MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

ŽMOGAUS IR VISUOMENĖS FAKULTETAS

Eimantė Liesytė, Greta Limonavičiūtė ir Mindaugas Šumskas

PSvbns19-1

RŪKYMAS IR JO ĮTAKA SVEIKATAI

Rašto darbas

Vilnius

2021
 Įvadas

Rūkymas yra vienas pagrindinių priežasčių dėl blogos sveikatos ir ankstyvosios mirties
visame pasaulyje. Rūkymas- degančio tabako dūmų įtraukimas į burną ir plaučius (West &
Shiffman, 2016). Nors ir yra žinoma, kokią žalą gali daryti tabako rūkymas, net ir dabar jis
naudojamas apie 2 milijardų žmonių, iš kurių kasmet miršta 6 milijonai (Marks, 2018).
Dažniausiai naudojamas rūkymo produktas yra cigaretės, tačiau taip pat gali būti naudojami
cigarai, pypkės, cigarilės, kaljanai, vandens pypkės. Taip pat kai kuriose pasaulio šalyse yra
populiarus nerūkomas tabakas, pavyzdžiui kaip kramtomasis tabakas arba tabakas, skirtas traukti
per nosį. Tabakas yra naudojamas tūkstantmečius, tačiau jei jis būtų atrastas dabar, dėl savo
žalos tabakas tikrai būtų uždraustas. Dėl savo populiarumo ir žalingumo, yra labai svarbu
išsiaiškinti koks yra tabako paplitimas pasaulyje, kad matytume, koks yra rūkymo problemos
mastas. Taip pat yra svarbu žinoti kokie yra biologiniai, psichologiniai ir socialiniai rūkymą
skatinantys veiksniai bei kokius sutikimus ir ligas rūkymas gali sukelti. Būtent šiuos klausimus
šiame darbe nagrinėsime.

Paplitimas:

Tabakas buvo populiarus 19-jame amžiuje ir pagrinde buvo rūkomas vyrų su pypkėmis
(Marks, 2018). Tačiau cigarečių gamyba 19-ojo amžiaus pabaigoje buvo pagrindinis veiksnys,
dėl kurio padidėjo tabako vartojimas (Marks, 2018). Tačiau nuo maždaug 20-ojo amžiaus vidurio
tabako vartojimas pradėjo mažėti (Marks, 2018). 2015 metais buvo ištirtas tabako rūkymo
paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose ir visame pasaulyje tarp vyrų ir moterų bei bendros
populiacijos (1 lentelė). Galima pastebėti, kad Europos ir Okeanijos bendros populiacijos tabako
rūkymas yra aukščiausias, tuo tarpu Afrikos, Karibų centrinės dalies ir Šiaurės Amerikos yra
mažiausias. Visuose regionuose tabaką rūkančių vyrų procentas yra aukštesnis nei rūkančių
moterų procentas. Visame pasaulyje tabaką rūkančių vyrų procentas yra ganėtinai aukštas (32%),
o moterų labai žemas (7%). Tačiau reikia atminti, kad 1 lentelės rūkymo paplitimo pasaulio
regionuose tarp vyrų ir moterų apskaičiavimas nėra tikslus (Gowing et al., 2015). Taip yra todėl,
nes skirtingos šalys naudojo skirtingas sąvokas kas yra rūkorius ir naudojo skirtingus būdus
apskaičiuoti paplitimą.

2
1 lentelė. Apytikslis tabako rūkymo paplitimas pasaulio regionuose.

Taip pat svarbu paminėti Lietuvos tabako rūkymo paplitimą 2004, 2015 ir 2019 metais (1
diagrama), bei tų metų rūkančių vyrų ir moterų paplitimą (2 diagrama). 1 diagramoje galime
matyti, kad su kiekvienais metais kasdien tabaką rūkančių žmonių procentas mažėja. Nuo 2005
m. iki 2019m. kasdien rūkančių žmonių kiekis sumažėjo 6,6%. Nerūkančių žmonių kiekis nuo
2005m. iki 2019m. padidėjo. Tuo tarpu kartais rūkančių žmonių procentas sumažėjo nuo 2005m.
iki 2014m., tačiau iki 2019m. šiek tiek pakilo.

3
1 diagrama. Gyventojų tabako gaminių (cigaretės, sukamasis tabakas, pypkių tabakas, cigarai,
cigarilės) rūkymo įpročiai 2005, 2014 ir 2019m.

2 diagramoje galima pastebėti, kad kasdien rūkančių vyrų procentas kiekvienais metais yra
žymiai aukštesnis nei rūkančių moterų. Nuo 2005m. iki 2019m. kasdien rūkančių vyrų kiekis
sumažėjo 12,2%. Tuo tarpu kasdien rūkančių moterų kiekis nuo 2005m. iki 2014m. šiek tiek
sumažėjo, tačiau 2019m. jų kiekis vėl padidėjo ir yra tik 0,1% mažesnis nei 2005m.

4
2 diagrama. Vyrų ir moterų tabako gaminių (cigaretės, sukamasis tabakas, pypkių tabakas,
cigarai, cigarilės) rūkymo įpročiai 2005, 2014 ir 2019m.

Iš šios informacijos galime padaryti išvadą, kad visame pasaulyje labiausiai paplitęs
tabako rūkymas yra Europoje. Taip pat galime pastebėti, kad 2014m. Lietuvos tabaką rūkančių
vyrų procentas yra labai panašus 2015m. Rytų Europos procentą (jeigu 2 diagramoje sudėsime
kartais rūkančius su kasdien rūkančiais vyrais), o Lietuvoje tabaką rūkančių moterų kiekis yra
kur kas žemesnis nei Rytų Europos rūkančių moterų kiekis.

BIOLOGINIAI, PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI RŪKYMĄ SKATINANTYS

VEIKSNIAI

Rūkymą skatinantys veiksniai paprastai mokslinėje literatūroje yra skirstomi į

biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius.

Biologiniai veiksniai

Vienas iš biologinių veiksnių skatinančių rūkymą – fizinė priklausomybė, kurią

sukelia nikotinas, esantis tabako gaminiuose. Priklausomybė formuojasi kas kart pavartojus
nikotino, kuris aktyvina tam tikras smegenų dalis, atsakingas už malonumo jausmą. Tačiau šis

5
nikotino sukeliamas poveikis išnyksta per keletą minučių, tad žmogus jaučia poreikį rūkyti ir vėl,
kad malonumo jausmas išliktų kuo ilgiau (Marks, Murray, Estacio, 2018, p. 296-297).

Taip pat svarbus rūkymą įtakojantis biologinis veiksnys – genetika. Atlikti tyrimai
su dvyniais parodė, jog 50% gali lemti genetiniai veiksniai, kai socialiniai veiksniai tik 30%. Na,
o tuo tarpu, rizika tapti pastoviu rūkančiuoju dėl genetikos yra netgi 70% (US Vietnam Era Twin
Registry et al., 1997; cit. Marks ir kt., 2018, p. 297).

Psichologiniai veiksniai

Marks ir bendraautoriai (2018) savo darbe pateikia kelis pagrindinius

psichologinius veiksnius, skatinančius rūkymą. Kaip dažniausią veiksnį mini įprotį, kuomet
žmogus vartoja tabaką, nes yra įpratęs tai daryti kasdien. Taipogi stiprų poveikį darantys
veiksniai yra priklausomybė nuo jaučiamo malonumo rūkant, atsipalaidavimas vartojant tabako
gaminius bei stimuliacija.

Daugybė atliktų tyrimų rodo, jog tam tikros žmogaus asmeninės savybės paskatina
rūkymą. Kitaip tariant, žmonės, turintys tam tikras savybes, yra labiau linkę vartoti tabako
gaminius nei tie kurie šių savybių neturi. Yra nustatyta, kad rūkantys žmonės dažniau yra
ekstravertiški, priešiški ir patiriantys daugiau streso (Marks ir kt., 2018, p. 298) bei pastebėta,
kad dauguma jų yra žemesnio socialinio sluoksnio (Žemaitienė, Bulotaitė, Jusienė, Veryga,
2011, p. 89).

Socialiniai veiksniai

Žmogų supanti tam tikra aplinka, veikla bei žmonės, dažnai paveikia jo elgesį.
Žmogus dažnai pasirenka pradėti rūkyti dėl to, jog jo artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie tai
daro. Ypač veikia artimoje aplinkoje matomas pavyzdys, kuomet rūko tėvai ar draugai, nes taip
susiformuoja netinkamas elgesio modelis. Draugai dažnai ne tik rodo netinkamą pavyzdį, bet ir
siūlo bei skatina elgtis taip pat. Negalėdami atsispirti bendraamžių įtikinėjimams, jie pasiduoda
įtakai (Žemaitienė ir kt., 2011, P. 89).

Tabako vartojimą taip pat gali skatinti aplinka, kurioje jis yra arba veikla, kuria jis
užsiima. Būdamas darbo aplinkoje, žmogus norėdamas gauti pertraukėlę ir atsikvėpti nuo darbų

6
eina rūkyti, kas vėliau tampa kasdienine darbo rutina. Tačiau būnant namuose, panašu, kad
pertraukėlių ar pailsėjimo nuo darbų nereikia, tačiau žmonės vis tiek rūko. Tai galima paaiškinti
tuo, jog namuose žmonės rūko dėl neturėjimo ką veikti, kadangi, jie yra pripratę, tai daryti kas
dieną (Marks ir kt., 2018, p. 299). Taip pat yra nustatyta, jog tokia socialinė aplinka kaip
televizija, radijas, žurnalai bei plakatai, kuriuose yra reklamuojami tabako gaminiai, skatina
rūkymą (Mazaba, 2016).

Marks ir kiti (2018) savo darbe taip pat mini, jog rūkymą skatina noras priklausyti
tam tikrai grupei, noras būti pripažintiems. Tuomet rūkančiųjų grupė žmogų priima, kadangi jie
atranda bendrą kalbą bei atsiranda bendra veikla. Tuo tarpu žmogus, kuris nusprendė pradėti
rūkyti dėl tokios priežasties, nenori būti atstumtas, todėl ir toliau vartoja tabaką.

RŪKYMO SUKELIAMOS LIGOS IR SVEIKATOS SUTRIKIMAI

Rūkymas skatina epigenetinius pokyčius, kurie išlieka daugelį metų net atsisakius
rūkymo. Nustatyta, kad rūkaliai turi padidėjusį promotoriaus hipermetilinimo lygį ir didesnį
DNR metiltransferazės lygį, dėl to sumažėja kelių genų, labiausiai susijusių su ląstelių ciklu,
ekspresija (Margaritopoulos, Vasarmidi, Jacob, Wells, Antoniou, 2015)

Rūkantys žmonės turi 1,6 karto didesnę tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei
nerūkantys. Rūkymas taip pat padidina miokardo infarkto riziką bei gali paankstinti menopauzę
moterims). 25-30 proc. susirgimų vėžiu išsivysiusiose šalyse yra sukeltos rūkymo. Įtakos
susirgimams turi tai, kiek laiko žmogus rūko bei kiek cigarečių per dieną yra surūkoma
(Žemaitienė ir kt., 2011, p. 93-95). Cigaretėse esančios gleivinę dirginančios medžiagos sukelia
lėtinį bronchų uždegimą, rūkaliaus bronchitą bei lėtinį plaučių ir širdies nepakankamumą. Taip
pat žmonės, kurie rūko, dažniau serga plaučių uždegimu ar astma, juos vargina skrepliavimasis,
kosulys (Žemaitienė ir kt., 2011), o oda praranda spalvą, greičiau susiraukšlėja, atsiranda
žvynelinė (Marks ir kt., 2018). Rūkančiųjų akys dažnai yra sudirgusios, ašaroja, gali būti
sudrumstėjęs regėjimas- katarakta (Marks ir kt., 2018)

Moterims rūkymas dažnai sukelia skausmingas bei nereguliarias menstruacijas

(Žemaitienė ir kt., 2011). O kartu su kontraceptinių vaistų vartojimu, rūkymas didina riziką sirgti

7
išemine širdies liga bei insultu. Rūkančioms moterims taip pat didėja rizika susirgti gimdos
kaklelio vėžiu bei, kaip jau minėta, ankstesnė menopauzės pradžia. Tiek moterims, tiek vyrams
rūkymas mažina tikimybę susilaukti vaikų, o rūkančių moterų nevaisingumas dažnai siejamas su
kiaušintakių funkcijos pažeidimu (Žemaitienė ir kt., 2011, p. 95-96). Trumpai tariant, rūkymo
žala randama ne tik plaučiuose (kaip dažniausiai yra akcentuojama), o ir visame organizme,
išvardintas ligas galima pamatyti nuotraukoje (žr. Priedas nr. 1).

Taigi, tyrimai rodo, kad tabako vartojimas ar rūkymas kenkia ne tik plaučiams,
sukeldamas vėžį, bet taip pat gali pakenkti ir akims, kraujotakai, vaisingumui bei daugeliui kitų
organizmo funkcijų.

Psichologiniai sveikatos sutrikimai

2020 metais publikuotame tyrime (Harrison, Ramo, Hall, Estrada-Gonzalez, Tolou-

Shams, 2020), siekusiame išsiaiškinti sąsajas tarp paauglių rūkymo ir emocinio bei elgesio
funkcionavimo, bei kitų narkotinių medžiagų vartojimo, buvo tiriami 423 pirmą kartą įstatymus
pažeidę paaugliai. Jų amžius buvo nuo 12 iki 18 metų. Paaugliai turėjo užpildyti testus apie
cigarečių, alkoholio ar narkotikų vartojimą per pastarąsias 30 dienų, taip pat užpildė bendrąją
nusikalstamumo subskalę iš Nacionalinio savarankiško pranešimo apie nusikalstamumą testo.
Gauti rezultatai rodo, kad rūkaliai turėjo didesnių elgesio ir emocinis funkcionavimo problemų
lyginant su nerūkančiais bendraamžiais. Paaugliai, kurie teste žymėjo, jog rūkė per pastarajį
mėnesį pritarė nusikalstamam elgesiui, o nerūkiusieji – ne. Rūkantys paaugliai taip pat turėjo
daugiau išorinių simptomų, įskaitant problemas mokykloje, tokias kaip
neatidumas/hiperaktyvumas ir internalizavimo problemos paprastai susijusios su nerimo ir
depresijos simptomais. Rūkantieji taip pat daugiau pasižymėjo potrauminio streso sindromo
simptomais.

Taigi, šis tyrimas rado sąsajas tarp paauglių rūkymo ir jų nusikalstamumo, elgesio
problemų bei nerimo ar depresijos simptomų.

8
 Cope, G. F. savo knygoje „Smoking : What All Healthcare Professionals Need to Know”
rašo, kad “nikotinas veikia tam tikras smegenų sritis, sukeldamas priklausomybę ir
apdovanojimo reakcijas, o kiti toksinai pažeidžia smegenų audinį, modifikuoja nervų perdavimą
per baltąją medžiagą ir mažina ilgalaikę pažintinę veiklą pilkojoje medžiagoje”. Rūkymas
padidina riziką sirgti Alzheimerio liga ir kraujagyslių demencija, taip pat ir kitomis su rūkymu
susijusiomis psichinėmis ligomis, įskaitant depresiją ir nerimą, šizofreniją bei bipolinį sutrikimą.
Rūkymas taip pat siejamas su dėmesio sutrikimu hiperaktyvumu, valgymo sutrikimais. Kadangi
rūkymas keičia neurotransmiterius smegenyse, jis turi teigiamą poveikį Parkinsono ligos
simptomams bei jos vystimuisi, tačiau tai sutrikdo miego įpročius ir padidina subarachnoidinio
kraujavimo ir insulto riziką (Cope, 2016). Rūkant žmonės jaučia pagerėjusį susikaupimą ir
atmintį, tačiau jų darbinė atmintis bei problemų sprendimas yra žymiai prastesni. Suprastėję
intelektiniai gebėjimai gali būti siejami su rūkymo sukelta smegenų atrofija senstant (Cope,
2016). Kaip ir minėta anksčiau, rūkymas siejamas su depresija bei nerimo sutrikimais. Kadani
rūkymas trikdo adrenalino bei noradrenalino balansą, padidėja streso hormono – kortizolio ir kt.
kiekis, todėl rūkantys žmonės būna slogios, negatyvios nuotaikos (Cope, 2016). O rūkantys ir
depresija sergantys pacientai dažniau turi suicidinių minčių.

Didžioji dauguma šizofrenija sergančių žmonių labai daug rūko. Tokį elgesį pacientai
dažnai paaiškina, kaip padedantį nusiraminti, būti geresnės nuotaikos bei geriau susikoncentruoti
(Dome et al. 2010) (cit. iš Cope, 2016), nes parūkę trumpam jų nebekamuoja aplinkiniai garsai ar
kitos haliucinacijos. Autoriai (Schmidt, Golden, Gottfredson, Ennett, Aiello & Ribisl, 2019)
lonitudiniame nustatė, kad rūkymas apskritai gali būti siejamas su prastesne psichine sveikata.

Taigi, rūkymo žala yra labai didelė ne tik fiziologinei sveikatai, bet ir psichinei. Jis
sukelia arba sustiprina elgesio problemas, nerimą, depresiją, prastina darbinę atmintį,
koncentraciją bei kitus intelektualinius įgūdžius. Taip pat sukelia Alzheimerio ligą bei
kraujagyslių demenciją.

Rūkymo atsisakymas

Rūkymas yra viena svarbiausių išvengiamų ankstyvos mirties priežasčių. Net sunkiam
rūkaliui metus rūkyti jau sename amžiuje, jo gyvenimo kokybė dar gali pagerėti (Nguyen ir

9
Chen, 2020) Cigarečių atsisakymas yra sunkus darbas, nes žmogus jaučia nikotino trūkumą
kraujyje, todėl atsiranda potraukis vėl rūkyti (Cope, 2016). Dėl šios priežasties, rūkaliai,
susirūpinę savo sveikata, neturėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Padedant rūkaliui mesti
rūkymą, gali būti naudojamas penkių A konsultavimo modelis: Klauskite, Patarkite, Įvertinkite,
Padėkite ir Suplanuokite (angl. Ask, Advise, Assess, Assist, and Arrange). Sveikatos priežiūros
profesionalai turėtų klausti paciento apie jo tabako/ cigarečių vartojimą, patarti mesti rūkyti,
įvertinti paciento pasirengimą atsisakyti rūkymo, padėti konsultuojant ar skiriant medikamentinį
gydymą bei suplanuoti kitus susitikimus (Nguyen ir Chen, 2020). Supratingas bendravimas,
palaikomas ryšys bei palaikymas duoda labai gerų rezultatų paciento kelyje link visiško cigarečių
atsisakymo. “Nikotino gumos naudojimas protarpiniams nikotino potraukiams gali būti
netinkamas kai kuriems vyresnio amžiaus suaugusiems rūkaliams, kurių dantys yra prasti arba
jeigu jie nešioja protezus (U.S Department of Health and Human Services (HHS), 2020). Vietoj
to, nikotino pastilės būtų puikus alternatyvus pasirinkimas. Vyresni suaugusieji, turintys lėtinių
nosies sutrikimų ar sunkią reaktyvią kvėpavimo takų ligą, turėtų atsargiai naudotis nikotino
nosies purškalais ir inhaliatoriais, nes jie gali pabloginti šias ligos būsenas, ypač netinkamai
naudojant” (U.S Department of Health and Human Services (HHS), 2020) (cit. iš Nguyen ir
Chen, 2020)

Taigi, mesti rūkyti niekada nėra vėlu, nes tai pagerina gyvenimo kokybę, net metus
rūkyma sename amžiuje. Žmonės, turintys priklausomybę neturėtų bijoti kreiptis pagalbos į
specialistus, nes jie, įvertinę situaciją padės efektyviai įveikti priklausomybę rūkymui ir padėti
sau gyventi eresnį gyvenimą.

Elektroninės cigaretės

Cope (2016) rašo, kad elektroninės cigaretės yra naudojamos ir siūlomos kaip priemonės
mesti rūkyti, nes jose nėra dervų ir kitų toksiškų medžiagų, kurių yra cigaretėse. E-cigarečių
rūkymas, arba kitaip garinimas (angl. vaping), buvusiems rūkaliams gali padėti negrįžti prie
cigarečių rūkymo įpročio, o rūkaliams mažinti surūkomų cigarečių kiekį. Tačiau e-cigarečių
poveikis nėra iki galo ištirtas ir nėra žinoma, ar jos yra tikrai saugus būdas atsisakyti rūkymo, be
to, nikotino kiekis garinamame e-cigarečių skystyje gali būti nepakankamas patenkinti rūkaliaus

10
norą rūkyti. Jeigu garinamas elektroninių cigarečių skystis, sudėtyje turintis THC, jis gali sukelti
rimtas plaučių pažeidimus(Pesko, Courtemanche & Maclean, 2020).

Taigi, daugelio žmonių e-cigaretės yra laikomos sveikesne cigarečių alternatyva, kartais
net rekomenduojamos kaip cigarečių atsisakymo būdas. Tačiau tyrimų trūkumas neleidžia
atsakyti, ar jos tikrai yra sveikesnės nei cigaretės. Jau yra žinoma, kad e-skystis, turintis THC,
sukelia plaučių pažeidimus, tačiau nėra žinomi kitų e-skysčio cheminės sudėties elementų
poveikiai.

11
 Priedai

Priedas nr.1 Tabako žala organizmui (Marks, D. F. ir kt, 2018)

12
 Literatūros sąrašas

1. Cope, G. F. (2016). Smoking : What All Healthcare Professionals Need to Know. M&K
Publishing.
2. Gowing, L. R., Ali, R. L., Allsop, S., Marsden, J., Turf, E. E., West, R., & Witton, J.
(2015). Global statistics on addictive behaviours: 2014 status report. Addiction, 110,
904–919.
3. Harrison, A., Ramo, D., Hall, S. M., Estrada-Gonzalez, V., & Tolou-Shams, M. (2020).
Cigarette Smoking, Mental Health, and Other Substance Use among Court-Involved
Youth. Substance Use & Misuse, 55(4), 572–581.
https://doi-org.skaitykla.mruni.eu/10.1080/10826084.2019.1691593
4. Margaritopoulos, G. A., Vasarmidi, E., Jacob, J., Wells A. U., Antoniou, K. M., (2015),
Smoking and interstitial lung diseases, European Respiratory Society, 24(137), 428-435,
DOI: 10.1183/16000617.0050-2015
5. Marks, D. F., Murray, M., Estacio, E. V. (2018). Health psychology: Theory, Research
and Practice. 5th edition. London: SAGE publications.
6. Mazaba, M. L. (2016). Smoking and Adolescence: International Public Health
Experiences. Nova Science Publishers, Inc.
7. Nguyen, L. U., & Chen, T. C. (2020). Why Older Adults Should Quit Tobacco and How
They Can. Generations, 44(4), 1–10.
8. Pesko, M. F., Courtemanche, C. J., & Maclean, J. C. (2020). The effects of traditional
cigarette and e-cigarette tax rates on adult tobacco product use. Journal of Risk &
Uncertainty, 60(3), 229–258. https://doi-org.skaitykla.mruni.eu/10.1007/s11166-020-
09330-9
9. Schmidt, A. M., Golden, S. D., Gottfredson, N. C., Ennett, S. T., Aiello, A. E., & Ribisl,
K. M. (2021). Psychological Health and Smoking in Young Adulthood. Emerging
Adulthood, 9(4), 320–329. https://doi.org/10.1177/2167696819858812
10. West, R., & Shiffman, S. (2016). Smoking cessation (3rd ed.). Abingdon: Health Press.

13
11. West, R. (2017) Tobacco smoking: Health impact, prevalence, correlates and
interventions, Psychology & Health, 32:8, 1018-1036, DOI:
10.1080/08870446.2017.1325890
12. Žemaitienė, N., Bulotaitė, L., Jusienė, R., Veryga, A. (2011). Sveikatos psichologija.
Vilnius: Tyto alba.

14