Professional Documents
Culture Documents
I. Cagvra Da Seqsizmi 2 Ras Ar Nisnavs 'Cagvra 2
I. Cagvra Da Seqsizmi 2 Ras Ar Nisnavs 'Cagvra 2
I. Cagvra da seqsizmi 2
1
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
I. Cagvra da seqsizmi
2
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
3
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
ra aris Cagvra
aqamde Cagvris cnebas vaxasiaTebdiT negatiurad _ imaze laparakis gziT, Tu rasTan
ar unda gavaigivoT is. am gziT mainc mivediT Cagvris pirvel zogad gansazRvrebasTan,
rogorc sazogadoebis sistemuri da struqturuli maxasiaTeblisa, romelic adamianTa
4
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
5
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
6
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
7
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
8
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
1
amiT mivediT imasTan, rasac filosofiaSi Sinagan da garegan, zogjer ki absolutur
(aramimarTebiT) da mimarTebiT Tvisebebs Soris gansxvavebas uwodeben. marTalia, zogierTi
filosofosi uaryofs absoluturi (aramimarTebiTi) Tvisebebis arsebobas da es gansxvaveba
usafuZvlod miaCnia, Cvens konteqstSi masze apelacia usafrTxoa.
9
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
10
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
11
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
usafuZvlo grZnobas asazrdoebs masSi. magram amis gamo ar unda vTqvaT, rom getos
sazRvari erTnairad aris barieri am sazRvris sxvadasxva mxares myofi rasebisaTvis.
analogiurad, is viTareba, rom cixis kedlebi abrkolebs ara mxolod patimrebis gareT
gamosvlas, aramed gareT myofTa cixeSi Sesvlasac, ar niSnavs imas, rom isini patimrebsa
da gareT myofTaTvis erTi da imave mniSvnelobiTaa barierebi. kidev sxva magaliTia
saqmianobis sferoebis sqesis mixedviT ganawileba an is, rasac `sqesis rolebs~ uwodeben:
e. w. `qalis saqmis~ arsebobis Sedegia ara mxolod is, rom qalebi saqmianobaTa am viwro
sferoze arian mijaWvulebi da dabrkolebebs xvdebian sxva tipis saqmianobaSi, aramed
isic, rom kacebisTvis `akrZalulia~ `qalis saqme~ Tu `qalis roli~. konkretulma
mamakacma zogjer SeiZleba es barieri SezRudvad ganicados da vinmem SeiZleba isic
Tqvas, rom `sqesis rolebiT~ kacebic iCagrebian, magram am mtkicebaSi gaTvaliswinebuli
ar aris, rom sqesis niSniT moqmed barierebs, konkretuli istoriuli drois da adgilis
mixedviT, sxvadasxva mniSvneloba aqvs maT sxvadasxva mxareze myofTaTvis, miuxedavad
imisa, rom isini orive mxarisTvis barierebia (frai 1983: 88-89).
barieris arseboba, TavisTavad, jer kidev ar niSnavs, rom Cagvris SemTxvevasTan
gvaqvs saqme. sanam barierSi Cagvras davinaxavdeT, pasuxi unda gavceT kiTxvebs: vin qmnis
da icavs am bariers? vis interesebs emsaxureba misi arseboba, an vin iRebs misgan
sargebels? kargad dafiqrebam SeiZleba dagvarwmunos imaSi, rom konkretuli barieri
saerTod ar aris Cagvris struqturis nawili; xolo roca aris, es Cagvra ar exeba
yvelas, visac barieri raime saxiT zRudavs (iqve).
wina abzacSi moyvanil magaliTebs rom davubrundeT, SavkanianTa getos sazRvari,
miuxedavad imisa, rom is mniSvnelovnad azaralebs TeTrkanianebs, ar aris TeTrkanianTa
Cagvris instancia, radgan ar aris TeTrkanianTa Cagvris raime ufro vrceli
struqturis nawili. meore mxriv, es barieri sistemur kavSirSia sxva barierebTan da
SezRudvebTan, romelTa erTianobac SavkanianTa Cagvris struqturas qmnis. is
TeTrkanianTa ganzraxvebis da qmedebebis produqtia da maTi privilegiebis SenarCunebas
emsaxureba. msgavsadve, frais azriT, qalebis sferos SemomsazRvreli barieri mamakacTa
mier aris Seqmnili da SenarCunebuli da maT interesebs emsaxureba. is nawilia im
struqturisa, romelic uzrunvelyofs mamakacTa privilegiebs: maTi, rogorc
moqalaqeebis, ufro maRal statuss, ukeTesad anazRaurebadi da ufro prestiJuli
samsaxurebis arCevans maTTvis, maT uflebas, umuSevroba amjobinon dabali statusis
`qalis~ saqmis keTebas, da sxva (iqve).
Cagvris asimetriulobis ilustraciisTvis frais kidev erTi kargi magaliTi
mohyavs. is ganixilavs mamakacisa da qalis qcevis specifikur SezRudvebs, romlebic
ZalaSia bevr sazogadoebaSi: mamakacebs ar SeuZliaT TavianTi emociebis (brazis garda)
Tavisuflad gamoxatva, vTqvaT, tiriliT, xolo qalebi mamakacebze gacilebiT ufro
SezRudulebi arian sxeulis moZraobebisa da mdgomareobebis TvalsazrisiT. es
SezRudvebi moqmedebs ara garegani barierebis, aramed socializaciis procesSi
internalizebuli normebis saxiT; maTi muSaoba adamianTa mier sakuTari qcevebis
kontrols emyareba (frai 1983: 89-90). SeiZleba vifiqroT, rom am SezRudvebis saxiT
saqme gvaqvs im elementarul faqtTan, rom sazogadoebaSi cxovreba aucileblad uwesebs
individs garkveul SezRudvebs, romelTaganac zogierTs aSkara pragmatuli mniSvneloba
aqvs (magaliTad, sagzao moZraobis wesebi), xolo sxvebs tradiciis Zala inarCunebs da
aSkara funqciuri gamarTleba ar aqvs. erTi SexedviT, qalisa da mamakacis qcevis
gansxvavebuli normebi socialuri SezRudvebis am meore jgufs miekuTvneba. yovel
SemTxvevaSi, arc ise aSkaraa, rom isini specifikurad romelime sqesis Cagvris meqanizmis
nawilia: am normebiT xom orive sqesis qceva izRudeba, marTalia, sxvadasxvagvarad. da
Znelia imis gansazRvra, Tu romeli sqesis mimarT wayenebuli moTxovnebia ufro
12
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
13
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
14
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
15
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
16
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
Cagvris aspeqtebi
Cagvris cnebis am eqsplikaciis Semdeg mokled Sevajameb airis iangis Tvalsazriss
Cagvris sxvadasxva aspeqtis Tu gamovlinebis Sesaxeb (iangi 1998). saqme exeba ara Cagvris
sxvadasxva formas Tu struqturas (rogoricaa rasizmi, seqsizmi, kapitalizmi da a. S.),
aramed im saxeebs Tu modusebs, romliTac Cagvris esa Tu is forma SeiZleba
xorcieldebodes. imis gacnobiereba, rom Cagvras es sxvadasxvagvari gamovlinebebi aqvs,
dagvexmareba imis mkafiod danaxvaSi, Tu rogor moicavs erTi SexedviT erTmaneTisgan
Zalian gansxvavebul situaciebsa da paternebs Cagvris zogadi kategoria. amis danaxva ki
aucilebelia Tavad Cagvris arsebobis faqtis mimarT im skepticizmis gasaneitraleblad,
romelic yvela saxis emansipatoruli proeqtebisTvis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
kontrargumenti da mTavari damabrkolebeli faqtoria.
iangi gamoyofs Cagvris aspeqtebis Tu gamovlinebebis xuT kategorias:
eqspluatacia, marginalizacia, uZlureba, kulturuli imperializmi, Zaladoba.
yuradReba mivaqcioT, rom es kategoriebi ar aris moazrebuli, rogorc
urTierTgamomricxveli: esa Tu is socialuri jgufi SeiZleba Cagruli iyos erTze
meti, an Tundac xuTive saxiT, da xSirad swored asea. magram iangi fiqrobs, rom es xuTi
kategoria aris amomwuravi _ `srulia im azriT, rom moicavs yvela jgufs, romelsac esa
Tu is Tanamedrove memarcxene socialuri moZraoba miiCnevs Cagrulad, da faravs yvela
gzas, romliTac isini iCagreba~ (1998: 95).
• eqspluatacia
eqspluataciis cnebis eqsplikacias iangi iwyebs Semdeg viTarebaze miTiTebiT:
eqspluataciis marqsiseuli Teoriis mTavari amocanaa axsnas, rogor aris SesaZlebeli
klasobrivi struqturis arseboba kapitalistur sazogadoebaSi _ anu iq, sadac
(monaTmflobeluri an feodaluri wyobisagan gansxvavebiT) aRar arsebobs
samarTlebrivad sanqcirebuli gansxvavebebi da aRiarebulia adamianTa Tanasworoba da
Tavisufleba. sxva sityvebiT, Tu formalurad yvela erTnairad Tavisufalia, muSa
sakuTari nebiT debs kontraqts ama Tu im damqiravebelTan da Tavadve SeuZlia misi
Sewyveta, rogor arsebobs da izrdeba gansxvaveba simdidriT gansazRvrul klasebs
Soris? Tu davuSvebT, rom muSis Sromis anazRaureba am SromiT Seqmnili Rirebulebis
Sesabamisia, rogor iRebs kapitalisti mogebas, romelic misi Zalaulfebisa da
simdidris safuZvelia? marqsis pasuxi, uxeSad, is aris, rom muSis mier miRebuli
anazRaureba naklebia misi SromiT Seqmnil Rirebulebaze da maT Soris sxvaoba, anu
zedmeti Rirebulebaa is, rasac kapitalis mflobeli isakuTrebs da rac mis mogebas
Seadgens (iangi 1998: 95).
swored zedmeti Rirebulebis miTvisebaa is, rasac eqspluatacias vuwodebT.
rasakvirvelia, marqsis Teoria Seicavs metad an naklebad sadavo, Tumca feministuri
TeoriisaTvis uTuod saintereso pasuxebs am svliT wamoWril kiTxvebze imis Sesaxeb, Tu
17
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
18
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
19
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
• marginalizacia
Cagvris meore saxe, romelsac iangi gamoyofs, aris marginalizacia. is
marginalizaciaSi Sromis bazrisgan gandevnas gulisxmobs da SeniSnavs, rom mraval
Tanamedrove sazogadoebaSi rasobrivi Cagvris didi wili ukve swored am saxisaa,
nacvlad eqspluataciisa. Tumca, marginalizacias mxolod rasobrivad markirebuli
jgufebi ar ganicdian: moxucebi, samsaxuridan Suaxnis asakSi gaTavisuflebuli
adamianebi, martoxela dedebi, mentalurad an fizikurad unarSezRuduli adamianebi da
bevri sxva jgufi agreTve gandevnilia Sromis bazridan. iangi fiqrobs, rom
marginalizacia SeiZleba Cagvris yvelaze saSiSi forma iyos, radgan mis gamo adamianTa
mTeli kategoria materialuri resursebis sastik naklebobas ganicdis da sikvdilis
riskis winaSec dgas (iqve: 98).
marginalizaciiT gamowveuli materialuri deprivacia, SeniSnavs iangi,
gansakuTrebuli usamarTlobaa sazogadoebaSi, sadac sxvebs Zalian bevri aqvT. is, rom
es usamarTlobaa, principulad aRiarebulia ganviTarebul kapitalistur
sazogadoebebSi e. w. keTldReobis saxelmwifos ideisa da institutebis saxiT da mis
gamosasworeblad garkveuli zomebic miiReba socialuri daxmarebebisa da servisis
uzrunvelyofiT. magram, erTi mxriv, qveyanaTa umravlesobaSi am RonisZiebebisTvis
arasakmarisi resursebi ixarjeba, da, meorec, Tanamedrove samyaroSi Tavad
keTildReobis saxelmwifos SenarCunebac kiTxvis qveS dadga (iqve).
grda materialuri deprivaciisa, iangi gamoyofs usamarTlobis kidev or
kategorias, romlebic marginalizacias ukavSirdeba ganviTarebul kapitalistur
sazogadoebebSi.
erTia is, rom, marginalizebuli adamiani damokidebulia socialur daxmarebasa Tu
samsaxurebze, da, Sesabamisad, sxvadasxva biurokratul institutze, ris gamoc is
mowyvladia biurokratTa paternalisturi damokidebulebis, damamcirebeli da
TviTneburi mopyrobis mimarT. damokidebulebis es sistema Zalian zRudavs
marginalizebuli adamianis pirovnul avtonomias: imasac ki, Tu ra aris
marginalizebulTa moTxovnilebebi, gansazRvraven socialuri daxmarebis saagentoebi,
sxvadasxva mecnieruli disciplinis daxmarebiT (iqve).
iangi, araerTi feministi Teoretikosis kvaldakval, SeniSnavs, rom damokidebuleba
aucileblad Cagvras ar unda niSnavdes. marTlac, sxvebze fizikuri Tu emociuri
damokidebuleba adamianad yofnis universaluri pirobaa da adamians aqvs moraluri
ufleba, sxvebze iyos damokidebuli. es Tanamedrove, ganviTarebuli kapitalizmis
sazogadoebebSi xdeba, rom damokidebuleba usamarTlobis winapirobaa. feministebi, sxva
memarcxene kritikosebTan erTad, liberalizmis ideologias akisreben pasuxismgeblobas
imis gamo, rom adamianis sxvebze damokidebuleba Tanamedrove sazogadoebebSi sakmarisi
piroba aRmoCnda misi piradi sivrics xelSeuxeblobis darRvevis, mis mimarT
pativiscemis Semcirebisa da misi individualuri arCevanis uflebis SezRudvisaTvis.
maTi azriT, swored liberalizmis ideologiis gavleniT gaidga fesvi da ukve truizmis
20
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
statusi SeiZina daSvebam, rom adamiani moraluri agenti da sruli moqalaqe mxolod
maSin SeiZleba iyos, Tu is damoukidebeli da avtonomiuria. es daSveba ki, miuTiTeben
feministebi, erTi mxriv, emyareba socialuri urTierTobebis mxolod dominantur
mamakacur gamocdilebas da ugulebelyofs qalur gamocdilebas, romlisTvisac
centraluri sxvebze zrunvaa; meore mxriv, is emyareba usafuZvlo abstraqcias Tundac
mamakacTa gamocdilebidan, radgan sinamdvileSi arc erTi adamiani ar aris marTla
damoukidebeli da avtonomiuri (iqve: 98-99)
`Tuki avtonomiis modelis mixedviT samarTliani sazogadoeba adamianebs
maqsimalurad miscemda damoukideblobis SesaZleblobas, feministuri modelis mixedviT
samarTlianoba isaa, rom pativiscema da gadawyvetilebis miRebaSi monawileobis
SesaZlebloba mieces masac, vinc damokidebulia, iseve, rogorc mas, vinc
damoukidebelia~ _ imowmebs iangi feministi filosofosis, virjinia heldis
Sexedulebas (iqve: 99).
liberalizmis politikuri filosofia, iseve, rogorc mis safuZvlad mdebare
moraluri fsiqologia da filosofia sxvadasxva TvalsazrisiT gaakritika araerTma
feministma Teoretikosma. maT Soris mxolod zogierTi, gansakuTrebiT gavleniani
davasaxeloT: moralur fsiqologiasa da filosofiaSi individualisturi paradigmis
kritika qerol giliganisa (1982) da virjinia heldis (1993, 2007) mier; Tavisufali
kontraqtis miTis, avtonomiurobisa da samarTlianobis liberalisturi cnebis kritika
qerol feiTmenisa (1988) da merilin fridmanis (2003) mier.
marginalizaciis meore usamarTloba, materialur deprivaciaze rom ar daiyvaneba,
isaa, rom marginalizebul adamians, ukve Tavad marginalizaciis faqtis gamo, ar aqvs
Tavisi unarebis ganviTarebisa da gamoyenebis SesaZlebloba da, Sesabamisad, ar aqvs
igive uflebebi da Tavisuflebebi, rac sxvebs. maSinac ki, roca marginali
uzrunvelyofilia materialurad da aqvs komfortulad cxovrebis saSualeba garemoSi,
sadac mis Tavisuflebas da Rirsebas pativs scemen (rogorc, magaliTad, zogierT
moxucebuls ganviTarebul qveynebSi), marginaluroba mainc iwvevs usargeblobis
gancdas, mowyenilobas da dabal TviTSefasebas. mokld, marginalizacia usamarTlobaa,
radgan is adamianTa jgufebs gamoricxavs socialuri TanamSromlobis konteqstebidan,
romlebic aucilebelia adamianis Rirsebis Sesaferisi arsebobisaTvis (iqve: 99).
• uZlureba
Cagvris mesame saxed iangi gamoyofs imas, rasac is uwodebs uZlurebas
(powerlessness). mas mxedvelobaSi aqvs Cagvris is formebi, romelTac adamiani misi
socialuri statusis gamo SeiZleba eqvemdebarebodes. is cdilobs, Cagvris es saxe
ganasxvavos eqspluataciisgan, radgan eqspluatacias (anu klasobriv Cagvras) erTnairad
eqvemdebareba daqiravebuli muSaxeli, miuxedavad imisa, aris Tu ara is profesionali _
aq mTavari gansxvavebaa gansxvaveba daqiravebulebsa da kapitalistebs Soris. amitom
eqspluataciis cneba ver moicavs Cagvris im formebs, romelsac, vTqvaT, muSaTa klasis
warmomadgeneli saSualo klasis warmomadgenelTagan gansxvavebiT eqvemdebareba, da
romelsac gansazRvravs Sromis socialuri danawileba profesionalebsa da
araprofesionalebs Soris (iangi 1998: 99).
uZlurebis am cnebas iangi ase xsnis: `uZlureba aRwers im adamianTa mdgomareobas,
vinc ar aris an TiTqmis ar aris avtonomiuri muSaobisas, Tavis samuSaoSi ar iyenebs
SemoqmedebiTobas da msjelobis unars, ar aqvs teqnikuri codna da avtoriteti, ar
exerxeba Tavisi saTqmelis gamoxatva, gansakuTrebiT sajaro an biurokratiul
garemoebebSi, ar aRZravs pativiscemas~ (iqve).
21
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
albaT unda vikiTxoT, ratom aris aseTi gansxvavebebis arseboba usamarTloba da,
Sesabamisad, ratom unda CaiTvalos dabali statusis mqone araprfesionalTa jgufi
Cagrulad? am kiTxvas iangi pasuxobs Semdegi sami privilegiis gamoyofiT, romlebic,
misi azriT, aqvT profesionalebs da romelTa arqonac aris araprofesionalebis
Cagvra:
1. profesiis daufleba da Semdeg profesiiT muSaoba, Cveulebriv, moiTxovs
umaRles ganaTlebas da specializebuli codnis aTvisebas, rasac simboloebiT da
cnebebiT operireba sWirdeba; agreTve, uwyvet profesiul zrdas, progress.
araprofesionali uZluria im azriT, rom mas ar aqvs aseTi orientacia sakuTari
unarebis ganviTarebaze (iqve: 99-100).
2. marTalia, profesionalTa umravlesobas hyavs ufrosi da arc Zalian bevri
adamianis gadawyvetilebaze an qmedebaze gavlenis moxdenis Zala aqvs, maT umravlesobas
mainc aqvs mniSvnelovani yoveldRiuri avtonomia. metic, profesionalebs, Cveulebriv,
aqvT garkveuli Zalaufleba sxvebze _ xelqveiTebze, muSebze, damxmareebze, an
klientebze. araprofesionals ki ar aqvs avtonomia da profesionalebs eqvemdebareba
ara mxolod samsaxurSi, aramed aseve rogorc momxmarebeli-klienti (iqve: 100).
3. profesionalTa privilegiebi scildeba samuSao adgils da mTel maT cxovrebaze
vrceldeba maTi meti `respeqtabelurobis~ saxiT. Tavad dayofa (romlis safuZvelia
Sromis danawileba `gonebriv~ da `fizikur~ samuSaod) ar Semoifargleba SromiTi
cxovrebiT da socialuri cxovrebis TiTqmis yvela sferoSi aRwevs. profesionalebi da
araprofesionalebi sxvadasxva kulturas ekuTvnian: Cveulebriv, cxovroben sxvadasxva
ubanSi an saerTod sxvadasxva qalaqSi; aqvT sxvadasxva gemovneba sakvebSi, dekoraciaSi,
CacmulobaSi, musikasa da dasvenebaSi; urTierToba ZiriTadad maTive statusis mqone
jgufis wevrebTan aqvT; da, miuxedavad Taobidan Taobamde jgufebs Soris mobilobisa,
umeteswilad profesionalebis bavSvebi profesionalebi gamodian, araprofesionalebisa
_ araprofesionalebi. mraval sazogadoebaSi repeqtabeloba swored profesionalTa
kulturas ukavSirdeba, sazogadod, profesionalebi moelian da iReben pativiscemas
sxvebisgan. restornebSi, bankebSi, sastumroebSi da sxva sajaro adgilebSi
profesionalebs, Cveulebriv, ufro meti pativiscemiT epyrobian, vidre
araprofesionalebs. profesionaluri respeqtabelurobis privilegia aSkarad Cans
rasizmis da seqsizmis dinamikaSic: araprivilegirebuli rasobrivi Tu eTnikuri
jgufebis warmomadgenlebs da qalebs gamudmebiT uwevT TavianTi respeqtabelurobis
damtkiceba yoveldRiur urTierTobebSi. ucxoebi maT Tavidan ar epyrobian
pastviscemis gamomxatveli distanciiT da mokrZalebiT: roca adamianebi igeben, rom es
qali an is Savkaniani mamakaci didi biznesis menejeri an universitetis profesoria,
isini ufro pativiscemiT eqcevian maT (100).
rom SevajamoT, araprofesionalebi, rogorc jgufi, iCagrebian imiT, rom maT
sakuTari unarebis da SesaZleblobebis ganviTarebis naklebi motivacia da SesaZlebloba
aqvT; isini cxovrebis TiTqmis yvela sferoSi, gansakuTrebiT ki _ samsaxurSi,
araavtonomiurad moqmedeben da sxvebis Zalauflebas eqvemdebarebian; isini socialuri
cxovrebis yvela sferoSi nakleb respeqtabelurad aRiqmebian da Sesabamis uares
mopyrobasac iReben.
iangis es analizi unda SevavsoT imaze miTiTebiT, rom vinaidan bevr sazogadoebaSi
qalebs, araprivilegirebuli rasobriv-eTnikuri jgufebis warmomadgenlebs, xelmokle
ojaxebis wevrebs, fizikurad Tu mentalurad unarSezRudul adamianebs da a. S.
naklebad aqvT Sesabamisi ganaTlebis miRebis da profesionaluri karieris gakeTebis
SesaZlebloba, am jgufebis, rogorc socialuri jgufebis, Cagvris mniSvnelovani
22
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
aspeqtia maTi uZlureba zemoT axsnili azriT. vfiqrob, es arsebiTi aspeqtia pasuxisa
popularul kiTxvaze, Tu ratom niSnavs diasaxlisoba qalisTvis Cagvras.
• kulturuli imperializmi
Cagvris kidev erT gansxvavebul saxes iangi `kulturul imperializms~4 uwodebs da
mas ganmartavs, rogorc `iseT sazogadoebaSi cxovrebis gamocdilebas, romlis
dominanturi mniSvnelobebic uxilavs xdis Cemi jgufis specifikur perspeqtivas da
Tvalsazriss da, imavdroulad, stereotipebiT warmoadgens da moniSnavs Cems jgufs,
rogorc sxvas~ (iangi 1998: 100). iangi SeniSnavs, rom Cagvris aqamde ganxiluli samive
saxe _ eqspluatacia, marginalizacia da uZlureba _ Zalauflebisa da Cagvris iseTi
mimarTebebia, romlebic Sromis socialuri danawilebis Sedegad warmoiSoba:
gansazRvrulia imiT, Tu vin muSaobs visTvis, vin ar muSaobs, rogoraa dakavSirebuli
erT poziciaze muSaoba sxva poziciebTan. Cagvris es saxeebi Seesabameba adamianTa
materialuri cxovrebis ganmsazRvrel struqturul da instituciur mimarTebebs da
konkretul Zalauflebas adamianTa erTi jgufisa meoreze _ imas, Tu `vin sargeblobs
visgan da vin aris zedmeti~ (iqve).
kulturuli imperializmi, amaTgan gansxvavebiT, aris dominanturi jgufis
gamocdilebis da kulturis universalizacia da normad dadgena. mocemul
sazogadoebaSi zogierT jgufs eqskluziurad an upiratesad miuwvdeba xeli
interpretaciisa da komunikaciis saSualebebze da amitom aseTi jgufis kulturuli
produqcia, romelic mis gamocdilebas, Rirebulebebs, miznebsa da miRwevebs gamoxatavs,
am sazogadoebaSi dominanturia _ yvelaze farTod vrceldeba. es kulturuli
produqcia aseve gamoxatavs misi Semqmneli jgufis xedvas da interpretacias
sazogadoebis sxva jgufebisa, Tuki am ukanasknelnTa arseboba saerTod aRiarebulia
(iqve: 100-101).
marTalia, gansxvavebuli jgufebis arseboba eWvqveS ayenebs dominanturi jgufis
pretenzias universalurobaze, magram es ukanaskneli Tavis pozicias inarCunebs imiT,
rom sxva jgufebs sazomad uwesebs Tavis dominantur normebs. am gziT qalebis
kacebisagan, mkvidri amerikelebis an afrikelebis evropelebisagan, ebraelebis
qristianebisgan, homoseqsualuri adamianebis heteroseqsualebisagan, muSebis
profesionalTagan gansxvaveba gaigeba, rogorc gadaxra da arasrulfasovneba. radgan
mxolod dominanturi jgufebis kulturuli gamoxatvis formebi vrceldeba farTod,
isini normalurad, universalurad da, amdenad, araRirsSesaniSnavad gaigeba, xolo
maTgan gansxvaveba _ rogorc nakleboba da normis darRveva; am gansxvavebis matarebeli
jgufebi ki markirdeba, rogorc sxva (iqve: 101).
kulturuli imperializmis formiT Cagvra paradoqsulia imiT, rom Cagruli jgufi
erTdroulad stereotipebiT markirebulicaa da uxilavic. rogorc gamorCeul, deviant
arsebebs, maT damRad adevT maTi jgufis wevroba, rogorc maTi arseba; xolo
privilegirebuli jgufi, rogorc jgufi, aradefinirebadia _ isini ubralod individebi
arian, TiToeuli is aris, rac unda rom iyos, fasdeba imis mixedviT, rasac akeTebs
(iqve). meore mxriv ki, dominanturi kulturis mauniversalizebeli Jesti imavdroulad
Slis, auCinarebs, uxilavs xdis `normidan gadaxril~ arsebobas.
kulturuli imperializmis mniSvnelovani aspeqtia isic, rasac `ormag cnobierebas~
uwodeben: erTi mxriv, Cagruli jgufis wevrebi sakuTar Tavs aRiqvamen ise, rogorc maT
gansazRvravs mniSvnelobaTa dominanturi sistema _ maTTvis garegani, maTTvis ucxo da
4
unda SevniSno, rom es saxeli ar meCveneba kargad SerCeulad. rogorc gamoCndeba, imas, rasac
iangi gulisxmobs, qarTul diskusiebSi xSirad marginalizacias uwodeben. zogjer Tavad iangic
xmarobs ubralod `kulturul Cagvras~.
23
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
24
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
• Zaladoba
Cagvris mexuTe saxe, romelsac iangi gamokveTs, aris Zaladoba _ sistemuri da
legitimuri Zaladoba, romelsac zogierTi jgufis wevrebi ganicdian mxolod imitom,
rom am jgufs miekuTvnebian. isini mudmivad dganan imis safrTxis winaSe, rom aRmoCndnen
msxverpli SemTxveviTi, araprovocirebuli Tavdasxmisa, romelsac maTi dazaralebis,
damcirebis an ganadgurebis garda sxva motivi ar gaaaCnia. aseT Zaladobas aseve
SeiZleba hqondes sityvieri Seuracxyofis an seqsualuri Sinaarsis mqone erTi SexedviT
uvnebeli komentaris forma, magram am ukanasknel SemTxvevaSic ki is miznad isaxavs
adamianis damcirebas da yovelTvis aris fizikuri Tavdasxmis safrTxis signali.
sxvadasxva sazogadoebaSi aseTi Zaladobis mudmivi safrTxis qveS cxovroben qalebi,
homoseqsualuri da lesboseli adamianebi, Savkanianebi, azielebi, ebraelebi da sxva
(iangi 1998: 101-102).
aseTi Zaladoba sistemuria im azriT, rom mimarTulia jgufis nebismier wevrze
ubralod imitom, rom is am jgufis wevria. magaliTad, nebismier qals aqvs safuZveli,
eSinodes gaupatiurebis. metic, Zaladoba, romelsac Cagruli jgufebi eqvemdebarebian,
Cveulebriv, legitimuria im azriT, rom is adamianTa umravlesobis TvalSi moulodneli
ar aris, iSviaTad iwvevs umarvlesobis aRSfoTebas da, rogorc wesi, dausjeli rCeba
(iqve: 102).
iangi am tipis sistemur Zaladobas qsenofobiur Zaladobad miiCnevs da ganasxvavebs
mas saxelmwifos an mmarTveli klasis mier gamoyenebuli represiuli Zaladobisgan:
represiul Zaladobas aqvs, marTlia, boroti, magram racionaluri motivi _ is
gamoiyeneba Zalauflebis SesanarCuneblad, rogorc iZulebis saSualeba; xolo
qsenofobiuri Zaladobis arsebiTi mxarea misi sruli iracionaluroba. am TvalsazrisiT
25
samuSao versia. gTxovT, citirebisTvis ar gamoiyenoT avtorTan SeTanxmebis gareSe.
miTiTebuli literatura:
bartki 1990:
Sandra
Bartky,
“On
Psychological
Oppression”,
in
Sandra
Bartky,
Feministy
and
Domination:
Studies
in
the
Phenomenology
of
Oppression,
New
York:
Routledge,
1990,
pp.
22-‐32,
121-‐124.
citirebulia
gamocemidan:
Ann
E.
Cudd
and
Robin
O.
Andreasen
(ed.),
Feminist
Theory,
A
philosophical
Anthology,
Blackwell
Publishing,
2004,
pp.
105-‐113.
bovuari 1949: Simone
de
Beauvoir,
The
Second
Sex,
translated
by
H.
M.
Pashley,
Harmondsworth:
Penguin,
1984.
giligani
1982:
Carol
Gilligan,
In
a
Different
Voice,
Cambridge:
Harvard
University
Press.
evansi 1975: Michael
Evans,
Karl
Marx,
London:
Allen
&
Unwin,
1975.
iangi 1998: Iris
Marion
Young,
“Five
Faces
of
Oppression”,
in
Philosophical
Forum
19
(4),
1998,
pp.
270-‐90.
citirebulia
gamocemidan:
Ann
E.
Cudd
and
Robin
O.
Andreasen
(ed.),
Feminist
Theory,
A
philosophical
Anthology,
Blackwell
Publishing,
2004,
pp.
91-‐104.
irigare
1974:
Luce
Irigaray,
Speculum
of
the
Other
Woman,
Cornell
University
Press,
1985.
irigare
1977:
Luce
Irigaray,
This
Sex
Which
Is
Not
One,
Cornell
University
Press,
1985.
kristeva
1980:
Julia
Kristeva,
Powers
of
Horror:
an
Essay
on
Abjection,
Columbia
University
Press,
1982.
lukasi
1923:
Georg
Lukacs,
History
and
Class
Consciousness
(Studies
in
Marxist
Dialectics),
translated
by
Rodney
Livingstone,
Cambridge,
Massachusetts:
The
MIT
Press,
1971.
siksu
1975:
Helene
Cixous,
The
Laugh
of
the
Medusa,
Signs,
Vol.
1,
No.
4,
1976,
pp.
875-‐893.
faierstouni
1970:
Sulamith
Firestone,
The
Dialectic
of
Sex,
The
Women's
Press.
frai
1983:
Marilyn
Frye,
“Oppression”,
in
Marilyn
Frye,
Politics
and
Reality:
Essays
in
Feminist
Theory,
Freedom,
California:
Crossing
Press,
1983,
pp.
1-‐16.
citirebulia gamocemidan:
Ann
E.
Cudd
and
Robin
O.
Andreasen
(ed.),
Feminist
Theory,
A
philosophical
Anthology,
Blackwell
Publishing,
2004,
pp.
84-‐90.
feiTmeni
1988:
Carole
Pateman,
The
Sexual
Contract,
Stanford
University
Press.
fridmani
2003:
Marilyn
Friedman,
Autonomy,
Gender,
Politics
(Studies
in
Feminist
Philosophy),
Oxford
University
Press.
qadi da jounsi 2003:
Ann
E.
Cudd
and
Leslie
E.
Jones,
“Sexism”,
in
R.
G.
Frey
and
C.
H.
Wellman
(ed.),
A
Companion
to
Applied
Ethics,
Oxford:
Blackwell,
2003,
pp.
102-‐117.
citirebulia gamocemidan:
Ann
E.
Cudd
and
Robin
O.
Andreasen
(ed.),
Feminist
Theory,
A
philosophical
Anthology,
Blackwell
Publishing,
2004,
pp.
73-‐83.
qrenSou
1991:
Kimberle
Crenshaw,
Women
of
Color
at
the
Center:
Selections
from
the
Third
International
Conference
on
Women
of
Color
and
the
Law:
Mapping
the
Margins:
Intersectionality,
Identity
Politics,
and
Violence
Against
Women
of
Color.
In:
Stanford
Law
Review
43
(1991),
pp.
1241-‐1299.
heldi
1993:
Virginia
Held,
Feminist
Morality:
Transforming
Culture,
Society,
and
Politics
(Women
in
Culture
and
Society),
University
Of
Chicago
Press.
heldi
2007:
Virginia
Held,
The
Ethics
of
Care:
Personal,
Political,
and
Global,
Oxford
University
Press.
26