GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 12, No. 3, 2015

2015, Vol. 12, No.
3 ISSN 1648-939X
Gamtamokslinis
U G D Y M A S
Natural Science
E D U C AT I O N
Eстественнонаучное
ОБРАЗОВАНИЕ
Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Lithuania,
the Associated Member of Lithuanian Scientific Society, European Society for the
History of Science (ESHS) and ICASE (International Council of Associations for
Science Education)
2015
This journal is indexed in Kieran Lim’s list of Chemical Education and Science Education Journals (Australia), list of
Journals of Interest to Chemical Educators (USA), a list of Science Education Journals (USA), Copernicus Index (Po-
land), Open Academic Journals Index (OAJI), Directory of Research Jour-nals Indexing (DRJI), WebQualis (QUALIS/
CAPES), and Directory of Abstract Indexing for Journals (DAIJ)
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X
Redaktorių kolegija (Editorial Board)

Vyriausiasis redaktorius
(Editor-in-Chief)
Prof. dr. Vincentas Lamanauskas – Šiaulių universitetas (Šiauliai University, Lithuania)
Atsakingoji sekretorė
(Executive Secretary)
Dr. Laima Railienė – Šiaulių universitetas (Šiauliai University, Lithuania)
Nariai (Editors)
– Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla (Lėvens Basic
Nerutė Augustonytė School, Pasvalys, Lithuania)
– Hradec Kralove universitetas (University of Hradec
Prof. dr. Martin Bilek Kralove, Czechia)
– Latvijos universitetas (University of Latvia, Latvia)
Prof. dr. Andris Broks
– Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos
Prof. dr. Janis Gedrovics akademija (Riga Teacher Training and Educational
Management Academy, Latvia)
– Karelijos valstybinis universitetas (Karelian State
Dr. Liudmila Korozhnieva University, Russia)
– Matej Bel universitetas (Matej Bel University,
Dr. Jarmila Kmetova Slovakia)
– Helsinkio universitetas (University of Helsinki,
Prof. dr. Jari Lavonen Finland)
– Jogailos universitetas (Jagiellonian University,
Dr. Iwona Maciejovska Poland)
Dr. Rita Makarskaitė- – Lietuvos edukologijos universitetas (Lithuanian
University of Educational Sciences, Lithuania)
Petkevičienė
– Nacionalinis parkas „Vodlozersky“ (National park
Dr. Eleonora Melnik “Vodlozersky”, Russia)
– Oregono universitetas (University of Oregon, USA)
Dr. Uladzimir Slabin
Dr. Laimutė Salickaitė- – Vilniaus universitetas (Vilnius University, Lithuania)
Bunikienė
– Šiaulių universitetas; Jaunųjų fizikų mokykla
„Fotonas“ (Šiauliai University, Junior Physics school
Dr. Violeta Šlekienė
„Photon“)
– Baltarusijos valstybinis universitetas (Belarus State
Dr. Elena Vasilevskaya University, Belarus)
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS – periodinis, recenzuojamas mokslinis metodinis žurnalas, kurį

leidžia mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“. Tai tarptautinis žurnalas, kuriame moksliniai
ir metodiniai straipsniai publikuojami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinys skirtas mokytojams,
aukštųjų mokyklų dėstytojams ir visiems, besidomintiems gamtamoksliniu ugdymu.
***
NATURAL SCIENCE EDUCATION – is a periodical, peer reviewed, scientific-methodical journal,
issued by the SMC „Scientia Educologica“. It is an international journal, wherein the scientific and
methodical articles published in Lithuanian, English and Russian languages. This journal is intendent for
the teachers of general education schools, the lecturers of higher educational institutions and all, who are
interested in the problems of natural science education.
© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

ISSN 1648-939X
Scientific Methodical Centre „Scientia Educologica“, Lithuania
Leidžiamas nuo 2004 metų tris kartus per metus / Published since 2004 three times a year
122
2015, Vol. 12, No. 3
TURINYS / CONTENTS / СОДЕРЖАНИЕ
MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ
Lamanauskas V. Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas: vertybių svarba ________ 124
METODINIAI STRAIPSNIAI / METHODICAL ARTICLES / МЕТОДИЧЕСКИЕ

СТАТЬИ
Šlekienė V., Ragulienė L., Lamanauskas V. Didactic possibilities of realisation of interdiscip-

linary relations: subject fruit juice property_____________________________________ 127
Šlekienė V., Ragulienė L. Regos terapijos vaidmuo ir taikymo galimybės edukacinėje prak-
tikoje___________________________________________________________________ 138
UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

ЗАРУБЕЖНЫЙ ОПЫТ ОБРАЗОВАНИЯ
Телешов С., Телешова Е. Химический эксперимент как метод научного познания мира
в Российских учебных заведениях XIX –XX вв.и _____________________________ 147
KRONIKA / CRONICLE / КРОНИКА
Lamanauskas V. Pirmasis Baltijos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo simpoziumas

„Dabartis ir perspektyvos (BalticSTE2015)“: simpoziumo apžvalga ____________________ 156
INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ
Informacija autoriams / Instructions for Authors___________________________________163
IRRESISTIBLE. Engaging the Young with Responsible Research and Innova-

tion_____________________________________________________________________164
Problems of Management in the 21st Century____________________________________165
123
GAMTAMOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS
UGDYMAS: VERTYBIŲ SVARBA
Vincentas Lamanauskas
Šiaulių universitetas, Lietuva
Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo svarba abejoti netenka. Pastaruosius du-

tris dešimtmečius įvairiose šalyse dėmesys gamtamoksliniam ir technologiniam ugdymui
ženkliai didėja. Iš vienos pusės, tai skatino mokslo ir technologijų plėtra, kita vertus,
stebimas menkėjantis jaunosios kartos domėjimasis gamtos mokslais ir technologijomis.
Paradoksali priešprieša – šalyse, kuriose išsivysčiusios technologijos, jaunimo interesas
gamtos mokslams gerokai sumenkęs. Visiškai kita situacija vadinamosiose besivystančiose
šalyse. Apie tokią situaciją nemažai rašyta, diskutuota, atlikta gausybė mokslinių tyrimų ir
t. t. Akivaizdu, kad tokią situaciją lemia daugybė veiksnių. Tačiau nepaisant to, švietimo
sistema turi keistis, ieškoti efektyvių gamtamokslinio ir technologinio ugdymo formų
ir metodų. Esminis siekis yra tinkamas ir adekvatus jaunosios kartos gamtamokslinis ir
technologinis išsilavinimas. Tačiau ką reiškia tinkamas ir adekvatus? Koks tinkamumo
ir adekvatumo turinys? Ar tai tik kiekybiškai ir kokybiškai naujos žinios ir gebėjimai? Į
pragmatiką (tik žinias, kvalifikacijas ir / ar kompetencijas) orientuota samprata tam tikra
prasme yra ydinga. Pagaliau vyksta savotiškas lenktyniavimas kuriant įvairias ugdymo
strategijas ir technologijas. Kitaip tariant, esame tarsi „paklydę“ įvairių teorijų, prieigų,
pozicijų, požiūrių ir t. t. labirintuose (Lamanauskas, 2015). Neišvengiamai būtinas tam
tikras „perkrovimas“, esamos būklės auditas, perspektyvinių ugdymo raidos krypčių
nusakymas.
Pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse itin akcentuojama gamtos
mokslų ir technologijų plėtra. Susirūpinta mažėjančiu jaunimo domėjimusi gamtos ir / ar
technologijų mokslais. Viena vertus, toks susirūpinimas pagrįstas, nes jaunimo motyvacija
renkantis studijas universitetuose dažnai nukreipta į socialinius ir humanitarinius mokslus.
Pvz., Lietuvoje beveik 50 proc. studentų renkasi socialinių, humanitarinių mokslų srities
studijas. Tokią situaciją sąlygoja daugybė priežasčių. Studijuoti gamtos ir technologijų
mokslus yra pakankamai sudėtinga, studijos imlios laiko sąnaudų požiūriu, reikalauja
didelių pastangų ir t. t. Galima pastebėti, kaip daugelyje pasaulio šalių siekiama populiarinti
gamtos mokslus akademinėje visuomenėje, mokyklose bei gimnazijose, skatinti mokinius
rinktis gamtos ir technologijų mokslų studijas. Vakarietiškas požiūris akivaizdžiai praktinis.
Akcentuojama, kad svarbūs tik techniniai mokslai, kaip fizika, chemija, kibernetika,
biologija, nanotechnologijos ir t. t. Socialinė ir humanitarinė sfera neretai „stumiama“ į
šalį. Anksčiau žmogus jautėsi neatsiejamas nuo gamtos. Tokia priklausomybė atsispindėjo
per jo gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, ritualus, kūrybą ir t. t. Taip vadinamas
šiandieninis (civilizuotas) žmogus iš esmės atprato sieti save su visa kas gyva, neretai
tokiam žmogui svetimas darnos, vienybės su gamta bei jį supančia aplinka jausmas. Nuolat
girdime informaciją ir / ar skaitome naujienas apie nykstančią natūralią gamtą, niokojamą
aplinką, globalinę klimato kaitą ir t. t. Visuomenė vis labiau ir labiau tampa pragmatiška.
Viskas turi duoti naudą, pelną ir t. t. Juolab, kad anot prognozių, po 2030–2040 m. pereisime
į biotechnologijų amžių. Tradiciškai mokslas buvo laikomas laisvu nuo vertybių (angl.
value-free). Tačiau, kaip pastebi tyrėjai, bendras mokslo apibūdinimas, kaip kažko laisvo
124
2015, Vol. 12, No. 3
nuo vertybių arba neutralaus vertybių atžvilgiu, gali būti klaidinantis, pvz., mokslininkai
griežtai atmeta sukčiavimą, klaidas, neobjektyvumą (Alchin, 1999). Be to, vertybinės
nuostatos tiesiogiai sąlygoja ir lemia mūsų elgesį. Anksčiau minėtas menkas (sumažėjęs)
jaunimo domėjimasis gamtos ir technologijų mokslais taip pat susijęs su vertybinėmis
nuostatomis. Anot A. Bishop (2008), matematikos ir gamtos mokslų mokyme vertybės yra
esminis komponentas, vertybės gali turėti lemiamą įtaką moksleiviams pasirenkant (arba
ne) matematikos ir gamtos mokslų studijas. Tačiau, gana dažnai vertybinių formavimas
lieka pamirštas, arba iš esmės antraeilis dalykas (Lamanauskas, 2011).
Peržvelgus įvairius politinius dokumentus ar sekant viešąjį diskursą galima
pastebėti, kad nuolat skatinamas būtinumas ugdyti ne tik mokinių, bet pirmiausia mokytojų
iniciatyvumą, verslumą ir gebėjimus generuoti naujas idėjas gamtos mokslų, technologijų,
inžinerijos ir matematikos srityje. Atkreipti dėmesį norėčiau į tai, kad visiškai nekalbama
(arba itin menkai) apie vertybinį gamtamokslinio ir technologinio ugdymo komponentą.
Neretai ugdymas nukreiptas tipiško vartotojo ugdymo linkme, žmogaus, kuris ne itin geba
dirbti, yra įpratęs ir toliau pratinamas viską gauti greitai, čia ir dabar, su minimaliomis
pastangomis, tačiau išmokytą bet kokią tiesą (ar aksiomą), ar net pasaulio dėsnį paversti
eiline asmenine nuomone. Tarsi viskas priklausytų tik nuo žmogaus požiūrio, nuomonės,
pozicijos. Galima sakyti, grįžta tipiškas XX-ojo amžiaus gamtamokslinis pozityvizmas,
kurio centre viską galintis žmogus. Tačiau ką mes stebime? Stebime planetą Žemę vis
dažniau draskomą gamtinių stichijų ir didėjančio užterštumo.
Taigi, vertybinis gamtamokslinio ir technologinio ugdymo komponentas turėtų
tapti prioritetiniu visoje švietimo sistemoje, visuose jos lygiuose. Sistemiškai turėtų
būti skiepijamos vertybinės nuostatos, kreipiančios jaunus žmones tapti brandžiomis
asmenybėmis. Tai reiškia, gebėti taikyti įgytas žinias ir mokėjimą praktiškai, spręsti
kasdienio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikėjimą savimi, jausti atsakomybę bei
gebėti prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir siekti išsaugoti aplinką tinkamą žmogaus
egzistencijai. Vertybinės nuostatos formuojamos ne prisitaikant prie situacijos „čia ir
dabar“, o orientuojantis į ateities perspektyvą „ten ir tuomet“. Vertybinis gamtamokslinio
ir technologinio ugdymo komponentas turėtų užimti deramą vietą edukacinėje praktikoje,
o taip pat kur kas išsamiau nagrinėjamas moksline prasme. Esminė tokios pozicijos
vertybinė nuostata – žmogus nėra ir negali būti vien gamtos vartotojas. Jis yra atsakingas
už aplinkos kaitą ir jos išsaugojimą. Suprantama, kad egzistuoja įvairios vertybių sistemos,
kurios grindžiamos skirtingais kriterijais. Pagaliau vertybės taip pat nuolat kinta. Tačiau
naujos vertybės kartais gana paradoksaliai persipina su jau tapusiomis tradicinėmis, o toje
nepaliaujamoje vertybių kaitoje regimas ir tam tikras jų pastovumas, tam tikras vertybių
„branduolys“, kuris konsoliduoja visas kitas vertybes, suteikia joms prasmę (Kanišauskas,
2014). Taigi, vertybinis gamtamokslinio ir technologinio ugdymo komponentas yra ir
išliks vienas svarbiausių mokslu ir technologijomis grįstame mūsų pasaulyje.
References
Alchin, D. (1999). Values in science: An educational perspective. Science & Education, 8,

1–12.
Bishop, A. (2008). Values in mathematics and science education: Similarities and differences.
The Montana Mathematics Enthusiast, 5 (1), 47–58.
Kanišauskas, S. (2014). Vertybių erdvėlaikis: kaitos ir pastovumo problema [Values space-
time: The problem of changing and stability]. Filosofija. Sociologija / Philosophy.
Sociology, 25 (3), 164–173.
125
Lamanauskas, V. (2011). Fostering respect for life in primary school. Problems of Education in
the 21st Century, 29, 5-6.
Lamanauskas, V. (2015). Natural science and technology education: „Resetting“ meaning.
In.: Lamanauskas V., Šlekienė V., Ragulienė L. (Eds.), State-of-the-art and future
perspectives. Proceedings of the 1st International Baltic Symposium on Science and
Technology Education (BalticSTE2015). Šiauliai: Scientia Socialis Press, p. 7–10.
Summary
NATURAL SCIENCE AND TECHNOLOGY EDUCATION: IMPORTANCE OF

VALUES
Siauliai University, Lithuania
In recent years, both in Lithuania and in other countries, natural science and
technology development is given emphasis to. Decreasing youth interest in natural sciences
and/or technology has become a big concern. On the one hand, such concern is reasonable,
because youth motivation choosing the studies at universities is usually directed to social and
humanitarian sciences. Such a situation is determined by a number of reasons. Anyway the
choice of a further way is closely connected with the values of the younger generation. Progress
in science and technology is very high. Progress in the sphere of formation of values of society
sharply lags behind.
So, value component of natural science and technology education should become a
priority in all education system, at all its levels. Values should be systematically inoculated,
directing young people to become mature personalities. This means the ability to apply the
acquired knowledge and abilities practically, to solve everyday life problems, to educate self-
confidence, feel responsibility and be able to adapt to the changing environment and seek to
save the environment, suitable for the man’s existence. Values are formed not adapting to the
situation “here and now”, but orienting to future perspective “there and then”. Value component
of natural science and technology education should occupy a proper place in educational
practice, and should be more exhaustively examined in a scientific sense.
Key words: science education, technoogy education, values formation.
Received 25 November 2015; Accepted 18 December 2015
PhD., Professor, Department of Education & Psychology, University of Šiauliai, Lithuania.
E-mail: v.lamanauskas@ef.su.lt
Website: https://projektas.academia.edu/VincentasLamanauskas
126
2015, Vol. 12, No. 3
DIDACTIC POSSIBILITIES OF REALISATION

OF INTERDISCIPLINARY RELATIONS: SUBJECT
FRUIT JUICE PROPERTY
Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė,

Siauliai University, Natural Science Education Research
Centre, Lithuania
Annotation
Natural Science Education improvement remains one of the most important current
challenges in education system. In general, 21st century raises new challenges for Natural
science, Mathematics, Technology teachers. Young generation interest in Natural Sciences and
Technology is poor. It is predicted that in not so far future, a shortage of qualified specialists
will be felt in this sphere. It is obvious, that Natural science and Technology education basics is
being formed in general education school. How to strengthen the pupils’ Natural science and
Technology learning motivation, to increase their interest? This is one of the most important
questions of today’s education. On the other hand, improvement has to be carried out in
different directions. Not only motivation strengthening is important, but also creating proper
educational environments (spoken here about green environment, so-called outdoor didactics,
teacher competence and so on). Extra didactic material preparation for teachers becomes an
urgent question. It is very important to help teachers prepare for practical work lessons and
to give them, using ordinary and digital devices for the performance of practical-experimental
works.
In this analysis, a didactic scenario is presented realising an interdisciplinary –
integral teaching/learning. The investigated topic is “Juice properties”. Natural sciences and
Mathematics teachers’ collaboration possibilities are revealed.
Key words: interdisciplinary relations, natural science education, titration, vitamin C.
Introduction
One of the most important aims of Natural science education is integral perception
of biological, chemical, physical processes and phenomena, occurring in nature. Therefore,
the main task of the teachers is to be able to find connection between separate natural
sciences and manage to convey the perceived entire natural science understanding to
the pupils during the research work. Mathematics is also closely integrated with Natural
sciences, because learning all these subjects, mathematical competencies are necessary.
In Lithuanian general education school General Programmes (Primary and general
education…, 2008a; Primary and general education …., 2008b; Secondary education
general…., 2011), defining educational content of Natural sciences and Mathematics,
interdisciplinary relationship development importance is accentuated.
The pupil, learning Natural sciences, has to create for himself a unanimous, not
divided into separate disciplines, worldview. Therefore, natural sciences has to be taught
as an integrated subject, examining real animate and inanimate nature phenomena and
objects. Interdisciplinary natural science education relations are developed mostly among
Biology, Chemistry, Physics, Mathematics and Information Technologies. The teachers
have to convey educational content, containing separate concepts, laws and theories as
127
a sustainable wholeness, revealing the interrelationship of the examined phenomena.

Organising Natural science teaching in this way, the teaching material is reorganized,
systemised. Solving interdisciplinary integration problems, active communication and
collaboration among separate Natural science subject teachers takes place.
It is impossible to systemise pupils’ knowledge without interdisciplinary
relationship, therefore, such teaching forms people so that they acquire a lot of theoretical
material however, they cannot apply this material in practical activities. Interdisciplinary
relationship, as a didactic condition, helps to form pupils’ worldview and plays an important
role, developing their creative abilities. For the teacher and even more for the pupil, it is
not easy to perceive a tremendous amount of acquired knowledge and abilities at school, to
find relations between related knowledge, abilities and to join them into unanimous system.
The acquired knowledge systematization, ability formation are complicated processes. For
Natural Science and Mathematics knowledge system formation, it is important, that the
knowledge acquired at a certain teaching stage was consolidated interrelating it. Favourable
conditions are formed for this, generalising, revising Natural science and Mathematics
separate elements and using them in a concrete lesson, performing integrated tasks.
Solving interdisciplinary integration problems, active communication and
collaboration between individual Natural science teachers has to take place. Educators
who help students develop their confidence and ability in mathematics and science would
have a positive impact on students’ lives in the long term (Furner, Kumar, 2007).
Interdisciplinary integration realisation cannot go itself. The research results showed,
that students accentuate the importance of integration relationship application, making
the pupils interested in Natural science subjects, helping educate the abilities to apply
the knowledge practically, however, they feel professional and methodical preparation
shortage to apply Natural science integration in practical work (Cibulskaitė, 2015).
For the realization of interdisciplinary integration, it is necessary to specially
organise teaching process itself, to prepare teaching material. First of all, it is necessary to
single out the material which reflects interdisciplinary relations, to select teaching forms,
methods and ways. For such material preparation, teacher collaboration is necessary. In
other words, these are the results of their collaborative work together in the creation of
interdisciplinary units connecting mathematics and science topics (Frykholm, Glasson,
2005).
Interdisciplinary relations in the teaching process are inter-science relation didactic
equivalent. Pupils have to understand, what unites and what separates Natural sciences
and Mathematics. Using mathematical methods, it is convenient to analyze and describe
natural phenomena. Mathematics enables closely and accurately describe test results, to
evaluate biases. One of Mathematics and Natural science relation elements is functional
dependencies. In Natural sciences it is always recollected, that symbols and formulas
used in Mathematics must have the meaning, that they describe the real world, whilst
Mathematics examines relations among abstract objects, without a concern if they find a
place in the world. This is the essential difference of these sciences.
Interdisciplinary Natural Science and Mathematics relations have been analysed
by the article authors, examining also the other Natural Science topics: Nanotechnology
beginning – fullerenes (Šlekienė, Ragulienė, Lamanauskas, 2015a), Water salinity
(Šlekienė, Ragulienė, Lamanauskas, 2015b).
The aim of analysis: to discover Natural Science and Mathematics relation
realisation didactic possibilities, analysing different juice properties.
128
2015, Vol. 12, No. 3
Lessons organization and methodology of research performance
During this lesson the experiment is carry out: vitamin C concentration in fruit
juices of different types and different brands is investigated.
At the beginning of lesson students are asked about vitamin meaning in everyday
nutrition, about significance of vitamins and minerals, what vitamin C sources they know.
Pupils are asked to recall from mathematics: fractions (proportions), percent
calculation, to recollect error calculation. It is appropriate to repeat the basic feature of
proportions (Figure 1), because, when solving the Science problems, noted that the students
hardly perform operations with fractions, especially when instead of numerical values of
science quantities, in the problem presented their letter designation.
Mathematical
Mathematical rule Science task
actions
Proportion’s a: b = c: d members, Given: proportion From the relationship

a and d are called edge, b and c - between the concentration
middle. a c of the solution and its
= volume to express all
b d
quantities.
Edge Middle
a c a,b,c,d ≠0
= C1 V2
Middle
b d Edge Find: a, b, c, d - ? Given: =
C2 V1
Solution: Find: C1 , C2 ,V1 ,V2 -?

1. In order to find the unknown b⋅c Solution:
a=
edge member, middle members d
need to multiply and divide them a⋅d C1 ⋅ V1
b= C2 =
from another known edge member. c V2
b⋅c C 2 ⋅V2
d =
2. In order to find the unknown a C1 =
V1
middle member, edge members a⋅d
c= C 2 ⋅V2
need to multiply and divide them b V1 =
from other known middle member. C1
C1 ⋅ V1
V2 = .
C2
Figure 1: The relationship between science and mathematics when

applicable the basic feature of the proportions.
Students are presented with a consistent workflow and with a list of equipment
needed for this activity. As the results of this work among students are not known in
advance, the possibility of discussion in groups arises. Analysis of results and discussion
effective when the work is done in groups of 2-3 students. In case class does not contain
the necessary equipment and reagents, the teacher demonstrates researched juice titration.
With the more gifted pupils the question is discussed, in what capacity of one or
129
another juice is the day norm of vitamin C. Students who complete the work quickly are
asked to work on the extension tasks provided.
Expected Learning outcomes for this activity:
All students
• Will understand vitamin meaning in everyday nutrition.
• Will be able to arrange the instruments for work according to instruction.
• Will be able to apply iodometric titration method.
Most students
• Will be able to calculate molar concentration of the solution.
• Will be able to calculate vitamin C concentration in juice.
Some students
• Will be able to calculate the mean square error of the measurements.
• Will be able to calculate titration error.
• Will be able to evaluate the result accuracy.
Structural parts of the lesson:

• discussion of theoretical material,
• explanation of the practical work,
• performance of the experiment and tasks,
• discussion of the results and their significance.
Vitamin C concentration ascertainment
Fruit and vegetable juice is produced from ripe fruit, berries and vegetables
squeezing them for extraction. The most valuable part of the juice is the pulp, because
all cellulose fibres get into it, for example, tomato, carrot, sea buckthorn, apricot, plum.
Produced juice is used fresh, you do not have to boil it, preserve or pasteurize, otherwise
all ferments and a part of vitamins will be destroyed. Juice with sugar is of less value. In
a lot of juice, there are vitamin C, potassium, calcium ions, and in very small amounts of
iron, copper, manganese, cobalt, zinc, nickel ions, necessary for the body.
Fruit drinks have up to 30 % of fruit juice; e.g., in grape drink there is 6 %, lemon –
about 10 % of juice. These drinks are very widespread, because they are cheaper.
The cellulose fibre, being the major structural component in vegetables and fruit,
influences fat circulation, decreases the level of cholesterol in blood, helps to remove
poisonous materials from our body. Potassium – regulates the transmission of nerve impulse,
muscle activity, water balance in the cells. A day potassium dose is 2000 mg. Potassium is
the major compound of bone and teeth mass. There body stores about 98% of potassium
in human cells, for example Potassium citrate helps strengthen bones. Potassium, which
is not in the bone tissues, plays a great role transmitting nerve impulse for ribs and heart
muscle fibres. This part of potassium is important for coagulation systems, fermentation
reaction regulation. A day potassium dose is 800 mg.
Vitamin C, ascorbic acid (C6H8O6), is one of the most unstable water-soluble
vitamins. Reacting with oxygen, it quickly oxidizes, it is unstable for the influence of
130
2015, Vol. 12, No. 3
temperature, therefore thermally processed, the juice decomposes. The cells of almost all
mammals can synthesize vitamin C, unfortunately, human cells do not possess this feature
therefore, its demand is satisfied, eating food of plant origin. Vitamin C is in all organism
liquids and cells, however, it is not stored in the organism, and the excess is excluded
with urine. Vitamin C is also important as co ferment and as an antioxidant, takes part
in collagen synthesis, the adrenal cortex, steroid hormone and other hormone synthesis.
Vitamin C deficiency results in scurvy, increasing blood vessel fragility, occurring bone
tissue changes, teeth becoming loose and falling out; developing heart function failure,
anaemia.
A day dose of vitamin C is 75-100 mg. Since the human body is not synthesize
vitamin C, it has to be ingested from vegetables, fruit or berries.
Vitamin C concentration can be determined by iodometric titration method, carrying
out its oxidation with iodine solution.
Molecular iodine dissolves in water very weakly (only a 1,3 ×10−3 M at 20oC
temperature), however, when it bound to the iodide ion, dissolves significantly better.
I2 (aq) + I I3 K = 7 × 102 .
0,05 M I3−solution is usually prepared dissolving 0,12 mol KI and 0,05 mol I2 in
one litre of water.
Performing the titration with iodine solution, starch is used as an indicator. If there
are no other colour combinations in iodine solution, one can still see the iodine colour at
a concentration of at least ~ 5 μM. Performing the titration with the starch, determination
limit widens almost ten times.
Carrying out the titration with I3− , starch is added at the beginning of the titration.
Having reached the equivalence point the first excess I3− drop turns the solution dark blue.
Iodine and starch complex formation return reaction depends on temperature. Raising
solution temperature from 25oC to 50oC, colour intensiveness decreases ten times. In order
to reach the biggest sensitiveness, it is recommended to chill the titrated solution in ice
water.
Standard I3− solution is made dissolving solid I2 in a significantly bigger
concentration KI solution (to be an I− excess). For making standard solution, sublime I2
is that suits. As, in the process of weighing, the iodine evaporates a little, it has to be
standardised by Na2S2O3 solution.
The solution is comprised of a solvent and a dissolved substance (solute). One of
the main characteristics of a solution is its concentration. Solution concentration shows the
dissolved substance mass and quantity, existing in a certain mass or capacity of a solution
or a solvent.
131
Molar concentration shows, how many moles of the solute are dissolved in one litre
of solution:
n
CM = , mol/ℓ;
V
Where n is the number of moles of the solute; V – solute volume in litres.
Or
m1
CM = , mol/ℓ;
M ⋅V
where m1 is solute mass; M is solute mole mass; V is solute volume.
Instead of measurement unit mol/ℓ often one letter M is written. Solutions, in one litre
of which there is 0,1; 0,01 moles of substance, are correspondingly called decimoles and
centimoles.
To describe solution concentration ppm units are used - parts per million. 1 ppm =
1 mg/ℓ.
Often, from concentrated solutions one has to make solutions of smaller
concentration. In such cases, it is very comfortable to use dilution rule:
C1 ⋅ V1 = C 2 ⋅ V2 ,
Where C1 and V1 – molar concentration and capacity of concentrated solution;
C2 and V2 – molar concentration and capacity of dilute solution.
If solution concentrations are expressed in parts per mass, for calculation such formula is
used, then:
C1 ⋅ V1 ⋅ ρ1 = C 2 ⋅ V2 ⋅ ρ 2 ,
Where C1, V1, r1 – concentration, capacity and density of a concentrated solution;
C2, V2, r2 – concentration, capacity and density of dilute solution.
The essence of practical work and stages of experiment
An explanation of practical is given.
The research problem. How vitamin C content in the juice depends on the juice type and
brands.
The research hypothesis:
• Vitamin C is more in freshly squeezed juice than in juice from the trade network.
• Vitamin C in orange juice is more than in apple juice.
Equipment needed for this activity (Figure 2):

• scales;
• burette with a holder;
• 250 ml measurement flask;
132
2015, Vol. 12, No. 3
• conical flasks for titration;

• chemical glasses;
• pipettes;
• washing dish with distilled water;
• Textbooks;
• Activity sheet.
Reagents:
• 0,01 M I3− solution (0,63 g I2 and 1,00 g KJ is dissolved in approximately 200
ml of distilled water, poured into 250 ml measurement flask and diluted up to
the mark .)
• 1 % starch solution.
• Fruit juice, squeezed by hands or from trade.
Figure 2: Equipment and reagents.
Main Activity
Pupils begin work on Ascertainment of Vitamin C concentration in fruit juice.

Students in groups of 2-3 carry out juice titration:
• Burette is washed twice with iodine solution and filled again up to 25 ml

capacity;
• 20 ml of prepared juice is poured into a conical flask;
• 20 ml of distilled water is poured with a pipette;
• 5 drops of 3 M HCl;
• 10 drops of starch solution;
• The iodine solution is dripped from the burette until blue colour occurs, not
vanishing for at least 20 seconds;
• During the titration, the solution is stirred with the magnetic stirrer or by hand;
• The titrated iodine solution capacity is measured;
• Titration is repeated three times;
• All juice samples are titrated in this way.
133
Completion of the tasks
Pupils are asked to complete the activity work sheets individually, pupils are asked
to record results, to fill in data table (Table 1), according to equivalence law, to calculate
vitamin C concentration (Table 2), to compare vitamin C concentration in different fruit
juice.
Table 1. Fruit juice titration data (Solution volume of titrated iodine)
I titration, II titration, III titration, Mean value,

Juice title VI, mℓ VII, mℓ VIII, mℓ , mℓ
Orange,
7,2 7,4 7,3 7,3 ± 0,1
freshly squeezed
Orange, 5,5 ± 0,1
5,5 5,5 5,4
CIDO
Apple,
3,0 3,1 3,0 3,0 ± 0,1
freshly squeezed
Apple,
1,0 0,85 1,0 1,0 ± 0,1
CIDO
Titration was carried out using a burette that systematic error P (sys) = 0,1 ml.
Vitamin C concentration is calculated according to equivalence law, expressed in mol/ℓ.

V1 × C1 = V2 × C2;
Where: V1 – solution volume of titrated iodine, V2 – volume of juice, taken for titration,
C1 – molar concentration of iodine solution, C2 – vitamin C molar concentration in juice.
V1 × C1
C2 = .
V2
Vitamin C concentration, calculated according to equivalence law, expressed in mol/ℓ.
The units used in food industry are - mg/100 mℓ.
Recalculate vitamin C concentration in units used in food industry mg/100 mℓ juice.
Calculation results is presented in table 2.
134
2015, Vol. 12, No. 3
Table 2. Vitamin C concentration in fruit juice
Fruit juice title Vitamin C concentration, mg/100 mℓ
Orange,
64,3
freshly squeezed
Orange,
48
CIDO
Apple,
26,4
freshly squeezed
Apple,
8,8
CIDO
Plenary
After discussion of the results students are asked to
• Compare vitamin C concentration in different fruit juice.
• Compare vitamin C concentration in freshly squeezed juice and in juice from
shops.
• Ascertain, how much of each fruit juice is needed to give the daily
recommended intake.
• How do experimental results correlate with the results presented in the
literature (labels)?
Students are asked to make a conclusion about vitamin C concentration in different

fruit juice. With the more gifted pupils the question is discussed, in what capacity of one or
another juice is the day norm of vitamin C.
Extension activity
Pupils who complete the work quickly are asked to work on the extension tasks provided.
Calcium ion Ca2+ concentration in various fruit juice
In chemistry lesson, the pupils investigated Calcium ion Ca2+ concentration in

various fruit juice. Calcium ion concentration in solution was calculated in ppm (parts per
million) units. The results of the experiment are given in table 3. It is accepted to express
concentration in nutrient substances in mg/100mℓ. Fill in the table, having calculated Ca2+
concentration in mg/100 mℓ of juice. It is known, that 1 ppm = 1 mg/ℓ.
135
Table 3. The results of the experiment
Ca2+ concentration in Ca2+ concentration in

Fruit name
juice, ppm juice, mg/100 mℓ
Freshly squeezed orange 44

CIDO orange 34,8
Freshly squeezed apple 23,6
ELMENHORSTER apple 25,6
• Compare calcium ion concentration in freshly squeezed juice and in juice from
shops.
• Estimate, how much one or another juice one has to drink, that it contained the
day norm of Ca2+.
Summing-up
Seeking to implement one of the most important Natural science Education aims –
subject integrity, the teachers have to be able to discover and to convey to the pupils
the connection between separate Natural Sciences. It is necessary to specially organise
teaching material and the teaching process itself for this.
First of all, it is necessary to discern the material, which reflects interdisciplinary
relations, to select teaching forms, methods and ways. The teacher has to be ready to
work in a constantly changing teaching/learning environment, be able to realise the newest
interdisciplinary didactics principles, to use information communication technologies.
In the presented analysis according to one lesson example, were revealed Natural
science and Mathematics relation realisation didactic possibilities. An example scenario
“Fruit juice research” was presented. Structural parts of the lesson were presented:
discussion of theoretical material, practical work meaningfulness and explanation of the
experiment procedure, the experiment and the task performance, the obtained results and
discussion of their meaningfulness will allow Natural science teachers to give a lesson
about vitamin C amount in juice and its significance to human organism, using integration
possibilities.
Extra tasks, taken from real environment are likely to make the pupils interested in
natural objects, and will show interrelationship of the examined phenomenon.
Note
The research is carried out during implementation of the international project

„Materials for Teaching Together: Science and Mathematics Teachers collaborating for
better results“. Number of the contract: 539242-LLP-1-2013-1-AT-COMENIUS-CMP/.
136
2015, Vol. 12, No. 3
References
Cibulskaitė, N., Kurienė, A. (2015). Būsimųjų gamtos mokslų ir matematikos mokytojų

integracinių ryšių taikymo gebėjimų ugdymas (is) [Development of practical inter-
subject competence application by future teachers of natural science and mathematics].
Pedagogika / Pedagogy, 117 (1), 133–142.
Frykholm, J., Glasson, G. (2005). Connecting science and mathematics instruction: Pedagogical
context knowledge for teachers. School Science and Mathematics, 105, 127–141.
doi: 10.1111/j.1949-8594.2005.tb18047.x.
Furner, J. M., Kumar, D. D. (2007). The mathematics and science integration argument: A
stand for teacher education. Eurasia Journal of Mathematics, Science & Technology
Education, 3 (3), 185-189.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Gamtamokslinis ugdymas (5
priedas). Vilnius: ŠAC.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Matematinis ugdymas (4 priedas).
Vilnius: ŠAC.
Šlekienė, V., Ragulienė, L., Lamanauskas, V. (2015a). Tarpdalykinių ryšių realizavimo
didaktinės galimybės: tema Nanotechnologijų pradžia – fulerenai [Interdisciplinary
relation realisation didactic possibilities: Subject Nanotechnology beginning –
fullerenes]. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education, 12 (1), 20-32.
Šlekienė V., Ragulienė L., Lamanauskas V. (2015b). Gamtos mokslų ir matematikos
dalykų integravimo galimybės tyrinėjant vandens druskingumą [Natural science and
mathematics integration possibilities researching water salinity]. Gamtamokslinis
ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje / Natural Science Education in a Comprehensive
School, 21, 60-67.
Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011). Gamtamokslinis ugdymas. Vilnius: ŠMM.
Violeta Šlekienė
PhD., Senior Researcher, Natural Science Education Research Centre, Siauliai University, P. Visinskio
Street 25-119, LT-76351 Siauliai, Lithuania
E-mail: violeta@fm.su.lt
Website: http:/ /www.gutc.su.lt
Loreta Ragulienė
E-mail: loretar@gmail.com
Website: https://projektas.academia.edu/VincentasLamanauskas
137
REGOS TERAPIJOS VAIDMUO IR TAIKYMO

GALIMYBĖS EDUKACINĖJE PRAKTIKOJE
Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Šiaulių universitetas, Gamtamokslinio
ugdymo tyrimų centras
Anotacija
Regos sistemos kokybė ir efektyvumas daro įtaką mokymuisi ir išmokimui. Neefektyvi

rega lėtina žmogaus veiklą ir mažina jos tikslumą, sąlygoja klaidų atsiradimą. Problemos,
kylančios regos sistemoje reikalauja kompleksinio sprendimo. Dauguma regos anomalijų
gali būti efektyviai šalinamos tinkamai parenkant akinius ar kontaktinius lęšius. Tačiau
nemažai regėjimo sutrikimų yra veiksmingai koreguojama regos terapija. Mokslininkų atlikti
klininkiniai tyrimai įrodo ortooptikos arba regos terapijos veiksmingumą, gerinant regėjimo
kokybę skiringais aspektais. Individualiai parinkta ir tinkamai pritakyta regos terapija
padeda įveikti akomodacijos sutrikimus, binokulinio matymo trūkumus, gydo konvergencijos
nepakankamumą, mažina okulomotorines anomalijas, gerina skaitymo įgūdžius ir kt. Regos
terapiją sudaro įvairios programos efektyvinančios regos veiklą. Šia sritimi labiausiai rūpinasi
optometrininkai. Visos regos terapijos metodikos ne medicininės. Tai daugiau psichpologinės-
pedagoninės metodikos. Visame pasaulyje profilaktine regos terapija užsiima pedagogai
ir psichologai. Straipsnyje aptariamos skirtingų autorių sukurtos regėjimą gerinančios
metodikos, atskleidžiama regos terapijos koncepcija ir profilaktinio regos gerinimo būtinybė
bendrojo ugdymo mokykloje.
Pagrindiniai žodžiai: regos sistema, regos terapija, regos terapijos mokymas.
Įvadas
Regos efektyvumas ir regos kokybė – vienas iš esminių šiuolaikinio gyvenimo

iššūkių. Regos kokybė labai svarbi bet kurioje žmogaus veikloje, kaip antai mokymesi,
darbe, sporte, laisvalaikyje ir kt. Mūsų regos sistemos efektyvumas daro įtaką mokymuisi
ir išmokimui. Neefektyvi rega gali sąlygoti veiklos sulėtėjimą, žmogus bus mažiau tikslus,
patirs pernelyg didelį nuovargį arba padarys klaidų. Bet kurie regos sutrikimai gali paveikti
informacijos suvokimo greitį, tikslumą ir supratimą. Žmogaus regos sistema – sudėtingas
mechanizmas. Problemos, kurios gali kilti mūsų regos sistemoje, dažnai reikalauja
kompleksinio sprendimo. Dauguma regos anomalijų gali būti efektyviai šalinama
tinkamai parenkant akinius ar kontaktinius lęšius. Tačiau nemažai regėjimo sutrikimų yra
veiksmingai koreguojama regos terapija (Vision therapy. http://www.aoa.org/optometrists/
education-and-training/clinical-care/vision-therapy).
Regos terapiją sudaro daugybė programų efektyvinančių regos veiklą. Ji apima akių
priežiūrą ir gydymą, binokulinį regėjimą ir akių judėjimo problemas. Šia sritimi labiausiai
rūpinasi optometrininkai (Press, Leonard, 1997).
Regėjimo paslaptis jau seniai domina filosofus, gydytojus ir mokslininkus. Daugiau
kaip prieš 2000 metų graikų gydytojas Alkmajonas pastebėjo, kad akys susijusios su
smegenimis, kad regėjimo pojūčiai pirmiausia atsiranda smegenyse ir veikia atmintį bei
mintis. Nors XIX amžiuje daug nauja sužinota apie akies anatomiją, tačiau tik šio amžiaus
ketvirtajame dešimtmetyje regos specialistus, psichologus ir pedagogus pasiekė mintis,
138
2015, Vol. 12, No. 3
kad regėjimo galima išmokti. Tai buvo gana nauja ir netikėta, nes iki šiol manyta, kad
regėjimas, panašiai kaip kvėpavimas ar virškinimas, yra nevalingas. Tačiau, stebint vaikų
vystymąsi, paaiškėjo, kad tai netiesa. Nors regėjimo refleksai būna įgimti, tačiau patys
išmokstame, kaip naudotis akimis. Iš tikrųjų regėjimą galėtume pavadinti įvairių išmoktų
veiksmų seka. Teiginys, kad regėjimo išmokstama, leidžia daryti kelias įdomias ir visiškai
netikėtas išvadas.
• Pirma, ir žinių kiekį, ir regėjimo sistemos vystymąsi lemia žmogaus patirtis.
Pavyzdžiui, geresne regėjimo sistema pasižymi šviesiuose, spalvinguose
namuose auginti vaikai. Tuo tarpu vaikai, užaugę tamsioje, nešvarioje, skurdžioje
aplinkoje, turi daugiau regėjimo problemų. Aplinka veikia net suaugusius.
Dauguma žmonių, kurie dieną dirba lempomis apšviestose patalpose, patiria
regėjimo sutrikimų. To paties gali susilaukti ir tie, kurie daug valandų praleidžia
prie kompiuterio.
• Antra, kiekvieno žmogaus regėjimas yra vis kitoks. Jį lemia jau susiformavusi jo
regėjimo sistema ir tai, kaip jis, laikui bėgant, išmoko naudotis savo akimis. Kaip
jūsų eisena ar kalbėjimo būdas yra nepakartojamas, taip ir į pasaulį jūs žvelgiate
savitu, unikaliu būdu. Kai kurie išsiugdo gerus regėjimo įgūdžius augdami. Tie,
kurie to nepadaro, paskui visą gyvenimą vargsta, kamuojami prastų regėjimo
įgūdžių. Daugelio žmonių išsiugdytus gerus regėjimo įgūdžius vėliau sugadina
stresai, bloga mityba ar senėjimo procesas. Erdvė suvokiama taip pat įvairiai.
Vieniems pasaulis atrodo plokščias, kitiems trimatis. Dauguma aiškiai mato tik
tai, kas yra vos už kelių centimetrų; kiti pajėgia matyti žvaigždes, bet negali
skaityti iš arti.
• Trečia, regėjimą, kaip ir daugelį kitų išmokstamų įgūdžių, galima pagerinti
praktikuojantis. Šis teiginys ir sudaro regos terapijos pagrindą. Pritaikius regos
terapiją, galima labai stipriai pagerinti regėjimą. Ji gali pagerinti net labai blogą
žmogaus regėjimą. Regėjimo sistema reaguoja į tokią terapiją, todėl rezultatai
dažnai būna pritrenkiantys.
Regos terapijos tikslas – pagerinti regos ir regėjimo proceso darbingumą, rasti
regos lavinimo priemones ir būdus. Regos terapija paprastai būna individualiai pritaikyta
kiekvienam žmogui siekiant išsiaiškinti jo problemas. Visame pasaulyje gydytojai
oftalmologai, rūpindamiesi pacientų regėjimu, daug dėmesio skiria akių nevaistiniam
gydymui bei regos gerinimo profilaktikai darant specialius pratimus. Regos terapija
naudojama šioms problemoms spręsti: akomodacijos nepakankamumui, presbiopų ir
ambliopų, konvergencijos ar divergencijos problemoms, disleksijai, akių suderinimui po
strabizmo operacijos ir kt. Nuolatinė akių mankšta ne tik gerina regėjimą, bet ir apsaugo
akis nuo žalingo aplinkos poveikio.
Akinių nešiojimas žaloja akis. „Ir ne tik žaloja. Tai toks pats žalingas įprotis kaip
alkoholio, tabako ir narktotikų vartojimas“ – tvirtina žinomas rusų mokslininkas, prof.
Vladimiras Ždanovas (2010). V. Ždanovas suderino Genadijaus Šičkos metodą, taikomą
priklausomybėms gydyti, su JAV oftalmologo Williamo Horatio Bateso pasiūlyta praktika.
Visos rinkoje siūlomos regėjimo korekcijos, anot prof. V. Ždanovo, nepataisomai žaloja
akis, kadangi nepanaikina priežasties, t. y. nusilpę akies raumenys ir toliau silpsta, o įtempti
raumenys neatpalaiduojami.
Mokslininkų atlikti klininkiniai tyrimai įrodo ortooptikos, arba regos terapijos,
veiksmingumą gerinant regėjimo kokybę skiringais aspektais. Individualiai parinkta
ir tinkamai pritaikyta regos terapija padeda įveikti akomodacijos sutrikimus (Suchoff,
139
Petito, 1986), binokulinio matymo trūkumus (Griffin & Grisham, 2002), gydo paauglių
konvergencijos nepakankamumą (Scheiman, et al., 2005), mažina suaugusiųjų su lengvu
smegenų pažeidimu okulomotorines anomalijas (Ciuffreda, Han, et al., 2001, Ciuffreda, et
al., 2008), gerina moksleivių skaitymo įgūdžius (Seiderman AS,1980, Goss, et al., 2007)
ir kt.
Analizės tikslas – atskleisti regos terapijos koncepciją ir profilaktinio regos gerinimo

būtinybę bendrojo ugdymo mokykloje.
Regos terapijos mokymo problema straipsnio autorių buvo pristatyta 2015
m. tarptautiniame simpoziume – 1st International Baltic Symposium on Science and
Technology Education (BalticSTE2015) (Šlekienė, Ragulienė, 2015).
Regėjimą gerinančios metodikos
Nevaistinių regėjimo gerinimo metodikų yra įvairiausių. Regėjimą gerinančios

metodikos paprastai leidžiamos atskiromis brošiūromis ar knygomis.
• Apie akinių žalą ir jų keliamus pavojus daugiau kaip prieš šimtą metų
prabilo žinomas oftalmologas ir mokslininkas Viljamas Horacijus Beitsas
(William Horatio Bates) iš Niujorko. Jo knyga
„Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių“
(1996) nuolat leidžiama visame pasaulyje. V. Beitsas
įnešė išties revoliucinį požiūrį į blogo regėjimo
dėl refrakcijos anomalijų gydymą. Jis yra pirmasis
oftalmologas, pripažinęs, kad gydytojų išrašomi
akiniai nepadeda ir negali padėti žmogaus regėjimui.
Pasak jo, trumparegystė, astigmatizmas sumažinami
arba pilnai išgydomi atsisakius tvirtinimo, kad
nieko negalima padaryti be akinių. Jis įrodė, kad
akiniai negali pagerinti akių sveikatos, o atvirkščiai – jie pablogina visos regos
sistemos būklę, nes pažeidžia natūralų akių funkcionavimą. Akies judinamųjų
raumenų atrofija – dėsninga „optinių ramentų“
nešiojimo pasekmė. Anot V. Beitso, akis įkalinus
stiklo, plastiko ir metalo kameroje, jų raumenys
jau po kelių savaičių praranda gebėjimą tinkamai
savarankiškai dirbti. Beitsas sudarė metodiką regos
anomalijų profilaktikai ir gydymui. Tas metodas,
vėliau gavęs „Beitso metodo“ pavadinimą ir
paplitęs visame pasaulyje, pasiekė stulbinamų
rezultatų. Knygoje išsamiai pateikiamos anomalijų
priežastys, gydymo metodika, pratimai.
Neseniai Lietuvos knygynus pasiekė Amerikos regos
institute parengta akių terapinių pratimų naujoji programa:
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young
(2000) – Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių.
Tai nėra vadovas ar kokia pagalbinė priemonė medikams, ji nepakeis tų knygų, kuriomis
naudojasi optometrininkai ir oftalmologai, diagnozuodami ir gydydami akių ligas. Šioje
knygoje mokoma, kaip matyti aiškiau, geriau ir efektyviau. Joje nestinga nei teorinių, nei
140
2015, Vol. 12, No. 3
praktinių patarimų. Knygoje pateikiama informacija apie akių ligas, akies anatomiją ir
daug profilaktinių dalykų regėjimui išsaugoti, siūloma, kaip gerinti savo regėjimą nededant
daug pastangų, kaip atprasti nuo korekcinių akinių, kaip mokytis matyti tik savo akimis.
• Vienas iš nedaugelio Rusijos oftalmologų,
ne tik pripažįstantis akinių beprasmiškumą
ir nereikalingumą – O. Pankovas – savo
knygoje „Akiniai žudikai“ (Панков, 2008) be
užuolankų yra pareiškęs apie „optinių ramentų“
nešiojimo pavojų akims ir visam organizmui.
Jo pagrindinis argumentas prieš akinius – šie
neleidžia prasiskverbti ultravioletui, kurio net
80 proc. į mūsų organizmą patenka per akis.
Profesorius O. Pankovas patvirtina seniai
žinomą gydytojo amerikiečio Libermano frazę:
šviesa – tai stebuklingas eliksyras! Trūkstant
saulės spektro spalvų, vystosi įvairios vidaus
organų ligos. Autorius nuo pat pirmųjų savo
knygos puslapių teigia, kad visi akiniuočiai –
chroniški ligoniai. Toliau jis išsamiai aprašo,
kaip aprūpinti save ir savo akis saulės spinduliais, šviesa ir saulės spektro
spalvomis atliekant pratimus.
• Natūralaus akių sveikatos atkūrimo ir stiprinimo centro vadovė Svetlana
Troickaja remdamasi savo asmenine ir profesine praktine patirtimi teigia, kad,
norint pagerinti regėjimą, būtinas kompleksinis sisteminis požiūris. Tik taip
galima pasiekti tikrai greitų, realių ir patikimų
rezultatų. Vieniems žmonėms būtina pirmiausia
išmokti psichinio ir fizinio atsipalaidavimo
būdų, taip pat būdų, kaip išsaugoti pozityvią
nuotaiką. Kitiems svarbiau pirmiausia pereiti
prie sveikos gyvensenos. O tretiems – visas
jėgas sutelkti į akių priežiūrą ir akių bei
galvos smegenų kraujagyslių tonuso gerinimo
sistemos įvaldymą. Nustatyti prioritetus galima
tik bendraujant su kiekvienu žmogumi atskirai,
mokant juos įvaldyti visiems privalomą
programą. Vos po 6–7 jos organizuojamų kursų
dienos beveik visi kursų dalyviai nusiima
akinius ar išsiima kontaktinius lęšius, kiti
išmaino juos į silpnesnių dioptrijų akinius. Jau
trečią kursų dieną daugelis pastebi, kad dingo
sausų akių sindromas, šviesos baimė ir akinių,
apsaugančių nuo saulės, poreikis. Visą dieną prie kompiuterio dirbantys žmonės
pastebi, kad dienos pabaigoje akys neparausta ir nebeskauda. Sergantiems
katarakta nebereikia nei vaistų, nei chirurginio įsikišimo. Nuo glaukomos
kenčiantys pacientai atėję pas gydytoją su nuostaba suvokia, kad sumažėjo ir
stabilizavosi spaudimas akies viduje, todėl galima sumažinti ar net visiškai
atsisakyti privalomų gydomųjų preparatų. Toliaregiai pameta, sudaužo ar
141
pamiršta akinius, nes be vargo gali įskaityti

ne tik smulkų laikraščio šriftą, bet ir tekstą
ant pakuočių. Savo sisteminį požiūrį į akių
sveikatos atkūrimą ir stiprinimą S. Troickaja
(2008) aprašė knygoje „Atsikratykite
akinių-žudikių visiems laikams“. Knygoje
pasakojama, kaip gana greitai ir paprastai
galima gauti naudos iš regos koregavimo
ir atkūrimo programos; kaip galima padėti
sau ir savo akims pabudus, prausiantis ir
skutantis, važiuojant į darbą, dirbant ir
ilsintis; kaip išmokti tinkamai skaityti ir
rašyti, žiūrėti televizorių, dirbti kompiuteriu,
vairuoti automobilį ir atlikti bet kokį kitą
regėjimo reikalaujantį darbą be jokios žalos
savo akims ir netgi gaunat tam tikrą naudą.
Mirzakarim Sanakulovič Norbekov –
psichologijos, pedagogikos ir medicinos filosofijos
daktaras, profesorius, daugelio Rusijos ir užsienio
akademijų narys, korespondentas, „Žmogaus savaiminio atsistatymo instituto“ įkūrėjas ir
prezidentas sukūrė unikalią mokomąją sveikatingumo sistemą. Norbekovo sukurta sistema
padėjo tūkstantiems žmonių be jokių vaistų ir be gydytojo pagerinti regėjimą ir išgydyti
kitas ligas, sugrąžino milijonams žmonių sveiko ir pilnatviško gyvenimo džiaugsmą.
Tarptautinė nepriklausomų medicinos ekspertų asociacija 1998 metais šią sistemą įvardijo,
kaip pačią efektingiausią tarp žinomų alternatyvių gydomųjų sistemų. Savo unikalią
sistemą Norbekovas (2010) aprašė knygoje Kvailio patirtis, arba kelias į praregėjimą. Ši
knyga, tapusi bestseleriu, – tai ne tik instrukcija, padedanti greitesniu būdu susigrąžinti
regėjimą, ne paprastas filosofijos traktatas chroniškam ligoniui-nevykėliui, o greičiau
instrukcija veiksmui.
Viljamas Horacijus Beitsas (Bates, 1996) teigia, tam kad susigrąžintume regėjimą
reikia pačiam padirbėti, reikia pradėti sveikai gyventi ir maitintis, išvalyti organizmą
nuo šlakų ir daryti pratimus akims. Pasirodo, kad daugumai tai nėra priimtina. Žmonėms
paprasčiau dėl ligų vaikščioti pas gydytojus nei valyti organizmą, tinkamai maitintis,
daryti pratimus akims, grūdintis ir t. t. Turbūt, baisiausia nuolat akinius ar kontaktinius
lęšius nešiojančiam žmogui yra nusiimti akinius ir niekada jų nebesidėti. Įvairios baimės:
neatpažinti pažįstamo žmogaus, nepamatyti kainos parduotuvėje, atvažiuojančio autobuso
numerio stotelėje, lentoje rašomo teksto ir t. t. Dažnai yra stipresnės už sveiką protą nežaloti
savo akių ir imtis atsakomybės už savo regėjimo atstatymą. Pirmos dvi priežastys yra
labiau objektyvios nuo mūsų mažai priklausančios, o trečioji subjektyvi, t. y. priklausanti
nuo mūsų.
Regos terapijos mokymo būtinybė
Didelė dalis regos terapijos metodikų ne medicininės. Tai daugiau psichpologinės-

pedagoninės metodikos. Ir visame pasaulyje profilaktine regos terapija užsiima ne
gydytojai oftalmologai, bet pedagogai ir psichologai. Gerinant kiekvieno asmens regą,
nieko nereikia gydyti, reikia žmogų išmokyti. Akys yra toks pat žmogaus organas kaip ir
visi kiti, ir jomis reikia rūpintis, prižiūrėti, pailsinti.
142
2015, Vol. 12, No. 3
Specialiai tam laiką reikia skirti tik iš pradžių. O vėliau reikia mažiau ir tai jau laiko
neatima tik reikia atsiminti, kad turi akis ir jomis reikia rūpintis. Todėl savalaikis mokinių
ugdymas tinkamai prižiūrėti savo akis turėtų būti vienas iš bendrojo lavinimo mokyklų
uždavinių. Mokykloje būtina skirti deramą dėmesį mokinių regos kokybei. Privalu laiku
išugdyti mokinių poreikį rūpintis savo rega. Kaip, kokiose klsėse, kokiose pamokose
ir kokia forma tai daryti, turėtų spręsti pati mokyklos bendruomenė. Pradėti reikėtų jau
vaikų darželyje arba pradinėje mokykloje. Kuo anksčiau vaikai išsiugdys tinkamus akių
priežiūros įgūdžius, tuo greičiau tai taps įpročiu ir tuo mažiau brangaus laiko užims
vyresniame amžiuje. Svarbu, kad mokiniai išmoktų mylėti savo akis, jas nuolat prisiminti,
rūpintis jomis, jas ilsinti ir atpalaiduoti.
Reikėtų parengti ir duoti mokiniams pratimų akims atmintines – įsipareigojimus
akims. Į atmintines turėtų būti įtraukti atsipalaidavimo pratimai, masažai, vaizduotės
pratimai, pratimai akių raumenims (1 pav.), akomodacijos pratimai. Pratimus mokiniai
galėtų atlikti namuose, per pertraukas ruošiant namų darbus ar dirbant kompiuteriu,
važiuojant automobiliu. Dalį pratimų galima būtų atlikti ir per kai kurias pamokas
(sprendžia pati mokytojų bendruomenė). Tai neužimtų daug pamokos laiko. Pratimus
turėtų daryti ir akinių nenešiojantys mokiniai. Reguliariai atliekntys pratimus mokiniai
turėtų pasiekti gerų rezultatų, ir jiems neteks nešioti akinių. Per savaitę, nesidedant akinių
ir taikant specialią pratimų sistemą, tikrai galima pagerinti regėjimą bent viena dioptrija.
Pratimai akims neturėtų
užimti daug laiko. Geriau trumpiau,
bet dažniau: geriau šešis kartus po
penkias minutes nei vieną kartą 30
minučių. Geriausia pratimus atlikti
tris kartus per dieną ir prieš valgį.
Visus pratimus reikia daryti be
akinių, lėtai ir atsipalaidavus.
Regos sutrikimo priežastys
sąlygoja, kad visų regos terapijos
metodikų pagrindą sudaro
atsipalaidavimo pratimai.
Žmogus blogai mato, nesvarbu
ar jis trumparegis, ar toliaregis,
ar astigmatikas, ar žvairas, todėl, kad kai kurie akies obuolį judinantys raumenys yra
perdaug įtempti. Kita priežastis, kodėl taip svarbūs yra atsipalaidavimo pratimai yra ta,
kad regėjimas tik 10% procentų yra fizinis procesas, o 90% yra psichinis procesas (Bates,
1996). Beitsas nustatė, kad jei žmogaus psichika yra įsitempusi, jo regėjimas pablogėja,
nors normaliomis sąlygomis jis mato gerai. Taigi, pagrindinė prasto regėjimo priežastis
yra įtampa. Į mokyklą pradėjusiems eiti vaikams akinių dažniausiai prireikia būtent dėl to.
Nuo streso vieni akies raumenys įsitempia, kiti neatsipalaiduoja ir akies obuolys praranda
apskritą formą. Dėl to prasčiau matoma arba į tolį, arba iš arti, atsiranda astigmatizmas.
Atsipalaidavimo pratimus sudaro mirksėjimas, akių ilsinimas, palmingas, posūkiai,
lingavimai.
Atstatant regėjimą, ypač toliaregiams, trumparegiams ir astigmatikams gerai padeda
akių masažas. Masažas yra profilaktinė priemonė prieš glaukomą ir kataraktą.
Prisiminus, kad pagrindinis regos organas yra ne akys, o smegenys, svarbią vietą
regos terapijos pratimų sistemoje užima vaizduotės pratimai. Būtent smegenys iš
tinklainės gautos informacijos sukuria vienokį ar kitokį vaizdą.
143
Atpalaiduotus akių raumenis, reikia stiprinti. Tam skirti pratimai akių raumenims.
Pratimai daromi be akinių. Kaklas nejuda, bet juda tik akys. Reikia vengti staigių judesių
akimis. Po kiekvieno pratimo pamirksėti:
• akys juda aukštyn – žemyn;
• akys juda į šonus (į kairę ir į dešinę);
• akys juda įstrižai (aukštyn dešinėn ir žemyn – kairėn ir atvirščiai);
• akys juda kvadratu;
• akys juda apskritimu (pagal kaikrodžio rodyklę ir prieš);
• akys juda aštuoniuke (stačia ir gulsčia į vieną ir į kitą pusę);
• akys juda gyvatėle arba sinusoide (į vieną ir į kitą pusę);
• tie patys pratimai atliekami užsimerkus arba darant palmingą (akys uždengtos
sukryžiuotais delnais).
Akomodacijai stiprinti atliekami akomodaciniai pratimai (arti – toli). Šių pratimų
pagrindas yra tai, jog žvilgsnį reikia perkelti nuo artimo objekto į tolimą. Tokius pratimus
patogu atlikti važiuojant automobiliu ar troleibusu kai sėdima prie lango.
Taigi, kokia yra Beitso metodo esmė? Galima pasakyti penkiais žodžiais: įtemptus
raumenis atpalaiduoti, o silpnus sustiprinti.
Apibendrinimas
Rūpinantis regos kokybe ir jos efektyvumu, daug dėmesio skiriama akių

nevaistiniam gydymui bei regos gerinimo profilaktikai darant specialius pratimus. Regos
terapija paprastai būna individualiai pritaikyta kiekvienam žmogui siekiant išspręsti jo
regos problemas. Regos terapiją sudaro įvairios programos efektyvinančios regos veiklą.
Ji naudojama akomodacijos nepakankamumo, presbiopų ir ambliopų, konvergencijos ar
divergencijos problemoms, disleksijos, akių suderinimo po strabizmo operacijos ir kt.
problemoms spręsti. Profilaktine regos terapija visame pasaulyje užsiima ne gydytojai
oftalmologai, bet pedagogai ir psichologai. Gerinant kiekvieno asmens regą, nieko nereikia
gydyti, reikia žmogų išmokyti. Akys yra toks pat žmogaus organas kaip ir visi kiti, ir
jomis reikia rūpintis, prižiūrėti, pailsinti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinė akių
mankšta ne tik gerina regėjimą, bet ir apsaugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio.
Savalaikis mokinių ugdymas tinkamai prižiūrėti savo akis turėtų būti vienas
iš bendrojo lavinimo mokyklų uždavinių. Mokykloje būtina skirti deramą dėmesį
mokinių regos kokybei. Privalu laiku išugdyti mokinių poreikį rūpintis savo rega. Kaip,
kokiose klsėse, kokiose pamokose ir kokia forma tai daryti, turėtų spręsti pati mokyklos
bendruomenė. Pradėti reikėtų jau vaikų darželyje arba pradinėje mokykloje. Kuo anksčiau
vaikai išsiugdys tinkamus akių priežiūros įgūdžius, tuo greičiau tai taps įpročiu ir tuo
mažiau brangaus laiko užims vyresniame amžiuje. Svarbu, kad mokiniai išmoktų mylėti
savo akis, jas nuolat prisiminti, rūpintis jomis, jas ilsinti ir atpalaiduoti.
Reikėtų parengti ir duoti mokiniams pratimų akims atmintines – įsipareigojimus
akims. Į atmintines turėtų būti įtraukti atsipalaidavimo pratimai, saliarizacija, masažai,
vaizduotės pratimai, pratimai akių raumenims, akomodacijos pratimai.
Literatūra
Bates, W. H. (1996). Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių. Šiauliai: Narbuto leidykla.
Bates, W. H. (2008). Better eyesight without glasses. Orient Paperbacks, UK, p. 232.
144
2015, Vol. 12, No. 3
Beresford, S. M., Muris, D. W., Allen, M. J., Young, F. A. (2000). Kaip gerinti regėjimą be
akinių ir kontaktinių lęšių: Amerikos regos instituto terapinių pratimų naujoji programa.
Vilnius: Alma littera.
Beresford, S. M., Muris, D. W., Allen, M. J., Young, F. A. (1996). Improve your vision without
glasses of contact lenses. Paperback, UK.
Ciuffreda, K. J., Han, Y., Kapoor, N., et al. (2001). Oculomotor consequences of acquired
brain injury. In: Suchoff I.B., Ciuffreda K.J., Kapoor N., (Eds.), Visual and vestibular
consequences of acquired brain injury. Santa Ana, CA: OEP Foundation; 77–88.
Ciuffreda, K. J., Rutner, D., Kapoor, N., Suchoff, I. B., Craig, S., & Han, M. E. (2008). Vision
therapy for oculomotor dysfunctions in acquired brain injury: A retrospective analysis.
Optometry Journal of the American Optometric Association, 79 (1), 18–22.
Goss, D. A., Downing, D. B., Lowther, A. H., Horner, D. G., Blemker, M., Donaldson, L., …
& Gray, K. H. (2007). The effect of HTS vision therapy conducted in a school setting
on reading skills in third and fourth grade students. Optometry & Vision Development,
38 (1).
Griffin, J. R., & Grisham, J. D. (2002). Binocular anomalies: Diagnosis and vision therapy.
Butterworth-Heinemann Medical.
Norbekovas, M. (2010). Kvailio patirtis, arba kelias į praregėjimą. Vilnius: Alma littera.
Press, L. J., ed. (1997). Applied concepts in vision therapy with accompanying disk. Mosby
Incorporated.
Scheiman, M, Mitchell, G. L., Cotter, S., et al. (2005). A randomized clinical trial of vision
therapy/orthoptics versus pencil pushups for the treatment of convergence insufficiency
in young adults. Optometry and Vision Science, 82, 583–595.
Seiderman, A. S. (1980). Optometric vision therapy – results of a demonstration project with a
learning disabled population. Journal of the American Optometric Association, 51 (5),
489–493.
Suchoff, I. B., Petito, G. T. (1986). The efficacy of visual therapy: Accommodative disorders
and non-strabismic anomalies of binocular vision. Optometry - Journal of the American
Optometric Association, 57, 119–125.
Šlekienė V., Ragulienė L. (2015). The role and scope of vision therapy in educational practice.
In.: Lamanauskas V., Šlekienė V., Ragulienė L. (Eds.), State-of-the-art and future
perspectives. Proceedings of the 1st International Baltic Symposium on Science and
Technology Education (BalticSTE2015). Šiauliai: Scientia Socialis Press, 89–91.
Troickaja, S. (2008). Atsikratykite akinių-žudikių visiems laikams. Logitema.
Vision therapy (2015). Prieiga internete: http://www.aoa.org/optometrists/education-and-
training/clinical-care/vision-therapy (žiūrėta 2015-09-16).
Ždanov, V. (2010). Susigražink sau regėjimą. Prieiga internete: www.nlpcentras.lt/.../
susigrazink-sau-regejima-v-zdan (žiūrėta 2015-09-16).
Панков, О. (2008). Очки убийцы. Издательство: Метафора, с. 256.
145
Summary
THE ROLE AND SCOPE OF VISION THERAPY IN EDUCATIONAL

PRACTICE
Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Siauliai University, Lithuania
All vision therapy techniques are not medical. It’s more like psychological-educational
methods. Prophylaxis and vision therapy all around the world is primarily used by psychologists
and educationalists not doctors. There is no healing in improving person’s vision, it is teaching.
Eyes are the same part of the human body as other parts, and you should take care and rest.
Pupils’ education on eyes care should be one of the tasks of general education schools.
Attention needs to be paid to the quality of pupils’ vision at school. Must be time to develop
pupils need to take care of our own vision. Schools community should decide during witch
classes and lessons vision therapy should be done. The starting point should be at kindergarten
or in primary school. The sooner children adopts appropriate eye care skills, the more it becomes
a habit and the less valuable time will take in older age. It is important for students to learn to
love their eyes, remember to take care of them, to rest and relax them.
Exercises for eyes should be prepared and given to pupils as their obligation for the
eyes. The memos should be included with: relaxation exercises, solarization, massages,
imaginational exercises, exercises for eyes muscles and for accomodation.
Key words: vision system, vision therapy, school education.
Violeta Šlekienė
PhD., Senior Researcher, Natural Science Education Research Centre, Siauliai University,
P. Visinskio Street 25-119, LT-76351 Siauliai, Lithuania
E-mail: violeta@fm.su.lt
Loreta Ragulienė
E-mail: loretar@gmail.com
146
2015, Vol. 12, No. 3
ХИМИЧЕСКИЙ ЭКСПЕРИМЕНТ КАК МЕТОД

НАУЧНОГО ПОЗНАНИЯ МИРА В РОССИЙСКИХ
УЧЕБНЫХ ЗАВЕДЕНИЯХ XIX –XX ВВ.
Сергей Телешов, Елена Телешова

Санкт-Петербург, Россия
Абстракт
Химия как самостоятельный учебный предмет в Российской империи была

внесена в учебный план реальных гимназий в 1864 г. (Пармёнов, 1963; Телешов, 2000).
Тем не менее, ещё в 1794 г. в Горном училище А.М.Карамышев, ученик Карла Линнея,
читал фактически первый курс химии средней школы. Первые же оригинальные
учебники для школы появились в России в начале 19 века. Во всех этих книгах
существенное внимание уделялось химическому эксперименту: как наблюдению,
так и выполнению его. Попробуем и мы проследить, что же именно могли наблю-
дать, и что выполнять в урочное время ученики гимназий, училищ и кадетских
корпусов в 19-начале 20 вв. Разумеется, мы рассматриваем этот вопрос в связи
с его большим объёмом на ограниченном числе примеров, используя материалы
школьных учебников и статей методичес-кого журнала. Вашему вниманию будут
предложены учебные тексты в интервале 1886-1910 гг., до 1911 г. - до начала
методической эпохи Верховского.
Ключевые слова: общеобразовательная школа, химический эксперимент, non
multa sed multum.
Введение
Эксперимент, как метод познания присутствовал в первых российских

учебниках по химии и имел большое значение для обучения учащихся различных
учебных заведений России (Щеглов Н.П., 1830; Гесс, 1834; Щеглов Н.Т., 1841).
Использование химического эксперимента, в настоящее время, базируется
на опыте его применения в 18-19 вв. Клас-сические химические эксперименты
были модифицированы учителями–новаторами. Иногда появлялись новые виды
экспериментальных работ по химии. В качестве примера предлагаем рассмотреть
работы по постановке школьного химического эксперимента - А.Н.Брюхоненко
/1873-1967/, Н.С.Дрентельна /1855-1919/, Н.П.Нечаева /1841-1917/.
Эксперимент в учебнике Н.С.Дрентельна
Эксперимент, как основа курса начальной химии Николая Сергеевича

Дрентельна простой, доступный и безопасный для наблюдателей и исполнителей.
Созданный им учеб-ный текст (Дрентельн, 1886) может быть использован учителями,
методистами и авторами учебников в настоящее время. Учебник написан простым
и понятным языком. Сам Н.С. Дрентельн главное место в учебнике отводит
производству опытов. Своим оппонентам, о недостатке времени на уроке, он
кратко отвечает: non multa sed multum,- что явилось девизом его учебника. Его
основной постулат гласит - «пусть изучим не многое, но то, что изучим, будем знать
основательно».
147
Все важнейшие понятия химии рассматриваются на основе рассмотрения

различ-ных превращений, происходящих с соединениями меди. Автор представляет:
свойства растворов, веществ, атомно-молекулярное учение и решает химические
задачи. Главная нить его рассуждений возвращает ученика к превращениям, которые
претерпевают раз-личные соединения меди.
Сначала медный (синий) купорос превращается в безводный, затем безводный
ку-п-рос нагревают в струе водорода и наблюдают образование меди. Медь
нагревают на воздухе и получившуюся окалину обдают водой, затем добавляют
серную кислоту, пол-чая медный (синий) купорос. Одновременно исследуется роль
воздуха и в ходе экспе-римента выясняется наличие в нём кислорода. Доказывается,
что окалина - это окись меди /современное - оксид меди (II) – Авт./. Окись меди
нагревают в струе водорода и на этом примере ученики знакомятся с понятием
«химическая реакция», записывая уравнение реакции по форме:
Затем, ученики под руководством учителя приступают к изучению состава

безводного медного купороса (сначала при его разложении в потоке водорода
/С. 10/ их внимание было обращено только на получение меди, всё остальное
характеризовалось как «нечто»). Теперь они узнают, что скрывалось за этим «нечто»
/С. 44/, проводя нагревание безводного медного купороса при температуре ярко-
красного каления в отсутствие водорода:
После изучения количественных отношений с использованием элементов

экспе-римента по количественному анализу, знакомства с «Атомической гипотезой»,
весовых отношений элементов, ученики начинают использовать химические знаки
для состав-ления формул и равенств химических реакций /С. 113/. При этом знак
элемента обоз-начает его весовое количество, поэтому уравнения и выглядят для нас
непривычно:
Сu + O = CuO; 2Н + О = Н 2О .
148
2015, Vol. 12, No. 3
Эксперимент в методических учебниках
Николай Павлович Нечаев и его соавтор Николай Иванович Лавров /1836-

1901/ подготовили оригинальный, и для нашего времени, «Методический учебник»
по неорга-нической химии (Нечаев, 1888а), а также и «Методический учебник» по
органической химии (Нечаев,1888в). Учебник состоит из двух частей – А и Б. Часть
А, учебника по органической химии, содержит классификацию, общие реакции и
теоретические данные и представляет собой теоретическое описание предлагаемых
к изучению веществ.
Часть Б - этого же учебника - содержит описание отдельных видов веществ,
применение и фабрикации /т.е. получение - Авт./ их. К этим двум учебникам
прилага-ется книга – «Химические опыты» (Нечаев, 1888с), которая включает
подробное описание эксперимента, как по неорганической, таки и органической
химии. Все эти учебники предусматривали возможность самостоятельного изучения
химии. Отметим некоторые правила выполнения опытов, на которые обращает
внимание Н.П. Нечаев: 1) соблюдать необычайную чистоту сосудов, приборов и
рабочего места; 2) безусловно выполнять правила безопасного проведения опытов;
3) никогда не проводить несколько опытов одновременно (Нечаев, 1888с).
В части Б, учебника по органической химии, рассмотрены реакции
лабораторного способа добывания этилена (маслородного газа), где приводятся
только уравнения:
C2H5(OH)’ + H2SO4 = (C2H5)’HSO4 + H2O
(C2H5)’HSO4 = H2SO4 + C2H4 (Нечаев, 1888в),
В книге «Химические опыты» описывается уже подробное выполнения этого

опыта: перечисляются все приборы и приспособления, даётся рисунок, указываются
пропорции реагентов и представляется технология (алгоритм) безопасного
выполнения опыта.
Остановимся на процедуре выполнения этого эксперимента: «В колбу
наливают 50 куб. сантиметров крепкого спирта, затем прибавляют по немногу и
осторожно взбалтывая, и охлаждая сосуд, - 100 куб. сантиметров концентрированной
серной кислоты; причём для устранения во время нагревания подбрасывания в
сосуде жидкости, насыпают в колбу белого песку /курсив наш – Авт./ настолько,
чтобы образовалась густая масса. По весу вещества берутся так: 1 ч. спирта и 4 ч.
кислоты. Нагревание производят медленно и осторожно» (Нечаев, 1888с, С. 157-
158).
В этой же книге интересно представлено описание опыта по образованию
альдегида из спирта: «Зажигают лампу /спиртовку - Авт./ и когда платиновая
проволока, распо-ложенная вверху, накалится до-красна, тушат пламя; после чего
будет происходить мед-ленное окисление спирта, причём образуется альдегид,
имеющий ароматный запах; платиновая проволока будет оставаться раскалённой»
(Нечаев, 1888с, С. 178).
Заслуживают внимания и проведение общих реакций белковых веществ
(в современном курсе химии российской школы описаны только биуретовая и
ксан-топротеиновая реакции), среди которых осаждение белков жёлтой и красной
149
кровяными солями из растворов их в уксусной кислоте в виде белых и жёлтых

осадков; действие на белок сахарной воды с концентрированной серной кислотой,
окрашивающих их сначала в красный, а затем в тёмно-фиолетовый цвет (Нечаев,
1888с, С. 219).
Не обойти стороной и описание классического для многих учебников химии
19 века опыта «химическая гармоника»: «Если надставить над пламенем водорода
/проверенного на чистоту и горящего - Авт./ стеклянную трубку, открытую с обеих
концов, и если опускать её и поднимать медленно, то в трубе появляется ряд
непрерывных звуков, иногда очень сильных и различной высоты. высота и сила их
зависит от диаметра и длины трубок; при длине трубки 1-1,5 метров, при диаметре 5
сантиметров, получается звук низкий, очень сильный и густой. При малых диаметрах
трубок получают звук высокий и пронзительный. Если трубка будет подвинута
быстро, то пламя потухнет. Даётся и объяс-нение этого эффекта» (Нечаев, 1888с,
С. 13-14; Нечаев, 1903, с. 14-15). Впервые, авторам статьи, встретилось описание
химической гармоники в учебнике начала 19 в. - как изобретение графа А.А.Мусина-
Пушкина (Щеглов, 1830).
В начале 20 в. выходит ещё один учебник Н.П.Нечаева. В нем приведены 118
рисунков по выполнению опытов. Все они сделаны рукой самого автора учебника
(Нечаев, 1903).
Так, один из способов окисление меди, автор предлагает выполнить
следующим образом: в чашку, наполненную раствором аммиака (Рис. 1) помещают
цилиндр запол-ненный кислородом и стружками меди; жидкость постепенно
принимает синий цвет и поднимается вверх. Модификация опыта по окислению
меди выглядит следующим обра-зом: медную монету нагревают, она постепенно
окрашивается в жёлтый, пурпурный, фиолетовый и затем в чёрный цвета (Рис.
2). Погружая раскалённую монету быстро в воду, наблюдается появление тёмно-
красного цвета, связанного с образованием на поверх-ности закиси меди (Cu2O)
(Нечаев, 1903, С. 221). Традиционный опыт по обугливанию сахара представлен так:
на дно цилиндра насыпают 2 ложечки сахарной пудры (Рис. 3); затем приливают
серной кислоты и перемешивают палочкой: происходит обугливание. К полужидкой
чёрной массе прибавляют 3 ложки сахарной пудры, чтобы образовалось густое
тесто. Произведя перемешивание, оставляют цилиндр в покое. Через некоторое
время замечают следующие явления: вспучивание массы, выделение паров воды и,
наконец, из сосуда выталкивается угольный цилиндр - в виде пористой ноздреватой
массы (Нечаев, 1903, С. 80).
150
2015, Vol. 12, No. 3
Рис. 1 Рис. 2 Рис. 3

Окисление меди Окисление меди Обугливание сахарной
раствором аммиака при нагревании пудры серной кислотой
Эксперименты Александра Брюхоненко
В конце 19 - начале 20 вв. начинают появляться методические журналы (их

было тогда больше, чем стало 100 лет спустя). Всего два года (1909-1910) выходил
в свет методический журнал «Естествоведение и наглядное обучение», но именно
в нём впервые блеснул методический талант Александра Николаевича Брюхонено,
старейшего мос-ковского методиста. Он знакомил учителей с опытами, которые
ещё не стали общеиз-вестными в учебной практике. Первое знакомство с опытами
обычно происходило в Москве на заседаниях естественнонаучной комиссии отдела
Распространения техничес-ких знаний /ОРТЗ/ или естественно-исторического
отделения Педагогического Общества. А.Н.Брюхоненко лично, начиная с 1895 г.
стал использовать в учебной практике средней школы некоторые университетские
опыты, сделав их более простыми в эксперименте, а несколько новых опытов создал
сам (Брюхоненко, 1910а).
В качестве примера - опыт по поглощению аммиака водою (фонтан).
Этапы опыта
В абсолютно сухую колбу объёмом 100-200 см3 вставляют пробку и через

проделанное в ней отверстие выводят трубку длиной 15 см (диаметр трубки 5 мм).
Кончик трубки длиной 5 см, находящийся внутри колбы, оттянут до диаметра в 1 мм.
Наружная часть трубки имеет длину 5-8 см. В ступке растирают около 1 см3 хлорида
аммония и добавляют к нему примерно двойное количество сухой порошковидной
гашёной извести. Смесь всыпают в колбу, закрывают пробкой с упомянутой трубкой и
осторожно переворачивают колбу дном вверх, так, что порошок смеси пересыпается
в горло колбы к пробке, занимая примерно треть или четверть по длине горла колбы.
151
Кончик трубки должен при этом возвышаться над смесью на несколько сантиметров.
После этого, удерживая колбу руками за шаровую часть и трубку, располагают
её в наклонном состоянии над пламенем спиртовки. Накаливать смесь не надо,
поэтому горло трубки держат вне пламени /Рис. 4/. Для равномерного нагревания
колбу плавно поворачивают, чтобы вся смесь была прогрета. Следует постоянно
следить, чтобы порошок не засорил отверстие в оттянутом конце трубке. Нагрев
продолжается несколько минут и за это время, образующийся аммиак вытеснит весь
воздух, находящийся в колбе. Прекратив нагревание и продолжая держать колбу
дном вверх (вертикально) дают горлу колбы остыть до такой степени, чтобы его
можно было держать рукой (если этого не сделать колба треснет при последующем
попадании в неё воды).
Ещё тёплую колбу (сохраняя её вертикальное положение - дном вверх)
устанавливают над ёмкостью с водой, так, чтобы трубка почти касалась дна этой
ёмкости (чаши, стакана) /Рис. 5/. Вода вскоре начнёт подниматься по трубке (этому
способствует остывание колбы). Когда же вода поднимется до верхнего отверстия
трубки, то в ту же секунду первая капля воды поглощает весь аммиак, находящийся
в колбе, и потому вода начинает стремительно бить фонтаном, с силой ударяя в дно
колбы, пробивая даже слой воды уже наполнившей колбу. Через несколько секунд
колба, может быть заполнена водой на 0,9. Если полученную в колбе жидкость
профильтровать, то получим прозрач-ный, хотя и не чистый нашатырный спирт.
Внимание! Нельзя брать колбу объёмом в 1 л и более - она будет раздавлена
давлением при первой струе фонтана. Впервые этот опыт А.Н.Брюхоненко
демонстрировал в 1901 г. (Брюхоненко, 1910в, С. 114-116).
Рис. 4 Рис. 5
Прогревание колбы, Тёплая колба вертикально
заполненной смесью хлорида помещается в ёмкость с водой
аммония и гидроксида кальция
Опыт «Образование и извержение вулканов» впервые был подготовлен

А.Н.Брю-хоненко в 1897 г. на основе теории и лабораторной практики, а
затем продемонстрирован в московском коммерческом училище. В этом опыте
используется как безводный ацетат натрия так и кристаллогидрат. Готовится более
или менее насыщенный раствор этой соли в таком количестве, чтобы заполнить
им выбранную фарфоровую чашку (диаметр чашки может быть 5-20 см). Раствор
152
2015, Vol. 12, No. 3
начинают выпаривать на пламени спиртовки или горелки. Через некоторое время,

сгущающийся раствор покрывается твёрдой коркой, которую можно условно
рассматривать в качестве первичной коры охлаждения на некогда расплавленном
земном шаре. При дальнейшем нагревании эта кора даёт трещины, из которых
вырывается водяные пары, при этом трещины вскоре как бы зарастают в результате
образования на их месте новой твердеющей массы. В чашке диаметров 5-10 см
обычно в около центра через некоторое время наблюдается прорыв коры круглой
формы, 5 мм ширины – это начинает образовываться вулканический конус. При этом
из прорыва с клокотанием поднимается, как лава, расплавленная соль, растекаясь
быстро во все стороны и застывая потоками в несколько сантиметров длиной. От
этих натёков главным образом и формируется вулканический конус в 2-5 см высоты
и 3-5 см в основании.
В зависимости от величины чашки действие «вулкана» может продолжаться
до 30 минут. Уменьшая нагрев, мы можем замедлить это явление. При диаметре 15-
20 см явление усложняется: одновременно и последовательно будут образовываться
несколько «вулканчиков» различной высоты (от 2 до 5 см) и ширины с кратерами от
5 до 10 мм в диаметре. Некоторые «вулканчики» будут похожи на так называемые
- фумаролы.
При этом удивительно, что когда первый «вулканчик» приостанавливает
свою дея-тельность, в другом месте чашки возникает второй, а когда он прекратит
извержение, снова раскупоривается первый и возобновляет свою деятельность.
Таким образом, «вул-канчики» работают попеременно несколько раз. Случается,
что у подошвы какого-либо «вулканчика» появится трещина - тогда из неё тоже
происходит излияние и образуется боковой конус. Потоки застывшей соли,
излившейся из кратера «вулканчиков» удиви-тельным образом напоминают
аналогичные естественные потоки лавы, например, около вулкана Везувия.
Этот опыт (модель) - иллюзия реального вулканического извержения. Кратеры
«вулканчика» могут закупориваться застывающей солью – так называемой, «лавой»,
но затем потухший «вулканчик», начинает функционировать снова. Извивающимися
потоками вытекает «лава», водяной пар клубами вырывается из кратера, иногда даже
со звуком «взрывами». Высота этих брызг велика и может достигать 50 см, а частицы
белого или серого порошка, хорошо заметные на подложенной заранее под чашку
синей бумаге. Диаметр распространения этого «вулканического пепла» достигает 70
см. Если рас-смотреть эти пылинки под микроскопом, то можно увидеть, что своей
оплавленной поверхностью они напоминают характерные контуры вулканических
бомб.
По окончании опыта, после падения температуры, можно отломить
вулканический конус и убедиться, что под «вулканчиком» образовалось пустота -
гнездо, очевидно, ранее занятое водяным паром.
А.Н.Брюхоненко поясняет что c физико-химической точки зрения дело
обстоит следующим образом: ацетат натрия при обыкновенной температуре
образует трёхводный кристаллогидрат, который плавится при температуре + 58 Со
; при + 100 Со он теряет свою кристаллизационную воду, превращаясь в безводную
соль. Безводная же соль плавится при + 319 Со, которая не достигается в условиях
нашего опыта, т.к. опыт идёт при температуре кипения насыщенного раствора
этой соли (чуть выше + 100 Со ). При кипении этого раствора, с одной стороны,
образуется водяной пар, создающий давление более 1 атм, а с другой стороны - при
153
выпаривании образуется безводная соль, которая при температуре опыта переходит

в твёрдое состояние. Твёрдая безводная соль накапливается в поверхностном
слое, т.к. удельный вес раствора больше, чем удельный вес безводной соли. В
итоге поверх раствора образуется затвердевающая кора, сквозь которую местами
прорываются водяные пары, образующиеся снизу под корой вследствие разложения
кристаллогидрата при температуре выше ста градусов. Эти пары увлекают за собой
насыщенный раствор, который выливаясь, быстро затвердевает - на поверхности
температура меньше точки плавления насыщенного раствора (Брюхоненко, 1910с,
С. 298-303).
Заключение
Обращаем внимание учителей, методистов и авторов, действующих и будущих

учебников по химии или естествознанию на важность осуществления химического
эксперимента при изучении химии. С одной стороны, это повышает мотивацию
школьников при изучении данного предмета; с другой - изучение теоретического
материала на основе эксперимента позволяет сделать изучаемый материал и
доступным, и осознанным; кроме того, ученики приобретают умение постановки
опытов, становятся внимательными и ответственными в период постановки опыта,
научаются действиям. Вашему вниманию были предложены работы только трёх
авторов. Эти и другие работы требуют детального изучения для использования в
нашей повседневной учебной прак-тике. Это наше общее методическое достояние в
области химических знаний.
Литература
Брюхоненко, А. Н. (1910a). К постановке демонстраций по естествознанию (несколько

новых опытов). Естествоведение и наглядное обучения, 1, 45-52.
Брюхоненко, А. Н. (1910b). К постановке демонстраций по естествознанию (несколько
Брюхоненко, А. Н. (1910c). К постановке демонстраций по естествознанию (несколько
Гесс, Г. И. (1834). Основания чистой химии, сокращённые в пользу учебных заведений.
Санкт-Петербург.
Дрентельн, Н. С. (1886). Начальный учебник химии. Начала химии, изложенные на
небольшом числе примеров. Санкт-Петербург.
Нечаев, Н. П., Лавров, Н. И. (1888а). Методический учебник химии (неорганической). Ч.
1. Описание веществ. Реакции. Законы и теории (Сост. Нечаев Н.П.). Москва:
издание книжного магазина В.Думнова.
Нечаев, Н. П., Лавров, Н. И. (1888в). Методический учебник химии. Органическая химия.
Ч. 1. Классификации. Описание веществ (Сост. Лавров Н.И.). Москва: издание
книжного магазина В.Думнова.
Нечаев, Н. П., Лавров, Н. И. (1888с). Методический учебник химии. Ч. 2. Химические
опыты (Сост. Нечаев Н.П.). Москва: издание книжного магазина В.Думнова.
Нечаев, Н. П. (1903). Неорганическая химия. Интендантский курс. Санкт-Петербург:
тип. Тренке и Фрюсно.
Нечаев, Н. П. (1910). Начальная химия. С приложением практических работ для
самостоятельных занятий. Москва: издание книжного магазина В.Думнова.
154
2015, Vol. 12, No. 3
Пармёнов, К. Д. (1963). Химия как учебный предмет в дореволюционной и советской

школе. Москва: Просвещение.
Телешов, С. В. (2000). От истоков до устья. Ч. 1. Санкт-Петербург, 2000.
Щеглов, Н. Т. (1841). Химия. Санкт-Петербург.
Щеглов, Н. П. (1830). Начальные основания химии. Указатель открытий по физике,
химии, естественной истории и технологии. Санкт-Петербург, Т. 7, Ч. 2.
Summary
CHEMICAL EXPERIMENT AS METHOD OF SCIENTIFIC KNOWLEDGE OF

THE WORLD OF THE RUSSIAN EDUCATIONAL INSTITUTIONS
XIX-XX OF CENTURIES
Sergei V.Teleshov, Elena V.Teleshova

Saint Petersburg, Russia
The chemistry as an independent subject in the Russian Empire was brought into the
curriculum of real gymnasiums in 1864 (Parmyonov, 1963; Teleshov, 2000). Nevertheless,
in 1794 in Mountain school A. M. Karamyshev, Karl Linney’s pupil, gave actually the first
course of chemistry in high school. It is quite natural that the very first textbooks of chemistry
in Russia were in the German and French languages. Then the time of translated textbooks
came. The first original textbooks for school appeared in Russia at the beginning of the 19th
century. In all these books the essential attention was paid to chemical experiment: both to
supervision, and its performance. Also, we will try to track that could observe and what to
carry out in fixed time pupils of gymnasiums, schools and military schools at 19 beginning
of 20 centuries. Certainly, we consider this question in connection with its large volume on a
limited number of examples, using materials of school textbooks and articles in the methodical
magazine. Educational texts in the range of 1886-1910, till 1911 - prior to the beginning of a
methodical era of V. Verkhovsky will be brought to your attention.
Key words: secondary school, chemical experiment, non multa sed multum.
Received 26 June 2015; Accepted 19 December 2015
Sergej Teleshov
Teacher, State school № 635, St. Petersburg, Russia.
E-mail: histmetodik@mail.ru
Elena Teleshova
St. Petersburg, Russia.
E-mail: histmetodik@mail.ru
155
PIRMASIS BALTIJOS GAMTAMOKSLINIO IR

TECHNOLOGINIO UGDYMO SIMPOZIUMAS
„DABARTIS IR PERSPEKTYVOS
(BalticSTE2015)“: SIMPOZIUMO APŽVALGA
Šiaulių universitetas, Šiauliai, Lietuva
Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo tobulinimas išlieka itin aktualus.

Mažėjančio jaunimo intereso gamtos ir technologijų mokslams kontekste yra svarbu
ieškoti efektyvių motyvavimo, interesų formavimo būdų ir priemonių. Tam ir buvo skirtas
šių metų birželio 15–18 d. Šiauliuose vykęs pirmasis Baltijos regiono tarptautinis mokslo
simpoziumas „BalticSTE2015“. Pagrindinė jo tema – „Gamtamokslinio ir technologinio
ugdymo dabartis ir perspektyvos“. Simpoziumą organizavo mokslinis metodinis centras
„Scientia Educologica“ ir Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras.
Toks simpoziumas Lietuvoje buvo organizuotas pirmą kartą po Lietuvos Nepriklausomybės
atstatymo 1990-aisiais (angl. 1st International Baltic Symposium on Science and Technology
Education (BalticSTE2015)).
Simpoziumą pasveikino Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė dr. Diana
Šaparnienė bei Edukologijos fakulteto dekanė dr. Erika Masiliauskienė. Trumpą muzikinį
sveikinimą atliko Šiaulių S. Daukanto gimnazijos moksleivių ansamblis.
Simpoziume dalyvavo mokslininkai iš įvairių užsienio šalių. Nepaisant to, kad tai
Baltijos regiono simpoziumas, jame dalyvauti galėjo visi suinteresuotieji. Kalbant apie
regioną svarbu akcentuoti, kad itin reikšminga ne tik sukviesti užsienio mokslininkus,
bet parodyti Baltijos šalių, pirmiausia Lietuvos, Latvijos ir Estijos sukauptą patirtį
gamtamokslinio ir technologinio ugdymo srityje. Tokio pobūdžio simpoziumai reguliariai
rengiami Azijoje, Afrikoje, Pietų ar Šiaurės Amerikoje ir pirmiausia yra skirti regiono
mokslo plėtrai skatinti. Šiame simpoziume dalyvavo svečiai iš Taivano, Brazilijos,
Kanados, Turkijos, Irano, Rusijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Italijos, Latvijos,
Lenkijos.
Tradiciškai pirmąją simpoziumo dieną buvo skaitomi 6 plenariniai pranešimai.
Pranešimų autoriai, temos pateiktos 1 lentelėje.
156
2015, Vol. 12, No. 3
1 lentelė
Informacija apie plenarinius pranešimus
Pranešimo pavadinimas anglų

Autorius (iai) Institucija, šalis
kalba
Vincentas Šiaulių universitetas, Natural science and technology
Lamanauskas Lietuva education: “Resetting” meaning
Nacionalinis Chiayi Mobile learning and outdoor science

Kuohung Huang
universitetas, Taivanas education: Studies of zoo field trips
Synergy and/or mismatch of real

Hradec Kralove
Martin Bilek and virtual environment in science
universitetas, Čekija
education
How history of mathematics can
Udine universitetas, be used in mathematics education
Paolo Bussotti
Italija to teach differential and integral
calculus
The development of factors affecting
Kateřina Chroustová, Hradec Kralove the usage of educational software
Martin Bílek universitetas, Čekija in chemistry education in the Czech
Republic
Hradec Kralove On volume of the antiprism in cube
Lukáš Vízek
universitetas, Čekija as a complex mathematical problem
Pirmąją simpoziumo dieną taip pat buvo pristatyti septyni stendiniai pranešimai.
Pavyzdžiui, dr. Renata Bilbokaitė pristatė naujausius tyrimų rezultatus kompiuterinės
vizualizacijos srityje, dr. Violeta Šlekienė ir dr. Loreta Ragulienė įvairias sukurtas regėjimą
gerinančias metodikas, atskleidė regos terapijos koncepciją ir profilaktinio regos gerinimo
būtinybę bendrojo ugdymo mokykloje. Dr. Ewa Szczepanowska stendiniame pranešime
nagrinėjo suaugusiųjų mokymo problematiką ir t.t.
157
1 pav. Simpoziumo plakatas.
158
2015, Vol. 12, No. 3
Antroji simpoziumo diena buvo skirta išvykai. Išvykos tema – „Istoriniai

gamtamokslinio ir technologinio ugdymo aspektai“. Simpoziumo dalyviai lankėsi ir
išsamiai susipažino su Šaltojo karo muziejumi, kuris yra Plokščių kaime, Plungės rajone.
Muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių
raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija išsamiai ir
detaliai bei vizualiai pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Ekspozicija
yra itin įvairi, gausi ir išsamiai atskleidžia ištisą XX amžiaus epochą.
2 pav. Simpoziumo dalyviai Šaltojo karo 3 pav. Šaltojo karo muziejų

muziejuje. apžiūrėjus.
Simpoziumo dalyviai taip pat lankėsi Palangoje, apžiūrėjo miesto lankytinas vietas,
susipažino su Gintaro muziejaus ekspozicija.
Trečiąją simpoziumo dieną buvo padaryti dar du plenariniai pranešimai. Prof. dr.
Metka Kordigel-Aberšek (Mariboro universitetas, Slovėnija) aptarė gamtamokslinio ir
technologinio raštingumo klausimus šiuolaikinių IKT kontekste. Esminė pranešimo idėja,
kaip mokyti jaunąją kartą ieškoti informacijos internete, ją vertinti ir ja naudotis. Prof. dr.
Liberato Cardellini (Marche politechnikos universitetas, Italija) pristatė gamtamokslinio
ir technologinio ugdymo aktualijas Italijoje, išryškino svarbiausias spręstinas problemas.
Pranešėjas ypač akcentavo gamtos mokslų dalykų mokytojų rengimo svarbą, bei jau
dirbančių mokytojų nuolatinį kompetencijų tobulinimą.
Simpoziumo darbas taip pat vyko dviejose sekcijose. Pirmoji buvo skirta bendriesiems
gamtamokslinio ir technologinio ugdymo klausimams, antrojoje – nagrinėjami praktiniai
ugdymo proceso dalykai. Aptariamų klausimų spektras išties platus. Prof. A. Kaksis
(Latvija) nagrinėjo medicininės chemijos mokymo klausimus, dr. K. Dudek (Lenkija)
aptarė moksleivių pasiekimų vertinimo mokant(is) chemijos aspektus, prof. D. Cedere
(Latvija) aptarė gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumus formuojant besimokančiųjų
kognityvinius gebėjimus.
Ketvirtoji simpoziumo diena buvo skirta pranešimams, kuriuose nagrinėjamas
IKT panaudojimas gamtamokslinio ir technologinio ugdymo procese. Be to, organizuota
apskritojo stalo diskusija, kurios metu įvairių šalių tyrėjai pasidalino savo įžvalgomis apie
galimą tolesnį bendradarbiavimą su Šiaulių universitetu, tarptautinių tyrimų organizavimą
ir vykdymą, bendrų mokslo projektų rengimą.
159
4 pav. Apskritojo stalo diskusija (iš kairės): prof. Liberato Cardellini, prof. Dagnija
Cedere, prof. Juris Porozovs, prof. Rita Birzina, prof. Josef Trna.
Prieš simpoziumą buvo parengtas ir išleistas straipsnių rinkinys. Pilna leidinio versija
yra laisvai prieinama internete adresu https://www.academia.edu/13101334/STATE-
OF-THE-ART_AND_FUTURE_PERSPECTIVES. Leidinyje iš viso publikuojami 34
trumpieji straipsniai (angl. short papers), kuriuose nagrinėjama įvairi gamtamokslinio ir
technologinio ugdymo problematika.
5 pav. Simpoziumo leidinio viršelis 6 pav. Simpoziumo leidinio titulinis lapas
160
2015, Vol. 12, No. 3
Autoriai taip pat turėjo galimybę parengti ir publikuoti pilnateksčius straipsnius

mokslo žurnaluose „Journal of Baltic Science Education“, Problems of Education in the
21st Century“, „Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education“ ir kt.
Simpoziumo dalyviai turėjo puikias galimybes ne tik formaliai dalyvauti
simpoziume. Vyko nuolatinės neformalios diskusijos, buvo keičiamasi kontaktine
informacija, dalijamasi patirtimi, ieškoma projektų partnerių ir t. t. Simpoziumo svečiai
susipažino su Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetu, buvo pristatyta Gamtamokslinio
ugdymo tyrimų centro veikla. Kai kurie svečiai lankės Kryžių kalne, o taip pat Naisiuose
susipažino su Baltų dievų muziejumi.
Taigi, pirmasis simpoziumas jau istorija. Platesnį pristatymą anglų kalba galima
rasti internete adresu
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1125696737447761.1073741845.290
054444345332&type=3. Kaip ir visuomet, ne viską pavyko užfiksuoti, ne visus įdomius
klausimus aptarti. Lieka tikėtis, kad gamtamokslinio ugdymo sąjūdis tęsis ir plėtosis.
Numatoma, kad antrasis simpoziumas vyks Šiauliuose 2017 metų birželio mėnesį. Išsami
informacija pateikiama simpoziumo svetainėje adresu http://balticste.com.
Summary
THE FIRST INTERNATIONAL BALTIC SYMPOSIUM ON SCIENCE AND

TECHNOLOGY EDUCATION BalticSTE2015 „STATE-OF-THE-ART AND
FUTURE PERSPECTIVES”: A REVIEW OF SYMPOSIUM
Šiauliai University, Lithuania
This year, on June 15th-18th, the 1st international Baltic Symposium on Science and
Technology Education „State-of-the-art and future perspectives“ (BalticSTE2015) took
place. The symposium was organized by the scientific methodological centre “Scientia
Educologica” and Šiauliai university, Lithuania.
The symposium on this topic in the Baltic States was organized for the first time. It
is a unique opportunity for the scientist of the Baltic States to show the achievements in the
sphere of natural science and technology education. On the other hand, it is an opportunity
to examine the latest researches in the world, to come into business contacts etc.
This kind of symposiums is held regularly in Asia, Africa, South and North America
and is primarily intended to facilitate the development of science and technology education
in the region. This symposium attended by guests from Taiwan, Brazil, Canada, Turkey,
Iran, Russia, Slovenia, Slovakia, the Czech Republic, Italy, Latvia, and Poland.
The symposium proceedings were prepared and published. Totally 34 short papers
are published in which various natural science and technology education problems are
discussed.
So, 1st International BalticSTE2015 symposium is a history already. As always,
not everything was successfully recorded, not all interesting questions discussed. One has
to believe, that natural science and technology education movement will continue and
develop. The 2nd symposium is expected to take place in Šiauliai, in June, 2017.
Key words: international symposium, science education, science and technological
education movement.
161
Received 20 September 2015; Accepted 28 November 2015
162
2015, Vol. 12, No. 3
INFORMACIJA AUTORIAMS
Moksliniai straipsniai. Tekstas turi būti mokslo straipsniams būdingos struktūros: trumpa anotacija (jos pabaigoje
pateikiami pagrindiniai žodžiai); įvade atskleidžiama tyrimo problema ir aktualumas, prob-lemos ištyrimo laipsnis, tyrimo
tikslas ir kt., metodologija (tyrimo konceptualusis pagrindas ir metodika); tyrimų rezultatai; išvados; nurodyta naudota
literatūra.
Prie straipsnio (žemiau literatūros sąrašo) turi būti santrauka (jos pabaigoje pagrindiniai žodžiai) ang-lų kalba (apie
150–200 žodžių). Straipsnio pavadinimas taip pat pateikiamas anglų kalba.
Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nenumeruojamas, pavyzdžiui, Vaitkevičius J. (2000). Gamta ir
žmogus: kai kurie sąveikos aspektai gamtamokslinio ugdymo kontekste. Kn. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo
mokykloje: VI respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. Vilnius, p. 75–78.
Tekste esančiose nuorodose skliausteliuose rašoma autoriaus pavardė ir metai, pavyzdžiui, (Vaitke-vičius, 2000).
Pateikiant tikslią citatą, nurodomas ir puslapis – (Vaitkevičius, 2000, p. 75).
Kiekvieno straipsnio metrikoje (žemiau santraukos) turi būti nurodyta, kada jis įteiktas redakcijai (data), institucija
(-os), kuriai (-ioms) autorius (-iai) atstovauja, autorių adresai (ir elektroninio pašto).
Straipsnių apimtis iki 7 psl. Tekstas renkamas „PC Windows“ („WinWord“ V2.0, V6.0, V7.0, „Word 98“, „Word
2000“) teksto redaktoriumi. Raidynas „Times New Roman“, dydis – 12 pt, teksto intervalas normalus. Dėl didesnės straipsnio
apimties tartis su redakcija. Straipsniai recenzuojami.
Metodiniai straipsniai. Tekstas renkamas laikantis tų pačių reikalavimų. Tačiau straipsnio struktūra gali būti
trejopa, atsižvelgiant į straipsnio turinį:
a) apibendrintos pedagoginės patirties aprašymas. Šiems straipsniams būdingas istorinis aspek-tas, per ilgesnį
laikotarpį atskiro pedagogo ar ugdymo įstaigos sukauptos patirties analizė, apibendrinimas bei įvertinimas;
b) gamtamokslinio ugdymo kokybės vertinamojo tyrimo rezultatai. Tokia straipsnio forma tiks ug-dymo kokybės
kontrolę vykdančioms šalies, apskričių, miestų, rajonų institucijoms, įskaitant ugdymo įstaigas, gamtamokslinio ugdymo
kokybės tyrimų rezultatams publikuoti;
c) pedagoginės veiklos tyrimo rezultatai. Tokiame straipsnyje autorius galės pateikti gamtamoks-linio ugdymo
naujovių efektyvumo tyrimo konkrečioje mokykloje ar klasėje rezultatus, įvertinant taikytų priemonių, inovacijų efektyvumą,
teikiant rekomendacijas. Ši straipsnio forma bus aktuali aktyviausiems, kūrybingiausiems, mėgstantiems ir drįstantiems
eksperimentuoti pedagogams.
Išsamus reikalavimų metodiniams straipsniams aprašymas pateiktas žurnalo „Gamtamokslinis ug-dymas“ interneto
svetainėje adresu http: / / www.gu.projektas.lt / GUwww / autoriams.htm
Autoriai taip pat turi pateikti informaciją apie save: vardas (būtinai visas), pavardė, institucija, parei-gos, tikslus
adresas. Autorius turi raštu patvirtinti, kad straipsnis nebuvo pateiktas kitam leidiniui.
Straipsnius pateikti elektroniniu paštu.
Redakcijos adresas: Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai. El.
paštas: gu@gu.puslapiai.lt, gamtamu@mail.ru; telef. +370 687 95 668.
INSTRUCTIONS FOR AUTHORS
The journal GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS publishes scientific, methodical (investigations of educa-tional expe-
riences, case study of science education, action research and etc.) articles and other original materials relating to the results
of investigations and new experiences in the field of natural science educa-tion. All materials sent to the GU should not
have been previously published or submitted for publication to other national or international journals.
The authors should fulfill the following instructions: The word processed manuscripts of the articles, single spaced and
written in Lithuanian, English or Russian should be sent in duplicate, in white paper (A4), keeping margins of 2.5 cm. An
electronic copy must be included on diskette (PC format). The prelim-inary text of the article can be sent as a.doc file in the
attachment by e-mail: gu@gu.puslapiai.lt.
The text must be elaborated in Word for Windows or compatible word processors, using 12 point Times New Roman letters.
The manuscript must have a maximum 7-8 pages, included figures, tables and bibliog-raphy. The language must be clear
and accurate. The manuscript should be written in an impersonal style.
The structure for article: Title, names and surnames of the authors, the institution to which they belong, abstract (50-
80 words with key words / no more than five words / ), introduction, methodology applied in the investigation, results
and discussion, conclusions, acknowledgements, references (the list will be cited in alphabetical order). Articles must be
accompanied by a summary of a size not exceeding 15 lines.
Editorial procedures: Authors will be notified of the receipt of the manuscript. After an initial review by the co-editors,
those manuscripts which meet specifications will be sent to reviewers. Those which do not will be returned to the author.
Notification of the status of the manuscript will take place after the deadline date for each issue. The jour-nal co-editors will
make editorial changes and send an edited copy of the article to the author prior to publication. The publishing of materials
does not mean that the editors are in agreement with the points of view covered by the author.
Other information: Authors should give full personal details (full name and surname, address, phone number, e-mail
address, and place of work. The authors must to confirm (in writing) that the manuscript is original
study and hasn`t been published elsewhere or sent for publish elsewhere.
Advertising is accepted in full, half or quarter pages. The rate schedule for advertisements follows: full page (60 EURO),
half page (30 EURO), quarter page (15 EURO).
Address: Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Donelaičio Street 29; LT-78115 Siauliai, Lithuania
E-mail: gu@gu.puslapiai.lt; gamtamu@mail.ru; Phone: +370 687 95668.
163
164
2015, Vol. 12, No. 3
PROBLEMS OF MANAGEMENT IN THE 21st

CENTURY
ISSN 2029-6932
Problems of Management in the

21st Century is an international,
periodical, peer reviewed scientific
journal, issued by the SMC “Scien-
tia Educologica”.
Editor-in-Chief
Prof.dr. Vincentas Lamanauskas,
Scientific Methodical Centre „Sci-
entia Educologica“, Republic of
Lithuania
Problems of Management in the

21st Century (ISSN 2029-6932) is
abstracted and/or indexed in:
Index Copernicus - http://journals.

indexcopernicus.com/karta.php?ac-
tion=masterlist&id=6117
EBSCO: Business Source Com-

plete - http://search.ebscohost.com
Editor-in-Chief
Prof.dr. Vincentas Lamanauskas, Scientific Methodical Centre „Scientia Educologica“,

Republic of Lithuania
Editorial Board
Assoc. prof., dr. Tsai-Hsin Chu, National Chiayi University, Taiwan (from 2011)
Assoc. prof., dr. Marek Franek, University of Hradec Kralove, Czech Republic (from
2011)
Prof., dr. Ivars Muzis, Riga Teacher Training and Educational Managament Academy,
Latvia (from 2011)
Prof., dr. Sonia Teresinha de Sousa Penin, University of Sao Paulo, Brazil (from 2011)
165
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS
2015,Vol. 12, No. 3
Sudarė Vincentas Lamanauskas (vyriaus. red.)

Redaktorė Loreta Šimutytė-Balčiūnienė
Dailininkė Jurgina Jankauskienė

2015-12-31. 2,875 leidyb. apsk. l. Tiražas 150 egz.
Išleido MMC „Scientia Educologica“ ir Scientia Socialis

Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai
El. paštas gu@gu.puslapiai.lt
Spausdino UAB Šiaulių spaustuvė

P. Lukšio g. 9a, Šiauliai
El. paštas info@dailu.lt, tel. / faksas (8 41) 500 333
Interneto adresas http: / /www.dailu.lt
NATURAL SCIENCE EDUCATION

2015,Vol. 12, No. 3
Compiler Vincentas Lamanauskas (Editor-in-Chief)

Language Editor Loreta Šimutytė-Balčiūnienė
Designer Jurgina Jankauskienė
31 December 2015. 2,875 printer`s sheets. Edition 150.
Publisher SMC „Scientia Educologica“ in cooperation with Scientia Socialis

Donelaičio Street 29, Šiauliai, Lithuania
E-mail: gu@gu.puslapiai.lt
Printing Šiauliai printing house

9a Lukšio Street, LT-76207 Šiauliai
E-mail: info@dailu.lt, phone / fax +370 41 500 333
http: / /www.dailu.lt
Adresas Address
MMC „Scientia Educologica“ SMC „Scientia Educologica“
Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai, Lietuva Donelaičio Street 29, LT-78115 Šiauliai, Lithuania
El. paštas gu@gu.puslapiai.lt E-mail: gu@gu.puslapiai.lt
Tel. (8 687) 95668 Phone: +370 687 95668
Interneto svetainė http:/ /www.gu.puslapiai.lt Home page: http:/ /www.gu.puslapiai.lt
Kontaktinis asmuo Laima Railienė Contact person: Laima Railienė

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 12, No. 3, 2015

Uploaded by

Document Information

Copyright

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 12, No. 3, 2015

Uploaded by

Copyright:

2015, Vol. 12, No.

Redaktorių kolegija (Editorial Board)

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS – periodinis, recenzuojamas mokslinis metodinis žurnalas, kurį

© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

TURINYS / CONTENTS / СОДЕРЖАНИЕ

MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ

Lamanauskas V. Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas: vertybių svarba ________ 124

METODINIAI STRAIPSNIAI / METHODICAL ARTICLES / МЕТОДИЧЕСКИЕ

Šlekienė V., Ragulienė L., Lamanauskas V. Didactic possibilities of realisation of interdiscip-

UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

KRONIKA / CRONICLE / КРОНИКА

Lamanauskas V. Pirmasis Baltijos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo simpoziumas

INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ

Informacija autoriams / Instructions for Authors___________________________________163

IRRESISTIBLE. Engaging the Young with Responsible Research and Innova-

Problems of Management in the 21st Century____________________________________165

Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo svarba abejoti netenka. Pastaruosius du-

Alchin, D. (1999). Values in science: An educational perspective. Science & Education, 8,

NATURAL SCIENCE AND TECHNOLOGY EDUCATION: IMPORTANCE OF

Received 25 November 2015; Accepted 18 December 2015

DIDACTIC POSSIBILITIES OF REALISATION

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė,

a sustainable wholeness, revealing the interrelationship of the examined phenomena.

Lessons organization and methodology of research performance

Proportion’s a: b = c: d members, Given: proportion From the relationship

Solution: Find: C1 , C2 ,V1 ,V2 -?

Figure 1: The relationship between science and mathematics when

Expected Learning outcomes for this activity:

Structural parts of the lesson:

Vitamin C concentration ascertainment

The essence of practical work and stages of experiment

An explanation of practical is given.

Equipment needed for this activity (Figure 2):

• conical flasks for titration;

Figure 2: Equipment and reagents.

Pupils begin work on Ascertainment of Vitamin C concentration in fruit juice.

• Burette is washed twice with iodine solution and filled again up to 25 ml

Completion of the tasks

Table 1. Fruit juice titration data (Solution volume of titrated iodine)

I titration, II titration, III titration, Mean value,

Recalculate vitamin C concentration in units used in food industry mg/100 mℓ juice.

Calculation results is presented in table 2.

Table 2. Vitamin C concentration in fruit juice

Fruit juice title Vitamin C concentration, mg/100 mℓ

Students are asked to make a conclusion about vitamin C concentration in different

Calcium ion Ca2+ concentration in various fruit juice

In chemistry lesson, the pupils investigated Calcium ion Ca2+ concentration in

Table 3. The results of the experiment

Ca2+ concentration in Ca2+ concentration in

Freshly squeezed orange 44

The research is carried out during implementation of the international project

Cibulskaitė, N., Kurienė, A. (2015). Būsimųjų gamtos mokslų ir matematikos mokytojų

Received 25 November 2015; Accepted 16 December 2015

REGOS TERAPIJOS VAIDMUO IR TAIKYMO

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Regos sistemos kokybė ir efektyvumas daro įtaką mokymuisi ir išmokimui. Neefektyvi

Regos efektyvumas ir regos kokybė – vienas iš esminių šiuolaikinio gyvenimo

Analizės tikslas – atskleisti regos terapijos koncepciją ir profilaktinio regos gerinimo

Regėjimą gerinančios metodikos

Nevaistinių regėjimo gerinimo metodikų yra įvairiausių. Regėjimą gerinančios

pamiršta akinius, nes be vargo gali įskaityti

Regos terapijos mokymo būtinybė

Didelė dalis regos terapijos metodikų ne medicininės. Tai daugiau psichpologinės-

Rūpinantis regos kokybe ir jos efektyvumu, daug dėmesio skiriama akių

THE ROLE AND SCOPE OF VISION THERAPY IN EDUCATIONAL

Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Received 25 November 2015; Accepted 15 December 2015