MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2004 m. kovo 18–31 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 6 (296)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 2 Lt

Iriantis á

Gedimino Zemlicko nuotraukos

bendrà Europos
mokslo erdvæ

Lietuvos mokslininkø sàjungos VIII suvaþiavimo dalyviai: LMS pirmininkas dr. Vygintas Gontis ir Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos
nariai Piotras Cimmpermanas, dr. Jolanta Stankevièiûtë bei Jaunøjø mokslininkø sàjungos pirmininkas Tomas Þalandauskas
Lietuvos mokslininkø sàjungos dalyviø atrodë, jog Nepriklausomos tvarkyti Lietuvos mokslà. Galima su-
VIII suvaþiavimà, kovo 6 d. vykusá valstybës raida turi prasidëti nuo tikti, jog iðties Lietuvos mokslø aka-
Lietuvos mokslø akademijos Didþio- griovimo, visur esanèiø, o kartais tik demijos funkcijos buvo labai iðplës-
joje salëje, taip ir knieti palyginti su nujauèiamø „prieðø“ iðaiðkinimo ir tos ir ji, savo sudëtyje turëdama
pirmaisiais Sàjungos suvaþiavimais. triuðkinimo. Net priklausomybë mokslo institutus, ið esmës vykdë
Visai kita epocha, nors nuo Pirmojo „raudonai“ Mokslø akademijai, ku- mokslo ministerijos funkcijas. Iðsiva-
steigiamojo suvaþiavimo prabëgo tik ri, ne paslaptis, buvo ákurta 1941 m. duoti ið Akademijos priklausomy-
puspenkiolika metø. atëjus sovietams, atrodë kaip pri- bës, tapti „laisvais ir nepriklauso-
Pirmieji suvaþiavimai daugiau gimtinë nuodëmë. Panaðiai kaip ko- mais“ institutais atrodë svarbiausias
priminë mitingus, kai kone kiekvie- lûkiai buvo tapatinami su atneðtine uþdavinys, bandant pakirsti buvusios
nas kalbëtojas tribûnoje jautësi ðv. socialistine santvarka, taip ir Moks- mokslo sistemos organizavimo pa-
Jurgiu, vykdanèiu priesakà – Uþmuðk lø akademija atsidûrë taikinyje sva- grindus ir pradedant kurti naujus.
drakonà! Daugeliui to meto ávykiø jojanèiø visiðkai kitais pagrindais Nukelta á 2-3 p.

Valstybës ir mokslo bendruomenës

sàveikos problemos
Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininko dr. Vyginto GONÈIO praneðimas LMS VIII suvaþiavime
Lietuvos mokslininkø sàjungos
suvaþiavimas yra puiki vieta moks-
lininkø bendruomeniðkumo pro-
blemoms aptarti. Ið pirmo þvilgs-
nio gali atrodyti, kad ðioje srityje
jokiø problemø nëra, nes moksli-
ninkai veikia tvirtai suræstoje ins-
titucinëje struktûroje, kurià apibrë-
þia Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijø ir kiti ástatymai. Taèiau ati-
dþiau paþvelgæ pastebësime, kad
toje struktûroje visiðkai nesimato
LMS suvaþiavimà pradeda dr. Jadvyga Kerienë ir habil. dr. Vincas Bûda
svarbiausios sudedamosios gran-
dies – mokslininko, kaip svarbiau-
sio kuriamojo mokslinio darbo pra-
do. Visa tai iðduoda visuotinai ási-
ðaknijusá poþiûrá, kad svarbiau yra
mokslinës kûrybinës veiklos valdy-
mas nei mokslininko kûrybinë lais-
vë, iniciatyva ir atsakomybë. Prisi-
paþinsiu, kad neteko matyti nei vie-
nos Lietuvos mokslo ir studijø sis-
temà vaizduojanèios schemos, ku-
rioje mokslininkas bûtø pavaizduo-
tas kaip sudëtinë tos sistemos da-
lis, taip pat retas reiðkinys, kad to-
kiose schemose egzistuotø moks-
lininkø draugijos ar kitos organiza-
cijos. Drástu teigti, kad tokio po-
þiûrio visuotinas ásigalëjimas yra
svarbiausia kliûtis ugdyti sveikà,
kûrybiðkà, savimi pasitikinèià ir vi-
suomenës gerbiamà mokslininkø
bendruomenæ. Trumpai aptarkime
tokio poþiûrio padarinius.
Nukelta á 3 p.

4-5 p. 6-7 p. 10-11 p. 11, 17 p. 16-17 p.

Aplinkos Kà gali Prie tos Laisvë sios
Be Maþo
kokybës padary t
i knygos
inis o dary ti, Lietuvos
ekonom mokslo
ir dar dirb ume
rinis s raðy ti, neturët
ir kultû kultûro
s Antana sios
mas Poðka vertinti ir Didþio
vertingu þmonës
2 SUVAÞIAVIMAS 2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)

Gerbiamas LMS pirmininke Vygintai Gonti,

Iðeivijos lietuviai mokslininkai sveikina Lietuvos mokslininkø sàjun-

gos VIII suvaþiavimà. Dþiaugiamës Jûsø kokybiniais pasiekimais ir linki-
Iriantis á bendrà
Europos mokslo erdvæ
me sëkmës.

Ðiais knygos sukaktuviniais metais prisimename, kà davë knyga ðvies-

dama tautà ir liaudá. Praëjusio ðimtmeèio pradþioje JAV ir uþsienio ðvie-
suomenë organizavo per ávairias rinkliavas uþdraustø knygø spausdinimà
per Rytprûsiø langà. Jie buvo pasiryþæ neleisti svetimom jëgom stabdyti

Gedimino Zemlicko nuotraukos

ðvietimo ir mokslo skleidimo tautos jaunajai kartai.

Esame kartu su jumis siekiant ðviesios ir mokslingos lietuviø tautai at-

eities. Nuoðirdþiai,
Mokslo ir Kûrybos Simpoziumo JAV Tarybos pirmininkas.
Atkelta ið 1 p.
Visas poleminis to meto ákarðtis ir
pabudæs kovotojø entuziazmas buvo
nukreiptas á vidinio „prieðo“ paieð-
kas paèioje tuometinëje mokslo sis-
temoje.
Blogiausia, kà tas tikriausiai ne-
iðvengiamas mûsø nepriklausomos
valstybës raidos etapas atneðë – tai
moksle dirbanèiø þmoniø ir atskirø
institucijø susiprieðinimas. „Pilkøjø
docentø“ arði kova prieð vadinamàjá
„elità“, kurio atstovais tuo metu at-
rodë pirmiausia Mokslø akademi-
jos nariai, kada nors bus suvoktas
kaip tos dramatiðkos epochos ryð-
kus ávaizdis. Ligi ðiol to kenksmin-
go reiðkinio, kai tariamø „prieðø“
ieðkota tarp savø, paèioje mokslo
þmoniø aplinkoje, padariniai jau-
èiami, ir, ko gero, visiðkai iðeis ið gy-
venimo tik kartu su tø ávykiø daly-
viais. Didelæ kaltës dalá dël to, kad
vadinamoji „didþioji“ þiniasklaida
daþnai labai kritiðka mokslo institu-
Sveikinimo prakalbà Suvaþiavimui sako Lietuvos mokslo
tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus
cijø ar pavieniø profesoriø atþvilgiu,
turëtø prisiimti patys mokslininkai,
nes jie savo vidinës kovos peripeti-
jas ir kartais pernelyg karðtas emo-
cijas iðneðë á spaudos puslapius.
Niekas to mokslo ir mokslininkø ið
pradþiø nepuolë, kol mokslininkai
patys to nepradëjo daryti, kirðintis.
Visuomenei buvo pademonstruota,
kad ir ligi tol atrodæ tokie solidûs ir
garbûs mokslo mûzos tarnai gali bû-
ti ne tokie jau ir objektyvûs, kai rei-
kalai palieèia juos paèius ar jø inte-
resus. Pasirodo, jie nepakantûs ki-
taip manantiems, gali bûti dideli sa-
vimylos ir net pritvinkæ pykèio. Va-
dinasi, yra lygiai tokie pat þmonës,
valdomi tø paèiø þemiðkø aistrø ir
pagundø, kaip ir kiekvienas duonos
valgytojas. Ko stebëtis, kad þiniask-
laidoje ásitvirtino toli graþu ne pats
palankiausias mokslininko portre-
tas. Patys mokslininkai labai daug
padarë, kad taip bûtø. Jø giliamin-
tiðkø teorijø suprasti ne visiems
duota, pagaliau ne kiekvienam ir
ádomu, o jø kasdienës veiklos þings-
niai gerai matomi, visur esanèios þi-
niasklaidos rentgeno kiaurai
perðvieèiami.
Vytautas Narutis
Ar jau metas patiems
save vertinti
Net keista, kad ta ákandin „akso-
minës“ revoliucijos sekusi epocha vis
dëlto liko paþenklinta ir labai reikð-
mingu kurianèio prado rezultatu –
Mokslo ir studijø ástatymo projektu,
kuris 1991 m. buvo áteisintas kaip
Ástatymas. Jo reikðmæ tikriausiai sun-
ku bûtø pervertinti, nes jeigu ne ðis
kertinis teisinis dokumentas, mokslo
ir studijø sistemos esminë sàspara, tai
apie ðià sistemà ðiandien, ko gero,
kalbëtume kaip apie kolûkiø paliki-
Lietuvos mokslininkø sàjungos nariai LMS VIII suvaþiavime
mà, sumaitotà ir iðgrobstytà. Moksle
tai neávyko – gynë Mokslo ir studijø Kas mûsø laivavedþiai reiðkia susikalbëti, o klausantis bent skleidþia kitos mokslo ir studijø ins-
ástatymas, kuriuo buvo galima remtis jau girdëti kito þmogaus argumen- titucijos, reiðkiasi visas sudëtingos sis-
ginant institucijø interesus nuo dau- Visur ieðkant tik ðviesiø gyveni- tus. Taigi tuose ginèuose, kurie daþ- temos gyvenimas. Kitaip sakant, á
gybës naujø grësmiø, kurioms atsi- mo pusiø, vadinasi, perëmus Volte- niausiai taip ir nevirsdavo diskusija, LMS þvelgiant kaip á Sàjûdþio dvasios
spirti reikëjo dideliø pastangø. ro herojaus daktaro Pangloso filoso- nes kiekvienas girdëdavo tik save, pagimdytà kûdiká, nenagrinësime ðio
Dar neatëjo metas blaiviu protu, fijos nuostatà, jog viskas gyvenime – formavosi ir nauja valdininkija, jau beveik penkiolikos metø paaug-
objektyviai pateikti tø ávykiø vertinimà, tik á gera, ið visos tos sumaiðtingos mokslo ir studijø sistemos laivave- lio kasdienybës ir konkreèiø þingsniø,
nors mokslo istorikams gal jau pats lai- epochos galime áþvelgti nebent vie- dþiai, be kuriø – mus taip tikina – ne- bet kaip pats jo buvimas átakoja kitus,
kas tà darbà pradëti. Ádomu, kaip mus nà naudà, kai visai pamirðome, kà áplauktume á Europos mokslo ir stu- draugiðkus, artimus kaimynus, taip
dijø akvatorijà, kà jau kalbëti apie pat ir atokiau gyvenanèius, kiek nepa-
saugius uostus, kur galima iðmesti tikliai á augantá paauglá þvelgianèius
inkarà ir prisiðvartuoti. Pernelyg solidþius ir labai atsakingas pareigas
daug neþinomybës, povandeniniø uþimanèius tos paèios mokslo ir stu-
sroviø ir rifø tame kelyje, tad laivo dijø sistemos þmones.
vairas turi bûti patikimose rankose.
Ið audringos vëjo ir bangø blaðko- Kad tikslas ir orientyras
mos jûros, kokia buvo XX a. pasku- bûtø tas pats
tinio deðimtmeèio Lietuva – á ramius
Europos uostus, kelià á kuriuos þino Jau pati LMS suvaþiavimo vieta –
tik sumanûs laivavedþiai ir kapitonai, Lietuvos mokslø akademijos Didþioji
o juos Nepriklausomybës metais juk salë – iðraiðkingas árodymas, kad daug
ir turëjome iðsiugdyti. Kaip Lietuvos kas keièiasi ne tik santykiuose tarp
mokslo bendruomenei pasisekë, tam pavieniø institucijø, asmenybiø, bet
tikra prasme galima spræsti ir ið Lie- ðiandien tarsi pradedame gyventi lyg
tuvos mokslininkø sàjungos (LMS) visai kitoje visuomeninio klimato zo-
VIII suvaþiavimo. Ðiuo atveju rûpës noje. Neabejotinai vietoj buvusio
ne tiek vidinës ðios Sàjungos veiklos „klasinio prieðo“ iðaiðkinimo ir likvi-
peripetijos ar organizaciniai dalykai, davimo tendencijos (ji ryðkiausiai at-
kurie, aiðku, svarbûs kiekvienos vi- siskleidë, kad ir kaip paradoksaliai
suomeninio darinio gyvenime, bet skambëtø, tarp sovietinio reþimo di-
Apie LMS ir Valstybinio mokslo ir studijø fondo
kaip per patá ðios visuomeninës orga- dþiausiø nekentëjø, kurie patys buvo
bendradarbiavimà kalba Fondo direktorius Sigitas Renèys
nizacijos veiklà ir patá buvimà atsi- tos epochos aukos ir ákaitai, paþeisti
pakeisianti karta vertins daugybës jëgø
ir lëðø pareikalavusioms pastangoms
nostrifikuojant sovietmeèiu apgintas di-
sertacijas – ar visas þaidimas buvo ver-
tas sudegintø þvakiø? Ar ið ateities per-
spektyvos neatrodysime juokingi savo
begalinëmis diskusijomis, tik neseniai
aprimusiomis, dël habilitacijos? Ar ne-
taps pasiðaipymo taikiniu spaudimas
mûsø humanitarams savo straipsnius
spausdinti ISI þurnaluose? O sumaið-
tis dël mokslinës produkcijos vertinimo
ir humoristo plunksnos verti absurdai
dël doktorantûros? Pagaliau kokiu
þodþiu tolimi ar artimi mûsø ainiai
paminës mûsø indëlá á lietuviø kalbos
teisiø átvirtinimà moksle ir gyvenime,
kai lietuviðkos spaudos atgavimo
ðimtmeèio metais nepriklausomoje
Lietuvos valstybëje verda juk ið esmës
tie patys ginèai, kaip ir prieð kelis ðim-
tus metø: ar verta raðyti lietuviðkai,
jeigu be lietuviø tø raðtø daugiau nie-
kas nesupras? Ir po viso to neiðven-
giamai kilsiantis kitas diskusijø eta-
pas: ar verta apskritai bûti lietuviais,
jeigu ásiliejus á kurios nors „didþios“
tautos atstovø gretas, intelektualinë- LMS VIII-ojo suvaþiavimo sveèiais buvo Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, LR Vyriausybës
je plotmëje reikðtis bus nepalygina- kanceliarijos Ðvietimo, mokslo ir kultûros skyriaus vedëjas Linas Vingelis, LR ðvietimo ir mokslo ministerijos viceministras
mai paprasèiau ir naudingiau? Rimantas Vaitkus ir Suvaþiavimo dalyvis Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius prof. Steponas Aðmontas
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
homo sovieticus uþkrato, todël ir vei-
kë pagal jiems suprantamus dësnius –
kitaip ir bûti negalëjo) pradeda reikð-
tis visai kitos santvarkos nuostatos.
Atrodo, jog pagaliau pradedama su-
vokti (ne absoliuèiai, bet tam tikrais
segmentais), jog bûtina telkti nacio-
nalines jëgas, tautos ir valstybës po-
tencialà bendriems uþdaviniams
spræsti. Reikia tikëtis, jog bus suvok-
ta, kad kiekviena ið mûsø institucijø
ir asmenybiø esame ne konkurentai,
bet partneriai, nuo kuriø priklauso
bendrø uþdaviniø sprendimas ir sëk-
më. Regis, LMS VIII suvaþiavime
aiðkiausiai ir vaizdingiausiai ðià nuo-
statà iðreiðkë ðvietimo ir mokslo vice-
ministras Rimantas Vaitkus: Irkluoja-
me toje paèioje valtyje, tais paèiais irklais
ir ta paèia kryptimi. Reikia sparèiai ir-
tis – nëra kada irstytis. Tik kartu saugiai
pasieksime krantà, kuris vadinasi ben-
dra Europos mokslo erdvë.
Koncentruotai ir vaizdingai api-
bûdinta naujo laikmeèio samprata,
kurià raðanèiojo teise bûtø galima
papildyti nebent vienu pasiûlymu.
Lietuvos mokslo ir studijø sistemos
valtá galima irkluoti ir skirtingo dy-
dþio ir svarbos irklais, svarbu, kad
bûtø iriama á taktà ir vieningai. Kad
tikslas ir orientyras bûtø tas pats.
Kvietë bendram naðiam
darbui
Lietuvos Respublikos Ministro Pir-
mininko Algirdo Brazausko sveikinimo
kalbà LMS VIII suvaþiavimui perskai-
të LR Vyriausybës kanceliarijos Ðvie-
timo, mokslo ir kultûros skyriaus vedëjas
Linas Vingelis. Labai turiningas ir pra-
smingas sveikinimas, ið kurio matyti ir
aiðkûs orientyrai, kuriais vadovaujasi
valstybës mokslo ir studijø sistema. Su-
vaþiavimo rytiniam posëdþiui pirminin-
kavusi (kartu su habil dr. Vincu Bûda)
dr. Jadvyga Kerienë perskaitë XII pa-
saulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpo-
ziumo, 2003 m. vykusio Lemonte, Èika-
gos priemiestyje, Tarybos pirmininko dr.
Vytauto Naruèio sveikinimo laiðkà LMS
VIII suvaþiavimo dalyviams.
Suvaþiavimo sveèiø sveikinimus ir
prakalbas pradëjo Lietuvos mokslø
akademijos prezidentas akad. Zenonas
Rokus Rudzikas. Jis prisiminë buvæs
Lietuvos mokslininkø sàjungos Steigia-
mojo suvaþiavimo dalyvis 1989 metais
ir pasidþiaugë, kad Mokslininkø sàjun-
ga vis dar gyvuoja, nors jos veikloje bû-
ta ir sunkmeèiø, ávairiai klostësi santy-
kiai su Lietuvos MA. Z. R. Rudzikas
pakvietë maþiau þvalgytis á praeitá, bet
dràsiau kreipti þvilgsná á ateitá ir dirbti
ðalies mokslo labui. Juolab kad ir LMA,
ir LMS tikslai yra labai panaðûs.
Neseniai gráþæs ið Pasaulinës
mokslø akademijø generalinës asam-
blëjos Meksikoje, Z. R. Rudzikas pri-
sipaþino buvæs nustebintas, kiek daug
pasaulyje veikia mokslø akademijø,
net ðalyse, kur neseniai, regis, ir to
mokslo negalëjo bûti daug. Tos akade-
mijos labai ávairios, bet visos sprendþia
panaðius uþdavinius, daþniausiai yra
savo vyriausybiø, prezidento ar kitø
valdymo institucijø ekspertës, patarë-
jos svarbiausiais valstybës klausimais.
Prezidentas pabrëþë, kad Lietu-
vos MA santykiai su valstybës aukð-
èiausiomis bei mokslo ir studijø ins-
titucijomis yra darbiniai ir draugið-
ki. Reikðminga buvo Lietuvos MA
sesija, surengta kartu su LR Seimu,
skirta lietuviø kalbai kaip mokslo
kalbai, jos vaidmeniui visuomenëje.
Sesijoje priimta rezoliucija (iðspaus-
dinta Mokslo Lietuvoje), po to – Sei-
mo nutarimas, kuris ápareigojo LR
ðvietimo ir mokslo ministerijà, kitas
valstybës institucijas imtis tam tikrø
praktiniø þingsniø, ginanèiø valstybi-
nës lietuviø kalbos interesus.
Nukelta á 9 p.
Valstybës ir mokslo bendruomenës
sàveikos problemos
Atkelta ið 1 p.
Mokslininkø organizacijos, jun-
gianèios juos pagal bendrus kûrybi-
nius interesus, mûsø ðalyje yra labai
silpnos, nes remiasi tik atskirø
mokslininkø iniciatyva, neturinèia
nei kolegø, nei materialinio palaiky-
mo. Valstybës institucijos atsisako
remti tokias organizacijas, nes áþvel-
gia tam formalius teisinius apribo-
jimus. Gilias kûrybines tradicijas tu-
rinèiose ðalyse mokslininkø profesi-
nës organizacijos vaidina labai svar-
bø vaidmená mokslinës leidybos,
mokslo populiarinimo bei propaga-
vimo ir visuomenës ðvietimo darbe.
Stipriausios ið jø jungiasi á tarptau-
tines organizacijas, kurios lemia tø
mokslo srièiø plëtrà ir pripaþinimà.
Lietuvos mokslininkø organizacijos
sunkiai gali dalyvauti tarptautinëje
veikloje, nes neturi lëðø ne tik tarp-
tautiniam bendradarbiavimui fi-
nansuoti, bet ir nario ánaðui sumo-
këti. Problematiðka yra veikla ir ða-
lies viduje, nes sunkiai surenkamo
nario mokesèio tikrai negali pakakti
net elementariai veiklai organizuo-
ti, administravimo ir buhalterinës
apskaitos bûtinoms iðlaidoms pa-
dengti. Gyvybiðkesnës yra tos orga-
nizacijos, kuriø veiklà globoja biu-
dþetinës mokslo ir studijø instituci-
jos, taèiau veikla daþniausiai ir ap-
siriboja viena institucija, nes daugu-
ma institucijø tokios veiklos nere-
mia, neskatina ir net netoleruoja.
Didelæ þalà daro ir dar labai gajus
skeptiðkas poþiûris á visø rûðiø vi-
suomeninæ veiklà. Tokia veikla në-
ra nei skatinama, nei vertinama.
Mûsø nuomone, silpna mokslininkø
visuomeninë raiðka ir dël to silpnos
bendruomeniðkumo gijos sàlygoja
ir tai, kad mokslininkø veiklos so-
cialinës garantijos nuolat menkina-
mos. Pavyzdþiui, naujojoje mokslo
ir studijø ástatymo redakcijoje yra
áteisinta nuostata, kad su konkurso
bûdu pareigas uþimanèiais moksli-
ninkais gali bûti sudaromos termi-
nuotos darbo sutartys.
Suprasdami ir tinkamai ávertin-
dami, kokios svarbios mokslinio dar-
bo organizavime yra valstybinës
mokslo ir studijø institucijos, pritar-
dami visoms iniciatyvoms, kad
mokslo ir studijø institucijø sistema
bûtø nuolat rûpinamasi, o materia-
linë bazë atnaujinama, privalome
dar daug padaryti, kad svarbiausias
mokslinio kûrybinio darbo subjek-
tas – mokslininkas uþimtø deramà
Vidutinis vienos tyrëjo darbo vietos (visos darbo dienos ekvivalento) finansavimas (tûkst. eur.)
Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis kalba ið
vietà mokslinio darbo organizavime
ir visuomenës gyvenime. Mokslinin-
kas turi bûti svarbiausia mokslo ir
studijø sistemos dalis. Tik tikëdami
kûrybinëmis jo galiomis ir jas iðlais-
vindami galime sukurti stiprià moks-
lininkø bendruomenæ, dirbanèià
valstybës labui. Mokslo ir studijø ins-
titucijos turi veikti taip, kad ne var-
þytø mokslininkø iniciatyvà, o padë-
tø jai atsiskleisti, sudarydamos sàly-
gas visiems mokslininkams vienodo-
mis sàlygomis konkuruoti kûrybinë-
je veikloje. Institucinæ mokslo insti-
tutø ir universitetø struktûrà bûtinai
turi papildyti mokslininkø draugijos
ir asociacijos, veikianèios toli uþ tø
institucijø ribø. Mokslo ir studijø ins-
titucijos turi dalá savo veiklos funk-
cijø dràsiai perduoti mokslininkø or-
ganizacijoms, paèios skatindamos
SUVAÞIAVIMAS 3
jos ið labai naujos Europos Komisi-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
jos Mokslo bendrojo direktorato
studijos Towards a European Rese-
arch Area Science, Technology and In-
novation. Ðioje studijoje pateikti
duomenys rodo, kad Lietuvos moks-
lo, technologijø ir eksperimentinës
plëtros finansavimas valstybës biu-
dþeto lëðomis sudaro tik 0,3 proc.
nuo bendro vidaus produkto (BVP).
Maþesná mokslo santykiná finansavi-
mà tarp 25 ES nariø turi tik Rumu-
nija, Latvija ir Graikija, o ES vidur-
kis yra 0,76 proc. BVP. Labai liûdnai
atrodo ir mûsø pastangos ðá atsiliki-
mà áveikti, nes vidutiniðkai per vie-
nerius metus nuo 1997 iki 2003 me-
tø valstybinis mokslo finansavimas
maþëjo 3,8 proc. Tai yra ketvirtas re-
zultatas nuo galo tarp 25 ES ðaliø.
Todël visos kalbos apie þiniø visuo-
menæ ir valstybës pasirinkimà eiti ta
kryptimi yra tik kalbos. Ið dalies tai
iðreiðkia susilpnëjusá mokslininkø
vaidmená mûsø visuomenëje ir jau
minëtas paèios mokslo bendruome-
nës problemas. Minëtoje studijoje
keistai atrodo ir informacija apie vie-
nos tyrëjo darbo vietos finansavimà
Lietuvoje. Pagal pateiktus duomenis
vidutiniðkai viena tyrëjo darbo vieta
Lietuvoje finansuojam 9 tûkst. eurø,
o versle tokios vietos finansavimas
siekia 55 tûkst., universitetuose – tik
5 tûkst., o institutuose – tik 12 tûkst.
eurø vidutiniðkai. Ðie skaièiai rodo
ne tik menkà mokslinio darbo finan-
savimo lygá palyginus su kitomis ða-
limis, bet ir didþiules statistikos pa-
klaidas, kurios lemia vienuolika kar-
tø besiskiriantá finansavimà versle ir
Suvaþiavimo tribûnos
universitetuose. Ðioje ES studijoje
kuo ávairesnæ paèiø mokslininkø aiðkiai galime pastebëti, kaip tos
veiklà. Valstybë turi remti individu- Lietuvos statistikos klaidos atrodo
alià mokslininkø ir jø organizacijø lyginant su kitø valstybiø duomeni-
iniciatyvà, o ne tik institucijø veiklà. mis (þr. grafikà), kur nei vienos vals-
Valstybinis mokslo ir studijø fondas tybës mokslo finansavimas versle
turi remti ne institucijø siûlomus pro- neiðsiskiria taip ryðkiai, kaip Lietu-
jektus, o pavieniø mokslininkø ir jø voje. Esame jau daug kartø pastebë-
grupiø kûrybines iniciatyvas. Toks fi- jæ, kad tyrëjø skaièiaus nustatyme ir
nansavimas turi pasiekti iki 20-30 pro- vertinant verslo indëlá á mokslinius
centø nuo bendro valstybinio moks- tyrimus mûsø statistika daro rimtø
lo finansavimo. klaidø. Taèiau mûsø pastabø menkai
Lietuvos mokslas iðgyvena sun- paisoma. Tai rodo, kad mokslo ben-
kius laikus ne tik dël minëtø prieþas- druomenë dar nesugeba kontroliuo-
èiø, bet ir dël sudëtingø pereinamo- ti net jos paèios veiklà atspindinèios
jo laikotarpio iðbandymø. Ilgai buvæ informacijos patikimumo.
rusakalbëje mokslo erdvëje pereina- Pagal tarptautiniø moksliniø
me á anglø kalba bendraujanèià ir publikacijø skaièiø vienam milijo-
kurianèià bendruomenæ. Esame ke- nui gyventojø Lietuva tikrai nëra
lio viduryje ir labai svarbu ávertinti, tarp pirmaujanèiø, 2003 metais tu-
kaip atrodome naujos mokslo erdvës rëjome jø tik 164 ir buvome penkti
fone. Pateiksime truputá informaci- nuo pabaigos. Taèiau pagal tokiø
publikacijø prieauglá, vidutiniðkai
8,3 proc. per vienerius metus, esa-
me pirmaujantys kartu su Slovëni-
ja tarp 25 ES ðaliø. Atsiþvelgiant á
tikrai sunkias ekonomines ir mate-
rialines mokslo plëtros aplinkybes
galime sakyti, kad ðalies mokslo
bendruomenë sugeba prisitaikyti
prie naujos mokslo erdvës.
Kad aktyvesnis dalyvavimas
tarptautinëse programose yra per-
spektyviausia mokslo draugijø veik-
los sritis, árodo ir Lietuvos moksli-
ninkø sàjungos bei Mokslininkø sà-
jungos instituto veiklos patirtis.
Mokslo ir visuomenës sàveikos plë-
tojimas yra ryðkus Europos Sàjungos
programø prioritetas. Tuo ir turime
pasinaudoti lopydami gilias savo ða-
lies mokslininkø visuomeninës raið-
kos spragas.
Vygintas Gontis
4 APLINKA
Prof. habil. dr.
VALDAS PRUSKUS
Ðiandien visuomenëje vis labiau
ásigali nuostata, jog viskà galima
ávertinti pinigais ir parduoti. Pirkimo
ir pardavimo dvasia vis labiau ásiga-
li kasdienëje mûsø sàmonëje. Taèiau
ar ið tiesø rinkos sàlygomis viskà ga-
lima ávertinti pinigais ir parduoti?
Egzistuoja sritis, kurios vertæ sunku
iðmatuoti pinigais ir kuriai vargiai
gali bûti taikomi rinkos dësniai – tai
aplinkos kokybë.
Neginèytina yra tai, kad nuo ap-
linkos kokybës priklauso þmogaus
gyvybë ir sveikata. Jei neturësime
kokybiðkos aplinkos, neturësime ir
sveikø þmoniø, galinèiø atlikti reikia-
mus darbus. Labai sumaþës galimy-
bë papildyti darbo rinkà naujais,
sveikais ir pajëgiais dirbti þmonëmis.
Kita vertus, aplinkos kokybës prastë-
jimas pakenks ir gyvûnijai, sparèiau
nyks atskiros jø rûðys, o tai neigiamai
paveiks ekosistemø pusiausvyrà. Di-
dëjant aplinkos tarðai, maþës rinkos
plëtotës galimybës.
Reikia pripaþinti, kad vartotojið-
kos visuomenës ir gamtos santykai
visada buvo konfliktiðki. Tiesa, á tvy-
ranèià átampà vis labiau reaguoja
tiek politikai, siûlydami ávairius ga-
mybà „ekologizuojanèius“ ástaty-
mus, tiek visuomenë, ypaè ekologið-
kai jautri jos dalis, susibûrusi á ávai-
rias gamtosaugines organizacijas,
kurios vadovaudomosis grieþtais
ekologinës etikos principai itin uoliai
reaguoja á menkiausius ámoniø
veiksmus, kurie, jø teigimu, turá nei-
giamos átakos aplinkai.
Reikia pastebëti, kad nevisada
ðie kaltinimai bûna pagrásti, argu-
mentuoti, neretai jie bûna gan sub-
jektyvûs ir orientuoti á visuomenës
emocijas. Problema ta, kad lig ðiol
nëra vienareikðmiðkai moksliðkai
árodyta, jog temperatûros kilimas þe-
mëje –„ðiltnamio efektas“ yra tik
þmogaus ûkinës veiklos (pramonës
plëtotës) padarinys. Atlikti pastarø-
jø metø tyrimai rodo, jog tai gali bû-
ti ir kur kas didesniø natûraliø pro-
cesø, vykstanèiø gamtoje ir Visatoje,
ciklo etapas, kuriam þmogaus veik-
la neturi tokios lemiamos átakos kaip
manyta lig ðiol.
Nepaisant to, didëjantis visuome-
nës dëmesys aplinkosaugai rodo, jog
tai ið tiesø svarbus dalykas kiekvie-
nam ið mûsø. Taèiau kartu reikia pri-
paþinti ir tai, kad iðmatuoti ir ávertin-
ti aplinkos kokybæ yra daug sunkiau
nei konkretaus individo sveikatos
bûklæ. Imkime kad ir tokius gamtos
turtus kaip miðkai, upës. Rinkai tai
yra ekonominës vertybës, kurias ga-
lima ávertinti pinigais. Taèiau kur kas
sunkiau ávertinti pinigais ðià vertybæ
(miðkà kaip ekosistemà), kuri yra
svarbi ir vertinga ne vienam individui,
bet visai visuomenei. Juk miðko eko-
sistema uþtikrina, grynina orà visai
Lietuvai, o ne tik pavieniam indivi-
dui – miðko savininkui.
Tiesa, gamtos teikiami patogu-
mai bei malonumai gali turëti rinkos
vertæ (uþ juos reikia mokëti). Kartais
gamtos objektai (miðkai, eþerai) per-
duodami á privaèias rankas tam, kad
galëtø geriau pasitarnauti visuome-
nei. Individas savo rekreacijai nau-
dojasi gamtos vertybëmis, ávairiais
patogumais (áranga gamtos objek-
tuose). Abiem atvejais uþ teikiamas
paslaugas, patogumus reikia mokë-
ti: privaèiam savininkui ar valstybei,
kuri surenka lëðas uþ naudojimàsi
gamtiniais objektais per mokesèius.
Tikëtina, kad privaèios miðko valdos
savininkas gali suteikti pilieèiui di-
desniø patogumø negu valstybinë
miðko prieþiûra. Þinoma, uþ
tai teks daugiau mokëti. Kita
APLINKOS KOKYBËS EKONOMINIS
IR KULTÛRINIS VERTINGUMAS
vertus, tai ir bus realus pasirinkimas
rinkos sàlygomis: vykstu á privatø
miðkà, nes þinau, kad ten gausiu dau-
giau patogumø ir esu pasirengæs uþ
teikiamas papildomas paslaugas su-
mokëti. Kokiomis vertybinëmis nuo-
statomis vadovaujasi pilietis – varto-
tojas, rinkdamasis aplinkà, kuri jam
esanti vertinga? Galima bûtø iðskir-
ti tris prielaidas, kurios nusako
vartotojo poþiûrá á aplinkos kokybæ
kaip vertybæ ir teikia priemenybæ
prekës ekologiðkumui jà pirkda-
mas. Netiesiogai tai rodo, kokià
reikðmæ þmogui turi jo gyvenimo
aplinkos kokybë.
Pirma, pirkdamas prekæ vartoto-
jas stengiasi pagerinti savo gyveni-
mà. Jis þiûri, ar toji prekë ekologiniu
poþiûriu vertinga (ekologiðkai sau-
gi), pavyzdþiui, darþovës, neturinèios
nitratø ir panaðiai. Kuo þmogus turi
daugiau galimybiø pirkti ir vartoti
ekologiðkai saugø ir ðvarø produktà,
tuo labiau jis jauèiasi pasiekæs dides-
nës gerovës. Taigi „ðvarioje þemëje“
iðaugintas produktas leidþia þmogui
padidinti ir savo gerovæ.
Antra, vartotojas jausis „gaunàs“
kokybæ, jeigu asmeniðkai jis tik vie-
nas galës ta aplinka (jos teikiamais
patogumais) naudotis. Rinkoje eg-
zistuoja kainø mechanizmas, kuris
tai uþtikrina: autentiðkos paslaugos
teikiamos vienam kainuoja brangiau
negu visiems.
Treèia, kuo labiau gamtos objek-
tai (miðkai, eþerai ir t. t.) yra tapæ
„prekëmis“, kurios rinkoje turi ma-
þesnæ vertæ ir gali bûti labiau priei-
namos visiems, tuo aplinkos kokybë
turi maþesnæ vertæ individo akyse: ji
netampa individo gyvenimo kokybës
rodikliu, nes kiekvienam ði vertybë
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
4. Priimamø ástatymø ekologinës
ekspertizës buvimas, siekiant, kad
ástatymai bûtø orientuoti ir á indivi-
dui ekologiðkai saugios aplinkos sà-
lygø kûrimà.
Demokratinës valstybës vieðoji
politika orientuota á tai, kad ekolo-
ginë gerovë, aplinkos kokybë, ekolo-
giðkai saugûs produktai bûtø ne tik
skirti, bet ir prieinami visiems pilie-
èiams. Taèiau bûtent èia ir kertasi
valstybës vieðosios politikos ir rinkos
Gedimino Zemlicko nuotrauka
nuostatos.
Rinka teigia, kad uþ „kokybæ“
reikia mokëti brangiau. Tuomet ga-
li rinktis.
Tuo tarpu vieðoji nuomonë tei-
gia, kad „kokybë“ turi bûti prieina-
ma visiems, t. y. kiekvienas turi tei-
sæ rinktis, nesvarbu, kad jis neturi ga-
limybiø mokëti uþ ekologiná saugu-
mà. Pagrindiniai argumentai èia bû-
tø tokie:
Pirma, aplinkos kokybë yra vi-
suotinë vertybë (kaip ekonominë ir
kultûrinë), o ne pavienio þmogaus,
nes turi átakos visuomenës gyveni-
mui ir jos ateièiai.
Antra, nuo aplinkos kokybës pri-
klauso pilieèiø sveikata, o ji yra vie-
na gyvybiðkai svarbiausiø þmogaus ir
visuomenës vertybiø: nesveikas, pa-
liegæs þmogus bus nereikalingas ir
rinkai, taps jai tik naðta.
Treèia, nuo aplinkos kokybës di-
dþia dalimi priklauso ir ekonominë
bei kultûrinë visuomenës bûklë.
Taigi þmogaus gerovë, jo ateitis,
o tuo paèiu ir visuomenës ekonomi-
në ir kultûrinë gerovë neásivaizduo-
jama be aplinkos kokybës. Nenuos-
tabu, kad þmonës reikalauja iðsaugo-
ti ekosistemas, gyvûnijos populiaci-
jà, miðkus, eþerus, upes, kurti bios-
feros draustinius ir pan. Taip pama-
þu aplinkosauga, buvusi iðorine ver-
tybe þmogui tampa vidine vertybe
(svarbia jam asmeniðkai ir dël jos jis
pasirengæs grumtis).Tà rodo ir eko-
loginiai sàjûdþiai, vienijantys milijo-
nus þmoniø visame pasaulyje.
Paþymëtina ir tai, kad gamtinës
aplinkos vertybës yra ypatingos: jos
turi ne tik naudos aspektà, bet ir es-
tetiná. Tiesa, ekonomistai aplinkos
estetiniam aspektui nelinkæ suteikti
didesnës svarbos. Taèiau ðiaip ar taip
saugi, graþi aplinka turi ir estetinæ
vertæ. Kraðtovaizdþio estetinë vertë
yra svarbi turizmo plëtotei. Graþi ap-
linka gali pritraukti ir daugiau turis-
tø, kurie apsilankymami paliks ir
daugiau pinigø. (Neatsitiktinai Ke-
nijoje draudþiama medþioti dram-
blius ir eksportuoti jø iltis. Sume-
dþiotø drambliø ilèiø eksportas at-
neðtø kasmet 3 mln. doleriø , o atvy-
kusieji pasiþiûrëti drambliø turistai
kasmet ðaliai atveþa per 50 mln. do-
leriø pajamø).
Kita vertus, ir pats þmogus gali
imtis veiksmø, siekdamas padidinti
Atspindys ekologinæ ir estetinæ þemës valdø
yra prieinama. Ir atvirkðèiai – kuo vertæ: nusausindamas menkavertes
maþesniam pilieèiø ratui natûralios pelkes, nykius kemsynus paversda-
gamtos vertybës prieinamos, tuo ga- mas puðynais ir t. t. Aiðku, tam bûti-
limybë naudotis „ðvaria gamta“ yra nos papildomos iðlaidos. Taèiau taip
svarbesnë individui. Tas naudojima- sukultûrinta ir ekologizuota þemës
sis tampa jo þmogiðkojo gyvenimo valda ágyja ne tik didesnæ estetinæ
kokybës rodikliu. Kartu jis parodo ir vertæ, bet kyla ir þemës kaina.
to gyvenimo ekologinæ dimensijà – Kainos kilimas nereiðkia þemës
ekologinës gerovës lygá. vertës didëjimo, bet iðauga konkre-
Ekologinë gerovë gali bûti nusa- taus sklypo vertybiðkumas pavienio
kyta remiantis tokias kriterijais: þmogaus akyse. Kitaip tariant, tie-
1. Informacijos apie ekologinius siog atsiranda toks sklypas, unikali
standartus turëjimas (jos prieinamu- vieta, uþ kurià þmogus pasirengæs
mas). mokëti daugiau, nes: 1) tai jam as-
2. Realiø galimybiø turëjimas meniðkai maloni vieta, tenkinanti jo
norint pasinaudoti aukðtos kokybës poreikius, 2) jis nori bûti vienintelis
aplinkosaugos paslaugomis (gamtos jos turëtojas (bûdamas jos savinin-
objektø prieinamumas). kas jis jauèiasi esàs iðskirtinis). Þino-
3. Realiø galimybiø turëjimas ma, ne visi gali (finansiðkai pajëgûs)
dirbti aplinkoje, kur diegiamos ir tokià norimà unikalià vietà ásigyti.
nuolat tobulinamos ekologiðkai sau- Taip pat ne visiems aplinkos kokybë
gios gamybos technologijos. yra tapusi vidine vertybe.
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Reikalauti aplinkos kokybës, kad
ji taptø vidine vertybe dar nereiðkia
reikalauti, kad ji taptø atpildu, kom-
pensacija individui. Kitaip tariant, ne-
dera siûlyti saugios aplinkos vietoj at-
lyginimo. Juk ne visiems þmonëms
aplinkos kokybë yra vienodai asme-
niðkai svarbi, tapusi vidine vertybe.
Þmonës turi savus interesus ir tikslus,
kuriø siekia. Tiesa, natûrali gamta
þmones ákvepia, priverèia stebëtis,
gerëtis. Kartu gamta yra mûsø buvi-
mo Þemëje prielaida. Ji teikia þalia-
vas gamybai ir priglobia þmogø. To-
dël negalima þiûrëti á gamtà tik kaip
materialiniø iðtekliø sandëlá ir manyti,
kad gamtà ir jos iðteklius galima tvar-
kyti grieþtai pagal rinkos dësnius. Kai
kurios aplinkos vertybës (oras, mið-
kai, vanduo), nors yra materialaus
pobûdþio dalykai, taèiau kartu tai
aukðtesnio lygmens vertybës, negu
paprastos prekës, kaip pavyzdþiui,
automobiliai, pastatai ir t. t.
Be to, gamtos objektai kaip eko-
loginës vertybës, kaip minëjome, tu-
ri ypatingà estetiná aspektà, kurá sun-
ku iðreikðti ir nusakyti grieþtais termi-
nais, tuo labiau já ávertinti pinigais. To-
dël monitarizuoti gamtinës aplinkos
(ekologines) vertybes sunku. Taip pat
negalima jø ávertinti ir vien tik per rin-
kos santykiø prizmæ. Rinkos normos
èia nedaug gali padëti, nes jos „nedir-
ba“ su aukðtesnio lygmens – aplinkos
vertybiø normomis. Bûtent pastaro-
sios padeda kurti visuomenei ypatin-
gà „naudà“, duoda „pelnà“, kurá pi-
nigais sunku iðreikðti.
Nepaisant to, pastangos ávertin-
ti gamtos objektø ekonominá vertin-
gumà nemaþëja. Kita vertus, akivaiz-
du ir tai, kad gamtos objektai dar turi
ir kultûriná vertingumà.
Gamtos objektø ekonominá, taip
pat ir kultûriná vertingumà geriau su-
prasti padeda gamtos parko fenome-
nas. Já aptarsime smulkiau.
Gamtos parkas yra svarbus dau-
geliui þmoniø. Pirmiausia lankyto-
jams, kaip galimybë susipaþinti su
unikaliais gamtos objektais, patirti jø
estetiná þavesá ir praturtinti savàjà ir
artimøjø (vaikø) gamtos paþinimo
patirtá. Gamtos parko darbuoto-
jams, kuriø pagrindinë funkcija – pa-
dëti iðsamiau paþinti gamtos objek-
tus suteikiant apie juos lankytojams
atitinkamà informacijà. Mokslinin-
kams, kaip galimybë atlikti gamti-
nius stebëjimus. Meninininkams ne
tik kaip galimybë semtis ákvëpimo,
bet ir vieta, kur gali bûti eksponuo-
jami jø darbai (skuptûros, medþio
dirbiniai ir t. t.). Verslininkams –
kaip galimybë pasiûlyti lankytojams
papildomas paslaugas (unikaliø pra-
mogø ir prekybos suvenyrais organi-
zavimas ir pan.). Turizmo verslo or-
ganizatoriams ðalia easantis gamtos
parkas – tai galimybë pritraukti dau-
giau lankytojø.
Taigi gamtos parke savaip persi-
pina, sugyvena, papildydamos viena
kità netgi trys vertybiø rûðys: ekolo-
ginës, kultûrinës ir ekonominës. De-
rëtø bandyti nusakyti, kas sudaro
gamtos parko ekologiná, ekonominá
ir kultûriná vertingumà.
Ekologinis gamtos parko vertingu-
mas glûdi tame, kokiu mastu èia su-
telkta gamtiniu poþiûriu ávairi ir tur-
tinga fauna bei flora, ar jis funkcio-
nuoja kaip vieninga, nepaþeista ir
unikali ekosistema.
Ekonominis gamtos parko vertin-
gumas glûdi tame, kaip efektyviai ðis
parkas yra panaudojamas, gali teik-
ti lankytojui kuo daugiau jam bûtinø
paslaugø, susijusiø su gamtos objek-
tø paþinimu ir naujø patirèiø ágijimu.
Ðis gamtos parkos gebëjimas teikti
tokias paslaugas yra neabejotina ver-
tybë, kuri pripaþástama rinkoje. Ta-
èiau kartu tai, kokiu mastu gamtos
parkas kaip institucija gali teikti gry-
nai ekonomines ne tik kultûrines
(informacines) paslaugas yra pla-
èiai diskutojamas mokslo pasaulyje
dalykas.
Nepaisant nuomoniø ávairovës
vis labiau pripaþástama, kad gamtos
parkas, siekdamas sulaukti lankyto-
jø dëmesio (ekonominis interesas),
gali panaudoti gamtos objektø ir
subjektø (faunos) pristatymui tokià
árangà ir bûdus, kurie paskatintø lan-
kytojø antplûdá ir taip padidintø par-
ko pajamas. (pvz. specialiø stebëji-
mo vietø áranga, ar galimybiø suda-
rymas lankytojams patirti neáprastus
pojûèius susiduriant su gamtos ob-
jektais ir subjektais).
Lankytojø traukà taip pat gali
padidinti ir eksponuojami parko te-
ritorijoje meno kûriniai (skulptûros,
unikalus medþio droþiniai ir pan.).
Eksponuodami ðiuos meno kûrinius,
parkai tikisi, kad lankytojai uþ teikia-
mà paslaugà sumokës, t. y. atsilygins.
Stengiamasi, kad paslaugos vartoto-
jas (parko lankytojas) bûtø paten-
kintas. Gamtos parko poþiûriu par-
ko ekonominis vertingumo matas
yra lankomumas. Be to, esant gau-
sesniam lankytojø skaièiui didëja ti-
kimybë, kad dalis jø apsilankys ir
parko parduotuvëje, kur galës ásigy-
ti ávairiø jiems siûlomø prekiø, suve-
nyrø. Tai tik pagerins parko ástaigos
finansinæ padëtá (parkas galës uþsi-
dirbti papildomai).
Ðiuo poþiûriu gamtos parkai vei-
kia kaip organizacija, kurianti eko-
nomines vertybes per specifiniø pa-
slaugø lankytojams teikimà. Pavyz-
dþiui, per parke organizuojamus
mokymus – moksleiviø grupiø in-
struktavimas ir pan., kur kuriamas ir
bendras (vieðas), ir privatus (indivi-
dualus) turtas: jei þmogiðkasis kapi-
talas po tokio apmokymo padidëja,
tai padidëja ir tikimybë, kad ateityje
didës ir tø þmoniø jautrumas aplin-
kai, bus ugdomas atsakingas poþiû-
ris á racionalø ir taupø gamtos iðtek-
liø naudojimà, bus sukurtas ir dides-
nis bendras gëris.
Taigi parkø teikiamos paslaugos
individams ir organizacijoms yra sa-
votiðki ekologiniø ir ekonominiø
vertybiø rinkiniai, kuriuos jis gauna
nusipirkæs bilietà ir apsilankæs jame.
Kultûriná gamtos parko vertingu-
mà nusako du esminiai dalykai. Pir-
ma, tai patys gamtos kûriniai (objek-
tai) ir antra, parkas kaip institucija
gebanti sukurti jø pristatymo lanky-
tojui erdvæ ir sudaryti sàlygas jø pri-
ëmimui.
Gamtos kûriniai (objektai). Á jø
kultûrinæ vertæ galima paþvelgti tiek
visuomeniniu, tiek individo poþiûriu.
Tiesa, kiekvienas laikmetis savaip
þvelgia á gamtos objektus ir skirtin-
gai suvokia jø vertingumà. Taèiau
ÐIAULIØ
UNIVERSITETAS
skelbia vieðus konkursus eiti pareigas ðiose katedrose:
EDUKOLOGIJOS FAKULTETE:
Gamtos didaktikos katedroje – docento (0,5 etato);
Psichologijos katedrojea – asistento (0,25 etato);
HUMANITARINIAME FAKULTETE:
Visuotinës literatûros katedroje – profesoriaus (2 etatai), docento
(1 etatas).
Dokumentai priimami tris savaites nuo konkursø paskelbimo spau-
doje dienos adresu: Ðiauliø universiteto Personalo skyrius, Vilniaus g. 88,
LT-76285 Ðiauliai; telefonai pasiteirauti: (8~41) 59 57 50, 59 57 51.
Ðiauliø universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø atestavimo ir kon-
kursø pareigoms eiti nuostatai pateikti Universiteto interneto puslapyje
<http://www.su.lt> Tarnybø ir skyriø naujienos. Personalo skyrius.
kartu juos bando ir kultûriðkai ápras-
minti (pvz. tautosakoje, prisiminki-
me pasakojimà apie Puntuko ak-
mens atsiradimà). Be to, dalis gam-
tos objektø yra susijæ su reikðmingais
istoriniais ávykiais, kurie nuo jø ne-
atsiejami. Taip dalis itin iðraiðkingø
gamtos objektø tampa tam tikru kul-
tûriniu þenklu, kuris kaip paveldas
perduodamas naujoms kartoms. Jie
tampa vertingais visuomenës akyse
kaip turintys ne tik estetinæ, bet ir
dvasinæ bei istorinæ vertæ.
Individo poþiûriu gamtos objek-
to vertingumas priklauso nuo to,
kiek jis ádomus, patrauklus þiûrovui.
Taigi lemia subjektyvus vertinimas.
Savo ruoþtu já apsprendþia ekologi-
nis iðsilavinimas, kurá individas yra
ágijæs. Lankymasis parke sudaro ga-
limybæ papildyti ekologiniø þinias, ið-
plësti kultûriná akiratá.
Gamtos parko institucinë aplinka.
Gamtos parkas kaip institucija suku-
ria ypatingà aplinkà, kur atëjæs þmo-
gus dali pasigroþëti gamtos kûriniais.
Parko sukurta aplinka jau savaime
tampa kultûrine vertybe. Ir kuo dau-
giau parkas sugeba pateikti lankyto-
jo pageidaujamø paslaugø, tuo la-
biau iðauga parko kaip institucijos,
turinèios kultûrinæ vertæ, vertingu-
mas. Parko tikslas yra iðsaugoti savo
kaip gamtos objektø saugotojos ir
galimybiø plaèiajai visuomenei susi-
paþinti su jais sudarytojos vaidmená.
Ðiuo poþiûriu parkas yra vieta, ku-
rioje vyksta individualus ir socialinis
grupës þmoniø (lankytojø) bendra-
vimas.
Taigi galima tarti, kad parko tei-
kiamos paslaugos individams ir vi-
suomenei yra savotiðkas ekologiniø,
ekonominiø ir kultûriniø vertybiø
rinkinys, kurá galima ásigyti nusipir-
kus bilietà ir apsilankius jame. Kaip
rodo patirtis, lankytojø parkuose
daugëja. Visame pasaulyje kuriami
vis nauji nacionaliniai parkai, draus-
tiniai, nors nesitikima gauti ið jø di-
delio pelno. Taèiau jie tampa svarbiu
autentiðkos patirties ir informacijos
ðaltiniu, ekologinio jautrumo ir atsa-
komybës uþ racionalø gamtos iðtek-
liø naudojimà mokykla. Taigi ji rei-
kalinga individui ir visuomenei. Taip
pat ir Lietuvoje.
Daliai þmoniø gamtinës aplinkos
vertybës yra itin svarbios, vardan jø
jie linkæ konfliktuoti su ekologijos
reikalavimø nesilaikanèiom ámo-
nëm, reikalauti ið valdþios patiki-
mesniø ástatymø, uþtikrinanèiø ap-
linkos kokybæ. Taigi ir pilieèiø eko-
loginæ gerovæ. Ðiandien ji tampa vis
svarbesne þmogaus socialinio gyve-
nimo standarto sudedamàja dalimi.
Tad nenuostabu, kad pilieèiø þvilgs-
niai vis labiau krypsta á valdþios ins-
titucijas: kokios yra jø atsako rinkos
iððûkiams galimybës?
Rektorius
Turto ir pajamø
deklaravimas:
kà apie tai reikia þinoti
mokslo darbuotojams?
2004-ieji – pirmieji visuotinio pa-
jamø deklaravimo metai. Nuolatiniai
mûsø ðalies gyventojai, per mokesti-
ná laikotarpá gavæ apmokestinamøjø
pajamø, privalës pateikti metinæ pa-
jamø mokesèio deklaracijà. Kaip ðià
savo pareigà teks atlikti?
Deklaruosime patys ar tai atliks
darbdavys? Gyventojø pajamø mokes-
èio ástatymas iki ðiø metø geguþës
1 dienos kiekvienà nuolatiná mûsø ða-
lies gyventojà, per mokestiná laikotarpá
(kalendorinius metus) gavusá su dar-
bo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais
santykiais susijusias pajamas, honora-
rus, ne individualios veiklos turto par-
davimo ar kitokio perleidimo nuosa-
vybën pajamas, ásipareigoja apskrities
valstybinës mokesèiø inspekcijos
miesto (rajono) skyriui pateikti meti-
næ pajamø mokesèio deklaracijà ir jo-
je deklaruoti visas praëjusio mokesti-
nio laikotarpio pajamas bei uþ jas pa-
skaièiuotà pajamø mokestá. Visais at-
vejais tokià deklaracijà minëtai insti-
tucijai turës pateikti darbdaviai, iðmo-
këjæ dirbantiesiems darbo uþmokestá,
honorarus bei kitas iðmokas, nuo ku-
riø jie iðskaièiavo pajamø mokestá.
Taigi asmenims, per praëjusá mo-
kestiná laikotarpá gavusiems tik su dar-
bo santykiais ar jø esmæ atitinkanèiais
santykiais susijusias pajamas, honora-
rus bei kitokias iðmokas, nuo kuriø pa-
jamø mokestá iðskaièiavo jas iðmokë-
jæ ûkio subjektai, apskrities valstybinës
mokesèiø inspekcijos miesto (rajono)
skyriui metinës pajamø mokesèio de-
klaracijos pateikti nereikës. Bet jei ið-
vardytas pajamas gavæ asmenys per
praëjusá mokestiná laikotarpá gyvento-
jø pajamø mokesèiu apmokestintas
pajamas norës sumaþinti metiniu pa-
pildomu neapmokestinamuoju paja-
mø dydþiu, sumokëtomis gyvybës
draudimo ámokomis, palûkanomis uþ
paimtà kredità gyvenamajam bûstui
statyti ar uþ aukðtàjá iðsilavinimà su-
teiksianèias studijas sumokëta pinigø
suma ir susigràþinti dël to susidariusià
ðio mokesèio permokà, minëtam vals-
tybinës mokesèiø inspekcijos skyriui
jie privalës pateikti metinæ pajamø
mokesèio deklaracijà uþ praëjusá mo-
kestiná laikotarpá.
Bet kokiu atveju nurodytà dekla-
racijà privalo pateikti individualia
veikla uþsiimantys asmenys (advoka-
tai, notarai, antstoliai ir kt.), ûkinin-
kai ir jø partneriai bei dirbantieji pa-
gal verslo liudijimus.
Gyventojams bei pajamø mokestá
iðskaièiuojantiems asmenims metiniø
pajamø mokesèiø deklaracijø blankai
bei metodiniai jø pildymo nurodymai
apskrièiø valstybiniø mokesèiø ins-
pekcijø miestø (rajonø) skyriuose ið-
duodami nemokamai. O gyvento-
jams pajamø mokesèiu apmokestin-
tas iðmokas iðmokëjæ darbdaviai ið-
duoda paþymas, kuriose turi bûti nu-
rodytos apskaièiuotos ir iðmokëtos ið-
mokos, taikytas neapmokestinamasis
pajamø dydis bei iðskaièiuota ir su-
mokëta pajamø mokesèio suma. Pa-
þymos turi bûti iðduotos per 10 dar-
bo dienø nuo gyventojo praðymo ið-
duoti tokià paþymà gavimo. Uþpildy-
ta metinë pajamø mokesèio deklara-
5
Pravartu þinoti
cija pateikiama minëtam valstybinës
mokesèiø inspekcijos skyriui.
Vienkartinis turto
deklaravimas
Ðiø metø sausio 1 dienà ásigaliojo
ir Vienkartinio gyventojø turto dekla-
ravimo ástatymas, nustatantis vienkar-
tiná gyventojams nuosavybës teise pri-
klausanèio turto, taip pat turimø pini-
giniø lëðø deklaravimà. Iki 2005 metø
geguþës 1 dienos kiekvienas nuolatinis
mûsø ðalies gyventojas privalës dekla-
ruoti 2003 metø gruodþio 31 dienà tu-
rëtà ðá turtà: 1) pinigines lëðas, virðijan-
èias 50 tûkst. litø, – nesvarbu, kur jos
laikomos: banke, kredito unijoje ar na-
muose; 2) pasiskolintas ir negràþintas
pinigines lëðas, paskolintas ir nesusig-
ràþintas pinigines lëðas bei vertybinius
popierius, jeigu kiekvienos jø atskirai
bendra suma virðija 2 tûkst. litø; 3) ne-
baigtà statyti bei kità nekilnojamàjá
turtà, jeigu jam privaloma teisinë re-
gistracija; 4) meno kûrinius, brangak-
menius, juvelyrinius dirbinius, tauriuo-
sius metalus, kuriø vieneto vertë vir-
ðija 10 tûkst. litø, bei kità, gyventojo
nuomone, vertingà turtà.
Apskrities valstybinës mokesèiø
inspekcijos miesto (rajono) skyriui pa-
teikiant vienkartinæ gyventojui nuosa-
vybës teise priklausanèio turto dekla-
racijà, nereikës pateikti dokumentø,
árodanèiø gyventojo pajamas, uþ ku-
rias buvo ásigytas deklaruotas turtas.
Taèiau jei kils átarimas dël ðio turto
ásigyjimo, gyventojui galës bûti duotas
privalomas vykdyti nurodymas pagrásti
deklaruojamo turto ásigyjimo ðaltinis.
Beje, gyventojai, nepateikæ vienkarti-
nës jiems nuosavybës teise priklausan-
èio turto deklaracijos, vëliau negalës
pagrásti pajamø, gautø pardavus ne-
deklaruotà turtà, ir uþ jas kito turto ási-
gijimo ðaltiniø. Net ir turint ðio turto
ásigijimo dokumentus nebus galima
árodyti, jog ðis turtas – legalus.
Atlikti vienkartiná nuosavybës teise
priklausanèio turto deklaravimà nerei-
kës tiems nuolatiniams mûsø ðalies gy-
ventojams, kurie jau yra ðio turto ir turi-
mø piniginiø lëðø deklaruotojai pagal
Gyventojø turto deklaravimo ástatymà,
tai yra politikams, valstybës tarnauto-
jams, valstybiniø aukðtøjø mokyklø va-
dovams, prokurorams, teisëjams ir ðiø
asmenø ðeimos nariams bei kt.
Uþ vienkartiná nuosavybës teise
priklausanèio turto nedeklaravimà
gyventojams nebus taikomos jokios
sankcijos, taèiau uþ privalomà per
praëjusá mokestiná laikotarpá ásigyto
turto bei gautø pajamø nedeklaravi-
mà Administraciniø teisës paþeidi-
mø kodekso numatyta bauda nuo
500 iki 2 tûkst. litø.
Ir ðiuo atveju minëtos deklaraci-
jos blankais ir jø pildymo metodiniais
nurodymais nemokamai aprûpins
minëtas valstybinës mokesèiø inspek-
cijos skyrius. Deja, kol kas jis to pa-
daryti negalëtø, nes ðie dokumentai
dar nëra parengti.
Dr. Antanas Petrauskas
Socialiniø problemø
analitikas
6 MÛSØ KAIMYNAI
Kà gali padaryti mokslo ir kultûros þmonës (8)
Pabaiga, pradþia 2003 m. Nr. 17,
19, 21 ir 2004 m. Nr. 1, 2, 4, 5
Ðia pokalbio dalimi baigiame
paðnekesá su Latvijos mokslø
akademijos prezidentu ir Lietu-
vos mokslø akademijos uþsienio
nariu prof. Janiu STRADINIU.
Skaitytojai nepamirðo, jog Janis
Stradinis yra ir Sëlijos asociaci-
jos prie Latvijos mokslø akade-
mijos prezidentas, daug daro,
kad istoriniø sëliø vardas ne-
dingtø uþmarðtyje.
Sena sodyba
ðventavietëje
Taigi á Jûsø tëvui Viesytëje priklau-
siusià þemæ pretenduoti nebegalëjote,
nes tarybø valdþia tà þemæ naciona-
lizavo ir toje vietoje árengë kapines.
Taip, ir tada mums patarë pirkti
graþø sklypà ir jame stovintá senà et-
nografiná gyvenamàjá namà minëto-
je Racienkalne. Sodybos ðeiminin-
kas jau buvo miræs, o sodybà pirko-
me ið jo brolio, tada jau invalido, ku-
ris jau taip pat miræs. Taigi sûnus Pe-
teris ádëjo labai daug pastangø, kad
tà sodybà atgaivintø.
Tas sodybos etnografiðkumas sëlið-
kas, o gal labiau latgaliðkas?
Manau, jog sëliðkas. Gyvenama-
sis namas (jis medinis) pastatytas
1932 metais, sugriauto Pirmojo pa-
saulinio karo metu senojo pastato
vietoje. Buvo ágriuvæs stogas, bet ið-
likæ balkiai. Beje, pati aplinka ten,
matyt, buvo sakralinë, nes iðliko
ðventi akmenys. Spëjama, kad ten
buvo ðventavietë.
Be to, tai visai netoli nuo tos vie-
tos, kur gyveno ir savo veiklà vystë
þymus latviø ðvietëjas liuteronø ku-
nigas Gothardas Frydrichas Stende-
ris (1714–1796). Jis latviams, pa-
prastai liaudþiai, 1774 m. latviø kal-
ba iðleido pirmà enciklopedijà. Tai
Didelës gudrybës apie pasaulá ir gam-
tà knyga. Jis taip pat paraðë Latviø
kalbos gramatikà (1761 m., vokieèiø
kalba), vokieèiø-latviø ir latviø-vo-
kieèiø kalbø Latviø þodynà (2 tomai,
1789 m.).
Taigi mano sodyba yra garsaus
ðvietëjo ir kunigo G. F. Stenderio pa-
storato vietoje. Sodyboje gyveno ir jo
palikuoniø baudþiauninkai. Pagal
tradicijà Stenderiai buvo pastoriai.
Mano paties protëviai, bent jau pro-
senelis, matyt, ir ankstesni giminës
atstovai, priklausë Stenderiø parapi-
Janio Stradinio 70-metá Lietuvos MA bibliotekoje pagerbë mokslo bendruomenës nariai: Latvijos MA viceprezidentas A. Silinis, A. P. Piskarskas, A. Gaiþutis,
V. Vasiliauskienë, L. Klimka, tarp dalyviø su þmona Laima jubiliatas J. Stradinis, J. A. Krikðtopaitis, A. P. Vaðkelis, J. Marcinkevièius, Z. R. Rudzikas, B. Juodka ir P. Saudargas
Lietuvos MA bibliotekoje prie akad. Janio Stradinio 70-meèiui skirtos parodos stendo pats jubiliatas ir Lietuvos MA
jai. Taip pat ir mano tëvà Paulà Stra-
diná krikðtijo vienas ið Stenderiø, di-
dþiojo Stenderio provaikaitis.
Ir mûsø laikais draugauja
su Stenderiais
Koks tolesnis Stenderiø giminës li-
kimas, kas apie tai þinoma?
Paskutinis Stenderis ið Latvijos á
Vokietijà iðvyko 1919 metais. Mes
draugaujame su Stenderiø ðeima,
gyvenanèia Vokietijoje. Tai labai ma-
lonûs þmonës.
Ar Stenderiai nesirengia susigrà-
þinti savo giminës nuosavybës, kuri
jiems priklausë Latvijoje?
Ne, nes pagal Latvijos ástatymus
tai neámanoma.
Ar Jus bûtø galima pavadinti tam
tikra prasme ðios sëliø þemës ðvietëju
dabartiniais laikais, taigi gal net Sten-
deriø garsios giminës tradicijos tæsëju?
Jeigu ir bûtø galima pavadinti,
tai tik ið dalies. Ðiais laikais þmonës
pakankamai apsiðvietæ. Taèiau tam
tikra prasme, suprantama, stengiuo-
si þmones ðviesti. Bet tai tëra tik vie-
nas nedidelis mano gyvenimo upelis,
pastarøjø penkeriø ar ðeðeriø metø
veikla.
Að net bûèiau linkæs sakyti, kad
ðvietëjiðka veikla man teko daugiau
uþsiimti tarybiniais metais, kai pri-
sieidavo ið mokslo istorijos ir kultû-
ros istorijos kelti tuos pamirðtus var-
dus, ar tuos klausimus, kuriais kiti ty-
prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas
rinëtojai tada neuþsiiminëjo.
Vienas tø vardø – Theodoras Grot-
thussas.
Tai tik vienas tø vardø, nes, ma-
nau, kad bent 50 panaðiø uþmirðtø
vardø reanimavau, prikëliau Latvi-
jos mokslo ir kultûros istorijai. Be
T. Grotthusso, dar bûtø Davidas
Hieronimas Grindelis (Dâvids Hie-
ronîms Grindel) ir ypaè Pauliaus
Valdeno bei Vilhelmo Frydricho
Ostvaldo vardai. Neþiûrint visø V. F.
Ostvaldo nepalankiø atsiliepimø
apie latvius, já juk taip pat teko pri-
kelti ið nebûties latviø mokslo isto-
rijoje.
Daugelá latviø emigrantø mums
teko gaivinti ir sugràþinti á mûsø
mokslo apyvartà, nes buvo visiðkai
iðbraukti ið mûsø sàmonës. Labai
daug pamirðtø, ið latviø mokslo isto-
rijos iðstumtø vardø man pavyko su-
gràþinti pirmiausia á latviðkas encik-
lopedijas, taigi ir á gyvenimà.
V. F. Ostvaldo aplinkoje
latviø buvo geriau neminëti
Þinoma, jeigu V. F. Ostvaldas ið-
girstø, kad mes jo mokslinæ veiklà
ðiandien traktuojame ir kaip Latvi-
jos mokslo istorijos tam tikrà dalá, jis
tikriausiai karste apsiverstø, o gyvas
bûdamas mirtinai ásiþeistø. Mat lat-
viø tautinio pakilimo laikotarpiu
santykiai tarp latviø ir vokieèiø bu-
vo labai smarkiai pabiuræ, o 1919 m.
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Tai padaryti gali tik
Gedimino Zemlicko nuotraukos
kultûros þmonës
Jûs tarsi reabilitavote V. F. Ostval-
dà latviø tautos akyse, radote jam vie-
tà Latvijos mokslo istorijoje bei kultû-
roje. Dar daugiau, Jûs buvote pamin-
klo V. F. Ostvaldui Rygoje sukûrimo ir
pastatymo iniciatorius. Rankà ant ðir-
dies pridëjæs turëèiau pripaþinti, kad
tokios tolerancijos Lietuvoje að kol kas
neásivaizduoju. Jûs, Profesoriau, áro-
dëte konkreèiais darbais, kas yra at-
leisti kitam þmogui, dideliai asmeny-
bei, net jeigu jos paþiûros ir kai kurie
darbai latviams nepriimtini, net jeigu
latvius þeidþia. Tai stebëtinas dalykas,
ir mes, lietuviai, turëtume labai daug
apie kà pagalvoti.
Kai kilo mintis Rygoje statyti pa-
minklà, tai buvo svarstoma, kam la-
biausiai tiktø. Buvo siûloma statyti
D. H. Grindeliui arba lyviams, Lat-
vijos pajûrio seniesiems gyvento-
jams. Pareiðkiau ir savo nuomonæ:
paminklas lyviams bûtø gana trivia-
lus sprendimas, o moksle turime vie-
nà Nobelio premijos laureatà, gimu-
Ostvaldø ðeima nemaþai nuo latviø sá ir dirbusá Rygoje, tad kodël jam
nukentëjo. Tai niekada nebuvo pa- nepastaèius paminklo? Ði mintis bu-
mirðta. Kai mano tëvo Paulo Stradi- vo palaikyta ir dabar Rygoje turime
nio draugas medikas Kristapas Ru- V. F. Ostvaldo paminklà. Maþa to, tai
dzitis (Kristaps Rudzîtis) dar tarpu- vienintelis pasaulyje ðiam mokslinin-
kario metais nuvyko á Leipcigà ap- kui paminklas. Galima tai pavadinti
lankyti garsiojo prof. V. F. Ostvaldo kultûros paradoksu.
sûnaus Volfgango Ostvaldo, ðis áspë- Ko gero, taip galëjo padaryti tik
jo Rudzitá: Tik dël Dievo meilës nesa- protestantiðkos kultûros þmonës.
kykite, kad atvykote ið Latvijos ir Jû- Ðitai padarë kultûros þmonës. Að
sø pavardë Rudzitis... Sûnus ne juo- manau, kad ir lietuviai domisi ir ne-
kais iðsigando, kad ant Latvijos ir vi- atstumia ið savo mokslo istorijos tar-
sø latviø átûþæs tëvas neprimuðtø jø pukario metais Stepono Batoro uni-
namuose staiga pasirodþiusio latvio. versitete dirbusiø lenkø profesoriø,
Tai buvo kruvina, zoologiðka neapy- pagaliau ir senajame Vilniaus uni-
kanta. versitete buvo tiek lenkø, tiek ir ki-
Jûs apie tà V. F. Ostvaldo nemeilæ tø tautø profesoriø. Jø darbai ir gy-
latviams ir Latvijai þinojote, imdama- venimas taip pat tampa Lietuvos
sis ðio iðties didelio mokslininko moks- mokslo istorijos dalimi, ir tai visiðkai
linio palikimo tyrinëjimo? natûralu. Tiesa, tø mokslininkø san-
Man nebuvo jokia paslaptis, ko- tykis su lietuviais, manau, buvo tole-
kie buvo V. F. Ostvaldo santykiai su rantiðkas ar net kuo geriausias.
latviais, bet vis dëlto jis gimë Rygo- Matote, ir V. F. Ostvaldas juk at-
je, daug metø èia gyveno, 1881–1887 sidûrë labai nepavydëtinose aplinky-
m. dëstë Rygos politechnikume, mû- bëse, kai Latvijoje vyko didelis isto-
sø mieste paraðë ir savo pirmus rinis virsmas. Juk ir tais laikais susi-
mokslinius darbus. 1909 m. jau gy- darë kaþkas panaðaus á blogos at-
vendamas Vokietijoje tapo Nobelio minties „interfronto“ dariná, kuris
premijos laureatu. Galima pasakyti, prieðinosi Latvijos nepriklausomy-
jog tai vienintelis Baltijos ðaliø bës paskelbimui 1990 metais. Istori-
mokslo atstovas, kuris tapo Nobelio ja tarsi pasikartojo.
premijos laureatu uþ mokslinius lai- XIX a. pabaigoje dar tik formavo-
mëjimus. Estams V. F. Ostvaldas taip si moderni latviø tauta, ir ðis procesas
pat labai aktuali mokslo figûra, ka- baigësi tuo, kad 1918 m. buvo paskelb-
dangi jis 1875 m. baigë Tartu univer- ta apskritai pirmà kartà istorijoje Lat-
sitetà ir iki 1881 m. ðiame universi- vijos nepriklausoma valstybë. Skaus-
tete dirbo. mingas buvo modernios latviø tautos
tapsmas, kaip ir bûsimos valstybës gi-
mimas. Daug kam ið Latvijos vokieèiø
tas procesas, matyt, buvo nesupranta-
mas ir todël nepriimtinas.
Aiðku, kad Latvijoje gyvenu-
siems vokieèiams, tarp jø ir V. F. Ost-
valdui atrodë, jog kyla gaivalai, mu-
þikai. Beje, V. F. Ostvaldo juk taip
pat negalima pavadinti aristokratu,
jis buvo kubiliaus, statiniø gaminto-
jo, sûnus, ðiaip jau savotiðko bûdo
þmogus. Beje, ne aristokratai labiau-
siai prieðinosi latviø tautiniam atgi-
mimui, að net pasakyèiau, jog dau-
giausia prieðinosi kaip tik ne aristok-
ratiðkos prigimties asmenybës. Tai
irgi gali bûti suvokiama kaip tam tik-
ras istorijos paradoksas.
Man yra tekæ gana daug tyrinë-
ti, raðyti apie latviø santykius su Pa-
baltijo vokieèiais. Tai irgi viena ið tø
temø, kurià galëèiau priskirti prie sa-
vo ðvietëjiðkos veiklos, jeigu jau apie
tai prakalbome.
Taip pat viena ið subtiliø temø?
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Mokslo istorikø grupë, 2003-øjø metø spalio 13–15 d. dalyvavusi Janio Stradinio organizuotoje Baltijos ðaliø mokslo istorikø
Pakankamai subtili. Mano susi-
domëjimas ðia tema ir prasidëjo
kaip tik nuo T. Grotthusso bei V. F.
Ostvaldo gyvenimo tyrinëjimo. Juk
pirmiausia sau turëjau atsakyti á
klausimà, kaip mes, latviai, turime
vertinti ðiø didþiø mokslininkø pa-
veldà, jø moksliná ir kultûriná pali-
kimà. Ar tai latviø paveldas, o gal vi-
sai ne latviø? Jeigu ne latviø, tai kie-
no, kam turi priklausyti? Tam tikra
prasme mokslininkø darbai, jø kû-
rybinis palikimas yra kosmopoliti-
nio pobûdþio.
Kà ðiuo metu raðote, kokiai temai
skiriate daugiausiai dëmesio?
Noriu paraðyti apie Latvijos
mokslo centrus. Tai bus mokslo dar-
bas, bet su publicistiniais elementais.
Man norisi, kad þmonëms bûtø ádo-
mu skaityti. Taip pat norëèiau para-
ðyti monografijas apie mûsø didájá fi-
zikà Paulá Valdenà bei savo tëvà Pau-
là Stradiná.
Ið tiesø, juk Jûs esate skolingas
knygà savo tëvui.
Þinoma, esu skolingas, juolab
kad turiu daug kà ádomaus apie të-
và paraðyti. Galimas dalykas, ateis
metas imtis ir memuarø raðymo. Ta-
èiau pirmiausia jauèiu pareigà su-
tvarkyti savo bibliotekà ir archyvà,
mat ið centro mûsø ðeimai teko per-
sikraustyti á Rygos pakraðtá. Dabar
gyvename name ketvirtame aukðte
be lifto, o mûsø amþiuje tai jau pro-
Virð Latvijos Respublikos Prezidentûros plevësuoja vëliava, vadinasi, prezidentë Vaira Vikë Fraiberga darbo vietoje
blema. Turime tris kambarius, ket-
virtas skirtas bibliotekai.
Esate daugelio graþiø iniciatyvø,
taip pat ir kultûrinio pobûdþio, auto-
rius. Sugebëjote rygieèiams áteigti min-
tá, jog bûtina pastatyti paminklus
mokslininkams V. F. Ostvaldui ir P. Val-
denui. Kaip Jums pasiseka árodyti, kad
Jûsø idëjas bûtina ágyvendinti?
Rygieèiai mane paþásta, tad dide-
liø pastangø savo tiesoms árodyti
man neprireikia.
Jûsø paties asmenybë jau yra ga-
rantas?
Gal ir taip. Rygieèiø neapgaudi-
nëju, jie manimi pasitiki.
Janio Stradinio sûnûs jau
garsina Latvijos mokslà
Bûtø ádomu kiek daugiau suþino-
ti apie abu Jûsø sûnus, Peterá ir
Paulà (Pauls), nes garsi Stradiniø
giminë, kurios atstovai jauèiasi se-
nøjø sëliø palikuonimis, tæsiasi. Ir
tai puiku.
Peteris Stradinis pasiþymëjo
tuo, kad 2002 m. pirmà kartà Lat-
vijos istorijoje, vadovaujamas prof.
Romano Lacio (Româns Lâcis), at-
liko sëkmingà ðirdies persodinimo
operacijà.
Visà Stradiniø giminæ galima pa-
sveikinti, nes yra kas tæsia ðaunias Jû-
sø tëvo, Latvijoje didþiai gerbiamo on-
kologijos pradininko Paulo Stradinio,
konferencijoje Rygoje
profesinës veiklos tradicijà.
Tam tikra prasme ið tikrøjø tæsia
tradicijà. Dar pridursiu, kad mano
sûnus Peteris porà savaièiø yra pra-
leidæs Vilniuje, kur tobulinosi pas þy-
mø Lietuvos kardiochirurgà prof.
Vytautà Sirvydá, vëliau gana ilgai to-
bulinosi Paryþiuje ir Berlyne. Ðirdies
transplantacijos srityje tarp mûsø tri-
jø Baltijos ðaliø Lietuvos kardiochi-
rurgai yra lyderiai, taèiau ir Latvijos
medikai yra ágijæ geros aparatûros,
tad ðios srities darbai atliekami ir to-
liau bus tæsiami.
O kitas sûnus – Paulas yra fizi-
kas, baigæs Maskvos fizikos techni-
kos institutà, mokslø daktaras. Dir-
bo Èikagos universitete (Ilinojaus
valstija), vëliau Japonijos nacionali-
niame centre, o ðiuo metu dirba JAV
atsinaujinanèios energijos naciona-
liniame centre, Kolorado. Moksle
jam sekasi, tik gaila, kad ne Latvijos
moksle. Kol kas.
Taigi akivaizdu, kad Stradiniø gi-
minë toliau garsina Latvijos mokslà,
medicinà ir kultûrà. Mums, lietu-
viams, ðitai matyti ir girdëti labai
smagu. Daug ir kûrybingø Jums gy-
venimo metø, tikësimës, jog tai ne
paskutinis susitikimas su Jumis
Mokslo Lietuvos puslapiuose. Aèiû
uþ Jûsø kantrybæ, geranoriðkumà ir
tolerancijà.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
7
Juozo
Ambrazevièiaus-
Brazaièio
ðimtmeèiui (3)
klausë ðvietimo tarë-
jui dr. Pranui Með-
kauskui-Germantui.
Vokietijoje baigæs
mokslus (taigi buvo
lyg ir vokieèiø politi-
kos Lietuvoje diegë-
jas, bet taip tik ofi-
cialiai) Pr. Meðkaus-
kas-Germantas pir-
miausia jautësi esàs
lietuvis, o tik paskui
vokieèiø politikos
Lietuvoje atstovas.
Jam pasisekë iðsau-
goti beveik viskà, kà
mokyklø steigimo
srityje buvo spëjusi
padaryti Laikinoji
vyriausybë.
Katës þaidimas
su pele
Okupacinë val-
dþia reikalavo vokie-
tinti lietuviø jauni-
mà, ávesti vokieèiø
kalbos mokymà nuo
pradþios mokyklos
pirmos klasës. Ta-
Toks Juozas Brazaitis buvo gyvendamas Amerikoje èiau Ðvietimo vady-
Pabaiga, pradþia Nr. 3, 5 bai remiantis pedagoginiais ir tech-
niniais argumentais pavyko vokieèiø
Humanitaras politikoje kalbos mokymà pradëti nuo penktos
klasës. Laikinoji vyriausybë buvo
Á Laikinosios vyriausybës vado- spëjusi mokytojø seminarijø skaièiø
vo J. Ambrazevièiaus-Brazaièio padidinti iki aðtuoniø, rengti moky-
veiklà galima paþvelgti ir kaip á hu- tojus ir Vilniaus pedagoginiame ins-
manitaro veiklà politikoje. Bûtent á titute. Vokieèiai pareikalavo ðiø se-
ðá J. Ambrazevièiaus-Brazaièio veik- minarijø skaièiø sumaþinti perpus.
los aspektà ðios asmenybës ðimtme- Kà daro ðvietimo vadyba? Sumaþino
èiui skirtoje konferencijoje dëmesá iki keturiø seminarijø, bet kiekvienai
atkreipë dabar jau amþinà atilsá lite- jø priskyrë po „filijà“, t. y. kiekviena
ratûrologas prof. Vytautas Kubilius. seminarija veikë dviejose vietose,
Po tragiðkos profesoriaus þûties ið tad praktiðkai jø skaièius liko tas
naujo klausantis jo sveikinimo þo- pats.Vokieèiø valdþia nutarë maþin-
dþio konferencijos dalyviams áraðo, ti gimnazijø mokiniø skaièiø, todël
galime atgaivinti taip pat, matyt, ir nubraukë atlyginimus paraleliniø
V. Kubiliø stebinusá dalykà: kaip at- klasiø mokytojams. Tada tëvø komi-
sitinka, kad literatas, kabinetinis tetai pradëjo rinkti lëðø mokytojams,
þmogus, Auðros mergaièiø gimnazi- paralelinës klasës toliau veikë. Ðvie-
jos moksleiviø mëgiamas mokytojas timo tarëjas Pr. Meðkauskas-Ger-
staiga istorinës pervartos metu tam- mantas rado papildomø lëðø moky-
pa politiku, kuriam tenka priimti tojams, nes vien ið tëvø paramos bû-
sprendimus, reikðmingus tolesniam tø nepavykæ iðsiversti.
tautos likimui. Humanitaro atëjimas Norëdama pristabdyti jaunimo
á politikà – ne pirmas ir ne paskutinis srautà á universitetus ir kitas aukðtà-
atvejis Lietuvos istorijoje, – tada pa- sias mokyklas okupacinë valdþia
stebëjo V. Kubilius. – Antanas Sme- griebësi ðtai kokios gudrybës: darbo
tona ið esmës juk buvo humanitaras, tarnybos (Arbeitsdienst) ir transpor-
Vytautas Landsbergis taip pat. Tokiø to tarnybos savanoriðkus talkininkus
þmoniø atëjimas á politikà reiðkia, kad paþadëta atleisti nuo egzaminø mo-
toje politikoje realizuojami doroviniai kyklose. Kai ði klasta nepasiteisino,
principai ir kad ta politika grindþiama nes „lengvata“ susigundë nedaug
visa lietuviø kultûros ir Lietuvos isto- jaunuoliø, vokieèiai 1943 m. griebë-
rijos atmintimi. si kitos priemonës: visiems vyres-
V. Kubilius atkreipë visø susirin- niems kaip 15 metø jaunuoliams áve-
kusiø dëmesá á nepaprastai vaisingà dë privalomà darbo tarnybà. Vadina-
J. Ambrazevièiaus-Brazaièio ir jo si, gimnazijoje galëjo mokytis tik at-
bendraminèiø veiklà, kai karo me- likæ darbo prievolæ. Buvo rastas bû-
tais buvo pleèiamas lietuviðkø mo- das kaip apeiti ir ðá reikalavimà.
kyklø tinklas. Tai buvo iðties nuosta- Gimnazistams buvo patariama ið
bà kelianti veikla. Vokieèiams darë gimnazijos pasitraukti ir rengtis eg-
daugybæ kliûèiø, taèiau lietuviams vis zaminams privaèiai. Metø pabaigo-
dëlto pavykdavo atsispirti spaudi- je gimnazijø vadovybë leido visiems
mui, rasti legaliø bûdø, kaip apeiti norintiems egzaminus laikyti ekster-
vokieèiø reikalavimus. Neabejotinai nu, o tai oficialiai nebuvo
dideli nuopelnai ðioje veikloje pri- Nukelta á 18 p.
8 KAS SVARBIAUSIA
Pradþia 2003 m. Nr. 22
Apie aktualias Lietuvos vande-
nø problemas tæsiame paðnekesá su
Vilniaus universiteto Gamtos moks-
lø fakulteto Hidrogeologijos ir inþi-
nerinës geologijos katedros profe-
soriumi Vytautu JUODKAZIU.
Apsaugoti þmonijà
nuo þmogaus
Gerbiamasis Profesoriau, neþinau,
ar sutiksite su tokia kiek drastiðka nuo-
mone, bet drástu jà pateikti Jûsø teismui.
Mes sugebëjome uþterðti Nerá, Nemunà
ir kai kurias kitas upes tiek, kad apie
maudymàsi jose jau nebetenka kalbëti.
Nebent uþ koká didelá prasiþengimà þmo-
gui bûtø paskirta bausmë – iðsimaudyti
Nemune. Maþa to. Iðtisais deðimtmeèiais
technokratiðko materialios naudos siekio
genami alinome gamtà ir aplinkà, suge-
bëjome „ásiskverbti“ ir á pirmàjá nuo þe-
mës pavirðiaus poþeminio vandens
sluoksná, já uþterðti nitratais, o vietomis
ir dar pavojingesnëmis þmogaus sveika-
tai ir gyvajai gamtai medþiagomis.
Kas toliau? Ðitaip „ûkininkauda-
mi“ pasieksime antràjá vandeningàjá
sluoksná ir dar giliau esantá vandená.
„Uþkariavæ“ giluminius vandens sluoks-
nius turësime tà rezultatà, kurá meninia-
me kino filme Stalkeris mums parodë
garsus kino reþisierius Andrejus Tarkov-
skis. Ar ne ten link judame?
Manau, jog þmonija vis dëlto jau-
èia, kur eina, kà daro blogai. Prisimin-
kime pokario metus, sugriautø Euro-
pos miestø ir gamyklø atstatymo laiko-
tarpá. Tada aplinkos apsaugai nebuvo
nei laiko, nei pinigø – ið fabrikø ir elek-
triniø, naudojusiø daugiausiai akmens
anglá, kaminø á atmosferà buvo iðme-
tama daug terðalø, nes apie filtrus nie-
kas negalvojo. Nedaug kur buvo áreng-
ti pramonës ir buitiniø nuotekø valy-
mo árenginiai – didþioji dalis nevalytø
nuotekø sruvo tiesiai á upes. Pavyzdþiø
virtinæ galima bûtø tæsti. Vertëtø pri-
siminti ir sovietinæ realybæ, taip pat so-
vietinës cenzûros aplinkraðtá SOS
(ñîñòîÿíèå îêðóæàþùåé ñðåäû),
draudusá skelbti vieðojoje spaudoje
duomenis apie neigiamus reiðkinius
gamtosaugos srityje.
Pirmieji gresiantá pavojø þmonijai
pajuto mokslininkai. Þymus italø
mokslininkas ir visuomenës veikëjas
Aurelijus Paèëjis, 1968 metais visuo-
meniniais pagrindais ákûræs Romos
klubà, tà laikotarpá yra apibûdinæs ðiais
þodþiais: Þmogus, sukûræs pasakà apie
piktà drakonà, pats, pasirodo, esàs tuo
drakonu. Tad reikëjo apsaugoti þmo-
nijà nuo þmogaus. Romos klubo veikla
ir jø iðleisti leidiniai (Augimo riba,1972;
Þmonija kryþkelëje, 1974; Tarptautinës
tvarkos revizija, 1975) vertë susimàstyti.
Neatsitiktinai 1972 m. JTO Stokholme
organizavo tarptautinæ konferencijà
gamtos apsaugos klausimais, kurioje
buvo patvirtintos dvi labai svarbios
tarptautinio bendradarbiavimo pro-
gramos: JTO aplinkos programa
(UNEP – United Nations Environment
Programme) ir Pasaulinë aplinkos mo-
nitoringo programa (GEMS – Global
Environment Monitoring System). Tai-
gi dar prieð 30 metø þmonija suvokë,
kad aplinkos tarðos reiðkiniai perþen-
gë valstybës sienas ir kad þmonija ðio-
je srityje turi sutelkti jëgas. 1992 m.
Rio de Þaneire ávyko konferencija, ku-
rios devizas – Iðsaugokime planetà: pro-
blemos ir viltys. Joje buvo patvirtinta
þmonijos XXI amþiaus darbotvarkë
(AGENDA – 21), numaèiusi svarbiau-
sias veiklos aplinkos apsaugos srityje
gaires.
Á Jûsø klausimà Ar ne ten link ju-
dame? – gal atsakiau kiek ir per pla-
èiai, taèiau ið to, kas pasakyta,
galima susidaryti vaizdà, kad
Vanduo – visø rûpestis (2)
Profesorius Vytautas Juodkazis Mokslo Lietuvos redakcijoje
vis dëlto judame. Deja, þmonija nemo- nors ties Alytumi. Kaip vertinate toká
ka prognozuoti savo veiklos padariniø technokratinës minties ðalininkø vis
ir tai kelia didþiausià nerimà. Þmoni- neblëstantá entuziazmà?
ja skuba Kad ir tos milþiniðkos hid- Dabar daþnai girdimas ðmaikðtus
rotechninës priemonës, kuriø buvo posakis – darëme kaip geriau, iðëjo kaip
masiðkai imtasi, kol paskui visa tai at- visada. Neþinia, kokius padarinius
sigræþë prieð gamtà ir patá þmogø. duotø dabartinis Nemuno uþtvenkimo
Buvo ið savo vietø iðkelti þmonës, projektas. Jo nemaèiau, tik girdëjau
sudarkytas kraðtovaizdis, dirbtiniø apie já. Taèiau manau, kad nauda
vandens telkiniø pakranèiø nuoðliau- energetikai ir bendram Lietuvos ener-
þos darko vaizdà, þuvys dël pastatytø gijos balansui nëra esminë. Tikriausiai
uþtvankø negali migruoti á nerðtavie- lengviau galima árodyti ðio hidrotech-
tes. Galëèiau vardyti ir daugybæ kitø ninio statinio þalà Lietuvos kraðtovaiz-
blogybiø. dþiui ir kitiems aplinkos komponen-
tams, negu naudà energetikai. Yra gi
Ar vël tvenksime Nemunà ir daugiau alternatyviø energijos ðalti-
Bet ðtai kas kelia nuostabà. Visi niø. Kad ir geoterminë energija, kuri
pripaþástame, kad statant Kauno hid- jokios þalos gamtai tikrai nepadarytø.
roelektrinës uþtvankà ir uþliejant dide- Taèiau energetikai ja nesidomi, nors
lius þemës plotus, visø pirma galvota kitose ðalyse geoterminës energijos
apie pramonës, ekonomikos poreikius. panaudojimo projektai yra inicijuoja-
Kraðtovaizdþio ar kultûros paveldo rei- mi ir valstybës institucijø palaikomi.
kalai paprastai rûpëjo tiems, nuo ku- Taèiau tai jau kita tema.
riø valios beveik niekas nepriklausë. Trumpai kalbant, man Nemuno
Taèiau ar daug pasimokëme ið klaidø? tvenkimo projektas ne prie ðirdies. Kai
Net ir dabar yra norinèiø tvenkti Ne- projektas padaromas, atsiranda kas já
munà, statyti antrà hidroelektrinæ kur „stumia“ ir tada jau sunku bûna kà be-
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Be mëlynøjø eþerø neásivaizduojama Lietuva
pakeisti. Ðtai Vilniuje, Þvëryne, mums
taip pat teko kovoti, kad bûtø iðsaugo-
tas senas vandens malûnas, Neries
upës slënyje atsiveriantys ðaltiniai ir
netoliese esantys tvenkiniai. Ðioje
kraðtovaizdþio ir ekologiniu poþiûriu
jautrioje vietoje suprojektavo trijø
aukðtø namà su ágilintais garaþais.
Þvëryno bendruomenë prieðtaravo to-
kiai statybai, nes tai mëgstamiausia
poilsio vieta. Nors teismai dar netarë
paskutinio þodþio, statybininkai jau ási-
brovë á teritorijà ir nuniokojo upës slë-
nio ðlaità, já puoðusius medþius, uþver-
të ið po þemiø èiurlenusá ðaltiná. Ádo-
miausia, kad valdininkams, derinu-
siems projektà, në motais bendruome-
nës reikalai, jie neskuba atsiimti savo
paraðø. Todël daþnai darosi neaiðku, ar
tai tik nesugebëjimas suprasti, kad sta-
tinys þalingas vienai ar kitai aplinkai,
o tuo paèiu ir þmogui.
Labai suprantama veikimo schema:
ið mokslininkø praðoma padaryti eksper-
tizæ, ávertinti, pareikðti savo nuomonæ, bet
sprendimus jau priima kiti.
Deja. Prisiminkime kad ir labai
populiarintà þemës ûkio „chemizavi-
mà“ ið lëktuvø. Efektyvu, pigu, papras-
ta, o kuo baigësi? Buvo uþterðti iðtisi
vandens baseinai, labai nukentëjo gy-
vûnija, kai kuriose vietose chemikalais
uþterðtas ir poþeminis vanduo. Pasiro-
do, jog visos panaðios skubotos „pa-
þangios“ priemonës – tai lazda su
dviem galais. Labai blogai, kad daþnai
galvojame apie naudà, kurià galima la-
bai greitai gauti.
Vienadienæ naudà – pabrëþkime, nes
prabëgus kuriam laikui paaiðkëja, jog uþ
tà mûsø „naudà“ deðimteriopai turi mo-
këti mûsø vaikai ir mokës anûkai. Gy-
vename jø sàskaita.
Visiðkai teisingai. Manau, jog vis
dëlto atsiþvelgsime á gerus pavyzdþius
ir pradësime ûkininkauti daug racio-
naliau. Tà rodo ir ðvedø pavyzdys, apie
kurá priminiau pirmojo pokalbio me-
tu. Ðvedai gana greitai suprato, kad ga-
li prarasti savo jûros pietø pakrantæ,
jeigu ir toliau taip ûkininkaus. Beje,
Rio de Þaneiro konferencijoje buvo
kalbama apie tvariàjà (subalansuotàjà)
þmonijos plëtrà (sustainable develop-
ment) – tai verslo strategija ir veiklos
plëtimas ðiø dienø þmonijos reikmëms
tenkinti, kartu iðsaugant, palaikant ir
gausinant gamtos iðteklius, kurie bus
Gedimino Zemlicko nuotraukos
reikalingi ateityje. Kitaip tariant, ûki-
ninkauti reikia taip, kad nesumaþintu-
mëme ateities kartø galimybiø tenkinti
savo poreikius.
Ar gamta iðtaiso
þmogaus klaidas
Taèiau gamta vis dar sugeba iðtai-
syti þmogaus veiklos padarinius, sugeba
apsivalyti!?
Ir taip, ir ne. Urbanizuotose terito-
rijose ir kaimo gyvenvietëse bei seno-
se sodybose, taip pat koncentruotos tar-
ðos þidiniø (sàvartynø, naftos baziø,
stambiø gyvulininkystës fermø ir kt.)
aplinkoje pirmasis nuo þemës pavir-
ðiaus vandeningasis sluoksnis yra uþ-
terðtas. Gamta èia jau bejëgë. Todël kai-
mo gyvenvietëse, kur kiemai uþterðti,
norint aprûpinti gyventojus geros koky-
bës geriamuoju vandeniu, bûtina van-
dens tiekimà centralizuoti imant vande-
ná ið gilesniø arteziniø vandeningøjø
sluoksniø. Yra, þinoma, ir iðimèiø. Ten,
kur ðuliniui árengti parinkta tinkama
vieta, vanduo gali bûti geras.
Giliau slûgsanèiuose arteziniuose
vandeninguose sluoksniuose turime
gerà vandená, nors kai kur ir juose jau
galima áþvelgti antropogeninës veiklos
pëdsakø. Taèiau terðianèios medþia-
gos, prieð patekdamos á gilesnius arte-
zinius sluoksnius, turi praeiti pro juos
dengianèius molingus sluoksnius, ku-
rie jas sorbuoja. Taip gamta kovoja ir,
reikia pasakyti, dar neblogai susidoro-
ja su þmogaus veiklos padariniais. To-
dël kol kas padëtis Lietuvoje nëra la-
bai bloga. Bet per daug dþiaugtis taip
pat nereikia.
Einant gilyn vis maþiau vandeny-
je yra deguonies, kurio 200-300 m gy-
lyje bûna 5-6 kartus maþiau negu mû-
sø aptartame pirmajame nuo þemës
pavirðiaus sluoksnyje.
Kokie to sumaþëjusio deguonies pa-
dariniai poþemiame vandenyje? Kas to-
kiu atveju darosi?
Darosi ne itin geri dalykai. Mat vi-
suose þemës sluoksniuose randama or-
ganinës medþiagos, dalis kurios „per-
eina“ á vandená. Jeigu vandenyje yra or-
ganinës medþiagos, tai vyksta oksidaci-
jos procesas, kurio metu naudojamas
deguonis. Taèiau, kaip minëjau, giliai
slûgsanèiuose vandeninguose sluoks-
niuose, kur jo praktiðkai nëra arba jis
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
beveik visas sunaudotas, organinës me-
dþiagos oksidavimui vartojamas azoto
ir kitø oksidø deguonis. Ðio proceso pa-
darinys – poþeminiame vandenyje pa-
didëja geleþies ir mangano kiekis, gali
atsirasti sieros vandenilio ir net meta-
no dujø. Tai blogina vandens kokybæ ir
prieð tiekiant já vartotojui bûtina vande-
ná papildomai paruoðti. Tai reikalauja
papildomø darbo sànaudø, didëja jo sa-
vikaina.
Mes net nesusimàstome, kokie sudë-
tingi cheminiai, biologiniai ir biochemi-
niai procesai vyksta po mûsø kojomis,
poþemyje slûgsanèiose uolienose, ir kad
tuose procesuose kuo aktyviausiai daly-
vauja poþeminis vanduo.
Gamta labai ávairi. Litosfera – „ak-
mens karalystë“, taèiau ir èia yra gyvø
organizmø, vyksta hidrobiocheminiai
procesai. Mat sudëtingesni organinës
medþiagos junginiai þemës gelmëse
chemiðkai sunkiai suardomi. Reakci-
ja labai paspartëja, kai á ðá procesà ási-
jungia mikroorganizmai.
Ar reikia protingo
þmonijos pirðto
Kartais á Þemæ, planetà, siûloma þvelg-
ti kaip á savotiðkai gyvà organizmà, kuris
savaime formuojasi, tvarkosi, apsivalo. Vi-
sos gyvos bûtybës, taip pat ir þmonës, juk
yra ne kas kita, kaip biologinës bûtybës, ku-
rioms galioja visi gamtos dësniai, tarp jø
fiziniai, cheminiai, biologiniai. Vadinasi,
visi esame to paties gamtos vyksmo dalis.
Jei taip, tai lieka tik leisti motinai Gamtai
tvarkytis savaime, o mûsø fiziniai kûnai,
kaip tos gamtos dalis, patys turëtø persi-
tvarkyti, prisitaikyti prie kintanèiø sàlygø.
Taigi gal nieko nedarykime, tik daugiau ne-
gadinkime Gamtos ir Þemës gyvenimo, ir
jos paèios puikiausiai susitvarkys.
Toks bûtø vienas veikimo, o teisin-
giau – neveiklumo modelis. Ir kitas mo-
delis: þmogaus, kaip màstanèios bûtybës,
protingo pirðto poveikio. Kuriam mode-
liui, Profesoriau, Jûs pritartumëte? O gal
pasiûlysite savàjá?
Þinote, tas protingas pirðtas gal
nebûtø ir reikalingas, jeigu þmonija
maþiau alintø gamtà, jeigu ji turëtø
daugiau erdvës. Tada gal uþtektø vie-
tos viskam. Þmogus galëtø ir negyven-
ti, kur vyksta kokie nors nepageidau-
tini reiðkiniai. Juk niekas nestato bûs-
to vulkano krateryje. Deja, þmonija gy-
vena gana ankðtai ir jai bûtinas protin-
gas ekologinis poþiûris á já supanèià ap-
linkà. Neatsitiktinai Rio de Þaneiro
konferencija savo devizu pasirinko þo-
dþius iðsaugokime planetà.
Mineralizuotas vanduo juda
link Klaipëdos
Gal nuo globaliø problemø gráþkime
prie konkreèiø, prie giliøjø vandeningøjø
sluoksniø eksploatacijos problemø? Jûs
Kaip prof. Vytautà Juodkazá vertina ir gerbia jo mokiniai bei kolegos akivaizdþiai rodo ði nuotrauka. Profesorius sveikinamas
buvote uþsiminæs apie Klaipëdos vanden-
vietæ.
Klaipëdos vandenvietë, imanti
vandená ið maþdaug 200-230 m gylio,
yra tipiðkas pavyzdys to, su kokiomis
problemomis susiduria ir hidrogeolo-
gai ir vandens tiekëjai. Dar 1899 m.,
kai Klaipëdà valdë vokieèiai, buvo ið-
græþtas græþinys ir mieste árengta cen-
tralizuoto vandens tiekimo sistema.
Suprantama, kad tuo metu jokie hid-
rogeologinio þvalgymo darbai nebuvo
atlikti. Po Antrojo pasaulinio karo ple-
èiantis miestui ir pramonei reikëjo vis
daugiau vandens. Buvo græþiami nauji
græþiniai ir iðaiðkëjo, kad á pietus nuo
vandenvietës tame paèiame vandenin-
gajame sluoksnyje yra mineralizuotas
vanduo, kurio kontûras lëtai, bet nuo-
lat „slenka“ vandenvietës link. Iðgau-
namame vandenvietëje vandenyje
pradëjo daugëti sulfato jono (SO4).
Kadangi sluoksnio vandenyje yra or-
ganinës medþiagos, o deguonies trûks-
ta, pradëjo rastis vis daugiau sieros van-
denilio (H2S) ir hidrosulfido (HS–) jo-
nø. Ðias nepageidautinas geriamajame
vandenyje medþiagas prireikë ðalinti.
Taèiau ðalinant susidaro balti koloidi-
nës sieros dribsniai, kurie labai kom-
plikuoja geriamojo vandens paruoði-
mo technologinius procesus. Dël to di-
dëja vandens savikaina. Apie tai atsu-
kæs kranà vartotojas net nepagalvoja.
Vanduo brangs
Kuo daugiau reikia valyti, tuo bran-
gesnis vanduo. Reikia naujø investicijø,
o moka gyventojai. Taigi vanduo ir toliau
brangs.
Prisimenu, dar tarybiniais laikais,
kai nuvykdavau á Maskvà, laisvalaikiu
vis stengdavausi pabûti V. Lenino bib-
liotekoje, kurioje buvo labai gera peri-
odikos skaitykla. Joje galima buvo ras-
ti ir nemaþai Vakarø valstybiø periodi-
niø leidiniø. Vakarø Vokietijoje buvo
leidþiamas þurnalas Wasserwirtschaft
Wassertechnik (Vandens ûkis. Vandens
technika). Panaðiu pavadinimu ëjo þur-
nalas ir Austrijoje; taip pat Rytø Vokie-
tijoje. Vakarø vokieèiai minëtam þurna-
lui turëjo ir priedà Wasser und Abwas-
ser, t. y. Vanduo ir nuotekø ðalinimas.
Tuose þurnaluose daþnai buvo dedama
iðvaizdþios stiklinës su vandeniu foto-
grafija, virð kurios stambiomis raidëmis
buvo uþraðyta: Das Wasser wird teuer
(vanduo bus brangesnis). Tai ðtai ðis me-
tas atëjo ir á mûsø kraðtà – vanduo nuo-
lat brangsta.
Kiekviena vandenvietë turi sanita-
rinës apsaugos zonà, kuri sudaryta ið
trijø juostø: pirmoji – grieþtos prieþiû-
ros, neprieinama paðaliniams, o antra
ir treèia – su ûkinës veiklos apriboji-
mais. Sovietiniais laikais, kai visa þe-
më buvo valstybës nuosavybë, parei-
kalauti, kad tø apribojimø bûtø laiko-
Áteiktos Lietuvos mokslo premijos
Kovo 9 dienà Lietuvos mokslo premijos buvo áteiktos didelei grupei Lietuvos mokslininkø. Apie tai rengiama publikacija
kitam Mokslo Lietuvos numeriui. Nuotraukoje: Lietuvos mokslo premija áteikiama Puslaidininkiø fizikos instituto direktoriaus
pavaduotojui Mindaugui Dagiui. Laureatà sveikina LR ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius, LR Ministras
Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir LR valstybiniø mokslo premijø komiteto pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas
Iriantis á bendrà
Europos mokslo erdvæ
Lietuvos mokslininkø sàjungos VIII suvaþiavimo sekretoriato darbuotojos
masi, nebuvo itin sudëtinga. Dabar
taip pat tos juostos yra nustatomos, bet
þemë privati, jeigu norime uþdrausti
savininkui statyti ar uþsiimti kita veik-
la, kuri apsauginëje zonoje ribojama,
bûtina kompensuoti nuostolius. Nuo
to geriamojo vandens savikaina taip
pat brangsta.
Bus daugiau
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
su 70-meèiu (2003 m. gruodis)
Gedimino Zemlicko nuotrauka
dr. Ina Pundienë ir Vilma Petrikaitë
Atkelta ið 3 p.
Akademijoje numatomi nagrinëti
aktualûs protø nutekëjimo ir moksle dir-
banèio jaunimo klausimai. Jais susido-
mëjusi ir JAV lietuviø bendruomenë, ku-
rios atstovai veikiausiai taip pat dalyvaus
nagrinëjant tuos klausimus. Z. R. Rudzi-
kas kartu su Lietuvos valstybinio moks-
lo ir studijø fondo direktoriumi Sigitu
Renèiu ruoðiasi vykti á Talinà, kur bus
svarstomos Lietuvos galimybës stoti á
Europos mokslo fondà. Pasak preziden-
to, labai svarbu kuo aktyviau dalyvauti
ávairiø Europos organizacijø veikloje,
naudotis jø turima potencialia infra-
struktûra, áneðant á jos stiprinimà ir sa-
vo indëlá, Lietuvos MA iniciatyva pa-
rengta sutartis tarp Lietuvos ir Europos
jungtiniu branduoliniø tyrimø centru
(CERN). Kovo viduryje sutartá apro-
buos CERN vadovai, tada jà su ðio Cen-
tro generaliniu direktoriumi pasiraðys
Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministras.
Bendrø darbø esama labai daug,
todël Lietuvos MA prezidentas pakvie-
të Lietuvos mokslininkø sàjungos na-
rius bendram naðiam darbui.
Lietuvoje daug mokslà koordinuo-
janèiø institucijø, bet jø gausa nëra blo-
gas dalykas, nes galima diskutuoti, iðsa-
kyti ávairias nuomones. Jeigu praeityje
tarp ðiø institucijø bûta nesusikalbëjimo,
konkurencijos, gal net tam tikro prieðið-
kumo, tai dabar ðiuos sunkumus galime
labai nesunkiai áveikti, – teigë Lietuvos
mokslo tarybos pirmininkas prof. Euge-
nijus Butkus. Visuomenei kyla nauji uþ-
9
Gedimino Zemlicko nuotrauka
daviniai, ir nuo geguþës 1 d. bûdami ES
tikraisiais nariais bûsime priversti juos
spræsti. Mokslo vaidmuo ðiuolaikinëje
visuomenëje labai didelis, jo neávertinti
negalima. Todël su Vyriausybe bendra-
darbiaudamos ðalies mokslo institucijos,
taip pat ir LMS, galëtø pasiekti optima-
laus rezultato. E. Butkus priminë, jog
Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmi-
ninkas dr. Vygintas Gontis yra ir Lietu-
vos mokslo tarybos narys. Taryboje atsto-
vaujama ávairioms ðalies mokslo institu-
cijoms, kuriø kiekviena, kad ir spræsda-
ma savo konkreèias uþduotis, bet telk-
damos pastangas visos drauge galëtø pa-
teikti Seimui ir Vyriausybei labai veiks-
mingø pasiûlymø, kaip reiktø toliau plë-
toti ðalies mokslà.
Lietuvos valstybinio mokslo ir stu-
dijø fondo direktorius Sigitas Renèys
taip pat pasidþiaugë bendradarbiavimu
su LMS ir ypaè XII pasaulio lietuviø
mokslo ir kûrybos simpoziumu Èikago-
je, kurio vienu ið iniciatoriø bei organi-
zatoriø buvo LMS, o dalá Simpoziumo
dalyviø ið Lietuvos iðlaidø padengë
Fondas. Ið viso Simpoziumo organiza-
vimui ið Fondo skirta 50 tûkst. litø.
S. Renèys taip pat priminë, kad ðie-
met per Fondà 18,5 mln. litø skirta
mokslo projektø finansavimui ir
18 mln. – studentø paskoloms. Fondas
remia aukðtøjø technologijø plëtros
programà (skirta 4 mln. litø), Lietuvos
mokslo prioritetiniø ir eksperimentinës
plëtros krypèiø programà (4 mln. litø),
remia ir kai kuriuos tarptautinius pro-
jektus (Eureka, COST, NATO mokslo
programas), planuojama ástoti ir á Eu-
ropos mokslo fondà (ðiemet Lietuva
pakviesta ásitraukti bent jau á biomedi-
cinos krypties kai kuriuos to Fondo pro-
jektus). 2 mln. Lt iðskirti paremti moks-
lo ir studijø institucijø bendradarbiavi-
mui su ûkio subjektais.
Mokslo ir studijø fondo vadovas pa-
kvietë Lietuvos mokslininkus bûti ne tik
paraiðkø teikëjais, moksliniø idëjø gene-
ratoriais, bet ir ásitraukti á Fondo eksper-
tinæ veiklà. Ðiemet numatyta ne tik kvies-
ti uþsienio ekspertus á Lietuvà, bet ir Lie-
tuvos mokslininkams teks vertinti uþsie-
nio kolegø darbus. Kai kurios ðià veiklà
numatanèios sutartys jau pasiraðytos, pa-
vyzdþiui, su Estijos mokslo fondu.
Bus daugiau
Gediminas Zemlickas
 10 ASMENYBË
Nuotraukos ið Antano Poðkos knygos Mano gyvenimo pasaka
A. Poðka sveèiuose pas kupiðkënus apie 1973 m. tad ðià knygà suti-
Vilniaus tarptautinëje knygø ko paremti Lietuvos kultûros minis-
mugëje Litexpo parodø centre prie terija.
Lietuvos raðytojø sàjungos leidyk- sionalà, buvusá Vagos redakcijos vedë-
los stendo vyriausiasis redaktorius jà Alijuðà Grëbliûnà. Jis kruopðèiai
Valentinas SVENTICKAS, literatû- dirbo ir parengë rankraðtá spaudai.
ros kritikas, bendrauja su Moks- Tokie
lo Lietuva.
Vis dëlto knyga pasirodë jo draugø, esperantininkø, kelionëse
Gerbiamas Valentinai Sventickai,
tvirtinate, kad þymaus mûsø keliauto-
jo, antropologo ir esperantininko An-
tano Poðkos (1903–1992) atsiminimø
knygà* buvo sunku iðleisti. Kodël?
Autoriaus nebëra tarp gyvøjø,
maðinraðtis, kurá mes turëjome, bu-
vo labai netvarkingas. Antanas Poð-
ka tà maðinraðtá pradëjo tvarkyti dar
pats, galvodamas iðleisti. Mano turi-
momis þiniomis, kurá laikà, seniai,
* Antanas Poðka. Mano gyvenimo pa-
saka. Atsiminimai ir pergyvenimai. – Lietuvos asmenybëje? Kas atrodo svarbu ir jo
raðytojø sàjungos leidykla, Vilnius, 2003.
Prie senovës dievø aukuro Ðigare (1934 m.)
Tai savo tikrumu svarbi knyga
tas rankraðtis pa-
buvo Vagos leidyk-
loje, bet jos dar-
buotojams, matyt,
atrodë, kad tokia
knyga yra sunkiai
parengiamas daly-
kas. Be to, juk ne-
galëtume sakyti,
kad tai knyga, ku-
ri þada pelnà. Tie-
siog jautëme bûti-
nybæ iðleisti tà
paskutiná paties
Antano Poðkos
rengtà veikalà.
Aèiû Dievui,
2003 metais minë-
ta Antano Poðkos
ðimtøjø gimimo
metiniø sukaktis,
Reikalai pajudëjo, galëjome
pasisamdyti gerà tokio darbo profe-
tad buvo parengimo sunkumai.
Knygos vertæ didina daugiau kaip
pusðimtis nuotraukø, Antano Poðkos
tëvø, jo paties jaunystës metø, taip pat
sutiktø þmoniø nuotraukos.
Iðties á knygà ádëjome gana daug
nuotraukø. Maèiau ir kitø A. Poðkos
leidiniø, pasirodþiusiø praëjusiais
metais, bet ði knyga man atrodo ypaè
svarbi.
Kas didina jos vertæ?
Knyga svarbi savo tikrumu, nes
joje yra tai, kà pats A. Poðka norëjo
iðleisti jau senas bûdamas. Mes ðá jo
pradëtà darbà uþbaigëme.
Esate raðytojas, tad kas Jums pa-
èiam buvo ádomiausia Antano Poðkos
atsiminimuose?
Trumpai tariant, man ádomu ne
tik keliautojo, bet ir raðanèio þmo-
gaus asmenybë. Kito tokio neturime.
Nebent Matà Ðalèiø, beje, Antano
Poðkos bendrakeleivá jø didelëje kelio-
nëje á Indijà.
Taip, Matà Ðalèiø èia galima pri-
siminti. Ðiuos du didelius keliauto-
jus, kartu ir plunksnà valdþiusius, ir
turime. Iðskirèiau A. Poðkos kaip
màstanèio ir raðanèio þmogaus kiek
Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos direktorius Valentinas Sventickas prie eksponuoto stendo
didesná susidomëjimà idëjomis, jis
mëgo samprotauti apie svetimuose
kraðtuose sutiktus þmones, jø mintis
ir tikëjimus, tø kraðtø religijas, gyve-
nimo tvarkymo projektus.
Svarbu keliauti,
ten atsirasti
Tikriausiai sutiksite, kad A. Poð-
ka – tai tikras pasaulio þmogus, labai
savotiðkas Lietuvos pasiuntinys toli-
miausiuose kraðtuose. Kai kuriuose
þmonës, ko gero, në Lietuvos vardo ne-
buvo girdëjæ ligi susitikimo su A. Poð-
ka ir M. Ðalèiumi. Stebëtina, kad
A. Poðka – tai kaimietukas, kilæs ið
Grybkeliø kaimo ant kairiojo Mûðos
upës kranto. Savarankiðkai pramokta
esperanto kalba ir didelis noras moky-
tis iðvedë „á þmones“, atvedë á „laiki-
nàjà“ sostinæ Kaunà. Tegu ir neturtin-
gos, tik ant kojø besistojanèios Nepri-
klausomos valstybës teikiamos galimy-
bës atvërë A. Poðkai vartus á platø pa-
saulá, su kuriuo jis daug kraðtø apke-
liavæs vëliau per savo knygas, pasako-
jimus paþindino ir Lietuvos þmones.
Jis skleidë þemdirbiø tautos sûnums ir
dukroms pasaulio dvasià.
Man atrodo, kad net ir ðiais lai-
kais Antanas Poðka mums turi bûti
labai ádomus. Þinoma, já galima ver-
tinti ir kaip tam tikrà avantiûristà,
nuotykiø mëgëjà ir ieðkotojà. Va-
þiuoja, nors nelabai ásivaizduoja, kas
jo ir bendraþygio laukia. Svarbu va-
þiuoti, ten atsirasti, pamatyti, pabû-
ti, o ten bus aiðku.
Mes dabar taip pat gyvename
panaðiomis aplinkybëmis, kai atsive-
ria daug platesnis pasaulis. Skirtin-
gai nuo A. Poðkos esame gerokai
sëslûs, bijantys pajudëti ið savo mies-
to, tuo labiau – ið savo ðalies. Tai ðtai
Antanà Poðkà reikia prisiminti dar ir
dël to, kad jis labai sudëtingomis
XX a. treèiojo deðimtmeèio sàlygo-
mis visas valstybiø sienas savo kely-
je áveikë. Ëjo, pamatë, apraðë. Geras
pavyzdys mums visiems.
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Kai visa tauta tapo
tremtine
Istorija sëslûnø lietuviø tautai ið-
krëtë labai piktà pokðtà: norom neno-
rom, o Antrojo pasaulinio karo fron-
tui ritantis prie Lietuvos, 1944 m. va-
sarà, labai didelë tautos dalis turëjo
pakilti ið áprastø miestø, kaimø ir so-
dybø. Ëjo á neþinià – á Vakarus. Ði ne-
gailestinga istorijos patirtis akumu-
Tarptautinëje Vilniaus knygø mugëje Litexpo rûmuose
liuota lietuviø egzodo literatûroje, ðian-
dien yra tautos istorinës patirties reikð-
minga dalis. Sëslûnams ne savo noru
teko patirti karèià klajokliø dalià.
Visai kitas istorijos tarpsnis,
prievartinis tautos këlimasis ið ápras-
tos vietos. Juk ir kelià Uþatlantën ga-
lima vertinti kaip tam tikrà tremtá á
neþinià. Lietuvoje pasilikæ taip pat
tapo tremtiniais – tremtiniais á Tary-
bø Lietuvà. Taigi vienø laukë trem-
tis á Sibirà (ir að vaikas ten buvau),
kitø – á laisvà pasaulá, o didþiausios
tautos dalies – tremtis á Tarybø Lie-
tuvà, kuri truko net pusæ ðimtmeèio.
Jeigu kalbësime apie literatûrà,
tai ta pasirinktoji tremtis á laisvà pa-
saulá padëjo iðlikti didelei daliai svar-
biø, reikðmingø lietuviø literatûrai
kûrëjø. Iðeivijoje, bent jau pirmuo-
ju po karo laikotarpiu, kuris tæsësi
apie 15 metø, ir buvo paraðyti kone
geriausi to meto lietuviø literatûros
kûriniai. Ir, aèiû Dievui, tuos kûri-
nius dabar jau galime skaityti ir Lie-
tuvoje.
Savo noru rinkosi neþinià
Gráþkime prie Antano Poðkos, ku-
ris buvo vienas tø lietuviø, kuris pats
rinkosi keliautojo dalià ir neþinià, ne-
laukdamas, kada paðauks istorija.
Truputá keista, kad tokia reikðminga
þymaus keliautojo ir raðytojo knyga ne-
buvo pristatyta Vilniaus tarptautinës
knygø mugës renginiuose. Juo labiau
kad 2003 m. minëjome A. Poðkos ðim-
tàsias gimimo metines.
Kai A. Poðkos atsiminimø knygà
jo gimimo ðimtmeèio metais iðleido-
me, jà pristatëme Mokslo ir techni-
kos bibliotekoje kartu su Minties lei-
dyklos iðleista kita A. Poðkos knyga.
Þinoma, tai nebuvo pristatymas la-
bai plaèiam skaitytojø ratui, bet tie,
kurie domisi A. Poðka ir jo kûrybos
palikimu, dalyvavo.
Mûsø kartos þmonëms A. Poðka
buvo tam tikras dirgiklis, nuolatinis
priminimas, kad pasaulis nesibaigia
Tarybø Sàjungos sienomis. Visa jo po-
vyza, jo kadaise atliktos kelionës – tai
buvo kaþkas anapus to meto realybës,
visai kito pasaulio atspindys mums ta-
rybinëje kasdienybëje. Jo pavyzdys ver-
të susimàstyti apie fizinæ ir intelektua-
linæ laisvæ, kuria naudojosi buvusios
laisvos valstybës laisvi sûnûs.
Norëèiau turëti toká draugà kaip
Antanas Poðka. Mat pats esu labai
sëslus, todël tokio draugo man labai
reikëtø.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Paralelës
Gretimame stende autografus da-
lija ir þavia ðypsena savo knygø gerbë-
jus apdovanoja raðytoja Jurga Iva-
nauskaitë. Tam tikra prasme ji pakar-
tojo Antano Poðkos kelià – fiziná, dva-
siná ir kûrybiná – á Rytø kultûras, reli-
gijas, tø kraðtø þmoniø gyvenimà.
Labai ádomi paralelë. Man ji, pri-
sipaþinsiu, nebuvo atëjusi á galvà. Aið-
ku, Jurga – labai iðsiskirianti asmeny-
bë, labai laisvo màstymo þmogus, jà
Rytai domina, traukia, ir ji yra keliau-
toja ne dël paties keliavimo, bet dël
idëjø, kurios jà masina. Þinoma, jà la-
bai domina ir tø tolimø kraðtø þmonës.
Gal netgi ne tiek kraðtai, kiek þmonës,
buvimas su tam tikrais þmonëmis tuo-
se kraðtuose. Taèiau tai, kà skaitome
ne tiek J. Ivanauskaitës beletristikoje,
kiek jos kelioniø knygose – tai vis dël-
to daugiausia kalbëjimas apie idëjas,
kitoká pasaulio matymà. Rytai – visai
kitas pasaulis ir kitas màstymas, kuris
ir domina J. Ivanauskaitæ. Neþinau ko-
dël, bet domina. Manau, jog bûtent dël
to ji ir keliauja.
Ðiuo poþiûriu galëtume prisi-
minti ir raðytojà Vytautà Bubná, ku-
rá su þmona Elena Kurklietyte á Ry-
tø pasaulá taip pat iðvedë ne kas ki-
ta, o idëjos. Dël jø vyko á Indijà, to-
dël ir savo knygà paraðë.
Lyg ir visai kitas kelias, negu An-
tano Poðkos. Juk pastaràjá domino
labai konkretûs dalykai: kraðtas, þmo-
nës, paproèiai, kalnai, upës ir t. t. Tai
kitoks susidomëjimas, bet man para-
lelë pirmiausia su Jurga Ivanauskai-
te ádomi. Niekada apie tai nebuvau
susimàstæs.
Kaþkur Makedonijos
kalnuose...
Sësliø lietuviø genuose vis dëlto
glûdi pakankamai daug ðviesaus ir
gero avantiûrizmo, tegu gal ir ne vi-
sai aiðkiai iðreikðto. Kas atsakys, ið
kur tas þemumø ir lygumø kraðto
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
þmoniø troðkimas pasiekti aukð-
èiausiø kalnø virðûnes, noras susie-
ti þemæ ir dangø? Juk neatsitiktinai
Vinco Krëvës turëjæs tapti viso gy-
venimo svarbiausiu kûriniu, bet
taip ir nebaigtas – tai biblinë apy-
saka Dangaus ir þemës sûnûs.
Yra kai kas stipresnio uþ vieno þmo-
gaus troðkimus – tai paèios tautos
prigimtyje glûdintis uþkratas, pa-
slaptingas genas, kuris tam tikrais
laikotarpiais staiga tarsi pabunda
ir ima reikðtis it gaivalinga jëga.
Ðtai tada ir ateina tokiø asmenybiø
kaip Antano Poðkos, Mato Ðal-
èiaus, Jurgos Ivanauskaitës, Vlado
Vitkausko metas. Jø neámanoma
matuoti áprastais matais.
Yra siekis paþinti tolimiausius
kraðtus ir neiðtirpti kitoje kultûroje, ki-
tose vertybëse. Ið kitø tautø ásisavinti tai,
kas atrodo svarbu ir vertinga, mums
priimtina, ir neprarasti prigimtiniø sa-
vo tautos vertybiø, nebent jas dar labiau
sustiprinus. Kaip tai pasiekti?
Aha, tada trumpai atpasakosiu
Sauliaus Tomo Kondroto vienà ið
naujausiø apsakymø Tautos gimi-
mas. Ten pasakojama apie kaimo
bendruomenæ, gyvenanèià grei-
èiausiai kaþkur Makedonijos kal-
nuose. Tie þmonës gyvena visiðkai
uþdarà gyvenimà ir apie likusá pa-
saulá – taip tame apsakyme pasako-
jama – ðá bei tà þino tik ið kaimelá
aplankanèiø èigonø ir þydø. Vieni
ið kaimelio gyventojø kaþkà perka,
kiti – parduoda.
Taigi ateiviai pripasakojo kaimie-
èiams, kad yra ir kitas pasaulis, kaþ-
kur net jûra yra. Parodë tø neregëtø
vietø ir labai graþiø þmoniø nuotrau-
kø, nuogø moterø. Aiðku, to kaimo
vyrai vienà kartà ryþosi keliauti paþiû-
rëti jûros. Iðsiaiðkino, kad tai visai ne-
toli, koks ðimtas kilometrø.
Nuvaþiuoja, pamato jûrà. Lyg
graþu, lyg truputá kelia nusivylimà.
Vaikðto graþûs ponai ir ponios. Kai-
mieèiai bando ðokdinti vietines mer-
ginas, bet niekam nepatinka, kad kaþ-
kokie ateiviai tà daro. Bandoma jais
atsikratyti, nuvesti á vieðnamá, bet ten
iðaiðkëja, kad tie kaimieèiai ir pinigø
neturi. Taigi tas svetimas pasaulis kai-
mieèiø nepriima, iðvaro. Gráþæ á na-
mus jie apsisprendþia: nieko daugiau
svetimo mums nereikia, mes bûsime
èia, kur esame pratæ bûti.
Tai apie mus. Argi ne tas pats mû-
sø laukia?
Taip raðo S. T. Kondrotas, toks
bûtø ir mano atsakymas á uþduotà
klausimà. Knygos pristatymo metu
Sauliø Tomà Kondrotà vieðai pa-
Grybkeliuose apie 1937 m. Ið kairës: A. Poðkos tëvas, A. Poðka, pusseserë Agota ir dëdë Steponas Paðkevièius
11
MOKSLAS: laisvë
kailiu patirti ir iðgyventi visas nuo-
dëmes?
Visas nuodëmes visai nebûti-
na padaryti, o jas iðgyventi – taip.
daryti, laisvë raðyti,
Savo sapnuose esame apvogti ir
vogæ, þudæ ir nuþudyti. Tai galimy-
bë iðgyventi to ir nedarant.
Literatûra, apskritai menas, ar-
laisvë vertinti
gi ne ðia patirtimi þmogø apdovano-
ja? Iðgyventi tai, ko pats nepadarei.
Jeigu kai kurias nuodëmes
iðgyventume tik skaitydami, tai,
þinoma, bûtø labai graþu. Bûtø
gerai, jeigu þmonës tai bent su-
prastø.
Greit pasirodys knyga
apie Antanà Poðkà
Gráþkime á pokalbio pradþià.
Sovietmeèiu kartais buvo teigiama,
kad A. Poðkos raðiniuose kai kurios
Tai paskutinë knyga, kurià iðleisti rûpinosi idëjos, kad ir ieðkant lietuviø tautos
Dionizas Poðka bendrumo su Baltistano ar kitø In-
klausiau: Tai kà, èia apie Lietuvà ir dijos kraðtø gyventojais, nëra mokslið-
Europos Sàjungà? Pasijuokëme ir kos. Koks bûtø Jûsø, kaip raðytojo, po-
tuo baigësi. þiûris?
Aiðku, kad mes vis viena turime Negalima ðiø teiginiø visiðkai at-
gyventi savo gyvenimà, bet tik sugë- mesti. Taèiau ávairiø srièiø moksli-
ræ visa, kas tame pasaulyje yra. Jeigu ninkø turime nemaþai, taip pat ir tø
nesugersime, tai liksime akli arba per srièiø, kuriomis domëjosi A. Poðka.
daug riboti. Pereiti per viskà ir iðsau- Bet tai visai kitas paþinimo kelias.
goti savo ðerdá – tai ir literatûros kû- Tiesioginë ir asmeninë A. Poðkos pa-
rimo principas. Ta pati analogija. tirtis ágyja populiarià, daugeliui þmo-
Juk kaip raðo labai apsiskaitæs Jo- niø prieinamà iðraiðkà.
nas Strielkûnas? Skaito, skaito to ir Tai ne visada teikia akademinis Dr. Jonas Rubikas
ano, o tada atmeta ir raðo pats. Kà mokslas. Kitaip tariant, paþinimo for- Jonas Rubikas kad Biologija ir Ekologija tëra tik du
skaitai – sugerk ir iðvalyk ið savæs – ði- mos turi bûti kuo ávairesnës. oficialûs biologiniai þurnalai (yra
taip surask save. Tai èia ir tautai tinka. Ta iðraiðka, kokià randame Anta- Trys laisvës, trys mokslininko dar keletas specializuotø, pavyz-
no Poðkos kûryboje, vis dëlto labai re- þingsniai. Tikslas vienas – „daryti dþiui, medicinos, kuriuos leidþia at-
Nuodëmes daryti ar tik tas dalykas Lietuvoje. Èia ir glûdi tas mokslà“, kaip juokais þargonu atsako- skiros ástaigos ar organizacijos), ir
iðgyventi? skirtumas. Tokio pobûdþio ir talento
pasakotojø Lietuvoje ne itin daug tu-
me á klausimà, kà daro mokslininkas. nors jie priskiriami prie „prestiþi-
Biologijoje, kaip ir visuose gam- niø“, taèiau praktiðkai yra skirti tik
Labai geras pavyzdys. Neabejoti- rime. Uþtat já reikia branginti. tos moksluose, persipina keletas „tarnybiniam naudojimui“. Ðiuose
nai tame kelyje mus iðtiks ir skaudûs Ar viskà padarëme, kad mûsø di- keblumø ar sàlygø ir èia jie yra apta- þurnaluose spausdinami straipsniai
nusivylimai, kai kam gal ir per sunkûs. dþio keliautojo Antano Poðkos paveldas riami ne pagal svarbà. neturi tarptautinio ávertinimo, ne-
Bet èia mes nieko negalime pa- taptø visos tautos dvasinës patirties ir Pirmiausia (èia ir kitur pabrauk- patenka á plaèiai skaitomà informa-
keisti. Vis tiek taip turi bûti ir bus. kultûriniu paveldu? ta autoriaus – red. past.) – tai kalbø ciná Current Contents, kuriame be
Galime vienas kitam aiðkinti, kà rei- Manau, jog dar ne viskà padarë- mokëjimas. Rusiðkasis periodas jau straipsniø pavadinimø yra ir pagrin-
kia daryti ir ko neverta imtis, kas jau me, bet þinau þmogø, kuris ðia pras- praëjo. Dabar labiausiai paplitusi diniø autoriø adresai. Taip sudaro-
buvo iki mûsø. Dabar lietuviø litera- me kai kà svaraus daro. Tai Jokûbas anglø kalba, kuri yra pasaulio moks- mos sàlygos praðyti straipsniø at-
tûroje per daug keiksmaþodþiø ir Skliutauskas, kuris dabar baigia kny- lo kalba, mokslo periodiniai leidiniai spaudø ar susiraðinëti kitais klausi-
erotikos scenø. Santûriems lietu- gà apie A. Poðkà. Nepaprastai uþsi- daþniausiai raðomi anglø kalba. Be mais. Galbût informacija apie Lie-
viams gal buvo galima be viso to ap- degæs. Gal tai ir nebus fantastiðka li- to, ji yra svarbiausia bendravimo kal- tuvos þurnalø straipsnius patenka á
sieiti? Að tø jaunø þmoniø, kurie ra- teratûra, bet raðytojas labai susido- ba. Gal vertëtø mokslo ástaigose tu- kitus bibliografinius (ir internete)
ðo savo pirmas knygas, kiekvienà mëjæs A. Poðka. Ko gero, niekas ki- rëti anglø kalbos specialistà straips- leidinius?
kartà klausiu, ar jiems reikia tø tas nëra sukaupæs daugiau faktinës niø ir raðtø redagavimui? Juk Euro- Turëti gerus biologinius þurnalus
keiksmaþodþiø, ar negalima be jø medþiagos apie A. Poðkà uþ tà vis pos Sàjungoje bendravimo poreikis Lietuvai bûtina ir reikia tiek nedaug:
apsieiti? Ne, negali. Kiekviena kal- dëlto jau garbaus amþiaus þmogø. anglø kalba bus dar didesnis. O gal a) pastovaus finansavimo, kuris ga-
ba ir literatûra visa, kas jau kitur bu- Manau, kad ðiais metais ði knyga bus jau gerai mokame ðià kalbà? rantuotø periodiðkumà; b) redakci-
vo, turi pasakyti savo þodþiais, per- iðleista ir Lietuvos þmonëms labai Antras svarbus dalykas yra tai, næ kolegijà ir kvalifikuotø recenzen-
teikti savo vaizdais. Tokia þmogaus daug naujo apie ðá mûsø tautos uni- kam yra raðomas straipsnis, kas já tø, kurie skaitytø ir vertintø pateik-
prigimtis, viskà jam reikia pereiti. kumà pasakys. skaitys, kas vertins tavo darbà, rezul- tus straipsnius remdamiesi dvigubu
Ðventøjø gyvenimo pasiskaityti tatus? Èia, kaip ir meilës laiðke ðir- anonimiðkumu (recenzentas neþino
neuþtenka, bûtinai reikia savo paèiø Kalbëjosi Gediminas Zemlickas dies damai: galima tikëtis palanku- autoriaus, o ðis – recenzento); c) pa-
mo tik tada, jei ji perskaitys ir supras, raðyti straipsnius kalba, kuria galëtø
kas paraðyta. Kiekvienas raðantysis skaityti kuo daugiau specialistø. Tada
pageidauja, kad jo straipsná skaitytø tuose þurnaluose spausdinami straips-
kuo daugiau pasaulyje iðsibarsèiusiø niai galëtø bûti tiksliai ávertinami ir
raðinio klausimà iðmananèiø moks- bûtø priimtini sudarant skelbtø dar-
lininkø, o tai lemia pasirinkimà, ko- bø sàraðà, reikiamà ginant disertaci-
kia kalba raðyti. Nebent norima, kad jas arba atestacijø metu.
straipsnis liktø tik kaip bibliografinis Penkta – kalba. ...dar negimë tas,
faktas. kuris man nurodytø, kokia kalba tu-
Treèia – ávertinimas. Mûsø riu kalbëti ir kokia raðyti... – raðë dr.
mokslininkai atlieka reikðmingus Romas Pakalnis (Kalba: mokslinin-
mokslo darbus ir norëtø bûti ávertinti ko pasirinkimas, Mokslo Lietuva Nr.
pasaulinio mokslo lygmenyje. Todël 22, 2003). Taip, dar negimë. Ta-
straipsniai tarptautiniuose leidiniuo- èiau... Lietuvoje leidþiamuose
se spausdinami anglø kalba. Taip su- moksliniuose þurnaluose ir knygo-
daroma galimybë ávertinti rezultatus se pasirenkama (daþniausiai) lietu-
juos cituojant. Kai kuriose mokslo ir viø, anglø, kartais rusø kalba. Kal-
mokymo ástaigose nemaþos dalies bos klausimø diskusijose pabrëþia-
dirbanèiøjø gaunami rezultatai gana ma, kad Lietuvoje nepaisoma áteisin-
kuklûs, taèiau ir jie gali bûti teigia- tos akademinës laisvës <···> moks-
mai ávertinti, jei publikacija bus ið- lininkui laisvai pasirenkant kalbà,
spausdinta daugelio pasaulio moks- kuria jis skelbtø <···> mokslo tyrimø
lininkø suprantama kalba. Tad nie- rezultatus. <···> Ðvietimo ir mokslo
ko nuostabaus, kad mokslo valdinin- ministerijos áteisinta mokslo darbø
kai anglø kalbà pripaþásta kaip ge- vertinimo tvarka <···> skatina <···>
riausià, á tai atsiþvelgiama spren- atsisakyti vartoti lietuviø kalbà moks-
dþiant mokslininko karjerà. lo reikmëms <···> tuo paèiu diskri-
Ketvirtas keblumas – Lietuvoje minuoti ir susinti lietuviø kalbà.
nëra tvarkingai leidþiamø biologi- (R. Pakalnis, ten pat).
niø þurnalø. Tenka apgailestauti, Nukelta á 17 p.
12 PASAULIS IR MES
Knygotyros vagos veda á ateities horizontà (4)
Pradþia Nr. 3, 4, 5
Prof. habil. dr. Kðiðtofas MIGO-
NIS (Krzysztof Migoñ) ið Vroclavo
universiteto Lenkijoje – tarptautinio
masto knygotyrininkas, Tarptauti-
nës bibliologijos asociacijos ir Vo-
kietijos Leibnizo draugijos narys.
Mokslo Lietuvos redakcijoje profe-
sorius dalijasi savo þiniomis, kurios
neabejotinai bus labai naudingos vi-
siems mûsø skaitytojams, kurie
bent kiek susijæ su knyga.
Kada politikai pastebi
knygà
Atleiskite, juoktis pradëjau ne todël,
kad norëèiau paprieðtarauti. Tiesiog pa-
galvojau: jeigu valdþia nesugeba suvokti
knygos vertës, tai knygà pamilti jai rei-
kia padëti, pamokyti tai daryti. O gerbti
knygà valdþià galima net priversti.
Priversti? Kaip tai padaryti? Po-
litikai pastebi knygà tik tada, kai ji gali
tapti jø politiniø þaidimø árankiu. Pa-
teiksiu vienà pavyzdá. Jogailaièiø bib-
liotekoje Krokuvoje ligi ðiol saugoma,
sakau apgailestaudamas, dalis Berly-
no valstybinës bibliotekos. Þinoma,
vokieèiai labai norëtø, kad tie rinki-
niai sugráþtø á Berlynà, bet kol kas tai
dar labai sudëtinga problema.
Antrojo pasaulinio karo metais
vokieèiai vertingiausias savo biblio-
tekø bei muziejø kolekcijas iðveþë ið
Berlyno. Tos vertybës buvo iðslapsty-
tos apleistose ðachtose, kalnuose, se-
nose pilyse ir panaðiose vietose. Tos
kolekcijos, kurios liko dabartinës
Vokietijos teritorijoje, nepriklauso-
mai nuo to, ar tai buvo vadinamoji
Vakarø Vokietija, ar tuometinë Ry-
tø Vokietija, bet XX a. penktajame
ir ðeðtajame deðimtmeèiuose buvo
perveþtos atgal á Berlynà ir tapo Prû-
sijos valstybinës bibliotekos (Preus-
siche Staatsbibliothek) dalimi.
Taèiau ávairiø kolekcijø dalis, ku-
rià sudaro apie 100 tûkst. tomø, bu-
vo paslëpta kalnuose Silezijoje, netoli
nuo Valbþycho miesto. Tai maþdaug
70 km á pietus nuo Vroclavo. Po Ant-
rojo pasaulinio karo tos teritorijos ati-
teko Lenkijai, o kartu ir tos kolekci-
jos. Lenkijos vyriausybë susirûpino
ðia kolekcija, kuri, reikia pasakyti, bu-
vo gana geros bûklës. Viena ðios ko-
lekcijos dalis – muzikiniai rankraðèiai.
Tarp jø yra ir Liudviko van Bethove-
no bei kitø þymiø kompozitoriø ran-
kraðèiø. Tyrinëtojams tie dokumentai
prieinami, átraukti á katalogus. Taèiau
labai didelë ðios kolekcijos dalis besi-
domintiems vis dar neprieinama. Tai
didþiulë XIX–XX a. pradþios spaudi-
niø masë, kuri taip ir guli netvarko-
ma. Man yra tekæ tas knygas Jogailai-
èiø bibliotekoje matyti, nes buvau
Lenkijos kultûros ministro pakviestas
bûti ekspertu, padëti nustatyti tø kny-
gø vertæ. Tada mes, ðeði asmenys, tu-
rëjome galimybæ tris dienas tà Kroku-
vos universiteto bibliotekos rinkiná ið
Berlyno patyrinëti, tiksliau, ðiek tiek
perþiûrëti, kiek per toká trumpà lai-
kà buvo ámanoma.
Ir kokia tos kolekcijos vertë?
Labai ádomus rinkinys, nes Prû-
sijos valstybinë biblioteka buvo vie-
na garsiausiø pasaulio bibliotekø la-
bai turtingoje valstybëje, kokia buvo
Vokietija XIX–XX amþiuje. Kaip
jau sakiau, ðiame rinkinyje yra daug
svarbiø knygø bei leidiniø ið viso pa-
saulio. Pavyzdþiui, yra kai kuriø þur-
nalø pilni komplektai nuo pat
XIX a. pradþios: tiek Euro-
pos ðaliø, tiek Amerikos. Supranta-
ma, visa tai tvarkingai paèiø vokie-
èiø áriðta, o laiko pervartø ir katast-
rofø sëkmingai aplenkta.
Ðià kolekcijà prisiminëte, norëda-
mas pailiustruoti kai kuriuos politikø
þaidimus. Politikø meilë knygoms pa-
bunda staiga, kaip ligi tol snaudæs ug-
nikalnis. Tik gaila, kad tokiais atvejais
daþniausiai netenka kalbëti apie nesa-
vanaudiðkà meilæ.
Ið tiesø, jau daugiau kaip pusæ
ðimtmeèio tos kolekcijos likimas ta-
po politiniø þaidimø tarp Lenkijos ir
Vokietijos objektas. Ið esmës tai de-
rybos dël kainos: kiek bûtø galima uþ
tà kolekcijà gauti. Ir ðtai kà daro ðiuo
atveju politikai. Lenkijos jungtinës
darbo partijos Centro komiteto pir-
mieji sekretoriai Edvardas Gerekas
(Gierek), vëliau panaðiai yra daræs ir
Vojciechas Jeruzelskis (Wojciech Je-
ruzelski) ið tos Krokuvoje saugomos
kolekcijos liepë paimti L. van Betho-
veno vienos simfonijos natas ir ðá ver-
tingiausià rankraðtá, kultûros pamin-
klà kaip „lenkø tautos dovanà“ átei-
kë buvusios Vokietijos Demokratinës
Respublikos vadovams. Turime su-
prasti, jog viena tauta kitai tautai do-
vanoja jai paèiai priklausanèio pavel-
do dalá. Kà daugiau èia galima pridur-
ti. Galiu ásivaizduoti, kaip visa tai vy-
ko: Klausyk, drauge, kà èia mes galë-
tume padovanoti vokieèiø draugams?..
Gal Krokuvoje turime kà nors tokio?
Kaip ið ðio pavyzdþio matome,
kartais politikai iðties labai susidomi
knyga, suvokia jos didþiulæ vertæ. Bet
tai taikoma politikos tikslams.
Tø spaudiniø niekur kitur
gal jau nëra iðlikusiø
Kodël vis dëlto lenkai taip ir nesu-
gebëjo sutvarkyti, kataloguoti Jogailai-
èiø universiteto bibliotekoje saugomos
kolekcijos ið buvusios Prûsijos valsty-
binës bibliotekos fondø? Nëra pakan-
kamai moksliniø pajëgø? Tada bûtø
galima pasitelkti paèius vokieèius, ku-
rie tikriausiai su dideliu ákarðèiu kib-
tø á darbà. O gal yra ir kitø prieþasèiø?
Juk Jûs tuos rinkinius ávertinote kaip
labai ádomius ir vertingus.
Tø vertybiø iðties yra labai daug.
Vokieèiai puikiausiai þino, kur tos jø
Prûsijos valstybinës bibliotekos knygos
iðliko ir kur suveþtos. Jos sutelktos tri-
Tarptautinës bibliotekininkø asociacijos (IFLA) apskritojo stalo dalyviai Bratislavoje (tuometinë Èekoslovakija) 1985 m.:
prof. Kðiðtofas Migonis, prof. Paulas Kägbeinas (Kelnas, Vokietija), vengrø knygotyrininkas Geza Fülopas (Budapeðtas),
Kðiðtofas Migonis po varginanèio interviu Mokslo Lietuvos redakcijoje
jose vietose. Kalbant apie laikymo sà-
lygas turëèiau pasakyti, kad jos atitin-
ka reikalavimus – temperatûros, drëg-
mës, apsaugos ir panaðiai. Taèiau blo-
giausia, kad skaitytojams tie rinkiniai
neprieinami, nes nesutvarkyti. O jø in-
ventoriai, katalogai saugomi Berlyne.
Gal esu pernelyg smalsus, bet ádo-
mu, kokias ekspertines iðvadas Jûs pa-
darëte, atlikæs Lenkijos kultûros mi-
nistro patikëtà misijà?
Mano nuomone, tarp tø 100 tûks-
tanèiø tomø yra ir tokiø knygø, kurios
niekur kitur gal jau ir neiðliko. Taip,
tai XIX ir XX a. pradþios knygos,
kurios á mokslo apyvartà jau buvo
patekusios, tai tiesa. Bet tarp tø san-
tykinai nesenø knygø yra tokiø, ku-
rios ðiø ir ateinanèiø laikø tyrinëto-
jams gali bûti ypaè ádomios. Ten yra
iðtisos spaudiniø kolekcijos, kuriose
Slovakijos bibliotekotyros atstovai doc. Katarina Ruttkayova ir dr. Eugenas Messa
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
laikomus Prûsijos valstybinës biblio-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
tekos ið Berlyno rinkinius. Raporte
raðiau, kad nepriklausomai nuo visø
politiniø aplinkybiø, skandalingas
dalykas, kad XX a. pabaigoje toks
daugeliui tautø reikðmingas istorinis
ir kultûrinis paveldas neprieinamas
tyrinëtojams.
Lenkijos oficialûs asmenys jau bu-
vo pribrendæ iðgirsti tokià dràsià Jûsø
pozicijà?
Mano manymu, tai tikras skan-
dalas, kuris vis dar tæsiasi. Galiu su-
tikti, jog tarptautinës teisës prasme
minëtø rinkiniø likimas nëra labai
lengvai sprendþiamas. Juk ne lenkai
á Silezijà prie Valbþycho miesto su-
veþë tuos knygø rinkinius ið Berlyno.
Atveþë patys vokieèiai.
Taèiau veþë ne á Lenkijos teritori-
jà, bet á savo, tuo metu Vokietijai pri-
klausanèià?
Teisingai. Tos kolekcijos saugomos
ir jas bûtø galima gràþinti vokieèiams,
bet rekompensacijos sàlygomis, t. y.
pagal ekvivalentà uþ ið Lenkijos iðveþ-
tas vertybes. Taèiau Vokietija apie tai
në kalbëti nenori. Jau nekalbu apie tas
vertybes, taip pat ir knygas, kurios su-
degë, þuvo. Bet yra gerai þinomos kon-
kreèios kolekcijos, kuriø likimà bûti-
na spræsti. Mes þinome, kur jos laiko-
mos ir kokia jø vertë polonistikai.
Kodël ðvedai
veþësi knygas
Lenkija, kaip ir Lietuva, jau vie-
saugoma medþiaga apie, pavyzdþiui,
na koja Europos Sàjungoje. Tad ir
vokieèiø ir anglø protestantiðkø mi-
kultûrinio paveldo saugojimo, priklau-
sijø veiklà Afrikoje, Azijoje ir Pietø
somybës reikalai turës ágyti civilizuotas,
Amerikoje.
Europos Sàjungoje áprastas ir áteisintas
Arba saugomos seniai nebevei-
normas. Nejau reiks laukti XXII am-
kianèiø ávairiø ðaliø organizacijø,
þiaus, kad tokie ið esmës kiekvienam
mokyklø, universitetø labai retos
màstanèiam þmogui suprantami daly-
broðiûros, nes Prûsijos valstybinë
kai bûtø priimti ir ágyvendinti?
biblioteka ðiuos smulkiuosius spau-
Visø ðiø klausimø sprendimas
dinius kaupë kone ið viso pasaulio.
nepriklauso nei nuo knygotyrininkø,
Man atrodo, kad kai kuriø tø leidi-
nei nuo bibliotekininkø. Sprendþia
niø niekur kitur neiðliko. Ið tikro ði
valstybiø vyriausybës. Galima tik ap-
labai specifinë medþiaga ne kiekvie-
gailestauti, kad tai tæsiasi jau daug
noje pasaulio bibliotekoje buvo ver-
deðimtmeèiø.
tinama ir laikoma. Nëra reikalo kar-
Labai panaði padëtis su Lietuvos
toti, jog tiesiog neleistina, kad tokia
istorinëmis ir kultûrinëmis vertybëmis.
medþiaga tyrinëtojams vis dar bûtø
Rytø kaimynë iðsiveþë Lietuvos met-
neprieinama.
rikà, daug vertingø senøjø dokumen-
1994 m. paraðiau savo raportà
tø ir knygø, istorines Vilniaus univer-
dël uþsakymo ávertinti Krokuvoje Jo-
siteto regalijas, tarp jø ir rektoriaus
gailaièiø universiteto bibliotekoje
skeptrà. Bet apie gràþinimà nieko ne-
girdëti. Tyli ir Lietuvos politikai. Ma-
Nuotrauka ið asmeninio Kðiðtofo Migonio archyvo
tyt, yra svarbesniø dalykø uþ istorijos,
mokslo ir kultûros paveldà.
Knygos istorijoje tokiø atvejø la-
bai daug. Daugybæ knygø ið Vidurio
Europos kraðtø XVII ir XVIII a. pra-
dþioje iðsiveþë ðvedai. Bet reikia pa-
sakyti, jog dar XX a. pradþioje ðvedai
labai kruopðèiai apraðë knygotyrinë-
je literatûroje, kà paëmë, iðsiveþë, kà
dabar turi bei saugo Ðvedijoje. Labai
svarbi ðiuo poþiûriu ðvedø knygotyri-
ninko Otto Walde knyga apie ðvedø
bibliotekø „atsargas“ ið Vidurio Eu-
ropos. Lenkø mokslinëje literatûro-
je apie tai raðo Aleksandras Liudvi-
kas Birkenmajeris.
Kur tos knygos Ðvedijoje laikomos?
Upsalos universiteto biblioteko-
je, kuri tuo metu buvo vadinama Up-
salos akademijos (Academia Upsa-
liensis) biblioteka. Taigi, ir ðvedai taip
pat grobë ir veþë knygas á savo ðalá.
Þodþiu, tà darë visi, kas tik galëjo.
Kita vertus, tai ir tam tikras tautos
kultûros lygmens poþymis, jeigu grobë ne
vien brangenybes ir kità turtà, bet ir kny-
gas. Þinoma, dviprasmiðkai skamba pa-
sakymas, kad kultûringa tauta pirmiau-
sia grobia knygas, intelektiná turtà.
Gyvuoja tokia koncepcija, kodël
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
ðvedai veþë á savo ðalá knygas. Tai
gal ne visai siejasi su mûsø pokalbio
pagrindine tema, bet irgi labai ádo-
mu. Pagal tà koncepcijà, iðeitø, kad
ðvedai norëjo taip sumaþinti katali-
kybës ir kontrreformacijos pozicijas
Lenkijoje, Silezijoje, Èekijoje, Lie-
tuvoje, Pomeranijoje ir kituose
kraðtuose.
Jeigu tai buvo protestantiðkos vals-
tybës ideologinës kovos forma su jëzui-
tø skleidþiama kontrreformacija, kurie
juk ir buvo kontrreformacijos svar-
biausia jëga, tai ðtai koks ið karto kyla
klausimas. Marksizmo klestëjimo lai-
kais ðis ðvedø „indëlis“ á kovà prieð
kontrreformacijà ir katalikybæ mark-
sistiniø tyrinëtojø turëjo bûti skersai ir
iðilgai iðvagota bei iðakëta dirva. Ta-
èiau atmintyje kaþkodël tokiø studijø
ar kitokiø didesniø darbø neiðkyla.
Matote, jeigu ta koncepcija visið-
kai atitiktø tikrovæ, tai galëtume pa-
sakyti, kad geriausi ðvedø pagalbinin-
kai toje kovoje prieð kontrreformaci-
jà buvo gaisrai, potvyniai ir kitos sti-
chinës nelaimës, kuriø metu sunykda-
vo daugiausia knygø. Taèiau nepri-
klausomai nuo gaisrø ir kitø knygas
niokojusiø gaivalø, ðvedai labai daug
knygø vis dëlto sugebëjo iðsiveþti á
Ðvedijà. Tada minëtos koncepcijos ða-
lininkai nenorëdami pasiduoti pridu-
ria: ðvedai knygas iðsiveþdavo, norë-
dami tyrinëti savo prieðus katalikus.
Vis dëlto galima suabejoti ir tokiu
teiginiu.
Þinoma. Kai Lenkijoje 1974 m. vy-
ko mano jau minëta konferencija, skir-
ta lenkiðkø knygø spausdinimo 500 me-
tø jubiliejui, joje dalyvavo ir dabar jau
miræs þymus knygotyrininkas prof. Ju-
zefas Tripuèko (Józef Tripuczko). Tai
lenkas, daug metø gyvenæs Ðvedijoje.
Að jo paklausiau, ar Ðvedijoje egzistuo-
ja literatûra, kurioje bûtø nagrinëjama,
kokià reikðmæ Ðvedijos kultûrai ir
mokslui turëjo tos ið Vidurio Europos
kraðtø atsiveþtos knygos. J. Tripuèko
man neástengë atsakyti á ðá klausimà.
Taèiau labai svarbu paþymëti,
kad tos ðvedø atsiveþtos knygos bent
jau gerai saugomos ir prieinamos vi-
so pasaulio tyrinëtojams. Taèiau ar
jos ið tiesø buvo svarbios tolesnei
ðvedø kultûros plëtotei – ne vien
knygos kultûrai, bet ðalies kultûrai
platesniu mastu, á ðá klausimà man
niekas negali atsakyti.
O Jûs pats kà galvojate?
Labai sunku atsakyti. Ðiø klausi-
mø bent kiek iðsamiau nesu tyrinëjæs.
Ne tiek svarbu, kur
saugomas originalas
Bet pats faktas, kad ðvedai atsiveþæ
tas knygas nenukiðo kur nors á paðalá,
bet jas sutvarkë, sukatalogavo ir pada-
Venecijos Missale monasticum. Atvertimas. Knyga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje
siranda lëðø. Knygos palauks.
Iliustracijos ið knygos Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai
Turint dabartines ryðio priemo-
nes daugumà Ðvedijoje saugomø re-
tø knygø jau galima tyrinëti per in-
ternetà, tad prieinamumo klausimas
jau artimiausiais metais turëtø bûti
iðspræstas. Ir iðspræstas visai kitais
bûdais, negu apie tai seniau buvo
galvojama. Juk ið tiesø ne tiek svar-
bu, kur saugomas retos knygos ori-
ginalas (svarbu gal vertinant psicho-
loginiu poþiûriu, pavyzdþiui, valsty-
bës regalijos neturëtø bûti saugomos
kitoje ðalyje), nes tyrinëtojui, skaity-
tojui pirmiausia svarbu, kad tekstas,
turinys, dokumentas taptø prieina-
mas, nepriklausomai nuo to, kur lai-
komas. Þinoma, jeigu tyrinëtojà do-
mina pats tekstas, turinys, o ne do-
kumento ar knygos „kûnas“.
Globalizacija ir knyga
Ið esmës mes pradëjome kalbëti
apie globalizacijos átakà knygai, nors
paties ðio þodþio – globalizacija – dar
neiðtarëme. Taigi intelektualaus gyve-
nimo procesams ir knygoms, kaip to
intelektualumo rodikliui, globalizacija
atneð visai nenumatytus naujus reiðki-
nius. Galimas dalykas, keisis pats po-
þiûris á knygà, spausdintà þodá. Jums
taip neatrodo?
Taip, þinoma, daug kas turës
keistis. Taèiau pirmiausia tikiuosi,
kad tos naujos sàlygos knygà pada-
rys labiau visiems prieinamà.
Taèiau globalizacija – tai ne vien
pliusai. Ar neáþvelgiate knygai iðkylan-
èiø pavojø?
Nemanau, kad globalizacijos
reiðkiniai galëtø kelti knygai koká
nors pavojø.
O að manau. Elektronizacija, per-
ëjimas á visai kità teksto perteikimo ter-
pæ – kompaktines plokðteles, interne-
tà – gresia tradicinei, t. y. popierinei
Venecijos (Italija) spaustuvininkø,
knygai, nenuspëjamais padariniais.
leidëjø ir platintojø knygos þenklai
O, taip, bet mano nuomone, tai
Vilniaus universiteto bibliotekoje
ne globalizacijos, bet visai kitø reið-
saugomose senose knygose
kiniø padarinys. Paèiai knygai grës-
mës neáþvelgiu. Stebint vykstanèius
rë prieinamas pasaulio mokslui, labai
daug pasako. Tai kultûringos tautos ir procesus ir vertinant ið istorinës
valstybës poþiûris á knygà, kultûrà ir perspektyvos, galima matyti, jog kai
mokslà. Ar geriau bûtø, jeigu tos kny- kurie procesai vyksta lygiagreèiai.
gos bûtø sukrautos maþai tam reikalui Taip, vyksta globalizacija pasauliniu
pritaikytose patalpose, nuolat tektø dre- mastu, bet tuo pat metu vyksta ir et-
bëti, kad jas apsems lietus per prakiu- ninis tautø atgimimas, kurá taip pat
rusá knygø saugyklos stogà ar neduok- galima stebëti visame pasaulyje. Juk
die kada nors bibliotekoje kils gaisras. tarsi mûsø akyse gimtø daugybë vi-
Man paèiam yra tekæ matyti Vilniaus sai naujø tautø, apie kurias ligi ðiol
universiteto bibliotekos apdegusias kny- maþai þinojome, arba iðvis nieko ne-
gas po gaisro sumestas Universiteto kie- þinojome. Mes tampame tø proce-
me. Tiesa, tai buvo prieð daug deðimt- sø stebëtojai, argi ne taip?
meèiø. Taèiau ne paslaptis, kad mes net Panaðûs reiðkiniai vyksta ir
moksle.
ðiandien labai vertingø spaudiniø ir
knygø neturime kur saugoti. Nedelsiant
Bus daugiau
bûtina statyti naujas knygø saugyklas,
bet kaip visada tokiems dalykams neat- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
Jessupo turnyre
Lietuvai atstovaus
Lietuvos teisës
universiteto komanda
Vasario 14 d. vykusá ILSA-Lie-
tuva organizuotà Philipo C. Jessu-
po Tarptautinio Teisingumo Teismo
inscenizacinio proceso nacionaliná
atrankos turà laimëjo Lietuvos tei-
sës universiteto komanda. Tai pir-
masis ðio prestiþinio tarptautinio
renginio etapas, kuriame dalyvauja
gabiausi tarptautinës teisës studen-
tai. Dël galimybës atstovauti Lietu-
vai ðákart varþësi Lietuvos teisës
universiteto ir Vilniaus universite-
to Teisës fakulteto studentai. Teisë-
jø Konstantino Likarèuko ið Ukrai-
nos, Delaino R. Swensono, ameri-
kieèio, dëstanèio Lenkijoje tarptau-
tinæ teisæ, bei latvio Mario Lejnieko
(Lejnieks) sprendimu, turà laimëjo
Lietuvos teisës universiteto koman-
da, tuo paèiu iðkovojusi garbæ atsto-
vauti Lietuvai tarptautiniame Jessu-
po taurës turnyre, vyksianèiame ko-
vo pabaigoje Vaðingtone (JAV).
Prestiþinis teisininkø
turnyras
Jessupo turnyrai rengiami Har-
vardo universiteto tarptautinës tei-
sës studentø iniciatyva nuo 1959 m.
Vaðingtone. Nuo 1984 m. ðá konkur-
sà organizuoja Tarptautinës studen-
tø teisininkø asociacija (ILSA). Lie-
tuvai ðiame turnyre atstovaujama
nuo 1994 m., taèiau nacionaliniai
atrankos etapai Lietuvoje iki ðiol
nebuvo organizuojami. Dvejus pas-
taruosius metus Lietuvai tarptauti-
niame konkurso etape atstovavo
Lietuvos teisës universiteto koman-
da, pernai uþëmusi 57 vietà ið 83.
Geriausiø kalbëtojø áskaitoje Rai-
mundas Moisejevas uþëmë 44 vietà
ið 250 dalyviø. Lietuvos teisës uni-
versiteto komandai ðiais metais at-
stovauja teisës fakulteto studentai
Darius Bugailiðkis, iðrinktas geriau-
siu nacionalinio turo kalbëtoju,
Paulius Bartkus, Indrë Jonaitytë bei
Gailë Sakalaitë. Komandà treni-
ruoja dr. Justinas Þilinskas ir Lore-
ta Ðaltinytë.
Ágijo þiniø ir patirties
Ðiais metais Philipo C. Jessupo
vardo turnyre (Phillip C. Jessup In-
ternational Moot Court Competi-
tion) dalyvaujanèios 584 komandos
ið 83 valstybiø nagrinëjo dviejø kai-
myniniø valstybiø Arkamo ir Ran-
dolfijos nesutarimus dël tarptauti-
nio baudþiamojo teismo jurisdikci-
jos. Teisti du Arkamo pilieèiai, ku-
riø vienas átariamas ávykdæs karo
nusikaltimus, kitas – genocido ska-
tinimu.
Dalyvauti turnyre komandos
nariams buvo labai naudinga ir
moksliniu, ir praktiniu poþiûriu. Tai
galimybë pasisemti visiðkai naujos
patirties, uþsiimti nauja veikla, – sa-
kë Indrë Jonaitytë. Komandos na-
riø teigimu, inscenizaciniams teis-
mo procesams bûtini visai kiti mo-
kymosi bûdai, nei buvo áprasta iki
ðiol, ir apgailestavo, kad skaityti ir
analizuoti bylas juos imta mokyti tik
ketvirtame kurse. Rengdamiesi at-
rankai jie skaitë daug rimtesnæ
13
mokslinæ literatûrà, turëjo savaran-
kiðkai mokytis retorikos bei skubiai
prisiminti primirðtus anglø kalbos
ágûdþius.
Jessupo dalyviams keliami ypaè
dideli reikalavimai – darbðtumas,
labai geri anglø kalbos ágûdþiai, lei-
dþiantys visiðkai laisvai argumen-
tuoti ir diskutuoti sudëtingiausiais
teisiniais klausimais. Rengiantis tu-
rams ypaè daug tenka ruoðtis sava-
rankiðkai, studijuoti tarptautines
sutartis, Tarptautinio Teisingumo
Teismo ir nacionaliniø valstybiø
teismø bylas, garsiausiø pasaulio
teisininkø veikalus. Taèiau nepa-
kanka vien daug þinoti. Ne maþiau
svarbus sugebëjimas bendrauti, áti-
kinti teisëjus.
Dalyvaudami tokiuose teismo
procesuose studentai turi puikià ga-
limybæ ásijausti á advokato vaidme-
ná bei susirungti su JAV, Vakarø Eu-
ropos ir netgi Azijos bei Afrikos at-
stovais, nagrinëjanèiais tà paèià by-
là. Geriausiai tarptautiniu mastu ið
buvusios Tarybø Sàjungos respubli-
kø pasirodë Rusijos Mari State uni-
versiteto komanda, pernai ðoktelë-
jusi á patá tarptautiná finalà. Mûsø
kaimynai latviai, pernai atstovavæ
Latvijos universitetui, buvo vienuo-
likti, o lenkai ið Varðuvos universi-
teto – penkti.
Á Vaðingtonà vyksta tik
geriausieji
Jessupo varþybos – gana tiksli
prie Jungtiniø Tautø Organizacijos
veikianèio Tarptautinio Teisingumo
Teismo proceso imitacija.
Á ðá konkursà patekti nëra pa-
prasta – komandos pirmiausia daly-
vauja nacionaliniuose turuose, o jø
nugalëtojas vyksta á Vaðingtonà, at-
stovauti savo ðaliai tarptautiniame
finale. Nacionaliniams ir tarptauti-
niams turnyrams teisëjauja teisinin-
kai ið ávairiø pasaulio ðaliø.
Rengtis varþyboms pradedama
prieð pusæ metø. Rugsëjo mënesá vi-
sø ðaliø komandos gauna uþdaviná –
sudëtingà tarptautinæ bylà (apie
15 puslapiø), kurioje dalyvauja dvi
valstybës: ieðkovë ir atsakovë. Ati-
tinkamai struktûrizuojama ir ko-
manda: vieni jos nariai dirba uþ ieð-
kovà, kiti – uþ atsakovà.
Jessupo bylø uþdaviniai labai su-
dëtingi, kompleksiðki ir painûs. Ta-
èiau teisëjø uþuojautos laukti never-
ta – per þodiná pristatymà ir ieðko-
và, ir atsakovà jie tiesiog atakuoja
klausimais ið visø tarptautinës teisës
srièiø, beje, net ir tuo neapsiriboda-
mi, nevengdami ir visiðkai neteisi-
niø – moraliniø, politiniø klausimø.
Po nacionaliniø turø kovo pa-
baigoje – balandþio pradþioje ge-
riausios komandos renkasi á tarp-
tautiná turnyrà, kur ir iðaiðkëja pa-
grindinis Jessupo taurës laimëtojas.
Dalyvauti Jessupe – neeilinis ið-
ðûkis studentams, jø dëstytojams ir
net universitetui. JAV universite-
tams patekti á tarptautiná varþybø
etapà yra didelis pasiekimas.
Rûta Krasnovaitë
14 ÐALIA MÛSØ
Kas jau kas, o Vilniaus universi-
tetas toká leidiná turëtø pasitikti ið-
skëstomis rankomis. Graþus ir spal-
vingas Maþosios Lietuvos enciklope-
dijos (MLE) 2 tomui skirtas lanksti-
nys, pasak prof. Domo Kauno, buvo
iðdalytas visiems fakultetams, pate-
ko á visas katedras. Ko gero, dideliai
D. Kauno ir kitø susirinkusiø nuo-
stabai tomo sutiktuvëse ir aptarime
Universiteto Senato salëje tø kated-
rø darbuotojø ir profesûros ne ka-
þink kiek iðvydome. Be geologo prof.
Algirdo Gaigalo daugiau tø Univer-
siteto profesoriø lyg ir nepamatëme.
Iðskyrus, þinoma, profesorius Zigmà
Zinkevièiø ir Domà Kaunà, kurie
patys yra ðio tomo ir visos Enciklo-
pedijos vieni ið rengëjø bei autoriø.
Pirmieji skaitytojai galëjo su
MLE 2 tomu susipaþinti Litexpo
rûmuose vykusioje Tarptautinëje Vil-
niaus knygø mugëje vasario 19–22 die-
nomis, pirmieji palankûs atsiliepi-
mai jau spëjo pasirodyti spaudoje.
VU Senato salëje susirinkusiems
2 tomo pasitiktuviø dalyviams ir vi-
siems MLE rengëjams sveikinimà ið
Èikagos atsiuntë Maþosios Lietuvos
fondo pirmininkas Jurgis Anysas,
kuris labai palankiai vertina atliktà
darbà.
Kokia Maþosios Lietuvos enciklo-
pedijos jau pasirodþiusiø ir bûsimø
tomø vieta mûsø ðiandieniniame gy-
venime? Kà reikia tobulinti toliau
rengiant ir leidþiant kitus ðios Encik-
lopedijos tomus? Ko galima tikëtis,
kai iðeis visi keturi numatyti tomai?
Ðtai á ðiuos ir kitus klausimus pir-
miausia ir mëgino rasti atsakymus
susirinkæ á MLE 2 tomo pasitiktuves.
Dr. Martynas Purvinas, save va-
dinantis MLE juodadarbiu medþia-
gos rinkimo laikais, o mes já pavadin-
kime tos Enciklopedijos vienu ið svar-
biausiø lipdytojø, dþiaugiasi talkinin-
kais, iðties gerais to kraðto þinovais,
be kuriø pastangø nebûtø ðiø tomø.
M. Purvinas itin vertina profesiona-
liai parengtà prof. Domo Kauno me-
dþiagà. Taèiau Enciklopedijos rengë-
jams kyla ir daug sunkumø, nes pats
ðis kraðtas – Maþoji Lietuva – nëra
pernelyg gerai tyrinëtojø iðnagrinë-
tas. Ið daugelio srièiø tëra tik ðiokiø
tokiø pavirðutiniðkø þiniø, viena ki-
ta uþuomina, bet ateities tyrinëto-
jams ir ðios pabiros þinios galës bûti
labai vertingos. Toli graþu ne visi ðios
srities barai yra mûsø mokslo giliau
iðvagoti, o juk bûtent mokslininkai ir
turëtø bûti pirmaisiais tyrinëtojais.
Jeigu kalbiniai dalykai, lietuviðkosios
spaudos klausimai yra pusëtinai ið-
nagrinëti, tai kai kuriose kitose sri-
tyse tyrinëtojø noragai nëra bent
kiek giliau á tà kietà ir neádirbtà dir-
và ásiskverbæ. Sudarytojai neslepia,
jog kai kurios Enciklopedijos þinutës,
straipsneliai, kartais uþuominos të-
ra savotiðkas raðto þenklø fiksavi-
MLE atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas ir Nepriklausomybës akto signataras
Pasaulis turi þinoti, kas buvo
ir yra Maþoji Lietuva (1)
Vilniaus universiteto Senato salëje pristatant Maþosios Lietuvos enciklopedijos 2 tomà: MLE vyriausiojo redaktoriaus
pavaduotojas Martynas Purvinas, knygotyrininkas Domas Kaunas ir MLE vyriausiasis redaktorius Zigmas Zinkevièius
mas, tikintis, kad ateityje rasis kas
tuo dalyku susidomës, gal iðsamiau
patyrinës. Taigi platesnio tyrinëjimo
galimybë paliekama ir ákandin ei-
siantiems tyrinëtojams.
Reikia skubëti, kol dar gyvi
lietuvininkai
Bûsimiesiems MLE kritikams,
kuriø, aiðku, bus, nes nekritikuojami
daþniausiai tik nepadaryti darbai,
M. Purvinas siûlo pirmiausia ávertin-
ti realià padëtá, tas sàlygas, kuriomis
teko dirbti ðios Enciklopedijos suda-
rytojams ir kûrëjams. Iðties á ðià En-
ciklopedijà galima þvelgti ir kaip á ne-
oficialø tarptautiná projektà, kuris
buvo sumanytas prieð 8 metus ir, ne-
þiûrint ávairiø sunkumø, sëkmingai
ágyvendinamas. Pirmiausia Maþo-
sios Lietuvos fondo bei Mokslo ir en-
ciklopedijø leidybos instituto pastan-
gomis.
Talkininkø siûloma medþiaga sa-
vo unikalumu kartais stebindavo net
ir paèius Enciklopedijos rengëjus. Pa-
sak M. Purvino, 2 tomas net ir labai
kvalifikuotus skaitytojus daug kuo
maloniai nudþiugins, nes skelbiami
duomenys, kuriø lietuviðkoje spau-
Romualdas Ozolas dalijasi savo áþvalgomis
doje daugiau niekur nerastume. Kai
kurios senos nuotraukos publikuoja-
mos pirmà kartà. Marija ir Martynas
Purvinai daug ir unikaliø duomenø
rado Vokietijos bibliotekose bei ar-
chyvuose. Jiems pasisekë susipaþin-
ti, uþmegzti ryðá su daugeliu iðeivijos
atstovø, deja, prie tø pavardþiø kas-
kart tenka raðyti vis daugiau kryþe-
liø, nes tie Maþosios Lietuvos au-
tochtonai vienas po kito iðeina á pro-
tëviø ðalá.
Pasak M. Purvino, MLE buvo
pradëta net kiek nutrûktgalviðkai.
Norëta apibendrinti pirmiausia tai,
kas paskelbta iðeivijoje lietuviø kal-
ba. Taigi tikëtasi sudaryti toká suves-
tiná veikalà, pernelyg dideliais sie-
kiais gal net neásipareigojant. Lai-
mei, pradëjus darbà buvo þengtas
daug solidesnis þingsnis. Ðiandien
galima pasakyti, kad nueita gerokai
toliau, negu ið pradþiø buvo suma-
nyta.
Keturtomiu nesibaigs
Jeigu ádëmiau pavartytume ir pa-
nagrinëtume MLE 2 tomo medþia-
gà, ásitikintume, kad nei Lietuvoje,
nei iðeivijoje ji daugeliu atvejø dar
Vydûno draugijos pirmininkas Vaclovas Bagdonavièius, etnologas Vacys Milius ir geologas
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
ventojai), Maþoji Lietuva, taigi – po-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
puliariausi mûsø pajûrio kraðto da-
lykai. Aiðku, jiems skirti iðtisi pluoð-
tai straipsniø. Svarbiausia, kad apie
tà paèià, regis, labai gerai paþástamà
kad ir Kurðiø nerijà paskelbta daug
visai naujø duomenø, kurie anksèiau
iðvis nebuvo skelbiami arba buvo ið-
barstyti po ávairià literatûrà. Pavyko
surasti, sudëti á vienà vietà. Tai lëmë
ir visà 2 tomo struktûrà.
Keturtomiu projektas nesibaigs.
Numatyti vienatomiai MLE varian-
tai vokieèiø, anglø bei rusø kalbomis.
Pasaulis turi þinoti, koks buvo tas
baltiðkas kraðtas – Maþoji Lietuva.
Einame keliu, kuriuo jau
ëjo Maþoji Lietuva
M. Purvinas siûlo panagrinëti
analogijà tarp dabartinës mûsø Lie-
tuvos ir XIX a. Maþosios Lietuvos.
Mat to kraðto praeityje bûta reikð-
mingo istorijos tarpsnio, kuris labai
pagreitino visà ekonominio ir socia-
linio gyvenimo raidà. 1807 m. Napo-
leonui nugalëjus Prûsijos karalystæ,
kurios sudëtyje buvo ir Maþoji Lie-
nebuvo skelbta. Dalá tekstø ir nuo- tuva, panaikinama baudþiava, taigi
traukø teko pargabenti ið labai toli. visu pusðimèiu metø anksèiau negu
Susiklostë savitas ir labai ádomus lei- Rusijos imperijos sudëtyje buvusio-
dinys. Be kokiø nors tarpvalstybiniø je Didþiojoje Lietuvoje. Prûsijoje ir
susitarimø, aukðto lygio pareigûnø Maþojoje Lietuvoje prasidëjo dide-
svarstymo, derinimo pradëtas pro- lis þmoniø judëjimas. Keliaujama
jektas, kuris, jeigu ásigilintume, yra buvo ne tik á artimesnius miestus, bet
tarptautinio europinio masto. ir á kitas ðalis. M. Purvinà ðiuo atve-
ju domina ne vien statistika, ne vien
2 tomà sudaro apie 850 puslapiø,
kuriuose telpa 2166 straipsniai, be- skaièiai, bet ir ðio reiðkinio sociali-
veik 2 tûkst. iliustracijø, ið kuriø ne- niai padariniai. Jie nebuvo palankûs
maþa dalis – tiesiog unikalios. Teks- maþlietuviø savitumo ir jø etninës
tus raðë apie 200 autoriø, antra tiek bendrijos iðsaugojimui.
paraðë talkininkai ið Austrijos, Ka- Þinoma, kad XIX a. antroje pu-
nados, JAV, Australijos, Vokietijos, sëje Otto von Bismarko vykdytos
Lenkijos ir t. t. Pasak M. Purvino, ne- germanizavimo politikos átakoje vy-
paprastai svarbu ir reikðminga, kad ko sparti Maþosios Lietuvos kraðto
prisidëti prie MLE kûrimo tiek pa- þmoniø germanizacija. Ji vykdyta
galbininkø randa reikalo ir noro. Pa- per valdþios institucijas, administra-
vyko uþmegzti ryðá su ávairiø kraðtø cijos ástaigas, visuomeniná gyveni-
mokslo institucijomis ir specialistais. mà. Taèiau kiek átakos ðiam proce-
Ðtai kodël ði Enciklopedija – tikrai sui turëjo vadinamoji gyvenimo mo-
neeilinë knyga. dernizacija? Ið ankstesniø tradici-
2 tomas, pasak M. Purvino, su- niø gyventø vietø þmonës patraukë
darytojams bene sunkiausias, o skai- á miestus, kitas ðalis, suprantama,
tytojams bus bene turtingiausias ir jog pasikeitæs gyvenimo bûdas grei-
ádomiausias ið viso numatyto ketur- tino senosios kultûros nykimà. Ar
tomio, nes á já patenka tokie þodþiai ne panaðiø procesø greitkelyje da-
ir sàvokos kaip Klaipëda, Klaipëdos bar atsiduria mûsø Lietuva? Kà
kraðtas, Kurðiø marios, Kurðiø nerija, reiðkia „eiti á Europà“ pirmoji pa-
lietuvininkai (Maþosios Lietuvos gy- tyrë Maþoji Lietuva, kuo jai visa tai
Algirdas Juozapas Gaigalas pristatant MLE 2 tomà
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
baigësi, gerai þinome. Paminklà
Maþajai Lietuvai ir jos gyventojams
ðiandien dar yra kam pastatyti –
bent jau Maþosios Lietuvos enciklo-
pedijos pavidalu. Taèiau kas po ðim-
to metø bus su mûsø dabartine Lie-
tuva, ar neteks mûsø vaikaièiams ir
provaikaièiams rûpintis kas pastatys
panaðø paminklà ið istorijos subjek-
tø pasitraukusiai tautai?
Mûsø paèiø savimonës, savivo-
kos katalizatorius ðiandien yra Ma-
þoji Lietuva. Matyt, kaip rakðtis mû-
sø savimonei bus ir ateityje, bent jau
kol jausimës esà lietuviais. Pirmiau-
sia dvasios þmonëms ir politikams
turëtø rûpëti Maþoji Lietuva, jos is-
torinis ir kultûrinis paveldas. Tuo ási-
tikinæs prof. Domas. Kaunas. Stovë-
dami Rytø ir Vakarø sandûroje, kar-
tais ir patys nelabai suvokiame, kiek
tos Maþosios Lietuvos yra mûsø,
kiek ne visai mûsø. Ðiemet, minint
lietuviðkos spaudos atgavimo ðimt-
metá, prisimindami ir pagerbdami
savo knygneðius, su daugeliu ðiø
klausimø ið naujo susidursime. Ar
daugeliui pavyks nukakti á knygne-
ðystës sostinæ? – kiek retoriðkai klau-
së Domas Kaunas. Realybë tokia,
kad niekas nëra tikras. Prisimename,
kaip á kaimyniná Karaliauèiaus krað-
tà praëjusiais metais nebuvo ásileis-
ti Vydûno draugijos pirmininkas dr.
Vaclovas Bagdonavièius, 40 metø ðá
kraðtà tyrinëjantis istorikas dr. Algir-
das Matulevièius, kraðtotyrininkas
Rimantas Matulis. Sunku tokius kai-
myninës srities administracijos
þingsnius vertinti kaip draugiðkus
Lietuvai.
Tabu – tai apynasris
moksliniam màstymui
Be kultûrininkø darbo vargu ar
ðiandien tuos du tomus Enciklope-
dijos turëtume. Tai labai svarbus
veikalas Maþosios Lietuvos klausi-
mo suvokimui ir átvirtinimui mûsø
nacionalinëje savimonëje, – teigia
Romualdas Ozolas, pripaþindamas,
jog dabartinëje politinëje konjunk-
tûroje yra daug tabu, nepatogiø ir
neliestinø temø bei klausimø. Visa
tai uþdeda apynasrá ir moksliniam
màstymui. Nëra paprasta tuos ste-
reotipus áveikti.
MLE – tai ir puiki didelio darbo
pradþia atkuriant ðá baltiðkàjá regio-
nà. Ðalia Maþosios Lietuvos fondo
leistø puikiø knygø, skirtø Maþajai
Lietuvai, dabar turësime ir matema-
tiðkai tiksliai surikiuotà informacijos
visumà apie Maþàjà Lietuvà. Baigæ
leisti Enciklopedijà geriau suvoksi-
me, ko dar trûksta, kà dar bûtina
kaupti, konceptualizuoti ir kokiais
pavidalais plëtoti. Tuo ásitikinæs
R. Ozolas, kurio mintys jau skrieja
anapus enciklopedinio darbo pa-
stangø. Politikas pripaþásta, kad dar
labai maþai turime knygø, kurios
Dailininko Alfonso Þviliaus sukurtas MLE 2 tomo virðelis mintá, V. Bagdonavièius
orientuotø skaitytojà á ðiandienà,
platesniu mastu padëtø aktualizuo-
ti Maþosios Lietuvos problemà. Pa-
matas – Enciklopedija – padëtas. Da-
bar lieka kelti aukðèiau reikalavimø
kartelæ. Pirmiausia – reikalavimø
patiems sau. Ði Enciklopedija mums
padës suvokti baltiðkàjà, lietuviðkà-
jà to kraðto ateities perspektyvà. Ne-
priklausomai nuo politinio reþimo
tame kraðte ðiandien mûsø dvasia tu-
ri bûti laisva, – teigë filosofas.
Baltiðkojo regiono idëja
Laikas kelia savo reikalavimus,
mieganèios karalaitës likimas ðiam
kraðtui negali bûti amþinas, nors kai
kam ir labai to norëtøsi. Anksèiau ar
vëliau Vakarø Europos ekonominio
gyvenimo dësnius, XXI a. tarptauti-
nius socialinio ir kultûrinio gyveni-
mo standartus ðis kraðtas turës pri-
imti, tad neabejotinai jis áeis á Euro-
pos ekonominio, politinio ir kultûri-
nio gyvenimo erdvæ. Ar Lietuva bus
pasirengusi pateikti konkreèiø pa-
siûlymø? Pasak R. Ozolo, bent jau
raktas á Karaliauèiaus kraðto ateitá
galëtø bûti Baltiðkojo regiono Euro-
pos Sàjungoje idëjos formulavimas,
këlimas, aiðkinimas. Kitaip tariant,
perspektyvus bûtø jëgø telkimas „ið
apaèios“, kai politikams galiausiai taip pat pastebi, kad Maþoji Lietuva
tenka pripaþinti paties gyvenimo su- mûsø politikams slysta ið rankø. Po-
kurtà realybæ.
Jei apsispræstume telkti Baltið- prieðingai. Jie tarsi atkariauja ið uþ-
kàjá regionà kaip vienà ið Europos marðties Maþàjà Lietuvà, vis ryþtin-
regionø Baltijos jûros pietrytiniame giau sugràþina á Lietuvos kultûros
pakraðtyje, tai toks projektas galëtø apytakà. MLE 2 tomas – tai didelë
turëti perspektyvà. Ðiuo atveju nuo kultûrinë pergalë, antras svarbus lai-
Lietuvos laikysenos galëtø daug pri- mëtas mûðis. Dar du mûðiai laukia
klausyti. Taèiau tam dar turëtø pri-
bræsti ir Lietuvos politinës jëgos. Le-
miamà vaidmená tos idëjos brandini-
me, pasak R. Ozolo, galëtø ir turëtø
suvaidinti Maþosios Lietuvos lietuvi-
ninkai. Jie yra to kraðto autochtonai,
turintys visas suvereniteto teigimo
teises. Europos Sàjunga, norëdama
bûti demokratiðka, negalës prieð tø
þmoniø norà ir valià atsispirti. Juo-
lab kad tautinës maþumos Europos
Sàjungoje yra jos kasdienës politikos
veiksnys ir gyvenimo norma.
Ar dabartiniai Lietuvos politikai
pasirengæ tokià idëjà priimti ir rem-
ti? Pasak R. Ozolo, ðiandieninë Lie-
tuvos politinë konjunktûra tam visið-
kai nepalanki. Todël belieka remtis
tik visuomeniniø organizacijø pa-
stangomis ir visuomenës savimone.
Taigi bræsdami apsisprendimui pir-
miausia visuomeniniø organizacijø
vienijimosi lygmenyje galësime pa-
Atminimo nuotrauka
ÐALIA MÛSØ 15
veikti ir savo politikø Vydûno draugijos pirmininko nuo-
màstysenà. Ðtai kodël mone, Maþoji Lietuva dabar daug
kultûrininkø veiklà daugiau prisikëlusi, negu kad per
R. Ozolas linkæs vadin- daugelá prieð tai buvusiø deðimtme-
ti ir bûsimosios Lietu- èiø, kai ji buvo visai beiðnykstanti –
vos politikos kultûriniu ne tik ið þemëlapiø, bet ir ið þmoniø
imperatyvu. sàmonës. Dabar Maþoji Lietuva at-
sigavusi. Ið politikø V. Bagdonavièius
Ðiandien siûlo pagalbos nesitikëti. Prieðingai,
kultûrininkai turi jis mato galimybæ, kaip kultûrininkai
padëti politikams gali padëti politikams, teikdami
jiems argumentus ir bûsimø diplo-
Vydûno draugijos matiniø batalijø ginklus.
pirmininkas Vacys Bag- Ir dabar, kai minime lietuviðkos
donavièius kukliai save spaudos atgavimo ðimtmetá, Maþajai
vadina vienu ið tø 200 Lietuvai mûsø savimonëje tenka
MLE 2 tomo autoriø. ypatinga vieta. Ir dabar ji mus, pasak
Pasirodþiusio naujo tomo V. Bagdonavièiaus, tarsi mobilizuo-
sutiktuves vertina kaip ja, skatina màstyti, ieðkoti iðeièiø ir
sielos atgaivà, savotiðko- nenurimti, taigi aktyvina mûsø gyve-
mis krikðtynomis ir ben- nimà – dvasiná ir politiná. Jeigu mû-
draminèiø susibûrimu. sø savimonei neleidþiama uþsnûsti,
Pratæsdamas R. Ozolo tai èia didþioji Maþosios Lietuvos
buvimo mumyse prasmë.
MLE tomai – tarsi lobiø skrynia,
kuri mums ligi ðiol buvo uþdaryta. Po
litikai kapituliuoja. O kultûrininkai – Maþosios Lietuvos þemæ vaikðtinë-
jant ir kai kà po truputá tyrinëjant, ji
atrodë bent jau paèiam V. Bagdona-
vièiui, tarsi bûtø plynia, kurios lobiai
paslëpti giliai po þeme. Materialûs
turtai gal ne kaþin kokie ir buvo, bet
uþtenka atsiversti abu Enciklopedijos
tomus, kad pamatytum, kokia ávairi,
gyva, graþi ir turtinga buvo ta Maþoji
Lietuva. Tuose Enciklopedijos to-
muose ji tokia ir yra. Taèiau kad ði lo-
biø skrynia neiðsektø, nuolat pilnë-
tø, turi bûti kasdieniai to darbo dar-
bininkai.
Maþosios Lietuvos reikalø tary-
bos pirmininkas Vytautas Ðilas MLE
linkæs vertinti tarsi ið dviejø pozici-
jø. Pirmiausia á ðià Enciklopedijà jis
þvelgia kaip á dar neparaðytos Maþo-
sios Lietuvos istorijos, teisingiau, lie-
tuvininkø istorijos, aruodà. Antra,
tai argumentø rinkinys mûsø politi-
kams. V. Ðilas tvirtina neabejojàs,
MLE 2 tomo aptarimo dalyviai kad Maþoji Lietuva vis labiau artës
Enciklopedijos kûrëjø, o kartu ir ma- prie Lietuvos valstybës, nes vargu ar
þiausiai dvi pergalës. Rusija labai ilgai ðiame kraðte ligðio-
Taigi per knygas ir enciklopedi- liniais bûdais galës ðeimininkauti.
jas susigràþiname tai, kà praranda-
me politikos baruose. Sunku pasaky-
Bus daugiau
ti, ar èia esama pariteto. Vis dëlto Gediminas Zemlickas
KLAIPËDOS
UNIVERSITETAS
skelbia, kad 2004 m. balandþio 7 d. 13 val. Klaipëdos universiteto Pe-
dagogikos fakulteto 211 auditorijoje (S. Nëries g. 5, Klaipëda) bus gina-
ma RIMOS BAKIENËS daktaro disertacija tema „JAUNESNIOJO MO-
KYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ SUDËTINGØ JUDESIØ IÐMOKIMO
ÁVERTINIMAS TAIKANT PARAMETRINÁ MOKYMÀ“ (socialiniai
mokslai, edukologija, 07 S).
Mokslinis vadovas:
prof. habil. dr. S. STONKUS (Lietuvos kûno kultûros akademija, so-
cialiniai mokslai, edukologija 07 S).
Edukologijos mokslo krypties taryba:
pirmininkas – prof. habil. dr. V. TARGAMADZË (Klaipëdos univer-
sitetas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S).
nariai:
prof. habil. dr. A. SKURVYDAS (Lietuvos kûno kultûros akademija,
biomedicinos mokslai, biologija 01 B);
doc. habil. dr. A. RASLANAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija 07 S);
doc. habil. dr. A. SKARBALIUS (Lietuvos kûno kultûros akademija,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S);
doc. dr. A. VILKAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai
mokslai, edukologija 07 S).
oponentai:
doc. habil. dr. A. ÈEPULËNAS (Lietuvos kûno kultûros akademija,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S);
doc. dr. R. MALINAUSKAS (Lietuvos kûno kultûros akademija, so-
cialiniai mokslai, edukologija 07 S).
Su disertacija galima susipaþinti Klaipëdos universiteto ir Lietuvos kû-
no kultûros akademijos bibliotekose.
Rektorius
16 ÐAKNYS
Be Maþosios Lietuvos neturëtume ir Didþiosios
Mokslo ir enciklopedijø lei-
dybos instituto Tarybos pirmi-
ninkas, Maþosios Lietuvos en-
ciklopedijos redakcijos vyriau-
siasis redaktorius akad. Zigmas
ZINKEVIÈIUS bendrauja su
Mokslo Lietuva.
Rûpëjo uþfiksuoti,
kad nedingtø negráþtamai
Gerbiamasis Profesoriau, pirmieji
skaitytojai jau spëjo pasidþiaugti, pa-
skaityti ir ávertinti Maþosios Lietuvos
enciklopedijos 2 tomà. Kaip Jûs api-
bûdintumëte jo pasirodymo svarbà?
Kuo reikðminga ði Enciklopedija?
Svarbiausias tikslas, dël kurio ir
buvo pradëta rengti bei leisti Maþo-
sios Lietuvos enciklopedijà (MLE) –
padaryti prieinamà didþiulá Maþo-
sios Lietuvos kultûriná, istoriná ir vi-
soká kitoká paveldà. Tai pagrindinis
tikslas ir tuo ði Enciklopedija skiria-
si nuo visø kitø enciklopedijø. Ði yra
unikali, vienintelë tokia. Dël to per
skubotumà joje galima rasti net ir
maþø netobulumø, bet uþtat ji nepa-
prastai gerai dokumentuota. Visos
ðios Enciklopedijos sudarytojø jëgos
buvo skirtos autentikai.
Ðá darbà reikia skubiai daryti, nes
kasmet mirðta senieji maþlietuviai,
su savimi iðsineða daug svarbiø duo-
menø ir þiniø. Jiems mirus iðsiblað-
ko, iðsimëto nuotraukos, rankraðèiai
ir kiti dokumentai. Jeigu delstume,
tai po kokiø deðimties metø ðaukð-
tai bûtø po pietø. Ðtai kodël ir Ma-
þosios Lietuvos enciklopedijos re-
dakcijos svarbiausias tikslas buvo ið-
gelbëti, padaryti prieinamà skaityto-
jui Maþosios Lietuvos kultûros pa-
veldà.
Maþesnis dëmesys buvo kreiptas
á Enciklopedijos redagavimo, tobuli-
nimo dalykus. Dirbo nedidelë þmo-
niø grupelë, autoriø labai daug, apie
du ðimtus, tad visus tekstus suvieno-
dinti buvo labai sunku. Suderinti
skirtingus poþiûrius, atsiþvelgti á
skirtingus pageidavimus. Kad ir man
asmeniðkai kaip teko dirbti. Gauda-
vau kokio nors skyriaus medþiagà,
perskaitydavau, o po pusës metø
gaudavau kità skyriø, bet jau nebe-
galëdavau su anuo palyginti.
Bûtø labai gerai, jeigu tø rengë-
jø turëtume daugiau, bûtø darbuoto-
jas, kuris galëtø sulyginti visus sky-
rius, panaikinti nevienodumus. Tikë-
jomës, kad ðá darbà atliks Klaipëdo-
je gyvenantis Albertas Juðka. Jis bu-
vo bene pradëjæs to darbo imtis, bet
nieko ið to neiðëjo. Ne dël jo kaltës.
Ar labai pakenkë MLE pasitai-
kantys nevienodumai?
Pasitaikantys smulkûs nevieno-
dumai yra maþa bëda. Ateities kar-
tos, turëdamos ðità milþiniðkà þiniø
masyvà apie Maþàjà Lietuvà, galës
siekti tobulumo ir ið to daryti kà tik
norës. Mums svarbu, kad bûtø uþfik-
suoti reikðmingiausi duomenys – tai
pagrindinis dalykas.
Kuo skiriasi MLE 2 tomas, lygi-
nant su 1 tomu? Ar tomai keièiasi dar-
bo eigoje?
Kai kas keièiasi. Leidþiant ket-
virtàjá tomà numatome ádëti daug
papildymø, nes ir dabar jø susikau-
pæ nemaþai. Kai kurie dalykai iðba-
lansuoti, teks juos suderinti.
Kaip suvalkieèiai raðto
kalbà skolinosi
Ar MLE – tai paminklas
mirusiam kraðtui? Turint min-
Vilniaus tarptautinëje knygø mugëje pristatomos naujausios enciklopedijos: ið deðinës – Mokslo ir enciklopedijø leidybos
instituto direktorius R. Kareckas, muzikologas prof. A. J. Ambrazas, kalba Instituto Tarybos pirmininkas akad. Z. Zinkevièius,
Technikos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius prof. E. K. Zavadskas ir Instituto direktoriaus pavaduotojas A. Raèis
tyje, kad senovës prûsø, ðios þemës au-
tochtonø, neliko. Panaðus likimas ið-
tiko ir senuosius lietuvininkus.
Tà kraðtà kaip norime galime
pavadinti. Vieni vadina mirusiu, ki-
ti – merdëjanèiu.
Kad ir kaip vadintume, bet tai lie-
tuviðkojo kultûrinio, ypaè raðtijos pa-
veldo vienas ið svarbiausiø mums
kraðtø.
Ir dar koks – principinis raðtijos
paveldo kraðtas. Jeigu nebûtø buvæ
Maþosios Lietuvos, nebûtø ir Di-
dþiosios. Pagaliau juk lietuviø ben-
drinë kalba ið ten kilo.
Argi lietuviø bendrinës kalbos at-
siradimà siejame ne su Jono Jablons-
kio vardu? Argi ne todël vadiname já
lietuviø bendrinës kalbos „tëvu“?
Jonas Jablonskis daug prisidëjo
taisydamas perkeltàjà ið Maþosios
Lietuvos raðto reikalams ten naudo-
tà lietuviø kalbà.
Ar ðitai galëtumëte pagrásti?
Labai lengvai. Paimkime dabar-
tinæ lietuviø bendrinæ kalbà, gerai ið-
analizuokime ir palyginkime su su-
valkieèiø, kad ir J. Jablonskio tarme.
Rasime labai daug skirtumø. Visi tie
skirtumai kaip tik mus pasiekë ið
Maþosios Lietuvos. Tai ir bus mano
teiginio árodymas.
Ar þinome, kad mûsø bendrinë
kalba – tai Maþosios Lietuvos kalbinio
paveldo dalis?
Ne visi þino. Mano vienas stu-
dentas ðia tema yra paraðæs diplo-
miná darbà. Jis tiesiog palygino
mûsø dabartinës bendrinës kalbos
ypatybes, kuriø nëra suvalkieèiø
tarmëje. Pasirodo, kad yra daug to-
kiø ypatybiø. Paskui þiûrëjo Maþo-
sios Lietuvos tekstus ir visas ligi
vienos rado.
Kiek atsimenu, visà laikà buvo-
me átikinëjami, kad graþiai lietuvið-
kai iðmokome kalbëti ið suvalkieèiø.
Iðeitø, kad ðià nuostatà Jûs verèiate
ið pamatø?
Ne visiðkai taip. Ið tikrøjø mûsø
suvalkieèiai, tautos atgimimo dar-
buotojai, kai reikëjo rinktis, kuria
tarme raðyti, daug neabejojo. Maþo-
joje Lietuvoje raðo jø tarme – jiems
taip atrodë. Ið tiesø, skirtumai nebu-
vo dideli. Tad nusiþiûrëjæ pradëjo
Maþosios Lietuvos naudotàja kalba
raðyti ir savo raðtus. J. Jablonskis to-
liau sëkmingai normino tà kalbà – ir
sunormino. Suvalkieèiai, raðto dar-
buotojai, në patys gerai nepajuto,
kad tokià didelæ átakà jiems turëjo
Maþosios Lietuvos þmoniø kalba. Ið
tiesø, ta átaka didþiulë.
Ar lingvistai archeologams
nurodo tiesiausià kelià
Kaip atsitiko, kad lietuviai jau su-
gebëjo iðleisti antrà Maþosios Lietu-
vos enciklopedijos tomà, iðleis ir dar
maþiausiai du tomus, þada vienatomes
Maþajai Lietuvai skirtas enciklopedi-
jas iðleisti vokieèiø, anglø ir rusø kal-
bomis, o ðito nepadarë nei lenkai, nei
vokieèiai. Juk vokieèiai ir lenkai taip
Tolminkiemyje, prie gyvybingø amþinøjø lietuvininkø kultûros ðuliniø
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
tuose, tai archeologai iðvis nebûtø at-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
kreipæ dëmesio, kad tai kadaise bal-
tø gyventos teritorijos. Turiu minty-
je Makso Fasmerio (Max Vasmer),
Kazimiero Bûgos ir daugelio kitø
kalbininkø darbus. Vokieèiø ir rusø
kalbininkai sukaupë daug lingvisti-
nës medþiagos, labai reikðmingos ir
baltø kalbotyrai.
Taèiau mûsø atmintyje visada pir-
miausia kaþkodël iðkyla profesoriø
Olego Trubaèiovo ir Vladimiro Topo-
rovo ðios srities lingvistiniai darbai,
ypaè 1962 m. jø paraðyta monografi-
ja Aukðtutinës Padnieprës hidroni-
mø lingvistinë analizë. Ðis veikalas
ne tik pagrindë Kazimiero Bûgos teigi-
nius apie baltø senovëje gyventas vie-
tas, bet ir árodë, kad visas aukðtutinio
Dniepro baseinas – tai baltø teritori-
jos senovëje.
O. Trubaèiovas ir V. Toporovas
ið pagrindø iðtyrë visà vardynà, o iki
jø ádomiausi dalykai bûdavo paste-
bimi atsitiktinai, pripuolamai. Nau-
pat yra senovës prûsø þemës tam tikra dodamiesi tiksliais kariniais þemë-
dalimi paveldëtojai, be to, Lenkijos ir lapiais O. Trubaèiovas ir V. Toporo-
Vokietijos galimybës, tiek materialinës, vas ëmësi tirti ið esmës ir atrado di-
tiek intelektinës juk daug didesnës uþ delá baltø kalbiná paveldà. Be to, jie
Lietuvos. iðtyrë ir gerokai didesná plotà. Iki jø
Man sunku á ðá klausimà atsaky- kiti tyrinëtojai nelabai net ásivaizda-
ti, paèiø lenkø ir vokieèiø reikëtø pa- vo, kad toli á pietus ir pietryèius nuo
klausti, kodël jie nesiëmë tokio dar- Maskvos sutinkami baltiðki vieto-
bo. Lenkai neturi tame kraðte tokio vardþiai.
gilaus ir turtingo paveldo, kaip lietu- Bet sutikime, kad ten ne maþiau ir
viai Maþojoje Lietuvoje. Vokieèiai ugro-suomiðkø vietovardþiø.
turi, bet jø paveldas nëra toks senas, Taip, yra gana didelë teritorija,
kaip vakariniø lietuviø ir lietuviams pradedant maþdaug nuo Maskvos,
giminingø senøjø prûsø paveldas. net prieð Maskvà, ðiek tiek á vakarus
Vokieèiø kultûra ten pradëjo ásitvir- nuo Maskvos, taigi yra gana ilga per-
tinti kartu su á ðá kraðtà atëjusiø kry- einamoji zona, kur esama ugro-suo-
þiuoèiø ordinu, o prûsai èia gyveno miø ir baltø vandenvardþiø. O pats
nuo amþiø. vëlyviausias sluoksnis – slavø.
Taèiau raðytiniai ðaltiniai praside-
da tik nuo istoriniø laikø, taigi maþ-
Dvi veiklos sritys:
daug nuo to meto, kai ðiame kraðte ási- mokykla ir lituanistika
kûrë kryþiuoèiai. Esate labai uþsiëmæs þmogus, ið
Èia ir blogiausia, kad mûsø isto- kur randate laiko dar ir papildo-
rija daþniausiai pradedama nuo ra- miems rûpesèiams, be kuriø neáma-
ðytiniø ðaltiniø. Raðytiniai dokumen- noma ásivaizduoti enciklopedijø leidy-
tai nëra seni. bos darbo?
Tiesa, archeologija teikia galimy- Turiu prisipaþinti, jog prie ðios
bæ raðyti kraðto istorijà, pradedant nuo MLE 2 tomo man paèiam teko dirbti
seniausiø laikø, kai tik tame kraðte ar prieðokiais, nes turëjau daug visokiø
teritorijoje ásikuria pirmieji þmonës. kitokiø darbø, pirmiausia kaip
Taip, ir reikia pasakyti tiesà: ar- Mokslo ir enciklopedijø instituto Ta-
cheologams beveik visada kelià pa- rybos pirmininkas. Mat Institutui
rodo lingvistika. Konkretus pavyz- nuolat grësë ávairûs pavojai. Be to,
dys: jeigu lingvistai nebûtø iðtyræ bal- man visada rûpëjo ne tik Vakarø, ar-
tø kadais gyventose rytinëse þemëse ba Maþoji Lietuva, bet ir èia pat
esanèios hidronimijos – tuose Aukð- esanti Rytø Lietuva. Tuo laikotarpiu,
tutinës Padnieprës, Pamaskvio, Do- kai buvo rengiamas MLE 2 tomas su
no ir Okos baseinø didþiuliuose plo- Vilniaus apskrities tarnautojais dau-
giau kaip 40 kartø esu vaþinëjæs po
Pietryèiø Lietuvos (Ðalèininkø ir Vil-
niaus rajonø) mokyklas. Ne vien á to-
kius centrus kaip Ðalèininkai, Jaðiû-
nai, Eiðiðkës teko nuvykti, bet ir á
Poðkonis, Jurgelionis, Èiuþiakampá
ir kitas vietoves. Tai daryti buvo bû-
tina, nes ten sparèiai auganèios mo-
kyklos, kyla visokiø problemø. Saky-
sime, kokia nors Èiuþiakampio mo-
kykla Ðalèininkø rajone: kai prieð
5 metus steigëme, joje buvo keturi
mokiniai, o dabar jau apie ðimtas,
mokytojø keturi ar penki.
Negalëjau atsitraukti ir iki mir-
ties neatsitrauksiu nuo lituanistinio
darbo, kuris man labai rûpi. Per tà
laikotarpá, galiu pasigirti, áminiau dvi
lituanistines másles: Kiprijono Lu-
kausko XVIII a. pamokslø kilmës
(paskelbta kalbotyros þurnale Baltis-
tica) ir Wolfenbüttelio Postilës pa-
slaptá. Þinoma, ðios Postilës visas pa-
slaptis atskleisti – tai ne vieno þmo-
gaus darbas. Ðiuo metu spausdinama
tuo paèiu metu paraðyta mano kny-
ga Istorijos iðkraipymai.
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Dabar tyrinëju krikðèionybës ið-
takas Lietuvoje. Krikðèionybë á Lie-
tuvà skverbësi ið Rytø ir Vakarø. Ið-
takas ið Vakarø ðiek tiek esu apþvel-
gæs 2000 m. pasirodþiusioje knygoje
Lietuviø poteriai, o dabar baigiu ra-
ðyti knygà apie Rytø krikðèionybës ið-
takas Lietuvoje.
Þinia pasauliui apie
Maþàjà Lietuvà
Pabaigoje gráþkime prie Maþosios
Lietuvos enciklopedijos reikalø. Ið-
drásiu teigti, kad pusæ numatytø ðios
Enciklopedijos tomø pirmiausia turi-
me tik todël, kad mûsø iðeivija labai
susipratusi ir suvokia, kaip svarbu to-
kià Enciklopedijà sudaryti ir iðleisti.
Juk jos leidybos iniciatyvà parodë Vi-
lius Peteraitis, Monrealyje, Kanadoje
gyvenantis mûsø tautietis. Jis ir yra
MLE vyriausiasis organizatorius ir
tvarkytojas. Lenkai ar vokieèiai gal ne-
turi tokio iniciatoriaus.
Visai galimas dalykas. Neseniai
ið Kanados man skambino MLE vy-
riausias tvarkytojas prof. Vilius Pe-
teraitis, visiems MLE kûrëjams jis
siunèia geriausius linkëjimus. Man
neteko giliau pasidomëti kad ir len-
kø emigracijos reikalais. Matot, len-
kams priklauso tik vakarinë ir ðiau-
rës vakarø prûsø þemës dalis. Man
atrodo, kad pasirodþius lietuviðkai
Maþosios Lietuvos enciklopedijai suk-
rus ir kitos tautos.
Dþiugu, kad rengiant MLE pri-
sideda ir Vilniaus universiteto þmo-
nës. Dëkingi esame prof. Domui
Kaunui uþ labai gerus straipsnius ir
konsultacijas.
Maþoji Lietuva – ne ðiaip tik ádo-
mus kraðtas. Savo Enciklopedija sie-
kiame gelbëti nuo praþûties visa, kà
ðiandien pasauliui svarbu þinoti apie
Maþàjà Lietuvà. O tas paveldas labai
didelis ir platus. Su mirðtanèiais
maþlietuviais nyksta ir þinios apie ðá
kraðtà. Reikia visa tai iðgelbëti ir pa-
rodyti pasauliui. Tokia ðios Enciklo-
pedijos paskirtis ir reikðmë.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
Maþosios Lietuvos enciklopedijos kûrëjø grupë Litexpo rûmuose
Vilniaus tarptautinës knygø mugës metu: Martynas ir Marija Purvinai,
redaktorë koordinatorë Nijolë Dzindziliauskienë ir vyriausiojo redaktoriaus
Atkelta ið 11 p.
Ið tiesø, lietuviø kalbos bûklë
Lietuvoje verèia susirûpinti. Kokia
dabartis ir kas laukia ateityje? Ko-
dël mes tokie nuolankiai imlûs ki-
toms kalboms? Rusø kalbos átaka
lyg baigësi, taèiau kiek daug jos dar
liko buities ir gatvës kalboje. Gal
tai smulkmena?
Matome, kad angø kalba skver-
biasi á visas gyvenimo sritis – kultû-
rà, mokslà, todël svarbu kovoti su
ðiuo reiðkiniu, ðvarinti ir buitinæ, ir
visuomeninæ, intelektualiø lietuviø
kalbà. Tai pasiekti yra gana sunku.
Bene sudëtingiausias klausimas yra
terminai – reikia bûtinai rasti lietu-
viðkus atitikmenis arba sukurti nau-
jus terminus. Èia nuomonës iðsiski-
ria. Yra sakanèiø, kad lietuviðkø ter-
minø nereikia, pakanka pridëti lie-
tuviðkà galûnæ; sakoma, kad anglið-
kas terminas yra aiðkesnis, sakinys
lengviau suprantamas. Norëèiau pa-
brëþti, kad terminas – tai sutartinis
simbolis, koká ápranti vartoti, toks ir
tampa aiðkus.
Todël vidurinëse ir aukðtosiose
mokyklose privaloma vartoti lietu-
viðkus terminus visada, kai kalbama
lietuviðkai. Jei termino nëra, reikia
rasti lietuviðkà atitikmená arba já su-
kurti, tegul jis bus netobulas, gal kei-
sis, ir tik vartojimo praktika parodys,
ar terminas geras. Lietuviðkà termi-
nijà bûtina vartotina vadovëliuose ar
kitose lietuviðkose knygose, taip pat
ir disertacijose ar moksliniuose
straipsniuose, jei jie raðomi lietuvið-
kai. Nuo mokinio iki akademiko.
Deja, dabar net aukðto lygio labora-
torijose vartojantys lietuviðkus ter-
minus daþnai yra pajuokiami.
Jei nuo mokyklos bus mokoma
lietuviðkai, mokslo lietuviø kalba ne-
bus susinama (dr. R. Pakalnis, ten
pat). Pagaliau kad ir kokia kalba kal-
bëtumëme ar raðytumëme, kultûrin-
go þmogaus pareiga – vartoti taisyk-
lingà kalbà.
Pagaliau ðeðta – svarbiausia sàly-
ga – darbas, kurio rezultatai yra ap-
raðomi straipsnyje ar knygoje. Pasta-
pavaduotojas leidybai Vytautas Kaltenis
MOKSLAS: laisvë daryti,
laisvë raðyti, laisvë vertinti
Lietuvos MA akademikë Veronika Vasiliauskienë turi klausimø biomedicinos mokslø terminø kûrëjams
raisiais metais pagausëjo gerø jaunø
mokslininkø darbø, nors dar pasitai-
ko silpnø, pasenusiø idëjø bei meto-
dologijos straipsniø. Ið karto kyla
klausimas, kas gali nustatyti, ar
straipsnis ir darbo rezultatai yra ge-
ri, ar blogi. Ypaè jei vienas ið auto-
riø (daþniausiai priraðytas) yra gar-
sus. Vis dëlto galima gana objekty-
viai ávertinti jo padëtá pasaulinio
mokslo raidos skalëje.
Kiekvienos mokslo srities raido-
je (primenu, kalbame apie biologijà)
galima nustatyti (gal tikriau yra nu-
statoma) metodologiniø lygmenø
kylanèià tiesæ laiko skalëje (J. Rubi-
kas Problemos, 51:126–135, 1997):
metodologiniai lygmenys keièia vie-
nas kità, nauja metodologija atveria
galimybiø naujiems tyrimams, nau-
jiems rezultatams, jø vertinimui ir
vyksmø aiðkinimui. Ðiuo metu esa-
mo lygmens metodologinis pagrin-
das yra organizmo viso genomo pjû-
vis, nustatant viso genomo veikimà
laike, atsakà á poveiká, visø genø raið-
kà arba palyginant skirtingø organiz-
mø genomus (genomika), veikliøjø
baltymø buvimas organizme (prote-
omai). Esame ðio lygmens pradþioje.
Todël vertinant straipsná bûtina
nustatyti to klausimo atitikimà ðiam
laikui ir gautø rezultatø bei naudotos
metodologijos atitikimà ðio arba bent
jau praëjusio lygmens reikalavimus.
Be to, svarbu, kad panaudota meto-
dologija atitiktø pateiktà klausimà.
Þavëjimasis naujais metodais taip pat
yra þalingas ir daþnai iðkreipia gauna-
mus rezultatus. Genomikos ir prote-
omø kaip metodø panaudojimà ana-
lizuojanèiuose straipsniuose perspë-
jama ir siûloma prieð dirbant paskai-
èiuoti, ar á pateiktà klausimà gautas
atsakymas yra vertas á ðiø brangiø me-
todø panaudojimà ádëtø pinigø.
Manyèiau, kad paminëtas meto-
dologinis poþiûris leistø gana objek-
tyviai vertinti spaudai skirtà straips-
ná: 1. ar klausimas svarbus ðiame
mokslo raidos tarpsnyje; 2. ar panau-
dota tinkama metodologija ir ar ji
leidþia iðsamiai atsakyti á klausimà.
Taip ávertinus medþiagos kokybæ
nuo redakcinës kolegijos priklausys,
ar leidinys taps „prestiþiniu“, ar tik
ávairiø rezultatø rinkiniu.
Vis dëlto spaudai paruoðtas
straipsnis yra darbo rezultatas. Svar-
biau jau dirbant ar planuojant moks-
lo darbà atlikti jo metodologinæ ana-
lizæ, tada gautø rezultatø skelbimas
ir vertinimas nereikalaus paskelbtos
Rezoliucijos (Mokslo Lietuva, Nr. 22,
2003) ir taps suprantamas dalykas.
Visø minëtø keblumø esmë yra
mokslo darbe – blogas darbas nieka-
da neduos gerø rezultatø. Yra visiems
þinomas blogo darbo pateisinimas –
pinigai. Svarbus ir valstybës poþiûris
á mokslo darbus. Vël primenu, kalbu
tik apie biologijà. Atrodo, valstybës
planuose yra numatyta pirmiausiai
palaikyti tuos mokslo darbus, kurie
gali duoti naudos Lietuvos ûkiui. Vis
dëlto tokie laikai jau praeityje ir da-
bartiniams mokslo politikams nede-
rëtø jø atgaivinti sprendþiant mokslo
finansinës bûklës lopymà.
Svarbius klausimus, kuriø atsa-
kymui bûtø reikalinga paskutinio ir
dabartinio mokslo lygmens metodo-
logija, Lietuvoje gali uþsakyti dvi ar
trys ámonës ar institutai. Be to, jie
patys sëkmingai atlieka reikiamus ty-
rimus. Uþsakomieji darbai – pinigai,
gaunami ið ávairiø ministerijø ar
ástaigø, nereikalauja sudëtingø me-
todø ir (daþniausiai) aukðtos moks-
lininko kvalifikacijos; pakaktø spe-
cialisto (laboranto) tam darbui atlik-
ti. Kartais laboranto lygio darbas
tampa disertaciniu darbu doktoran-
tams, arba já vykdo... habilituoti dak-
tarai. Priklausomai nuo atlikëjo tas
darbas tampa moksliniu. Tokia „so-
èios ðiandienos“ politika nesudaro
sàlygø ir neskatina mokslininkø
spræsti naujø klausimø, panaudoti
naujø metodø, kelti savo darbo ko-
kybæ. Taip skatinami „tarnybinio
naudojimo“ lietuviðkai spausdinami
„prestiþiniuose“ leidiniuose darbai,
smukdomas mokslas, uþkertamos
galimybës lygiaverèiai bendradar-
biauti su Europos Sàjungos ir kitø
ðaliø mokslininkais.
Ið tokio darbo paruoðiama pub-
likacija, tik kur skelbti duomenis?
Ðtai èia ir prasideda keblumai. No-
rëtøsi á tarptautiná þurnalà, bet ágim-
tas kuklumas kuþda – neverta, at-
mes. Prasideda kova dël vietos
„prestiþiniame“ Lietuvos þurnale.
17
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Paliudijimà, kad tai rimtas svarbus
Lietuvos ûkiui darbas, gausi, nes prie
autoriø priraðytas garsus mokslinin-
kas (kaip ir gaunant lietuviðkus gran-
tus) garantuoja teigiamas recenzijas
ir vietà þurnale. Tada sakoma, auto-
riai yra patriotai, todël savo straips-
nius spausdina Lietuvoje ir lietuvið-
kai. Tegul lietuvaièiai (o jø tos srities
vos keletas ir jie puikiai tuos darbus
þino) skaito lietuviðkai, o að nesusin-
siu lietuviø kalbos. Tad ar èia tikrai
veikia „laisvas pasirinkimas“?
Gerø darbø rezultatai spausdina-
mi uþsienio þurnaluose garsina Lietu-
và, Lietuvos mokslininkus, plaèiai vi-
suose informaciniuose leidiniuose
randamos bibliografinës nuorodos, jø
darbus ir juos þino viso pasaulio tos
srities mokslininkai, jie gali objekty-
viai vertinti skelbiamus darbus. Ðtai
tarptautinio virusologijos þurnalo vie-
no numerio virðelá puoðia Lietuvos
mokslininkø straipsnio iliustracija, at-
spindinti svarbiausià darbo tezæ (A.
Gedvilaitë, K. Sasnauskas, J. Staniu-
lis ir kiti. Biotechnologijos ir Botani-
kos institutai, Virology 273(1):21–35,
2000). Kito Lietuvos mokslininko
Sauliaus Klimaðausko (Biotechnolo-
gijos institutas) straipsniø iliustracijos
puikuojasi trijø gerai vertinamø þur-
nalø virðeliuose (Cell 76(2):357–369,
1994; Nucleic Acids Res 22(1):1–10,
1994; J. Mol. Biol. 261(5):634–645,
1996). Svarbiame apþvalgø þurnale
(Microbiology and Molecular Biology
Reviews 67(1):86–156, 2003) yra pa-
skelbtas bakteriofago T4 genolapis;
jame paþymëta, kaip iðtirta genomo
sritis, apimanti daugiau nei deðimtá
genø; jø autorius R. Nivinskas su ben-
dradarbiais (Biochemijos institutas).
Lietuvos þurnaluose Biologija ir
Ekologija straipsniai spausdinami daþ-
niausiai angliðkai. Daugelis jø geri,
doktorantø arba atestacijoms skirti
darbai. Daþnai jie yra susmulkinti, nes
to reikalauja mokslo valdininkai.
Tai, kas èia raðoma, yra visiems
gerai þinoma. Tad kà apgaudinëja-
me? Save? Ar tuos, kurie vakar skal-
dë smulkià anglá, o ðiandien vadovau-
ja „mokslo strategijai“? Þymûs moks-
lininkai prieð veidrodá? Kam savo ne-
sugebëjimà teisinti patriotiz-
mu ir kalbos meile?
18 ATMINTIS
Atkelta ið 7 p.
draudþiama. Egzaminus iðlaikiusie-
ji gaudavo brandos atestatus.
1942 m. rugpjûtá okupantai
smogë dar vienà smûgá akademi-
niam jaunimui. Ið ðvietimo tarëjo
pareikalauta, kad jis iðleistø potvar-
ká, pagal kurá tam tikro amþiaus su-
laukæs jaunimas galëtø studijuoti
universitetuose prieð tai atlikæs dar-
bo prievolæ. Pr. Meðkauskas-Ger-
mantas potvarká atsisakë pasiraðy-
ti, motyvuodamas teisiniais argu-
mentais. Mat kiekvienas universite-
tas priimdamas statutà pats nusta-
to, kà priima á universitetà, ir ko ne-
priima, o tarëjui nedera kiðtis á uni-
versiteto veiklà. Tada Kauno uni-
versiteto senatas su rektoriumi
prieðakyje ir Vilniaus universiteto
prorektorius buvo iðkviesti á saugu-
mà (SD). Ið jø pareikalauta áparei-
goti numatyto amþiaus studentus
atlikti darbo prievolæ. Senatas pasi-
teisino universiteto statutu, kuris jo-
kiø darbo tarnybø nenumato. Sena-
to nariai buvo apðaukti sabotuoto-
jais, nuveþti á sunkiøjø darbø kalë-
jimà, bet po trijø parø paleisti.
Siekiant iðsaugoti Lietuvos jau-
nimà ir ieðkant vis naujø bûdø, kaip
apeinant okupacinës valdþio reika-
lavimus nukreipti já ne á priversti-
nius darbus, bet á mokslus, parody-
ta daug iðradingumo. Antai pradë-
ta á universitetus priiminëti ne tik-
raisiais studentais, bet hospitantais,
jeigu jie buvo baigæ 6-7 klases. Uni-
versitetø statutute toks paragrafas
buvo. Studentai apsirûpindavo pa-
þymomis ið valsèiø raðtiniø, esà ten yra
tarnautojai, ir tokie paþymëjimai uni-
versitetø vadovybæ tenkindavo. Kad ir
kokiø priemoniø imdavosi okupantai,
lietuviø inteligentija rasdavo, kaip at-
sispirti. Ðis pavojingas þaidimas tæsësi
iki 1943 m. kovo 17-osios.
Lietuvi,
padëk lietuviui
Kas uþtikrino ðio gerokai uþsi-
tæsusio þaidimo sëkmæ? Vytautas
Kubilius priminë, kaip Juozas Amb-
razevièius-Brazaitis, kuris tuo me-
tu jau buvo lietuviðkosios antinaci-
nës rezistencijos pogrindyje vado-
vas, slapta Vytauto parke susitiki-
nëdavo su ðvietimo tarëju Pr. Með-
kausku-Germantu. Ið tiesø Pr. Með-
kauskas-Germantas buvo asmenybë,
kurá naujausiø laikø Lietuvos isto-
rijoje atliko Konrado Valenrodo
vaidmená. Jis gelbëjo Lietuvos ðvie-
timo ástaigas ir lietuviø jaunimà nuo
pragaiðtingos mûsø tautai okupaci-
nës naciø valdþios. Idëjinis Pr. Með-
kausko-Germanto veiklos ákvëpëjas
ir direktyvø teikëjas buvo J. Amb-
razevièius. Per ateitininkø organiza-
cijos narius, per buvusios Laikino-
sios vyriausybës narius J. Ambraze-
vièius sugebëjo sukurti toká puikø
konspiraciná tinklà, toká veiksmin-
gà, kad tenka stebëtis humanitaro
sugebëjimais ir nuovoka. Juk nie-
kur nebuvo atitrûkta nuo realybës,
nuo konkreèiø tikslø. Tauta gyvena
sunkø metà, todël lietuvis turi pa-
dëti lietuviui. Ðtai kodël valdiðkø
ástaigø tarnautojai ir policininkai
puikiai suvokë svarbø dalykà: tik
padëdami vienas kitam galime ið-
likti. Kaip tauta ir kaip bûsima
valstybë.
Savotiðkas istorijos paradoksas,
kad mûsø tauta vieningiausia buvo
tada, kai jai buvo iðkilæs didþiausias
pavojus. Gal taip kritiðku mûsø isto-
rijos laikotarpiu suveikë giliai tautos
pasàmonëje slypintis saugos mecha-
nizmas? Kad ir kaip bûtø, Juozo
Ambrazevièiaus asmenybë mums
lieka ir kaip vienas ið tautos
vienybës simboliø.
Juozo Ambrazevièiaus-
Brazaièio ðimtmeèiui (3)
Lietuvos mokslø akademijos salëje, minint J. Ambrazevièiaus-Brazaièio 100-àsias gimimo metines
Represijos prieð
inteligentijà ir jaunimà
Ypaè ryðkiai lietuviø susitelki-
mas ir vienybë pasireiðkë naciams
Lietuvoje pradëjus organizuoti SS
legionà. Savanoriais buvo kvieèiami
stoti lietuviø karininkai, puskarinin-
kiai ir kareiviai. Jiems buvo þadamos
ávairios gërybës, teisiø sulyginimas
su vokieèiø esesininkø teisëmis, pir-
menybë tarnyboje ir geram darbui
gauti, taip pat ir nekilnojamam tur-
tui ásigyti po karo. Nebuvo tik vieno
paþado: kad ðis legionas kuriamas
Lietuvos nepriklausomybei ginti.
Ðtai kodël Lietuvos inteligentija boi-
kotavo legionø sumanymà, kartu ir
visa tauta, kuriai inteligentijos auto-
ritetas tuo metu buvo iðskirtinis ir le-
Á konferencijà, skirtà J. Ambrazevièiaus-Brazaièio ðimtmeèiui, daugiausia atëjo garbaus amþiaus þmonës
miamas. Ið esmës tai buvo ta pati
Laikinosios vyriausybës vykdytos po-
litikos tàsa, kai pirmas, esminis ir
nuolat vokieèiams keliamas klausi-
mas buvo siejamas su Lietuvos vals-
tybingumo atstatymu. Keldama Lie-
tuvos valstybingumo atstatymo klau-
simà Laikinoji vyriausybë vykdë tau-
tos valià. Ðiai Vyriausybei oficialiai
nustojus veikti kai kurie jos nariais
veiklà tæsë pogrindyje. Atsakomybës
uþ tautos ir valstybës likimà dabar
ëmësi kraðto inteligentija. Reikia
pripaþinti, jog inteligentijos autori-
tetas tautoje buvo nepaprastai dide-
lis, inteligentø þodis buvo labai
veiksmingas ir daþnai lemiamas.
Toks susiklausymas ámanomas, ko
gero, tik istorinio kataklizmo metais.
Þinoma, inteligentijos atsakomybë
uþ savo þodá ir veiksmus taip pat bu-
vo ágavusi ypatingà reikðmæ. Apiben-
drinant galëtume pasakyti, jog tai
buvo ir Juozo Ambrazevièiaus-Bra-
zaièio oficialiai vykdytos Laikinosios
vyriausybë vadovo, o jai nustojus
veikti – antinaciniame pogrindyje
tæstos politikos rezultatas.
Nesëkmë organizuojant Lietuvo-
je SS legionus perpildë naciø kantry-
bës tauræ. 1943 m. kovo 17 dienà na-
ciø okupacinës politikos Lietuvoje
nesëkmiø didþiausios „kaltininkai“ –
universitetai Vilniuje ir Kaune, sep-
tynios aukðtosios mokyklos, muzikos
mokyklos ir Lietuvos mokslø akade-
mija buvo uþdarytos. Gestapas suëmë
ir á Ðtuthofo koncentracijos stovyklà
iðveþë 46 lietuvius inteligentus. Tarp
jø buvo prof. Balys Sruoga, prof. Vla-
das Jurgutis, raðytojas Rapolas Mac-
konis, kunigas Alfonsas Lipniûnas,
ðvietimo tarëjas Pr. Meðkauskas-Ger-
mantas ir kiti. Jø likimà mums prime-
na Balio Sruogos Dievø miðkas, kitø
Ðtuthofo pragaro ratus perëjusiø mû-
sø tautieèiø prisiminimai.
Kaip virto Brazaièiu
1944 m. pavasará prasidëjo rep-
resijos prieð antinacinio pogrindþio
dalyvius. Gestapas areðtavo daugu-
mà Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo
komiteto (VLIK’o) nariø, tas pats
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
Ar viskas buvo veltui
Lietuvos istorijos mokslas sko-
lingas mums iðsamø moksliná veika-
là apie 1941 m. Birþelio sukilimà,
Laikinosios vyriausybës veiklà. Rei-
kia naujø veikalø ir apie antinaciná
lietuviø pogrindá, kuriame dalyvavo
didelë dalis Birþelio sukilimo daly-
viø. Dar daug gyvø tø ávykiø dalyviø
ir liudininkø, taèiau ar galime saky-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
ti, jog esame gerai permàstæ, suvo-
kæ tø ávykiø svarbà. Ko gero, ne. Na-
tûralu, kad gali kilti klausimas: ar pa-
siteisino Birþelio sukilimas, nusine-
ðæs 2 tûkstanèius lietuviø gyvybiø
(daugiau negu 1919–1921 m. Nepri-
klausomybës kovose), jeigu pasi-
traukusá „raudonà“ okupantà pakei-
të „rudas“? Sukilimo organizato-
riams ir Laikinosios vyriausybës va-
dovams nepavyko pasiekti svarbiau-
sio dalyko – pirmiausia, kad Vokie-
tija pripaþintø Lietuvos nepriklauso-
mybæ. Tai buvo neámanoma to meto
sàlygomis, tad ar reikëjo guldyti gal-
vas uþ neágyvendinamà tikslà? Kai-
mynai latviai ir estai to nedarë, tad
gal jø pasirinktas kelias buvo prag-
matiðkesnis ir teisingesnis?
J. Ambrazevièiaus-Brazaièio
ðimtosioms gimimo metinëms skir-
toje konferencijoje á ðá klausimà at-
sakë Birþelio sukilimo ir rezistenci-
nës kovos dalyvis Jonas Antanaitis.
Su jo argumentais galima sutikti.
Svarbiausias Birþelio sukilimo ir Lai-
kinosios vyriausybës veiklos rezulta-
tas buvo tas, jog nepasisekus atkurti
grësë VLIK’o politinës komisijos Nepriklausomà Lietuvos valstybæ
pirmininkui J. Ambrazevièiui-Bra- naciø okupacijos sàlygomis, tauta su-
zaièiui. Laimei, bièiuliai sugebëjo prato esminá dalykà: joks okupantas
jam iðrûpinti dokumentus Brazaièio Lietuvos valstybingumo atkurti ne-
pavarde, nuo 1944 m. pavasario padës, tai yra paèios tautos rûpestis.
Ambrazevièius tapo Brazaièiu. Ap- Reikia dirbti tautos labui, rûpintis
maudu, kad Visuotinëje lietuviø encik- jaunimu ir brandinti bûsimos valsty-
lopedijoje nurodyti klaidingi pavardës bës idëjà. Taigi Lietuvoje ëmë bræs-
keitimo metai – 1955-ieji (t. 3, p. 438). ti pilietinës visuomenës sàmonë, ku-
Turëdamas naujus dokumentus rios buvimas vëliau ryðkiai pasireið-
J. Brazaitis slapstësi, vëliau pasitrau- kë. Dar niekada Lietuvoje nebuvo
kë á Vokietijà, tæsë tautinës rezisten- tokio plataus lietuviðkø mokyklø tin-
cijos veiklà. Siekë, kad 1941 m. su- klo, koks buvo karo metais. Ðvieti-
darytoji ir vokieèiø uþgniauþta Lai- mas, mokslo þiniø alkis visuomenë-
kinoji vyriausybë tæstø darbà uþsie- je vertybiø skalëje iðkilo á ligi tol ne-
nyje. Taèiau VLIK’as uþsispyrusiai regëtà aukðtá. Vyko dvasios rezisten-
save laikë vienintele ir aukðèiausia cija. Susidarë palanki terpë intelek-
institucija tautos teisëms ginti. tualø þodþiui smigti á palankià dirvà.
VLIK’o veikloje Vokietijoje J. Bra- Ðtai kodël tas mokslo þmoniø, tautos
zaitis dalyvavo nuo 1945 iki1951 me- ðviesuoliø þodis galëjo bûti toks pa-
veikus, autoritetingas. Argi tai ne
Laikinosios vyriausybës nariø ir jos
buvusio vadovo J. Ambrazevièiaus-
Brazaièio veiklos pogrindþio sàlygo-
mis rezultatas?
Ðtai kodël lietuviø jaunimas neuþ-
kibo ant vokieèiø meðkerës ir nepa-
traukë á 1943 m. organizuotà SS le-
gionà. Lietuviø fronto vadovybë
J. Antanaitá, kaip turintá ryðiø Rygo-
je, su kitu kolega dël veiksmø derini-
mo pasiuntë tartis su latviais. Latvi-
jos universitete vyko slaptas susitiki-
mas. Latvis kolega pritarë lietuviø po-
zicijai – boikotuoti jaunimo ðaukimà
á SS legionus, bet apgailestavo, kad
lietuviø pavyzdþiu Latvijoje sekti
neámanoma, nes latviø visuomenë to-
kiam boikotui nepasirengusi. Lietuva
tø. Vëliau iðvykæs á JAV iki gyvenimo buvo vienintelë ðalis, kurioje naciams
pabaigos vël tæsë rezistencinæ veik- taip ir nepavyko suformuoti SS kariuo-
là, tapo Brukline leidþiamo laikrað- menës. Kaimynai latviai ir estai nuëjo
èio Darbininkas redaktoriumi, o á SS legionus, kovojo vokieèiø pusëje
1953–1959 m. redagavo ir þurnalà Á ir tûkstanèiais krito Kurðo katile, o li-
Laisvæ. J. Brazaièio toli graþu ne pil- kæ gyvi atsidûrë sovietø lageriuose. Po-
noje bibliografijoje net 225 darbai – karyje ypaè Latvijoje atsivërë galimy-
knygos, studijos, straipsniai. Ið jø net bës ðio kraðto kolonizacijai ir daug di-
125 darbai paraðyti JAV. J. Brazaièio desnei negu Lietuvoje rusifikacijai.
25 rezistencijos metø apþvalga – tai jo Nei latviai, nei estai pokario metais
svarbiausioji knyga Vienø vieni. su ginklu rankose neiðëjo á miðkus. Lie-
J. Brazaitis mirë 1974 m. lapkrièio tuviai tai padarë, nes tai buvo uþprog-
28 dienà, palaidotas Putname, JAV. ramuota mûsø tautos ligtolinës rezis-
Pasak dr. Jono Griniaus, tai þmogus – tencinës veiklos iðdava. Galima kelti
reto idealizmo, reto taurumo, reto parei- skaudþius klausimus, ar viso to reikë-
gingumo. Jo þmogiðkoji asmenybë di- jo, ar adekvati buvo tautos reakcija á to
dþiau uþ viskà, kà jis nuveikë. meto situacijà? Tada neiðvengiamai
2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)
teks uþduoti ir kità klausimà: ar didþio-
sios valstybës, sprendusios pasaulio li-
kimà vykdë savo paþadus, duotus pa-
saulio tautoms ir valstybëms, ar neatsi-
traukë nuo JAV prezidento Teodoro
Ruzvelto ir Didþiosios Britanijos mi-
nistro pirmininko Vinstono Èerèilio
1941 07 12 pasiraðytos Atlanto chartos?
(Chartoje deklaruota atstatyti suvere-
nias teises ir nepriklausomas vyriausybes
tautoms, kurios jas turëjo prieð karà ir ku-
rioms jos buvo prievarta atimtos.) Lietu-
va savo rezistencinëje kovoje Vakarams
buvo tapusi avangardu prieð agresyvaus
komunizmo ið Rytø slinktá, taèiau Va-
karai ðito arba nesuprato, arba nenorë-
jo suprasti. Geopolitinëje Vakarø-Ry-
tø arenoje Lietuvai ir po karo nebuvo
numatyta vietos. Vykdydama moralià
politikà nemoraliame pasaulyje Lietu-
va galëjo bûti tik auka. Ar daug pasimo-
kyta ið istorijos pamokø?
Neatrodo. Ausyse skamba J. An-
tanaièio iðkelti klausimai, á kuriuos kol
kas negirdëti atsakymø. Kodël 1990 m.
paskelbus Lietuvos Nepriklausomybæ,
buvo orientuojamasi ne á modernios
DËMESIO!
Mokslo Lietuvos redakcijai
skubiai reikalinga patyrusi stilistë.
Gali dirbti pusæ darbo dienos.
Mokslo Lietuvos redakcija
PADËKA
Mokslo Lietuvos redakcija reiðkia nuoðirdþià padëkà XII pasaulio lie-
tuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo organizaciniam komitetui, kuris, su-
vokdamas iðties sunkià redakcijos materialinæ bûklæ, paaukojo laikraðèio
leidybos ir fotoaparatûros ásigijimo reikalams 1 tûkst. JAV doleriø.
Èeká ðiai pinigø sumai redakcijai perdavë XII pasaulio lietuviø mokslo ir
kûrybos simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkas Leonas Narbutis,
vasario mënesio pabaigoje vieðëjæs Lietuvoje ir apsilankæs redakcijoje.
valstybës kûrimà, bet á tarpukario vals-
tybës restauravimà? Pasaulio patirtis,
Vokietijos, Taivano, Singapûro, Airi-
jos jau nueitas kelias mums tarsi nebû-
tø egzistavæs. Jaunimas verþiasi á uni-
versitetø auditorijas, á pasaulio moks-
lo centrø laboratorijas, o karta, nuo
kurios priklausë valstybës ateitis, visà
dëmesá sutelkë toli graþu ne á moks-
là, ðvietimà ar intelektines vertybes,
bet á tai kartai geriau suprantamas ma-
terialias vertybes: turto privatizavimà
ir kaupimà, kapitalo didinimà. Ið ðiø
„þemiðkøjø gërybiø“ kaupimo gimsta
ir atitinkama politika, orientacijos ir
prioritetai, tarp kuriø dvasinëms ver-
tybëms nëra vietos. Mokslas, ðvieti-
mas, kultûra – paþemintø ir labiausiai
nuskriaustø podukrø vietoje. Visiðka
prieðingybë tiems idealams, dël kuriø
savo galvas sudëjo tikràsias vertybes
geriausiai suvokusi, ryþtingiausia ir
moraliausia tautos dalis. Tai ir yra
skaudþiausia, minint didþio lietuvio
Juozo Ambrazevièiaus-Brazaièio
ðimtmetá.
Gediminas Zemlickas
MOKSLO LIETUVÀ REMIA:
Mokslo Lietuvos redakcija
Mokslo Lietuvos redakcijà pasiekë
Lituanistikos tyrimo ir studijø cent-
ro informacija, su kuria supaþin-
diname savo skaitytojus
Leonardas Ðimutis – kompozi-
torius, pedagogas, visuomenës vei-
këjas, gerai þinomo visuomenës vei-
këjo, vieno ið ALT kûrëjø (1939–
1965 m. pirmininko) Leonardo Ði-
muèio, sûnus. Leonardas Ðimutis gi-
më 1920 m. geguþës 29 d. Brookly-
ne, NY. 1926 m. su tëvais persikëlë
á Lietuvà, mokësi Kaune. Taèiau Lie-
tuvoje gyveno neilgai, 1927 m. gráþo
á JAV, kur tæsë mokslus Ðvè. Merge-
lës Marijos gimimo parapijos mo-
kykloje, 1934–1938 m. mokësi Ma-
rianapolio mokykloje Thompsone.
Kadangi turëjo polinká ir gabu-
mø muzikai, anksti pradëjo muzi-
kuoti, o 1941–1942 m. buvo Ðv. Pran-
ciðkaus lietuviø parapijos Indiana
Harbore, IN, vargonininkas. 1942 m.
De Paul universitete Èikagoje gavo
muzikos bakalauro, o 1949 m. – ma-
gistro laipsná, mokësi muzikos teori-
jos, kompozicijos, vargonavimo.
1945–1952 m. buvo Auðros Vartø pa-
rapijos Èikagoje vargonininkas. Ta-
èiau vien vargonininko darbu neap-
siribojo – vadovavo daugeliui Èika-
gos chorø: Lietuvos vyèiø (1947–
1950), De La Salle (1948–1951),
Fenwick, Oak Park, IL, mokyklø
(1949–1954), Kristaus Karaliaus pa-
rapijos (1953–1954) ir kt. Siekë pla-
èiau supaþindinti visuomenæ su mu-
zikos naujovëmis ir kelti lietuviø mu-
zikinæ kultûrà, 1949–1951 m. buvo
þurnalo Muzikos þinios administrato-
rius.
Nuo 1956 m. studijavo muziko-
VACLOVÀ GUTAUSKÀ, SJ,
IÐLYDËJUS AMÞINYBËN
2003 m. lapkrièio 11 d. mirë të-
vas Vaclovas Gutauskas – paskutinis
jëzuitas, kuris gyveno Èikagos jëzui-
tø vienuolyne nuo pat jo pastatymo
pradþios. Bûtent V. Gutausko dëka
dabar stovi pastatas, Èikagos lietu-
viø visuomenei þinomas kaip Jauni-
mo centras. Bûtent todël, jog reikë-
jo sukaupti lëðas tokiam didþiuliam
pastatui pastatyti, ieðkoti rëmëjø, au-
kotojø, t. Gutauskas nuolat keliavo,
todël buvo vadinamas „kunigu ant
ratø“.
Tëvas Vaclovas Gutauskas gimë
Didþiojoje Trakiðkëje, Antanavo
valsèiuje, Marijampolës apskrityje
1913 m. rugpjûèio 15 d. Pajutæs pa-
ðaukimà tarnauti Dievui, á Jëzuitø
ordinà ástojo 1935 m. rugsëjo 5 d.
1939–1942 m. studijavo filosofijà
Aloyzo institute Galarate, Italijoje.
1946 m. baigë teologijos studijas Po-
pieþiniame Grigaliaus universitete
Romoje. 1945 m. liepos 21 d. buvo
áðventintas á kunigus. 1947–1951 m.
dirbo misionieriumi pabëgëliø sto-
vyklose Vokietijoje, kur dvasiðko të-
vo pagalba tiek lietuviams, tiek kitø
tautø DP stovyklose esantiems buvo
be galo reikalinga. 1952 m. tëvas
V. Gutauskas persikëlë á JAV ir iki
1955 m. buvo Nukryþiuotojo Jëzaus
seserø vienuolijos kapelionas Elm-
hurste, PA. Nuo 1955 m. dirbo Èika-
goje Jaunimo centre, rûpinosi jo fi-
nansiniais reikalais, rinko lëðas sta-
tybai ir iðlaikymui. Kun. V. Gutaus-
kas skleidë Dievo þodá ne tik ið baþ-
nyèios sakyklos, bet taip pat plaèiai
bendradarbiavo spaudoje, raðë þur-
nalams Þvaigþdë, Laiðkai lietuviams,
paraðë knygelæ Kas þiûri ir nemato.
Kai Jëzaus draugijos provincijo-
lu tapo tëvas Bronius Kriðtanavièius,
19
LTSC NETEKO SAVO
ILGAMEÈIO BENDRADARBIO
IR TARYBOS NARIO
2003 M. GRUODÞIO 21 D. MIRË LEONARDAS ÐIMUTIS
logijà Otavos universitete Kanadoje, vø tvarkymo. Reikia pasakyti, kad
apgynæs filosofijos daktaro diserta- tuo, kaip sûnus tvarkë tëvo (L. Ðimu-
cijà dëstë muzikà De Paul universi- èio, taip pat þinomo lietuviø iðeivijos
tete, Èikagos mokytojø koledþe. veikëjo) kultûriná palikimà, galëtø
Nuo 1992 m. konsultavo Lietuvos pasigërëti bet koks archyvas, ar bet
muzikos akademijos dëstytojus ir koks muziejus. Leonardas Ðimutis
studentus. L. Ðimutis sukûrë daugy- bûdamas labai kruopðtus nuostabiai
bæ instrumentiniø kûriniø, paraðë sutvarkë savo tëvo ir ðeimos archy-
nemaþai straipsniø apie muzikà lie- vus. Panaudodamas paskutiná tech-
tuviø ir amerikieèiø spaudoje. nikos þodá dr. L. Ðimutis net filmuo-
L. Ðimutis kaip ir daugelis jo kar- tà medþiagà pervedë á kompiuterinæ
tos þmoniø neapsiribojo vien savo atmintá, garso áraðus áraðë á kompak-
tiesioginiu darbu, o dalyvavo dauge- tines plokðteles, kiekvienà senesná
lio organizacijø veikloje – priklausë dokumentà, laikraðtá ar fotonuotrau-
Lietuviø Romos katalikø susivieniji- kà sudëjo á specialius aplankus, vis-
mui Amerikoje, Vargonininkø Sà- kà suskirstë pagal metus. Glaudþiai
jungai, ÐA lietuviø muzikos sàjungai. bendradarbiaudamas su LTSC,
Buvo Lietuvos vyèiø, Lituanistikos L. Ðimutis padovanojo savo tëvo die-
instituto, ALT narys. Dalyvavo ávai- noraðèiø, kurie prasideda 1936 m. ir
riose amerikieèiø organizacijose. tæsiasi iki 1975 m., I-àjà kopijà.
Ið tikrøjø bûtø labai sunku tiks- 2003 m. Vilniaus pedagoginio
liai iðvardyti visas organizacijas ir universiteto prof. dr. Juozas Skirius,
veiklà, kurioje dalyvavo L. Ðimutis, rinkdamas medþiagà savo moksli-
taèiau norëtøsi pasakyti, koká já pa- niams projektams, jau ne pirmà kar-
þinojome Lituanistikos tyrimo ir stu- tà bendravo su L. Ðimuèiu, kuris jam
dijø centre (LTSC). Visø pirma dr. paliko be galo kruopðtaus ir atsida-
L. Ðimutis buvo ilgametis Lituanis- vusio lietuviðkai veiklai þmogaus
tikos tyrimo ir studijø centro Þilevi- áspûdá. Pasak dr. J. Skiriaus, L. Ðimu-
èiaus-Kreivëno muzikologijos archy- tis yra puikiausias pavyzdys kitiems ið-
vo globëjas, LTSC tarybos narys, eivijos veikëjø palikuonims surinkti,
darbavæsis nuoðirdþiai ir kruopðèiai. saugoti arba perduoti á artimiausià ar-
LTSC bene daugiausia L. Ðimu- chyvà savo tëvø bei seneliø veiklos do-
tá teko paþinti bendraujant dël archy- kumentus, senàjà periodikà, knygas.
kilo sumanymas vienuolijai statyti Jonu Raèkausku, turëdamas tolimà
erdvesnius namus, nes tuoj po Jau- perspektyvà, kad Tyrimo centras pa-
nimo centro atidarymo buvo junta- sidarytø aukðtesniàja mokslo ástai-
ma, kad patalpos, nors ir erdvios, lie- ga – Jëzuitø kolegija. Taèiau laikas
tuviðkos visuomenës reikalams ne- pakoregavo ðiuos planus, ne viskas,
pakankamos. Kaip ir daugelis ben- kà sumanë tëvas V. Gutauskas, iðsi-
druomenës reikmëms statomø pa- pildë. Fondas veikë iki 1993 m., kai
statø, taip ir ðis pastatas buvo pleèia- tuometinis jëzuitø provincijolas nu-
mas visø lietuviø lëðomis, tikintis, tarë pinigus gràþinti á Lietuvà. Lie-
kad visà laikà tarnaus lietuviø reik- tuvos Jëzuitø provincijai buvo ati-
mëms. Þmonës aukojo tikëdamiesi, duota per 400 tûkst. doleriø, o
kad jie patys ir jø vaikai visà laikà ga- LTSC Èikagoje buvo palikta apie
lës veikti ðiuose pastatuose. Ið tiesø 100 tûkstanèiø.
ðiuo metu tai yra labai svarbus lietu- Dël susilpnëjusios sveikatos të-
viø kultûrinis centras. Ðeðtadieniais vas Gutauskui paskutiniu metu rei-
èia veikia lituanistinë mokykla, kiek- këjo nuolatinës globos, taèiau iki
vienà dienà dirba Lituanistikos tyri- paskutiniø gyvenimo akimirkø jis rû-
mo ir studijø centras, veikia biblio- pinosi tais, kuriuos daugelá metø pa-
tekos, archyvai, nuolat galima sutikti þinojo ir domëjosi Jaunimo centro
Jaunimo centro darbuotojus. reikalais. Metø naðtos prispaustas
1980 m. V. Gutauskas kartu su jau tik pagalbininko padedamas lan-
kitais ásteigë tëvo B. Kriðtanavièiaus kydavo ðv. Miðias jëzuitø koplyèioje.
fondà, skirtà kaupti lëðas jëzuitø Tëvas Vaclovas Gutauskas buvo
provincijos atkûrimui Lietuvoje. kuklaus, pasiaukojanèiai dirbanèio
Pagrindinë fundatorë buvo Nijolë visos lietuviø visuomenës labui þmo-
Danilevièienë. Ilgus metus fondo gaus pavyzdys.
lëðas tvarkë dr. Robertas Vitas. Të-
vas V. Gutauskas bendradarbiavo Archyvø þinios Nr. 15,
su LTSC ir jo pirmininku prof. dr. 2004 m. kovo mën.
CHEMIJOS
INSTITUTAS
skelbia konkursà mokslo darbuotojo pareigybei Cheminës kinetikos
ir katalizës skyriuje uþimti.
Dokumentai – praðymas direktoriaus vardu, mokslo laipsná liudijan-
èio dokumento kopija, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymas, patvir-
tintas mokslo darbø sàraðas per pastaruosius 5 metus – priimami iki ð. m.
balandþio 1 dienos A. Goðtauto 9, Vilnius, (8~5) 261 85 16. Mokslo dar-
buotojø kvalifikaciniai reikalavimai bei atestavimo ir konkursø pareigoms
eiti nuostatai pateikti tinklalapyje <http://www.chi.lt>.
Direktorius
20 TARPTAUTINIAI RYÐIAI 2004 m. kovo 18 d. Nr. 6 (296)

Vasario 20–23 dienomis Vilniuje, vieðbutyje
Mabre Residence, vyko Britø tarybos remiamas
seminaras, skirtas nanomokslui ir nanotechno-
logijoms. Jame dalyvavo jauni Didþiosios Brita-
nijos ir Lietuvos mokslininkai. Britams vadova-
vo Jungtinëje Karalystëje ir kitose ðalyse gerai
þinomas nanomokslo atstovas Bristolio univer-
siteto prof. Mervyn Miles. Jis dirba nanometrø
lygmens biologiniø medþiagø tyrimo ir modifika-
vimo srityje naudojant Atominës jëgos mikrosko-
pijà. Praneðimus skaitë Bristolio, Kembridþo, No-
tingemo, Lydo universitetø mokslininkai. Lietu-
viams vadovavo Kauno technologijos universite-
to Mikrosistemø ir nanotechnologijø mokslinio
centro direktorius prof. Valentinas Snitka.
Tikësimës, jog ði Britø tarybos iniciatyva pa-
skatins britø ir lietuviø jaunøjø mokslininkø ben-
dradarbiavimà, padës mûsø mokslininkams sëk-
mingiau ásitraukti á Europos moksliniø tyrimø
erdvæ.
Savo áspûdþiais Mokslo Lietuvos puslapiuo-
se papraðëme pasidalyti KTU Mikrosistemø ir
nanotechnologijø mokslinio centro vyresnyjá
moksliná bendradarbá dr. Artûrà ULÈINÀ. Kitame
numeryje numatome iðspausdinti pokalbá su ðio
Centro direktoriumi prof. Valentinu SNITKA ir
Bristolio universiteto prof. Mervyn MILES.

Per mokslà pasaulis daugiau

Gerbiamasis Artûrai, ar pavyko ros. Taèiau molekulinës nanotech-
suartinti jaunus britø ir lietuviø nologijos srityje ámanoma daryti
mokslininkus ðio seminaro metu? darbus, kurie nereikalauja labai di-
Pirmàjà dienà po seminaro atidary- deliø finansiniø iðtekliø, bet reika-

suþinos apie Lietuvà

mo lietuviai bûriavosi viename kam-
pe, o britai – kitame. Atrodë, kad tarp
jø maþa kas bendro ir vargu ar pavyks
dviejø ðaliø mokslininkus suartinti.
Bent jau toks mano asmeninis pirmas
áspûdis.
Suartinti pavyko. Tam tikrà abi-
pusá santûrumà pirmàjà dienà gali-
ma suprasti, nes vieni kitus pirmà
kartà pamatæ, nelabai ásivaizdavo-
lauja þiniø, tinkamai parengtø tyrë-
jø, þinanèiø pasaulines tø tyrimø
tendencijas. Apie kai kurias ið jø
mûsø jaunieji mokslininkai daugiau
Kauno technologijos universiteto Mikrosistemø ir nanotechnologijos centro vyresnysis mokslinis galëjo suþinoti ðiame kartu su Bri-
tø taryba surengtame seminare.
bendradarbis dr. Artûras ULÈINAS dalijasi áspûdþiais apie Britø tarybos ir minëtojo Centro pastango- Manau, kad jis visiems dalyviams
mis surengtà jaunøjø mokslininkø seminarà. buvo labai naudingas.
Ar tokiø þmoniø turime, kurie net
ir turëdami nedidelius iðteklius bei ga-

Gedimino Zemlicko nuotraukos

me, ko vieniems ið kitø laukti. Po
truputá susipaþinome, pradëjome
bendrauti ta paèia kalba. Ðiaip ar
taip mûsø darbø temos panaðios, o
mokslinë kalba turi þodþiø ir sàvo-
kø, kurios vienodai suprantamos vi-
sø tautø toje srityje dirbantiems.
Anglai taip pat ásitikino, kad esame
mokslininkai ir galime bendrauti vi-
siems mums rûpima tema. Pajutæ,
kad galime susikalbëti, ir bendrau-
ti pradëjome vaisingiau.
Ypaè dþiaugiuosi paskutiniàja,
treèiàja, seminaro diena. Darbas ar-
tëja prie pabaigos ir jau galima api-
bendrinti renginio rezultatus. Susi-
formavo darbo grupës, ryðkëja dvie-
jø galimø bendrø tyrimø projektø
kontûrai.
Ar labai skiriasi britø ir lietuviø
jaunø mokslininkø galimybës?
Deja, taip. Didþiojoje Britanijo-
je jauni mokslininkai turi daug ge-
resniø galimybiø – aparatûros,
moksliniø tyrimø infrastruktûros
prasme. Informacijos prasme Lietu-
va galbût jau priartëjo prie tarptau-
tinio mokslo, bet apskritai mûsø ga-
limybës dar toli graþu nevienodos.
Vis dëlto buvo ádomu ir ðio se-
minaro metu stebëti, kad turime ne-
maþai temø, kurios mums labai ar-
timos, tad visai ámanoma pradëti ir
bendrus projektus. Vienas toks
konkretus pavyzdys – tai porfirini-
niø struktûrø taikymas nanotechno-
loginiø átaisø kûrimui.
Kas yra tos porfirininës struktûros?
Tai organinës makromolekuli-
nës struktûros, kurios aptinkamos ið
esmës kiekvienoje gamtinëje struk-
tûroje, biologiniuose objektuose.
Pavyzdþiui, porfirinas dalyvauja fo-
tosintezëje. Taigi porfirino struktû-
ros gali bûti naudojamos nanotech-
nologijoje, nes tai jø pagrindu ku-
riamos medþiagos, reaguojanèios á
fizinius laukus – á ðviesà, elekriná ar
magnetiná laukà, tam tikras chemi-
nes medþiagas ir panaðiai. Kembri-
dþo universiteto doktorantas Mat-
Nanomokslui ir nanotechnologijoms skirtame seminare
thew Moreau seminare pristatë
projektà, kuriame bandoma sinte-
tinti specifiná baltymà, prie kurio
„tvirtintøsi“ geleþies porfirinas.
Taip galima bûtø formuoti nano-
metriniø matmenø „siûlus“, kurie
galëtø bûti taikomi kaip elektroni-
niai átaisëliai, suþadinami arba ap-
ðvietus ðviesa, arba paveikus elektri-
niu krûviu. Galima bûtø kurti jutik-
lius arba naudoti kaip nanometriniø
matmenø savitvarkius molekulinius
laidus.
Lietuvoje yra bent kelios moks-
linës grupës (áskaitant ir mûsø pa-
èiø), kurios skirtingais aspektais ty-
limybes, galëtø sëkmingai reikðtis na-
nomokslo srityje?
Ne tiek jau daug. Bet apie kitas
mokslo sritis nesiryþèiau kalbëti.
Vis dëlto seminare bendravo dide-
lës ir stiprios valstybës bei nedide-
lës Lietuvos jaunieji mokslininkai.
Ar tos „nelygios jëgos“ buvo jau-
èiamos?
Jeigu tokio poþiûrio ir esama,
tai nebuvo parodyta. Pirmame susi-
tikime vienas jaunas anglas pasakë,
jog prieð atvykdamas á Vilniø nela-
bai bûtø galëjæs pasakyti, kur ta Lie-
tuva yra...
Akivaizdi bendro iðsilavinimo ir
apsiskaitymo spraga.
Jeigu Lietuvos mokslas nëra ly-
deris pasaulyje, þenkliai pasireið-
rinëja porfirino medþiagas, ir tokio kiantis tarptautinëje mokslo erdvë-
pobûdþio darbus galëtø plëtoti kar- je, tai ir susidomëjimas mumis ne-
tu su britais. Aiðku, tai ne vieninte- didelis. Galima suprasti uþsienie-
lë galima bendrø darbø kryptis. èius, kurie maþai ar beveik nieko
Kaip Jums atrodo, ar mes Lietu- apie Lietuvà neþino. Mes patys ir
voje sugebame imtis reikðmingiausiø turime stengtis, viskà daryti, kad þi-
tyrimo temø? O gal daþnai tenka sa- nios apie mûsø daromus mokslo
vo ambicijas apriboti galimybëmis, darbus kuo plaèiau sklistø á kitas ða-
aparatûros prieinamumu ir pana- lis. Tada pasaulis geriau þinos ir Lie-
ðiai? tuvà. Manau, jog ðis seminaras to-
Negalëèiau atsakyti apie visas kià misijà ir atliko. O jeigu dar uþ-
tyrimø kryptis. Akivaizdu, jog kai simegs konkretûs lietuviø jaunøjø
kuriø tyrimø visiðkai savarankiðkai mokslininkø projektai su britais, tai
negalime atlikti, nes neturime, pa- bus puiku.
vyzdþiui, elementariø daleliø grei-
tintuvø ar kitos brangios aparatû- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Seminaro dalyviø grupë Dr. Artûras Ulèinas (deðinëje), atrodo, ne juokais ásijautë. Kairëje – Bristolio universiteto prof. Mervyn Miles

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ISSN 1392-7191
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas, Leidþia
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas. UAB „Mokslininkø laikraðtis“
Stilistë Laura Èaplinskaitë Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius SL Nr. 169
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29 Spausdino
Tekstø rinkëja Indrë Jacunskaitë Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt UAB „Sapnø sala“
Dizaineris Valdas Balciukevièius Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius