MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2002 m. sausio 24 - vasario 6 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 2 (248)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 1,5 Lt

Ið ðiø tomø mokysimës suprasti pasaulá

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Geriau ir norëdamas nesugalvosi: prieð pat Naujuosius metus pasiro-
dë spaustuvës „Spindulys“ daþais kvepiantis Visuotinës lietuviø en-
ciklopedijos pirmasis tomas, o sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Pre-
zidentûroje jau buvo surengtas jo pristatymas. Svarbiausi tos popie-
tës sveèiai buvo Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto darbuoto-
jai, ant kuriø peèiø ir gula sunkiausia dvideðimties tomø enciklopedi-
jos kûrimo naðta. Dalyvavo ir daug iðkiliø mokslo, kultûros ir visuome-
nës atstovø, t. y. tas tautos kûrybinis uþtaisas, be kurio ir enciklopedijø
leidybos darbas bûtø vargu ar ámanomas. Nukelta á 6 p.

Visuotinës lietuviø enciklopedijos globëjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikina
Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto redakcijø vedëjus

Lietuvos kultûros kongresas:

kultûrininkø sàðauka (1)
Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto direktorius Rimantas Kareckas Lietuvos Lietuvos kultûros kongresà „Áþengus á XXI amþiø: kultûros politikos strateginiai metmenys“ rengia
Prezidentui Valdui Adamkui áteikia vardiná Enciklopedijos pirmàjá tomà
Lietuvos kultûros politikos institutas. Dalyvauti kvieèiamos visuomeninës kultûros organizacijos,

Apie nanomokslà ir
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (ðios organizacijos rinks savo delegatus), kultûrininkai ir
apskritai inteligentai, kuriems rûpi kultûros bûklë ir jos ateitis.
Svarbiausios Kongreso temos tojas, Þurnalistø etikos inspektorius jas Giedrius Kazimierënas, „Kul-

nanotechnologijà (2)
bus svarstomos konferencijose, ku-
rios vyks ðeðtadieniais ávairiuose ða-
lies miestuose: vasario 23 d. – Ðiau-
liuose (temos Kultûros teisës pama-
tai vadovas – raðytojas, Meno kûrë-
Pradþia Nr. 1. jø asociacijos pirmininkas Vytautas
,,Mokslo Lietuvos“ redakcijoje prie apskritojo stalo apie nanomokslà Martinkus), kovo 2 d. – Kaune (Kul-
ir nanotechnologijas diskutuoja Kauno technologijos universite- tûra spartëjanèios globalizacijos sàly-
to Mikrosistemø ir nanotechnologijos tyrimø centro vadovas prof.
gomis, vadovas – prof. Juozas Algi-
mantas Krikðtopaitis), kovo 9 d. –
Valentinas Snitka, Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius prof. Klaipëdoje (Kultûros ugdymo ir plët-
Steponas Aðmontas, Vilniaus universiteto Biofotonikos ir lazeriø ros prioritetai, vadovas – Vilniaus
dailës akademijos doc. Giedrius Ka-
tyrimo centro prof. Rièardas Rotomskis bei Teorinës fizikos ir ast-
zimierënas), kovo 16 d. – Panevëþyje
ronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Arvy- (Regionø kultûra) ir kovo 22 d. – Vil-
das Tamulis. Juos kalbina Gediminas Zemlickas. niuje (Kultûra þiniasklaidoje ir þi-
Apie tai skaitykite 4-5 p. niasklaidos kultûra, vadovas – raðy-
Romas Gudaitis). Baigiamasis Kon-
greso posëdis bus surengtas kovo
23 d. Vilniaus rotuðëje, dalyvaujant
maþdaug 100 delegatø. Baigiamaja-
me posëdyje bus priimtos galutinai
suredaguotos Kongreso rezoliucijos
ir nutarimai, bus iðrinkta visuomeni-
në nuolat veikianti Lietuvos kultûros
kongreso taryba.
Apie artëjantá Lietuvos kultû-
ros kongresà diskutuoja jo rengi-
mo komisijos pirmininkas ir Lietu-
vos kultûros politikos instituto
prezidentas filosofas doc. dr. Kres-
cencijus Stoðkus ir komisijos na-
riai – Vilniaus dailës akademijos
Dizaino katedros docentas tapyto-
tûros“ bendrijos direktorius ir
Lietuvos kultûros politikos insti-
tuto administracijos vadovas An-
tanas Staponkus bei „Mokslo Lie-
tuvos“ vyriausiasis redaktorius
Gediminas Zemlickas.
Ið Sàjûdþio þaizdro
pakilusi
G. Zemlickas. Rengiamas jau
Treèiasis Lietuvos kultûros kon-
gresas. Pirmieji du vyko 1990 ir
1997 metais, ir jiems buvo keliami
konkretûs uþdaviniai. Vadinasi,
gyvenimo patikrinta bûtinybë.
Nukelta á 10-11 p.

2-3 p. 3 p. Langas 12-13 p. 15 p.

s
Ið Þmogau Gyvenim
à
os Saulës
Tos Knyg teisës paskyræs
jos
Ðveicari neleista politikø
ir
ir lëktuva
i ir
sugráþu
s ti kø Lietuvai iliai
s pausdin mokslinin i automob
e Amerika
akiratyj
2 ÁSPÛDÞIAI
Ið Ðveicarijos sugráþus (1)
,,Mokslo Lietuvos“ paðne-
kovas – Vilniaus Gedimino
technikos universiteto rekto-
rius prof. Edmundas Kazimieras
Zavadskas, kuris 2001 m. pabai-
goje kartu su Baltijos ðaliø tech-
nikos universitetø rektoriais ir
prorektoriais lankësi Ðveicari-
jos panaðaus profilio universi-
tetuose ir didþiausiuose moks-
lo centruose. Kelionæ inicijavo
Geberto Rüfo fondas.
Kai lyginame
nepalyginama
Gerbiamasis Rektoriau, kaip pasi-
keitë Jûsø pasaulëþiûra, sugráþus ið Ðvei-
carijos, kur lankëtës ðios ðalies mokslo
centruose bei technikos universitetuose?
Maþai kas pasikeitë, nes informa-
cijos turëjome. Taèiau pamatyti savo
akimis – didelis dalykas, nes nëra la-
bai paprasta patekti á kitos ðalies uni-
versitetø laboratorijas. Kelionë mums
nieko nekainavo, o pamatëme daug,
todël kelionæ pavadinèiau labai nau-
dinga. Lietuvai ásitraukiant á Europos
Sàjungos mokslo ir studijø sistemà,
mums keliami reikalavimai dirbti lygiai
taip pat, kaip dirba ðveicarai ir kitos
ES valstybës.
Ir kà gi, ar jau dirbame kaip ðvei-
carai?
Kad ir kokie dideli optimistai bû-
tume, ðiuo atveju man optimizmo
trûksta. Ir ðtai kodël. Jeigu tokio pat
dydþio, kaip ir mûsø VGTU, Ciûricho
technikos universitetas (ákurtas maþ-
daug prieð 180 metø, tuo pat metu kaip
ir Rygos politechnika) kasmet finan-
suojamas daugiau kaip 2 mlrd. Lt, tai
Gedimino universitetui tenka tenkin-
tis 35 mln. Lt. Kokias iðvadas ið to ga-
lime daryti? Mûsø profesorius gau-
na 2 tûkst. Lt atlyginimà per mënesá,
Ðveicarijos profesorius – 45 tûkst. Lt.
Keli skaièiai valdþios
vyrams
Á Ðveicarijos universitetus atsiveria
kelias ir Lietuvos doktorantams. Kaip ðià
galimybæ vertinate?
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
Mûsø nauji telefonai yra tokie:
(8–5) 2 12 12 35, 62 74 58.
durkis – 1,8 proc.),
Lietuva 2001 m.
skyrë 0,93 proc.
nuo BPV, o 2002 m.
turësime veikiau-
siai dar maþiau.
Mokslui ir studi-
joms skiriamø lëðø
dydis nuo 1998 m.,
kai buvo skirta 1,24
proc. nuo BPV,
kasmet maþëja.
Kaip matote, mûsø
valdþiø poþiûris á
mokslà ir studijas
kasmet vis prastëja.
Kaip èia iðeina,
kad ðveicarai suvo-
kia mokslo reikðmæ
ir vertæ, o Lietuvoje
tai vis dar nesibai-
gianèiø diskusijø ob-
jektas?
Uþtat Ðveicari-
jos gyvenimo lygis
Geberto Rüfo fondo vadovas dr. Maxas Schweitzeris, VGTU rektorius Edmundas Zavadskas yra visai kitoks nei
Iðties kodël tokie geri ðveicarai?
Þinoma, bus konkursas, iðvyks ge-
riausi mûsø absolventai, kuriø ren-
gimas ðveicarams nieko nekainavo.
Neabejoju, kad mûsø doktorantai
labai stengsis ir daug nuveiks, ge-
riausi disertacijas apsigynæ daktarai
pasiliks Ðveicarijos mokslo centruo-
se ar ásidarbins firmose, bet vargu
ar gaus tiek, kiek gauna patys ðvei-
carø specialistai.
Ir vis dëlto yra apie kà pagalvoti.
Patenkame á erdvæ, kur vienose vals-
tybëse mokslas vertinamas ir labai ge-
rai finansuojamas, o kitose valstybë-
se tai srièiai skiriama toli graþu nepa-
kankamai dëmesio. Galime sakyti, kad
mûsø vidaus produktas menkas. Ta-
èiau paþiûrëkime, kokià BVP dalá
mokslui skiria ðveicarai ir kokià mes?
Nepraðome Lietuvos mokslui ir stu-
dijoms skirti tiek, kiek pagal absoliu-
tø dydá skiria ðveicarai, bet kas truk-
do skirti nors du kartus maþesná pro-
centà nuo BVP nei jie? Jeigu kalba-
ma, kad mokslas ir studijos yra vals-
tybës prioritetas, tai politinës partijos
ðito neturëtø pamirðti. Ðveicarai
mokslui ir studijoms skiria 2,8 proc.
nuo BVP (tiek skiria ir JAV, o ES vi-
KTU prorektorius Petras Barðauskas, ÐU rektorius Vincas Laurutis, KTU rektorius Ramutis Bansevièius,
VGTU prorektorius Rimantas Kaèianauskas
Lietuvos. Ðveicarai privaèiuose pokal-
biuose ðmaikðtauja, kad Ðveicarija yra
turtingø þmoniø neturtinga valstybë.
Þinoma, ðitaip pokðtaujama, nes Ðvei-
carija – turtinga ðalis. Taèiau tas posa-
kis ið dalies teisingas. Kaip ir tvirtinant,
kad mûsø nei valstybë, nei þmonës në-
ra turtingi. Jeigu savo þmonëmis nesi-
rûpinsime ir jie galvos, kaip èia ið ðalies
kuo greièiau pasprukus, tai nekokia
ateitis laukia mûsø valstybës. Jeigu
aukðèiausios kvalifikacijos mokslo dar-
buotojams mokama maþiau negu kà
tik universitetà baigusiems absolven-
tams, tik pradëjusiems dirbti firmose,
tai apie kà lieka kalbëti?
Universitetas, iðugdæs
20 Nobelio premijos
laureatø
Suprantu, kad ðveicariðkus áspû-
dþius goþia lietuviðkoji realybë, ypaè kai
jà pradedate lyginti su Vakarø Europa.
Taèiau, bûdamas mokslo þmogus, Uni-
versiteto vadovas, gal patyrëte ir optimiz-
mo teikianèiø áspûdþiø?
Didelá áspûdá padarë tai, kad vals-
tybë ðitaip rûpinasi savo ateitimi. Ðvei-
Gelþbetoniniø sijø bandymo stendas carijoje yra 10 kantonø universitetø
ir 2 federaliniai technikos universite-
tai, kurie rengia inþinierius visai ðaliai.
Be to, yra 9 kolegijos, kurios yra kiek
aukðtesnio lygio negu mûsiðkës. Jos
Ðveicarijoje ir vadinamos taikomøjø
mokslø universitetais. Be to, yra 4
mokslo centrai (Fizikos, Medþiagoty-
ros, Aplinkos ir Ledo), kurie galëtø
atitikti mûsø mokslo institutø sampra-
tà. Skirtumas tas, kad mûsø institutai
maþi, bent jau labai skirtingo dydþio.
Yra Ðveicarijoje ir privaèiø tyrimo
centrø. Lankëmës vieninteliame Eu-
ropoje IBM tyrimø centre, kuris ási-
kûræs Ciûriche. Jame dirba apie 300
darbuotojø. Tyrimams skiriamos mil-
þiniðkos lëðos, nes norima laimëti
konkurencinæ kovà su pasaulio kom-
panijomis. Ciûricho IBM centro dar-
buotojams paskirtos dvi Nobelio pre-
mijos. O Ciûricho technikos univer-
sitete per jo gyvavimo istorijà yra dir-
bæ ar tebedirba 20 Nobelio premijos
laureatø ið fizikos, chemijos ir medi-
cinos srities. Tame universitete nëra
medicinos fakulteto, bet kurdami su-
Nuotraukos ið E. K. Zavadsko asmeninio archyvo
dëtingiausià medicinos aparatûrà ir
bendradarbiaudami su medikais tech-
nikos universiteto mokslininkai suge-
ba reikðtis ir medicinos mokslo srity-
je. Ðis universitetas turi Fizikos, Che-
mijos, Matematikos fakultetus, kuriø
tradiciniai technikos universitetai daþ-
nai neturi. Uþtat ðveicarø humanita-
rinio profilio universitetai iðvardytø
fakultetø neturi. Ðtai kodël technikos
universitetai Ðveicarijoje gali atlikti so-
lidþius fundamentiniø mokslø tyri-
mus. Ið Lietuvos technikos universi-
tetø to paties reikalauti neiðeina, nes
mûsø universitetø kita struktûra.
Tyrimø aprëptis labai
plati
Kaip Ðveicarijoje derinami funda-
mentiniai ir taikomieji tyrimai?
Lankëmës Medþiagotyros insti-
tute, kuriame dirba 300-400 darbuo-
tojø. Mes ásivaizduojame, kad tokia-
me institute turëtø dirbti fizikai, kie-
to kûno ar puslaidininkiø fizikos
specialistai. Bet Ðveicarijoje yra ki-
taip. Medþiagø tyrimo laboratorijo-
je dirba ir ðiø srièiø atstovai, bet ra-
sime ir statybiniø medþiagø bei ðiø
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
medþiagø konstrukcijø ar tiltø kon-
strukcijø tyrimo specialistø. Kitaip
sakant, dirba atstovai tø srièiø, ku-
rios svarbios valstybës medþiagø ir
konstrukcijø tyrimams. Vykdomi ir
firmø uþsakymai.
Aplinkos mokslø centre atliekami
taip pat labai ávairûs tyrimai. Taigi pro-
filis labai platus ir aprëpia visa, kas sie-
jasi su aplinka.
Didþiulá áspûdá padarë Fizikos
centras. Neteko lankytis Ledo cen-
tre. Þinau, kad tai specifinis institu-
tas, kuriame tyrinëjama vandens,
kalnø problematika.
Kai kas pagalvos, kad kiti tyrinëjimai,
be iðvardytø prioritetiniø, Ðveicarijoje ne-
atliekami. Netiesa. Jie vykdomi universi-
tetuose, kuriuose árengtos galingos la-
boratorijos. Prisipaþinsiu, kartais bûda-
vo liûdna visa tai matyti, nes universite-
tams ir laboratorijoms skiriama 70 ar
100 kartø daugiau lëðø negu Lietuvoje.
Ciûricho universiteto Chemijos
laboratorijose matëme puikiausià
árangà, sudëtingiausias sistemas.
Mums bandoma áteigti, kad uþsienio
universitetai didþià dalá lëðø patys uþ-
sidirba. Ið firmø Ciûricho universite-
tas uþdirba tik 8-10 proc. visø savo lë-
ðø, o per 90 proc. Universitetas gau-
na ið valstybës biudþeto. Chemijos fa-
kultete matëme per 3 aukðtus áreng-
tà informacijos centrà, didþiulæ biblio-
tekà (yra ir bendra viso universiteto
biblioteka). Kasmet tik ðios bibliote-
kos fondams papildyti skiriama apie
2 milijonus frankø. Per pertraukas
studentai gali ilsëtis ant minkðtø bal-
dø, èia pat kavinë (jau nekalbu apie
valgyklà), kur studentai gali diskutuoti.
Net ir á taikomøjø mokslø univer-
sitetus atvykusiems uþsienio studen-
tams (yra ir ið Lietuvos) tuojau pat
duodamas neðiojamas kompiuteris.
Sritis, kur aplenkëme ir
ðveicarus
Ko gero, mûsø rektoriai Ðveicarijos
universitetuose pasijuto lyg patys bûtø ne-
dràsûs studentai – tiek daug neáprasto ir
naujo. Nejaugi nieko ið mûsø negalëtø pa-
simokyti ðveicarai?
Ðveicarai savo aukðtojo mokslo
studijø sistemà pagal Europos Sà-
jungos sprendimus turëtø pradëti
pertvarkyti á trijø lygiø sistemà, pa-
gal kurià mes jau dirbame kone 10
metø. Taigi bent ðioje srityje ðveica-
rus pralenkëme. Beje, magistro stu-
dijas ðveicarai mëgins organizuoti
anglø kalba. Bakalauro studijos ren-
giamos kantonø kalbomis, kuriø
Ðveicarijoje yra keturios.
Kaip ten su technikos
mokslais
Nepaisant visø privalumø, universi-
tetø turtingumo ir mokslui skiriamo di-
delio dëmesio, Ðveicarija vis dëlto pristi-
go technikos mokslø doktorantø? Gal
menkëja technikos mokslø prestiþas?
Jaunimas renkasi lengvesnes pro-
fesijas, pvz., advokato ir pan. Techni-
kos mokslø prestiþas nemaþëja, taèiau
studijuoti ðiuos mokslus nëra labai
lengva. Antai á Ciûricho technikos uni-
versitetà studijuoti statybos inþineri-
jà seniau bûdavo priimama po 200
studentø kasmet, o ðiuo metu priima-
ma po 50. Norintys studijuoti priima-
mi be egzaminø. Universitete mokosi
apie 10 proc. bûsimøjø architektø, t.
y. daugiau kaip 1000 studentø, nors
laisvø darbo vietø architektams ðalyje
nëra. Be to, apie 30 proc. studijuojan-
èiø yra ið kitø ðaliø, o juos moko uþ
savo pinigus Ðveicarija. Beje, uþ mokslà
studentams mokëti nereikia.
Bet gráþkime prie jau pradëto
nagrinëti klausimo: kodël Ðveicarija
tokia gera kitø ðaliø studentams, taip
pat ir doktorantams ið Lietuvos? Pir-
miausia todël, kad ðalyje liks tø jau-
nø þmoniø mokslinio darbo rezulta-
tas, o geriausieji laimës konkursus ir
ásidarbins firmose. Ciûricho univer-
sitete yra apie 2,5 tûkst. doktorantø,
taigi kas ketvirtas universitete studi-
juojantis yra doktorantas. Kasmet
500-600 baigia doktorantûrà ir apsi-
gina disertacijas. Kas treèias dokto-
rantas yra uþsienietis. O mûsø Ge-
dimino universitete yra 200 dokto-
rantø, kasmet apsigina geriausiu at-
veju 50 doktorantø.
Kur tie disertacijas apsigynusieji
gauna darbo? Sunku patikëti, kad Ðvei-
carijoje bûtø tokia didelë darbo rinkos
pasiûla.
Daugiausia ásidarbina firmose, jei-
gu tai statybininkai, jie atlieka ir pro-
jektuotojø, ir statybos vadovø darbà.
Kai Lietuvos statybos mokslo atsto-
vai protinami straipsnius skelbti tarp-
tautinëje spaudoje, bet neskiriama
lëðø nei árangai, nei medþiagoms ási-
gyti, tai tokiø pamokslininkø graudu
klausytis. Ðveicarijoje matëme gigan-
tiðkus presus, bandomos beveik nor-
malaus dydþio tiltø konstrukcijos –
man visa tai artima ir malonu buvo
matyti, nes, raðydamas savo kandida-
to disertacijà, dirbau ðioje srityje. Ðvei-
carijos tiltai, tuneliai, viadukai – labai
ádomûs inþineriniai árenginiai. Bene
1899 m. Ciûricho technikos universi-
tete ákurta Tiltø ir antþeminiø statiniø
statybos pasaulinë draugija, kurios
narys að esu. Draugija kas ketvirtá lei-
dþia þurnalà. Jame spausdinama ádo-
miausia medþiaga ið viso pasaulio, bet
citavimo indekso þurnalas neturi. Mes
negalime ir svajoti á tà þurnalà su sa-
vo straipsniais patekti, nes spausdina-
mi iðties pasaulá stebinantys dalykai.
Mûsø inþinieriai tokiø stulbinanèiø
projektø nedaro, nes niekas tokiø
stebuklø ir nestato – uþsakymø nëra.
Bet tai visai nereiðkia, kad mûsø kva-
lifikacija prasta ir negalëtume tokiø ið-
skirtiniø projektø atlikti. Ir dar viena
pastaba: jeigu tik atsiranda bent kiek
ádomesniø uþsakymø, mûsø valdþia
tuojau kvieèiasi uþsienieèius, nors su
tomis uþduotimis puikiausiai susi-
dorotø ir mûsø projektuotojai bei
inþinieriai. Net elementarius tiltus,
viadukus projektuoti kviesdavosi
Sankt Peterburgo (tada Leningra-
do) ar Kazachstano projektuotojus.
Taip nuo sovietiniø laikø. Ðiais laikais
atvykëliams mokama pagal tarptau-
tinius ákainius, bet saviðkiams gaili-
ma, lëðos naudojamos neracionaliai,
o motyvacija – kodël taip daroma –
lauþiama ið pirðto.
Prioritetai
Kaip ðveicarai renkasi mokslo pri-
oritetus?
Kadangi Ðveicarijos mokslas, mi-
nëjau, gauna 2,8 proc. nuo ðalies BVP,
tai ðveicarai nevengia ir rizikingø sri-
èiø bei krypèiø. Jie turi galimybæ rizi-
kuoti. Kai kurie tø darbø nepasiteisi-
na, bet ið esmës ðveicarai laimi, gali
pirmauti pasauliniame moksle. Pagal
mokslines publikacijas ðveicarai pa-
saulyje yra lyderiai, taip pat ir ið Eu-
ropos valstybiø mokslui jie skiria dau-
giausia lëðø, tad ðiuo poþiûriu pasau-
lyje rungiasi su JAV.
Lietuva savo mokslo prioritetus de-
rina prie ES Ðeðtosios bendrosios pro-
gramos. O ðveicarai? Ar jie taip pat de-
rinasi prie ES prioritetø?
Man á ðá klausimà bûtø sunku at-
sakyti, kadangi specialiai nesidomë-
jau. Galiu tik pasakyti, jog ðveicarai taip
pat siekia gauti finansavimà savo pro-
jektams ið ávairiø tarptautiniø progra-
mø ir fondø, vadinasi, privalo reaguoti
á tai, kas aktualu Europai.
Bus daugiau
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
„Lietuvos glavlitas nebuvo
kompetentingas leisti ðià
knygelæ spausdinti”
SAUSIO 27 D. ÐIMTAS METØ SUKANKA NUO ASTRONOMO DR. ANTANO JUÐKOS GIMIMO
Antanas Juðka
Tai jau istorinæ praeitá prime-
nantis uþraðas ant daktaro Anta-
no Juðkos knygos maðinraðèio
pirmojo puslapio. Maðinraðtis yra
Lietuvos centriniame valstybës ar-
chyve. Uþraðyta, kaip matome
nuotraukoje, paties autoriaus
ranka. Norëtoji iðleisti knyga va-
dinosi „Þmogus Visatos erdvë-
se”. Tai bûtø buvæs pirmasis lie-
tuviðkas kosmonautikos pradþia-
mokslis (ir dabar dar panaðaus lei-
dinio neturime). Glavlitas nelei-
do veikalo iðleisti ne dël blogos
kokybës, o dël politiniø motyvø.
Gal cenzoriui pasirodë, kad nepa-
kankamai pagirta tarybinë techni-
ka arba gal per daug paminëti
JAV pasiekimai, gal..? Neleido, ir
viskas. Neleido prie pavardës ir
daktaro titulo paþymëti, nors tà
mokslo laipsná A. Juðka ágijo vie-
name þymiausiø pasaulyje Getin-
geno universitete.
Minëtu epizodu paryðkinæ di-
delius raðytinio, taip pat ir nera-
ðytinio, þodþio suvarþymus tarybi-
niais deðimtmeèiais, norime ðiek
tiek papasakoti apie patá filosofi-
jos daktarà, astronomà, mokslo
skleidëjà, pedagogà ir visuomenës
veikëjà Antanà Juðkà. 2002 m.
sausio 27 d. sukanka 100 metø
nuo jo gimimo.
A. Juðkos tëviðkë – Gelaþiø
(Geleþiø) kaimas netoli Ramyga-
los. Mokæsis Panevëþyje ir Vilniu-
je, jis 1920 m. iðvyko studijuoti á
Vokietijà. Berlyne A. Juðka 1921
m. klausë paties A. Einðteino pa-
skaitos apie gravitacijà, erdvæ ir
laikà. Minëtame Getingeno uni-
versitete jo dëstytojais buvo No-
belio fizikos premijos laureatai –
J. Franckus, M. Bornas, kitos pa-
saulinio mokslo áþymybës: D. Hil-
bertas, R. Pohlas, B. Guddenas,
E. Wiechertas, K. Runge, H. Ru-
bensas, H. Kienle ir kt. Sunku nu-
3
rodyti kità ávairus ir ryðkus. Paminëkime ávai-
Nuotrauka ið Lietuvos valstybinio archyvo
lietuvá, kurio raus didumo knygas: „Astronomi-
studijø do- jos vadovëlis“ (1928), „Matema-
kumentuose tinës analizës pagrindai” (1934 ir
bûtø tiek 1941), „Fizika“ (1940), „Aukðto-
tiksliøjø sios matematikos pradmenys“
mokslø gar- (apie 1941), „Kelionë po Saulës
senybiø pa- sistemà“ (1958), „Mënulis“
raðø. Dakta- (1960), „Saulës sistema ir jos vys-
ro laipsnis tymasis“ (1960), „Mikalojus Ko-
buvo pripa- pernikas“ (1962), „Nuo Þemës ir
þintas 1929 Plutono“ (1964), „Mûsø kosmi-
m. uþ darbà nis kaimynas“ (1964), „Mûsø
„Re gimasis þvaigþdë – Saulë” (1966), „Mate-
ðviesumo matika specialioms vidurinëms
pasiskirsty- mokykloms” (1966 ir 1970), „Ve-
mas Saulës nera” (1971), „Þvaigþdynø pasau-
diske”. liai“ (1972), „Raudonoji planeta“
Ramyga- (1973), „Nauja paþintis su Vene-
los progim- ra“ (1977), „Astrofizika“ (1977),
nazija ir gim- „Astronomija Lietuvoje ir jos pa-
nazija, Pa- siekimai“ (1979), „Astronomijos
svalio pro- enciklopedinis þodynas“ (1984),
gimnazija, „Saulës ðeima“ (1985), „Jaunojo
Vilkaviðkio, astronomo þinynas“ (1986). Toks
Birþø, Kau- sàraðas daug kà pats pasako apie
no V, Kauno save. Daugelis leidiniø priklauso
VIII gimna- jo vieno plunksnai. Tik nedidelë
zijos, Vil- dalis paraðyta kartu su bendra-
Uþraðas ant dr. A. Juðkos knygos maðinraðèio pirmojo puslapio
niaus miðkø technikumas – tai vi- darbiais. Dar þinomi drauge su ki-
durinio mokslo ástaigos, kuriose tais redaguoti karo metais trys fi-
A. Juðka dëstë matematikà, fizikà, zikos vadovëliai, nenurodant au-
kosmografijà, kitas disciplinas, torystës. Yra keli ádomûs verti-
daugeliui tø mokyklø vadovavo. mai. Straipsniø labai ávairioje
Nuo 1929 m. iki 1984 m. su per- spaudoje suskaièiuota apie 300.
traukomis A. Juðka dirbo ávairiuose Pirmuosius straipsnius atsiuntë
Lietuvos universitetuose. Iki 1944 m. dar studijuodamas ið Vokietijos.
VDU Teologijos-filosofijos fakulte- Minëtas astronomijos vadovëlis
te dëstë daugiausia gamtos mokslø yra pirmasis lietuviðkas to mokslo
ávadà, Technologijos ir Statybos fa- vadovëlis. Bent du vadovëliai skir-
kultetuose – praktinæ astronomijà, ti aukðtøjø mokyklø studentams.
geodezinæ astronomijà, sferinæ ast- A. Juðka buvo aktyvus lietuviðkos
ronomijà, sferinæ trigonometrijà, mokslinës terminijos, lietuviðkø
matematinæ geografijà, aukðtàjà ma- pavadinimø kosmose ðalininkas.
tematikà. Buvo docentas, Matema- 1934-1937 m. A. Juðka buvo
tikos katedros vedëjas. 1946-1950 m. Ðvietimo ministerijos Kultûros
VU Miðkø fakultete dëstë Finansa- departamento direktorius, 1939-
vimo ir apskaitos kursà. Nuo 1958 m. 1940 m. – Valstybës teatro Kaune
iki prieðpaskutiniø gyvenimo metø, direktorius, 1941-1942 m. Ðvieti-
kol pajëgë, VPI (dabar VPU) Teori- mo vadybos mokslo ir meno de-
nës fizikos katedroje dëstë astrono- partamento direktorius. Okupa-
mijà ir jos metodikà. Ðiame A. Juð- cijos metais reikëjo laviruoti, sie-
kos gyvenimo etape ðiø eiluèiø auto- kiant saugoti ir plëtoti Lietuvos
riui teko bûti minëtos katedros ve- mokslà ir kultûrà. Jis buvo dauge-
dëju, apie 25 metus bendrauti su lio moksliniø, kultûriniø, visuo-
A. Juðka. Jis dëstë aiðkiai, buvo labai meniniø organizacijø, draugijø,
taktiðkas ir pakankamai reiklus. Uþ- valdybø narys ir vadovas, pavyz-
siëmimams rengdavosi kruopðèiai, dþiui, Vilniaus vadavimo sàjungos
stengdavosi pateikti naujausius pirmininkas, Vilniaus planetariu-
mokslo duomenis. Per daugelá me- mo tarybos pirmininkas.
tø nebuvo jokio konfliktëlio. Jo elge- Daktaras A. Juðka mirë 1985
sys buvo visiems pamokomas. Ir sirg- m. kovo 18 d., ilsisi Vilniaus Ro-
damas nesiskundë, buvo nusiteikæs kantiðkiø kapinëse.
optimistiðkai.
Svarbiausia – raðytinis moks- Dr. Jonas Algirdas
lininko palikimas. A. Juðkos jis yra Martiðius
4 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)

Apie nanomokslà ir nanotechnologijà (2) þvelgdami á pasauliná mokslà, ir tu-

Atkelta ið 1 p.
Tobuliausi prietaisai
sukurti gamtos
V. Snitka. Mûsø pokalbyje vis tik
reikëtø vieno svarbaus akcento. Jei-
gu mokslo istorijoje þmonija neblo-
gai iðtyrë makropasaulá, iki tam tikro
lygio þino atominá pasaulá, tai pasau-
lá, sudarytà ið struktûrø, kuriø dydis
yra tarp ðimtø ir vienetø nanometrø
(10 m-9), ásisavino dar toli graþu ne-
pakankamai. Mus domina ði fizikos
dalis, t. y. maþø struktûrø, taip pat ir
mesá á materijos dalá tarp makro-
pasaulio ir mikropasaulio. Ðioje da-
lyje, kaip sakyta, veikia kiti fizikos dës-
niai, kitos jëgos. Jeigu elektromagne-
tinis variklis pats efektyviausias mak-
ropasaulyje, tai visiðkai neefektyvus
bus mikroreiðkiniø pasaulyje. Net
mikrosistemø lygmeniu elektromag-
netiniai varikliai yra pakeisti elektros-
tatiniais – deðimèiø ar ðimtø mikro-
metrø lygmeniu. Tame lygmenyje
vandervalso ir kitos sàveikos jau yra
milþiniðkos, daugelio tos fizikos dës-
paþinti, jog geriausi jutikliai tie, ku-
rie pagaminti biologiniø sistemø pa-
grindu. Dël to mûsø instituto fizikai,
dirbdami su Biochemijos instituto
mokslinikais, gali sukurti biosenso-
rius, kuriø jautrumas, patikimumas
ir pigumas ðiandien bûtø be konku-
rencijos.
Matome, kaip neorganinë fizika
pradeda jungtis su organine chemi-
ja, biochemija, biologija. Pereinama
á sritá, kur negyvoji ir gyvoji gamta
susipina. Tas perëjimas vyksta nepa-
rëtume suvokti, kad yra prioritetinë
kryptis – nanostruktûros, nanotech-
nologijos, pagaliau nanomokslas.
Neiðskirkime Lietuvos mokslo kaip
dþioje, kai mûsø institutui teko rea- kaþkokio specifinio reiðkinio, apskri-
guoti á valstybiniø mokslo institutø tai nereikëtø manyti, kad patys vieni
struktûrinës reformos iniciatoriø ke- galësime daryti ypatingà ir specifiná
liamus reikalavimus, mûsø Senatas mokslà. Tik integruodamiesi á ben-
svarstë tolesnæ instituto veiklos kryp- dras europines struktûras mes galë-
tá. Buvo prieita prie beveik vieningos sime duoti naudos mokslui, o kartu
nuomonës, kad pribrendo laikas ir Lietuvai.
keisti Puslaidininkiø fizikos instituto V. Snitka. Labai svarbu, kad þmo-
pavadinimà. Daug teisingiau bûtø já nës suprastø – tai itin reikðminga ir
vadinti aukðtøjø ar moderniøjø tech- socialine prasme: biotechnologijos,
nologijø ir tyrimø institutu. Mes ir nanotechnologijos, komunikacinës
dabar dirbame labai daug ne tik su technologijos nëra nei lietuviðkos, nei
puslaidininkiais, bet ir su superlaidi- amerikietiðkos, nëra netgi europie-
tiðkos. Tai pasaulinës technologinës

Gedimino Zemlicko nuotraukos

biologiniø struktûrø, kurios yra làs-
teliø viduje, sàveikos, mechanizmai.
Manau, jog apie tai daugiau vëliau
pasakys dr. A. Tamulis. Juk pakan-
kamai áspûdingas yra ir làstelës dali-
jimosi reiðkinys: buvo vienas bran-
duolys ir pradeda formuotis antras.
Genetinë informacija ið vieno bran-
duolio á kità juk nuneðama mechani-
niu bûdu, naudojant làstelës mole-
kulinæ maðinà, bent taip tvirtina bio-
logai. Sudëtinga molekulë „pasiima“
genà ir neða.
ML. O kokia jëga verèia visa tai da-
ryti?
V. Snitka. Kai visiðkai suvoksime,
kokios jëgos visa tai verèia daryti, tai
gal ðioje patalpoje vietoje penkiø da-
bartiniø paðnekovø sëdës penki „die-
vai“. Kas bus tada, kai mes ðitai su-
prasime, – filosofinis klausimas.
A. Tamulis. Neáþvelgiu didelës
problemos: tai paprasèiausios tarp-
molekulinës sàveikos. Ne kaþin ko-
kios ypatingos, o vandervalsinës sil-
pnos tarpmolekulinës sàveikos.
V. Snitka. ,,Mokslo Lietuva” klau-
sia, kiek suprantu, ne tai, kaip ta mo-
lekulë juda, bet kas tai molekulei ,,pa-
sako”, kad bûtent tuo momentu ji tu-
ri pradëti judëti. Kas pasako, kad ka-
mieninë làstelë tuo metu turi pradë-
ti transformuotis á vienà ar kità làs-
telæ.
A. Tamulis. Viskas uþraðyta ge-
nome ir po truputá ta informacija nu-
skaitoma.
V. Snitka. Bet kas tà informacijà
uþraðë? Dievas, o gal evoliucija?
A. Tamulis. Per keletà milijardø
metø ðis mechanizmas susiformavo.
V. Snitka. Nereikëtø ðitaip supap-
rastinti. Nemanau, kad grynai statis-
tiðkai gamta pasirinko bûtent toká
sprendimà – tam nepakaktø ir keliø
milijardø metø, jeigu ðis procesas bû-
tø vien statistinis. Taèiau mes jau nu-
krypome á ðalá.
Svarbiausia, noriu atkreipti dë-
Prof. Rièardas Rotomskis tvirtina, kad reikëtø kalbëti ne apie Europos mokslo,
Prof. Valentino Snitkos, AB „Vilniaus vingis" generalinio direktoriaus, Lietuvos pramonininkø konfederacijos viceprezidento
Vaclovo Ðleinotos ir prof. Stepono Aðmonto susitikimas per Þiniø ekonomikos forumo renginá Lietuvos Prezidentûroje
verèia tikëti, kad nanotechnologijø teikiamos galimybës sudomins ir Lietuvos pramonæ
niø mes ðiandien paprasèiausiai ne-
þinome.
S. Aðmontas. Kalbëjau, kà nano-
technologijoje gali ir turëtø padary-
ti fizikai. Noriu pasakyti, kas dabar
aktualu elektronikams. Jie tyrinëja
maþdaug 10-20 nm sritá, ten vykstan-
èius pakitimus. Jau dabar aiðku, kad
tobulesnio prietaiso uþ tà, kurá sukû-
rë gamta, nepavyksta sukurti. Dël to
dabar tranzistoriai ir kuriami orga-
niniø molekuliø pagrindu. Gavome
firmø praneðimø ið JAV, kad tokie
tranzistoriai jau pradeda veikti.
Mes Puslaidininkiø fizikos insti-
tute dirbame su maþø dydþiø jutik-
liais. Ásitikinome, kad, norëdami su-
kurti tobuliausius jutiklius sacharo-
zei ar cukrui aptikti, vis tik turime pri-
bet apskritai apie mokslo erdvæ Dar 2000 m. pra-
evoliucijos padarinys. Ðitaip neiðven-
giamai evoliucionuoja visa þmoniø
planeta. Tie, kurie tomis technolo-
gijomis naudosis ir dalyvaus tame
versle, bus laimëtojai. Kas nedaly-
vaus, gali turëti savo verslà ar jame
naudoti kaþkokias technologijas, bet
á bendrà srautà jie nepateks.
R. Rotomskis. Jie paprasèiausiai
neiðsilaikys konkurenciniu poþiûriu.
ML. Trumpai kalbant, ðiandien
mums svarbu ásitraukti á bendrà Europos
mokslo erdvæ, o mûsø mokslo prioritetai
turi atitikti ES priimtus prioritetus?
R. Rotomskis. Að pasakyèiau,
kad yra ne Europos mokslo erdvë,
bet apskritai mokslo erdvë. Priori-
tetai numatomi pagal tai, kiek moks-
las gali suteikti naudos visiems þe-
mës gyventojams. Bet nereikëtø sa-
kyti, jog èia Europos ar Amerikos in-
teresai. Tai visos þmonijos paþanga,
ir tai, kà mes darome, visai nëra ge-
nialus sugebëjimas numatyti mûsø
ateitá. Nanotechnologijos pasaulyje
atsirado todël, kad mokslas plëto-
josi taip, jog þmonijai jau prireikë
spræsti nanotechnologijø proble-
mas. Todël ir matome naujas gali-
mybes, kaip pagaminti ið esmës nau-
prastai greitai. Prof. V. Snitka minë- ninkais, su keramikomis, kuriø labai jus gaminius, pagerinti þmoniø bui-
jo, kad informacinës technologijos, didelë magnetovarþa ir jos jau tam- tá ir gyvenimà. Nanotechnologijos
genomo tyrimø rezultatai ir nano- pa nanokompozitinëmis, bei su kitø nëra susiformavusios kaip kaþkieno
technologija ateityje susilies á vienà iðskirtiniø savybiø medþiagomis. Ta- vieno noras ar grupuotës vizija. Tai
tyrimø sritá. Ðiuo metu nanotechno- èiau tas iðskirtinumas pradeda reikð- – þmonijos vystymosi iðdava. Ðis vys-
logijos ir pradeda jungti klasikines tis tik tada, kai tos medþiagos yra nm tymosi etapas ir iðkëlë naujà priori-
mokslo sritis. dydþio (10-9 m eilës). Tik tada atsi- tetà – nanotechnologijas. XIX a.
skleidþia visiðkai naujos savybës. To- pab. – XX a. pr. toks mokslo priori-
Suvokti pasaulio mokslo dël neabejoju, kad ateityje daug glau- tetas buvo kvantinë mechanika –
prioritetus dþiau bendradarbiausime pirmiausia bent jau ádomiausia ir kone svar-
su Biochemijos ir Biotechnologijos biausia tyrinëjimø sritis. XVII-
ML. Vaizdþiai tariant, nanomokslas institutais. XVIII a. gal svarbiausia atrodë bio-
ir nanotechnologija bûtø tas dirigentas, ML. Truputá keista, kad neminite logijos atradimai. Vien Levenhukas
kuris ateityje ir vadovautø vieningam kla- Vilniaus universiteto Kvantinës elektro- su savo iðrastuoju mikroskopu kiek
sikiniø mokslø orkestrui. nikos katedros pavadinimo, nors vienà daug atradimø padarë ir kitiems pa-
S. Aðmontas. Ið tikrøjø norint su- ðios katedros atstovà – prof. R. Rotoms- daryti padëjo. Mokslas nuolat plë-
kurti kà nors naujo bûtina sutelkti ká – kaip tik èia matome, nors dar ne- tojasi, kaip ir poþiûris á mokslà.
bendras fizikø, chemikø, biochemikø, spëjome kiek daugiau prakalbinti.
biofizikø, biologø ir kt. pastangas. S. Aðmontas. Su Vilniaus univer- Nanobiologija galima
ML. Ar tai tu-
rëtø reikðti, kad ir
siteto fizikais ir dabar artimai bendra-
darbiaujame. Aiðku, tas ryðys gilës.
uþsiimti ir virtuvëje
Puslaidininkiø fizi- Taèiau ðiandien mums labai svarbu ML. Ar Jûsø nebaugina padëtis, kad
kos institutui nebe- apsispræsti, kad universitetuose bû- dabar visi, kurie toje srityje dirba ar tik
liks nieko kito, kaip tø pradëta jau dabar atitinkamai ið nuogirdø tëra apie jà girdëjæ, pradës á
pereiti á visiðkai ki- rengti studentus. Svarbu ávesti nano- visas keturias pasaulio ðalis skelbti, jog
tà veiklos sritá? Ar technologijos kursus, suformuoti dirba nanotechnologijø srityje? Kad tik
neatsitiks taip, kad tos srities doktorantûrà. Þodþiu, prisiðlietø prie naujo prioriteto, vadina-
po ðio instituto reikia naujø programø ir lëðø, kad ta si, ir finansavimà laimëtø.
sparnu ateityje ir sritis bûtø finansuojama. V. Snitka. Lietuvoje tai prasidëjo
turëtø telktis Jûsø Nenoriu áþeisti kitø srièiø moks- 2001 m. paskelbus Europos Sàjun-
jau iðvardytø sri- lininkø, bet jeigu mes atsiribosime gos Ðeðtosios Bendrosios progra-
èiø bendros tyrinë- nuo Europos, patys eidami á Euro- mos prioritetus ir ypaè nuo praeito
tojø grupës? Gal pà, tai padarysime didelæ klaidà. rudens. O kad tai vyksta – akivaizdu.
bus pamirðta ir Ðiaip ar taip ta Europa yra gerai per- Kai kas bando net ir tradicinæ tech-
sàvoka puslaidi- màsèiusi ir suvokusi, kuri mokslo sri- nologijà prakiðti kaip nanotechnolo-
ninkiai, nes ðio tis pasaulyje turës dominuoti. Todël gijà. Todël mokslo valdymo struktû-
instituto darbuoto- labai svarbu, kad pasirinktume tas ros turëtø rasti mechanizmus, kaip
jai dirbs su biolo- sritis ir kryptis, kurios Lietuvoje turi sutvarkyti ðiuos chaotiðkus procesus.
ginëmis ar kitokiø jau susiklosèiusias ar net pakanka- Kita vertus, tai yra mokslinës eti-
dariniø molekuli- mai gilias tradicijas. Svarbiausia, kad kos problema, apie tai Lietuvoje ne-
nëmis sistemomis jos yra perspektyvios. mëgstama kalbëti, taèiau labai jaut-
ir struktûromis, R. Rotomskis. Reikia suprasti, riai á tai reaguojama pasaulinëje
t. y. dirbs biomole- kad nëra lietuviðko, ðvediðko ar aust- mokslo visuomenëje.
kuliniu lygiu? riðko mokslo, o yra mokslas. Koks ML. Manau, niekas neprieðtarautø
S. Aðmontas. bus mûsø indëlis á tà mokslà, toks ðioms labai graþioms ir teisingoms min-
bus ir jo lietuviðkumas. Todël, atsi- tims, jeigu ne vienas bet... Kiek visa tai
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
kainuos, kuriant materialinæ bazæ ir
kaupiant iðteklius, reikalingus kad ir
prof. S. Aðmonto vadovaujamam insti-
tutui, kad jis normaliai galëtø visus rei-
kalingus tyrimus atlikti? Ðtai mûsø tech-
nikos universitetø rektoriai ir prorek-
toriai lankësi Ðveicarijoje, kur gal ir ne-
sitikëjo pamatyti tokiø turtingø univer-
sitetø laboratorijø, mokslo centrø. Tad
ar ámanoma mums dabar tarptautinëje
mokslo rinkoje lenktyniauti kad ir su tais
paèiais ðveicarais?
V. Snitka. Tai tik dalis tiesos. Ap-
skritai be investicijø nebûna nieko,
net ir batø fabriko, o mokslo – tuo
labiau. Pirmiausia mums reikia aið-
kios mokslo plëtros idëjos: ko sie-
kiame, kur einame. Turint tikslà, jau
reikia pradëti galvoti, ið kur gauti pi-
nigø, kad visa tai ágyvendintume.
Kam ðiandien mums rûpintis pini-
gais, jeigu neþinome net krypties,
kur einame. Kiekvienas antklodæ
tempia á savo pusæ. Tvirtinti, kad na-
notechnologijai ðiandien neturime
pinigø, labai patogu tam tikrai þmo-
niø grupei, kuri mano, jog pinigø
dalybas palikæ Lietuvoje jie neabe-
jotinai gaus. Giesmelë „Trûksta pi-
nigø...” kartais reikalinga tam, kad
bûtø nurungti konkurentai. Manau,
jog visi tai supranta.
Lietuvos Respublikos Seimo ir
JAV lietuviø bendruomenës moks-
liniams reikalams darbo posëdyje
(vyko 2000 m. spalio 9-10 d. Lemon-
te, Illinois, Pasaulio lietuviø centre
– G. Z. past.) diskutuojant vienas ið
argumentø taip pat buvo tas, kad,
girdi, ne visuose net JAV universi-
tetuose dirbama su nanotechnolo-
gijomis. Á tai galiu atsakyti ðtai kà:
JAV lietuviai ið dalies yra tradicinës
krypties inþinieriai ir mokslininkai.
Ið esmës ir tame posëdyje buvo kal-
bama apie kieto kûno tyrinëjimø
kryptá ir miniatiûrizacijà. Tai iðties
brangi kryptis, bet anksèiau ar vë-
liau vis vien reikës jai lëðø rasti, jei-
gu norime dalyvauti perspektyviuo-
se tyrinëjimuose ir plëtoti XXI a.
verslà. Kalbame ne apie mokslinin-
kø malonumus, o apie valstybës
iðlikimà globalioje rinkoje. Norë-
5
FOTOETIUDAS
sime iðlikti, turësime rasti pinigø ir
mokslui, nes be jo rytoj nebus ver-
slo, o be konkurentiðko verslo nu-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
nyksime mes visi.
Yra ir kitos nanotechnologijos
kryptys: biologinë, cheminë. Jose ir
glûdi nanotechnologijos esmë. Èia
joks mano atradimas: pakanka pasi-
skaityti nanotechnologijai skirtas ap-
þvalgas. Ðtai ir jaunieji lietuviø moks-
lininkai, dirbantys Ðvedijoje (Ramû-
nas Valiokas ir kt.), pabrëþia: norint
ðiuolaikine nanobiologija galima uþ-
siimti vos ne virtuvëje, aiðku, èia ðiek
tiek ðarþuojame. Tai gali bûti ir pigi
technologija. Jau dabar nanostruk-
tûros yra daromos pramoniniu bû-
du, pvz., vadinamuoju nanoáspaudi-
mo (nano inprinting) bûdu. Kita yra
plastmasinio spaudimo technologi-
ja: plastmasinio liejimo bûdu iðlieja-
mos nanostruktûros. Ðios litografi-
nës nanostruktûros naudojamos
ir genomo deðifravimo darbuose:
DNR „iðguldomas” tam tikruose
kanaliukuose, paskui nardinamas
á skystá ir DNR selektyviai atsiren-
ka vienus ar kitus genus. Tai yra pa-
èios gamtos atkartojimas technolo-
gijomis. Þvilgsnis pro þiemos langà
ML. Prof. V. Snitka nori mus trupu-
tá padràsinti, taèiau suprantu, kad sa- lëèiau sutikti, taèiau gana pavojingas jant á bazinius mokslinius tyrimus, ninkai uþsiima – nanomokslu ar nano-
varankiðkai mûsø institutai ir labora- man atrodo tvirtinimas, kad visi se- kurie svarbûs bûtent aptariamoms technologijomis?
torijos ðiø tyrimø nelabai galës atlikti. niai jau dirba nanotechnologijos dar- technologijoms. Visø krypèiø, net ir S. Aðmontas. Mes Puslaidininkiø
Patikimiausias bûdas jungtis prie ben- bus. Ið tikrøjø svarbu vienas esminis nanotechnologijos, mes nepajëgûs fizikos institute – nanostruktûromis,
drø tarptautiniø mokslo programø ir skirtumas. Taip, þmonës dirba su finansuoti. Labai svarbu ðá strategi- optinëmis ir magnetinëmis medþia-
kolektyvø. molekulinëmis struktûromis, o bio- ná klausimà iðspræsti. Kà domina gomis bei naujø prietaisø kûrimu,
R. Rotomskis. Tai vienas ið bûdø, logai tà seniai daro. Taèiau biologija konkretûs Europos Sàjungos priori- superlaidininkais, nanostruktûri-
kaip galima gauti papildomà finan- dar toli graþu nëra nanotechnologi- tetai Ðeðtojoje programoje (FP6) ir niais jutikliais, mezoskopinëmis sis-
savimà, ir ðitai reikëtø daryti visose ja. Sutinku su tuo, kad daug kolekty- kaip jie ávardijami nanotechnologijø temomis. Pagal Europos Sàjungos
srityse. O nesutinku ðtai dël ko. Jau vø dirba nanosrityje. Taèiau jeigu no- kryptyje, galima rasti internete adre- klasifikacijà ðie tyrimai priskiriami na-
dabar kai kurie mûsø mokslø atsto- rime sukurti tam tikrà technologijà su http://www.microsys.ktu.lt/Nano- notechnologijø tyrimø srièiai.
vai – chemikai, fizikai, biologai – dir- ar bent ásitraukti á tarptautiná þaidi- network/nanonetwork1.html A. Tamulis. Ir prof. R. Rotoms-
ba su nanostruktûromis, jas tyrinëja mà ir suvokti, kas vyksta, tai reikia ir kiui, ir man tenka dirbti nanomoks-
ir daro mokslà. Nematau èia nieko tam tikro specifinio supratimo apie Nanomokslas ar lo srityje. Tie, kurie tà mokslà uþsa-
ypatingo. Tik dabar kilo tam tikras tas technologijas. Tas supratimas ir nanotechnologija ko, pvz., JAV kariniø oro pajëgø la-
bumas, panaðiai kaip ir su kompiu- pati technologija dar tik formuojasi. boratorija Kirtlende ir Paryþiaus ato-
teriais. Juk baltymø struktûrø tyrimas Supratimas reikalingas dël to, kad ML. Jûs skiriate nanotechnologijas minës energetikos centras, uþsiima
yra ta pati baltyminë nanotechnolo- mes negalime dirbti bet kur, visose ir nanomokslà. Lietuvos mokslo ir tech- nanomokslu.
gija. Arba fotosintezës tyrimai, kai ið srityse, kas kam tik ðaus á galvà, netgi nologijø baltojoje knygoje raðoma tik R. Rotomskis. Labai sunku rasti
maþø nanodaleliø bandoma sudëti jei tai ir labai ádomus mokslas. Moks- apie nanotechnologijas, man regis, na- sritá, apie kurià galima pasakyti, kad
aparatà, kuris saulës energijà verstø lo finansavimo ið smalsumo neturë- nomokslas ten net neminimas. ten nanomokslas baigiasi ir praside-
á organinæ jungtá. tø bûti, nebent bûtume labai turtin- V. Snitka. Pasaulyje nanomoks- da nanotechnologijos. Ðtai turime
V. Snitka. Tam tikra prasme ga- gi. Ðiandien reikia apsispræsti, kokios las yra pripaþinta sàvoka. Jeigu Bal- save organizuojanèià nanostruktû-
technologinës srities darbus mes pa- tojoje knygoje ðios sàvokos nëra, tai rà, kurios molekulës sudaro vadina-
jëgûs atlikti. Tada galima kryptingai labai negerai. mus G agregatus. Jeigu tà G agre-
finansuoti grupes, jas perorientuo- ML. Kuo mûsø èia esantys moksli- gatà ádësiu tarp dviejø laidininkø,
paðviesiu ir ið jo padarysiu jungiklá
(kai ðviesu, jis praleis srovæ, kai tam-
su – nepraleis), tai toks átaisas bus
jau nanotechnologijos pavyzdys. Ta-
èiau norint padaryti toká átaisà rei-
kia nanomokslo, nes ið nieko nano-
technologijos nesukursi. Todël, kaip
minëjau, tà grieþtà ribà nëra papras-
ta nustatyti.
ML. Kiek þinau, gráþæs ið Maskvos
pradëjote lazerius taikyti fotosintezës
proceso tyrinëjimuose.
R. Rotomskis. Tai sena priorite-
tinë sritis, kurioje aktyviai dalyvavo
ir Fizikos institutas, prieðakyje su
prof. Leonu Valkûnu, taip pat ir
VU Kvantinës elektronikos labora-
torija (prof. A. P. Piskarskas, dr. R.
Danielius) bei Organinës chemijos
katedra (prof. E. Butkus). Fotosin-
tezëje á reakciná centrà ðviesà suren-
kanti antena yra nanodarinys, tik
biologiðkai tvarkingai sukurtas gy-
vosios gamtos. Tokius tyrimus da-
rëme Maskvoje, bet Lietuvoje bio-
chemikams buvo sunku tai atlikti:
reikëjo dideliø lëðø ir daug laiko.
Todël teko pakeisti tyrimø temà –
perëjau prie lazeriø taikymo medi-
cinoje.
ML. Tai daugiausia taikomieji ar
taip pat ir fundamentiniai darbai?
R. Rotomskis. Kaip sakiau, norint
taikyti prieð tai kai kà tenka ir iðsiaið-
kinti: svarbu ir diagnostiniai dalykai,
ir lazeriø parametrai, pagaliau svar-
bu þinoti, kas vyksta làstelæ
apðvietus lazerio spinduliu.
Bus daugiau
6 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
Ið ðiø tomø mokysimës suprasti pasaulá
Atkelta ið 1 p.
Atskaitos taðkas
– Enciklopedijos iðleidimas
parodo tautos pajëgumà, jos po-
tencialà. Net ir daug didesnës
tautos negalëtø pasigirti tais ðios
srities laimëjimais, kurie þymi ne-
priklausomos Lietuvos valstybës
nueità kelià, – kalbëjo Lietuvos
Respublikos Prezidentas Valdas
Adamkus, kuris yra ir Visuotinës
lietuviø enciklopedijos globëjas.
Prezidentas prisiminë ir tarpuka-
riu pradëtus leisti Lietuviðkosios
enciklopedijos tomus, kuriais nau-
dotis vëliau jam teko gyvenant uþ-
jûriuose.
Viena po kitos sekusios sveti-
mø valstybiø okupacijos nutrau-
kë tà prieðkariu pradëtà enciklo-
pedijos leidimo darbà – spëjo pa-
sirodyti tik 9 tomai. Bet ði veikla
nenutrûko: nuslopinta Tëvynëje,
atgimë iðeivijoje. Bostone, JAV, ið-
leistieji 37 tomai Lietuviø enciklo-
pedijos – unikalus reiðkinys, paro-
dæs pasauliui lietuviø tautos ne
tik mokslinës ir kultûrinës bran-
dos, bet ir intelektualinio heroiz-
mo pavyzdá. Netekusi valstybingu-
mo ir ketvirtadalio savo gyvento-
jø tauta nepalûþo, net ir nepalan-
Visuotinës lietuviø enciklopedijos mokslinës tarybos vadovas dr. Juozas Tumelis ir istorikas prof. Antanas Tyla
kiomis aplinkybëmis ëmësi gran-
diozinës uþduoties, kurià pati sau
iðkëlë ir garbingai ávykdë.
Nuo ðiol kokio darbo besiim-
tø Lietuvos enciklopedininkai, jie
turi pavyzdá, atskaitos taðkà, tam
tikrà moraliná imperatyvà, pagal
kurá ir gali matuoti visas tolesnes
savo pastangas – ðiandienines ir
bûsimas.
Respublikos Prezidento pri-
ëmimas ir rankos paspaudimas -
reikðmingas ávykis ðalies enciklo-
pedininkø gyvenime. Tai galima
pavadinti ir tam tikra moraline
kompensacija, skiriama apskritai
ðiai mûsø mokslinës ir kultûrinës
veiklos srièiai. Bûtø neteisinga
tvirtinti, kad valstybë smarkiai ási-
skolino mûsø enciklopedinin-
kams. Gal teisingiau bûtø teigti,
jog mes visi, kiekvienas savo dar-
bo vietoje, ásiskolinome valstybei,
kad ðiandien ji nepajëgi patenkinti
bent minimalias ir bûtiniausias
ávairiø gyvenimo srièiø reik-
mes. Matyt, kaþkà ne visai
taip darome, o gal ir màs-
Visuotinës lietuviø enciklopedijos globëjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus bei Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto darbuotojai
klausosi prof. Vytauto Landsbergio áþvalgø
blizguèiais, Seimo narys prof. Vytautas Ateis metas imtis
pradësime Landsbergis naujàjà Enciklopedijà
vertinti tikrà- ávertino kaip vienà didþiøjø ir am-
Encyclopedia
sias tautos ir bicingø nepriklausomos valstybës Britannica
kiekviename lûkesèiø – tokià enciklopedijà pa- Kiek pasaulyje egzistuoja en-
þmoguje sly- jëgi leisti tik nepriklausoma vals- ciklopedijos, tiek laiko netyla gin-
pinèias verty- tybë, kurios nevarþo svetimos ide- èai, kokiais principais remiantis
bes. Kaip isto- ologinës koncepcijos, primesti at- jos turëtø bûti sudarinëjamos.
rikui, A. Tylai rankos ir vertinimo kriterijai. Tai Vieniems atrodo, kad tai turëtø
ádomûs pir- ir ðalies vizitinë kortelë, teigianti, bûti faktø þodynas, nes ðiais lai-
mojo tomo rodanti save pasauliui, kartu sa- kais niekas daugiau kaip 3-4 eilu-
straipsniai, vo tautai pristatanti pasaulio þi- tes neskaito, þmonëms svarbiau-
apie Didájá nijà. Tai ir priklausymo tam tik- sià informacijà reikia gauti stai-
Lietuvos ku- ram kultûriniam arealui árody- giai, o visa kita galima susirasti ir
nigaikðtá Al- mas. Per informacijos atrankà, se- kitur. Kiti teigia, kad geros encik-
girdà, Lietu- lekcijà, pasak V. Landsbergio, ir lopedijos turëtø kaupti þiniø visu-
vos Respubli- reiðkiasi enciklopedijos lietuvið- mà. Dr. Juozas Tumelis, vadovau-
kos Preziden- kumas. Svarbu, kad ðià mûsø ci- jantis Visuotinës lietuviø enciklope-
tà Valdà vilizacinæ ir kultûrinæ vizitinæ kor- dijos mokslinei tarybai (jà sudaro
Adamkø, pa- telæ iðvystø pasaulis, vadinasi, apie 40 iðkiliø Lietuvos mokslinin-
galiau ir apie naujoji Enciklopedija turëtø bûti kø ir ávairiø srièiø specialistø),
dabar daþnai kiekvienos Lietuvos ambasados siûlo nepamirðti dar vienos encik-
minimà Afga- ar atstovybës uþsienyje bûtinas lopedijos paskirties: tai ne tik sva-
nistanà jau atributas, jau nekalbant apie tai, rus informacijos ðaltinis, bet ir la-
pirmajame jog kiekvienas mûsø ðalies diplo- bai svarbi universali saviðvietos
tome rasime matas ið ðio veikalo turëtø semtis priemonë. Kaip vienà reikðmingø
þiniø. bûtiniausiø þiniø. þmonijos laimëjimø, J. Tumelis
tome ne visai taip, kaip reikëtø.
Tad Lietuvos tûkstantmeèiui 2009
m. iðleidæ 20-tà Visuotinës encik-
lopedijos tomà kartu gal pasijusi-
me iðëjæ ir valstybës kûrybos pra-
dþiamokslá, kuris mums padës
áveikti ir tas kliûtis, vis dar labiau
primenanèias nesibaigiantá nesëk-
miø ruoþà.
Lietuviðkas langas á
pasaulio þinijà
Taigi Visuotinës lietuviðkosios
enciklopedijos pirmasis tomas – tai
ir savotiðkø paþinimo laiptø pir-
moji pakopa. Visai neatsitiktinai
istorikas prof. Antanas Tyla, pri-
statydamas enciklopedijos pirmàjá
tomà, pavadino já ne tik informa-
cijos ðaltiniu, bet ir tautos raiðkos
forma, palygino su Martyno
Maþvydo Katekizmu – ir vienas, ir
kitas veikalas padeda geriau su-
prasti pasaulá. Geriau suprasda-
mi mus supantá ir toliau nuo mû-
sø esantá pasaulá, gal pradësime Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pasirodþius pirmajam Enciklopedijos tomui, sveikina prof. Zigmà Zinkevièiø,
geriau susivokti, liovæsi þavëtis dr. Danguolæ Mikulënienæ, dr. Juozà Tumelá ir prof. Antanà Buraèà
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
vertina Encyclopedia Britannica,
kuri viso pasaulio enciklopedijø
sudarytojams ir leidëjams tebëra
savotiðkas etalonas. Regis, ir mû-
sø enciklopedininkai ne juokais
pasiryþæ imtis ðio darbo: versti ir
leisti Encyclopedia Britannica .
Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pasiraðo ant pirmojo tomo; ðalia - Instituto direktorius Rimantas Kareckas
J. Tumelio nuomone, mûsø en-
ciklopedininkai jau pribrendæ to-
kios uþduoties imtis. Þinoma, jei-
gu ðiam naujam uþmojui bus ras-
ta lëðø.
Taèiau ðiuo metu tø lëðø ne-
pakanka net ir pradëtajai leisti
dvideðimttomei. Galima suprasti
Mokslo ir enciklopedijø leidybos
instituto direktoriø Rimantà Ka-
reckà, kai jis kalba apie tris soli-
dþios enciklopedijos leidybos sà-
lygas: bûtina turëti profesionaliø
ir patyrusiø tokio darbo specialis-
tø, lëðø ir ne maþiau svarbu, kad
visuomenë tos enciklopedijos no-
rëtø. Pirmoji ir treèioji sàlyga di-
desnio rûpesèio lyg ir nekelia, nes
kvalifikuotø enciklopedininkø tu-
rime, o ir naujosios Enciklopedi-
jos paklausa skøstis nederëtø, ka-
dangi 10 tûkst. egzemplioriø tira-
þas vos pasirodæs jau baigia iðtirp-
ti, suprantama, pirmiausia tarp
prenumeratoriø. Sprendþiant ið
mus pasiekusiø þiniø, „Spindu-
lio“ spaustuvei teks rûpintis ið-
spausdinti papildomà tiraþà. Tai
dþiugina.1 tûkst. egzemplioriø ke-
liaus á ðalies mokyklas, ir lieka ti-
këtis, kad netaps direktoriø kabi-
netø puoðmena, bet pateks á bib-
liotekas, bus prieinami moki-
niams ir mokytojams.
Enciklopedininkai
ásibëgëja
Dar prieð kelerius metus mû-
sø enciklopedininkø tarsi nesigir-
dëjo, jie krebþdëjo tyliai, o jeigu
koks garsas visuomenæ ir pasiek-
davo, tai daþniausiai apie á kità
darbà iðeinanèius specialistus, nes
Mokslo ir enciklopedijø leidybos
institutas iðgyveno sunkmetá.
2000-øjø metø pabaiga ir ypaè
2001-ieji metai Institutui buvo ne-
lyginant renesansas: iðkart pasi-
rodë keturios labai svarios encik-
lopedijos: Maþosios Lietuvos, Mu-
zikos, Technikos ir Visuotinës lietu-
viø enciklopedijos pirmieji tomai.
Mokslo ir enciklopedijø leidybos
instituto tarybos pirmininkas, Lie-
tuvos mokslø akademijos tikrasis
narys prof. Zigmas Zinkevièius
kaip itin originalià iðskyrë
Maþosios Lietuvos enciklopedijà –
tokios nesugebëjo iðleisti nei vokie-
èiai, nei lenkai, nei rusai, nors visi
jie tuo kraðtu labai suinteresuoti.
ir vyriausioji mokslinë redaktorë Ona Peèiulienë
Apibûdindamas naujausià
Instituto darbà – Visuotinës lietu-
viø enciklopedijos pirmàjá tomà,
Z. Zinkevièius priminë, jog prie
ðio tomo ne vienerius metus plu-
ðëjo 50 Instituto darbuotojø, á já
Enciklopedijos globëjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus panoro
nusifotografuoti su Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto darbuotojais ant
ádëta 870 autoriø darbai. Á 20 to-
mø tilps 115 tûkst. straipsniø, 24
tûkst. iliustracijø, 650 þemëlapiø.
25-30 proc. visos Enciklopedijos
apimties sudarys lituanistinë me-
dþiaga. Ðiais metais dar turëtø pa-
sirodyti 2 ir 3 tomai. Kasmet iki
2009 metø spausdinant po keletà
tomø, bus pastatytas ðis 20 tomø
lietuviðko intelekto rûmas, dar
vienas nepaneigiamas tûkstant-
metës valstybingumo tradicijos
árodymas. Þinoma, jeigu bus vals-
tybës ir visuomenës parama. Vi-
suotinës lietuviø enciklopedijos
leidëjai tikisi ir laukia pagalbos,
kurios leisdami pirmàjá tomà su-
laukë ið ðiø savo rëmëjø: Lietuvos
radijo, Lietuvos televizijos, dien-
Prezidentûros laiptø
raðèio „Lietuvos rytas“, oficialaus
„Fuji magnetics“ GMBH atstovo
Lietuvoje UAB „Baltekslita“ ir kt.
Gediminas Zemlickas
Autoriaus nuotraukos
7
VILNIAUS GEDIMINO
TECHNIKOS UNIVERSITETAS
skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:
Inovacijø centre – direktoriaus (1 vieta 0,5 etato);
Fundamentiniø mokslø fakulteto Chemijos ir bioinþinerijos kated-
ros Bioinformatikos mokslo laboratorijoje – laboratorijos vedëjo (1 vie-
ta 0,5 etato);
Elektronikos fakulteto Stipriø magnetiniø laukø laboratorijoje – la-
boratorijos vedëjo (1 vieta 1,0 etato);
Fundamentiniø mokslø fakulteto Skaitinio modeliavimo mokslo la-
boratorijoje – laboratorijos vedëjo (1 vieta 1,0 etato).
Dokumentai priimami 2 savaites nuo paskelbimo spaudoje dienos Per-
sonalo direkcijoje, 501 kab., Saulëtekio al. 11, Vilnius, tel. 76 78 60.
Rektorius
LIETUVOS TEISËS
UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. vasario 19 d. 12 val. Lietuvos teisës universite-
te (Ateities g. 20, Vilnius) Egidijus BARANAUSKAS gins daktaro diser-
tacijà „ÁKEITIMO TEISINIS REGULIAVIMAS”.
Doktorantûros komiteto pirmininkë ir darbo vadovë –
doc. dr. Dangutë AMBRASIENË (Lietuvos teisës universitetas, so-
cialiniai mokslai, teisë, 01 S).
Nariai:
prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS (Lietuvos teisës univer-
sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);
prof. habil. dr. Konstantinas PILECKAS (Matematikos ir informa-
tikos institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P);
prof. dr. Pranas Vytautas RASIMAVIÈIUS (Lietuvos teisës univer-
sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);
prof. habil. dr. Pranciðkus Stanislovas VITKEVIÈIUS (Lietuvos tei-
sës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).
Oponentai:
habil. dr. Jûratë GALINAITYTË (Lietuvos teisës universitetas, so-
cialiniai mokslai, teisë, 01 S);
doc. dr. Vytautas NEKROÐIUS (Vilniaus universitetas, socialiniai
mokslai, teisë, 01 S).
Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþ-
vydo ir Lietuvos teisës universiteto bibliotekose.
Rektorius
VILNIAUS UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. kovo 29 d. 12 val. VðÁ Vilniaus universiteti-
në ligoninë „Santariðkiø klinikos” auditorijø korpuso konferencijø
salëje doc. Alicija Danguolë DRANENKIENË vieðame habilitacinio
komiteto posëdyje gins habilitacijos darbà tema „ÁGIMTOS ÐIRDIES
YDOS SUAUGUSIØJØ AMÞIUJE DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO
YPATUMAI”.
Habilitacijos komitetas:
prof. habil. dr. Aleksandras LAUCEVIÈIUS (Vilniaus universitetas,
biomedicinos mokslai, medicina, 07 B) – pirmininkas;
nariai:
prof. habil. dr. Nijolë Dalia BAKÐIENË (Kauno medicinos univer-
sitetas, biomedicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Juozas BLUÞAS (Kauno medicinos universitetas, bio-
medicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Algimantas RAUGALË (Vilniaus universitetas, bio-
medicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Vytautas SIRVYDIS (Vilniaus universitetas, biome-
dicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Giedrius UÞDAVINYS (Vilniaus universitetas, bio-
medicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Petras ZABIELA (Kauno medicinos universitetas, bio-
medicinos mokslai, medicina, 07 B).
Rektorius
VILNIAUS GEDIMINO
TECHNIKOS UNIVERSITETAS
skelbia konkursà þemiau iðvardytose katedrose ðioms pareigoms
uþimti:
Fizikos katedra – docento (1 vieta);
Statybos technologijos ir vadybos katedra – docento (1 vieta), do-
cento (1 vieta 0,5 etato);
Statybinës mechanikos katedra – docento (1 vieta),
Uþsienio kalbø katedra – docento (1 vieta, vokieèiø k.).
Dokumentai priimami dvi savaites nuo paskelbimo dienos Persona-
lo direkcijoje, Saulëtekio al. 11, 501 kab., tel. 76 78 60.
Rektorius
8 REFORMOS ÞINGSNIAI
Lietuvos onkologijos centras
tampa universiteto institutu (2)
Pabaiga, pradþia Nr. 1.
Tæsiame Lietuvos onkologi-
jos centro (LOC) Navikø epide-
miologijos ir profilaktikos klini-
koje vykusio apskrito stalo dis-
kusijà apie aktualias onkologi-
jos mokslo ir gydymo proble-
mas. Diskusijoje dalyvavo LOC
direktorius prof. Konstantinas
Povilas Valuckas ir pavaduoto-
jas dr. Feliksas Jankevièius,
Navikø epidemiologijos ir pro-
filaktikos klinikos vadovë dr. Ja-
nina Didþiapetrienë, profesorës
Laima Griciûtë ir Elena Monce-
vièiûtë-Eringienë bei Vilniaus
universiteto Medicinos fakulte-
to Farmakologijos ir mikrobio-
logijos katedros vedëjas doc.
Bronislovas Tilindis. Apskrito-
jo stalo dalyvius kalbino „Moks-
lo Lietuvos” vyriausiasis redak-
torius Gediminas Zemlickas.
Kad laikas nebûtø
prarastas negráþtamai
J. Didþiapetrienë. Prieð 3-5 me-
tus buvo laboratorijø tuðtëjimo me-
tas, pvz., mûsø nemaþa dalis darbuo-
tojø iðëjo á vaistø firmas. Taèiau da-
bar laboratorijose vël daug jaunø
gydytojø. Nëra darbo, todël dalis
jaunimo gráþta á laboratorijas.
F. Jankevièius. Tai ne vien Lietu-
vos problema, o labai platus klausi-
mas. Prieð kurá laikà teko LOC at-
stovauti Briuselyje, kur vyko Euro-
pos vëþio forumas. Daugiausia bu-
vo kalbama apie vëþio tiriamøjø dar-
bø Europoje lygá, apie tai, jog tuos
darbus svarbu skatinti. Sekcijai va-
dovavo þymûs onkologai, tarp jø ir
labai iðkili asmenybë prof. H. Zur-
hauzenas. Buvau gerokai nustebin-
tas, iðgirdæs, kad smegenø nutekë-
jimo problema yra bendra absoliu-
èiai visoje Europoje. Onkologijos
srityje mokslo tiriamøjø darbø lyderë
yra JAV, nes á tà sritá investavo milþi-
niðkas lëðas, turi puikius tyrimo cen-
trus. Todël jaunimas ið Europos ir
verþiasi á JAV. Toli graþu ne visi gráþ-
ta, taèiau tai ne tik Lietuvos, bet ir
tarptautinë problema.
Briuselyje Europos mastu keltas
klausimas: kodël jauni þmonës ne-
gráþta, ar jiems suteikiamos tokios
darbo sàlygos, kad jie galëtø pratæsti
savo Amerikoje pradëtus darbus. Ir
paties prof. H. Zurhauzeno atsaky-
mas buvo vienareikðmis: ne, tokiø
darbo sàlygø nei Vokietijoje, nei
Prancûzijoje sugráþusieji ið JAV ne-
gauna, nebent iðimtis bûna tik pa-
vieniai atvejai.
Ðtai kodël esu tvirtai ásitikinæs,
kad á fundamentiná mokslà bûtina
investuoti lëðø. Jeigu Lietuvoje lai-
ku nesusigriebsime, tai praraja tarp
taikomosios klinikinës medicinos ir
fundamentiniø tyrimø bus tokia di-
delë, kad tos prarajos uþpildyti vë-
liau nesugebësime. Laikas bus pra-
rastas negráþtamai.
Be abejonës, kaip visose srityse,
taip ir moksle svarbu prioritetø klau-
simas. Kas onkologijos moks-
le ðiandien svarbiausia? Á ko-
kias sritis reikia investuoti pirmiau-
sia – tai esminiai klausimai.
ML. Gal iðkart ir pabandykime á
juos atsakyti?
F. Jankevièius. Vienu sakiniu në-
ra paprasta atsakyti. Manau, kad
ðiandien molekulinë biologija yra ta
sritis, á kurià tiesiog privalu inves-
tuoti. Skirtingai nuo kitø medicinos
srièiø, onkologija yra toks mokslas,
kur sàsajos su kitais mokslais yra
ypaè glaudþios. Jeigu ðiandien toje
srityje atsiliksime, netobulësime,
neieðkosime tø sàsajø, mes atsilik-
sime ir daugelyje kitø mokslo srièiø.
E. Moncevièiûtë-Eringienë. Man
kyla abejoniø dël ypatingø sàlygø su-
darymo atvykstantiems ið Vakarø
jauniems mûsø mokslininkams.
Pragyventi uþsidirbæ Vakaruose ir
gráþæ èia jie patys ir turëtø organi-
zuoti savo veikimo bazæ, nes juk bus
ágijæ patirties.
F. Jankevièius. Ir vis tik nors
smegenø nutekëjimas yra universa-
lus procesas, bet pakankamai dide-
lë dalis þmoniø gráþta ten, ið kur bu-
vo iðvykæ. Ne be reikalo 80 proc. vi-
sø gyventojø gyvena ten, kur jie gi-
më, nes ten gyvenimo sàlygos leng-
vesnës. Jeigu galvosime, kaip pritai-
kyti atgalios sugráþusiø jaunø þmo-
niø þinias, tai reikalai turëtø gerëti.
Ar taupysime
onkologijos sàskaita
ML. Þvelgiant á pasaulinës onkolo-
gijos tendencijas, nemaþëjanèius susirgi-
mus ir onkologijos mokslo bei klinikos
laimëjimus Lietuvoje, neatrodo, jog bûtø
protinga taupyti ðios srities sàskaita.
L. Griciûtë. Uþsienyje teko iðgirs-
ti ir tokià nuomonæ: girdi, jeigu netu-
rite pinigø, tai ir neláskite á fundamen-
tinius ðios srities tyrimus. Jei skun-
dþiamës, kad ligoniams gydyti neuþ-
tenka lëðø, stinga mokslui, tai atsidë-
kime tik ligoniø gydymui, praktinei
veiklai. Net ir ið uþsienio lietuviø yra
tekæ girdëti, jog tai mums per bran-
gu, prabanga, tad, girdi, naudokimës
kitose ðalyse sukurtu mokslu, vaistais
ir kitomis gydymo priemonëmis.
ML. Kadangi Jums teko gana ilgà
laikà dirbti Tarptautiniame vëþio tyrinë-
jimo centre Lione, staþuotis Radþio ins-
titute Paryþiuje, tai Jûsø argumentai ðiuo
atveju yra ypaè svarûs. Kà atsakytumëte
tiems oponentams, kurie siûlo Lietuvoje
apsiriboti tik gydymu, o ne brangiai kai-
nuojanèiais fundamentiniais tyrimais?
L. Griciûtë. Matote, mokslas yra
tokia veiklos sritis, kurioje norintys
ir sugebantys dirbti privalëtø tokias
galimybes turëti. Seniau Vokietijoje
buvo daug universitetø ir visuose
bûdavo atliekami kokie nors svarûs
darbai, kurie vëliau bûdavo telkiami
atskiruose centruose. Lengviau bu-
vo ta prasme, kad á tuos darbus rei-
kia ádëti maþiau lëðø. Dabar mole-
Apskrito stalo diskusija Lietuvos onkologijos centro Navikø epidemiologijos ir profilaktikos klinikoje
kulinë biologija, kuri yra daugelio ty-
rimo srièiø pagrindø pagrindas, tik-
rai labai brangiai kainuoja. Atsaky-
mà rasti nëra paprasta, taèiau ir
dirbtinai tø tyrimø slopinti negali-
ma. Nebûtina visomis sritimis ir
kryptimis uþsiimti – taip nepavyks,
bet ten, kur yra laimëjimø, parengti
kvalifikuoti darbuotojai, tie darbai
turi bûti tæsiami ir skatinami.
Praktiniai onkologijos laimëji-
mai Lietuvoje akivaizdûs, taip pat ir
teoriniai darbai yra aukðto lygio.
Ðiandien kaip tik seminare nagrinë-
jome kai kuriuos prof. E. Moncevi-
èiûtës-Eringienës reikðmingus dar-
bus, nuo ðiø darbø pradëjome ir ðio
apskritojo stalo diskusijà.
Epidemiologinius darbus gali
padaryti tik mûsø ðalyje dirbantys,
antraip tektø mokëti didelius pini-
gus þmonëms, kurie gautø ið mûsø
atitinkamus duomenis ir ið jø pada-
rytø atitinkamas iðvadas. Jeigu tos
srities specialistø atsisakytume, lik-
tø balta dëmë mûsø regiono tam tik-
roje medicininiø tyrimø srityje – ser-
gamumo, rizikos veiksniø ir t. t. Tai-
gi yra dalykø, kuriuos padaryti gali-
me tik Lietuvoje ir geriausia tai da-
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
ryti savo paèiø jëgomis.
J. Didþiapetrienë. Yra tarpinë
grandis. Ðtai paplito molekulinë bio-
logija. Jeigu ji nebûtø ásisavinama Lie-
tuvoje, jos metodai, tai kaip reikëtø
juos perkelti á klinikà? Ligoniams gy-
dyti nuolat reikia taikyti vis naujus me-
todus. Galbût ne visos laboratorijos
gali pasiekti tarptautiná lygá, ypaè te-
oriniø darbø srityje, bet labai svarbu
ir tarpinës grandys, kurios sugebëtø
perimti ir ásisavinti tarptautinæ patirtá
ir jà perkeltø á klinikà.
Amatininkystë moksle –
jau anachronizmas
L. Griciûtë. Labai svarbu ðalyje
pasirinkti tinkamas mokslo sritis, ku-
riose tikrai galima siekti gerø rezul-
tatø. Atranka reikalinga. Ðiais laikais
jau reikia dirbti gerose laboratorijo-
se. Praëjo amatininkystës moksle lai-
kai. Todël didelë atsakomybë tenka
mokslinës veiklos organizatoriams.
,,Ðvogeriø“ ðalyje labai sunku nusta-
tyti tikràjà vieno ar kito tyrimo vertæ.
Kiekvienas mokslininkas ir kiekviena
ástaiga yra savo tyrimo patriotë, tad
objektyvumà pasiekti nëra paprasta.
ML. Gal to objektyvumo siekti lei-
dþia tarptautinis bendradarbiavimas ir
ekspertizës?
L. Griciûtë. Turi reikðmës, bet
absoliutinti nereikëtø. Gerokai
pristabdo mûsø mokslà ir nuosta-
ta, kad já finansuoti reikia tik per
programas. Esu ásitikinusi, kad
Lietuvoje tai neámanoma - per ma-
þa ðalis. Galima JAV, Vokietijoje.
Tarkime, JAV, baigæs programà
viename mokslo centre, gali per-
eiti á antrà ir treèià, ásitraukti á ki-
tas programas. O kur dëtis moks-
lininkui onkologui Lietuvoje? Ne-
bent ið Vilniaus pamëginti nuva-
þiuoti á Kaunà ir atgal sugráþti. Jei-
gu ðiems metams siûloma progra-
ma granto nelaimëjo, o bazinio fi-
nansavimo negauta, tai kà daryti?
Techniniai darbuotojai iðsilakstys,
kad ir ligoninëse ásidarbins. Todël
Lietuvoje tegu ir minimalus, bet
bazinis finansavimas turi bûti.
Reforma uþsitæsë, uþtat
nauda akivaizdi
K. P. Valuckas. Prie prof. L. Gri-
ciûtës þodþiø ðá tà norëèiau pridurti.
Integracija á Vilniaus universitetà
mûsø LOC teikia glaudesnio bendra-
darbiavimo su kitø srièiø mokslo la-
boratorijomis galimybæ. Supranta-
ma, bûdami savarankiðkas Universi-
teto padalinys sieksime ir bazinio fi-
nansavimo. Ðiuo metu mus patikino,
kad 2002 m. tà finansavimà, t. y. 1,2
mln. Lt, gausime. Apie tai svajojome
nuo 1996 m., kai tapome valstybine
mokslo ástaiga, nes mums biudþeti-
nis finansavimas kurá laikà iðvis buvo
nutrauktas. Iðgyvenome tik 1997 m.
ásikûrusiø ligoniø kasø dëka.
Reikia pasakyti, kad tuo metu bu-
vome pakankamai ásitraukæ á tarptauti-
nes ir vidaus programas. Ið jø gauda-
vome lëðø–per 1 mln. Lt– iðsilaikyti. Ma-
þam kolektyvui pakako. Taèiau ið 11
programø, kuriose dalyvavome, liko tik
4. Todël kokius 2 metus gyvenome skur-
dþiai. Dabar á universitetà þengiame su
Gedimino Zemlicko nuotrauka
savo pinigais. O pati mûsø Centro
struktûra nuo pat jo ásikûrimo dienos
1990 m. buvo universitetinë, tà struktû-
rà suvokiant kaip praktikos, mokslo ir
mokymo vienovæ. Në viena kita mokslo
ástaiga tuo metu tokios universitetinës
struktûros neturëjo – jauèiamës pirmei-
viai. Ir aiðkø tikslà turëjome nuo pirmos
LOC ákûrimo dienos – bûti universite-
tiniu mokslo centru.
Kitas reikalas, kad LOC ákûrus
niekas nesiëmë mûsø ,,krikðtyti“,
nes bûtø tekæ iðskirti pinigø. O pini-
gø skirti nenorëta. Posûnio teisëmis
mûsø Centrui buvo siûloma ásitrauk-
ti á vienà ar kità struktûrà, bet be sa-
varankiðkumo. To nedarëme bran-
gindami savarankiðkumà, uþtat ir
uþsitæsë mûsø reforma. Ne viskà lai-
mëjome, ko norëjome, bet ðiandien
jauèiamës nugalëtojai.
L. Griciûtë. Be abejo, laimëjome
tiek, kad ðarvos jau ne bet kur, o Ðv.
Jonø baþnyèioje.
ML. Kà gi, su linksmu juoku, nu-
skambëjusiu dël prof. L. Griciûtës pa-
sakytø þodþiø, ðitaip ir leiskite ðá po-
kalbá ir uþbaigti. Aèiû visiems.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
Kad ne pelenais, o þieþirbomis sugráþtø (2)
Pradþia Nr 1.
Minime teisininko Jono Vileiðio
(1872-1942) 130-àsias gimimo me-
tines. Gera proga ne tik prisiminti
iðkilià XX a. pirmos pusës asme-
nybæ, bet ir pamëginti geriau su-
vokti savo santyká tiek su ðia, tiek
ir su kitomis to meto asmenybë-
mis, kurios buvo prie jaunos ne-
priklausomos Lietuvos valstybës
lopðio, kûrë ir augino valstybæ.
Daug ðiø dienø mûsø politinio, ûki-
nio ir kultûrinio gyvenimo aktuali-
jø panaðios á tarpukario Lietuvos
problematikà, pagaliau praeities
reiðkinius daþnai vertiname dabar-
ties masteliais. Ðtai kodël „anos
Lietuvos“ patirtis gali bûti aktuali
ir jaudinanti. Bent jau ,,Mokslo Lie-
tuvos“ redakcijos sveèius – dau-
gelio knygø apie Vileiðius autoriø
prof. Jonà Anièà ir doc. dr. Jonà
Bulotà, kuris daug metø dirbo Vil-
niaus universiteto Þurnalistikos
katedroje, rengë þurnalistus, – tik-
rai jaudina.
Su redakcijos sveèiais ben-
drauja „Mokslo Lietuvos“ vyriau-
siasis redaktorius Gediminas
Zemlickas.
Kà esame praradæ
amþinai
G. Zemlickas. Gerbiamasis J. Bu-
lota priminë, jog lietuviø literatai per
sovietø reþimo deðimtmeèius taip ir ne-
sugebëjo nieko ryðkesnio paraðyti „á
stalèiø“. Kodël taip atsitiko? Supran-
tu, jog „Daktarà Þivago“ paraðyti vien
gerø norø neuþtenka, reikia ir B. Pa-
sternako talento bei visuomeninës sà-
þinës, taèiau bent jau garbingà epochos
vaizdà mûsø literatai juk galëjo ir pri-
valëjo savo kûryboje uþfiksuoti. Juk vi-
sa klasikinë literatûra ainiams teigia ne
apie autoriø plaukimà pasroviui, bet
rodo sunkius yrius prieð srovæ. Ir tai
nepriklauso nuo visø nepalankiø,
nesusiklosèiusiø ar nenaudingø aplin-
kybiø.
J. Bulota. Atsakymo á Jûsø klausi-
mà dar ieðkosime ilgai ir neþinia ar ra-
sime, tuo labiau vienareikðmiðkà. Pri-
minsiu Aisèio posmà ið eilëraðèio
„Siaubas“, raðyto 1953 m. uþ Atlanto:
„Nestebina manæs, nejaudina manæs,
kà tu esi ágijus laikinai./ Tik jaudina
mane ir gàsdina mane, kà tu esi pra-
radus amþinai “
Praëjusiame ðimtmetyje mûsø gy-
venime buvo praradimø, kuriuos bus
sunku, o gal neámanoma atkurti, nors
dëtume daugiau pastangø nei norë-
dami atstatyti efemerinius Valdovø
rûmus. Neretai dabartiniai mûsø pro-
jektai ir uþmojai atkurti senas tradici-
jas, institucijas, nuo þemës pavirðiaus
iðnykusius pastatus, sukeliantys bevai-
ses diskusijas popieriuje ir eteryje, pri-
mena bandymà eiti pirmyn atbulomis,
dairantis ne á ateitá, o á istorijos sàvar-
tynà. Tai sakydamas nenorëèiau bûti
átartas esàs racionalaus Lietuvos se-
namiesèiø, vertingesniø architektûros
ir istorijos paminklø restauravimo ir
apsaugos prieðu.
Vienas ið didesniø XX a. vid. mû-
sø praradimø yra beveik 50 metø tru-
kæs atsilikimas nuo pasaulio techninës
civilizacijos, kuri dabar daþnai tapati-
nama su kultûra. Dabar visà tai mums
MININT JONO VILEIÐIO 130-ÀSIAS GIMIMO METINES
tenka paknopstomis vytis mokantis
technologiniø bei pseudokultûriniø
dalykø. Visa tai kalama mums á galvas:
ákyrios vakarietiðkos prekybos rekla-
mos ir pigios kino produkcijos sraute
neduodant laiko atsikvoðëti, pagalvo-
ti ir pasiþiûrëti, kokiu plonu ledu bë-
game (ar esame vejami) á ateitá ir kas
bent apytikriai mûsø laukia. Nesakau,
kad mûsø toje Europos Sàjungoje su
euru kiðenëje laukia blogiausias atve-
jis, taèiau ledas gali álûþti pakeliui á tà
ákyriai valstybës vyrø ir politikø propa-
guojamà gerovæ. Ne vienam ieðkan-
èiam individualios laimës Vakaruose le-
das jau álûþo. Vieni iðsikapstë, antri -
kapanojasi eketëse, o treti – nugrimz-
do. Uþtenka palyginti uþsieniuose stu-
dijuojanèiø ir besistaþuojanèiø lietuviø
skaièiø su ten atsidûrusiomis mûsø
prostitutëmis, reketininkais ir automo-
biliø vagimis, kad suvoktume pavojaus
grësmæ. Po tokiø ,,atradimø” dar liûd-
Pokalbis apie Jonà Vileiðá ir tarpukario Lietuvos kultûros bei politikos realijas prof. Jonui Anièui ir doc. Jonui Bulotai
niau yra kalbëti apie praradimus.
Taèiau ar nebûsime mes per daug
nutolæ nuo Jono Vileiðio asmens ir
naujø lietuviðkø patriarchø paieðkos
temø?
Kaip perðamas surogatas
G. Zemlickas. Gerb. J. Bulotos su-
sirûpinimas gerai suprantamas. Esu
susidûræs ir su Jûsø neigiamu poþiû-
riu á technologijas, technikà, kurios at-
þvilgiu ir apskritai vadinamajai techni-
kos paþangai negailite pipirø. Mane tai
stebina. Tai labai ginèytinas poþiûris,
nes technika ir technologijos yra tiek
pat gëris, kiek ir blogis – nelygu ko-
kiems tikslams naudojama. Dabar ge-
ra proga iðdëstyti savo nuostatas.
J. Bulota. Pradësiu nuo anekdoto.
Nukrito dþiunglëse lëktuvas, ið kurio
pabiro daug konservø dëþuèiø su mar-
gomis patraukliomis etiketëmis. Beþ-
dþionës jas aptiko, uostinëjo ir apþiû-
rinëjo, bandë pagrauþti, bet neákando,
metë ðalin. Kramsnojo tik spalvotus
ápakavimo krepðelius ir spjaudësi – ne-
skanu. Panaðiai ir mus uþklupo staigi
technikos revoliucija. Galime dþiaug-
tis, kad kompiuterá, mobiløjá telefonà
ir daugelá kitø elektroniniø naujoviø
mûsø jaunimas (jei tik sugeba ásigyti ar
prie jo kaip nors prieiti) ávaldë be di-
deliø sunkumø. (Beje, nederëtø pa-
mirðti ir to, kad ðiuo metu „populia-
riausia“ vagystë tarp jaunimo – mobi-
laus telefono ragelis.) Taèiau perðasi
ir kita mintis. Ir kompiuteris, ir mobi-
lusis telefonas ne vienam jaunosios
kartos atstovui neretai yra ne tik dar-
bo ir ryðio, o þaidimo, pramogavimo,
tuðèio laiko bei pinigø ðvaistymo prie-
monë. Kaip ir tai beþdþionei: neákan-
dus dëþutës, tenka þiaumoti spalvotà
ápakavimo krepðelá. Kai kurie specia-
listai teigia, kad visø mûsø kompiute-
riø ir mobiliøjø telefonø galimybës pa-
naudojamos keliais procentais.
Neþinau, kiek ðis teiginys yra teisin-
gas. Yra ir kita medalio pusë. Mane áti-
kinëja, kad internete ðiandien jau tel-
pa visa reikalinga informacija, todël
spauda beveik nereikalinga. Taèiau kai
internete „iðsiðaukiu” vienà ar kità ma-
ne dominantá periodiná leidiná, kà að
gaunu? Sukarpytà „Lietuvos rytà”, tai-
gi jau lyg ir cenzûruotà – kaip nuluptà
ir apsunktà citrinà. Ten – surogatas, o
að noriu gryno produkto. Su kitais lei-
diniais dar blogiau: daugelio nëra net
pavadinimø arba pateikiami keleto më-
nesiø senumo numeriai.
sukëlë daug emocijø ir asociacijø su dabartimi
G. Zemlickas. Jums pateikiama sa-
votiðka santrauka.
J. Bulota. Nesu prieð santraukas,
nes ne viskà galiu spëti perskaityti, ta-
èiau prieðinuosi, kai man perðamas su-
rogatas vietoje originalo. Esu jau per
senas, kad tikëèiau idealios, laisvos ir
nepriklausomos (nuo partijø ir kapi-
talo) spaudos, radijo ir televizijos eg-
zistavimu. Þmonës seniai sako: kieno
suole sëdi, to ir giesmæ giedi. Bûtø ga-
lima daug kalbëti apie mûsø laikraðèiø
ir þurnalø tiraþus, priklausymà nuo lais-
vos rinkos ekonomikos (taip dabar á
vatà vyniojami þodþiai kapitalas ir kapi-
talizmas), aptarinëti paprastà bulvari-
næ ir pornografinæ spaudà bei politi-
næ „þiniasklaidà”, uþjausti kultûrinius
bei visuomeninius savaitraðèius bei
mënraðèius, bandanèius iðlikti bent kiek
nepriklausomais leidiniais, balansuo-
janèius ties iðnykimo riba. Bet tai jau
kita, atskira ir, ko gero, ðiuo metu be-
viltiðka tema. Jà gvildenant, mano ma-
nymu, kaip tik ir turëtø pasitarnauti tas
nelaimingas internetas. Jis turëtø su-
teikti galimybæ susidaryti bendrà mû-
sø spaudos vaizdà (turinys, kryptis, tik-
ras, o ne reklaminis tiraþas, bent apy-
tikriai leidinio finansavimo ðaltiniai ir
kt.). Jeigu ðiuolaikiniai technikos laimë-
jimai man ðito padaryti nepadeda, ko-
dël að turëèiau ta technika dþiaugtis?
Sako, kad ten, Vakaruose, visa tai jau
seniai esà. Reikia tik gerai iðmokti an-
gliðkai, susirasti reikalingà bylà ir nu-
spausti kompiuterio klaviatûros myg-
tukà. Tikiu, bet tai bus medþiaga ne
apie Lietuvos, o apie N ðalies spaudà.
9
Bet uþteks apie tai, gráþkime prie
lietuviø istorijos aukso, kuris ir pele-
nuose þiba.
Politikuoti ar rinkti
G. Zemlickas. Gerb. docente, Jûs kankorëþius
vis netiesiogiai tarsi kritikuotumëte
G. Zemlickas. Kaip ðià dabartinæ
pats save – juk didþià gyvenimo dalá ir
skyrëte þurnalistams rengti. Jûsø bu- mûsø gyvenimo patirtá pavyktø palygin-
væ mokiniai dabar formuoja visuome- ti su tarpukario Lietuvos patirtimi?
ninæ nuomonæ valstybëje: rengia tele- J. Bulota. Tai nëra lengva padaryti.
vizijos ir radijo laidas, vadovauja þur- Susiformavæ stereotipai neretai verèia
nalams, laikraðèiams, kurie dabar ke- þiûrëti á tà praeitá matant tik juodà ir bal-
lia Jûsø ir daugelio kitø ávairaus iðsila- tà, be atspalviø ir pustoniø. O þmoniø
vinimo, amþiaus ir politiniø paþiûrø santykiai daþnai bûdavo gerokai sudë-
þmoniø kuo nuoðirdþiausià nepasiten- tingesni ir prieðtaringesni nei apie tuos
kinimà. þmones susiformuota nuomonë.
J. Bulota. Gerai, kad priminëte Svarstydami, kas dabar vyksta su mu-
Rengëme bûsimus þurnalistus tais lai- mis, daþnai lyginame su anuometinës
kais, kai spauda buvo laikoma partijos Lietuvos tikrove. Ar daug mes apie jà
parankiniu, partijos varomuoju dirþu þinome? Iki ðiol nerimsta (ir dar greitai
tarp vadø bei masiø ir pan. Visam mo- nenurims) ginèai dël 1940-øjø metø.
kymo procesui, kaip ir paèiai partinei bei Kaipgi atsitiko, kad kai kas sovietinæ ar-
tarybinei spaudai, geleþine ranka vado- mijà pasitiko su gëlëmis. Tie ginèai daþ-
vavo TSKP CK. Vadovavo kietai ir be niausiai labai pikti, poþiûriai visiðkai prie-
kompromisø. Vadinamoji partinë ir ta- ðingi. Imkime kad ir A. Smetonos as-
rybinë spauda buvo plaktukas þurnalis- mená ir jo átakà ðalies likimui. Kà apie
tø rankose idëjinëms vinims á pilieèiø buvusá prezidentà galvojo jo aplinkos
þmonës, kaip su tais þmonëmis elgësi
Gedimino Zemlicko nuotrauka
jis pats? Pagaliau kaip iðlikti objekty-
viam, norint iðsiaiðkinti bent apytikræ tie-
sà, kur ieðkoti jà paremianèiø faktø?
G. Zemlickas. Neabejoju, jog mû-
sø skaitytojai supranta, jog mums rû-
pi asmenybës santykis su to meto ap-
linka, todël net ir kalbëdami apie J. Tu-
mà-Vaiþgantà ir A. Smetonà ne itin to-
li pasitraukiame nuo J. Vileiðio. Mat tai
vis Vileiðiø aplinkos þmonës, tegu ir la-
bai skirtingi.
J. Bulota. J. Tumas-Vaiþgantas nuo
pat jaunystës labai daug bendravo su
A. Smetona, nes juos siejo paþiûrø ar-
tumas. Be to, A. Smetona mokëjo
J. Tumu-Vaiþgantu manipuliuoti, ko ge-
ro, ðitai dar nëra aiðkiai pabrëþiama
mûsø literatûros ir visuomeniniø bei
politiniø santykiø istorijoje, nors apie
tø vyrø bendravimà priraðyta daug. Ko
verta ir kaip stipri buvo toji draugystë?
Paþvelkime á keletà detaliø. 1927 m.
A. Smetona pakvieèia J. Tumà-Vaiþ-
gantà propagandinei kelionei po Þe-
maitijà. Ðis ið pradþiø spyriojosi, o vë-
liau sutiko. Viename laiðke P. Klimui
jis taip apraðë tos kelionës áspûdþius:
galvas kalti. O mes bûsimuosius þurna- Þemaièiuose uþtrukau vos savai-
listus kaip tik mokëme tø viniø kalimo tæ, o pavargau uþ mënesá. Rezultatas –
meistriðkumo... Bemokydami ir patys +1/2 kilo kûno ir visas centneris itin
ðio to iðmokome. N. Chruðèiovo, vëliau gerø nedemokratiðkø áspûdþiø. Að ma-
L. Breþnevo valdymo laikais skaito- èiau, kaip garbingai Antanas Smeto-
muose spaudos istorijos kursuose mu- na rodosi Lietuvos Prezidento rolëje,
du su kolega B. Raguoèiu ásigudrino- kaip pilieèiai gerbia ir lenkiasi Valdþios
me daugiau laiko skirti „Auðros” ir galvai, ir man visiðkai aiðkus pasidarë
„Varpo” gadynei nei „Pravdai” ir „Tie- – pomazanik boþyj (dievo pateptasis).
sai”. Dabar ir man paèiam sunku tuo Vainikavimas yra tiekimas autoriteto
patikëti. Bet apie tai primena archyve ir kaþin ko tëviðko. Smetona geraðirdis, lipð-
rastas bent 20 puslapiø skundas á LKP nus, vaikuèius buèiuoja, su moterëlëm kal-
CK, raðytas vieno studento dël ðiurkð- basi ir – nieko në þodeliu neagituoja tau-
èiø idëjiniø klaidø, revoliucinio judëji- tininkø – referendumo ar kuo kita.
mo istorijos iðkraipymo Lietuvos þur- Raðytojas vis dar dþiaugiasi
nalistikos istorijos paskaitose. Vartyda- A. Smetona, negaili jam liaupsiø net
mas toká dokumentà, nejuèiomis nusi- asmeniðkuose laiðkuose. Taèiau laikas
ðypsai. Ne dël dràsos – ezopinë kalba bëga, o reikalai Lietuvoje nesitaiso, si-
dëstytojø paskaitose tais laikais buvo tuacija kraðte vis sudëtingesnë ir prieð-
studentø mëgiama ir vertinama. Ðyp- taringesnë. Keièiasi ir J. Tumo-Vaiþgan-
sotis verèia to studento komjaunuolio to poþiûris á neseniai garbintà dievo pa-
„principingumas”. Skundo autorius vë- teptàjá. Verta dëmesio ilgesnë iðtrau-
liau staiga metësi á Sàjûdþio gretas, o ið ka ið raðytojo laiðko tam paèiam P. Kli-
ten pateko á nepriklausomybæ atgavu- mui 1832 m. Pasiraðius konkordatà su
sios Lietuvos partinio skruzdëlyno vir- Vatikanu, A. Smetona bijojo krikdemø
ðûnes. Bet tai buvo iðimtys. Turiu pasa- ásigalëjimo ir su jais konfliktavo.
kyti, kad kritiðku Lietuvai metu su Paþiûrëkime, kaip visa tai atrodo
M. Burokevièiaus kompanija susidëjo krikdemui J. Tumui-Vaiþgantui. 1932 m.
vos keletas buvusiø mûsø studentø. laiðke tam paèiam P. Klimui jis raðo:
Pasakojama, kad vienas ið jø, buvæs Buvau pas p. Prezidentà raginti, kad
„kaspervizijos” lyderis, iki dabar nuo greièiau susitartø su mr. Arrata ir nura-
respublikos teisësaugos slapstosi so- mintø katalikus. Að kalbëjau vaikiðkai, bet
duose prie Þaliøjø eþerø. Tai rodo sàþiniðkai. Max Band, Tau paþástamas
kiekvienà pavasará jo sklype naktimis dailininkas, meilindamasis á mane tarë:
pasodinamos bulvës, rudená taip pat ,,Gal Tamsta në neþinai, kad Tamstà þy-
naktimis nukasamos laikantis visø dai yra praminæ lietuviø tautos sàþine?”
konspiracijos taisykliø O laikas bë- Að to neþinojau. O patvirtinti Bando pa-
ga. Jau keletas ðimtø buvusiø studen- sakymà, rodos, tegalëèiau tik
tø laukia manæs Anapilyje. Nukelta á 16 p.
10
Lietuvos kultûros kongresas: kultûrininkø sàðauka (1)
Lietuvos kultûros kongreso organizacinius klausimus sprendþia Vilniaus dailës akademijos doc. Giedrius Kazimierënas, Kultûros politikos instituto prezidentas, Kongreso organizacinio komiteto pirmininkas
Atkelta ið 1 p.
Ar tai yra iðskirtinë ir tik Lietuvai
bûdinga rûpesèio ðalies kultûra
forma, mëginimas daryti átakà uþ
kultûrà atsakingoms valstybinëms
struktûroms, o gal panaðûs kon-
gresai bûdingi visoms demokra-
tinëms valstybëms?
K. Stoðkus. Esu prisidëjæs prie
ðiø trijø kongresø rengimo ir dar-
bo, todël iðdëstysiu asmeniðkà áspû-
dá. Jûsø klausime nuskambëjo ar.
Atsakydamas pavartoèiau kità jung-
tá – ir. Manau, kad kiekvienoje ðaly-
je net ir tie patys vykstantys reiðki-
niai turi savità prasmæ. Lietuvoje
Pirmasis kultûros kongresas vyko
prasidëjus Sàjûdþiui, kartu su Sà-
jûdþiu, antrasis – ðiek tiek valstybei
susiformavus, treèiasis vyksta da-
bar, dvyliktaisiais nepriklausomos
valstybës gyvavimo metais. Jau da-
bar akivaizdþiai matyti kultûros
problemø skirtumai – vien dël gy-
venimo pokyèiø. O kitose ðalyse –
savi uþdaviniai. Todël kalbëti apie
kongresus kaip apie visoms Euro-
pos valstybëms bûdingà reiðkiná ne-
iðeitø.
G. Zemlickas. Taèiau kas pa-
skatino Lietuvoje ðià kultûrinës
raiðkos formà? Suprantu – rûpes-
tis dël kultûros likimo, besikeièian-
èios sàlygos valstybëje reikalauja ir
naujø veikimo bûdø. Kongresai –
tai ið kaþkur nusiþiûrëtos kultûri-
nës bendruomenës nariø tarpu-
savio bendravimo, dialogo su val-
dþia paieðkos? Apskritai ar tas dia-
logas vyksta?
K. Stoðkus. Jau ir tarpukariu
Lietuvoje vyko kultûros kongresai,
bet jie daþniausiai buvo tam tikrø
organizacijø renginiai, daugiausia
„Kultûros“ leidinio aplinkos, ið da-
lies socialdemokratinio pokrypio
þmoniø. Tuos kongresus inicijavo
ne tiek menininkai, bet, kiek man
þinoma, akademinë visuomenë. O
mûsø laikø Lietuvoje Kultûros kon-
greso idëja gimë, kaip uþsiminiau,
Sàjûdþio þaizdre, vienoje ið Sàjû-
dþio grupiø.
Tiesà sakant, nelabai esu domë-
jæsis, ar panaðûs kongresai vyksta
kitose ðalyse. Daugelyje ðaliø vyks-
ta koks nors intelektualø bendra-
darbiavimo, jø veiklos koordinavi-
mo, svarbiø visam kraðtui kultûri-
niø temø ir reiðkiniø svars-
tymo darbas. Lietuvai tai
ypaè svarbu, nes dar neturi-
doc. Krescencijus Stoðkus ir „Kultûros“ bendrijos direktorius, Lietuvos kultûros instituto administracijos vadovas Antanas Staponkus
me pilietinës visuomenës, þymus
sektantiðkumas, grupiø uþdaru-
mas, per maþai bendradarbiauja
ávairios kultûrinës organizacijos,
beveik neturime gilesnio vieðo in-
telektualinio gyvenimo, kuriame
bûtø rimèiau analizuojami nauji
kultûros reiðkiniai. Yra daug spau-
dos, bet toji spauda beveik visa uþ-
imta nusikaltimais, miesèioniðko-
mis smulkmenomis, politika, intri-
gomis. Kultûros dalykai gerokai
nustumti á paðalius, lieka periferi-
joje. Pagaliau kas kultûros reikalus
á vieðumà turëtø labiau kelti, jeigu
ne patys intelektualai, kultûrinin-
kai? O jie Lietuvoje susiskaldæ, su-
svetimëjæ, iðsibarstæ, labiau gal net
kaip tarybiniais laikais.
Tos grupelës bent jau þinodavo,
kad ðalia yra kitos panaðiai galvo-
Lietuvos kultûros kongreso akiratyje bus ir senojo kultûros paveldo problemos
janèios grupës ir su tam tikru res-
pektu þiûrëjo á tuos, kurie darë áta-
kà kultûrai. Kitaip sakant, net jei-
gu jos ir artimiau nebendradar-
biaudavo, tai bent sutarë dël tam
tikrø kultûros vertybiø, buvo lyg ir
nebylus susitarimas.
G. Zemlickas. Pagaliau juk bu-
vo ásitvirtinusios, nusistovëjusios
aiðkios valstybinës struktûros, atsa-
kingos uþ vienø ar kitø kultûros sri-
èiø veiklà.
K. Stoðkus. Tø struktûrø atþvil-
giu pozityvus kultûrinis judëjimas
buvo opozicijoje, egzistavo bent jau
tam tikrø autonominiø siekiø sude-
rinimas – kad ir prieð valdþios di-
rektyvas, prievartavimo formas. Vi-
si jausdavo tam tikrà solidarumo,
bendrumo priedermæ.
G. Zemlickas. Taèiau tikriausiai
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
sutiksite, jog tai nebuvo oficiali veik-
la. Vieða – tiek, kiek bendraminèiø
bûryje buvo galima aptarti bendrus
ir visiems rûpimus dalykus ar guos-
tis dël valdþios daromo spaudimo.
K. Stoðkus. Ið tiesø taip. Dabar
þmonës gali laisvai diskutuoti,
reikðti nuomones, bet vieni kitø ne-
labai girdi ir supranta. Antra, tose
grupelëse lyg ir esama tam tikro
pasitenkinimo. Èia surandami tam
tikri pragyvenimo ðaltiniai. Kaip
politikoje susidaro partijos ir gru-
puotës, taip panaðus klaniðkumas
reiðkiasi ir inteligentijos sluoks-
niuose. Vienas ið Treèiojo kultûros
kongreso stimulø ir bûtø poreikis
kultûros þmonëms susiðaukti, ið-
girsti vieniems kitus.
G. Zemlickas. Susikalbëti?
K. Stoðkus. Dabar dar sakau -
susiðaukti. Reikia, kad iðgirstume
vieni kitus. Dabar net neþinome,
kiek tø organizacijø esama. Labai
svarbu, kad tos organizacijos, gal-
vodamos apie savo kultûrà, pradë-
tø bendradarbiauti, padëtø viena
kitai, aktyvintø savo darbà.
G. Zemlickas. Kultûros kon-
gresas – tai bendro kultûrinio gy-
venimo ilgesys, troðkimas, kurio ið-
raiðka ir yra Kongresas?
K. Stoðkus. Ðiuo metu ðis uþda-
vinys, man regis, tampa kertiniu.
Tokio uþdavinio nekëlë sau nei Ant-
rasis, nei juo labiau Pirmasis kon-
gresas. Pirmajam reikëjo atsiriboti
nuo totalitarinës ideologijos pali-
kimo, inspiruoti laisvà kultûros
plëtrà, decentralizuoti kultûros
politikà. Antrasis apsiribojo kultû-
ros politikos modernizavimu, t. y.
ástatymø kûrimo, finansavimo ir
kultûros institucijø administravi-
mo klausimais. Abu jie norëjo tie-
siai kiðtis á valstybinæ kultûros poli-
tikà. Treèiasis – pirmiau ragina su-
sitelkti kultûrinæ visuomenæ.
Vieniems – bûtinybë,
kitiems – debesø
gainiojimas
G. Zemlickas. Gal á pokalbá ási-
trauks ir kiti paðnekovai, pirmiau-
sia sutikdami pakomentuoti, kuo
skyrësi pirmieji du vykæ kultûros
kongresai. Tada taps akivaizdus ir
Treèiojo kongreso savitumas.
G. Kazimierënas. Tai esminis
klausimas. Kongresø prasmë vi-
suomenëje suvokiama labai ávairiai.
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Vieniems atrodo, jog kongresai bû-
tini, kitiems – tai debesø gainioji-
mas. Man sunku pasakyti, kaip at-
rodo valdþios vyrams, nors skirtin-
gos vyriausybës ir paremdavo kon-
gresø organizavimo darbà. Ið es-
mës tie kongresai – tai visuomenës
tam tikra dialogo forma, tiksliau,
dialogo paieðkos. Pirmiausia tai
dialogas su savimi, t. y. paèiø kul-
tûrininkø, antra, kultûros visuo-
menës ir valdþios.
Pasikeitus ideologinei farmaci-
jai iðkilo didþiuliø reformø bûtiny-
bë visose gyvenimo srityse, taip pat
ir kultûroje. Turi keistis ir valdþios
bei visuomenës bendravimo prin-
cipai, nepriklausomoje valstybëje
visuomenei turi bûti sudaryta gali-
mybë reikðtis, o ne ðiaip paverkðlen-
ti ant valdininko peties. Beje, valdi-
ninkai ilgisi supaprastinto dialogo
formos, o su tuo kultûrinë visuo-
menë neturëtø taikstytis. Valdinin-
kams paranku imituoti dialogà su vi-
suomene, teisinantis taip pat ir dël
savo darbo trûkumø, girdi,valstybë
dar nepajëgi, trûksta lëðø, vyksta
svarbûs integraciniai procesai ir t. t.
Tokiu abipusiðku pabëdojimu ir bai-
giasi realiø problemø sprendimas.
G. Zemlickas. Gal ðiandien ge-
rokai skiriasi ir valdininkas, ágijæs 10
darbo metø nepriklausomoje vals-
tybëje patirtá?
G. Kazimierënas. Patyrinëkime,
koks tas dialogas tarp valdþios, va-
dinasi, valdininkø, ir visuomenës
vyksta, ir suprasime, kas yra tie dvy-
liktøjø nepriklausomos valstybës
metø valdininkai.
Apie pirmuosius du
kultûros kongresus
K. Stoðkus. Pirmasis kultûros
kongresas vyko 1990 m., gorbaèio-
vinës blokados metais, kai mums
buvo beveik neámanoma pasikvies-
ti sveèiø ið uþsienio. Jø, þinoma, at-
vyko, bet ne tiek, kiek buvo laukta.
G. Kazimierënas. Suprantama,
kad tas Pirmasis kongresas ágavo
didelio ir graþaus mitingo pobûdá,
emocijoms liejantis per kraðtus.
Vilniaus sporto rûmø salë buvo pil-
nutëlë, praneðëjø tekstuose vyravo
mintis, jog esame nepriklausoma
valstybë, pasiryþusi kurti savo kul-
tûrà. Buvo pabrëþiama kûrybos lais-
vë, ideologiniø varþtø atmetimas,
ávardytos siekiamybës ir pan. Tokia
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
buvo to Pirmojo kongreso dvasia.
Po kongreso buvo iðleista stora bal-
ta knyga su kalbëtojø praneðimais.
Neþinau, ar jà kas perskaitë, bet is-
torijai liko.
Antrasis kultûros kongresas
vyko 1997 m., suprantant, jog be-
prasmiðka vël ið naujo kartoti sie-
kiamybes ir svajones. Jau buvo sie-
kiama konkretaus mechanizmo
tiems siekiams ágyvendinti. Jeigu
teigëme, kad svarbu iðsaugoti et-
ninæ kultûrà, tai juk reikëjo sukurti
ir atitinkamus ástatymus, rasti
nuolatines tos etninës kultûros
globos formas ir t. t.
K. Stoðkus. Buvo suformuluo-
tos svarbiausios temos, vadina-
mieji „trys banginiai“: kultûros fi-
nansavimo, ástatymø ir kultûros
administravimo.
G. Kazimierënas. Taigi Antro-
jo kongreso tikslas buvo kurti vals-
tybëje kultûros skatinimo ir apsau-
gos sistemà. Buvo bandoma ásta-
tymiðkai apibrëþti kultûros dalyviø
– valdþios institucijø ir visuomenës
– kompetencijø ribas, teises ir pa-
reigas.
Centrinë piramidë
visuomenës jau
nebeuþburia
G. Zemlickas. 1997 m., kai vyko
Antrasis kongresas, jau buvo susi-
klosèiusi aiðki kultûros valstybinio
reguliavimo struktûra: Kultûros
ministerija su savo padaliniais prie-
ðakyje su ministru ir viceministrais
(vienu ið jø kaip tik ir teko bûti
G. Kazimierënui), daugeliu skyriø
ir kitais padaliniais.
G. Kazimierënas. Ministerija
siekia iðsaugoti kultûros valdymo
centrinæ piramidæ, gerai þinomà ið
tarybiniø laikø. Visos kultûros re-
guliavimo virðûnëje yra ministras
su nedidele grupe þmoniø, kurie ir
priima sprendimus savo siaurame
rate. Þinoma, yra kultûros minist-
ro sudaryta ekspertø taryba, kuri
atsakinga tam paèiam ministrui.
Pagaliau ministras neprivalo tos
ekspertø tarybos klausyti ar bent á
jos siûlymus atsiþvelgti, ir tai yra sis-
temos sudëtinës dalies trûkumas
(Europos ekspertai rekomenduo-
ja, o Kultûros kongreso rengëjai
siekia, kad bûtø sukurta nuo Minis-
terijos nepriklausoma ekspertø ta-
ryba, arba kongreso taryba). Cen-
trinio piramidinio valdymo mode-
lis jau nebetenkina visuomenës. Að
tai pavadinèiau ðiurkðtaus valdymo
struktûra, kai sprendimai vykdyti
nuleidþiami „ið virðaus“. Jokia vi-
suomeninë organizacija jau negali
daryti átakos ministerijos ir apskri-
tai vyriausybës klerkams. Uþtat sub-
jektyviems veiksniams paliekami
vartai: jeigu paskiriamas ministras
ið muzikos srities, tai ministerijos
veikloje keliami visø pirma muziki-
niai prioritetai. Tada siekiama
árengti dar vienà koncertø salæ, su-
rengti muzikos festivalá ir pan. At-
eina ministras ið teatro – pagyvina
teatriná gyvenimà, ateina ið literatø
– mëgins sutvarkyti knygø leidybà.
Visuomenei pradeda atrodyti, jog
tai normalu. Bet juk tai asmeniniai
ar grupiniai interesai, o kultûros vi-
suma reikalauja spræsti visai valsty-
bei, visai kultûrai svarbius dalykus.
Savo ánorius ar prielankumus vie-
nai ar kitai veiklos srièiai þmogus te-
gu ágyvendina savo ðeimoje, savo
firmoje, versle ar visuomeninëje or-
ganizacijoje, bet valstybinëje tarny-
boje jis turi rûpintis visuma. Minist-
ras, kuris nemato visumos, valsty-
bës biudþeto pinigus pradeda nau-
doti ið esmës juk asmeniniams ar
grupiniams interesams tenkinti.
Valdþioje esantys privalo bûti
maksimaliai objektyvûs ar bent to
siekti. Patinka ar nepatinka minist-
rui bibliotekos, bet pasiremiant
specialistø ir ekspertø þiniomis ir
iðvadomis, atsiþvelgiant á valstybës
galimybes, bûtina ta sritimi rûpin-
tis. Tà patá galiu pasakyti ir apie ki-
tas kultûros sritis.
Kas vienija
kultûrininkus
G. Zemlickas. Sunku bûtø
ðiems argumentams nepritarti. Ta-
èiau kol dar ið savo sielø visiðkai ne-
iðgujome baudþiauninko, kol ápro-
tis prisitaikyti stipresnis uþ dràsà
reikalauti, paklausiu: ar tai, kà tvir-
tinate ir ko siekiate, nëra laviravi-
mas tarp idealiø reikalavimø ir
praktinio gyvenimo realybës? Gal
Antrasis kultûros kongresas ir kë-
lë tuos idealius reikalavimus? Bet
kuriuo atveju ádomu iðgirsti, kaip
visa tai baigësi?
G. Kazimierënas. Kategoriðkai
nesutinku, kai mûsø kongreso tiks-
lai vadinami idealistiniais. Mes ku-
riame realistinæ, elementarià, pri-
valomà, bûtinà sistemà. Tai kultû-
rinio gyvenimo minimumas ir jokia
idealybë ar iliuzija. Mes kuriame ne
utopijà, bet visiems privalomas þai-
dimo taisykles. Argi tai idealybë, jei-
gu visuomenë nori dalyvauti for-
muojant kultûros politikà, kelti
kultûros prioritetus, siekti, kad vi-
suomenës balsas bûtø girdimas?
Argi per dideli norai, kad visuome-
në reiðkia nepasitenkinimà, kai á
vienà ar kità savo keliamà proble-
mà negirdi adekvaèios reakcijos?
G. Zemlickas. Kaip buvæs vice-
ministras, atrodo, nesate linkæs uþ-
tarti ministerijos. Veikiau pritaria-
te tam, kad ministerija retsykiais
bûtø paþabojama? Kad ir visuome-
nës jëgomis.
G. Kazimierënas. Mano giliu ási-
tikinimu, visuomenë ir ministerija
privalo sudaryti vieningà frontà ir
bendradarbiauti ástatymø numaty-
tais bûdais. Todël nenorëèiau prie-
ðinti ministerijos ir visuomenës.
Deja, rengiant Antràjá kultûros
kongresà tuometinë Kultûros mi-
nisterija susiprieðino su visuome-
ne, nes oponavo visuomenei. Fak-
tiðkai tai buvo destrukcinë veikla.
G. Zemlickas. Ar tai nebuvo
partiniø interesø susikirtimas?
K. Stoðkus. Partiniai interesai
buvo maksimaliai panaudoti, bet ne
tai buvo svarbiausia prieþastis.
G. Kazimierënas. Susikirto as-
meninës nuomonës, ambicijos, o
Lietuviø medþio skulptûros Telðiø Alkos muziejuje. Lietuviø medþio skulptûra yra tarptautinës vertës liaudies meno palikimas,
màstymo apie valstybæ pristigo.
Normali valdþia turëtø skatinti vi-
suomenës aktyvumà ir pastangas,
formuojant kultûros politikà. Tai vi-
suomenës brandos poþymis.
G. Zemlickas. Kas vienija tokias
Ðá postmodernistinio meno simbolá Uþupyje ilgainiui turëtø pakeisti Angelo skulptûra
ávairias visuomenines kultûros or-
ganizacijas, rengiant Kultûros kon-
gresà?
A. Staponkus. Vienija bendra
kultûros veikla, bendri siekimai ir
bene svarbiausia – noras áveikti pa-
naðius kliuvinius, su kuriais susidu-
ria visos kultûros organizacijos. Pa-
vienës organizacijos yra bejëgës
keisti esamà situacijà. Jau buvo kal-
bama apie valdþios aparato jëgà,
kuri yra hierarchiðkai sutvarkyta ir
net vertingus pasiûlymus priima
abejingai. Neretai sprendimai da-
romi vadovaujantis neþinia kokiais
interesais, kultûros poreikius palie-
kant nuoðalyje. Tai pasakytina kal-
bant ir apie kultûros decentraliza-
vimà, kultûros autonomijà, auto-
nomiðkø kultûros finansavimo ðal-
tiniø, t. y. savarankiðkø fondø, kû-
kuris ákvepia ir dabarties Lietuvos menininkus
rimà ir pan. Todël Lietuvoje nema-
þa ástaigø, autonomiðkø fondø yra
ties þlugimo riba.
G. Zemlickas. Bet ar tai pir-
miausia ne prastai veikianèiø ásta-
tymø padarinys?
A. Staponkus. Pavienes prie-
þastis nurodyti nëra paprasta ir
konkreèius ástatymus reikëtø ver-
tinti kiekvienà atskirai. Man trupu-
tá yra tekæ nagrinëti Labdaros ir
paramos ástatymà, ir dideliø trû-
kumø nepastebëjau. Taèiau ástaty-
mai neveikia dël ávairiø prieþasèiø:
visuomenë nuskurdinta, tie patys
verslininkai neiðgalintys, gal ir vi-
sø pajamø nerodo, vengdami mo-
këti didesnius mokesèius. Be to,
svarbu ir moralinës nuostatos, nes
á verslà atëjusiø þmoniø nuostatos
kultûros atþvilgiu ne visada palan-
kios. Todël daþniausiai ir matome
remiant masinës kultûros reiðki-
nius, o tikroji, elitinë, kultûra ne-
skatinama.
G. Zemlickas. Labai toli á ðalá
nukryptume nuo mums rûpimos
11
temos, jeigu pradëtume aiðkintis,
kas yra toji vadinamoji elitinë ar
prestiþinë kultûra.
A. Staponkus. Nemëgstu kultû-
ros vertybiø skirstymo á elitines ir
masines, bet, prasitardamas apie
elitinæ kultûrà, turëjau mintyje pro-
fesionaliàjà meno kultûrà, kuri ypaè
ðiuo metu tapo prieinama tik labai
nedideliam visuomenës sluoksniui.
Gerieji meno kûriniai neávertinami
tinkamai, taip pat ir didþioji kultû-
ra. Visuomenës gyvenime vyrauja
antraeilës ar treèiaeilës vertës kul-
tûros reiðkiniai.
Kai tauta uþsiþaidþia
valdþios duotais
þaislais
G. Zemlickas. Akivaizdu, jog
kultûros kongresai – mûsø visuo-
menës pilietiðkumo pasireiðkimas,
vienas ið to pilietiðkumo tapsmø.
A. Staponkus. Vienas svarbiau-
siø kongresà rengti skatinanèiø
veiksniø yra tas, kad tûkstanèiai
þmoniø visiðkai nedalyvauja kultû-
riniame gyvenime. Kongreso ren-
gëjai, visuomeniniø kultûros orga-
nizacijø atstovai tai mato ir norëtø
socialinës bûklës pokyèiø, apskritai
visos kultûros bûklës gerëjimo.
Èia kalbëta apie idealius reika-
lavimus. Að pasakyèiau, kad Kon-
greso uþdaviniai labai materialûs ir
praktiðki. Ar galime mes dar sutelkti
visuomenæ aktualiausiems klausi-
mams spræsti? Ðalyje pastebime ir
keistø diskusijø bei reakcijø: valdþia
susirûpinusi loðimo namais, Prezi-
dentas prieð Ðv. Kalëdas prasitarë
apie prostitucijos legalizavimà...
Vertybiø hierarchija paþeidþiama.
Atkeliami vartai visiðkam þmogaus
degradavimui. Kaip visa tai sude-
rinti su deklaruojamu valstybës sie-
kimu kelti þmogø, stiprinti asmeny-
bës vertæ ir autonomiðkumà?
K. Stoðkus. Negaliu neásiterpti.
Man èia ádomiausia ne tai, kad to-
kiø siekiø lyg ir nëra, bet tai, kad pai-
niojami vertybiø prioritetai, iðba-
lansuojama þmoniø orientacija. Lo-
ðimo namais ar prostitucija suinte-
resuoti asmenys iðstumia ið mûsø
vieðojo gyvenimo gyvybiðkai paèias
svarbiausias, lemtingas problemas,
taip pat ir kultûrines. Þiniasklaida
tarsi uþhipnotizuojama, tarsi Lietu-
vos þmonëms niekas daugiau nerû-
pëtø, tik alkoholiniø gërimø gamy-
bos demonopolizavimas, prostitucija
ir loðimo namai. Ðitoks politikø
manipuliavimas, galimybë, mokëji-
mas þiniasklaidai primesti tokio po-
bûdþio svarstymus visus iðmuða ið
vëþiø, aptemdo sveikà protà. Vals-
tybëje kaþkas negerai, jeigu neatsi-
randa blaivios nuovokos sustabdy-
ti toká primityvø komerciniø intere-
sø diktatà.
G. Zemlickas. Pernelyg prisiri-
ðama prie televizoriaus ekrano ir
kasdienës spaudos, tampama ma-
siniø informavimo priemoniø ver-
gais, jeigu þiniasklaida gali ðitaip vi-
suomenei primesti savo valià.
K. Stoðkus. Prasidëjus valstybës
atgimimui buvo áprasta: jeigu vie-
nas laikraðtis apie kokià nors pro-
blemà raðo, tai kiti apie tai tyli. Lyg
suokalbis. Valdþiai buvo paprasta ið-
sisukti ir savivaliauti. Dabar, prie-
ðingai, pati primityviausia tema
narstoma visoje þiniasklaidoje. Val-
dþiai vëlgi tapo lengva manipuliuo-
ti þiniasklaida: iðmetamas koks
nors niekutis – þaiskite, o mes tuo
metu uþ akiø savo privaèius reika-
lus sutvarkysime, sandërius suda-
rysime. Svarbiausi valstybës likimo
reikalai vieðai beveik nesvarstomi.
Bus daugiau
12 SUKAKTIS
Lietuvis profesorius, paskyræs
gyvenimà Lietuvai ir Amerikai
Prof. dr. Jonui Raèkauskui – 60 metø
Antrojo pasaulinio karo baisu-
mai ir dvi Lietuvos okupacijos skaus-
mingai atskyrë daugelá mûsø gabiø
tautieèiø nuo Tëvynës ir iðblaðkë po
ávairiausias pasaulio ðalis. Negailes-
tingi likimo keliai XIX a. pab. – XX
a. pr. nemaþai jø nuvedë uþ Atlan-
to, á tolimàjà Amerikà.
Per ilgà Lietuvos okupacijos laiko-
tarpá jie buvo visiðkai atskirti nuo savo
tautos kamieno. Emigrantø gyveni-
mas ir darbai mûsø respublikos gyven-
tojams buvo neprieinami. To meto
cenzûra be gailesèio braukë jø pavar-
des ið knygø, laikraðèiø, þurnalø...
Ðiandien padëtis ið esmës pasi-
keitë. Atkûrus Lietuvos nepriklau-
somybæ, þmonës vël gavo informa-
cijos apie uþsienio tautieèiø gyveni-
mà, jø visuomeninæ veiklà, moksli-
nius pasiekimus ir kitus darbus. Pas-
taruoju metu mûsø gyventojai gerai
paþásta ne tik artimuosius, bet ir
daugelá kitø savo tautieèiø – Ameri-
kos ar kitø uþsienio ðaliø emigran-
tø. Pagarbiai ir didþiuodamiesi ðian-
dien jie kalba apie þymius Lietuvos
ir Amerikos visuomenës veikëjus,
meno, literatûros, kultûros, medi-
cinos, ekonomikos, karo ir kitø
mokslø specialistus, tokius kaip Lie-
tuvos Respublikos Prezidentas Val-
das Adamkus, Seimo narys dr. Ka-
zys Bobelis, Kariuomenës vadas ge-
nerolas Jonas Kronkaitis, Lietuvos
etnokultûros tyrinëtoja prof. dr.
Marija Gimbutienë ir daug kitø.
Ne iðimtis ðiuo atveju mûsø gy-
ventojams, ypaè mokslininkams, is-
torikams, pedagogams, politikams,
bibliotekininkams ir kitiems specia-
listams, yra garsus Lietuvos ir Ame-
rikos visuomenës veikëjas, pedago-
Lituanistikos tyrimo ir studijø centre, Èikagoje, prof. Jonas Raèkauskas su bendradarbiais ir sveèiais ið Vilniaus.
Ið kairës - spaustuvininkas Rièardas Spitrys, Vilniaus muzikos akademijos Fortepijono ir muzikologijos fakulteto dekanë
Ramunë Kryþauskienë, Lituanistikos tyrimø ir studijø centro archyvø direktorë Skirmantë Miglinienë
gas ir mokslininkas, Lituanistikos
tyrimo ir studijø centro Èikagoje val-
dybos pirmininkas, profesorius, fi-
losofijos mokslø daktaras Jonas
Raèkauskas.
Sovietiniais metais Lietuvoje ið-
leistose enciklopedijose jis, kaip ir
daugelis kitø iðeiviø, nebuvo net pa-
minëtas. Svarbiausioji prieþastis –
emigrantas. O Amerikoje
pasirodþiusioje „Lietuviø en-
ciklopedijoje“ (36 t., 37) yra þiniø
apie prof. dr. Jonà Raèkauskà. Joje
nurodyta, kad jis gimë 1942 m. sau-
sio 20 d. Ðvëkðnoje, yra pedagogas.
Raðoma, kad Èikagoje baigë vidu-
rinæ mokyklà, taip pat baigë Èikagos
aukðtesniàjà lituanistikos mokyklà,
Pedagoginá lituanistikos institutà,
paraðë darbà apie Lietuvos ðvietimo
istorijà, vadovavo Moksleiviø ateiti-
ninkø sàjungai. 1959-1960 m. reda-
gavo jø laikraðtëlá „Sûkurys“. Peda-
gogikà ir administracijà studijavo
De Paulo universitete, ágijo bakalau-
ro ir magistro laipsnius. Nuo 1965
m. dirbo Amerikos komercinëse ir
ðvietimo ástaigose.
Jeigu prie to dar pridurtume,
kad daktaratà jis parengë ir apgynë
Kanadoje, Otavos universitete, visa
tai, þinoma, bûtø ðventa tiesa! Taèiau
prof. dr. Jono Raèkausko gyvenimo
kelias ir jo pedagoginë, mokslinë,
kultûrinë bei visuomeninë veikla yra
gerokai platesnë ir turtingesnë.
Pirmàjà gyvenimo patirtá, gimto-
sios lietuviø kalbos pamokas gavo,
mokslo þiniø ir tautiðkumo sampra-
tà bûsimasis profesorius ágijo ðeimoje
ið mylimø tëveliø, kurie tuo metu bu-
vo ganëtinai iðsimokslinæ ir apsiðvie-
tæ. Motina J. Rugytë-Raèkauskienë
buvo baigusi Kauno mergaièiø mo-
kytojø seminarijà ir 24 metus dirbu-
si Lietuvos mokyklose. Tëvas – Kau-
ne, Vytauto Didþiojo universitete,
studijavo filosofijà, sociologijà, peda-
gogikà, ilgus metus Maþeikiø ir
Ðvëkðnos mokyklose dirbo lotynø
kalbos mokytoju, paraðë lotynø kal-
bos vadovëlá ir paskaitø konspektà.
Gráþtanti karo banga ir artëjan-
ti antroji bolðevikinë okupacija
ir Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos katedros doc. dr. Jonas Dautaras
1944 m. spalio 10 d. privertë Raè-
kauskø ðeimà palikti savo namus,
kaimynus, tëviðkæ. Kartu su ðeima
bei giminëmis ið Ðvëkðnos á pasaulá
savo likimo pasitikti ir iðvyko dvejø
metø sûnus Jonukas. Ið pradþiø – á
Vokietijà, Regensburgà, Ðeinfeldà,
o paskui ilgam laikui – á Amerikà ir
garsiàjà Èikagà. Èia maþasis Jonu-
kas tarsi persodintas medelis prigi-
jo, sulapojo, subrendo, giliai ir tvir-
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
tai áleido ðaknis. Ið tëveliø pasakoji-
mø, o vëliau ið lituanistiniø pamokø
susidarë realios Lietuvos vaizdà su
visu jos groþiu, pamilo jà ir mintimis
gráþdavo á gimtàjà Ðvëkðnà, jos nie-
kad nepamirðo. Galbût kaip tik dël
to per pastaràjá deðimtmetá jis buvo
itin daþnas sveèias nepriklausomy-
bæ atgavusioje Lietuvoje. Atokvëpio
valandëlëmis Èikagoje savo bendra-
darbiams ir draugams, o Lietuvoje
– bièiuliams ir þurnalistams prof. dr.
Jonas Raèkauskas neretai sakydavo:
„Turiu tokias baisybes rûpesèiø ir
Amerikoj, ir Lietuvoj, kad jau nebe-
þinau, kur að gyvenu – ten ar èia“. O
paskui ilgai, nuoðirdþiai ir ðiek tiek
ðelmiðkai juokdavosi...
Ði didelë meilë þmonëms, gimti-
nei ir tam kraðtui, kuriame jis seniai
gyvena, teikia profesoriui nepapras-
tø jëgø, reikalingø jo visuomeninei ir
mokslinei veiklai, kuri yra labai ávairi ir
sudëtinga.
Ið tëvø Jonas, bûsimasis profe-
sorius, paveldëjo ir savo darbðtumà, dëjo eiti Pedagoginio lituanistikos
gebëjimà susikaupti, nuoseklumà instituto rektoriaus pareigas. Jau ke-
moksle ir darbe, paðaukimà tapti lis deðimtmeèius jis darbo ir studijø
pedagogu, nuoðirdumà, kuris já ir klausimais konsultuoja ávairiø JAV
dabar lydi per gyvenimà, teikdamas mokyklø pedagogus, perduoda
graþiø darbo rezultatø, daug jiems savo þinias ir patirtá.
dþiaugsmo bei þmoniø pagarbos. Anksti buvo pastebëti Jono Raè-
Bet, svarbiausia, visos ðios savybës kausko organizaciniai sugebëjimai:
jam visuomet padëjo siekti tikslo, neatsitiktinai Universitete iðrenka-
sparèiai kilti tarnybinës karjeros laip- mas prodekanu, Jaunimo centre –
tais. Dirbdamas universitete, jis nu- fondo pirmininku, kiek vëliau – ðio
ëjo garbingà kelià nuo eilinio lekto- centro Tarybos pirmininku, Pedago-
riaus iki daktaro ir profesoriaus, o giniame lituanistikos institute – rek-
JAV kariuomenëje – nuo eilinio ka- toriumi, Lituanistikos tyrimo ir stu-
rio iki majoro. Visa tai buvo pasiek- dijø centre – valdybos pirmininku,
ta savo jëgomis, didelio ryþto ir va- po to renkamas JAV lietuviø ben-
lios pastangomis. druomenës Ðvietimo tarybos Pirmi-
Visø pirma prof. dr. Jonas Raè- ninku ir pagaliau – Amerikos Lie-
tuviø Tarybos pirmininku
Nuotraukos ið Jono Dautaro asmeninio archyvo
Be praktinës pedagoginës ir vi-
suomeninës veiklos, profesorius yra
þinomas ir savo moksliniais pedago-
gikos tyrimais bei jos teorijos ir is-
torijos darbais.
Kartu su kitais specialistais jis pa-
rengë ir ágyvendino JAV Ilinojaus
valstijos ðvietimo sistemos tobulini-
mo milijoninës vertës projektà ir bu-
vo jo ekspertas. Jis aktyviai prisidëjo
ir prie Vilniaus pedagoginio univer-
siteto ir Lietuvos pedagogø kvalifi-
kacijos instituto programos „Demo-
kratiðkumo mokyka“ parengimo bei
ágyvendinimo, kuri 1995 m. Lietuvos
teisingumo ministerijoje buvo áregist-
ruota kaip Lietuvos demokra-
tiðkumo ugdymo kolegija. Talkinant
prof. dr. Jonui Raèkauskui ir kitiems
uþsienio ðaliø patarëjams, ði kolegi-
ja surengë daugiau kaip 30 ávairiø
kursø, seminarø ir kitokiø mokymø,
kuriuose dalyvavo daugiau kaip du
tûkstanèiai Lietuvos ðvietimo dar-
buotojø. Kartu su kitais kolegijos
ekspertais profesorius Lietuvoje pa-
rengë knygà „Demokratija ir bendra-
darbiavimas“, surengë tarptautinæ
konferencijà „Tolerancijos ugdymas:
metodika ir praktika“.
Profesorius domisi ir kitais pe-
kauskas yra þinomas pedagogas ne dagogikos tyrimais, ypaè Lietuvos
tik daugeliui Amerikoje gyvenanèiø pedagogikos teorijos raida bei jos
mûsø tautieèiø, bet ir Lietuvos gyven- istorija. Tyrinëdamas pedagogikos
tojø. Nuo 1968 m. Èikagos valstybi- istorijos problemas, daugiausiai dë-
niame universitete jis rengia magist- mesio jis skiria Lietuvos ðvietimui iki
ro laipsnio siekianèius pedagogus, treèiojo respublikos padalijimo,
perduoda jiems savo patirtá ir su- Edukacinës komisijos veiklai, jos áta-
kauptas teorijos þinias. Jo vadovau- kai kitø kraðtø ðvietimo sistemoms.
jami mokslinius darbus (tezes) paraðë Ðia tema ávairiø ðaliø bibliotekose jis
ðimtai magistrantø – bûsimøjø peda- yra iðstudijavæs svarbiausius Lietu-
gogø. 1979 m. jis buvo iðrinktas ir pra- vos ir Lenkijos istorikø darbus. Ðiø
Prof. dr. Jonas Raèkauskas
savo tyrimø rezultatus neretai skel-
bë moksliniuose praneðimuose,
skaitytuose Lietuviø katalikø moks-
lo akademijos, Lituanistikos institu-
to suvaþiavimuose, konferencijose,
seminaruose ir kituose moksliniuo-
se sambûriuose.
Átemptas ir nuoseklus profeso-
riaus mokslinis darbas subrandino
graþø derliø. Jis pats vienas arba
kartu su bendraautoriais Ameriko-
je yra paraðæs per 20 knygø, per 30
moksliniø straipsniø, kuriuos pa-
skelbë Lietuviø istorikø draugijos
darbuose „Lietuviø tautos praeitis“,
þurnale „Lituanus” ir daugelyje ki-
tø leidiniø. 1994 m. Lietuvos moks-
lo ir enciklopedijø leidykla iðleido
prof. dr. Jono Raèkausko studijà
„Ðvietimo reforma Lenkijoje ir Lie-
tuvoje XVIII amþiuje“, kurià labai
palankiai sutiko ir teigiamai áverti-
no uþsienio ir mûsø kraðto pedago-
gai, istorikai bei kiti specialistai. Ju-
biliatas pats yra redagavæs per 30
þurnalo „Lituanus“ numeriø, prisi-
dëjæs prie istorijos mokslo darbø se-
rijos „Lietuviø tautos praeitis” at-
skirø tomø parengimo.
Prof. dr. Jonas Raèkauskas yra
nuoseklus ir nepavargstantis lietu-
vybës puoselëtojas ir rëmëjas ne tik
Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.
Ðiems reikalams savo veikloje jis vi-
suomet skiria bene daugiausiai lai-
ko ir energijos.
Profesorius yra vienas ið svar-
biausiøjø Lituanistikos tyrimo ir
studijø centro (LTSC) Èikagoje su-
manytojø ir steigëjø. Centras èia bu-
vo ákurtas 1981 metais. Pastaruoju
metu, praëjus 20 metø nuo LTSC
ákûrimo, sumaniai vadovaujant
prof. dr. Jonui Raèkauskui, galima
pasidþiaugti pasiektais rezultatais.
Dabar jam priklauso Pasaulio lietu-
viø, S. Budrio lietuviø fotografijos,
J. Þilevièiaus – J. Kreivëno lietuviø
muzikologijos archyvai, J. Dainaus-
ko istorijos biblioteka, Pedagoginis
lituanistikos institutas, Lietuviø me-
dicinos muziejus. Dabar jis turi di-
dþiausià iðeivijos lituanistinæ biblio-
tekà, kurios dokumentø fonduose
yra sukaupta per 100 tûkst. knygø,
per 1600 periodikos leidiniø. „Ákurti
toká centrà skatino rûpestis dël iðei-
vijoje sukaupto istorinio, kultûrinio
palikimo iðsaugojimo“, – giliai susi-
màstæs kalba prof. dr. Jonas Raè-
kauskas. Ir ið tiesø Centre yra
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248) 13
neákainojamø dokumentø – tikras lietuviø ðvietimo fondas, kuris po Vo- mæ asmenybei formuoti ir paþangai Skaitytojo pastaba
lobis istorikams ir kitiems moksli- kietijos DP archyvo yra pats didþiau- spartinti, daug laiko profesorius sky-

ninkams, þinant tai, kad Lietuvos bib-
liotekø ir archyvø dokumentø fon-
dai ypaè nukentëjo karo metais, o
pokariu okupacinio reþimo cenzûros
jie buvo dar labiau nuskurdinti.
sias dokumentø rinkinys Pasaulio
lietuviø archyve. Profesorius giliai ti-
ki, kad jo sukaupti LTSC dokumen-
tø fondai padës daug geriau suprasti
daugelá mûsø istorijos vingiø ir ne-
„Linksmas
rë cenzûros nualintiems Lietuvos
bibliotekø knygø fondams papildyti,
bent ið dalies jiems atkurti. Tuo tiks-
lu jis ne kartà kreipësi á JAV universi-
tetus, uþsienio lietuvius ir jø organi-

vaizdelis”
Profesoriui rûpinantis bibliote- tolimos praeities faktø bei ávykiø. zacijas praðydamas paremti Lietuvos
ka, ir archyvai nuolat papildomi LTSC fondais naudojasi daug bibliotekas naujausia moksline ir ki-
naujais dokumentais, kurie kaupia- mokslininkø ne vien ið Lietuvos, bet ta literatûra. Taip á LTSC buvo su-
mi ne vien ið Amerikos, bet ið viso ir lietuviai ið viso pasaulio. Vien tik rinkta ir ið èia á Lietuvà iðsiøsta apie
pasaulio lietuviø dovanø. Èia prof. per deðimtmetá po Lietuvos nepri- 180 tonø, arba per 500 tûkst., vertin-
dr. Jonas Raèkauskas vadovaujasi klausomybës paskelbimo ðiuos do- gø leidiniø lietuviø ir anglø kalbomis.
grieþta savo nuostata: „Neuþtenka kumentus savo tiriamajam darbui Vien tik Vilniaus pedagoginio univer-
vien tiktai kultûrines vertybes kurti, studijavo per 70 Lietuvos moksli- siteto biblioteka ið LTSC gavo per 10 Atsivertæs praëjusiø metø gal rotacijos principà (XXI numa-
reikia sudaryti sàlygas, kad tos verty- ninkø, kurie po 1-2 ar 3 mënesius tûkst. pedagogikos, psichologijos, „Mokslo Lietuvos “ Nr. 20 (244) tyta organizuoti Rygoje 2003 m.).
bës iðliktø amþiams ir kad jomis ga- staþavosi minëtame centre, o dau- groþinës literatûros ir periodikos lei- 12-àjá, puslapá aptikau raðinëlá Pauliaus Slavëno organizacijos
lëtø pasinaudoti ateinanèios kartos“. gelis jø buvo ir jo iðlaikomi. Juos vi- diniø. Profesoriaus pastangø dëka „Mokslotyra Lietuvoje“. Ir ðtai já ugdyti mokslininkai iðleido kele-
Neatsitiktinai didþiausias profe- sus profesorius maloniai sutiko, ap- knygomis ir kitais dokumentais pra- skaitydamas gaunu gudrià pamo- tà monografijø, skirtø Lietuvos
soriaus rûpestis pastaràjá deðimtmetá rûpino darbui reikalinga medþiaga. turtëjo taip pat Lietuvos nacionali- kà, kaip reikia kurti ávaizdá tuo- fizikos, elektrotechnikos, geolo-
buvo deramai sisteminti LTSC bib- Daugelis jø, pasinaudojæ èia gauta në Martyno Maþvydo ir kitos moks- met, kai tavo nuopelnø niekas gijos ir kitø mokslo srièiø istori-
nepastebi ir todël baisiai ðirdá jai, jø raidos analizei ir vertinimui.
grauþia. Jie skelbë savo studijas tæstiniame
Pasirodo, tai nesunku daryti. leidinyje ,,Ið mokslø istorijos Lie-
Pasirenki kelias madingas sàvo- tuvoje”. Iðtisà epopëjà sudarë
kas (pvz., mokslotyra, informatika) ekspedicijos mokslininkø tremti-
ir pradedi vienus faktus nutylëti, niø J. Èerskio. J. Chodzkos,
kitus – priskirti sau, o treèius – T. Zano, K. Arrio ir kitø keliais.
keistai apdoroti. Ir atsiranda Surinkta medþiaga praturtino
linksmas vaizdelis liûdnoje mûsø ávairius straipsnius ir knygas apie
kasdienybëje. Tik persistengti ne- J. Èerská, P. Maðiotà.
derëtø, nes tuomet yla ima ir ið- Kalbant apie Baltijos ðaliø
lenda. Mat skaitytojas netikëtai mokslo istorikø sutelkto darbo
nustemba, iðvydæs ðiame raðinë- rezultatus, bûtina paminëti be-
lyje ið pirðto lauþtà tariamos veik prieð 50 metø pradëtà leisti
mokslotyros suskirstymà pagal leidiná, kuriam ðiek tiek vëliau
kryptis ir paverkðlenimà, kad au- buvo suteiktas pavadinimas „Ac-
torës sapnams nepritarë Lietu- ta historia scientiarum Baltica“
vos mokslo akademijos vadovy- (Ryga). Lietuvos, Latvijos ir Es-
bë. Bet toliau dar graþiau: daro- tijos mokslo istorikai, 1991 m.
ma iðvada, kad dël pastarosios sudaræ Baltijos ðaliø mokslo is-
aplinkybës stringa Lietuvos torikø ir filosofø asociacijà, yra
mokslo reforma! Tai jau tikrai nuo 1993 m. tikrieji Pasaulinës
fundamentalus atradimas, vertas mokslo istorikø sàjungos nariai,
paminklinës lentos Grûto parke. dalyvaujantys tarptautiniuose
Atrodo, kad vardan áspûdþio kongresuose bei tyrimø progra-
viskas èia leistina: pasistengta á ðá mose, apimanèiose ne tik mokslo is-
reikalà ápainioti þymiø mokslinin- torijà, bet ir mokslo sociologijà,
Jaunimo centre susitiko (ið kairës): Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos katedros doc. dr. Jonas Dautaras, kø vardus – P. Valdeno, Dþ. Ber- mokslo politikà, mokslo filosofijà.
èikagiðkis dr. Petras Kisielius, 2001 m. Vydûno mokslinës-literatûrinës premijos laureatë, nalo, J. Matulio, A. Þukausko, Èia plaèiai naudojami ávairûs tyrimø
Klaipëdos universiteto doc. dr. Daiva Kðanienë ir prof. dr. Jonas Raèkauskas V. Nalimovo. Ðiø mokslininkø metodai, tarp jø ir bibliometriniai.
veiklà ne kartà aptarë ir ávertino Priminsiu tik vienà tarptautinio
liotekos ir turimø archyvø dokumen- informacija, paraðë ir iðleido Ame- linës bei vieðosios mûsø ðalies biblio- Lietuvos ir Baltijos ðaliø mokslo projekto rezultatà. Tai J. A. Krikð-
tus, sudaryti paieðkos ir informavi- rikoje ar Lietuvoje brandþias moks- tekos. Kartu su Pasaulio lietuviø gy- istorikai. Raðinëlio tekstas liudi- topaièio knyga „Prievartà patyrusiø
mo apie juos sistemà, parengti fon- lines monografijas bei kitas studijas. dytojø sàjunga LTSC remia Lietuvos ja, kad autorë neþino (turbût ne- laikysena“ (Vilnius: Pradai, 1997),
dus naudoti. Ðá painø klausimà pro- Prof. dr. Jono Raèkausko vado- medicinos bibliotekà. nori þinoti) dëmesio verto fakto: kurioje deramà vietà uþima Lietu-
fesorius iðsprendë ganëtinai origina- vaujamas LTSC yra þinomas ne tik Þengdamas á savo amþiaus bran- Lietuvos mokslo istorikai ir filo- vos mokslø akademijos veiklos
liai – á talkà jis pasikvietë specialistus Lietuvoje. Jo dokumentø rinkiniais dos metus, prof. dr. Jonas Raèkaus- sofai buvo kelis kartus pasikvie- analizë.
ið Lietuvos nacionalinës Martyno dabar naudojasi JAV, Italijos, Japo- kas yra kupinas jëgø ir naujø kûry- tæ á Vilniø prof. V. Nalimovà skai- Jei raðinëlio autorë nepatin-
Maþvydo bibliotekos ir Lietuvos ge- nijos, Kanados ir kitø ðaliø moksli- biniø moksliniø sumanymø. Profe- tyti paskaitas ir vesti seminarus gëtø atsiversti 2001 metais liepos
neralinës archyvø direkcijos. Pade- ninkai, redakcijø darbuotojai, dok- soriui pasiûlius, Lietuvos mokslo ir (datø nenurodysiu - tegu biblio- 8-14 d. Meksikos sostinëje vyku-
dant Atviros Lietuvos fondui, buvo torantai ir kiti specialistai. enciklopedijø leidybos institutas ir metrijos meistrai susiranda pa- sio XXI pasaulinio mokslo isto-
sutvarkytas 70 tûkst. lapø uþsienio Gerai suprasdamas knygos reikð- LTSC rengia JAV gyvenanèiø lietu- tys). Bendradarbiavimas su ðiuo rijos kongreso programà, tai ap-
viø biografijø þinynà. Ðio leidinio mokslo vyru teikë kûrybiniø im- tiktø daugiau nei 40 simpoziumø
MATEMATIKOS pirmasis tomas jau iðleistas 1998 m. pulsø A. Tupèiauskui, L. Malcie- bei sekcijø, skirtø toms sritims,
Be kitø darbø, kartu su Lietuvos na- nei ir kitiems Lietuvos mokslo is- kurias taip dràsiai ji pati geidþia
IR INFORMATIKOS INSTITUTAS cionaliniu muziejumi ruoðiasi iðleisti torikø organizacijos nariams. monopolizuoti. Ðiandien moks-
prof. dr. Marijos Gimbutienës kny- Po to, kai toks „dalykëlis“ pa- lo istorija, áprasminanti mokslà
praneða, kad 2002 m. kovo 22 d. 12 val. Matematikos ir informatikos gà „Lietuvos proistorë“. sirodë ML puslapiuose, derëtø kaip universalià globalios civiliza-
institute (203 k., Akademijos g. 4, Vilnius) vyks vieðas habilitacijos komi- Profesoriaus visuomeninë ir mieliems skaitytojams priminti cijos vertybæ, apima platø tyrimø
teto posëdis, kuriame dr. REGIMANTAS PLIUÐKEVIÈIUS gins fizi- mokslinë veikla yra aukðtai vertinama keletà faktø, kurie atskleistø tai, ir metodø spektrà. Èia pripaþás-
niø mokslø matematikos (01 P) darbà „PRISOTINIMO METODAS Lietuvoje ir JAV. Lietuvoje profeso- kas nutylëta ir iðkreipta, kuriant tami tie, kurie ne pretenzijas reið-
TIESINEI LAIKO LOGIKAI“. rius visuomet yra laukiamas Ðvietimo vienos veiklos reikðmingumo kia, bet gali pasakyti esmingai
ir mokslo ministerijoje, aukðtosiose abejotinos vertës atramas. apie tyrimø rezultatus.
Habilitacijos komiteto pirmininkas – mokyklose, mokslo ástaigose, moksli- Lietuvoje klausimus, kurie Baigdamas savo pastabas dar
prof. habil. dr. Henrikas PRAGARAUSKAS (Matematikos ir infor- nëse bibliotekose. Uþ didelius moks- tiesiogiai susijæ su mokslo socio- paþymësiu, kad kasmet vyksta
matikos institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P). linius pasiekimus, aktyvià visuomeni- logija, mokslo istorija, mokslo fi- Lietuvos mokslo istorikø ir filo-
Nariai: næ veiklà ir dëmesá bei paramà nepri- losofija, mokslometrija, pradëjo sofø konferencijos „Scientia et
prof. habil. dr. Nikolai KOSSOVSKII (Sankt Peterburgo valstybinis klausomos Lietuvos þmonëms Lietu- kelti, aptarti ir vëliau plëtoti aka- historia“, o nuo 1999 m. KTU
universitetas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P); vos Respublikos Prezidentas prof. dr. demiko Pauliaus Slavëno sutelk- Humanitariniø mokslø fakultete
prof. habil. dr. Jonas KUBILIUS (Vilniaus universitetas, fiziniai Jonà Raèkauskà apdovanojo Didþio- tas mokslo istorikø sambûris, ofi- yra mokslo ir technologijos isto-
mokslai, matematika, 01 P); jo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino cialiai veikiantis nuo 1950 m., kaip rijos magistrantûra, ugdanti ne
prof. habil. dr. Vladimir OREVKOV (Steklovo matematikos institu- 4-ojo laipsnio ordinu, Vilniaus peda- Gamtos mokslø ir technikos is- tik istorinæ, bet ir sociologinæ bei
tas, Sankt Peterburgo skyrius, fiziniai mokslai, matematika, 01 P); goginis universitetas jam suteikë gar- torijos komisija prie Lietuvos politinæ savimonæ pilieèio, kuris,
prof. habil. dr. Konstantinas PILECKAS (Matematikos ir informa- bës daktaro vardà. Sveikiname savo MA Prezidiumo. Vëliau organi- kritiðkai ir analitiðkai màstyda-
tikos institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P); tautietá, sulaukusá graþaus jubiliejaus. zacijos pavadinimas priklauso- mas, pasirenka patikimus argu-
prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS (Matematikos ir informati- Ðia proga nuoðirdþiai linkime prof. mai nuo tyrimø plëtros ir politi- mentus.
kos institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P); dr. Jonui Raèkauskui kuo geriausios nës padëties keitësi, dabar ji yra Neþadu toliau leistis á polemi-
prof. habil. dr. Michail TAITSLIN (Tverës valstybinis universitetas, kloties gyvenime, puikios sveikatos, Lietuvos mokslo istorikø ir filo- kà, nes suprantu, koká ðirðynà pa-
fiziniai mokslai, matematika, 01 P). neiðsenkanèios kûrybinës energijos, sofø bendrija. þadinau. Bet iðvydæs „linksmà
naujø siekiø ir atradimø dþiaugsmo. Glaudþiai bendradarbiaujant vaizdelá“, bylojantá apie mokslà
Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Matematikos ir informati- su Latvijos ir Estijos kolegomis, imituojanèiøjø dràsà, negalëjau
kos instituto bei Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose. Doc. dr. Jonas Dautaras 1958 m. buvo ákurta Pabaltijo likti nuoðalyje.
Vilniaus pedagoginis mokslo istorikø konferencija,
Direktorius universitetas ðaukiama trijose respublikose pa- Dr. Juozas Banionis
14 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)

Kodël eksperimentuojama su Kultûros ir meno institutu

Pabaiga, pradþia Nr. 1
Jau raðëme, kad mokslo re-
formos metu Kultûros ir meno
instituto jungimas su Filosofijos
ir sociologijos instituto dalimi
planuojamas nepaisant kolektyvo
nuomonës. Daugelis Kultûros ir
meno instituto darbuotojø nepri-
taria tam, nes nemato nei moks-
linës, nei finansinës prasmës. Juk
filosofijos mokslas, kaip þinome,
paremtas abstrakèiu màstymu, o
mûsø institute vykdomi menoty-
ros ir kultûros tyrinëjimai – isto-
riniais ðaltiniais, archyviniais duo-
menimis, konkreèiø meno kûriniø
analize. Todël mûsø, palyginti su
filosofø, yra visai kitas nagrinëja-
mas objektas, darbo metodika ir
mokslinë specifika. Dël to mecha-
niðkai jungti su filosofais netiks-
linga. Finansø valstybë taip pat
nesutaupys, o juk dël to daroma
reforma. Tik bus atliktas kadrø
valymas, kadangi jungiant numa-
toma visiems darbuotojams iðda-
lyti atleidimo lapelius ir vël skelb-
ti konkursà norintiems dirbti
naujajame jungtiniame institute.
Ðitaip bus iðskaidytas ilgus metus
puoselëtas kolektyvas.
Taip pat raðëme, kad pernai re-
formai atlikti R. Pakso vyriausybë
patvirtino nerealius kriterijus.
Nors á konkreèius mokslinius dar-
bus ten lyg ir nurodyta, nes vienas
ið patvirtintø kriterijø yra „moks-
lo veiklos (moksliniø publikacijø)
lygis“, taèiau skaityti humanitarø
atspausdintø darbø specialistams
nereikëjo. Straipsniø kokybë buvo
nustatoma automatiðkai pagal ið-
orinius poþymius, t. y. pagal þur-
nalà, kuriame jie publikuojami. Jei
þurnalas vertingas, tokiu iðkart
tampa ir straipsnis. O vertingais
laikomi tik prestiþiniais paskelbti
Lietuvos ir uþsienio þurnalai, ypaè
absoliutinant pastaruosius, deja,
mums sunkiai pasiekiamus. O ne-
prestiþiniuose, bet rimtuose Lie-
tuvos kultûros ir meno leidiniuo-
se paskelbti moksliniai straipsniai
nuvertinami. Visai be reikalo, nes,
analizuodami visuomenës raidà,
tautos intelektinæ veiklà, jos sukur-
tas dvasines vertybes, humanitari-
niai mokslai, kitaip nei tikslieji, në-
ra atitrûkæ nuo visuomeninës sà-
monës. Jø rezultatai, skelbiami
specialiuose ir plataus pobûdþio
þurnaluose, yra suprantami dide-
liam skaitytojø ratui. Todël ðalia ti-
riamojo savaime atlieka ir ugdymo
darbà.
Ið tikrøjø sunku suvokti, kodël
mokslo reformos metu keièiami
vertinimo kriterijai. Juk visà laikà
egzistavo 1996 m. Vyriausybës pa-
tvirtintos „Mokslo ir studijø ins-
titucijø vertinimo taisyklës“. Jas
savotiðkai pratæsë ir papildë 2001
metø pavasará Lietuvos istorijos
institute ið naujo parengtos tai-
syklës, skirtos humanitarinei
mokslinei veiklai ávertinti. Jos bu-
vo suderintos su kitais humanita-
riniais institutais. Kodël atkakliai
nebepaisoma ðalies specialistø, o
demagogiðkai aiðkinama, jog Lie-
tuvos mokslas vertinamas pagal
uþsienio metodikà. Juk yra þino-
ma, kad uþsienio ekspertai skaitë
darbus ir gerai juos ávertino. An-
tai norvegø komisija, norëdama
nustatyti Lietuvos humanitariniø
mokslø padëtá, gilinosi á mûsø
darbus ir reikalavo jø santraukø
anglø kalba.
Reformatoriø siûlymas jungti
institutus tam, kad suartinus skir-
tingas mokslo ðakas bûtø sudary-
tos sàlygos tarpdalykiniams tyri-
mams, gerokai pavëluotas („Kul-
tûros barai“, 2001, Nr. 4, 12 p.).
Mûsø institute tai daroma nuo pat
jo ákûrimo: ávairiø srièiø tyrinëto-
jai bendrai nagrinëja Lietuvos me-
no procesus, kultûros istorijos ir
teorijos klausimus. Institutas turi
leidyklà, leidþiamos knygos, peri-
odiðkai pasirodo tæstiniai mokslo
darbai „Menotyra“, „Kultûrologi-
ja“, „Senovës baltø kultûra“, „Baþ-
nytinë dailë“ ir leidinys anglø kal-
ba „Spectrum“. Darbuotojai sëk-
mingai dalyvauja ne tik mokslinë-
se, bet ir ðvieèiamosiose progra-
mose; þinomi jø straipsniai, vado-
vëliai, paskaitø kursai. Institutas
yra sudaræs bendradarbiavimo su-
tartis su aukðtosiomis mokyklomis
(Vilniaus universitetu, Dailës ir
Muzikos akademijomis). Strategi-
nis jo tikslas – paraðyti akademinæ
Lietuvos kultûros istorijà. Ðiuo
metu jau paraðyti ir raðomi atski-
rø kultûros ðakø istorijos tomai:
Lietuvos teatro, muzikos, telkiama
medþiaga ikikrikðèioniðkai lietuviø
religijos istorijai, dirbama prie dai-
lininkø biografinio þodyno. Panai-
kinus mûsø institutà, nebus para-
ðyta Lietuvos kultûros istorija. Vi-
sos kultûringos ðalys tokias turi.
Niekaip neapleidþia mintis,
kad prieð Kultûros ir meno insti-
tutà uþsimota dël naujø, anksèiau
niekada netyrinëtø temø. Viena ið
jø – senovës baltø kultûros ir sim-
boliø tyrimai, vykdomi èia jau 10
metø. Ið pradþiø institute buvo
atskira senovës baltø kultûros
kryptis, liko tik tema. Tai nauja
dvasinës kultûros sritis, apimanti
ikikrikðèioniðkà religijà ir jos ið-
raiðkos formà, simbolius. Soviet-
meèiu religija, kaip mokslo objek-
tas, netyrinëta. Atskiriems þmo-
nëms tada leista nagrinëti mito-
logijà, siauresnæ, su tautosaka su-
sijusià sritá. Gvildenti ikikrikðèio-
niðkà religijà reikia norint geriau
paþinti baltiðkas mûsø kultûros,
meno iðtakas, jø savitumà. Ar-
chainiais laikais kultûra ir religija
buvo susijusios. Ið religijos atsi-
rado menai: dailë, muzika, teatras.
Todël religijotyra ir simbolikos ty-
rimai labai pritapo prie mûsø ins-
titute atliekamø Lietuvos meno ir
kultûros tyrimø. Tema nagrinëja-
ma naudojant gretutinius arche-
ologijos, etnologijos, lingvistikos
duomenis. Ið jos Gintaras Beres-
nevièius ir að esame apgynæ dak-
taro disertacijas, parengæ habili-
tacijos darbus. Bet tenka atkreipti
dar kartà dëmesá á tai, kad soviet-
meèiu drausti tyrinëjimai blokuo-
jami ir ðiuo metu.
Tai ypaè iðryðkëjo po 1995-
1996 m., kai mûsø darbà labai tei-
giamai ávertino Norvegijos moks-
lo tarybos ir prof. Vytauto Kubi-
liaus vadovauta ekspertizë. Antai
V. Kubiliaus iðvadose paþymëta,
kad tema labai perspektyvi, dirba-
ma labai produktyviai, atliekama
tai, ko nedaro kiti institutai. O po
metø atëjæs tikrinti R. Apanavi-
èius, neskaitæs darbø, tvirtino
prieðingai, kad tema dubliuoja ar-
cheologijos ir folkloro tyrinëji-
mus (kituose institutuose). Turiu
paþymas su anø institutø direkto-
riø, skyriø vedëjø paraðais, kad
taip nëra. V. Kubilius iðvadose
Kultûros ir meno institutui reko-
menduoja raðyti senøjø baltø re-
ligijø (prûsø, lietuviø) istorijà.
Skaudu, kad neatsiþvelgiama á
temos rezultatus, á tai, kad tie ke-
li þmonës ne vienerius metus dir-
bo viso skyriaus darbà: paraðë 5
monografijas, 43 mokslinius
straipsnius, vienà ið jø uþsienio
leidinyje „su svorio koeficientu“,
reguliariai organizavo kompleksi-
nes konferencijas (jø buvo 12),
kur dalyvaudavo ne tik Lietuvos,
bet ir kaimyniniø kraðtø praneðë-
jai, rengë tæstiná leidiná „Senovës
baltø kultûra“ (pasirodë 5 kny-
gos). Nesu naivi, kad tikëèiausi
nugalëti konkurse á restruktûri-
zuotà institutà, kai ilgà laikà Kul-
tûros ir meno institute buvo blo-
kuojami mano darbai ir tema. Blo-
giausia, kad nesuprantu prieþas-
èiø, kodël taip yra. Kodël bûdavo
kalbama netiesa apie temà, pvz.,
aiðkinant, kad ji kaþkà dubliuoja,
kai sociologiniai mûsø instituto
tyrimai, ið tikrøjø dubliavæ kità
institutà, buvo skatinami. Nesu-
prantama ir tai, kodël trukdyta
áraðyti savo atliktus darbus á atsi-
skaitymo anketas (pvz., 1997 m. á
anketà ekspertams nebuvo áraðy-
tas mano straipsnis þurnale su
taip vadinamu svorio koeficientu,
atspausdintas Vaðingtone, ir kt.
darbai).
Þvelgiant á perspektyvà ðian-
dien vël reikia spræsti klausimà
apie mûsø tyrinëjimø tolesnæ rai-
dà, jø peraugimà á akademinës
baltø religijos istorijos raðymà.
Analizuodami ir sistemindami me-
dþiagà atlikome paruoðiamàjá dar-
bà. Dar 1998 m. þymiausi Lietuvos
humanitarø akademinës visuome-
nës atstovai kreipësi á Respublikos
Vyriausybæ, kad vykstant Lietuvo-
je mokslo reformai nebûtø panai-
kinti svarbûs ir mûsø, ir uþsienio
mokslui (rekonstruojant indoeu-
ropieèiø praeitá) senovës baltø
kultûros ir simboliø tyrimai. Pasira-
ðë A. Girdenis, L. Sauka, J. Marcin-
kevièius, A. Ðliogeris ir kt., ið viso 16
paraðø. Atspausdinta „Literatûroje
ir mene“ (1998 m., kovo 4 d.).
O ðiemet á Vyriausybæ kreipë-
si 70 Lietuvos, Latvijos ir Rusijos
mokslinës bendruomenës nariø,
kurie pabrëþë, kad labai svarbu yra
raðyti ikikrikðèioniðkà baltø religi-
jø istorijà ir tam darbui atlikti rei-
kia skirti trûkstamus etatus.
Taèiau atrodo, kad baltø dva-
sinës kultûros tyrimus norima pa-
keisti moksliniø principø neatitin-
kanèia veikla. Tai rodo pastarai-
siais metais atsiradæ kaþkokiø keis-
tø paproèiø kûrëjai, kurie siûlo
absurdà: áregistruoti pagoniø re-
ligijà kaip tradicinæ Lietuvoje ir
imti oficialiai to visus mokyti. Ta-
èiau kiekviena religija yra konkre-
ti, tikintieji puikiai þino savo die-
và, jam skirtas apeigas, maldas, o
to nepasakysi apie dabartinius
„pagonis“. Uþtat paklausti prade-
da fantazuoti. Ir nenuostabu, kad
neþino, mat mokslininkai dar
daug ko neiðaiðkino, o gyvos pa-
gonybës per ðimtmeèius iki dabar
neiðliko. Negráþtamai ji nunyko

Dëdës Geniaus uþdaviniai XIV a. po Lietuvos krikðto. Vals-

tieèiø kultûra iki XX a. iðlaikë jos
nuotrupas, kurios mus pasiekë ne
LIETUVOS KÛNO grynu pavidalu, bet glaudþiai per-
KULTÛROS AKADEMIJA „2002“
Atëjo 2002 metai. Skaièius 2002 – vienintelis palindromas dvideðimt sipynusios su krikðèioniðkais liau-
pirmame amþiuje. Siûlau neramiam skaitytojui iðspræsti 3 mano sukurtus dies paproèiais. Tempti tradici-
praneða, kad 2002 m. kovo 1 d. 15 val. Lietuvos kûno kultûros aka- nius paproèius, liaudies dainas
demijos Centriniø rûmø 232 auditorijoje (Sporto g. 6, Kaunas) vyks dok- uþdavinius. Iðsprendæ, jausitës laimingi. Linkiu tokiems bûti ir per visus
metus. ant pagoniðko kurpalio buvo
torantûros komiteto posëdis, kuriame Jûratë MIKELKEVIÈIÛTË vie- bûdinga sovietiniams laikams,
ðai gins daktaro disertacijà tema „TAIKOMOSIOS FIZINËS VEIKLOS taèiau tai daro ðiandien besivadi-
POVEIKIS NEÞYMIAI PROTIÐKAI ATSILIKUSIØ PAAUGLIØ SA- 1.
an+bn+cn=2002 nantys pagonimis. Toks ne moks-
VÆS VERTINIMUI IR FIZINËS KOMPETENCIJOS SUVOKIMUI” linis poþiûris – sovietmeèio ideo-
Raskite sveikuosius a, b ir c, kur n yra kiek galima didesnis sveikasis
(socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). logijos palikimas nukreiptas prieð
skaièius.
krikðèioniðkà lietuviø kultûrà.
Doktorantûros komitetas: Baltø religijø akademinius tyrinë-
2.
prof. habil.dr. Herman VAN COPPENOLLE (Leuveno katalikiðka- jimus reikia tæsti, kad nebûtø
an-bn- cn=2002
sis universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S) – pirmininkas ir klaidinami þmonës, girdi, iki pat
Raskite sveikuosius a, b ir c, kur n taip pat yra kiek galima didesnis
darbo vadovas; ðiol Lietuvoje esanti pagonybë.
sveikasis skaièius.
nariai: Ðitokiais prasimanymais labai
doc. dr. Rûta ADOMAITIENË (Lietuvos kûno kultûros akademija, kenkiama Lietuvos ávaizdþiui.
3.
biomedicinos mokslai, medicina, 07 B); Mûsø ðalis vaizduojama atsiliku-
492+500+501+509=2002=494+495+506+507
prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Vilniaus pedagogi- si, iki ðiol besilaikanti obskuran-
4923 +5003 +5013+509 3=2002=494 3+4953+506 3+5073
nis universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S); tiðkø paproèiø.
Iðbraukite du dëmenis, jiems pakeisti surasdami du naujus. Sudary-
prof. habil. dr. Kæstutis KARDELIS (Lietuvos kûno kultûros akade- Nors valstybiniø mokslo insti-
kite naujas lygybes, kur
mija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S); tutø struktûrinë reforma jau pra-
a+b+c+d=2002=a1+b1+c1 +d1
prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (Lietuvos kûno kultûros akade- sidëjo, mûsø instituto darbuoto-
ir a3+b 3+c3 +d3 =2002=a1 3+b1 3+c 13+d 13
mija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). jai tikisi, jog Vyriausybë atsiþvelgs
Visi neþinomieji – sveikieji skaièiai.
á Lietuvos ir kaimyniniø ðaliø (Lat-
Oponentai: vijos, Rusijos) mokslinës humani-
4. Þaidimas penkiaþenkliais
prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai tarø bendruomenës nuomonæ
Jei kiekvienà rankø pirðtà paþymësime penkiaþenkliu skaièiumi, tai
mokslai, edukologija, 07 S); („Literatûra ir menas“, 2002 m.
2002 metus galësime sutikti iðskëstomis rankomis:
doc. dr. Romas MALINAUSKAS (Lietuvos kûno kultûros akademi- sausio 18 d. p. 15) dël bûtinybës
(27.654+41.679+56.958+69.597+81.972)-(19.657+47.674+59.950
ja, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S). iðlaikyti atskirà valstybiná Kultûros
+71.599+76.978)=2002, o lygybë iðliks ir visus skaièius pakëlus kvadratu.
ir meno institutà, kad bûtø tæsiami
Pagalvokite, ar galëtumëte be kompiuteriu gauti kaþkà panaðaus?
Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos kûno kultûros aka- prioritetiniai tyrinëjimamai.
demijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekose.
Rektorius Genius Strazdas
Dr. Elvyra Usaèiovaitë
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248) 15

Saulës energija varomø automobiliø lenktynës

Nuo priekio iki pat galo padeng-
ta saulës elementø baterijomis, pa-
gaminta Danijoje NUNA laimëjo
garsiausias saulës automobiliø lenk-
tynes pasaulyje – 2001 metø ,,World
Solar Challenge“. Ðios jau ðeðtà kar-
tà vykstanèios 3010 km ilgio lenkty-
nës tarp Darwino ir Adelaidës mies-
tø Australijoje nuo kitø skiriasi tuo,
kad jose varþosi tik saulës ðviesos
energija varomi automobiliai.
NUNA lenktyniø trasà áveikë per re-
kordiná laikà – 32 valandas 39 minu-
tes, vidutinis greitis – 91,81 km/h. Ði-
taip buvo pagerintas ankstesnis ðiø
lenktyniø rezultatas, kurá 1996 m.
pasiekë garsioje japonø automobi-
liø korporacijoje „Honda“ sukurtas
saulës automobilis „Dream“ – 33
val. 32 min. (89,79 km/h). Antroji fi-
niðavo praeitø lenktyniø nugalëtoja
australø ,,Aurora“. Ið viso 2001 m.
lenktynëse dalyvavo per 40 saulës
automobiliø ið 15 ðaliø.
Ðiø lenktyniø organizavimo
idëja gimë danø kilmës ðiuolaiki-
niam nuotykiø ieðkotojui, nutrûk-
kuriam pavyko laimëti du kartus.
Ðis automobilis, kuriam sukurti ir
pagaminti buvo iðleista rekordinë
1,5 mln. doleriø suma, laimëjo
1993 ir 1996 m. saulës automobi-
liø lenktynes, vaþiuodamas atitin-
kamai 84,96 ir 89,76 km/h greièiu.
Ilgà laikà buvæ nugalëtojø ðeðëlyje
ðiø neáprastø lenktyniø ðeiminin-
kai australai 1999 m. sulaukë per-
galës – Naujojo Pietø Velso stu-
dentø sukonstruota ir pagaminta
„Aurora“ finiðavo pirma, na, o
praeitais metais ji atvaþiavo antra.
„Auroroje“ buvo naudojami
specialûs PERL (passive emitter
rear locally diffused) tipo saulës
„Honda“ automobiliø korporacijos saulës automobilis „Dream“, kurá sukurti ir elementai, kurie buvo sukurti vado-
pagaminti kainavo 1,5 mln. doleriø, sveria tik 170 kg vaujant Martin Green Naujojo Pie-
tø Velso universiteto (UNSW)
eilë: ið pradþiø jis per 28 dienas km pervaþiavo Australijos þemynà Specialiøjø tyrimø centre, Austra-
motociklu apvaþiavo Þemës rutu- nuo Sidnio iki Perto per 20 dienø. lijoje. 3800 saulës elementø plokð-
lá, vëliau apskrido Þemæ lëktuvu, Ádomu pastebëti, kad pirmasis tës ðviesos perdirbimo á elektros
kuris buvo maþiausias kada nors saulës energija varomas automo- energijà naðumas buvo nepapras-
panaudotas ðiam tikslui. Dalyvau- bilis ðià trasà áveikë 10 dienø grei- tai aukðtas – 21-25%. Tai suteikë
damas ávairiose auto- ir motospor- èiau nei anksèiau tai padarë pirmas automobliui 1,5 kW galià. Vieno
dai prie silicio buvo prijungti per
padarytas skyles oksido sluoksny-
je. Apatiná elektrodo kontaktà ap-
imanti silicio sritis buvo stipriai le-
giruota boru tam, kad uþtikrintø
kuo geresná elektriná kontaktà. Ði-
taip paaiðkinamas ðiø elementø pa-
vadinime atsiradæs þodþiø junginys
„vietoje iðsklaidyti“ (locally diffu-
sed). Elemento virðutinis sluoksnis
iðësdinant yra paruoðiamas taip,
kad primena maþø apverstø pira-
midþiø visumà. Tai padaryta sie-
kiant vieno tikslo – kuo daugiau su-
maþinti krentanèios ðviesos atspin-
dá nuo virðutinio pavirðiaus. Tuo
paèiu tikslu virðutinis pavirðius yra
padengtas dviejø sluoksniø atspin-
dá sumaþinanèiu specialiu pavirðiu-
mi. Apatinis elemento sluoksnis
yra veidrodinis. Ðis veidrodis efek-
tyviai pagauna silpnai absorbuoja-
mas ilgabanges krentanèios ðviesos
komponentes.
UNSW mokslininkø nuomone,
PERL tipo saulës energijà perdir-
bantys elementai vargu ar bus plaèiai

slo ávairovë
tgalviui Hans Tholstrup. Norint taikomi – pernelyg aukðta jø kaina.

ok
suprasti kodël, pravartu susipaþin- Taèiau specifiniams taikymams, kaip

ti su jo veikla ðiek tiek nuodugniau.
H. Tholstrup iðgarsëjo savo neei-
linëmis kelionëmis: ið pradþiø jis
atvira 16 pëdø (1 pëda=30,48 cm)
valtimi apiplaukë Australijà, vëliau,
sëdæs á 20 pëdø valtá, perplaukë At-
lanto vandenynà. Na, o didþiausias
plaukiojimo pasiekimas – nuplau-
kë á Niujorkà ant atskilusios nuo
Grenlandijos ledo lyties, tiesa, ne
be pagalbos. Po to H. Tholstrup
susidomëjo sausumos kelionëmis:
jis vienas pervaþiavo Australijos
þemynà ið Rytø á Vakarus dþipu ir
motociklu; 1500 km nuotolá Aust-
ralijos centro ðunkeliais nesunkiai
áveikë autobusu ir vilkiku. Tada at-
ëjo kelioniø aplink Þemës rutulá
M
Puslapá pagal uþsienio spaudà parengë dr. Vidimantas Kabelka
to lenktynëse aplink pasaulá, H.
Tholstrup ásitikino, kokia yra svar-
bi kuro reikðmë. Todël H. Tholst-
rup mielai priëmë BP kompanijos
pasiûlymà pervaþiuoti Australijos
þemynà automobiliu, varomu tik
saulës energija. Tai jis sëkmingai
ágyvendino 1982 metais, kai savo
gamybos pirmuoju pasaulyje sau-
lës automobiliu „Quiet Achiever“
kartu su Larry Perkins áveikæ 4052
automobilis su benzinu varomu va-
rikliu. 1987 m. H. Tholstrup inicia-
tyva buvo organizuotos pirmos
saulës energija varomø automobi-
liø lenktynës pasaulyje. Lenktyniø
sàlygos buvo paprastos: jose galë-
jo dalyvauti kiekvienas, sugebëjæs
pasigaminti saulës automobilá ir
tenkinti lenktyniø reikalavimus:
automobilis turi bûti varomas tik
perdirbta saulës spinduliavimo
energija; jo matmenys yra grieþtai
ribojami: ilgis ne daugiau kaip 6
elemento plotas buvo 23,3 cm2, ap-
ðviestas plotas sudarë 21,6 cm 2.
Kiekvienas elementas buvo pana-
ðus á savotiðkà sumuðtiná, kurio vi-
duje esantis p tipo silicis ið abiejø
pusiø buvo padengtas plonais, tik
saulës energija varomo automobilio
kûrimas, kai labai svarbu pasiekti kuo
didesná ðviesos energijos perdirbimo
á elektrinæ naðumà, jie yra nepakei-
èiami. Taip pat gamybos technologi-
jos, kurios buvo ásisavintos kuriant
tokius elementus, gali bûti naudin-
gos, kuriant gerokai pigesnius foto-
voltinius elementus.
Kad þmones traukia galimybë
visur panaudoti neiðsenkamà ir
nieko nekainuojantá energijos ðal-
tiná – Saulës spinduliavimà, patvir-

Saulës energija m, plotis 2 m, aukðtis 1,6 m, saulës

baterijø plotas ne didesnis nei 8
m 2. Vaþiuojama kiekvienà dienà

varomas lëktuvas
nuo 8 valandos ryto iki 17 valan-
dos po pietø. Lenktyniø trasa, ku-
rios ilgis 3010 km, nusitiesë sker-

pakilo á rekordiná aukðtá

NASA ir kompanijos „AeroVi-
ronment Inc.“ sukurtas saulës
energija varomas lëktuvas „He-
lios“, pakilæs á 96500 pëdø (29,3
km) aukðtá, pasiekë naujà skrydþio
aukðèio rekordà nereaktyviniø lëk-
tuvø klasëje. Ankstesnis skrydþio
aukðèio rekordas priklausë gar-
siam strateginiam þvalgybos lëktu-
vui „Lockheed SR-71 Blackbird“,
kuris 1976 metais buvo pakilæs á
85069 pëdø (26 km) aukðtá. „He-
lios“ skrenda varomas 14 orsraig-
èiø, átaisytø 247 pëdø (75 m) ilgio
sparne. Jø elektros varikliams apie
35 kW elektros energijos sukuria 62
tûkstanèiai „SunPower Corp“
„Helios“ skrydþio metu
kompanijoje pagamintø saulës ele-
mentø, kuriais yra padengtas visas
sparnas. Manoma, kad ðis per nuo-
tolá valdomas saulës lëktuvas, galin-
tis skraidyti keletà mënesiø nenu-
tupdamas, bus pritaikytas naudo-
jant já kaip nebrangø ryðiø palydo-
vø retransliatoriø, meteorologi-
niams ir aplinkos uþterðtumo stebë-
jimams arba kaip skraidantis Mar-
so pavirðiaus tyrinëtojas.
„Helios“ saulës lëktuvo kûrë-
jai pelnë garsaus amerikieèiø
mokslo populiarinimo þurnalo
„Discovery“ 2001 metø inovaciná
apdovanojimà aerokosminiø tech-
nologijø srityje.
sai visà Australijà: nuo Darvino
ðiaurëje iki Adelaidës pietuose.
Pirmose lenktynëse dalyvavo 23
saulës automobiliai. Daug jø sukû-
rë ávairiø ðaliø universitetø studen-
tø automobiliø klubai. Tokie auto-
mobiliø gamybos gigantai, kaip
„General Motors“, „Honda“,
„Nissan“, „Toyota“, neliko nuo- 1999 m. lenktyniø nugalëtoja, australø studentø sukonstruota „Aurora“
ðalyje nuo ðiø lenktyniø, nes tai bu-
vo puiki proga patikrinti automo- ðimtø angstremø storio, atitinka- tina dar ir tai, kad greta pasaulio
biliø naujos formos dizaino aero- mai apdorotais oksido sluoksniais. saulës automobiliø lenktyniø vyko
dinamines charakteristikas, spe- Tokiø konstrukcijø efektyvumas ir saulës dviraèiø lenktynës. Jø me-
cialià elektros árangà, padangas labai didelis. Sukurta elektros ener- tu 15 dalyviø tik saulës energija va-
neáprastomis sàlygomis. Pirmøjø gija buvo perduodama labai plo- romais dviraèiais kasdien nuva-
lenktyniø nugalëtoju tapo „Gene- nais sidabro elektrodais, ádëtais ant þiuodavo daugiau nei 200 km ir per
ral Motors“ kompanijoje sukurtas oksido sluoksnio kraðtø taip, kad 7 dienas áveikë 1500 km ilgio trasà,
saulës automobilis „Sunraycer“, mestø kuo maþesná ðeðëlá ant ele- pasiekdami vidutiná maksimalø
kuris 3010 km trasà áveikë per 44 mento pavirðiaus. Sidabro elektro- greitá – 42 km/h.
valandas, vaþiuodamas vidutinið-
kai 67 km/h greièiu. Patirtá, su- TERMOIZOLIACIJOS
kauptà konstruojant ir gaminant
„Sunraycer“, „General Motors“
INSTITUTAS
labai produktyviai panaudojo kur-
Termoizoliacijos institutas skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:
dama savo pirmàjá serijiniu bûdu
– dviejø vyriausiøjø mokslo darbuotojø;
gaminamà elektromobilá EV1.
– deðimties vyresniøjø mokslo darbuotojø;
Antràsias saulës automobiliø pa-
– dviejø mokslo darbuotojø.
saulio lenktynes, vykusias 1990 m.,
Pretendentai pateikia: praðymà, iðsilavinimà arba mokslo laipsná liu-
laimëjo Ðveicarijos Biel inþinieriø
dijanèio dokumento atspaudà, per paskutinius 5 metus paskelbtø straips-
kolegijos studentø sukurtas sau-
niø sàraðà.
lës automobilis „Spirit of Biel“, tik
Dokumentai priimami dvi savaites po konkurso paskelbimo spau-
11 sekundþiø aplenkæs kompani-
doje adresu: Linkmenø g. 28, Vilnius, tel. (8-22) 73 10 75.
jos „Honda“ saulës automobilá
„Dream“. „Honda Dream“ saulës
Direktorius prof. habil. dr. Antanas Laukaitis
automobilis kol kas yra vienintelis,
16
Kad ne pelenais, o þieþirbomis sugráþtø (2)
Atkelta ið 9 p.
ápirðæs Èiurlionies galerijai bent vienà jo
paveikslà. Veltui – nei Saliamonas, nei að
neiðpilame ið tuðèio.
Ðitas Bandas gabus dailininkas ir fi-
losofas, jis mane daug ko nauja pamokë.
Tuðèia troba ar sëdyba– ne tuðèia: ten vieð-
patauja tyla; tuðèia ji pasidaro tik tada, kai
kas vienas atsiranda. Ir iliustravo tai savo
peizaþu ,,Recht“ – tai digresija.O tæsinys
ðtai koks. Ponas Antanas Smetona pa-
klausë, paklausë nesklandþios mano kal-
bos ir nusikvatojo. Man pasirodë, kad tuo
momentu tarp mudviejø uþsileido ðlag-
baumas: að likau su mikro-visuomene sa-
vo ðirdyje, jis su makro-diktatorybe – sa-
vo. Jis eis grieþtu keliu, nebijodamas to,
ko að bijau: jei opozicija taip susiorgani-
zuos, kaip katalikai, tai diktatoriaus pu-
sëje beliks ginkluotos kariuomenës, poli-
cijos pajëgos, dar skautai ir Jaunoji Lie-
tuva, kur að kiek kiðdavaus. Matau, kad
kiðtis nebëra ko ir pats prezidentas lyg tars-
telëjæs: ,,Iðstok“.
Ir Tumas-Vaiþgantas iðstojo, rezig-
navæs ir nusivylæs. Pagaliau supratæs,
kad jo jaunø dienø draugas A. Smeto-
na – diktatorius ir atvirai apie tai para-
ðë, bet tik asmeniniame laiðke. Þydø
pripaþintas lietuviø tautos sàþine, ra-
ðytojas pasitraukë ið krikdemø, ið lite-
ratûros ir visuomeninës veiklos. Jam
nedaug tebuvo likæ gyventi. Visas
dþiaugsmas – Kleboniðkio miðke rink-
ti kankorëþius ir vël juos sëti.
Ðitaip J. Tumas, panaðiai kaip ir vy-
resnieji Vileiðiai, stumiamas ið visur –
A. Smetonai tokia svari opozicija ne-
reikalinga ir pavojinga.
Bepigu burmistrui
G. Zemlickas. O kokie gi buvo
Jono Vileiðio ir J. Tumo-Vaiþganto
santykiai?
J. Bulota. Jie turëjo bûti gana ádo-
mûs. Ðiedu itin skirtingø paþiûrø ir cha-
rakteriø þmonës gyvenime, visuome-
nëje ir politinëje veikloje, publicistiko-
je buvo priversti daþnai susitikti, keis-
tis nuomonëmis, diskutuoti. Specialiai
tø dviejø þymiø tautinio atgimimo ju-
dëjimo veikëjø santykiai dar lyg ir nëra
tyrinëti. Taèiau ádomiø detaliø aptikti
sunku. Baigiantis treèiajam XX a. de-
ðimtmeèiui jau minëtas Petras Klimas,
bûdamas Lietuvos pasiuntiniu Pary-
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas
Sekretorë Kristina Buèionytë
Stilistë Angelë Pletkuvienë
Dizaineris Valdas Balciukevièius
Techninis redaktorius Vytautas Kundrotas
Vilniaus universiteto doc. Dobilas Kirvelis ir prof. Jonas Anièas Vilniaus rotuðëje, minint Jono Vileiðio 130-àsias gimimo metines
þiuje, statësi namà Kaune, bûsimoje
Vaiþganto gatvëje. Jis pavedë J. Tumui-
Vaiþgantui tvarkyti statybos reikalus, o
svarbiausia – finansavimà. Pastarasis
kiekviename laiðke á Paryþiø pateikda-
vo smulkià ataskaità, kaip vyksta staty-
ba. Tuo metu netoliese namà pradëjo
statytis ir Jonas Vileiðis. Raðytojui kaþ-
kodël buvo lyg ir pikta, lyg ir pavydu.
1930 m. lapkrièio 6 d. jis raðë P. Klimui
á Paryþiø:
Jonas Vileiðis, burmistras, gavæs ið
Kauno m. dovanø Pakalnës gatvëje duo-
bæ (ðalia p. Þmuidzinavièiaus) pastatë
graþius trimis aukðtais namus, o visà ati-
tvëræs iðnuomojo Amerikos J. V. atstovy-
bei penkeriems metams. Bepiga! Dabar
ruoðiasi antroje pusëje pasistatyti sau
,,osobniak” gilumoje kiemo, o ið fronto –
lupti kailiui nuomininkams. Bepiga!
Ðioje tiradoje nesunku áþiûrëti pa-
vydà ir ironijà: matai, koks graþus ir ap-
sukrus tas Vileiðis. Neþinia ið ko tuos
namus statosi, ir dar lups kailá nuomi-
ninkui – J. V. atstovybei. O J. Vileiðis
namus statësi, kaip ir P. Klimas, pa-
ëmæs paskolà ið banko. Jokio turto su-
sikrovæs nebuvo, tiktai ið brolio Petro
iðmokæs praktiðkai tvarkyti reikalus. Tas
pats J. Tumas-Vaiþgantas po poros me-
tø buvo priverstas pripaþinti, kad bai-
giamas statyti P. Klimo namas jau kai-
navo 170 tûkst. litø, o uþbaigto vertë
bus apie 20 tûkst. JAV doleriø. Galvo-
jo ir apie tai, kad reikës mokëti apie 900
Lt mokesèiø, todël teksià J. Vileiðio pa-
vyzdþiu dar imti paskolà ið banko, o gal
dalá namo iðnuomoti. Apie tai viena-
me laiðke P. Klimui raðë:
Vileiðis Jonas, atsimeni, Tumënui
tik uþ vienà butà mokëjo tûkstantá më-
nesiui. Turtingam þmogui tai lyg ir nor-
malu.
Net ir ðiuo atveju raðytojas neið-
kenèia ir primena J. Vileiðiui turtà, nors
aiðku, kad tà tûkstantá litø uþ nuomo-
jamà butà jam kompensuodavo vals-
tybë. J. Vileiðis suprato, kad reikia pa-
sistatyti savo namà, nes ne visada bus
ministras ar burmistras. Ðiandien
mums kaþkaip net sunku patikëti, kad
tokias aukðtas pareigas uþimantis
þmogus skolinosi pinigus, statësi na-
mus, juos nuomojo, mokëjo paskolos
procentus, o ásikëlë gyventi á juos tik
1940 m., kai jau prasidëjo nacionaliza-
Doc. Jonas Bulota
cija. Tas namas niekuo ypatingu neið-
siskyrë ið kitø aplinkiniø to laikotarpio
pastatø, nepaisant to, kad J. Vileiðis bu-
vo ne bet kas, o Kauno burmistras. Be-
je, P. Klimo namo vieta buvo daug ge-
resnë ir patogesnë; to paties J. Vilei-
ðio padedamas P. Klimas performavo
ir visà Vaiþganto gatvæ. Ið J. Tumo-Vaiþ-
ganto laiðkø kyla savita J. Vileiðio – þmo-
gaus, valstybës ir visuomenës veikëjo
„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
Patarëjai: V.Bûda, R.Goðtautienë, J.Puodþius, A.Ramonas, D.Stanèienë,
A.Targamadzë, E.K.Zavadskas.
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius
El. paðtas mokslolietuva@takas.lt tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29
Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
sàraðà nepateko. J. Vileiðio literatûri-
niame palikime bei atminimuose apie
já bent iki ðiol nepavyko rasti kokiø nors
uþuominø, kad dël panaðiø dalykø jis
bûtø jautæs kokià nors nuoskaudà, ne-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
pakankamà savo darbø ir nuopelnø
ávertinimà. Ordinø, medaliø, garbës
þenklø, net tø paèiø paðto þenklø dali-
jimas ir dalijimasis jam galëjo sukelti tik
atlaidþià ðypsenà. Garso ir garbës Jo-
nui Vileiðiui ieðkoti nereikëjo. Visa tai
natûraliai siejosi su jo darbais bei var-
du nuo „Varpo” laikø, su visos Vileiðiø
giminës tradicijomis, su tikru, nedirb-
tinai susikurtu aukðtuomenës, aristok-
rato ávaizdþiu.
Meninë ir istorinë tiesa
G. Zemlickas. Kiekviena epocha
asmenybæ apaugina tarsi jûra laivo
dugnà kriauklëmis – savais ávaizdþiais,
nuostatomis, paklydimais ir mitais. Tai-
gi pats laikas – taip pat ir mûsø laik-
metis – yra ta bûtina koordinatë, kuri
iðryðkina vienas ir prislopina kitas as-
menybës spalvas. Ið subjektyviø J. Tu-
mo-Vaiþganto reakcijø, vertinimø mes
charakteristika. Atrodo, kad ðventin- savo ruoþtu taip pat pasirenkame
damas J. Vileiðio iniciatyva pastatytas bûtent tai, kas randa sàskambá su mûsø
ámones, namus, tiltus, paminklus J. Tu- paèiø nuostatomis ar mûsø dienø ak-
mas didelio dþiaugsmo nejautë, nors tualijomis. Ið subjektyviø vertinimø da-
ir turëjo pripaþinti burmistro darbø re- rome subjektyvias iðvadas.
zultatus ir nuopelnus miestui. Jø san- J. Anièas. Ið didelës istorinës per-
tykiai nepagerëjo ir raðytojui nusivylus spektyvos vertinant, þinoma, iðnyks-
A. Smetona, J. Vileiðis tai buvo pada- ta smulkesni dalykai, kurie galëjo bûti
ræs gerokai anksèiau. labai reikðmingi tiems asmenims gy-
viems esant.
Tarpusavio santykius G. Zemlickas. Ir kurie gal ir teikë
lëmë ir pasaulëþiûra asmenybei spalvingumo, sodrumo.
J. Anièas. Taèiau iðryðkëja esminiai,
G. Zemlickas. Ið Jûsø pateikiamø bûdingiausi, svarbiausi dalykai. Iðryð-
charakteristikø J. Vileiðis iðkyla kaip pa- këja ið laiko nuotolio ir Jono Vileiðio,
tikimas, nesiblaðkantis, nekaitaliojan- kaip asmenybës, kvintesencija. Mums
tis savo paþiûrø ir nuomoniø þmogus, ne taip svarbu, kur ten Vileiðis susipy-
kuriuo galima pasikliauti. ko su savo þmona Ona, nepedago-
J. Bulota. Be abejo. J. Vileiðis buvo giðkai nubaudë vaikus ar susibarë su
principingas, neuþsisklendæs, mokëjo savo darbuotojais. Ne tie dalykai ðian-
bendrauti su þmonëmis ir atvirai ginti dien já apibûdina kaip reikðmingà, is-
savo nuomonæ, neperþengdamas ribø torinæ asmenybæ. Ir tada ne tos smul-
net diskusijose su savo idëjiniais kmenos buvo svarbiausia. Esmë tai, kà
prieðais. Gindamas savo nuomonæ jis jis sugebëjo duoti tautai, valstybei ir
buvo taktiðkas ir santûrus, taèiau pa- Kauno miestui.
kankamai atkaklus, neinantis á jokius G. Zemlickas. Taèiau kodël skai-
kompromisus. Matydamas bræstantá tant literatûriná kûriná ásimena mums
konfliktà ar prasidedantá bevaisá gin- viena ar kita asmenybë? Daþniausiai
èà, ðis vyras buvo linkæs nutilti, laikinai dël savo trûkumø, vienos ar kitos iðskir-
pasitraukti, susitelkti ir vël ið naujo tinës charakterio savybës, kartais tegu
principingai ginti savo nuomonæ. Ne- ir keistø poelgiø. Ne tai, kaip sutampa
retai tai padëjo jam rasti ðalininkø net su aplinka, o tai, kuo iðsiskiria ið aplin-
tarp savo buvusiø oponentø. Tarp to kos, iðlieka ir mûsø atmintyje.
laikotarpio visuomenës ir valstybës vei- J. Anièas. Groþinëje kûryboje taip,
këjø nedaug rasime þmoniø, savo veik- ir jei to nebûtø, tai ir groþinës litera-
loje padariusiø taip maþai klaidø, kaip tûros nebûtø. Istorikà tai labai toli nu-
Jonas Vileiðis. Jam buvo svetimas ko- vestø á lankas, jeigu jis be atrankos im-
kiø nors apdovanojimø, ordinø, me- tø kreipti dëmesá bûtent á smulkmenas.
daliø, paþymëjimø troðkimas ir tai, kà Kartais gal ir gerai vienà kità ryðkesná
mes ðiandien vadiname populizmu. bruoþà iðryðkinti, bet tam jau reikia vie-
Kartais tai galima pastebëti ir palygi- tos ir laiko.
nus vël su tuo paèiu J. Tumu-Vaiþgan- G. Zemlickas. Ar daug ádomiø de-
tu. Raðytojas priklausë komisijai, kuri taliø ið Jono ir kitø Vileiðiø gyvenimo
atrinkdavo asmenis, vertus paþymëti neátraukëte á savo knygas?
iðleidþiant specialø paðto þenklà. Pa- J. Anièas. Tokiø dalykø sukaupæs
raðæs P. Klimui, kad leidþiamas þenklas turi kiekvienas istorikas, bet antraeiliais
su Petro Vileiðio atvaizdu, J. Tumas- dalykais nenori uþgoþti esmës. Daþniau-
Vaiþgantas uþsiminë, kad ir jam paèiam siai riboja knygos apimtis, tektø papil-
norëtøsi keleto personaliniø marku- domai iðeikvoti daug laiko. Turiu gana
èiø, bet negi praðysies bûdamas tos ko- daug tokios medþiagos, kurià vadinu
misijos nariu. Mes neþinome, ar P. Kli- smulkme. Galbût publicistiniame straips-
mas ið Paryþiaus bandë dël to kaip nyje arba raðytojo veikalui ta smulkmë
nors padëti raðytojui, taèiau paðto þen- pasirodytø besanti svarbesnë ir uþ kai
klai su J. Tumo-Vaiþganto portretu pa- kuriuos faktus, patvirtintus dokumen-
sirodë. Jonas Vileiðis á personaliniais tus. Bet ne man, istorikui.
paðto þenklais paþymimø kandidatø Bus daugiau
ISSN 1392-7191
Leidþia
UAB „Mokslininkø laikraðtis“
SL Nr. 169
Spausdino
„Baltas miestas“,
Kauno g. 3a, 2006 Vilnius
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248) 17
Atsakymai á uþdavinius „2002“

1.
34+44+54=2002
2.
115+105+95=2002
3.
494+500+501+507=495+497+504+506=2002
4943+5003+5013+5073=2002=4953+4973+5043+5063

Genius Strazdas

Teorinës fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Arvydas Tamulis
18 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)

Lietuvos kultûros kongresas: kultûrininkø sàðauka (2)

Dar vienas mëginimas
þadinti mieganèià
karalaitæ
G. Kazimierënas. Bet gráþkime
prie sisteminiø dalykø, nuo kuriø ir
pradëjome nagrinëti Kultûros kon-
gresø veiklà. Ið esmës dialogas tarp
valdþios ir visuomenës nevyksta, su
savivaldybës struktûromis taip pat.
Visuomenë savo polemikos þaizdre
subrandino kultûros skatinimo ir
apsaugos ástatymo projektà, kurio
nuostatoms pritarë Antrojo kultû-
ros kongreso delegatø dauguma ir
kuris buvo pateiktas Seimui, konkre-
èiai Mokslo, ðvietimo ir kultûros ko-
mitetui. Jokio atsakymo nesulauk-
ta. Spengianti tyla. Buvæs komiteto
pirmininkas Þibartas Jackûnas su-
darë komisijà neva minëto ástatymo
projektui svarstyti, taèiau á komisijà
nebuvo átrauktas net vienas Kon-
greso organizatoriø ir ástatymo pro-
jekto iniciatoriø K. Stoðkus, ne-
átrauktas ir Kongreso rengimo pir-
mininkas. Baigësi tuo, kad Þ. Jackû-
no sudarytoji komisija pradëjo
svarstyti visai ne pateiktojo ástatymo
projektà, o ið naujo pradëjo kurti
kultûros nuostatas.
G. Zemlickas. Atleiskite, kodël
ðiuo atveju Seimas ar konkretus jo
komitetas turëjo reaguoti, pateikti
Kongresui atsakymà? Kas ápareigo-
ja? Juk jeigu gali nereaguoti, tai ir
nereaguoja.
G. Kazimierënas. Seimo ir Vy-
riausybës statutai apibrëþia jø dar-
bo principus ir etikà. Jeigu asmuo
kreipiasi raðtu, tai per numatytà lai-
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248) 19
20
Elastinis lazeris
Kartu bendradarbiaudami
Vokietijos ir JAV fizikai sukûrë lazerá,
kuriame pirmà kartà spinduliavimo
daþnis yra derinamas mechaniðkai.
Jo aktyvi lazerinë terpë yra labai
tamprus, skysto kristalo polimeras,
turintis sraigtinæ molekuliø
iðdëstymo struktûrà. Lazeris dar
ypatingas tuo, kad jame nëra
veidrodþiø – generuojamas
spinduliavimas yra atspindimas nuo
molekuliniø struktûrø pavirðiø.
Anksèiau atlikti tyrimai parodë, kad
sraigtinës molekuliø struktûros
cholestiriniuose skystuose
kristaluose galima generuoti
koherentiná spinduliavimà be
bûtinø lazerio elementø - iðoriniø
veidrodþiø. Ðios molekulinës
struktûros yra sudarytos ið eilës
lygiagreèiai iðdëstytø spiraliø. Kai
ðviesa sklinda iðilgai tokio skysto
kristalo, tai dël periodiðkai iðdëstytø
spiraliniø struktûrø ir skysto kristalo
dvejopo lûþimo kombinacijos tam
tikro bangos ilgio ðviesa yra
selektyviai atspindima.
Vokieèiø ir JAV fizikai tyrë ðá
efektà tam tikroje skystø kristalø
grupëje, kurie pasiþymi labai
310 kartø virðytas
ðviesos greitis vakuume
Tyrinëtojø grupei ið NEC
Research Instutte Princeton New
Jersey valstijos JAV pavyko atlikti
unikalø eksperimentà, kurio metu
buvo uþfiksuotas ðviesos impulso
greitis 310 kartø virðijantis ðviesos
greitá vakuume. Tai buvo stebima
ðviesos impulsui sklindant per cezio
garais uþpildytà kiuvetæ.
Mokslininkai pabrëþia, kad
neþiûrint tokio paradokso, kad
ðviesos impulsas paliko kiuvetæ
greièiau nei áëjo á jà, gautas
neáprastas rezultatas neprieðtarauja
prieþastingumo ir specialios
realiatyvumo teorijos
pagrindiniams teiginiams.
Matuojamos ðviesos signalo greitis
dideliu tamprumu –
elastomeruose. Jie sintezavo
cholesterininius skystus kristalus
didindami juose sraigtines
struktûras sudaranèiø molekuliø
koncentracijà ir ávesdami
fluorescuojanèius daþus, kurie
padidindavo skysto kristalo
selektyvø atspindá. Mechaniðkai
deformuojant sukurtà naujà
kristalà, buvo keièiama sraigtiniø
struktûrø orientacija, kuri savo
ruoþtu turëjo keisti lazerio
spinduliuotës bangos ilgá. Tokiu
bûdu, mechaniðkai deformuojant
lazerio kristalà – já tempiant ar
traukiant, buvo galima tolygiai
derinti lazerio spinduliavimo
bangos ilgá. Atliktuose
eksperimentuose kaupinant
matoma ðviesa fizikams pavyko
mechaniðkai derinti lazerio
spinduliavimà nuo nuo 544 nm iki
640 nm, tai yra nuo þalios iki
raudonos ðviesos. Manoma, kad ðis
labai paprastas lazerio
spinduliavimo daþnio derinimo
bûdas bus plaèiai pritaikytas optiniø
skaidulø ryðio sistemose.
yra nustatomas pagal priekiná
specialiaus (step-functionlike)
pavidalo reiðkinio greitá bangos
formoje. Eksperimentai buvo atlikti
su diodinio lazerio 3,7
mikrosekundës trukmës impulsu,
kuris sklido per uþpildytà cezio
garais Pyrex tipo kiuvetæ, patalpintà
á 1-G galios magnetiná laukà. Buvo
stebimas ðviesos impulso
pasislinkimas laike per 62 ns, kuris
atatinka impulso atsiradimà
apytikriai apie 20 m nuo kiuvetës
iðëjimo briaunos prieð tai, kai jis áëjo
á kiuvetæ.
Lazeris sustiprina atvaizdà be
triukðmo
JAV Nortwestern universiteto
mokslininkai atliko eksperimentà,
kurio metu pademonstravo, kaip
galima sustiprinti silpnà atvaizdà
iðvengiant grûdëtumo atsiradimo.
Ðio universiteto Elektros ir
kompiuteriø departamento
profesorius Prem Kumar kartu su
savo kolegomis eksperimente
panaudojo labai jautrø optiná
parametriná stiprintuvà. Optinio
parametrinio stiprintuvo
pagrindinis privalumas yra tai, kad
juo kintantys erdvëje ir laike
atvaizdai gali bûti stiprinami
iðvengiant triukðmø atsiradimo.
Ðiame eksperimente esant
parametriniam stiprinimui,
krentantis á netiesiná optiná kristalà
pradinis infraraudonos bangos ilgio
signalas buvo stiprinamas ta paèia
kryptimi ir laiko momentu
krentanèiu kaupinimo þalios spalvos
spinduliavimu, kurio fotonai
suþadino ir sustiprino infraraudonø
bangos ilgiø fotonø poras. Tokiu
bûdu kristalo iðëjime buvo stebimas
þymus infraraudono bangos ilgio
fotonø, iðsidësèiusiø erdvëje ir laike
kaip ir pradinio signalo fotonai,
padidëjimas.
Tyrinëtojø ið Nortwestern
universiteto optinio parametrinio
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
stiprintuvo eksperimentinæ árangà
sudarë kalio titano fostato (KTP)
kristalas, kaupinamas aliuminio itrio
granato, legiruoto neodimiu
(Nd:YAG) lazerio antra harmonika
(bangos ilgis - 532 nm). Pavyzdys su
dvigubu plyðiu buvo naudojamas
kaip atvaizdas, kurá reikëjo
sustiprinti. Praëjæs pavyzdá, lazerio
1064 nm bangos ilgio spinduliavimas
kartu su kaupinimo spinduliavimu
krisdavo á KTP kristalà. Sustiprintas
1064 nm bangos ilgio signalo
spinduliavimas buvo registruojamas
ir skanuojamas indþio galio
arsenido (InGaAs)
fotodetektoriumi. Eksperimentas
parodë, kad maksimalus stiprinimas
KTP kristale vyksta tada, kai
kaupinimo spinduliavimo
momentinis daþnis - fazë yra
suderinama su krentanèio
infraraudono signalo spinduliavimo
faze. Faziø suderinimui buvo
naudojama speciali gráþtamo ryðio
grandinë, kurios pagrindinis
elementas buvo pjezodaviklis. Buvo
stebëta, kad tuo atveju, kai
infraraudono signalo
spinduliavimas nekoreliuoja su
kaupinimo spinduliavimu (jø fazës
nesutampa), naujai sukurtos
infraraudonø fotonø poros
interferuoja su sustiprintomis
infraraudono signalo fotonø
poromis ir tai sàlygoja triukðmø
signalo atsiradimà. Kai abiejø
spinduliavimø fazës yra suderintos,
atsiradusios ið kaupinimo
spinduliavimo ir pradinio signalo
spinduliavimo infraraudonos
fotonø poros yra vienos fazës ir yra
stiprinamos be triukðmo.
Profesorius P. Kumar yra
ásitikinæs, kad ðis optinio
parametrinio betriukðminio signalo
stiprinimo metodas turës daug
taikymo srièiø. Visø pirma tai sritys,
kuriose silpnà koherentinës ðviesos
signalà reikia pakankamai
sustiprinti, iðryðkinti. Manoma, kad
ðis metodas efektyviai gali bûti
pritaikytas lazeriniuose radaruose,
bei medicinoje, kur panaudojant
lazerius ir netiesinës optikos
metodus yra gaunami ávairiø gyvø
audiniø atvaizdai.
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
KAS YRA GALIMYBIØ STUDIJA?
Prof. Juozas Burneikis,
doc. P. Punys
tinti kaip galimybiø studijos, taèiau
geriausiu atveju tebuvo prieðpro-
jektinio lygio samprotavimai. Taèiau
nereikia kritikuoti tø darbø, o steng-
Galimybiø studijos tis juos panaudoti. Tos prieðprojek-
reikðmë tinës studijos gali bûti panaudotos
sprendþiant, kur ir kokie reikalingi
21
rinkta atsiþvelgiant á tai, kaip nori Vy-
riausybë ir kokia yra perspektyva, ar
tai nustatyta pagal privaèius inves-
Lietuvoje gimë
naujas smegenø
tuotojus, kuriø prioritetas gali bûti
kitas?
Ðtai Birðtono HE gali bûti pa-
statyta áprastos vagos pagrindu

Ðis straipsnis skirtas nagrinëti
techninei kontrakto problemai, ku-
ri gali kilti pleèiantis privaèiai finan-
suojamiems hidroelektriniø (HE)
projektams. Ðio straipsnio tikslas -
pagrásti tinkamos galimybiø studijos
bûtinumà, priimant investicijø
sprendimà, tarkime, perspektyvø
Birðtono HE projektà. Apie já dabar,
uþdarant IAE, vis plaèiau kalbama.
Galimybiø studijos reikðmë yra
ta, kad ji nuolat formuoja bazæ dviem
kontraktams, kurie yra pagrindiniai
vykstant privaèiai HE statybai. Tai
bûtent:
· Koncesijos susitarimas, pagal
kurá ðalies Vyriausybë garantuoja
projekto kompanijai toje vietoje HE
statybos teisæ ir
· Statybos sutartis.
Abiem atvejais turi bûti apibrëþ-
ta HE komponavimo schema ir ðis
apibrëþimas visada remiasi galimy-
biø studija. Be to, daugelis projekto
dalyviø, áskaitant savininkus ir finan-
suotojus, priklausomai nuo jø vie-
nø ar kitø prieþasèiø iðkelia daug
kontrakto reikalavimø.
Þinoma, kad visi projektai pra-
tolesni tyrimai. Ten yra nustatyti tie
reikalavimai, kuriems spræsti ir turi
bûti skirta galimybiø studija. Jie gali
turëti smulkius þemëlapius, vietos
tyrinëjimø, gruntø apþvalgà, tuome-
tinæ ekonominæ optimizacijà ir dau-
gybæ kitø tyrinëjimø, kurie nebuvo
baigti, nes reikalauja daug laiko ir lë-
ðø. Perspektyvûs ðeimininkai dabar
naudoja juos, kadangi rengiasi in-
vestuoti.
Ádomus pastebëjimas
Pasitaiko tokiø ádomiø faktø,
darant privaèias investicijas á HE.
Tarkime, Vyriausybës agentûra nu-
sprendë turinti tinkamà galimybiø
studijà, kuri gali bûti konkurenciniø
varþybø pagrindas. Taèiau tikrinant
pasiûlymus pasirodo, kad visi pro-
jektai turi tà paèià komponavimo
schemà ir statybos koncepcijà, ku-
rioje neatsiþvelgiama á vietos sàlygas
ir kaip plaèiai ji buvo taikyta kituose
upiø baseinuose. Tikriausiai galima
manyti, kad visos schemos buvo da-
rytos to paties konsultanto ir átarti-
nai pigios, o reali schema pripaþás-
(pvz., Kauno HE), ar Nemuno upës
kilpa panaudota statant derivacinæ
HE ir tà patá patvankos aukðtá (17
m) panaudojant uþtvankà (6 m) ir
derivacijos kanalà (11 m)? Uþtikri-
nant aplinkosaugos reikalavimus,
gali bûti, kad Vyriausybës interesas
yra statyti derivacinæ HE, kaip uþlie-
janèià maþiau þemës. Privatûs inves-
tuotojai gali parinkti pastatyti vagos
tipo HE, kaip pigesnæ ir geriau ten-
kinanèià energetikos sistemos pa-
galbines funkcijas (didesnis tvenki-
nys), nors esant didesnëms aplinko-
saugos iðlaidoms. Kaip rodo HE sta-
tybos praktika, derivacijos schemos
geriau tinka kalnø sàlygomis, kur
maþi upiø debitai ir dideli patvankos
aukðèiai. Norint derivacijos schemà
taikyti tokiai upei kaip Nemunas, rei-
kia labai kruopðèiai pagrásti. Jei pri-
vatus investuotojas gali rinktis, jis
rinksis pigesná, efektyvesná HE pro-
jektà, kuris greièiau atsipirktø ir
duotø pelno.
Kieno nuosavybë
yra studija?
centras
Gruodþio 19 d. Lietuvos karo
akademija ir VU Tarptautiniø san-
tykiø ir politikos mokslø institutas
suorganizavo konferencijà – apskri-
tàjá stalà “Saugumo studijø perspek-
tyvos Lietuvoje”. Aptarti saugumo
studijas ir jø reikðmæ Lietuvai bei pa-
diskutuoti apie mûsø valstybës ðiuo-
laikinius saugumo geostrategines
temas á Karo akademijos Politikos
katedrà atvyko daug þinomø saugu-
mo srities specialistø ið Lietuvos
Respublikos Seimo, Prezidentûros,
Valstybës saugumo departamento,
Kraðto apsaugos ministerijos.
Svarbiausia konferencijoje nag-
rinëta tema buvo Strateginiø tyrimø
centro ásteigimo klausimas. Centro
steigimo sutartá pasiraðë Lietuvos
karo akademijos virðininkas plk. Al-
gis Vaièeliûnas ir VU Tarptautiniø
santykiø ir politikos mokslø direk-
torius dr. Raimundas Lopata.
KA Politikos mokslø katedros
vedëjas dr. Gediminas Vitkus teigë,
jog Strateginiø tyrimø centro pa-
skirtis – moksliniai Lietuvos nacio-
nalinio saugumo problemø tyrimai.
Ðiame centre bus analizuojami Lie-
tuvos saugumui aktualiausi tarptau-
tiniai ir vidiniai procesai, kaupiama
ir platinama informacija. Numato-
ma Strateginiø tyrimø centro aka-
deminiø tyrimø apimtis yra gana
plati. Èia bus analizuojami Europos
saugumo sistemos plëtotës, per-
mainø globalinëje tarptautinio sau-
gumo sistemoje klausimai, Lietuvos
rytiniø kaimynø Rusijos ir Baltaru-
sijos karinë, politinë ir ekonominë
raida bei Lietuvos nacionalinio sau-
gumo problemos aspektai.

tamas kaip netinkamas projektas. Alina Þebrauskaitë

sideda nuo galimybiø studijos, kuri
ilgà laikà yra pagrindinë priemonë
visiems dalykams ir visiems þmo-
nëms, susijusiems su projektu. In-
vestuotojams ir þemiø savininkams,
kurie dabar vaidina vis svarbesná
vaidmená HE statybose, galimybiø
studija yra esminis finansinis iðban-
dymas. Projekto komercinis gyvybin-
gumas bûna jø didþiausias rûpestis.
Bet kas tada, jeigu pradinës prielai-
dos, kuriomis remiasi jø analizë, yra
netikros?
Gero projekto esmë
Gero HE projekto esmë yra ta,
kad jis visais poþiûriais yra tos staty-
bos geriausias. Èia nëra tokio daly-
ko kaip tipinis projektas, kuris tin-
kamas ðiluminëms elektrinëms.Kal-
bant apie Birðtono HE projektà, tai
jis yra didelës HE (>10 MW) pro-
jektas, kurios árengta galia bûtø apie
75 MW. Jeigu maþoms HE galima ir
reikia taikyti tipinius projektus, uni-
fikuotas komponavimo schemas,
standartinius energetinius árengi-
mus, tai Birðtono HE visa tai netin-
ka. Ji gali bûti statoma pagal savità
projektà, unikalià komponavimo
schemà, ne standartinius energeti-
nius árengimus. Niekas nepirks ne-
baigto HE projekto.
Birðtono HE komponavimo
schemos studija reikalinga daugeliui
suinteresuotø subjektø, kuriems rû-
pi jos inþinerinë koncepcija ir opti-
malus dydis, kaina ir statybos grafi-
kas, jos ávykdymas, rizika ir aplinko-
saugos efektas. Pagal kiekvienà ðià
kryptá dar yra nemaþai specifiniø
problemø, kurios taip pat turi bûti
iðnagrinëtos ir iðspræstos.
Prieð galimybiø studijà
atlikti darbai
Negalima nekreipti dëmesio á
keletà nepabaigtø praneðimø, pasiû-
lymø dël potencialiø Birðtono HE
galimybiø (J. Merèingas, S. Kolupai-
la, J. Smilgevièius, M. Lasinskas,
Hidroenergoprojekto, LEI specia-
listai ir kiti). Praeityje jie buvo ver-
Iðties nëra paprasta atskirti ge-
rà nuo blogos galimybiø studijos ir
yra pavojus padaryti neteisingus in-
vesticijø sprendimus. Bûna atvejø,
kai, tarkime greta, prie tiksliø van-
dens praleidimo uþtvankos skaièia-
vimø, padaromos prielaidos, kurio-
se numatomas HE galios perverti-
nimas kokius 2 kartus. Arba, tarki-
me, derivacijos kanalo ilgis buvo nu-
statytas, neatsiþvelgiant á geologines
sàlygas. Pagaliau ryðkios ir ilgos 50
metø paros debitø lentelës, faktið-
kai yra ekstrapoliuotos (pratæstos)
ið vienø metø 12 mënesiø paros de-
bitø duomenø, gautø pagal debito
kreivæ.Bet kurio projekto studija tu-
ri prasidëti tik naudojant geriausià
turimà informacijà.Didelë klaida
yra laikyti duomenis patikimesnius
negu jie yra.
Svarbiausi studijos
reikalavimai
Galimybiø studijos yra 2 svar-
biausi reikalavimai.
Pirmasis dël vietovës duomenø
surinkimo ir apdorojimo, koks pro-
jekto aplinkybiø neapibrëþtumas tu-
ri bûti paðalintas. Tai nepaprastai
svarbu vertinant projekto rizikos
laipsná. Ðtai nesunku nubrëþti kana-
lo ar tunelio linijà ant þemëlapio, bet
kitas dalykas yra nustatyti kanalo ge-
ologines sàlygas. Vietovës tyrinëji-
mai sumaþins rangovo kainas kuo
daugiau jie duoda informacijos, kuo
maþesnë atsitiktinumø galimybë.
Antras aspektas yra optimizavi-
mas-uþtikrinimas, kad projektas vi-
siðkai numato, kaip realizuoti vietos
vandens potencialà, tenkinti ener-
getinës sistemos ir vandens naudo-
tojø reikmes, o pagal inþinerinæ
koncepcijà uþtikrinti teisingà kainos
ir rizikos balansà. Esant privaèiam
finansavimui, ðis aspektas labai jaut-
rus, nes kyla pagal fundamentiná
klausimà - kokia buvo numatyta pro-
jekto optimizavimo nauda ir pagal
koká kriterijø. Ar projekto kompo-
navimo schema ir árengta galia pa-
Pagal juridines galias, privatus
investuotojas gali remtis bet kokia
schema, taèiau paprastai labiau pri-
valoma Vyriausybës apibrëþta for-
mulë, kà ji nori pastatyti. Kuris va-
riantas bus priimtas, gali parodyti tik
gerai parengta galimybiø studija. Es-
më yra ta, kad ðiai svarbiai projekto
stadijai nebûtø taupomos lëðos. Be
to, kyla klausimas, kam ji priklauso,
kas turëtø jà finansuoti - Vyriausy-
bë ar privatus investuotojas?
Logiðka, kad galimybiø studijà
ávykdytø ðalies Vyriausybë, kadangi
studija reikalinga pirmiausia jai ap-
sispræsti, ko ji nori ið koncesijos.
Gaila, taèiau daugeliu atveju nëra
mechanizmo finansuoti tuos darbus
ið Vyriausybës fondø, ir ðiuo metu
manoma, kad uþ galimybiø studijà
atsakingas privatus sektorius. Taèiau
privatus sektorius nenori finansuoti
bet ko, be garantuotos teisës á pro-
jektà. Taigi kada ateina laikas, pro-
jektas jau bûna parengtas. Taigi ne-
lengva atsakyti á ðá klausimà, iðsky-
Praneðimas konferencijoje „Saugumo studijø perspektyvos Lietuvoje“
rus tai, kad visi nori pripaþinti, koks
yra skirtumas tarp gerai iðtyrinëto
dokumento, kurio pagrindu rimtas
investavimo sprendimas gali bûti
priimtas, ir sampratos studijos, pa-
rengtos labai preliminariai.
Uþ apskrito stalo - ir specialistai ið LR Seimo, Prezidentûros
22 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)

Ið
Ðveicarijos
sugráþus (1)
Sàlygos skirtingos, o
reikalavimai vienodi
Kà galite pasakyti apie Lietuvos
technikos universitetø bendradarbiavi-
mà su analogiðkais Ðveicarijos univer-
sitetais ir kitais mokslo centrais?
Ðis bendradarbiavimas buvo ge-
rokai apleistas ir tik dabar praside-
da. Ypaè maþai bendradarbiauta Vytautas Andrius Graièiûnas jaunystëje. Èikaga
technikos mokslø srityje, ðiek tiek
daugiau – fundamentiniø mokslø.
Ðiø srièiø mokslininkams buvo atvi-
resni keliai á uþsienio mokslo cen-
trus, jie buvo sudaræ sutartis su uþ-
sienio universitetais. Ðtai VISI, ku-
ris virto VGTU, neturëjo iðvis jokios
galimybës sudaryti sutarèiø su uþsie-
nio universitetais. Tam reikëjo gauti
Maskvos ministerijos leidimà. Kiek
man þinoma, vienintelë bendradar-
biavimo sutartis, ir tai beveik pogrin-
dinë, partiniø organizacijø lygmens,
buvo sudaryta su Veimaro (buvusios
VDR) aukðtàja architektûros ir sta-
tybos mokykla. Kai kasmet á Veima-
rà buvo veþama 200 darbininkø, prie
tos grupës priðliedavo ir keletà
mokslininkø, prieð tai kiekvienà kan-
didatûrà apsvarstæ LKP CK iðva-
þiuojamojoje komisijoje. Ðtai ir visas
mûsø aukðtosios mokyklos bendra-
darbiavimas su uþsieniu.
Taèiau ðiandien ið techniðkøjø
universitetø Lietuvoje reikalaujama
tiek pat, kiek ir ið kitø aukðtøjø mo-
kyklø. Niekam në motais, kad mûsø
galimybës visiðkai kitos, pagaliau ðiek
tiek kitokia ir paskirtis. Gal nereikë-
tø lyginti technikos universitetø su
fundamentiniø mokslø institutais.
Juk nelygiavertë ir mûsø materiali-
në tyrimø bazë. Kai ið buvusio kari-
nio komplekso institutas ar univer-
siteto katedra gaudavo lëðø ir mo-
derniausios árangos, þemës ûkio ar Lietuvos visuomenës ve
inþinerinio statybos profilio institu- Lietuvos pasiuntin
tams to juk nebûdavo duodama. To-
dël ir vienodi reikalavimai tokiems
skirtingiems mokslo dariniams keis-
tai atrodo. Be finansavimo, stebuk-
lø moksle nebûna.
Man yra tekæ lankytis humanita-
rinio profilio Bonos universitete Vo-
kietijoje, kuris panaðus á Vilniaus
 2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248) 23
Kad ne pelenais, o þieþirbomis G. Zemlickas. Kodël taip atsitiko? ,,Daktarà Þi-
vago” paraðyti vien gerø norø neuþtenka, reikia ir Pa-
sternako talento bei visuomeninës sàþinës, taèiau

sugráþtø (1) bent jau garbingà epochos vaizdà mûsø literatai juk
galëjo ir privalëjo uþfiksuoti. Juk visa klasikinë litera-
tûra ainiams teigia ne autoriø plaukimà pasroviui, bet
sunkius yrius prieð srovæ. Nepriklausomai nuo visø
nepalankiø, nesusiklosèiusiø ar nenaudingø aplinky-
biø.
J. Bulota. Atsakymo á Jûsø klausimà mes dar ieð-
kosime ilgai ir neþinia, ar rasime. Todël priminsiu Ais-
èio raðytà eilëraðtá ,,Siaubas” (1953 m. paraðytas uþ
Atlanto): Nestebina manæs, nejaudina manæs, kà tu
esi ágijus laikinai.?? Tik jaudina mane ir gàsdina ma-
ne, kà tu esi praradus amþinai.
Matyt, esti praradimø, kuriuos bus sunku , o gal
ir neámanoma atkurti. Tas tradicijø perimamumas,
apie kurá tiek kalbame, deja Mano manymu, di-
dþiausias 50 metø XX amþiuje praradimas yra tas,
kad mes labai atsilikome nuo tos pasaulio techninës
civilizacijos (kuri daþnai tapatinama su kultûra). Da-
bar tenka paknopstomis vytis, mokantis anglø kalbos
ir kompiuterio gudrybiø. Ir nëra laiko pasiþiûrëti, ko-
kiu plonu ledu mes bëgame. Juk ledas plonas, gali
bet kuriuo metu álûþti. Nesakau, kad mûsø toje Eu-
ropos Sàjungoje laukia blogiausias atvejis, bet srovë
ledams lûþtant didëja ir paprastai þmogø nuneða á
dugnà ar kurá nors netikëtà krantà. Gali nuneðti ir
visuomenæ, ir visà tautà. Keliais þodþiais apie tai ne-
pasakysi. Daug yra kraðtutiniø paþiûrø þmoniø: ,,Ne-
isime, ko mes ten toje Europoje nematëm”. Kiti nori
eiti, nes ten turës geras gyvenimo sàlygas.Jiems, be-
je, visai nesvarbu tokiu atveju, kur gyventi ir dirbti.
Taèiau ar nebûsime mes perdaug nutolæ nuo Jo-
no Vileiðio asmens ir naujø lietuviðkø patriarchø pa-
ieðkos temø?

Jonas Vileiðis 1919 m.

Lietuvos valstybës taryba. Ið kairës: J. Anysas, Jurgis Kalvaitis, Jonas Vileiðis, J. Papeèkys, B. Masiulis
(pirmininkas), J. Navakas, J. Byla, J. Pikèilingis, prof. V. Jurgutis. 1938 m.

eikëjas, adv. J. Vileiðis savo vieðnagës Bostone metu su komiteto nukentëjusiems Lietuvoje ðelpti bei
nybës atstovais. Bostonas, 1920. Pirmasis Lietuvos atstovas Amerikoje su Bostono lietuviais 1920 m.
Ið kairës: Mikas Petrauskas, Povilas Þadeikis, J. Vileiðis.

Lietuvos valstieèiø liaudininkø sàjungos suvaþiavimo prezidiumas, 1929 m. sausio 13 d. Kalba J. Vileiðis.
24
TRAGIÐKO LIKIMO
MOKSLININKAS
(VYTAUTO ANDRIAUS GRAIÈIÛNO ÞÛTIES PENKIASDEÐIMTÀSIAS METINES MININT)
Nedidelë ir sunkø likimà isto-
rijos vingiuose patyrusi lietuviø
tauta negali pasigirti gausybe
tautieèiø, gerai þinomø mokslo
pasaulyje. Tuo labiau ji turëtø
vertinti ir didþiuotis tais neskait-
lingais savo mokslininkais, ku-
riems pavyko iðgarsëti ir iðgar-
sinti savo tëvynæ savo darbo re-
zultatø dëka ir kuriø kûrybinis
palikimas tapo atskirø mokslo
ðakø klasika. Vienas ið jø buvo
Vytautas Andrius Graièiûnas.
Èikaga - Kaunas -
Olþerasas
V.A. Graièiûnas gimë 1898 m.
Rugpjûèio 17 d. Èikagoje, JAV, gy-
dytojo - politinio emigranto ið Lie-
tuvos, þinomo visuomenës veikëjo
ðeimoje. 1914-1917 m.m. studijavo
Èikagos universiteto administraci-
jos ir komercijos fakultete, kartu
dirbdamas tekintoju, normuotoju,
ekonomistu pramonës ámonëse.
1917-1919 m.m. tarnavo JAV ka-
riuomenëje, karo aviacijoje, dalyva-
vo mûðiuose Vakarø fronte, pelnë
Laisvës medalá su trimis þvaigþdutë-
mis. 1920-1923 m.m. - studijavo Ar-
moro technologijos institute Èika-
goje, kurá sëkmingai baigë, gauda-
mas bakalauro laipsná maðinø gamy-
bos technologijos srityje.
1919-1920, 1923-1925 m.m. V.A.
Graièiûnas - vadybos patarëjas (kon-
sultantas) ávairiose Èikagos, Milvo-
kio, Niujorko firmose. 1926 m. pra-
dþioje jis bandë ásikurti Lietuvoje -
buvo paskirtas „Metalo” fabriko
Kaune techniniu vedëju. Firmos va-
dovybei jis pateikë rimtà programà
gamybai plësti: pasiûlë ðio fabriko
bazëje ákurti „Fordo” koncerno au-
tomobiliø surinkimo ámonæ, kuri
bûtø galëjusi patenkinti didelës Ry-
tø Europos dalies poreikius ðiai
produkcijai. Ði programa buvo pa-
remta ne tik jauno inþinieriaus en-
tuziazmu, plaèiais uþmojais, bet ir jo
asmeniniais ryðiais su garsiojo
H.Fordo sûnumi, su kuriuo V.Grai-
èiûnas kartu mokësi institute Èika-
goje. Taèiau fabriko savininkas J.Vai-
lokaitis nepritarë ðiam dràsiam pla-
nui, todël jau 1927 m. rudená V.Grai-
èiûnas iðvyko á Vakarø Europà, kur
iki 1930 m. dirbo didþiulio medvil-
nës verpimo fabriko Vokietijoje, Ar-
len-Badeno mieste technikos direk-
toriumi, pertvarkë ir racionalizavo
visà jo gamybos procesà. Po to ëmësi
jam jau þinomos vadybos konsul-
tanto veiklos, sëkmingai darbavosi
Olandijoje, Prancûzijoje, Ðveicarijo-
je, Vokietijoje.
Ðiam V.Graièiûno gyvenimo pe-
riodui priklauso ir vienintelis teori-
nis jo darbas - straipsnis „Organi-
zacijos vidiniai ryðiai („Relationship
in organization”), kuris buvo pa-
ruoðtas autoriui artimai bendradar-
biaujant su L.Arviku (L.Urwick), þy-
miu vadybos specialistu, Tarptauti-
nio vadybos instituto Þenevoje di-
rektoriumi. Jis pirmà kartà buvo ið-
spausdintas ðio instituto biuleteny-
je 1933 metais anglø, prancûzø ir vo-
kieèiø kalbomis. Straipsnis
skirtas labai aktualiai vadybos
problemai - valdymo apimties (The
Span of Management) kiekybinei
analizei. Jame pirmà kartà pabandy-
ta nustatyti, kokiam maksimaliam
skaièiui pavaldþiø darbuotojø gali
efektyviai vadovauti vadovas tuo at-
veju, kai tø darbuotojø veikla yra
tarpusavy susijusi. Pasitelkæs mate-
matikà, panaudojæs specialià for-
mulæ galimam tokiam darbuotojø
ryðiø variantø skaièiui nustatyti,
V.Graièiûnas padarë iðvadà, kad
prie ðiø sàlygø augant pavaldþiø
darbuotojø skaièiui aritmetine pro-
gresija, ávairiø jø ryðiø kombinacijø
skaièius gali iðaugti geometrine pro-
gresija. Todël tiesioginiø pavaldiniø
skaièiui virðijus penkis, jø darbo
kontrolë ir koordinavimas gali tap-
ti nekokybiðki ar net fiziðkai nebe-
ámanomi. Taip atsirado valdymo ap-
imties teorija ir formulë, pavadin-
tos jø autoriaus pavarde; taip vady-
bos literatûroje jos vadinamos ir
ðiandien.
1935 metais V.Graièiûnas galu-
tinai apsigyveno Lietuvoje, dirbo ci-
viliniu tarnautoju - vadybos patarë-
ju Kraðto apsaugos ministerijos
ástaigose, buvo aktyvus visuomeni-
ninkas.
1940-1941 m.m. V.Graièiûnas -
Techninio skyriaus virðininkas Vie-
tinës pramonës liaudies komisaria-
te, 1941-1944 m.m., vokieèiø okupa-
cijos laikotarpiu - vadybos patarëjas
Verslø ûkio generalinëje direkcijo-
je. 1944 m. vasarà, nemaþai daliai in-
teligentø traukiantis á Vakarus, pa-
siliko Lietuvoje.
Po karo jis neilgà laikà dirbo Pra-
monës skyriaus vedëju Liaudies ko-
misarø Taryboje, vëliau - Tyrimø
skyriaus virðininku „Lietstatprojek-
te”, 1945-1948 m.m. buvo Vytauto
Didþiojo universiteto statybos fakul-
teto docentas, dëstë statybø vadybà,
ruoðë kandidatinæ disertacijà. Tuo
pat metu dëstë ir Kauno Politech-
nikume. 1948 m. atleistas ið univer-
siteto, prasidëjus kovos prieð kos-
mopolitizmà kampanijai, vël ëmësi
vadybos konsultanto darbo - tobu-
lino gamybos organizavimà „Koto-
no” ir „Silvos” fabrikuose Kaune.
1951 m. Pavasará areðtuotas, apkal-
tintas ðnipinëjimu JAV naudai, ry-
ðiais su JAV þvalgyba bei antitarybi-
ne propaganda ir nuteistas deðim-
èiai metø lageriø.
Neiðlaikæs sunkiø gyvenimo sà-
lygø V.A.Graièiûnas þuvo lageryje
Olþeraso gyvenvietëje Kemerovo
srityje, Sibire 1952 m. Sausio 9 die-
nà. Reabilituotas tik 1988 m. rug-
pjûèio 15 d.
V.A.Graièiûno teorija
Vertinant V.Graièiûno nuopel-
nus ðiandienà reikia iðskirti kelias
svarbiausias jo veiklos sritis.
Giliausius pëdsakus istorijoje jis
paliko kaip mokslininkas - vadybos
teoretikas. Tà lëmë keletas palankiø
aplinkybiø.
Vadybos teorija tarpukario me-
tais dar tik formavosi, ir ðiame pro-
cese aktyviai dalyvavo nedidelë gru-
pë JAV ir Vakarø Europos moksli-
ninkø. Jiems teko þengti sunkiu, ne-
pramintu keliu, bet uþ tai jie tapo
garsûs pasaulyje. V.Graièiûnas, jau
spëjæs sukaupti nemaþà praktinio
vadybos darbo patyrimà, ásijungë á
ðá procesà ir tapo neeiliniu, svarbiu
jo dalyviu. Tam, þinoma, pasitarna-
vo jo betarpiðki, glaudûs ryðiai su
garsiausiais to meto vadybos spe-
cialistais. Gera proga tam buvo da-
lyvavimas Treèiajame tarptautinia-
me vadybos kongrese Romoje 1927
m.: èia jis uþmezgë daug naujø pa-
þinèiø su bendraminèiais, pasisëmë
naujø idëjø. Graièiûnas dalyvavo ir
ketvirtajame kongrese (Paryþius,
1929 metai), kur prasidëjo jo ben-
dradarbiavimas su jau minëtu L.Ar-
viku, nenutrûkæs iki pat karo. Ðie
kontaktai buvo ypaè naudingi
abiems pusëms. Laiðke þmonai, ra-
ðytame 1930 metais, Graièiûnas pa-
brëþë, kad Arvikas gerai atstovauja
amerikoniðkos vadybos idëjas, kuriø
charakteringas bruoþas - demokra-
tiðkas fabriko valdymas. Savo ruoþ-
tu L. Arvikas savo straipsnyje, pa-
raðytame jau po karo, taip pat aukð-
tai vertino Graièiûno þinias.
Antra, Graièiûnui padëjo nova-
toriðkas jo pasirinktos problemos
sprendimo metodas - matematiniø
metodø panaudojimas socialiniams
klausimams analizuoti, kas tais lai-
kais buvo neáprasta. Taèiau svar-
biausia V.Graièiûno teorijos popu-
liarumo prieþastis - tai didþiulë jos
praktinë vertë. Yra toks sparnuo-
tas posakis: nëra praktiðkesnio da-
lyko uþ gerà teorijà, ir jis tikriau-
siai tinka ðiuo atveju. Ið tiesø, kon-
trolës apimties teorija gerokai pra-
plëtë praktikø þinias apie vadovø
darbo turiná bei jø apkrovimà; ja ga-
lima pasinaudoti analizuojant ámo-
niø ir bet kuriø kitø socialiniø or-
ganizacijø darbo trûkumus, jø prie-
þastis, kuriant naujas ir pertvarkant
jau veikianèias organizacijas, tobu-
linant jø struktûrà.
Todël neatsitiktinai V.Graièiûno
darbas pateko á specialø rinkiná, ku-
rá 1937 m. Niujorke iðleido Kolum-
bijos universiteto Vieðojo administ-
ravimo institutas, pavadintà „Pa-
pers on the Science of Administra-
tion” („Straipsniai administravimo
mokslo klausimais”). Tai buvo aukð-
tas jauno autoriaus ávertinimas ir
didelë garbë - bûti publikuojamam
greta tokiø tuo metu jau plaèiai þi-
nomø vadybos klasikø, kaip A.Fajo-
lis (H.Fayol), E.Mejo (E.Mayo),
M.Fole (M.Follett) ir kitø. Paties
V.Graièiûno pasakojimu ði knyga
buvo áteikta ir vienam ið JAV prezi-
dentø, matyt F.D.Ruzveltui, kuris
Didþiajai ekonominei depresijai
áveikti bandë pasitelkti ir vadybà - bu-
vo sudaræs specialià Administravi-
mo ir valdymo komisijà.
Ðis unikalus valdybos teorijos
darbø rinkinys po karo buvo iðleis-
tas dar kartà, „Pakartotiniø ekono-
mikos klasikø leidiniø” serijoje Niu-
jorke 1969 metais ir pavadintas
„Auksine vadybos knyga”. Todël
V.Graièiûno idëjos tapo prieinamos
ir þinomos besidomintiems vadyba
visame pasaulyje, jos iki ðiol cituoja-
mos ir minimos ðimtuose rimtø va-
dybos veikalø.
Tokiu bûdu V.Graièiûnas tapo
vienu geriausiai uþsienyje þinomu
lietuviø mokslininku - tiek Rytuose,
tiek Vakaruose. Tiesa, nëra þinomas
V.A. Graièiûno citavimo indeksas,
ðiuo metu labai populiarus tarptau-
tinio mokslininkø prestiþo rodiklis,
nes já pradëjo skaièiuoti jau po to,
2002 m. sausio 24 d. Nr. 2 (248)
„Auksinës vadybos knygos" titulinis lapas
Sacha Rubinstein. V. A. Greièiûnas. Paryþius, 1930 m. (30x23)
kai ðio autoriaus populiarumo apo-
gëjus buvo praëjæs. Taèiau galime
dràsiai teigti, kad lietuviø moksli-
ninkø tarpe ðis Graièiûno rodiklis -
vienas aukðèiausiø. Tiesa, toli gra-
þu ne visi tø vadybos veikalø auto-
riai þinojo, kad V.Graièiûnas - lie-
tuvis: didesnë dalis jø vadino já arba
prancûzu, arba amerikieèiu.
Darbai tëvø þemëje
Lietuvoje ilgà laikà Graièiûno te-
orija buvo maþai kam þinoma. 1988
metais doc. dr. K.Sasnauskas atliko
jo darbo vertinimà, kuris buvo ið-
spausdintas „Liaudies ûkio” (dabar
„Lietuvos ûkis”) 8-ajame numeryje
ir tapo visiems prieinamas. Paga-
liau V.Graièiûno darbu prasideda
„Vadyba Lietuvoje 1918-1940 m.m.”
- rinktinë apie valdymà ir darbo or-
ganizavimà, iðleista jau nepriklau-
somoje Lietuvoje 1991 metais.
Taèiau savo tëvø þemëje V.Grai-
èiûnas buvo ðiek tiek þinomas dël ki-
tø reikðmingø savo darbø.
1938-aisiais jis, kartu su grupe
Lietuvos mokslo ir politikos elito at-
stovø - dr. P.Lesauskiu, prof. J.Ðim-
kum, dr. Vl. Juodeika, dr. P.Biels-
kum, P.Pamataièiu ir kitais ákûrë
Mokslinës vadybos draugijà. Paga-
liau ir patá terminà - „vadyba”, gana
vykusá tarptautinio þodþio „me-
nedþmentas” lietuviðkà atitikmená,
sugalvojo taip pat V.Graièiûnas. Po-
kario metais jis buvo nebenaudoja-
mas, bet nuo 1988 m., kai buvo pa-
minëta ðio mokslininko gimimo 90-
metis, ðis þodis vël plaèiai vartojamas
lietuviø kalbos praktikoje.
V.Graièiûnas propagavo vadybos
þinias bet kokia ámanoma proga -
mokë savo kolegas ástaigose, net sa-
vo virðininkus (pavyzdþiui, M. Ðu-
mauskà), dëstë ávairiuose kursuose.
Taèiau tik trejetà metø likimas leido
jam dirbti dëstytoju - profesionalu,
perduoti savo sukauptà didþiulá þiniø
bagaþà jaunimui - VDU studentams.
Ðis darbas paliko gilø pëdsakà - tam
pasitarnavo platus dëstytojo þiniø
akiratis, jo entuziazmas. Nemaþà áta-
kà turëjo ir novatoriðki dëstymo me-
ATMINTIS
todai - V.Graièiûnas panaudojo da-
lykinius þaidimus VDU 10 ar net 20
metø anksèiau, negu jie buvo pra-
dëti taikyti kitose Sàjungos aukðto-
siose mokyklose. Pagaliau, jis mokë
savo studentus ne tik vadybos - dos-
niai dalijosi su jais savo turtingu gy-
venimo patyrimu, neskaièiuodamas
darbo valandø. Dauguma bvusiø
V.Graièiûno mokiniø - VDU statybos
ir mechanikos fakultetø studentø,
politechnikumo moksleiviø sëkmin-
gai pritaikë gautas vadybos þinias
praktikoje ir to dëka uþëmë aukðtus
postus statybos ir pramonës orga-
nizacijose, valstybinëse ástaigose. Ne
vienas jø patys tapo dëstytojais -
J.Dilba, V.Gubavièius, A.Deinys ir ki-
ti, jie ne tik sëkmingai taikë, bet ir pla-
tino mokytojo idëjas.
Pagaliau verti dëmesio ir V.Grai-
èiûno - vadybos konsultanto nuo-
pelnai. Dirbdamas ðá sunkø, bet ádo-
më ir gerai apmokamà darbà Vaka-
rø Europoje, bûdamas èia vienu pir-
møjø ðios profesijos atstovø, jis rë-
mësi tiek savo patyrimu, ágytu JAV.
Pravertë èia ir jo enciklopedinës þi-
nios, gera orientacija ávairiose ûkio
ðakose: pramonëje, statyboje, pa-
slaugø sferoje, amatuose; nesvetimi
jam buvo ir kultûros reikalai. Neat-
sitiktinai V.Graièiûnas pateikë visà
eilæ originaliø, toliaregiðkø pasiûly-
mø Lietuvos ûkio vystymo strategi-
jos, urbanistikos ir kitais klausimais.
Pavyzdþiui, ávertindamas mûsø eko-
nominæ, demografinæ ir geopoliti-
næ situacijà, gyventojø aprûpinimo
darbu sunkumus, savø gamtiniø ið-
tekliø stokà, jis bene pirmasis iðkë-
lë idëjà plësti Lietuvoje sudëtingos,
daug kvalifikuoto darbo, bet maþai
atveþtinio metalo reikalaujanèios
produkcijos gamybà. Tokià pramo-
nës strategijà sëkmingai realizavo
Lietuvos liaudies ûkio taryba 1957-
1965 metais.
Ðiandienà minëdami V.A.Grai-
èiûno, talentingo mûsø tautos sû-
naus tragiðkos þûties metines turi-
me progà prisiminti ir já, ir jo idëjas,
kurios dar galëtø pasitarnauti Lie-
tuvos ûkio gerovei.
Dr. Jonas Rudokas