You are on page 1of 207

Stanislovas Abromaviius

ALIO VELNIO TAKAIS

Kaunas 1995

UDK 947.45.08 Ab89

Stanislovas Abromaviius, 1995 Skyrius Kalba KGB archyvai" Gintaro Vaiino, 1995 Redagavo Vlada Lukenskait Recenzentas Benediktas Trakimas

Stanislovas Abromaviius ALIO VELNIO TAKAIS


SL 509. 1995 05 15. 13 sp.l. Tir. 2000 egz. Usakymas 50. Leidia laikratis .SJDIS", Banyios g. 4, Kaiiadorys. Spaustuv MORKNAS ir K, Student g. 54, Kaunas.

ISBN 9986-706-00-9

KAIIADORI KRATO ISTORIJA


Administraciniu Trak apskrities centru Kaiiadorys tapo tada, kai lenk legionieriai okupavo Vilniaus krat. Gera miestelio geografin padtis (netoli Vilniaus-Kauno viekelis, svarbus Peterburgo-Varuvos geleinkelio mazgas, isiakojantis Kaun ir Jonav, Nemuno ir Neries ups) ne tik teik patogumus pokario met ginkluotam pasiprieinimui rusikai okupacijai, bet ir sudar dideli problem prastai ginkluo tiems, kovos patyrimo neragavusiems jaunuoliams. T sunki laik liudytojai mena, kai NKVD kariuomen isilaipindavo plente tarp Vievio ir iemari, o laivais atplauk Nerimi ukavo mikus, artdami vieni prie kit. Didisias ofenzyvas kareiviai vykdydavo su tankais ir savaeigiais pabklais. Kas suspdavo sumtyti pdas ir pergudrauti prie, tas likdavo gyvas, o jei reikdavo eiti atvir m... Sako, kad kareivi davo daugiau nei partizan, bet tai buvo menka paguoda lietuviui. Kaim mons pasakojo, kad susirmimuose su partizanais jie matydavo raudonvaigdius papulkininkius, pulkininkus. Net generol juostomis besididiuojantys vadai vesdavo pavaldinius mius prie partizanus. O tai jau ne pergalingosios raudonosios armijos pulkai, bet itisos divizijos... mons bijojo ateinaniu ivaduotoj, nes inojo j iaurum. J buvo patyr 1941 met birelio 15d., kai sunki tremti buvo iveti tkstaniai kaim ir miest inteligent. Ms parsidavusi valdios virnl 1944 m. liepos 5 dien pa skelb LTSR aukiausiosios tarybos prezidiumo, LTSR liaudies komisar tarybos ir LKP(b) CK atsiaukim, kuriame be kita ko melavo:"... Per trejus metus vokieiai ir j bendrininkai nuodijo lietuvi tautos dvasi ir smon niekingais melais apie tariamus bolevik iaurumus". Dabar jie ypa smarkauja, skleisdami paskalas, es Taryb valdia persekiojanti visus, kurie pasiliko vokiei okupuotoje Lietuvos teritorijoje, es bolevikai igabensi imtus tkstani lietuvi Rusijos gilum ir panaias nesmones (...) Netikkite tais hitlerinink gandais... . iandien dar kai kas nort ginti A. Sniekaus, J. Paleckio ir kit veikj idavystes u tariam indli lietuvybs isaugojim per deimtis sovietins okupacijos met. Tai bt pagarba mogudiams, nes vien 1944 met rugpjio - gruodio mnesiais - lietuvi ieivijos mokslinink A. Damuio ir J. Pajaujio- Javis duomenimis (r. 1989 12 09 Literatr ir men") - buvo nuudyta ir deportuota 37 tkstaniai lietuvi. Tai jie, kovoj ir uv Lietuvos emje prie raudonuosius 5

okupantus, t lietuvyb ir isaugojo. Nors pastarj met politiniai vykiai, sujauk Lietuvos gyvenim, nuvilia... Didiosios kovos partizan apygarda igyveno sunki Juozo Markulio-Erelio idavyst, kai jis 1947 met pradioje sunaikino daugeli rezistencijos vad, isklaid brius ir kuopas. Gal dl to tiek nedaug iliko raytini altini (dokument, leidiam laikrai, nuotrauk), nera atsiminim ir pagrindiniai t kov veikjai... ioje knygoje pateikiami archyviniai duomenys ir moni atsi minimai apie Didiosios Kovos apygardos formavimsi, partizanus ir j vadus. Pagrindu imta A rinktin, kovojusi dabartinio Kaiiadori rajono teritorijoje, iobikio krate, Trak rajono iaurinje dalyje. Pagal to meto liudytoj pateiktas inias, turimus raytinius altinius pateikiame uvusi A rinktins partizan ar j ryinink sraus. Tai toli grau ne visos pavards, kurios turi ilikti ms atmintyje. Paiekos tsiasi. Pagal VSK (KGB) archyvinje mediagoje esamus praneimus, ataskaitas, paymas, rezistencijos bri ir partizan skaiius 19441948 metais yra gerokai sumaintas. Apie tai turi inoti kiekvienas, kuris susipains su knygoje pateiktais skaiiais.
Stanislovas ABROMAVIIUS 1995 m. gegus mnuo

SU GINKLU PRIE PAVERGJUS


Prologas
Lietuvai teko sunks ibandymai. Ms tautos istorijos puslapiai imarginti kov u savo laisv aukomis. Mename 1918-uosius, kai Lietuva sukr Nepriklausom valstyb. Tada mme bgti nuo savo vyotos praeities, sukrme normalios tuolaikins valstybs struktras, turjome ne tik savas pasiuntinybes, kariuomen, bet ir besivystant men, literatr. Ir niekas neabejojo, kad laisv atne ne tik tautos suklestjim, bet ir sulygins ms gyvenim su isivysiusi ali lygiu. Baugiai dairms didij pasaulio valstybi - tarp j Vokietijos pretenzijas mums, nesuprasdami, kad ms valstybei ermenys ruoiamos Rusijoje. O Molotovo-Ribentropo paktas su slaptaisiais protokolais - buvo jau skambus t ermen akordas. Kuo skyrsi vokika propaganda nuo rusikos? Bolevikai vartojo klast, apgaub, demagogij. Tariamai nesikidami ugrobt ali gyvenim, gerai ivystyta propaganda lyg ms noru naikino visk, kas okupantui buvo prieinga. Vokieiai buvo cinikai atviri. Jie maesnes tautas irjo kaip savo pastumdles, o ydus naikino atvirai. Dvi taktikos, du juodi taut naikinimo bdai. Nuo sen senovs lietuviui buvo brangiausia laisv. Kiek nusi vylim, kiek tragedij pragyventa jos netekus! vaiavus Lietuvon Stalino tankams ir ruoiantis rinkimams tariam liaudies seim", Nemuno emje okupantai nekalbjo apie ki suvisuomeninim. ems kio ministras Mickis 1940 m. birelio 22 d. utikrino: Toji js em, kuri js esate amiams persunk prakaitu ir krauju, yra js ir pasiliks js. (J. Brazaitis, Ratai, VI tomas, psl. 47). Taiau jau po deimties dien atsargiai pradta kalbti apie kinink ems nusavinim, paliekant jiems iki 50 ha. Taip kalbta dar 1939 10 10, sudarant Maskvoje Lietuvos - SSSR savitarpio pagalbos sutarti". Niekas Lietuvoje neinojo, kad diena anksiau pasirayta Maskvoje priesovietinio elemento likvidavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje instrukcija. Ji vliau buvo perrayta ms krate ir patvirtinta A. Sniekaus, A. Guzeviiaus, Gladkovo. Paskui prasidjo deportacijos, masiniai aretai. Klastos virn buvo 1940 07 21, kai liaudies seimas" nutar prayti priimti Lietuv SSR sudti. Jau t pai dien Lietuvos atstovai 7

Berlyne, Buenos Airese, Londone, Romoje, Stokholme, Vaingtone teik protesto notas prie SSSR okupacinius veiksmus. Lietuvos patriotai jau daug anksiau prognozavo bsim okupa cij. Buvo platinami lapeliai, Kaune jo rotatorinis laikratis Laisvoji Lietuva". 1940 10 09 Kaune vyko slaptas patriot susirinkimas, kuriame buvo nutarta: a) apjungti taut tokiu tankiu organizuotos rezistencijos tinklu, kad btu ukirstas kelias NKVD provokacijoms irykinti aktyvj tautos element, b) ruotis bsimam karui, kad juo pasi naudodami atgautume nepriklausomyb (L. Prapuolenis Draugas" 1951 06 23). Tuo tikslu susikr Lietuvos Aktyvist Frontas" (LAF). Vilniuje ir Kaune buvo tabai, kurie turjo organizuoti sukilim prie sovietus. Sukilimui pasiruota gegus 1 d., kai per ryininkus gauta inia, kad karas prasids gegus pradioje, vliau teko nusivilti ir sukilimo dat atidti. Nors birelio mn. soviet vykdyti masiniai trmimai ryius apard, bet kartu sukl didel pasipiktinim visoje tautoje dl okupant iaurumo (A. Damuis laisv Nr. 25-62).

Kauno sukilimas
Jau karo ivakarse Lietuvoje esantys NKVD daliniai susidr su LAF ginkluotmis. 1941 met birelio 16-18 dienomis buvo pasiruo partizan daliniai i iauli, Utenos, Marijampols. Prien apylinkse buvs 20 asmen dalinys su dviem kulkosvaidiais ir kitokiais ginklais (ten pat, pls. 64-65). Ms iniomis Kaiiadori rajono teritorijoje toki formuoi irgi buvo. Jos tikrai veik Livint, Lomeni apylinkse. Tai buvo paprasti valstieiai, turj ginklus ir pasiruo pasiprieinti sovietinei armijai traukiantis. Taiau, negav komandos ir esant ypatingai dideliam so viet kareivi iaurumui, susirmimus nepakilo. O tuo tarpu Kaune... Didvyrikos veiklos valanda atjo sekmadien, 1941 06 22 dienos rytui autant. Ryinink praneimai ir ms spjimas pasitvirtino. Aktyvist daliniai, kurie dl artjanios lemiamos valandos buvo spti... LAF tabo dalis susitelk chemijos institute... Nakt i sekmadienio pirmadien i chemijos instituto buvo ileista rytinga ginkluota aktyvist grup... Jie sunaikino soviet armijos ryi stot, kariko telefono central Marijampolje, um centrinio pato rmus ir telefono - telegrafo centrin. 9 val. 28 min. LAF vyriausiojo tabo vardu LAF galiotinis Leonas 8

Prapuolenis paskelb Nepriklausomos Lietuvos atstatym ir laikino sios Lietuvos Vyriausybs sudt. Sugiedotas Lietuvos himnas. Su kilimas ugim visame krate" (J. Brazaitis, Ratai VI tomas, psl. 6667). Besitraukdamos sovietins armijos neturjo laiko turmuoti pa triot uimt pastat. Jie panikai trauksi rytus, nuklodami keli gyventoj lavonais. Paymtinos Pravieniki priveriamj darb stovyklos kalini ir priirtoj udyns, kur aukomis tapo apie 500 moni... Dar beveik tiek j buvo nukankinta sodybose, suaudyta pagal komunistinio aktyvo nurodym. Tris dienas Kaunas buvo sukilli rankose. Tik ketvirtadien ia atjo vokieiai, tokie pat okupantai, stoj prie Lietuvos valstybingum. Vis tik eias savaites laiksi laikinoji Vyriausyb, bet, nematydama savo darbo prasms, 1941 08 05 d. ji savo veikl sustabd. Prasidjo rudoji okupacija.

Kruvini raudonosios armijos pdsakai


... Keturiasdeimt pirmieji lietuviui buvo kupini negand. Pasikeit pinigai, mogus u lit tegavo devyniasdeimt rusik kapeik, nors faktikai rublio perkamoji galia u lit buvo 3-4 kartus maesn. Banke buvusius Lietuvos gyventoj pinigus be ceremonij pasisavino atvykli i ryt sudaryta vyriausyb, vir tkstanio lit indliai buvo tuoj pat konfiskuoti. Prievarta dar buvo brukamos obligacijos. mogus liko be pragyvenimo altinio, rublis Lietuvoje tapo toks pats, kaip ir Rusijoje - bevertis. Stasys Klimas buvo tik k atitarnavs kariuomenje. Gyveno su tvais Rumiki paonje, todl pasaulio naujienas neblogai inojo. em apdirbti buvo kam ir be jo, todl akys nukrypo Pravienikes. ia buvo sikrusi Kauno sunkij darb kaljimo stovykla. Trij hektar plote, aptvertame spygliuota viela, su sargybos bokteliais kampuose, buvo laikoma 450-500 smulki nusikaltli. Netoliese esaniame durpyne jie kas ir diovino kurui durpes. sitaisyti ia dirbti buvo ne taip paprasta. Pirmiausia todl, kad mokjo ger alg. Stas Klim rekomendavo Zigmas Litvinskas i Utak kaimo, kuris 1940m. ne tik vedjavo Pravieniki lentpjvje, bet buvo savas mogus ir valsiuje... 1941 met birelio 26 dien, apie 15 valand prie Pravieniki Priveriamj darb stovyklos privaiavo sunkveimis ir sustojo pamikje. Sargybos poste prie vart tada stovjo Stasys Klimas. I sunkveimio pasipyl kareiviai su raudonomis vaigdmis 9

pilotse. Buvo jie pikti ir nekantrs. Grietos rusikos komandos pasodrintos riebiais keiksmaodiais, metaliniai utaisom autuv spyn garsai suglumino sargybin. Stasys pamat, kad vienas kareivis jau bga prie jo atkitu autuvu. vilgteljs pamikn, pamat prie stovyklos tempiamus du kulkosvaidius. - Stoj! Streliat budu! - dar suriko jis atbganiam kareiviui. -Ja tebia strelnu, matj perematj! - pykteljo kareivis, atimdamas autuv. Tik tada Stasys suprato, kad itie jau nieko nepasigails. -Ja svoj, dokument estj, - isigands jis itrauk dokumentus i vidins kiens, atskyr asmens paymjim su nuotrauka ir vaigde. Kareivis paymjim pakio ateinaniam leitenantui: -epucha, - pasak tas, plydamas dokument. Kareivis pastm sargybini autuvo vamzdiu mainos link. Turbt ive, - pagalvojo Stasys, dairydamasis alis. Ir su nuostaba pamat, kad ir kiti priirtojai suvaryti krvon. Prie barak plipteljo viai. Tai dare aud priirtoj monas ir vaikus, kaljimo tarnautojas, gyvenusias ia pat, stovykloje. Toliau viskas vyko lyg per sapn. Stasys mainaliai trukteljo kareivio autuv, tas iov. Stasys suklupo, susigrieb u perautos rankos, paskui susiriet i skausmo. Manydamas, kad priirtojas sunkiai sueistas, kareivis nubgo tolyn, kur jau buvo rikiuojamos naujos aukos. Stasys pamau liau miko link... Priguls prie ems, jis girdjo, kaip vl sukaleno kulkosvaidis, spjaud ugnimi automatai, pakirsdami nieko nesupratusius, dar ir kepuri su vaigdmis nespjusius nusiimti priirtojus. Tik vliau aplinkiniai gyventojai suinojo, kad buvo nuautas dvideimt vienas priirtojas - daugiausiai emaiiai nuo Teli, Kretingos ir Darbn. Penki j - vietiniai, visiems gerai pastami: Juozas Mika, 28 met, i Pravieniki, Jonas Staneviius, 26 met, i Pravieniki, Jurgis Staniauskas, 25 met, i Pravieniki, Povilas Geneviius, 22 met i Rumiki, Petras Ribaionka, 26 met, i Rumiki. Prie barako guljo atuoni moter lavonai, j tarpe suaudyto Kazio Budrio mona su 13 met dukra. Per stebukl liko gyva dviej metuk Budri dukrel, kuri paskui ropinjo tarp lavon, keldama mam su sesute... Tarp t atuoni buvo ir eiolikmet mergiot i Pravieniki Irena Pundzeviit, moksleiv, sidarbinusi vasarai stovyklos ratinje. Dabar guljo kruvinais palaidais plaukais ir siaubo iplstomis akimis... 10

K pajuto pus tkstanio kalini, su siaubu pro grotuotus langus irdami klaikias udynes? Tarp j buvo Stasys Kasparas i Kaiiadori, oferis, nuteistas vieneriems metams kaljimo u tai, kad Kaune o vairuojamas sunkveimis partrenk raudonarmieti. Kasparas prie tai dirbo vaisvandeni iveiotoju pas yd Ziberkveit (dabar tame name Kaiiadoryse radijo preki parduotuv). Vliau jau dirbda mas garveio mainistu, jis papasakos Pavilioniui, siuvjui i asli: - Kaliniai, matydami, kad audo priirtojus, galvojo, kad juos paleis. Dalykas aikus: kalinys ir jo priirtojas yra prieingose barikados pusse. Juo labiau, kad Pravienikse nebuvo nei mog udi, nei ukietjusi piktadari. Tai valstieiai, neatsiskait su pyliavomis, darbininkai, tarnautojai, apkaltinti sabotau, inteligentai, ir patys neinoj, u k nuteisti... Jau nudauti dur uraktai, vanga lang stiklai. Ginkluoti kareiviai rank mostais, autuv buomis ir atriais rusikais keiksmais liepia visiems rikiuotis prie kareivini. Netoliese sitais kulkosvaidininkai. Tik tada visi suprato, jog pasigailjimo nebus. Keli kaliniai puol prie kareivi, addami kovoti j pusje u Stalin, dievagojosi, jog seniai prijauia komunistams. Juos vienu ypu atstm atgal. Stasys Kasparas ikeltomis rankomis stovjo kolonos viduryje. Akies krateliu jis pastebjo, kaip karininkas, duodamas enkl budeliams, mosteljo ranka. Akimirka anksiau Stasys, vis dar ikls rankas, suklupo. Pajuto, kaip kulkos pervr rankas. Ant jo griuvo kruvini lavonai. Vyrikos aimanos ir riksmai pabaid retus Pravieniki miko paukius. Ir kai lavon ir dar gyv moni kalnas sustingo, pasigirdo rusiki dialogai ir viai: - Smotri, jeio dyit! - Streliaj ich, tak peretak! Gyvieji, esantys po lavonais, stengsi nekvpuoti, kad neisiduot budeliams. Rus kareivos, matyt, skubjo, nes krvas lavon m mtyti granatas. Pagaliau viskas nutilo, suriaumojo mainos ir nuvaiavo. Sujudjo vl kraujuotos msos kalnai; tai vienas po kito kyla dar gyvi mons. Taiau ir dabar juos kerta kulkos. Tai karininkas, apdairus, akademijose imokintas, paliko vien kareiv pribaigti sueistuosius... - Nuliauiau iki Pravienos upelio, - atsimena dabar Stasys Klimas. - Nusiprausiau, atsigriau vandens ir pasislpiau. Pamau atslinko gyvi lik priirtojai - atlubavo perauta koja Stasys Savickas, atbgo Petras Lukoius, Stasys Girdvainis, Geas. Tik pavakary Pravien pasiek Stasys Kasparas, ilinds i po 11

lavon. Kareiviukas jau buvo dings, o lik gyvi kaliniai pasklido kas sau. Ant geleinkelio pylimo sutiko anksiau kartu dirbus epkaus k, taiau vienas kito jau nepaino. Tik perritas ir jau atgavs jgas, Stasys Kasparas suinos, kad stovyklos virininkas Komaras neiveng Dievo bausms. Tai jis, karui prasidjus nesutiko paleisti kalini, o nutar juos perduoti naujai valdiai. Po keli dien jo lavon ras u poros kilometr nuo stovyklos - udikai nenorjo palikti gyvo liu dininko... uvusi kalini tarpe buvo ir Petras Maleckas, kaiiadorieio ioio entas. Daugiau apie ji nieko neinoma. O gal kas j dar prisimena? Laidojo raudonojo teroro aukas po keli dien. Vienus isive gimins, kitus jau atpainti buvo sunku, treij giminms niekas neprane. Padar bendr kap. Ilgus metus buvo draudiama apie tai usiminti, buvo bandoma sukurti fantastik versij, kad tai ne raudonosios armijos kariai aud savuosius, o persireng vokieiai. Pleiantis Pravieniki kaljimui, sako, kapo vietoje pastatytos katilins ar Dievas ino kas... ...Visas raudonosios armijos kelias 1941 met birelyje nuklotas nekalt moni lavonais. Banikse jie nuud Vinc Ilick, Kaz Uloz, Jon Dubos. Kruvini to meto vykiai sukrt Palomen. ia vietos aktyvist lydimi kareiviai sibrov klebonij, tikdamiesi rasti pasislpusi moni. Rado tik isigandusius ir susispietusius aplink klebon banyios tarnus. Kunigas Jonas Tutinas tada turjo apie 45 metus, jaunystje pats tarnavs rus armijoje, kariavs Turkijoje, mats ilto ir alto, gerai mokjs rusikai. Taiau ir tai neigelbjo jo nuo aktyvist bei kareivi smurto. Jie suaud vargoninink su nia mona, o klebon perov ir subad autuv durtuvais. Lomeni kaime gyveno nals. Ievos Ambraeviiens eima. Turjo ems gabal, didel trob ir vaikus tokius, kaip vis. Jie ia ir glaudsi, nors dukros buvo nutekjusios kitur. Tada Vincas jau buvo nalys, apie 42 met amiaus. Jonas tik k veds, 35-eri, o jauniausias Antanas Lomeniuose tik atostogavo, nes moksi ems kio mokykloje, buvo dar neveds ir turjo 27 metus. Ambrazeviiai sodelyje buvo pasidar slptuv, ten sune vis turt, taiau slptis patys nutar griovyje prie Bedricos upelio. Antanas liko troboje, o Jonas, skubdamas slptuv, prisimin tabak paliks. Taip ir gro atgal. Vienas Dievas ino dabar, kuo netiko broliai Lomeni aktyvistams ir rus kareiviams. Neinom, ko broli klausinjo, kuo kaltino. Kareiviai skubjo, aikintis nebuvo kada. Jiems pasitraukus, mons rado Vinc 12

sudrskyt granatos. Jon prie trobos subadyt durtuvais, o Antan prie Lomenos nuaut. Bt gal dar daugiau Lomeniuose auk, taiau baudjus ibaid vokiei lktuvai. Laidojo brolius visus kartu be karst Lomeni kapinaitse, suvyniotus antklodes. Artimieji pastat paminkl ir ra akmenyje: Komunist nuudyti..." Tuoj po karo raids i paminklo inyko. Kas gi buvo tie Lomeni aktyvistai? Pateikiame skaitytojams itrauk i komunizm" (Kaiiadori raj.) laikratyje 1987 07 11 ispausdinto straipsnio Raudoni vliav ilkai": Naujiesiems valdymo organams reikjo itverming, usi grdinusi kadr. Tokie jie buvo Lomeni bei aplinkini kaim komunistai ir komjaunuoliai. Ir visi jie m dirbti staigose... Neiveng j (baltaraii - S.A.) kulk ir lomenieiai, nesuspj pasitraukti Taryb alies gilum. 1941 m. liepos 7 d. prie Lomenos upelio, (...) suaud atuonis komunistus: Michail Michailov, Aleksej Fiodo rov, Adom Karpavii, Bernard Valkavii, Stas iliausk, Ulijan Kuznecov, Ananij Vasilevii ir Stas Valkavii..Kruvina Lomeni em... U krauj krauju sumokta. Kruvinas raudonj kareivi kelias nusities Papari apylin kes. ia, Mitkiki, Aleksandriki, Paiki, Sarvituto kaimuose, surinko vyrus ir iauriai nukankino. Jiems buvo ibadytos akys, nupjautos nosys, ausys, isukinti rank pirtai kabojo tik ant odos, nugarose irta po du rius... Kaz ir rado durtuvu prismeigt prie ems. (r. Gimtj krat" 1989 m. Nr 4 (1141). Sunku patikti tokiu iaurumu. Net vokieiai, kuri vrikumas plaiai inomas, neud moni tokiais sadistikais bdais. i informacija i 1991 m. Kario" laikr. Nr. 20 : 1941 met birelio 26 dien susirmime su rusais Kruonyje uvo partizanas Alfonsas Maciuleviius, buvo nuudytas Kazys Bronius Kriauinas, Pranas arnas, Adomas Tauras ir Juozas epulis. Vieno nuudytojo pavard neinoma."

Vietin rinktin
Karo pabaigoje generolas Povilas Plechaviius band sudaryti vie tin rinktin, kovai u Lietuvos Nepriklausomyb. j stojo kelios deimtys Kaiiadori rajono jaunimo, nes tikjosi ein kovoti u Lietuv. 1944 m. 02 13 d. buvo bandoma patvirtinti toki rinktins kario priesaik: A, vietins rinktins karys savanoris, Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad nesigailsiu savo jg ir gyvybs, ginsiu Lietuvos em nuo bolevik bandit. Tam stropiai vykdysiu visus 13

virininku sakymus, bsiu narsus ir siningai atliksiu savo tarnybos pareigas, kaip dera doram ir garbingam Lietuvos kariui. Taip, man, Dieve, padk." Deja, vokieiai su tokia priesaika nesutiko, reikalavo prisiekti Hitleriui. Band jie vietines rinktines panaudoti savo frontuose, u nepaklusnum suaud kelis imtus savanoriu. Vietiniu rinktini kariai masikai dezertyravo su naujais vokikais ginklais, kurie paskui pasitarnavo rezistencijos kovose.

Treioji okupacija
Pokario rezistencija yra skirstoma tris etapus. Pirmasis - masi nis, prasidjs Trak apskrityje dar 1944 metais liepos mnesi, kai sovietin armija vl sugro ms krat, ir tssi iki 1947 met vasaros; antrasis buvo jau iblsusio pasiprieinimo po NKVD skming operacij J. Markulio (Erelio), Grieto ir kit idavik prasiskverbimo rezistencijos ird vyki, po dideli idavysi, sumim, kai parti zan briai buvo iblakyti. Treiasis tssi iki pat 1953 met, taiau kovojo tik pavieniai patriotai. iame etape buvo bereikaling ir iauri udyni i nevilties, tarumo. 1944 met vasar prasidjo aukimai sovietin armij. mons nj kariauti vokiei pusje, nepanoro mirti u svetimas idjas ir sovietiniame fronte. imtai jaun moni atsidr Kaugoni, Livint, Rumiki, Ugirlio mikuose, slapstsi savose sodybose. Dauguma besislapstani tuo metu dar nebuvo ginkluoti, nors jau veik organi zuoti partizan briai su ginklais, vadovybe. Dauguma lietuvi tikjo, kad, padedant Vakarams, bus pasiekta Lietuvos Nepriklausomyb. Taiau ms em buvo atsisti baudj briai. Ypa pasiymjo Vetrovo divizijos kariai, kurie gaud jaunus mones. Tik nedaugelis j buvo isisti front. Per 1944 met rugpjio-rugsjo mnesius 4-oji NKVD divizija sum 2833 vyrus, vengianius tarnybos armijoje, (r. A. Anuausko str. Jaunimo gretos" Nr. 24). Vienas toks sugaut jaun moni tardymo ir udymo punktas buvo Triliki kaime, netoli Kaiiadori, veiks 1944 metais liepos-rugpjio-rugsjo mnesiais. ia jaunuolius ve i Dzkijos, kad niekas neiekot t auk. ios akcijos privert mones jungtis brius, kuopas, imti ginkl rankas.

Teritorinis pasiskirstymas
1946 - 1947 metais Lietuvoje veik devynios partizan apygardos: Dainavos, Tauro, Jungtin Kstuio, emaii, Didiosios Kovos, Vyties, Treiosios Lietuvos Laisvs Armijos, Algimanto, Vytauto. Didiosios 14

Kovos apygard jo Trak, Ukmergs, dalis Utenos, venioni, Kauno apskrii. i apygarda susiformavo viena i pirmj Lietuvoje. Vis tik reikt atskirai pakalbti apie Tauro apygard, kuri susikr unemunje... Ji jau 1945 met pradioje organizuota Geleinio Vilko dalinio suformavimu Prien, Gudeli, Sasnavos, Balbierikio apy linkse. Tada pasirod Lietuvos Ilaisvinimo Tarybos (LIT) atsiaukim, bandym suvienyti rezistencij. Deja, jau gegus mnesi NKVD pavyko i organizacij iifruoti ir didesn dalijos nari suimti. Tada buvo kurta nauja organizacija LPS (Lietuvos Partizan Sjdis). Tauro apygardoje dirbo Juozas Luka (Daumantas, Skirmantas), kurio knyga Partizanai 1990 m. ileista Lietuvoje. tai k jis rao toje knygoje apie pasiprieinimo pradi: Tarp Kauno, Palemono, Prien, Punios, Butrimoni, Auktadvario ir Rumiki apylinki vieno buvusio Lietuvos kariuomens karininko iniciatyva pavyko surinkti palaidus dalinius ir jiems vadovauti. Jau 1944 m. ruden ir iki nauj met veik Bero vardu... 1944 m. gruodio mn. Beras uvo ir briui vadovavo Aras. 1945 m. jame buvo apie 40 kovotoj. I Tauro apygard jo Marijampols, aki, Lazdij, Vilkavikio, Alytaus apskritys. Apygardos vadas buvo Mykolas - Jonas. Mums Tauro apygarda ymi tuo, kad jos veiklos zonoje buvo dalis rajono vietovi: Darsnikis, Kalviai, Vilinai, Kruonis. Savo pastangomis ir rpesiu pastatm pora sistuv. Pavyko susiriti su Panevio, Kdaini, Kaiiadori, Trak, Kauno, Marijam pols ir kai kuri kit apskrii partizan daliniais (J. Luka Partizanai psl. 73). Tai vyko 1945 met pavasar. 1946 metais rugsjo-lapkriio mnesiais sudarytas Vyriausias ginkluot partizan tabas, o 1947 m. sausio 12 d. vyko partizan vad suvaiavimas. Rezistencija Lietuvoje gavo sparnus nuo pat savo veiklos pradios iki karo pabaigos. Tada faktikai kaime sovietins valdios nebuvo, veik centralizuotas pasiprieinimas. Rezistencijos narys negaljo i orga nizacijos pasitraukti tol, kol Lietuva taps Nepriklausoma. Jo priesaika buvo: A... prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje vardan kritusi broli u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darb, nesigaildamas nei jg, nei gyvybs, grietai vykdyti vadovybs sakymus, didiausioje paslaptyje laikyti veikim, nesidti su prieu ir visk praneinti savo virininkams. Man yra inoma, kad u ios priesaikos sulauym bsiu baustas mirties bausme. Tai, k pasiadu, tegu Dievas ulaikyti man padeda. Jau 1945 met gegus mnes buvo paskelbta amnestija tiems, kurie norjo legalizuotis. Taiau rezistencijos narys negaljo i 15

organizacijos pasitraukti iki bus ikovota nepriklausomyb. Gyveni mas dar korektyvas. Jau 1945 08 25 Suvalk krato partizan suvaiavimas nutar nedrausti partizanams pasinaudoti amnestija. Vliau tai buvo nutarta ir kitose apygardose.

Apygardos rinktins, batalionai


Lietuvos Laisvs Armijos 5-ji apygarda savo struktras kr jau nuo 1944 met rudens. Jos vadas Mykolas Kareckas-Serbentas ir vado pavaduotojas Jonas Misinas - alias Velnias buvo saman kiek viename valsiuje suburti po batalion besiprieinani okupantams. Didij dali organizacini bd ne alias Velnias. Tai jis buvo pirmuoju partizaninio judjimo organizatoriumi Trak apskrityje 1944 met vasar. Centralizavus LLA, 5-tai apygardai vadovauti buvo paskirtas Serbentas dl to, kad jis buvo karininku. Valdia nesididiavo ir visk dar tardamasis su aliu Velniu. Didiosios Kovos apygardos krju laikomas alias Velnias, nes jis nuo 1945 04 13 msi apy gardos vado pareig, Serbentui uvus. Tad Didiosios Kovos apygardoje buvo numatytos 4 rinktins. aliam Velniui pavyko vesti savo numatytas struktras tik dvejose A ir B".
A rinktin buvo suskirstyta eis batalionus:

1-masis batalionas - asli ir Musnink valsiai, 2-asis batalionas - Kaiiadori valsius, 3-iasis batalionas - iemari ir Kruonio valsiai, 4-tasis batalionas - Semeliki ir dalys Auktadvario, Trak valsi, 5-asis batalionas - Vievio valsius, 6-asis batalionas - Rumiki, Petrain, Paaislio valsiai, dalis Jonavos valsiaus.
B rinktinje buvo 5 batalionai:

1-masis batalionas - Giedraii, Molt ir dalis elvos valsiaus, 2-asis batalionas - Gelvon, irvint, emaitkiemio, Pabaisko ir euoli valsiai, 3-iasls batalionas - Kurkli, Balnink ir dalis elvos valsiaus, 4-tasis batalionas - Vepri valsius, dalis Jonavos valsiaus, 5-asis batalionas - Taujn ir Ukmergs valsiai.

16

Didiosios Kovos apygarda 1946 met pradioje. Sudar S.Abromaviius ir G.Vaiinas

17

O,NEVERK, MOTULE.
Nuo Trak iki Ukmergs
Didel apygardos teritorija nesukliud partizanams veikti apgal votai, o danai ir pagal i anksto numatytus planus. inoma daug atveju (pvz. Nemenins karinio poligono ataka, Beitrakio partizan laido tuvs, Rumiki valsiaus pastato ataka), kai operacijose dalyvaudavo ne vienas ar keli tos apylinks briai, o 100-200 kovotoj. Tokiems miams buvo sudaromi operatyviniai dokumentai, numatomas par tizan isidstymas vairiais kovos etapais. Tuos darbus atlikdavo bri vadai bendrame susitikime ar rinktins tabas. I pradi, tai yra 1944-1945 metais, kai partizan apygardoje buvo gerokai daugiau, nei juos galjo slpti girios ir maitinti karo negand ikankintas kaimas, buvo kuriama ryi tarp bri sistema. Jis daugiausia buvo palaikomas per ryininkus slaptaodi pagalba, kuriuos numatydavo kuopos ir rinktins vadovyb. Apygardos vadovy bs dislokavimo vieta buvo inoma tik nedaugeliui vad ir tabo ryinink. ia ir irykja didelis ryinink vaidmuo. J skaii dabar sunku nustatyti, taiau, jei po kelis ryininkus turjo kiekvienas brys, tai manytume, jog j buvo jau ne deimtys, o keli imtai. Apygardos teritorija tssi nuo Baltosios Voks prie alinink iki Taujn, Pagiri (Ukmergs apskritis), nuo Pravieniki-Rumiki mik iki irvint ir net Molt. inoma daug fakt apie apygardos partizan kovos veiksmus Kaune, Nemeninje, venionyse. Pagal apygardos vado Jono Misino sumanym, apygardos teritorija turjo bti dar labiau iplsta, kad bt galima pasiprieinti ir reguliariajai armijai. inoma, tokioje plaioje teritorijoje briai buvo isidst netolygiai. Ms nuomone, ne tik mik masyvai lm partizan bri dislokacijos vietas - dauguma moni norjo bti netoli gimtj viet, kur geriau painojo apylinkes, kur gyveno savi mons, galj net sunkiausiu momentu ateiti pagalb ar padti maistu, kur buvo savi ryininkai. Jiezno, Kruonio, Kalvi krato partizan briai stengsi 10 kilometr spinduliu nevykdyti kovos operacij ir nebausti valdiai uoliai tarnau jani idavik, kad neutraukt nelaims juos globojusiems. m ia partizanai stodavo tik btiniausiu atveju... Pokario metais partizanai nebadavo todl, kad juos nuoirdiai rm vietos gyventojai, pirmiausia kininkai, j pai eimos. Taiau atjo 18

didij trmim Sibir metas, kai dauguma stipresni kinink paliko sodybas, jos buvo sunaikintos, igrobstytos. Pagal kuklius apskaiiavimus, viena kininko sodyba 1945-1946 metais galjo imaitinti 2-3 partizanus. Todl sunkioje bklje atsidr mons, itutjus vienkiemiams. Paskui, jau susikrus kolkiams, maisto produktai buvo rekvizuojami i sandli, o ir aktyvi pasiprieinimo dalyvi liko daug maiau. Taiau grkime kiek atgal. 1941 metais, birelyje, kai soviet kariuomen panikai trauksi rytus, jos kelias buvo nuklotas nekalt moni lavonais. Kiekvienas valsius turjo savus kankinius, skaiiuojamus danai ne vienetais, bet deimtimis. Tai buvo daugiausia jauni vyrai, niekada nesiki politik ir nukentj dl asmenikum. uvo daug kunig, banyios patarnautoj ir j eim. Tie, kurie norjo pabgti Rusijos gilum, sovietini kareivi pagalba susidorojo su savo prieininkais.,Aktyvist" tarpe buvo 1941 m. birelio 14-15 dien deportacij vykdytojai, skundikai. Daug toki moni pasitrauk, taiau dar daugiau nespjo, liko ir jaut nuskriaust moni artimj neapykant. Taiau tie neskubjo su jais susidoroti (yra kelios iimtys Palomenje, Rum ikse). Vokiei okupacijos metais u savo ikikarin sovietin veikl uvusi buvo nedaug - deimteriopai maiau, nei band pavaizduoti sovietiniai istorikai, keldami klasi kovos koncepcij. Net Pravieniki priveriamj darb stovykloje toki moni kalinimo laikas buvo skaiiuojamas mnesiais. ia pragaro mainos naikino tik yd tautybs mones. Dabar pagal buvusi partizan liudijimus galima nustatyti vietoves, kur rezistencija veik aktyviausiai. Tai Livintai-Beitrakis, iemariai, Kruonis, Jieznas, Dainava-Kaugonys, Geguin, iobikis, Upninkai, elva. Nagrindami Didiosios Kovos partizan apygardos istorij, mes apvelgsime atskir krat, valsi ar teritorij vykius, sudaranius lyg t bendrojo pasiprieinimo mozaik. Aptartos vietovs nesistemintos pagal kokius nors kriterijus, bus apraomos atsitiktiniu principu.

Livint partizanai
Mikingos Livint-Beitrakio-Pauli apylinks subr organizuo tai kovai prie pavergjus imtus kovotoj. ia veik net keli briai (mums inomi keturi). A" rinktins tabo virininkas B. SteponaviiusMilinas, kiti liudininkai yra nurod, kad pirmasis kovai yra subrs 19

tuos, kurie njo tarnauti okupacin armij ar norjo ginklu prieintis sovietinei armijai, buvo P. Petkeviius-Karinas. 1944 met ruden jis jau vadovavo apie 60 partizan briui, kuris neturjo pastovios buveins, o bazavosi didesniuose mikuose. Petkeviius Pranas, Miko kils i Klev (Bdos) kaimo Palomens parapijoje. Gims 1919 metais. Tvai - maaemiai valstieiai. Vyresnieji broliai Pranas ir Bernardas buvo savanoriais dar 1919 m. kovose u Ne priklausomyb. Gav ems, j dirbo. Brolis Kazimieras 1945 06 28 ivetas Sibir. Pranas buvo jauniausias eimoje, viengungis, emdirbys, laisvesniu laiku udarbiaudavo miko darbuose. eima dora, darbti ir religinga - taip dar ir dabar juos prisimena t apylinki mons. Vliau, dar padaugjus kovotoj, buvo suformuotas Milino brys, tada Karinas tapo kuopos vadu. Buvo drsus, smarkus, atvirairdis ir sumanus vadovas. Kovines operacijas vykd kruopiai ianalizavs situacij, veng bereikaling ipuoli. Gal todl juo visikai pasitikjo Didiosios Kovos apygardos vadas alias Velnias. Livint-Beitrakio apylinki mikai buvo paranks partizanams, taiau turjo ir vien didel trkum - drieksi geleinkelio trikampyje: Kaiiadorys - Kaunas, Kaiiadorys - Jonava. Didij ofenzyv metu, kuriose ir uvo daugelis i apylinki partizan, ia vagonais buvo atveami kareiviai i reguliariosios soviet armijos, skaiiuojami jau ne imtais, bet tkstaniais, kad inaryt kiekvien miko kvartal. ia vainjo arvuoiai ir klimpo artilerija. Gal todl Livint-Beitra kio kovotoj istorijoje daug tragik vyki... 1945 met balandio pradioje pas Kardono (taip vadinosi eiguva, kurioje buvo keletas valdik name li) eigul Aleks Alion, Jono (slapy vardis aulys) sveiavosi vienuolika partizan. Pats eigulys irgi buvo partizanas, taiau dirbo ir valdik darb. Sodyba atokioje vietoje, mo ns patikimi, todl partizanai jaut si saugiai. Trys broliai Zdaneviiai: Pra nas-Burokas gim. 1921 m., And rius-Morka gim. 1919 m., IgnasAndrius Zdaneviius-Morka Serbentas gim. 1925 m. gruodio 20

mn. buvo kil i Guroni kaimo. Rytingi, gal net kiek gruboki santykiuose su vietos gyventojais, nes buvo dirb priirtojais Pravieniki priveriamj darb stovykloje, ir ia norjo karikos drausms. Andrius buvo brio vadu, todl ir brys turjo Morkos vard. Pakauskas Vincas, Jono-Liepinis i Palypiu kaimo, Justinas Janonis i Kaspariki, pravienikieiai Aleksas ir Mikas Ambrazeviiai, Andrius Gerunaitis i Beitrakio. Vienuolikos bryje buvo du Mieoni kaimo vaikinukai - Galinis Kazys, Domazo ir atuoniolikmetis gimnazistas Lauruonis Algirdas, Petro-Mieis, br atjs tik tos tragikos dienos ivakarse, Jonas Matikas. Kas buvo dvyliktas kovotojas, nustatyti kiek sunkiau. T vyki liudininkas A.Obeleviius teigia, kad tai buvo Virbickas Aleksandras, Prano-Berelis, gi vietos gyventojai minjo Alekso Ambrazeviiaus i Pravieniki pavard. Kas teisus, parodys ateitis, taiau aiku viena: abu ie vyrai uvo u Lietuvos laisv. Sako, kad juos idav Dominas Jur i Pravieniki. Vaikiojo per mones ir atsargiai j klausinjo, kas k mat, kas k girdjo. Kaimo mons patikls pastamam. Balandio 12-t, ketvirtadien, eigulys Aleksas Alionis parbgo i miko ir pasak kovotojams, kad visur pilna kareivi. Tada sodyb paliko eigulio mona su dukrele. Kol vyrai svarst kur bgti, NKVD

Antanas Taparauskas-Kirvis

Jonas Matikas

21

kareiviai jau pasirod pamikje. Vyrai puol prie dur, lang. Keli partizanai sukniubo nuo upuolik kulk, taiau kitiems pavyko sitvirtinti kieme. Paband prasiverti pro ied tada, kai pamat, kad prieintis beviltika: i lavonais nustos pamiks versi nauji briai kareivi. Bgimui pasirinko blog krypt: puol bgti link Beitrakio. Namas sudrebjo nuo granat, taiau ten jau nieko nebuvo. Teko gintis kieme. Jauniausi Zdanevii, Ign, enkavedistai rado nusiovus, Andrius sueistas susisprogdino granata, o Pranas kovojo iki galo. Jam liko du oviniai, i j vienas dar buvo skirtas upuolikui, kitu nusiov pats... Um sodyb, kareiviai i nirio dar spard Prano lavon, palyddami savo pykt rusikais keiksmaodiais. Tris kilometrus iki Beitrakio arkliai trauk ukabintus u koj partizan lavonus. Prie Bankausko sodybos kareiviai juos sumet duob su vandeniu, prie tai klausinj, ar kas nors j nepasta. Vietos gyventojai neidav nei vieno i kovotoj gimini. ia pat be dvasios stovjo ir trij broli Zdanevii Motina, velg subjaurotus lavonus. Nesukliko, neisidav, o tik nujusi ger kilometr sukniubo altus arimus. Viepatie, bk pagarbintas, davs toki tvirtyb lietuvei Motinai! Sovietins kariuomens pulkininkas, surinks kaimo gyventojus, aikino jiems, kad kvailyst prieintis tokiai j jgai, ukariavusiai vis Europ. ios kovos baigtis aiki. Pagerbti uvusius susirinko ne tik aplinkini kaim mons, bet ir netoliese veik partizanai. Dabar vietos mons sako - j buvo arti dviej imt. Mes inome, kad laidotuvse dalyvavo Juodosios KauksAntano Galinio, Mekos-Romualdo Randio, Kirvio-Antano Taparausko briai. Jonas Tomkus ir Kazys Zdaneviius slapta sukal vienuolika karst. Ir dabar dar Pauli kapinse stropiai priirimi dvylikos par tizan kapai, nors kalbama, kad Andri Gerunait eima palaidojo atskirai, ivogusi jo lavon kiek anksiau. iandien Pranas Alionis teigia, kad sovietiniai kareiviai suskaiiav 98 nukautus savo draugus, Elenos Zdaneviits atmintyje ilikusi 50 kareivi netektis...
* * *

Apie P. Petkeviiaus-Karino, A. Taparausko-Kirvio ir Jono iu rinsko-Pelno uvimo aplinkybes Mackn mike prie Livint vietiniai gyventojai visk mena. Minimas ios tragedijos kaltininkas Neve domskas i Prozariki kaimo, taiau, kit nuomone, idaviku galjs bti Juozas Staninas - Juodiki apylinks pirmininkas. Jo juodi darbai inomi danam to krato gyventojui. 1945 met lapkriio mnes Didiosios Kovos apygardos tabas 22

sikr Livint mike. Tada Vilioni dvare partizanai rekvizavo arklius, karves, suvestas i ki, kuri savininkai buvo iveti Sibir. Pasnigo, todl nebuvo sunku kareiviams surasti j pdsakus stovykl, kuri buvo kurta prie Livint upelio. Kaiiadori NKVD dalinys ruosi alio Velnio tabo puolimui. J iniomis ten galjo bti arti imto partizan, todl buvo bandoma iekoti pagalbos i grtanios armijos. Kareiviai, jau primir Berlyno turm, nenorjo ti neinomoje emje, todl tik lapkriio 19 dien tabo puolimas prasidjo. Vis dlto neskmingai, nes alias Velnias jau buvo pasitrauks, o lik nedaug partizan. P. Petkeviiaus-Karino kovotojai dar nebuvo spj palikti pavojing vietovi, taiau nesunkiai iveng susidrimo. Teigiama, kad Karinas liko pridengti besitraukianius, taiau krito nuo enkavedisto kulkos. Vienintelis i viso partizan brio... Antano Taparausko-Kirvio br tuo metu sudar septyni kovotojai: Jonas iurinskas-Pelnas, Juozas iurinskas-Puntukas, Vincas Drulia, Jokbas Sidaras-Tarzanas i Livint, Pranas iurinskas i Medin kaimo, Kazys Leikauskas-Samanis i Medin kaimo. Bunkeris buvo rengtas Mackn mike, taiau neubaigtu priekiu. T ryt iurinskas buvo ijs i bunkerio, todl, galimas dalykas, kad kareiviai pagal jo pdas ir rado bunker. Kita vertus, apie idavyst galvojama todl, kad labai jau tiesiai link bunkerio jo kareiviai, sustojo nepavojingame jiems atstume. T ryt partizanai igirdo prie upelio audant - tai kareiviai upuol tariam alio Velnio tab. Vincas Drulia patar trauktis, taiau Kirvis nesutiko sakydamas, kad iaudys juos kaip zuikius, nes neinoma situacija. Po kiek laiko audymas priartjo. Prisileid kareivius ariau, partizanai paleido serijas i automat. Kareiviai atideng pragarik ugn gal kiek i nevilties dl patirtos neskms puolant tab. Pirmas uvo vadas Kirvis, auds i automato. Jon prie bunkerio sueid rank. Tada nutar visi trauktis. Vincas, Juozas, Jokbas ir Pranas atsiaudydami bgo link Baur. P.iurinskas turjo lengv vokik kulkosvaid, kiti - automatus, tad privert kareivius sugulti. Nubgo vyrai iki kvartalins linijos, ia sumt pdsakus ir dingo persekiotojams i aki. Taiau Jonas iurinskas ir Kazys Leikauskas pasuko kita kryptimi, kur j lauk kareivi pasalos. Jon rado negyv ivartoje prie Mackn kaimo. Kareiviai spygliuota viela surio lavonams rankas, pervr kartis, kad lengviau bt neti. Atve Kaiiadoris ir numet aikt. Magdalena Taparauskait, Antano sesuo, turjo tik eiolika met, taiau padjo partizanams. Tada mike ji gan gyvulius, tai sutarta 23

daina pranedavo jiems apie pasirodiusius mones. J brolis taip ir pavadino - Daina. Lik gyvi vyrai pakriko. Slapstsi, kur tik iman. Vincas Drulia pasiek net emaitij, taiau kaljimo ir ilg katorgos met neiveng... Maiau ini turime apie Jono Mickeviiaus-virblio br. Brys dalyvavo 1945 met balandio 12 dienos myje su NKVD kariuomene, kur uvo Morkos partizanai, o vliau pasitrauk link Jonavos. Atskir puslapi ioje partizaninje kovoje ra Juodos KauksAntano Galinio vyrai, kuri keletas buvo i Mieoni kaimo, tarp j ir vadas bei jo jaunesnysis brolis Vabalas-(Stasys Galinis, Andriaus, gims 1912 01 28, iuo metu gyvena Vilniuje). 1944 met rudeni btyje buvo apie 12 partizan. I pradi laiksi netoli Mieoni, taiau vliau bti vienoje vietoje tapo pavojinga. Tad vyrai keliavo i vietos viet. iemos mnesiais glausdavosi prie kinink. Didesni susirmim su kareiviais veng. Stasys Galinis 1944 metais gyveno Pelin kaime, prie dabartini Elektrn, buvo veds, augino sn. Gavs aukim, sovietin armij eiti nesiruo. T dien, kai kareiviai pagavo, talkininkavo pas kaimyn Dzimidavii-ve rstus. Vis dlto pavyko pasprukti ir ivengti mirties nuo besivejani kareivi, pilani i automat beginkli mog. Tada jau liko vienas kelias - pas broli. Taip jau 1945 met pabaigoje ginkluotas partizaninis pasi prieinimas Livint-Pauli-Beitrakio apylinkse buvo palautas. Mums beliko tik Morkos, Kirvio, Mekos, virblio, Juodosios Kauks ir Karino vardai.
* **

O tai kaip Morkos brio t aprao partizanas A. ObeleviiusTautginas Kaiiadori raj. laikratyje. Kaiiadori, Ukmergs, Trak, Utenos rajonuose, susitelkus skaitlingiems ir gerai organizuotiems Didiosios Kovos rinktins par tizan briams, 1945 met pavasari i Vakar fronto j sunaikinimui ir iblakymui Lietuv buvo permestos 3 divizijos ir NKVD kariuo mens daliniai. Kadangi J. Misino-alio Velnio vadovaujama Didio sios Kovos rinktin veik tarp Vilniaus ir Kauno arba beveik i dideli miest prieigose, baudj kariuomen vis pirma buvo mesta prie j. 1945 m. balandio 8 d. kariuomen m pagal Ner supti mik masyvus nuo Kauno ir Jonavos, o taip pat nuo Vilniaus ir iobikio. Nuo Kertupio miko keliu link Pravieniki pajudjo tankets, bet uoko ant vokiei palikt min. Neprajus tanketms (kiti miko keliai buvo ublokuoti ivirtusiais mediais), kareiviai mik ukavimui geleinkeliu buvo veami Pravienikes. 24

Tuo metu prie Guroni ir Pauli mike bazavosi Morkos 12 ir virblio 25 partizan briai. Ryininkui Zabarauskui praneus apie gresianti pavoju ir kariuomens judjim, Morkos vyrai juokaudami numojo ranka: Skeltanagiai nemoka vaikioti mike - kanopas atsilauys". Kovingai nusiteik vyrai n nejaut, kad i vakaro bryje apsilanks nipas, enkavedistams tiksliai nupasakojo bri stovykla viet, moni skaii, ginkluot. ... 1945 met pavasaris atgijo ramiai, be dideli oro permain. Tingiai savo amin dain o Pravieniki mikas, tik sen medi kalb kartais siterpdavo toli sukranksjs juodvarnis, sen stuobr pastuksens genys ar suepsens kryiasnapis. T ankstyv balandio 12-osios ryt tyl staiga perpl pragarikas kulkosvaidi ir automat tratjimas, granat sprogimai, keiksmai ir ksmai ura! Tai karikiai puol Guroni kaime prie eigulio sodybos atjusius praustis partizanus. Prie tai enkavedistai vietoje nuov sodybos eiminink Aleks Alion. Spjs suukti Jzau Marija, auktielninkas nuvirto atmerktomis akimis irdamas dang, lyg sakydamas: I mans, atjne, atmei gyvyb, bet ito - niekada. mona klykdama su maa dukrele ibgo kit kaim. Antras eigulys - Zabarauskas paklupdytas lauk savo eils ir, susims rankomis galv, balsu meldsi. Senyvo amiaus karininkas suuko Otstavitj. Prijs iupo u paranks, pakl ir sak niekur neiti. Atokiau buvs virblio (Jono Mickeviiaus) brys puolanius enkavedistus atideng ugn ir m trauktis gilyn mik Uusali link. Jam pavyko itrkti i apsupties iedo be didesni nuostoli. Taiau Morkos brys nesiver ieiti i apsupties. Vadas Andrius Zdaneviius dav sakym uimti iedin gynyb, maskuotis u medi, krm ir stoti m. Nuo netikto atkirio prieas ne tik sutriko, bet ir pakriko. Karininkai gerokai pasidarbavo, kol, pergrupav savo jgas, vl puol atakon. Bet partizanai nepasimet, ramiai atmuinjo karinink atakas. Taikliai, i u imtamei egli pasista ugnis, skyn upuolikus vien po kito. Atsirado sueist, kurie, bjauriai keikdamiesi ir grmodami liau atgal, o kiti amiams liko gulti pasliki net neinodami u k. Staiga alia brio vado bumpteljo vynuota granata. Bet Berelis (Aleksandras Verbickas), akimirksniu iups j, grino ten, i kur atskrido. Kurtinantis sprogimas ir kartu su saman kuoktais ant puies ak suplevsavo pilkos milins skudurai... Aprimus audymui, pusiau rusikai, pusiau lietuvikai pasigirdo aukiant : Pasiduokite! Js apsupti keliais iedais! Visi site. 25

Nelaimsite!" Brio vadas, atsakydamas ultimatum, atsiauk: Mums mirtis nebaisi! Baisesn nelaisv! Mes kovojam ir stam u Lietuv, o js u k!? Vl atakos, vl uvusieji ir sueistieji. iede atsidr partizanai nesitraukia n per ingsn. dienojus mis aprimo. Likusiems gyviems vado sakymas: Po vien ovin ar granat pasilikit sau!" -A jau nieko neturiu! - suuko Mieis (Algirdas Lauruonis). Jam kakas numet granat. Kairje rankoje laikydamas granat, Mieis drebania deine egnojasi... Sprogdinosi galv, o sueid on. maldavim Padkite greiiau numirti" atsiliep draugas... Ant saman be gyvybs ymi guli juodaplaukis garbanius. Tai atuoniolikmetis i Kaiiadori br atjs gimnazistas... Keliems likusiems gyviems partizanams nuo atkakli ir aikiai nelygiu kautyni pajuods vadas pavargusiu balsu pasak: Brangs kovos broliai, isigelbjimo nra, bet ir gyviems pasiduoti negalima. Atleisk, Viepatie, ms kaltes. Iki pasimatymo aname pasaulyje. Tvyne, neumirk ms!" Staiga vado rankoje sublizgjo granata. Vadas ltais ingsniais pasitrauk u egls ir... Nusiaudamas juo pasek Serbentas (Ignas Zdaneviius). O Kazys Galinis, irdamas Burok (Pran Zdanevii), vos girdimai itar: A negaliu - padk man..." Taip vienas po kito krito partizanai. Enkavedistai, matydami,, kad partizanai neatsiaudo, glaudiai iedu atsargiai m slinkti miko tankyn, kurioje tarp tui ovini gilzi, su ginklu rankoje ant kruvin saman stingo drsi vyr knai. Atokiau pakrmje auktielninkas guljo Burokas. drsiai engianius enkavedistus staiga plipteljo automato serija ir vienias pistoleto vis nutrauk paskutinio partizano gyvybs sil. Surankioj partizan knus, enkavedistai, virvmis pari u koj, arkliais ivilko pamik ir sumet veimus atve Kieliki pradins mokyklos kiem. Numet jau basus, nurengtus, kruvinus, uraitotais ant galv markiniais. Vien peraut ir kontzyt partizan enkavedistai nutemp kluon ir ten per vis nakt kankino. Tai buvo Jurginis (Justinas Janonis). Ryt pusnuog, perpjautu pilvu, mlyn nuo muimo ir kruvin nuo durtuvo ri, kaip pagal numet prie draug lavon. T pai dien ivaryti su pastotmis valstieiai i miko prie sunkveimi veiojo svetimoj emj be reikalo ir garbs uvusius kareivius. Maiusieji pasakojo, kad Morkos br apsupusi enkavedist nuostoliai buvo kelis kartus didesni. 26

Pauli miko kapinaits amiams priglaud dvylika paprast kaimo vyr. J narsa, pasiaukojimas ir didvyrikumas prilygo Graikijos spartakieiams, Lietuvos Pilnams. Laisvs medis - krauju laistomas.

Kaiiadori partizanai
Esu jau pensinink, buvusiame Eksperimentiniame kyje pra dirbau trisdeimt met: buvau vereli augintoja, melja. Dirbau dorai, siningai, tik mano irdis neioja gili aizd. Idrask, iniekino buvusi santvarka ne tik ms eim. imtai mir i bado altoje Rusijoje ar beveami ten gyvuliniuose vagonuose. Dabar dar mus bando gsdinti, kad prarasime jau sukurt gerov, kad tapsime vl samdiniais. Tuios kalbos... Ms eima gyveno Kalniki kaime. Tvai augino keturis vaikus: a -jauniausia, vidutinioji sesuo Ona, brolis Leonas gims 1927 m. ir vyresnysis Motiejus, 1944 metais turjs dvideimt vienerius. Njo kalt, kad turjo eiti kariuomen ir mirti u tkstani kilometr nuo tvyns. Nepanorjo, nepakluso. 1944 met pabaigoje ar paioje 1945 pradioje juos, ms kaimo berniokus, traukinys ve vakarus, sovietin kariuomen. Motiejus kartu su Zigmu iiumi, Jeronimu Kasperaviiumi i ealono pabgo. Kuri laik slapstsi namuose, taiau tai buvo labai pavojinga. Ir jiems paties ir j eimoms. Todl nujo arno br, paskui perjo Milino globon. Mano brolis Motiejus buvo geros irdies mogus. Iki to jis dirbo lent pjvj, gaisrinj, tvo em. Niekas n vieno blogo odio apie ji pasakyt negaljo. Ir staiga - banditas! U tai, kad myljo savo tvyn Lietuv. Kiek man inoma, jis draugavo su Z.iiumi, M. Butkeviiumi. Retkariais pareidavo namo, nors bijojo. Juos gaud lyg pasiutusius vris su tanketmis, nuogais durtuvais. Itisos rusikos divizijos. 1947 metais juos iblak. Tada jie gavo dokumentus gyventi legaliai. Motiejus tais metais ivaiavo Vilni, gyveno pas mog. Gal juos ten kas idav, kad parbgo namo be ginkl su Kasperaviiumi. Reionyse pas Pilk papra pasimatyti su mama. Sunkus buvo pokalbis, kurio pabaigoje Motiejus mamai padeklamavo: Nelauk, nelauk, sena moiute. Snelis nebegr. Klausyk, k tau raiba gegut Atskridus pasakys... Mama buvo labai ligota, todl ir dabar nesuprantu, kaip ji galjo 27

pergyventi tok susitikim, kaip neplyo jai irdis, irint snaus pasiryim geriau mirti u Lietuv, negu nusieminti okupantams. Juos apsupo stribai ir KNVD kareiviai. Bgo. Motiej nuov, o J.Kasperavii pam gyv. Brol ukas skardyje prie pienins. U kump ir namin degtin stribai leido brolio kn isikasti ir palai doti Navasod kapinse. Stribai Kudreovai mat kasant, bet nieko nesak, o po poros dien NKVD papulkininkis Antonovas atjo pas mus ir pasak: Tai parsivet s n? Tegu guli... Tv ir ligot mam ive Sibi r 1948 metais gegus 22 dien. A tuo metu namuose nebuvau. Grda ma pamaiau svetimus mones, i girdau verksm. Praveriu namo du ris - stovi tvas, mama tada nevaik iojo. Pamat mane, labai isigando. Jeronimas Kasperaviius, Zigmas Staiga igirstu mamos odius: iius ir Motiejus Butkeviius - Vaikeli, atjai duonos pasiskolinti? Eik, eik neturim mes duonos. Eik ir pasakyk, kad neturim. Su aaromis akyse ijau i savo gimtj nam, supratusi, kad tai atsisveikinimas su tvais. Mama mir pakeliui tremties viet, eliabinske. Jos palaidojimo vieta neinoma. Tvas nuvaiavo vienas, ikent didiausius vargus. 1956 metais grio Lietuv, taiau pagyveno ia tik keturis mnesius. Ir mir, pamats tvik. Iveus tvus, visk konfiskavo, ive, igrobst. em perdav Zagotzerno staigai. O likusioje sodyboje bandiau sikurti a. Sapryko i rajono leido apsigyventi, nors tokios teiss ir neturjau. O L. Bulbovas apie tai suinojs, pakl triukm, prane prokurorui. Metai neugyd mano irdies aizd. A atleidau tv ir brolio kankintojams. Tegu jiems atleidia ir Dievas. Ir noriu, kad Lietuva bt laisva. Pasakojo Kaz BUTKEVIIT i Gudzenkos km.

28

Kruonio partizanai
Prie Nemuno vingio
ios apylinks priklaus Kruonio valsiaus Anglinink seninijai. Graios apylinks: i iaurs vakar prigludusios prie Nemuno, i ryt ir piet apribotos Pastrvio-Kruonio ir Kruonio-Darsnikio viekeli. Rezistenciniame judjime i vietov priklaus Didiosios Kovos apy gardai, kur ji ribojosi su Tauro apygarda, prasidedania u Nemuno, Prien rajone. Todl Tauro apygardos partizanai ia jautsi kaip namuose. Vokiei okupacijos metais ia buvo platinama pogrindin spauda, ypa Kaiiadoryse leistas laikratis Laisvei bundant". 1944 met pavasar Kaiiadori gimnazijos abiturientai, sudar Lietuvos laisvs kovotoj sjungos (LLKS) grups branduol, ijo vietin rinktin. Tada laikratis buvo leidiamas Barevii kaime pas Tamoinus. i darb organizavo Lietuvos laisvs armijos (LLA) narys, atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Piliponis, tuo metu moky tojavs Gojaus pradios mokykloje. Priartjus frontui, io spaudinlio leidimas buvo laikinai nutrauktas. 1944 met vasar nauji okupantai paskelb mobilizacij. Vienas aukimo punktas buvo Kruonyje. Mobilizacijos dien punkt niekas njo. Tik po piet prisistat vienas ir vienintelis aukiamojo amiaus jaunuolis - vaikysts invalidas Juozas Kapoius. siutusi komisija su prato, kad tai pasityiojimas i j darbo - tard invalid, grasino jam. Vaikinas aikino, kad jam reikalingi dokumentai apie atleidim i tarnybos. Visi aukiamieji isislapst. Vieni ivyko, kiti slapstsi kur pakliuvo, treti band klastoti dokumentus. Tada prasidjo gaudymas. Jaunimas neliko abejingas okupant siautjimui ir m iekoti ginkl. Jau 1944 met rugsjo mnes Kazok kaime vyrai su ginklu rankose pasitiko nepraytus sveius. Kareiviai pasitrauk. ios skmingos kautyns paskatino apylinks jaunim ruotis ginkluotam pasiprieinimui. Tuo tarpu Kruonyje prie NKVD buvo suorganizuotas istribiteli" brys, kurio branduol sudar Jonavos ir vietiniai rusai. T plik siautjimas visiems taip griso, jog buvo nutarta juos likviduoti. Tada partizanams vadovavo Petras Berktis i Apsuonos kaimo. Buvo suauktas apylinks partizan susirinkimas, umegzti ryiai su Unemuns ir Kalvi apylinki kovotojais. Operacijos planas ir jos vykdymo data - naktis prie Kias - buvo gerai paruoti, nes t nakt
29

stribai maiausiai galjo laukti upuolimo. Taiau nelauktai puolimo dien Kruoni atvyko kuopa NKVD kareiviu. Operacij teko atidti... Atjo iema, o kartu su ja ir sunkios dienos. Partizanai isiskirst. Vieni isiraus emines, kiti gyveno pusiau legaliai. inoma, sunku buvo maskuotis. 1945 metu balandyje, per Velykas, stribai netiktai isiver besislapstanij namus. Buvo aretuotas Petras Berktis, Albinas Tamoinas, Pranas Morknas ir dar keli vyrai. Po iauri tardym, muimo Kruonyje vyrus ive Kauno kaljim. Niekas neprisipaino, savo draugu neidav. Tada iaikjo, kad juos idav Kazys Macke viius. Idavikas nujo tarnauti milicij. Pavasari vyrai ijo mikus, stojo jau veikusius partizanu brius. Savo apylinkse liko trise - Simonas Pras, Marijonas Spurgis, Antanas Morknas. Vliau prie ju prisijung Jonas Jurkeviius i Arlaviki kaimo. Grup turjo bunkerius Vaiguvos mikuose, buvo gerai ginkluota. Jai buvo iakyta saugoti atnaujintos pogrindio spaudos leidim. Tuo tikslu ia atvyko buvs Kaiiadori gimnazijos mokinys, tada jau medicinos fakulteto studentas Antanas Piliponis (Pilnas). Technini darb atliko legaliai gyvens studentas filologas Algi mantas Lisauskas. Buvo ileisti trys Partizano" numeriai ir keli atsiaukimai. Juos pristatydavo Didiosios Kovos apygardos tab, vliau leidiniai pasklisdavo po apylinkes. Apygardos vadas Jonas Misinas (alias Velnias) nuoirdiai diaugsi spauda, ragino leisti daugiau. Taiau sulo rotatoriaus velenlis, o naujo gaut nepasisek. Darbas sutriko. Tuo pat metu Anglinink apylinkes atsibast Auktosios Panemuns valsiaus stribai. vyko mis, kurio metu vienas stribas buvo sueistas. jo jau 1946 metai. Nutrko ryys su apygarda. Grup nutar legalizuotis. 1946 metais per potvyn Kaune buvo aretuoti A.Piliponis ir keli jo draugai studentai. A.Lisauskas vengdamas areto, gyveno nelegaliai, gro senus bunkerius. 1947 metais susirio su Narsuolio briu. Vliau, atstats pogrindio ryius, gyveno Kaune, kur dalyvavo Nemuno laisvs fronto veikloje. 1948 met balandio pabaigoje buvo aretuotas. P.Berktis dirbo Vorkutos achtose, o trys jauni vyrai, lik Lie tuvoje, uvo kovodami partizan briuose. T, kurie legalizavosi likimas irgi nepagailjo: M.Spurgis buvo itremtas, A.Morknas isikl gyventi Petrainus ir vien ryt buvo rastas pakartas statybos aiktelje. I Anglinink seninijos Vizgin kaimo buvo ir Tauro apygardos 30

ryininkas Petras Berktis, tuo metu dirbs Pakuonio valsiaus pirmininku. Tuo metu buvo pusiau pamiusio prasigrusio nuautas, taiau ligi iol laikomas nuo banditu rankos uvusiu tarybiniu aktyvistu. Pasakojo Algimantas Lisauskas

Atmint isaugokim
Purus vasario penkioliktos dienos sniegas uklojo Kruonio mikelio eglaites. ia, netoli girininkijos, prie kelio, vedanio Vainilavii kaimelio link, ikilo koplytstulpis, ymintis buvusi trij partizan kapaviet. Keturiasdeimt ketverius metus ia ilsjosi Stasio Lekaviiaus, Prano ukausko ir Jurgio Kruinsko palaikai... Ir skamba odiai apie didel meil Lietuvai, apie tragikas pokario dienas ir sunk tiesos keli. Susirinkusij nedaug - gal penkios deimtys, taiau visus jungia nuoirdi malda Dievui, uuojauta tragikai pasibaigusiems jaunuoli gyvenimams. Sako, j ties, 1946 met vasario 16-j, dien Jurgiui Kruinskui ir Stasiui Lekaviiui tebuvo po dvideimt, o Pranui u kauskui - trimis - keturiais metais daugiau. Skamba Maironio, B. Brazdionio eils, visus sujungia simbolinis koplytstulpio palytjimas lpomis. Neinau, k jaut Rumiki liaudies buities muziejaus darbuotojas Eligijus Morknas ir kitas rumikietis Vytautas Markeviius, padar t koplytstulpi trumpomis laisvalaikio minutmis, be umokesio, kai j ger rank darbas tapo tokio susibrimo prieastimi, taiau mano irdis krpteljo... Vl lyg panirau savo tautos praeiti - kaip upernai Vingio parke ar Katedros aiktje. Lyg sujudjo retos puys ir mogaus pet pa lietusios eglaits. O gal ir ne? Gal tik pasirod, kad per sniegu apklot mik, i anapus Nemuno, tyliai eina trys vyrai. Du dar gal ir besiai, visu knu gerdami retus vasario nakties garsus. Petis spaudia au tuv buos, spengia ausyse, po kojomis idavikikai girgda sniegas. NKVD kariuomen ir liaudies gynj briai juos medioja lyg miko vris. Tie trys vyrai neinojo, kad Lietuvos mikus ir kaimus ukavo, naikino mikinius, gaud vengianius tarnybos armijoje, kovojo su nipais ir tvyns idavikais dvi reguliarios VRLK auli divizijos, viena pasienio apygarda ir 9 pasienio pulkai i front unugario apsaugos kariuomens. Apytikriai - ne maiau kaip 50 tkstani imutruot ir gerai ginkluot kareivi ir karinink (...). 1945 met pabaigoje Lietuvoje jau buvo suformuoti 289 liaudies 31

gynimo briai, kuriuos sudar apie 11 tkstani" (Literatra ir menas", 1989 m. gruodio 9 d.). Pagal A. Sniekaus pasiraytus duomenis ir perduotus Maskvai, buvo nukauta apie 21 tkstantis mikini"... Per tas deimtis metu mes apraudojome nekaltas pokario aukas - aktyvistus, agitatorius, komunistus, komjaunuolius. Atjo laikas kalbti apie rezistencijos aukas, nes dauguma j buvo nekalti, Lietuv mylintys, jos laisve ginantys jauni mons.

Nedaug kas iandien ino, kiek kovotoju turjo Rieuto" brys, veiks 1946 metais Darsnikio apylinkse ir unemunje. Jo vadas Lokys" bent i pradi stengsi palaikyti kariki drausm, taiau partizanai buvojau gerokai pavarg nuo pasal, idavysi. iaurumas atjo tada, kai tie jauni mons pajuto savo padties beviltikum kovoje su reguliaria armija. ... Buvo 1946 met vasario 16-osios naktis, kai, persikl per Nemun, trys kovotojai Pranas ukauskas (slapyvardis almas", kils nuo Darsnikio). Stasys Lekaviius (Gulbinas", i Rkakiemio) ir Jurgis Kruinskas (iedelis", gyvens anapus Nemuno) pakliuvo NKVD ir strib pasal. Dievas ino, kas paliudys dabar tragedijos detales, taiau inoma tiek, kad ukauskas sueistas koj, nematy damas ieities, susisprogdino granata. Kiti du uvo vietoje. Tai vyko ties Lapainia, prie Nemuno, alt speiguot nakt. Besiginantys spjo nuauti tik ekist un... Atve tada visus keturis ir numet Kruonio miestelio aiktje. Po keli dien tris lavonus ir negyv un, suri vielomis, nuve Kruonio mik ir numet buvus apkas. - Buvau tada antroje progimnazijos klasje, - pasakoja rumikiet Janina Vaivilaviit-adauskien. - Retu mikeliu kas ryt eidavau mokykl. Kart nuo kelio pastebjau tame apkase kyani mogaus rank... Atilo. Isprogo mediai. Taiau retas praeivis jaut, kad nuo tos didels puies sklinda dvokas. Vaivilaviiai papra, kad leist lavonus ukasti. Leido, tik patar nejudinti. Tada jie ikas prie puies kap. Prijo ir atjo septyniolikmet Kotryna Kruinskait, kad paskui, jau eimai sugrus i Sibiro, vl ji surast. Nors nelengva buvo: puis nupjauta, aplink stiebiasi egluts. Centimetras po centimetro luojamas smlis. tai uns kaulai, surdijusi viela. Ir trij moni griauiai. 1989 met lapkriio 11 dien partizan palaikai ikilmingai perlaidojami Garliavoje. Ten kyla rezistencijos auk memorialas. 32

- Kodl laidojo Garliavoje? - pakartojo mano klausim Aldona Jankut-Rudauskien. - Todl, kad dauguma uvusij artimj ten gyvena -Jonuiuose, Garliavoje, Kaune. Vartau Kaiiadori civilins metrikacijos biure 1946 met miri registracijos knyg. Deja, Kruonio apylinkje Stasio Lekaviiaus mirtis neuregistruota. Lyg bt gyvas iki iol. - itoje kelio pusje, - rodo Kruonio girininkijos girininkas Jonas Kairiktis - yra ukasta apie 30 partizan. Vis kelias ia buvo vienodas: NKVD kareivio kulka, kelios dienos Kruonio miestelio aiktje ir apkaso duob mike.

Tvyns dukra
Nuo Ugirlio iki pat iemari prieig jauni vyrai jo mikus, kad pasiprieint okupantams. jo, kad paaukot savo gyvyb ant Lietuvos Nepriklausomybs aukuro. jo, kad t nelygioje kovoje. Kruonio Gojaus ilelyje ilsisi gal 30 Lietuvos gyventoj palaikai. Dalies j pavards ikaltos rumikieio A. alkausko idrotame kryiuje, pastatytame ilelyje. Jei skaitysime jas, rasime ir vienintels merginos - Gens Lekaviits i Saului kaimo pavard. Kruonio apylink buvo savotika partizan Meka. Vietovs toliau nuo apygardos tabo, todl reikjo visk sprsti savarankikai. io krato rezistencijos ir netektis buvo didesn. Saului kaime slapstytis nuo okupant mobilizacijos keturi broliai Lekaviiai pradjo 1944 met vasar. Su Zigmu, Juozu, Albinu ir Vytautu mik ijo ir sesuo Genut. Deja, visi jie uvo nelygioje kovoje. Su dukra Maryte Sibir buvo itremta partizan motina Antanina Lekaviien 1949 met kovo mnes. Lietuvon be sveikatos sugro tik Maryt, iuo metu Dievo ir moni apleista, tebegyvenanti tame paiame Saului kaime. Du deimtmeius Sibiro lageriuose praleido jauniausias Lekavii vaikas - Petras. 1948 met gegus mnes j stribai sugavo pasaloje. Sumutas, bet budriai saugomas buvo nuvarytas stribyn. Diaugsi anie didel ygdarb atlik, sako, net vardines dovanas gavo u bandito sugavim. O juk tada Petriukui jo septyniolikti metai. Sakykit, ar galima nugalti taut, kurioje yra toki eim? Kruonio partizanai... Prie kur laik gavau nuoird neinomos moters laik. Nortume j paskelbti sutrumpin. Jis geriausiai apibdins io krato moni ryt. 33

Esu girdjusi, kad ruoiate knyg uvusi partizan aminimui. Nortsi, kad ji bt be klaid, o partizan pavards ir vardai bt tiksls. Kadangi gyvenau Kruonio apylinkje, tai Narsuolio brio vyrus painojau, teko jiems padti varguose, gydyti susirgusius, maitinti, megzti jiems pirtines, siti enklus. Turjau nemaai nuotrauk, bet laikmeio sunkumai privert jas sunaikinti. Taigi, noriu patikslinti pavardes ir paminti pamirtus . Antanas Prakeviius-Narsuolis, Pranas Prakeviius-Lokys, Bernardas Prakeviius - trys broliai i Kazoku kaimo. Du pirmieji uv Pavuoli kaime, Bernardo uvimo vieta neinoma. Vincas Balinas-Jupiteris ir Pranas Balinas - broliai i Kazok kaimo. Be to, i io kaimo kovojo ie partizanai: Stasys Grigonis, Kazys Bumbulis ir Adomas Bumbulis (broliai), Petras Tirva, Antanas Pra keviius, Antanas Grigonis. I Jonyliki kaimo: Adomas Lekaviius, Aleksas Lekaviius-Siaubas ir Vincas Zablackas, Albinas VisockasJovaras i Kairikli km. I Kairiki kaimo Lietuvos ginti ijo trys broliai Slaninos - Jonas, Antanas ir Pranas. Petras epulionis-Sakalas ir Alfonsas epulionis - irgi broliai. Du Pranai Mitkai, i uolyns kaimo. Vienas uvo Lietuvoje, kitas nuskendo jau Sibire. Saului kaimo jaunimas - jau minti broliai ir sesuo Lekaviiai, Pranas Gervickas-Papartis. I Ginteikiki kaimo: Pranas Morknas, Antanas ukauskas, Maryt ukauskait ir j motina Ona ukauskien nuauti ir sudeginti savo namuose, Tauras Pranas, Simono, Uloza Antanas, Igno, Morknas Stasys, Vlado. Kruonio vienkiemyje savo namuose nuauti ir sudeginti du broliai Lapinskai. Stasys Pranckeviius - i iron kaimo, Baranauskas - Kruonio pato darbuotojo snus. Adomas Tauras i Ginteikiki kaimo, 1941m. birelyje traukiantis bolevikams, buvo ivetas i nam ir nuautas Kazok kaime. Tai tiek pavardi. Pavards ir vardai teisingi. Sudie! Tvyns Dukra." Partizanai - mano broliai Tauro" apygardos partizan brio vadas Aliukeviius AlfonsasSaul buvo kils nuo Darsnikio. O kai ijo kovoti su Lietuv sugrusiais bolevikais, jo brys veik kairje Nemuno pusje, taiau ateidavo ligi Kalvi ir Kruonio. mons inojo: jei partizanai davo anoje Nemuno pusje, tai j lavonus vedavo Kruoni. Vliau, kai 34

partizanus m spausti soviet kareiviai ir vietiniai stribai, jie pasi trauk Kalvi mikus, link Plaskn kaimo, papildydami Didiosios Kovos apygardos partizan batalionus. Tuo metu a gyvenau su savo eima Kaune. Pasidar sunku, artjo tikras badas, todl su maais vaikais Antanuku, Viduiu ir Kstuiu prisiglaudme pas kinink Kaz Melkn. U dvieju kilometru nuo jo, Truseikiki kaime, gyveno mano teta Ona Kalueviien. Ten sueidavo visi mik pasitraukusiu kovotoj ryiai. jo 1946-ieji metai. Kova nesilpnjo, nes visi lauk Amerikos pagalbos. A painojau i Rokikio kaimo kilus gal 20-22 met vaikinuk, slapyvarde Svajnas". mons pasakojo, kad jis buvo labai narsus, to vaikino tv Petr Gataveck irgi painojau. Gerai sugyvenome ir su motina Vince Gataveckiene. Tai ji snui ir perdav, kad Rinknais galima pasitikti. Tarp partizan galiojo tokia nerayta taisykl: vienas kit vadinti ne vardais ir pavardmis, o slapyvardmis. Slapyvarde partizanai sil ir man. Patiko Svajno pasilytas - Neringa. Tuo metu, prisimenu, atjo Antanas Gataveckas-Svajnas pas mus ir pasak, kad krtin sueistas vienas partizanas. Pasak tik tiek, kad ilavote (Prien raj.) buvo susiaudymas. Tarms, k daryti. Svajnas papra kokiu nors bdu Kaune gauti vaistus, kad aizda nesupliuotu. Bet kaip pasiekti miest? Partizanai prikalbino eiminink, kad is su arkliais vaiuot Kaun, atseit, turgun. Sumet pdas, nujom pas profesori iurk, kuris dirbo Raudonojo kryiaus ligoninje. jome drsiai, nes a profesori painojau asmenikai. Ir jis manimi pasitikjo - dav rivanolio, dar tvarsi pridjo. Profesorius patar nuvykti pas provizori Vilim, kurio butas buvo K. Petrausko ir P. Viinskio gatvi sankryoje. A u Vilim garantuoju, - pridr profesorius, - doras mogus, neiduos, su juo galite kalbtis atvirai. Tikrai, provizorius pasirod ess nuostabus mogus, sutiko padti partizanams. Jis mums prikrov lagaminl visoki vokiei firmos Bayer vaist, ant lapelio net sura, kaip juos vartoti, dav virkt, patar aizd dezinfekuoti. Pats apie savo eim nepagalvojo... Juk Vilimas augino du gal 5-6 met vaiku ius. Gautas brangias dovanas parsiveiau Parodos gatv, kur anksiau gyvenome. Tuos vaistus per miest veiausi, suskirsiusi krvutes ir sukaiiojusi pirkt rugi maiuose. Taip ir kaim pa siekme. ia tuoj vyrai ikas slptuv ir visk paslp. Toliau mano kelias ved mik. Profesorius buvo prisaks sueistajam raumenis leisti vaistus. T dariau drebdama, virpaniais pirtais, nes virkto rankose laikyti dar nebuvo tek. Bet iaip taip imokau, dirbau su usispyrimu. Mano slaugomas sueistasis partizanas pagijo ir ikeliavo Sauls br. 35

Liuda Rinknien-Neringa su eima 1948 metais

Pas Jurg Subai apsistojo Saul su 30 ar 40 vyr. Tada prane per Svajn, kad mane kvieia Saul. Viena niekaip nedrsau eiti. Prisipraiau eeri Gen. Kai jome trobon, net apstulbome: pilna gryia ginkluot vyr. O Saul kitame kambaryje, matyt, miegojo. Pakilo nuo lovos toks auktas, juodais kaip smala plaukais, ivaizdus - tikrai kaip saul, bet granatomis apsikarsts, automatas ant kaklo. Jis garsiai, kad visi girdtu, mudviem su seseria padkojo, pristat mane: Vyrai, atvaiavo ryinink Neringa, praom prie stalo, vaiinkits". Vliau Saul dar pasak, kad ia ne visi. Jeigu jums domu, sako, kvieiu Kalvi mik, susipainsite su ms gyvenimu. O ta j stovykla, pasirodo, ia pat. Joje dar daugiau vyr - pradjau mintyse skaiiuoti gal 50 ar 60 kovotoju- Pasisdjome, pasinekjome, partizanai su smulkmenom visk pasakojo. Mano igydytasis bernelis, slapyvarde Berelis. Vliau igirdau, kad jis iauriame myje uvs. sikniaubusi pagalv viena pati daviau vali aaroms - dar vienas sakallis krito... Vis vasar gyvenau tame kaime. Kart Kalvi mik eng Sauls brys. Saul per vien mergin (ji su partizanais palaik ryius) perdav praym, kad brio kovotojams paruotume pietus. Bulvi ir kopst virjoms dav Melknai. Dav tiek. kad pagaminome du kibirus
36

balandli, o ant j sudjome virtas bulves. Tuos du kibirus mik turjau neti su Verute Kochanskaite.. Tempdamos sunkius neulius, kilome kalnu. Prie akis atsivr nuostabus to krato vaizdas - atrod, visa Lietuvl po ms kojomis, bet j, varg, negailestingai trypia svetim atjn kojos. Nespjome mudvi su Verute pasidalinti savo lidnomis mintimis, staiga matome: tolumoje viekeliu nuo Kruonio atbilda stribai ir kareiviai. Kas dabar bus? Bkime, Verute, apaion, ten teka upelis, nors jame dabar vandens nra, kareiviai to neino, o mudvi nuduosime, kad kojas mazgojame!" A buvau dvideimt septy neri met, manau, pablizginsiu launimis, ulibinsiu baudjams akis, tai jie ir nepastebs, kaip Verut su kibirais spruks mik. Privaiuoja valsiaus pirmininkas, partorgas: O... zdravstvujte... devuka". O a itempiau lpas ypsenai, koketuoju: Kuda vy sobralis?". Sobralis k vam". Pyliav atvaiavo. valgosi sveiai nuo auktumls, kur jiems sukti, mato, kad su dviem kibirais spariu ingsniu tolumon ingsniuoja Verut. Kto tam?" - klausia partorgas. Ir u ironu. A nei gyva, nei mirusi: laikykis, Vera, eik lyg su tuiais kibirais, nesitempk - mintimis jai isakinju ir meldiuosi. Tam Melkno korovi. Melkno Vera eina doit". Matau, kad jie pradeda kaimu domtis, tai a prie j dar ariau prijau, krtin atstaiusi, kalbinu, aipausi. Tuo metu Verut dingo mike. Komunistai surinko visus kaimo mones, suruo miting, mal lieuviais apie duokl didiajai tvynei", pamal pamal, paragino, prigrasino - ir idundjo atgal. Trys strib prisd veimai ir vienas - garnizono kareiviu. Kai sutemo, kai m atjo Saul su Svajnu. m abu mudvi buiuoti..." Ai, brangio sios, mums padjote ivengti kruvino mio", - dkojo. I tikrj, riesta bt buv partizanams - juk Kalvi mikas toks nedidelis. A labai graiai sutariau su Svajno tvais Gataveckais. Kart su viena mergina atjo pas mus Sauls mona. Pra gauti vaist, nes j partizanai nebeturi. A bijojau pasitikti atvyklmis, vaist t kart nedaviau. Gal ia kokia klasta slypi? Man pasirod itartina. Netrukus pas eimininkus atvaiavo keturi stribai. Gryion brazdjo atjnai. Kur t grai poni padjot?" Nebespjau pasislpti. Atmosfer suvelninti norjo eimininkas, jis ant stalo trinkteljo samagono butel. Ilindau i savo kampo, prisdau prie strib, gerinuosi, o ie inodami, kad kaimo mogus j bijo, aiposi: Gali gyventi pas eiminink, jo dar nesiruoiame kraustyti, kur mekos iemoja..." iurpu nukrt tie strib odiai. Ruden jau grome Kaun... Vien vakar ms but Parodos gatvje kakas sakmiai pasibeld. irdis virpteljo, bet atidariau. Ant slenksio - keturi ginkluoti vyrai. Prisistat: Mes liaudies gynjai i 37

Jiezno. Vaiuosite su mumis." A niekur su jumis nevaiuosiu, ar a savo vyro neturiu", - narsinuosi, bet irdis jau ukulnius nukritusi. Nesiakok. Toks saugumo sakymas". Pasirodo, silo galas buvo Veruts rankose. J sum Jiezno stribai, o i idav ir mane. Tard Kaune toks majoras Chudska. A spiriuosi: ko js su manimi vargstate, kad a neturiu k pasakyti, jokiu ban dit, jokiu Sauls ir Svajno nepastu, i Kauno nuvaiavau kaim, kad vaikai badu nenumirt. Matyt Chudskai nusibodo terliotis, tai perdav mane majorui ukovui. inai k, Liuda Rinkniene, galime labai graiai susitarti, a sakysiu, kad tavs daugiau nebejudint n viename valsiuje, kur tu kada nors vei savo vaikus ginti nuo bado", - postringavo saugumo tardytojas, - bet utat tursi man visk papasakoti, k matysi Kalviuose". A vl savo. Kas j rankas paklidavo, pajusdavo, kad yra pakabintas vir bedugns. Ir u k, Viepatie? Siaubo banga paliet ne tik mane - ir kitus ms. eimos narius. Mane su seseria Gene ive Petrain 6-j fort. Prisimenu, kaip laukme pakeleivingos mainos, nakvojome su kareiviais tame forte, o i ryto sunkveimiu atve iki Rumiki krykels. Toliau kelion arkliais, atve iki Jiezno. ia mane tard, kankino... Sesers Gens neliet, nes ji maai k buvo maiusi, nesuvok t dalyk. Tad sikibo mane lyg erks. Stato prie sienos ir auna. Byra sienos ir krosnies kokli dulks... K dar sugalvos tie tardytojai? Pradjo kankinti badu. Pamenu, tris dienas n trupinio burnoje neturjau. Tardydavo budeliai rusai naktimis, ant stalo dubenl kos su spirgais (lietuvikais!) pasidj. Taip mane (kartu ir seser Gen) tardymo kameroj ilaik vis savait. Vis provokuodavo: Na vas odna rasskazala. Vas vydala". O a ir nesiginu. Ar man svarbu, k ta boba ant mans papasakojo. Suman mus su Vera suvesti akistaton... per duris. Atved saugumieiai mane prie dur, liep klausytis, k kitame kambaryje pasakoja tardoma Verut. Klausausi - kur dingsi. Girdiu - pasakoja vienus niekus, nieko rimto. Kaip mudvi skalbdavome mikini nosinaites, kaip su odekolonu jas laistydavome. Bet juk tai i meils!.. Nra kabliuko. Sibir ive Petr Gataveck. Motina liko, nes slapstsi. Pas Juz radau Gataveckien. Ji rypavo: Kur a dabar dingsiu? iem mons nepriima slapstytis..." A pasiliau jai vaiuoti Kaun pas mus. Tuo metu atjo ir Antanas Gataveckas - Svajnas. Motinajam priekaitavo: K tu padarei? Namus, vaikeli, sunaikinai..." Mama, nekalbk taip graudiai, - atsak snus. - Ar tai mes kalti, kad Tvyn nuo raudonj budeli giname. inok, kad tu esi partizano motina..." sisodinau Svajno motin veim ir veuosi Kaun. Vaiuojame 38

per Kalvi dvar. Priartjome prie strib bstins. Gataveckien ant galvos usimet skar. Vliau Gataveckien suinojo apie savo Svajno mirt, ateidavo pas mane ir isiverkdavo. Ir dabar prisimenu t jos raud: O js, drabni paukteliai, nulkit pas mano sneli, pasakykit, paukteliai, kur jis guli, baltas snelis..." Subaien suinojo, kad Gataveck snus ukastas ydu kapuose iemariuose. O Podidajevas mane vis terorizavo, agitavo iduoti draugus. Po saugumo dmesio mons manimi nepasitikjo, bet, nieko neidaviau. Panorau padt Gataveckams. Sakau saugumieiams: Duok man palaidoti bent vien bandit, tada jie patiks." Kuri?" - Svajn..." Vaiuok iemarius." Pranas Melknas dav veimaiti su arkliu. Prisipraiau Subai vanyioti. Svajno sesuo Anel veimo iaudus kio eis butelius samogono, idjo kelionei msos. Nuvaiavome iemarius, nujau pas Podidajev, klausiu, ar leisite isikasti lavon. Subai nusitempiau ukandin, pastaiau buteli samogono, o Podidajevas dav keturis vyrus i dabokls. Buvojau pavasaris, vento Pilypo atlaidai. Laidojimui i sesers Anels gavau paklodi. Atkas. Lavonai, kaip iandien pamenu, guljo purve, Antan Gataveck-Svajn painau i uniformos enkl. Svajn djome paklodes. O a veiman pasimiau dar jo vark... Vaiuoju i iemari ne plentu, o viekeliu - Kalvius pro dvar. Prieakyje, gal u trij su puse kilometro - Slimino mikas. Atvaiavau. Bgu Liaukos - tokia buvo Silvestro pavard - vietinio ruso sodyb, budinu: Kelkis, atveiau Antan, padsi man parneti kluon". Tas kluonas liko, nors sudeg jo namai. Mes iklme Svajn ir paklodje nuneme pelud. Udarme kluon, Subaiui atidaviau arkl, o Melknui - veim. Man liko tik Svajno varkas. J parsineiau savo namus Kaune, Parodos gatvje, popieriun suvyniojusi. Deja, iki iol jis neiliko. Kur jis dingo - sunku pasakyti. Atvea Antan Gataveck-Svajn karste, lauke stovi Antano tvas Petras, jau i Sibiro gris, verkia sesuo Anel, o motinos nra - ji Kaune. Visi iri ir mato, kad Svajno dein koja un nugriauta. Klaikios buvo Svajno laidotuvs - vietinis ruselis Daranovas su kumeliu karst nuve Kalvi kapines. Bet, inokite, kad tos kapins - u puss kilometro nuo strib bstins. Kumelys prunkia, vos piestu nesistoja. iaip taip karst nuleidome duob, ukasme. Verkdama prisiminiau visk, k a inojau apie Antano Gatavecko-Svajno gyvenim, k buvau girdjusi apie jo vaikyst ir jaunyst i jo tv ir draug. Kart, per ventas Kias atjo i miko Cibuliukas kaim. Pavalg pas vien kinink ir jau norjo ieiti, bet tas usispyr: niekur a tavs neleisiu, eik mano kluon ir gerai isimiegok. Jums mike miego trksta... Susigund vaikinas - tikrai, kodl nenumigus vent Ki 39

nakt kluone - kartu su gyvulliais... O kininkas, kol Cibuliukas skaniai miegojo, nubgo pas stribus - tik puskilometris nuo dvaro buvo j irtva. Guliu a kluone, vliau pasakojo vaikinas, girdiu irgt irgt sniegas, kas gi tai, juk dar ne rytas, eimininkas su Kaldomis ateina pasveikinti. Prigludau prie kluono dur - ogi kareivi pilnas kiemas. A prisispaudiau prie kluono dur ir dar spjau pagalvoti: o juk nieko dar gero gyvenime nemaiau ir reikia ti. Vienas stribas ateina kluono ukabinti, kad nebepabgiau, oviau ir pataikiau tiesiai automato vamzd. Pasinaudojs tuo trenksmu, a iokau laukan, kailinukus permeiau per tvor ir per raist - mikan. Stribai pradjo audyti tuos kailinukus ir padeg kluon. Prabgo daug metu- Nepaliko saugumas mans ramybje, taiau nei vienas mogus per mane nenukentjo. iandien su aaromis akyse ir su meile irdyje galvoju apie i ms ijusius. Pasakojo Liuda Rinknien-Neringa

Rumiki - Pravieniki partizanai


Pravieniks - tai visai Lietuvai inoma vieta. ia Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo kurtas kaljimas, vokieiu okupacijos metais ia irgi buvo kaljimas, ir iandien ia yra kaljimas. itoj vietoj 1941 metais besitraukdama raudonoji armija sukrt vis Lietuv, iauriausiai iudiusi visus kalinius, priirtojus, vis tarnybos personal, senelius, j eimas, moteris ir vaikus. i vieta amiams rayta tautos kani istorij. Ir labai, labai maai kam inoma, kad pirmose Pravienikse, vaiuojant per geleinkelio perva stovykl, deinje pusje link Vilniaus stovi maas geleinkelio tarnybos namelis, kuriame buvo kelio meistro Trapuilos ratin. itoje ratinje, meistrui Trapuilai nieko neinant, 1944 m. ruden penki asmen patriotikai nusiteikusi tauri jaunuoli grup, vadovaujama Lietuvos kariuomens puskarininkio (vyriausiu ir amiumi) steig organizacij Lietuvos Nepriklausomybei ginti. Jie buvo pasiry ne tik aukoti sveikat, bet ir savo gyvyb, o taip pat savo eim likim, palaik ry su atskirais partizan briais, paddami jiems susijungti, teik informacij, platino lapelius, raginanius vienyti patriotin veikl prie soviet okupacij. A sukriau partizan himn. Jis buvo paraytas ant lapo, papuoto tautinmis juostomis ir Vyio herbu. 1945 met ankstyv Velyk ryt is lapas buvo ikabintas 40

senose Rumikse ant banyios dur, tos paios banyios, kuri dabar stovi ant kalno. Himno tekstas buvo toks: Ginklai dar nesurdijo, nesuklupo dar irgai Skausm Tvyns irdyje jau neiosim neilgai. Paslapiomis nabda girios, alios lankos ir kalnai, Kad ieis i giri vyrai, kaip senovs milinai Rks laukais liepsnotas rkas, susibuos ir uolai, Plaiais viekeliais Tvyns vangins vyrai su ginklais. O tada daina galinga Kaip griaustinis nuaids, Lietuva Tvyn ms aliais bromais suyds. Vienas i ios grups nariu prisimen tok epizod. Eina Laisvs alja geleinkelio stoties link, automatas susuktas megztin po paastim ir galvoja: Sugaus su ituo aisliuku, suaudys mane. Jokios baims nejauiu, tik gaila gyvenimo ikankintos mamos, kuri labai, labai verks. Geleinkelio stotyje, dar nepajudjus traukiniui i Kauno link Pravieniki, prieina grups draugas, pasisveikina ir klausia, kas gero. Pairjs jam akis, pirmasis sako: Juozai, eik i ia" - ir akimis rodo riull ant ems. Draugas suprato ir pasialino. Utenka vienos aukos, kita nereikalinga. Kai kas gali pasakyti, kad to laiko ms partizanai ne visada elgdavosi teisingai, kad kartais jie bdavo iaurs. Bet pagalvokime, kiek ms prieai buvo iauresni. Jie ne tik iauriai udydavo ir kankindavo kovojanius ir ginanius savo tv, seneli, vaik ir tautos laisv, jie dar iniekindavo turgaus aiktse j lavonus. Legenda byloja, kad saldiausias pasaulyje - kdikiui motinos pienas, lengviausias kdikis motinai ant rank ir kieiausia - tai motinos irdis, kuri vardan tautos stiprybs vieninteli savo sn paaukojo miriai. K ikentjo irdis motinos, kuri, matydama savo snaus iniekint lavon turgaus aiktje, negaldavo prie jo prieiti. Pagalvokite ir apie tuos dvideimt meius taurios irdies jaunuolius, kurie prailusi motin peregnoti ir su kryeliu palydti buvo pasiry numirti u Tvyns laisv. Ir variausiam kviei lauke pasitaiko piktoli. ito negaljome ivengti ir mes. Tam buvo labai palanki dirva. 41

Jeigu atmintis neklysta, 1945 m. gegus mnesi man neinomom aplinkybm saugumas iaikino ms grup. Tris jos narius - Alfon s epkausk, Juoz Bieliausk, Stas Kazlausk (ms grupje dar buvo Juozas Vilinskas ir Pavasaris, kurio vardo neprisimenu) - sum, nuteis po deimt met ir ive iaurs lagerius. J eimos buvo deportuotos taip pat iaur. Kai kuri kaulai ten ir palaidoti, ir ne liko sn, kurie juos pervetu Lietuv. Lik nesuimti, jau mir ir palaidoti Tvyns ventoj emj, o kiti dar gyvi ir sveiki. Ir jiems tas laikmetis buvo nelengvas. Vienam mama buvo pasakius: Vaikeli, tave Alfonsas epkauskas, Juozas tik Dievas isaugojo. O gal ir Die Bieliauskas ir Stasys Pakeviius vas! Tad, brangs mons, vaiuo dami per Pravieniki geleinkelio perva pavelkite deinje pusje stovinti nameli ir nuleiskite galvas, nes ir ia maa moni likimo dalelyt buvo paaukota Tvyns laisvei... Pasakojo Stasys Pakeviius-Vytenis

asli partizanai
I asli krato kils Benediktas Trakimas-Genelis yra apras savo keli rezistencij, ir jis jo mano gimtomis apylinkmis. Todl noriau ir a kai k papasakoti. Esu gims 1922 metais Rudi kaime. Nekalbsiu apie prieastis, atvedusias mane 1944 metais Jovaro br. iandien neatsimenu, kas man sugalvojo Lazdyno slapyvardi, taiau ji neiojau kelis metus, kartais pamirs savo tikr vard. Jovaro bryje buvau tol, kol ms vadas uvo. Perjau Dramblio br. Ir ia rank nenuleidome, o kovojome prie okupantus. 1947 metais partizanu skaiius gerokai sumajo, nes pradjo vyrai idavik pagalba legalizuotis. A buvau nutars nevaiuoti Vilni, o likti mike. Tas sprendimas mane ir igelbjo. 42

Ms aktyviai veiklai neigiamos takos turjo moni veimas j Sibir: juk tai buvo ms globjai ir maitintojai. Ive ir mano mam su penkiolikmeiu broliuku Krasnojarsko krat. 1949 metais nuvaiavau iaulius. Ten ir patekau i saugumieiu rankas. Vilniuje pasak, kad esu nuteistas 25 metus Maskvoje ypatingojo teismo". Lietuv grau tik 1969 metais. Dabar gyvenu Kdainiuose. Esu suras 19 ms krato uvusi partizan, prisiminiau ir dar 15 partizan pavardi. Jie liko gyvi, taiau prajo ne maesn pragar emje. Petras Klimaviius-Uosis i Vilioni kaimo buvo A rinktins vadu. Taiau idaviko J. Markulio-Erelio padirbtais dokumentais ivaiavo Vilni legalizuotis". Buvo nuteistas 25 metams ir kaljo Irkucko lageriuose. Ten greitai ir mir. Jonas iius-Pabaisa i Aitekonj kaimo buvo Karino bryje. Mir lageryje Krasnojarsko krate, Krivliake. Zigmas Dzeventlauskas-Lieptas - i Lli kaimo - mir Norilske. Pasisek itverti lagerius, tremtis ir grti Lietuvon iems partiza nams: Motiejui Bulaukai-Kolumbui, Bernardui Arboiui-Liepsniukui (abu i Rusi kaimo), Edvardui Kareckui-Vabalui ir Alfonsui Tveragai-

Petras Klimaviius-Uosis tremtyje 1955 metais

Bronius iius-vytis tremtyje Krivliake 1957 metais

43

uolui i Budeli kaimo. Deja, Lietuvon sugro, bet jau numir Pranas iius-Vjas, Liudas Kavaliauskas-Perlas, Bronius iius-ilvytis, Jonas iius-Pabaisa. Mir Norilske Marinauskas-Tauras i iobikio, kurio vardo neprisimenu. Pasakojo Motiejus Rudis-Lazdynas

Dainavos - Kaugoni partizanai


ios mikingos vietovs isibarst prie Vilniaus - Kauno gelein kelio. Viekelis, veds asli - Papariu keli, lapiu met laiku automainoms buvo netinkamas. Vietos gyventoj liudijimu, ia sunki partizano duon pokario metais pasirinko vir 200 i kaim vyr. 1944- 1945 metais geleinkelio darbininkai buvo atleidiami nuo tarnybos sovietinje armijoje. Kad ivengt ties rus - vokiei frontuose, vietiniai jaunuoliai veikiau pasirinko mik nei tarnyb ar darb okupantui. 1944 met vasar rusai Kaugonyse reng aerodrom. Kadangi besitraukdami vokieiai buvo sunaikin knygas su gyventoj sraais ir gimimo datomis, rusai temp jaunus mones armij, neirdami j amiaus. Vert dirbti ir aerodrome. Ir geleinkelyje, ir aerodrome dirbantys inojo, kad bet kada gali bti prievarta siuniami front. Jie lauk progos pabgti nuo priveriamj darb jungo ir prisidti prie mikuose besibriuojani partizan. Andriui Petkeviiui tada buvo dvideimt atuoneri. Gyveno Kaugo nyse, buvo kiek ratingesnis u savo bendraminius - mat, Lietuvos kariuomenje tarnavs puskarininkiu. Andrius suprato, kad btina partizan bryje karika drausm. Kitaip, sak jis, sime visi be prasms. Tuo metu alias Velnias Ukmergs apskrities Musnink valsiuje kr partizanins apygardos branduol. ia buvo susirink apie 200 partizan. Andrius Petkeviius susitiko su aliu Velniu, apkalbjo reikalus, btinyb turti bendr vadovyb. Gro jis Kaugonis jau kaip Didiosios Kovos rinktins kovotojas, o kai i iaugo apygard, Andrius Petkeviius, buvo paskirtas A rinktins 4 kuopos vadu. Tada kartu su juo bryje kovojo broliai Vladas (slp. Valerijonas, g. 1924m. iuo metu gyvena Kaiiadoryse) ir Vincas (g. 1923 m.). Partizan brys augo. Prasidjo didels netektys, taiau jauni mons i miko njo, matydami, jog gyvenimo jiems jau nebus. Juk 44

Vladas Petkeviius-Valerijonas

Vincas Petkeviius-Dobilas

rusai aud ir nekaltus mones, atsitiktinai buvusius susiaudymu su partizanais liudininkus. Atjo Lietuv ir dar viena klastn - iema. tai Jonas Stankeviius slpsi bunkeryje prie nam, Kaugonyse. 1945 metu vasario mnes sugaravo galv nuo smalki ir mir. Kovo mnesi, idavus Kriauinui i Karsok kaimo, Kaugoni mike myje su NKVD kareiviais uvo Aguonos brio partizanai Juozas ir Antanas Petkeviiai. Su jais buvo ir Antano brolis Vincas. Vyr lavonai buvo ukasti prie valsiaus, palaidojimo vieta slepiama. Prie penkiolika met ant partizan kap pastat asli mokyklos priestat. Du broliai Petkeviiai (Kaugoni kaime kas antras jo gyventojas turjo toki pavard) vaiavo mik malk. Vyrai nebuvo partizanais, nes jauniausias - dar besis vaikas. Prisirink malk, broliai pasuko i miko. Pamikje j lauk pasaloje pasislp stribai. Vyresnysis turjo dokumentus, o jaunlio gimimo liudijimas buvo liks namuose.. Tada vyresnysis pripra stribus, tegul sulaiko brol, o jis greitai atveis popierius. Nuvaiavus pusimt metr, vyresnysis igirdo automato serij... Nebuvo partizanu ir Petras Petkeviius, taiau iauduose buvo pasidars bunker, nes slapstsi nuo mobilizacijos. Kai sodyb apsupo kareiviai, Petr tokiame bunkeryje nebuvo sunku surasti. Siauraakis kareivis su ypsena veide paleido kulk... 1945 met rugpjio mnesio viduryje partizanai atjo Mastausko 45

sodyb Civiki kaime. Bryje buvo 13 vyr. Vasaros kartis kiek atlgs, todl vyrai sdjo kur kas suman. Stasys pamat keliu vaiuojanius stribus. J buvo gal dvylika. Nenujausdami pavojaus, idavikai vaiavo drsiai, atki utaisytus ginklus. Susidrimas buvo neivengiamas, nes stribai sustojo ir pstute kitino sodyb. Partizanai paleido kulkosvaidio ugn. Gal deimt strib gal gavo i karto, taiau du iveng kulk. Vienas pasileido pakels medi priedang, o kitas pakl rankas. Bganio nesivijo, paimt nelaisv tarsi paleisti, prisaikdin nekelti ginklo prie partizanus. Taiau tas sugautas pasirod idjinis", pldosi, grasino kareiviu kertu, o progai pasi taikius, band bgti. ia j ir pasivijo partizano kulka. Paskui papra alia gyvenanti Naidzinavii. kad buvusius prieus ukast. Besi traukiantys partizanai pamat skubanius vykio viet kareivi sunkveimius. Prasidjo susiaudymas, taiau ilgesni m partizanai sivelti nenorjo ir atsitrauk. I pykio ir patirto pralaimjimo kareiviai pradjo siausti. Artimiau siose sodybose sum niekuo nekaltus Sakalinskus, penkiasdeimtmet Verb, du jaunuolius - Aleks ir Rom Bulackus. Suaud prie miko, taiau vienas i broli Sakalinsk ir Romas Bulackas pabgo. Aleks Bulack rado vliau mike negyv, mirus, matyt, nuo aizd. Tuos lavonus numet prie asli valsiaus pastato - atsieit, partizanai... 1945 met lapkriio 17 d. prie Kaugoni uvo Andrius Petkeviius -Aguona, ,A rinktins 4 kuopos vadas. Manoma, kad jis buvo iduotas moters. Jau 1947 met pradioje J. Markulio-Erelio idavyst paliet ir krat. Romasius Petkeviius (Varnnas) buvo isistas Vilni baigti vairuotoj kurs, kad galt legaliai dirbdamas atlikti ryininko darb. Ivaiavo Vilni ir negro. Jo likimas neinomas ligi iol.

Geguins - Rusi- iloni partizanai


Dar kart perjau savo gimtj viet mones, kalbdamasis su jais apie pokario partizan veikl. Gyv to met liudinink liko nedaug. Vis gi dalis vyresnio amiaus moni apie ms krato partizanus yra nepalankios nuomons, kalba apie tai, kad kai kurie partizanai buvo per iaurs. Taiau daugiau j prisimena kilnius kovotojus, vargusius varg ir nevarginusius moni. Esu gims 1933 met gruodyje, taigi, tuo metu jau buvau paauglys. Mokiausi asliuose, o nuo 1949 met ivaiavau mokytis Kaun. Taiau 1949 metais partizan ms krate jau beveik neliko. Savo akimis esu mats ir partizanus, ateinanius daugiausia 46

naktimis, ir dienomis siauianius enkavedistus bei stribus. Senesni mons iki iol nesupranta, kad tikrj partizan vardu veik ir vagys, ir plikai, ir, kas baisiausia, samdyti ir sisti MGB provokatoriai bei profesionals udikai. Apie tai jau nemaai rayta, bet seni mons maai skaito. Radijas, televizija tyli, dauguma laikrai irgi nerao. Mano nuomone, apie tai kalbti turt kunigai, kurie kaimo monms daro didel tak. Reikt konkreiais pavyzdiais i vietos apylinki aikinti monms apie smogik teror ir dor moni meit. Taiau banyia lieka nuoalyje, masins informacijos priemons upyl ms smon parnografija ir smurtu. Dabar apie kai kuriuos faktus. asliuose gyveno moteris, kuri turjo nesantuokin vaik Pran Raudelin. Motinos pavards neatsimenu. Pranas ijo pas partiza nus, glaudsi iloni kaimo mikuose. Matyt, buvo umaskuotas prieas, ir slapta pradjo tarnauti stribams. Turjo uduot nuudyti pat ali Velni. 1945 met liepos mnes Pranas Raudelinas idav alio Velnio bunker prie iobikio kelto, kairiame Neries ups krante. Tada alias Velnias per stebukl isigelbjo. Idavikas, nordamas siteikti savo eimininkams, iloni kaimo pamikje nuov partizan, nupjov jam galv ir maie nune asli stribyn*. Pabuvs stribu, idavikas ijo sovietin armij, po to gro aslius, band nusiauti ir, veamas Kaiiadoris, mir. Geguins - Buioni apylinkse didiausiu partizaninio pasiprie inimo organizatoriumi buvo kunigas Rudionis. Buvo grietas, pats saksi, kad jam reikjo gimti ne kunigu, o generolu. Kils nuo Baga slavikio prie irvint. Penki Paulauskai partizanavo iame krate. Broliai Zigmas ir Antanas (Vinco sns) uvo lageriuose ar tremtyje. Kiti broliai Pau lauskai - Antanas ir Jonas (Antano sns) po lageri sugro namo. Paulauskas Jonas, Jono (g. 1916 m.) buvo Lietuvos kariuomens puskarininkiu. Po kaljim ir tremties Lietuv grti neleido. Mir jau 1985 m. Vorkutoje. Buionyse mons atsimena Kaz Jaskut, mirus tremtyje. Senojoje Geguinje gyveno 1918 - 1920 m. savanoris Bronius Jaskutis. Palaidotas Buioni kapinse. iuo metu dar gyvi Antanas Karnueviius ir Antanas Zujus. Vietos mons geru odiu mini partizanus ii ir Dakevii. Putriki kaime partizanauti ijo keturi Balniai: du broliai Jonas ir Stasys (Adomo sns) ir Balnys Vaclovas, Petro bei Balnys Adolfas, Jono. Visi buvo nuteisti kaljimo, taiau gro Lietuv.
*is mogudysts faktas priskirtinas ne P.Raudelinui (A.S.)

47

Kaspariki kaime partizanavo Arboius Stepas, Adomo. Liko gyvas. Didel tak pasiprieinimo organizavime turjo Arboius Jonas, pramintas Karinu. Rusi kaime 1946 m. uvo per gaudynes trys jaunuoliai: Susla viius Vaclovas, Andrius (g. 1925 m.), Tatarnas Petras, Juozo (g. 1928 m.) ir Suslaviius Pranas, Prano (g. 1928 m.) Buckn kaime rusai, bgdami nuo vokiei 1941 m. birelio 26 d. nuov tv ir du suaugusius snus Matainus. Palaidoti iloni kapinse. I iloni kaimo uvo 7 partizanai. Broliai Adolfas ir Pranas Kindereviiai, Kindereviius Antanas, Igno, Dzeventlauskas Pranas, Jono, virblis Jonas, Felikso, virblis Bernardas, Motiejaus. Sako, kad Cikanaviius Stasys, Motiejaus partizan buvo pasistas tarnauti stribu. Join kaime inoma partizan rmj Suslavii eima. Anta nas, jo seserys Jadvyga ir Jan buvo nuteisti ir kaljo. Toks pats likimas itiko ir Suslavii Stas, Martyno. Paymtinas io kaimo gyventojas Dzimidaviius Pranas per vis okupacijos laikotarp isaugojs Trispalv ir ikls Atgimimo metu. Seserys Stefa ir Antos Mikneviits buvo partizan rmjos bei ryininks. Kartu su tvais itremtos. Gyveno Antanaii kaime. uvo broliai Pranas ir Antanas Dzimidaviiai, imanskas Jonas, Kazio. I lageri gro Grinkeviius Kazys ir imanskas Stasys. Pasakojo in. Antanas Paulauskas

Musnink partizanai
Musnink valsius priklaus A" rinktins 1-jam batalionui. Dabar sunku pasakyti, kodl unerio partizanai panoro jungtis su asli valsiaus vyrais, taiau tai buvo vienas i pai kovingiausi batalion Didiosios Kovos apygardoje. ia, nuolat keisdamas buvimo viet, apsistodavo alio Velnio tabas. inomos ios tab priglaudusios vietovs - iobikis, Pigonys, Kaugonys, Dainava, Geguin... Tarp bataliono kuop vad pamintini Andrius PetkeviiusAguona, Stasys Kavaliauskas-Dobilas, Vytautas Marcinauskas-Pluta, Martynas Mastauskas-Gandras, Feliksas Bagdonaviius-Boreckas... 1-jo bataliono vadu buvo Petras Petkeviius-Dramblys i Eiriogalos kaimo asli valsiuje. uvo 1945 met liepos 13 dien.
* * *

48

1945 met liepos mnesio 10 dien septynis Papgos brio partizanus prie iobikio upuol kareivi brys. Vietov atvira - alia tekanti Neris, nedidelis mikelis... Po pirmojo susiaudymo uvo kuopos vadas Feliksas Bagdonaviius-Boreckas ir jo brolis Vytautas-Topolis. Jonas Dakeviius-Papga, Antanas ika, uolas, Vynia ir Svajnas pasitrauk mik. Usimaskavo. Taiau kareiviai eiti mikeli nesiryo. Po pusdienio vyrai nutar ieiti, nes man, kad NKVD kareiviai pasitrauk. Jonas su Antanu paliko ginklus ir persireng valstiei drabuiais. Dl viso pikto, jei netyiom stribus sutikt. Taiau pamikje j lauk kareiviai. Bgti nebuvo kur... Reikjo perspti mike likusius, kad jie pateko pasal. Jonas pradjo bgti. Pasigirdo vis, taiau partizano kulka neliet. Mike buv suprato, o tuodu parvert ant pamiks ols ir surio rankas. Teis partizanus Ukmergje. Laikraiai trimitavo, kad suimti kraugeriai, ukietj soviet alies prieai, patyr usienio valgyb nipai. Brio vadui Jonui Dakeviiui-Papgai tada tebuvo atuo niolika... Sunkiomis netektimis buvo paymti tie metai 1-jam batalionui. Kovo 23 dien buvo upultas apygardos tabas iobikyje, o myje prie Dubi vienkiemio asli valsiuje uvo tabo virininkas Pilia kalnis. Prie tai - 1945 met balandio 13 dien Kaugoni mike uvo LLA 5-osios apygardos vadas Mykolas Kareckas-Serbentas.

Pelin kaimo tragedija


Pelin kaimas - vos trejet kilometr nutols nuo Kietaviki, taiau jau yra Trak rajone. Pats dainingiausias, su trankiomis vakarukomis, kur susirinkdavo deimtys plaiapei, auktagi vyr. Atjo 1944 met liepos mnuo, pats tragikiausias kaimo istorijoje. Okupantai puol audyti jaunus vyrus, dar nesuspjusius susiburti briuose, nepripratusius prie karikos drausms. iandien inome devyniolika jaun kaimo vyr, paguldiusi galvas u Nepriklausomyb. Tai keturi broliai esoniai. Jaunlis Motiejus buvo nuautas, Juozas - pakartas, Pranas - suimtas gyvas ir nukankintas MGB, Zigmas - dingo be inios. 1945 met pradioje bunkeryje Pagrandos kaime uvo penki partizanai: trys broliai Seliutos (Jeronimas, Laimonas, Albertas) ir du broliai esoniai (Kajetonas ir Vladas). Padjo galvas du broliai Bliujai. Albinas, brio vadas, myje buvo sueistas, nelegaliai gydsi Vilniaus ligoninse, taiau buvo suimtas ir nuteistas. uvo Sibiro lageriuose. 49

Pranas Bliujus buvo nuautas per NKVD kareivi puolim. Kovoje su okupantais 1945 m. uvo Darius Bliujus (g. 1926 m.), Jonas Bliujus Motiejaus, Antanas Valeckas, Jonas Bliujus, Andriaus. Pranas Kaz lauskas nuskendo Strvos upje, o Bernardas Leonaviius susi sprogdino bunkeryje Strvels raiste. Pranas Ramanauskas ir Jonas Jankauskas buvo rasti nuauti po rus puolimo. Per pokario suirutes sudeg Boliaus Malecko sodyba Senosiose Kietavikse, kur su eimininku sudegintos mona ir dukros Gen (g. 1928 m.) ir Jadvyga (g. 1930 m.)

Ignas Kuzineviius ir ei jo sns


Kaiiadori rajone Burbikiu kaime iandien jau retas ino apie Kuzinevii eim. Karo meto ir pokario suirutse paguld galvas Ignas Kuzineviius ir penki jo sns. O etasis po daugelio met mir Sibiro tremtyje.
* * *

Eleonora KALAUIEN, gyvenanti Kolukiki kaime (tai senas kaimas, ir su kolkiais nieko bendro neturi), pragyveno jau atuonias deimt eerius metus. Ji buvo vyriausia Kuzinevii eimoje, dar priekaryje itekjo u kaimyno Juozo. Grai gimine gavo Juozas: ei broliai kaip uolai, o Jonas gal ir visame valsiuje tviriausiu buvo: paims du vyrus u dir ir ikelia vir galvos. Mykolas u visus linksmiausias ir protingiausias buvo. Broliai, tarnav Lietuvos kariuo menje, neskubjo namo. Trys nujo pasienio policij, paskui Antanas su Mykolu ved, taiau vis laiksi ariau nam. Tvas buvo aulys, todl ir vaikams nepatar sdti namuose. 1943 metais sovietiniai partizanai upuol j sodyb. Vyrai neman pasiduoti, todl pastatai buvo padegti, o tvas Ignas sunkiai sueistas. Artjo 1944 m. liepa, Lietuvos moni kraujo upelio tekjimo pradia. Ir tragedija tai darbiai eimai... Tvas Ignas Kuzineviius jau 1944 m. vasaros pabaigoje pasidar slptuvl klojime, iaud prsle. inojo, kad pas j pirmj pasirodys rusai. Ir neapsiriko. Brys kareivi apsupo likusius po gaisro pastatus dar tada, kai vokieiai laiksi pakaunje. Klojime j ir rado, o sumu ive Trakus. Tada ir ijo penki sns mik. Greitai ive tv Sibiro lagerius. Ten uvo apie 1946 metus. Snus Antanas-Narsutis (g. 1911 m.) buvo brolio Mykolo parti zan bryje. uvo 1945 met pradioje Dainavos mike. Snus Jonas-Kazimieraitis (g. 1913 m.) - partizanavo brolio bryje. 50

uvo 1947 met vasar Raukins mike su kaimynu Juozu Kurmi laviiumi. Perlaidotas Kaiiadori partizan kapus. Snus Ignas-Vover (g. 1914 m.) - partizanavo su broliais. Iveng daug miri, mat brolio Mykolo t. 1948 m. su Raukins girininkijos eiguliu Juodoniu slapstsi Juodio sodyboje. Buvo apsupti, taiau pabgti nepavyko. Nuteis 25 m. lagerio. Mir Sibiro tremtyje. Snus Mykolas-Serbentas (g. 1916 m.) - buvo Lietuvos kariuo mens husaru, vliau - policijos jaunesniuoju leitenantu. Vadovavo partizan briui. 1947 met Slabados - Balceriki laukuose, pas Boli riup, apsupo NKVD brys. uvo su partizanu Pranu Taletaviium. Perlaidotas Kaiiadori partizan kapines. Snus Stasys-Kukalis (g. 1926 m.). mik ijo n atuoniolikos neturdamas. Mat vyresnij broli ti, taiau likimas lm jam likti gyvam. Jau 1956 metais idav uverbuotas jo draugas Albinas liuas i Slabados kaimo. Palaidojimo vieta neinoma. Snus Pranas (g. 1919 m.) - 1944 m. liepos mnesi sum namuose ir nuved Trakus. Ive Jarcev prie Maskvos, o paskui front Latvijon. 1945 met pradioje ten ir uvo. Apie tai eimai neprane.
* * *

- Kai uvo brolis Stasys, nuve mane kolkio pirmininkas ertobojevas Kaiiadoris, kad atpainiau ji, - pasakoja Eleonora. Buvo baisu: kulka prajusi pro aki, visas kruvinas. Neverkiau, nedejavau, savyje igyvenau sunkiai, bet isigyniau. Kur ukas brolio lavon, neinau ligi iol. Kankino stribai ir j. Tik savaip, odiais, keiksmais. Du kartus per savait reikjo registruotis milicijoje, nes pra, kad broliams laikus perduot. - Dar 1944 met geguyje, kai rusai artjo, toks protingas kinin kas Stankeviius agitavo mane bgti. Tu, sako, neinai, kas tai per mons, bk nuo j, nes ne tik Kuzinevii, bet ir tavo eimos nepaliks ramybje, - pasakoja Juozas Kalauis. I pradi buvo mike su Kuzineviiais, paskui usiregistravo, paskelbus amnestij. Bet nepaleido, mu, kankino. Nuteis 25 metus kalti. Dvylika met atsdjo. Deja, Kuzinevii eimos nuotrauk neliko.

51

Jonas Misinas-alias Velnias


1911-1947 03 11 IOBIKIS - Didiosios Kovos partizan apygardos sostin. Ta mintis nejuiomis uvald mane, kai ingsnis po ingsnio jau ia panerio eme. U ups matsi Kaiiadori rajono Padali kaimo apylinks, aplink puynai, smlt kalneli kepurs. ia susitiko apygardos partizanai, kad pagerbt uvusi ir iobikio kapinse palaidot Onut Misinien, apygardos vado Jono Misino-alio Velnio mon. Susitiko tie, kuri nepasivijo ekist kulka, nepalau tremi sopuliai ir kankinimai, kurie tikjo sulauksi dienos, kai gals atvirai kalbti apie sunki, bet garbing praeiti. ventos Miios vietos banytlje buvo aukojamas ikilmingai. velgdamas i pagyvenusi moni mald, a jauiau, kad jie niekada nebuvo pamir uvusi - tabo virininko Jono MarkulioVaiduoklio, kautyni vado Serbento, Piliakalnio, Karino... ...1945 met pabaigoje Onut palieka septynmeius dvynukus, kaljime pagimdyt dukrel ir ieina iekoti vyro. ali Velni randa prie iobikio. Taiau 1946 met vasario mnesi Ukmergs apskrities Musnink valsiaus Pigoni kaimo apygardos tab upuol ekistai. Tame susirmime prieo gretos buvo kelis kartus didesns... Myje kulka galv ir pakirto moter... B. Trakimas su keliais kovotojais sugro kovos viet, kad inet uvusiosios kn. O iobikio kapini kampelyje j palaidojo slapta, nakt, kad tik po daugelio met pastatyt ia kukl paminkl ir rayt jos vard bei pavard. iame susitikime susipainau su Jono Misino seserim Petronle. Jo snumis ir dukra. Buvo gera proga patikslinti kai kuriuos alio Velnio biografinius duomenis, nes net KGB duomenimis jie kitokie... Jonas Misinas gim 1911 met pradioje Panevio apskrityje Valmoni kaime (9 km. atstume nuo Joniklio). Tvai - Tomas ir Paulina - iaugino deimt vaik: 6 dukras ir 4 snus. Tv kelyje jis gyveno iki 1931 met, kol ijo tarnauti kariuomen. Nuo tada J. Misinas ir surio savo gyvenim su sunkia kario dalia: liko tarnauti virtarnybiniu. Ir dar. inome, kad 1946 met vasar Didiosios Kovos apygard sukrt didiul idavyst, kuri organizavo Vilniau universiteto docentas Juozas Albinas Markulis-Erelis. alias Velnias perdav vadovavim apygardai kapitonui Grietui, su kuriuo tarnavo kartu kariuomenje ir kuriuo pasitikjo. B.Trakimo-Genelio teigimu tai Juozas Stravinskas. Po ios idavysts apygarda smarkiai nukentjo.
52

Dar kelis mnesius buvo bandyta susirainti" su apygardos kovotojais alio Velnio vardu, taiau, iai umaiai lugus, J. Misinas buvo ivetas Maskv. Ten 1947 m. kovo 11 dien ugeso io didvyrik gyvenim gyvenusio mogaus irdis. Taiau apie visk i eils...
* * *

Liudininku odiais tariant, tai buvo tvirtas, auktas graus vyras. 1945 metais turjs apie 35 metus. Karikai pasitemps, reiklus sau ir kitiems. Turime duomen apie tai, kad jis baud ne tik ms tautos idavikus ir prieus, bet net savus, kurie buvo pagauti plikaujant. Turjo virilos karini laipsn. Tarnavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenje. Vokieiais greitai nusivyl, nes jie vert kovoti lietu vius j frontuose. Sako, buvo bu diniu geleinkelio stotyse. Frontui artjant, su ginklais pasitrauk mikus. Ten ijo ne vienas, o orga nizavs savo bendraygius toje rink tinje. Jonas Misinas Lietuvos 1944 metais Trak, Ukmergs, kariuomens virila Utenos srityse, dalyse venioni, Alytaus teritorij organizavo aktyvij rezistencij. Daugum kovotoj sudar besislapstantys nuo sovietins armijos jaunuoliai, buv tarnautojai, politiniai veikjai, auliai. Visi tie, kuriems grs represijos. Jie tikjo partizan bryje Lietuvai isikovoti laisv ir nepriklausomyb. Kovotojai buvo gerai ginkluoti, danas turjo automatin autuv, brys - kulkosvaidius. alio Velnio nuopelnai tvynei tie, kad ms kratuose partizan apygarda buvo organizuota viena i pirmj Lietuvoje. Kiekvienas ms jauia, kaip sunku kruvinajame pasiprieinime prie deimtis kart gausesn prieo jg. Iki pat karo pabaigos apygardoje nesijaut okupant valdia. Kiekvienas brys turjo savo veikimo srit - kaim, apylink, valsi. -...Perjome Ukmergs apskrit. Vietos man neinomos, sustojame prie vienkiemio... - pasakojo Benediktas Trakimas, - Pailsjs ir pasims ryinink, vykstu tab. Apylinks krmuotos, kalnuotos, matau, kad prie kiekvieno vienkiemio stovi sargybiniai. Radom tab. 53

einam vidun. Ten daug vyru, visi gerai ginkluoti. Vyrai gras, ypa gerai atrod vienas: auktas, juodi plaukai, tauraus veido iraika ir bruoai. Atrod didelios valios mogus. Turjo Lietuvos kario uniform... Tokia buvo mano pirmoji paintis su apygardos vadu aliu Velniu (Jonu Misinu). Ir pirmasis spdis mans neapvyl. Jis turjo neapsakom energij, organizacini talent..." Taip, tuo sitikino visi partizanai. Sako, NKVD daliniai per plaias ofenzyvas sunaikina ryius, iblako kovotojus, sudegina vienkiemius bei slptuves, taiau praeina trys-keturios dienos ir vl veikia sudtin gas apygardos tabo ir briu ryio mechanizmas. tabas keisdavo savo bstines. Jos buvo iobikyje, Kaune, Livint ir Ukmergs mikuose. Tai buvo drss mons. Sako, alias Velnias netnojo balose, nebraid pelkmis. Jei vaiavo, tai geru keliu, jei jo, tai variu miku. Tai kalba ne apie jo beprasm drs, bet apie ger ryininku ir informatori darb. tabas turjo gaus ryinink br, galjo apsistoti vos ne kiekviename vienkiemyje. ... Labiausiai j skyr i kit vietovs partizan kakokia paslaptis, mistika, - ra Juozas Daumantas-Luka knygoje Partizanai". - Lyg i Vaiganto rat Vaduvos krato. Tos nuotaikos buvo jau ir patys vardai - alias Velnias, jo pavaduotojas Piliakalnis, ryinink - Velnio ipera, kiti-ilvitis, Jurginas, Audra, Perknas, Skurys, Svyruonlis, Baravykas, Vynia, Vjas. Jo laikratis buvo alia giria", kur redagavo Gandras ir Tutinas... Mistika apgaubta ir jo veikla. Antai alias Velnias nubaudia nusikaltl ir palieka jo rankoje ar prie jo ratel su alio Velnio parau. 1944 met rudenio vakar alias Velnias su draugais atvyksta pas iobikio klebon ir paprao ipainties. Du kunigai iklauso ipainties keturiasdeimties vyr, suteikia jiems Komunij, ir vyrai isiskirsto kaimus, i kur kiekvienas buvo atjs..." Deja, ateina dideli sunkumai. Karas baigiasi, atsiranda daug laisv kareivi, kuri dalis nukreipiama Lietuv. Sovietin propaganda pasauliui paskleidia mit, kad tai klasi kova, kad tai neivengiama. Su iobikiu susij ir tragiki apygardos tabo vykiai. 1945 met pradioje NKVD aretuoja alio Velnio mon. Tada, palik vaikus kaitais, kovo mnes, enkavedistai parao laik aliam Velniui ir pasiunia per mon. Matyt, kad kareiviai eina moters pdomis. Ji suranda tab Musnink valsiuje, diaugiasi susitikimu, verkia dl likusi nelaisvje vaik. Taiau po nakties stovyklaviet upuola kareiviai. Myje va ne tik keli kovotojai, bet ir vado mona... J palaidojom nakia iobikio kapinse, - ra vietos klebonas. - Apeigos buvo tik duobs palakstymas. Paties alio Velnio tada nebuvo."
54

Vliau tabas sikuria iobikio paaugli prieglaudoje. Prie pat Velykas ji upuola Musnink garnizonas. Kautynse uvo daug parti zan, tarp j ir tabo virininkas Vaiduoklis. Taiau ir tuo apygardos tabo bdos nesibaig: vyko sunks miai su reguliariosios armijos, prajusius universitetus vokiei frontuose, kareiviais. Jie buvo skaiiuojami tkstaniais, turjo ne tik patrankas, kulkosvaidius, bet ir sudtingesn technik: tankus, arvuoius... Sunks miai prajo iloni mike, prie Dubi vienkiemio. Partizan nuostoliai buvo dideli. Viename i mi jis praranda ir antr jam brang mog. Ar nepalt net ir tviriausias vyras po toki neskmi? - Po monos uvimo alias Velnias man guodsi, kad jauniausio vaiko net ir nemats, o dvynukai kakur internatuose rusikomis pavardmis gyvena... - prisimena Genelis. 1946 metais apygardos vadovyb pakliuvo gerai paruot ekist pasal. Jiems pasitarnavo ms tautos idavikai. ... Pagal sovietinius tvirtinimus 1945-1946 alio Velnio gaujos liaudies gynj ir kariuomens jgomis buvo likviduotos, o alias Velnias ir jo pagalbininkai suimti. Es alias Velnias nusiud (...) Jei sovietinis altinis trumpai mini, kad alias Velnias suimtas nusiud, tai jis turjo nusiudyti, praregjs pagaliau klast" (J. Daumantas Partizanai"). Liudytoj pagalba mums pavyko isiaikinti kelis sunkius, dar neapraytus, Jono Misino gyvenimo tarpsnius, kai veid jam alsavo mirtis. *** 1944 met rugsjo mnes Krivoni, Pabers, iloni kaim jaunimas susijung br. Jie painojo vienas kit nuo maens. Algiui Grendai, Jurgiui Kindereviiui, Antanui Grendai, Pranui Dzventlauskui, Stasiui Civanaviiui partizaninei kovai patyrimo trko, todl jie, suinoj, jog ilonis atjo alias Velnias su 13 vyr, prisijung prie j. tab kr Pigonyse. J brys vadinosi skrajojaniu, nuolatins dislokavimo vietos neturjo, blaksi kartu su apygardos tabu... 1945 met vasaros gale buvo apsistoj irvint mike. Mediai jau dabinosi pirmaisiais geltonsnapiais. Stebtojai prane, kad stovykla viets kryptimi atvaiuoja maina su NKVD kareiviais - j buvo apie dvideimt. Jonas Misinas nutar stoti mi. Maina privaiavo iki keliuko poskio - beliko iki sugulusi par tizan apie 20 metr. - Ugnis! - pasigirdo komanda, ir trisdeimt ei kovotoj ginklai ispjov ugnies kamuolius. Kareiviai sugriuvo pakels griov ir
55

atsiaudydami trauksi, palik umutus ir sueistus. Tada sueid Jonui Misinui koj. Kulkos perov ukulni, taiau kaulo neliet. Sueist apygardos vad ive iobik. Vadovavim briui paved Jurgiui Kindereviiui. Brys gro Krivoni mikus. Tu paiu metu ruden - jie buvo Paberje... Nuo Krivoniu Joinus jo 7 stribai ir j leitenantas. Partizanai inojo, kad kiekvienas strib apsilankymas kaime - nelaim kininkui, mokytojui. Nutar stoti m. Vyrai usimaskavo, ir, kai brys priartjo, sutartinai sukaleno automatai, supokjo autuvai. Stribai dar puol pamikn bgti, taiau visi buvo nukauti... Prie pat 1945 metu v. Kaldas partizanai stebjo keist regin. I Join kaimo, asli link, vaiavo veios, o jose prisismagin" trys stribai. aud or, kaliojo girti liaudies gynjai", apvarin kaimo kininkus, prisigrob lainiu ir skilandi, band ir dain sudainuoti. Taiau j nutrauk partizan viai. 1946 pradioje prie br buvo pasisti kareiviai. Trumpos kauty ns vyko Pabers kaimo pakratyje. Tada buvo nukauti trys kareiviai, partizanai nenukentjo. Kerydami u tai, NKVD sudegino Taparausk sodyb.
* * *

1945 met liepos mnes prasidjo didioji NKVD ofenzyva. alio Velnio tabas tada buvo Budeli kaime, asli valsiuje. Keliuose Jurgino bunkeriuose ilsjosi gal 30 partizan. Tiems kurie ruo bunker prie pat Neries, po isikerojusiais karklais, iradingumo netrko: buvo kasta i ono taip, kad pati patalpa atsidr po tankiais krmais, ijimo anga umaskuota vytelmis. Ikast sml vyrai sumet Ner, o toji savo srauniu vandeniu naikino kasimo pdsakus... ilt popiet prie bunkerio sdjo penkiese: alias Velnias, Pilia kalnis, partizanas Smilga, buvs prie apygardos tabo, Kolumbas i Jurgino brio ir neinia kaip atsirads jaunutis klerikas. Kolumbu buvo pasivadins Motiejus Bulauka i Rusi kaimo, kit ir pavardi neinojo. alias Velnias, aiku, vadas. Piliakalnis - apygardos tabo virininkas, saksi kils nuo emaitijos, pavards niekam nesisak. Tolumoje pasigirdo main imas. Tada ir pribgo MatainasStalinas i Mikalautiki kaimo, pranes, kad enkavedistai supa paner. Bgti sunku, nes ir kitoje Neries pusje matsi vaigdtos kareivi kepurs. Nutar pasitikti bunkeriu, tuo labiau taip vykusiai
56

rengtu karklyne. Pamau sulipo j, tik aliam Velniui - tvirtam ir petingam vyrui - tai padaryti per siaur ang sunkiau seksi. Mata inas apkam ang karklu vytelmis, panaikino pdsakus. Prasidjo skaudus laukimas. Po keliu minui pro vyteles vl lindo ranka. Vyrai paman, kad tai Matainas vis dar nepalieka pradto darbo, kol nepastebjo, kad mogus, grabaliojsis akose, apsirengs uniforma. Paskui pasirod automato vamzdis. Nieko nelauks Piliakalnis grieb vamzd ir patrauk save. Automat laiks sutriko, taiau tik pai pirm akimirk. Prapliupo viai, upuolikas itrauk automat, nes suprato, kad audyti beprasmika. Neinojo, kad bunkerio kampe jau guljo nuautas Smilga. Po keliolikos sekundi pro bunkerio ang krito granata. Pirmasis prie jos suskubo Kolumbas, sugrieb ir, nieko nelaukdamas, norjo imesti atgal. Jau buvo suskaiiuotos pirmosios mirti neanios sekunds, taiau visi su siaubu pamat, kad granata nepataik skyl, o, atsimuusi bunkerio lubas, krenta atgal. Visas laiko limitas inaudotas. Taiau dar nespjusi nukristi granat sugrieb Piliakalnis ir vysteljo. Ji sprogo prie pat angos, taiau jau iorinje pusje... Tyla. Nei viu, nei ingsniu- Nutar i bunkerio lipti, todl ilgai neutruko. Tik aliam Velniui teko pasimuistyti, kol jo plats peiai ilindo karklyn. Prie bunkerio granatos umuti guljo kareiviai. Tuo pat metu i kitos Neries puss sukaleno kulkosvaidiai, nukirsdami karklo akutes. Piliakalnis su Kolumbu nuliau netoliese auganius rugius. Dingo ir alias Velnias su i baims sutrikusiu kleriku. Rugiuose sulauk vakaro. Susig paskutiniam miui, kai u keli metr prajo kareiviai ir netoliese pasistat kulkosvaid. Tie dvoje nikuda ne denitsa - Igirdo padrasinanius save kareiviu odius. Piliakalnis su Kolumbu nutar liauti, nors aplink buvo daug enkavedist. Isigando, kai pamat, jog neveikia automatas. Beliko anksiau i alio Velnio pasiskolintas pistoletas. Piliakalnis isitrauk peil. I kalniuko pievele ritosi, bijodami isiduoti eidami. Paskui vl liau. Kelis kartus jaut kareivi alsavim. Paryiui jau buvo u puskilometrio nuo bunkerio. Tylu visur ant keliuko. Atsistojo, nordami, kad sargybiniai isiduot. Niekas neaud, kareiviai jau buvo pasitrauk. Griovyje usirk, o po keli minui slapstydamiesi nujo Jurgino brio dislokavimo vieton. alias Velnias tada iveng spst. Nujo Kaugonis, kur veik A rinktins kuopos vado Aguonos brys. Miuose prie Budeli kaimo tada uvo trys partizanai - Smilga, Kaceviius-Dagilis ir brio vadas Jovaras.
57

Vietiniai partizanai iaikino, kad alio Velnio slptuv kareiviams parod buvs partizanas Pranas Raudelinas, apie 30 metu amiaus, uverbuotas KGB. Po idavysts i tviks pabgo.
* * *

1945 metu kovo mnesio 27 dien alio Velnio tabas buvo sikrs iobikio vaik prieglaudoje. Tuo metu NKVD kareiviai sek partizan judjim, turjo savus informatorius. Kova buvo negailestinga, taiau nelygi, nes puolani gretos turjo imtus kareivi. Partizanai trauksi Neries ups link, taiau juos persekiojo kulkosvaidiais ginkluoti prieai. Susiaudyme uvo Jonas Markulis-Vaiduoklis, o Stasys Misinas-Senis buvo suimtas. Be to, Rusi Rago kaime sunaikinta tariama lauko ligonin, kur buvo gydomi partizanai. Du mons band bgti, bet buvo nuauti. Du ligoniai buvo suimti kartu su medicinos seserimi ir feleriu. MGB archyvuose esantys dokumentai nurodo, kad tuo metu LLA 5-tai apygardai vadovavo Serbentas, o alias Velnias buvo jo pavaduotoju. Toje kovoje uvo 5 partizanai, suimti gyvi 3 kovotojai ir 9 pagalbininkai. Partizanus idav yd tautybs vaik prieglaudos aukltinis, pravard Snieginis. Senis tardomas nurod, kad LLA tabas yra Vilniuje, Pilies gt. 11 ir Uupio gt. Nr. 8. Buvo suimta ir Povilaviit Aldona-Laukinuk, Indyra, kuri MGB vadina moter kuopos vade. Tuo metu ji buvo tabo ryininke. B. Trakimo-Genelio iniomis, ji uvo 1945 met kovo mn. 27 dien myje prie Dubi vienkiemio.
* * *

1945 11 19 d. Livintuose kartu su alio Velnio tabu buvo Dramblio, arno, Jurgino briai. Miko pakratyje krenosi lauas, buvo ruoiami pusryiai. Mat Dramblio brio vyrai atsive kiaul, dabar jos msa trauk visus vyrus prie skard. Staiga pasigirdo viai, kilo smyis. Partizanas aibas dar grieb nuo skardos kart msos gabal ir, mtydamas j auktyn, trauksi ginkl. Ne visi pamat, kai Pranas Petkeviius-Karinas u dviej ingsni nuo ugnies isities ant lapios rudenins ols, nuo kurios jau nepasikl. alias Velnias su breliu partizan metsi miko gilumon. Po neilgo bgimo subaltavo geleinkelio juosta. Staiga partizanas Kolumbas pamat, kad u bgli stovi rus kareiviai su unimis. Tada vyrai pakeit bgimo krypt. Kai persekiotojai liko, vyrai kiek sultino bgim. Po piet alias Velnias buvo pas Tarpumikio partizanus, netoli Kaiiadori miesto. I ia patrauk ilonis.
58

* * *

Myje netoli Join (Daubaro km., Dubiu vienk.) dalyvavo Jurgino, Dobilo, Genelio briai, alias Velnias, Piliakalnis su savo apsaugos vyrais. Buvo 1946 m. kovo 27 diena. Mis su NKVD kareiviais buvo sunkus. uvo Piliakalnis, Kirvis, Vanagas, ryinink Laukinuke. Partizan nuostoliai tuo nesibaig. Buvo sueista dauguma Dobilo partizanu (i tu moni sveikas tebuvo vienas). Paiam Dobilui dvi kulkos pervr krutin, taiau jis igijo. Mir nuo aizd partizanas Matainas. alias Velnias su Geneliu nusigavo Padali kaim, o Dobilo, Jurgino mones i Lli kaimo per Ner perkl Stasys Drumstas.
* * *

1946-47 metais MGB praved labai skming operacij, pa kertani Didiosios Kovos apygardos partizanin veikl. ioje akcijoje pirmu smuiku grojo gydytojas, vliau Vilniaus universiteto docentas, profesorius Juozas Markulis-Erelis, dr. Narutaviius, agentas, turjs MGB Erelio, uolo, Noreikos slapyvardes. Buvo siekiama sudaryti vaizd, kad MGB sukurtas visos Lietuvos Vyriausias ginkluotj pajg tabas (VGP) apima vis respublikos rezistencij, koordinuoja par tizan veiksmus, skiria apygard vadovyb. Didiosios Kovos apygarda dl savo geografins padties ir jos vadov naivumo, pirmoji Lietuvoje MGB buvo faktikai sunaikinta. Vien tik 1947 - 1948 metais su idavik iduotais dokumentais legalizavosi" ir buvo suimti 13 partizaninio judjimo vad. Kaiiadoriets Vitalijos Sabaliauskaits-Pakniens (ji partizan vado Jono Kimto monos sesuo) teigimu, gydytojas Juozas Markulis priekario ir karo metais gyveno ir dirbo Ukmergje. Buvo vidutinio gio, linksmas ir iradingas mogus. Taip jau atsitiko, kad toje paioje Vytauto gatvje gyveno ir Lietuvos kariuomens karininkas Jonas Kimtas, atsikls ia dirbti nam valdyb. Gretimoje gatvje gyve no kitas busimasis rezistencijos vadas Danielius Vaitelis-Briedis. Vyrus paint suved tai, kad j monos buvo mokytojos. 1944 metais liepos mnes Ukmergje pasirod soviet kareiviai. Ponia V. Paknien prisimena, kad J. Markulis su jais kalbjosi, klausinjo apie gra" gyvenim SSSR. 1944 - 1945 metais J. Markulis prisidjo prie rezistent. O liepos mnes Saldutikio valsiaus Kirdeiki kaime pas kunig P. Liutk MGB paliktoje pasaloje buvo laukiama svei". Kunigas jau slapstsi, todl
59

pasal pakliuvo du vilnieiai - universiteto darbuotojai J. Budrys ir J. Markulis. Istoriks Nijols Gakaits tvirtinimu (r. Laisvs kov archyvas Nr. 11, psl. 36), nuo tada ir prasideda J.Markulio, kaip MGB agento, veikla. Per tabo ryinink Anastazij Rumeviit-Narsut Ereliui (tada dar agentrin slapyvard uolas) pasiseka susipainti su aliu Velniu. Juos jung bendros paintys, jau minti Lietuvos kariuomens karininkai J. Kimtas bei D. Vaitelis, Juozas Stravinskas, buvs alio Velnio pastamas i tarnybos kariuomenje laik. alias Velnias, isekintas dideli neteki, nuolatinio persekiojimo, viename pokalbyje pasiprao bti pakeistas. Juo labiau, kad Erelis duoda suprasti, jog vadovaujama visai Lietuvos rezistencijai, graiai kalba apie kovos strategij, negaili patarim. Greitai ir pamain suranda - t kapiton Juoz Stravinsk-Griet. alias Velnias visiems sako, kad apygardos vadovavim perleis tik pastamo ir gero vado rankas. ia ir pakiamas jam Grietas, kuris, deja, yra MGB agentas nuo 1942 met ir ten vadinamas Gediminu. alias Velnias patiki idavikais ir 1946 met gegus 19 dien apygardos vadovavim perduoda Grietui, pats likdamas jo pavaduotoju. Kapitonas Grietas neskuba vykti Kaiiadori mikus, kur tuo metu buvo Didiosios Kovos apygardos tabas. Jis vadovauja" i Vilniaus, siunia nurodymus laikytis pasyviai, neupuldinti kareivi ir strib, nebausti idavik - KGB agent, nes tai iaukia atsakom reakcij. Tada ir ikeliama pagrindin MGB idja, kuria tikimasi sunaikinti rezistencij, tai vad izoliavimas nuo kovotoj. Greitai gali prasidti karas, todl reikia isaugoti jgas bsimam pasiprieinimui. Partizanams Vilniuje MGB jau ruoia pasus, su kuriais jie legalizuosis ir gyvens Vilniuje. Partizanas Algis Grenda-Pinavija teigia, kad Jonas Misinas 1946 met vasario gale buvo apsistojs bunkeryje Stasio Zablocko sodyboje Bertain kaime (prie Krivoni). Jam pasakojs Adomas MatainasDiemedis, kad sodyb atvaiavo lengvoji maina su keturiais mo nmis, nordami iveti j Vilni. iandien galima numanyti, kad tai buvo MGB kareiviai ir vyko eilinis idaviko J. Markulio-Erelio aidimas. Ivyko Vilni alias Velnias kiek vliau i Abromiki. 1946 met rugpjio mn. 12 d. MGB organizuoja visos Lietuvos rezistencijos vad pasitarim. Norima kurti vyriausij ginkluotj pajg tab. suvaiavim kvieiamas alias Velnias, taiau jis, tardamas klast, delsia. inoma, kad tuo metu apygardos vadas kapitonas Grietas atsiunia sunkveim asli apylinkje esant
60

Krivoni kaim, kuriame yra alio Velnio bunkeris. Maina grta be jo. t suvaiavim" nuvyksta tabo virininkas Genelis ir vado adjutantas V. Krilaviius-Vytenis. MGB agentams vis tik pavyksta tikinti ali Velni, kad jam btina atvykti Vilni. Pasitarimas jau prasidjs, darbas vyksta. Aitvaras paprao Onut Trakimait-Ok, tuo metu buvusi tabo ryinink, vykti automobiliu Abromikes, kur slapstosi alias Velnias. Oka yra apygardos tabo virininko Genelio sesuo, todl ja pasitikima. Rugpjio 13 dienos pavakaryje maina pajuda i Vilniaus Kauno plentu. Abro mikes pasiekia apie 8 val. vakaro. Sutartoje vietoje alio Velnio laukia iki vidurnakio, kai jau pirm valand ateina kelionn pasiruos alias Velnias ir Dramblys, lydimi Varnno, ermuknio ir Uosio.

Apygardos tabo ryininks seserys Trakimaits - Onut, Apalonija, Veronika

Vilniuje pasitarimas" vyksta toliau. Erelis dsto MGB aprobuot idj apie pasyvi rezistencij, siekiant isaugoti pagrindines partizanu pajgas ateiiai, kai usienis ateis pagalb. Svarbiausia isaugoti va dus, juos reikia apmokyti, ruoiantis aktyviai kovai prie okupantus. Kalbama ir apie bendr visos Lietuvos partizaninio judjimo vado vavim... Po pasitarimo alias Velnias paliekamas Vilniuje, kad susipaint su pirmosios pasitarimo dienos ikeltomis problemomis. Gal nujaus
61

damas nelaim ir nordamas apsidrausti, jis sako skubiai apygard grti Geneliui, Vyteniui ir Drambliui. Vyrai ivyksta apygard. Be abejons, MGB planavo izoliuoti ir iuos partizan vadus. Tai buvo paskutin alio Velnio valia, nes jis jau negrta apygard, o suimamas ir nukankinamas kaljime. Jo vardu MGB dar susirainja su Didiosios Kovos apygardos partizanais, taiau jau kalbama apie neesminius dalykus, siekiant nutolinti tarim, kad alio Velnio jau nra gyvo. Jau 1947 met sausio mnes Tauro apygardos vadovyb sitikino, kad Juozas Markulis-Erelis yra KGB agentas. Kit apygard vadai, kurie nedalyvavo 1947 met sausio 12 dienos pasitarime Tauro apygar doje, yra informuojami apie nusi kalstam Erelio veikl, siloma nepasitikti ir kapitonu Grietu. Lukos bunker prie Veiveri 1947 met vasario mnes kvieia mas ir Didiosios Kovos apygardos tabo virininkas Genelis. Atvyksta jis su Oka. Jiems aikinami moty vai, pagal kuriuos apygardos vado vai nusprend, kad Erelis yra i davikas. Taiau Genelis jauia, kad tie argumentai jo netikino, kad ia galt bti ir kova dl valdios. Jis Juozas Markulis-Erelis grta namo, kiek pailsi, suburia savo mones ir vyksta Vilni. Ereliui ir Grietui paaikina, kad patiks jais tik tuo atveju, kai jie parodys ali Velni gyv ir sveik. MGB agentai supranta, kad j aidimas su Geneliu baigsi. Paprao palaukti kelias dienas, nes alias Velnias Baltgudijoj, taiau j isikviesi. Genel su Oka siunia Kaun perduoti slaptaod. ia juos ir suima. Idavik jau niekas nesulaiko nuo teroro: vien po kito legalizuoja" kitus Didiosios Kovos apygardos vadus: A" rinktins vad Petr KlimaviiUos, tabo virinink B. Steponavii-Milin, kelis eilinius kovotojus. Vilniuje juos apgyvendina specialiai tam paruotuose bstuose, seka kiekvien j ingsn. Taiau iki 1948 met pradios j nearetuoja, nes vien po kito kvieia naujus partizanus legalizuotis", moko vairuotojais, darbina sandlininkais. 1948 met sausio - vasario mnesiais prasideda masiniai t legalizuot" partizan aretai. Vien Didiosios Kovos apygarda neteko 30 moni.
62

Erelis veikia liai meluodamas, bandyda mas tikinti visus, kad jis ess apmeitas, verklena dl didelio susiskaldymo. tai dar 1947 met kovo 29 die n laike Tauro apygar dos vadui vejui ir po litinio skyriaus viri ninkui Gedminui rao: ... apie tai, kad alias Velnias gyvas, sveikas ir laisvas, Jums rodys Didiosios Kovos apy gardos tabas ir jo ben dradarbiai, kurie gavo atitinkamus rody mus. Deja, tuo metu alias Velnias jau nu udytas, o jo komanda - saugumo kamerose. Beliks tik apygardos vadas kapitonas Grietas. Kitos apygar dos pripaista tik B rinktin. Kaiiadori mi kuose, vienkiemiuose kovoja atskiri partizan breliai, pavieni kovo tojai. Ities, kruvina alias Velnias kaljme 1946 metais. Juozo Markulio-Erelio idavyst ir tragika alio Velnio klaida. Gyvenimas parodys, kad alio Velnio organizuota Didiosios Kovos partizan apygarda savo funkcij atliko. Kaiiadori krate partizaninis pasiprieinimas, kad ir pavieniais kovotoj veiksmais, iliko iki pat 1956 met...

63

Benediktas Trakimas-Genelis, (g. 1921 m.)


Tv kis Naujaeerio kaime, prie asli, turjo 23 hektarus. Tvas Jurgis buvo mats pasaulio - gyvens JAV, mokjo bene atuonias kalbas, eiomis kalbomis ra. Buvo pilnas lietuvikumo. To imok ir savo eim - septynias dukras ir sn. Mama kilusi i to paties valsiaus Pauki kaimo - Emilija Marcinkeviit. Tvai sutar gerai, tie hektarai eim imaitino. Augau ketvirtas vaikas eimoje. Gimiau 1921 metu gruodio 15 dien. Karo pradioje buvau dvideimtmetis. I pradi naiviai tikjau, kad vokieiai suteiks boleviku atimt nepriklausomyb. Galutinai jais nusivyliau tada, kai buvau prievarta mobilizuotas vokieiu armij ir dirbau tiekju Gatine prie Leningrado. Turjau virilos laipsn. 1943 metais pabgau. Grau Vilni, paskui, persirengs civiliais drabuiais, vykau namo. O ia - traukinio kontrol. Bilieto neturiu, todl liepia mokti 25 markiu baud. Atsisakau. Kontrolierius ikvieia sargyb. Kai pamaiau ateinanius karinink ir kareiv, prie Vievio iokau i traukinio. Kilo smyis - sustabd traukini, pradjo audyti, taiau a pasprukau. Stengiaus per mik eiti link Kaugoni, bet atsidriau prie Kazokiki. Apsiklausinjau apie padti tvikje ir patraukiau nam pusn. Taip grau gimtj kaim. Vokieiai paliko mane ramybje. Dirbau ems darbus ir su baime irjau artjant i ryt front. Paskui atjo raudonasis maras, nuo kurio labai nukentjo mano artimieji, kaimynai, pastami. 1944 m. liepos mnes rus kareiviai akmis nudr ibavii kaimo gyventoj Aleks Marcinkevii, apie 53 met valstiet Liko 7 vaikai. Paslaptingai dingo Pranas Cikockas, Boleslovas Anupreviius, Pranas Marcinkeviius, Stabinskas... Valkakiemio kaime atjo keli kareiviai ir isived Virbal parodyti keli. mogus namo negro. Lli kaime du paaugliai berniukai kl rugius. Pasirodius rus kareiviams, pasislp kluone, tie vaikus rado ir tvo akivaizdoje suaud. 63 met mogus iprotjo. Kasdien i tolimesni kaim ateidavo kraupios inios. Supratau, kad bolevikin valdia keris ir man. Teliko vienas kelias - mik. inojau, kad asli apylinkse susibr tie, kam brangi Lietuvos laisv. Mano pusbrolis Bronius Marcinkeviius-Uosis nuved mane Klevelio kuop. Vyrai nepastami, gerai ginkluoti, o a stoviu prie juos ir lyg jauiu nepasitikjim. Kai pradjome kalbtis apie Tvyns reikalus, ledai itirpo. Daviau partizano priesaik, sugalvojo man Genelio slapyvard. Partizan kuopos vadas Klevelis (Survilaviius), suinojs, kad a karo mokslo ragavs, paskyr mane vadovauti apie 64

40 moni - pusei savo brio. Ei nam link Neries. Perjome Ukmer gs apskritin, vietos man nepas tamos. Jau sniegas ikrits, o a brendu su bateliais. Eina mano brys ikriks, komand neklauso, lyg ne karikiai bt. Bandau stab dyti, rikiuoju, aikinu komand, bet tai nieko gero neduoda. Apsistojame vienkiemiuose. Pasiekme anapus Neries Gelvon valsi. ia pirm kart pamaiau apygardos vad ali Velni. Auktas vyras, dr saus vilgsnio, rstus. - Ponas vade! - atraportuoju pagal statut. - Paskirtas brio vadu, taiau eiti pareig negaliu. - Kodl negali? - susidomi va Benediktas Trakimas das. - Tai gyvuli banda, o ne partizanai. Pirmame myje pakriks, jei neimokysim nors karins drausms pagrind. alias Velnias pakraipo galv ir sako kiek netiktai: - Surask mog savo vieton, tada atleisiu. Vl irikiuoju br. - Trumpai pasisakykit kiekvienas savo specialyb ir apie tarnyb Lietuvos kariuomenje. Eilinis", netarnavau", valstietis, amatininkas"... - leidiu pro ausis raportus. - Partizanas Putnikas, valstietis, buvau vyresniuoju puskarininkiu. Vedu ji pas vad, o alio Velnio adjutantas Dagilis (Kaceviius) sako, kad galiau bti atsakingu u radijo stoti. Sutinku. Dirbau neilgai, nes 1945 met kovo mnesi, mums esant iobikio prieglaudoje, stoti perdaviau Jonui Markuliui-Vaiduokliui. Suinojau, kad bolevikams prieintis Lietuvoje suburtas galingas pogrindis ir aktyvs briai. Lietuvos pasiprieinimo sjdis suskirstytas kelet apygard. Ms apygarda vadinosi Didiosios Kovos. tabe vyrai aukto gio, drausmingi. tabo virininku buvo leitenantas Vaiduoklis. Kautyni vadas majoras Serbentas. Daugelis ms parti zan ant rankovi neiojo apygardos enkl: trikampi su apygardos urau ir trispalve viduje. Leitenantas Vaiduoklis man iaikino organizacijos struktr, apygardos ribas. Jis pats pasiprieinimo

65

sjdi buvo atjs neseniai. Apygardos struktr, kovotojus alias Velnias suorganizavo dar 1944 metais. Ji buvo isidsiusi Traku. Ukmergs, Utenos ir venioni apskrityse. Kiekviena apskritis turjo savo rinktin. Apygardoje buvo 16 batalionu - po keturis kiekvienoje rinktinje. Batalionas turjo keturias kuopas, kuopa dar keturis brius. Tkstaniai vyru buvo veikianiu partizanu briuose, dar keli tks taniai pogrindyje, jau ginkluoti. alias Velnias turjo neregt energij, organizatoriaus talent, iki karo pabaigos valdios kaime nebuvo, kininkai duokli nemokjo. Briai veik jiems priskirtose apylinkse ir atsak u tvark jose. tai Trak apskrityje veik tokie partizanu briai (A rinktin): Vievio-Semeliki vals.-Donkichoto, iemari-Kruonio valsiuje Juodoji Kauk, Kaiiadori valsiuje iki Kauno - Rieuto, Karino kuopa. Perkno brys, Milino, Mekos, virblio, asli - iobikio valsiuje - Klajno, Klevelio kuopa, Genio brys, Jurgino, Vovers. Apie Kaiiadoris dar veik Morkos brys, taiau 1945 metais visi uvo. Apygardos tabas turjo dar savo apsaug. Karui baigiantis atsirado laisvesns soviet kariuomens, todl dal jos siunt prie mus, vis daniau vyksta kruvini susidrimai su kareiviais. Didjo strib, milicinink eils, nes ia lauk ne tik privilegijos, galimyb prisigrobti svetimo turto, bet ir atleisdavo nuo tarnybos sovietinje armijoje. Ms prie skaiius didjo ne dienomis, o valandomis. 1945 metais NKVD aretuoja alio Velnio mon, du jo snelius septyni metu dvynukus. mona buvo nia, kaljime pagimd trei vaik. Enkavedistai nutaria pasilikti vaikus kaitais, o moter isiunia pas ali Velni, kad ta perduot jam laik. mona savo vyr randa Ukmergs apskrityje, Musnink vals. Pigoni kaime. Matyt, ekistai sekjos pdomis, nes po nakties tabo stovykl upuol kareiviai su stribais. Kautyni metu uvo alio Velnio mona ir tabo virila. Tai vyko 1945 met vasario mnes. Padanjo raudonosios armijos puolimai. Kautyni vadas Serben tas nutar sustiprinti tabo apsaug, sujungs daug vyr. Tapo sunku manevruoti, apsirpinti maistu. tabo virininkas Vaiduoklis su tabu sikr iobikio prieglaudoje... ir tai 1945 met balandio mnes, prie pat Velykas, NKVD garnizonas upuol ten sikrusius partizanus. Kautynse uvo Vaiduoklis, dar du vyrai, Sen pam gyv. Taip Didiosios Kovos tabas buvo sunaikintas. Po savaits prasidjo didioji ofenzyva. Rus kariuomen apsikas nuo Kauno iki Vilniaus. Neries pakrante ir pagal viekeli apsupt plot jo divizijos kareiviai. Jau antr apsupties dien prasidjo kautyns, uvo trys ms vyrai, o prieo
66

gretose - karininkas ir septyni kareiviai. Apie pietus - vl susirmimas, o tos paios dienos vakare patyrme dar didesnius nuostolius - uvo apie 11 partizan, tarp j kautyni vadas Serbentas, kuopos vadas Genys. Ne maesni buvo ir rus nuostoliai. Po ios operacijos parti zan jgos buvo iblakytos, daugelis pasitrauk pogrindi. Atvirai kovoti liko tik patys atkakliausieji, taiau vis vasar ramybs neturjom. tabo virininku tapo Piliakalnis. Jis sugebjo suburti mones, atstatyti ry tarp rinktini, 1945 met ruden kariuomen vl vykd didel ofenzyv. Mes buvome priversti pasitraukti Vaitelio apygard, kur gyvenome apie du mnesius. Grome t pai dien, kai kariuomen apsupt nutrauk. I Vakar atjo inia, kad erilis nepaliks Lietuvos bdoje. Atsirado kibirktl vilties. Vl sujudome vienytis. Piliakalnis su grupe vyr patrauk Ukmergs link Plieno rinktin, o mes apsistojome Livintuose, nordami susitikti su Karino kuopa ir virblio daliniu. Ten mus idav. tabas pasitrauk, o atvaiavs Kaiiadori garnizonas nuov kuopos vad Karin, brio vad Kirv ir partizan Peln. 1945-1946 m. iem praleidome ramiai, be didesnio judjimo. Bijojom palikti pdsakus sniege. O jau 1946 met kovo mnes ijome yg. Upuolme Pabaisko (Ukmergs srt.) stribus, pavienius prieus. iloni mike anksti ryt kiek netiktai keli mums pastojo rus garnizonas. Didelio mio ivengme, taiau jau vidurdien susidrme su Kaiiadori garnizonu prie Dubi. ia uvo tabo virininkas Piliakalnis, ryinink Indyra (Laukinuke), eiliniai Vanagas, Kirvis. Prieas neteko tik vieno mogaus. Mat jie puikiai inojo ms judjim, praktikai kiekvien tabo buvimo viet. Po Piliakalnio uvimo tabo virininku buvau paskirtas a... Kovai su rezistencija Maskva Lietuvon siunt savo kadrinius ekistus. Nors Didiosios Kovos apygardos geografins slygos mums kovoti buvo geros, taiau ir ekistams ia seksi: mik masyvus kerta trys geleinkeliai, plats viekeliai, miesteli tinklas. Lietuvon atvyks ekist vadovas Medvedevas msi organizuoti ms rezistencijai provokatorius i lietuvi tarpo. Daugiausiai Lietuvai alos padar Vilniaus Universiteto profesorius Juozas Markulis-Erelis. Apie jo idavystes rayta J. Lukos knygoje Partizanai". Didiosios Kovos apygardai didelius nuostolius atne KGB agentas kapitonas Grietas (Juozas Stravinskas). Jo grupje taip pat veik mik ininierius Antanas Arsukauskas (Meka) ir Aitvaras. Pergyvens eimynin dram. alias Velnias panoro uleisti Didiosios Kovos apygardos vado pareigas. KGB ir atsiunt jam Griet. Baisiausia, kad alias Velnias idaviku i pat pradi patiki. Mat, jiedu
67

buvo pastami i tarnybos kariuomenje laik, tada Grietas buvojo vadu. Tad kaip nepatiksi! alias Velnias perduoda vadovavim apygardai, pats lieka pavaduotoju. 1946 met rugpjio mn. Vilniuje vyko pirmasis partizan atstov suvaiavimas. Buvome ir mes ikviesti ten su Vyteniu. Da lyvavo ir emaitijos, Vyio apy gardos atstovai. alias Velnias suvaiavim nesuspjo, su Dram bliu atvyko tik po paros, suvaia vimui pasibaigus. ia mes stei gme vyriausias ginkluotas paj gas, deja, jau KGB diktuojamas. Matyt, KGB norjo mus likviduoti, laimei, alias Velnias liep man, Vyteniui ir Drambliui kuo grei iau grti apygardon. Mes gro me, taiau alio Velnio daugiau ir nepamatme. Pora mnesi dar susirainjome, kaip su apygar dos vadu, paskui ryiai nutrko. Tuo tarpu J. Luka 1947 me t sausio mnes iaikina, jog Vaclovas Krilaviius-Vytenis ir Erelis yra KGB agentas. Buvo Benediktas Trakimas-Genelis ruota operacija per sausio 18 d. suvaiavim likviduoti visus rezistencijos vadus kartu. Nepavykus, vasario mnes Tauro apygard per ryinink Ok buvome ikviesti pas Tautvai ir Luk. Susitikome Veiveriuose. Aikinoms dvi paras. Man buvo keista, kad Luka gyvena Vilniuje, dirba kartu su Ereliu, suino, kad tas provokatorius, bet sugeba pasitraukti nuo Lukos. Suinojau: deklaracija, kuri pasirame suvaiavime, guli KGB staliuose, ryys su usieniu nutrks, Hektoras-Alfonsas suimtas Lietuvos pasienyje tada, kai gro i usienio, alias Velnias suimtas ir sdi Maskvos kaljime. Pastaroji inia mane sukrt, nes ms vadas buvo man tautos didvyris, partizaninio judjimo organizavimo specialis tas, bebaimis ir plienins valios mogus. Todl grs i Veiveri ir, kiek pailsjs apygardos tabe, gerai apsiginkluoju, sidedu min kien, prie pirto usiriu nir, rank kiu kienn ir vaiuoju Vilni pas Erel. Apie mano kelion inojo tik vienas mogus - Benius Kava liauskas. Atvyks Vilni, Erelio dar laukiu keturias dienas. Susitikimas
68

vyksta Antano Arukausko bute. Buvo alta vasario mnesio diena. Posdiavome apsivilk paltais, susitarti sunkiai seksi: Luka visikai rodyti negaljo, kad Erelis ir Grietas provokatoriai, o ir tiedu savo nekaltumo nerod. Man neliko nieko daugiau, kaip tik pareikalauti, kad parodytu sveik ir gyv ali Velni. Kai matysim j prie akis, tik tada galsim kalbtis. Erelis tada sutiko surengti man tok susi tikim, tik apgailestavo, kad iuo metu alio Velnio Vilniuje nra. Liep pasiruoti kelionei, kiek supratau link Baltgudijos. Paklausiau, kiek vyru galsiu paimti. Atsakyta buvo, kad galiu vykti su vienu, o kad 21 partizanas laukia mano komandos, nesakiau. Maniau, juos apgausis, o apgavo jie mane. Buvau graiai papraytas nuvykti Kaun, perduoti slaptaod. - Ar turite parduoti megztin? -Turiu. - Kokios spalvos? - Pilkas. - A perku. Idav pas, paym, kad esu ems kio ministerijos matininkas. Kaun vaiuoju su seserim. Ateiname pas Januk, ten randame ilinga, tik k grus i Berlyno. Gegus 18-oji - grai saulta diena. Ruoiams miest, o Januka primygtinai prao neimti ginklo. Paklausau. einame alud, igeriam po bokal alaus. Grtame namo, mane ima miegas, vos laikaus ant koj. Grta sesuo ir pranea, kad nerado to, per kur turjo perduoti slaptaod. Vl ieinam Laisvs Alj ir ten j sutinkame. Susitariam pasimatyti stotyje. Laiko turim, tai ueinam alin. eina trys vyrai, a jau nujauiu nelaim, o pistoletas bute. Ketvirtas pasirodo duryse ir eina prie mans: - Otkuda bude? Iz Klaipdy? -Net. - Paidiom pogovorim. Ir sugriebia visi u rank. Nuveda saugum. Mano kienje pasas Stasio Saulno pavarde ir 700 perdirbt rubli. - Nu, Genelis, govorit bude? - sako tardytojas Matuenka, suduodamas per veid. Taip prasidjo kelions po kameras. Tard dar pats Bartainas, gyvulys tarp gyvuli, u visus iauresnis. Tardymai prasideda trei valand nakties ir tsiasi iki ryto. Mu, kankino su specialiais rankiais. Paskui teismas, tremtis... Lietuv grau po 43 met. Per t laik man neijo i galvos alias Velnias ir jo eima. Po pirmosios monos ties, kart jis man sako: Jauniausio nemaiau.
69

Benediktas Trakimas su eima tremtyje

Net neinau, k panaus. Vyresnieji kur nors internate, rusikas pavardes neioja... Antroji mona pagimd dukr ir pavadino j Danute. Dabar ji gyvena Panevyje, augina du vaikus. Gavau i jos tvo nuotrauk, kuri sujaudino mane ir privert permstyti savo gyvenim. Dabar, kai pergyvenau didij dal man skirto sunkaus gyvenimo, galiu pasakyti, jog valingesnio, tvirtesnio ir didesnio Lietuvos patrioto sutiks nebuvau. Tegul mumyse sugrta jam Jono Misino pavard, nes jo gyvenimas buvo paaukotas ant Lietuvos Laisvs aukuro.

Petras Klimaviius-Uosis
1913-1965 m.

Baroniki vienkiemis, kur gyveno skaitlinga Klimavii eima, yra netoli Beitrakio kaimo, buvusiame Kaiiadori valsiuje. Klimavii aknys - Rumiki miestelyje. Dar prajusio amiaus pabaigoje broliams Petrui ir Juozui tvai nupirko k Baroniki vienkiemyje su Leliui malnu.
70

Petras Klimaviius sulauk deimties vaik, taiau 1918 metais jis su dviem dukrom - Onute ir Emilija - mir po iltins epidemijos. mona liko su atuoniais vaikais, i kuri vyriausiajam Vincui jau buvo dvideimti. Petreliui (bsimajam partizan vadui Uosiui) tada tebuvo penkeri. Vaiko gyvenimas prabgo varganame kyje, prie gyvuli bandos ir plgo. Tik 1934 metais Petras ijo tarnauti kariuomenn ir prie ems darb negro. Tarnavo ulonu, buvo aunus kareivis, nes usitarnavo puskarininkio laipsn. Dl to liko kariuomenje iki pat 1940 met, kai sovietai Lietuvos kariuomen sunaikino. Gro vl Baro nikes, dairsi nerami padang, apimt pasaulinio karo gaisro. Kaip ir visa Lietuva, taip ir Pet ras Klimaviius nusivyl naujais ivaduotojais" vokieiais, kurie nepripaino ms valstybingumo. Nujo tarnauti policininku Baltaru sijos pasienyje, kai vokieiai trau ksi vakarus, vl gro namo, nors turjo galimyb pasitraukti i Lie tuvos. Livint - Beitrakio - Rumi ki mikuose brius jauni mons pradjo burtis dar rusams neatjus. ia jiems vadovavo arnas nuo Kauno ir Karinas, Petro Klimavi iaus pastamas i Bdos kaimo. iandien vietos gyventojai sako, kad j mikuose, vienkiemiuose buvo apie du imtus... Greitai Uosis tapo brio vadu. Petras Klimaviius-Uosis Jame buvo ir du Petro broliai - Jo nas ir Kazys. Sunkus partizano gyvenimas. Juo labiau ia, kai i abiej miko pusi raitosi geleinkelis, netoli Kiaiadori garnizono kareiviai ir strib brys. Apie Uosio brio veikl iliko daug mediagos archyvuose, mons j prisimena kaip drs, griet ir ryting vad. ias Uosio savybes, matyt, ir vertino alias Velnias. Kai susikr Didiosios Kovos parti zan apygarda, susidjusi i A ir B rinktini, vadovauti pirmajai buvo paskirtas Petras Klimaviius-Uosis. ... Jau retja partizan gretos, nes vienas po kito sta kuopos vadas Karinas, brio vadas Kirvis, suimamas Meka. Idaviko akis
71

jau iri Livint mikus, kur mones bolevikiniams pasiprieinimui telkia Uosis ir jo rinktins tabo virininkas Milinas. Jiems siloma vykti Vilni, ten laikinai legalizuotis: i pradi gal Lietuvoje, gal Lenkijoje pasimokyti karo meno, gauti karinink antpeius, nes partizaniniai lyg ir netikri. 1947 metais Uosis su Milinu ikvieiami Vilni, gauna pasus svetimomis pavardmis. Iki 1948 met vasario 13 dienos gyvena Vilniuje, kol aretuojamas. Nuteisiamas 25 metus kalti. Paskui Petro lauk tremtis... Kaljime buvo ypatingoje prieiroje. tai jau 1958 met gruodio 10 dien laike broliams i Karagandos lageri ra: ... Dirbu statybi nink brigadoje dailide. Darbas nelengvas, nes a kaip ne specialistas, tai vis laik dirbu tik pagalbinius ir sunkiausius darbus... Gyvenimo slygos sunkinamos. Maisto davinys gerokai sumaintas... Laisvs kol kas nesimato. Man atrodo, kad greiiau galima laukt kokio nors sunaikinimo, o ne ileidimo. Bet k gi - j valia... Petras Klimaviius-Uosis Lietuv negro, nes mir tremtyje apie 1965 metus.

Jonas Klimas-Lazdynas

Kazys Klimas-Klevas

Jonas Klimas-Lazdynas Uosio bryje buvo dvejus metus. Susirgs atsiliko nuo brio ir gydsi Titnag kaime, Kaiiadori valsiuje. ia 1946 met rugpjio 3 d. buvo suimtas. Band dar pabgti, taiau buvo perautas. Nuteistas 10 met kalti. 72

Kazys Klimas-Klevas irgi buvo sueistas. Dar 1945 met vasario 7 d. buvo suimtas ir veamas naujok punkt, i kur turjo bti ivetas front. Buvo brolio bryje. Ir jam idav dokumentus Pro Adomo pavarde, ikviet Vilni. Moksi vairuotoj mokykloje, taiau jau buvo Erelio akiratyje. 1948 met sausio 13 dien suimtas. Nuteis 10 met kaljimo. Tik 1956 metais gro namo ir gyvena su broliu vienkiemyje. Tv namai sunaikinti. Akylesnis skaitytojas gal pastebjo, kad broliai Jonas ir Kazys Klimai, o Petras - Klimaviius. Tai ne klaida. Buvo tokia mada lietuvinti pavardes.

Bernardas Steponaviius - Milinas


1920 - 1994

1920 met gegus mnesio 20 d. Steponavii sodyboje Reioni kaime vakaro tyl sudrumst naujagimio riksmas. Aleksandras Steponaviius, dvideimtmetis penki hektar ems savininkas, apsidiaug, kai Marijonai gimdyme padjusi bobul prane, jog gim snus. - Garb tau. Viepatie! - susigraudino jaunas vyras, apsidiaugs, jog greitai susilauks pagalbininko kio darbuose. Jo ankstyvos vedybos vyko todl, kad nuo iltins mir tvai, kiui reikjo eimininks. Apie jaunj Steponavii namus gandas vis sukos ir sukos. Po pirmagimio Bernardo dar atsirado Vytautas, Jonas, Vincas, Zigmas, Birut ir Aleksandras. Tvai taup cent prie cento, nes nusipirko dar keturis su trupuiu hektar ems. Vaikams reikjo eiti piemenauti pas kininkus. Deimtmetis Bernardas atsidr Medialaukyje pas Vinc Plik. Tvas jau buvo imokins raides, piemenys imok aritmetikos veiksmus. Ir kai kit ruden vaikas pereng Kurniki pradios mokyklos slenkst, mokytojas Karpaviius Bernard ura antr skyri. Mokykloje buvo 27 vaikai, o mokytojas - vienas. Bet suspdavo jis visiems paaikinti, paklausti vakarykts pamokos. Trys metai prabgo greitai. - Reikia mokytis amato, vaikeli, o ne gimnazijoje kelnes zulinti, pasak kart tvas, vyrikai udjs rank trylikameiui ant peties. Bsi staliumi. Kaiiadori amat mokykla buvo prie geleinkelio vandentiekio bokto. Tai ilgas medinis rudai daytas namas. Direktorius kima tvui paaikino, kad ia Bernardui reiks mokytis keturis metus. U moksl kasmet reiks mokti po 25 litus. Pamokos gimnazijos lygyje, tik
73

papildomi usimimai dirbtuvje. jo mokykl kasdien i nam keturi kilometrai ten, keturi - atgal. Po dviej mokymo met, prasitar tvui, kad ia mokytis neturi jokio noro. Tvas supyko, pam penkiolikmeiui dir. - Gerai, - sutiko paskui, - eik progimnazij, bet ten reikia mokti po 75 litus. Laimei, kaimynas Br. Ambrazeviius, dirbs apskrities valdybos buhalteriu, paaikino, kad neturtingus valdia nuo puss mokesio atleidia. 1935 metais Bernardas Steponaviius pradjo lankyti Kaiiadori progimnazij. Prim trei klas, nes moksl amat mokykloje uskait. Moksi su Kralikausku, Lekaviiumi, Sladkeviiumi (dabar tiniu kardinolu). Artimiausiai draugavo su Stasiu Juseviiumi. Buvo skautas. Stovyklavo vasar skautai prie Vievio. Progimnazij baig jau bdamas devyniolikos met. Todl msi iekoti darbo. Bendraklasiai ijo mokytis toliau, bet jis nenusimin. Pradjo dirbti asli valsiaus mokesiu inspektoriumi. Tada valsiuje buvo keturi tarnautojai viraitis Juozas Lukoeviius, sekretorius Pranas Majauskas, rati ninkas ir jis. Bernardas gaudavo 120 lit mnes, todl paddavo tvams imaitinti gausi eim. Atjo nerams 1939 metai. Kaiiadoryse internuota lenk pabgli armija. Prie vyskupijos aptverta tvora, ia vis siuniami nuo vokiei pabg lenk kareiviai. Istatyti Lietuvos armijos postai. Pasipyl 1940 met liepos mnes rus tankai. Mato Bernardas, kad gyvenimo valsiuje nebus, atjo darbinink ir valstiei" valdia. Ijo i tarnybos. Nujo pas Adom imon dirbti, prie jo 10 ha ems. ia susilauk farso, vadinamo rinkimais liaudies seim, Lietuvos prijungimo prie Soviet Sjungos. Nepradiugino ir vokikieji okupantai. Tik j vl pripra grti dirbti valsi, mokjo 180 marki ir dav maisto korteles. Tada ved Michalin Sidarait i Pagiri. 1944 metais liepos mnes grusi raudonoji armija pradeda imti naujokus. Dauguma jaun moni slepiasi, kur papuol, kad tik ivengt okupant armijos. Bernardas irgi slapstosi. Taiau vien rugpjio pavakar ateina NKVD kareiviai. Bgti nebuvo kur. - Dokument, poemu ne slui? - klausia vienas i j. Paduoda metrikus. - Ne nado, molodoj, - aikinasi inodamas, kad metrikuose metai odiais paymti lietuvikai. Kareivis kraipo lietuvik dokument, jau tiesia atgal. - On bandit, - ria juos lydjs Meilutis i Pamierio. Ir nueina.
74

mona deda skepet laini, baltinius. Vea Rumikes, i kur ive sovietin armij. Veime be vejo dar du kareiviai, bet Bernardas nutaria bgti. Prie Kaspariki nuoka nuo veimo ir sprunka pakels krmus. Kareiviai sureaguoja aikiai per vlai. Sutarka vieno auto matas, o kito autuvas tik tada, kai Bernardas priguls skuod u griovio. Sutemus parjo namo, pradjo rimiau slapstytis. Pasidar slptuv malk viduryje, umaskavo jim. Taip baimje prajo du mnesiai. mona pranedavo inias apie ivarytus raudonj armij, uvusius ir ijusius mik jo vienmeius. Atjo ir lapkriio aliai, slptuvje alta. K daryti? O isisprend viskas paprastai, kai vien alt rudens vakar j kiem atjo gal 60 partizan brys. J vadas Petkeviius (Karinas) suinojs, jog Bernardas slapstosi, klausia: - K galvoji, vaikine, gal bryje tau bus saugiau? - Jeigu priimsit... - tepasak Bernardas. Prim Karino br, dav autuv. O kaip mokyiausiam, reikjo su raomja mainle uifruotai rayti partizan sraus. Brys neturjo pastovios vietos, bet keliavo po rajon didesniais mikais. Bernardas suinojo, kad Karino partizanai priklauso Lietuvos Laisvs Armijos 5-jai rinktinei. Prims priesaik, gavo Milino slapyvard, matyt, u didel g. Vyko karas, armija buvo sutelkta Vokietijoje, todl didesni akcij nesim. Bryje susipaino su Perknu, Meka (Romualdu Randiu). Buvo ir apygardos tabo bstinje, susiavjo jos vadu aliu Velniu. 1945 met rugsjo mnes sudar Milinui br susitikimui su Serbento (Kuzineviiaus) kovotojais Raukins mike. Bryje buvo 7 partizanai - Vover, arnas, Narsutis ir kiti, dav ir ryinink - gal 20 met mergait. Reikjo Serbentui perduoti nauj slaptaod. Tyliai pasiek Kaukin. Atjo Serbentas, gal 35 met vyras su deimties kovotoj briu. I j suinojo, kad vadas alias Velnias buvs pasienio policijos virila, grietas ir sumanus. Grtant namo, gavo ini, kad NKVD ir stribai keturiais veimais vea Kaiiadori geleinkelio stot pasmerktuosius Sibir. Sugul, istat du kulkosvaidius, paruo automat, du pusautomaius autuvus. Prisileido visai arti, tik tada sukaleno kulkosvaidiai. Veimai - griov, kareiviai atsiaud, tai liko pakels griovy, keli skrebai pabgo. Padkojo mons ir gro atgal. Tik neinia, kiek laiko jie diaugsi laisve savuose kiuose. Paskui keliai jo per mikus, laukus ir gojus. Deimtys miri sek i paskos. Krito ir daug draug. inoma, buvo tais laikais nereikalingo iaurumo, savo ir prieininko auk. Taiau tegu tai teisia istorija.
75

***

Ateina laikas baisiai Erelio ir Grieto idavystei. Didiosios Kovos apygardai ruoiamasi suduoti skaud, smgi - vad sunaikinim. Tuo tikslu paskelbiama, kad jiems organizuojami kursai usienyje. Iduo dami asmens dokumentai, nurodomi slaptaodiai ir konspiraciniai butai. 1947 metais balandio pabaigoje, bdamas Kaugoni mike, Milinas gauna nurodym vykti Vilni. Gegus etos nakt reiks ieiti Kauno-Vilniaus keli ir laukti mainos. Ateit be ginklo ir vaiuot drsiai, nes ten bus savi mons. Stroin mi ko pakrat su savo briu jis atjo va land anksiau. At sisveikino su drau gais ir laukia. At rodo viskas gerai. altis dar spaudia em, tyluma. tai tolumoje pasirodo mainos viesos. Privaiavo ir susto jo dengtas sunkve imis, ir pagal susi Milino brys tarim tris kartus pasignalino. Dar kart apsidair: ramu aplink, tik puys oia. Prie mainos pasitiko jaunas vyras ir liep sstis kbul. Padav pas ir paklaus, ar neturiu ginklo. Kbule, prisikis dokument prie aki, Milinas perskait: Stepaitis Vytas, gims Panevyje. Nuotrauka jo, antspaudai yra, taiau sukaust baim, vidaus balsas liep okti i mainos, tik durys jau buvo i lauko puss udarytos. Bga kilometrai, tai jau ir Vilniaus gatvels, staigs poskiai. I mainos ilipo, kai saul jau tekjo. Nuved daugiabuio namo trei aukt. Atidaro duris jaunas mogus. - Ot gerai, - sako. - Ir monos namuose nra. O ginkl ar turi? - Neturiu. - Labai gerai, o ia ilgai negyvensi, vaiuosi Lenkij. Paskui Milinas ieina miest, ilgai vaikto ir grta tiktai nakt. Ir pats nepajuto, kai tas suprato varko kienje esant ginkl. - Kas ia? 76

- Valteris. - I kur gavai? - Pastam sutikau. -Ar daug j ia? O miest eik be ginklo. Turi gerus dokumentus, tai bk ramus. Taip praeina kelios dienos, apie kelion usien inios vluoja. Todl eimininkas pataria kuriam laikui sidarbinti. Ir darb parinko. Lli teatro sandlininku. Ir dar abejojant Milin nuved teatr Arkli gatvje. Direktorius paaikino, kad reikia jam sandlininko, turt priimti treiame aukte, i ieinanios i darbo merginos. Prasideda perdavimas. Milinas silo komisij trei asmen, gal neaikum bus, mediagas reiks matuoti. - Nieko, a pasitikiu. Jis vl suabejoja, kad tokia jauna ir drsi, su direktoriumi li. ia pajunta, kad pabgti, jei yra iduotas, jau nemanoma, - patalpa auktai, lang nra, durys tik vienerios. Lyg tyia pistolet paliks, mans nepatogu bus su juo tarp moni. Pasiraius perdavimo akt, mergina ieina. Milinas atsisda, ir tuo metu pasirodo du vyrai. - tai sdi. - Jums draugai lab dien perduoda, - sako tyliai vienas pasi lenks. Norjo stotis, bet tie pripuol ulau rankas. - Ginkl turi? - A ne milicininkas. Lauke stovi Pobieda. Milin sodina ant upakalins sdyns ir per vis miest vea saugum. Udar saugume spint ir ilaik pusantros valandos. Galvoja, jei visk suinos - suaudys, nes buvo A rinktins tabo virininku. Gaila, kad tvai neinos. Pasodina ant taburets kratelio, kad sunkiau bt, ima tardyti tardytojas Kuznecovas per vertj. - Kas i pastam ivaiavo i Vilniaus Kaun? - klausia. - K a inau. Gal ir mano tvas. - Jis ne Vilniuje. - Grinkit mane atgal, bando apsimesti naiviu. - A be piet, sandl primiau... Tardytojas pradeda labai kosti. Tada Milin iveda kamer vienut. Atsisda ant ems, nuleidia galv ir pradeda i pykio verkti. Padtis tragika: itrkti i ia nra vilties, atm laikrod, dir, ipjaust sagas. Staiga atsidaro durys - sdt negalima. Pradeda po
77

kamer vaikioti. Stovdamas ban do nusnausti, taiau vl tardym. - Kas ivaiavo Kaun? T dien smarkiai mu. Per pilv, galv, kur papuol. Apsipilda vo krauju, prarasdavo smon, bet visk neig, draugu neidav. I saugumo ive Lukiki kaljim ir udar mirtinink ka mer. Po kurio laiko kameros lubose usideg blanki lemput, ateina tar dytojas. - Rayk malons praym, gal gyvas liksi. Jei raysiu'*, - msto mirti pa smerktas, - tai priimsiu kalt. Nerao nei pirm, nei antr dien. Trei dien iveda i kameros ir Bernardas Steponaviius tremtyje nuveda ilgu koridoriumi. Sdi du karininkai ir aukia pavardmis. Isikvieia Milin. - Vas sudila v Moskve osoboje soveianije na dvacat piat let. Podpiis. - Kas teis, tegul tas ir pasirao. - to on boltajet? Ivert. Tada atidar duris ir ispyr lauk. Koridoriuje pamat Genel, - Benedikt Trakim. - Kiek gavai? - Dvideimt penkis. Buvo 1947 metu gegus pabaiga.

Pranas Petkeviius-Karinas
1919-1945 11 19

Gim jis 1919 metais Bdos kaime, Palomens parapijoje. Tvas Mykolas (g. 1972 m.) ir motina Katr Petkeviien-Ambrazeviit (g. 1875 m.) augino be Prano dar tris snus: Petr (g. 1898 m.), Bernard (g. 1901 m.) ir Kazimier (g. 1904 m.). ems savos turjo maai. Petras ir Bernardas buvo Lietuvos kariuomens savanoriais, todl atitarnav gavo ems ilasd kaime. Kazimieras ir Pranas gyveno su tvais.
78

Paaugs Pranas buvo atiduotas mokytis pas Alion Aitekonis siuvju. 1937 m. ijo tarnauti kariuomen, ten gavo puskarininkio laipsn. Paskui msi siuvimo amato. Vokieiai j buvo mobilizav savo armij, tarnavo Baltijos divi zijoje, tris kartus sueistas. Traukiantis vokieiams i Lietuvos, i armijos dezertyravo su ginklais. Nuo tada pradeda iekoti bendra mini Livint, Aitekoni. Palomens apylinkse. Vieno sovietini kareivi patikrinimo metu patenka rekrtus. Aprengiamas sovie tins armijos kareivio uniforma ir kaip Juozas Putinas tarnauja Pabradje. Po mnesio, veant kareivius Baltarusij, pabga. Savo apylinkse vl organizuoja partizan br. Buvo reiklus, mgo kareivik drausm. 1944 met gale Bdos kaime buvo dislokuota soviet armijos kuopa, kuri kirto mik ir arkliais ve Livintus. Ten krov vagonus. Prano tvikje apsistojo kuo pos vadas, sodyba buvo stropiai saugoma. Taiau vaikinas sugebjo aplankyti tvus. Persirengdavo pras ioko rbais, apsimesdavo elgeta, invalidu. Tvas su irdies virpuliu glost elgetos" rankas... Brolis Kazimieras tada jau tu rjo du snus - Kaz bei Pran. 1945 met birelio 28 dienos ryte prie Karino tv sodybos su stojo arvuotas traukinys. I jo pasi pyl kareiviai ir apsupo sodyb. Pranas Petkeviius Dar smulki krat, prie sienos pa stat tvus, brol. Maasis Pranukas (brolio snus) guljo lovytje, nes jam buvo tik du metukai, o jo knelis buvo aizdotas. Motinos prie vaiko neprileido. Krata nieko nedav. Tada liep rengtis. Tv, brol, brolien isived. arvuoiu traukiniu nuve Kaiiadoris. Nieko su savimi pasiimti neleido: nei drabui, nei duonos ksnelio. Namuose liko tik motina ir tvo sesuo (abi senuts daugiau kaip 70 met amiaus) bei du brolio Kazimiero vaikai. Karin i inia pasiekia birelio 30-t. NKVD virininkui Boloevui jis perdav laik, kad u j nekeryt vaikams ir nekaltiems. Liepos 17-osios ryt vl atvaiavo maina kareivi, j talkinink
79

i Lomeni, liep rengtis. Kaiiadoryse susodino gyvulinius vagonus. Ive Molotovo srit miko ruoos darbams: senutes ir maameius vaikus. Tv i Lukiki kaljimo paleido 1945 met spalio pabaigoje. Urale mir teta Marijona, lygiai po met mir motina, ibadjusi, nusi kankinusi, bet snaus neprakeikusi. Po mnesio 1945 met lapkriio 19-j myje uvo ir pats Karinas-Pranas Petkeviius. Didiosios Kovos apygardos A rinktins 2-rojo bataliono vadas. Kaimo, kuriame gim ir uaugo Pranas, jau nebra. Petkevii sodyba sunaikinta, kai eimininkai buvo itremti Rytus. eima ir gimins iniekinti, paguld savo kaulus Sibiro toliuose. Lesosibirsko kalvelje guli brolis Kazimieras su broliene Juze, o Palomens kapuose ilsisi brolis Bernardas, mirs 1988 met kovo mnes, tik pusmeio nesulauks iki Sjdio gimimo. O kur tavo kauleliai, kareivi Pranai Petkeviiau, kur auga ta puel, kuri pabudina tave kiekvien ryt?

Romualdas Randis-Meka
1925 - apie 1957m.

Surinkti duomenis apie i Rumiki partizan skrajojanio" brio vad nebuvo lengva. Daug straipsni spaudoje publikuota apie Mekos iaurumus, susidorojim su nekaltais monmis. Prie ger deimtmet ir i eilui autorius yra paskelbs rumikiei ir apylinks gyventoj nusiskundim apie beprasmes brio partizan (tada dar - bandit) udynes, atrod, visai nekalt moni. Pokario ideologai sugebjo tikinti dal mano tviks moni, kad R. Randio-Mekos brio partizanai yra nuud ar ne penkiolika niekuo nekalt varguoli ir kaimo aktyvist. Gal todl ia ir dert pateikti retorin klausim: kas jis Romualdas Randis - tvyns patriotas ar vargo ir gyvenimo negand palautas mogus? Domjantis iuo pokario kov vadu, pasisek susipainti su jo baudiamj byla Nr. 43204/3, esania buvusiame LSSR VSK archyve. Keturiuose bylos tomuose yra ne tik Mekos, bet ir B. SteponaviiausMilino, B. Trakimo-Genelio ir O. Trakimaits-Okos tardymo proto kolai, liudytoj parodymai, vairs dokumentai. Skaitydamas bylas supranti, kad inias i teisiamj MGB tardytojai itrauk smurtu bei kankinimais. Pateikdamas skaitytojams apie Mek surinkt mediag, remiuosi ne tik MGB dokumentais, bet ir dar gyv jo draug ir gimini prisiminimais.
80

Kaljime, po pistoleto vamzdiu, Meka yra paras savo auto biografij (B. b. Nr. 43204/2 t. 2 146-147 psl.) Gim 1925 m. Milin km., Rumiki vals. Dar 1940 m. gyveno pas tvus, baig Rumiki pradios mokykl, o iki 1941 m. birelio pabaigos moksi amat mokykloje. Turjo tapti staliumi. Stas Ulozien prisimena, kad yra iliks kryelis, itekintas amat mokyklos mokinio Romualdo Randio ir padovanotas namikiams. Vaikas turjo ne tik geras rankas, bet ir dor ird, buvo dievobaimingas. Labai norjo padti tvams, nes jie gyveno skurdiai. eim buvo palietusi skaudi kasdienybs rykt: vienas po kito gim 14 vaik, taiau ir mir vienas po kito. Liko gyvi tik du - vyriausioji Ona ir jauniausias Romualdas. Vokieiai Lietuvoje elgsi kaip patys iauriausi okupantai. Vokietij darbams buvo isista tkstaniai jaun moni. Jau 1941 met rugpjio mnes Romualdas, kaip neturintis pastovaus darbo, buvo ivetas Ryt Prsij. Dirbo Otto Gerks kyje. Romualdas - graiai nuaugs, darbtus jaunuolis, todl eimininkai buvo juo patenkinti. Juo labiau, kad po pusmeio Romualdas jau galjo susikalbti vokikai. J be galo trauk Lietuva, ir 1943 met kovo mnes, sulauks ankstyvo pavasario, i Vokietijos pabgo. Gro namo. Tikjosi, jog visi patiks jo pasaklei, kad ponas Gerk u ger darb namo paleido. Vokieiai gegus mnes Romuald aretavo ir leido pasirinkti - ar grti Vokietijon, ar Lietuvoje tarnauti armijoje, saugojanioje geleinkelius. O kai suinojo, jog vaikinas laisvai kalba vokikai, lyg ir pasirinkti nedav. Kartu su 50-ia aretuot nusiunt Prienus, kur buvo dislokuota generolo Justo karin dalis. Po 3 - j mnesi apmokymo nusiunt Lentvar, kur iki 1944 met vidurio saugojo geleinkel. Jau drebjo nenugalimoji vokiei armija, jie trauksi visu frontu. Birelio pradioje, grdamas po gydymosi Vilniaus ligoninje Lentvar, Romualdas pabgo. Slapstsi pas seser On Babkauskien Rumi kse, taiau liepos mnes j sodyba sudeg. Gro Milinus. Kaimynai sknd, kad jis tarnavo vokiei armijoje. Pradjo naujoji valdia iekoti, kviestis valsi. inodamas, kad rusai jam neatleis, Romualdas pasirinko mik. Tuo labiau, kad i vokiei kareivi buvo sigijs ginkl...
* * *

Prasidjo sunkus ujamo ir gaudomo mogaus gyvenimas. I pradi slapstsi savo kaimo trobose ir klojimuose. Anksti suprato, kad reikia
81

burtis brius, nes po vien okupantai visus lengvai igaudyt. Suinojs, kad asli valsiuje veikia alio Velnio partizanai, patrauk pagelkeliu Vilniaus link. Prie Kaugoni sutiko alio Velnio brio mones. Buvo 1944 metu gruodio 27 diena. br prim, dav Mekos slapyvardi. Taiau Kaugoni mike ibuvo tik savait, nes suinojo, kad apie 70 partizan susibr Livint mikuose Pranas PetkeviiusKarinas. Grio tvikn. Iki 1945 m. balandio pabaigos buvo eiliniu, kol Karinas pasil 10 partizan br. Daugel Meka anksiau painojo: Drumstas Kazys-Spurga i Leliui kaimo, Morkeviius Antanas-pokas i Slabados, i Pazaliesi kaimo buvo keturi vyrai Pras Pranas-Kranklys, Raistas, Kurapka, Laimutis. Ir kiti anksiau gyveno Kaiiadori valsiuje - Kotas, Juodbalis, vidrys, Brazys. Ubgant vykiams u aki pasakysime, kad netrukus visi jie uvo ar buvo aretuoti, iskyrus Krankl. Jis pasinaudojo siloma amnestija ir legalizavosi. Jau 1945 met rugpjio 12 dien Mekos brys buvo neatpastamai pa sikeits, nes i 10 senj partizan beliko tik du. br atjo Pras Ber nardas-Tigras i Kruoni, Vilkiki kaimo jaunuoliai Vaina AlfonsasKatonas, Vaina Mekos brys. Deinje stovi Meka, sdi Liutikas Selva-Karklas, Vaina Alfonsas-Dagilis, o Kralikauskas Kazys-Jokeris - i Korsak. I devyneri kovotoj - ei 18-20 met jaunuoliai. Be to, kuopai dar priklaus Janonis Adomas-Saulius i Kaspariki kaimo, Cesleviius Vacys-Erelis i Vilkiki, Sidaras-Klajoklis i Leliui, Ivoka Bernar das-Alksnis i Smilgi km., Frankonis-Erelis i asli (Jis legalizavosi 1945 m. nujo tarnauti stribu). iandien dar neinomos Kirstuko, treinikio ir jo brolio Viralio pavards. 1945 m. rugpjio mn. Meka buvo paskirtas kuopos vadu ir vadovavo 24 partizanams. Prie aret jo A" rinktins tab. Jo sudtis buvo tokia: Klimaviius Petras-Uosis - vadas, Steponaviius Bemardas-Milinas - tabo virininkas, abnas-Tarzanas - apygardos
82

komendantas, Randis Romualdas-Meka - informacijos karininkas, Grigalinas Jurgis-Naras - ginklu technikas, Sidaras-Oys - vado adjutantas, Skrajnas - ryiu karininkas. Rinktinje, tada buvo 5 batalionai. Jiems vadovavo: 1-jam - Dramblys i asli, 2-jam - Uosis i Baronikiu, 3-jam - Narsuolis i Kruonio vals., 4-jam - Putinas i asli. 5-jam - Rieutas i Kauno. A" rinktins vadas Uosis laiksi Mekos kuopoje. Partizanams sunku judti plynuose Rumiki valsiaus laukuose. Padaugja idavysi. Leliui, Utak kaimuose atsiranda strib, o jiems informacij teikia ne palys doriausi vietos mons. Susidrimuose su kareiviais ir stribais sta ar sueidiama vis daugiau partizan. Tai Spurgas, pokas, Laimutis, Juodbalis, vidrys, Raistas, Kurapka, Klajoklis, Viralis. Pagal informatori praneim Kaspariki kaime br upuol kareiviai. Ten uvo Spurga ir Klajoklis, o Saulius buvo sueistas. Jau 1945 met sausio mn. 1 d. Meka su partizanais Geniu, Papga ir kitais Gilui kaime asli vals. upuol strib br. Keturis j nuov, o vien sueid. 1945 met gegus mnesi rinktins vadas Uosis suteikia Mekos briui Skrajojanio" vard ir sako bausti mirtimi okupantui tarnau janius lietuvius. iandien sunku tvirtinti, kad vis nuudytj kalt buvo rodyta, taiau net ir MGB tardymo protokoluose nepaneigta, kad daugelis j tarnavo okupantams. 1945 met balandio mnesi Karinas, Spurga, Saulius, Erelis, Meka ir Juodbalis Utak kaimo troboje rado strib i ir apylinks pirminink Stankevii. Tie atsiaudydami band bgti, ioko per lang, bet buvo nuauti. T pai nakt nuautas ir Aleksas Ivanauskas, tartas praneinjs stribams apie partizan pasirodymus. Jis buvo apylinks pirmininku. 1945 met rugpjio 6 d. Utak kaime Saulius nuud du valstieius Barkauskus - Antan ir Petr u tai, kad praneinjo stribams apie partizan buvimo vietas. Antano Barkausko mona Pran apklausoje pareik, jog jos vyras buvo nuudytas, nes monms aikins: Banditams u j darbelius reikia nulupti kailius". Vyrus, pavadintus idavikais, nuov trobose, namiki akivaizdoje. Rugsjo mnesi u idavyst Meka nuov savo pusseser Domi cl Randyt Milin kaime. 1945 met rugpjio mnesi partizanai atjo stribo Vilko sodyb.
83

eimininko namuose nerado, taiau ia j lauk pasala. Buvo nuauta Vilkien, o susiaudymo metu uvo partizanas Juodbalis. 1945 m. rugpjio mnesi Raistas vadovybs isakymu u idavyst nuov Pazaliess kaimo gyventoj Frankonien. Buvo surengta pasala Utak-Milin kelyje, kuriuo namo grta kaimo stribai Striganaviius ir Juoinas. T vakar namo jo tik vienas Striganaviius, kuris ir buvo nuautas. Partizanas Saulius prane, kad Leliui kaimo gyventoja Geneviien ir jos snus, Rusoni kaime gyvenanti Gilien su snumi, Milin km. - Mikalauskien Marcel su snumis Alfredu bei Vaciu, Uogint kaim mons Beleviius, Baibokas, Meilutis Viktoras, Dambravos kaime gyvenanti Ladait Stefa perduoda stribams ir NKVD kareiviams inias ir dl to sta tvyns gynjai. Pateikiami rodymai, todl rinktins vadas Uosis leidia juos likviduoti". 1946 met rugpjio mn. 28 dien ie mons suaudyti. 1946 m. lapkriio mn. mirties bausm buvo vykdyta seserims Griktaitms i Leliui. Mekos brys nyko ir majo dl neteki susidrimuose su kareiviais ir stribais. Atymtini brio susidrimai 1945 m- balandio mnesio pabaigoje Antanaii mike, t met rugpjio 30 d. mis Kaspariki km.
* * *

Iki pat savo areto Romas sak, kad jo sin rami, nes jis savo rankomis yra suauds tik vien idavik, - sako Kaune gyvenanti Stas Ulozien. iandien sunku suprasti pokario peripetijas. Vyko kova - kas k. Okupantams tarnaujantis buvo vardintas prieu. Ir tai teisingai. Tik ar nebuvo apmeit? Ar neaplaistyta ms pokario kova nekalt krauju? Renkant mediag iai knygai, teko kalbinti imtus moni, perversti daug dokument. Ir todl galiu teigti, kad absoliuti dauguma pokario rezistent buvo dori ir siningi mons. Tarp j nebuvo itrokusi kraujo, o bausdavo idavikus tik perspj prie tai baigti Judo darbus. Gi stribai buvo partizan prieai. iandien reikt paneigti daug prasimanym apie Mekos brio vyr iaurum. tai kalbama, kad 1946 met gruodio 24 d. nakt Milin kaime, Litvinsko namuose vyko okiai, kuriuose dalyvavo daug vietinio jaunimo. Atjs Meka ov lubas ir liep visiems nusirengti nuogiems. Privert groti ir okti, mu gumine lazda. Net ir dabar, kai ms smon apdujusi nuo ateizmo nuod. Ki dien toki vakarli niekas nerengia.
84

Nepelnytai Mekos briui priskirtintos udyns Leliuiuose. 1946 m. Leliui kaime ubagavo trys rumikieio Talkaiovo vaikai: Viktoras - 6 m., Stepanas - 11 m., enia - 10 m. Pro sodyboje pamat partizanus. J buvo daug. Paklaus vaik pavardi, i kur jie atj. Ir udar. Vakare nusived prie Strvos ir suaud. Jauniausias Viktoras nugriuvo ir apsimet negyvu. Vaik lavonus met up. Viktoras ilipo krant ir pabgo namo. Tvai man, kad partizanai kerijo u tai, kad 1945 met ruden valsiuje vaikai buvo rad 5 des ovini ir apie tai prane kareiviams. Vaikus audiusi partizan vardas buvo ilga nosim", taiau egzekucijoje nedalyvavo. Net MGB tardytojai io nusikaltimo Mekai nepriskiria.
* * *

Tik 1994 met gruodio mnes paaikjo tikrieji dar vieno nusikaltimo kaltininkai. 1946 m. gruodio mn. 31d. Milin kaime, Uloz sodyboje, eima lauk Naujj met. Kambaryje buvo Jurgis ir Zofija Uloziai, j dukra Stas, jos draug Stas Babkauskait i Rumiki, Uloz snus Jonas. Mergaits buvo susiruo ieiti, kai sodyb atjo Meka su dviem partizanais. Jos sugro. Susdo visi u stalo, o Jonas ijo lauk pasaugoti, kad neueit trobon svetimi. Nespjo atsipeikti nuo akinanio sniego, kai prie slenksio pasirod stribai ir kareiviai. - Ar nra svetim? - paklaus. Paspyr stribas duris koja ir pamat, kad vyrai bando istumti lang. Paleido automato serij, taiau partizanai jau buvo lauke. Tik kraujo klane guljo motina ir jos atuoniolikmet dukra Stas. Tard NKVD tardytojai Rumikse ir Kaiiadoryse. Suprat, kad nuov nekalt mergait, patar visiems sakyti, kad atjo banditai ir band iprievar tauti. Jie ir nuov mergin. Kitaip grasino iveti pas baltas mekas. Kas beliko uguitam mogeliui? Taip iki iol gy Ryininks Maryt Ivanauskait ir Stas Ulozait veno dar vienas
85

partizan iaurum" patvirtinantis faktas. Net artimiausi kaimynai neinojo tikrj udik. Stas Ulozait padjo partizanams, elpdavo medikamentais, vykd smulkius pavedimus.
* **

Mekos brys turjo daug rmju- Paymtini i j: Mileris Stasys, 45 met, i Utak km., Jur Stasys, i Utak km., Makareviius Vincas, 65 met, i Milin km., Janulis Jonas i Kaspariki km., Jankauskas, 30 m., i Vilioni km., Aleksiejnas, 30 m., i Vilioni km., Aleksiejnas, 55 m., i Vilioni km., Aleksiejnas Bernardas, 25 m., Vilioni km., Varanauskas Stasys, 35 m., i Pagiri km. *** Idav Mek irgi savi. Gerai pastama moteris sugird migdo muosius, kad kareiviai ji paimt gyv. tai k apie tai rao MGB 1947 06 30 d. akte (B. b. Nr. 43204/3 t. 2 psl. 86-87): Rumiki valsiaus MGB virininkas vyr. leitenantas V. atalinas, Rumiki garnizono virininkas leit. Zadoronych ir kareiviai vyr. serantas Uakovas, jaun. serantas inkinas, eiliniai Podolskis, Patovas 2 val. 20 min. ujo pas Juodiki kaime gyvenani Kazakeviit On. j kambar Uakovas, inkinas, Podolskis ir Patovas pastebjo tartin mog, guljus lovoje. riksm Kas?", neinomasis ioko i lovos, isitrauk i kiens pistolet ir norjo juo pasinaudoti prie vyr. serant Uakov ir eilin Podolsk. Bet po drsi ir ryting eil. Podolskio veiksm, kai vienu smgiu jis imu neinomajam i rank pistolet, partrenk j ir surio draug pagalba". Kas painojo Mek sak, jog ne tik vienas, bet ir visi keturi kareiviai jo nebt suri. Juo labiau, kad partizano rankoje buvo pistoletas su 14 ovini. Vienas Rumiki gyventojas pasakojo, jog V. atalinas gyrsis, kad keturi kareiviai ugriuvo Mek giliai miegant surio ir tik tada pavyko pabudinti. lipo trobon per stog... Rumiki MGB bstinje Mek atpaino stribai Ona ir Aleksas Drumstai. Kadaise On u apkalbas Meka mus gumine lazda. Tardymui Mek ive Vilni. Prasidjo kankinimai, iaurumas. O ir slpti nra ko, nes Didiosios Kovos apygardos vadu tapo MGB agentas. Partizan bri vadai pristat jam kovotoj sraus, uifrav
86

raides skaitmenis. Tereikjo keli minui, kad MGB apygardos sraus iifruot. Meka kelias savaites sak nieko neinantis apie savo draugus, nurod tik tai, kas jiems nepakenkt. Taiau kova jau pralaimta... 1947 m. spalio 27 dien R. Randio-Mekos byla persiuniama ypatingam pasitarimui prie MGB SSSR, o lapkriio 22 d. protokolu Nr. 46 u dalyvavim antitarybinje nacionalistinje ginkluotoje gaujoje ir teroristini akt vykdym nuteisiamas 25 m. kaljimo". Pirmieji metai praeina Peiorlageryje. Po Stalino mirties, 1960 m., Mekos byloje buv partizanai B. Genelis ir B. Steponaviius perteisiami, sutrumpinant jiems kaljimo laik iki 15 m. (buvo nuteisti po 25 metus kaljimo), Archyvo bylose Mekos praymo perteisti ir bausms sutrumpinimo dokument nra. Iliko 1957 m. 04 17 d. Pabaltijo apygardos karinio prokuroro ratas, kad R. Randio byla grinama Lietuvos SSR MGB archyv ir stebjimo laikas nutraukiamas. Neinau, ar galima daryti ivad, kad iki tos dienos R. RandisMeka jau buvo uvs. Kitaip nepavadinsi 32 met vyro mirties.

Kazimieras Pakeviius-Don uanas


1921-1947 02 04

Visas mogaus gerumas yra siknijs Marijos Pakeviits vei de. Gyvena ji su vyru Kaune, V. Krvs prospekte. uvusio brolio Kazimiero atminimui ji itekdama nepakeit savo pavards ir dar iki iol apverkia pati mylimiausi sakydama: Kodl mirtis iplia paius geriausius ir doriausius?" Kai 1944 metais i Krasnaslio kaimo, kur gyveno Kazimieras tvo kyje, sovietai sugraib vaikinus, tinkanius armijon. Jis su draugu i Grau kaimo buvo veamas Rytprsius. Pabgo abu i vagono prie Vityio eero. Grio namo, taiau pasirodyti vieose vietose jau negaljo. sijung partizan br... T tragik dien j br apsupo. Tada Kazimieras jau buvo brio vadu. Gynsi septyniese: Kazys Naudinas-Kstutis, Vytautas Urbonaitis-Statkus, Albinas Rama ntauskas-Automatas, iulbutis i Kietaviki, kurio pavards nustatyti dar nepavyko, Pirtelis-Putinas... Buvo Ujo vyrai pas Jon eson Krasnaslio kaime, taiau buvo iduoti. Sako, kareivi tanketje sdjusi moteris, kuri ir rod keli... uvo tada penki- Don uanas, Kstutis, Statkus, Automatas ir iulbutis. Pirteliui pavyko pabgti, taiau greitai buvo aretuotas ir jis.
87

O Marija Pakeviit pasakoja... Ms eima gyveno Krasnaslio kaime netoli iemari.. Buvome penki vaikai, tarp kuri ir mano mylimiausias brolis Kazimieras, geras, siningas ir darbtus. Ujs karas sujauk vis ms eimos gyvenim, o pokario metais - skaudiai sualojo. Ivijus vokieius, Kazimierui buvo 23 metai, jis buvo veriamas tarnauti soviet armijoje, todl pasirinko partizan br. Apie jo likim maai k inojom, nes 1945 m. liepos 17 dien mus ive Sibir.

Marija Pakeviit prisimena brolio t...

Kazimieras Pakeviius-Don uanas ir Kazys Naudinas -Kstutis

Tik vliau pasisek suinoti, kad partizanus 1947 m. vasario 4 dien, saulei leidiantis, ms kaimo laukuose apsupo NKVD kariuo men su tanketmis, gerai ginkluota. Jie uvo penkiese, keliems pasisek pabgti. Mano broliui perov kojas, sako, jis band nusiauti, bet nesteng. Sunkiai sueist ve iemarius veime, ukrov ovini dmis. Mir pakeliui. Penkis lavonus imet iemari miestelio aiktje, ten, be mano brolio, buvo Kazys Naudinas i Strvinink. Daboklje buvusius aretuotuosius privert lavonus pakrauti roges. Nuve prie miestelio yd kap ir sumet krv. J rankos buvo suritos spygliuota viela. Lavonus umet sniegu, tik pavasar palaik likuius ukas. Tremtyje mir ms tvai, o mes grome Lietuv. Per didelius
88

vargus susiradau brolio kap, pada riau tvorel. Visk dirbau slapta, daug kas galvojo, kad tvarkau yd ka pus. 1989 m. i toli mojo Sibiro parsi veiau tv palai kus ir palaidojau iemari kapin se. Pastaiau jiems Don uano brys. Treias i kairs K.Pakeviius-Don uanas paminkl." Jau nuo 1989-j Marija pradjo vaikioti pas rajono valdininkus, kad tie padt sutvarkyti partizan laidojimo viet. ia gansi karvs, t ems ploteli norta paversti sodybiniu sklypu ir ten statyti nam. moni neatbaid, kad stovs gryia ant keli deimi partizan kaul... Ir tai ios atkaklios moters iniciatyva 1991 met rugpjio 17 dien Kazimiero Pakeviiaus-Don uano ir jo bendraygi palaikai perlaidoti Kaiiadori Partizan Koplytl.

Jonas Dakeviius-Papga
1927-1945

Dakevii eimos aknys yra iemari apylinks Bakoni kaime. ia gim Jonukas, antras vaikas eimoje. Tada Juozukui buvo keturi matai, o dar po ei met Dakeviiai susilauks dukros Genovaits. Trys vaikai su motina prads sunki odisj po Lietuv, nes 1936 metais mirs tvas Antanas ir eima liks be maitintojo. Gyvens motinos tvikj Janioni kaime Musnink valsiuje, karo metu iekos laims Jiesioje prie Kauno. Septyniolikmetis Jonukas jau neabejingas Lietuvos likimui. Jis atsiaukia generolo Povilo Plechaviiaus raginim stoti vietinius brius tvynei nuo bolevik ginti. Tik kariauti neteko, nes vokieiai panoro sisti lietuvius ryt front. Tada su ginklais ir ijo mik Musnink apylinkse. Buvo 1944 met vasara. Brol Juoz vokieiai ive darbams Vokietij, kaljo koncentra cijos stovykloje. Po karo pasitrauk Amerik.
89

Musnink mike berniukai susijung br. Su apygardos vado alio Velnio pritarimu, Jon isirinko savo vadu. Tame paiame Janoni kaime, kuris, kaip minjome, buvo Jono motinos Maryts Dakeviiens-Kupinaits gimtin, pas Stas Paulausk slapstsi alio Velnio mona. Paulausk snus Stasys buvo ryininku, su danais pavedimais vykdavo iekoti apygardos vado. Kaip danai bna, taip ir ia - visas kaimas gimins. Jono Dakeviiaus pusbroliu buvo Stasys Paulauskas. Ilg laik niekas neinojo, kad pas Paulauskus gyvenanti energinga moteris yra alio Velnio mona. Taiau paslaptis paaikjo visai atsitiktinai. Nebuvo pleps kaimo mons, taiau sav informatori jie turjo ir ia. Stribai sum alio Velnio snelius dvynius, o vliau ir j motina pateko MGB rankas. Vyrai sunkiai periemojo, nes dar neturjo patirties partizaninei kovai. Tiesa, maisto pakako, taiau teko keliauti i sodybos sodyb, igyventi ne vien idavyst. Vaik ne tik savo valsiaus stri bus. Vyr 1945-aisiais mikuose buvo daug, todl partizan veng ir kareiviai. Nukeliaudavo iki Giedrai i ir asli, taiau daugiausia gy veno gimtosiose Musnink apylin kse. Su aliu Velniu ryi palaik per Stas Paulausk, Genovait Kupinait, Vlad Motiejnait i Motiejn kaimo. 1945 met birelio viduryje, kai Jonas nujo Gelvon miestel, j netiktai sum. I pradi nesu prato partizan brio vad sum, Jonas Dakeviius-Papga udar daboklje. Taiau jau ryt, kai reikjo atvesti Jon tardym, rsyje jo nerado. Tik juodavo ilauta lango anga... 1945 met liepos 10-ji buvo lemtinga neskmi diena. Jo br prie iobikio upuol kareiviai. Visa tai atsitiko todl, kad vyrai buvo iduoti. Sako, NKVD-istai pasinaudojo smogikais, kurie apsimet partizanais ir priartjo prie Papgos brio. Nuo Neries dar suspjo pasitraukti mikel. Taiau pavakaryje pakliuvo pasal ir buvo suimtas. T dien uvo dar trys vyrai - Boreckas, Topolis ir Barzda...
90

Suorganizuotame teisme nedejavo, o patvirtino, kad kovojo u savo tvyns laisv. Pasivadino Ignu Darakeviiumi, saksi gimini neturs, nes iaugs vaik namuose. Ne visk rusams pavyko isiaikinti, taiau Jonas Dakeviius-Papga buvo nuteistas mirti. Kada vykdyta mirties bausm, net ir KGB archyvuose nustatyti nepavyko. Tuo metu Musnink valsiaus Smli kaime buvo suimta ryinink tarp alio Velnio ir Piliakalnio Aldona Povilaviit-Indyra, gimusi 1926 metais. KGB iaikino, kad t met liepos mnesio 12-15 dienomis ji turjo nustatyti ry tarp LLA tabo Kaune Ir alio Velnio. Po Papgos sumimo, jo brys neiiro, o dar ilgai nedav ramybs okupantams. Jono Dakeviiaus artimiesiems jo uvimo data ir palaidojimo vieta neinoma...

Antanas Galinis-Juodoji Kauk


1910 - 1945 liepa

Neinoma ir io kovotojo palai dojimo vieta. Buvo kils nuo Mieo ni, mikus ijo, nenordamas kariauti sovietinje armijoje ir ti neinomam krate. Niekas dabar neinojo, kodl pasirinko Juodosios Kauks slapyvard. Buvo kuklus, draugikas. Bryje buvo 10-12 ko votoj. Pastovios stovyklaviets ne turjo, todl brys jo per didiuo sius Kaiiadori mikus. uvo jie atokiame Jageloni krate neino momis aplinkybmis. Palaidojimo vieta neinoma, taiau turjo bti Trak apylinkse. Stasys Galinis-Vabalas pasako jo, kad jo brolis Antanas-Juodoji Kauk buvo gims 1905 metais Mie oni kaime prie Kaiiadori. Tvas Antanas Galinis Andrius ir Agota - mir jauni, kai Antanukui tebuvo septyneri metai. J eimoje buvo septyni vaikai: Emilija, Anel, Bernardas, Antanas, Vaclovas, Jonas ir Stasys. Visi liko nalaiiais, o jauniausiam tik vieneri metai. Vaikyst Antanui buvo sunki ir alkana. Gan gyvulius, dirbo
91

pusberniu, kol ijo tarnauti kariuomen. Vliau buvo pasienio policininku Vievyje ir Kazokikse. Vokiei okupacijos metais ijo generolo P. Plechaviiaus vietin rinktin, tarnavo asliuose. Buvo veds Domicl nuo Daugirdiki (Traku apskr.). Augino dukr Stas. mik ijo 1944 metu vasar, suorganizavo 10-12 moni, tapo brio vadu. Pastovios dislokacijos vietos brys neturjo, todl telksi didesniuose mikuose. Stasys Galinis prisimena didesnius mius Pagrendos mike, kai br puol kareiviai ir stribai. 1945 metu liepos 01d. vyko mis prie Jageloni. Tada Stasys su dviem partizanais atsiskyr nuo brio ir nujo pas bendraygio Builio tvus ikaronis. Vidurnakt igirdo vius Jageloni pusje. Tai lik 10 partizan stojo nelyg m su kareiviais. Brys isisklaid, keli partizanai uvo, tarp j buvo ir Antanas. mona su dukra i savo sodybos pabgo ir slapstsi.

Antanas Taparauskas-Kirvis
1903 - 1946 11 19 Pokario partizaninje kovoje Antanas Taparauskas buvo vienas i vyriausiu amiumi. Nedidelio gio, kresnas, gilios valstietikos iminties, brio vadas. Gims 1903 metais. eimoje buvo 9 vaikai - dviej motin, nes nalaudamas tvas dar kart ved. Nepriklausomybs paskelbimo metais buvo dar paauglys, taiau jo vaikika irdel pritar Lietuvos atgimimui. Buvo jaunalietuvis, au lys, dalyvauti iose organizacijose skatino tik meil savo kratui. Tar navo Lietuvos kariuomenje, paskui vl gro Livintus. ems neuteko, todl pasidav mik darbus. Pas kui dirbo eiguliu. 1944 met vasaros pabaigoje, kai sovietin kariuomen m gau dyti naujokus, pradjo ruotis gink luotam pasiprieinimui. Susirado dar septynis pastamus vyrus. Antanas Taparauskas Brys didelius mius nestojo, 92

daug kart iveng kraujo praliejimo i vaikysts pastamose vietose. uvo 1946 metu lapkriio 19 dien Mackn mike. Deja, palaidojimo vieta neinoma, nors manoma, kad daugum partizan lavon ve durpinlyje esani duob (prie buvusios Kaiiadori pienins). Ten imtai bevardi ir vardint kovotoj...

Didiosios Kovos apygardos partizan antsiuvas

93

Isaugotos partizan nuotraukos

asli partizanai

94

Musnink partizanai

95

iemari partizanai

96

STRIBAI IR J TALKININKAI
Apie blogus ir gerus stribus
iandien vis dar kuriama pasakl, kad nereiktu vis pokario metais stribus nuklydusi moni smerkti. Mat, bta tarp j ir ger, gal net dor, krauju nesusitepusi. Toki nuomon formuoti nesunku, nes yra msuose strib atsakinguose postuose, net savivaldybi, vyriausybs ar seimo nari tarpe. tai k rao apie naikinamuosius batalionus Eugenijus Grunskis Literatroje ir mene" 1989 m. gruodio 9 d. Nr. 49 (2245): Dabar pairkime liaudies gynimo brius ir j veikl. J pirmtakas buvo naikinamieji batalionai. 1941 m. birelio 25 d. TSRS vidaus reikal liaudies komisaras L. Berija pasira sakym Nr. 299 Dl priemoni kovai su prieo paraiutinink desantais ir diversantais pafronts ruouose". Naikinamj batalion turjo sudaryti 100 - 200 patikrint ir drsi komunist, komjaunuoli, tarybini aktyvist, mokani naudoti ginkl. Dl spartaus vokiei puolimo Lietuvoje tuomet nespta j suorganizuoti. Tokie batalionai Lietuvoje pradti formuoti LKP (b) CK 1944 m. rugpjio 24 d. nutarimu i partinio, tarybinio, komjaunimo aktyvo, buvusiu partizan ir demobilizuot kari, neatitraukiant j nuo tiesioginio darbo ir nemokant atlyginimo. Po met naikinamj batalion dalyviai buvo prilyginti eiliniams kaimo policininkams ir pradjo gauti alg, aprang ir maist. Jiems buvo pavesta kovoti su prieik TSRS valstybi nipais, diversantais, slopinti antitarybinio pogrindio veikl. Jie lydjo ir saugojo partijos bei taryb aktyvistus, saugojo staigas, mones, gyvenvietes. Pirmiausia batalionai buvo organizuojami apskrii centruose. 1944 m. gruodio 3 d. LKP (b) CK ir Lietuvos TSR LKT nutarimu naikinamieji briai pradti organizuoti ir valsiuose. I pradi j krimas vyko sunkiai. naikintojus" sira dalis vietos darbinink, neprasigyvenusi valstiei. Taiau daugelis kaimo moni veng i bri ir juos nestojo. 1945 m. ruden VKP (b) CK narys M. Suslovas ra: Vietose nesiimta priemoni naikinamie siems batalionams sustiprinti ir visam, ypa valsi apylinki, partiniam tarybiniam aktyvui juos traukti, naikinamiesiems batalio nams papildyti naujakuriais, gavusiais ems i tarybins valdios, ir kitais paangiais valstieiais". Trkstant kadr", naikinamuosius brius pateko ir deklasuot, nesubrendusi element, moni su kriminaline praeitimi ir nusi97

kalstamais polinkiais. Tokie kovotojai" kankino, ud ir pl kaimo gyventojus. LTSR LKT ir LKP (b) CK 1945 m. spalio 19 d. nutarimu buvo pakeistas odiozinis naikinamj batalionu vardas. Naikinamieji batalionai virto liaudies gynimo briais, o j nariai - liaudies gynjais. Jiems buvo rengtos bstins, briuose i dalies vesta karika drausm ir tvarka. Liaudies gynjai veik visose apskrityse ir valsiuose. Daugiausia j buvo iauli, Panevio, Alytaus apskrityse, t. y. kur stipriausiai veik pogrindis. 1945 m. pabaigoje Lietuvoje jau buvo suformuoti 289 liaudies gynimo briai, kuriuos A. Rakno duomenimis sudar apie 11 tkst. varging valstiei, darbinink, partijos ir komjaunimo aktyvist. Vliau j dar padaugjo. Taiau gynj buvo kelis kartus maiau negu reguliariosios vidaus kariuomens kareivi. J indlis organizuojant ginkluot pasiprieinim reimui irgi buvo palyginti nedidelis. 1948 m. liaudies gynjai nukov arba sulaik 1/5 vis tais metais ivest i rikiuots mikini". Taigi kitus partizanus nukov vidaus kariuomens daliniai. Ir tai buvo 1948 metais, kai kiekybikai iaug liaudies gynjai jau turjo patyrim, gyt susirmi muose su mikiniais", nepalyginamai geresne ir nuolat atnaujinam ginkluote. Galima spti, kad ankstesniais metais liaudies gynj vaidmuo buvo dar maesnis. Apie koki klasi kov ar jos atriausi form - pilietin kar galima kalbti, kai 80 proc. (1948 m.) vienos kovojanios puss dalyvi sunaikina ne kita kovojanti pus, o svetima kariuomen. Liaudies gynimo briai nebuvo savarankiki. Operatyvinei kovai j veiklai (iki 1947 m.) vadovavo VRLK, o vliau - valstybs saugumo organai, kurie ...didino j politine ir kovin parengti. I tikrj liaudies gynimo briai atliko pagalbini vidaus kariuomens vaidmen. Lemiam reikm slopinant ir likviduojant pasiprieinim Lietuvoje turjo didiojo kaimyno kariuomen". iaurumu pasiymjo etatiniai MGB darbuotojai, terorizav vietinius gyventojus. tai 1950 met lapkriio mnesio 17 d. iemari rajono MGB skyriaus virininkas papulkininkis Nikolajus uvalov'as sak io skyriaus leitenantui Feliksui Juodviriui ir stribams Vladimirui Pustilaikov'ui bei Kuzmai Darianov'ui vykti Januliki kaim ir slaptai suimti tariamj io kaimo gyventoj Vaiiulion. J nusivesti mik ir grietai itardyti. Tie, nuvyk viet, pasikviet mik Vaiiulion, paklupd su ikeltomis rankomis ant ems ir visi trys dau Vaiiulion kumiais ir lazdomis kakl, spard kojomis nugar. Vis dien prakankin, paleido namo prigsdin, jei kam nors prasitars, tai bus suimtas. Apie tai ra A. Kata Laisvs kov archyve" Nr. 10.
98

Stribai negailjo nei mao, nei didelio. Kiek ikankint, iniekint moni prarado sveikat, kiek j buvo nuudyt, iandien niekas nesuskaiiavo. Pateiksime liudytoj atsiminimus, kankinamj nuoskaud, kuri kartesn u pelyno ol...

Dvikoj vri naguose


1944 met birel, artjant frontui, kaiiadoriei Pakausk eima pasitrauk Bernatoni kaim prie Raudondvario - pas gimines. Motina nesutiko pasitraukti Vakarus, todl liko viena su trimis vaikais: penkiolikmete Regina, devyneri met Nijole ir eiameiu Antanuku. Gyveno, jausdami kasdienin alk, kol Bernatonyse nepasirod enka vedistai... Reginos pasakojimas paruotas i jos artimj saugomo atsi minim ssiuvinio. Buvo 1946 met sausio 26 diena. Dirbau dvare. Teta irgi. Atjo vedjas ir pasak: Regina, tavs laukia du vyrai. Nujau ratin. Vienas sdjo u stalo, o kitas vaikiojo po kambar. Buvo apknus, aukto gio. Pairjau juos, ir irdis smarkiai suplak. Pagalvojau, kad mane suims. Tas auktas mogus ir sako: - Labas, Regina, ar mans nepasti? - ir taip keistai, paiepianiai nusijuok. - Ne, nepastu. - Tavo tv gerai painojau, o tu ms nepasti, - ir sumirksjo kitam sdjusiam u stalo. Isitrauk i portfelio popierius, idliojo ant stalo ir iri... Tas auktasis vl klausia: - Kaip tavo pavard? - Rakauskait, - pamelavau. - Ne, tu Pakauskait, mieloji. A tavo tvelio geras draugas buvau, o tu meluoji, - ir vaikto po kambar. Pasakiau, kad nieko a neinau, ko gi jums reikia. Vyrikis rikteljo, kaip vilkas, kai ialks bna: - Gerai, tu mums visk pasakysi! Dabar jau baigta, galvoju, aretuos. - Vaiuosi su mumis Raudondvar, - pravokt iurktus bal sas. Nieko nesakiau, vekit, kur norit. Pradjo skaudti pilv. Liep kinkyt arkl. Ijau. Vedjo mona atne man kelionei ryull ir atidav.
99

Padkojau. O teta nesirod. Atsisdau, ir jie abudu roges virto. Pamaiau, kad laiko paruotus pistoletus... Jau artinosi vakaras. Aplink matsi balti sniego patalai, o mediai stovi, armotas akas iskleid- Taip lidna, graudu pasidar, skausmingai suplak irdis. Tarp savs jie kalba rusikai, bet j kalbos nesiklausau. Galvoju klausins, mu - reiks kentti. Ir ia vienas, tas auktesnis sako: - Pasakysi kur tvas ir paleisim. Tyljau, vaiavom toliau. Pagaliau pasirod Raudondvaris. Pervaia vome Nevi. Miestelyje ilipome. Supratau i karto, kad tai milicijos pastatas. ved kambar. Matosi skreb ir rus. Liep eiti kit kambar. jau. Greitai urakino. Kambarys tamsus tamsus, alta alta. Apjau. Tuias, tik viena kd stovi, ant langu grotos. Atsineiau kde prie dur, atsisdau. Pradjo altis taip krsti, kad vietos negaljau rasti. Vaikiojau, verkiau... Sutemo. Pasigirdo ingsniai, rakto garsas spynoje. Staiga durys atsivr, liep ieiti. Nuved kit kambar, o ia tas emesnis jau sdi u stalo, liepia ir man sstis. Auktesnysis irgi atsisda. - Kur tvas? - klausia maesnysis. - Neinau, - sakau, - jis mus paliko pas dde, o pats pasitrauk su vokieiais... - Sakyk teisybe, nemeluok. - K inau, t ir sakau... Staiga paoko rauds nuo kds lyg geltas. - Sakysi, ar ne? Galv nuleidau, - juk teisyb sakau, o jie netiki. ia vl pasigirdo aukto storas balsas: - Sakyk, nes paskui gailsies. Tyliu. Tada paoko ir vo man veid savo sunkia ranka. Aaros pabiro man i aki. Rkia abu lyg vrys. K sakysi, jei teisyb pasakiau? Tik pamaiau, kad stovi vienas prie mane su autuvu. Pajutau, kai voteljo su buoe per galv, peius, kur papuol. Nugriuvau nuo kds, bet skausmo nejutau, akyse mirgjo. Neinau, ar ilgai taip guljau, tik pajutau, kad vanden pila ant galvos. Kai pramerkiau akis, buvo pilka pilka. Stvr u drabuiu ir pasodino. Galva sukasi, ia. - Kur tvas, sakyk! - Su vokieiais ibgo... - Nemeluok, umuim kaip un ir laukan imesim. Ir vl voteljo vienas i vienos puss, kitas - i kitos. Vl pargriuvau su kde. Vl klisteljo vandens veid. Guljau dar ilgai, tik staiga pajutau, kad stveria u kailiniu ir pasodina. Vl varo toliau: 100

- Sakyk, kur tvas? - ir prikio pistolet prie krtins. Taip spaudia t pistolet, kad pritrkstu kvapo. Dabar jau baigta. Ras mane mama negyv. Ir mirsiu, jokios naudos tvynei neatneusi... Vl mano mintis pertraukia riksmas. Niekada dar gyvenime nemaiau toki baisi ir pikt vri. Niekad per savo t eiolikos met gyvenim. - Sakai, ar ne! Tavo tvas Kaune gyvena. Panemunje, tu jam valgyti neioji. Ir jis vaikto pas jus. Tavo tv jau sum, bet norime suinoti, k tu sakysi. - Ko meluoji? Rytoj tavo mam atveim, tai ji visk pasakys... Sakyk, kiek kartu buvai pas tv? O Viepatie! Nieko nesuprantu, kur jie rado tv... - Sakyk, kur tvas! Ir vl pajutau smgius... Neinau, ar ilgam buvau mesta t alt kaljim. Prikl per mane jusi pel. Pramerkiu akis. Aplink tamsu tamsu. Noriu atsikelti ir negaliu, taip visur skauda. Negaliu pajudti i vietos, altis pradeda nemonikai krsti. Turbt jau mirsiu. Pajuntu, kad pel vl eina per mane, taiau negaliu pakrutti. Pasigirdo ingsniai. Net krupteliu - vl prasids. Atsidaro durys, liepia eiti. Atsikeliu, iaip taip ieinu. Vl sdi du velniai su iverstomis akimis. Ir vl tas pats. Klausimai tai vieno, tai kito. - Kur tvas, mes turime j paimti gyv. Jis nekent ms, tai turime ji surasti ir atkeryti. - Neinau, - sakau, - Jis mus paliko pas dd, o pats pabgo. - Na, gerai, vot ia pasirayk. - Kaip pasirayti, jei a neinau, k js parat. - Liepiam, tai raykis. Tavo tvas Kaune gyvena, Panemunje, pakeits pavard. Tu neiojai jam valgyti. Ir vl voteljo, kad net nuo kds nulkiau. Stvr rank - vienas laik plunksnakoti, o kitas mano rank vediojo. Jau viskas. - Rytoj tu mums visk pasakysi! Vl altame kambaryje. Tamsu. Turjau pasidjus i lauknelio duonos, bet pels j sugriau. Reikia bgti, atjo mintis. Prijau prie grotu ir sugriebiau jas silpstaniom rankom, ketindama ilupti... Vl rakina duris. Negi naktis taip greitai prajo? Pajuntu nemoni k nuovarg. Kiek kart dar mane kankins? - Mergaite, eik ia! - kvieia dar nematytas vyrikis. Stoviu nuleidusi galv. - Nevalgiusi esi, ia mona man atne, imk. Man labai gaila vaik. - Nenoriu valgyti... - Neverk, vaikeli, imk, tau valgyti reikia, - ir paduoda man duonos gabaliuk, laini, deros. Gerai, kai yra ger moni. Valgau.
101

Po kiek laiko duris vl atidar tas pats budintysis. Net lengviau pasidar, kad tai ne tie vrys. Eik ia, sako, ten labai alta. Nujau. Kambarys graus, su minkta sofa, yra spinta. Atsisdau ir sdiu. Gulkis, sako, ir ramiai miegok, kol iau rytas. Buvo pirma valanda. Priglaudiau galv ir igirdau lktuv im. Net apsidiaugiau, tai dabar baigsis visos kanios. Kai trinktels jiems, tai daugiau nieko nenors. Jau vl karas prasidjo! Pakeliu galv paklausyti to imo, - nieko nesigirdi. Atsigulu, vl ia, laukiu, kol prads bombarduoti. Mat sargybinis, kad tai gulu, tai keliuosi. Paskui suprats klausia, ar labai mane mu. Patyljau i pradi - sakyt ar ne? Tegu ino - mu, sakau, mu, kiek norjo, dar pistolet prie krtins prirm laik - nuaut norjo... - Vot, galvaudiai, - sako sargybinis, - taip skriaust vaik! Neumiegu. Kur tau ims miegas, kai taip mu. Staiga vl paoku i vietos. - Kas tau yra? - Nieko. Tik man mamos gaila, gal j taip pat kankina. et valand liep vl grti alt kamer. Paskui pasigirdo beldimas. irdis smarkiai suplak: pribgu prie dur ir iriu pro rakto skylut. Pamatau mam, tet. Jas stm pro duris, prie sargybinio. Mu autuvo buoe tai vien, tai kit tie patys mano kankintojai. Mama buvo visa kruvina. O, Dieve u k baudi, ar mes tau jau taip nusikal tome? Prioku prie savo kameros dur ir dauau, kiek jg turiu. Mama puol prie dundaniu dur ir sako diaugsmingu balsu: - Dukrele, tu ia... O a vis naktele nemiegojau. Po kiek laiko pasigirsta mamos ir tetos riksmas. Pamaiau pro t pai rakto skylute, kad mamai ir tetai kraujas i galvos teka per veid. Mama garsiai rikteljo ir ia pat nugriuvo. Teta irjo mam ir garsiai verk. Verkiau ir a. Po kurio laiko mama sujudjo. Dar gyva, apsi diaugiau, dar nenuud. O, Dieve gerasis. Mama atsisdo, teta laik j, aarose paskendusi. Mama atsistojo. Ir vl atjo jie. Igamos! Nemukit mamos! Taiau atsidaro mano kameros durys, jas stumia pas mane. Prioku prie mamos, apkabinu, buiuoju jos il galv. Verkiu, apsikabinusi abiem rankom, niekur neleisiu, niekam neati duosiu. Tylim, tik aaros rieda veidais. Pajuntu, kad tartum geleins rankos atplia mane ir sviedia kameros kamp. Apsidauau, taiau vl puolu prie mamos... Greitai ivaro visas gatv. Sako, eisim psiomis Kaun. Ms kankintojai perspja, kad kalbti tarpusavyje draudiama. Mane nuvaro prieki vien. Skrebai remia autuvus nugar. Paskui vienas rodo i kiens itraukt nuotrauk.

102

- Ar pasti k nors? - Pastu, tai auliai, tvyns gynjai... Nemonikai ilgai tssi kelias iki Kauno. jome plentu, skrebai tarp savs kalbjo rusikai. Pagaliau Kaunas. Prijome prie namo, pamaiau uniformuot skreb, toliau antr, trei. Kaljimas. Taiau ia pasak, kad nra vietos, visur pilna moni. Teko iekoti vietos kitur. - Banditus atvedt? Gerrrai! - pasitiko skrebas prie kito kaljimo. Mam, tet ir mane grdo kamer. Isitiesiau ant grind, taip suskaudo on, kad net aaros itryko. Atsisdau, susitraukiau kamuoliuk. Paskui pradjau grabinti sien, gal kur rasiu uraytas raides. Pirtais jas perskaitysiu. Netoli dur pajutau, kad visa siena lapia. Kur prisilieiu, visur lapia. Kas ia? Prieinu prie langelio, kur matsi viesos ruoelis. O Viepatie, kraujas!.. Paskui usidar durys, ir kak stm kamer. Durys usitrenk. Kain kas ia - vyras ar moteris? Pasilenkiau. Guljo moteris ir aimanavo. Bandau j pakelti. Moteris kartoja pro sukstus dantis: Igamos ...Umukit... Mirsiu, bet gaila vaik..." miau dauyti duris, nes moteris pradjo dejuoti. Pagaliau ateina sargybinis. - Ko tau reikia? - Laukan noriu, pilv skauda. - dejuoju. - Pakentk kiek. - Negaliu... Atidar duris, nusived kakur. Ten pastovjau, nes koridoriuje buvau maiusi kriaukl. Ived koridori. Papraiau vandens. Sargybinis rikteljo, jog tegu girdo tie, kas atved. Nieko nelaukus, puoliau prie krano, atsisukau. Sulapinau kruvin nosin, griau piln burn vandens ir bgte kamer. Praiodinau moterik ir pyliau i savo burnos vanden. Prarijo. Paskui lapi nosinait udjau ant galvos. Pasiguldiau j ant savo keli... Pradjom kalbti... Vl atsidar durys. Liep ieiti. Priglaudiau j prie veido, paskui greitai ijau koridori. - Kur kailinukai ir skarut? Nieko neatsakiau. Skrebas bgo kamer, m traukti nuo moters mano paliktus mirtaniam mogui kailinius. Puoliau ir a kaip vriukas, vienam kandau. Tegu kailinukai bus jai. Pajutau smg, paskui skrebas met drabuius man veid. Renkis! Ved Panemun, kad a parodyiau, kur slapstosi tvas. Ir vl ta pati malda - neinau, tvas su vokieiais pabgo. Nemeluok, sako, tuoj surasim j. jom po namus ir klausinjom, kur gyvena Pakauskas. Pavargom, sustojom. Pastovjus nutar, kad reikia eiti pas skyri
103

ir patikrinti, ar gyvena mogus tokia pavarde. Paskui supratau, kad eiti jau negalsiu - batai tryn kojas, pradjau lubuoti. Norjau valgyti. Patikrino pas stale knygas ir tokios pavards nerado. Sako, reikia iekoti kitur. jome kitas gatves, kol pradjo temti. Buvo jau sausio pabaiga, kai mano kankintojai pasak, kad mane ve Kaiiadoris. Koks baisumas apm mane! Ten tai jau mans nepagails. stoti jau maldoje paskendusi. altis krt, kai jome medin stoties pastat, ia pamaiau pastam i Kaiiadori. Kai kas norjo prieiti prie mans, taiau tie neleido. Nujom prie traukinio, paskui ir lipom j. Jie sdjo alia mans, o prieais - moteris su pintine, kurioje vesi graias bandutes. O a jau kelias dienas badavau. Moteris, matyt, suprato mane, nes pamaiau, kaip kia rank pintin. Paklaus t vri, ar gali man duoti. Tie susivalg, susirauk, bet leido. Kaiiadori stotis buvo sugriauta, matsi ir daugiau nam griuv si. jome Vilniaus ir Vytauto Didiojo gatvmis. Prijome gra mokytoj nam. Jame buvo sikrusi pati baisiausia staiga, o mane udar to namo rsyje. Tai buvo viena i kankinimo viet - Kaiiadori saugumas...
* * *

Kruvina mergaits kelion tssi dar ilgai. Jai teko patirti ne tik Kaiiadori kaljimo, kuriame dabar sikrusios arvojimo patalpos, sunkumus, bet ir ilg laik jausti alt, alk ir paeminim tolimame Sibire. Itremta buvo su motina ir maameiais Nijole bei Antanu. eima Lietuv sugro tik 1959 metais. Regina Pakauskait-Vilkeviien uvo 1986 metais paskendus Nachimovo laivui po katastrofos prie Novorosijsko uosto. Istorija bt nepilna jei nevardintume t milicinink ar liaudies gynj", kuri iaurumus yra uraiusi mergait. Turime dokumentus, rodanius j asmenybes. Vienas dokument tokio turinio: LIUDIJU, KAD SESERS REGINOS KANKINTOJAIS BUVO LIAU DIES GYNJAI I KAIIADORI ARCHIPAS BORODKINAS IR GRIGO RIJUS KUDREOVAS.
NIJOL KASPARIEN (PAKAUSKAIT).
1990 07 24

A. Borodkinas prie keliolika met uvo keli eismo vykyje, o G. Kudreovas gyvena Kaiiadoryse, Vytauto Didiojo gatvje.

104

Aimana i praeities
Mano gyvenimas buvo sunkus. iandien neinau, kur ramyb gavo nuudytas mano brolis Vaclovas Jakta. Guli Kaiiadori kalvelje vyras Juozas Kurmilaviius-Vover, partizanu alio Velnio apygardos A rinktins kovotojas. Utat gyvenimas man atsiekjo vargo negaildamas. Okupantams umus Lietuv, daug ir ms moni (daugiausia rusakalbi) prisidjo prie Lietuvos naikinimo. Briai ginkluotu vyr, pasivadinusiu stribais, vaikiojo dien ir nakt plikaudami, kankin dami ir udydami nekaltus. Iekojo t, kurie njo mirti u sovietin valdi. Pati maiau, kaip ukankin ti jaunuoliai buvo pririami prie veimo u koj ir tempiami striby n. Arba nuauti tu vaik knai buvo sumesti veim, ant j atsi sd stribai kaliojo ir dainavo. Kas beliko jaunimui? Bgo mikus, uvo briais, nes kovoti prie regu liariosios armijos karius buvo sun ku. Juo labiau, kad tai buvo didel galyb. Tvai verkdami rasi kolchozus, neilaik agitatori" smurto. Argi negalima tokio idaviko, kuris smurtu vert stoti kolki, tarnavo raudoniesiems, gavo u tai medalius ir garbs ratus", prilyginti stribams? 1990 metais Kaiiadori ventoriuje deginome sovietinius pasus. Tada viena moteris man primin, kad a savo kankintojams, kurie mane ve Sibir, nepasakiau nei vieno blogo odio. Taip, a pasisveikinau su savo kankintojais, pasakydama, jog jam dovanoju u savo kanias. Bet, sakiau, tau reiks atsakyti prie Dievo teisingum, kad ituos maus vaikus veei alkanus ir plikus. Juk man neleido ne tik paro pasipjauti, bet net vitai galvos nusukti. Kad tik daugiau jiems likt. 1944 met Ki nakt nusivar mane stribai prie Slabados kapini, liep bgti. Ir aud mane, kulkos zvimb pro ausis. Klausinjo apie vyr, kalbino ji iduoti. Paskui paleido. Taiau jau 1945 met sausio mnes mane aretavo, tard. Po keletos dien paleido, taiau grusi namo i stambaus kio radau tik sienas. Neliko nei vieno 105

indo, o vietoje lang ir dur - tik upustytos angos. Glaudiausi pas savus, bet 1947 met pavasari stribai parod savo gerum", silydami apsigyventi iniekintoje sodyboje. Sutikau, nes pabodo bastytis svetur... Taiau 1949 met kovo 25 dien buvau itremta Sibir su maais vaikais. Vl visk, k ugyvenau per tuos dvejus metus, ivog stribai. ... Po daugelio met grau i Sibiro. Sutikau ir t savo kankintoj strib. Jis dabar man skundsi, kad jam nra gyvenimo, visi mons j smerkia. Norjo igirsti mano uuojaut, nors ne jis, o mano eima badavo ir alo Sibiro emje... O iandien? Ar suprato stribas, kad jam buvo proga gailtis u nuodmes, prayti Dievo mielairdingumo? Abejoju...
Pasakojo Joana Kurmilaviien Kaiiadorys

Svetimi namai
Esu gimusi 1929 metais. Pokaryje, kai ms broliai partizanavo, buvau tik paaugl. Padjome visi, kiek galjome. tai Taparauskait Maryt elp medikamentais, tvark uniformas. U tai stribai j sum, ive Vilniaus kaljim, o i ten - Karagand. Su kaimo partizanais (gyveno me tada Livintuose) sutarm, kad a dainuodama praneiu, jei stribai ar kareiviai pasirodys. Skambjo mano dainos pamikse, nes buvau gerk linga. Partizanai ir pramin mane tada - Daina. Karino, Kirvio, Pelno mirtys mane labai sukrt. Juk Kirvis buvo mano brolis. Stribai taiksi sunai kinti ir i partizan artimuosius, a pabgau i savo kaimo. Kojos mano buvo nual, sunkiai bepa jau. Dvi savaites slapsiausi ne pastamoje eimoje. Pabgau Pet rainus, paskui Lapes. Mano ne laimei, t kaim, kur gyvenau, uklydo kaimynas Aleksas Sidaras ir mane pamat. Ir matyt, idav.
106

Apsupo nam, autuvus atkio, ikl i lovos ir pusnuog ived Pravieniki link. Buvo 1949 metu liepos mnesio pabaiga. Nuved Paulius, apylinks pirmininko Boliaus Ambrazeviiaus sodyb. Kluone pririo prie veimo vadelmis. Ten buvo ir kareivi, su kuriais budeliai kalbjo rusikai. Mu, klausinjo kur aliukai, vadino mane jie ryininke. Veime buvo sausu ak, jas met, taiau rankas atrio. Nei stribai, nei kareiviai mans nesaugojo, nes buvau labai sumuta. Ryt nuved Kieliki mokykl. Tard paklupd ant keli, su mu, var adatas po nagais, o paskui tuos nagus lupo. Sumut nuve d tvarteli, numet ant malk, upyl vandeniu. Paskui, kai atgavau smon, vediojo po mik. Nuved prie uvusio brolio bunkerio, ia pririo prie medio, gumine langa vl mu. Nieko nesakiau, - ne inojau, nes jau kuris laikas buvau ivykus, o pastami partizanai uv. Nutemp Livint geleinkelio stot, pasodino ant kaladi ir paliko saugoti du sargybinius, kiti nuvaiavo traukiniu Kaiiadori link. Po kiek laiko atvaiavo drezina" ir nuve mane Kaiiadori kaljim. Kaljime palaik dvi savaites. Laukiau progos pabgti, bet jos nebuvo. Vien dien sustat visus kalinius po eis, o mane paliko vien, dar antrankius udjo. Nuved spec. vagon. ia saugojo, kad nepabgiau. Lukikse teko gerokai pasdti, kol nuteis tris metus kaljimo. I ten - Krasnojarsko tremt. Gyvenu Elistos mieste, Kalmukijoje. Kelis kartus buvau sugrus namo, taiau pajutau, kad Lietuvoje niekas ms nelaukia. Teks, matyt, gyvenim ubaigti svetur. Tik kasnakt vis vaiktau Livint, Beitrakio pamikmis ir verkiu savo vaikysts dien. Deja, ryt aaros nuo pagalvi jau bna idiv...
Pasakojo Magdalena Menkejeva (Taparauskait)

Kur tvelio kapas?


A, Jonas Vinickas, ir mama Ol Vinickien, nutarme parayti apie tai, k inome apie tvelio uvim. Esu gims 1942 metais, tai nelaims metu turjau tris metus. Tvelis Stasys Vinickas buvo gims 1917 metais. Iki karo dirbo siuvju, Kaune tarnavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenje. Yra ilikusi ir nuotraukl. Ved, gimiau a, todl 1944 metais nenorjo
107

eiti rus armij. Ijo partizanauti mikus. 1945 metu spalio viduryje ties Juodiki kaimu pakliuvo liaudies gynj" pasal ir ten prie miko uvo. Du sueistus pam nelaisv. Tai buvo Kazys Tatarnas ir Zigmas Leikauskas. Juos ive Sibir, O tvo lavon atve Kaiiadoris ir numet gatvje. Paskui tvelio knas dingo. Ir neinome, kur jis ukastas, nes tai buvo padaryta slapta. Su motina slapstms nes bijojome, kad neivet Sibir. Skrebai kelis kartus buvo atvaiav ms namus, bet nerado. Stat pasalas, klausinjo kaimyn, taiau idavik neatsirado. Mes slapstms pas mones - be kampo ir duonos ksnio. Tai tokie lidni vaikysts prisiminimai. Gal kas inote, kur palaidotas mano tvelis, gal jo palaikus bt galima perkelti kapus?
Pasakojo Jonas Vinickas ir Ol Vinickien, Gudiena

Tarp j - ir mano brolis


Su skausmu skaiiau straipsn apie pokario met aukas, sulaisiau j aaromis. Viskas, kaip gyva, atgijo atmintyje. Juk ten buvo ir mano brolis. Tuos devynis partizanus nuud pavasar, kovo 4 dien (per v. Kazimier), Vilnuose. Nuve juos Kruoni, ten guljo dar du. Imet visus ant gatvs, paguljo jie dien ar dvi, tada sukrov roges kaip malkas - kieno rankos, kieno basos kojos vilkosi eme - ir atve Kaiiadoris. Visus vienuolika suguld geleinkelio stoties aiktje. Suinojusi, kad atve Kaiiadoris, nujau pairti. Dieve mano, koks vaizdas! Ant kruvino sniego itiek iniekint! Visi basi, dauguma irengti, sudauyti. Tarp j ir mano brolelis guli - treias i eils, virugalvis nunetas, smegenys itakyti. Apsidairiau - atrodo, niekas neseka. Atsistojau prie brolelio. Neinau, i kur tiek buvo valios ir jg nenualpti ir isilaikyti neverkus. Stoviu lyg akmenin. Nepamaiau, i kur atsirado skrebai. iri, tyrinja, ar kurio nepainau. Tuoj sugrieb u rank ir nustm tolyn. Labai norjau suinoti, kur palaidoti partizan palaikai. nekjo mons, kad jie buvo numesti kur tai nuo laito, paskui, sako, juos suvert durpyn. Kiek kart jau iekoti, vis neradau. O moni klausinti bijojau...
Pasakojo F. JANKAUSKIEN Vilnius 108

Specialiosios naikintoj grups


Nordama pakenkti partizan, autoritetui, MGB organizavo i idavik ir sovietini aktyvist spec. grupes, kurios ud ir kankino partizanus bei civilius gyventojus. Viena i pirmj centrins spec. grups operacij vykdyta 1946 09 02 Trak apskrities Onukio vals. Grendavs kaime. Smogikai pakviet susitikti partizanus Jon Dambrausk, Stas Legavii, Jon Duli ir Vaclov Budrevii. Kad nukreiptj dms, padav skaityti sufabrikuot alio Velnio sakym ir beskaitanius vyrus iaud. Kad nelikt liudinink, kartu nuov ir sodybos eimininkus - Petr Blaon, jo mon Zofij, trylikameti sn Kaz ir dukr Monik. Gyva iliko tik keturiolikmet dukrel Antanina, miegojusi kluone ir pasislpusi. Po to sodyb apipl, inscenizavo kautynes su kariuomene, o lavonus numet aiktje. Raporte Blaoni eima irgi apibdinama kaip ban dit: raoma, kad tvas vir vakarien su autuvu", (r. Lietuvos Aid", 1994 02 08 d. Nr. 26). Paaislio valsiaus Naujasodio kaime spec. grups smogikai 1948 09 16 dien nuud keturis Vaidoto partizanus, ryinink A. Rumevi it ir eimininko Juozo Grikelio eim - kaip soviet santvarkos prieus. Nordamas nustatyti rmj nusikaltimo laipsni, kapitonas vedrys nuoirdiai pasikalbjo su eimininkais ir eimos nariais ir nustat, kad visai nesivarant galima likviduoti vis sodyb. Ten gyvenantys nra bandit baugintos aukos, o tiesiog banditai, soviet santvarkos ir valstybs prieai." Po to, kaip prasta, vienkiem apipie. 1948 08 12 iemari valsiaus Pavuoli kaime spec. grup nuov tris A. Prakeviiaus-Narsuolio vadovaujamus Didiosios Kovos apygardos partizanus, o kartu su jais - netoliese buvusius tv ir sn J. ir A. Venskus. Snus teturjo septyniolika met, be to. buvo nebylys (r. Lietuvos aid" 1994 02 28 d. Nr 26) Ne viena deimtis sunki nusikaltim dar nra neiaikinti ir moni priskiriami aliukams". Prie dvi deimtis met man teko urayti atsiminimus paprast Rumiki krato moni, kurie piktinosi, kad R.Randio-Mekos partizanai nuud Mikalauskien ir du jos sns. Dar iurpesn tragedija vyko prie Strvos ups, kur nuud du ubagaujanius rumikieio Talkaiovo vaikus. Kas gali pateisinti vandalizm? Tik neseniai suinojome, kad tuo metu ia siaut smogik briai, kurie ud net ir sovietinius aktyvistus. MGB archyvuose yra daug mediagos apie iurpius pokario vykius. Taiau reiks deimtmeio, kad apgintume nekaltus ir apjuodintus. 109

Sekliai ir smogikai
Pagal MGB operatyvinio skyriaus virininko pavaduotojo majoro Smirnovo 1945 08 28 d. patvirtintus duomenis (buv. VSK operat. byla arch Nr. 425/4), Trak apskrities teritorijoje veik apie 280 partizan. Jie vienijosi po LLA vliava. inoma, partizan skaiius buvo ymiai sumaintas, taiau iandien mums domu, kokius brius MGB tada persekiojo? Onukio valsiuje Lies bryje kovojo 65 partizanai, kiti Kaiiadori, Kruonio, asli, iemari valsiuose. Piliakalnio brys - 30 moni, kartu saugojo tab ir veik Geguins ir Totoriki apylinkse, Jureviiaus Stasio - 25 m. Panor apyl., Marcinkeviiaus - 8-10 m. Dainavos apyl., Kaceviiaus Juozo - 8 m. Talpn apylinkje, Petkeviiaus Prano-Karino - 68 m. asli vals., Raman tausko Prano-nekuio - 24 m. iemari vals., Serbento - 8 m. Semeliki vals., Kaboro Petro-Koto - 25 m. Auktadvario vals. inoma, kad Trak apskrit nejo Rumiki ir Musnink valsiai, kurie priklaus Didiosios Kovos A rinktinei. Taiau nesunku sitikinti, kad savo planuose MGB besiprieinani okupacijai skaii buvo ymiai sumain. 1945 metais prie partizanus kovojo 346 stribai, 236 partiniai aktyvistai. NKVD Trak srityje buvo dislokuotas 266 pulko antras batalionas ir 261 pulko 2-ras batalionas. 1945 met rugpjio mnes buvo suburtas strib ir partizan idavik 70 moni batalionas, dabar vardijamas smogikais". Tai jie, apsimet partizanais, naikino ryi ninkus, rmjus, instenizav kautynes su kareiviais, susitikdavo su tikraisiais partizanais ir juos ud. O kad apjuodinti laisvs gynjus, ud taikius gyventojus ar net sovietinius aktyvistus. Tada spauda igarsindavo partizan iaurum, vaik ir moter udynes. Po met smogik buvo lik 48... Matyt, toks kovos bdas patenkino okupantus. 1945 met gruodio mnesio pabaigoje suformuotas dar vienas partizan" brys i 14 iauriausi apskrities strib.
* * *

NKVD ir MGB pareignai Lietuvoje nebuvo naujokais. Tai kadriniai karininkai, patyrimo gav Ukrainoje, Rusijoje, ud ir deportav Kaukazo tautas. Perkelti Lietuvon, savo patyrim naujomis slygomis greitai pritaik. Pirmiausiai - inaudodami idavik, baili menkum ir j nor prisigerinti naujai valdiai. 1945 met lapkriio mnes MGB uverbavo 4 agentus ir 14

110

informatori. Mnesio pradioje Traku apskrityje prie partizanus veik 5 rezidentai, 49 agentai, 326 informatoriai1. ie idavikai dirbo parti zan briuose, sek j dislokacijos vietas, iekojo bunkeri. T pai met gruodio mnesi MGB uverbavo 5 agentus ir 15 informatori. O met gale rusai turjo apskrityje 4 rezidentus, 47 agentus ir 301 informatori2. Nesunku paskaiiuoti, kad per gruodio mnes MGB neteko vieno rezidento, 7 agent ir 40 informatori. Juk ie mons, pakliuv MGB rankas, savo noru pasitraukti i io voratinklio jau negaljo. alio Velnio 1945 met gruodio mn. 31d. sakyme Nr. 35/0041 kalbama apie idavystes briuose. 1945 04 28 d. nustatyta, kad Robinzobas ir Popiera nipinja NKVD. Idavikai suaudyti3. U priesaikos sulauym 1945 03 28 d. nubaustas mirties bausme Gaigalas. 1945 07 25 d. Pavasario iduoti upulti Topolis ir Barsukas nusiov, o Vilkas pasidav nelaisv. 1945 06 29 d. Raudelino iduotas apygardos tabas Budeli kaime. uvo Smilga, Dagilis ir Jovaras. Prieo nuostoliai - septyni kareiviai4. Matyt, partizanams nebuvo sunku nustatyti prieo informatorius, nes didels konspiracijos rusai ir nesisteng atlikti: vienu idaviku daugiau ar maiau. Petkeviiaus Prano-Karino sunaikinimui 1945 met rugsjo 1 diena buvo uverbuoti du agentai. Nevedomskas Antanas, BernardoBriedis (agentrin slapyvard Savas), g. 1918 m. Prozariki km. asli vals. Jo ryinink Greskien Pelagja, Zigmo, g. 1897 m. i Gudenos (agent. slp. Sava). Savas vestas Mekos br. Sedleckas Vladislovas, Juozo, g. 1920 m. i ukiki km. Kaiia dori valsiaus (agent. slp. Mekys). vestas Karino br5- Iaikina ma, kad pas Zuj Jurg, Jono Smilgi kaime Kaiiadori vals. yra partizan vad Uosio, Karino, Mekos, arno, virblio ir Milino rinkimosi punktas. Jie ia lankosi nuo vasario mnesio6. Kareiviai veiojasi idavik Sav po Prozarikes, kur jis nurodo besislapstanius. Pasodina j prie kaimo ulinio. Ir kai moterl ateina vandens, agentui umauna ant galvos mai. Taiau visas kaimas inojo idaviko pavard. Vliau Antanas Nevedomskas prisistato paiam apygardos vadui aliam Velniui ir prisipasta, kad yra saugumo uverbuotas. Sako, dirbti jiems nesiruoia, o gyventi gali tik bryje. Ms vadai juo patikjo, jis gavo ginkl ir buvo priskirtas prie tabo. Po keli dien, stovyklaudamas Livint mike, alias Velnias sak Piliakalniui vykti pas B rinktins vad Plien. Dvideimties vyr grupje buvo ir Nevedomskas. Pakeliui jis pasialino i grups ir atlk Kaiiadoris. Prane apie tabo buvimo viet KGB pareignams.
111

Laimei, jie tuo metu pakeit stovyklavimo viet. Idavikas, atveds garnizon, nieko ten jau nerado. Kadangi kareivi Kaiiadoryse palyginti buvo nedaug, sako, buvo bandoma stabdyti grtant karin eelon. Taiau reguliarioji kariuomen nenorjo ti Lietuvos mikuose. Vis tik Livintuose buvo aptikti keli partizanai, ir idaviko NevedomskoBriedio nurodytoje slptuvje uvo. Po to Nevedomskas stojo stribu gauj. vykio vieta inoma, tai mikas tarp Mackn ir Livint kaim. Dar ir iandien turt bti lik ant medio ipjaustyti kryeliai. Patiksliname uvusij pavardes: Taparauskas Antanas-Kirvis - 1903 met gimimo. iurinskas Juozas-Pelnas - abu i Livint. Vyrai uv 1946 met lapkriio 19 dien. Kirvis uvo bunkeryje nuo vio galv. Pelnas atsiaudydamas prasibrov Mackn kaimo pakrat, ten ir buvo sueistas. T pai dien Livintuose uvo ir kuopos vadas Karinas. Savas MGB uduot vykd... Idavikas gyveno Prozariki kaime. Neseniai mir, moni niekintas ir ramybs nerads... *** MGB suino, kad alias Velnias su 60 partizan briu slapstosi Geguins ir Antanaii mikuose. Dar 1944 met spalio mnes saugumieiai bando sulaikyti besitelkianius Broniaus Vaicekausko br. Tuo tikslu spalio pradioje uverbuojamas Join kaimo gyventojas Vincas Januis. Greitai aretuojamas brio vadas B. Vaicekauskas ir partizanas Benadas Griesius. 1944 met spalio 10 dien Dainavos mike alias Velnias organi zuoja LLA 5-osios apygardos vad susitikim. Prie Civikiu kaimo esaniame mike susirenka bri vadai Jurginas, Klajnas, Dramblys, Karinas ir Piratas. Kalbama apie idavystes, apie MGB uverbuotus agentus ir informatorius. alias Velnias nurodo pagrindins partizani ns kovos kryptis: papildyti veikianius brius ir steigti naujus, iaikinti legalizuotuosius ir pajungti juos partizaninei veiklai, gauti daugiau ginkl, upuolant kareivines ir stribynus. Partizanai nurami nami, kad gauta ini, jog Amerika ir Anglija greitai paskelbs kar sovietams. *** 1946 m. vasario mn. 14 dien Trak NKVD virininkas Kostin ikas patvirtina priemoni plan, kuriame numatyta kovai su partiza nais pajungti uverbuotus agentus. Agentui Vladui iakyta nustatyti
112

arno brio likuius, sijungti j gretas ir artimiausiu metu juos likviduoti. Agent Krasnov jung Jurginio br, isiaikinti jo dislokavimo viet ir pravesti operatyvin smg". Agentui Lazdynui sitvirtinti ukausko-Putino bryje ir j sunaikinti, praneant brio buvimo viet.
* * *

1945 met rugsjo mnes buvo uverbuotas Stalernas Alfonsas, Augusto i Pipli km. asli vals. Jam duodama Didvyrio agentrin slapyvard. Agentas nukreipiamas alio Velnio br. Didvyris pagal MGB uduot vaikto po mikus ir ieko alio Velnio. Livintuose sutinka kuopos vad Slyv. Kadangi agentas turjo MGB iduot autuv, j lengvai prim Uosio br. Tik gruodio mn. 11 dien agentui pavyksta atvykti Kaiiadoris. Mat, brys i iloni grta Livintus, ir Uosis leidia Didvyriui usukti namus. Agentas skuba NKVD, kur atraportuoja tai, k pavyko suinoti: Uosio bryje 11 partizan, pateikiamas j sraas. Ivardijami batalionai, j vadai, bri sudtys. Piliakalnis-40 met leitenantas, laipsn gavo vokiei armijoje. alias Velnias labai auktas, juodi plaukai, neioja barzd, su sais, akys mlynos"7. Panaiai apibudinami ir kiti partizan vadai. Didvyriui ikeltas udavinys: iprovokuoti susidrim su NKVD ir nuauti ali Velni... Agentrins idavik inios gana tikslios. tai agentas Solovjovas lapkriio mn. 15 dien pranea, kad Karinas su Uosiu jau dvi dienos yra Jageloni miko masyve. Tuos duomenis agentas gavo i Onos Antanaviits ir Jans Karits8. Ramantauskui Pranui-nekuiui likviduoti uverbuota liuien Levas, Raulo, g. 1898 m., i Kibui kaimo. Jai suteiktas Liudmilos slapyvardis. Pagal jos agentrinius duomenis 1945 08 31 d. Raman tauskas buvo nuautas. Galinio Antano-Juodosios Kauks likvidavimui uverbuotas iemariu vals. Obeneni km. gyventojas Mikalauskas Bernasius, Bernasiaus, g. 1918 m. Jam suteiktas Bero slapyvardis. Per trump laik jis para du raportus apie Serbento br9. Pagal agents Sonios duomenis aretuotas asli kunigas Ma tauas Cijnaitis. Tardomas savo kalt neig, taiau pasak:A nesiruoiu kaltinti moni, kovojani u savo nepriklausomyb". Sonia buvo uverbuota 1945 07 27 d., pagal jos praneimus aretuoti 6 mons. Ji buvo pasista pas kunig Cijnait lapkriio 2 dien, kad perduotu alio Velnio atsiaukimus, atspausdintus mainle. Vliau kunigas Soniai dav skaityti pogrindin laikrat10.
113

1945 metu lapkriio 17 d. NKVD gauna duomenis, kad Kaugoni kaimo teritorijoje slapstosi keli partizanai. operacij isijungia kareiviai. Apsupo palapin, i kurios atsiaudydami ibgo trys partizanai. Nuauti Aguona, Agurkas ir Puntukas. Aguona - Petkeviius Andrius i Kaugoni kaimo, kuopos vadas. Prie jo rastas krepys su LLA dokumentais. Yra dienoratis, LLA sakymai, agitaciniai lapeliai, topografiniai ir geografiniai emlapiai, du apvals smetonini laik antspaudai ir ivairus susirainjimas11. 1945 met birelio 25 d. Sipitaviius Antanas idav partizan bri. Mio metu uvo Akmuo, Liepa, Lydys, sueistas Trenksmas. uvo ir 7 kareiviai12. O tai nauji praneimai: alio Velnio ir Uosio briai traukia Lenkijos pasienio link. Apie tai 1945 12 07 pranea Didvyris. J intensyviai iekoma. Matyt, informacija nepasitvirtino, nes jau po savaits LLA tab, pagal agento Linksmo duomenis atranda prie Skri km. asli vals. Upuolime uvo 4 partizanai13. MGB dokumentuose ufiksuotas ir vienas domus epizodas. 1945 met lapkriio mn. 8 d. Tausknuose, kur buvo sikrs Kaiiadori tarybinis kis, apsilank partizanai. Isived 4 karves ir 2 arklius, fermos vedjui Stasiui Povilaiiui palik Karino rateli. MGB Povilait aretuoja ir iaikina, kad tai - Jurgis Palilionis, Kazio, aulys, 1941 met sukilimo dalyvis. Jau 1941 metais birelio mnesio pradioje su organizavs br ir bauds nekalt moni veimo Sibir vykdytojus. Susipainus su iais faktais, galima daryti ivad, kad nuo MGB agentu ir informatori partizanai labai nukentjo. Dl to ir sek atsakomieji j veiksmai, kuriais idavikai buvo baudiami mirtimi. ia vertt pacituoti alio Velnio sakymo odius, kad jam asmenikai turi bti pristatyti pasmerkt miriai protokolai. jo sunks 1945 metai...
altiniai:
1. Buv. KGB arch. oper. alio Velnio byla, arch. Nr. 425/4 L. 12 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Ten Ten Ten Ten Ten Ten Ten Ten Ten Ten Ten pat, pat, pat, pat, pat, pat, pat, pat, pat, pat, pat. L.62 L. 106 L. 82 L. 28 L. 29 L. 47 L. 35 L. 26 L. 24-25 L. 30 L. 102

13. Ten pat, L. 56

114

Tikrieji amnestijos tikslai


1945 metu vasario mnesio pradioje partizanus pasiek inia, kad okupantams tarnaujanti valdininkija paskelb amnestij tiems, kurie dar nesusitep nekalt moni krauju", suklaidinti slepiasi mikuose ir bunkeriuose. Dauguma besiprieinani inojo, kad tai spstai naivuoliams, kad sovietai monikumo neturi. Tuo laiku partizanavo tkstaniai jaun moni. Sunku buvo isimaitinti, juo labiau, kad j rmjai buvo veami Sibir. Daniausia tie, kurie turjo stiprius kius, nors ir su kasmet didjaniomis pyliavomis bei mokesiais. Yra inoma fakt, kad patys partizan vadai patardavo legalizuotis jauniems vaikinams ir moterims. Tai buvo daroma be didelio noro. tai 1945 met lapkriio mnesi NKVD duomenimis Trak apskrityje 17 partizan uvo, suimti - 26 partizanai, 21 ryininkas, 3 dezertyrai. Legalizavosi - tik 3. Ypa vertino" okupantai tuos partizanus, kurie ateidavo legalizuotis su ginklais. Deja, absoliuti dauguma j vis tik atsidurdavo Sibiro lageriuose. Kartais ir po met ir dar vliau, sudarius stambias pasiprieinimo kovotoj bylas. 1945 met rugpjio 4 dien alias Velnias, bdamas LLA Didio sios Kovos rinktins vadu, ileido sakym, kuriame be kita ko, taip vertino legalizacij: Gauta ini i rajon, kad dalis partizan m registruotis. sakau: norintiems registruotis priminti, kad jie daro klaid ir parodo savo menkum. Taiau iuo klausimu neverta imtis kokios nors agitacijos. Gana to, kad Didiosios Kovos rinktins nariai paveikti komunistins propagandos ir susvyravo. Toks karys neilaikys ms rinktinje ir, sutiks pirm ibandym, jis sutriks. Tokie trumparegiai tegu nueina nuo ms kelio. Tuoj pat atimti i jo ginkl ir ovinius, kad jie nepaklit milicijos rankas. Gali bti viena kita iimtis, kas mums padt, visa kita - atmesti. Ginklai turi bti pristatyti tab (versta i rus kalbos MGB turimo sakymo vertimo. Originalas neiliks). Legalizuotieji suprato es apgauti. tai 1946 m. vasario 14 d. NKVD Trak apskrities virininkas Kostinik'as idsto savo pavaldiniams: Legalizuojantis band dalyviams, siekti i kiekvieno legalizuotojo tiksli ini apie bri sudti, j apsiginklavim, slapstymosi vietas ir pagalbines bazes. Asmenis, kurie neduos tiksli duomen apie bandas, aretuoti". Deja, matyt, buvo ir toki partizan, kurie idav savo draugus, nurod bunkerius ir rmjus. Tokiu bdu, ne vienas partizanas uvo nuo savj idavysts. 115

Bandyta legalizacij inaudoti, siekiant suburti bri prieo pa onje. tai 1944 metu spalio mn. 21 dien MGB iaikino legalizuot partizan br asli valsiuje. Suimant brio dalyvius, uvo jo vadas Jonas Aleksandraviius-Piratas i Civiki kaimo. Buvo gims 1917 metais, naujame pasiprieinimo bryje pasirinks Pivuio slapyvard. Suimti anksiau legalizavsi partizanai ir j ryininkai: Zaremba Bernardas, Stasio-Povilas i Civiki km., g. 1917 m. Anksiau kovojo Pirato bryje. Levickas Ignas, Igno-Svirplys, vliau-Meka i Civiki km., g. 1919 m. Anksiau kovojo Pirato bryje. Levickas Jonas, Jono-Vjelis i Civiki km., g. 1921 m. Juzukonis Stasys, Mato-Slapukas, Barsukas i Civiki km., Juzukonis Augustas, Mato-Voverka i Civiki km., imonis Juozas, Jono-Vover, Uka i Civiki km., Mastauskas Stasys, Stasio-Dagilis, g. 1926 m., Levickas Jonas, Igno g. 1888 m. i Skynim km., Velis Bernardas, Jono-Dramblys i Civiki km., g. 1918 m., Velis Bronius, Jono i Civiki km., g. 1915 m., Zajankeviius Bronius i Pustakiemio km., g. 1926 m., Sedlickas Jonas-Plienas i Pajautiki km., g. 1927 m., Karnila Jonas, Motiejaus i Civiki km., g. 1923 m., Aleksandraviius Adomas-Vargas i Civiki km., g. 1926 m., Mastauskait Ona, Kazio i Civiki km. Ryinink su alio Velnio tabu. Tolimesnis j likimas neinomas. Aiku, kad ie mons ikent tardym siaub, ilgus laisvs atmimo metus. Ne vienas taip ir negro i Sibiro lageri.

Pragarika udymo maina


Pokario metai paliko savo msles. Suprantant, kad jau 1941 met birelio 15 dien pradtos deportacijos rytus, kad pirmosiomis karo dienomis tkstaniai nieko nekalt moni tapo nirusiomis raudo nosios armijos kareivi aukomis, 1944 liep buvo Lietuvoje daug jaun moni, nepanorusi atiduoti gyvybes u svetimas emes, kai savojoje vyko neskelbtas karas. aukiamo amiaus vyrai slapstsi sodybose, mikuose bei mikeliuose. NKVD daliniai, atj pokaryje ms em, pradjo toki moni mediokl. Dokumentai teigia, kad 1944 met rugpjio pradioje Lietuv perkelta visa vidaus kariuomen 4-ji auli divizija (apie 12-13 tkstani kareivi), vadovaujama generolo Pavelo Vetrovo, pasiymjusi kruvinais darbeliais kitur. Divizijos kareiviai
116

gaud aukiamojo amiaus vyrus, ukavo mikus, krat kaim sodybas, miest kvartalus. Per nepilnus du mnesius buvo sulaikyta ar nukenksminta" 22.6 tkstani liaudies prie", i j 2833 mones, vengiantys stoti raudonj armij. Deja, kur buvo itremti, kaip buvo nuteisti tie vyrai, ini nra. Manytume, kad jie atsigul nukankinti ir nuudyti po plai Lietuvos emel. Vienas toks brolikas kapas yra ir Kaiiadori rajone, netoli dabartinio Triliki gojelio. mme iekoti liudinink. Jonas Gruka, gyvenantis Panevyje, liudijo: ... Gimiau ir gyvenau Vladikiki kaime, anksiau vadintame Vitautonimis. 1944 met rugpjio mnes, kai man buvo 13 met, beryne prie raisto sitvirtino NKVD dalinys. Vieta jiems buvo patogi, nes apaugusi mediais, krmais, toliau nuo kelio Kaiiadoris. NKVD tabas ia ibuvo tris mnesius.

Kaiiadori rajono iemari seninijos Triliki kaimo gojelis

Jau ruden, ganydamas galvijus tame beryne, pamaiau nu udytus ir sumestus karo metais ikastus apkasus, mones. Lavonai buvo auktyn kojomis. Viename apkase, kuris buvo apklotas ienu, pamaiau iauriai nuudyt vyr. Buvo jis apsirengs margais mar kiniais, su auliniais batais. Kiti apkasai buvo apkasti emmis. Prie iem, jau paalus, nujau beryn ir pamaiau i po sniego
117

ikastas lavono kojas, apmautas pusbaiais. Apie tai pasakiau tvui. Jis man liep apkasti lavon emmis. Tada man strigo toks skausmas, kad negaliu umirti ir dabar. Tuo laiku buvo atvaiavs pagyvens vyras nuo Alytaus iekojo snaus. Jis apirjo atkastus lavonus. Lavonai buvo sudauytomis galvomis. Netoli beryno, ant kalno, gyveno broliai Jonas ir Motiejus Zinke viiai. Jonas man pasakojo, jog mats, kai dienos metu rus kareivis atvar jaun, garbanotais plaukais ir prastais juodais drabuiais apsirengusi vyrik. Enkavedistas po langais vyr nuov, o jiems liep lavon ukasti, patars u tai pasiimti batus. mons mat, kai beryne tie jaunuoliai, nepanor tarnauti raudonojoje armijoje, buvo kankinami ir udomi. Jie buvo atveti i kitu apskrii, kad nuudytoj artimieji nesuinot, ir nesutrukdyt jiems t baisi darb. Dar po karo iose vietose buvo aikiai matyti lavon ukasimo vietos. Gal po deimties met ia buvo vykdomi melioracijos darbai. Darbininkai ruosi nusausinti pelk, o beryn praretinti, em ilyginti. Mano tvas parod nuudytj ukasimo vietas, todl darbai sustojo..." Metai gerokai pakeit Jono Grukos apraytas vietas, Kai mes su liudytoju jome berynu, apkas kontrai dar matsi. Mediai jau uaug, daug nauj. Ar ia ilsisi NKVD aukos?
* * *

118

POKARIO AUK ATMINIMUI


1990 met spalio 6-oji
Istorijoje neturi bti balt dmi. Anksiau ar vliau visuomen suinos, kad ir labiausiai slepiamus nusikaltimus. Atjo laikas atversti skraiste pokario met rezistencijos auk tragedijoms, kad ramiai ilstsi jaun moni, uvusi pokario audrose, palaikai. Jau aprame strib kolki organizatori ar iaip to meto aktyvist tragedijas, nors poiris j veikl dabar pasikeit. O kas apverks guljusius miesteli aiktse, patvoriuose ir pakelse, kai kiekvien praeinant sek tari enkavedisto akis - gal tu brolis, gal sesuo ar motina to idarkyto lavono? Tada tau vienas kelias - Sibir, tremt. 1989 m. susipainom su pensininku i Kaiiadori Kaziu Kondra taviiumi. Jis mat Kaiiadoryse imestus partizan lavonus, taiau neino, kur j kaulus priglaud kruvina ms em. Pasakojimas lyg sunkus sapnas. J atpasakojome tam, kad atsirast liudinink, inani griovius, ulinius, duobes, mikus ir mikelius, kur buvo sumesti iniekinti partizan lavonai i miesteli ir miest aiki. Kazys pasakojo: Pokario metais gyvenau Kaiiadoryse, gelein keliei namuose. Pirm kart vieai iniekintus Lietuvos partizan lavonus maiau 1946 met pavasar Vytauto gatvje prie S.Ivakevi iaus namo, kur buvo sikrs saugumas. Tai buvo mergina su karika uniforma ir trys vyrai civiliais drabuiais. Guljo kelias paras, taiau kur po to iveti - niekas neino..." ia nutraukime liudininko pasakojim ir pacituokime dal laiko, gauto i Klaipdos. 1946 met kovo ir balandio mnes teko dalyvauti kautynse su Kaiiadori NKVD garnizono prie Dubi vienkiemio (prie Januoni ir Slabados kaim). Kautynse uvo trys partizanai - karininkas, tabo ryininkas Piliakalnis, eilinis Vanagas, eilinis Kirvis ir tabo ryinink student Indyra (antroji jos slapyvard Laukinuk). Kas ino ar k nors girdjo, kur yra palaidoti keturi kovotoj lavonai, praau praneti... Trakimas Benediktas". Mums atrod, kad tai tie patys mons. Beja, Juozo Daumanto knygoje Partizanai" minima i ryinink ms apylinkse veikusio alio Velnio asmenybs aprayme. Ji turjo vietimo komisariato liudyjim, kad yra Trak ir Ukmergs apskrii mokyklos inspektor. Partizan Indyra buvo viena i ymiausi kovotoj moter pokario Lietuvos rezistencijoje. 119

Antr kart Kaiiadoryse maiau trij vyr lavonus Trak gatvs gale (netoli dabar griaunamo alio medinio namo). mons kalbjo, kad vienas i nuaut, tai Petkeviius i Livint kaimo. Buvo 1946 met antra pus. O tai 1947 met vasar prie Kaiiadori kaljimo (dabar arvojimo patalpos) guljo barzdotas vyras su puse galvos. T pai met ruden stoties aiktje buvo imesti devyni partizan lavonai. Sak, kad atveti i iemari aikts, kur iguljo kelias paras. O iemarius atveti i Vilin, kur uvo visi vienu metu, atrodo, darinje beilsintys. I stoties aikts po kurio laiko lavonus ive sen vyro karjer prie yd kap. Ve liaudies gynjai, tarp kuri buvo broliai Kudreovai, - taip iandien pasakoja K. Kondrataviius. Ar pasitvirtins faktai, galvojame mes, vykdami nurodyt kapaviet. ... tai ir buvs vyro karjeras. Mes su Sjdio rajono Tarybos nariais architektu S. Petrausku ir gydytoja R. alnieriniene greitai suradome karjer su staiais laitais. em ilyginta, apaugusi skurdia ole. Einame pas alia gyvenani Elen Kazakeviien. ia, Kaiiadori kaime, ji gyvena jau penkiasdeimt met. O t 1947 met ruden, kai atve i miesto aikts ir ivert ant karjero kranto vienuolika parti zan lavon, Elena buvo jau pusmerg. Tada Gen Jureviit, vokietukas Volodia ir ji - sidrsin prijo prie lavon. Nukautiesiems -kraujuotos aizdos galvose, daugiausia smilkiniuose. Matyt, nuauti miegantys. Nuo lavon baisiai dvok, mons m aplenkti karjer. Taip ir usnigo. Tada visi mat, kai valkataujantys unys kapstydavo snieg ir graudavo lavonus. Kakas pastat unims spstus, vien pagavo. T iem atvaiavo tvas su dukra iekoti snaus, taiau tarp lavon savo neatpaino. Na, o pavasar - vl sena bda. Elenos tvas Teodoras erniauskas matydamas, kad niekas lavonais nesirpina, nujo Kaiiadori saugum. Klausykit, jie gi mons! Geras eiminin kas kritus gyvul ukasa, o js..." - nerado odi mogus. ,Argi jie dar neukasti?" - nustebo pareignas. T pai dien prie karjero atjo stribai. Tarp j erniauskai paino kaiiadoriet Pagir. Pavasario lietus karjere buvo iplovs griov. j suvilko lavonus, paskui kiek prikas emmis.
* * *

odis po odio, metras po metro priartjome prie apleisto vyro karjero Kaiiadorli kaimo pakratyje, kur ir dabar dar slgso keli paminkliniai akmenys sunaikintose yd kapinse. Irykjo dar blankus 1947 met kovo 3 d. vaizdas, kai devyni neinomo brio, veikusio Kaiiadori ir Prien rajonuose, partizanai apsistojo kaime tarp Kalvi ir Vilin. Vieni liudininkai teig, kad po mio Kovaii
120

apylinkse juos susek NKVD kareiviai, kiti saksi girdj apie sodybos eimininko ar net ginklo brolio idavyst. Iaikjo tos tragedijos aplinkybs. Dvylikos moni br apsupo Babili sodyboje. Juos idav Vytas Kochanskas i Karveliki kaimo (u idavyst buvo nuauti jo mona ir snus). Devyni vyrai uvo, taiau tik keli pavards ir slapyvardiai inomi: Jonas Aikinas-Drugelis, Juozas itkus-vaigdut, algiris, Zavistaviius-Pikuolis, Vanagas nuo Pakuonio, Siaubas, Pranas Gudzinskas. Trims pavyko pabgti - Antanui idanaviiui-Skrajnui, grups vyriausiajam (uvo 1947 metais per Sekmines Gojaus ilelyje prie Kruonio), Vaclovui KavaliauskuiJuodvarniui, (uvo 1947 m. viduryje), Bernasiui Amenai-Laknui, i Uuguosio (uvo vliau). Brys atjo nuo Vioni kaimo (Jiezno valsiaus). Buvo pas V. Kochansk, bet apsinakvojo gretimai pas kinink Pugausk u 1,5 km. Budjo vaigdut, eimininkas. 18 Kruonio strib, gav ini apsupo sodyb. Iaud dauguma bganius. Devyni lavonai buvo atveti Kruonio miestelio aikt jau kovo 4-t ir numesti patvoryje, stebint skrebams praeinanius ir sustojanius mones, gal tie atpains sav. O jau tada stribai inos k daryti... Gal po savaits prie devyni kn pridjo dar du (viena versija, kad tai buvo kunigai), atve juos jau Kaiiadoris. tai k papasakojo F. Jankauskien: Suinojau, kad mano brolis Pranas Gudzinskas guli iniekintas Kaiiadori aiktje - nuvaiavau ten. Vienuolika vyr, kuri daugelis irengti iki apatini drabui, guljo vienoje eilje ten, kur dabar ariausia geleinkelio parduotuvs rengtas aligatvis. Neinau, kaip nepapldo mano akys aaromis, kai pamaiau brol. Stoviu suakmenjusi, o ia ir stribas prieina. Pastm mane, a palinkau ir atsirmiau pirtais brolio galv. Trekteljo kauleliai, nes visas virugalvis itakytas, smegenys matosi Gal pasti, k? - sako stribas. Ne - sakau ramiai. Apved visus iniekintus ir vl klausia Ar tau gaila j?" Visi smarkiai sudauyti. Ant mano brolio pirto buvo metalinis iedelis. J bandyta nuimti, oda nuplta..." Kai knai m gesti, slapta jie buvo nuveti prie to karjero ir imesti ant kranto. Bgo dienos, lavonai guljo neukasti. Tik pasiskundus vietos gyventojams, stribai prikas smliu, prie tai sumet juos vandens iraust tranj. Paskui ia tyia ve iukles... Lietuvos Sjdio Kaiiadori savivaldybs grup, iekodama iniekint palaik ukasimo vietos, paskelb i istorij Kaiiadori ir Prien laikraiuose, per televizijos Atgimimo bang". Atsiliep keturi partizan artimieji...
121

Nemaai darbo reikjo nudirbti, kad senasis karjeras atiduot aukas. S. Petrausko paaukti ne tik grups nariai, bet ir uvusij gimins centimetras po centimetro brauk sml nuo moni palaik. Deja, lavonai buvo sumesti taip, kad nebuvo galima atskirti atskir moni palaik, todl visi buvo laidojami kartu. tai ir surdijusi atributika - kompasas, sagos. Ir lyg Dievo stebuklas pasirod vienintelis nedidelis mediagos gabaliukas, primenantis kien. O joje - roaniaus likuiai. Kaip dokument rodant NKVD, KGB ir strib iaurumus, pateikiame fakt: atuonios kaukols sutraikytos, imuti dantys, sulauyti kaulai. Spalio 6-oji buvo lietinga, taiau Kaiiadori katedroje moni daug. Jo Eminensija vyskupas Juozapas Matulaitis aukoja u uvusius partizanus v. Miias. Vainikai, gls, mons juodais drabuiais. Atvyk kunigai, tarp kuri Alfonsas Svarinskas, Kazimieras Tamkeviius. Kunigo, pokario rezistencijos dalyvio A. Svarinsko pamokslas sujaudino visus. Banyioje, sak jis, daugiausia pagyven veidai tremtiniai, gimins. O kur js mokytojai, kurie skelbiats kuriantys tautin mokykl, kur js mokiniai? Kaip js giedosite tautos himno odius: I praeities tavo sns te stipryb semia"? Nortume pratsti kunigo mintis ir mes. Nebuvo rajono tarybos pirmininko, rajono valdytojo. Ar ne j pareiga bti ten, kur lidi mons, pirm kart rajone surengtame partizan palaik perlaidojime? Kur buvote js rajono kultros ir vietimo vadovai, naujovik rengini organizatoriai? Netikim, kad nebuvote dl to, jog laukiate sen laik ir naudojate partizanams senus keiksmaodius. Atsipraome skaitytoj u iliet skaudul, o ilga laidotuvi procesija nusities miesto gatvmis. Prie ikastos kapo duobs naujosiose miesto kapinse lietus nesutrukd isikalbti apie sunkias pokario dienas. Ikyla ems kauburys, padedami vainikai, pastatomas laikinas paminklinis kryius. O kiek dar iniekint ir neatrast partizan palaik! Kiek dar neinom vard...

1991 met rugpjio 17-oji


iemari stribai nesurado geresns vietos savo auk laidojimui, kaip negil griov miestelio yd kapini pakratyje. Buvusio Didiosios Kovos apygardos vado adjutanto V. Krilaviiaus-Vytenio teigim, ia buvo palaidota (jei iniekinto kno numetim griovel ir apibarstym emmis galima laikyti laidojimu) kelios deimtys partizan. Tai 1946m. liepos mnesio 30 d. Pajautiki mike uvusi Broniaus Krilaviiaus122

Obuolio, Jurgio Grigalino-Naro, Adomo Ramanausko-Obuolio, 1947 m. vasario mn 4 d. uvusi penki partizan i Don uano brio, palaikai. Pastarj fakt paliudijo ir Kazimiero Pakeviiaus-Don uano sesuo Marija. Vytenio teigimu ten ilsjosi ir broliai Mykolas ir Jonas Kuzineviiai i Burbiki, gal paios tragikiausios eimos visoje Lietuvoje vaikai - Kuzineviiai paaukojo ant Lietuvos Nepriklausomybs aukuro septynias gyvybes. Ilgos paiekos tssi iki 1991 met. Buvo nusprsta partizan palaikus perlaidoti, nes sovietin valdia iniekino ne tik partizan atminim, bet ir yd bendrij, suniokodami j kapus, apleid dilgelmis, ivart tvoras ir antkapius. Ir tai 1991 met rugpjio 17-oji. Po v. Mii Kaiiadori Kated roje ms valstybine vliava udengtas karstas neamas miesto kapines, kur jau ikils kauburlis su perlaidotais i karjero partizan palaikais. Kunigas Alfonsas Kelmelis paventina kapo duob. Po 45 met didvyri kaulai ilssis ventoje emje, nors, a manau, venta visa ta em, kurioje ilsisi kraujo auk u tvyn atlik vyrai... Ilgos atsisveikinimo minuts. Kalba Didiosios Kovos partizan apygardos tabo virininkas Benediktas Trakimas-Genelis, partizanas Marijonas Jaseviius, Puodiukynas, Augustas Mariuis... Marija Pakeviit pasakoja apie savo broli Don uan ir jo draugus. Skamba Agns Marijos Maldeikiens eils...

Atmintin viet aminimas


iandien inoma masikiausia partizan laidojimo vieta yra Gojaus mikelyje prie Kruonio. ia guli apie 40-60 partizan, kuri knai buvo iniekinti miestelio aiktje. Rumiki liaudies buities muziejaus darbuotoju Vytauto Markeviiaus ir Eligijaus Morkno iniciatyva ia ikilo du kryiai. Pirmj dar 1990 metais vyrai padar patys, o antrj - rumikietis tautodailininkas Algis alkauskas. 1995 met vasario 16-t partizan laidojimo vietoje Vytautas Markeviius prie medi pritvirtinti dar 30 kryeli, lyg simbolizuojani uvusij kanias. Juk jiems ta diena - vasario 16-ji buvo venta... Pirmasis pastatytas kryius Kaiiadoryse 1989 metais, kai broli Nasevii iniciatyva buvo restauruotas kryius kunigo A. Jukneviiaus uvimo vietoje. Tai j 1941 met birelio 26-j atsitraukdami nukan kino sovietiniai kareiviai. 1990 metais pokario aukoms, tremtims atminti buvo pastatyti kryiai Kruonyje, Rumikse ir Pravienikse. Pravienikse buvo prisiminta 1941 06 26 d. udymai priveriamj darb stovykloje. Algis alkauskas pagamino dar keturis kryius, kurie buvo
123

pastatyti prie asli miestelio palaidotiems partizanams, Pauli kapinaitse Aguonos brio ties aminimui, Papariu banyios ventoriuje. 1994 metais, minint Didiosios Kovos partizaninio judjimo pradios 50 - meti, Kaugoni mike ikilmingai kryi pastat, dalyvaujant dideliam briui buvusi kovotoj. Taiau pats ikiliausias paminklas - koplytl Kaiiadori kapinse. Statybos iniciato rius ir projekto au torius buvo archi tektas Stasys Pet rauskas. Baltam ris statinys ikilo partizan kn perlaidojimo vieto je. Statyba vyko ne lengvai, didia dali mi i suaukot l . Perm ir rajo no savivaldyb. Darbus vykd akci n bendrov Sta tyba" -jos genera linis direktorius Kazys Stankus. Koplytl gerai matosi, kai trauki niu keliauji i Kau Kaiiadorys. Partizan koplytl. no Vilni.

124

A RINKTINS PARTIZANAI

Jurgis Grigalinas-Naras

Kazimieras Grigalinas

Jokbas Grigalinas

Petras Petkeviius-Dramblys

125

Vaclovas Jakta

Juozas Kurmilaviius-Vover

Pranas Marcinkeviius-Dobilas

Romas Sedlickas-Karkliukas

126

Vladas Buava

Benediktas Adamkeviius-Bjnas, Pranas iius-Vjas ir Vincas ukauskas-Putinas

Alfonsas Sidaras

Ignas Zdaneviius-Serbentas

127

Leonas Kupinas-Studentas

Vincas ukauskas-Putinas

Adomas Urbonaviius-Siaubas 128

Vincas Vainilaviius-Aura

Jonas Jankauskas-Kopstas

Pranas Jaromskas-Perknas

Justinas Janinas-Beras

Jonas Misinas-alias Velnias 129

Klemensas Staniauskas

Antanas Prakeviius-Narsuolis

Romualdas Randis-Meka

Apyg. ryi skyriaus virininkas Tauras

130

APYGARDOS PARTIZAN DAINOS


Partizan ir j rmj eilraiai
uvusiems iobikio partizanams atminti (1945 m. kovo mn. 28 d.) (itrauka)

Koki neteisyb atne atjnai: Jie nori pavergti ms tvyn. Vienus iveti Sibir alt, Kitus, suvarstytus kulk, kap...

*
Saulut tekjo vir aukto mikelio, Pasigirdo viai ant Neries krantelio. Vargas mums, lietuviams, nr kur pasidti, Reikia prie Neries, sesels, skubti. Pribgus prie ups stataus krantelio, uvo viens didvyris prie alio alksnelio. Saul motul veid jam buiavo, Vakar vjelis plaukus jam ukavo. Vakaro sulauk alksniai prakalbjo: - Kieno tas snelis dvi dienas guljo? Kur jo motinl, kad ji neatjo, Kol balt rankeli snui nesudjo? Ms motinlms reik turti mint Ir brangaus snelio nebepripainti. I kur itie mons su kertu atjo Ir sueist kn karst djo? Tamsiojoj naktelj kapus lydjo, Alksniai visk mat, tarp savs kalbjo. Kitas didvyris pakraiu skubjo, Bet iaurieji prieai kulkom ji lydjo. 131

Prie Neries pribgs jis apsiirjo, Kad baisieji prieai prijo priartjo. Imk mane, upele, rodyk dl vis. Kad tvyn turi daug garsi sn Ms grai upel didiai subangavo Ir tvyns sn glbin m savo. Ms baiss prieai ant kranto stovjo Ir didiai nusteb vandenin irjo. Kol jie pastovjo ir atsitokjo, Griebsi u ginklo ir audyt pradjo. Neries vandenlis udengjo kn, damos bangels keik atjn. Skuba vandenlis, nedamas jo kn Ir baltom putelm gydo savo sn Vandenlis mat ir stats kranteliai, Kaip nuo prieo na jaunasai brolelis.

*
Nuo autoriaus:

Dl tvyns garbs ir a prisidjau. K savo akimis maiau ia eilrati sudjau...


Autorius neinomas

Milino brio dainos

* Audringos naktys, kanotas rytas, Bga lietuvis i nam ivytas. Mes ne savanoriai kariuomenn einam, Tiktai per ablav mus visus sugavo.
132

Enkavedistai kaip kokie tonai, Su unim sugavo, sako - savanoriai... Bkit, lietuviai, mikus krmus, Gal tenai atrasit gyvybei ramum. Bet i to krmo pasigirdo vis, Krito ant ems sueistas lietuvis. Greitai eik, saulele, kur girdjai v Nujus apriki sueist lietuv. O lietuvio kis - Viepatie, padk Ir Tvyn ms greitai igelbk.

* ia mikas ir dejuoja, Lauo uolo akas. Bolevikai mus uvald, Iveiojo ms eimas. Stovi maina paruota Prie gimtj nameli. O mes slapstoms po mik, Atsiskyr nuo nam. Jau tveliui, motinlei Dratu ria rankeles Ir met main Dievas ino kur ive. Sns jau seniai kaljime, Kenia alk darbuose, O dukrels angl kasa Giliai giliai emse.
Ura K. Kasparien

133

Kaiiadori krato dainos

Vien ankst ryt, vos saulutei tekant, Broliai nekuiavos po ygi nakties. Visai netiktai juos upuol prieas, Krito partizanai pavergtos alies. Umigo jie miko palaukj, Buiavo juos ryto aura. Tiktai nebuiuos auksaplauk, Auktaiio ar dzko dukra. Nesulauks moiut mylimo snelio, altas kapines nieks j nelaidos. Tik vilkai plrieji ir laukiniai vrys J nekaltus kaulus po laukus neios. Palikom ydinius bijnus Ir roi kvepianius iedus, Palikom brangi tvikl, Brolius ir seses aminai.

*
Prabgo pro al daug dieneli, daug. Tu tikk, a griu, tu tikk ir lauk. Skruostais nuriedjo aara tyra, O irdis vaitoja laisvs alkana. O jei kartais tu mans nesulauksi, Sumajs bus ms brys... Aarles nuluostyk nuo veido, U Tvyn uvau kaip karys. Apglbs kap lieknas berelis, vaigdm suibo melsvai dangus. Tarytum sak sudie, mergaite, Jau nematysiu daugiau tavs". 134

*
Atjo azijatai po motinos langais Ir auk: Motin, motin, kur yr tavo snai". Bet motina tyljo, neidav snaus. Todl dabar, kol rusai, tegu jis nevergaus. Pasigailk, Dievuli, lietuvi nekalt, Kad daugiau neguldyt ant gatvs akmen. Kad daugiau neguldyt ant gatvs akmen Ir daugiau nevaryt i tviks sav. Neapleis ir Dievas nendrs palautos, Skrendanio pauktelio, itikto audros, Neapleis ir ms Tviks brangios, ia Marijos em ir vaikai mes jos.

T vakar sodai ydjo Ir verk rtel alia. Tiktai nelidjo mergait, Darely rtas skindama. Numeski alij rtel, Nueik, kur aura patekjo, Kur broliai kovojo u laisv Griaudingas dainas udainuok. Prie miko dar viai aidjo, Sudrumsdami nakt rudens. Tik mirtaniam broliui lietuviui Neatne niekas vandens. Mergaite, vis tiek, kas tu btum, Ateik, pairk akis. Suvilgyk sukepusias lpas iandien jos sudie" pasakys. Laikai nebaigti dar rayti Ir meil nebaigta mylt. Raudonu krauju aptakyti, Paliko po emm gult. 135

Ir vyrai guljo kaip broliai, Kaip motinos vienos vaikai. alia atsigul iam molyJuos priglaud alti kapai...

*
Pro ma miestel Upelis tekjo, Stovjo valtel vej. O toje valtelj mergait sdjo Ir lauk sugritanio jo. Pro al eidamas senelis paklaus: - Mergaite, ko sdi viena? Juk vakaras vlus, lietutis lynoja, Ko lauki, mergaite, viena? - Neklauski, seneli, a laukiu bernelio: A laukiu sugrtanio jo. - Nelauk, nesulauksi tu savo bernelio, Negr jis daugiau pas tave. Jau tavo bernelis nuautas guljo, Kai krito sidabro rasa. Draugai u j stojo, vaduoti norjo, Bet jiems nepavyko visai.

Obuolio, Audros ir Naro, uvusi 1946 m. liepos 30 d., atminimui

Obuolys, Audra ir Naras Yra uv jau seniai. U t brangi tvikl Jie ugeso aminai. 136

Jau sudie aliam mikeliui Nelankstysiu medeli. Jau sudie senai motulei Jai netarsiu odeli. Jau sudie aliam mikeliui Nebeskinsiu rieut. Sudie jaunai mergulei Jai netarsiu, kad myliu. Verks Vytenis, Don uanas, Verks ir j visi draugai. Nematys jie broli savo, Negirds ir j dain.
Ura A. Grigalinait

Mekos brio dainos


Tai atjo laikas, Sunku pagalvoti Prievoli priviso Sunku atiduoti. Visk atiduoki Paskutini iaud. O kai atiduodi. Pat mog gaudo. Dabar jaunus vyrus, Baigia jau graibyti, Vienas kit klausiam, K, brolau, daryti.

137

Prisimink, lietuvi. Tolim Sibyri. Kiek ten ivetj Ms broleli yra. Ukaltais vagonais Lietuviai vaiavo. iaurs komunistai Prie j patruliavo. Itrok jie buvo Ir gerti norjo. iaurs komunistai Jiems vandens gailjo. Naujoje Vilnioje Vargo daug patyr, Vyrus nuo moneli Ir vaik atskyr.
Ura S. Jasilionis

asli krato dainos

* Praydo pirmos miko ibuts, Paukteli dainos sklido linksmai. Ibgo broliai Tvyns ginti, Tyls, bet narss, kaip tie arai. Vartuos rymojo sena moiut Ir mergul, likus viena. Jinai suprato, ko siuto vjai, Kad partizanui sunki dalia. Ir drasks vjai, siuto ir , Blak ibui melsvus iedus. O tolumoje aidjo viai, Melsvai nuvito giedras dangus.
138

Ramiai ilskis tu, partizane. Tave gimtoji alis lids. Paioj jaunystj pagulds galv, Tave Tvyn visad mins.
Ura A. Grigalinait

*
Daina apie Pran Taletavii-Klajn i Balceriki kaimo, kur nuov skrebai

etvergo ryt Klajnas krito Slabados kaime, riupos lauke. Nespjo perokti jis per upel. Plieno kulkel pagavo j. O prie upelio augo berelis, irjo Klajno mirties. Klajnas krito, dar buvo gyvas Skrebas j nuud kardu. Klajn ve iemari rinkon, Vjelis draik plaukus jo. Klajnas puo iemari rink Su savo nuoga krtine. Kai gavo ini jo motinl, Kad jos snelio gyvo nra, Ji gailiai verk, odiais raudojo, Skubjo piev takeliu. Bet ji atbgus snaus nerado, Tik rado viet jo mirties. Ji atsiklaupus emel ard, O, Dieve, kur snaus mirtis? Motul mat, kai sn ve, Ve ant yd kapini. Ji gailiai verk ant ventorlio, O kuniglis ramino j.
139

Neverk, motule, neverk brangioji, Nuluostyk aaras gailias. Tavo snelis krauj praliejo, Kad bt Tvyn ms laisva.
Ura A. Grigalinait

Simonas VISOCKAS

uolas
Skiriu savo tveliui Ignui ir jo kaimynams i iemari valsiaus, Juknoni seninijos, Kairikli kaimo

Tavo rank delnai Mus maitino visus, O irdies iluma Mums suild namus. Gal todl taip tave Mes myljom visi. Tu ir iandien, ttuk. irdyse ms esi. A jauiu tas rankas, Kurios glost mane, Su tavim taip danai A kalbuosi sapne.
Tyli

nakt tada Sau miegojai ramus. Piktas prieu brys Greit apsupo namus.

Smarks diai tamsoj ms namo duris Greit nutrauk sapnus Tu pravrei akis.
140

Kakas aukia piktai, O kalba svetima. - Ko jie nori i ms? Tyliai klausia mama. Ten, u dur. menk, Girdis balsas nuomus. Pagalvojs tarei: - Gal ivet nori mus? Vis garsiau ir garsiau aukia, dunda ten vis. Ir nujs prie j Tu atvrei duris. Atsidar plaiai Namo durys nakia. - Rinkis mant greiiau, Tuoj vaiuosi i ia. Rusai aukia piktai, O tu stovi ramus. Kaip gi gali mogus Mesti savo namus?

*
Namins drobs markiniai Ir kaklas atsegiotas... O veidas vargo itisai Rauklmis ivagotas. Ir aki aara skaidri emyn per skruost ritas... Juk paskutinis Lietuvoj isai geguio rytas... moni vagonai prikimti taig iriedjo. Net gero oro ia ir to ekistai pagailjo. 141

Vagono viduje tamsa, O durys - udarytos. Ir nesuprasi niekada ia vakaras ar rytas. Prie tvo patalo kampe Mama per dien klpo. Besakant Viepatie, atleisk!" Tveliui stinga lpos. ekisto rankos negarbiai Itraukia i vagono. Jau nesvarbu, kaip jis guls Ant nugaros ar ono. Tik melsvos akys itisai Auktyn - dang - iri... Dabar galingas tik tasai, Kas sins neturi.

*
Liko bii kelmai Ir geltonas medus. Mums grotuoti langai Ir vagono vidus. Mes nebijom sakyt, Kad uvai nekaltai. Kad ank sav Niekad tu nematei. Jie kankino tave Ir badu, ir skausmais. Liko em iauri Amiams tavo namais. Kadais uol ten Prie nam sodinai. I to uolo mes Semiam diaugsm nnai. 142

Prieo ginklo jga Nebaisi buvo tau. Ten prie uolo a Gyv tave matau. itas uolas mums Tapo tartum ventu. Ir mes eisim keliu, Kuri rodei mums tu. ventas uole ms Tikras brolis a tau. Ir kamiene tavam Savo tv matau. Mes nalaiiai dabar Be tvelio brangaus, Kartai mylim tave Ir apvaizd dangaus. A danai mintyse Tvikln skrendu. Atsisds tenai, Sau ramyb randu. Atsisds tenai, Po ituoju mediu, A tvelio dainas Vis dar skambant girdiu.

*
Laisvoj gimtins emj Daina mane paguos. Man tvo akys spindi Rugiagli ieduos.

143

Mano jaunysts vasara


Griel rugiuose auk Atjo rugiapjt. Piemuo ragel pievoj Lig vakarlio pt. Dalgelis kieto plieno Jau iplaktas atriai. Pjovjo rankos most Lydjo vyturiai. O pradalgliai gul Lyg vjo suguldyti. Gubeli pilnas laukas Jau i toli matyti. Namo rugi veimas Lingavo tartum gyvas. Ar saulei dienojus, Ar vakaras vlyvas. Tvelio tvirtos rankos Pdus variai ikl, vieios, skanios duonuts Mums ikep motul.

Snaus mirtis
1948 met gegus 22 dien stribai atvaiavo iveti Alekso Stasino i Ringaili kaimo eimos. Pirmiausia nuov jo sn Aleks ir numet prie trobos... eilrati ir skiriu nuudytojo jaunuolio atminimui.

Dobil lapeliai, rugi elmenliai iandien ten aliuoja, kaip ir t ryteli, Kai sudj mant veim sen Gauja atjn ive tvel. 144

Tvulio akys paskutin kart Nuvelg sodyb nuo gimtos kalvos. Su skausmu irdyje sudiev nepasaks Uvo kepure ant ilos galvos. ird pl skausmas, kaip diena naktue, Kas mans ten laukia Sibiro mikuos? Ar prajus iemai, vakar geguio Raiba gegutl graudiai ukukuos? Drasko atjnai Lietuvle ma Pirma audo sn, paskui tv vea. Tuioje sodyboj, ant suolelio pliko Geria samagon deimt boleviku. Samagon geria, lainius kramsnoja... Dar vienu lietuviu maiau Lietuvoje.

Kazys PETKEVIIUS

Taiga Sibyriaus ir Uralo Bei klamps Lietuvos raistai! Kiek slepiat js neinomu kapeli. Kuri savieji iekojau seniai? Kur gulite, brangieji, po nelaims? Mediu paduokit enkl ar gle, Papuoim em, ten, kapus be baims, Kur Js viltis nutrko aminai. Tik nebeslpkite, nes Js vardai atgim. Mes esame prail Js vaikai, Ir prie didvyriais jau nevadina, Linksmi bedieviams pralk laikai.

145

Aldona ARMONIEN

Gimtin
Aplankyt ijau Kart pavasar Tvikl miel Kaip vyresn seser. Per laukus vingiuoja ia takelis pilkas, Senas ms namas Stovi kaip paminklas. ia esu a gimus, ia basa bgiojau, Visagalio skirt Lemt suinojau. Radau ulinl, Kurs praeit ino, altu, kritoliniu Vandeniu vaiino. jau sod Mediams padkoti, Kur seni takeliai iedlapiais nukloti. Kai jau tarp medi, Vjas veid glost, ali velns lapai, Aaras man luost. Sudie, senas sode, Susipyns glausiai, Kaip ia a raudojau Net nutilo paukiai. Buiavau tas sienas, sveius atvykus, Nes ne savo noru A tave palikus. 146

Vagonais ukaltais Ve rytus, Ten mai dar sukom Pragaro ratus. Sudie, senas name, Liki aplankytas, Mus i iaurs tundros Traukei, vienas liks. ... Saulei nusileidus Rkas pievas klojo, O olj ilkinj Man iogeliai grojo...

V. venionis

Berui
venionis Bernardas, Augusto gim 1921 03 12 Ilgakiemio km. 1946 m. kovo 12 dienos nakt su bendraygiu Pranu Trakimu buvo apsupti Pipli kaime strib ir enkavedist. Pranas Trakimas pabgo, o Bernardas buvo nuautas.

Kovo dvylikt, ankst ryt, Atsiskyr nuo vis. U Tvyns laisv krito, U emel ms vis. Saul veido neberod, Nebeviet spinduliais. Rytas buvo apsiniauks, Sniegas krito sukriais. O kai sueistas merdjo. Ant iemels ios gimtos, Driskiai spard, kiek norjo, Rov plaukus nuo galvos.
147

Susirink mons verk, Gaila Lietuvos snaus. Bet jei Dievas taip paskyr, Jisai stribams nevergaus. Kai ji itrenk ant bruko. Ant emels ios gimtos, Driskiai auk, kiek galjo: - tai banditas Lietuvos. Bet nebuvo jis banditas, Nei koks driskius ar uva. Tiktai Lietuva myljo, Guld galv jis u J.
(spausdinama sutrumpintai)

Antanas INGA

Palikus kaim
Su ara inyko paukiai vakaruose, dingo vasara su jais iskrisdama. Liko kaimas, senas kryius, gelsvas uosis ir nuo rpesi prailusi mama. Ten vaikysts viesios svajos pasiliko, ten draugai, bendr idj vedami, toliau nea partizan dali nyki, tepraskaidrindami laisvs viltimi. ia jauties toks vienias, atskirtas, nors aplinkui - miesto urmulys. Pereini gatve tarytum girtas ir ilgai umigti negali.
148

Atminim aizdos neugyja, diegia irdi priekaito raktis... Dargana. U lango smulkiai lyja. Apsiniaukus rudenio naktis.
1950

Partizanui
Kai varpo mald vakarine usnd girios pakartos, teguos nerimstani krtine iedai konvalijos baltos. Mama nebepakvies prie stalo ir vakariens nepaduos. Jos lpos sielvartu pabal nabds tylius odius maldos. Puyno saman paklot tave ilstis tepriglaus. irdis pavargus tik sapnuoti, tiktai svajoti tepaliaus. Kuriais takais kada beeisi, nors vies vidurnakio vaigd, tamsus mirties elis skleisis visais keliais, visur lyds. Mikuose praslenka jaunyst varge, pavojaus, laukime... Nebevisi i ygio grta, jau daugel ilsis po eme. Tiki, dar laisv teks ivysti sugrti gimtus namus. Taiau prabgusi jaunyst liks tik miraas neramus.
1949 m.

149

iema tremtyje
Kur bevelgtumei - virukalns snieguotos mirguliuoja sidabru aplink. Pamenu padavimus apie Golgot ir engiu palengva vis tolyn. Merkias sutemos, ar vl rytai iblykta, slenka dienos, tamsios kaip naktis. Baigia blsti graios svajos vakarykt, nieko neada miglota ateitis. O tvynje vis liejas vargo srautas, baim, netikrumas ryt diena. Daug paminklu, kryi daug nugriauta ir sudeginta sodyba ne viena. Jei ir grime tvynn, k berasim? Mus sutikti net savikiai pabijos! Meil Lietuvai mik kapuos ukas udraud jiems apie laisv ir svajot. Nueinu virukalnm snieguotom, akys raibsta sniego blizgesy... Lietuva, tu ia ir ten, u grot, irdyje visad gyva esi.
1954

*
N.Rimkien, tremtin

TSKP - LKP - LDDP nariams


Mums nereikia js atgailos Teatleidia Motina - Tvyn. Klaupkits prie em Lietuvos, Kuri daugsyk idavt pamyn! 150

Klaupkits prie kryi pakeliuos, Kur griovte irdim aptem. Ir iekodami sau geresns dalios, Dovanojot prieui ms eme. Klaupkits prie kaulus tremtini, Prie Raini mikelio siaub nyk, Prie klajones Lietuvos vaik, Kur pasauly iblakyti liko. Klaupkits prie miesto akmen, Kur dar dega broli kraujo yms, Klaupkits prie nevilt dien, Kurios buvo daug kam paskutins. Neprat niekam lenkt galvos, Tiktai tyiotis, sakint ir teisti. Klaupkits prie em Lietuvos, JI VIENA TEGALI JUMS ATLEISTI!

151

Gintaras Vaiinas Lietuvos genocido muziejaus direktorius

KALBA KGB ARCHYVAI


Apygardos formavimasis 1944 metais
Auktaitijos partizan junginiai m kurtis 1944 met antrojoje pusje. Pirmiausia atsirado briai, i kuri vliau susidar kuopos ir rinktins. Partizan vadai Lietuvos kariuomens pavyzdiu rinktines suskirst kuopas, brius ir skyrius. Tokiu pat bdu karins partizan organizacijos krsi Trak apskrityje ir pietinje Ukmergs apskrities dalyje - Didiosios Kovos apygardos (DKA) formavimosi centre1. Trak apskrities NKVD-NKGB 1944 met raportuose paymta, kad apskrityje veikia alio Velnio brys2. NKVD-NKGB igaliotinio Lietuvai 1944 m. liepos mnesio raporte nurodyta, jog 200 partizan alio Velnio brys susitelks Ukmergs apskrities Musnink valsiuje3. Suimti io junginio organizacinio skyriaus virininkas Stasys Misinas-Senis ir tabo apsaugos brio vadas Vitoldas Akunis-Voveris prisipaino atj alio Velnio br 1944m. vasar4, o tabo ginkluots skyriaus virininkas Leonas Kupinas-Tigras pasisak rugsjo mnesi stojs alio Velnio vadovaujam Didiosios Kovos rinktin (DKR)5. Pirmieji praneimai apie alio Velnio vadovaujam 5-j Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) rajon pasirodo 1945 m. sausio mnes Trak ir Ukmergs apskrii NKVD-NKGB skyri raportuose ir suimt alio Velnio junginio tabo pareign parodymuose6. Nuo t met vasario mnesio sagumo raportuose jau minima 5-oji LLA apygarda.

Pirmieji Didiosios Kovos brio organizatoriai ir vadai


alias Velnias Pirmasis Teli apskrities ir dalies Ukmergs apskrities partizan vadas Jonas Misinas vokiei okupacijos metais buvo Trak apskrities Kaiiadori miesto policijos vachmistras, nuo 1944 m. vasario 5 d.152

Plechaviiaus rinktins savanoris7. T met vasar prasidjus antrajai soviet okupacijai, J. Misinas m organizuoti partizanus Trak apskrities asli, Kaiiadori, iemari ir Ukmergs apskrities Musnink valsiuose8. 1944 m. liepos mnes jis jau vadovavo 200 par tizan briui ir turbt tada pasivadino aliu Velniu. Veikiausiai nuo rugsjo mnesio savo br jis pavadino Didiosios Kovos rinktine. 1945 m. sausio mnes Vilniaus LLA apygardos tabas alio Velnio partizan jungin reorganizuoja 5-j LLA rajon910. J. Misinas ima vadovauti rajono tabui ir jo operatyviniam skyriui11. Sausio-vasario mnesiais, nustojus veikti Vilniaus tabui, 5-asis LLA rajono pa vadinamas 5-ja LLA apygarda12. Balandio mnes uvus ios apy gardos vadui Mykolui Kareckui-Serbentui, alias Velnias vadovauja apygardai. 1946 m. gegus mnes MGB provokatoriai Juozas Markulis-Erelis ir kapitonas J. Stravinskas-Grietas ikvieia J. Misin dirbti Vilniaus Centrin tab13. Iki sumimo jis netar ess naudojamas MGB opera tyviniams tikslams14. 1947 m. pradioje J. Misinas buvo suimtas ir, pagal vienus duomenis, suaudytas Maskvoje, Butyrk kaljime, pagal kitus - nukankintas ten pat per tardymus. Per trump laik alias Velnias sugebjo suorganizuoti apygard beveik visus Trak apskrities partizanus ir nema dal laisvs kovotoj bri Ukmergs apskrityje15,16. Jis umezg ryius su venioni, Utenos, Panevio apskrities partizanais, band koordinuoti j veikl Ryt Lietuvoje17. Atkr Vilniaus LLA apygard. alio Velnio daliniuose buvo vesta grieta drausm, vietoje audomi MGB agentai, provo katoriai, be prieasties su ginklu pasitrauk partizanai. Jo bendraygiai Didiosios Kovos brio vadovybe sudar 12 partizan. Net 10 j buvo i Trak apskrities, 7 - i Trak apskrities asli valsiaus. Daugelis DK brio vad turjo Lietuvos kariuomens puskarininki laipsnius, dalis tarnavo policijoje, vermachte, buvo Plechaviiaus rinktins savanoriais. Du alio Velnio vadovybs nariai turjo leitenanto laipsnius, o du buvo mokytojais. DK brio rinktins vadovyb: 1. alio Velnio pavaduotojas Lietuvos kariuomens leitenantas Juozas Norkus-Kertas i Musnink valsiaus Pigoni kaimo, buvs Musnink pradins mokyklos mokytojas. 2. Jonas Markulis-Vaiduoklis, Lietuvos kariuomens leitenantas, vokiei okupacijos metais dirbs Smurgaini miestelio burmistru. 153

asli planas, kur partizanai nubrai prie miestelio puolim.

3.Jonas Urbonaviius-Svajnas, mokytojas i irvint miestelio. 4. Edmundas Kavaliauskas-Klounas, Lietuvos kariuomens puskarininkis i asli valsiaus Skri kaimo. 5. Pranas Petkeviius-Karinas, vermachto virila i Kaiiadori valsiaus Bdos kaimo. 6. Adomas Matainas-Diemedis, buvs policininkas i asli valsiaus Pauki kaimo. 7. Jonas virblis-Dagilis, Lietuvos kariuomens puskarininkis i asli valsiaus ilon kaimo. 8. Zigmas Kaceviius-Genys, vermachto virila i Kaiiadori valsiaus Gilui kaimo. 9. Antanas Galinis-Juodoji Kauk, buvs Lietuvos kariuomens virila. 10. Stasys Misinas-Senis, Lietuvos kariuomens puskarininkis i asli valsiaus Slabados kaimo. 11. Kazys Survilaviius-Klevelis, Lietuvos kariuomens pus karininkis. 12. Juozas Narakeviius-ernas i Musnink miestelio18. alio Velnio junginio veikimo zona ir kovos taktika 1944 metais alio Velnio brys formavosi Trak apskrities asli valsiuje 1944 m. vasar ir rudeni. 200 jo partizan veik Trak apskrities asli, Kaiiadori, iemari valsiuose ir Ukmergs apskrities Musnink valsiuje. is junginys pavadintas Didiosios Kovos briu, danai keit dislokacijos viet, partizanai klsi i vieno valsiaus kit. alias Velnias tai dar ne vien saugumo sumetimais, bet ir stengdamasis atskirus partizan brius jungti savo br arba padaryti juos priklausomus nuo jo. J. Misinas nepabdavo niekur ilgiau kaip tris dienas. Gresiant apsupimui, Didiosios Kovos brys isisklaidydavo nedidelmis grupelmis19. Iki 1945 m. pradios alias Velnias ar Didiosios Kovos rinktins vadovybs nariai aplank beveik visus Trak apskrities valsius, dal Ukmergs apskrities valsi. brio veikimo zon jo Trak apskrities asli, iemari, Kruonio valsi, Ukmergs apskrities Musnink, Vepri, irvint, euoli, Giedraii valsiai. is didelis junginys nevengdavo susidrim su atskirais raudonosios armijos daliniais, uimdavo valsi centrus ar apaudydavo sovietins valdios staig pastatus20. Partizanai vylsi, kad gali grti vokieiai ar kilti karas tarp sjunginink - SSSR i vienos puss ir JAV, Anglijos - i kitos, todl rengsi visuotinei mobilizacijai21.
154

Kai sovietai msi represij prie taikius gyventojus, partizan gretos smarkiai iaugo. 1944 m. liepos mnesi k tik sikrusiam alio Velnio junginiui priklaus 200 kovotoj, o 1945 m. sausio mnes jau 150 (NKVD duomenimis), pasidalijusi brius. 1944 m. ruden susiformavo stambs junginiai: A.Galinio-Juodosios Kauks brys, veiks Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki ir asli valsiuose, jung apie 100 partizan, 120-150 kovotoj buvo sutelks Z. Kacevi iaus-Genio brys Trak, Auktadvario, Vievio, Semeliki ir Onukio valsiuose, 80 vyr turjo E. Kavaliausko-Kluono brys Kaiiadori valsiuje. Brys jungiamas Vilniaus LLA apygard Lietuvos Laisvs Armija Vilniaus apygarda aktyviai veik vokiei okupacijos metais, bet, artjant frontui, daugelis tabo nari pasitrauk Vakarus. tabas buvo atkurtas tik 1944 m. gruodio mnes LLA vado Kazio Veverskio ir buvusio Kauno LLA apygardos vado Lietuvos kariuomens kapitono Aleksandro Tuinylos pastangomis. 1944 m. pabaigoje - 1945 m. pradioje aktyviausi tabo nariai buvo kapitonas Aleksandras Tuinyla, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto asistentas, Lietuvos kariuomens atsargos leitenantas Algimantas Zaskeviius, Lietuvos kariuomens vyr. leitenantas Mykolas Kareckas, Vilniaus universiteto studentas medikas Valerijonas Gylys. Nra inoma, ar J.Misinas-alias Velnias iki 1945 m. buvo LLA nariu. Pirmkart jis susitiko su Vilniaus LLA tabo nariu M.Karecku-Serbentu 1945m. sausio 10 d. asli valsiaus Skri kaime. Serbentas atsive 1944 m. gruodio mnes Vilniaus apygardos tabo ileist sakym Nr. 1, su kuriuo supaindino alio Velnio vadovybs narius. sakyme rayta apie tabo reorganizavim ir btinyb i atskir bri sudaryti skyrius, kuopas, batalionus ir rajonus. Keletas sujungt bri sudarys rajon, kuris vadinsis 5-uoju LLA rajonu. Pas alij Velni Serbentas ibuvo dvi dienas. Per t laik parti zan junginys buvo reorganizuotas 5-j LLA rajon. Po to sveias ivyko Vilni, kad ten patvirtint naujojo rajono tab. Vasario 15 d. Serbentas antrkart atvyko alio Velnio tab, veikiant Musnink valsiaus iobikio miestelyje, ir prane, kad io tabo sudtis nepatvirtinta, nes suinota, jog vilnikio apygardos tabo nariai suimti. M.Kareckas-Serbentas Vilni nebegro, o m vadovauti 5-ajam LLA rajonui: aliasis Velnias tapo jo pavaduotoju, tabo virininku ir operatyvinio skyriaus virininku. Sunaikinus Vilniaus apygardos tab, 1945m. vasario ir kovo mnesi dokumentuose jau minimas ne 5-asis LLA rajonas, o 5-oji LLA apygarda. 156

1944 m. gruodio 10 d. LLA Centrinis tabas paskelb sakym Nr. 4, pagal kur visa Lietuva buvo suskirstyta keturias apygardas. Traku ir Ukmergs apskritys buvo numatytos priskirti Vilniaus apygardai; i apygard taip pat turjo eiti Utenos, Zarasu, ven ioni, Eiiki ir Amenos apskritys. 5-ojo LLA rajono (apygardos) tabo veikla tabas buvo kurtas 1945 m. sausio 10-12 dienomis asli valsiaus Skriu kaime. Kur laik jo nariai lanksi asli valsiuje. Nuo vasario 5 d. tabas veik Musnink valsiaus iobikio miestelyje, vaik prieglaudoje. Penki pagrindiniai alio Velnio junginio briai buvo pavadinti batalionais. Penki batalionai sudar rajon, kiekviename batalione buvo po tris kuopas, kuopoje - po 2-3 brius, bryje - po 2-3 skyrius, skyriuje - 8-12 partizan. Rajono tabas turjo apsaugos br. Penki pagrindiniai alio Velnio briai pervadinti batalionais: 1-asis, Kazio Survilaviiaus-Klevelio batalionas veik Kaiiadori valsiuje, turjo 30 partizan. 2-asis, Prano Petkeviiaus-Karino batalionas veik taip pat Kaiiadori valsiuje; turjo 150 partizan. 3-asis, Zigmo Kaceviiaus-Genio, batalionas veik iemari, asli valsiuose; turjo 150 partizan. 4-asis, Antano Galinio-Juodosios Kauks batalionas veik Seme liki, Auktadvario, Onukio valsiuose; turjo 100 partizan. 5-asis, Jono Markulio - Vaiduoklio batalionas veik Vievio valsiuje; turjo 45 partizanus. Rajono tabe buvo ei pagrindiniai skyriai: 1-anam, operatyviniam, skyriui ir visai tabo veiklai vadovavo pats J. Misinas-alias Velnias. Skyrius ruo partizan bri operatyvins veiklos planus. 2-ajam, ginkluots, skyriui vadovavo mokytojas i irvint miestelio Jonas Urbonaviius-Svajnas; skyrius rpinosi partizan aprpinimu ginklais ir amunicija. 3-ajam, organizaciniam, skyriui vadovavo Stasys Misinas-Senis i asli valsiaus Slabados kaimo; skyrius rpinosi ryiais, susi rainjo su partizan briais, priimdavo naujus partizanus. 4-ajam, valgybos, skyriui vadovavo Edmundas KavaliauskasKlounas i asli valsiaus Skri kaimo. Skyrius rinko inias apie raudonosios armijos, NKVD dalinius, sovietini aktyvist veikl. 5-ajam, kio, skyriui vadovavo Dominykas Matainas-Jazminas
157

i asli valsiaus Paukiu kaimo; skyrius rpinosi partizan maistu, apranga, esant reikalui - arkliais ir veimais. 6-ajam, kontrvalgybos, skyriui vadovavo Jonas virblis-Dagilis i asli valsiaus iln kaimo; brys iekojo sav moni tarp so viet valdinink, stengsi iaikinti NKGB agentus. Be to, tabui priklaus propagandos ir agitacijos skyrius, kuriam vadovavo Jonas Markulis-Vaiduoklis, jo pavaduotojas buvo Vytautas Marcinauskas-Pluta, buvs iobikio miestelio policijos vachmistras. Ten dirbo alio Velnio pavaduotojas Juozas Norkus-Kertas i Mus nink valsiaus Pigoni kaimo. tabas iobikyje ileido 5-osios LLA apygardos laikrati Laisvs keliu. Pirmasis numeris ijo 1945 m. vasario 16 d. 30 egz. tirau; jis turjo 2-3 lapus. Laikrati redagavo Stasys Misinas-Senis, mainle spausdino Vytautas Marcinauskas-Pluta, antratini lap nupie tabo ryinink Aldona Sipaviit-Velnio Ipera i Musnink valsiaus Kaimynli kaimo. Ijo du Laisvs keliu" numeriai, treias buvo parengtas platinti. 1945 m. Kovo 27 d. aliojo Velnio tabas iobikyje buvo sunaikin tas. uvo J. Markulis-Vaiduoklis, V. Marcinauskas-Pluta, buvo suimtas S. Misinas-Senis. Kiti tabo nariai, tuo metu buv ygyje, liko gyvi. uvus alio Velnio pavaduotojui J. Norkui-Kertui, j pakeit pabgs i kalini eelono buvs Lietuvos kariuomens leitenantas Aleksas Zepkus, slapyvardiu Piliakalnis. uvus propagandos ir agitacijos skyriaus virinink J. Markul-Vaiduokl pakeit Henrikas Svyla-Sly va i Musnink valsiaus Viruliki kaimo. suimto tabo apsaugos brio vado Vytauto Akunio-Voverio viet buvo paskirtas Petras Petkeviius-Dramblys i asli valsiaus Eiriogalos kaimo. Suimto tabo organizacinio skyriaus virininko Stasio Misino-Senio vietoje m dirbti Leonas Kupinas-Tigras i Musnink valsiaus Burniki kaimo. 1945 m. vasar tabo propagandos ir agitacijos skyriaus virininkas ileido naujo 5-osios LLA apygardos laikraio Nepriklausoma Lietuva" keturis numerius.

Partizan taktika 1945-1946 metais. Susidrimai, kautyns, netektys


1945 m. pradioje Didiosios Kovos brys rinktin po reorganiza cijos isiskirst atskirus batalionus, kuopas, brius, pasidalijo veiklos zonomis. Batalionai veik savose teritorijose, daugiausia judjo alio 158

Velnio tabo nariai ir tabo apsaugos brys, kur 1945 m. vasar sudar 30 partizan. Kartais 100-200 partizan junginys patrauk kaimynines apskri tis. ali Velni tai vert daryti didelis raudonosios armijos ir NKVD daliniu spaudimas. 1945 m. vasario mnes dauguma 5-osios LLA apy gardos bri, vadovaujam Mykolo Karecko-Serbento ir alio Velnio, savaitei ar dviem pasitrauk venioni apskrities mikus nuo asli miestelyje stovinio NKVD bataliono. T pai met vasar 60-70 par tizan brys, kuriam vadovavo alias Velnias ir jo pavaduotojas Pilia kalnis, ivyko Ukmergs apskrit, lanksi Gelvon, Musnink, Vepri, pagal kai kuriuos duomenis - netgi Deltuvos ir Taujn valsiuose. Daugume aliojo Velnio ir jo tabo kelioni buvo susij su organiza cini darbu partizan gretose. Paprastai atvyks brys stengdavosi priimti vietos partizan priesaik ir prijungdavo tuos brius prie 5-osios LLA apygardos. Tai patvirtina ir apskrii NKVD-NKGB skyri raportai. 1945 m. pradioje alio Velnio junginiui priklaus didesnioji dalis Trak apskrityje veikiani partizan bri ir Ukmergs apskrities Musnink valsiuje veikiantys briai, o vasar apygarda prisijung brius Ukmergs apskrities Giedraii, elvos, euoli, irvint, Gelvon, Vepri, emaitkiemio, Pabaisko, Kurkli, Molt valsiuose, Kauno apskrities Paaislio, Jonavos valsiuose, venioni apskrityje veikiani Tigro rinktin. 1945 m. balandio mnes 5-oji LLA apygarda jung 28 partizan brius - 400 kovotoj, bet dl legalizacijos, uvusi kautynse ir susidrimuose tas skaiius lapkriio mnes sumajo iki 200. Trak apskrityje veik 12 partizan bri, Ukmergs apskrityje - 7, nutrko ryiai su venioni apskrities laisvs kovotojais. Didiausios alio Velnio junginio kautyns vyko 1945 m. vasario viduryje venioni apskrities Pabrads valsiuje. uvo apie 20 par tizan. I 200 ijusij yg gro tik 45, kiti parsirado vliau, kai kurie legalizavosi. Didels kautyns buvo ir kovo 20 d. Vepri valsiuje prie Gudeli kaimo: 60-70 partizan brys susidr su trim NKVD batalionais ir keturi miesteli stribais. Myje uvo 36 partizanai ir nemaai j prieinink. ia krito ir brio vadas Aleksas Luka i Gelvon valsiaus iliankos kaimo, buvs policijos vachmistras. 1945 metais buvo daug pavieni susidrim, kuriuose uvo nemaai apygardos dalini vad: kovo 11d. Musnink valsiaus Kaimynli kaime - alio Velnio pavaduotojas Juozas Norkus-Kertas; balandio 13 d. Kaugoni mike - pirmasis 5-osios LLA apygardos vadas Mykolas Kareckas-Serbentas.
159

lapkriio 19 d. Beitraki mike - Pranas Petkeviius-Karinas; gruodio 22 d. tame pat mike - valgybos ir kontrvalgybos skyriaus virininkas Edmundas Kavaliauskas-Klounas; 1945 m. gruodio 30 d. Kaune buvo suimtas 3-ojo bataliono vadas Jonas Neicelis-arnas47. Siekdamas ivengti susidrimu su NKVD kariuomene, alio Velnio junginys 1945 m. rudeni pradjo judti i vieno punkto kit vadina muoju mauoju ratu; tai buvo judjimas ratu su septyniomis trumpa laikio poilsio vietomis. Paiame rate buvo keturios pagrindins kontrols linijos, kurias sudar valgai ir sargybos postai. Jie turjo nepraleisti rat paalini asmen, pasirodius NKVD daliniams - greitai infor muoti tab, praneinti 5-osios LLA apygardos vadovybs nariams, kur yra tabas. Maasis ratas jo per 4-5 valsi teritorij. Prasidjus dideliems kariuomens siautimams, tabas eidavo didiuoju ratu, kuris taip pat turjo nemaai sargybos post ir apm beveik vis Trak apskrit48. Partizanai naudojo vairi taktik, bet dideli nuostoli neiveng, nes 1945 metais jau kiekviename valsiuje stovjo NKVD kariuomens gulos, siautimus bdavo atsiuniama kareivi ir i kit vietovi. 1945 m. birelio - gruodio mnesiais buvo sunaikintas arba isklaidytas 21 alio Velnio partizan brys, legalizavosi 8 briai (apie 50-60 asmen), uvo madaug 100 vyr49.

ios idavysts pavyko ivengti.

160

MVD Kaiiadori skyriaus virininkas 1946 m. gruodio mnesio raporte Vilni informavo, kaip vykdomas SSSR MVD ministro 1945 m. gruodio 18 d. sakymas Nr. 061164. Jis prane, kad karinse e kist operacijose 1946 m. pirmoje pusje prie alio Velnio partizanus panaudojo didelius karinius junginius (iki 150 kari], taiau tai nedav teigiam rezultat. Todl i metod teko atsisakyti - pereita prie pasal ir aktyvios agentrins veiklos50.

5-osios LLA apygardos reorganizavimas 1945 m. gruodio mnes. Ryiai su BDPS komitetu 19461947 metais. Didiosios Kovos apygardos krimas
1945 m. gruodio 1 d. alias Velnias ileido isakym Nr. 1/19, kuriuo 5-oji LLA apygarda buvo pavadinta 5-ja LLA Didiosios Kovos apygarda (DKA). Nusprsta apygardoje kurti keturias partizan rinktines - A, B, C ir D. Rinktin suskirstoma batalionus, kuopas, brius ir skyrius. Jos tab sudaro vadas, jo adjutantas, vado pavaduotojas, finans, ginkluots, valgybos, administracinio, sani tarinio skyri virininkai ir aptarnaujantis personalas51. is alio Velnio sakymas nebuvo vykdytas iki galo. Sukurtos ne keturios, o tik dvi rinktins, pavadintos ,A ir B. A" rinktins parti zanai daugiausia veik Trak apskrityje, B rinktins partizanai Ukmergs apskrityje. J. Misinas tikriausiai siek kurti C ir D rinktins venioni ir Utenos apskrityse, bet, uvus Tigro rinktins vadui ir sunaikinus rinktins tab, ryiai su venioni apskrities partizanais nutrko52. Kaip minta, 1945 m. sausio - vasario mnesiais buvo sunaikintas LLA Vilniaus apygardos tabas53. Balandio 13 d. uvo io tabo narys M. Kareckas-Serbentas. Tada niekas negaljo sivaizduoti, kad nuo sausio mnesio J. Markulis-Kudirka tarnauja MGB kaip agentas uolas. 1944 m. pabaigoje - 1945 m. pradioje Kudirka dirbo Vilniaus apygardos tabo spaudos ir propagandos skyriuje. Pirmieji MGB emisarai aplank ali Velni 1945 m. birelio mnes asli valsiaus Slabados kaime. Atvyko ryininkas i Vilniaus centro -Varpas. 1946-1947 metais jis dalyvavo MGB akcijose, aprpinant partizanus fiktyviais dokumentais gyventi Vilniuje54. Didiausios neskms DKA partizanams prasidjo, pakeitus apygardos vad ali Velni kapitonu Grietu. apygard 1946 m. gegus mnes idavik atved alio Velnio tabo ryinink Anastazija Rumeviit-Nastut, pati to neinodama. 161

Ryius su Vilniaus centru alias Velnias, matyt, palaik nuo 1945 met. Jis greitai ivyko dirbti centrini tab. Beveik tuo pat metu, birelio 6-j, Vilniuje steigtas BDPS komitetas, kuri 1946 m. pabaigoje ar 1947 m. pradioje perm MGB agentas Juozas Markulis-Erelis. 1946 m. gruodio 20 d. Grietas ileido sakym, kuriuo 5-oji LLA DKA buvo parvadinta Didiosios Kovos apygarda (DKA) ir tapo tiesiogiai priklausoma nuo Markulio BDPS komiteto. Kapitonas Grietas, matyt, turjo uduot ne i karto sunaikinti apygard, nes nauj DKA tab paskyr aktyvius apygardos parti zan vadus B. Trakim-Genel, L. Kupin-Tigr, A. Kinderevii, V. Marcinausk-Taur, P. Macijausk-irgel, P. Klimavii-Uos ir kitus55. Markulio BDPS komiteto tikslas buvo pasinaudoti partizan siekiais sukurti centralizuot visos Lietuvos partizan vadovyb. j sumanyta infiltruoti saugumo agentus, suimti partizan vadus, dezorganizuoti partizanin judjim ir vliau j sunaikinti. Pagrindinis jo vykdytojas buvo kapitonas Grietas. Grietas tikinjo partizan va dus, kad btina isaugoti pagrindines jgas ateiiai, todl reikia apsi gyventi miestuose su dokumentais, kuriuos parpins Vilniaus centras. Ypa aktyviai tai buvo daroma 1946 m. pabaigoje ir 1947 m. pradioje56. 1947 m. vasar DKA partizan organizacin struktra buvo panai kaip ir 1946 m. pradioje. A rinktinei priklaus 4 batalionai: 1-ajam batalionui vadovavo Petras Petkeviius-Dramblys i asli valsiaus Eiriogalos kaimo: 3-ajam batalionui vadovavo Antanas Prakeviius-Narsuolis i Kruonio valsiaus Kazok kaimo; 5-ajam batalionui vadovavo Vincas ukauskas-Putinas i asli valsiaus; 6-ajam batalionui vadovavo Klemensas Gurskas-Rieutas i Pa aislio valsiaus Neveroni kaimo. Keturiuose partizan batalionuose buvo apie 50-60 moni; faktikai tai buvo atskiri briai57. Kaiiadori apskrities MGB skyriaus 1947 m. liepos mnesio raporte nurodyta, kad partizanai aktyvi veiksm nenaudoja. Laikyda miesi tabo sakym, jie pakeit taktik. tabo nariai veikla atskirai po 1-2 mones. Partizan briai nebejauia tabo vadovavimo. 1947 m. Vilni ivyko gyventi A" rinktins vadas P. Klimaviius-Uosis, tabo virininkas B. Steponaviius-Milinas, 1-ojo bataliono vadas P. Petkeviius-Dramblys ir nemaai emesnio rango vad. Vis laik Vilniuje jie gyveno sekami saugumo kontroliuojamuose butuose, vliau dauguma buvo suimti58. 162

Paskutinieji ,A rinktins partizan briai ir partizanai 1948-1953 metais


1948 m. pavasari dar veik DKA A" rinktins penki partizan briai. Perkno bryje buvo 5, Jurgino - 8, Putino - 6, Narsuolio 10, Rieuto - 8 partizanai. Gegus mnesi buvo likviduotas Jurgino brys, bireli - Perkno ir Putino briai59. Paskutinj A rinktins partizan br, kuriam vadovavo Antanas Prakeviius-Narsuolis i Kruonio valsiaus Kazoku kaimo, 1947 metais dar vadino 3-uoju batalionu. Rugpjio mnes Narsuolio brys buvo sunaikintas. Likusiems trims partizanams vadovavo Vincas BalinasJupiteris i Kruonio valsiaus Kazok kaimo60. 1948 m. pradioje Rumiki ir Karmlavos valsiuose veik Jono Oeraiio-Vaidoto brys - ei partizanai61. Per metus uvo dauguma rinktins kovotoj. 1949 m. sausio mnes i Narsuolio brio buvo lik 4, i Vaidoto - 2 partizanai62. Paskutinieji DKA A" rinktins partizanai buvo: Dominykas Matainas-Jazminas i asli valsiaus Pauki kaimo - is alio Velnio pirmojo tabo narys 1953 m. vasario mnes buvo suimtas. Vincas iurinskas-ermuknis i Kaiiadori valsiaus Pauli kaimo, 1953 metais dingo be inios63.

5-osios LLA apygardos batalionu sudtis, j veikimo zonos, vadai


1945 m. sausio mnes reorganizuojant Didiosios Kovos br (rinktin) 5-j LLA apygard, i didiausi alio Velnio junginio bri buvo sudaryti penki batalionai: 1-ojo bataliono vadu paskirtas Kazys Survilaviius-Klevelis i asli valsiaus Laukagalio kaimo, 2-ojo bataliono vadu - Pranas Petkeviius-Karinas i Kaiiadori valsiaus Bdos kaimo, 3-ojo bataliono vadu - Zigmas Kaceviius-Genys i asli valsiaus Gilui kaimo, 4-ojo bataliono vadu - Antanas Galinis-Juodoji Kauk i Kaiia dori valsiaus Mieoni km, 5-ojo bataliono vadu - Jonas Markulis-Vaiduoklis64.

1-asis batalionas
Pagrindinis jo veikimo rajonas buvo asli valsius. 1945 m. kovo mnes Klevelio batalione - 60 partizan. Spalio mnes Klevelis dingo 163

be inios; jo viet buvo paskirtas alio Velnio tabo valgybos skyriaus virininkas Eduardas Kavaliauskas-Klounas i asli valsiaus Skri kaimo. Rudeni Klouno batalione buvo keturios kuopos - 45 vyrai. 1-ajai kuopai, turiniai 13 partizan, vadovavo pats Klounas; kuopa laiksi daugiausia asli valsiuje. 2-ajai kuopai, kuriai priklaus 7 asmenys, vadovavo E. Kavaliausko brolis, slapyvardiu Dobilas. 3-ajai kuopai, kuri turjo 14 partizan ir laiksi ilon mike, vadovavo Adolfas Kindereviius-Jurginas. 4-ajai kuopai, sutelkusiai 11 vyr Kaugoni mike, vadovavo Andrius Petkeviius-Aguona i to paties asli valsiaus Kaugoni kaimo. 1945 m. gruodio 22 d. asli valsiuje uvo bataliono vadas Klounas ir jo brolis kuopos vadas Dobilas. Nuo 1946 m. pavasario bataliono vadu tapo Petras Petkeviius-Dramblys i Eiriogalos kaimo. Jo batalion sudar penkios kuopos, kurioms vadovavo Vjas, Lazdy nas, Perlas, Arklys, Genelis. Dramblio batalionas danai laiksi kartu su alio Velnio tabu. 1947 m. rugpjio mnesi P. PetkeviiusDramblys perdav vadovavim 3-iosios kuopos vadui Adolfui Kinde reviiui-Jurginui ir vyko Vilni su centro" iduotais dokumentais. 1947 m. liepos mnes batalione buvo lik tik 10 partizan, 1948 m. kovo mnes - 8 partizanai. 1948 m. gegus 4 d. uvo paskutinieji 1-ojo bataliono kovotojai.

2-asis batalionas
Jis veik Kaiiadori valsiuje. 1945 m. pradioje batalione buvo apie 60 partizan. 1945 m. lapkriio 19 d. Kaiiadori valsiuje, Beitrakio mike uvo bataliono vadas Pranas Petkeviius-Karinas. Tuo metu batalion sudar dvi kuopos - 20 kovotoj. 1 -osios kuopos vadas buvo Petras Klimaviius-Uosis i Kaiiadori valsiaus Baro niki kaimo, buvs policininkas, 2-osios kuopos vadas Kirvis. 1945 m. vasar Karino batalionas jung 6 kuopas. 1-ajai kuopai, turiniai 20 partizan ir veikianiai daugiausia Beitrakio, Livint, Palomens mikuose, vadovavo Petras Klimaviius-Uosis, 2-ajai - jo brolis Kazys Klimas-Klevas, 3-ajai - kitas brolis, slapyvardiu uolas, 4-jai - Kirvis. 5-oji - Romualdo Randio-Mekos kuopa - 16 vyr veik Beitrako mike. uvus Karinui, 3-ojo bataliono vadu buvo paskirtas Petras Klimaviius-Uosis. Jis nuo 1946 m. vasaros tapo Didiosios Kovos apygardos A" rinktins vadu. Uosis atstovavo apygardai 1947 m. rugpjio mnes J. Markulio sukviestame partizan pasitarime Panevio rajone. Uos paskyrus A rinktins vadu, 2-asis batalionas buvo iformuotas. 1948m. vasario 18d. Uosis buvo suimtas. 164

3-asis batalionas Pagrindin jo veikimo zona buvo iemari ir asli mikai. 1945m. vasar buvo 150-180 partizan. Bataliono vadas Z. Kaceviius-Genys uvo 1945 m. kovo 27 d. J pakeit Jonas Neicelis-arnas, Lietuvos kariuomens virila i Kauno. Tuo metu batalione buvo trys kuopos ir ei briai. 1-j - Berinio - kuop sudar Narsuolio, Pavasario ir Naro briai. Milino vadovaujama 2-oji kuopa buvo laikoma tabo apsaugos briu. 3-oji - Serbento - kuopa susidjo i Kazimieraiio, Kikilio ir Voverio bri. Antanas Prakeviius-Narsuolis i Kruonio valsiaus Kazok kaimo uvo 1948 m. balandio mnesi, Mykolas Kuzineviius-Serbentas i iemari valsiaus Burbiki kaimo - 1946 m. rugsjo 25 d.. Serbento brolis Jonas Kuzineviius-Kazimieraitis - 1945 m. pabaigoje. Vitoldas Akunis-Voveris, i Jonavos valsiaus, buvo suimtas 1945 m. vasar. arno vadovavimo metu 3-ojo bataliono veikimo zona prasiplt: 1945 m. pabaigoje partizanai veik iemari, asli, Vievio, Aukta dvario, Onukio, Rdiki valsiuose. 1945 m. gruodio 30 d. Kaune buvo suimtas Jonas Neicelisarnas ir nuteistas mirties bausme. 1946 m. pradioje bataliono vadu paskyr Bernard Steponavii-Milin i asli valsiaus Reioni kaimo. 1947 m. birelio mnesi jis tapo A rinktins tabo virininku ir 1948 m. kovo mnes buvo suimtas, 3-ojo bataliono vadu buvo paskirtas Antanas Prakeviius-Narsuolis i Kruonio valsiaus Kazok kaimo, anksiau vadovavs briui ir kuopai. 1946 m. pabaigoje batalione buvo trys kuopos. 1-ajai vadovavo Mykolas Kuzineviius-Serbentas; kuopa daugiausia veik iemari, asli valsiuose. 2-oji - aibo - kuopa laiksi Auktadvario valsiuje, 3-oji - A. Prakeviiaus-Narsuolio kuopa - Kruonio, Auktadvario, Semeliki valsiuose ir pereidavo Jiezn, Stakliks. 1946 m. pabaigoje Narsuolio kuopoje buvo 9 partizanai, 1948 m. kovo mnes Narsuolio batalione - 10 partizan, birelyje - 7 partizanai. 1948 m. rugsjo mnes Narsuolio 3-asis batalionas buvo sunaikintas. Tai buvo paskutinis Didiosios Kovos apygardos A" rinktins batalionas. 1949 m. ruden jo likuiams vadovavo Vytautas Balinas-Jupiteris i Kruonio valsiaus. 1951 m. sausio mnes Jupiterio bryje buvo 5 partizanai. Paskutinieji io brio vyrai uvo 1951 m. gruodio 16 d. Kaiiadori valsiuje, prie Livint kaimo.

165

4-asis batalionas
1945 m. sausio mnesi batalione buvo 100 partizan, kurie veik Trak ir Semeliki valsiuose. Vasar susitelk apie 200 vyr, taiau 1947 m. liepos mnes brys buvo isklaidytas. Semeliki valsiuje, Jageloni mike uvo bataliono vadas Antanas Galinis-Juodoji Kauk. Po liepos susidrimo batalione dar buvo 50 partizan. 1946 met MGB ataskaitose 4-asis batalionas jau neminimas. 5-asis batalionas Jo veikimo centras buvo Vievio valsius. Bataliono vadas Jonas Markulis-Vaiduoklis buvo paskirtas 5-osios LLA apygardos tabo virininku. uvo 1945 m. kovo 27 d. Musnink valsiaus iobikio miestelyje. Jau nuo 1945 m. vasario mnesio batalionui vadovavo Aleksas Arboius-Liepsna i asli valsiaus Skri kaimo, vliau Ignas Dakeviius-Papga. 1945 m. rugpjio mnesi batalionas buvo isklaidytas, Papga suimtas. 6-asis batalionas 6-asis batalionas susikr vliausiai - tik 1946 m. kovo mnes. Jam vadovavo Klemensas Gurskas-Rieutas i Paaislio valsiaus Neveroni kaimo. Batalionas veik Kauno apskrities Paaislio, Pale mono, Jonavos valsiuose ir Kauno apskrities Rumiki valsiuje. Tais pat metais batalionas buvo sunaikintas.
altiniai:
1. Buv. KGB arch.F3 2/4 psl. 12 2. F3 B 7/120 T.l psl.181 3. B 8706/3T.l L.6-7.80 4. B 15742/3 T. 1 L.107 5. B 8706/3T.l L. 16-17, 21-43 6. B 35236/3 T. 1 p.20,44 7. B 8706/3 psl.6-7 8. B 7/120T.l psl.181 9. F3 2/4 T.l psl.47 10. B 8706/3T.l psl.6-7 11. Ten pat, psl.80 12. B F3 2/4T.l psl.60 13. B.Trakimo-Genelio atsiminimai 14. Ten pat 15. F3 4/19 T.2 pal. 345,372 16. B 33214/3 psl. 12-14 17. B 8706/3 psl.21,43 18. B 15742/3 T.2 psl.34-35, F3 2/4 psl.5-7,62 19. F3 7/120T.l psl.181, B 8706/3 T1 psl. 10-17

166

20. B 41415/3 psl.26, B 41911/3 psl.72-73 21. B 35236/3T. 1 psl.21-22, B 8706/3T.1 psl.103 22. B 7/120 F.3T.1 psl. 181 23. B 8706/3 T. 1 psl. 10-18 24. B 2/4 psl.34 25. B 15742 T. 1 psl.302 26. B 8706/3 T. 1 psl. 16-17 27. B 5/1 F.3T.2 Ild. psl.2,9-11 28. B 8706/3 T. 1 psl. 16-18 29. Ten pat, psl.6-7 30. B 15742/3 T.l psl.20, B 8706/3 T.l psl.43 31. 2/4 F3 psl.52 32. Ten pat, psl. 160, 35236/3 T.l psl.20,44 33. B 15742/3T.l psl.108 34. B 35236/1 T.l psl.l0-ll 35. B 15742/3T.l psl. 107 36. B 15296/3T.l psl.43 37. B 8706/3 T.l psl. 16-7,42 38. Ten pat, psl.43, B 15742T.l psl.202 39. B 41415/3 psl. 26 40. 2/4 F3 psl.47 41. B 35236/3 T.l psl.22-24 42. 2/4T.l psl.22 43. B8706/3T. 1 psl.43 44. 2/4 F3 T. 1 psl.47 45. 2/4 F3 T.l psl. 160 46. Ten pat, psl.60 47. 2/4 F3 T.2 psl. 158-160 48. B 35296/3T.l psl.21-22 49. 2/4T.l psl. 187 50. 2/4 F3T.1 psl. 164 51. Ten pat. T.2 psl.175 52. B 15742/3T.l psl.32 53. B 8706/3 T.l psl. 18 54. B 15742/3T.l psl. 119 55. B 15742/3 T.2 psl.214-216 56. B.Traklmo-Genelio atsiminimai 57. B 20/161 F3T.2 psl.8 58. B 1574/2 T.2 psl. 186-188 59. B 20/161 T.2 psl.18 60. B 20/162T.2 psl.144-145 61. B20/161 T.2 psl. 14 62. B 41/50 T. 1 psl.18 63. B 155/31 T.l psl.23 64. B 8706/3T.l psl.18

167

Didiosios Kovos apygarda. B rinktin


Ukmergs apskrities partizanai 1944-1945 m.
Lietuvi fronto (LF-o) karinio sektoriaus - Kstuio organizacijos ir LLA veikla Ukmergs apskrityje
Jau 1942 m. gruodio mnesi Ukmergs mieste buvo sukurtas LFo apskrities komitetas. Jo krimo iniciatoriai buvo Ukmergs miesto auli brio vadas J. Lebeda ir Lietuvos kariuomens vyr. leitenantas Pranas Uginius. Ukmergs apskrities LF-o komitetas buvo sudarytas i 11 asmen, be to, sudarytas LF-o apskrities Kstuio Organizacijos tabas i 6 asmen. LF-o komiteto pirmininku irinktas J. Lebeda. tabo operatyvinio skyriaus virininku - Lietuvos kariuomens kapitonas Juozas Kritaponis. Nejusiems tab komiteto nariams buvo pavesta slaptai nuo vokiei valdios organizuoti ginkluotus brius valsiuose. Pvz.: Kavarsko valsiuje br turjo sukurti stambus kininkas kavarskietis Stasys Jacknas, Kurkli valsiuje Kavarsko valsiaus valdybos narys Navikas ir t.t. 1944 liepos mn. raudonajai armijai umus Vilni, tabas buvo reorganizuotas, bet veikti beveik nepradjo, nes dauguma apskrities tabo nari pasitrauk su vokieiais Vakarus. Buvs tabo narys, Lietuvos kariuomens vyr. leitenantas Pranas Uginius 1944 rugpjio mn. prie Atkoi kaimo, Deltuvos valsiuje sukviet likusi apskrities organizacijos nari susirinkim. Po to Pranas Uginius m vadovauti Ukmergs apskrities LF-o organizacijai. Susirinkime taip pat nutarta sukurti nauj tab. Ukmergs apskritis buvo padalinta 6 rajonus, kiekvienam rajone turjo bti sukurta partizan rinktin. Nemaa dalis Ukmergs apskrities LF-o nari dar vokiei okupa cijos metais sijung LLA organizacijos veikl. j 1943 met pabaigoje - 1944 met pradioje stojo pats LF-o organizacijos vadas J. Lebeda, Lietuvos kariuomens kapitonas Juozas Kritaponis, leitenantas Juozas Burneika, Stasys Jacknas ir kt. Jie norjo, kad apskrities LF-o ir LLA susijungt, ypa u tai agitavo J. Kritaponis ir J.Lebeda. J.Lebeda, bdamas organizacijos vadu Ukmergs apskrityje, buvusi LF orga nizacij jung LLA Vilniaus apygard. Pr.Uginius apie tai suinojo, nuvyks 1944 m. Vilniaus apygardos tab ir susitiks su jos vadu Albinu Karaliumi, kuris dav Uginiui nurodymus ne LF-o, bet LLA vardu. Pr.Uginius kur laik su tuo nesutiko, bet buvo kalbintas bri organizacijos nari ir 1944 ruden taip pat stojo LLA organizacij. 168

Pirmaisiais Ukmergs apskrities partizan bri organizatoriais buvo LLA nariai: J.Navikas, J.ibaila, J.Kritaponis, S.Baktys, Maleita, A.Jaktys, D.Vaitelis. 1944 ruden apskrities teritorija buvo padalinta 6 rajonus, kiekviename rajone po 2-3 valsius. I rajonas. j jo Pagiri, Siesik, Panoteri valsiai ir dalis Deltuvos valsiaus. Rajono vadas - Lietuvos kariuomens kapitonas Juozas Kritaponis. 1944 rugsjo mn. rajone veik apie 100 partizan junginys. II rajonas. Jis apm Kavarsko, Kurkli, Balnink vaisius. Rajono vadas buvs Kavarsko valsiaus valdybos narys J.Navikas, jo pavaduo tojas buvs Balinink miestelio pradios mokyklos vedjas Juozas ibaila. 1944 rugsjo mn. veik apie 60 partizan. III rajonas. jo Pabaisko, euoli, emaitkiemio valsiai. Rajono vadas Lietuvos kariuomens kapitonas Stasys Baktys. 1944 rugsjo mn. veik apie 50 partizan junginys. IV rajonas. jo Musinink, Gelvon, Vepri valsiai. Rajono vadas eigulys Maceika. 1944 rugsjo mn. rajone veik 50 partizan. V rajonas. jo Taujn ir dalis Deltuvos valsiaus. Rajono vadas Lietuvos kariuomens vyr. leitenantas Danielius Vaitelis, partizan 70. VI rajonas. jo irvint ir Giedraii valsiai. Rajono vadas Ukmergs apskrities kooperacijos inspektorius Jaktys. Visi paminti rajon vadai vokiei okupacijos metais priklaus Kstuio arba LLA organizacijoms, po karo tik LLA organizacijai. Bendros visai apskriiai LLA vadovybs nebuvo, nes jau 1944 10 06 suimtas apskrities LLA organizacijos vadas Pranas Uginius, 1945 05 31 jis nuteistas mirties bausme. Iki to laiko Pranas Uginius vien kart lanksi Vilniuje (1944 birelio mn.) pas LLA apygardos vad Lietuvos kariuomens kapiton Albin Karali, 1944 liepos mn. du kartus pas Pr. Ugini lanksi centrinio LLA ryi galiotinis Algirdas Zaskeviius - Zizas, vien kart - Vilniaus apygardos LLA tabo narys Adolfas Kubilius. Pats Pranas Uginius 1944 ruden lanksi pas 1-ojo rajono vad J.Kritapon ir 4-ojo rajono vad eigul Maceik. Bet faktikai bendra visai apskriiai partizan vadovyb nesusikr. 1944 metais bendr vadovyb Ukmergs apskriiai band kurti Lietuvos kariuome ns kapitonas Juozas Kritaponis, veiks daugiausiai Ukmergs apskrities iaurinje ir vakarinje dalyje, ir Didiosios Kovos partizan rinktins vadas Lietuvos kariuomens virila Jonas Misinas - alias Velnias, veiks Ukmergs apskrities pietinje ir rytinje dalyje.

169

Partizan organizacija Ukmergs apskrities atskiruose valsiuose 1944-1945 metais


Balnink valsius 1944 metais valsius jo Ukmergs apskrities LLA 2-ji rajon. Rajono vadas - Kavarsko valsiaus valdybos narys J. Navikas, jo pavaduotojas - Balnink valsiaus auli brio vadas Juozas ibaila. 1944 pabaigoje valsiaus partizanams pradjo vadovauti J. ibaila ir Alfonsas Mikluka i Balnink valsiaus Balundi kaimo, 1944 spalio mn. valsiuje veik apie 61 partizan brys, vadovaujamas J. ibailos, 1945 sausio mn. bryje apie 100 partizan, suskirstyt 4 atskirus brius. Tikriausiai nuo 1945 pradios J. ibailos brys buvo vadinamas kuopa arba rinktine. Atskiriems junginio briams vadovavo: Lietuvos kariuomens puskarininkis Alfonsas Morknas-Plienas i iemaitkiemio valsiaus Juodin kaimo. Alfonsas Saugnas-aibas i Balnink valsiaus Geliogali kaimo. Per 1945 metus prie J. ibailos rinktins prisijung Kauno universiteto studento mediko Jono Jro-Karoso brys. Kuosos brys daugiausiai veik Kurkli valsiuje. Kils i Kurkli valsiaus Burios kaimo Lietuvos kariuomens puskarininkio Alfonso Bagdono-Aro i Kurkli valsiaus Trakini kaimo brys veik daugiausiai Kurkli ir Balnink valsiuose. Buvusio policininko Broniaus Sudeikio-Klajno - i Kavarsko valsiaus Mackeliki kaimo brys veik daugiausiai Kavarsko valsiuje. Buvusio savanorio ir Kavarsko auli brio vado Jono Raudonikio-Pataono, i Kavarsko valsiaus virbln kaimo, brys veik daugiausiai Kavarsko ir Kurkli valsiuose. 1945 m. gegus mn. J. ibailos rinktinje buvo apie 140 parti zan, jie buvo suskirstyti 3 pagrindinius brius (kuopas). Atskiroms kuopoms vadovavo J. ibaila, A. Saugnas ir A. Morknas. Rinktins partizanai veik ne tik Balnink, bet ir Kurkli, Kavarsko, Molt, elvos, emaitkiemio valsiuose. Vienas i akyviausi rinktins vad buvo A. Morknas-Plienas, jis ir dienos metu pasirodydavo su savo partizanais, atskirose gyvenvietse surengdavo susirinkimus, rinkdavo vietinius gyventojus partizan gretas. 1945 vasar Plienas susitiko Musnink valsiuje su J. Misinu-aliu Velniu. Jau 1945 01 30 emaitkiemio valsiuje Butkn kaime vykusiame Plieno vadovauja mame partizan susirinkime dalyvavo . Velnio tabo ryinink Aldona Povilaviit-Indyra. 1945 pradioje J. ibailos rinktins partizanai umezg ryius su . Velnio apygardos partizanais. 170

1945 spalio mn., atvykus alio Velnio tabo virininkui Lietuvos kariuomens leitenantui - Piliakalniui, J. ibailos-Dieduko rinktin prisijung prie alio Velnio vadovaujamos Didiosios Kovos apygardos. J. ibailos rinktin pavadinta Didiosio Kovos apygardos B" rinktine. Rinktins vadu paskirtas Alfonsas Morknas-Plienas, rinktins tabo virininku Juozas ibaila-Diedukas.

Kurkli valsius
Kurkli valsius, kaip ir Balnink bei Kavarsko, 1944 ruden priklaus Ukmergs apskrities LLA 2-jam rajonui. 1944-1945 valsiuje veik 4 partizan briai: LK puskarininkio Alfonso Bagdono-Aro, i Trakini kaimo, brys. Brys buvo sunaikintas 1945 06 26 netoli to paties kaimo, uvo 36 partizanai. Studento mediko Jono Jro-Karoso i Burios kaimo. LK puskarininkio Petro Kuktos-Girininko, i Trakini kaimo, brys. Visi minti partizan briai jo J. ibailos-Dieduko rinktine. Antano Paulausko-Lizdeikos Sakal brys veik daugiausiai Kurkli ir Skiemoni valsiuose. Brys priklaus Utenos apskrities LLA Sakalo vardo rinktinei. Sunaikintas 1945 vasar.

Kovarsko valsius
1944 ruden priklaus Ukmergs apskrities LLA 2-jam rajonui. 1944 metais valsiuje susikr 4 partizan briai. LK leitenanto iino (Juospaiio?) Kovarsko valsiaus auli brio vado J. Raudonikio-Pataono. LK puskarininkio J. Jasino i Anyki valsiaus Pailgs kaimo. Policininko B. Suderkio-Klajno i Kovarsko valsiaus Mackelikio kaimo. iino (Juozapaiio) partizan brys 1945 metais priklaus J. Kritaponio partizan junginiui. J. Raudonikio-Pataono brys 1945 m. buvo sunaikintas, jo likuiai sijung Jono Juro-Karoso brB. Sudelkio-Klajno brys 1945 pabaigoje sijung Vytauto apygardos arno rinktin. J. Jasino brys 1945 metais buvo sunaikintas.

171

Pabaisko valsius 1944 m. valsius priklaus Ukmergs apskrities LLA 3 rajonui. Rajono vadas Lietuvos kariuomens kapitonas Stasys Bakys i Skain kaimo. 1944 m. valsiuje veik 2 partizan briai: St, Bakio 30 moni brys ir Masalskio 20 moni brys. 1945 m. pabaigoje Pabaisko valsiaus partizanai isijung DKA B rinktin. elvos valsius 1944 m. valsiaus partizanai priklaus Ukmergs apskrities LLA 3-jam rajonui. 1945 m. elvos ir kaimyniniam Giedraii valsiuose susidar stambus apie 50 partizan brys, vadovaujamas Stasio Grineviiaus (Griniaus) i elvos valsiaus Skrpetikio kaimo. elvos valsiuje veik A. Morkno-Plieno ir Petronio-Audros partizan briai bei Viliaus Karalino-Virio brys. Audra, St. Grinius-Vanagas ir Viris vadovavo partizan kuopoms. Nuo 1945 m. pab. valsiaus partizanai isijung DKA B rinktin. Giedraii valsius 1944 m. valsiuje veik stambus apie 70 partizan brys, vadovau jamas Lietuvos savanorio Katino. Jam 1944 pabaigoje uvus, briui m vadovauti Petras Grzdas-Vtra. 1945 m. pabaigoje brys sijung Vytauto apygard. Tarp Molt ir Giedraii veik mokytojo Klemenso vynio i Molt valsiaus Dubinkos kaimo brys. 1945 m. brys isijung Vytauto apygard. Valsiuje taip pat veik Stasio GriniausVanago kuopa, sudaryta i trij bri: Uosio, Erkio ir virblio. 1945 m. uvus Vanagui, briui m vadovauti Povilas velnikas-Voldemaras. 1945 m. kuopa priklaus alio Velnio junginiui. uvus Vanagui ir daugumai kuopos partizan, liks Voldemaro brys veik savaran kikai. euoli valsius 1944 m. valsius priklaus Ukmergs apskrities LLA 3-jam rajonui. 1944 m. pab. valsiuje veik apie 50 partizan, suskirstyt 4 brius. Petro Maelio-Vilko, i Lomn kaimo, partizan brys - 15 partizan; mokytojo Povilo Stundios - 8 partizan brys, broli Pasi i Munink kaimo ir Antano Valeikos briai 6-7 partizanai. 172

1945 m. dauguma partizan ir j vad legalizavosi arba uvo, susidar naujas Jono Masilionio brys. 1945 m. pabaigoje valsiaus partizanai sijung DKA B" rinktin.

emaitkiemio valsius
1944 m. valsiaus partizanai priklaus Ukmergs apskrities LLA 3-jam rajonui. 1944 m. pabaigoje valsiuje susikr broli Matiskoni ir broli Vlado ir Kazimiero Aliausk i Juknoni kaimo briai, turj savo gretose po 15-20 partizan. 1945 m. pabaigoje valsiaus partizanai sijung DKA B rinktin, vadovaujam Alfonso Morkno-Plieno.

Gelvon valsius
1944 m. Gelvon valsiaus partizanai priklaus Ukmergs ap skrities LLA 4-jam rajonui. Rajono vadas eigulys Maceika (Maleika?) buvo apskrities tabo narys. Didiausias 1944 m. valsiuje susikrs partizan brys buvo Leono Kudelio-Boleviko, i Lein kaimo. Boleviko brys veik ne tik Gelvoni, bet ir Musnink, irvint, Vepri valsiuose. 1945 m. Bolevikui uvus, toliau briui vadovavo jo brolis, buvs mokytojas Juozas Kudelis-Dobilas. Nuo 1945 m. pr. Boleviko brys sijung alio Velnio jungin, priklaus 5-jam apygardos rajonui. Valsiuje 1945 m. taip pat veik Vinco Darakeviiaus-Trenksmo brys, priklauss irgi 5-jam apygardos rajonui. Nuo 1945 m. pabaigos valsiaus partizanai sijung DKA B rinktin.

Vepri valsius
1944 m. valsiaus partizanai priklaus Ukmergs apskrities LLA 4-jam rajonui. 1944 m. valsiuje veik Juliaus Tamoino-Dieduko 25 partizan brys, Apoleviiaus-Barzdos ir Ramanausko partizan briai. Valsiuje danai veik Leono Kudelio-Boleviko partizan brys ir Vinco Darakeviiaus-Trenksmo brys. 1945 m. valsiaus partizanai priklaus . Velnio apygardos 5-jam rajonui, 1945 m. nustojo veikti Dieduko, Barzdos ir Ramanausko Partizan briai, likusieji sijung DKA B" rinktin.

irvint valsius
1944 m. valsius priklaus Ukmergs apskrities LLA 6-jam rajonui. Rajono vadas Ukmergs apskrities kooperacijos organizacij inspek 173

torius Jaktys. 1944 m. valsiuje susikr Henriko Svylos-Slyvos brys, kuris veik irvint, euoli. Musnink, Gelvon valsiuose. Slyva turjo tiesiogini ryi su alio Velnio tabu, 1946 m. buvo paskirtas . Velnio tabo nariu. Slyvos vadovaujamas brys priklaus DKA A rinktinei.

Musnink valsius
1944 m. buvo vienas i alio Velnio brio krimosi centr. Valsiuje veik eslovo Tveragos-Vilko partizan kuopa, ji sumus, toliau valsiaus partizanams vadovavo Vaclovas Drumsta-Karabinas, ji numus nuo pareig - Vladas Marcinauskas-Tauras. Musnink valsiaus partizanai priklaus DKA A rinktinei. Per Vilko ir Slyvos brius jo ryys tarp Didiosios Kovos apygardos tabo ir Plieno rinktins tabo. Ukmergs apskrities Siesik, Panoteri, Deltuvos valsi partizanai priklaus apskrities LLA 1-jam rajonui. Mintuose valsiuose jau 1944 m. rugpjio mn. veik vir 100 partizan junginys, vadovaujamas Lietuvos kariuomens kapitono Juozo Kritaponio, i Taujn valsiaus Uulnio kaimo. Ukmergs apskrities Taujn, Pagiri valsiai priklaus LLA 3-jam rajonui. Rajone 1944 rugpjio mn. veik apie 70 partizan junginys. Jiems vadovavo Lietuvos kariuomens vyr. leitenantas Danielius Vaitelis i Pagiri valsiaus Aniliavos vienkiemio. 1-ojo ir 5-ojo LLA rajon pagrindu susikr Vyties apygarda. Visoje Ukmergs apskrityje 1944 metais veik nuo 940 iki 1100 partizan ir 30-40 partizan bri.

DKA B rinktins krimas, jos veikla 1946 metais


DKA B rinktins steigimas prasidjo nuo 1945 12 01 ileisto sakymo Nr. 1/19. sakyme buvo nurodyta, kad 5-os LLA apygardos pavadinimas keiiamas DK apygardos pavadinim, ir sukuriamos 4 rinktins A, B, C ir D. Be to, sakyme paminta, kad kiekviena rinktin veikia apskrities ribose, skirstoma batalionus, kuopas, brius, skyrius. Rinktins tabas sudaromas i 8 nari ir aptarnaujani tab rinktins partizan bei ryinink. Galutinai J. ibailos vadovaujam partizan rinktin reorganizavo . Velnio pavaduotojas Lietuvos kariuomens leitenantas Piliakalnis. Jis 1945 m. spalio mn. atvyko su savo briu Ukmergs apskrit ir A. Morkn-Plien paskyr B rinktins vadu, J. ibail-Dieduk B 174

rinktins tabo virininku. Piliakalnis Ukmergs apskrityje ibuvo iki 1946 m. vasario mn. Per t laik aplank daugeli partizan bri. Tuo metu B rinktinje buvo steigti 3 batalionai: 1-asis batalionas veik daugiausiai elvos ir Molt valsiuose, jam vadovavo buvs policijos vachmistras Petronis-Audra, kils i Anyki miesto. Batalion sudar dvi kuopos: 1 kuopai vadovavo altys, o antrai - vyturys, buvs Molt miestelio policijos vachmistras. 2-asis batalionas veik daugiausiai emaitkiemio, Pabaisko, euoli valsiuose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomens leitenantas Kazys Aliauskas-Spartakas, kils i emaitkiemio valsiaus Juknoni kaimo. Batalion sudar dvi kuopos. 1-jai kuopai vadovavo Viktoras Meilus-turmas, 2-jai kuopai - Tigras i Kavarsko valsiaus. 3-asis batalionas veik daugiausiai Balnink, Kurkli, elvos valsiuose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomens puskarininkis Kazi mieras Puodinas-Titnagas i Veder kaimo. Batalion sudar 3 kuopos: Vilniaus Karalino-Virio i Balnink miestelio. Vytauto Roko-Bero i elvos valsiaus Paelvs kaimo. Stasio Naruio-Skiltuvo i Balnink valsiaus. Vliau negu pirmieji trys batalionai, buvo sukurti 4-as ir 5-as batalionai. 4-asis batalionas veik Vepri ir Jonavos rajonuose. Bataliono vadas Stasys Markauskas-Galijotas, kalvis i Vepri valsiaus Kazlau izmos kaimo, 1946 m. pr. bataliono partizanai veik legaliai ir is batalionas buvo laikomas rezerviniu. Ji sudar 3 kuopos. 1-jai kuopai vadovavo Antanas Morknas-alna, suimtas 1946 m. 2-jai kuopai vadovavo Stasys Venckus-Kardas, jis uvo 1949 m. 3-jai kuopai vadovavo Galijotas. 1946 m. vasar Venckaus-Kardo kuopa pradjo veikti nelegaliai, sumus 1947 07 Galijot, Kardas buvo paskirtas bataliono vadu. 1946 vasar Taujn ir Kavarsko valsiuose susikr DKA B rinktins 5-asis batalionas. Vadas Bronius Jakubonis-Stiklas i Taujn valsiaus Skabeiki kaimo. Batalion sudar dvi kuopos. Vadovavo broliai Tuiai i Deltuvos valsiaus, Kadrn kaimo. 1-jai kuopai - Kazys Tuys-Nemunas, 2-jai kuopai -Alfonsas TuysPapuoalas. Abu broliai uvo 1948 sausio mn. Taujn valsiuje, Karveliki kaime.

175

DKA B rinktins tabas Rinktins vadu paskirtas Lietuvos kariuomens puskarininkis Alfonsas Morknas-Plienas i emaitkiemio valsiaus Juodin kaimo. Rinktins tabo virininkas buvs Balnink miestelio pradios mokyklos vedjas ir auli brio vadas Juozas ibaika-Diedukas i Alytaus apskrities Nedzings valsiaus (Vadoni kaimo?). Pirmojo B rinktins tabo nariais dar buvo broliai Vladas ir Kazimieras Aliauskai (Pukinas ir Spartakas) i emaitkiemio valsiaus Juknoni kaimo. Viktoras Meilus-turmas i emaitkiemio valsiaus Val kaimo. Valentinas Gleiznys-arnas i emaitkiemio valsiaus Pakoni kaimo. Kazimieras Puodinas-Titnagas i emaitkiemio valsiaus Veder kaimo. Jonas Jras-ilvinys i Kurkli valsiaus Burios kaimo. Alfonsas Leius-alteknis i Skiemoni valsiaus, mokytojas. Per 1946-47 m. keitsi batalion vadai, j vadovyb, keitsi ir rinktins tabo nariai.

176

UV A RINKTINS PARTIZANAI, RYININKAI IR RMJAI


Kampiki banyios klebonas, A.Panemuns vals. Agmenskas Albertas, Juliaus-Siaubas i Semeliki vals. uvimo vieta ir data neinoma. Aikinas Jonas-Drugelis i Prien raj., . 1947 03 03 Ko vaii km. Akunis Vitoldas-Voveris apygardos apsaugos brio vadas, suimtas NKVD. Aleksandraviius Jonas, Miko-Piratas brio vadas i Civiki, as li vals. g. 1917 m. . 1944 10 21 Civiki km. Aleksiejnas Fabijonas i Beitrakio km., g. 1925 m., . 1945 09 lauke prie nam. Aleksiejnas Bernasius-Ungurys i Vilioni km. Kaiiadori vals. . 1945 12 13 Skri km. Aliukeviius Antanas, Kazio i Darsnikio km., g. 1924 m., uvo netoli Darsnikio. Aliukeviius Alfonsas, Igno-Saul i Darsnikio km., g. 1918 m. uvo 1952 m. Prien raj., brio vadas. Alionis Aleksas, Jono-aulys i Kardono km. Rumiki vals. g. 1907,. 1945 04 12 Guroni km. Alionis Stasys i Pauli km. Rumiki vals., g. 1916m., suimtas ir 1952m. mir lageryje. Ambrazeviius Aleksas, Mykolo i Pravieniki km. Rumiki vals. gims 1917 m., uvs 1945 04 12 Guroni km. Ambrizas Vladas, Dionizo i Mieoni km. Kaiiadori vals., uvimo vieta ir data neinoma. Andrinas-Varnnas i Klriki km. iemari vals. g. 1920 m., 1947 m. aretuotas. Apelaviius-Barzda i Musnink vals. 1945 07 10. Arcikauskas Antans.s, Motiejaus i Darsnikio km. g. 1910 Arboius Stasys, Mato-Vjas i asli vals. Arboius Benediktas, Matauo-aibas Rusi km. asli vals., g. 1922 m. . 1946 03 Rusi km. 177 Abraitis

Arboien Ona . 1946m. Armantauskas Albinas-Automatas . 1946m. Arboius Aleksas-Liepsna 5-to bataliono vadas i Skri km. asli vals., . 1945m. vasara Vie vio vals. Astrauskas Aleksas-Mekonis i Naujasodio km. Paaislio vals., . 1945m. Amena Albinas, Juliaus i Gilaii km. Trak raj., . 1947 03 03 Kovaii km. Amena Bernardas-Laknas i Uuguoio Prien raj. . 1948 m. Augustinaviius Adomas-Kardas, Lazda brio vadas i Raukins km. iemari vals., uvimo vieta neinoma, . 1946 m. Augustinaviius Stasys-Klevas i Raukins, uvimo vieta ir data neinoma. Augustinaviius Feliksas, Adomo-Lordas i Saukins km. iema riu vals., g- 1921 m. uvimo vieta ir data neinoma. Slp. Akmuo . 1945 06 25. Baginskas Marijonas, Igno i Pagiri km. Kaiiadori vals., uvo Burbikiu km. 1946 m. 12. Bagdonaviius Feliksas-Boreckas i Musnink vals., . 1945 07 10 Bagdonaviius Vytautas-Topolis i Musnink vals., kuopos vadas, . 1945 07 10 Balinas Zigmas i Aitekoni km. Kaiiadori vals., g. 1927 m., . 1952 m. Bdos miko bunkeryje. Balinas Jonas i Aitekoni km., g. 1927m., . 1952m. Bdos miko bunkeryje. Balinas Vincas-Jupiteris i Kazok km. Kruonio vals. Brio, vliau 3 bat. vadas, . 1951 12 16 Livint km. Balinas Bolius i Mikalauiki km., nuautas Kapciki mike. Balinas Pranas Jupiterio brolis, uvo kartu 1951 12 16 Livint km. Baneviius Algis-Barzda i Pagiri km. Kaiiadori vals., . 1946 12 31 d. Burbikiu km. Beganskas Balius, Vlado i Vindziuli km. Kietavikio apyl., g. 1926 m., . 1944 m. Vindziuli mike. 178

Baranauskas Stasys-Vanagas, uolas brio vadas Bertaius Juozas-Mediotojas i Skaruli km. Jonavos vals. Su imtas ir 1951 01 16 nuteistas mir ties bausme. Bekeris Henrikas-Kepalas i Kauno, g. 1926m. 1945 08 suim tas, uvo lageryje 1950m. Bliujus Albinas, Tomo-Don Kichotas i Pelin km. Trak raj. Kuo pos vadas., g. 1918m., gydsi ligoninje po sueidimo, taiau buvo suimtas, 1945 09 nuteistas mirties bausme. Bliujus Pranas, Tomo i Pelin km., g. 1921, . 1945m. savo kaime per gaudynes. Bliujus Daminas, Prano i Pelin km., g. 1926 m., . 1945m. Pagrandos kaime. Bliujus Jonas, Motiejaus i Pelin km., g. 1913m.,. 1945m. per gaudynes. Bliujus Vytautas i Senj Kietaviki, uvo neino momis aplinkybmis. Blaeviius Jonas-trilinkas . 1945 09 19 Beitrakio mike. Buckus - Narsutis i Kalniki km., uvimo vieta ir data neinoma. Budrikas Feliksas-Garonas i Auktadvario vals., brio vadas, . 1945 07 Buklys Jonas-Bevardis . 1948m. Butkeviius Motiejus-Narsutis i Kalniki km. Kaiiadori vals., . 1947 m. Reioni km. Bumbuliai Kazimieras ir Antanas broliai i Kazok km. Kruonio vals., uvimo vieta ir data neino ma. Bulauka Pranas, Jono-Kumtis i Rusi km. asli vals., g. 1924 m., . 1947 12 22 irvint raj. Skruzdli km. Slp. Barsukas . 1945 07 12 Slp. Barzda i Auktadvario, kuopos vadas, . 1947m. pradioje. Slp. Balsena i Auktadvario, kuopos vadas, . 1947m. gruodio mn. Slp. Beras . 1945 07 01 Slp. Berinis i Klajno brio, asli vals., Re ioni km. 1945 12 13 179

epulionis Petras, Jono-Sakalas epulionis Alfonsas, Jono Cesleviius Motiejus-Erelis

sna Bronius, Kazio-aibas

esonis Pranas, Motiejaus esonis esonis esonis esonis Motiejus, Motiejaus Juozas, Motiejaus Zigmas, Motiejaus Kajetonas

esonis Vladas erniauskas Jonas-Vaidotas

erniauskas Antanas-Puinis Cikanaviius Stasys, Motiejaus iurinskas Jonas-Pelnas iurinskas Bernardas, Jurgio iurinskas Aleksas, Bernardo iurinskas Kazys-Meka iurinskas Vincas-ermuknis Slp. ulbutis Dainys Pranas, Jokbo Daugseviius Kazimieras 180

i Kairiki km. iemariu vals., . 1947 02 04 Pavuoli km. Sakalo brolis, uvimo vieta ir data neinoma. i Vilkiki km. Kaiiadori vals. Kuopos vadas. uvimo vieta ir data neinoma. brio vadas i Stabintiki km. asli vals., g. 1921m.,. 1946 12 31 prie Kaugoni, i Pelin km. Trak raj., g. 1908 m., . 1945m. g. 1919m., . 1945m. g. 1910m., 1947m. rastas pakartas, g. 1916m., dings be inios, i Pelin km. Trak raj. 1945 03 uvo bunkeryje Pagrandos mike, uvo kartu su K. esoniu. i Utak km. Rumiki vals., brio vadas, g. 192m., . 1948 09 16 Paaislio vals. Naujasodio km. i Amali km. Paaislio vals. g. 1916m., 1946m. suimtas, i iloni km. asli vals., g. 1926 m., . 1944m. iloni mike, i Livint km. Kaiiadori vals., g. 1910m., . 1946 11 19Livint km. i Livint km., g. 1918m., . 1946m. Pauli km. i Livint km., uvimo vieta ir data neinoma. i Mediniu km. Kaiiadori vals., uvimo vieta ir data neinoma, i Pauli km. Kaiiadori vals., 1953m. dingo be inios, i Kietaviki, . 1947 02 04 Klenaukos km. prie iemari, i Darsnikio km., g. 1919m., . 1946m. i Vindziuli km. Kruonio vals. 1946m. sudegintas savo sodyboje.

Daugseviius Vytautas uvo kartu su tvu. Daugseviius Alfonsas uvo kartu su tvu. Daugseviius Bronius, Jono i Vindziuli km. Kruonio vals., g. 1925m., uvo Jageloni apyl. Davalga Bronius-Alksnis i Martinavos km. g. 1927m., 1945 12 suimtas, mir lageryje. Dakeviius Jonas-Papga i Musnink vals., g. 1927m. 5-to bataliono vadas, suimtas 1945 07 10, nuteistas suaudyti. Degutis Antanas-uolas i Grau km. iemari vals. . 1944m. Dzimidaviius Antanas-Riteris i Klus km. asli vals., g. 1922 m., . 1946m. prie Neprktos. Dzimidaviius Pranas-Puntukas i Klus km., g. 1923m., . 1946m. Gaideli km. Dzeventlauskas Pranas, Jono Liepa, Putinas; i iloni km. asli vals., bataliono vadas, g. 1917m., . 1947m. iloni mike. Dzeventlauskas Zigmas-Liepsna i Lli km. asli vals., 4-to bata liono vadas. Mir tremtyje. Dzimidaviius-Senis uvimo vieta ir data neinoma. Drumstas Vaclovas-Karabinas Musnink vals., brio vadas . 1947m. Drumstas Kazys-Spurga i Leliui km. Rumiki vals., . 1946 08 30 d. Drulia Stasys i Beitrakio km. Kaiiadori vals., g. 1914m., . 1946m. Bdos mike Slp. Dagilis . 1945 06 29 Budeli km. Galinis Kazys, Domazo i Mieoni km., g. 192m., . 1945 04 12 Kardone (Guroni km.). Galinis Antanas, Andriaus-Juodoji Kauk 4-to bataliono vadas i Mieoni km. Kaiiadori vals., g. 1910m., . 1945 07 01 Jageloni mike. Gataveckas Antanas, Petro-Svajnas i Kalvi apyl., . 1947 02 04 Krasnaslio km. brio vadas. Gerunaitis Andrius i Beitrakio km. Kaiiadori vals., g. 1920m., . 1945 04 12 Guroni km. Gervickas Pranas-Papartis i Saului km. Kruonio vals., g. 1924m., . 1948m.
181

Ginkus Juozas, Juozo

i Darsnikio km., uvo prie Jiez no. Ginkus Algirdas, Juozo uvo kartu su broliu. Giliauskas Petras, Juozo i Vindziuli km. Kruonio vals., g. 1910 06, uvimo vieta ir data ne inoma. Grigaraviius Vytautasglis i Kaukins km. iemari, vals., . 1945m. Kaukins laukuose. Griesius Bernardas i Kaiiadori vals., aretuotas 1944 09 30. Grigalinas Jurgis, Mykolo-Naras i Kiemeli km. Kaiiadori vals. Kuopos vadas, g. 1922m., . 1946 08 09 Pajautiki mike. Grigalinas Kazimieras, Mykolo i Kiemeli km., g. 1924m., . 1944 06 26 Kiemeliuose (suaud vokie iai) Grigonis Antanas i Kazok km. Kruonio vals., u vimo vieta ir data neinoma. Grenda Stasys-Smarkuolis . 1948m. Grikelis Juozas-virblis i Naujasodio km. Paaislio vals. 1948 09 16 nuudytas smogik savo sodyboje. Grikelyt Skirmant i Naujasodio km. Paaislio vals. Grikelien Agota 1948 09 16 nuudytos smogik savo sodyboje. Grabnickas A. i Pieveli km. Rumiki vals., . 1946m. asli apyl. Kovojo Me kos bryje. Garleionka Vladas i Mankaviki km. Kruonio vals. uvimo vieta ir data neinoma. Grbliauskas Razys-Vaidevutis i Amali km. Paaislio vals., g. 1927m., . 1947 12 24 prie Samyli km. Kovojo virblio bryje. Gurskas Klemensas-Rieutas i Neveroni km. Paaislio vals. brio, vliau 6-to bataliono vadas. uvimo vieta ir data neinoma. Gudzinskas Pranas-Vanagas i Pakert km. iemari vals., g. 1920m., . 1947 03 03 Kovaii km. Gurskas Klemensas-Rieutas i Neveroni km. Paaislio vals., g.l917m. . 1947 10 21 Jonavos vals., brio vadas.
182

i Panor k. asli vals.. i Kdaini, g. 1914m., 1946m. su imtas ir nuteistas mirties bausme. Ivoka Bernardas i Smilgi km. Palomens apyl., . 1945m. Janaviius Algis i Kudoniu km., g. 1927m. asli vals. 1944m. Burbikiu km. Janaviius Vytautas-Varpas i Kauno, g. 1926m.,. 1948 09 16 Grikeli sodyboje Naujasodio km. Jankauskas Vytautas-Nemunas . 1945m. Jankauskas Jonas-Kopstas i Strvinink km. iemari vals., g. 1903m. . 1952 m. Degutiki km. Jankauskas Jonas i Pelin km. Trak raj., g. 1927m. uvo neinomomis aplinkybmis. Janonis Adomas-Saulius i Kaspariki km. iemari vals. 1947 m. Kruonio apyl. Janonis Justinas-Dagilis i Kaspariki km. iemari vals., . 1945 04 12 Guroni km. Janulis Aleksandras, Benedikto i Krivoni km. asli vals., g. 1924 m., . 1945 03 17 Krivonyse. Jakubauskas Adomas-Vjelis i nipeli km. Kalvi apyl., . 1947 02 04 Pavuoli km. Jakubauskas Jonas-Kirvis i Aleksandravkos km. Rumiki vals., g. 1916m., 1949m. suimtas, mir lageryje. Jakubauskas Romas i Gajauiznos km. iemari vals., g. 1916m., . 1945m. Kau kins mike. Jakubauskas i Milin km. Rumiki vals. Kovojo Mekos bryje, . 1947m. Jakta Vaclovas i Vilkiki km. Kaiiadori vals., g. 1920m. . 1945m. ivintos km. Jasinauskas Stasys-Narsutis i Mozr km. Panemuns vals., g. 1925m. 1947m. suimtas, 1976m. nuudytas. Jasilionis Jurgis, Jokbo i Grabuiki km. Rumiki vals., g. 1881 m. uvo 1949 m. veant i Sibir. Jaskutis Kazys i Buioni km. asli vals., mir tremtyje. Jatkeviius-Morka uvo 1945m.
183

Jureviius Stasys Ilnickas Povilas

Jarmokas Pranas, Vaclovo

i Dubeli km. asli vals., g. 1923m., . 1948m. Jonas ryininkas, zakristijonas, uvo Krivoniu mike. Jurkeviius Jonas i Arlavikiu km. Kauno raj., uvi mo vieta ir data neinoma. Judonis Jonas-Beraas i Varkaliu km., dirbo Kaukins / iemari vals./. girininkijoje. G. 1922m., . 1948m. Nemaitoni km. Junaitis Julius-Vanagas . 1945 03 24 prie Dubi vnk. buvo sueistas ir pateko nelaisv, bet greit nuo aizd mir. Juoys Stasys, Razio-Rlevas g. 1927 12, uvimo vieta ir data neinoma. Jureviius Juozas i Palemono, g. 1920m., . 1945 09 08 Pravieniki mike. Slp. Jovaras . 1945 06 29 Budeli km. Slp. Juodbalis i Vilkiki km., 1946m. Kaboras Petras-Rotas i Auktadvario, brio vadas Kareckas Mykolas-Serbentas LLA 5-tos apyg. vadas, . 1945 04 13 Kaugoni mike. Kareckas Vaclovas i asli vals., apygardos tabo narys, . 1945 06 27 Budeli km. Kareckas Jonas-ebenktis i Skriu km. asli vals., . 1945 12 13 Kareckas Vaclovas-Jovaras i Budeli km., brio vadas, g. 1918 m., . 1945 06 27 prie bunkerio. Karanda Razimieras, Andriaus i Vindziuli km., g. 1926m., . 1944m. Vindziuli km. Kasperaviius Jeronimas-Pavasaris i Kalniki km Kaiiadori vals. Brio vadas, aretuotas, mir lageryje. Kavaliauskas Edvardas-klounas, Klajnas i Skri km. Apy gardos valgybos ir kontrvalgybos sk. virininkas, 1-mo bataliono va das, . 1945 12 22 Budeli km. asli apyl. Kavaliauskas Stasys-Dobilas i Skri km., . 1945 12 22 Budeli km., brio, kuopos vadas. Kavaliauskas Vaclovas-Juodvarnis i Pakert km. iemari vals., . 1947m.

Kavaliauskas

. 1945 03 24 prie Dubi vnk. as li vals. Kaiuka Algis . 1944m. Kadueviius Benediktas i Krivoni km., g. 1924., . 1945 03 17 Join mike. Kazakeviius Ignas i Kaugoni. uvo Kaugoni mike. Kazakeviius Kazys-Agurkas i Kaugoni, uvo tvikje 1945 11 17 Kaceviius Zigmas-Genys i Gilui km. asli vals. 3-io ba taliono vadas, . 1945 03 27 iobi kyje. Kaneviius Bronius-Kriau i Budeli km. asli vals., g. 1920 m., . 1945 04 Dainavos mike. Kazakeviius Kazimieras-Agurkas i Kaugoni km., . 1945 11 17. Kazlauskas Pranas, Vinco i Pelin km. Trak raj., g. 1910m., . 1945 m. Strvos up. prie Pelin. Kindereviius Pranas, Prano . g. 1917 m., . 1945 07 Budeli km. Kindereviius Antanas i iloni km., g. 1917 m., . 1945m. ilonyse. Kindereviius Adolfas, Prano-Jurginas i iloni, brio, vliau 1mo bataliono vadas. G. 1921 m., . 1948 m. Gelvonuose. Klimaika Olesis-Sakalas i Rudi km., g. 1924m.,. 1945 05 Klimaviius Petras-Uosis i Baroniki km. Kaiiadori vals. ,A rinktins vadas, g. 1912m. 1948 suimtas, nuteistas 25 metus kalti. Mir Irkucko lageriuose 1965m. Krilaviius-Audra i Vaidioni km., . 1946 07 30 Pajautiki mike. Krilaviius Bronius, Jono-Obuolys i Vaidioni km., g. 1925 m., . 1946 07 30 Pajautikse. Krasauskas Leonas-algiris uvimo vieta ir data neinoma. Krasauskas Juozas i Naujasodio km. Paaislio vals., g. 1924m., . 1045 05. Krasauskas i Kertupio km. Rumiki vals., . 1946 m. Kreivnas Alfonsas i Naujasodio km. Paaislio vals., g. 1919m. Dings be inios. Kereviius Vytautas I Dijokiki km.Kruonio vals. Kruinskas Jurgis-iedelis i Prien raj., . 1946 02 16 g. apie 1926 m.
185

1947 m. nukankinta Vilniaus kal jime. Kudelis Juozas-Dobilas i Rusi km. asli vals., brio vadas, g. 1922 m., paimtas i nelais v iobikio apyl. Suaudytas. Kulieius Martynas-uolas i ikaroni km. . 1949m. Mijaugoniu km. Kuprien Ro suaudyta 1948 09 16 Grikeli sodyboje, A.Grikeliens motina. Kurmilaviius Juozas, Vinco-Vover i Slabados km. iemari vals. g. 1912 m., . 1946 m. vasar Kaukins mike. Brio vadas. Kuzineviius Ignas i Burbiki km. iemari vals. 1944 nuteistas ir uvo Sibiro lage riuose. Kuzineviius Jonas, Igno-Kazimieraitis g. 1913 m., . 1945 pabaigoje Kankins mike, brio vadas. Kuzineviius Ignas, Igno-Drgnis g. 1914 m., suimtas. Mir Sibiro lageriuose. Kuzineviius Mykolas, Igno-Serbentas kuopos vadas, g. 1917 m., . 1946 09 25 Slabados km. Kuzineviius Stasys, Igno-Kukalis g. 1926m., .1956m. Kaukins km. Kuzineviius Antanas, Igno snus-Narsutis g. 1911 m., 1945 m. dings be inios Dainavos mike. Kupinas Leonas-Tigras apygardos tabo ginkluots sky riaus virininkas. Suimtas NRVD ir nuudytas. Slp. Karosas . 1945 07 13 Slp. Klajoklis . 1946 08 30 Kaspariki mike, iemari vals. Slp. Klevas i Serbento brio, . 1946m. rudeni. Lapinskas Algimantas i Punsko, g. 1925m., 1946m. pa vasar prie Kruonio. Lapinskas Vladas, Jono i Mieoni km. . 1946 m. prie Kaugoni Lapinskas Pranas, Jokbo brio vadas i Darsnikio km., g. 1917m.,. 1945 06 24 Vievyje. Lapinskas Juozas, Prano i Kruonio mst., g. 1930 m., sude gintas kluone 1947 m. Lapinskas Jonas, Prano i Kruonio vals. gimimo vieta ne inoma, sudegintas kluone 1947m. 186

Kuckaityt Danut

Lapinskas Jeronimas, Jurgio i Darsnikio km., g. 1927m. uvi mo vieta ir data neinoma. Lapinskas Antanas-Uosis uvimo vieta ir data neinoma. Lauruonis Alfonsas, Damino i Mieoni km., uvo Kalnikse. Lauruonis Algirdas, Petro-Mieis i Mieoni km. Kaiiadori vals., g. 1928 m., . 1945 04 12 Guroni km. Lekaviius Juozas i Saului km. uvimo vieta ir data neinoma. Lekaviius Albinas i Saului km. uvimo vieta ir data neinoma. Lekaviit Gen i Saului km. uvimo vieta ir data neinoma. Lekaviius Stasys-Gulbinas i Rukakiemio km. Kruonio vals., g. 1926 m. uvimo vieta neinoma, . 1946 02 16 Lekaviius Aleksas, Jono-Siaubas i Jonylikiu km. G. 1922 m., . 1948 m. prie Darsnikio. Lekaviius Zigmas i Saului km. Kruonio vals., uvimo vieta ir data neinoma. Lekaviius Juozas-Liepa i Kaugoni km., . 1946 12 31 Kaugoni mike. Levickas Pranas i Civiki km. asli vals., nu autas namuose. Leikauskas Bronius-Lokys i Penciki km. Rumiki vals., Uosio apsaugos kovotojas, 1946m. sueistas ir suimtas. Leonaviius Bernardas, Motiejus i Pelin km., g. 1908m., uvo 1945m. susisprogdins bunkeryje Strvels raiste (Trak raj.) Liauskas Pranas i Bajor km., slapstsi ir uvo Bajor mike. Liau-Gansas vokietis, brio vadas . 1945 07 18 asli vals. Lietuvninkas Jonas i Rumiki mst., g. 1924m., . 1945m. iem. Kovojo Sauls bryje. Luka Aleksas i Gelvon vals. iliankos km. . 1945m. Vepri vals. Gudeli km., brio vadas. Slp. Liepa . 1945 06 25 187

i Palomens ap. Perkno brio, . 1947m. Slp. Lydys . 1945 06 25 Macijauskas Pranas-Aitvaras suaudytas 1951m. Macijauskas P.-irgelis apygardos tabo narys. Maciuleviius Pranas i Darsnikio km, Sauls brio vadas, g. 1921m., 1944m. dingo be inios. Maciuleviius Stepas, Kazio i Balecriki km., g. 1919m., . 1945m. pradioje, bunkeryje dar inje. Maulskas Kazys, Prano-Garbzas i Klenaukos km., g. 1914m., . 1948m. Kaukins mike. Maulskas Jokbas, Prano-Jurginas i Klenaukos km., g. 1919m., . 1947m. Kaukins mike. Makareviius Jonas, Jono i Vindziuli km. uvo Vorkutos lageryje. Maleckas Bolius i Senj Kietaviki, . 1945m. sudeginus sodyb. Maleckas Antanas i Trak vals. . 1945m. Pelin km. Malnaviius Motiejus i Papari km., g. 1925m., . 1946 m. Bektoni mike. Marcinkeviius Bronius-Uosis i Pauki km. asli vals., . 1946 m. Brio vadas. Marcinauskas Vytautas-Pluta i iobikio, apygardos tabo sky riaus virininko pavaduotojas, . 1945 03 27 iobikyje. Marcinauskas Juozas . 1945m. Marcinauskas Stasys 1945m. dingo be inios. Marcinauskas Vladas-Tauras 1947m. suaudytas lageryje. Marcinauskas-Dobilas uvimo vieta ir data neinoma. Markulis Jonas-Vaiduoklis i Deltuvos vals., apygardos tabo virininkas, . 1945 03 27 iobikio km. Mastauskas, Martynas, Kazio-Gandras i Civiki km. asli vals., brio vadas, uvo Civiki mike. Mastauskas Zigmas-Aras i Civiki km., g. 1920m., . 1946m. Pagiri mike. Matainas Vytautas i Mazaliauciki km. asli vals. Nuautas Kapciki mike.
188

Slp. Laas

Matainas Dominykas-Jazminas i Paukiu km. asli vals. Matainas Adomas, Domino-Diemedys i Paukiu km. asli vals., g. 1923m., . 1953 09 30 Matainas Vaclovas, Kazio i Buioni km. asli vals., . 1946 03 prie Dubiu vnk. Matainas - Bijnas i Pauki km. asli vals. Apy gardos tabo apsaugos kovotojas, . 1945 11 06 Martynas-Papartis i Dironi km. Gelvon vals., . 1946 03 24 prie Dubi vienk. asli vals. Markeviius-Putinas i Slabados km., . 1945 04 13 Kau goni g.st. Matikas Jonas, Mykolo i Sundak km. Jiezno vals., g. 1918m.,. 1945 04 12 Guroni km. Matikas Antanas, Mykolo-Skroblas i Sundak km. Jiezno vals., g. 1919 05, 1953 m. Migoni km. Kruonio vals. Matikas Stasys i Gastiloni km. Rumiki vals. g. 1921m., . 1952m. Grabucikse. Miiulis Algirdas, Mykolo i Darsnikio km., g. 1919m., . 1946m. Mitkus Pranas Andriaus-Rieutas i Kairiki km. Kruonio vals., g. 1926m.,. 1947m. Pavuoli km. Mitkus Pranas, Jono i uolyns km., g. 1924m., . 1948m. Mikulis Kazys i Prazariki km. asli vals., g. 1923m., uvo Livintuose. Mikulis Bronius, Martyno i Prazariki km. . 1946m. Dai navos mike. Mikulis Jonas, Benado-Balandis i Prazariki km. . 1946m. Dai navos mike. Mikutis Bronius-Ramun . 1944m. Mickeviius Jonas-virblis i Neveroni km. Paaislio vals., brio vadas, g. 1916m.,. 1046 10. Mikalauskas i Dijokiki km. Kruonio vals. uvimo vieta ir data neinoma. Mikalauskas Antanas, Bernardo i Darsnikio km., g. 1926m. 1945 m. dingo be inios. Mikalauskas Kazys-Vjas i Martinavos km. Paaislio vals. g. 1913m., . 1947m. Rumikse. 189

Mikalauskas Juozas-aibas i Neveroni km., g. 1920m. . 1946 m. Pravienikse. Misinas Jonas-alias Velnias Didiosios Kovos apygardos vadas i Panevio apsk. Valmoni km., g. 191lm., . 1947 03 11 Maskvos kaljime. Misinas Stasys-Senis i asli vals. Slabados km. Apy gardos skyriaus virininkas, laikr.Laisvs keliu" redaktorius. 1945 03 27 iobikyje suimtas. Morknas Stasys, Vlado i Kruonio vnk. Sudegintas savo sodyboje. Morknas Pranas i Ginteikiki km. Kruonio vals., . 1948 m. Ginteikikse, sudeginus ukausk sodyb. Slp. Mindaugas i Mijaugoni km., apygardos kio virininkas, . 1946 01 01 Burbi ki km. Nartautas Bronius i Krivoni km., uvimo vieta ir data neinoma. Nastauskas-Lap i Kalnn km. Karmlavos ap., g. 1921m., 1945 09 08 Aleksandruv kos mike. Naudinas Juozas, Adomo i Kaukins km. iemari vals., g. 1919m., uvimo vieta ir data ne inoma. Naudinas Romasius, Motiejaus-Papartis i Slabados km. iemari vals., g. 1910m., uvimo vieta ne inoma, . 1946 08 Naudinas Kazys, Zigmo-Kstutis i Strvinink km., g. 1925m., . 1947 02 04 prie Krasnaslio km. Naudinas Zigmas, Boliaus-Jovaras i Strvinink km., . 1946m. Bdos mike. Naudinas Pranas i Balceriki km. uvo Sibiro la geriuose. Naudinas Vytautas-Skroblas i Slabados km. g. 1927m., uvimo vieta ir data neinoma. Neicelis Jonas, Jono-arnas 3-io bataliono vadas, g. 1912m., 1945m. 12 30 suimtas ir suau dytas. Slp. Neris . 1945 06 25 190

Noreika Juozas, Prano

i Laukakiemio km. asli vals. 1949 04 24 uvo veant Sibir. Norkus Juozas-Kertas i Pigoni km. Musnink vals., apygardos vado pavaduotojas, . 1945 03 11 Kaimynli km. Slp. Narsutis g. 1922m. Mijaugoni km. asli vals. 1946m. buvo suimtas ir uvo. Okrelaila Bronius-Rytas i Kariupio km. Rumiki vals. g. 1921 m. Dings be inios. Pabiris Pranas, Andriaus i Burbikiu km. iemari vals. 1950m. sudegintas savo sodyboje. Pakauskas Vincas, Jono-Liepinis i Paliepi km. Kaiiadori vals., g. 1926m., .1945 04 12 Guroni km. Pakeviius Kazimieras-Don uanas i Krasnaslio km. iemari vals., g 1921m., . 1947 02 04 Krasnaslio km., brio vadas. Pakeviius Viktoras-Samana i Levuliki km. irvint raj. . 1944 m. Narav km. Papari apyl. Patinskas Antanas-aibas i Martyniki km. iemari vals. . 1945m. rudeni Krasnaslio km. Povilaviit Aldona-Indyra, Laukinuke i Kaimynli km. Musnin k vals. g. 1916m. . 1946 03 27 Dubi vnk. asli vals. Paulauskas Antanas, Vinco i Geguins km., g. 1929m. uvo Sibiro lageriuose. Piliponis Antanas-Pilnas laikraio Partizanas" leidjas. Pekarskas Henrikas i Naujasodio km., brio vadas, . 1945 07 23 Petkeviius Andrius, Jono-Aguona i Kaugoni km. 4-tos kuopos vadas, g. 1916 09., . 1945 11 17 prie Kaugoni. Petkeviius Antanas i Kaugoni, . 1945 02 Petkeviius Petras-Dramblys i Eiriogalos, asli vals., apygar dos apsaugos brio, vliau 1-mo bataliono vadas. Suimtas 1947m. Petkeviius-Morka i Kaugoni km. . 1944m. Kaugo ni km. Petkeviius Pranas-Karinas i Bdos km. Kaiiadori vals. 2-ro bataliono vadas, g. 1919m.,. 1945 11 19 Livintuose. 191

Petkeviius Ramasius-Varnnas i Kaugoni, uvimo vieta ir data neinoma. Petkeviius Juozas . 1945m. Petkeviius Bernardas i Mieoni km. Kaiiadori vals. . 1945m. prie ukiki. Prakeviius Bernardas uvimo vieta ir data neinoma. Prakeviius Antanas-Narsuolis i Kazok km. Kruonio vals., 3-io bataliono vadas, . 1948 08 12 Pavuoli km. Prakeviius Pranas-Lokys g. 1912m., . 1948 08 12 Pavuoli km. Pras Simonas i Anglinink, Kruonio vals. uvi mo vieta ir data neinoma. Pras Bernardas-ilvytis i Viloni km. Kaiiadori vals., g. 1916 08 15. uvimo vieta ir data neinoma. Pras Vladas-Erelis i Kapciki km. asli vals., . 1945m. Radzeviius . 1945m. uvimo vieta ir data ne inoma. Radzeviius Juozas i Darsnikio km., g. 1926 m. uvo Kruonio apylinkje. Rakauskas eslovas i Vievio vals. Perkunkiemio km., g. 1923m. uvo prie iemari, uvimo data neinoma. Rakauskas Marijonas i Vievio vals. Perkunkiemio km. 1944m. nuud sovietiniai partiza nai. Randis Romualdas-Meka brio, kuopos vadas i Milin km. Rumiki vals., g. 1925m. 1948m. suimtas, uvo kaljime apie 1957m. Ramantauskas Pranas i Klenaukos km. iemari vals., g. 1884m., . 1945m. Kolukiki mike. Ramantauskas Pranas, Prano-nekutis i Klenaukos km., g. 1920m., . 1945 08 31 Krasnaslio km., b rio vadas. Ramantauskas Albinas, Prano-Automatas i Klenaukos km., g. 1922 m., . 1947 02 04 Krasnaslio km. Ramanauskas Adomas-Obuolys i Kietaviki, . 1946 07 30 Pajautiki mike. 192

i Kietaviki km., . 1946m. Pajautiki km. Ramaneckas Pranas, Miko i Pelin km. Traku raj., g. 1920m., . 1945m. per gaudynes. Ramunis Bronius, Kosto i Kiemeli km. Kaiiadori vals., g. 1920m., suimtas 1947m. Bakoni mike. uvo lageryje. Ramunis Vytautas i Stabintiki km. asli vals. . 1946 12 31 prie Kaugoni. Raudelinas-Putinas i Budeli km. asli vals. Jovaro brio partizanas, . 1945m. Valkakiemio km. Rikteris Jonas i Joinu km. asli vals., . 1948m. kun. Rudionis i Bagaslavikio km. irvint raj. Mir tremtyje Kazachstane. Rudis Jonas ilvytis i Skriu km. asli vals., g. 1925m.,. 1945 11 Budeliu km. Rudis Zigmas, Justino i Skriu km. asli vals., g. 1918m., . 1945 06 mn. Budeli km. bun keryje. Rumeviit Anastazija-Nastut tabo ryinink i Kaugoni km., . 1948m. Paaislio vals. Nauja sodio km. Slp. Raistas i Pazaliesi km. Kaiiadori vals. . 1945m. rudeni Juodii km. Sadaitis Vytautas i Mankaviki km. Kruonio vals. Sadonis Stasys i Kairiki km. iemari vals., . 1947 02 04 Krasnaslio km. Sakalauskas Jurgis, Jurgio i Darsnikio km., g. 1920m., 1945 m. dingo be inios. Sakaviius Adomas i Jonyliki km., . 1947m. Sasnauskas Vladas i asli vals., dings be inios. Sasnauskas Edvardas i Prazariki km. asli vals., . 1946m. Dainavos mike. Sasnauskas Bronius i Stabintiki km. asli vals. g. 1924m. uvimo vieta ir data neino ma. Seliuta Albertas i Pagrandos km. Trak raj., g. 1919m., . 1945m. pavasari Pa grandos km. 193

Ramanauskas Matas-Vtra

g. 1912m., . 1945m. Pagrandos km. g. 1917m., .1945m. Pagrandos km. i Kaugoni, . 1945m. . 1945m. i Aleksandravkos km. Rumiki vals., g. 1916m. 1946m. suimtas, mir lageryje. Simanaviius Jonas-Maylius i Pravieniki, g- 1921m. . 1947 10 21 Vilioni km. Sidaras Alfonsas i Pagiriu km. Kaiiadori vals., g1919m. . 1945 06 11 Pagiri mi ke. Sidaras Juozas-Klajoklis i Leliui km. Rumiki vals., . 1946 07 30 Kaspariki mike. Slanina Jonas-Berelis i Kariki km. iemari vals., . 1947 02 19 Avinli km. Slanina Antanas-Erelis, Kuruzas g. 1916m. . 1947 04 11 prie Kalvi. Slanina Pranas-Jokeris, Varna g. 1924m., . 1948 01 17 Eiginiki km. Slanina Aloyzas uvimo vieta ir data neinoma. Survilaviius Kazys-Klevelis i Laukagalio km. asli vals. 1-mo bataliono vadas, 1945 10 mn. dingo be inios. Staiauskas Klemensas i Pagiri km. Kaiiadori vals., g. 1912m., . 1945 06 11 Staginskas Romualdas, Motiejaus-Beras i Slabados km. iemari vals., g. 1918 04 uvimo vieta ir data neinoma Stankeviius Stasys, Domo-Balandis i Klenaukos km. iemari vals., brio vadas, g. 1918m., . 1945m. Kolukiki mike. Stankeviius Vytautas, Domo-Krumenas g. 1921m.,. 1946m. Kau kins mike. Stankeviius Albinas, Domo-Gaidys g. 1922m.,. 1947m. Kaugonyse. Stankeviius Jonas i Kaugoni km. asli vals. 1945 02 mn. nusinuodijo bunkeryje. Stasinas Aleksas i Ringaili km. asli vals., . 1948 05 28 veant} Sibir. Stelmokas Balys i iemari, g. 1922m., . 1946 03 Vorkutos lageryje, LLA iemari kuopels vadas. 194

Seliuta Jeronimas Seliuta Simonas Sinkeviius Juozas-Liepa Sinkeviius Jonas-Vynia Sinkeviius Kazys-Vtra

Steponaviius Vincas, Alekso-Vebras i Reionikm. g. 1922m., . 1945 07 11 Pagiriu mike. Straunskas Romas i Slabados km. uvimo vieta ir data neinoma Straunskas Romualdas, Motiejaus-Berelis i Slabados km., g. 1919 m., . 1947m. Karveliki mike. Suslaviius Vaclovas, Andriaus-Klevas i Rusiu km., . 1945 07 Buckn km. Suslaviius Pranas, Prano i Rusi km. asli vals., g. 1922m., . 1945 02 10 vagakalnio km. ir vint raj. Svilas Eugenijus-Slyva i Viruliki km. Musnink vals., majoras, A rinktins vadas., . 1949 01. Svilikas Mykolas-Genys i Kertupio km. Rumiki vals., brio vadas, g. 1921m. . 1948 03. Slp. Siaubas i Semeliki vals. . 1946 12. Slp. Smarkuolis i Palomens ap. Perkno brio, . 1949m. Uusalio km. Slp. Skroblas . 1945 07 31 valgyboje. Slp. Smilga . 1945 06 29 Budeli km. abnas-Tarzanas i Kaiiadori m.rinktins tabo komendantas, 1946m. aretuotas. aka Motiejus i Papari km., g. 1923m. uvimo vieta ir data neinoma. avareika i Vievio vals., brio vadas, . 1950 m. prie Vievio. ekas Boleslovas, Juozo i Darsnikio km. Kruonio vals., g. 1922m., uvo Kruonio apyl. imonis Marijonas i Dauklin km. Karmlavos ap., g,1922m. . 1946m. imanskas Jonas, Kazio i Join km. asli vals., g. 1923m., . 1945m. ikeviius Motiejus i Vindziuli km., uvo Jageloni mike. ika Antanas i Musnink vals., 1945 07 nuteis tas suaudyti. ikelis Zigmas-Erelis i Vilkiki km. Kaiiadori vals. uvimo vieta ir data neinoma. liuas Kazys, Jono-Vaikutis i Raukins km. iemari vals., g. 1915 08, mir bryje. 195

uvimo vieta ir data neinoma. brio vadas, . 1945 11 Musnink vals. migelskas-uolas . 1945m. venionis Stasys-Grauinis i Abromikiu km. Vievio vals., bat. vadas, . 1946 12 prie ie mari. venionis Bernardas, Augusto-Beras i Ilgakiemio km. asli vals., g. 1921 02 12, . 1946 03 12 Pipli km. vedas Kazys-ermuknis i iauli, g- 1918m.,uvo 1945 04 12 Guronyse. varca Jonas i Darsnikio km., g. 1918m., 1945 m. dingo be inios. venionis Mikas, Miko i Kruonio, g. 1920m., . 1949m. Anglininkuose. Slp. vidrys i Kaiiadori vals. 1945m. dingo be inios. Taletaviius Pranas, Mykolo-Klajnas i Balceriki km. iemari vals., g. 1920m., . 1947m. Slaba dos kaime. Taparauskas Vladas-aibas i Smilgi km. Kaiiadori vals. uvimo vieta ir data neinoma. Taparauskas Vladas, Mykolo i Reionikm., g. 1913m., . 1945 m. Stabintikse. Taparauskas Albinas-pokas g. 1927m., . 1945m. Slabados km. Taparauskas Antanas-Kirvis i Livint km. 2-os kuopos vadas, g. 1903m., . 1946 11 19 Livint km. Taparauskas Adomas-Varnas i Krivoni km. asli vals., g. 1926m., . 1945m. Taparauskas Stasys-Karygis i Pabers km., brio vadas, g. 1917m.,. 1947m. pavasari Paber s mike. Taparauskas-Varpelis i Krivoni km. asli vals., nuu dytas 1946m. Tatarnas Petras, Juozo i Rusi km. asli vals., g. 1902 m., uvo Rusi km. per gaudynes 1945 02 10. Tirva Petras i Kazok km. Kruonio vals. uvi mo vieta ir data neinoma.
196

idlauskas Jonas migelskas-Erelis

i Utak km. Rumiki vals., . 1946m. asli apyl. Kovojo Mekos bryje. Tveraga eslovas-Vilkas brio vadas, . 1945m. Trakimas Kazimieras i asli vals. . 1945 04 13 Kau goni g.st. Trakimas Pranas-Arnoldas i Ilgakiemio km. . 1946m. Kazimieravos mike. Slp. Topolis . 1945 07 12 Urbonaviius Andrius i Vindziuli km. uvimo vieta ir data neinoma. Urbonaviius Adomas, Andriaus-Siaubas i Vindziuli km., brio vadas, g. 1925m., . oli km. 1945 07. Urbonaviius Bolius, Andriaus i Vindziuli km., g. 1930m. uvo Jageloni mike. Urbonaviius Juozas-Aidas i Neveroni km. g. 1925m. . 1952 m. lageryje. Urbonaviius Jonas-Svajnas i irvint. Apygardos tabo sky riaus virininkas. Urbonaitis Vytautas, Martyno-Statkus i Kamaj vals., g. 1922 12, . 1947 02 04 Krasnaslio km. Ulozas Kazys i Baniki km. Rumiki vals. 1941 06 27 Suaudytas rus karei vi. Ulozas Antanas i Ginteikiki km. Kruonio vals. uvimo vieta ir data neinoma. Ulozas Pranas-Bevardis i Rumiki vals. , Kapitoniki km. g. 1924m. . 1948 09 16 Grik eli sodyboje. Ulozait Stas, Jurgio i Milin km. Rumiki vals., ryinink, g. 1928m., . 1947 12 31 savo namuose. selis Juozas-Pakalnis laikr.alioji giria" leidjas, suau dytas 1962 10 16 Vaicekauskas Bronius i Kalniki km. asli vals., brio vadas, 1944 09 30 suimtas. Vaina Alfonsas, Jono-Katonas i Vilkiki km. Kaiiadori vals. g. 1922 01 01. Suimtas 1045m. ruden. Vainilaviius Petras-Aura . 1945 12 13 Skri km. 197

Tveraga Vytautas

Valnilaviius Vincas, Martyno-Aura i Vilioni km. Kaiiadori vals., 2-ro bat. vadas, . 1945 11 17 Sk ri km. Vaitkeviius Aleksas-Vtra i Kruonio vals., g. 1927m. . 1947 07 Neveroni km. Vainius Petras-Sakalas i Kauno, g. 1926m., . 1948 09 16 Grikeli sodyboje. Vakeviius Antanas-Svyruonlis uvimo vieta ir data neinoma. Vakeviius i Pieveli km. Rumiki vals., . 1948m. Paaislio vals. Nauja sodio km. Kovojo Vaidoto bryje. Vaina-Liepa i Vilkiki km. Kaiiadori vals. uvo Mieoni km. Venskus J. i Pavuoli km. iemari vals., . 1948 08 12 nuo smogik savo sodyboje. Venskus A. i Pavuoli km. iemari vals., g. 1931m.,. 1948 08 12 tv sody boje. Verbickas Aleksas, Prano-Berelis i Mieoni km. Kaiiadori vals. g. 1920m., . 1945 04 12 Guroni km. Vinickas Stasys-Raistas Mekos brio kovotojas, vado pa vaduotojas, . 1945 09 19 Beitra kio mike. Vikaka Martynas-Vasara i Onukio vals. Brio vadas, 1945 07 nuteistas mirties bausme. Visockas Albinas, Igno-Jovaras i Kairikeli km. iemari vals., g. 1927m., . 1948m. prie Dars nikio. Visockas Stasys i Gudenos, Kaiiadori vals., g. 1917m. . 1945 10 prie Juodiki km. Slp. Vanagas i Merkins, . 1946 03 27 prie Dubi vnk. Slp. Varguolis i Palomens apyl. Perkno brio, . 1946m. Slp. Vilkas i Astraukos km. irvint raj., uvo Savarins km. asli vals. Slp. Vover i emaitijos, ayg. 1 sk. virininkas, . 1945m. Kaugonyse.
198

i ydiki km. Auktadvario vals. Rinktins tabo ratininkas, g. 1916m., 1946m. aretuotas. andauskas-vedas i iemariu vals., 1945m. legali zavosi, taiau greitai uvo. Zavistinaviius Albinas, Jono Pikuolis; i Darsnikio, g. 1928 10 15, . 1947 02 03 Kovaii apyl. Zavistinaviius Alfonsas, Jono i Darsnikio km., g. 1927m., . 1946 Ugirlyje. Zavistinaviius Jonas, Jono i Darsnikio km., g. 1916m., . 1944 07 10 Darsnikyje. Zdanaviius Jonas i Papari km., . 1946m. Zdaneviius Pranas, Adomo-Burokas i Guroni km. Kaiiadori vals., g. 1921m.,. 1945 04 12 Gu roni km. Zdankeviius Ignas, Adomo-Serbentas i Guroni, 1925 12, . 1945 04 12 Guroni km. Zdaneviius Andrius, Adomo-Morka i Guroni km., g. 1919m.,. 1945 04 12 Guroni km., brio vadas. iius Antanas, Jurgio-Beras i Kalniki km. Kaiiadori vals. g. 1924m., . 1945m. Kalniki mike. iius Zigmas, Igno-Galinas i Kalniki km. Kaiiadori vals., uvo Sibiro lageryje. iius Jonas-Pabaisa i Aitekoni km. Mir tremtyje. itkus Juozas-vaigdut; algiris i Prien raj., . 1947 03 03 Kovai i apyl. idanaviius Antanas-Skrajnas i Prien raj., . 1.947m. vasar Gojaus mike, Kruonio apyl. Zuzeviius Algis, Juozo i Darsnikio km., g. 1924m., . 1946m. Sekioni apyl. Zuzeviius Pranas, Juozo i Darsnikio km., g. 1929m., . 1946m. ukauskas Pranas, Adomo-almas i Darsnikio km., g. 1927m., uvo Kruonio apyl. 1946 02 16 ukauskas Antanas, Jono i Darsnikio km., g. 1925m., u vimo vieta ir data neinoma. ukauskas Antanas i Ginteikiki km. Kruonio vals. 1947 sudegintas savo sodyboje. ukauskien Maryt i Ginteikiki km. 1947m. sude ginta savo sodyboje. 199

Vitas Izidorius-Sakalas

ukauskait Ona

i Ginteikiki km. 1947m. sude ginta tv sodyboje. ukauskas Pranas i Ginteikiki km., uvo Kruonio mike. ukauskas Vincas-Putinas i Lomeni km. 5-to bataliono va das. Zepkus Aleksas-Piliakalnis kils i emaitijos, 1945m. pabgo i karinio ealono, apygardos vado pavaduotojas, tabo virininkas, g. 1915m., . 1946 03 24 prie Dubi vnk. Zujus Bernardas, Jono i Smilgi km. Kaiiadori vals. g. 1905m.,. 1945 06 01 lageryje Gor kio srityje. virblis Jonas, Felikso-Dagilis apyg. tabo narys, i iloni km., g. 1914m., . 1945m. Pajautiki km. asli vals. virblis Bernardas i iloni km., g. 1917m.,. 1945m. iloni km. virblis Bernardas, Motiejaus i iloni km., g. 1916m., . 1947m. iloni mike. Slp. aibas i Auktadvario, kuopos vadas, . 1947m. pradioje. Slp. aibas . 1945 07 14 Slp. aibas . 1945 07 27 valydamas autuv.

Sudar Stanislovas Abromaviius

200

LLA 5-osios, DIDIOSIOS KOVOS APYGARD JUNGINI VADAI


Apygardos vadai Jonas Misinas-alias Velnias 1944 07- 1945 02 1945 04- 1946 05 Mykolas Kareckas-Serbentas 1945 02 - 1945 04 Juozas Stravinskas-Grietas (KGB agentas) 1946 05- 1948

Apygardos tabo v-kai Jonas Markulis-Vaiduoklis 1945 01 - 1945 04 Aleksas Zepkus-Piliakalnis 1945 04- 1946 03 24 Benediktas Trakimas-Genelis 1946 04- 1947 04 A rinktins vadas Petras Klimaviius-Uosis 1946- 1948 02 Henrikas Svilas-Slyva 1948 02- 1949 01

1 -mo bataliono vadai Kazys Survilaviius-Klevelis Edvardas Kavaliauskas-Klajnas Petras Petkeviius-Dramblys Adolfas Kindereviius-Jurginas 2-ro bataliono vadai Pranas Petkeviius-Karinas Vincas Vainilaviius-Aura Pranas Jaromskas-Perknas Petras Klimaviius-Uosis 3-io bataliono vadai Zigmas Kaceviius-Genys Jonas Neicelis-arnas Vaclovas Krilaviius-Vytenis Bernardas Steponaviius-Milinas Antanas Prakeviius-Narsuollis Vincas Balinas-Jupiteris 4-to bataliono vadai Antanas Galinis-Juodoji Kauk Pranas Dzeventlauskas-Putinas Zigmas Dzeventlauskas-Liepsna Andrius Petkeviius-Aguona 5-to baliono vadai Jonas Markulis-Vaiduoklis Vincas ukauskas-Putinas Aleksas Arboius-Liepsna Jonas Dakeviius-Papga

6-to bataliono vadas Klemensas Gurskas-Rieutas 201

Bri vadai

Alfonsas Aliukeviius-Saul Jonas Aleksandraviius-Piratas Benediktas Adamkeviius-Bijnas Vitoldas Akunis-Voveris Adomas Augustinaviius-Kardas Petras Berktis Albinas Bliujus-Don Kichotas Vytautas Bagdonaviius-Topolis Feliksas Budrikas-Garonas Feliksas Bagdonaviius-Boreckas Stasys Baranauskas-uolas Motiejus Cesleviius-Erelis Bronius sna-aibas Jonas erniauskas-Vaidotas Vaclovas Drumstas-Karabinas Antanas Gataveckas-Svajnas Jurgis Grigalinas-Naras Pranas Jeromskas-Perknas Jeronimas Kasperaviius-Pavasaris Mykolas Kuzineviius-Serbentas Jonas Kuzineviius-Kazimieraitis Stasys Kavaliauskas-Dobilas Vaclovas Krilaviius-Vytenis Petras Kaboras-Kotas Vaclovas Kareckas-Dobilas Pranas Kaceviius-Dagilis Juozas Kurmilaviius-Vover Kazys Klimas-Klevas Jonas Klimas-Lazdynas, uolas Juozas Kudelis-Dobilas Aleksas Luka Bronius Leikauskas-Lokys Adomas Matainas-Diemedis Martynas Mastauskas-Gandras Vytautas Marcinauskas-Pluta Vladas Marcinauskas-Tauras Jonas Mickeviius-virblis Bronius Marcinkeviius-Uosis Jonas Oeraitis-Vaidotas Kazimieras Pakeviius-Don uanas Pranas Ramantauskas-nekutis Antanas idanaviius-Skrajnas 202

Henrikas Pekarskas Andrius Petkeviius-Aguona Romualdas Randis-Meka Stasys Stankeviius-Balandis Balys Stelmokas migelskas-Erelis avareika (i Vievio) eslovas Tveraga-Vilkas Bronius Vaicekauskas-Piratas Stasys Zablackas-Arklys Stasys Jureviius Putnikas (i Kiemeli) Jurgis Kindereviius Juozas Kaceviius Pranas Lapinskas Liau - Gansas Pranas iius-Vjas Barzda Bijnas Balsena Genys Lazdynas Perlas Rieutas (nuo Darsnikio) Vjas

JIEZNO GIMNAZISTAI
1952 met vasara. Partizaninis judjimas Jiezno apylinkse jau sunaikintas, o vienas kitas iliks gyvas rezistentas slapstosi. Tik monse dar gyvi pasakojimai apie iaurj pokar. Apjuodintas pasiprieinimas, apjuodinti kovotojai... Taiau mons turi atmint. Jiezno apylinkse 1952 met birelio mnes Jaunj Lietuvos partizan" br susiburia 26 Jiezno, Nemanin, Auktadvario, Kruonio jaunuoliai. Jiems po 15-17 met, taiau gimnazistai" sugeba gauti kelis autuvus, i Jiezno rajono vietimo skyriaus - raomj mainl. ia pat gimsta statai, statutas, valdymo struktra. Deja, apie jaunuosius kovotojus iandien suinome tik i KGB archyv nuotrauk, saugom Lietuvos genocido muziejuje. Brio vadas Grudzeviius-Erelis gims 1935 metais Jiezne. Jo pavaduotojas Sakalas. Minimos dar Valatkos ir Cibulsko pavards, taiau sraas sudarytas, nurodant tik kovotoj slapyvardius... Tarzanas, aibas, Jovaras... Gimnazistai pasiry vesti karin drausm, pavaldum pagal uimamas pareigas. Kovotojas, sanitaras, gailestingoji sesel... Visi turjo savo viet toje jaunuoli numatytoje kovoje prie raudonj galyb. Deja, okupantai jau ugrobto krato ei mininkai. Didelio sun kumo iaikinti br nebuvo. Gal devynis mnesius jaunuoliai kruopiai moksi par tizaninio karo gudrybi ir konspiracijos, kuri, deja, buvo nepakanka ma. Tik nuotraukos, padarytos atminiai, ir beliko mums i t laik Jiezno krato gimna zist" pasiryimo at naujinti kov u Lietu vos nepriklausomyb. Vadinasi, Didio sios Kovos pamokos i Vaikinai fotografavosi atminiai, taiau nuotrauka liko tautos atmintyje. pateko KGB bylas.
203

O ms tiek maai.. Didiosios Kovos partizanai savo suvaiavime Ukmergje 1994 metais.

Aretuojant grup, buvo rasti ginklai ir i vietimo skyriaus dingusi raomoji mainl. Ja buvo spausdinami brio dokumentai ir atsiaukimai vietos gyventojus.

TURINYS
Kaiiadori krato istorija ..............................................................5 SU GINKLU PRIE PAVERGJUS Prologas................................................................... ......................7 Kauno sukilimas ........................................................................... 8 Kruvini raudonosios armijos pdsakai............................................9 Vietin rinktin ............................................................................13 Treioji okupacija......................................................................... 14 Teritorinis pasiskirstymas ........................................................... 14 Apygardos rinktins, batalionai ..................................... ..............16 DKA 1946m. pradioje (emlapis) ...............................................17 O, NEVERK, MOTULE... Nuo Trak iki Ukmergs ............................................................. 18 Livint partizanai.........................................................................19 Kaiiadori partizanai ................................................................. 27 Kruonio partizanai. Prie Nemuno vingio....................................... 29 Atmint isaugokim ..................................................................... 31 Tvyns dukra.............................................................................. 33 Partizanai mano broliai ............................................................... 34 Rumiki-Pravieniki partizanai ..............................................40 asli partizanai ......................................................................... 42 Dainavos-Kaugoni partizanai..................................................... 44 Geguins - Rusi - iloni partizanai ........................................ 46 Musnink partizanai ........................................ ..........................48 Pelin kaimo tragedija................................................................49 Ignas Kuzineviius ir ei jo sns...............................................50 Jonas Misinas-alias Velnias..................................................... 52 Benediktas Trakimas-Genelis ......................................................64 206

Petras Klimaviius-Uosis..............................................................70 Bernardas Steponaviius-Milinas............................................... 73 Pranas Petkeviius-Karinas....................................................... 78 Romualdas Randis-Meka........................................................... 80 Kazimieras Pakeviius-Don uanas............................................87 Jonas Dakeviius-Papga ..........................................................89 Antanas Galinis-Juodoji Kauk....................................................91 Antanas Taparauskas-Kirvis ................................................. . 92 Isaugotos partizan nuotraukos.................................................94 STRIBAI IR J TALKININKAI Apie blogus ir gerus stribus ........................................................ 97 Dvikoj vri naguose ...................................................... 99 Aimana i praeities ................................................................... 105 Svetimi namai ...........................................................................106 Kur tvelio kapas? .................................................................... 107 Tarp j - ir mano brolis .............................................................108 Specialiosios naikintoj grups .................................................109 Sekliai ir smogikai .................................................................... 110 Tikrieji amnestijos tikslai........................................................... 115 Pragarika udymo maina ....................................................... 116 POKARIO AUK ATMINIMUI 1990 met spalio 6-oji............................................................... 119 1991 met rugpjio 17-ji ........................................................ 122 Atmintin viet aminimas....................................................... 123 A RINKTINS PARTIZAN NUOTRAUKOS............................... 125 APYGARDOS PARTIZAN DAINOS uvusiems iobikio partizanams .............................................131 Milino brio dainos ................................................................. 132 Kaiiadori krato dainos ..................................... ....................134 207

Mekos brio dainos ................................................................. 137 asli krato dainos ..................................................................138 Simonas Visockas. uolas ....................................................... 140 Mano jaunysts vasara................................ 144 Snaus mirtis............................................. 144 Kazys Petkeviius. Taiga ............................................................145 Aldona Armonien. Gimtin........................................................146 V.venionis. Berui ..................................................................147 Antanas inga. Palikus kaim....................................................148 Partizanui......................................................... 149 iema tremtyje .................................................150 N.Rimkien. TSKP - LKP - LDDP nariams ..................................150

G.Vaiinas. KALBA KGB ARCHYVAI


Apygardos formavimasis 1944 metais ........................................152 Pirmieji Didiosios Kovos brio organizatoriai ir vadai ...............152 5-osios LLA apygardos reorganizavimas 1945m. gruodio mnesi. Ryiai su BDPS komitetu 1946-1947 metais. Di diosios Kovos apygardos krimas............................................ 161 Paskutinieji A rinktins partizan briai ir partizanai 1948-1953 metais ........ ............................................................ 163 Didiosios Kovos apygarda. B rinktin

UV A RINKTINS PARTIZANAI, RYININKAI IR RMJAI 177 LLA 5, DIDIOSIOS KOVOS APYGARD JUNGINI VADAI 201 JIEZNO GIMNAZISTAI 203

208