Fizikiniai dydžiai.

Matavimo prietaisai ir
vienetai
BIOFIZIKA - tai biologija, aiškinanti gyvosios gamtos reiškinius fizikos, chemijos
ir kibernetikos mokslų kategorijomis.
GYVYBĖ - ADAPTYVI INFORMACIJĄ KAUPIANTI SISTEMA

KIBERNETIKA (Informaciniaivaldymo procesai)

(Energijos virsmai)
(Medžiagų virsmai)
 Šiuolaikinėje biologijoje ir medicinoje vis didėja būtinybė greta
kokybinio naudoti kiekybinius tyrimo metodus, siekiant geriau suprasti
ir tiksliau parodyti tiriamus procesus.

Tam svarbu žinoti fizikinius principus.

 Metrologija - tai matavimo mokslas
Fizikiniu dydžiu yra materialaus kūno, medžiagos, reiškinio ar proceso
savybė, kokybiškai bendra, tačiau kiekybiškai savita (skirtingų organizmų,
organų, funkcijų greitis).
Išmatuoti kurį nors fizikinį dydį – tai palyginti jį su tos pačios rūšies
dydžiu, kuris laikomas to dydžio matavimo vienetu. Išmatuoti galime tik
fizikinius dydžius. Tuo tikslu yra atliekamas fizikinis eksperimentas ir iš jo
rezultatų nustatoma fizikinio dydžio kiekybinė charakteristika – fizikinio dydžio
vertė.
Matavimas – tai eksperimentinis fizikinio dydžio vertės nustatymas,
naudojant technines matavimo priemones.
Matavimo vienetas – fizikinis dydis, kurio vertė pagal susitarimą laikoma
lygi vienetui.
Kalibravimas. Matavimo etalonai

𝑠
V= Matavimai
𝑡
gali būti:

Netiesioginiu vadinamas
toks matavimas, kuriuo
Tiesioginiu - vadinamas toks fizikinio dydžio vertė
matavimas, kuriuo dydžio randama kaip kitų
vertė nustatoma pagal dydžių funkcija.
prietaiso parodymus.
Matavimai
 Matavimo vienetų visuma, sudaryta tam tikru įteisintu principu,
vadinama matavimo vienetų sistema (SI). Matavimo vienetų sistemai
priklausantys vienetai skirstomi į pagrindinius, išvestinius ir
papildomuosius.

1.1. lentelė. Pagrindinai fizikiniai dydžiai ir jų vienetai

Papildomieji vienetai:
Plokščiasis kampas [ϕ] = 1 rad (radianas) – tai plokščiasis kampas tarp dviejų
apskritimo spindulių, kai lanko ilgis tarp jų galų lygus šio apskritimo spinduliui;
Erdvinis kampas [Ω] = 1 sr (steradianas) – tai erdvinis kampas, kurio viršūnė yra
sferos centras ir kurį ribojantis kūginis paviršius išpjauna sferos paviršiuje plotą,
lygų sferos spindulio kvadratui.

Išvestiniai SI vienetai sudaromi iš pagrindinių ir papildomųjų:

• Greitis,
• Jėga,
• Slėgis
• Galia,
• Varža ir kt.
 Fizikinių dydžių skaitinės vertės ne visada patogu apibūdinti
pagrindiniais vienetais, todėl yra įvesti dešimtainiai kartotiniai ir daliniai
vienetai, keliomis ir net keliolika dešimčių kartų besiskiriantys nuo
pagrindinių. Tų vienetų pavadinimai gaunami pridedant atitinkamus
priešdėlius prie sisteminių vienetų pavadinimų.
 Kilogramas – masė
tarptautinio etalono (39
mm skersmens ir tokio pat
aukščio ritinio), pagaminto
iš 90% platinos ir 10%
iridžio lydinio, saugomo
Tarptautiniame matų ir
svorių biure Serve prie
Paryžiaus.
Medicinoje masę ir jos vienetus galime
rasti ir pritaikyti:
 Kūno masės nustatymas.
Svirtinės medicininės dešimtainės
svarstyklės, taip pat galima sverti
elektroninėmis svarstyklėmis.
 Paciento maitinimas.
 Gaminant vaistus
 Sekundė lygi
spinduliavimo, atitinkančio
kvantinį šuolį tarp cezio-
133 atomo pagrindinės
būsenos dviejų hiper
smulkiosios sandaros
lygmenų, 9 192 631 770
periodų trukmei.
Medicinoje galime laiką ir jo matavimo
vienetus rasti ir pritaikyti:
 Pulso tyrimas ir įvertinimas.
Tikslas: Skaičiuoti, įvertinti ir registruoti
pulsą.
Priemonės: laikrodis su sekundine
rodykle.
 Kvėpavimo matavimas ir žymėjimas.
Įvertinti krūtinės ląstos judesius, stebėti
kvėpavimo nukrypimus nuo normos.
Priemonės: Laikrodis.

Metras – atstumas, kurį
vakuume nusklinda šviesa per
1/299 792 458 sekundės dalį.
Tokia metro apibrėžtis priimta
1983 metais, o iki tol jis buvo
apibrėžiamas įvairiais dydžiais.
Medicinoje ilgį ir jo matavimo
vienetus galime rasti ir pritaikyti:
 Ūgio matavimas.
Ūgio matuoklė, kuri sudaryta iš
vertikalios centimetrinės skalės ir
horizontalios slankiosios lentelės.
 Krūtinės ląstos apimties
matavimas.
Minkšta centimetrinė juostelė.

Kelvinas, termodinaminės
temperatūros vienetas, yra vandens
trigubo taško termodinaminės
temperatūros 1/273,16 dalis. Vandens
trigubas taškas egzistuoja esant 611 Pa
slėgiui ir 273,16 K temperatūrai.
Medicinoje temperatūrą ir jos
matavimo vienetus galime rasti ir
pritaikyti:
 Kūno temperatūros matavimas.
Matuoti, registruoti ir įvertinti kūno
temperatūra.
Priemonės: termometras
 Normali palatos, kabineto
temperatūra.
 Procedūroms naudojamų tirpalų
 Sterilizuojant instrumentus
 Amperas – stipris Medicinoje elektros srovės stiprį ir jo
nuolatinės elektros srovės, matavimo vienetus galime rasti:
kuri, tekėdama dviem  Visuose elektriniuose prietaisuose
tiesiais, lygiagrečiais, be galo kaip, atliekant kardiogramą,
ilgais, nykstamai mažo
apvalaus skerspjūvio laidais, magnetinę tomografija,
esančiais vakuume 1 m endoskopija, masažai ir kt.
atstumu vienas nuo kito,
sukelia tarp jų 2 ·10–7
niutono jėgą kiekvienam
laidų ilgio metrui.
 Molis – medžiagos kiekis Medicinoje medžiagos kiekį ir jo
sistemos, sudarytos iš tiek vienodų
matavimo vienetus galime rasti
dalelių, kiek atomų yra 0,012 kg
anglies –12. Vartojant molį, turi daugiausiai vaistų, kosmetikos
būti įvardytos vienodos dalelės. priemonių pramonėje.
Jomis gali būti atomai, molekulės,
jonai, elektronai, kitos dalelės arba
tiksliai apibrėžtos tokių dalelių
grupės.
 Kandela yra šviesos stipris tokio
šaltinio, kuris tam tikra kryptimi skleidžia
vienspalvę 540 ·1012 hercų dažnio 1/683
vato steradianui stiprio spinduliuotę. Šis
vienetas skiriamas įvertinti šviesos
poveikį žmogaus akiai.
Žmogaus akis yra jautriausia 540·1012 Hz
dažnio šviesai (bangos ilgis 555 nm).
 Medicinoje, taip pat naudojami ir
išvestiniai SI matavimo vienetai.
Jėga – organizmo gebėjimas įveikti išorės
pasipriešinimą arba priešintis jam vieno
raumenų susitraukimo (neriboto ilgumo) metu;
sportininko fizinė ypatybė.

 Rankų raumenų jėgos nustatymas.

Dinamometras (metalinis prietaisas su skale ir
rodykle).
Raumenų tonusą nustatant
 Paklaidos, jų atsiradimo priežastys ir įvertinimas
Kiekvienas matavimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikru netikslumu dėl:
- matavimo prietaisų netobulumo (sistemingosios paklaidos). Prietaisai
tikrinami, kalibruojami.
- bandymo sąlygų ir paties matuojamojo objekto kitimo (atsitiktinės
paklaidos). Matavimą gali veikti drėgmė, temperatūra ir kt.
- teorinio modelio ir taikomo matavimo metodo netinkamumo ir t. t.

Kad paklaidos būtų kuo mažesnės, matavimai atliekami mažiausiai 3 kartus ir

skaičiuojamas vidurkis ir paklaida ().
Skaičiai apvalinami, paliekant 2 skaičius po kablelio.
Mikroskopija
• Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti) yra optinis
prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų
struktūros detalių), vaizdui gauti. Mažų objektų tyrimo mokslas vadinamas
mikroskopija.
Mikroskopai skirstomi į tokias grupes:
o stereoskopinius mikroskopus;
o optinius mikroskopus;
o lazerinius mikroskopus;
o elektroninius mikroskopus;
o plazminius mikroskopus ir kt.
Stereoskopinis mikroskopas

• Stereoskopiniai mikroskopai turi

atskirus okuliarus kiekvienai
akiai, todėl padidintas vaizdas yra
matomas kaip trimatis vaizdas.
Daugelyje mokslinių disciplinų
mikroskopai yra naudojami mažų
objektų stebėjimui. Kai kurie
stereoskopiniai mikroskopai gali
būti su jose įmontuotomis Stereoskopiniu mikroskopu stebima nervų ląstelė
kameromis.
 Optinis mikroskopas

Tai pirmasis išrastas ir labiausiai paplitęs

mikroskopas, šiuo metu didinantis vaizdą
daugiau nei 500 kartų.

Plačiai naudojamas labaratorijose,bei mokymosi

įstaigose bakterijų, smulkių kristalų, metalų
mikrostruktūros ir kitiems tyrimams.
Lazerinis mikroskopas

• Lazeriniu mikroskopu
gaunami vaizdai yra didelės
skiriamosios gebos.
Skiriamoji geba, raiška,–
rodomo vaizdo taškų skaičius
(pikselis), tenkantis vienam
ilgio vienetui. Kuo didesnis
taškų skaičius, tuo didesnė
skiriamoji geba bei tikslesnis
vaizdas.
Lazeriniu
mikroskopu
nustatomi
galimi
patologiniai
odos
pokyčiai
Elektroniniai mikroskopai

• Tai galingas
mikroskopas, vietoj
šviesos naudojantis
elektronų pluoštą.
Elektroniniame
mikroskope atvaizdą
sukuria magnetinis arba
elektrinis laukas.
Smegenų neuronai, matomi elektroniniu mikroskopu
 Mikroskopijos ir endoskopijos panaudojimas
medicinoje

• Mikroskopiniai tyrimai (tepinėliai) – tai tyrimo metodas kai

norima identifikuoti sukėlėją tiriamojoje medžiagoje,
užfiksuoti audinių pokyčius, leidžiančius nustatyti
patologinius procesus ir gydymo poveikį.
Mikroskopiniai tyrimai (tepinėliai):

• Moterų ir vyrų lyties organų išskyrų mikroskopija;

• Šlapimo nuosėdų mikroskopija;
• Kraujo forminių elementų mikroskopavimas (leukograma);
• Koprogramos įvertinimas;
• Tyrimas iš nosies, burnos ir kitų gleivinių sekreto.
Koprograma
• Mikroskopinis išmatų tyrimas. Koprologinis tyrimas
leidžia įtarti tam tikrus patologinius procesus
virškinamajame trakte, kasoje bei nustatyti žarnyno
fermentinį aktyvumą.
• Kopogramą rekomenduojama atlikti kasmet profilaktiškai.
Taip pat asmenims, kurie skundžiasi virškinimo trakto,
kasos sutrikimais ar pastebi išmatų pokyčius.