UDERINTA

Vilniaus Antakalnio progimnazijos tarybos

2021 m. liepos 5 d. posėdžio protokolu Nr.
PT-5

SUDERINTA
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjo
2021m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.
A15-1170/21(2.1.4E-BEU)

PATVIRTINTA
Vilniaus Antakalnio progimnazijos
direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. V-27

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS 2021–2022 IR 2022–2023

MOKSLO METŲ PRADINIO (1-4 KLASIŲ) IR PAGRINDINIO (5-8 KLASIŲ)
UGDYMO PROGRAMŲ PLANAS

Vilnius
2021
 2

TURINYS
I SKYRIUS 4
BENDROSIOS NUOSTATOS 4
II SKYRIUS 5
UGDYMO ORGANIZAVIMAS 5
III SKYRIUS 11
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 11
IV SKYRIUS 13
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 13
V SKYRIUS 17
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS
ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS 17
PRIEDAI 19
1 priedas 19
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS 19
2 priedas 20
1-8 KLASIŲ NETRADICINIO UGDYMO DIENOS 20
3 priedas 22
INTEGRUOTOS PROGRAMOS 22
ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO
PREVENCIJOS INTEGRUOJAMOS TEMOS 5-8 KLASĖSE 22
SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO IR RENGIMO ŠEIMAI ĮGYVENDINIMAS IR
INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ BENDRĄSIAS PROGRAMAS 22
UGDYMO KARJERAI PROGRAMOS INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ TURINĮ IR
UGDOMĄSIAS VEIKLAS 1-8 KLASĖSE 40
ŽMOGAUS SAUGOS 1-4 ir 8 KLASIŲ DALYKO INTEGRUOJAMAS TURINYS 40
4 priedas 41
SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 41
5 priedas 42
VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO
PROGRAMŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO APRAŠAS 42
6 priedas 49
 3

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ

UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
49
7 priedas 52
VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ PROJEKTINIŲ DARBŲ
ORGANIZAVIMO TVARKA 52
8 priedas 55
VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO
MODELIO SCHEMA 55
9 priedas 56
VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS VAIKO ASMENINĖS PAŽANGOS
ĮSIVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS 56
10 priedas 58
VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS APRAŠAS
58
 4

PATVIRTINTA
Vilniaus Antakalnio progimnazijos
direktoriaus 2021 m. d.
įsakymu Nr. V-

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS 2021–2022 IR 2022–2023 MOKSLO METŲ

PRADINIO (1-4 KLASIŲ) IR PAGRINDINIO (5-8 KLASIŲ) UGDYMO PROGRAMŲ
PLANAS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio (1-4

klasių) ir pagrindinio (5-8 klasių) ugdymo programų planas (toliau – Progimnazijos ugdymo planas)
reglamentuoja pradinio (1-4 klasių) ir pagrindinio (5-8 klasių) ugdymo programų įgyvendinimą.
2. Progimnazijos ugdymo plano tikslas – sudaryti lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti
asmeninės pažangos ir palaipsniui įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.
3. Įgyvendindami bendruosius pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo (I pakopos) planus
siekiame kurti gerą mokyklą bei įgyvendinti Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2018-2022
strateginį planą.
4. Progimnazijos bendruomenė sutarė dėl geros mokyklos apibrėžimo. Mūsų bendruomenės -
pedagogų, specialistų, tėvų ir mokinių - geros mokyklos vizija yra:
4.1. Psichologiškai, emociškai, fiziškai saugi aplinka ir efektyvi mokymosi bei elgesio problemų
sprendimo sistema;
4.2. Šiuolaikinė mokymosi aplinka (materialinė bazė, aprūpinimas IKT);
4.3. Glaudus bendrystės ir bendradarbiavimo ryšys: mokytojas – mokytojas, mokinys –
pedagogas, tėvai – mokytojai, tėvai – mokiniai;
4.4. Stiprus ir autoritetingas pedagogas – geras savo srities specialistas;
4.5. Visapusiškas dėmesys vaiko asmenybei, skatinantis siekti gerų mokymosi rezultatų
(vienodai svarbūs ir asmenybė, ir mokymosi rezultatai) - žr. paveikslą.
5. Kuriant gerą mokyklą mes:
5.1. Kursime mokykloje įvairesnes ugdymosi
aplinkas ir gerinsime mokyklos materialinę bazę
(3);
5.2. Sieksime didesnės specialistų, mokytojų
padėjėjų pagalbos mokytojui ir mokiniui;
5.3. Stengsimės daugiau įtraukti tėvus ir
mokinius į bendrų veiklų organizavimą,
bendruomenės gyvenimą (organizuojant tradicines
šventes, klasės renginius, veiklas pertraukų metu);
5.4. Skatinsime mokytojų tarpusavio
bendradarbiavimą, bendras veiklas, mokytojų
kompetencijų tobulinimą.
6. Progimnazijos ugdymo plane vartojamos
sąvokos:
 5

6.1. Mokyklos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;
6.2. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;
6.3. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus,
įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;
6.4. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant
gebėjimus ir galias;
6.5. Elektroninis dienynas (toliau el. dienynas) – progimnazijos naudojama elektroninė
sistema, veikianti naudojant internetą bei kompiuterines programas. Naudojamas el. dienynas
mokiniams, tėvams (globėjams) informuoti, mokinių pasiekimams pildyti ir fiksuoti, mokinių
ugdymo apskaitai vykdyti. El. dienynas tvarkomas pagal Vilniaus Antakalnio progimnazijos
elektroninio dienyno tvarkymo nuostatus, patvirtintus Vilniaus Antakalnio progimnazijos
direktoriaus įsakymu.
6.6. Interneto svetainė – progimnazijos interneto svetainė –
www.antakalnioprogimnazija.vilnius.lm.lt ar www.antakalnio.lt;
6.7. Klasės vadovas (klasės vadovas) – mokytojas, kuriam progimnazijos direktoriaus
pavedimu skiriama mokinių klasė, kurioje jis įgyvendina socialinio emocinio ugdymo programą,
rūpinasi kiekvieno klasės mokinio gebėjimų mokytis bei bendrųjų kompetencijų ugdymu, rūpinasi
paskirtos klasės mokinių socializacija bei telkia juos kaip besimokančią klasės ir mokyklos
bendruomenę, ugdo bendražmogiškas ir humaniškas vertybes;
6.8. Pagalbos specialistai – progimnazijoje dirbantys psichologai, logopedai, specialieji
pedagogai, socialiniai pedagogai, mokytojų padėjėjai;
6.9. Progimnazijos vadovybė – direktorius ir jo pavaduotojai: ugdymui bei ugdymo aplinkos
aprūpinimui.
6.10. VGK – Progimnazijos vaiko gerovės komisija;
6.11. VDM – Visos dienos mokykla - pailgintos dienos grupė;
6.12. kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo
įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
6.13. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
7. Progimnazijos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

II SKYRIUS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS

8.Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d.
9.Ugdymo organizavimas 2021–2022 mokslo metais:
9.1.mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.;
9.2.ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–8 klasių mokiniams – 185;
9.3.skiriamos atostogos:
Rudens atostogos 2021 m. lapkričio 3 d. – lapkričio 5 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2021 m. gruodžio 27 d. – 2022 m. sausio 7
d.
Žiemos atostogos 2022 m. vasario 14 d. – vasario 18 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2022 m. balandžio 19 d. – balandžio 22 d.
Vasaros atostogos 2022 m. birželio 10 d. (1-4 klasėms) ir 24 d.
(5-8 klasėms) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
10. Ugdymo organizavimas 2022–2023 mokslo metais:
 6

10.1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2022 m. rugsėjo 1 d.;

10.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–8 klasių mokiniams – 185;
10.3. skiriamos atostogos:
Rudens atostogos 2022 m. spalio 31 d. – lapkričio 4 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos 2022 m. gruodžio 27 d. – 2023 m. sausio 6 d.
Žiemos atostogos 2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.
Pavasario (Velykų) atostogos 2023 m. balandžio 11 d. – balandžio 14 d.
Vasaros atostogos 2023 m. birželio 10 d. (1-4 klasėms) ir 24 d.
(5-8 klasėms) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
11. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo
metais:
11.1. I pusmetis nuo 09-01 iki 01-31 (1-8 klasėms); (93 dienos / 94 dienos)
11.2. II pusmetis nuo 02-01 iki 06-09 (1-4 klasėms) ir 06-23 (5-8 klasėms). (82 (1-4) / 92 (5-8)
dienos / 81 / 91)
12. Pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2-8 klasėse - 45 min. Progimnazijos tarybai priėmus
sprendimą bei pasirinkus ne pamokas, o kitokias mokymo ar ugdymo proceso organizavimo formas,
bendro laiko dalyko programai įgyvendinti trukmė turi būti ne trumpesnė nei minimalus pamokų
skaičius per mokslo metus ar per dvejus mokslo metus.
13. Pamokų bei pertraukų laikas:1
1 klasė 2-8 klasės
1 pamoka 8:30-9:05 8:30-9:15
2 pamoka 9:25-10:00 9:25-10:10
3 pamoka 10:20-10:55 10:20-11:05
4 pamoka 11:30-12:05 11:30-12:15
5 pamoka 12:45-13:20 12:45-13:30
6 pamoka 13:40-14:10 13:40-14:25
7 pamoka   14:35-15:20
8 pamoka   15:30-16:15
14. Pamokos vyksta pagal pamokų tvarkaraštį, kuris skelbiamas progimnazijos skelbimų lentoje
bei interneto svetainėje nuo rugsėjo 1 d. Pirmasis skambutis skelbia pasirengimą pamokai:
mokytojai ir mokiniai renkasi į klasę bei ruošiasi pamokai. Pamokos pradžią skelbia antrasis
skambutis. Pamokos pabaigą skelbia dalyko mokytojas, laikydamasis pamokų bei pertraukų laiko.
15. Rugsėjo mėnesio ugdymo tvarkaraštis gali kisti ir būti tikslinamas.
16. Mokslo metų eigoje dėl mokytojų ligos ar atostogų bei kitų priežasčių galimi pamokų
tvarkaraščio pakeitimai, kurie yra skelbiami progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto
svetainėje.
17. Progimnazijos tarybos ar progimnazijos vadovybės sprendimu (dėl atmintinų ar šventinių
dienų, nenumatytų atvejų ir pan.) pamokos bei VDM veikla gali būti trumpinamos.
18. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar
įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar
esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu
mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta
remonto darbai mokykloje ir kt.) reglamentuojama Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.
19. Atsižvelgiant į Progimnazijos kontekstą:

1
Mokytojas dvi iš eilės pamokas gali organizuoti 90 min. trukme, tada mokiniams pertraukos laikas yra iki kitos
pamokos pradžios.
 7

19.1. ugdymo proceso organizavimo formos yra: kasdienis kontaktinis ir/ar nuotolinis (hibridinis).
Teisės aktų nustatyta tvarka gali būti organizuojamas mišrus ugdymas (maišomas pakaitomis
kontaktinis ir nuotolinis ugdymas pagal klasių koncentrus);
19.2. informacinių technologijų naudojimo bei skaitmeninio turinio kūrimo numatytas Vilniaus
Antakalnio progimnazijos Ugdymo(si) proceso organizavimo nuotoliniu ir mišriu būdais tvarkoje ir
visa metodinė informacija pateikiama Progimnazijos nuotolinio ugdymo svetainėje -
https://sites.google.com/antakalnio.lt/nuotolinis/;
19.3. neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla ir organizavimas aprašytas 1 priede;
19.4. švietimo pagalbos teikimas ir esant numatytam bei pakankamam finansavimui numatomos
priemonės dėl mokinių mokymosi praradimų, patirtų COVID-19 pandemijos metu, kompensavimo:
tikslinės dalykų (ilgalaikės ir trumpalaikės) konsultacijos ir/ar socialinių bei emocinių įgūdžių
ugdymo(-si) grupė (Progimnazijos ugdymo plano 28-29, 34-38 punktai);
19.5. privalomų ugdymo programų integravimas aprašytas 3 priede.
20. Ugdymo veiklos, organizuojamos už mokyklos ribų, pavyzdžiui, muziejuose, atviros
prieigos centruose ir kt. aprašomos 2 priede. Progimnazijoje skiriama nuo 10 iki 15 netradicinio
ugdymo dienų.
21. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma pagal pridedamą aprašą (4 priedas). Mokiniui, kuris
mokosi 5-8 klasėse yra privaloma bei mokinys turėtų atlikti ne mažiau, kaip: 5 klasėje 10 valandų,
6 klasėje 12 valandų, 7 klasėje 14 valandų ir 8 klasėje 16 valandų per mokslo metus (įskaitant ir
vasaros laikotarpį). 2-4 klasių mokiniai socialinę-pilietinę veiklą atlieka klasės vadovo iniciatyva ir
rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip 5 val. per mokslo metus.
22. VGK priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio
individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu ir mokinio tėvais sudaromas jo galioms ir
mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti,
prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą;
22.1. atvykęs mokytis iš užsienio;
22.2. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;
22.3. besimokantiems namuose;
22.4. kitais mokyklos dokumentuose numatytais atvejais.
23. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis teisės aktais,
reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą (5 priedas, 6
priedas (specialiųjų mokymosi poreikių mokiniams). Mokinio asmeninės pažangos fiksavimą
vykdo klasės vadovas pagal Vaiko asmeninės pažangos (toliau VAP) įsivertinimo tvarkos aprašą (9
priedas).
24. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja Vilniaus miesto
savivaldybės, Progimnazijos tarybos arba Progimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio
pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinio mokymuisi planuoti ir neįskaičiuojami į
ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.
25. Progimnazijos ugdymo pavaduotojai ugdymui, pagal kuruojamas sritis, organizuoja mokinių
mokymosi krūvio stebėseną ir, prireikus, remdamasi turimais duomenimis, siūlo bei koreguoja
ugdymo procesą.
26. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris
mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 privalomos pamokos per
dieną.
27. Progimnazijoje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis, kuris skelbiamas
interneto svetainėje bei el. dienyne, gali būti skelbiamas mokyklos skelbimų lentoje. Ugdymas
organizuojamas tvarkaraštyje nurodytuose kabinetuose. Visi tvarkaraščio pakeitimai skelbiami
interneto svetainėje bei privalo būti fiksuoti pedagogo el. dienyne.
 8

28. Progimnazijoje mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo (I pakopos)
programą ir negali tinkamai atlikti namuose skiriamų užduočių sudaromos sąlygos atlikti namų
darbus mokykloje: Visos dienos mokyklos grupėje ar namų ruošos darbo grupėje.
29. Namų darbų užduotis gali padėti atlikti švietimo pagalbos specialistai, mokytojo padėjėjai,
pradinių klasių mokytojai, 4-8 klasių mokiniai - savanoriai, taip pat būsimi pedagogai - studentai
praktikai.
30. Mokinys, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir pageidauja būti
atleidžiamas nuo dalies ar visų konkretaus dalyko pamokų, progimnazijos vadovui teikia prašymą ir
neformaliojo vaikų švietimo programas ar jų nuorodas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 15 d.
Kartu su prašymu teikia neformaliojo švietimo programą.
31. Sprendimas dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priimamas, jei dalyko mokytojas,
įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, pripažįsta, kad neformaliojo vaikų švietimo
programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Dalykas, nuo kurio dalies ar visų pamokų
mokinys atleidžiamas, įskaitomas į mokinio individualųjį planą, jei jis yra rengiamas.
32. Progimnazijos mokytojas užskaito mokinių pateiktus menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų
dalykų įvertinimus, gautus mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas (įskaitomi ar
konvertuojami į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme)).
33. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų
metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla būdamas kartu su savo klase ir mokytis individualiai
(mokytojai leidus, gali būti mokyklos bibliotekoje ir/ar skaitykloje, mokinių senato patalpoje). Jeigu
šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai progimnazijos
direktoriaus sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai progimnazijos
direktorius el. dienynu informuoja tėvus.
34. Mokymosi pagalba ugdymo procese yra teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga
pagal schemą (8 priedas). Siūloma mokymosi pagalba mokiniui:
34.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;
34.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;
34.3. gavusiam tris kartus iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;
34.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ar Pagrindinio
ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;
34.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygis;
34.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygio ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi
sritimi;
34.7. patyrusiam mokymosi sunkumų COVID-19 pandemijos metu (https://pagalbamokytis.lt/);
34.8. kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.
35. Progimnazija ugdymo procese užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų
pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones
(suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.):
35.1. organizuoja trumpalaikes ir ilgalaikes dalykines konsultacijos siekiant kompensuoti
mokymosi praradimus;
35.2. skiria trumpalaikes ir ilgalaikes pagalbos specialistų konsultacijos siekiant motyvacijos
atkūrimo, santykio su bendraklasiais ir mokytojais stabilizavimo, sugrįžti į mokiniui tinkamą
mokymosi ritmą;
35.3. teikia dalykų mokytojų, specialistų ir savanorių, mokinių senato pagalbą mokiniui
savarankiškai mokantis (namų darbų grupė);
35.4. pedagogų teikiama mokymosi pagalbą (individualią ir grupinę) pamokoje:
35.4.1. pagalba per stebėseną, diagnostinį pasiekimų patikrinimą ir ugdymo turinio planavimą,
ugdymosi aplinkos pritaikymą, ugdymo turinio mokinio poreikiams pritaikymą,
35.4.2. kitų mokinių ir paties pagalba mokantis,
 9

35.4.3. bendradarbiavimo su mokinio tėvais siekiant motyvacijos stiprinimo ir mokymosi praradimų

kompensavimo inicijavimas ir organizavimas;
35.5. mokymosi praradimų kompensavimo stovyklos mokinių atostogų metu.
36. Konkrečias pagalbos priemones siūlo bei jų taikymą numato pats mokinys, jo teisėti
atstovai, mokytojai ar klasės vadovas ir/ar progimnazijos vadovybė, VGK. Direktoriaus
pavaduotoja ugdymui (pagalba) ir VGK pirmininkė yra atsakingos už mokymosi pagalbos teikimo
organizavimą bei koordinavimą.
37. Pagalbos teikimo veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal
individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką mokomojo dalyko, klasės vadovo, pagalbos
specialistų, VGK ir progimnazijos vadovybės lygmenimis.
38. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ir interneto svetainėje
informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant
konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą. Pats mokinys ar jo teisėti atstovai ir/ar klasės
vadovas ir/ar dalyko mokytojas gali kreiptis į konsultuojantį atitinkamo dalyko mokytoją pagal
sudarytą konsultacijų tvarkaraštį (skelbiamas viešai progimnazijos interneto svetainėje).
39. Ilgalaikės konsultacijos skiriamos pagal 2, 4, 6 klasių mokinių pasiekimų patikrinimo
rezultatus (nepasiekus pagrindinio lygmens) jei tam pakanka lėšų. Mokinys nepasiekęs pagrindinio
lygmens ir gavęs pasiūlymą lankyti ilgalaikes konsultacijas, bet jas atsisakantis lankyti, privalo tai
raštu patvirtinti kartu su jo teisėtais atstovais. 1, 3, 4, 5 ir 8 klasių mokiniams ilgalaikės
konsultacijos gali būti skiriamos atlikus diagnostinius testus (pasitelkus el. sistemas ir aplinkas ar
juos parengus bei aprobavus pagal dalykų programas Progimnazijos atitinkamų dalykų metodinėse
grupėse).
40. Kitos mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos
teikimo taikytinos priemonės: 1-4 klasių mokiniams visos dienos mokyklos grupės, 5-8 klasių
mokiniams - namų darbų ruošos grupė, skaityklos ir bibliotekos paslaugos, dalyvavimas
nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, vidinė stebėsena per el. registrą apie klasių
mokymosi rezultatus: pasiekimus, pažangą ir mokėjimą mokytis, taip pat tėvų, mokinių ir dalyko
mokytojų, pagalbos specialistų konsultacijų dienos.
41. Progimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos
pradinio, pagrindinio ugdymo (5-8 klasių) programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo (5-8
klasių) programą sudaro galimybes asmenų mokymosi tęstinumui pagal Bendrųjų ugdymo planų II
skyriaus 7 skirsnio nuostatas.
42. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:
42.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios 1-8 klasės 12 ir daugiau mokiniams jų tėvai (globėjai) yra
parinkę tikybą ir etiką. Progimnazijoje nesusidarius mokinių grupei (mažesnėms nei 11 mokinių 1-8
klasėse etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;
42.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų
kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;
42.3. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pradinio ugdymo
programoje, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagrindinio ugdymo programoje.
43. Adaptacinis laikotarpis naujai atvykusiems mokiniams ir pradedantiems mokytis pagal
pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį yra vienas mėnuo, kai mokiniai nėra
vertinami neigiamais įvertinimais, stebima kiekvieno mokinio individuali pažanga ir pasiekimai.
Mokslo metų eigoje naujai atvykusių mokinių adaptaciją stebi socialinis pedagogas ir klasės
vadovas bendradarbiaudami su atvykusio mokinio tėvais. Naujai atvykusiems mokiniams klasės
vadovas skiria mentorius, kurie padeda susipažinti su mokykla, jos tradicijomis, taisyklėmis,
galimybėmis.
44. Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui aptariama mokinio adaptacija ir jei reikia, gali būti
pratęsta iki 6 mėnesių.
 10

45. Pirmų ir penktų klasių mokiniams mokslo metų pirmą savaitę ugdymo procesas
organizuojamos ne pamokų forma. Šis laikotarpis skirtas susipažinti su mokykla, bendruomenės
susitarimais, taisyklėmis, pamokos organizavimo formomis, elgesio valdymo tvarka, patyčių
stabdymo, konfliktų sprendimo, laisvalaikio ir pertraukų bendravimo tradicijomis.
46. Vaiko sveikatos pažyma. Tėvai privalo pasirūpinti, kad vaiko sveikatos pažyma su fizinio
ugdymo pritaikymais būtų pristatyta iki ugdymo proceso pradžios arba nedelsiant, kai tokie
atsiranda. Tėvai privalo informuoti pradinio ugdymo ir/ar fizinio ugdymo (taip pat šokių)
mokytojus apie vaiko fizinio krūvio ribojimus el. dienynu.
47. Mokinių mokymas namie organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus 11 skirsnio
nuostatomis. Vienas iš mokinio atstovų pateikia prašymą bei gydymo įstaigos pažymą
Progimnazijos direktoriui, kuris paveda prašymą nagrinėti vienam iš direktoriaus pavaduotojų
ugdymui, kuris, suderinęs su pareiškėjais teisės aktų nustatyta tvarka parengia įsakymo projektą dėl
mokinio mokymo namuose. Direktoriui pasirašius įsakymą, mokiniui, kuriam skiriamas namų
mokymas, sukuria „Google Classroom“ namų mokymo kurso aplanką ugdymo fiksavimo,
bendravimo bei stebėjimo tikslais. Mokytojai privalo skelbti dalyko plano temas, ugdymo medžiagą
bei vertinimo darbus „Google Classroom“ aplinkoje tam laikotarpiui, kuriuo skiriamas namų
mokymas. „Google Classroom“ aplinkoje talpinama viskas kas susiję su namų mokymo ugdymo
turiniu. El. dienynas išlieka kaip mokinio vertinimo ir susirašinėjimo su tėvais forma.
48. Progimnazijos mokytojai, suderinę su mokyklos vadovais, gali mokiniams, kurie mokomi
kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu
mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui
skiriamo laiko per mokslo metus. Toks būdas planuojamas mokytojo ilgalaikiame plane ir/ar
egzaminų, patikrinimų ir pan. dienomis, kuomet mokykloje neįmanoma organizuoti kasdienio
ugdymo proceso.
49. Klasių vadovai ir kiti pedagogai rūpinasi socialiniu emociniu ugdymu progimnazijoje ir
perteikia ne tik žinias ar gebėjimus, bet ir užtikrina saugų emocinį ugdymą.
50. Kiekvienas mokytojas atsakingas už bendrųjų kompetencijų ugdymą 3-6 klasėse. Apie
bendrąsias kompetencijas, jų sąsajas su Progimnazijos mokinio elgesio taisyklėmis supažindina
klasės vadovas, siūlo mokiniams kompetencijų įsivertinimo įrankius, organizuoja įsivertinimo
aptarimą. 7-8 klasėje bendrosios kompetencijos ugdomos per projektinę veiklos pamoką siejant su
projektinės veiklos aprašo įgyvendinimu.
51. Pedagogai ugdo ir skiria deramą dėmesį lietuvių kalbos taisyklingumui bei skaitymo
gebėjimų ugdymui per savo dalyko pamokas (tai planuoja ilgalaikiame ugdymo plane).
52. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu
vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus 12 skirsniu.
53. Dalykų mokytojai savo ilgalaikius planus klasių koncentrams įkelia į dokumentų el. sistemą
iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., taip pat supažindina mokinius bei jų tėvus, pateikdami kopiją el.
dienyne. Konkrečios klasės ilgalaikio dalyko planas koreguojamas mokytojo jo pasirinktu būdu.
Visiems mokytojams privalu laikytis ilgalaikio plano temų išdėstymo eiliškumo. Ilgalaikio plano
temų eiliškumas privalo būti toks pat kitiems, to paties dalyką ugdantiems mokytojams. Ilgalaikiai
planai privalo būti aprobuoti metodinėje grupėje, o jų įgyvendinimas privalomas aptarti kiekvienos
klasės (kartą per mokslo metus) ir metodinės grupės lygmenimis (tris kartus per mokslo metus).
54. Mokinių vertinimas bei tėvų informavimas ugdymo klausimais, susirašinėjimas pamokų
lankomumo klausimais vykdomas tik progimnazijoje naudojamu el. dienynu. Mokyklos tėvų,
mokinių ir darbuotojų bendravimo laikas el. erdvėje yra nuo 07:45 iki 18:00 val. darbo dienomis.
Įgyvendinant pedagogo pareigas prioritetas skiriamas ugdomajai mokinių veiklai, todėl griežtai
draudžiama pedagogus trukdyti pamokų bei kitų ugdymo užsiėmimo metu.
55. Klasės vadovas metų veiklą vykdo vadovaudamasis Progimnazijos klasės vadovo veiklos
aprašu, įgyvendindamas socialinio emocinio ugdymo pamokas ir klasės valandėles (10 priedas).
 11

56. Pasibaigus ugdymo procesui, kiekvienas mokytojas (VDM, neformaliojo švietimo, pradinio
ugdymo, mokytojai dalykininkai ir kt.) bei klasės vadovas baigia pildyti el. dienyną teisės aktų
nustatyta tvarka ir ištraukę mokomojo dalyko dienyno mokslo metų skaitmeninę versiją pdf formatu
bei ją registruoja dokumentų el. registre.
57. Pasibaigus ugdymo procesui, klasių vadovai užpildo klasės mokinių metų mokymosi
suvestinę teisės aktų nustatyta tvarka, ištraukia mokslo metų klasės mokinių suvestinės skaitmeninę
versiją pdf formatu bei ją registruoja dokumentų el. registre (registro tikslas stebėti mokinių
socialinį kontekstą bei užtikrinti bendruomenės saugumą, palaikyti ugdymo kokybę).
58. Klasės vadovas yra atsakingas už klasės mokinių statistikos Klasės statistika suvedimą ir
atnaujinimą mokslo metų bėgyje bendrame ​„Google diske“. Mokslo metų eigoje klasės vadovas
tvarko mokinių bylas, kurios yra saugomos pas direktoriaus pavaduotoją ugdymui (pradinis ir/ar
pagrindinis).

III SKYRIUS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

59. Pradinio ugdymo bendrųjų programų turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas (tikyba ir
etika), kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir užsienio kalba (anglų), matematinis ugdymas
(informacinių technologijų ugdymas), socialinis ir gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pažinimas),
meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika bei šokis ir/ar teatras), fizinis ugdymas;
60. Pradinio ugdymo koncentre dirdantis mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį
(nesuskaidytą į atskirus dalykus) vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų III skyriaus pirmojo skirsnio
73 punkto ir jo papunkčių nuostatomis.
61. Pamokų skaičius Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo
metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 minutės ir 2–4 klasėse – 45 minutės:
Iš viso
skiriama
Klasė /
pamokų
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė
pradinio
Dalykai
ugdymo
programai
Dorinis ugdymas (tikyba 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1)
arba etika) 1–2 klasė 3–4 klasė 140 (4)
70 (1; 1) 70 (1 ;1)
Lietuvių kalba 280 (8) 245 (7) 245 (7) 245 (7)
1–2 klasė 3–4 klasė 1015 (29)
525 (8; 7) 490 (7; 7)
Užsienio kalba (anglų) 0 70 (2) 70 (2) 70 (2)
1–2 klasė 3–4 klasė 210 (6)
70 (2) 140 (4)
Matematika 140 (4) 175 (5) 140 (4) 175 (5)
1–2 klasė 3–4 klasė 630 (18)
315 (4; 5) 315 (4; 5)
Pasaulio pažinimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2)
1–2 klasė 3–4 klasė 280 (8)
140 (2; 2) 140 (2; 2)
Meninis ugdymas (dailė ir 140/105
140 (5) 140 (5) 140 (5)
technologijos, muzika, (5) 560 (16)
šokis ir teatras) 1–2 klasė 3–4 klasė
 12

280 (5; 5) 280 (5; 5)

Fizinis ugdymas 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3)
1–2 klasė 3–4 klasė 420 (12)
210 (3; 3) 210 (3; 3)
Iš viso privalomų pamokų 770 (22) 84 (24) 805 (23) 840 (24)
skaičius per mokslo metus
Iš viso privalomų pamokų 1 680 1 715 3 395 (9)
skaičius per dvejus mokslo
metus (23; 25; ) (24; 25)
Pamokos, skiriamos
mokinių ugdymosi
poreikiams tenkinti :
1 kl. anglų kalbai;
3 kl. informacinių
technologijų ir finansinio
70 (2) 105 (3) 175 (5)
raštingumo pamokoms;
4 kl. informacinių
technologijų pamokai
integruojant su daile ir
technologijomis ir/ar
matematika).
Neformalusis švietimas 140 (4) 140 (4) 280 (8)
62. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams;
pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė
dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.
63. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos: anglų kalbai 1 klasėje,
finansiniam raštingumui 3 klasėje, taip pat 3 ir 4 klasėse informacinių technologijų pamokoms: 3
klasėje IT įgūdžių pamokai, o 4 klasėje integruojant su dailės ir technologijų ir/ar matematikos
dalykais. Mokinių ugdymosi poreikių pamokos skiriamos iš užsienio šalių sugrįžusiems ir lietuvių
kalbos nemokantiems mokiniams, taip pat mokymosi pagalbai teikti pagal Bendrųjų ugdymo planų
41 punktą.
64. Pradinio ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:
64.1. dorinis ugdymas – tėvai (globėjai), teikdami prašymą priimti į mokyklą, parenka mokiniui
vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą.
Dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų)
pateiktą prašymą;
64.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą. Pradinio ugdymo
mokytojai stengiasi, kad visų dalykų pamokose būtų ugdoma bei taikoma taisyklinga lietuvių kalba,
būtų skatinami mokinių skaitymo gebėjimai (dažniau mokiniai, o ne mokytojas, skaitytų užduotis,
įvardytų, kaip suprato užduotį, tekstą pamokų metu ir pan.). Lietuvių kalbos ugdymui mokytojai
skiria mokiniams skaityti knygas bendradarbiaujant su mokyklos bibliotekininke, rengia mokykloje
skaitymo dienas vieną kartą per ugdymo mėnesį;
64.3. pirmosios užsienio kalbos mokymas. Pirmoji užsienio kalba (anglų) pradedama mokyti nuo
pirmos klasės bei skiriama iš mokyklos nuožiūra valandų – 45 min. trukmės pamoka pogrupiui 1
klasėje. Pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
 13

64.4. socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto
ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei
veiklai (šios veiklos privalo būti suplanuotos mokytojų ilgalaikiuose planuose);
64.5. socialiniams gebėjimams ugdyti privaloma dalį (ne mažiau kaip vieną ketvirtąją) pasaulio
pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos
pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose
ir pan.);
64.6. fizinis ugdymas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip –
mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami
pagal gydytojo rekomendacijas arba tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos
grupes ne mokykloje. 1-4 klasėse viena fizinio ugdymo pamoka per savaitę privaloma organizuoti
lauke (jei klasė nelanko baseino), esant prastam orui organizuojamas mokinių pasivaikščiojimas su
tinkama apranga. Jei pradinukų klasė mokslo metų eigoje lanko fizinio ugdymo pamokas baseine,
fizinis ugdymas mokyklos sporto salėse baseino lankymo laikotarpiu nėra organizuojamas. 4 klasėje
(nuo kovo iki birželio viena fizinio ugdymo pamoka integruojama su šokio pamoka, šokio
mokytojai tarifikuojamos 11 pamokų iš mokyklos nuožiūra valandų);
64.7. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika). Valandos skiriamos dailės ir technologijų
dalykui, todėl technologiniam ugdymui privaloma skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir
technologijų dalykui skiriamo laiko. Viena muzikos dalyko arba abi muzikos dalyko pamokos
skiriamos muzikos mokytojui (pradinio ugdymo mokytojas, puikiai mokantis groti bet kokiu
instrumentu, gali vesti dvi muzikos pamokas). 1-2 klasėje skiriama šokio pamokai,o 3-4 klasėje
skiriama teatro pamokai;
64.8. informacinės technologijos. Skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti per visus dalykus
ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Atskira pamoka (jas skiriant
iš pamokų, skirtų mokinių poreikiams tenkinti) trečioje klasėje ir integruotai (su daile ir
technologijomis ir/ar matematika) ketvirtoje klasėjė skiriama informacinių technologijų pamokai,
kur ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių
technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio
kūrimo. Mokiniai progimnazijoje naudojasi savo bei mokyklos išduotais kompiuteriais ir
mokytojams leidus, jungiasi prie bevielio ryšio ugdymo tikslais;
65. pradinio ugdymo mokytojai per pusmetį skiria mokiniams iš savo ugdomojo dalyko
projektinį darbą (praktinį, tiriamąjį ar aplinkos fiksavimo ir/ar stebėjimo ir pan. darbą)
vadovaujantis projektinės veiklos aprašu (7 priedas).

IV SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

66. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, siūlo mokiniams antrąją

užsienio kalbą 5 klasėje. Tėvai (globėjai, rūpintojai), teikdami prašymą mokytis 5 klasėje, mokiniui
iki 14 metų parenka vieną iš siūlomų užsienio kalbų: rusų, prancūzų ir vokiečių.
67. Projektinės veiklos 5–8 klasėse organizuojamos pagal Progimnazijos projektinių veiklų
įgyvendinimo sistemą ir priimtus sprendimus dėl jų organizavimo ir vertinimo (7 priedas).
Kiekvienas dalyko mokytojas (išskyrus muziką, dailę, technologija) skiria mokiniams iš savo
ugdomojo dalyko projektinį darbą (praktinį, tiriamąjį ar aplinkos fiksavimo ir/ar stebėjimo ir pan.
darbą).
68. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, progimnazijos direktorius,
direktoriaus pavaduotojų (ugdymui) teikimu gali perskirstyti dalykams skiriamas pamokas tarp
 14

keleto dalykų ar tarp visų dalykų iki 10 procentų Progimnazijos ugdymo plano numatytų metinių
valandų (pavyzdžiui mokytojų ligos laikotarpiu ir pan.).
69. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka
tėvai (globėjai, rūpintojai). Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą
renkasi dvejiems metams (5–6, 7–8 klasėms).
70. Lietuvių kalba ir literatūra. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, siūlo mokiniams
rinktis pasirenkamuosius dalykus ir/ar ilgalaikes konsultacijas lietuvių kalbos ir literatūros
įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt. Kiekvieno
dalyko mokytojas yra atsakingas, kad jo dalyko pamokose būtų ugdoma bei taikoma taisyklinga
lietuvių kalba, būtų skatinami mokinių skaitymo gebėjimai (dažniau mokiniai, o ne mokytojas,
skaitytų užduotis, įvardytų, kaip suprato užduotį, tekstą pamokų metu ir pan.). Lietuvių kalbos ir
literatūros ugdymui mokytojai skiria mokiniams skaityti knygas bendradarbiaujant su mokyklos
bibliotekininke, rengia mokykloje skaitymo dienas vieną kartą per ugdymo mėnesį. Lietuvių kalbos
ir literatūros mokytojai integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą
pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 10 pamokų (šios
dienos turėtų būti planuojamos su valstybės šventėmis: Sausio 13-oji, Sausio 25-oji, Vasario 16-oji,
Kovo 11-oji, Birželio 14-oji ar 23-oji ir pan.).
71. Gamtos mokslai. Progimnazijos gamtos mokslų mokytojai užtikrina, kad eksperimentiniams
ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30
procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje,
kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos
centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.
72. Progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, 7–8 klasėse vietoje atskirų
gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoja vieno – gamtos mokslų dalyko
mokymąsi, nemažindama biologijai, chemijai ir fizikai Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte skirtų
pamokų per mokslo metus. Progimnazija, dalyvaudama gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms
išbandymo programoje, gali visas gamtos mokslams (biologijai, chemijai, fizikai) kurioje nors
klasėje skirtas pamokas pavesti organizuoti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų
mokytojams.
73. Mokinys, kuris mokėsi ne atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos, o
vieno gamtos mokslų dalyko, jo pasiekimai įvertinti tik vienu įvertinimu (pažymiu).
74. Progimnazija, bendradarbiaudama su kitomis ugdymo įstaigomis bei pati per neformaliojo
ugdymo veiklas, sudaro mokiniams galimybes dalyvauti gamtos, technologijų, inžinerijos,
matematikos ir menų centrų STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths)
vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programų veiklose, vykstant į juos ir / ar nuotoliniu būdu.
75. Informacinės technologijos ugdomos grupėmis (iki 15 mokinių). Gali būti integruojamos
dalyko ir informacinių technologijų programos 7 klasėje, kai pamoką gali planuoti ir dalyko
mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai
(dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio
raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai. Mokiniai progimnazijoje
naudojasi savo bei mokyklos išduotais kompiuteriais ir mokytojams leidus, jungiasi prie bevielio
ryšio ugdymo tikslais;
76. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas 8 klasėse gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir
berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių.
77. Dėl sporto salių užimtumo bei trūkumo trečioji fizinio ugdymo pamoka privalo būti
organizuojama lauke ir/ar gali būti organizuojama teorine pamoka kabinete pamokos tema.
 15

78. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams ugdymas organizuojamas

fizinio ugdymo mokytojų, kai mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir
krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.
79. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokiniams mokytojas skiria
alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo
rekomendacijas.
80. Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo
kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir kt.). Ši veikla gali būti skiriama atlikti
skaitykloje ar sporto salėje.
81. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar
nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę,
kai pamokos trukmė – 45 minutės2:
Klasė / Pagrindinio
Ugdymo sritys ugdymo
ir dalykai 5 6 7 8 programos
dalyje
(5–8 klasės)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (etika)
74 (1; 1) 74 (1; 1) 148
Dorinis ugdymas (tikyba)
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra 370 (5; 5) 370 (5; 5) 740
Užsienio kalba (anglų)
222 (3; 3) 222 (3; 3) 444

Užsienio kalba (prancūzų,

74 (0; 2) 148 (2; 2) 222
rusų, vokiečių)

Matematika ir informacinės
technologijos
Matematika
296 (4; 4) 296 (4; 4) 592

Informacinės technologijos 74 (1; 1) 37 (1; 0) 111

Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus
148 (2; 2) – 148

Biologija – 111 (2; 1) 111

Chemija
– 74 (0; 2) 74

2
Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę / dvejus metus; galimas
kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas, pavyzdžiui, biologija 7 ir 8 klasės: (2; 1), mokykla
gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą; neformaliajam vaikų švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų,
skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius – pagrindinio ugdymo programos
pirmajai ir antrajai daliai.
Pamokų skaičius dalykui pateiktas dvejiems metams. Mokinio privalomas minimalus pamokų skaičius per savaitę,
nurodytas lentelėje, gali būti ir kitoks.
 16

Fizika – 111 (1; 2) 111

Gamtos mokslai* 148 296 444
Socialinis ugdymas
Istorija
148 (2; 2) 148 (2; 2) 296

Socialinė-pilietinė veikla 20 20 40
Geografija
74 (0; 2) 148 (2; 2) 222
Meninis ugdymas
Dailė
74 (1; 1) 74 (1; 1) 148
Muzika
74 (1; 1) 74 (1;1) 148
Technologijos, fizinis
ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos (...)
148 (2; 2) 111 (2; 1) 259

Fizinis ugdymas*** 222 (3; 3) 222 (3; 3) 444

Žmogaus sauga 37 (1; 0) 37 (0; 1) 74

Projektinė veikla (....
Pasirenkamieji dalykai /
dalykų moduliai / užsienio kalba
projektinė veikla (prancūzų, rusų, Projektinė veikla
projektinė veikla (...); vokiečių) 74 (1;1**)
...(pasirenkamasis); 37 (1; 0)
...(dalyko modulis)

Pamokų skaičius skiriamas

27 29 31** 31
mokiniui per savaitę

Minimalus privalomas
pamokų skaičius mokiniui 26 29 30 31
savaitę / per 962 1 073 1 110 1 147
mokslo metus
Priemonės mokymosi
praradimams dėl
COVID-19 kompensuoti
(...)
5–8 klasėse
Pamokų, skirtų mokinio
ugdymo poreikiams 444 444
tenkinti, mokymosi
 17

pagalbai teikti, skaičius per

mokslo metus
Neformalusis vaikų
švietimas (valandų skaičius 259 259
per mokslo metus
Pastabos:
* mokyklos klasėje, kurioje išbandoma gamtos mokslų kurso programa 5–8 klasėse;
** Žmogaus sauga integruojama į projektinę veiklą bei kitus ugdymo dalykus 8 klasėje (3 priedas).

V SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS
ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

82. Progimnazijos bendruomenė gerbia ir užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, stengiasi
šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, siūlo, teikia,
koreguoja būtiną švietimo pagalbą, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Konkrečius pasiūlymus pagal mokinių tėvų
prašymus priima VGK, kuris skiria atsakingą atvejo vadybininką - pagalbos specialistą, klasės
vadovą ar kitą pedagogą ir/ar mokyklos vadovą.
83. Progimnazija, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei
įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis, taip pat progimnazija
vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų
įgyvendinimą ir atsižvelgia į:
83.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;
83.2. formaliojo švietimo programą;
83.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
83.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos VGK, pedagoginių psichologinių ar švietimo
pagalbos tarnybų rekomendacijas.
84. Progimnazijos VGK sprendimu yra sudaromas kiekvieno mokinio, turinčio specialiųjų
ugdymosi poreikių individualus ugdymo arba pagalbos planas:
84.1. nurodomas dalykų programų pritaikymas ar individualizavimas,
84.2. pagalbos tvarkaraštis,
84.3. susitarimai su mokinio tėvais,
84.4. neformaliojo ugdymo užsiėmimai
84.5. skiriamas pagalbos koordinatorius, numatomos pagalbos peržiūrų datos.
85. Pritaikytas ar individualizuotas programas dalykų mokytojai rengia ir derina su specialiąja
pedagoge per savaitę nuo VGK sprendimo priėmimo.
86. Pritaikytų programų vykdymo kontrolė yra progimnazijos VGK komisijos pirmininko
atsakomybė.
87. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir
socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 6
priede.
 18

88. Mokyklos VGK kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, inicijuoja
individualaus ugdymo plano rengimą bei telkia pedagogus jo įgyvendinimui vadovaujantis
Bendrųjų ugdymo planų IV skyriaus antrojo skirsnio nuostatų punktais.
89. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga
vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo
planų 28 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į Progimnazijos mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių mokymosi pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus (6 priedas).
90. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai
ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios
pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su Bendrosiose programose numatytais pasiekimais,
aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais,
kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus
mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis
mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).
91. Švietimo pagalbą mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrina
progimnazijos pedagogai.
92. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas specialiųjų poreikių
mokiniui yra numatyti mokinio pagalbos plane.
93. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami
priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo
procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais
pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina
mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui
ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
94. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus
ugdymo procesui, konsultuojant specialiųjų poreikių mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo
plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes.
Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau
stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.
95. Švietimo pagalbos teikimo formos, VGK sprendimu, parenkamos specialiųjų ugdymosi
poreikių mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos,
pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:
95.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar
įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;
95.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems
sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar
grupėmis (2–8 mokiniai).
96. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu
mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal VGK ir pedagoginės
psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio
individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
_________________________________
 19

PRIEDAI

1 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS

1. Mokinių poreikius neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos vadovaujantis einamųjų

mokslo metų ugdymo planų numatytų valandų skaičiumi, praėjusių mokslo metų darbo
efektyvumu, pasiektais rezultatais, mokytojo siūloma programa ir/ar idėjomis.
2. Rugpjūtį-rugsėjį sudaromos neformaliojo vaikų švietimo veiklos mokinių grupės.
Neformaliojo švietimo veiklos mokinių grupės gali būti sudaromos iš vienos klasės, paralelių klasių
ar klasių grupių.
3. Mokinių skaičius neformaliojo vaikų švietimo vienoje grupėje turi būti ne mažiau kaip 10
ir ne daugiau nei 24 1-8 klasių mokiniai. Rekomenduojama sudarant grupes, nemaišyti klasių
koncentrų.
4. Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašas, užsiėmimo laikas bei vieta skelbiami iki
einamųjų metų rugsėjo 15 d. progimnazijos interneto svetainėje.
6. Neformaliojo vaikų švietimo programos įgyvendinamos pasibaigus pamokoms pagal
patvirtintą tvarkaraštį, gali vykti ir mokinių atostogų metu, išskyrus liepos-rugpjūčio mėnesiais.
7. Neformalusis vaikų švietimas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų
(kino teatruose, teatruose, muziejuose, išvykose ir pan.). Numatomas veiklos pobūdis, labiausiai
atitinkantis veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę. Konkretaus užsiėmimo vieta pagal ugdymo
programą gali būti keičiama: vyksta ne tik kabinete, bet ir mokyklos kieme, esant tėvelių pritarimui
bei papildomam finansavimui, mokiniai gali vykti dalyvauti konkursuose, festivaliuose, išvykose,
ekskursijose ir pan.
8. Neformalusis vaikų švietimo veiklos (iki 30 proc.) gali vykti nuotoliniu būdu (tokios
veiklos el. dienyno ir kituose tvarkaraštyje nurodomos su žyma „nuotolinis“).
9. Mokiniui ar jo tėvams pageidaujant, mokinys, kuris lankė ne mažiau kaip 70 proc.
užsiėmimų ir įgijo programoje numatytas kompetencijas, gali gauti tai patvirtinančią pažymą.
10. Sumažėjus nustatytam mokinių skaičiui neformaliojo vaikų švietimo grupėje,
neformaliojo vaikų švietimo programos užsiėmimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pradžios.
11. Progimnazijoje papildomai gali būti siūloma mokamų/nemokamų neformaliojo vaikų
švietimo programų (kai progimnazijos patalpas - klases ar sales - Savivaldybės tarybos nustatyta
tvarka nuomojasi kiti švietimo teikėjai). Už šių programų įgyvendinimą yra tiesiogiai atsakingi jų
teikėjai.
12. Neformaliojo vaikų švietimo programos (išskyrus pasibaigus pamokoms vasaros metu) ir
progimnazijos biblioteka bei skaitykla veikia ir mokinių atostogų metu / ištisus mokslo metus ir per
jų metų esančias mokinių atostogas, išskyrus šventines dienas ar Progimnazijos darbuotojų
mokymų metu.
___________________________
 20

2 priedas

1-8 KLASIŲ NETRADICINIO UGDYMO DIENOS

● Kiekvieną mėnesį visų dalykų mokytojai privalo planuoti praktines veiklas mokiniams
(tyrimai, laboratoriniai darbai, aplinkos stebėjimai ir pan.).
● Kiekvieną mėnesį planuojame skaitymo dienas per kalbų dalykų pamokas;
● Kiekvieną mėnesį kitą darbo dieną planuojame išvykų bei ekskursijų dienas.

2022 – 2023 metai

Progimnazijos 10-ieji ir
Diena Klasės 2021 – 2022 metai
Vilniaus 700-ieji
gimimo dienos metai!

Mokslo metų pradžios 09-01

1-8 kl 09-01
(ketvirtadienis)
šventė (trečiadienis)
(10 metų mokyklai)

Tarptautinė mokytojų 10-05 10-05

1-8 kl.
diena (antradienis) (trečiadienis)

SEU (socialinio emocinio 11-15 11-14

1-8 kl.
ugdymo) diena (pirmadienis) (pirmadienis)

Kalėdų belaukiant 1-8 kl. 12-23 12-23

(ketvirtadienis) (penktadienis)

Teatro diena 1-4 kl. Sausio 2-3 sav. Sausio 2-3 sav.

Žaidimų diena 1-8 kl. 01-24 -

(pirmadienis)

Vilniaus diena 1-8 kl. - 01-25

(2023 01 25 - 700 metų) (trečiadienis)

Pilietiškumo diena 1-8 kl. 02-11 03-10

(penktadienis) (penktadienis)

Kaziuko mugė 1-4 kl. 03-04 03-03

(penktadienis) (penktadienis)

STEAM diena 5-8 kl. 03-17 03-30

(ketvirtadienis) (trečiadienis)

Knygos diena 1-8 kl. 04-12 -

(antradienis)

Kūrybiškumo diena 1-8 kl. - 04-25

(antradienis)

Muziejų diena 1-8 kl. 05-18 05-18

(trečiadienis) (ketvirtadienis)
 21

Aktyvios gyvensenos 06-01 06-01

1-8 kl.
diena (trečiadienis) (ketvirtadienis)

Mokslo metų pabaigos 06-09 06-09

1-3, 4 kl.
šventė (ketvirtadienis) (penktadienis)

Mokslo metų pabaigos 06-23 06-23

5-7, 8 kl.
šventė (ketvirtadienis) (penktadienis)

___________________________
 22

3 priedas

INTEGRUOTOS PROGRAMOS

1. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos
patvirtinimo“, vykdant pradinio ugdymo programą;
2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir
lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos
programa);
3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau –
Ugdymo karjerai programa);
4. Prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti
smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos
gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos
įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo
mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ

VARTOJIMO PREVENCIJOS INTEGRUOJAMOS TEMOS 5-8 KLASĖSE

Vadovaujantis Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa integruojama į ,,Laikas kartu‘‘ ir ,,Paauglystės kryžkelės‘‘ socialinio, emocinio ugdymo
programas (http://lions-quest.lt/). 1-4 klasėse programa „Laikas kartu“, o 5-8 klasėse „Paauglystės
kryžkelės“ per SEU pamokas, kurias veda klasių vadovai ir/ar kartu pagalbos specialistai. Klasių
vadovus dėl programų įgyvendinimo konsultuoja SEU konsultantai: Progimnazijos direktoriaus
pavaduotojai ugdymo pagalbai bei pagrindiniam ugdymui ir socialiniai pedagogai, turintys SEU
konsultanto pažymėjimus. Klasių vadovai į programų įgyvendinimą įtraukia ir tėvus, programos
įgyvendinimą reguliariai aptariant per klasės tėvų susirinkimus.

SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO IR RENGIMO ŠEIMAI ĮGYVENDINIMAS

IR INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ BENDRĄSIAS PROGRAMAS

1. Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai integravimui į bendrąsias programas

skiriama:
1.1 1-2 kl. mokiniams ne mažiau kaip po 10 val. integruojant į pasaulio pažinimo, kūno
kultūros, muzikos, lietuvių k., dorinio ugdymo (etikos / tikybos) pamokas bei klasės valandėlių
metu;
1.2 3-4 kl. mokiniams ne mažiau kaip po 10 val. integruojant į pasaulio pažinimo, kūno
kultūros, muzikos, lietuvių k., dorinio ugdymo (etikos / tikybos) pamokas bei klasės valandėlių
metu;
1.3 5-6 kl. 83 val. integruojant į užsienio k., informacinių technologijų, dorinio ugdymo,
technologijų, lietuvių k., muzikos, gamtos ir žmogaus, geografijos bei matematikos pamokas.
1.4 7-8 kl. 78 val. integruojant į užsienio k., informacinių technologijų, dorinio ugdymo,
technologijų, lietuvių k., muzikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos ir matematikos
pamokas.
 23

2. Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos integravimas į dalykų

bendrąsias programas fiksuojamas el. dienyne, skiltyje ,,Bendra pamokos tema“ dalyko mokytojas
įrašo, kokia numatyta integruotos programos tema su siejamu dėstomu dalyku (pasirinkti
integruojamos programos temą bei gebėjimus ir nurodant dalyko temą, gebėjimus).
Dėstomų dalykų, temų paskirstymas klasėms:
3. 1-8 klasių dalykų integravimas vyksta tokia tvarka:
3.1. 1-ų klasių mokomųjų dalykų ir sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai
programos integravimas*:
Tema Dorinis Lietuvių Pasaulio Muzika Kūno kultūra **Klasės
ugdymas kalba pažinimas valandėlės
Val. per m. m. E. – 11 / 2 2 3 K. k. – 6 4
T. - 2
1. Sveikatos ir sveikos Kas per
gyvensenos samprata daug, tas
Kas yra sveikata. Ką nesveika?*
reiškia sveikas kūnas.
Kaip jaučiamės, būdami
sveiki.
2. Fizinė sveikata Etika: Dainuokime Kūno kultūra:
2.1. Fizinis aktyvumas Aš (parenkama Fizinis
Kokia mankštos, fizinių nesutinku.* daina, kurią aktyvumas
pratimų/judrių žaidimų atliekant laisvalaikiu.
nauda mano sveikatai ir aktyviai Taisyklingos
gerai savijautai. Kiek naudojami laikysenos
laiko turėčiau skirti judesiai). svarba.
mankštai ir įvairiems Judėjimas
fiziniams pratimams, erdvėje
žaidimams. Kaip reikia įvairiomis
taisyklingai stovėti, kryptimis.
sėdėti, judėti. Kaip
taisyklingai kvėpuoti.
Kodėl turėčiau laikytis
saugaus elgesio taisyklių,
važiuodamas dviračiu,
riedlente, pačiūžomis ir
taip toliau.
2.2. Sveika mityba. Vanduo – Kodėl vaikai Kūno kultūra:
Sveikatai palankūs gyvybės auga?* Sveika
maisto produktai ir šaltinis. gyvensena.
gėrimai. Pagrindiniai Arba * Naudingi ir
sveikos mitybos Kas žalingi įpročiai.
reikalavimai. Maisto negalėtų
produktai, kuriuos reikėtų gyventi be
valgyti saikingai. vandens? *
Sveikatai palankaus
maisto poveikis sveikatai.
Daržovės ir vaisiai mūsų
mityboje. Vandens įtaka
sveikatai.
2.3. Veikla ir poilsis. Etika: Kas per
Miego ir poilsio svarba Aš daug, tas
normaliam augimui ir nesutinku*. nesveika?*
gerai sveikatai. Klausos
higiena. Regos higiena.
Tinkama mokymosi,
žaidimų, poilsio ir kt.
vietos.
 24

2.4. Asmens ir aplinkos Domo

švara. Kas yra asmens dantukai
higiena ir aplinkos švara. švarūs. O
Kodėl asmens higiena ir mano?
aplinkos švara svarbi Kaip ir
sveikatai. Kasdieniai kodėl
asmens higienos reikia
reikalavimai. Žaidimų, valyti,
mokymosi, poilsio, kt. saugoti
vietos. dantukus.
*
2.5. Lytinis brendimas. Etika:
Suprasti, kas būdinga Aš
daugeliui berniukų ir nesutinku.
mergaičių, o kas – tik Aš esu
man. Tikėti, kad ypatingas.*
kiekvienas žmogus Tikyba:
ypatingas, aš – taip pat. Kas yra
Pateikti pvz., ką gero ir žmogus?*
malonaus patiriu kasdien
savo pojūčiais. Paaiškinti
sėkmingo bendravimo
prielaidas (kiekvienas turi
stengtis išklausyti,
suprasti ir gerbti kitą).
Laikosi mandagaus
bendravimo susitarimų.
3. Psichikos sveikata Etika:
3.1. Savivertė. Suprasti, Aš
kad žmogus gali būti nesutinku.
gražus, geras, vertas Aš esu
pagarbos ir reikalingas ypatingas.*
kitiems dėl daugelio
dalykų. Pastebėti savo Tikyba:
individualumą bei Kas yra
polinkius. Pasitikėti savo žmogus?
skaitymo patirtimi ir
noriai išsakyti nuomonę
apie perskaitytą tekstą.
3.2. Emocijos ir jausmai Etika: Arba Muzikos
Nusako klausomo teksto Pojūčiai.* ,,Kokia klausymas
temą, daro tiesiogines mano
išvadas, išsako savo Mano žaislo
nuomonę, emocinį jausmai.* istorija? “*
santykį. Nurodo, kad
klausantis galima pažinti Būna
pasaulį, gauti žinių, linksma,*
išgyventi emocijas. būna liūdna.
Priimti savo jausmus: esu
gyvas, todėl jaučiu; visi
jausmai – lengvi ir
sunkūs – yra reikalingi.
Gerbti darbą kaip
gyvenimo laimės,
kūrybos šaltinį ir
atsakingai rūpintis savo ir
kitų saugumu.
Įvardija ir paaiškina
grožinio teksto nuotaiką.
 25

3.3. Savitvarda. Elgesio Etika: Mano muzika Mokomės

taisyklės ir etiketo Galiu būti (pažintis su bendrauti.
reikalavimai (per savarankiška muzikos
pamoką, valgykloje, s.* dalyku).
svečiuose ir pan.). Norėti
mokytis ir augti Mandagumo
mokantis. Vertinti raktas.*
klausymą kaip vieną
svarbiausių žingsnių
bendravimo procese.
Apmąstyti pirmąją
mokymosi patirtį: kas
mokykloje patinka arba
nepatinka, kas yra lengva,
o kas – sunku.
3.4. Pozityvus, Etika: Kaip
konstruktyvus Moku laimėti atpažinti ir
mąstymas ir moku ir užkirsti
savirealizacija pralaimėti.* kelią
Nusiteikti klausytis kylančiam
pozityviai ir aktyviai. Kodėl man konfliktui?
Nebijoti   prašyti čia gyventi
pagalbos ir norėti kitam gera?*
padėti. Gebėti atpažinti
tas savo gyvenimo
situacijas, kai vienas
būčiau bejėgis. Išdrįsti
kreiptis į kitus pagalbos.
Geranoriškai dalytis
informacija, bendrauti,
padėti kitiems. Būti
nusiteikus taikiai spręsti
kylančius konfliktus.
Norėti draugauti –
dalytis ir dovanoti.
Atidžiai klausytis, gerbti
pašnekovą, laikytis
kalbos etiketo. Išvardyti
svarbiausias mandagaus
bendravimo ir deramo
elgesio su kitais taisykles.
Gebėti tapti tarpininku ir
taikytoju kitiems
konfliktuojant.
4. Socialinė sveikata Etika: Kaip
4.1. Draugystė ir meilė Tikras Judėjimo susirasti
Tinkamai bendrauti ir draugas. stebėjimas, draugų?
veikti kartu su kitais. Gyvename interpretavimas
Turėti savo nuomonę. drauge*. ir vertinimas.
Išvardyti svarbiausias Tikyba:
mandagaus bendravimo ir Kaip
deramo elgesio su kitais galėčiau
taisykles. Gebėti atsiliepti į
užmegzti nesavanaudišką Jėzaus
draugystę. Priklausyti – draugystę? *
tai įsipareigoti ir laikytis
taisyklių.
4.2. Atsparumas Etika: Kaip
rizikingam elgesiui. Aš spręsti
Atpažinti pavojingas nesutinku.*
 26

situacijas, elgtis apdairiai, nesutarimu

saugoti save. s?

3.2. 2-ų klasių mokomųjų dalykų integravimas:

Tema Dorinis Lietuvių Pasaulio Muzika Kūno kultūra Klasės
ugdymas kalba pažinimas valandėlės
Val. per m. m. E. – 4 / T. - 3 2 8 K. k. – 4 2
3
1. Sveikatos ir sveikos Etika:
gyvensenos samprata Rinkis saugų
Kas yra sveikata. Ką kelią.*
reiškia sveikas kūnas. Kaip Tikyba:
jaučiamės, būdami sveiki. Kaip rūpintis
savo ir kitų
sveikata?*
2. Fizinė sveikata Naujos Kūno kultūra:
2.1. Fizinis aktyvumas. dainos Mankštos
Mankštos, fizinių mokymas. pratimų
pratimų/judrių žaidimų kompleksas su
nauda sveikatai, gerai Lietuvių šokdynėmis.
savijautai. Kiek laiko skirti liaudies Judėjimas
mankštai, fiziniams dainos, erdvėje
pratimams, žaidimams. žaidimai, įvairiomis
Kaip taisyklingai stovėti, rateliai. kryptimis.
sėdėti, judėti, kvėpuoti. Ritmo
Kodėl turėčiau laikytis pratimai.
saugaus elgesio taisyklių,
važiuodamas dviračiu,
riedlente, pačiūžomis ir
taip toliau.
2.2. Sveika mityba Noriu augti
Sveikatai palankūs maisto sveikas ir
produktai ir gėrimai. stiprus.
Pagrindiniai sveikos
mitybos reikalavimai.
Maisto produktai, kuriuos
reikėtų valgyti saikingai.
Sveikatai palankaus maisto
poveikis sveikatai.
Daržovės ir vaisiai mūsų
mityboje. Vandens įtaka
sveikatai.
2.3. Veikla ir poilsis. Paukščiai ir
Miego ir poilsio svarba muzika.
normaliam augimui ir
gerai sveikatai. Klausos
higiena. Regos higiena.
Tinkama mokymosi,
žaidimų, poilsio ir kt.
vietos.
2.4. Asmens ir aplinkos Apie mūsų
švara. Kas yra asmens odą.
higiena ir aplinkos švara.
Kodėl asmens higiena ir
aplinkos švara svarbi
sveikatai. Kasdieniai
asmens higienos
reikalavimai. Žaidimų,
 27

mokymosi, poilsio ir kitos

vietos.
2.5. Lytinis brendimas. Etika:
Suprasti, kas būdinga Gimimo
daugeliui berniukų ir stebuklas.
mergaičių, o kas – tik man. Mergaitė ir
Tikėti, kad kiekvienas berniukas.*
žmogus ypatingas, aš –
taip pat. Pateikti pvz., ką
gero ir malonaus patiriu
kasdien savo pojūčiais.
Paaiškinti sėkmingo
bendravimo prielaidas
(kiekvienas turi stengtis
išklausyti, suprasti ir gerbti
kitą). Laikosi mandagaus
bendravimo susitarimų.
3. Psichikos sveikata Etika:
3.1. Savivertė. Suprasti, Mergaitė ir
kad žmogus gali būti berniukas.*
gražus, geras, vertas
pagarbos ir reikalingas
kitiems dėl daugelio
dalykų. Pastebėti savo
individualumą bei
polinkius. Pasitikėti savo
skaitymo patirtimi ir noriai
išsakyti nuomonę apie
perskaitytą tekstą.
3.2. Emocijos ir jausmai "Tuščia Sveiki,- aš Ką pasakoja
Nusako klausomo teksto puodynė". jūsų muzika?
temą, daro tiesiogines Tema - "Ko mažylis.
išvadas, išsako savo išmokau?". Pažintis su
nuomonę, emocinį santykį. "Kas vardu kalendorinėm
Nurodo, kad klausantis Greitutė? is šventėmis
galima pažinti pasaulį, Skaitau ir tautosaka.
gauti žinių, išgyventi tyrinėdamas
emocijas. Priimti savo ". *
jausmus: esu gyvas, todėl
jaučiu; visi jausmai –
lengvi ir sunkūs – yra
reikalingi. Gerbti darbą
kaip gyvenimo laimės,
kūrybos šaltinį ir
atsakingai rūpintis savo ir
kitų saugumu.
Įvardija ir paaiškina
grožinio teksto nuotaiką.
3.3. Savitvarda. Elgesio Moku
taisyklės ir etiketo tinkamai
reikalavimai (per pamoką, elgtis visur
valgykloje, svečiuose ir ir visada.
kt.). Norėti mokytis ir
augti mokantis. Vertinti
klausymą kaip vieną
svarbiausių žingsnių
bendravimo procese.
Apmąstyti mokymosi
patirtį: kas m-kloje patinka
 28

- nepatinka, kas lengva,

kas – sunku.
3.4. Pozityvus, Tikyba: Kaip Kūno kultūra:
konstruktyvus mąstymas Kas tai yra mandagiai Kvadratas.
ir savirealizacija. sąžinė? kalbėtis
Nusiteikti klausytis telefonu?
pozityviai ir aktyviai. Tekstas K.kultūros
Nebijoti   prašyti pagalbos "Mažoji ryšių su
ir norėti kitam padėti. skruzdėlytė socialiniu
Gebėti atpažinti tas savo Greitutė".* kultūriniu
gyvenimo situacijas, kai gyvenimu
vienas būčiau bejėgis. pažinimas.
Išdrįsti kreiptis į kitus
pagalbos. Geranoriškai
daliytis informacija,
bendrauti, padėti kitiems.
Būti nusiteikus taikiai
spręsti kylančius
konfliktus. Norėti
draugauti – dalytis ir
dovanoti. Atidžiai
klausytis, gerbti
pašnekovą, laikytis kalbos
etiketo. Išvardyti
svarbiausias mandagaus
bendravimo ir deramo
elgesio su kitais taisykles.
Gebėti tapti tarpininku ir
taikytoju kitiems
konfliktuojant.
4. Socialinė sveikata Etika:
4.1. Draugystė ir meilė. Kas? Ko?
Tinkamai bendrauti ir Kaip?
veikti kartu su kitais. Kodėl?*
Turėti savo nuomonę.
Išvardyti svarbiausias
mandagaus bendravimo ir
deramo elgesio su kitais
taisykles. Gebėti užmegzti
nesavanaudišką draugystę.
Priklausyti – tai
įsipareigoti ir laikytis
taisyklių.
4.2. Atsparumas Tikyba:
rizikingam elgesiui Kada darbas
Atpažinti pavojingas yra geras, o
situacijas, elgtis apdairiai, kada – ne?
saugoti save.

3.3. Pradinių klasių mokytojos, muzikos mokytoja, tikybos mokytoja į 3-ų klasių mokomųjų
dalykų integravimas:
Tema Dorinis Lietuvių Pasaulio Muzika Kūno Klasės
ugdymas kalba pažinimas kultūra valandėlės
Val. per m. m. E. – 3 / 7 2 6 K. k. – 4 2
T. – 2
 29

1. Sveikatos ir sveikos Etika: Būkime Muzika apie Ką darome

gyvensenos samprata Noriu būti tvarkingi – rudenį. kasdien,
Kas yra sveikata. Kaip sveikas.* būsime kad būtume
kūno, proto ir dvasios sveiki.* sveiki.
būklė atsiliepia sveikatai.
Ką sveikatai reiškia geri
santykiai su kitais
žmonėmis. Kaip
jaučiamės, kai esame
sveiki. Ką darome
kasdien, kad būtume
sveiki. Kaip kasdienė
veikla veikia mūsų
sveikatą.
2. Fizinė sveikata Kūno
2.1. Fizinis aktyvumas. Lietuvių liaudies kultūra:
Kodėl mankšta, fiziniai žaidimai, Saugus
pratimai/judrūs žaidimai rateliai. elgesys
naudingi mano sveikatai ir žaidžiant ar
gerai savijautai. Kiek sportuojant.
laiko turėčiau skirti
mankštai ir įvairiems Judėjimo
fiziniams pratimams, raiškos
žaidimams. Koks elgesys priemonės.
laikytinas fiziškai aktyviu
ir fiziškai pasyviu. Kokie
žaidimai ir fiziniai
pratimai man geriausiai
tinka. Kodėl reikia
taisyklingai stovėti, sėdėti,
judėti. Saugus elgesys
žaidžiant ar sportuojant.
2.2. Sveika mityba. Etika:
Sveikos mitybos principai Noriu būti
ir taisyklės. Sveikatai sveikas.*
palankaus maisto poveikis
sveikatai. Grūdinės
kultūros maisto
produktuose, daržovės ir
vaisiai mūsų mityboje.
Vandens vartojimas.
Naudingi ir sveikatai
nepalankūs maisto
produktai.
2.3. Veikla ir poilsis Lietuvių ir
Miego ir poilsio svarba V. pasaulio
normaliam augimui ir Palčinskaitė. kompozitorių
gerai sveikatai. Klausos Prašom tylos ! muzika.
higiena ir kaip klausą gali
pažeisti didelis triukšmas.
Veiksniai, turintys įtakos
regai ir klausai. Tinkama
mokymosi, žaidimų,
poilsio ir kitos vietos.
2.4. Asmens ir aplinkos Lietuvių Kūno
švara pasaka. Lenė kultūra:
Asmens higienos Mejer-Skuman Asmens
reikalavimai ir jų s. Krisčiui higienos
laikymosi tvarka. gaila sodo. reikalavimai
Aplinkos švaros ir jų
 30

palaikymas. Gediminas laikymosi

Užkrečiamosios ligos, jų Isokas. Per tvarka.
plitimo būdai. Aplinkos girią į
veiksnių įtaka sveikatai. Jašiūnus.
Apsaugos nuo žalingų
aplinkos veiksnių būdai.
2.5. Lytinis brendimas. Keičiasi ir
Gerbti ir vertinti vienam berniukai, ir
kitą. Pripažinti mergaitės.*
pasikeitimus paauglystėje.
Pastebėti pokyčius
bręstančiame organizme.
Apibūdinti, koks
ypatingas (mano išvaizda,
būdo savybės, pomėgiai).
Gerbti savo grupės
draugus ir bendruomenės
narius.
3. Psichikos sveikata Vytautas Pagarba
3.1. Savivertė. Dalyvauti Račickas. sau ir
aptariant tekstus, pasitikėti Lukošiukas ir kitam.
savimi, reikšti nuomonę skaitymas.
neįžeidžiant kitų. Siekti Marija Gripė.
pažinti save kaip Elvio
besimokantįjį ir tobulinti paslaptis.
savo skaitymo gebėjimus. Jeronimas
Kūrybiškai siekti pažinti Laucius.
technologijas, jų reikšmę Robotų
žmogaus kasdienėje mokykloje.
aplinkoje. Gerbti kito
nuomonę, pasitikėti savo
jėgomis, kūrybiškai
panaudoti informaciją
sprendžiant problemas.
3.2. Emocijos ir jausmai. Mikalojus Kalėdinės
Apibūdina grožinio teksto Konstantinas dainelės,
nuotaiką, išsako emocinį Čiurlionis. dainelės apie
santykį su tekstu. Pateikti Kapinių žiemą.
žodinės/ nežodinės motyvas.
jausmų raiškos pvz. Miniatiūra.
Mokėti suprasti kito Onutė
situaciją ar jausmus, Grigaitė.
užjausti, palaikyti. Raiste.
Nepasiduoti liūdesiui, Ramutė
pykčiui, nusivylimui. Skučaitė.
Išklausyti kito nuomonę Valio! Ne taip!
nekonfliktuojant, drąsiai Astrida
ją reikšti. Papasakoti Lindgren. Mes
kylančias mintis, Varnų saloje
išgyvenimus. Būti (ištrauka).
dėmesingam kito
jausmams.
3.3. Savitvarda. Siekti Etika: Koncertas Judrieji
užsibrėžto tikslo. Suprasti be tėveliams. žaidimai
Apmąstyti vaikystės žodžių.*
patirtį, vertinti ir ugdytis
gerąsias charakterio
savybes. Siekti bendro
tikslo ir sutarimo dirbant
grupėje, laikytis sutartų
 31

taisyklių. Bandyti įžvelgti

asmeninių sunkumų
priežastis ir juos įveikti ne
kaltinant kitus, o klausiant
jų patarimo.
3.4. Pozityvus, Otfrydas
konstruktyvus mąstymas Proisleris.
ir savirealizacija. Aptaria Žmogus su
grožiniame kūrinyje septyniais
vaizduojamas situacijas, peiliais.
paaiškina įvykių Vytautas
priežastis, sąsajas. Račickas.
Mokytis iš teigiamų Nosies
pavyzdžių ir rodyti gerą krapštymas.
pavyzdį kitiems. Vaikų Ramutė
teisės ir pareigos. Gerbti Skučaitė.
kitą. Nuomonėms Viens, du, trys.
išsiskyrus toleruoti kitokį
požiūrį. Suprasti, kad
kiekvieno žmogaus
įžvalgos yra vertingos.
Susitvardyti, ieškoti
taikaus sprendimo.
4. Socialinė sveikata Tikyba: Dainelės apie
4.1. Draugystė ir meilė. Koks esu Vytautė mamą/
Ieškoti santykio su tekstu, su draugais Žilinskaitė. tėtį/senelius/šei
remiantis asmenine ir Kaktuso mą.
patirtimi. Suprasti, kad artimaisiais paslaptis
bendraujant svarbu ? (ištrauka).
tinkamai reikšti savo Astrida
mintis. Būti draugiškam Lindgren.
su kitu/ kitokiu. Siekti Mano
suprasti kalbos, kaip linksmiausias
bendravimo ir žmonių gimtadienis.
suartinimo priemonės, Emilija
vertę. Pripažinti taisykles, Liegutė.
būti atsakingam už Paslaptingas
save/savo grupę. radinys.
Branginti šeimos ryšius, Anė Ketrina
palaikyti draugiškus Vestli.
santykius, stebėti, kas Mortenas,
sieja žmones šeimoje. senelė ir
Viesulas
(ištrauka).
Astrida
Lindgren.
Ronja plėšiko
duktė
(ištrauka).

4.2. Atsparumas Tikyba:

rizikingam elgesiui. Kaip
Jaustis atsakingam už Dievas
savo pasakymų tikrumą, padeda
aiškumą. Atsakyti, ką aš pasirinkti
galiu/ ko negaliu. gėrį?
Atsispirti smalsumui ar
kitų siūlymams
parūkyti/paragauti
alkoholinių gėrimų.
 32

Aptarti, kas yra drovumas

(įgimta savybė), kuo jis
skiriasi nuo gėdos jausmo
(kuris susijęs su kalte).
Kritiškai vertina
informacijos patikimumą,
pagrįstumą.

3.4. Pradinių klasių mokytojos, muzikos mokytoja, tikybos mokytoja į 4-ų klasių mokomųjų
dalykų integravimas:
Tema Dorinis Lietuvių Pasaulio Muzika Kūno Klasės
ugdymas kalba pažinimas kultūra valandėlės
Val. per m. m. E. – 9 / 4 3 5 K. k. – 4 2
T. -2
1. Sveikatos ir sveikos Viskas savo
gyvensenos samprata laiku.*
Kas yra sveikata. Kaip
kūno, proto ir dvasios
būklė atsiliepia sveikatai.
Ką sveikatai reiškia geri
santykiai su kitais
žmonėmis. Kaip
jaučiamės, kai esame
sveiki. Ką darome
kasdien, kad būtume
sveiki. Kaip kasdienė
veikla veikia mūsų
sveikatą.
2. Fizinė sveikata Kūno
2.1. Fizinis aktyvumas kultūra:
Kodėl mankšta, fiziniai Ėjimas ir
pratimai/judrūs žaidimai bėgimas
naudingi mano sveikatai ir lenktyniaujan
gerai savijautai. Kiek t, įveikiant
laiko turėčiau skirti nesudėtingas
mankštai ir įvairiems kliūtis.
fiziniams pratimams, Bendrosios
žaidimams. Koks elgesys mankštos
laikytinas fiziškai aktyviu pratimų
ir fiziškai pasyviu. Kokie kompleksas.
žaidimai ir fiziniai
pratimai man geriausiai
tinka. Kodėl reikia
taisyklingai stovėti, sėdėti,
judėti.
Saugus elgesys žaidžiant
ar sportuojant.
2.2. Sveika mityba.
Sveikos mitybos principai Duoninis
ir taisyklės. Sveikatai zuikutis.*
palankaus maisto poveikis Tema:
sveikatai. Grūdinės Močiutei
kultūros maisto pavaišinti.
produktuose, daržovės ir
vaisiai mūsų mityboje.
Vandens vartojimas.
Naudingi ir sveikatai
nepalankūs maisto
produktai.
 33

2.3. Veikla ir poilsis. Ne tik

Miego ir poilsio svarba matau ir
augimui ir gerai sveikatai. girdžiu*
Klausos higiena. Kaip
klausą gali pažeisti didelis
triukšmas. Veiksniai,
turintys įtakos regai ir
klausai. Tinkama
mokymosi, žaidimų,
poilsio, kt.vietos.
2.4. Asmens ir aplinkos Vaiko
švara. Asmens higienos asmens
reikalavimai, jų laikymosi higiena.
tvarka. Aplinkos švaros
palaikymas.
Užkrečiamosios ligos, jų
plitimo būdai. Aplinkos
veiksnių įtaka sveikatai.
Apsaugos nuo žalingų
aplinkos būdai.
2.5. Lytinis brendimas. Etika: Neišvengia Judrieji
Gerbti ir vertinti vienam Pomėgiai.* mi žaidimai
kitą. Pripažinti pokyčiai.*
pasikeitimus paauglystėje. Gyvenimo
Pastebėti pokyčius, ciklas.*
vykstančius bręstančiame
organizme. Apibūdinti,
koks esu ypatingas
(išvaizda, savybės,
pomėgiai). Gerbti savo
grupės draugus ir
bendruomenės narius.
3. Psichikos sveikata
3.1. Savivertė. Dalyvauti
aptariant įvairius tekstus,
pasitikėti savimi, reikšti
nuomonę neįžeidžiant.
Siekti pažinti save kaip
besimokantįjį ir tobulinti
skaitymo gebėjimus.
Kūrybiškai siekti pažinti
technologijas, jų reikšmę
kasdienėje aplinkoje.
Gerbti kito nuomonę,
pasitikėti savo jėgomis,
kūrybiškai panaudoti
informaciją sprendžiant
problemas.
3.2. Emocijos ir jausmai. Etika: H. Ožogovska. Muzikos
Apibūdina grožinio teksto Konflikto Silkės ausis.* klausymas:
nuotaiką, išsako emocinį sprendimas 1. Azijos šalių
savo santykį su tekstu. .* tradicinė
Pateikti žodinės/nežodinės muzika.
jausmų raiškos pvz. Kai reikia 2. Džiazas.
Mokėti suprasti kito pagalbos.* 3. Baletas.
situaciją ar jausmus, jį 4. Simfonija.
užjausti, palaikyti. 5. Siuita.
Nepasiduoti liūdesiui, 6. Rokas.
pykčiui, nusivylimui.
Stengtis nekonfliktuojant
 34

išklausyti kito nuomonę ir

drąsiai reikšti savo.
Pasakoti kylančias mintis,
išgyvenimus. Būti
dėmesingam kito
jausmams.
3.3. Savitvarda. Siekti Etika: Klasės himno
užsibrėžto tikslo. Nuo kūrimas.
Apmąstyti vaikystės pirmoko iki
patirtį, vertinti gerąsias penktoko.*
savybes, ugdytis gero
charakterio savybes.
Siekti bendro tikslo ir
sutarimo dirbant grupėje,
laikytis sutartų taisyklių.
Bandyti įžvelgti
asmeninių sunkumų
priežastis ir juos įveikti ne
kaltinant kitus, o klausiant
jų patarimo.
3.4. Pozityvus, A. Gudelis
konstruktyvus mąstymas Žvaigždės
ir savirealizacija. Aptaria vaikas.*
grožiniame kūrinyje
vaizduojamas situacijas,
paaiškina įvykių
priežastis, sąsajas.
Mokytis iš teigiamų
pavyzdžių ir rodyti gerą
pavyzdį kitiems. Vaikų
teisės ir pareigos. Gerbti
kitą. Nuomonėms
išsiskyrus toleruoti kitokį
požiūrį. Suprasti, kad
kiekvieno žmogaus
įžvalgos yra vertingos.
Susitvardyti, ieškoti
taikaus sprendimo.
4. Socialinė sveikata Etika: Įvadinė Komandiniai
4.1. Draugystė ir meilė. Įsimylėjau. R. Sadauskas muzikos žaidimai
Ieškoti savo santykio su Kasdien Senolis. pamoka.
tekstu, remiantis asmenine šeimoje. Jonas Avyžius
patirtimi. Suprasti, kad Paslapčių „Daržovių Pažintis su kitų
bendraujant svarbu sąsiuvinis.* susirinkimas“ tautų muzika ir
tinkamai reikšti savo * papročiais.
mintis. Būti draugiškam Tikyba:
su kitu ir kitokiu. Siekti Kas Šventinės
suprasti kalbos, kaip šeimoje koncertinės
bendravimo ir žmonių vienija programos
suartinimo priemonės, žmones? ruošimas.
vertę. Pripažinti taisykles.
Jausti atsakomybę už save
ir savo grupę. Branginti
šeimos ryšius ir
palaikyti draugiškus
santykius. Pastebėti, kokie
bendri dalykai sieja
artimus žmones šeimoje.
 35

4.2. Atsparumas Etika: Žalingi

rizikingam elgesiui. Kiek duosi įpročiai
Jaustis atsakingam už kitam, tiek žudo.
pasakymų tikrumą, ir sugrįš.*
aiškumą. Atsakyti, ką aš Tikyba:
galiu/ ko negaliu. Kokie
Atsispirti smalsumui , dalykai
kitų siūlymams parūkyti/ nėra
paragauti alkoholinių džiaugsmo
gėrimų. Aptarti, kas yra ir laimės
drovumas (įgimta savybė), šaltiniai?
kuo jis skiriasi nuo gėdos
jausmo (kuris susijęs su
kalte). Kritiškai vertina
informacijos patikimumą,
pagrįstumą.
*mokytojai ilgalaikiuose planuose gali numatyti ir kitas panašias temas, kurių pavadinimai kitokie pagal
pasirinktą mokymosi vadovėlį.
** klasės valandėlių temas kiekvienas klasės vadovas gali rinktis pagal klasės mokinių poreikius, valandėlių
temos atsispindi klasės vadovo veiklos plane ir fiksuojamos el.dienyne (turi atitikti valandų skaičių).

3.5. Pagrindinio ugdymo 5-8 klasėse, mokytojai dalykininkai dirbantys tose klasėse:
Eil. Tema 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė
Nr.
1. Sveikatos, sveikos 5 5 8 7
gyvensenos, šeimos Anglų k. – 1 Rusų k./ vokiečių Rusų k./ vokiečių Anglų k. – 1
sampratos Inf. technologijos – k.–1 k.– 1 Inf.
Kas yra sveikata ir 1 (Inf. technologijos – Inf. technologijos – technologijos – 1
sveika gyvensena. Etika/tikyba – 1 1 1 Etika/tikyba – 3
Ką darome kasdien, kad Technologijos – 1 Etika/tikyba – 1 Etika/tikyba – 3 Technologijos –
būtume sveiki. Lietuvių k. – 1 Technologijos – 2 Technologijos – 2 1
Ką norėtume pakeisti, Biologija- 1 Biologija – 1
ko atsisakyti, kad
taptume sveikesni.
Aplinkos poveikis
sveikatai.
2. Fizinė sveikata 15 16 11 10
2.1. Fizinis aktyvumas. Anglų k. – 1 Inf. technologijos – 2 Inf. technologijos –
Kodėl judėjimas ir Inf. technologijos – 1
fiziniai pratimai, 1
mankšta būtini Muzika – 1 Etika/tikyba – 1
organizmo normaliam
vystymuisi. Kaip galiu
judėti kasdien,
neturėdamas specialios
įrangos ar priemonių.
Kiek laiko skirti
judėjimui, įvairiems
pratimams. Kaip
išsaugoti taisyklingą
kūno laikyseną. Saugus
elgesys sportuojant ar
užsiimant kita aktyvia
veikla.
2.2. Sveika mityba Anglų k. – 1 Technologijos – 2 Biologija- 1 Anglų k. – 1
Sveikos mitybos Technologijos – 2 Gamta ir žmogus - 1 Biologija- 1
principai ir taisyklės. (Gamta ir žmogus – Chemija – 1
Alkis ir sotumas 1
(požymiai).
 36

Sveikatai palankaus
maisto poveikis
sveikatai.
Maisto produktai ir jų
sudedamosios dalys.
Naudingi ir nepalankūs
sveikatai maisto
produktai.
2.3. Veikla ir poilsis Inf. technologijos – Anglų k. – 1 Technologijos – 1 Fizika – 1
Miego ir poilsio svarba 1 Inf. technologijos – 2 Biologija- 1
normaliam augimui ir Technologijos – 1 Gamta ir žmogus – 1 Etika/tikyba – 1 Technologijos –
gerai sveikatai. 1
Koks laisvalaikis
turiningas.
Kaip atgauti jėgas po
intensyvaus protinio
darbo.
Klausos higiena. Regos
higiena.
Tinkamas dienos
rėžimas
2.4. Asmens ir Etika/tikyba – 1 Etika/tikyba – 1 Technologijos – 1 Technologijos –
aplinkos švara Technologijos – 2 Technologijos – 1 Anglų k. – 1 1
Asmens higienos ir Gamta ir žmogus – Gamta ir žmogus – 2 Inf. technologijos – Chemija – 1
aplinkos švaros įtaka 1 1 Biologija- 1
sveikatai. Asmens
higienos reikalavimų
ypatumai.
Apsisaugojimo nuo
užkrečiamųjų ligų
būdai. Asmens higienos
priemonės ir
paslaugos.Aplinkos
veiksnių poveikis
sveikatai. Priemonės,
padedančios apsisaugoti
nuo žalingo aplinkos
poveikio.
2.5. Lytinis brendimas. Etika/tikyba – 2 Etika/tikyba – 2 Biologija- 1 Biologija- 1
Apibūdinti kūdikio, Gamta ir žmogus – Gamta ir žmogus – 1 Etika/tikyba – 1 Etika/tikyba – 1
paauglio ir suaugusiojo 2
organizmo skirtumus,
susijusius su lytimi.
Rūkymo ir nuodingų
medžiagų neigiamas
poveikis organizmui
(plaučius, smegenis).
Lytinio brendimo metu
paaugliams kylančių
problemų sprendimo
būdai. Fiziniai berniukų
ir mergaičių augimo
pokyčiai; asmenybės
raida, kuo džiaugiuosi ir
kas kelia nerimą.
Paaiškinti žmogaus
gyvybės pradėjimą, jos
trapumą ir pareigą
gerbti gyvybę nuo jos
prasidėjimo iki
 37

natūralios mirties.
Gyvybės atsiradimas ir
kūdikio raida. Pagarbiai
kalbėti apie kitos lyties
asmenis. Suvokti vyro ir
moters santykį kaip
lygiateisį.
3. Psichikos sveikata 13 14 10 11
3.1. Savivertė. Pažinti Etika/tikyba – 1 Lietuvių k. – 1 Dorinis ugdymas - Etika/tikyba – 1
savo stiprybes ir 1 Lietuvių k. – 1
pasitikėti savimi
Įvertinti save, savo
savybes, suprantant
paauglystėje
vykstančius pokyčius
Įvertinti teigiamas
charakterio savybes
labiau nei išvaizdą.
Įžvelgti, kuo esu
panašus į kitus, o kuo
unikalus. Kritiškai
apmąstyti populiarius
„panelių“ ir „vaikinų“
įvaizdžius.
3.2. Emocijos ir Etika/tikyba – 1 Geografija – 1 Muzika- 1 Etika/tikyba – 1
jausmai. Atpažinti Etika/tikyba – 1
tinkamą ir netinkamą
vartojamą kalbinę
raišką. Mokytis įveikti
nerimą, stresą ir veikti,
kai yra apribojimų.
Pasitikėti savo jausmais,
pažinti savo emocinio
reagavimo dėsningumus
Stengtis rasti tinkamą
savo emocijų ir jausmų
raišką. Puoselėti
atvirumą pasauliui,
drauge išsaugant
asmenybės savitumą.
3.3. Savitvarda. Siekti Inf. technologijos – Etika/tikyba – 2 Etika/tikyba – 3 Etika/tikyba – 2
susikaupti, kritiškai 1 Lietuvių k. – 1 Technologijos – 1 Muzika- 1
mąstyti, veikti Etika/tikyba – 1 Muzika- 1
apgalvotai Jausti Lietuvių k. – 1
atsakomybę už savo Muzika – 1
poelgius ir mokymosi
veiklą.
Įvertinti savo mokymosi
veiklą, elgesį,
rezultatus, nagrinėti
sėkmės ir nesėkmės
priežastis. Rinktis ne
vien tai, kas patrauklu,
bet ir tai, kas reikalinga,
naudinga. Už kokius
darbus esu atsakingas ir
kokios mano, kaip
mokinio, teisės ir
pareigos. Mokymosi
veikla, elgesys,
 38

rezultatai. Sėkmių ir
nesėkmių priežastys.
Saugiai dirbti
kompiuteriu, rūpintis
savo sveikata. Laikytis
darbo kompiuteriu
taisyklių. Nusakyti
mankštos svarbą
sveikatai dirbant
kompiuteriu.
3.4.Pozityvus, Etika/tikyba – 2 Geografija – 1 Etika/tikyba – 2 Geografija – 1
konstruktyvus Technologijos – 1 Etika/tikyba – 2 Lietuvių k. – 1 Etika/tikyba – 1
mąstymas ir Lietuvių k. – 1 Matematika- 1 Muzika - 1 Matematika- 1
savirealizacija. Muzika - 2 Technologijos – 1 Lietuvių k. – 1
Aplinkos pažinimas ir Lietuvių k. – 1 Muzika - 1
tyrimai Muzika - 1
Gerbti kito asmens
nuomonę, taikiai,
kūrybingai
bendradarbiauti visose
gyvenimo srityse.
Pasitikėti suaugusiu
žmogumi.
Numatyti, kam galiu
patikėti savo mintis ir
jausmus ir kuo aš
pasitikiu. Pasitikėti savo
jėgomis, atsakingai ir
kūrybingai remtis
informacija sprendžiant
problemas. Būti
tolerantiškam kitokios
išvaizdos, tautybės,
lyties ar tikėjimo
žmogui. Pokalbio
pradžios ir pabaigos
etiketas. Požiūrio
išsakymo ir
prieštaravimo etiketas.
Suprasti, kaip mokantis
matematikos tobulinami
problemų sprendimo
gebėjimai. Mokytis
pasirinkti vieną
alternatyvą iš dviejų.
Siūlyti, kaip elgtis, kai
yra kliūčių arba
ribojančių sąlygų. Siekti
dialogo ir taikiai spręsti
konfliktus. Atpažinti
(ne)tinkamą vartojamą
kalbinę raišką.
4. Socialinė sveikata 8 7 10 11
4.1. Draugystė ir Etika/tikyba – 2 Muzika – 1 Anglų k. – 1 Etika/tikyba – 3
meilė. Gerbti savo ir Lietuvių k. – 2 Etika/tikyba – 2 Etika/tikyba – 1 Lietuvių k. – 2
kitų jausmus, Lietuvių k. – 2 Lietuvių k. – 1
išgyvenimus, Muzika – 1
žmogiškąjį orumą. Būti Biologija- 1
draugiškam,
atjaučiančiam,
 39

nusiteikusiam padėti,
pozityviai spręsti
konfliktus.
Suvokti žmogaus
asmens orumą ir
unikalumą
Jausti atsakomybę už
artimą žmogų, draugą.
Skirti atsakingo ir
neatsakingo elgesio
pavyzdžius. Paaiškinti,
kodėl nutrūksta darnus
santykis su kitu ir
kokiais būdais galiu jį
atkurti. Žmogaus
elgesys, jausmai,
apsisprendimai
sudėtingose situacijose.
Pasitikėjimas savimi,
orumas ir savigarba.
Jautrumas kitam ir
artimo meilė. Kas sieja
visus šeimos narius ir
kokios vertybės
svarbiausios šeimos
darnai užtikrinti.
4.2. Atsparumas Inf. technologijos – Etika/tikyba – 1 Geografija – 1 Biologija- 1
rizikingam elgesiui 1 Lietuvių k. – 1 Anglų k. – 1 Anglų k. – 1
Mąstyti ir įvertinti Etika/tikyba – 2 Inf. technologijos – Inf.
riziką, kokią žalą gali Lietuvių k. – 1 1 technologijos – 1
padaryti rūkymas, Etika/tikyba – 2 Etika/tikyba – 3
alkoholio ir kitų
psichiką veikiančių
medžiagų vartojimas.
Gebėti atsispirti
bendraamžių
spaudimui.
Įžvelgti galimus
pavojus gyvybei ir
siūlyti būdus, kaip
išvengti rizikos.
Būti budriam ir
atspariam rizikingose
situacijose.
Netoleruoti ir
pasipriešinti smurtui
Ugdytis atsparumą
žiniasklaidos
stereotipams
Saugiai ir atsakingai
elgtis virtualioje erdvėje
Gyventi sveikai ir
kritiškai vertinti žalingų
įpročių pavyzdžius savo
aplinkoje,
žiniasklaidoje.
Bendravimo telefonu ir
internete elgesio
taisyklės. Saugiai
 40

naudotis interneto
paslaugomis.
Iš viso valandų per 41 42 39 39
mokslo metus:
Lentelėje mokytojų planuojamos temos turi atsispindėti ilgalaikiame plane ir privalo būti
fiksuojamos el. dienyne.

UGDYMO KARJERAI PROGRAMOS INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ TURINĮ IR

UGDOMĄSIAS VEIKLAS 1-8 KLASĖSE

Ugdymo karjerai programą įgyvendina klasių vadovai ir mokytojai dalykininkai,

bibliotekininkė, kuruojanti ugdymą karjerai sritį pagal Ugdymą karjerai programą.
Rekomenduojama dalykų pamokose pristatyti su pamokos tema bei dalyku susijusias
profesijas.
Klasių vadovai ugdo mokinių karjeros kompetencijas ir jų raidą, įvardintą Ugdymo karjerai
programos priede.
Rekomenduojama naudotis www.mukis.lt interneto svetainės metodine medžiaga.
Mokytojų dieną - netradicinę ugdymo dieną kviečiame tėvelius pristatyti mokiniams savo
profesijas bei „pasimatuoti“ mokytojo profesiją.
Ugdymo karjeros programos įgyvendinimu konsultuoja bibliotekininkė, kuruojanti ugdymą
karjerai sritį.
 

ŽMOGAUS SAUGOS 1-4 ir 8 KLASIŲ DALYKO INTEGRUOJAMAS TURINYS

Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d įsakymu Nr. V-1159 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-655, Progimnazijos 1-4 klasėse integruojama į
Gamta ir žmogus, fizinio ugdymo pamokas ir/ar klasių valandėles. 7-8 klasėse integruojama į
fizinio ugdymo, socialinio, emocinio ugdymo bei projektinės veiklos 8 klasėje turinį bei fizikos,
chemijos, biologijos, fizinio ugdymo bei technologijų dalykų pamokas.
Integruojamas programos turinys pateikiamas čia -
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.430826/asr.
Dalyko mokytojai šį turinį planuoja atitinkamo dalyko ilgalaikiuose planuose.

___________________
 41

4 priedas

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1-4 klasių mokiniai socialinę-pilietinę atlieka klasės vadovo siūlomomis veiklomis (pagalba
klasėje, rūšiuojant šiukšles, padedant suaugusiems, rūpinantis gamta, dalyvaujant pilietiškose
šventėse, padedant spręsti problemas ir pan.) arba skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2-4
klasių mokiniai turėtų atlikti socialinę-pilietinę veiklą ne mažiau kaip 5 val. per mokslo metus.

5-8 klasių mokiniai skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje. Progimnazija siūlo šias
savanoriškos veiklos kryptis: aktyvus dalyvavimas mokyklos savivaldos organizacijose, pagalba
klasės draugams mokantis, aktyvus dalyvavimas klasės ir mokyklos bendruomenės renginiuose, jų
organizavimas, teisėjavimas varžybose, saugumo užtikrinimas, pagalba renginių metu, pagalba
bendruomenės nariams, dalyvavimas kitų organizacijų organizuojamose akcijose ir pan. 5-8 klasių
vadovai apie socialinę-pilietinę pareigą informuoja mokinius ir jų tėvus rugsėjo mėnesį klasės
valandėlių ar socialinių, emocinių ugdymo pamokų ir tėvų susirinkimų metu.
Mokiniai veiklas gali atlikti savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su
asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems klasės vadovui
dokumentą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą, kuriame nurodytos atliktos funkcijos
bei tarnybos trukmė, yra įskaitomos įvardintos socialinės-pilietinės veiklos valandos.
Kartą per pusmetį mokyklos savivaldos institucijos yra informuojamos apie
socialinės-pilietinės veiklos rezultatus.
Vilniaus Antakalnio progimnazija kviečia organizacijas - mokyklos partneres - registruoti
siūlyti socialines veiklas el. paštu - neformalus@antakalnio.lt bei dalyvauti kasmetinėje
socialinių-pilietinių veiklų mugėje, kurią organizuoja progimnazija.
Progimnazijoje atliekamą socialinę-pilietinę veiklą el. dienyne fiksuoja šią veiklą skyręs
vadovas (mokytojas, turintis prisijungimą prie el. dienyno) arba, jei socialinės-pilietinės veiklos
vadovas yra ne mokyklos bendruomenės narys, klasės vadovas.
Neatlikus nustatytos socialinės-pilietinės veiklos, mokiniui neįskaitomas metų veiklos
ugdymo programa bei ne išduodamas išsilavinimo dokumentas.
Konkrečiam mokiniui gali būti padidintos socialinių valandų skaičius už Mokinio elgesio
taisyklių nesilaikymą.
_____________
 42

5 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS PRADINIO IR PAGRINDINIO

UGDYMO PROGRAMŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO
APRAŠAS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas

vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 įsakymu Nr. V-1309 (Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymo V-610 redakcija), Nuosekliojo mokymosi pagal
bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. V-78 redakcija) ir metodinio leidinio „Formuojamasis
vertinimas – individualiai pažangai skatinti“ rekomendacijomis.
2. Apraše apibūdinami vertinimo paskirtis, nuostatos, vertinimo ugdant procesai bei vertinimo
specifika 1-4 ir 5-8 klasėse.
3. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais, padėti
priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.
4. Vertinimas turi atlikti ugdomąją ir atsiskaitymo funkcijas.
5. Pasiekimai – tai Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose aprašyti mokinių
mokymosi rezultatai, suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų bei vertybinių nuostatų visuma.
6. Vertinimo sampratoje vartojamos šios sąvokos:
6.1. vertinimas – procesas, kurio metu nuolat gaunama, kaupiama, interpretuojama ir
apibendrinama informacija apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus;
6.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie asmens pasiekimus
ir padarytą pažangą. Šį veiksmą atlieka kitas asmuo;
6.3. įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus
vertinimas ir apmąstymas (refleksija).
7. Pagal vertinimo ir įvertinimo pobūdį skiriami vertinimo būdai:
7.1. formalusis vertinimas – mokinio pasiekimai fiksuojami raštu sutartiniais ženklais tam
tikruose oficialiuose dokumentuose;
7.2. neformalusis vertinimas – mokinio pasiekimai paremti stebėjimu, vertinimas
nefiksuojamas jokiuose dokumentuose.
8. Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:
8.1. apibendrinamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus
programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą;
8.2. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybę palyginti mokinių pasiekimus
tarpusavyje;
8.3. kriterinis vertinimas – vertinimas, grindžiamas tam tikrais kriterijais, su kuriais lyginami
mokinio pasiekimai;
8.4. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru
mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams
įveikti;
 43

8.5. kaupiamasis vertinimas – vertinimas, kai mokiniai per numatytą laikotarpį atlikdami
įvairias užduotis, veiklas, sistemingai kaupia balus, taškus ar kt.;
8.6. formuojamasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas grįžtamasis ryšys, abipusis
atsakas – skatinantis, nukreipiantis, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, parodantis, ką dar reikia
išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų;
8.7. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinama kiekvieno mokinio
individuali pažanga lyginant jo dabartinius pasiekimus su ankstesniais. Šis vertinimas dažniausiai
taikomas pradinėse klasėse.
9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese laikotarpiai:
9.1. ugdymo procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo (I dalies) programas skirstomas į
pusmečius;
9.2. pusmečių įvertinimai fiksuojami paskutinę pusmečio dieną ir vėliau nekeičiami;
9.3. mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi
pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu;
9.4. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, pusmečio įvertinimas
fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant
apvalinimo taisyklę;
9.5.mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, metinis įvertinimas
fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo
taisykles;
9.6. tam tikrais ypatingais atvejais pusmečio vertinimai gali būti nukelti;
9.7. esant nepatenkinamam metiniam įvertinimui, mokiniui skiriami vasaros darbai: birželio
ir/ar rugpjūčio mėnesiais.

II SKYRIUS
VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

10. Vertinimo nuostatos:

10.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais,
individualiais mokinio poreikiais;
10.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų
taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji
gebėjimai;
10.3. vertinimas skirtas padėti mokytis — mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie
savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.
11. Vertinimo principai:
11.1. konstruktyvumas (vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir
padedama jas ištaisyti);
11.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,
numatomi aiškūs vertinimo kriterijai);
11.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių
pasiekimų aprašais);
11.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, pateikta laiku);
11.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais);
11.6. humaniškumas – pripažįstamas kiekvieno mokinio individualumas, asmens
vertingumas, tikima geriausiais mokinio pradais, jo galiomis įveikti sunkumus.

III SKYRIUS
VERTINIMAS KAIP MOKYMASIS (UGDANT)
 44

12. Skatinamas mokinių įsivertinimas:

12.1. mokymosi proceso metu taikoma mokinių refleksija;
12.2. siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius įsivertinti, analizuoti savo
daromą pažangą, rekomenduojama bendru mokytojų ir mokinių susitarimu darbus kaupti darbų
aplanke ir mokslo metų pabaigoje organizuoti darbų aptarimą, vertinant pažangą.
13. Organizuojamas mokinių paskatinimas:
13.1. mokinių pasiekimais dalinamasi mokyklos svetainėje, socialiniuose tinkluose;
13.2. mokyklos administracijos apdovanojimas „Džiaugsmo raštais“ mokinių, padariusių
ypatingą pažangą;
13.3. klasės vadovo apdovanojimai po pusmečių už individualius mokinio pasiekimus.
14. Mokinio pažangos stebėjimas ir grįžtamasis ryšys:
14.1. vertinimas vyksta nuolatos, nepriklausomai nuo atsiskaitymų periodiškumo;
14.2. vaiko gerovės komisija (toliau – VGK) analizuodama kiekvieno mėnesio mokinio
rezultatus, pateiktus lentelėje Klasės statistika, kartu su dalykų mokytojais ir klasių vadovais sudaro
mokymosi pagalbos priemonių planą mokiniui, kuriam gresia nepatenkinami pusmečio įvertinimai
ir teikia siūlymus;
14.3. mokiniui, turinčiam pusmečio nepatenkinamą įvertinimą, VGK ir mokyklos
administracija informuoja tėvus apie mokinio pasiekimus, ieško optimalių sprendimų, susitaria dėl
pagalbos mokiniui teikimo ir pokyčio stebėsenos;
14.4. mokiniui teikiamas grįžtamasis ryšys, įgalinantis mokinį analizuoti savo mokymąsi ir
sudaro sąlygas mokiniui išsikelti individualius mokymosi tikslus; planuoja tolimesnius mokymo(si)
žingsnius; užtikrina diferencijuotą ir individualizuotą mokymo(si) procesą;
14.5. kartą per pusmetį mokiniui paprašius, gali būti pateikiamas raštu aprašytas grįžtamasis
ryšys. Identifikavus sunkumus, numatomi būdai, kaip siekti geresnių rezultatų.
16. Mokinio mokymosi rezultatai yra reflektuojami, aptariami su mokinio tėvais, esant
reikalui su pagalbos specialistais:
16.1. kiekvieno mokinio pasiekimai gali būti aptariami dalyvaujant mokiniui, jo tėvams ir
mokytojui priimtinu laiku progimnazijos patalpose;
16.2. du kartus per mokslo metus progimnazijoje rengiami individualūs susitikimai/
konsultacijos bei atvirų durų dienos, kurių metu yra galimybė aptarti mokinių mokymąsi. Šių
renginių tikslios datos skelbiamos progimnazijos interneto svetainėje;
16.3. mokyklos bei klasės bendri pusmečių ir metų pasiekimai yra aptariami klasių valandėlių
metu su mokiniais ir tėvų susirinkimuose. Individualūs mokinių pasiekimai viešai neaptariami.
16.4. mokinio tėvai (globėjai) gali raštu kreiptis į mokyklos vadovą su prašymu dėl pasiekimų
įvertinimo objektyvumo.
17. Namų darbai skiriami ir vertinami siekiant ugdyti mokinius:
17.1. mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas
pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias,
gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą;
17.2. mokytojas, mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, siekiant
mažinti mokymosi spragas bei stiprinti motyvaciją;
17.3. mokytojas, skirtus namų darbus, privalo patikrinti pasirinkta forma (surinkti visų ar
dalies mokinių sąsiuvinius, aptarti žodžiu, organizuoti namų darbų aptarimą poroje, grupėje ar
pan.);
17.4. progimnazijos pedagogai užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:
17.4.1. atitiktų mokinio galias;
17.4.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui(si);
17.4.3. padėtų siekti numatytų ugdymo(si) tikslų;
17.4.4. nebūtų skiriamos atostogoms (išskyrus knygų skaitymą ar ilgalaikius projektus);
17.4.5. nebūtų skiriamos neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.
 45

IV SKYRIUS
VERTINIMAS 1-4 KLASIŲ UGDYMO PROCESE

18. Mokslo metų pradžioje visų klasių mokytojai numato konkretaus mokomojo dalyko
mokinių vertinimo formas, dažnumą, dokumentavimą, tėvų informavimą apie mokinių pasiekimus
ir iki rugsėjo 1 d. suderina mokytojų metodinės grupės pasitarime.
19. Pradinių klasių mokinių pasiekimai vertinami individualios pažangos (idiografiniu)
principu, pagal kurį mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.
20. Vertinant 1-4 klasių mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir
raštu), diagnostinis (išėjus temą, skyrių) ir apibendrinamasis vertinimas (pusmečio, metinis
įvertinimas.
21. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą (1 kl.) arba naujai
atvykusiems mokiniams skiriamas 3 mėnesių adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu
mokinių pasiekimai vertinami tik teigiamai. Esant poreikiui, adaptacinis laikotarpis gali būti
pratęsiamas.
22. Siekiant palaikyti pozityvų mokinių požiūrį į mokymąsi, mokinio pastangos sąsiuviniuose
žymimos spaudukais ir pasiekimų knygelėje žymimos spalvomis: ypatingos – geltona spalva,
pakankamos – žalia spalva, patenkinamos – mėlyna spalva, ribotos - raudona spalva. ir/ar mokytojo
fiksuojamos pasirinktose el. vertinimo sistemose.
23. Mokinių žinių ir gebėjimų patikrinimui skiriami savarankiški, kontroliniai, projektiniai ir
kūrybiniai darbai, testai, diktantai, kurie yra įvertinami procentais.
23.1. vertinamo procentais skalė:
Lygis Procentai Apibūdnimas

aukštesnysis 100 -95 proc. puikiai

94 -85 proc. labai gerai

84 - 75 proc. gerai

pagrindinis 74 -65 proc. pakankamai gerai

64 -55 proc. vidutiniškai

54 -45 proc. patenkinamai

patenkinamas
44 -35 proc. silpnai

nepatenkinamas 0-34 proc. nepatenkinamai

23.2. El. dienyne įrašomas formuojamasis žodinis vertinimas.
23.3. mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimai vertinami tokiu
dažnumu per mėnesį:
Pamokų skaičius per savaitę Minimalus įvertinimų skaičius per
pusmetį
1 4
2 5
3 7
 46

4 9
5 10
7 12
8 13
24. Pedagogas, vertindamas konkretaus mokinio rezultatus, naudoja vaiko darbų aplanką
(kaupiami testai, savarankiški darbai, diktantai).
25. Pusmečio bei mokslo metų pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas. Mokinių
lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos, pasaulio pažinimo pasiekimai įvertinami lygiais
(aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas), išskyrus dorinį ugdymą, dailę,
technologijas, šokį ir fizinį ugdymą (rašoma – įskaityta, neįskaityta), pagal pasiekimų požymius,
aprašytus Bendrojoje programoje.
26. Mokinių tėvai su vaiko pasiekimais ir padaryta pažanga supažindinami nuolat
elektroniniame dienyne, individualių pokalbių, klasių susirinkimų metu.

V SKYRIUS
VERTINIMAS 5-8 KLASIŲ UGDYMO PROCESE

27. Vertinimo tvarka mokantis (ugdant):

27.1. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (5 kl.) arba
naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis vieno mėnesio laikotarpis, kurio metu
mokiniai vertinami tik teigiamais pažymiais bei akcentuojama daroma pažanga;
27.2. mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką mokinius supažindina su mokinių
mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus,
metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo suminį pažymį ir tai
paskelbia pamokos turinyje el. dienyne;
27.3. su bendra progimnazijos vertinimo tvarka tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami per
pirmą tėvų susirinkimą, tvarka yra skelbiama progimnazijos interneto svetainėje, „Ugdymo plano“
skiltyje;
27.4. mokinių pasiekimų vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne (toliau el. dienyne).
El. dienynu naudojamasi pagal el. dienyno vartotojo aprašą ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos
direktoriaus įsakymu Nr. V-81, 2019 m. balandžio 29 d., patvirtintą tvarką.
28. Pagrindinio ugdymo programos mokinių pažangai ir pasiekimams įvertinti taikoma 10
balų vertinimo sistema arba vertinimas įskaita:
28.1. dalykai, vertinami 10 balų vertinimo sistema pagal Bendrosiose programose numatytus
pasiekimų lygius: lietuvių kalba, užsienio kalbos (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių), istorija,
geografija, matematika, informacinės technologijos, technologijos, gamta ir žmogus, biologija,
fizika, chemija, fizinis ugdymas, dailė, muzika, žmogaus sauga:
28.1.1. į atitinkamus mokomuosius dalykus integruotų programų įvertinimai yra integruojami
į atitinkamų dalykų vertinimą;
28.2. dorinis ugdymas yra vertinami įskaita.
28.3. pasiekimų įvertinimų reikšmė:
28.3.1. dešimtbalė vertinimo skalė:
Pasiekimų lygis Balai Trumpas apibūdinimas

aukštesnysis 10 (dešimt) puikiai

9 (devyni) labai gerai

 47

pagrindinis 8 (aštuoni) gerai

7 (septyni) pakankamai gerai

6 (šeši) vidutiniškai

patenkinamas 5 (penki) patenkinamai

4 (keturi) pakankamai patenkinamai

nepatenkinamas 3 (trys) nepatenkinamai

2 (du) blogai

1 (vienas) labai blogai

28.3.2. „įskaityta“ vertinama aukštesnysis, pagrindinis ir patenkinamas pasiekimų lygis,
„neįskaityta“ vartinama nepatenkinamas pasiekimų lygis.
29. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimai vertinami tokiu
dažnumu per pusmetį:
Pamokų skaičius per savaitę Minimalus įvertinimų skaičius
per pusmetį
1 4
2 5
3 7
4 9
5 10
30. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:
30.1. kontrolinis darbas – tai 30-45 min. trukmės savarankiškas, raštu atliekamas ir
įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip suprasta ir išmokta dalyko programos tema, skyrius,
programos dalis. Kontrolinių darbų užduotys sudaromos laikantis eiliškumo: nuo lengvesnių
užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes
užduotis.
30.2. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis įvertinimas, kalbėjimas, skirtas patikrinti
žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba, taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per
gimtosios, užsienio kalbų ir socialinių mokslų pamokas.
30.3. apklausa raštu. Tikslas – greitas klasės žinių patikrinimas. Pateikiamos konkrečios,
trumpos, aiškios užduotys. Formos įvairios: užduotys, klausimynas, testas, diktantas ir panašiai.
Vertinama naudojant kaupiamąjį vertinimą arba pažymiais.
30.4. savarankiškas darbas gali trukti 15-30 min. Mokiniai gali naudotis mokytojo
nurodytomis priemonėmis. Tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias
individualiai atlikdamas praktines užduotis.
30.5. laboratoriniai darbai, pratybos. Tikslas - ugdyti mokinių gebėjimus teorines žinias
pritaikyti praktiškai. Vertinamas mokinio pasiruošimas, atlikimas, rezultatų ir išvadų pateikimas.
31. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas.
31.1. apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti žodžiu ir elektroniniame dienyne ne
vėliau kaip prieš savaitę. Progimnazijos vadovams nustačius atvejus kai mokiniai rašo daugiau nei
vieną kontrolinį darbą ir/ar jis buvo ne pažymėtas (planuotas) el. dienyne ir nepranešus mokiniams
laiku, darbas privalo būti vertinamas pasirinktinai: mokiniai gali sutikti ar nesutikti, kad pažymys
būtų rašomas į el. dienyną;
31.2. kontroliniai darbai planuojami mokytojų parengtuose dalyko ilgalaikiuose planuose;
 48

31.3. per dieną klasei organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

31.4. nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ir šventinių dienų;
31.5. kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami: lietuvių kalbos per dešimt, kitų
dalykų per penkias darbo dienas;
31.6. ne rašikliu ar netvarkingai, neįskaitomai parašyti kontroliniai ar kiti atsiskaitomieji
darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami.
Darbai gali būti nevertinami, juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Tvarkingai ir
parašytas tekstas turi būti įskaitomas, atsakymai parašyti nurodytose vietose. Kitu atveju kontrolinis
mokinio darbas gali ir privalo būti nevertinamas.
31.7. mokinys, praleidęs kontrolinį darbą, privalo per dvi savaites atsiskaityti už jį, perrašyti
sutartu laiku, o sirgusiam (pateikus pateisinamus dokumentus) mokiniui privaloma suteikti
papildomas konsultacijas (kontrolinį darbą jis rašo ar kitaip atsiskaito su dalyko mokytoju sutartu
būdu). Perrašyti kontrolinio darbo negalima. Prieš kontrolinį darbą rekomenduojama atlikti
bandomąsias užduotis, aptarti vertinimo kriterijus;
31.8. įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas tą dieną, kai mokinys atsiskaito;
31.9. jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 40 procentų pamokų, jis yra
neatestuojamas. Jei mokinys praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis privalo atsiskaityti
sutartu su mokytoju laiku;
31.10. jei 50% ir daugiau klasės ar mobilios grupės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra
neigiami, tai dalyko mokytojas, išanalizavęs rezultatus, rengia papildomas konsultacijas ir
organizuoja kitą kontrolinį darbą ar pasirenka kitokią atsiskaitymą formą iš tos temos.

VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Kiekvieno dalyko mokytojai privalo vadovautis bendra vertinimo metodika ir savo
metodinėje grupėje metodinėje grupėje sutaria dėl konkrečių vertinimo kriterijų, tvirtina dalyko
vertinimo aprašą ir suderina su kuruojančiu metodinę grupę vadovu.
33. Nevertinama pažymiu dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, parodose ir pan., taip pat
šalies ar tarptautiniai mokinių pasiekimų patikrinimai.
34. Mokinio elgesys pažymiu nevertinamas. Siekiant ugdomojo poveikio fiksuojami
pagyrimai ar pastabos.
35. Vertinant progimnazijos vadovai, mokytojai, pagalbos specialistai ir tėvai privalo
bendradarbiauti, kad kiekvienas progimnazijos mokinys patirtų mokymosi sėkmę.
36. Šio aprašo pakeitimus gali inicijuoti mokiniai, tėvai ir pedagogai. Galutiniai sprendimai
dėl aprašo tobulinimo priimami Progimnazijos taryboje.
__________________
 49

6 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ

UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimo

tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
mokymosi pasiekimų vertinimo tikslą, uždavinius, teikėjus ir gavėjus bei vertinimo vykdymą.
2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas – tai
nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas ir apibendrinimas,
analizavimas.

II. VERTINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

3. Tikslas – didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi

efektyvumą, kelti motyvaciją.
4. Uždaviniai:
4.1. siekti nuolatinio mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų
įvertinimo;
4.2. stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir specialistų bendradarbiavimą;
4.3. skatinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, savikontrolės įgūdžius;
4.4. kelti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokslumo lygį;
4.5. siekti diferencijuoti ir individualizuoti užduotis ir ugdymąsi pamokoje;
4.6. skatinti kuo efektyviau ir lanksčiau pritaikyti ugdymo turinį, darbo metodus ir būdus,
atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus;
4.7. siekti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi motyvacijos.

III. VERTINIMO VYKDYMAS

5. Vertinant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo rezultatus,

atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio,
temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.
6. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimo pagrindiniai principai:
6.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimai ir pažanga vertinami,
vadovaujantis „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309,
Bendrosiomis ugdymo programomis patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius
dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais
įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos
 50

švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V–1775, „Mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V–1795 ir kitais teisės aktais, Nuosekliojo
mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) ir Vilniaus
Antakalnio progimnazijos 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio (1-4 kl.) ugdymo ir
pagrindinio ugdymo (I pakopos, 5-8 kl.) programų plano (5 priedas) Antakalnio progimnazijos
pradinio ir pagrindinio ugdymo programų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.
6.2. mokinių, mokomų pagal pritaikytas dalykų programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai
vertinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nustatytą mokomųjų dalykų patenkinamą pasiekimų
lygmenį;
6.3. mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai
nesiekia bendrųjų programų nustatyto mokomųjų dalykų patenkinamo pasiekimų lygmens, todėl jie
vertinami pagal jiems sudarytos programos turinio įsisavinimo lygį;
6.4. mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, vertinimas turėtų būti
individualizuotas, t. y. vertiname, ką kiekvienas mokinys jau yra pasiekęs, įvertiname individualią
pažangą, lygindami ankstesnius jo rezultatus su dabartiniais;
6.5. 1-4 klasių mokinių, mokomų pagal individualizuotą programą, pusmečio ir metinė
pažanga vertinama vadovaujantis Pradinių klasių metodinio būrelio parengta vertinimo tvarka.
6.6. 5-8 klasių mokinių, mokomų pagal individualizuotą programą, pusmečio ir metinė
pažanga vertinama taikant 10 balų vertinimo sistemą;
6.7. mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gavusiems nepatenkinamą pažymį,
suteikus pagalbą sudaroma galimybė tą patį darbą atlikti pakartotinai arba atlikti padedant
mokytojo padėjėjui (jeigu to reikia);
6.8. dėl mokinių palikimo kartoti kursą sprendžia progimnazijos Mokytojų taryba
vadovaudamasi kitais dokumentais;
6.9. jei mokinys daro akivaizdžią pažangą ir jo pasiekimai yra aukštesni už patenkinamą
pasiekimų lygmenį mokyklos VGK turi teisę inicijuoti atsisakyti programos pritaikymo;
6.10. kai mokinys, kuriam pritaikoma dalyko programa, negali pasiekti minimalios pažangos,
VGK turi teisę inicijuoti pakartotinį mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą;
6.11. visų dalykų mokytojai vertindami mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių,
privalo atsižvelgti į Pedagoginės psichologinės tarnybos ir/ar Vaiko gerovės komisijos
rekomendacijas;
6.12. vertinant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, esminiais vertinimo
kriterijais turėtų būti mokinių bendrosios kompetencijos (geba naudotis vadovėliu, atramine
medžiaga, reikšti nuomonę, sisteminti, analizuoti, daryti išvadas ir pan.) ir dalykinės kompetencijos
(rašymo, skaitymo, skaičiavimo, savarankiškos veiklos ir pan.);
6.13. vertinant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalbiniais vertinimo
kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus, galėtų būti:
- užduotis teisingai atlieka be mokytojo pagalbos;
- užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu;
- aktyvus pamokoje: dalyvauja mokinių veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę,
vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.);
 51

- turi mokymosi motyvaciją: stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai,
sukaupia dėmesį ir pan.;
6.14. rekomenduojama vertinti ne tik pažymiu, bet ir naudojant įvairias skatinimo priemones
(pagyrimą žodžiu ar raštu, komentarą, neskirti namų darbų, pateikti mokinį dominančių užduočių ir
pan.);
6.15. mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiojo pedagogo ir logopedo
pratybų metu gavus atitinkamą kaupiamąjį balų skaičių, kartą per mėnesį pažymys įrašomas į el.
dienyną ir įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų vertinimą. Kaupiamąjį balą gali
sudaryti: mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimas, aktyvumas, pastangos atlikti užduotis, pagalba
draugui, rašto darbų tvarkingumas;
6.16. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams informacija pateikiama raštu
(vertinant darbus sąsiuviniuose) bei žodžiu (tėvų konsultacijų ir individualių konsultacijų metu);

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, darbai gali būti kaupiami jų pasiekimų
aplankuose, aplankus tvarko kiekvieno dalyko mokytojas, pradinių klasių mokytojas.
8. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems pagal individualizuotas
ir pritaikytas programas, namų darbai gali būti neskiriami.
9. Prireikus progimnazijos VGK tikslina specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių vertinimo
tvarkos aprašą, atsižvelgdama į progimnazijos bendrąją vertinimo tvarką bei ugdymo planą ir
mokslo metų pradžioje su Aprašu supažindina mokytojus, mokinius ir jų tėvus.
______________________
 52

7 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ PROJEKTINIŲ DARBŲ

ORGANIZAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aprašas nustato 3-8 klasių mokinių projektinių darbų rengimo, pristatymo ir vertinimo
tvarką.
2. Projektinis darbas – tai ugdomoji veikla, kurios metu įprasminama mokinį dominanti
tema, pasirinkta aktyvia tiriamąja bei kūrybiška veikla.
3. Projektinio darbo tikslas - skatinti mokinius visapusiškai tobulėti sudarant sąlygas jų
kūrybinei saviraiškai.
3.1. Projektinio darbo uždaviniai - sudaryti sąlygas, kad atlikdami projektinę veiklą mokiniai
ugdytųsi:
3.1.1. gebėjimą mokytis;
3.1.2. gebėjimą pagal reikalavimus atlikti projektinį darbą, jį pristatyti;
3.1.3. gebėjimą bendradarbiauti sprendžiant iš(si)keltus uždavinius;
3.1.4. informacinį raštingumą;
3.1.5. kompiuterinį raštingumą;
3.1.6. kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.
4. Projektinės veiklos metu mokinys mokosi: bendravimo ir bendradarbiavimo, planavimo,
analizavimo, interpretavimo, hipotezių formulavimo, statistinių duomenų apdorojimo, lyginimo,
anketavimo, interviu organizavimo, gebėjimo naudotis įvairiomis paieškos sistemomis,
demonstravimo, retorikos, medžiagos pateikimo, apibendrinimo, vertinimo ir kt.

II. PROJEKTINĖS VEIKLOS VYKDYMO FORMOS

5. Projektinė veikla 3-4 klasių mokiniams. Projektą pagal pasirinktą formą, metodologiją
bei mokomąjį dalyką projektinę veiklą inicijuoja ir organizuoja pradinio ugdymo dalyko mokytojas.
Jis skiria 3 klasėje mokinių porai ar ne didesnei nei trijų mokinių grupei, o 4 klasėje kiekvienam
mokiniui individualiai ilgalaikę, ne mažiau kaip pusmečiui, užduotį - atlikti ir pristatyti klasei
projektą, kuris vertinamas dalyko, lietuvių kalbos (taisyklingumo bei viešojo kalbėjimo -
pristatymo) dvejais vertinimais.
6. Projektinė veikla 5-6 klasių mokiniams. Pagal toliau pateiktą metodologiją (projektinio
darbo formą, bet ne jos organizavimo būdą, vertinimo etapus ir kriterijus, kuriuos pasirenka pats
dalyko mokytojas) žmogaus saugos arba informacinių technologijų, arba istorijos (penktoje
klasėje), bei gamtos ir žmogaus arba dorinio ugdymo, arba geografijos (šeštoje klasėje) dalykų
mokytojai savo pamokų metu skiria ilgalaikę, ne trumpesnę, kaip pusmečio, projektinę veiklą. 5
klasėje skiriamas projektinis darbas mokinių porai ar ne didesnei nei trijų mokinių grupei, o 6
klasėje kiekvienam mokiniui individualiai. Atliktas projektas pristatomas klasei ir vertinamas tik
dalyko pamokoje.
7. Projektinė veikla 7-8 klasių mokiniams. Projektinę veiklą mokiniai vykdo
bendradarbiaudami su projekto vadovu vieną kartą per savaitę pagal tvarkaraštį.
7.1. 7-8 kl. mokiniai, parašę motyvacinį laišką, patenka į vieną iš sudaromų koncentro
mokinių projektinių grupių.
7.2. 7-tų klasių mokiniai projektinį darbą atlieka grupėse po 2 mokinius arba individualiai;
7.3. 8-tų klasių mokiniai projektinį darbą atlieka individualiai;
7.4. specialiųjų poreikių mokiniai, pagal VGK rekomendacijas, gali būti atleisti nuo
projektinės veiklos ir/ar jie gali kurti tik produktą bei taikomas dalinis produkto vertinimas.
 53

III. PROJEKTINĖS VEIKLOS

ORGANIZAVIMO ETAPAI 7-8 KLASĖSE

8. Pasiūla ir pasirinkimas:
8.1. iki rugpjūčio 31 d. projekto vadovas pasiūlo temas mokiniams. Projektų pasiūla
skelbiama mokyklos internetiniame puslapyje bei elektroniniame dienyne;
8.2. mokinys, pagal poreikius pasirinkęs vieną siūlomų projektų temų, iki rugsėjo 10 dienos
rašo motyvacinį laišką (6 priedas), kuriame išdėsto projekto temos pasirinkimo argumentus,
pateikia vieną - du alternatyvius variantus (jei nepatektų į norimą grupę). Motyvacinius laiškus
surenka klasės vadovas ir pateikia pagrindinio ugdymo pavaduotojui;
8.3. išanalizavus mokinių motyvacinius laiškus, administracija sudaro projektines grupes
(pagal pateiktus kriterijus). Grupės sudaromos 7-ose klasėse po 12-16 mokinių, 8-ose klasėse po
14-15 žmonių;
8.4. klasės vadovai primena mokiniams ir užtikrina, kad visi auklėtiniai pasirinktų projektinės
veiklos temą.
9. Projektinio darbo vykdymas:
9.1. pasirengimo etapas – temos pasirinkimas, pasirinktos temos analizė (rugsėjo mėn.);
9.2. planavimo etapas – projektinės veiklos plano rašymas: suformuluojamas darbo tikslas,
uždaviniai (jie sudarys įvertinimo pamatą), numatoma suplanuotų veiklų trukmė, tarpinių
atsiskaitymų pobūdis ir laikas (rugsėjis-spalis);
9.3. vykdymo etapas – renkama ir interpretuojama informacija: šaltinių analizavimas, įžangos
apmatų rašymas, dėstymo dalies (stambiausios) rašymas, išvadų rašymas, įžangos ir išvadų
konkretinimas, rašybos ir skyrybos klaidų taisymas, naudotų šaltinių pateikimas, produkto
gaminimas, parašyto darbo peržiūra, atsiskaitymas už tarpinius rezultatus (rugsėjo-kovo mėn.);
9.4. apibendrinimo etapas – skaidrių ir viešosios kalbos rengimas, pasirengiama pateikti
apibendrintus projekto rezultatus (balandžio mėn.);
9.5. pristatymo etapas – projektinės veiklos pristatymas (gegužės mėn.), mokyklos
bendruomenei pristatomi originalūs projektinės veiklos darbai (birželio mėn.);
9.6. įvertinimo ir įsivertinimo etapas – remiantis aptartais vertinimo/įsivertinimo kriterijais
įvertinama mokinio projektinė veikla, apmąstomas ir įsivertinamas savo indėlis į projekto sėkmę,
suteikiama grįžtamoji informacija kitiems projekto dalyviams (birželio mėn.).
10. Atsiskaitymas už 4 projektinio darbo dalis:
10.1. projektinio darbo planingumas;
10.2. projekto metu sukurtas produktas (bukletas, paroda, internetinis puslapis ar svetainė,
videofilmas, renginys, pamoka, modelis, interaktyvus žaidimas, straipsnis, mokomoji priemonė ir
kt.);
10.3. mokslinio stiliaus rašto darbas (maks. įvertinimas - 10) arba - rašinys (maks.
įvertinimas - 6):
10.3.1. mokslinio stiliaus rašto darbas:
įžanga:
• nusakyta tema, jos aktualumas;
• suformuluotas darbo tikslas;
• suformuluoti konkretūs uždaviniai (2-3);
• pateikti sąvokų paaiškinimai;
• išvardyti darbo metodai;
dėstymas:
• turi būti tiek skyrių, kiek mokinys išsikėlė uždavinių;
• atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius analizuojami šaltiniai, atliekamas tyrimas,
aprašomas produktas ir kt.;
 54

• dėstymo dalies apimtis 7 kl. 2-3 puslapiai, 8 kl. 3-4 puslapiai teksto be iliustracijų, lentelių,
schemų;
išvados:
• suformuluota kiekvieno uždavinio išvada;
• išvada siejama su uždavinio rezultatu;
santrauka užsienio kalba:
• 7 klasėje rašo anglų kalba;
• 8 klasėje rašo antrąja užsienio kalba, kurios mokosi mokykloje.
10.3.2. rašto darbas – rašinys:
įžanga – pristatoma, kokią temą ir kodėl mokinys pasirinko, ką norėjo sukurti ir kodėl;
dėstymas – aprašyta, kaip rinko informaciją ir ką sužinojo, ką veikė, kaip veikė kurdamas (-a)
produktą, pateikiamas produkto aprašymas;
apibendrinimas – aprašyta, kas sekėsi, kas nesisekė, kodėl; ko išmoko, kokia to išmokimo
nauda, ką kitą kartą darytų kitaip;
santrauka užsienio kalba - rašoma pasirinkta užsienio kalba;
apimtis – vienas puslapis.
10.4. Projektinės veiklos pristatymas. Kiekvienas mokinys privalo pasakyti viešąją kalbą.
Projekto vadovas, organizuodamas viešą projekto pristatymą, suderina su mokinių projektinę veiklą
kuruojančiu progimnazijos vadovu, kas vertins mokinių viešąsias kalbas. Projekto vadovas
atsakingas už mokyklos bendruomenės informavimą apie būsimą projekto viešą pristatymą
(skelbimas mokykloje, žinutė mokyklos internetiniame puslapyje).

IV. PROJEKTINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

11. Projektiniai darbai vertinami pažymiu. Galutinis pažymys vedamas iš 4 įvertinimų:

11.1. darbo atlikimą pagal planą projekto vadovas visus mokslo metus vertina kiekvieną plane
suplanuotą veiklą (pagal reikalavimus, esančius 1 projektinės veiklos aprašo priede), rezultatus
fiksuoja el. dienyne. Galutinis įvertinimas už darbo planingumą įrašomas vertinimo lentelėse;
11.2. remiantis mokinio projektinės veiklos įvertinimo rezultatais (įsivertinant savo indėlį į
projekto sėkmę), sukurto produkto aktualumą bei kokybę vertina projekto vadovas ir projektinės
veiklos pristatymo stebėtojas pagal sukurtus kriterijus (pav., sąsaja su rašto darbu, estetiškumas,
originalumas/kūrybiškumas, aktualumas ir kt. - 1 projektinės veiklos aprašo priedas), įvertinimas
įrašomas vertinimo lentelėse;
11.3. rašto darbą vertina projekto mokytojai (pagal reikalavimus, esančius 2, 3 projektinės
veiklos aprašo prieduose), lietuvių kalbos mokytojai (pagal reikalavimus, esančius 2, 3 projektinės
veiklos aprašo prieduose), IT mokytojai (pagal reikalavimus, esančius projektinės veiklos aprašo 2,
3, 4, 5 prieduose) ir užsienio kalbų mokytojai (pagal reikalavimus, esančius projektinės veiklos
aprašo 2, 3 prieduose);
11.4. pristatymą žodžiu (pagal reikalavimus, esančius 1 priede) vertina su mokinių projektinę
veiklą kuruojančiu progimnazijos vadovu suderinti stebintys asmenys, įvertinimas įrašomas
vertinimo lentelėse;
11.5. remiantis mokinio projektinės veiklos įvertinimo rezultatais, apmąstomas ir
įsivertinamas savo indėlis į projekto sėkmę, suteikiama grįžtamoji informacija kitiems projekto
dalyviams, įsivertinimo metu analizuojama, kurios kompetencijos buvo pagilintos, įgytos.
12. Projektinės veiklos įvertinimai įrašomi el. dienyne: įrašomi visi 4 pažymiai, jų vidurkis
yra metinis pažymys.
____________________________
 55

8 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO MODELIO SCHEMA

 56

9 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS VAIKO ASMENINĖS PAŽANGOS

ĮSIVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1. Vaiko asmeninės pažangos (toliau VAP) įsivertinimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas)
reglamentuoja 1–8 klasių mokinių asmeninės pažangos vertinimo tvarką Antakalnio progimnazijoje
(toliau – mokykla).
2. Vaiko asmeninė pažanga – tai pokytis, kurį mokinys savo pastangomis ir padedamas
mokytojo, bendraklasių, tėvų, pasiekė per tam tikrą laiką. Šis pokytis gali vykti akademiniame,
kognityviniame, socialiniame, kultūriniame, emociniame asmens gyvenime.
3. Vaiko asmeninės pažangos į(si)vertinimo paskirtis:
3.1. skatinti kiekvieną mokinį įsivertinti asmeninę pažangą, apmąstyti ir reflektuoti sėkmes ir
tobulintinus dalykus;
3.2. ugdyti gebėjimą atsakingai planuoti savo ugdymosi veiklas;
3.3. sudaryti sąlygas mokytojui analizuoti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą pamokoje ir
nepamokinėje veikloje plėtojant bendrąsias kompetencijas.
4. Mokinių asmeninės pažangos į(si)vertinimu siekiama ugdyti kritinio mąstymo, savivertės
gebėjimus:
4.1. analizuoti mokymosi veiklą ir rezultatus, dalyvavimą neformalioje veikloje, turimus
socialinius įgūdžius, nustatyti sėkmių ir nesėkmių priežastis;
4.2. planuoti veiklą – numatyti, ką kitą mėnesį, atlikdamas formaliojo ir neformaliojo ugdymo
veiklas, mokinys darys kitaip;
4.3. priimti sprendimus - remiantis turima patirtimi, išsikelti naujus asmenybės ugdymo(si)
uždavinius.
 
II. VAIKO ASMENINĖS PAŽANGOS ĮSIVERTINIMO IR DUOMENŲ
PANAUDOJIMO PROCEDŪROS

5. Kiekvieną mėnesį 1-8 klasių mokiniai klasės valandėlės, skirtos asmeninei pažangai (A),
metu pildo VAP įsivertinimo lapus (aprašo 1, 2, 3, 4 formos):
5. 1. 1-4 klasių mokiniai įsivertina spalvomis (raudona - niekada, mėlyna - retai, žalia -
dažnai, geltona - labai dažnai);
5.2. 1 klasių mokiniai asmeninės pažangos įsivertinimo lapus pildo nuo antro pusmečio;
5.3. 5-8 klasių mokiniai įsivertina 5 balų sistema (4 - geriausiai, 0 - prasčiausiai); kiekvienas
individualiai įsivertina mokymąsi, neformaliąją veiklą ir socialinius įgūdžius pagal vertinimo
kriterijus – teiginius;
5.4. 5–8 klasių mokiniai pateikia trumpą veiklos refleksiją ne rečiau kaip du kartus per metus
(gali būti aptariama teminių ar prevencinių klasės valandėlių metu).
6. Mokytojai ugdymo proceso metu nuolat stebi mokinį, pasirinktu būdu fiksuoja individualią
pažangą, analizuoja rezultatus, juos aptaria individualiai su mokiniu ir tėvais.
7. Klasių vadovai analizuoja mokinių VAP įsivertinimo lapus, aptaria individualiai su
mokiniu, jo tėvais.
8. Pasibaigus pusmečiui organizuojami nesėkmę patyrusių 1-8 klasių mokinių asmeninės
pažangos aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, pagalbos mokiniui
specialistai, administracija.
 57

9. Remiantis mokinių asmeninės pažangos aptarimų rezultatais, mokiniams numatomos

individualios pagalbos kryptys.
10. Mokslo metų pabaigoje klasių vadovai su kiekvienu mokiniu aptaria asmeninę pažangą
per mokslo metus, padeda numatyti tolimesnius asmenybės ugdymo(si) uždavinius.
11. Didžiausią sėkmę patyrusiems 4-8 kl. mokiniams mokslo metų pabaigoje organizuojama
„Džiaugsmo išvyka”.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Mokydamiesi vertinti save, mokiniai tobulina kritinio mąstymo įgūdžius, analizuoja
asmeninę pažangą, formuojasi atsakomybę už savo mokymąsi/ugdymąsi, numato tolimesnius
ugdymo(si) uždavinius, ugdo mokymosi visą gyvenimą kompetencijas.
13. Siūlymus dėl VAP lapų pildymo ir mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, analizavimo,
vertinimo, fiksavimo procedūrų keitimo teikia progimnazijos pedagogai, mokiniai, tėvai.
____________________
 58

10 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS APRAŠAS

 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1. Klasių vadovų veiklos sistemos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja 1–8
klasių vadovų veiklos tvarką Antakalnio progimnazijoje (toliau – mokykla) (priedas – Klasių
vadovų veiklos sistema).
2. Aprašo paskirtis reglamentuoti klasės vadovo veiklas.
3. Klasių vadovų veiklos sistemos tikslai:
3.1. Skatinti klasių vadovus kryptingai vykdyti klasių veiklas;
3.2. Numatyti bendravimo ir bendradarbiavimo būdus ir formas;
3.3. Sudaryti sąlygas stebėti vaiko individualią pažangą ir padėti jam numatyti ugdymosi
tikslus.
II. KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS

4. Klasių vadovai veiklą vykdo su mokiniais, tėvais, kolegomis, socialiniais partneriais.

4.1. Su mokiniais 1-4 klasių mokytojai klasės vadovo veiklą vykdo integruotai pamokų,
pertraukų, klasės valandėlių ir/ar socialinio emocinio ugdymo pamokų metu ir po pamokų:
4.1.1. Pagal sudarytą tvarkaraštį, keturis kartus per mėnesį, pirmadieniais per pirmąją
pamoką, organizuoja klasės valandėles, kurios pažymėtos atitinkama raide, simbolizuojančia
vykdomą veiklą (TAP):
T – teminė klasės valandėlė (du kartus per mėnesį): aptariamos klasės ir mokyklos veiklos,
tvarkos; kalendorinės šventės; klasei svarbios, įdomios temos, laisvalaikio ar pomėgių patirties
pristatymai; kultūrinių renginių organizavimas ir aptarimas; socialinių veiklų aptarimas; mokinių
ugdymas karjerai; sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymas;
A – asmeninė pažanga (vieną kartą per mėnesį). Aptariama mokymosi rezultatų situacija,
lankomumas, drausmės klausimai, bendrųjų ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymas, mokiniai
įsivertina savo asmeninę pažangą (VAP), reflektuoja;
P – prevencija (du kartus per mėnesį). Vedama ,,Laikas kartu” prevencinė programa;
4.1.2. Pagal poreikį dirba su mokiniu individualiai;
4.1.3. Vykdo veiklas po pamokų:
4.1.3.1. organizuoja išvykas;
4.1.3.2. dalyvauja įvairiuose renginiuose.
4.2. Su mokiniais 5-8 klasių mokytojai klasės vadovo veiklą vykdo pertraukų, klasės
valandėlių ir/ar socialinio emocinio ugdymo pamokų metu ir po pamokų:
4.2.1. pagal sudarytą tvarkaraštį, keturis kartus per mėnesį, pirmadieniais per pirmąją pamoką,
organizuoja klasės valandėles, kurios pažymėtos atitinkama raide, simbolizuojančia vykdomą veiklą
(TAIP):
T – teminė klasės valandėlė: aptariamos klasės ir mokyklos veiklos, tvarkos; kalendorinės
šventės; klasei svarbios, įdomios temos, laisvalaikio ar pomėgių patirties pristatymai; kultūrinių
renginių organizavimas ir aptarimas; socialinių veiklų aptarimas; mokinių ugdymas karjerai;
sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymas; žmogaus saugos bendroji programa;
A – asmeninė pažanga. Aptariama mokymosi rezultatų situacija, lankomumas, drausmės
klausimai, mokymosi mokytis strategijos, mokiniai įsivertina savo asmeninę pažangą (VAP),
reflektuoja;
I – iniciatyvumas. Aptariamos mokyklos veiklos, tvarkos, jų tobulinimo galimybės, kuriamos
idėjos – akcijos, iniciatyvos, renginiai, socialinės veiklos;
 59

P – prevencija. Vedama ,,Paauglystės kryžkelių” prevencinė programa; alkoholio, tabako ir

kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.
4.2.2. Pagal poreikį dirba su mokiniu individualiai.
4.2.3. Vykdo veiklas po pamokų:
4.2.3.1. organizuoja išvykas;
4.2.3.2. įsitraukia su mokiniais į savanoriškas veiklas;
4.2.3.3. dalyvauja įvairiuose renginiuose.
4.3. Su tėvais 1-8 klasių vadovai:
4.3.1. organizuoja individualius pokalbius apie vaiko individualią pažangą;
4.3.2. organizuoja klasės tėvų susirinkimus;
4.3.3. klasės mokinių tėvus skatina dalyvauti mokyklos šventėse, renginiuose;
4.3.4. bendradarbiauja su tėvais, inicijuojant mokinių veiklas tėvų darbovietėse, netradicinių
veiklų vykdymą mokykloje;
4.3.5. reguliariai informuoja tėvus per el. dienyną, el. paštu aktualiais klausimais;
4.3.6. skatina klasės mokinių tėvų pagalbą klasės vadovui.
4.4. Bendradarbiavimas:
4.4.1. su kolegomis dalijasi gerąja vadovavimo klasei patirtimi;
4.4.2. bendradarbiauja su dalykų mokytojais VAP klausimais;
4.4.3. bendradarbiauja su pagalbos specialistais;
4.4.4. dalyvauja klasės vadovų pasitarimuose.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

5. Klasių vadovai, dirbdami pagal klasės vadovo veiklos sistemą, vadovavimo klasei veiklą
vykdo kryptingai.
6. Kiekvieną mokymosi savaitę klasės vadovas veda kontaktinę klasės valandėlę ir/ar
socialinio emocinio ugdymo valandą, kurioje privalo dalyvauti visa mokinių klasė. Kitą valandą per
savaitę klasės vadovas gali kaupti per mėnesį išvykai su klase ir/ar kitoms veikloms. 3 valandos per
savaitę skiriamos klasės vadovo dokumentacijos tvarkymui, bendravimui su tėvais, kitais
pedagogais, specialistais, taip pat individualiems susitikimams/pokalbiams su mokiniu ar mokiniais,
mokinių grupėmis ir nėra atskirai fiksuojamos ar aprašomos.
7. Siūlymus dėl klasių vadovų veiklos sistemos vykdymo keitimo teikia klasių vadovai ar
mokyklos vadovai, pagalbos specialistai ir mokinių ar tėvų savivaldos atstovai.

______________________________________
 60

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS SISTEMA