Tikslas

Plačiau papasakoti

Apie Martyną Mažvydą ir

Jo veiklą.

Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat
pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.

SVARBU!

Martyno Mažvydo biografija

Martynas Mažvydas Vaitkūnas gimė apie 1520 m. spėjama, Švėkšnos apylinkės.

Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje.

Buvo XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Ragainėje M. Mažvydas sukūrė šeimą – vedė dideliame skurde atsidūrusios našlaičių šeimos vyriausiąją
dukterį Benigną, kartu prisiimdamas globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris.

Pirmoji lietuviška knyga

Jis buvo nekilmingas arba kilęs iš smulkiųjų bajorų. Jo pusbrolis iš motinos pusės Baltramiejus Vilentas po
Mažvydo mirties užbaigė kai kuriuos pradėtus Mažvydo rašto darbus ir tęsė lituanistinę veiklą.

„Katekizmas“ – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga. Išleista 1547 m. sausio 8 d. Mažojoje Lietuvoje
(Karaliaučiuje).

Įamžinimas

Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje 1976 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno
Mažvydo vardu.

Laukstėnų kaime stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos apylinkėse apie 1520 m. gimė
pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS.
Sandara

Nemaža laiko Ragainėje M. Mažvydas skyrė literatūriniam darbui. Apie materialines ir moralines M.
Mažvydo gyvenimo Ragainėje peripetijas ir problemas sužinome iš jo laiškų, kurių yra išlikę trylika. M.
Mažvydas laiškuose išsakydavo savo globėjui kunigaikščiui Albrechtui bėdas, o šis visokeriopai jį rėmė.

M. Mažvydo nuopelnai

Knygelė susideda iš 79 puslapių.

Ją sudaro:

Lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“;

Lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“;

Eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“;

Nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“;

11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.

Parašė pirmą lietuvišką knygą (1547 m.);

Išvertė nemažai introitų (įžanginių priegiesmių) į lietuvių kalbą (1566, 1570 m.);

Parengė maldyną „Parafrazės“ (1589 m.).