Eletrėnų sav.

Semeliškių gimnazija

Skysčio paviršiaus įtemptis

Konkursas “Fizikos bandymai aplink mus 2016”

Darbą atliko 11 klasės mokinys Rytis Klimovič

Fizikos mokytoja Snieguolė Klimovičienė
 Turinys
• Tikslas
• Skysčių sandara ir savybės
• Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė
• Kodėl skysčio lašelis yra apvalus?
• Paviršiaus įtempties jėga
• Paviršiaus įtempties koeficientas
• Bandymai
• Uždaviniai
• Testas
• Informacijos šaltiniai
 Tikslas
1.Supažindinti su paviršiaus įtempties
jėgos ir paviršiaus įtempimo koeficiento
sąvokomis;
2.Išmatuoti ir apskaičiuoti paviršiaus
įtempties jėgą.
 Skysčių sandara ir savybės
Skysčių molekulės išsidėsčiusios arti
viena kitos. Todėl skysčiai yra mažai
spūdūs. Molekulės gali judėti viena kitos
atžvilgiu, nors jos dažniau tik svyruoja,
kartais sukimba su gretimomis,
sudarydamos nedideles grupes. Kai
skystis neteka, jo molekulės peršoka iš
vienos pusiausvyros padėties į kitą
visomis kryptimis vienodai.
 Skysčių sandara ir savybės
Veikiamas išorinės jėgos
(pavyzdžiui, sunkio), skystis ima
tekėti išlaikydamas savo tūrį ir
įgydamas indo formą. Toks jis yra
dėl to, kad molekulės peršoka iš
vienos pusiausvyros padėties į kitą
jėgos veikimo kryptimi.
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė
Skysčio viduje esančią molekulę gretimos
molekulės veikia traukos
jėgomis, kurios kompensuojasi Molekulę,
kuri yra skysčio paviršiuje veikia ne
tik skysčio, bet ir oro molekulės Kadangi
pastarųjų poveikis jai yra silpnesnis negu
gretimų skysčio molekulių, tai 2 molekulę
veikiančių jėgų atstojamoji F nelygi nuliui. Ji
nukreipta žemyn, į skystį. Taigi ši molekulė
turėtų būti įtraukta į skysčio vidų. Tačiau ji
ten patekti negali, nes laisvos vietos nėra.
Todėl 2 molekulė, kaip ir dauguma
paviršinių molekulių, lieka savo vietoje.
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė
Molekulinių jėgų veikiamas
paviršiaus sluoksnis slegia skystį,
sudarydamas molekulinį slėgį. Jis
yra nepaprastai didelis (pavyzdžiui,
vandenyje jis siekia apie 1.1 · 109
Pa). Molekulinis slėgis neturi
įtakos skystyje panardintam kūnui,
jis veikia tik vidinių skysčio
sluoksnių molekules, sudarydamas
plėvelės įspūdį.
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė
Dėl plėvelės vandens paviršiumi gali bėgti čiuožikas ir kiti
vandens gyvūnėliai, ant vandens laikosi adata ar mažytė sąvaržėlė.
Iš čiaupo lašantys vandens lašai atrodo tarytum įpilti į elastingą
maišelį.
 Kodėl skysčio lašelis yra apvalus?
Kiekviena skysčio paviršiaus sluoksnio molekulė, veikiama molekulinio slėgio, turi
potencinės energijos. Žinome, kad kiekviena sistema savaime pereina į tokią būseną, kurioje
jos potencinė energija yra mažiausia. Dėl to skysčio paviršius stengiasi susitraukti tiek, kad
užimtų kuo mažesnį plotą. Kai kurioms paviršiaus molekulėms vis dėlto pavyksta patekti į
skysčio vidų. Skysčio paviršiaus plotas dėl to sumažėja. Kuo mažesnis paviršiaus plotas, tuo
mažesnė jo energija ir stabilesnė būsena. Mažiausias yra rutulio paviršiaus plotas. Todėl bet
kurios rūšies skysčio lašeliai yra apvalūs. Erdvėlaivyje, būdamas nesvarus, rutulio formą
įgyja ir palyginti didelis skysčio kiekis.
 Paviršiaus įtempties jėga
Paviršiaus įtempties jėgą galima stebėti
atliekant nesudėtingą bandymą su vielos
rėmeliu, prie kurio per vidurį pririštas
siūlas. Įmerkus rėmelį į muilo tirpalą,
žiedo viduje susidaro plėvelė. Joje
atsidūręs siūlas yra neįtemptas.
 Paviršiaus įtempties jėga
Pradūrę plėvelę vienoje siūlo pusėje,
pastebime, kad susitraukdamas plėvelės
paviršius ištempia siūlą. Tai daro
paviršiaus įtempties jėga.
 Paviršiaus įtempties jėga
Jėga, kuri veikia skysčio paviršiaus
liestinės kryptimi statmenai linijai,
ribojančiai tą paviršių, ir stengiasi
sumažinti jį iki minimumo, vadinama
paviršiaus įtempties jėga.
 Paviršiaus įtempties koeficientas
Paviršiaus įtempties jėgos F, kuri veikia
ilgio l paviršiaus kontūrą, modulio ir to
ilgio santykis vadinamas paviršiaus
įtempties koeficientu ir žymimas raide σ:

Jo matavimo vienetas yra niutonas

metrui
 1 bandymas
Priemonės: stiklinė su karštu ir šaltu
vandeniu, pipetė, 5 centų moneta.

Užduotis: kiek vandens lašų galima

užlašinti ant 5 centų monetos? Nuo
ko gali priklausyti lašų skaičius?
 1 bandymas
Darbo eiga: ant monetos pipete
lašiname šaltą 10°C vandenį ir
skaičiuojame kiek lašų telpa ant
monetos. Tą patį darome su šiltu
38°C vandeniu.

Išvada: Ant 5 centų monetos

galima užlašinti 45 šalto vandens
lašus ir 29 šilto vandens lašus.
Lašų skaičius priklauso nuo
vandens temperatūros, monetos
švarumo. Šalto vandens paviršiaus
įtempimo jėga didesnė nei šilto.
 2 bandymas
Priemonės: briliantinės žalumos
alkoholinis tirpalas, stiklinė su
vandeniu, pipetė.

Užduotis: į pipetę įtraukti tirpalo.

Įleisti pipetės galą į 2-3 cm gylį
ir atsargiai išspausti briliantinės
žalumos. Kaip keičiasi tirpalas?
Kodėl?
 2 bandymas
Darbo eiga: į pipetę įtraukiame
briliantinės žalumos alkoholinio
tirpalo ir atsargiai įlašiname į
vandenį. Stebime kas vyksta
vandenyje.

Išvada: tirpalas vandenyje

deformuojasi ir kyla į viršų,
paviršiuje staiga išsklinda į
šonus, nes vandens paviršiaus
įtempimo koeficientas gerokai
didesnis negu alkoholinio
briliantinės žalumos tirpalo.
 3 bandymas
Priemonės: stiklinė su muilo
tirpalu, stovas, vielos rėmelis,
dinamometras.

Užduotis: apskaičiuoti rėmelio

viršutinę kraštinę veikiančią
paviršiaus įtempties jėgą.
 3 bandymas
Darbo eiga: stiklinė su muilo
tirpalu pakeliama aukštyn, kad
rėmelis pasinertų tirpale. Paskui
stiklinė iš lėto leidžiama žemyn.
Tarp rėmelio kraštinių susidaro
muilo plėvelė, o dinamometro
rodyklė pasitempia žemyn.
 3 bandymas
Paviršiaus įtempties jėga veikia iš abiejų plėvelės
pusių, todėl rėmelis yra traukiamas jėga 2F; čia F –
paviršiaus įtempties jėga, veikianti kraštinę AB iš
vienos plėvelės pusės. Kompensuodama paviršiaus
įtempties jėgos poveikį spyruoklės tamprumo jėga
įgyja tam tikrą vertę Ft1.

Ft1 + mg + 2F = 0;

Ft1 – mg – 2F = 0;

Kadangi Ft1 = mg, tai F = (Ft1 – mg)/2 = (Ft1 – Ft)/2

Ft1 = 0.2 N

Ft = 0.3 N
 1 uždavinys
Ant jautrios spyruoklės pakabintu gulsčiu plonos vielos kvadratiniu
rėmeliu paliečiamas aliejaus paviršius. Rėmelio kraštinės ilgis 30 mm,
spyruoklės standumas 0,80 N/m. Tolygiai keliant rėmelį, atotrūkio nuo
aliejaus metu spyruoklė pailgėjo 10 mm. Apskaičiuokime aliejaus
paviršiaus įtempimo koeficientą.
Duota: Sprendimas:
a = 30 mm = 0.030 m Atitrūkstant rėmeliui nuo aliejaus,
k = 0.8 N/m spyruoklė pailgėja dėl to , kad reikia įveikti
x = 0.010 m paviršinio įtempimo jėgą. Pagal sąryšį Fįt
= σl = 8σa. Pagal Huko dėsnį tamprumo
Rasti: jėga Ft = -kΔx. Šią jėgą atsveria paviršiaus
σ=? įtempimo jėga: Fįt = -Ft = kΔx;
8σa = kΔx;
σ = kΔx/a
σ = 0.8 · 0.010 / 8 · 0.030 = 0.033 N/m

Atsakymas: σ = 0.033 N/m

 2 uždavinys
Kokį darbą reikia atlikti, norint dvigubai padidinti muilo burbulo, kurio
spindulys 3 cm, tūrį?

Duota: Sprendimas:
r = 3 cm = 0.03 m Atliktas darbas A = σΔS, čia ΔS – burbulo paviršių
σ = 0.04 N/m ploto suminis prieaugis. ΔS = 2(S2-S1) = 8π(r22 -
V2 = 2V1 r12). Spinduliui r2 naudosimės tūrių sąryšiu:
V1 = 4πr13/3; V2 = 4πr23/3 = 2V1 . Tad r2 = 21/3r1.
Rasti:
A= ? A = 8πσr12 (22/3 – 1)
A = 8 · 3.14 · 0.04 · 0.032 (22/3 – 1) = 0.53· 10-3 J

Atsakymas: A = 0.53· 10-3 J

 3 uždavinys
Laboratorinio darbo metu yra nustatomas vandens
paviršiaus įtempimo koeficientas. Nustatymui buvo
panaudota pipetė, turinti 1 mm skersmens ištekėjimo
skylutę. 40 vandens lašų masė 0,93g. Laisvojo kritimo
pagreitį laikykite 9,8 m/s2 .

Duota :
m = 0.93· 10-3 kg
N = 40
g = 9,8 m/s2
 3 uždavinys
3.1 Kokia vandens lašelio sunkio jėga?

Lašelio sunkio jėga Fs = m1g.

Čia m1 = m/N – vieno lašelio masė, N – lašelių
skaičius.
Todėl Fs = mg/N;
Fs = 0.93 · 10-3 kg · 9.8 m/s2 / 40 = 0.22 · 10-3 N

Atsakymas: Fs = 0.22 · 10-3 N

 3 uždavinys
3.2 Kokia paviršiaus įtempimo jėga veikia lašelį
atitrūkimo momentu? Kokia jos kryptis?

Atitrūkimo momentu paviršiaus įtempimo jėga lygi

sunkio jėgai:

Fįt = Fs

Fįt = 0.22 · 10-3 N

Įtempimo jėgos kryptis priešinga sunkiui Fįt = -Fs t.y.

Nukreipta į viršų.

Atsakymas: F = 0.22 · 10-3 N

 3 uždavinys
3.3 Koks buvo gautas vandens paviršiaus įtempimo
koeficientas?

Paviršiaus įtempimo koeficientą apskaičiuojame pagal

formulę σ = Fįt / 2πr;
Čia 2r = d – pipetės skersmuo.

σ = Fįt / 2πd

σ = 0.22 · 10-3 N / 3.14 · 1 · 10-3 m = 0.07 N/m

Atsakymas: σ = 0.07 N/m

 3 uždavinys
3.4 Kaip keisis vandens paviršiaus įtempimo
koeficientas perėjus į šaltenę patalpą?

Perėjus į šaltesnę patalpą temperatūra kris, todėl

paviršiaus įtempimo koeficientas didės, nes
eksperimentais nustatyta, kad paviršiaus įtempimo
koeficientas prilauso nuo temperatūro: temperatūrai
kylant paviršiaus įtempimas mažėja.
 3 uždavinys
3.5 Kaip pasikeis vandens paviršiaus įtempimo
koeficientas padidinus pipetės skersmenį?

Padidinus pipetės skersmenį, padidės vandens lašo masė,

tuo pačiu ir visų lašų masė. Todėl santykis m/d nepakis.

σ = mg / πNd

Vadinasi paviršiaus įtempimo koeficientas nepasikeis.

 3 uždavinys
3.6 Kokioje temperatūroje skysčio paviršiaus įtempimo
koeficientas pasidarytų lygus 0?

Kritinėje temperatūroje išnyksta skirtumas tarp skysčio ir

jo sočiųjų garų, todėl ir skysčio paviršiaus įtempimo
koeficientas pasidaro lygus 0.
 1 klausimas
Kaip išsidėstę skysčio dalelės?

a) išsidėstę glaudžiai, tačiau netvarkingai;

b) išsidėsčiusios tvarkingai arti viena kitos;
c) tarpai tar molekulių didesni už jas pačias;
d) visi atsakymai neteisingi.
 2 klausimas
Paviršiaus įtempties koeficientas apskaičiuojamas pagal
formulę:
a) F = σ · l;
b) σ = F/l;
c) F = m · g;
d) σ = F/S
 3 klausimas
Paviršiaus įtempties matavimo vienetas:

a) N;
b) N · m;
c) N/m;
d) N/m2 .
 4 klausimas
Molekulinis slėgis lygus:

a) 1.1 ·109 Pa;

b) 10 · 1010 Pa;
c) 1.1 · 1012 Pa;
d) 105 Pa.
 5 klausimas
Kodėl išlydyti riebalai vandens paviršiuje yra skritulio
formos?

a) riebalų lašelius veikia paviršiaus įtempimo jėgos;

b) riebalų lašelius veikia vandens paviršiaus įtempimo jėgos;
c) išlydyti riebalai – nedrėkinantis skystis;
d) dėl paviršiaus įtempimo jėgos išlydyti riebalai būtų rutulio
formos, tačiau dėl sunkio jėgos veikimo jie susiploja, įgyja
skritulio formą.
 6 klausimas
Iš čiaupo laša vandens lašai. Kada lašai sunkesni: kai
vanduo karštas ar kai šaltas?

a) šalto ir karšto vandens lašų masės lygios, nes laša iš to

paties čiaupo;
b) karšto vandens lašas sunkesnis, nes jo tūris didesnis;
c) šalto vandens lašas sunkesnis, nes jo tūris didesnis;
d) šalto vandens lašas sunkesnis, nes, mažėjant temperatūrai,
didėja vandens paviršiaus įtempimo koeficientas, lašas bus
didesnis.
 7 klausimas
Kodėl maži skysčio kiekiai yra rutulio formos?

a) dėl mažo svorio;

b) veikia mažesnis pasipriešinimas;
c) nes skystis turi savybę užimti mažiausią paviršiaus plotą;
d) tarp išvardintų priežasčių nėra tikrosios.
 8 klausimas
Kokia jėga muilo plėvelė veikia 3 cm ilgio vielelę?
Muilo tirpalo paviršiaus įtempimo koeficientas yra 0,04
N/m. Vielelė apsupta plėvele.

a) 0;
b) 2 N;
c) 2.4 mN;
d) 9.8 N.
 9 klausimas
Ant stiklo plokštelės yra didelis gyvsidabrio lašas.
Kokios formos bus lašas nesvarumo sąlygomis?

a) elipsoidas;
b) rutulys;
c) krintančio vandens lašo formos;
d) kubo formos.
 10 klausimas
Kodėl milžiniškas molekulinis slėgis nesutraiško žuvų?

a) žuvys prie to prisitaikiusios;

b) šis slėgis veikia tik skysčio molekules ir neveikia panardinto
į skystį kūno;
c) šiam slėgiui galioja Paskalio dėsnis;
d) teisingas atsakymas nepateiktas.
 Video filmukai
• https://www.youtube.com/watch?v=bxS8z0uH47Q
• https://www.youtube.com/watch?v=ynk4vJa-VaQ
• https://www.youtube.com/watch?v=u5AxlJSiEEs
 Informacijos šaltiniai
• Palmira Pačiuliauskienė “Fizika 11 klasei 2 knyga”
• Fizikos įdomieji eksperimentiniai uždaviniai
• http://www.mokslon.lt/wp-content/uploads/2014/07/vandens-pavirsiaus-itempimas.
jpg
• http://ap-physics.david-s.org/wp-content/uploads/2012/10/particels.gif
• http://utahscience.oremjr.alpine.k12.ut.us/sciber08/5th/matter/images/liquid.gif
• http://media1.giphy.com/media/3uetGLYgad1OE/giphy.gif
• http://www.efoto.lt/files/images/7243/iklimpes%201web.jpg