1.3.

Feodalizmo pagrindiniai bruožai:

viešpatavimo ir pavaldumo santykiai,
hierarchija, ekonominė sistema.

1.4. Vakarų Europos luominės

visuomenės modelis. Luominės
privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir
neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis
luomas).
• Ankstyvaisiais viduramžiais VIII a. Europoje
(pirmiausia Frankų valstybėje) įsigalėjo nauja
visuomeninė santvarka (ekonominė sankloda) -
feodalizmas. Galutinai feodalizmas įsigali IX-XI a.;
• Svarbiausias feodalizmo elementas - vasalitetas
(senjoro ir vasalo santykiai);
 Pagrindiniai senjoro ir vasalo
įsipareigojimai
Remti karo
žygiuose, išpirkti iš
nelaisvės
įsipareigoja

prisiekia
SENJORAS VASALAS

įsipareigoja

Ginti vasalą nuo

kitų feodalų,
globoja, suteikia
feodą
Feodalinė hierarchija
• Karalius - visų šalies feodalų vyriausiasis teisėjas,
kariuomenės vadas, hercogų ir grafų senjoras;
• Hercogai, grafai, markizai - stambieji feodalai. Kuo
daugiau turėjo žemės, tuo buvo stipresni. Dalį žemių su
valstiečiais išdalydavo smulkiesiems feodalams už karo
tarnybą. Jie buvo senjorai smulkesnių feodalų atžvilgiu,
o šie buvo vasalai - kariniai tarnai;
• Riteriai - kariniam bajorų luomui priklausantys asmenys.
Pagrindinis jų užsiėmimas buvo karas. Jis nešdavo naudą
ir šlovę;
• Valstiečiai už naudojimąsi žeme turėjo atlikti prievoles
savo senjorui. Iki XI a. diduma valstiečių tapo
baudžiauninkais.
Viduramžių Europos visuomenės struktūra
Karaliai,
vyskupai,
abatai
Kunigaikščiai,
grafai, hercogai Kilmingieji,
Kunigai, vienuoliai privilegijuotieji

Valdininkai

Riteriai

Miestiečiai
3 luomas
Laisvieji valstiečiai

Valstiečiai baudžiauninkai

Visuomenės atstumtieji: elgetos, valkatos, nusikaltėliai

1.5. Miestų savivalda
(Magdeburgo teisė)
• X a. Europoje pradėjo kurtis miestai
(anksčiausiai Italijoje VIII amžiuje).
• XI a. atsirado daugiau miestų.
• XII-XIII a. miestai kovojo su feodalais.
 Magdeburgo teisės atsiradimas
• Magdeburge susiklostė pirmoji ir seniausioji
Europoje miesto teisė - Magdeburgo teisė.
• Tai reiškė, kad miestui ir miestiečiams suteikiama
privilegija rinkti ir turėti savo valdžią, patiems
valdyti miestą ir spręsti reikalus miesto ir
miestelėnų gerovei. Šią privilegiją miestiečiams,
po ilgos kovos su feodalais ir dvasininkais, XII a.
antroje pusėje suteikė Magdeburgo arkivyskupas
Vichmanas.
• Taip miestuose formavosi nauja miestelėnų klasė.
 Miestų savivaldos organai
• magistratas;
• Burmistras (meras);
• teismas;
• iždas, kariuomenė.
Magistratas (lot. magistratus - aukščiausioji taryba) - miesto
savivaldos organas. Jo nariais būdavo miesto kilmingi ir turtingi
žmonės. Magistrato samdomi tarnautojai prižiūrėjo amatus,
prekybą, atliko policijos funkcijas, rinko mokesčius. Magistrato
žinioje buvo visas miesto ūkis (įmonės, krautuvės, vandentiekis,
tiltai, gynybinė siena ir pan.).
Burmistras miesto savivaldos valdymo organo vadovas,
dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos (magistrato). Jis
sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti
šaukė (savo nuožiūra) miesto tarybos posėdžius.
 • Svarbiausi visuomeniniai pastatai - katedra ir
rotušė.
• Miestiečiai vertėsi prekyba ir amatais.

Rotušė - miesto savivaldybės pastatas. Gavę Magdeburgo teises

miestai statėsi rotušes, kuriose įsikurdavo savivaldos įstaigos.
Rotušės buvo statomos miesto centre, dažniausiai turgaus aikštės
viduryje. Pirmosios rotušės pastatytos XII a. Vokietijoje. Pastatai
turėjo bokštą su varpu, vėliau ir laikrodžiu. Varpo dūžiai kviesdavo
miesto valdžią į posėdžius, skelbdavo pavojų arba šventę.
 • Pirkliai jungėsi į gildijas - pirklių sąjungas
• amatininkai - į cechus.

Cechas - Vakarų Europoje feodalizmo laikais tos pačios

specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, gynęs narių
ekonomines ir politines teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo
patriciato.