Fizika Galutinis 1 11-12

„Judėjimas. Jėgos.
Energija“ apibendrinamojo vertinimo kriterijai mokytojui
Pasiekimų lygiai
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Nurodo fizikinius tyrimo metodus. Apibūdina fizikinius tyrimo metodus. Apibūdina fizikinius tyrimo metodus, nurodo
jų privalumus ir trūkumus.
Nurodo eksperimentinio fizikinio tyrimo eigą: Apibūdina eksperimentinio fizikinio tyrimo Atlikdamas tyrimus remiasi eksperimentinio
problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar fizikinio tyrimo eiga: problema, hipotezė,
rezultatai, išvados. Susiplanuoja ir atlieka bandymas, rezultatai, išvados. Susiplanuoja stebėjimas ar bandymas, rezultatai, išvados.
laboratorinius darbus, pvz.: Nustato ir atlieka fizikinius nesudėtingus tyrimus Susiplanuoja ir atlieka nesudėtingus tyrimus
spyruoklės standumą, trinties koeficientą. pažįstamuose kontekstuose, pvz.: Išmatuoja nepažįstamuose kontekstuose, pvz., Atlieka
tolygiai greitėjančiai judančio kūno pagreitį. mechaninės energijos tvermės tyrimą.
Formuluoja laboratorinių darbų hipotezes. Formuluoja tyrimo hipotezę pažįstamuose Formuluoja tyrimo hipotezę nepažįstamuose
kontekstuose. kontekstuose.
Pasirenka laboratorinių darbų priemones. Pasirenka tyrimo priemones pažįstamuose Pasirenka tyrimo priemones nepažįstamuose
Nurodo laboratorinių darbų eigą. Nurodo tyrimo eigą pažįstamuose Nurodo tyrimo eigą nepažįstamuose
Daro duomenimis pagrįstas išvadas. Daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, Daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas,
jas argumentuoja pažįstamuose kontekstuose. jas argumentuoja nepažįstamuose
kontekstuose.
Apskaičiuoja absoliutines paklaidas. Apskaičiuoja absoliutines ir paprasčiausias Apskaičiuoja santykines paklaidas.
santykines paklaidas.
Pateikia fizikinių modelių pavyzdžių. Apibūdina fizikinių modelių esmę, Išryškina fizikinių modelių privalumus ir
atskleisdami perėjimą nuo realaus fizikinio trūkumus.
reiškinio prie fizikinio modelio. Išryškinti
fizikinių modelių privalumus ir trūkumus.
Taiko matematikos žinias: braižo ir analizuoja Taiko matematikos žinias: braižo ir Taiko matematikos žinias:braižo ir analizuoja
įvairių fizikinių dydžių tarpusavio analizuoja įprastus/standartinius įvairių neįprastus/nestandartinius įvairių fizikinių
priklausomybės grafikus nesudėtingais fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus,
atvejais, sprendžia paprasčiausias lygtis, grafikus, sprendžia nesudėtingas lygtis, sprendžia lygtis, lygčių sistemas, taiko
lygčių sistemas. lygčių sistemas, paprasčiausiais atvejais taiko trigonometrines funkcijas.
trigonometrines funkcijas.
Skiria vektorinius ir skaliarinius dydžius, Sudeda ir atima vektorius, kai jie sudaro Sudeda ir atima vektorius, kai jie nukreipti
sudeda ir atima vektorius, kai jie lygiagretūs, statų kampą, randa vektorių projekcijas, kai bet kokiu kampu, randa vektorių projekcijas,
randa vektorių projekcijas, kai vektoriai jie sudaro smailų kampą su koordinačių kai jie sudaro bet kokį kampą su koordinačių
lygiagretūs ar statmeni koordinačių ašiai. ašimi. ašimi.
Taiko informacinių technologijų žinias: Taiko informacinių technologijų žinias: Taiko informacinių technologijų žinias
nubrėžia paprasčiausius dydžių braižo dydžių priklausomybės grafikus, rašo laboratorinių darbų, tyrimų ar kitiems
priklausomybės grafikus naudojantis ir kopijuoja dydžių apskaičiavimo formules rezultatams apdoroti ir pristatyti.
skaičiuokle (pvz., MicrosoftExcel), rezultatus skaičiuoklėje (pvz., MicrosoftExcel), Naudodamasis paieškos sistemomis randa
pristato naudodamasis pateikčių rengimo rezultatus pristato naudodamasis pateikčių patikimą informaciją internete, ją
programa. Randa informaciją internete rengimo programa (taiko animaciją, video). apibendrina, struktūruotai pateikia.
naudodamasis paieškos sistemomis, bando Naudodamasis paieškos sistemomis randa
vertinti jos patikimumą ir apibendrinti. patikimą informaciją internete, ją
apibendrina.
Etapo pavadinimas: Bendros žinios apie judėjimą. Netolyginis tiesiaeigis judėjimas
Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas: Skiria, lygina, savarankiškai papildo ir
nueitas kelias, trajektorija, poslinkis, vidutinis nueitas kelias, trajektorija, poslinkis, tinkamai vartoja sąvokas: nueitas kelias,
greitis, greitis, pagreitis, tolyginis judėjimas, momentinis greitis, greitis, vidutinis greitis, trajektorija, poslinkis, momentinis greitis,
tolygiai kintantis slenkamasis judėjimas, pagreitis, tolyginis judėjimas, tolygiai greitis, vidutinis greitis, pagreitis, tolyginis
atskaitos sistema. kintantis slenkamasis judėjimas, atskaitos judėjimas, tolygiai kintantis slenkamasis
sistema, mechaninio judėjimo ir rimties judėjimas, atskaitos sistema, mechaninio
reliatyvumas. judėjimo ir rimties reliatyvumas.
Apibūdina poslinkį, momentinį greitį, greitį, Pateikia mechaninio judėjimo ir rimties Apibūdina mechaninio judėjimo ir rimties
pagreitį, kaip vektorinius dydžius. Apibūdina reliatyvumo pavyzdžių. reliatyvumą.
tolyginį, tolygiai kintantį judėjimą, pateikia jų
pavyzdžių.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Taiko greičio, poslinkio ir koordinatės Savarankiškai sprendžia uždavinius
taikydamas greičio, poslinkio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtis taikydamas greičio, poslinkio ir koordinatės
priklausomybės nuo laiko lygtis. Braižo ir nesudėtingiems uždaviniams spręsti. Braižo priklausomybės nuo laiko lygtis. Sprendžia
analizuoja tolyginio ir tolygiai kintamo ir analizuoja tolyginio judėjimo poslinkio ir nesudėtingus judėjimo reliatyvumo
judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko koordinatės priklausomybių nuo laiko, uždavinius.
grafikus. tolygiai kintamo judėjimo pagreičio Pavyzdys:
Pavyzdys: priklausomybės nuo laiko grafikus. Kūno greitis kinta pagal dėsnį, išreiškiamą
Nuokalne dviratininkas leidžiasi 0,4 m/s2 Pavyzdys: lygtimi v = 3 – 0,2t (m/s). Apskaičiuokite
pagreičiu. Pradinis jo greitis 3 m/s. Kokiu Nuo 70,5 m ilgio nuokalnės rogutės kūno poslinkį per 12 s.?
greičiu dviratininkas važiuos po 10 s? nusileido per 12 s. Apskaičiuokite rogučių Kulka išlekia iš 60 cm ilgio šautuvo
Per 20 s automobilio greitis padidėjo nuo pagreitį bei jų greitį nuokalnės pabaigoje. vamzdžio 320 m/s greičiu. Kokiu pagreičiu ir
2
36 km/h iki 72 km/h. Apskaičiuokite kiek laiko ji juda vamzdžiu?
automobilio pagreitį ir atstumą nuvažiuotą
per tą laiką. Nubrėžkite greičio grafiką.
Etapo pavadinimas: Kreivaeigis judėjimas

įcentrinis pagreitis, apsisukimų periodas, įcentrinis pagreitis, apsisukimų periodas, tinkamai vartoja sąvokas: įcentrinis pagreitis,
apsisukimų dažnis. apsisukimų dažnis. apsisukimų periodas, apsisukimų dažnis.
Apibūdina judėjimą apskritimu pastoviu Apibūdina Saulės sistemos vietą galaktikoje. Paaiškina Saulės ir Mėnulio įtaką Žemei.
greičiu. Apibūdina Saulės sistemos planetų
judėjimą, Saulės ir Mėnulio užtemimus.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Taiko žinias apie mechaninį judėjimą Taiko žinias apie mechaninį judėjimą
apskaičiuodamas tolygiai apskritimu judančio nagrinėdamas nesudėtingus kreivaeigio nagrinėdamas kreivaeigio judėjimo
kūno greitį, periodą, apsisukimų dažnį. judėjimo pavyzdžius. Taiko tolygiai pavyzdžius. Savarankiškai sprendžia
Nurodo ir pavaizduoja brėžinyje įcentrinio apskritimu judančio kūno greičio, periodo, uždavinius taikydamas tolygiai apskritimu
pagreičio ir linijinio greičio kryptis. apsisukimų dažnio formules nesudėtingiems judančio kūno greičio, periodo, apsisukimų
Pavyzdys: uždaviniams spręsti. dažnio formules.
Žemės orbitos spindulys 1,5 108 km. Kokiu Pavyzdys: Pavyzdys:
linijiniu greičiu Žemė skrieja aplink Saukę? Hidroelektrinės turbina, kurios skersmuo Minutinė laikrodžio rodyklė 2 kartus ilgesnė
8 m, per 1 min apsisuka 62 kartus. Kokiu už sekundinę. Apskaičiuokite abiejų rodyklių
greičiu ir pagreičiu juda turbinos menčių galų linijinių greičių santykį.
galai?
Etapo pavadinimas: Judėjimo dėsniai
masė, jėga, jėgų atstojamoji, standumas, masė, jėga, jėgų atstojamoji, standumas, tinkamai vartoja sąvokas: masė, jėga, jėgų
deformacija (pailgėjimas). deformacija (pailgėjimas). atstojamoji, standumas, deformacija
(pailgėjimas).
Apibūdina masę, jėgą, jėgų atstojamąją. Apibūdina spyruoklės standumą, Atpažįsta dėsnių pasireiškimą kasdienėje
Formuluoja I, II, III Niutono, Huko ir deformaciją. Savais žodžiais formuluoja I, II, aplinkoje.
gravitacijos dėsnius. Pateikia jų pasireiškimo III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius.
pavyzdžių. Iliustruoja dėsnius kasdienės patirties
pavyzdžiais.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Taiko I, II, III Niutono, Huko ir gravitacijos Savarankiškai sprendžia uždavinius
taikydamas I, II, III Niutono, Huko ir dėsnius nagrinėdamas nesudėtingus kūnų taikydamas I, II, III Niutono, Huko,
gravitacijos dėsnius įprastose situacijose. sąveikos pavyzdžius, spręsdamas gravitacijos ir kitus dėsnius bei ryšius.
3
Pavyzdys: nesudėtingus uždavinius. Pavyzdys:
48 t reaktyvinis lėktuvas leidžiasi 5 m/s2 Pavyzdys: Lengvojo automobilio masė lygi 2 t, o
pagreičiu. Apskaičiuokite lėktuvo stabdymo Tuščią priekabą vilkikas tempia 0,4 m/s2 sunkvežimio – 8 t. Be to, sunkvežimio traukos
jėgą. Brėžinyje pavaizduokite jo greičio, pagreičiu, o pakrautą – 0,1 m/s2. Kokiu jėga 2 kartus didesnė negu lengvojo
pagreičio bei jėgos kryptis. pagreičiu jis temps abi šias sukabintas automobilio. Palyginkite jų pagreičius.
priekabas? Vilkiko traukos jėga visais
atvejais vienoda.
Etapo pavadinimas: Jėgos gamtoje

gravitacija, traukos jėga, tamprumo jėga, gravitacija, traukos jėga, tamprumo jėga, tinkamai vartoja sąvokas: gravitacija, traukos
trinties jėga, svoris, sunkis. slydimo trinties jėga, riedėjimo trinties jėga, jėga, tamprumo jėga, slydimo trinties jėga,
svoris, sunkis. riedėjimo trinties jėga, svoris, sunkis.
Apibūdina tamprumo jėgą, trinties jėgą, svorį, Apibūdina slydimo ir riedėjimo trinties jėgas. Apibūdina su pagreičiu judančio kūno svorį.
sunkį. Įvardija jų atsiradimo priežastis. Skiria jėgas pagal jų prigimtį.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Sprendžia nesudėtingus uždavinius Savarankiškai sprendžia uždavinius
apskaičiuodamas tamprumo, trinties, sunkio, apskaičiuodamas tamprumo, trinties, sunkio,apskaičiuodamas tamprumo, trinties, sunkio,
svorio, traukos jėgas. svorio, traukos jėgas ir taikydamas I, II, III
svorio, traukos jėgas ir taikydamas I, II, III
Pavyzdys: Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius. Niutono, Huko, gravitacijos ir kitus dėsnius
Kokio svorio kūną reikia prikabinti prie Pavyzdys: bei ryšius.
spyruoklės, kad ji pailgėtų 12 cm? Spyruoklės 40 kg berniukas supasi sūpynėmis, kurių Pavyzdys:
standumas 1000 N/m. pakabų ilgis 4,2 m. Kokia jėga berniukas 1,6 kg masės medinis tašelis, prikabintas prie
spaudžia supynę, 5 m/s greičiu 120 N/m standumo spyruoklės, tolygiai
„pereidamas“ pusiausvyros padėtį? traukiamas horizontalia lenta. Trinties
Garvežys tempia 1580 t masės sąstatą. koeficientas lygus 0,25. Kiek dėl to pailgėja
Pasipriešinimo koeficientas 0,005, traukos spyruoklė?
jėga 3,9.105 N. Kokiu pagreičiu važiuoja 9,4 . 104 N svorio automobilio,
traukinys? nuvažiavusio 225 m, greiti padidėja nuo
10 m/s iki 15 m/s. Variklio traukos jėga lygi
1,6 . 104 N. Kokio didumo pasipriešinimo
jėga veikia automobilį?
Etapo pavadinimas: Tvermės dėsniai mechanikoje
potencinė ir kinetinė energija, mechaninis potencinė ir kinetinė energija, mechaninis tinkamai vartoja sąvokas: potencinė ir
darbas, galia, judesio kiekis, naudingumo darbas, galia, judesio kiekis, naudingumo kinetinė energija, mechaninis darbas, galia,
4
koeficientas. koeficientas. judesio kiekis, naudingumo koeficientas,
jėgos impulsas.
Apibūdina potencinę ir kinetinę energiją, Apibūdina judesio kiekį. Savais žodžiais Apibūdina jėgos impulsą.
mechaninį darbą, galią, naudingumo formuluoja judesio kiekio ir mechaninės
koeficientą. Formuluoja judesio kiekio ir energijos tvermės dėsnius, pateikia jų
mechaninės energijos tvermės dėsnius. pasireiškimo pavyzdžių.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Analizuodamas mechaninės energijos Analizuodamas mechaninės energijos virsmus
apskaičiuodamas potencinę ir kinetinę virsmus sprendžia nesudėtingus uždavinius savarankiškai sprendžia uždavinius
energiją, mechaninį darbą, galią, naudingumo apskaičiuodamas potencinę ir kinetinę apskaičiuodamas potencinę ir kinetinę
koeficientą. energiją, mechaninį darbą, galią, energiją, mechaninį darbą, galią, naudingumo
Pavyzdys: naudingumo koeficientą, judesio kiekį ir koeficientą, judesio kiekį, jėgos impulsą ir
Kokį darbą atlieka 700 t masės traukinys, taikydamas judesio kiekio ir mechaninės taikydamas judesio kiekio, mechaninės
padidindamas greitį nuo 36 km/h iki 72 km/h? energijos tvermės dėsnius. energijos tvermės ir kitus dėsnius bei ryšius.
Kokį darbą jis atliks, kai, įgijęs 72 km/h greitį, Pavyzdys: Pavyzdys:
bus staiga stabdomas? 4 kg masės kūnas laisvai krinta iš 8 m Kūnas, nukritęs iš 10 m aukščio, turi 18800 J
aukščio. Kokia yra to kūno potencinė ir kinetinės energijos. Kokia to kūno masė?
kinetinė energija 3 m aukštyje? Į 1 t masės atvirą sunkvežimį, važiuojantį
27 km/h greičiu, iš viršaus įmetamas 80 kg
masės maišas. Kiek dėl to pakinta
sunkvežimio greitis? Variklis išjungtas,
trinties nepaisykite.
5
Judėjimas. Jėgos. Energija apibendrinamojo vertinimo kriterijai mokiniui
Gebėjimai Pasiekimų lygiai

Etapo pavadinimas: Bendros žinios apie judėjimą. Netolyginis tiesiaeigis judėjimas
2.1. Taikyti žinias apie 1. Kuriuo iš šių atvejų Žemę 1. Čiuožėjas įveikia varžybų 1. Valtis plaukia upe per tirštą
mechaninį judėjimą galima laikyti materialiuoju distanciją. Dailiojo čiuožimo rūką. Ar galės valtyje sėdintis
nagrinėjant įvairius tašku: meistras atlieka laisvuosius žvejys nustatyti jos judėjimo
(tolyginio, tolygiai a) Žemė sukasi apie pratimus. Kurį čiuožėją galima kryptį? Kodėl?
kintančio, tiesiaeigio, Saulę; laikyti materialiuoju tašku? Kodėl?
kreivaeigio) judėjimo b) kūnas juda Žemės 2. Ar pakanka pasakyti, kiek
pavyzdžius, sprendžiant paviršiumi? Kodėl? 2. Brėžinyje pavaizduota kūno metrų reikia pastumti stalą,
uždavinius. Išmatuoti judėjimo iš taško A į tašką D norint sužinoti jo padėtį?
tolygiai greitėjančiai 2. Kokios formos turi būti trajektorija ABCD. Nurodykite Stalas iš pradžių buvo
judančio kūno pagreitį. materialiojo taško taškų A, B, C ir D koordinates. pastumtas 3 m išilgai vienos
trajektorija, kad jo nueitas Raskite kūno nueitą kelią, poslinkį sienos, paskui — 4 m išilgai
kelias būtų lygus poslinkio (vektorių ir jo modulį) bei jo kitos sienos. Kaip galima
moduliui? projekcijas koordinačių ašyse. sužinoti bendrą stalo poslinkį?
3. Balionas iš pradžių pakilo į 3. Laivas iš pradžių nuplaukė šiaurės 3. Turistų grupė iš pradžių nuėjo
300 m aukštį, paskui kryptimi 3 km, po to, pasisukęs į 500 m vakarų kryptimi, po to
sustiprėjęs vėjas jį nunešė šiaurės rytus, — dar 2 km. — dar 300 m į pietus ir vėliau
100 m rytų kryptimi. Grafiškai nustatykite laivo poslinkį — 200 m į rytus. Grafiškai
Apskaičiuokite baliono nueitą bei jo kryptį. nustatykite turistų poslinkį
kelią ir poslinkį. (kryptį ir modulį).
4. Dvi valandas motociklininkas
4. Bambukas auga 0,001 m/s važiavo tolygiai ir įveikė 90 km 4. Pirmąją pusę kelio
greičiu. Kiek jis užaugs per 2 atstumą, toliau tris valandas automobilis važiavo 60 km/h
paras? važiavo 60 km/h greičiu. Koks greičiu, antrąją — 65 km/h
buvo vidutinis motociklininko greičiu. Koks buvo vidutinis
5. Per pirmąsias dvi valandas greitis visu keliu? automobilio greitis?
dviratininkas nuvažiavo
30 km, per kitas dvi valandas 5. Nuo 70,5 m ilgio nuokalnės 5. Kūnų judėjimą apibūdina
— 26 km ir per paskutiniąją rogutės nusileido per 12 s. lygtys x1 = 8t ir x2 = 60 – 6t.
valandą – 20 km. Apskaičiuokite rogučių pagreitį bei Nubraižykite priklausomybės
Apskaičiuokite dviratininko jų greitį nuokalnės pabaigoje. x = x(t) grafikus. Nustatykite
6
greitį (vidutinį) visu keliu. kūnų susitikimo vietą ir laiką.
6. Remdamiesi kūno judėjimo lygtimi
6. Nuokalne dviratininkas x = 14t + 0.4t2 , nustatykite jo 6. Kūno greitis kinta pagal dėsnį,
leidžiasi 0,4 m/s2 pagreičiu. pradinį greitį ir pagreitį, bei išreiškiamą lygtimi
Pradinis jo greitis 3 m/s. parašykite greičio priklausomybės v = 3 – 0,2t (m/s).
Kokiu greičiu dviratininkas nuo laiko lygtį. Apskaičiuokite kūno poslinkį
važiuos po 10 s? per 12 s
7. Brėžinyje pavaizduoti trijų kūnų
7. Kūno judėjimas išreiškiamas judėjimo grafikai. Kurio kūno 7. Kulka išlekia iš 60 cm ilgio
lygtimi x = 4t + 0.6 t2. didžiausias greitis? Kurio šautuvo vamzdžio 320 m/s
Nustatykite kūno pagreitį ir mažiausias? greičiu. Kokiu pagreičiu ir
pradinį greitį. kiek laiko ji juda vamzdžiu?
8. Per 20 s automobilio greitis 8. Kokios rūšies judėjimą

padidėjo nuo 36 km/h iki vaizduoja kiekviena grafiko
72 km/h. Apskaičiuokite dalis? Kiek ir kaip pakinta
automobilio pagreitį ir greitis per laiko tarpus,
atstumą nuvažiuotą per tą atitinkančius kiekvieną dalį?
laiką. Nubrėžkite greičio Nubraižykite greičio grafiką.
grafiką.
8. Brėžinyje pavaizduoti kūnų
9. Kuris iš nubrėžtų greičio greičio grafikai. Pradiniu laiko
grafikų yra tolyginio momentu kūnai buvo koordinačių
tiesiaeigio judėjimo? pradžioje. Parašykite greičio
priklausomybės nuo laiko lygtis
Etapo pavadinimas: Kreivaeigis judėjimas

2.1. Taikyti žinias apie 1. Žemės orbitos spindulys 1. Hidroelektrinės turbina, kurios 1. Minutinė laikrodžio rodyklė 2
mechaninį judėjimą 1,5. 108 km. Kokiu linijiniu skersmuo 8 m, per 1 min apsisuka kartus ilgesnė už sekundinę.
nagrinėjant įvairius greičiu Žemė skrieja aplink 62 kartus. Kokiu greičiu ir Apskaičiuokite abiejų rodyklių
7
(tolyginio, tolygiai Saukę? pagreičiu juda turbinos menčių galų linijinių greičių santykį.
kintančio, tiesiaeigio, galai?
kreivaeigio) judėjimo 2. Kokiu linijiniu greičiu bei 2. Ar galima pasakyti, kuria
pavyzdžius, sprendžiant įcentriniu pagreičiu juda 2. 0,4 m skersmens turbinos rotorius kryptimi kūnas juda
uždavinius. Išmatuoti Žemės paviršiaus taškai, sukasi 12 000 sūk/min dažniu. apskritimu, žinant jo pagreičio
tolygiai greitėjančiai esantys pusiaujuje, Žemei Raskite turbinos menčių galų vektorių tam tikru laiko
judančio kūno pagreitį. sukantis apie savo ašį? Žemės įcentrinį pagreitį. momentu? Kodėl?
spindulys 6370 km.
3. Ar gali sutapti kreive judančio 3. Tekinimo staklių disko greitis
3. Kūnas juda apskritimu kūno greičio ir pagreičio kryptys? 36 m/s, o skersmuo 230 mm.
pastovaus modulio greičiu Kodėl? Apskaičiuokite disko krašto
brėžinyje pažymėta kryptimi. taškų įcentrinį pagreitį ir
Nurodykite jo greičio ir 4. Karuselių sukimosi periodas 5 s, o palyginkite jį su laisvojo
pagreičio kryptį A ir B skersmuo 6 m. Apskaičiuokite jų kritimo pagreičiu.
taškuose . kraštinių taškų įcentrinį pagreitį.
4. Automobilis važiuoja kelio 4. Kūnas juda tolygiai 4 m
posūkiu, kurio spindulys 120 spindulio apskritimu. Jo
m, 60 km/h greičiu. įcentrinis pagreitis lygus
Apskaičiuokite automobilio 10 cm/s2. Koks to kūno
įcentrinį pagreitį. greitis?
Etapo pavadinimas: Judėjimo dėsniai
2.3. Taikyti nagrinėjant 1. 48 t reaktyvinis lėktuvas 1. Tuščią priekabą vilkikas tempia 1. Lengvojo automobilio masė
nesudėtingus kūnų leidžiasi 5 m/s2 pagreičiu. 0,4 m/s2 pagreičiu, o pakrautą – lygi 2 t, o sunkvežimio – 8 t.
sąveikos pagrindinius Apskaičiuokite lėktuvo 0,1 m/s2. Kokiu pagreičiu jis temps Be to, sunkvežimio traukos
dinamikos dėsnius stabdymo jėgą. Brėžinyje abi šias sukabintas priekabas? jėga 2 kartus didesnė negu
pavyzdžius ir sprendžiant pavaizduokite jo greičio, Vilkiko traukos jėga visais atvejais lengvojo automobilio.
nesudėtingus uždavinius... pagreičio bei jėgos kryptis. vienoda. Palyginkite jų pagreičius
2. Kodėl bėgantis žmogus, už 2. Kodėl piktžoles reikia rauti iš 2. Kodėl į svyruojančią tvorą
konors užkliuvęs, krinta į žemės palengva? sunku įkalti vinį?
priekį, o paslydęs — atgal?
3. Kokios jėgos veikia sunkvežimį, kai 3. Du vagonai važiuoja tiesiai ir
3. Kuria kryptimi ir kodėl jis: tolygiai: vienas — 20 km/h
pasislenka autobuso keleiviai, a. stovi ant horizontalaus greičiu, kitas — 70 km/h
kai šis staiga sustoja ar kelio; greičiu. Abiejuose vagonuose
pasuka, pavyzdžiui, į dešinę? b. važiuoja tolygiai kabo po rutuliuką, pririštą ant
horizontaliu keliu; siūlo prie lubų. Ar vienodos
4. Ant stalo guli teniso c. važiuoja tolygiai abiejų rutuliukų padėtys?
8
kamuoliukas. Kokios jėgos jį greitėdamas; Kodėl? Ar jos pasikeis, jei
veikia? Pavaizduokite jas d. važiuoja tolygiai vagonai ims judėti tolygiai
brėžinyje. lėtėdamas? greitėdami?
Nubraižykite brėžinius.
5. Pasakykite, kokie poveikiai 4. Kranas kelia pilną konteinerį.
kompensuojasi, kai 4. 6 N ir 12 N jėgos veikia tą patį Kokios jėgos veikia konteinerį,
povandeninis laivas: kūno tašką. Ar gali jų atstojamoji kai jis:
a. tolygiai plaukia būti lygi 2 N, 6 N, 10 N, 20 N? a. nejuda;
vandenyje; Kodėl? b. kyla tolygiai;
b. „guli" jūros dugne. c. kyla tolygiai
5. Tą patį kūno tašką veikia dvi greitėdamas?
6. 0,05 N jėga suteikia kūnui viena kitai statmenos jėgos, kurių Nubraižykite brėžinius.
0,2 m/s2 pagreitį. Kokia yra to atstojamoji 50 N. Viena iš
kūno masė? veikiančių jėgų lygi 40 N. Raskite 5. Siūlas išlaiko 20 N svorio
antrąją jėgą. krovinį. Ar nutrūks tas siūlas,
7. 18 t masės vagonui pagreitį jeigu jį tempsime į priešingas
suteikia 1,8 kN jėga. Kokiu 6. 80 N jėga suteikia kūnui 1 m/s2 puses 15 N jėga? Kodėl?
pagreičiu juda vagonas? pagreitį. Kokio didumo jėga jam
suteiktų 1,4 m/s2 pagreitį? 6. Žvejys lynu vienoda jėga
8. Baronas Miunhauzenas traukia valtį prie kranto:
teigė,kad jis pats save už 7. Brėžinyje pavaizduotas 3 kg pirmą kartą — stovėdamas ant
plaukų ištraukė iš pelkės. masės kūno greičio kitimo grafikas. kranto, antrą kartą —
Paaiškinkite tai. Kokio didumo jėga, kiekviename sėdėdamas valtyje. Kurį kartą
etape, veikė šį kūną? valtis greičiau pasiekia
krantą?
7. 80 N jėga suteikia kūnui

1 m/s2 pagreitį. Kokio didumo
jėga jam suteiktų 1,4 m/s2
pagreitį?
8. Du berniukai tempia dinamometrą 8. Žmogus kartimi pastūmė nuo

į priešingas puses. Ką rodys prieplaukos baržą, veikdamas
dinamometras, jei pirmasis ją 420 N jėga. Per 40 s barža
berniukas gali tempti 300 N jėga, o nutolo nuo prieplaukos 1 m.
antrasis — tik 250 N jėga? Kodėl? Kokia baržos masė?
9. Kas atsitiks kosmonautui

laisvai skriejančiame
9
kosminiame laive, jei jis paleis
(be smūgio; iš rankų sunkų
daiktą? jei jis šį daiktą mes?
Kodėl?
Etapo pavadinimas: Jėgos gamtoje

2.2. Skirti jėgas pagal jų 1. Kokio svorio kūną reikia 1. 40 kg berniukas supasi sūpynėmis, 1. 1,6 kg masės medinis tašelis,
kilmę ir pasireiškimą, prikabinti prie spyruoklės, kad kurių pakabų ilgis 4,2 m. Kokia prikabintas prie 120 N/m
apskaičiuoti jas. ji pailgėtų 12 cm? Spyruoklės jėga berniukas spaudžia supynę, standumo spyruoklės, tolygiai
2.3.... Atlikti spyruoklės standumas 1000 N/m. 5 m/s greičiu „pereidamas“ traukiamas horizontalia lenta.
standumo ir slydimo pusiausvyros padėtį? Trinties koeficientas lygus
trinties jėgos tyrimus. 2. 3 N jėgos veikiama spyruoklė 0,25. Kiek dėl to pailgėja
pailgėjo 3 cm. Koks jos 2. Garvežys tempia 1580 t masės spyruoklė?
standumas? sąstatą. Pasipriešinimo
koeficientas 0,005, traukos jėga 2. 9,4 . 104 N svorio
3. Du laivai, kurių kiekvieno 3,9.105 N. Kokiu pagreičiu važiuoja automobilio, nuvažiavusio
masė yra 10 000 t, nutolę traukinys? 225 m, greiti padidėja nuo
vienas nuo kito 100 m. 10 m/s iki 15 m/s. Variklio
Apskaičiuokite laivų 3. Brėžinyje pavaizduotas guminės traukos jėga lygi 1,6 . 104 N.
tarpusavio traukos jėgą. juostelės ilgio priklausomybės nuo Kokio didumo pasipriešinimo
tempimo jėgos grafikas. jėga veikia automobilį?
4. Apskaičiuokite masę kūnų, Apskaičiuokite juostelės standumą.
kurių svoris 1 N ir 50 N. 3. Kaip skrietų Mėnulis, jei
išnyktų trauka tarp jo ir
5. Žeme tolygiai traukiama 140 Žemės? Каs atsitiktų, jei
kN svorio betoninė plokštė. Mėnulis sustotų orbitoie?
Trinties jėga lygi 60 kN. Kodėl?
Apskaičiuokite trinties
koeficientą. 4. Sakykime, kad pavyko iškasti
tunelį išilgai viso Žemės
6. 600 kg masės plokštė keliama 4. Dviejų vienodų rutulių tarpusavio skersmens ir j tą tunelį krinta
tolygiai: traukos jėga lygi 1 N. Atstumas akmuo. Kur šio akmens
a) vertikaliai aukštyn; tarp jų centrų 1 m. Kokia rutulių pagreitis būtų didžiausias ir
b) horizontaliai; masė. kur — mažiausias? Kodėl?
c) vertikaliai žemyn. Oro pasipriešinimo
Kokio didumo sunkio jėga 5. Lenktyniaudamas vienas arklys nepaisykite.
veikia plokštę ir koks yra jos pervežė 23 t masės krovinį (trinties
svoris kiekvienu atveju? koeficientas 0,012). Kokia buvo 5. Brėžinyje pavaizduoti vienodo
10
tolygiai bėgančio arklio traukos ilgio plieninės ir varinės vielos
7. Kokia mažiausia jėga jėga? pailgėjimo priklausomybės
reikalinga300 mg masės nuo tempimo jėgos grafikai (I
adatai pakelti? 6. Veikiamas 3,2 N jėgos, kūnas juda grafikas atitinka plieninę
horizontaliai 0,64 m/s2, pagreičiu. vielą, II – varinę). Palyginkite
8. Ką privalo daryti automobilio Apskaičiuokite to kūno masę ir vielų standumą.
vairuotojas, artėdamas prie svorį.
staigaus posūkio? Kodėl 6. Kai automobilis staigiai
vairuotojas turi būti ypač 7. Traktorius tempia 800 kg masės pajuda iš vietos šlapiame
atidus, kai drėgnas oras, priekabą 1,8 kN jėga. kelyje, varantieji ratai dažnai
plikšala arba krinta lapai? Pasipriešinimo judėjimui jėga lygi praslysta, t. y. buksuoja. Kaip
1,6 kN. Kokiu pagreičiu važiuoja tai paaiškinti? Kaip galima
traktorius. tokiu atveju padidinti traukos
jėgą?
8. Tam tikrame kelio ruože pastatytas
brėžinyje pavaizduotas ženklas. 7. Nejudantis šachtos keltuvas
Stabdomas automobilis dar sveria 2500 N. Leidžiantis jo
nuriedėjo 14 m. Ar jo vairuotojas svoris sumažėja iki 2000 N.
pažeidė eismo taisykles? Trinties Kokiu pagreičiu leidžiasi
koeficientas lygus 0,5. keltuvas?
8. 12 t masės troleibusas,
pradėjęs judėti horizontaliu
keliu, per
pirmąsias 6 s nuvažiuoja 12
m. Pasipriešinimo koeficientas
lygus 0,02 Apskaičiuokite
troleibuso variklio traukos
jėgą.

2.4. Taikyti tvermės 1. Kūnas, kurio masė m, tolygiai 1. 10 g masės kulka pramušė sieną, 1. 1,2 t masės automobilis
dėsnius analizuojant keliamas į tą patį aukštį H dėl to kulkos greitis sumažėjo nuo važiuoja horizontaliu keliu 10
mechaninės energijos skirtingomis trajektorijomis. 800 m/s iki 400 m/s. Kiek pakito m/s greičiu. Per kiek laiko,
virsmus ir sprendžiant Kuria trajektorija keliant kūną kulkos judesio kiekis? išjungus variklį, jis sustos, kai
paprasčiausius uždavinius. atliekamas didžiausias trinties jėga lygi 220 N?
11
Atlikti mechaninės darbas? 2. 65 kg masės berniukas, bėgdamas
energijos tvermės tyrimą. 6 m/s greičiu, paveja 2 m/s greičiu 2. 8 kg ir 6 kg masės rutuliai,
riedantį 40 kg masės vežimėlį ir kurių greitis atitinkamai lygus
užšoka ant jo. Kokiu greičiu po to 8 m/s ir 4 m/s, plastiškai
juda vežimėlis? atsimuša vienas į kitą ir toliau
2. juda kaip vienas kūnas. Kokiu
2. 3. 12 kg masės kūnas laisvai krinta 5 greičiu po smūgio juda
2. s. Apskaičiuokite kūno kinetinę rutuliai, jei yra žinoma, kad
2. energiją prie pat Žemės paviršiaus. iki smūgio jie judėjo ta pačia
Apskaičiuokite 4 kg masės kūno, tiese į vieną pusę.
judančio 4 m/s greičiu, 4. 500 g masės kūnas laisvai krinta iš
judesio kiekį. 40 m aukščio. Kokia yra jo kinetinė 3. Kūnas juda horizontalia
energija lietimosi su Žemės plokštuma 15 m/s greičiu.
3. Veikiamas 15 N jėgos, kūnas paviršiumi momentu? Trinties koeficientas lygus
pasislenka tiese 10 m. Kokį 0,12. Kokį atstumą kūnas
darbą atlieka jėga? 5. Kūnas laisvai nukrito iš tam nueis nustojus veikti traukos
tikro aukščio. Judėjimo pabaigoje jėgai? Kurios rūšies energija
4. Tekinimo staklių variklio galia jo greitis buvo lygus 25 m/s. Iš virs to
3,5 kW. Kokį darbą šis kokio aukščio krito kūnas? kūno kinetinė energija?
variklis atlieka per 1,5 min?
6. 4 kg masės kūnas laisvai krinta iš 4. Kūnas, nukritęs iš 10 m
5. Kokį darbą atlieka 700 t 8 m aukščio. Kokia yra to kūno aukščio, turi 18800 J kinetinės
masės traukinys, potencinė ir kinetinė energija 3 m energijos. Kokia to kūno
padidindamas greitį nuo aukštyje? masė?
36 km/h iki 72 km/h? Kokį
darbą jis atliks, kai, įgijęs 7. Suspausta spyruoklinio pistoleto 5. Į 1 t masės atvirą sunkvežimį,
72 km/h greitį, bus staiga spyruoklė, kurios standumas lygus važiuojantį 27 km/h greičiu, iš
stabdomas? 100 N/m, sutrumpėjo 0,1 m. Kokiu viršaus įmetamas 80 kg masės
greičiu iš tokio pistoleto išlėks 25 g maišas. Kiek dėl to pakinta
6. Kūnas laisvai nukrito iš tam masės rutuliukas? sunkvežimio greitis? Variklis
tikro aukščio. Judėjimo išjungtas, trinties nepaisykite.
pabaigoje jo greitis buvo
lygus 25 m/s. Kiek potencinės 6. Nuo 25 m aukščio
energijos kūnas turėjo hidroelektrinės užtvankos kas
aukščiausiame taške? sekundę nukrinta 2 • 105 kg
vandens. Hidroelektrinės
tiekiama galia lygi 10 MW.
Apskaičiuokite elektrinės
naudingumo koeficientą.
12
Elektra ir magnetizmas apibendrinamojo vertinimo kriterijai mokytojui
Pasiekimų lygiai
Nurodo fizikinius tyrimo metodus. Apibūdina fizikinius tyrimo metodus. Apibūdina fizikinius tyrimo metodus,
nurodo jų privalumus ir trūkumus.
Nurodo eksperimentinio fizikinio tyrimo Apibūdina eksperimentinio fizikinio tyrimo Atlikdamas tyrimus remiasi
eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar eksperimentinio fizikinio tyrimo eiga:
bandymas, rezultatai, išvados. Susiplanuoja bandymas, rezultatai, išvados. Susiplanuoja problema, hipotezė, stebėjimas ar
ir atlieka laboratorinius darbus, ir atlieka fizikinius nesudėtingus tyrimus bandymas, rezultatai, išvados. Susiplanuoja
pvz.:Išmatuoja srovės stiprį ir įtampą pažįstamuose kontekstuose, pvz.: ir atlieka nesudėtingus tyrimus
paprasčiausiose grandinėse. Eksperimentiniu būdu nustato laidininko nepažįstamuose kontekstuose, pvz.,
savitąją varžą. Išmatuoja srovės stiprį ir įtampą mišriai
sujungtoje grandinėse.
Formuluoja laboratorinių darbų hipotezes. Formuluoja tyrimo hipotezę pažįstamuose Formuluoja tyrimo hipotezę
kontekstuose. nepažįstamuose kontekstuose.
Pasirenka laboratorinių darbų priemones. Pasirenka tyrimo priemones pažįstamuose Pasirenka tyrimo priemones
kontekstuose. nepažįstamuose kontekstuose.
Daro duomenimis pagrįstas išvadas. Daro duomenimis ir faktais pagrįstas Daro duomenimis ir faktais pagrįstas
išvadas, jas argumentuoja pažįstamuose išvadas, jas argumentuoja nepažįstamuose
reiškinio prie fizikinio modelio. Išryškinti
fizikinių modelių privalumus ir trūkumus.
Taiko matematikos žinias: braižo ir Taiko matematikos žinias: braižo ir Taiko matematikos žinias: braižo ir
analizuoja įvairių fizikinių dydžių tarpusavio analizuoja įprastus/standartinius įvairių analizuoja neįprastus/nestandartinius įvairių
priklausomybės grafikus nesudėtingais fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės
atvejais, sprendžia paprasčiausias lygtis, grafikus, sprendžia nesudėtingas lygtis, grafikus, sprendžia lygtis, lygčių sistemas,
taiko trigonometrines funkcijas.
sudeda ir atima vektorius, kai jie lygiagretūs, statų kampą, randa vektorių projekcijas, kai bet kokiu kampu, randa vektorių
randa vektorių projekcijas, kai vektoriai jie sudaro smailų kampą su koordinačių projekcijas, kai jie sudaro bet kokį kampą
lygiagretūs ar statmeni koordinačių ašiai. ašimi. su koordinačių ašimi.
nubrėžia paprasčiausius dydžių braižo dydžių priklausomybės grafikus, laboratorinių darbų, tyrimų ar kitiems
priklausomybės grafikus naudojantis rašo ir kopijuoja dydžių apskaičiavimo rezultatams apdoroti ir pristatyti.
skaičiuokle (pvz., MicrosoftExcel), formules skaičiuoklėje (pvz., Naudodamasis paieškos sistemomis randa
rezultatus pristato naudodamasis pateikčių MicrosoftExcel), rezultatus pristato patikimą informaciją internete, ją
rengimo programa. Randa informaciją naudodamasis pateikčių rengimo programa apibendrina, struktūruotai pateikia.
internete naudodamasis paieškos (taiko animaciją, video). Naudodamasis Naudojasi laisvai prieinamomis
sistemomis, bando vertinti jos patikimumą ir paieškos sistemomis randa patikimą internetinėmis skaitmeninėmis mokymosi
apibendrinti. Naudojasi skaitmenine informaciją internete, ją priemonėmis, pvz.: Phet.
mokymosi priemone „Interaktyvūs apibendrina.Naudojasi mokyklos
mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms turimomis skaitmeninėmis mokymosi
(2009)“. priemonėmis pvz., Crocodile Physics ar
Crocodile Technology.
Apibūdina fizikos atradimų reikšmę Apibūdina mokslinių atradimų reikšmę Apibūdina mokslo žinių absoliutumo ir
žmonijai. Pateikia pavyzdžių, rodančių, kad žmonijai. Pagrindžia ir bando vertinti santykinumo aspektus. Vertina mokslo ir
būtina mokslo ir technologijų laimėjimus mokslo ir technologijų laimėjimus technologijų laimėjimus socialiniu,
vertinti socialiniu, ekonominiu ir socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.
aplinkosaugos aspektais. Pateikia Lietuvos aspektais. Apibūdina Lietuvos mokslininkų Apibūdina perspektyvias fizikinių tyrimų
mokslininkų darbų fizikos srityje pavyzdžių. darbus fizikos srityje. sritis.
Etapo pavadinimas: Elektrostatika
elektros krūvis, elektronas ir elementarusis elektros krūvis, elektronas ir elementarusis tinkamai vartoja sąvokas: elektros krūvis,
krūvis, elektrinis laukas, dielektrinė skvarba, krūvis, elektrinis laukas, dielektrinė elektronas ir elementarusis krūvis, elektrinis
elektrinė talpa, kondensatorius. skvarba, elektrinė talpa, kondensatorius. laukas, dielektrinė skvarba, elektrinė talpa,
kondensatorius.
Apibūdina įelektrintų kūnų sąveiką. Paaiškina kūnų įsielektrinimą ir sąveiką Atpažįsta krūvio tvermės dėsnio
14
Formuluoja krūvio tvermės ir Kulono kūnų per elektrinį lauką. Savais žodžiais pasireiškimą kasdienėje aplinkoje.
dėsnius. Apibūdina elektrinę talpą, formuluoja krūvio tvermės ir Kulono
kondensatorius, pateikia kondensatorių dėsnius. Apibūdina plokščiąjį
taikymo pavyzdžių. kondensatorių.
Taiko Kulono ir krūvio tvermės dėsnius Taiko Kulono ir krūvio tvermės dėsnius Savarankiškai sprendžia uždavinius
paprasčiausiems uždaviniams spręsti. nesudėtingiems uždaviniams spręsti. taikydamas Kulono ir krūvio tvermės ir
Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja Pavyzdys: kitus dėsnius bei ryšius.
elektrinę talpą ir plokščiojo kondensatoriaus Pavyzdys:
talpą.
Pavyzdys:
Etapo pavadinimas: Nuolatinė elektros srovė
įtampa, srovės stipris, elektrinė varža, įtampa, srovės stipris, elektrinė varža, tinkamai vartoja sąvokas: įtampa, srovės
savitoji varža, elektros srovės darbas ir galia, savitoji varža, elektros srovės darbas ir stipris, elektrinė varža, savitoji varža,
elektrovara. galia, elektrovara. elektros srovės darbas ir galia, elektrovara.
Apibūdina elektros srovės stiprį, įtampą, Apibūdina elektros srovės šaltinius, jų Atpažįsta laidininkų jungimo būdus mišriai
elektrinę varžą, savitąją varžą, elektros rūšis, šaltinio elektrovarą. Atpažįsta sujungtose grandinėse.
srovės galią ir darbą, šiluminį veikimą. laidininkų jungimo būdus nesudėtingose
Apibūdina laidininkų jungimo būdus. mišriai sujungtose grandinėse. Savais
Formuluoja Omo dėsnį grandinės daliai ir žodžiais formuluojaOmo dėsnį grandinės
uždarai grandinei, nuoseklaus ir lygiagretaus daliai ir uždarai grandinei, nuoseklaus ir
laidininkų jungimo dėsnius. lygiagretaus laidininkų jungimo dėsnius.
Taiko nuolatinės srovės dėsningumus bei Taiko nuolatinės srovės dėsningumus bei Taiko nuolatinės srovės dėsningumus bei
laidininkų jungimo būdus aprašančius laidininkų jungimo būdus aprašančius laidininkų jungimo būdus aprašančius
dėsnius paprastoms elektrinėms grandinėms dėsnius nesudėtingoms elektrinėms dėsnius elektrinėms grandinėms nagrinėti.
nagrinėti. grandinėms nagrinėti. Pavyzdys:
Pavyzdys: Pavyzdys:
Etapo pavadinimas: Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija
elektros srovės magnetinį laukas, nuolatinis elektros srovės magnetinį laukas, nuolatinis tinkamai vartoja sąvokas: elektros srovės
magnetas, elektromagnetas. magnetas, elektromagnetas, magnetinį laukas, nuolatinis magnetas,
elektromagnetinė indukcija. elektromagnetas, elektromagnetinė
15
indukcija.
Apibūdina elektros srovės kuriamą Nusako nuolatinių magnetų magnetizmo Analizuoja elektromagnetinės indukcijos
magnetinį lauką, nurodo magnetinių kilmę.Apibūdina elektromagnetinės reiškinį, ir jo taikymą buityje ir technikoje.
reiškinių kilmę. Paaiškina, kaip veikia indukcijos reiškinį. Apibūdina elektros
elektromagnetas. Apibūdina nuolatinius variklių veikimo principus.
magnetus. Pateikia elektromagnetinės
indukcijos reiškinio pasireiškimo pavyzdžių.
Nurodo kur taikomi elektros varikliai,
išvardina šių variklių privalumus.
Bando sieti pagrindines fizikos žinias ir Sieja pagrindines fizikos ir kitų mokslų Sieja fizikos ir kitų mokslų žinias ir
dėsningumus, reikalingus problemai spręsti. žinias ir dėsningumus, reikalingus dėsningumus, reikalingus problemai spręsti.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius. problemai spręsti. Savarankiškai sprendžia uždavinius.
Pavyzdys: Sprendžia nesudėtingus uždavinius. Pavyzdys:
Pavyzdys:
Etapo pavadinimas: Planetos ir jų magnetiniai laukai
kometa, asteroidas, meteoritas. kometa, asteroidas, meteoritas. tinkamai vartoja sąvokas: kometa,
asteroidas, meteoritas.
Apibūdina planetas, jų vidaus sandarą ir Apibūdina kitų planetų magnetinius laukus. Apibūdina šių dienų Lietuvos astronomų
palydovus. Apibūdina Žemės magnetinį Paaiškina planetų magnetinių laukų kilmę. darbus.
lauką ir jo įtaką gyvybei Žemėje. Apibūdina Palygina Žemės tipo ir didžiąsias planetas.
kosminius kūnus: kometas, asteroidus,
meteoritus.
Nusako Lietuvos astronomų darbus.
Bando sieti pagrindines fizikos žinias ir Sieja pagrindines fizikos ir kitų mokslų Sieja fizikos ir kitų mokslų žinias ir
dėsningumus, reikalingus problemai spręsti. žinias ir dėsningumus, reikalingus dėsningumus, reikalingus problemai spręsti.
problemai spręsti.
16
Elektra ir magnetizmas apibendrinamojo vertinimo kriterijai mokiniui

Etapo pavadinimas: Elektrostatika
4.1. Taikyti statinės elektros 1. Dviejų debesų elektros krūvis 1. Kaip reikia išdėstyti du 4 nC 1. Vienas iš dviejų
dėsningumus uždaviniams atitinkamai lygūs 15 C ir ir 6 nC krūvius, kad jie sąveikaujančių krūvių
spręsti. 35 C. Vidutinis atstumas stumtų vienas kitą 2,4 . 10- padidintas 4 kartus. Kiek
4
tarp jų 25 km. Kokia jėga šie N jėga? kartų reikia pakeisti atstumą
krūviai veikia vienas kitą? tarp tų krūvių, kad jų
2. Plokščiasis kondensatorius sąveikos jėga liktų ta pati?
2. Kokio didumo elektros krūvis susideda iš dviejų 25 cm
susikaupia 1,2 μF talpos skersmens apvalių plokštelių, 2. Orinio kondensatoriaus
kondensatoriuje, įkrautame perskirtų 1 mm storio plokščių plotas 180 cm2,
iki 120 V? parafino sluoksniu. Kokia atstumas tarp jų 2 mm,
yra tokio kondensatoriaus krūvis 0,4 μC.
3. Kaip vienas kitą veiks talpa? Apskaičiuokite dar 1 mm
vienodą krūvį turintys kūnai? vieną nuo kitos atitolintų
3. Neigiamai įelektrintas plokščių potencialų skirtumą.
4. Kiek elektronų buvo rutuliukas pakabintas ant
,,nuimta“ trinant į šilką nelaidaus siūlo. Ar pakis 3. Žemėje įelektrinti kūnai
stiklinę lazdelę, kurios krūvis rutuliuko masė, jei jį sąveikauja. Ar jie sąveikaus
6,4 . 10-8 C? paliesime ranka? Mėnulyje?
5. Du 5 nC didumo krūviai 4. Neutralus vandens lašas 4. Kaip ir kiek kartų pakis

nutolę vienas nuo kito 4cm susijungė su kitu vandens kondensatoriaus energija, jei
atstumu. Kokia jėga jie lašu, kurio krūvis -2q. Kokį jo talpą padidinsime 3
veikia vienas kitą? krūvį įgijo susidaręs vandens kartus?
lašas?
6. Kokia jėga sąveikaus du 5. Kokia jėga veikia vienas kitą
elektronai, nutolę vienas nuo 5. Kaip ir kiek kartų pakis du greta esantys NaCl
kito atstumu, lygiu 1,6 . 10- orinio kondensatoriaus kristalo jonai? Vidutinis
8
cm? elektrinė talpa, atstumą tarp atstumas tarp jų 2,8 . 10-
10
jo plokštelių padidinus 2 m.
7. Kuo panašios gravitacinė ir kartus?
Kulono sąveika? Kuo jos 6. Dvi mažos detalės, kurių
skiriasi? 6. Kiek kartų skiriasi dviejų krūvis ir masė žinomi,
elektronų elektrinė stūmos nutolusios viena nuo kitos
8. Kokia yra kondensatoriaus jėga nuo jų gravitacinės tam tikru atstumu ir sudaro
paskirtis? traukos jėgos? Kuri didesnė? uždarą sistemą. Ar užteks šių
duomenų, ieškant dalelių
9. Kodėl elektros įrenginių 7. Koks yra trinties (trynimmo) pagreičio ir greičio? Kodėl?
korpusai įžeminami? vaidmuo įelektrinant kūnus?
7. 12 nC ir 16 nC krūviai
. -8
8. Du taškiniai 3 10 C nutolę vienas nuo kito per 9
krūviai yra žibale 3 cm cm. Kokia jėga veiks 4 nC
atstumu vienas nuo kito. krūvį, esantį taške,
Apskaičiuokite jų sąveikos nutolusiame per 5 cm nuo
jėgą. mažesniojo krūvio ir per
4 cm nuo didesniojo?
9. Apskaičiuokite jėgą,
veikiančią 10 nC krūvį taške, 8. Du nejudantys krūviai q1 =
kuriame elektrinio lauko 10 nC ir q2 = 40 nC yra per
stipris lygus 3 kV/m. 12 cm vienas nuo kito. Kur
reikia padėti trečiąjį krūvį,
10. Koks krūvis apie save kad jis būtų pusiausviras?
sukuria elektrinį lauką?
9. Dviem 0,2 mm spindulio
vandens lašeliams suteikus
vienodo didumo ir to paties
ženklo krūvį, elektrinė
stūmos jėga tsvėrė
gravitacinę traukos jėgą.
Kokio didumo buvo tie
krūviai?
10. Lauką kuria du lygūs

vienodo ženklo krūviai,
esantys tam tikru atstumu
vienas nuo kito. Kokia yra
elektrinio lauko stiprio
vektorius kryptis krūvius
jungiančios atkarpos
viduriniame taške? Ar
18
pakistų šio vektoriaus
kryptis, jeigu pasikeistų
vieno krūvio ženklas?
Etapo pavadinimas: Nuolatinė elektros srovė
4.2. Taikyti nuolatinės 1. Kodėl pavojus nukentėti nuo 1. Žaibo, trenkusio į medį, 1. Kaip nustatyti į ritę
srovės dėsningumus ir elektros srovės priklauso nuo srovė gali užmušti žmogų, suvynioto laidininko ilgį,
laidininkų jungimo būdus odos švarumo ir sausumo, stovintį po tuo medžiu, nors neišvyniojant ritės?
nusakančius dėsnius oro drėgmės ir temperatūros ir neliečia jo. Kaip tai gali
nesudėtingoms elektrinėms bei žmogaus būklės? atsitikti? Kaip apsisaugoti 2. Dvi 10 Ω ir 20 Ω varžos
grandinėms nagrinėti. nuo tokios srovės? elektrinės krosnelės
Eksperimentiniu būdu 2. Į 220 V įtampos tinklą sujungtos lygiagrečiai.
nustatyti laidininko savitąją įjungtas tekinimo staklių 2. Automobilio starterio galia Srovės stipris nešakotinėje
varžą. variklis vartoja 5 A stiprio 5,9 kW, jo gnybtų įtampa grandinės dalyje lygus 33 A.
srovę. Kiek energijos jis 12 V. Kokio stiprio srovė Apskaičiuokite krosnelių
suvartoja dirbdamas 5 h? teka įjungiamo starterio gnybtų įtampą ir srovės
apvija? stiprį kiekvienoje krosnelėje.
3. Turime dvi lempas, kurių Kiek šilumos išsiskirs
varžos yra 10 Ω ir 20 Ω. 3. Kokia bus bendra grandinės krosnelėse per 2 min, kai jas
Kokia bus jų bendra varža varža, 5 rezistorius, kurių sujungsime nuosekliai?
sujungus nuosekliai? kiekvieno varža po 20 Ω, Lygiagrečiai?
Lygiagrečiai? sujungus lygiagrečiai?
Nuosekliai? 3. Įtampą grandinėje padidinus
2 kartus, galia joje padidėj 5
4. Aliuminiu laidu teka 4. Varinio ir geležinio laidų kartus. Kaip ir kiek kartų
nuolatinė elektros srovė. ilgiai yra vienodi ir jų masės pakinta srovės stipris?
Koks elektros srovės poveikis lygios. Kiek kartų geležinio
stebimas laide? laido varža didesnė už 4. Kuriuo atveju voltmeras
varinio laido varžą? rodys daugiau: prijungtas
5. Elektros srovės stipris toje pačioje grandinėje prie
jungiamajame laide 5. Kaip kinta elektros energijos lempos ar prie ampermetro?
sumažėjo. Kaip pakito laido šaltinio gnybtų įtampa,
varža? stiprėjant grandine tekančiai 5. Kokia įtampa sausoje
srovei? patalpoje pavojinga žmogaus
6. Kokie krūvininkai sukuria gyvybei?
elektros srovę metaluose? 6. Į kelias dalis reikia sukarpyti
12 Ω varžos laidą, kad jo 6. Voltmetro apvija teka 0,002
7. Nuolatinės srovės stipris dalis sujungę lygiagrečiai A stiprio elektros srovė, o jo
19
grandinėje 4 A, grandinės gautume 3 Ω pilnutinę gnybtų įtampa lygi 15 V.
dalies įtampa 2 V. varžą? Kam lygi voltmetro vidinė
Apskaičiuokite grandinės varža?
dalies varžą. 7. Kodėl elektros lemputės
siūlas smarkiai įkaista, o 7. Laidininke išsiskiriantis
8. Kokie energijos virsmai jungiamieji laidai lieka šilumos kiekis padidėjo 2
vyksta įkraunant šalti? kartus, nekintant varžai. Kiek
akumuliatorių? kartų ir kaip pakito elektros
8. Galvaninis elementas, kurio srovės stipris per tą patį
9. Prie šaltinio, kurio evj 16 V elektrovara 1,5 V ir vidinė laiką?
ir vidinė varža 4 Ω, varža 1 Ω, sujungtas su
prijungtas 4 Ω elektrinės išorine 4 Ωvaržos grandine. 8. 300 Ω varžos ir 400 Ω
varžos laidininkas. Apskaičiuokite ja tekančios varžos elektros lempos
Apskaičiuokite srovės stiprį srovės stiprį, įtampos krytį sujungtos lygiagrečiai ir
grandinėje. vidinėje grandinės dalyje ir prijungtos prie srovės
elemento gnybtų įtampą. šaltinio. Kuria lempa
10. Apskaičiuokite nuolatinės tekančios srovės galia
srovės galią grandinės dalyj, mažesnė?
kurios įtampa 4 V ki srovės
stipris lygus 2 A. 9. Kai grandine teka 1 A stiprio
srovė, šaltinio gnybtų įtampa
lygi 4 V, o kai teka 3 A
stiprio srovė, šaltinio gnybtų
įtampa lygi 3 V.
Apskaičiuokite šaltinio
vidinę varžą.
10. Kaip pkistų ant elektrodo

išsiskyrusio vario masė,
jeigu vario sulfato tirpalą
pakeistume vario chlorido
tirpalu, o srovės stiprį
padidintume 2 kartus?
Etapo pavadinimas: Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija

4.3. Paaiškinti magnetinių 1. Vertikaliu laidininku srovė 1. Kuriuose Žemės rajonuose 1. Turime dvi rites, kuriomis
reiškinių kilmę. teka aukštyn. nubrėžkite kompasas nenaudojamas? teka vienodos krypties
20
4.4. Analizuoti magnetines linijas ir Kodėl? elektros srovė. Pavaizduokite
elektromagnetinės indukcijos nustatykite jų kryptį. magnetines linijas,
reiškinį ir jo taikymą buityje 2. Rite teka srovė. Pasirinkite sužymėkite magnetinius
ir technikoje. 2. Ant šilkinių siūlų pakabintos srovės kryptį ir polius. Kaip sąveikaus šios
dvi lazdelės, įelektrintos pavaizduokite magnetines ritės?
priešingo ženklo krūviais. linijas ir nustatykite
Ar aplink jas yra magnetinis magnetinius polius. 2. Kaip ir kiek kartų pakis
laukas? Elektrinis laukas? Ampero jėga, veikianti tiesų
3. Kurioje Žemės vietoje abu laidininką, kuriuo teka
3. Kaip sąveikauja magnetinės rodyklės galai elektros srovė, jam esant
lygiagrečiais laidais rodo pietus? vienalyčiame magnetiniame
tekančios srovės, kurių lauke, jei srovės stiprį
kryptys parodytos brėžinyje? 4. Nustatykite magnetinio lauko sumažinsime 2 kartus, o
Kodėl? kryptį ir magnetų polius, kai magnetinio lauko indukciją
rėmelis, kuriuo teka srovė, padidinsime 3 kartus?
pasisuka ir sustoja taip, kaip
4. Kaip ir kiek kartų pakis ritės parodyta brėžinyje. 3. Kaip Mėnulyje orientuotis
induktyvumas, jei vijų pagal kompasą?
skaičių padidinsime 3 5. Aukštinamasis
kartus? transformatorius padidina 4. Ciklotrone magnetinio lauko
įtampą nuo 20 V iki 120 V. indukcija padidinama 2
5. Kontūrą veriančio Transformatoriaus antrinėje kartus ir elektringosios
magnetinio srauto kitimo apvijoje yra 600 vijų. Kiek dalelės greitis padidinamas 2
greitis lygus 2 Wb/s. Kokio vijų yra pirminėje apvijoje? kartus. Kam lygus
didumo jo indukuotoji trajektorijų spindulių
elektrovara? 6. Kokiam srovės stipriui esant santykis?
kontūre, kurio induktyvumas
6. Ar gali būti erdvėje toks lygus 2 H, atsiras 5 Wb 5. Elektringoji dalelė, kurios
elektrinis laukas, kurio jėgų magnetinis laukas? krūvis 4,8 * 10-18C, įlekia į 1
linijos uždros? Jei gali, tai mT magnetinės indukcijos
ar kintamasis magnetinis 7. 3 H induktyvumo rite teka 2 lauką ir lekia apskritimu,
laukas indukuos elektrovarą A stiprio elektros srovė. Kaip veikiama 9,6 * 10-15N jėgos.
šarvuoto (apsaugoto ir kiek pakis ritės magnetinio Kokiu greičiu dalelė lekia?
plieniniu apvalkalu) laido lauko energija, srovės
vijoje? Kodėl? Kokiu atveju? stipriui padidėjus iki 3 A? 6. 2000 vijų turinčioje ritėje
sukuriama 120 V indukuotoji
8. Uždaros vijos varža 2 * 10- elektrovara. Kokiu greičiu
2
Ω, indukuotosios srovės tolygiai kinta ritę veriantis
21
momentinė vertė 5 A. magnetinis srautas?
Apskaičiuokite indukcinę
elektrovarą. Kuriuose vijos 7. 4,8 cm spindulio metalinis
taškuose ji veiks? žiedas yra 0,012 T indukcijos
magnetiniame lauke
orientuotas statmenai jėgų
linijoms. Žiedui pašalinti iš
lauko prireikė 0,025 s. Kokio
didumo vidutinė elektrovara
tada indukavosi žiede?
8. Magnetinis srautas, kertantis

300 Ω varžos kontūrą, per 3
s padidėjo nuo 2 Wb iki 3
Wb. Kokio didumo krūvis per
tą laiką pratekėjo
laidininku?
Etapo pavadinimas: Planetos ir jų magnetiniai laukai

7.2. Paaiškinti Saulės ir 1. Išvardinkite Žemės grupės 1. Kuri planeta sukasi aplink savo 1. Kaip naudotis kompasu
Mėnulio įtaką Žemei, planetas. ašį į priešingą pusę, negu kitos Mėnulyje?
palyginti Žemės tipo ir planetos?
didžiąsias planetas. 2. Kur yra asteroidų žiedas? 2. Kuo skiriasi meteroidas,
2. Kurioje planetoje laisvojo meteoras ir meteoritas?
3. Išvardinkite didžiąsias planetas. kritimo pagreitis yra
didžiausias? 3. Kodėl Žemėje vyksta potvyniai ir
atoslūgiai?
3. Kodėl kometos uodeguotos?
22
Svyravimai ir bangos vertinimas
Pasiekimų lygiai
Nurodo eksperimentinio tyrimo eigą: Apibūdina eksperimentinio tyrimo eigą: Atlikdamas tyrimus remiasi eksperimentinio
problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, tyrimo eiga: problema, hipotezė, stebėjimas ar
rezultatai, išvados. Pagal aprašymą atlieka rezultatai, išvados. Suplanuoja ir atlieka bandymas, rezultatai, išvados. Suplanuoja ir
laboratorinius darbus, pvz.: Nustato laisvojo nesudėtingus fizikinius tyrimus pažįstamuose atlieka nesudėtingus tyrimus nepažįstamuose
kritimo pagreitį svyruokle. kontekstuose, pvz.: Nustato glaudžiamojo kontekstuose, pvz.,Nustato mechaninių
lęšio laužiamąją gebą. svyravimų pilnutinę energiją.
Daro duomenimis pagrįstas išvadas. Daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, Daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas,
jas argumentuoja pažįstamuose kontekstuose. jas argumentuoja nepažįstamuose
kontekstuose.
reiškinio prie fizikinio modelio.
Taiko matematikos žinias: braižo ir analizuoja Taiko matematikos žinias: braižo ir Taiko matematikos žinias: braižo ir analizuoja
priklausomybės grafikus nesudėtingais fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus,
atvejais, sprendžia paprasčiausias lygtis, grafikus, sprendžia nesudėtingas lygtis, sprendžia lygtis, lygčių sistemas, taiko
23
sudeda ir atima vektorius, kai jie lygiagretūs, statų kampą, randa vektorių projekcijas, kai bet kokiu kampu, randa vektorių projekcijas,
randa vektorių projekcijas, kai vektoriai jie sudaro smailų kampą su koordinačių kai jie sudaro bet kokį kampą su koordinačių
lygiagretūs ar statmeni koordinačių ašiai. ašimi. ašimi.
nubrėžia paprasčiausius dydžių braižo dydžių priklausomybės grafikus, rašo laboratorinių darbų, tyrimų ar kitiems
priklausomybės grafikus naudojantis ir kopijuoja dydžių apskaičiavimo formules rezultatams apdoroti ir pristatyti.
skaičiuokle (pvz., MicrosoftExcel), rezultatus skaičiuoklėje (pvz., MicrosoftExcel), Naudodamasis paieškos sistemomis randa
pristato naudodamasis pateikčių rengimo rezultatus pristato naudodamasis pateikčių patikimą informaciją internete, ją
programa. Randa informaciją internete rengimo programa (taiko animaciją, video). apibendrina, struktūruotai pateikia.
naudodamasis paieškos sistemomis, bando Naudodamasis paieškos sistemomis randa
vertinti jos patikimumą ir apibendrinti. patikimą informaciją internete, ją
apibendrina.
Apibūdina fizikos atradimų reikšmę žmonijai. Apibūdina mokslinių atradimų reikšmę Apibūdina mokslo žinių absoliutumo ir
Pateikia pavyzdžių, rodančių, kad būtina žmonijai. Pagrindžia ir bando vertinti mokslo santykinumo aspektus. Vertina mokslo ir
mokslo ir technologijų laimėjimus vertinti ir technologijų laimėjimus socialiniu, technologijų laimėjimus socialiniu,
socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais. ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.
aspektais. Pateikia Lietuvos mokslininkų Apibūdina Lietuvos mokslininkų darbus Apibūdina perspektyvias fizikinių tyrimų
darbų fizikos srityje pavyzdžių. fizikos srityje. sritis.
Etapo pavadinimas: Mechaniniai svyravimai
Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria ir tinkamai vartoja sąvokas: laisvieji, Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
laisvieji, priverstiniai, slopinamieji, priverstiniai, slopinamieji, neslopinamieji, laisvieji, priverstiniai, slopinamieji,
neslopinamieji, harmoniniai svyravimai, harmoniniai svyravimai, svyravimo neslopinamieji, harmoniniai svyravimai,
svyravimo amplitudė, svyravimo dažnis, amplitudė, svyravimo dažnis, kampinis svyravimo amplitudė, svyravimo dažnis,
kampinis dažnis, svyravimo periodas, dažnis, svyravimo periodas, mechaninis kampinis dažnis, svyravimo periodas,
mechaninis rezonansas, svyruoklė. rezonansas, matematinė svyruoklė, mechaninis rezonansas, matematinė
spyruoklinė svyruoklė. svyruoklė, spyruoklinė svyruoklė.
Turi bendrą supratimą apie laisvuosius, Apibūdina laisvuosius, priverstinius, Apibūdina mechaninių svyravimų energiją ir
priverstinius, slopinamuosius, slopinamuosius, neslopinamuosius, jos kitimus.
neslopinamuosius, harmoninius svyravimus ir harmoninius svyravimus, svyravimo
pateikia jų pavyzdžių. Svyravimų grafikuose amplitudę, svyravimo dažnį, kampinį dažnį,
nurodo svyravimų amplitudę ir periodą. svyravimo periodą, matematinę ir
Pateikia svyruoklių pavyzdžių ir rezonanso spyruoklinę svyruokles. Paaiškina
reiškinio pasireiškimo pavyzdžių. mechaninio rezonanso reiškinį. Pagal
24
svyravimų grafiką užrašo harmoninių
svyravimų lygtis.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Taiko svyravimų periodo ir dažnio, Sprendžia uždavinius taikydamas svyravimų
taikydamas svyravimų periodo ir dažnio, matematinės ir spyruoklinės svyruoklės periodo ir dažnio, matematinės ir
matematinės ir spyruoklinės svyruoklės periodo apskaičiavimo formules, harmoninių spyruoklinės svyruoklės periodo
periodo apskaičiavimo formules, harmoninių svyravimų koordinatės lygtį nesudėtingiems apskaičiavimo formules, harmoninių
svyravimų koordinatės lygtį. uždaviniams spręsti. Braižo ir analizuoja svyravimų koordinatės lygtį. Sprendžia
Grafikuose nustato svyravimų amplitudę ir svyruojančių kūnų koordinatės nesudėtingus mechaninių svyravimų energijos
periodą. priklausomybės nuo laiko grafikus. apskaičiavimo uždavinius.
Etapo pavadinimas: Mechaninės bangos

Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria ir tinkamai vartoja sąvokas: Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
mechaninė banga, bangos ilgis, dažnis, mechaninė banga, bangos ilgis, dažnis, mechaninė banga, bangos ilgis, dažnis,
periodas, bangos sklidimo greitis, garso banga, periodas, bangos sklidimo greitis, skersinė periodas, bangos sklidimo greitis, skersinė
garso stipris, garso aukštis, ultragarsas, banga, išilginė banga, garso banga, garso banga, išilginė banga, garso banga, garso
triukšmas. stipris, garso aukštis, ultragarsas, triukšmas. stipris, garso aukštis, ultragarsas, triukšmas.
Apibūdina mechanines bangas, bangos ilgį, Nurodo mechaninių bangų ir svyravimų Paaiškina energijos sklidimą bangomis.
bangos sklidimo greitį. Nurodo bangos ilgį skirtumus.
bangos sklidimo grafikuose. Apibūdina garso Apibūdina skersines ir išilgines bangas ir jų
bangas, garso stiprį, garso aukštį, triukšmą. sklidimo terpėse ypatumus, garso greitį
Pateikia pavyzdžių, kur taikomas ultragarsas, įvairiose terpėse. Remdamasis pavyzdžiais
kur sutinkamas gamtoje. nurodo, kad bangos perneša energiją, bet
neperneša medžiagos.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Sprendžia nesudėtingus uždavinius Sprendžia uždavinius taikydamas bangos
taikydamas bangos sklidimo greičio, dažnio, taikydamas bangos sklidimo greičio, dažnio, sklidimo greičio, dažnio, periodo
periodo apskaičiavimo formules. periodo apskaičiavimo formules. apskaičiavimo formules.
Etapo pavadinimas: Kintamoji elektros srovė, elektromagnetinės bangos

Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria ir tinkamai vartoja sąvokas: kintamoji Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
kintamoji elektros srovė, momentinė, elektros srovė, momentinė, amplitudinė ir kintamoji elektros srovė, momentinė,
amplitudinė ir efektinė elektros srovės stiprio efektinė elektros srovės stiprio ir įtampos amplitudinė ir efektinė elektros srovės stiprio
ir įtampos vertės, kintamosios srovės dažnis ir vertės, kintamosios srovės dažnis ir periodas, ir įtampos vertės, kintamosios srovės dažnis ir
periodas, elektromagnetinis laukas, kintamosios elektros srovės generatorius, periodas, kintamosios elektros srovės
elektromagnetinė banga. transformatorius, elektromagnetinis laukas, generatorius, transformatorius,
25
elektromagnetinė banga. elektromagnetinis laukas, elektromagnetinė
banga.
Apibūdina kintamąją elektros srovę, pateikia Apibūdina kintamosios elektros srovės Apibūdina kintamosios elektros srovės
jos taikymo buityje ir technikoje pavyzdžių. stiprio ir įtampos efektines vertes. Nurodo, generatorių, transformatorių. Palygina
Nusako saugaus naudojimosi buitiniais ir kad kintamąją elektros srovę gamina nuolatinę ir kintamąją elektros sroves.
paprasčiausiais elektros matavimo prietaisais kintamosios elektros srovės generatoriai, Paaiškina elektromagnetinių bangų
taisykles. Apibūdina tinkamų elektros pagal naudojamo kuro rūšį apibūdina susidarymą.
saugiklių, elektros prietaisų įžeminimo svarbą. elektrines, nusako elektros energijos
Nurodo elektros energijos šaltinius. perdavimo principus. Apibūdina elektros
Apibūdina elektromagnetinių bangų įvairovę, energetikos raidą Lietuvoje.
elektromagnetinių bangų skalę. Apibūdina elektromagnetinį lauką, jo
Pateikia elektromagnetinių bangų taikymo sklidimą vakuume ir terpėse.
moderniose telekomunikacijos priemonėse, Nurodo atskirų elektromagnetinių bangų
buityje, moksle ir pramonėje pavyzdžių savybes ir sieja jas su išsidėstymu
(radijas, televizija, radiolokacija, mobilieji elektromagnetinėje bangų skalėje su jų
telefonai, bevielis ryšys ir kt.). dažniu (ilgiu).
Apibūdina elektromagnetinio lauko poveikį Nurodo, kad skirtingos spalvos šviesa
žmogui. skiriasi savo dažniu, sieja šviesos spalvą ir
Nusako šviesos ir daiktų spalvas. dažnį.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Turimas žinias tikslingai taiko įprastose Turimas žinias tikslingai taiko naujose
apskaičiuodamas kintamosios srovės stiprio ir situacijose. Sprendžia nesudėtingus situacijose. Sprendžia uždavinius taikydamas
įtampos efektines vertes, taikydamas Omo uždavinius taikydamas kintamosios srovės kintamosios srovės stiprio ir įtampos
dėsnį grandinės daliai, bangos sklidimo stiprio ir įtampos efektines vertės efektines vertės apskaičiavimo, Omo dėsnio
greičio, dažnio, periodo apskaičiavimo apskaičiavimo, Omo dėsnio grandinės daliai, grandinės daliai, bangos sklidimo greičio,
formules. bangos sklidimo greičio, dažnio, periodo dažnio, periodo apskaičiavimo ir kitas
apskaičiavimo formules. tinkamas formules.
Etapo pavadinimas: Geometrinė optika

Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria ir tinkamai vartoja sąvokas: šviesos Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
šviesos spindulys, šviesos atspindys, lūžis, spindulys, šviesos atspindys, lūžis, santykinis šviesos spindulys, šviesos atspindys, lūžis,
santykinis lūžio rodiklis, absoliutusis lūžio lūžio rodiklis, absoliutusis lūžio rodiklis, santykinis lūžio rodiklis, absoliutusis lūžio
rodiklis, glaudžiamasis lęšis, sklaidomasis glaudžiamasis lęšis, sklaidomasis lęšis, lęšio rodiklis, glaudžiamasis lęšis, sklaidomasis
lęšis, lęšio laužiamoji geba, lęšio didinimas, laužiamoji geba, lęšio didinimas, lęšio lęšis, lęšio laužiamoji geba, lęšio didinimas,
lęšio pagrindinis židinys, židinio nuotolis, pagrindinis židinys, židinio nuotolis, židinio lęšio pagrindinis židinys, židinio nuotolis,
26
lęšio pagrindinė optinė ašis. plokštuma, lęšio pagrindinė optinė ašis, lęšio židinio plokštuma, lęšio pagrindinė optinė
šalutinė optinė ašis. ašis, lęšio šalutinė optinė ašis.
Atpažįsta tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos Apytiksliai suformuluoja tiesiaeigio šviesos Formuluoja tiesiaeigio šviesos sklidimo,
atspindžio ir šviesos lūžio dėsnius. Apibūdina sklidimo, šviesos atspindžio ir šviesos lūžio šviesos atspindžio ir šviesos lūžio dėsnius.
vaizdą plokščiajame veidrodyje, pavaizduoja dėsnius. Apibūdina šviesos spindulį, Apibūdiną visiškąjį atspindį.
šviesos sklidimą iš optiškai tankesnės aplinkos paaiškina atvaizdo susidarymą plokščiajame Apibūdina fizikos mokslo įtaką tiriantiems
į retesnę ir atvirkščiai. Turi bendrą supratimą veidrodyje. Apibūdina šviesos lūžį, santykinį Žemę ir Visatą mokslams.
apie glaudžiamuosius ir sklaidomuosius lęšius, ir absoliutųjį lūžio rodiklius. Turi esminių
apibūdina laužiamąją gebą, paprasčiausiais žinių apie glaudžiamuosius ir
atvejais (daiktas ar taškas virš pagrindinės sklaidomuosius lęšius, pavaizduoja spindulių
optinės ašies) pavaizduoja spindulių eigą per eigą per glaudžiamąjį ir sklaidomąjį lęšius
glaudžiamąjį ir sklaidomąjį lęšius, užrašo (taškas pagrindinėje optinėje ašyje),paaiškina
plonojo lęšio formulę. Apibūdina teleskopų bendrais bruožais svarbiausių optinių
taikymą. prietaisų (lupos, akies, akinių, teleskopų)
veikimą. Apibūdina fizikos mokslo įtaką
astronomijai, kosmologijai ir kitiems
tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Turimas žinias tikslingai taiko įprastose Turimas žinias tikslingai taiko naujose
taikydamas šviesos atspindžio ir lūžio dėsnius, situacijose. Sprendžia nesudėtingus situacijose. Sprendžia uždavinius taikydamas
laužiamosios gebos, plonojo lęšio, lęšio uždavinius taikydamas šviesos atspindžio ir šviesos atspindžio ir lūžio dėsnius,
didinimo formules. Nubrėžia spindulius ir lūžio dėsnius, laužiamosios gebos, plonojo laužiamosios gebos, plonojo lęšio, lęšio
gauna daikto, statmeno pagrindinei optinei lęšio, lęšio didinimo formules. Nubrėžia didinimo formules.
ašiai ar taško virš pagrindinės optinės ašies spindulius ir gauna daikto ar taško atvaizdą Analizuoja fizikos mokslo laimėjimų taikymą
atvaizdą lęšiu. lęšiu. moksluose, tiriančiuose Žemę.
Analizuoja fizikos mokslo laimėjimų
taikymą astronomijoje, kosmologijoje.
27
Modulio Svyravimai ir bangos vertinimo kriterijai mokiniui
5.1. Atpažinti 1. Kodėl, traukiniui važiuojant tam 1. Vanduo, kurį berniukas neša 1. Kaip pasikeistų spyruoklinės
laisvuosius ir tikru greičiu, dėl ratų smūgių į kibire, pradeda stipriai taškytis. svyruoklės svyravimų periodas, jei
priverstinius bėgių sandūras stipriai įsisiūbuoja Berniukui pakeitus ėjimo tempą, perkeltume ją iš Žemės į Mėnulį.
svyravimus, paaiškinti vagonai? vanduo nustoja taškytis. Kodėl
rezonanso reiškinį. 2. Berniukas eina 60 cm ilgio žingsniais
taip atsitinka?
Eksperimentiškai 2. Elektrinės siuvamosios mašinos ir naščiais neša kibirą vandens.
nustatyti laisvojo veleno sukimosi dažnis lygus Naščių savojo svyravimo periodas
2. Kai palei namą važiuoja
kritimo pagreitį. 920 sūk/min. Kol velenas apsisuka 0,8 s. Kokiu greičiu einant vanduo
automobilis, langų stiklai ima įkyriai
vieną kartą, adata spėja susvyruoti ypač smarkiai teliūskuosis?
drebėti. Tą nemalonų reiškinį galima
taip pat vieną kartą.
susilpninti, prilipdant stiklų viduryje
Apskaičiuokite adatos priverstinio
po gabaliuką plastilino. Paaiškinkite
svyravimo periodą
šį efektą.
5.2. Paaiškinti 1. Ant siūlo pakabintas rutuliukas per 1. Kaip pasikeis matematinės 1. Spyruoklinės svyruoklės
periodinius vyksmus, 1 min. susvyravo 300 kartų. svyruoklės svyravimų periodas, jei didžiausia potencinė energija
taikant juos Raskite svyravimo periodą. ją pailginsime 4 kartus? 5 kJ, didžiausia kinetinė energija
apibūdinančius taip pat 5 kJ. Kaip kinta
parametrus, spręsti 2. Nubraižytas svyruoklės svyravimo 2. Naudodamiesi svyruoklės svyravimo svyruojančio kūno pilnutinės
uždavinius. Skirti grafikas. Raskite svyravimo grafiku, užrašykite koordinatės
svyravimus ir bangas. amplitudę ir periodą.
mechaninės energijos vertė
kitimo lygtį. svyravimų metu?
3.
2. Harmoningai svyruojančio kūno
koordinatės kitimo dėsnis: x =
0,5cos31,4t. Kokį kelią nueina
svyruodamas kūnas per vieną
periodą.
28
Harmoningai svyruojančio kūno
koordinatės kitimo dėsnis: x = 3. Harmoningai svyruojančio kūno 3. Nusakydami mechaninių bangų
0,5cos31,4t. Raskite svyravimų koordinatės kitimo dėsnis: savybes skiriame du greičius:
amplitudę ir kampinį dažnį. x = 0,5 cos 31,4t. Raskite aplinkos dalelių svyravimo greitį
svyravimų amplitudę, periodą ir ir bangų sklidimo greitį. Kuris
4. Valtis ežere siūbuoja 1,5 s dažnį. greitis kinta bangai sklindant
periodu, bangų ilgis 4,5 m. Kokiu
vienalyte terpe?
greičiu sklinda banga vandens 4. Ar gali sklisti skersinės bangos
paviršiuje? skystyje? Kodėl?
4. Pro ramiai stovintį ant ežero
5. Vandenyje bangos ilgis 270 m, o kranto stebėtoją per 6 s praėjo
5. Žvejys suskaičiavo, kad plūdė
periodas 13,5 s. Apskaičiuokite bangose per 10 s susvyravo 20 keturios bangų keteros. Atstumas
tokios bangos sklidimo greitį. kartų. Kokį kelią nusiris banga per tarp pirmosios ir trečiosios
1 min., jei jos ilgis 1,2 m? keteros buvo 12 m. Kokiu greičiu
sklido bangos ir kokio ilgio jos
6. Dėl geologų atlikto sprogdinimo buvo?
Žemės plutoje banga sklido 5 km/s
greičiu. Atsispindėjusi nuo giliųjų
Žemės sluoksnių, ji buvo
užregistruota, praėjus 22 s nuo
sprogimo. Kokiame gylyje slūgso
uolienos, kurių tankis labai skiriasi
nuo Žemės plutos?
5.3. Skirti ir analizuoti 1. Kur garsas nesklinda :a) dujose, 1. Kodėl pakilę į didesnį nei 3 km 1. Prie radijo imtuvo sėdi du
garso bangas. b) skysčiuose, c) kietuosiuose aukštį nuo Žemės paviršiaus, žmonės: vienas –nusilpusios
kūnuose, d) vakuume. nebegirdime garsų, sklindančių iš klausos, kitas – normalios. Ar
Žemės? vienodo stiprio garsą jie jaučia
2. Skrendantis drugelis sparneliais bet kuriuo laiko momentu. Kodėl?
mosuoja 100 000 kartų per
2. Kas dažniau mojuoja sparneliais:
sekundę. Ar girdėsime jo skridimo
garsą? Atsakymą paaiškinkite. kamanė, uodas ar musė? 2. Delfinai tarpusavyje „kalbasi“
skleisdami 10 – 400 Hz virpesius,
3. Varžybų teisėjas stovi finiše. Kada 3. Jeigu apsirikę ilgai grojančią o vandenyje esančių daiktų vietą
jis turi paleisti sekundometrą: plokštelę (apskaičiuotą nustato 750 – 300 000 Hz
pamatęs starto pistoleto dūmus ar 33 sūk/min) suksite 78 sūk/min virpesiais. Kodėl skirtingais
išgirdęs šūvį? Atsakymą dažniu, girdėsite spiegiantį tikslais jie taiko nevienodo
29
paaiškinkite. garsą. Kodėl? diapazono bangas?
4. Žmogus pamatė žaibą, o po 15 s 4. Šūktelėjęs kalnų turistas išgirdo 3. Žmogus išlaiko garso pojūtį
išgirdo griaustinio garsą. Kokiu aidą po 8 s. Garso greitis ore 0,1 s. Koks turi būti atstumas nuo
atstumu nuo jo įvyko elektros 340 m/s. kokiu atstumu nuo uolos žmogaus iki kliūties, kad girdėtų
išlydis? stovėjo turistas? ir pagrindinį, ir atsispindėjusį
nuo kliūties garsą? Garso greitis
340 m/s.
5.4. Paaiškinti 1. Kiek amperų rodys į kintamosios 1. Kodėl elektros energijos perdavimo
kintamąją elektros srovę srovės grandinę įjungtas linijos pradžioje įrengiamas įtampą
ir jos taikymą, palyginti 1. Pramoninio elektros tinklo įtampa ampermetras, kai didžiausia srovės aukštinantis transformatorius?
ją su nuolatine srove. 220 V. Kokia šios įtampos stiprio srovė 15 A?
amplitudinė vertė? 2. Grandine tekančios srovės stipris
2. Grandine tekančios srovės stipris kinta pagal dėsnį i = 6 sin 100 лt.
kinta pagal dėsnį i = 6 sin 100 лt. Apskaičiuokite srovės stiprio
Apskaičiuokite srovės stiprio amplitudinę vertę, dažnį ir periodą.
amplitudinę vertę, dažnį ir periodą. Kokia srovės stiprio vertė atitinka
Kokia srovės stiprio vertė po 0,01 s? fazę, lygią π/2
2. Grandine tekančios srovės stipris
kinta pagal dėsnį i = 6 sin 100 лt. 3. 22 Ω varžos elektros krosniai 3. Į grandinę įjungtas elektrinis
Apskaičiuokite srovės stiprio energija tiekiama iš kintamosios židinys, kurio varža 70 Ω. Grandine
amplitudinę vertę, dažnį ir periodą. srovės generatoriaus. Kiek šilumos tekančios srovės stipris kinta pagal
krosnis išskiria per 1 h, kai srovės dėsnį i = 4,2 sin wt. Kiek šilumos
stiprio amplitudė lygi 10 A? šis židinys išskiria per 1 h?
3. Elektrovara kintamosios srovės
grandinėje apibūdinama lygtimi
e = 120 sin 628t. Apskaičiuokite
tos elektrovaros efektinę vertę ir
kitimo periodą.
5.5. Paaiškinti 1. Paaiškinkite, kodėl: 1. Radijo imtuvas suderintas 200 m

elektromagnetinių ilgio bangoms. Kokio dažnio radijo
bangų susidarymą, sieti 1. Kokios elektromagnetinės bangos: bangas priima imtuvas?
jų savybes ir a) naudojamos nuotolinio valdymo a) gama spinduliuotė daug
išsidėstymą pulteliuose, b) sklinda iš mobiliojo pavojingesnė už regimąją šviesą, 2. Virš jūros pakilo žalia signalinė
elektromagnetinėje ryšio telefonų, c) naudojamos ir raketa (bangos ilgis 550 nm). Koks
30
bangų skalėje su jų tos šviesos bangos ilgis vandenyje?
dažniu (ilgiu). Kokios spalvos šviesą pamatys
maistui gaminti. b) mikrobangų krosnelėje šildomo akvalangistas vandenyje?
maisto negalima vynioti į aliuminio
foliją. 3. Ar ultravioletiniai spinduliai gerai
eina per stiklą? Kokį vaidmenį
c) Ant balto popieriaus lapo raudonu (teigiamą ar neigiamą) atlieka ši
2. Paaiškinkite, kodėl saulės šviesoje rašalu parašytas tekstas. Ką stiklo savybė, statant namus,
žolę matome žalią, o rožės žiedą matysime žiūrėdami į šį lapą pro šiltnamius?
raudoną. raudoną filtrą? Atsakymą pagrįskite.
3. Ar skleidžia elektromagnetines 2. Kur didesnis ultravioletinių

bangas malkos, kai jos dega, ir kai spindulių intensyvumas: atvirame
nedega? Kokias? kosmose ar prie Žemės paviršiaus?
5.6. Paaiškinti 1. Į veidrodinį paviršių 15° kampu 1. Šviesos spindulys krinta į vandens 1. Ar gali, eidamas iš vandens į stiklą,
geometrinės optikos krinta šviesos spindulys. Koks paviršių 40° kampu. Kokiu kampu šviesos spindulys visiškai
dėsnius ir taikyti juos kampas susidaro tarp šviesos spindulys turi kristi į stiklo atsispindėti? Vandens absoliutinis
sprendžiant uždavinius, atsispindėjusio spindulio ir paviršių, kad lūžio kampas būtų toks lūžio rodiklis 1,33, o stiklo – 1,6.
paaiškinti atskirų veidrodinio paviršiaus? pat kaip pirmuoju atveju? Atsakymą pagrįskite.
optinių prietaisų Nubraižykite brėžinį ir pažymėkite
veikimą ir naudojimą kritimo bei atspindžio kampus. 2. Lęšiu gaunamas menamasis 4,5 2. Kokiu atstumu nuo -4 D
karto padidintas daikto atvaizdas. laužiamosios gebos sklaidomojo
2. Daiktas yra 15 cm atstumu Daiktas nutolęs nuo lęšio 3,8 cm. lęšio reikia padėti daiktą, kad jo
preiš glaudžiamąjį lęšį, o atvaizdas Kokia yra lęšio laužiamoji geba? menamasis atvaizdas būtų 5 kartus
– 30 cm kitapus lęšio. mažesnis už patį daiktą?
Apskaičiuokite lęšio židinio 3. Brėždami raskite daikto AB
nuotolį. atvaizdą ir jį apibūdinkite. 3. Brėždami raskite tolimesnę
spindulio eigą
3. Brėždami raskite daikto AB
atvaizdą ir jį apibūdinkite.
7.1. Analizuoti fizikos

laimėjimų taikymą
astronomijoje ir kituose
moksluose, tiriančiuose
Žemę ir Visatą.
31
32
Makrosistemų fizika vertinimas mokytojui
Pasiekimų lygiai
Nurodo eksperimentinio tyrimo eigą: problema, Apibūdina eksperimentinio tyrimo eigą: Atlikdamas tyrimus remiasi eksperimentinio
hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai, problema, hipotezė, stebėjimas ar tyrimo eiga: problema, hipotezė, stebėjimas ar
išvados. Pagal aprašymą atlieka tiriamuosius bandymas, rezultatai, išvados. Suplanuoja bandymas, rezultatai, išvados. Suplanuoja ir
darbus, pvz.: Oro santykinės drėgmės ir atlieka nesudėtingus fizikinius tyrimus atlieka nesudėtingus tyrimus nepažįstamuose
nustatymas. pažįstamuose kontekstuose, pvz.: kontekstuose, pvz., Idealiųjų dujų būvio
Išmatuoja aplinkos radioaktyvų foną. lygties patikrinimas
Skysčio paviršiaus įtempimo tyrimas.
Daro duomenimis pagrįstas išvadas. Daro duomenimis ir faktais pagrįstas Daro duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas,
išvadas, jas argumentuoja pažįstamuose jas argumentuoja nepažįstamuose
Apskaičiuoja absoliutines paklaidas. Apskaičiuoja absoliutines ir Apskaičiuoja santykines paklaidas.
paprasčiausias santykines paklaidas.
atskleisdami perėjimą nuo realaus trūkumus.
fizikinio reiškinio prie fizikinio modelio.
Taiko matematikos žinias: braižo ir analizuoja Taiko matematikos žinias: braižo ir Taiko matematikos žinias:braižo ir analizuoja
priklausomybės grafikus nesudėtingais atvejais, fizikinių dydžių tarpusavio dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus,
sprendžia paprasčiausias lygtis, lygčių sistemas. priklausomybės grafikus, sprendžia sprendžia lygtis, lygčių sistemas, taiko
nesudėtingas lygtis, lygčių sistemas, trigonometrines funkcijas.
paprasčiausiais atvejais taiko
Skiria vektorinius ir skaliarinius dydžius, Sudeda ir atima vektorius, kai jie sudaro Sudeda ir atima vektorius, kai jie nukreipti bet
sudeda ir atima vektorius, kai jie lygiagretūs, statų kampą, randa vektorių projekcijas, kokiu kampu, randa vektorių projekcijas, kai
randa vektorių projekcijas, kai vektoriai kai jie sudaro smailų kampą su jie sudaro bet kokį kampą su koordinačių
lygiagretūs ar statmeni koordinačių ašiai. koordinačių ašimi. ašimi.
nubrėžia paprasčiausius dydžių priklausomybės braižo dydžių priklausomybės grafikus, laboratorinių darbų, tyrimų ar kitiems
grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., rašo ir kopijuoja dydžių apskaičiavimo rezultatams apdoroti ir pristatyti.
MicrosoftExcel), rezultatus pristato formules skaičiuoklėje (pvz., Naudodamasis paieškos sistemomis randa
naudodamasis pateikčių rengimo programa. MicrosoftExcel), rezultatus pristato patikimą informaciją internete, ją apibendrina,
Randa informaciją internete naudodamasis naudodamasis pateikčių rengimo struktūruotai pateikia. Naudojasi laisvai
paieškos sistemomis, bando vertinti jos programa (taiko animaciją, video). prieinamomis internetinėmis skaitmeninėmis
patikimumą ir apibendrinti. Naudojasi Naudodamasis paieškos sistemomis randa mokymosi priemonėmis, pvz.:
skaitmenine mokymosi priemone „Interaktyvūs patikimą informaciją internete, ją phet.colorado.edu
mokymosi objektai I–IV gimnazijos klasėms apibendrina. Naudojasi mokyklos
(2009)“. turimomis skaitmeninėmis mokymosi
priemonėmis pvz., Crocodile Physics ar
Crocodile Technology.
Apibūdina fizikos atradimų reikšmę žmonijai. Apibūdina mokslinių atradimų reikšmę Apibūdina mokslo žinių absoliutumo ir
Pateikia pavyzdžių, rodančių, kad būtina mokslo žmonijai. Pagrindžia ir bando vertinti santykinumo aspektus. Vertina mokslo ir
ir technologijų laimėjimus vertinti socialiniu, mokslo ir technologijų laimėjimus technologijų laimėjimus socialiniu,
ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais. Pateikia socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.
Lietuvos mokslininkų darbų fizikos srityje aspektais. Apibūdina Lietuvos Apibūdina perspektyvias fizikinių tyrimų
pavyzdžių. mokslininkų darbus fizikos srityje. sritis.
Etapo pavadinimas: Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai
šiluminis judėjimas, šiluminiai reiškiniai, šiluminis judėjimas, šiluminiai reiškiniai, šiluminis judėjimas, šiluminiai reiškiniai,
difuzija, idealiosios dujos, medžiagos kiekis, Brauno judėjimas, difuzija, idealiosios Brauno judėjimas, difuzija, idealiosios dujos,
medžiagos molio masė, santykinė molekulinė dujos, medžiagos kiekis, medžiagos molio medžiagos kiekis, medžiagos molio masė,
masė, medžiagos tankis, absoliučioji masė, santykinė molekulinė masė, santykinė molekulinė masė, medžiagos tankis,
temperatūra. medžiagos tankis, absoliučioji temperatūra, absoliučioji temperatūra, medžiagos
medžiagos koncentracija. koncentracija.
Apibūdina šiluminį judėjimą, šiluminius Apibūdina Brauno judėjimą, difuziją. Paaiškina molekulių vidutinės kinetinės
34
reiškinius. Formuluoja pagrindinius molekulinės energijos ir absoliučiosios temperatūros ryšį.
Nusako pagrindinius molekulinės kinetinės kinetinės teorijos teiginius. Apibūdina
teorijos teiginius ir pateikia reiškinių Kelvino skalę. Apibūdina idealiųjų dujų
pavyzdžių, kurie aiškinami remiantis modelį, paaiškina idealiųjų dujų būsenos
molekulinės kinetinės teorijos teiginiais. lygtį (Mendelejevo ir Klapeirono).
Apibūdina idealiąsias dujas, dujų slėgį, tūrį ir
temperatūrą, užrašo idealiųjų dujų būsenos
lygtį (Mendelejevo ir Klapeirono), atpažįsta
molekulių vidutinės kinetinės energijos ir
absoliučiosios temperatūros ryšio formulę.
Naudodamasis periodine elementų sistema Taiko pagrindinius molekulinės kinetinės Analizuoja reiškinius, remdamasis
nustato medžiagos molinę masę. Sprendžia teorijos teiginius reiškiniams aiškinti. pagrindiniais molekulinės kinetinės teorijos
paprasčiausius uždavinius taikydamas Sprendžia nesudėtingus uždavinius teiginiais. Sprendžia uždavinius taikydamas
medžiagos kiekio, molekulių vidutinės taikydamas medžiagos kiekio, molekulių idealiųjų dujų būsenos lygtį, medžiagos
kinetinės energijos ir absoliučiosios vidutinės kinetinės energijos ir kiekio, molekulių vidutinės kinetinės energijos
temperatūros ryšio formules, idealiųjų dujų absoliučiosios temperatūros ryšio, ir absoliučiosios temperatūros ryšio,
būsenos lygtį. medžiagos koncentracijos formules, medžiagos koncentracijos ir kt. formules.
idealiųjų dujų būsenos lygtį.
Etapo pavadinimas: Termodinamika
Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria ir tinkamai vartoja sąvokas: vidinė Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
vidinė energija, šilumos kiekis, savitoji šiluma,
energija, šilumos kiekis, savitoji šiluma, vidinė energija, šilumos kiekis, savitoji šiluma,
savitoji lydymosi šiluma, savitoji garavimo savitoji lydymosi šiluma, savitoji garavimo savitoji lydymosi šiluma, savitoji garavimo
šiluma, kuro degimo šiluma, medžiagos šiluma, kuro degimo šiluma, medžiagos šiluma, kuro degimo šiluma, medžiagos
agregatinė būsena, lydymasis, kristalizacija, agregatinė būsena, faziniai virsmai, oro agregatinė būsena, faziniai virsmai, oro
garavimas, kondensacija, oro drėgmė, drėgmė, drėkinimas, tamprumas, drėgmė, drėkinimas, tamprumas, plastiškumas,
drėkinimas, naudingumo koeficientas. plastiškumas, trapumas, deformacija, trapumas, deformacija, skysčių paviršiaus
grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai, įtempimas, grįžtamieji ir negrįžtamieji
naudingumo koeficientas. procesai, naudingumo koeficientas.
Apibūdina kietąją, skystąją, dujinę medžiagos Apibūdinavirimą. Apibūdina plazminę medžiagos būseną.
būsenas, fazinius virsmus: lydymąsi – Nusako temperatūrą kaip kūno vidinės Sieja medžiagos makroskopines savybes ir
kristalizaciją, garavimą – kondensaciją, virsmų energijos matą, šilumos kiekį, kaip vidinės makrosistemoje vykstančius fizikinius
temperatūras, savitąsias šilumas, pateikia energijos pokyčio matą. Apibūdina reiškinius su medžiagos mikroskopine sandara.
virsmų pavyzdžių. Apibūdina vidinę energiją ir idealiųjų vienatomių dujų vidinės energijos
jos kitimo būdus (mechaninis darbas, šilumos priklausomybę nuo temperatūros.
35
kiekis).
Nusako oro drėgmės reikšmę žmogui ir jo Nusako kietųjų kūnų mechanines savybes Pateikia skysčių paviršiaus įtempimo reiškinio
aplinkai. Pateikia drėkinimo ir kapiliarinių (tamprumas, plastiškumas, trapumas) ir pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, buityje ir
reiškinių pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, deformacijų rūšis. technikoje.
buityje ir technikoje.
Pateikia skystųjų kristalų pritaikymo
pavyzdžių.
Atpažįsta energijos tvermės dėsnį, I ir II Formuluoja energijos tvermės dėsnį, Nusako energijos tvermės dėsnio
termodinamikos dėsnius. nusako tvermę vyksmuose (molekulinės fundamentalumą ir universalumą. Formuluoja I
Pateikia šiluminių variklių pavyzdžių. fizikos ir termodinamikos, elektros, atomo, ir II termodinamikos dėsnius.
Atpažįsta šiluminio variklio naudingumo branduolio fizikos ir kituose reiškiniuose).
koeficiento apskaičiavimo formulę. Apytiksliai suformuluoja I ir II
termodinamikos dėsnius. Apibūdina
šiluminio variklio pagrindines dalis ir
veikimo principus.
Apibrėžia šiluminio variklio naudingumo
koeficientą.
Apibūdina energetinių resursų Apibūdina energijos gamybos bei Pagrindžia būtinybę efektyviai naudoti
(hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei naudojimo technologinius aspektus. energiją.
alternatyviųjų – vėjo, Saulės, geoterminių ir
kt.) Lietuvoje ir Žemėje problemas, energijos
gamybos bei naudojimo ekologinius aspektus.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius šilumos Sieja medžiagos makroskopines savybes ir Sprendžia uždavinius šilumos kiekiams, vidinei
kiekiams, vidinei energijai, šiluminio variklio makrosistemoje vykstančius fizikinius energijai, šiluminio variklio naudingumo
naudingumo koeficientui apskaičiuoti. reiškinius su medžiagos mikroskopine koeficientui apskaičiuoti. Taiko energijos
Paprasčiausiais atvejais taiko energijos sandara. Sprendžia nesudėtingus tvermės dėsnį įvairių energijos virsmų atveju, I
tvermės ir I termodinamikos dėsnį. uždavinius šilumos kiekiams, vidinei ir II termodinamikos dėsnius.
energijai, šiluminio variklio naudingumo
koeficientui apskaičiuoti. Nesudėtingais
atvejais taiko energijos tvermės, I ir II
termodinamikos dėsnius.
Etapo pavadinimas: Kvantinė fizika
fotonas, fotoefektas, fotoelektronas, fotosrovė, fotonas, fotoefektas, fotoelektronas, fotonas, fotoefektas, fotoelektronas, fotosrovė,
36
išlaisvinimo darbas, fotoefekto raudonoji riba. fotosrovė, išlaisvinimo darbas, išlaisvinimo darbas, fotoefekto raudonoji riba,
fotoefekto raudonoji riba. stabdymo įtampa.
Apibūdina fotoną, kaip šviesos dalelę, turinčią Apibūdina šviesą kaip bangą – dalelę. Paaiškina šviesos kvantines savybes.
apibrėžtą energijos kiekį. Apibūdina fotoefekto reiškinį. Suformuluoja fotoefekto dėsnius, apibūdina
Nusako, kas yra fotoefektas. Apytiksliai suformuluoja fotoefekto Einšteino lygtį fotoefektui. Atpažįsta
Atpažįsta fotoefekto dėsnius, fotoefekto lygtį. dėsnius, užrašo Einšteino lygtį fotoelektrono kinetinės energijos ir stabdymo
Pateikia fotoefekto taikymo technikoje fotoefektui. įtampos sąryšį.
pavyzdžių. Pateikia mikropasaulio reiškinių,
Pateikia reiškinių, kurie aiškinami remiantis kuriems apibūdinti netinka klasikinės
šviesos kvantinėmis savybėmis, pavyzdžių. fizikos dėsniai, pavyzdžių.
Sprendžia paprasčiausius uždavinius Sprendžia nesudėtingus uždavinius Sprendžia uždavinius taikydamas šviesos fotono
taikydamas šviesos fotono energijos formulę ir taikydamas šviesos fotono energijos energijos formulę, fotoefekto lygtį, fotoelektrono
fotoefekto lygtį. formulę ir fotoefekto lygtį. Taiko kinetinės energijos ir stabdymo įtampos sąryšį.
fotoefekto dėsningumus, aiškindamas
fotoefekto pritaikymą praktikoje.
Etapo pavadinimas: Atomo fizika
Skiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas: Skiria tinkamai vartoja sąvokas: atomas, Skiria, lygina ir tinkamai vartoja sąvokas:
atomas, molekulė, atomo branduolys, molekulė, atomo branduolys, protonas, atomas, molekulė, atomo branduolys, protonas,
protonas, neutronas, elektronas, izotopai, neutronas, elektronas, izotopai, neutronas, elektronas, izotopai, branduolinės
branduolinės jėgos, radioaktyvumas, branduolinės jėgos, atomo branduolio ryšio jėgos, atomo branduolio ryšio energija, masės
branduolinė reakcija, grandininė branduolinė energija, masės defektas, radioaktyvumas, defektas, atomo branduolio savitoji ryšio
reakcija, termobranduolinė reakcija, žvaigždė, branduolinė reakcija, grandininė energija, radioaktyvumas, branduolinė reakcija,
žvaigždynas, galaktika. branduolinė reakcija, termobranduolinė grandininė branduolinė reakcija,
reakcija, žvaigždė, žvaigždynas, galaktika. termobranduolinė reakcija, žvaigždė,
žvaigždynas, galaktika.
Apibūdina atomą kaip mažiausią elemento Apibūdina planetinį atomo modelį ir Paaiškina savitosios atomų branduolių ryšio
dalelę, o molekulę – kaip mažiausią junginio nusako jo ribotumą. Formuluoja Boro energijos priklausomybę nuo masės skaičiaus.
(medžiagos) dalelę. Apibūdina atomo postulatus.
struktūrą, subatomines daleles (elektronus, Nusako masės ir energijos ryšį remiantis
protonus, neutronus), jų tarpusavio sąveiką formule Emc2. Apibūdina atomo
(branduolines jėgas). branduolio ryšio energiją, masės defektą.
Apibūdina alfa, beta ir gama radioaktyviąją Paaiškina radioaktyvumą kaip nestabilių Paaiškina radioaktyvumo matavimo metodus.
spinduliuotę (kas spinduliuojama, skvarba, branduolių skilimą, užrašo poslinkio
apsaugos priemonės). Pateikia radioaktyvumo taisyklę. Nurodo pagrindinius
37
taikymo medicinoje, geologijoje, radioaktyvumo matavimo metodus ir
archeologijoje pavyzdžių. prietaisus naudojamus technikoje,
aplinkosaugoje.
Pateikia branduolinės energijos taikymo Apibūdina ir užrašo branduolines reakcijas. Nurodo radioaktyvumo, branduolinių ir
pavyzdžių, nusako jos pranašumus ir Apibūdina grandininę branduolinę reakciją. termobranduolinių reakcijų panašumus ir
iškylančias ekologines problemas. Nusako Nusako kritinę masę, neutronų daugėjimo skirtumus.
biologinį jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientą.
poveikį. Apibūdina branduolinio reaktoriaus
Pateikia mikropasaulio reiškinių, kuriems veikimo principą, paaiškina branduolinės
apibūdinti netinka klasikinės fizikos dėsniai, energijos kilmę.
pavyzdžių. Apibūdina termobranduolinę reakciją,
pateikia jos pavyzdžių.
Nurodo Saulės kaip žvaigždės svarbiausias Apibūdina žvaigždžių vidaus sandarą, Apibūdina žvaigždžių tyrimo metodus.
savybes. Nusako, kas yra žvaigždynai ir žvaigždžių energijos šaltinius, evoliuciją.
pateikia jų pavyzdžių. Apibūdina Paukščių Skiria žvaigždžių tipus, nusako žvaigždžių
Tako galaktiką. spektrų įvairovės priežastis. Apibūdina
kitas galaktikas.
Remdamasis periodine elementų sistema Taiko poslinkio taisyklę, užrašo Apskaičiuoja atomo branduolio savitąją ryšio
nurodo medžiagos atomo sudėtį, branduolines reakcijas, apskaičiuoja atomo energiją, apskaičiuoja branduolinės reakcijos
paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja branduolio ryšio energiją, nesudėtingais energijos išeigą, branduolinio reaktoriaus
branduolinio reaktoriaus naudingumo atvejais apskaičiuoja branduolinės reakcijos naudingumo koeficientą.
koeficientą. energijos išeigą, branduolinio reaktoriaus
naudingumo koeficientą.
38
Makrosistemų fizika vertinimo kriterijai mokiniui

3.1. Analizuoti reiškinius, 1. Kodėl dulkelės juda ore 1. Molekules galima 1. „Pritvirtinant“ vieną
remiantis pagrindiniais netvarkingai? nufotografuoti, tačiau labai geležinę detalę prie kitos
molekulinės kinetinės sunku. Ar tik dėl to, kad jos šaltuoju būdu, šaltos detalės
teorijos teiginiais. 2. Kodėl smulkių detalių labai mažos? Atsakymą sudedamos viena ant kitos ir
Brauno judėjimas yra labai pagrįskite smarkiai suspaudžiamos.
intensyvus, o stambių – vos Paaiškinkite, kodėl jos
pastebimas? 2. Paaiškinkite, kodėl Brauno stipriai susijungia?
judėjimas ir difuzija yra
3. Kur Brauno judėjimas intensyvesni aukštesnėje 2. Kodėl atmosfera slegia?
intensyvesnis: aliejaus, temperatūroje.
gyvsidabrio ar vandens 3. Nesvarumo sąlygomis
lašuose? 3. Kuriuose atmosferos nevyksta oro srovių
sluoksniuose oras artimesnis konvekcija, reikalinga
idealiosioms dujoms? degimui palaikyti. Tačiau ir
tuomet žvakė ar degtukas
kurį laiką dega silpna,
blankia rutulio formos
liepsna. Paaiškinkite kodėl.
3.2. Sieti makroskopines 1. Kokia 60 anglies dioksido 1. Kiek molekulių yra 1 g vario 1. Raskite varinės plokštelės,
medžiagos savybes ir (CO2) molių masė? sulfato (CuSO4)? kurioje yra 4,6 . 1022atomų,
makrosistemoje vykstančius masę.
fizikinius reiškinius su 2. Uždarame inde yra 1,5 mol 2. Apskaičiuokite deguonies
mikroskopine medžiagos vandenilio. Kiek vandenilio molekulių koncentraciją, kai 2. Idealiųjų dujų dalelių
sandara. Spręsti šilumos molekulių yra inde? jų slėgis 0,1 MPa, o šiluminio judėjimo vidutinė
kiekių apskaičiavimo ir molekulių vidutinis kinetinė energija padidėjo 3
idealiųjų dujų būsenos 3. Kokia yra ksenono molekulės kvadratinis greitis 600 m/s kartus. Kaip ir kiek kartų
lygties taikymo uždavinius. vidutinė kinetinė energija, pakito temperatūra?
kai temperatūra lygi 27 oC? 3. Oro temperatūra 8 m
3. Koks yra dujų molekulių
4. Apskaičiuokite medžiagos vidutinis kvadratinis greitis,
matmenų
kiekį 8,1 kg masės aliuminio kai 6 kg jų užima 4 m3 tūrį?
39
gabale. kambaryje lygi 20 oC, o Slėgis yra 300 kPa.
slėgis – 1000 hPa.
5. Normaliojo atmosferos Apskaičiuokite to oro masę. 4. Normaliomis sąlygomis dujų
slėgio deguonis 250 K masė lygi 738,6 mg, o tūris –
temperatūroje užima 500 l 4. 760 mm Hg slėgio ir 27 oC 8,205 l. Kokios tai dujos?
tūrį. Apskaičiuokite to temperatūros sieros dujos
deguonies masę. (SO2) užima 0,026 m3tūrį. 5. Kokios talpos balione galima
Apskaičiuokite šių dujų laikyti 40 molių dujų?
6. 2 m3 tūrio inde yra 3 kg masę. Didžiausios 320 K
35 oC temperatūros temperatūros šių dujų slėgis
deguonies. Apskaičiuokite 5. Garo katile buvo 40 m3 turi būti ne didesnis už
deguonies slėgį. 240 oC temperatūros 6 MPa.
vandens. Kiek 10 oC
7. Į 1,2 kg geležinį katilą įpilta temperetūros vandens reikia 6. Į 130 g masės žalvarinį
4 kg vandens. Kokį šilumos įpilti į katilą, kad jame kalorimetrą, kuriame yra
kiekį reikia suteikti katilui, temperatūta nukristų iki 245 g 10 oC temperatūros
kad vanduo sušiltų nuo 16 oC 200 oC? Į vandens tankio vandens, įdedamas 200 g
iki 90 oC? kitimą nekreipkite dėmesio. masės bei 90 oC
temperatūros kūnas.
6. Kiek šilumos reikia suteikti Kalorimetre nusistovi 22 oC
5 kg -25 oC temperatūros temperatūra. Nustatykite šio
ledo, kad jis virstų vandeniu, kūno savitąją šilumą.
kurio temperatūra 70 oC?
3.3. Taikyti energijos 1. Kiek pakinta 0,2 kg helio 1. Kiek pakinta 0,2 kg helio 1. Turime 0,2 kg dujų, kurių
tvermės dėsnį įvairių vidinės vidinė energija, temperatūrai temperatūra, vidinei temperatūrai pakitus 40 oC,
energijos virsmų atveju. pakilus 40 K? energijai pakitus 195 kJ? vidinė energija padidėjo
195 kJ. Apskaičiuokite dujų
2. Kokį darbą atlieka dujos, 2. Išsiplėsdamos dujos atliko molio masę ir nustatykite
esant pastoviam 2 atm 35 J darbą. Jų slėgis buvo kokios tai dujos?
slėgiui, išsiplėsdamos nuo lygus 105 Pa. Kiek padidėjo
1,6 . 10-3 m3 iki 2,6 . 10-3 m3. dujų tūris? 2. Kodėl sningant atšyla?
3. Idealiosios dujos gavo 200 J 3. Trys vienodos masės

šilumos kiekį, o jų vidinė skirtingi kūnai kaitinami
energija pakilo 500 J. Kokį vienodais šildytuvais.
40
darbą atliko išorinės jėgos? Naudodamiesi kūnų
temperatūros
4. Ar kailiniai šildo? Atsakymą priklausomybės nuo laiko
pagrįskite. grafikais, palyginkite kūnų
savitąsias šilumas.
I
temperatūra
II
III
laikas
A cI > cII > cIII
B cI < cII < cIII
C cI = cII < cIII
D cI< cII = cIII
4. Kodėl per ledonešį oras

atvėsta?
3.4. Įvertinti šiluminių 1. Kokie yra bendrieji šiluminių 1. Kokiais būdais galima 1. Nuo Žemės paviršiaus
variklių svarbą technikoje ir variklių veikimo principai? padidinti šiluminio variklio kylančiuose oro srautuose
kasdieniame gyvenime ir jų naudingumo koeficientą? galima įžvelgti šiluminį
įtaką aplinkai. 2. Gausėjant automobilių, vis variklį. Atraskite juose
aktualesnės darosi jų 2. Šiluminės mašinos, kurios pagrindinius šiluminio
keliamos problemos. naudingumo koeficientas variklio struktūrinius
Įvardinkite keletą iš jų. 25 %, kaitintuvo elementus. Įvardinkite juos.
temperatūra 127 oC. Kam
3. Šiluminės mašinos šildytuvas lygi aušintuvo temperatūra? 2. Šiluminės mašinos
gavo 1,6 . 106 J šilumos ir naudingumo koeficientas
atliko 1,1 . 106 J darbą. 3. Šiluminės mašinos šildytuvo lygus 80 %, o aušintuvo
Koks šiluminės mašinos temperatūra 260 oC, temperatūra 27 oC. Kokia
naudingumo koeficientas? aušintuvo 27 oC. Šiluminės yra šildytuvo temperatūra?
mašinos šildytuvas gavo
4. Šiluminės mašinos, kurios 1,6 . 106 J šilumos, o 3. 35 AG garo mašina per 7 h
kaitintuvo temperatūra aušintuvui atidavė 1,1 . 106 J suvartoja 2 m3 sausų pušinių
41
127 oC, aušintuvo šilumos kiekį. Apskaičiuokite malkų. Apskaičiuokite
temperatūra yra 27 oC. šiluminės mašinos mašinos naudingumo
Koks šios šiluminės mašinos naudingumo koeficientą ir koeficientą.
naudingumo koeficientas? palyginkite su didžiausia
naudingumo koeficiento
verte.
3.5. Pagrįsti būtinybę

efektyviai naudoti energiją.
6.1. Paaiškinti kvantines 1. Koks fotoefektas vyksta 1. Kokiu principu veikia 1. Fotografas mėgėjas
šviesos savybes. apšvietus metalą? vakuuminis fotoelementas? nuotraukas iš fotojuostelių
daro laboratorijoje, kuri
2. Ar pakinta pereinančios iš 2. Remdamiesi kvantine šviesos apšviesta raudona šviesa.
vienos aplinkos į kitą fotono teorija, paaiškinkite kodėl Kodėl tik raudona šviesa
energija? Kodė? fotopopierius labai jautrus naudojama šiose
violetinei ir mėlynai, bet laboratorijose?
3. Kokia yra fotono energija, visiškai nejautrus oranžinei
kai jo bangos ilgis 1,6 . 10- ir raudonai šviesai? 2. Kelių geltonos šviesos
12
m? (bangos ilgis vakuume
3. Kokio ilgio 520 nm) fotonų energija lygi
4. Violetinių spindulių virpesių elektromagnetinės bangos 0,001 J?
dažnis 7,5 . 1014 Hz. fotono energija lygi
Apskaičiuokite šių spindulių 9,93 . 10-19 J?
fotonų energiją.
6.2. Remtis fotoefekto 1. Fotoelektronai išlekia iš 1. Cezis apšviečiamas geltona 1. Fotoelektronai išlekia iš
dėsniais, aiškinant jo metalo paviršiaus, turėdami monochromatine šviesa , metalo paviršiaus, turėdami
pritaikymą praktikoje, 0,45 . 10-19 J kinetinės kurios bangos ilgis yra 4,5 . 10-20 J kinetinės
sprendžiant uždavinius. energijos. Jų išlaisvinimo 5,89 . 10-7 m. Apskaičiuokite energijos. Jų išlaisvinimo
darbas lygus 7,6 .10-19 J. iš cezio išlekiančių darbas lygus 76 . 10-20 J.
Kokia fotono energija? fotoelektronų kinetinę Kokio ilgio šviesa krinta į
energiją. metalo paviršių?
2. Kiek energijos turi
fotoelektronai išplėšti iš 2. Apskaičiuokite sidabro 2. Kokiu didžiausiu greičiu
cezio 600 nm bangos ilgio fotoefekto raudonosios ribos elektronai išlekia iš cezio,
šviesa? bangos ilgį. apšviesto geltonos spalvos
šviesa, kurios bangos ilgis
3. Ką reikia daryti, norint 0,589 μm?
42
padidinti išlaisvintų
fotoelektronų kinetinę 3. Elektronų emisijai iš cezio
energiją? sustabdyti reikėjo 1,75 V
užtvarinio potencialų
4. Ar matysime fotoefektą, jeigu skirtumo. Kokio bangos ilgio
sidabro paviršių apšviesime šviesa buvo švitinamas
ultravioletiniais spinduliais, cezis?
kurių bangos ilgis 300 nm?
Išlaisvinimo iš sidabro
darbas lygus 6,9 . 10-19 J.
Atsakymą pagrįskite.
6.3. Analizuoti atomą kaip 1. Vandenilio atomo elektronas 1. Kokio bangos ilgio 1. Kiek kartų ilgesnę bangą
mažiausią cheminio yra pirmojoje Boro orbitoje. spindulius skleidžia išspinduliuoja vandenilio
elemento dalelę, paaiškinti Kokios mažiausios energijos vandenilio atomai, atomas, jo elektronui
stabilias medžiagos formas fotoną jis turi sugerti, kad pereidami iš jonizuotosios peršokant iš trečiosios Boro
analizuojant mikroskopinį atomas būtų jonizuotas? būsenos į normaliąją? orbitos į antrąją negu iš
vaizdą. antrosios į pirmąją?
6.4. Paaiškinti 1. Kiek ir kokių nukleonų yra 1. Kokio elemento branduoliu 1. Izotopo
radioaktyvumą kaip šiuose branduoliuose: virs po dviejų β skilimų ir branduolys atsirado po
nestabilių branduolių ;. vieno α skilimo? dviejų α skilimų. Koks buvo
skilimą; skirti alfa, beta ir pirminis branduolys?
gama radioaktyviąją 2. Branduolinio reaktoriaus, 2. Koks yra neono izotopo
spinduliuotę. kuris per parą suvartoja branduolio 2. Atominė elektrinė, kurios NK
0,2 kg urano-235 izotopo, masės defektas? 25 %, per parą suvartoja
galia 32000 kW. Koks 220 g urano-235.
reaktoriaus naudingumo 3. Branduolinio reaktoriaus, Apskaičiuokite tos elektrinės
koeficientas? kuris per parą suvartoja galią.
0,2 kg urano-235 izotopo,
3. Kokio elemento trūksta šiose galia 32000 kW. Kuri dalis 3. Kokia yra α dalelės ryšio
branduolinėse reakcijose: urano dalijimosi energijos energija ir savitoji ryšio
suvartota naudingai? energija?
4. Nustatykite boro branduolio 4. Išskiriama ar sugeriama

masės defektą ir ryšio energija, vykstant šioms
4. Radioaktyvusis natris energiją. branduolinėms reakcijoms:
skyla
išspinduliuodamas 5. Po branduolinio sprogimo
43
elektronus. Koks susidaro aplinkoje lieka daug
elementas? Parašykite įvairiausio pusamžio 5. Pats perspektyviausias mūsų
reakcijos lygtį. radioaktyviųjų elementų. planetos „kuras“ yra
Kurie jų kelia didžiausią vanduo. Paaiškinkite tai.
pavojų žmonėms,
patekusiems į tą vietą po tam 6. Pasunkėja ar palengvėja
tikro laiko. Kodėl? darbas gamtosaugos srityje,
perėjus nuo cheminės
6. Kodėl atrasti neutroną buvo energetikos prie
daug sunkiau negu protoną? branduolinės? Kodėl?
7.3. Skirti žvaigždžių ir

galaktikų tipus, paaiškinti
žvaigždžių įvairovės
priežastis, Visatos kilmės ir
evoliucijos problemas.
44
Etapo pavadinimas: Makrosistemų fizika
3.2. Sieti makroskopines 1. Kodėl dulkės ore juda 1. Daugumos molekulių šiluminio 1. Kaip pasikeis dujų slėgis, du
medžiagos savybes ir netvarkingai? judėjimo greitis artimas kulkos kartus padidinus jų
makrosistemoje vykstančius greičiui. Kodėl, turėdami koncentraciją ir tiek pat kartų
fizikinius reiškinius su 2. Inde esančių dujų molekulių jautrią uoslę, laukiniai žvėrys sumažinus vidutinį greitį?
mikroskopine medžiagos greičio kvadrato vidurkis neužuodžia medžiotojo,
sandara. Spręsti šilumos 106 m2/s2, koncentracija 3 • sėlinančio prie jų prieš vėją? 2. Vandenilio slėgis 100 kPa, o
kiekių apskaičiavimo ir 1025 m-3, o kiekvienos molekulės molekulių koncentracija 1025 m-
idealiųjų dujų būsenos masė 5,5 • 10-26 kg. 2. Dujų vidutinis kvadratinis 3
. Apskaičiuokite vandenilio
lygties taikymo uždavinius. Apskaičiuokite dujų slėgį inde. greitis 450 m/s, slėgis 6 temperatūrą ir jo molekulių
3.3. Taikyti energijos 104 Pa. Koks dujų tankis šiomis vidutinį kvadratinį greitį.
tvermės dėsnį įvairių vidinės 3. Nustatykite azoto temperatūrą sąlygomis?
energijos virsmų atveju. kai jo masė 2 g, tūris 830 cm3, 3. 12 g deguonies dujų pradinis
3.4. Įvertinti šiluminių o slėgis 0,2 MPa. 3. Dujos, kurių masė 15 g, slėgis slėgis 0,4 MPa, o temperatūra
variklių svarbą technikoje ir 1 MPa, o temperatūra 112 °C, 13 oC. Pastovaus slėgio
kasdieniame gyvenime ir jų 4. Kodėl, užšąlant vandens užima 1500 cm3 tūrį. sąlygomis šildomos šios dujos
įtaką aplinkai. telkiniams, ledas pirmiausia Nustatykite, kokios tai dujos. išsiplėtė ir užėmė 12 1 tūrį.
susidaro vandens paviršiuje? Apskaičiuokite neišsiplėtusio
4. Kokią reikšmę pavasario laukų deguonies tūrį bei išsiplėtusio
5. Kas įvyks, jei į 100 g masės darbams turi didelė savitoji deguonies temperatūrą.
aliumininį indą su 410 g 24°C ledo lydymosi ir savitoji
temperatūros vandens įmesime vandens garavimo šiluma? 4. Kodėl vasarą krituliai paprastai
100 g ledo, kurio temperatūra būna lietaus arba krušos, o ne
0 oC? 5. Kiek lydymosi temperatūros sniego pavidalo?
kieto gyvsidabrio reikia įmesti į
6. Šildytuvas 2,8 1 vandens 1 kg 22 °C temperatūros 5. Šaldytuvo naudingumo
temperatūrai pakelti 80 K vandens, kad gyvsidabris koeficientas 78 %. Kiek šilumos
suvartoja 70 g žibalo. išsilydytų, o vanduo virstų 0 °C agento — freono — turi
Apskaičiuokite šildytuvo temperatūros ledu? išgaruoti, kad sušaltų į ledą
naudingumo koeficientą. 120 g vandens, kurio pradinė
6. Kiek naftos reikės sudeginti temperatūra 287 K?
7. Vykstant uždarajam procesui, lydymosi krosnyje, kurios
dujos atliko 120 J darbą ir naudingumo koeficientas 35 %, 6. Šiluminės mašinos darbinė
perdavė aušintuvui 0,4 kJ norint išlydyti 8 t 30 oC medžiaga iš šildytuvo gauna
šilumos. Apskaičiuokite ciklo temperatūros vario? 6,2 kJ šilumos ir 75 % jos
naudingumo koeficientą. perduoda aušintuvui.
7. Šiluminė mašina per vieną ciklą Apskaičiuokite mašinos
8. Kodėl, šildant skystį, sočiųjų gauna iš šildytuvo, kurio naudingumo koeficientą ir per
garų slėgis didėja greičiau negu temperatūra 500 K, 3360 J vieną ciklą atliktą darbą.
tobulųjų dujų slėgis? šilumos. Kiek šilumos ji
atiduoda aušintuvui, kurio 7. Pelkėtose vietose karštą orą
9. Kaip susidaro rasa ir rūkas? temperatūra 400 K? Kokį darbą kęsti sunkiau negu sausose.
ji atlieka per vieną ciklą? Kodėl?
10.Kaip pirtyje, žiūrint į
vamzdžius, galima atskirti, 8. Kodėl plaukikas, išėjęs iš 8. Kodėl vanduo gesina ugnį? Kas
kuriais jų teka šaltas vanduo, o vandens, jaučia šaltį, ypač greičiau užgesina liepsną:
kuriais — karštas? Kodėl? pučiant vėjui? verdantis vanduo ar šaltas?
Kodėl?
11.Kodėl vandenyje teptuko 9. Kodėl aprasoja akiniai, kai
šereliai būna prasiskėtę, o žmogus iš šaltos aplinkos įeina į 9. Ar galima naudotis
ištraukti iš vandens sulimpa? šiltą patalpą? psichrometru skersvėjyje arba
gatvėje, kur pučia vėjas?
10.Vanduo lengvesnisuž smėlį. Tad Kodėl?
kodėl vėjas gali pakelti ištisą
debesį smilčių ir labai mažai 10.Kodėl ant vielų arba augalų
vandens purslų? lapų pakimba lietaus lašeliai?
Kodėl saulei šildant, jie
nukrinta?
Etapo pavadinimas: Elektrodinamika
4.1. Taikyti statinės elektros 1. Kai į automobilio cisterną iš 1. Kodėl dulkėtas laidininkas 1. Kad geriau priglustų prie
dėsningumus uždaviniams rezervuaro pilamas benzinas, įelektrintas greitai praranda skriemulių, pavarų diržai
spręsti. cisterna sujungiama laidu su savo krūvį? padengiami kanifolija. Kodėl ją
4.2. Analizuoti ir taikyti tuo rezervuaru arba įžeminama. draudžiama naudoti patalpose,
nuolatinės srovės Kodėl? 2. Ebonitinė lazdelė įgijo kuriose gali įvykti sprogimas?
dėsningumus įvairiose -9,6 x 10 -8 C krūvį. Kiek
terpėse. Eksperimentiškai 2. Kai į automobilio cisterną iš elektronų perėjo į lazdelę? Kaip 2. Apskaičiuokite visų elektronų,
nustatyti šaltinio elektrovarą rezervuaro pilamas benzinas, ir kiek pakito lazdelės masė? esančių 100 g masės
ir vidinę varžą. cisterna sujungiama laidu su aliumininiame laide, krūvį.
4.5. Analizuoti tuo rezervuaru arba įžeminama. 3. Kokiu atstumu nutolę vienas
elektromagnetinės indukcijos Kodėl? nuo kito 1 µC ir 10 nC taškiniai 3. Kvadrato viršūnėse yra keturi
reiškinį, jo universalumą, krūviai sąveikauja 18 mN jėga? vienodo didumo krūviai.
taikymą buityje ir 3. Metalinis kūnas turi 3 • 1011 Paaiškinkite, kas vyks su
technikoje. elektronų perteklių. Koks yra to 4. Elektroskopo lapeliai krūviais: jie artės vienas prie
kūno krūvis? prasiskečia net ir tada, kai kito? tols? ar visa sistema išliks
46
įelektrinta lazdele dar pusiausvira?
4. Automobilių gamyklose detalių neliečiame jo metalinio
paviršius dažomas strypelio, o tik ją artiname. Ar 4. Elektros energijos imtuvas yra
elektrostatiniu būdu. Dažoma šis reiškinys neprieštarauja už 900 km nuo elektrinės. Po
detalė slenka po elektrodu — krūvio tvermės dėsniui? Kodėl? kiek laiko, įjungus elektrinėje
metaliniu tinkleliu, sujungtu su jungiklį, imtuvu ims tekėti
vienu aukštosios įtampos 5. Šiluminėse elektrinėse ir kitose elektros srovė? Laidumo
šaltinio poliumi. Pro tinklelį įmonėse kietosioms dūmų elektronai juda laidais kelių
purškiami dažai. Kokiai sąlygai dalelėms gaudyti naudojami milimetrų per sekundę greičiu.
esant, dažų lašeliai judės tik elektrostatiniai filtrai. Juos
prie detalės? sudaro metalinis vamzdelis su 5. 30 cm spindulio metaliniam
ištempta išilgai ašies viela. rutuliui suteiktas 6,2 • 10-9 C
5. Žemės elektrinio lauko stipris Kaip veikia šie filtrai? krūvis. Apskaičiuokite elektrinio
lygus 100 V/m. Kokio didumo lauko stiprį rutulio centre; 0,5
jėga šis laukas veikia 1 mC 6. Prie Žemės paviršiaus spindulio atstumu
krūvį turintį kūną? elektrinio lauko stipris lygus 6. nuo centro; 30 cm atstumu nuo
130 V/cm. Žemę laikydami rutulio paviršiaus.
6. Glicerino pripildytas varinis 6400 km spindulio rutuliu,
indas įnešamas į 78 kV/m apskaičiuokite jos krūvį. 7. Iš 0,8 mm skersmens vielos
stiprio vienalytį elektrinį lauką. (nikelininės) reikia pagaminti
Apskaičiuokite lauko stiprį 7. 1 km ilgio ir 2 mm skersmens 6 Ω varžos reostatą. Koks turi
glicerine; variniame inde (jo variniu laidu teka 4 A stiprio būti šios vielos ilgis? Koks
sienelėse). elektros srovė. Apskaičiuokite įtampos krytis susidarys į
įtampos krytį šiame laide. grandinę įjungtame visame
7. 10 m ilgio ir 2 mm2 skerspjūvio reostate, kai juo tekės 1,5 A
ploto plieninis laidas prijungtas 8. Išorine grandine, sujungta su srovė?
prie 12 mV įtampos šaltinio. elektros šaltiniu, kurio
Kokio stiprio srovė teka tuo elektrovara 2 V, o vidinė varža 8. Prie generatoriaus, kurio vidinė
laidu? 1,5 Ω, teka 0,5 A srovė. varža 0,6 Ω, prijungus 6 Ω
Apskaičiuokite tos grandinės varžos išorinę grandinę, jo
8. Prie generatoriaus, kurio varžą. Nustatykite, kiek krinta gnybtų įtampa būna 120 V.
elektrovara 120 V ir vidinė įtampa šaltinyje. Kokio stiprio srovė teka
varža 3 Ω, prijungtas 21 Ω grandine ir kokia yra
varžos šildymo prietaisas. 9. Tramvajaus elektros varikliai generatoriaus elektrovara?
Kokio stiprio srovė teka vartoja 112 A srovę iš 550 V
grandine ir kokia įtampa krinta įtampos tinklo. Kokiu greičiu 9. Per kiek laiko elektriniame
generatoriuje? važiuoja tramvajus, kai jo arbatinuke 3 1 vandens įkaista
variklių traukos jėga 3500 N, o nuo 18 °C iki virimo
47
9. 16 kN svorio greitasis liftas naudingumo koeficientas 75 %? temperatūros, kai arbatinuko
kyla 1 m/s greičiu. Kokią galią galia 800 W, o naudingumo
vartoja jį varantis elektros 10. Kodėl pramoniniuose koeficientas 88 %?
variklis? Kokio stiprio srovė miestuose, kur ore yra daug
teka varikliu, kai tinklo įtampa dūmų, plieniniai gaminiai suyra 10. Kodėl „katodinė apsauga"
220 V, o variklio naudingumo greičiau negu kaime? saugo požeminius dujotiekio
koeficientas 96 %? vamzdžius nuo korozijos?
11. Per 10 min ant katodo nusėda (Taikant „katodinę apsaugą",
10. Kokiu tikslu nedidelėse 0,316 mg vario. Ampermetras, vamzdžiai prijungiami prie
galvaninėse voniose nuosekliai sujungtas su variniu šaltinio neigiamojo poliaus, o
naudojamas ne vienas anodas, elektrodu, rodo 1,5 A. teigiamasis jo polius
o du ir tarp jų įtaisomas Nustatykite jo rodmenų įžeminamas.)
gaminys? Kokiu principu paklaidą.
pagrįstas metalinių dirbinių 11. Per kiek laiko, rafinuojant varį,
elektrolizinis poliravimas? 12. Kodėl elektros energijos bus sunaudotas 600 mm x
nuostoliams dėl vainikinio 120 mm x 10 mm dydžio varinis
11. Kai elektros srovės stipris lygus išlydžio sumažinti aukštosios anodas, jeigu vonia tekės 20 A
1,6 A, ant elektrolizės vonios įtampos perdavimo linijose stiprio srovė? Išeiga pagal
katodo per 10 min nusėda naudojami kiek galima didesnio srovę 80 %. (Išeiga pagal srovę
0,316 g vario. Nustatykite vario skersmens laidai? — tai elektrolizės metu faktiškai
elektrocheminį ekvivalentą išsiskyrusio medžiagos kiekio ir
13. Kodėl dūmtraukyje įkaitusios to jos kiekio, kuris turi išsiskirti
12. Prieš įkraunant akumuliatorių anglių dalelės turi elektros pagal Faradėjaus dėsnį,
paaiškėjo, kad elektrolito lygis krūvį? Koks yra to krūvio santykis.)
žemesnis už normalų, bet ženklas?
žinoma, kad elektrolitas 12. Kodėl, esant tirštam rūkui,
neišsipylė. Ką reikia daryti? 14. Puslaidininkiuose laisvųjų lyjant, sningant, elektros
dalelių kur kas mažiau, negu perdavimo linijose staiga
13. Reklaminiai dujų išlydžio metaluose. Ar vienoda elektros padidėja vainikinio išlydžio
vamzdeliai , praėjus tam tikram srovė tekėtų nuosekliai nuostoliai?
laikui, nebeįsižiebia, nors sujungtais puslaidininkio ir
įtampa yra pakankama. Kodėl metalo strypeliais, kurių 13. Temperatūrai artėjant prie
taip atsitinka? skerspjūvio plotai vienodi? absoliutinio nulio, kai kurie
metalai tampa
14. Kodėl elektroninės lempos 15. Kodėl puslaidininkinio diodo superlaidininkais. Ką būtų
katodas greitai suyra, jeigu iš voltamperinę charakteristiką galima pasakyti apie
lempos blogai išsiurbtas oras? nepatogu vaizduoti tuo pačiu puslaidininkius?
masteliu tiesioginei ir atgalinei
48
15. Nubrėžtose elektrinėse srovei? 14. Į transformatorių plieno sudėtį
schemose panaudoti vienodi įeina priemaišos, padidinančios
diodai ir srovės šaltiniai. Diodo 16. Brėžinyje pavaizduota jo savitąją varžą. Paaiškinkite,
atbulinė varža 1 ΜΩ. Kurioje germanio diodo voltamperinė kodėl, padidinus šio plieno
grandinėje elektros srovė yra charakteristika. Kuri jos dalis savitąją varžą, sumažėja
didžiausia? (R1 = R2= 1 kΩ, rodo, kaip srovės stipris šilumos nuostoliai
R3 = R4= 10 kΩ). priklauso nuo įtampos laidumo transformatoriaus šerdyje.
kryptimi? Užtvarine krypt imi?
Apskaičiuokite diodo 15. Transformatorius, kurio
vidinęvaržą, esant 0,4 V transformacijos koeficientas 10,
tiesioginei įtampai ir 400 V pažemina įtampą nuo 10 kV iki
atgalinei įtampai. 800 V. Antrine jo apvija teka
2 A srovė. Kokia yra tos apvijos
varža? Energijos nuostolių
17. Elektrinis skambutis įjungtas į pirminėje apvijoje nepaisykite.
16. Ar galima pagaminti didelės apšvietimo tinklą per
keliamosios jėgos transformatorių. Ar bus 16. Keturios vienodos ritės įjungtos
elektromagnetą, kuriuo tekėtų vartojama elektros energija, nuosekliai į nuolatinės srovės
nedidelio stiprio elektros srovė? nenuspaudus mygtuko? grandinę. Pirmoji ritė neturi
17. Kodėl transformatorius, kurio šerdies, antroje ritėje šerdis yra
antrinė grandinė išjungta, 18. Kokios katodinių spindulių geležinė, trečioje ritėje -
beveik nevartoja elektros dalelės didesniu kampu aliumininė, ketvirtoje ritėje -
energijos? nukrypsta nuo savo judėjimo varinė šerdis. Kurioje ritėje bus
krypties, kai patenka į vienalytį mažiausias magnetinis srautas?
18. Transformatoriaus pirminę magnetinį lauką? (Aliuminis - paramagnetikas,
apviją sudaro 1000 vijų, o a) greičiau judančios dalelės; varis - diamagnetikas).
antrinę — 3500 vijų. Antrinės b) lėčiau judančios dalelės;
apvijos įtampa lygi 105 V. c) dalelės, kurios juda išilgai 17. Nurodykite savybę, kuri tinka
Kokia yra pirminės apvijos magnetinės indukcijos linijų; tik indukciniam elektriniam
gnybtų įtampa? Kam lygus d) visos dalelės nukrypsta vienodu laukui, bet ne elektrostatiniam
transformacijos koeficientas? kampu. laukui: 1 - nenutrūkstamumas
erdvėje; 2 - stiprio linijos
būtinai susijusios su elektros
krūviais; 3 - lauko jėgų darbas,
perkeliant krūvį bet kuriuo
uždaru keliu, lygus nuliui; 4 -
lauko jėgų darbas, perkeliant
krūvį uždaru keliu, gali būti
49
nelygus nuliui?
Etapo pavadinimas: svyravimai ir bangos
5.1. Atpažinti laisvuosius ir 1. Kodėl nepakrauto automobilio 1. Garvežys, kurio varančiųjų ratų 1. Kiek kartų pakis automobilio
priverstinius svyravimus, kėbule (ypač virš užpakalinių skersmuo 1,5 m, važiuoja supimosi ant lingių dažnis,
paaiškinti rezonanso reiškinį. ratų) krato didesniu dažniu ir 72 km/h greičiu. Apskaičiuokite pakrovus krovini, kurio masė
5.2. Paaiškinti periodinius dėl to labai vargina (net ir garvežio garo mašinos prilygsta tuščio automobilio
vyksmus, taikant juos tuomet, kai įrengtos patogios stūmoklio svyravimo periodą, masei?
apibūdinančius parametrus, sėdynės)? dažnį bei kampinį dažnį.
spręsti uždavinius. Skirti 2. Kodėl automobilių lingės
svyravimus ir bangas. 2. Per lubose įtvirtintą kabliuką 2. Kaip pasikeis sūpynių daromos iš keleto plieninių
5.3. Skirti ir analizuoti garso permeskite virvutę, pririškite svyravimo periodas, jeigu juostų, uždėtų viena ant kitos?
bangas prie vieno jos galo nedidelį besisupantys žmonės atsistos?
5.5. Paaiškinti pasvarėlį ir lengvai jį Kodėl? 3. Vairuotojas važiavo duobėtu
elektromagnetinių bangų įsiūbuokite. Kitą virvutės galą keliu (duobės jame buvo
susidarymą, sieti jų savybes traukdami žemyn, iš lėto kelkite 3. Kaip pakis sūpynių svyravimo išsidėsčiusios apytiksliai
ir išsidėstymą svyruojantį pasvarėlį. Stebėkite, periodas, jeigu vietoj vieno vienodais atstumais viena nuo
elektromagnetinėje bangų kaip kinta jo svyravimo žmogaus ant jų atsisės du? kitos): vieną kartą — tuščiu
skalėje su jų dažniu (ilgiu). periodas. Paaiškinkite kodėl. Kodėl? automobiliu, kitą kartą —
5.7. Skirti reiškinius, pakrautu. Palyginkite greičius,
būdingus bangoms 3. Žmogus neša krovinį, kabantį 4. Kai palei namą važiuoja kuriais važiavo automobilis, kai
ant virvutės. Esant tam tikrai automobilis, langų stiklai ima jo lingės ėmė svyruoti
žingsniavimo spartai, krovinys įkyriai drebėti. Tą nemalonų rezonansu.
gali smarkiai įsisiūbuoti. reiškinį galima susilpninti,
Kodėl? prilipdant stiklų viduryje po 4. Geležinkelio vagono vertikalaus
gabaliuką plastilino. svyravimo savasis periodas
4. Kokias bangas — išilgines ar Paaiškinkite šį efektą. lygus 1,25 s. Periodiški
skersines — smuiko strykas stuktelėjimai į vagoną bėgių
sukelia stygoje? ore? Kodėl? 5. Kai pučiamųjų orkestras pasuka sandūrose sukelia priverstinį
už gatvės kampo, po tam tikro vagonų svyravimą. Kokiu
5. Pro atviras duris galima gerai laiko girdime tik dūdas — bosus greičiu važiuojant traukiniui,
girdėti pokalbį net ir tada, kai — ir būgną. Kodėl tuomet įvyks rezonansas ir keleiviai jus
pašnekovų nematyti. Kodėl? beveik negirdime fleitos ir smarkų vertikalų kratymą?
klarneto? Vieno bėgio ilgis lygus 25 m.
6. Kodėl, pakilę į didesnį negu
trijų kilometrų aukštį nuo 6. Stiklas sugeria garsą mažiau 5. Žemės plutos svyravimas,
Žemės paviršiaus, nebegirdime negu oras. Tad kodėl gatvės sukeltas žemės drebėjimo arba
garsų, sklindančių iš Žemės? triukšmą labiau girdime pro sprogimo, sklinda išilginėmis
50
atvirą langą? bangomis milžiniškus atstumus,
7. Kodėl lengvesnės plytos (t. y. tuo tarpu skersinės bangos
akytos, skylėtos arba 7. Kodėl kamertonas skamba įsiskverbia tik iki 3000 km
tuščiavidurės) geriau izoliuoja garsiau, kai viena jo šakutė gylio. Kodėl? Kokią išvadą
garsą pastate negu paprastos? priglaudžiama prie stalo? Kaip galima iš to padaryti apie
tai suderinama su energijos Žemės branduolio būseną?
8. Pasiųstas ir atsispindėjęs nuo tvermės dėsniu?
jūros dugno ultragarso signalas 6. Dėl geologų atlikto
grįžo po 0,9 s. Koks yra jūros 8. Brėžinyje pavaizduota geležimi sprogdinimo Žemės plutoje
gylis toje vietoje? sklindančios garso bangos ilgio banga sklido 5 km/s greičiu.
priklausomybė nuo virpesių Atsispindėjusi nuo giliųjų
9. Ką galima sužinoti apie lydinio dažnio (kai t — 20 °C). Ar Žemės sluoksnių, ji buvo
sudėtį, analizuojant jo spektro priklauso garso sklidimo greitis užregistruota, praėjus 22 s nuo
linijų intensyvumą? nuo bangos ilgio? Įrodykite. sprogimo. Kokiame gylyje
10.Brėžinyje pavaizduotos slūgso uolienos, kurių tankis
raudonos, violetinės ir geltonos 9. Radiolokacijos stotis labai skiriasi nuo Žemės plutos?
bangos. Kurią spalvą atitinka spinduliuoja 10 cm ilgio radijo
kiekviena banga? bangas. Koks yra tų bangų 7. Radiolokatorius kas sekundę
dažnis? išsiunčia 2000 impulsų.
Nustatykite atstumą, kuriuo gali
11.Medicinoje gydymui taikoma 10.Kodėl pro optinį mikroskopą veikti šis radiolokatorius.
aukštojo dažnio srovė, kurios negalima įžiūrėti dalelių, kurių
periodas būna nuo 6,7 • 10-6 s matmenys mažesni kaip 8. Kodėl fotoaparato objektyvo
iki 3,3 • 10-8 s. Apskaičiuokite 0,3 µm? diafragmą galima mažinti tik iki
jos dažnį. tam tikros ribos? Kas lemia tą
11.Brėžinyje pavaizduota radijo ribą? Kodėl?
12.Kodėl, kalbėdami apie radijo imtuvo schema. Ar šio imtuvo
ryšį, aukštojo dažnio virpesius antenos kontūrą galima 9. Ant stiklinės plokštelės paliekite
vadiname nesančiaisiais? suderinti su siųstuvu taip, kad plonytį sluoksnį alkoholio ir
įvyktų rezonansas? Kodėl? pasistenkite pamatyti joje
13.Kodėl radiolokatoriaus šviečiančios elektros lemputės
siųstuvas turi siųsti radijo 12.Ant asfalto po lietaus dažnai atvaizdą. Netrukus alkoholis
signalus trumpais impulsais, o matomos vaivorykštės spalvų nusidažys vaiskiomis
ne nuolat? alyvos (tepalų, degalų) dėmės. vaivorykštės spalvomis.
Kodėl jos spalvotos? Paaiškinkite šį reiškinį. Kodėl
14.Į Mėnulį pasiųstas radijo vaivorykštės spalvos atsiranda
signalas atsispindėjo nuo ne iš karto, o praėjus tam
Mėnulio ir buvo priimtas tikram laiko tarpui?
51
Žemėje po 2,5 s. Toks pat
signalas, pasiųstas į Venerą, 10.Baikite braižyti detektorinio
grįžo po 2,5 min. radijo imtuvo schemą ir
Apskaičiuokite atstumą nuo nurodykite kiekvieno jo
Žemės iki Mėnulio ir nuo Žemes elemento paskirtį.
iki Veneros.
15.Ant asfalto po lietaus dažnai

matomos vaivorykštės spalvų
alyvos (tepalų, degalų) dėmės.
Kodėl jos spalvotos?
Etapo pavadinimas: atomo fizika
6.4. Paaiškinti ir analizuoti 1. Kodėl radioaktyvieji preparatai 1. Gabalėlis radžio suvyniotas į 1. Kur ilgesnė a dalelės
radioaktyvumą kaip saugomi storasieniuose popierių. Ar sulaikys popierius trajektorija: Žemės paviršiuje
nestabilių branduolių švininiuose konteineriuose? α, β ir γ spindulius? Kodėl? ar viršutiniuose atmosferos
skilimą, taikyti poslinkio sluoksniuose? Kodėl?
taisyklę ir radioaktyviojo 2. Kodėl α dalelės, judėdamos ore, 2. Kaip paaiškinti, kad to paties
skilimo dėsnį uždaviniams netenka energijos? radioaktyviojo izotopo P dalelių 2. a dalelių, kurias spinduliuoja
222
spręsti. pėdsakai Vilsono kameroje yra Rn , kinetinė energija lygi
6.5. Paaiškinti branduolių 3. Giliai užkastuose vamzdynuose nevienodo ilgio? 5,5 MeV. Nustatykite jų greitį.
dalijimosi ir sintezės ieškant vietos, pro kurią nuteka
reakcijų paplitimą gamtoje, skystis, į tą skystį įmaišoma 3. Kokia turi būti magnetinio 3. Brėžinyje pavaizduota prietaiso
branduolinės energijos radioaktyviosios medžiagos. lauko indukcijos B kryptis, kad kurį naudojo sutuoktiniai Pjeras
kilmę, ekologinius jos Kaip Geigerio skaitikliu būtų galima stebėti brėžinyje ir Marija Kiuri (Curie), tirdami
taikymo aspektus. nustatoma nutekėjimo vieta? pavaizduotą dalelių nuokrypį? radioaktyvumą, schema.
Kaip nustatėte tą kryptį? Paaiškinkite, kaip veikė šis
4. Pasunkėja ar palengvėja darbas prietaisas.
gamtosaugos srityje, perėjus
nuo cheminės energetikos prie
branduolinės? Kodėl?
5. Kokiais atvejais preparato

aktyvumą galima laikyti
pastoviu?
4. Po branduolinio sprogimo
4. Įsielektrinusios dėl trinties
52
aplinkoje lieka daug įvairiausio mašinų dalys, pavyzdžiui,
pusamžio radioaktyviųjų diržinės pavaros . gali sukelti
izotopų. Kurie jų kelia avarijas ir sutrikdyti gamybą .
didžiausią pavojų žmonėms, Kad to ne įvyktų, - šalia jų
patekusiems į tą vietą po tam įtaisomas radioaktyvus
tikro laiko? Kodėl? preparatas. Kodėl jie apsaugo
nuo įsielektrinimo?
5. Preparato aktyvumas 25 Bq.

Išreikškite jį kiuriais.
Etapo pavadinimas: Žemė ir Visata
7.1. Analizuoti fizikos 1. Ką vadiname astronomija? 1. Kokius spektrus vadiname 1. Kodėl žvaigždžių koordinačių
laimėjimų taikymą Kaip astronomija susijusi su sugertiems spektrais? Kodėl negalima nustatyti horizonto
astronomijoje ir kituose kitais mokslais? Pateikite žvaigždžių spektrai dažniausiai atžvilgiu? Kokia koordinačių
moksluose, tiriančiuose pavyzdžių. yra sugerties? sistema naudojama žvaigždžių
Žemę ir Visatą. padėčiai nustatyti?
2. Kokių duomenų apie žvaigždes 2. Apibūdinkite žvaigždžių
galima gauti taikant spektrinę evoliucijos etapus
analizę?
53
54
Gebėjimai Pasiekimų lygiai Stipresniems ir besidomintiems fizika
Etapo pavadinimas : Judėjimas ir jėgos
2.1. Taikyti žinias apie 1. Per pirmąsias 2 h Laurynas nuėjo 1 Automobilis važiuoja vidutiniu 90 km/h 1. Fejerverko raketa 100 m aukštyje
mechaninį judėjimą 10 km, per kitas 2 h – 8 km, o per greičiu. Kiek laiko vairuotojas gali sustoti suskilo į dvi skeveldras. Viena
nagrinėjant įvairius paskutinį pusvalandį – 1,5 km. Koks poilsiui, jei 200 km kelią jis turi įveikti per skeveldra 60 m/s greičiu nulėkė
(tolyginio, tolygiai Lauryno vidutinis greitis? 3 valandas? vertikaliai aukštyn, kita – 40m/s
kintančio, tiesiaeigio, žemyn. Kokiu atstumu viena nuo kitos
kreivaeigio) judėjimo 2. 60 m ilgio nuokalne mergaitė 2. Automobilis važiavo 54 km/h greičiu. bus skeveldros po 0,5 s?
pavyzdžius, sprendžiant rogutėmis nusileido per 10 s. Išjungus variklį, jis sustojo už 200 m. Per
uždavinius. Apskaičiuokite rogučių pagreitį ir kiek laiko automobilis sustojo? 2. Kokiu greičiu vertikaliai aukštyn
greitį nuokalnės pabaigoje. reikia mesti kamuoliuką, kad jis
3. Kokiu greičiu automobilis turi pasiektų jūsų kambario lubas?
3. Žemės pusiaujo spindulys yra apie pervažiuoti iškilo tilto, kurio kreivumo
6370 km. Kokiu greičiu juda pusiaujo spindulys 40 m, vidurį, kad jis akimirką 3. Šulinio suktuvo rankenos spindulys
taškai apie savo ašį? būtų nesvarus? 3 kartus didesnis už veleno, ant kurio
vyniojasi lynas, spindulį. Iš 10 m gylio
šulinio kibiras iškeliamas per 20 s.
Raskite suktuvo rankenos galo linijinį
greitį.
2.2. Skirti jėgas pagal jų 1. Kodėl šilkinė virvutė atsiriša 1. Kur kūno svoris didesnis: Žemės 1. Ar vienodai tas pats kūnas ištempia
kilmę ir pasireiškimą, greičiau nei medvilninė ar vilnonė? ašigalyje ar pusiaujuje? Kodėl? dinamometro spyruoklę Žemėje, Mėnulyje,
apskaičiuoti jas. dirbtiniame Žemės palydove? Atsakymą
2. Kiek milimetrų pailgės spyruoklė, 2. Automobilio amortizatoriaus spyruoklė pagrįskite.
kurios standumas 180 N/m, veikiama veikiama 2 kN jėgos susitraukia 52 mm.
120 N jėgos? Kiek susitrauks spyruoklė, veikiama 500 N 2. Krovinius poliarininkai perveža šunų
stiprumo jėgos kinkiniais. Šunys gali traukti roges sniegu
didžiausia 500 N jėga. Kokios masės roges
su kroviniu pajėgtų tolygiai traukti šunų
kinkinys, kai trinties koeficientas lygus 0,12?
2.3. Taikyti pagrindinius 1. 4 t masės automobilis važiuoja 1. 1,5 t masės automobilis, veikiamas 1. Veikiamas tos pačios jėgos,
dinamikos dėsnius tolygiai lėtėdamas. Per 20 s jo greitis 1450 N variklio jėgos pradeda važiuoti pakrautas sunkvežimis pajudėjo iš
nagrinėjant nesudėtingus sumažėjo nuo15 m/s iki10 m/s. Kokio horizontaliu keliu tolygiai greitėdamas ir vietos 0,2 pagreičiu, o tuščias –
kūnų sąveikos dydžio jėga stabdo automobilį? įgija 54 km/h greitį. Apskaičiuokite 0,4 m/s2. Tuščio sunkvežimio masė 4t.
pavyzdžius ir sprendžiant a) automobilio greitėjimo trukmę, b) per tą Kokia yra krovinio masė?
2. Dviratininkas važiuoja 6 m/s laiką nuvažiuotą kelią, c) judėjimo pagreitį.
nesudėtingus uždavinius.
greičiu. Kokį atstumą jis įveiks, 2. 200 kg masės pakrauto rogės
nustojęs minti pedalus? Trinties 2. Plaustas stumiamas nuo kranto 150 N tempiamos 0,05 m/s2 pagreičiu.
koeficientas 0,05. jėga. Per 5 s jis nutolsta 2,2 m. Pasipriešinimo jėga lygi 100 N. Kokio
Apskaičiuokite plausto masę. Vandens dydžio jėga tempiamos rogės?
3. Kruizinis laivas susidūręs su mažu pasipriešinimo nepaisykite.
laiveliu, jį gali nuskandinti, o patslikti 3. Iš to paties aukščio toks pat kūnas
beveik nepažeistas. Ar tai 3 Ar skirsis dinamometro parodymai, jei tą krenta Žemėje ir Mėnulyje. Kuriuo
neprieštarauja trečiajam Niutono patį kūną svertume kalno viršūnėje ir atveju jis nukris greičiau? Kodėl?
dėsniui? gilioje šachtoje? Kodėl?
2.4. Taikyti tvermės 1. Mestas į žemę krepšinio kamuolys, 1. Ar gali kūno potencinė energija būti 1. Ar gali pakisti kūno kinetinė
dėsnius analizuojant kelis kartus atšoka, bet kaskart vis neigiama? Kodėl? energija, jei to kūno neveikia jėga?
mechaninės energijos žemiau. Kodėl? Kodėl?
virsmus ir sprendžiant 2. 5 g ledo varveklis laisvai krinta iš 3 m
paprasčiausius uždavinius. 2. Laisvai krintančio akmens greitis aukščio. Kokia varveklio kinetinė energija? 2. Upe plaukiančio rąsto ir vandens
uolos papėdėje buvo 40 m/s. Koks srovės greitis vienodas. Kas turi
uolos aukštis? 3. 300 g akmuo laisvai krinta iš 40 m mažiau kinetinės energijos: 0,5 m3
aukščio. Kiek kinetinės energijos jis turi tuo vandens ar to paties tūrio rąstas?
3. 72 kg akrobatas laisvai krinta iš momentu, kai yra 20 m aukštyje ir kritimo
3 m aukščio ant ištempto tinklo. Kiek pabaigoje, kai pasiekia žemę? 3. Kuriuo atveju reikia atlikti didesnį
įlinksta tinklas, kurį akrobatas įtempia darbą: 10 kg masės kūno greitį
9,2 kN jėga? padidinant nuo 6 m/s iki 12 m/s ar
nuo 12 m/s iki 18 m/s?
4. 200 t masėslokomotyvas važiavęs

72 km/h greičiu, sustojo. Kiek šilumos
išsiskyrė stabdant?
Etapo pavadinimas: Makrosistemų fizika
3.1. Analizuoti reiškinius, 1. Kodėl dujos užima viso indo, į kurį 1. Kodėl atmosfera slegia? Paaiškinkite, 1. Kodėl iš sudužusios puodynės šukių
remiantis pagrindiniais patenka, tūrį? kodėl atmosferos slėgis priklauso nuo negalima sudėti sveikos puodynės, o
molekulinės kinetinės aukščio? gerai nušlifuotos metalo plokštelės
teorijos teiginiais. 2. Į lentą įkalta geležinė vinis. Kodėl stipriai prilimpa viena prie kitos?
lentai sudrėkus, po tam tikro laiko joje 2. Kurioje terpėje vienodomis sąlygomis
3.2. Sieti makroskopines aplink vinį atsiranda rausvų apnašų? Brauno judėjimas yra intensyvesnis: 2. Kodėl dujų, kurių pripildomos
medžiagos savybes ir vandens ar alyvos laše? Kodėl? elektros lempos, slėgis turi būti
makrosistemoje 3. Kodėl orą sudarančios skirtingos mažas?
56
vykstančius fizikinius dujos neišsidėsto sluoksniais virš 3. Sklidinoje vandens stiklinėje plūduriuoja
reiškinius su mikroskopine žemės paviršiaus net esant ramiam gabalas ledo. Kodėl ledui ištirpus vanduo 3. Kodėl greitesnės už kulką dujų
medžiagos sandara. orui? neišsilieja? molekulės neprašauna vaikiško
balionėlio?
3.3. Taikyti energijos 1. Kodėl kūdros užšąla anksčiau nei 1. Kodėl augalams netinka mažą savitąją 1. Kodėl karštą dieną vanduo ežeruose
tvermės dėsnį įvairių gilūs ir dideli vandens telkiniai? šilumą turinčios smėlingos dirvos? ir vandens telkiniuose yra visa
vidinės energijos virsmų
atveju. 2.Į karšto vandens stiklinę pirmą kartą 2. Pirtyje atvėsdami 2 °C 10 kg įkaitusių 2. 1 min. 6 s automobilis buksuoja
buvo įdėtas sidabrinis šaukštelis, o akmenų atiduoda 8,4 kJ šilumos. Kokia yra sniege, išvystydamas 12 kW galią.
antrą kartą – tokios pat masės akmens savitoji šiluma? Sniego temperatūra -20 °C. Visa
aliumininis šaukštelis. Kuriuo atveju išsiskyrusi energija sunaudojama
vandens temperatūra stiklinėje nukris 3. Kiek -10 °C ledo galima paversti 20 °C sniegui šildyti ir tirpdyti. Kiek sniego
labiau? temperatūros vandeniu, suvartojant visą ištirps?
šilumą, kurią išskiria sudegdami 20 m3
3. Kiek šilumos reikia 4 kg -12 °C gamtinių dujų? 3. Dviratininkas 4 h važiavo 18 km/h
temperatūros ledo ištirpinti ir gautam greičiu. Dviratininko su dviračiu masė
vandeniui užvirti? 100 kg, pasipriešinimo koeficientas
0,03. Ar kompensuos jo energijos
sąnaudas duonos riekė su sviestu?
Duonos masė 100 g, savitoji degimo
šiluma 9 MJ/kg, sviesto masė 20 g,
savitoji degimo šiluma 38 MJ/kg.
3.4. Įvertinti šiluminių 1. Kodėl lėktuvų, kurių varikliai 1. Kada automobilis suvartoja daugiau 1.Jei automobilis neturi duslintuvo,
variklių svarbą technikoje degina kuro ir oro mišinį, yra ribotas degalų: kai iki numatytos vietos važiuoja degimo produktai iš variklio cilindro
ir kasdieniame gyvenime ir pakilimo aukštis? dažnai stabčiodamas ar kai važiuoja išmetami triukšmingai. Kodėl? Kodėl
jų įtaką aplinkai. nesustodamas? Kodėl? duslintuvas sumažina veikiančio
variklio triukšmą?
2. Ar keičiasi automobilio variklio

naudingumo koeficientas važiuojant
labai šaltu oru? Atsakymą pagrįskite.
57
3.5. Pagrįsti būtinybę 1. Kodėl garo turbina turi ne vieną, o 1. Slėgis automobilio padangose turi atitikti 1. Garo turbinoje ant vieno veleno
efektyviai naudoti keletą darbo ratų su mentimis? jo apkrovą. Nepakankamai pripūstos dažnai užmaunami keli vis didesnio
energiją. padangos, automobiliui važiuojant, gana skersmens diskai. Iš pradžių karšti
greitai įšyla?. Kokie energijos virsmai garai patenka ant mažiausio disko, o
vyksta tuo metu? vėliau – ant vis didesnio. Kodėl taip
daroma?
Etapo pavadinimas: Elektromagnetinis laukas
4.1. Taikyti statinės 1. Dviejų debesų elektros krūvis 1. Kaip reikia išdėstyti du 4 nC ir 1. Dvi neigiamai įelektrintos dulkelės
elektros dėsningumus atitinkamai lygus 12 C ir 34 C. 6 nCkrūvius, kad jie stumtų vienas kitą kabo ore 1 mm atstumu viena nuo
uždaviniams spręsti. Vidutinis atstumas tarp debesų 25 km. 2,4 · 10-4 N jėga? kitos ir sąveikauja 90 µN jėga. Abiejų
Kokio dydžio jėga šie debesys veikia dulkelių krūvis yra vienodas.
vienas kitą? 2. Kokiu atstumu nuo 10-8 C krūvio Apskaičiuokite elektronų perteklių
elektrinio lauko stipris bus lygus 900 V/m? kiekvienoje dulkelėje.
2. Elektriniame lauke esantį 2 · 10-7 C
taškinį krūvį veikia 0,015 N jėga. 2. Atstumas tarp 5 µC ir -5 µC krūvių
Koks yra elektrinio lauko stiprumas? lygus 12 cm. Apskaičiuokite elektrinio
lauko stiprį krūvius jungiančios
atkarpos taške, nutolusiame nuo
neigiamo krūvio 3 cm.
4.3. Paaiškinti magnetinių 1. Ar galima kompasu nustatyti, ar 1. Kaip galima aptikti laidą,kuriuo teka 1. Arktinis keliautojas yra tarp Žemės
reiškinių kilmę ir palyginti laidininku teka srovė? Atsakymą srovė, paslėptą sienoje ar užkastą po žeme? pietų magnetinio poliaus ir šiaurės
nuolatinius magnetus bei pagrįskite. geografinio poliaus. Kaip jam
elektromagnetus. 2. Kurioje Žemės vietoje abu magnetinės naudotis kompasu, norint keliauti į
2. Kuris Žemės magnetinis polius yra rodyklės poliai nukreipti į pietus? šiaurę?
šiaurėje, kuris – pietuose? Atsakymą
pagrįskite. 3. Pasagiškasis elektromagnetas pritraukė 2. Kaip apvynioti geležinį virbą laidu,
geležinę plokštelę. Ar nukris plokštelė, kad, tekant juo srovei, virbas neįgytų
3. Kodėl elektromagneto magnetinis elektromagneto apvijoje pakeitus srovės magnetinių savybių?
laukas daug stipresnis už tiesaus stiprį?
laidininko magnetinį lauką? 3. Dėžutėje sumaišyti variniai ir
geležiniai sraigteliai. Kaip juos greitai
surūšiuoti, turint akumuliatorių,
pakankamai ilgą izoliuotą varinį laidą
ir geležinį strypą?
58
4.4. Analizuoti 1. Kas yra elektromagnetinė 1. Kas vyks žiede, kišant į jį magnetą, kai 1. Ar indukuosis elektrovara
elektromagnetinės indukcija? Pasirink teisingą atsakymą. žiedas pagamintas iš: a) dielektriko, dirbtiniame Žemės palydove,
indukcijos reiškinį, ir jo a) Reiškinys, kai elektros energija b) laidininko? Kodėl? judančiame:
taikymą buityje ir verčiama mechanine energija. a) Žemės pusiaujo plokštumoje,
technikoje. b) Elektros srovės atsiradimas 2. Tarp stipraus pasagiškojo magneto polių b) per Žemės magnetinius polius
uždarame laidininke, kai kinta jį greitai sukamas vielos žiedas įkaista. einančioje plokštumoje? Kodėl?
kertantis magnetinis laukas. Kodėl?
c) Magnetinio lauko atsiradimas 2. Elektros generatorius sukasi
aplink laidininką, kai juo teka elektros 3. Kodėl transformatorius nekeičia 3000 sūk/min. greičiu. Koks
srovė. nuolatinės įtampos? kintamosios srovės dažnis?
2. Kokiu fizikiniu reiškiniu pagrįstas 3. Transformatoriaus vienos apvijos

elektros generatoriaus veikimas? vijų skaičius yra žinomas. Kaip,
neardant transformatoriaus, galima
3. Ką keičia transformatorius: įtampą sužinoti, kiek vijų turi kita jo apvija?
ar elektros energiją?
Etapo pavadinimas: Svyravimai ir bangos
5.1. Atpažinti laisvuosius ir 1. Kodėl traukiniui važiuojant tam 1. Kai pagal langus važiuoja automašinos, 1. Automobilių ratai turi
priverstinius svyravimus, tikru greičiu,, dėl ratų smūgių į bėgių stiklai ima drebėti. Kodėl, viduryje stiklo amortizatorius. Kokia jų paskirtis?
paaiškinti rezonanso sandūras stipriai įsisiūbuoja vagonai? prilipdžius plastilino, virpėjimo beveik
reiškinį. nesijaučia? 2. Duris galima atidaryti į abi puses
50 N jėga, o, spyruoklei padedant, jos
užsidaro pačios. Ar galima šias duris
atidaryti 0,5 N jėga? Jei gailma, tai
kaip?
5.2. Paaiškinti periodinius 1. Banga sklinda 1450 m/s greičiu. 1. Kuris iš šių teiginių neteisingas? 1. Pereinant bangoms iš vienos
vyksmus, taikant juos Bangos ilgis lygus 2,9 m. Koks dalelių a) Bangų greitis priklauso nuo terpės aplinkos į kitą, pasikeičia jų greitis.
apibūdinančius parametrus, svyravimo periodas? savybių. Kas tuo metu įvyksta: pasikeičia
spręsti uždavinius. Skirti b) Bangos ilgis priklauso nuo bangos ilgis, dažnis ar abu dydžiai
svyravimus ir bangas. 2. Ar gali sklisti skersinės bangos vibratoriaus dažnio. kartu?
skystyje? c) Bangų dažnis priklauso nuo šaltinio
59
a) Gali tik jo paviršiuje. virpesių dažnio. 2. Ant kranto stovintis žmogus
b) Gali tik jo viduje. d) Bangų ilgis priklauso nuo pastebėjo, kad per 6 s pro jį nusirito
c) Gali ir skysčio paviršiuje, ir amplitudės. tik 4 bangų keteros. Pirmosios bangos
viduje. ketera per tą laiką nutolo 18 m.
d) Negali nei viduje, nei paviršiuje. 2. Negiliame vandens telkinyje buvo a) Nustatykite bangos ilgių, esančių
sužadintas 20 Hz bangavimas, tarp keturių bangų keterų, skaičių.
sklindantis30 cm/s greičiu. b) Apskaičiuokite bangų sklidimo
Apskaičiuokite atstumą tarp bangų greitį.
gretimų keterų.
5.3. Skirti ir analizuoti 1. Kas yra kalbančio žmogaus 1. Ant Mėnulio paviršiaus nukrito 1. Į labai ilgo metalinio vandentiekio
garso bangas. garso šaltinis? meteoritas. Po kiek laiko jautrūs vieną galą sudavus plaktuku, kitame
a) burnos ertmė, prietaisai Žemėje fiksuos smūgio gale išgirstamas dvigubas garsas.
b) virpantis oras, sukeltas garso bangas? (Atstumas iki Kodėl?
c) balso klostės, Mėnulio – 384400 km, garso greitis ore
2. Nuo žemės paviršiaus stebint
d) plaučiai. 330 m/s).
skrendantį greitąjį lėktuvą, susidaro
įspūdis, kad variklio garsas eina ne iš
2. Kokiomis terpėmis gali sklisti 2.Kokios yra ilgiausios ir trumpiausios
lėktuvo, o iš taškų, nutolusių nuo jo.
garsas? garso bangos, kurias girdi žmogus?
Paaiškinkite šį reiškinį.
3. Pasiklausykite, kaip čirškia 3. Garsą galima girdėti stovint už namo

3. Garso pojūtis išlieka 0,1 s. Kokiu
žadintuvas kambaryje ir lauke. kampo. Kodėl taip yra?
mažiausiu atstumu turi būti kliūtis ir
Paaiškinkite, kodėl jo skambėjimas žmogus, kad šis išgirstų aidą?
skiriasi.
5.5. Paaiškinti 1. Kokios elektromagnetinės bangos : 1.Berniukas mojuoja įelektrinta lazdele. Ar 1. Išvardinkite elektromagnetinių
elektromagnetinių bangų a) spinduliuojamos šiltų kūnų, atsiranda apie lazdelę elektromagnetinės bangų ir garso bangų panašumus ir
susidarymą, sieti jų b) sukelia įdegį, bangos? Atsakymą pagrįskite. skirtumus.
savybes ir išsidėstymą c) naudojamos radaruose?
elektromagnetinėje bangų 2. Kokios elektromagnetinės bangos : 2. Paaiškinkite, kodėl:
skalėje su jų dažniu (ilgiu). 2. Kodėl aukštai kalnuose įdegama a) naudojamos nuotolinio valdymo a) gama spinduliuotė daug
labai greitai (net ir žiemos metu)? pulteliuose, pavojingesnė už regimąją šviesą,
b) naudojamos maistui sterilizuoti, b) mikrobangų krosnelėje šildomo
60
3. Pavasarį obelų ir kitų vaismedžių c) sklinda iš mobiliojo ryšio antenų? maisto negalima vynioti į aliuminio
kamienai baltinami kalkėmis. Kodėl? foliją,
3. Ar vienodai sugeria langų stiklas c) elektrinio skrudintuvo vidinis
infraraudonuosius, regimuosius ir paviršius yra blizgus.
ultravioletinius spindulius? Paaiškinkite
plačiau. 3.Kodėl radiolokatoriuose, kurie
naudojami lėktuvams ir kitiems
erdvėje judantiems objektams aptikti,
naudojamos trumposios radijo
bangos?
5.7. Skirti reiškinius, 1. Kas vyksta, kai banga vandens 1. Už akmens, kyšančio iš ežero, bangos 1. Dėl difrakcijos ir lūžimo šviesos
būdingus bangoms. paviršiuje praeina pro užtvanką, užlinksta. Kokį reiškinį stebime? spindulys keičia sklidimo kryptį. Kuo
kurioje yra siauras plyšys? skiriasi difrakcijos ir lūžimo
reiškiniai?
2. Vandenyje viena priešais kitą

sklinda dvi bangos, sukeltos
koherentinių šaltinių. Bangų ilgis
20 cm. Ką matysime taške, kuriame
bangų eigos skirtumas lygus 2 m?
Etapo pavadinimas: Atomo branduolio fizika
6.5. Paaiškinti branduolinės 1. Kaip galima sukelti grandininę 1. Kaip manote: pasunkės ar palengvės 1. Po Černobylio AE avarijos
energijos kilmę ir branduolių dalijimosi reakciją? kova už gamtosaugą, perėjus nuo cheminės aplinkoje liko daug įvairiausio
ekologinius jos taikymo energetikos prie branduolinės? Kodėl? puskiekio periodo radioaktyvių
aspektus. 2. Kuo skiriasi urano branduolių izotopų. Kurie iš jų buvo pavojingiausi
dalijimasis reaktoriuje ir atominėje žmonėms, praėjus kuriam laikui?
bomboje?
Etapo pavadinimas: Astronomija Lietuvoje
7.1. Analizuoti fizikos 1. Kaip atsiranda kometos uodega ir 1. Kaip atsirado daugelis didelių ir mažų 1. Žvaigždės susiformuoja kosmose iš
laimėjimų taikymą kurlink ji būna nukreipta? kraterių Mėnulyje, Marse ar Merkurijuje? milžiniškų dujų ir dulkių debesų.
astronomijoje ir kituose Kodėl panašių kraterių nepasitaiko Žemės a) Kokia jėga verčia debesis
moksluose, tiriančiuose paviršiuje? susitraukti ir sudaryti žvaigždę?
Žemę ir Visatą. b) Susiformavusi žvaigždė milijardus
metų gali švytėti visiškai
61
nesikeisdama. Aprašykite, kokios dvi
pagrindinės jėgos tuo metu sąveikauja
žvaigždės viduje?
62

Fizika Galutinis 1 11-12

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Fizika Galutinis 1 11-12

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

„Judėjimas. Jėgos.

Energija“ apibendrinamojo vertinimo kriterijai mokytojui

Etapo pavadinimas: Kreivaeigis judėjimas

Etapo pavadinimas: Jėgos gamtoje

Gebėjimai Pasiekimų lygiai

8. Per 20 s automobilio greitis 8. Kokios rūšies judėjimą

Etapo pavadinimas: Kreivaeigis judėjimas

7. 80 N jėga suteikia kūnui

8. Du berniukai tempia dinamometrą 8. Žmogus kartimi pastūmė nuo

9. Kas atsitiks kosmonautui

Etapo pavadinimas: Jėgos gamtoje

Etapo pavadinimas: Tvermės dėsniai mechanikoje

Gebėjimai Pasiekimų lygiai

5. Du 5 nC didumo krūviai 4. Neutralus vandens lašas 4. Kaip ir kiek kartų pakis

10. Lauką kuria du lygūs

10. Kaip pkistų ant elektrodo

Etapo pavadinimas: Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija

8. Magnetinis srautas, kertantis

Etapo pavadinimas: Planetos ir jų magnetiniai laukai

Etapo pavadinimas: Mechaninės bangos

Etapo pavadinimas: Kintamoji elektros srovė, elektromagnetinės bangos

Etapo pavadinimas: Geometrinė optika

5.5. Paaiškinti 1. Paaiškinkite, kodėl: 1. Radijo imtuvas suderintas 200 m

3. Ar skleidžia elektromagnetines 2. Kur didesnis ultravioletinių

7.1. Analizuoti fizikos

Gebėjimai Pasiekimų lygiai

3. Idealiosios dujos gavo 200 J 3. Trys vienodos masės

4. Kodėl per ledonešį oras

3.5. Pagrįsti būtinybę

4. Nustatykite boro branduolio 4. Išskiriama ar sugeriama

7.3. Skirti žvaigždžių ir

15.Ant asfalto po lietaus dažnai

5. Kokiais atvejais preparato

5. Preparato aktyvumas 25 Bq.

4. 200 t masėslokomotyvas važiavęs

2. Ar keičiasi automobilio variklio

2. Kokiu fizikiniu reiškiniu pagrįstas 3. Transformatoriaus vienos apvijos

Etapo pavadinimas: Svyravimai ir bangos

3. Pasiklausykite, kaip čirškia 3. Garsą galima girdėti stovint už namo

2. Vandenyje viena priešais kitą

You might also like