Pasaulio ūkio struktūra

• Žinoti pasaulio ūkio struktūrą.

• Aptarti BNP, ŽSRI, perkamosios galios paritetą. Šių
rodiklių svarbą vertinant valstybių ekonominį lygį.
• Žinoti ir žemėlapyje parodyti po 3 ekonomiškai
stiprių, silpnų ir pereinamosios ekonomikos
valstybių pavyzdžių.

• Vadovėlio 10-12 psl.

 Pasaulio ūkio struktūra

Pirmasis sektorius (bioprodukcinis ūkis ir

kasybos pr.)
Antrasis sektorius (pramonė)
Trečiasisi sektorius (paslaugos)
Ketvirtasis sektorius ( informacinės veiklos)
Pasaulio šalių ūkio raida vyksta pagal dėsnius,
kuriuos atspindi žmonių įdarbinimo struktūra.
Silpnos ekonomikos šalims būdingas didesnis I
sektoriaus užimtumas.
Kylančios ekonomikos šalims būdingas
didesnis II sektoriaus užimtumas.
Stiprios ekonomikos šalims būdingas III ir IV
sektoriaus užimtumas.
 Visuomenei tobulėjant santykis tarp sektorių nuolat kinta
ir atspindi šalies ūkio raidą.
1. Pirmajame ūkio raidos etape dominuoja I sektorius, o II
ir III nedaug.
2. Antrajame etapui būdinga tai, kad I sektoriuje sumažėja
dirbančiųjų, o padaugėja II ir III sektoriuje. Ekonomikai
stiprėjant pramonėje dirbančiųjų žmonių daugėja iki tam
tikros ribos, o paskui jis mažėja, o dirbančiųjų paslaugų
sektoriuje daugėja.
3. Trečias etapas kai iš kitų sektorių žmonės pereina dirbti į
paslaugų sritį, nes jų paklausa nuolat auga.

Dirbančiųjų skaičius paslaugų sektoriuje parodo šalies

ekonomikos raidą.
Silpnos ekonomikos šalyje paslaugų
srityje dirba vos 10-20 %žmonių.
Pereinamosios ekonomikos šalyse
paslaugų srityje dirba apie 30 %
žmonių.
Stiprios ekonomikos šalyse dirba apie
60-70% žmonių.
 Visuomenės ekonominė raida
Agrarinė visuomenė - pirmasis etapas, kai
pagrindinės pajamos gaunamos iš žemės
ūkio ir žuvininkystės.
Jis prasidėjo maždaug prieš 10 tūkst. metų
(po neolito revoliucijos) ir vyravo pasaulyje
iki XIX a. pradžios.
Šis etapas iki šiol būdingas daugeliui
atsilikusių pasaulio šalių.
Industrinė (pramoninė) visuomenė
- antrasis raidos etapas, kai pagrindinės pajamos
gaunamos iš pramonės gamybos ir naudingųjų iškasenų
gavybos.
Jis prasidėjo XIX a. Europoje po pramonės perversmo.
Pirmąja pramonine šalimi tapo Anglija.
Netrukus industrializacija išplito ir kitose Europos šalyse,
Jungtinėse Valstijose.
XX a. antrojoje pusėje pramonės vaidmuo išsivysčiusiose
šalyse ėmė mažėti, o daugelyje besivystančių šalių,
atvirkščiai, tik prasidėjo.
Šiuo metu nemažai pažangesnių besivystančių pasaulio
šalių jau galima laikyti pramoninėmis.
Popramoninė (paslaugų) visuomenė
- trečiasis etapas, kai pagrindinės pajamos gaunamos iš
paslaugų sektoriaus.
Jis prasidėjo turtingesnėse pasaulio šalyse XX a.
viduryje.
Tam turėjo įtakos du veiksniai. Pirmas - dėl mokslo bei
technikos revoliucijos labai išaugo pramonės našumas,
gamyboje smarkiai sumažėjo darbo jėgos poreikis.
Antras - kadangi išaugo žmonių pajamos, sparčiai ėmė
plėtotis paslaugų sektorius.
Dabar popramoninio etapo sąlygomis gyvuoja visos
išsivysčiusios pasaulio šalys, pamažu įžengia ir
pažangiausios besivystančios valstybės.
 Informacinė visuomenė
- ateities vizija, kito civilizacijos raidos etapo
koncepcija.
Vyraujantis vaidmuo priklausys mokslui, žinioms
ir informacijai kurti bei naudoti.
Didžiulį poveikį visoms žmonių veiklos sritims
turės informacinės technologijos.
Ekonomistų ir sociologų nuomone, perėjimas iš
popramoninės į informacinę visuomenę jau
prasidėjo.
Jis grindžiamas itin sparčiu informacinių
technologijų plitimu pasaulyje.
 Išvados:
Ūkio plėtra, sudėtingi ekonominiai santyliai
suformavo 3 pagrindinius sektorius.
Šiuo metu formuojasi ketvirtasis sektorius.
Ekonomiškai stipriose šalyse daugiausiai
žonių dirba III ir IV sektoriuose.
 Užduotys:
Paaiškinkite, kodėl:
1. Ekonomikai stiprėjant, I sektoriuje dirbančių žmonių
skaičius mažėja.
2. Gerėjant gyvenimo lygiui, didėja paslaugų svarba
3. Kai kuriuose silpnos ekonomikos šalyse dirbančiųjų
paslaugų srityje dalis yra didelė.
4. Gerėjant gyvenimo lygiui, didėja paslaugų svarba.
 Naudodamiesi lentelės duomenimis ir diagrama atlikite užduotis.
1. Atpažinkite ir lentelėje surašykite valstybes pagal dirbančiųjų procentus ūkio
sektoriuose:
Japonija Tailandas Etiopija Lietuva Argentina

2. Naudodamiesi diagrama apibūdinkite I sektoriaus kreivės (kreivė C) pokyčius

ir paaiškinkite tokio kitimo priežastis.
Pokytis....................................................................................................................
Priežastis.................................................................................................................
3. Paaiškinkite, kodėl sparčiai kyla dirbančių skaičius III sektoriuje (kreivė A).
..................................................................................................................................