PRIENŲ ,,REVUONOS‘‘ PAGRINDINĖ

MOKYKLA

ŠVENTASIS RAŠTAS LITERATŪROS

PAMOKOSE
„Mokau(si) mokytis. Mano sėkmės istorija“
Metodinis darbas

PARENGĖ:
Vita Pikčilingienė, lietuvių k. mokytoja metodininkė
Daiva Žuvaitienė, tikybos vyresnioji mokytoja

2019
 PAMOKŲ CIKLAS ,,BIBLIJA IR JOS
TRADICIJA‘‘

• Senojo Testamento vaizdiniai ir herojai literatūroje

• Naujojo Testamento pasakojimai; jų interpretacija literatūroje
• Ciklo apibendrinimas ir į(si)vertinimas. Integracija su doriniu
ugdymu (tikyba).
 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: perskaityti programoje nurodytus tekstus ir susipažinti su

svarbesniais Biblijos personažais bei simboliais.

Uždaviniai:
1. Skaitydami ST ir NT tekstus, gebės gretinti analizuojamus
tekstus, vertinti, daryti išvadas, pamatys ir paaiškins biblinių motyvų,
personažų, idėjų raišką ir prasmę literatūroje.
2. Suvoks Biblijos pasakojimų visuotinumą ir paaiškins netiesiogiai
pasakytas mintis, tekstų idėjas ir vertybes siedami su šių laikų
gyvenimu.
3. Dirbdami grupelėse ar individualiai mokės planuoti savo darbą ir
tiksliai atliks užduotį.
 VERTINIMAS
• Patenkinamas lygmuo – glaustai papasakoja pasirinktą ST ir NT
siužetą ir paaiškina jo simbolinę prasmę.
• Pagrindinis lygmuo – suvokia ir paaiškina biblinio pasakojimo
daugiaprasmiškumą, pasiremia ST ir NT samprotaudami apie šių
laikų gyvenimą. 
• Aukštesnysis lygmuo – samprotaudami apie šių laikų gyvenimą
remiasi ST ir NT pasakojimais ir jų interpretacijomis literatūros,
dailės ir kt. menų kūriniuose.
• Kaupiamasis vertinimas už dalyvavimą diskusijose, darbą grupėse.
Pažymiu vertinamas samprotavimo rašinys, laiškas draugui.
• Įsivertinimas ir refleksija
 METODAI IR INTEGRACIJA

Metodai: Integracija su:

• Individualus darbas • daile
• Darbas grupėse • muzika
(jos sudarytos atsižvelgiant į • doriniu ugdymu
mokinių gebėjimus) • geografija
 INFORMACIJA (1)

• Dabarties visuomenėje vis labiau įsigali materialūs poreikiai, valdžios

elitas, kuriam svarbiausios vertybės – pinigai, jėga, prabanga,
pramogos. O žmogus tapo tarsi priedu prie materialinių dalykų.
• Humanistinės vertybės – dvasingumas ir žmoniškumas – šiandien
tampa vis didesniu deficitu, bendravime dominuoja puikybė, savęs
demonstravimas ir tuščiagarbiškumas. Vieni prieš kitus be atokvėpio
konkuruojame, įrodinėjame pranašumą, kuris didesnis,
reikšmingesnis, svarbesnis, galingesnis, garbingesnis…
• Dėl žmoniškumo stygiaus sunku susikalbėti, trūksta pagalbos,
geranoriškumo, užuojautos, artimo meilės. Suglumęs mąstai: nejaugi
neliko nieko švento šiame sumaterialėjusiame pasaulyje?
 INFORMACIJA (2)

• Net ir mokykloje daugiausia orientuojamasi į žinių, o ne į

vertybių perteikimą. Kas svarbiau vaikui – žinot, kas yra Maroko
arba Madagaskaro sostinė, mokėti teisingai užrašyti chemijos
formulę ar turėti tvirtas dvasines vertybes? Mokyti vaiką vien
formulių pakako XIX amžiuje ar XX amžiaus viduryje, kai tėvai
galėjo skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams. Šiandien to
nebėra, todėl didelė atsakomybė tenka švietimo įstaigoms.
 INFORMACIJA (3)
• Prienų ,,Revuonos‘‘ pagrindinėje mokykloje dėstau lietuvių kalbą ir
literatūrą, tad norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis, kaip aiškindama 10
klasės mokiniams Šventojo Rašto struktūrą, krikščionybės moralės normas
Senajame ir Naujajame testamente, supratau, kad mano mokiniams buvo
įdomu skaityti ST ir NT tekstus, juos aiškintis, lyginti. Mokiniams didelį
įspūdį paliko Psalmės ir Luji Armstrongo bei popmuzikos grupės „Boney
M“ garso įrašai, filmas „Sūnus palaidūnas“ pagal Raimondo Kašausko
apysaką „Žaliuojančios kalvos“ (režisierius Marijonas Giedrys, 1984 m.) ir
kt.
• Kristaus gyvenimas žemėje – net pačiose mažiausiose smulkmenose – turi
tokią gilią reikšmę, kad visų jo gelmių negalime išsemti, todėl Šventojo
Rašto, kaip nuolat trykštančio išganingo šaltinio, gali pakakti praturtinti visą
dvasinį gyvenimą.
 INFORMACIJA (4)
• Šventasis Raštas, arba Biblija, – vienas seniausių ir švenčiausių žmogaus
dvasios liudijimų. Krikščionims Biblija nėra vien tik grožinis kūrinys –
jiems tai pirmiausia Dievo Žodis, didžiausias dorovinis autoritetas,
svarbiausias žmogaus sąžinės garantas, amžinas tiesos šaltinis ir gynėjas.
Visais laikais jis darė didelį poveikį žmogaus mąstysenai, buvo
neišsemiamas kūrybinio įkvėpimo ir temų šaltinis menininkams.
• „Biblija – tai tarsi amžiais kuriama žmonijos išminties ir dvasios
mozaika, kaskart sušvytinti naujais ir originaliais minčių ornamentais“.
Kartu Biblija yra ir tikras literatūros lobynas, kuriame persipina įvairūs
žanrai ir stiliai: epas, istorinė, teisinė, filosofinė proza, pamokslai,
pranašystės, biografijos, laiškai, himnai, raudos, palyginimai ir
patarlės…
 INFORMACIJA (5)

• Biblijos tekstas nepaprastai talpus. Kiekviename jos vaizde slypi

daugiaplanės filosofinės, teologinės, moralinės prasmės. Menas
dažnai naudojasi Biblijos motyvais, veikėjais. Tai – rojus ir
pragaras; pirmieji žmonės – Ieva, Adomas, Kainas, Abelis; kelionė
per dykumą į Pažadėtąją žemę dažnai suvokiama kaip dvasinis
žmogaus apsivalymas ir prisikėlimas; degantis krūmas, kurio ugnyje
ant Sinajaus kalno Mozei pasirodė Dievas ir sudarė su žmonėmis
sandorą, įdavė Dešimt įsakymų, vadinamąjį Dekalogą; Salomė,
pareikalavusi iš Erodo nukirsti Jonui Krikštytojui galvą ir atnešti
dubenyje; Judo išdavikiškas bučinys ir kt.
 INTEGRACIJA SU DORINIU UGDYMU
(TIKYBA)
• Integruotos pamokos leidžia sisteminti informaciją, didina
motyvaciją, skatina mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą. 10
klasėje vyko integruota lietuvių kalbos ir tikybos
pamoka ,,Šventasis Raštas. Svarbesnieji Biblijos personažai“.
Pamoką padėjo vesti ,,Revuonos‘‘ pagrindinėje mokykloje dirbanti
tikybos mokytoja Daiva Žuvaitienė. Per pamoką mes praplėtėme
žinias apie Senojo ir Naujojo Testamento sandarą, turinį. Mokiniai
galėjo prisiliesti prie Biblijos knygų, jas pavartyti. Atliko grupinio
darbo kūrybines užduotis, konsultuodamiesi tiek su lietuvių k.
mokytoja, tiek su tikybos mokytoja.
KŪRYBINIO DARBO PAVYZDŽIAI
KŪRYBINIO DARBO PAVYZDŽIAI
KŪRYBINIO DARBO PAVYZDŽIAI
KŪRYBINIO DARBO PAVYZDŽIAI
KŪRYBINIO DARBO PAVYZDŽIAI
 APIBENDRINAMOJI PAMOKA
PRIENŲ KRISTAUS APSIREIŠKIMO
BAŽNYČIOJE (1)
• Kad Šventojo Rašto aiškinimas būtų įtaigesnis, kad moksleiviai tai
išgirstų iš paties kunigo lūpų, mokiniai apsilankė Prienų Kristaus
Apsireiškimo bažnyčioje ir susitiko su parapijos kunigu Vitalijum
Volodkovič. Kunigas maloniai sutiko vesti pamoką 10 klasės
mokiniams. Mokiniai su dideliu susidomėjimu klausėsi aiškinimo
apie Senąjį ir Naująjį Testamentus.
 APIBENDRINAMOJI PAMOKA
PRIENŲ KRISTAUS APSIREIŠKIMO
BAŽNYČIOJE (2)
• Naujai buvo interpretuojama, kodėl šios dvi Biblijos dalys
pavadintos Testamentais. Ypač plačiai kunigas kalbėjo apie Naująjį
Testamentą, krikščionių religijos pamatą, ir jo branduolį – keturias
Evangelijas, išsamiai paaiškino kiekvienos jų parašymo tikslus.
Labiausiai mokinius sudomino, kaip jis interpretavo sūnaus
palaidūno, trijų talentų pasakojimus. Kunigas skatino mokinius
pajusti Šventojo Rašto tiesą ir priglusti prie jo tikėjimu ir savęs
dovanojimu. O kad taip įvyktų, mokė, kaip reikia skaityti Šventąjį
Raštą.
APIBENDRINAMOJI PAMOKA
 REFLEKSIJA (1)
• Simas
„Ši netradicinė lietuvių kalbos pamoka suteikė galimybę pagilinti
žinias ir supratimą apie Bibliją, tikėjimą, pabendrauti su kunigu.
Pasidairę po savo miestelio bažnyčią jau galėjome kalbėti apie
religinius ženklus, simbolius, kurių reikšmės anksčiau daugelis
nežinojome“.
• Matas
„Daug naujo sužinojau apie Bibliją. Man šios pamokos buvo tikrai
naudingos ir įdomios“.
• Pijus
„Aiškinant Šv. raštą, lietuvių k. mokytoja pateikė daug pavyzdžių.
Tie pavyzdžiai buvo labai „žemiški“, todėl man patiko“.
 REFLEKSIJA (2)
• Odeta
„Labai džiaugiuosi, kad mūsų mokytojos surengė tokią neeilinę
pamoką. Kunigas Vitalijus taip pat nepagailėjo savo laisvo laiko ir
susitiko su mumis. Buvo papasakota apie Šventąjį Raštą iš tiesų
nemažai įdomių dalykų, kurių nėra parašyta mokykliniuose
vadovėliuose. Ačiū gerbiamam kunigui ir mokytojos už nuoširdumą
ir už tai, kad stengiasi mokinių labui“.
• Evelina
„Labai įdomu buvo daryti grupinio darbo kūrybinę užduotį. Ji
nebuvo lengva, bet iš karto ,,įtraukė‘‘ į kūrybinį procesą“.
 IŠVADOS
Kas gali rodyti, kad ugdymas yra sėkmingas? Atsakymas – mokiniai,
kurie:
• nuolat paskatinti kaupiamuoju vertinimu ir įtraukti į diskusijas, kūrybines
veiklas patys ugdosi reikalingus gebėjimus pažinti dalykus, procesus ar
reiškinius;
• integruojant dėstomus dalykus, skatinami įžvelgti saitus tarp jau turimų ir
naujų žinių ar gebėjimų, kitaip tariant, neria žinių ir gebėjimų „tinklą“, o
ne rikiuoja naujai įgytas žinias ir gebėjimus ,,ant lentynėlių‘‘;
• mokosi bendradarbiaudami, kalbėdamiesi, aiškindamiesi, ginčydamiesi,
svarstydami, kritiškai ir kūrybiškai mąsto;
• suprasdami mokymosi tikslą ir uždavinius, skatinami ir pratinami
planuoti, valdyti ir apmąstyti savo mokymosi laiką, veiklą ir jos rezultatus;
• mokymosi procesą susieja su realaus gyvenimo kontekstu, patirtiniu
mokymu.
„ŠAUKIS MANĘS, TAI IŠKLAUSYSIU TAVE
IR PARODYSIU TAU DIDELIŲ BEI
NESUVOKIAMŲ DALYKŲ, APIE KURIUOS
NIEKO NEŽINAI“
JEREMIJO 33:3