Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir grupės, kurios nepriklauso tradicinių religinių

bendruomenių kategorijai, registruojamos pagal 1995 priimtą Religinių bendruomenių ir bendrijų

įstatymą kaip kitos religinės bendruomenės ir bendrijos. 2011 visuotinio gyventojų surašymo
duomenimis, joms priklauso apie 0,8 % Lietuvos gyventojų. Šiai religinių organizacijų kategorijai
Lietuvoje priskiriama: krikščioniškos kilmės įvairios religinės grupės, pvz.,
nepriklausomos baptistų, sekmininkų bendruomenės, naujieji religiniai judėjimai, didžiųjų pasaulio
religijų – budizmo ir hinduizmo – sekėjai.
Sekmininkų bendruomenė
Sekmininkai – viena iš vėlyvosios reformacijos krikščionybės krypčių, atsiradusi XX a.
pradžioje JAV.
Sekmininkų bendruomenės Lietuvoje nenutrūkstamai gyvavo per visą XX amžių. Pirmine šios religinės
bendrijos registracijos data įvardinami 1923 metai.
Iki Lietuvos valstybingumo praradimo1940 metais Lietuvos sekmininkai buvo aktyviai auganti religinė
kryptis. Radikalūs politiniai pokyčiai skaudžiai palietė sekmininkų bendruomenes. Dauguma jų buvo
uždarytos, kitos buvo priverstos stoti į 1944 metais dirbtinai įkurtą TSRS Evangelikų krikščionių
baptistų sąjungą. Tos sekmininkų bendruomenės, kurios nepakluso tarybų valdžios spaudimui ir į
minėtą sąjungą nestojo, buvo priverstos veikti pogrindžio sąlygomis.
1989 m. sekmininkų bendruomenė paliko TSRS Evangelikų krikščionių ir baptistų sąjungą, o dar po
dvejų metų dauguma Lietuvos sekmininkų bendruomenių sudarė atskirą religinę bendriją – Lietuvos
evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą (LETKS).
Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime
akcentavimas, suaugusiųjų krikštas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas,
atvirumas ekumeniniam dialogui.