11 – 12 klasės epochų ir privalomųjų literatūros kūrinių

PLANAS, SANTRAUKA, KONSPEKTAS

ANTIKA
 Senovės graikų ir romėnų literatūra VIII a.pr. m.e. – V a.
 Būdingi gyvenimo grožio, harmonijos, tobulumo idealai, protėvių ir dievų darbų
apdainavimas.
 Didžiulią įtaką darė mitologija: beveik visuose kūriniuose greta žmonių veikia dievai ir deivė,
atsakingi už visas gyvenimo sritis.
RENESANSAS (XIV-XVI a.)
 Europos kultūros istorijos epocha tarp Viduramžių ir Baroko.
 Pagrindinis kūrinių veikėjas yra žmogus su visa savo jausmų ir išgyvenimų gama.
 Atgimimas ir naujų idėjų gimimas moksle bei mene, atgimsta, ir naujai pateikiamos antikos
laikų idėjos.
AUTORIUS KŪRINYS
VILJAMAS ŠEKSPYRAS (1564-1616): HAMLETAS (1600-1601):
 Kūryboje egzistuoja trijų epochų –  Tai didžiausia ir daugiausia pripažinimo
Viduramžių, Renesanso, Baroko – idėjų sulaukusi V. Šekspyro tragedija, kurią
atspindžių. sudaro penki veiksmai.
 Anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas.  Filosofinio pobūdžio drama, kadangi joje
Laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir keliami būties (egzistenciniai), gyvybės ir
Vakarų Europos rašytojų. mirties klausimai.
 Pirmajame kūrybos dešimtmetyje rašė  Hamletas vaizduojamas Taurus
daugiausiai dramines kronikas ir humanistas, tragiškai vienišas kovoje
komedijas, po 1600m. – tragedijas ir prieš visuomeninį blogį.
dramas.  Tragedijoje atsiskleidžia slaptas rūmų
gyvenimas, santykiai tarp įvairių luomų
atstovų, valdžios ir keršto troškimas.
 Garsusis monologas ,,Būti ar nebūti” yra
visos dramos pagrindas, jos kulminacija,
kur Hamletui iškyla esminis klausimas,
didysis pasirinkimas lemiantis daugelio
žmonių ateitį.

ANDRIUS VOLANAS (1530-1610): PUBLICISTIKA:

 LDK religinis ir politinis veikėjas, religinių,
publicistinių ir politinių kūrinių autorius.
 Vienas žymiausių XVI a. antrosios pusės
– XVII a. pradžios LDK protestantų
mąstytojų.
 Sukūrė ir išleido daugiau nei trisdešimt
veikalų, paliko rankraštinių kūrinių.
 Savo traktate Volanas pateikė ankstyvųjų
Naujųjų amžių liberaliosios pasaulėžiūros
pagrindus.
 Visuomenė ne hierarchija, o lygeteisis ir
vienodų luomų organizmas.
 Nepripažino dvasininkų luomo ir
visuomenės darną grindė trijų luomų –
kilmingųjų (karių), miestiečių ir

1

JONAS RADVANAS(XVI a. vid. –po 1592):
 LDK Renesanso poetas, herojinio
lotyniško epo ,,Radviliada” autorius.
 Apie jo gyvenimą neišliko beveik jokių
istorinių žinių. Manoma, jog buvo iš
Vilniaus, kadangi pirmą žinomą savo
eilėraštį pasirašė Vilniečiu.
 Visi kūriniai parašyti lotynų kalba.
MARTYNAS MAŽVYDAS(1510-1563):
 Lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos
knygos ,,Katekizmas” autorius.
 Buvo nekilmingas arba kilęs iš smulkiųjų
bajorų.
 Buvo kunigas.
MIKALOJUS DAUKŠA(1532-1613):
 Lietuviškos katalikiškos literatūros
pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškųjų
knygų autorius.
 Kunigas, humanistas, kontrreformacijos
veikėjas.Švietėjas,didžiausias kovotojas
dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.
 Sukūrė lietuviškos religinės katalikiškos
žemdirbių – santykiais.
 Visuomenė gali vadintis pileitinė ir laisva,
jei laikomasi visiems bendrų įstatymų ir
bausmės yra visiems vienodos.
 Vienas svarbiausių Volano teiginys, jog
asmens vertė nėra įgimta ir nepriklauso
nuo luomo.
RADVILIADA:
 Įamžintas Mikalojaus Radvilos Rudojo
kaip iškilaus tėvynės gynėjo portretas.
 Aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos
kare.
 Iškyla Lietuvos geografinis, istorinis,
kultūrinis vaizdas bei tuomeninės
Lietuvos aukštuomenės puoselėta
valstybinė ideologija.
 Poema artima antikos poezijos žanrams,
 Poema atspindi Renesanso žmogui
būdingą istorinę savimonę. Tai
praeitiesistorinių įvykių dermė.
KATEKIZMAS(1547):
 Pirmoji lietuviška knyga išspausdinta
Karaliaučiuje.Dabar išliko tik du
egzemplioriai: vienas Vilniaus
Universitete, kitas Torūnės Universitete.
 Išleista anonimiškai, tačiau lietuviškos
prakalbos 3-19 eilutėse akrostichu
užrašyti Mažvydo vardas ir pavardė.
 Knygą sudaro lotyniška ir lirtuviška
prakalbos, trumpas elementorius,
katekizmas ir 11 giesmių rinkinėlis.
 Katekizme skelbiamos bendrosios
protestantizmo ir svarbiausios
liuteronizmo idėjos.
 Katekizmas buvo skirtas religiją mažiau
išmanantiems žmonėms ir vaikams,
tačiau jo eiliuota prakalba turėjo
visuotinių užmojų kreipiantis į visą
lietuvių tautą.
POSTILĖ(1599):
 Viena iš pimųjų lietuviškų knygų,
išspausdintų LDK.
 Pratarmė dedikuota vyskupui Merkeliui
Giedraičiui.
 Didelės apimties pamokslų rinkinys,
interpretuojantis ir komentuojantis
Naujojo Testamento Evangelijas.
2
 leksikos pagrindus, jo kalba išsiskiria
sinonimų gausa, antikinės retorikos
taisyklių taikymu, ypatinga pamokslų
ritmika.
 Į postilę buvo įdėtos dvi paties Daukšos
 Turinys polemiškas, pamoksluose karštai
kritikuojamos protestantų diktrinos ir
ginami Katalikų bažnyčios papročiai bei
tradicijos.
prakalbos – loyniškoji prakalba, skirta
Daukšos mecenatui ir, autoriaus teigimu,
Postilės įkvėpėjui vyskupui Giedraičiui
lenkiškoji ,,Prakalba į malonųjų
skaitytoją”.

BAROKAS (XVI a. pab. – XVIII a. vid.)

 Barroco – netaisyklingų formų perlas.
 Viena prieštaringiausių kultūros epochų, gyvavusi Europoje ir Lotynų Amerikoje tarp
Renesanso ir Apšvietos.
 Prieštaringa Renesansui, jo aiškumui, racionalumui, apibrėžtumui, harmonijai.

AUTORIUS KŪRINYS

MOTIEJUS SARBIEVIJUS (1595 – 1640): EILĖRAŠČIAI:

 Vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII  Pasaulis vaizduojamas kaip
a. Europos poetų. teatro scena, žmogaus
 Lietuvos jėzuitų auklėtinis, Vilniaus gyvenimas – kaip aktoriaus
universiteto profesorius. vaidyba.
 Jo kūrybai būdingos metaforos,  Viena iš dažniausių temų –
konceptai, alegorijos. religinė.
 Kūrinių išdėstymas atitinka
poetui gyvam esant išleistų
rinkinių struktūrą
 Eilėraščiai imituojantys
Horacijaus kūrybą.
 Transormuojamas eilėraščio
turinys : antikines aliuzijas
pakeičamos krikščioniškais
vaizdiniais.

KLASICIZMAS (XVII a. – XIX a. I pusė)

 Susiformavo XIII a. Pati pradžia - XII a. Susiformavo po Prancūzijos revoliucijos, pavyzdinis,

tobulas.Ištakos – antikinis menas, principas - išaukštintas gėris ir rami didybė.
 Literatūroje buvo laikomasis nustatytų taisyklių, trijų vienumų: laiko, veiksmo, vietos.
Klasicistų rašytojų kūrybos tematika: pagarba proto galioms
 Remiantis proto ir laiko reikalavimais buvo stengiamasi išlaikyti saikingumą, simetriją,
harmoniją, vyravo griežtos ir taisyklingos linijos.

3
 ŠVIETIMO AMŽIUS

 Po baroko sekusi kultūros epocha, išaukštinusi savarankišką žmogaus protą, tikėjusi jog alia
šviesti ir tobulinti pasaulį.
 Nulėmė modernios visuomenės susikūrimą, jos pasaulio ir gyvenimo supratimą.
 Švietimo amžius vadinamas dar filosofų amžiumi, nes šiuo metu didžiausią įtaką
visuomenėje turėjo nepriklausomi intelektualai.

AUTORIUS
J.W.GĖTĖ (1749-1832):
 Vienas iškiliausių Apšvietos epochos
asmenybių, vokiečių poetas,
dramaturgas, filosofas, mokslininkas,
diplomatas.
 Lietuvių kultūroje Gėtės vardas
pirmiausia tapo svarbus dėl lietuvių
liaudies dainų vertės iškėlimo.
 Rašytojas kūrė madingų žanrų kūrinius,
kuriuose atspindėjo populiarios tų laikų
temos. J.V. Gėtė mėgo rašyti farsus,
idiles, dainas, satyrinius eilėraščius,
vestuvių poemas, proginius eilėraščius,
komedijas, biblines dramas
KŪRINYS
FAUSTAS (1797-1831):
 Didžiausias poezijos kūrinys vokiečių
kalba
 Savarstomos sudėtingos pasaulio
pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių
problemos, apmąstomi būties esmės,
pasaulio sandaros dalykai.
 Fausto istorija siejama su konkrečiu
asmeniu, gyvenusiu Vokietojoje XVIa.
Pirmojoje pusėje.
 Tai padavimas pie kurį Gėtė pynė savo
amžiaus vaizdus, daugiausia imtus iš
vokiečių gyvenimo.
 Vyrauja kompozicinis ir stilistinis kūrinio
nevientisumas.

KRISTIJONAS DONELAITIS (1714 – 1780): METAI:

 Vienas savičiausių XVIII amžiaus Europos
poetų, lietuvių literatūros klasikas.
 Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės
literatūros pradininkas.
 Liuteronų kunigas, sukūręs ,,Metus” ir
šešias pasakėčias.
 Poemą susdaro 4 dalys.
 ,,Metus” išleido Liudvikas Rėza,
pakoregavo ciklo dalis ir sujungęs į vieną
kūrinį išleido.
 Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos
lietuvių valstiečių guvenimas.
 Poemai būdinga krikščioniška
pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga
kalba.
 Autorius sukūrė ryškių baudžiauninkų
paveikslų, kaimo būties, papročių vaizdų,
lyrinių gamtovaizdžių, nevengė
hiperbolizavimo, satyros, tautiškumą
gretino su dorybėmis.

ROMANTIZMAS(XVIII a. pab. – XIX a. I pusė)

4
  Priešprieša klasicizmui dėl proto padiktuotų principų: taisyklingumo, aiškumo, simetriškumo,
nuosaikumo.
 Romantikai nesitenkina esama tikrove ir bėga į svajonių, idealų pasaulį, nes tikrovė
nehumaniška.
 Patraukli pasakos erdvė, nes ji sujungia realųjį pasaulį su fantastiniu. Kūryboje daug dvasių ir
demonų.
AUTORIUS
ADOMAS MICKEVIČIUS (1798-1855):
 Įėjo į pasaulinę literatūrą kaip kovingas
romantikas: karųtai gynė tautos ir
asmenybės teisę į laisvę, protestavo
prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš
carizmą.
 Puoselįjo meilę gimtajam kraštui bei jo
istorijai
 Sukūrė daug ruškių lyrinių Lietuvos
kraštovaizdžio paveikslų.
AMŽIŲ SANDŪRA
AUTORIUS
VINCAS KUDIRKA(1858 – 1899):
 Viena iš lietuvių tautinio sąjūdžio
ideologų.
KŪRINYS
PONAS TADAS:
 Tai paskutinis didelis A, Mickevičiaus
kūrinys, parašytas emigracijoje.
 Poema turi ilgesnį pavadinimą - ,,Ponas
Tadas arba Paskutinis antpuolis
Lietuvoje“ – ir paaiškinančią paantraštę -
,,Bajorų nuotykiai iš 1811 ir 1812 metų
dvylikoje eiliuotų knygų“.
 Tai epinis pasakojimas apie istorinės
Lietuvos bajorus ir valstiečius: apie seną
dvarą, herojinius bajorų žygius ir
juokingus nutikimu, dramatiškas
paslaptis ir paviršines gyvenimo intrigas.
 ,,Ponas Tadas“ rašytas iš tėvynės ilgesio,
iš noro kūryba grįžti į gimtąsias vietas.
 Kūrinys išsiskiria iš kitų, nes vyrauja:
epinis romumas, vaizdų plastiškumas,
žmonių pavidalu
VĖLINĖS:
 Viso gyvenimo kūrinys, rašytas ne iš
eilės, o atskiromis dalimis.
 Pavadinimas ,,Vėlinės” seijamas su
ypatingu rudens laiku, kai minimi
mirusieji, lankomi kapai.
 Kūrinio tema: bandymas prasiskverbti už
jutiminės realybės ribų.
 Svarbiausia laikoma 3 ,,Vėlinių” dalis,
parašyta 1832 metais. Ji susijusi su 1831
metų sukilimu Lenkijoje ir Lietuvoje.
 Trečiosios dalies idėja: tautos kankinių,
tremtinių atminimo pagerbimo
būtinumas.
KŪRINYS
EILĖRAŠČIAI:
 Tapo Lietuvos ateities vizijomis, kovos
manifestais.
5
  Lietuvos himno ,,Tautiška giesmė”  V. Kudirkos kūryboje vyrauja alegorija,
autorius. poezija, komedija.
 Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas,  Eilėraščių viena iš temų – patriotinė. Taip
publicistas, kritikas, vertėjas, pat egzistuoja proginiai eilėraščiai, kurie
varpininkas, laikraščio ,,Varpas” dažniausiai būdavo didaktinio turinio.
redaktorius.  Eilėraščių struktūra ir sąvokų gradacija –
griežta, logiška.
 Eilėraščių retorika paremta moraliniais
imperatyvais, liepimu, raginimu dirbti
tėvynės labui.
JONAS MAČIULIS – MAIRONIS (1862-1932): PAVASARIO BALSAI(1895):
 Naujosios lietuvių poezijos pradininkas,  Tai Maironio eilėraščių rinkinys.
spaudos draudžiamojo laikotarpio  Atspindi praeities buitis ir laisvės kovų
didžiausias poetas, savo poezijoje heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos
išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl grožio pajautimas, aukštinama gimtoji
to vadinamas tautuinio atgimimo kalba.
dainiumi.  Įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis
 Savo poezijos įtaką kitiems rašytojams emocinėmis priemonėmis išreiškiamos
sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją tautinio atgimimo laikotarpio svarbios
maironinę mokyklą. idėjos, žadino kovos entuziazmą,
 Buvo kunigas ir profesorius. prisikėlimo viltį.
 Eilėraščiuose rašoma apie tautinių
tradicijų vaizdavimą, išaukštinamas
Lietuvos ir jos gamtos grožis, didybė,
istorija.
 Maironio poezijos įvairiapusiškumas
atskleidžia meilę tėvynei.
REALIZMAS (XIX a. vid.)
 Realizmas – atsirado XIX a. vidurį, išblėsus romantizmo idėjoms.
 Meninkai ir rašytojai gilinosi ir įsivaizdavo tik savo gyvenamąjį metą. Veikėjai buvo rašytojai
amžininkai, įvairių socialinių sluoksnių.
 Buvo atskleidžiama žmogaus aplinka, nes ji geriausiai matoma ir suprantama. Stengiamasi
vaizduoti žmonėms būdingas, dažniausiai instinktus ir aistras.
 Realististinių kūrinių veikėjas turėjo charakterį, kurį lėmė aplinkybės, išorė ir aplinka, kuri ir
teikia daugiausia žinių.