Sugebėjimas priimti sprendimus,

sprendimų priėmimo metodai

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS-
yra pati svarbiausia kiekvieno vadovo
funkcija. Tai vieno sprendimo
pasirinkimas iš kelių veikimo būdų.
Kiekvienas sprendimas turi
organizaciją ar jos padalinį artinti prie
tikslo, dėl to naudingas tik realus
sprendimas, kuris iš tikro bus
įgyvendintas.
 Šios temos uždavyniai:

•Išvardyti sprendimų rūšys;

•Pateikti sprendimų priėmimo metodus;
•Aptarti sprendimų priėmimą;
 Metodai naudojami temoje:

1.Literatūros šaltiniuose
pateiktos informacijos
apibendrinimas;

2.Kūrybinės užduotys.
SPRENDIMŲ RŪŠYS
•Operatyviniai sprendimai –
trumpalaikiai, jie dažniausiai
susiję su mėnesio kalendoriaus
darbų grafiko sudarymu, atsargų
klausimais.
•Strateginiai sprendimai yra patys svarbiausi
tikslai, į kuriuos reikia labiausiai
susikoncentruoti, susiję su bendrais
organizacijos planais, ir jos pagrindiniais
tikslais, su organizacijos ateitimi, naujų
produktų įvedimu, veiklos finansavimo
galimybėmis, turimų pagrindinių lėšų
investicijomis. Šie tikslai, turi ilgalaikę įtaką
verslui, todėl juos priiminėja aukščiausiojo
rango vadovai.
•Taktiniai sprendimai – dažniausiai
yra ilgesnės trukmės nei Operatyviniai, jų
trukmė iki vienerių metų. Šie sprendimai
susiję su trumpalaikio marketingo plano
sudarymu, ar nedidelių investicijų
reikalaujančiais projektais.
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO
METODAI.
Kūrybiškieji metodai.
Jie skirti skatinti
kūrybiškumą, didinti
sąveiką tarp sprendimo
dalyvių. Šie metodai
tinkamiausi sprendinių
rinkiniui generuoti.
Daugiakriteriai metodai.
Šiais metodais siekiama,
pažinus daugialypę reiškinio
prigimtį, sujungti lygiagrečius
alternatyvius sprendinius, juos
tirti individualiai ir išrinkti
optimalų bei priimtiniausią.
Situacijos pažinimo metodai.
Šių metodų tikslas padėti
atskleisti situacijos
sudėtingumą, ją suskaidant į
mažesnes valdomas dalis, ir
nustatyti sritis, kurioms
labiausiai reikalingos
intervencijos . Šie metodai
patys savaime nepasiūlo
sprendinių rinkinio, o tuo
labiau nepateikia racionalaus
principo tinkamiausiam
sprendiniui išsirinkti, tačiau
suteikia galimybę surinkti
informaciją būtina kitiems
sprendimo parengimo
etapams.
 Ilgalaikės ateities
prognozavimo metodai.
Šiai grupei priskiriami
metodai, siekiantys
numatyti ir prognozuoti
pageidaujamą ateitį, kuriai
numatyti dabartyje nėra
jokių objektyvių priemonių.
Nors šie metodai taip pat
turi ekspertų nuomonę
grįstu metodų savybių, jų
taikymo tikslai pirmiausia
orientuoti pateikti
alternatyvius prognozavimo
sprendinius.
 Kaip priimti efektyvius
sprendimus?

Efektyvus sprendimų priėmimo

procesas reikalauja nuoseklumo,
kurį užtikrina šeši racionalūs
žingsniai. 
Etapas nr. 1 – problemos apibrėžimas. Ką
turite nuspręsti ir kodėl? Ko jums nuspręsti
nereikia ir kodėl? Tai, kas nėra dėžutėje yra ne
mažiau svarbu už tai, kas yra dėžutėje. Be
aiškaus egzistuojančios problemos
apibrėžimo, nėra jokių galimybių priimti
patikimo sprendimo. Skaidykite problemą į
keletą mažesnių – tai sumažins chaosą.
Etapas nr. 2 – darbuotojų įtraukimas. Jeigu
jūs esate aktorius arba diktatorius, tuomet
priimti sprendimą yra lengviau. Esate tik jūs.
Visais kitais atvejais sprendimų priėmimas
reikalauja subalansuoto ir visus patenkinančio
sprendimo paieškų
Etapas nr. 3 – metodo pasirinkimas. Ar
mesite monetą? Pasitarsite su savo bosu?
Sudarysite sprendimų priėmimo medį? O gal
taikysite kompromiso analizės metodą? Tai
priklauso nuo konkrečios situacijos.
Atsižvelkite į sprendimo dydį, svarbą ir
sudėtingumą. Svarbius sprendimus aptarinėti
galima daug ilgiau negu nesvarbius.
Etapas nr. 4 – alternatyvų paieška. Kuo
daugiau alternatyvų, tuo sunkiau rasti
geriausią sprendimą, todėl alternatyvų
skaičius negali būti per didelis. Alternatyvų
paieška turi baigtis tuomet, kai paieškų
sąnaudos ima viršyti galimą naudą. Dažnai per
daug alternatyvų suformuoja tada, kai
problema apibrėžiama pernelyg abstrakčiai.
Etapas nr. 5 – kriterijų pasirinkimas. Kriterijai
ir prioritetai svarbūs todėl, kad būtų galima
atlikti tinkamus kompromisus. Dažniausiai
kriterijai yra apibrėžiami kiekybiniu rodikliu,
jog vėliau būtų lengvai išmatuojami.
Kiekvienas į sprendimo priėmimą įtrauktas
žmogus privalo žinoti ir pripažinti bendrovės
prioritetus ir kriterijus.
Etapas nr. 6 –informacijos analizė. Geras
sprendimų priėmimas reikalauja ne tik faktų
žinojimo, tačiau turimų žinių ribų suvokimo.
Pačios vertingiausios idėjos ir įžvalgos
egzistuoja nežinomoje erdvėje. Kaip teigė
Pyteris Drakeris (Peter Drucker): „Sėkmingas
sprendimas gimsta konflikte ir skirtingų
nuomonių sandūroje.“
Trumpas filmukas apie sprendimų
priėmimą

https://www.youtube.com/watch?
v=WmWO3E1kJT4
 APIBENDRINIMAS

•Sprendimas yra pasirinkimas tarp dviejų ar daugiau

alternatyvų.;
•Sprendimų priėmimo procesas svarbus tuo, jog jūs aiškiai
žinote kaip nuosekliai priimti sprendimą, kaip jį įvertinti ir
kaip išvengti organizacinių kliūčių.;
•Puikūs sprendimai gimsta iš aiškiai apibrėžtos problemos
bei prielaidų, kurios sukuria tą problemą. Nes vis dėlto –
sprendimų priėmimas yra priemonė problemoms
išspręsti;
•Kiekvienai metodų grupei vienodai būdinga: ekspertinė
nuomonė; sąveika tarp dalyvių; įrodymų paieška.
Užduotis „Anglis,
morka ir šalikas“

Baloje gulėjo penki

anglies gabaliukai,
morka ir šalikas.
Niekas jų nemetė į
balą, tačiau galima
aiškiai ir logiškai
paaiškinti, kaip jie
ten atsidūrė.
Paaiškinkite.
Užduotis „Traukiniai“
Per kalną eina vieno
kelio geležinkelis. Tunelis
pritaikytas tik vienam
traukiniui. Vieną kartą
lygiai antrą valandą du
traukiniai iš priešingų
pusių įvažiavo į šį tunelį.
Po penkių minučių.
kiekvienas laimingai
išvažiavo iš skirtingų
tunelio pusių. Nė vienas
iš traukinių nebuvo
įspėtas. Kaip tai galėjo
atsitikti.
Naudotos literatūros sąrašas:

1.Birutė Mikulskienė. Sprendimų priėmimo metodai

viešajam valdymui. 2011. Vilnius;

Interneto adresai:

1.http://www.verslas.in/sprendimu-priemimo-procesas/;
2.https://lt.wikipedia.org.