You are on page 1of 436

Allan ir Barbara Pease

KŪNO
KALBOS
vadovas
KŪMO
KALBOS
vadovas
Allan ir Barbara Pease

KŪMO
KALBOS
vadovas
Iš anglų kalbos vertė Regina Bylienė

Alma iittera
VILNIUS / 2012
UDK 1 5 9 .9 *5 - Versta iš:
Pe-02 Allan and Barbara Pease, The Definitive
Book ofB od y Language, Orion, 2004

ISBN 978-609-01-0527-6

Copyright © Allan Pease 2004


Visos teisės saugomos.
Viršelio iliustracijos
© Diana Valujeva |shutterstock.com
© hartphotography |shutterstock.com
© linnik |shutterstock.com
© Yuri Arcurs ] shutterstock.com

© Vertimas į lietuvių kalbą, Regina Bylienė, 2012


© Leidykla „Alma littera“, 2012
Tai knyga gerą regėjimą turintiems,
bet nem atantiem s žmonėms.
TURINYS

Padėka 17
Įžanga 19
Ne visada yra taip, kaip atrodo
Ar gerai pažįsti savo penkis pirštus?
Ar pastebite, kai verbalinė kalba prieštarauja kūno kalbai?
Kaip parašėme knygą
Kūno kalbos žodynėlis

1. Kaip suprasti pagrindinius dalykus 25


Pradžioje...
Kodėl nesvarbu, ką jūs sakote
Kaip kūno kalba atskleidžia emocijas ir mintis
Kodėl moterys nuovokesnės
Ką rodo smegenų skenavimas
Kodėl tiek daug žino ateities spėjikai
Įgimtas, genetinis ar kultūriškai išmoktas?
Pagrindinių bendravimo signalų kilmė
Universalūs gestai
Trys gestų interpretacijos taisyklės
Kodėl lengva apsirikti
Kodėl lengviau suprasti vaikus
Ar galite apsimesti?
Gyvenimiška istorija: melagis pretendentas į darbo vietą
Kaip tapti kūno kalbos ekspertu

7
Kūno ka lb os vadovas

2. Apie rankas, delnus ir pasisveikinimą 51


Kaip pažinti atvirumą
Tikslinga delnų rodymo apgaulė
Priežasties ir padarinio dėsnis
Eksperimentas su auditorija
Rankų paspaudimo būdai ir jų analizė
Kas turėtų paduoti ranką pirmas
Kaip bendrauti su dominuojančiais žmonėmis
Nuolankus rankos paspaudimas
Kaip sukurti lygybę
Kaip sukurti savitarpio santykius
Kaip nuginkluoti jėgos žaidėją
Šaltas ir drėgnas rankos paspaudimas
Kairės pusės pranašumo siekimas
Kada vyrai ir moterys sveikinasi paduodami rankas
Pasisveikinimas abiem rankomis
Bleiro ir Bušo jėgos žaidimai
Sprendimas
Aštuoni blogiausi rankų paspaudimo būdai pasaulyje
Arafato ir Rabino pasisveikinimas
Santrauka

3. Šypsenos ir juoko magija 87


Šypsena - paklusimo ženklas
Kodėl šypsena užkrečiama
Kaip šypsena apgauna smegenis
Apie netikrą šypseną
Kodėl nesišypso kontrabandininkai
Penki šypsenų tipai
Kodėl juokas geriausias vaistas
Kodėl juokas dalykas rimtas
Kodėl mes juokiamės ir kalbame, o šimpanzės ne
Kaip gydo humoras
Juokas iki ašarų
Turinys

Kaip veikia juokingi dalykai


Juoko kambarys
Šypsena ir juokas padeda suartėti
Humoras padeda įsiūlyti prekę
Nuolat nuleisti lūpų kampučiai
Patariama, kaip šypsotis moterims
Juokas meilės reikaluose
Santrauka

4. Rankų ženklai 111


Rankų barjero ženklai
Kodėl žalinga sukryžiuoti rankas
Taip... Bet man patogu
Lyčių skirtumai
Sukryžiuotos ant krūtinės rankos
Sprendimas
Dar tvirtesnis rankų sukryžiavimas
Sugniaužtos rankos
Bosas ir personalas
Aukštyn iškelti nykščiai
Savęs apkabinimas
Kaip turtuoliai ir įžymybės parodo nesaugumą
Kavos puoduko barjeras
Prisilietimo galia
Palieskite jų ranką
Santrauka

5. Kultūriniai skirtumai 129


Tuo metu mes valgėme picą
Kultūrinis testas
Kodėl mes amerikonėjame
Bendri kultūriniai pagrindai
Sveikinimosi skirtumai
Kai susitinka dvi kultūros

9
Kūno ka lb os vadovas

Angliška sustingusi viršutinė lūpa


Japonai
„Bjaurus, šlykštus parše!“ - nosies pūtimas
Trys bendri skirtingų šalių gestai
Paliesti ar neliesti?
Kaip įžeisti kitas tautas
Santrauka

6. Plaštakos ir nykščio gestai 149


Plaštakų kalba
Viena vertus...
Kita vertus, gestai padeda prisiminti
Delnų trynimas
Nykščio ir smiliaus trynimas
Sunerti rankų pirštai
Sudurtų pirštų galiukų gestas
Santrauka
Veidas ant lėkštutės
Rankų laikymas už nugaros
Nykščio rodymas
Nykščiai, kyšantys iš švarko kišenės
Santrauka

7. Vertinantys ir apgaulingi ženklai 169


Melo tyrimai
Trys išmintingos beždžionės
Kaip veidas atskleidžia tiesą
Tiesa, kad moterys meluoja geriau
Kodėl sunku meluoti
Aštuoni dažniausiai pasitaikantys melavimo gestai
Vertinimo ir vilkinimo gestai
Meluojantis kandidatas
Smakro glostymas
Vilkinimo gestų grupės

to
Turinys

Galvos trynimas ir plekšnojimas


Kodėl Bobas visada pralaimi
Dvejopa reikšmė

8. Akių ženklai 193


Išsiplėtę akių vyzdžiai
Atlikime vyzdžių testą
Kaip visada, moterims sekasi geriau
Provokuojantis žvilgsnis
Ženklų perdavimas antakiais
Išplėstos akys
Žiūrėjimo aukštyn gestų grupė
Kaip įkaitinti vyrus
Tinkamas žiūrėjimas - kur jūs žiūrite
Kaip palaikyti akių kontaktą esant tarp nudistų
Kaip sudominti vyriškį
Dauguma melagių žiūri į akis
Kaip apsisaugoti nuo užpuolimo ar užgauliojimo
Įkypas žvilgsnis
Ilgesnis mirkčiojimas
Bėglus žvilgsnis
Veido geografija
Valstybės veikėjo istorija
Žiūrėk man į akis, mažyte
20 pirmųjų apklausos sekundžių
Į kokį kanalą įsijungiate jūs
Kaip palaikyti akių kontaktą su auditorija
Kaip pateikti vaizdinę informaciją
Dėmesio palaikymas
Santrauka

9. Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė 222


Asmeninė erdvė
Zonos atstumai
Kaip praktiškai taikyti zonos atstumus

11
K ūno ka lb os vadovas

Apie svetimos erdvės pažeidimą


Kodėl nemėgstame liftų
Kodėl minios piktos
Erdvės ritualai
Pusryčiai su nepažįstamuoju
Kultūriniai asmens erdvės poreikio skirtumai
Kodėl japonai, šokdami valsą, visada vadovauja
Kaimo ir miesto erdvių zonos
Teritorija ir nuosavybė
Automobilio teritorija
Išlaikykite testą
Santrauka

10. Kojos parodo, kas slypi mintyse 240


Naujas vaikščiojimo būdas
Kaip kojos jaučia tiesą
Kojų tikslas
Keturios pagrindinės stovėsenos pozicijos
Gynyba, jums šalta ar „tiesiog taip patogu"
Kaip iš uždaros pozos pereinama į atvirą
Kaip kojas sukryžiuoja europiečiai
Amerikietiška keturių figūra
Užsivėrus kūnui, juo paseka ir protas
Keturių figūros kojų surakinimo gestas
Kulkšnių surakinimo gestas
Trumpo sijonėlio sindromas
Susivijusios kojos
Lygiagrečios kojos
Koja pirmyn, koja atgal
Santrauka

11. 13 dažniausiai pasitaikančių gestų 261


Linktelėjimas galva
Kodėl turėtumėte išmokti linktelėti

12
Turinys

Kaip paskatinti sutikimą


Galvos purtymas
Pagrindinės galvos pozicijos
Įtraukta galva
Įsivaizduojamų pūkelių rankiojimas
Kaip parodome, kad esame pasirengę
Kaubojaus poza
Konkurencinis vertinimas
Išskėstos kojos
Koja permesta per kėdės ranktūrį
Apžergta kėdė
Katapulta
Asmens pasirengimą rodantys gestai
Starterio pozicija
Santrauka

12. Mėgdžiojimas - kaip mes sukuriame


tarpusavio santykius 284
Tikrų fluidų sukūrimas
Mėgdžiojimas ląstelių lygiu
Vyro ir moters skirtumų mėgdžiojimas
Kaip tvarkytis, jei esate moteris
Kada vyrai ir moterys supanašėja
Ar mes panašūs į mūsų numylėtus gyvūnėlius
Automatiškas mėgdžiojimas
Atitinkantys balsai
Sukurkite sąmoningą bendravimą
Kas ką pamėgdžioja
Santrauka

13. Slapti cigarečių, akinių ir makiažo ženklai 299


Du rūkančiųjų tipai
Vyrų ir moterų skirtumai
Kada rūkymu pabrėžiamas seksualumas

13
Kūno kalb os vadovas

Kaip atpažinti teigiamą ir neigiamą sprendimą


Cigarų rūkytojai
Kaip rūkaliai baigia rūkyti
Akinių prasmės
V ilkinim o technikos
Žiūrėjimas pro akinių viršų
Akiniai ant viršugalvio
Akinių ir makiažo galia
Įžūloka ponia
Rankinių ženklai
Santrauka

14, Kaip kūnas parodo, kur nori eiti protas 314


Ką kalba kūno pasukimo kampas
Kaip pašalinti kitus
Nukreiptų kelių signalai
Rodymas koja
Santrauka

15. Meilinimosi ir viliojimo ženklai 322


Ryškaus vyriškio pasirodymas
Greihamo istorija
Kodėl visada sprendžia moterys
Vyrų ir moterų skirtumai
Viliojimo procesas
13 dažniausių moterų meilinimosi gestų ir ženklų
Į kurią moters kūno vietą žiūri vyrai
Gražuolių galimybės
Užpakalis, papai ar kojos?
Vyrų meilinimosi ženklai ir gestai
Vyrų kūnai - kas labiausiai domina moteris
Krūtinė, kojos ar užpakalis?
Santrauka

14
Turinys

16. Nuosavybės, teritorijos ir šlovės ženklai 356


Kūno apimtis ir statusas
Didelis žmogus mieste
Kodėl kai kurie žmonės televizijoje atrodo aukštesni
Išbandykite grindų testą
Neigiami ūgio aspektai
Kaip sumažinus kūną kartais pakyla statusas
Kaip surinkti balsų per televiziją
Kaip nuraminti įpykusius žmones
O kaip meilė?
Būdai, leidžiantys įgyti šiek tiek tariamo ūgio
Santrauka

17. Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl 370


Atlikite stalo testą
Svarbu ne ką kalbate, o kur sėdite
Karaliaus Artūro idėja
Dviejų žmonių dėmesio palaikymas
Stačiakampiai posėdžių stalai
Kodėl mokytojo numylėtinis sėdi kairėje
Jėgos žaidimai namuose
Kaip pravirkdyti auditoriją
Dėmesio zona
Mokymosi eksperimentas
Sprendimas per pietus
Santrauka

18. Apklausos, jėgos žaidimai ir bendrovių politika 387


Kodėl Džeimsas Bondas atrodo kietas, šaltas ir susikaupęs
Devyni auksiniai rakteliai, arba kaip padaryti gerą pirmą įspūdį
Kai jūs priverstas laukti
Ar apsimesti, kol pavyks padaryti
Septyni paprasti būdai, suteikiantys pranašumą
Santrauka

15
Kūno k a lb os vadovas

Įstaigos jėgos politika


Kaip pakeisti stalo teritoriją
Sėdinčio kūno kryptis
Kaip pertvarkyti kabinetą
Santrauka

19. Visa tai sudėjus 406


Ar gerai skaitote tarp eilučių?
Kaip jums sekėsi?
Santrauka
Šešios patrauklios kūno kalbos paslaptys

Bibliografija
PADĖKA

Štai sąrašas žmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjusių prie kny­


gos išleidimo, nors kai kurie to gal ir nežino:

Dr. Johnas Tickelis, dr, Dennisas Waitley, dr, Andre Davrilis, pro­
fesorius Phillipas Hunsakeris, Trevoras Dolby, Arminas Gonter-
mannas, Lotharas Menne, Ray ir Ruth Pease, Malcolmas Edward-
sas, Ianas Marshallas, Laura Meehan, Ronas ir Toby Hale, Darrylas
Whitby, Susan Lamb, Sadaaki Hayashsi, Debas Mehrtensas, Debas
Hinckesmanas, Doreen Carroll, Steve Whrightas, Derryn Hinch,
Dana Reeves, Ronnie Corbett, Vanessa Feltz, Esther Rantzen, Jo-
nathanas Colemanas, Trish Goddard, Kerei-Anne Kennerley, Bertas
Newtonas, Rogeris Moore, Lenny Henry, Ray Martinas, Mike Wal-
shas, Donas Lane, Ianas Lesley, Anne Diamond, Gerry ir Sherry Me-
adows, Stanas Zermarnikas, Darrelas Somersas, Andresas Kepesas,
Leonas Byneris, Bobas Geldofas, Vladimiras Putinas, Andy McNab,
Johnas Howardas, Niekas ir Katherine Greineriai, Bryce Courtney,
Tony ir Cherie Blairai, Gregas ir Kathy Owenai, Lindy Chamberlan,
Mike Stolleris, Gerry ir Kathy Bradbeeriai, Ty ir Patti Boyd, Markas
Victoras Hansenas, Brianas Tracy, Kerry Packer, Ianas Bothamas,
Helen Richards, Tony Greigas, Simonas Townsendas, Diana Spen-
cer, princai Williamas ir Harry, princas Charlesas, dr. Desmondas
Morrisas, princesė Anne, Davidas ir Janas Goodwinai, Iven Frangi,
Victoria Singer, Johnas Nevinas, Richardas Ottonas, Raoulis Boiel-
le, Matthew Braundas, Dougas Constable, George Deveraux, Robas

17
Kūno kalb os vadovas

Edmondsas, Gerry Hattonas, Johnas Hepworthas, Bobas Heussle-


ris, Gay Huberis, Ianas McKillopas, Delia Mills, Pamela Anderson,
Wayne Mugridge, Peteris Opie, Davidas Rose, Alanas White, Robas
Winchas, Ronas Tacchi, Barry Markoffas, Christine Maher, Sallie ir
Geoffas Burchai, Johnas Fentonas, Normanas ir Glenda Leonardai
ir
Dorie Simmonds, kurios padrąsinimas ir entuziazmas
paskatino parašyti knygą.
Įž a n g a

Žmogaus profesiją galima nustatyti iš jo pirštų


nagų, apsiausto rankovių, batų, kelnių kelių,
smiliaus nuospaudų ir nykščio, iš jo posakių,
marškinių rankogalių, judesių.
Bet kokiu atveju būtų beveik nesuvokiama, jei viso to
nepamatytų kompetentingas tyrėjas.
Šerlokas Holmsas, 1892

Jau vaikystėje supratau, kad žmonės ne visada sako tai, ką


mąsto ar jaučia; todėl, nustačius tikruosius jų jausmus ir ati­
tinkamai atsiliepus į jų poreikius, įmanoma priversti juos
daryti tai, ko norisi man pačiam. Pardavėjo karjerą pradėjau
būdamas vienuolikos: grįžęs iš mokyklos vaikščiodavau nuo
durų prie durų ir pardavinėdavau gumines kempines. Taip
užsidirbau kišenpinigių ir išmokau suvokti, ar klientas pirks
iš manęs prekę, ar ne. Kai, pasibeldus į duris, kas nors išeidavo
ir liepdavo nešdintis, bet rankos būdavo laisvos ir galėdavau
matyti delnus, žinojau, jog galiu drąsiai kaulyti, kad mano pre­
kę nupirktų, nes žmogus būdavo nusiteikęs palankiai. O jeigu
ramiu balsu liepdavo eiti šalin, bet atkišdavo pirštą ar m oste­

19
Kūno ka lb os vadovas

lėdavo plaštakos viršumi, suprasdavau, kad reikia pasitraukti.


Man patiko prekiauti ir puikiai sekėsi. Paauglystėje vakarais
pardavinėjau puodus ir keptuves, o gebėjimas suprasti žm o­
nes leido užsidirbti užtektinai pinigų ir įsigyti šiek tiek nuo­
savybės. Prekiavimas suteikė galimybę susitikti su žmonėmis,
juos iš arti tyrinėti ir iš kūno kalbos nustatyti galimą pirkėją.
O šokiuose šie įgūdžiai lėmė pasisekimą tarp merginų. Beveik
visada galėdavau atspėti, kuri pasakys „taip" ir eis su m anim i
šokti, o kuri atsisakys.
Kai sukako dvidešimt, nuėjau į gyvybės draudimo verslą ir
pirmaisiais metais šioje bendrovėje pasiekiau pardavimo re­
kordus - tapau jauniausiu asmeniu, pardavusiu polisų daugiau
kaip už milijoną dolerių. Šis laim ėjim as leido tapti prestižinės
Amerikos organizacijos - M ilijono dolerių apskritojo stalo* -
nariu. Man pasisekė, kad vaikystėje, pardavinėdamas puodus
ir keptuves, išmokau kūno kalbos technikos, vėliau šios žinios
pravertė naujoje veikloje. Dar daugiau - tai tiesiogiai siejama
su sėkme aptarnavimo srityje apskritai.

NE V IS A D A Y R A TAIP, K A IP A T R O D O

Nors suprasti žmogų sunku, kai to išmoksti, būna labai pa­


prasta. Reikia stengtis atsižvelgti į aplinkybes, atidžiai žiūrėti
ir klausyti, tik tada daryti išvadas. Paprastai dauguma žmonių
žiūri, bet nemato.
Štai pavyzdys:

* Didžiausia ir įtakingiausia tarptautinė finansų tarpininkų organi­


zacija pasaulyje, vienijanti aukščiausio lygio gyvybės draudimo ir
investavimo profesionalus (čia ir toliau - vertėjos pastabos).

20
Įžanga

Du vyrai žingsniavo mišku ir priėjo didelę gilią duobę,


- Oi... atrodo, gilu, - sako vienas, - {meskime akmenukų
ir nustatykime duobės gylį.
Jie įmetė kelis akmenis ir laukė, bet nebuvo jokio garso.
- Oho, tai tikrai gili duobė. Meskime didelį akmenį. Gal
jis sudundės.
Jie pasiėmė du kamuolio dydžio akmenis, metė į duobę ir
laukė aido, bet nesulaukė.
- Žolėje mačiau gulint geležinkelio pabėgį, - pratarė vie­
nas vyras. - Jei įmestame jį, tikrai pasigirstų garsas.
Jie atvilko sunkų pabėgį ir įstūmė į duobę, bet iš jos neat-
sklido jokio garso.
Staiga iš netolimo miškelio kaip vėjas atskriejo ožkelė ir
prabėgo pro vyrus, tik jos kojos sušmėžavo. Tada stryktelėjo
oran ir dingo duobėje. Abu vyrai stovėjo apmirę ir netikėda­
mi savo akimis.
Iš miško išėjo ūkininkas ir paklausė:
- Gal jūs, vyručiai, matėte mano ožką?
- Žinoma, kad matėme! Nieko keistesnio nesame regėję!
Ji kaip vėjas atlėkė iš miško ir įšokusi dingo šitoje duobėje!
- Ne, - nesutiko ūkininkas. - Čia ne mano ožka. Maniškė
buvo pririšta prie geležinkelio pabėgio!

AR GERAI PAŽĮSTI SAVO PENKIS PIRŠTUS?

Kartais sakome, kad „pažįstame kaip penkis pirštus", bet eks­


perimentai rodo, jog savo rankos nuotrauką gali atpažinti m a­
žiau nei 5 proc. žmonių. Televizijos laidoje buvo atliktas pa­
prastas bandymas. Paaiškėjo, kad dauguma žmonių nemoka
skaityti siunčiamų kūno signalų. Viešbutyje, ilgo koridoriaus
gale, pastatėme didelį veidrodį - susidarė iliuzija, kad čia yra
įėjimas. Nuo lubų nuleidome didelius, svyrančius augalus, kad
žmogui, įžengusiam į koridorių, matytųsi priešais jį ateinan­

21
K ūno ka lb os vadovas

čiojo siluetas. Tas „kitas žmogus" buvo sunkiai atpažįstamas,


nes augalai dengė veidą, bet buvo aiškiai matomas kūnas ir
laikysena. įėjęs svečias, prieš pasisukdamas prie registracijos
stalo, kitą „svečią" galėjo stebėti penkias šešias sekundes. Kai
vyrų buvo paklausta, ar jie pažino kitą „svečią", 85 proc. atsakė
„ne". Dauguma vyrų neatpažino savęs veidrodyje, o vienas jų
pasiteiravo: „Jūs turite omeny tą bjaurų storą tipą?" 58 proc.
moterų pareiškė, kad tai veidrodis, o 30 proc. m oterų kita
„viešnia" pasirodė lyg ir „pažįstama".

Dauguma vyrų ir beveik pusė moterų nežino,


kaip atrodo jų kūnas žemiau sprando.

AR PASTEBITE, KAI VERBALINĖ KALBA


PRIEŠTARAUJA KŪNO KALBAI?

Žmonės įdėmiai stebi politikų kūno kalbą - užsidėję kaukes ir


draugiškai m ojuodami miniai, jie žodžiais sako ką kita: išsisu­
kinėja, gudrauja, apsimetinėja, meluoja, slepia savo emocijas
ir jausmus, mulkina žmones ar iškreipia faktus. Tačiau viską
išduoda jų kūnas, ir žmonės instinktyviai laukia, kad melas
pakiš jiem s koją.

Kas išduoda, kad politikas meluoja?


Jo lūpų mimika.

Televizijos laidą parengti padėjo vietinis turizmo biuras. Į jį


rinkosi turistai inform acijos apie įžymias ir lankytinas vietas.
Jie būdavo nukreipiami prie stalo, kur sėdėjo turizmo tarnau­

22
Įžanga

tojas - šviesiaplaukis ūsuotas vyriškis baltais marškiniais su


kaklaraiščiu. Po kelių minučių, aptarus maršrutus, vyriškis
palįsdavo po stalu paimti informacinių knygučių. Tada vietoj
jo iš po stalo su brošiūromis išlįsdavo kitas vyras: nusiskutęs,
tamsiais plaukais, mėlynais marškinėliais. Jis tęsdavo nutrū­
kus; pirmojo vyro pokalbį. Stebėtina, kad apie pusė turistų, iš
jų vyrų buvo dukart daugiau nei moterų, nepastebėjo skirtu­
mo - ne tik kūno kalbos, bet ir kito asmens! Gal ir jūs daug
ko nesuprantate, nebent išmokote skaityti kūno kalbą ar tam
turite įgimtą gebėjimą. Knygoje išaiškinsime, ko jums trūksta.

KAIP PARAŠĖM E KNYGĄ

Kūno kalbos vadovas parašytas remiantis ankstesne mano


knyga Kūno kalba. Šią knygą drauge su Barbara ne tik išplė­
tėme, bet ir pateikėme naujų mokslo sričių - evoliucinės bio­
logijos, evoliucinės psichologijos ir vaizdinės diagnostikos
technologijos (magnetinio rezonanso tomografijos) - tyri­
mų, rodančių, kas vyksta smegenyse. Pasirinktas knygos sti­
lius leidžia ją pradėti skaityti beveik nuo bet kurio puslapio.
Aptariami kūno judesiai, gestai ir mimika, kad, šių dalykų
išmokę, lengviau suprastumėte sutiktus žmones. Kūno kalbos
vadovas leis pajusti siunčiamus neverbalinius kūno signalus
ir išmokys, kaip jais naudotis, kad iš bendravimo gautumėte
tai, ko tikitės.
Kad būtų lengva skaityti, vartojome nesudėtingus termi­
nus ir atskirai aptarėme visas kūno kalbos dalis ir gestus. Kelis
gestus pateikėme atskirai, vengdami per daug supaprastinti.
Visada atsiras žmonių, kurie iš siaubo pakels rankas ir sa­
kys, kad, išstudijavus kūno kalbą ir perskaičius žmogaus pa­

23
Kūno kalbos vadovas

slaptis ar mintis, jį bus galima išnaudoti ar valdyti. Šios knygos


tikslas - giliau pažvelgti į žmonių bendravimą ir padėti skaity­
tojui suprasti save ir aplinkinius.
Žinojim as palengvina gyvenimą, o neišmanymas ir supra­
timo stoka kelia baimę ir prietarus, skatina kito žmogaus kri­
tiką. Ornitologas stebi paukščius, bet nešaudo ir iš jų nedaro
iškamšų. Taip kūno kalbos pažinimas ir įgūdžiai susitikimą su
kitu žmogumi paverčia nuostabiu eksperimentu.
Kad būtų paprasčiau, įvardis „jis" knygoje taikomas abiem
lytims.

KŪ N O K A L B O S Ž O D Y N Ė L IS

Pirm oji kūno kalbos knyga buvo sumanyta kaip vadovėlis par­
davėjams, vadybininkams, derybininkams ir vadovams, o šita
gali būti vadovaujamasi visur kur gyvenime: namie, darbe ar
pasimatyme. Kūno kalbos vadove pateikiamos mūsų žinios ir
patirtis, sukaupta per 30 metų, taip pat pagrindinis „žodynė­
lis", kad geriau suprastumėte žmonių emocijas ir elgseną. Kny­
ga atsakys į kai kuriuos gluminančius klausimus, kodėl žm o­
nės elgiasi taip, o ne kitaip. Tai sužinoję, visam laikui pakeisite
savo elgesį. Jums atrodys, kad tūnojote tamsiame kambaryje
ir, nors jautėte esant baldus, užuolaidas ir duris, niekada iš tik­
rųjų nematėte, kaip jie atrodo. Ši knyga it šviesa, ištraukianti
daiktus iš tamsos. Dabar jūs tiksliai įžiūrėsite, kokie tai daiktai,
kur jie stovi ir ką su jais daryti.
1 SKYRIUS

KAIP SUPRASTI PAG RIN D IN IU S


DALYKUS

Nykščio ženklas reiškia „gerai" vakariečiams


(ypač amerikiečiams), „vienas" - italams, „penki" -
japonams ir „nešdinkis iš čia" - graikams

Kiekvienas pažįstame bent vieną asmenį, kuris, įėjęs į kam­


barį, pilną žmonių, per kelias minutes tiksliai apibūdintų jų
tarpusavio santykius ir jausmus. Kitados, kol šnekamoji kalba
dar nebuvo ištobulėjusi, žmonės tarpusavyje bendravo stebė­
dami vieni kitų elgesį ir iš jo suprasdavo kito asmens požiūrį
ir mintis.

25
Kūno ka lb os vadovas

Kol nebuvo radijo, visi bendravo rašytiniu būdu per kny­


gas, laiškus ir laikraščius. Taigi negražūs politikai ir prasti
kalbėtojai, turėję atkaklumo ir gerai rašę spaudoje, sulaukė
sėkmės, pavyzdžiui, Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln).
Radijas iškėlė tokius žmones kaip Vinstonas Čerčilis (W inston
Churchill); jis gerai valdė žodį, nuostabiai kalbėjo, tik buvo
neišvaizdus, todėl šiandien, vaizdinės eros metais, norėdamas
laimėti, turėtų gerokai pakovoti su priešininkais.
Šiandien politikai supranta, kad svarbiausia - įvaizdis. To­
dėl aukšto rango veikėjai samdosi asmeninius kūno kalbos
konsultantus, jų paruošti, jie atrodo nuoširdūs, rūpestingi ir
sąžiningi, nors iš tikrųjų taip nėra.
Atrodo beveik neįtikim a, kad per tūkstančius evoliucijos
metų rim tai studijuoti kūno kalbą pradėta tiktai septintame
dešimtmetyje, ir dauguma žm onių apie šį dalyką sužinojo
1978-aisiais, kai pasirodė mūsų knyga Kūno kalba. Tačiau
daug kas įsitikinę, kad kalba vis dar yra pagrindinė bendra­
vimo form a. Dabar žm onėm s kalba yra viena iš bendravimo
formų - jo s ypač reikia faktams ir duomenims perteikti. M a­
nom a, kad kalba išsirutuliojo prieš 500 tū k st.-2 mln. metų,
nes kaip tik tuo laikotarpiu žmogaus smegenys padidėjo tris­
kart. Iki tol kūno kalba ir gomuriniai garsai buvo pagrindinės
em ocijų ir jausm ų reiškim o form os, išlikusios iki šių dienų.
Kadangi susitelkiame į sakomus žodžius, dauguma nenutuo­
kiame apie kūno kalbą, o ką jau kalbėti apie jos svarbą.
Šnekam ojoje kalboje galima rasti užuominų, kad žmonės
kūno kalbą visada laikė svarbia bendravimo dalimi. Štai kele­
tas mūsų vartojamų posakių:

26
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

Išsipasakok, išliek širdį. Nenukabink nosies, būk vyras.


Valdyti geležine ranka. Aukščiau galvą, nenusimink!
Našta pečius slegia. Žvelk pavojui j akis.
Bėda kojas taiso, bėda proto randa.
Protingas iš pusės žodžio supranta.

Kai kuriuos posakius sunku „suvirškinti", bet kai kurie iš jų


atveria akis. Kaip sakoma, dėl kvailos galvos kojoms vargas.
Tačiau pradžia visada sunki. Viliamės, kad šie posakiai bent
kiek bus aktualūs jums ir paskatins ieškoti prasmės...

PRADŽIOJE...

Nebyliojo kino aktoriai, pavyzdžiui, Čarlis Čaplinas (Char-


lie Chaplin), ištobulino kūno kalbą - vienintelį bendravimo
ekrane būdą. Kiekvieno aktoriaus gebėjimas vaidinti buvo
vertinamas gerai arba blogai, atsižvelgiant į tai, kaip artistas,
siekdamas perteikti publikai norimą mintį, panaudoja jude­
sius ir kūno ženklus.
Kai išpopuliarėjo garsiniai filmai ir nereikėjo pabrėžti ne­
verbalinės vaidybos, dauguma nebyliojo kino aktorių pamažu
užgeso, išliko tik turintys gerus tiek sakytinius, tiek ir never­
balinius įgūdžius.
Iš akademinių kūno kalbos studijų iki X X amžiaus turbūt
reikšmingiausias buvo Čarlzo Darvino (Charles Darwin) vei­
kalas Žmogaus ir gyvūnų emocijų išraiška, pasirodęs 1872 m.,
bet plačiau žinomas ir skaitomas daugiausia akademiniuose
sluoksniuose. Kūrinys paskatino šiuolaikines mimikos ir kūno
kalbos studijas, ir daugelis Darvino idėjų bei stebėjimų buvo

27
Kūno kalbos vadovas

pripažinti pasaulio tyrinėtojų. Nuo tada mokslininkai užre­


gistravo beveik milijoną neverbalinių ženklų ir signalų. X X
amžiaus antros pusės kūno kalbos tyrimų pradininkas Alber­
tas Merabianas (Mehrabian) nustatė, kas daro didžiausią po­
veikį žmogui apskritai: apie 7 proc. verbalinė (vien žodžiai),
38 proc. vokalinė (įskaitant kalbos toną, moduliaciją ir kitus
garsus) ir 55 proc. neverbalinė informacija.

Svarbiausia ne tai, ką pasakei,


o kaip sakydamas pažiūrėjai.

Antropologo Rėjaus Bedvistelio (Ray Birdwhistell) neverba­


linio tyrimo kryptis buvo pavadinta „kinetika". Jo šios srities
tyrimai atskleidė panašius rezultatus kaip ir Alberto Merabia-
no. Tyrėjas apskaičiavo, kad asmuo vidutiniškai kalba dešimt
vienuolika minučių per dieną, o vidutinė sakinio trukmė apie
2,5 sekundės. Bedvistelis nustatė, kad galime atpažinti apie
250 000 veido mimikų ir jas patys parodyti.
Panašiai kaip Merabianas, antropologas priėjo išvadą, kad,
susitikus akis į akį, žodinis komponentas sudaro mažiau kaip
35 proc., neverbalinis bendravimas - daugiau kaip 65 proc.
1 97 0-1980 metais išanalizavome tūkstančius pardavimo įrašų
ir nustatėme, kad 6 0 -8 0 proc. verslininkų stebi kūno kalbą ir
nuomonę apie naują asmenį susidaro greičiau kaip per ketu­
rias minutes. Studijos taip pat parodė, kad, derantis telefonu,
paprastai laimi tas asmuo, kurio argumentai svaresni, bet tai
negalioja susitikus akis į akį, nes galutines išvadas darome
remdamiesi tuo, ką matome, o ne pasikliaudami klausa.

28
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

K O D ĖL N ESVARBU , K Ą JŪ S SAKO TE

Kad ir kokios korektiškos būtų visuomenės nuostatos, pirmą


kartą sutiktą žmogų kaipmat įvertiname - ar jis draugiškas,
įtakingas, ar būtų seksualus partneris; ir akys tikrai nėra ta vie­
ta, į kurią pirmiausia pasižiūrime.
Dauguma m okslininkų sutaria, kad žodžiais perteikiame
informaciją, o kūno kalba įtvirtiname tarpasmenines nuos­
tatas arba ją pasitelkiame kaip žodinį pakaitalą. Pavyzdžiui,
moteris gali mesti vyrui „žudantį žvilgsnį* ir, neatverdama
burnos, nusiųsti jam labai aiškią žinią.
Kad ir kokia būtų kultūrų įvairovė, žodžius ir judesius len­
gva numatyti iš anksto, todėl Bedvistelis pirmasis nustatė, kad
gerai pasirengęs asmuo vien girdėdamas balsą turėtų sugebėti
pasakyti, kokį judesį atlieka kalbėtojas. Tyrėjas teigė, kad jis
pats, stebėdamas kalbėtojo gestus, išmoko suprasti, kokia kal­
ba jis šneka.
Daugeliui sunku suvokti, kad biologiniu požiūriu žm o­
nės vis dėlto yra gyvuliai. Žm onės (Homo sapiens) yra arti­
mai susiję su primatais ir panašūs į juos daugeliu požymių:
beplaukė beždžionė su labai išsivysčiusiomis smegenimis, iš­
mokusi vaikščioti ant užpakalinių galūnių. Tačiau mus kaip ir
kitas rūšis valdo biologinės taisyklės, kontroliuojančios mūsų
veiksmus, reakciją, kūno kalbą ir gestus. Įstabu, kad žmogus-
gyvūnas retai žino, kad jo laikysena, judesys ir gestai drauge
gali pasakoti visai ką kita, negu teigia jo balsas.

29
Kūno k a lb os vadovas

KAIP K Ū N O K A L B A A T SK L E ID Ž IA E M O C IJA S
IR M IN T IS

Kūno kalba yra asmens em ocinės būsenos išorinis atspin­


dys. Kiekvienas gestas ar judesys gali būti vertingas raktas į
tuo metu asmens išgyvenamą em ociją. Pavyzdžiui, savo sto­
rumo besidrovintis vyras gali vis čiupinėtis pagurklį; moteris,
jaučianti papildomus kilogramus ant šlaunų, temps žemyn
suknelę; asmuo, kaustomas baimės ir norėdamas apsiginti,
ant krūtinės suners rankas, o gal sukryžiuos kojas arba abu
veiksmus atliks iš karto; vyras, kalbėdamas su didžiakrūte m o­
terimi, galbūt sąmoningai vengs spoksoti į jos gražumus, bet
nesąmoningai jo rankos lies jos krūtinę.

Princas Čarlzas susitiko krūtiningą bičiulę

Suprasdami kūno kalbą, įsiklausydami į asmens šnekėjimą ir


įvertindami to mom ento aplinkybes, galime nustatyti em oci­

30
K aip suprasti pagrindiniu s dalykus

nę žmogaus būseną. Visa tai leidžia atskirti faktus nuo prasi­


manymų, realybę nuo fantazijos. Pastaraisiais metais žmoniją,
sakytume, buvo ištikęs žodžio apsėdimas, kai visi džiaugėmės
ir laikėme save gerais pašnekovais. Stebėtina, kad dauguma
nenujaučia kūno kalbos signalų ir jų daromo poveikio, nors
teoriškai žino, kad bendraujant akis į akį per kūno signalus
aikštėn iškyla nemažai žinių. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezi­
dentas Širakas (Chirac), JAV prezidentas Ronaldas Reiganas
(Reagan) ir Australijos ministras pirmininkas Bobas Hokas
(Hawke) bandė rankomis pavaizduoti menamus dydžius.
Bobas Hokas, siūlydamas didinti politikų algą, aptarė korpo­
racijų adm inistracijos atlyginimus. Jis teigė, kad korporacijų
valdininkų užmokestis padidėjo labai smarkiai, o politikų at­
lyginimas auga menkai. Kaskart paminėjęs politikų pajamas,
jis išskėsdavo rankas per metrą. Kai kalbėdavo apie adminis­
tracijos algas, rankas praskirdavo tik 30 centimetrų. Rodomas
rankų tarpas atskleidė, kad, jo nuomone, politikai uždirba kur
kas geriau, negu jis ketino pripažinti.

Prezidentas Žakas Širakas svarsto problemos dydį ar


paprasčiausiai giriasi savo meilės nuotykiais?

31
Kūno kalbos vadovas

K O D ĖL M O T ER Y S N U O V O K E S N Ė S

Kai giriame asmenį, kad jis nuovokus ar intuityvus, jam nesą­


m oningai priskiriame gebėjim ą suprasti žmogaus kūno kalbą,
šias užuominas lygindami su žodžiais. O kai sakome, kad tu­
rime nuojautą ar instinktyviai jaučiame, jog asmuo pamela­
vo, tai paprastai reiškia, jog to žmogaus kūno kalba ir ištarti
žodžiai nesutampa. Taip būna oratoriams - publika supranta
juos ir priima arba ne. Pavyzdžiui, jei auditorija sėdi nusisu­
kusi, nuleistais smakrais, o rankos sukryžiuotos ant krūtinės,
nuovokus kalbėtojas instinktyviai pajus, kad jo paskaita nėra
gera. Jis supras, kad jam reikia stengtis rasti kontaktą su audi­
torija ir ją sudominti. Nuovokos neturintis kalbėtojas nepaisys
auditorijos reakcijos ir toliau nusišnekės.

Būti nuovokiam reiškia gebėti rasti neatitikimą tarp


žmogaus žodžių ir jo kūno kalbos.

Apskritai moterys yra gerokai nuovokesnės už vyrus, iš to kilo


posakis „moteriška intuicija". Moterys turi įgimtą gebėjimą
pagauti ir iššifruoti neverbalinius signalus, taip pat jos pasta­
bios ir įsidėmi neryškias detales. Štai kodėl tik nedaugelis vyrų
nebaudžiami gali meluoti žmonoms ir, priešingai, dauguma
moterų gali pūsti miglą į akis vyrui, o šis net nesupras.
Harvardo universiteto psichologų tyrimai parodė, kad
moterys kūno kalbą suvokia kur kas greičiau už vyrus. Buvo
rodomi trumpi begarsiai filmai apie vyrų ir m oterų bendra­
vimą, ir dalyviai, iššifravę vaidinančių porų kūno kalbą, buvo
raginami pasakyti, kas įvyko. Tyrimai parodė, kad moterys
situaciją suprato 87 proc. tikslumu, vyrai pataikė atsakyti tik

32
K aip suprasti pagrindinius dalykus

42 proc. tikslumu. Vyrai, dirbantys auklėjamąjį darbą, m eni­


ninkai ir slaugytojai užduotį atliko beveik taip pat gerai kaip
moterys; gėjai irgi surinko daug taškų. O turinčios vaikų m o­
terys išsiskyrė akivaizdžia intuicija. Beveik be išimčių motina
kelerius pirmuosius metus su vaiku bendrauja neverbaliniais
kanalais, išmoksta suprasti signalus, todėl moterys įžvalgesnės
derybininkės negu vyrai.

KĄ R O D O S M E G E N Ų S K E N A V IM A S

Daugumos m oterų smegenys sudarytos taip, kad komunika­


ciniai jų gebėjimai yra daug geresni nei bet kurio mūsų plane­
toje gyvenančio vyro. Duomenys, gauti nuskenavus smegenis
magnetinio rezonanso tomografu, paaiškina, kodėl moterys
daug geriau nei vyrai moka bendrauti su žmonėmis ir juos
įvertinti. Moters smegenyse yra nuo keturiolikos iki šešiolikos
sričių, galinčių vertinti kitų elgesį, vyro - keturios šešios sritys.
Kai tai žinai, nesistebi matydamas, kaip moteris, dalyvaudama
kviestiniame vakarėlyje, gali greitai išnagrinėti vakaro svečių
santykius - kas pykstasi, kas apie ką rėžia sparną ir panašiai.
Taip pat supranti, kodėl m oteriai atrodo, kad vyrai mažai kal­
ba, o šie įsitikinę, jo g moterys niekada neužsičiaupia.
Kaip aptarėme knygoje K odėl vyrai nesiklauso, o moterys
nesiorientuoja žemėlapiuose, m oterų smegenys sudarytos
iš daug takelių, todėl vidutinė statistinė moteris vienu metu
gali atlikti kelis (2 -4 ) nesusijusius darbus: žiūrėti televizorių,
kalbėtis telefonu, klausytis, kas šnekama ja i už nugaros, ir
nepertraukiamai siurbčioti kavutę. Plepėdama keliomis skir­
tingomis tem om is, ji remiasi penkiais vokaliniais tonais, kad
pakeistų temą ar pabrėžtų nuomonę. Deja, vyrai gali atskirti

33
Kūno ka lb os vadovas

tik tris tonus, todėl bendraudami su m oterimis jie dažnai ne­


susigaudo, apie ką jos kalba.
Tyrimai rodo, kad asmuo, pasikliaujantis akivaizdžiu ir ne­
paneigiamu vizualiniu kito žmogaus elgesiu, apie jį gali spręsti
tiksliau negu pasitikintis tik intuicija. Įrodymai glūdi asmens
kūno kalboje, ir nors moterys tai daro nesąmoningai, kiti gali
sąmoningai išmokti perskaityti siunčiamus signalus. Apie tai
yra ši knyga.

K O D ĖL TIEK D A U G Ž IN O ATEITIES SPĖJIKAI

Jei esate lankęsi pas būrėją, turbūt stebėjotės, kiek daug apie jus
ji žino - net ir tuos dalykus, apie kuriuos niekam nepasakojote.
Kyla pagrįstas klausimas, gal ji ekstrasense. Būrim o verslo ty­
rimai rodo, kad verteivos pasitelkia „cold reading" techniką -
vadinamąjį „šaltąjį skaitymą", kai inform acija apie pirmą kartą
sutiktą asmenį pateikiama 80 proc. tikslumu. Kas naiviems ir
pažeidžiamiems žmonėms atrodo it stebuklas, iš tikrųjų yra
tik procesas, kuris remiasi atidžiais kūno signalų tyrinėjimais,
žmogaus prigimties supratimu ir tikimybių teorijos bei statis­
tikos žiniomis. Šią techniką naudoja psichologai, taro kortų
būrėjai, astrologai, chiromantai, norintys surinkti informaciją
apie klientą. Diduma „šaltųjų skaitytojų" nesuvokia galintys
skaityti neverbalinius ženklus, bet mano turintys „aiškiaregio"
gebėjimų. Sukuriamas įtikinamas spektaklis, jo tikrumą pa­
laiko žmonės, nuolat besilankantys pas aiškiaregį. Pakilokite
taro kortas, pasukinėkite krištolinį rutulį ar du, pasitelkite vai­
dybą, - ir scena kūno kalbai skaityti jau parengta. Net užkie­
tėjęs skeptikas patikės, kad keistos magiškos jėgos veikia. Visa
esmė slypi skaitančiojo gebėjime iššifruoti asmens reakcijas

34
K aip suprasti pagrindinius dalykus

į teiginius ir užduotus klausimus, taip pat tai priklauso nuo


informacijos, surinktos stebint asmens išvaizdą, apdorojimo.
Dauguma „aiškiaregių' yra moterys, o kaip aptarta anksčiau,
jų smegenyse yra papildomų vingių, leidžiančių skaityti kūdi­
kių kūno signalus ir šeimos narių em ocinę būseną.

Būrėja spoksojo į savo krištolinį rutulį


ir paskui prapliupo juoktis.
Taigi Džonas sudavė jai kumščiu į nosį.
Tai buvo pirmas kartas, kai jis smogė
laimingai mediumei.

Kad suprastumėte esmę, pateiksim e jum s asmeniškai skirtus


aiškiaregės „skaitymus". Įsivaizduokite, kad atėjote į blausiai
apšviestą, dūmuose skendintį kam barį: prie žemo mėnulio
formos stalo sėdi turbanu apsivyniojusi, gausiai išsidabinusi
papuošalais aiškiaregė ir rankose sukinėja krištolinį rutulį.
Ji taria:

Džiaugiuosi kad atėjote į mano seansą nes aš matau jog at­


sinešėte rūpesčių kurie jus slegia aš pagaunu stiprių signalų
sklindančių iš jūsų. Jaučiu kad tie dalykai kuriuos norite iš
gyvenimo gauti kartais būna nerealūs o jūs dažnai svarstote
ar galėtumėte tai pasiekti. Taip pat jaučiu kad kartais būnate
draugiška sociali ir mėgstanti bendrauti bet kitu metu esate
užsisklendusi santūri ir atsargi. Didžiuojatės esanti nepri­
klausoma mąstytoja bet tuo pat metu žinote kad nereikia
be įrodymų priimti to ką matote ir girdite iš kitų. Mėgstate
pasikeitimus ir įvairovę bet imate nekantrauti kai atsiranda
kliūčių ir rutina. Vidiniais savo jausmais norite pasidalyti
su jums artimiausiais žmonėmis bet manote kad neprotinga
būti per daug atvirai it atskleistai knygai. Vyras kurio vardas

35
Kūno kalbos vadovas

iš S raidės dabar jums daro stiprią įtaką o moteris gimusi


lapkritį kitą mėnesį jums pateiks labai viliojantį pasiūlymą.
Nors išorėje jūs labai disciplinuota ir susitvardžiusi širdyje
nerimaujate ir esate susirūpinusi ar tikrai pasielgėte taip kaip
reikėjo pasielgti.

Tai kaip mums sekėsi? Ar tiksliai jus perskaitėme? Tyrimai


rodo, kad tokių „skaitymų* „informacijos** tikslumas yra dau­
giau kaip 80 proc., nesvarbu, koks asmuo būtų. O kur dar pui­
kus gebėjimas skaityti kūno kalbos pozas, veido išraišką ir ki­
tus judesius; visa tai papildykite blankiu patalpos apšvietimu,
keista muzika, smilkalais, ir mes garantuojame, kad nustebs
ir šuo! Neskatiname imtis būrėjos amato, bet manome, kad
greitai galėsite skaityti kitus taip tiksliai kaip ir jie jus.

{GIMTAS, GENETINIS AR KULTŪRIŠKAI


IŠM O KTAS?

Sukryžiuodami rankas ant krūtinės uždedate kairiąją ranką


ant dešinės ar dešiniąją - ant kairės? Dauguma to net neprisi­
mena ir negali atsakyti, kol nepasitikrina. Sukryžiuokite ran­
kas ant krūtinės taip, kaip esate įpratę, o paskui rankas sukeis­
kite. Vienaip jums patogu, o kitaip sunėrus vargina. Darome
išvadą, kad tai genetinis gestas ir jo neįmanoma pakeisti.

Septyni iš dešimties žmonių sukryžiuoja rankas,


uždėdami kairiąją ant dešinės.

Mokslininkai ilgai tyrinėjo ir svarstė, ar neverbaliniai ženklai


įgimti, išmokti, o gal genetiškai perduodami ar kitaip įgyja­

36
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

m i. Įrodymų jiem s pavyko gauti stebint iš prigimties aklus


žmones (neverbalinių signalų jie negalėjo išmokti vizualiniais
kanalais), tyrinėjant įvairių pasaulio žmonių gestikuliavimą,
studijuojant antropologiškai artimiausių giminaičių - žmog­
beždžionių ir beždžionių - elgesį.
Tyrimais nustatyta, kad kai kurie judesiai priskirtini išvar­
dytoms kategorijoms. Pavyzdžiui, vos gimę primatų kūdikiai
jau gali žįsti, ir tai įrodymas, kad šis veiksmas yra arba įgimtas,
arba genetinis. Vokiečių mokslininkas Irenėjus Eibl-Eibesfeld-
tas teigė, kad gimusių kurčių ir aklų vaikų šypsenos atsiranda
natūraliai, jiem s to nesimokant ir nemėgdžiojant kitų. Vadi­
nasi, šypsena yra įgimta. Paulas Ekmanas, Volisas V. Fryzenas
(Wallace Friezen) ir Ričardas Sorensonas (Richard Sorenson),
ištyrę penkių kultūrų grupių veidų išraiškas, pritarė kai ku­
rioms Darvino idėjoms apie įgimtus judesius. Jie įsitikino, kad
em ocinė visų pasaulio žmonių veido mimika yra tokia pati, ir
padarė išvadą, jog šie judesiai įgimti.

Yra daug kultūrinių skirtumų, bet pagrindiniai kūno


kalbos ženklai visur tie patys.

M okslininkai toliau diskutuoja, ar gestai buvo išm okti kultū­


riškai ir tapo įprasti, ar jie paveldėti genetiškai. Pavyzdžiui,
dauguma vyrų, vilkdam iesi apsiaustą, į rankovę pirm a įki­
ša dešinę, o dauguma m oterų - kairę ranką. Akivaizdu, kad
vyrai šiuo atveju naudojasi kairiuoju smegenų pusrutuliu,
m oterys - dešiniuoju. Kai vyras su m oterim i prasilenkia m i­
nioje, paprastai jis atsisuka į ją krūtine, o m oteris, instinkty­

37
K ūno ka lb os vadovas

viai saugodama krūtinę, atgręžia jam nugarą. Ar tai įgimta


moters reakcija, ar jo s išm okta, nesąm oningai stebint kitas
moteris?

PAG R IN D IN IŲ B E N D R A V IM O
SIG N A LŲ K ILM Ė

Visame pasaulyje pagrindiniai bendravimo signalai vienodi.


Kai žmonės laimingi, jie šypsosi; kai liūdni ar įniršę - piktai
žiūri, raukosi; linksėdami galvą pritaria arba sako „taip“. Nu­
leidžiamos galvos judesys, matyt, įgimtas, nes taip elgiasi ir
iš prigimties neregintys žmonės. Galvos purtymas, reiškiantis
neigimą, taip pat yra beveik universalus judesys, išmokstamas
kūdikystėje. Kai kūdikis pasisotina motinos pienu, jis sukinėja
galvytę į vieną ir į kitą pusę, kad atstumtų krūtį. Valgydina­
mas šaukštu vaikas pasisotinęs purto galvą, nenorėdamas imti
daugiau. Taip šį gestą mažylis greitai išmoksta ir juo išsako
savo nenorą.

Galvos purtymo judesys reiškia „ne", jo ištakos


kyla iš nenoro žįsti krūtį.

Kai kurių gestų kilmė siekia tolimą primatų praeitį. Pavyz­


džiui, mėsėdžiai gyvūnai gąsdindami šiepia dantis, bet prim a­
tai sykiu šiepiasi ir kitais gestais rodo nuolankumą.
Apnuoginti dantys ir išplėstos šnervės susijusios su gyvūnų
pjautynėmis ir yra pirm iniai primatų signalai. Žvėrys šiepiasi
ir rodo aštrius dantis, kad įspėtų kitus, jog ruošiasi kąsti. Pasi­
taiko, kad žmonės naudoja šį gestą, nors ir nekanda.

38
K aip suprasti pagrindinius dalykus

Žmogus ir gyvūnas šiepiasi - jūs nenorėtumėte nė su


vienu eiti į pasimatymą

Pro išplėstas nosiaskyles į plaučius patenka daugiau oro ir


deguonies, reikalingo kūnui, besiruošiančiam kautis ar bėgti;
primatų pasaulyje tai yra ženklas, kad grėsmei nugalėti reikia
pagalbos. Žmogus šiepiasi supykęs, susierzinęs, jausdamas fi­
zinę ar emocinę grėsmę.

U N IV E R SA LŪ S GESTAI

(ieras universalaus gesto pavyzdys - gūžtelėjimas pečiais. Kai


asmuo nežino ar nesupranta, ką jūs sakote, jis gūžteli pečiais.
Tai sudėtinis gestas, jį sudaro trys svarbiausios dalys; rodomi
delnai, jog rankose nieko neslepiama, sumesti į kuprą pečiai,
kad apsaugotų gerklę nuo užpuolimo, ir pakelti antakiai - uni­
versaliai pripažintas nuolankus sveikinimas.

39
Kūno kalbos vadovas

Gūžtelėjimas pečiais rodo paklusnumą

Kaip pasaulyje gausu įvairių kalbų, taip įvairūs ir kūno kalbos


ženklai. Kai kurios kultūros gali turėti bendrų aiškios reikšmės
gestų, o kitur tie patys gestai neturės reikšmės apskritai ar by­
los ką kita. Kultūrinius skirtumus aptarsime vėliau, 5 skyriuje.

TRYS GESTŲ INTERPRETACIJO S TAISYKLĖS

Tai, ką visuomenėje matote ir girdite, iš tikrųjų neatskleidžia


žmonių pažiūrų. Norėdami išsiaiškinti tiesą, turite laikytis tri­
jų pagrindinių taisyklių.

1 TAISYKLĖ. Skaitykite gestų grupes


Naujokas, pradėjęs mokytis kūno kalbos, turėtų vengti svar­
bios klaidos, t. y. bandyti atspėti pavienio gesto reikšmę, atsietą
nuo kitų gestų ar aplinkybių. Pavyzdžiui, galvos kasymas gali
reikšti daugybę dalykų - prakaitavimą, netikrumą, pleiskanas,

40
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

utėles, užmaršumą ar melą - atsižvelgiant į kitus jį papildan­


čius gestus. Ir šnekamoji, ir kūno kalba susideda iš menamų
žodžių, sakinių ir skyrybos ženklų. Kiekvienas gestas panašus
į žodį, turintį daug skirtingų reikšmių. Pavyzdžiui, anglų kal­
bos žodis „dressing“ turi mažiausiai dešimt reikšmių: apsiren­
gimas, padažas, įdaras, tvarstis, trąša, dekoravimas, prižiūrėti
arklius, mėsos išdarinėjimas.
Žodžių reikšmė atsiskleidžia juos sujungus į sakinius.
Gestai sudaro grupes, arba kūno kalbos sakinius, ir patiki­
mai atskleidžia asmens jausmus ar nuostatas. Kad būtų aiš­
ki gesto reikšmė, neverbalinį sakinį turi sudaryti mažiausiai
trijų gestų grupė. Įžvalgus asmuo gali skaityti neverbalinius
sakinius ir kruopščiai suderinti su asmens šnekamosios kal­
bos sakiniais.

Galvos kasymas gali reikšti netikrumą, bet taip pat


yra pleiskanų ženklas.

Kad gerai suprastumėte gestus, visada raskite jų grupes. Kiek­


vienas turime vieną ar kelis pasikartojančius gestus, išduo­
dančius nuobodulį ar įtampą. Nuolatinis plaukų lietimas ar
sruogos sukimas yra dažnai aptariamas pavyzdys, bet pirmi­
nė jo reikšmė - žmogus jaučia netikrumą, nerimą. Žmonės
glostosi plaukus ar galvą, nes juos vaikystėje taip ramindavo
motina.
Kad paaiškėtų, kas yra gestų grupė, pateikiame kritiško
vertinimo signalo pavyzdį, atspindintį klausytojo požiūrį į in­
formaciją:

4i
Kūno ka lb os vadovas

Vaikino požiūris į šnekas skeptiškas

Svarbiausias kritiško vertinim o signalas - rankos prie veido


gestas, kai smilius statmenai liečia skruostą, didysis pirštas
uždengia burną, o nykštys prilaiko smakrą. Kiti kritiško klau­
sytojo nusiteikimo įrodymai - viena ant kitos užkeltos kojos,
ranka prispausta prie krūtinės (gynyba), o galva ir smakras
nuleisti (nepalankumas / priešiškumas). Šis kūno kalbos saki­
nys skamba maždaug taip: „Man nepatinka, ką tu sakai", „Aš
nesutinku" arba „Susilaikau nuo neigiamo vertinimo."

Kai Hilari Klinton nesijaučia įtikinta,


griebiasi šios gestų grupės

42
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

2 T A IS Y K L Ė . Ieškokite atitikimo
l yriniai rodo, kad neverbaliniai ženklai yra beveik penkis kar­
tus veiksmingesni už žodinį kanalą. Susitikus dviem skirtingų
pažiūrų žmonėms, ypač moterims, geriausia ignoruoti žodžių
prasmę ir pasikliauti neverbaliniais pranešimais.
leigu kalbėtojas norėtų išgirsti čia nupiešto vyruko nuomo­
nę apie savo paskaitą ir klausytojas su išsakytomis pranešėjo
mintimis nesutiktų, to vyruko kūno kalbos signalai atitiktų jo
at sakymą, t. y. būtų suderinti. O jeigu jis atsakytų, kad sutinka
su tuo, kas pasakyta, meluotų, nes jo gestai neatitiktų žodžių.

Kai asmens žodžiai prieštarauja kūno kalbai, moterys


nepaiso, kas sakoma, o pasikliauja kūno kalba.

Sakykime, jei tribūnoje politikas užsidegęs girtųsi išklausantis


ir palaikantis jaunimo idėjas, bet jo rankos būtų sukryžiuotos
ant krūtinės (gynyba), smakras nunarintas (nepalankus / prie­
šiškas), ar juo patikėtumėte? O jeigu jis mėgintų įtikinti, kad
yra geras ir rūpestingas, bet aštriais karatė smūgiais daužytų
tribūną?
Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) yra pasakojęs apie
savo pacientę. Ši sakėsi esanti patenkinta vedybiniu gyveni­
mu, bet nesąmoningai aukštyn žemyn maustė vestuvinį žiedą.
Froidas puikiai suprato šio nesąmoningo gesto reikšmę, todėl
nenustebo, kai į paviršių iškilo vedybiniai nesklandumai.
Norint iš kūno kalbos ženklų susidaryti tikrą nuomonę,
reikia stebėti gestų grupes ir jas lyginti su žodine kalba - ar šie
dalykai suderinami.

43
Kūno kalbos vadovas

3 TAISYKLĖ. Gestus susiekite su situacija


Visus gestus reikia vertinti pagal situaciją. Sakykime, žiema,
šalta, o autobusų stotyje sėdi žmogus: jo kojos užkeltos viena
ant kitos, rankos sukryžiuotos ant krūtinės, smakras nuleis­
tas. Šiuo atveju suprantame, kad jis bando sušilti, ir tai vi­
sai ne gynybinė pozicija. Arba, tarkime, ateinate pas žmogų,
siūlydamas paslaugas ar ketindamas įpiršti prekę. Randate jį
sėdintį prie stalo čia aptarta poza, bet šį kartą jo elgesį reikia
interpretuoti kaip asmens negatyvumą ar jūsų pasiūlymo at­
metimą.

Šalta, bet čia ne gynyba

Šioje knygoje visi gestai aptariami pagal situaciją ir, jei įmano­
ma, išgvildenamos gestų grupės.

44
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

KODĖL LENGVA APSIRIKTI

žmogus, ypač vyras, glebiai paspaudžiantis ištiestą ranką, gali


būti apkaltintas silpnu charakteriu. (Kitame skyriuje aptar­
sime rankų spaudimo būdus.) Bet žmogus, sergantis artritu,
dėl skaudamų rankų negali stipriai paspausti rankos. Taip pat
artistai, muzikai, chirurgai, kitų subtilių profesijų atstovai, ku­
riems reikia jautrių rankų, apskritai nenori paduoti rankos. Jei
tokio sveikinimosi negali išvengti, kad apsaugotų rankas, jie
spusteli kaip nugaišusi žuvis.
Tie žmonės, kurių drabužiai per daug prigludę ar netin­
kamai pasiūti, negali atlikti kai kurių gestų, ir tai paveikia jų
kūno kalbą. Pavyzdžiui, nutukėliai negali užkelti vienos kojos
ant kitos. Moterys, mūvinčios trumpus sijonus, sėdės suspau­
dusios kojas, kad nesimatytų apatinių, tačiau taip jos atrodys
neprieinamos ir jas naktiniame klube mažiau kvies šokti. Nors
tokios aplinkybės nėra dažnos, svarbu apgalvoti, su kokiais
kūno judesių apribojimais susiduria neįgalieji ar turintys fizi­
nių trūkumų asmenys.

KODĖL LENGVIAU SUPRASTI VAIKUS

Vyresnius žmones suprasti sunkiau negu jaunesnius, nes se­


nių veiduose mažiau raumenų tonuso.
Gestų greitis ir jų akivaizdumas priklauso nuo asmens am ­
žiaus. Pavyzdžiui, kai penkiametis meluoja, jis instinktyviai
prisidengia burną viena ar abiem rankomis.
Kai vaikas prisidengia burną, tėvai gauna įspėjimą, kad
vaikas meluoja. Tikėtina, kad šiuo gestu bus naudojamasi visą
gyvenimą, tik pasikeis jo greitis. Meluojantis paauglys pakelia

45
Kūno ka lb os vadovas

ranką prie lūpų kaip penkiametis, bet neuždengia ir apie jas


lengvai vedžioja pirštais.

Vaikas meluoja Paauglys meluoja

Kai žmogus užauga, vaikystėje atsiradęs burnos užsidengimo


gestas dar pagreitėja. Suaugusiajam meluojant, smegenys tarsi
jsako užsidengti burną, kad neišsprūstų melagingi žodžiai, bet
paskutiniu momentu ranka, spėjusi paliesti nosį, atitraukiama
nuo veido. Tai suaugusiesiems būdinga supaprastinta burnos
užsidengimo gesto versija.

Bilas Klintonas atsako į prisiekusiųjų klausimus


apie Moniką Levinski

46
K aip suprasti pagrindinius dalykus

Žmonėms bręstant, gestai darosi subtilesni, ne tokie akivaiz­


dus, todėl penkiasdešimtmečio asmens kūno kalbą suprasti
sunkiau negu penkiamečio.

AR GALITE A P S IM E S T I?

Mūsų dažnai klausia: „Ar galite pakeisti kūno kalbą?" Į šj


klausimą atsakome „ne", nes apsimetinėjant neįmanoma iš­
vengti melą išduodančių kūno ženklų. Pavyzdžiui, atviri del­
nai siejami su sąžiningumu, tačiau, kai apgavikas atkiša del­
nus, išsijuosęs meluoja ir šypsosi, jį išduoda neryškūs ženklai:
IfiiH susiaurėti vyzdžiai, nevalingai pakilti antakis ar suvirpėti
lupų kamputis. Šie ženklai prieštarauja atvirų delnų gestui ir
nuoširdžiai šypsenai, todėl klausytojų, ypač moterų, neįtikina.

Lengviau apsimesti prieš vyrus, ne prieš moteris,


nes vyrai kūno kalbą supranta blogiau.

G Y V E N IM IŠ K A ISTORIJA:
M E LA G IS P R ET EN D EN T A S j D A R B O VIETĄ

Apklausoje dalyvaujantis vyras aiškino išėjimo iš darbo prie­


žastis. Jis mums pasakojo, kad neturėjo ateities perspektyvų,
tačiau esą buvo sunku palikti draugišką kolektyvą. Viena m o­
teris sakė „instinktyviai jaučianti", kad pretendentas meluoja,
kad jis nekenčia buvusio viršininko, nors jį liaupsino. Peržiū­
rėję sulėtintą apklausos vaizdo įrašą pastebėjome, kad kaskart,
vos paminėjus viršininką, kairėje pretendento veido pusėje
žaibiškai atsirasdavo pašaipa. Neįgudęs stebėtojas nemato šių

47
Kūno kalbos vadovas

melagingai kalbai prieštaraujančių signalų. Paskambinę bu­


vusiam viršininkui sužinojome, kad kandidatas buvo atleistas
dėl narkotikų prekybos. Kandidatas stengėsi apsimesti esąs
sąžiningas, bet smulkūs prieštaraujantys kūno ženklai neliko
nepastebėti mūsų darbuotojos, ir vaikinas pralaimėjo.
Norint atskirti nuoširdų žmogų nuo melagio ir apgaviko,
svarbu atpažinti tikrus ir suvaidintus gestus. Kad apsimestum
esąs sąžiningas, lengva išmokti rodyti delnus, bet neįmanoma
imituoti šį gestą lydinčių išsiplėtusių akių vyzdžių, prakaitavi­
mo ir raudonio.

Apgavikai gali apsimesti tik trumpam.

Tačiau pasitaiko, kai kūno kalba klastojama, siekiant įgyti nau­


dos. Štai rinkimuose „Mis pasaulis" ar „Mis visata" kiekviena
dalyvė kartoja išmoktus kūno judesius, kad sudarytų nuošir­
dumo ir šiltumo įspūdį. Kuo geriau dalyvė siųs signalus, tuo
daugiau surinks komisijos balsų. Bet net patyrusios dalyvės
tik trumpai gali demonstruoti apgaulingą kūno kalbą, ir, kad
ir kokie sąmoningi būtų veiksmai, kūnas atskleis prieštaringus
ženklus. Dauguma politikų yra patyrę kūno kalbos apgavikai,
siekiantys įtikinti rinkėjus ir surinkti kuo daugiau balsų. Apie
politikus, galinčius sėkmingai tai daryti, pavyzdžiui, Džoną
Kenedį (John F. Kennedy) ir Adolfą Hitlerį, sakoma, kad jie
charizmatiški.
Iš to, kas pasakyta, matome, kad ilgiau suvaidinti kūno
kalbą sunku, tačiau, norint bendrauti su kitais, reikia išmokti
pozityvios kūno kalbos ir atsisakyti neteisingai mus atsklei­
džiančios neigiamos kalbos. Tada lengviau sutarsime su kitais,
jie lengviau jus priims. Tai yra vienas knygos tikslų.

48
Kaip suprasti pagrindinius dalykus

KAIP TAPTI K Ū N O K A L B O S EKSPERTU

Kasdien skirkite bent po penkiolika minučių kūno kalbos stu­


dijoms, sąmoningai stebėkite savo gestus. Praktikuokitės ten,
kur susitinka ir bendrauja daug žmonių. Ypač tinkama vieta
stebėti žmonių gestus yra oro uostas, nes čia neverbaline kūno
kalba atvirai rodomas nekantrumas, pyktis, liūdesys, laimė ir
daug kitų emocijų. Taip pat puikiai tinka oficialūs verslo su­
sitikimai ir vakarėliai. Kai įgusite skaityti kūno kalbą, nuėję į
vakarėlį ne nuobodžiausite, o su malonumu stebėsite žmonių
kūno kalbos ritualus.

Dabarties žmones išblaško žodžiai, todėl jie kūno


signalus suvokia prasčiau už savo protėvius.

Televizija siūlo puikų mokymosi būdą: išjunkite garsą ir sten­


kitės suprasti vien iš vaizdo. Kas kelios minutės garsą įjunkite
ir pasitikrinkite, ar neverbalinis skaitymas yra tikras. Po kurio
laiko, žiūrėdami programą be garso, it kurčnebyliai viską su­
prasite. Išmokę skaityti kūno ženklus, ne tik matysite, kaip kiti
stengiasi dominuoti ir manipuliuoti, bet ir suvoksite, kad taip
elgiamasi ir su jum is. Tačiau svarbiausia, kad išmoksite būti
jautresni kitiems žmonėms.
Esame liudytojai, kaip atsiranda nauja visuomeninio
mokslininko rūšis - kūno kalbos stebėtojas. Kaip paukščių
stebėtojui patinka stebėti paukščius ir jų elgesį, taip ir kūno
kalbos stebėtojas patiria malonumą, nagrinėdamas neverba­
linius žmonių ženklus ir užuominas. Jis stebi juos oficialiuose
susirinkimuose, paplūdimiuose, televizijos laidose, bendrovė­

49
Kūno kalbos vadovas

je - ten, kur susitinka žmonės. Jis studijuoja elgseną, stengiasi


kuo daugiau sužinoti apie žmonių veiksmus, kad geriau pažin­
tų save ir pagerintų santykius su kitais.

Kaip atskirti apžvalgininką nuo sėlintojo?


Iš užrašų knygutės ir pieštuko.
2 SKYRIUS

APIE RANKAS, DELNUS IR


PASISVEIKINIMĄ

Jūsų galia slypi rankose. Kaip galima valdyti


delnais ir rankų paspaudimu

Senovėje atviri delnai reiškė,


kad žmogus neturi ginklo

Adomas, pradėjęs dirbti viešųjų ryšių bendrovėje, jau pirmą


dieną siekė padaryti gerą įspūdį. Susipažindamas su kolego­
mis, jis entuziastingai spaudė jiems rankas ir plačiai šypso­
josi. Gražiai apsirengęs aukštas (1,90 m) ir išvaizdus vyriškis
atrodė tarsi puikiai dirbantis bendrovės atstovas. Jis tvirtai
spaudė ranką, jį dar vaiką taip elgtis išmokė tėvas. Gal kiek
per smarkiai, nes porai kolegių įsispaudė žiedai, o dar kelios
ėmė baimintis, kad joms nesutraiškytų pirštų. Vyrai kaip

51
K ūno ka lb os vadovas

įprasta atsilygino irgi stipriai spausdami. Moterys kentė tylė­


damos, bet paskui tarpusavyje šnibždėjosi: „Nuo to meškino
gniaužtų liks mėlynės." Vyrai buvo palankūs Adomui, mote­
rys jo vengė. O pusę vadovaujančių postų bendrovėje užėmė
moterys.

Taigi štai jums naudingas patarimas: nesvarbu, ar esate tvir­


tos rankos šalininkas, ar taktiškai mojate valdinga ranka, jums
prireiks rankų miklumo, kad netektų stovėti su ištiesta ranka,
be to, retkarčiais gali tekti atverti glėbį, kad jūsų ranka atsidur­
tų viršuje. Neleiskite, kad jus nutvertų už rankos, ir nemėgin­
kite pasitraukti suklydę, nes jei kąsite jus maitinančiai rankai,
reikalai gali išslysti iš rankų.
Amžiams bėgant, rankos buvo svarbiausias žmogaus įran­
kis. Palyginti su kitomis kūno dalimis, jos yra labiausiai susi­
jusios su smegenų veikla. Mažai kas kreipia dėmesį į rankos
paspaudimų. Tačiau po penkių septynių pirmųjų pasisveiki­
nimų iš rankos paspaudimų paaiškėja, ar žmogus įtakingas,
mėgsta dominuoti, ar yra nuolankus. Istoriškai susiklostė, kad
atviri delnai siejami su tiesa, dorumu, ištikimybe ir paklus­
numu. Dažnai priesaika duodama pridėjus delną prie širdies,
o liudijant teisme delnas iškeliamas aukštyn: Biblija laikoma
kairėje rankoje, dešinys delnas pasukamas į teismo narius.
Nuovokiam stebėtojui delno padėtis parodo, ar žmogus yra
atviras ir sąžiningas. Kaip nuolankumą stipresniajam šunys
išreiškia išsižiodami, taip žmonės delnais parodo, kad jie ne­
kelia kitiems grėsmės.

Nuolankūs šunys išsižioja.


Žmonės rodo delnus.

52
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

KAIP PAŽINTI A TVIRU M Ą

Kai žmonės atviri ar nuoširdūs, jie tiesia delnus j pašnekovą


ir sako: „Aš to nepadariau!" „Gailiuosi, jei tave nuliūdinau"
arba „Aš tau sakau tiesą." Tikėtina, kad atsiverdami ir tiesiai
kalbėdami jie parodys abu delnus ar jų dalį. Kaip ir dauguma
kūno ženklų, šis gestas nesąmoningas, bet jis leidžia intuity­
viai pajusti, kad žmogus sako tiesą.

Delnai apgalvotai rodomi visur, siekiant parodyti


atvirumą, nuoširdumą

53
Kūno kalbos vadovas

Išsisukinėdami ar meluodami vaikai slepia rankas už nugaros.


Panašiai vyras, slėpdamas nuo partnerės naktinius žygius ir
mėgindamas pasiteisinti, susibruka rankas į kišenes arba su­
kryžiuoja ant krūtinės. Tačiau slepiamos vyro rankos intuity­
viai pakiša mintį, kad šis nesako tiesos. Moteris, mėgindama
ką nors nuslėpti, vengs apie tai kalbėti arba nukreips šneką
kita linkme, vaidindama labai užsiėmusią.

Kai meluoja vyrai, juos gali išduoti kūno kalba.


Meluodamos moterys apsimeta, kad yra užsiėmusios.

Pardavėjai, siūlydami prekes pirkė­


jui, stebi jo delnus: jei pirkėjas nu­
rodo tikrą prekės atsisakymo prie­
žastį, jis parodo delnus. Kai žmonės
atvirai aiškina priežastis, jie m osi­
kuoja rankomis ir atverčia delnus,
o tie, kas išsisuka nuo tiesos, dažnai
sako tą patį, bet slepia rankas.
Dauguma vyrų, vengdami da­
lyvauti pokalbyje, naudojasi gud­
rybe - susikiša rankas į kišenes.
Kūno kalboje delnai yra tarsi balso
stygos, jie pasako daugiau nei kuri
kita kūno dalis. Kai nerodai delnų,
tarsi nekalbi.

Rankos kišenėse: žiniasklaidos


atstovams princas Viljamas rodo,
kad nenori kalbėti

54
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

TIKSLINGA DELNŲ R O D Y M O APGAULĖ

Būna, kad žmonės klausia: „Jeigu meluosiu ir rodysiu delnus,


ar manimi patikės?*1 Atsakome - taip ir ne. Jei akivaizdžiai
meluodami atkišite delnus, klausytojai vargu ar patikės, nes
nėra papildomų nuoširdumą liudijančių gestų, taip pat pasi­
telkiami negatyvūs gestai, niekaip nesutampantys su atvirais
delnais. Profesionalūs melagiai ir apgavikai moka suderinti
neverbalinius signalus su žodiniu melu. Kuo efektyviau profe­
sionalus apgavikas gali panaudoti kūno kalbą, apsimesdamas
esąs sąžiningas, tuo jo darbas būna sėkmingesnis.

„Ar tu mane mylėsi, kai pasensiu ir pražilsiu?" -


paklausė ji, rodydama delnus.
„Ne tik mylėsiu, bet ir apdrausiu", - atsiliepė jis.

PRIEŽASTIES IR PADARIN IO DĖSN IS

Pasirodysite atviras ir patikimas, jei bendraudamas gestiku­


liuosite atvirais delnais. Įdomu, kad, įpratus rodyti delnus, po­
linkis meluoti sumažėja. Meluoti darosi sunku dėl priežasties
ir padarinio dėsnio. Jei asmuo atviras, jis rodo delnus, tačiau
delnai trukdo įtikinamai meluoti. Taip yra todėl, kad gestai
tiesiogiai siejami su emocijomis. Pavyzdžiui, priverstas gintis,
jūs savaime sukryžiuojate rankas ant krūtinės. O jeigu tyčia
sukryžiuosite rankas, atsiras noras gintis, teisintis. Kai kal­
bėdamas rodote atvirus delnus, kitam darote spaudimą būti
atviram. Kitaip sakant, atviri delnai kartais gali sustabdyti me­
lagingą informaciją ir paskatinti žmones būti atvirus.

55
Kūno kalbos vadovas

DELNŲ GALIA

Dabar aptarsime veiksmingiausią kūno signalą - delną, paro­


dantį kryptį, besisveikinantį ir įsakantį. Gerai naudojama del­
nų galia savininkui suteikia nematomą autoritetą.
Yra trys pagrindiniai delnų valdymo gestai: delnas į viršų,
delnas žemyn ir sugniaužtas delnas su nukreiptu pirštu. Šių
trijų pozicijų skirtumai matyti iš pavyzdžių: sakykime, jūs
prašote paimti daiktą ir perkelti jį į kitą vietą. Visą laiką pra­
šote tuo pačiu tonu, tais pačiais žodžiais ir veido mimika, tik
keičiate delno padėtį.
Delnas į viršų - nuolankus negąsdinantis gestas, panašus
į gatvės elgetos prašymo gestą, o evoliuciniu požiūriu rodan­
tis, kad žmogus neturi ginklo. Asmuo, kurio prašote pernešti
daiktą, nejaus spaudimo ir prašymas jo negąsdins. Jei norite
ką nors prakalbinti, galite naudoti šį delno į viršų, arba perda­
vimo, gestą, kad asmuo žinotų, jog laukiama jo kalbant, o jūs
pasirengęs išklausyti.
Delno į viršų gestas laikui bėgant buvo pakeistas tokiais
gestais: iškeltas į orą, pridėtas prie širdies delnas ir daug kitų
variantų.

Delnas į viršų - negąsdina Delnas žemyn - autoritetas

Žemyn apverčiamas delnas rodo tiesioginę valdžią. Kitas as­


muo pajus, kad jūs įsakote perkelti daiktą, todėl gali nusiteikti
priešiškai, nelygu, jūsų santykiai darbiniai ar draugiški.

56
A pie rankas, delnus ir p asisveikin im ą

Delno pasukimas iš viršaus į apačią smarkiai pakeičia


aplinkinių požiūrį į jus.

Pavyzdžiui, jei delno žemyn gestą naudosite bendraudamas su


lygiaverčiu kolega, jis supyks. To neatsitiktų, jeigu jam paro­
dytumėte delno į viršų gestą. Jei asmuo jums pavaldus, turite
t eisę naudoti delno žemyn gestą.
Trečiojo reicho metais fašistai sveikinosi pasukdami delną
žemyn - tai buvo galios ir žiaurumo simbolis. Jeigu Hitleris
būtų saliutavęs delnu į viršų, niekas to nebūtų priėmęs rim ­
tai - visi būtų juokęsi.

Adolfas Hitleris naudojo vieną labiausiai paplitusių


istorijoje signalų - delną žemyn

Kai pora eina kartu, šeimoje dominuojantis partneris, daž­


niausiai vyras, eina šiek tiek priekyje, jo delnas nuleistas že~

57
Kūno ka lb os vadovas

myn, o partnerės delnas pasuktas į priekį. Stebėtojui ši pozici­


ja atskleidžia, kas šeim oje galva.
Sugniaužtas delnas su nukreiptu pirštu yra kumštis, o sm i­
lius naudojamas lyg simbolinė lazda, ja kalbėtojas talžo klau­
sytojus, kad šie paklustų. Klausančiųjų pasąmonėje šis gestas
sukelia neigiamų jausmų, nes primatai, puldami vienas kitą,
priekines galūnes deda vieni ant kitų.

Smilius - „Daryk tai, arba bus blogai!"

Sugniaužto delno su nukreiptu pirštu gestas yra vienas iš la­


biausiai erzinančių, juo kalbėtojai nori ką nors Įkalti klausy­
tojams. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malaizija ir Filipinai,
rodyti pirštu į asmenį yra įžeidimas, nes šiuo gestu rodoma į
gyvulius. Malaizijos gyventojai į žmones rodo smiliumi, juo
parodo kelią.

EKSPERIMENTAS SU AUDITORIJA

Atlikome eksperimentą: aštuoni lektoriai turėjo kalbėti po 10


minučių įvairiose auditorijose, naudodami tris aptartus rankų
gestus. Vėliau dalyvių klausėme, kokia jų nuomonė apie lekto­
rius. Nustatėme, kad lektoriai, kurie naudojo delno į viršų ges­
tą, gavo 84 proc. teigiamų balsų, o kitoje auditorijoje tie patys
lektoriai surinko 52 proc. balsų, nes kalbėdami pasitelkė delno

58
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

žemyn gestą. Panaudojus sugniaužto delno su nukreiptu pirš­


tu gestą, buvo užregistruoti tik 28 proc. teigiamų vertinimų, o
iš paskaitos išėjo keli klausytojai.

Iškeltas smilius daugumai klausytojų sukelia


neigiam ų jausm ų

Lektoriui rodant iškeltą smilių, apie jį neigiamai atsiliepė dau­


guma klausytojų, taip pat jie mažiau prisiminė, ką jis kalbėjo.
Jeigu esate įpratęs laikyti iškeltą smilių, nepamirškite delno į
viršų ir delno žemyn gestų - taip jūs sukursite ramesnę atmos­
ferą ir pozityviau veiksite kitus. Jeigu kalbėdami suspausite
pirštus ir padarysite OK gestą, atrodysite autoritetingas, bet
ne agresyvus. Šio gesto išmokėme pranešėjų, politikų ir verslo
lyderių grupę, o paskui įvertinome klausytojų reakciją. Audi-
lorija, klausiusi lektorių, rodančių gestus, kai liečiami pirštų
galiukai, juos apibūdino kaip „susimąstęs", „siekiantis tikslo"
ir „susikaupęs".

59
Kūno kalbos vadovas

Sugniaužus kumščius ir suspaudus nykščio bei


smiliaus galiukus, išvengiama klausytojų bauginimo

Smilių iškėlę kalbėtojai buvo pavadinti „agresyviais", „karin­


gais" ir „šiurkščiais", o jų inform acijos klausytojai įsiminė m a­
žiau. Kai kalbėtojas pirštu rodė tiesiai į auditoriją, susirinku­
sieji patyliukais smerkė kalbėtoją ir nesiklausė, ką jis kalba.

R A N K Ų P A S P A U D IM O B Ū D A I IR JŲ A N A L IZ Ė

Pasisveikinimas, kai spaudžiame paduotą ranką, atėjo iš to­


limos praeities. Primityvios gentys, susitikusios taikos sąly­
gomis, rodydavo delnus, kad neturi ginklo. Romėnų laikais
durklą nešdavosi įkištą į rankovę, todėl romėnai savisaugos
tikslais sveikindavosi susiimdami už riešų - riešo sugriebimo
būdas.

Riešo sugriebimas
(paslėptam durklui aptikti) -
romėnų sveikinimosi stilius

60
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

XIX amžiuje sušiuolaikinta senovinio ritualo forma - su­


glausti delnus ir juos pakratyti - buvo naudojama patvirtinant
prekybinius sandorius tarp to paties luomo vyrų. Prieš šimtą
metų paplitusi sveikinimosi forma išliko iki šių dienų. Ame­
rikos ir Europos verslininkai, vyrai ir moterys, susitikę ir atsi­
sveikindami - oficialiai ir leisdami laisvalaikį - vieni kitiems
paduoda rankas.

Rankų paspaudimo paprotys atsirado tarp vyrų,


norinčių sutvirtinti tarpusavio verslo sandorius.

Net tokiose šalyse kaip Japonija, kur tradiciškai sveikinamasi


nusilenkiant, ir Tailande, kur sveikinasi gestu Wai, praktikuo­
jamas šiuolaikiškas rankos paspaudimas. Daugelyje šalių ran­
kos spustelimos penkis septynis kartus, bet kai kuriose šalyse,
pavyzdžiui, Vokietijoje, vyrai rankas spusteli du tris kartus ir
kelias sekundes palaiko ranką savojoje. Prancūzai sveikinasi
džiaugsmingiausiai - rankas paduoda tiek susitikę, tiek atsi­
sveikindami ir didumą dienos praleidžia spausdami rankas.

K A S TURĖTŲ PAD U O TI R A N K Ą P IR M A S

Nors yra visuotinis paprotys, kad pirmą kartą susitikę žmo­


nės paduoda vieni kitiems rankas, gali pasitaikyti, kai netinka
paduoti ranką pirmam. Manant, jog rankos paspaudimas yra
pasitikėjimo ir sveikinimosi ženklas, svarbu, prieš paduodant
ranką, savęs paklausti, ar esu pageidaujamas, ar kiti džiaugia­
si mane matydami, o gal tik priversti priimti. Prekybininkai
mokomi, kad, pas klientą atėję nekviesti, pirmi neduotų ran­

61
Kūno ka lb os vadovas

kos, nes tai gali turėti neigiamų padarinių. Galbūt pirkėjas jais
nepatenkintas, o čia dar priverstas duoti ranką. Esant tokioms
aplinkybėms, pardavėjams patariama pasisveikinti šiek tiek
linktelėjus galvą ir palaukti, kol jam paduos ranką. Kai kurio­
se šalyse nėra aišku, kaip sveikintis su moterimis (pavyzdžiui,
musulmonų šalyse manoma, kad paduoti ranką būtų storžie­
viška; čia priimtinas linktelėjimas galva), bet atrodo, kad m o­
terys, kurios tvirtai spaudžia ranką, yra atviresnės ir pirmas
įspūdis apie jas būna geresnis.

KAIP B EN D R A U T I SU D O M IN U O J A N Č IA IS
Ž M O N Ė M IS

Apsvarstę, kas buvo pasakyta apie delno į viršų ir delno že­


myn gestų poveikį, patyrinėkime šių gestų tarpusavio sąveiką
sveikinantis.
Romėnų laikais susitikę du lyderiai sveikindavosi taip, kas
šiomis dienomis prilygtų imtynėms stovint. Jei vienas lyderis
buvo stipresnis už kitą, sveikinimąsi jis baigdavo užimdamas
dominuojančios rankos poziciją.
Sakykime, pirmą kartą susitinkate su žmogumi ir pasisvei­
kinate paspausdami ranką. Pasąmonėje praskrieja viena iš tri­
jų pagrindinių minčių:

1. Dominuojantis: „Jis stengiasi mane paveikti. Geriau būsiu


atsargus."
2. Nuolankus: „Galiu šį asmenį valdyti. Jis padarys, kaip aš
norėsiu."
3. Lygybė: „Su šiuo žmogumi jaučiuosi patogiai."

62
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

Šios pažiūros siunčiamos ir priimamos jums nežinant, bet


Jttp gali turėti įtakos susitikimo rezultatams. 1970 metais vers­
lo įgūdžių klasėse užrašėme šiuos rankų padavimo būdus ir jų
išmokėme studentus. Juos pritaikant, galima paveikti asmeni­
nius susitikimus.
Dominavimą rodo pasukama ranka (dryžuota rankovė)
laip, kad jūsų delnas, spaudžiant ranką, būtų šiek tiek pasuktas
žemyn (žr. paveikslėlį). Delnas neturi būti pasuktas tiesiai že­
myn, bet jis dominuoja ir praneša apie jūsų norą kontroliuoti
susitikimą.

Kontrolės perėmimas

lštyrėme 350 sėkmingai dirbančių vadybininkų (89 proc.


vyrų) ir nustatėme, kad beveik visi jie paduoda ranką pirmieji
ir perima dominuojančios rankos poziciją (iš jų 88 proc. vyrų
ir 31 proc. moterų). Galia ir kontrolė moterims paprastai nėra
svarbios. Matyt, dėl tokio požiūrio tik viena iš trijų moterų
pabandė dominuojančios rankos būdą.
Nustatėme, kad dalis moterų paduoda vyrams glebią ran­
ką, tarsi leisdamos suprasti, kad jos paklusnios. Taip pabrė­
žiamas jų moteriškumas ir pakišama mintis, kad joms galima
vadovauti. Versle toks požiūris gali būti pražūtingas, nes vyrai

63
Kūno kalbos vadovas

nelaikys moters rimta partnere ir žiūrės kaip į puošmeną. Nors


deklaruojamas lygiateisiškumas, į moteris, kurios verslo susi­
tikimuose pabrėžia savo m oteriškumą, kiti verslininkai - vy­
rai ir moterys - žiūri nerimtai. Nesakome, jog verslo moteris
turi elgtis kaip vyras, bet, jei ji nori būti patikima, patariame
vengti moteriškumo signalų - glebaus rankos paspaudimo,
trumpų sijonų ir aukštų kulniukų.

Moteris, rimtuose verslo susirinkimuose pabrėžianti


savo moteriškumą, netenka pasitikėjimo.

2001 metais Viljamas Čaplinas (W illiam Chaplin) Alabamos


universitete tyrinėjo rankų paspaudimą ir nustatė, kad eks­
travertai tvirtai spaudžia rankas; to nedaro drovios, neuras­
teniškos asmenybės. Čaplinas ištyrė, kad atviros naujovėms
moterys tvirtai spaudžia rankas. Ir priimantys naujas idėjas,
ir jų nepriimantys vyrai sveikinosi tvirtai paspausdami ranką.
Todėl ir moterims reikėtų pasipraktikuoti tvirtai spausti deši­
nę, ypač kai sveikinasi su vyrais.

N U O LA N KU S RANKO S PA SPAU DIM A S

Dom inuojančios rankos pozicijai priešingas jūsų rankos pa­


davimas (dryžuota rankovė), kai delnas pasuktas aukštyn
(žr. pav.), simboliškai leidžiantis kitam asmeniui pasiūlyti do­
minuojančią ranką, lyg šuo rodytų savo gerklę už jį stipres­
niam šuniui.

64
A pie rankas, delnus ir pasisv eikin im ą

Nuolankus rankos paspaudimas

Taip paduoti ranką gali būti veiksminga, jei jaučiate nusikaltęs


iam žmogui ir norite jo atsiprašyti. Taip jam perleidžiate kon­
trolę ir situacijos valdymą.
Kai paduodate ranką delną pasukę aukštyn, tai rodo, kad
bendravimas turėtų būti nuolankus, tačiau ne visada. Kaip ži­
nome, asmuo, sergantis rankų artritu, priverstas duoti sugle­
busią ranką, todėl lengva jo delną pasukti į nuolankią padėtį.
Asmenys, kurių profesija susijusi su rankomis - chirurgai, ak­
toriai, muzikantai, kad apsaugotų rankas, gali ištiesti gležną
delną. Šių asmenų rankų paspaudimą lydinčios gestų grupės
pateikia užuominų vertinimui - nuolankus asmuo turi dau­
giau nuolankių gestų, dominuojantis parodo daugiau užsispy­
rusių gestų.

KAIP SU KU RTI LYGYBĘ

Kai dominuojantys žmonės sveikinasi paduodami rankas,


kovoja simbolinės jėgos, nes kiekvienas asmuo stengiasi kito
ranką pasukti į nuolankią poziciją. Rezultatas - suspaustos
rankos, kai abu delnai išlieka vertikalūs. Tai sukuria lygybę ir
abipusę pagarbą, mat abu asmenys yra lygiaverčiai.

65
Kūno kalb os vadovas

Bendravim o lygybė

KAIP SUKURTI SAVITARPIO SANTYKIUS

Norint sukurti tarpusavio santykius tuo metu, kai sveikina­


masi, svarbūs du dalykai. Pirma, įsitikinkite, kad jūsų ir kito
asmens delnai yra vertikalūs, kad nėra dom inuojančio ir nuo­
lankaus delno. Antra, spauskite taip pat stipriai, kaip ir jūsų
partneris spaudžia. Sakykime, rankos spustelėjimo skalė yra
1—10 balų, jūsų paspaudimas siekia 7, kito asmens - 5. Tada
savo jėgą turėsite sumažinti 20 procentų. Jeigu jūsų ranką
spaudžia 9 balais, savo paspaudimą padidinkite 20 procentų.
Jei susitiktumėte dešimties žmonių grupę, jum s reikėtų pri­
sitaikyti prie kiekvieno, atsižvelgiant į rankų spaudimo jėgą,
kad su kiekvienu atsirastų savitarpio santykiai ir jam būtumė­
te lygus. Sveikinantis reikia prisiminti, kad vidutinis vyras gali
paspausti ranką dukart stipriau negu statistinė moteris. Evo­
liucijos būdu ištobulėjusios vyriškos rankos gali plėšti, griebti,
nešti, mesti ir kalti su 45 kg jėga.
Atsiminkite, kad rankos paspaudimas lygus pasakymui
„sveikas" ar „sudie", susitarimo patvirtinimui, taigi visada turi
būti šiltas, draugiškas ir pozityvus.

66
A pie rankas, delnus ir p asisv eikin im ą

KAIP N U G IN KLU O TI JĖG O S Ž A ID Ė J Ą

Delno žemyn brukim as panėšėja į fašistų sveikinim ą ir iš


visų rankos padavimų yra agresyviausias, mat kitam žmogui
beveik nelieka šansų sukurti lygiateisių tarpusavio santykių.
Tai tipiškas arogantiško, dom inuojančio asmens rankos pa­
spaudimas. Toks asmuo nori sveikintis pirmas, ir kieta jo
ranka su pasuktu žemyn delnu kitą asmenį priverčia būti
nuolankų.

Pajutę, kad jum s bruka ranką su pasuktu žemyn delnu, pasi­


renkite „smūgiuoti1'.

I . Žingsnio į dešinę būdas


Įei gąsdintojas sveikinasi paduodamas dominuojančią ran­
ką, - dažniausiai tai būna vyrai, - ne tik sunku pasukti jo
delną vertikaliai, bet ir tampa akivaizdu, kad jūs stengiatės tai
padaryti.
Ši technika reikalauja, kad, prieš paduodamas ranką pasi­
sveikinti, žengtumėte į priekį kaire koja. Šiek tiek pasiprakti­
kuokite, nes 90 proc. žmonių sveikinasi dešine ranka, todėl
jiems natūralu pradėti eiti dešine koja.

67
Kūno kalb os vadovas

Jėgos žaidėjas mėgina


kontroliuoti koja

Paskui ženkite dešine koja ir įstrižai įeikite į gąsdintojo as­


meninę erdvę. Pagaliau užbaikite manevrą pristatydami kai­
rę koją prie dešinės (žr. pav.) ir paspauskite paduotą ranką. Ši
taktika leidžia pataisyti rankos paspaudimą ar pasukti ją nuo­
lankumo link. Atrodo, paskersavę laimėjote imtynes. Užgrob­
dami asmeninę kito žmogaus erdvę, paimate kontrolę.

Pristatykite kairę koją prie dešinės ir jo delną


pasukite aukštyn

68
Apie rankas, delnus ir pasisveikinimą

Analizuokite, kaip paduodate ranką pasisveikinti, stebėkite,


kuria koja pradedate žengti. Dauguma žmonių žengia dešine
koja, todėl atsakydami į dom inuojantį pasveikinimą jie ne­
tenka erdvės ir lieka nepalankioje padėtyje. Pasipraktikuokite
žengti į priekį kaire koja ir pastebėsite, kaip lengva susidoroti
su jėgos žaidėjais.

2 . Rankos ant viršaus būdas


Kai jėgos žaidėjas paduoda ranką brukdamas delną žemyn, at­
sakykite delno aukštyn padėtimi, o tada kairę ranką uždėkite
jam ant dešinės, suformuodami dvigubą ranką ir ištiesindami
rankos paspaudimą.

Dviguba ranka

Šiuo veiksmu sveikintojo jėga permetama jum s, todėl tampa


paprasčiau, o moterims lengviau susidoroti su situacija. Jeigu
jaučiate, kad gąsdintojo tikslas įbauginti ir jis to sistemingai
laikosi, sugriebkite jo ranką iš viršaus ir papurtykite (žr. pav.).
Gąsdintojas gali būti šokiruotas, taigi jūs pasirinkite, kada tokį
būdą naudosite, gal geriau, kai neturėsite kitos išeities.

Paskutinis išsigelbėjimas

69
K ūno ka lb os vadovas

ŠALTAS IR D R Ė G N A S R A N K O S P A S P A U D IM A S

Nesmagu, kai paduota ranka panėšėja į nuo pusryčių likusias


atšalusias dešreles. Kai žinodami, jog reikės sveikintis su ne­
pažįstamais žmonėmis, pajuntame įtampą, poodinis kraujas iš
plaštakų suteka į viršutinės rankų dalies ir kojų raumenis, o
galūnės paruošiamos kautis arba bėgti. Tada rankos praran­
da šilumą ir ima prakaituoti, atsiranda šaltumo ir drėgnumo
jausmas. Kai paimi tokią ranką, pasijunti taip, lyg spaustum
šlapią lašišą. Kišenėje ar rankinėje laikykite nosinę, kad prieš
svarbų susitikimą galėtumėte nusivalyti rankas ir nepadary­
tumėte tam asmeniui prasto įspūdžio. Arba eidami susitikti
tiesiog įsivaizduokite, jog laikote delnus prieš liepsnojantį ži­
dinį. Įrodyta, kad ši vizualizacijos technika delnų temperatūrą
pakelia vidutiniškai 3 - 4 laipsniais.

K A IR ĖS P U SĖ S P R A N A Š U M O S IE K IM A S

Kai kartu fotografuojasi du lyderiai, jie stengiasi atrodyti ly­


gūs fiziškai, laikosi to paties aprangos kodo, bet stovintis nuo­
traukos kairėje žiūrovui atrodo svarbesnis, t. y. dominuojantis.
Taip atsitinka dėl dom inuojančio pasisveikinimo, kai esantis
kairėje kontroliuoja kitą. Tai akivaizdu 1960 metais darytoje
nuotraukoje - prieš debatus televizijoje Džonas F. Kenedis
sveikinasi su Ričardu Niksonu (Richard Nixon). To m eto pa­
saulyje kūno kalba buvo nežinoma, bet, analizuojant nuotrau­
ką, matyti, kad Kenedis galbūt instinktyviai suprato, kaip ją
naudoti. Jis praktikavo stovėjimą kairėje nuotraukos pusėje ir
naudojo dom inuojančios rankos poziciją.

70
Apie rankas , delnus ir pasisveikinim ą

D om inuojančios rankos
siekimas - stovėdamas
kairėje nuotraukos pusėje,
Kenedis tampa pranašesnis
ir nustum ia Ričardą
N iksoną į silpnesnę poziciją

|ų rinkimų debatai puikiai įrodė kūno kalbos svarbą. Apklau­


sos atskleidė, kad dauguma amerikiečių, per radiją klausiu­
sių debatų, buvo įsitikinę, jog nugalės Niksonas, bet diduma
žiūrėjusių televiziją laikė, kad aiškus nugalėtojas yra Kenedis.
Tai rodo, kad įtikinama Kenedžio kūno kalba paveikė rinkimų
rezultatus ir padėjo laimėti prezidento postą.

Stovėdamas kairėje nuotraukos


pusėje Bilas Klintonas uždeda
dom inuojančią ranką ant Tonio
Bleiro

71
Kūno kalbos vadovas

KADA VYRAI IR MOTERYS SVEIKINASI


P A D U O D A M I RANKAS

Nors jau keli dešimtmečiai moterys yra svari darbo jėga, ne­
mažai vyrų ir moterų vis dar turi keblumų ir varžosi paduoti
ranką. Dauguma vyrų sako, kad paduoti ranką juos išmokė
tėvas, bet to negali pasakyti moterys. Suaugusieji gali patekti
į nemalonias situacijas, kai moteris tiesiog nematys ištiestos
pasisveikinti vyro rankos, nes žiūrės į veidą. Kebliai pasijutęs
vyras su pakibusia ore ranka žengia žingsnį atgal vildamasis,
kad moteris nepamatys jo rankos, bet ši pamato ir ištiesia pati,
tačiau ir ji lieka nepaspaudusi, nes vyras jau per toli. Jis vėl tie­
sia jai ranką, bet rezultatas - raizgių pirštų kratinys lyg dviejų
nekantrių kalmarų apsikabinimas.

72
A pie rankas, delnus ir pasisveikin im ą

Pirmas vyro ir moters susitikimas gali būti nevykęs dėl


netinkamo rankų padavimo

Iri taip atsitiktų jum s, kaire ranka suimkite kito asmens ranką,
įdėkite ją į savo dešinę ir su šypsena ištarkite: „Pamėginkime
dar kartą!" Dėl tokio jūsų elgesio, rodančio, kad jum s svarbu
tinkamai pasisveikinti, kitas asmuo gali iš karto pajusti pasiti­
kėjimą. Jei esate verslininkė, išmintinga parodyti savo ketini­
mą paspausti rankas vyrams, kad jų neužkluptumėte netikė­
tai. Laikykite paruoštą ranką, kad aiškiai matytųsi jūsų noras
sveikintis ir išvengtumėte nesusipratimų.

P A S IS V E IK IN IM A S A B IE M R A N K O M IS

lai visame pasaulyje mėgstamas pasisveikinimas, palydimas


t icsioginio akių kontakto, atviros ram inančios šypsenos ir su
pasitikėjimu ištarto sveikinamo asmens vardo, tuo pat metu
nuoširdžiai teiraujantis apie jo sveikatą.

Šis rankų paspaudimas padidina iniciatoriaus pasisveikinti fi­


zinį kontaktą ir primeta kontrolę, suvaržydamas sveikinamojo
dešinę ranką. Toks pasisveikinimas kartais vadinamas „poli­
tikų pasisveikinimu". Šio sveikinimosi iniciatorius stengiasi

73
Kūno kalbos vadovas

sudaryti įspūdį esąs patikimas ir sąžiningas, bet kai šį būdą


naudoja sveikindamasis su pirmą kartą sutiktu asmeniu, šiam
kyla atvirkštinis įspūdis - jis suabejoja iniciatoriaus ketini­
mais. Toks sveikinimasis yra it miniatiūrinis apkabinimas ir
dažnai jį pakeičia.

Kad ir kas būtum, esi miela,


neužmirštama asmenybė

Devyniasdešimt procentų žmonių turi įgimtą gebėjimą pakel­


ti dešinę ranką į priekį ir ją sukti, kad apsigintų nuo priešų.
Sveikinimasis abiem rankomis atima tokią galimybę, todėl
šio rankos paspaudimo nereikėtų naudoti susitikimuose, kur
tarp žmonių nėra asmeninių ryšių. Šį būdą galima taikyti, kur
yra em ociniai ryšiai, pavyzdžiui, susitikus seną draugą. Tokio­
mis aplinkybėmis savigyna nereikalinga, todėl sveikinimasis
abiem rankomis rodo nuoširdumą.

74
A pie rankas, delnus ir pasisveikin im ą

Jesiras Arafatas uždeda abi rankas ant Tonio Bleiro,


o šio kietai suspaustos lūpos rodo, kad jis nėra
patenkintas

N E V A L D O M A S R A N K Ų P A S P A U D IM A S

Rankų paspaudimo intencija - sveikinamam asmeniui paro­


dyti nuoširdumą, pasitikėjimą ar jausmų stiprumą. Reikėtų
atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus. Pirma, kaire ranka iš­
reiškiamas jausmų stiprumas, rodomas pasveikinimo inicia­
toriaus, todėl kairė ranka uždedama ant sveikinimo priėmėjo
dešiniosios. Tai panašu j ketinimą apkabinti, ir kairė inicia­
toriaus ranka naudojama kaip intymumo termometras - kuo
aukščiau gavėjui ant rankos uždedama kairė, tuo daugiau inty­
mumo iniciatorius stengiasi parodyti. Taip siekiama atskleisti

75
K ūno kalb os vadovas

du dalykus: kad jį su gavėju sieja asmeniniai ryšiai ir kad jis


ketina kontroliuoti mostą.
Pavyzdžiui, alkūnės sugriebimas rodo dar daugiau intymu­
mo ir kontrolės negu laikymas už riešo, o laikymas už peties -
daugiau negu žasto sugriebimas.

Žasto sugriebimas

Antra, iniciatoriaus kairė ranka yra įsibrovimas į asmeninę


sveikinamo asmens erdvę. Apskritai laikyti už riešo ir sugrieb­
ti alkūnę dera tuomet, kai besisveikinančius sieja šilti jausmai,

76
A pie rankas, delnus ir p asisv eikin im ą

ir šiais atvejais iniciatoriaus kairė ranka tik nedaug įsikiša į


priėmėjo asmeninę erdvę. Laikymas už peties ir žasto sugrie­
bimas rodo artimą intymumą ir net gali paskatinti apsikabinti
(asm eninė erdvė plačiau aptariama 11 skyriuje). Jei intymūs
jausmai nėra abipusiai ar iniciatorius neranda tinkamos prie­
žasties pasitelkti sveikinimąsi abiem rankomis, gavėjui turbūt
k ils įtarimas ir jis nepatikės iniciatoriaus ketinimais. Prim ena­
me, kad, neturėdami asmeninių ryšių su kitu asmeniu, nenau­
dokite nė vienos sveikinimosi abiem rankomis pozicijos. Jei
kas taip elgiasi su jum is, ieškokite paslėptų ketinimų.

Jei su asmeniu neturite emocinių ar privačių ryšių,


sveikinkitės paprastu rankos paspaudimu.

Dažnai matome, kaip politikai sutinka rinkėjus sveikindamie-


si abiem rankomis. Taip sveikinasi verslininkai su klientais.
Nei vieni, nei kiti nenutuokia, kad tai atstumia žmones ir gali
nuvesti į verslo ar politinę savižudybę.

BLEIRO IR B U ŠO JĖG O S Ž A ID IM A I

2003 metais per Irako konfliktą Džordžas Bušas (George


W. Bush) ir Tonis Bleiras (Tony Biair) žiniasklaidai parodė,
koks stiprus turi būti „suvienytas ir lygus" aljansas, bet, ati­
džiai panagrinėjus nuotrauką, matyti, kad stipresnioji pusė
yra Bušas.
Nuotraukoje (žr. kitame puslapyje) matyti, kaip Bušas pa­
silenkęs paduoda dom inuojančią ranką. Bušas vilki kaip gin­
kluotųjų pajėgų kariškis, o Bleiras atrodo tarsi anglų mokinu­

77
K ūno ka lb os vadovas

kas, sutikęs mokyklos direktorių. Bušo kojos tvirtai pastaty­


tos ant žemės, jis nepaleidžia rankos, kad galėtų kontroliuoti
Bleirą. Bušas visada stengiasi atsidurti nuotraukos kairėje, kad
visiems atrodytų esąs dominuojantis ir įsakinėjantis.

Nusirengęs ir neginkluotas: Džordžas Bušas uždeda


dominuojančią ranką ant Tonio Bleiro

S P R E N D IM A S

Jei netyčia atsidūrėte dešinėje nuotraukos pusėje, kad ne­


prarastumėte jėgos, iš tolo tieskite ranką - kitas asmuo bus
priverstas išsitiesinti ir paduoti jums ranką. Taip paspausite
rankas kaip lygūs partneriai. Jei daroma nuotrauka ar vaizdo
įrašas, atsistokite prie kito asmens taip, kad jūs būtumėte nuo­
traukos kairėje. Blogiausiu atveju sveikinkitės abiem ranko­
mis, kad atrodytumėte lygiavertis.


Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

A ŠT U O N I B LO G IA U SI R A N K Ų
P A S P A U D IM O B Ū D A I PASAULYJE

Apvirsime labiausiai erzinančius ir nemėgstamiausius rankų


(Mvpaudimus ir jų variantus. Visada jų venkite.

I. Šlapia žuvis
įvertinimas: 1 iš 10.
ilk keli pasisveikinimai yra tokie atgrasūs kaip šis, ypač kai
t <mka šalta ar drėgna. Glebus ramus šlapios žuvies pojūtis pa­
sisveikinimą daro visuotinai nepatrauklų, ir dauguma žmonių
ji -teja su silpnu charakteriu, nes tokį delną galima lengvai ap-
«*rst i. Tižų pasisveikinimą žmonės priima kaip įsipareigojimo
stoką, bet būna ir kultūrinių ar kitokių reikšmių. Pavyzdžiui,
A/ijos ir Afrikos kultūrose suglebęs rankos paspaudimas yra
normalu, o tvirtas laikomas įžeidžiamu. Taip pat vieną iš dvi­
dešimties žmonių kamuoja per didelis prakaitavimas, užko­
duotas genuose. Todėl išmintinga turėti servetėlių ar nosinę ir
p ieš sveikinantis nusivalyti rankas.

Šlapia žuvis

t Mnai, palyginti su kitomis kūno dalimis, turi daugiau liaukų,


todėl greitai suprakaituoja. Stebėtina, kad tie žmonės, kurių
i aukos panėšėja į šlapią žuvį, patys nieko neįtaria. Todėl būtų
|*«tt inga, jei paklaustumėte draugų nuomonės apie savo svei-

79
Kūno kalbos vadovas

kinim osi stilių, kad žinotumėte, kaip elgtis būsimuose susiti­


kimuose.

2. Spaustuvai
Įvertinimas: 4 iš 10.
Šis gana įtikinamas pasisveikinimas yra mėgstamas verslinin­
kų ir rodo troškimą dominuoti, kontroliuoti santykius ar pa­
statyti žmones į vietą. Ranka paduodama delnu žemyn, kartą
energingai pakratoma, paskui du tris kartus smarkiai spuste­
lima ir vėl taip suspaudžiama, kad gali sustoti rankos kraujo
apytaka. Kartais taip sveikinasi silpni žmonės, bijodam i, kad
jų neužvaldytų kiti.

Spaustuvas

3. Kaulų trupintuvas
Įvertinimas: 0 iš 10
Spaustuvų giminaitis kaulų trupintuvas labiausiai gąsdina, nes
lieka atmintyje ir pirštuose. Žinoma, didžiausią įspūdį jis daro
pačiam gesto iniciatoriui. Kaulų trupintuvas yra agresyvaus
asmens skiriamasis ženklas. Toks subjektas, net neįspėjęs, kė­
sinasi sužlugdyti oponentą, sutrindamas jo kaulelius. Jeigu jūs
moteris, verslo susitikimuose nemūvėkite žiedų ant dešinės
rankos pirštų, nes kaulų trupintuvas gali palikti kraujosruvų,
sukelti šoką, ir verslo sandoriai jum s neberūpės.

8o
Apie rankas, delnus ir pasisveikinim ą

Kaulų trupintuvas

Deja, neturime jokių efektyvių priemonių, kaip susidoroti


su tokiu asmeniu, jeigu manote, kad su jum is taip elgiamasi
tyčia, rėkite, kad kiti girdėtų: „Ei, skauda ranką! Per stipriai
suspaudei." Kaulų trupintuvas bus įspėtas, kad taip nesielgtų.

4. Pirštų galiukų griebikas


Įvertinimas: 2 iš 10.
Dažnai pasitaikantis vyro ir moters pasisveikinimas. Pirštų
galiukų griebikas - tai toks rankų paspaudimas, kai nepataikai
I taikinį, ir mėgstantis šį būdą lyg per klaidą sučiumpa kito
asmens pirštus. Net jei atrodo, kad iniciatorius entuziastingai
sveikinasi, jam pritrūksta pasitikėjimo. Iš tikrųjų pagrindinis
pirštų galiukų griebiko tikslas - laikyti sveikinamąjį patogiu
sau atstumu. Pirštų galiukų griebikas gali laimėti laikydamasis
kiek toliau nuo besisveikinančio asmens. Taip gali būti, jei vie­
no asmens intymi erdvė yra 60 cm, kito - 90 cm, tai pastarasis
stovi toliau ir rankos susijungia netinkamai.

Pirštų galiukų griebikas

8i
K im o kalbos vadovas

Jei kada nors taip atsitiktų jum s, kaire ranka suimkite kito
asmens ranką, įdėkite ją į savo dešinę ir su šypsena ištarkite:
„Pamėginkime dar kartą!“ Dėl tokio jūsų elgesio, rodančio,
kad jum s svarbu tinkamai pasisveikinti, kitas asmuo gali jums
pajusti pasitikėjimą.

5. Kietarankis
Įvertinimas: 3 iš 10.
Ir brukti žemyn delną, ir pasitelkti kietarankį ypač mėgsta
agresyvūs žmonės. Pagrindinis jų tikslas - sveikinamą asmenį
laikyti per atstumą, kad apsaugotų asmeninę savo erdvę. Taip
sveikintis būdinga kaimo žmonėms, jaučiantiems didesnį as­
meninės erdvės poreikį ir saugantiems teritoriją.

Tokie žmonės - kietarankiai - gali pasilenkti į priekį ar stovėti


ant vienos kojos, kad tik išlaikytų norimą atstumą.

6. Išnarintojas
Įvertinimas: 3 iš 10.
Šį būdą ypač mėgsta jėgos žaidėjai, todėl nuo jų pasveikinimo
kai kam sudrėksta akys, o blogesniu atveju - trūksta raiščiai.
Tai žaidimo „Ištrauk ranką" pirmtakas. Šis sveikinimas gar­
sus tuo, kad stipriai suspaustas delnas smarkiai traukiamas į

82
A pie rankas, delnus ir p asisv eikin im ą

save - gavėjas turi patekti j iniciatoriaus teritoriją. Rezultatas -


prarandama pusiausvyra, o santykiai baigiasi nesėkmingai.

Išnarintojas

Sveikinamojo įtraukimas į iniciatoriaus teritoriją gali reikšti


vieną dalyką iš trijų: pirma, iniciatorius nepasitiki savimi ir
saugiai jaučiasi tik asmeninėje savo erdvėje; antra, iniciatorius
priklauso kultūrai, kurioje mažos erdvės yra įprastos; trečia,
siekia kontroliuoti, išmušdamas pusiausvyrą. Visais atvejais jis
siekia sau naudos.

7 . Pumpuotojas
Įvertinimas: 4 iš 10,
Tarsi stiprus kaimietis, pumpuotojas griebia pompos rankeną
ir pradeda greitai energingai ir ritmiškai vertikaliai ją kratyti.
Priimtina, kai spaudžiama iki septynių kartų, bet kiti pum-
puotojai be perstojo pumpuoja, lyg stengtųsi iš pompos iš­
spausti vandenį.

83
Kūno kalbos vadovas

Retkarčiais pumpuotojas sumažina pumpavimą, bet laikosi


įsikibęs gavėjo rankos, kad ši neištrūktų, ir, kas įdomiausia,
mažai žmonių bando atsikratyti tokios rankos. Atrodo, kad tai
žmogų paveikia fiziškai, jis nusilpsta ir neturi jėgų atsitraukti.

8. Olandų vaišės
įvertinimas: 2 iš 10.
Vegetariškumu atsiduodantis sveikinimas kilęs iš Nyderlandų,
kur padavęs ranką žmogus gali būti apkaltintas „Geeft’n hand
als bosje worteljes“. Reikšmė - „Paduoti ranką kaip morkų ry­
šelį*. Tai tolimas šlapios žuvies giminaitis, bet kietesnis ir ne
toks drėgnas.

Šis būdas pasikeitė vėlesnėse kartose ir buvo pavadintas „De


Slappe Vaatdoek* - „Purvina mazgotė*. Tolesnių paaiškinimų
jam nereikia.

84
Apie rankas, delnus ir pasisveikinimą

ARAFATO IR R A B IN O P A S IS V E IK IN IM A S

Nuotraukoje matome jau m irusį Izraelio ministrą pirmininką


kvhaką Rabiną (Yitzhak Rabin) ir Palestinos pirmininką Jesi-
M Arafatą (Yassir Arafat), paduodančius vienas kitam ranką
Maltuosiuose rūmuose 1993 metais. Nuotraukoje matome ir
kai ką įdomaus: prezidentas Klintonas (Clinton), be abejo, yra
pagrindinė figūra, rankos su atverstais delnais plačiai išskės­
tos į šalis, poza primena Jėzų Kristų. Pusmėnuliu suspaustų
lupų šypsenėlė rodo em ocinį santūrumą, nežinia, tikrą ar su­
vaidintą.

Icchakas Rabinas (kairėje) ištiesia kietą ranką, nes


savo nuomonės atsisakyti neketina ir nesileidžia
įtraukiamas Arafato; šis sveikinasi
„ištrauk ranką“ stiliumi

Nuotraukoje abu vyrai stovi tvirtai įsirėmę į žemę ir stengiasi


vienas kitą įtraukti į savo teritoriją. Icchakas Rabinas tariamai
rodo galią, stovėdamas nuotraukos kairėje, pasilenkęs paduo­

85
K ūno k a lb os vadovas

da kietą ranką, kad ištrauktų Arafatą iš asmeninės jo erdvės,


o Jesiras Arafatas stovi išsitempęs ir atsako manevru „ištrauk
ranką*.

SAN TRAU KA

Kai kurie žmonės nekreipia dėmesio į pirmą pasisveikinimą,


nors dauguma supranta, kad pirmosios susitikimo minutės
gali padėti užmegzti ar sugadinti santykius. Todėl su draugais
pakartokite rankų paspaudimo būdus ir greitai išmoksite tin ­
kamai paspausti ranką. Laikydami vertikaliai delnus ir atitin­
kamai atsiliepdami į sutikto asmens rankos paspaudimą pa­
sieksite, kad jūsų rankos paspaudimas būtų įvertintas 10 balų.
3 SK Y R IU S

ŠYPSEN O S IR JUOKO MAGIJA

Kodėl šis ženklas vienas žaviausių pasaulyje?

Bobas apžvelgė kambarį, jo akys užkliuvo už patrauklios bru­


netės. Atrodė, kad mergina ja m šypsosi, todėl būdamas nuo­
vokus jis skubiai perėjo kam barį ir ėm ė su ja kalbėtis. Regis,
m ergina daug nekalbėjo, tik šypsojosi, todėl jis stengėsi kaip
galėdamas. Pro šalį lėtai eidama viena iš jo draugių sušnabž­
dėjo: „Neprasidėk, Bobai... ji m ano, kad tu pašlemėkas.11 Jis
apstulbo. O ji vis dar jam šypsojosi! Kaip ir dauguma vyrų,
Bobas nesuprato neigiamų kūno ženklų - kietai suspaustų
lūpų, paslėpusių dantis.

Seniau močiutės savo vaikus mokydavo, kad šie, sutikę sveti­


mi} žmogų, „nesiraukytų“, „plačiai šypsotųsi", „parodytų dan­
tukus". Močiutės instinktyviai suprato, kad linksmas vaikas
sukels daug teigiamų emocijų.

87
Kūno ka lb os vadovas

Pirm ieji moksliniai šypsenos tyrinėjim ai užrašyti X IX am ­


žiaus pradžioje, kai prancūzų mokslininkas Gijomas Diušenas
de Bulonė (Guillaume Duchenne de Boulogne), ieškodamas
skirtumo tarp tikrą pasitenkinimą reiškiančios šypsenos ir
kitų šypsenos rūšių, taikė elektrodiagnostiką ir elektrostimu-
liaciją. Jis analizavo giljotina nukirstas galvas, kad suprastų,
kaip veikia veido raumenys. Mokslininkas tyrinėjo veido rau­
menis, juos tempė įvairiomis kryptimis ir registravo, kurie
raumenys sukelia šypseną. Jis nustatė, kad šypsenas kontro­
liuoja dvi raumenų grupės: skruostikaulio raumenys, iš abiejų
pusių juosiantys veidą ir prisitvirtinę prie burnos kampučių,
ir žiediniai akių raumenys. Skruostikaulio raumenys ištempia
burną, kad parodytų dantis ir padidintų skruostus, o žiediniai
akių raumenys susiaurina akis, dėl to akių kampučiuose atsi­
randa juoko raukšlelių. Šiuos raumenis svarbu suprasti, nes
skruostikaulio raumenys visą laiką valdomi - kitaip sakant, jie
pasitelkiami apsimestinėms šypsenoms išspausti arba norint
parodyti tariamą gėrėjimąsi, draugiškumą ar pavaldumą. Žie­
diniai akių raumenys veikia nepriklausomai ir atspindi tikrus,
nuoširdžius jausmus. Norėdami įsitikinti, ar šypsena nuoširdi,
pirmiausia pažiūrėkite, ar apie akis yra raukšlelių.

Kai šypsena natūrali, apie akis atsiranda įprastų


raukšlelių - nenuoširdūs žmonės šypsosi vien burna.

Kai šypsomasi iš pasigėrėjimo, ne tik pasitempia lūpų kampu­


čiai, bet ir susitraukia raumenys apie akis, o kai šypsomasi iš
reikalo, išsitempia tik lūpos.
Šypsenos ir ju oko magija

Kuri šypsena apsimestinė?


Netikros šypsenos ištempia lūpas, o nuoširdžios
patraukia ir lūpų, ir akių kampučius

Mokslininkai skiria nuoširdžias ir apsimestines šypsenas,


naudodami Veido mimikų kodavimo sistemą (Facial Action
Coding System - FACS). Ją sukūrė Kalifornijos universiteto
profesorius Paulas Ekmanas ir Kentukio universiteto dakta­
ras Volisas V. Fryzenas. Nustatyta, kad nuoširdžios šypsenos
atsiranda nesąmoningai. Pajutus malonumą, signalai pereina
į smegenis, burnos raumenys sujuda, skruostai pakyla, akys
prasijuokia, o antakiai šiek tiek nusileidžia.

Fotografai prašo jus sakyti „Cheese", mat šis žodis


patraukia skruostikaulių raumenis.
Tačiau, kaip matome nuotraukoje, šypsena netikra.

Dažnai apsimetinėjant, apie akis gali atsirasti raukšlių, skruos­


tai išsipučia ir atrodo, kad akys susitraukia, o šypsena tampa

89
Kūno kalbos vadovas

nuoširdi. Bet yra ženklų, rodančių, kad tai netikra. Nuošir­


džiai šypsantis, veido dalis tarp antakio ir akies voko - paslan­
kios odos ir gleivinės klostės - pajuda žemyn, o antakiai šiek
tiek nusileidžia.

ŠYPSEN A - PAKLU SIM O ŽENKLAS

{prasta manyti, kad šypsena ir juokas rodo, jog asmuo yra lai­
mingas. Gimdami verkiame, penkių savaičių imame šypsotis,
o sulaukę keturių penkių mėnesių juokiamės. Kūdikis greitai
suvokia, kad verkdamas sulaukia dėmesio, o šypsena neleidžia
nuo jo pasitraukti. Naujausi tyrimai su giminaitėmis šimpan­
zėmis parodė, kad mūsų Šypsena skirta primityviems tikslams.
Rodydamos agresyvumą, beždžionės iššiepia apatines iltis
ir grasina kąsti. Agresyvūs žmonės elgiasi taip pat: j priekį at­
kiša apatinę lūpą. Šimpanzėms būdingos dviejų tipų šypsenos:
viena yra prisitaikėliška, kai pataikaujama dominuojančiai.
Kai šimpanzė taip šypsosi, - ši šypsena vadinama „baimės vei­
du", - apatiniai nasrai atsiveria, parodomi dantys, lūpų kam­
pai pasitraukia atgal, žemyn, ir tai panašu į šypseną.

Primato „baimės
veidas" (kairėje)
ir primato
„žaismingas
veidas"

90
Šypsenos ir ju oko magija

Vadinamasis „žaismingas veidas" - atidengiami dantys, bur­


nos kampučiai ir akys pakyla į viršų, sklindantys garsai pana­
šus į žmonių juoką. Abiem atvejais šios šypsenos byloja apie
pasidavimą. Pirmasis teigia: „Aš negrasinu, bet tavęs bijau",
o kita sako: „Aš negrasinu, aš panaši į žaidžiantį vaiką." Tai
susirūpinęs ar bijantis šimpanzės veidas, rodantis, kad ji bus
užpulta ar sužeista. Skruostikaulių raumenys trukteli burnos
kampus horizontaliai atgal ar žemyn, o žiediniai akių raume­
nys nejuda. Tai nervinga šypsena, atsirandanti tada, kai bėgi
per gatvę ir tavęs vos nepartrenkia autobusas. Iš nervinio šoko
šypsaisi ir vapi: „Ei... Manęs vos nesutrynė!"
Žmonių, kaip ir kitų primatų, šypsena turi vieną tikslą: ji
teigia, kad jūs nekeliate grėsmės ir prašote priimti kaip asme­
nį. Nesišypsantys veidai paaiškina, kodėl dominuojantys indi­
vidai, tokie kaip Vladimiras Putinas, Džeimsas Kagnis (James
Cagney), Klintas Istvudas (Clint Eastwood), Margaret Tečer
(Margaret Thatcher) ir Čarlzas Bronsonas (Charles Bronson),
atrodo niurgzlūs arba agresyvūs ir retai šypsosi - jie nieku
gyvu nenori rodyti paklusnumo. Tyrimai, atlikti teismo salėse,
parodė, kad jei gailiesi šypsodamasis, gauni mažesnę nuobau­
dą, ir atvirkščiai. Taigi močiutė buvo teisi.

Laimingas, nuolankus ar
šoks ir sudraskys į skutus?

9i
K ūno kalb os vadovas

K O D ĖL Š Y P S E N A U Ž K R E Č IA M A

Nuostabu, kad nusišypsojus kitas atsako šypsena, nors ir ne­


nuoširdžiai.
Švedijos Upsalos universiteto profesorius Ulfas Dimbergas
atliko eksperimentą ir atskleidė, kaip pasąmonė kontroliuoja
veido raumenis. Įrenginiu, fiksuojančiu elektrinius raumenų
skaidulų signalus, jis išmatavo veido raumenų aktyvumą 120
savanorių. Jiems mokslininkas rodė nuotraukas su laim in­
gais ir piktais veidais. Savanoriams liepta raukytis, šypsotis
ar nereaguoti į nuotraukas. Kartais iš jų reikalauta priešingos
nuotraukai mimikos - šypseną pasitikti susiraukus ar šypsotis
matant surukusį veidą. Rezultatai parodė, kad veido raumenys
ne visada klausė savanorių. Buvo lengva susiraukti, žiūrint į
susiraukusio žmogaus veidą, bet sunkiau išspausti šypseną.
Nors savanoriai stengėsi sąmoningai kontroliuoti natūralias
reakcijas, virpantys jų veido raumenys kalbėjo ką kita - jie at­
spindėjo mimikas.
Londono universiteto koledžo profesorė Rūta Kampbel
(Ruth Campbell) mano, kad smegenyse yra „atspindintis neu­
ronas) duodantis impulsą tai daliai, kuri atsakinga už veidų ir
mimikos atpažinimą ir sukelia m om entinę atspindinčią reak­
ciją. Kitaip sakant, suvokiame tai ar ne, automatiškai mėgdžio­
jam e matomą veido išraišką.
Svarbu visada, net ir nenorint, šypsotis ir šypseną paversti
kūno kalbos dalimi, nes šypsena veikia kitus žmones ir for­
muoja jų požiūrį į mus.

Mokslas įrodė, kad kuo daugiau šypsotės, tuo


aplinkiniai su jumis elgiasi maloniau.

92
Šypsenos ir ju o k o m agija

Si melų studijavę pardavimo subtilybes ir derybų meną, nu-


staleme, kad šypsotis reikia tinkamu laiku, pavyzdžiui, prasi­
dėjus deryboms. Derybų pradžioje žmonės vieni kitus įverti­
na:, sukuria abipusį pozityvų bendravimą, ir tai atsiliepia re-
/iillatams - daugiau ir sėkmingiau parduodama.

KAIP Š Y P S E N A A P G A U N A S M E G E N IS

l fcbėjimas iššifruoti šypseną leidžia žmogui išgyventi. Kadan­


gi šypsena rodo nuolankumą, senovės vyrai ir moterys turėjo
sugebėti atpažinti, ar nepažįstamasis yra draugiškas, ar agresy­
vus, o tie, kas nesugebėdavo atskirti, pražūdavo.

Ar pažįstate šį aktorių?

kiūrėdami į šią nuotrauką turbūt atpažinote aktorių Hju


t frantą (Hugh Grant). Kai iš nuotraukos paprašėme apibūdin­
ti jo emocijas, dauguma žmonių, matydami šypseną, sakė, kad
šis žmogus atsipalaidavęs ir laimingas. Apvertus nuotrauką,
emocinis vaizdas pasikeičia.

93
Kūno ka lb os vadovas

Iškirpome ir suklijavome Granto akis, šypseną. Veidas tapo


klaikus, bet smegenys ir iš atvirkščio veido suvokia, kad tai
šypsena. Smegenys atpažįsta šypseną bet kurioje veido vietoje.
Tai rodo, kad šypsena turi didelį poveikį.

APIE NETIKRĄ ŠYPSEN Ą

Kaip sakėme, žmonės negali sąmoningai atskirti, kur yra ap­


simestinė, o kur tikra šypsena, ir dauguma esame patenkinti,
jei kas nors nusišypso - net nesukame galvos, ar šypsena tik­
ra. Kadangi šypsena dažnai nuginkluoja, žmonės klaidingai
mano, kad ją labai mėgsta melagiai. Paulo Ekmano tyrimai
parodė, kad, sąmoningai meluodami, dauguma, ypač vyrai,
šypsosi m ažiau nei paprastai. Ekmanas įsitikinęs, kad jie taip
elgiasi žinodami, jog dauguma žmonių šypseną sieja su melu,
todėl apgalvotai vengia šypsotis. Melagio šypsena pasirodo
greičiau negu nuoširdaus žmogaus ir išlieka gerokai ilgiau -
gal dėl to, kad melagis užsideda kaukę.
Apsimestinė šypsena vienoje veido pusėje būna stipresnė
negu kitoje, nes abu smegenų pusrutuliai stengiasi, kad ji būtų

94
Šypsenos ir ju o k o m agija

Pusė smegenų žievės, svarbios veido mimikai, yra


*J| .Laiajame pusrutulyje ir siunčia signalus į kairę kūno pusę.
iudi l netikros veido emocijos labiau matomos kairėje, o ne
dctinėje veido pusėje. Kai šypsena nuoširdi, abu smegenų
pmrutuliai duoda nurodymus kiekvienai veido pusei veikti
sėtnelriškai.

Melagiui meluojant, kairioji šypsenos pusė paprastai


stipriau išreikšta nei dešinioji

KODĖL N E S IŠ Y P S O K O N T R A B A N D IN IN K A I

ĮH $ metais Australijos muitinė įgaliojo mus sukurti progra-


Bwf, galinčią aptikti į šalį gabenamą nelegalią kontrabandą ir
narkotikus. Įstatymų priežiūros pareigūnai manė, kad m e­
luodami ar verčiami prisipažinti melagiai dažniau šypsosi,
i iImuotos medžiagos, kur veikėjai melagiai, analizė pateikė
priešingus rezultatus - melagiai, nesvarbu, kokia jų kultūrinė
kilmė, meluodami šypsojosi mažai ar visai nesišypsojo. Ne­
kalti ir tiesą sakę žmonės šypsojosi dažniau. Kadangi šypsena
remiasi nuolankumu, nekalti asmenys šypsodamiesi mėgino
nuraminti savo kaltintojus, o profesionalai melagiai vengė

95
K ūno ka lb os vadovas

šypsotis ir slėpė kūno signalus. Sakykime, jūsų automobilis


stabteli prie šviesoforo, šalia pamatote stovinčius policininkus:
nors nepažeidėte kelių eismo taisyklių, išvydę pareigūnus, pa­
sijuntate kalti ir imate šypsotis. Tai rodo, kad šypsena gali būti
nevaldoma, todėl visada galvokite apie situaciją.

PENKI ŠY P SE N Ų TIPAI

Pateiksime santrauką ir aptarsime kasdien pasitaikančius šyp­


senų tipus.

1. Suspaustų lūpų šypsena


Lūpos kietai suspaustos ir tiesia linija ištemptos skersai veido,
dantų nematyti. Šypsena siunčia pranešimą, kad besišypsan-
tysis turi paslaptį, slepia nuomonę ar pažiūras ir jums jų ne­
išduos. Taip šypsosi moterys, nenorinčios atskleisti, kad jos
ko nors nemėgsta, o kitos moterys tai supranta kaip atmetimo
signalą. Vyrai į tai nekreipia dėmesio.

Kietai suspaustų lūpų šypsena rodo, kad moteris turi


paslaptį ir jos neišduos

96
Šypsenos ir ju o k o m agija

Pavyzdžiui, viena moteris apie kitą galėtų pasakyti: „Ji labai


gabi moteris, žino, ko nori“, ir, suspaudusi lūpytes, šyptelės,
užuot pasakiusi, kad iš tikrųjų ji mano: „Manau, ji agresyvi,
jiū li kalė!"
Žurnalų nuotraukose suspaustomis lūpomis dažnai šypso­
si sėkmę patyrę verslininkai. Jie taip praneša: „Aš turiu sėkmės
paslaptį, o tu pabandyk ją atspėti." Žurnalistų kalbinami šie
vyrai postringauja apie sėkmės principus, bet retai atskleidžia
tikslias detales, kodėl jiems pasisekė. Atvirkščiai, Ričardas
Bransonas (Richard Branson) visada vienodai šypsosi plačia
balladante šypsena ir linksmai aiškina tikslias savo sėkmės
detales, nes žino, kad dauguma žmonių vis tiek to nepasieks.

Ketvirto vaiko ji susilaukė būdama 45.


Tonis ir Šėrė Bleirai pranešė apie paskutinį Šėrės
nėštumą kietai sučiaupę lūpas

2 . Sukta šypsena
Ii šypsena kiekvienoje veido pusėje parodo skirtingas emoci-
mx. Paveikslėlyje A dešiniosios smegenys pakelia kairį antakį,
skruostikaulio raumenis ir skruostą, kad atsirastų vieno tipo
kairės veido pusės šypsena. Kairiosios smegenys patraukia de­
šinės veido pusės raumenis žemyn, kad pavaizduotų pyktį. Kai
per iliustracijos vidurį 90 laipsnių kampu įstatote veidrodį,

97
K ūno kalbos vadovas

kad atsispindėtų kiekviena veido pusė, gaunami du skirtingi


veidai, rodantys skirtingas em ocijas. Dešinės pusės atspindys,
pateikiamas paveikslėlyje B, rodo „cheese" šypsulį, o atsispin­
dėjusi kairė pusė (paveikslėlis C) - piktai susiraukusį asmenį.

Sukta šypsena būdinga Vakarų pasauliui, ji reiškia tik viena -


sarkazmą.

3. Atvipusio žandikaulio šypsena


įprastai tokia šypsena, kai apatinis žandikaulis atvimpa, daro
įspūdį, kad asmuo juokiasi ar nusiteikęs žaismingai. Taip šyp­
sosi Betm eno juokdarys, Bilas Klintonas ir Hju Grantas, taip
pat tie, kurie nori pradžiuginti auditoriją ar laimėti daugiau
rinkėjų balsų.

Atvipusio žandikaulio šypsena,


bandant apsimesti, kad šypsosi ir akys

98
Šypsenos ir ju o k o m agija

Atvipusio žandikaulio šypsena, kai


nuleistas vien žandikaulis, apsimetant,
kad gėrimasi

4 , Įkypa šypsena su pakeltais lūpų kampučiais


Nuleista galva, akys žvelgia iš padilbų ir sučiaupta šypsena -
visa tai suteikia jaunumo, žaismingumo ir paslaptingumo. Šią
koketišką šypseną ypač mėgsta vyrai - kai moteris taip šypso­
si, vyrams ji sukelia tėviškus jausmus, kviesdama ją saugoti ir
t,t rūpintis. Taip šypsojosi princesė Diana, pavergdama žmo­
nai širdis.

Dianos įkypa šypsena su pakeltais


lūpų kampučiais turėjo stiprų poveikį
tiek vyrams, tiek moterims

l t šypsena kėlė vyrams norą ją saugoti, o moterys troško būti


tokios kaip ji. Nieko keista, kad ši šypsena moterų meilinimosi
vyrams repertuare dažna. Vyrai laiko ją gundančia, nes tai ga-
ttapt* viliojimo signalas. Lygiai taip pat dabar šypsosi princas

99
Kūno kalbos vadovas

Viljamas, tokia šypsena jis ne tik laimi žmonių meilę, bet ir


primena jiem s princesę Dianą.

5. Džordžo V. Bušo vypsnis


Prezidento Džordžo V. Bušo veide visą laiką švietė kvailoka
šypsena. Rėjus Bedvistelis nustatė, kad vidurinės klasės žm o­
nės daug šypsosi Atlantoje, Luisvilyje, Memfyje, Našvilyje, o
daugiausia - Teksase. Bušas yra teksasietis, todėl šypsosi dau­
giau nei kiti amerikiečiai. Teksase nesišypsančio individo gali
būti paklausta, gal jis dėl ko nors pyksta, o Niujorke, priešin­
gai, besišypsantis žmogus gali būti užpultas: „Kas čia taip ju o ­
kinga?" Prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) irgi buvo
pietietis, jis visą laiką šypsojosi. Tai erzino šiauriečius, šie bijo­
jo, kad prezidentas žino tai, ko jie nežino.

Visada šypsokitės. Visi domėsis,


ką jūs veikėte.

K O D ĖL JU O K A S G E R IA U S IA S VA IST A S

Jeigu juokas, kaip ir šypsena, būtų dažni mūsų palydovai,


džiaugtumės savo draugais, gera sveikata ir ilgu gyvenimu.
Juokas teigiamai veikia visą mūsų organizmą: pagreitėja kvė­
pavimas, priverčiantis dirbti diafragmą, sprandą, skrandį, vei­
dą ir pečius. Juokas padidina deguonies kiekį kraujyje, todėl
greičiau gyjame, pagerėja kraujo cirkuliacija, išsiplečia krau­
jagyslės, parausta veidas. Juokas gali sumažinti širdies pla­
kim o dažnį, praplėsti arterijas, pagerinti apetitą ir sudeginti
kalorijas.

100
Šypsenos ir ju o k o m agija

Neuropatologas Henris Rubinšteinas (Henri Rubenstein)


liUM.uė, kad minutė gero juoko pakeičia 45 minutes poilsio.
Hten lordo universiteto profesorius Viljamas Frajus (William
fry ) ištyrė, kad 100 kartų nusijuokus kūnas patirtų tokį patį
efektą, lyg 10 minučių irkluotų. Štai kodėl kiekvienam reika­
lingas geras juokas.

Kuo labiau senstame, tuo daugiau


galvojame apie gyvenimą.
Suaugusieji nusijuokia vidutiniškai 15 kartų per dieną,
ikimokyklinukai - apie 400 kartų.

KO D ĖL JU O K A S D A L Y K A S RIM TAS

lyriniai rodo, kad tuo metu, kai žmonės šypsosi ir juokia­


si, net jei nesijaučia laimingi, į kairiojo smegenų pusrutulio
laimingos zonos dalį plūsta energija. Madisono universiteto
f Viskonsino valstija) psichologijos ir psichiatrijos profesorius
Ričardas Deividsonas (Richard Davidson) tyrinėjo elektro­
encefalogramas (galvos smegenų biosrovių užrašus), įrašy­
tas tada, kai pacientai žiūrėjo juokingus filmus. Šypsojimasis
smarkiai paveikė laimingas zonas. Profesorius įrodė, kad tiks-
11ngas šypsenos ir juoko skatinimas sužadina smegenų akty­
vumą, todėl atsiranda savaiminė laimė.
Šiaurės Karolinos universiteto profesorius Arnis Kenas
(Arnie Cann) nustatė, kad humoras padeda įveikti įtampą.
Kenas atliko eksperimentą su depresija sergančiais ligoniais.
Dvi grupės ligonių tris savaites žiūrėjo filmus. Grupė, žiūrėjusi
komedijas, ėmė sparčiau taisytis, palyginti su kontroline gru­

101
Kūno kalb os vadovas

pe, žiūrėjusia kitos tematikos filmus. Mokslininkas ištyrė, kad


ligoniai, turintys skrandžio opą, raukėsi daugiau už tuos, kurie
šia liga nesirgo. Pastebėję, kad raukotės, uždėkite ant kaktos
ranką ir pasistenkite šio įpročio atsikratyti.

K O D ĖL M E S J U O K IA M Ė S IR KA LB A M E ,
O Š IM P A N Z Ė S NE

Baltimorės (Merilando valstija) universiteto profesorius Ro­


bertas Provainas (Provine) nustatė, kad žmogaus juokas ski­
riasi nuo mūsų giminaičių primatų. Šimpanzės juokas švokš­
čiantis, vieno takto, atsirandantis jai įkvepiant ar iškvepiant.
Toks trūkinėjantis vienataktis juokas rodo, kad beždžionės ne­
gali kalbėti. Kai žmonės išmoko vaikščioti, viršutinė kūno da­
lis tapo laisvesnė, pagerėjo kvėpavimo kontrolė. Individai gali
kaitalioti kvėpavimą ir jį moduliuoti, todėl pasidarė įmanoma
kalbėti ir juoktis. Šimpanzės gali lingvistiškai suprasti kalbą,
bet jos fiziškai nepajėgios ištarti garsų. Kadangi vaikštome
stati, galime skleisti garsus, vadinasi, galime kalbėti ir juoktis.

KA IP G Y D O H U M O R A S

Juokas stimuliuoja endorfinus, vadinamus natūraliais kūno


analgetikais ir atsakingus už gerą savijautą - jie padeda suma­
žinti įtampą ir gydo kūną. Kai Normanui Kazinsui (Cousins)
buvo diagnozuota nepagydoma liga - ankilozinis spondilitas,
gydytojai pasakė, kad medicina yra bejėgė ir jį iki mirties ka­
muos nepakeliamas skausmas. Kazinsas persikėlė gyventi į
viešbutį ir kasdien žiūrėjo komedinio žanro filmus: su broliais
Marksais, Aeroplaną („Airplane", JAV, 1980), Tris marionetes

102
Šypsenos ir ju o k o m agija

( „The Three Stooges") ir kt. Ligonis vis suko ir suko komedijas,


garsiai ir smarkiai juokėsi. Po pusmetį trukusios juoko terapi­
jos Kazinsas nuėjo pas gydytojus. Medikai jį patikrino ir nu­
stebo, kad liga pasitraukė! Toks nuostabus išgijimas paskatino
Kazinsą parašyti knygą Ligos anatomija ir pradėti endorfinų
I yrimus. Žodis „endorfinas" kilęs iš endo - „vidinis" ir morphi-
m - „morfinas". Morfinas (dar vadinamas morfijumi) yra che­
minė opijaus medžiaga, galinti sumažinti skausmą ir sukelti
euforiją. Endorfinai veikia žmogaus savijautą, iš dalies - emo­
cijas, elgseną, miegą ir atmintį. Tai paaiškina, kodėl laimingi
žmonės retai serga. Tačiau tie, kurie skundžiasi, matyt, serga.

JU O K A S IKI A ŠA R Ų

Iuokas ir ašaros psichologiniu ir fiziologiniu požiūriu yra ar­


timai susiję. Prisiminkite, kaip patys, pradėję smarkiai juok­
tis, nepajėgėte sulaikyti riedančių ašarų. Kaip jautėtės paskui?
Susijaudinote, tiesa? Iš smegenų išsiskyrę endorfinai pateko į
kūną, o jūs gavote tai, kas vadinama natūraliu pakilimu - taip
jaučiasi narkotikų gavę narkomanai. Žmonės, kuriems sunku
juoktis, dažnai tampa alkoholikais ar narkomanais, kad patirtų
tą patį jausmą, atsirandantį po juoko išsiskyrus endorfinams.
Alkoholis nuslopina varžymąsi, žmonės ima daugiau juoktis,
tada ir išsiskiria endorfinai. Štai kodėl protiškai ir emociona­
liai stabilūs žmonės daugiau juokiasi išgėrę alkoholio, o nelai­
mingi žmonės tampa dar labiau prislėgti ar net įniršta.

Žmonės geria alkoholį ir vartoja narkotikus, norėdami


patirti, kaip jaučiasi laimingieji.

103
Kūno kalbos vadovas

Paulas Ekmanas nustatė, kodėl mus traukia besišypsantys ir


besijuokiantys veidai. Ogi todėl, kad jie veikia vegetacinę ner­
vų sistemą: mes šypsomės, kai matome besišypsantį veidą, ir
tada į mūsų sistemą išsiskiria endorfinai. Jei aplink liūdni, ne­
laimingi žmonės, jūs kaip veidrodis atspindėsite jų išraišką ir
tapsite paniuręs ar prislėgtas.

Darbas liūdnoje aplinkoje kenkia sveikatai.

KAIP VEIKIA JUOKINGI DALYKAI

Paprastai juokingų istorijų pasakojimo kulminacijoje būna


koks nors netikėtas įvykis, „išgąsdinantis" mūsų smegenis, ir
mes prapliumpame juoktis. Panašiai ir šimpanzės įspėja savo
gentaines apie artėjantį pavojų. Nors sąmoningai žinome, kad
pasakytas sąmojis nėra tikras įvykis, mūsų juokas išlaisvina
endorflnus, ir mūsų jau nebekausto skausmas. Jei tai būtų ti­
kras įvykis, imtume verkti, o kūnas taip pat išskirtų endor-
finus. Dažnai ašaros yra juoko priepuolio tęsinys, todėl išti­
kus emocinei krizei, pavyzdžiui, sužinojus apie nesuvokiamą
protu mirtį, galima pradėti juoktis. Atsitokėjus juokas virsta
verksmu.

Žmogaus juokas
kilęs iš primatų
įspėjamojo signalo

104
Šypsenos ir ju oko magija

JUOKO KAM BARYS

1980 metais keliose Amerikos ligoninėse buvo įrengti juoko


kambariai. Remdamiesi Normano Kazinso asmenine patirti­
mi ir daktaro Pečo Adamso (Patch Adams) juoko tyrimais, gy­
dytojai ligoninės kambaryje sudėjo juokingų pasakojimų kny­
gų, komedinio žanro filmų ir humoristinių garso įrašų, nuolat
kviesdavosi juokdarių ir klounų. Kasdien pacientai būdavo
linksminami po 3 0 -6 0 minučių. Rezultatai buvo įspūdingi -
stulbinamas pacientų sveikatos pagerėjimas ir sutrumpėjusi
hospitalizavimo trukmė. Juoko kambariai parodė, kad suma­
žėjo skausmą malšinančių vaistų poreikis, pacientai lengviau
pakeldavo skausmą. Taigi galima teigti, kad medikai į juoką
žiūri rimtai.

Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.

ŠYPSENA IR JUOKAS PADEDA SUARTĖTI

Robertas Provainas nustatė, jog progų juoktis pasitaiko 30


kartų daugiau, jei dalyviai bendrauja, o ne sėdi atsiskyrę kas
sau. Jis pastebėjo, kad juokiamasi ne tiek iš komiškų istorijų,
o dėl draugystės. Mokslininkas nustatė, kad tik 15 proc. juoko
sukelia humoras. Provaino studijos dalyviai, sėdėdami vieni,
buvo linkę kalbėtis su savimi, o ne juoktis. Dalyviai buvo nu­
filmuoti žiūrintys humoristines laidas trijose skirtingose situ­
acijose: sėdintys po vieną, su tos pačios lyties nepažįstamuoju
ir su tos pačios lyties draugu.

105
Kūno kalbos vadovas

Tik 15 proc. juoko sukelia humoras.


Juokas padeda palaikyti ryšius.

Net jeigu žiūrovams filmai ir buvo labai juokingi, jie juokėsi


gerokai mažiau, kai buvo vieni, negu žiūrėdami su kitu asme­
niu - nesvarbu, draugu ar svetimu. Sėdėdami dviese, juokėsi
dažniau ir ilgiau nei tada, kai dalyvis buvo vienas. Socialinio
bendravimo metu juokas skambėjo kur kas dažniau. Rezul­
tatai parodė, kad kuo glaudesnis bendravimas, tuo žmonės
smarkiau ir ilgiau juokiasi.

H U M O R A S PADEDA ĮSIŪLYTI PREKĘ

Sinsinačio universiteto verslo administravimo koledžo pro­


fesorė Karen Makalet (Machleit) nustatė, jog humoristinė
reklama padeda daugiau parduoti. Profesorė ištyrė, kad hu-
moristiškai pateikus prekę pirkėjai ja daugiau domisi ir pasi­
tiki. Taigi juokinga reklama, kurioje pasirodo žinomas veidas,
priimama lengviau.

NUOLAT NULEISTI LŪPŲ KA M PU ČIA I

Pakeltų lūpų kampučių, rodančių, kad žmogus laimingas,


priešingybė yra žemyn nuleisti lūpų kampučiai. Toks asmuo
jaučiasi nelaimingas, nusiminęs, prislėgtas, piktas ar įsitem­
pęs. Deja, jei neigiamas emocijas asmuo laiko ilgai, nuleisti
lūpų kampučiai lieka visam gyvenimui.
Vėliau asmuo supanašėja su buldogu. Tyrimai rodo, kad
tokių žmonių vengiame: atsistojame toliau, nežiūrime jiems

106
Šypsenos ir ju oko magija

I akis, stengiamės juos apeiti. Jei pastebėjote, kad jūsų lūpų


kampučiai nuleisti, įpraskite nuolat šypsotis ir ateityje ne
lik išvengsite pikto šuns išvaizdos, bet ir jausitės kur kas ge­
riau. Taip pat negąsdinsite mažų vaikų ir nepriminsite senos
niurgzlios karvės.

Nuleistų lūpų kampučių išraiška gali tapti nuolatiniu


veido bruožu. Intuicija mums liepia vengti žmonių
su nuleistais lūpų kampučiais

PATARIAMA, KAIP ŠYPSOTIS M O TERIM S

bostono universiteto darbuotojų Marvino Hekto (Hecht) ir


Marianos Le Frans (Marianne La France) tyrimai atskleidė,
kad pavaldiniai, nesvarbu, kokia situacija, daugiau šypsosi ša­
lia viršininkų. O viršininkai pavaldiniams šypsosi tik būdami
gerai nusiteikę.
Nustatyta, kad socialinėse ir verslo situacijose moterys šyp­
sosi kur kas dažniau negu vyrai, todėl moteris, susidūrusi su

107
Kūno kalbos vadovas

nesišypsančiais vyrais, gali pasirodyti priklausoma ar silpna.


Kai kas tvirtina, kad moterų šypsenos yra istoriškai susiklostęs
rezultatas, nes vyrai joms primetė pavaldinių vaidmenį. Kiti
tyrėjai nurodo, kad aštuonių savaičių moteriškosios lyties kū­
dikis šypsosi daugiau negu vyriškosios lyties kūdikiai, todėl
šypsena yra įgimta, o ne išmokta. Manoma, kad šypsoj imą­
sis tinka moterų kaip taikintojų ir auklėtojų vaidmeniui. Tai
nereiškia, kad moteris negali turėti autoriteto, bet jos šypsena
gali šį įvaizdį sumažinti.

Moterims šypsena turbūt įdiegta į smegenis.

Kalifornijos universiteto (Los Andželas) socialinė psichologė


dr. Nansi Henley (Nancy Henley) moters šypseną apibrėžė
kaip „nuraminimo ženklą", naudojamą stipresniam vyriškiui
nuraminti. Jos tyrimai parodė, kad socialiniuose susitikimuo­
se moterys šypsosi 87 proc. laiko, vyrai 67 proc. ir 26 proc.
moterų šypsosi jai nusišypsojusiam vyrui.
Eksperimente dalyvavo 257 respondentai, jų buvo papra­
šyta įvertinti moterų patrauklumą. Jiems parodyta 15 moterų
nuotraukų: laimingos, liūdnos ir neutraliais veidais. Liūdnos
moterys buvo nepatraukliausios. Kai nuotraukoje moteris ne­
sišypso, laikoma, kad ji nelaiminga, o jei nesišypso vyras, - jis
dominuojantis.
Pamoka moterims: kai turite reikalų su valdingais versli­
ninkais, šypsokitės mažiau arba tik tiek, kiek šypsosi jie. Vyrai,
norintys, kad moterys jais patikėtų, turėtų daugiau šypsotis.

108
Šypsenos ir ju o k o m agija

JU O K A S M E IL Ė S R E IK A LU O SE

Robertas Provainas nustatė, kad meilės srityje daugiausia šyp­


sosi ir juokiasi moterys, o ne vyrai. Juokas šiuo atveju rodo, ar
porai pavyks sėkmingai užmegzti santykius. Paprastai sakant,
kuo daugiau jis prajuokina ją, tuo jai atrodo patrauklesnis. Ge­
bėjimas prajuokinti vertinamas labiausiai, ir moterims patin­
ka dominuojantys vyrai, nors jie labiau vertina priklausomas
moteris. Taip pat Provainas ištyrė, kad pavaldinys stengiasi
juokaudamas nuraminti viršininką, o šis, pats išlikdamas rim ­
tas, juokina pavaldinius taip parodydamas pranašumą.

Tyrimai rodo, kad moterys juokiasi, kai mato


patrauklius vyrus; o vyrams patrauklios tos moterys,
kurios vertina jų humorą ir juokiasi.

Tai paaiškina, kodėl turinčius humoro jausmą vyrus moterys


vertina geriau. Kai moteris sako: „Jis toks juokingas vaikinas -
mes visą naktį juokėmės", tai reiškia, kad ji visą naktį juokėsi,
o jis juokino ją.

Jei vyras sako, kad moteris turi gerą humoro jausmą,


nereikia suprasti, kad ji sako sąmojus; tai reiškia,
kad ji juokiasi iš jo pokštų.

Atrodo, vyrai supranta, kad jų patrauklumas priklauso nuo


humoro jausmo, todėl jie stengiasi pakelti statusą, humoru
pranokdami kitus. Jie susierzina, jei koks vyras krečia juokus
neužleisdamas pozicijų, ypač jei juokiasi moterys. Vyrai staiga

109
Kūno kalbos vadovas

prisimena, kad juokdarys ne tik pašlemėkas, bet ir nejuokin­


gas, nesvarbu, jog moterys krinta iš juoko. Vyrai turėtų su­
prasti, kad moterims linksm i vyriškiai patrauklesni. Laimė,
jūs irgi galite išmokti juokauti.

Kaip moteris mato vyrą: kairėje - vyras, nesugebantis


moters prajuokinti; dešinėje - taip atrodo tas pats
vyras, prajuokinęs ją

SANTRAUKA

Kai nusišypsote, beveik visada nusišypso ir jum s, nes priežas­


ties ir padarinio dėsnis sukelia teigiamus jausmus. Tyrimai
įrodė, kad, šypseną ir juoką pavertus įpročiu, lengviau įveikti
nesutarimus, pagerėja santykiai, pasiekiama geresnių rezulta­
tų. Akivaizdu, kad šypsena ir juokas stiprina imuninę sistemą,
saugo kūną nuo ligų, gydo, skatina idėjas, moko, pritraukia
daugiau draugų ir pailgina gyvenimą. Humoras gydo.
4 SKYRIUS

RANKŲ ŽENKLAI

Išsigandę vyrai laiko rankas virš tarpkojo; taip jie


jaučiasi saugesni

RANKŲ BARJERO Ž E N K LA I

S lėp tis u ž b a r je r o n o rm a lu , m a t sa u g o tis išm o k s ta m e d ar m aži.


V aik y stėje sle p iam ė s u ž p a tik im ų d a ik tų - stalų , k ėd ž ių , b a ld ų
Ir m a m o s s ijo n o . A u gan t šis įp ro tis to b u lė ja , ir m ažd au g n u o
še še rių m e tų , k a i ja u n e b e g a lim e slėp tis u ž d a ik tų , iš m o k s ta ­
m e tv irtai a p k ab in ti savo k rū tin ę . P aau g ly stės m e ta is, išk ilu s
g rėsm ei, m o k o m ė s su k ry ž iu o ti ra n k a s ir k o ja s.
Ž m o g u i b rę s ta n t ra n k ų su k ry ž ia v im o g estas d a ro si vis m a ­
žiau m a to m a s. U ž d ė ju s v ie n ą a r ab i ra n k a s a n t k rū tin ė s , š u ­


Kūno kalbos vadovas

formuojamas barjeras - pasąmonė liepia blokuoti grėsmę ar


išvengti aplinkybių. Sumaniai sulenktos rankos saugo gyvy­
biškai svarbius organus - širdį ir plaučius - nuo galimo sužei­
dimo, ir, matyt, tas gestas yra įgimtas. Beždžionės ir šimpanzės
nuo užpuolimo saugosi kaip ir žmonės. Kai žmogus nervinasi,
jam kas nors nepatinka ar ginasi, jis kietai susineria rankas ant
krūtinės, parodydamas, kad jaučia grėsmę.

K O D ĖL Ž A L IN G A SU K R Y Ž IU O T I R A N K A S

Jungtinėse Valstijose atlikti sukryžiuotų rankų gesto tyrimai


atskleidė nerimą keliančius rezultatus. Grupė savanorių lankė
paskaitas. Studentai buvo paprašyti sėdėti atsipalaidavę, ko­
jas ir rankas jie laikė nesukryžiuotas. Paskaitoms pasibaigus,
buvo tikrinama, kaip jie įsim inė dėstomą medžiagą ir kaip
patiko dėstomi dalykai apskritai. Kita grupė savanorių lankė
tas pačias paskaitas, tik jie turėjo sėdėti sukryžiavę rankas ant
krūtinės. Rezultatai parodė, kad grupė, per paskaitą laikiusi
sukryžiuotas ant krūtinės rankas, dėstomą medžiagą įsiminė
38 proc. blogiau nei grupė, nesukryžiavusi rankų. Taip pat an­
troji grupė kritiškiau vertino paskaitas ir dėstytoją.

Sukryžiavus rankas, pasitikėjimas


smarkiai sumažėja.

Tuos pačius testus adikome 1989 metais - 1 500 savanorių da­


lyvavo šešiose skirtingose paskaitose. Gavome beveik tokius
pat rezultatus. Testai atskleidė, kad kai klausytojas sėdi sukry­
žiavęs rankas, jis neigiamai ima vertinti kalbėtoją ir mažiau

112
Rankų ženklai

įsid ėm i in fo r m a c ijo s . T o d ė l m o k y m o c e n tru o s e tu rė tų b ū ti


u ž tek tin a i k ėd žių su ra n k tū ria is, k ad la n k y to ja i n e k ry ž iu o tų
tan k ų .

TAIP... BET M A N PATOGU

Kai k u rie žm o n ės teigia, k ad jie įprato sukryžiu oti ran k as, nes
jie m s taip patogu. B e t k oks gestas leid žia ja u stis patogiai, je i esi
tam nu siteikęs, t. y. je ig u jū s n erv in atės, kas n o rs nep atink a ar
p asiruošęs gintis, sukryžiavę ran k as jau sitės patogiai. Jei su d rau ­
gais sm agiai leid žiate laiką, sukryžiavę ran k as jau sitės blogai.
A tsim in k ite , k ad v ie n i siu n č ia k ū n o k a lb o s ž en k lu s, o kiti
ju os p riim a . Su k ry žiav ę ra n k a s a n t k rū tin ė s , įtem p ę sp ra n d ą
ir n u g arą, g alite ja u s tis p a to g ia i, b e t ty rim a i ro d o , k a d k itų r e ­
akcija į šiu o s ž e n k lu s y ra n e ig ia m a . T aig i p a m o k a a išk i - b e t
k u riu o a tv eju v e n k ite su k ry ž iu o ti ra n k a s, n e b e n t k e tin a te k i­
tiem s p aro d y ti, k ad n e s u tin k a te ar n e n o rite b en d ra u ti.

Gal jums ir patogu sukryžiuoti rankas, bet kiti manys,


kad jūs neprieinamas.

LYČIŲ SK IR T U M A I

Vyrų ra n k o s su k a si šie k tie k į v id ų , m o te r ų - į išo rę. Šie s u k i­


m osi s k irtu m a i leid ž ia v y ra m s tik slia u p risita ik y ti ir sv iesti, o
n u sk le m b to s m o te r ų alk ū n ė s su te ik ia jo m s p latesn į ir sta b ile s­
nį glėb į v aik am s n e šio ti. Įd o m u , k a d m o te ry s, b ū d a m o s šalia
p atrau k lių v y rų , lin k u s io s ra n k a s p ra sk ė sti, o ša lia ag resy v ių ir
n ep atra u k lių v y rų , - su k ry ž iu o ti a n t k rū tin ė s .

113
Kūno kalbos vadovas

.Šit':
i

* MM m
Į vidų besisukančios rankos leidžia vyrams tiksliau
m esti; j išorę besisukančios m oterų rankos geriau
pritaikytos nešioti

SU K R Y Ž IU O T O S A N T KR Ū T IN ĖS R A N K O S

Sunertomis ant krūtinės rankomis asmuo stato barjerą tarp


savęs ir to, kas jam nepatinka. Yra daug sukryžiuotų rankų po­
zicijų, čia aptarsime dažniausiai pasitaikančias. Sukryžiuotos
ant krūtinės rankos yra universalus ženklas, jo reikšmė - ap­
siginti arba neigti. Jį galima matyti susirinkimuose, eilėse prie
kavinių, liftuose, kur žmonės jaučia netikrumą ar grėsmę.

Sukryžiuotos ant
krūtinės rankos: jis
neišeina, o jū s neįeisite

114
Rankų ženklai

A p silan k ėm e „ ž a lių jų " ir ž e m ė s su p irk ė jų s u s irin k im e , čia


vyko d isk u sijo s apie b ū sim ą m e d ž ių k irtim ą . Ž e m ė s su p irk ė ja i
susėdo v ie n o je k a m b a rio p u sė je , jų o p o n e n ta i „ ž a lie ji" - k i­
loję. S u s irin k im o p ra d ž io je apie p u sę su p irk ė jų s ė d ė jo su n ėrę
ant k rū tin ė s ra n k a s, o k a i s u p irk ė ja i k re ip ėsi į a u d ito riją , „ž a­
liųjų", su sin ė ru sių a n t k rū tin ė s ra n k a s, p a d a u g ė jo ik i 9 0 p r o ­
centų. K ai p ra k a lb o „žalieji", b e v e ik v isi su p irk ė ja i su k ry žiav o
ran k as. T ai ro d o , k ad ž m o n ė s , išg ird ę jie m s n e p riim tin ų d aly ­
kų, s u sin e ria ra n k as. D a u g e liu i k a lb ė to jų n e sise k a b e n d ra u ti
su a u d ito rija , n e s ji e n e p a ste b i su k ry ž iu o tų k la u sy to jų ran k ų .
P atyrę k a lb ė to ja i su p ran ta , kad šis g estas re išk ia , jo g re ik ia
gero „led laužio", p riv e rs ia n č io a u d ito riją k lau sy tis ir neg aty vų
požiūrį p a k e is ia n č io į p o zity v ų .
leig u ju m s k a lb a n t a sm u o sėd i s u k ry ž iu o to m is a n t k rū tin ė s
ra n k o m is, p a g rįsta i galite m a n y ti, k ad p a sa k ė te tai, su k u o jis
n e su tin k a . V ad in a si, jū s ų a rg u m e n ta i jo n e v e ik ia , n o rs a sm u o
sako, k ad su tin k a. K ū n o k a lb a v isa d a atv ire sn ė n e i žod žiai.

Kol asmuo bus sukryžiavęs ant krūtinės rankas,


tol laikysis neigiamo požiūrio.

|usų tik slas p a m ė g in ti su p rasti, k o d ė l jie su k ry žiav o ra n k a s, ir


stengtis išju d in ti, k a d jie rastų p riim tin e s n ę p o z ic iją . P o ž iū ris
lemia g esto p a s irin k im ą , o g esta s n e leid ž ia p o ž iū riu i k e istis.

S P R E N D IM A S

Paprasta, b e t efektyvu p ralau žti su n e rtų ra n k ų p o z iciją - k la u ­


sytojui įd u o ti ką n o rs į ra n k a s ar sk irti užd u otį. P ad u od am i
piešt uką, knygą, b ro šiū rą , p rašy d am i atlik ti testą, p riv erčiate at-

115
Kūno kalbos vadovas

kryžiuoti rankas ir palinkti į priekį. Taip jie tampa atviresni. Kai


ką nors kompiuteriu rodote, paraginkite klausytojus pasilenkti į
priekį ir pažiūrėti, nes tai efektyviai atveria sunertas rankas. Jūs
irgi palinkite į priekį, atverskite delnus ir tarkite: „Matau, kad
norite užduoti klausimą... ką norėtumėte sužinoti?" arba „Kokia
jūsų nuomonė?" Jūs atsisėdate ar atsilošiate, duodamas suprasti,
kad jų eilė kalbėti. Parodę delnus, neverbaline kalba pranešate,
kad tikitės atvirumo ir nuoširdumo, nes toks esate pats.

„Kodėl man reikia laikyti visus tuos rašiklius,


pieštukus ir brošiūras?" - paklausė klientas,
apkarstytas it kalėdinė eglutė.
„į tai atsakysiu vėliau", - atsiliepė derybininkas.

Pardavėjai ir derybininkai m okom i nepradėti produkto ar


idėjos pristatymo, jei būsimas klientas nežinia kodėl sėdi su­
kryžiavęs rankas. Pirkėjai dažnai turi paslėptų prieštaravimų,
jų dauguma pardavėjų nė neįžvelgia, nes nemato sukryžiuotų
rankų ženklo, signalizuojančio apie neigiamus jausmus.

D A R T V IR T E SN IS R A N K Ų S U K R Y Ž IA V IM A S

Jei asmuo ne tik sukryžiavęs ant krūtinės rankas, bet ir suspau­


dęs kumščius, tai vadinama sukryžiuotų ant krūtinės rankų ir
suspaustų kumščių gestais. Jie rodo priešiškumą ir gynybą. Jei
dar šypsosi kietai suspaustų lūpų šypsena ar paraudęs sukanda
dantis, iš tokio asmens galima tikėtis žodinės ar fizinės atakos.
Reikia mėginti jį nuraminti ir išsiaiškinti, kas sukėlė jo reakci­
ją. Toks asmuo gali būti agresyvus ir linkęs muštis.

116
Rankų ženklai

Sukryžiuotos ant krūtinės


rankos ir suspausti kumščiai
rodo, kad požiūris priešiškas

SU G N IA U Ž T O S R A N K O S

D ar tv irčiau su g n iau ž to s ra n k o s - ta i to k s g estas, k a i a sm u o


ra n k o m is k ie ta i su sp au d žia savo žastu s, k a d įg au tų stip ry b ė s
ir ap sau g o tų k ū n ą. K a rta is ra n k o s įsik e rta taip stip ria i, k ad s u ­
trik d o m a k ra u jo c irk u lia c ija - p a b ą la p iršta i ir k ru m p lia i. Taip
save a p k a b in ę s a sm u o n u sira m in a . Ž m o n ė s su g n ia u ž to m is
ra n k o m is p a s te b im i g y d y to jų ir o d o n to lo g ų la u k ia m u o siu o se
ar p irm ą k a rtą sk re n d a n ty s lėk tu v u . T ai ro d o n e ig ia m ą , p ris lo ­
pintą p o ž iū rį.

Dar tvirčiau sugniaužtos


rankos: žmogus jaučiasi
nesaugus ir neperka to,
ką jūs parduodate

lė ism o sa lė je iešk ov as gali sto v ėti su k ry žiav ęs a n t k rū tin ė s


tan k as ir su sp au d ęs k u m ščiu s, o k a ltin a m a sis - d a r tv irčia u
su gniau žęs ra n k a s.

117
Kūno kalbos vadovas

B O S A S IR P E R S O N A L A S

Statusas veikia ir rankų sunėrimo gestus. Viršininkai pabrėžia


savo viršenybę nesunerdami rankų, tarsi sakytų: „Aš nebijau,
taigi mano kūnas atviras ir pažeidžiamas/* Tarkime, bendro­
vės generaliniam direktoriui pristatomi keli nauji darbuoto­
jai. Jis sutinka juos ir pasveikina delnas žemyn paspaudimu.
Viršininkas atsistoja nuo jų už metro, rankas laiko nuleistas
arba susidėjęs už nugaros princo Filipo pozicija - delnas delne
(pranašesnis), arba vieną ar abi rankas laiko kišenėse (nesido-
mėjimas). Bet retai sukryžiuoja rankas ant krūtinės, kad kas
nepamanytų, jog jis nervinasi.
Priešingai, pasisveikinę su bosu, naujieji darbuotojai gali
visiškai ar iš dalies sukryžiuoti ant krūtinės rankas, mat jie pri­
sibijo vyriausio kom panijos asmens. Ir generalinis direktorius,
ir darbuotojai jaučiasi gerai, naudodami pagarbius gestus - jie
praneša jais apie savo statusą. Bet kas įvyksta, kai generalinis
direktorius sutinka jauną, perspektyvų, vadovauti mėgstantį
vyruką, tarsi signalizuojantį, kad jis yra svarbus kaip ir gene­
ralinis direktorius? Tikėtina, abu pasisveikina dominuojančių
rankų paspaudimu, o tada jaunesnysis gali susinerti ant krūti­
nės rankas su abiem iškištais į viršų nykščiais.

Nykščiai aukštyn:
gynyba, bet jis vis dar
mano esąs „kietas**

118
Rankų ženklai

Šis su k ry žiu o tų ra n k ų g estas su a u k šty n išk eltais n y k ščia is


rod o, kad a sm u o ja u č ia s i „ k ie ta s" ir tv ard o si. K a lb ė d a m a s jis
g e stik u liu o ja n y k ščia is, k a d p a b rė ž tų žod žiu s. K aip ja u a p ta rė ­
m e, n y k ščių au k šty n gestas ro d o p a s itik ė jim ą sa v im i, o s u n e r­
tos ran k o s v e ik ia it p ried a n g a .
Tas a sm u o , k u ris g in a si, o k a rtu ir p a sid u o d a , sėd ės s im e ­
trišk a p o za, t. y. k ai v ie n a k ū n o p u sė p u ik ia i a tsp in d i k itą . Jis
Įsitem p ęs la u k ia p u o lim o . O sta b ilu s ir d o m in u o ja n tis a sm u o
sėd ės n e s im e triš k a i, t. y. v ie n a k ū n o p u sė n e a tsp in d ė s k ito s.

AUKŠTYN IŠKELTI NYKŠČIAI

Kai a u d ito rijo je k ą n o rs p ris ta to te ir p a b a ig o je p a siro d o su ­


k ry žiu o tų ra n k ų ir išk eltų a u k šty n n y k ščių g estas, ly d im as k itų
teig iam ų gestų, ta i s ig n a liz u o ja , k ad g alite p e re iti p rie k lie n tų
įk a lb in ė jim o . K ita v e rtu s, je i, b a ig ia n tis p rista ty m u i, p a steb ite,
kad ra n k o s s u k ry ž iu o to s a n t k rū tin ė s ir su sp au sti k u m ščia i,
o v eid as k aip p o k e rio ž a id ė jo *, b a n d y d a m a s išsire ik a la u ti a t­
sak y m ą „taip", g alite p risid a ry ti rū p e sčių . G e ria u u ž d u o k ite
k lau sim ų , leid ž ia n čių n u sta ty ti a sm e n s p riešta ra v im u s. Je i kas
p asak o p a siū ly m u i „ne", su n k u p a k e is ti to k į n u sista ty m ą , n es
ju s p alaik y s agresyviu. G e b ė jim a s su p ra sti k ū n o k a lb ą leid ž ia
p am aty ti n e ig ia m ą n u sista ty m ą d ar jo n eįv a rd iju s, to d ėl la im i­
te laik o a ltern a ty v iem s v e ik sm a m s.

Kai pamatote „ne", prieš jį ištariant,


galite išbandyti kitokį būdą.

* Bereikšm is veidas, kad priešininkas nesuprastų, kokių kortų žai­


dėjas turi.

119
Kūno kalbos vadovas

Ginkluoti ar dėvintys šarvus žmonės retai naudoja rankų su­


kryžiavimo gestus - jų ginklai ar šarvai yra tinkama kūno ap­
sauga. Ginkluoti policininkai retai sukryžiuoja rankas, nebent
eitų sargybą. Tuomet jie sugniaužia kumščius, kad aiškiai pa­
sakytų, jog niekam neleista eiti ten, kur jie saugo.

SA V ĘS A P K A B IN IM A S

Kai mus, vaikus, ištikdavo nelaimė ar apimdavo širdgėla, nu­


siraminimą rasdavome tėvų ar auklių glėbyje. Suaugusieji, pa­
tekę į sunkias situacijas, taip pat nori paguodos. Kad niekas
nežinotų apie užplūdusią baimę, moterys nesukryžiuoja ran­
kų, o šį gestą pakeičia iš dalies sukryžiuotos rankos, kai viena
ranka skersai kūno įsikabina į kitą, suformuodama barjerą, ir
tarsi apkabina save. Daliniai rankų barjerai dažnai matyti su­
sirinkimuose, kur pasitaiko vienišų ar savimi nepasitikinčių
dalyvių. Kiekviena moteris, pajutusi įtampą ir panaudojusi šį
gestą, pasiteisins, kad ja i šitaip tiesiog patogu.

Ji save laiko taip, kaip ją


mažą laikydavo mama

Vyrai iš dalies sukryžiuoja rankas, - tai vadinama „susikibęs


rankomis su savimi", - kai stovi priešais minią, laukia apdo­
vanojim o ar ruošiasi sakyti kalbą. Šis gestas dar vadinamas

120
Rankų ženklai

Stgplm io užtrauktuko poza, nes vyras, jei gautų žiaurų smūgį


į priekį, galėtų apsaugoti didžiausią savo vertybę ir išvengtų
padarinių.

Sugedusio užtrauktuko poza

Vyrai taip stovi eilėje prie lėkštės sriubos, laukia socialinės rū­
pybos pašalpos, ir tas gestas atskleidžia prislėgtą jų nuotaiką,
pažeidžiamus jausmus, taip pat suteikia ramybės jausmą, lyg
kas nors laikytų už rankos. Tokį gestą viešai naudojo Adolfas
Hitleris, jis stengėsi juo užmaskuoti nevisavertiškumą, kurį
liuitė, turėdamas tik vieną sėklidę.
Galbūt amžiams bėgant
vyrų rankos sutrumpėjo dėl
šitos apsaugos, nes mūsų
giminaitės šimpanzės taip
susideda galūnes virš kelių.

Žmonės slepia silpnas


ir pažeidžiamas sritis

121
Kūno kalbos vadovas

KA IP T U R T U O LIA I IR ĮŽ Y M Y B Ė S P A R O D O
N ESAU G U M Ą

Viešumoje dažnai pasirodantys žmonės - karališkieji asme­


nys, politikai, televizijos įžymybės ir kino žvaigždės - neno­
ri, kad auditorija matytų jų nervinim ąsi ar nepasitikėjimą. Jie
linkę atrodyti tvirti, ramūs, susitvardantys, bet jų susirūpini­
mas ar nuogąstavimas atsiskleidžia užmaskuotomis rankų su­
kryžiavimo formomis. Tiek visiškai, tiek iš dalies sukryžiuo­
jant rankas, viena ranka permetama skersai kūno, bet, užuot
sukryžiavus rankas, paliečiama rankinė, apyrankė, laikrodis,
marškinių rankogalis ar dar koks nors daiktas ant kitos rankos
ar šalia jos. Taip suformuojamas barjeras ir atsiranda saugumo
jausmas.

Jžymybės jaudinasi
kaip ir mes

Dažnai matome, kaip vyrai, eidami per kambarį ar šokių salę,


taisosi rankogalių sąsagas, taip parodydami, kad nervinasi
visų nužiūrimi. Taisytis sąsagas mėgsta princas Čarlzas - eida­
mas atvira vieta ir būdamas visiems kaip ant delno, šiuo gestu
jis siekia susikurti saugumą.

122
Rankų ženklai

Taisydamasis sąsagas
princas Čarlzas
atskleidžia savo
nesaugumą

t d manote, kad princas Čarlzas turėtų nebesinervinti, nes jį


m inios nužiūrinėja daugiau kaip pusę šimtmečio? Tačiau ne­
d id e lis rankų sukryžiavimo gestas atskleidžia, kad jis, kaip ir
Uis ar aš, tokiomis aplinkybėmis jaučia tą patį.
Matome, kad susirūpinęs ar susidrovėjęs vyras taisosi laik­
r o d ž io dirželį, tikrina piniginės turinį, pliaukši delnais ar juos
I r in a , žaidžia su rankogalio saga ar naudoja bet kurį gestą,
l e id ž ia n t į sukryžiuoti prieš kūną rankas. Einantys į verslo
susitikimus verslininkai savo nesaugumą parodo kūną pri­
sidengdami portfeliais ar aplankais. Įgudusiam stebėtojui šie
gestai yra nepaneigiamas įrodymas, kad taip mėginama už­
maskuoti nervingumą. Galima stebėti, kaip vyriškis eina per
šokių aikštelę pakviesti moterį šokio ar lipa į sceną pasiimti
apdovanojimo.
Užmaskuoti moterų rankų barjerai yra mažiau matomi nei
v y rų , nes susidrovėjusios ar pajutusios nepasitikėjimą moterys
gali įsitverti rankinių ar piniginių. Pavyzdžiui, princesė Ana,
vaikščiodama viešai, dažnai laiko suspaudusi gėlių puokštę, o
karalienės Elžbietos mėgstamiausias barjeras - sugriebti gėles

123
K ūno ka lb os vadovas

ar rankinę. Neįtikėtina, kad rankinėje ji nešiotųsi lūpų dažus,


kosmetiką, kredito korteles ir teatro bilietus. Ne, rankinę ji
naudoja kaip saugumo skydą ir su ja siunčia pranešimus. Ka­
rališkieji stebėtojai užregistravo 12 signalų, kuriais karalienė
ką nors praneša asmens sargybiniams: nori eiti, sustoti, prašo
išvaduoti iš įkyraus asmens.

Rankinė padeda
suformuoti barjerą

Vienas iš labiausiai paplitusių subtilaus barjero sukūrimo


variantų - abiem rankomis laikyti taurę ar puoduką. Taurę
laikome viena ranka, bet savimi nepasitikintis asmuo abiem
rankomis suformuoja beveik nematomą barjerą. Tokius ir pa­
našius gestus naudoja beveik kiekvienas ir tik nedaugelis juos
renkasi sąmoningai.

Sugniaužtos gėlės
rodo drovumą

124
Rankų žen klai

KA V O S P U O D U K O B AR JERAS

Vykstant deryboms, per pertrauką pasiūlykite atsigaivinti ir


žiūrėkite, ar jūsų siūlymai randa atgarsį klausytojų širdyse. Iš
lo, kur žmogus pastato išgertą puoduką, galima spręsti, ar jis
priims pasiūlymus, ar ne. Dvejojantis ar nusiteikęs priešiškai
pastums puoduką į priešingą kūno pusę ir suformuos vienos
rankos barjerą. Tie, kas sutinka su tuo, ką girdi, palieka puo­
duką toje pačioje kūno pusėje, taip parodydami atvirumą ar
jiems priimtiną požiūrį.

Rankos barjeras Dabar ji atvira jūsų


sako „ne“ idėjoms

Kai atsisėdus alkūnės padedamos ant ranktūrių, tai yra galios


pozicija, perteikianti ryžtingą, dorą įvaizdį. Nusižeminę, pra­
laimėję individai nusvarina rankas šalia ranktūrių. Taip ne­
sielkite, nebent norite parodyti, kad esate sužlugdytas.

P R ISIL IE T IM O G A LIA

Gerai pasirodysite, jei spausdami dešinę kaire ranka palytėsite


sveikinamą asmenį.

125
Kūno kalbos vadovas

Minesotos universiteto m okslininkai atliko eksperimen­


tą - telefono būdelės testą. Būdelėje, ant telefono krašto,
mokslininkai padėdavo monetą, pasislėpdavo už medžių ir
laukdavo, kol kas nors ateis paskambinti. Kai žmogus įeida­
vo, prišokęs tyrinėtojas klausdavo: „Gal matėte monetą? Man
reikia paskambinti." Tik 23 proc. apklaustųjų prisipažino radę
monetą ir ją atidavė.
Antroje testo su m oneta dalyje vėl ateidavo mokslininkas,
trumpai (tris sekundes) paliesdavo alkūnę ir klausdavo apie
monetą. Šįkart 68 proc. žmonių prisipažino radę monetą, jie
buvo sutrikę ir teisinosi: „Aš dairiausi, gal pamatysiu, kas ją
paliko..."

Sumanus alkūnės palytėjimas gali tris kartus padidinti


šansą pasiekti tai, ko norite.

Ši technika paveiki dėl trijų priežasčių: pirma, alkūnė laikoma


viešąja erdve, ji toli nuo intymių kūno vietų; antra, daugely­
je šalių nepriimtina liesti nepažįstamąjį, todėl tai daro įspūdį;
trečia, tris sekundes palytėjus alkūnę sukuriamas trumpalai­
kis žmonių ryšys. Kai šį eksperimentą pakartojome televizi­
jos programoje, nustatėme, kad sąžiningumas priklauso nuo
žmogaus tautinės kultūros arba nuo to, kiek jis įpratęs būti lie­
čiamas. Pavyzdžiui, palietus alkūnę, monetą grąžino 72 proc.
australų, 70 proc. anglų, 85 proc. vokiečių, 50 proc. prancūzų
ir 22 proc. italų. Šis rezultatas rodo, kad alkūnės palietimas
veikia geriau, jeigu jis nėra tapęs kultūrine norma. Tirdami
žmonių elgesį lauko kavinėse užregistravome, kaip dažnai
alkūnė liečiama įvairiose šalyse. Per valandą Rom oje alkūnė

126
R ankų žen klai

buvo palytėta 220 kartų, 142 kartus Paryžiuje, 25 kartus Si­


dnėjuje, 4 kartus Niujorke ir nė karto Londone. Tai patvirtina,
kati kuo daugiau jumyse britų ar vokiečių kraujo, tuo mažiau
licsite vieni kitus ir tuo sėkmingiau veiks alkūnės palietimas.

Jei esate vokiečių ar britų kilmės, jus palietus


poveikis bus didesnis.

Nustatėme, kad moterys linkusios paliesti m oterį keturis kar­


tus dažniau negu vyras vyrų. Palietę nepažįstamojo alkūnę ga­
vome teigiamų rezultatų, o palietę aukščiau ar žem iau alkūnės
sujaukėme neigiamų reakcijų. Kai alkūnę liesdavome ilgiau
kaip tris sekundes, sukeldavome įtarimų - asmuo pasižiūrėda­
vo j rankų, kad įsitikintų, jog nieko bloga nevyksta.

PALIESKITE JŲ R A N K Ą

K itas tyrimas buvo atliktas bibliotekose su skaitytojais, im an­


č ia is knygas. Bibliotekininkai, paduodami knygų, lengvai
paliesdavo lankytojui rankų. Išėjusius iš bibliotekos asmenis
t u o ja u apklausdavo tyrėjai. Jie teiravosi jų nuomonės apie bib­
liotekos paslaugas. Paliesti lankytojai atsakinėjo daug mieliau
ir atsiminė bibliotekininkės vardų. Tokie pat tyrimai buvo at­
likti britų prekybos centruose, kur kasininkės, atiduodamos
eia/.i. lengvai paliesdavo pirkėjui rankų. Klientai reagavo po­
zityviai. Eksperimentas buvo pakartotas JAV su padavėjomis,
k u r ių pajamos daugiausia priklausė nuo klientų arbatpinigių.
Alkūnę ir rankas lietusios padavėjos uždirbo 36 proc. daugiau
Arbatpinigių iš pietaujančių vyrų nei neprisilietusios jų kole­

127
Kūno kalbos vadovas

gės, o padavėjai vyrai savo arbatpinigius padidino 22 proc.,


nesvarbu, kurios lyties lankytojus jie palietė.
Kai pirmą kartą sveikinsitės su asmeniu spausdami jam
dešinę, ištieskite ir kairę ranką, lengvai palytėkite jam alkūnę
ar ranką, pakartokite jo vardą, kad užsitikrintumėte, ar gerai
išgirdote, ir stebėkite jo reakciją. Asmuo pasijunta pam alonin­
tas, o jūs, pakartoję jo vardą, geriau jį prisimenate.
Taktiškas alkūnės ir rankos palietimas prikausto dėmesį,
pagerina nuomonę, padidina bendrą supratimą ir jūsų įtaką ki­
tiems, stiprina jūsų atmintį ir visiems sukuria teigiamą įspūdį.

SAN TRAU KA

Nesvarbu, kaip jūs į tai žiūrite, bet jei sukryžiuosite prieš kūną
rankas, tai bus laikoma neigiamu elgesiu, o ju k pranešimą su­
vokia siuntėjas ir priėmėjas. Net jei sukryžiuojate rankas dėl
to, kad skauda nugarą, stebėtojo pasąmonėje išliks, kad nesate
atviras jo sumanymui. Nesukryžiuokite rankų, ir kituose sky­
riuose mes patarsime, kaip elgtis, kad spinduliuotumėte pasi­
tikėjimą ir pozityvumą.
5 SKYRIUS

KULTŪRINIAI SKIRTU M AI

Kaip šį gestą interpretuotų britas,


vokietis ir amerikietis?

Įsivaizduokite, kad vaikštote po parduodamą namą, ketin­


damas jį pirkti, atidarote vonios kambario duris ir pamatote
besi maudančią nuogą moterį. Kaip, jūsų manymu, apstulbusi
moteris reaguos? Brite ar amerikietė viena ranka prisidengs
krūtis, kita - genitalijas; švedė - abiem rankomis genitalijas.
Musulmonė užsidengs veidą, Sumatros gyventoja paslėps ke­
lius, o Samoa salyno moteris - tik bambą.

TUO M ETU M E S V A L G Ė M E PICĄ

1)abar, kai rašome šį skyrių, esame Venecijos konferencijoje


u* itališkai kalbame apie kultūrinius skirtumus. Jei nebūtume
lankęsi Italijoje anksčiau, būtume priblokšti to, ką matome.

129
Kūno ka lb os vadovas

Įvairiatautė minia vaikšto šaligatviais taip, kaip vairuoja auto­


mobilį savo tėvynėje. Vadinasi, britai, australai, Pietų Afrikos
ar Naujosios Zelandijos gyventojai vairuoja ir eina kairiąja
puse. Taigi į juos nuolat atsitrenkia sutikti italai, nes, jiem s
žengus į kairę, jie savo ruožtu žingteli į dešinę. Dėvimi sau­
lės akiniai didina kultūrų susidūrimus, mat nė vienas nemato
kito praeivio akių ir negali nuspėti, kur tas ketina žengti. Saky­
kime, kad tai originalus būdas susitikti su naujais ir įdomiais
užsieniečiais.
Taip pat jus nustebina, kai, atsisveikindamas su italu, keti­
nate paspausti jam ranką - užuot ištiesęs ranką, italas jus pa­
bučiuoja į abu skruostus.

Prieš man išvykstant, italas pabučiavo mane


į abu skruostus.
Tuo metu aš rišausi batų raištelius.

Vudis Alenas

Kai kalbate su vietiniais italais, atrodo, kad jie stovi netoli jūsų,
be perstojo čiupinėja, drauge kaip ir jūs kalba, tikriau sakant,
rėkia ir piktai apie viską atsiliepia. Bet tai yra normalūs drau­
giški italų bendravimo santykiai. Tie patys dalykai skirtingose
kultūrose reiškia visai ką kita.

KU LTŪ RIN IS TESTAS

Kokius žinote kūno kalbos kultūrinius skirtumus? Pabandy­


kite šį pratimą - iškelkite ranką ir parodykite skaičių „penki“.
Padarykite jį dabar. Dabar parodykite „du“. Jeigu esate anglo­
saksas, 96 proc. tikimybė, kad parodysite smilių ir didįjį pirš-

130
Kultūriniai skirtumai

tą. Jei europietis, 94 proc. iškelsite nykštį ir smilių. Europiečiai


prarieda skaičiuoti nuo nykščio - vienas, smilius - du, didy­
sis trys ir 1.1. Anglosaksams vienas yra smilius, du - didysis
u baigia nykščiu - penki.
Dabar pasižiūrėkite į rankų ženklus ir pasakykite, kiek
■.kirtingų reikšmių galėtumėte jiem s priskirti. Kiekvieną gerą
a(sakymą pasižymėkite vienu tašku, o iš blogo atimkite tašką.
Atsakymai pateikti 133 puslapyje.

A B C D E F

G H I J K

L M N O

Kiekvieną gerą atsakymą pažymėkite vienu tašku.

A. Europa ir Šiaurės Amerika: OK


Viduržemio jūros sritis, Rusija, Brazilija, Turkija: Kiaurymės
ženklas; seksualinis įžeidimas; gėjus
Tunisas, Prancūzija, Belgija: Nulis, niekam tikęs, bevertis
Japonija: Pinigai; monetos

131
Kūno ka lb os vadovas

B. Vakarų šalys: Vienas; Atsiprašau!; Dievas man liudininkas; Ne!


(vaikams)

C. Britanija, Australija, Naujoji Zelandija, Malta: Užsikimšk!


JAV: Du
Vokietija: Pergalė
Prancūzija: Taika
Senovės Roma: Julijus Cezaris užsako penkis alaus

D. Europa: Trys
Katalikiškose šalyse: Laiminimo ženklas

E. Europa: Du
Britanija, Australija, Naujoji Zelandija: Vienas
JAV: Padavėjau!
Japonija: Įžeidimas

F. Vakarų šalys: Keturi


Japonija: Įžeidimas

G. Vakarų šalys: Numeris 5


Visur: Stop!
Graikija ir Turkija: Eik į pragarą!

H. Viduržemio jūros sritis: mažas penis


Balis: Blogai
Japonija: Moteris
Pietų Amerika: Plonas
Prancūzija: Nekvailink manęs!

I. Viduržemio jūros sritis: Tavo žmona neištikima


Malta ir Italija: Apsauga nuo blogos akies (kai nutaikytas)
Pietų Amerika: Apsauga nuo nesėkmės (kai suka)
JAV: Teksaso universiteto emblema, Teksaso Longhorno (ilgara-
gių) futbolo komanda

132
Kultūriniai skirtumai

|. Graikija: Eik į pragarą!


Vakarai: Du

K. Senovės Roma: Nešdinkis iš čia!


JAV: Eik šikt!

L Europa: Vienas
Australija: Eik šikt! (nukreiptas į viršų trūkčiojimas)
Plačiai paplitęs: Autostopas; Gerai; OK
Graikija: Atsiknisk! (kišimas į priekį)
Japonija: Vyras; penki

M, Havajai: neverbalinis posakis, lyg ir pasveikinimas, reiškiantis,


kad viskas bus gerai, atsipalaiduok, nežiūrėk į mane įsitempęs
Olandija: Ar nori išgerti?

N, JAV: Aš myliu tave

<). Vakarai: Dešimt; pasiduodu


Graikija: Atšok - dukart!
Plačiai paplitęs: Aš sakau tiesą

Kiek surinkote taškų?

Daugiau kaip 30 taškų: jūs daug keliavęs, visapusiškas, plačiai


mąstantis individas, gerai sutariantis su visais, nesvarbu iš kur
atvykusiais žmonėmis. Žmonės jus myli.
15-30 taškų: Esate įsitikinęs, kad kiti elgiasi kitaip nei jūs. Jums
reikia šiek tiek praktikos ir pagerinsite savo žinias.
15 ir mažiau taškų: Manote, kad visi mąsto vienodai. Jums ne­
galima duoti paso ar išleisti iš namų. Nesuprantate, kad pasau­
lis kitoks, nei jūs įsivaizduojate, ir manote, kad visur laikrodžiai
rodo tą patį ir visose šalyse tie patys metų laikai. Greičiausiai esa­
te amerikietis.

133
Kūno kalbos vadovas

KODĖL M ES AM ERIK O N ĖJA M E

Paplitus amerikietiškoms laidoms ir filmams, visų šalių jau­


nimas mokosi Siaurės Amerikos kūno kalbos ženklų. Pavyz­
džiui, į septintą dešimtį įkopę australai britų iškeltus du pirš­
tus laikys įžeidimu, australų paaugliai šį gestą supras kaip skai­
čių „du“, o įžeidimu palaikys amerikiečių iškeltą didįjį pirštą.
Daugelyje šalių atpažįstamas žiedo gestas, reiškiantis OK, nors
anksčiau tokios tradicijos nebuvo. Visų šalių vaikai, žiūrėdami
televizorių, dėvi apsuktas beisbolo kepuraites ir rėkia: „Hasta
la vista, baby"*, net jei ispaniškai nesupranta.

Paplitus Amerikos televizijai, kultūriniai kūno kalbos


skirtumai nyksta.

Iš anglų kalbos lėtai nyksta žodis „tualetas", nes Šiaurės Ame­


rikos gyventojai, šiurkštūs pionieriai ir rąstų skaldytojai, bijo jį
ištarti. Šie žmonės paklaus, kur „vonios kambarys", o daugelyje
Europos šalių tame kambaryje bus tik vonia. Gal kiti paklaus,
kur „poilsio kambarys", ir bus nuvesti prie fotelių, kad pail­
sėtų. Anglijoje „moterų tualete" rasime veidrodį ir prausyklę,
„mažų mergaičių kambarys" yra vaikų darželyje, o „patogumų
vietos" įkurtos Europoje, prie automagistralių. Šiaurės Ameri­
kos gyventojas, paprašęs „nusidrėkinti", bus nuvestas į virtuvę.

BENDRI KULTŪRINIAI PAGRINDAI

Kaip aptarėme 3 skyriuje, veido mimika ir šypsena beveik vi­


sur reiškia tą patį. Kalifornijos universiteto profesorius Paulas

* Iki greito pasimatymo, mažyte.

134
Kultūriniai skirtumai

I,kiminas 21 šalies atstovams parodė nuotraukas. Jose atsi­


spindėjo emocijos: laimė, pyktis, baimė, liūdesys, pasibjaurėji­
mas ir nuostaba. Tyrėjas nustatė, kad kiekvienu atveju tiriamų
šalies atstovų dauguma nuotraukose atpažino laimę, liūdesį ir
pasibjaurėjimą. 20 šalių pripažino nustebimą, 19 šalių - baimę
ir 18 šalių - pyktį. Vienintelis ryškesnis kultūrinis skirtumas
buvo japonų; nufotografuotą baimės išraišką jie palaikė nu­
stebimu.
Lkmanas nuvyko į Naująją Gvinėją tyrinėti pietinių forių
tautos čiabuvių ir Vakarų Iriano danių žmonių, gyvenančių
„pasaulio krašte". Rezultatai buvo tokie patys, išskyrus tai, kad
žmonės nejautė skirtumo tarp baimės ir nustebimo - kaip ja­
ponai.
Ekmanas nufilmavo akmens amžiuje gyvenančių žmonių
mimiką ir parodė amerikiečiams. Šie iššifravo ją, taip patvir­
tindami šypsenų ir mimikos universalumą.
Tai, kad išraiškos yra įgimtos, patvirtino Čikagos De Paulo
universiteto daktarė Linda Kemres (Linda Camras). Naudo­
dama Veido veiksmų kodavimo sistemą (Osteris ir Rozenš-
teinas, 1991 m .), ji ištyrė japonų ir amerikiečių kūdikių veidų
reakcijas. Ši sistema leido tyrėjams užrašyti, atskirti ir sukata­
loguoti kūdikių veidų išraiškas. Buvo nustatyta, kad japonų ir
amerikiečių kūdikių emocijos yra tokios pat.

Jeigu Saudo A rabijoje vyras viešai


laiko už rankos kitą vyrą, tai yra
abipusės pagarbos ženklas.
Tačiau to nedarykite Australijoje,
Teksase ar Liverpulyje

135
Kūno kalbos vadovas

Šioje knygoje aptarėme daugumai pasaulio šalių bendrą kūno


kalbą. Didžiausi šalių skirtumai kyla dėl teritorijos, akių kon­
takto, palietimo dažnumo ir įžeidimo. Daugiausia vietinių,
teritorinių ženklų yra arabų šalyse, Japonijoje ir kai kuriose
Azijos šalyse. Norint suprasti kultūrinius skirtumus, knygos
skyriaus nepakanka, todėl aptarsime pagrindinius dalykus.

SV EIK IN IM O SI SKIRTUM AI

Spaudžiant rankas, pasitaiko nemalonumų ir juokingų neti­


kėtumų. Britai, australai, Naujosios Zelandijos gyventojai, vo­
kiečiai ir amerikiečiai vieni kitiems paspaus rankas du kartus:
atvažiavę į susirinkimą ir jam pasibaigus. Dauguma Europos
šalių atstovų spaus rankas kelis kartus per dieną. Pastebėta,
kad kai kurie prancūzai spaudžia rankas iki 30 minučių kas­
dien. Indijos, Azijos ir arabų kultūrų atstovai pasisveikinę gali
ilgai nepaleisti rankos. Vokiečiai ir prancūzai tvirtai spuste­
li kartą ar du ir trumpai palaiko ranką; britai spusteli tris ar
penkis kartus, amerikiečiai - penkis septynis kartus. Tarp­
tautinėse konferencijose linksma stebėti, kaip delegatai būna
nustebinti tokių skirtingų spusčiojimų. Amerikiečiams vienas
vokiečio rankos spustelėjimas atrodo oficialus. O vokiečiams
regisi, kad amerikietis spaudžia ranką taip, tarsi pūstų guminį
čiužinį.
Jei sveikinamasi bučiuojant į skruostą, tai skandinavai pasi­
tenkina vienu bučiniu, prancūzai bučiuoja du kartus, olandai,
belgai ir arabai - tris kartus. Bučiuojami australai, Naujosios
Zelandijos gyventojai ir amerikiečiai nuolat pasijunta nepa­
togiai - nemokšiškai bandydami pakštelėti, nusimuša nosis.
Britai arba vengia bučinio, atsukdami nugarą, arba nustebina

136
Kultūriniai skirtumai

dukart pabučiavę. Seras Edmundas Hilaris (Hillary) knygoje


'Žvilgsnis nuo viršūnės („A View from the Summit") pasakoja,
kad, pasiekęs Everesto viršukalnę, jis susitiko šerpą Tenzingą
Norgajų ir atkišo ranką tikram britiškam pasisveikinimui. Bet
Norgajus šoko į priekį, jį apsikabino ir pabučiavo - kaip svei­
kinasi tibetiečiai.

KAI SU SITINKA DVI KULTŪROS

Kai kalbasi, italai laiko iškėlę rankas aukštyn lyg susirinkime.


Neva prieraišus plekšnojimas per ranką yra tik būdas sustab­
dyti klausytoją, kad jis nekeltų rankų ir neperimtų kalbėjimo.
Kad pertrauktum kalbantį italą, turi ore nutverti jo rankas ir
nuleisti jas žemyn. Kalbantys vokiečiai ir britai atrodo taip,
tarsi būtų paralyžiuoti. Jie sutrinka, ketindami pasikalbėti su
italais ir prancūzais, nes retai gauna šią galimybę. Prancūzai
kalbėdami gestikuliuoja dilbiais ir rankomis, italai - rankomis
ir kūnu, o britai ir vokiečiai sustingę stypso.
Organizuojant tarptautinį verslą, sumanumas, puikios re­
komendacijos ir geras pasiūlymas - viskas gali žlugti dėl ne­
kalčiausio gesto, paskandinančio sandorį. Mūsų tyrimai 42
šalyse parodė, kad Šiaurės Amerikos gyventojai kultūriškai
nejautrūs žmonės, antri po jų - britai. Turint omenyje, kad
H6 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų neturi paso, jie labiausiai
ignoruoja tarptautinės kūno kalbos papročius. Net Džordžas
Bušas, tapęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, turėjo
Įsigyti pasą, kad galėtų keliauti į užsienį. Tačiau britai daug
keliauja ir nori, kad kiti naudotų britų kūno signalus, kalbė­
li) angliškai ir patiektų žuvį su bulvių traškučiais. Daugumoje
šulių nesitikima, kad kiti kalbės jų kalba, bet jiems daro įspū­

137
Kūno kalbos vadovas

dį, kai keliautojas išmoksta vietinių kūno kalbos papročių. Tai


įrodymas, kad svečias gerbia jų kultūrą.

A N G LIŠKA SU STIN G U SI VIRŠUTINĖ LŪPA

Šis suspaustų lūpų gestas padeda valdyti veidą, susilpninti vei­


do mimiką ir slėpti emocijas. Jis sukuria įspūdį, neva anglas
gali visiškai kontroliuoti emocijas. 1997 m. princai Filipas,
Čarlzas, Haris ir Viljamas ėjo paskui princesės Dianos karstą
su sustingusios viršutinės lūpos išraiška, kuri ne britams paki­
šo mintį, kad princai bejausmiai.
Henrikas VIII buvo įvaldęs suspaustų lūpų mimiką. Maža
jo burna portretuose atrodė dar mažesnė dėl sustingusios vir­
šutinės lūpos. Dėl to XVI amžiaus Anglijoje atsirado mažų
lūpyčių mada. Suspaustomis lūpomis ir mirksinčiomis išplės­
tomis akimis šiandieniai anglai parodo savo požiūrį į „pras­
tesnius" žmones.

Henriko V III maža burna išpopuliarino šią m im iką, suteikėjai


aukštą statusą, o šiuolaikiniai britai ir amerikiečiai ją vis dar naudoja

138
K ultūriniai skirtum ai

JAPO N AI

Vienintelėje šalyje Japonijoje nėra rankų paspaudimų, pasi­


bučiavimų ir apsikabinimų - laikoma, kad tai nemandagu.
Pirmų kartą susitikę japonai nusilenkia; aukštesnio rango as­
menys nusilenkia paskutiniai, o tie, kurių statusas žemiausias,
lenkiasi daugiausia. Pirmame susitikime apsikeičiama verslo
kortelėmis, nustatomas asmens statusas ir tada jau atitinkamai
nusilenkiama.

Viešint Japonijoje labai svarbu, kad batai būtų


nepriekaištingai švarūs ir geri. Nusilenkdamas japonas
jvertina jūsų batus.

K,o klausosi, japonai šypsosi, linksi ir mandagiai murmena -


kito tokio atitikmens kitose kalbose nėra. Taip jie skatina jus
kalbėti, tačiau vakariečiai ir europiečiai tai supranta kaip su­
tikimą. Galvos linktelėjimas yra beveik universalus ženklas
„taip", išskyrus bulgarus, šiuo ženklu sakančius „ne“, ir japo­
nus, taip parodančius mandagumą. Jeigu ką nors pasakote ja­
ponui ir šis nesutinka, jis vis tiek sakys „taip" - ar Hei japoniš­
kai, - kad skatintų jus kalbėti. Japonų „taip" paprastai reiškia
„taip, aš jus girdžiu", bet ne „taip, aš sutinku". Pavyzdžiui, jeigu
japono klausiate: „Jūs nesutinkate, ar ne?" Jis palenks galvą ir
pasakys „taip", nes japonams tai reiškia: „Taip, jūs esate tei­
sus aš nesutinku."
japonai, susirūpinę reputacija, yra ištobulinę taisyklių rin­
kinį, kad užkirstų kelią blogai eigai: jie vengia sakyti „ne" ar
klausti, kai numanomas atsakymas „ne". Neigiamai reikšmei
ftr Ūmiausi jų atsakymai: „Tai labai sunku" arba „Mes apie tai

139
Kūno kalbos vadovas

pagalvosime", o tai iš tikrųjų reiškia: „Pamirškime tai ir skirs­


tykimės."

„BJAURUS, ŠLY KŠT U S PARŠE!" -


N O S IE S P Ū T IM A S

Europiečiai ir vakariečiai išsipučia nosis į medžiagines ar po­


pierines nosines, o azijiečiai ir japonai šnerkščia ir spjaudosi.
Kai tautos pamato tokį „šlykštų" viena kitos elgesį, jos baisisi.
Šis ryškus kultūrinis skirtumas atsirado dėl praėjusiais amžiais
paplitusios tuberkuliozės. Europoje tuberkuliozė buvo savo­
tiška AIDS era - liga, kai pasveikti nėra vilčių, todėl vyriausy­
bės, kad sulaikytų tolesnį ligos plitimą, liepė nosį valytis nosi­
ne. Štai kodėl vakariečiai taip stipriai reaguoja į spjaudymą -
besispjaudantis asmuo gali platinti tuberkuliozę. Tokį nerimą
pajustume ir mes, jei žmogus, sergantis A IDS, apkrėstų per
seiles.

Šiuolaikinis nosies pūtimas yra buvusios tuberkuliozės


epidemijos rezultatas.

Jei tuberkuliozė būtų buvusi rykštė Rytų šalims, kultūrinė jų


reakcija būtų kaip vakariečių. Dabar japonai šlykštisi maty­
dami, kaip nosis išpučiama į nosinę, o ši sukišama Į kišenę,
rankinę ar rankovę! Japonų nežavi anglų paprotys iškišti iš vir­
šutinės švarko kišenėlės nosinės kamputį, vadinamą fantazija.
Tai tarsi palikti kišenėje kabantį tualetinį popierių, paruoštą
naudotis, ir tuo didžiuotis. Azijiečiai įsitikinę, kad sveikiau
gleives išspjauti, bet tas jų įprotis šlykštus vakariečiams ir eu-

140
Kultūriniai skirtumai

m p ie č ia m s . Štai kodėl vakariečių ir europiečių verslo susitiki­


mai su rytiečiais gali sužlugti, jei kurie nors persišaldo. Taigi
nesipiktinkite, kai azijiečiai krenkščia ir spjaudosi, o patys ne-
mypskitc nosies šalia japono.

TRYS B EN D R I SKIRT IN G Ų ŠA LIŲ GESTAI

^ tyrin ėkim e, kaip skirtingose kultūrose interpretuojami trys


budingi rankų gestai: žiedas, nykštys aukštyn ir V ženklas.

I . Žiedas
l i s gestas išpopuliarėjo JAV X IX amžiaus pradžioje, kai laik­
raščių korespondentai it pamišę kūrė sutrumpintas frazes.
Tf .* skirtingų nuomonių, ką pradžioje reiškė raidės OK: vie­
ni m a n ė , kad tai reiškia „all correct“, ir klaidingai jį rašė „oll
fewrect“ („teisingai"), kiti sakė, jog tai priešinga pasakymui
„kuock-out“, t. y. KO („nokautas").

Ženklas reiškia OK vakariečiams,


„pinigai" - japonams, „nulis" -
prancūzams, o įžeidimas -
turkams ir brazilams

Rita populiari teorija, kad tai - X IX amžiaus Amerikos pre­


zidento gimimo vietos Old Kinderhook* santrumpa. Prezi­
dentas šiuos inicialus naudojo kaip rinkimų kampanijos šūkį.

1 Kinderhook - Niujorko valstijos miestas; jame gimė prezidentas


Martinas Van Burenas.

141
Kūno kalbos vadovas

Akivaizdu, kad ženkle OK žiedas rodo raidę O. OK reikšmė


visose angliškai kalbančiose šalyse ta pati, ją išpopuliarino
Amerikos televizija ir filmai, bet kitose šalyse jo kilmė ir reikš­
mė skiriasi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Belgijoje tai reiškia
„nulis" arba „nieko". Vieną vakarą Paryžiaus restorane pada­
vėjas mums parodė staliuką ir paklausė: „Ar staliukas OK?“
Mes parodėme OK ženklą, o jis sureagavo: „Na, jeigu jums
nepatinka, surasime kitą staliuką..." OK ženklą jis išsiaiškino
kaip „nulis" arba „nieko" - kitaip sakant, manė, kad nusivylė­
me staliuku.

Prancūzė turbūt jus išspirs pro duris, jei jos pyragėlį


pagirsite gestu OK.

Japonijoje tas ženklas gali reikšti „pinigai". Jeigu imatės vers­


lo Japonijoje ir parodote ženklą OK, japonas gali pamanyti,
kad reikalaujate kyšio. Kai kuriose Viduržemio jūros baseino
šalyse tai yra kiaurymės ženklas, nurodantis, kad vyras yra ho­
moseksualus. Parodyk graikui OK ženklą ir jis pamanys, kad
arba jūs esate homoseksualus, arba jį tokiu laikote. O turkas
manys, kad jį pravardžiuojate subine. Arabų kraštuose jis retai
aptinkamas, nebent tada, kai grasinama arba norima įžeisti.
1950 metais prieš prezidento rinkimus Ričardas Niksonas
nuvyko draugiško vizito į Lotynų Ameriką, kad pagerintų
įtemptus santykius su vietiniais. Išlipęs iš lėktuvo, pasitinkan­
čioms jį minioms amerikietis parodė OK ženklą ir buvo pri­
blokštas, kai jie pasipiktinę jį nušvilpė. Nežinodamas vietinės
kūno kalbos papročių, Niksonas parodė OK ženklą, o šie su­
prato: „Jūs esate grupelė subingalvių."

142
Kultūriniai skirtumai

jei keliaujate po įvairias šalis, saugiausia taisyklė - iš vieti­


nių sužinokite įžeidžiančių signalų, kad išvengtumėte nema­
lonumų.

2 , Nykštys aukštyn
Australijoje, JAV, Pietų Afrikoje, Singapūre ir Naujojoje Ze­
landijoje, kur stipri britų įtaka, nykščio aukštyn gestas turi tris
unksmes: jį naudoja autostopu vykstantys asmenys, prašyda­
mi pavėžėti; taip pat OK ženklas; kai nykštys staigiai trūkčio-
įamas aukštyn - įžeidimas, reiškiantis „atsiknisk" arba „sėsk
įĘii io“. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, į priekį atki ­
šamo nykščio reikšmė dažniausiai būna „atsipisk".

Graikijoje niekada nenaudokite autostopo ženklo.

Kaip esame minėję, europiečiai, skaičiuodami nuo vieno iki


penkių, rodo nykštį aukštyn, ir tai reiškia „vienas", smilius -
.alų", o dauguma angliškai kalbančių žmonių „vienas" skai-
i'tuoja nuo smiliaus, „du" - didysis pirštas. Šiuo atveju nykštys
aukštyn reikš skaičių „penki".

Tai gali reikšti „geras",


„vienas", „atsiknisk", „atsipisk",
atsižvelgiant į tai, kur jūs
gyvenate

Mi|iriausias rankos pirštas nykštys yra jėgos ženklas; jis rodo­


mas iškištas iš kišenių, liemenių ir atvartų. Nykštį rodant su

143
Kūno kalbos vadovas

kitais gestais, dem onstruojam i galios ir pranašumo ženklai


arba stengiamasi pakišti po padu*.

3. V ženklas
Šis ženklas paplitęs Australijoje, N aujojoje Zelandijoje ir D i­
džiojoje Britanijoje ir suprantamas kaip „atsiknisk". Ženklą V
išpopuliarino Vinstonas Čerčilis Antrojo pasaulinio karo
metais kaip pergalės ženklą (victory - pergalė), bet jo dviejų
pirštų versijoje delnas buvo matomas. Ženklas nešvankus, kai
matomas plaštakos viršus, o ne delnas.

Amerikiečiui - „du“, vokiečiui -


„pergale*, o Britanijoje -
„atsiknisk**

Gestas gali būti kilęs iš anglų lankininkų, šiais pirštais leis-


davusių strėles. Buvo manoma, kad lankininkas patiria di­
džiausią pažeminimą, jei jį paima į nelaisvę ir nukerta šiuos
pirštus - geriau jau mirti. Dviejų pirštų V ženklu imta erzinti
priešus: „Matai, aš turiu šaudymo pirštus."
Kai kuriose Europos šalyse iškelta ranka su atviru delnu
ir dviem pirštais reiškia pergalę. Taigi anglas, norėdamas vo­
kiečiui pasakyti „atsiknisk", parodo šį ženklą, o vokietis jį su­
pranta kaip anglo gyrimąsi laimėtu prizu. Šis ženklas kai kur

* Angliškai „po nykščiu".

144
K ultūriniai skirtum ai

Iii ropoję taip pat reiškia skaičių „du“, ir jeigu šį ženklą paste­
bėti) bufetininkas, jis anglui, amerikiečiui ar australui atneštų
du bokalus alaus.

PALIESTI AR NELIESTI?

Paliestas per pokalbį asmuo įsižeis ar ne, priklauso nuo jo tau­


tybės. Pavyzdžiui, prancūzai ir italai kalbėdami mėgsta vie­
nas kitą čiupinėti, o britai linkę neliesti, nebent žiūrovų akyse
sporto arenoje. Britų, australų ir Naujosios Zelandijos spor­
tininkų intymūs apsikabinimai nusižiūrėti iš Pietų Amerikos
ir kontinento sportininkų; įmušę įvartį, jie vienas kitą apsika­
bina, bučiuoja ir šio intymumo nevengia drabužinėse. Kai tik
o/iai', britai ir kiviai” palieka aikštę, jie laikosi politikos „šalin
rankas arba gausi į dantis".

Britai vienas kitą liečia tik sporto aikštyne, kai įmuša


įvartį ar laimi taškų - tada jie apsikabina, bučiuojasi ir
visaip grabinėjasi. Bet pabandyk taip pasielgti alinėje,
pamatysi, kas bus.

1 H: Kenas Kuperis (Cooper) įvairiose šalyse tyrinėjo žmonių


prisilietimų dažnį ir nustatė, kiek kartų per valandą jie vieni
kilus paliečia: Puerto Rike - 180, Paryžiuje - 110, Floridoje -
J į I ondone - 0.

* Australai.
m Naujosios Zelandijos gyventojai.

145
Kūno kalbos vadovas

Remdamiesi tyrimais ir asmenine patirtimi, sudarėme są­


rašą, kuriose šalyse tai daryti galima, o kuriose prisilietimų
reikia vengti.

Nelieskite Lieskite
Vokietijoje Indijoje
Japonijoje Turkijoje
Anglijoje Prancūzijoje
JAV ir Kanadoje Italijoje
Australijoje Graikijoje
N aujojoje Zelandijoje Ispanijoje
Estijoje Viduriniuose Rytuose
Portugalijoje Azijos šalyse
Šiaurės Europoje Rusijoje
Skandinavijoje

KAIP ĮŽEISTI KITAS TAUTAS

Tarp netyčia įžeidžiamų tautų nepralenkiami amerikiečiai.


Kaip sakyta, dauguma amerikiečių neturi paso ir mano, kad
kitų pasaulio dalių gyventojai mąsto kaip jie ir svajoja būti pa­
našūs į amerikiečius. Pateikiame Džordžo V. Bušo nuotrauką;
čia jis rodo Teksaso Longhorno (ilgaragių) futbolo komandos
ženklą, mat yra šios komandos rėmėjas. Smilius ir mažylis
simbolizuoja buliaus ragus, ir šį ženklą atpažįsta dauguma
amerikiečių.
Italijoje šis ženklas žinomas kaip „raguotas vyras“ ir juo
pranešama vyrui, kad žmona jį apgaudinėja. 1985 metais Ro­
m oje buvo suimti penki amerikiečiai - sužinoję, kad Am eri­
koje laimėjo longhornai, prie Vatikano iš džiaugsmo jie šoko

146
Kultūriniai skirtum ai

Sf iodė šį gestą. Matyt, šis laimėjimas popiežiui įspūdžio ne­


i m i arė.

Amerikiečių futbolo gestas Italijoje turi


įžeidžiamą reikšmę

SANTRAUKA

teiū su kitais žmonės imsis verslo, jei jaus simpatijas, nuošir­


dumą ir neerzins jų manieros. Atvykę į svečią šalį, pritildykite
•..tvo kūno kalbą, bent kol suvoksite vietinių elgesį. Suprasti
kultūrinius kūno kalbos skirtumus gali padėti užsienio filmai:
pus žiūrėkite originalo kalba, neskaitydami subtitrų. Stenki­
tės suprasti turinį, o paskui dar kartą pasižiūrėkite su subti­
li ais ir pasitikrinkite, ar buvote teisus.

147
Kūno ka lb os vadovas

Jei nežinote, kaip mandagiai elgtis kitoje šalyje,


paprašykite vietinių, kad jus pamokytų.

Klaidinga svetimos šalies gestų interpretacija gali sukelti ne­


patogumų, bet neskubėkite daryti išvadų, jei nesate tikras dėl
svetimtaučio kūno kalbos.
Jei nuolat vykstate į užsienį, rekomenduojame Rodžerio
Akstelio (Roger Axtell) knygą Gestures: do’s and taboos o fb o d y
language around the world (išleido „John W iley & Sons"). Aks-
telis visame pasaulyje identifikavo per 70 000 fizinių ženklų ir
papročių. Autorius pataria, kaip kurti verslą daugelyje šalių.
6 SKYRIUS

PLAŠTAKOS IR NYKŠČIO GESTAI

1812 melai, Žako Luji Davido paveikslas


„Napoleonas savo studijoje". Prancūzų vadas
nutapytas mėgstamiausia savo poza - ar jis tikrai
sirgo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, ar
tiesiog maloniai leido laiką?

/buogaus plaštaka sudaryta iš 27 smulkių kaulų, įskaitant aš­


tuonis išlenktus riešo kaulus. Plaštakoje išsidėsčiusios raume­
nį) grupės, o plaštakos jungtys sujungia plaštaką su dilbiu ir vi­
su s plaštakos kaulus tarpusavyje. Mokslininkai pastebėjo, kad

149
K ūno k a lb os vadovas

tarp rankų ir smegenų yra daugiau nervinių ryšių negu tarp


kitų kūno dalių. Taigi gestai ir rankų padėtis leidžia suprasti
em ocinę asmens būseną. Kadangi rankas paprastai laikome
prieš kūną, šiuos signalus lengva pamatyti, be to, daugumai
būdingos nuolatinės išskirtinės rankų padėtys. Pavyzdžiui,
paminėkite Napoleono vardą, ir visi įsivaizduos vyrą, kurio
viena ranka įkišta į užantį su kyšančiu į viršų nykščiu. Gal
net suries kokią juokingą istoriją apie Napoleoną: jam buvo
skrandžio opa; taip džiovino laikrodį; sirgo odos liga; buvo
nemandagu laikyti ranką kišenėje; sirgo krūties vėžiu; jo ran­
ka buvo deformuota; užantyje laikė kvepalais pašlakstytą n o­
sinaitę kartkartėmis nusišnypšti; save glamonėjo; dailininkai
nemėgo piešti rankų. Iš tikrųjų buvo taip. 1738 metais, prieš
Napoleono m irtį, Fransua Nivelonas (Franęois Nivelon) Gero
elgesio knygoje („A book o f genteel behaviour“) aprašė šį ges­
tą: „[...] įkišta į vidų ranka buvo įprasta išsiauklėjusių, drąsių
ir kuklių vyrų stovėsena." Kai pamatė paveikslą, Napoleonas
pasakė dailininkui: „Jūs mane supratote, brangusis Davidai."
Gestas perteikė vado statusą.
Istorinėse knygose teigiama, kad Napoleonas šį gestą nau­
dojo retai - faktiškai įžymiajam paveikslui net nepozavo, dai­
lininkas jį nutapė iš atminties ir pridėjo gestą. Bet šio gesto po­
puliarumas rodo, kaip dailin inkas Žakas Luji Davidas suprato
autoritetą, kurį turėjo atspindėti rankos ir nykščio padėtis.

Napoleono ūgis buvo 1,64 m, tačiau iš paveikslo


atrodo, lyg jis būtų 1,85 m.

150
P laštakos ir nykščio gestai

PLAŠTAKŲ K A LB A

įtiksiančius metų žmonių statusas visuomenėje nusakydavo


pirmumo teisę, leidusią jiems pareikšti nuomonę. Kuo dau­
giau galios ir autoriteto turėsite, tuo labiau kiti bus priversti
(tisų klausyti. Pavyzdžiui, romėnų istorijoje rašoma, kad žemo
luomo asmuo, pertraukęs Julijų Cezarį, galėjo būti nužudy­
tas, Šiandien dauguma žmonių turi žodžio laisvę ir gali pa­
reikšti savo nuomonę. Britanijoje, Australijoje ir JAV leistina
peri raukti prezidentą ar ministrą pirmininką, išsakyti savo
nuomonę ar plojimu rodyti nepasitenkinimą - taip 2003 me­
tais atsitiko ministrui pirmininkui Toniui Bleirui, televizijoje
diskutuojant apie Irako krizę. Daugelyje šalių rankos perėmu­
sios „skyrybos ženklų' vaidmenį, kad pokalbį pasuktų reikia­
ma kryptimi. Pakeltų plaštakų gestas pasiskolintas iš italų ir
ptuncūzų, dažniausiai naudojančių „kalbančias plaštakas", bet
3p retai matoma Anglijoje. O jei pasitaiko, rankų mosavimas
liteli apgailėtinas.
Italijoje kalbėjimo eiliškumas paprastas: kalba asmuo, ku­
ri o rankos iškeltos. Klausytojas stovi nuleistomis rankomis
i i susidėjęs už nugaros. Jeigu norite kalbėti, pakelkite į viršų
liukas. Tai galite padaryti arba žiūrėdamas į šalį, arba griebti
kalbėtojo rankas ir jas nulenkti, o savąsias iškelti į viršų. Dau­
guma žmonių mano, kad kalbantys italai draugiški ir siekia
Intymumo, nes nuolat vieni kitus liečia. Iš tikrųjų kiekvienas
■stengiasi suvaržyti kalbėtojo rankas ir perimti pašnekesį.
Siame skyriuje įvertinsime kai kuriuos dažniausiai vartoja­
mus plaštakos ir nykščio gestus.

Surišk italo rankas už nugaros, ir jis pasidarys nebylus.

151
K ūno ka lb os vadovas

VIENA VERTUS...

Stebint kalbėtoją, apibendrinantį pasisakiusiųjų nuomones,


galima nustatyti, kurią diskusijų pusę jis palaiko. Norėdamas
akcentuoti išsakytas mintis, jis mosuoja atverstu delnu ir, bū­
damas dešiniarankis, savo pritarimą išreiškia dešine, o kairia­
rankis - kaire ranka. Nepritardamas pasisakiusiojo nuomo­
nei, jis m ojuoja kita „silpnesne" ranka.

KITA VERTUS, GESTAI PADEDA PRISIMINTI

Rankų gestai palaiko klausytojų dėmesį, skatina bendravimą


ir padeda geriau prisim inti girdėtą inform aciją. Anglijoje,
M ančesterio universitete, Džefris Bitis (Geoffrey Reattie) ir
Nina Maklaugelin (M cLoughlin) atliko tyrimus. Savanoriai
klausėsi pasakojimų apie animacinius veikėjus: Triušį Ro-
džerį, Tvitę Pi* ir Katiną Silvestrą. Pasakotojas, skaitydamas
pasakas klausytojams, gestikuliavo rankomis: greitai jas judi­
no aukštyn žemyn, esą veikėjai bėga; banguotai - pavaizdavo
plaukų džiovintuvą; plačiai išskėtė rankas - rodė, kokia stora
operos dainininkė. Kai po dešimties minučių klausytojai buvo
egzaminuojami, tie, kas matė rankų gestus, iškopė į aukštesnį,
trečią, atsakymų lygį, nes prisiminė pasakojimo detales. Tai
įrodo, kad rankų gestai gerokai padidina įsiminimą.
Šiame skyriuje išnagrinėsime 15 bendriausių plaštakų ges­
tų ir aptarsime, ko iš jų tikėtis.

* Tweetie Pie - geltono paukščiuko vardas.

152
P laštakos ir nykščio gestai

D ELN Ų T R Y N IM A S

Su šeimos drauge aptarėme slidinėjim o atostogas. Per pokalbį


ji atsilošė į kėdės atkaltę, plačiai nusišypsojo, greitai patrynė
delnus ir sušuko: „Negaliu sulaukti!" Neverbaliniu būdu, trin ­
dama pakeltus delnus, draugė pasakė, kad ji tikisi sėkmingos
kelionės.

Parodo teigiamus lūkesčius

I>elnų trynimas išreiškia teigiamus žmonių lūkesčius. Disko


metikas patrina tarp delnų diską, kad toli nuskrietų ir taptų
nugalėtoju; cerem onijos meistras trina delnus ir sako audito-
i ijai: „Tikimės išgirsti kitą kalbėtoją"; susijaudinęs pardavėjas
išdidžiai įeina į vadybininko kabinetą, trina delnus ir praneša:
„Ką tik gavome didelį užsakymą!" Kai padavėjas, baigiantis
vakarui, prieina prie jūsų stalo, patrina delnus ir teiraujasi:
„Ar dar ko nors norėsit?", taip jis neverbaline kalba praneša,
jog tikisi gerų arbatpinigių.
Greitis, kuriuo asmuo trina delnus, parodo, kas gaus ne­
blogą pelną. Sakykime, jūs norite pirkti namą ir apsilankote
pm nekilnojam ojo turto agentą. Aptarus jūsų įsivaizduojamą
namą, agentas greitai patrina delnus ir sako: „Aš turiu jums
imkamą nam ą!" Taip agentas praneša, kad tikisi, jog jūs turė­

153
Kūno kalbos vadovas

site naudos. Kaip jaustumėtės, jei jis labai lėtai trintų delnus ir
sakytų, kad surado tobulą variantą? Jis atrodytų pasalūnas ar
sukčius, ieškantis sau naudos ir nepaisantis jūsų interesų.

Delnų trynimo greitis parodo, kas gaus pelną.

Pardavėjai, reklamuojantys produktus ar paslaugas pirkėjams,


mokomi greitai trinti delnus, kad pirkėjai nepradėtų jais abe­
joti. Kai pirkėjas greitai trina delnus ir sako: „Pažiūrėkim, ką
jūs galite pasiūlyti!", jis signalizuoja, kad tikisi nusipirkti gerą
prekę.

„Galiu pasiūlyti gerą kainą!"

Visada prisiminkite kontekstą: štai asmuo šaltą dieną stovi au­


tobusų stotyje ir gyvai trina delnus, bet nebūtinai tikisi greitai
sulaukti autobuso. Taip jis šildosi sužvarbusias rankas.

NYKŠČIO IR SMILIAUS TRYNIMAS

Trinti nykštį smiliumi ar kitų pirštų galiukais yra įprastas


gestas, rodantis, kad tikimasi pinigų. Tai reikia suprasti kaip
monetos trynim ą tarp pirštų. Tokį gestą paprastai naudoja ga­
tvių prekiautojas, sakantis: „Aš galiu jums sutaupyti 40 proc.",

154
P laštakos ir nykščio gestai

m fa asmuo, klausiantis savo draugo: „Gal galėtum paskolinti


fH s v a r ų ? "

„Galėtume iš to užsidirbti
pinigų!"

'wi gesto, turinčio neigiamų sąsajų su pinigais, turėtų vengti


profesionalus darbuotojas.

SU N ERTI RANKŲ PIRŠTAI

Li pradžių šis gestas atrodo kaip pasitikėjimo ženklas, nes jį


rodydami žmonės dažnai šypsosi. Kartą stebėjome derybinin­
kų, aptariantį žlugusį sandorį. įsijausdamas į pasakojimą, jis
taip sunėrė rankų pirštus, kad šie pabalo ir atrodė it suvirinti.
Nunertų rankų pirštų gestas rodo prislopintą, susirūpinusį ar
neigiamą požiūrį. Tai mėgstamas karalienės Elžbietos gestas,
kai ji vyksta karališkojo vizito ir rodosi viešai. Tuomet sunerti
tankų pirštai guli jos skraite.

P Sunerti ir pakelti
rankų pirštai rodo
nusivylimą, net jei
tuo metu šypsomasi

f e

155
Kūno kalbos vadovas

Derybų ekspertai Nyrenbergas (Nierenberg) ir Kaleras (Ca-


lero) tyrinėjo sunertų rankų pirštų gestą ir nustatė, kad jis at­
skleidžia nusivylimą, susilaikymą, nerimą ar neigiamą požiūrį
apskritai. Tai pozicija žmogaus, manančio, kad nesisekė įtikin­
ti ir jis pralaimėjo derybas.
Yra trys sunertų rankų pirštų gesto pozicijos: sunerti rankų
pirštai prieš veidą; sunertos rankos padėtos ant stalo ar guli
skraite; stovint sunerti rankų pirštai laikomi prieš tarpkojį.

Sunerti rankų
pirštai centro
pozicijoje

Sunerti rankų pirštai


žemesnėje pozicijoje

Nustatėme ryšį tarp sunertų rankų pirštų iškėlimo aukščio ir


asmens nusivylimo laipsnio: jei sunerti rankų pirštai laikomi
aukščiau, kaip parodyta centro pozicijoje, tai su bėdomis su­
sidoroti sunkiau negu tada, kai rankos laikomos žemesnėje

156
Plaštakos ir nykščio gestai

pozicijoje (žr. pav.). Todėl reikia imtis veiksmų, kaip atkabinti


pirštus: pasiūlyti gerti, paprašyti ką nors palaikyti, kad neliktų
neigiamo požiūrio, koks būna sunėrus ant krūtinės rankas,

SU D U R T Ų PIRŠTŲ G A LIU K Ų G ESTAS

Iki šiol pabrėždavome, kad gestai būna grupėmis, kaip žodžiai


sakinyje, ir jie interpretuojami pagal situaciją. Šita taisyklė
negalioja sudurtų pirštų galiukų gestui. Vienos rankos pirštai
lengvai remiasi j kitos rankos pirštus, suformuodami sudurtų
pirštų galiukų gestą, galintį svyruoti pirmyn atgal - kaip voras,
♦larantis atsispaudimus ant veidrodžio.
Nustatėme, kad sudurtų pirštų galiukų gestas dažnai aptin­
kamas vadovų ir pavaldinių santykiuose ir rodo įsitikinimą ar
savikliovą. Viršininkai gestą naudoja įsakydami ar patardami
į mvaldiniams; jį ypač mėgsta buhalteriai, teisininkai ir vady­
bininkai. Pasitikintys ir vadovų tipo žmonės šį gestą naudoja
dažnai, ir taip atskleidžia pasitikėjimą.

Pasitikintis; jis turi


tinkamus atsakymus

Asmenys, pasitelkiantys sudurtų pirštų galiukų gestą, kartais


it pakeičia meldimosi gestu, tapdami panašūs į dievus. Pagrin-

157
Kūno kalbos vadovas

dinė taisyklė: venkite sudurtų pirštų galiukų gesto, kai leidžia-


tės įtikinamas ar siekiate laimėti kito asmens pasitikėjimą, nes
gestą galima suprasti kaip manieringumą ar aroganciją.

Prezidentas Širakas ir Džeris Adamsas kartais būna


panašūs į dievus

Jei norite atrodyti savimi pasitikintis ir žinote visus teisingus


atsakymus, už jus tai padarys sudurtų pirštų galiukų gestas.

SUDURTŲ PIRŠTŲ GALIUKŲ GESTAS IR ŠACHMATAI

įsivaizduokite, kad žaidžiate šachmatais ir yra jūsų eilė eiti.


Pajudinate virš lentos ranką ir uždedate pirštą ant figūros,
parodydamas, kad norite paeiti. Tada pastebite, kad varžovas
atsilošė ir padarė sudurtų pirštų galiukų gestą. Varžovas ne­
verbaliniu būdu ką tik pasakė, kad šis ėjimas figūrėle jo neiš­
gąsdino, todėl tos figūros nejudinkite. Palietę kitą figūrą, pa­

158
Plaštakos ir nykščio gestai

stebite, jog priešininkas panaudojo kitus gestus: sunėrė rankų


pirštus ar sukryžiavo ant krūtinės rankas, signalizuodamas,
k,ui jam nepatinka galimas jūsų ėjimas - todėl darykite, ką
ketinate.
Sudurtų pirštų galiukų gestas turi dvi pagrindines versi-
fas: pakeltas sudurtų pirštų galiukų gestas - šiuo ženklu as­
muo perteikia savo idėjas, nuomonę ar išraiškingai kalba; ir
nuleistas sudurtų pirštų galiukų gestas - šį ženklą naudojantis
asmuo klausosi kitų.

Nuleistas sudurtų pirštų


galiukų gestas

Nuleistą sudurtų pirštų galiukų gestą moterys linkusios nau­


doti dažniau nei pakeltą sudurtų pirštų galiukų gestą. Kai pa­
keltas sudurtų pirštų galiukų gestas palydimas atlošta galva,
asmuo puikuojasi ar yra arogantiškas.
Nors sudurtų pirštų galiukų gestas yra pozityvus ženklas, jį
lydinčios aplinkybės būna teigiamos ar neigiamos, todėl jo in-
tci pi etacija gali būti klaidinga. Tarkime, jūs kažkam pateikiate
Kloją ir per pristatymą pastebite, kad keli asmenys naudoja po­
zityvius gestus - atvirus delnus, palinkę į priekį, pakėlę galvas,
lin k si ir pan. O pristatymui einant į pabaigą kažkas parodo
sudurtų pirštų galiukų gestą.

159
Kūno kalbos vadovas

Jei sudurtų pirštų galiukų gestą lydi kiti pozityvūs gestai,


ypač kai su kitais aiškinatės problemų sprendimus, galite drą­
siai kviesti žmones ir jiem s siūlyti. Kita vertus, jeigu sudur­
tų pirštų galiukų gestą lydi keli negatyvūs gestai - sunertos
rankos, sukryžiuotos kojos, žiūrima į šalį ir rankų prie vei­
do gestai, - galimas pirkėjas įsitikinęs, kad jis nepasakys jums
„taip" ar net pasistengs kuo greičiau jūsų atsikratyti. Abiem
šiais atvejais sudurtų pirštų galiukų gestas rodo pasitikėjimą,
bet vienas sukelia pozityvius rezultatus, o kitas neigiamus pa­
darinius. Gestai, einantys pirmiau už sudurtų pirštų galiukų
gestą, gali sukelti nemalonius padarinius.

SANTRAUKA

Jūsų rankos visada prieš jus ir jos atskleidžia jūsų em ocijas ir


požiūrį. Daugelį kūno kalbos gestų sunku išmokti, bet rankų
gestai gali būti taip praktikuojami ir repetuojami, kad jūs kon­
troliuotumėte jų padėtį ir veiksmus. Kai suprasite rankų ges­
tus, atrodysite labiau pasitikintis, jus lydės sėkmė ir laimėsite
daugiau šachmatų partijų.

V E ID A S A N T LĖKŠTU TĖS

Veidas ant lėkštutės -


pateikia savo veidą vyrui,
kad jis grožėtųsi

160
Plaštakos ir nykščio gestai

Iai pozityvus koketuojant naudojamas gestas. Jį rodo moterys


tf gėjai, siekiantys patraukti vyro dėmesį. Moteris uždeda vie­
nų plaštaką ant kitos ir ant jų - kaip lėkštutės - padeda sma­
krą, leisdama vyrui ja grožėtis.
Jei ketinate meilintis - nuoširdžiai ar ne, šis gestas suteikia
Žalią šviesą.

RANKŲ L A IK Y M A S UŽ N U G A R O S

I '.Unburgo kunigaikštis ir kiti britų karališkosios šeimos atsto­


vai turi įprotį vaikščioti pakelta galva, atkišę smakrą ir laikyti
rankas už nugaros, kai viena ranka guli kitos rankos saujoje,
his g e s t a s paplitęs tarp lyderių ir karališkųjų asmenų, naudoja­
mas patruliuojančių policininkų, mokyklos direktoriaus, ap­
einančio savo teritoriją, vyresnio karinio personalo ir asmens,
ten nčio galią.

Pranašumo ir pasitikėjimo gestas iš nugaros


ir priekio

161
Kūno kalbos vadovas

Em ocijos, lydinčios šį gestą, yra pranašumas, pasitikėjimas


ir galia. Asmenys laiko atidengtus pažeidžiamus organus -
skrandį, širdį, tarpkojį ir gerklę, nes pasąmonėje yra bebai­
miai. Patariame: jei pajusite didelę įtampą (pavyzdžiui, ben­
drausite su laikraščio reporteriais ar lauksite dantų gydytojo
priim am ajam e), atsistokite šia poza ir įgysite pasitikėjimo, pa­
jusite valdžią, nes veikia priežasties ir padarinio dėsnis.
Mūsų darbas su įstatymo priežiūros karininkais parodė,
kad karininkai, nenešiojantys šaunamojo ginklo, visada taip
stovi ir, norėdami būti dar aukštesni, dažnai pirmyn atgal siū­
buoja ant pirštų galų. Nešiojantys ginklą policijos karininkai šį
gestą naudoja retai, jų rankos laisvai nuleistos prie šonų arba
nykščiai užkišti už diržo. Šaunamasis ginklas karininkui duo­
da nemažai jėgos, todėl jam nereikia galios rodyti delno delne
gestu.
Sugniaužusi riešą ranka mums praneša kitokias emocijas
nei tada, kai žmogus laiko rankas už nugaros gestu „ranka
saujoje". Tai nusivylimo ženklas ir mėginimas susiimti. Už nu­
garos viena ranka kietai sugriebusi kitos rankos riešą ar dilbį,
lyg stengiantis vieną ranką apsaugoti nuo užgavimo.

Sugniaužusi riešą ranka

162
Plaštakos ir nykščio gestai

feto smarkiau individas supyksta ar jaučia nusivylimą, tuo


laksčiau viena ranka sugriebia kitą. Paveikslėlyje apačioje pa­
rodytas asmuo dar labiau stengiasi susitvardyti nei paveikslė­
lyje aukščiau, nes ranka sugriebusi dilbį, ne tik riešą. Šis gestas
rodo posakio kilmę: „Susiimk."

Žasto sugriebimas

kaip žmonės laiko rankas už nugaros ir sugriebia ne tik riešą,


fa t ir ranką, galime matyti šalia teismo salės, kai viena prieš
kitą stovi kovojančios pusės; taip elgiasi pardavėjai klientą
1-1 lė m i m o zonoje ir pacientai, laukiantys gydytojo. Taip m ė­
g in a m a užmaskuoti nervingumą ar išlaikyti santūrumą. Jeigu
pastebėsite, kad ir jūs taip elgiatės, pakeiskite šį gestą kitu ges­
tu rankos laikomos už nugaros ir ranka saujoje. Tada įgysite
daugiau pasitikėjimo ir galėsite susivaldyti.

N YKŠČ IO R O D Y M A S

Ap tarėm e, kad nykščiai rodo pranašumą. Chiromantijoje jie


liejam i su charakterio stiprumu ir asmens ego, kūno kalba jie
Ifietškia puikybę, dominavimą, užsispyrimą, kartais ir agre­

163
Kūno kalbos vadovas

syvumą. Nykščių gestai yra gestų grupės dalis, arba antriniai


gestai. Nykščiai siunčia pozityvius signalus, dažnai jais paly­
dima individo poza „kietas" arba pranašesnis. Vyras patrau­
klioms moterims dem onstruoja atsikišusius nykščius, juos
rodo aukštą statusą turintys ir prestižinius drabužius vilkintys
žmonės. Žemo statuso individas, koks nors bastūnas, tai daro
retai.

„Karjeristas" su liemene

Rodantys nykščius asmenys dažnai mėgsta suptis ant pirštų,


kad save taip paaukštintų.

NYKŠČIAI, KYŠANTYS IŠ ŠVARKO KIŠENĖS

Šis gestas būdingas vyrams ir moterims, kurie jaučiasi vir­


šesni už kitus. Tai vienas pagrindinių princo Čarlzo gestų; jis
atskleidžia, kad princas perima kontrolę. Darbinėje aplinkoje
vaikštantis po bendrovę bosas nykščiais rodo šį gestą. Bosui
pasišalinus, šią pozą perima jo pavaduotojas. Bet nė vienas iš
pavaldinių nedrįsta šio gesto naudoti matant viršininkui.

164
Plaštakos ir nykščio gestai

Princas Čarlzas
naudoja nykščio,
kyšančio iš švarko
kišenės, gestą

Mykščio rodymas gali tapti akivaizdus, kai asmuo pateikia


prn-staraujančią žinią. Imkime, pavyzdžiui, advokatą, atsisu-
|y®!j j prisiekusiuosius ir žemu ramiu balsu sakantį: „Ponai
Sf ponios, mano kuklia nuomone...11, o tuo metu rodantį nykš-
< ir atlosiantį galvą - „jūs man nesvarbūs'1.

Advokatas apsimeta
esąs kuklus
Kūno kalbos vadovas

Prisiekusieji gali pajusti, kad advokatas nenuoširdus ar pasi­


pūtęs. Jei advokatas norėjo apsimesti esąs kuklus, jis turėjo at­
sistoti prieš prisiekusiuosius atsegta mantija, atvirais delnais ir
pasikūprinęs, kad atrodytų mažesnis.

„Atrodote inteligentas, sąžiningas pone", - atsakė


pasipūtęs advokatas.
„Grąžinčiau jums komplimentą, sere, - ištarė
liudytojas. - Bet esu prisaikdintas."

Nykščiai kartais iškišami iš užpakalinės kelnių kišenės (žr. to­


liau), tarsi asmuo stengtųsi paslėpti savo dominavimą. Iki sep­
tinto dešimtmečio vidurio retai sutikdavai moterų, rodančių
nykščius. Vėliau jos pradėjo mūvėti kelnes, visuomenėje įgijo
didesnę valdžią ir ėmė rodyti nykščius.

Nykščių rodymas atskleidžia pasitikėjimą,


valdingumą

Sukryžiuotos rankos su aukštyn išlindusiais nykščiais - kitas


dažnas nykščio grupės gestas. Tai dvigubas signalas, rodan-

166
Plaštakos ir nykščio gestai

lys gynybinį ar neigiamą požiūrį (sukryžiuotos rankos), ir dar


nykščiais išsakomas pranašumas. Asmuo kalbėdamas gestiku­
liuoja nykščiais, o stovėdamas supasi ant pirštų.

Užsisklendęs, bet save


laikantis viršesniu

Nykštys gali būti pajuokos ar nepagarbos ženklas, kai juo ro­


doma į kitą asmenį. Pavyzdžiui, vyras pasilenkia prie drau­
go, rodo nykščiu į žmoną ir sako: „Ji visada man prikaišioja",
kviesdamas ją ginčytis. O purtydamas nykštį ją pajuokia. Dėl
los priežasties rodymas nykščiu erzina daugumą moterų, ypač
kai tai daro jos vyras. Purtomo nykščio gestas nėra būdingas
moterims, nors jos kartais juo parodo į nemėgstamus žmones.

Ji visada man prikaišioja!

167
Kūno kalbos vadovas

SAN TRAU KA

Tūkstančius metų nykštys buvo naudojamas kaip galios ir val­


dingumo ženklas. Romėnų laikais pakeltas ar nuleistas nykš­
tys reiškė gladiatoriaus gyvenimą ar mirtį. Daugelis be jokios
treniruotės instinktyviai iššifruoja nykščio ženklus ir, atrodo,
supranta jų reikšmę. Jūs galite ne tik iššifruoti nykščio signa­
lus, bet ir išmokti juos naudoti.
7 SKYRIUS

VERTINANTYS IR APGAU LINGI


ŽENKLAI

Rankų prie veido gesto šifravimas

Bilas Klintonas prisiekusiesiems - kaip jums atrodo,


ką jis mąsto?

Koks būtų rezultatas, jei kiekvienam sutiktajam sakytumėte


?| .iską tiesą? Jeigu sakytumėte tiksliai taip, kas tuo metu šauna
J galvą, kokie būtų padariniai? Pavyzdžiui:

Bosui: „Labas rytas, viršininke - bukas tinginy. “


Vyras pirkėjai: „Ačiū už pirkimus, Siuzana, reikia pasaky­
ti, itiri nuostabią standžią krūtinę. “
Moteris kaimynui: „Ačiū, kad sunešėte produktus. Taigra-
?m stangrus tavo užpakalis, bet kas, po velnių, kirpo plaukus?"
Anytai: „Malonu matyti - tu, landi, bjauri sena ragana.“

I u moteris klausia: „Ar ši suknelė manęs nestorina?“, koks


tuma jūsų atsakymas? Jeigu jūs vyras ir suprantate, kaip dera

169
Kūno ka lb os vadovas

elgtis, atsakote, kad ji atrodo gerai. Bet pats tikriausiai galvo­


jate: „Ne suknelė tave storina, bet tu pati stora, nes kemši py­
ragaičius ir ledus.“
Jei visada sakytumėte tik tiesą, ne tik liktumėte vienišas,
bet ir gyvenimą baigtumėte ligoninėje ar kalėjime. Melas yra
tepalas, lengvinantis tarpusavio santykius ir leidžiantis palai­
kyti draugiškus socialinius ryšius. Tai vadinama baltu melu ,
jo tikslas pamaloninti kitus, užuot drėbus į akis žiaurią šaltą
tiesą. Tyrimai rodo, kad socialiniai melagiai yra populiaresni
už sakančius tiesą, nors ir aišku, kad jie meluoja. Piktas melas
yra tada, kai vienas asmuo apgaudinėja kitą, siekdamas asme­
ninės naudos.

M E LO T Y R IM A I

Melą sunkiausia atpažinti iš ženklų, kuriuos melagis lengvai


kontroliuoja, pavyzdžiui, žodžių, nes juos galima išmokti.
Melą atskleidžia automatiškai ir beveik nevaldomai rodomi
gestai, nes į juos įsipina svarbios melo emocijos.
Masačūsetso universiteto (Amherstas) darbuotojas Rober­
tas Feldmanas ištyrė 121 porą, kalbančią su trečiaisiais asme­
nimis. Trečdalis dalyvių turėjo atrodyti patrauklūs, kitam treč­
daliui buvo nurodyta būti kompetentingiems, likusiems - būti
savimi. Paskui visi dalyviai buvo pakviesti žiūrėti filmuotos jų
pokalbių medžiagos ir nustatyti, kada meluojama. Buvo balto
melo, kai dalyviai sakė, kad mėgsta tam tikr ą asmenį, nors iš
tikrųjų jo nemėgo. Buvo pameluota ir šiurkščiau, nes dalyviai
apsimetė esantys roko žvaigždės. Apskritai Feldmanas nustatė,
kad 62 proc. dalyvių vidutiniškai melavo kas dešimt minučių,
per tą laiką sumeluodami du tris kartus. Džeimsas Paterso-
nas (James Patterson), knygos Diena, kai A m erika pasakė tie-

170
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

$ę („The day America told the truth“) autorius, apklausė per


1 0 0 0 amerikiečių ir išsiaiškino, kad 91 proc, melavo nuolat ir
darbe, ir namie.

„Visada geriau apsimoka sakyti tiesą, žinoma,


nebent esate apsigimęs melagis."
Džeromas K. Džeromas

Kaip galima nustatyti, kada žmogus meluoja, delsia ar svarsto?


Apgavystės, vilkinimo, nuobodulio ir vertinimo gestai daug
ką pasako apie asmenį, o stebėtojas gali išmokti juos atpažinti.
Siame skyriuje išmoksite skaityti kūno signalus, išduodančius
jų savininką. Pirm oje skyriaus dalyje kalbėsime apie melą ir
apgaulę.

TRYS IŠ M IN T IN G O S B E Ž D Ž IO N Ė S

Sfeš beždžionės simbolizuoja tuos, kurie negirdi blogio, jo ne­


mato ir blogai nekalba. Paprasti rankos prie veido gestai su­
formuoja apgavystes lydinčių gestų pagrindą. Trumpai sakant,
kai matome, kalbame ir girdime melą ar apgaulę, esame linkę
rankomis užsidengti burną, akis ir ausis.

Negirdėk
blogio,
nematyk
blogio ir blogai
nekalbėk

171
Kūno kalbos vadovas

Žmonės, kurie girdi meluojant ar stebi siaubingą avariją, daž­


nai užsidengia rankomis veidą, simboliškai apsisaugodami
nuo blogų reginių ar keliančių baimę naujienų. Šį gestą visas
pasaulis išvydo 2001 m. rugsėjo 11 d., kai žmonės išgirdo ir
per televiziją matė, kaip bombarduojami dvyniai bokštai.
Kaip jau aptarėme, meluodami vaikai šį gestą naudoja atvi­
rai. Jeigu meluoja, vaikas viena ar abiem rankomis užsiden­
gia burną, kad sulaikytų melagingus žodžius. Nenorėdamas
klausytis priekaištaujančio tėvo, jis užsidengia ausis ir negirdi
jo žodžių. Kai mato tai, į ką nenori žiūrėti, vaikas užsidengia
akis. Paūgėjus šie rankos prie veido gestai darosi greitesni ir ne
tokie akivaizdūs, tačiau jie vis tiek išlenda, kai vaikas meluoja,
nuslepia ar tampa apgavystės liudytoju.
Šie gestai taip pat susiję su abejone, netikrumu ar hiperbo-
lizavimu. Tyrėjo Desmondo Moriso (Morris) režisuotos situa­
cijos metu buvo kalbama ligonių sveikatos temomis, ir slaugės
melavo savo pacientams. Daugiau rankomis prie veido gesti­
kuliavo melavusios, o ne tiesą sakiusios slaugės. Meluodami
vyrai ir moterys dažniau nurydavo seiles, bet tai veikiau bū­
dinga tik vyrams, nes jų didesnis Adomo obuolys.

„Su šia moterimi neturėjau seksualinių ryšių", - pasakė


politikas, nurijo seiles ir patrynė nosį.

Kaip teigėme knygos pradžioje, analizuosime pavienius gestus


nesiedami jų su kitais ir juos individualiai aptarsime, bet pri­
mename, kad tikrovėje būna kitaip. Pavieniai gestai yra dides­
nės gestų grupės dalis ir turėtų būti studijuojami kaip žodžiai
sakinyje, t. y. kaip kiekvienas žodis susijęs su kitais žodžiais ir

172
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

.♦j".kritai su kontekstu. Jei kas nors naudoja rankos prie vei­


do gestą, tai ne visada reiškia, kad žmogus meluoja. Tačiau
akivaizdu, kad asmuo sulaiko informaciją, todėl tolesni gestų
Jfrupės tyrimai Įtarimus gali pagrįsti ar paneigti. Svarbu vengti
raukos prie veido gestą interpretuoti izoliuotai.
Jeigu nėra nė vieno užtikrinto judesio, veido išraiškos ar
truktelėjimo, kurie patvirtintų, kad asmuo meluoja, siūlome
keltas gestų grupes, padėsiančias nustatyti melą.

KAIP V E ID A S A T SK L E ID Ž IA T IESĄ

Paslėpti melą dažniausiai bandoma veidu: apgaudinėdami


įypsomės, linksime ir mirksime, bet, deja, kūno signalai mus
išduoda, nes nėra veido ženklų ir kūno gestų atitikimo. Nors
darnai to neįtariame, veide atsiskleidžia mūsų požiūris ir
emocijos.

Prabėgantis veidu nesuderinamumas atskleidžia


emocinius konfliktus.

kai stengiamės užmaskuoti melą ar galvoje praskrieja kokia


nors mintis, akimirksniu tai žybteli mūsų veide. Paprastai m a­
tome, kaip kažkas greitai paliečia nosį, lyg ją niežėtų, arba jie
įdėmiai mūsų klausosi, pridėję ranką prie veido, ir net neįta­
rtame, kad taip jie slepia mirtiną nuobodulį. Pavyzdžiui, fil­
mavome vyriškį, pasakojantį, kaip jis gerai sutaria su uošve.
K a i tik ją paminėdavo, kairiajame skruoste pasirodydavo m o­
mentinė pašaipa, išduodanti tikruosius jo jausmus.

173
Kūno ka lb os vadovas

TIESA, K A D M O T ER Y S M E LU O JA G ERIAU

Knygoje Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia konstatavo­


me, kad moterys geriau supranta emocijas, todėl, atitinkamai
meluodamos, sėkmingiau manipuliuoja kitais. Tai būdinga
mažoms mergytėms, kai jo s verkia išgirdusios verkiant kitus
kūdikius arba panorusios pravirksta ir verksmu užkrečia ki­
tus mažutėlius. Sandžida O’Konel (Sanjida O’Connell), kny­
gos Telepatija („M indreading") autorė, atliko penkių mėnesių
trukmės tyrimus, mėgindama išsiaiškinti melo formas. Ji pa­
darė išvadas, kad m oterų melas sudėtingesnis negu vyrų. Vy­
rai sako paprastai: „Nespėjau į autobusą", „Išsikrovė telefonas,
negalėjau tau paskambinti". Tyrėja nustatė, kad labiau tikima
patraukliais, o ne negražiais žmonėmis. Todėl tokie lyderiai
kaip Džonas F. Kenedis ir Bilas Klintonas iš aferų išėjo sausi.

K O D ĖL SU N K U M ELU O TI

Kaip m inėjom e 3 skyriuje, dauguma žmonių įsitikinę, kad m e­


lagiai šypsosi daugiau nei įprastai, bet tyrimai rodo, jog kaip
tik yra atvirkščiai, - jie šypsosi mažiau. Meluojant atsiranda
sunkumų: pasąmonė veikia automatiškai ir nepriklauso nuo
melagingų žodžių, taigi mus išduoda kūno kalba. Štai kodėl
lengva sugauti žmones, retai meluojančius, nors ir kaip įtiki­
namai jie kalbėtų. Tuo momentu, kai pradeda meluoti, kūnas
ima siųsti prieštaringus signalus, ir atsiranda jausmas, kad jie
nesako tiesos. Meluojant pasąmonė siunčia nervingą energi­
ją, pasireiškiančią gestu, prieštaraujančiu tam, kas pasakyta.
Profesionalūs melagiai - politikai, teisininkai, aktoriai ir tele­
vizijos diktoriai - taip ištobulino savo kūno gestus, kad sunku
pamatyti melą, todėl žmonės visiškai tuo patiki.

174
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

t i ai ima meluoti dviem būdais: pirma, melagiai išmoksta


JMūsil tikrus gestus, bet šis metodas veikia tik tada, kai me­
luojama nuolat. Antra, jie gali sumažinti gestikuliavimą, kad
meluodami nepadarytų nė vieno pozityvaus ir negatyvaus
gesto, bet tai irgi sunku.

Pasipraktikavę melagiai gali tapti tokie


įtikinantys kaip aktoriai.

Išbandykite paprastą testą - meluodami stenkitės sąmoningai


sūvaidyti visus kūno gestus. Net tada, kai pavyks nuslopinti
{•{{grindinius kūno gestus, bus kitaip gestikuliuojama: trūkčios
ftudo raumenys, išsiplės ir susiaurės akių lėliukės, prakaituos
j* paraus skruostai, padažnės akies mirksniai nuo 10 iki 50
mirksnių per minutę ir daug kitų mažų ženklų, rodančių ap­
gudę, i ’yrimai su lėtai judančiais fotoaparatais rodo, kad mik-
ftrgcstai gali atsirasti per akimirką, ir juos perskaito tik profe­
sionalus interviu ėmėjai, pardavėjai ir šiaip įžvalgūs asmenys.
Akivaizdu, kad, norint sėkmingai meluoti, reikia paslėp­
ti kūną. Atliekant apklausą, kvočiamas žmogus pasodinamas
ant kėdės atviroje vietoje arba po lempomis, kad kvotėjai gerai
ismivtų jo kūną - taip melas tampa geriau matomas. Meluoti
f m 1,vi,m, jei sėdite prie rašomojo stalo, iš dalies pridengiančio
Įminą, žiūrite pro tvoros viršų ar esate už durų. Geriausia m®*
jui'i i telefonu ar elektroniniu laišku.

175
Kūno ka lb os vadovas

A ŠTU O N I D A ŽN IA U SIA I PASITAIKANTYS


M ELA VIM O GESTAI

1. Uždengta burna
Ranka pridengia burną, nes smegenys
nesąmoningai liepia sustabdyti besi­
veržiančius melagingus žodžius. Kar­
tais šis gestas gali būti keli pirštai ant
burnos ar net sugniaužtas kumštis, bet
reikšmė ta pati.
TTV, . , Burnos uždengimo gestą žmonės
Uždengta burna ° ° v
bando užmaskuoti apsimestinai ko­
sėdami. Kai aktoriai vaidina gangsterius ar nusikaltėlius, jie
dažnai naudoja šį gestą, esą su kitais gangsteriais aptardami
kriminalinius veiksmus ar apklausiami policijoje, kad žiūrovai
suprastų, jog jie slapukauja ar yra nedorėliai.
Jeigu kalbėdami žmonės naudoja šį gestą, galbūt jie me­
luoja. Kai prisidengia burną jum s kalbant, tikėtina, kad jiems
atrodo, jog jūs kai ką slepiate. Šis gestas yra vienas iš labiausiai
nerimą keliančių ženklų, kurį auditorijoje mato konferencijos
pranešėjas. Kalbėtojas turėtų liautis šnekėjęs ir paklausti audi­
torijos: „Gal kas norėtų užduoti klausimą?1' arba „Matau, kad
kai kurie žmonės nesutinka. Padiskutuokime." Tai auditorijos
raginimas pasisakyti, aptarti prieštaravimus; kalbėtojui sutei­
kiama galimybė patikslinti teiginius ir atsakyti į klausimus. Tai
tas pats, kai auditorija sukryžiuoja rankas.
Kitas iš pažiūros nežalingas uždengtos burnos gesto varian­
tas - prie lūpų vertikaliai pridėtas pirštas, lyg tariant „Šššš".
Asmens vaikystėje šį gestą greičiausiai naudojo jo tėvai. Su­
augęs asmuo šiuo gestu sau primena, kad negalima prasitarti

176
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

apie savo jausmus. Gestas parodo, kad jūs bandote nuslėpti tai,
kas jus slegia.

Jeigu vaikystėje tėvai ar


auklėtojai naudojo šį gestą,
yra tikimybė, kad suaugę ir
patys jį naudosite

i Nosies lietimas
kariais nosis paliečiama keliais skubiais
grybšniais panosėje ar vienu greitu, be­
veik nepastebimu. Moterys šį gestą atlie­
ka švelniau, matyt, tausodamos makiažą.
Svarbu atsiminti, kad šio tipo veiks­
mą reikia sieti su gestų grupe ir atsižvelg­
ti j kontekstą: asmuo gali sirgti šienlige ar Nosies lietimas
Imli peršalęs.
Uoslės ir skonio sutrikimų gydymo bei mokslinių tyrimų
(mulo Čikagoje mokslininkai nustatė, kad, žmogui meluojant,
i?: .i laisvina cheminiai preparatai katecholaminai, sukeliantys
nosies gleivinės paburkimą. Pasitelkę specialius vaizdo gavi­
mo fotoaparatus, rodančius kūno kraujo apytaką, mokslinin­
kai atskleidė, kad intensyviai meluojant padidėja kraujo spau­
dimas. Ši technologija rodo, kad meluojant nuo priplūdusio
kraujo padidėja nosis, ir tai vadinama Pinokio efektu. Padidė­
t i . kraujo spaudimas išpučia nosį, o nervų galai ima dilgčioti,
f odei ranka nevalingai pakyla ir greitai pakaso niežtinčią nosį.

177
Kūno kalbos vadovas

Nors plika akimi negalima nustatyti, kada išbrinksta nosis,


tai parodo nosies lietimo gestas. Panašiai būna, kai žmogus
susierzina, sunerimsta ar supyksta.
Amerikos neurologas Alanas Hiršas (Alan Hirch) ir psi­
chiatras Čarlzas Volfas (Charles Wolf) plačiai analizavo Bilo
Klintono pasiaiškinimus prisiekusiesiems dėl seksualinio ry­
šio su Monika Levinski ir nustatė, kad jis, kalbėdamas tiesą,
retai lietė nosį.

„Su ta moterimi neturėjau


jokių seksualinių ryšių!"

Tačiau kai Klintonas išsisukinėjo, prieš atsakydamas jis trum­


pam susiraukdavo ir kas keturios minutės paliesdavo nosį -
taip nosį pačiupinėjo 26 kartus. Mokslininkai sakė, kad.
atvirkščiai, Bilas Klintonas nė karto nepalietė nosies, kai tei­
singai atsakinėjo į klausimus.
Studijos su kūno vaizdo gavimo fotoaparatais atskleidė
kad, vyrams meluojant, kraujas suteka į penį ir šis padidėja
Taigi prisiekusieji verčiau būtų numovę Bilui trumpikes.

Prisiekusysis: Pone Klintonai, kodėl viščiukas perėjo kelią?


Bilas Klintonas: Ką tuo viščiuku norite pasakyti? Prašy­
čiau tą viščiuką apibūdinti! Be to, su tuo viščiuku aš kelio ne­
perėjau.

178
Vertinantys ir apgaulingi ženklai

i. Nosies niežėjimas
Nosis liaujasi niežėjusi ją nuoširdžiai pasikasius. Uždengtos
burnos ir nosies lietimo gestais siekiama užmaskuoti apgaulę:
klausytojas taip elgiasi, jei abejoja tuo, ką girdi. Nosies kasy-
mas yra izoliuotas, pasikartojantis gestas, nesutampantis su
šneka ar neatitinkantis jos konteksto.

4. Akies trynim as
„Nematau blogio", - sakė viena išmin­
tinga beždžionė. Vaikas, nenorėdamas
ko nors matyti, užsidengia akis viena
ar abiem rankomis. Kai suaugusį erzi­
na kokia bjaurastis, tikėtina, kad bus
pasitelktas akies trynimo gestas.
Akies trynimas yra smegenų mėgi­
nimas neleisti įsigalėti apgaulei, abejo­
„Aš tiesiog negaliu į
nei ir bjaurasčiai ar vengimas žiūrėti tai žiūrėti"
j veidą asmeniui, kuriam meluojama.
Vyrai paprastai energingai trina akis, o jei melas ypač begė­
diškas, jie žiūri į šalį. Moterys akių netrina, tik švelniu judesiu
paliečia paakį. Matyt, todėl, kad jos nemėgsta stiprių gestų ar
bijo sugadinti makiažą. Moterys irgi vengia klausytojo žvilgs­
nio ir žvelgia į šalį.
Angliškai kalbantiems žmonėms gerai žinoma frazė - „me­
luoja per dantis"*. Čia nurodoma į sukąstų dantų ir apsimes­
tinės šypsenos gestų grupę, pasitaikančią kartu su akies tryni­
mu. Šiuo gestu kino aktoriai pabrėžia „mandagių" tautų, pa­
vyzdžiui, anglų, nenuoširdumą, kai jie nutyli savo nuomonę.

* I.iet. „meluoti per akis".

179
Kūno kalbos vadovas

5. Ausies čiupinėjimas
Įsivaizduokite, kad kažkam sakote: „Tai kainuoja tik 1 200 litų“,
o tas asmuo griebiasi už ausies, žiūri į šalį ir murma: „Nieko
sau, geras versliukas." Tai simboliškas ketinimas „negirdėti
blogio11: stengdamasis į vidų neįsileisti žodžių, jis užsidengia
ausį, prideda prie jos ranką arba tampo ausies spenelį. Tai
vaikiško rankų ant abiejų ausų gesto,
kai vaikas blokuoja tėvų priekaištus,
versija. Kiti ausies čiupinėjimo gesto
variantai: ausies kaušelio kasymas;
„piršto grąžtas1', kai į ausies landą įki­
šamas pirštas ir kasomasi; ausies spe­
nelio tampymas ar ausies kaušelio pa­
lenkimas, kad užstotų klausos landą.
„Nenoriu to girdėti"
Ausies čiupinėjimas gali būti sig­
nalas, kad asmuo jau užtektinai prisiklausė arba pats nori kal­
bėti. Susirūpinę asmenys liečia nosį ir čiupinėja ausį. Princas
Čarlzas, įėjęs į pilną žmonių kambarį ar žingsniuodamas pro
didelę minią, dažnai naudoja šiuos abu gestus. Taip pasireiš­
kia princo susirūpinimas, nors šių gestų niekada nematysime
nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, nes automobilyje jis
jaučiasi lyg ir saugus.
Italijoje ausies čiupinėjimo gestu norima parodyti į sumo-
teriškėjusį asmenį ar gėjų.

6. Kaklo kasymasis
Didžiuoju pirštu kasoma kaklo dalis po ausies speneliu. Šio
gesto tyrimai atskleidė, kad pasikasoma vidutiniškai penkis
kartus. Retai pasikasoma mažiau kaip penkis ir praktiškai ne
daugiau kaip penkis kartus. Tai abejonės ir netikrumo sig­

180
Vertinantys ir apgaulingi ženklai

nalas, lyg asmuo sakytų: „Nesu


tikras, kad sutinku," Gestas ypač
akivaizdus, kai žodinė kalba jį nei­
gia, pavyzdžiui, kai asmuo sako
taip: „Galiu suprasti, kaip jūs jau­
čiatės", bet kaklo kasymas rodo,
Rodo netikrumą kad jis nesuvokia.

T, Apykaklės tampymas
l H-smondas Morisas vienas pirmųjų
nustatė, kad melas sukelia dilgčioji­
mą jautriuose veido ir kaklo audi­
niuose, o šį pojūtį nuraminti galima
patrynus ar pakasius tą vietą. Todėl
/numes, jausdami netikrumą, ka­
sosi kaklą. Kiti, meluodami ar bijo­
dami, kad jų melas paaiškės, tampo Tampoma apykaklė -
, ,, . j . d a r o s i karšta
apykaklę, nes dėl apgavystes padidė­
jęs kraujo spaudimas sukelia prakaitavimą, ypač kai apgavikas
(taria, kad jūs netikite juo.
Kai asmuo jaučia pyktį ar nusivylimą, jį ima smaugti apy­
kaklė, todėl jis atpalaiduoja ją, kad cirkuliuotų vėsus oras. Kai
pastebite šį gestą, paklauskite: „Prašom pakartoti teiginį" arba
J lai galėtumėt paaiškinti savo požiūrį?" Galbūt toks pageida­
vimas privers apgaviką išsiduoti.

K. Pirštai burnoje
šis gestas atsiranda pajutus įtampą. Tai nesąmoningas asmens
mėginimas grįžti į saugią kūdikystę, kai jis žindo krūtį. Ma­
žylis motinos krūtį pakeičia čiulpdamas nykštį ar antklodės

181
Kūno kalbos vadovas

kampą, o suaugęs deda pirštus prie burnos, žinda pypkes ir


cigaretes, rašiklius, taures ir kramto gumą.

Reikia nusiraminti

Dauguma rankos prie burnos gestų gali būti siejami su mela­


vimu ar apgavyste, bet pirštų burnoje gestas yra vidinio po­
reikio nusiraminti ženklas. Tai pozityvus gestas, suteikiantis
asmeniui pasitikėjimą.

V E R T IN IM O IR V IL K IN IM O GESTAI

Sakoma, kad geras kalbėtojas tas, kuris instinktyviai žino,


kada auditorija domisi tuo, ką jis sako, o kada klausytojams
jau gana. Geras pardavėjas jaučia, kada klientas spirga, o kada
tik apsimeta susidomėjęs. Kiekvienas vakaro vedėjas pažįsta
tuštumos jausmą, kai ką nors pristato sėdintiems, bet nedaly-

182
Vertinantys ir apgaulingi ženklai

vaikantiems klausytojams. Visa laimė, kad yra daugybė ran­


kos prie skruosto ir rankos prie smakro gestų, naudojamų it
termometrai nustatyti, koks yra asmens požiūris - karštas ar
šaltas, ir pasufleruoti kalbėtojui, ar jam gerai sekasi.

NUOBODULYS

Kai klausytojas ranka ramsto galvą, tai byloja, kad jį apima


nuobodulys. Paremdamas galvą ranka, jis stengiasi išlaikyti
galvą tiesiai ir neužmigti. Ar klausytojas smarkiai bodisi, ga­
lima nustatyti iš to, kuria rankos dalimi paremta galva. Pra­
džioje smakras paremiamas nykščiu, o interesui mažėjant -
kumščiu. Kai susidomėjimo nelieka, galva visiškai paremiama
plaštaka (žr. pav.). Klausytojui visiškai nuobodu būna tada, kai
galva ilsisi ant abiejų rankų ir girdėti knarkimas.

Kad neužmigtų, galva


paremta ranka

Barbenimas pirštais į stalą ir pėdų bilsnojimas į grindis pro­


fesionalių kalbėtojų dažnai suprantami kaip nuobodulio sig­
nalai, bet iš tikrųjų tai yra nekantrumo ženklai. Jeigu kalbate
grupei žmonių ir matote šiuos ženklus, imkitės taktikos: šį
būgnininką pirštais ir džigos šokėją įtraukite į pokalbį, kad
jie nedarytų neigiamos įtakos kitiems klausytojams. Publika,

183
Kūno kalbos vadovas

rodanti nuobodulio ir nekantrumo signalus, sako kalbėtojui,


kad jam laikas baigti.

„Ar jūs savo sapnuose kalbate?" - jis paklausė


kalbėtojo.
„Ne", - pasigirdo atsakymas.
„Tai prašom nekalbėti ir mano sapnuose."

Pirštų ir pėdų bilsnojimo greitis susijęs su asmens nekantru­


mo laipsniu - kuo greičiau bilsnoja, tuo smarkiau auga klau­
sytojo nekantrumas.

VERTIN IM O GESTAI

Vertinimo gestas: sugniaužta ranka, atremta į smakrą ar


skruostą, dažnai su iškištu smiliumi, rodančiu aukštyn. Kai
asmens susidomėjimas slūgsta, bet mandagiai apsimeta susi­
domėjęs, poza pasikeičia: apimant nuoboduliui, galva parims­
ta ant delno.

Susidomėjimo rodymas - galva


laikosi pati, ranka atsirėmusi j
skruostą

184
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

V ad y b in in k ai d až n a i n a u d o ja šį g estą, d ėd a m ie si, k a d d o m i­
ai b la n k ia i ir n u o b o d ž ia i k a lb a n čiu k o m p a n ijo s p rez id en tu .
1 >«*ja, k ai au d ito rija im a ra n k o m is ra m sty ti galvas, j i išsid u o d a ,
ir p rezid en tas p a ju n ta , k ad k a i k u rie v a d y b in in k a i n e n u o š ir­
dus a r a p sim e stin a i m e ilik a u ja .

Turi neigiamų minčių

Nuoširdus susidomėjimas parodomas, kai ranka lengvai atsi-


rrmusi į skruostą ir ja neparemiama galva. Kai smilius atkiš­
tas aukštyn, vertikaliai skruosto, o nykštys paremia smakrą,
klausytojas turi neigiamų ar kritiš­
ki) minčių apie kalbėtoją ar jo temą.
Kartais, neslūgstant neigiamoms

t.
mintims, smilius gali trinti ar temp-
( i akį. Šis gestas retsykiais klaidingai
suprantamas kaip susidomėjimo
Ženklas, bet smakrą paremiantis
n y k š ty s atskleidžia kritišką požiūrį,
leigu pasitelkiama daugiau gestų,
tai rodo, kad kritiškas požiūris iš­ Jis jau užtektinai
lieka. Ši gestų grupė byloja, jog rei­ prisiklausė arba kalba jo
kia imtis skubių veiksmų - įtraukti nepaveikė

185
Kūno kalbos vadovas

klausytojus arba viską užbaigti. Jų požiūrį gali pakeisti papras­


tas judesys, pavyzdžiui, ką nors įdėkite klausytojui į rankas.

Rodeno „Mąstytojas" rodo


mąslų vertinantį požiūrį,
bet kūno laikysena ir ranka,
prilaikanti galvą, atskleidžia
žmogaus liūdesį

M E LU O JA N T IS K A N D ID A T A S

Apklausėme atvykusį iš užsienio vyrą, pretenduojantį į laisvą


darbo vietą mūsų bendrovėje. Per interviu jis sėdėjo sukryžia­
vęs rankas ir kojas, naudojo kritiško vertinim o gestų grupes,
mažai rodė delnus ir dažnai žiūrėjo į šalį. Akivaizdu, kad jam
kažkas nedavė ramybės, tačiau pradiniuose apklausos etapuo­
se negavome reikiamos inform acijos, kad galėtume įvertinti jo
neigiamus gestus. Uždavėme klausimų apie ankstesnį jo darb­
davį gim tojoje šalyje. Atsakinėdamas į klausimus, jis visą laiką
žiūrėjo į šalį, trynė akis ir lietė nosį. Pagaliau, remdamiesi savo
stebėjimais, bet ne jo šnekomis, nusprendėme jo nesamdyti.
Tačiau buvo smalsu išsiaiškinti, ką reiškia apgavikiški gestai,
todėl susisiekėme su užsienio rekomendacijos davėju ir išgir­
dome, kad pretendentas apsimelavo. Kandidatas manė, kad
kitoje šalyje niekas nesidomės jo praeitimi ir neklausinės re­

186
Vertinantys ir apgaulingi ženklai

komendaciją davusio asmens. Jeigu būtume nesupratę jo kūno


kalbos užuominų ir ženklų, būtume padarę didelę klaidą jį
p riim d am i į darbą.

SM AKRO G LO STYM AS

k a r k im e , savo idėjas pristatote grupelei žmonių, juos atidžiai


ste b ite ir matote, kaip jie pakelia prie veido rankas ir padaro
v ertin im o gestą. Baigę savo pristatymą, klausiate grupės nuo­
m onės ar patarimo ir matote, kaip vertinim o gestai pereina į
sm akro glostymo gestą. Šis gestas yra ženklas, kad klausytojas
priim a sprendimus.

Priimamas sprendimas Moteriška smakro


glostymo versija

Kai klausytojai, paprašyti nuspręsti, ima glostyti smakrą, ste­


bėkite kitus jų gestus, kad sužinotumėte, koks bus nuospren­
dis - teigiamas ar neigiamas. Geriausia laukti ir ramiai ste­
bėti gestus, rodančius jų apsisprendimą. Pavyzdžiui, kai ne

187
Kūno ka lb os vadovas

tik glostomas smakras, bet sukryžiuojamos kojos ir rankos, o


asmuo atsiremia į kėdės atlošą, tikėtinas atsakymas bus „ne“.
Todėl pasinaudokite galimybe perkainoti pasiūlymus, nelauk­
dami, kol kiti pasakys „ne“, nes bus sunku pasiekti susitarimą.
Jei pasiglostęs smakrą asmuo palinksta į priekį atvirais del­
nais ir paima į rankas pavyzdžius, tikėtina, kad sulauksite at­
sakymo „taip“, todėl imkitės veiksmų, lyg jis jau būtų sutikęs.

V IL K IN IM O G ESTŲ G R U PĖS

Asmenys, nešiojantys akinius, užuot glostę smakrą, dažnai at­


lieka kitokį vertinimo gestą: jie nusiima akinius ir vieną kojelę
įsikiša į burną. Rūkaliai pradeda rūkyti. Kai raginamas apsi­
spręsti asmuo į burną įsikiša rašiklį ar pirštą, tai rodo, kad jam
reikia nusiraminti. Ir tai byloja apie netikrumą. į burną įsi­
kištas daiktas leidžia vilkinti atsakymą ir nereikalauja skubos.
Kartais nuobodulio, vertinim o ir sprendimo priėmimo
gestai eina kartu, kiekvienas rodydamas skirtingus asmens
požiūrio elementus.
Paveikslėlis toliau atskleidžia, kaip vertinim o gestą pakei­
čia sprendimo priėmimas, o ranka tuo pat metu glosto sma­
krą. Šis asmuo vertina pasiūlymą ir drauge daro išvadas.

Vertinimo ir sprendimų
priėmimo gestų grupė

188
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

Kai klausytojo nebedomina kalbėtojas, galva atsiremia į ranką.


Kitas paveikslėlis parodo, kad klausytojui tampa neįdomu, nes
*.m in im o geste galva paremta nykščiu.

Arnoldas Švarcnegeris stengiasi įtikinti jo kalbomis


besibodintj televizijos laidos šeimininką

6 A L V 0 S TR YN IM A S IR PLEKŠNO JIM AS

Kai sakote, kad jum s „skauda sprandą", nurodote į senovinę


itakciją mažųjų kaklo raumenų (arrectores pilorum ), dažnai
vadinamų žąsies oda, mėginimą pašiaušti nesamą kailį. Jūs

189
Kūno ka lb os vadovas

taip norite išgąsdinti „priešus" arba jum s


sukyla pyktis. Tai reakcija pašiaušusio
gaurus pikto šuns, susitikusio kitą priešiš­
ką šunį. Kai jaučiate nusivylimą ar baimę,
jum s ima dilgčioti sprandą. Paprastai tą
vietą patrinate ranka ir jum s palengvėja.
Tarkime, kieno nors paprašėte menkos
paslaugos, bet tas žmogus pamiršo. Kai jam
Gestas „skauda primenate, jis ima plekšnoti per kaktą ar
sprandą"
sprandą, lyg simboliškai save bausdamas.
Nors kaktos plekšnojimas simbolizuoja užsimiršimą, svarbu
stebėti, ar asmuo plekšnoja kaktą, ar sprandą. Kai plekšnoja
kaktą, tai rodo, kad jūsų prim inim as jo anaiptol nejaudina.
Bet jei daužo sprandą, kad nuramintų mažuosius kaklo rau­
menis, supraskite, kad jūsų prim inim as jam sukėlė skausmą.
O jeigu plekšnoja sau užpakalį...
Niujorko derybų instituto darbuotojas Džerardas Nyren-
bergas nustatė, kad neigiami ir kritiški asmenys turi įprotį
trinti sprandą, o atviri ir neimantys į galvą žmonės trina kaktą.

Plekšnodamas
kaktą save baudžia

Praeina nemažai laiko, kol stebėtojas išmoksta tiksliai inter­


pretuoti rankų prie veido gestus. Kai asmuo naudoja kokį nors
rankų prie veido gestą, aptartą šiame skyriuje, galima pagrįs­
tai manyti, kad jam į galvą šovė neigiama mintis. Tačiau kyla

190
Vertinantys ir apgaulingi žen klai

Mausimas, kas yra neigiama mintis. Tai gali būti abejonė, ap-
p i » t £ , netikrumas, išpūtimas, nuogąstavimas ar atviras m e
\mf Reikia tikro meistriškumo, norint nustatyti, kuris negaty­
vu*. vyrauja. Analizuokite ankstesnius gestus ir nepamirškite
konteksto.

KO DĖL B O B A S V IS A D A P R A L A IM I

Musų kolega Bobas mėgsta žaisti šachmatais. Surengėme


varžybas ir jas slapta nufilmavome, norėdami išanalizuoti jo
kūno kalbą. Nagrinėdami vaizdo medžiagą pastebėjome, kad
Misdamas, kai nesijautė užtikrintas, Bobas trynė ausį ar lietė
n o s į. Nustatėme, jog, parodžius ketinim ą pajudinti figūrėlę ir
|a palietus, Bobas kūno kalba pranešdavo savo nuomonę apie
Imsimą ėjimą. Supratęs, kad gali nukirsti mūsų ėjimą, rankas
sudėdavo sudurtų pirštų galiukų gestu. Jausdamas netikrumą
■ar būdamas nelaimingas, jis užsidengdavo burną, tampydavo
ausį ar kasydavosi sprandą. Iššifravę Bobo gestus, apie juos
pranešėme kitiems šachmatų grupės nariams. Greitai dau­
guma žaidėjų galėjo įveikti vargšą seną Bobą, suprasdami jo
mintis iš kūno kalbos. Bobas nieko neįtarė.

DVEJO PA R E IK Š M Ė

Per filmuojamą vaidybinį interviu tariamas kandidatas, gavęs


klausimą, staiga užsidengė burną ir pasitrynė nosį. Burnos už­
dengimo gestą jis panaudojo kelios sekundės prieš atsakymą,
tada grįžo į atvirą pozą. Pagal vaidmens reikalavimą kandi­
datas buvo atviras: švarkas atsagstytas, delnai matomi, galva
palenkta. Atsakinėdamas į klausimus, buvo palinkęs į prie­

191
K ūno ka lb os vadovas

kį, - taigi mes manėme, kad gestai izoliuoti ir nėra konteksto.


Peržiūrėdami vaizdo įrašą, jo paklausėme, kodėl jis panaudojo
rankos prie burnos gestą. Kandidatas atsakė, kad, gavęs klau­
simą, jis suprato galįs atsakyti dviem būdais: negatyviu ir po­
zityviu. Pagalvojęs apie neigiamą atsakymą ir galimą klausėjo
reakciją į jį, jis užsidengė burną. Kai pagalvojo apie pozityvią
atsakymą, rankos nuo burnos nukrito ir jis priėmė atvirą pozą.
Jo netikrumas dėl galimos klausėjo reakcijos į negatyvų atsa­
kymą privertė staiga užsidengti burną.
Tai iliustruoja, kaip galima netinkamai interpretuoti ran­
kos prie veido gestą ir padaryti klaidingas išvadas.
8 SKYRIUS

AKIŲ ŽENKLAI

Kai kurie vyrai geba matyti pro uždengtus lęšius

Hsais laikais žmonių elgesys buvo vertinamas pagal jų akis.


Alių kontaktas reguliuoja pokalbį, pateikia užuominų apie
•{laką: „Jis j mane žiūrėjo iš aukšto." Jomis remiamasi tikintis
sugauti melagį: „Kai sakai, žiūrėk man į akis!" Bendraudami
sius j akį, stebime akių ženklus, padedančius suprasti asmens
p atm rį ir mintis. Žmonės, susitikę pirmą kartą, vienas apie
litą susidaro nuomonę, remdamiesi tuo, ką mato.
Pasitelkiame tokias frazes: „ji akimis jį varstė", „jo akys švy-
i' p", „jos akys didelės kaip veršelio", „jo akys gudrios", „jos
.ii ss viliojančios", „metė žudantį žvilgsnį", „ledinis žvilgsnis",
h' Uoga akis". Mes taip pat sakome, kad asmuo turi Betės Dei-

193
Kūno kalb os vadovas

vis (Bette Davis) akis; ispaniškos akys; seksualios akys; sunkus


žvilgsnis; kiauliškos akys; piktos akys; bereikšmis žvilgsnis;
konfidencialus žvilgsnis; liūdnos, linksmos, įžūlios akys; šal­
tas žvilgsnis; įtarus, priekaištingas žvilgsnis; veriamas, skvar­
bus, aštrus žvilgsnis. Kai vartojame šias frazes, nesąmoningai
kalbame apie akių lėliukių dydį ir žvilgsnio išraišką. Akys la­
biausiai ir tiksliausiai atskleidžiantys ženklai, nes jos yra kūno
centre, o lėliukės veikia neatsižvelgdamos į sąmonės kontrolę.

IŠSIPLĖTĘ A K IŲ V Y Z D Ž IA I

Esant tam pačiam apšvietimui, akių lėliukės plečiasi arba su­


sitraukia, kai jūsų pozityvų požiūrį ir nuotaiką pakeičia ne­
gatyvus požiūris ir atvirkščiai. Susijaudinus akių lėliukės gali
išsiplėsti ir pasidaryti keturis kartus didesnės nei įprastai.
Priešingai, piktumas, neigiamas nusiteikimas verčia lėliukes
susitraukti ir apie jas sakoma: „akys kaip karoliukai", „gyvatės
akys“. Šviesesnės akys gali atrodyti patrauklesnės, nes lengviau
matyti, kaip išsiplečia lėliukės.

Akys kaip karoliukai Seksualios akys

Ekhardas Elesas (Eckhard Hess), buvęs Čikagos universiteto


Psichologijos fakulteto dekanas, vienas pirmųjų studijavo akių
vyzdžių išsiplėtimą ir nustatė, kad jų dydis priklauso nuo su­
sijaudinimo būsenos. Apskritai lėliukės plečiasi, kai žmonės

194
A k ių žen klai

p g i tai, kas juos stimuliuoja. Hesas atrado, kad heteroseksu-


tfoį vyrų ir m oterų akių lėliukės išsiplečia, kai jos žiūri j gra­
žių priešingos lyties žmonių nuotraukas, o susiaurėja žiūrint į
sį}vo lyties gražuolių nuotraukas. Panašūs atradimai padaryti,
k,u žmonės buvo paprašyti žiūrėti į malonias ir atstumiančias
nu otrau k as, įskaitant maistą, politikus, neįgalius vaikus ar
karo scenas, ar klausantis muzikos. Hesas taip pat nustatė, kad
lė liu k ių didėjimas neabejotinai yra susietas su proto aktyvu­
mu, bandant išspręsti problemas, ir kai asmuo jas išsprendžia,
v y z d ž ia i maksimaliai išsiplečia.
S i tyrimą pritaikėme verslo pasauliui ir įrodėme, kad žm o­
nes labiau vertina tas modelių nuotraukas, kuriose vyzdžiai
p a d id in t i. Smarkiai pagerinome kai kurių produktų pardavi­
mą, pavyzdžiui, kosmetikos, plaukų priežiūros ir drabužių.
I š d id i n u s fotografijų modelių akių vyzdžius, 45 proc. daugiau
buvo parduota „Revlon“ lūpų dažų iš katalogų.

Kuri nuotrauka jums atrodo gražesnė?

195
Kūno kalbos vadovas

Akių makiažo tikslas - pabrėžti akis, o tai ypač svarbu užmez­


gant romantiškus ryšius. Kai moteris susižavi vyriškiu, jai iš­
siplečia vyzdžiai, o jis tą signalą, net ir nežinodamas, matyt,
supras tinkamai. Romantiškiems pasimatymams tinkamiau­
sios blausiai apšviestos vietos, nes tada išsiplečia vyzdžiai ir
atsiranda abipusio susidomėjimo įspūdis.

Kai moteris jaudina vyrą, kuri jo kūno dalis gali


padidėti beveik tris kartus?

Kai įsimylėjėliai panyra vienas kitam į akis, patys nesuvokda­


mi laukia lėliukių išsiplėtimo ženklo, o jo sulaukę susijaudina.
Tyrimai rodo, kad, žiūrint pornografinius filmus, vyrų vyz­
džiai gali padidėti beveik tris kartus. Moterų vyzdžiai daž­
niausiai išsiplečia, kai jos žiūri į motinos su vaiku nuotrau­
kas. Kūdikių ir vaikų akių lėliukės didesnės nei suaugusiųjų,
ir kūdikių vyzdžiai išsiplečia, kai prie jų prisiartina suaugęs
žmogus. Tokie vaikučiai atrodo patrauklūs ir sulaukia dėme­
sio. Štai kodėl labiausiai perkami žaislai su didelėmis akimis.
Tyrimai rodo, kad vyzdžių išsiplėtimas jaudina stebinčius
šį reiškinį asmenis. Vyrų akių lėliukės padidėjo, kai jie žiūrėjo
į moterų su išdidintomis lėliukėmis fotografijas. To neatsitiko,
jiems parodžius moterų su siaurais vyzdžiais nuotraukas.

ATLIKIME VYZDŽIŲ TESTĄ

Gebėjimas iššifruoti vyzdžių išsiplėtimą yra įdiegtas į sme­


genis, ir tai vyksta automatiškai. Kad tuo įsitikintumėte, už­
denkite diagramą B ranka ir ką nors paprašykite įdėmiai žiū-

196
A k ių ženklai

a Ii j „lėliukes" paveikslėlyje A. Tada tegul perkelia žvilgsnį į


paveikslėlį B, ir jūs pamatysite, kaip išsiplečia jų lėliukės, nes
sm egenys iliustraciją suvokia kaip patrauklias akis. Moterų
v\ .'il/iai išsiplečia greičiau negu vyrų, nes smegenys jas „ska­
t in a " užmegzti ryšį su tariamomis akimis.

Diagrama A Diagrama B

1 lesąs atliko vyzdžių reagavimo eksperimentą. Responden-


! nns jis rodė penkias nuotraukas: nuogo vyro, nuogos moters,
kūdikio, motinos su kūdikiu ir peizažo. Kaip laukta, vyrų vyz-
g tftį labiausiai išsiplėtė pamačius nuogos moters nuotrauką,
j p ų akys išdidėjo išvydus nuogą vyrą, o moterų akių lėliukės
ft iplėtė žiūrint į motinos su kūdikiu atvaizdą, nuogas vyras
jotus buvo antroje vietoje.
lestas, atliktas su ekspertais kortų lošėjais, parodė, kad
profesionalai žaidė prasčiau, kai jų oponentai dėvėjo tamsius
ūkinius. Pavyzdžiui, jei, žaidžiant pokerį, priešininkas gauda­
vo keturis tūzus, jam staiga išsiplėsdavo akių lėliukės. Tą ne-
inioningai supratęs ekspertas „jautė", kad jam kita ranka bus
m i kminga. O tamsūs priešininkų akiniai neleido matyti akių
■•iiklų, todėl ekspertai laimėjo mažiau nei įprastai.
Akių lėliukes puikiai šifruodavo senovės kinų brangakme­
nių pirkliai - derėdamiesi dėl kainų, jie stebėdavo pirkėjų akis.
jktt prieš šimtus metų prostitutės į akis lašinosi vaistinių šun­

197
Kūno kalbos vadovas

vyšnių lašų, kurių sudėtyje buvo atropino, ir taip išplėšdavo


lėliukes, todėl atrodė patrauklesnės.

Deivido Bovio akys yra


skirtingų spalvų - viena
mėlyna, kita šviesiai ruda.
Be to, vienos akies lėliukė
nuolat išsiplėtusi. Ši yda,
vadinama heterochromija,
pasireiškia 1 proc. gyventojų.
Akies lėliukė išsiplėtė nuo
gauto smūgio kumščiu, kai
Bovis, būdamas 12 metų,
mušėsi su drauge.

Sena banali frazė sako: „Kalbėdamas su žmogumi, žiūrėk jam


į akis.“ Tačiau bendraudami ar derėdamiesi geriau žiūrėkite į
akių vyzdžius, išduodančius tikruosius jausmus.

KAIP VISADA, M O TERIM S SEKASI GERIAU

Dr. Simonas Baronas-Kohenas (Baron-Cohen) Kembridžo


universitete vadovavo keliems testams - dalyviams buvo ro­
domos fotografijos su siaura akių juosta. Dalyvių prašyta nu­
statyti nuotraukose tvyrančią dvasinę būseną: „draugiškas",
„atsipalaidavęs", „priešiškas", „susirūpinęs", ir požiūrį: „trokš­
ta tavęs", „trokšta kito asmens".
Tikėtina, kad pusė atsakymų turėtų būti teisingi. Iš tikrųjų
vidutiniškai vyrai atspėjo 19 taškų iš 25, moterys - 22 iš 25.
Šis testas rodo, kad abi lytys geriau geba iššifruoti akių žen-

198
Akių ženklai

kiti,s nei kūno signalus, o moterys geriau šifruoja negu vyrai.


Mokslininkai kol kas dar nežino, kaip ši akių informacija siun-
fiam a ar šifruojama, jie tik konstatuoja, kad tai vyksta. Žm o­
nės. sergantys autizmu, beveik vieni vyrai, surinko mažiausiai
fstSkų. Sergančiųjų autizmu smegenys neturi gebėjimo skaityti
kūno kalbą, ir tai viena iš priežasčių, kodėl tokiems žmonėms
įninku užmegzti socialinius ryšius, nors jų intelekto koeficien­
tas (IQ) labai aukštas.

P R O V O K U O JA N T IS Ž V ILG SN IS

Vienintelių primatų žmonių akyse yra baltymas, vadinamas


odena, arba sklera. Beždžionių akys yra visiškai juodos. Akių
baltymas evoliucionavo kaip bendravimo priemonė, leidžianti
nustatyti, kur žiūri kiti žmonės, nes žvilgsnio kryptis susijusi
\f emocine būsena. Moterų smegenys geriau nei vyrų pritai­
kytos suprasti emocijas, ir jų akyse daugiau baltymo. Beždžio­
nės neturi baltymo, vadinasi, jų auka nežino, kur žiūri bež­
džionė ir ar ji mato grobį. Todėl beždžionei medžioklė būna
sėkminga.

Žmonės yra vieninteliai primatai, turintys


ryškius akių baltymus.

ŽEN KLŲ P E R D A V IM A S A N T A K IA IS

Sis nuotolinis sveikinimo signalas „labas“ naudojamas jau nuo


seniausių laikų. Ženklų perdavimas antakiais yra universalus.
Beždžionės ir žmogbeždžionės jį naudoja kaip draugiško pa­

199
Kūno kalbos vadovas

sisveikinimo ženklą. Tai rodo, kad gestas yra įgimtas. Antakiai


staiga pakyla ir nusileidžia. Šiuo veiksmu siekiama patraukti
dėmesį ir apsikeisti aiškiais signalais. Vieninteliai pasaulyje
japonai nenaudoja šio gesto; jų manymu, jis turi neabejotinai
numanomas seksualines reikšmes ir yra nepadorus.

Ženklų perdavimas antakiais

Tai nesąmoningas ženklas, juo asmuo pripažįsta kitą asmenį ir


greičiausiai būgštauja, kad kitas nepasakytų: „Aš nustebintas
ir tavęs bijau." Todėl šis ženklas teigia: „Tave pripažįstu, tau
niekas negresia." Antakiais neperduodame signalų praeiviams
ar nemėgstamiems asmenims, bet jei žmonės, pirmą kartą su­
sitikę, nesignalizuoja antakiais, jie laikomi potencialiai agre­
syviais. Paprastas eksperimentas leis savo kailiu patirti ženklų
perdavimo antakiais galią: atsisėskite viešbučio vestibiulyje ir
praeinančius asmenis apdovanokite šiuo gestu. Pamatysite,
kad žmonės ne tik nusišypso ir atsako tuo pačiu, bet kai kas
prieina pasikalbėti. Auksinė taisyklė - šį gestą rodykite tiems
žmonėms, kuriuos mėgstate ar norite, kad jie pamėgtų jus.

200
A k ių ženklai

IŠPLĖSTO S A K Y S

Nuleisti antakiai rodo dominavimą ar agresyvumą, pakeiti -


nuolankumą. M okslininkų Kitingų (Keating & Keating) tyri­
mais nustatyta, kad žmonės ir beždžionės naudoja tuos pačius
K' •lūs. Jie taip pat priėjo išvadą, kad asmenys, tikslingai pa-
lu Itantys antakius, laikomi paklusniais tiek žmonių, tiek bež­
džionių, o juos nuleidžiantys - agresyviais.
Knygoje K odėl vyrai meluoja, o moterys verkia aptarėme,
I .up moterys išplečia akis, pakeldamos antakius ir vokus, ir
nu gina nutaisyti „kūdikišką" išraišką. Tai stipriai veikia vy­
tųsi jų hormonai suteka į smegenis, stimuliuodami troškimą
Ifįnfi ir saugoti moteris. Moterys pešioja ir piešia antakius kuo
ankščiau kaktoje, kad atrodytų paklusnios, nes nesąmoningai
i tuo, kad tai patinka vyrams. Jei vyrai karpo antakius, tai tik
nuo viršaus, kad akys atrodytų siauresnės ir valdingesnės.

Aukštai nubrėžti Merlin Monro antakiai rodo


nuolankumą; nuleisti antakiai Džeimsui Kagniui
suteikia agresyvumo; pasmukę Džono F. Kenedžio
antakiai daro jį valdingą ir susirūpinusį

201
Kūno kalbos vadovas

Dėl pasmukusių Džono F. Kenedžio antakių rinkėjams atrodė,


kad jis nuolat susirūpinęs. Jei jo antakiai būtų buvę tokie tan­
kūs kaip aktoriaus Džeimso Kagnio, politiko įtaka rinkėjams
būtų buvusi mažesnė.

Ž IŪ R Ė JIM O A U K ŠT Y N GESTŲ GRUPĖ


Princesei Dianai aštuoneri metai.
Kaip dauguma mergaičių, ji suprato,
kad žiūrėjimas iš padilbų daro poveikį

Palenkta galva, o žvilgsnis nukreiptas


aukštyn - tai kitas nuolankumo gestas,
patinkantis vyrams, nes padidėja akys
ir moteris tampa panaši į vaiką. Vaikai,
būdami mažesni už suaugusiuosius, žiūri į juos iš apačios. Jei
taip žiūri suaugusi moteris, žiūrovams sukyla tėviški jaus­
mai - tiek vyrams, tiek moterims.

Princesė Diana naudojo žiūrėjimo aukštyn gestų grupę, taip


sukeldama pasaulio žmonėms užuojautą dėl savo vedybinių bėdų

202
A k ių ženklai

l‘i inoesė Diana meistriškai sugebėjo žvelgti aukštyn, palenku­


si smakrą ir rodydama pažeidžiamą sprandą. Ši vaikiškų gestų
grupė sukėlė tėviškus ir motiniškus jausmus milijonams žmo­
nių, ypač tada, kai ją, atrodė, užsipuola britų karališkoji šeima.
Žmonės šių nuolankumo gestų grupių sąmoningai nesimoko,
IhH supranta jų poveikį ir tuo naudojasi.

KAIP ĮKAITIN TI V Y R U S
Merlin Monro profesionaliai
naudojo kūno kalbą ir mėgdžiojo
prieš orgazmą patiriamą išraišką. Ji
suprato, bent jau pasąmonėje, kad tai
vyrams pakerta kojas

Primerktų akių žvilgsnis iš apačios


j vn šų, antakiai pakelti, lūpos šiek
tiek pravertos - šimtmečius naudo­
jama gestų grupė, rodanti seksualinį
iiKiii-rs paklusnumą. Tai seksualių viliotojų - Merlin Monro
i M.u ilyn Monroe), Deboros Hari (Deborah Harry) ir Šaronos
•i.iim (Sharon Stone) - skiriamieji ženklai.
Šis gestas ne tik padidina atstumą tarp antakių ir akių vokų,
|srt ir suteikia paslaptingą, uždarą žvilgsnį. Naujausi tyrimai
rodo, kad tokia išraiška moterims būdinga prieš orgazmą.

T IN K A M A S Ž IŪ R Ė JIM A S - KU R JŪ S ŽIŪRITE

'atsilikus akis į akį - tikrasis bendravimas. Su vienais žmonė­


mis jaučiamės patogiai, su kitais prastai, dar kiti atrodo nepa­
tikimi. Toks bendravimas susiklosto iš pradžių, pirmą kartą

203
Kūno kalbos vadovas

susitikus, ir tai priklauso nuo abipusių žvilgsnių - kiek jie žiūri


į mus ir ar išlaiko įdėmų mūsų žvilgsnį.
Britų socialinės psichologijos ir neverbalinės komunika­
cijos pradininkas Maiklas Argailis (Michael Argyle) nustatė,
kad kalbančių vakariečių ir europiečių vidutinis žiūrėjimo
laikas 61 proc., iš jo 41 proc. - kai patys kalba, 75 proc. - kai
klausosi ir 31 proc. - žiūrėjimas apskritai. Mokslininkas už­
registravo, kad vidutiniškai žvilgsnis trunka 2,95 sekundės, o
bendras žiūrėjimas - 1,18 sekundės. Nustatėme, kad tipinia­
me pokalbyje akių kontakto diapazonas nuo 25 iki 100 proc.,
atsižvelgiant į tai, su kuo kalbama ir kokia kalbančiųjų tauty­
bė. Kalbėdami palaikome akių kontaktą nuo 40 iki 60 proc.,
klausydami - apie 80 procentų. Akivaizdi šios taisyklės išimtis
yra Japonija ir kai kurios Azijos ir Pietų Amerikos tautos, ten
ilgesnis akių kontaktas laikomas agresyviu ar nepagarbiu. Ja­
ponai linkę žiūrėti į šalį ar į gerklę, todėl tai gali trikdyti kultū­
riškai nepatyrusius vakariečius ir europiečius.
Argailis nustatė, kad, kai asmuo A mėgsta asmenį B, jis
daug į jį žiūrės. Todėl B manys, kad A jį mėgsta, taigi B pamėgs
A. Kitaip sakant, daugelyje kultūrų, norint užmegzti gerus
ryšius su kitu asmeniu, jūsų žvilgsniai susiduria 6 0 -7 0 proc.
bendro susitikimo laiko. Dėl šito vienas asmuo pamėgsta kitą.
Todėl nekeista, kad nervingas, kuklus žmogus, kurio akys su S
pašnekovo akimis susiduria mažiau nei vieną trečdalį bendra­
vimo laiko, retai yra patikimas. Derybose reikia vengti tamsių
akinių, mat kitiems gali kilti įtarimas, kad jūs spoksote į juos
arba vengiate jų žvilgsnio.

Jis vedėją dėl žvilgsnio, bet ne to,


kuriuo ji žiūrėdavo vėliau.

204
Akių ženklai

J\ilrs įuno ilgis, kaip ir kiti kūno ženklai, priklauso nuo tau­
t o papročių. Prieš darydami išvadas, prisiminkite kultūrinius
jskit tumus. Vykstant į tokias šalis kaip Japonija, geriausia va-
dijVautis taisykle - žiūrėkite tiek, kiek žiūri šeimininkai.
Kai pirmą kartą susitinka du žmonės ir užmezga akių kon-
falū,), pirmas j šalį akis nusuka pavaldinys. Nenusukant į šalį
akių, galima subtiliai mesti iššūkį ar paprieštarauti kito nuo­
monei ar požiūriui. Jei kito asmens statusas aukštesnis, pavyz­
džiui. jūsų boso, galite su juo nesutikti, užlaikydamas žvilgsnį
i ' lininis sekundėmis ilgiau, nei priimta. Tačiau tuo nepikt-
ifeuidžiaukite, jei branginate savo darbą.

KAIP PALAIKYTI AKIŲ KO N TAKTĄ


f SA N T TARP N U D IST Ų

bkiMuntėme kelis žmones į nudistų koloniją ir filmavome,


kaip jie susipažįsta su nudistais - norėjome nustatyti, kur link
krypsta jų žvilgsniai. Visi ne nudistai vyrai raportavo, kad
firms buvo sunku atsispirti žiūrėti žemyn, o vaizdo medžiaga
imi odė, kad jie žiūrėjo žemyn. Moterys sakė, kad joms tokių
sunkumų nekilo. Iš tikrųjų nepasitaikė, kad moteris specia­
li.!! žiūrėtų į apatinę kūno dalį. Vyrų regėjimo laukas yra kaip
tanelis: jie geriau mato tiesiai prieš save, gali iš tolo pamatyti
taikinį. Dauguma vyrų iš arti mato prastai, o periferinis m a­
tymas gerokai blogesnis nei moterų. Todėl vyrams sunku ką
tm s rasti šaldytuve, bufete ir stalčiuose. Moterų periferinis
matymas - iki 45 laipsnių į abu šonus, aukštyn ir žemyn. Taigi
moteris vienu metu žiūri pašnekovui į veidą, tyrinėja drabu­
žius ir daiktus.

205
Kūno kalbos vadovas

Moterų periferinis matymas leidžia joms vienur


žiūrėti, o kitur matyti

KAIP S U D O M IN T I V Y R IŠK Į

Kai moteris nori atkreipti vyro dėmesį, ji iš toliau sugauna jo


žvilgsnį, pažiūri dvi tris sekundes, tada akis nukreipia į šalį
ir žemyn. Šiuo ilgu žvilgsniu moteris perduoda jam susido­
mėjimo ir potencialaus paklusnumo žinią. Vebsterso universi
teto darbuotoja Monika Mur (Moore), atlikusi eksperimentą,
įrodė, kad dauguma vyrų neturi supratimo, kaip perskaityti
moterų žvilgsnį. Moteris tai turi pakartoti tris kartus, kol už­
kimba vidutinis statistinis vyras, lėtam vyrui reikės keturių
kartų, o ypač bukam - penkių ar daugiau žvilgsnių. Kai m ote­
ris pagaliau sulaukia dėmesio, ji turi pasinaudoti ženklų per­
davimu antakiais. Subtilus akių išplėtimo gestas pasako, kad
šis ženklas skirtas jam.
Kartais moteris lėtam vyrui turi tiesiai į akis pasakyti: „Ei,
tu man patinki!“

206
A kių ženklai

PAIJGUM A M ELAGIŲ ŽIŪRI Į AKIS

SaĮps sakėme anksčiau, žmonės melavimą sieja su melagio žiū-


ifĮim u į šalį. Atlikome daug eksperimentų, kur interviu daly-
fMn*. buvo liepta meluoti. Interviu įrašai nagrinėti bendravi­
mo seminaruose, o klausytojai bandė nustatyti, kas iš dalyvių
tHi'luoja. Mūsų duomenys paneigia populiarų įsitikinimą apie
melagius. Apytikriai 30 proc. melagių žiūrėjo į šalį, ir žiūrovai
fišssutrt, kad 80 proc. jie meluoja šnekėdami, o moterys pasie­
k i geresnių rezultatų nei vyrai. Kiti 70 proc. melagių žiūrėjo
nykai į akis, manydami, kad jų nesugaus meluojant, jeigu jie
ulinis priešingai žmonių nuomonei. Jie buvo teisūs. Melagių
saigauia vidutiniškai 25 proc.; vyrai surinko 15 proc., m ote­
ly . 35 procentus. Intuityvios moterys geriau nei vyrai nusta­
tė melagio balso pasikeitimus, išsiplėtusius vyzdžius ir kitus
f} išduodančius ženklus. Tai rodo, kad vien tik žvilgsnis nėra
patikimas melo signalas, taip pat reikia stebėti kitus gestus.
Kai žiūrite kam nors į akis daugiau nei du trečdalius su-
ąftikimo laiko, jei tam asmeniui atrodote patraukli ar įdomi,
jam išsiplės akių vyzdžiai; jeigu jis priešiškas ir jum s gresia
pavojus, jo vyzdžiai susiaurės. Kaip minėta, moterys puikiai
Iii moja vyzdžių signalus, todėl susidomėjimą gali atskirti nuo
agu sijos, o vyrams šie dalykai sekasi kur kas prasčiau. Štai ko­
dėl vidutinis vyras negali pasakyti, ar moteris rengiasi jį pabu­
čiuot i, ar trenkti į veidą.

207
Kūno kalbos vadovas

KA IP A P SISA U G O T I N U O
U Ž P U O L IM O AR U Ž G A U LIO JIM O

Dauguma primatų, rodydami nuolankumą, savo žvilgsnį nu­


kreipia į šalį. Jei beždžionė demonstruoja agresyvumą ar ke­
tina pulti, įsmeigia į auką akis. Kad išvengtų užpuolimo, auka
žvelgia į šalį ir stengiasi atrodyti mažesnė. Moksliniai faktai
rodo, jog paklusnus elgesys įdiegtas į primatų smegenis, kad
padėtų jiems išgyventi. Kai mus puola, stengiamės atrodyti
mažesni: kūprinamės, laikome prie kūno rankas, suspaudžia-
me kelius, po kėde pakišame pėdas, saugodami gerklę, smakrą
prispaudžiame prie krūtinės, akis nusukame į šalį. Šie gestai
paprastai „išjungia" užpuoliko smegenis, ir užpuolimo galima
išvengti.

Kai auka sumažėja, užpuoliko


agresyvumas nusilpsta.

Šios idealios pozos reikia laikytis, kai jus pelnytai peikia virši­
ninkas, bet taip nesielkite užpulti gatvėje. Iš asmens, einančio
pro užpuolikus, sklindantis nuolankumas gali būti palaikytas
baime ir paskatinti užpuolimą. Jei eisite tiesus, atviras, plačiais
žingsniais, užtikrintai mosuodamas rankomis, jūs teigsite, kad
sugebate apsiginti, ir tikimybė būti užpultam sumažėja.

ĮK Y PA S Ž V ILG SN IS

Įkypu žvilgsniu pranešamas susidomėjimas, netikrumas ar


priešiškumas. Suderintas su lengvai pakeltais antakiais ar šyp­
sena, jis perduoda susidomėjimą, ir moterys jį naudoja kaip

208
A k ių ženklai

i okrfavimo ženklą. Jeigu jis pasitaiko gestų grupėje - nuleisti


ir pasukti antakiai, suraukta kakta ar žemyn nusmukę burnos
kampučiai, tai signalizuoja įtarumą, nedraugišką ar kritišką
p o ž iū rį.

ILGESNIS M IR K Č IO J IM A S

Šurmuliai mirkčiojama šešis aštuonis kartus per minutę, o


a ky s užsimerkia vienai dešimtajai sekundės daliai. Žmonės,
pučiantys įtampą, pavyzdžiui, kai meluoja, ima labai tankiai
mirksėti. Ilgesniu mirkčiojimu smegenys nesąmoningai jus
blokuoja iš savo regėjimo lauko, nes žmonėms nuobodu, din-
po susidomėjimas ar jaučiasi už jus viršesni. Regis, tokių as­
menų smegenys negali ilgiau toleruoti bendravimo su jumis.
I ugi jų akys užsimerkia dviem trims sekundėms ar ilgiau, kad
jus pašalintų iš savo regėjimo lauko, jie lieka užsisklendę, jų
mintyse jūsų jau nėra.

Nieko neįsileidžia

V iršininkų tipo asmenys gali atmesti pakreiptą galvą ir įsmeig­


ti } įus ilgą žvilgsnį, paprastai žinomą kaip žiūrėjimas iš aukšto;
t aip elgiasi ir neįvertinti asmenys. Tai Vakarų kultūros gestas,
ypač anglų, kurie laiko save aukštesniais. Jei taip atsitinka kal­
bant is, tai rodo, kad jūs ne taip elgiatės, todėl reikia keisti elge­

209
Kūno kalbos vadovas

sį. Jei manote, kad asmuo paprasčiausiai arogantiškas, paban­


dykite šitaip: kai jis trečią ar ketvirtą kartą užsimerkia, greitai
žingtelėkite į kairę ar dešinę. Kai atsimerks, jam pasivaidens,
kad jūs pranykote ir esate kitoje vietoje, ir tai jį sutrikdys. Jei
asmuo ima knarkti, manykite, kad jūsų bendravimas žlugo.

BĖG LU S Ž V ILG SN IS

Lakstančios į šalis akys daro įspūdį, kad asmuo domisi tuo,


kas vyksta kambaryje, bet iš tikrųjų jo smegenys ieško progos
ištrūkti (kaip beždžionės), taip parodydamos asmens nesau­
gumą.
Kai bendraujate su nuobodžiu asmeniu, kyla natūralus po­
reikis pabėgti. Žinodami, kad žiūrėjimas į šalį rodo nesidd-
mėjimą ir signalizuoja mūsų troškimą sprukti, nenuleidžiama
akių nuo nuobodaus tipo, šypsomės suspaudę lūpas ir apsi­
mesdami susidomėję. Toks elgesys panašus į melagių palaiko­
mą akių kontaktą, siekiant įtikinti pašnekovą.

V E ID O G EO G R AFIJA

Asmens veido ir kūno geografinė zona, į kurią jūs žiūrite, gali


stipriai paveikti susitikimo akis į akį rezultatus.
Perskaitę visą šį skyrių, tuojau išbandykite aptartus būdus
nieko neįspėję ir įsitikinsite, kokį stiprų poveikį gali turėti šie
įgūdžiai. Šių akių gestų galima išmokti per savaitę, ir jie tapsi
normalia bendravimo įgūdžių dalimi.
Yra trys pagrindiniai įdėmaus žvilgsnio tipai: draugiškas,
intymus ir valdingas.

210
Akių ženklai

i Draugiškas žvilgsnis
Attkji žvilgsnio tyrimo eksperimentai rodo,
fetid, esant draugiškiems susitikimams, be-
fpflš *)() proc. susitikimo laiko asmuo žiūri į
trikampę sritį kito asmens veide - tarp akių
|f burnos,
f šią veido sritį žiūrime, esant ramiai, nor­
maliai aplinkai. Pašnekovui jūs atrodysite Draugiško
žvilgsnio sritis
plikus,

1, Intymus žvilgsnis
kai žmonės vieni prie kitų artinasi iš tolo, žvilgsnį jie vedžioja
nuo veido prie apatinės kūno dalies ir atgal, norėdami nusta-
Syli, kokios lyties kitas asmuo, o paskui sprendžia, ar jis įdo-
iBMS. Šis žvilgsnis užgriebia akis, pereina į smakrą ir į apatinę
ku no dalį. Priėjus arčiau vienam prie kito, trikampė sritis yra
tarp akių ir krūtinės ląstos, o žiūrint iš toliau - nuo akių iki
kirkšnių ar žemiau.
Vyrai ir moterys šitaip spokso, rodydami susidomėjimą; jei
n nužiūrinėjamam asmeniui pasirodys įdomu, jis atsakys tuo
pačiu. Paprastai taip mes žvilgtelime du kartus, o tada žiūri­
me į veidą. Nors dauguma žmonių su tuo nesutinka, paslėpta
kamera atskleidžia, jog taip elgiasi visi, įskai­
tant vienuoles.
Kaip sakėme anksčiau, platus periferinis
moters matymas leidžia jai nesugautai ty­
rinėti vyro kūną nuo galvos iki kojų. Vyrų
matymas yra siauresnis, todėl jie nužiūrinėja
moters kūną labai akivaizdžiai. Tai priežastis,
žvilgsnio sritis dėl kurios vyrai nuolat kaltinami, kad išpūtę

211
Kūno kalbos vadovas

akis iš arti žiūri į moters kūną, o šios dėl to paties apkaltina­


mos retai, nors tyrimai rodo, kad moterys žiūri net daugiau
negu vyrai. Taip yra ne todėl, kad vyrai už moteris labiau šau­
do akimis - dėl siauro matymo vyrus pagauna žiūrint.

Dėl platesnio periferinio


matymo moterys
nesugaunamos; siauras vyrų
matymas pakiša jiems koją

Kai kalbėdamiesi vyrai ir moterys žiūri žemyn, jie mato skir­


tingus dalykus. Vyrai naudojasi proga apžiūrėti moterį. M ote­
ris gauna dvejopą naudą - apžiūri vyrą ir, žvelgdama į šalį ir
žemyn, siunčia pasidavimo signalą.

Kodėl vyrams sunku palaikyti akių kontaktą?


Nes krūtys akių neturi.

3. Valdingas žvilgsnis
Įsivaizduokite, kad asmuo vidury kaktos turi trečiąją akį. Nu­
statykite trikampę sritį tarp „trijų“ asmens akių ir į ją žiūrė­
kite. Šis žvilgsnis kitam žmogui daro tokį didelį poveikį, kad
sunku tuo patikėti.

2X2
Akių ženklai

Taip žiūrint atmosfera pasidaro labai rim­


ta ir nuobodulio nebelieka. Laikydami nu­
kreiptą žvilgsnį į šią sritį, paimsite jį nagan.
Jei jūsų žvilgsnis bus palaikomas šiame
trikampyje ir nenuslys žemiau kito asmens
akių, jis jaus spaudimą. Niekada taip nežiū­
rėkite į draugus ir mylimuosius. Taip tinka
elgtis su asmeniu, kurį norite įbauginti arba Valdingas
užčiaupti. žvilgsnis

Galios žvilgsnis
lei jūsų akys malonios, silpnos ar neryžtingos, išmokite jėgos
ž vilgsnio, kad išsiugdytumėte autoritetą. Kai jus puola, stenki­
tės nemirksėti, išlaikyti akių kontaktą. Žiūrėdami į priešinin­
ką, prisimerkite ir sutelkite žvilgsnį. Štai kodėl prieš puldami
savo grobį plėšrūs gyvūnai taip žiūri. Kai nemirksėdamas ve-
džiojate akis nuo vieno asmens prie kito, tai baugina kiekvie­
ną, kas jus stebi.

Neprasidėkite su
Terminatoriumi

Jėgos žvilgsnis išgaunamas pajudinus akių obuolius, paskui


galvą, nejudinant pečių. Tokiu žvilgsniu žiūrėjo Arnoldas
Švarcnegeris, vaidindamas Terminatorių, ir jo žvilgsnis sėjo

213
Kūno kalbos vadovas

baimę baugintojų širdyse. Dar geriau, bendraukite su m alo­


niais žmonėmis, kad nereikėtų į juos žvelgti jėgos žvilgsniu.

V A LST Y B ĖS VEIKĖJO ISTO RIJA

Kai kalbėdami žmonės žvalgosi j šalis ar iš drovumo neno­


ri žiūrėti pašnekovui į akis, jie atrodo nepatikimi. Turėjome
klientą politiką, pirmą kartą apsilankiusį televizijoje. Žurna­
listų klausinėjamas, nežinojo, kur dėti akis: jos lakstė nuo re­
porterių prie kamerų. Ekranuose jis atrodė įtartinas, todėl po
pasirodymo televizijos laidoje jo populiarumas sumažėjo. Kai
jį išmokėme žiūrėti į žurnalistą ir nekreipti dėmesio į kameras,
jo patikimumas pakilo. Kitą politiką, dalyvavusį televizijoje
politiniuose debatuose, išmokėme kalbėti į televizijos kamerą.
Nors toks elgesys atitolino 150 studijos svečių, patraukė m ili­
jonus televizijos žiūrovų, jautusių, kad politikas kalba tiesiai
jiems.

Ž IŪ R ĖK M A N j AKIS, M A Ž Y T E

Rengdami pasirodymą televizijoje, į eksperimentą įtraukėme


pažinčių tarnybą. Parinktiems vyrams buvo pasakyta, kad šie
ateitų į pasimatymą su jiem s surastomis tinkam om is mergi­
nomis ir kad jų laukia nuostabus vakaras. Kiekvienam vyrui
paaiškinome, kad jo merginai vaikystėje buvo sužalota akis ir
dabar viena akimi ji prasčiau mato. Pasakėme, kad nežinome,
kuri akis, bet jeigu žiūrės iš arti, tikrai nustatys. Kiekvienai
moteriai apie ateisiantį į pasimatymą vyriškį buvo pasakyta tas
pats: jeigu ji atidžiai žiūrėsianti į akis, nustatysianti, kuri akis

214
A kių ženklai

ur sveika. Atėjusios į pasimatymą poros visą vakarą spoksojo


Vienas kitam į akis, tuščiai mėgindamos rasti problemišką akj.
k.u poros pranešė pasimatymo rezultatus, kiekviena rapor­
tavo apie aukštą intymumo ir romantiškumo lygį. Tikimybė,
feul poros ateis ir į antrą pasimatymą, buvo 200 proc. didesnė
negu agentūros vidurkis.

Įdėmiai spoksodami galime sukelti


intymius jausmus.

Poras galima supriešinti pasakius, kad atėjęs į pasimaty­


mą žmogus turi klausos bėdų, todėl reikia kalbėti maždaug
I i proc. garsiau. Tada poros ima kalbėti vis garsiau ir garsiau,
»* vakarui įsibėgėjant visi ima šaukti.

2 0 PIR M Ų JŲ A P K L A U S O S SE K U N D Ž IŲ

Žmonės, atėję į pokalbį dėl darbo, žino, kad reikia kuo ilgiau,
bent kol pakviečiami sėstis, laikyti akių kontaktą. Mūsų pa­
tirt rs rodo, kad tada atsiranda sunkumų tiek kandidatui, tiek
klausinėjančiam asmeniui. Mes, pavyzdžiui, turime parengę
bodus, kaip sutikti naują asmenį: vyriškis nori apžiūrėti m o­
tėm plaukus, kojas, figūrą ir bendrą vaizdą. Palaikydama akių
kontaktą, ji kliudo šiam procesui, todėl vyras per pokalbį turi
slapta šaudyti žvilgsniais, stengdamasis, kad jo nepagautų,
taip jis atitraukiamas nuo pagrindinio klausėjo darbo. Mote-
i ys pasipiktinusios, kad verslo pasaulyje taip elgiasi vyrai, bet
tai yra faktas, tą akivaizdžiai rodo vaizdo įrašai.

215
Kūno kalbos vadovas

Galima piktintis, bet visi žiūri į išeinančios iš kambario


moters užpakalį, net ir tada, jeigu jiems nepatiko
priekinis jos vaizdas.

Vaizdo kameros atskleidžia, kad klausėjos moterys atlieka tą


patį vyrų ir moterų vertinimo procesą, bet dėl platesnio pe­
riferinio matymo moterys retai sugaunamos. Moterys, jeigu
joms nepatinka kandidatė į darbo vietą, būna dar kritiškesnės
už vyrus. Moterys klausėjos žiūri į vyrų kandidatų plaukų ilgį,
drabužių dizainą ir suderinimą, stebi, ar kelnės išlygintos, ba­
tai nublizginti. Dauguma vyrų nė neįtaria, kad, jiems išeinant
iš kambario, moterys apžiūri jų batų kulnus.

Sprendimas
Kai ateinate kalbėtis, paspauskite rankas ir imančiam interviu
asmeniui duokite dvi tris sekundes, kad jis nekliudomai galėtų
jus apžiūrėti. Jūs tuo metu atsidarykite portfelį ar aplanką, pa­
sirinkite popierius, kurių gali prireikti, nusisukę pasikabinkite
švarką ar artyn pritraukite savo kėdę, o tada laukite klausimų.
Išnagrinėję filmuotą prekybininkų interviu medžiagą, nusta­
tėme, kad tokia strategija ne tik pasitvirtino, bet ir turėjo įtaką
geresniems pardavimo rezultatams.

| KOKj KA N ALĄ ĮSIJUNGIATE JŪS

Akių judėjimas gali atskleisti, ką žmonės pasakodami mąsto,


ką prisimena - vaizdus, garsą, kvapą, skonį ar prisilietimą. Šią
techniką, pavadintą neurolingvistiniu programavimu (NLP),
pagrindė Amerikos psichologai Grinderis ir Bandleris.

216
Akių ženklai

Paprastai sakant, jei asmuo ką nors prisimena matęs, jis pa­


niūrės aukštyn. Jei atsimena girdėjęs, pakreips galvą, lyg klau­
sytųsi, ir žiūrės į šalį. Jei prisimena sukeltą jausmą ar emociją,
žiūrės žemyn ir į dešinę. Kada asmuo mintyse kalbasi su savi­
mi, jis žiūri žemyn ir į kairę.

A. Prisimena paveikslą B. Prisimena garsą

C. Prisimena jausmą D. Kalbasi su savimi

Visa bėda, kad šis akių judėjimas vyksta sekundės dalį ir eina
kartu su gestų grupėmis, todėl sunku skaityti „gyvai“. Vaizdo
įraše galite pastebėti prieštaravimą tarp to, ką asmuo sako ir
ką jis mąsto.
Trisdešimt penki procentai žmonių pirmenybę teikia vaiz­
dinės informacijos kanalui, todėl jie rinksis tokias frazes: „Ar
gali į tai pažvelgti?", „Tas visiškai aišku", „Gal galėtum tai paro­

217
Kūno kalbos vadovas

dyti?“ „Žiūrėkit, kas iš to išėjo". Tokie žmonės susidomės, kai


rodysite jiem s nuotraukas, lenteles ir grafikus ir jų klausite, ar
jie „gavo vaizdą".
Dvidešimt penki procentai pirmenybę teikia auditorijos
kanalui ir vartoja žodžius: „skamba varpelis", „aš girdžiu jus",
„skamba neteisingai" ir nori „pataikyti į toną". Kiti keturias­
dešimt procentų pirmenybę teikia jausmų kanalui ir sako:
„Paskleiskim visur šias mintis", „Mūsų skyriui reikia stimu­
lo", „Nesuprantu, ką jūs sakote". Jiems patinka būti naujovių
sūkuryje, jie mėgsta būti kviečiami į pristatymus, kad „galėtų
užčiuopti idėją".
NLP yra nuostabus atradimas ir paveiki bendravimo prie­
monė, kurią reikėtų nagrinėti kaip atskirą dalyką. Siūlome
paskaityti Grinderio ir Bandlerio darbų, pateiktų šios knygos
bibliografiniame sąraše.

KA IP PALAIKYTI A K IŲ KO N TAKTĄ SU A U D IT O R IJA

Būdami profesionalūs konferencijų pranešėjai, ištobulinome


techniką, kaip palaikyti auditorijos dėmesį ir leisti pasijusti
dalyviais. 50 žmonių grupėse įm anom a su kiekvienu klausy­
toju susitikti akimis. Didesnėse grupėse jūs stovite atokiau,
todėl reikia skirtingo priėjim o. Keturiuose grupės kam puo­
se nusižiūrėkite kokį tašką ar klausytoją, o vieną pasirinki­
te centre. Nuo priekinės eilės klausytojų atsitraukite per 10
m etrų, ir 2 0 -5 0 grupės žmonių atrodys, kad kalbėdamas į
juos žiūrite. Taip sukuriate intymų ryšį su didesne auditori­
jos dalimi.

218
Akių ženklai

KAIP PATEIKTI VA IZD IN Ę INFORM ACIJĄ

Kai vaizdinei informacijai naudojate knygas, lenteles, diagra­


mas ar nešiojamąjį kompiuterį, svarbu žinoti, kaip sukontro­
liuoti, kur krypsta žmonių akys. Tyrimai rodo, kad vaizdo
pristatymuose žiūrėdami informaciją gauna 83 proc. žmonių,
klausydami - 11 proc., o 6 proc. - kitais jutimais.

Regėjimas

Vaizdu ką nors pristatant, informacijos poveikis smegenims


gaunamas per pojūčius: regėjimą - 83 proc., skonio jutimą -
I proc., girdėjimą - 11 proc., uodimą - 3 proc., lietimą - 2 proc.

Vortono* tyrinėjimai Amerikoje parodė, kad atmintyje išlieka


tik 10 proc. žodinės informacijos. Tai reiškia, kad, norint, jog
/odinis pristatymas būtų efektyvus, reikia dažnai kartoti pa­
grindines mintis. Toks jungtinis žodžio ir vaizdo pateikimas
Įsim enam as 50 procentų. Taigi, naudodami vaizdines prie­
mones, pasieksite 400 proc. didesnį efektyvumą. Tyrinėjimais
nustatyta, kad vaizdinės medžiagos naudojimas verslo susiti­
kimą vidutiniškai sutrumpina nuo 25,7 iki 18,6 minutės - su­
taupo 28 proc. laiko.

• Pensilvanijos universiteto Vortono verslo mokykla.

219
Kūno kalbos vadovas

D ĖM E SIO PALAIKYMAS

Norėdami kontroliuoti klausytojo žvilgsnį, per vaizdo prista­


tymą naudokite rašiklį, kad atkreiptumėte klausytojo dėmesį,
ir žodžiu pasakykite, ką jis mato. Tada pakelkite rašiklį ir jį lai­
kykite tarp savo ir klausytojo akių. Šis veiksmas tarsi magnetas
veikia jo galvos pakėlimą, todėl jis žiūri į jus, mato ir girdi, ką
jūs sakote, pasiekdamas informacijos suvokimo maksimumą.
Kalbėdami kitos rankos delną laikykite atvirą.

Dėmesio palaikymas - naudokite rašiklį,


kad kontroliuotumėte, kur žiūri klausytojas

Nustatėme, kad per vaizdo pristatymą moterys labiau nei vy­


rai palaiko tiesioginį akių kontaktą, ypač kai nekalba. Tačiau
kai moterys kalba, jos dažniau nei vyrai nukreipia akis.

SANTRAUKA

Jūsų žvilgsnio kryptis turi didžiulį poveikį susitikimų akis į akį


rezultatams. Jeigu būtumėte vadybininkas, besirengiantis pa­
reikšti papeikimą nusikaltusiam pavaldiniui, ar tėvas, barantis
vaiką, kokį nutaisytumėte žvilgsnį? Jei pasirinktumėte drau­
gišką žvilgsnį, jūsų žodžiuose neliktų geluonies, kad ir kaip
garsiai ar grasinamai stengtumėtės kalbėti. Draugiškas žvilgs-

220
A k ių ženklai

m-, susilpnintų jūsų žodžius, o intymus žvilgsnis galėtų juos


bauginti arba trikdyti. O valdingas žvilgsnis yra veiksmingas
U sako, kad jūs nejuokaujate.

Pasirinkę tinkamą žvilgsnį,


įgysite pasitikėjimo.

Vyrų apibūdinamas „viliojantis" moters žvilgsnis siejamas su


įkypu žvilgtelėjimu, išplėstais vyzdžiais ir intymiu žvilgsniu,
lei moteris apsimeta, kad nenori bendrauti, ji turėtų vengti
Žiūrėti intymiai, o naudoti draugišką žvilgsnį. Bet dauguma
vyrų dėl to daug ką praranda. Jei ką nors merginate, nežiu­
r k ite valdingu žvilgsniu, nes bus prisegta šalto ir nedraugiš­
ko asmens etiketė. Kai į potencialų partnerį žiūrite intymiu
žvilgsniu, jūs išduodate paslaptį. Moterys geba siųsti ir priimti
tokį žvilgsnį, bet, deja, dauguma vyrų to nesugeba. Kai vy­
rai žvelgia intymiu žvilgsniu, paprastai moterys akivaizdžiai
mato, tačiau vyrai tokio moterų žvilgsnio nesupranta, ir tai
moteris gniuždo.
9 SKYRIUS

ERDVĖS GROBIKAI - TERITORIJOS IR


ASMENINĖ ERDVĖ

„Atsiprašau, atsisėdote į mano vietą!"

Prirašyta tūkstančiai knygų, kaip gyvūnai - paukščiai, žuvys


ir primatai - žymi teritorijas ir jas saugo, bet tik pastaraisiais
metais pripažinta, kad ir žmonės turi savo teritorijas. Tai ži­
nodami, galite suvokti ir pateisinti savo elgesį bei numatyti
kitų žmonių reakciją. Amerikos antropologas Edvardas Holas
(Hali) vienas pirmųjų tyrinėjo žmogaus erdvės poreikius ir
septinto dešimtmečio pradžioje sukūrė žodį „proksimalinis".
Šios srities tyrimai leido naujai suprasti žmonių tarpusavio
santykius.
Bet kuri valstybė turi teritoriją ir aiškiai pažymėtas sienas,
kartais saugomas ginkluotų karių. Paprastai kiekvienoje šaly-

222
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

jf^ r a smulkesnės teritorijos: valstijos, grafystės ar apygardos.


0 šios suskirstytos į dar smulkesnes teritorijas, vadinamas
miestais ir miesteliais, šie turi priemiesčius, gatves, simboli­
zuojančias uždarą erdvę ten gyvenantiems žmonėms. Dėl kė~
»l>ių su ranktūriais kino teatruose vyksta tyli kova su gretimai
-slinčiu kaimynu. Kiekvienos teritorijos gyventojai jaučia jai
ištikimybę, ją saugo ir virsta barbarais - užmuša besikėsinantį
| it} teritoriją.
Teritorija vadiname supančią žmogų erdvę, kurią jis skel­
bia esant sava, tarsi tai būtų jo kūno tąsa. Kiekvienas indivi­
das turi asmenines savo valdas - tvoros saugomą namą, auto­
mobilį, miegamąjį ar asmeninę kėdę ir, kaip atrado dr. Holas,
aplink jo kūną nustatytą oro erdvę.
Šiame skyriuje aiškinsimės oro erdvės reikšmes, kaip žm o­
nės reaguoja, kai ji užgrobiama, ir svarbą palaikyti santykius
per ištiestą ranką.

A S M E N IN Ė ER D V Ė

<lyvūnų kūną gaubia tam tikra oro erdvė, laikoma asmeni­


nė erdve. Erdvės dydis priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis
augo gyvūnas, t. y. nuo populiacijos tankumo teritorijoje.
Taigi asmeninė teritorija gali išsiplėsti ar susitraukti, nelygu,
kokios yra vietos aplinkybės. Liūtas, augęs tolimuose Afrikos
rajonuose, teritorine erdve gali laikyti 50 km spindulio apskri-
limą ar didesnę erdvę, jeigu jo je gausi liūtų populiacija. Savo
teritorijos ribas liūtas pasižymi toje vietoje nusišlapindamas
ar nusituštindamas. Kita vertus, jei užaugo nelaisvėje su kitais
1iūtais, asmeninė jo erdvė gali būti keli metrai - tiesioginis bu­
vusio susitelkimo rezultatas.

223
Kūno kalbos vadovas

Kaip dauguma gyvūnų, kiekvienas žmogus aplink save


turi asmeninį „oro burbulą1'; jo dydis priklauso nuo tos vie­
tos, kurioje jis augo, populiacijos tankumo. Todėl asmeninė
erdvė yra nulemta kultūriškai. Kai kurios tautos, pavyzdžiui,
japonai, pripratę gyventi susispietę, kitoms tau­
toms reikia plačių atvirų erdvių, todėl jus laikys
per atstumą.

Asmeninė erdvė - aplink mus esantis


nešiojamas burbulas

Tyrimai rodo, kad kaliniai turi didesnius erdvės


poreikius nei kiti visuomenės nariai, todėl kali­
niai visada agresyvūs. Kalinys randa ramybę, kai
jį vieną uždaro kalėjimo celėje ir niekas nesikėsina į asmeni­
nę jo erdvę. X X amžiaus pabaigoje lėktuvų keleiviai įtūžo, kai
oro linijos padidino sėdimų vietų skaičių, sustumdamos kėdes
arčiau viena kitos, kad sumažintų nuostolius, patiriamus dėl
atpigintų bilietų.

ZO N O S ATSTUMAI

Aptarsime priemiesčių vidurinės klasės žmonių, gyvenančių


Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Europoje, Skandinavijoje, Kana­
doje ar kitoje vakarietiškoje kultūroje, pavyzdžiui, Singapūre,
Guame ir Islandijoje, „oro burbulą". Kraštas, kuriame jūs gy­
venate, gali turėti didesnę ar mažesnę teritoriją nei mūsų mi­
nimos šalys, bet proporcijos bus panašios. Apie šią oro erdvę
vaikai sužino iki 12 metų. Erdvė gali būti suskaidyta į keturias
atskiras zonas:

224
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

I. Intymi zona - 1 5 -4 5 centimetrai. Iš visų zonos atstumų


M) pats svarbiausias, nes šią zoną asmuo gina kaip savo nuo­
savybę. Į ją įžengti leidžiama tik tiems, kas mums emociškai
artimi. Tai mylimieji, tėvai, sutuoktinis, vaikai, artimi draugai,
giminaičiai ir mylimi gyvūnėliai. Dar yra arčiau esanti zona,
siekianti iki 15 cm nuo kūno, į ją galima įžengti per intymų
itortį kontaktą. Ji užveria intymią zoną.

Asmeninė zona - 46 c m - 1,22 m. Šio atstumo laikomės per


kokteilių ar bendrovės vakarėlį, bendruomenės ceremonijose
ir draugiškuose susibūrimuose.

'į. Draugiška zona - 1 ,2 2 -3 ,6 m. Šiuo atstumu stovime nuo


nepažįstamųjų, mūsų namuose dirbančio santechniko ar sta­
liaus, paštininko, krautuvininko, naujo bendradarbio ir žmo­
nių, kurių gerai nepažįstame.

4. Viešoji zona - per 3,6 m. Bendraudami su didesne žmo­


nių grupe, dažniausiai pasirenkame atstumą, didesnį nei 3,6
metro.

Viešoji zona
per 3,6 m

Asmeninės zonos atstumai

225
Kūno kalbos vadovas

Visi šie atstumai sumažėja, kai bendrauja dvi moterys, o padi­


dėja tarp dviejų vyrų.

KAIP P R A K T IŠK A I TAIKYTI Z O N O S A T ST U M U S

Svetimą intymią zoną (1 5 -4 5 cm ) kitas žmogus pažeidžia


dėl dviejų priežasčių: pirma, įsibrovėlis yra artimas giminė ar
draugas arba ketina seksualiai suartėti; antra, įsibrovėlis yra
priešiškas ir ketina pulti. Įsibrovėlius, judančius asmeninėje
ir draugiškoje zonose, toleruojame, o svetimojo įsiveržimas į
intymią zoną sukelia psichologinių kūno pokyčių. Padažnėja
širdies plakimas, į kraują plūsta adrenalinas, į smegenis ir rau­
menis pumpuojamas kraujas - žmogaus kūnas fiziškai rengia­
si galimoms kautynėms arba bėgti.
Taigi, draugiškai uždėję ant peties ranką, kai kam sukelsite
neigiamus jausmus. Nors jie šypsosi, iš tikrųjų yra nepaten­
kinti, tik to neparodo, kad jūsų neužgautų.

Moterys stovi viena prie kitos arčiau,


labiau viena į kitą žiūri ir liečia.
Vyrai vienas su kitu taip elgiasi retai.

Jeigu norite, kad žmonės šalia jūsų jaustųsi patogiai, laikykitės


auksinės taisyklės - nesileiskite jų per arti. Kuo artimesni san­
tykiai su žmonėmis, tuo arčiau jie įsileidžia į savo erdvę. Pa­
vyzdžiui, naujas darbuotojas iš pradžių gali jausti bendradar­
bių šaltumą, kai šie, mažai jį pažindami, įsileidžia į draugišką
zoną. Arčiau susipažinus, atstumas mažėja ir jam leidžiama
būti asm eninėje, o kai kada ir intymioje zonoje.

226
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

APIE S V E T IM O S ER D V Ė S P A Ž E ID IM Ą

Klubų atstumas, kurio laikosi apsikabindami du žmonės, lei-


il/ut nustatyti jų tarpusavio ryšius. Įsimylėję spaudžiasi vienas
p) !.• kito torsais ir būna intymioje zonoje. Kitaip bučiuojasi
svetimi žmonės, vienas kitą sveikindami su Naujaisiais metais,
geriausio jūsų draugo sutuoktinė ar brangi sena tetulė Salė.
tavo dubenis jie laiko mažiausiai 15 cm atstumu. Yra išimčių,
fcii intymumo nuotolis pasikeičia: jis paremtas asmens visuo­
menine padėtimi. Pavyzdžiui, vadovaujantis kom panijos dar­
buotojas gali būti savaitgalio žvejybos bičiulis vienam iš savo
j ^ valdinių. Žvejodami jie gali peržengti vienas kito asmeninę
fK intymią zoną. Tačiau bendrovėje savo žvejybos bičiulį va-
•l o v a s laiko per atstumą, nes taip diktuoja socialinio sluoksnio
taisyklės.

KODĖL N E M Ė G S T A M E LIFTŲ

Minios koncertuose, kino teatruose, traukiniuose ar autobu­


suose neišvengiamai priverčia peržengti kitų žmonių intymią
/oną, ir nepaprastai įdomu stebėti žmonių reakciją. Dauguma
tautų griežtai laikosi nerašytų taisyklių, kai atsiduria m inioje,
pavyzdžiui, perpildytame lifte, parduotuvės eilėje ar viešajame
it.msporte.
Štai bendros kėlimosi liftu taisyklės:

1. Su niekuo nekalbėkite, įskaitant jūsų pažįstamą asmenį.


Visą laiką venkite akių kontakto.
3. Nerodykite jokių em ocijų, išlaikykite pokerio lošėjo
veidą.

227
Kūno kalbos vadovas

4. Jei turite knygą ar laikraštį, apsimeskite, kad jį atidžiai


skaitote.
5. Didesnėje m inioje neleidžiami jokie kūno judesiai.
6. Visą laiką stebėkite besikeičiančius aukštų numerius.

Šis elgesys, vadinamas maskuote, visur bendras. Nėra sun­


ku užsidėjus neutralią kaukę paslėpti savo emocijas. Dažnai
girdime žodžius: „gailėtinas", „nelaimingas" ir „prislėgtas";
jais apibūdinami žmonės, piko valandą į darbą važiuojantys
viešuoju transportu. Šios etiketės taikomos tuštiems, bereikš­
miams veidams charakterizuoti, tačiau stebėtojo nuomonė
klaidinga. Ką stebėtojas mato, yra tik grupė užsimaskavusių
žmonių, tvirtai besilaikančių taisyklių, kad žmonių perpildy­
tose viešosiose vietose negali būti pažeista intymi jų zona.

Keliaujantys metro žmonės nėra nelaimingi;


jie tiesiog slepia savo emocijas.

Prisiminkite, kaip pats elgiatės, vienas nuėjęs į kino salę. Kai


renkatės vietą tarp aibės nepažįstamų veidų, kaip robotas pa­
klūstate nerašytoms taisyklėms ir užsidedate kaukę. Kai su
šalia sėdinčiu nepažįstamuoju pradėsite kovoti dėl teritorinės
teisės pasidėti rankas ant ranktūrių, suvoksite, kodėl į kino
teatrą vieni atvykstantys žiūrovai eina sėstis tada, kai užgęsta
šviesos ir pradeda rodyti filmą. Ar esame perpildytame lifte,
kino teatre ar autobuse, mus supantys žmonės praranda savo
asmeniškumą - jie neegzistuoja mums. Šie žmonės yra tarsi
priešai, tegul ir netyčia užgrobę mūsų teritoriją.

228
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

KODĖL M IN IO S PIKTO S

Pfkhi minia ar grupė protestuotojų, kovojančių dėl bendrų tiks­


lų,- reaguoja ne kaip atskiras individas, kurio teritorija užgrobia­
ma; taktiškai ji yra nuasmeninta. Kai minioje daugėja žmonių,
k iekv ieno individo asmeninė erdvė mažėja, jis ima jausti prie-
iė.iiumą. Miniai augant, žmonių priešiškumas ir grėsmingumas
gĮHit, ir gali kilti muštynės. Policija stengiasi minią suskaldyti,
feml kiekvienas gautų asmeninės erdvės ir nusiramintų.
l ik pastaraisiais metais įvairių šalių vyriausybės ir įm es­
iu planuotojai pradeda suprasti, kad tankiai sustatyti namai
atim a asmeninę žmonių teritoriją. Džeimso saloje, esančioje
U/ 2 kilometrų nuo Česapiko įlankos (Merilando valstija JAV
i y t uose, prie Atlanto), prisiveisė labai daug elnių, todėl jie ėmė
masiškai kristi, nors jiem s pakako pašaro, jų nenaikino plėš­
rūnai, nesiautėjo užkrečiamosios ligos. Panašūs ankstesnių
m etų tyrimai, atlikti su žiurkėmis ir triušiais, atskleidė tokias
pat tendencijas. Mokslininkai išsiaiškino, kad elniai nudvėsė
dėl didesnio adrenalino kiekio, atsiradusio, kai dėl išaugu­
sios populiacijos išnyko asmeninė elnių teritorija. Adrenalino
liaukos reguliuoja augimą, reprodukciją ir kūno gynybą. Ne
badavimas, infekcijos ar grobuonių agresija, o išaugusi elnių
populiacija sukėlė gyvūnams įtampą ir jie ėmė masiškai dvės-
t i. Štai kodėl didžiausi nusikaltimų ir smurto rodikliai yra tan­
kiausiai gyvenamose srityse.

Vienas didžiausių žmogaus troškimų -


turėti savos žemės.
Ši trauka žemei - tai nenumaldomas
asmeninės erdvės poreikis.

229
Kūno kalbos vadovas

Tardytojai, kad palaužtų kvočiam ų nusikaltėlių pasipriešini­


m ą, naudoja teritorinius invazinius m etodus. Jie pasodina nu­
sikaltėlius atviroje kam bario vietoje ant pritvirtintų prie žemės
kėdžių, neturinčių ranktūrių, užduodam i klausimus įsibrauna
į intymią zoną ir ten būna, kol gauna atsakymus. Paprastai nu­
sikaltėlis palūžta ir pasiduoda.

ERDVĖS RITUALAI

Kai asm uo pretenduoja į erdvę ar plotą tarp svetimų žm onių,


pavyzdžiui, į kėdę kino teatre, vietą prie konferencijos stalo
ar kabliuką rankšluosčiui pasikabinti sveikatos klube, jis tai
daro nuspėjamu būdu. Paprastai toks žm ogus ieško plačiau­
sios erdvės tarp kitų dviejų ir centre pasiskiria sau plotą. Kino
teatre jis pasirenka vietą pusiaukelėje nuo eilės galo ir arčiau­
siai sėdinčio asmens. Sveikatos klube išsirenka rankšluosčio
kabliuką didžiausioje erdvėje tarp kitų dviejų rankšluosčių ar
viduryje nuo artim iausio rankšluosčio iki rankšluosčių kaby­
klos galo. Šio ritualo tikslas - neužgauti kitų žm onių ir nebūti
nei per arti, nei per toli.

Gydytojams ir kirpėjoms leidžiama įžengti į intymias


zonas. Mes visada leidžiame prieiti gyvūnėliams,
nes jie mūsų negąsdina.

Jeigu kino teatre pasirinksite vietą tolėliau negu pusiaukelėje


nuo eilės galo ir arčiausiai sėdinčio asm ens, pastarasis gali p a­
sijusti įžeistas, kad atsisėdote p er toli, o jei atsisėsite per arti,
jis gali įsibauginti. Pagrindinis erdvės ritualo tikslas - išlaikyti
harm oniją. Tokio elgesio galima išmokti.

230
Erdvės grobikai - teritorijos ir asm eninė erdvė

Šios taisyklės išimtis yra viešųjų tualetų erdvė. Nustatėme,


kad 90 proc. žm onių renkasi tualeto galą, o jeigu ten jau užim ­
ta, naudojamas vidurio principas. Viešuosiuose tualetuose vy­
nu šlapindamiesi vengia atsistoti šalia nepažįstam ojo ir visada
paklūsta nerašytam įstatymui: „Jei pažiūrėsiu į akis, bus galas.“

PU SRYČIAI SU NEPAŽĮSTAMUOJU

Pusryčiaudami su asmeniu, atlikite paprastą bandym ą. N era­


šytos teritorinės taisyklės sako, kad restorano stalas per vidurį
yra padalytas pusiau, ir darbuotojai ant centro linijos rūpestin­
gai išdėlioja druską, pipirus, cukrų, gėles ir kitus priedus. Įpu­
sėję valgyti, subtiliai pastumkite druskinę prie kito asmens, ten
pat perdekite pipirus, gėles ir pan. Neilgai trukus ši subtili teri­
torinė invazija sukels pusryčių draugo reakciją: jis arba atsiloš,
kad atgautų savo erdvę, arba ims viską stumdyti atgal į centrą.

KULTŪRINIAI A SM E N S ERDVĖS
POREIKIO SKIRTUM AI

Jauna italų pora em igravo į Sidnėjų, Australiją. Jie buvo p a­


kviesti įsitraukti į vietinį visuom eninį klubą. Po kelių savaičių
trys klubo narės pasiskundė, kad atvykėlis italas prie jų sek­
sualiai priekabiauja ir jos šalia jo nem aloniai jaučiasi. Klubo
vyram s atrodė, kad italė elgiasi, lyg būtų seksualiai prieinama.
Ši situacija iliustruoja iškylančius keblumus, kai į vieną vie­
tą sueina įvairių kultūrų ir skirtingus erdvės poreikius turintys
žmonės. D augum os Pietų Europos gyventojų intym us nuoto­
lis yra 2 0 - 3 0 cm , o kai kuriose šalyse net mažesnis. Italų pora
jautėsi laisvai ir atsipalaidavusi, stovėdam a 25 cm nuotoliu nuo

231
Kūno kalbos vadovas

australų, ir nė kiek nesisielojo, kad įsiterpė į australų intymią


zoną, apim ančią 46 cm . Italai daugiau nei australai naudoja
akių kontaktą ir vieni kitus liečia. Australai klaidingai spėliojo,
kodėl italai taip elgiasi. Kai tai išaiškėjo, italai buvo šokiruoti,
tačiau pasiryžo laikytis deram o kultūriškai priim to atstumo.
Įžengimas j priešingos lyties intymią zoną yra būdas pa­
rodyti susidomėjimą tuo asm eniu ir vadinam as pastanga. Jei
pastanga laikytis intymioje zonoje atm etam a, asm uo, kurio
erdvė pažeista, žengs žingsnį atgal ir savo privatum ą saugos
toliau. Jei pastanga priim am a, kitas asm uo nejuda ir įsiveržė­
liui leidžia pasilikti savo erdvėje.
Kad išmatuotų vyro dom ėjim osi lygį, m oteris įžengia į in­
tym ią jo zoną ir vėl iš jos išeina. Jei jis susidomėjęs, tai jam
užuom ina žengti į jos erdvę, kai tik laikys būtina.

Kuo žmonės artimesni emociškai,


tuo arčiau stovi vieni šalia kitų.

Tai, kas italų porelei atrodė norm alus bendravimas, australai


laikė seksualiniu priekabiavimu. Australai atrodė italams šalti
ir nedraugiški, nes atsitraukdavo nuo italų ir išlaikydavo sau
patogų atstumą.

Kai kalbasi dauguma


Vakarų, Šiaurės Europos
ir Skandinavijos
miestų gyventojų,
toks atstumas jiems
priimtinas

232
H !
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

Mažesniu erdvės poreikiu


pasitenkinantis vyras
priverčia moterį atsilošti
ir apginti savo erdvę

lltusl racijose viršuje matyti neigiam a reakcija m oters, į kurios


iet koriją pasikėsina vyras. Ji atsilošia, siekdama išlaikyti pato­
gi) atstumą. Tačiau vyras gali priklausyti kultūrai, kur m ažesnė
asmeninė zona, todėl lenda į priekį, kad jam būtu patogu. M o ­
teris tai gali suprasti kaip seksualinį žingsnį.

KODĖL JAPONAI, ŠO K D A M I VALSĄ,


VISADA VADOVAUJA

t ai plautinėse konferencijose Am erikos miestų gyventojai pa­


imi štai vieni nuo kitų stovi 4 6 - 1 2 2 cm atstumu ir, kol kalbasi,
iš tos vietos nepajuda. Japonas, besikalbantis su amerikiečiu,
lėtai eina aplink kambarį - amerikietis atbulas traukiasi nuo
japono, o šis vis artinasi prie amerikiečio. Tai abiejų m ėgini­
mas prisitaikyti prie kito pagal kultūriškai patogų nuotolį. Ja­
ponas, kurio intymi zona m ažesnė (25 cm ), vis eina pirmyn,
kad patenkintų erdvinius savo poreikius, taip užgrobdam as
amerikiečio intym ią zoną ir priversdam as jį žengti atgal, kad
prisitaikytų prie savo erdvės. Vaizdo įrašai, paleisti pagreitin­
tai, sukelia iliuziją, kad kambaryje šoka du vyrai, o japonas
vadovauja šokiui. Tai viena iš priežasčių, kodėl Azijos, E u ro­
pos ar Am erikos verslo derybininkai vieni į kitus dažnai žiūri

233
Kūno kalbos vadovas

įtariai. Europiečiai ar amerikiečiai Azijos gyventojus laiko įžū­


liais ar familiariais, o šie europiečius ir amerikiečius - šaltais,
nedraugiškais ir ramiais. Nesusipažinę su tuo, kokios intymios
zonos kultūrose vyrauja, galime susidaryti klaidingas pažiūras
ir netikslias prielaidas.

K A IM O IR MIESTO ERDVIŲ ZO N O S

Kaip jau minėta, asmeninės erdvės poreikį nulemia populia­


cijos tankumas gyvenamoje vietovėje. Pavyzdžiui, žmonėms,
užaugusiems retai gyvenamose kaimo vietovėse, reikia dides­
nės asmeninės erdvės negu kilusiems iš tankiai apgyvendintų
miestų. Stebint, iš kokio atstumo asmuo tiesia ranką pasisvei­
kinti, galima išsiaiškinti, ar asmuo gyvena dideliame mieste,
ar kaimo vietovėje. Miestų gyventojai paprastai turi 46 cm as­
meninį „burbulą"; tai yra atstumas tarp riešo ir liemens, kai jie
ištiesia rankas pasisveikinti.

Sveikinasi du
miestiečiai; jie ištiesia
rankas iki 46 cm

Tai leidžia rankoms susitikti neutralioje teritorijoje. Žmonės,


užaugę miestelyje, turinčiame mažesnę populiaciją, gali turėti
„burbulą" iki 1 m ar daugiau. Kai kaimo žmonės paduoda vie-

234
Erdvės grobikai - teritorijos ir asm eninė erdvė

Hm kitam rankas, šis vidutinis nuotolis matuojamas nuo riešo


iki kūno.

Du miestelio
žmonės sveikinasi
1 m atstumu

Kaimo vietovės žmonės stovi tvirtai kojomis įsikirtę j žemę


ir, paduodami ranką, palinksta į priekį, o miestiečiai žingteli
I priekį, kad pasisveikintų. Žmonės, kilę iš atokių rajonų, gali
turėti dar didesnius asmeninės erdvės poreikius, siekiančius
iki 6 metrų. Dažniausiai jie, užuot padavę rankas, iš tolo pa­
mojuoja ranka.

Žmonės iš retai apgyventų rajonų išlaiko atstumą

Žemės ūkio padargais prekiaujantys asmenys, gyvenantys


miestuose, šią informaciją laiko naudinga, nes jie lankosi pas
atokiai gyvenančius fermerius. Pavyzdžiui, jei fermerio „bur­

235
Kūno kalbos vadovas

bulas“ 1 -2 m ar daugiau, paspausti ranką jam prilygs įsiveržti į


teritoriją, todėl kaimietis sureaguos neigiamai ar užims gyny­
binę poziciją. Sėkmingai dirbantys kaimo prekybininkai be­
veik sutartinai teigia, kad geriausios derybų sąlygos būna tada,
kai jie sutinka kaimo klientą ištiesę ranką paspausti, o vietinis
fermeris iš tolo pamoja ranka.

TERITORIJA IR NUOSAVYBĖ

Valdoma asmens nuosavybė ar naudojama erdvė sudaro pri­


vačią teritoriją, ir asmuo dėl jos kausis, kad apgintų, kaip gina
savo „burbulą". Asmens namas, bendrovė ir automobilis yra jo
teritorija, turinti aiškiai nužymėtas ribas: sienas, vartus, tvoras
ir duris. Kiekviena teritorija gali turėti kelias mažesnes terito­
rijas. Pavyzdžiui, namuose, asmens privačioje teritorijoje, gali
būti virtuvė, į kurią niekam neleidžiama eiti, kol jis ten gamina
valgį; verslininkas turi savo mėgstamą vietą prie konferenci­
jos stalo; pietautojai mėgsta sėsti prie „savo" staliuko kavinėje;
mama ar tėtė namuose turi mėgstamas kėdes. Šios zonos to­
kios tampa arba dėl to, kad tai yra asmeninė nuosavybė, ar dėl
dažno naudojimo. Pietautojas kavinėje gali nueiti taip toli, kad
jis ant staliuko „savo" vietoje išraižys inicialus, o verslininkas
savo teritoriją prie konferencijos stalo pažymės daiktais: as­
meniniu aplanku, pieštukais, knygomis ir drabužiais, išmėty­
tais intymioje zonoje (46 cm ).
Desmondo Moriso užimamų skaitymo vietų bibliotekose
tyrimai parodė, kad ant stalo paliekamos knygos ir asmeniniai
daiktai vietą rezervuoja vidutiniškai 77 minutėms; palikus ant
kėdės švarką, jis vietą išsaugo iki 2 valandų. Namuose šeimos
narys mėgstamą savo kėdę gali pažymėti ant jos ar šalia jos

236
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

kokį daiktą - rankinę, žurnalą, taip pareikšdamas pre-


iMtajit:** |erdvinę nuosavybę.
(vi namo šeimininkas pakviečia svečią sėstis, o tas lyg nie­
ktu nieko atsisėda į ne tą kėdę, šeimininkas gali susijaudinti,
|p§ užgrobta jo teritorija, ir užimti gynybinę poziciją. Papras-
bft Klausimas „Kuri kėdė jūsų?“ gali padėti išvengti teritorinių
klaidų ir neigiamų padarinių.

A U T O M O B IL IO TERITORIJA

žm onės, vairuojantys automobilį, gali reaguoti būdu, kuris


dažnai nepanašus į jų įprastą visuomeninį teritorinį elgesį.
Automobilis, atrodo, turi didinantį asmeninę erdvę efek­
tą Kai kada ši teritorija padidėja 10 kartų, taigi vairuotojas
jaučia, kad jam reikia 8 -1 0 metrų prieš automobilį ir už jo.
Kai kitas vairuotojas iššoka prieš jį, net jei nepavojinga, vai-
luoiojas įsiunta ir užsipuola tą vairuotoją. Tai vadinama kelio
įniršiu. Palyginkite su situacija, kai asmeniui žengiant į liftą
kitas neria jam prieš nosį, užgrobdamas asmeninę teritoriją,
tokiu atveju jo reakcija yra norm ali, kukli, jis leidžia kitam
žmogui eiti pirmam. Kitaip reaguojama, kai kelyje prieš akis
išnyra automobilis.

Daug žmonių mano, kad automobilyje jie nematomi.


Štai kodėl jie taip darkosi visų akyse.

Kai kuriems žmonėms automobilis tampa apsauginiu kokonu,


paslepiančiu juos nuo išorinio pasaulio. Lėtai važiuodami prie
pat šaligatvio, vos ne vandens nutekamuoju grioviu, jie gali

237
Kūno kalbos vadovas

kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, kaip ir didesnę asme­


ninę erdvę pripažįstantys vairuotojai. Italai, kurių erdvės po­
reikis mažesnis, dažnai kaltinami, kad keliuose yra įžūlūs, nes
laikosi per arti kito automobilio.

IŠLAIKYKITE TESTĄ

Pasižiūrėkite į iliustraciją apačioje ir sugalvokite, koks galėtų


būti šių dviejų žmonių bendravimas, paremtas vien erdviniu
nuotoliu. Keli paprasti klausimai ir tolesnis šių žmonių ste­
bėjimas gali pasufleruoti teisingą atsakymą ir padėti išvengti
klaidingų prielaidų.

Kas yra kas ir iš kur?

Apie šiuos žmones galėtume padaryti šias išvadas:

1. Abu žmonės yra miestų gyventojai ir vyras moteriai siū­


lo intymiai bendrauti.
2. Vyro intymi zona mažesnė nei moters ir jis netyčia už­
grobia svetimą erdvę.

238
Erdvės grobikai - teritorijos ir asmeninė erdvė

t Moteris kilusi iš kultūros, turinčios mažesnius intymios


zonos poreikius,
t l'ora jaučiasi emociškai artima.

SANTRAUKA

'Y ffm cm s jū s priimtinas, kitiems galbūt nemalonus, nelygu,


fctip elgiatės su kitų žmonių asmenine erdve. Štai kodėl ple­
vėsos, visiem s sutiktiems plekšnojančio per nugarą ar juos lie­
ja n čio , paslapčia visi nemėgsta. Erdvinį nuotolį, kurio laikosi
fStmto, gali veikti daug aplinkybių, taigi, prieš apibendrinda-
ttrit viską išmintingai apgalvokite.
10 S K Y R I U S

KOJOS PARODO, KAS SLYPI M INTYSE

Markas sėdi plačiai išsižergęs, glosto savo kaklaraištį ir


gniaužo druskinę. Jis nepastebi, kad pastarąsias 20 minučių
merginos kojos užmestos viena ant kitos, o pėdos pasuktos
artimiausių durų link

Kuo kūno dalis toliau nuo galvos, tuo dažniau ją užmirštame.


Pavyzdžiui, dauguma suvokia savo veido išraišką ir gestus. Net
galime parodyti kai kurias išraiškas: „užsidėti narsų veidą“ ar
„nepritariamai pasižiūrėti", „pakelti kančias" ar „atrodyti pa­
tenkintam", kai gimtadieniui močiutė ir vėl dovanoja bjaurius
apatinius. Mažiau nei veidą pažįstame rankas ir plaštakas, to­
liau krūtinę ir pilvą, mažiausiai žinome apie kojas ir beveik
pamirštame pėdas.

240
Kojos parodo, kas slypi mintyse

Kojos parodo žmonių požiūrį, nes dauguma nenujaučia,


ių daro jų galūnės, be to, su jom is sąmoningai neatliekami
fnMe apgaulingi gestai, kokie išdarinėjam i su veidu. Asmuo
jfiU alrodyti susikaupęs, save kontroliuojantis, o jo kojos vis
iiarbėna ar spardo orą, norėdamos ištrūkti.

Kojų judinimas yra tarsi smegenų mėginimas


išvengti to, kas jau buvo patirta.

N A U JAS V A IK ŠČ IO JIM O B Ū D A S

K to, kaip žmonės eidami m ojuoja rankomis, galima spręsti


apie jų asmenybę arba ką jie nori mums įpiršti. Jauni, sveiki,
energingi asmenys eina greičiau už senius, o rankomis užsi­
moja aukštyn į priekį ir atgal - kaip kariuomenėje. Taip yra
dėl ėjim o greičio ir geresnio raumenų lankstumo. Nenatūralus
kareivių žygiavimas turėjo pabrėžti armijos galybę ir parodyti,
kad vyrai jauni ir energingi. Tokį pat ėjim ą perėmė politikai ir
visuomenės veikėjai - žiūrėkit, kokie mes gyvybingi, Štai ko­
dėl politikai mėgsta eiti dideliais žingsniais. Moterų rankos į
užpakalį užsimoja dar toliau, mat jos per alkūnes geriau lanks­
tosi, todėl moterys gali geriau nešioti kūdikius.

KAIP KO JO S JA U Č IA T IE SĄ

Su vadybininkais atlikome kelis melavimo testus ir nustatėme,


kad meluodami vadybininkai, neatsižvelgiant į lytį, nesąm o­
ningai kur kas daugiau judina kojas. Dauguma vadybinin­
kų nutaisė apsimestines veido išraiškas, meluodami stengėsi

241
Kūno kalbos vadovas

kontroliuoti savo plaštakas, tačiau beveik niekas nežinojo, ką


daro jrj kojos. Šie rezultatai buvo patvirtinti psichologo Paulo
Ekmano, nustačiusio, kad meluojant daugėja apatinės kūno
dalies judesių, o stebėtojai geriau demaskuoja melą, kai mato
melagio kūną. Tai paaiškina, kodėl verslo vadovai jaučiasi pa­
togiau, slėpdamiesi už rašomųjų stalų su tvirtu priekiu.

Jei nesate tikras, jums meluoja ar ne,


pasižiūrėkite po stalu.

Stikliniu paviršiumi padengti stalai sukelia didesnę įtampą nei


masyvūs stalai, nes galima matyti žmogaus kojas, o tuomet
sunku save visiškai kontroliuoti.

KOJŲ T IK SL A S

Žmonių kojos evoliucionuodamos įgijo du tikslus: eiti į prie­


kį ieškoti maisto ir bėgti atsiradus pavojui. Kadangi žmonių
smegenyse įdiegti šie du siekiai - eiti prie norimų dalykų ir
atsitraukti nuo nepageidaujamų, asmens kojos atskleidžia, kur
jis nori eiti. Kitaip tariant, per pokalbį jos rodo žmogaus nu­
sistatymą pasilikti ar nueiti. Atviros ar nesukryžiuotos kojos
rodo atvirą ar dom inuojantį požiūrį, sukryžiuotos - uždarą
požiūrį ar netikrumą.
Moteris, nesidominti vyriškiu, sukryžiuoja rankas ant
krūtinės ir užmeta vieną koją ant kitos, o pėdas nusuka šalin.
Kūno kalba teigia, kad jam nėra šansų; jei moteris juo domisi,
liks jam atvira.

242
Kojos parodo, kas slypi mintyse

KETU RIO S P A G R IN D IN Ė S ST O V Ė SE N O S PO ZIC IJO S

1, Ram iai!
l į oliciali pozicija rodo neutralų požiūrį - nėra nusistatymo
šlovei i ar eiti. Susitikus vyrui su m oterimi, tokia stovėsena bū­
dingesnė moterims, o ne vyrams, nes tuo metu kojos būna su­
spaustos kaip signalas: „Aišku ir be komentarų.'1 Moksleiviai
taip stovi kalbėdamiesi su mokytoja, jaunesnieji karininkai su
vyresniais, žmonės, susitikę su karališkaisiais asmenimis, dar­
buotojai kalbėdamiesi su bosu.

Stovėsena „Ramiai!" Tarpkojo rodymas - vyriškumas


išstatomas parodai

2 . Kojos pražergtos
Kaip sakyta anksčiau, tai daugiausia vyrų gestas, panašus į sto­
vėseną, kai rodomas tarpkojis.
Toks asmuo abiem kojom is tvirtai įsiremia į žemę, aiškiai
teigdamas, kad neketina pasišalinti. Tai vyrų dominavimo sig­
nalas, išryškinantis genitalijas ir teigiantis, kad asmuo elgiasi
kaip patinas.

243
Kūno kalbos vadovas

Sporto varžybų dalyviai vyrai šia poza stovi vieni prieš ki­
tus pusę viso laiko ir vis taisinėjasi tarpkojį. Šie pasikrapšty-
mai neturi nieko bendra su niežėjimu - vyrams proga išryš­
kinti savo vyriškumą ir parodyti komandos solidarumą vienu
kartu atliekant tuos pačius veiksmus.

Tarpkojį rodo energingi ir kieti vyrukai

3. K oja j priekį
Kūno svoris permetamas ant klubo, o kita koja atkišama į
priekį. Viduramžių paveiksluose matyti, kaip aukšto statuso
vyrai stovi atkišę koją į priekį. Tokia poza leidžia jiem s pade­
m onstruoti puikius drabužius, batus ir bridžius.

244
Kojos parodo, kas slypi mintyse

Koja į priekį - tokia poza


parodo, kur nori žengti protas

i a* vertinga užuomina apie artimiausius asmens ketinimus,


isri; išmesta į priekį koja rodo kryptį, kuria norėtų žengti pro­
tą*,, ir ši stovėsena simuliuoja ėjimą. Grupinėje situacijoje šia
koja rodome į įdomiausią ar patraukliausią asmenį, o, jei nori­
me išeiti, koja rodome į artimiausias duris.

I. Sukryžiuotos kojo s

Sukryžiuotos kojos

Susirinkime, kuriame dalyvauja vyrai ir moterys, yra grupės


žmonių, stovinčių sukryžiuotomis rankomis ir kojomis. Pa­

245
Kūno kalbos vadovas

sižiūrėkite atidžiau ir pamatysite, kad jie stovi vieni nuo kitų


atokiau negu įprasta.
Žmonių švarkai ir striukės susagstyti. Taip elgtis įprasta
prie nepažįstamų žmonių. Jeigu su jais bendrausite, paaiškės,
kad toje grupėje stovi nepažįstami žmonės.
Atviros kojos demonstruoja atvirumų ar dominavimų,
sukryžiuotos rodo uždarumų, nuolankumų ar gynimosi
pozų, nes jos simboliškai užtveria bet kokį priėjimų prie ge­
nitalijų.

Žirklės - „Aišku ir be
komentarų", bet jis neišeina

Žirklės ir viena koja sukryžiuota - taip stovėdama moteris


siunčia dvi žinias: pirma, kad ji ketina likti, neišeiti; antra, pri­
eiti negalima. Vyras šiuo gestu taip pat rodo, kad pasiliks, bet
jis nori būti tikras, jog jūs „nespirsite ten, kur skauda". Atvi­
ros kojos rodo vyriškumų; uždaros - vyriškumų saugo. Jeigu
asmuo bendrauja su žemesnio rango vyrais, tarpkojį rodyti
įprasta; bet su viršesniais už jį vyrais jaučiasi pažeidžiamas,
nes gestas verčia varžytis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems
trūksta pasitikėjimo, sukryžiuoja kojas.

246
Kojos parodo, kas slypi mintyse

Atviros kojos rodo vyriškio pasitikėjimą;


sukryžiuotos kojos - santūrumą.

I Jabur įsivaizduokite, kad stovi kita grupė žmonių: jų rankos


nesukryžiuotos, matomi delnai, švarkai atsagstyti, grupės na-
i lui atsipalaidavę, kūnas labiau remiasi viena koja, o kita koja
lo d o į kitus asmenis. Visi gestikuliuoja rankomis, vaikštinėja,
(ridam i į asmenines erdves ir iš jų išeidami. Atidesni stebėji­
mai atskleistų, kad šie žmonės yra draugai ar bent jau pažįsta­
mi. Pirmosios grupės žmonių su sukryžiuotomis rankomis ir
k o jo m is veidai atsipalaidavę, pokalbis liejasi laisvai ir lengvai,
bet sukryžiuotos rankos ir kojos sako, kad jie nesijaučia laisvai
ir nepasitiki vieni kitais, kaip stengiasi parodyti.
Atlikite bandymą: prisidėkite prie nepažįstamos grupės,
stipriai sukryžiuokite rankas ir kojas ir nutaisykite rimtą vei­
dą Kiti grupės nariai vienas po kito sukryžiuos rankas ir kojas
ir tokia poza liks stovėti, kol jūs, svetimas žmogus, pasišalinsi­
te. Nueikite šalin ir stebėkite, kaip grupės nariai vienas po kito
vėl atgaus jiems įprastą pozą.
Kojų sukryžiavimas ne tik iškelia neigiamas ar gynybines
emocijas, bet ir parodo asmens nesaugumą ir kitus verčia ati­
tinkamai reaguoti.

GYNYBA, JUM S ŠALTA AR „TIESIOG TAIP PATOGU"

Kai kas sako, kad sukryžiuodami rankas ir kojas jie neužima


gynybinės pozicijos, nejaučia nesaugumo, bet jiems šalta. Kai
žmogus nori susišildyti rankas, jis pasikiša jas po pažastimis,
užuot pasibrukęs po alkūnėmis - kaip ir sukryžiuodamas ran­

247
Kūno kalbos vadovas

kas gynybine pozicija. Antra, kai asmuo jaučia šaltį, jis gali
save apkabinti, ir, kai kojos sukryžiuotos, jos paprastai yra tie­
sios, kietos ir viena prie kitos prispaustos, ir tai skiriasi nuo
gynybinės stovėsenos.

Atrodo, kad ja i šalta arba ji


ieško poilsio kam bario

Žmonės, įpratę sukryžiuoti rankas ir kojas, paprastai teigia,


kad jiems šalta, užuot pripažinę, jog nervinasi, yra susirūpinę
ar ginasi. Kiti sako, kad jiems tiesiog taip patogu. Galbūt tai
tiesa - teisinantis ar jaučiantis nesaugiai, patogu sukryžiuoti
rankas ir kojas, nes tai atitinka emocinę būseną.

KAIP IŠ U ŽD A RO S PO ZO S PEREIN A M A Į ATVIRĄ

Kai žmonės grupėje pasijunta patogiai, susipažįsta vieni su ki­


tais, jie atkryžiuoja kojas bei rankas ir atsipalaiduoja. Ši „atsi­
vėrimo" procedūra visur vyksta ta pačia eilės tvarka.

248
K ojos p arod o, kas slypi mintyse

Nėra tikri dėl vienas kito Atvirumas ir priėmimas

Iš pradžių rankos ir kojos būna sukryžiuotos (žr. pav.). Kai


visi pasijunta patogiai ir atsiranda ryšys, pirmiausia atsikry-
žiuoja kojos, o pėdos sustatomos kartu - poza „Ramiai". To­
liau atkryžiuojamos rankos ir kalbantis pradeda atsitiktinai
švysčioti delnai, rankos nebėra barjeras. Gali būti apglėbia­
ma viena ranka ir suformuojamas vienos rankos barjeras. Kai
rankos atkryžiuojamos, viena ranka pradedama gestikuliuoti,
ii uždedama ant klubo arba įsikišama į kišenę. Pagaliau as­
muo atstato pėdą į priekį, rodydamas, kad priėmė kitą asmenį
(pav. viršuje.).

KAIP KO JAS SU K R Y Ž IU O JA EU RO PIEČ IAI

Viena koja užkelta ant kitos, 70 proc. žmonių kairę koją užde­
da ant dešinės. Tai yra įprasta sukryžiuotų kojų pozicija, nau­
dojama europiečių, azijiečių ir britų tautų.

249
Kūno kalbos vadovas

Taip kojas sukryžiuoja


europiečiai ir britai

Kai asmuo sukryžiuoja rankas ir kojas, jis emociškai pasitrau­


kia iš pokalbio, ir bergždžias reikalas stengtis jį įtikinti, kol jis
šitaip sėdi.

Nėra atvira bendravimui

Tirdami verslo aplinką nustatėme, kad šitaip sėdintys žmonės


kalba trumpesniais sakiniais, atmeta daugiau pasiūlymų, m a­
žiau prisimena aptarimo detalių, palyginti su tais, kurie sėdi
atvira poza, nesukryžiavę rankų ir kojų.

250
K ojos p arodo, kas slypi mintyse

AMERIKIETIŠKA KETURIŲ FIGŪRA

U i jMiiėšėja į tarpkojo rodymo gestą, tik atsisėdus. Tokia poza


nųy-Tina genitalijas ir mėgstama amerikiečių -vyrų ar suame­
rikonėjusio jaunimo - nuo Singapūro, Japonijos ir Filipinų bei
lsfį§ Salių. Šis gestas rodo ginčą ar nusiteikimą rungtyniauti.
Agresyvios beždžionės taip pat demonstruoja savo genitalijas;
geras jų pateikimas padeda išvengti mūšio ir genitalijų sužalo­
jimo. Primatams įprasta, kad patinas, įspūdingiausiai parodęs
•genitalijas, pripažįstamas nugalėtoju. Australijoje ir Naujojoje
Z e la n d ijo je naudojamas ir europietiškas kojų sukryžiavimas,
ir keturių figūra. Antrojo pasaulinio karo metais naciai bu­
driai sekė, kas sėdi tokia poza, nes buvo aišku, kad toks asmuo
m vokietis arba jis ilgai gyvenęs JAV.

Pasiryžęs ginčytis -
amerikietiška keturių figūra

Keturių figūra - Britanijoje ir Europoje vis dar neįprastas


vyresnių žmonių gestas, bet jis pasitaiko Rusijoje, Japonijo­
je, Sardinijoje, Maltoje ir kitose įvairialypėse kultūrose tarp
jaunesnės kartos žmonių; žiūrėdami amerikietiškus filmus ir
leleviziją, jie mėgdžioja tai, ką mato. Taip sėdintys vyrai lai­

251
Kūno kalbos vadovas

komi dominuojančiais, jie atrodo atsipalaidavę ir jaunatviški.


Tačiau Vidurio Rytuose ir Azijoje ši poza laikoma įžeidimu,
nes rodo nešvarius batų padus.
Moterys, mūvinčios kelnes ar džinsus, kartais taip sėdi, bet
paprastai jos taip elgiasi prie kitų moterų, o ne vyrų, nes neno­
ri pasirodyti vyriškos ar lengvai prieinamos.
Tyrimai rodo, kad dauguma geriau apsisprendžia, kai abi
kojos remiasi į žemę. Taigi kol žmogus sėdi keturių figūra, jis
neapsispręs.

U ŽSIVĖRUS KŪNUI, JUO PASEKA IR PROTAS

Konferencijoje dalyvavo po lygiai vyrų ir moterų - apie 100


vadybininkų ir 500 pardavėjų. Buvo aptarinėjamas diskusi­
nis klausimas - kaip korporacijos elgiasi su pardavėjais. Žodį
tarė žinomas pranešėjas, pardavėjų asociacijos vadovas. Jam
pakilus į sceną, beveik visi vadybininkai vyrai ir apie 25 proc.
vadybininkių moterų užėmė gynybinę poziciją - sukryžiavo
rankas ir kojas. Jie išsigando, nes tikėjosi blogų dalykų. Jų bai­
mė buvo pagrįsta: kalbėtojas kaltino prastą pramonės vadybą,
dėl kurios kyla įvairių sunkumų. Jam kalbant, dauguma par­
davėjų susidomėję pasilenkė į priekį, kiti naudojo vertinimo
gestus, tačiau vadybininkai sėdėjo gynybine poza.

Kai užsiveria kūnas, juo seka protas.

Paskui pardavėjai diskutavo, koks turėtų būti prekybos vady­


bininkų vaidmuo. Kaip dirigento lazdele pamojus, beveik visi
vyrai vadybininkai rinkosi keturių figūrą. Mintyse jie ginčijosi

252
Kojos parodo, kas slypi mintyse

Mt padavėjais, tai vėliau prisipažino. Pastebėjome, kad kai ku-


tif vadybininkai nepakeitė savo pozos. Nors dauguma nesu­
tiko su kalbėtoju, kai kurie negalėjo keturių figūros padaryti
tiri li/inių ar medicininių bėdų - per didelio svorio, artrito ar
firhnksčių kojų.
M norite įtikinti asmenį, sėdintį bet kuria iš šitų pozų,
jfrtf§ kalbėdami toliau kaip nors priverskite atkryžiuoti ga­
lūnes. Jei turite ką nors parodyti, pakvieskite jį atsisėsti šalia
savęs, pasiūlykite ką nors padaryti ar palaikyti, kad jis pasi-
Jrnktų į priekį, užsirašytų pastabas ar palaikytų brošiūras ir
pavyzdžius. Gerai veikia pasiūlymas išgerti kavos ar arbatos,
nes, jei bandys gerti sukryžiuotomis rankomis, apsipils karštu
gėrimu.

KETURIŲ FIG Ū R O S KOJŲ S U R A K IN IM O G ESTAS

Ii >ks asmuo ne tik linkęs ginčytis; šią poziciją dar labiau jis su­
si iprina, koją suspausdamas viena ranka ar abiem. Tai ženklas
užsispyrėlio, atmetančio bet kokią nuomonę.

Kojų surakinim o gestas -


ginčininkas laikosi savo
nuomonės

253
Kūno kalbos vadovas

KULKŠNIŲ SU R A K IN IM O GESTAS

Vyriškiai ne tik surakina kulkšnis, bet ir sugniaužtus kumš­


čius padeda ant kelių arba rankomis kietai sugniaužia kėdės
ranktūrius. Toks tipas sėdi išsižergęs - rodo tarpkojį (žr. pav.).
Moterys suspaudžia kelius, pėdas laiko vienoje pusėje, rankas
nuleidžia prie šonų arba vieną plaštaką uždeda ant kitos vir­
šaus, padėtos ant šlaunų.

Kulkšnių surakinimas: m oteris sumažina kojų erdvę,


o vyras užskečia didesnę erdvę

Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbdami prekyboje ir daly­


vaudami interviu, pastebėjome, kad, kandidatui į darbo vietą
surakinus kulkšnis, mintyse jis „įsikanda į lūpą“. Šis gestas pa­
rodo, kad jis sulaiko neigiamas emocijas, netikrumą ar baimę.
Kojos paprastai pakištos po kėde, jos rodo, kad asmuo užsi­
sklendęs. Kai žmonės į pokalbį įsitraukę, jie ir kojas įtraukia
į pokalbį.

254
Kojos parodo, kas slypi mintyse

1hrbdami su teisėsauga nustatėme, kad teisiamieji, sėdin­


ti*. ui; teismo salės durų ir laukiantys bylos nagrinėjimo, tris
kinius dažniau negu ieškovai laikė po kėde pakištas kietai
-•■su,ilsintas kulkšnis, lyg stengtųsi kontroliuoti savo emocijas,
l-Myry 319 dantų gydytojo pacientų, suradome, kad 88 proc.
pat tentų, vos tik atsisėdę į odontologo kėdę dantų taisyti, su-
( .ilsin a savo kulkšnis. Pacientų, kuriems buvo atliktas profilak­
ti ni s burnos patikrinimas, surakintomis kulkšnimis pasitaikė
m proc., o kai dantų gydytojas paskyrė suleisti vaistų, kulkšnis
surakino 98 proc. pacientų.

Daugiau žmonių surakina kulkšnis mokesčių


inspekcijoje nei pas odontologą.

I lai bas su įstatymų priežiūros ir valdžios institucijomis - po­


licija, muitine, mokesčių inspekcija - parodė, kad dauguma
apklausiamų žmonių proceso pradžioje surakina kulkšnis, ta­
čiau taip jie elgiasi iš baimės, o ne dėl kaltumo.
Analizavome žmogiškųjų išteklių profesijas ir nustatėme,
kad dauguma kandidatų j darbo vietą per pokalbį surakina
kulkšnis, taip parodydami, kad jie nuslepia emocijas ar po­
žiūrį. Nyrenbergas ir Kaleras nustatė, kad dalyvis, surakinęs
kulkšnis per derybas, nuslepia vertingą nuolaidą. Jie sužinojo,
kad, naudojant įvairią klausinėjimo techniką, galima paska-
i inti atrakinti kulkšnis ir atskleisti nuolaidą.

Užduodant teigiamus klausimus apie jų jausmus,


galima žmones priversti atrakinti kulkšnis.

255
Kūno kalbos vadovas

Pradinėse kulkšnių surakinimo tyrinėjimo stadijose nustatė­


me, kad klausinėjimas buvo gana vykęs (42 proc.), padedantis
kandidatams į darbo vietą atsipalaiduoti ir atrakinti kulkšnis.
Kandidatas atsipalaiduoja, atrakina kulkšnis, pokalbis tampa
atviras, asmeniškesnis, kai klausėjas atsisėda šalia ir tarp klau­
sinėjančio asmens ir kandidato nelieka stalo barjero.
Patarėme kompanijai, kaip su pirkėjais tinkamai kalbėtis
telefonu. Ten susitikome su vyriškiu, pirkėjų skolų išieškotoju.
Jį ilgai stebėjome ir, nors jis laisvai kalbėjo, pamatėme, kad po
kėde pakištos jo kojos yra surakintos. Kalbėdamas su mumis,
to nedarė. Kai paklausėme: „Ar patinka šis darbas?", jis atsilie­
pė: „Puikus! Man labai linksma." Žodinis teiginys prieštaravo
neverbaliniams signalams. „Ar tikrai?" - dar kartą paklausė­
me. Truputį patylėjęs, atrakino kulkšnis ir, rodydamas delnus,
ištarė: „Na, iš tikrųjų mane varo į pasiutimą!" Jis pasakė, kad
kasdien jam skambina šiurkštūs ir agresyvūs pirkėjai, o jis vi­
somis jėgomis stengiasi valdytis. Užfiksavome, kad pardavėjai,
kuriems nepatinka kalbėti telefonu, paprastai sėdi surakintų
kulkšnių poza.

TR U M PO SIJONĖLIO S IN D R O M A S

Moterys, seginčios mini sijonėlius, sukryžiuoja kojas ir kulkš­


nis dėl akivaizdžių priežasčių. Laikui bėgant atsiranda įpro­
tis, todėl daug senų moterų taip sėdi - ši poza ne tik nerodo
santūrumo, priešingai, daugeliui atrodo nepriimtina, todėl į
tokias moteris žiūrima su įtarimu.

Mini sijonėliai daro moteris neprieinamas.

256
Kojos parodo, kas slypi mintyse

f e j kurie žmonės teisinsis, kad kulkšnių surakinimo gestas ar


Utos neigiamos galūnių pozicijos jiems patogios. Jeigu pri-
k kuisote šitai kategorijai, atsiminkite, jog bet kokia rankų ar
k»jų pozicija bus patogi, jei norite gintis, turite neigiamą ar
stūilurų nusistatymą.
Neigiami gestai didina ar palaiko neigiamą nusistatymą,
todėl žmonės supranta, kad jūs susirūpinęs, ginatės ar neben­
draujate. Įpraskite naudoti teigiamus ir atvirus gestus; jie padi­
dins jūsų pasitikėjimą, o kiti jus priims pozityviau.

SU SIV IJU SIO S KO JO S

Sj gestą beveik be išimčių naudoja moterys. Tai drovių, nedrą­


si u moterų ir akrobatų skiriamasis ženklas. Vienos pėdos vir­
iu# apkabina kitą koją, praneša apie padidėjusį nesaugumą. Ji
sulenda į savo kiautą kaip vėžlys, nors viršutinė kūno dalis gali
signalizuoti, kad moteris atsipalaidavusi. Jei tikitės atverti šį
nekalbų žmogų, su juo turite būti šiltas, draugiškas, atsargus.

Drovūs, nedrąsūs žmonės suveja kojas

257
Kimo kalbos vadovas

LYGIAGREČIOS KOJOS

Dėl kojų kaulų konfigūracijos tokia sėdėsena įmanoma tik


moterims, bet negalima vyrams, todėl tai tampa paveikiu m o­
teriškumo ženklu. Nieko keista, kad per 86 proc. apklausoje
dalyvavusių vyrų tokį moters sėdėjimo būdą pripažino pačiu
patraukliausiu.

Vyrai balsavo, kad jiems labiausiai patinka, kai


moterys sėdi šitaip

Viena kitą spaudžiančios kojos atrodo sveikos, jaunos, ir re­


produkciniu požiūriu vyrams patrauklu. Moterys šios pozos
mokomos laikysenos ir modelių klasėse. Poza neturi nieko
bendra su moterimi, kuri nuolat sukryžiuoja ir atkryžiuoja
kojas, šiuo veiksmu bandydama atkreipti į savo kojas domi­
nančio vyriškio dėmesį.

258
Kojos parodo, kas slypi mintyse

KOJA PIR M YN , KO JA ATGAL

Kai įsitraukiame į pokalbį ar mums patinka asmuo, vieną pėdą


a1 kisame į priekį, kad sutrumpintume nuotolį tarp savęs ir kito
asmens. Jeigu mes santūrūs ar nesidomime, koją atitraukiame
atgal; jei sėdime, tai paprastai pakišame po kėde.

Jis nusiteikęs ryžtingai:


viena pėda į priekį ir
rodomas tarpkojis; ji arba
neapsisprendusi, arba jo nenori

Šioje scenoje vyras stengiasi moteriai rodyti susidomėjimą,


naudodamas tipišką vyrų meilinimąsi, išreikštą kūno kal­
ba: kojos išžergtos, viena koja į priekį, rodomas tarpkojis,
rankos išskėstos, stengiantis pasididinti ir užimti daugiau
erdvės.
Ji irgi naudoja tipiškai moterišką užverto kūno kalbą:
kojos kartu, kūnas nusuktas į šalį, rankos sunertos - visa
užimama erdvė kiek įmanoma sumažinta. Jis turbūt veltui
gaišta laiką.

259
Kūno kalbos vadovas

SANTRAUKA

Kojos kitiems pasako, kur norim e eiti, ką mėgstame, o ko - ne.


Jeigu esate moteris, sėdėdama su verslininkais, venkite kry­
žiuoti kojas, nebent vilkite platėjančią suknelę ar ji yra žemiau
kelių. Moters šlaunys traukia beveik visų vyrų dėmesį, tuomet
jie negirdi, ką ji kalba. Jie prisimins, kas ji tokia, bet mažai atsi­
mins, ką ji sakė. Daug verslininkių vilki trumpesnes-sukneles,
nes ši išvaizda nuolat pabrėžiama žiniasklaidos; per 90 proc.
visų televizijos laidų šeim ininkių dėvi trumpas sukneles ir
rodo kojas. Taip yra todėl, kad siekiama ilgiau išlaikyti laidą
žiūrinčių vyrų dėmesį. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad kuo
daugiau moterys rodo kojas, tuo vyrai mažiau prisimena, ką
jos sakė. Čia taisyklė paprasta - bendraudama eksponuokite
sukryžiuotas kojas kiek norite, bet to nedarykite versle. Jeigu
jūs vyras, turintis reikalų su verslininke, taikomos tos pačios
taisyklės - laikykite suspaudęs kelius.
n SKYRIUS

13 D A Ž N IA U SIA I PASITAIKANČIŲ
GESTŲ

Šiai gestų grupei moterys jaučia


didžiausią neapykantą

Žmonės retai suvokia, kokį efektų sukelia iš pažiūros paprasti


neverbaliniai gestai. Pavyzdžiui, stebėtojai mano, kad kai žm o­
nės apsikabina ir tuo pat metu plekšnoja nugarą, jie išreiškia
šveln um ą - kaip oro bučiniais j skruostus. Iš tikrųjų plekšno-
litno reikšmė ta pati kaip imtynėse: tai raginimas atsiskirti ir
pradėti imtynes. Jeigu jūs verčiamas apsikabinti, nes kiti taip
elgiasi, dar neapsikabinęs tyčia ore plekšnokite įsivaizduojamą

261
Kūno kalbos vadovas

nugarą. Garsinis oro bučinys pakeičia tikrą bučinį, kai neno­


rime to daryti.

Norėdami ištrūkti iš glėbio,


dauguma plekšnoja petį.
Nuoširdūs apsikabinimai yra
stiprūs. Kol ji kietai laikė, jis
greitai plekšnojo

Skyriuje aptariami dažnai matomi galvos gestai ir kūno kalbos


grupės.

LINKTELĖJIMAS GALVA

Daugelyje kultūrų linktelėti galva reiškia sutikti „taip". Tai


nedidelis nusilenkimas - asmuo simboliškai nori nusilenkti,
bet susilaiko ir kinkteli galvą. Nusilenkimas yra nuolankumo
gestas, taigi linktelėjimas galva parodo, kad sutinkame su kito
asmens požiūriu. Su gimusiais kurčnebyliais ir aklais žmonė­
mis atlikti tyrimai parodė, kad ir jie šiuo gestu pasako „taip“.
Matyt, tai įgimtas nuolankumo gestas.
Indijoje, norint ženklu parodyti „taip“, galva siūbuojama į
šonus ir tai vadinama „galvos svyravimu". Europiečiai ir va­
kariečiai, pamatę šį gestą, sutrinka, nes tai reiškia „gal taip,
gal ne". Kaip minėjome, Japonijoje galvos linktelėjimą reikia
suprasti ne kaip „taip, aš sutinku", o „taip, aš jus girdžiu".

262
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

firminė galvos linktelėjimo reikšmė susijusi su


nusilenkimu, parodant savo paklusnumą.

Aliitui! n a u d o ja vienintelį galvos kilstelėjimą aukštyn, reiš­


kiant) „ne“, o bulgarai visiems įprastu „ne“ gestu išreiškia
„lilip"

KODĖL TURĖTUMĖTE IŠM O KTI LINKTELĖTI

D a u g u m a žmonių niekada nesusimąstė, kokį poveikį įkal­


b in ė ji m u i daro galvos linktelėjimas. Tyrimai rodo, kad
į m o n ė s kalba tris keturis kartus daugiau nei įprastai, kai
k lau sy to ja s linksi galva - po tris linktelėjimus reguliariais
hilei valais. Linksėjimo greitis rodo klausytojo kantrybę ar
Inl, kad jos nėra. Lėtas linksėjimas byloja, jog klausytojas
(( įs id o m ė ję s tuo, ką sako kalbėtojas; taigi jis tris kartus lėtai
lin k te lėjęs galvą pritaria kalbėtojo pažiūroms. Greitas link­
č i o ji m a s sako kalbėtojui, kad klausytojas jau iki valios prisi­
klausė arba nori, kad šnekos baigtųsi ir jam būtų leidžiama
pasisakyti.

KAIP PASKATINTI SU TIKIM Ą

Galvos linktelėjimą galima panaudoti dvejopai. Kūno kalba


yia nesąmoningas vidinių jausmų išorinis atspindys, ir, jau­
siant pozityvumą ar pritarimą, galva ima linksėti. Priešingai,
jeigu linksėsite tyčia, apims teigiami jausmai. Kitaip tariant,
teigiami jausmai skatina galvos linksėjimą, o šis sukelia teigia­
mus jausmus. Štai vėl priežastis ir padarinys.

263
1
Kūno kalbos vadovas

Galvos linksėjimas užkrečiamas. Jeigu kas linksi galva, jūs


irgi linktelėsite, net jei kalbėtojui ir nepritarsite. Galvos linkte­
lėjimas yra puiki priemonė, padedanti sukurti savitarpio san­
tykius, gauti sutikimą bendradarbiauti. Baikite sakinį žodiniu
patvirtinimu: „Ar ne?“, „Ar ne tiesa?", ir abudu - klausytojas ir
kalbėtojas - ims linksėti. Klausytojas patiria teigiamų jausmų
ir galbūt randa bendrų sąlyčio taškų su kalbėtoju.

Galvos linktelėjimas skatina bendradarbiavimą


ir sutikimą.

Kai užduodate klausimą, o klausytojas pateikia atsakymą,


jam atsakant linktelėkite galvą. Kai jis baigia kalbėti, linksė­
kite galva ir toliau dar penkis kartus, maždaug vienas link­
telėjimas per sekundę. Jums spėjus suskaičiuoti iki keturių,
klausytojas vėl ims kalbėti ir pateiks daugiau informacijos.
Kol jūs linksėsite ir tylėsite, pasirėmęs smakrą ranka arba ver­
tinančia poza, jūsų niekas nespaus kalbėti ir neatrodysite kaip
tardytojas. Klausydami padėkite ranką ant smakro ir lengvai
glostykite, nes, kaip sakėme, tyrimai rodo, kad toks elgesys
skatina kalbėti.

GALVOS PURTYM AS

Tyrimai rodo, kad purtant galvą norima pasakyti „ne“, galbūt


tai įgimtas veiksmas, o biologai mano, jog tai pirmasis žmo­
gaus išmoktas gestas. Kai naujagimis sočiai pavalgo, jis purto
galvą ir atstumia motinos krūtį. Panašiai sotus vaikas purto
galvą ir į burną neima šaukšto su maistu.

264
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

Galvos purtymas kilęs iš žindymo.

Iki esate įtikinėjamas, stebėkite, ar asmenys, sakydami, kad


sutinka, purto galvą. Jei asmuo sako: „Suprantu jūsų požiūrį",
„Atrodo gerai" ar „Būtinai imsimės verslo" ir purto galvą, iš
p o o d ž ių nieko gero nesitikėkite, nes galvos purtymo gestas
jfignalizuoja neigiamą požiūrį.
Moteris netiki, kai vyras, purtydamas galvą, sako: „Aš tave
myliu." Kai tardant Moniką Levinski Bilas Klintonas ištarė
v.ivo gerai žinomą frazę: „Su ta moterimi neturėjau jokių sek-
dualinių ryšių", jis nepurtė galvos.

P A G R IN D IN Ė S GALVOS POZICIJOS

1. (.aiva aukštyn
Y ra trys pagrindinės galvos pozicijos.
P irm o ji - galva aukštyn; šios pozicijos
laikosi neutralus asmuo. Galva laikoma
ramiai, pokalbis pabrėžiamas nedideliais
linkčiojimais. Šią poziciją dažnai lydi
vertinimo gestas - ranka prie skruosto.
Kai galva iškeliama, o smakras atki­
šam as į priekį, gestas praneša apie pra­
Neutrali galvos
našumą, drąsą ar išdidumą. Asmuo tyčia
pozicija
rodo gerklę ir tarsi padidėja galėdamas
„žiūrėti iš aukšto". Didelis smakras byloja apie aukštą testos­
terono lygį. Štai kodėl atkištas smakras simbolizuoja galią ir
agresyvumą.

265
Kūno kalbos vadovas

Margaret Tečer su įžūliai


atkištu smakru

2. Pakreipta galva
Pakreipta į šoną galva yra nuolankumo ženklas, nes parodoma
gerklė ir kaklas, o asmuo atrodo mažesnis ir ne toks gąsdi­
nantis. Turbūt šis gestas kilo iš to laiko, kai kūdikis pasidė­
davo galvytę tėvams ant pečių ar krūtinės. Taip perduodamas
nuolankumas, taikingumas, ir, regis, pasąmonėje tokį žmogų
supranta dauguma, ypač moterys.

Pakreipta galva rodo


pažeidžiamą kaklą, o asmuo
atrodo mažesnis ir paklusnesnis

Čarlzas Darvinas pirmasis pastebėjo, kad susidomėję žmonės


kaip šunys pakreipia galvas į vieną pusę. Mylimą vyrą patrauk­
ti užsimojusios moterys naudoja šį gestą, ir tai labai patinka
vyrams, mat moteris rodo nuolankumą.

266
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

Dauguma žmonių
instinktyviai
supranta gestą, kai
galva pakreipiama
ir apnuoginamas
pažeidžiamas kaklas

1H'iejų tūkstantmečių tapybos darbai rodo, kad moterys tris­


kart dažniau nei vyrai vaizduojamos pakreiptomis galvomis.
Taip pat reklamoje moterys pakreiptomis galvomis rodomos
triskart dažniau nei vyrai. Matyt, dauguma intuityviai supran­
ta, kad kaklo eksponavimas simbolizuoja nuolankumą. Vyks­
tant verslo deryboms, moteriai reikėtų laikyti iškėlus galvą.
Jeigu pristatote vaizdinę medžiagą, stebėkite, ar šis gestas
nepasirodys auditorijoje. Kai pamatysite, kad žmonės pa­
kreipia galvas ir lenkiasi į priekį, paliesdami ranka skruostą,
vadinasi, su auditorija bendraujate sėkmingai. Kai klausotės,
pakreipkite galvą ir linksėkite. Taip atrodysite taikiai ir sulauk­
site auditorijos pasitikėjimo.

3. Nuleista galva
Nuleistas smakras signalizuoja, kad vyrauja neigiamas, kritiš­
kas ar agresyvus požiūris. Nuleistą galvą paprastai lydi kritiško
vertinimo gestų grupės, todėl, kol asmuo nepakels galvos ar
jos nepakreips, su juo turėsite bėdos. Profesionalūs vedėjai ir

267
Kūno kalbos vadovas

instruktoriai dažnai susiduria su klausytojais, kurie sėdi nulei­


dę galvas, o rankas sukryžiavę ant krūtinės.

Nuleista galva rodo


nepritarimą ar prislėgtą
nuotaiką

Patyrę konferencijų kalbėtojai ir vedėjai, dar prieš pristaty­


dami ką nors vaizdu, imsis veiksmų, kad priverstų auditoriją
dalyvauti paskaitoje. Jie stengsis pakelti dalyvių galvas ir juos
sudominti. Jei kalbėtojo taktika veiksminga, auditorija klausy­
sis pakreipusi galvą.
Anglai turi savitą sveikinimo gestą - galvos purtymą, kai
purtoma galva svyra į vieną šoną ir leidžiasi žemyn. Šis gestas
kilęs iš viduramžių, kai vyrai sveikindamiesi nusiimdavo skry­
bėlę; tai perėjo į linktelėjimą ir skrybėlės palietimą. Moder­
niaisiais laikais šis gestas virto galvos purtymu, pasveikinimu
ar kaktos plekšnojimu.

ĮTRAUKTA galva

Pakelti pečiai ir įtraukta galva apsaugo jautrų kaklą ir gerklę.


Asmuo, išgirdęs stiprų trinktelėjimą ar bijodamas, kad kas ne­
užkristų, automatiškai įtraukia galvą. Šis gestas bendraujant
ar verslo aplinkoje naudojamas nuolankiai atsiprašant ir nero­
dant per didelio pasitikėjimo.

268
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

-Žmonės, eidami pro kalbančius asmenis, kai žavisi kalbė-


ti .in ar jo klausosi, įtraukia galvą j pečius, stengiasi sumažė­
ti ir tapti nematomi. Viršininkui prisiartinus, jo pavaldiniai
nuolankiai įtraukia galvas. Gestas rodo individų statusą ir jų
tarpusavio jėgos žaidimus.

Įtraukta į pečius galva -


pastangos atrodyti
mažesniam, kad ko nors
neįžeistam

ĮS IV A IZ D U O J A M Ų PŪ KELIŲ R A N K IO J IM A S

Asmuo, tyliai nepritariantis kitų nuomonei, išsiduoda pa­


kaitiniais gestais, esą nekaltais kūno judesiais, atskleidžian­
čiais jo nuomonę. Tai tarsi rankioti įsivaizduojamus pūkelius
nuo drabužio. Pūkelių rankiotojas, atlikdamas šį tariamai
nereikšmingą veiksmą, žiūri žemyn ir į šalį. Nors asmuo ir
sakytų, kad sutinka, jo nesutikimą rodo šis įprastas neprita­
rimo ženklas.
Atvertę delnus paklauskite: „Ką jūs manote?" arba „Matau,
kad turite kažkokių minčių. Gal pasidalytumėte?" Atsiloški-
te, rankas išskėskite, rodykite delnus ir laukite atsakymo. Jei

269
Kūno kalbos vadovas

asmuo atsakys, kad sutinka, bet ir toliau rankios įsivaizduoja­


mus pūkelius, pasistenkite sužinoti slaptus jo prieštaravimus.

Pūkelių rankiotoj as turi


slaptą nuomonę, bet
linkęs jos nesakyti

KAIP PARODOM E, KAD ESA M E PASIRENGĘ

Kai gyvūnai ruošiasi peštis ar pasipuikuoti prieš patelę, jie


stengiasi atrodyti didesni: paukščiai pašiaušia plunksnas, žu­
vys prisisiurbia vandens, katės ir šunys pastato šerius. Tačiau
žmonės neturi jokių šerių, kuriuos išsigandę ar supykę pa­
statytų ir taptų impozantiški ar bent kiek didesni. Kalbėdami
apie siaubo filmą, dažnai sakome: „Man plaukai pasišiaušė";
jei ant ko supykstame, aiškiname: „Pašukuočiau jam kailį"; ap­
imti baimės guodžiamės: „Oda pagaugais nuėjo." Tai mecha­
ninė kūno reakcija į aplinkybes, kai stengiamės tapti didesni, o
mūsų oda bando pašiaušti nesamus šerius. Šių dienų žmonės
turi gestą, leidžiantį padidinti kūno matmenis, - tai rankų ant
klubų gestas.

270
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

Pakeltos ir išryškintos
alkūnės rodo pasirengimą
dominuoti; prispaustos
alkūnės ir pakreipta galva
byloja apie nuolankumą

Rankomis į klubus įsisprendžia vaikas, kai ginčijasi su tėvais;


sportininkas, laukiantis rungtynių pradžios; boksininkas, pa­
su engęs pradėti kumštynes; vyrai, neverbaline kalba metantys
iššūkį kitiems vyrams, įžengusiems į jų teritoriją. Kiekviena­
me pavyzdyje asmuo deda rankas ant klubų. Tai universalus
gestas, pranešantis, kad žmogus yra pasirengęs kategoriškiems
veiksmams. Gestas leidžia asmeniui užimti daugiau erdvės,
atkištos alkūnės grasina virsti ginklais ir saugo asmenį, kad
niekas nelįstų ar neitų pro šalį. Pusiau pakeltos rankos rodo
pasirengimą antpuoliui - kaip kaubojai susišaudyme. Net
viena ranka, uždėta ant klubų, siunčia aiškią žinią, ypač kai ji
rodo į numatomą auką. Šis gestas plačiai naudojamas visame
pasaulyje, o Filipinuose ir Malaizijoje jo reikšmė dar stipres­
nė pyktis ar įžeidimas.

271
Kimo kalbos vadovas

Tai subtiliai išreikšto agresyvumo - „parengties" - gestas,


arba pirmaujančio poza, kai asmuo ketina imtis kategoriškų
veiksmų. Vyrai šį gestą dažnai naudoja prie moterų, rodydami
užsispyrimą.

Rankos ant klubų žm ogų padidina ir daro pastebimą,


nes jis užima daugiau erdvės.

Labai svarbu žiūrėti, kaip žmogus, uždėjęs rankas ant klubų,


elgsis paskui, ir tą elgesį susieti su kontekstu; tuomet galima
nustatyti jo požiūrį. Pavyzdžiui, ar, esant šiai agresyviai pozai,
švarkas atsegtas ir skvernai nustumti į šalis, ar jis susagstytas?
Susagstytas švarkas rodo nusivylimą, atsegtas švarkas ir skver­
nai, nustumti už nugaros, - agresyvumą, nes asmuo, atvirai
demonstruodamas priekį, yra bebaimis. Gestų grupė - pra-
žergtos kojos, sugniaužti kumščiai - pozą sustiprina.

Modeliai deda rankas


ant klubų, kad drabužiai
būtų akiai mielesni

272
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

jlte Agresyvūs gestai naudojami profesionalių modelių, norint


Sudaryti įspūdį, kad drabužiai skirti šiuolaikinei, užsispy­
ru sia i, pažangiai moteriai. Retkarčiais gestas atliekamas, ant
klubo uždedant vieną ranką, o kita ranka rodant kitą gestą. Jį
ttemdoja moterys, norinčios atkreipti į save dėmesį. Šioje gestų
jįi upėje dubuo pakreipiamas, kad sustiprintų klubų ir liemens
pioporcijas ir pademonstruotų vaisingumą. Rankų ant lie­
mens gestą nuolat naudoja tiek vyrai, tiek moterys piršdamie-
i,*'i, kai nori atkreipti į save dėmesį.

KAUBOJAUS PO ZA

Nykščiai, užkišti už diržo ar kišenių, įrėmina genitalijų sritį, ir


toks jų pabrėžimas, dažniausiai naudojamas vyrų, rodo agre­
syvų seksualumą. Tai dažniausiai vesternuose naudojamas
gestas, kad žiūrovai matytų savo mėgstamų ginkluotų banditų
vyriškumą.
Šis gestas, arba vyro ilgais nykščiais
poza, išryškina tarpkojį, o rankos pasiren­
gusios veikti.
Vyrui šis gestas pažymi teritoriją arba
skirtas kitiems vyrams, kad šie matytų, koks
jis drąsus. Beždžionės, nors neturi nei dir­
žo, nei kelnių, naudoja tą patį gestą.
Šis vyrų mėgstamas gestas kitiems teigia:
„Aš vyras, mano tvarka." Šį gestą moteriai

Kaubojaus poza - jo pirštai


atkreipia dėmesį

273
fftitiit ka lbos vadovas

rodantis vyras, kai dar jo vyzdžiai išsiplėtę, o koja atkišta m o­


ters kryptimi, lengvai suprantamas. Toks gestas vyrams lemia
pralaimėjimą, nes per daug tiesmukai parodo, kas jų mintyse.

Seksualiai kategoriška
moteris

Iš principo šis gestas naudojamas vyrų, bet moterys, mūvin-


čios džinsus ir kelnes, taip pat retkarčiais jį naudoja. Kai segi
sijoną ar vilki suknelę, seksualiai kategoriška moteris vieną ar
abu nykščius užkiša už diržo ar kišenės.

KO N KU REN CIN IS VERT IN IM A S

Iliustracijoje parodyta, kaip du vyrai vienas kitą vertina, nau­


dodami tam įprastus gestus: rankas deda ant klubų ir pirštus
užkiša už diržo. Turint omenyje, kad jie abu vienas nuo kito
pasisukę kampu, o apatinės kūno dalys atrodo atsipalaidavu­
sios, galima pagrįstai manyti, kad jie vienas kitą vertina nesą­
moningai ir tarp jų įtampos nėra.

274
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

Konkurencinis
vertinimas

|ti pokalbis gali būti kasdieniškas ar draugiškas, bet jie atsipa­


laiduos tik tada, kai nuims rankas nuo klubų, naudos atvirus
gestus ar pakreips galvą.
Jei vyrai žiūrėtų tiesiai vienas į kitą tvirtai įsirėmę į žemę
pėdomis ir pražergtomis kojomis, galimas daiktas, kiltų peš­
tynės.

Gestų grupės rodo


agresyvumą

m
Kūno kalbos vadovas

Kai Adolfas Hitleris, rodydamas valdingumą, viešoms nuo­


traukoms pozuodavo įsirėmęs ranka į klubą, kairė ranka
būdavo permesta skersai pilvo, kad pridengtų vienintelę jo
sėklidę.

Prieštaringi signalai: dešinė ranka


rodo aiškią agresiją, o kairioji
stengiasi apsaugoti priekį

IŠ S K Ė S T O S K O J O S

Tai beveik išimtinai vyriškas gestas ir jį naudoja beždžionės,


siekiančios įgyti autoritetą tarp savo gentainių. Užuot rizika­
vusios susižeisti pešdamosi, jos kuo plačiau išsiskečia ir nugali
ta, kuri parodo kuo didesnį „lobį“. Taip ir vyrai, nors nesąmo­
ningai, siunčia veiksmingą žinią. Jei tik vienas vyras išskečia
kojas, tuoj kiti jį pamėgdžioja. Kai vyrai šitaip sėdi prieš m o­
teris, ypač verslo susitikimuose, poveikis būna neigiamas, nes
moteris šio gesto pamėgdžioti negali.

Kai vyras verslo susitikimuose sėdi išskėtęs kojas,


jis gąsdina moteris.

276
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

Susirinkimų vaizdo medžiaga atskleidžia, kad moterys į šį


vyrų gestą reaguoja sukryžiuodamos rankas ir kojas - taip jos
užima gynybinę padėtį. Vyrams patarimas aiškus: verslo susi-
iĮtikimuose nesėdėkite išsiskėtę. Jeigu jūs nuolat susiduriate
nu tarpkojį rodančiais vyrais, į tai nereaguokite. Jei bandysite
gintis, tai gali atsisukti prieš jus. Geriau kalbėkite, žiūrėdamos
Jam į tarpkojį, o jei dar pasisektų ką nors pašiepiamai pasakyti,
tai sukeltų visiems siautulingą juoką, o vyras gautų vertingą
pamoką.

KOJA PERMESTA PER KĖDĖS RANKTŪRI

Taip elgiasi daugiausia vyrai, nes tuo metu jie išskečia kojas.
Vyras ne tik parodo, kad jam priklauso kėdė, bet ir signalizuo­
ja, jog nusiteikęs laisvai ir agresyviai.

Laisvumas, abejingumas
ir nesidomėjimas

Įprasta matyti taip sėdinčius ir juokaujančius bičiulius, tačiau


pasvarstykime kitą atvejį. Sakykime, darbuotojas turi asme­
ninę bėdą ir eina pas viršininką patarimo. Kai, sėdėdamas

277
Kimo kalbos vadovas

ant kėdės, darbuotojas pasakojasi, jis palinksta į priekį, ran­


kos ilsisi ant kelių, galva nuleista, balsas nuliūdęs ir pritilęs.
Viršininkas nejudėdamas klauso, tuomet atsilošia kėdėje ir
vieną koją permeta per ranktūrį. Viršininko požiūris pasikei­
čia, dingsta susirūpinimas, jis tampa abejingas. Kitaip sakant,
jam nerūpi darbuotojas ir jo bėdos, gal tuščiai gaišta laiką, kai
„klauso senų istorijų".
Taigi kaip bosas parodė abejingumą? Galbūt jis apsvars­
tė darbuotojo bėdą, nusprendė, kad čia apskritai nėra jokios
bėdos, ir jam pasidarė neįdomu. Viršininkas gali darbuoto­
jui pasakyti, kad jis nesirūpintų, o sunkumai dings patys. Kol
boso koja kabos permesta per ranktūrį, jis bus abejingas. Kai
darbuotojas išeina iš kabineto, viršininkas su palengvėjimu
atsidūsta: „Ačiū Dievui, išėjo!" ir nukelia koją nuo ranktūrio.
Permesta per kėdės ranktūrį koja - erzinantis gestas dery­
bose, todėl gyvybiškai svarbu jo atsikratyti, antraip tvyros abe­
jingumas ar agresyvumas. Lengva gestą pakeisti - pakvieskite
asmenį pasilenkti ir pažiūrėti į ką nors, o jeigu turite humoro
jausmą, pasakykite, kad jo kelnės prairo.

APŽERGTA KĖDĖ

Daug šimtmečių vyrai nuo priešo iečių ir kuokų saugojosi


skydais, o šiandien nuo fizinės ar žodinės atakos civilizuotas
žmogus ginasi šiuolaikiniais skydais: stovi tarpduryje, už var­
tų, tvoros, stalo, slepiasi už atidarytų automobilio durų ir ap-
žargomis sėdi ant kėdės.
Kėdės atkaltė veikia it kūno skydas, bet sukelia agresyvumą
ir dominavimą. Vyrai plačiai išskečia kojas, demonstruodami
tarpkojį, ir poza tampa itin vyriška. Dauguma tokių vyrų yra

278
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

dominuojantys tipai, kai jiems nusibosta pokalbis, jie stengiasi


p erim ti kontrolę, o kėdės atkaltė yra apsauga nuo kitų grupės
UtR'ų; „užpuolimo". Asmuo dažnai mikliai apžergia kėdę.

Šis asmuo nori


dominuoti ar
kontroliuoti, o drauge
apsaugoti priekį

I engviausias būdas įveikti tokį asmenį - atsistoti ar atsisės­


ti ja m už nugaros, tuomet jis pasijus pažeidžiamas ir pakeis
p i/a. Tai gerai veikia grupėje, nes asmens nugara neapsaugota
ir ji s turi pakeisti pozą.
Kaip susidoroti su žmogumi, sėdinčiu ant apsuktos kėdės?
beprasmiška įtikinėti tarpkojį rodantį vyrą, kuris ant kėdės
jaučiasi, lyg sėdėtų karuselėje, todėl geriausiai tinka neverbali­
nė gynyba. Pokalbiui vadovaukite stovėdami ir, iš viršaus žiū­
rėdami į apžergusį kėdę asmenį, pažeiskite asmeninę jo erdvę,
la i jį nervina ir jis, stengdamasis pabėgti, gali griūti aukštiel­
ninkas nuo kėdės.
Kitą kartą asmenį sodinkite ant pritvirtintos kėdės su
ranktūriais, kad sulaikytumėte jį nuo mėgstamos pozos. Kai
negalės apžergti kėdės, kitas jo mostas bus katapulta.

279
Kttno kalbos v ad om s

KATAPULTA

Ši poza yra rankų ant klubų versija atsisėdus: rankos sudėtos


už galvos, o alkūnės grėsmingai atsikišusios. Išimtinai vyrų
gestas, skirtas bauginti arba jus užliūliuoti - kai pasijusite sau­
gus, jis puls iš pasalų.

Katapulta: šaltakraujis, pasitikintis, visažinis ir manantis,


kad jis turi daugiau bananų nei kas nors kitas

Tai tipiškas buhalterių, teisininkų, pardavimo vadybininkų ar


žmonių, kurie jaučiasi aukštesni, dominuojantys, pasitikintys,
gestas. Tokio asmens mintys byloja: „Aš žinau visus atsaky­
mus", „Padėtis kontroliuojama" arba „Gal kada nors būsi gu­
drus kaip aš." Tai mėgstamas administracijos klerkų gestas, jį
perima nauji vadybininkai, nors anksčiau jo nepraktikuodavo.
Tai visažinio individo, prikišamai rodančio nusimanymą, bet
gąsdinančio daugumą žmonių, skiriamasis gestas. Jis taip pat
naudojamas kaip teritorinis asmens ribų ženklas.
Tai palydima keturių figūra arba tarpkojo rodymu. Ši gestų
grupė teigia, kad asmuo ne tik jaučiasi viršesnis, bet ir linkęs
ginčytis ar dominuoti. Atsižvelgiant į aplinkybes, šį gestą ga-

280
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

linui įveikti keliais būdais: palinkite į priekį, rodydami delnus,


ii l.ukite: „Matau, kad jūs tai žinote. Gal galėtumėte pakomen-
11ioti?“ Tada atsiloškite ir laukite atsakymo.

Moterys nemėgsta vyrų, verslo susirinkimuose


naudojančių katapultos gestą.

Per ištiestą jo ranką ką nors padėkite ir klauskite: „Ar tai m a­


lėte?" skatindami jį pasilenkti. Jeigu jūs vyras, pamėgdžioki­
te katapultos gestą, nes kopijavimas sukuria lygybę ir taip jį
galima suvaldyti. Moteriai tas netinka, nes išryškinama jos
krūtinė ir ji netenka pranašumo. Net plokščios krūtinės mo-
leris, kuri daro katapultos gestą, yra agresyvi tiek vyrams, tiek
moterims.

Katapulta netinka moterims, net ir toms,


kurių plokščia krūtinė.

Įeigu prieš jus, moterį, vyras daro katapultos gestą, toliau kal­
bėkite stovėdama. Kad vyras galėtų tęsti pokalbį, jis privalo pa­
keisti pozą. Tuomet atsisėskite. Jei gestas pasikartoja, atsistoki­
te. Taip elgdamasi, neagresyviai apsisaugosite nuo gąsdinimo.
Bet jeigu asmuo, naudojantis katapultą, yra jūsų viršininkas ir
jus bara, jo gesto nemėgdžiokite, kad jūsų neįtartų grasinimu.
Pavyzdžiui, du lygūs žmonės vienas kito akivaizdoje gali nau­
doti katapultą, kad parodytų lygybę ir sutarimą. Jei taip elgtųsi
išdykęs mokinys, jis įsiutintų mokyklos direktorių.
Vienoje draudimo kompanijoje nustatėme, kad 27 iš 30
pardavimo vadybininkų nuolat naudojo katapultą pardavėjų

281
Kūno kalbos vadovas

arba pavaldinių akyse, tačiau viršininkams matant elgėsi nuo­


lankiai ir pavaldžiai, rodydami atitinkamus gestus.

A SM E N S PA SIREN G IM Ą RO DANTYS GESTAI

Derybininkas turėtų išmokti atpažinti vertingą gestą, kaip


klausytojas sėdi ir visas kirba. Pavyzdžiui, baigiantis pristaty­
mui ir jums pateikus pasiūlymą, pasirodo šis gestas. Jeigu iki
tol pokalbis vyko sklandžiai, galite prašyti rengti sutartį, kuri
greičiausiai bus pasirašyta.

Klasikinė pozicija, rodanti


pasirengimą veikti

Pardavėjų, dirbančių su potencialiais pirkėjais, vaizdo įrašai


atskleidė, kad jeigu klausytojas sėdi, visas kirba ir dar pasi­
glosto smakrą (sprendimo priėmimas), klientas pasiūlymui
jau pasakė „taip“. Priešingai, jeigu, pardavėjui baigiant pri­
statyti prekę, paglostęs smakrą klientas sukryžiuoja rankas,
nieko jis nepirks. Jei kirbančio klausytojo gestą naudos piktas
asmuo, jis gali jus išspirti lauk. Prieš tai einančios gestų grupės
parodo tikruosius asmens ketinimus.

282
13 dažniausiai pasitaikančių gestų

STARTERIO POZICIJA

Pasirengimo gestai, signalizuojantys troškimą užbaigti susi­


rinkimą: pasilenkimas į priekį abiem rankomis, įremtomis į
kelius; pasilenkimas į priekį abiem rankomis, įsikirtusiomis
į kėdę - it prasidėtų lenktynės. Jeigu taip atsitinka kalbantis,
išmintingiausia būtų imtis iniciatyvos ir perparduoti, pakeisti
kryptį ar nutraukti pokalbį.

Pasiruošti - pasirengimas susitikimo


ar pokalbio gale

SANTRAUKA

Kūno kalbos ženklus, aptartus šiame skyriuje, lengva pamaty­


ti, nes gestai gana aiškūs. Labai svarbu suprasti ženklų reikš­
mę, kad išvengtumėte neigiamų gestų ir gautumėte gerus re­
zultatus. Viso to reikia tinkamam bendravimui.
12 S K Y R I U S

M Ė G D Ž IO J IM A S - KAIP M ES
SU K U R IA M E TARPUSAVIO SANTYKIUS

Visi vienodai apsirengę, ta pati veido išraiška ir kūno


kalba, bet kiekvienam atrodo, kad jis išskirtinis

Su kuo nors susitikę pirmą kartą, asmenį vertiname, stengia­


mės suprasti jo nuomonę apie mus - ar ji pozityvi, ar negatyvi.
Taip elgiasi dauguma gyvūnų. Apžiūrinėjame sutiktų asmenų
kūną, tikėdamiesi pastebėti tuos pačius kaip mūsų judesius ir
gestus. Tai vadinama mėgdžiojimu. Norėdami su žmonėmis
užmegzti ryšius, sukurti tarpusavio santykius ir būti jų priim ­
ti, patys to nejausdami, mėgdžiojame jų kūno kalbą. Senovėje
mėgdžiojimas buvo socialinė priemonė, padėjusi mūsų protė­
viams sėkmingai sutarti su didesnėmis grupėmis.

284
Mėgdžiojimas kaip mes sukuriami; tarpusavio santykius

Viena garsiausių mėgdžiojimo formų yra žiovavimas - jei


l i k vienas pradeda, juo paseka kiti. Robertas Provainas nusta­
tė, kad žiovavimas yra toks užkrečiantis, kad nebūtina matyti
žiovaujant - užtenka, kad kitas plačiai išsižioja. Anksčiau buvo
manyta, kad žiovavimas rodo deguonies stoką, bet dabar žino­
me, kad tai yra mėgdžiojimo forma, padedanti sukurti tarpu­
savio santykius ir išvengti agresijos - taip elgiasi ir beždžionės.

Nepriimtina, kad moteris mėgdžiotų


kitos moters apsirengimą.
Bet jei vakarėlyje du vyrai vilkės taip pat, jie visam
gyvenimui gali tapti draugais.

Neverbaline kalba mėgdžiojimas reiškia: „Žiūrėk - aš toks


kaip tu, jaučiu tą patį, net ir pažiūros vienodos." Štai kodėl
roko koncerte žmonės kartu pašoka ant kojų, sinchroniškai
ploja arba daro meksikietišką bangą*. Minios sinchronišku-
mas dalyviams sukelia saugumo jausmą. Minioje žmonės pa­
siduoda agresyvumui, ir tai paaiškina, kodėl daug ramių žmo­
nių minioje praranda šaltakraujiškumą.
Eilėse, kaip niekur kitur, yra poreikis pamėgdžioti, čia
žmonės noriai šnekasi tarpusavyje, nes žino, kad niekada ne­
susitiks; jie paklūsta nerašytoms elgesio taisyklėms, laukda­
mi autobuso, vaikštinėdami meno galerijose, banke ar kovos
lauke. Mičigano universiteto profesorius Džozefas Heinrichas
([oseph Heinrich) nustatė, kad poreikis mėgdžioti įdiegtas

' Susirinkusios minios veiksmas, panašus į bangas: visi kartu


trumpam atsistoja ir iškelia rankas, taip sudarydami judančios
bangos įspūdį.

285
Kūno kalbos vadovas

smegenyse - bendradarbiavimas padeda susirasti maisto, ge­


rina individų sveikatą ir ekonomiškai stiprina bendruomenę.

Anksti išm okstam a


mėgdžioti tėvus:
sutartinai žengia princas
Filipas ir jaunas princas
Čarlzas

Tai paaiškina, kodėl pamėgdžiojimą vertinančios visuome­


nės - britai, vokiečiai ir senovės romėnai - daugelį metų sėk­
mingai dominavo pasaulyje.
Pamėgdžiojimas leidžia jaustis „lengvai". Kad tai veiksmin­
gas santykių sukūrimo įrankis, rodo sulėtintas vaizdo įrašas:
visi dalyviai sinchroniškai mirksi, išplečia šnerves, pakelia an­
takius ir net padidėja jų vyzdžiai. Tiesiog nuostabu, nes šių
mikrogestų sąmoningai pamėgdžioti neįmanoma.

TINKAMŲ FLUIDŲ SUKŪRIMAS

Sinchroniškos kūno kalbos tyrimai rodo, kad bendraujantys


ar jaučiantys panašias em ocijas žmonės taip pat naudoja vie­
nodą kūno kalbą. Sinchronizmas atsiranda anksti gimdoje, kai

286
Mėgdžiojimas - kaip mes sukuriam e tarpusavio santykius

iMit .v) kūno funkcijos ir širdies dūžiai atitinka motinos ritmą,


įtiny pamėgdžiojimas yra natūrali būsena.
Kai du žmonės pajunta simpatijas, jie elgiasi sinchroniš­
kai lyg šoktų. Pavyzdžiui, kai moteris prisideda burną mais­
to, vyras nusivalo burnos kampučius; arba jis pradeda sakinį,
»•moteris jį užbaigia. Prieš moters menstruacijas vyras užsi-
įjcul/.ia šokolado; kai ji jaučia pilvo pūtimą, vyras gadina orą.
Kai asmuo sako „tinkami fluidai" arba „tikrai jaučia", to
**»■'s u p rasdamas jis kalba apie pamėgdžiojimą ir sinchronišką
v lg rsį. Pavyzdžiui, jei į restoraną užklydo vienišas žmogus, jis
tk-nori valgyti ar gerti, bijodamas, kad nepasieks sinchroniš-
i-n i u o . Prieš užsisakant maistą grupei žmonių, kiekvienas pa-
.itikrina, ką užsisakė kiti. „Ką tu imsi?" - klausia, norėdami
pamėgdžioti jo maisto užsakymą. Tai viena iš priežasčių, ko­
dėl netoliese grojanti muzika per pasimatymą yra tokia pavei­
ki muzika priverčia kartu trepsėti ir mušti ritmą.

Kūno kalbos ir išvaizdos mėgdžiojimas rodo


susitelkimą, neleidžia niekam įgyti pranašumo

287
Kūno kalbos vadovas

M Ė G D Ž IO J IM A S LĄST ELIŲ LYGIU

Amerikos chirurgas dr. Memhetas Ozas pateikė nuostabių


duomenų apie pacientus, kuriems buvo persodinta donoro
širdis. Jis atrado, kad širdis, kaip ir dauguma kitų kūno or­
ganų, išlaiko ląstelės atmintį, todėl kai kurie pacientai patiria
širdies donorų emocijas. Dar nuostabiau, kad pacientai ima
naudoti donoro gestus ir pozas, nors nėra jo matę. Dr. Ozas
padarė išvadą, kad, matyt, širdies ląstelės instruktuoja pacien­
to smegenis, kepdamos perim ti donoro kūno kalbą. Žmonės,
kam uojam i protinių sutrikimų, tokių kaip autizmas, neturi
galimybės pamėgdžioti kitų žmonių elgesio, todėl atsiranda
bendravimo sunkumų. Girtų žmonių gestai irgi nėra sinch­
roniški su žodžiais, todėl neįmanoma sukurti pamėgdžiojimo.
Jeigu jūs tyčia parodysite kokį nors gestą, dėl priežasties
ir padarinio dėsnio realiai patirsite emocijų, susijusių su tais
gestais. Pavyzdžiui, jeigu jaučiate pasitikėjimą, nesąmoningai
atliksite sudurtų pirštų galiukų gestą, atspindėsiantį jūsų pa­
sitikėjimą. Jeigu tyčia vaidinsite sudurtų pirštų galiukų gestą,
ne tik pajusite pasitikėjimą, bet ir atrodysite pasitikintis. Taigi
yra gerų priemonių, padedančių sukurti tarpusavio santykius,
specialiai prisitaikant prie kitų žmonių kūno kalbos ir laiky­
senos.

V Y R O IR M O T E R S SK IR T U M Ų M Ė G D Ž IO J IM A S

M ančesterio universiteto profesorius Džefris Bitis nustatė,


kad moteris instinktyviai mėgdžioja kitą m oterį keturis kartus
dažniau nei vyras vyrą. Jis teigia, kad moteris mėgdžioja vyro
kūno kalbą, o vyrai nemėgdžioja moters gestų ir laikysenos -
nebent norėtų ja i įtikti.

288
Mėgdžiojimas - kaip mes sukuriam e tarpusavio santykius

Kai moteris sako, kad ji „mato", kas nesutampa su grupės


nuomone, ji nemeluoja. Moteris pastebi, kad to asmens kūno
feitibit nėra sinchroniška grupės nuomonei, nes jis nemėgdžio-
}» grupės kūno kalbos. Vyrai visada stebėjosi, kad moteris
gpji „matyti" nepritarimą, pyktį, melą ar nuoskaudą, nes vyrų
ttūegenys nepritaikytos skaityti smulkių kūno kalbos detalių
įw nepastebi mėgdžiojimo neatitikimų.
Kaip rašėme knygoje Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesi-
m k n t u o ja žemėlapiuose, vyrų ir moterų smegenys yra skirtin­
gos, todėl jų veido ir kūno kalbos išraiška skiriasi. Tipiška m o­
teris per dešimt klausymo sekundžių gali vidutiniškai parodyti
Sf>ias pagrindines veido mimikas ir pateikti grįžtamąjį ryšį kal­
bėtojai. Jos veidas atspindės kalbėtojos emocijas. Jei kas jas ste­
bėtų, atrodytų, kad aptariami įvykiai atsitiko abiem moterims.
Moteris kalbos reikšmę supranta įsiklausydama į kalbėtojo
balso toną, o emocinę jo būseną suvokia iš kūno kalbos. Kad
vyras atkreiptų moters dėmesį ir išlaikytų jos susidomėjimą, jo
kalba turėtų būti emocinga. Dauguma vyrų išsigąsta moterų
veido išraiškos, bet įgudęs vyras iš to gauna daug naudos.
Vyrai sako: „Ji įtars, kad aš sumoteriškėjęs!" Tyrimai rodo,
(ng, vyrui mėgdžiojant kalbančios moters veido mimiką, ji
atsiliepia apie jį kaip apie rūpestingą, inteligentišką, įdomų ir
patrauklų vyriškį.
Kita vertus, vyrai pakartoja tik trečdalį moterų veido iš­
raiškų. Vyrų veidai, ypač viešojoje vietoje, paprastai būna be­
reikšmiai, nes evoliuciškai vyrai privalėjo vengti emocijų ir
ginti bendruomenę nuo užpuolikų. Štai kodėl besiklausantys
vyrai atrodo kaip statulos.
Bejausmės vyrų kaukės leidžia kontroliuoti situaciją, bet
tai nereiškia, kad vyrai nepatiria emocijų. Smegenų tyrimai

289
Kūno kalbos vadovas

rodo, kad jie išgyvena tokias pat stiprias emocijas kaip ir mo


terys, tik viešai neparodo.

KA IP TVARKYTIS, JEI ESATE M O T ER IS

Norint pamėgdžioti vyro elgesį, reikia žinoti, kad jo požiūris


veide neatsispindi - tam yra kūnas. Daugumai moterų sunku
pamėgdžioti neišraiškingų vyrą, tačiau to nereikia. Jei'jūs mote­
ris, pirmiausia stenkitės suvaldyti savo veido išraišką. Svarbiau­
sia, nevaidinkite to, ką, jūsų manymu, jis turėtų jausti. Jeigu ne-
atspėsite, bus nemalonumų - jus laikys „apsvaigusia" ar „leng­
vabūde". Moterys verslininkės, kurios klausosi rimtu veidu,
vyrų apibūdinamos kaip inteligentiškos, gudrios ir nuovokios.

K A D A V Y R A I IR M O T ER Y S SU P A N A ŠĖ JA

Kai du žmonės ilgai gyvena kartu ir juos vienija geri darbo


santykiai, jie supanašėja. Taip yra, nes jie pamėgdžioja vienas
kito veido mimiką, ir, laikui bėgant, tose pačiose veido vietose
išryškėja raumenys. Net nepanašios poros dėl vienodos šypse­
nos nuotraukose supanašėja.

Bekhamai panašūs, kai Po keturiasdešimties metų


nusišypso mėgdžiojimo - pensininkai
Bekhamai su savo šuneliu Spotu

290
M ėgdžiojimas - kaip mes sukuriam e tarpusavio santykius

,8 MM>nictais Vašingtono universiteto (Sietlas) psichologas dr. Džo­


nas <kamanas (John Gottman) ir jo kolegos nustatė, kad san­
tuoka pasmerkta žlugti, jei partneris nesidžiaugia sutuoktinio
laime, nemėgdžioja išraiškų, o žiūri į jį su panieka. Šis priešingas
»%/%ys veikia besišypsantį partnerį, nors jis dar to nesuvokia.

AR MES P A N A ŠŪ S Į M Ū S Ų N U M Y L Ė T U S G YV Ū N ĖLIU S

>i,ii keletas teiginį patvirtinančių pavyzdžių.

Ar mes pasirenkame panašius į save gyvūnėlius?

291
Kūno kalbos vadovas

Galbūt pastebite, kad kai kurių žmonių gyvūnėliai yra panašūs


į šeimininkus. Nors nežinome, esame linkę pasirinkti pana­
šius į save augintinius, atspindinčius mūsų požiūrį.

A U T O M A T IŠK A S M Ė G D Ž IO J IM A S

Nuėję į didelį renginį, stebėkite, kad daug žmonių .atkartoja


laikyseną ir gestus žmogaus, su kuriuo jie kalbasi. Mėgdžioda­
mas asmuo pritaria pašnekovo m intims ir požiūriui. Neverba­
liniu būdu jis sako: „Žiūrėk, aš esu toks kaip tu.“ Aukštesnio
statuso asmuo pirmas atlieka judesį, o kiti jį kopijuoja, papras­
tai laikydamiesi hierarchijos.

Panašiai mąsto

Pavyzdžiui, paveikslėlyje prie baro stovi du vyrai. Kadangi jie


vienas kitą mėgdžioja, galima teigti, kad aptariamu klausimu
jų mintys ir jausmai panašūs. Jei vienas iš vyrų naudotų verti­
nimo gestus ar atsistotų ant kitos kojos, kitas jį pamėgdžiotų.
Jei įkištų į kišenę ranką, kitas vėl pakartotų. Pamėgdžiojimas
truks tol, kol jie sutars.

292
Mėgdžiojimas - kaip mes sukuriame tarpusavio santykius

Nors prezidentai Bušas ir Širakas žodžiais nesutaria, jie


vienas kitą mėgdžioja - tai rodo, kad yra abipusė pagarba

Vienas kitą mėgdžioja draugai ar to paties statuso žmonės,


taip pat sutuoktiniai, kurių beveik visi judesiai yra supanašėję.
Albertas Šeflenas (Albert Scheflen) nustatė, kad svetimi žmo­
nes mėgdžioti vienas kitą sąmoningai vengia.

ATITIN KAN TYS B A LSA I

Mėgdžiojant suvienodėja intonacija, balso moduliacija, kal­


bėjimo greitis ir net akcentas - taip sukuriami tarpusavio
santykiai. Yra posakis „duoti toną“, ir beveik atrodo, kad du
/monės dainuoja vienu balsu. Dažnai matome, kaip kalbėtojas
mintims pritaria ranka, o klausytojas maksi galva. Kai žmonių
ryšiai nusistovi ir sustiprėja, jie ima vienas kitą jausti, mažiau
mėgdžiojami pagrindiniai kūno kalbos judesiai. Ryšiams pa­
laikyti svarbiausia - vokalinis sekimas.
Nekalbėkite greičiau už pašnekovą. Stebėjimai rodo, kad
jei' vienas žmogus kalba greičiau, kitas jaučia spaudimą. As­

293
Kūno kalbos vadovas

mens kalbos greitis rodo smegenų greitį, kuriuo jos gali są­
moningai analizuoti informaciją. Su pašnekovais kalbėkite jų
kalbos greičiu ar lėčiau, mėgdžiokite intonaciją ir moduliaciją.
Tas netaikoma kalbant telefonu, nes balsas yra vienintelė ko­
munikacijos priemonė.
,

SUKURKITE S Ą M O N IN G Ą B EN D R A V IM Ą

Viena svarbiausių ir lengviausiai išmokstamų kūno kalbos pa­


mokų - mėgdžiojimas. Tada suprantame, kad su mumis sutin­
ka ir mus mėgsta. Jei kopijuojame žmonių kūno kalbą, jiems
parodome, kad juos mėgstame.
Kad viršininkas rastų bendrą kalbą su nervingu darbuotoju
ir sukurtų malonią atmosferą, jis turėtų kopijuoti darbuotojo
laikyseną. Kai perspektyvus darbuotojas sutinka su viršininko
nuomone, jis kopijuoja jo gestus. Mėgdžiojant kitų teigiamus
gestus ir laikyseną, galima juos paveikti. Žmogui patinka, kai
kiti supranta jį ir pritaria jo mintims.

Prieš mėgdžiodami kūno kalbą, prisiminkite, kokie jūsų san­


tykiai su tuo asmeniu. Sakykime, kad jaunesnysis bendrovės
darbuotojas paprašė pakelti atlyginimą ir kviečiamas į vady-

294
Mėgdžiojimas - kaip mes sukuriam e tarpusavio santykius

Miliuko kabinetą. Įėjęs į kabinetą darbuotojas pakviečiamas


o viršininkas atlieka katapultos gestą ir užsikelia koją -
M ūrių figūra. Jis rodo pavaldiniui viršesnę, dominuojančią
plgucną. Bet kas atsitiktų, jei, kalbant apie algos pakėlimą, jau­
nesnysis darbuotojas išdrįstų pamėgdžioti vadovo elgseną?

Viršininkas
tokį pavaldinio
mėgdžiojimą
palaikytų
arogantišku
elgesiu

Poza ir kūno kalba, artimas stovėjimas rodo,


kad žmonės yra verslo draugai

295
Kūno kalbos vadovas

Jeigu darbuotojas kalbėtų mandagiai ir pagarbiai, bet jo kūno


kalba būtų užgauli, vadovas jaustųsi įžeistas ir darbuotojui
grėstų atleidimas iš darbo. Mėgdžiojimas yra veiksmingas, kai
reikia pagąsdinti ar padaryti nekenksmingus „pranašesnius"
vadovaujančius tipus. Gerai žinoma, kad buhalteriai, teisi­
ninkai ir vadybininkai, jų manymu, šalia žemesnių žmonių
naudoja aukštesnės kūno kalbos gestų grupes. Mėgdžiodami
galite juos sutrikdyti ir priversti pakeisti poziciją. Bet taip ne­
sielkite su viršininku.

KAS KĄ PAM ĖGDŽIO JA

Tyrimai rodo, kad pavaldiniai hierarchine tvarka kopijuoja


grupės lyderio gestus ir pozas. Grupės lyderiai pirmieji žengia
pro duris, sėdasi ant sofos, mėgsta sėdėti gale stalo.

Bilas Klintonas, galbūt galingiausias pasaulio vyras, kopijuodavo


Hilari gestus, o jiem s pasivaikščiojant ji dažnai eidavo priekyje

Kai vyresnieji susėda valdybos posėdžių kambaryje, viršinin­


kas atsisėda krikštasuolėje (geriausioje vietoje), toliausiai nuo

296
M ėgdžiojimas - kaip mes sukuriam e tarpusavio santykius

dinų, Jeigu viršininkas sėdi katapulta, jo pavaldiniai jį kopi­


ju o s iš eilės pagal rangą. Galite tai matyti susirinkime, kur
f inonės palaiko vieną ar kitą pusę, mėgdžiodami jų kūno kal­
int Iš lo būna aišku, kas balsuos už jus, o kas - prieš jus.
Jeigu esate pristatymo komandos dalis, gera strategija -
mėgdžiojimas. Iš anksto sutarkite, kad, komandos atstovui
padarius gestą ar pozą, visa komanda jį pamėgdžios. Jūsų ko­
manda pasirodys esanti darni, be to, išgąsdinsite varžovus, ku-
i ie nesąmoningai įtars, kad kažkas vyksta.
Pateikdami pasiūlymus, produktus ir paslaugas poroms,
■.tebėkite, kuris iš jų mėgdžioja, o kuris autoritetas, kieno
paskutinis žodis. Jei moteris daro pradinius judesius, nors ir
mažus - sukryžiuoja kojas, suneria pirštus ar naudoja kritiško
vertinimo gestų grupes, o vyras kopijuoja, maža naudos, jei
vyrą prašysite priimti sprendimą - tam jis neturi galios.

Ėjim as - Čarlzas veda, Kam ilė eina šiek tiek iš paskos; 2003 m.,
prasidėjus Irako konfliktui, Tonis Bleiras ėmė mėgdžioti Džordžo
Bušo nykščių užkišimo už diržo gestą

2 97
Kūno kalbos vadovas

SANTRAUKA

Kai mėgdžiojamą kūno kalba, asmuo jaučiasi priimtas, atsi­


randa ryšys, koks natūraliai būna tarp draugų ir lygų statusą
turinčių žmonių. Priešingai, mes nemėgdžiojame nemėgsta­
mų ar svetimų žmonių, kuriuos sutinkame lifte ar eilėje prie
kino teatro.
Kūno kalbos ir kalbėsenos pamėgdžiojimas’ yra vienas
stipriausių būdų, padedančių užmegzti greitus santykius. Ką
nors susitikę, pamėgdžiokite sėdėjimą, laikyseną, kūno pasvi­
rimą, gestus, išraišką ir balso toną. Neilgai trukus tas žmogus
pajus jums simpatiją - sakys, kad „su jumis lengva būti“. Taip
yra todėl, kad jumyse jis mato savo atspindį. Tačiau perspėju:
nedarykite to per anksti, nes žmonės apie mėgdžiojimo strate­
giją sužinojo iš mūsų knygos Kūno kalba, rodytos per televizi­
ją. Šias serijas per televiziją žiūrėjo daugiau kaip 100 milijonų
žiūrovų. Kai žmonės daro gestus, jūs turite vieną iš trijų gali­
mybių: ignoruoti, tuo metu daryti ką nors kita ar mėgdžioti.
Mėgdžiojimas duoda daug dividendų. Bet niekada nemėg­
džiokite neigiamų asmens signalų.
13 S K Y R I U S

SLAPTI CIGAREČIŲ, AKINIŲ IR


MAKIAŽO ŽENKLAI

Rūkymas yra išorinis vidinio neramumo ar konflikto ženklas,


jis siejamas su poreikiu nusiraminti, o ne su nikotinu apskri­
tai. Tai viena iš perkėlimo formų, naudojamų žmonių šian­
dienėje įtampą keliančioje visuomenėje. Pavyzdžiui, žmonės,
laukdami prie dantų chirurgo kabineto, kad jiems ištrauktų
dantį, patiria vidinę įtampą. Rūkalius savo susirūpinimą gali
nuslėpti išslinkęs parūkyti, nerūkantys atlieka kitus ritualus:
laižosi, kramto gumą, nagus, plekšnoja pirštais ir trepsi, taisi-
nėjasi rankogalių segtukus, kasosi galvą, su kuo nors žaidžia ar

299
Kūno kalbos vadovas

pasitelkia kitus nusiraminimo gestus. Tam dažnai naudojama


bižuterija - ją glosto, taisosi, į ją perkeldami nesaugumą, bai­
mę, nekantrumą ar nepasitikėjimą.
Tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp kūdikio žindymo ir jo bū­
simo polinkio į rūkymą. Nustatyta, kad kūdikiai, maitinti iš
buteliuko, sudaro didžiausią procentą rūkalių, ypač stipriai
rūkančiųjų. Kuo ilgiau kūdikis žindomas, tuo mažesnis polin­
kis į rūkymą. Regis, žindomi kūdikiai patenkina nuraminimo
ir ryšio poreikį, ko negauna dirbtinai maitinti kūdikiai. Užau­
gę iš buteliuko maitinti kūdikiai nusiraminimo ieško ką nors
čiulpdami. Rūkaliai cigaretę naudoja tam pačiam tikslui kaip
ir vaikas, čiulpiantis antklodę ar nykštį.

Iš buteliuko maitinti kūdikiai triskart dažniau


tampa rūkaliais nei žindyti.

Rūkantys žmonės vaikystėje ne tik tris kartus dažniau čiulpė


nykščius nei nerūkantys, bet ir yra didesni neurastenikai ir pa­
tiria oralinių fiksacijų: čiulpia akinių kojeles, graužia nagus,
rašiklius, kandžioja lūpas ir kramto pieštukus taip, kad nepa­
darytų gėdos net bebrui. Neabejotina, kad žindomi kūdikiai
patenkina daug troškimų, įskaitant čiulpimo poreikį ir saugu­
mo jausmą, o to negauna dirbtinai maitinami kūdikiai.

DU RŪKANČIŲJŲ TIPAI

Yra du pagrindiniai rūkančiųjų tipai - užkietėję rūkaliai ir


socialiniai rūkantieji. Tyrimai rodo, kad trumpiau ir greičiau
rūkant stimuliuojamos smegenys, aštrėja suvokimas, ilgiau ir
lėčiau - procesas veikia raminamai. Užkietėję rūkaliai yra pri­

300
Slapti cigarečių, akinių ir m akiažo ženklai

klausomi nuo raminamojo nikotino, padedančio susidoroti


nu (tampa, poveikio; jie užsirūko iš lėto, giliai ir gali puikiau­
sia! rūkyti vienumoje. Socialiniai rūkantieji paprastai rūko tik
Salia kitų. Jie teisinasi: „Kai išgeriu kelias taureles, užsimanau
pai ukyti.“ Vadinasi, toks rūkymas yra socialinis savęs pateiki­
mas, norint padaryti įspūdį kitiems. Socialinio rūkymo metu
nuo cigaretės uždegimo momento iki jos baigimo 20 proc.
šios trukmės sudaro rūkymas, kai užsitraukiama trumpiau ir
greičiau, o kiti 80 proc. paskirti specialiems kūno kalbos ges-
tums ir ritualams.

Dažniausiai socialinis rūkymas yra


socialinio ritualo dalis.

Itytų Londono universiteto profesorius Endis Parotas (Andy


Parrot) nustatė, kad 80 proc. rūkančiųjų teigia, jog rūkydami
Jie nusiramina. Tačiau suaugusių rūkančiųjų įtampos lygis yra
truputį aukštesnis negu nerūkančių, o nuolat rūkant, įtampos
lygis kyla. Profesorius atrado, kad, metus rūkyti, įtampa su­
mažėja. Mokslas patvirtino, kad rūkymas nėra nuotaikos kon­
troliavimo priemonė, mat priklausomybė nuo nikotino padi-
ilina streso lygį. Tiesa, kad rūkant grįžta gera nuotaika, nes
pampą sukelia nerūkymas. Taigi rūkalius gerai jausis tik tada,
kai burnoje smilks cigaretė! Kai rūkaliai meta rūkyti, įtampa
palengva mažėja. Rūkymas didina stresą, kurį sukelia nikoti­
no stoka kraujyje.
Tyrimai rodo, kad, metus rūkyti, bloga nuotaika kamuoja
lik pirmąsias kelias savaites, o paskui pagerėja, nes nikotinas iš
organizmo galutinai pasišalina, susilpnėja geismas narkotikui
ir jo sukeltas stresas.

301
Kūno kalbos vadovas

Rūkalius muša save per galvą su plaktuku,


o, metęs rūkyti, pasijunta geriau.

Nors rūkymas daug kur uždraustas, panagrinėkime kūno ryšį


su rūkaliaus požiūriu. Iš rūkančiojo gestų ir ritualų galima
spręsti apie jo tikslus ir emocinę bei proto būseną. Į cigaretės
ritualus įeina jos tapšnojimas, sukiojimas, sprigtavimas, moja­
vimas ir kiti maži gestai, rodantys, kad asmuo patiria daugiau
įtampos negu įprastai.

VYRŲ IR MOTERŲ SK IRTUM AI

Rūkydamos moterys cigaretę laiko iškėlusios, demonstruoja


pasuktą riešą, kūno priekis atviras. Rūkančių vyrų, kad neatro­
dytų moteriški, riešas tiesus, įtraukę dūmą, jie ranką nuleidžia
žemiau krūtinės lygio, ir kūnas visą laiką būna apsaugotas.

Moterims cigaretės suteikia progą pademonstruoti


atvirą kūną ir riešą; vyrai rūkydami užveria savo
kūnus ir teikia pirmenybę slaptiems patraukimams

302
Slapti cigarečių, akinių ir m akiažo ženklai

Dukart daugiau moterų rūko kaip vyrai ir abi lytys traukia


i Ig.m tęs tiek pat kartų, bet vyrai dūmus palaiko plaučiuose
ilginu, todėl jie plaučių vėžiu serga dažniau nei moterys.
Rūkydami vyrai cigaretę sugnyba, o jei nori užsislaptinti, ją
•lepia delne. Šis gestas dažnai naudojamas kino aktorių, vaidi-
ttrtttčių kietus ir įtartinus vyrukus.

KADA RŪKYMU PA BRĖŽIAM A S SEKSU A LU M A S

I ilmai ir žiniasklaidos skelbimai rūkymą pateikia kaip erotiš­


ką dalyką. Rūkymas pabrėžia mūsų lyties skirtumus: jis leidžia
moteriai pademonstruoti riešą (tai aptarsime 15 skyriuje) ir
atverti savo kūną vyrui; rūkant cigaretė simbolizuoja mažą
lalą, gundomai žindamą jos lūpų. Vyras gali pabrėžti savo
vyriškumą, slapta ir viliojamai laikydamas cigaretę. Anks­
tesnėms kartoms viliojantis rūkymo ritualas buvo priimtina
meilinimosi forma: vyras pasiūlydavo moteriai pridegti ciga­
retę, o ši prisiliesdavo prie jo rankos ir dėkodama ilgiau, nei
(prasta, laikydavo įbestą į jį žvilgsnį. Tačiau šiandien rūkymas
yra populiarus kaip bezdėjimas į skafandrą, todėl šis ritualas
kaip meilinimosi forma faktiškai nenaudojamas. Kuo patrau­
kli rūkanti moteris? Tuo, kad ji rodo esanti seksuali ir paklus­
ni. Kitaip sakant, rūkymas perša subtilią žinią, jog ši moteris
gali leistis įkalbama seksualiniams žaidimams. Nors apskritai į
veidą pūsti dūmus nepriimtina, Sirijoje vyrai taip kviečia m o­
teris pasimylėti!

303
Kūno kalbos vadovas

KAIP ATPAŽINTI T E IG IA M Ą IR N E IG IA M Ą
SP R E N D IM Ą

Teigiamą ar neigiamą asmens požiūrį rodo jo iškvepiamas


cigaretės dūmas - kyla aukštyn ar krinta žemyn. Neaptarsi­
me atvejo, kai rūkalius saugosi aprūkyti žmones, nors šiaip jis
pūstų dūmus kita kryptimi. Asmuo, kuris yra teigiamai nusi­
teikęs, viršesnis ar pasitikintis, didesnę laiko dalį dūmus pūs
aukštyn. Priešingai, slapukas ar įtarus asmuo, kurio mintys
neigiamos, beveik visą laiką varys dūmus žemyn. Jei kas pučia
žemyn iš burnos kampo, tai rodo dar didesnį negatyvumą ar
užsisklendimą.

Dūmas pučiamas aukštyn: pasitikintis, viršesnis,


teigiamai mąstantis; dūmas pučiamas žemyn:
neigiamai mąstantis, uždaras, įtarus

Filmuose motociklininkų ar nusikaltėlių gaujos vadas pa­


prastai kietas, agresyvus vyras; rūkydamas jis smarkiai užver­
čia galvą ir pučia į lubas, rodydamas pranašumą prieš vyrus.
Hemfris Bogartas (Humphrey Bogart) visada vaidindavo

304
Slapti cigarečių, akinių ir m akiažo ženklai

gangsterį ar kietą vyruką, rankoje laikantį atvirkščią cigaretę


Ii pučiantį dūmus žemyn iš burnos kampo - tuo metu planuo­
damas pabėgti iš kalėjimo ar kitą suktybę. Atrodo, yra ryšys
tai p pozityvių ir negatyvių asmens jausmų ir greičio, kuriuo
įpučiamas dūmas. Kuo greičiau dūmas pučiamas aukštyn,
tuo didesnis pranašumas ar pasitikėjimas; kuo greičiau varo­
mas žemyn, tuo stipresni neigiami jausmai.
jei rūkalius lošia kortomis ir jam teko gera ranka, jis pūs
durnus aukštyn, o prasta ranka gali paskatinti pūsti žemyn.
Kai kurie lošėjai, lošdami kortomis, rodo pokerio veidą, t. y.
neatskleidžia kūno ženklų; yra žaidėjų-aktorių, mėgstančių
apgaulingus kūno signalus, kad užliūliuotų kitus žaidėjus,
jiems įteigdami saugumo jausmą. Jeigu, pavyzdžiui, pokerio
žaidėjui teko keturios tos pačios rūšies kortos ir jis norėtų Me­
luoti kitus žaidėjus, pasipiktinęs numestų kortas užverstas ant
stalo, keiktųsi, kryžiuotų rankas ir neverbaline kalba praneštų,
kad gavo prastas kortas. Bet tuomet ramiai atsiloštų, išsitrauk­
tų cigaretę, leistų dūmus aukštyn ir padarytų sudurtų pirštų
galiukų gestą. Būtų neprotinga, jei kiti žaidėjai dar paimtų
kortų, nes jie praloštų. Pardavimo situacijose rūkymo gestai
rodo štai ką: kai rūkaliai priima teigiamą sprendimą, dūmus
jie pučia aukštyn, o nusprendę nepirkti, pučia žemyn.
1978 metais atlikti rūkalių tyrimai atskleidė, kad, vykstant
deryboms, rūkaliai svarsto ilgiau nei nerūkantieji ir rūkymo
ritualo griebiasi pajutę derybose tvyrančią įtampą. Matyt, jie
sugeba vilkinti sprendimų priėmimą, susitelkdami į rūkymo
procesą. Taigi jei norite, kad rūkaliai greičiau apsispręstų, de­
rėkitės patalpoje, kurioje kabo didelis plakatas „Nerūkoma1*.

305
Kūno kalbos vadovas

CIGARŲ RŪKYTOJAI

Kadangi cigarų dydis ir kaina įspūdingi, jie visada siejami su


pranašumo rodymu. Žymūs verslo vadovai, gaujų lyderiai ir
aukšto rango veikėjai vaizduojami su cigaru rankoje. Žmo­
nės cigarus rūko švęsdami pergalę ar kokią ypatingą šventę,
pavyzdžiui, kūdikio gimimą, vestuves, sandorių sudarymą ar
loterijos laimėjimą. Nieko keista, kad dauguma cigarų rūky­
tojų dūmus pučia aukštyn. Iškilminguose pietuose, kuriuose
mums teko dalyvauti, o cigarai buvo dalijami dykai, užregis­
travome 400 rūkytojų ir pastebėjome, kad 320 iš jų dūmus lei­
do aukštyn.

KAIP RŪKALIAI BAIG IA RŪKYTI

Dauguma rūkalių surūko cigaretę, tada peleninėje ją sutrina.


Moterys linkusios lėtai užgesinti nuorūką, o vyrai ją sutraiško
nykščiu. Jei rūkalius prisidega cigaretę ir anksčiau, nei įprasta,
baigia rūkyti, jis parodo, kad pokalbis baigtas. Stebėdami šį
jo signalą, galite perimti kontrolę arba užbaigti pokalbį, taip
parodydami, kad jūs vadovaujate.

AKINIŲ PRASM ĖS

Gestikuliuojant daiktais, galima parodyti savo požiūrį. Tokią


galimybę turi nešiojantieji akinius. Vienas iš plačiai paplitusių
gestų - akinių kojelės kišimas į burną.
Kaip pastebėjo Desmondas Morisas, daiktų kišimas į bur­
ną ar tarp lūpų rodo, kad asmuo ieško saugumo, patirto kūdi­
kystėje prie motinos krūties. Vadinasi, akinių kojelės burnoje
gestas nuramina.

306
Slapti cigarečių, akinių ir m akiažo ženklai

Akinių kojelė kišama


į burną stengiantis
laimėti laiko

Ki Siojančiam akinius atrodo, lyg į pasaulį jis žiūrėtų pro tu-


# 1 imo popieriaus ritinėlius, tačiau kiti juos laiko moksliu­
kais ir profesoriais, ypač pirmosiomis susitikimo minutėmis.
Adikli tyrimai atskleidžia, kad akiniuočiai laikomi aukštesnio
M dekio - 1 4 IQ, palyginti su jais pačiais, bet be akinių. Tačiau
jai trumpalaikis 5 minučių efektas, todėl akinius dėvėkite tik
♦t u m p o se apklausose.
Žvilgsnis netenka „inteligentiškumo" jei akinių stiklai per
dūlei i, spalvotais ar Eltono Džono stiliaus rėmeliais, vardiniais
d izainerių rėmeliais su rėksmingais inicialais. Nešiojant vienu
dydžiu veidui per didelius akinius, jaunas žmogus atrodys vy­
resnis, stropesnis ir autoritetingesnis.

Solidūs akinių rėmeliai jūsų žvilgsnį daro


nuoširdesnį ir protingesnį; žaismingi rėmeliai - ne

307
Kūno kalbos vadovas

Tyrimais nustatėme, kad, žvelgdami j veidą su akiniais nuo­


traukoje, respondentai apie tokį žmogų atsiliepdavo kaip apie
kruopštų, protingą, konservatyvų, išsilavinusį ir nuoširdų.
Apibūdinimai buvo tuo dažnesni, kuo solidesni akiniai - vy­
rui ar moteriai - būdavo uždėti. Galbūt dėl to, kad verslo ly­
deriai renkasi prabangesnius rėmelius, o verslo susitikimuose
akiniai simbolizuoja galią. Berėmiai, maži ar ploni rėmeliai
kalba apie bejėgiškumą ir sako, kad jūs labiau domitės mada,
o ne verslu. Tokie akiniai tinka socialinėje aplinkoje, o ben­
draujant su verslininkais jum s svarbiausia įsipiršti į draugus ar
partnerius. Solidiems verslininkams patariame nešioti patiki­
mus rėmelius, kad jie atrodytų rimtai, t. y. sietųsi su finansiniu
biudžetu, o berėmių akinių stilius tegul lieka „puikiems vyru­
kams" arba „vienam iš berniukų".

V IL K IN IM O TAKTIKO S

Kaip cigaretės rūkymas, taip akinių kojelės burnoje gestas


pasitelkiamas, kai siekiama užvilkinti ar uždelsti sprendimą.
Nustatyta, kad šis gestas dažniausiai pasirodo derybose, kai
asmens prašoma priim ti sprendimą. Nusiimdami akinius ir
valydami stiklus akiniuočiai taip pat siekia laimėti laiko. Kai
šio gesto griebiamasi iškart, vos paprašius priimti sprendimą,
geriausia jūsų taktika - tylėti.
Gestai, kurie lydi akinių kojelės burnoje ženklą, rodo as­
mens ketinim ą ir duoda derybininkui laiko tinkamai surea­
guoti. Pavyzdžiui, jei asmuo vėl užsideda akinius, vadinasi, jis
nori „matyti" faktus. Kai akiniai sulenkiami ir padedami į šalį,
tai signalizuoja ketinimą nutraukti pokalbį, o kai nutrenkiami
ant rašom ojo stalo, rodo, kad pasiūlymas atmetamas.

308
Slapti cigarečių, akinių ir m akiažo ženklai

Ž IŪ R Ė JIM A S PRO A KINIŲ VIRŠŲ

1020 1930 metų filmuose aktoriai žiūrėjo pro akinių viršų,


V a iz d u o d a m i pasiruošusį kritikuoti veikėją, pavyzdžiui, an­
gliškos mokyklos mokytoją. Dažnai asmuo būdavo su skaity­
mu akiniais ir mėgo žiūrėti pro jų viršų. Žmogus, į kurį žiū-
i im a p ro akinių viršų, jaučiasi kritiškai vertinamas ar apžiūri­
n ė ja m a s . įprotis žiūrėti pro akinių viršų gali brangiai kainuoti,
m ul k la u s y to ja s į tokį žvilgsnį kartais atsiliepia negatyviai: su­
s in e r ia rankas, sukryžiuoja kojas ar nusiteikia priešiškai. Jeigu
n e š io ja te akinius, kalbėdami juos nusiimkite, o klausydami
vėl u ž s id ė k ite . Tai ne tik atpalaiduoja kitą asmenį, bet ir jums
le id ž ia kontroliuoti pokalbį. Klausytojas suvokia, kad, jums
n u s iė m u s akinius, kalbate jūs, o užsidėjus - eilė kalbėti jam.

Žiūrėjimas pro akinių viršų kitus baugina

( kaustiniai lęšiai išplečia vyzdžius, juos sudrėkina ir atspindi


šviesą; atsiranda miela, jausminga išvaizda, tinkanti sociali­
nėje aplinkoje, bet pražūtinga versle, ypač moterims. Moteris
gali stengtis kiek nori, įkalbinėdama verslininką pirkti jos pa-

309
^ m

,#r"
Kimo kalbos vadovo

siūlymus, l»**t kol its bus hipnotizuojamas jausminio kontakti­


nių lęSlų rb'lii. >. i'ogirdės nė žodžio, ką ji kalba.
S|nth inn stiklai ir saulės akiniai versle nepriimtini, o socia­
linėje aplinkoje kelia įtarimą. Kai norite perteikti, kad viską
aiškiai matote ir suprantate, nešiokite skaidrius akinių stiklus,
o s a u lė s akinius ir spalvotus lęšius naudokite lauke.

AKINIAI ANT VIRŠUGALVIO

Žmonės, nešiojantys tamsius saulės akinius, susirinkimuose


atrodo įtartini, paslaptingi ir nepatikimi, o dėvintys ant gal­
vos, - atsipalaidavę, jaunatviški ir šaltakraujiški, tarsi ką tik
grįžę iš kurorto. Atrodo, lyg ant viršugalvio pūpsotų dvi mil­
žiniškos išplėstais vyzdžiais akys; tai negąsdinantis kūdikių ir
minkštų žaisliukų su išpaišytomis didelėmis akių lėliukėmis
poveikis.

Pasitelkus „keturias
akis“, atsiranda išplėstų
vyzdžių efektas

AKINIŲ IR M A K IA ŽO GALIA

Makiažas verslininkei pastebimai didina patikimumą. Kad tai


įrodytame, atlikome paprastą eksperimentą: seminare moky­
mo medžiagai pardavinėti pasamdėme keturias panašios iš-

310
Slapti cigarečių, akinių ir m a k ia ž o žen klai

tSiiitlo.s asistentes. Kiekviena moteris buvo apsivilkusi tokiais


i § į vii abužiais ir gavo po atskirą stalelį. Viena asistentė buvo
pridariusi makiažą ir dėvėjo akinius, kita buvo su akiniais,
|įk he makiažo, trečioji - su makiažu, bet nedėvėjo akinių,
ketvirtoji neturėjo nei akinių, nei makiažo. Pirkėjai ėjo prie
Mrtlrlit] ir kalbėjo su asistentėmis apie programas, diskusijoms
paskirdami keturias šešias minutes. Kai pirkėjai nueidavo nuo
stalelio, tyrėjai prašydavo jų prisiminti pardavėjas ir iš pateik­
to būdvardžių sąrašo kuo tiksliau apibūdinti jų asmenybę ir
Hv,ttzdą. Dėvinti akinius ir makiažą pasidariusi moteris api­
budinta kaip pasitikinti, protinga, išmananti ir draugiška. Kai
kurioms pirkėjoms atrodė, kad ji pasitikinti, bet šalta, pasipū­
tusi ir / ar išdidi - matyt, jos įžvelgė joje galimą varžovę, nors
ne vienas vyras taip nemanė. Pasidariusios makiažą, bet aki­
nių nedėvinčios moters išvaizda ir asmenybė buvo įvertinta
m m i? o asmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, klausymas ir santykių
u/mezgimas, gerokai prasčiau.

Moteriai makiažas suteikia pasitikėjimo.

Nepasidariusių makiažo moterų asmeniniai įgūdžiai ir jų pa­


čių pateikimas buvo vertinama blogiausiai, o akiniai be m a­
kiažo pirkėjų požiūriui ir prisiminimui įtakos neturėjo. Dau­
guma moterų pirkėjų pastebėjo tas asistentes, kurios buvo
nepasidažiusios, o vyrai neprisiminė, ar moteris buvo su m a­
kiažu, ar be jo. Įdomu, kad apie tas abi moteris su makiažu
buvo galvojama, kad jos dėvėjo trumpesnius sijonėlius negu
los be makiažo. Tai rodo, kad pasidažiusios moters įvaizdis
yra seksualesnis. Praktiškai aišku - makiažas moteriai suteikia
daugiau protingumo, pasitikėjimo ir seksualumo, o akinių ir

3ii
Kūno kalbos vadovas

makiažo dermė versle turi teigiamiausią ir įsimintiniausią po­


veikį stebėtojams. Taigi puiki strategija per verslo susitikimus
užsidėti neturinčius dioptrijų akinukus.

ĮŽŪLOKA PONIA

Vienoje iš pramoginių televizijos laidų devynios moterys da­


lyvavo interviu, čia jas klausinėjo vyrai ir moterys. Pirmoje
interviu pusėje kiekviena moteris buvo išsidažiusi lūpas, an­
troje - ne. Klausėjų požiūris paaiškėjo atlikus eksperimentą:
ryškiai išsidažiusi išdidintas lūpas moteris buvo laikoma įdo­
mesne ir patrauklesne vyrams, o blankiai dažytomis ir ma­
žesnėmis lūpomis moterys laikytos atsidavusiomis karjerai ir
verslui. Nepasidažiusios lūpų moterys atrodė rimčiau žiūrin­
čios į darbą nei vyrai, bet joms stigo asmeninių savybių. Be­
veik visos interviu imančios moterys pastebėjo, ar kandidatė
buvo pasidažiusi lūpas, ar ne, ir tik pusė vyrų atkreipė dėmesį
į tai, kad moteris buvo nepasidažiusi lūpų. Vadinasi, moteris
turėtų labiau pateikti lūpas ir jas dažyti šviesiai raudonai, kai
eina į pasimatymą, bet lūpų nepabrėžti ir laikytis santūrumo
per verslo susitikimus. Jeigu moters verslas susijęs su moters
įvaizdžio kūrimu, pavyzdžiui, drabužių, kosmetikos ir plaukų
priežiūros priemonių pardavimas, ryškūs lūpų dažai yra ska­
tintinas dalykas, nes parduodamas moters patrauklumas.

RANKINIŲ ŽENKLAI

Rankinės dydis siejamas su savininko statusu. Tie, kas nešio­


jasi dideles išsipūtusias rankines, laikoma, jog nespėja pada­
ryti darbo, todėl popierius gabenasi į namus. Jie prasti laiko

312
Slapti cigarečių, akin ių ir m a kia žo žen klai

v,*(H!.m ink ai. Plonos rankinės sako, kad jų savininkas suin-


tffp n otas tik pelnu, todėl jo padėtis geresnė. Rankinę visada
IlSikite viename šone, geriau kairėje rankoje, nes netrukdys
ly g ia i mosuoti dešine. Jei esate moteris, niekada sykiu nesineš-
kite rankinės ir krepšio - taip atrodysite ne kaip verslininkė,
te ik ia u kaip neorganizuota. Ir niekada neatsitverkite rankine
lyg b a r je r u nuo kito asmens.

SANTRAU KA

Nesvarbu, pasirinksite drabužius ar rūkyti, yra specialūs žen­


klai ir ritualai, kuriuos pateikiame to nežinodami. Kuo dau­
giau įvairių objektų naudojame, tuo labiau išduodame savo
ketinimus ar emocijas. Išmokę skaityti šiuos ženklus, galite
stebėti antrą kūno kalbos ženklų grupę.
14 S K Y R I U S

KAIP KŪNAS PARODO, KUR NORI


EITI PROTAS
%
4

Gal esate pastebėję, kad kartais pašnekovo mintys būna visai


kitur, nors jis lyg ir mėgaujasi jūsų draugija? Tyli šios scenos
fotografija turbūt atskleistų du dalykus: pirma, asmens galva
pasukta į jus, aiškiai matomi veido ženklai - šypsena ir link-
sėjimas; ir antra, asmens kūnas ir koja pasukti nuo jūsų šalin,
kito asmens arba durų link. Kryptis, kurią rodo asmens kūnas
ar jo koja, yra ženklas, kur tas asmuo norėtų eiti.
Kaip kūnas parodo, kur nori eiti protas

Vyras dešinėje rodo,


kad jis nori išeiti

tlftjst racijoje viršuje du vyrai kalbasi tarpduryje. Vyriškis kai-


stengiasi sulaikyti kito vyro dėmesį, bet klausytojas nori
fli t, t.u rodo jo kūnas, nors galva pasukta ir jis žiūri į kitą vyrą.
M vyras dešinėje pasisuks kūnu į kitą vyrą, gali užsimegzti
Įd<Mnus pokalbis.
I 'ialogo metu, kai asmuo nusprendžia baigti pokalbį, jis
Įsisuks kūną ar koją artimiausių durų link. Jums tai yra žen­
klas, jog asmenį reikia įtraukti ir sudominti, arba užbaikite
pokalbį, kad nuo jūsų jis nepabėgtų.

HA KALBA KŪNO PASUKIM O KAMPAS

I Atviros pozicijos
įiH aptarėme, kad atstumas tarp žmonių susijęs su tuo, ar tie
'žmonės yra įdomūs, ir draugyste. Vieno į kitą pasisukimo
kampas pateikia neverbalinių užuominų apie žmonių požiūrį
ti santykius.
( iyvūnai, ruošdamiesi pulti, priešininkui signalizuos į jį ar-
feMaini tiesiai. Jei kitas gyvūnas priima iššūkį, jis atsistoja tie­
si,tr Tas pats taikoma ir žmonėms. Jeigu vienas gyvūnas nori

315
Kūno kalbos vadovas

artimai patyrinėti kitą gyvūną, neketindamas jo pulti, prie jo


artinsis iš šono, kaip elgiasi draugiški šunys. Tai tinka ir žmo­
nėms. Kalbėtojas, kuris ryžtingai atsisukęs veidu į klausytoją
dėsto savo pažiūras, laikomas agresyviu. Kitas oratorius, dės­
tantis tas pačias mintis, bet kūną nukreipiantis nuo klausytojo,
laikomas patikimu, siekiančiu tikslo ir taikiu.
Kad su pašnekovu nekalbėtume agresyviai, pasisukime 45
laipsnių kampu, bendras kampas būtų 90 laipsnių.

Kas stovi 45 laipsnių kampu,


laikomas neagresyviu

Paveikslėlyje parodyta, kaip du vyrai kūnais, nukreiptais į


trečią įsivaizduojamą pašnekovą, sudaro trikampę figūrą.
Kampas rodo, kad pokalbis nėra agresyvus ir jie vienas kitą
mėgdžioja. Tokia stovėsena kviečia į pokalbį įsitraukti trečią
asmenį. Jeigu į grupę priimamas ketvirtas asmuo, suformuo­
jamas kvadratas, o kai įtraukiamas penktas ar šeštas žmogus,
susidaro apskritimas ar du nauji trikampiai.
Izoliuotose erdvėse - liftuose, perpildytuose autobusuose
ir metro - kur nuo svetimo žmogaus negalime pasisukti 45
laipsnių kampu, pasukame galvas.

316
Kaip kūnas parodo, kur nori eiti protas

i, l Fždaros pozicijos
Kai du žmonės nori intymumo, jų kūnų kampai keičiasi nuo
iki nulio laipsnių, t. y. jie žiūri į kits kitų. Vyras ar moteris,
lek ian ty s patraukti kito asmens dėmesį, naudoja šių pozicijų
« kitais m eilinim osi gestais. Vyras ne tik pasuka kūnų moters
link, bet ir sumažina atstumų ir įeina į intymių jos zonų. Kai ji
į *j įima šį prisiartinimų, orientuoja kūnų nulio laipsnių kampu
ii leidžia jam įeiti į šių erdvę. Atstumas tarp žmonių, stovinčių
artima pozicija, būna mažesnis nei įprastai.

Tiesiai stovintys
uždara pozicija kūnai -
mėginimas išvengti
pašalinių klausytojų

Porelė, rodydama vienas kitam simpatijas, mėgdžioja gestus ir


stiprina akių kontaktų. Šių poziciją renkasi žmonės, jaučiantys
priešiškumų ir ketindami užpulti.
Tyrimai rodo, kad vyrai bijo būti užpulti iš priekio, todėl
labiau saugosi besiartinančių iš priekio; moterims baisiau, jei
kas jas puola iš užpakalio, todėl vengia persekiotojų. Ką tik su-
tiktam vyrui nesistokite iš priekio. Tokia vyro poza bus laiko­
ma agresyvumu, o moters - seksualiniu susidomėjimu. Jeigu
jus vyras, prie moters artėkite iš priekio ir tada pasisukite 45
laipsnių kampu.

317
Kiitio kalbos vadovas

KA IP PAŠALIN TI KITU S

Kita iliustracija rodo atvirą 45 laipsnių poziciją; jos laikosi du


žmonės, kviečiantys į pokalbį įsitraukti trečią žmogų.

Atvira trikampė pozicija,


kviečianti prisidėti trečią
asmenį

Jei trečias asmuo nori prisidėti prie kitų dviejų, stovinčių už­
dara pozicija, jam bus leista tik tada, kai kiti du pasuks kūnus
ir suformuos trikampį. Jei trečias asmuo nėra priimamas, kiti
stovės uždara pozicija, tik žvilgtelės į jį, parodydami, kad pa­
žįsta, ir nusišypsos suspaustų lūpų šypsena.

Laikas nueiti - asmuo


nepageidautinas

318
Kaip kūnas parodo, kur nori eiti protas

TiJįąį /ruonių pokalbis gali prasidėti stovint atvira trikampe


p įp rtjių bet paskui du žmonės gali suformuoti uždarą pozi-
P Jf fa pašalinti trečią asmenį. Tai yra aiškus ženklas trečiam
§ !£ » « riui, kad jis, norėdamas išvengti nepatogumų, turėtų pa­
likti grupę.

NUKREIPTŲ KELIŲ SIG N A L A I

fiytM koja, užkelta ant kitos, ir į kitą asmenį nukreipti keliai


Įpilt* susidomėjimą ar to asmens priėmimą. Jei ir kitas asmuo
Vii •ni«>nii, jis užsikels koją ant kojos ir kelius nukreips pirmojo
HMttens link. Kai du asmenys vienas kitu dar daugiau susido­
mi, ji© ima mėgdžioti vienas kito judesius ir gestus.

Nukreiptų kelių signalais pora siekia izoliuotis ir


pašalinti dešinėje sėdintį vyrą

Paveikslėlyje kairėje sėdintys vyras ir moteris suformavo už­


darą poziciją, pašalinančią visus kitus, pavyzdžiui, dešinėje
■ąsdintį vyrą. Vyras dešinėje galėtų atsisėsti priešais porą ant
kėdės, kad sudarytų trikampį, ar imtis kitų veiksmų, suardan-
t u| uždarą poziciją. Bet kol kas pora linki jam kuo greičiau
nešdintis.

319
Kūno kalbos vadovas

R O D Y M A S KOJA

Kojos ne tik parodo, kur nori eiti protas, bet ir nukreipia į


mums įdomiausius ir patraukliausius žmones. Įsivaizduokite,
kad kažkur pastebėjote trijų vyrų ir vienos moters grupę. Po- <
kalbį plėtoja vyrai, o moteris tiktai klauso. Tada jūs pastebite,
kad visų vyrų kojos nukreiptos moters link.

K o jo s sig n alizu oja,


k as sav in in k o galvoje

Šia paprasta neverbaline užuomina vyras sako moteriai, kad ja


domisi. Pasąmonės lygiu ji mato šiuos kojos gestus ir linkusi
pasilikti su grupe tol, kol jai bus rodomas dėmesys. Ji stovi
ant abiejų kojų (neutralus elgesys) ir pagaliau pakreipia koją
įdomiausio vyro link.

SAN TRAU KA

Nedaug žmonių supranta, kokį poveikį turi nukreiptų kelių


ir rodymo koja ženklai. O juk jie daro didelę įtaką kitų žmo­
nių požiūriui ir reakcijai. Jei norite, kad kiti jaustųsi patogiai,

320
Kaip kūnas parodo, kur nori eiti protas

n-H Kiokite a tv ir ą 4 5 la ip s n ių p o z ic iją , o d a r y d a m i s p a u d im ą ,


Iii p a r o d y k ite t ie s ia i k ū n u . 4 5 la ip s n ių p o z i c i ja le id ž ia k it a m
j|»»mmiui g a lv o ti ir v e ik ti n e p r ik la u s o m a i, n e ja u č ia n t s p a u d i­
n io N ie k a d a n e s ia r tin k it e p r ie v y r o iš p r ie k io , p r ie m o t e r s - iš
u/pakalio.
š ių k ū n o r o d y m o ž e n k lų g a lim a iš m o k t i š ie k t ie k p a s ip r a k ­
tik a v u s. K a s d ie n n a u d o k it e š iu o s te ig ia m u s g e s tu s ir jų g r u p e s :

Sū d ym ą k o ja ir v is u k ū n u , a tv ir o m is r a n k o m is , m a to m a is d e l­
nais, p a s ile n k im u į p r ie k į, g a lv o s p a k r e ip im u i r š y p s e n a . T a ip
p riv e rs ite k itu s n e t i k ju s p a m ė g t i, b e t ir p r i i m t i jū s ų p o ž iū r į.
15 S K Y R I U S

M E IL IN IM O SI IR VILIO JIM O ŽENKLAI

L Pajūryje vyras ir m oteris artinasi vienas prie kito

2. Jie pamato vienas kitą 3. Jie praeina pro šalį

Knygos Kūno kalba ir socialinė tvarka autorius dr. Albertas


Šeflenas nustatė, kad, prie vienalytės draugijos prisidėjus
priešingos lyties asmeniui, visiems atsiranda fiziologinių po­
kyčių. Jis nustatė, kad padidėja raumenų tonusas, sumažėja

322
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

„kapteliu" po akimis ir veide, sukrypęs kūnas išsitiesina, iš­


lip u s ia krūtinė, įtraukiamas nusmukęs pilvas, o asmuo atro-
l|i» | uu nesnis. Mokslininkas pastebėjo, kad ir vyrai, ir m ote­
l y * e in a gyvesne, elastingesne eisena, lyg rodydami sveikatą,
energi ją ir seksualinį savo tinkamumą. Vyras išsitempia, atki­
lsi žandikaulį ir išpučia krūtinę, kad atrodytų dominuojantis.
Suodomėjusi moteris atsiliepia pabrėždama krūtis, palenk­
d a m a g a lv ą , liesdama plaukus, rodydama riešus ir savo nuo­
la n k u m ą .
Puiki vieta pamatyti šiuos pasikeitimus yra pajūris, kur iš
toliau vyras ir moteris artėja vienas prie kito. Kai priartėja taip,
kad apsikeistų žvilgsniais, jie ima keistis ir tokie išlieka tol, kol
prasilenkia vienas su kitu - tuomet grįžta pirmykštė laikysena.
Kūno kalba yra pagrindinė meilinimosi dalis, atskleidžian-
II, kokie mes prieinami, patrauklūs, pasirengę, entuziastingi,
seksualūs ar desperatiški. Kai kurie meilinimosi signalai tyči­
niai ir apgalvoti, o tie, kuriuos ką tik aptarėme, yra nesąmo­
ningi. Nėra aišku, kaip išmokstame šių ženklų, bet tyrimai
rodo, kad daugelis jų gali būti įgimti.

RYŠKAUS VYRIŠKIO PA SIRO D Y M A S

I iaugumos žinduolių patinai „apsitaiso", kad padarytų įspū­


dį ne tokioms spalvingoms patelėms. Tačiau žmonės elgiasi
kitaip. Šimtmečius moterys, siekdamos seksualaus reklama­
vimosi, dabinosi spalvingais drabužiais, papuošalais ir dažy-
damosi veidus. Išimtis Europoje buvo XVI ir XVII amžiai, kai
vyrai gražinosi nuostabiais perukais ir ryškiais drabužiais ir
pranokdavo vidutinę moterį. Istoriškai, kol moterys rengėsi,
kad patiktų vyrams, vyrai apsirengimu norėjo parodyti savo

323
Kūno kalbos vadovas

statusą arba išgąsdinti priešus. Šiandien matome vėl iškylantį


„narcizą", imantį dabintis kaip povas. Regime futbolininkus,
darančius veido masažą ir manikiūrą, imtynininkus, dažan­
čius savo plaukus. JAV atsirado „metroseksualas", t. y. hete-
roseksualus vyras, mėgdžiojantis moters elgseną: darosi m a­
nikiūrą, pedikiūrą, dažosi plaukus, dėvi madingus drabužius,
teškenasi sūkurinėse voniose, maitinasi organiniu vegetarišku
maistu, naudojasi kosmetinės chirurgijos paslaugomis - lei­
džiasi botulino ampules, pakelia veidą - ir yra susijęs su „m o­
teriškąja savo puse". Nors „metroseksualai" atrodo keistuoliški
daugumai tikrų vyrų, mūsų stebėjim ai rodo, kad „metrosek-
su ala f dalijami į tris kategorijas: gėjai, sumoteriškėję vyrai ir
kiti, suvokiantys, kad, priim ant tradicinį moterišką elgesį, ga­
lima sutikti daugybę moterų.

G REIH A M O ISTORIJA

Greihamas turėjo pavydėtinų įgūdžių.


Jis lankydavosi įvairiuose priėmimuose, kur „susižvejoda­
vo" moterį, tuoj pat ją išsivesdavo, palydėdavo prie savo au­
tomobilio ir parsiveždavo į namus. Sugrįždavo į priėmim ą ir
vėl viską pakartodavo - kartais kelis kartus per tą patį vakarą.
Atrodė, jis turi įtaisytą radarą, surandantį tinkamą moterį ir
priverčiantį išeiti su juo. Niekas nežinojo, kaip jis tai daro.
Gyvūnų elgesio poruojantis tyrinėtojai zoologai atskleidė,
kad patinai ir patelės naudoja seriją sudėtingų viliojim o gestų.
Vieni jų akivaizdūs, kiti subtilūs, bet dauguma nesąmoningi.
Įvairių rūšių gyvūnai porą susiranda skirtingai. Pavyzdžiui,
kelių paukščių rūšių patinai apie pateles vaikšto nenatūraliai,
rodo balso gebėjimus, pašiaušia plunksnas ir atlieka daug pin-

324 *
Meilinimąsi ir viliojimo ženklai

tlhį kūno judesių, kad atkreiptų jų dėmesį, o patelės nerodo


jokio susidomėjimo. Šis ritualas panašus į žmonių meilinimo-
ritualo pradžią.
Išmonių flirtavimas apima nuoseklius gestus ir išraiškas,
ttcpa našius į paukščių meilinimosi šokius ir gyvūnų elgseną,
taip matome televizijos gamtos laidose.
Asmenys, norėdami patraukti priešingą lytį, pabrėžia sek­
sualinius skirtumus. Jei menkinsime ar slėpsime šiuos skirtu­
mus, priešinga lytis nežinos, kaip reaguoti.

Lyties skirtumų išryškinimas asmenį daro seksualų.

( neihamas iš moters kūno kalbos spręsdavo, ar ji prieinama,


ar atsiliepia į jo meilinimosi gestus. Juo susidomėjusios m o­
terys atsakydavo atitinkamais moteriškais ženklais, nežodine
kalba suteikdamos žalią šviesą imtis tolesnių veiksmų.
įMoters seksualinių santykių sėkmė priklauso nuo jos gebė-
įirato siųsti meilinimosi ženklus vyrams ir iššifruoti gaunamus.
Vyrui merginimo sėkmė priklauso nuo mokėjimo skaityti jam
siunčiamus signalus, bet ne nuo jo iniciatyvos. Moterys suvo­
kia meilinimosi signalus, bet vyrai nėra tokie pagaulūs ar aps­
kritai tam yra akli. Todėl vyrams sunku surasti tinkamų drau­
gių. Moterų sunkumai, ieškant partnerių, susiję ne su ženklų
skaitymu, o su jų reikalavimais kitai lyčiai.
Greihamas tiksliai žinojo, ko ieško, o moterys jį laikė sek­
sualiu vyru, turinčiu humoro jausmą ir „kažką, kas žadina jų
moteriškumą". Taip jos apibūdino nuolatinį jo dėmesį ir mei­
linimosi ženklus. Vyrai jį vadino „agresyviu", „nenuoširdžiu",
„pasipūtusiu" ir „ne itin linksmu", nes laikė savo varžovu.

325
Kūno kalbos vadovas

Todėl Greihamas mažai turėjo draugų vyrų - niekas nemėgs­


ta galimo konkurento, į kurį žvalgosi jo moteris. Šis skyrius
skirtas moterų signalams, kuriuos matė Greihamas, ir kūno
kalbai, kurią jis naudojo atsakydamas.

K O D ĖL V IS A D A S P R E N D Ž IA M O T ER YS

Paklauskite bet kurio vyro, ar žino, kas žengia pirmą žingsnį


merginant moterį, ir jis nesudvejojęs atsakys, kad vyrai. Tačiau
meilinim osi srities tyrinėjimai rodo, kad 90 proc. iniciatorės
yra moterys. Moteris tai parodo subtiliu būdu: siųsdama akių,
kūno ir veido ženklų serijas nusižiūrėtam vyrui; je i nuovokus,
į juos vyras atsiliepia. Yra vyrų, prikimbančių prie moterų klu­
be ar bare, nors jiem s nėra uždegta žalia šviesa. Nors kai ku­
rie iš jų nesunkiai susiranda partneres, bendra statistika rodo,
kad jie negali pasigirti sėkme, nes nebuvo pakviesti pirm i - jie
tiesiog žaidžia loterijoje.

Beveik visada vadovauja moterys -


vyrai daugiausia šokinėja.

Kai vyras supranta esąs nepageidaujamas, jis apsimeta, kad


priėjo šiaip sau paplepėti, ir ima pliaukšti: „Ar jūs dirbate na­
cionaliniame banke?" arba „Jūs turbūt Džono Smito sesutė?"
Kad sektųsi meilinim osi loterijoje, vyrui tenka m erginti daug
moterų, nebent, žinoma, jis būtų panašus į Bradą Pitą. Vyras,
einantis per salę paplepėti su m oterimi, paprastai atsiliepia į
pagautą jos kūno kalbos signalą. Tik taip atrodo, kad jis žengė
pirmą žingsnį, nes perėjo per grindis. 90 proc. atvejų moterys

326
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

Itiii lįuoja flirtą, bet tai daro taip subtiliai, kad dauguma vyrų
j»ltlkinę, jog čia vadovauja jie.

VYRŲ IR MOTERŲ SKIRTUM AI

Vyrams per sunku suprasti subtilias moterų kūno kalbos


užuominas, ir tyrinėjimai rodo, kad jie linkę supainioti drau­
giškumą ir šypsenas su seksualiniu susidomėjimu, nes j pasau­
lį žiūri seksualiau nei moterys. Vyrai turi 1 0 -2 0 kartų daugiau
testosterono nei moterys, todėl jie ir mato pasaulį sekso kalba.

Kai ledi sako „ne", tai reiškia „galbūt"; kai ji


sako „galbūt", tai reiškia „taip"; bet jeigu ji pasako
„taip", ji nėra ledi.

Moterys, susitikusios galimą partnerį, pasiunčia subtilų, bet


dažnai apgaulingą meilinimosi signalą, kad nustatytų, ar verta
jo siekti. Sutiktą vyrą jos linkusios apipilti meilinimosi ritua­
lais. Vyrai, netinkamai supratę šiuos signalus, gali netaktiškai
prie jų lįsti. Anksti siųsdamos permainingus ir dviprasmiškus
ženklus, moterys stengiasi sumaniai paveikti vyrus, kad šie
atskleistų savo ketinimus. Tai viena iš priežasčių, kodėl mote­
rims nesiseka patraukti vyrų - jie sutrinka ir nebenori artintis.

VILIOJIMO PROCESAS

Gyvūnų ir žmonių meilinimąsi, sutikus patrauklų asmenį,


skirstome į penkias fazes.

327
Kūno kalbos vadovas

1 fazė. Akių kontaktas: Moteris žiūri skersai patalpos ir pa­


mato patinkantį vyrą. Ji laukia, kol jis pastebės, tuomet, pažiū­
rėjusi į akis penkias sekundes, nusisuka. Jis susidomėjęs stebi,
ar ji žiūrės. Moteris su vyru žvilgsniais apsikeičia maždaug tris
kartus, kol vidutinis vyras suvokia, kas vyksta. Įdėmų žvilgsnį
pakartojus kelis kartus, prasideda flirtas.

2 fazė. Šypsojimasis: Moteris santūriai šypteli. Tokiu šypse­


nos blykstelėjimu ji kviečia vyrą prieiti. Deja, daug vyrų į to­
kius ženklus nereaguoja, ir moteris mano, kad jis nesidomi ja.

3 fazė. Gražinimasis: Jei sėdi, moteris pasitempia, kad pa­


brėžtų krūtis, susikelia koją ant kojos ar sukryžiuoja kulniu­
kus, kad parodytų gražumus, o stovėdama pakreipia klubus
ir palenkia galvą į šoną, vieno peties link, rodydama nuogą
kaklą. Iki šešių sekundžių pažaidžia su plaukais - darydama
užuominą, kad pasirengia sutikti vyrą. Ji gali apsilaižyti lūpas,
nubraukti plaukus, pasitaisyti drabužius ir papuošalus. Jis at­
sako gestais: išsitiesia, įtraukia pilvą, išpučia krūtinę, pasilygi-
na drabužius, paliečia plaukus ir nykščius užkiša už diržo. Abu
į vienas kitą atkiša kojas ar pasisuka visu kūnu.

4 fazė. Pokalbis: Vyras prisiartina, bando užmegzti pokalbį,


pasitelkdamas klišes: „Ar nebuvome susitikę anksčiau?" ir kitas
gerai žinomas nuvalkiotas frazes, kuriomis siekia pralaužti ledą.

5 fazė. Prisilietimas: Moteris ieško galimybės lengvai paliesti


plaštaką - „atsitiktinai" ar kitaip. Toks palytėjimas signalizuo­
ja apie didesnį intymumą nei palietus kitą rankų dalį. Prisilie-
čiama dar kartą, siekiant nustatyti, ar asmuo patenkintas šiuo

328
M eilinim osi ir viliojim o ženklai

tnivmumu, ir leidžiant suprasti, kad pirmas prisilietimas buvo


(i'MiMtiktinis. Lengvai liečiant ar užkliudant vyro petį, sudaro­
ma* įspūdis, kad moteris rūpinasi jo sveikata ir išvaizda. Ran­
ki į paspaudimu greitai pereinama į prisilietimo fazę.

Uos penkios pirmosios meilinimosi fazės gali pasirodyti kaip


išb ū tais ar net atsitiktinės, bet jos yra lemiamos, pradedant
naujus santykius. Aptartos fazės daugumai žmonių, ypač
f f f t į atrodo sunkios. Šiame skyriuje panagrinėsime fazių
metu siunčiamus vyrų ir moterų ženklus.

13 D A Ž N IA U S IŲ M O T ER Ų
M E IL IN IM O S I G ESTŲ IR ŽEN KLŲ

Moterys naudoja pagrindinius gražinimosi gestus kaip ir vy­


tai: liečia plaukus, lyginasi drabužius, ant klubų uždeda vieną
,« abi rankas, kūnu ir koja rodo vyriškio link, pailgina intymų
/turėjimą ir didina akių kontaktą. Kartais moterys pasitelkia
nykščių už diržo gestą; nors laikomas vyrišku, moterų jis nau­
dojamas subtiliau: vienas nykštys įkišamas už diržo, gal kyšo
iš kišenės ar rankinės.
Mėnesinių ciklo viduryje, kai moterys gali pastoti, jos tam ­
pa seksualiai aktyvios. Tai trumpų suknelių ir aukštų kulniukų
laikas: jos dėvi, vaikšto, kalba, šoka, provokuoja ir naudoja ap­
tartus signalus. Pateikiame sąrašą 13 dažniausių moterų mei­
linimosi gestų ir ženklų, rodančių vyrui, kokia ji prieinama.

1. Atmetama galva ir nubraukiam i plaukai


Taip pirmiausia moteris save pateikia, kai aplink sukiojasi jai
patinkantis vyras. Ji kresteli galvą ir nuo veido už nugaros nu­

329
K ū n o kalbos vadovas

sibraukia plaukus. Šį gestą daro ir trumpaplaukės. Tai subtilus


būdas parodyti vyriškiui, kad jai rūpi gerai pasirodyti ir pade­
monstruoti pažastis, kurios skleidžia „sekso kvepalus", fero­
monus, sklindančius į nusitaikytą vyrą.

Plaukų gražinimas ir feromonų iš pažastų sklidimas


veikia magiškai

2. Drėgnos ir papūstos lūpos, praverta burna


Lytiškai bręstant, berniukų veido kaulai ryškiai pasikeičia
dėl testosterono, suteikiančio griežtesnį išsikišusį žandikaulį,
didesnę nosį ir kaktą - veido apsauga nuo priešų ir gyvūnų.
Mergaičių kaulų struktūra lieka beveik nepakitusi, vaikiška,
turinti didesnį poodinių riebalų kiekį, todėl paauglės atrodo
putlesnio veiduko, ypač jų lūpos. Didesnės, putlesnės lūpos
tampa moteriškumo simboliu, jos kontrastuoja su mažesnė­
mis vyrų lūpomis. Kai kurios moterys į lūpas susileidžia ko­
lageno, kad padidintų šį lytinį skirtumą ir pasidarytų patrau­
klesnės vyrams. Papūstos lūpos ryškesnės.
Moters išorinės lytinės lūpos yra proporcingos burnos lū­
poms. Desmondas Morisas tai vadina „savęs pamėgdžiojimu",
nes jos simbolizuoja moters genitalijų sritį. Drėgnos lūpos gali
seksualiai kviesti, ir tam naudojamos seilės ar kosmetika.

330
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

lytiškai susijaudinus, moters lūpos, krūtys ir genitalijos


padidėja, nuo priplūdusio kraujo tampa raudonesnės. Lūpų
pieštuku, egiptiečių išrastu prieš keturis tūkstančius metų,
paryškinamos lūpos, kad veide jos pamėgdžiotų lytiškai su­
jaudintos moters genitalijas. Tai paaiškina, kodėl vyrai, žiū-
iėdami nuotraukas, pripažįsta, kad šviesiai raudonos lūpos
gražiausios ir jausmingiausios.

Jaunos gražios
vilioklės žino,
kaip sulaukti
dėmesio paryškinus
burną ir lūpas

3. Pati save liečia


Kaip minėta, kūnas išduoda slaptas mintis ir troškimus - ir tai
pasireiškia savęs lietimu. Nervinių jutiklių moterys turi gero­
kai daugiau negu vyrai, todėl jos jautresnės lietimui. Kai m o­
teris lėtai ir jausmingai brūžina savo šlaunį, sprandą ar kaklą,
ji parodo vyrui, kad šis turi šansą ją paliesti. Save liesdama ji
įsivaizduoja, ką jaustų, jei taip darytų vyras.

33 i
K ū n o kalbos vadovas

Geismingų moterų
nuotraukose apstu savęs
lietimo gestų

4. G ležnas riešas
Atkišta ranka su gležnu riešu rodo nuolankumą, jį naudoja
tik moterys ir gėjai. Taip elgiasi paukščiai, viliodami nuo lizdo
plėšrūnus, kai apsimeta, kad jiem s lūžo sparnas.

Paukščiai, norėdami
patraukti dėmesį,
apsimeta, kad sužeistas
sparnas; moterys naudoja
gležną riešą

332
Meilinimosi ir viliojimo ženklai

Kitaip sakant, rodydama šį gestą moteris sulaukia didelio dė­


mesio. Tai labai patrauklu vyrams, mat jie jaučiasi viršesni.
Verslo aplinkoje gležnas riešas smarkiai menkina pasitikėjimą
moterimi, ir kiti į ją rimtai nežiūri, nors atsiras vyrų, galbūt jai
įu,skirstančių pasimatymą.

%. Glamonėjamas cilindrinis daiktas

Vyno taurės kojelė sukelia


aliuzijas apie malonumus

Glamonėjant cigaretes, pirštą, taurės koje­


lę, kabančius auskarus ar kitokį falo formos
daiktą, nesąmoningai atskleidžiamos mintys.
Nuimamas ir vėl ant piršto maunamas žiedas
gali simbolizuoti sekso troškimą. Moteriai
atliekant tokius veiksmus, vyras gali simbo­
liškai stengtis ją užvaldyti, glamonėdamas jos žiebtuvėlį, auto­
mobilio raktus ar kokį nors jos daiktą šalia.

<* Rodomi riešai


Susidomėjusi moteris įdomiam vy­
rukui ims rodyti lygią švelnią apa­
tinę riešo pusę; jos susidomėjimui
augant, riešas bus rodomas vis daž­
niau.

Lygios apatinės riešo


pusės rodymas yra stiprus
viliojimo ženklas

333
Kūno kalbos vadovas

Riešo sritis dėl gležnos rankų odelės buvo laikoma viena ero-
tiškiausių moters kūno vietų. Neaišku, ar riešo rodymo takti­
kos išmokstama, ar ji įgimta, bet tai veikia pasąmonės lygme­
niu. Kai moteris kalba, vyrui rodo delnus. Rūkančioms mote­
rims lengva demonstruoti riešą / delną, nes rūkydamos laiko
atverstą ir iki peties pakeltą delną. Riešą rodo ir galvą kresteli
moteriški homoseksualūs vyrai. Apatinę riešų pusę moterys
pasišlaksto kvepalais, tikėdamosi, kad tvinksintis pulsas pa­
skleis kvapą į orą. Bet tikrasis tikslas - pakišti riešą galimam
partneriui. Kvepalai traukia pačios moters dėmesį ir ji rodo
vyrui vidinę riešo pusę.

7. Įkypas žvilgsnis pro pakeltą petį


Tai savęs mėgdžiojimas, nes pakeltas petys mėgdžioja aps­
kritas moteriškas krūtis. Moteris prisimerkia ir sugauna vyro
žvilgsnį, palaiko, kol jis suvokia, tuomet greitai nusuka akis į
šalį. Kyla jausmas, it vogčiomis žvilgčiotum į moterį, o ji tuo
metu vogčiomis nužiūrinėja vyriškį.

t k

f e

Pakeltas petys paryškina moterišką


apskritumą ir vingius

334
M eilinim osi ir viliojim o ženklai

H. Siūbuojantys klubai
M o teriai duoti platesni klubai ir didesnis tarpas tarp kojų, kad
Imtų lengviau išnešioti vaiką. Eisena pabrėžia moters dubens
aritj, nes ji eidama siūbuoja. Tai išskirtinis moteriškosios ly­
ties-Ženklas, nes vyrai taip vaikščioti negali. Apskritai moterys
nėra geros bėgikės: kai bėga, platesni
klubai skečia į šalis kojas. Siūbavimas
klu bais yra subtilus moters meilini-
nuisi gestas, naudotas šimtmečiais,
ypač reklamuojant parduodamas
prekes ir paslaugas. Moterys, matan­
čios Šią reklamą, užsigeidžia panašiai
v a ik ščio ti ir atkreipia dėmesį į rekla­
m u o ja m ą produktą.

Kraipymasis einant
pabrėžia vyrų ir moterų
skirtumus

ū. Pakreiptas dubuo
Medicinos duomenys rodo, kad galinčios gimdyti ir sveikos
moters liemuo sudaro 70 proc. jos klubų apimties. Tokia fi­
gūra panaši į smėlio laikrodį, vyrus ji domina labiausiai. Kai
liemens proporcijos perkopia 80 proc., vyrų susidomėjimas
krinta, kaip ir tada, jei proporcijos mažėja. Moterimi jie ne­
besidomi, kai jos proporcijų santykis pasiekia 100 proc., nors
susidomėjimas išlieka, kai santykis žemesnis nei 70 proc. Vis
dėlto, kai moters liemuo sudaro 70 proc. jos klubų apimties,
tai laikoma tobulomis proporcijomis, užtikrinančiomis gim­
dymo sėkmę. Moteriai pabrėžti savo proporcijas paprasta -
stovėdama ji pakreipia dubenį.

335
Kūno kalbos vadovas

Dubens pakreipimas stovint pabrėžia moters gebėjimą


sėkmingai išnešioti vaikus.

Kaili Minok demonstruoja visą


vyrams patinkantį komplektą:
ilgi plaukai, iškirptė, klubų ir
liemens santykis - 70 proc.,
papūstos praviros drėgnos lūpos,
nuleistos blakstienos, atstatytos
krūtys ir apskritas užpakaliukas,
save liečiantys judesiai, ranka
ant klubo

Teksaso universiteto raidos psichologas profesorius Devendra


Singhas išnagrinėjo konkurso „Mis Amerika" dalyvių fizinį
patrauklumą ir žurnalo Playboy du vidurinius puslapius per
50 metų. Jis nustatė, kad liemens ir klubų proporcijos vyrus
traukia labiausiai, kai šis santykis yra 6 7 -8 0 procentų.
Profesorius Singhas atliko testą - vyrams jis rodė antsvorį
turinčių, mažai sveriančių ir vidutinio svorio m oterų nuotrau­
kas. Jiems reikėjo jas įvertinti pagal patrauklumą. Žaviausios
buvo tos, kurių liemuo sudarė 70 proc. klubų apimties. Ants­
vorį turinčių ir mažai sveriančių moterų grupėje nugalėjo
ploniausio liemens atstovės. Eksperimentas parodė, kad vyrai
atidavė savo balsą 70 proc. proporcijų savininkėms net ir tada,
kai moters svoris buvo gerokai per didelis. Vadinasi, moteris

336
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

gali būti fiziškai didelė, bet jei atitiks proporcijas, susuks vy­
nuos galvas.

10. Arti padėtas rankinukas


I iauguma vyrų niekada nematė, kas yra moters rankinuke, ir
lyrinėjimai rodo, kad vyrai bijo jį paliesti, ką jau kalbėti, kad
atsegtų pasižiūrėti. Moters rankinė yra jos asmeninis daiktas,
traktuojamas tarsi jos kūno tąsa; taigi kai ji rankinę padeda
arti vyro, tai yra ypač intymu. Jeigu moteriai patinka vyras, ji
gali lėtai glostyti ir glamonėti savo rankinę. Taip pat gali pa­
prašyti paduoti rankinę ar net ką nors iš jos išimti. Jei padeda
i ankinę arti vyro, kad jis matytų ją ar paliestų, galima supras-
ti, jog ji rimtai susidomėjo; jei laiko atokiai, tai rodo emocinį
atstumą.

Jei m oteris šalia


vyro padeda rankinę,
ji priima jį

11. Rodo keliu


Viena koja pakišta po kita, o kelis rodo į pa­
traukliausią vyrą. Tai atsipalaidavimo poza,
kai pokalbis tampa neoficialus ir suteikia ga­
limybę probėgšmais parodyti šlaunis.

Kelis rodo į
patraukliausią vyrą

337
Kūno kalbos vadovas

12. B ato glam onės


Klapsintis ant kojos pirštų pakabintas batas taip pat rodo lais­
vą požiūrį ir turi falo efektą, kai koja įkišama į batą ir vėl iš jo
ištraukiama. Šis veiksmas vyrus išmuša iš vėžių, tik jie nesu­
pranta kodėl.

Batas duoda užuominą Susivijusios kojos: tokiai


moterų sėdėsenai vyrai skiria
pirmą vietą

13. Susivijusios kojos


Dauguma vyrų sutaria, kad susivijusios kojos yra patraukliau­
sia moterų sėdėjimo poza. Šį gestą moterys naudoja sąm onin­
gai, kad atkreiptų dėmesį į kojas. Albertas Šeflenas teigia, kad
viena koja spaudžia kitą ir atsiranda raumenų tonusas, kuris,
kaip pastebėta anksčiau, paruošia asmens kūną seksualinei su­
eičiai.
Kiti moterų naudojami kojų ženklai - kojos lėtai sukry­
žiuojamos ir atkryžiuojamos prieš vyrą, šlaunys švelniai glos­
tomos ranka - rodo jos troškimą būti paliestai.

338
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

Iš to, ką perskaitėte, kiek čia matote meilinimosi


gestų ir ženklų?

| K U R IĄ M O T E R S K Ū N O V IE T Ą Ž IŪ R I V Y R A I

Knygoje Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia apibendrinome


tyrimus ir nustatėme, į kurias kūno dalis žiūri vyrai ir mote­
ry*,, Tyrimų išvados aiškios - vyrų smegenys įtaisytos taip, kad
jiems patrauklios moterys, galinčios išnešioti sveiką kūdikį ir
suteikti seksualinių malonumų. O dėl kūno formų, tai vyrai ir
moterys teikia pirmenybę sportiškam kūnui. Vyrams tai bylo­
ta apie sveikatą, moteriai - apie gebėjimą pratęsti vyro giminę.
Pastebima, kad vyrus traukia vaikiškas moters veidas - di­
delės akys, maža nosis, putlios lūpos ir skruostai; šie požymiai
vyrams skatina tėviškus globėjiškus jausmus. Štai kodėl grožio
chirurgija akcentuoja šiuos požymius. Moterims, priešingai,
patinka subrendę veidai, rodantys gebėjimą gintis - stiprūs
žandikauliai, didesni antakiai ir tvirta nosis.

Vaikiško veido moterys skatina vyrų hormonų


išsiskyrimą ir jie nori saugoti moteris.

339
Kūno kalbos vadovas

Gera žinia, kad moteriai nereikia būti labai gražiai, kad pa­
trauktų vyrą. Grožis tik konkurencijos pradžioje išskiria m o­
terį iš kitų, bet moteriai svarbiausia mokėti parodyti ženklais,
kad ji gali būti prieinama. Štai kodėl kai kurios fiziškai ne itin
patrauklios moterys turi gausybę gerbėjų. Apskritai vyrams
labiau patinka ne tiek fiziškai patrauklios, kiek ženklais ro­
dančios savo prieinamumą moterys, todėl jūs galite to išmok­
ti. Kai kurias moteris žemina tai, kad šiuolaikinis vyras domisi
patraukliomis, išvaizdžiomis, prieinamomis moterimis, bet ne
geromis šeimininkėmis ir išsilavinusiomis asmenybėmis.
Per šešiasdešimt pastarųjų metų atlikti patrauklumo tyri­
mai patvirtino tą patį, ką daugiau kaip 6 000 metų teigė daili­
ninkai, poetai ir rašytojai - moters išvaizda, jos kūnas ir tai, ką
ji gali su jais daryti, vyrams yra kur kas patraukliau negu jos
protas ir turtai, net tokiame politiškai korektiškame X X I am­
žiuje. Šio amžiaus vyras iš moters nori tų pačių į akis krintan­
čių dalykų, kuriuos matė jo protėviai iš pirmo žvilgsnio; bet,
kaip sakėme knygoje K odėl vyrai meluoja, o moterys verkia,
vyras taiko skirtingus kriterijus ilgalaikei partnerei.
Pirmiausia vyrą reikia patraukti, paskui jis galės ieškoti vi­
dinių jūsų pranašumų. Eidami žvejoti, ant kabliuko maunate
tą masalą, kurį mėgsta žuvys, o ne jūs. Ar kada ragavote kir­
mėlės? Gal jus net purto nuo tokios minties, bet tai mėgsta­
miausias žuvies ėdalas.

G R A Ž U O LIŲ G A L IM Y B Ė S

Daugumai žmonių norisi tikėti, kad, ieškant galimo partne­


rio, svarbiausia fizinė išvaizda, bet tai tik televizijos, filmų ir
žiniasklaidos pramanai. Ypatingų gražuolių retai pasitaiko, ir,

340
M eilinim osi ir viliojim o žen klai

mw% tai siektinas etalonas, tyrimai rodo, kad gražuoliukus mes


dilinam e skeptiškai. Tyrimais nustatyta, kad ieškome partne­
rių, tokių patrauklių kaip mes. Vadinasi, tada jie neieškos ge­
resnių pasiūlymų. Toks pasirinkimas, matyt, yra įgimtas, nes
tr kūdikiai mieliau žiūri į vidutinius veidus negu į gražius.

U ŽPAKALIS, PAPAI AR KO JO S?

Kai vyrams tenka nurodyti mėgstamą moters kūno dalį, pa­


prastai jie pasidalija į tris apylyges dalis - papai, užpakalis ir
kojos.
Šiame skyriuje paanalizuosime fizines moters kūno savy­
bes ir kodėl kiekviena dalis daro poveikį vyriškio jausmams.
Moters kūnas visada buvo lytinių ženklų sistema, tikslingai
sukurta patraukti vyriškio dėmesį, kad ją apvaisintų, todėl už­
pakalis, papai ir kojos čia vaidina svarbiausią vaidmenį. Tai
galbūt nėra korektiška politiškai, bet užtat teisinga biologiniu
požiūriu.

1. Užpakaliukai
Vyrams patraukliausi apvalūs persiko formos sėdmenys. Pri­
matų patelių sėdmenys nuo moterų skiriasi tuo, kad jie padi­
dėja ir atsikiša, kai šios būna pasiruošusios apsivaisinti. M o­
terys sėdmenis rodo nuolat ir visada pasirengusios atsiduoti
vyrams, nes reguliarus seksualinis aktyvumas leidžia poroms
sėkmingai auginti vaikus.
Žmonės yra vieninteliai primatai, santykiaujantys veidas
į veidą. Kitų rūšių primatų patinai artinasi iš užpakalio, nes
paburkęs raudonas patelės užpakalis rodo, kad ji pasiruošu­
si poruotis. Iš čia kilęs vyrų žavėjimasis užpakaliais - jiems

34 i
Kūno kalbos vadovas

regisi, kad moteris ketina


atsiduoti. Moterų užpa­
kaliukai turi du tikslus: jie
saugo riebalus, kai tenka
žindyti kūdikį, ir, panašiai
kaip kupranugario ku­
pra, nederliaus metais yra
maisto saugykla.
Labai populiaru mū­
vėti sėdynę išryškinan­
čius, suapvalinančius ir
stangrinančius dizainerių
džinsus. Aukšti batų kul­
nai išlenkia moters nu­
garą, išstumia sėdmenis,
todėl jie einant kraiposi ir
M oterys yra vieninteliai primatai, traukia vyrų dėmesį. Kal­
turintys atsikišusius sėdmenis
bama, kad Merlin Monro
kairiojo bato pakulnę sutrumpino 2 cm, kad pabrėžtų klubų
viksėjimą. Kelių rūšių vabzdžių patelės taip pat kraipo savo
užpakalius sutikusios galimus patinus, kad patrauktų jų dė­
mesį.

2. Krūtys
Pastaraisiais metais pasaulis pamišo dėl krūtų - grožio chirur­
gai, didinantys krūtis, gauna milijoninius pelnus. Lieka stebė­
tis žinant, kad krūtys yra tik padidintos prakaito liaukos.
Krūtis sudaro riebalinis audinys, todėl jos apskritos, o di­
desnė krūtų audinio dalis negamina pieno.

342
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

Nemoku virti. Kam tai svarbu?

Apskritai krūtų paskirtis aiški - seksualus signalizavimas.


Krūtys pamėgdžioja moters užpakalį - tai tų laikų reliktas, kai
žmonės vaikščiojo keturiomis. Jei beždžionė vaikščiotų dviem
kojomis, jūs nepasakytumėt, kas ji - patinas ar patelė. Žmonės
vaikšto stati, o didesnės moterų krūtys mėgdžioja jų užpaka­
lius. Vyrams parodžius nuotraukas su užpakalių ir krūtų grio­
veliais, dauguma jų nesugebėjo atskirti, kas yra kas.

Testas parodė, kad


dauguma vyrų negali
pasakyti, kuo skiriasi
krūtų ir užpakalio
griovelis

Suknelės su gilia iškirpte ir pakeliančios krūtis liemenėlės


paryškina tarpą tarp krūtų ir skleidžia aiškų ženklą. Laimė,
vyrams patinka visokios iškirptės - įvairių formų ir dydžio,

343
Kūno kalbos vadovas

vyrus stimuliuoja krūtų griovelis. Nesvarbu, kokio dydžio


moters krūtinė - kaip citrina ar melionas, vyrai labiausiai ža­
visi plyšeliu tarp krūtų. Jei moteriai patinka vyras, ji palinksta
į priekį, prispaudžia rankas prie kūno, suspaudžia krūtis ir pa­
daro griovelį.

PRIEŠ VĖLIAU

Mona Liza po dviejų savaičių


Amerikoje

Vyrams labiausiai patinka seksualumo ir vaisingumo viršūnė­


je esančių moterų krūtys - vėlyvųjų paauglių ir dvidešimtme­
čių. Tai tipiškos erotikos šokėjų krūtinės, pateikiamos vyrų
žurnalų viduriniuose puslapiuose ir leidinių skelbimuose, siū­
lančiuose pirkti grožį.
Indianos universiteto mokslininkai nustatė, kad moteris,
keliaujanti autostopu, gali tikėtis didesnės sėkmės, jei padi­
dins biustą 5 cm, įsikišusi į liemenėlę kamšalų.

344
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

PAT R A U K L U M A S

Normali žmonių kūno temperatūra 36,6 laipsnio pagal Celsi­


jų, bet odos temperatūra kinta, atsižvelgiant į emocinę būsenų,
kaip minėta, žmonės, laikomi „šaltais" ir „nedraugiškais", yra
paprastai fiziškai vėsesni, nes jų kraujas nuteka į rankų ir kojų
raumenis, kad, atsiradus įtampai, jie galėtų „kautis ar bėgti".
K.1 nors pavadinę „šalta žuvimi", esate teisus ir fiziniu, ir emo-
im iu lygmeniu. Priešingai, kai vienas asmuo yra patrauklus
kitam, kraujas pakyla į odos paviršių ir ją sušildo. Štai kodėl
mylimieji, „deginami aistros", „šiltai apkabina", jų lūpos karš­
tos ir jie labai patrauklūs. Pakilusi moterų kūno temperatūra
gerai matoma - kraujas suplūsta į krūtinę ir ji apeina raudono­
mis dėmėmis arba raudonis išpila skruostus.

Vyrams apsimokės paskutinis skyrius.

t. Ilgakojų vilionės
Kodėl vyrams patinka ilgakojės moterys, nulemta biologinių
priežasčių. Kai mergaitė subręsta, jos kojos greitai ilgėja, nes į
kūną plūsta hormonai ir ją padaro moterimi. Ypač ilgos jos ko­
lo s tampa stipriu neverbaliniu ženklu, sakančiu vyrams, kad ji
seksualiai subrendusi ir gali išnešioti kūdikį. Štai kodėl ilgos ko­
jos visada buvo siejamos su potencialiu moterišku seksualumu.
Vyrai mėgsta aukštus moterų kulniukus, mat tada kojos
atrodo „vaisingai". Aukšti kulniukai pabrėžia moters seksualu­
mą: pailgėja kojos, išsiriečia nugara, sėdmenys atsikiša, pėda
sumažėja, o dubuo pasiduoda į priekį. Štai kodėl sekso rinkoje
lokie paklausūs smailiais kulniukais bateliai su apvyniojamais
diržais.

345
Kūno kalbos vadovas

Pasaulinio garso manekenės


ir filmų žvaigždės turi
neproporcingą kūną, po lytinės
brandos išsaugojusį ilgas kojas

Aukšti kulniukai pailgina kojas,


padeda kraipyti užpakalį ir
atkiša krūtinę.

Vyrams labiau patinka moteris su


gražiai sudėtomis storesnėmis ko­
jomis negu su plonomis ir išstypu­
siomis, nes riebalai pabrėžia vyrų
ir moterų kojų skirtumą ir rodo
turint geresnę laktaciją. Vyrams
patinka atletiškos moterų kojos,
bet nusisuks nuo tų, kurių kojos
kaip anglų futbolininkų.

Ryškūs modeliai, pavyzdžiui,


Elė Makferson ir Reičelė Hanter,
moteriškus apvalumus pavertė
milijoniniu verslu

346
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

VYRŲ M E IL IN IM O SI ŽENKLAI IR GESTAI

Vyrai stengiasi pasirodyti galingi, turtingi ir įtakingi. Knygą


skaitančios moterys turbūt nusivylė aptartais vyrų meilini-
11los i ženklais, nes jų nėra daug. Moterys seksualiai rengiasi,
darosi makiažą ir koketuoja, naudodamos meilinimosi gestus,
<* vyrai šneka apie automobilių variklius, giriasi dideliu uždar­
biu ir ginčijasi su kitais vyrais. Vyrų meilinimosi ritualus lydi
tu geresnė sėkmė, kaip būtų žvejams, jei jie gaudytų žuvį, dau­
žydami lazda. Moterys turi tiek viliojimo ir žvejojimo įgūdžių,
kad vyrams nėra šansų jų išmokti.
Šiame skyriuje kalbėsime apie vyrų kūno ženklus, kai pa-
i yškinamas tarpkojis. Vyrams nesiseka siųsti meilinimosi sig­
nalų ar jų priimti, be to, moterų rankose žaidimo kontrolė.
Vyrai gali tik reaguoti į ženklus.
Kai kurie žurnalai stengiasi įtikinti skaitytoją, kad vyrų
meilinimosi įgūdžiai pasitaisė, mat daugėja vyrų, kreipiančių
dėmesį į savo išvaizdą. Vyrai darosi veido masažą, manikiū-
t a ir pedikiūrą, dažo plaukus, tiesina dantis, naudoja plaukų
ininkštiklį, veido kremą ir pudrą. Jungtinėje Karalystėje 2004
metais atlikti „Gillette" tyrimai parodė, kad prieš veidrodį
škotai praleidžia daugiausia laiko - 16 minučių kasdien. Toks
elgesys rodo, kad didėja vyrų tuštybė, bet ne jų gebėjimas skai-
tyti moters meilinimosi ženklus.

Apklausa Amerikoje parodė, kad moterims


mieliausi partnerio žodžiai ne „aš tave myliu",
o „tu netekai svorio".

Kai scenoje pasirodo galima partnerė, vyrai kaip dauguma


patinų ima gražintis. Nevalingai atsiranda mūsų minėtos fi­

347
Kūno kalbos vadovas

ziologinės reakcijos, taip pat jis patiesina kaklaraištį, pataiso


apykaklę, nusipurto įsivaizduojamas dulkes, paliečia ranko­
galių segtukus ar laikrodį, susitvarko marškinius, apsiaustą ir
kitus drabužius.

Kaklaraiščio
gražinimo gestas

Kodėl vyrai su moterimis kalba santykių pradžioje


Daug vyrų supranta, kad jie laimi, jei pasipasakoja moteriai
apie asmeninį gyvenimą - tuomet ir ji pasakoja apie save.
Santykių pradžioje vyrai naudoja kalbėjimo strategiją, bet,
praėjus medaus mėnesiui, jie vėl elgiasi tipiškai, t. y. liaujasi
kalbėti. Jei vyras kalba, jis laikosi faktų, informacijos ir api­
bendrinimų.

Vyrų tarpkojo manija


Aiškiausias seksualinis ženklas, vyro rodomas moteriai, yra
agresyvus nykščių už diržo gestas, išryškinantis tarpkojį. Vy­
ras gali pasisukti į moterį kūnu, rodyti į ją su koja, intymiai
spoksoti ir sulaikyti jos žvilgsnį ilgiau, nei įprasta. Kai vyras
sėdi ar atsirėmęs į sieną, jis gali išskėsti kojas, išryškindamas
tarpkojį.

34 8
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

Babuinų ir kitų primatų būryje patinai savo dominavimą


pubrežia rodydami penį. Išskėsdami kojas, kad kiti gerai ma-
tyti) jų poravimosi įnagį, ir kartkartėmis jį pasikrapštydami,
putinai nuolat įrodinėja ir gina dominuojantį statusą. Taip vy-
i Iškurną įrodinėja ir vyrai, nors kur kas subtiliau nei babuinai,
nes tuomet juos patupdytų į kalėjimą.
XV amžiuje vyrai nešiojo kelnes, labai nesubtiliai pabrė­
žiančias jų vyriškumo dydį ir drauge socialinį statusą. X X I am ­
žiuje Naujosios Gvinėjos čiabuviai vis dar rodo penius, o Vaka-
i ų pasaulio vyrai gali pasiekti tą patį efektą apsimovę aptemp­
tas trumpikes, mažo dydžio plaukimo kelnaites, prieš tarpkojį
nuleidę diržo galą ar pasikabinę žvangančių raktų ryšulį.

Vyrai, mūvintys
„Sloggi“ trumpikes,
kitokių niekada
nedėvės

Šie kabantys objektai leidžia vyrams kartkartėmis pasisiekti


žemyn ir atlikti reikalingas korekcijas. Dauguma moterų ne­
gali įsivaizduoti, kaip, būnant viešojoje vietoje, nuleidus ran­
ką galima krapštyti prarėžą. Jos nustebusios, kad šį veiksmą
vyrai daro dažnai ir atsainiai. Tai primatų ženklai, nors būdai
skirtingi.

349
Kūno kalbos vadovas

Diržo ir tarpkojo
graibymas šokant -
nesubtiliausios
tarpkojo rodymo
formos

Šis Irian Džajos (Naujosios


Gvinėjos) karys su tradicine
penio makštimi suprantamai
pateikia savąją žinią

Taisomas tarpkojis
Viena dažniausių viešo vyrų seksualinio rodymo formų - tai­
sytis tarpkojį. Moterys skundžiasi, kad per pokalbį vyrai staiga
ima taisinėtis ar krapštyti prarėžą. Išvada aiški - jo genitalijos

350
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

tol ios didelės, sunkios ir nepatogios, kad, norint užtikrinti


kiiuijo apytaką, joms reikia nuolatinio dėmesio.

Vyro pranašumas tas, kad norint susitvarkyti jam


nereikia išeiti iš kambario.

1'ustebėta, kad grupė jaunų energingų vyrų, ypač sportininkų,


nuolat krapšto ir taisosi tarpkojus, nes kiekvienas nesąmonin­
gai stengiasi įrodyti savo vyriškumą. Moterys apstulbusios, kai
vyras, ką tik pasikrapštęs prarėžą, ta pačia ranka paduoda jai
gi i imą ir spaudžia sutiktam draugui ranką.

Pasisukęs kaklaraištis
Įi-igu esate vyras ir norite sužinoti, kuri moteris jus mėgsta,
apsivilkite puikią eilutę, pasiriškite kaklaraištį, šiek tiek pa­
suktą į vieną pusę, o ant peties užtupdykite mažą pūkelį. Jei
patinkate moteriai, ji neatsilaikys nenuėmusi nuo peties pū-
kelio ir nepataisiusi kaklaraiščio, kad jūs atrodytumėte, kaip
pi idera.

Nuo centro
pasisukęs kaklaraištis
suinteresuotai
moteriai suteikia
galimybę jį ištiesinti

351
Kūno kalbos vadovas

VYRŲ KŪNAI - KAS LABIAUSIAI D O M IN A M OTERIS

Apžvalgos rodo, kad moterys atiduoda pirmenybę žemo ir


ramaus balso vyrams, nes žemi tonai siejami su testosterond'
lygiu. Tonų kaitą gerai atspindi brandą pasiekusių berniukų
balsai. Kai berniukai tampa vyrais, jų kūnai prisipildo vyriš­
kųjų hormonų ir faktiškai balsas „lūžta" per naktį. Kai vyras
būna šalia mylimos moters, jis stengiasi kalbėti storiau, kad
paryškintų savo vyriškumą, o moteris savo ruožtu kalba aukš­
tesniu tonu, norėdama pabrėžti moteriškumą. Septintame de­
šimtmetyje, prasidėjus feminisčių judėjimui, moterys suskato
dirbti vyriškus darbus ir perėmė vyrų pareigas, kurioms atlikti
reikia testosterono, hormonų, vedančių į laimėjimus ir apibū­
dinamų kaip „sėkmės hormonai". Tyrimai rodo, kad tokiose
šalyse kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Ze­
landija, kuriose feminizmas turėjo įtaką, moterų balsai tapo
žemesni, o moterys pasidarė užsispyrusios ir valdingos. Visa
laimė, kad neapžėlė jų krūtinės.

KRŪTINĖ, KOJOS AR UŽPAKALIS?

Moterys nužiūrinėja vyrų kūnus ir kelia seksualinius reikalavi­


mus. Jos daugiausia žavisi šiomis vyrų kūno dalimis: kojomis,
užpakaliu ir krūtine / rankomis. Užpakalis surenka 40 proc.
balsų ir užima pirmąją vietą. Šiame skyriuje nagrinėsime tik
fizines vyrų kūno savybes ir aptarsime, kodėl kūno dalys turi
tokį didelį poveikį moters jausmams.
Apskritai moterims patinka atletiški kūnai, platūs pečiai,
raumeninga krūtinė, rankos ir kietas užpakalis. Net X X I am ­
žiuje apžvalgos nenuginčijamai rodo, jog moterys nori, kad
vyras gebėtų susiremti su žvėrimis ir priešais.

352
w
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

Vyrų kūnai sukurti vytis, griebti ir kautis su gyvūnais,


nešioti sunkius daiktus ir žudyti vorus.

I Platūs pečiai, krūtinė ir raumeningos rankos


Medžiojančio vyro viršutinė liemens dalis plati, smailėjanti
Niaurų šlaunų link, o moters kūnas siauresnis ties pečiais, iš­
platėjantis klubų srityje. Vyrų kūnai tokie todėl, kad jie galėtų
toli tempti sunkius ginklus ir parnešti namo sumedžiotą grobį.
Vyro krūtinėje turi tilpti dideli plaučiai, paskirstantys de­
guonį, kai jis bėga ir persekioja grobį. Ankstyvaisiais amžiais
vyras buvo vertinamas ir gerbiamas dėl didelės krūtinės apim-
ties, ir tai išliko primityviose gentyse.

Moteris traukia
išsiskiriantis vyrų
torsas, bet jos nemėgsta
„kultūristų“; moterys
jaučia, kad toks vyras
domisi tik savo paties
grožiu

353
1
Kūno kalbos vadovas
j
2. Mažas kietas užpakalis 1
Visos moterys mėgsta nedidelį suspaustą vyro užpakalį, bet
tik nedaugelis supranta magnetinę jo trauką. Paslaptis ta, kad
kietas raumeningas užpakalis užtikrina gerą sueitį ir spermos
perdavimą. Vyras, turintis riebų ar glebną užpakalį, patiria
sunkumų smūgiuodamas, todėl jis linkęs smūgį paremti kūno
svoriu. Moterį vyro svoris gali dusinti. O mažas kietas užpaka­
lis žada, kad darbas bus atliktas gerai.
I
I

Internete moterims
siūloma vertinti vyrų
užpakalius

3. Siauri klubai ir raumeningos kojos


Vyrų kojos domina moteris tik kaip vyriškos galios ir ištver­
mės simbolis. Stiprios liesos vyrų kojos yra ilgesnės nei kitų
primatų, o siauri klubai leidžia jam greitai nubėgti ilgus nuo­
tolius - persekioti ir medžioti. Platūs moterų klubai trukdo
joms bėgti, nes blauzdos ir pėdos šleivoja į šonus, kad išlaikytų
kūno pusiausvyrą. Žymus JAV neuropsichologas dr. Devendra
Singhas nustatė, kad moterims patinka vyrai, kurių liemuo su­
daro 90 procentų klubų apimties.

354
M eilinimosi ir viliojimo ženklai

SANTRAUKA

Pasaulyje siaučia vienišų žmonių epidemija. Visose Vakarų


Šalyse per šimtą pastarųjų metų vedybų rodiklis mažiausias -
prieš 25 metus vedybų buvo dukart daugiau. Pavyzdžiui, Aus­
tralijoje 28 procentai suaugusiųjų niekada nebuvo vedę.
Gal apmaudu, kad vyrus ir moteris pirmiausia patraukia
Išvaizda, bet, nusprendus tapti patrauklesniam, išvaizdą ga­
li 111a pagerinti. Kas nenori keistis, tegul žino, kad labai išpo­
puliarėjo interneto pasimatymai, IT piršlybos, flirtavimai ir
greiti pasimatymai, o leidinys New York Times apskaičiavo,
kad pasauliniu mastu jų pajamos siekė 3 milijardus dolerių,
kadangi vyrams dar sunkiau susipažinti nei moterims, j flirto
klases pasimokyti šio meno dažniau eina vyrai, o ne moterys.
16 S K Y R I U S

NUOSAVYBĖS, TERITORIJOS
IR ŠLOVĖS ŽENKLAI

Mes fiziškai įtvirtiname savo teises į tą, kas yra mūsų

Kai norime pareikšti teritorinę teisę, palinkstame prie žmonių


ar objektų, taip parodydami savo nuosavybę. Jei prie nuosavy­
bės objekto priartėja kitas asmuo, savininkas prie savo daikto
prisilenkia. Sakykime, norite nufotografuoti draugą ir naująjį
jo automobilį, valtį ar asmeninį daiktą. Tikėtina, kad jis palinks
prie savo nuosavybės, uždės ant jos koją ar apsikabins. Kai jis

356
Nuosavybės, teritorijos ir šlovės ženklai

įlenda nuosavybę, ji tampa jo kūno dalimi, ir taip parodoma


priklausomybė. Mylimieji susikabina rankomis, apsikabina,
kad varžovai matytų abipusius įsipareigojimus. Verslo vadovai
aut rašomojo stalo užsikelia kojas ar palinksta kabineto tarp­
duryje, demonstruodami, kad jiems priklauso bendrovė ir jos
baldai. Moteris nurenka nuo vyro švarko įsivaizduojamas dul­
keles ir pūkus, pareikšdama į vyrą savo teises.

Žmonės rodo
nuosavybę,
objektą susiedami
su savo kūnu

I engva ką nors įbauginti - prie


jo pasilenkti, atsisėsti ar be su­
okimo paimti jo daiktą. Be
akivaizdaus piktnaudžiavimo
asmens teritorija ar nuosavy­
be - atsisėsti prie jo rašomojo
stalo ar pasiskolinti be leidimo
automobilį, galimi ir kiti sub­
tilūs gąsdinimo būdai. Vienas

Viktorija Bekham
reiškia nuosavybę į
Deividą Bekhamą, ranka
atsiremdama jam į krūtinę

357
Kūno kalbos vadovas

jų - atsiremti svetimos bendrovės tarpduryje ar atsisėsti ant


svetimos kėdės.
Pardavėjas, pakviestas j kliento namus, turėtų prieš sėsda­
mas paklausti šeimininko: „Kuri kėdė jūsų?“ Jei atsisės netin­
kamai, įžeis savininką ir pateks „į nuošalę".

Bauginantis gestas
tarpduryje

Kai kurie žmonės taip įpratę


ramstytis tarpduryje, kad visus
gąsdina nuo susipažinimo aki­
mirkos. Šiems žmonėms pataria­
ma išmokti stovėti tiesiai ir rodyti
delnus, kad kitiems padarytų gerą
įspūdį. Žmonės per keturias pir-

Per liūdnai pagarsėjusį „pakabinto


kūdikio" incidentą Maiklas
Džeksonas norėjo vaiką priartinti
prie gerbėjų, kad šie pajustų laikiną
kūdikio „nuosavybę". Jis tiesiog
neapskaičiavo atstumo tarp kūdikio
ir žemės

358
pp»
Nuosavybės, teritorijos ir šlovės ženklai

fM jnl.is susitikimo minutes susidaro 90 proc. nuomonės, ir


niekus neturi galimybės pakartoti pirmojo įspūdžio.
Jeigu vedėjo kėdė be ranktūrių (retai pasitaikantis atvejis,
tirs Uu lankytojų kėdžių skiriamasis bruožas), vadovas dažnai
»#tlčs vieną ar abi kojas užsikėlęs ant rašomojo stalo. Įėjus vir­
šininkui, vedėjas jau nesėdės ištiesęs kojas, demonstruodamas
IrrKorinį / savininko gestą, nes kai šalia aukštesnis viršinin­
ką*., jis jaučiasi esąs pavaldinys. Todėl jis griebsis subtilesnės
taktikos: užkels koją ant apatinio rašomojo stalo stalčiaus ar,
Jeigu stalas neturi stalčių, su pėda įsirems į stalo koją, kad taip
pareikštų savo nuosavybę.

Pareiškiama
nuosavybė į stalą

KŪNO A PIM TIS IR STATUSAS

Istoriškai ūgio paaukštinimas ar sumažinimas padėjo sukurti


viršininko ir pavaldinio santykius. Į karališkosios šeimos as­
menį kreipiamės „Jūsų didenybe", o pavieniai bjauraus elgesio
žmonės vadinami žemais, vulgariais, negarbingais ir menkys­
tomis. Niekinantys apibūdinimai: „trumparegis", „mažvaikis",

359
j
sudžiūvėlis”. l'rolesto mitinge kalbėtojas, kad būtų aukštes­
ni'., atsistoja ant muilo dėžės, teisėjas sėdi aukščiau už kitus
tarnautojus, olimpiados aukso medalio laimėtojas stovi aukš-
č įau nei kitų medalių laimėtojai, mansardos gyventojai jaučia­
si vertesni už pirmo aukšto gyventojus. Kai kuriose kultūrose
socialinės klasės skirstomos j „aukštesniąją1 ir „žemesniąją", o
gydytojai save laiko visu pusmetriu aukštesniais už kitus.
Viršesni žmonės gali būti arogantiški, snobai, priimti iš­
šūkius ar užlipti ant pjedestalo. Joks save gerbiantis dievukas
negyvens užkampyje, niekingose žemumose ar slėniuose. Jie
gyvena Valhaloje, Olimpo kalne ar danguje. Visi supranta, ką
reiškia stovėti ir kalbėti susirinkimuose ir valdyti kitus.

Mes pritupiame rodydami pavaldumą ir


pasitempiame didindami prestižą

Moterys, sveikindamos karališkuosius asmenis, padaro reve­


ransą, o vyrai nulenkia galvas ar nusiima kepures taip tapdami
už juos mažesni. Šiuolaikinis saliutas simbolizuoja tariamą as-

360
Nuosavybės, teritorijos ir šlovės ženklai

skrybėlės nukėlimą. Šiandien vyras, sutikęs moterį, nors


ir Imklamas be kepurės, paliečia sau kaktą - tų laikų reliktas,
fefl p ro tėv iai sveikindamiesi nukeldavo kepures. Kuo asmuo
k u klesn is ar pavaldesnis kitam asmeniui, tuo žemiau prieš jį
Sttsi kūprina.
Kai kurie žmonės Rodžerį laikė organizacijos stuburu.

Kiti taip toli nenuėjo.

japonų verslininkai sukūrė „lankstymosi mašiną", mokančią


tarnautojus tiksliu kampu nusilenkti pirkėjui - paprastai 15
laipsnių tik apsidairančiam klientui ir iki 45 laipsnių ką nors
perkančiam. Verslo žmonės, kurie nuolat „lankstosi" vadybi­
ninkui, pravardžiuojami menkinamais epitetais: palaižūnas,
lu liaklupsčiautojas ir pataikūnas.

D ID ELIS Ž M O G U S M IEST E

Nors aptarinėti ūgį ir nėra korektiška, tyrimai rodo, kad aukš­


taūgiai pasižymi didesne sėkme, sveikata ir gyvena ilgiau už
mažus žmones. Naujosios Zelandijos Kenterberio universiteto
eksperimentinės psichologijos vadovas dr. Briusas Elis (Bru-
t e Ellis) nustatė, kad aukšti vyrai geresni reproduktoriai ne
vien dėl didesnio testosterono kiekio, bet ir dėl to, kad m o­
terys renkasi aukštus vyrus. Aukštaūgiai laikomi gynėjais, šią
savybę perduodančiais per genus. Vyrams patinka mažesnės
moterys, nes jie įgyja ūgio pranašumą.
Kuo mažesnio ūgio moteris kalba, tuo dažniau ją pertrau­
kia vyrai. Mūsų klientė 1,55 m ūgio vyresnioji vadybininkė

361
Kūno kalbos vadovas

dirba vyriškoje buhalterijoje. Ji skundėsi, kad bendradarbiai


ją nuolat pertraukia, todėl ji negali pasakyti savo minčių ar
net užbaigti sakinio. Sugalvojome strategiją: vadybininkė atsi­
stoja, nueina prie kavos stalelio, grįžta į savo vietą ir stovėda­
ma pateikia pasiūlymus. Rezultatai nustebino ją pačią. Vėliau
vietoj kavos stalelio ji sugalvojo kitų būdų, kaip įgyti aukščio
pranašumą ir autoritetą.

Vyras visada atrodo aukštesnis, kai šalia jo stovi


žemesnė moteris, bet ne atvirkščiai.

Sem inaruose m atom e, kad vyriausieji vadybininkai yra kur


kas aukštesni už kitus. Vadybos institute ištyrėm e 2 566 va­
dybininkų ūgį ir dom ėjom ės jų uždarbiu. Nustatėme, kad
aukštesnio nei vidutinio ūgio vadybininkų uždarbis didėjo
400 svarų sterlingų kiekvienam ūgio centim etrui, neatsi­
žvelgiant į jų lytį. JAV tyrim ai parodė, kad ūgis proporcin­
gas finansinei sėkm ei: Volstrite kiekvienas ūgio centim etras,
perkopiantis vidutinį, atlyginim ą padidino 340 svarų ster­
lingų. Tas pats santykis pastebėtas vyriausybės skyriuose ir
universitetuose, kur ūgis vaidina mažiausią vaidmenį. A m e­
rikiečių tyrim ais nustatyta, kad aukšti žm onės gavo ne tik
geriausius darbus bendrovėse, bet ir didesnį pradinį uždar­
bį. Tie, kurių ūgis buvo 1,90 m , uždirbo daugiau nei mažesni
kaip 1,85 m.

362
Nuosavybės, teritorijos Ir šlovės im k im

K O D Ė L K A I K U R IE Ž M O N Ė S
T ELEV IZIJO JE A T R O D O A U K Š T E S N I

Politikams geriau sekasi reklamuotis per televiziją. Ekrane


žmonės yra 15 cm, todėl žiūrovams tenka įsivaizduoti, koks
politikų ūgis. Jie atrodo aukštesni nei tikrovėje, jei kalba ener­
gingai ir autoritetingai. Televizijoje dauguma mažaūgių akto­
rių, politikų ir asmenybių kalba taip, lyg būtų aukšti. Pavyz­
džiui, Australijos ministras pirmininkas Džonas Hovardas
(John Howard) gavo pravardę „Mažasis Džonis“, nes televizi­
joje jo pasirodymas buvo malonus ir ramus. Mūsų apžvalgos
rodo, kad žiūrovai jį laikė 1,67 m, nors jo ūgis - 1,75 m. Vienas
jo varžovų buvęs ministras pirmininkas Bobas Hokas laikytas
1,85 m, „dideliu*. Faktiškai jo ūgis siekė 1,70 m.

Užtikrintas pasirodymas televizijoje


tikrąjį ūgį padidina.

Tyrinėjimų pradininko Vilsono (1968) gauti duomenys rodo,


kad studentas, kalbantis kitiems studentams, atrodo esantis
1,75 m ūgio, bet kai tas pats studentas auditorijai pristatomas
kaip profesorius, jo ūgis šokteli iki 1,90 m. Stiprus pasirody­
mas ar įspūdingas titulas daro žmogų aukštesnį.

IŠ B A N D Y K IT E G R IN D Ų T E S T Ą

Su draugu išbandykite pratimą, kaip autoritetas siejamas su


ūgiu. Pirma, atsigulkite ant grindų, o draugas, stovėdamas
visu ūgiu, tegul jums priekaištauja - kuo garsiau ir kuo stip­

363
Kūno kalbos vadovas

riau. Paskui apsikeiskite vietomis: jūs stovite, jis atsigula ir to­


liau jum s priekaištauja. Paaiškėja, kad tai daryti ne tik neįm a­
noma, bet ir autoritetas dingsta apskritai.

N E IG IA M I Ū G IO A SP EK T A I

Ūgis ne visada privalumas. Aukšti žmonės dažnai nusipelno


daugiau pagarbos nei žemi, bet kai kada ūgis būna žalingas,
ypač bendraujant akis į akį, kalbant su to paties lygmens as­
meniu ar privačiai diskutuojant, nes aukštesnis asmuo gali
būti laikomas per daug pasitikinčiu.
Anglas Filipas Heinicis (Philip Heinicy), dviejų metrų ūgio
cheminių preparatų pardavėjas, įsteigė Aukštų žmonių klubą,
tenkinantį praktiškus, medicininius ir socialinius aukštaūgių
poreikius. Pardavėjas nustatė, kad jo ūgis gąsdina pirkėjus,
todėl jie negali susikaupti ir negirdi, ką jis sako. Filipas paste­
bėjo, kad kai jis pristatė produktus sėdėdamas, pagerėjo ne tik
bendravimas, bet, pašalinus fizinę grėsmę, pardavimas padi­
dėjo 62 proc.

KAIP S U M A Ž IN U S K Ū N Ą KA R TA IS PAK YLA


STATU SAS

Kai kada sumažinus kūną gali atsirasti dominavimo ženklų.


Pavyzdžiui, kai kito asmens namuose patogiai sudrimbate
krėsle, o šeimininkas lieka stovėti. Tuomet toks jūsų elgesys
rodo dominavimą ar agresyvumą.
Asmuo, būdamas savo teritorijoje, ypač namuose, visada
bus viršesnis ir saugesnis, todėl būkite nuolankus ir rodykite
gestus, kurie padėtų laim ėti jo simpatijas.

364
N uosavybės, teritorijos ir šlovės žen klai

KAIP SU R IN K T I BA LSŲ PER TELEVIZIJĄ

l'ris dešimtmečius per televiziją kalbantiems žmonėms pata­


rėme, kaip elgtis, kad atrodytų tikri ir patikimi. Jų buvo vi­
sokių - roko žvaigždžių, politikų, orų pranešėjų ir ministrų
pirmininkų. Televizijos laidoje apie šalies valdymą dalyvavo
du politikos lyderiai. 1,75 m ūgio kandidatas A buvo švelnaus
ir ramaus balso, todėl rinkėjams atrodė mažaūgis. Jo oponen­
tas kandidatas B buvo 1,90 m, rėksmingas ir kategoriškas. Po
pirmos televizijos debatų laidos žemesnis kandidatas stipriai
pralaimėjo aukštesniajam. Kandidatui A davėme daug patari­
mų, pasiūlėme pažeminti pultą 10 cm, kad nuo pulto viršaus
iki jo smakro būtų tas pats atstumas kaip kandidato B. Patarė­
me, kad A prašytų jį filmuoti šiek tiek iš apačios ir taip jį pa­
aukštintų. Sakėme kalbėti tiesiai į kamerą, kad kiekvienas rin­
kėjas jaustų, jog kalbama jam asmeniškai. Tai suveikė. Kitus
debatus kandidatas A aiškiai laimėjo, ir žiniasklaida pranešė,
kad jis „pajuto autoritetą ir lyderystę“. Po rinkimų kandidatas
A lapo šalies vadovu. Rinkėjai neanalizuoja ir neprisimena,
ką politikai kalba rinkimų debatuose, jiems svarbu tikėti, kad
laimėtojas turi vadovauti.

KAIP N U R A M IN T I ĮP Y K U SIU S Ž M O N E S

leigu sąmoningai susimažinsime, neatrodysime grėsmingi.


Pasižiūrėkime, kaip padeda kūno kalba, kai pažeidžiate kelių
eismo taisykles ir jus sustabdo policija. Sakykime, nesustojote
<logant raudonam šviesoforo signalui, neužleidote kelio ar vir­
šijote greitį. Todėl pareigūnas, stovintis prie jūsų automobilio,
jus laiko pažeidėju. Paprastai vairuotojai lieka automobilyje,

365
Kim o ko lb os vadovas

nuleidžia langą ir atsiprašo ar neigia padarę nusižengimą. Neb


giami kūno ženklai yra šie:

1. Pareigūnas priverstas palikti automobilį (patrulinį) ir


ateiti į jūsų teritoriją (jūsų automobilį).
2. Laikant, kad jūs faktiškai esate kaltas, jūsų atsipra­
šymus galima traktuoti kaip pareigūno užsipuolimą.
3. Likdami automobilyje, jūs sukuriate barjerą tarp sa­
vęs ir policijos pareigūno.

Kadangi šiuo atveju policijos pareigūnas yra viršesnis, jūsų


elgesys situaciją blogina ir šansai gauti nuobaudą didėja. G e­
riau pabandykite tokią taktiką:

1. Tučtuojau išlipkite iš automobilio (savo teritorijos) ir


eikite į policijos automobilį (jo teritoriją). Pareigūnas
neverčiamas palikti savo vietos. (Taip nedarykite JAV,
nes, jei išlipsite iš automobilio ir bėgsite prie pareigū­
no, jus nušaus.)
2. Susikūprinkite, kad už policininką būtumėte mažesnis.
3. Sumenkinkite savo statusą, prisipažinkite esąs kaltas
ir pakelkite jo reputaciją dėkodamas, kad parodė jūsų
klaidą, ir užjausdamas jį, jog tenka susidurti su to­
kiais kvailiais kaip jūs.
4. Atkišę delnus, drebančiu balsu prašykite neskirti
baudos. Jei esate moteris, o pareigūnas vyras, daug
šypsokitės, mirksėkite akelėmis ir kalbėkite aukštu
balseliu. Jei esate vyras, sumokėkite, kas jum s pri­
klauso.

366
Nuosavybės, teritorijos ir šlovės ženklai

„Prašau manęs
nebausti!"

Toks jūsų elgesys pareigūnui rodo, kad nekeliate grėsmės, ir jis


pasijunta it priekaištaujantis tėvas: tuomet gali griežtai įspėti
ii leisti važiuoti savo keliais - be baudos! Kai laikomasi tokios
technikos, 50 proc. tikimybė, kad išvengsite baudos, o policija
jūsų nenutemps į šalikelę.
Taip galima nuraminti įtūžusį nepatenkintą klientą, į maž­
meninę parduotuvę grąžinantį netinkamas prekes. Šiuo atveju
parduotuvės prekystalis veikia kaip barjeras tarp parduotuvės
darbuotojų ir pirkėjo. Jei pardavėjai liks už prekystalio, įtūžu­
si klientą numaldyti bus sunku, nes tai sukuria „tu esi prieš
mane" požiūrį ir klientas gali dar daugiau įniršti. Jei pardavėjai
išlenda iš už prekystalio į kliento pusę, jų kūnas susigūžęs, atvi­
ri delnai ir naudoja tą pačią taktiką kaip aptartu patrulio atve­
pi, jiems paprastai pasiseka nuraminti įpykusį asmenį. Stovė­
jimas už rašomojo stalo ar prekystalio gali pakelti pykčio lygį.

O K A IP M E IL Ė ?

Lenkų antropologas dr. Boguslavas Pavlovskis (Boguslaw


Pawlowski) nustatė, kad esant idealiems santykiams pasitikė­
jimas, pinigai ir pagarba nėra tokie svarbūs kaip ūgio skirtu­

367
Kūno kalbos vadovas

mo santykis - nuo vieno iki 1,09. Jo tyrimai, atlikti 2004 m e­


tais, parodė, kad vedybinei palaimai užtikrinti reikia, jog vyras
būtų 1,09 aukštesnis už partnerę. Ši formulė tinka pasitikrinti,
kai poros išsiskiria, pavyzdžiui, Nikolė Kidman (1,80 m ) ir To­
mas Kruzas (1,70 m).
Ši formulė tinka tokioms poroms:
Šėrė Bleir ir Tonis Bleiras = 1,10
Dženifer Aniston ir Bradas Pitas = 1,11
Viktorija Bekham ir Deividas Bekhamas = 1,09

Formulė netinka tokioms poroms:

Kamila Parker-Bouls ir princas Čarlzas =1 , 0 1


Peni Lankaster ir Rodąs Stiuartas = 0,97

BŪ D AI, L E ID Ž IA N T Y S ĮGYTI
ŠIE K TIEK T A R IA M O Ū G IO

Jei esate prie mažesnių, keliais būdais galima sumažinti aukš­


tesnių jus gąsdinančių žmonių galią. Tai svarbu moterims, nes
jos vidutiniškai 5 cm žemesnės už vyrus. Paruoškite tinkamą
erdvę su įvairaus dydžio kėdėmis ir ant žemesnių kėdžių su­
sodinkite aukščiausius žmones. Sėdėjimas neutralizuoja Ga­
liūno Halko* aukštį ir sumažina jo galią. Aukščio skirtumai
jaučiam i net sėdint prie to paties stalo. Buvimas viešojoje vie­
toje - bare, m inioje, automobilyje ar lėktuve - taip pat išlygina
aukščio skirtumus. Jei sėdite, diskutuojate apie reikalus, o ki­
tas „kabo“ virš jūsų ir jus veikia, atsikeikite, nueikite prie lango

* 2008 m. Amerikos filmų didysis herojus.

368
Nuosavybės, teritorijos ir Šlovės žen klai

ir žiūrėkite į tolį. Atrodys taip, lyg jūs uoliai svarstote, o realiai,


kol nežiūrite į didesnį asmenį, tol jis negali pasinaudoti savo
aukščio pranašumais. Ūgio skirtumus galima sumažinti ir ne­
pasiduodant, laikantis savo pozicijos. Šie būdai padeda iškilti
aukščiau gąsdintojų ir neprarasti išdidumo.

SA N T R A U K A

Ūgio skirtumai turi svarbią įtaką santykiams, bet apskritai


ugts ir galia yra tik požiūris. Žemi žmonės gali „pasididinti"
ūgį, ir kiti juos prisimins kaip aukštesnius, jeigu jie dėvės
tamsius drabužius, su ruoželiais eilutes ar kelnių kostiumus,
moterys naudos prislopintą makiažą ir nešios didelį laikrodį.
Kuo mažesnis rankinis laikrodis, tuo mažesnė asmens įtaka,
l iesi stovėsena, sėdėsena ir ėjimas - tai būdai, keliantys pa-
■Tikėjimą jumis, o dėl priežasties ir padarinio dėsnio ir patys
tapsite pasitikintys.
17 S K Y R I U S

PASIRENGIMAS SĖDĖTI -
KUR SĖSTIS IR KODĖL

„Jauskis kaip nam ie ir pasakok, ką žinai!“

Tinkamai prisėdę prie žmonių, iš jų galite sulaukti veiksmingo


bendradarbiavimo. Koks jų požiūris į jus, spręskite iš to, kaip
jie atsisėda šalia jūsų.
1970, 1980, 1990 metais seminaro dalyviams dalijome an­
ketas ir klausinėjome apie tinkamą sėdėjimo vietą, turinčią
įtakos geriausiems rezultatams. Sėdėjimo vietos tyrimų pradi­
ninkas Kalifornijos universiteto psichologas Robertas Some-
ris (Sommer) analizavo atrankines studentų ir vaikų grupes
viešosiose ir socialinėse vietose - baruose ir restoranuose.
Somerio atradimus pritaikėme tyrinėdami sėdėjimo vietas
verslo ir derybų aplinkoje. Gautus duomenis apibendrinome,
atsižvelgdami į kultūrinius žmonių skirtumus.

370
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

Vriinonto universiteto profesorius Markas Knapas


(Ktutpp) knygoje Neverbalinė žmonių bendravimo komuni-
kilil)n rašė, kad, nepaisant išrastos sėdėjimo vietos formulės,
Aplinka gali paveikti žmogaus pasirinkimą sėstis. Tyrimai,
tlftikti su vidurinės klasės asmenimis, parodė, kad sėdėjimo
pasirinkimas baruose skiriasi nuo pasirinkimo aukštos klasės
restorane. Įtaką gali turėti kėdžių kryptis ir atstumas tarp sta­
lų Pavyzdžiui, porelės linkusios sėdėti vienas šalia kito, bet
per pildytuose restoranuose, kur stalai arti vienas kito, tai ne­
įmanoma, todėl poros priverstos sėstis viena prieš kitą - nor­
maliomis aplinkybėmis tai būtų gynybinė pozicija.
Turėdami tai omenyje, pateikiame, pagal ką renkamasi kė­
dės darbe ir viešai, atsižvelgiant į aplinkybes.

ATLIKITE STALO TESTĄ

Sakykime, esate asmuo B ir einate sėstis prie stačiakampio sta­


lo su asmeniu A. Kur rinksitės sėstis, esant šioms aplinkybėms:
• Kalbėsitės su kandidatuojančiu į darbą.
• Ketinate padėti spręsti kryžiažodį.
• Žaisite šachmatais.
• Dirbsite viešojoje bibliotekoje, todėl nenorite kalbėtis.

Pagrindinės
sėdėjim o pozicijos

v B3 ; b7

371
Kūno kalbos vadovas

Pasižiūrėkite j iliustraciją ir pasirinkite.


Panašu, kad jūsų atsakymai bus tokie:

• Sėdite kampe (pozicija B Į), vadovaujate apklausai, aiš­


kiai matote kandidatą, atrodote draugiškas ir taikus, kaip
būtų pozicijoje B3, ar per daug familiarus B2.
• Atsisėdote bendradarbiavimo pozicijoje B2, kad išspręs-
tumėte kryžiažodį, nes šioje vietoje sėdima, kai padeda­
ma ar mezgami santykiai.
• Pasirinkote B3 žaisti šachmatais. Tai rungtyniavimo / gy­
nybinė pozicija ir ji pasirenkama varžyboms su priešinin-
|
ku, nes matomas jo veidas ir veiksmai.
• Bibliotekoje pasirinkote įstrižinę poziciją B4, kad paro­
dytumėte nenorą bendrauti ar uždarumą.

K A M P O P O Z IC IJ A ( B Į)

Ši pozicija naudojama draugiškai, kasdieniškai besikalbančių


žmonių. Čia geras akių kontaktas, galimybė daryti gestus ir
juos stebėti. Kampas iš dalies apaugo nuo grėsmės ir leidžia iš­
vengti teritorinio stalo padalijimo. Tai sėkmingiausia asmens
B strateginė pozicija, čia
sėdėdamas jis gali ką
nors pristatyti asmeniui
A. Paprasčiausiai patrau­
kus kėdę į poziciją BĮ,
galima sumažinti įtampą
ir padidinti teigiamų re­
zultatų šansus.

Kampo pozicija

372
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

B E N D R A D A R B IA V IM O P O Z IC IJ A (B2)

J ai p o z icija , kai du žmonės panašiai mąsto ar kartu sprendžia


u žduotį. Nustatėme, kad šią poziciją pasirinko 55 proc. žmo­
nių kaip tinkamą bendradarbiauti ar atsisėdo instinktyviai,
gavę užduotį dirbti su kitu asmeniu.

Bendradarbiavimo
pozicija

l ai viena iš geriausių pozicijų pasiūlymui pateikti ir jį priimti,


nes yra akių kontaktas ir galimybė mėgdžioti. Gudrybė ta, kad
B pereina į šią poziciją, neįžeisdamas A jausmų, neva pasi­
kėsinta į jo teritoriją. Ši
pozicija sėkminga, kai
į derybas B pakviečia
trečią asmenį. Tarkime,
pardavėjas į antrą po­
kalbį su klientu pakvie­
čia dalyvauti technikos
ekspertą. Labai tiktų
tokia strategija:
Technikos ekspertas
pasodinamas pozicijoje Trečio asmens pristatymas

373
Kūno kalbos vadovas

C priešais klientą A. Pardavėjas atsisėda į bendradarbiavimo


poziciją (B2) arba į kampą (B Į). Tai leidžia pardavėjui būti
„kliento pusėje" ir paeiliui su klientu klausinėti apie techniką.
Tai vadinama „atsargine opozicija".

R U N G T Y N IA V IM O / G Y N Y B IN Ė P O Z IC IJ A (B3)

Taip susėdę varžovai, kaip ginkluoti vesternų banditai, žiūri


vienas į kitą. Sėdėjimas skersai stalo sukuria gynybinę, lenk­
tyniavimo atmosferą ir skatina dalyvius atkakliai ginti savo
požiūrį, nes stalas jiems tampa patikimu barjeru.

LA

Rungtyniavimo I gynybinė
pozicija

Verslo susitikimuose 56 proc. respondentų įžiūrėjo rungtynia­


vimo poziciją, bet kitoje aplinkoje, pavyzdžiui, restoranuose,
35 proc. apklaustųjų ši situacija atrodė kaip paprastas pokal­
bis. Kaip rodo stebėjimai, restoranuose taip sėdi žmonės per
pasimatymus, bet taip poras susodina padavėjai. Kita vertus,
taip palaikomas akių kontaktas, o subtiliu „supriešinimu" pa­
brėžiamas lyčių skirtumas. Tačiau darbe šią poziciją užima
rungtyniaujantys ar nesutariantys darbuotojai. Poziciją gali

374
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

naudoti A, norėdamas savo teritorijoje sukurti viršininko ir


pavaldinio scenarijų.

Kodėl kai kurie viršininkai nemėgstami


Ištyrėme, kad verslo aplinkoje žmonės, užimdami rungtynia­
vim o / gynybinę poziciją, kalba trumpesniais sakiniais, m a­
žiau prisimena, kas buvo pasakyta, ir linkę daugiau ginčytis.
A. G. Vaitas (White) gydytojo priimamajame atliko eks­
perimentą, parodantį, kaip stalas daro įtaką paciento laisvu­
mui. Kai prie stalo sėdėjo gydytojas, tik 10 proc. pacientų jau­
tėsi gerai. Pacientų savijauta pasitaisė, ir tokių padaugėjo iki
55 proc., kai stalas liko tuščias ir prie jo niekas nesėdėjo.
Atlikome eksperimentą (Pease & Pease, 1990) su 244 vyres­
niaisiais ir 127 pavaldžiais vadybininkais. Siūlėme nubraižyti
baldų išdėstymą biure, jeigu jie persikeltų į naujas patalpas.
185 vyresnieji vadybininkai (arba 76 proc.) rašomuosius sta­
lus pastatė tarp savęs ir pavaldinių. Taip pasielgė 64 žemesnieji
vadybininkai (arba 50 proc.), o tarp tokių atsitvėrusių stalais
darbuotojų buvo dukart daugiau vyrų nei moterų.
Darbuotojų nuomonė apie vadybininkus, stalų nepavertu­
sius barjeru, buvo gera: jie apibūdinti kaip teisingi, pasiruošę
nekritiškai išklausyti idėjų ir neturintys favoritų.

Sėdėjimas tiesiai prieš kitus sukuria blogą atmosferą.

Jeigu B siekia įtikinti A, rungtyniavimo pozicija sumažina sėk­


mingų derybų šansą, nebent B taip sėdi tyčia, pagal iš anksto
suplanuotą strategiją. Pavyzdžiui, A yra vadybininkas, turintis
įspėti darbuotoją B, todėl rungtyniavimo pozicija gali padėti

375
K ūno ka lb os vadovas

išsakyti kritiką. Kita vertus, jei B nori, kad A jaustųsi viršesnis,


B tyčia sėdasi tiesiai prieš A.
Jei dirbate su žmonėmis, jiems darote poveikį, atsižvelki­
te į kito asmens požiūrį, padėkite jam jaustis laisvai ir neap­
sunkinkite bendravimo. Tam netinka rungtyniavimo pozici­
ja. Sutarimas gali būti kampo / bendradarbiavimo pozicijoje.
Gerokai trumpesni ir aštresni pokalbiai būna rungtyniavimo
pozicijoje.

Nepriklausoma pozicija (B4)


Ši pozicija vadinama „visiškai priešinga". Bibliotekose, par­
kuose ant suoliukų ar restoranuose taip sėdi tie, kas vengia
kitų žmonių. 42 proc. respondentų poziciją apibūdino taip:
trūksta susidomėjimo, rodomas abejingumas ar priešiškumas.
Šios pozicijos reikėtų vengti, kai jūsų tikslas - atviros diskusi­
jos tarp žmonių.

Nepriklausoma
pozicija kitiem s
sako, kad jū s
nenorite įsitraukti

B4

376
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

SVARBU N E K Ą K A L B A T E, O K U R S Ė D IT E

Kaip sakėme, stačiakampis stalas sukuria rungtyniavimo ar


gynybinius žmonių ryšius, nes kiekvienas turi lygią erdvę,
lygų plotą ir atskirus pakraščius. Visi gali išsakyti „poziciją"
p a te ik tu klausimu ir pasiekti tiesesnį akių kontaktą. Kvadra-
tiniai stalai idealiai tinka trumpiems pokalbiams ar kuriant
viršininko ir pavaldinio santykius. Paprastai bendraujama su
šalia sėdinčiu asmeniu, daugiau su sėdinčiu dešinėje, bet ne
k a irė je .
Istoriškai žiūrint, dešinėje sėdintis asmuo negalėtų kaire
ran k a jums suvaryti peilio. Dešiniarankiai mėgstamesni, ir
manoma, kad jie turi daugiau jėgos. Daugiausia pasipriešini­
mo sklinda iš asmens, sėdinčio priešais, iš „ginkluoto bandito"
p o z icijo s, ir, kai susėda keturi žmonės, kiekvienas turi prieši­
ninką.

Prie kvadratinio
stalo kiekvienas sėdi
rungtyniavimo ir
kampo pozicijoje

K A R A L IA U S A R T Ū R O ID Ė J A

Karalius Artūras, ketindamas kiekvienam riteriui suteikti vie­


n o d ą autoritetą ir statusą, sugalvojo apskritąjį stalą. Jis suku­
ria laisvą neoficialią aplinką ir puikiai tinka, skatinant lygaus
statuso žmonių diskusijas, kai visi turi tą patį stalo teritorijos

377
Kūno kalbos vadovas

vienetą. Apskritimas tapo pasauliniu vienybės ir galios sim­


boliu, o sėdėjimas ratu sukuria tą patį efektą. Deja, karalius
Artūras nežinojo, kad, prie stalo atsisėdus aukštesnio statuso
asmeniui, pasikeičia grupės jėgos dinamika. Karalius turėjo
daugiausia galios, o po jo ėjo abiejose karaliaus pusėse sėdin­
tys riteriai. Dešinėje karaliaus pusėje sėdintysis turėjo daugiau
galios nei esantis kairėje. Tuomet jėga seko, atsižvelgiant į tai,
kokiu nuotoliu nuo karaliaus sėdėjo kiekvienas riteris.

Aukšto asmens statusas


prie apskritojo stalo
deformuoja galios
pasiskirstymą

Riteris, sėdintis prieš karalių Artūrą, užėmė rungtyniavimo


/ gynybinę poziciją ir, tikėtina, pridarė daugiausia rūpesčių.
68 proc. respondentų, sėdinčių prie apskritojo stalo, matė
priešais sėdintį asmenį, kuris labiausiai ginčijosi ar varžėsi.
56 proc. tiriamųjų sakė, kad sėdėdami priešais ką nors jie jau­
čiasi taip, lyg būtų viešojoje bibliotekoje. 71 proc. responden­
tų, sėdėjusių šalia kito asmens, džiaugėsi draugišku pašneke­
siu ar bendradarbiavimu.
Dauguma dabartinių verslo vadovų naudoja stačiakam­
pius, kvadratinius ir apskritus stalus. Stačiakampis, dažnai
darbo, stalas yra naudojamas verslo veiklai, trumpiems pokal­
biams, papeikimams reikšti. Apskritas stalas, paprastai kavos
staliukas, apsuptas sėdimų vietų ar žemesnių kėdžių, skirtas
neoficialiai laisvai aplinkai sukurti ar įtikinėjimui. Jis dažnai

378
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

matomas demokratinėse šeimose, kai nėra dominuojančio


tėvo. Kvadratiniai stalai būna valgyklose.

D V IE J Ų Ž M O N IŲ D Ė M E S IO P A L A IK Y M A S

Sakykime, jūs, asmuo C, ruošiatės kalbėti su asmenimis A ir


B V isi sėdite prie apskrito stalo trikampe pozicija. Asmuo A
yra šnekus, daug klausinėja, o B visą laiką tyli. Kai A užduoda
klausimą, kaip jam atsakyti, kad B nesijaustų atstumtas? Nau­
d okite šią paprastą, bet veiksmingą įtraukimo būdą: kai A už­
duoda klausimą, iš pradžių žiūrėkite j jį, paskui pasukite galvą
Į B, vėl į A, tuomet vėl į B, kol viską aptarsite ir, žiūrėdamas į
A, baigsite sakinį.
Šis būdas leidžia B jaustis įtrauktam į pokalbį ir būti reika­
lingam, ypač jei norite turėti B savo pusėje.

Atsakydamas į klausimą
galite įtraukti abi puses

S T A Č IA K A M P IA I P O S Ė D Ž IŲ S T A L A I

Prie stačiakampio stalo - tokia stalo forma priimtina visose


kultūrose - pozicija A suteikia jėgą ir tada, kai prie stalo sėdi
vienodo statuso žmonės. Pozicijoje A sėdintis asmuo turės di­
džiausią įtaką, jei, žinoma, nesėdės nugara į duris.

379
Kūno kalbos vadovas

Jėgos pozicijos prie


stačiakampio stalo

k c / V DJ l E J

Jeigu asmuo A sėdėtų nugara į duris, tuomet įtakingiausias ir


stipriausias varžovas būtų B vietoje sėdintis asmuo. A. Strod-
bekas (Strodtbeck) ir Hukas (Hook) padarė eksperimentą: jie
pasodino komisiją ir nustatė, kad asmenį, sėdintį stalo gale,
dažniausiai rinkdavo lyderiu, manydami, kad žmogus priklau­
so aukštesnei klasei. A yra geriausia jėgos pozicija, antras būtų
asmuo B, toliau eina D ir C. Pozicijos A ir B iškelia užduotis,
o pozicija D skirta em ociniam lyderiui, dažnai moteriai, kuri
rūpinasi grupės santykiais ir suvienija žmones. Tai prisim e­
nant, susirinkimuose galima žaisti jėgos žaidimus: paskirti da­
lyviams vietas, padedant ant kėdžių korteles su vardais. Taip
galima kontroliuoti susirinkim o eigą.

KO D ĖL M O K Y T O JO N U M Y L Ė T IN IS SĖD I KAIRĖJE

Oregono universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės pri­


simena triskart daugiau inform acijos, jeigu ją mato dešinia­
jam e regėjimo lauke. Mokslininkai teigia, jog jūs, pateikdami
kitiems inform aciją, tarsi turite „geresnę veido pusę“. Pagal
šiuos tyrimus geresnė pusė yra kairioji, nes kitas asmuo ją
mato dešiniajame regėjimo lauke.

Tyrimai rodo, kad kairioji jūsų veido pusė


geriausiai jus pristato.

380
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

Ontarijo švietimo studijų instituto daktaras Džonas Keršne-


i is (John Kershner) tyrinėjo mokytojus ir registravo, kur jie
nukreipia savo dėmesį per pertraukėles (kas 15 min. jie daro
H) sek. pertraukėles). Keršneris nustatė, kad mokytojai beveik
ignoruoja mokinius dešinėje: 44 proc. laiko jie žiūrėjo tiesiai,
39 proc. laiko - į kairę, o į dešinę - tik 17 proc. laiko. Jis pa­
žymėjo, kad mokiniai, sėdintys kairėje, rečiau buvo kviečiami
atsakinėti ir geriau atliko rašybos testus už sėdinčius dešinėje.
Tyrimai parodė, kad verslo sandorių įvyksta daugiau, kai par­
davėjas sėdi klientams iš kairės. Išleisdami vaiką į mokyklą,
pamokykite jį sėstis mokytojos kairėje pusėje, o suaugusiai
savo atžalai patarkite sėstis viršininko dešinėje, kad jam perei-
tų viršininko jėga.

JĖ G O S Ž A ID IM A I N A M U O S E

Šeimos pietų stalo forma gali sufleruoti apie jėgos pasiskirs­


tymą šeimoje, laikant, kad valgomojo stalo forma buvo pasi­
rinkta gerai apsvarsčius. „Atviros" šeimos renkasi apskritus
stalus, „uždaros" - kvadratinius, „valdingose" būna stačia­
kampiai stalai.
Vakarėlyje atlikite eksperimentą: pasodinkite droviausią
svečią gale stalo, toli nuo durų, nugara į sieną. Pamatysite,
kaip jis pasikeičia, pasodintas į jėgos vietą: jis pajunta autori­
tetą, įsidrąsina kalbėti, o kiti ima rodyti daugiau dėmesio.

K A IP P R A V IR K D Y T I A U D IT O R IJ Ą

Informaciniai žmonių elgesio sąrašai, kasmet pateikiami Re­


gistrų knygoje („The book of lists"), rodo, kad viešas kalbėji­
mas sukelia didžiausią baimę, net mirties baimė atsidūrusi

381
Kūno kalbos vadovas

septintoje vietoje. Ar tai reiškia, kad geriau num irti negu ka­
pinėse perskaityti nekrologą?
jeigu jum s kartais tenka kalbėti auditorijoje, turite supras­
ti, kaip klausytojai priima ir prisimena inform aciją. Niekada
neprisipažinkite, kad nervinatės ar esate įbaugintas - jie ims
ieškoti nervingos kūno kalbos ir ras. Jeigu nepasakysite, kad
nervinatės, jie neįtars. Antra, naudokite pasitikinčius gestus,
net jeigu jaučiate siaubą. Pasiteikite sudurtų pirštų galiukų
gestą, atvirų ir suspaustų delnų pozicijas, atsitiktinius kyšan­
čius nykščius. Venkite badyti pirštu auditoriją, kryžiuoti ran­
kas, liesti veidą ir gniaužyti pultą. Tyrimai rodo, kad žmonės,
sėdintys priekinėje eilėje, išmoksta ir atsimena daugiau už ki­
tus - gal noriau mokosi ar yra dėmesingesni.

Pirmose eilėse sėdintys žmonės daugiau išmoksta,


daugiau kur dalyvauja ir yra entuziastingesni.

Sėdintys vidurinėje eilėje pagal dėmesingumą ir aktyvumą


užduoti klausimus yra antroje vietoje, nes vidurinė sekcija lai­
koma saugia sritimi, apsupta žmonių. Šoninės sritys ir galas
mažiausiai atsakingi ir dėmesingi. Kai stovite klausytojų kai­
rėje - dešinėje scenos pusėje, jūsų inform acija turi stipresnį
poveikį klausytojų dešiniajam smegenų pusrutuliui - em oci­
nei pusei. Stovint klausytojų dešinėje - kairėje scenos pusėje,
poveikis daromas klausytojų kairiajam smegenų pusrutuliui.
Jei būdami kairėje scenos pusėje pasakysite ką nors juokingo,
auditorija juoksis ilgiau ir smarkiau; o kai kalbėsite nuo deši­
nės scenos pusės, jie geriau atsilieps į emocines pastabas ir pa­
sakojimus. Komikai tai žino dešimtmečius - priversk juoktis
iš kairės, o verkti iš dešinės scenos pusės.

382
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

D Ė M E S IO Z O N A

Remdamiesi tyrinėtojų Roberto Somerio bei Adamso ir Bidlio


(Biddle) medžiaga, tyrėme norėdami išsiaiškinti, kaip dalyviai
jsitraukia į seminarų ir prisimena informaciją. Gauti rezultatai
buvo stebėtinai panašūs į Roberto Somerio tyrimus, nors ana­
lizavome suaugusius dalyvius, o Someris - moksleivius. Taip
pat nustatėme australų, Singapūro ir Pietų Afrikos gyvento­
jų, vokiečių, britų, prancūzų ar suomių kultūrinių skirtumų.
Beveik visur, ypač Japonijoje, aukšto rango individai sėdi pir­
mose eilėse, bet įsitraukia mažiausiai. Užregistravome tik vie­
nodo statuso dalyvių duomenis. Gautą rezultatą pavadinome
piltuvėlio efektu.

Kiek informacijos lankytojai išlaiko atmintyje ir kaip dalyvauja


pokalbyje, priklauso nuo to, kur jie atsisėda (Pease, 1986)

Kai klausytojai sėdi kaip klasėje mokiniai, girdėjimo zona su­


daro piltuvėlio formą, einančią per auditorijos centrą ir pirmą­
ją eilę. Tie, kas sėdi piltuvėlyje, dalyvauja aktyviausiai, sąvei­
kauja su vedėju ir geriausiai viską prisimena. Paskutinėse eilė­

383
Kūno kalbos vadovas

se ar šonuose sėdintys dalyviai šiek tiek linkę į negatyvumą ar


prieštaravimus ir jie mažiausiai prisiminė. Paskutinėse eilėse
delegatai gali tingiai ką nors rašinėti, miegoti ar nusimuilinti.

M O K Y M O S I EK SP E R IM E N T A S

Žmonės, trokštantys mokytis, sėdi arčiausiai priekyje, o netu­


rintys entuziazmo sėdasi j galą ar pasirenka šonines eiles. At­
likome eksperimentą, norėdami nustatyti, ar piltuvėlio efektas
yra žmonių sėdėjimo rezultatas, o gal atvirkščiai - vieta, j kurią
atsisėdo asmuo, paveikė jo dalyvavimą ir inform acijos atgami­
nimą. Ant kėdžių padėjome korteles su delegatų vardais, kad
jie sėstų, kur nurodyta, bet ne ten, kur įpratę. Entuziastingus
žmones tyčia išsodinome kambario pakraščiuose ir paskuti­
nėse eilėse, o paskutinių eilių atsiskyrėlius pasiuntėme į prie­
kį. Nustatėme, kad ši strategija padidino negatyvių klausytojų,
pasodintų į pirmąsias eiles, aktyvumą ir geresnį inform acijos
atgaminimą, taip pat sumažino nutremtų į galą delegatų akty­
vumą ir atmintį. Šis eksperimentas išryškina mokymo strate­
giją - jei norite, kad jus tikrai išgirstų, klausytojus sodinkite į
pirmąsias eiles. Kai kurie vedėjai ir instruktoriai, dirbantys su
mažesnėmis grupėmis, nenaudoja šio „klasės stiliaus*. Šį sti­
lių jie pakeitė „pasaga" ar „atviru kvadratu", nes aktyvumas ir
atmintis būna geresni, kai palaikomas kalbėtojo ir klausytojų
akių kontaktas.

S P R E N D IM A S PER PIETU S

Prisiminę, kas kalbėta apie žmonių teritorijas, kvadratinius,


stačiakampius ir apskritus stalus, aptarkime dalykinius pietus
restorane.

384
Pasirengimas sėdėti - kur sėstis ir kodėl

Jei ketinate per pietus susukti verslą, didžiausią kalbos dalį


pasakykite prieš patiekiant maistą. Pradėjus valgyti, pokalbis
sustoja, o alkoholis atbukina smegenis. Pavalgius skrandis ima
virškinti, sumažėja smegenų aprūpinimas krauju, todėl žmo­
nėms sunku mąstyti. Kartais vyrai tokiomis priemonėmis sten­
giasi užliūliuoti moteris, atėjusias į pasimatymą, bet verslui tai
gali būti pražūtinga. Savo pasiūlymus teikite, kai visi budrūs.

Niekas nepriima sprendimų valgydamas


pilna burna.

Prieš šimtus tūkstančių metų žmogaus protėvis, grįžęs iš me­


džioklės, oloje dalydavosi grobį. Prie įėjimo į olą užkurdavo
laužą, kad įspėtų priešus ir sulaikytų šilumą. Urviniai žmonės,
kol susikaupę rijo mėsą, sėdėdavo atsirėmę į sieną, kad nugarą
apsaugotų nuo užpuolimo. Aplink buvo girdėti garsai: kaulų
graužimas, kramtymas ir laužo spragsėjimas. Sis senas mais­
to dalijimosi aplink laužą ritualas buvo dabartinio socialinio
bendravimo, kai organizuojame mėsos kepimo šventę, iškylas
ir kviestinius pietus, pradžia. Šiuolaikinis žmogus reaguoja ir
elgiasi panašiai kaip ir anas urvinis, gyvenęs prieš daugybę
tūkstančių metų.
Grįžkime į restoraną ar į kviestinius pietus: norimą spren­
dimą gauti lengviau, kai asmenys atsipalaidavę, kai vyrauja
žemi gynybos barjerai. Neužmirškime, kas pasakyta apie pro­
tėvius, ir laikykimės kelių paprastų taisyklių.
Pirmiausia pietaudami namie ar restorane kviestinį asmenį
pasodinkite nugara į tvirtą sieną ar pertvarą. Tyrimai rodo,
kad padažnėja asmens kvėpavimas ir širdies plakimas, padidė­
ja kraujo spaudimas, jeigu jis sėdi nugara į atvirą erdvę, ypač

385
Kūno kalbos vadovas

jei kas nors vaikšto už nugaros. Įtampa padidėja, jei asmens


nugara atsukta į atviras duris ar j langą pirmame aukšte. Todėl,
nenorėdami nervinti ar gąsdinti pakviesto žmogaus, pasodin­
kite jį į tinkamą vietą. Kad pojūčiai atsipalaiduotų, patalpos
apšvietimas turi būti neryškus, muzika rami. Daug aukšto ly­
gio restoranų prie durų turi įrengtus atvirus židinius ar ugnies
imitaciją, kad sukurtų laužo įspūdį, buvusį senovės olose. Sta­
las, prie kurio sėdite, turėtų būti apskritas, o kad asmens ne­
trikdytų svetimi žvilgsniai ir jūsų pokalbio nesiklausytų, stalą
paslėpkite už pertvaros ar didelio žaliuojančio augalo.
Aukšto lygio restoranai, nors tiekia paprastą maistą, nau­
doja šiuos atpalaidavimo būdus, kad ištrauktų kuo daugiau
pinigų iš lankytojų kišenės, o tūkstančius metų vyrai taip
kūrė romantišką aplinką savo moterims. Daug lengviau gauti
kliento sutikimą, kai aplinka tinkama, o ne restoraninė - kur
plieskia šviesos, stalai ir kėdės išmėtyti po atvirą erdvę, žlega
lėkštės, dzingsi peiliai ir šakutės.

SA N T R A U K A

Sėdėjim o vietos neturėtų būti atsitiktinės: sodinant žmones


į jiem s skirtas vietas galima paveikti susirinkimo rezultatus.
Eidami į susirinkimą, savęs paklauskite: kokį žmogų norite
paveikti labiausiai ir kuri kėdė tam geriausiai tiktų? Kas ban­
dys ginčytis ar prieštarauti? Jeigu nebus paskirto lyderio, kas
atsisės į didžiausios jėgos kėdes, kad save sustiprintų? Jei no­
rite kontroliuoti, kur jum s geriausia atsisėsti? Jei sugebėsite
pasirinkti, ne tik įgysite pranašumą, bet ir neįeisite dominuoti
kitiems ir kontroliuosite susirinkimą.
18 S K Y R I U S

APKLAUSOS, JĖGOS ŽAIDIMAI IR


BENDROVIŲ POLITIKA

Adomas, išėjęs po pokalbio, jaučia, kad pasirodė nekaip. Ką bloga


pasakė? Gal reikalus pablogino šokolado spalvos kostiumas, ožio
barzdelė, auskaras ir prikimštas portfelis? O gal jis ne ten atsisėdo?

Apskritai darbo apklausos nėra produktyvios, nes tyrinėjimai


rodo, kad darbą gausi, jei sugebėsi patikti klausinėjančiam
asmeniui. Gyvenimo aprašymas nėra naudingas, tai tikras
šlamštas ir jį visi pamiršta - išlieka tik kandidato pasirodymas
ir jo poveikis klausėjui.

Pirmi įspūdžiai yra verslo pasaulio


„meilė iš pirmo žvilgsnio".

387
Toledo universiteto profesorius Frankas Bernieris analizavo,
į
kokį įspūdį per 20 minučių pokalbio padaro įvairaus amžiaus
ir išsilavinimo kandidatai į darbo vietą. Klausėjai buvo pra­
šomi apibūdinti kandidatų ambicijas, protinius gabumus ir
kompetenciją. Paskui grupė stebėtojų buvo prašomi pasižiū­
rėti vaizdinę medžiagą - kiekvieno pokalbio pirmąsias 15 se­
kundžių. Rezultatai parodė, kad pirmieji stebėtojų įspūdžiai
per 15 sekundžių yra tokie patys kaip klausėjų. Tai akivaizdus
įrodymas, kad pagrindiniai veiksniai, nulemiantys rezultatą,
yra rankos paspaudimas ir apskritai kūno kalba, kitaip sakant,
pirmas įspūdis.

K O D Ė L D Ž E IM S A S B O N D A S A T R O D O KIETAS,
ŠA L T A S IR S U S IK A U P Ę S

Lingvistiniai tyrimai įrodė tiesioginį ryšį tarp asmens statu­


so, galios ar prestižo ir jo žodyno diapazono. Kuo aukštesnė
asmens socialinė padėtis, tuo geriau jis vartoja žodžius ir fra­
zes. Kūno kalbos tyrimai atskleidė ryšį tarp gebėjimo kalbėti
ir gestų, naudojamų žiniai perteikti, skaičiaus. Išsilavinęs ir
aukštesnio statuso asmuo savo mintis gali išreikšti žodžiais,
mažiau išsilavinęs žmogus remiasi gestais, o ne žodžiais. Jam
nepakanka žodžių, todėl juos pakeičia gestais. Kuo aukštesnė
asmens socialinė ir ekonominė padėtis, tuo mažiau jis naudo­
ja gestų ir kūno kalbos.
Specialusis agentas Džeimsas Bondas sėkmingai naudojo
šiuos principus: jis sumažino kūno gestus, ypač ekstremaliais
atvejais. Gąsdinamas, užgauliojamas ir šaudomas piktadarių,
jis likdavo nejudrus, kalbėdavo trumpais sakiniais.

388
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

Džeimsas Bondas buvo toks kietas, kad, nudėjęs


dešimt banditų, galėjo čia pat pasimylėti.

Aukšto statuso žmonės visada „išlaiko šaltakraujiškumą", t. y.


slepia emocijas. Tokie aktoriai kaip Džimis Keris (Jim Carrey)
yra priešingybė - pabrėždami jėgos trūkumą, jie yra perdėtai
judrūs ir vaidina judrius ir bejėgius įgąsdintus žmones.

D E V Y N I A U K S IN IA I R A K T E L IA I, A R B A K A IP
P A D A R Y T I G E R Ą P IR M Ą jSPŪD|

Tarkime, einate į pokalbį dėl darbo ir norite pasirodyti kuo


geriau. Turėkite omeny, kad keturios pirmosios minutės yra
lemiamos - apie jus darbdavys susidarys 90 proc. nuomonės,
o 6 0 -8 0 proc. jūsų poveikio yra neverbalinis.
Štai devyni auksiniai rakteliai, kaip gerai pasirodyti per po­
kalbį.

I. Priimamasis
Nusivilkite viršutinius drabužius ir, jei įmanoma, paduokite
priimamojo sekretoriui. Neikite į kabinetą apsikrovę daiktais
ir drabužiais, pasirodysite neprotingas. Priimamajame visada
stovėkite, nesisėskite. Priimamojo sekretorius jus primygtinai
prašys sėstis, kad galėtų ramia sąžine jus pamiršti. Stovėkite
naudodami gestą už nugaros ranka saujoje (pasitikėjimas) ir
kojomis lėtai siūbuokite pirmyn atgal (pasitikėjimas, valdy­
mas) ar naudokite sudurtų pirštų galiukų gestą. Ši kūno kalba
nuolat primena, kad jūs vis dar čia ir laukiate. Bet taip nesiel­
kite mokesčių inspekcijoje.

389
Kūno kalbos vadovas

2. Įėjimas
Jūsų įėjimas sufleruoja, kokio elgesio tikitės iš klausėjų. Kai
priimamojo sekretorius pakviečia įeiti, ženkite nedvejodami.
Nestabčiokite tarpduryje kaip išdykęs moksleivis, atvary­
tas pas direktorių. Kai įžengsite, artinkitės tuo pačiu greičiu.
Žmonės, kuriems stinga pasitikėjimo, pakeičia greitį ir įėję
šliurina mažais žingsneliais.

3. Prisiartinimas
Net jei asmuo kalba telefonu, knisasi stalčiuje ar rišasi batų
raištelius, eikite tiesiai, pasitikėdami, lygiu žingsniu. Pasidė­
kite portfelį, aplanką, paspauskite asmeniui ranką ir tučtuojau
atsisėskite. Tegul žino, jog į kabinetus jūs einate su pasitikėji­
mu ir nepratęs, kad jus verstų laukti. Žmonės, lėtai vaikštantys
ar žengiantys ilgais žingsniais, rodo, kad jie turi daug laiko ir
niekuo nesidomi. Tai tinka pensininkams milijonieriams ir
tiems, kas gyvena Floridoje ir Kvynslande, bet ne sveikam,
stipriam, autoritetingam ir sugebančiam asmeniui, galinčiam
būti partneriu. Įtakingi žmonės vaikšto gyvai, vidutinio ilgio
žingsniais.

4. Rankos paspaudimas
Delną ištieskite tiesiai ir paspauskite taip, kaip spaudžia
jums. Leiskite kitam asmeniui spręsti, kada baigti spaus­
ti ranką. Žingtelėkite į stačiakampio stalo kairę pusę, kad
išvengtumėte pasveikinimo delnu žemyn. Nesisveikinkite
tiesiai skersai stalo. Per pirmąsias 15 sekundžių ištarkite as­
mens vardą du kartus ir vienu sykiu nekalbėkite ilgiau kaip
30 sekundžių.

39 0
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politiku

5. Kai sėdatės
Jeigu jums liepiama sėstis ant žemos kėdės, nukreiptos tiesiai
į kitą asmenį, kėdę nuo asmens pasukite 45 laipsnių kampu,
kad neįklimptumėte į „papeikimo" poziciją. Jei negalite pa­
sukti kėdės, tuomet pasukite kampu kūną.

6. Sėdėjimo zonos
Jeigu esate kviečiamas sėstis neoficialioje kabineto dalyje, pa­
vyzdžiui, prie kavos stalelio, - tai geras ženklas, nes 95 proc.
verslo sandorių atmetama prie stalo. Niekada nesėskite ant
žemos įdumbančios sofos, nes tuomet kyšos gigantiškos ko­
jos ir jų viršuje maža galva. Jei jau reikia, sėskite tiesiai ant
krašto, kad kontroliuotumėte savo kūno kalbą ir gestus, ir nuo
asmens nusisukite 45 laipsnių kampu.

7. Jūsų gestai
Susikaupę, ramūs ir kontroliuojantys savo emocijas žmonės
naudoja aiškius, paprastus, sąmoningus judesius. Aukšto sta­
tuso individai pasitelkia tik kelis gestus. Tai senovinis derybi­
ninkų manevras - žmonės, turintys galią, daug nejuda. Prisi­
minkite, kad Rytų Europos gyventojai daugiau gestikuliuoja
nei vakariečiai - jie tai daro nuo alkūnės žemyn, o Pietų Eu­
ropos žmonės gestikuliuoja rankomis ir pečiais. Mėgdžiokite
kito asmens gestus ir išraišką, kai tai priimtina.

8. Atstumas
Gerbkite kito asmens asmeninę erdvę; pirmosiomis susitiki­
mo minutėmis ji bus didesnė. Jei prisislinksite per arti, as­
muo sureaguos atsilošdamas, pasvirdamas į šalį, naudos pa­
sikartojančius gestus, pavyzdžiui, ims barbenti pirštais. Kaip

39i
Kūno kalbos vadovas

paprastai galite prisislinkti artyn prie pažįstamų žmonių, bet


atsitraukite nuo svetimų. Vyrai slenka arčiau moterų, su ku­
riomis jie dirba, o moterys stengiasi nuo jų pasitraukti toliau.
Artimiau laikosi panašaus amžiaus asmenys, o nuo gerokai
vyresnių ir jaunesnių stengiasi laikytis atokiai.

9. Išėjimas
Neskubėdami susikraukite daiktus, ramiai, ne karštligiškai,
paspauskite ranką, apsisukite ir išeikite. Jei įėjus durys buvo
uždarytos, jas paskui save uždarykite. Jums išeinant, žmonės
jus stebi iš užpakalio, todėl vyrams patartina nusiblizginti batų
kulnus. Vyrai į juos paprastai nekreipia dėmesio, bet moterys
nusiteikusios kritiškai. Kai moteris nusprendžia išeiti, ji pa­
suks kojas į duris ir ims taisytis, lygintis drabužius ir plaukus,
kad gerai atrodytų iš užpakalio. Kaip pastebėta anksčiau, pa­
slėptos kameros parodo, kad moteriai einant pro duris kiti ty­
rinėja užpakalį - patinka jum s ar ne. Pasiekusios duris, lėtai
atsisukite ir nusišypsokite. Bus daug geriau, jeigu darbdavys
prisimins besišypsantį jūsų veidą, o ne užpakalį.

KAI JŪ S PRIVER STA S LAUKTI

Jei jus verčia laukti ilgiau kaip 20 minučių, tai rodo, kad tie
žmonės arba neorganizuoti, arba užsiima jėgos žaidimais. Pri­
verstinis laukimas veiksmingai sumažina laukiančiojo statusą
ir padidina verčiančio laukti asmens šansus. Tą matome, kai
žmonės stovi ilgose eilėse prie restoranų ar kino teatrų - visi
galvoja, kad gal apsimoka laukti, antraip ko čia visi stovėtų?
Visada turėkite po ranka knygą, kompiuterį ar bendrovės
dokumentus, kad parodytumėte, jog esate užsiėmę ir nepasi­

392
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politiku

ruošę nepatogumams. Kai jus privertęs laukti asmuo išeis pro


duris, laukite, kol jis prabils pirmas, lėtai pakelkite galvą ir
pasisveikinkite, tuomet viską ramiai ir su pasitikėjimu susi-
dėkite. Kita gera priverstinio laukimo strategija - pasiimti fi­
nansinius popierius, skaičiuotuvą ir griebtis darbo. Kai būsite
pakviestas, sakykite: „Luktelėkit, tuoj baigsiu skaičiuoti." Arba
skambinkite visiems, kas ateina j galvą. Jūsų siunčiama žinia
labai aiški - jūs esate užsiėmęs žmogus ir čia keliami nepato­
gumai yra blogo organizavimo rezultatas. Jei įtariate, kad kitas
asmuo žaidžia jėgos žaidimus, paprašykite, kad per susitiki­
mą kas nors jums paskambintų. Atsiliepkite į skambutį, gar­
siai minėkite dideles pinigų sumas, mestelėkite vieną ar kitą
žinomą pavardę, pasakykite skambintojui, kad jūs tenkinatės
nk pačiu geriausiu sprendimu ir kad jie kuo greičiau vėl jums
paskambintų. Išjunkite telefoną, atsiprašykite, kad pertraukėte
kalbą, ir kaip niekur nieko tęskite. Ei, tai tinka Džeimsui Bon-
dui... Tiks ir jums.
Jei kitas asmuo čiumpa telefoną ir ima skambinti ar įeina
trečias asmuo ir pradeda ilgą šneką, išsiimkite knygą, skaity­
kite ar čiupkite atlikti namų darbus. Tai jiems suteikia priva­
tumo ir kartu rodo, kad jūs neleidžiate tuščiai laiko. Jei jums
regisi, kad asmuo taip elgiasi tyčia, išsiimkite mobilųjį telefoną
ii kelis kartus paskambinkite, pranešdami apie svarbius suma­
nymus, kuriuos aptarsite vėliau.

AR A P S IM E S T I, K O L P A V Y K S P A D A R Y T I

Įeigu vengiate rankų prie veido gestų ir kalbate naudodami


atvirus signalus, ar tai reiškia, kad galite meluoti? Nebūtinai,
nes jei žinote, kad meluojate, delnai turėtų prakaituoti, skruos­

393
Kūno kalbos vadovas

tai trūkčioti, o lėliukės susiaurėti. Geriausi melagiai tie, kas įsi­


jaučia į savo vaidmenį ir patys juo patiki. Profesionalus akto­
rius, vaidinantis geriau už kitus, gauna „Oskarą".
Jeigu praktikuosite knygoje aptartus teigiamus įgūdžius, jie
taps antruoju jūsų prigimimu ir jums gyvenime pravers.
Mokslininkai patvirtino teiginį „apsimetinėk, kol pavyks
padaryti", atlikdami bandymus su paukščiais. Kuo tamses­
nės paukščio plunksnos, tuo jis labiau dominuoja. Tamsesnių
plunksnų paukščiai yra pirmieji eilėje prie lesalo ir partnerių.
Mokslininkai atrinko šviesesnių plunksnų silpnus paukščius
ir juos nudažė tamsiau, kad kiti paukščiai apsigautų ir palai­
kytų juos dominuojančiais. Tačiau „melagiai" paukščiai buvo
užpulti tikrųjų dominuojančių paukščių, nes vis dar rodė savo
silpnumą ir nuolankią kūno kalbą. Kituose bandymuose silp­
nesni paukščiai - patelės ir patinai - buvo ne tik nudažyti,
bet ir jiems įšvirkšta testosterono hormono, kad elgtųsi kaip
dominuojantys. Šįkart „melagiai" stypčiojo pasitikintys, laikė­
si, lyg būtų viršesni, ir apkvailino tikruosius dominuojančius
paukščius. Tai rodo, kad jums, dalyvaujant pokalbyje, reikia
pasiskirti įtikinamą vaidmenį ir mintyse praktikuoti elgseną,
kitų priimamą rimtai.

S E P T Y N I P A P R A S T I B Ū D A I, S U T E IK IA N T Y S
PRANAŠU M Ą

1. Susirinkimuose stovėkite
Visiems trumpiems susirinkimams vadovaukite stovėdami.
Tyrimai rodo, kad stovint pokalbiai būna gerokai trumpesni
negu sėdint, o jei susirinkimui vadovaujantis asmuo stovi,
manoma, jis yra aukštesnio statuso už sėdinčiuosius. Kai kiti
įžengia į jūsų darbo erdvę ir stovi, sutaupoma laiko, todėl siū­

394
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

lome darbo erdvėje nelaikyti lankytojų kėdės. Stovint greičiau


ir tiksliau apsisprendžiama, o kiti neeikvoja jūsų laiko socialiai
plepėdami, pavyzdžiui, „O kaip jūsų šeima?"

.
2 Varžovus sodinkite nugara j duris
Kaip buvo aptarta, tyrimai atskleidė, kad, sėdėdami nugara į
atviras erdves, jaučiame stresą, padidėja kraujospūdis, tankiau
plaka širdis, sustiprėja smegenų įtampa, padažnėja kvėpavi­
mas, nes kūnas laukia užpuolimo iš užpakalio. Tai puiki vieta
sėdėti jūsų varžovams.

3. Suglauskite pirštus
Kai žmonės kalba ir laiko suspaustus pirštus, o rankos yra
žemiau smakro lygio, jie nusipelno daugiausia dėmesio. Kai
pirštai atgniaužti ar rankos uždėtos ant smakro, toks žmogus
turi mažiau galios.

4. Atkiškite alkūnes
Kai sėdite ant kėdės, atkiškite alkūnes ar jas pasidėkite ant
ranktūrių. Nuolankūs, bailūs individai prispaudžia alkūnes,
kad apsisaugotų, ir jie laikomi bailiais.

5. Rinkitės svarius žodžius


Kalifornijos universiteto tyrimai parodė, kad įtikinamiausi
šnekamosios kalbos žodžiai yra: atradimas, garantija, meilė,
Įrodytas, rezultatai, išgelbėti, lengvai, sveikata, pinigai, naujas,
saugus ir jūs. Vartokite šiuos žodžius. Gausite gerus rezultatus,
rinkdamiesi šiuos žodžius, ir tai jums garantuos daugiau mei­
lės, bus geresnė sveikata, sutaupysite pinigų. Žodžiai visiškai
saugūs ir juos lengva vartoti.

395
Kūno kalbos vadovas

6. Nešiokitės ploną portfelį


Ploną portfelį su kodine spyna nešiojasi svarbus asmuo, suin­
teresuotas tik pelnu; didelius griozdiškus portfelius nešiojasi
tie, kas padaro visą darbą, ir manoma, kad jie nesugeba atlikti
darbo laiku.

7. Stebėkite, ar švarkas užsegtas


Konfrontacijos, pavyzdžiui, tarp unijų ir korporacijų, vaizdo
medžiagos analizė rodo, kad dažniau susitariama, jei žmonių
švarkai būna atsagstyti. Žmonės, sukryžiuojantys ant krūtinės
rankas, tai daro užsisagstę švarką ir jie yra neigiamai nusiteikę.
Kai susirinkime asmuo staiga atsisega švarką, galite padaryti
išvadą, kad jis ką tik pasiruošė išklausyti.

SA N TRAU KA

Prieš eidami į svarbų pokalbį ar susirinkimą, ramiai prisėskite


penkioms minutėms ir įsivaizduokite, kad jums gerai sekasi.
Kai aiškiai įsivaizduosite, kūnas tai parodys, o kiti atitinkamai
sureaguos.

ĮS T A IG O S J Ė G O S P O L IT IK A

Ar pasitaikė, kad, nuėję į darbo pokalbį ir atsisėdę į lankytojo


kėdę, pasijutote sukrėsti ir bejėgiai? Kai klausėjas atrodė toks
didelis ir negailestingas, o jūs jautėtės mažas ir nereikšmin­
gas? Galimas daiktas, kad klausėjas gudriai išdėstė kabineto
baldus, jog sustiprintų savo statusą ir galią, o jus pažemintų.
Tam tikri būdai, naudojant kėdes ir sėdimas vietas, gali sukur­
ti tokią kabineto atmosferą.

396
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

Kėdės padeda padidinti statusą ir galią. Tai priklauso nuo


kėdės dydžio ir jos priedų, kėdės aukščio nuo grindų ir kėdės
padėties kito asmens atžvilgiu.

1. Kėdės dydis ir jos priedai


Kėdės atkaltės aukštis pakelia ar pažemina asmens statusą.
Kuo aukštesnė kėdės atkaltė, tuo daugiau galios ir statuso turi
sėdintis asmuo. Karalių, karalienių, popiežių ir kitų aukšto
rango žmonių sosto ar oficialios kėdės atlošo aukštis gali būti
2,5 m ar daugiau, parodant jų statusą kitų žmonių atžvilgiu;
vyriausiojo administratoriaus kėdė odinė, su aukšta atkalte, o
kėdė lankytojams - su žema. Kokią galią turėtų karalienė ar
popiežius, jei sėdėtų ant mažos pianino taburetės?
Sukinėjamos kėdės svaresnės už nejudamas, spaudžiamam
vartotojui jos suteikia judėjimo laisvę. Nejudamos kėdės ribo­
ja judėjimo laisvę, todėl tai kompensuojama sėdinčiojo kūno
gestais, rodančiais jo požiūrį ir jausmus. Daugiausia galios turi
kėdės su ranktūriais, atlošiamos ir su ratukais.

2. Kėdės aukštis
Galios įgijimas, naudojant aukštį, buvo aptartas 16 skyriuje,
bet verta pasakyti, kad statuso pranašumas įgyjamas, jei kėdė
nuo grindų pakelta aukščiau, palyginti su kitomis kėdėmis.
Kai kurie reklamos administratoriai sėdi ant aukštomis at­
kaltėmis kėdžių kuo didesniame aukštyje, o lankytojai sėdi
priešingai - gynybine pozicija - ant sofos ar kėdės; jos tokios
žemos, kad jų akys yra viename lygyje su administratoriaus
rašomuoju stalu.

397
Kūno kalbos vadovas

3. Kėdės padėtis
Kaip užsiminta skyriuje apie sėdėjimo būdus, lankytojui daro­
mas spaudimas, kai jo kėdė stovi tiesiai rungtyniavimo pozici­
ja. Įprastas jėgos žaidimas, kai lankytojo kėdė pastatoma kuo
toliau nuo viršininko stalo - socialinėje ar viešojoje zonoje;
taip sumažinamas lankytojo statusas.

KA IP PAKEISTI STALO TERITO RIJĄ

Kai du žmonės sėdi prie stalo tiesiai vienas prieš kitą, jie ne­
sąmoningai stalą dalija į dvi lygias teritorijas. Kiekvienas pusę
stalo laiko savo teritorija, dėl kurios gali kilti peštynės.
Tačiau yra atvejų, kai nedera užimti kampinės stalo pozi­
cijos. Tarkime, sėdinčiam prie stačiakampio stalo asmeniui
turite įteikti aplanką, knygą, citatą ar pavyzdį; tam pasirinkite
geriausią poziciją. Daiktą padėkite ant stalo taip, kad asmuo
pasilenktų, į jį pasižiūrėtų ir prisitrauktų į savo pusę arba
stumtelėtų jum s atgal.

Popierius padėtas
ant skiriamosios
linijos

Jeigu jis pasilenkia į priekį pasižiūrėti, bet popieriaus neima,


tą daiktą pristatykite iš savo vietos, nes jis savo pusėje jūsų

398
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

nelaukia. Kai šitaip atsitinka, kalbėkite pasisukę 45 laipsnių


kampu. Jeigu asmuo prisitraukia popierių į savo pusę, galite
prašyti leidimo įžengti į jo teritoriją ir atsisėsti kampo ar ben­
dradarbiavimo pozicija.

Jei asmuo
pasiima popierių
į savo teritoriją,
neverbaline kalba
jis praneša savo
sutikimą

Neverbalinis
sutikimas įžengti į
jo erdvę

ločiau jeigu asmuo pastumia popierių jums, likite savo pusė­


je. Niekada nesikėsinkite į kito asmens teritoriją, jeigu jums
neduotas neverbalinis leidimas, antraip parodysite nepagarbą.

S Ė D IN Č IO K Ū N O K R Y P T IS

Sakykime, turite papriekaištauti aplaidžiai dirbančiam paval­


diniui. Jaučiate, kad teks kalbėti konkrečiai, ir tai pavaldiniui
gali sukelti įtampą. O juk kartais reikės pavaldiniui parodyti
'užuojautą ir pritarti jo mintims ar veiksmams.

399
Kūno kalbos vadovas

Nekalbėsime apie pokalbio ir klausinėjimo būdus, aptarsi­


me kitus dalykus: (1) priekaištausite savo kabinete; (2) paval­
dinys sėdės ant nejudančios be ranktūrių kėdės, todėl naudos
kūno gestus ir pozas, iš to jūs suprasite jo požiūrį; ir (3) sė­
dėsite ant sukamosios kėdės su ranktūriais, todėl, galėdamas
sukinėtis, mažai gestikuliuosite.
Galite naudoti tris pagrindines kampo pozicijas. Kaip tri­
kampio pozicija stovint, taip ir sėdint 45 laipsnių kampu su­
kuriamas neoficialus, laisvas požiūris į susitikimą, todėl tokia
pozicija yra atvira.

Susirinkimas pradedamas naudojant 45 laipsnių


kampą; tai sukuria laisvą atmosferą

Būdamas šioje pozicijoje ir neverbaliniu būdu mėgdžiodamas


pavaldinio gestus ir judesius, galite jam parodyti savo pritari­
mą. Kai stovėjimo pozicija atvira, kūnas krypsta į trečią tri­
kampio kampą - taip parodomas sutikimas.
Pasukdami kėdę, kad jūsų kūnas nusikreiptų į asmenį,
neverbaliniu būdu jam sakote, kad laukiate tiesių atsakymų
į klausimus.

400
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

Tiesiai nukreiptas kūnas palaiko pokalbio rimtį

Nuo asmens nusisukę 45 laipsnių kampu, sumažinate interviu


įtampą. Tai puiki pozicija; taip sėdint galima užduoti subtilius
ar nepatogius klausimus, skatinti atvirus atsakymus į klausi­
mus, nejaučiant galimo spaudimo.

Taisyklinga 45 laipsnių pozicija

K A IP P E R T V A R K Y T I K A B IN E T Ą

(ei atidžiai skaitėte knygą, turėtumėte mokėti pertvarkyti ka­


binetą taip, kad jis teiktų galią, didintų jūsų įtaką, kontrolę ar
panorėję sukurtumėte atpalaiduojančią, draugišką ar neoficia­
lią aplinką. Papasakosime, kaip pertvarkėme kabinetą, kad pa­

401
Kūno kalbos vadovas

dėtume išspręsti kai kuriuos personalo vadybininko santykių


su tarnautojais keblumus.
Džonas dirbo didelėje finansų bendrovėje. Jį paskyrė va­
dybininku ir davė atskirą kabinetą. Po kelių mėnesių Džonas
pamatė, kad darbuotojai jo vengia, santykiai su jais darosi
įtempti, ypač kai jie užeidavo į jo kabinetą. Darbuotojus buvo
sunku priversti klausyti nurodymų, jam negirdint jie burbėda-
vo. Stebėjimai parodė, kad bendravimas buvo ypač blogas, kai
darbuotojai ateidavo į jo kabinetą.
Nesvarstėme Džono vadybos gebėjimų, o susitelkėme į ne­
verbalinį jo elgesį. Pateikiame stebėjimų santrauką ir išvadas,
kaip atrodė Džono kabinetas:

1. Lankytojo kėdė pastatyta rungtyniavimo pozicijoje


Džono atžvilgiu.
2. Kabineto sienos išmuštos kietomis plokštėmis, išsky­
rus langą ir perregimą stiklo sienelę; pro ją matyti pa­
grindinė bendrovės erdvė, iš kur žvilgčioja darbuoto­
jai. Tas „šnipinėjimas" mažino Džono statusą ir didino
pavaldinio jėgą, mat asmuo, sėdintis lankytojo kėdėje,
buvo palaikomas žiūrinčių pro sienelę darbuotojų.
3. Tvirtas Džono stalo priekis slėpė apatinę jo kūno dalį
ir mažino gestus, todėl lankytojai negalėjo vertinti,
kaip jis jaučiasi.
4. Lankytojo kėdė buvo pastatyta taip, kad lankytojas
sėdėtų nugara į atvertas duris.
5. Džonas sėdėdavo naudodamas katapultą ar permetęs
koją per ranktūrį, nelygu, koks lankytojas būdavo atėjęs.
6. Džonas sėdėjo ant sukamosios kėdės su aukšta atkal­
te, ranktūriais ir ratukais. Lankytojo kėdė buvo pa­
prasta, su žemu atlošu, nejudanti ir be ranktūrių.

402
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių politika

Pirminis Džono kabineto planas

Neverbaliniu požiūriu Džono kabineto vaizdas buvo katas­


trofiškas. Kiekvienas, įėjęs į kabinetą, pajusdavo priešiškumą.
Kad Džono vadovavimo stilius būtų draugiškesnis, jo kabinetą
pertvarkėme taip:

1. Džono stalas, pastatytas priešais stiklinę sienelę, pa­


didino kabinetą, o įėjusius į vidų sutikdavo Džonas,
o ne rašomasis stalas.
2. „Karštoji kėdė“, pastatyta kampo pozicijoje, skatino
atvirą pokalbį ir buvo dalinis barjeras nesaugumą
jaučiančiam personalui.
3. Stiklinė pertvara buvo padengta atspindinčiu pavir­
šiumi; pro ją dabar galėjo matyti Džonas, o ne dar­
buotojai. Tai sustiprino Džono statusą, apsaugojo jo
teritoriją ir sukūrė šiltesnę aplinką kabinete.

40 3
Kūno kalbos vadovas

Pakeisto kabineto planas

4. Žemas apskritas stalas su trimis vienodomis suka­


mosiomis kėdėmis pastatytas kitame kabineto gale ir
skirtas neoficialiems susirinkimams.
5. Pradiniame plane rašomojo stalo pusė priklausė lan­
kytojui, pertvarkytame kabinete visas stalas priklausė
Džonui.
6. Džonas mokėsi sėdėti atvira poza, naudoti subtilius
sudurtų pirštų galiukų gestus ir sąmoningai rodyti
delnus.

Rezultatai? Smarkiai pagerėjo vadybininko santykiai su dar­


buotojais, kai kurie Džoną apibūdino kaip „gero būdo“ ir atsi­
palaidavusį bendradarbį.
Įstaigoje ar namie jūsų galia ir bendravimas bus veiksmin­
gesni, jei daugiau dėmesio skirsite neverbalinei kūno kalbai.
Deja, darbuotojų kabinetai įrengti panašiai kaip Džono, nes

404
Apklausos, jėgos žaidim ai ir bendrovių p olitika

juos įrengia biurų dizaineriai, nesuprantantys žmonių sąvei­


kos svarbos, neatsižvelgiantys į neigiamus neverbalinius žen­
klus, galinčius daug ką nesąmoningai pasakyti.
Ištirkite savo pačių darbo aplinką ir pertvarkykite pagal
pateiktą informaciją.

SA N TRAU KA

Jėgos žaidimus ir bendrovių politiką galima nujausti iš anksto


ir suplanuoti tolesnius žingsnius. Adomas nežinojo, kad Va­
karų kultūroje vyrai, dėvintys šokoladinį kostiumą, atbaido
moteris, o madinga ožio barzdelė vyresniajai kartai bjauri,
nes pasąmonėje asocijuojasi su šėtonu. Auskaras ir prikimštas
portfelis... na, šitie dalykai į interviu atsinešami tų, kas yra ne­
verbaliniai žiopliai.
19 S K Y R I U S

VISATAI SUDĖJUS

Paveikslėlyje nupieštas dramblys. Tik atidžiai patyrinėję su­


prantame, ko jame neturėtų būti. Žmonės mato asmenis, bet
praleidžia akivaizdžias detales, jeigu jų niekas nenurodo. Taip
yra ir su kūno kalba. Bendravimas kūno kalba vyko milijo­
nus metų, tačiau moksliškai ištyrinėtas X X amžiaus pabaigoje.
Žmonės „atrado* kūno kalbą, ir ši tapo formalaus švietimo ir
verslo mokymų dalimi.
Paskutinis skyrius skiriamas socialiniam ir verslo veiks­
mų planui. Galite pasitikrinti, ar suprantate kūno kalbą. Prieš
skaitydami pastabas, iš eilės panagrinėkite kiekvieną paveiks­
lėlį ir suraskite kūno kalbos ženklus. Suskaičiuokite taškus,
gautus už pamatytus pagrindinius ženklus, ir pabaigoje juos

4 06
Visa tai sudėjus

susumuokite. Nustebsite, kad smarkiai pagerėjo nuovokumas.


Turėkite omenyje, jog analizuojame sustingusius gestus, o
jums teks skaityti susietų gestų grupes ir dar atsižvelgti į kul­
iu rinius skirtumus.

A R G E R A I S K A IT O T E T A R P E IL U Č IŲ ?

1. Kokie šiame paveikslėlyje trys svarbiausi ženklai?

Atsakymai..............................................

Tai geras atvirumo gestų grupės


pavyzdys. Delnai nuolankiai ro­
domi, pirštai išskėsti, kad suteiktų
didesnį poveikį gestui ir rodytų
taikumą. Visas kūnas atviras, nieko
neslepia. Šis vyras bendrauja atvi­
rai, jo laikysena negąsdinanti.

2. Kokie penki pagrindiniai ženklai?

Atsakymai.................................................................................................

Tai klasikinė apgavystės gestų grupė.


Trindamas akį, asmuo žiūri į šalį, pakel­
ti antakiai rodo nepasitikėjimą. Šiek tiek
palenkta ir pasukta galva atskleidžia nei­
giamą nuostatą. Nenuoširdi suspaustų
lūpų šypsena.

407
Kūno kalbos vadovas

3. Kokie trys pagrindiniai ženklai?

Atsakymai.................................................................................................

Čia gestai neatitinka vieni kitų. Vyras, išspau­


dęs pasitikinčią šypseną, eina per kambarį,
ranka pridengia kūną, lyg taisytųsi laikrodį,
bet iš tikrųjų suformuoja dalinį kūno barjerą.
Šypsena išduoda baimę. Tai rodo, kad jis ne­
pasitiki savimi ar aplinkybėmis.

4. Kokie penki pagrindiniai ženklai?

Atsakymai....................................................................

Moteris žiūri į asmenį, bet jam nepritaria. Jos


galva ir kūnas į asmenį nepasukti, žiūri šnairai,
galva truputį palenkta (nepritarimas), antakiai
lengvai suraukti (pyktis), rankos visiškai su­
kryžiuotos (gynyba), lūpų kampučiai nuleisti.

5. Kokie keturi pagrindiniai ženklai?

Atsakymai
Visa tai sudėjus

Vyras jaučiasi viršesnis, dominuoja, turi teritorinę nuosavybę.


Katapulta rodo viršesnį visažinio požiūrį, sukeltos ant stalo
kojos demonstruoja pretenzijas į teritoriją. Ego paryškintas,
aukšto statuso kėdė su ratukais, ranktūriais ir kitais priedais.
Jis sėdi gynybine / rungtyniavimo pozicija.

6. Kokie trys pagrindiniai ženklai?

Atsakymai...................................................................

Vaikas naudoja rankų ant klubų gestą, kad


atrodytų didesnis ir grėsmingesnis. Atkištas
j priekį žandikaulis atskleidžia neklusnumą,
burna plačiai išžiota, kad būtų matyti dan­
tys - taip elgiasi gyvūnai prieš puldami kitus.

7. Kokie penki pagrindiniai ženklai?

Atsakymai..................................................................

Ši gestų grupė gali būti apibendrinta vie­


nu žodžiu - neigiama. Aplankas naudoja­
mas kaip barjeras, kojos ir rankos sukry­
žiuotos, tai rodo nervingumą ar gynybą.
Švarkas susagstytas, o saulės akiniai slepia
akių ar vyzdžių ženklus. Žinant, jog žmo­
nės apie kitą asmenį 90 proc. nuomonės
susidaro per keturias pirmąsias minutes,
atrodo, kad šis asmuo nemoka užmegzti
socialinių ryšių.

409
Kūno kalbos vadovas

8. Kokie šeši pagrindiniai ženklai?

Atsakym ai...............................................

Abu vyrai naudoja agresy­


vius ir parengties gestus:
vyras kairėje pasitelkia ran­
kų ant klubų gestą, dešinė­
je - nykščių už diržo gestą.
Vyras kairėje ne toks agre­
syvus kaip dešinėje, jis šiek
tiek pasviręs, kūnas vos vos
nusisukęs nuo vyro dešinėje. Asmens dešinėje poza bauginan­
ti, nes tiesus kūnas nukreiptas į kitą asmenį. Jo veido išraiška
derinasi su kūno gestais, o lūpų kampučiai nuleisti.

9. Kokie trylika pagrindinių ženklų?

Atsakymai....................................................

Vyras kairėje sėdi apžergęs kėdę, tiesiai pasisukęs kūnu į as­


menį dešinėje; kairėje sėdintis vyras stengiasi vadovauti ar
dominuoti. Jo pirštai sugniaužti, kojos po kėde suspaustos, o

410
Visa tai sudėjus

tai rodo nusivylimą, todėl jam sunku suprantamai perteikti


mintis. Vyras viduryje jaučia pranašumą prieš kitus du, nes
naudoja katapultos gestą, o kojų poza - keturių figūra - rodo,
kad jis linkęs rungtyniauti ar ginčytis. Šis asmuo sėdi aukšto
statuso kėdėje (sukama, atsilošia, su ratukais ir ranktūriais).
Vyras dešinėje sėdi ant paprastos žemo statuso kėdės su neju­
damomis kojomis ir be jokių priedų. Jo rankos ir kojos kietai
sukryžiuotos (gynyba), galva nuleista (priešiškumas), kūnas
nusisukęs (nesidomėjimas), jam nepatinka tai, ką jis girdi.

10. Kokie keturiolika pagrindinių ženklų?

Atsakymai.................................................................................................

Moteris rodo klasikinį koketavimo gestą. Viena koja atkišta


j priekį, rodanti į tolimesnį vyrą (susidomėjimas). Moteris
demonstruoja rankos ant klubo ir nykščio už diržo (atkakli,
pasirengusi) ženklus, šmėsčioja kairės rankos riešas (geismin-
gumas), cigaretės dūmą išpučia aukštyn (pasitikėjimas, pozi­

411
Kūno kalbos vadovas

tyvumas). Ji skersa žvilgčioja į tolimesnį vyrą, šis reaguoja į


jos meilikavimo gestus taisydamasis kaklaraištį (dabinimasis)
ir su koja į ją rodydamas. Jo galva pakelta (susidomėjimas).
Vyras centre aiškiai nesidomi kitu vyru, jo kūnas nusuktas, jis
agresyviai šnairuoja. Šis asmuo nerodo delnų, cigaretės dūmus
pučia žemyn (negatyvu), pasviręs į sieną (teritorinė agresija).

11. Kokie dvylika pagrindinių ženklų?

Atsakymai.................................................................................................

Vyras kairėje naudoja pranašumo gestus, arogantiškai žiūri


į priešais sėdintį vyrą. Jis pasitelkia akių blokavimo ženklus,
kad nematytų priekyje sėdinčio vyro, galva pakreipta ir atmes­
ta atgal, kad žiūrėtų į jį iš aukšto. Taip pat akivaizdi gynyba,
jo keliai kietai suspausti, o vyno taurę laiko abiem rankomis,
kad suformuotų barjerą. Vidurinis vyras iš pokalbio išstum­
tas; jie nesuformavo trikampio, kad jį priimtų. Tačiau vyras
ramiai laikosi nuošalyje, o tai rodo nykščių liemenės kišenėse
(pranašumas) gestas; atsirėmęs į kėdės atkaltę demonstruoja
tarpkojį (vyriškas). Dešinėje sėdintis vyras jau susipažino su

412
Visa tai sudėjus

situacija, todėl užėmė starto poziciją (ruošiasi išeiti), o jo koja


ir kūnas nukreipti į artimiausias duris. Antakiai suraukti, lūpų
kampučiai nuleisti, galva šiek tiek palenkta, atsiskleidžia ne­
pritarimas.

12. Kokie vienuolika pagrindinių ženklų?

Atsakymai.................................................................................................

Abu vyrai iš kairės ir dešinės užėmę uždaras kūno pozicijas.


Centre stovinčio vyro gestai atskleidžia jo viršenybę ir sarkaz­
mą, jis naudoja atlapo sugriebimo ir pakelto nykščio gestus
(pranašumas), taip pat nykščiu rodo į vyrą kairėje (pajuoki­
mas). Vyras dešinėje atsiliepia gynyba: sukryžiuoja kojas, su­
siima žastą (savitvarda), šnairuoja ir taip rodo agresyvumą.
Vyro kairėje irgi neveikia centre esantis vyras. Jis sukryžiavo
kojas (gynyba), ranka kišenėje (nenoras dalyvauti), naudoja
skausmo sprande gestą ir žiūri į grindis.

413
Kūno kalbos vadovas

13 . Kokie dvylika pagrindinių ženklų?

A tsaky m ai .......................................................

Ši seka atspindi įtemptą atmosferą. Trys vyrai sėdi atsilošę,


kad išlaikytų didžiausią atstumą. Vyras, sėdintis dešinėje,
kitiems kelia problemų, tai matyti iš neigiamų gestų grupės.
Kalbėdamas jis naudoja nosies lietim o gestą (apgavystė),
dešinė ranka, permesta skersai kūno, sudaro dalinį barjerą
(gynyba). Kad jam nerūpi kitų žm onių nuomonė, matyti iš
gestų: koja permesta per ranktūrį, rodo tarpkojį, nuo kitų nu­
sisukęs. Vyras, sėdintis kairėje, nepritaria dešinėje sėdinčiam
vyrui ir naudoja pūkelių rankiojim o gestą (nepritarim as), jo
koja užmesta viena ant kitos (gynyba), o pėdos pasuktos į
šalį (nesidom ėjim as). Viduryje sėdintis vyras savo nuom o­
nės nereiškia, tai rodo susilaikymo gestas - sugniaužti kėdės
ranktūriai ir sukryžiuotos kojų kulkšnys. Neverbaline kalba
jis m eta iššūkį dešinėje sėdinčiam vyrui, nes visu kūnu pasi­
sukęs į jį.

414
Visa tai sudėjus

14 . Kokie aštuoni pagrindiniai ženklai?

Atsakymai.................................................................................................

Kairėje sėdintis vyras ir m oteris mėgdžioja vienas kito ges­


tus, suformuodami ant sofos „knygų atramėles". Pora vienas
kitu susidomėjusi, demonstruoja savo riešus, užkeltos viena
ant kitos kojos nukreiptos į vienas kitą. Viduryje sėdintis vy­
ras šypsosi suspaudęs lūpas, stengdamasis domėtis kito vyro
šneka, bet kiti jo veido ir kūno gestai tam prieštarauja. Jo gal­
va palenkta (nepritarimas), lūpų kamputis nuleistas, antakiai
suraukti (pyktis), žiūri iš padilbų. Rankos ir kojos stipriai su­
kryžiuotos (gynyba) - visa tai rodo, kad jo požiūris neigiamas.

15. Kokie penkiolika pagrindinių ženklų?

Atsakymai ............... ................................................................................

Vyras kairėje demonstruoja atvirumo ir sąžiningumo gestų


grupę - pakelta galva, šypsosi, pasilenkęs į priekį, rodo del­
nus, koja atkišta į priekį, švarkas atsagstytas, kojos ir rankos

415
Kūno kalbos vadovas

nesuglaustos. Deja, juo niekas netiki. Moteris sėdi atsilošusi,


galva palenkta, kojos užmestos viena ant kitos (gynyba), dali­
nis rankos barjeras (gynyba), kumštis sugniaužtas (įtampa), ji
naudoja kritišką vertinim o gestą (ranka prie veido). Viduryje
sėdintis vyras pakėlęs sudurtus pirštų galiukus (pasitikėjimas
ar pasipūtimas), jis sėdi keturių figūros poza (polinkis rungty­
niauti ar ginčytis). Galime teigti, kad visa jo laikysena neigia­
ma, nes sėdi atsilošęs, nuleidęs galvą.

16a. Kokie devyni pagrindiniai ženklai?


Pateiktos trys scenos atspindi tipiškas gynybos, agresijos ir ko­
ketavimo gestų grupes.

A tsaky m ai ....................................................................................

Pokalbio pradžia

416
Visa tai sudėjus

Pirm oje scenoje visų trijų žmonių rankos sukryžiuotos, dviejų


sukryžiuotos kojos (gynyba) ir visų kūnai nusukti vienas nuo
kito - tai rodo, kad jie susitiko pirmą kartą. Vyras dešinėje
domisi moterimi, nes palinkęs torsu, dešinė koja pasukta į ją,
jis skersakiuoja pakėlęs antakius (domisi) ir šypsosi. Tačiau ji
nė vienam vyrui nėra atvira.

16b. Kokie vienuolika pagrindinių ženklų?

A tsakym ai ................................................................................................

Po penkių minučių

Moteris atkryžiavo kojas ir ramiai stovi. Vyras iš kairės irgi


atkryžiavo kojas, pėdą nukreipė moters link (susidomėjimas)
ir prie jos palinko. Jis naudoja nykščių už diržo gestą, rodantį,
kad galbūt ketina rungtyniauti su kitu vyru, - tai būtų agresi­
ja, - arba yra nukreiptas į m oterį ir virsta seksualiniu ženklu.
Jis išsitiesia, kad atrodytų aukštesnis. Vyras dešinėje kito vyro
prisibijo, nes taip pat išsitiesė, sukryžiavo rankas ir, svarbiau­
sia, susiraukęs žiūri iš paniūrų (nepritarimas) ir nesišypso.

417
Kūno kalbos vadovas

16 c, Kokie penkiolika pagrindinių ženklų?

A tsaky m ai .....................................................

Po penkiolikos minučių

Dabar kūno kalba aiškiai parodo visų trijų žmonių nusitei­


kimą ir emocijas. Vyras kairėje laiko nykščius už diržo, koją
atkišęs į priekį ir kūnu labiau pasisukęs j moterį, o tai rodo
visišką meilikavimą. Jo nykščiai taip pat kiečiau sugriebę dir­
žą, kad geriau būtų matyti gestas, o kūnas dar labiau išsitiesęs.
Moteris į šį meilikavimą atsiliepia, rodydama, kad juo susi­
domėjo. Ji atkryžiavo rankas, kūnu pasisuko į jį ir koją nu­
kreipė jo link. Moters koketavimo gestai: ji liečia plaukus, de­
m onstruoja riešus, atstato krūtinę, kad matytųsi griovelis tarp
krūtų, nutaiso teigiamą veido išraišką, cigaretės dūmus pučia
aukštyn (pasitikėjimas). Vyras dešinėje jaučiasi nelaimingas,
kad yra išstumtas, jis naudoja rankų ant klubų (agresyvus pa­
sirengimas) gestą ir stovi išsižergęs, rodo tarpkojį, tuo išsaky­
damas savo nepasitenkinimą.
Darom e išvadas, kad vyras kairėje iškovojo moters dėmesį,
o tas kitas turėtų nešdintis nors ir į Himalajus.

418
Visa tai sudėjus

K A IP J U M S S E K Ė S I

1 30-150 taškų
Turite įgimtą intuiciją! Ypač gerai sekasi bendrauti, dažniau­
siai esate jautrus kitų žmonių jausmams. Kopkite į savo klasės
aukštumas!

1 00-130 taškų
Gerai sekasi su žmonėmis ir paprastai jaučiate, apie ką yra kal­
bama. Jei pasistengsite, išmoksite puikiai bendrauti.

7 0 -1 0 0 taškų
Kartais suvokiate, kaip žmonės jaučiasi arba bendrauja, o ret­
sykiais tai paaiškėja tik po kelių dienų. Jums reikia stropiai
mokytis kūno kalbos.

Mažiau kaip 70 taškų


Perskaitėte knygą ir net nesurinkote 70 taškų? Patariame tapti
kompiuterininku, buhalteriu ar ligoninės registratoriumi, kur
šie gebėjimai nereikalingi. Iš naujo perskaitykite šią knygą.
Tuo metu neikite iš namų ir net neatsiliepkite į telefono skam­
bučius.

SA N TRAU KA

Tyrimai įtikinamai rodo, kad, pakeitus kūno kalbą, galima pa­


keisti požiūrį į gyvenimą. Išmoksite valdyti nuotaiką, darbe
jausite didesnį pasitikėjimą, tapsite kitų mylimas ir gerbiamas.
Kai pakeičiate kūno kalbą, kitaip veikiate žmones, o jie savo
ruožtu kitaip elgsis su jumis.

419
Kūno kalbos vadovas

Pradėję domėtis kūno kalba, pasijuntate nemaloniai ir su­


sidrovite, nes pastebite savo išraiškas, nustembate, kiek daug
gestikuliuojate, žaidžiate su daiktais, ir įtariate, kad visi tai
mato. Bet dauguma žmonių nė nenutuokia, ką daro jų kūnas:
jie taip stengiasi padaryti įspūdį kitiems, kad nemato, ką jūs
darote. Gali būti keistoka sąmoningai rodyti delnus ir palaiky­
ti akių kontaktą, jeigu visą gyvenimą rankas slėpėte kišenėse
ar laikėte prispaustas ir žiūrėjote į šalį.
Kyla klausimas: „Kaip suprasiu kitų kūno kalbą, jei galvo­
siu apie savo kūno kalbą ir stengsiuosi susitelkti į pokalbį?4'
Smegenys užprogramuotos perskaityti daug kūno kalbos žen­
klų, o jūs tik sąmoningai mokotės juos suprasti. Čia kaip va­
žiuoti dviračiu - iš pradžių baisoka, gali nugriūti, bet paskui
išmokstate puikiai važinėti.
Kai kas mano, kad, išmokus kūno kalbą, prasidės manipu­
liavimas, žmogus taps nenuoširdus. įgusti - tai suprasti ir tin­
kamai tuo naudotis. Čia kaip drabužiai, kuriuos apsivelkate,
kad tinkamai pasirodytumėte. Skirtumas tas, jog tai darysite
sąmoningai ir įspūdis apie jus bus kuo puikiausias. Jeigu esa­
te vyras, prisiminkite, kad moterys supranta ir iššifruoja jūsų
kūno kalbą, todėl pats to išmokęs turėsite vienodas galimybes
su moterimis. Jei kūno kalba neveiksminga, bus kaip italų ves­
ternuose - lūpos neatitiks žodžių, todėl žiūrovai nesupras ir
perjungs kanalą.
Pabaigoje pateikiame svarbiausias mintis, kad jūsų kūno
kalba būtų teigiama ir kitiems darytų įspūdį.

420
Visa tai sudėjus

Š e š io s p a t r a u k l io s k ū n o k a l b o s p a s l a p t y s

Veidas: Tegul veidas būna gyvas ir nuolat šypsokitės. Stenki­


tės, kad būtų matyti dantys.

Gestai: Būkite ekspresyvus, bet nepersistenkite. Kai gestiku­


liuojate, laikykite suglaustus pirštus, rankos tegul būna žemiau
smakro ir venkite kryžiuoti rankas ir kojas.

Galvos ju d esiai: Kalbėdami linksėkite po tris kartus, o klau­


sydami pakreipkite galvą. Smakrą laikykite iškeltą.

Akių kontaktas: Akių kontaktas turi būti toks, kad visi jaus­
tųsi patogiai. Jei šalyje į akis žiūrėti priimta, tie, kas j jas žiūri,
atrodo patikimesni nei tie, kas nežiūri.

Laikysena: Kai klausotės, palinkite į priekį, kalbėdami išsities-


kite.

T eritorija: Stovėkite taip arti, kaip tai patogu. Jei kitas asmuo
atsitraukia, nelįskite į priekį.

M ėgdžiojim as: Subtiliai mėgdžiokite kitų žmonių kūno kalbą.


ŠALTINIAI

Acredolo, L. and Goodwin, S., Baby Signs: How to Talk with your Baby Before your
Baby Can Talk, Vermilion (2000)
Acton, G. S., ‘M easurem ent o f impulsivity in a hierarchical model o f personality
traits: implications for substance ūse’, Substance Ūse and Abuse, in press (2003)
Adams, R, S., Biddle, B. and Holt, Realities ofTeaching: Exploration with Video Tapė,
Rinehart & W inston (1970)
Andreas, S. and Faulkner, C., NLP: The New Technology o f Achievement, Nicholas
Brealey Publishing (1996)
Ardrey, R., The Territorial Imperative, Collins (1967)
Argyle, M . and Cook, M ., Gaze and Mutual Gaze, Cambridge University Press
(1976)
Argyle, M. and Ingham , R., ‘Gaze, mutual gaze, and proximity’, Semiotica, 6, 3 2 -4 9
(1972)
Argyle, M ., Bodily Communication, M ethuen (1975)
Argyle, M ., ‘Gestures and bodily movements’ In Bodily
Communication (1 5 1 -2 7 1 ), International Universities Press, Inc. (1975)
Argyle, M ., Skilk with People: A Guide fo r Managers, Hutchinson (1973)
Argyle, M ., Sočiai lnteraction, Methuen (1968)
Argyle, M ., The Psychology o f Interpersonal Behaviour, Penguin Books (1967)
Argyle, M., ‘The; syntax ofb o d ily com m unication’, Linguistics, 112, 7 1 -9 1 (1973)
Argyle, M ., Training Manager, The Acton Society Trust, London (1962)
Asher, M., Body Language, Carlton, 1999
Axtell, R. E., Gestures, John W iley & Sons (1991)
Bacon, A. M ., A Manual o f Gestures, Griggs, Chicago (1875)
Bandler, R. and Grinder, J., P atiem s o fth e Hypnotic Techniąues o f Milton H.
Erickson, MD: Volume 1, M etamorphous Press (1997)
Bandler, R. and Grinder, J„ The Structure o f Magic: A Book About Language and
'Iherapy, Science and Behavior Books (1976)
Bandler, R., Insiders Guide to Sub-modalities, M eta Publications (1993)
Barkow, J., Cossmides, L. and Tooby, J., The Adapted Mind: Evolutionary Psychology
and the Generation ofCulture, Oxford University Press (1992)
Beattie, G., The Candarel Guide to Beach Watching, Hove, Ram bletree (1988)
Beattie, G., Visible Thought: The New Psychology of'Body Language (2003)
Beattie, G., Ali Talk: Why It’s lmportant to Watch your Words and Everything Else you
Say Weidenfeld and N icolson, London (1988)
Benthall, J. and Polhemus, T., The Body as a Medium o f Expression, AUen I-ane,
London (1975)
Berne, E., Gamės People Play, Grove Press, New York (1964)
Birdwhistell, R. L., ‘The language o f the body: the natūrai environm ent o f words’ in
A. Silverstein, (e d .), Human Communication:
Theoretical Explorations (2 0 3 -2 2 0 ), Lawrence, Hillsdale, N J (1974)

422
Šaltiniai

Birdvvhistell, R. L., Kinesics and Context, University o f Pennsylvania Press (1970)


Birdwhistell, R. L., Introductian to Kinesics, University o f Louisville Press (1952)
Birdwhistell, R. L., Kinesics and Context, Allen Lane, London (1971)
Blacking, J., Anthropology o f the Body, Academic Press, London/New York, (1977)
Botting, K. & D., Sex Appeal, M acmillan (1995)
llottomley, M ., Executive Image, Penguin (1988)
Brun, T., The International Dictionary ofSign Language, Wolfe Publishing, London
(1969)
Bryan, W. J., The Psychology o f Jury Selection, Vantage Press, New York (1971)
Burton, S., Impostors: Six Kinds ofLiar, Viking (2000)
Buss, D., The Evolution ofD esire, Basic Books (1994)
Calero, H., Winning the Negotiation, Havvthorn Books, New York (1979)
Camras, L. A., Oster, H., Campos, J. J., Miyake, K. and Bradshaw D., 'Japanese
and Am erican infants, response to arm restraint’, Development Psychology, 28,
5 7 8 -5 8 3 (1 9 9 2 )
Cappella, J. N., ‘The facial feedback hypothesis in hum an interaction: review and
speculation’, Journal o f Language and Sočiai Psychology, 12 (1993)
Carnegie, D., How to Win Friends and Influence People, Angus and Robertson,
Sydney (1965)
Caro, M ., Caro’s Book ofP oker Telk, Cardoza Publishing (2003)
Caro, M ., The Body Language o f Poker, Carol Publishing (1994)
Cashdan, E., ‘Smiles, speech and body posture: how women and m en display
sociom etric status and power’, Journal ofN onverbal Behavior, 22 (4) (1998)
Cassidy, C. M ., "The Good Body: when big is better’, Medical Anthropology, (1991)
Chaplin, W. F., Phillips, J. B., Brown, J. D. and Clanton, N. R., ‘Handshaking, gender,
personality, and first impressions’, Journal o f Personality and Sočiai Psychology,
7 9 (1 )
Chapman, A. J„ ‘Hurnor and laughter in sočiai interaction and some implications for
hum or research’ in P. M cGhee and J. H,
Goldstein (eds), H andbook o f hum or research. Volume l, basic issues (1 3 5 -1 5 7 ),
Springer-Verlag (1983)
Clayton, P., Body Language at Work, Hamlyn (2003)
Collett, P., Foreign Bodies: A Guide to European Mannerisms, Sim on & Schuster
(1993)
Collett, P., Sočiai Rules and Sočiai Behaviour, Blackwell, Oxford (1977)
Collett, P., The Book o f Telis, Doubleday (2003)
Colton, H., The Gifi ofTouch, Seaview/Putnam (1996)
Cook, M ., ‘Experim ents on Orientation and Proxemics’, Human Relations (1970)
Cooper, K., Bodybusiness, AM A C om (1979)
Creagan, M ., Surfing Your Horizons, Angus and Robertson (1996)
Critchley, M., Silent Language, Butterworth, London (1975)
Critchley, M ., The Language o f Gesture, Arnold, London (1939)
Cundiff, M ., Kinesics, Parker Publishing, New York (1972)
Dabbs, J. M ., ‘Testosterone, smiling and facial appearance’, Journal ofN onverbal
Behavior, 21 (1992)
Dale-Guthrie, R., Body Hot-Spots, Van Nostrand Reinhold, New York (1976)
Dalgleish, T. and Power, M ., H andbook ofCognition and Emotion, John W iley 8t
Sons Ltd (1999)
Danesi, M ., O f Cigarettes, High Heels, and Other Interesting Things, M acmillan
(1999)

423
Kūno kalbos vadovas

Darwin, C., The Expression o f Emotion in Man and Animals, Appleton-Century-


Ctofts, New York (1872)
Darwin. C., The Expression o fth e Emotions in Man and Animals, Philosophical
Library (1872)
Darwin, C., wxth Introduction, Afterword and C om m entary by Paul Ekman,
HarperCollins; New York, Oxford University Press (1998)
Davies, P., Your Totai Image, Piatkus (1990)
Davis, K., ‘Clinton and the truth: on the nose’, USA Today (19 May 1999)
Davitz, J. R„ The Communication o f Emotional Meaning, McGraw-Hill, New York
(1964)
Dimberg, U. and Ohm an, A., ‘Behold the wrath: psychophysiological responses to
facial stimuli’, Motivation and Emotion, 20, 1 4 9 -1 8 2 (1996)
Dimberg, U., Thunberg, M. and Elmehed, K., ‘Unconscious facial reactions to
em otional facial expressions’, Psychological Science, 11 (2000)
Dixon, N. F., Our Own Worst Enemy, Ebury (1987)
Doran, G. D., ‘Shake on it’, Entrepreneur Magazine July 1998)
D uchenne de Boulogne, 'Recherches faites a laide du galvanisme sur l’ėtat de
la contractilite et de la sensibilite electro-m usculaires dans les paralysies dės
membres supėrieures’, Comptes vendus de TAcadėmie dės Sciences, 29: 6 6 7 -6 7 0
(1849)
Duncan, S. and Fiske, O. W., Face-to-Face Interaction, Erlbaum, Hillsdale, New
Jersey (1977)
Dunkell, S., Sleep Positions, Heinem ann, London (1977)
Effron, D., Gesture, Rače and Culture, Mouton, The Hague (1972)
Eibl-Eibesfeldt, I., Ethology: The Biology o f Behaviour, Holt, Rinehart & W inston
(1970)
Eibl-Eibesfeldt, I., Love and Hate: The Natūrai History o f Behaviour Patiems, Holt,
Rinehart 8c W inston (1971)
Ekman, P, and Friesen, W. V,, Pictures o f Facial Affect, Consulting Psychologists
Press (1976)
Ekman, P. and Heider, K. O., ‘The universality o f contem pt expression: a replication,
Motivation and Emotion, 12, 3 0 3 -3 0 8 (1988)
Ekman, P. and Friesen, W., Unmasking the Face, Prentice-Hall, London (1975)
Ekman, P., ‘Cross-cultural studies o f facial expression’ in P. Ekman (ed.), Darwin
and Facial Expression: A Century o f Research in Revietv, Academic Press, 169-2 2 2
(1973)
Ekman, P., DarvAn and Facial Expression, Academic Press (1973)
Ekman, P., ‘Facial expression o f em otion’, American Psychologist, 48, 3 8 4 -3 9 2 (1993)
Ekman, P., Friesen, W. and Ellsvvorth, P., Emotion in the Human Face, Pergamon
Press, New York (1972)
Ekman, P., Friesen, W. V. and Tomkins, S. S., ‘Facial affect scoring techniąue: a first
validity study’, Semiotica, 3, 3 7 -5 8 (1971)
Ekman, P., Levenson, R. W. and Friesen, W. V., ‘A utonomic nervous system activity
distinguishes between emotions’, Science, 221, 1 2 0 8 -1 2 1 0 (1983)
Ekman, P., Sorenson, E. R. and Friesen, W. V., ‘Pan-cultural elements in facial
displays o f em otions’, Science, 164 (3875), 8 6 -8 8 (1969)
Ekman, P., ‘Strong evidence for universals in facial expressions: a reply to Russell’s
mistaken critique’, Psychological Bulletin, 115, 2 6 8 -2 8 7 (1994)
Ekman, P., Telling Lies, W. W. N orton (2001)

424
Šaltiniai

Ekman, P., ‘Universals and cultural differences in facial expressions o f em otion, in


J. Cole (ed.), Nebraska Symposium on Motivation, 1971, University ofN ebraska
Press, 2 0 7 -2 8 3 (1 9 7 2 )
Ekman, P. and Davidson, R. J., ‘Voluntary smiling changes regionai brain activity’,
Psychological Science, 4, 3 4 2 -3 4 5 (1993)
Ekman, P, and Friesen, W. V., ‘Constants across cultures in the face and em otion,
lournal o f Personality and Sočiai Psychology, 1 7 ,1 2 4 -1 2 9 (1971)
Ekman, P. and Friesen, W. V., ‘The repertoire o f nonverbal behavior: categories,
origins, usage, and coding’, Semiotica, 1 ,4 9 - 9 8 (1969)
Ekman, P. and Friesen, W. V., ‘A new pan-cultural expression o f em otion, Motivation
and Emotion, 1 0 ,1 5 9 -1 6 8 (1986)
Ekman, P., A bout brows: em otional and conversational signals’, in M . von Cranach,
K. Foppa, W. Lepenies and D. Ploog, Human Ethology, Cambridge University
Press, 1 6 9 -2 4 8 (1979)
Ekman, P., 'Biological and cultural contributions to body and facial movement’, in
J. Blacking (ed), Anthropology o f the Body, Academic Press, 3 4 -8 4 London (1977)
Ekman, P., Davidson. R. J. and Friesen, W. V., ‘The Duchenne smile: em otional
expression and brain physiology II’, Journal o f Personality and Sočiai Psychology,
58, 3 4 2 -3 5 3 (1 9 9 0 )
Ekman, P., ‘Expression or com m unication about em otion’, in N. Segal, G. E. VVeisfeld
and C. C. Weisfeld (eds), Genetic, Ethological and Evolutionary Perspectives on
Human Development: Essays in H onor ofDr, Dantei G. Freedman, Am erican
Psychiatric Association, W ashington, D C (1997)
Ekman, P., ‘Facial expression o f em otion: new findings, new ąuestions’, Psychological
Science, 3, 3 4 -3 8 (1992)
Ekman. P., Friesen, W. V., O’Sullivan, M„ Chan, A., Diacoyanni-Tarlatzis. L , Heider,
K., Krause, R., LeCompte, W. A., Pitcairn, T., R icci-Bitti, P. E., Scherer, K. R.,
Tomita, M. and Tzavaras, A., ‘Universals and cultural differences in the judgments
o f facial expressions o f em otion’, Journal o f Personality and Sočiai Psychology, 53,
7 1 2 -7 1 7 (1 9 8 7 )
Elliot, A. J., Child Language, Cambridge University Press (1981)
Ellis, A. and Beattie, G., The Psychology o f Language and Communication,
Weidenfeld and N icolson, London (1985)
Ellis, B. J., ‘The Evolution o f Sexual Attraction: Evaluative Mechanisms in Women, in
J. H. Cosmides and J. Tooby, The A dapted Mind: Evolutionary Psychology and the
Generation o f Culture, Oxford University Press (1992)
Ellis, B. J., The Evolution o f Sexual Attraction: Evaluative Mechanisms in Women
(1992)
Ellis, B. J. and M alamuth, N., 'I.ove and anger in rom antic relationships: A discrete
systems m odel’, Journal o f Personality, 68: 5 2 5 -5 5 6 (2000)
Ellyson, S. L. and Dovidio J. F., Power, D ominance and Nonverbal Behaviour,
Springer-Verlag (1985)
Elsea, J. G., First Impression Best Impression, Sim on 8c Schuster (1984)
Fast, J. and B., Reading Between the Lines, Viking, New York (1979)
Fast, J., Body Language, Pan Books, London and Sydney (1970)
Feldman, R. R., and Rime, B., Fundamentais o f Nonverbal Behaviour, Cambridge
University Press (1991)

425
Kūno kalbos vadovas

Feldman, R. S., Forrest, J. A. and Happ, R. R., ‘Self-presentation and verbai


deception: do self-presenters lie m ore?’, Basic and Applied Sočiai Psychology, 24(2)
(2002)
Feldman, S., Mannerisms ofSpeech and Gesture in Everyday Life, International
University Press (1959)
Foot, H. C. and Chapman, A. J„ “Ih e sodai responsiveness o f young children in
humorous situations’, in A. J. Chapman and H, C.
Foot (eds), Humour an d Laughter: Iheory, Research, and Applications (1 8 7 -2 1 4 )
Wiley, London (1976)
Furnham , A„ Dias, M . and M cClelland, A., ‘The role o f body weight, waist-to-hip
ratio, and breast size in judgem ents o f female attractiveness’, Sex Roles, 3/4 (1998)
Gayle, W„ Power Selling, Prentice Hali, New York (1959)
Glass, L„ I Knou> What You’re Thinking: Using the Four Codes o f Reading People to
Improve Your Life, John W iley 8t Sons Inc. (2002)
Goffm an, E., Behaviour in Public Places, Free Press, Illinois (1963)
Goffm an, E., Interaction Ritual, Allen Lane, London (1972)
Goffman, E„ The Presentation of'Selfin Everyday Life, Edinburgh University Press
(1956)
Goodall, J., The Chimpanzees o f Gombe, Harvard University Press (1986)
Goodheart, A., Laughter Therapy: How to Laugh About Everything In Your Life That
Isn't Really Punny
Gordon, R. L., lnterviewing Strategy, Techniąues and Tactics, Dorsey, Homewood,
Illinois (1976)
Gottm an, J. M ., Murray, J. D., Swanson, C. C., Tyson, R. and Swanson, K. R., The
Mathematics o f Marriage: Dynamics Nonlinear Models, M IT Press (Bradford
Books), Cambridge, M A (2003)
Gottm an, J. M . and Silver, N., The Seven Principles fo r Making Marriage Work,
Crown Publishers (1999)
Grammer, K., ‘Strangers meet: Laughter and nonverbal signs o f interest in opposite-
sex encounters’, Journal ofN onverbal Behavior, 14, 2 0 9 -2 3 6 (1990)
Grammer, K., Kruck, K. B. and M agnusson, M . S., ‘The courtship dance: patterns
o f nonverbal synchronization in opposite-sex encounters’, Journal o f Nonverbal
Behavior, 22, 3 -2 9 (1998)
Griffin, J., How to Say It at Work: Putting Yourself Across with Potver Words, Phrases,
Convincing Body Language, and Communication Secrets, N YIF (1998)
Gschwandtner, G., with Garnett, P., Non Verbai Selling Power, Prentice Hali (1985)
Hali, E. T., Silent Language, Doubleday & Co., New York (1959)
Hali, E. T., The Hidden Dimension, Doubleday 8; Co., New York (1966)
Harper, R. G., Non-Verbal Communication; the State o fth e Art, John Wiley, New
York (1978)
Hecht, M . A. and LaFrance, M., ‘License or obligation to smile: The effect o f power
and gender on am ount and type o f smiling’, Personality and Sočiai Psychology
BuUetin, 2 4 ,1 3 2 6 -1 3 3 6 (1988)
Henley, N., ‘Body politics’, in A. Branam an, S elfan d Society, Blackvvell (2001)
Henley, N. M „ Body Politics: Power, Sex and Non-Verbal Communication, Prentice-
Hall (1977)
Hess, E., The Tell-Tale Eye, Van N ostrand Reinhold, New York (1975)
Heyes, C. M . and Galef, B. G . , Sočiai Learning in Artimais: The Roots o f Culture,
Academ ic Press, New York (1996)
Hillary, E,, View from the Summit, Doubleday (1999)

426
Šaltiniai

Hind, R., Non-Verbal Communication, Cambridge University Press (1972)


Hopkins, W. D., Balęs, S. A. and Bennett, A. J., ‘Heritability o f hand preferences in
chimpanzees’, International Journal o f Neuroscience, 74 (1994)
Hore, T., Non-Verbal Behaviour, Australian Council for Educational Research (1976)
James, W„ Principles o f Psychology, Holt, Rinehart, New York (1892)
Jung, C., Man an d his Sytnbols, Aldus, London (1964)
Kahn and Rudnitsky, Love Codes, Piatkus (1989)
Kahn, R. I. and Cannell, C. E , The Dynamics o f Intervietving, Wiley, New York (1957)
Keating, C. E, ‘Human dom inance signals: the primate in us’, in S. L. Ellyson and
J. F. Dovidio, Power, Dominance, and Non-verbal Behaviour, Springer-Verlag
(1985)
Keating, C. F. and Keating, E. G., ‘Visual scan patterns o f rhesus monkeys vietving
faces’, Perception, 11: 2 1 1 -2 1 9 (1982)
Kendon, A., Organisation o f Behaviour in Face-to-Face Interaction, Mouton, The
H ague(1975)
Kendon, A., ‘Some relationships between body m otion and speech: An analysis o f an
example’, in A. W. Siegman and B. Pope (eds), Studies in Dyadic Communication,
Pergamon Press (1994)
Key, M . R., Non-Verbal Communication: A Research Guide and Bibliography,
Scarecrow Press, M etuchen, Nevv Jersey (1977)
Key, M, R., Paralinguistics and Kinesics; Non-Verbal Communication, Scarecrow
Press, Metuchen, New Jersey (1975)
King, N., The First Five Minutes, Sim on & Schuster (1988)
Klein, R., Cigarettes Are Sublime, Picador (1995)
Knapp, M ., Non-Verbal Communication in Human Interaction (2nd edition), Holt,
Rinehart and W inston, New York (1978)
Knight, S., NLP at Work: The Difference that Makes a Difference in Business, Nicholas
Brealey Publishing (2002)
Kordą, M ., Power in the Office, Weidenfeld and Nicolson, London (1976)
Kordą, M ., Potver! How To Get It, How To Ūse It, VVeidenfeld and Nicolson, London
(1975)
Korman, B., Hands: The Potver o f Awareness, Sunridge Press, New York (1978)
LaFrance, M. and Hecht, M . A., ‘A meta-analysis o f sex differences in smiling’, in
A. Fischer (ed.), Nonverbal Communication and Gender, Cambridge University
Press (1999)
LaFrance, M . and Hecht, M. A., ‘W hy smiles generate leniency’, Personality and
Sočiai Psychology Bulletin, 2 1 ,2 0 7 -2 1 4 (1995)
LaFrance, M. and Hecht, M . A., ‘Option or obligation to smile: the effect o f power
and gender on facial expression’, in P. Philippot, R. S. Feldman and E. J. Coats
(e d s ), The Sočiai Context o f Nonverbal Behaviour, Cambridge University Press
(1999)
LaFrance, M. and Hecht, M. A., ‘W hy do women smile more than m en?’, in
A. (2000)
Lamb, W„ Body Code, Routledge and Kegan Paul, London (1979)
Lamb, W., Posture and Gesture, Duckvvorth, London (1965)
Lambert, D., Body I.anguage, HarperCollins (1996)
Lewis, D., The Secret Language o f Success, Carroll and G raf (1989)
Lewis, D., The Secret Language ofY our Child, Souvenir Press, London (1978)
Lewis, M. and Sarrni, C., Lyingand Deception in Everyday Life, Guilford Press (1993)
Liggett, J., The Human Face, Constable, London (1974)

427
Kūno kalbos vadovas

Lloyd-Elliott, M ., Secrets o f Sexual Body Language, Hamlyn (1995)


Lorenz, K., King Solomon’s Ring, London Reprint So d ely (1953)
Lorenz, K., On Aggression, M ethuen, London (1967)
Lowndes, L., How to Talk to Anyone: 101 Little Communication Tricksfor Big Success
in Relationships, Contem porary Books (2003)
Lyle, J., Understanding Body Language, Hamlyn (1989)
MacHovec, E . J,, Body Talk, Peter Pauper Press, New York (1975)
M cCorm ack, S. A. and Parks, M . R., ‘W hat women know that m en don’t: sex
differences in determining the truth behind deceptive messages’, Journal o f Sočiai
and Personai Relationships, 7 (1990)
McCroskey, Larson and Knapp, An Introduction to Interpersonal Behaviour,
Prentice-Hall, Englewood Cliffs, New Jersey (1971)
M clntosh, D. N., ‘Facial feedback hypothesis: evidence, im plications, and directions’,
Motivation and Emotion, 20 (1996)
Malandro, L. A. and Barker, L., Nonverbal Communication, Addison-Wesley (1983)
Mallery, G., The Gesture Speech ofM an, Salem (1881)
Masters, W. H. and Johnson, V. F,., Human Sexual Response, Little, Brown, Bosron
(1966)
Mehrabian, A., Silent Messages, Wadsworth, Belm ont, California (1971)
M ehrabian, A., Tactics in Sočiai Influence, Prentice-Hall, Englewood Cliffs, New
Jersey (1969)
Millar, M. G. and Millar, K., 'D etection o f deception in fam iliar and unfamiliar
persons: the effects o f inform ation restriction, Journal o f Nonverbal Behavior,
1 9 (2 )(1 9 9 5 )
Miller, A., ‘Re-dressing classical statuary: The eighteenth-century „Hand-in-
W aistcoat“ portrait’, Art Bulletin (College A n Association o f Am erica), Vol. 77,
No. 2 ,4 5 - 6 4 (M arch 1995)
Mitchell, M . E., How to Read the Language o f the Face, M acmillan, New York (1968)
Montagu, A„ Touching: The Human Significance o f the Skin, Colum bia University
Press (1971)
Morris, D. and M arsh, P., Tribes, Pyramid (1988)
Morris, D. with Collett, Marsh and O’Shaughnessy, Gestures, Their Origins and
Distribution, Cape, London (1979)
Morris, D., Babywatching, Jonathan Cape (1991)
Morris, D., Bodywatching, Jonathan Cape (1985)
Morris, D., Intimate Behaviour, Cape, London (1971)
M orris, D., Mantvatching, Jonathan Cape, London (1977)
Morris, D., The Human Zoo, Cape, London (1969)
Morris, D., The Naked Ape, Cape, London (1967)
Morris, D., Body talk, Jonathan Cape (1994)
Morris, D., Mantvatching, Jonathan Cape (1977)
M orris, D., People Watching, Vintage (1977)
Nierenberg, G. and Calero, H., How to Read a Person likę a Book, Hawthorn Books,
New York (1971)
Nierenberg, G., The Art o f Negotiating, Hawthorn Books, New York (1968)
O ’Connell, S. Mindreading: An Investigation into How We Learn to Love and Lie,
Doubleday (1998)
O’Connor, J. and Seymour, J., Introducing NLP Neuro-Linguistic Programming,
HarperCollins (1993)

428
Šaltiniai

O ’Connor, J., NLP: A Practical Cuide to Achieving the Results You Want: Workbook,
HarperCollins (2001)
Patterson, J., The Day America Told the Truth, Plume (1992)
Pease, A., Body Language, Sheldon Press (1997)
Pease, A. V., The Hot Button Selling System, Elvic & C o ., Sydney (1976)
Pease, Allan & Barbara, Why Men Don t Listen & Women Can’t Read Maps, Orion,
2001
Pease, Allan & Barbara, Why Men Lie & Women Cry, O rion, 2003
Pease, Allan & Barbara, Why Men Can Only Do One Thing at a Time & Women
Never Stop Talking, O rion, 2003
Pease, R. V. and D r Ruth, My Secret Life as a Porn Star, Gamei Publishing (2004)
Perper, T., Sex Signals: The Biotogy ofLove, ĮSI Press (1985)
Pinker, S., How the Mind Works, W, W. N orton (1997)
Place, U. T., 'The role o fth e hand in the evolution o f language, Psycoloquy 11 (2000)
Pliner, O., Kramer, L. and Alloway, T., Non-Verbal Communication, Plenum Press,
New York (1973)
Provine, R. R. and Fischer, K. R., ‘Laughing, smiling, and talking: Relation to
sleeping and sočiai context in humans’, Ethology, 8 3 (4), 2 9 5 -3 0 5 (1989)
Provine, R. R. and Yong, Y. L., ‘Laughter: A stereotyped hum an vocalization’,
Ethology, 89(2), 1 1 5 -1 2 4 (1991)
Provine, R. R., Laughter: A Scientific Investigation, Penguin (2000)
Provine, R. R., ‘Contagious yavvning and laughter: Significance for sensory features,
and the evolution o f sočiai behaviour’
Provine, R. R., Yawns, Laughs, Smiles, and Talking: Naturalistic and Laboratory
Studies o f Facial Action and Sočiai Communication, (1997)
Provine, R. R., Laughter: A Scientific Investigation, Viking Press (2000)
Pujol, J., Deus, J., Losilla, J. M. and Capdevila, A., ‘Cerebral lateralization o f language
in norm ai ieft-handed people studied by functional M R f, Neurology 52 (1999)
Quilliam, S., Sexual Body Talk, Headline (1992)
Quilliam, S., Your Child’s Body Language, Angus and Robertson (1994)
Quilliam, S., Body Language, Carlton Books (1995)
Quilliam , S., Body Language Secrets, Thorsons (1996)
Reik, T., Listening with the Third Ear, Farrar, Straus and Giroux, New York (1948)
Robinson, J., Body Packaging W atermark Press (1988)
Russell, J. A., ‘Facial expressions o f em otion: what lies beyond m inim ai universality?’
Psychological Bulletin, 118, 3 7 9 -3 9 1 (1995)
Russell, J. A., ‘Is there universal recognition o f em otion from facial expression?
A review o f cross-cultural studies’, Psychological Bulletin, 115, 102-141 (1994)
Russell, J. A., Suzuki, N. and Ishida, N., ‘Canadian, Greek, and Japanese freely
produced em otion labels for facial expression, Motivation and Emotion, 17,
337-3 5 1 (1993)
Russell, J. A. and Fernandez-Dols, J. M . (eds), The Psychology o f Facial Expression,
(1 5 8 -1 7 5 ), Cambridge University Press (1997)
Russo, N., ‘Connotation o f seating arrangement’, Cornell Journal o f Sočiai Relations
(1967)
Saitz, R. L. and Cervenka, E. C., Iian dbook ofGestures: Columbia and the United
States, M outon, The Hague (1972)
Sathre, F., Olson, R. and W hitney, C., Let’s Talk, Scott Foresman, Glenvievv Illinois
(1973)

4 29
Kūno kalbos vadovas

Scheflen, A. E., Body Language and the Sočiai Order, Prentice Hali, New Jersey
(1972)
Scheflen, A. E., ‘Quasi-courtship behavior’, in S. Weitz (ed.), Nonverbal
communication (1 8 2 -1 9 8 ), Oxford University Press (1974)
Scheflen, A, E., How Behavior Means , Garden City, Anchor (1975)
Scheflen, A. E., Human Territories, Prentice-Hall, New Jersey (1976)
Scheflen, A. E., ‘O n com m unicational processes’, in A. Wolfgang (ed.), Nonverbal
Behavior: Applications and Cultural Lmplications (1 -1 6 ), Academ ic Press (1979)
Scheflen, A. E., Body Language and the Sočiai Order, Prentice Hali (1981)
Schultz, A. H., ‘Proportions, variability and asymmetries o f the fones o f the limbs
and the clavicles in man and apes’, Human Biology, 9 (1937)
Schutz, W. C., A Ihree-D im ensional Theory o f Interpersonal Behaviour, Holt,
Rinehart and W inston, New York (1958)
Siddons, H ., Practical Illustration o f Rhetorical Gestures, London (1822)
Singh, D. and Young, R. K., ‘Body weight, w aist-to-hip ratio, breasts, and hips: role
in judgem ents o f female attractiveness and desirability for relationships’, Ethology
and Sociobiology, 16 (1995)
Sommer, R., Personai Space: The Behavioural Basis o f Design, Prentice Hali,
Englewood Cliffs, New Jersey (1969)
Steel, J. and Mays, S., ‘Handedness and directional asymmetry in the long bones o f
the hum an upper limb’, International Journal o f Osteoarchaeology, 5 (1995)
Steele, D., Body Language Secrets: A Guide During Courtship and Dating, SBP (1999)
Strack, E, M artin, L. and Stepper, S., ‘Inhibiting and facial conditions o f the human
smile: a nonobtrusive tęst o f the facial feedback hypothesis’, Journal o f Personality
and Sočiai Psychology, 54 (1988)
Strodtbeck, E and Hook, L., "Ih e Sočia! Dim ensions o f a Twelve M an Jury Table’,
Sociometry (1961)
Suter, W. A., My Life as a She-Man, Cam el Publishing (2004)
Szasz, S., Body Language o f Children, N orton, New York (1978)
Von Cranach, M ., Sočiai Communication and Movement: Studies o f Interaction and
Expression in Man and Chimpanzee, Academ ic Press, London (1973)
Vrij, A. S., Vrij, G. R. and Bull, R., ‘Insight into behavior displayed during deception’,
Human Communication Research, 2 2(4), 5 4 4 -5 6 2 (1996)
Vrij, A., ‘Credibility judgments o f detectives: The im pact o f nonverbal behavior,
sočiai skills, and physical characteristics on impression formation’, The Journal o f
Sočiai Psychology, 1 3 3 ,6 0 1 -6 1 0 (1993)
Vrij, A., Detecting Lies and Deceit, John W iley (2001)
Wainwright, G. R., Teach Yourself Body Language, Hodder ScStoughton (1985)
Weisfeid, G. E. and Beresford, J. M ., ‘Erectness o f posture as an indicator o f
dom inance or success in humans’, Motivation and Emotion, Vol 6(2)
Weisfeld, G. E. and Linkey, H. E., ‘D om inance displays as indicators o f sočiai success
motive’, Motivation and Emotion
W hite, A. G., ‘The Patient Sits Down: A Clinical Note’, Psychosomatic Medicine
(1953)
VVhiteside, R. L., Face Language, Pocket Books, New York (1975)
W hitney, Hubin and Murphy, The New Psychology o f Persuasion and Motivation in
Selling, Prentice Hali, New Jersey (1978)
W ilson, P. R., ‘Perceptual D istortion o f Height as a Function o f Ascribed Academic
Status’, Journal o f Sočiai Psychology (1968)
Wolfe, C., A Psychology o f Gesture, Methuen, London (1948)
ALLANAS PE A SE ’A S G A L Ė T Ų S K A IT Y T I
PA SK A ITA S JŪ S Ų O R G A N IZ U O JA M O JE
K O N F E R E N C IJO JE A R SEM IN A RE

Pease International Pease International


(Australia) Pty Ltd (UK) Ltd
KO. Box 1260 Liberty House
Buderim 4556 16 Newbold Terrace
Queensland Leamington Spa C V 32 4 EG
AUSTRALIA U N IT ED KIN G D O M
Tel: ++61 7 5445 5600 Tel: ++44 (0) 1926 889900
Faksas: ++61 7 5445 5688 Faksas: ++44 (0) 1926 421100

ei. paštas: (Aust)infb@peaseinternational.com


(U K ) ukoffice@peaseinternational.com
svetainė: www.peaseinternational.com

Allanas Pease’as siūlo:


Vaizdajuostes:
Body Languages Series (Kūno kalbos ciklas)
Silent Signals (Nebylieji signalai)
The Interview (Interviu)
How to M ake Appointments by Telephone (Kaip susitarti telefonu)

Garsajuostes:
The Four Personality Styles (Keturi asmenybių stiliai)
How to Make Appointments by Telephone (Kaip susitarti telefonu)
How to Rem em ber Names, Faces 8c Lists (Kaip atsiminti vardus, veidus ir sąrašus)
W hy M en Don’t Listen and W om en Can’t Read Maps (Kodėl vyrai nesiklauso, o
moterys nesiorientuoja žemėlapiuose)
Questions are the Answers (Klausimai - tai atsakymai)

Knygas:
W hy M en Don’t Listen & W om en Can’t Read Maps (Kodėl vyrai nesiklauso, o
moterys nesiorientuoja žemėlapiuose)
W hy M en Lie and W om en Cry (Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia)
W hy M en Gan Only D o One Thing At A Tim e 8c W om en Never Stop (Kodėl vyrai
vienu metu gali daryti tik vieną dalyką, o moterys nuolat kalba)
How Compatible Are You? (Ar esi pakantus)
Talk Language (Žodinė kalba)
W rite language (Rašytinė kalba)
Questions are the Answers (Klausimai - tai atsakymai)
The Bumper Bo o k o f Rude & Politically Incorrect Jokės (Didžioji storžieviškų ir
nekorektiškų juokelių knyga)
Politically Incorrect Jokės M en Love (Nekorektiški juokeliai, kuriuos mėgsta vyrai)

Prašom užsisakyti pardavimų katalogus, programas ir kitą Allano Pease’o


parengtą medžiagą.
Pease, Allan
-02 Kūno kalbos vadovas : perkamiausia knyga pasaulyje apie kūno
kalbą ir įtaigos meną / Allan ir Barbara Pease ; iš anglų kalbos vertė
Regina Bylienė. - Vilnius : Alma littera, 2012. - 432 p .: iliustr.

ISBN 978-609-01-0527-6

Knygoje aptariami judesiai, gestai, m im ika, em ocijos, jų slapta reikšmė vi­


sose gyvenimo srityse. Knygos tikslas - giliau pažvelgti į žmonių bendravim ą ir
padėti skaitytojui suprasti save ir aplinkinius.

U D K 159.925

Allan ir Barbara Pease


KŪNO KALBOS VADOVAS

Redaktorė Ilo n a Č iužauskaitė


Korektorės R am u tė P rapiestienė, In drė P etrėtytė
V iršelio dailininkas E dvardas Jazgevičius
Maketavo Ligita P lešan ova

Tiražas 2000 egz.


Išleido leidykla „Alma littera", Ulonų g. 2-LT08245 Vilnius
Spaudė AB spaustuvė „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
Interneto svetainė: www.spauda.com
S u tu o k tin ia i A lla n a s ir Barbara Pease'ai, žym ū s žm o n ių
sa n ty k ių ekspertai, išgarsėję to k io m is kn yg om is kaip Kodėl
vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose,
Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia, pateikia išsam ią stu diją
apie slap tu s kūno kalbos pranešim us, k uriuo s v e rtė tų išm o kti
ta ip pat kaip u žsie n io kalbą.

K ūno kalba dažnai išduoda, kad tai, kas sakom a, skiriasi nuo
m in čių ar jausenos. S u žin o kite , ką slepia kūno gestai, ju d esiai
ir veid o išraiškos, kaip tu o pasin au d oti, kaip v a ld y ti em o cijas ir
ja s reikšti teisin gai. Kai pakeičiate kūno kalbą, k ita ip v eikiate
žm ones, o jie savo ru o žtu k ita ip elgiasi su jum is.

K nygoje rašoma:
• Kaip p a d a ry ti teig iam ą įsp ū d į kitiem s;
• Kaip a ts k irti m elagystę ir nuoširdum ą;
• K aip tin ka m a i p a siro d y ti in te rv iu ir išm o kti derėtis;
• Kaip p asirin kti p a rtn e rį ir u žm e g zti sėkm ingą pažintį;
• Kuo skiriasi v y rų ir m oterų kūn o kalbos ženklai.

Ta p k ite K n yg ų klubo nariu!

• N e m o k a m a s k n y g ų k a ta lo g a s k ie k v ie n ą k e tv irti
• N a u ja u s io s ir p o p u lia ria u s io s k n y g o s
• Y p a tin g i p a s iū ly m a i
• K n y g ų p ris ta ty m a s j n a m u s , d a rb o v ie tę a r p a š tą

w w w .k n y g u k lu b a s .lt

9786090105276

You might also like