kun. M. Olevskio Brom
atvverta ing v/iecznast^' (1753, ligi 1851 m. inom 10 leidim) ir
kitos. Lopacinskiui sakius, iversta ar originaliai parayta kelios
kn\gels, beto, nemaai inaujo atspausdinta.
Apie XVIII ami Valanius rao: Nestokoj wiru, kurie
ivvajres kningas lankiszkas, emajtiszkaj iszguldiusis, iszspaudina.
Tas mones skajtidamis, patis galieje daug rejkalingu dajktu
iszmokti u 8T ). Taiau tie visi reikalingi dajktai" tai buvo tik
tikybiniai dalykai. Jie paduodami abloninje, sentimentalinje
tikybins populerizacijos formoje, auktu tyliumi, marguliuojania
beprasmiais epittais ir
netikamomis pasakomis" (Valaniaus
nuomon apie ,, Brom atvvert" 88). Kokia gi buvo rat kalba, t
parodo kad ir itie iimti i Pdelio miros" pavyzdiai: btoga-
siovvyti", ustavvicznas", azdabnas", mortifikacijes", prikiodas",
marnastis", nowina", szczeslivvas", kozonius", madlitwa a ,
bierzmawone u r
prunastis\.. Neirint to, kai kurios knygos
,

(Balsas szirdies a Brom atvverta ing wiecznasti u ) viet" per

,

100 met!
Vilniaus universito metu, t. y. emaiiuose vyskupaujant
Juozapui Arnulpui Giedraiiui (1803 1838 m., bet po krakosme-
i tik nominaliai, o itikr vyskupij valdant pavyskpiui
M j Baltramaitis, <N 44: Giesmes Tikieimuy Katholickam pridiaran-
ias Auctore Salomone Mozerka Slav/oczynski, Summo Pontificis Alumno.
etc.
1646 m. Bene it knygel Valanius turjo omenyje, raydamas apie vysk.
J. Tikeviios steigim Kalvarijos, kad liep vvienam kuneguj parasziti
maldas ir giesmes katras lig pat sziolej tebgied mones Kahvorijes kalnus
vvaiksztiodamis" (II-oji dalis p. 113).
8J
)
Valanius, E-oji dalis, p. 205. Paskiau j pakeit Altorius,
duchavvnas", 1778 (ar Auks altorius" 1793?)
er
) Pirmutin mums inoma laida (Baltramaitis, <N& 105), bet joje
nurodoma, jog esanti isznaujo pardrukavvota", vadinas, bta ir ankstesnio
leidimo.
*J Valanius, II-oji dalis, p. 13.
n
) Ten pat, p. 60.
 36
Simanui Giedraiiui), noriai kartojo XVIII - ojo amiaus leidi-
nius: Bals szirdies", Pov/inast krikszczioniszk", ivvat",
r
giesmes, raoni, Altori duchawn a = Auks altorius) ir kitus. {

Daugelis jj
pergyveno Giedraiio laikus ir susilauk Valaniaus
gadyns; iskyrus kai kuriuos, sakyiau, grynai profesinius
tikybos dalyklius (poterius, raoni), rasit, ir altori", pati
XVIII-ojo amiaus literatra" (Bromos, Balsai, ivatai, Povinastjs)
inyko tarp vyskOpo muiko ir jo bendradarbi rat. Bet gi jau
Giedraiio metu stengtasi ji kiek idulkinti 5 naujuose leidimuose, ,

jos turin kalb labiau pritaikinant

ir prie naujesniosios gadyns,
o ir parpinti nauj rat.
Vilniaus vyskupijai ileistj Bals szirdies", kuris plati-
nosi ir emaii alyje, pakeit Vilniaus katedros podkantoriaus",
89
kun. Vincento-Martiniono i Valmus-Valmiko (arba Vilmiko) )

emaiiams parpintos Kantyczkos emaytyszkos" 00 ). Tasai

giesmynas buvo labai populerus, nemaiau kai 10 kart spau-
sdinamas (1850 m. bene paskutin kart) ir uleido viet tik
Valaniaus kantikoms (1860 m.). Dar XVIll-ojo amiaus pradioje
jezavitai vert Tamoiaus i Kemps Apie Kristaus sekim, * 1 ),
dabar inaujo ivert t pat veikal kun. Antanas Savickis (il.
1828 m.), tuo tikt negieraj", sako Valanius, jog vvarkszus
daugiet wietosi nesuprata odiu Tamosziaus" fl2 ), kalbos vilksniu
gana dmiai. Valanius turjo j vliau pats iversti (il. 1852 m.).
Beto S. ivert kit klasikj katalik veikal v. Augustino
Kalbas dusziu su Diewu" (il. 1829 m,). Giedraiio apicijolas
kun. Bonaventra Gaileviia (*1752f 1835), jau senas bdamas,
para ir ispausdino, regis, gana inom Moksl krikszczio-
niszko istatimo" (1821 m.). Nedidel, bet iuo laiku nepaprastai
gera kalba veikall parae kun. K. Visgirdas: Biblije diel
wajkun (il. 1823 m.) 93 ).
l
<

Iskyrus kantikas, ie vyriausieji Giedraiio kunig ratai

nei antrojo leidimo nra sulauk. Matyt, monms labiau tiko
auktasai XVIII-ojo amiaus tylius ir makaronizmai, nei iokie
tokie mginimai, turin pagilinus, prastinti", bet ir dailinti kalb,
Gilesn brie paliko ms
rat istorijoje Naujojo sta-
tymo vertimas, ir tai ne tiek del savo privalum, kiek dlei nepa-
prast aplinkybi, kuriomis jis pasirod 1816 metais.

8) Didiai ze staroytnego krzyackie/ o szla-

gerb savo kylim
chectwa pochodzcej Kuryer Litevvski" 1825 r. N 83, dodatek.
familji",
90
) Pas Baltramaiu pirmo leidimo nenurodoma; ipradi bene vadi-
u
nos Giesmes nobanas*, 'kurios irgi perdrukavotos 1819 m. (Baltr. Na 230).
91 Baltramaitis, 1722 m. N 73 ir 1772 m. JMs 129.
j

92
) em. visk., li-oji dalis, p. 78.
93
A. Pabr (I771fl849)
) Kun. J. bene reikt priskirti prie Dau-
kanto gadyns darbuotoj.
 37
IX.

Vyskupas Giedraitis.
Pradioj XlX-ojo amiaus emaii bajor tarpe praydius
kalbos patrijotizmui, vyskupas J. A. Giedraitis buvo vienas uoliau-
sij ir, kas bene svarbiau, takingiausij jos globj. Tenyk-
iai poetai (Poka, Klenentas) siunt jam savo ratus Alsdius,
bdami tikri, jog vyskupas j
u tat nepapeiks. Sis jiems, bent
Pokai, atsakinjo emaitikai 9A ). Pats nors sueiliavs, siunt k
Pokai pataisyt 05 ) Taiau jo eili maa kas mums inoma,
ir jo svarbumas ms
ratijoje remiasi ne jomis.
Jis beab o, inojo apie kunig Giilevis, Valmiko, Savickio
ir kit spaudai rengiamus tikybinius ratus, gal bt, vien kit
jj paragino prie darbo, t
jam patar, padjo ileist vei-
kale:!. Jog ir tikybinje srityje jisai rpinosi kalbos reikalais,
parodo 1806 metais ileistos, jam sakius, Lietuvviszkas evvange-
lias nedielos dienomis ir ant garbingesni szwncziu per wisus
metus skaytomas baniczioy katalik isznauje pariveyzeta, ayszkey
UegulditoS) yr su paenklinimu odiu \wayriu arba ne ivinokiey
u'isoy Lietuiooy iszsimanancziu..." % ). Svarbus tat apsireikimas
tasai ,, enklinimas odi yvairi", ypaiai sulyginus su Vilniaus
niekinimu ,,yvairumo" savo parpinamose Evvangelie polskie i
litesvskie ymiausis taiau ioje srityje vyskupo ygis tai Nau-
jojo statymo vertimas.
"Vertimas ijo idalies Giedraiio, idalies gi Rus biblijos
97
platinimo draugijos lomis draugija kurta Petrapilyje
). Toji
1813 m. pritariant carui Aleksandrui I-ajam, kuris neuilgo pats
jon stojo. Jij atsirado ir gyvavo (tikrai ligi 1824 m., forma-
liai gi ligi 1826 m.) tuo metu, kada prancz imperatori Napo-
leon I-ji nuveikus, Vakarinje Europoje ir Rusijoje siviepatavo
reakcija, kuri be kita ko, ypaiai Rusuose apsireik triukmingu
klimu oficialins krikionybs vidaus ir usienio politikoje.
Krikionikoji valstyb'* pripaino ventrat kuone oficialiniu
politikos vadovliu, bent tok sil visuomenei (Didiosios
j
revoliucijos ir Napoleono laik atminimui paalinti). Petrapilio
draugija biblijai platinti tarp valstybje gyvenani taut, kuri
kr pamegdiodami garsi Angl biblijos platinimo draugij

,
*) S. Staneviios laiSkas T. Norbutui 16/lV 183a m. (Norbuto kores-
pondencija Vilniaus Veajame Knygyne, B. 4185).
,s
M ttheilungen
) der Litauischen Litterarischen Giselschaft u ,

Band IV, Haft 21: E. VVol'er. Litauische Schrif tsteller des 19 Jahrhunderts.
*) Baltramiitis, Jfc VdO.
'')
(A. II. JJonyxHH rb) BnCjeficsifl o6meoTBa nL Pooin (9hiihic*.
C.joii kpb Kjoicrjyaa n E[>pona, no.iyr. <>. 1S91 m, pusi. 699).
 38
ir net kai kuri anos veikj virto kuone valdikja
takoje,
itaiga. J j stojo atsidav tikybinei propaganda!
netik kartai
mons, pastoriai ir 1. 1, ir tie, kuriems tat paties caro buvo iakyta,
bet ir visi tie, kuriems stojant rpjo parodyti savo uolum vals-
tybins krikionybs" reikaluose ar bent ivengti abjojim
dlei to. Skubjo sirayti ministeriai ir kiti auktieji valdininkai,
gubernatoriai kurdinjo draugijos skyrius, dvarininkai ir valdinin-
kai pirkosi ir bruko monms draugijos parpintas visokiomis
kalbomis 98 ) biblijos vertimus. Ir katalik vyskupai turjo stoti
draugijon, pav. metropolitas Bohuas Sestrenceviius, kur isirinko;
draugijos vice prezidentu "), emaii vyskpas Giedraitis (carui
jsakius,
1813 1816 m. buvo komiteto narys 100 ).
1816 m. ijo Vilniuje 101 ) Naujas istatimas Jezusa Chris-
tusa Wieszpaties musu lietuvviszku leuwiu iszgulditas par Josapa
Arnulp kunigajksti Giedrajti, Wiskupa emaicziu' ir t. t. io-
1

vertimo buvo, regis, du leidimu: vienas su vyskupo prakalba (pran-

cz kalba) Aleksandr I-j, kuri keistai atrodo itokiame
rate 102 ), kitas vien tiktai su lenkika prakalba skaitytoj; tat
visas skirtumas. Pirmasis ijo, turbt, nedideliu egzempliori
skaiiuje ir monms greiiausia nebuvo dalijamas, o tiktai besi-
domaujantiems lietuvi rat privileguotiesiems viesuoliams 103).
Utat antrasis, monnns skiriamas leidimas greit tarp pas- jj
klydo. Pats vyskpas idalino kunigams ir liep pagal mokyti j
mones 104 ). Platino tarp moni paviet maralkos, dvarininkai ir
kiti; kunigaiktis Zubovas pirko savo monms 300 egzempliori
105
).

") Draugija ileido ar pirko biblij 41 kalba, t. j. rus, lenku>

lietuviu, latviu, igauniu ir t. t. (ten-pat, pusi. c99).
9
9) Ten'pat 698.
100 (Jul Bartoszewicz). Giedroje J6?ef Arnolf (Encyklopedya Pow-
i

szechna Orgelbranda. X. 1862 m.). Pal. F. Pronitwski. Ksi Jozef Arnolf

Giedroy (Tyg. Peter." 1838 m. <N 66.)
101
) Spaudai prirengta jau 1814 m. kaip matyt i cenzros parao,
?

Nesuprantu, kuo rmsi Valanius (em, wlsk. I. '^50), paskui j Vaigantas

(Naujas vertimas ventraio lietuvik kalb Tvyns Sarge", 1898 im-
j i], p. 19), tvirtindami, jog tasai leidinys ijs Petrapily. Valaniaus
vienalaikis km.
B. Smigelskis taip pat pastebi t
Vai. klaid (Kritika vysk.
Valaniaus emaitiu VViskupistes" 1911 m. Draugijos" N 57, pusi. 25).
los
) Raoma jij carui k
tik nuveikus Napoleono ambition insa-
tiable" ir Rusijon dar nesugrus. Jisai auktai keliamas, nes apgyns
,,la religion, la morale et la vertu", kurios yra ,Jes seuls appuis ir.bran-
lables des trones et des etrpires". Tai ess un Heros, un Maitre magna-
nime", kuris biblijoje rads le principe et le modele d'on grand nombre
* 1

des actions...
103
) Mane matytuose to leidimo egzemplioriuose vireliai ir popieros-
kranteliai yra paauksuoti.
104
) Valanius, 1. p. 250.
105
) Draugijos skyriaus posdis Vilniuje 21/IV 1819 m. (Kuryer Litew^-
u
ski , 1819 m. tfQ 9").
 39
ai vertimas, greiiausia, nebuvo vieno Giedraiio darbas.
Jam padjo, turbt, kunigai Bon. Gaileviia ir Dam. Mognas 108
)1

kurie buvo ir oficialiniai vertimo cenzoriai. vertimas kalbos

107
J
vilksniu ,,gana grynas ir gana gramatikai sutaisytas" ); Gie-
108
draiio bendralaikiai didiai j brangino ). Vlesniu taiau laiku
dvasininkai peikia j ortodoksijos vilksniu. Vieni tvirtina, ji
sklrintis nuo lotinikojo Vulgatos teksto
109
), kiti gi jog nors
,.pats vertimas atsako reikalavimams katalik Banyios", bet
ileistas be paaikinim, popieaus ne utvirtintas, turi visas
pabuds protestantikj vertimu; no ). Kadangi katalik banyia 4

neleidia by mulkiui darkyti dievik moksl", tai tok Naujojo

statymo vertim kunigai ilgainiui i moni rank, o kaip im
ln
kiti tvirtina, vyskupas buvo u j net ibartas popeiaus ).

Versdamas veikal emaiiams, vyskupas tikjosi, jog skai-

tydami ji, mons tviriau prisilaikysi Evangelijos mokslo, sus-
112
tiprsi doroje Rpinimasis moni doros ulaikymu spyr j
).

ir iaip jau usiimti vietimu. Jo paira jj

moni vietimo
tiksl neprietaravo mokslo vyriausybs anam statomiems, ir
iame dalyke jis visados kartai palaik universit, kuo tik galjo.
Universito gi, beabjo, ir iaip jau valdios ir bajor visuomens
pair tat gana tiksliai ireik pav. vienas jo rektori, aikin-
i

damas, jogei viesdamas prastuolius (posplstvvo), universitas besi-

rpins skiepyti jiems sveik dor, doro gyvenimo taisykles, vyriau-
sybs gerbim, laikymsi mao (umiarkov/anie w potrzebach), darb-

Ju ')
Valanius, U. 77. Kad ^vyskupas bt
tiktai leidjas, vert gi
kiti (taip spja pav. Vaigantas Tvyns
Sarge' 1896 m. Ns 11, p. 19; 1

Maironis Lieturos istorijoje, 19C6 m. p. 228; kun. J. Tumas Lietuvi Tau-

toje" k n. III, J09 m., p. 369), sunku tvirtinti; nejaugi Giedraitis
i
(

pri- bt
sims sau svetim nuopeln! Kun. B. Smigelskis tikrina dargi, jog 'vys-
kupas pats vienas verts, kitiems nepadedant (Kritika vysk. Valaniaus
emaitiu VViskupistes 1
l'.'ll m. Draugijos" N& 59, pusi. 299).
-
Maironis
tvirtina (p. 220), jog Naujojo statymo vertjas kun. Gaileviia paras
mano jau mirtji Bals szirdies". Tuo tarpu G. gim 1752 metais, tais
paiais, k
ijo ir Balsas szirdies u jeibent prisidjs prie paskesni leidim.
;

11
") Lietuvos istorija, p. 228. Prikidamas vertimui abe-
Maironis.
jotin vert" (Liet. Taut." III. 359 Kunigaikio Sim Giedraiio laikas),
kun. Tumas j, turbt, vertino tiktai katalik tikybos, o ne literatros
vilksniu.
F. Pronievvski. Ksi J6zef Arnolf Giedroy, Biskup mudzki
(Tygodnik Petersburski u 1838 m. <N$ 66). ,

10
Jul. B. Gedrojc Jozef Arnolf (Enc. Powsz. Olgelbr." IX. 1862 m.).
')

Kun. Gieniusz'o nuomon. Beto sulyg 3. Bojiltgp*. TeApofii. (Jda. Chob.

BpoKray3a b EtypoHB, t. VIII. 1892 m., pusi. 233 234);
llu
Vaigantas Tvyns Sarge" 1896 m. N 11, pusi 1920
)
lu O. BojiLTep-r,. Iociktl Peflpoiinb {3huiikji. C.iOBapb Buoiirayaa
)

m E+poHa, t. VIII. 1892 m.).

,1:
) Prakalba: Do czytelnika.
 40
tum, nauding ini 113 ). Toms inioms
suteikti jiems pagalios
bajorai reikalavotam tikr rib. Taip, sakysim, vienas inomj
tuomet Lietuvos liaudies raytoj" aikino per laikraius, jog
,,

valstieiams nereiki teikti ini daugiau, neg ta ai SKiriama parapi- f

nei mokyklai, nesa kitaip tos darbiosios ran<os", kurios paga-

,,

minanios visus alies turtus, bsianios atatraukto nuo kio do

innych stan6w"; kas kita es bajorai iai, kurie tur sigyti kuodidesn
moksl, kuris pritikt gimimo stoviui"... (stan przyrodzony) IU ).
j
Taigi, sakom, pasaulins ir kunig vyriausybs moni
vietimui statomieji tikslai kits kitam neprietaravo, nes kaip
ir pati bajor visuomen, jiedvi reikalavo, kad pradin mokykla
monse skiepyt sveik dor 4
'. Kuomet, tsdamas
Edukacijos
komisijos darb, universitas stengsi pakeisti vienuolius pasauliniais
mokytojais vidurinse mokyklose, pradin jis palikomokym
kunig rankose, tikras bdamas, jog jo (univrsito) aprpinamiems
bajor visuomens reikalams tatai nebus pavojinga... Jo paties
darbas tebuvo raginti kunigus, kad uoliau rpints vietimu, ir
per tam tikrus mokykl vizitatorius (aplankytojus, revizorius) ir
pavietinius mokslo globjus (honorowi dozorcy szk61) priirti
pat mokym. Visuomenei gi esant surpintai moni doros* 1
ulaikymu ir valdiai jos ia nevarant, pasaulin ir kunig vie-
suomen rpinosi kurti kuodaugiausia mokykl.
emaii vyskupija iuo vilksniu vien pirmj um
viet. Veiklusis vyskup vadovavimas vieiant mones jau buvo
virts j
tradicine <dvasios globj priederme. Vyskupas Juozas
Arnulpas uoliai stm
pirmyn savo pirmtakn Tikevii ir Lopa-
cinski darb. Jam padjo universitas, viesesnieji dvarininkai
(pastatytieji mokykloms priirti telikis Vladimiras Gadonas 115 ),
raeinikisMykolas Chlevinskis, iaulikis Anupras Liutkeviia) ir
kunigai (iaduvos klebonas Juozapas Rupeika 118 ir kiti). Bea- )

bjo, smilkal jam

. rk
perdaug, nes nekart ne jis, bet kiti
buvo vieno ar kito darbo sumanytojai ir atliktojai, o jam tiktai
buvo pakitas pasirayti oficialiai reikalingas aplinkratis ar
kuris kitas ratas, na, ir ant jo puol vieoji garb, vis dlto
negalima niekinti jo kad ir idalies oficialinio nuopelno Lietu-

113
)
Zagajenie posiedzenia publicznego Cesarskiego Univversytetu
VVilenskiego, dnia 30 czervvca 1824 r. przez Jozef Twardowskiego, Rektora
tego univvefsytetu .. (Dziennik VViledski" 1824 m. II. pusi. 240.
1U Jan'o ze Swisloczy (Jono Chodkos) straipsnis laikr. Dzieje
)

Dobroczynnoci krajowey zagraniczney", 1820 m., pusi. 315.

i

115
) J. B. Giedroje Jozef Arnolf (Encykl. Powsz. Orgelbr. IX. 1S62 ). m
116
steig dvi mokyklas. Vienoje pasaulinis mokytojas 60 mok
)

vaik, kitoje klerikas

50 vaik (X. Sthv. Zantyr. VVspomnienie o szko-
lach szadowskich na mudzi. Dzieje Dobroczynnoci etc. 182L m., pusi.
2093 2096).
 41
vos vietimo istorijoje. Jis tatai, 1809 m. pervaiavs kiaurai vis
vyskupij ir ne prie vis banyi terads mokyklas, sak kle-
bonams visur jas steigti, iems tuo neperdaug tesirpinant, beto
universito raginamas, 4 / XI 1820 m. jis ileido atsiaukim
(odezvva) klebonus ir filialistus, ragindamas juos uoliau rpin-
i

tis tuo reikalu, kuriam wicej potrzeba dobrych chci jak wy-
datk6w. Pasiturintieji kleb)nai lai, sako, pastato makykl, bdi-
nieji surenka mokinius savo bate. Kurs rpsis vaik moky-
gi lai

mu, gaus geresn viet, bet kas neatkreips akies

tas atsiau-
kim, tas susilauks
tamtikro sakymo 117 ). Gavs itok rat,
jeibent visikas apsileidlis nesubruzdo u3 )!

viesesniaijai kunig daliai rpinantis moni vietimu, iaip-

jau dvasinink visuomen irjo tat kaip vyriausybs jai
prikiamj nereikaling la. Tat ir suprantama, kodl vysk. Lo-
pacinskiui prispyrus pusje X VUl-ojo amiaus steigti maky<las
prie kiekvienos parapins banyios, 2030 mit prajus vysk.
Giedraiiui tenka inaajo raginti ir net pridais masinti kuni-
gai, kodl Giedraiiui savo pasiekus, vis dlto vysk. Valan:iui
po 20 25 met teko tasai darbas varyti nuo pat pradios!
Taigi tikrosios Giedraiio triso pasekms nebuvo taip jau gilios
ir plaios, koki lauk jo metu viesuomen ir jis pats. iaip jau
tos mok/klos, kuriose m akyta dorai, dav monms, nes t
1803 m. universito statais reikalaunama, kad parapinse moky-
klose mokyt: 1) skaityt ir rayt, 2) katekizmo, 3) pradini ini
ir 5) reikalingj kio ir amat ini 119
).

Mok
netik lenkikai, bet ir, beabjo, emaitikai. Tata i
neikiek neprietarauja nei universito statams, nei jo veikimui,
pritinka Giedraiio darbavimuis ir net aikiai nurodoma vieno
elementoriaus antgalvyje; Abacidlo liteivskie czyli sktadanie sylab;
do tego przylczony jest katechizm pacierz sluzcj do nauki i

csytania w s.:kolaih p iraftalnyck

Greta io elementoriaus12t
).

buvo inomas studento Nezabitauskio Naujas mokslas skay-

K.
tima diel mau vvayku emaicziu yr Lietuvos (1824 m.), su
1
'

trumpa lietuvikja biblijograpija. iaip jau, regis, daugiausiai

naudotasi senais ir naujais leidimais ,, Mokslo skaitym raszta
lietuvviszka diel mau vvayku", kur kartojo 1824, 1828, 1830 ir

1,T
O szkolach parafijalnych w dyecezyi mudzkiej (Dzieje Dobro-
j

czynnoci" etc, lHli m, p. 1G 18).

"') Sulyg. fcem lii dvasinink panyrinus oficialiai universito
rektoriaus ireik.Uus (Kur/er Litevvski" 1820 m. te 8 L).
119
, y"cT*it b BJZB oomiu nocTiH jn.ioaiH Km epaTO^OK ir 3 BiiHHCKaro
7uiBepOHT6Ta ii y*nt.i!im6 ero oKpyr i, 540 (Balidski. Davv a akiienaia
svilciiska Fjtcrb'jrore 1862 m. pisl. 5M-581).
Ijo apie L810 m. - B ltramaitis, -Nt 201.

42
121 metais ligi 1867 m. kada ijo
t. t. ) jis paskutini kart ir...

jau rus raidmis Tasai elementorius per 100 met (nuo

,22
).

1766 m.) ilaik, anot Baltramaiio, nemaiau kai 35 leidimus; jisai

pergyveno netik Nezabitauskio, bet ir paskesnius Daukanto
(1842 m.) ir kun. Aleknos (Olechnovvicz, 1846 m.) elementorius.
Rus kalbos tuomet dar nemok parapinse mokyklose; kuomet
universito statuose nurodoma kad pavieto 3-klesse mokyklose
mokoma ir rusikai, del parapini tylima.
Ar iaip ar taip, Giedraiio metu, ypaiai 20-aisiais metais,
sumaningoji kunig ir dvarinink dalis, universitui vadovaujant,
tikrai rpinosi vietimo reikalais. Tatai apsireik netik vyskupo
aplinkraiais, oficialiniais mokykl vizitatori ir pagarbij pri-
irtoj praneimais, ikilmingais mokslo met ubaigimais, bet
ir mokykl steigimu, mokymo yvairinimu (Lankastro bdu ir kt).

Beto, atsiliep tai ir populerioje ratijoje.

1823 24 m. keletas Vilniaus student emaii subruzdo
leisti knygeles monms pasiskaityti. ymiausi Kajetonas jj
Nezabitauskis (*1800f 1876), telikis, ir Simanas Staneviia, rasei-
nikis. Juodu parpino ir ileido keles naudingas knygeles ,23 ),
kurios ymiai skyrsi nuo paprastos kunig populerizacijos (kai
kurios savo svietikuoju turiniu ir rpesningai idailintja kaiba).
Staneviia ivert i lotin kalbos Lhomond'o Historyja Szwenta
(il. 1823), kuri parpino lietuvikai lenkik odyn; beto,
iverts i lenk kalbos, dukart ispausdino knygel Apey da-
rima vvalge ysz kiarpu islandu (1823 ir 1825 m.). Elementoriaus
autorius, K. Nezabitauskis ispausdino, prisidengs savo brolio,
Veliuonos klebono Ciprijono Juozapo N. vardu 124 ), vertim ino-
12 J
) BaTtn maitis, .A&JVa 255, 274, 286.
122
) Ten pat, <N830.
123
) tai Kad bendralaikis ir bene
buvo sutartinis darbas,
rodo j
draugas Leonas Rogalskis, ddamas savo vertiman Keppeno knygels apie
lietuvi kalb ir ratus itokius odius: uczniowie natenzas uniwersy-
tetu wienskiego Kajetan Niezabitowski i Svmon Staniewicz mudzini czyn-
fiie zajmowali si jzykiem ojczystym ich to wlanie staraniom
i gorll- i

vvofri winni Litwini kilka dziei poytecznych w roku 1823 i 1824 vvydanych"
(Dziennik VVilenski" 1828 m. Historya literatra, V. 440). Pats Rogalsk's
i

vert lietuviu dainas (Tyg. VVileri." 1819 m. t. VIII, pusi. 254, 256; 1820 m.
t. X. pusi. 381).
ia4
) Kad tai Kajetono, ne kun. Ciprijono darbas, tvirtina neinomas
1851 m. autorius telikio rankraio Trets dwejats Jaksztu apie Zeraajjtiu
niekniekius", i kurio itrauk apie Nezabitauskius padav A. Gerulaitis
1893 m. Varpe" Ns 12 (Du Nezabitauskiu). T-pat sako F. (Sobieszczatiski),
raydamas apie Kajeton lenk inyne (Encyklopedya Powszechna Orgel-
branda, XIX. 1865 m.). Tasai altinis bene dar itikimesnis u anj, nes
S. ra Kajetonui tebgyvenant Varuvoje, iame ir iaipjau straipsniuose
apie lietuvius raytojus naudodamasis, regis, K. jam suteikiamomis iniomis.
Kitaip sunku iaikinti, i kur gi jis smsi pirm to neinom ir apie
negirdtus raytojus ini.
 43
mojo kun. Kliuko 1780 m. ileistosios knygels: Surinkimas
dasekimu par mokitus monis senov/ies amiosi tikrai darit apey
b e s (1823), su prakalba
i t kancler kunigaikt Rumiancev';
i

prie io leidinio jei ne plunksna, bent pinigais, gal bt prisidjo

ir kun. Ciprijonas.
Gal ne mintj student, vis dlto universito takoje Sia-
duvos klebonas J.Rupeika 1823 m. ileido savo iverst
Jon isz Swistoczes", aukodamas j universito globjui kuni-
gaikiui Adomui artoriskiui. Lenkikj io rato original, J.
Chodkos parayt, 1821 m. parpinanti monms ratus
ileido
Vilniaus typograpiko;i draugija, o universito vyriausyb pripaino
nauding j esant ir vartotin parapinse mokyklose. Ar buvo leistas
mokyklon ir Rupeikos vertimas, neinau. Jei buvo, tai, greiiau-
sia, neapsiirjus vyriausybei, nes dtoji jin giesm muiklio"
visikai netiko doros pedagogijos" tikslams... Ijimas tais paiais
1823 metais kun. K. Visgirdo knygels ,,Biblije diel wajkun" gali
bt iaikintas netik tikybini, bet ir, kaip ir an, paidagogijos
reikalu.
Beabjo, iitoki knygeli mons daug daugiau galj,
reikalingu daiktu imokti", negu i XVIII ojo amiaus leidini,
kuriuos gyr Valanius.

X.

Maosios Lietuvos darbai.

emaii bajor kultros gyvenimas rmsi tam tikrais
visuomeniniais pagrindais. Jj
uuojauta visuomeniniam bei ekono-
miniam baudiauninku skurdui, noras prikelti juos, pritaikinti j

kultros gyvenim prie nauj visuomens ir politikos slyg
vis tai tiko fr svarbiems muik reikalams. Tie bajor ratai
ir darbai, kuriuose buvo aprpinami, sakyiau, ne tautiniai visuo-
mens, ekonomijos ar kultros moni reikalai, monse rado
iokio ar tokio pritarimo. Bajor gi kariavimasis del garsiosios
Lietuvos praeities, net del muik kalbos pai garbs, kuriuo
apsireik vietiniai bajor luomo reikalai, buvo bereikalingi tuo-
metiniams muiku reikalams, tat ir likosi iems svetimi, nesupran-
tami. Garsioj Valino istorijos daina (Birta"), kuri monms
taip pamgo, kl
j jausmus netiek praeities atsiminimu, kiek
sodietikuoju meils turiniu.
Patys bajorai demokratai, kurie taip kart ii utar baudiau-
nink reikalus, tvirti Lietuvos patrijotai nesijaut tokie pat
 44
es emaiiai, k ir jj baudiauninkai. Visuomenin ir kultrin
nelygyb, lyg nedugn, skyr vienus nuo kit. Visuomeninis bau-
diaunink nusistatymas, inoma, buvo svetimas bajorams, savita
moni kultra bene tiek terpjo patriotams, kiek jij atsak j
(bajor) kultros reikalams. Bent moni gyvenimo ir jo kultros
ypatybes sigilinama labai pamau, nedrsiai. Kas daroma, tai ypaiai
universito (apie k
jau sakm) ir Maosios Lietuvos takoje.
Maoji Lietuva turjo didel kultros tak Didijai XVI jame
amiuje, reformacijai sivyravus Prsuose ir subruzdinus Lenk ir
Lietuvos valstyb. Prs
valdovas kunigaiktis Albrektas branden-
burgietis 1544 m. kuria universit Karaliauiuje, kurin suva^
iuo;a ir Did, Lietuvos jaunuomen. Tarp pirmj universito
profesori matome du pakauns lietuviu, Stanislov Rapagelon
(f 1545 m.) ir Abraom Kulviet (Culvensis, f 1545), kuriuodu
pirmu ivert kaikurias banytines giesmes lietuvi kalbon l25 ).
Albrektui ir jo pdiniams raginant, kai kurie buvusieji univer-
sito stipendininkai pastoriai parpina pirmsias lietuvi knygas:
Mavydis (f 1562) Katekizmo prastus odius, su abcle ir

giesmynliu (1547), Vilentas (f 1587) Maj Liuterio katekizm
(Enchiridion, 1579), Bretknas (1535 f 1602) Postyl (1591),
rankratyje gi paliko svarb kalbos vilksniu Biblijos vertim.
Mavydio katekizmas, galbt, ir kiti ratai buvo platinami ir
Did. Lietuvoje 126 ); tatai idalies prispyr ir katalik kunigus
imtis spausdinto odio. Prs
lietuviai praskyn ratams ms
pirmuosius takus ir didialietuvi (reformat, Daukos) rato dar-
bams turjo neabejojamos takos.
XVII XVIII am. katalik ratija pltojasi savaip (Sirvydas,
Joknaviiia, rubauskis, emaii vyskup darbavimasis). Refor-
matai gi, neirint varytini ir kovos su protestantais, buvo net
anktesniuose negu XVI am. santykiuose su Karaliauiumi 127 ),
ir jj ratuose tatai kiek atsiliep. Jie skait ir brangino Bretkno
Biblijos vertim, bet jj
garsijam 16591662 m. Edinburge
nebaigtam spausdinti vertimui jo darbas, regis, neturjo takos 128 j.
m )
Rapagelonio vertimai dta Mavydio giesmynlin 1547 m. Kulvie&is
mirdamas pra jam giedoti jo iverstas psalmes; palyg. L. dr. VVotschke,
Abraham Culvensis (Altpreussische Monatsschrift, 1905 m., pusi. 164).
12G
Kun. M. Wotonczewskis. emajtiu VViskupiste, Dalis II. 1818 m.
)

pusi. 9. Anotgi J. Sembrzycki'o (Altpreuss. Monats. 1893 m. pusi. 10:

Die Polnischen Reformirter und Unitar in Preussen). Did. Lietuvos refor-
matai nevartojo protestantu leidiniu,
127
) Palyg J. Sembrzyck, ten-pat, pusi.
1100. J. Lukaszewicz. Dzieje
kosciolovv wyznania helvveckiego w Litvvie. Poznanije. 2 t. 18421813 m.
,28
Taip bent tvirtina prieais tukaevii (II-ojo tomo pusi. 254)
)

ir Stankevii (Studva bibliograficzne nad literatr litewsk. I. 1886 m.

pusi. 19) H. Reinhold (cMtttheilungen der litauisch. literar. Geselsctv> IV.
Die Bibeliibersetzung von. S. B. Chyliiiski, 221222), kurs sulygino tarp
savs vien ir kita vertim ir nerado t*rp j
nieko bendra.

45
Padjus Prs
protestantams, ijo Karaliauiuje 1 701 m. reformatu
apdirbtas Naujojo Testamento vertimas.
Tuo tarpu Prsose, prajus 30-metiniu kovu (16181648 m.)
sumiimui, pastoriai uoliai rpinosi pildyti vyriausybs jiems paves-

tj darb krikioninti" lietuvius absoliutizmo naudai. Lietuvi
kalbos reikalai stengtasi aprpinti skiriant pastorius lietuvius ar
bent mokanius lietuvikai, ileidiant knygeles. 1723 m. Karaliau-
iaus universite buvo [kurta lietuvi seminarija, kurioje bsi-
mieji Lietuvos pastoriai ir mokytojai moksi lietuvi kalbos; dau-
gelis seminarijos mokini ar mokytoj pagarsjo kaip ymieji
lietuvi raytojai, pavyzdiui, Ruhig (Rugys?), Duonelaitis XVIII am,
Rza, Kuraitis XlXam. Panai seminarija kur laik (17271740)
buvo prie Hals universito 129 ). Nekart i valstybs ido buvo
atleidiama reikaling vienai ar kitai lietuvi knygai ileist pinig.
Vilento vertimas Literiaus Maojo katekizmo pakartota
1612 m. Bendromis pastori jgomis inaujo prirengtas spau-
dai 1719 m. 1 ) M. Danielius Klein'as 1666 m. ileido Naujas
mald knygeles*, kurios buvo kartojamos por kart XVIII
am. Taiau svarbiausi rato darbai tai buvo Biblijos vertimai
ir giesmynai. Neatsiiredami svarbu Bretkno darb tebepasilie-
kanti rankratyje, pastoriai parpino XVIII amiuje kelet visos
Biblijos ar bent Naujojo Testamento vertim: 1701, 1727, 1735
1755m. 131 ), Mavydio 1547, Bretkno ir 1589 m. giesmynus 1612
pakeiia Zengtoko (Sengstock), 1666 m. Klein'o (Naujos gies-
mi kuygos) rinkinys, kuris taisomas ir didinamas kartojama
XVIII am. Greta ito giesmyno XVIII am. pasirodo dar kele-
tas, bet nei vienas neatsak pastori statomiems reikalavi-
mams. Del vien ar kit giesmyn dvasininkai skilo partijomis, ku-
rios smarkiai kovojo tarp savs; j
nesutaik nei Ostermejerio
1781 m. ir Mylks 1806 m. giesmynai 132 ).
Ar iaip ar taip, lietuvi kalbos reikalingumas kiekvienam
Lietuvos pastoriui daugelio dalyvavimas tikybinje lietuvi rati-
joje, pagaliaus patys kalbos inov ginai ir partijos
kreip pas-
tori dmes lietuvi kalb, smailino j susidomjim jos. Nuo
puss XVII-ojo amiaus viena paskui kitos ieimalietuvi kalbos
i*9)
\v Schrader. Geschichte der Friedrichs Universitat zu Halle.
1894 m. I. 28d (H. Roinhold. Die sogenannte Chylinskische Bibeluber
setzung Mitt. der lit. lit. Gesell u IV. pusi. 106).
r3 )
Plaiai apie tat pasakoja Jacoby, Zur Geschichte dr litauischen
Uebersetzung des kleinen Lutherschen Katechismus (Mit. d. lit. lit. Gesei."
I. 118-129).
"j L G. Rhese. Gesch'chte der litauischen Bibel. Karaliauiuje:
1

1816 m.
,3a
j K. Schvvede. Zur Geschichte der litauischen Gesangbikher (Mitt
der lit. lit. Gesell* L 896408).


46
gramatikosir odynai: Klein'o (Grammatica Litvanica. 1653, Com-

pendium Litvanico Germanicum, 1654), Sapno (ulco apdirbta

16731677 m. gramatika), Mylks (Mielcke) naujai apdirbta (1800).
Beto, daug odyn likosi rankraiuose, kuriais nevienas (Mylke
ir kiti)naudojosi
Dar XIV-ojo amiaus kryiuoi kronik raytojai Petras i
Dusburgo ir kiti stebjosi ir piktinosi, matydami lietuvius atvirai
stabmeldyb" ipastant (manifest idolatria); ymjo taiau
biauriausias" stabmeldybs u ypatybes... ariaijai kryijoi kovai
prie stabmeldius" iteisinti. XV-ame ir ypa XVI -ame am.
Prs vokiei viesuomenei usimus humanica", taigi ir isto-
rijos mokslu, kronikinkai maiau kariuojasi, gana plaiai pasa-
kodami apie lietuviu praeit ir stabmeldyb" (Grunau, Meletius,
Lukoius Dovydas 138 ); stabmeldis" dabar jau nebe prieas, kuris
tenka krikioni viesai apviesti. Stiprjant istorijos ir kalbos
mokslui (XVII am. Klein'as, Hartknoch'as, XVIII am. Ruhig'as
1745, Thunrnan'nas >1 772, Baczko 1792, XIX am. Kotzebue 1808,
Adelung'as 1809, Rza 1816 1824, Vater'as 1821, Bohlen'as
1827, Voigt'as 1827 1839), nykstant gi lietuvi ir ypaiai
prs stabmeldybei" senovs bdui, kalbai, paproiams, vis
uoliau ir rimiau rpinamasi jos liekanomis. Nevienas pastorius,
kaip inom, usim lietuvi kalba, jon sigilindamas ar kitiems
draugams paddamas prasilavinti; tatai buvo visuomeninis pa-
stori reikalas. Ilganiui tatai vis labiau virsta nesuritu su dienos
reikalais mokslu; kalbos susidomjo pasauliniai mokslininkai ir
skiria jai svarbi viet visosvieiame moksle. XVII-jam amiui
baigiantis, pastoriai ima aprainti prs ir lietuviu paproius,
drabuius, valgymus ir t. t. (Praetorius f 1707, Deliciae prussi-
cae, parayta 1698 13 *); Lepner'is, Der preusche Lithauer, parayta
1690), spdami nema stabmeldybi mokslo vert ir patys
darydami i j iokiuos ar tokiuos ivadus. ie jjpirminiai
tyrinjimai dar ilg laik (XVIII am.) veik visikai nebuvo mok-
slu gilinami, mums taiau parodo, kaip Prs viesuomen vis
labiau brangino lietuvikj br kultr. Tuo keliu einant, ilgai-
niui susitikta su savita moni kryba ir jos puikiausiu iedu
daina.
Nors lietuvi daina i sena skambjo po Lietuvos girias
ir laukus, bet tvynje, iskyrus jungvilkius, nieks jos negirdjol
Pirmas j
igirdo
paalietis. Tai buvo vokietis Brand'as, kuris

"*) Apie XIV XVI am. kranininkus: M. Toppen. Geschiche der

preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis auf K. Schutz. Berlin
1853 m. X 290 pusi
m ) Dalis ispausdinta 1871 m. W. Pierson'o knygoje: Matthaus Pra-
torius, Deliciae prussicae oder preuszische Schaubuhne; ten pat papasakota
Praetoriaus gyvenimas.
 47
16731674 m. vaiavo per Lietuv Rusijon ir atgal ir 170 2 m.
ileistame kelions apsakyme prived kelis odius savo igirstos
dainos l8k), 1745m. odininkas Pyiypas Ruhig'as ( 1675 f 1749)
ispausdino tris daineles su vertimu 13G ;. Tomis dainelmis
grjosi didiausi tuomet vokiei potai: Lessing'as, Herder'is,
Gt 13T
)... Mylk 1800 m. ^odyne duoda Duonelaiio pozijos
pavyzdi. Pagalios Rza (f 1843) tiesiog suavjo viesuomen,
1818 m. ileisdamas Duonelait, 1825 m. Dainas. Taigi Prs
literatrininkai prijo ligi pat moni krybos ir jos galingiausio
reikjo naujaijai gadynei ustojant, bet tatai, kaip inom, tuomet n
n vliau neatsiliep Prs
lietuvi literatroje, vien dav tiktai
gausios mediagos folkloro ir kalbos t/rintojams ..
Ar iaip ar taip, XIX am. emaiiai patrijotai rado Prs
pastori ir iaip jau mokslinink darbuose didel paspirt. I j
suinojo apie XVI
XVII amiaus lietuvi literatr Mavyd ,
Bretkn, Klein ir kitus, o svarbiausius XVlII-ojo amiaus leidi-
nius gavo rankas
i

Biblijos vertimus, oiynus, gramatikas.
Poka 138 ), Nezabitauskis 139 ;, L. Rogalskis uo ), pasididiuodami
minjo kelias deimtis XVI XVIII am. raytoj, kurie ra lietu-
vikai ar iaip jau savo ratais susidr su ms
ratija. Ruhig'as
ir Mylk branginami nedaug maiau u Sirvyd (Poka, Bauas,
Staneviia).
Naudodamies Prs
ratais, emaiiai
kas jiems buvo itin svarbu. Taip, kils XVIII am.
i m Prsj t
tiktai,
viesuo-
mens susidomjimas moni odio ipradi neatkreip save
ju doms. Tiesa, Bauas pakartoja i Ruhig'o anas tris dainas,
bet ne pasigrti jj
poezija, tik kalbos ypatybms parodyt 141 ).
Kaip ir Mylk, niekindamas Ruhig'o literatron vestj moni
poezij, Poka engia dar vien ingsn atgal savo odyne, pakei-

") Apie tai Rza, Nesselmann, Bartsch.

,,:
)Betrachtung der littauischen Sprache. 1745 m. pusi. 75 78.
.1) Anksti ryt, rytui; 2j A turjau irgul; 3) A atsisakiau savo moiutei:
n? Apie tai gyvai pasakoja A. Bezzenberger. Die litauische Literatur.
)

1908 m.
) II. BenneH'B. O npoucxojK,n;eHiii, aauieh h nuTepaTyp'fe jihtobckhx*
138

HipoAOBii. 1827 m.
,89
) V/iadomoc o literaturze litewsko-mudzkiey... prze? K. Nezabi-
towskiego r.uizina r Dziennik VVilenski" 1824 m. I ir II tomas).
(

u ) O pocztkach, jzyku literaturze narodovv litevvskich, przez

i

Piotr Keppena, przekl&d Leon Rogalskiego (Dzien. VVilen." 1828 m. His-

torya i literatra. V. 440).
U{ ) J. Karlaviius. O jzyku litevvskim (Rozprawy i s;>rawozdania
z posiedzeii vvydziatu filologicznego kademii Umiejtnosci u , II tomas,
1876 m.), pusi. 1G0
stebisi, kodl B. nesinaudojo nei Duonelaiio eilmis,
apie kurias galjs nuo Rzos i-girsti, nei moni dainomis, kuri turjs
girdt. Tame ir dalykas, kad B&uui Tpiamiems tikslams Duonelaitis ir
dainos buvo svetimi nereikalingi!
 48 -

sdarras Mylkis paimtus i gyvos moni kalbos sakmumo pavy- %

*

adius dirbtiniais, literatriniais J42 ). Poka, Giedraitis, Klementas,,

eilse sek lenk potais, neikiek neatsiirdami odius.moni
Toksai keistas pas demokratus daltonizmas, kaip inom, visikai
suprantamas, atsiirjus emaii bajor kultros reikalus.
Tiktai iaunoji karta, vilnieiai 20-aisiais metais, Vilniaus
jaunuomens judjimo ir universito mokslo takoj, kartai djosi
irdin lidn dain ir bro Duonelaiio poezij. Rzos knygos
buvo jiems akstinas dirbti. Supaindami viesuomen su lietuviu
mitologija (A. Rogalskis, S. Staneviia), istorija (Nezabitauskis),
kalba (tas pats Nezabitauskis, S. Staneviia) ir literatra (Nezabi-
tauskis, L. Rogalskis), parpindami monms knygeli (Nezabi-
tauskis, S. Staneviia), studentai, beto, rinko ir vert dainas. Taip,
E. Staneviia ivert ir ispausdino nemaa dain laikratyje
Tygodnik Wilenski", 1819 m. L. Rogalskis t
gi .,Tyg. Wilen.'
c

djo 1819 ir 1820 m. por

savo vertim. ymiausias tarpe j
S. Staneviia, kuris surinko 1829 m. ileido Daynas emaycziu
ir

(30), prie t gi dain 1833 m. ileido paimes emaytyszkas

ga>das. Ileisdamas jo eiles, neinomas leidjas 1829 m. ispau-
sdino i Rzos Aisopo a (1824 m.) Duonelaiio pasakas".
Tokiuo bdu emaii bajor viesuomen ivydo dain jus
Iiteratron, bet nei Staneviiai, nei kitas kas savo poezijoje i
j
neatsiirjo. Lietuvos lenku literatrai moni poezija, kaip inom,
turjo didels takos. Net gi lietuvi poezija, kaip matyt i Bro-
dzinsk'io sekim, nekalbant apie literatikj" Osinskio vertim
tur bt, Bauo jam pakit dain ir vlesnius Kondrataviiaus se-
kimus, veik bent kaikuri lenk poet krim. Tuo tarpu kie-
ta emaii bajor kultra, neirint savo demokratingumo. ne-
mokjo prisilenkti prie savitos moni krybos, nors jau juto ir
suprato nepaprast anos gro.

XI.

Dijanizas Poka.
Patrijotinis emaii-bajor judjimas, kaip inom, buvo
angtai susiris su Vilniaus universito platinamja kultra. Uni-
versito veikimui stiprjant ir pltojantis, jo taka emaii
kultros gyvenimui vis didyn jo, apiminja j vis plaiau.
Senoji raytoj ir veikj karta gim dar pusje XVIII ojo
amiaus (Bauas 1746, Poka tarp 1747 ir 1775, Giedraitis 1754 t
M ) Rankratis Lietuvi Mokslo Draugijos arkyve.

-
-

49
Klementas 1756), iaugo ir veik to amiaus visuomenje, XIX-j
ami eng nusistovjusiomis pairomis ir tradicijomis. Eks-
jzavitas Bauas auktaitis) net su XVIII-ojo amiaus paangi
(

nmis sriovmis ne k
bendra teturjo, nedaugiau su Vilniaus
mokslu ir veikimu XIX-jame amiuje; beto universito ydjimo
metu jis g>veno tolimoje Varuvoje. Giedraitis buvo u j daug
paangesnis, kartai rm
universit vietimo darbe, bet iaip-
jau, t. b. ir literatroje tebuvo XVlIl-ojo amiaus mogus. J Kle-
ment, kiek inoma tuo tarpu, naujoji Vilniaus kultra veik jokios
takos nedar. Poka, tiesa, domavosi universito veikimo, bent
to, kas jam buvo svarbu kaip emaii patriotui, bet ir jo
visuomeninio bei kultrinio veikimo aknys iaugo dar XVIII-ojo
amiaus visuomenje; Vilniaus taka lyg ir i alies j veik...
Utat jaunoji karta
Staneviiai, Nezabitauskis, Rogalskis ir kiti
gimusi baigiantis XVIlI-jam ar net prasidedant XIX-jam amiui,
mokslus ijusi pas naujos kartos ir nauj pair profesorius
(Poka, Klementas akadmijos moksl nejo), visikai pasidav
universito takai, mintimis, jausmais bei darbais buvo tikri vii
niekiai- (Vilniaus universito augintiniai). Kiek vyresnis u juos
Valinas lanksi universit dar Napoleono gadynje, kuomet
auktoji Vilniaus mokslain tik tik tvarksi; ijs i jos, jis, regis,
labiau prisiartino prie senosios, negu prie jaunosios kartos.

Kai kurie atskyrio pabriai tarp t dviej kart mano iau

ank>iau nurodyta. Nesant tam tikr monograpij, bent ymij
raytoj biograpjj, nesuradus daug kieno rat, tais pabriais
prisieina tuo tarpu pasitenkinti; juo labiau, jog analizuoti temp-
tasis tuo laiku ba.or visuomens gyvenimas, kuris iauk taip
plat universito veikim, man ionai nerpi. Taigi nedarau
gilesni ivad, bet nu odau t atskyri tiktai tam, kad patiesus
r

logingesn pamat tolesniam kronologiniam pasakojimui.

Galiu isrokuoti vis eil emaii raytoj, apie kuriuos

inom, jog tuo laiku ra lietuvikai ar lenkikai apie lietuvius:
Poka, Giedraitis, Klementas, Simanas ir Emerikas Staneviiai,
Kajetonas ir Ciprionas Nezabitauskiai, Uvainius, Kobeckls, Juozas
ir Antanas Savickiai. Gadonas, Gintyla, Varkoleviia, Valinas,
Valmikas, Rupeika, Visgirdas, Gaileviia, Mognas ir kiti. Vien
inomos mums
tiktai pravards, kit
vienas-kitas ratas ar
knygel ir keleto iokie ar tokie rat rinkiniai, kurie leidia
tiktai
bent splioti apie autoriaus talent ir ano ypatybes. Labai galimas
daiktas, kad tie, kurie dabir iskiriama pai
pirmj eil i
kit tarpo, ateityje pamatys greta savs tuo tarpu dar neinomus
pavojingus varuolius. Kolei kas pirmoji vieta to laiko emaii
literatroje priklauso senosios kartos Pokai.
4

50
Raseini emiei (bajor teismo) ratininkas Dijanizas Poka
(Pakeviia, 1760 f 1831) 143 ) nugyveno jaunyst prie sunkum
ir darb", neinodamas, kas yra Omeras, Virgilis, Oracius, kas
Krasickis, Vengerskis arba Narueviius, kas Dmuchovskis, Vir-
bickis, uackis ar Nemceviius 144 ). Krai mokslas 145 ), matyt,
ne k jam dav. Darbo mogus, jis bene pirmutinis rankioti em
emaii senovybes (garsusis Baiblio uolas), knygas apie Lietuv
ir lietuvius, lietuvi kalbos odynus ir iaip jau lietuviksias knygas;

jis buvo, kaip sako Juceviia, najgorlivvszym o rodzinn chwal

starovvnikiem" 146 ). Usims lietuvi kalbos reikalais, jis gan
anksti pradjo tja kalba rainti, ypaiai gi senatv apluos".
Pradjs nuo vertim ir iaip jau smulki eili, jis baig inomja
Gromata pas Tadeu acka" ir garsiuoju emaii ir Lietuvos
muiku". Tuodu veikalliu taiau tapo plaiau inomu, regis, jam
jau mirus. iaip jau kaimyn tarpe garsjo savo kartais skau-
diomis epigramomis ir satiromis; tysice jego ucink6w kry
dzi po catej mudzi", tvirtino Juceviia 1841 U7 ). I jo rat,
m
jam gyvam tebesant, ispausdinta tikrai keletas straipsni ir eili:
Wyjtek z pszcz61ki w
Baubiu, poezye w
jzyku litevvskim zbie-
rajcej (Dziennik Warszawski u 1829 m., XV-asis tomas, pusi.

12 14) eils Lietuvos istorininkus Bau ir Lelevel[; Kilka s!6w
przedvvstpnych do kogobd majcego zamiar pisa dzieje Litwy
i mudzi (ten pat, pusi. 17
19); Rozmylania wieniaka rolnika
o narodach litewskich (ten pat, pusi. 19 45, 97 124, 193 220) 148 );

Jo gimimo ir mirimo metai ne vis tie patys nurodoma. Volteris

(^HioHHciS IlamKeBHHi) Bhihkji. CjioBapt JBpoicrayaa h E$poHa, t. XXIII,
pusi. 63, 1898 m.) nurod 17471831, Juceviia tai 17601832 (Pisarze w
narodowym jzyku litewskim. II P.imiennictwo Krajowe" 184T m., pusi.
172174), tai f 1831 (Litwa pod wzgldem staroytnych zabytkow, obycza-
j6w i zvvyczajoNv, 1846 m., pusi. 10), antgrabio gi statytojas 1843 m., kun.
5

Juozapas Pakeviia, 17751830 (altys. Kaunas Vienyb Lietuvnink"

1891 m. Na 51). Imu vidutiniuosius metus. Kad jis gim anksiau negu 1775 m.,
u
aiku i to, jog 1790 m. jis jau pirko Barzdius (Kuryer Litewski 1823 m.
N 23, pried.), vadinasi, buvo suaugs.
"*) Lietuviki dainiai, pusi. 20.
U5 ) Kad jis moksi Kraiuose, rao apie tat Juceviia (Pimiennictwo
Krajowe" 1841 m., pusi. 172), ir pats P. savo odyne (rankr. L. M. Dr. arkive).
146
) Ten-pat.
Pimiennictwo Krajowe", pusi. 173.
i 48
) Pasak BaltraT.aiio (Na 1567), tasai ratas ijs ir skyrium, tais
paiais 1829 m., 88 pusi. Pasiremdamas 1851 m. rankraiu (Trets dwejats
laksztu apie emaitiu niekniekius), A. Gerulaitis (Du Nezabitauskiu
Varpas" 1893 m. Na 12) priskiria Rozmylania" Kajetonui Nezabitauskiui;
taip pat daro E, Volteris (KaaTaHt HeaaoHTOBCKiS
8Hn;HKJioneAH<iecKiH
OiOBapt BpoKrayaa h E^poiia, t. XX, pusi. 834, 1897 m.). Joki prirodym
savo tvirtinimui apginti jiems nepristaius, belieka laikytis senosios
inios, kad to rato autorius buvs Poka, Nezabitauskio gi tebuv prieraai
dti; N. net polemizuoja tenai su P.


Wyjtek z listu (Tygodnik VVilenski" 1818 m.,

do p. K. D.
V-asis tomas, pusi 262
Jo vertimas Eneidos neinia
266).
kur dings 14J ). Taip pat istorijos rankraiai l50 ). odynas ilg
laik buvo laikomas ess prauvs; surastas, yra dabar Lietuviu
Mokslo draugijos arkive. Be odijos, talpino nemaai paties Po-
kos eili, kuri neseniai ispausdinta 151 ); autorius djo
tiktai dalis
jin vienas kitas eiles, kurias, anot jo, paras (lietuvikai)
XVII jame amiuje garsusis Sarbievskis Kraiuose ant uolu 152 ).
Kitus Pokos ratus rado ir paskelb Ivinskis (Mano darelis ir
Gromatapas Tadeu Cackia Kalendorius" 1863 m.) 153 ), Auszra"
(emaii ir Lietuvos muikas, 1886 m. Nq 1) ir E. Volteris (Mit-
teilungen der Litauischen Litterarischen Geselschaft" IV, p. 300
311); pakartojo Ir. Jonas (Lietuviki dainiai, 1899 m., pusi.
7 29), kai kur skaudiai juos sudabartindamas (ypaiai Muik").
inia apie spausdint usieniuose Pokos eili knyg, regis, neturi
po savim jokio pamato lb4 ).
Surastasis Pokos rat turtas neperdidelis. Neitirtas. Neat-
skirta sekimai ir vertimai nuo originalini rat. Neiekota kit
raytoj (lenk) takos jo krimui. odiu, neatlikta begalo
svarbaus, kad ir juodo darbo, kad bt
galima tvirtai nusprsti
originalins jo pozijos ypatybs, jos tikroji vert. Vis dlto
aL: ku, dargi sprendiant vien i to, kas ligiol paskelbta jo
ra>t, jog jo bta tikro poto, mokanio jautriai atliepti aplin-
kinio ir savo gyvenimo apsireikimus, sveika, smojinga pa-
juoka sudrausti visuomens prasikaltliai, vaizdiai ikelti jos
slepiamos nelygybs 155 ). Jis stovjo pryakyje tuometinio ratinio
emaii judjimo ir savo vienlaiki jau buvo skaitomas ess y-

S Baltramaitis tikina (CB-ijA-kHia o jihtobckhx"b pyKonncHX'i

3&HB*a C-rapiiHa" 1894 m., I-asis ssiuvinys, pusi. 102), kad tvertim
p rkjs ^Petras) Kriauinas. Ten pat sako, kad yvairios Pokos eils,
originalin* ir verstos, beto Nezabitauskio laikai Pok es
pas P. Matulion.
15
) T. Norbutas kai kur remiasi (Dzieje narodu litevvskiego, VHI-asis

tomas, rusi. 132, 195, 213, IX asis tomas. pusi. 13 ir kiti) neinomu Pokos
rankraiu: Kalendarz Obywatelski, czyli Spominki D. Paszkievvicza.
Kalendori jis vadina kartais gospodarski" VIII. 195). ^
T
i") K. Mikonis. Dianizas Poka (Vilniaus inios" 1905 m. J\6 18).
M. Birika. I D. Pokos ratu (Lietuviu Tauta' 4 11. 329369).
I52
) M. Birika. Sarbieviana (Lietnviiu Tauta" 11. 369375).
,53
J Beto dar ir. M. Birika. I D. Pokos rat (L. T." II).
154
) T ini paleido Vversis (Apie Dioniz Poszk Auszra" 1884
m., oNs 1-2-3, pusi. 14). liupas pakartojo, pats savaimi pridjs knygos uvimo

metus (Lietuv.szkiejie rasztai ir raitininkai, pusi. 2G). Vversiui pasako-
jusi apie t knygel ka kokia mergait ir pakartojusi i jos inomas Stane-
viios eiles Arklys ir meka"] Beabjo, tai buvo Szeszes pasakas Symona
4
Staneviczes -, Vilnioje ijusios 1829 m.
Pal K. Puida.
Draugijos - M
Ms
dainiai. 1913 m., p 17 33. (i 1919 m.
45, p 1021).
 52
miausias lietuvi raytojas, bet ir dabar nei vienas anos gadyns
emaii veikjas tiek netraukia prie savs visu aki, kiek Bau-
blio poetas. Jisai, galima sakyti, prideng visus kitus, netik seno-
sios kartos raytojus, i kuri po teisybei neivienas talentu nesi-
lygina su juo, bet ir jaunuosius, kuri tarpe buvo visgi tokie
talentingi vyrai, kaip Valinas, Staneviia, C. Nezabitauskis. Jame,
mat, stipriausiai susimezg vyriausieji emaii bajor patrio-
tikojo judjimo pabriai: kalbos ir praeities pamgimas ir rpi-
nimasis muiku likimu. Jo veikimas atsak svarbiausiems visuo-
meniniams bei kultriniams em. bajor luomo reikalams.
Greta jo kiti senosios kartos poetai vos-vos beatmenami,
umirti. Vien pravards beusiliko. Tuo tarpu tik vienas pavyko
itraukti i umirimo gelms tai Teli emaii teisjas Anta-
nas Klementas 156 ). Nekoks kalbos inovas (pats sako: odi
neturiu prigimt"), jis dlto prira emaitikai apie pusantro
tkstanio eilui (gal daugiau, tik ne viskas dar surasta) nie-
keli", grabrai", "gijsmeli", laik. Ypaiai svarbs jo litera-
triniai laikai vysk. Giedraiiui, kurie padeda mums suprasti tuo-
metinius emaii patriotus. Kai kurios gijsmels" (tabsric,
Myszkielis, Tekia, arba Upalis, Ik neiuncios) parodo, jogei Kle-
mento mokta atjausti prigimties gro.
Vysk. Giedraiio teinom vien vienintel vertim. Kitu
nei tiek.

XII.

Silvestras Valinas.

Vilniaus universitui veikiant, vyresnioji emaii raytoj

veikj karta savo visuomenje jau buvo umusi svarbias ir ta-
kingas vietas. Kun. Juozas Arnulpas Giedraitis nuo 1801 m. buvo
emaii vyskupas. Prelotas Bonaventra Gaileviia nuo 1808 m.
buvo Giedraiio apiciolas ir turjo didels takos vyskupijos
reikalams 157 ). Kun. kan. Juozapas Rupeika vald turting Siaduvos
parapij ir buvo iskiriamas dvasikosios ir... svietikosios vyriau-
sybs 158 ). Kun. kan. Ciprionas Juozapas Nezabitauskis buvo Veliuo-
nos klebonas. Poka, Klementas, Juozas Savickis, Jonas Kobeckis
J56
) Jo ratus rado kun. J. Tumas, papasakojo M. Birika: Antanas
Klementas. Lietuvi raytoja pradioj XIX-ojo amiaus ( Lietuvi Tauta
t. I. 4. 1910 m, ir skyriam).
M) Valanius, II dalis, pusi. 76-77.
l5S
; 1819 m. gavo v. Onos (III klass) enkl (Kuryer Litewski*
1819 m. <N 124, priedas).

53
buvo renkamieji teismo nariai ir ratininkai; Anupras Liutkeviia
(odyno raytojas), Vlad. Gadonas bajor vadai.
Tuo metu jaunoji karta tebejo viduriniuosius ir auktuosius
mokslus. Vilniaus gimnazijoje 1814 1815 m. randame Siman
Daukant V klasje (pabaig vid. mokslus 1816 m.) 159 ). 1819
1820 m. VI klasje
Emerik Stanevii ir Leon Rogalsk 160 )
18231824 m. IV klasje
gr. Jurg Piioter
,G1
). Krai gimna-
zijoje 18191820 m. II( klasje matome Prancik Zatorsk, V-je
gi Siman Stanevii (gimnazij baig turbt, 1821 m.) 162 ). 1820
1821 m. IV klasje -l-not Buinsk 163 ). 18 2 318 2 9 m. moksi
tenai L A. Juceviia ,64 ).
Jurgis v Pabra (*l77lf1849) ir Silvestras Valinas buvo
ne pirmi emaii raytojai, kurie ijo Vilniaus universito mok-
slus; bent inoma, jog jie moksi dar pirm 1812 m. 165 ). Mickeviiaus,
Zano, Odiniaus ir kit filert metu universite moksi: Simanas
Daukantas 16e) (*1 793fl 864, teisi skyriuje nauk moralnych i

politycznych"
taigi klaus Onaceviiaus, Danilaviiaus, o gal
ir Lelevelio) 16: ), tame paiame skyrije Maurikis G ikeviia
(*1 801 f 1864) 1C8 j, kuris vliau ivert emajtiu wiskupist
lenk kalbon ir para iauli ekonomijos istorij (rankr.),
kun. Juozas iulda 1G9 j, fizikos skyrije Emerikas Stanevi*

Kuryer Litewski 1815 m, N> 53. Iviso buvo tenai 6 klass.

Ipradi moksi emaii Kalvarijoj (Medega S. Daukanto bibliografijai
1898 m. Dirvos> Jfi 1, pusi. 3). Apie D. mokslo metus: A. Janulaiio Sima-
nas Daukantas. Vilniuje. 1917 m. p. 1213.
a )
Kuryer Litevvski' 1820 m. N> 79.
- 6i
) Kuryer Litevvaki^ 1824 m. N 77.
Kuryer Litevvski" 1820 m. Xa 91, priedas.

Kuryer Litewski 1821 m. N 93, priedas.

')
K4 A Janulaitis.
) Kun. Liudvikas Adomas Juceviius. 1 910 m., p. 7.
,r 5 '
Pab. apie 1812 m. medicinos (Kun. J. aulys. Kun; Jurgis Am-
)

broziejus Pabras ir jo ratai 19 1 m. Draugijos J\f 63, pusi. 23). Pasak

1

Vaiganto (Mediaga Kun. A. Pabros biografijai .inyios" <N 2 pusi 70 -

71), apleids universit dar 1794 m. Vai. 18081812 m. teologijos (J Bie-
Tiiski. Univversytet VVilenski. Tomas I. pusi. 114).
1820 m. jis buvo vieai pagirtas za szczegolniejsz naukach pil- w
nos postpek (Kuryer Litovvski" 1820 m JSfa 81). Universite ibuvo
1

116 1821 mokslo metus (A. Janulaiio Simanas Daukantas, pusi. 1314).
WT Tai matom i lekcij
) iskirstymo 18201821 ir 18211822 m
(Uniw. vvilen Tomas II. 1899 -1900 m., pusi. 42 -43). Del Lelevelio A. Ja-
nulaitis abejoja (S. Daukantas, pusi. 14),
i*j
I'romienici, filareci ir t. t p. 202. Gimimo ir mirimo metus nu-
,

rodo Stan Smolka prakalboje Gr. iverst Biskupstwo mujdzkie. Opi-

sal Ks. Biskup Maciej Woionczewski, Krokuvoje. 1898 m.
""J Promienici, filareci ir t. t.,p. 202. C. para Kr6tkie pomysty o
pravviJla h gramat/czny h jzyka mudzkiego oraz uvvagi nad mitologij
litewsk; ubaig 1855 m. (Karlovvicz O jzyku litevvskim. Rozprawy
1sprawozd ania z pos edzeri vvvdzialu filologicznego Akademii Umiejtnoi.
Tom II. l*7o m., pusi. 360). Ejo vyr. seminarijos mokslus nuo 1818 ligi S
1822 m. tUniW. v. ilen I. 109,.
 6

54
ia 170 ), ). Kiek vliau u juos pradja
literatros Leonas Rogalskis m
lankyti profesori lekcijas Kajetonas Nezabitauskis (* 1800ft876) ir
Simanas Staneviia; abudu, regis, buvo literatros skyriuje 172 ).

1824 1828 m. universite moksi teologijos kun. Motiejus Valanius
(*1 801 f 1875)
17S
), 1829 183 J m. (Kraiausko laiku) medicinos
L. A. Juceviia (*1813f 1846); vogtinai lanksi jis ir literatros sky-
riuje 174).
tuomet ar vliau turjo iokio ar tokio
Visi mintieji vyrai jau
ryio su ms
literatra. Kiekvienas nusistat savo pairas jj
okioje ar tokioje universito takoje, pltojosi jo kultroje. Patys
pirmieji, inoma, negaljo visikai persiimtii jj, juo labiau, jog
jij dar neviet sava viesa, j Silvestr Valn, kuris 12-aisiais
metais persiskyr su universitu, labiau turjo veikti emaii
dvaro gyvenimas negu tolokas Vilniaus-wu>sfo judsis.
Baudiaunink snus, jis gim apie 1790 m. Raseini pusje
l75
). Moksi Raseiniuose pas pijarus 17
), Varni vyskupinje ir
Vilniaus vyriausioje seminarijoje 177), kurioje ibuvo 18081812 m.;,
[gijo teologijos magistro laipsn ,78 ). 1812 m. stojo Napoleono
kariuomenn, i kurios betgi v matydamas karo nesisekim, istojo
ir gro savo kratan. viesus, linksmas ir ikalbus, jis
greit susibiiuliavo su aplinkiniais dvarininkais, ypa Bileviiais
ir Staneviiais ir plaiai pagarsjo savo anegdotmis. 179 )
Jis, regis, gyveno tai pas vien, tai pas kit dvarinink;,
tai buvo rezydent szlachecki" 180 ). Po keleri met link-
smo ir be rpesni gyvenimo, ar tai nelaimingai simyljs 18l >,
ar gal prisiirjs monms, V. nulido, pasitrauk nuo ponikj

17
) Promienisci ir t. t, pusi. 201. Tai buvo jo pirmieji universito-
metai.
Ten pat, p. 203. kitas Leonas buvo fizikos skyriaus studentas
(p. 201).
172
) J
dviej 1820-1821 m. student srae nra. Kad juodu 1823
1824 m. buvo studentu, randam pas L. Rogalski (Dziennik Wilenski"
1828 m., Historya literatra V. 440). 1825 m. Nezabitauskis ivaiavo
i

Varuvon (A. A. K. Niezabitowski Kajetan Lubicz. Wielka Encyklopedja

Powszechna Iliustrowana, lloji serija, 1-asis tomas, pusi 1003). St. stojo
neanksiau kai 182 L m.
173
Uniw. wilen. L 114.
)
m
) A. Janulaitis. Kun. L. A. Juceviius, p. 8.
m
) X. L. A. Jucewicz. Rysy mudzi (Varuvoje, 1843 m.), p. 46.
) M. Brensztein. Dwa listy Mikolaja Akielewicza (Kwartalnik Li~
176

tewski u 1011 m., tomas V, p. 138).

177
) X. L. A. Jucewicz. Rysy mudzi, p. 47.
178
) Bielinski. Univversytet VVilenski. I. 114.
,79
) Rysy mudzi, p. 47.
Walenowicz Sylwester (Podrczna Encyklopedya Powszechna"
VVilickiego. VI. 513).
181
) M. Brensztein'as tai staiai tVi'rtina, bet Jucev.ia (pusi. 48>
yg abejoja.
 55

draug ir apsigyveno tvikje; daug skait ir ra. Mir 1831 m.,

vis apleistas ,82 j.

Jis ra lietuvikai ir lenkikai. I lietuvikj jo rat ino-

ma tiktai laikas Pokai (,,Raszantem iietuwiszka odini") ir Po-
183
kos itaisytoji Birta" ). Lenkikus ratus Juceviia iuos
mini: pom ,,Sobieskijada u i karaliaus Jono Sobieskio laik, 24
giesmmis, eili rinkin ,,Listy Pomierckiego" 184 ). Pirmuodu
ir

ratu yra plaiai inomu, bet lenkikj eili dar nesurasta (neie-
kota!) Juceviia jas labai giria, atrads jose nepaprast groy-
bi; Birt" siunts Varuvon Kaz.Brodzinskiui, kuris perskai- j
ts (vertime?) ir pripains V. ymi viet tarp vyriausij XIX-jo
amiaus pot 185
).

Tas pats J. priveda lenkikame vertime Artojo" dain, ku-

ri, kaip girdjs, iverts Valinas 186 ). Labai galimas daiktas,
jog netik vertim, bet ir pai dain jis bus paras, nors J.
tvirtina,kad tai esanti ,,piosnka gminna wieniak6w u Ar iaip .

ar taip, kad ir bt
V. tiktai prie jos vertimo prisidjs, dmu
sulyginus baudiauninku snaus Artoj^ su pono Muiku".
Tam sistebkime kad ir ias ,, Artojo" vieteles:

Esu sau mogelis arpus konam darbe,

Vis man pagal noro klojas, Dieve tau garbei bk

Umokjau don, nors pakl ponas,

Myl u tai mane urdas ir kunigs klebonas.

Visi turtai ir karna del mans nieks yra.

....
Nemainyiau savo vargo

A visuomet linksmas, ar sju, ar aru,

ant jo (pono) dids naudos.

Praau Dieve! bk
Tau garb, Dieve bk tau garb 187
).

1
Rysy mudzi, p. 4852. Skyrik apie Valin (4652) ispaus-
j

dino rinkinlyje Linksminie (1841 m.) p. 188196.

ir
,83
) Pirmas s ispausdintas Ivinskio Kalendoriuje 1851 m., p, 41 42;
;

antroji Mitt. d. J. t. Gesell." IV, p. 309310, pas Daukant, Juk ir kitus.
'j Rysy mudzi, p. 49 50. L. P(otockis), Pamitniki pana Kamerton
1

(Poznanije, 1869 m.\ III. 236240 pranea, jog V. apie 1817 m. paras
satir prie Plungs bei Teli girtuoklius; t
satir ir iverts L. Ivinskis
lenk kalbon (Kontubernia Palemonska czyli Plungiarisko Telszevvskaj.
P. duoda vertimo itrauk.
Ludvvik z Pokievvia. VValenovvicz (Lir,ksminie, p. 194).
,f
) Ludvvik z Pokievvia. Litvva ir t. t. Vilniuje 1846 m. p. 361362.
,8T
Ivinskio Kalendorius arba Metskaitlus kikasis, 1861 m., p. 49.
)

56
Taigi dirbk, mogeli, netingk ir Diev garbink, ragina...
nekart pats vargsts, bet prijaukintas mogelio> snus. Toji
mogelio laim, kaip inom, pas Pok kitaip atrodol Taip tatai
visuomeniniai-kultrinieji bajor reikalai dvarininkui be- kvp
vilt Muik, gi kultros pagautam baudiaunink snui be-
j
varg Artoj.
Valinas, kaip inom, ijo mokslus vyriausioje dvasikoje
seminarijoje. Tos seminarijos status vyriausyb tvirtino 1806 m., bet
atidar j 1808 m., nebemok nuo 1812 lig 1816 m., poto ibuvo ligi
1832 m, Jos moksl programa, ypa sulyginus su vlesniai-
188
)
(1834 1842 m.) ir Petrapilio akademij mokslais,
siais Vilniaus
buvo gana plati. Paioje seminarijoje klrikai moksi grynai-bany-
tini, apeigini dalyk, universite gi moralini ir politini
moksl skyriuje (nuo 1827 m. jisai skilo teisi ir teologijos
paskyriam)
ventraio, dogm ir moralins tologijos, bany-
ios ir teisi, logikos,
istorijos
literatros skyriuje (dabart. istori-
jos irfilologijos) graik kalbos, lotin ir lenk literatros, fizikos
ir
matmatikos sk. zoologijos (priegimties istorijos*), botanikos
ir kininkybs, pagaliau medicinos skyriuje igijenosarba
mokslo, kaip ulaikius sveikat. Kiekvienas jj turjo isito-
bulintu rus kalboje ir pramokti pranczikai ir vokikai. Klri-
kai, beto, galjo lankytis ir kitas pamokas ebrj kalbos, pri-
gimtj ir taut teisi, politins ekonomijos, mekanikos, kmi-
jos, matmatikos, arkitkturos ir t. t. 189).
Suritosios su universitu seminarijos taka buvo nemaa
Lietuvos kultros gyvenimui, juo labiau, jog ilgainiui tiktai
jos augintiniai teturjo teis uimti vyriausias vyskpijos vie-
tas. Nemaai ji nusvr ir lietuvi ratijoje, ypaiai dvasikoje, nes,
be mintj Valino, iuldos ir Valaniaus, randame joje dar iuos
ymuosius dvideimtj keturesdeimtj met raytojus: Leon
Montvyd 1809 1812 m., Kazimier Visgird 1810 1812 m. (t. b.
tuo laiku, kada moksi Valinas), Tadeu Lichodzejevski 1826
1830 m., dargi (sidmkim) du bsimuoju raytuoju auktaiiu,
Antant Kikut (Kitkevii) 1826 1830 m. ir Enrik Balevii 1828
1831 (t. b. stojus kiek vliau u Valani) 190 ). Taigi ir ioje srityje,
dvasikoje lietuvi ratijoje, vl susitinkam su universitu!

Uniwers. wilen. 1. 85. 106.

189
) Ten pat 1. 84.-85.
"; Ten pat. 1. 108. 110. 111. 114.

57
XIII.

Simatias Staneviia.
KajetonasNezabitauskis, Simanas ir Emerikas Staneviiai,
Leonas ir Rogalskiai ir iaip jau 20-j ir vlesnij met
Adomas
lietuvi raytojai jo universito mokslus tuo metu, kad anas
jau buvo savo pltojimosi iukur pasieks. Jie brendo Lelevelio,
Danilaviiaus, Onaceviiaus istorijos mokslo viesoje, patriotinio bei
demokratinio bajor visuomens judiimo spinduliuose, kuris
buvo ypaiai smarkus jaunuomens tarpe. Bendri visuomens ir poli-
tikos idealai ir mokslo reikalai rio kuone vis studentij vienon
darbion eimynon.
emaiiai, kurie moksi ar iaip jau gyveno Vilniuje, idea-
luose ir darbuose nesiskyr nuo kit. Vieni jj, ypaiai vyresnieji
(Kantrimas, imkeviia, Nemevskis), veikliai dalyvavo yvairiose
draugijose ir laikraiuose, kiti (Staneviiai, Rogalskiai) student
gyvenime. Vieni buvo visikai atsidav Vilniaus kultros gyveni-
mui, kiti gi nenutrauk ryi su savo tvike ir vietiniais emaii
bajor kultros reikalais 191 ). Jj
jaunas emaitikas patriotizmas
buvo gvvas, nudaytas Vilniuje gytja visuomens ir mokslo
kultra, naus. Amerikos Vienybje Lietuvnink* altys rao net
tai k: Gird'au pasakojanius, kad Daukanto laike tarp Vilniaus
universito student pirm 1831 m. buvo lietuvikoji draugyst.
Rasi"' jie lietuvikai: novles, eiles, dar susirinkimus. Nekurie i
t dalyk buvo spausdinami laikratyje Dziennik ir Tygodnik
VVilenski. Liekanos t darb atsiranda dar tarpe rankrai po
nekurias vietas lM ). Atmeskime gan abejotin lietuvik novli
raym, bet atsiminkime, jog mintuose Vilniaus laikraiuose
181920 m. ispausdinta L. Rogalskio ir E. Staneviios vertimai
lietuvikj dain, 1824 m. lietuvikoji K. Nezabitauskio bblio-
grapija; atsiminkime, jog S. Staneviios ir K. Nezabitauskio

1823 24 m. populerizacijos tai buvo sutartinio darbo vaisiai,
ir alio suteiktoji inia apie draugyst nebepasirodys mums
i pirto ilauta. Ar iaip ar taip, studentai emaiiai ra eiles
ir knygeles, rinko ir aprainjo sensias lietuvi knygas, reng
odynus, gramatikas ir istorijas. Vyriausieji jj
raytojai buvo
K. Nezabitauskis ir S. Staneviia; pirmasis kaipo kalbos ir istorijos
tyrintojas, antrasis gi, be to, ir kaipo poetas. Vieno ir kito tyri-
njimai kalbos ir istorijos ligiol nra ispausdinti ir net surasti

1S1
) Bene Dembovskis (Pamitniki etc.) rao, jog Vilniaus student
gy venimas neidildins jj
tarpe provincialumo: emaiiai gyven ir no-
riai rinksi skyrium, taip pat naugardlieiai ir kiti.
altys. I Lietuvos (1892 m. Vien. Liet. JV& 37).
 58
(N. odynas yra, regis, Varuvos universito knygyne); jj popu-
lerizacijos dabarturi tik bibliograpijos vert, bet St poezija
tikina jam ymi viet ms literatros istorijoje.

Apie Siman Stanevii ne k

teinom. Neinia, kada jis
gims ir mirs. Vieni nustato ji esant mirus pirm 1831 m. 193 ), kiti

1844 1846 m. rao apie j kaip apie gyv tebesant 194 ). Moksi
Kraiuose ir Vilniuje. Kad bt
kunigas ir net Varni seminarijos
rektorius 195 ), dargi, kaip kiti tvirtina, Vilniaus universito profe-
sorius ,9e ), nei jis pats nenurodo savo ileistose knygelse, neigi
sako painusieji j Balinskis ir Juceviia, nei, pagalios, nieko
apie tai neino Sobieszczariski's, kuris, regis, ini i Ne- msi
zabitauskio ).
m
Gims bene Vidukls parapijoje 198 ), jisai, sako,
buvs palaidotas Lidavnuose, Raseini pav. '").
Jo rankraiai, kurie buv sudti pas Pilsudskius Bilinuose,
po 1863 m. tam dvarui patekus ruso rankas, sako, uv: anas
i

juos, kaipo nereikalingus, sudegins... 200 ). Jo vodynas ligi K ir

gramatika ligi skaitvardio lik Gedminaiiuose, vknos par. 201 )
Lietuvi mitologijos tyrinjimas: Wyjasnienie Mythologji Litew-
skiej, zawartej w
dzieiach Hartknocha, Stryjkowskiego, Lasickiego,
tudzie w
slownikach litev/skich Szyrwida, Ruhiga i Mielckiego,
34 3 /4 lank, buvs pateks M. Dovoinos Silvestraiio rankas 202 );
kur jis dabar yra, neinia. Daug mediagos St. suteikta Balin-
skiui 203 ), Norbutui 204 ).
Jo spausdintieji ratai: 1) vertimas T. Brandenburge kny-
gels Apey darima walge ysz kiarpu islandu*, Vilniuje, 1823 m.,
(ir 1825), 24 p.; 2) vertimas Lhomond'o knygels Historyja Szwen-

ta, Vilniuje, 1829 m., 83 p , su lietuvikai lenkiku odynliu;

193
Vyturys. Raseinei (1885 m. Auszros" N 9, p. 285). Pats V. abejoja.
)
194
Ludwik z Pokiewia. Litwa. 1846 m. (po prakalba: 1844), p. 10. M.
)
Balinski. Staroytna Polska. 111 (Litwa). 1844 m., p. 504.
jas)
Vyturys. Raseinei (1885 m. Auszros N& 9, p. 289). Paskui j:
(liupas). Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai. 1890 m., p. 3L lr. Jonas.
Lietuviki dainiai pradios XIX imtmeio/1899 m., p. 51. Lietuvikas Albu-
mas. 11111. 1900 m. Maironis. Lietuvos istorija. 1906 m., p. 228.
196
) liupas. Miliuko Albumas, Maironis. St.
profesra turbt bus ivesta
i jo pasivadinimo knygelje Daynas Zemaycziu
mokslynynku lytera-
turas yr graij prytirymu.
197
) F. M. S. Staniewicz Szymon (Enc. Powsz. XXIII. 1866 m.).
**) Maironis, 227.
i") Vyturys, 285,
200 Ten pat, 286.
;
201
J liupas, 31.
202
) l tttan. Prekerio dukters, Rimkeviiens, Liepojje (1893 m.
Vienybje Lietuvininku" N 44).
m. Balinski. Staroytna Polska. 111. 1864 m. p. 504.
203)
Jo laikas Norbutui 10 VII 1836 (Norbuto korespondencija Vil-
20i
)
niaus Vieajame knygyne, B4 185).

59
3) cDaynas emaycziu*, Vilniuje, 1 829 m., 64 p.; 4) cSzeszes pa~
sakas Symona Stanev/iczes (yr antras szeszes Kria Donalyczia
Lietuv/ynyka Prusa) , kurias ileido ka koks J. J. W., regis, be
St. inios, Vilniuje, 1829 m. (St. eils p.3
11; 5) St. inaujo spausdinta
1737 m. jzavit Gramatica brevis linguae lituanicae seu Samogi-
ticae* (trumpas pamokimas kalbos lituwyszkos arba emaytysz-
kos), Vilniuje, 1829 m., VII-f-57 p., su jo paties prakalba lotin
ir lietuvi kalba; 6) Paimes emaytyszkas gaydas prydietynas
pry daynu emaycziu surynktu yr yszdutu par Symona Stanewicze
etc., Rygoje, 1833 m., 1V+30 p. (St. prakalba, bet paios gai-
dos cdainayms jam parayta Ferdinando lvanaviios).

Plaiai apsiskaits, susipains su vyriausiais Lietuvos istori-

ninkais, odyninkais ir senaisiais lietuvi ratais, jaunasis Simanas,

kaip matyti i jo laik Norbutui, prakalb ir t. t, rimtai irjo

istorijos ir kalbos dalykus, kartais gal jau perdaug atsargiai,
net skeptikai. Tai matom kad-ir jo prataryme i Daynas e-
maycziu^ Didioj daugybj dain emaitik nekurios (1) yra
graios ir vertos, idant j paminklas knygose usilikt. Toki dai-
n ant ups tarp Vidukls ir Ervilko nedaugiaus kaip vienoj
vietoj surinkau 30, skirdamas jas i penketo, tik daugiaus kurias
girdjau arba uras buvau, kad vienas i j
dlto, jog buvo
perdaug naujos ir svetimais odiais parpildytos; kitos dlto, jog
be rokundos ir bylos i dviej ir triej dain sudtos rods;
kitos del savo statumo nieko sumaninga neturinios; kitos ant galo
del tulerop kit prieasi arba suvisu atmestos buvo arba iame
tiktai dain surinkime nra talpintos... Mane be abejojimo galiu
sakyti, jog visos (!) iandien randamos emaii dainos nr anksty-
besns u paskutinysias kares ved su lenkais pradioj XVIII am-
iaus, kurios baisingu emaii ems per bad ir mar itrmimu
yra minjamos. Taip raoma
Rzos metu Vilniuje jaunuolio

poto patriotol Ir reikia pripainti: jo rinkinlyje nra, regis, nei
vienos dainos, kuri ugaut jautriausi poezijos skon. Vien tokie
perlai, kaip: A padainuosiu dain daineles, a dain bernulis*,
Ko lidi putinli, ko liudi, cOi kit gauskit girioj medeliai ir kt.
Kok udavin jis stat savo kalboiniai, rodo jo prakal-
ba Grammatica brevis: Tame laike, kuriame daugumas emai-
i, vieni i meils kalbos tvikos, kiti i noro visk inoti, mo-
kosi, skaito rao lietuvikai... ratas isai vieniems gal diaug-
ir

sm antriems keli painimop kalbos pravesti, kitiems

atneti,
priduoti naum ir nor ant jos taisymo ir platinimo... Jei norime
elpti savo kalb, surasti jos pamestus ir umirtus odius, reik
mums rpesningai iekoti (iszkoty) senovs lietuvik rat, o dar-
bume ir graume darbe imti paveiksl nuo lietuvinink prs...
 60
Tuodu pavyzdiu mums rodo, kaip gyva ir lengva, rimta ri

grai buvo Simano kalba. Tos jos ypatybs dar vaizdiau apsirei-
kia jo poezijoje.
Msu yra inomas kaipo plaiai pasklidusi Arklio
metui jis

ir mekos* Su Arkliu ir meka supaino

autorius. visuo- ms
men Aura, tas eiles du kartu ispausdinusi ir vien kart jj
variant (Ten kur sriaunas Nevelis*) 205 ). Nuo to laiko retas
kuris nebus apie jas girdjs. Nors jau Juceviia ir Balinskis ra,
jog jas sueiliavs yra Staneviia 206 , bet aurininkai ipradi vis
kam kitam jas priskyr, tai Pokai 207 ), tai (kun. M. ?) Mieiniui 208 ),
jai vl ka kokiam poneliui i Teli pavieio* Stankeviiui, ku-
ris paskiau sumiime 1830 met ijo u rubeiaus 209 ). Irgi ne
jam, tik kakokiam Gdl. v (Mickeviiaus vertjui Godievskiui?)
priskirta jo svarbios eils emaii lov, kurias bent tiek suda-
bartintas ispausdino ta pati <Aura 210 ), Lietuvi Tautoje* nese-
niai pasirod jo mogus ir levas 2U ). Beto, i Balinskio ir Juce-
viios yra inoma, jog jis tai pat paras populer tarp emaii
bajor Aitvar, kuris jau, sako Ir. Jonas, matyt dingo 212 ).
Tuo tarpu tos visos eils ir dar keletas kit jau 1829 m.
buvo ispausdintos anksiau mintose, bet retai kur ueinamose
Szeszes(e) pasakas(e) Symone Stanevviczes emaycze etc.
Jose randame tas pasakas: 1. Lapy ir Judwarnys, 2. Lapy yr
ansys, 3. mogus ir Lawas. 4. Aytoray (Aytwaray), 5. Arklis ir
Meszka, 6. Erelys karalius paukszcziu yr gudriby karaluka, ir
7. od Szlowy emaycziu (Aukszta dayna), taigi 6 sakmes ir 1 od.
Be inomj Arklio ir mekos, kuri skaudi politikos iro-
nija auktai jas ikelia vir visos lietuvi sakmijos, epikai-rimtu
pasakojimo bdu isiskiria jo Aitorai:
Ant sraunios upes, pagal anuolyno seno,
Vienkiemj (e) daugel met emaitis gyveno;
Nebuvo ten aplinkui njokio kaimyno,
Kurio bt taip didi ir grai eimyna.

Pilni tvartai galvij, javai netelp kltyj;

Ne rasti laimingesnio cielamie pasvietyj.
Buvo garsas aplinkui ir visi inojo,
Jog namus to emaiio aitoras daboja.

* 85
) 1884 m. <N 1-2 3, pusi. 15 ir 102.
206
) Litwa, 9. Staroytna Polska, 111. p. 504.
i07
a8
) 1884 m. Auros Ns 1-2-3, p. 15. H
) Ten pat, N 5-6. l Lietu vos skyriuje, p, 188.
209
) Ten pat, N 12, Kun. Tam, l Lietuv^s skyriuje, p. 412.
210
21,
j Ten pat, M
6-6, p 201-2 2.
j 1. 1907 m. p. 57. I &ei pasak*.
21a
) Lietuviki dainiai, p. 51,
 61
Kaipo lakst patrobesiais, nevienas tai mat,
lr nutps ant stogo, k
parnes, krat.
Juk ir zolabai stogu nuspard>ti buvo,
lr artimiems kaimynams iens ir javai uvo.

Ant to garso pas mogaus atjs urdas:

Ar tu, sako, neturi gdos
Aitor pas savs laikyti,
Kaimynams ikad daryti!

Atsak mogus, dvasj juokdamosi savo:

Mano aitorai ne apgavo

Nei vieno (orig. vvina)
Kaimyno,
O daugiems daug gera padar.
Ant to odio urdas tar:
man aitorus savo.
Parodyk gi tu
Tuojaus mogus urd
u rankos pagavo
Ir ved ing priklt,

Kur buvo agrs, dalgiai ir kirviai sudti.

itai, sako, aitorai, kurie visk gera
Gyvenime daro.
Paskaiiustai, nebeprisieina stebtis Juceviios susikariavimui,
kuomet jis ra apie Staneviios poezij: ... Bajki Ajtvvaros Ar- i

klis yr Meszka nosz cech oryginalnoci, vvielkiego talentu i zna-

jomoci ojczystej przyrody... Wszystko nim vvlasne, pierwotne, w
litevvskie! Co za wyslowienie! jakie szczliwe obrazy!.. 213 ) Balin-
skis rao, jog Simanas ess obdarzony szczerot rzevvnoci, t i

kt6ra obok szczliwego wladania jzykiem n dzinnym zjednala

mu u znawc6w jzyka litev/skiego godnoc wieszcza najmilszego
d!a nich...- M .

Bene visas Pasikose surinktsias eiles Staneviia bus pa-

ras studentavimo Ia ku. Bent po emaii love randame rin-
:

kinlyje 1823 m. (ir net dien: 3 rugpiio), ant Pokos gi nuo-

rao Arklio ir mekos nurodyta 1824 m 215 J, t. b. metas kariau-
sio darbavimos Staneviios ir Nezabitauskio (Poka 1825 m. pra-
djo rayti odyn), gal ir kit student emaii.
emai;i lov* tai emaii jaunuomens
kartas imnas:

Maiau Vilni aun miest,

Sen moksl gyvenim,
a,a
) Litvva. 10.
a,<
) Staroytna Polska. 11], p. 504.
Ui ) 1884 m. Auszros* M 1-2-3, p. 102.
 62
Nuo emaii beapsst
Ir j tikr sutarim.
lov visus sujudino
Gera tvikei daryti,
Ir k amiai pagadino,
iesas yra sutaisyti.
Daugel met sviets rokavo,
Ms em
kaip prauvo,
Kaip umiro kalb savo
Ir umiro, kuomi buvo.

Tarp emaii vis atgijo

Garb tv ir lieuvis;
Meil tarp j isilijo,
Prasidiugo ir lietuvis.

Sveiks, Ringaude, tve! ms

Sveiks, Mendauge, karalinai!
Garb js skelbdink, Dieve,
Kuri linksmin mumis nnai.

Sveiks bk, senas Gediminas!

Sveiks, Algirde galingiausis!
Sveiks, Keistutai mintinas,
I emaii kstipriausis!

Buvot ligiol umirime

Del daugumo neprieteli,
tai emaii surinkime
lov js prisikl.

Prasidiugo Liet alis

Ir gerumu sn
savo,
Nesang greitai i nevals
Prauvimo ivadavo.

viesisaul utekjo,
Liet nuvito paaliai;
Rankas ant aki udj,
Isiskaid neprieteliai.

imtabalsis garsas lekia,

Ilgus sparnus plasnodamas,
Nepaliaudams aukia, rkia,
Po pasauli skrajodamas:
 63
Veizdk, sviete nusimins,
Kas ten iaurj atsitiko:
Lietuvos senos gimins
Prauvime sveikos liko!

Toje odoje patriotinis emaii sikariavimas bus, ilgis, savo

ikur pasieks. Joje tat kariausiai isireik svarbiausios ino- j
mojo mums sujudino ypatybs catgijimas garbs tv ir Iieuvio,
jj Iovs priklimas emaii surinkimo. Tai lyg emaitikoji
Oda do mlodoci!

XIV.

Antanas Strazdas.
emaiiu bajorai turjo nuosavi kultr; turjo darbi vei-
kju ir talentingu raytoj; sukr dailij literatr. Daugelis
kunig prisidjo prie jj kultriniai patriotinio judjimo. Ij
ibaudiaunink svietikieji ir dvasikieji viesuoliai prisim jau
tj bajor kultr, bent nemgino "k nors sava prie j pastatyti,
net tik i jos isiskirti 2,c ).
Kirste atsikirto nuo j vargdieniu dainius, auktaitis Anta-
nas Strazdas 217
(1 763 +
833) ), kurs kunigaudamas vadinos Drazdau-
1

skis (Jezierza Drozdovvski), dainose gi ir monse Strazdelis.

Gims Zaras pusje Kriaun parapijoje 218 ). Moksis pas jzavitus
Alukstoje, Krslavos ir Varni seminarijoje 21tf ). Pasak Juceviios,
po keliolikos met kamendoriavimo emaiiuose, o kaip Katel
tvirtina, jau 1790 m. sugrs Vilniaus vyskpijon, prie kurios tuo-
met dar priklaus vlsnss
Kauno gub. Ryt alis, ir buvs prie

) Apie S. Daukanto ir M. Valaniaus santykius su mintuoju ju-

1

djimu tuo tarpu dar nieko neinome. Vlesniaisiais metais tuodu muik-
vaikiu (pasak apie Daukanto bajorikum metas umirti nuo pat bt
V*s98 m., kada ijo M. Davainos-Silvestraiio surinktoji Medega S. Dau-
kanto biografijai) rpinosi ypaiai muik reikalais. Bajorai iaip jau palaik
50 m. . veikju, ypaiai Valaniaus darbavimsi, bet ir bijojo, kad chfopo-
manai* mini nesukirint prie pon is. Kuomet Pokos ir Staneviios la ku
bajorjo kil i baudiaunink viesuoliai, 50-aisiais metais emaii bajo-
rai patriotai muikinos.
-,T
Pasak Juceviios, f1834 m. X. L. A. Jucevvicz, Pisarze w narodo-
)

vvym jzyku litevvskim (Pimi nnictvvo Krajowe w 1841 m. <N 11, p. 126). ,
aIB
) Juceviia paleido ini, jog Straszdas gims emaiiuose, Tel-
i paviete (ten pat, 124; ir vliau- knygoje: Litvva, 1846 m., 207). Taiau
M. Romerio surastoji metrika itok tvirtinimnugriov (J. Basanaviius. I
kun. Antano Strazdo gyvenimo ir ratu, 1911 m. 3.
,l9
') Kun. J. Katel. Kun. Antanas Strazdelis (Drozdovvski) 1883 m.
14
, Auros JS6 8'J-IO, p. 243;( versta i 1877 m. Tygodnik Povvszechny" N 30).
 64
yvairi neturting banyi gimtoje pusje kamendorius ir filia-
listas. Paskiau usims kiu, turjs pai ir vaikus, mirs Ka-
majuose, savo namuose, kaipo emeritas.
moni atminime jis pasiliko mogus geros irdies, ujau-
is j vargus, status, nei prie k
nenusileidis, moks puikiai
atsikirsti. Pats vargias dienas vargs, bet su monmis pasku-
tiniuoju dalinsis, su jais draugavs kaip lygus. Prie kunig bajo-
r nesitaiks, rdavs jiems ties akis, ikirsdamas jiems visokias
tukas, erzins savo eimyniku gyvenimu. Per tat kunigai bajorai
jo nemg, niekin, veng, sksdav vyskupui 220 ). Sako, buv jam net
miios atimtos. Vyskupui primins, jog Kristus neturjs nei aukso
lazdos nei violt. Jam pavedus ikelti mirusiojo dvarininko mo-
ni skriaudiko nuopelnus, nebijojs savo pamoksle pasmerkti anj.
Ikalbus pamokslininkas, mokjs mones pratarti gyvai ir su-
prantamai.
Taigi, kaip naiviai, bet teisingai isireik vienas jo eili
nuraytoj, nebuvo anas sutvertas tapt kunigu, ir nors visi j
myljo, ir galjo turt dideles plebanijas, nemaus pinigus ir neit
vyresnybn kunig, anas to visa atsiadjo ir, bet turt spakai
num, ...savom rankom dirbo lauk... ir daugesnio negeid... 221 )
moni gyvenimu, jj
vargais ir diaugsmais gyvendamas,
jis buvo prisiris prie jj
kalbos. Su monmis vis lietuvikai
kalbdavs, jiems ras dainas ir daineles, su jais ir dainavs.
Sako, su ponais ir kunigais visad lietuvikai kalbdavs, nors len-
kikai mokjo net eilmis parayti 222 ).
Kai kurie spja, jog del kalbos j ir persekiojo. Abejotina,
nes gana tam buvo jo skaudaus lieuvio ir atviro eimyniko
gyvenimo (sako, ir igerti mgdavs), nuolatus greitas vartojimas
ir jo
lietuvi kalbos (o gal tat perdaug pabraukiama?), prie nuod- anj
mi, galjo bt paskaitytas kaip keistumas, jokio pavojaus nerods.
Mintieji spjimai bene bus tik aikinimai praeities dabartinij
slyg ivadomis? Taipat kaip ir aikinimas Strazdo monms
pasakymo, kad virsi kiti laikai,
jog jis jau tuomet spjs
lietuviu atgijim!
Tai buvo toks pats prastuolis, ir tie k
vargo mons, ku-
riuos jis taip myljo. Jo lietuvikumas buvo toks pat gimtas, kaip
ir jj. Kad jis b^ sau statsis platesnius tautinius tikslus, nei ino-
mieji jo gyvenimo faktai, nei jo dainos nerodo. Tuo jisai skyrsi

220
) Lietuvi Tautos 11-jame tome ispausdinta Strazdo atsakymas
oficialinio tardymo klausimus, kurie 1819 m. atsista jam i vyskupo
ratins. Uklausta: ar baigs seminarij; ar ess jvenetintas, kur ir i

ko gyvens; kaip elgsis ir tebesielgis.

221
) vis tai iimta i J. Basanaviiaus knygels apie Strazd.
22S
) Palyg. jo Kant na pochwal miasta VVilna*, spausd. 1824 m,
Vilniuje ir pakartota tenai pat s Lietuvi Tautoje" (11. 263264).
 65
nuo emaiiu literatrinink, na ir savo dain likimu: kuomet ij
eils tik vienos kitos tepasiek mones, o iaip buvo populerios
tik bajor tarpe, Strazdo dainels kuone visos jo mones. Net
Daukantas, o ypaiai Juka nemokjo, o gal ir nenorjo iskirti j
i moni dain* 2 -3
).

liupas itaip apie Strazd atsiliepia: kun. Katel, girdit,

aba
1 ipagarbina t
lietuvinink, kurs vienog nei svarbumu savo
veikal, nei pasta tarp moni ikilminga misle nepelno taip
didiai pagyriaus, kaip savo graiu pasielgimu, meile teisybs.
Taipogi ir Juceviia.. be reikalo kadagi uogomis smilko ant Straz-
delio kapu
224
). O anas tai k
sak apie Strazdo poezij: tai
ponure, tskne, ebracze, pelne poetycznego natchnienia pievvy,. .

kt6rych bez lez dzi czyta nie podobna. ...Nadzwyczaj wielk po-
siadal tatvvo w ukladaniu piewow komponov/aniu ton6w;
i w
kadem zdarzeniu improv/i^ovva} wiersze do nich na pogotowiu
i

mial nut pravvdzivvie litewsk: tskn, naivvn i cz\ s', jak milo
m.cierzynska w tym kraju, melody... We vvszystkich pismach
Drozdovvskicgo okazuje si vvieki talent, jzyk za litewski... nie
22b
czysty... Byf to znakomity natchniony litevvski poeta... ). Lietu-

wiszku<se rasztuose ir rasztininkuose liupas, tiesa, apleido an

savo pasakvm, uleisdamas viet Katelei; bet met dar kitok
.apkaltinim-, jog r gadynje baudiaviko prispaudimo" nemokjs
, kurstyti monyse trokim valnybs ir apvaistos, nors vargus
moni jis gerai suprato, kaip tai matome i jo .Siiatos giesms",
kurioje nurods pagelb vienintel del nuvargli myre!" 226 }.
Su itokia nuomone nesuvis tegalima sutikti, dargi atme-
tus kaltinamj form. Ar gi Strazdas nerod monms jokios
pagelbos>? Ne i Siratos giesms>, kurios turinys, mums matos,
neleidia daryti joki ivad dainiaus socialinms pairoms
nuviesti, bet i kit dain matome dlto, jog jis aikiai nurod
varg altin. Ii klausykite, k
jam sako juodasis varnas (koks
skaudus symbolius!) dainelje Ir atskrido juodas varnas":
Kaip tik svietas prasidjo,
Dievas lygum padjo;
mons kaip Diev umiro,
Ir velni ant sau nupiro.

a2S
)Daukanto Dajnese emaitiu" (1846 m.) p. 163164 randa-
Taip,
me "Linksma diena, linksma ana, pavadinta Avytm. s"; pas Juk
(Lietuvikos dainos", 18801882 m.): ,Ai bdos mano, klapatai" (=Ei
dienos mano klapatu/), Ei strazdeli strazdeli* (= Ei tq tu tu straz-
delis>, Sviesi saul teka alta rasa krinta" (--Jau saul teka, gaili rasa
krinta-), "Nepaimti Dievo cudai, "Pirmas mnuo
stoja* ( Marciaus m-
nuo stojas ^, Ai tu iJieve visagals, jo iauius per miestel* ir kitas,
1

su maomis ir didelmis atomainomis.

" 4 ) Prierae prie kun. Katels apie Strazd straipsnio Auroje.
12
) P smien. Kraj"., 1841 m., 124-127.
B

66 -

Liep enavot bulvonus

Ir tos
udjo ponus.
Mums tik juod duon krimsti,
Sunkias bdas tankiai ksti,

Ponams uliot, kortoms groti,

Minktuos pataluos gulti,
Lietuvikai nekalbti,
Ant moni kreivai irti.

Svetimos tik procs laukia,

Bet tik ant mog pristraukia,
Paskutin krauj traukia,
Kada dvaran nusiaukia.

Nors kun, kaip mes, neioja,

Dlto kasdien mus peioja.
Jau prikalta daugel plieno.
Ateis tokia del j diena.

Jie nemyli lietuvninku,

Prast moni darbinink,
Chamais anuos jie vadina
lr mokestim apsunkina.

Ne tokiais j
tvai buvo,
Katrie dabar jau prauvo;
Jie Lietuvos krat, kalb myljo,
Su monms draugyst turjo 227 ).

itokia dainel, beabejo, kurst monyse trokim valny-

bs a . Taigi jis, kaip ir jo strazdas", pranaauja pavasarl".
Bet k jis mato aplinkui?

Tiktai per visas dieneles

Lieti graudias aarles,
Matant ioj emj emelj,
ioj grautj grautlj

ioj Lietuvoj Lietuvlj

Savo mieloj motynlj,
Tiktai vienas dsavimas,
228
Tik aar birjimas ).

ia *)
Lietuw. rasitai ir rasztin, 28.
a8 ') I kun. A. Strazdo gyvenimo ir rat, 3132.
8ai
) Ten pat, p. 35; Ai sesuts mana mielas.
 67
Gegul" valni pauktel y , neturinti ant savs pono, ne
del savo bd" verkianti dejuojanti:

Ant jums irdama,

Js pikto apsjimo,
Giedu visuomet verkdama,
Gailysta man didi ima,
Kodl tarp jums tankios zvados;
Nors r.^zumni esat mons,
Ustavinos barns, zdrados,
Neturit tarp sau malons 2a9 ).

Kitoje dainoje usipuola girtuoklius:

Geria ponos nalels, ir

Ir moterys taurels;
i
Vyrai geria i uzbono,
Konas pagal savo ston.

Diedai seni ir kuproti

Girti eina tancavoti,
Nors lazdomis pasirm,
Krato barzdas intsirm.
Ubags almun imdamas
Ant arielkos mainydamas,
Ir patsai nebepamat,
Kas jo kienes ikrat.
lkta, nors ir obl turi,
Ant arielkos meiliai iri,
Kad tik pinig turt,
Ir jis gert, kiek nort 230 ).

Ir Dievop kreipiamasi:

Ei tu Dieve, visa pilnas,

Kur padjai plikio vilnas?
Pats panek neneioji,
Kam tu plikius nupeioji?

Patys plikiai kalti yra,

Jog neturi stono yro,
Kad ant ink nevaikiot,
Niekas pliki nepeiot.
a39
i Giesmics svvietiszkas ir szvvintas. Shenandach. 1902 m. p. U 10.
1
'j ls kun. A. strazdo gyvenimo ir rat. p. 3536: Pone Dieve vi-

sagales.

68
Dabar nuogi kai bulvonai,
231
ydai juokias, kaip tonai ).

Arielkl mones peklai uraanti, bet ir iaip jau

Daminykui bda!
Vienoj pusj lkta,
Antroj pusj dvaras,
Tu neinai, Daminykai,
Kas ant tave baras.
Ateina urdas
Ir paskui tijnas
Daminyko nabaglio
Dreba visas knas 232).

Taigi i visa ko imant, pavasarys" dar toli. Tuo tarpu be-

tenka verstis kaip nors, lopytis:

Tve Aukiausis,
Pablagoslovyk ms nameliams,
Duok urodzaj gausi laukeliams,
Duok zgad, meil, duok ir pakaj,
O diom yiaus dangik raj,
Gyviems sveikatos, duok ies ger 233 ).

Kitur pamoko:

Imok artim mylti,

Prie vyresnyb tylti,
Taip pats save ivaduosi,
Darban skros nepaduosi 234 ).

Kaip ateis ponams anoji diena, nepasako; turbt, ir pats

aikiai to dar nenusimato. Tuo tarpu ragina mones tvirai laikytis:

Tegul lenkai nors sako,k

Tegul mua, tegul plaka,
Tegul ada vietas geras
Nepamesma tv vieros 235 );

o pats stengiasi palengvinti jiems sunki gyvenimo nat

da nelmis: apie kik, ku
;
r
s paei sdjs, apie strazd mandr

231
) Ten pat, p. 31.
232 Ten pat, p. 3031: Ei tu Daminykai.
)
233 Pulkim ant kelia.
) Giesmies etc, p. 19:
23i
) I A. Strazdo gyvenimo ir rat, p. 27 Kaulakis ir kamarnikas.
235
) Ten pat, p. 27: Giesm senj.
 69
paukteli, Linksma diena, linksma ana, Pasvydo, pasvydo,
Jau saulel teka, gaili rasa krinta, jo
iauius per miestel*
ir t. t. Ir drsiai galjo prie savs pritaikyti:
Reikiu giedu, linksminu,
Smutn mog raminu,
Tie\ damas graioms giesmelms.
Skrisdamas virum mediu,
Paioj virnj sdiu,
Leidiu bals per tamsias girias.
Sparniukliais klesdamas,
Brundn iem bardamas.
Pranaauju pavasarl 236 ).

Dabar matom, jog Juceviios kartas gyrimas Strazdo poe-

zijos ne tuias buvo, o liupo draudimasis prie tat neteisingas;
iteisintina tat idalies tuo, jog Sl. teskaits spausdintsias Strazdo
dainas.
Strazdo ileista: 1) Spasabas giedoima nobanoj miszes
szwtas su prideimu nekuriu giesmi", Vilniuje, 1790 m.; 2) Kia-
..

les kriiaus Pona musu J. Kr. arba Kalvvarija stacij keturolikas",

Vilnioje, 1808 m.; 3) tas pats pakartota 1819 m.; 4) kardinolo
R. Bellarmino Pamokslas krikszioniszkas isz wales Klemens VIII",
vertimas, Vilniuje, 1818 m.; 5) Giesmies sv/ietiszkas ir szwintas tt
,

Vilniuje, *). 1814 m

Daug dain lik rankratyje ir
moni atminime. Kai
kurios ispausdintos ir nebespausdintos dainos jo Daukanto,
Jukos ir kitu dain rinkinius, kaipo moni dainos", yvairiuose
variantuose. 26 dainas, kuri nra Giesmse", ispausdino nese-
nai J.Basanaviius Lietuvi Tautos" atskiroje knygutje: I
kun. Antano Strazdo gyvenimo ir rat" (Vilniuje, 1911 m.).
Daugiausiai j suteik L. Didiulien Neinia, ar visas jas ir
tokias, kokios jos yra ispausdintos, Strazdas bus paras 238 ;. Storok
jo dain rinkinli (21 dain, i kuri 10 dar nespausdinta),
,M) Giesmies, p. 13: Strazdas.
a,T Jas pakartojo, pakeits rayb, J. Miglovara (Tilje, 1884 m.),
)
ir kun. A Milukas Shenandoah, 1902 m.).
,38
) L. Didiuliene rao, jog jos nuorae prie kai kuri dain ess
padtas klausimo enklas, nes ji tikrai ne nanti, ar jas Strazdas para-
s Is kun. A Strazdo gyv. ir ra., 26). Ar tokios dainos rinkinin jo,
i

nenurodoma. Kai kuri autentinumas atrodo ess neabejotinas. Taip, 19-oji

daina Ant kalnelio vaikiodama* ) dar Katels nurodoma kaip Strazdo. 22-oji
4

(Pone Dieve visagals, yra ir tame nuorae, kur Konceviia i kun. Mie-
inio gave,s, tik kitame variante (Mittheilungen d. Lit. Lit. Gesei. 1.2526
ir II. a'J Kad 4-oji [Jau saulel teka) Strazdo yra parayta, nurodo ir kiti
1 ) .

(kun. L. Leikus, M. Sankauckas J A. St. gyv. ir rat, 13, 15). Galbt,

 70
239
80-aisiais metais i kun. Mieinio turjs J. Konceviia ); gaila,
jog jo nebta J. Basanaviiaus rankose, spausdinant Strazdo
dainas. Tvirtinama, beto, jog Strazdas paras, be inomj, dar
kelet banyios dain 240
).

Didioji dalis jo dain ir lenk vadinamosios sie-

tai idils
lanki", kurioms pavyzdi Karpinskio ir kit XVIII ojo
turjo
amiaus lenk poet ratuose (Po kalnel vaikiodama; Jau atjo
rudenli; Linsma diena; Pasvydo; Jau saulel vieia). Kaip dar
Katel yra pastebjs, Pasvydo" parayta ant ukrain gaidos,
Sdi kikis paei" perdirbta i lenko Kochanovskio. odiu,
literatrin lenk poezija turjo jam didels takos. Bet gi kaip bajor
ir kunig kultra, su kuria jis dlto susidrdavo, nenutryn jo
prastumo , taip ir bajor literatra neumu jo sodietiko ori-
41

ginalumo 241 ). Ir ratuose jis liko toks pats prastuolis, koks

buvo gyvenime.
Strazdo poezija bene bus tik vienintelis stipresnysis moni
balsas" lietuvi literatroje Vilniaus universito metu. Strazdas

neeina jon, tik stovi nuoaliai vienas - ir status.
O
dlto ypaiai jis, ne bajorai literatrinkai, pranaavo pava-
sarl". Tiktai tas pavasarlis" baudiav panaikinimas tesirado
po 30 met.

ir kitas dainas Strazdas bus paras, tik tuo tarpu tatai dar nra tvirtai
prirodyta. Mieinio nuoraas daug mums bt
tam nustatyti padjs. Juo kad
abejoti del vien kit dain ir labai galima. Pa v. dainel -Susiedas lauk
usjo (16 oji)
sekim lenk, ,.Ssiad moj rol zasiev/a*
randame ir
kun. A. Vienoinskio ^Lietuvos tvyns
dainos (Tilje), p. 33 35, tik
idailint; tat kas para, Strazdas ar Vienoinskis? Be Konceviios
j
j
btume abejoj ir del Pono Dievo visagalio, nes paprastai priskiriama
M. Valaniui (1901 m. Tvyns
Sarge <N 23 B., p. 21 22); V., rodos,
bus j 239tikperdirbs.
)Mittheilungen der Lit. Lit. Gesellsch., II, 287292. Bene apie
it rankrati sako Juceviia, jog niewiadomo gdzie si zawieruszyl".
240 Prie taip did[ sakrament'', Angoj tavo, Dieve, stoviu",
)
Sveiki, sulauk vent velyk", ,,Sveika Marija, motin mieliausia", ven-
tas Jackau skarbe brangus' (I" gyvenimo etc, 16, 26). Karolis M. Brzozow-
1

ski'is (Pieni ludu nadniemenskiego z okolic Aleksoty, Poznaniuje, 1844 m.,

p. 44, 128) tvirtina, jog jo iverstoji dainel Ant pieveli arklelis, balnas
ant arklelio", irgi Strazdo esanti parayta.
) Literatr. s svarbum savo gyvenimui Strazdas pats vertina at-
241

sakyme Vilniaus konsistorijai (,,Lietuvi Tautos", H. 262263).

 v

TURINYS.
Pusi.
I. emaiiai f
5
II. Pirmieji rato mginimai 6
III. Bauo knygel ir Sirvydo odynas 9
IV emaii eils 12
V Praeities garsai 13
\ 1. Vilniaus jaunuomen ir liaudis 19
\ II. emaii bajorai ir liaudis 24
VIII. emaii vietimasis 32
IX Vyskupas Giedraitis 37
X. Maosios Lietuvos darbai 43
XI. Dijanizas Poka 48
XII. Silvestras Valinas 52
XIII. Simanas Staneviia 57
XIV. Antanas Strazdas 63

m
/