ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

VERSLO IR APSKAITOS KATEDRA

LIETUVOS IMPORTO ANALIZĖ 2016–2020 M.

Ekonomikos pagrindų dalyko seminarinis darbas

Darbo vadovas (-ė)

Šiauliai, 2021
 TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS..................................................................................................................................3
ĮVADAS..........................................................................................................................................................4
1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS TEORINIAI ASPEKTAI.................................................................5
2. LIETUVOS IMPORTO ANALIZĖ 2016 M.–2020 M.........................................................................7
2.1 Importo Lietuvoje statistiniai duomenys......................................................................................7
2.2 Prekių importas pagal šalis ir teritorijas......................................................................................8
2.3 Lietuvos importas pagal prekių kategorijas...............................................................................10
IŠVADOS......................................................................................................................................................12
LITERATŪRA.............................................................................................................................................13

2
 LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelės Lentelės pavadinimas Puslapis

Nr.
1 Lietuvos eksportas ir importas 2016 m. – 2020 m. 7

2 Į Lietuvą importuojamų prekių kategorijos 10

3
 ĮVADAS

Šiais laikais visos pasaulio valstybės, neatsižvelgiant į jų dydį, ekonominę padėtį ar

išsivystymą, yra pasaulinio ūkio dalis. Kiekviena valstybė nori, kad jos ekonomika būtų kuo labiau
išvystyta ir subalansuota, o tam didelę įtaką daro tarptautiniai ekonominiai ryšiai su kitomis
pasaulio valstybėmis. Nerasime tokios šalies, kuri visas jai reikalingas prekes pasigamintų pati ir
nieko neimportuotų iš kitų šalių, nes tai paprasčiausiai sukeltų didelius ekonominius nuostolius. Dėl
šios priežasties ir vyksta tarptautinė prekyba – importas ir eksportas. Taigi tarptautinė prekyba
leidžia šalims gauti tam tikrų prekių ir paslaugų pigiau, negu jos pačios gali pasigaminti arba sudaro
sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų. Taip pat tai
leidžia užmegzti naudingus ekonominius ryšius tarp įvairių šalių.

Šiame darbe apžvelgsiu tarptautinės prekybos teorinius aspektus, bei išanalizuosiu

duomenis apie Lietuvos importą 2016–2020 metais.

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos importo pokyčius 2016–2020 m.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti tarptautinės prekybos teorinius aspektus.

2. Išanalizuoti Lietuvos importą 2016–2020 m.

Darbo metodai: Lietuvos autorių mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė.

4
 1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS TEORINIAI ASPEKTAI

Dėka tarptautinės prekybos ir tarptautinių ryšių, šiais laikais kiekviena pasaulio

valstybė tapo pasaulinio ūkio sistemos dalimi. Tai reiškia, kad šalys yra įvairiapusiškai susijusios
viena su kita, jos tapo priklausomos viena nuo kitos, taip pat tokiu būdu skatinamas šalių
pažangumas. Pirmiausia reikėtų suprasti, kas tai yra tarptautinė prekyba. Kaip teigia G. Dubauskas
(2013, p. 114) „tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykdomas įvairiose
šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų“. „Tarptautinė prekyba – tai verslas, kada vienoje
šalyje sukurtas produktas yra parduodamas pirkėjui ar vartotojui, esančiam kitoje šalyje, arba yra
vartojamas kitoje šalyje“ (A. Burinskienė, 2009). Tarptautinės prekybos pagrindą sudaro mainai ir
specializacija. Taigi. šalys prekiaujančios tarpusavyje didina savo išteklių našumą bei plečia
bendrą šalies gamybos mastą.

G. Dubauskas (2013, p. 115), išskiria tris tarptautinės prekybos prielaidas:

1) Gamybos sąlygų skirtingumas. Tai reiškia, kad šalyse skiriasi gamtinės, klimato sąlygos,
taip pat skiriasi apsirūpinimas ištekliais, tai sąlygoja, jog gaminamos prekės ar teikiamos
paslaugos yra labai skirtingos.
2) Skirtingi gamybos našumo lygiai. Kadangi šalyse skiriasi gamybos sąnaudos, šalys yra
orientuotos gaminti tai, kas būtų efektyvu ir pelninga. Vykstant tarptautiniams mainams,
šalys aprūpina pasaulinį ūkį tomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje palyginti pigi. Šalys
importuoja tokią produkciją ar paslaugas, kurių gamyba šalyje būtų gerokai brangesnė, negu
jos įsigijimas pasaulinėje rinkoje.
3) Skonių, polinkių, prioritetų įvairovė. Net jei visose pasaulio šalyse gamybos sąlygos būtų
vienodos, vis tiek vyktų prekyba tarp šalių, nes pirkėjų skoniai yra skirtingi, taip pat
madingų prekių kaina yra didesnė, tokie veiksniai ir skatina tarptautinę prekybą.

Tarptautinė prekyba susideda iš importo ir eksporto. Importas – užsienio šalyse

pagaminamų prekių pirkimas. Eksportas – šalyje pagaminamų produktų pardavimas užsienio
šalims. Pagrindinė priežastis, kodėl vyksta prekių eksportas ir importas, jog prekių ir paslaugų
kainos pasaulinėje ir vidaus rinkoje skiriasi. Labai svarbu, jog šalys palaikytų balansą tarp
importuojamų ir eksportuojamų prekių. Jei šalis eksportuoja daugiau prekių nei importuoja –
prekybos balansas yra laikomas palankiu. Jei šalis daugiau prekių importuoja nei eksportuoja, toks
balansas yra laikomas nepalankiu ir tai reiškia, kad šalis yra laikoma skolininke.

5
 Nors teigiama, kad tarptautinė prekyba šalims suteikia naudos, tačiau yra išskiriami ir
keli tarptautinės prekybos prieštaravimai. Visų pirma, nagrinėjant tarptautinės prekybos
pranašumus, išskiriama nauda, kurią įvardija G. Davulis (2009, p. 333).

1) Tarptautinė prekyba, skatindama tarptautinį darbo pasidalijimą ir specializaciją leidžia

efektyviau panaudoti turimus išteklius – iš to naudos gauna visi prekybos partneriai.
2) Dėl tarptautinės prekybos padidėja konkurencija, kuri ypač veiksminga, jei importuojančioje
šalyje susidarė monopolinė arba oligopolinė gamybos struktūra. Padidėjusi konkurencija
skatina mažinti gamybos kaštus bei kainą, didinti prekių kokybę.
3) Didėja produktų gausa ir įvairovė. Dėl užsienio prekybos gyventojai gali nusipirkti kitose
šalyse pagamintų prekių, kurių gamyba šalies viduje arba labai brangiai kainuotų, arba jų
apskritai nebūtų galima pagaminti.
4) Sudaro sąlygas masto ekonomijos efektui realizuoti, kai tam trukdo per maža vidaus rinka.
Rinkos išplėtimas per užsienio prekybą leidžia sumažinti gamybos kaštus ir kainas arba
gaminti tas prekes, kurių neapsimokėjo gaminti dėl per mažos vidaus rinkos paklausos. Tai
naudinga ir gamintojams, ir pirkėjams.

Kaip matome, tarptautinė prekyba sąlygoja geresnius rezultatus, produktyvesnę

gamybą šalyje bei efektyvumą. Tačiau, kaip ir dauguma dalykų, tarptautinė prekyba turi ir
prieštaravimų:

1) Tarptautinės prekybos poveikis įvairioms šalies gyventojų socialinėms grupėms yra

nevienodas.
2) Kuo didesnis importas šalyje, tuo labiau jis didina šalies nedarbo lygį.
3) Prekių eksportas padidina eksportuojamų prekių kainas šalies viduje. Padidėjusias kainas
lemia sumažėjusi prekių pasiūla šalies viduje.

Apibendrinant, įvairiuose moksliniuose šaltinuose galima rasti skirtingų tarptautinės

prekybos apibrėžimų, tačiau visų jų esmė yra tokia pati, jog tarptautinė prekyba yra prekių,
paslaugų pirkimas arba pardavimas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Svarbu pabrėžti, kad
tarptautinė prekyba teikia daug naudos šalims ir jų ekonomikai. Prekiaudamos šalys didina
konkurenciją, prekių įvairovę, efektyviau yra panaudojami tariami ištekliai. Žinoma, galima rasti
ir keletą tarptautinės prekybos minusų.

6
 2. LIETUVOS IMPORTO ANALIZĖ 2016 M.–2020 M.

2.1 Importo Lietuvoje statistiniai duomenys

Tam, kad geriau suprastume kaip kito importas Lietuvoje reikėtų pažvelgti į realius
skaičius. Šiuos rodiklius galima rasti Lietuvos statistikos departamento bazėje. Pagal gautus
duomenis, nuo 2016 metų iki 2020 metų, sudariau lentelę, kurioje matome, kaip kito eksportas ir
importas kiekvienais metais (žr. 1 lentelę).

Lietuvos eksportas ir importas 2016 m. – 2020 m. 1 lentelė.

Metai Eksportas, Mln. Eur, Importas, Mln. Eur.

2016 m. 22607,0 24737,3
2017 m. 26410,5 28516,2
2018 m. 28271,0 30942,6
2019 m. 29623,5 31949,1
2020 m, 28616,4 28969,9
Šaltinis: Lentelė sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

1 lentelėje matome, kaip kito eksporto ir importo rodikliai per 2016–2020 metus.
Remiantis 1 lentelės duomenimis, grafiškai pavaizdavau kaip pasikeitė eksportas ir importas per
penkerius metus (žr. 1 diagramą).

1 diagrama.

Šaltinis:
Lietuvos eksportas ir importas 2016 - 2020 m., mln. Eur.
diagrama
35000 sudaryta
30000 autoriaus.

25000 Remiantis
20000 turimais
15000

10000

5000

0
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Eksportas Importas
duomenimis, matome, kad nuo 2016 metų iki 2019 metų tiek eksportas, tiek importas sparčiai
augo. Eksporto rodikliai per ketverius metus padidėjo 7016,5 mln. Eur, suma už importuotas
prekes išaugo 7211,8 mln. Eur. Lyginant 2017 metus su 2016 metais, matome, kad tiek eksportas,
7
tiek importas šalyje išaugo. 2017 metais eksportas padidėjo 3803,5 mln. Eur, o importas – 3778,9
mln. Eur. Kaip matome, skirtumas tarp eksporto ir importo buvo labai nežymus ir subalansuotas.

Nuo 2017 metų iki 2018 metų, kaip ir ankstesniais metais, eksportas ir importas
didėjo, tačiau ne taip sparčiai kaip 2016 m. – 2017 m. Eksportas per metus išaugo 1860,5 mln.
Eur, o importas padidėjo 2426,4 mln. Eur. Pastebimas skirtumas tarp eksporto ir importo augimo.
Šiais metais, skirtingai nei ankstesniais, importas Lietuvoje viršijo eksportą.

2019 metais Lietuvos eksportas išaugo iki 29623,5 mln. Eur. Ir lyginant su 2018
metais buvo 1352,5 mln. Eur didesnis. Importo skaičiai, lyginant su ankstesniais metais buvo
1006,5 mln. Eur didesni. Šiais metais balansas tarp eksporto ir importo vėl susilygino.

Pagal turimus duomenis matome, kad 2020 metais ir eksporto, ir importo rodikliai
krito. 2020 metais eksportas siekė 28616,4 mln. Eur, ir lyginant su 2019 metais buvo 1007,1 mln.
Eur mažesnis. O importas per metus sumažėjo net 2979,2 mln. Eur.

Apibendrinant, galima teigti, kad sparčiausias eksporto ir importo augimas buvo

2016m. – 2017m. Sekančius kelis metus rodikliai augo, tačiau ne taip sparčiai. Na, o
2019m. – 2020m. eksporto ir importo augimas krito. Tam įtakos turėjo 2019 metais visame
pasaulyje prasidėjusi Covid-19 pandemija.

2.2 Prekių importas pagal šalis ir teritorijas

Lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, Lietuva yra labai maža šalis, todėl
nenuostabu, kad daugumos prekių ar paslaugų mūsų šalis nesugeba pasigaminti, todėl reikiamas
prekes importuoja iš kitų šalių. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
apžvelgsime, iš kokių šalių, per pastaruosius penkerius metus, Lietuva importavo daugiausia
prekių (žr. 2 diagramą).

2 diagrama.

8
 Lietuvos importas pagal šalis, mln. Eur.

Rusija

Vokietija

Lenkija

Latvija

Nyderlandai

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000

2020 2019 2018 2017 2016

Šaltinis: diagrama sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Analizuojant sudarytą diagramą ir jos duomenis, pastebime, jei lyginsime kiekvienų

metų atskirus importo duomenis, tai pagal importuojamų prekių kiekį į Lietuvą pirmauja Rusija.
Nuo 2016 metų iki 2019 metų, ši šalis importavo daugiausia prekių, bet 2020 metais iš Rusijos
buvo importuota mažiausiai prekių. Bendra suma per penkerius metus siekia 18681,2 mln. Eur. ir
Rusija patenka tik į trečią vietą. Apskaičiavus bendrus visų metų rodiklius į pirmąją vietą, pagal
importuojamų prekių kiekį, patenka Vokietija. Iš Vokietijos buvo importuota prekių už 21594,6
mln. Eur. Antroje vietoje – Lenkija. Iš Lenkijos per penkerius metus buvo importuota prekių už
20585,9 mln. Eur. Iš kaimyninės Latvijos Lietuva importavo prekių už 13142,6 mln. Eur. Paskutinę
vietą užima Nyderlandai, iš šios šalies nuo 2016 m. iki 2020 m. buvo importuota prekių už 9095,5
mln. Eur.

9
 2.3 Lietuvos importas pagal prekių kategorijas

Tarptautinė prekyba tarp pasaulio šalių vyksta nuolatos. Kadangi nei vienai valstybei
nėra ekonomiškai naudinga visų jai būtinų prekių gaminti šalies viduje yra eksportuojamos ir
importuojamos įvairiausios prekės ir paslaugos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento
turimais duomenimis, apžvelgsime, kokių prekių ir paslaugų 2016 m. – 2019 m. Lietuva
importavo daugiausiai. Sudarytoje lentelėje pateikta informacija, kokių kategorijų prekių Lietuva
importavo daugiausia kiekvienais metais (žr. 2 lentelę).

Į Lietuvą importuojamų prekių kategorijos 2 lentelė.

Prekės ir paslaugos 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Investicinės prekės 4069,0 mln. 4899,9 mln. Eur. 5079,0 mln. 5057,2 mln. Nėra duomenų
Eur.
Eur. Eur.
Tarpinio vartojimo 13468,9 mln. 15668,6 mln. 17597,7 mln. 17808,2 mln. Nėra duomenų
Eur. Eur.
prekės Eur. Eur.
Vartojimo prekės 6281,3 mln. 6859,9 mln. Eur. 7016,7 mln. 7471,5 mln. Nėra duomenų
Eur.
Eur. Eur.
Benzinas 50,6 mln. Eur. 57,2 mln. Eur. 63,6 mln. Eur. 65,8 mln. Eur. Nėra duomenų
Lengvieji 831,9 mln. Eur. 974,4 mln. Eur. 1127,3 mln. 1445,2 mln. Nėra duomenų
automobiliai Eur. Eur.
Kita. 35,4 mln. Eur. 56 mln. Eur. 58,1 mln. Eur. 101,0 mln. Nėra duomenų
Eur.
Viso 28516,1 mln. 28516,1 mln. 30942,6 mln. 31948,9 mln. Nėra duomenų
Eur. Eur.
Eur. Eur.
Šaltinis: Sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Išanalizavę lentelės duomenis matome, kad kiekvienais metais daugiausia buvo įsigyta
tarpinio vartojimo prekių. Tarpinio vartojimo prekėms priskiriama: sėklos, trąšos, farmaciniai
produktai, energija ( elektra, kuras) ir panašiai. Šios kategorijos prekėms ir paslaugoms per
ketverius metus buvo išleista 64543,4 mln. Eur. Antroje vietoje yra vartojimo prekės. Šios
kategorijos prekių buvo importuota už 27629,4 mln. Eur. Vartojimo prekių kategorijai priskiriamos
visos prekės, kurios yra skirtos žmonių kasdieninio gyvenimo poreikiams tenkinti. Trečioje vietoje

10
– investicinės prekė, kurių įsigyta už 19105,1 mln. Eur. Investicinės prekės – kapitalas, skirtas ne
tiesioginiam vartojimui, o gamybai. Nuo 2016 metų iki 2019 metų Lietuva į mūsų šalį importavo
lengvųjų automobilių už 4378,8 mln. Eur, o benzino buvo importuota už 237,2 mln. Eur. Taigi,
apibendrinant visą šią lentelę ir jos duomenis sudariau diagramą, kurioje aiškiai matomas
kiekvienos kategorijos prekių importas į Lietuvą per keturis metus (žr. 3 diagramą).

3 diagrama.

Prekių importas 2016m. - 2019m., %

16,5 % 3,8 % 0,2 %

23,8 %
56,7 %

Tarpinio vartojimo prekėa Vartojimo prekės Investicinės prekės

Lengvieji automobiliai Benzinas

Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis 2 lentelės duomenimis.

11
 IŠVADOS

Tarptautinė prekyba vyksta nuolatos ir visame pasaulyje. Kiekviena šalis, kuri siekia
vystyti sėkmingą ekonominę sistemą privalo bendradarbiauti su kitomis pasaulio šalimis ir vystyti
tarptautinę prekybą. Tarpusavyje prekiaudamos šalys gali įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų
pigiau, nei tas pačias prekes gamindamos savo šalies viduje. Taigi, tarptautinė prekyba atneša
naudos kiekvienai šaliai.
Pagrindinės tarptautinės prekybos šakos – importas ir eksportas. Importas – užsienio
šalyse pagaminamų prekių pirkimas, o eksportas – šalyje pagaminamų prekių pardavimas užsienio
šalims. Priežastis, kodėl vyksta prekių importas ir eksportas, jog prekių ir paslaugų kainos
pasaulinėje ir vidaus rinkoje skiriasi. Dėl tarptautinės prekybos didėja šalies konkurencingumas,
prekių įvairovė, sumažėja gamybos kaštai.
Išanalizavus Lietuvos eksporto ir importo 2016 m. – 2020 m. duomenis, galima teigti,
kad Lietuvos importas ir eksportas kiekvienais metais vis didėjo, tačiau 2019m. – 2020 m. žymiai
nukrito. Tam įtakos turėjo pasaulyje prasidėjusi Covid-19 pandemija. Sparčiausias eksporto ir
importo augimas Lietuvoje užfiksuotas 2016m. – 2017m., vėlesniais metais jis kilo ne taip sparčiai,
o žemiausi importo ir eksporto rodikliai buvo 2019m. – 2020 m.
Apžvelgus duomenis, iš kokių pasaulio šalių, per penkerius metus bendrai, Lietuva
importavo daugiausia prekių, matome, kad pirmauja Vokietija, iš kurios buvo importuota prekių už
21594,6 mln. Eur. Didžiąją dalį prekių Lietuva perka ir iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos bei
Nyderlandų.
Išanalizavus, kokių kategorijų prekių Lietuva pirko daugiausia per ketverius metus,
matome, kad tarpinio vartojimo prekės užima didžiąją dalį visų importuojamų prekių, net 56,7 %.
Vartojimo prekės yra antroje vietoje, jos sudaro 23,8 % visų į Lietuvą importuojamų prekių.
Investicinės prekės sudaro 16,5 %, lengvieji automobiliai – 3,8 %, o benzinas tik 0,2 %.

12
 LITERATŪRA

Burinskienė, A. (2009). Tarptautinė prekyba ir jos raidos tendencijos. Vilnius: Vilniaus Gedimino
technikos universitetas.
Davulis, G. (2009). Ekonomikos teorija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
Dubauskas, G. (2013). Ekonomikos ir finansų teorijos. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija.
Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: https://www.stat.gov.lt/lt

13