MOKSLINIO DARBO

RENGIMAS

Dr. Vygantas Malinauskas

Vytauto Didžiojo universitetas

INFORMACIJOS
STRUKTŪRAVIMAS
Skyriai, poskyriai, skirsniai, pastraipos

• Skyrius – didžiausia teminė darbo dalis apimanti

turinio požiūriu susijusią tematiką.
• Poskyris – struktūrinė skyriaus dalis susijusi su
skyriaus tematika ir apimanti turinio, metodikos
arba problematikos požiūriu susijusia tematiką.
• Skirsnis – struktūrinė poskyrio dalis skaidantį
poskyrį į rūšiniu požiūriu susijusias dalis.
• Pastraipa - rišlių sakinių grupė, siejama vienos
pagrindinės minties.
Įvadinis skyriaus paragrafas. Pvz.:

• „‘Teisės būti pamirštam‘ yra palyginus naujas terminas teisės

moksle. Ši sąvoka pradėta vartoti plačiau tik prieš porą
dešimtmečių, kuomet internetas tapo pagrindine žiniasklaidos
priemone ir apsaugoti asmens fundamentalią teisę į privatumą
pasidarė itin sudėtinga. Darbe keliamai problemai svarbu
išanalizuoti teisės būti pamirštam sampratą, tad šiame darbo
skyriuje bus nagrinėjamas šios sąvokos apibrėžimas, kokie yra
teisės būti pamirštam ribojimai, bei bus aptartas būsimas ES
teisinis reguliavimas, kuris galutinai įtvirtins teisę būti
pamirštam.“
Įvadinis skyriaus paragrafas. Pvz.:

• „Apžvelgus būtinojo reikalingumo instituto teisinius šaltinius

Lietuvoje, ir, apžvelgus bei išanalizavus šio instituto eksplicitines
bei implicitines sąlygas, derėtų patį būtinojo reikalingumo
institutą ir jo sąlygas palyginti su užsienio valstybėse esančių
būtinojo reikalingumo institutais ir būtinojo reikalingumo
teisėtumo sąlygomis. Lyginimas bus atliekamas tarp Lietuvos,
Vokietijos ir Anglijos valstybių, siekiant nurodyti skirtingose
teisinėse sistemose esančių būtinojo reikalingumo institutų ir jų
sąlygų panašumus ir skirtumus.“
Išvadinis skyriaus paragrafas. Pvz.:
• „Apibendrinant būtinojo reikalingumo sąlygų palyginimą trijose
valstybėse, galima pastebėti, kad Lietuvoje būtinojo reikalingumo
institutas yra apibrėžiamas siauriau nei Anglijoje, kurios būtinojo
reikalingumo institutuose galima rasti didesnį kiekį sąlygų ir
išimčių, kai minėti institutai nėra taikomi. Tačiau Lietuvoje
taikoma pirmoji eksplicitinė būtinojo reikalingumo instituto
sąlyga numato platesnį ratą subjektų, kuriems gali kilti grėsmė, ir
nebaigtinį sąrašą saugotinų vertybių bei interesų.<...> Tai tik
patvirtina P. Kujalio požiūrio šios sąlygos atžvilgiu pagrįstumą ir
įrodo šios sąlygos svarbą, sprendžiant, ar asmuo, kuris siekia savo
veiksmus pateisinti būtinuoju reikalingumu, sąmoningai ir
valingai pasirinko konkretų elgesio variantą.“
 Išvadinis paragrafas. Pvz.:
• „Valstybių nacionalinio teisinio reguliavimo apžvalga leidžia
daryti išvadą, kad dauguma valstybių pripažįsta sveikatos
priežiūros specialistų teisę atsisakyti atlikti tas procedūras, kurios
prieštarauja jų sąžinei. Tokia teisė kildinama iš Konstitucijoje
įtvirtintų žmogaus teisių ir įtvirtinta specialiuose įstatymuose.
Tačiau nepaisant to, kad sąžinės laisvė yra pripažįstama
daugumoje valstybių, reguliavimas juose pakankamai abstraktus.
Ne visuose valstybėse yra aiškiai apibrėžta, kurie praktikuojantys
sveikatos priežiūros specialistai gali naudotis teise į sąžinės laisvę,
kokiomis sąlygomis jie gali pasinaudoti šia teise, kokias
procedūras jie gali atsisakyti atlikti, kaip užtikrinti, kad pacientai,
nepaisant sveikatos priežiūros specialisto atsisakymo atlikti
prašomą procedūrą, laiku gautų prašomas ir toje valstybėje
legalias sveikatos priežiūros paslaugas. Plačiau apie šio
neišsamaus reguliavimo sukeliamas problemas bus kalbama
kitame šios studijos skyriuje.“
Teksto struktūra: poskyrio/skirsnio
struktūra

• Įvadinė pastraipa
• 1 dėstymo pastraipa
• 2 dėstymo pastraipa
• 3 dėstymo pastraipa
• 4 dėstymo pastraipa
• …..
• Išvadinė pastraipa
Pastraipa

• Pastraipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės

minties, – yra teksto struktūros elementas. Jos forma sako,
kad joje esanti medžiaga yra nuosekliai išdėstyta, vientisa
pagal savo mintį ir svarbi kaip atskiras argumentavimo
žingsnis. Todėl kiekviena pastraipa rašoma naujoje eilutėje:
atitraukimas nuo krašto – tai skyrybos ženklas, rodantis,
kad prasideda nauja mintis. Dėl tos pačios priežasties
nekalbama nieko, kas nepriklausytų tai pastraipai.
• (Zita Nauckūnaitė, „Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tekstų tipai“. Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2002, 76
p.)
Teksto struktūra: poskyrio pastraipų
ypatumai
• Įvadinė pastraipa (skaitytoją informuoja apie ką ir
kokiais aspektais bus kalbama, kokie klausimai ar
problemos bus aptariami)
• Dėstymo pastraipos. Prasideda įvadiniu sakiniu
(informuojančiu apie ką kalbama) ir baigiasi
išvadiniu.
• Išvadinė pastraipa (susumuoja, kas buvo svarbaus
aptarta, konstatuoja, apibendrina gautas išvadas).
Teksto struktūra: pastraipos struktūra

1. Įvadinis sakinys:
- Teiginys, klausimas, aspektas, kurie aptariami
pastraipoje;
2. Įvadinio sakino papildymas (jei reikia) leidžiantis
geriau suprasti apie ką kalbama pastraipoje
3. Dėstymas:
- aprašymas / svarbūs aspektai / svarbi
informacija/ analizė / argumentai / diskusija
4. Išvadinis sakinys
Paragrafo struktūra: įvadinis ir paaiškinamieji
sakiniai. Pvz.:

• „Kai kurie žmogaus teisių specialistai teigia, kad sąžinės laisvės

teisė yra svarbiausia žmogaus teisė. Tokį požiūrį argumentuotai
atskleidžia prof. dr. Saulius Arlauskas. Išnagrinėjęs Kanto
„Praktinio proto kritiką“, jis pirmiausia daro išvadą, kad žmogus
turi prigimtinį polinkį elgtis pagal gėrio sampratą arba, jo žodžiais
tariant: „žmogaus dvasinė laisvė yra moralinės prigimties, t.y.
nukreipta į gėrio idėjos realizavimą.“
Paragrafo struktūra: įvadinis ir paaiškinamieji
sakiniai. Pvz.:

• „Tarptautinių teisės aktų analizę tikslinga pradėti nuo Visuotinės

žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio analizės. Šis tarptautinis
dokumentas yra deklaracinio pobūdžio, todėl jo priėmimas
teisinių pareigų nacionalinėms valstybėms nesukūrė, tačiau jis
svarbus dviem aspektais. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra
pirmasis dokumentas, kuris tarptautiniu lygiu įtvirtino pagrindes
žmogaus teises ir laisves, todėl reikšmingai įtakojo vėliau priimtų
tarptautinių ir regioninių dokumentų turinį.“
Išvados

• Išvados yra apie tai, ką jus naujo sužinojote ar

išsiaiškinote atlikę analizę, o ne apie tai ką jus
perskaitėte įstatymuose ar teismų sprendimuose.
• Išvados turi koreliuoti su darbo uždaviniais.
• Išvados turi informuoti kokių rezultatų prieita
sprendžiant darbe iškeltus uždavinius.
• Išvados turi pateikti apibendrintus atsakymus į
pagrindinius darbe keltus klausimus.
Išvados

• Pagrindinė darbo išvada yra apie tai ar pasitvirtino

iškelta tezė. Neužtenka parašyti jog pasitvirtino,
tačiau reikia nurodyti esmines prielaidas, kuriomis
grindžiate savo išvadą.
• Privalumas išvadose paaiškinti, kokia yra darbe
prieitų išvadų reikšmė ir prasmė (pvz. kokias
pasekmes tai gali turėti teisės aiškinimui, taikymui,
teismų praktikai).
Išvados

• Privalumas yra išvadose nurodyti, kokie jūsų darbo

ribotumai (trumpai paaiškinti kas liko už tyrimo
ribų, kokie svarbus tyrimui klausimai liko neatsakyti
ar nebuvo iškelti, taip pat paaiškinti kodėl jie liko
neatsakyti ar nebuvo iškelti).
• Kokiomis kryptimis ši tema gali būti toliau ateityje
tyrinėjama (tai nėra būtina, bet jei parašysite bus
privalumas).
Ko neturėtų būti išvadose

• Neturėtų būti faktinės informacijos (kas yra

parašyta įstatymuose, ką nusprendė teismai);
• Neturėtų būti kitų autorių citatų ar minčių, nebent
tai yra neišvengiama norint paaiškinti išvados;
• Neturėtų būti minimi argumentai, kurie nebuvo
panaudoti darbe.
• Išvados neturi mechaniškai atpasakoti padarytų
jūsų atradimų ar išvadų, bet jos turi elegantiškai
apibendrinti tai ką jus nagrinėdami temą atrodote ir
išsiaiškinote.
Santrauka

• Santrauka yra tarsi mini-tezė. Magistrinio santrauka

turi būti tokia, kad būtų galima suprasti apie ką yra
tezė, kokie tyrimo rezultatai ir kaip jų pasiekta
neskaičius tezės.
Santrauka

Santrauka turi atsakyti į tokius klausimus:

1. Kokie klausimai buvo tiriami tezėse?

2. Kodėl tie klausimai svarbus ir verti būti tiriami?
3. Kaip buvo tiriama (kokie pasitelkti metodai ir kokią
darbo struktūra)?
4. Kokių išvadų prieita?
5. Kokia tų išvadų reikšmė?
Santrauka

• Santrauka turi prasidėti nuo tikslo ir pagrindinių

tyrimo klausimų pristatymo, o ne nuo pvz.
konteksto ar socialinių, politinių ar kt. priežasčių
lėmusių temos aktualumą aprašymo. Santraukos
pradžioje pristatant pagrindinius tyrimo klausimus,
rekomenduotina, kad jų būtų ne daugiau kaip trys.
Jei buvo daugiau, juos galima paminėti toliau
santraukoje pristatant darbo struktūrą.
Santrauka

• Jei turinyje galima naudoti esamąjį laiką pirmuoju

asmeniu, tai santraukoje naudotinas esamojo ar
būtojo laikas pasyvas. Pvz. „tezėse buvo tirtas ....“,
„tezėse yra nagrinėjama ... ir pan“.
• Netinka – „tezėse aš tiriu ...“, „prieinu išvados ...“ ir
pan.
• Santraukoje svarbu aiškiai pristatyti ne tik tyrimo
klausimus, bet ir tyrimo rezultatus (išvadas).
Bazinė santraukos struktūra

• Santrauka gali būti rašoma, kaip vienas paragrafas arba

suskirstyta į kelis trumpus paragrafus atspindinčius pagrindines
santraukos dalis.
• Pirma dalis: pristato apie ką yra tezė, kokia nagrinėjamos teisinės
problemos esmė, kokie tyrimo tikslai ir keliama hipotezė
• Antra dalis: paaiškina tezės struktūrą ir bendrai bruožais pristato
kas konkrečiai buvo nagrinėta bei tyrimo eigą, pasitelktus
metodus.
• Trečia dalis: pristato pagrindinę išvadą (išvadas) ir trumpai
apibendrina tyrimo rezultatus.
AKADEMINĖ KALBA
Gera tezių kalba yra

• Mokslinė
– Profesinė
– Objektyvi, dalykiška
– Tiksli, vienaprasmiška, išsami
– Rišli
Gera tezių kalba yra

• Aiški
– Suprantama
– Paprasta
– Tvarkinga
– Nepaini
– Padedanti susigaudyti

• Taisyklinga !!!
Tezių kalba
• Tezės turi: • Tezėse netinka:
– argumentuoti – agituoti
– pagrįsti – recenzuoti
– įrodyti, parodyti – prisipažinti
– diskutuoti – mokyti
– interpretuoti – pašiepti
– niuansuoti – populiarinti
– probleminti – liaupsinti
– įtikinti – propaguoti
– tirti – peikti
– vertinti – svajoti
– piktintis
Akademinio teksto kūrimas. Kito autoriaus
referavimas

• Pasak (jo) [autoriaus],

• Jo [autoriaus] teigimu,
• [Autorius] nurodo, kad
• [Autorius] pažymi,
• Jo [autoriaus], įsitikinimu
• Jis [autorius] atkreipia dėmesį,
• Taip pat [autorius] atkreipia dėmėsį
• Jis [autorius] išskiria,
Akademinio teksto kūrimas. Teisės akto
referavimas

Teisės aktas Teises aktas ne

• ... įtvirtina; • ... teigia;
• ... nustato; • ... aptaria;
• ... reglamentuoja; • ... baudžia;
• ... pateikia; • ... numato;
• ... nurodo;
• ... išvardija;
• ... draudžia;
• ... leidžia;
• ... sukuria prielaidas;
• ... apibrėžia;
Akademinio teksto kūrimas. Teismo
sprendimo (teismų praktikos) refereavimas
Teismas (teismų
Teismo sprendimas praktika)
• Remiasi; • Formuluoja;
• Nustato; • Įtvirtina;
• Grindžiamas; • Pateikia;
• Pateikia; • Apibrėžia
• Nurodo; • Sukuria;
• Įvardija • Nustato;
• Motyvuoja;
• Remiasi;
• Apibendrina
• Nurodo;
Akademinio teksto kūrimas: Gretinimas,
priešinimas, probleminių aspektų iškėlimas

• Tačiau, ...
• Kita vertus, ...
• Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, į tai (kad) ...
• Svarbu pažymėti, kad ...
• Svarbu atkreipti dėmesį, kad ...
• Pažymėtina, kad ...
Akademinio teksto kūrimas: Analizė

• Šiuo atveju svarbūs yra šie aspektai ...

• Teiginyje (formuluotėje, normoje) galima išskirti
šiuo svarbius aspektus ...
• Teiginys (norma) apima ...
• Analizuojant šį teiginį (normą, formuluote) svarbu
atkreipti dėmesį
• Teiginį (norma) sudaro ...
• Ypač svarbus aspektas yra ...
• Teiginys grindžiamas ....
Akademinio teksto kūrimas: Vertinimas,
apibendrinimas:

• Pagrįstai galima teigti,

• [Autoriaus] požiūris laikytina pagrįstu
(nepakankamai pagrįstu)
• [Autorius] nepakankamai atkreipia dėmesį į
• Galima (iš dalies) sutikti su autoriaus nuomone
• Galima daryti pagrįstą išvadą
• Galima daryti (pagrįstą) prielaidą
• Įvertinus tai, kad ...., galima teigti ......
• Darytina išvada ...
GEROS KLOTIES!