L in as Baublys, R o b erta Firavičiūtė,

E rn estas Sp ru o gis, Eglė Venckienė

TEISĖS TEORIJOS
UŽDAVINYNAS
METODINĖ PRIEMONĖ

Leidykla MES
2011
UDK 340.12(076.1)
Te23

Recenzavo:
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros
vedėjas prof. dr. Darijus Beinoravičius
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė
dr. Giedrė Lastauskienė

© Linas Baublys
© Robertą Firavičiūtė
© Leidykla Mes
© Ernestas Spruogis
ISBN 978-609-95202-6-1 © Eglė Venckienė
 TURINYS

Pratarmė................................................................................................................ 5
1. Bendroji teisės teorijos charakteristika..............................................................7
2. Teisės tradicijos...................................................................................................10
3. Teisės sampratos.................................................................................................13
4. Teisės šaltiniai ir forma...................................................................................... 20
5. Teisės principai.................................................................................................. 23
6. Teisinis reguliavimas..........................................................................................28
7. Teisės norma.......................................................................................................30
8. Socialinės norm os..............................................................................................31
9. Teisės normų struktūra......................................................................................37
10. Teisės normų klasifikacija ir kolizija............................................................... 44
11. Teisės aktai......................................................................................................... 48
12. Teisės aktų galiojimas ir sisteminimas.............................................................52
13. Teisėkūra............................................................................................................ 57
14. Teisėkūros juridinė technika............................................................................60
15. Teisės įgyvendinimas........................................................................................ 63
16. Teisės aiškinimas................................................................................................66
17. Teisiniai santykiai..............................................................................................70
18. Teisės pažeidimas..............................................................................................72
19. Teisinė atsakomybė...........................................................................................74
20. Teisinė valstybė.................................................................................................78
 K as, jei ne didelės plėšikų gaujos,
būtų valstybės be teisingum o?!
Sv.Augustinas

Sis uždavinynas - tai papildoma metodinė priemonė pradedančiajam teisės

studijas ar savarankiškai besidominčiam teisės teorijos problemomis. Jo paskir­
tis - prisidėti prie teisės doktrinoje formuluojamų teisės studijų pagrindų geres­
nio suvokimo.
Metodinėje priemonėje pateikiamus uždavinius galima skirstyti į tris grupes.
Pirmoji iš jų skirta padėti geriau suvokti teisės teorijos pradmenis, sufor­
muluotus teisės doktrinoje. Tai reiškia, kad šiuos uždavinius galima sėkmingai
išspręsti studijuojant vadovėlius, monografijas, mokslinius straipsnius ir kitą
metodinę medžiagą. Didžioji dalis šios grupės užduočių remiasi „Teisės teorijos
įvade“ pateikiama studijų medžiaga bei nurodyta papildoma literatūra nuodu­
gnesnėms studijoms.
Antroji užduočių grupė padeda susipažinti su pagrindiniais Lietuvoje galio­
jančiais teisės aktais. Tai reiškia, kad šias užduotis galima sėkmingai išspręsti tik
analizuojant kodeksų, įstatymų, sutarčių ir kitų teisės aktų normas. Šios užduo­
čių grupės sprendimai leidžia studijuojančiajam žengti pirmą žingsnį į teisės
praktiką ir tokiu būdu išmokti surasti, išsiaiškinti bei teisingai pritaikyti teisės
principus ir normas.
Trečioji uždavinių grupė remiasi teismų jurisprudencijoje formuluojamais
Lietuvos teisės sistemos pamatiniais principais, todėl juos sėkmingai išspręsti ga­
lima tik analizuojant nurodytus teismų sprendimus. Tai yra didžiausių intelektu­
alinių pastangų ir valios sutelkimo iš studijuojančiojo reikalaujantis bei daugiau­
sia laiko užimantis darbas, tačiau atpildas už jį - tai tvirtų pagrindų tolimesnėms
įvairių teisės šakų studijoms (administracinės, baudžiamosios, civilinės, darbo,
konstitucinės ir t.t.), suformavimas. Be to - tai pirmoji pažintis su įdomiausia ir
svarbiausia teisininko darbo dalimi, kurios tikslas - sėkmingai spręsti žmonių
tarpusavio santykiuose kylančius ginčus, padėti išvengti didesnių problemų nei
jau iškilusios bei taip bendromis jėgomis siekti teisingumo.
Uždavinyno autoriai norėtų padėkoti visiems kolegoms, kurie savo pastabo­
mis, pasiūlymais bei konstruktyvia kritika ženkliai prisidėjo prie šio uždavinyno
turinio tobulinimo, o ypatingą padėką norėtų išreikšti kolegoms iš MRU Teisės
fakulteto Civilinės teisės bei Bioteisės katedrų, kurių patarimai bei metodinė pa­
galba leido teisės teorijos uždavinynui kur kas labiau priartėti prie teisinės prak­
tikos bei atspindėti jos tikrąsias problemas.
5
U ždavinyne n au d o jam o s san tru m p o s:

LR ATPK - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas

LR BK - Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
LR CK - Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
LR DK - Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
LR BPK - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas
LR CPK - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
LAT - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

6
 Bendroji teisės teorijos charakteristika

1. Apibūdinkite teisės teorijos objekto skirtumus, vadovaudamiesi skirtingo­

mis metodologijomis (pvz. prigimtinės teisės, teisinio pozityvizmo, teisinio
personalizmo ir 1.1.) bei teisės doktrinų įvairove.
2. Paaiškinkite viešojo intereso, kurio prielaida yra socialinis kompromisas
laisvojoje demokratinėje visuomenėje, santykį su kitokio pobūdžio sociali­
niais interesais. Ar teisės saugomas ir ginamas viešasis interesas yra teisės te­
orijos objektas? Pateikite viešojo intereso pavyzdžių, remdamiesi Lietuvos
Respublikos teismų praktika.
3. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario
20 d. nutarimu „Dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavi­
mų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas“, paaiškinkite pozityvistinės
metodologijos įtaką ir reikšmę teisinei praktikai.
4. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio
9 d. nutarimu „Dėl Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numaty­
tos mirties bausmės“, 2004 m. kovo 31d. išvada „Dėl Respublikos Preziden­
to Rolando Pakso veiksmų“, Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencija
(LAT 2001 m.lapkričio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-874; LAT 2002 m. gegu­
žės 27 d. nutartis byloje UAB “Eura” v P. S., Nr 3K-3-722/2002; LAT 2004
m. vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2004; LAT 2006 m. sausio 11d.
nutartis byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-
3-17/2006), paaiškinkite nepozityvistinės metodologijos taikymo teisės
praktikoje galimybes ir ribas.
5. Pateikite pavyzdžių iš Lietuvos teismų praktikos, kurie, Jūsų nuomone, ilius­
truoja tai, kad Lietuvos teismai traktuoja teisę ne tik kaip teisės aktuose nu­
statytąsias teisės normas, jų sistemą.
6. Kaip paaiškinsite bausmės už dokumentų ir antspaudų padirbinėjimą skir­
tumą Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.) ir Lietuvos Respublikos bau­
džiamajame kodekse (2003 m.), remdamiesi filosofiniu metodu?

7
 Pirm ojo Lietuvos Statuto Pirm asis skyrius
5. Kas klastotų valdovo raštus arba antspaudus, kaip turėtų būti bau­
džiamas
Jeigu kas mūsų raštus ar antspaudus klastotų arba sąmoningai jais nau­
dotųsi, kiekvienas toks klastotojas turi būti baudžiamas ugnimi.

L R B K 301 str. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojim as

1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio as­
mens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pa­
sinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį
realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
trejų metų.

7. Remdamiesi filosofiniu teisės pažinimo metodu, argumentuotai paaiškinki­

te Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nuta­
rimo „Dėl Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mir­
ties bausmės“, kuriuo mirties bausmės įtvirtinimas Lietuvos Respublikos
baudžiamajame kodekse pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, priėmimo politines, teisines, istorines, etines aplinkybes.
8. Remdamiesi LR CPK 51, 55, 56, 60 str., argumentuotai paaiškinkite teisinio
išsilavinimo reikšmę teisininko praktinei veiklai.
9. Po to, kai apeliacinės instancijos teismas priėmė nepalankų juridiniam as­
meniui sprendimą, įmonės direktorius įteikė Lietuvos Aukščiausiajam Teis­
mui savo surašytą kasacinį skundą. Direktorius yra ekonomikos mokslų
daktaras, jo žmona yra advokatė, šiuo metu esanti motinystės atostogose.
Remdamiesi LR CPK 347 str., argumentuotai paaiškinkite kasacinio skun­
do nagrinėjimo tvarką.
10. Prašymus nagrinėjanti institucija 2010-08-19 priėmė sprendimą atmesti
asmens prašymą leisti dalyvauti konkurse teisėjo padėjėjo pareigybei užim­
ti. Institucija sprendimą motyvavo tuo, kad asmens pateiktame aukštojo
mokslo baigimo diplome yra per mažai kreditų, kurie turėtų būti skirti tam
tikriems studijų dalykams, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002-10-04 nutarimo Nr. 1568 „Dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsila­
vinimo reikalavimų asmenims, norintiems įstatymų nustatyta tvarka eiti
teisėjo pareigas“ 3 punkte. Pavyzdžiui, asmens pateikto diplomo priedėly­
je nurodyta, kad jo studijų metu baudžiamajai teisei buvo skirti 3 kreditai,
o pagal minimą nutarimą turėtų būti skirta 10 kreditų, civiliniam procesui
buvo skirti 2 kreditai, o turėtų būti skirti 6 kreditai ir pan. Asmuo kreipėsi
į atitinkamą instituciją su skundu, prašydamas panaikinti priimtą sprendi­
mą. Savo prašymą jis grindė tuo, kad teisės studijas baigė 2005 metais, o
minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 6 punkte nurodyta,
jog „3 punkto nuostatos netaikomos asmenims, baigusiems universitetines
teisės krypties studijas ir įgijusiems teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba
jam prilygstantį teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį iki 2006 metų įskai-
tytinai“. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus išsiaiškinkite, ar prašymus
nagrinėjanti institucija pasielgė teisėtai, atmesdama asmens prašymą leisti
dalyvauti konkurse teisėjo padėjėjo pareigybei užimti.

9
 Teisės tradicijos

1. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu

Nr. VTII-810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir
jų įgyvendinimo“ atskleiskite Lietuvos teisinės sistemos struktūrinius ele­
mentus.
2. Peržvelkite LR CK normas ir pamėginkite atrasti romėnų teisės įtakos Lie­
tuvos teisei įrodymų.
3. Kokie bendri bruožai vienija visas nevakarietiškas teisės tradicijas? Kokie
esminiai bruožai jas skiria nuo Vakarų teisės tradicijos? Kokie bruožai ben­
dri tiek nevakarietiškoms, tiek ir Vakarų teisės tradicijai?
4. Krikščioniškos konfesijos vienuolė Indijoje įkuria vienuolyną, kurio pagrin­
dinis tikslas - rūpintis skurstančiais, benamiais, našlaičiais ir kitais visuo­
menės atstumtaisiais. Tokį savo rūpestį ji aiškina krikščioniškąja artimojo
meilės doktrina bei socialinės pagalbos, kuri yra įteisinta visose Vakarų
valstybėse, tradicija. Induizmo atstovai smerkia tokį vienuolių elgesį, teig­
dami, kad kastų sistema padeda įgyvendinti teisingumą - t.y. skirti laimingą
ir pasiturintį gyvenimą geriems žmonėms bei nubausti blogus žmones už jų
nedorą elgesį ir tokiu būdu užtikrinti socialinį stabilumą visuomenėje bei
atgrasinti jos narius nuo blogų darbų (pažeidimų) darymo. Taigi, vienuolių
teikiama pagalba pagal tūkstantmetę induizmo tradiciją, reinkarnacijos bei
karmos doktriną ne prisideda prie socialinio teisingumo, o atvirkščiai - kelia
chaosą sakralinėje socialinėje sistemoje bei griauna visuomeninio gyveni­
mo pamatus. Vienuolės šiuos argumentus neigia, teigdamos, kad jos netiki
reinkarnacija ir todėl turi padėti pagalbos prašantiems žmonėms. Išspręskite
kylančias problemas, atsižvelgdami į induistinės bei Vakarų teisės tradicijos
specifiką, panašumus ir skirtumus.
5. Imamas (musulmonų dvasininkas ir teisininkas), gyvenantis vienoje iš
Skandinavijos šalių, remdamasis islamo teise, nuteisia musulmonę moterį
už santuokinės ištikimybės sulaužymą. Jai skirtą mirties bausmę - užmėty-
mą akmenimis - įgyvendina musulmonų bendruomenės paskirti atstovai.
Skandinavijos šalies teisėsaugos institucijos iškelia baudžiamąją bylą dėl nu­

10
 žudymo fakto. Bausmę skyręs imamas bei jos vykdytojai prokurorui aiškina,
kad baudžiamajai bylai iškelti nėra pagrindo, nes procesas vyko pagal islamo
teisę, griežtai laikantis teisės normų, t.y. nepažeidžiant Skandinavijos šalyje
galiojančio teisėtumo principo. Argumentuotai išspręskite ginčą, atsižvelg­
dami į islamo teisės tradicijos ir Vakarų teisės tradicijos skirtumus.
6. Vienos islamo valstybės rašytojas sukuria poemą, kurioje šaiposi iš Korano
ir pranašo Mahometo. Tos valstybės teisėsaugos institucijos nuteisia rašyto­
ją mirties bausme, bet jam pavyksta pabėgti į vieną iš Vakarų šalių ir papra­
šyti politinio prieglobsčio. Prieglobstis suteikiamas, tačiau islamo valstybė
reikalauja, kad islamo teisę pažeidusiam rašytojui būtų įvykdyta teisėtai pa­
skirta bausmė. Vakarų valstybė atsisako tai padaryti, motyvuodama tuo, kad
ji gina žodžio ir saviraiškos laisvę, kuri yra įtvirtinta „Europos žmogaus teisių
ir laisvių apsaugos konvencijoje“ bei šios valstybės Konstitucijoje. Islamo
valstybės teisininkai teigia, kad šie teisės aktai neturi galios musulmonui,
kuriam svarbiausias teisinis dokumentas yra Koranas. Remdamiesi islamo
teisės šaltiniais bei atsižvelgdami į islamo teisės tradicijos ir Vakarų teisės
tradicijos skirtumus, pamėginkite išsiaiškinti kiekvienos iš valstybių teisi­
ninkų naudojamų argumentų pagrįstumą ir teisėtumą.
7. Kinijoje kyla teisinis ginčas tarp buto nuomininko ir jo nuomotojo. Nuomo­
tojas teigia, kad nuomininkas jau 6 mėnesius nemoka nuomos, komunalinių
mokesčių, o į raginimus tai daryti nereaguoja. Nuomotojas kreipiasi į teismą,
prašydamas iškeldinti nuomininką iš buto. Nuomininkas aiškina, kad jis ne­
neigia, jog yra skolingas, tačiau šiuo metu jis dirba labai menkai apmokamą
darbą ir todėl gaunamų pinigų vos užtenka jo šeimos reikmėms - maistui,
vaistams, drabužiams, vaikų vadovėliams, sąsiuviniams ir t.t. Nuomininkas
ne kartą kreipėsi į nuomotoją, prašydamas sumažinti nuomos kainą, tačiau
šis atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad nuomos kaina nustatyta 2 me­
tams ir yra įtvirtinta sutartyje. Todėl nuomininkas prašo teismo atsižvelgti į
susidariusią situaciją ir neiškeldinti jo iš buto. Teismas priima sprendimą ne­
iškeldinti nuomininko iš buto bei įpareigoja nuomotoją sumažinti nuomos
mokestį, motyvuodamas socialiniu solidarumu, reikalaujančiu atsižvelgti į
tai, kad nuomotojas turi daug nuomojamų butų, gauna iš jų nuolatines pa­
jamas bei apskritai nejaučia materialinio nepritekliaus, o nuomininkas iš ti­
krųjų gauna labai mažas pajamas ir todėl jam labai sudėtinga mokėti nurody­
tą pinigų sumą, kuri buvo suderėta dar jam dirbant kitą - geriau apmokamą

11
 darbą. Paaiškinkite šį teismo sprendimą, atsižvelgdami į Kinijos ir Japonijos
teisės tradicijos specifiką. Kaip, jūsų nuomone, šį ginčą turėtų spręsti Vakarų
teisės tradicijos teismas?
8. Vienos iš Afrikos valstybių vadovas, baigęs teisės studijas Prancūzijoje, ini­
cijuoja civilinio kodekso parengimą jo valstybėje, atsižvelgiant į Prancūzijos
civilinio kodekso normas. Vis dėlto, kai kurių šios valstybės genčių atstovai
atsisako sudaryti santuoką pagal naujojo kodekso normas, reguliuojančias
šeimos teisinius santykius, teigdami, kad jie nuo seno vadovaujasi savo gen­
tyje nusistovėjusiomis vestuvinių apeigų tradicijomis bei papročiais. Jų įsi­
tikinimu, tik tokių, kelias dienas ir naktis trunkančių apeigų, metu galima
susisiekti su protėvių dvasiomis ir gauti jų palaiminimą arba nepritarimą
santuokai. Akivaizdu, kad civiliniame kodekse numatytos formalios santuo­
kos sudarymo procedūros neturi tokios galios, o tai reiškia, kad jos yra ne­
tinkamos ir negaliojančios. Nepaisydamas šių argumentų, valstybės vadovas
pareikalauja sudaryti santuoką pagal civilinio kodekso normas, teigdamas,
kad tik tokiu būdu galima tinkamai reguliuoti tėvystės nustatymo, išlaikymo
skyrimo, pašalpų mokėjimo, sveikatos priežiūros, turto dalybų, paveldėji­
mo ir kitus teisinius santykius. Genčių atstovai atsisako įvykdyti valstybės
vadovo reikalavimą, teigdami, kad visus jo minimus klausimus jau daugelį
amžių išmintingai sprendžia seniūnų taryba, todėl valstybės vadovas bei jo
siunčiami valstybės tarnautojai turėtų nesikišti į genčių vidaus reikalus. At­
sižvelgdami į Afrikos teisės tradicijos specifiką, pamėginkite išspręsti valsty­
bės vadovo ir genčių atstovų ginčą.

12
 Teisės sampratos

1. Senovės filosofas, sofistų mokyklos sekėjas, skeptikas Karneadas nuvyko į

Romą, kur dvi dienas kalbėjo apie teisingumą. Pirmąją dieną jis sužavėjo
Romos senatorius teisingumą išaukštinančia kalba, kurioje pabrėžė jo svar­
bą užtikrinant harmoningus žmonių tarpusavio santykius ir darnią valsty­
bės institucijų veiklą. Kitą dieną jis paneigė savo pirmosios dienos kalbą,
pabrėždamas teisingumo sampratos reliatyvumą bei subjektyvumą, t.y. pri­
klausymą nuo asmeninių interesų ir įvairių išorinių veiksnių. Romos sena­
toriai pasipiktino Karneado elgesiu ir išvijo jį iš miesto, siekdami apsaugoti
romėnų jaunimą nuo žalingos reliatyvizmo įtakos auklėjimui. Išanalizuoki­
te Karneado bei Senato veiksmus, remdamiesi sofistų ir stoikų prigimtinės
teisės sampratomis. Pamėginkite sukurti skirtingas kalbas apie teisingumą,
remdamiesi šių prigimtinės teisės mokyklų pamatinėmis nuostatomis ir ar­
gumentais.
2. Romos imperijos laikais buvo suimta 40 krikščionių ir jiems paskirta baus­
mė, atsižvelgiant į jų išpažįstamos ir oficialios Romos religijos santykį. Krikš­
čionys buvo atvesti ant užšalusio ežero ledo ir išrengti, o aplink ežerą išsiri­
kiavę sargybiniai uždegė laužus. Krikščionims buvo leista pasirinkti - arba
būti ežero viduryje ant ledo, kol mirtinai sušals, arba ateiti prie laužų sušilti,
tokiu būdu atsisakant savosios religijos išpažinimo bei išvengiant bausmės.
Po ilgo buvimo vienas iš krikščionių paliko ežerą ir atbėgo prie laužo. Ta­
čiau vienas iš sargybinių, apstulbintas likusiųjų tikėjimo ir ištvermingumo,
nusimetė rūbus, paliko ginklus ir prisijungė prie esančių ežero viduryje,
taip pasirinkdamas neišvengiamą mirtį. Šis pasakojimas yra žinomas kaip
40 kankinių istorija. Įvertinkite ją, remdamiesi Šv. Augustino formuluojama
amžinojo ir laikinojo įstatymo perskyra.
3. Į kokias dalis yra skirstoma teisė Šv. Augustino ir Šv. Tomo Akviniečio teo­
rijose? Kokia amžinojo įstatymo kilmė ir esmė? Kam skirtas šis įstatymas?
Koks yra amžinojo ir dieviškojo įstatymo santykis (t.y. kuo skiriasi ir kuo
sutampa šie įstatymai) ? Kaip suvokiamas arba pažįstamas prigimtinis įsta­
tymas? Kokią išraišką jis įgauna? Kuo skiriasi prigimtinis ir žmogiškasis

13
 įstatymas? Kuo skiriasi viduramžiškas ir šiuolaikinis prigimtinės ir pozity­
viosios teisės santykio supratimas?
4. Žymus Anglijos teisininkas, filosofas Tomas Moras, gyvenęs XV-XVI a.,
būdamas Anglijos Lordu kancleriu, atsisakė pritarti karaliaus Henriko VIII
santuokos anuliavimui, naujai santuokai bei su tuo siejamai religinei refor­
mai. Siekdamas neribotos jurisdikcijos, Henrikas VIII norėjo tapti vyriausiu
Anglijos bažnyčios vadovu žemėje ir tokiu būdu paneigti Romos popiežiaus
viršenybę šioje šalyje. Apkaltintas išdavyste dėl nepritarimo tokiems Henri­
ko VIII veiksmams, Tomas Moras teigė esąs ištikimas karaliui, bet dar ištiki­
mesnis Dievui. Pasitraukęs iš Lordo kanclerio pareigų, Tomas Moras buvo
įkalintas, nuteistas mirties bausme ir nukirsdintas. Įvertinkite Tomo Moro
poelgį bei pamėginkite išsiaiškinti jo elgesio motyvus, pasiremdami Tomo
Akviniečio pateikiama įstatymų klasifikacija, ypatingai atkreipdami dėmesį
į žmogiškojo įstatymo santykį su kitais įstatymais. Taip pat pamėginkite pa­
aiškinti, kaip Henriko VIII elgesį galėjo įtakoti prigimtinės teisės sampratos
kaita Naujaisiais amžiais?
5. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skyriaus nuostatomis,
apibūdinkite žmogaus teisių ir prigimtinės teisės (įstatymo) santykį.
6. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija,
atskleiskite sąlygas, kurioms esant galima riboti žmogaus teises (žr. Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą).
7. Paaiškinkite, ar įsakymas „nevok“ yra prigimtinis įstatymas?
8. Ar galima žmogaus teises aiškinti, remiantis pozityvizmo metodologija, t. y.
jas traktuojant kaip nustatytas teisėkūros subjekto - politinės visuomenės,
susiorganizavusios į valstybę (t. y. kai politinė visuomenė yra tapati valsty­
bei)?
9. Įvertinkite situaciją, remdamiesi teologine teisės samprata: Rumunijos pi­
lietis P.M., nuteistas už žmogžudystę laisvės atėmimo bausme dvidešimčiai
metų, pateikė pareiškimą Rumunijos Timišoaros miesto teismui, reikalau­
damas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Dievą, „kuris gyvena Rojuje,
ir Rumunijoje yra atstovaujamas Stačiatikių Bažnyčios“. P.M. pareiškime tei­
gė: „krikšto metu sudariau sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo išlaisvinti
mane nuo blogio. Tačiau vėliau, iki pat šios datos, jis nesilaikė susitarimo,
nors iš manęs sulaukė įvairiausių paskatinimų ir labai daug maldų.“

14
10. II pasaulinio karo metu nacistinėje Vokietijoje, remiantis rasės grynumo po­
litika bei medicininių eksperimentų įstatymais, buvo atliekami bandymai su
karo belaisviais ir kitais nuteistaisiais. Šiais bandymais buvo siekiama išsiaiš­
kinti, ar tikslinga teikti medicininę pagalbą III Reicho kariams jų sužeidimo
ir kitais panašiais atvejais. Pavyzdžiui, belaisvio ar nuteistojo kūnas būdavo
periodiškai sušaldomas ir sušildomas, taip bandant išsiaiškinti, kiek minučių
lediniame Siaurės jūros vandenyje išbuvusiam numušto lėktuvo pilotui dar
galima išgelbėti gyvybę. Analogiški tyrimai buvo atliekami siekiant išsiaiš­
kinti daugkartinių kaulų lūžių ir sugijimo galimybes. Įvertinkite šių medici­
ninių eksperimentų teisėtumą, remdamiesi teisinio pozityvizmo teorijomis.
Ar keistųsi jų teisėtumo vertinimas, remiantis kitomis teisės sampratomis?
11. Teisinio pozityvizmo kritika R. Dworkino teorijoje (žr. Dworkin R. Rim­
tas požiūris į teises. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004). Ar
galima negatyviai vertinti teisinį pozityvizmą net ir tuo atveju, jeigu teise
bus laikomos pamatinės teisės nuostatos, kuriomis būtų išreikštos laisvosios
demokratinės visuomenės vertybės (pvz. suverenitetas priklauso tautai, val­
džios įstaigos tarnauja žmonėms ir pan.), ir kurios turėtų aukščiausią juridi­
nę galią, būtų itin stabilios ir keičiamos itin sudėtinga tvarka, o jų teisėkūros
subjektu būtų laikoma politinė visuomenė, susiorganizavusi į valstybę (t. y.
kai politinė visuomenė yra tapati valstybei) ?
12. Palyginkite prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo teorijas. Įvertinkite jų
argumentų pagrįstumą ir įtikinamumą.
13. Apibūdinkite prigimtinės ir pozityviosios teisės santykį, atsižvelgdami į pri­
gimtinės teisės sampratos bei teisinio pozityvizmo doktrinos raidą bei su
tuo susijusią šio santykio kaitą.
14. JAV vykusio teismo proceso metu prisiekusieji turėjo priimti vienbalsį
sprendimą baudžiamojoje byloje dėl asmens nužudymo. Byloje surinktų
įrodymų akivaizdumas leido vienuolikai iš prisiekusiųjų nedvejojant teigti,
kad teisiamasis yra kaltas nusikaltimo padarymu. Tačiau dvyliktas prisie­
kusysis teisiamojo kaltę atkakliai neigė. Galiausiai, po labai ilgai trukusių
diskusijų, matydami, kad jokiais argumentais nepalenks savo kolegos, likę
11 prisiekusiųjų pakeitė savo nuomonę ir balsavo už tai, kad teisiamasis ne­
kaltas. Abstulbusių teismo proceso dalyvių ir stebėtojų akivaizdoje buvo pa­
skelbtas išteisinamasis nuosprendis. Prisiekusieji teisinosi nuovargiu po ilgų

15
 diskusijų, vieno iš jų nepalenkiamumu bei noru pagaliau baigti šį procesą.
Įvertinkite prisiekusiųjų teismo nuosprendį, remdamiesi teisinio realizmo
teorija.
15. Senovės graikų karvedys Aleksandras Makedonietis išgarsėjo ne tik savo
žygiais, gerokai praplėtusiais Graikojos teritoriją ir leidusiais ją vadinti im­
perija, bet ir tuo, kad nesikėsindavo į nukariautų teritorijų tautinį identitetą,
nenaikindavo susiklosčiusių tradicijų, papročių, apskritai puoselėdavo bei
stengdavosi perimti geriausius naujų kultūrų bruožus bei juos pritaikyti
savo kultūrai. Tokia Aleksandro politika iš dalies lėmė naujos - helenistinės
filosofijos, susiformavimą ir jos paplitimą tiek pačioje senosios Graikijos,
tiek ir naujosiose imperijos teritorijose. Kaip tam tikrą Aleksandro politikos
analogiją galima pateikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIII - XV a.
vykdytą politiką, plečiant jos teritoriją į rytų žemes (dabartines Baltarusijos
ir Ukrainos teritorijas), kuomet karinė ekspansija apsiribojo LDK vietinin­
kų skyrimu į valdančius postus, mokesčių bei kariuomenės rinkimu ir pan.,
nekeičiant nusistovėjusių papročių, kalbos, religijos ir t.t. Šiuo atveju net­
gi galima pabrėžti, kad ne nukariautojų, bet nukariautųjų kalba tapo LDK
kanceliarinės kalbos pagrindu, kai kurie vietininkai priėmė vietos tikėjimą ir
papročius. Įvertinkite šiuos faktus, remdamiesi L. Gumplovičiaus formuluo­
jama prievartos teorija, jos teiginiais apie jėgos persvarą, įpročius ir pan.
16. Kokio laikotarpio teisę apibrėžia L. Gumplovičius prievartos teorijoje? Ar
skiriasi nagrinėjamo laikotarpio ir šiuolaikinė teisė? Koks yra teisės ir lygy­
bės santykis L. Gumplovičius prievartos teorijoje? Kokią reikšmę teisei turi
prievarta ir įprotis L. Gumplovičius prievartos teorijoje? Ar tinka šiuolaiki­
nės teisės apibūdinimui L.Gumplovičiaus įžvalgos? Kodėl taip ar ne?
17. 1941 m. birželio mėn. Lietuvos kaimo gyventojui A buvo pasiūlyta prisidėti
prie naujos valdžios aktyviai vykdomos socialinės lygybės politikos, kuri pa­
sireiškė materialinių gėrybių perskirstymu. A augino tris vaikus, tačiau netu­
rėjo nuosavos žemės ir dėl to buvo priverstas dirbti samdomu darbininku už
gana nedidelį atlygį, kurio pakako tik būtinoms šeimoms reikmėms. Todėl
naujos valdžios atstovai A pasiūlė kartu su kitais valdžios rėmėjais konfis­
kuoti stambiojo žemvaldžio B, kuriam daugelį metų dirbo A, nekilnojamą
ir kilnojamą turtą - t.y. žemę, pastatus, asmeninius ir kitokius daiktus bei
iškeldinti žemvaldžio šeimą, nugabenant ją į traukinių stotį, kur tolesniu jos

16
 likimu pasirūpintų kiti valdžios atstovai. Už šią pagalbą A buvo pažadėta
leisti prisidėti prie konfiskuoto B turto perskirstymo ir teisingo padalijimo
naujiems savininkams. A sutikus ir vykdant turto konfiskavimą bei B šei­
mos iškeldinimą, vienas iš žemės savininkų - B tėvas pasipriešino valdžios
atstovams ir už tai buvo nušautas. Pats B su šeimos nariais - motina, žmo­
na, keturiais vaikais, broliu bei seserimi buvo išvežti į traukinių stotį. Turto
konfiskavimo metu A pavyko dalį turto nepastebimai pasisavinti, nes jis ži­
nojo, kur saugomi vertingi B daiktai (pinigai, papuošalai ir t.t.), o dalį turto
(karvę ir vežimą) gauti kaip atlygį už darbą ir kaip paskatinimą ateityje tęsti
tokį darbą. Vėliau A sužinojo, kad B senyvo amžiaus motina ir mažametis
sūnus mirė traukinyje, neištvėrę tris savaitės trukusios kelionės didelio karš­
čio sąlygomis žmonių gabenimui nepritaikytais vagonais. Pats B ir jo brolis
mirė nuo nepakeliamų darbo ir gyvenimo sąlygų Rusijos Tomsko srityje,
kur buvo nugabenti atlikti 10 metų laisvės atėmimo bausmę už „darbo žmo­
nių išnaudojimą buržuazinėje santvarkoje“. B žmona ir duktė mirė Laptevų
jūros saloje neištvėrę šalčio, bado ir kitų nepakeliamų gyvenimui sąlygų. B
sesers likimas nežinomas. Į Lietuvą po 15 metų grįžo tik jau suaugę B sūnus
ir duktė. Jie kreipėsi į A prašydami grąžinti jų tėvams priklausiusį bei pagal
paveldėjimo teisę dabar jiems turintį priklausyti turtą. Įvertinkite nurody­
tas aplinkybes bei B vaikų prašymo teisėtumą, remdamiesi K.Markso teisės
samprata, jo naudojamomis bazės ir antstato, klasių kovos, visuomenės eko­
nominės - materialinės raidos ir kitomis sąvokomis.
18. Kiek teisės sampratų pateikia K. Marksas ? Kokius visuomeninės santvarkos
raidos etapus išskiria marksistinė teisės samprata? Kaip marksistinėje teisės
sampratoje teisė susijusi su visuomenės ir valstybės ekonomine-materialine
raida? Kas yra bazė ir antstatas? Kas yra klasių kova ir koks teisės vaidmuo
joje, remiantis marksistine teisės samprata? Kaip keičiasi teisės ir valstybės
paskirtis K. Markso projektuojamoje visuomeninėje santvarkoje?
19. Remdamiesi marksistine teisės samprata, įvertinkite Liaudies Seimo
1940 m. liepos 21d. priimtas Deklaraciją apie valstybės santvarką (Vyriau­
sybės žinios, 1940, Nr. 719-5743) bei Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialisti­
nių Respublikų Sąjungos sąstatą deklaraciją (Vyriausybės žinios, 1940, Nr.
719-5744). (žr. Lietuvos ir pasaulio istorija. Dokumentų rinkinys aukštesniųjų
klasių moksleiviams. Vilnius, 2006, p. 140-145).

17
20. Palyginkite L.Gumplovičiaus ir K.Markso teisės sampratas. Kokiais bruo­
žais jos sutampa ir kokiais - skiriasi?
21. Kaip suprantamas interesas R. Iheringo „interesų jurisprudencijoje“? Ko­
dėl, pasak R. Iheringo, dėl teisės reikia kovoti? Ar kova dėl teisės vyksta vi­
suomet? Kaip R. Iheringas aiškina Temidės įrankius - svarstykles ir kardą?
22. Kokiame amžiuje atsirado visuomeninės sutarties teorija? Kas yra jos kūrė­
jai? Kokios aplinkybės lėmė visuomeninės sutarties teorijos atsiradimą tam
tikrose šalyse?
23. Kas yra gamtinė (prigimtinė) būklė? Kaip apibūdinamas žmogus šioje bū­
klėje? Koks yra gamtinės ir visuomeninės būklės santykis? Koks teisės vai­
dmuo gamtinėje ir visuomeninėje būklėje?
24. Kas yra visuomeninė sutartis, kaip ji sudaroma ir kokią išraišką įgauna? Ko­
dėl ji vadinama kvazisutartimi? Kaip apibūdinamas visuomenės ir valdžios
santykis visuomeninės sutarties teorijoje?
25. Koks yra prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis pagal visuomeninės su­
tarties teoriją? Kokias prigimtines teises įvardina šios teorijos kūrėjai?
26. Kodėl teisinis personalizmas remiasi aksiomomis? Ką reiškia terminas „ak­
sioma“? Kokios yra teisinio personalizmo aksiomos ir kokia jų paskirtis?
Kodėl tai kartu ir demokratinės, laisvos visuomenės aksiomos?
27. Remdamiesi pozityvizmo metodologija (pagal kurią teisė ir jos struktūriniai
elementai (be kita ko, teisės principai) yra tik nustatytieji (nesvarbu, ar iš­
reikšti eksplicitiškai ar implicitiškai teisinio teksto atžvilgiu)), paaiškinkite,
kodėl laisvosios demokratinės visuomenės aksiomos nėra būtinos šia meto­
dologija aiškinamai teisei?
28. Kodėl teisiniame personalizme išskiriami vertybinis ir norminis teisės ly­
gmenys? Kas yra egoizmas ir altruizmas? Kokia jų reikšmė teisiniam perso­
nalizmui? Kas yra teisingumo vykdymas remiantis šia samprata? Ar teisių ir
pareigų vienovės būtina siekti visuomet?
29. Remiantis LR CK 4.66 str. priimtu teismo sprendimu iš namo savininko, ne­
tinkamai laikančio jam nuosavybės teise priklausantį bei kultūros paveldui
priskirtą namą, šis namas buvo paimtas ir perduotas valstybės nuosavybėn.
Savininkui buvo atlyginta namo vertė. Paaiškinkite šią situaciją, kriterijumi
naudodami teisinio personalizmo pirmąją aksiomą. Kaip šiuo kriterijumi
 galima būtų paaiškinti „Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įsta­
tymo“ 2 str. 7 p. įtvirtintą rekvizicijos galimybę?
30. Mokyklą baigęs absolventas A tęsia studijas aukštojoje mokykloje bei dirba,
siekdamas užsidirbti studijoms reikalingų lėšų. Kitas mokyklą baigęs absol­
ventas, A klasiokas B studijų netęsia, nedirba, bet įsiregisruoja darbo biržoje
ir gauna bedarbio pašalpą. Palyginkite absolventų A ir B situacijas, kriteriju­
mi naudodami ketvirtąją teisinio personalizmo aksiomą.
31. Kokios priežastys (pasaulėžiūra, papročiai, doktrina, istorinis laikotarpis,
politinė santvarka, ekonominės sąlygos ir t.t.) lemia teisės sampratų susifor­
mavimą? Ar galima suformuluoti visiems laikams bendrą teisės sampratą?
Nuo ko priklauso konkretus teisės turinys?

19
 4. Teisės šaltiniai ir forma.

1. Pateikite teisės šaltinių materialiąja prasme pavyzdžių.

2. Paaiškinkite teisės šaltinį - gerą moralę (žr. LR CK 1.2 straipsnio 2 dalį, 1.66
straipsnio 4 dalį, 1.81 straipsnį, 1.114 straipsnio 2 dalį ir 1.1.). Ar tai visuo­
met daugumos moralė?
3. Ar yra teisės ir moralės būtinasis ryšys? Paaiškinkite tai, remdamiesi Lie­
tuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (pvz. LR CK 1.5 str. 4 d.
ir t. t.).
4. Paaiškinkite teisės šaltinio formaliąja prasme ir teisės formos sąvokas.
5. Apibūdinkite teisės šaltinio bei teisinės minties (arba teisės mokslo) šaltinio
sąvokas.
6. Paaiškinkite Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip teisės šaltinio forma­
liąja prasme, ypatumus, akcentuojant Konstitucijos rašytinį ir nerašytinį as­
pektus.
7. Ar Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas Lietuvos Res­
publikos piliečiui yra teisinės minties šaltinis ar teisės šaltinis formaliąja
prasme?
8. III Lietuvos Statutas šiais laikais yra teisinės minties šaltinis (arba teisės
mokslo) ar teisės šaltinis formaliąja prasme?
9. Ar Koranas Lietuvos Respublikoje gyvenančiam Irano piliečiui yra teisinės
minties šaltinis ar teisės šaltinis formaliąja prasme?
10. Ar šis XII lentelių įstatymas gali būti laikomas šiuolaikinės teisinės minties
šaltiniu: „Trečiąją turgaus dieną tegul sukapoja skolininką į gabalus. Jeigu
nukirs daugiau ar mažiau nei priklauso, tegul nebūna tai laikoma kalte”.
11. Kaip keitėsi teisinio papročio vaidmuo istorijos eigoje? Nurodykite pagrin­
dinius teisinio papročio bruožus bei skirtumus bendrojoje ir kontinentinėje
teisės tradicijose. Kokia teisinio papročio reikšmė tarptautiniuose santy­
kiuose? (žr. Lastauskienė G., Simašius R. Teisinio papročio reikšmė teisiniame
reguliavime. / / Jurisprudencija: Mykolo Romerio universitetas, T. 24 (16),
2002. P. 204-216.)

20
12. Ar turi reikšmę vadovavimosi tam tikru papročiu mastas (visuotinumas)?
Ar keičiasi situacija, šalims sutartyje nurodžius arba nenurodžius, kad bus
vadovaujamasi tam tikrais papročiais?
13. Prekybos įmonės savininkas A susitarė su tiekėju B dėl nustatyto kiekio gė­
rimų tiekimo jo įmonei. Susitarime gėrimų kiekis įvardintas dėžėmis. Kelis
metus šalių bendradarbiavimas vyko be ginčų, tačiau po to tiekėjas pateikė
naujos formos dėžes, kurioje gėrimų kiekis buvo kiek mažesnis. Į įmonės
savininko A reikalavimą sumažinti produkcijos kainą tiekėjas B atsakė, kad
sutarties jis nepažeidžia, todėl kainos sumažinimui nėra pagrindo. A paaiš­
kino B, kad jis remaisi ilgametės praktikos pagrindu susiformavusiu teisiniu
papročiu (LR CK 1.4 str.). Remdamiesi teisinio papročio požymių analize,
paaiškinkite, ar A reikalavimas yra teisėtas.
14. Savarankiškai išstudijuokite įvairius nacionalinius ir tarptautinius teisės ak­
tus bei pateikite teisinių papročių pavyzdžių.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.4 straipsnio 1 dalį papro­
čius galima taikyti tik tada, kai tai nustatyta įstatymais ar sutartimis (žr. taip
pat LAT 2006 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
Ar papročius galima taikyti ir tada, jei tai daryti leidžia tarptautinių sutarčių
nuostatos (žr. LAT 2003 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-
3-482/2003, skelbtą LAT biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 19, 2003)?
16. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina nurody­
kite, kokiais argumentais yra pagrindžiamas teisinio precedento egzistavi­
mas Lietuvos Respublikoje bei kontinentinėje teisės tradicijoje (žr. Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio
24 d. nutarimus). Ar teismo precedentas reiškia teisėkūrą ar konstruktyvųjį
teisės aiškinimą?
17. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.
ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, teismų sprendimams buvo suteikta pre­
cedentų galia. Tačiau Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 str. 4 d.
nurodyta, kad teismai „yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo
taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemes­
nės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų by­
lose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika

21
 atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo
taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais
atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“. Pamėginkite išsiaiš­
kinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ir Lietu­
vos Respublikos Teismų įstatyme yra suformuluotos analogiškos nuostatos
ir ar teisės aiškinimo taisyklių laikymasis reiškia, kad teismo sprendimai turi
precedento galią?
18. Pateikite teisminio bei administracinio precedento pavyzdžių.
19. Viduramžiais Anglijos magistratų teismai už pinigų padirbinėjimą bausdavo
mirtimi. Kaip, sekdamas teisinio precedento tradicija, analogiškoje byloje
turi pasielgti Anglijos magistratų teismas dabar?
20. Remdamiesi teisinio precedento kaitos taisyklių analize paaiškinkite, ar eko­
nominė krizė gali būti pakankamas pagrindas teismams nesivadovauti anks­
tesnėse bylose suformuluota praktika vėliau nagrinėjamose analogiškose
bylose?

22
 5. Teisės principai

1 Kas yra teisės principai? Kaip teisės principai susiję tarpusavyje? Kaip teisės
principai yra klasifikuojami? Kaip gali būti identifikuojami nerašytiniai tei­
sės principai?
2. Ar Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto 1994 m. išleisti Tarp­
tautinių komercinių sutarčių principai (UNIDROIT principai) gali būti va­
dinami nerašytinių teisės principų šaltiniu Lietuvoje? Pateikite nerašytinių
teisės principų pavyzdžių.
3. Remdamiesi pozityvizmo metodologija (pagal kurią teisė ir jos struktūriniai
elementai yra tik nustatytieji), atskleiskite teisės principų, teisinio teksto at­
žvilgiu išreikštų eksplicitiškai ir implicitiškai, esmę (žr. Lietuvos Respubli­
kos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą, 2006 m. rugpjū­
čio 8 d. sprendimą), nurodykite eksplicitiškai ir implicitiškai išreikštų teisės
principų skirtumus.
4. Remdamiesi nepozityvistine metodologija, paaiškinkite teisės principų-idė-
jų, susiformuojančių visuomenės teisinėje sąmonėje ir veikiančių joje, esmę.
Ar galima šiuos principus laikyti tikslingai sukurtais (apie tikslingą kūrybą
ir evoliuciniu keliu besivystančius visuomeninius reiškinius žr. Hayek F. A.
Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. Taisyklės ir tvarka: naujas liberalių teisingu­
mo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas. T. I. Vilnius: Eugrimas,
1998) ? Koks šių principų vaidmuo, ar jie atlieka reguliuojamąją funkciją?
5. LR CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Civilinių teisinių santykių su­
bjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pa­
gal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, o 4 dalyje - kad
„teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis tei­
singumo, protingumo ir sąžiningumo principais“. Kaip šių principų turinį
atskleidžia teismai? Įvertinkite šiuos principus per pozityvizmo metodologi­
jos, o taip pat per nepozityvistinės metodologijos prizmę (žr. Lietuvos Res­
publikos Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Vilnius: Justitia, 2001).
6. Graikų filosofas Sokratas buvo melagingai apkaltintas nusikaltimų darymu
ir Atėnų teismo nuteistas mirties bausme (vėliau kaltinimų melagingumas

23
 buvo išsiaiškintas ir visi trys kaltintojai taip pat nuteisti mirties bausmėmis).
Dėl mieste vykusios šventės nuosprendžio įvykdymas buvo atidėtas, tad tuo
pasinaudoję Sokrato draugai sudarė jam galimybę pabėgti iš kalėjimo. Ta­
čiau Sokratas atsisakė tai padaryti, remdamasis daugelį metų Atėnų gatvėse
dėstytu savo mokymu apie teisingumą. Pagal šį mokymą visi valstybės pi­
liečiai turi laikytis jos įstatymų, nes kitokiu atveju valstybėje kiltų netvarka,
įsivyrautų chaosas, o tai neišvengiamai reikštų jos pražūtį. Taigi, net žino­
damas kaltinimų melagingumą, Sokratas atsisakė išvengti teisėtai paskirtos
mirties bausmės įvykdymo. Apibūdinkite teisingumo ir teisėtumo principų
santykį, jų panašumus ir skirtumus bei šių principų turinio kaitą istorijos bė­
gyje, remdamiesi Sokrato mokymu bei šiuolaikine teismų jurisprudencija ir
moksline doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1995 m.
gruodžio 22 d. nutarimą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą, 2003 m. kovo 4 d.
nutarimą).
7. Vykstant krepšinio varžyboms paskutinę rungtynių akimirką viena iš ko­
mandų pataiko metimą, persveria rezultatą ir iškovoja bronzos medalius. Iš
karto po pataikyto metimo, kurį rungtynių teisėjas įskaito, arenoje esančioje
švieslentėje vyksta epizodo pakartojimas, kuris visiems arenoje esantiems
žiūrovams, teisėjams ir žaidėjams akivaizdžiai parodo, kad metimas pataiky­
tas pasibaigus rungtynių laikui ir todėl neturi būti įskaitytas, taigi ir medaliai
turi būti įteikti kitai komandai. Rungtynių komisaras, analizuodamas krep­
šinio lygos nuostatus, atkreipia dėmesį į tai, kad juose nėra numatyta rung­
tynių vaizdo įrašų peržiūra, o vienintelis pelnytų taškų įskaitymo pagrindas
yra teisėjo sprendimas. Kadangi teisėjas jau priėmė sprendimą įskaityti me­
timą, rungtynių laimėtojas negali būti keičiamas. Įvertinkite susidariusią si­
tuaciją ir teisėjo bei komisaro priimtus sprendimus, remdamiesi teisingumo
ir teisėtumo principais.
8. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija,
paaiškinkite nekaltumo prezumpcijos principo turinį (žr. Lietuvos Respu­
blikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimą).
9. 1991 m. liepos 31d. Medininkų pasienio poste buvo užpulti 8 Lietuvos Res­
publikos pasienio pareigūnai, 7 iš jų buvo nužudyti, vienas išgyveno, tačiau
visam gyvenimui liko neįgalus, dėl pažeisto stuburo negalintis valdyti kojų.
Pagrindinis užpuolimo motyvas, išaiškintas tyrimo metu - Lietuvos nepri­

24
 klausomybės fakto bei iš to išplaukiančio pasienio postų teisėtumo neigi­
mas. Po kelerių metų suėmus vieną iš įtariamųjų - buvusį SSSR specialiųjų
tarnybų pareigūną, buvo atlikta asmens atpažinimo procedūra. Likęs gyvas
pasienio pareigūnas nurodė, kad tai užpuolime dalyvavęs asmuo, tačiau dėl
aplinkybių, kuriomis buvo matęs įtariamąjį, sudėtingumo ir patirto psichi­
nio bei fizinio sukrėtimo, negalėjo tiksliai suformuluoti argumentų, kuriais
pagrįstų savo teiginį. Atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, pa­
sieniečio parodymai nebuvo traktuoti pakankamu įrodymu nuteisti SSSR
specialiųjų tarnybų pareigūną, kurio sulaikymas buvo nutrauktas ir jis pa­
leistas į laisvę. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, įvertinkite nekaltumo pre­
zumpcijos principo turinį bei jos taikymo pagrįstumą šiuo atveju.
10. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenci­
ja, paaiškinkite lygiateisiškumo principo turinį (žr. Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimą).
11. Nurodykite šalių lygybės principo turinį, juo reminatis paaiškinkinkite,
kas yra esminė šalių nelygybė (LR CK 6.228 str. (UNIDROIT 3.10); LAT
2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis c.b. 3K-3-863/2003).
12. Mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjas A sutinka vartotojui B teikti interneto ry­
šio paslaugas į sunkiai pasiekiamą vietovę tik su sąlyga, kad vartotojas kelis
metus naudosis šiuo ryšiu bei nekels tiekėjui pretenzijų dėl ryšio tiekimo
sutrikimų. Vartotojas B sutinka su tokiomis sąlygomis bei pasirašo atitin­
kamą sutartį. Tačiau vartotojas B parduoda jam priklausančią sodybą kitam
asmeniui C, kuris taip pat perima ir vartotojo B įsipareigojimus naudotis
interneto ryšiu, tiekiamu A. Susidūręs su ryšio tiekimo sutrikimais, varto­
tojas C pareiškia pretenziją tiekėjui A, reikalaudamas sutvarkyti ryšio su­
trikimus, kompensuoti patirtus nepatogumus mokesčio sumažinimu arba
apskritai nutraukiant prastos kokybės ryšį. Tiekėjas A atsisako tai padaryti,
motyvuodamas sutarties laisvės principu, kuriuo remiantis buvo sudaryta
sutartis su vartotoju B bei kurio įsipareigojimus savanoriškai perėmė varto­
tojas C. Vartotojas C teigia nebuvęs informuotas bei nežinojęs apie galimus
ryšio sutrikimus ir todėl reikalauja patenkinti jo prašymą, remiantis LR CK
6.188 str. normomis, ginančiomis jį kaip silpnesniąją santykio šalį. Remda­
miesi sutarties laisvės principu bei LR CK 6.188 str. normomis, išspręskite
kilusį ginčą.

25
13. Nurodykite, kokiai teisės principų rūšiai yra priskirtini principai, užfiksuoti
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo preambulėje, Darbo kodekso, Civili­
nio kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso I skyriuose, o taip pat Civili­
nio proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso II skyriuose?
14. Aptarkite tarptautinių principų recepcijos ypatumus, pateikite praktinių
pavyzdžių, naudodamiesi moksline literatūra bei teismų jurisprudencija.
( www.unidroit.org/english/principles/contents.htm; Žukas T. UNIDROIT
tarptautinių komercinių sutarčių principų ir Europos sutarčių teisės prin­
cipų recepcija Lietuvoje: trečiasis recepcijos etapas ir Šveicarijos patirtis;
Baranauskas E. Zapolskis P. Europos sutarčių teisės derinimas: Europos
Komisijos iniciatyvos / / Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendecijos ir
perpektyvos, Justitia, 2007); (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegi­
jos 2005 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-38/2005; LAT 2002 m.
vasario 11d. Civilinė Nutartis Nr.: 3K-3-281; LAT 2003 m. gegužės 19 d.
nutartis byloje Nr.: 3K-3-612; LAT Plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutarimas Nr.: 3K-P-382/2006).
15. Jeigu sutarties su tarptautiniu elementu atskiros dalys prieštaringos arba
sutartis turi spragų, kuo vadovaujantis ši situacija sprendžiama? Atsakymą
pagrįskite remdamiesi LR CK, tarptautiniais principais (Sutarčių aiškinimo
taisyklės LR CK 6.193 str.; Sutarties spragų užpildymas LR CK 6.195 str.
UNIDROIT komercinių sutarčių principai 4.1 4.2, 4.3 str.; www.unidroit.
org/english/principles/contents.htm; PECL - Europos sutarčių teisės prin­
cipai 5 .1 0 l(l) 5.101(2) 5.101(3) str.; frontpage.cbs.dk/law/commission_
on_european_contract_law/ ).
16. Koks, jūsų nuomone, teisėjo, nagrinėjančio bylas, teisinės sąmonės vaidmuo,
atskleidžiant ar atspindint jau egzistuojančius teisės principus (žr. Barak A.
Teisėjo vaidmuo demokratinėje valstybėje. / / Konstitucinė jurisprudenci­
ja. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Nr. 1. Vilnius:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006. P. 291-305).
17. Ikisutartinių derybų metu pardavėjas A, žinodamas, kad pirkėjas B jau yra
pradėjęs derybas su kitu pardavėju C, siekia sudaryti sutartį su B, nurody­
damas savo siūlomos prekės privalumus bei mažesnę nei C siūlomą kainą.
Deryboms užsitęsus, pardavėjas C sudaro sutartį su kitu pirkėju D ir pirkėjas
B sutinka sudaryti sutartį su pardavėju A. Tačiau, žinodamas apie pardavėjo

26
 C sudarytą sutartį, pardavėjas A pakeičia siūlomos sutarties sąlygas ir pasiū­
lo pirkėjui B įsigyti prekes už didesnę kainą. Pirkėjui B atsisakius, pardavėjas
A sudaro sutartį su kitu pirkėju E. Pirkėjas B reikalauja, kad pardavėjas A
atlygintų dėl nesudarytos sutarties ir nesąžiningai vykdytų derybų patirtus
nuostolius. Remdamiesi LR CK 6.163 str. normomis išsiaiškinkite, ar B turi
teisę apeliuoti į sąžiningumo principo nesilaikymą šiuo atveju bei ikisutarti-
niuose santykiuose apskritai.
18. Remdamiesi LR CK naudojamomis „protingų išlaidų“ „protingos kainos“,
„protingo asmens“ „protingo laiko“, „protingo pagrindo“, „protingo termi­
no“, „protingų lūkesčių“, „protingų pastangų“ sąvokomis paaiškinkite pro­
tingumo principo turinį.
19. Remdamiesi LR CK naudojamomis „sąžiningos dalykinės praktikos“, „są­
žiningo įgijėjo“ „sąžiningo įgijimo“, „sąžiningo paslaugų teikėjo“, „sąžiningo
turto valdymo“ „sąžiningo valdytojo“ „sąžiningų trečiųjų asmenų“ „sąžinin­
go valdymo atsiradimo“, „sąžiningos verslo praktikos reikalavimų“ sąvoko­
mis paaiškinkite sąžiningumo principo turinį.

27
 Teisinis reguliavimas

1. Pateikite teisinio reguliavimo sąvoką, paaiškinkite, kas yra teisinio regulia­

vimo objektas, kokie yra teisinio reguliavimo būdai, apibūdinkite teisinio
reguliavimo subjektus, kiek teisinio reguliavimo stadijų galima išskirti?
2. Ar visos moralinės priedermės šeimos santykiuose turėtų būti užtikrinamos
teisės aktuose nustatant joms analogiškas teisės pareigas (žr. Lietuvos Res­
publikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą)?
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. 4 dalyje nustatyta, kad bažnyčios
bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Paaiškinkite teisės ir bažnytinės teisės teisinio reguliavimo objektų skirtu­
mus, jų sąlyčio taškus.
4. Išanalizuokite tokius teisinio reguliavimo pavyzdžius:
a) Hamurapio įstatyme (XVIII a. pr. Kr.) buvo nustatyta:
8. Jei žmogus pavogs arba jautį, arba avį, arba asilą, arba kiaulę, arba
valtį, jei tai Dievo ar rūmų, jis gali atiduoti trisdešimteriopai, o jei tai
priklauso muškenumui (pastaba: muškenumas - nevisateisis laisvas
žmogus), - gali atlyginti dešimteriopai; jei vagis neturi iš ko atiduoti,
jį reikia užmušti.

b) Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.) buvo nustatyta:

SEPTIN TA SIS SKYRIUS
APIE ŽEMĖS SMURTUS IR APIE SUMUŠIMUS, IR APIE ŠLĖK­
TŲ NUŽUDYMUS
6. Apie moters ir merginos žaginimą
Taip pat nustatome: jeigu kas moterį ar merginą išžagintų, būk bet ko­
kios padėties, pradedant nuo aukščiausios iki žemiausios, ir anoji moteris
ar mergina apšauktų savo smurtą tai darant, ir žmonės kažkaip atbėgtų
dėl ano smurto, ir ji jų akivaizdoje smurto žymes parodytų, ir paskui anąjį
į teismą patrauktų, dviem ar trim liudytojais įrodytų bei dėl to anų liudy­
tojų akivaizdoje asmenine priesaika prisiektų, tai toksai galva turi bau­
džiamas būti.<...>

28
 c) Irano islamiškajame baudžiamajame kodekse (patvirtintas 1991 m.
liepos 30 d.) nustatyta:
174 straipsnis. Vyro ar moters svaiginimasis toksinėmis medžiagomis
baudžiamas 100 rimbo kirčių.

d)Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (priimtas 2000 m.

rugsėjo 26 d., įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) nustatyta:
149 straipsnis. Išžaginimas
Tas, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas
fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas
galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens
būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Išanalizavę pateiktus teisinio reguliavimo pavyzdžius ir ypač atkreipę dėmesį į

baudžiamosios teisės ginamus teisinius gėrius (vertybes) bei sankcijų dydį, įver­
tinkite, ar tik laiko veiksnys įtakoja vertybinės teisės sampratą? Galbūt reikėtų
įvardyti ir kitą veiksnį - visuomenių kultūrų skirtumus, t. y šių kultūrų skirtingą
vertybių, be kita ko ir teisinių, vertinimą?

29
 7. Teisės norma

1. Apibūdinkite normatyvinių ir nenormatyvinių reguliatorių skirtumus. Ko­

kios priežastys lemia taisyklių egzistavimą bei jų laikymąsi ar nesilaikymą?
2. Apibūdinkite požymius, kuriais sutampa ir kuriais skiriasi teisės principai ir
teisės normos.
3. Remdamiesi teisės normos požymių analize argumentuotai atsakykite, ar ke­
lių policininko signalas reguliuotojo lazdele sankryžoje, kuriam paklūsta vai­
ruotojai bei pėstieji, yra teisės norma ar kitokio pobūdžio teisinis reiškinys?
4. Ar šviesoforo signalas yra teisės norma ar kitokio pobūdžio teisinis reiškinys?
5. Remdamiesi teisės normos visuotinio privalomumo požymiu bei atsižvelg­
dami į toliau nurodytais teisės aktais reguliuojamų santykių pobūdį paaiš­
kinkite, ar šie įstatymai yra visuotinai privalomi:
• Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas,
• Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas,
• Lietuvos Respublikos Seimo statutas,
• Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.
6. Analizuodami teisės normos visuotinio privalomumo požymį, paaiškinkite,
ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. „Nuosavybė neliečiama“ teisės
norma yra privaloma Irako Respublikos piliečiui?
7. Ar teisės normos visuotinio privalomumo požymį atitinka naudojimosi vi­
suomeniniu transportu Klaipėdos mieste taisyklės?
8. Remdamiesi teisės normos sistemiškumo požymiu, nurodykite, kokiomis
teisės normomis būtina vadovautis teismo procese tiriant baudžiamąją bylą
dėl vagystės iš automobilio. Spręsdami užduotį, atsižvelkite į teismo procese
dalyvaujančius subjektus ir jų teisinį statusą nustatančias teisės normas.
9. Argumentuotai paaiškinkite, ar LR CK 6.66 suformuluotas Actą Pauliana
institutas bei LR CK 6.69 str. apibrėžta daikto sulaikymo teisė gali būti vadi­
namos sankcionuojančiomis normomis?

30
 8. Socialinės normos

1 Kokius santykius reguliuoja socialinės normos? Koks elgesys yra vadinamas

normaliu? Kaip klasifikuojamos socialinės normos?
2. Pateikite moralės, papročių bei korporatyvinių normų pavyzdžių.
3. Kokios socialinės normos nustato ir reguliuoja šventines dienas (žr. Lietu­
vos Respublikos darbo kodeksą) ?
4. Pamąstykite ir nurodykite, kurios iš išvardintų normų reguliuos žmogaus,
susiruošusio žvejybai, elgesį: teisės, moralės, paprotinės, korporacinės,
techninės, religinės, etiketo, kitos normos?
5. Kuo skiriasi ir kuo sutampa papročių ir moralės normos? Kuo skiriasi teisės
normų ir papročių normų vykdymo užtikrinimo būdai?
6. Kokie svarbiausi požymiai atskiria teisės normas nuo korporatyvinių normų?
7. Kokioms normų rūšims priskiriami:
• žemės traukos dėsnis,
• prašymas gerbti savo pažįstamą,
• reikalavimas neįžeidinėti Seimo nario,
• rekomendacija tinkamai naudoti mobilųjį telefoną,
• nurodymas įeinant į šventovę nusiimti arba užsidėti kepurę ar nusiauti
batus,
• draudimas tuoktis su tos pačios lyties asmeniu.
8. Viešoji įstaiga „Sekmadienio futbolo lyga“ sprendė ginčą tarp dviejų ko­
mandų dėl neįvykusių rungtynių. Kiekviena iš komandų pateikė argumen­
tus, nurodydama priešininkų komandos kaltę. Lygos drausmės komitetas,
svarstęs šį ginčą, priėmė sprendimą bei įskaitė vienai iš komandų techninį
pralaimėjimą, o kitai - pergalę rezultatu 3:0. Patyrusi pralaimėjimą koman­
da kreipėsi į Lygos apeliacinį komitetą, tačiau šis paliko galioti Drausmės
komiteto priimtą sprendimą. Pralaimėjusios komandos atstovai liko nepa­
tenkinti šiuo sprendimu ir teigė, kad jis neturi teisinio pagrindo, bet yra pa­
grįstas kitais kriterijais, kurie negali įtakoti sprendimo. Išsiaiškinkite, kokio
pobūdžio normos reguliuoja šiuos santykius ir apibūdinkite pralaimėjusios
komandos galimybes kreiptis į teismą.
31
9. Nurodykite pagrindinius kriterijus, atskiriančius moralės normas nuo teisės
normų. Išvardinkite teisės normų ir moralės normų sutampančius požymius.
10. Kokiais argumentais H. Kelsenas grindžia reliatyvistinės vertės teorijos pos­
tulatą, kad teisės normą galima laikyti galiojančia, net jeigu ji prieštarauja
moralinei tvarkai? Ar, jūsų manymu, H. Kelsenas yra teisus, atmesdamas
tradicinio teisės mokslo plačiai pripažįstamą tezę, kad teisė iš prigimties turi
būti morali ir kad amorali socialinė tvarka nėra teisinė tvarka?
11. Vykstant Didžiajai Prancūzijos revoliucijai sukilėliai apsupo karaliaus Liu­
dviko XVI rezidenciją, saugomą šveicarų gvardiečių. Atsižvelgdami į tai, kad
šveicarų gvardiečiai yra tik samdiniai ir tiesiogiai prie karaliui inkriminuo­
jamų nusikaltimų neprisidėjo, revoliucionieriai leido jiems grįžti į tėvynę,
teigdami, kad pasikeitus santvarkai teisės normos ir remiantis jomis sudary­
tos sutartys jau nebeteko galios. Šveicarų gvardiečiai atsisakė palikti sargybą,
atsakydami revoliucionieriams, kad net neišvengiamos mirties akivaizdoje
juos saisto garbė ir prisiimta pareiga. Visi šveicarų gvardiečiai žuvo, kara­
lius buvo suimtas, nuteistas ir nukirsdintas. Įvertinkite šveicarų gvardiečių
veiksmus teisės ir moralės normų požiūriu.
12. Remiantis LR A T P K 178 str. 1 d. norma gatvėje policijos sulaikytas neblaivus
pilietis R.S. buvo nubaustas 30 litų bauda už „žmogaus orumą ir visuomeni­
nę dorovę įžeidžiantį elgesį“. Pilietis nesutiko su tokiu policijos sprendimu.
Jis teigė, kad jokio orumo ir dorovės neįžeidė, o tiesiog tyliai, ramiai, tvar­
kingai bei netriukšmaudamas keliavo namo po šventės. Įvertinkite LRATPK
178 str. normas, atsižvelgdami į teisės normų ir moralės normų santykį.
13. Gerai visuomenėje žinomas asmuo kreipėsi į teismą, remdamasis LR CK
2.24 str. norma dėl jo garbės ir orumo įžeidimo. Savo pateiktame ieškinyje
atsakovu jis nurodė spaudos leidinį, kuris viešai pavadino jį „nudistu“ bei
tuo pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovas paeikalavo šio fakto paneigimo
bei piniginės kompensacijos. Remdamiesi LAT Senato 1998 m. nutarimu
Nr. 1, apibūdinkite teisės normų ir moralės normų santykį bei išsiaiškinkite
ieškovo reikalavimo tenkinimo galimybes.
14. Paskelbus testamentą išaiškėja, kad santuokoje gyvenęs pilietis A visą savo
turtą paliko pilietei B, su kuria jis turėjo nesantuokinį vaiką. Gimus šiam
vaikui, A pripažino savo tėvystę. Savo sutuoktinei ir pilnamečiams vaikams
A nepaliko jokio turto. Remdamiesi LR CK 1.81 str. normomis paaiškinkite,

32
 ar gali piliečio A sutuoktinė bei santuokoje gimę vaikai reikalauti pripažinti
testamentą negaliojančiu dėl to, kad jis prieštarauja gerai moralei.
15 Į infekcinę ligoninę atvežtas karščiuojantis pacientas. Kadangi jis atvyko iš
Kinijos, kurioje neseniai rasta infekcinės ligos židinių, pacientas izoliuoja­
mas atskiroje palatoje. Seselė A, kuri paprastai prižiūri šios palatos pacien­
tus, atsisako slaugyti ligonį. Ji teigia, jog pasaulyje nuo šio viruso mirė per
700 žmonių, o ji turi du mažamečius vaikus, todėl nenori rizikuoti. Pasak
seselės A, ji nėra gydytoja, tad pareiga suteikti pagalbą tokiu atveju jos ne­
saisto. Įvertinkite situaciją remdamiesi teisės ir moralės normų analize.
16. Pacientas A jau kurį laiką gydosi pas psichiatrą. Pokalbio metu A psichiatrui
prisipažino, jog norėtų nužudyti savo sužadėtinę B. Iš ligos istorijos psichia­
tras suprato, jog grasinimas yra visiškai realus ir A jį anksčiau ar vėliau bandys
įgyvendinti. Sunerimęs gydytojas kreipiasi į policiją ir praneša apie merginai
kilusią grėsmę. A trumpam sulaikomas, tačiau, kaip vėliau teigė policijos atsto­
vas, nebuvo pagrindo, kuriuo remiantis jo laisvė turėtų būti apribota. Privers­
tinai gydyti A psichiatrijos klinikoje nebuvo reikalo, tačiau jis turėjo įsiparei­
goti, kad nesiartins prie sužadėtinės B ir nebandys užmegzti su ja kontakto.
Vėliau, siekdamas maksimaliai užtikrinti paciento konfidencialumą, gydytojas
kreipėsi į policiją prašydamas panaikinti visus policijoje esančius įrašus apie
A ligą. Po mėnesio A su savo sužadėtinės B broliu C kartu išsinuomojo butą.
Ten dažnai lankydavosi ir sužadėtinė B, kuri netrukus buvo rasta negyva. Kaip
paaiškėjo, A įgyvendino savo ketinimą. Gydytojo teigimu, mergina nebuvo jo
pacientė, tad jis nebuvo jai kuo nors įpareigotas, todėl apie galimą grėsmę jos
neįspėjo, o A, kaip pacientui, jis buvo įsipareigojęs ir savo pareigą įgyvendino.
Remdamiesi teisės ir moralės normų santykio analize, įvertinkite gydytojo tei­
ginius bei išsiaiškinkite, kaip gydytojas turėjo pasielgti?
17. Autoavarijoje sunkiai susižalojo du identiški dvyniai. Abiem išgyventi tiki­
mybė labai maža, tačiau galima išgelbėti vieno gyvybę persodinus jam bro­
lio kepenis. Remdamiesi teisės normų ir moralės normų santykio analize
paaiškinkite, ar gali gydytojai siekti išgelbėti vieną iš dvynių, nepalaikydami
kito dvynio gyvybės bei tokiu būdu sudarydami galimybę panaudoti jo or­
ganus brolio išgelbėjimui?
18. Remdamiesi LR CK 1.81 str. ir 1.137 str. normomis, apibūdinkite moralės
normų įtaką teisės normoms bei civilinių teisių įgyvendinimui.
19. Remdamiesi LR BK XXII ir XLIV skyrių normomis, apibūdinkite moralės
normų įtaką visuomėje smerkiamų veikų baudžiamajam persekiojimui.
20. Paaiškinkite teisės, moralės ir religinių normų santykį:
Išėjimo knyga 20, 1-17
Dešimt Dievo įsakymų:
1Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius:
2 „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš
vergijos namų.
3 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
4 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai
danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žem e.5Jiems nesi-
lenksi ir jų negarbinsi, nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas,
skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams - trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, ku­
rie mane atmeta,6bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems,
kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
7 Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepa­
liks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
8Atsimink, kad švęstum šabo dieną.9 Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo
darbus, 10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi
jokio darbo - nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo
galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse.11 Nes per šešias dienas VIEŠ­
PATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis
ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį VIEŠPATS,
tavo Dievas, tau skiria.
13 Nežudysi.
14Nesvetimausi.
15 Nevogsi.
16 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
17 Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės,
ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
21. Ar priesakai iš aukščiau pateikto teksto, draudžiantys žudyti, svetimauti,
vogti, meluoti gali būti laikomi pagrindu iškelti baudžiamąją bylą jų nesilai­
kančiam asmeniui?
22. Kokios tai - teisės ar moralės - normos:
LR CK 4.70 straipsnis. Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas
1 Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne
tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą turėjo būti
pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą
daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyja­
mosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja
senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą
nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
2. Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netruk­
do valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai
įgytas ir valdomas daikto dalis.
3. Jeigu valdymo teisė įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalauja­
ma ir iš atstovo, ir iš atstovaujamojo.

23. Kokiai socialinių normų rūšiai priskirtumėte Lietuvos advokatų etikos ko­
deksą, priimtą 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime
bei paskelbtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio
27 d. įsakymu (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas
Nr. 1R-345 „Dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso skelbimo”)?
24. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 5 d.
įsakymu Nr. 2485 patvirtintos „Rekomendacijos akademinės etikos kodek­
sams“. Apibūdinkite teisės ir moralės normų santykį, remdamiesi šių reko­
mendacijų 3 ir 15 str.:
3. Dėstytojų etikos kodeksas įtvirtina pagrindines etiško dalykinio
(akademinio) elgesio nuostatas, kurių tiesiogiai nereglamentuoja
Lietuvos Respublikos teisės aktai, darbo sutartys bei aukštosios mo­
kyklos vidaus tvarkos dokumentai.

15.Sankcijos už akademinės etikos pažeidimus atsižvelgiant į pažeidi­

mo sunkumą - moralinio poveikio priemonės (pvz., pastaba, įspėji­
mas, įvertinimo paviešinimas ir pan.). Kodekso priežiūrą vykdan­
čios institucijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio priimant
sprendimą dėl darbo sutarties pratęsimo, dėl darbuotojo skyrimo į
aukštesnes pareigas, atestuojant aukštesnei kvalifikacinei kategorijai
gauti ir vidinės atestacijos metu bei kitais atvejais.
35
25. Kokiai normų rūšiai - teisės ar moralės normoms - priklauso pateikiamos
elgesio taisyklės:
• draudimas skleisti gandus, paskalas, t.y. neatitinkančią tikrovės infor­
maciją apie asmenį,
• draudimas meluoti,
• santuokinės ištikimybės reikalavimas,
• reikalavimas išlaikyti tėvus arba vaikus,
• reikalavimas laikytis pažado.

36
 Teisės normų struktūra

1 A pibūdinkite, kokios priežastys lemia skirtingus požiūrius į teisės norm os

struktūrinius elem entus, jų skaičių, turinį?
2 Kas yra hipotezė ir kokių rūšių jos gali būti? Pateikite teisės normų hipote­
zių pavyzdžių.
3. Pateikite dispozicijos sampratą, išvardinkite ir apibūdinkite jos rūšis. Patei­
kite mišrių dispozicijų pavyzdžių.
4. Kas yra sankcija ir kokios jos rūšys? Pateikite pasyviai negatyvių sankcijų
pavyzdžių.
5. Nustatykite:
• teisės norm ų(os) struktūrinius elementus;
• teisės norm ų(os) struktūrinių elementų rūšis.

LR CK 1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavi­

mo principai
2. Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teis­
mas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės
principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir
teisėtiems interesams apsaugoti.

LR CK 3.36 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvena­

mąją patalpą, esančią šeim os turtu
2. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise
priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio
sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuom o­
ti. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo
nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu,
jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta
kaip šeimos turtas.

LR ATPK 21 straipsnis. Administracinių nuobaudų rūšys

Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos
šios administracinės nuobaudos:

37
 1) įspėjimas;
2) bauda;
3) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įran­
kis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos adminis­
tracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas;
4) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės
skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą,
dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės
vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti gele­
žinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius,
radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroni­
nių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudo­
tojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti
statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas;
5) administracinis areštas;
6) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-6 punktuose išvardytas administra­

cines nuobaudas gali nustatyti tik Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokias negu nuro­
dytos šiame straipsnyje administracinių nuobaudų rūšis.
Šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono
(miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti
pakeista nemokamais viešaisiais darbais.

4 dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

Šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono I
(miesto) apylinkės teismo nutarimu arba kito organo (pareigūno), na­
grinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimu ir pažeidėjo]
sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 valandų I
trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamųI
viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. Šiuo atveju organas (pa-1
reigūnas) nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti jam paskirtus!
nemokamus viešuosius darbus.

Pastaba. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 27, 152, 152(1), 152(3), 152(4), 152(s\ I

38
152(8) ir 152(11) straipsniuose vartojamos aparatūros ir įrenginių sąvokos su-
prantamos taip, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme.
L R D K 170 straipsnis. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti
1 Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskai­
toma:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vie­
ta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vie­
ta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus
laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vai­
kui sueis treji metai;
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neį­
galiesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asme­
nims, slaugantiems neįgalųjį;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį
darbą;
10)teisėto streiko laikas;
1 l)kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

L R B K 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, ly­

ties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės
Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklau­
sančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kal­
bos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutruk-
dyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socia­
linėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių
grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais
darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atė­
mimu iki trejų metų.

39
6. Nurodykite pateiktų teisės normų hipotezes bei jų rūšis:

LR CK 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

reglamentuojami santykiai
2. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų i
pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai
valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas paval­
dumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos
taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankci­
jas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų
valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kito­
kiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos,
šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamen­
tuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais
atvejais.

LR ATPK 183 straipsnis. V iešosios rimties trikdymas

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos ins­
trumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys
veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transpor­
te bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamo­
siose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo vie­
šąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams
iki trijų šimtų litų.

L R D K 124 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigim o pagrindai

1. Darbo sutartis baigiasi:
1 ) ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
3) darbuotojui mirus;
4) kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio
atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.
2. Darbo santykių pasibaigimo tvarką, kai darbdavio (jeigu darbdavy!
yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neį
manoma, nustato Vyriausybė.
7. N urodykite pateiktų teisės norm ų dispozicijas bei jų rūšis:
LR CK 5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pir­
mos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis
paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys,
neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis pa­
veldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su an­
tros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros
eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

L R CK 3.100 straipsnis
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:

1) mirus vienam iš sutuoktinių;

2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur
esančiu;
3) pripažinus santuoką negaliojančia;
4) nutraukus santuoką;
5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį
režimą;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.“

LR ATPK 182 straipsnis. Lindynių laikymas

Azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo
lindynių laikymas - užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų
litų.

8. Išnagrinėkite pateiktas teisės normas ir nurodykite, kokios rūšies yra jų dis­

pozicijos: paprastosios, blanketinės ar nukreipiamosios:

LR CPK 419 straipsnis. Teismingumas

Ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo
paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnoja­
mojo daikto - vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis.

41
 LR CK 1.57 straipsnis. Atsiskaitymų valiutai taikytina teisė
1. Atsiskaitymų valiuta nustatoma pagal valstybės, kurioje turi būti at­
liktas mokėjimas, teisę, jeigu šalys savo susitarimu nėra pasirinkusios
atsiskaitymų valiutos.
2. Visais kitais atvejais valiutai taikoma valiutos valstybės teisė.

LR CK 5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento sam ­

prata
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą pas­
kiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš
jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuok­
tinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis).

LR CK PATVIRTINIMO, ĮSIG A LIO JIM O IR ĮGYVENDINI­

MO ĮSTATYMAS
3 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimas
Kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki Ci­
vilinio kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam
kodeksui, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įsta­
tymų normoms.

9. Nurodykite pateiktų teisės normų samkcijas bei jų rūšis:

LR ATPK 24 straipsnis. Bauda

Už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda ne­
gali būti mažesnė kaip dešimt litų ir didesnė kaip vienas tūkstantis litų.
Už administracinius teisės pažeidimus pareigūnams skiriama bauda ne­
gali būti mažesnė kaip dvidešimt litų ir didesnė kaip du tūkstančiai litų.
Už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nu­
statyta didesnė bauda, negu numatyta šiame straipsnyje. Už administra­
cinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip
pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

LR ATPK 184 straipsnis. Azartiniai lošim ai ir būrimas

Azartiniai lošimai iš pinigų, daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam
nenustatytose vietose, taip pat būrimas viešosiose vietose - užtraukia
baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

42
 L R D K 237 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės
nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo
drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti
nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.

10. Argumentuotai atsakykite, ar LR CK 6.69 str. apibrėžta daikto sulaikymo

teisė gali būti vadinama sankcija?
11. Argumentuotai atsakykite, ar LR BK 98 str. apibrėžtos priverčiamosios me­
dicininės priemonės gali būti vadinamos sankcija?
12. Apibūdinkite teisės normos elementą - sankciją, remdamiesi Lietuvos Res-
publkos Konstitucinio teismo 2008-03-15 nutarimu „Dėl sankcijos - metalų
laužo ir atliekų supirkimo vietos adreso išbraukimo iš licencijos - taikymo“.

43
 tyrimai gali būti leidžiami laikantis šio straipsnio 1 dalies i, iii, iv ir v
punktuose išdėstytų sąlygų ir toliau nurodytų papildomų sąlygų:

i) moksliniais tyrimais siekiama, akivaizdžiai patobulinus asmens

būklės, ligos ar sutrikimo mokslinį supratimą, padėti galiausiai
gauti rezultatus, galinčius būti naudingus atitinkamam asmeniui
arba kitiems tos pačios amžiaus kategorijos ar ta pačia liga ser­
gantiems, arba tą patį sutrikimą turintiems, arba tokios pat būklės
asmenims;
ii) moksliniai tyrimai yra susiję tik su minimaliu pavojumi ir mini­
malia našta atitinkamam asmeniui.

7. Kilus grėsmei sulaukti sankcijų (baudos) už mokesčių nemokėjimą bei pre­

tenzijų iš kitų įmonės kreditorių, A už nedidelę pinigų sumą parduoda jam
priklausančias įmonės akcijas savo tėvui. Remdamiesi Actą Pauliana insti-j
tutu (LR CK 6.66 str.) kreditoriai kreipiasi į teismą, prašydami pripažinti
sandorį negaliojančiu. A savo atsiliepime teismui nurodo, kad sudarydamas
sutartį jis rėmėsi LR CK 1.2 str. numatytu sutarties laisvės principu bei dėl
to jokių teisės normų pažeisti negalėjo. Išspręskite šį ginčą, remdamiesi tei­
sės principų bei normų kolizijos sprendimo taisyklėmis.
8. Pilietis A atsisako priimti palikimą pagal įstatymą savo sesers naudai. Buvusi
piliečio A sutuoktinė kreipiasi į teismą, nurodydama, kad pilietis A vengia
mokėti teismo paskirtus alimentus savo vaikams, remdamasis tuo, jog yra
bedarbis. Buvusi sutuoktinė prašo, kad teismas įpareigotų pilietį A priimti
palikimą, nes jo atsisakymas prieštarauja LR CK 1.81 str. suformuluotam
geros moralės kriterijui. Pilietis A remiasi LR CK 1.2 str. numatytu sutarties
laisvės principu. Išspręskite šį ginčą, atsižvelgdami į teisės normų ir moralei
normų santykį bei remdamiesi teisės principų bei normų kolizijos sprendi
mo taisyklėmis.
9. Argumentuotai paaiškinkite, ar Lietuvos Respublikos Teismų įstatyme
33 str. 1 d. norma „nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos ReS‘
publikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarp-
tautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respubliko'
j e galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams“, taip pat 2 d
norma „nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtai!
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukš
 čiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo
administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nuta­
rimus ir nutartis“ bei 3 d. norma „teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos
Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių instituci­
jų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos tei­
sės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais“ neprieštarauja Lietuvos Respu­
blikos Konstitucijos 109 str. 3 d. normai „teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso
tik įstatymo“?
10. Pateikite įvairių teisėkūros subjektų išleistų administracinės teisės normų
pavyzdžių.
11. Remdamiesi LR CPK 75 str., 307 str., ir 345 str., paaiškinkite procesinių
normų reikšmę materialinėms normoms.
12. Pateikite bendrųjų ir specialiųjų teisės normų pavyzdžių.
13. Pateikite skirtingų teisės šakų imperatyviųjų teisės normų pavyzdžių.
14. Pateikite baudžiamosios teisės dispozityviųjų teisės normų pavyzdžių.
15. Remdamiesi LR CK 1.19-1.23 normomis, išaiškinkite kolizinių normų tai­
kymo taisykles. Pateikite daugiau kolizinių teisės normų pavyzdžių.

47
 11 . Teisės aktai

1. Kas yra teisės aktai? Kokios pagrindinės jų rūšys?

2. Ar teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa hierarchinė sistema? Ar galima hi­
erarchiškai lyginti teisės norminius aktus su teisės aiškinimo aktais, teisės
įgyvendinimo aktais, norminėmis sutartimis? Iš kokio akto kyla Lietuvos
Respublikos teisės norminių aktų sistemos hierarchija?
3. Ar visų teisės aktų struktūra vienoda?
4. Kokie požymiai būdingi įstatymams? Išvardinkite juos. Kuo konstituciniai j
įstatymai skiriasi nuo paprastųjų įstatymų? Paaiškinkite, kas yra organiniai
įstatymai ir ar jie egzistuoja Lietuvoje.
5. Ar Prezidentas gali vetuoti tautos referendumu priimtą įstatymą?
6. Kokias funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, garan- j
tuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį vientisumą?
7. Kokią vietą teisės aktų hierarchij oj e užima Konstitucinio teismo nutarimai, ku­
riuose, remiantis „Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo“ 63 str. j
1 d. 3 p. priimtas sprendimas dėl Vyriausybės aktų atitikimo įstatymams?
8. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymu, atsakykite:
• kokie gali būti bylų dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai nagrinėjimo pagrindai?
• kas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą?
• ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tiria viso teisės akto, ar
tik jo dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymui?
• ar galima skųsti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutari­
mą? Ar galima įveikti jo galią pakartotinai priimant teisės aktą?
• ar galima peržiūrėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuta­
rimą, kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių?
• kas gali oficialiai aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nutarimą? Kieno iniciatyva?

48
9 R em dam iesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio T eism o jurisprudencija,
atskleiskite Lietuvos konstitucinių įstatym ų doktriną (žr. Lietuvos R esp u ­
blikos K onstitucinio T eism o 2002 m. gruodžio 24 d. nutarim ą).
10 Kokie konstituciniai įstatymai yra priimti Lietuvos Respublikoje?
11 Ar skiriasi konstituciniai aktai, numatyti Lietuvos Respublikos Konstituci­
jos 150 str. ir esantys Konstitucijos sudedamąja dalimi, nuo konstitucinių
įstatymų, priimtų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str. 3 dalį?
12 Palyginkite Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir Lietuvos Respu­
blikos teismų įstatymo 1 str. normas. Kokia juridine galia pasižymi Teismų
įstatymo 1 str. norma?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.
3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik
įstatymų nustatyta tvarka.

13. Apibūdinkite įstatymų ir poįstatyminių aktų santykį.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 20, 21, 22, 23, 31, 34 straipsniuose
nurodyta, kad tam tikri teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais.
Ar gali būti šie santykiai reguliuojami poįstatyminiais teisės aktais?
15. Ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 dalyje suformuluota teisės
norma nurodo, kad teisėjai negali remtis poįstatyminiais teisės aktais bei tei­
sės principais?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

49
16. Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-773 ,,Dė'
rekomendacijų aukštosioms mokykloms dėl Lietuvos Respublikos mokslę
ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo pakeitimo“ pa
tvirtinus rotacijos aukštosiose mokyklose taisykles valstybės finansuojamo,
se vietose studijuojantiems studentams, Lietuvos studentų sąjunga pareiškę
nepasitenkinamą jose suformuluotomis studentų rotacijos taisyklėmis be;
kreipėsi į universitetus, prašydama netaikyti šių taisyklių. Lietuvos studenti
sąjunga savo prašymą grindė tuo, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymi
patvirtintas ne privalomas teisės aktas, o tik rekomendacijos ir todėl univer
sitetai gali jų netaikyti. Atsižvelgdami į tai, kad rekomendacijose išdėstyto«
nuostatos dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatų tai
kymo bei remdamiesi teisės aktų hierarchijos sudarymo taisyklėmis, pamė
ginkite išsiaiškinti Lietuvos studentų sąjungos prašymo teisėtumą.
17. Nurodykite Europos Sąjungos pirminių teisės aktų vietą Lietuvos Respubli
kos teisės aktų sistemoje.
18. Kokią vietą teisės aktų sistemoje užima įgyvendinant Europos Sąjungos di
rektyvą priimtas įstatymas?
19. Kaip sprendžiama tarptautinių sutarčių ir nacionalinės teisės nuostatų koli
zija? Atsakymą argumentuokite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis
mo praktika (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kov
14 d. nutarimą). Koks Lietuvos Respublikos teisės aktų, išskyrus Konstitu
ciją, ir Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos, priimtos 1953 m
spalio 19 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. spalio 13 d
santykis? Koks jos santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucija?
20. Ar galima tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktus vertinti p<
gal hierarchiją, o ne pagal koliziją (t. y. santykį taikymo aspektu)?
21. Kokiai teisės aktų rūšiai priskirtumėte Lietuvos advokatų etikos kodeksi
priimtą 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime bei pž
skelbtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsž
kymu Nr. 1R-345?
22. Remdamiesi LR CK normomis, argumentuotai paaiškinkite, kokios rūšie
teisės aktai yra sandoriai, sutartys, kvazisutartys (lažybos, azartiniai loš
mai). Kokiai aktų rūšiai priskirti civilinės būklės aktai bei administracini!
aktai? Kokią jų vieta teisės aktų hierarchijoje?
23. Išdėstykite teisės aktus pagal jų juridinę galią:
LR Ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl daiktų
grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“
Europos Sąjungos 2005/36/EB direktyva dėl profesinių kvalifikacijų
pripažinim o
. L R Aplinkos m inistro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakym as Nr. 237 “Dėl
augalų bendrijų raudon osios knygos sąrašo patvirtinim o”
. Tarptautinės migracijos organizacijos Konstitucija, ratifikuota LR Sei­
mo 1998 m. spalio 13 d.
. Romos sutartis, kuria įsteigta Europos ekonominė bendrija, pasirašyta
1957 m. kovo 25 d., įsigaliojusi 1958 m. sausio 1 d.
• 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valsty­
bės“
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio
5 d. įsakymu Nr. 2485 patvirtintos „Rekomendacijos akademinės eti­
kos kodeksams“
• Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio
pakeitimo įstatymas, priimtas 2011 m. birželio 28 d.
• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ra­
tifikuota LR Seimo 1995 m. balandžio 27 d.
24. Kokios rūšies teisės aktams priskirtini teismų sprendimai? Ar visų teismų
sprendimai yra vienodos teisinės galios?
25. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos
Prezidento įstatymu atsakykite, ar Lietuvos Respublikos Prezidentas turi
teisę skelbti amnestiją?

51
 Teisės aktų galiojimas ir sisteminimas

1. Ar Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo iš karto po to, kai už jos prį-

ėmimą balsavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respubli­
kos piliečių?
2. Paaiškinkite, kokie bendrieji reikalavimai teisės aktų skelbimui yra numatyti
Konstitucijoje. Kokie gali būti numatyti ypatumai ypač didelės apimties tei­
sės aktų skelbimui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m
birželio 27 d. nutarimą)?
3. Kada įsigalioja:
• Lietuvos Respublikos įstatymai?
• Vyriausybės nutarimai?
• Konstitucinio Teismo nutarimai? !

4. Kokios pasekmės bus Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripa

žinus, kad teisės aktas yra nekonstitucinis, t.y. prieštarauja Lietuvos Respu
blikos Konstitucijai ar įstatymams?
5. Pilietis, įvykdęs tam tikrą veiką trečią valandą ryto, sužino, kad tą pačią die
ną įsigaliojo įstatymas, pagal kurį jo atlikta veika laikoma teisės pažeidimu
Teisme pilietis nurodo, kad jis objektyviai negalėjo žinoti, jog jo atliekam
veika yra pažeidimas, nes „Valstybės žinias“ jis galėjo įsigyti tik septintą va
landą ryto, t.y. tuomet, kai atsidaro spaudos kioskai. Argumentuotai atsakj
kitę, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 str. 1 dalies norma dėl įsta
tymų įsigaliojimo laiko neprieštarauja teisės principui „galioja tik paskelb
įstatymai“?
6. Ar teisės norminiai aktai galioja atgal? Kodėl? Paaiškinkite teisės aktų nega
liojimo atgal principo turinį, jo išimtis, remdamiesi Lietuvos Respublikc
Konstitucinio Teismo jurisprudencija (žr. Lietuvos Respublikos Konstiti
cinio Teismo 2001 m. sausio 11d. nutarimą).
7. Remiantis LR BK 105 str. normomis, pilietis A už itin sunkų nužudym
įvykdytą 1995 m., yra nuteisiamas mirties bausme. Teismo sprendimas įs
teisėja, tačiau dar neįvykdžius nuosprendžio Lietuvos Respublikos K o n st
 tucinis Teismas gauna Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl mi­
nėto LR B K straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir
19 str Išnagrinėjęs bylą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998
m gruodžio 9 d. priima nutarimą, skelbiantį, kad LR BK 105 str. nuostata,
kurioje numatyta mirties bausmė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Kons­
titucijos 18 ir 19 str. Remdamiesi teisės aktų galiojimo laike taisyklėmis, ar­
gumentuotai paaiškinkite bausmės taikymo piliečiui A galimybes.
8 Remdamiesi „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigalio­
jimo ir įgyvendinimo įstatymo“ normomis, paaiškinkite teisės aktų įsigalio­
jimo, galiojimo pabaigos, galiojimo atgal taisykles.
9. Remdamiesi LR CK 1 knygos IV skyriaus normomis, palyginkite teisės aktų
galiojimo atgal ir sandorių negaliojimo taisykles - nurodykite panašumus ir
skirtumus.
10. Kada baigiasi teisės norminių aktų galiojimas?
11. Paveldėjęs sodybą, A joje lankosi gana nedažnai, kartais nebūdamas joje po
kelis metus. Praėjus maždaug 20 metų nuo palikimo priėmimo, atvykęs į
sodybą A pastebi, kad jo tėvui priklausiusiu vežimu bei kai kuriais kitais že­
mės ūkio įrankiais naudojasi jo kaimynas B. A kreipiasi į B, reikalaudamas
grąžinti jam pagal paveldėjimo teisę priklausančius daiktus. B atsako, kad
šiuos daiktus aptiko nenaudojamus buvusioje ganykloje, kelis metus matė
jų blogėjančią būklę, todėl galiausiai nusprendė pradėti jais naudotis bei pri­
žiūrėti. B ženkliai atnaujino žemės ūkio įrankius, juos tinkamai prižiūrėjo
bei jau seniai jais naudojasi kaip savo. A siūlo sumokėti už įrankių atnauji­
nimą bei priežiūrą. B atsisako pasiūlymo, teigdamas, kad dėl praėjusio ilgo
laiko tarpo A jau prarado galimybę reikalauti atgauti įrankius. Remdamiesi
LR CK VII skyriaus normomis, įvertinkite susidariusią situaciją.
12. Pagal „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo“ (2000 m. liepos 18 d.) 45 straipsnį, 2001 m. liepos
1 d. įsigaliojusio LR CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatytos sutarčių aiš­
kinimo taisyklės turi būti taikomos ir iki LR CK įsigaliojimo sudarytoms
sutartims, kurios galioja šiam kodeksui įsigaliojus. Jeigu sutartis galiojo
nuo 1996 m. iki 1997 m., o tuo metu nebuvo įstatymų, nustatančių aiškių
civilinių teisinių sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų, kuo vadovaujan­
tis reikia aiškinti minėtą sutartį? Ar galima aiškinti šios sutarties turinį,

53
 tiesiogiai vadovaujantis 2001 m. LR CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo'
taisyklėmis? Atsakymą pagrįskite (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalisj
L AT statuto 1 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalis, 1964 m. LR CPK 12
straipsnis, 2002 m. LR CPK 4 straipsnis, LAT 2003 gruodžio 3 d. nutartis
Nr. 3K-3-1005)
13. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs X įstatymo atitiktį Konstitucijai, kons­
tatavo, kad X įstatymo 5 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 69
straipsnio 1 daliai, tačiau Konstitucinis Teismas nutarė atidėti savo oficia­
laus nutarimo paskelbimą. Remdamiesi Konstitucinio Teismo 2005 m. sau­
sio 19 d. nutarimu, atsakykite:
• Ar Konstitucinis Teismas gali atidėti savo oficialaus nutarimo paskel
bimą? Kokiais atvejais?
• Kokias pasekmes sukelia oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teisme
nutarimas, kuriuo pripažįstama, kad įstatymas ar jo dalis prieštarauji
Konstitucijai?

14. Pateikite geografinę ir teisinę Lietuvos teritorijos sampratas.

15. Imamas (musulmonų dvasininkas ir teisininkas), gyvenantis vienoje ii
Skandinavijos šalių, remdamasis islamo teise, nuteisia musulmonę motei
už santuokinės ištikimybės sulaužymą. Jai skirtą mirties bausmę - užme
tymą akmenimis, įgyvendina musulmonų bendruomenės paskirti atstova
Skandinavijos šalies teisėsaugos institucijos iškelia baudžiamąją bylą dė
nužudymo fakto. Bausmę skyręs imamas bei jos vykdytojai prokurorui aii
kiną, kad baudžiamajai bylai iškelti nėra pagrindo, nes procesas vyko pagi
islamo teisę, griežtai laikantis teisės normų, t.y. nepažeidžiant Skandinavijo
šalyje galiojančio teisėtumo principo. Prokuroras teigia, kad jo šalyje galio
šios valstybės teisė. Į Skandinavijos šalį kreipiasi tos islamo valstybės, kuri<
piliečiai yra kaltinamieji, teisėsaugos institucijos, reikalaudamos išduoti j<
piliečius bei leisti jų veiksmus įvertinti pagal toje valstybėje galiojančius įst
tymus. Pamėginkite išspręsti šią problemą, remdamiesi teisės aktų galiojirr
bei ekstradicijos taisyklėmis.
16. Autoįvykio Lenkijos Respublikoje sukėlimu kaltinamas Lietuvos Resp
blikos pilietis yra sulaikomas Lietuvoje. Remdamiesi teisės aktų galiojitf
teritorijoje taisyklėmis nurodykite, kurios šalies teisme ir pagal kurios šąli
įstatymus turėtų būti nagrinėjama ši byla?

54
17 Remdamiesi LR BK II ir XII skyriaus normomis paaiškinkite baudžiamųjų
įstatymų galiojimo taisykles. Atsižvelgdami į LR BK 9 str. ir 9 ( l ) str. nor-
mas paaiškinkite teisės aktų galiojimo teritorijoje ir asmenims ypatumus.
18 Ar užsienio valstybės ambasados diplomatinis automobilis, esantis Lietuvos
Respublikoje, yra laikomas užsienio valstybės teritorija?
19 Kokie būtų Lietuvos Respublikos veiksmai, jei persona non grata paskelbtas
diplomatinį imunitetą turintis asmuo neišvyktų iš Lietuvos Respublikos te­
ritorijos?
20 Tam, kad imunitetą turinčiam Seimo nariui A galėtų būti iškelta baudžia­
moji byla, turėjo būti gautas Seimo leidimas. Sis leidimas buvo gautas, teis­
me Seimo narys pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Jam
atliekant bausmę išaiškėjo, kad A tebėra Seimo narys, gauna Seimo nario
atlyginimą, taigi - toliau tebėra tautos išrinktas ir tam tikrą piliečių (jo rin­
kėjų) dalį atstovaujantis asmuo. Iškilo klausimas dėl šios situacijos atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 str. 2 daliai. Siekiant panaikinti šią
koliziją, Seime buvo inicijuotas balsavimas dėl A Seimo nario mandato pa­
naikinimo. Balsavimas baigėsi nesėkmingai, mandatas nebuvo panaikintas,
tad iki kadencijos pabaigos, net ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo įstai­
goje, minėtas asmuo išliko Seimo nariu. Pakomentuokite šią situaciją.
21. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos
teismų įstatymu, apibūdinkite teisėjo imuniteto panaikinimo tvarką bei tei­
sines pasekmes. Ar gali asmuo, pašalintas iš teisėjo pareigų apkaltos proceso
tvarka, dirbti teisinį darbą? Ar jis gali vėl tapti teisėju?
22. Pateikite teisės aktų sisteminimo sampratą bei išvardinkite teisės aktų siste­
minimo principus. Kokios yra formalaus, techninio pobūdžio teisės normų
aktų sisteminimo rūšys? Ar gali egzistuoti nesusisteminti teisės aktai?
23. Išvardinkite ir apibūdinkite inkorporacijos rūšis pagal leidžiamų rinkinių ju­
ridinę galią, pagal tekstų išdėstymo pobūdį bei pagal aprėpiamos medžiagos
apimtį. Pateikite oficialiosios bei neoficialiosios teisės aktų inkorporacijos
pavyzdžių

4. Ar konsolidacijos būdu sukurtą aktą teisėkūros institucija tvirtina kaip

savarankišką teisės normų išraiškos formą? Koks ankstesnių pavienių tos
srities teisės aktų likimas? Nurodykite teisės aktų konsolidavimo Lietuvos
Respublikoje atvejus.

55
25. Kokie požymiai būdingi kodifikacijai?
26. Kokiai iš teisės aktų sisteminimo rūšių priskirtumėte knygų leidyklos „Mūsų
saulužė“ išleistą rinkinį „Darbo teisė“ kuriame yra Lietuvos Respublikoj
Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublil
kos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvoj
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos RespublįJ
kos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjj
interesų derinimo įstatymo, taip pat įstatymų lydimųjų teisės aktų nuostal
tos?
27. Kokiai iš teisės aktų sisteminimo rūšių priskirtumėte Mykolo Romerio un
versite to statutą?
28. Kokiai iš teisės aktų sisteminimo rūšių priskirtumėte Teisinės informacijos|
centro prie Teisingumo ministerijos išleistą „Etikos kodeksų rinkinį“?
galima viena iš kodifikacijos rūšių laikyti Lietuvos advokatų etikos kodeU
są? Ar galima viena iš kodifikacijos rūšių laikyti 2005 m. balandžio 15 į
įvykusiame visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime priimtą Lietuvd
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, kuris paskelbtas žurnalistų etikos iri
pektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu?
 13. Teisėkūra

1 Ar teisės normos pripažinimas negaliojančia yra teisėkūra?

2 Apibūdinkite teisėkūros subjektus, rem dam iesi teisėkūros teisę Lietuvos
Respublikoje turinčių subjektų analize, argum entuotai paaiškinkite, ar šie
subjektai gali kurti teisės norm as:
. musulmonų bendruomenė,
. tarptautinė korporacija „AIG“,
. viešoji įstaiga „Sekmadienio futbolo lyga“
. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas,
. žemdirbių profesinė sąjunga,
• visuomeninis judėjimas „Grąžinkime Lietuvą“ vienijantis 50 000 narių,
• Universiteto rektorius,
• testatorius, nesikreipdam as į notarą.

3. Ar įstatymų iniciatyvos teisės neturintis subjektas gali pateikti jo paties pa­

rengtą įstatymo projektą Seimui? Jei taip, paaiškinkite šio projekto svarsty­
mo ir priėmimo eigą.
4. Apibūdinkite teisėkūros principus. Paaiškinkite teisėtumo principą kaip
vieną iš teisėkūros principų. Paaiškinkite teisėkūros viešumo principą.
5. Apibūdinkite teisinio sankcionavimo ir teisinio ratifikavimo santykį. Kas
yra deleguota (įgaliota) teisėkūra?
6. Išvardinkite teisėkūros stadijas. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konsti­
tucijos 68 - 72 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Seimo statutu, argu­
mentuotai atsakykite:
• Seimo posėdyje dalyvaujantys penki Seimo nariai, išklausę pagrin­
dinio komiteto išvadą, balsavo už įstatymo priėmimą. Po balsavimo
išaiškėjo, kad už įstatymo priėmimą pasisakė trys Seimo nariai, du -
dėl kvorumo nebuvimo balsuoti atsisakė. Ar tokia įstatymo priėmimo
procedūra neprieštarauja Konstitucijai ir Seimo statutui?
ar keistųsi padėtis, jei minėtieji Seimo nariai balsuotų dėl Konstituci­
nio įstatymo pataisų?

57
 • ar Lietuvos Respublikos Prezidentas turi teisę vetuoti šį įstatymą?
• ar minėtieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai gali įveikti šį Preziden­
to veto?

7. Ar gali būti (ir jei gali, tai kokia tvarka) Lietuvos Respublikos Prezidento
vetuotas įstatymas vėl svarstomas ir priimtas Seime?
8. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas parengė X įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pa­
pildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir pateikė jį svarstyti Seimui. Remda­
miesi Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimu, atsakykite:
• Kas laikoma Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teise?
• Ar Seimas turi pareigą svarstyti tokį įstatymų projektą?
• Ar Seimo nario/Seimo narių teikiami įstatymų pakeitimai, papildymai
gali būti laikomi įstatymų leidybos iniciatyvos teise?

9. Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įsta­

tymą X. Prezidentas nenurodė jokių teisinių motyvų, tačiau įstatymo grąži- i
nimą pagrindė ekonominiais motyvais. Remdamiesi Konstitucinio Teismo
2008 m. vasario 22 d. nutarimu, atsakykite:
• Ar motyvuotai pakartotinai grąžinti Seimui svarstyti įstatymo projektą
yra Respublikos Prezidento konstitucinė teisė ar pareiga?
• Ar Prezidentas, motyvuotai grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti
įstatymo projektą, turi remtis tik teisiniais argumentais ir motyvais, ar
gali remtis bet kokiais motyvais?
• Kokiais būdais Respublikos Prezidentas dalyvauja įstatymų leidyboje?

10. Respublikos Prezidentas išleido dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos pilie­

tybės suteikimo išimties tvarka”. Šiuo dekretu pilietybė buvo suteikta R.J.,
tačiau šis dekretas nebuvo kontrasignuotas vidaus reikalų ministro. Remda­
miesi Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu, atsakykite:
• Ar visiems Respublikos Prezidento dekretams yra reikalinga Ministro
Pirmininko ar atitinkamos srities ministro kontrasignacija?
• Kam tenka atsakomybė už tokį dekretą?
• Nuo kurio momento laikoma, kad tai jau yra Respublikos Prezidento
dekretas?
• Ar visi Respublikos Prezidento dekretai patenka į Konstitucinio Teis­
mo kontrolės objektą?
11 Individualiai arba grupėmis, laikydamiesi visų teisėkūros procedūrų, paren­
kite įstatymo projektą. Pasirinkę vieną iš įstatymų iniciatyvos teisę turinčių
subjektų, inicijuokite jo pateikimą Seimui. Remdamiesi Lietuvos Respubli­
kos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto V dalimi, apibū­
dinkite jo svarstymo ir priėmimo, taip pat pasirašymo ir paskelbimo tvarką.
Pamėginkite įveikti Prezidento veto šiam įstatymui.
12. Palyginkite įstatymų leidybą su kitomis teisėkūros procedūromis.
13. Rengiant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (įsigaliojo 2001 m. liepos
1 d.), dalis jo normų perkelta iš UNIDROIT principų rinkinio. Ar dėl to
galima teigti, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas parengtas origi­
naliosios teisėkūros būdu?
14. Atskleiskite peticijos teisės esmę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimą).
15. Kuo peticijos teisė skiriasi nuo įstatymų iniciatyvos teisės?
16. Kokios pagrindinės institucijos dalyvauja Europos Sąjungos teisėkūroje?
Kokios yra Europos Sąjungos sprendimų priėmimo taisyklės ir procedū­
ros?
17. Kokios Europos Sąjungos institucijos atsakingos už tinkamo Europos Sąjun­
gos teisės taikymo visose valstybėse narėse užtikrinimą? Kokių priemonių
šios institucijos gali imtis nustačiusios, kad Europos Sąjungos valstybė narė
netaiko kurio nors Europos Sąjungos teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių
įsipareigojimų?
18. Palyginkite Europos Parlamento ir Lietuvos Parlamento funkcijas, įgalioji­
mus bei jų vykdomas teisėkūros procedūras.

59
 14. Teisėkūros juridinė technika

1. Savarankiškai pasirinkite teisės aktą bei nurodykite jo išorinius rekvizitus.

2. Kokie keturi reikalavimai teisės aktams yra nustatyti Lietuvos Respublikos |
įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme?
3. Kokių rūšių terminai vartojami formuluojant teisės normas? Paaiškinkite;
juos. Įvardinkite bendrųjų teisinių, specialiųjų teisinių ir specialiųjų neteisi­
mų terminų skirtumus.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamajame bei civiliniame kodeksuose suraskite j
po penkis specialiuosius teisinius terminus.
5. Kokie reikalavimai keliami terminams, vartojamiems formuluojant teisėsi
normas? Kuo skiriasi terminų vienareikšmiškumo ir terminijos vienovės
reikalavimai?
6. Paaiškinkite, kokiomis skirtingomis prasmėmis gali būti vartojamos sąvokos
„šalys“, „įstatymas“, „terminas“ „kompetencija“, „šaukimas“, „įsitikinimas“
„patikėjimas“ „vaisiai“, „sekimo teisė“. Pateikite daugiau nevienareikšmių
sąvokų naudojimo teisėje pavyzdžių.
7. Apibūdinkite, kuo skiriasi sąvokos „sankcija“ ir „sankcionavimas“, „užstatas“ i
ir „užstatymo teisė“, „ieškinio atsisakymas“ ir „ieškinio atsiėmimas“, „sando­
ris“ ir „sutartis“ „sandorio negaliojimas“ ir „sandorio nutraukimas“, „taria­
mas sandoris“ ir „apsimestinis sandoris“, „niekinis sandoris“ ir „nuginčija­
mas sandoris“, „prokuroras“ ir „prokuristas“.
8. Pateikite specialiųjų neteisinių terminų, naudojamų teisės aktuose, pavyz­
džių.
9. Remdameisi teisėkūros juridinės technikos taisyklėmis, įvertinkite LR CK
2.97 str. pateikiamų juridinių asmenų reorganizavimo būdų apibrėžimus.
10. Įvertinkite šią įstatymo nuostatą teisėkūros juridinės technikos požiūriu:
„Visuomenės sveikatos ekspertizė - visuomenės sveikatai darančių įtaką
veiksnių galimo ar esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo bei
išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo
procesas.“
1 1 Įm onės savininkas A, kilus bankroto grėsm ei bei siekdam as išvengti galim o
įmonės turto perdavimo kreditorių interesams tenkinti, didelę dalį įmonės
turto perdavė kitai įmonei, kurios penkiasdešimt procentų akcijų priklau­
so jo sūnui B. Remdamiesi LR CK 6.67 str. suformuluota nesąžiningumo
prezumpcija, argumentuotai įvertinkite įmonės savininko A bei jo sūnaus B
veiksmus ir galimybę tenkinti kreditorių interesus, įmonei pradėjus bankro­
to procedūrą.
12 Jei žala padaryta kelių asmenų veiksmais, ar atsiradusi prievolė - solidarioji
skolininkų pareiga - gali būti preziumuojama? Atsakymą pagrįskite LR CK
6.6 str.
13. Remdamiesi LR CK bei LAT praktika (2006 m. birželio 21d. bylos Nr. 3K-
3-420/2006), atskleiskite solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijos
turinį.
14. Atskleiskite nesąžiningumo prezumpcijos turinį, vadovaudamiesi CK 6.67
str. ir LAT praktika (LAT 2002 m. gegužės 27 d. nutartis byloje UAB “Eura”
v R S., Nr 3K-3-722/02; LAT 2006 m. sausio 11d. nutartis byloje VĮ Valsty­
bės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006).
15. Ar ikisutartinio dokumento pasirašymas gali būti vertinamas kaip prezump­
cija sudaryti sutartį ir jo nevykdymas yra pagrindas taikyti teisinę atsakomy­
bę? Pagrįsdami atsakymą remkitės LAT praktika (LAT 2006 m. lapkričio
6 d. nutartis c.b. Nr 3K-P-382).
16. Nurodykite teisėtumo prezumpcijos turinį, paanalizuokite teismų prakti­
kos pavyzdžių (LAT 2000 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-1096/2000, c.b.
Ž.Kitova v A.Kitova ir kt, kat.42).
17. Apibrėžkite, ką reiškia civilinėje teisėje sąžiningumo prezumpcija (LR CK
4.26 str.) bei nesąžiningumo prezumpcija (LR CK 6.67 str.). Atsakymą pa­
pildykite pavyzdžiais is teismų praktikos (LAT nutartis byloje A.S. v T.S.,
Nr. 3K-3-898/2002; LAT 2001 m.lapkričio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-874;
LAT 2004 m. vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2004).
18. Atsakovas A kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam nepalankų spren­
dimą dėl išlaikymo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad negavo teismo
siųstų procesinių dokumentų. Atsakovas A buvo informuotas, kad remian­
tis LR CPK 129 str. procesiniai dokumentai buvo įteikti teismo paskirtam
uratoriui. Nepaisydamas to, atsakovas teigė, kad iš tikrųjų jis dokumentų

61
 negavo ir todėl negalėjo dalyvauti teismo procese bei tinkamai ginti savoj
teisių. Tai turi būti laikoma pagrindu teismui panaikinti priimtą sprendimą I
Teismas išaiškino, kad procesinius dokumentus atsakovas gavo, nes remian-J
tis LR CPK 129 str. 3 d. „procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai!
nuo jų įteikimo kuratoriui dienos“. Ar galima sutikti su teismo teiginiu, kadi
atsakovas gavo dokumentus, laikant šį teiginį viena iš teisinių fikcijų?
19. Prieš 10 metų dingęs be žinios labdaringos kelionės į Afriką metu, A grįž-l
ta namo. Išaiškėja, kad teismo sprendimu, remiantis LR CK 2.31 str., priešl
5 metus jis paskelbtas mirusiu. Taip pat, remiantis LR CK 3.50 str., jo san­
tuoka baigėsi, o visą turtą paveldėjusi sutuoktinė sudarė naują santuoką]
A reikalauja, kad neteisingas teismo sprendimas būtų panaikintas, naujoji ji
santuoka anuliuota, o jo turtas grąžintas jam, kaip vieninteliam teisėtam sa-|
vininkui. Remdamiesi LR CK normomis, atsakykite, ar A reikalavimai tud
būti įvykdyti? Ar galima teigti, kad asmens paskelbimas mirusiu bei šį faktd
sekantys įvykiai yra teisinės fikcijos taikymo pavyzdžiai?
20. Ar galima teigti, kad LR CPK 155 str. 2 ir 3 p. normose suformuluotos teisi«!
nės fikcijos?
21. Ar galima teigti, kad antraeilių daiktų priskyrimas prie pagrindinių daiktų i
jų laikymas vienu daiktu, remiantis LR CK 4.13, 4.14 str., yra teisinė fikcija? I
 Teisės įgyvendinimas

1 Kokias žinotes teisės įgyvendinimo rūšis (formas)? Paaiškinkite šių formų

santykį su teisinio reguliavimo būdais.
2 Paaiškinkite, ar asmuo, besikreipiantis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, pri­
valo žinoti, kokias teisės normas pažeidė atsakovas? Ar pateikiantis kasacinį
skundą asmuo turi žinoti konkrečių teisės normų turinį?
3 Remdamiesi LR CK I knygos VIII skyriaus normomis, apibūdinkite civili­
nių teisių įgyvendinimo pagrindinius bruožus.
4. Asmuo A įsigijo nekilnojamą turtą, tačiau jo neįregistravo LR CK IV kny­
gos XV skyriuje nustatyta tvarka. Po asmens A mirties jo sūnus B kreipėsi į
atitinkamą įstaigą dėl A turto paveldėjimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad
A įsigytas nekilnojamas turtas neregistruotas ir dėl to negali būti paveldėtas.
Remdamiesi nurodyto LR CK skyriaus normomis, išsiaiškinkite teisinės re­
gistracijos reikšmę subjektinių teisių įgyvendinimui.
5. Kai sandoris sudaromas tarp juridinių asmenų, kuriuos kontroliuoja tie pa­
tys asmenys, ar tai gali būi vertinama kaip nesąžiningumas pagal LR CK 6.67
str. (LAT 2002 m. birželio 3 d. nutartis byloje UAB “Litimpex bankas” v
UAB „Pajūrio paslaptys”, Nr. 3K-3-710/02)?
6. Ar galima iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti daiktą, jei savininkas prarado jo val­
dymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (LR CK 4.96 str.; LAT 2004 m.
vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2004; Lietuvos Respublikos Kons­
titucinio Teismo 2008m. spalio 30 d. nutarimas „Dėl LR CK 4.96 straipsnio
2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“)?
7. Ar gali taikyti teisę privatus asmuo?
8. Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindines teisės taikymo stadijas.
9. Ar nerašytinis aktas gali būti laikomas teisės taikymo aktu?
Kokios nuostatos išdėstomos aprašomojoje (nustatomojoje) ir motyvuoja­
mojoje (konstatuojamojoje) teisės taikymo akto dalyse?
Pateikite teisės taikymo aktų pavyzdžių.

63
12. Palyginkite teisės taikymo aktus ir kitus teisės įgyvendinimo aktus. Pateikite
pavyzdžių.
13. Paaiškinkite teisės sistemos bruožus šios sistemos atvirumo ir uždarumo as-|
pektu, o tada apibūdinkite teisės spragos reiškinį.
14. Apibūdinkite teisės spragos ir teisės analogijos santykį.
15. Kuo įstatymo analogija skiriasi nuo teisės analogijos?
16. Nurodykite, kuo teisės taikymo aktas skiriasi nuo teisės norminio akto.
17. Kokia teisės taikymo principų paskirtis?
18. Ar teisėjo sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisės taikymo aktas?!
Remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212-2151
str., argumentuotai pagrįskite atsakymą.
19. Ar Universiteto rektorius turi teisę nepriimti teisės taikymo akto, t.y. neiš-j
leisti įsakymo dėl studento priėmimo į studijas, šiam įvykdžius visus priė-l
mimo į Universitetą taisyklėse nurodytus reikalavimus?
20. Ar kelių policijos pareigūnas turi teisę patraukti asmenį administracinei]
atsakomybėn, remdamasis tik Lietuvos Respublikos administracinių teisėsi
pažeidimų kodeksu, nepriimdamas teisės taikymo akto?
21. Antstoliai, remdamiesi teismo išduotu vykdomuoju raštu, privalo iškeldinti
iš buto 3 metus komunalinių mokesčių nemokantį pilietį. Atvykę į iškeldi-J
nimo vietą sužino, kad minėtas pilietis 5 metus yra bedarbis, todėl objektyJ
viai negali sumokėti nurodytų mokesčių. Pilietis pateikia pažymas iš darbi
biržos, sveikatos priežiūros įstaigos, įrodančias, kad jis negali įsidarbinti d i
objektyvių priežasčių. Vis dėlto antstoliai įvykdo teismo vykdomajame raštd
nurodytą įpareigojimą. Įvertinkite antstolių, iškeldinto piliečio bei teismi
veiksmus teisės taikymo požiūriu.
22. Apibūdinkite teisės taikymo ir teisėkūros procesų skirtumus.
23. Ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taiko teisę, ar ją kuria? Atsl
kydami į šį klausimą, atkreipkite dėmesį, kad Konstitucija neturi spragų (Ž
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutari
mą).
24. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. koV
28 d. nutarimu, paaiškinkite:

64
 Kokiais atvejais Konstitucinis Teismas gali peržiūrėti savo oficialiai pa­
skelbtą nutarimą?
Kokiais atvejais gali būti koreguojama oficiali konstitucinė doktrina?
Kieno iniciatyva gali būti peržiūrėtas Konstitucinio Teismo baigiama­
sis aktas?
Ar įstatyminio reguliavimo pasikeitimas yra pakankamas pagrindas
Konstituciniam Teismui peržiūrėti savo baigiamuosius aktus?

5 Marijampolės rajono apylinkės teismas, spręsdamas bylą dėl nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, taikė jau nebegaliojančius
įstatymą X bei Žemės ūkio ministro įsakymą Y, tačiau teismui kilo abejonė
dėl X įstatymo bei Žemės ūkio ministro įsakymo Y konstitucingumo. Ma­
rijampolės rajono apylinkės teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi
į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti X įstatymo konstitucingumą, taip
pat kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti
Y įsakymo konstitucingumą. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitu­
cinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. bei 2003 m. birželio 10 d. nutarimais, taip
pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nu­
tartimi administracinėje byloje Nr. I444-2/2009 (Lietuvos vyriausiojo admi­
nistracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 7 (17),
2009, p. 10-17) atsakykite:
• Ar Konstitucinis Teismas/Lietuvos vyriausiasis administracinis teis­
mas tiria nebegaliojančių teisės aktų atitiktį Konstitucijai?
• Ar nagrinėti tokį kreipimąsi yra Konstitucinio Teismo/ Lietuvos vy­
riausiojo administracinio teismo teisė ar pareiga?

65
 16. Teisės aiškinimas

1. Apibūdinkite teisės aiškinimo sąvoką, stadijas. Kuo skiriasi teisės aiškinimą

ir teisės argumentavimas?
2. Pateikite teisės aiškinimo priežastis.
3. Ar įmanoma visiškai sureglamentuoti teisės aiškinimą? Kodėl?
4. Koks teisės aiškinimo aktų santykis su teisės norminiais aktais?
5. Apibūdinkite dažniausiai taikomus teisės aiškinimo būdus (metodus).
6. Ar teisės teorijoje žinomus teisės aiškinimo metodus taiko teismai? Pagrįs
kitę atsakymą, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teism
1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu.
7. Nurodykite, ką reiškia subjektyvus teisinio teksto aiškinimo metodas
Ar tai tapatu lingvistiniam aiškinimo metodui, ar tai kitas, jį papildai
tis metodas? Atsakymą pagrįskite (LAT 2008m. gegužės 23 d. nutart
Nr.3K-3-291/2008).
8. Kokias žinote teisės aiškinimo taisykles? Ar galima aiškinti sutartį, vadi
vaujantis tik gramatiniu jos tekstu? Pasiremkite LAT jurisprudencija (LA
1998 m. balandžio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio draudimo vald)
ba v UAB “Rina” Nr. 34-3-21/1998; 2000m. Balandžio 3 d. nutartis c.b. N
3K-3-406/2000 AB “Turto bankas” v UAB “Vaidluvė”).
9. Koks teisės aiškinimo būdas naudojamas, kai teisės norma aiškinama ats
žvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus? Pateik
te pavyzdžių (LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-194/2006).
10. Ar pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismai, aiškindami teisę ir vy
dydami teisingumą, gali vykdyti formalų, nominalų teisingumą? Pagrįski
atsakymą, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 i
sausio 21d. nutarimu.
11. Remdamiesi lingvistiniu metodu, paaiškinkite šią normą:

LR CK 6.170 str. Ofertos pabaiga

Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferent
arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.
66
12 Į kokias rūšis skirstomas teisės aiškinimas pagal teisės aiškinimo subjektą?
*Ar jūs esate teisės normų aiškinimo subjektas?
13 Ar advokato atliekamas bylos aplinkybių aptarimas su teisinio išsilavinimo
neturinčiu klientu gali būti vadinamas teisės aiškinimu?
14 Ar galimas plečiamasis teisės aiškinimas civilinėje teisėje? Kokiose teisės ša­
kose šis teisės aiškinimo būdas yra draudžiamas ir kodėl?
15 Argumentuotai paaiškinkite, ar LR CK 6.250 str. 2 p. normoje vartojama
sąvoka „nusikaltimas“ turėtų būti aiškinama plečiamai - t.y. ją suprantant ir
kaip baudžiamąjį nusižengimą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad LR BK, kuria­
me numatyta nauja nusikalstamų veikų rūšis - baudžiamasis nusižengimas,
įsigaliojo vėliau nei minimas LR CK straipsnis. Taip pat išsiaiškinkite, ar ple­
čiamasis aiškinimas galimas baudžiamojoje teisėje?
16. Pilietis A kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą B
atyginti žalą už tai, kad šis be A sutikimo nufilmavo jį privačioje erdvėje ir
medžiagą išplatino internetinių vaizdo priemonių pagalba, tokiu būdu pa­
žeisdamas LR CK 2.22 str. normą. Atsakovas B nepaneigė filmavimo fakto,
tačiau savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad LR CK 2.22 str. reikalavimų jis
nepažeidė, nes ieškovą A filmavo, o ne fotografavo, kaip nurodyta minima­
me straipsnyje. Argumentuotai paaiškinkite, ar LR CK 2.22 str. normos gali
būti aiškinamos plečiamai, t.y. jas taikant ir filmavimo atvejams?
17. Ieškovas A kreipėsi į teismą, reikalaudamas nuginčyti testamentą dėl to, kad
jis buvo surašytas pažeidžiant LR CK 5.30 str. 1 p. normos reikalavimus.
Ieškinį A grindė faktu, kad testatorius buvo neįgalus, nevaldė rankų ir todėl
testamentą surašė su koja, taip pažeisdamas imperatyvios LR CK 5.30 str.
1p. normos reikalavimą asmeninį testamentą surašyti ranka. Remdamiesi
minimo straipsnio analize, argumentuotai paaiškinkite, ar ieškovas A yra tei­
sus ir šios LR CK normos negali būti aiškinamos plečiamai?
18. Išspręskite užduotį: Irano Islamo Respublikos pilietis tampa Lietuvos Res­
publikos piliečiu ir tuo pačiu netenka buvusios pilietybės. Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., nustatančiu, kad „šeima yra vi­
suomenės ir valstybės pagrindas“, 26 str. įtvirtinančiu, kad „minties, tikėji­
mo ir sąžinės laisvė nevaržoma“ bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių
J atymo 1 straipsniu, kuriame įtvirtintas siekis uždrausti bet kokią tiesio-
8 ? ir netiesioginę diskriminaciją, naujasis Lietuvos Respublikos pilietis

67
 pareikalauja, kad iš Irano į Lietuvos Respubliką būtų leista atvykti jo nepiU
namečiams vaikams, o taip pat abiems jo žmonoms, su kuriomis jis teisėta
susituokė pagal Irano Islamo Respublikos įstatymus dar būdamas Irano pįJ
liečiu. Jų santykius naujasis Lietuvos Respublikos pilietis reikalauja laikyt]
šeimos teisiniais santykiais. Kokį atsakymą pateiktumėte minėtam piliečiui
vadovaudamasis nurodytais įstatymais bei šeimos teisės normomis?
19. Kokio pobūdžio LR CK normų aiškinimas (jo rūšis) yra išreikštas leidykloj
„Justitia“ išleistame Civilinio kodekso komentare?
20. Nurodykite, kokias nevienareikšmes sąvokas, esančias LR BK 281 str., būti!
na tiksliai išaiškinti:

LR BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transportd

priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė keli»
eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisj
klės, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sd
trikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas teisės dirbti tam tik
darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, art
areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigd
nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikia
čių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto pril
monės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, d|
kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nl
kentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžian
bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė keli
eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykld
jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdy
kito žmogaus sveikata, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą dari
arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba arešt]
arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas *
svaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psicb
veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių meti

68
 5 Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių
eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisy­
kles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, bau­
džiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psi­
chiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo tre­
jų iki dešimties metų.
7. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai
jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
8. Laikom a, kad asm uo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje
yra 0,4 prom ilės ir daugiau alkoholio.
9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų
rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibu­
sai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.

1. Nurodykite tarptautinių teisės aktų taikymo bei aiškinimo ypatumus, san­

tykį su tų pačių aktų taikymu užsienio teismų praktikoje (2000 m. gruodžio
21d. L AT Senato nutarimas).
2. Ar teismai turi konstitucinę pareigą nacionalinę teisę aiškinti suderintai su
ES teise? Nurodykite ES teisės viršenybės principo turinį (LAT 2008 m.
sausio 7 d. nutartis Nr.: 3K-3-91/2008).

69
 17. Teisiniai santykiai

1. Ar teisinis santykis visuomet atsiranda teisės normos pagrindu? Kokioi

prielaidos yra būtinos, kad atsirastų teisinis santykis? Ar draugystės ir šeį.
myniniai santykiai yra teisiniai santykiai? Ar apsikeitimas vestuviniais žiej
dais yra teisinis faktas? Pasiremkite LR CK III knygos normomis.
2. Kas yra juridiniai (teisės) faktai? Kur jie nurodomi, išdėstomi? Kokios j’
rūšys ir teisinė reikšmė? Ar potvynis ir gaisras yra teisiniai faktai?
3. Kokiu būdu nuo žmogaus valios nepriklausantis įvykis - žemės drebėji
mas - gali tapti teisiniu faktu, t.y. žmonių tarpusavio santykių atsiradimd
pasikeitimo ar pasibaigimo prielaida? Ar teisiniu faktu yra pats įvykis, ar ji
įregistravimas teisiniame dokumente (pvz., teisės taikymo akte)? Gal doku
mentas - tai tik teisinio fakto patvirtinimas?
4. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 4 d. norma „vali
tybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, A ir B susituokė bažn]
čioje, tačiau santuokos neregistravo civilinės metrikacijos įstaigoje pagal L1
CK 3.304 str. nustatytą tvarką. A mirus, B kreipėsi į atitinkamą instituciją dė
A turto paveldėjimo, remdamasis LR CK 5.13 str. Tačiau šioje institucijoje j
buvo paaiškinta, kad pagal LR CK normas A ir B nėra laikomi sutuoktiniai
todėl ir paveldėjimo teisiniams santykiams, remiantis LR CK 5.13 str., ats
rasti nėra pagrindo. B teigė nežinojęs apie būtinybę registruoti santuoką p<
gal LR CK normas, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos jai
suteikta teise. B kreipėsi į instituciją, prašydamas į tai atsižvelgti ir sudary
galimybę jam paveldėti A turtą. Remdamiesi nurodytomis normomis, ap
budinkite galimybę šiuo atveju atsirasti paveldėjimo teisiniams santykiai
(taip pat žr. LAT 2006 m. nutartį c.b. 3K-3-305/2006).
5. Ar teisės normų nesilaikymas yra teisinis santykis?
6. Remdamiesi LR CK 6.1 str., apibrėžkite prievolę kaip teisinį santykį, nur
dydami jo atsiradimo pagrindus, turinį bei struktūrą.
7. Kuo teisnumas skiriasi nuo veiksnumo? Nurodykite fizinio ir juridinio a
mens teisnumo skirtumus, pažeidimo būdus. Išsamiam atsakymui naudol

70
 • moksline literatūra, teisės aktais bei teismų praktika (2002 m. lapkričio
27 ¿n u tartis c.b. Nr. 3K-3-1398/2002).
g. Ar neturintis teisnumo asmuo gali įgyti subjektines teises?
9 Ar tarp užsieniečio, klausiančio kelio Vilniaus gatvėje, ir jam atsakančio Lie­
tuvos Respublikos piliečio vyksta teisinis santykis?
10. Ar asmuo, matantis kaip vyksta vagystė prekybos centre, yra baudžiamojo
teisinio santykio subjektas?
11 R em dam iesi LR CK 4.198 str., nurodykite įkeitim o teisinio santykio subjek-
tus.
12 Ar teisės studentas, atliekantis praktiką bei stebintis teismo posėdį, kuriame
nagrinėjama civilinė teisinė byla, yra šio civilinio procesinio teisimo santy­
kio dalyvis?
13. Ar žmogus gali būti teisinių santykių objektu?
14. Ar apsilankymas kirpykloje yra teisinis santykis? Jei taip, kas yra šio santykio
objektas?
15. Remdamiesi LR CK 4.171 str., apibūdinkite hipotekos teisinio santykio
objektus.
16. Remdamiesi LR CK 6.350 - 370 str., apibūdinkite vartojimo pirkimo - par­
davimo sutarčių turinį.
17. Kuo absoliutūs teisiniai santykiai skiriasi nuo santykinių teisinių santykių?
18. Atskleiskite sąžiningumo principo turinį ikisutartinių santykių požiūriu. Ar
gali būti taikoma teisinė atsakomybė už jo pažeidimą, neatsiradus sutarti­
niams teisiniams santykiams (LAT 2005 m. sausio 19 d.nutartis c.b. Nr. 3K-
3-38/2005)?
19. Atskleiskite teisinių santykių stabilumo tikslą bei esmę, remdamiesi teisinės
valstybės principu (VAT 2008m. liepos 25 d. nutartis a.b. Nr A-335/2008).

71
 18 . Teisės pažeidimas

i. Kokie yra objektyvieji ir subjektyvieji teisėto elgesio požymiai? Kokį teisėj

pažeidimą įvykdo trylikos metų asmuo, atėmęs iš kito tokio paties amžiau
asmens jam priklausantį daiktą? Išnagrinėję LR ATPK, LRBK , LR CKbenj
drųjų dalių normas, pagrįskite atsakymą.
Ar galima kvalifikuoti teisės pažeidimą, jeigu dešimties metų moksleivis pra
kiauja mokykloje narkotinėmis medžiagomis? Išnagrinėję LR ATPK ir L |
BK bendrųjų dalių normas, pagrįskite atsakymą.
3. Senovės valstybių jurisprudencijoje yra žinomi atvejai, kai nuskendus žmd
gui, dėl įvykdyto pažeidimo būdavo apkaltinamas ir išplakamas vanduo, ta■
pat - už žmogaus sužalojimą nuteisiamas bulius. Įvertinkite šiuos atvejus
remdamiesi teisės pažeidimo sudėties elementų analize.
4. Ar asmens įžeidimas yra teisės pažeidimas? Pasiremkite L R B K specialiosid
dalies normų analize.
5. Ar asmens kūno sužalojimas bokso ringe yra teisės pažeidimas? Atsakyti
pagrįskite.
6. Įvertinkite situaciją, remdamiesi UNIDROIT principų rinkinyje pateik
mo bylos pavyzdžio analize (UNIDROIT 7.3.1 (2b) str.): gegužės 1 d. A įl
pareigoj o pristatyti B standartinę programinę įrangą iki gegužės 15 d., nes B svarbi
skubus pristatymas. Ar galėtų B nutraukti sutartį su A, remdamasis LR CK 6.217 į
norma dėl esminio sutarties pažeidimo, jei A pristatytų įrangą tik birželio 15 d.? J
keistųsi situacija, jei įranga būtų pristatyta gegužės 16d.?
Gruodžio 1 d. A susitarė su B, kad jam pristatys kalėdinių eglučių siun
Sutartyje pristatymo terminas nebuvo nurodytas. A eglutes pristatė saul
15 d. Ar B gali atsisakyti priimti siuntą, remdamasis tuo, kad buvo padaru
teisės pažeidimas, nes pagal teisinius papročius ir protingumo principą
netinkamai įvykdė sutartį?
Meno kūrinių kolekcionierius A parduoda paveikslą pirkėjui B, nurod
jam, kad tai didelės vertės meno kūrinys. B nėra meno kūrinių žinovas, to4
nusprendžia įsigyto paveikslo vertę patikrinti, pakviesdamas ekspertą. EI

72
pertas nurodo, kad tai nėra didelės vertės meno kūrinys ir todėl B sumokėta
pinigų suma yra ženkliai per didelė. Ar gali B teigti, kad, remiantis LR CK
6.228 norma „Esminė šalių nelygybė“, buvo įvykdytas teisės pažeidimas ir
tuo pagrindu atsisakyti sutarties, reikalaudamas grąžinti už paveikslą sumo­
kėtus pinigus?
A kreipiasi į teismą, reikalaudamas, kad B būtų nuteistas už sukčiavimą dėl
to, kad negrąžino jam didelės pinigų sumos. A pateikia B pasirašytą skolos
raštelį dėl 10 000 litų pasiskolinimo bei nurodo, kad B jį apgavo, nes žadėjo
pinigus grąžinti po mėnesio, tačiau praėjo jau 3 mėnesiai, o skola iki šiol
negrąžinta. Remdamiesi LR BK 182 str., kvalifikuokite B veiksmus.
Ar, siekiant pagerinti pažeidimų išaiškinimą bei prevencinį darbą, būtų
veiksminga padidinti dvigubai teisėsaugos pareigūnų skaičių?
Pamėginkite atsakyti, kokią įtaką nusikalstamumui turi smulkūs teisės pa­
žeidimai - ėjimas per gatvę ne pėsčiųjų perėja arba degant geltonam švieso­
foro signalui, nežymus vėlavimas į darbą ir pan.?

73
 19. Teisinė atsakomybė

1. Kokiu atveju moralės normų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes? Ar

Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimas galėtų
būti laikomas teisinės atsakomybės pagrindu?
2. Ar priskirtina kuriai nors teisinės atsakomybės rūšiai Krepšinio federacijos
paskirta piniginė bauda profesionaliam sportininkui už nesportinį elgesį? Jei
taip, kokia teisės norma remiasi ši federacija?
3. Ar gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas prieš asmenį, jeigu jo
veiksmai neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos konkrečios nusikalJ
timo sudėties?
4. Ar raudonos kortelės parodymas futbolo žaidėjui ir uždraudimas dalyvauti
kitose rungtynėse yra teisinė nuobauda? Ar keičiasi teisinė situacija, jei ko­
mandos administracija už praleidžiamas rungtynes atsisako žaidėjui mokėti
pagal darbo sutartį nustatytą atlyginimą?
5. Ar asmens pripažinimas psichiškai nesveiku yra sankcija? Ar priverčiamųjų
medicininių priemonių skyrimas yra teisinės atsakomybės rūšis? ■
6. Ar galima juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė?
7. A nuomojamas kavinės patalpas užlieja virš jos esančios įstaigos patalpose
sugedusio vandentiekio vanduo. A nesutaria su įstaigos direktoriumi B dė
to, kokia žala padaryta kavinei bei kas remontuos vandens apgadintas patai
pas. Dėl užtrukusio teisinio ginčo kavinė ilgą laiko tarpą neveikia ir dėl te
negauna pajamų. A prašo teismo įpareigoti B atlyginti padarytą žalą bei ik
kavinės veiklos atnaujinimo negautas pajamas. B teigia, kad A neteisėtai rei
kalauja negautų pajamų atlyginimo, nes galėjo pats suremontuoti patalpa
ir tęsti kavinės veiklą. Išspęskite teisinės atsakomybės klausimą šioje byloji
remdamiesi LR CK XXII skyriaus normomis.
8. Ar gali būti laikomas pagrindu panaikinti apkaltinamąjį teismo nuospren
dį faktas, kad teismo proceso metu buvo teisingai pritaikytos materialinį
teisės normos, tačiau buvo nesilaikyta procesinių normų, pvz. neužtikrini
kaltinamojo teisė į gynybą?
9 Policijos pareigūnai, fiksuodami greičio viršijimo faktus, naudojo teisėtai
įsigytus tačiau nustatyta tvarka neregistruotus greičio matuoklius. Teismas,
nagrinėdamas skundą dėl šio fakto, turėjo atsižvelgti j tai, kad pripažinus
greičio matuoklių naudojimą neteisėtu, būtų panaikintos nuobaudos dau­
gybėje bylų, kuriose pagal materialinės teisės normas buvo nustatyti kelių
eismo taisyklių pažeidimo faktai. Kokį sprendimą, jūsų manymu, turėtų pri­
imti teismas?
10 Lietuvos Respublikos Seimas nutarime “Dėl apkaltos Seimo nariui C.E. pra­
džios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą” išdėstė paklausimą, ar Seimo na­
rio C.E. konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos
dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui C.E.
pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti
išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remdamiesi Lie­
tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m.
gegužės 25 d. nutarimais bei 2010 m. spalio 27 d. išvada, atsakykite:
• Ar konstitucinės sankcijos taikymą galime atsieti nuo pažeidimo fakto
nustatymo?
• Ar tie patys veiksmai gali užtraukti ir konstitucinę, ir kitokią teisinę at­
sakomybę?
• Koks subjektas sprendžia klausimą dėl konstitucinės sankcijos taiky­
mo?
• Ar asmuo, kurį Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, pa­
šalino iš užimamų pareigų dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir
priesaikos sulaužymo, gali išvengti konstitucinės atsakomybės referen­
dumu, naujais rinkimais ar kitokiu būdu?
Ar asmens patraukimas kitos rūšies teisinėn atsakomybėn gali būti lai­
komas kliūtimi jam taikyti apkaltą?

11. Žaisdami kieme 1 0 - 1 2 metų vaikai netyčia apgadina vieną iš automobilių.

Remdamiesi LR CK 6.275 str. normomis, apibūdinkite teisinės atsakomy­
bės už padarytą žalą galimybes ir sąlygas.
Apibrėžkite solidariąją teisinę atsakomybę, nurodykite jos taikymo sąly-
g s. Pasiremkite LR CK 6.279 str. ir LAT praktika (2003 m. sausio 22 d.
xt ->t^ S Nr. 3K-3-109/2003, 2002 m. spalio 30 d. nutartis byloje
Nr.3K-3-1277/2002).

75
13. Kas yra teisinis priežastinis ryšys? Kaip jis nustatomas? Susiekite jį su atsaJ
komybės prigimtimi bei įprasta gyvenimiška rizika, remdamiesi LAT prak-!
tika (2008 m. kovo 26 d. c.b. Nr. 3K-7-59/2008).
14. Nurodykite dalinės teisinės atsakomybės sąlygas, remdamiesi LAT praktik;
(LAT 2005 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-520/2005).
15. Kaip suprantama kaltė? Kaip nustatomas kaltės laipsnis, kai žala atsirand;
dėl kelių asmenų veikų (LAT 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3 K
3-1343/2002)?
16. Paaiškinkite, kas yra piktnaudžiavimas savo teise. Ar pareigą nedaryti žalo
kitam asmeniui naudojantis savo teise galima taikyti sutartiniams, nesutarti
niams santykiams? Kokia civilinės atsakomybės rūšis bus taikoma, pažeidu
minėtą pareigą? Atsakymą pagrįskite LR CK normomis bei LAT praktik
(LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-553/2006).
17. Nurodykite civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo panašumus
skirtumus bei sąlygas taikyti jas kartu (LAT 2009 birželio 26 d. nutartis ei
vilinėje byloje Nr. 3K-3-303).
18. Nurodykite civilinės atsakomybės rūšis, jų ypatumus, sąlygas taikyti jas ka
tu (2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-458/2005).
19. Remdamiesi LR CK VIII skyriaus normomis, apibūdinkite nejurisdikcinl
atsakomybės galimybes - sąlygas ir ribas.
20. Apibūdinkite priežastinio ryšio nustatymo procesą. Paaiškinkite, ką reišk
faktinis priežastinis ryšys ir teisinis priežastinis ryšys. Ar galima taikyti teil
nę atsakomybę, nustačius tik teisinį priežastinį ryšį (LAT CBS 2005 m. kol
30 d. nutartis c. b. Nr. 2K-3-206 /2005; LAT CBS. 2002 m. balandžio 17 j
nutartis Nr. 3K-3-614/2002; LAT 2007 lapkričio 26 d. nutartis c.b. 3K-J
345/2007; LAT CBS 2007-11-26 L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis” ir kt, Nil
3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.).
21. Apibrėžkite, kas yra žala bei nuostoliai, tiesioginė bei netiesioginė žala,
los rūšys. Nurodykite teismų praktikos pozicijas (LAT CBS nutartys: p |
2004 m. lapkričio 17 d. c. b. Nr. 3K-3-633; 2006 m. balandžio 11 d. c. b. 1
3K-7-115).
22. Apibrėžkite kaltės sąvoką ir rūšis civilinėje teisėje (LR CK 6.248 str.)
sakykite, ar kaltė turi reikšmės, atskiriant civilinės teisės rūšis, kokią reii

76
mę tai turi praktikoje (LAT 2005 m. kovo 29 d. nutartis, c. B. AB bankas
„N O R D /LB Lietuva" v. R.N. ir kiti; Nr. 3K-7-119/2005)?
Paaiškinkite, ar galima atsakomybė be kaltės? Atsakymą pagrįskite teisės
aktais ir teismų praktika (2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-
427/2007; UAB „Mituvos statyba” v. UAB „Lempura” 2007 m. kovo 26 d.
nutartis byloje V. R v. A. B. įmonė; bylos Nr. 3K-3-109/2007).
Apibrėžkite m išrios kaltės sąvoką ir nurodykite jo s teisinius padarinius
(LAT 2007m .gruodžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-587).
Išnagrinėkite autoriaus teisių perėmėjų atsakomybę pagal LR CK 2.24 ir
5.1 str., Autorių ir gretutinių teisių įstatymą, remdamiesi teismų praktika.
Ar perimant materialiąsias subjektines teises, esant paveldėjimo teisiniams
santykiams, perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos, pavyz­
džiui pareiga įrodyti leidinyje paskleistų duomenų atitiktį tikrovei, atlyginti
neturtinę žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo (LAT CBS nutartys: 2006 m.
vasario 27 d. c. b. E. K. v.). A. V., Nr. 3K-3-152/2006; 2011 m. kovo 14 d.
c.b. V. L. v L.P., P.P., ir V.P., Nr. 3K-3-106/2011)?

77
 20. Teisinė valstybė

1. Apibūdinkite pagrindinius teisinės valstybės raidos etapus. Kodėl tei

valstybė evoliucionavo nuo teisėtumo valstybės ( Rechtsstaat) prie teisir
mo, arba teisės viešpatavimo (Rule of law), valstybės?
2. Išvardinkite turininguosius ir formaliuosius teisinės valstybės požymius. Ą
teisinė valstybė gali egzistuoti nebūdama ir socialine valstybe? Ar teisė sk
riasi nuo įstatymo?
3. Kuo teisinėje valstybėje gali būti grindžiama valstybės atsakomybė už įst;
tymų leidėjo antikonstituciniais teisės aktais padarytą žalą piliečių konstiti
cinėms teisėms?
4. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij
(žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ni|
tarimą), atskleiskite konstitucinio teisinės valstybės principo turinį. Koki
tipo teisinės valstybės - teisėtumo ar teisingumo - požymius šis konstituq
nis principas išreiškia?
5. Kokią reikšmę turi Konstitucijoje tiesiogiai nustatytas principas, jog žmogau
teisės ir laisvės yra prigimtinės (taip pat žr. Lietuvos Respublikos KonstitJ
cinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimą)? Koks šio principo ryšys p
teisinio personalizmo aksioma, jog žmogus yra esminė visuomenės vertybėj
6. Paaiškinkite viešojo intereso, kurio prielaida yra socialinis kompromisj
laisvojoje demokratinėje visuomenėje, reikšmę teisinėje valstybėje. At
skleiskite viešojo intereso turinį, remdamiesi Lietuvos Respublikos Koiįs
titucinio Teismo jurisprudencija (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucini
Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimus).
7. Kokią reikšmę turi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuli
ta absoliučios asmens teisės į teisminę gynybą doktrina (žr. Lietuvos Respjj
blikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas)? Paaiškl
kite teismų nepriklausomumo principo reikšmę teisinėje valstybėje. K ol
reikšmę teisinėje valstybėje turi tos Lietuvos Respublikos Konstitucini
Teismo nuostatos, pagal kurias teismai Lietuvoje gali kurti precedentus I
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarim®

78
8 Teisinėje valstybėje yra svarbus įstatymų teisėtumo tikrinimo mechaniz­
mas. Lietuvos Respublikoje į Konstitucinį Teismą galima kreiptis dėl teisės
akto ar jo dalies konstitucingumo, tuo tarpu pagal Prancūzijos Respublikos
1959 m. Konstituciją Konstitucinė Taryba (t.y. Konstitucinio teismo atiti­
kmuo) vykdo išankstinę priimamų teisės aktų konstitucingumo kontrolę.
Kuris įstatymų teisėtumo tikrinimo mechanizmas, jūsų manymu, yra efek­
tyvesnis užtikrinant teisinės valstybės principo įgyvendinimą?
9. Įvertinkite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio
13 d. nutarime suformuluotą doktriną: „asmuo pagal Konstituciją turi teisę
reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos
žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame
įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys
tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą pri­
teisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio
tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso,
asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konsti­
tucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia
protingumo principu ir kt.“ Ar šie teiginiai nesuponuoja ir to, kad Seimui -
valstybės institucijai - priėmus neteisėtą įstatymą (jį tokiu pripažinti gali
tik Konstitucinis Teismas), asmenys įgyja teisę teismuose reikalauti žalos
atlyginimo?
10. Apibūdinkite teisėjų elgesio atitikties procedūrinio teisingumo reikalavi­
mams poveikį pasitikėjimui teismais, jų priimamų nuosprendžių vertinimui
bei piliečių teisingumo jausmo skatinimui (žr. Justickis V., Valickas G. Proce­
dūrinis teisingumas Lietuvos kriminalinėje justicijoje. Vilnius: MRU, 2006).
Šis uždavinynas skirtas pradedantiems teisės studijas arba savarankiškai besidomirJ
tiems teisės teorijos problemomis. Jį sudaro trejopo pobūdžio užduočių grupės J
pirmųjų sprendimus galima rasti teisės doktrinoje (vadovėliuose, monografijose įj
pan.); antrųjų sprendimas leidžia susipažinti su pagrindiniais Lietuvoje galiojančiai}
teisės aktais; sprendžiant trečios grupės užduotis, būtina analizuoti teismų jurisprųj
denciją, tokiu būdu pradedant įdomią ir naudingą pažintį su žmonių tarpusavio san
tykiuose kylančiomis realiomis teisinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais, j

Maket avo :
Rasa Steponavičiūtė

Viršelio idėjos autorė:

Irma Baublienė

Išleido Leidykla MES, 2011 m.

www.leidyklames.lt
Tiražas 2000 egz.

Spausdino UAB “Sapnų sala”

www.sapnusala.lt
I