Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. • Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. • Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greit juda. • Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė, kaip 269km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8min. • Saulės užtemimas gali įvykti tik per JAUNATĮ. Saulės užtemimų rūšys: • Dalinis užtemimas • Žiedinis užtemimas • Visiškas užtemimas • Hibridinis užtemimas Dalinis užtemimas
• Dalinis užtemimas vyksta, kai
Mėnulis uždengia tik dalį Saulės. Dalinio užtemimo fazės būna prieš visišką užtemimą ir po jo. Žiedinis užtemimas
• Žiedinis užtemimas vyksta tuomet, kai
stebėtojo akys, Mėnulio ir Saulės centrai išsirikiuoja vienoje tiesėje. Taip atsitinka, kai Mėnulis būna labiau nutolęs nuo Žemės ir jo kampiniai matmenys tampa mažesni už Saulės. Taip susidaro žiedinis užtemimas, kadangi Saulė didesnė. Visiškas užtemimas
• Visiškas užtemimas būna tada, kai
Saulės kampiniai matmenys yra mažesni arba lygūs Mėnulio kampiniams matmenims (stebint iš Žemės) ir susidaro visiškas Saulės užtemimas. Jis paprastai trunka apie 7,5 minutės. Hibridinis užtemimas • Kartais būna ir žiedinių – visiškų užtemimų, kuris vienoje vietoje žiedinis, o kitoje vietoje visiškas. Tai būna itin retai. Mėnulio užtemimas • Įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio. • Priklausomai nuo to, ar Žemės šešėlis krinta ant Mėnulio paviršiaus, ar tik ant dalies, įvyksta visiškas arba dalinis Mėnulio užtemimas. • Šešėlio ir apšviestos Mėnulio dalies riba vadinama terminatoriumi (pilkoji linija). • Mėnulio užtemimas gali vykti tik per PILNATĮ. • Dėl Saulės šviesos lūžimo Žemės atmosferoje net ir visiško užtemimo metu Mėnulis nedingsta, o tampa blankiai raudonas. • Žemės atmosfera sugeria mėlynuosius spindulius ir praleidžia raudonuosius, kurie apšviečia Mėnulį. • Visiškasis užtemimas vyskta iki 1h 40min. • Dalinis užtemimas iki 3-4h. trukmės.