L.Visconti statytas filmas „Leopardas“ išsiskyrė iš visų mano matytų
filmų. Tai buvo įdomus, meniškas ir ganėtinai jautrus filmas, kuris mane sužavėjo valdančiosios klasės nepriekaištingu gyvenimu, todėl sekti jame vykstančius įvykius buvo begalo įdomu, o laikas žiūrint filmą prabėgo neįtikėtinai greitai.
Visas veiksmas prasideda 1860 m. Sicilijoje. Filmo pradžioje
pristatomi rūmų vaizdai, didelės terasos, kalnuota vietovė, vasara, aplinkui medžiai ir krūmai, statulos. Pirmojoje scenoje vaizduojamas Salinos princas ir jo šeima besimeldžiantys kartu, o filmo eigoje galima suprasti, koks yra stiprus tikėjimas ir kokią didelę reikšmę religija turi žmonių gyvenimuose. Iš žmonių drabužių ir to, jog šeima gyvena rūmuose nesunku nuspėti, jog jie priklauso valdančiajai klasei – aristokratijai, kilmingiausiam ir labiausiai priveligijuotam socialiniam sluoksniui. Filmo siužetas įtraukiantis, vyksta revoliucija, kurioje dalyvauja ir Princo sunėnas Tancredi. Garibaldžio kariai apgulė Palermą, mieste kilo sukilimas ir barikadų mūšiai, tačiau galiausiai miestas pasidavė Garibaldžio armijai. Prasideda perėjimas į naują vyriausybę, o Princas supranta pokyčių neišvengiamumą pasaulyje ir kad vidurinioji klasė palaipsniui išstumia paveldimą valdančiąją klasę.
Išlaisvinus Palermą, princas išsiveža savo šeimą į savo vasaros rūmus.
Didelį įspūdį paliko jų keliavimas karietomis, o ne mašinomis. Mano dėmesį patraukė ir šuns vaidmuo filme. Vykdavo medžioklės į kurias su Princu leisdavosi ir šunys, taip pat kalbant apie rūmus, juose irgi būdavo šuo, kas buvo gana neįprasta matyti. Filmo metu, buvo įdomu stebėti ką rūmuose veikia moterys. Vienos scenos metu atkreipiau dėmesį, jog moterys laiką leidžia drauge tapydamos, megzdamos ar siuvinėdamos. Pokalbiai daugiausia vykdavo tarp tos pačios lyties atstovų, pavyzdžiui, tik tarp vyrų, moterims neįsitraukiant, o tik klausantis.
Kalbant apie aplinką, išsiskiria ruda, raudona, kreminė ir auksinė
spalvos, rūmuose didelės menės, aukštos lubos, dideli ir labai gražūs sietynai, vazos, knygos, žvakidės, teko atkreipti dėmesį į užuolaidas, kurios puošia kiekvieną langą. Ant sienų dominuoja paveikslai, daugiausia portretai. Visur tviska prabanga. Labiausiai įsiminė vykusi puota ir žmonių apranga. Moterys vilki pūstas sukneles atvirais pečiais, rankose vėduoklės, plaukai surišti į kuodą, puošia kelios garbanos. Makiažu moterys neišsiskiria, jis minimalus arba jo nėra. Vyrai vilki kostiumus, frakus, visi su skrybėlėmis, dėvi baltas pirštines. Pasisveikinant damoms visada pabučiuojama ranka. Puotos metu vyko vaišės, šokiai grojant gyvam orkestrui.
Tai buvo įdomus ir ganėtinai jautrus filmas išsiskiriantis savo siužetu
bei leidžiantis įžvelgti daugybę detalių.
Pasirinkau žiūrėti L.Visconti filmą „Leopardas“, kadangi labai
mėgstu žiūrėti filmus. Ieškodama šio filmo sužinojau, jog tai istorinė drama, o kadangi esu istorijos mėgėja, šiaip dievinu žiūrėti įvairius istorinius filmus, tai net neabėjojau, jog noriu atlikti užduotį būtent pasirinkus šį filmą. Tai šį filmą žiūrėjau labiau iš meninės pusės, atkreipdama dėmesį į aplinką, architektūrą, žmones, jų elgesį ir aprangą. Savo ese apie tai ir rašiau, stegiausi įvardinti visas pastebėtas detales, gilinausi labiau ne į patį gal siužetą, bet labiau iš meninės pusės, visos aplinkos, kiek tame yra meno. (Kalbant apie aplinką, išsiskiria ruda, raudona, kreminė ir auksinė spalvos, rūmuose didelės menės, aukštos lubos, dideli ir labai gražūs sietynai, vazos, knygos, žvakidės, teko atkreipti dėmesį į užuolaidas, kurios puošia kiekvieną langą. Ant sienų dominuoja paveikslai, daugiausia portretai. Visur tviska prabanga. Labiausiai įsiminė vykusi puota ir žmonių apranga. Moterys vilki pūstas sukneles atvirais pečiais, rankose vėduoklės, plaukai surišti į kuodą, puošia kelios garbanos. Makiažu moterys neišsiskiria, jis minimalus arba jo nėra. Vyrai vilki kostiumus, frakus, visi su skrybėlėmis, dėvi baltas pirštines. Pasisveikinant damoms visada pabučiuojama ranka. Puotos metu vyko vaišės, šokiai grojant gyvam orkestrui.) Tai šį filmą rekomenduočiau istorijos ir dramų mėgėjams, bei žmonėms kas myli meną. O kalbant apie meno istorijos paskaitas, tai jos padėjo pamatyti tas detales, pamatyti jog visur galima įžvelgti kažkiek meno.