Professional Documents
Culture Documents
Я Делюсь с Вами Файлом Vdocuments.mx - literatra Ra Metodins Rekomendacijos i Lietuvi Literatros Pamok 3 PDF 2
Я Делюсь с Вами Файлом Vdocuments.mx - literatra Ra Metodins Rekomendacijos i Lietuvi Literatros Pamok 3 PDF 2
Файлом
Vdocuments.mx -…
literatra
Show full title
Ra Metodins
Rekomendacijos
Uploaded by Olivija
i Lietuvi
100% (1) · 3K views · 71 pages
Literatros
AI-enhanced title
Pamok 3
Document Information
Original Title
Download
Я Делюсь с Вами Файломnow Vdocuments.mx_literatra Ra Metodins
Rekomendacijos i Lietuvi Literatros Pamok 3
Copyright
© © All Rights Reserved
Available Formats
PDF, TXT or read online from Scribd
Metodinės
Facebook
rekomendacijos
Twitter
10 klasei
I DALIS
era
Email
Metodinės
rekomendacijos
10 klasei
Violeta Dumčiuvienė
I DALIS
Vilma Dulevičienė
Laima Skabickienė
era
LITERATŪRA
Sugrįžtantys tekstai
TURINYS
DALYKO TIKSLAS IR U ŽDAVINIAI (iš Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų)
81.2.1. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo tikslas – pad ėti mokiniams suvokti ir ugdytis lietuvi ų kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomen ės bendravimo
būdą; atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką ir k ūrybišką požiūrį į literatūrą; suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir
kultūros paveldėtoją, puosel ėtoją ir kūrėją; ugdytis laisvo, atsakingo asmens savimonę.
81.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo uždaviniai – sudaryti sąlygas, kad mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai:
81.2.2.2. atrast ų skaitymo malonumą, suvoktų literatūrą kaip meną, lavintųsi estetinę pajautą, įž velgtų literatūros jungtis su kitais menais;
81.2.2.3. susipa žintų su lietuvių ir kitų tautų literatūra, su lietuvių tautosaka, kitais Lietuvos kult ūrai svarbiais tekstais, jų kalbine įvairove, iškiliomis kultūros asmenyb ėmis,
kultūrai reikšmingais istoriniais įvykiais;
81.2.2.4. susipa žintų su Europos kult ūros tradicija, jos i štakomis; įž velgtų jungtis tarp lietuvi ų ir užsienio literatūros kūrinių;
81.2.2.5. remdamiesi literatūra formuotųsi moralines nuostatas, suvokt ų sąžiningumo, teisingumo, i štikimybės, pilietinės atsakomybės bei kitų žmogaus dorybių grožį, jų
svarbą bendruomenės gyvenime, ugdyt ųsi šias dorybes;
81.2.2.6. dom ėtųsi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, kritiškai vertintų informaciją, pateikiamą įvairiais informacijos kanalais, lavint ųsi savarankiško mąstymo gebėjimus.
VERTINIMAS
Mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis X klasės mokykloje ar gimnazijoje patvirtintu mokini ų pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros
pagrindinio ugdymo programos Mokini ų darbų vertinimo aprašu. Taikomas diagnostinis, formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas atsi žvelgiant į darbo formas, pamokos
uždavinius, mokinių galimybes. Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus cikl ą. Numatyti kontroliniai darbai, ra šiniai, projektiniai darbai įvertinami paž ymiu. Kalbėjimo
užduotys vertinamos pagal Lietuvių kalbos ir literat ūros pagrindinio ugdymo programoje pateiktus kriterijus taškais, kurie paverčiami pažymiais. Kitų vertinamų darbų vertini-
mo kriterijai numatomi iš anksto ir mokiniai su jais supažindinami.
I dalis
I CIKLAS. ANTIKA IR JOS ŽENKLAI LITERATŪROJE
28 pamokos
Analizuodami kūrinius žodžiu ir raštu vartoja s ąvokas ir jas sieja su k ūrinio prasmi ų aiškinimu ir žanrinėmis ypatybėmis.
Nurodo tekstų tipą, žanrą ir funkcinį stilių, paaiškina jų pagrindines savybes ir paskirt į; paaiškina, kaip teksto raiškos būdas priklauso nuo jo paskirties ar adresato, tipo
ir autoriaus individualyb ės.
Aptaria perskaitytus Antikos k ūrinius siedami juos su lietuvi ų kultūra ir jos rei škiniais, savo ir bendruomen ės gyvenimo problemomis. Geba paai škinti mito herojų ir j ų
veiksmų simbolinę prasmę.
Nagrinėja herojinio epo tekstus ir pasak otojo pozicij ą siedami su rašytojo gyvenama epocha, laikotarpiu.
Geba atpažinti ir apibūdinti epe panaudotas rai škos priemones ir j ų paskirtį, paaiškina teksto sąsajų su kontekstu aspektus.
Vartoja herojinio epo žanrui būdingus lingvistinius ir teksto analizės terminus.
Analizuoja ir interpretuoja poezijos k ūrinius, apibūdina jų motyvus, vaizdinius, suformuluoja k ūrinio temą, pagrindinę mintį, svarbiausias id ėjas.
Diskutuoja apie k ūrinyje svarstomas temas ir problemas, j ų universalumą.
Nurodytu aspektu lygina tarpusavyje k ūrinius, atlieka projektinius darbus.
Nusako dramos kūrinių temą, suformuluoja juose keliamas problemas ir pagrindines id ėjas.
Geba tinkamai vartoti sąvokas: dramos vaizduojamasis pasaulis – veik ėjai, konfliktas, veiksmas, veiksmo vieta, veiksmo laikas, dialogas, monologas.
Apibūdina personažo išvaizdą, veikėjo charakter į, elgesį remdamiesi tekstu, palygina ir supriešina veikėjus, vertina j ų elgesį ir pateikia jų elgesiui alternatyvų, palygina
save su persona žais.
Savaranki škai pasirengia viešajai kalbai ir ją pasako. Geba pasirinkti pagal kontekst ą tinkamą žodyną, kalbėjimo temp ą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.
1 skyrius. Graik ų mitinio pasaulio modelis. Mit ų herojai ir j ų žygių prasmė (8)
Literatūrinis ugdymas – 6 Kalbos vartojimo ugdymas – 2
Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Vasaros skaitymo į sp ūd ž iai, kurso programa
Supažindinimas (1)
„Prometėjas“ (1) J. Vaičiūnaitė „Orfėjas ir Euridik ė“, „Keturi portretai“ (1) Asmeninis laiškas pasirinktam mito herojui (1)
„Ikaras ir Dedalas“ (1) (Vertinama paž ymiu)
„Orfėjas ir Euridik ė“ (1)
„Sizifas“ (1)
„Narcizas“ (1)
Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Tiriamasis projektinis darbas „Antikos drama“
(1)
Sofoklis „Antigon ė“ (2) J. Degutytė „Antigonė“ (1) (Vertinama kaupiamuoju pa ž ymiu)
Kalbos, telkiančios bendruomen ę (i š N. Sad ūnaitės kal-
bos teisme (i štraukos) (1)
Cancel Anytime.
2 skyrius. Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei (4)
Literatūrinis ugdymas – 2 Kalbos vartojimo ugdymas – 2
Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Poleminio pobūdžio rašinys „Su Ger ąja Naujie -
na ar be jos?“ (2)
„Dešimt talentų“, Kalno pamok slas (1)
„Sūnus palaidūnas“, „Himnas meilei“ (1)
3 skyrius. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje (4)
Literatūrinis ugdymas – 3 Kalbos vartojimo ugdymas – 1
Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Pasirinkto žanro kūrinio (reklama, prisistatymas
socialiniame tinkle facebook.com, interviu, žinių
J. Biliūnas „Lazda“ (1) pranešimas, rekomendacija) kūrimas (1)
B. Krivickas „Dovydas prieš Galijotą“ (1)
B. Brazdžionis „K ą sakė mūrininkas Jėzui tą naktį“;
K. Bradūnas „Krikštasuol ė“ (1)
1. Remdamiesi tekstu apibūdinkite mitą. Tai pavidalus mainanti, bet nuostabiai patvari istorija, pasikartojanti užuomina, kad nepatirtų dalykų visada
yra daugiau, nei kada bus žinoma ar pasakyta. Mitologiniai simboliai nei šgalvojami, tai savaiminiai sielos k ū-
riniai, ir kiekvienas turi nepa žeistą galios užuomazgą, kilusią iš pradinio šaltinio.
2. Kodėl mitai ilgaamžiški? Visur, kur gyvena žmonės, visais laikais ir įvairiomis sąlygomis klestėjo mitai. Tai gy vas įkv ėpimo šaltinis vis-
kam, ką tik žmogus kurdavo k ūno ir dvasios pastangomis.
3. Kuo mitas universalus? Pirmyk ščiai magiškos galios turintys mito atgarsiai teikia gyvyb ės religijoms, filosofijos kryptims, menams,
įkvepia pirmykščių ir istorinių laikų visuomenines žmonių elgesio normas, svarbiausius mokslo bei technolo-
gijų atradimus ir net sapnus.
2 UŽDUOTIS
1. Kodėl mitai vadinami kolektyvine kūryba? Mitai apibendrina žmonių santykių ir reiškinių įvairovę, atspindi senov ės pasaulio supratim ą, ai škina papro-
čių, daiktų atsiradimo aplinkybes ir prie žastis, jie n ėra skirti individualiai vieno žmogaus patirčiai, jausmams
atspind ėti.
2. Nusakykite, kaip atsirado heroj ų kultas, herojin ė Tikėta, kad po fizinės mirties kiekvieno mirusiojo siela persikelia į kitą pasaul į, ten įgauna ypatingą jėgą ir gali
mitologija. gyviesiems žemėje padėti ar kenkti. Tad mirusysis tapdavo dievybe, kurią reikia gerbti, jai aukoti aukas, atlikti
tam tikras apeigas. Taip atsirado heroj ų kultas ir pasakojimai apie j ų žygius – herojin ė mitologija.
3. Pasvarstykite, apie kokias vertybes, kelio į žmogaus Kalbama apie vertybes (nuolankumą, saiką, paklusnum ą), kuriomis atskleidžiamas žmogaus priklausymas
tobulėjimą kryptis kalbama graikų mituose. nuo dievų valios, nes tai l ėmė ir tvarką žemėje. Vėlesniuose mituose i šry škinama laisva žmogaus valia, teisė
moral ės įstatymus nustatyti pa čiam ir spręsti, koks turi b ūti jo veiksmų ir gyvenimo pagrindas.
3 UŽDUOTIS
1. Patyrin ė kite reprodukcijose vaizduojamus 1 iliustracija. Dž. Aseretas, Tantalas. „Tantalas Sipilo mi esto (Ma žoji Azija) karalius, diev ų bičiulis <...>.“ (Antikos žodynas)
mit ų herojus, juos susiekite su pateiktais 2 iliustracija. Mirštantis Achilas. „Achilas – svarbiausias Homero „Iliados“ persona žas. <...>“ (A. Veli čkienė, Antikos mi-
tekstais. tologijos žinynas)
3 iliustracija. Ticianas, Sizifas. „Sizife savo brol į sutikau... / Tai tu – jo akmeninis žaidimas. <...>“ (J. Degutytė, Sizifas)
4 iliustracija. D. van Babiurenas, Hefaistas surakina Prometėją. „Kas per trenksmas aidi kalnuose? <...>“ (V. Mykolaitis-
Putinas, Prometėjas)
5 iliustracija. Dž. V. Voterhausas, Penelopė ir jaunikiai . „Nebegr įš odisėjai, šį kartą gal nebegr įš... <...>“ (J. Degutyt ė,
Homeras)
Atpažįsta tekstuose mit ų herojams būdingus pož ymius, įvykius, vaizduotus mituose.
2. Pasirinkite vieną mito heroj ų ir išsiaiškinkite Pavyzdžiui, Prometėjo ugnis – nuolatinis vidinis ver žimasis, siekimas auk štų mokslo, meno tiksl ų, talentas, gabumai.
(paieškokite internete, literatūros šaltiniuose),
ką šis herojus simbolizuoja šiandien.
3. Pasvarstykite, kod ėl nūdienos žmogus lygina- Reikėtų kalbėti apie vertybes, charakterio savybes, kurias žmogus turėtų branginti, puosel ėti, ugdytis. Pavyzd žiui,
mas su mito herojumi. pasiaukojim ą, drąsą, kilnumą ir pan.
4 UŽ DUOTIS
1. Paai škinkite, kokią graikų mitinio pasaulio Pasaulio erdvė trimatė: dangaus erdvė, kurioje gyvena Dzeusas ir kiti Olimpo dievai, Žemė, kurioje gyvena žmonės,
sampratą pateikia mitas apie Prometėją. Ko- ir joje prie uolos prikaustomas Promet ėjas, minimas Hadas, esantis po žemio erdvėje.
kios erdvės sudaro pasaul į, kas jose gyvena?
2. Užpildykite sekos schemą nurodydami Dzeu- Dzeusas atidžiai stebėjo, kad Žemėje niekas nepa kenkt ų jo valdžiai. Dzeusas nusprend ė žmonių giminę atimti iš
so veiklą. Aptarkite jo elgesio motyvus. Prometėjo vald žios, su šaukė žmones, nurod ė jų teises ir pareigas naujiesiems dangaus valdovams. Už Prometėjo
apgavystę Dzeusas nebedavė žmonėms ugnies, kuri ą troško savo kūriniams suteikti Prometėjas. Olimpo valdovas
norėdamas įskaudinti Prometėją baudžia žmones – nusiun čia į Žemę Pandorą. Dzeusas liepė Hefaistui sugauti ir
grandinėmis sukaustyti Prometėją. Dzeusas liepė ereliui kas dieną draskyti Prometėjui kepenis.
Dzeusas savo sprendimais rod ė valdžią, bijojo prarasti savo gali ą, nes matė, kad Prometėjas pelno žmonių meilę, šie
drąsėja, įgyja pasitikėjimo savimi, vadinasi, gali nebepaisyti Olimpo val dovo. Dzeusas skaudina Promet ėją, pasiprie-
šinus į jam, nubausdamas titanui labai brangius žmones.
3. Ar galėtumėte Dzeusą vadinti teisingu dievu? Dzeusas nėra teisingas valdovas. Jam svarbiausia neprarasti valdžios, įtakos žmonėms, autoriteto, kurį pelnė skleis-
Pagrįskite savo nuomonę. damas baimę, demonstruodamas j ėgą prieš silpnesnius, jis savanaudis, neobjektyvus.
4. Užpildykite sekos schemą nurodydami Pro- Prometėjas atgaivino dyk ynes, i š molio ir vandens nulipdė žmogų. Kaip žmonių giminės tėvas ir gyn ėjas, jis, kad
metėjo veikl ą. Paaiškinkite Prometėjo elgesio dievai už savo glob ą neužkrautų žmonėms ant pečių per didelės naštos, apgavo Dzeus ą. Kai kerštaujantys dievai
motyvus. nedavė žmonėms ugnies, Promet ėjas ry žosi gauti ugn į prieš Olimpo valdovo valią ir Žemėje u ždegė pirmą ugnia-
kurą. Gerasis titanas i šmokė žmones menų, atvėrė dangaus ir Žemės paslapčių. Titanas prijaukino kai kuriuos
laukinius ž vėris, kad tie žmogui padėtų, pamokė, kaip dirbti žemę ir i šsiauginti auksinių grūdų. Parodė jiems, kur
žemės gelmėse glūdi ligi tol nežinomi metalai – varis, sidabras ir auksas.
Titanas negalvojo apie savo gerov ę, susigrūmė su dievais, nepakluso j ų valiai, išliko orus, garbingas, pasiaukojo d ėl
šviesesn ės žmonių ateities. Jis altruistas.
5. Aptarkite, kaip atrodė žmonių giminė, kol Pro- Žmonės buvo silpni ir menki. Žiūrėjo, bet nie ko nemat ė, klausė, bet nieko negird ėjo. Bej ėgiai, lyg vaiduokliai slan-
metėjas jai dar nepad ėjo. Apibūdinkite, kokie kiojo po jaun ą Žemę, nieko nenutuokė apie darbo įnagius, nemok ėjo tašyti akmenų ir iš molio degti plytų, iš medžių
žmonės tapo po to, kai Promet ėjas j iems at- ręsti trobų. Nelyginant akli termitai, jie glaudėsi po žemėmis, tamsiuose, dr ėgnuose uol ų urvuose. Naktimis tie žmo-
nešė ugnį. nės stiro nuo šalčio ir drebėjo i šgirdę girioje gūdžiai staugiant laukinius ž vėris. Jie dar nebuvo patyr ę, kas toji karšta
ugnis, neišmanė, kaip lydyti ir kalti metalą.
6. Paai škinkite, dėl ko Dzeusas taip žiauriai nu- Pirma, Prometėjas pasiprie šino jo valiai, tai j į, kaip vyriausi ąjį dievą, įžeidė. Jis, tironas, nor ėjo parodyti savo vald žią,
baudė Prometėją. pažeminti titaną. Antra, Dzeusas suvok ė Prometėją esant stipr ų konkurentą jam, taigi siekė susidoroti su juo.
7. Promet ėjas vad inam as mai štingumo sim- Maištininkai, sukylantys prieš tironiškus įstatymus, dažnai būna vieniši, tačiau taip jie įprasmina save, atranda ramy-
boliu. Remdamiesi filosofo Vytauto Kavolio bę, gyvenimo prasm ę. Nepaisydami savęs jie siekia gėrio, prisiima atsakomybę už savo žodžius, poelgius, tai naujos
mintimis ir mitu suformuluokite maištininko civilizacijos pradžios simbolis. Tai kuriamojo maišto atstovai.
apibrėž tį. Įvertinkite maištautojo santyk į su
aplinka, poelgio tikslą ir atsakomybę.
8. Pasvarstykite, koks po žiūris į sąmoningą žmo- Kadangi (argumentai „už“) negalvojant apie save nepabijota mesti i ššūkio dievams, kad būtų padėta žmonėms, kad
gaus pasirinkimą ir jam lemtą likimą atsklei- jų gyvenimas tapt ų lengvesnis, o žmonės taptų oresni, imtų gerbti save, dr įsčiau teigti, (teiginys) kad toks žmogaus
d ž iamas šiame mite. Atsakym ą paraš ykite gyvenimas yra prasmingas, sektinas, nes lemia civilizacijos raidos progres ą, žmonijos i šlikimą. Žinoma, galima sa-
remdamiesi schema. kyti, kad (argumentai „prieš“) n ūdienos žmonėms svetima empatija, pasiaukojimas d ėl kito gerovės, jiems labiau
rūpi asmeninė gerovė, karjera, akivaizdus visuomen ės susvetim ėjimas, nes pasaulyje įsigali informacinės technolo-
gijos, dirbtinis protas, pakei čiantis gyvo žmogaus pagalbą, dėmesį. Tačiau svarbiau yra (svarbiausias argumentas „u ž“)
žmogiška meilė, šiluma, ištiesta ranka, kilni, bebaimė širdis. Taigi aš manau, kad (teiginys) kiekvienas individas, rūpin-
damasis kitais, ne tik savimi, gyvena prasmingai.
9. Pasvarstykite, kokia prasmė suteikta ugnies Ugnies samprata mite apie Prometėją Ugnies samprata Justino Marcinkevičiaus poemos
simboliui mite apie Prometėją. J ą palyginkite ištraukoje
su Justino Marcinkevi čiaus poemos „Heroica,
arba Prometėjo pasmerk imas“ i štraukoje pa- Tai pa siaukoj imo už taurias vertybes nepaisant sav ęs Sąmoningumo, vienybės, bendrystės, demokratijos, lais-
teikta ugnies samprata. simbolis. Tai savos vert ės suvokimo simbolis. Tai am ži- vės simbolis.
nos atsakomyb ės, gėrio simbolis.
10. Suformuluokite pagrindin ę mito apie Pro- Gyventi mylint ir gerbiant žmogų, pasiaukoti už šviesius idealus, prisiimti atsakomybę už civilizacijos ateitį, nebijo-
metėją mintį. ti priešintis tironijai, melui, tamsai.
11. Mite raskite nurodytas menin ės raiškos prie- Meninės rai škos priemonių pavyzdžiai Jų paskirtis tekste
mones ir aptarkite jų paskirtį tekste.
Metafora – „<...> mirtis virš viso pasaulio i šskleid ė savo Teiki a į taigumo, vaizdingumo, sustiprina gr ė sm ės
juodus sparnus.“ pojūtį.
Palyginimas – „<...> jie lyg vaiduokliai slankiojo po jaun ą Sustiprina bej ėgyst ės poj ūtį, atskleidžia menką žmo-
Žemę <...>.“ nių savivertę.
Vaizdingasis veiksmažodis – „<...> stiro nuo šalčio <...>.“ Įtaigesnis nei šalo.
Frazeologizmas – „<...> neu žkrautų žmon ėms ant peč ių Teikia vaizdingumo.
per didelės naštos.“
5 UŽDUOTIS
1. Perskaitykite i štrauk ą iš Birutės Janulevičiū- Galimi įvairūs atsakymai, svarbu, kaip argumentuos.
tės interviu su rašytoju Vytautu V. Landsber-
giu ir pasvarstykite, kokiam sąmonės būviui
priskirtum ėte Prometėją. Kodėl?
6 UŽDUOTIS
1. Nusakykite mito temą. Apie tėvo ir s ūnaus siek į grįžti tėvyn ėn – į Atėnus.
2. Nurodykite dvi tris prie žastis, dėl ko Dedalas 1. Dedalą graužė tėvynės ilgesys, nors pagarbos ir šlovės nestokojo, jis nebuvo laimingas.
ėmėsi lipdyti sparnus. 2. Kretoje viešpatavęs r ūstus karalius Minas Antrasis nenor ėjo Dedalo leisti u ž savo karalyst ės ribų. Dedalas vis da ž -
niau pasvarstydavo apie pab ėgimą.
3. Užpildykite lentelę. Ja remdamiesi nuspr ęs-
Dedal as kai p S av ybės Citatos
kite, kurios Dedalo savyb ės jums patrau-
klios, kurios – ne. Atsakym ą pagrįskite keliais menų meistras Nagingas, talentingas, pelnęs šlovę. „Visose šalyse buvo pasklid ęs garsas apie jo darbus.“
argumentais.
pavaldinys Sunkiai susitaik o su r ūstaus valdo- „Tušč iai Dedalas skundėsi savo dalia ir maldavo r ūst ųjį
vo sprendimais, nei šsi ž ada savo valdovą <...>.“
svajoni ų. „Sūnau, sugalvojau, kaip i šsigelbėti! Netrukus pamatysime
savo namus <...>.“
tėvas Rūpestingas, myl įs, išm inti nga s. „Tik tai p agal vojęs apie sūnų, likusį kalėti Mino saloje, jis pri-
sivert ė leistis iš aukštybi ų ir grįžti žemėn.“
asmenybė Drąsi, atkakli, kūrybinga, maištinga. „Pagaliau Dedalas įmin ė gamtos paslaptį . Dabar ne vien
paukščiai viešpataus erdvėse.“
„Sulysęs, liepsnojan čiomis akimis tremtinys dieną naktį bu-
vo įnikęs į savo išradimą.“
4. Įvertinkite Ikaro nepaklusnumą. Pasvarstyki- Jis neįsiklaus ė į tėvo žodžius, nes buvo jaunas, nepatyr ęs, maksimalistas.
te, kodėl jis taip pasielg ė.
5. Įvardykite šias meninės raiškos priemones ir
Citatos Meninės raiškos priemonės pavadinimas, jos paskirtis tekste
nurodykite jų paskirtį tekste.