125 straipsnis.

Valstybės paslapties atskleidimas

1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo
patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu,
arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Valstybės paslaptimi disponuoja labai apibrėžtas asmenų ratas dėl jų darbo. Šie asmenys vadinami valstybės paslapčių
subjektais. Jų turimi duomenys pripažįstami valstybės paslaptimi. Jie turi teisę su ta paslaptimi susipažinti ir, jei jie ta
paslaptimi pasidalina su kitu asmeniu – tai laikoma valstybės paslapties atskleidimu. Atskleidus valstybės paslaptį
asmeniui, kuris nėra įgaliotas ja žinoti, susidaro galimybę, kad ją sužinos užsienio žvalgyba, o tai padarys žalos
Lietuvos valstybei.
Dalykas – informacija esanti valstybės paslaptimi.
OBJEKTAS – valstybės interesai, jos saugumas.
Nusikaltimas laikomas baigtu, kai valstybės paslaptį sužino bent vienas pašalinis asmuo, o pašaliniais asmenimis
laikomi visi asmenys neturintys teisės susipažinti būtent su ta paslaptimi (darbuotojo draugai, bendradarbiai, to asmens
šeimos nariai).
Valstybes paslaptis objektyviai gali būti atskleista tiek veikimu (pašaliniam asmeniui perduodant ją raštu, žodžiu,
parodant ar perduodant daiktus), tiek neveikimu, kai asmuo nesilaiko valstybės paslapties ar dalykų, kurie yra valstybės
paslaptis saugojimo, naudojimo, darbo su jais taisyklių ir dėl to paslaptis tampa žinoma pašaliniam asmeniui (Pvz., kas
dirba su ta valstybės paslaptimi yra tam tikra instrukcija, jei jos nesilaikoma , tai bus valstybės paslapties atskleidimas).
Subjektyviai valstybės paslapties atskleidimas dėl neatsargumo taip pat pripažįstamas nusikaltimu. Tyčinis valstybės
paslapties atskleidimas skirtingai nuo šnipinėjimo yra tuomet, kai, pavyzdžiui, asmuo pasigirdamas perduoda
informaciją (ją pasako žmonai). Kai valstybės paslaptis atskleidžiama netinkamai ją saugant (kalbant ne vietoj,
paliekant dokumentus) ir dėl to valstybės paslaptis tampa žinoma, yra neatsargumas ir baudžiama bendrais pagrindais.
Subjektas – asmuo, kuriam ta informacija ar dalykai buvo patikėti. Jei tas asmuo ją sužinojo, dalykus turėjo legaliai,
t.y. arba turėjo leidimą dirbti su šią informacija, arba turėjo leidimą susipažinti su ja.

PALYGINIMAS:
OBJEKTAS – tas pats – valstybės suverenitetas.
OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – veika skirtinga. Sudėtis visose – formali. Laikas – skiriasi. Kolaboravimas yra
privilegijuota išdavystės ir padėjimo veikti prieš Lietuvos valstybę sudėtis. Kad tai privilegijuota sudėtis apsprendžia ,
kad asmuo veikia okupacijos ar aneksijos sąlygomis.
SUBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – kaltė – visur tiesioginė tyčia. Motyvai ir tikslai reikšmės neturi.
SUBJEKTAS – išdavystės ir kolaboravimo (specialus) - LR pilietis, 16 m., pakaltinamas, padėjimo kitai valstybei
veikti prieš LR valstybę - LR pilietis ir netik, 16 m., pakaltinamas.