Raumenų sistema

Koks mokslas nagrinėja

raumenis?
Mokslas, tiriantis
raumenis yra
miologija

Myos – raumuo
Logos – mokslas
 Miologija
Bendroji Specialioji

• Bendroji miologija –
nagrinėja
morfologinius
ypatumus, būdingus
visiems raumenims.
• Specialioji miologija –
nagrinėja atskirų
raumenų sandarą.
Kas sudaro judamojo aparato
pasyviąją ir aktyviąją dalis?
Raumenys (musculus)
sudaro kūno
judamojo aparato
aktyviąją dalį
Kodėl?
– Palaiko kūną tam tikroje
padėtyje
– Atlieka visus kūno
judesius
– Dalyvauja kramtant,
ryjant, kalbant,
kvėpuojant
– Padeda varyti kraują ir
limfą
– Veikia vidaus organų
padėtį ir funkciją......
Kiek raumenų yra žmogaus
organizme?
Raumenys (musculus)
• Žmogaus kūne yra apie 650
griaučių raumenų
• Griaučių raumenys sudaro 35 –
40 proc. kūno masės
– naujagimių 20-22 proc.
– senatvėje 25-30 proc. kūno masės
• Griaučių raumenys kūne
pasiskirstę netolygiai:
– liemens, galvos ir kaklo raumenys
sudaro 20 proc.
– viršutinių galūnių raumenys - 30
proc.
– apatinių galūnių raumenys sudaro 50
proc. visos muskulatūros
• Dauguma jų poriniai, simetriški
Kaip skirstomi raumenys?
Pagal kilmę, vidinės sandaros ir funkcijos ypatumus
raumenys skirstomi į
Lygiuosius (sudaro 10% žmogaus kūno masės)
Ruožuotuosius (40-50 %)
ruožuotasis širdies raumuo
ruožuotieji griaučių raumenys
Koks raumeninio audinio
struktūrinis vienetas?
Lygiojo raumeninio audinio struktūrinis vienetas –
verpstės formos ląstelė
Ruožuotojo raumeninio audinio struktūrinis vienetas –
raumeninė skaidula (miofibrilė)
Kokia ruožuotojo raumens vidinė
sandara arba struktūra?
 Gretimas raumenines skaidulas jungiamasis audinys,
endomysium sujungia į raumeninių skaidulų pluoštus, kuriuos
perimisium sujungia į raumenį apgaubtą epimisijum
 Kokius žinote griaučių
ruožuotuosius raumenis?
Griaučių ruožuotieji raumenys gali būti:
Raudonieji Baltieji
• Juose yra daugiau skaidulų, • Jų skaidulose daugiau
kurios turi daugiau miofibrilių, bet mažiau
sarkoplazmos ir baltymo sarkoplazmos ir baltymo
mioglobino, bet mažiau mioglobino
miofibrilių • Skirti atlikti greitą darbą,
• Turi geriau išvystytą nes yra greiti ir vikrūs
kapiliarų tinklą
• Gali atlikti ilgalaikį, sunkų
darbą, nes yra stiprūs ir
ištvermingi (atsparūs
nuovargiui)
Griaučių ruožuotųjų, širdies ir lygiųjų raumenų
panašumai ir skirtumai
Griaučių Širdies Lygieji raumenys
ruožuotieji ruožuotieji
Savybės Valingi Nevalingi Nevalingi

Inervacija Somatinė Vegetacinė Vegetacinė (autonominė)

nervų sistema (autonominė) nervų sistema
nervų sistema
Dirglumas Didelis Labai didelis Mažas

Tonusas Pakankamai Patys generuoja Didesnis ir pastovesnis.

didelis impulsus, Priklauso nuo:
(palaikomas sukeliančius •nervinių rezginių, esančių
refleksiškai) mechaninę sienelėse
širdies veiklą •patys gali generuoti
elektrinius impulsus
 Raumuo, kaip
organas
Ruožuotasis griaučių
raumuo yra organas,
turintis:
1.specifinę sandarą
2.vietą organizme
3.atliekantis specifinę
funkciją
Kokios išskiriamos raumens dalys?
 Raumens dalys
Aktyvioji Pasyvioji

• Kūnas (pilvelis) • Sausgyslės

• Tepalinės sausgyslių
makštys
• Tepaliniai maišeliai
• Fascijos
• Raumenų laikikliai
• Įterptiniai kaulai
(sezamoidiniai kaulai)
Kokia raumens funkcinė sandara
(raumens dalys)?
Raumens funkcinė sandara
• Raumuo nevienodo storumo, jį sudaro:
– pilvelis, storiausia vidurinė dalis
– galva, raumens pradžia. Raumens
galvos sausgyslė trumpa ir jos
prisitvirtinimo prie kaulo vieta
vadinama nepaslankiuoju (fiksuotu)
prisitvirtinimo tašku
– raumens uodega (pabaiga), raumens
pabaigos sausgyslė. Ji ilgesnė ir jos
prisitvirtinimo vieta vadinama
judriuoju prisitvirtinimo tašku
 Raumens susitraukimas
• Raumens pilveliui
susitraukiant ,
Raumens galva
trumpėdamas
raumuo pritraukia
raumens uodegą
Raumens pilvelis prie jo galvos

Raumens uodega
Kaip skirstomi raumenys pagal
formą?
Pagal formą raumenys skirstomi į:
• Ilguosius (būdingi galūnėms);
• Trumpuosius (yra visose kūno dalyse);
• Plačiuosius (daugiausia liemenyje, jiems
būdingos plačios sausplėvės, aponeurozės).
Kaip skirstomi raumenys pagal
sandarą?
Pagal sandarą raumenys skirstomi į:
• Paprastuosius (turi vieną galvą, pilvelį ir
uodegą)
• Sudėtinius (turi kelias galvas - dvigalvis,
trigalvis, ar kelis pilvelius – dvipilvis ir tik vieną
uodegą) .
1 – sausgyslė
(uodega)
2 – pilvelis
3 – sausplėvė
(aponeurozė)
4 – raumens
galva
5 – kertančios
sausgyslės
Kaip sudaromi raumenų
pavadinimai?
Raumenų pavadinimai
Labai įvairūs:
• Apibūdina jų funkciją
(kramtomasis raumuo);
• Vadinami pagal jų formą
(platusis nugaros raumuo);
• Apibūdina jų sandarą
(dvigalvis, dvipilvis);
• Pagal skaidulų kryptį
(tiesusis pilvo raumuo);
• Nurodo vietą
(tarpšonkauliniai
raumenys).
 Raumenų priedai
Tiesiogiai susiję su raumenų veikla:
• Fascijos
– tai įvairaus storio jungiamojo audinio plėvės
– apsupa atskirus raumenis arba jų grupes ir sudaro skaidulines makštis
– suteikia galimybę atskirai susitraukti pavieniam raumeniui arba raumenų
grupei
• Tepalinės sausgyslių makštys
– apsupa dilbio bei blauzdos raumenų ilgąsias sausgysles
– apsaugo sausgysles judėjimo metu nuo trinties ir kitokio sužalojimo
• Tepaliniai maišeliai
– įsiterpę tarp sausgyslių ir kaulinių iškyšulių
– apsaugo raumenis ir jų sausgysles nuo mechaninio sužalojimo
• Intarpiniai sausgyslių kauliukai
– girnelė ir skridiniai
– jų yra tarp ilgųjų blauzdos ir dilbio raumenų sausgyslių
– jų skaičius ir vieta nepastovūs
 Raumenų reikšmė/funkcijos
• Atlieka visus kūno judesius
• Palaiko kūną tam tikroje padėtyje
• Palaikoma kūno pusiausvyra
• Formuojama mimiką
• Dalyvauja kramtant, ryjant, kalbant, kvėpuojant.
• Veikia vidaus organų padėtį ir funkciją
• Padeda varyti kraują ir limfą
• Palaiko deguonies ir anglies dvideginio koncentraciją
• Atlieka termoreguliaciją (raumenims susitraukiant
gaminama šiluma)
 Raumens susitraukimas

• Raumenims susitraukti ir atsipalaiduoti būtina energija (ATP).

• Susitraukimo metu cheminė energija paverčiama mechanine – darbu.
• Raumens susitraukimas molekuliniame lygmenyje, tai aktino ir miozino baltymų
sąveiką.
• Kuo daugiau, raumens susitraukimo metu, susidaro stiprių jungčių tarp aktino ir
miozino baltymų, tuo didesnę jėgą ir galingumą gali išvystyti raumenys.
• Raumenims susitraukti taip pat būtina sąlyga – raumenų atsipalaidavimas.
 Raumenų veikimo principai
Pagal veikimo kryptį raumenys gali būti
suskirstyti į:
• Sinergistus, tai raumenys, kurių
jėgos veikimo kryptis sutampa (pvz.
pilvo raumenys, visi vienu metu
susitraukdami, veikia kaip sinergistai
suformuodami pilvo presą);
• Antagonistus, tai raumenys, kurių
jėgos veikimo kryptys priešingos
(pvz. pilvo raumenys, lenkdami
liemenį, yra antagonistai nugaros
raumenims, kurie tiesia liemenį).
Toks raumenų skirstymas yra
realiatyvus, nes vieno judesio metu
buvę sinergistai, atlikdami kitą
judesį, gali virsti antagonistais.
 Raumens įnervacija
• Į kiekvieną raumenį ateina simpatinių, juntamųjų ir motorinių nervinių skaidulų:
– simpatinės skaidulos reguliuoja raumens medžiagų apykaitą ir kraujotaką;
– juntamosios skaidulos pasibaigia proprioreceptoriais, kurie perduoda į CNS informaciją
apie raumens susitraukimo greitį ir jėgą;
– motorinės skaidulos baigiasi mioneuralinėmis sinapsėmis, kurios sužadina raumens
susitraukimą. Pažeidus šį kontaktą išsivysto paralyžius.
• Kraujagyslės ir nervai į raumenį įeina ties jo viduriniu trečdaliu. Ši vieta vadinama raumens
vartais.
 Raumenų veikimo principai
• Raumenys veikia svertų principu:
– Kaulai ir sąnariai sudaro svertus;
– Svertus judina raumenys;
– Sąnariai svertuose sudaro atramos taškus, raumenų prisitvirtinimo vietos
yra svertų jėgos veikimo taškai.
• Pusiausvyros svertą (A) apibūdina tarp masės (3) ir jėgos (2) veikimo taškų esantis
atramos taškas (1) (taip veikdami sprando, nugaros, sėdmenų raumenys išlaiko vertikalią
galvos, kaklo ir liemens padėtį)
• Greičio svertu (B) vadinamas toks svertas, kai tarp atramos (1)ir masės (3) veikimo
taškų yra įsiterpęs raumenų jėgos veikimo (2) taškas (taip veikia daugelis kramtomųjų,
kvėpavimo ir galūnių raumenų)
• Jėgos svertą (C) apibūdina masės (3) veikimo taškas, įsiterpęs tarp atramos (1) ir jėgos
(2) veikimo taškų, tai retas svertas (jėgos vertas susidaro stiebiantis ant kojos pirštų, atramos
tašku tampa kojos pirštai, o jėgos veikimo taškas yra kulnakaulio gumburas, kurį į viršų
tempia trigalvis blauzdos raumuo, o masės veikimo taškas yra blauzdinis pėdos sąnarys.)
Raumenų skirstymas pagal kūno dalybą
• Liemens
raumenys
• Galvos raumenys
• Kaklo raumenys
• Viršutinių galūnių
raumenys
• Apatinių galūnių
raumenys.
 I grupė
Liemens raumenys
Raumenų skirstymas pagal kūno dalybą
Liemens raumenys
Lokalizacija: simetriškai
išsidėstę apie stuburą
Tvirtinimasis: vienu galu
tvirtinasi prie liemens
kaulų, kitu – prie galūnių
kaulų
Funkcija:
•lenkia ir tiesia liemenį
•judina galvą, kaklą,
galūnes
•kvėpuojant formuoja pilvo
presą
Skirstomi į:
1. Nugaros raumenis Liemens raumenys
1-2 sluoksnyje – Paviršiniai:
• galūniniai nugaros
raumenys
• savieji nugaros raumenys
3 sluoksnyje - Gilieji nugaros
raumenys:
• ilgieji raumenys
• trumpieji raumenys
2. Krūtinės raumenis
– Galūniniai
– Savieji (diafragma)
3. Pilvo raumenenis
– Priekinius (sudaro priekinę
ir šoninę pilvo sienas)
– Užpakalinius
 Trapecinis

I.Nugaros raumenys raumuo

Mentės keliamasis
Paviršiniai nugaros raumenys Platusis nugaros
raumuo
raumuo
Mažasis
ir didysis
(yra tuoj po oda, formuoja nugaros formą bei rombiniai
reljefą, platūs, išsidėsto trimis sluoksniais). raumenys
Skirstomi į:
•Galūniniai išsidėsto dviem sluoksniais:
– Pirmame sluoksnyje (trapecinis raumuo, platusis
nugaros raumuo)
– Antrame sluoksnyje (mentės keliamasis raumuo,
mažasis ir didysis rombiniai raumenys)
•Savieji (viršutinis ir apatinis užpakaliniai
dantytieji raumenys) Apatinis
užpakalinis
Gilieji nugaros raumenys dantytasis
raumuo
(išsidėstę abipus slankstelių keterinių ataugų,
sudaro raumenų juostą, kuri tęsiasi nuo
kryžkaulio bei klubakaulio iki pakaušio)
•Ilgieji gilieji raumenys (nugaros tiesiamasis
raumuo)
•Trumpieji gilieji nugaros raumenys
(tarpskersiniai, tarpketeriniai raumenys,
keliamieji šonkaulių raumenys ir kt.)
Paviršiniai nugaros raumenys
1. Paviršiniai galūniniai raumenys
Funkcija
Pirmame sluoksnyje
• Trapecinis raumuo – priartina mentę prie
stuburo, suka ją apie sagitalinę ašį.
• Platusis nugaros raumuo – suka ranką per
peties sąnarį į vidų ir traukia atgal.
Antrame sluoksnyje
• Mentės keliamasis– kartu su trapeciniu
raumeniu suteikia mentei stabilumą.
2. Paviršiniai savieji raumenys
Funkcija
• Viršutinis užpakalinis dantytasis raumuo –
kelia šonkaulius.
• Apatinis užpakalinis dantytasis raumuo –
traukia šonkaulius žemyn.
Gilieji nugaros raumenys
1. Gilieji ilgieji nugaros raumenys
Lokalizacija
• Išsidėstę abipus slankstelių keterinių ataugų.
• Sudaro storą raumeninę juostą, kuri tęsiasi
nuo kryžkaulio bei klubakaulio iki
pakauškaulio.
• Funkcija
• Palaiko stačią liemenį. Tiesia liemenį, kaklą ir
atlošia galvą.
• Traukia šonkaulius žemyn, lenkia stuburą į
savo šoną.
2. Gilieji trumpieji nugaros raumenys
Lokalizacija
• Išsidėsto giliasniame sluoksnyje
• Užpildo tarpus tarp gretimų stuburo
slankstelių lankų ir ataugų
Funkcija
• Tarpskersiniai, tarpketeriniai nugaros
raumenys - saugo nuo stuburo iškrypimo,
nuo slankstelių išnirimo, suka ir atlošia galvą.
Krūtinės raumenys
1. Galūniniai krūtinės raumenys
Lokalizacija
• Prasideda nuo krūtinės ląstos ir baigiasi ant Krūtinės raumenys
viršutinės galūnės kaulų
• Dengia krūtinės ląstą iš šonų ir priekio
Funkcija
• Didysis krūtinės raumuo – suka ranką per
peties sąnarį į vidų, nuleidžia pakeltą ranką.
• Mažasis krūtinės raumuo – traukia peties
lanką žemyn ir į priekį.
• Paraktinis raumuo – sutvirtina krūtinkaulinį
raktikaulio sąnarį.
• Priekinis dantytasis raumuo – traukia mentę į
priekį ir šoną.
2. Savieji krūtinės
raumenys/kvėpavimo raumenys
Lokalizacija
• prasideda ir baigiasi ant krūtinės ląstos kaulų,
užpildo tarpus tarp šonkaulių
Funkcija
• Išoriniai tarpšonkauliniai – kelia šonkaulius.
• Vidiniai tarpšonkauliniai, skersinis krūtinės
raumuo – nuleidžia šonkaulius.
• Pašonkauliniai raumenys – traukia šonkaulius
žemyn.
• Diafragma – svarbiausias neporinis, plonas, kupolo formos kvėpavimo raumuo, atskiriantis pilvo ir krūtinės ertmes.
• Skiriamos trys porinės diafragmos dalys:
– Krūtinkaulinė;
– Šonkaulinė;
– Juosmeninė.
• Šių dalių raumeninės skaidulos baigiasi sausgysliniame centre;
• Raumeninių dalių (krūtininės, šonkaulinės, juosmeninės) sandūroje yra trikampiai laukeliai, kuriuose nėra raumeninių
skaidulų, tai – silpnosios diafragmos vietos, kur gali susidaryti išvaržos.
• Diafragmoje yra keletas angų:
– Apatinės tuščiosios venos anga – sausgyslinio centro dešinėje;
– Aortos anga – juosmeninėje dalyje ties XII krūtinės slanksteliu;
– Stemplės anga – aukščiau ir truputį į priekį.
Diafragmos
judesiai

• Įkvėpiant:
– Diafragma susitraukia,
– Diafragmos skliautas suplokštėja ir nusileidžia,
– Didėja vertikalus krūtinės ląstos matmuo.
• Iškvepiant:
– Diafragma atsipalaiduoja,
– Diafragmos kupolas grįžta į pirmykštę padėtį.
Pilvo raumenys
1. Priekiniai pilvo raumenys
Lokalizacija
• Sudaro priekinę pilvo sieną. Prisitvirtinę prie
krūtinės ląstos ir dubens. Pilvo raumenys,
Funkcija
• Tiesusis pilvo raumuo, m. rectus abdominis – lenkia
musculi abdominis
liemenį į priekį, suartindamas liemenį su krūtinės
ląsta.
2. Šoniniai pilvo raumenys
Lokalizacija
• Sudaro šoninę pilvo sieną. Išsidėstę trimis
sluoksniais. Raumenų skaidulos eina priešingomis
kryptimis. Vienu galu prisitvirtinę prie dubenkaulio,
kitu – prie šonkaulių
Funkcija
• Susitraukdami lenkia liemenį.
• Išorninis įstrižinis pilvo raumuo - suka liemenį į
priešingą pusę
• Vidinis įstrižinis pilvo raumuo – suka į savo pusę.
• Kai liemuo fiksuotas, šie raumenys priartina dubenį
prie krūtinės.
3. Užpakaliniai pilvo raumenys
Lokalizacija
• Yra užpakalinėje pilvo sienoje šalia juosmens
slankstelių.
Funkcija
• Kvadratinis juosmens ruamuo - traukia žemyn XII
šonkaulį ir lenkia liemen į šoną
• Sudaro ties pilvo vidurio Baltoji pilvo linija,
linija suaugusios priešingų
pusių plačiųjų raumenų bambos žiedas
sausplėvių skaidulos
• Ji tęsiasi nuo krutinkaulio
iki gaktinės sąvaržos
• Tarp jos vidurinio ir
apatinio trečdalio yra
bambos žiedas, pro kurį
eina vaisiaus bambos
kraujagyslės. Tai silpniausia
pilvo sienos vieta. Pro ją
gali susidaryti bambos
išvarža.
• Pilvo presą sudaro visi
pilvo raumenys kartu Pilvo presas
veikdami su diafragma.
• Pilvo presas:
– spaudžia pilvo ertmėje
esančius vidaus organus
ir padeda esant reikalui
pašalinti iš jų turinį
(šlapinantis, tuštinantis,
gimdant ir kt.).
– Palaiko pilvo sienų tonusą
ir slėgį pilvo ertmėje, kas
sąlygoja organų buvimą
įprastose vietose.
• Porinis įstrižinis 4,5 – 5 cm
ilgio plyšys; Kirkšninis kanalas
• Vieta – pilvo sienos apačioje,
kirkšninėje srityje;
• Jis perveria pilvo sieną iš
lateralinės pusės ir gilumos į
medialinę pusę ir paviršių.
• Kanalas turi dvi angas:
– Paviršinę
– Giliąją
• Moterų kanale yra apvalus
gimdos raištis, vyrų – sėklinis
virželis;
• Kirkšninis kanalas susilpnina
priekinę pilvo sieną, čia gali
susidaryti kirkšninė išvarža.
 II grupė
Galvos raumenys
1. Kramtymo raumenys, m. masticatorii
Lokalizacija:
* Du tuoj po oda, kiti giliau.
* Tvirtinasi prie apatinio žandikaulio
Galvos raumenys
Funkcija:
*Judina apatinį žandikaulį per smilkininius
apatinio žandikaulio sąnarius.
* Visi raumenys poriniai, kramtymo metu jie
veikia visi kartu, o kalbant – pavieniui.
2.Veido raumenys/mimikos raumenys
Lokalizacija:
* Pagal raumenų vietą skirstomi į kaukolė skliauto
raumenis, ausies raumenis, nosies, akies aplinkos
raumenis, burnos raumenis.
* Prasidėję nuo veido kaulų tvirtinasi odoje.
Funkcija:
* Susitraukdami formuoja veido raukšles ir suteikia
veidui tam tikrą išraišką.
* Užmerkia akį ir ištemdamas ašarų maišelį padeda
nutekėti ašaroms į ašarų takus – žiedinis akies raumuo.
*Užčiaupia burną – žiedinis burnos raumuo.
* Pakelia arba nuleidžia viršutinę lūpą ir burnos kampą.
 Kramtomieji 4
raumenys
• Kramtomasis raumuo
(2), m. masseter
2
• Smilkininis raumuo (4),
m. temporalis
• Šoninis sparninis
raumuo (1), m.
pterygoideus lateralis
• Vidinis sparninis
raumuo (3), m.
pterygoideus medialis
 30. Keliamasis
viršutinės lūpos
raumuo

• Kaukolės skliauto raumenys

– antgalvinis r., m. epicranius (1, 27):
• kaktinis pilvelis,pakaušinis pilvelis, sausplėvinis šalmas
• Ausies aplinkos raumenys
– Viršutinis, priekinis ir užpakalinis ausies r, m. auricularis superior, anterior, posterior (28)
• Akies aplinkos raumenys
– Žiedinis akies r., m. orbicularis oculi (3) - Antakių sutraukiamasis r., m. corrugator supercillii (2)
• Nosies raumenys, m, nasalis (šnervių odoje,silpnai išsivystę) (4,5)
• Burnos aplinkos raumenys
– Žiedinis burnos r., m. orbicularis oris (9) - Keliamasis viršutinės lūpos r., m. levator labii superioris
– Nuleidžiamasis apatinės lūpos r., m. Depressor labii inferior (12) - Didysis ir mažasis skruosto r., m. Zygomaticus major et minor (8,7)
– Juoko r., m. Risorius - Nuleidžiamasis lūpų kampo r., m. Depressor anguli oris (13)
– Keliamasis lūpų kampo r., m. levator anguli oris (6) - Žando r., buccinator (10)
Kaklo raumenys
1. Paviršiniai kaklo raumenys

Kaklo raumenys,
Lokalizacija. Sudaro paviršinį kaklo raumenų sluoksnį. Poodnis
raumuo užima visą kaklo poodį.
Funkcija
•
•
Įtempia odą - poodinis kaklo raumuo.
Suka galvą į priešingą pusę - sukamasis galvos raumuo.
m. colli
Susitraukdami abiejų pusių šie raumenys - atlošia galvą ir
atkiša smakrą.
2. Poliežuviniai kaklo raumenys
Lokalizacija
• Viršutiniai paliežuviniai raumenys yra tarp paliežuvinio
kaulo ir žandikaulio. Sudaro burnos dugną ir liežuvio
raumeninę dalį.
• Apatiniai paliežuviniai raumenys – tarp paliežuvinio kaulo
ir krūtinkaulio.
Funkcija
• Viršutiniai paliežuviniai raumenys (malamasis poliežuvio
raumuo, dvipilvis raumuo, ylinis paliežuvio raumuo,
smakrinis paliežuvio raumuo)– kelia paliežuvinį kaulą ir
nuleidžia apatinį žandikaulį.
• Apatiniai apatiniai paliežuviniai raumenys (mentinis
paliežuvio raumuo, krūtininis paliežuvio raumuo, skydinis
paliežuvio raumuo) – traukia paliežuvinį kaulą ir gerklas
žemyn.
• Abi grupės – imobilizuoja paliežuvinį kaulą ir sudaro
galimybę tempti žemyn apatinį žandikaulį. Kartu su
galvos kramtymo raumenimis atlieka kramtymo, rijimo ir
balso aparato funkcijas
3. Gilieji kaklo raumenys
1. Paviršiniai kaklo raumenys
2. Poliežuviniai kaklo raumenys Kaklo raumenys,
3. Gilieji kaklo raumenys (priekinis, vidurinis ir
užpakalinis laiptiniai raumenys, ilgasis
kaklo , ilgasis galvos, priekinis ir šoninis
m. colli
tiesieji galvos raumenys)
Lokalizacija
• Yra stuburo kaklinės dalies priekyje,
abipus stuburo, po paviršiniais kaklo
raumenimis. Išsidėstę dviem grupėmis –
lateraline ir medialine.
Funkcija . Lenkia kaklinę stuburo dalį ir galvą.
Kelia I ir II šonkaulius.
Viršutinės galūnės raumenys
Viršutinės galūnės Deltinis raumuo

raumenys
Skirstomi į:
1. Pečių lanko raumenys
2. Rankos raumenys
2.1. Žasto raumenys
2.2. Dilbio raumenys
2.3. Plaštakos raumenys
 Viršutinės galūnės
raumenys
1. Pečių lanko raumenys
Lokalizacija
• Prasideda nuo pečių lanko kaulų,
prisitvirtina prie žastikaulio, beveik iš visų
pusių gaubia peties sąnarį.
• Pasidalija į du sluoksnius:
– Paviršiniame sluoksnyje – deltinis raumuo
(ankstesnėje 67 skaidrėje)
– Giliajame - kiti penki raumenys
(antdyglinis (7), podyglinis (8), didysis (9) ir
mažasis (5) apvalieji ir pomentinis
(6)raumenys)
Funkcija
• Atitraukia žastą – deltinis ir antdyglinis
raumenys
• Suka žastą į išorę – podyglinis ir mažasis
apvalusis raumenys
• Suka žastą į vidų – didysis apvalusis ir
pomentinis raumenys.
 Viršutinės galūnės
raumenys
2. Rankos raumenys
2.1. Žasto raumenys
Lokalizacija
• Iš visų pusių gaubia žastikaulį.
• Prasideda nuo mentės ir žasto viršutinio
trečdalio, o tvirtinasi prie dilbio, žemiau
alkūnės sąnario.
Skiriamos dvi grupės:
• Priekinė (dvigalvis žasto (2), žastinis (4),
snapinis žasto (3) raumenys)
• Užpakalinė grupė (trigalvis raumuo (10))
Funkcija
• Visi judina dilbį per alkūnės sąnarį.
• Priekyje esantys (dvigalvis žasto, žastinis ir
snapinis žasto) raumenys – lenkia dilbĮ.
• Žasto užpakalyje esantis trigalvis raumuo –
tiesia dilbį.
2.2. Dilbio raumenys
2.3. Plaštakos raumenys
 Viršutinės galūnės
raumenys
2.2. Dilbio raumenys
Lokalizacija
• Apsupa dilbio kaulus.
• Skiriamos priekinė ir užpakalinė raumenų grupės.
– Priekinės grupės raumenys – prasideda nuo žastikaulio vidinio
antkrūmplio.
– Užpakalinės grupės raumenys prasideda nuo šoninio žastikaulio
antkrūmplio.
• Apatiniame dilbio trečdalyje raumeninės dalys pereina į
sausgysles, kurios tvirtinasi prie riešakaulių arba prie
pirštakaulių.
Funkcija
Priekinės grupės raumenys:
• Stipininis (5) ir alkūninis (7) riešo lenkiamieji raumenys
lenkia plaštaką ir pirštus
• Paviršinis (8) ir gilusis (11) pirštų lenkiamieji raumenys
lenkia pirštus
• Apvalusis (3) ir kvadratinis nugręžiamieji raumenys
gręžia dilbį į vidų
• Ilgasis delno (6) lenkia plaštaką. Kartu su žasto priekinės
grupės raumenimis lenkia dilbį.
Užpakalinės grupės
Viršutinės galūnės raumenys (tęsinys)
Užpakalinės grupės dilbio raumenys
•Ilgasis (1) ir trumpasis (2) stipininiai riešo
tiesiamieji raumenys, alkūninis riešo
tiesiamasis (5) raumuo tiesia plaštaką
•Pirštų tiesiamasis raumuo (3) tiesia pirštus
•Atgręžiamasis raumuo (7) gręžia dilbį į išorę
ir kartu su užpakaline žasto raumenų grupe –
tiesia dilbį.
 1 Viršutinės galūnės,
rankos raumenys
2.3. Plaštakos raumenys
3 Lokalizacija.
Yra tik delninėje pusėje. Skirstomi į tris
grupes:
2 • Lateralinė (1), nykščio pakylos
raumenų grupė
• Medialinė (2), mažylio pakylos
raumenų grupė
4 • Vidurinė delno raumenų (3)
grupė – silpniausi, iškloja delną.
Funkcija
Vidurinės grupės raumenys
• sliekiniai raumenys (4), lenkia II-V
pirštų pamatinius pirštakaulius
• Tarpkauliniai (5) – suglaudžia ir
5 išskečia pirštus.
 Plaštakos raumenys
Lateralinė (1), nykščio pakylos raumenų
grupė
•trumpasis atitraukiamasis (1) rankos nykščio
raumuo
•trumpasis lenkiamasis (2) rankos nykščio r
raumuo
•priešpriešinis (priešpastatomasis )rankos nykščio
1 3 raumuo
2 •pritraukiamasis rankos nykščio raumuo
4
Medialinė (2), mažylio pakylos raumenų
grupė
•trumpasis delno raumuo
•atitraukiamasis mažylio raumuo (3)
•trumpasis mažylio lenkiamasis (4) raumuo
•priešpriešinis mažylio raumuo
Pakylų raumenys vadinami pagal jų
atliekamą funkciją.
 Peties sąnarys
Saugo jį nuo išnirimo:
• pečių lanko raumenys
• krūtinės galūniniai
raumenys
• nugaros paviršiniai
galūniniai raumenys
 Pažasties ertmė, cavitas axillaris
Lokalizacija
• Tarp viršutinės galūnės ir liemens
Sienos
• Priekinę sieną sudaro
– didysis krūtinės raumuo (1) 1

– mažasis krūtinės raumuo (2)

• Užpakalinę sieną sudaro
– platusis nugaros raumuo 2
– didysis apvalusis raumuo
• Iš lateralinės pusės – žastas
• Iš medialinės – krūtinės siena
(priekinis dantytasis raumuo (3)) 3

• Pažasties ertmė užpildyta riebaliniu

audiniu, limfmazgiais,
kraujagyslėmis ir nervais.
• Per viršutinė atvarą ji susisiekia su
kaklo sritimi.
 Alkūnės duobė,
fossa cubiti
• Tarp žasto ir dilbio.
• Rombo formos.
• Dugną sudaro žastinis
raumuo (2).
• Iš apačios ją riboja;
– apvalusis nugręžiamasis
raumuo (3)
– žastinis stipinkaulio
raumuo (4)
Apatinės galūnės raumenys
 Apatinės galūnės raumenys
Skirstomi į:
1. Dubens raumenys
Prasideda nuo dubens kaulų
ir prisitvirtina prie
šlaunikaulio. Judina
šlaunikaulį.
2. Kojos raumenys
Prasideda nuo dubens ar
kojos kaulų ir prisitvirtina
prie kojos kaulų. Jie
skirstomi į:
2.1. Šlaunies raumenys
2.2. Blauzdos raumenys
2.3. Pėdos raumenys
1. Dubens raumenys
Lokalizacija Apatinės galūnės
raumenys
• Iš visų pusių apgaubia klubo sąnarį.
• Skirstomi į priekinę ir užpakalinę
grupes.
Funkcija
Judina šlaunį įvairiomis kryptimis:
• Priekinės grupės raumenys (klubinis
juosmens raumuo) lenkia šlaunį ir suka
ją į išorę.
• Užpakalinės grupės raumenys (didysis,
vidurinis, mažasis sėdmens raumenys,
kriaušinis raumuo, kvadratinis šlaunies
raumuo ir kt.) – tiesia, lenkia,
atitraukia ir suka į vidų ir išorę šlaunį
• Išlaiko liemenį vertikalioje padėtyje -
užpakalinės grupės didysis sėdmens
raumuo.
• Lenkia liemenį – priekinės grupės
klubinis juosmens ir mažasis juosmens
raumenys.
• Didelis krūvis jiems tenka greito ėjimo
ir bėgimo metu.
 Apatinės galūnės raumenys
1. Dubens raumenys
– Priekinės grupės raumenys
• Klubinis juosmens raumuo.
3
Užpildo visą klubinę duobę.
Skiriamos dvi jo dalys:
– Klubinis raumuo (1)
– Didysis juosmens
1 raumuo (2)
Lenkia šlaunį ir suka ją į
2
išorę.
• Mažasis juosmens raumuo
(3)
Lenkia juosmenį
2
3
Apatinės galūnės
raumenys
1
Dubens raumenys
•Užpakalinės grupės raumenys
• didysis sėdmens raumuo (1)
• vidurinis sėdmens raumuo (2)
• mažasis sėdmens raumuo (3)
4
• kriaušinis raumuo (4)
• kvadratinis šlaunies raumuo
(5)
– tiesia, lenkia, atitraukia ir suka į
vidų ir išorę šlaunį.

5
Apatinės galūnės, kojos 2.1. Šlaunies raumenys
raumenys Lokalizacija. Prasideda nuo dubens
ar kojos kaulų ir prisitvirtina prie
kojos kaulų.
Skirstomi
• Priekinė grupė. Keturgalvis
šlaunies raumuo (tiesusis
šlaunies raumuo (3), šoninis (4),
vidinis (5) ir tarpinis platusis
1
šlaunies raumuo), sąnarinis kelio
raumuo, siuvėjo (9) raumuo.
• Vidinė grupė. Skiauterinis
raumuo (7), ilgasis (8), trumpasis
ir didysis (11) pritraukiamasis
raumuo, grakštusis raumuo (10)
• Užpakalinė grupė. Pusgyslinis
raumuo (4), pusplėvinis raumuo
(3), dvigalvis šlaunies raumuo
(2).
 2.2. Blauzdos raumenys
Apatinės galūnės, Priekinės grupės raumenys (A pav.)
• Priekinis blauzdos raumuo (2) tiesia ir suka į
kojos raumenys •
išorę pėdą.
Ilgasis tiesiamasis pirštų (3) raumuo tiesia pėdą ir
II-V pirštus.
• Ilgasis tiesiamasis kojos nykščio (5) raumuo tiesia
nykštį ir pėdą.
Užpakalinės grupės raumenys (B pav.) Išsidėsto
dviem sluoksniais
• Paviršiniame sluoksnyje yra trigalvis blauzdos
raumuo jį sudaro dvilypis blauzdos (1,2) ir
plekšninis blauzdos (4) raumenys. Visų trijų jo
galvų sausgyslės susijungia į vieną kulninę Achilo
sausgyslę, kuri yra storiausia visame kūne.
Dvilypis blauzdos raumuo lenkia blauzdą ir pėdą,
o plekšninis – lenkia ir atgręžia pėdą.
• Giliojo sluoksnio raumenys. Pakinklinis raumuo
lenkia ir suka į vidų blauzdą. Užpakalinis
blauzdos raumuo lenkia ir suka į išorę blauzdą.
Ilgasis lenkiamasis pirštų ir kojos nykščio
raumenys lenkia pirštus.
Šoninės grupės raumenys. Ilgasis ir trumpasis
šeiviniai raumenys lenkia ir atitraukia pėdą.
Apatinės galūnės raumenys
2.2. Blauzdos raumenys
• Užpakalinės grupės raumenys.
Išsidėsto dviem sluoksniais
– Paviršiniame sluoksnyje
– Giliojo sluoksnio raumenys.
• Pakinklinis raumuo (6) lenkia
ir suka į vidų blauzdą.
• Užpakalinis blauzdos
raumuo (7) lenkia ir suka į
išorę blauzdą.
• Ilgasis lenkiamasis pirštų (8)
ir kojos nykščio (9)
raumenys lenkia pirštus.
• Šoninės grupės raumenys. Ilgasis ir
trumpasis šeiviniai raumenys lenkia
ir atitraukia pėdą.
 Apatinės galūnės,
kojos raumenys
2.2. Blauzdos raumenys
• Užpakalinės grupės raumenys.
• Šoninės grupės raumenys.
– ilgasis šeivinis raumuo
– trumpasis šeivinis raumuo
lenkia ir atitraukia pėdą.
 Apatinės galūnės raumenys
2.3. Pėdos raumenys
Lokalizacija
• Skirstomi į pėdos nugaros ir pado raumenis.
• Pėdos nugaros raumenys yra nugariniame pėdos
paviršiuje, tiesiog ant pėdos kaulų.
• Pado raumenys yra geriau išsivystę negu pėdos
nugaros raumenys. Skiriamos kojos nykščio
(atitraukiamasis, pritraukiamasis, trumpasis
lenkiamasis kojos nykščio raumenys), mažylio
(atitraukiamasis, trumpasis lenkiamasis mažylio
raumenys) raumenų pakylų bei vidurinė (trumpasis
lenkiamasis pirštų raumuo, kvadratinis pado, sliekiniai
raumenys, padiniai ir nugariniai tarpkauliniai
raumenys) raumenų grupės.
Funkcija
• Pėdos nugaros raumenys tiesia pirštus.
• Pado raumenys.
– Pakylose esantys raumenys vadinami atliekamų
funkcijų pavadinimais: kojos nykščio
pritraukiamasis raumuo, mažojo piršto
trumpasis lenkimasis raumuo ir kt.
– Vidurinės grupės raumenys lenkia pirštus, juos
suglaudžia bei skečia.
 Apatinės galūnės topografija
• Iš mažojo dubens į medialinę šlaunies pusę atsiveria užtvarinis kanalas. Jo sienas
sudaro bevardė gaktikaulio vaga ir vidinis bei išorinis užtvaros raumenys.
• Šlaunį nuo priekinės pilvo sienos skiria kirkšninis raištis. Tarp jo ir dubens kaulų
yra kirkšninis plyšys, kurį raištis padalija į dvi angas: lateralinę raumeninę ir
medialinę gyslinę:
– Per raumeninę angą į šlaunį eina klubinis juosmens raumuo, ir šlaunies nervas.
– Per gyslinę – šlaunies arterija ir vena.
• Šlaunyje tarp priekinės ir vidinės grupės raumenų susidaro priekinė šlaunies anga:
– Apatiniame šlaunies trečdalyje ji virsta pritraukiamųjų raumenų kanalu ir atsiveria į pakinklio
dueobę.
• Pakinklio duobė, fossa poplitea, yra kelio sąnario užpakalyje. Ji yra rombo formos.
Iš viršaus ją riboja užpakaliniai šlaunies raumenys, o iš apačios – užpakaliniai
blauzdos raumenys.
• Iš pakinklio duobės prasideda blauzdos kanalas. Jis eina išilgai blauzdos tarp
paviršinių ir giliųjų raumenų.