PSI 8 DSanalize ReikalavimuSurinkimas 20140305 v01

PROGRAMŲ SISTEMŲ
INŽINERIJA
8 tema: Dalykinės srities analizė, reikalavimų
surinkimas
Skaidrės ruoštos remianti prof. A.Čaplinsko ir
J.Somerville medžiaga
Doc. dr. Diana Kalibatienė
diana.kalibatiene@vgtu.lt
REIKALAVIMŲ
INŽINERIJA
Dalykinės srities analizė
3
Dėstymo planas
• Reikalavimų inžinerija
• Dalykinės srities analizė
• Dalykinės srities analizė. Analizės “iš viršaus žemyn”
metodas. Sisteminis analitikas. Jo funkcijos.
• Šiuolaikinis duomenų apdorojimas. Funkcinė analizė.
Procesų analizė. Užduočių analizė. Duomenų analizė.
• Interviu. Interviu tipai. Interviu sudėtinės dalys. Interviu
tikslai. Rekomendacijos. Iš ko imti interviu? Kodėl būtina
dokumentuoti interviu.
• Telefoninis interviu. Elektroninio pašto panaudojimas.
Fokuso grupės. Apsilankymai darbo vietose. Kolektyvinis
projektavimas ir kolektyvinė reikalavimų analizė.
Prototipai.
• Reikalavimų vertinimas. Darnos analizė. Peržiūros.
4

• Dalykinės srities (arba verslo) analizė yra pirmoji
informacinių sistemų kūrimo proceso stadija.
• Tai taip pat pirmoji verslo sistemų reinžinerijos ir
kokybės valdymo procesų stadija.
• Dalykinės srities analizė turi būti atliekama prieš
pradedant bet kuriuos organizacijos
pertvarkymus, nepaisant to, kokiame lygmenyje ir
dėl kokių priežasčių jie yra daromi.
5

• Daugelyje organizacijų apie 40-60% IT biudžeto
sunaudojama programų sistemų priežiūros ir
tobulinimo darbams.
• Nors dalis tų darbų yra daroma dėl verslo
pokyčių, apie kuriuos nebuvo galima žinoti
projektuojant sistemą, didžioji dauguma darbų,
apie 80-90%, atsiranda dėl neišsamios ar blogai
atliktos dalykinės srities analizės, atliktos kuriant
sistemą.
6

Nors ir gali atrodyti, jog yra neįmanoma ar
netikslinga skirti daugiau laiko analizei, iš tiesų
ilgalaikėje perspektyvoje šitaip būtų sutaupoma
laiko ir, kas yra dar svarbiau, ženkliai
sutaupomos išlaidos.
Netgi jei projektui yra skiriama per mažai laiko, jo
neverta taupyti, atsisakant analizės, tačiau tokiais
atvejais ji turi būti ypač efektyvi ir produktyvi.
Analizės efektyvumas ir produktyvumas yra
didinami tinkamai apmokant analitikus ir
aprūpinant juos tinkamomis priemonėmis.
7
Deja, sisteminė analizė yra ne tiek mokslas,

kiek menas. Nėra tikslių ir paprastų taisyklių,
įsisavinus kurias būtų galima atlikti idealią
dalykinės srities analizę.
Kita vertus, prigalvota daugybė rekomendacijų
ir analizės technikų, padedančių geriau atlikti
analizę.
8

• Kuriant sistemą “iš viršaus žemyn” būdu, pirmose
stadijose turi būti samprotaujama viršutinių
abstrakcijos lygmenų sąvokomis.
• Tai reiškia, kad nagrinėjami apibendrinti (agreguoti) verslo
procesai, funkcijos ir duomenys, o ne detalios užduotys.
• Kitaip tariant, prieš pradėdamas gilintis į konkrečių
užduočių detales, analitikas privalo susidaryti mažiau
detalų (nors nebūtinai mažiau sudėtingą) bendrą visos
organizacijos vaizdą ir, suprasdamas organizacijos verslą
vis geriau ir geriau, vis labiau ir labiau detalizuoti tą
vaizdą.
9

• Taigi, analitikas visų pirma turi susidaryti bendrą,
apžvalginį, visos įmonės vaizdą ir tik po to
pradėti gilintis į konkrečių darbuotojų veiklas bei
užduotis.
• Konkrečios veiklos ir užduotys visuomet turi būti
analizuojamos viso verslo kontekste.
• Viso verslo kontekstas turi būti naudojamas taip
pat ir vertinant visus atliekamos analizės
rezultatus.
10

• Yra daugybė analizės organizavimo būdų bei
metodų. Pasirinkus tinkamą būdą, jį įsisavinus ir teisingai
naudojant, analizės procesą galima geriau kontroliuoti ir gauti
geresnius rezultatus.
• Yra metodikų, tinkamų projektams su daugeliu abstrakcijos
lygmenų, kitų – tinkamų projektams, kuriuose kuriamos
integruotos sistemos, dar kitų – tinkamų projektams, kuriuose
yra kuriamos palyginti paprastos programų sistemos ar netgi
pavienės programos.
• Yra tokių analizės technikų, kuriose analizė pradedama nuo
verslo procesų (process-driven), ir tokių, kuriose pradedama
nuo duomenų analizės (data-driven techniques).
11

• Nors analizės metodai paprastai nusako, kokia turi būti
analizės proceso struktūra, kokias formas, lenteles ir kitas
analizės priemones reikia naudoti, tačiau dažniausiai nutyli
vieną labai svarbų analizės aspektą.
• Juose daroma prielaida, kad analitikas kažkokiu būdu jau gavo
reikiamą informaciją, ir patariama tik, kaip tą informaciją tvarkyti,
dokumentuoti ir struktūrizuoti.
• Todėl nieko nėra kalbama apie tai, iš kur gauti reikiamą informaciją,
o jeigu tai ir daro, tai nutyli, ką gi su ta informacija daryti, ją
dokumentavus ir sutvarkius.
• Kalbama apie funkcinių aprašų būtinybę, bet neaiškinama, kas gi
tos sistemos funkcijos yra ir kokią informaciją apie jas reikia
surinkti.
12
Verslo analizės procese studijuojamos ir

išskirstomos į paskirus, toliau nagrinėtinus
elementus tarpusavyje susijusios ir
persipynusios verslo procesų, veiklų ir
operacijų grupės.
13

Sisteminis analitikas
• Analitikas yra esminė vykdytojų kolektyvo figūra.
• Tai tas, kas nustato projekto apimtis, tikslus, o
daugeliu atveju ir jo terminus.
• Nors vykdytojų kolektyvas ir turi savo vadovą,
atsakingą už visą projektą, įskaitant darbą su
personalu, resursų skirstymą, planavimą, progreso
stebėjimą, o kartais ir už projekto prezentacijas,
techninį vadovavimą analizės metu, o dažnai ir iki
projektavimo pabaigos, vykdo analitikas.
14

Su kuo bendrauja sisteminis analitikas
15

Sisteminio analitiko vaidmenys
• Reporteris: tai asmuo (paprastai, žurnalistas), kurio
pagrindinė užduotis yra kuo objektyviau aprašyti su
kokiu nors įvykiu susijusius faktus ir detales.
• Detektyvas: tai asmuo, kurio pagrindinė užduotis
yra išsiaiškinti su kokiu nors įvykiu susijusius faktus ir
nustatyti atsakingus asmenis.
• Konsultantas: tai asmuo, kurio pagrindinė užduotis
yra padėti klientui, teikiant jam paslaugas, patarimus
ar nurodymus, kaip jam vykdyti kokią nors užduotį.
16

Sisteminio analitiko vaidmenys (tęsinys)
• Diagnostikas: tai asmuo, kurio pagrindinė užduotis
yra tirti faktus apie kokį nors įvykį ar apie kokią nors
problemą ir, remiantis tyrimo rezultatais ir savo
patirtimi, nustatyti to įvykio ar problemos priežastis.
• Tyrėjas: tyrėjo darbo pobūdis yra panašus į
detektyvo, tik jo tyrimų sritis paprastai yra siauresnė
ir jis paprastai nesidomi atsakomybės klausimais.
• Organizatorius: tai asmuo, kurio pagrindinė
užduotis yra planuoti veiklų ir įvykių sekas, prisiimant
pilną atsakomybę už teisingą tų veiklų vykdymą ir
vykstančius įvykius.
17

• Galvosūkių sprendėjas: tai asmuo, kuris iš atskirų
gabaliukų geba sudėlioti visumą arba sugeba rasti
sprendimą, vadovaudamasis tik užuominomis ir
pavienėmis detalėmis.
• Vertintojas: tai asmuo, kuris tikrina, reitinguoja bei
vertina faktus jų tikslumo, išsamumo ir korektiškumo
požiūriais ir duoda jiems kompleksinius įverčius.
• Paprastintojas: tai asmuo, kuris nagrinėja sudėtingus
objektus, įvykius ar procesus ir skaido juos į
paprastesnes dalis.
• Gali taip pat būti asmeniu, gebančiu suprantamai išaiškinti sudėtingas
problemas.
18

• Genties žvalgas: tai tas, kas pirmasis atsiranda ten,
kur juda gentis, žiūri, ar jos nelaukia kokie nors
netikėti pavojai ir ieško geriausio kelio per džiungles
(šiuo atveju, organizacijos veiklą).
• Menininkas: tai tas, kas interpretuoja faktus ir
įvykius ir randa jų paslėptą prasmę. Menininkas taip
pat moka pavaizduoti daiktus, kokie jie yra, kokie jie
turėtų būti ar kokiais juos kas nors norėtų matyti.
Menininkas ne tik gali dirbti su esama tikrove, bet ir
formuoti norimos tikrovės vaizdą.
• Skulptorius: tai menininkas, suteikiantis prasmingas
formas mažai vertingos ar netgi bevertės medžiagos
gabalams.
19

Sisteminio analitiko užduotys
• Pradinėse projekto stadijose nurodyti veiklos kryptis
vykdytojų kolektyvui.
• Detalizuoti “verslo žinias“.
• Perprasti vartotojų problemas ir pažvelgti į jas vartotojų
akimis.
• Išryškinti ir suformuluoti verslo problemas.
• Pasiūlyti kaip praktiškai ir kuo pigiau spręsti užsakovui
svarbias verslo problemas.
• Pasiūlyti alternatyvas kaip verslo problemų sprendimą
palaikyti IT priemonėmis.
20

• Prieš pradedant sistemos realizavimą, išnagrinėti
sistemos funkcijų įgyvendinamumo ir sistemos
įdiegiamumo klausimus ir pasiūlyti, kaip spręsti galimas
problemas.
• Išsiaiškinti, ką dar reikia papildomai panagrinėti, atlikti
tokius nagrinėjimus ir dokumentuoti jų rezultatus.
• Sekti, kad vykdytojų kolektyvas nenukryptų nuo
projekto tikslų.
• Tiksliai ir suprantamai dokumentuoti operacinius
vartotojų poreikius.
• Perteikti PS inžinieriams informaciją apie vartotojų
poreikius ir specifikuoti kuriamos sistemos reikalavimus.
• Pristatyti projektą užsakovui ir savo vadovybei.
21

• Sekti, kad vykdant projektą būtų laikomasi
organizacijos standartų ir procedūrų.
• Sekti, kad projekto rezultatai tenkintų sandorio ir
kitus privalomus reikalavimus.
22

Šiuolaikinės duomenų apdorojimo sistemos
• Dauguma bet kokio dydžio organizacijų susiduria su didelių
duomenų apimčių apdorojimo problema.
• Juo didesnė organizacija, tuo didesnes informacijos apimtis ji apdoroja
ir tuo sudėtingesnė ta informacija.
• Šiandien verslo sistemas sudaro rankinių ir kompiuterizuotų
veiklų junginiai, kuriuose kompiuterizuotos veiklos paprastai yra
svarbesnės už rankines.
• Augant personalinių kompiuterių galimybėms ir populiarumui, pradėtos
kompiuterizuoti netgi ir nelabai svarbios darbo procedūros.
• Nors tradiciškai terminas “duomenų apdorojimas” apima ir
rankinį duomenų apdorojimą, šiandien pagrindinis dėmesys čia
skiriamas atitinkamų programų sistemų kūrimui, diegimui,
naudojimui, aptarnavimui ir priežiūrai.
23

• Daugelyje organizacijų už programų sistemas ir
verslo operacijas, kurias atliekant yra tos sistemos
naudojamos, atsako tas pats asmuo, paprastai,
aukšto rango vadovas.
• Programų sistemos padeda atlikti raštvedybos,
finansų tvarkymo ir buhalterines operacijas, o
daugeliu atveju netgi visiškai jas automatizuoja.
• Plintant personaliniams kompiuteriams, ribos tarp
kompiuterizuotų ir nekompiuterizuotų procedūrų
bei tarp centralizuotų ir personalinių duomenų
apdorojimo sistemų vis labiau ir labiau nyksta.
24

• Anksčiau programų sistemos dažniausiai buvo
skirtos organizacijos valdymo funkcijoms
kompiuterizuoti.
• Paskutiniu metu dėmesio centre atsidūrė
sistemos, skirtos operacinio lygmens funkcijoms
kompiuterizuoti.
• Šiandien organizacijoje jau sunku rasti tokį
veiklos barą, kuris nebūtų daugiau ar mažiau
kompiuterizuotas.
25

• Dalykinės srities analizės turinys
• Dalykinės srities analizės iš viršaus žemyn
schema
Dalykinės srities analizė:
- verslo funkcijų analizė
- verslo procesų analizė
- verslo užduočių analizė
- verslo duomenų analizė

26

• Verslo funkcijų analizė
tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie
verslo misijos įgyvendinimo
kuria gaminius ar paslaugas arba

valdo, administruoja, stebi,
manipuliuoja viena Verslo sistemos fiksuoja ar aprašo kokias nors
ar keliomis esybėmis funkcija organizacijos veiklas, būsenas
ar organizacijos esybių
naudojimo arba veikimo sąlygas
duoda organizacijai kokių nors įplaukų
Verslo sistemose funkcija (funkcinė sritis) – tai

tam tikra verslo sistemos veiklos sritis
27

• Verslo sistemos funkcijos (funkcinės sritys ir jų
tarpusavio ryšiai.
28

Verslo funkcijų analizė
• Funkcija turi būti
• įvardinama ir nusakoma, bet nebūtinai matuojama;
• ji turi būti apibrėžiama veiklų, atsakomybių ir atskaitingumo
terminais.
• Funkcija gali
• apimti ištisą organizacijos veiklos ar valdymo sritį;
• būti sudaryta iš smulkesnių funkcijų;
• būti naudojama vienoje ar keliose verslo srityse;
• būti vykdoma vieno asmens, grupės asmenų, padalinio, padalinių
grupės ar visos organizacijos;
• apimti vieną arba daugiau priklausomų ar nepriklausomų veiklų;
• būti įvardinama ir nusakoma, nebūtinai tik ją vykdant.
29

• Verslo organizacijos karkasą dažniausiai sudaro
vadinamosios funkcinės linijos, kuriose
kiekviename organizacinės hierarchijos lygmenyje
yra vykdoma ta pati arba su ja susijusios veiklos
ir visi lygmenys už savo darbo rezultatus
atsiskaito tuo pat momentu, t.y. tame pačiame
funkcinės linijos taške.
30

Funkcinės linijos
31

• Verslo funkcijos gali būti grupuojamos į
superfunkcijas, kurios stebimos ir kontroliuojamos
pačio aukščiausio lygmens vadovų.
• Bet kurios organizacijos funkcijos gali būti
suskirstytos į dvi kategorijas:
• tiesiogines verslo funkcijas: veiklas, tiesiogiai
susijusias su gamyba, paslaugų teikimu, pelno
gavimu arba tokių veiklų valdymu;
• administravimo, valdymo, apskaitos ir kontrolės
funkcijas: funkcijas, skirtas organizacijos kaip
juridinio asmens kasdieniniam darbui organizuoti.
32
Įmonė
Organizacija
(funkciniai vienetai)
Kuria
Vykdo Įmonės
Organizacinis sistema
procesas
Palaiko
Verslo funkcijos
Įmonės IS
Administravimo, valdymo, apskaitos ir kontrolės funkcijos.

33

• Verslo funkcijų analizės rezultatai
Verslo funkcijų
Verslo
+ dokumentų
apžvalgos
funkcijų
aprašai Detalūs naudojamų
+ formų aprašai
34

Verslo funkcijos aprašas

Vykdytojai Darbo vietos
Naudos gavėjai Esama PĮ
Vykdymas Duomenų saugojimas
Vykdytojų
Dokumentai
kompetencija
35

• Prie kiekvienos verslo funkcijos aprašo turi būti
pridėta apžvalga verslo dokumentų bei
transakcijų, naudojamų kaip funkcijos įeiga arba
nusakančių ar veikiančių tos funkcijos vykdymą.
• Prie pateikiamų formų pavyzdžių turi būti pridėti
išsamūs jų laukų aprašai; duomenys, kurių gali
prireikti vėliau, taip pat turėtų būti aprašyti.
36

• Analitikas taip pat turi parengti išsamų
kiekvienos analizuojamos funkcijos aprašą.
• Aprašas turi būti parašytas verslo terminais,
nevartojant jokių specifinių IT, skaičiavimo technikos
ar duomenų apdorojimo terminų.
• Funkcija turi būti aprašoma, ją aiškiai susiejant
su viso organizacijos verslo kontekstu.
• Turi būti aprašytos su verslo funkciją susijusios
problemos, kaip senai jos atsirado ir kada bei
kaip jos buvo bandomos spręsti.
37

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, atliekant
verslo funkcijų analizę
• Kas vykdo verslo funkcijas? Kiek žmonių susiję su tų
funkcijų vykdymu?
• Koks yra vidutinis jų darbo stažas?
• Kokia yra jų profesinė patirtis?
• Kaip sparčiai auga jų skaičius?
• Kokia yra tų darbuotojų kaita?
• Ką jie daro?
• Kas naudojasi jų darbo rezultatais ir ką daro jiems
vadovaujantys asmenys?
38

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, atliekant
verslo funkcijų analizę (tęsinys)
• Kokias verslo funkcijas vykdo kiekvienas iš tų
darbuotojų?
• Su kokiomis problemomis jie susiduria ir kokios tų
problemų priežastys?
• Kodėl darbuotojai daro tai, ką jie daro?
• Kam darbuotojai daro tai, ką jie daro?
• Kada darbuotojai daro tai, ką jie daro?
• Kur darbuotojai daro tai, ką jie daro?
39

• Kiekvienam verslo funkcijos požiūriu pradiniam (įeigos)
dokumentui analitikas turi verslo terminais aprašyti:
• Iš kur ateina tie dokumentai?
• Kaip dažnai jie gaunami?
• Kaip vidutiniškai ilgai yra laukiama tų dokumentų ir kiek vidutiniškai
trunka jų apdorojimas?
• Kaip vidutiniškai ilgai dokumentai laukia, kol kas nors pradės su jais
dirbti?
• Koks tų dokumentų tikslumas ir išsamumas?
• Ar kaip nors vienų dokumentų apdorojimas priklauso nuo kitų
dokumentų apdorojimo?
• Kokios papildomos informacijos reikia tiems dokumentams
apdoroti? Ar tas apdorojimas priklauso nuo dar ko nors?
40

• Kiekvienam verslo funkcijos požiūriu pradiniam
(įeigos) dokumentui analitikas turi verslo
terminais aprašyti (tęsinys):
• Ar tie dokumentai teka nenutrūkstamu srautu, ar
gaunami kaip nors periodiškai? Ar yra kokie nors “pikai”
ir “duobės”?
• Kaip ilgai tie dokumentai saugomi?
• Pagal kokius kriterijus sprendžiama, kada dokumentai
tampa nereikalingi?
• Ar skiriasi tų dokumentų svarba? Ar yra kokie nors
svarbūs vienos rūšies dokumentų skirtumai?
41

• Kiekvienam verslo funkcijos požiūriu išeigos
dokumentui analitikas turi verslo terminais
aprašyti (tęsinys):
• Kam tokie dokumentai perduodami?
• Kaip dažnai jie ten perduodami?
• Kiek trunka juos paruošti?
• Koks yra vidutinis parengti laukiančių dokumentų eilės ilgis?
• Koks tų dokumentų tikslumas ir išsamumas?
• Ar tie dokumentai yra kaip nors tarpusavyje susiję?
• Kokia vidutinė tų dokumentų apimtis?
• Ar skiriasi tų dokumentų svarba? Ar yra kokie nors svarbūs vienos
rūšies dokumentų skirtumai?
42

• Jei vartotojo darbo vietoje yra kompiuteris, analizės metu
reikia atsakyti (verslo terminais) į tokius klausimus:
• Koks yra vartotojo kompiuterinis raštingumas (jo paties vertinimu)?
• Kokiai vartotojo dienos darbo daliai atlikti reikalingas kompiuteris?
• Kokiomis programomis bei duomenų bazėmis naudojasi vartotojas?
• Ar jis naudojasi kokiomis nors pagalbinėmis programomis (pvz.,
žodynu, antivirusine programa ir pan.)?
• Kokiems tikslams kiekviena iš programų ar bazių yra naudojama?
• Ar, vartotojo nuomone, kuri nors iš programų ar bazių yra kritinė jo
verslo užduočių požiūriu?
43

• Jei vartotojo darbo vietoje yra kompiuteris,
analizės metu reikia atsakyti (verslo terminais) į
tokius klausimus (tęsinys):
• Kaip dažnai vartotojas naudojasi kiekviena iš turimų
programų ar bazių?
• Kaip vartotojas vertina kiekvienos programos ar bazės
naudą?
• Kokius periferinius įrenginius (spausdintuvas, skeneris,
faksas ir kt.) turi vartotojas savo darbo vietoje?
• Kaip dažnai ir kokiems tikslams jis naudojasi kiekvienu
iš tų įrenginių?
• Ar tais įrenginiais naudojasi dar ir kas nors kitas?
44

• Ar vartotojas savo kompiuteryje yra instaliavęs kokias
nors asmenines (naudojamas ne tik darbo tikslams)
programas?
• Ar vartotojas turi kompiuterį namuose? Ar jis kartais
dirba iš namų? Kaip susieti abu kompiuteriai?
• Ar vartotojui prieinamos tinklų paslaugos? Darbe?
Namuose?
• Kokiems tikslams jis naudojasi tomis paslaugomis?
45

• Ar yra nustatyti kokie nors programų
naudojimo, dokumentų rengimo ir failų
saugojimo standartai?
• Ar vartotojas turi reikiamą naudojamų
programų dokumentaciją?
• Ar ta dokumentacija nepasenusi?
• Kaip dažnai vartotojas ja naudojasi?
46

• Jei vartotojo darbo vietoje yra kompiuteris, analizės
metu reikia atsakyti (verslo terminais) į tokius
klausimus (tęsinys):
• Kokius duomenų saugojimo įrenginius vartotojas turi savo
darbo vietoje?
• Kokiems tikslams jie naudojami?
• Ar vartotojas daro rezervines savo failų kopijas?
• Kaip dažnai tos kopijos yra daromos?
• Ar yra kopijuojami visi failai ar tik kaip kurie? Kokie ir kodėl?
• Kur yra saugomos rezervinės kopijos?.
• Ar vedamas failų kopijavimo žurnalas?
47

• Prie kokių programų ir bazių vartotojas prieina
per tinklą?
• Kokiuose serveriuose saugomi vartotojo failai?
• Ar yra nustatyta kokia nors tvarka, kur kokius
failus saugoti?
• Ar vartotojas turi kompiuterinį paštą ir kokį?
• Kaip dažnai jis skaito savo paštą?
48

• Ar vartotojas naudojasi kokia nors grupinio darbo
programine įranga? Ar planuojami jo susitikimai ir
užduotys?
• Ar vartotojas gali naudotis internetu? Kokia apimtimi ir
kokiais tikslais?
• Ar jis keičiasi duomenimis su kitais? Kaip dažnai ir
kokiomis apimtimis?
• Kaip yra apsaugotas jo kompiuteris?
49

Funkcijų analizės ataskaita
Organizacijos struktūrinė schema

Kompiuterizuojamų padalinių vieta
organizacijos schemoje
Kompiuterizuojamo verslo pobūdis
Būsimųjų sistemos vartotojų funkcijos
ir jų atliekamas darbas
Specifinės kiekvieno vartotojo funkcijos
Vartotojų darbo problemos ir jų poveikis verslui
Išteklių ir kiti ribojimai

50

• Funkcinės analizės metu parengtoje ataskaitoje turi būti
patekta:
• organizacinės struktūros schema;
• aprašas, kokią vietą organizacijos struktūroje užima būsimieji
sistemos vartotojai ir padaliniai, kuriuose jie dirba;
• verslo pobūdžio aprašas;
• būsimųjų sistemos vartotojų funkcijų ir jų atliekamo darbo
aprašas;
• specifinių kiekvieno vartotojo funkcijų aprašai;
• problemų, su kuriomis vartotojai susiduria savo darbe,
aprašas;
51

• Funkcinės analizės metu parengtoje ataskaitoje
turi būti patekta (tęsinys):
• tų problemų poveikio vartotojų atliekamam
darbui ir visos organizacijos veiklai aprašas;
• funkcinių ribojimų aprašas.
• Ribojimai riboja resursus, darbų trukmes ir terminus,
personalą, marketingą, vadybos metodus, išlaidas
gamybai, investicijas, skiriamas verslo problemoms
spręsti ir kt.
52

Koncepcinis verslo
Funkcijų
+ sistemos
modelis
analizės
ataskaita Papildoma
+ informacija
53

• Be to, ataskaitoje rekomenduojama taip pat pateikti
papildomą informaciją apie:
• vartotojų statusą ir teises;
• tai, kokios problemos, vartotojų nuomone, kyla dėl jų
turimų teisių, jiems nustatytų atsakomybių ir sąveikos
su kitais darbuotojais;
• tai, kokios problemos, vartotojų nuomone, kyla dėl jų
gaunamų dokumentų pobūdžio, turinio ar pateikties;
• funkcinę vartotojų priklausomybę nuo kitų darbuotojų;
• vartotojų finansinės ir kitokios kontrolės procedūras.
54

• Verslo modelis
• Viena pati ataskaita apie verslo funkcijų analizę negali pateikti
išsamaus ir vientiso verslo funkcijų vaizdo. Geriausiu atveju, ji tik
aprašo vartotojų atliekamų funkcijų sąveiką su kitų organizacijos
veiklos sričių funkcijomis.
• Ji yra tik pradinė medžiaga kuriamos sistemos naudojimo scenarijui
ir koncepciniam verslo modeliui parengti.
• Koncepcinis verslo modelis (jį sudaro UML diagramų rinkinys)
pateikia išsamų organizacijos verslo vaizdą, susiedamas į vieną
visumą visas verslo funkcijas ir parodydamas iš vienos funkcijos į
kitą perduodamų dokumentų, duomenų bei informacijos srautus.
• Koncepcinis verslo modelis dar yra vadinamas įmonės modeliu
(enterprise model).
55

Verslo procesų analizė
• Verslo procesas – tai tarpusavyje susijusių veiklų
seka (galbūt išsišakojanti bei turinti ciklus).
• Verslo procesas nusako kaip funkcinėje srityje daromas
koks nors darbas, kuris baigiasi kokio nors gaminio
pateikimu ar kokios nors paslaugos suteikimu kokiai
nors klientų grupei ar kokiam nors rinkos fragmentui.
• Veikla – tai tarpusavyje susijusių užduočių seka.
• Paprastai, veiklos ir užduotys priklauso vienos nuo kitų, tačiau
yra tiksliai žinoma, ką viena veikla ar užduotis perduoda kitai.
56

• Verslo funkciją realizuojantys verslo
procesai
57

• Verslo funkciją realizuojančių verslo procesų
skaičius priklauso nuo tos funkcijos kuriamų
gaminių bei paslaugų rūšių skaičiaus ir nuo tos
verslo funkcijos sudėtingumo.
• Verslo procesai nebūtinai iš karto yra skaidomi į veiklas.
Iš pradžių jie gali būti skaidomi į smulkesnius procesus,
šie – į dar smulkesnius, kol galų gale viskas išskaidoma į
veiklas.
• Taigi turime verslo procesų hierarchijas.
58

• Kita vertus, verslo procesai vienos funkcinės
srities viduje nėra nepriklausomi – jie keičiasi
pranešimais, duomenimis ir kita informacija.
• Skirtingoms funkcinėms sritims priklausantys
procesai taip pat gali keistis informacija, tačiau
tuomet tai yra traktuojama kaip informacijos
mainai tarp verslo funkcijų.
• Verslo procesas tiesiog perduoda pranešimus, duomenis
ar kitą informaciją į funkcinės srities išorę, o kitas verslo
procesas juos gauna iš funkcinės srities išorės.
59

• Veikla – tai įvardinama verslo proceso dalis, kurianti kokį
nors prasmingą tarpinį verslo proceso rezultatą. Veiklą
sudaro tiksliai nusakomomis procedūromis išreiškiamų
užduočių seka.
• Verslo procesas gali būti sudarytas ne tik iš veiklų, bet ir iš
subfunkcijų. Skirtumai tarp veiklos ir subfunkcijos yra neformalūs
(žr. 8 temą) ir iš esmės priklauso nuo pasirinktojo verslo
konceptualizavimo būdo.
• Bendruoju atveju, veiklos ribos yra aiškiai nusakomos ir ji yra kokios
nors verslo proceso dalis. Veiklos turi griežtą struktūrą (sudarytos iš
užduočių) ir konstruojamos verslo tikslams siekti. Valdymo ir kontrolės
srityse dažniau yra vartojamas terminas subfunkcija.
• Apskritai, funkcijos ir subfunkcijos yra valdomos, o veiklos yra vykdomos.
• Dažniausiai veiklas valdo duomenys, jas inicijuoja transakcijos arba
reikalavimai pateikti kokius nors duomenis. Veiklos sudaro aktyviąją
verslo proceso dalį, yra formalizuotos ir pakartojamos.
60
Verslo sistema
• Verslo proceso struktūra
t t
Pradžia 1 veikla 2 veikla 3A 4A 5A Pabaiga
a a
i veikla veikla veikla
i
p p
ne ne
3B 4AB
veikla veikla
4B
veikla
3 tema
61
Verslo sistema
Verslo procesas išskaidytas tiesiogiai užduotis. Kiekvienai

užduočiai nurodyti jos vykdymo laikas ir vykdymo efektas.
Procesą vykdo tiekėjas ir klientas. Tarp užduočių vyksta
dokumentų mainai. Tokį procesą3 tema
patogu modeliuoti UML
61
veiklų diagrama.
62
Verslo sistema
• Veiklos diagrama,
aprašanti kaip atrodys
šis verslo procesas jį
kompiuterizavus.
3 tema 62
63
Verslo sistema
• Kompiuterizuotą procesą modeliuojanti sekų
diagrama.
3 tema 63
64

• Verslo procesų analizė
65

• Analizuojant verslo procesus ir veiklas, atliekama gilesnė
funkcinės analizės metu analizuotų verslo funkcijų ir su
jomis susietos informacijos.
• Verslo funkcijos yra tai, dėl ko ir egzistuoja įmonė.
• Verslo funkcijas sudaro procesų ir galbūt paskirų veiklų rinkiniai;
vykdant veiklų ir individualių veiklų derinius ir yra atliekamas verslo
funkcija numatytas darbas.
• Taigi, verslo funkciją, tiksliau, jos aktyviąją dalį, sudaro tarpusavyje
susijusių procesų ir veiklų, skirtų funkcija numatytiems verslo
tikslams siekti, grupės.
• Savo ruožtu, verslo procesai yra sudaryti iš veiklų, o veiklos – iš
užduočių.
66

• Kiekvienai funkcinės analizės metu identifikuotai ir
aprašytai verslo funkcijai, procesų analizės metu analitikas
privalo išsiaiškinti, kokie verslo procesai ir kokios veiklos
yra vykdomi tai funkcijai realizuoti.
• Procesus ir veiklas gali vykdyti vienas ar daugiau asmenų, jie gali
būti vykdomi viename ar keliuose įmonės padaliniuose.
• Tam ir turi būti skiriamos pagrindinės analitikų pastangos.
• Aprašomi visi procesai ir visos veiklos, kuriuos vykdant dalyvauja
būsimieji kuriamos sistemos vartotojai ir nurodoma, kuriuos iš tų
procesų bei veiklų verta kompiuterizuoti, kodėl ir kokiu mastu tai
tikslinga daryti.
67

Funkcijų proceso aprašas
Kokiai funkcijai priklauso
Siekiami tikslai
Struktūra
Kaip organizuotas proceso vykdymas
Procesų inicijavimas
Vykdomų transakcijų aprašai
Proceso vykdymo problemos

68

• Analitikas privalo išsamiai išsiaiškinti ir aprašyti:
• Įmonės verslo sritis, kuriose yra vykdomi analizuojami
procesai ir veiklos.
• Kokių tikslų jais yra siekiama.
• Kokia jų struktūra.
• Kaip yra organizuotas jų vykdymas.
• Kaip kiekvienos verslo funkcijos procesai ir veiklos yra
susiję su kitų verslo funkcijų procesais ir veiklomis.
69

• Kiekvienam procesui ir kiekvienai veiklai reikia aprašyti
verslo transakcijas, inicijuojančias tuos procesus bei
veiklas.
• Kiekvienai verslo transakcijai reikia aprašyti:
• jos įeigos dokumentus, vykdymo terminus, vykdymo dažnį,
apdorojamų duomenų apimtis, variantus ir ypatingąsias situacijas.
• jei transakcija naudoja tik dalį įeigos dokumentuose pateiktų
duomenų, reikia paaiškinti, kodėl nėra naudojami kiti duomenys.
• Taip pat reikia aprašyti alternatyvius duomenų šaltinius bei duomenų
korektiškumo tikrinimo taisykles.
70

• Kiekvienai verslo transakcijai reikia aprašyti:
• transakcijos vykdymo metu atliekamą dokumentų ir
duomenų apdorojimą, nurodant, ar tas apdorojimas
atliekamas nedelsiant, atidedamas vėlesniam laikui arba
galbūt yra atliekamas tik susidarius kokioms nors
specifinėms situacijoms;
• Reikia taip pat aprašyti, ar apdorojimas nėra priklausomas nuo
kokių nors kitų duomenų ar dokumentų prieš tai atliekamo
apdorojimo arba nuo galimybių gauti kokius nors papildomus
duomenis.
• visas rankiniu būdu atliekamas duomenų bei dokumentų
apdorojimo procedūras;
71

• Kiekvienai verslo transakcijai reikia aprašyti
(tęsinys):
• visus įsimenamus tarpinius duomenis, įskaitant ir tuos, kurie
įsimename transakcijos generuojamuose dokumentuose, nurodant
kur tie duomenys yra įsimenami.
• visus transakcijos generuojamus dokumentus, pridedant jų pildymo
pavyzdžius;
• reikia aprašyti ir tų dokumentų kontrolės bei audito procedūras;
• transakcijos kontrolinius ir sprendimų priėmimo taškus;.
• visas klaidų paieškos procedūras ir veiksmus, kurių imamasi radus
klaidas.
72

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti procesų analizės metu:
• Kas vykdo kiekvieną procesą ir kiekvieną veiklą?
• Kokius veiksmus jie atlieka?
• Kada jie tuos veiksmus atlieka?
• Kodėl yra atliekami būtent tokie veiksmai?
• Kodėl tie veiksmai yra atliekami būtent tada?
• Kokios bus pasekmės verslui, jei tie veiksmai nebus atlikti?
• Kokios bus pasekmės verslui, jei tie veiksmai bus atlikti
neteisingai?
• Kaip dažnai tie veiksmai yra atliekami?
73

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti procesų
analizės metu (tęsinys):
• Ar yra kokių nors nuolat kylančių problemų susijusių su
esamų dokumentų apdorojimu?
• Ar būtų galima palengvinti tų dokumentų apdorojimą,
įrašius į juos kokius nors papildomus duomenis?
74

Verslo užduočių analizė
• Užduotis – tai smulkiausias identifikuojamas diskretinis verslo
veiklos vienetas. Veikla yra sudaryta iš daugelio užduočių.
• Užduotys yra tiksliai apibrėžtos, formalizuotos ir yra vykdomos daug
kartų (t.y. daugkartinio panaudojimo).
• Užduotis yra smulkiausia dalykinės srities analizės metu
analizuojama verslo funkcijos dalis. Užduočių analizės metu
nusileidžiama į patį žemiausią verslo sistemos dekompozicijos
lygmenį.
• Užduotys gali būti vykdomos rankiniu būdu, automatiškai ar
pusiau automatiškai.
• Kiekviena užduotis turi įeigą, išeigą ir apdorojančią dalį.
• Analitikas privalo kiekvieną būsimos sistemos vartotojų vykdomą
užduotį ir išsiaiškinti kaip, kada, kodėl ir prie kokių sąlygų ji yra
vykdoma.
75

• Užduotys nėra abstrakčios, jos vykdomos konkretaus
verslo kontekste
• Užduotys vykdomos, siekiant konkrečių verslo tikslų, ir jų vykdymo
būdas yra motyvuotas konkretaus verslo pobūdžio.
• Užduoties verslo motyvams aiškintis reikia skirti nemažiau
dėmesio, negu jos vykdymo mechanizmams aiškintis.
• Paprastai, užduočių analizė nėra traktuojama kaip savarankiškas
analizės stadijos etapas. Ji yra perpinama su procesų analize.
• Mes ją aptariame atskirai tik dėl metodinių priežasčių, norėdami
pabrėžti specifinius užduočių analizės ypatumus,..
76

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, analizuojant užduotis:
• Kas yra daroma? Kaip tai yra daroma? Kodėl tai yra daroma? Ar
tai apskritai reikia daryti?
• Jei tai daryti būtina, ar nėra tam daryti geresnio būdo?
• Ar tai daryti privalo vartotojas ar kas nors kitas?
• Kaip galima tą užduotį supaprastinti?
• Ar galima taip pertvarkyti užduočių vykdymo tvarką, kad verslo
procesas ar veikla taptų sklandesne?
• Ar užduočiai vykdyti vartotojui pakanka informacijos ir kitų resursų?
• Ar vartotojas gali įvykdyti užduotį “vienu prisėdimu”, ar jis negali
jos pabaigti tol, kol jis pats ar kas nors kitas nepadarys dar ko
nors?
77

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, analizuojant
užduotis (tęsinys):
• Ar tą užduotį vykdo tik tas darbuotojas, ar ją arba labai
panašias į ją užduotis vykdo ir kokie nors kiti darbuotojai?
• Ar užduoties vykdymą reglamentuoja kokie nors standartai ar
kokios nors nustatytos procedūros? Ar tie standartai ir
procedūros dokumentuoti? Kada paskutini kartą jie buvo
peržiūrėti? Ar visi su užduotimi susiję asmenys yra su jais
susipažinę?
• Kokia veiksmų laisvė palikta užduoties vykdytojui?
• Kaip dažnai, vykdant užduotį, susidaro kokios nors ypatingos
situacijos ir kaip jos yra apdorojamos? Kiek laiko paprastai
prireikia susidoroti su tokiomis situacijomis?
78

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, analizuojant
užduotis (tęsinys):
• Ar yra kokia nors rutininė ypatingų situacijų apdorojimo procedūra
ir ar darbuotojai yra su ja supažindinti?
• Ar galima taip pakeisti verslo procesą ar padaryti kažką kitą, kad
ypatingos situacijos išnyktų arba kad jų bent jau ženkliai
sumažėtų?
• Ar užduoties vykdymo metu reikia priiminėti kokius nors
sprendimus, nuo kurių priklauso tolimesnė jos vykdymo eiga? Kaip
tokie sprendimai turi būti priimami? Ar sprendimai yra tipo
“taip/ne”, ar jie išreiškiami tik kokia nors nuomone?
• Ar užduoties vykdyme yra kokių nors ciklų arba išsišakojimų?
79

• Klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, analizuojant užduotis
(tęsinys):
• Kiek vidutiniškai ilgai užtrunka vienas užduoties vykdymas
(pvz., vieno dokumento apdorojimas)?
• Ar yra nustatyti našumo reikalavimai užduočiai vykdyti ir
kokie? Ar jie yra vykdomi? Ar darbuotojai nesiskundžia, kad
juos sunku įvykdyti? Kaip jie baudžiami, jei neįvykdo
reikalavimų?
• Ar užduočiai vykdyti žmogus turi būti kaip nors specialiai
apmokomas arba treniruojamas? Kiek laiko jį reikia vykdyti?
Kaip dažnai yra atnaujinama ar kitaip keičiama mokymui
skirta medžiaga?
80

Verslo duomenų analizė
• Duomenų analizės užduotis yra, duomuo po
duomens, suformuluoti duomenų reikalavimus.
• Kiekvienas duomuo yra apibrėžiamas vadovaujantis
verslo poreikiais, nustatoma, kas yra jo savininkas, kas
juo naudojasi ir iš kur jis yra gaunamas.
• Duomenys yra grupuojami į įrašus ir galų gale visi verslo
duomenys vienaip ar kitaip sudėliojami į kokias nors
duomenų struktūras.
• Duomenų analizė yra sutelkta į du klausimus:
• kokie duomenys yra naudojami šiuo metu;
• kokių duomenų reikės sukūrus sistemą.
81

• Duomenų analizė apima:
• duomenų įvykių analizę;
• duomenų transakcijų analizę;
• dokumentų ir formų analizę;
• ataskaitų analizę.
82

Duomenų analizė
83

• Duomenų įvykis (data event) – tai duomenys, aprašantys ką
nors, kas įvyko versle ir apie ką įmonei reikia sužinoti ir įsiminti
savo bazėse.
• Tų bazių, įskaitant ir nekompiuterizuotas duomenų saugyklas, visuma
yra vadinama “organizacijos atmintimi” (company memory).
• Duomenų įvykis gali būti generuojamas tiek įmonės viduje, tiek ir jos
išorėje. Jis gali apibūdinti ką nors, kas atsitiko ką nors darant, arba
aprašyti kokį nors kalendorinį įvykį (pvz., finansinių metų pabaiga).
• Duomenų įvykiai yra vienaip ar kitaip registruojami. Duomenų
įvykių analizės metu reikia nuspręsti, kokius duomenis apie
įvykį reikia fiksuoti, kad tą įvykį būtų galima tinkamai apdoroti.
Taip pat reikia nustatyti, iš kur įmonė sužino apie įvykius ir kaip
apie tai turėtų sužinoti kuriama sistema.
84

• Duomenų transakcijomis vadinami duomenų ir
informacijos perdavimai kokiais nors kanalais,
įskaitant ir žodinį duomenų perdavimą.
• Transakcijų analizė yra glaudžiai susijusi su
duomenų įvykių analize. Čia analizuojami
duomenų ir informacijos perdavimo būdai ir jų
judėjimo maršrutai organizacijos viduje. Kai
kurios transakcijos yra inicijuojamos įmonės
viduje, kitos – jos išorėje.
85

• Dokumentų ir formų analizė yra duomenų įvykių
ir transakcijų analizės dalis, jos metu analizuojami
duomenų perdavimui įmonėje naudojamus
dokumentus ir formas.
• Čia siekiama ne tik išanalizuoti kokie duomenys yra
saugomi dokumentuose bei formose, bet ir išsiaiškinti,
kaip tie duomenys yra naudojami.
86

• Dokumentų ir formų analizės metu taip pat yra
analizuojama:
• ar dokumentai ir formos yra gerai suprojektuoti;
• t.y. ar jie patogaus dydžio, ar palikta pakankamai vietos duomenims į rašyti
ir t.t.?
• ar duomenys yra protingai sugrupuoti;
• ar dokumento (formos) egzempliorių pakanka visiems, kam jų reikia?
• kaip, kada ir kur dokumentai (formos) yra pildomi?
• ar dokumentai (formos) yra saugomi tikrai tiek ir tiktai tiek laiko, kiek
to iš tiesų reikia;
• ar jie tinkamai apsaugoti;
• ar jie tinkamai tvarkomi (išskirstomi po aplankus, indeksuojami ir
pan.);
• ar juos galima pakankamai greitai rasti?
87

• Ataskaitų analizė (report analysis) užsiima duomenų
apdorojimo proceso, nepriklausomai nuo to, ar tas
procesas yra rankinis, ar automatinis, gaunamų rezultatų
analize.
• Ataskaitose pateikiama svarbi verslo informacija.
• Analitikas turi išsiaiškinti, ar visos organizacijoje rengiamos
ataskaitos yra tikrai reikalingos, ar jos išsamios ir tikslios ir ar jos
pateikiamos tada, kada jų iš tiesų reikia..
• Turi būti išanalizuotas ir ataskaitų turinys ir išsiaiškinta, ar jis
atitinka ataskaitos vartotojų lūkesčius.
• Taip pat turi būti išsiaiškinta, ar ataskaitų detalumo laipsnis nėra
per didelis arba per mažas ir ar ataskaitose yra pateikti visi
reikalingi sumariniai rodikliai.
88

Informacijos rinkimo metodai
• Atliekant analizę, visų pirma reikia surinkti
analizuojamą informaciją, t.y. žinias, duomenis,
nuomones ir požiūrius apie dalykinės srities
struktūrą, verslo įvykius ir procesus, tų procesų
struktūrą, vykdymo tikslus bei būdus ir juos
vykdančių asmenų išsilavinimą, kvalifikaciją bei
tradicijas.
89

Informacijos rinkimo metodai
• Pagrindiniai informacijos rinkimo metodai:
• interviu;.
• tiesioginis interviu;
• telefoninis interviu;
• apklausa;
• fokuso grupės;
• darbo vietų lankymas;
• bendro darbo grupės;
• maketų panaudojimas;
• rašytinių šaltinių analizė;
• stebėjimas.
90

• Interviu
Įrankiai
Vartotojas Analitikas CAISE
Dialogas
Dokumentai
Projekto bazė
Rezultatai
91

Interviu
• Interviu – tai toks analitiko pokalbis su užsakovu,
dalykinės srities specialistu, kuriamos sistemos būsimuoju
vartotoju ar kitu asmeniu, kurio metu yra atsakoma į iš
anksto parengto klausimyno klausimus ir visi atsakymai
yra išsamiai dokumentuojami.
• Interviu imamas tikslu išsiaiškinti, kaip interviu duodantis asmuo
žiūri į vieną ar kitą savo veiklos aspektą, ką jis mano analitikui
rūpimu klausimu.
92

Interviu
• Interviu yra pats svarbiausias informacijos apie
dalykinę sritį rinkimo metodas.
• Kiekvienas analitikas privalo mokėti parengti bei paimti
interviu ir teisingai apdoroti jo rezultatus!
• Analitiko įgūdžiai lemia, ar surenkama ta informacija,
kurios reikia ir ar surinkta informacija yra kokybiška.
• Interviu, stebėjimas ir tyrimas – pagrindiniai analitiko
darbo metodai.
• Paplitusi yra neteisinga nuomonė, kad tyrimo metodus turi būti
įvaldę tik mokslininkai. Analitikas juos turi išmanyti nei kiek ne
menkiau, tik jis juos naudoja visai kitiems tikslams pasiekti!
93

Interviu
• Interviu primena pasitarimą
ar posėdį, bet jame dalyvauja
tik du asmenys: imantysis
interviu ir duodantysis
interviu.
• Kai kuriais specialiais atvejais
imti ar duoti interviu gali ir keli
asmenys.
• Tačiau ir tokiais atvejais turi būti
tik vienas pagrindinis imantysis
ir tik vienas pagrindinis
duodantysis interviu.
94

Interviu
• Interviu tipai:
• įvadiniai interviu;
• tikslas: susipažinti su analizės objektu;
• pagrindiniai interviu;
• tikslas: surinkti informaciją reikalingą vartotojų
poreikiams nustatyti ir sistemos reikalavimams
suformuluoti.
95

Interviu
• Pagrindiniai interviu, savo ruožtu yra skirstomi į
keturis tipus:
• interviu faktams, nuomonėms ir kitai informacijai apie
verslo sistemą surinkti;
• interviu surinktai informacijai patikrinti;
• kadangi kai kurie surinkti faktai gali būti klaidingi, juos reikia
tikrinti, apklausiant kitus žmones;
• interviu įsitikinti, kad analitikas teisingai interpretuoja
surinktą informaciją;
• interviu surinktai informacijai papildyti ir patikslinti
• vykdomi po pirminio surinktos informacijos apdorojimo.
96

Interviu
• Interviu žingsniai
• Apklausiamųjų parinkimas ir interviu laiko
derinimas.
• Interviu klausimyno rengimas.
• Interviu ėmimas.
• Interviu dokumentavimas.
• Interviu teksto peržiūra kartu su interviu
davusiu asmeniu.
• Galutinio interviu teksto rengimas.
97

Interviu
Interviu ėmimo tikslai
• Interviu imami siekiant šių tikslų:
• surinkti informaciją apie įmonę;
• surinkti informaciją apie verslo funkcijas;
• surinkti informaciją apie verslo procesus, veiklas, užduotis ir
duomenis;
• nustatyti verslo problemas ir jų sprendimo būdus;
• nustatyti operacinius vartotojų poreikius;
• patikrinti, patikslinti ar papildyti anksčiau surinktą informaciją;
• išsiaiškinti sistema suinteresuotų asmenų nuomonę kokiu nors
klausimu;
• pasirengti kitiems interviu.
98

Interviu
Rekomendacijos
• Interviu metu vyksta informacijos mainai tarp dviejų
asmenų, todėl svarbu jį organizuoti taip, kad tą tikslą
tikrai pasiekti
• t.y., surinkti išsamią ir tikslią informaciją.
• Interviu – tai pokalbis, o ne viešųjų ryšių ar reklamos
akcija, todėl reikia sukurti tam tinkamą psichologinę
atmosferą.
• Formaliai, interviu yra procesas ir, kaip ir visi procesai, turi vykti
pagal tam tikras taisykles ir vadovaujantis tam tikromis
rekomendacijomis.
99

Interviu
Rekomendacijos imančiajam interviu
• Visų pirma, sukurk draugišką atmosferą.
• Paaiškink apklausiamajam, kodėl toks interviu reikalingas ir kodėl nutarta
imti interviu būtent iš jo..
• Pabrėžk interviu metu gautos informacijos svarbą verslo problemoms
spręsti ir paaiškink, kaip konkrečiai ta informacija bus panaudota.
• Įgyk apklausiamojo pasitikėjimą, priversk jį jaustis suinteresuotu asmeniu
ir aktyviai dalyvauti interviu..
• Garantuok pokalbio konfidencialumą ir užtikrink, kad pokalbio metu
surinkta informacija bus išviešinta tik po to, kai jis ją peržiūrės ir leis ją
paviešinti.
• Užtikrink, kad interviu neturėtų jokių neigiamų pasekmių apklausiamajam.
100

Interviu
Rekomendacijos
• Neturėk jokių išankstinių nuostatų tuo klausimu, kuriuo renkama
informacija.
• Nesistenk primesti apklausiamajam savo nuomonės.
• Klausimus formuluok taip, kad jie prasidėtų klausiamaisiais žodeliais, t.y.
žodeliais kas, kuris, kur, kada, kodėl, kaip.
• Nereikalauk, kad tau būtinai atsakytų tik taip arba ne.
• Užduodamas papildomus klausimus, pasitikrink, ar teisingai supranti,
kas tau yra sakoma.
• Nesiginčyk su apklausiamuoju.
• Stenkis nenukrypti nuo interviu temos ir nuo klausimyne numatytų
klausimų.
• Nepertraukinėk kalbančiojo.
• Neparodyk kalbančiajam, kad kas nors tau yra neįdomu arba jau
žinoma.
101

Interviu
Rekomendacijos
• Fiksuok, kas tau yra sakoma, bet tai daryk taip, kad
kalbančiajam nekiltų kokių nors sunkumų kalbėti.
• Kalba duodantysis interviu, imantysis interviu
klauso.
• Kaip galima greičiau dokumentuok interviu.
• Planuok interviu trukmę ir griežtai jos laikykis.
• Neprieštarauk, jei duodantysis interviu panorės
vėliau ką nors keisti ar tikslinti.
• Būk mandagus ir nuoširdus.
102

Interviu
Rekomendacijos
• Interviu procesas yra vienas iš interpersonalinio
bendravimo procesų, tačiau jis tuo pat metu yra ir
tyrimo bei problemų sprendimo procesu.
• Taigi, tai yra žaidimas ir interviu
reglamentuojančios taisyklės iš tiesų yra tam tikro
žaidimo taisyklės.
103

Interviu
Iš ko imti interviu?
• Vienas iš svarbiausių klausimų, į kuriuos tenka
atsakyti analitikui, pradedant analizės procesą, yra
klausimas “Iš ko reikia paimti interviu?”
• Atsakant į šį klausimą, reikia pasirinkti
apklausiamuosius asmenis, suprasti, ko iš
kiekvieno iš tų asmenų galima tikėtis, kaip su jais
bendrauti, kaip patikrinti iš jų gautą informaciją ir,
svarbiausia, suprasti, koks yra jų požiūris į
vykdomąjį projektą.
104

Interviu
• Paprastai užsakovas kontaktams su vykdytojais
skiria savo įgaliotąjį atstovą.
• Šis atstovas turi padėti nuspręsti, su kuo reikia
kalbėtis vienu ar kitu klausimu, ir pristatyti
apklausiamiesiems analitikus. Jis taip pat gali
padėti analitikams interpretuoti surinktą
informaciją.
• Paprastai šis asmuo taip pat padeda analitikams
susitarti su apklausiamaisiais dėl interviu laiko ir
trukmės, o kartais netgi ir padeda paimti interviu.
105

Interviu
• Paprastai analitikas turi galimybe apklausti
bet kurį įmonės darbuotoją, tačiau nėra
jokios prasmės apklausti visus darbuotojus.
• Ypač tais atvejais, kai įmonė yra pakankamai
didelė.
106

Interviu
• Apskritai, asmenys, iš kurių imami interviu,
gali būti suskirstyti į tris grupes:
• įmonės vadovai,
• padalinių ir/arba veiklos barų vadovai,
• eiliniai įmonės padalinių darbuotojai.
107

• Iš ko imti interviu?
Aukščiausia vadovybė
Vidutinė grandis Vidutinė grandis Vidutinė grandis

Interviu ėmimas
Tikrinimas
Žemutinė grandis Žemutinė grandis Žemutinė grandis
Vadybininkas Vadybininkas Vadybininkas

Vadybininkas Vadybininkas
Vadybininkas
Gamyba Vadybininkas Vadybininkas
Apskaita Personalas
Apmokėjima
Tiekimas Marketingas sKreditavimas
…………. …………. ………….
Tikrinimas
108

Interviu
• Įmonės vadovai
• Pokalbius patariama pradėti nuo įmonės
vadovo.
• Būtent įmonės vadovas geriausiai gali apžvelgti
visą įmonės veiklą ir jos verslo funkcijas ir
nusakyti visą kompiuterizuojamos veiklos
kontekstą.
109

Interviu
• Vadovas gali suformuluoti pagrindinius kuriamos sistemos
tikslus, paaiškinti, ko iš jos tikimasi, pasakyti, kokius
resursus numatoma skirti projektui ir kada tikimasi
pradėti eksploatuoti sistemą.
• Jis taip pat gali patarti, su kokiais darbuotojais verta
kalbėtis ir su kokiais kitais informacijos šaltiniais reikėtų
susipažinti.
• Be to, vadovo nuomonė yra svarbiausia, sprendžiant
kokią verslo tobulinimo strategiją geriausiai pasirinkti.
110

Interviu
• Įmonės vadovas gali pateikti analitikui įmonės
organizacinės struktūros schemą, papasakoti,
kiek žmonių kokiame padalinyje dirba, ir aptarti
tų padalinių funkcijas
• Ši informacija yra labai vertinga planuojant
tolimesnę įmonės darbuotojų apklausą.
111

Interviu
• Įmonės vadovai:
• Analitikas neturėtų tikėtis gauti iš įmonės vadovo labai
detalią ir išsamią informaciją. Vadovas nežino ir negali
žinoti visų verslo sistemos detalių ir gali labai nedaug ką
pasakyti apie tai, kaip vykdomos konkrečios užduotys.
• Be to, nereikia pamiršti, kad būtent vadovas yra
labiausiai suinteresuotas projekto sėkme, galbūt pats tą
projektą iniciavo ir galų gale tars galutinį žodį, ar liko
patenkintas projekto rezultatais.
• Todėl būtina gerai suprasti, ko gi šis asmuo iš jūsų tikisi!
112

Interviu
• Žemesniųjų lygmenų vadovai
• Įmonėje gali būti daug valdymo lygmenų, kiekvienas
žemesnio lygmens vadovas turi savo atsakomybės barą
ir juo tas lygmuo yra žemesnis, tuo ta atsakomybė yra
konkretesnė ir griežčiau apibrėžta.
113

Interviu
• Pasirenkant ką reikėtų apklausti iš žemesniųjų
lygmenų vadovų, į sąrašą patartina įtraukti
• (a) visus įmonės vadovo pavaduotojus;
• (b) visus vadovus, kurių vadovaujamos veiklos barą
vienaip ar kitaip palies kuriamoji sistema.
• To reikia bent jau tam, kad išsiaiškinti su kokiais kitais jų
vadovaujamais darbuotojais reikėtų pasikalbėti.
114

Interviu
• Žemesniųjų lygmenų vadovai:
• Tokių pokalbių metu gali paaiškėti, kad analitiko
prielaidos apie verslo problemų priežastis yra
neteisingos ir kad analizės sferą reikia gerokai
išplėsti.
• Todėl, kalbantis su įmonės vadovu, reikėtų iš anksto
paprašyti leidimo kalbėtis ir su tais padaliniais, kurie
iš pirmo žvilgsnio atrodo neturintys nieko bendro su
nagrinėjamomis verslo problemomis.
115

Interviu
• Vadovo taip pat reikėtų paprašyti, kad jis visus
žemesniųjų lygmenų vadovus supažindintų su projekto
tikslais ir perspėtų, kad analitikams gali prireikti
pasikalbėti su jais pačiais arba su jų vadovaujamais
žmonėmis.
• Neretai darbuotojai kartas nuo karto keičia savo
pareigybes ir netgi savo veiklos įmonėje pobūdį. Tokie
darbuotojai yra labiau patyrę ir, pasirinkus juos
apklausai, iš jų galima gauti vertingesnės informacijos.
116

Interviu
• Vadovas, kuris palaipsniui kilo iš vieno lygmens į kitą, gali
apžvelgti tam tikrą veiklos barą iš skirtingų valdymo
lygmenų perspektyvos ir, netgi jei nebežino konkrečių
užduočių vykdymo dabartiniu laiko momentu detalių, gali
papasakoti daug daugiau, negu tas, kuris visą laiką dirbo
tą patį darbą.
• Būtent tokie žmonės gali daugiausiai pasakyti apie stebimų
verslo problemų priežastis ir patarti, kaip jas pašalinti.
117

Interviu
• Žemesniųjų lygmenų vadovai taip pat gali padėti geriau
suprasti aukštesniųjų lygmenų vadovų pateiktą
informaciją ir tų vadovų intencijas.
• Analitikas privalo suprasti, kad darbuotojo požiūrį į
nagrinėjamas problemas lemia jo vaidmuo įmonėje ir
kad nei vienas iš tų požiūrių nėra ir negali būti
objektyvus. Todėl problemas reikia “apžiūrėti iš visų
pusių”.
• Kiekvienas požiūris padeda analitikui priartėti prie objektyvesnio
tikrosios padėties vertinimo.
118

Interviu
• Viena iš svarbiausių analitiko apklausos meto užduočių yra
tikrinti visus faktus ir nuomones, apklausiant skirtinguose
vaidmenyse esančius asmenis.
• Kryžminės apklausos turi būti maksimaliai objektyvizuotos,
apklausiamieji neturi sužinoti, ką vieni iš jų mano apie kitų darbą.
• Ne analitiko reikalas ieškoti kaltųjų ir rodyti pirštu į tuos, kurie ką
nors ne taip daro. Jam reikia tik objektyviai įvertinti situaciją. Gavus
prieštaringą informaciją, reikia ieškoti kokio nors trečio šaltinio.
119

Interviu
• Eiliniai įmonės padalinių darbuotojai
• Būtent šie darbuotojai vykdo konkrečias verslo užduotis.
• Būtent jų darbą pakeis kuriamoji sistema.
• Analitikui reikia nuspręsti, kaip būsimoji sistema padės
jiems jų darbe, o tam reikia išsiaiškinti, ką jie daro šiuo
metu bei kodėl ir kaip jie tą daro.
• Didžioji dauguma interviu turi būti imama būtent iš
eilinių darbuotojų ir būtent šie interviu turi būti
detaliausi.
120

Interviu
• Eiliniai įmonės padalinių darbuotojai
• Reikia parinkti apklausai bent po vieną kiekvienos
kompiuterizuojamos užduoties vykdytoją.
• Kartais verta apklausti ir daugiau vykdytojų. Kiekvienas naujas
apklaustasis gali pasakyti ką nors, ką praleido ar laikė nesvarbiu
kiti.
• Tokiais atvejais reikia patikrinti, ar anksčiau apklaustieji sutinka
su tuo, ką papildomo pasakė naujas apklaustasis.
• Eilinių darbuotojų pateikta informacija turi būti
sugretinta su jų tiesioginių vadovų pateikta informacija
ir analitikas privalo eliminuoti visus šitaip išryškintus
prieštaravimus.
121

Interviu
Interviu dokumentavimas
• Informacijos išsaugojimas
• Dokumentuoti interviu būtina ir dėl semantinių priežasčių, ir dėl
žmogiškosios atminties savybių. Pokalbis pasimiršta, tai, kas buvo
pasakyta, galima suprasti skirtingai.
• Eilinis žmogus savo šnekamojoje kalboje paprastai vartoja nuo 500 iki
1000 žodžių. Rašydamas jis vartoja dešimt ir netgi šimtą kartų
turtingesnį žodyną.
• Šnekamąją kalbą papildo mimika, judesiai, vadinamoji kūno kalba. Be
to, galima pašnekovo ko nors paklausti, pasitikslinti ar jį teisingai
supratot.
• Žmogiškoji atmintis netobula. Tiksliai atsiminti, kas ką pasakė prieš
kelias dienas, gali tik nedaugelis.
122

Interviu
• Tikslumas ir perteikimas
• Rašytinis dokumentas yra tikslesnis, jį galima peržiūrėti kelis kartus, kol
nebus susitarta dėl to, kaip ką reikia pasakyti.
• Jis turi privalumą, kad jame galima daryti nedidelius lokalius
pakeitimus, nekeičiant pagrindinės dokumento minties, jo bazinių
nuostatų.
• Be to, raštu išdėstytą idėją bet kuriuo momentu galima su visomis jos
detalėmis atkurti atmintyje ir perteikti kitiems asmenims.
• Kita vertus, dokumento negalima nieko paklausti, todėl rašytinis tekstas
turi neturėti jokių neaiškumų ar dviprasmybių.
• Jokių “aš turėjau omenyje”! Skaitytojas perskaitys tik tai, kas parašyta!
123

Interviu
• Grafika
• Dokumentuose pateikiami ne tik tekstas, bet ir įvairi
iliustracinė medžiaga.
• Ši medžiaga papildo ir paaiškina tekstą.
• Kartais geras piešinys atstoja tūkstantį žodžių!
• Grafinė notacija padeda tiksliau aprašyti ir analizės, ir
projektavimo rezultatus bei susieti juos tarpusavyje.
• Paveikslėliai ir grafika turi tą pranašumą, kad, skirtingai
negu tekstas, jie iš karto pateikia visumą, o ne atskiras
jos detales.
124

Interviu
• Dokumentavimas padeda geriau suprasti mintį,
bet, kas yra dar svarbiau, padeda dirbti su
analizės rezultatais.
• Analitikas sukuria įrašus, į kuriuos vėliau galima daryti
nuorodas ir kurių pagrindu priimami tolimesni
sprendimai.
• Gera dokumentacija eliminuoja poreikį iš naujo
klausinėti apklaustuosius to, ko jie jau buvo
klausti.
125

Interviu
• Dokumentavimas yra nuobodus ir varginantis darbas.
Tačiau jis yra būtinas.
• Neturint dokumentuotų interviu ir vieną analitiką pakeitus kitu,
pavyzdžiui, jam išėjus iš darbo, visą analizę reikėtų pradėti iš naujo.
• Be analizės dokumentų, negalima būtų parengti sistemos
reikalavimų specifikacijos ir pradėti projektuoti sistemą.
• Vaizdžiai kalbant, analitikų parengti dokumentai – tai žemėlapis,
kuriuo vadovaujasi projektuotojai ir programuotojai.
• Jei šis žemėlapis netikslus, pasiklysti labai nesunku.
126

Interviu
• Ataskaita apie interviu – tai ne tik atpasakojimas to, ką
pasakė apklausiamasis. Joje taip pat turi būti aprašyti:
• kas ir iš ko ėmė interviu, nurodant apklaustojo pareigas, jo
vykdomas funkcijas ir tiesioginį viršininką;
• interviu data, laikas ir vieta;
• kitų interviu dalyvių (jei tokie buvo) pavardes ir pareigas;
• interviu tikslą;
• visas apklaustojo pareikštas nuomones;
• išvadas, kurias padarė analitikas iš apklaustojo pateiktų faktų ir nuomonių;
127

Interviu
• Ataskaita apie interviu – tai ne tik atpasakojimas
to, ką pasakė apklausiamasis. Joje taip pat turi
būti aprašyti:
• visas interviu metu paaiškėjusias verslo problemas bei jų priežastis;
• interviu metu aptartų formų, dokumentų, standartų ar procedūrų
pavyzdžius;
• interviu metu naudotas diagramas, grafikus ar kitą vaizdinę
informaciją;
• interviu metu gautos informacijos aprašą.
128

Interviu
• Ataskaitoje apie interviu reikia aiškiai atskirti
faktus ir nuomones.
• Dokumentuoti visus faktus ir visą gautą
kiekybinę informaciją.
• Nurodyti ne tik interviu, bet ir ataskaitos
duomenis (datą, versiją, statusą).
129

Interviu
• Ataskaitos puslapiai turi būti numeruoti. Ji turi turėti turinį.
• Ataskaita gali būti ilga ir nuobodi, bet joje negalima nieko
praleisti, nes vėliau gali paaiškėti, kad būtent tai ir yra
svarbu.
• Ataskaita rašoma konkretiems skaitytojams. Todėl būtina
atsižvelgti į jų išprusimą. Inžinieriams rašoma vienaip,
užsakovams ir vartotojams – kitaip.
• Bet kuriame dokumente turi būti vadovams skirta santrauka
(executive summary), kurioje reikia reziumuoti svarbiausius
faktus, išvadas ir rekomendacijas.
130

Interviu
• Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių skaito tik 20-30
pirmųjų ataskaitos puslapių. Taigi, svarbiausia
informacija turi būti tuose puslapiuose. Tą galima
padaryti tik iškeliant visus mažiau svarbius dalykus į
dokumento priedus.
• Dokumente reikia pateikti jame esančių paveikslėlių,
grafikų bei lentelių sąrašus ir aiškinamąjį vartojamų
terminų žodyną.
• Pateikiant grafikus bei diagramas, būtina paaiškinti juose
vartojamus žymenis.
131

Interviu
• Jei vartojami trumpiniai, būtina pateikti jų sąrašą ir juos
išskleisti.
• Bloga dokumentacija pavers beverčiais ir geriausiai
atliktos analizės rezultatus. Tipografiniu požiūriu
dokumentacija nebūtinai turi būti parengta
profesionaliai, bet dokumentai turi būti tvarkingi, įrišti,
turėti viršelius.
132

Interviu
• Netuščiažodžiauk. Venk stilistinių įmantrybių.
Rašyk dalykine kalba, trumpais sakiniais.
Nesistenk demonstruoti savo išprusimą rašyk
kuo paprasčiau.
• Jei dokumentą rašo keli žmonės, reikia
maksimaliai suvienodinti stilių ir vartojamą
terminiją. Todėl tokius dokumentus kas nors
turi redaguoti.
133

Interviu
Ataskaita apie interviu
• Reikia laikytis šių bendrųjų stilistikos taisyklių:
• Visos struktūrinės ataskaitos dalys turi būti numeruotos ir
atitinkamai patrauktos nuo krašto:
1
1.1
1.1.1
1.1.1.1
1.1.1.1.1
134

Interview
• Išvardinimuose reikia vartoti mažuosius romėniškus
skaitmenis:
i)
ii)
iii)
iv)
• Pastraipos pradžia turi būti patraukta nuo krašto.
135

Interviu
• Kiekviena struktūrinė ataskaitos dalis privalo turėti
pavadinimą.
• Pastraipos negalima pradėti skaičiais.
• Reikia vengti išvardinimų per brūkšnelį. Tai leistina
santraukoje, bet ne pagrindiniame tekste.
• Ataskaitoje negali būti rašybos ar kalbos klaidų.
Negalima vartoti kokio nors techninio ar profesinio
žargono.
136

Interviu
• Ataskaitoje neturi būti rašoma “ir t.t.“, “ir kt.“, “ir pan.". Jei
žinai, kas slypi po tais žodeliais, išvardink. Jei sąrašas yra ilgas
arba jei jame surašyti dalykai yra mažai svarbūs, pateik jį
prieduose.
• Nerašyk “kaip jau buvo minėta" ar kaip nors panašiai, bet duok
nuorodas į konkrečias dokumento vietas (skyrius, poskyris,
pastraipa).
• Visi paveikslėliai ir lentelės turi būti numeruoti ir turėti
prasmingus pavadinimus.
• Visi finansiniai duomenys turi būti patikrinti aritmetikos
požiūriu, t.y. turi būti patikrintos visos sumos tiek pagal eilutes,
tiek ir pagal stulpelius.
137

Interviu
• Tekstas turi būti darnus, visi faktai dokumentuojami
vartojant tuos pačius matus ir tas pačias laiko bei
matavimo skales. Terminai ir sąvokos turi būti
vartojami taip pat visuose ataskaitos dalyse.
• Prie visų skaitinių vertinimų būtina nurodyti
matavimo vienetus. Patartina skaičius rašyti žodžiais,
nurodant jų skaitinę vertę skliausteliuose,
pavyzdžiui, šeši (6), trylika (13), dvidešimt du (22).
Prie visų piniginių sumų būtina nurodyti valiutą (pvz.,
1000.00 Lt).
138

Kiti interviu ėmimo būdai
• Telefoniniai interviu: naudojami renkant
atsakymus į klausimus, į kuriuos galima
atsakyti “taip” arba “ne”.
• Ypatumai
• Galima apklausti tik santykinai nedidelį
respondentų skaičių.
• Pavyksta apklausti daugumą respondentų.
• Apklausa gali būti atlikta per pakankamai nedidelį
laiką.
• Vidutinio dydžio apklausos kaštai.
• Tinka santykinai paprastai informacijai rinkti.
139

• Telefoninio interviu privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai Rekomendacijos

Imantysis interviu gali Sunku sukurti tinkamą Pasiruošk trumpą,
užduoti papildomus psichologinę atmosferą griežtą ir aiškų
klausimus pokalbio planą
Tai greitesnis ir Tenka labiau riboti Iš anksto su kuo nors
patikimesnis metodas aptariamų klausimų (pavyzdžiui,
negu apklausa ratą bendradarbiu)
kompiuteriniu paštu pratestuok
užduodamus klausimus
Tai pigiausias interviu Pavargstama greičiau Susitark dėl interviu iš
ėmimo būdas negu bendraujant anksto.
žodžiu
140

• Telefoninio interviu privalumai ir trūkumai
(tęsinys)
Sunku planuoti Pasistenk kuo mažiau nukrypti
interviu trukmę nuo iš anksto parengto interviu
plano.
Galimi ryšio trykiai Iš anksto perduok
apklausiamajam interviu
klausimyną.
141

Kiti informacijos rinkimo metodai
• Šiandieninėse organizacijose beveik visi
darbuotojai naudojasi personaliniais
kompiuteriais ir saugo juose įvairius duomenis.
Todėl kartais gali prireikti rinkti tam tikrą
informaciją iš visų kokio nors padalinio, ar netgi
iš visų organizacijos darbuotojų.
• Aišku, kad tokiais atvejais imti interviu iš
kiekvieno organizacijos darbuotojo būtų visiškai
neprotinga, praktiškesni yra kitokie informacijos
rinkimo būdai.
142

• Informacijos rinkimas paštu: naudojamas,
kuomet reikia surinkti iš didelio skaičiaus
asmenų daug, kiekybinių duomenų. Gali būti
renkama tiek kompiuteriniu, tiek paprastu
paštu.
• Ypatumai
• Galima rinkti informaciją iš didelio asmenų skaičiaus.
• Apklausa dažniausiai užtrunka gana ilgai.
• Nėra galimybių iš karto užduoti papildomus klausimus.
• Maži apklausos kaštai.
• Geriausiai tinka kiekybinio pobūdžio duomenims rinkti.
143

• Informacijos rinkimo paštu privalumai ir
trūkumai
Į klausimus galima atsakinėti Sunku prognozuoti, kiek Klausimai turi būti aiškūs,
atsakinėjančiajam patogiu asmenų atsakys į pateiktus trumpi ir tokie, į kuriuos
laiku ir jam patogioje vietoje. klausimus negalima duoti dviprasmiškų
atsakymų
Klausimai suformuluoti raštu, Su apklausiamuoju nėra Reikia atlikti klausimų
kas palengvina jų supratimą tiesiogiai bendraujama, dėl to testavimą, paprašius, kad į
negalima stebėti jo reakcijos į juos atsakytų pasirinktas
pateiktus klausimus kontrolinis asmuo
Galima apklausti didelį 30% - 40% atsakiusiųjų yra Reikia iš anksto perspėti
asmenų skaičių labai geras rezultatas. respondentus, kad jie gaus
Paprastai atsako tik apie 10% klausimyną, priminti jiems,
respondentų kad yra laukiama jų
atsakymų.
144

• Informacijos rinkimo paštu privalumai ir
trūkumai (tęsinys)
Nesunku Sunku surinkti Atsakymams į klausimus turi
administruoti išsamią informaciją pakakti pusės valandos
ir apdoroti
Sunku patikslinti Jei naudojamasi tradiciniu (ne
neaiškius kompiuteriniu) paštu, kartu su
atsakymus klausimynu reikia pasiųsti ir voką
su pašto ženklu atsakymams
atsiųsti.
Patartina paprašyti leidimo
pasiaiškinti neaiškius atsakymus
telefonu
145

• Fokuso grupės: naudojamos gauti skirtingas
reakcijas į kokį nors vieną klausimą. Jei visi
grupės dalyviai yra panašios kvalifikacijos ir
panašaus statuso, jose dažnai pasireiškia
sinergetinis efektas.
• Ypatumai
• Nedidelis respondentų skaičius.
• Palyginti aktyvus respondentų dalyvavimas apklausoje.
• Apklausa atliekama gana per trumpą laiką.
• Gana aukšti apklausos kaštai.
• Gerai tinka nuomonėms, o taip pat paprastiems ar labai
išdetalizuotiems duomenims rinkti.
146

• Fokuso grupių privalumai ir trūkumai
Jei atsakymai nėra Jei pasitarimas nėra Reikia parengti
pakankamai aiškūs, tinkamai vedamas, grupė pasitarimo dienotvarkę
juos lengva patikslinti. lengvai nukrypsta nuo ir iš anksto ją išdalinti
svarstomo klausimo. visiems grupės nariams.
Tuo pat metu renkami Kiekvienas grupės narys
duomenys iš daugelio turėtų prisistatyti
šaltinių. kitiems.
Gaunama informacija Grupei reikia pristatyti
automatiškai projektą, pasitarimo
patikrinama diskusijų tikslus ir paaiškinti,
metu. kodėl į pasitarimą buvo
pakviesti būtent jie.
147

• Fokuso grupių privalumai ir trūkumai
(tęsinys)
Pasitarimą reikia pradėti nuo
paprastesnių, lengvesnių klausimų
svarstymo (tai trunka trumpiau).
Pasitarimą reikia protokoluoti ir su juo
supažindinti visus grupės narius.
Jei to reikalaujama, turi būti
užtikrintas grupės narių
anonimiškumas.
148

• Apsilankymai darbo vietose: naudojamas,
norint tiesiogiai susipažinti su darbo procesais,
užduočių vykdymu, darbo aplinka ir darbo
sąlygomis. Tai vienas iš tiesioginio stebėjimo
metodų.
• Ypatumai
• Galima aplankyti tik nedaugelį darbo vietų.
• Informacijos rinkimas užtrunka gana ilgai.
• Dideli kaštai.
• Naudotinas, kai reikia išsiaiškinti kitais metodais sunkiai
išsiaiškinamus niuansus.
149

• Apsilankymų darbo vietose privalumai ir
trūkumai
Pagerina analitiko turimą Nesąžiningi ar Apsilankymą reikia
kompiuterizuojamos nekompetetingi darbuotojai kruopščiai suplanuoti.
veiklos sampratą. apsilankymu gali
pasinaudoti kaip ekskursija
ir jokios vertingos
informacijos nesurinkti.
Gaunama informacijos, Galima aplankyti tik nedidelį Reikia parengti detalias
kurios negalima surinkti darbo vietų skaičių. ir aiškias užduotis.
kitais būdais.
Galima patikrinti kitais Didelės laiko ir kitų resursų Apie apsilankymus reikia
būdais surinktą sąnaudos. pranešti iš anksto ir juos
informaciją. suderinti.
150

• Apsilankymų darbo vietose privalumai ir
trūkumai (tęsinys)

Apsilankymo planą Darbuotojams reikia iš anksto
reikia parengti labai pateikti informaciją apie projektą
iš anksto, nes jį bei apie apsilankymo tikslus ir
reikia suderinti. supažindinti su tuo, ko iš jų bus
norima apsilankymo metu.
Didelė tikimybė,
kad dėl nenumatytų
aplinkybių planas
sužlugs.
151

• Kolektyvinis projektavimas ir kolektyvinė
reikalavimų analizė (Joint Applications Design
(JAD) and Joint Requirements Analysis (JRA))
• Anksčiau vyravusią praktiką, kuomet vykdytojas
pasiųsdavo pas užsakovą analitiką ar analitikų grupę
paimti interviu pas dalykinės srities specialistus, šiandien
dažnai išstumia kitoks darbo stilius: dalykinės srities
specialistai yra suburiami į vieną grupę, vadovaujamą
analitiko-moderatoriaus, ir patys analizuoja verslo
funkcijas, procesus, veiklas bei duomenis.
• Tai primena fokuso grupės darbą, bet kolektyvinės darbo
grupės turi kitokią paskirtį ir, skirtingai nuo fokuso grupių,
yra ilgalaikės (darbas gali trukti iki kelių mėnesių).
152

reikalavimų analizė (tęsinys).
• Kolektyvinio darbo metodas yra grindžiamas
prielaida, kad dalykinės srities specialistai,
vadovaujami patyrusio moderatoriaus, gali
išsiaiškinti savo operacinius poreikius pakankamai
detaliai, kad iš juos būtų galima transformuoti į
programų sistemos reikalavimų specifikaciją.
• Manoma, kad kolektyvinė darbo grupė gali suformuluoti
netgi ir kai kuriuos projektinius reikalavimus.
153

reikalavimų analizė (tęsinys).
• Kolektyvinio darbo grupę paprastai sudaro keletas dalykinės
srities specialistų, moderatorius, sekretorius ir galbūt
asistentas.
• Moderatorius veda grupės darbą pagal iš anksto sudarytą
dienotvarkę ir, kaip taisyklė, diskusijoje nedalyvauja. Tačiau jis
nukreipia grupės darbą reikiama linkme, seka, kad diskusija
nenukryptu į smulkmenas ir formuluoja klausimus, kuriuos
aptarinėja grupė. Jis taip pat seka, kad kalbantieji dėstytų
esmines mintis raštu (pakabinamuose bloknotuose).
• Jis taip pat gali pateikti papildomus klausimus, padedančius
pašalinti dviprasmybes ir fokusuojančius grupės darbą.
• Sekretorius fiksuoja diskusijų rezultatus, papildo juos
informacija iš pakabinamų bloknotų ir viską kaupia
kompiuteryje.
154

• Kolektyvinis projektavimas ir kolektyvinė reikalavimų analizė
(tęsinys)
• Grupė pradeda savo darbą siekio (misijos), vizijos bei strateginių tikslų
formulavimu ir baigia operacinių vartotojų poreikių formulavimu.
• Poreikiai nusako, kokias paslaugas turi teikti kuriamoji programų sistema. Paslaugos
esti informacinės (nusako, kokių duomenų reikia dalykinės srities specialistams),
skaičiuojamosios (nusako kaip reikia apdoroti verslo duomenis) ir komunikacinės.
• Informacinės paslaugos aprašomos dalykinės srities esybių terminais.
• Skaičiuojamosios paslaugos aprašomos vadinamosiomis verslo taisyklėmis.
• Grupė turi suformuluoti, kas ir kodėl turi būti padaryta, bet nesigilinti į tai, kaip tą
padaryti.
• Kadangi dalykinės srities specialistai gerai išmano kas ir kaip yra daroma, kartais jiems yra
sunku tuos turinius (ką ir kaip) atskirti vieną nuo kito.
• Bene sunkiausiai būna atsakyti į klausimą kodėl reikalinga viena ar kita veikla.
• Neretai tai buvo nuspręsta senai praeityje, niekas nepamena kodėl ir į klausimą atsakoma
“todėl, kad to reikalauja pareigybinės instrukcijos” ar netgi “todėl, kad visuomet tai
darėme.”
155

reikalavimų analizė (tęsinys)
• Kolektyvinės grupės darbui reikia:
• Didelės, gerai apšviestos ir vėdinamos patalpos su keliomis
lentomis rašymui.
• Kelių ilgų stalų, sustatytų “U” forma.
• Patogių kėdžių.
• Stalelio su kava ir gaivinančiais gėrimais.
• Pakabinamų bloknotų su stovais (jie turi būti išdėstyti taip,
kad jais būtų patogu naudotis visiems grupės dalyviams).
• Flomasterių (kiekvienam grupės nariui) rašymui
bloknotuose.
156

• Kolektyvinės grupės darbui reikia:
• Nešiojamo kompiuterio (su atitinkama programine įranga)
sekretoriui.
• Kompiuterinio projektoriaus ir ekranoA supply of yellow (or
white) pads and pens for taking notes
• Galimybės operatyviai naudotis kopijavimo aparatu.
• Rašytinės informacijos apie verslą (pareigybinės
instrukcijos, naudojamų dokumentų formos ir pan.).
157

• Grupės darbo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo
moderatoriaus patirties ir gebėjimų.
• Dalykinės srities specialistai yra susitelkę į savo atliekamą
darbą, dažnai pervertina jo svarbą ir nepastebi
objektyviam pašaliniam stebėtojui akivaizdžių dalykų.
• Moderatorius turi pakankamai gerai išmanyti dalykinę
sritį, kad galėtų uždavinėti protingus klausimus, ir gebėti
spręsti dalykinių specialistų ginčus, kokie verslo procesai
yra svarbesni ir kokias paslaugas turėtų teikti programų
sistema.
158

• Kolektyvinis projektavimas ir
kolektyvinė reikalavimų analizė
(tęsinys)
• Kiekvienas grupės narys turi turėti galimybę
skirti tiek laiko, kiek prireiks.
• Dažniausiai grupė, priklausomai nuo užduoties
sudėtingumo ir grupės narių kompetencijos,
dirba nuo 5 iki 15 pilnų darbo dienų.
• Kai kurie grupės nariai gali dalyvauti tik kai
kuriuose posėdžiuose, kiti turi dirbti visą laiką.
159

• Maketai
• Maketas – tai sistemos modelis, naudojamas tai
sistemai kurti arba vertinti.
• Nors kaip maketą galima panaudoti bet kurį sistemos
modelį, paprastai maketu vadinamas naudotojo interfeiso
ekranus, užklausas bei generuojamas ataskaitas
modeliuojantis modelis.
• Maketai dažniausiai naudojami vertinti sistemos
patogumą naudotojams.
• Maketas gali būti veikiantis arba ne
• Paprastai maketas neatlieka jokių skaičiavimų. Naudotojas
gali matyti kaip sistemoje atrodys interfeisai, rinkti
duomenis, formuluoti užduotis, matyti, kokias ekranines
ataskaitas generuos sistema, bet negali gauti jokių realių
rezultatų.
160

• Maketai
• Dauguma CASE sistemų turi priemones maketams
konstruoti: apibrėžti ir pateikti ekrane duomenis,
imituoti meniu ir dialogo langus, judėti ekrane ir
keisti ekranus vartotojo nurodyta tvarka.
• Yra taip pat pakankamai specialiai tam skirtų
instrumentinių sistemų.
• Jos vadinamos maketų generatoriais (angliškai dar yra
vartojamas terminas screen painter).
161

• Maketų naudojimo privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
Leidžia įtraukti naudotojus į Niekaip neimituoja atliekamų skaičiavimų.
sistemos projektavimo ir
vertinimo procesus.
Naudotojai gali “pasižaisti” su Kaip taisyklė, maketas negali pasinaudoti
interfeisu dar prieš pradedant nei realiais, nei testavimo duomenimis ir
realizuoti sistemą. parodyti naudotojui, kaip tie duomenys
atrodo.
Maketas sukuriamas labai Kartais naudotojai ir netgi programuotojai
greitai. pradeda traktuoti maketą kaip galutinio
produkto užuomazgą.
Jis kainuoja labai mažai. Dėmesys sutelkiamas į interfeisą,
pamirštami algoritminiai sistemos aspektai.
162

• Maketų naudojimo privalumai ir trūkumai
(tęsinys)
Privalumai Trūkumai
Maketas lengvai keičiamas. Kadangi dažniausiai maketų generatoriai
neturi galimybių realizuoti skaičiavimus,
realią sistemą tenka pradėti kurti nuo nulio,
pasinaudojant kita instrumentine sistema.
Nepasiteisinus, jį, be didelių Nesant skaičiavimų, naudotojai neturi
nuostolių, galima išmesti. aiškaus įsivaizdavimo, kaip iš tiesų dirbs reali
sistema.
Pridedant skaičiavimus, gali prireikti esminiai
pakeisti interfeisus ir visas atliktas darbas
gali prarasti bet kokią prasmę.
163

• Dalykinės srities analizė
• Pasiteisinusi patirtis
Reikalavimus reikia formuluoti labai

kruopščiai, įsitikinti, kad visos
suinteresuotos šalys juos aprobuoja, ir
juos būtinai dokumentuoti.
164

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Bet kuriame dokumente ar plane

pražiopsoma ta dalis, kuri būtent ir yra
pati svarbiausia.
• Aprašydami funkcinius reikalavimus, studentai

dažniausiai praleidžia svarbiausius.
165

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Blogiausiai padaroma tai, ko, atrodo, iš

principo neįmanoma blogai padaryti.
2 lentelė. Užsakovo poreikiai
• Pavyzdžiui: Užsakovo poreikiai
Nr. Operacinis Resursai, reikalingi tikslui Prioritetas

tikslas įgyvendinti
… ……………… ……………………………… …………..
166

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Bet kuriuose duomenyse teisingiausi ir

mažiausiai įtartini atrodo būtent tie
duomenys, kurie iš tiesų ir yra klaidingi.
167

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Bet kurios sistemos gebėjimai rasti ir

apdoroti klaidas padeda suprasti kokių
klaidų sistema nemoka apdoroti.
168

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Palyginus su jau rastomis klaidomis, kurių

visuomet yra baigtinis skaičius, dar nerastų,
bet galimų, klaidų skaičius yra begalinis.
169

• Vertinimas
• Merfio dėsniai
Nei vienas dalykas niekuomet nėra toks

paprastas, kaip jis atrodo iš pirmo žvilgsnio.
170

Vertinimas
• Pabaigus analizės procesą ir dokumentavus jo rezultatus,
analitikui tenka atlikti paskutinį ir labiausiai kritišką darbą
– įvertinti analizės rezultatus.
• Vertinimas atliekamas siekiant įsitikinti, kad:
• visos šalys sutinka su suformuluotais teiginiais;
• visi suformuluoti teiginiai yra išsamūs, korektiški ir neturi jokių
dviprasmybių.
• visi analizės rezultatai yra pagrįsti analizės metu surinkta
informacija.
• sistema spręs realias verslo problemas ir tenkins realius dalykinės
srities specialistų poreikius.
• Egzistuoja daug skirtingų dalykinės srities analizės
metodų, bet egzistuoja ne mažiau ir skirtingų analizės
rezultatų vertinimo metodų.
171

Vertinimas
Darnos analizė (Consistency Analysis)
• Duomenų darnos analizė
• Duomenų darnos analizė atliekama siekiant užtikrinti,
kad:
• visi duomenys yra taisyklingai apibrėžti ir turi tinkamus
pavadinimus;
• visos duomenų transformacijos yra žinomos ir dokumentuotos;
• yra žinomos ir dokumentuotos visos duomenų pateikties formos;
• visos duomenų ir jų transformacijų apibrėžtys yra korektiškos.
• yra žinomi ir dokumentuoti visi išskaičiuojami duomenys ir jų
skaičiavimo būdai.
172

Vertinimas
Darnos analizė
• Užduočių darnos analizė
• Užduočių darnos analizė atliekama siekiant užtikrinti, kad:
• visos programų sistemos užduotys tarpusavyje yra susietos teisingai;
• visos programų sistemos užduotys bus įvykdomos per reikiamą laiką;
• vykdant visas užduotys bus prieinami joms vykdyti reikalingi resursai;
• visos programų sistemos užduotys yra suderintos su atitinkamomis
verslo užduotimis ir pareigybinėmis instrukcijomis;
• asmenys, kurie, kaip manoma vykdys užduotis, turi tam reikiamus
įgaliojimus;
• vadovybė supranta programų sistemos užduotis taip pat, kaip ir
asmenys, kurie jas vykdys.
173

Vertinimas
Darnos analizė
• Lygmenų darna
• Dideliuose projektuose gali būti keletas
analizės lygmenų.
• Pradžioje gali būti padaryta bendra verslo
apžvalga.
• Po to gali būti išsamiai analizuojamos atskiros
verslo funkcijos ar jų grupės ir šitaip palaipsniui
pereinama prie konkrečių užduočių analizės.
• Reikia patikrinti ar analizės lygmenys tikrai
yra tarpusavyje tinkamai suderinti.
174

Vertinimas
Darnos analizė
• Duomenų ir duomenų laikmenų darna
• Sutelkta į duomenų transakcijas. Tikrinama ar
duomenys iš organizacijos gaunamų dokumentų
(duomenų laikmenų) pateks, panaudojant sistemą,
visiems, kuriems jų reikia ir nebus kaip nors iškreipti
(pavyzdžiui, per daug apibendrinti).
• Siekiama įsitikinti, kad organizacija gauna
korektiškus duomenis, teisingai juos interpretuoja
(t.y. taip pat, kaip duomenų siuntėjas) ir panaudoja
juos tinkamai.
175

Vertinimas
Darnos analizė
• Procesų darna
• Kompiuterizuojant verslo sistemą, verslo procesai yra
optimizuojami arba bent jau patobulinami. Tuo tikslu
siekiama išlygiagretinti veiklas bei užduotis. Tačiau,
pertvarkant verslo procesus nepriklausomai vienas
nuo kito, labai nesunku suardyti jų tarpusavio darną.
• Todėl reikia patikrinti, ar kompiuterizuoti verslo
procesai išliks suderinti vienas su kitu.
• Jei vienam procesui reikia duomenų iš kito, jis juos turi
gauti ir gauti būtent tada, kada jų reikia.
176

Vertinimas
Darnos analizė
• Procesų darna
• Siekiama atsakyti į šiuos klausimus
• Ar suformuluoti visi laiko ribojimai, ar jie korektiški ir ar jie
suderinti visų procesų požiūriu ?
• Ar visi reikiami verslo procesai išanalizuoti?
• Ar dokumentuoti kiekvieno verslo proceso ir visų jį sudarančių
užduočių analizės rezultatai?
• Ar kiekvienam procesui išanalizuoti ir aprašyti jo įeigos ir išeigos
duomenys, jame saugomi duomenys, duomenų paieškos veiklos,
formos, ataskaitos ir transakcijos?
• Ar nustatytos ir išanalizuotos visos viename procese daromos
nuorodos į kito proceso duomenis?
177

Vertinimas
Darnos analizė
• Darnos analizė turėtų būti kombinuojama su
kitais vertinimo metodais. Šiuo metodu
tikrinamas ne analizės rezultatų korektiškumas,
bet jų išsamumas, t.y. žiūrima, ar neliko
“skylių"
178

Vertinimas
Peržiūros (Walk Throughs)
• Peržiūros yra vienu iš efektyviausių vertinimo metodų.
• Iš esmės, tai analizės rezultatų prezentacija
specialistams, nedalyvavusiems atliekant analizę.
• Grupė turi būti sudaryta iš visų sistemos paveikiamų
veiklos barų atstovų (turi būti atstovaujami visi valdymo
lygmenys) ir analitikų.
• Grupės užduotis peržiūrėti analizės rezultatus ir
nustatyti, ar kas nors nėra praleista, ar visos problemos
nustatytos ir ar pasiūlyti tinkami jų sprendimo būdai.
• Taigi, grupė veikia kaip peržiūros komitetas.
179

Vertinimas
Peržiūros
• Analizės rezultatus aprašanti dokumentacija turėtų būti
parengta taip, kad ji būtų suprantama bet kuriam
grupės nariui. Kitaip tariant, joje viskas turi būti
išaiškinta ir joje neturėtų būti jokių dviprasmybių.
Peržiūros metu tikrinama, ar iš tiesų taip yra.
• Prieš peržiūrą kiekvienas grupės narys privalo
perskaityti dokumentaciją ir pasižymėti visas jam
neaiškias vietas.
• Peržiūros metu analitikas pristato grupei dokumentaciją
ir atsakinėja į grupės narių klausimus.
180

Vertinimas
Peržiūros
• Peržiūros metu nusprendžiama, kurias dokumentacijos
vietas reikia paaiškinti, patikslinti, papildyti ar apskritai
perrašyti.
• Jei paaiškėja, kad nepakanka informacijos
dokumentacijai pataisyti, analitikas atlieka papildomus
interviu ir pakartoja prezentaciją.
• Peržiūros metu vertinama ne tik pati dokumentacija,
bet ir analitiko parengti modeliai, išvados bei
pasiūlymai.
181
Klausimai?
182
Klausimai
1. Kokie yra dalykinės srities analizės tikslai? Kas lemia dalykinės srities analizės svarbą? (2)
2. Kokia yra dalykinės srities analizės iš viršaus žemyn metodo esmė? (2)
3. Kas vadinama sisteminiu analitiku? Koks vaidmuo jam tenka, atliekant dalykinę analizę?
(3)
4. Kokios yra svarbiausios sisteminio analitiko užduotys? (3)
5. Ką šiandien apima duomenų apdorojimo samprata? (2)
6. Kaip suprantama verslo funkcijų analizė? Kokie yra svarbiausi tos analizės tikslai? (4)
7. Kaip suprantama dalykinės srities procesų analizė? Kokie yra svarbiausi procesų analizės
tikslai? (4)
8. Kaip suprantama dalykinės srities užduočių analizė? Kokie yra svarbiausi užduočių
analizės tikslai? (4)
9. Kaip suprantama dalykinės srities duomenų analizė? Kokie yra svarbiausi duomenų
analizės tikslai? (4)
10. Kas vadinama interviu? (2)
183
Klausimai
11. Kokius interviu tipus jūs žinote? (2)
12. Iš kokių komponentų susideda interviu? (2)
13. Kokiais tikslais yra imami interviu? (2)
14. Kokiomis taisyklėmis patartina vadovautis rengiant ir imant interviu? (4)
15. Iš ko rekomenduojama imti interviu? (4)
16. Kodėl būtina dokumentuoti interviu? (4)
17. Koks interviu vadinamas telefoniniu? Kokie yra tokio interviu privalumai ir
trūkumai? (3)
18. Kokią informaciją galima rinkti paštu? Kokie yra tokio informacijos rinkimo
būdo privalumai ir trūkumai (3)
19. Kas tai yra fokuso grupė? Kokie yra fokuso grupių privalumai ir trūkumai? (3)
20. Kam naudojami apsilankymai darbo vietose? Kokie yra šio metodo privalumai ir
trūkumai? (3)
184
Klausimai
21. Paaiškinkite, kas tai yra kolektyvinis projektavimas ir kolektyvinė reikalavimų
analizė. (3)
22. Paaiškinkite, kas tai yra programų sistemos maketas. Kokie yra maketų
naudojimo privalumai ir trūkumai. (3)
23. Kokiu tikslu atliekamas reikalavimų vertinimas? (2)
24. Paaiškinkite, kas tai yra darnos analizė. Kokiu tikslu ji atliekama? (4)
25. Paaiškinkite, kas tai yra reikalavimų peržiūra. Kokiu tikslu ji atliekama? (4)

PSI 8 DSanalize ReikalavimuSurinkimas 20140305 v01

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

PSI 8 DSanalize ReikalavimuSurinkimas 20140305 v01

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PROGRAMŲ SISTEMŲ

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Deja, sisteminė analizė yra ne tiek mokslas,

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Verslo analizės procese studijuojamos ir

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

- verslo funkcijų analizė

- verslo procesų analizė

- verslo užduočių analizė

- verslo duomenų analizė

Dalykinės srities analizė

kuria gaminius ar paslaugas arba

duoda organizacijai kokių nors įplaukų

Verslo sistemose funkcija (funkcinė sritis) – tai

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Administravimo, valdymo, apskaitos ir kontrolės funkcijos.

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Verslo funkcijos aprašas

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė

Organizacijos struktūrinė schema

Specifinės kiekvieno vartotojo funkcijos

Vartotojų darbo problemos ir jų poveikis verslui

Išteklių ir kiti ribojimai

Dalykinės srities analizė

Dalykinės srities analizė