Professional Documents
Culture Documents
TeTri orSabaTi
orSabaTi
sazogadoebrivi Jurnali
# 1, ianvari, 2011
garekanze:
moZraobis Teatri
bolo gverdi:
fotografi: nino subeliani
Jurnalis masalebis
gamoyeneba
www.tetriorshabati.blogspot.com unebarTvod an
wyaros miuTiTeblad
CaiTvleba saavtoro
uflebebis darRvevad
3
sarCevi
es kavkasiuri
nomris stumari solidarobis idea da
saerTod, adamianur enaze
laparaki Cvens nacionalur
sad saubroben sikeTisa da siyvaru
umciresobebTan, kavkasiel
lis enaze?! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
mezoblebTan, ucxosTan
55 wliani gza varskvlavobamde . . . . . 7 Tu axlobelTan, imdenad
gvaerTianebda es yvelas,
sxvenSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 rom arc erTi dRe ar Segviwyvetia muSaoba, roca
araferi funqcionirebda TbilisSi.
sazogadoeba gv. 6
aq sul elian . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
samarTali
policiels
`gonivruli eWvi~?! . . . . . . . . . . . . . . . 20 quCaSi nebism
ieri moqalaqis
SeCerebis
ufleba aqvs.
mecniereba SeCerebis
safuZveli
qarTuli `maCu-piqCu~ . . . . . . . . . . . . 21 ki seiZleba
gaxdes mxolod
teqnologiuri aRmoCenebi . . . . . . . . . 24 misi `gonivru
li eWvi~ piris
mier danaSaulis SesaZlo Cadenis Sesaxeb. amisaTvis,
mrgvali magida sasamarTlosa da prokuraturis nebarTva saWiro ar
aris.
makkreikerebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 gv. 20
4
sarCevi
`warmoidgineT,
TxuTmeti ganaTleba
aTasi adamiani
erT dReSi 18+ arasrulwlovnebi da pornogra
rom Sexedavs fia. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
saqarTvelos ganaTleba evropaSi . . . . . . . . . . . . . . . 27
mTel
istorias~. leqsi, romelic yvelas xalxuri ego-
na . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
gv. 21-23
problema
tuberkulioziT daavadebulis adgi
li `konteinerSia~ . . . . . . . . . . . . . . . 30
muxianis samxedro
dasaxlebaSi, eklesiis tradiciebi da crurwmenebi
gverdiT, patara kon
teineri dgas. erTi rogor afrTxoben qajebs saqarT
SexedviT, warmodgenac veloSi?! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
gagiWirdebaT, rom aq Savma katam gadagirbinaT?! _ gza mSvi
vinme cxovrobs. Tumca,
ninos da beqas es kon dad ganagrZeT... . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
teineri saxlis magivrobas uwevs. konwiaSvilebis
oTx suliani ojaxi aq ukidures gaWirvebaSi cxov portreti
robs.
`SegvamZiva siyvarulma~. . . . . . . . . . . . 34
gv. 30-31
xelovneba
5
nomris stumari
sad saubroben
sikeTisa da
siyvarulis enaze?!
stumrad `kavkasiuri saxlis~ TavmjdomaresTan,
mweral naira gelaSvilTan
nino kveselaZe
qalbatono naira, rogorc viciT, “kavkasiuri saxli” saSiS
roebis winaSe dgas. gamosulia brZaneba, romlis safuZvelzec,
Tqveni oTxsarTuliani Senoba gadaecema “smirnovis muzeums”,
Tumca es brZaneba droebiT SeCerebulia?!
es ar aris gamarTlebuli da SesaZlebeli arc iuridiu
lad, arc zneobrivad da logikurad. “smirnovebis muzeumi”
kavkasiuri saxlis organul nawils warmoadgenda, igi Cven Sevi
naxeT da gadavarCineT. muzeumi ganTavsebuli iyo oTx oTaxSi,
daaxloebiT oras kvadratul metrze. evropulma fondma „hori ma da pirovnebam, Cvenma Tanamoqalaqem emil mahmudovma Cveni
zontma“ avariuli Senobis restavracia-rekonstruqciis Sede SekveTiT Wabua amirejibis „daTa TuTaSxia“ Targmna azer bai
ja
gad “kavkasiuri saxlisTvis” Seqmna oTxsarTuliani rezidencia, nul enaze. mTeli azerbaijanuli diaspora aq iyo da arc erTi
raTa mis mier dafinansebul samSvidobo da saganmanaTleblo televizia ar movida. saxelmwifo viTom kavkasiuri solidaro
proeqtebs yvelanairi xelSewyoba hqonoda. Cven xom erTdrou bis kurss axorcielebs, da Jurnalistebi amxela kulturul
lad rogorc samSvidobo, aseve kulturul-saganmanaTleblo da sazogadoebriv faqtis mniSvnelobas ver aRiqvamen.
organizacia varT. Cvens proeqtebs afinansebda da afinansebs aseve, gvaqvs devnilebisa da socialurad daucveli bavS
fondi “horizonti” sxva dasavlur fondebTan erTad. maSasa vebisTvis sakvirao skola, romelic Cven mier SemuSavebuli
dame, Senobac amitom Seqmna, rogorc ofisi, rogorc saSualeba Zali an saintereso saganmanaTleblo programiT muSaobs. es
am proeqtebis ganxorcielebisaTvis. amitom daido Sesabamisi skola imde nad uyvarT bavSvebs, rom erTi saaTiT adre modian.
xelSekrulebac kulturis saministrosTan. xelSekruleba iT eqvsi Tve grZeldeba TiToeuli jgufis swavleba. Seiswav
valiswinebs, rom Tu vinme rodesme am Senobas “kavkasiur saxls” lian kavkasias, konfliqtebis mogvarebas, geografias, qarTuls,
waarTmevs, fondi itovebs uflebas ukan moiTxovos Tanxa, rac xatvas, Zerwvas, Wadraks, filmis gadaRebas. magram am skolis
daxarja am Senobis aRdgenaSi. prezidentis brZaneba arRvevs damTavrebis Semdeg, srodesac bavSvi Tavis socialur garemoSi
am xelSekrulebas da „kavkasiuri saxlis“ ufleba-monacvled marto rCeba, Zalian uWirs da uCndeba survili dabrundes
cxaddeba „smirnovis muzeumi.“ am SemTxvevaSi prezidenti CvenTan. da isev modis. ar tovebs „kavkasiur saxls“. matu
kulturis saministrom SecdomaSi Seiyvana, raTa Tavisi miznebi lobs bavSvebis ricxvi, adis eqvsasamde. vcdilobT urTierTo
ganexorcielebina. kacma ar icis, ras moemsaxureba `kavkasiuri bis sxvadasxva forma movnaxoT: vawyobT eqskursiebs, TeatrSi
saxlis~ adgilas Seqmnili rusuli kulturis saxli, vfiqrobT, migvyavs...
ruseTis miznebs, romelic imTaviTve ebrZoda `kavkasiur saxls~ meore didi proeqti...
da am brZolaSi saqarTvelos moqalaqeebsac iyenebda. kultu es aris kavkasiologiuri saxalxo universiteti. modian
ris saministros mier Seqmnili dokumenti TiTqmis kriminalur axal gazrdebi, TveSi ramdenime dRe da intensiurad swavloben
paragrafebs Seicavs. igi moiTxovs am oTx sarTulze arse kavkasias, sxvadasxva parametrSi. universitetSi nebismiers Seu
buli mTeli qoneba, rusul muzeums gadaeces. es qoneba ki Zlia mosvla. arc asakia SezRuduli, arc profili. es pro
arasamTavrobo organizaciisa da TanamSromlebis sakuTrebaa. aq eqti Semdeg serTifikats iZleva. gvaqvs, rogorc qarTuli, aseve
aris piradad Cemi qonebac. Cven bevri ram mogvqonda saxlebidan, rusuli fakulteti. swavloben CeCnebi, daRestnidan Camosuli
raTa kavkasiur saxlSi kulturisa da xelovnebis Sesaferisi bavSvebi, aqauri azerbaijanelebi, somxebi. Aaq ar aris sqema
atmosfero Seqmniliyo. axla ukve fondi „horizonti“ TviTon turi swavleba, aq CarTulia filmi, simRera, cekva. yvelaferi,
moqmedebs da ra gadawyvetilebasac miiRebs, ise iqneba. igi raTa igrZnon da Seiswavlon kavkasia. asec grZeldeba wlebis
agrovebs yvelanair dokumentacias da Targmnis inglisurad. manZil ze, amasac fondi „horizonti“ afinansebs.
CvenTvis mTavari ar aris grantebi. vidre saerTod mivi kinostudia kavkasiur saxlSi...
RebdiT daxmarebas dasavluri organizaciebisagan, yvelafers ,,kavkasiur saxlSi“ arsebobs kinostudiac. viRebT dokumen
vakeTebdiT TviTon, SiSveli xelebiT, naxevrad mSivrebi. es tur filmebs. Cveni ori ukanaskneli filmi iyo: „ukanaskneli
saxli garemontebuli ar iyo, saSinlad cioda, daTareSobdnen devnilebi“, romelSic dasmulia problema, ratom davkargeT
virTxebi. samsaxurSi fexiT davdiodiT. visxediT sibneleSi, samxreT oseTi da ra bedi ewiaT im adamianebs, romlebic iq
mag
ram Cems TanamSromlebsac da mec imdenad gviyvarda es saxli, cxovrobdnen da „fSavi – Cumi samyaro“. Cven vaCveneT fSavi da
es kavkasiuri solidarobis idea da saerTod, adamianur enaze gavaxseneT saqarTvelos, rom esec saqarTveloa, rom arsebobs
laparaki Cvens nacionalur umciresobebTan, kavkasiel mezo vaJa-fSavelas kuTxe. ra mdgomareobaa axla iq, ra simdidres
blebTan, ucxosTan Tu axlobelTan, imdenad gvaerTianebda es faravs es kuTxe, ra silamazes, rogori adamianebi cxovroben,
yvelas, rom arc erTi dRe ar Segviwyvetia muSaoba, roca ras fiqroben isini Cvenze, dedaqalaqze, saqarTveloze.
araferi funqcionirebda TbilisSi. yovelTvis veubnebi axal Zalzed mniSvnelovania agreTve saliteraturo, religiur-
gazrdebs, rodesac isini organizaciebs qmnian, rom Tu maTi filosofiuri Jurnali `afra~ da rusulenovani, sazogadoe
mizani mxolod fulis Sovnaa, naklebad daexmareba RmerTi. ai, briv-politikuri Jurnali `kavkazski akcent~. guli mwydeba,
es aris Cveni gamocdileba. rom finansebis arqonis gamo Sewyda Zalian saWiro da sayva
`kavkasiuri saxli~ dRes... reli Jurnalis `Cveni sofeli~ gamocema. `kavkasiuri saxli~
dRes am SenobaSi arasamTavrobo organizacia `kavkasiuri mravalprofiliani organizaciaa da yvelafers ver CamoTvli.
saxli~ muSaobs. gvaqvs erTjeradi da mravalwliani proeqtebi. magaliTad, Cveni regionuli muSaoba, kerZod, kaxeTSi, imde
magaliTad, “kulturis kalendari.” nacionaluri umciresobebis nad ganivrco, rom saWirod CavTvaleT calke organizaciad
warmomadgenlebi aRniSnaven dResaswaulebs, iubileebs da a.S. gamogveyo. Tqven es yvelaferi Cvens vebgverdze SegiZliaT
magaliTad,erT-erTi bolo RonisZieba: SesaniSnavma mTargmnel naxoT. caucasianhouse.ge
6
55 wliani gza
varskvlavobamde
sofo afciauri
sxvenSi...
nino kveselaZe nino kveselaZe
100-ze meti kinoroli da uamravi dasamaxsovrebeli saxe i. WavWavaZis gamzirze amayad mdgari sadarbazos
Teatris scenaze. marjaniSvilis Teatris win Tengiz arCvaZis sxvenSi, Tengiz mirzaSvilis, igive ,,CufCikas” saxe
varskvlavi gaixsna.
Tamar sxirtlaZe, givi berikaSvili, sofiko Wiaureli, oTar
losno imaleba. is savsea Zveli qarTuli xalxu
meRvineTuxucesi da guranda gabunia – marjaniSvilis Teatris ri sayofacxovrebo nivTebiT. kedlebi morTulia
win, varskvlavebis xeivans Tengiz arCvaZis saxelobis varskv naxatebiT, romlebic Tavisi sisadaviTa da ubra
lavi Seemata. zustad 28 wliani pauzis Semdeg, Temur Cx loebiT gamoirCevian. funjebi, saRebavebi, akvareli,
eiZis speqtakli “asi wlis Semdeg” specialurad am dRisTvis furclebi, saxatavi rveulebi da patara, mrgvali
aRdga. Tengiz arCvaZe 1982 wels dadgmul speqtaklSi ilia
WavWavaZis rols asrulebda. scenaze gacocxlebuli “mgzavris fanjrebi, aucileblad mii pyroben Tqvens yuradRe
werilebis,” “kacia adamianis” da “oTaraanT qvrivis” avtoris bas.
teqsti Tengiz arCvaZes mihyavda. speqtakli reJisorma dimit 2001 wlis 15 maiss, wilad mxvda bedniereba, vwve
ri xvTisiaSvilma aRadgina. saRamoSi monawileobas msaxiobis odi am saxelosnos. myudro da sasiamovno garemo,
yvela partniori da megobari iRebda. Tengiz arCvaZe: “ra Seg romelic sacxovrebeli saxlisas hgavda, savse iyo
rZneba unda mqondes, 79 wlis kaci var, uxerxuli grZnoba maqvs
naxatebiT.
TeTrwvera, ubralo jinsis qurTukSi gamowyo
bili sasiamovno garegnobis mamakaci, romelic ara
sodes getyodaT uars saubarsa da Sexvedrebze,
Zalian iyo Sewuxebuli “d” –sa da “T”–s aRre
vis problemiT da Tu saubrisas wamogcdebodaT
,,kargiT,” is aucileblad gi pasuxebdaT: „diaxT“,
raTa TqvenTvis eCvenebina, ramdenad arasasiamovno
da yurismomWrelia araswori gamoTqmebi.
Tu erTxel mainc gyavT nanaxi, aucileblad mix
vdebiT visze vsaubrob.
Tbilisis 122–e skolis, qarTuli enisa da li
teraturis pedagogi, mudmivad awyobda Sexved rebs
saintereso adamianebTan. batoni Tengizic xSirad
ubralod. 55 weli var scenasa da ekranze.”
stumrobda skolasa da bavSvebs.
Tengiz arCvaZe marjaniSvilis TeatrSi 50-iani wlebis
bolodan moRvaweobda. mas naTamaSebi aqvs kinofilmebSi: “xevis
beri goCa”, “keTili adamianebi”, “didostatis marjvena”, “daTa
TuTaSxia”, “Sexvedra mTaSi” da sxva. ambobs, rom kinos da
Teatrs erTmaneTs ver Seadarebs, Tumca Teatri ufro cocxali
da SemoqmedebiTia. “es igivea, rom giTxran, romeli xeli girCev
niao. magram, ra Tqma unda, Teatri sjobs, mayurebelTan uSualo
da cocxali urTierToba gaqvs. kino popularobisTvis aris
kargi, magram msaxiobisTvis Teatri gadamwyvetia.”
Tengiz arCvaZem msaxioboba jer kidev bavSvobaSi gadaw
yvita. pionerTa sasaxlem msaxiobis cxovrebaSi gadamwyveti
roli iTamaSa. “bavSvobaSi vxatavdi da pionerTa sasaxlis
samxatvro wreze davdiodi, omis Semdgomi periodi iyo. gver
diT dramatuli wre arsebobda da iq mimiwvies, momewona da
orivegan davdiodi. Semdeg, TandaTan davkavdi dramatul wreSi
da xatvas veRar vaswrebdi. aqedan daiwyo Cemi msaxiobobiT
daintereseba. iqidan aRar gamWirvebia, ukve gvicnobdnen. me,
zina kverenCxilaZe, guram saRaraZe, oTar meRvineTuxucesi, leo
anTaZe pirdapir movxvdiT TeatralurSi. meoTxe kursze viyavi, uyvarda maTTan saubari sxvadasxva Temaze: xe
marjaniSvilis Teatrma rom wamomiyvana da mas Semdeg ukve 55 lovnebaze, istoriasa Tu literaturaze. bavSve
welia aq var”. bic sulganabuli usmendnen da misgan bevr rames
Tengiz arCvaZes 2 qaliSvili hyavs. pirveli Svili 25 wlis
asakSi SeeZina. “24 wlis viyavi, roca davqorwindi. 26-is rom
swavlobdnen. swored am megobrobis wyalobiT
gavmxdariyavi mere aRar davqorwindebodi, imitom, rom rTuli aRmovCndiT mis saxelosnoSi. man, saintereso
cxovreba dadga. omis Semdgomi periodi iyo”. saubris Semdeg, uSurvelad dagvasaCuqra Tavisi
Tengiz arCvaZe SoTa rusTavelis, kote marjaniSvilis da naxatebiT ...
sxva saxelmwifo premiebis laureatia. “ sikeTes, kargad yofnas mas Semdeg amSvenebs Cems saxls Tengiz
da bednierebas vusurveb mTel saqarTvelos, Tqvens Jurnals
ki mkiTxvels da tiraJis gamravlebas. studentebs getyviT,
mirzaSvilis sami naxati, romelTac maSinve ic
rom unda iswavloT, siRrmiseulad unda daeufloT profesias. nobs ,,CufCikas“ Semoqmedebis Tayva
nismcemeli,
exla Tu ar moindomeT, Semdeg aRar dagrCebaT magisTvis dro. mis ganumeorebel xelweras, sadas, qarTulsa da
rac SeiZleba meti codna SeiZineT. erTi saqmis codna cotaa”. momxibvlels.
7
sazogadoeba
aq sul elian...
nazi gamgebeli
8
sazogadoeba
martosulobidan Tavisuflebamde
nazi gamgebeli
Tini 22 wlisaa. is saqarTveloSi daibada da gaiz vlaparakobdi, rasac ganvicdidi, ver vigebdi, rom me erTi
arda.Uuyvars aqauroba, Tumca tradiciebisa da mental viyavi da isini gacilebiT metni, vinc me ver migebda.
itetis bevri niuansi dRemde ver gaigo da xSirad aqvs zogjer, roca rames vityodi da aravin garSemo ar
gancda, rom sakuTar qveyanaSi Tavs ise grZnobs, rogorc meTanxmeboda, kompleqsi miCndeboda, rom iseTi ar viyavi,
cixeSi da erTi suli aqvs, sazRvargareT wavides samuda rogorc sxva da vfiqrobdi, raRac mWirda da amas Za
mod sacxovreblad. lian ganvicdidi.” Tini marTlmadideblobas ar ewinaaR
Tinis hyavs mSoblebi, Zma, naTesavebi da megobrebi, Tum
mdegeba, magram Taviseburad swams. misTvis RmerTi erTia
ca fiqrobs, rom misi axloblebi kargad iqnebian, roca da ra erqmeva mas da sad ilocebs, ara aqvs mniSvnelo
Tini iq iqneba, sadac Tavs yevlaze Tavisuflad da bed ba: eklesiaSi, sinagogasa Tu meCeTSi.Aar esmis mRvdeli
nierad igrZnobs. Tavisi pataraoba ar axsovs da saer gaugebrad ratom laparakobs. STabeWdileba rCeba, rom
Tod bevri ram. 16 wlisas depresia daemarTa, ramac mis erTi suli aqvs morCes, rom wavides, xolo mas surs
mexsierebaze didi kvali datova. mxolod is axsovs, rom gaigos ras qadagebs moZRvari. Mmisi azriT, religia unda
sul Cafiqrebuli dadioda, Ffiqrobda, fiqrobda: “oRond iyos mdgradi da ara progresirebadi, anu rogoric iyo
martos fiqri ar SemeZlo”, _ ambobs is. aTi saukunis win da Tundac ufro adre. is fiqrobs, rom
gulCaTxrobili iyo da Tavis dardebs veravis umxel eklesiaSi siaruli da marxva modaSi Semovida, rac dauS
da, dRemde misi ganuyreli da uerTgulesi megobari vebelia. ixsnebs, rom erTxel is da misi megobrebi anan
dRiuria, romelsac misi yvelaze metad esmis. sxvebi uris eklesiaSi iyvnen. mas egvi pturi anxi ekeTa _ mzisa
eubnebian, rom is bavSvobidan gamorCeuli iyo da danar da maradiuli sicocxlis simbolo, romelic faraonebis
Cenebs ar hgavda. rogorc Tini ambobs, nevrozi jer kidev ski ptrebze iyo gamosaxuli. eklesiis ezoSi myofma orma
muclad yofnis periodidan aqvs, radgan dedam orsulo qalbatonma wivil-kivili daiwyes mis danaxvaze da sul
bisas stresi gadaitania. 1 wlis iyo, mamis megobarma eSmakis mociquli eZaxes. Mmisi azriT, morwmune adamiani
fexebiT rom dakida da orive fexi amougdo, amas mohyva ase ar unda iqceodes.
xangrZlivi yofna TabaSirSi da mxolod 3 wlisam SeZlo ar moswons, rom CvenTan sxvebis mosawonad unda icxov
gavla, manamde muxlebiT gadaadgildeboda da es gaxda ro. “sazogadoeba cxovrobs sxvisi cxovrebiT: sxvi si me
deformirebuli fexebis mizezi. 5 wlis iyo, roca masze tad ainteresebT, vidre Tavisi.
ufrosma gogonam ise waaqcia, rom cxviris operacia das saqarTveloSi SeiZleba erTdroulad pirjvris gada
Wirda. dRemde ainteresebs, rogori iyo misi namdvili werac da dedis ginebac.
cxviri da fexebi. saqarTveloSi dRemde iTvleba, rom Tu qali 30-s
cxra wlisam aqtiurad daiwyo eklesiaSi siaruli, gadacda da Tayvanismceleli gamouCnda, colad unda ga
hyves. mniSvneloba ar aqvs, is Tayvanismcemeli vin iqneba.
iTvleba, rom umamo gogo (biWi) Zalian sawyalia da
yvelas unda ecodebodes. maTze laparakis dros aucileb
lad unda aRiniSnos, rom `umamoa, sawyali~.
iTvleba, rom qalisTvis 100 laric mSvenieri xel
fasia.
qali Tu eweva, bozia.
udi plomo rZali/siZe/coli/qmari “grexia”, “naswavli~
unda iyos, mniSvneloba ar aqvs TavSi ramdeni uyria (an
saerTod Tu uyria), mTavaria, di plomi hqondes.
bavSvi aucileblad 1 wlis Tavze unda gamoiCekos.
biWma mTeli cxovreba mSoblebTan unda icxovros.
“gerlfrendi” an “boifrendi” Tu gyavs cudi yofaqce
es 16 wlamde gagrZelda. mere gauCnda uamravi kiTxva, vis xar.”
romlebze pasuxsac ver iRebda, magaliTad, “Tu Rmer Tini ver igebs vin gamoigona an daadgina “ar SeiZ
Tma Seqmna yovelive da momca raRacis gakeTebis saSu leba”. ainteresebs, vin adgens kanonebs, rom magaliTad:
aleba, ratom ar SeiZleba gavakeTo ise, rogorc me minda, ar SeiZleba qalma quCaSi mowios Tambaqo. misi azriT,
roca maqvs arCevani?! ise, rogorc me miviCnev sworad da yvela individualurebi varT da umravlesoba ar unda
saWirod?!” naTqvamia: `zogierTisTvis samoTxe jojox wyvetdes: ra SeiZleba da ra arESeiZleba. es yvelaferi
eTia, zogierTisTvis _ jojoxeTi samoTxe~. eklesiaSi misTvis azrsmoklebulia.
siaruli aRar undoda, daewyo saSineli depresia, ro Tini dRes Zalian bednieria, rom gverdiT hyavs Tana
melic 4 wels gagrZelda. 20 wlisa mixvda, rom masac moazre da rom amden alogikur adamianSi maT erTmaneTi
SeuZlia karg xasiaTze yofna, mxiaruleba. gaicno biWi, i poves. Zalian moswons jvriswera da niSnoba da gazaf
romelmac gamoiyvana am situaciidan da dRes ecineba da xulze, swored am tradiciebis dacviT gegmavenESeuRle
advilad hyveba im yvelafers, rac aqamde awuxebda: “adre bas.
10
sazogadoeba
`SeuZlebeli araferia~
cira gagulaSvili
gacilebiT rTuli iyo svla meteosadguridan, mo- liebis Semdeg, daTom dilaobiT varjiSi daiwyo. male
li pul mTaze siaruli Wirda, amitom daTos urCies, saqmeSi Zalovani struqturebic CaerTo da usinaT-
sicocxle safrTxeSi ar Caegdo da myinvarwveris nacv- lo mTasvleli Sesabamisi aRWurvilobiT moamaraga.
lad, gergetis mwvervalze asuliyo. fsiqologiuri misi gambedaobis ambavi saqarTvelos sazRvrebsac ki
mdgomareoba ufro da ufro iZabeboda, is TvalebSi gascda. mTaSi gamgzavrebis win gamarTul preskon-
uyurebda sikvdils, amas uZilobac daerTo. `gamaxsen- ferencias qarTvel JurnalistebTan erTad, ucxouri
da adamianebi, romlebmac ase gulTbilad gamomaciles. telekompaniebic eswrebodnen. yvela mis mxardasaWerad
Tavs SevuZaxe, sad gaqra Seni rwmena da gambedaoba- gaerTianda, gamamxnevebeli SeZaxilebiTa da locva-
meTqi da gza ganvagrZe~. kurTxeviT acilebdnen baridan mTisaken mimavals.
kreatiul jguf `aijeos~ xelmZRvanel, gia jvarSeiS- gamgzavrebis win daTo da gia patriarqTan mivid-
vils daviT yvirilianTan erTad myinvarwveris da- nen: `uwmindesi meufeebTan erTad sapatriarqos ezo-
laSqvris idea maSin daebada, rodesac maTive jgufis Si seirnobda, rodesac dacvam Cem Sesaxeb moaxsena,
mier xorcieldeboda proeqti `vimegobroT usinaT- usinaTlo axalgazrda myinvarwveris dasapyrobad mi
loebTan~. diso. Svilo, jer sakuTari Tavi dai pyari, am xnis var
sazogadoebas teleeTerSi gasuli siuJetebidan da jer Cemi Tavi ver dami pyriao, miTxra patriarqma.
kargad daamaxsovrda axalgazrda usinaTlo, ro- ramdenjerme gamimeora, rom Zalian rTuli gza meloda
melic Tvalaxveul cnobad saxeebTan erTad quCaSi win. Semdeg jvari gadamsaxa. mTel sxeulSi saocari
damoukideblad moZraobda da sakmaod swrafadac. gia siTbo da Zala CameRvara. vfiqrob, swored misi loc-
viT iyo, veberTela mzem rom amoanaTa meteosadgurze,
didi xnis uamindobis Semdeg~, _ ixsenebs eqspedicii
dan dabrunebuli daTo yviriliani.
22 oqtombers daiZra eqspedicia. manqanebiT mihyve-
bodnen telekompania `rusTavi 2-isa~ da `imedis~ gadam
Rebi jgufebi. Tbilisidan Casulebi, yazbegSi, samebis
eklesiis ezoSi SeCerdnen, sanTlebi daanTes da Semdeg
usinaTlo mTamsvlelma cxeniT, danarCenebma ki fexiT
ganagrZes gza saberwemde (simaRle 2800 m.), sadac Rame
karavSi unda gaeTenebinaT. meore dilas, meteosad-
gurisken aiRes gezi, 5 saaTSi dafares manZili (870 m.).
daTo damoukideblad, or sabrjen joxze dayrdnobili
midioda, ukan mihyveboda eqspediciis xelmZRvanels.
gacilebiT rTuli iyo svla meteosadguridan, mo-
li pul mTaze siaruli Wirda, amitom daTos urCies,
sicocxle safrTxeSi ar Caegdo da myinvarwveris nac
vlad, gergetis mwvervalze asuliyo. fsiqologiuri
mdgomareoba ufro da ufro iZabeboda, is TvalebSi
uyurebda sikvdils, amas uZilobac daerTo. `gamaxsen-
jvarSeiSvili Tavidanve dainteresda daTos aqtiuri da adamianebi, romlebmac ase gulTbilad gamomaciles.
bunebiT da gadawyvita masze gadaeRo dokumenturi Tavs SevuZaxe, sad gaqra Seni rwmena da gambedaoba-
filmi, romelic axalgazrda kacis cxovrebis saxifa- meTqi da gza ganvagrZe~.
To momentebs aRbeWdavda. moqmedeba zRvaze an mTaSi axla ufro Tamamad uvlida gars `xmauras~ (mcocavi
unda ganviTarebuliyo. Tavgadasavlebis moyvarulma klde), eqspediciis wevrebi TokebiT iyvnen erTmaneTze
daTom, mTa arCia. gadabmulni, erTdroulad isvenebdnen da erTdroulad
gia jvarSeiSvilis ideas nel-nela xorci Seesxa da miiwevdnen win. uecrad, maTi yuradReba mTaze amofre-
ase Camoyalibda morigi proeqti, saxelwodebiT `myin- nilma patara Citma mii pyro, ususurma, umweom. `netav,
varwveri~. sulierma da fizikurma samzadisma orTve- martom rogor SeZlo amxela gzis amofrena-meTqi, gavi-
naxevars gastana, rasac telekompania `rusTavi2~ da fiqre da gambedaoba Sememata~, _ aRniSna daTom.
`media palitra~ sistematurad aSuqebdnen. RamiT zogjer napralebis axlos uxdebodaT da-
daTos janmrTelobis usafrTxoebisaTvis megobreb- banakeba, sakvebad mSral produqtebs iyenebdnen. xan-
ma eqimebs mimarTes, maT daudastures, rom maRalmTian daxan, patara gazquraze aduRebuli TovliT momzade-
klimatur pirobebSi mas araferi gauWirdeboda. magram bul erTjerad supebsac. ase miaRwies mwvervalamde.
alpinistebi am ideas skeptikurad Sexvdnen. daTos alpinistebi usinaTlo mTasvlels dawvrilebiT aRu-
ukan mainc ar dauxevia, mas ukve mtkiced gadaewyvita werdnen mTis silamazes: `me maTi TvaliT vxedavdi
sanukvari natvris axdena _ yvela usinaTlos saxeliT, yvelafers, dawmendili haeriT SevigrZnobdi bunebis
fexi daedga maTTvis aqamde miuwvdomel mwvervalze: mSvenierebas~, _ gviTxra daTom.
`Cemi xalxisa da Cemi saqarTvelos siyvarulma saoca gamarjvebis gancda mas yazbegSi dabrunebisas,
ri Zala da gambedaoba Semmata. am nabijiT mindoda samebis taZris ezoSi daeufla: `vigrZeni, rom Zalian
sazogadoebisTvis damemtkicebina, rom Cven, usinaTloeb amayi viyavi. es gamarjveba mivuZRveni: gardacvlili
sac maTsaviT gviyvars buneba da sruli sisavsiT Sevi- mSoblebis xsovnas, saqarTvelosa da Cems momaval
grZnobT mis mSvenierebas. Tu moindomeb, SeuZlebeli meuRles~.
araferia~... daTo yvirilians surs,igive grZnoba mis mdgomareoba
gia jvarSeiSvilma moiZia msoflio masStabiT Si myofma sxva adamianebmac ganicadon, raTa sazoga-
usinaTloTa mier mwvervalebis dalaSqvris ramdeni doebam usinaTloebi srulfasovan wevrebad aRiaros.
me SemTxveva, Seadara qarTul sinamdviles, saTanadod proeqti `myinvarwveri~ axlo momavalSi usinaTlo
Seiswavla yvela niuansi da alpinistebi daarwmuna, mTasvlelTa saerTaSoriso jgufis Camoyalibebas geg-
rom `SeuZlebeli~, marTlac, `araferia~. maTi dayo- mavs.
11
sazogadoeba
RamesTan pirispir
Tamar royva
darCenili
roca guriis regionSi, qalaq moTxovnilebebis dasakmayofile akademiuri moswreba ar aris da
lanCxuTSi, 2006 wels, ufro kom blad quCaSi eTxova mowyaleba. makmayofilebeli, am skolis erT-
fortuli Semcvlelis aSenebis adgilobrivi mkvidri, nino erTi pedagogis, qeTevan kukula
mizniT gauqmda skola-internati, xoferia gveubneba, rom aleqsan Zis TqmiT, igi sakmaod gonieria
sadac asobiT socialurad daucve dre zafxulobiT avtomanqanebis da rom ara misi aseTi socialuri
li bavSvi cxovrobda, yvela maT samrecxaoSi damxmared muSaobs.
gani yovelgvari mzrunvelobis gasamrjelo mxolod sakvebis say
gareSe darCa, radgan internati idlad Tu hyofnis. tansacmelsa
uzrunvelyofda maT ganaTlebas, da fexsacmels ki mosaxleoba
kvebas da sacxovrebels. unawilebs. yofila SemTxveva, rom
erT-erTi maTgani, 11 wlis mas zamTarSi sazafxulo maisuri
aleqsandre derderiani, gansa da Sarvali ecva.
kuTrebiT mZime mdgomareobaSi aR qalaq lanCxuTis garda, mowya
moCnda, radgan mas ar hyavs mama, lebas aleqsandre baTumSic
xolo deda-mZimed aris avad. igi iTxovs. gansakuTrebiT, zafxulis
iZulebuli gaxda quCaSi gasuli periodSi.
yo da mowyaleba eTxova. adgilob lanCxuTis mcxovrebi, mariam
rivi mcxovrebis, grigol imna imnaZe ambobs, rom aleqsandre
Zis TqmiT, aleqsandres bina aqvs, samarSuto taqsebis mZRolebTanaa
Tumca keTilmouwyobeli, sadac daaxlovebuli da xSirad mihyve
igi dedasTan da umcros ZmasTan ba maT sxvadasxva mimarTulebiT. mdgomareoba, albaT, warmatebuli
erTad cxovrobs. maTi gamokveba mariamis TqmiT, mas aleko baTum moswavle iqneboda.
fsiqolog sofo ejibaSvilis
TqmiT, mozardis aseT mdgomareoba
Si yofnam, SesaZloa, mis TviTSe
fasebaze imoqmedos da imis gamo,
rom sxvisi dacinvis obieqti ar
gaxdes, agresia Tavad gamoavli
nos. aseT bavSvebSi ufro xSiria
normidan gadaxveuli qcevebi da
am yvelafris gamosworeba rTu
lia, radgan cudi normebi Zalian
aqvT gamjdari. am SemTxvevaSi,
ufro didia Sansi mozardis cud
wreSi moxvedrisa da sxvisi gav
lenis qveS moqcevisa.
rogorc alekom gviTxra, mas
yvelaze metad Rame ar uyvars,
radgan SiSi i pyrobs. misTvis in
ternati mniSvnelovani iyo: “Wama,
tansacmeli da swavla sadarde
beli ar mqonda, sanam am skolas
daangrevdnen.” _ ambobs is.
albaT dameTanxmebiT, rom aseT
alekos uxdeba, radgan inter Si Sexvda, sadac is mowyalebas SemTxvevaSi, skola_internatis
natidan saxlSi dabrunebuli iTxovda. daxurvam SesaZloa, mozardi sava
ZmebisTvis, dedis kuTvnili dax skola-internatis gauqmebis Sem lalo Sedegamde miiyvanos, radgan
mareba socialurad SeWirvebul deg, aleqsandrem swavla lanCxu quCaSi yovelTvis sibnelea, ri
TaTvis, sakmarisi ar aRmoCnda da Tis mesame sajaro skolaSi ga sac aleqsandres yvelaze Zalian
iZulebuli gaxda, elementaruli nagrZo. miuxedavad imisa, rom misi eSinia.
12
sazogadoeba
siamovneba Tu STamomavlobisTvis
gadacemuli manki?!
maia abaSiZe
cxra wlis luka da xuTi wlis nika Zmebi arian. isini da fizikuri damokidebuleba. fsiqologiuri damokide
Cveulebriv ojaxSi daibadnen. wesiT, luka axla meoTxe buleba gulisxmobs, rom adamiani kargavs arCevanis unars,
klasSi unda iyos da sxvebiviT skolaSi unda dadiodes. moixmaros Tu ara narkotiki. fizikuri damokidebuleba
nika ki baRSi leqsebsa Tu simRerebs swavlobdes. Tumca, ki iwvevs e.w. ,,lomkas.” yvela qimiurad aqtiuri niv
maT es ar SeuZliaT, radgan dabadebidan ucnauri daava Tiereba narkotikia, romelic specifikur gavlenas ax
deba sWirT, samedicino eniT “hidrocefalia”. Ees aris dens adamianis centralur nervul sistemaze. es aris
daavadeba wyalmanki, rodesac Tavis qalaSi matulobs avadmyofuri ltolva im nivTierebebis mimarT, romelTa
Tavzurg-tvinis siTxe anu liqvori. mudmivi miRebiT iTrguneba centraluri nervuli siste
lukac da nikac defeqtiT daibadnen. dabadebisTa ma. ltolva CvevaSi gadaizrdeba. narkotikebs iReben sa
nave, Tavis qalis zoma gacilebiT didi hqondaT, vi siamovno SegrZnebis gamo, romelic dasawyisSi vlindeba.
dre Cveuleb riv axalSobilebs aqvT. rodesac luka es efeqti, e.w. ,,kaifi,” xanmoklea. Semdeg iwyeba ga
gaCnda, eqimebi MmSoblebs mosvlis faza, romelsac Tan
aimedebdnen, rom SesaZlebe sdevs guliscema da sunTqvis
li iyo daavadebis gankur gaxSireba an Seneleba, ofli
neba. miuxedavad finansuri anoba, sxeulis temperatu
siduxWirisa, axloblebisa ris momateba, Tavis tkivili,
da megobrebis daxmarebiT, uZiloba, Tavbruxveva, piris
mSoblebma SeZles Llukas simSrale, xelebis kankali,
germaniaSi samkurnalod wonasworobis darRveva. es
wayvana, Tumca mkurnalobam seni gadaecema nayofsac, ami
Sedegi ar gamoiRo. tom narkomanTa Svilebi gan
eqimebi am defeqts ukav wirulni arian sxvadasxva
Sireben LbavSvebis mamas, ro daavadebebisaTvis.
melic narkotikebis aqtiuri fsiqoTerapevti malxaz
momxmarebeli iyo. aman zegav urTqmeliZe ambobs: “aqtiuri
lena moaxdina nayofis ganvi suraTi adaptirebulia lali daTeSiZis momxmareblis mxridan, Svi
Tarebaze da aqedan ganviTar samedicino enciklopediis farglebSi lis yolis survili abso
da daavadebac. samwuxarod, luturad gaumarTlebelia,
fexmZimobis dros, eqimebma radgan narkotiki bavSvis
ver SeZles am daavadebis dafiqsireba da arc Semdeg gonebrivi ganviTarebis Seferxebas iwvevs. igi gansa
gaufrTxilebiaT bavSvebis deda, rom meore fexmZimoba kuTrebiT sazianod, nayofis ganviTarebis procesSi moq
sarisko iqneboda. ase gaCnda nika, imave daavadebiT. A medebs. is Seuqcevadad azianebs bavSvis nervul siste
asakis matebasTan erTad, bavSvebs ezrdebaT Tavis qa mas. Nneironebi saTanadod ar yalibdeba, zogi ujredi
lis zomac. lukas gadaadgileba uWirs da savarZelsaa kvdeba, zogi ki sxva adgilas viTardeba. amas moyveba is,
mijaWvuli. verc gamarTulad metyvelebs, sul mowyeni rom bavSvebi gonebadaqveiTebulni ibadebian: kargad ver
lia. Nnika asakiT pataraa. celqobs kidec, magram droe laparakoben, asakis Sesabamisad ar viTardebian, nela iz
biT, radgan ramdenime weliwadSi masac igive elis. erTi rdebian da aReniSnebaT smenisa da mxedvelobis daqveiTe
kviris win, luka reanimaciul ganyofilebaSi moaTavses, ba. bevri bavSvi saxis defeqtiTac ibadeba. narkotikul
radgan Seteva hqonda. amJamad, mdgomareoba stabiluria. nivTierebaTa zegavlena, ZiriTadad, nayofis Zval-saxsro
rogorc bavSvebis deda, qalbatoni lela ambobs, kidev van sistemas azianebs, rac nayofis ganviTarebis Sefer
darCa mcireodeni imedi bavSvebis gadarCenisa. maT kvlav xebaSi gamoixateba.
germaniaSi wayvana da iqaur klinikaSi qirurgiuli Ca saqarTveloSi narkomaniam katastroful masStabebs
reva esaWiroebaT. es ki uzarmazar TanxebTanaa dakav miaRwia. wamali, romelic akrZaluli xili iyo, xelmi
Sirebuli, risi saSualebac ojaxs fizikurad ar gaaCnia. sawvdomi gaxda. gaqra SiSis sindromi. Sinagan saqmeTa
Tbilisis erT-erT ubanSi, naqiraveb binaSi cxovroben. saministros statistikis departamentis bolo monace
rac Rirebuli ebadaT, yvelaferi gayides. hqondaT mcd mebiT, xuT milionian saqarTveloSi, 270 000 narkomania.
eloba telekompania “rusTavi 2”-is gadacemaSi “vis Ggarda imisa, rom narkotikuli saSualebebis momxmareb
unda 20 aTasi” monawileobis miRebisa, Tumca es arc ise lebi sakuTar janmrTelobas vneben, zians ayeneben sxva
advili aRmoCnda da jerjerobiT, dadebiTi pasuxi ar adamianebsac. luka da nika xom mamis Secdomis gamo
miuRiaT. Aarada, maTTvis yoveli dRe SeiZleba gadamw isjebian.
yveti aRmoCndes. lukas da nikas mama acnobierebs Tavis danaSauls
narkomania, Tanamedrove saerTaSoriso terminologi bavSvebis winaSe, magram es maTTvis Sveba namdvilad ar
iT, aris daavadeba, romelic narkotikuli saSualebebis aris. maTi sicocxle bewvze hkidia da es magaliTi unda
arasamedicino mizniT moxmarebis Semdeg viTardeba. nar iyos yvelasTvis. mSoblebis Secdomebis gamo, bavSvebi ar
kotikul saSualebebze adamians uCndeba fsiqologiuri unda itanjebodnen.
13
sazogadoeba
`Zala, romelic
sulierad dacemis nebas ar
gvaZlevs~...
cira gagulaSvili
msurs giamboT axalgazrda mxatvarze, romelmac menaxa, avtorebs xom didi energia hqondaT daxar
sul moulodnelad, Tavisi qorwilis dRes da juli maT Sesaqm
karga mxedveloba. Tumca, xelovanma depresias Tavi nelad,” aRniSnavs
maleve daaRwia da Tandayolili SemoqmedebiTi nodari.
niWi sakuTar mdgomareobas moargo, man CuqurT niWier mxatvars
mebsa da ornamentebze daiwyo muSaoba. win didi momavali
,,me Tbili ferebiT miyvarda xatva...” _ ambobs eloda. misi erT-
usinaTlo Semoqmedi, romelsac zRvispireTis erT- erTi Canaxati 15
erT ulamazes kuTxeSi, daba CaqvSi mivageni. gzis aTas dolarad Se
gasayarze mdgar erT Cveulebriv saxlSi, uCveulo fasda.
samyaro damxvda. kedlebs amSvenebda ,,mzisferi” `mxedveloba maSin davkarge, roca Cemi mze amo
peizaJebi, irgvliv saocari siTbo sufevda. dioda,” ambobs igi. man Svidi Tve mdumarebaSi
nodar miqelaZe colTan, sam SvilTan da mSob gaatara, cocxlobda, magram aRar surda am qvey
lebTan erTad cxovrobs. mas nad yofna. Tumca, nodarma es
,,xelovneba sicocxleze metad umZimesi gansacdeli RvTis ga
uyvars...” TvalisCindakarguli mocdad CaTvala. iarebis mo
mxatvari, swored, xelovnebam SuSebaSi sayvareli adamianebi
ixsna. ,,Tvalebi davxuWe, magram exmarebodnen.
ver gavCerdebi,” _ ambobs is. nodari gansakuT rebul mniSv
nodarma xatva rva wlisam ne
lobas aniWebs sizmrebs, rom
daiwyo. pirvelad daxata lebic mas uflis mier naboZeb
Seyvarebuli, romelic dRes saCuqrad miaCnia. mxolod siz
misi Svilebis dedaa. marSi SeuZlia ferad warsul
skolis damTavrebis Sem Si dabruneba. man miTxra, rom
deg, swavla samxatvro saswav Cemi wasvlis Semdeg, aucileb
lebel Si ganagrZo, magram lad mnaxavda sizmarSi da ase
dros tarebis ymawvilurma Jin ixilavda Cem saxes. Tumca ima
ma swavlis survils sZlia, Tan sac ambobs, rom Tvalma SeiZ
zurgs ukan naTqvamma sityvebma, leba mogatyuos, magram gulma
nodarma xatva ar iciso, swav ki - ara.
la miatovebina. is Zalian komunikabeluri
da mainc, daiwyo axali adamiania, misi didi ojaxi ki
cxovreba. imave wels baTumis universitetSi stumarTmoyvareobiT gamoirCeva. igi vaJisa da
daarsda samxatvro fakulteti. nodari swavlas ori gogonas mamaa.
Tavidan Seudga. mxatvars ocnebad Tavis naxatebSi qarTuli
xuTwliani sulis asaxva darCa, samagierod, axla am natvras
kur
sis dasru CuqurTmebsa da ornamentebSi axorcielebs. sa
lebis Semdeg, is muSao oTaxis kedlebze sxvadasxva zomisa da
leqtori gaxda. formis moCuqurTmebuli CarCoebia gamofenili.
,,studentebis aqve dgas patara xis magida, xelovnebis iSviaTi
mier Seqmnili nimuSi.
yvela namu ,,Turme adamianSi imaleba udidesi Zala, rome
Sevari momwonda, lic sulieri dacemis nebas ar gvaZlevs” _ am
yovel SemTxvevaSi, vcdilobdi, raRac lamazi da bobs nodar miqelaZe.
14
ekonomika da biznesi
susti rgoli
ala grigalaSvili
2010 weli qarTuli ekonomikisaTvis post-
krizisuli iyo. SarSandeli Cavardnis Sem-
deg, wels ekonomikis seqtorebis umravleso-
bam krizisidan nel-nela gamosvla daiwyo da
oficialurma statistikam wlis bolosaTvis
6.5 %-iani ekonomikuri zrda daiTvala.
marTalia, zrda umetesad vaWrobaze, gad-
amamuSavebel mrewvelobasa da saxelmwifo
mmarTvelobaze modis, rac jarimebiT amoRe-
bul Tanxis matebasac gulisxmobs, magram bi-
znesi depresiidan rom gamodis, es SesamCne
via. kidev erTi faqtic, 2010 wels “duing
biznesis” reitingSi saqarTvelom biznesis
keTebis simartiviT me-12_dan me_11 poziciaze
gadainacvla.
inflacia. 2010 wels inflaciis rekordi
moixsna. man ianvarSi 2.7_s, xolo dekemberSi
10.5 %_s miaRwia. inflaciis 60 %_ze meti
sursaTze modis. am ukanasknels pirveli bi-
Zgi ianvarSi, sabaJo ganakveTebis 5_dan 12 %_
mde zrdam misca. gaizarda saimporto fasi im SemTxvevaSi, Tu msoflio bazrebze rame
sxvadasxva produqtze. ianvris bolodan ki kataklizmebi ar moxda”.
moimata sawvavis fasmac, romelic krizisis arcTu ise damamSvidebel prognozebs
periodSi gaiafebuli iyo. es maSin laris akeTebs 2011 wlisTvis demur giorxeliZec,
kursis vardnasac daukavSires, ris gamoc im- eqsperti ekonomikur sakiTxebSi. misi TqmiT,
portiorebs sawvavis momatebul fasad yidva umuSevrobis done Zvel niSnuls Seinar-
mouwiaT. wlis ganmavlobaSi, sawvavi ramden- Cunebs. problemebi iqneba qarTul bazar-
jerme gaZvirda. dekemberSi 5 TeTriT moimata ze konkurenciis xarisxis mxrivac, xolo
da 2 larian niSnulTan myarad damkvidrda. soflis meurneoba kvlav darCeba qarTuli
xorblis msoflio krizisis gavleniT, fqvi- ekonomikis sust rgolad, radgan Zireuli
li da Sesabamisad, puri adgilobriv bazar cvlilebebi arc teqnologiebis da arc in-
zec gaZvirda. frastruqturuli mowyobis mxriv ganxor-
rekordul niSnuls fasma pirveladi mox- cielebula da 2011 welsac ar igegmeba. “
marebis produqtzec miaRwia. Rirebulebis samagierod, ganviTarebas unda velodoT
15-20%_iani zrda SeiniSna alkoholur da turizmSi, Tu rame gare an Sida faqtorebma
ualkoholo sasmelebzec. samagierod, faseb- ar SegviSala xeli. warmatebaa mosalod-
ma daiklo medikamentebze, mas Semdeg, rac neli eqsportis TvalsazrisiTac. 2010 wels
bazarze gamoCnda “farmadepo”, romelmac mom bazarze sakmaod bevri adgilobrivi warmoe-
xmarebels dabali fasebi SesTavaza. bis axali produqti gaCnda. msoflio bazar-
maRali inflaciis Sedegi iyo isic, rom ze dResdReobiT arsebulma postkrizisulma
wels saarsebo minimumma rekordul maCvene- periodma ki SesaZloa, gazardos moTxovna
bels, 149,5 lars miaRwia (2004 wels _ 96,2 saqarTvelodan eqsportirebul produqtze”_
lari). aRniSna demur giorxeliZem.
eqsperti ekonomikur sakiTxebSi, irakli gadainacvlebs Tu ara saqarTvelo kidev
leqvinaZe ambobs: “xelisufleba 2010 wlisaT- erTi safexuriT qvemoT 2011 wlisTvis, rTu-
vis inflacias 6%-is farglebSi varaudobda, li saTqmelia, Tumca sanam reitingebSi kuT-
magram man 10-s miaRwia. 2011 wlisTvis Sesa- vnili adgiliT davinteresdebiT, umjobesia
Zloa, orcifra inflacia ar gvqondes, magram inflaciis SeCerebasa da ekonomikur keTil-
7-10 procentis farglebSi mainc iqneba. esec dReobas davuTmoT meti yuradReba.
15
media
Cvens
eTerSi
ala grigalaSvili
96 milioni lari! _ es aris qarTuli telearxebis sareklamo Wra filmis mimdinareobisas.
oficialuri wliuri sareklamo Semosavali 2010 amave kanoniT akrZalulia, axali ambebis, socialuri
wlisaTvis. siuJetebis, politdebatebis sponsoroba, rasac qarTu
komunikaciebis erovnuli komisiis monacemebiT, 2005 li telearxebi arRveven.
wlidan televiziebis sareklamo Semosavali wliurad telekompaniebi valdebulni arian komunikaciebis
25-30 milioni lariT izrdeboda da 2008 wlisaTvis, komisias yovelwliuri angariSi warudginon. studia
100 milions gadaaWarba. ruseTTan omis Semdgom, Semo “monitorma” gamoiTxova bolo ori wlis xarjTaR
savlebma iklo da 2009 wels 89 milioni lari Sead ricxva. aRmoCnda, rom yvela telekompanias aqvs zusti
gina. Yyvelaze meti komerciuli reklama telekompania xarjTaRricxva wardgenili, garda “rusTavi2-”isa da
“imedis” eTerSi gavida, meore adgilzea “rusTavi 2” “imedisa.” Tumca, komisias es televiziebi arc amisa
da sameuls asrulebs telekompania “miusiq boqsi”. Tvis dausjia.
“imedi” liderobs 130 wuTiani sareklamo WriT dReSi, qarTul telearxebze gauTavebeli sareklamo Wrebi
telekompania “rusTavi 2” 125 wuTiT, xolo “miusiq Tavad mayureblisaTvisac momabezrebelia. “amJamad ar
boqsi” 120 wuTiT. vmuSaob, diasaxlisi var. dRis umetes nawils tele
reklamis eTerSi gaSvebas “kanoni mauwyebelTa Ses
vizorTan vatareb. saSinlad maRizianebs amxela xan
axeb” aregulirebs. igi ZalaSi 2005 wels Sevida.
grZlivobis reklama da xSirad sxva arxze vrTav da
qarTuli telekompaniebi ki aSkarad arRveven zemoT
kidec maviwydeba, ra gadacemas vuyurebdi” _ ambobs 40
aRniSnul kanons. amas sul raRac erTdRiani dakvirve
biT aRmoaCenT. kanonis merve TavSi weria, rom sainfor wlis ana qevxiSvili.
macio gamoSveba, romlis qronometraJi ar aRemateba reklamis gadaWarbebiT miwodeba mayureblisTvis e.w.
30 wuTs, ar SeiZleba gaiWras reklamiT. “qronikasa” “bumerangis efeqts” iwvevs. “xangrZlivi sareklamo
da “kurierze” dakvirvebiT, gansakuTrebiT SuadRis ga Wra, ara produqciis reklamas, aramed antireklamas
moSvebebSi, am qronometraJis axali ambebi minimum 5, iwvevs da mayurebels ama Tu im produqciis mimarT
zogjer 7 wuTiani sareklamo WriT wydeba. xolo, rac naklebad sandoobis gancda uCndeba, rasac “bumerangis
Seexeba 30 wuTze meti qronometraJis sainformacio efeqts” uwodeben. ase rom, sareklamo kompaniebma ara
gamoSvebas, is araumetes 15 wuTSi unda gaiWras, maqsi mxolod aTasobiT laris daxarjvaze unda izrunon,
mum 2 wuTiani sareklamo pauziT. Kkanoni am SemTxveva aramed sareklamo kampaniis gonivrulad warmarTva
Sic irRveva. dRis mTavari sainformacio gamoSvebebi, zec,” _ ganmarta fsiqologma revaz jorbenaZem.
“p.s.”, “biznes kurieri” minimum 7-8 wuTiani sareklamo xolo, sanam qarTuli telearxebi ixelmZRvaneleben
WrebiT xasiaTdebian. “kanoniT reklamis Sesaxeb”, manamade telemayurebeli
amave kanonis mixedviT, mxatvruli filmebis gaWra kvlavac gauTavebeli sareklamo blokebisa da aTas
reklamiT araumetes 2-jer unda moxdes. Oorive gvari produqciis momabezrebeli reklamiT “Seiqcevs
satelevizio arxis SemTxvevaSi, minimum 4-jer xdeba Tavs”.
16
saavtoro
nacionaluri Jurnalistikis
zogierTi Tavisebureba
zurab vardiaSvili
saTauris wakiTxvisTanave Cawv Tavisebureba 1 – tebis Caputkunebac – ubralod,
di werilis Sinaarss, xom?! ukve logosindromi dro undaT, rom SeetyoT.
warmoidgine rogor ganvaqiqeb es problema ZiriTadad, tele calke statiis Temaa pirveli
“nanukas Sous,” rogor davcineb viziebs axasiaTebT. Cveni tele arxis mravaltanjuli logos
“profils” da bolos, Tu saxel Jurnalistebi erTgvar fsiqo Tavgadasavali, (davwer odesme).
wodeba gavixsene, nino qajaias ga damokidebulebaSi imyofebian is pirdapir ganicdis “sazmau”-s
dacemasac gavkrav kbils, ara?! sakuTari arxebis logoebTan. mag ubedobas. mwuxarebisgan, sircxvi
imedi unda gagicruo – amas ar aliTad, rusTavi-2-is logo lisgan da sulieri tkivilebisgan
gavakeTeb. ara imitom, rom qarTu gaWenebul cxens gamosaxavs da WiayelasaviT daklaknilma, TiTqos
li telemediis am margalitebis mis TanamSromlebs asec misdiT mainc hpova saswaulebrivi Zala
Tayvanismcemeli var an maTze ukve cxovreba – xan vin moajdebaT sakuTar TavSi da mrisxaned ze
sakmarisze meti iTqva da daiwera, zurgze da xan vin. erosis gaxed wamoimarTa, viTarca mamakacuri
sawyisis SiSveli simbolo, mag
ram Tavisi impotentobis gasig
rZeganebiT SeZrwunebulma maleve
sasowarkveTiT Cahqindra Tavi da
vinZlo aseT sawyalobel yofaSi
hpovebs samudamo gansasvenebels.
maestros logo mkafiod gamo
xa
tavs misi xelmZRvanelobis
gonebagaxsnilobas. televizias
xom “maestro” hqvia da logosac
igive warwera amSvenebs. swori mi
gnebaa, aba, xom unda mivxvde romel
arxs vuyureb?! kavkasiis samarko
niSanze verafers getyviT. am arxs
Cemi televizori cudad aCvenebs
da kargad ver aRviqvi misi logos
simbolika.
Tavisebureba 2 –
gansakuTrebuli stili
Cveni Jurnalistebis vinaobis
maTi tvinis naJuris mixedviT
amocnoba iseTive advilia, rogorc
gamocdili monadirisTvis spilos
nakvalevze siaruli. magaliTi
gnebavT?! inebeT: Tu kiTxulobT
statias, sadac avtori aTas rames
miedmoedeba, raTa Tavi Wkvianad
mogaCvenoT, mere sakuTar azreb
Si iblandeba, saTqmelis fokuss
(saTqmels yovelTvis monaxavs nilebs, qibarma daadga unagiri, mere kargavs magram, mainc ar imCnevs
kaci) ubralod am bedkruli ga davaraSvili daaWenebdaT didxans. da raRac “genialur” daskvnas
dacemebis kritikaze Cems ramden Tumca, realurad vis upyria maTi acxobs, e.i. Tqvens winaSe nodar
ime cnobil kolegas eqskluzivi aRviri, amas lela kakuliac ver ladariaa – “24 saaTis” siamaye.
aqvs aRebuli da ar minda maT ganWvrets. an Tu saqalwule apkis problema
sferoSi SeviWra, maTi myudroeba imedis mosuqebulma logom Ta tikaze gadaawydiT mozrdil we
davarRvio. me mxolod Cveni Jur visi axali yviTeli feri telekom rils, maSinve samedicino Jurnali
nalistikis ramdenime Tavisebure paniis produqciasac mohfina mzis nu gegonebaT. didi Sansia, rom
baze msurs migiTiToT: sxivebiviT. SeiniSneba Jurnalis gagarZeleba 18 gv.
17
saavtoro
dasawyisi 17 gv.
ninia kakabaZis naSroms kiTxulobdeT. kiTxvas mainc va, romelsac Svidi-rva serTifikati mainc ar edos
damainc nu gadahyvebiT, kidev mravalgzis Sexvdeb jibeSi, amdenive trening-programaze daswrebis dama
iT imave avtorTan, igive Temas. gansakuTrebuli dasturebeli. miuxedavad amisa, saqarTveloSi mo
stiliT aramxolod Jurnalistebi, aramed mediaor qmedi arasamTavroboebi, romlebic am progra mebze
ganizaciebic gamoirCevian. magaliTad, Tu kiTxulobT muSaoben, sul wuwuneben, rom Zalian uWirT moqmedi
gazeTs, romelic yvelasTvisaa gankuTvnili, garda Jurnalis tebis seminarebze miyvana. Tumca, sabolood
Seni Tavisa, e.i. “kviris palitra” gadagiSliaT. Sar mainc Tavisas aRweven. rogor axerxeben amas?!
Sandeli “helouinis” darbevaze meaTejer Camohkres gagimxelT: Tu rusTavi-2-is Jurnalistis treningze
gangaSis zarebs?! – “cxeli Sokoladi” CagvardniaT mityueba gsurT, yava unda gqondeT momaragebuli
xelSi. mudmivad daxuruli “sarwmuno wyaroebi” oxrad. imitom, rom am televiziaSi yavis kultia.
saSinel saidumlos gvimxelen?! es “aliaa” – eTi kaxeTSi 300 kacian qorwilebSi ar svamen imden
kuri Jurnalizmis simbolo. Rvinos, ramden yavasac es samauwyeblo kompania erT
dReSi moixmars (swored amitom arian misi repor
Tavisebureba 3 – finansuri geniosebi tiorebi mudmivad energiulebi da aRgznebulebi).
amiT ZiriTadad, radiosadgurebi gamoirCevian. ar gsurT pirveli arxis korespondentebi gawvrTnaT?!
vici risi gamoisobiT, magram finansuri menejmen alafurSeti unda daaxvedroT, radganac patara go
tis napoleonebma maincdamainc am mediasaSuale go-biWebi arian da uyvarT tkbileuli. ai, kavkasiis
baSi gaSales frTebi. maTi strategiis genialoba Jurnalistebis misazidad, rame ufro noyieri dag
isaa, rom qarTuli radiosadgurebis naxevarze meti WirdebaT. ara, imis Tqma ki ar minda, rom gaWirve
TanamSromlebs xelfass ar uxdis. rogor axerxebs bulebi da mSivrebi arian, ubralod, alafur Seti
amas?! getyviT – “stafi” staJiorebisgan kompleq da “egeTi sveckobebi” TvalSi ar mosdiT, ufro
tdeba. rodesac es ukanasknelni mixvdebian, rom ukve tradiciuli sufra urCevniaT.
uzarmazari “staJi” daugrovdaT, maT sxvebi anacvle qarTul nacionalur Jurnalistikas kidev mra
ben da ase, gamudmebiT. Wkvianuri, me vityodi - revo vali Tavisebureba axasiaTebs, magram vSiSob, axla
luciuri midgomaa. nametani momiva. gagrZelebas Semdeg seriebSi Semog
TavazebT.
Tavisebureba 4 – mikrofonebi
albaT, fiqrobT mikrofoni rogor SeiZleba
Tavisebureba iyoso. ras brZanebT?! gansakuTrebu
li Taviseburebaa. preskonferenciebze yofilxarT
odesme?! ara?! maS momismineT: mikrofons ramdenime
arapirdapiri funqcia gaaCnia. is SeiZleba “futlia
ri” iyos da arafers iwerdes, magram sxva mikro
fonebis gverdiT, amayad iwonebdes Tavs (es mignebac
erovnuli radiosadgurebis kuTvnilebaa). ratom?!
kadrSi unda gamoCndes. amitomac, brifingebze namdvi
li omi imarTeba xolme mikrofonis dislokaciis
adgilisTvis. yvelas surs misi tribunis SuagulSi
moTavseba. nu gagikvirdebaT Tu am diadi miznisTvis
warmoebul poziciur brZolaSi mujluguni gkran, an
Tmaze mogqaCon. Tqvenc SegiZliaT igivenairad upa
suxoT (mowinaaRmdegis sqess didi mniSvneloba ar
aqvs. qali-kaci aq ar gairCeva) Tumca, aris saSiS
roeba, rom Camweri saSualeba, Tqveni kolegis xelSi,
saSiS iaraRad gadaiqces. normaluri televiziebi
“sTendafebis” dros, e.w. “petliCkebs” iyeneben, CvenSi
ki uzarmazari mikrofoni kvlavac Seucvlelia. mas
xom marketinguli datvirTva aqvs, amasTan zogjer
fsiqologiur gavlenasac axdens respondentze. ro
gor mivaRwioT amas?! pirdapir pirSi unda CavTxa
roT. yvela jorj buSiviT Tavxedi xom araa, xeli
agvikras.
Tavisebureba 5 – treningebi
CvenTan Zalian Znelia iseTi Jurnalistis monax
18
saavtoro gverdi saavtoro sveti
lazieris gambiti
zurab vardiaSvili
19
samarTali
nebismieri moqalaqis
SeCerebis safuZveli ki
amisaTvis, sasamarTlosa da
prokuraturis nebarTva
saWiro ar aris.
TaTia xaliani
policiis Sesaxeb kanonSi Setanili cvlilebebi madasturebeli dokumenti, aseve ganumartos misi SeCe
2010 wlis oqtombridan ZalaSi Sevida. me-9 prima rebis kanonierebisa da gasaCivrebis ufleba.
muxlis me-4 punqtis mixedviT, policieli uflebamo SeCerebuli piri uflebamosilia, SeCerebidan xuTi
silia, gonivruli eWvis arsebobis SemTxvevaSi, SeCere dRis vadaSi, erTjeradad SeCerebis da zedapiruli Se
buli piris tansacmelze awarmoos zedapiruli Semo mowmebis adgilis mixedviT, sasamarTloSi gaasaCivros
wmeba. Tu zedapiruli Semowmebisas warmoiSva Cxrekis SeCerebis kanoniereba da moiTxovos kompensacia. Tumca,
safuZveli, uflebamosili piri atarebs Cxrekas. kanoni kompesaciis odenoba, romelic dazaralebulma moqala
ar ganmartavs ra iTvleba “gonivrul eWvad”. Sesaba qem unda miiRos, kanonSi dazustebuli ar aris.
misad, misi safuZvlianobis damtkicebis sakiTxi Riad Aaxalgazrda iuristTa asociaciam cvlilebebis Se
rCeba. saxeb werilobiTi daskvna parlamentis iuridiul ko
SeCerebisa da Semowmebis cnebas evropisa da amerikis mitets seqtemberSi gaugzavna. daskvnis mixedviT, garda
samarTali, ``STOP AND FRISK`` – is terminiT icnobs. imisa, rom kanonproeqtSi ar aris ganmarteba ra aris
amerikis SeerTebuli Statebis uzenaesma sasamarTlom “zedapiruli daTvaliereba da “gonivruli eWvi”, aseve
SeCerebisa da Semowmebis instituti 1968 wels gan ar aris dazustebuli gonivruli vadis xangrZlivoba.
marta saqmeSi “teri ohaios winaaRmdeg”. aSS-s uzena ra droiT SeuZlia policiels moqalaqis SeCereba.
esi sasamarTlos mixedviT, zedapiruli Semowmebis saxalxo damcveli, giorgi tuRuSis TqmiT, bevr
procedura adamianis Tavisuflebas zRudavs, radgan qveyanaSi aris praqtika, romelic iTvaliswinebs saeWvo
mas am proceduris dros gadaadgilebis SesaZlebloba piris SeCerebas da zedapirul Semowmebas. Tumca, es
erTmeva. pirad cxovrebaSi aseTi Carevis dros, poli
daregulirebulia kanoniT da igi ar unda gadaizar
ciis eWvi “faqtebiT unda iyos dasabuTebuli”.
dos CxrekaSi da sxva saproceso moqmedebebSi.
kaxa anjafariZe, parlamentis iuridiul sakiTxTa
gamokiTxuli moqalaqeebis umravlesobam am cvli
komitetis wevria. is cvlilebebis erT-erTi inicia
lebis Sesaxeb pirvelad gaigo. gansakuTrebuli inte
to ria. misi TqmiT, cvlilebebis mTavari mizani, poli
resi “gonivruli eWvisa” da “zedapiruli Semowmebis”
cielebis usafrTxoebis gazrdaa, zedapiruli daTva
liereba winare etapia, an eWvi dagidasturdeba an kriteriumebma gamoiwvia.
gauSveb. moqalaqe qeTevan kurtaniZis azriT, es cvlilebebi
iurist nana nacvliSvilis TqmiT, aRniSnuli cvli zRudavs mis Tavisuflebas. “warmoudgenelia, quCaSi
lebebi winaaRmdegobaSia konstituciis me-18 muxlTan, vdgavar, policieli movides da “zedapirulad damaTva
romlis mixedviT “adamianis Tavisufleba xelSeuva lieros”, Tan verc amixsnas, ratom da ra aris es “go
lia”. garda amisa, moqalaqeebs sakuTari uflebebis nivruli eWvi”. ar vici am dros rogor unda moviqce.”
dasacavad naklebi garantiebi aqvT. Aam dros moqalaqe asaCivrebs, gadis ramdenime
kanonis Tanaxmad, moqalaqis SeCerebisas, policiis instacias, sadac fuli unda gadaixados da bolos,
TanamSromeli valdebulia, SeCerebul pirs gaacnos saqme sasamarTloSi Sinagan saqmeTa saministros wina
misi vinaoba da warudginos misi uflebamosilebis da aRmdeg unda moigos.
20
mecniereba
qarTuli `maCu-piqCu~
sofo futkaraZe
ia CafiZe
buli sawylosno arqeologiuri pro melic saerTaSoriso ICAF-s (Inter- sawylosno arqeologiis arqivsa da
eqtis safuZvelze, ilias saxelmwifo national comission on the anthropology muzeumSi.
universitetis studentebis SvedeT on food and nourishmant) eqvemdebareba. proeqtis erT-erTi monawilis,
Si vizitis Semdeg, proeqtis Svedi ilias saxelmwifo universitetis ilias universitetis student ioseb
monawileebi saqarTveloSi Camovidnen sazRvao arqeologiis studentebma, beritaSvilis TqmiT, es 2 wliani
(Ulrica Soderlind, Rubi Jaramillo, Stock- raWis eqspediciamde, 7 kvira SvedeTSi proeqti ZiriTadad, praqtikuli unar
holm University and Sodertorn Univer- gaatares. iq yofnisas, ioseb beritaS -Cvevebis SeZenas moicavda da aRmo
sity). vilma, paata donaZem, madona mSvilda Cenebze ar iyo orientirebuli. `Sau
2010 wlis seqtember-oqtomberSi, Zem da rubi Jaramillo-m (Stockholm Uni- ris wyalsacavze SeviZineT maRal
eqspedicia, sawylosno arqeologiis versity) gaiRrmaves codna wyalqveSa mtaSi yvinTvis specialuri unarebi,
ganxriT, ambrolauris raionSi imyo arqeologiis mimarTulebiT, gaiares romelic zRvis doneze yvinTvisgan
feboda, sofel uyeSSi, sadac jgufi yvinTvis kursebi da monawileobas gansxvavebulia. Cvens universitetSi
Saoris wyalsacavze, unar-Cvevebis iRebdnen SvedeTSi mimdinare ramden es axali dargia. SvedeTSi yofnisas,
daxvewis mizniT, praqtikul yvinTvebs ime sawyalosno eqspediciaSi. pro damatebiT gaviareT yvinTvis kursebi.
axorcielebda. aRniSnuli tba zR grama, yvinTvis sxvadasxva kursebTan Semdeg, jgufi wyalqveSa eqspediciaSi
vis donidan daaxloebiT 1500m-zea. erTad, moicavda samuSao meTodebis iRebda monawileobas, im teritoria
Tavis mxriv, mTian zonaSi yvinTva ufro Rrmad Seswavlas da wyalqve ze, sadac wyalqveSa parkis gakeTebas
specialur momzadebas saWiroebs. Sa masalebis dokumentacias, rogorc apireben. amis gaketeba Zalian mniS
swored am mizniT, SvedeTSi yofnisas, Teoriulad ise praqtikulad.
jgufis wevrebma maRalmTian zonaSi SvedeTSi aRniSnuli viziti, stok
yvinTvis specialuri kursebic gai holmisa da ilias saxelmwifo uni
ares (PADI system) da sertifikatebi versitetebs Soris, 2009 wels daw
aiRes. yebuli sawylosno arqeologiuri
Saoris wyalsacavi proeqtis mona proeqtis gagrZeleba iyo, romelic
wileebis mier imis gamo SeirCa, rom daafinansa SvedeTis institutma da
wyali am tbaSi sakmarisad civia da gaaerTiana „marisTan“ (MARIS) da
wyalqveS xilvadoba Zalian dabalia, stokholmis universitetTan (Stock-
rac xels uwyobs maRalmTian adgi holm University). proeqtis sakontaq © ECUMBA (Educational Cognitive Union
in Maritime Biology and Archaeology)
lebSi yvinTvis specialuri unar- to piri ulrika soderlindia, stok
Cvevebis dauflebas. holmis universitetidan (PhD Ulrica
jgufis aqtivobebSi aseve gaT Söderlind, Stockholm University).
vnelovania, radgan am teritoriaze
valiswinebuli iyo Ramis yvinTvebi, 2010 wlis ianvar-TebervalSi, ili
Zalian bevri gemi da navia CaZiruli,
romlis safuZvelzec, eqspediciis as saxelmwifo universitetis stu
rac garkveul istoriaze miuTiTebs.
monawileebma garkveuli unarebi dentebi (beritaSvili ioseb, donaZe
SeiZines. Zvelad aq metalurgiuli centri iyo.
paata, mSvildaZe madona), SvedeT-
eqspediciis ganmavlobaSi jgufs saqar Tvelos sawyalosno arqeolo rkinas adnobdnen da gemebiT gahqon
eqskursiebic hqonda. Saoris wyal giis farglebSi, bodrumis (TurqeTi) daT sxvadasxva qveyanaSi gasayidad.
sacavis mimdebare teritoriaze nanax sawyalosno arqeologiis msoflio rkinebis aRmoCena socialuri, eko
ma mRvimeebma, naTeli gaxada raWis re wamyvan kvleviT institutSi INA (In- nomikuri da politikuri kulturis
stitute of Natural Archaeology) imyofe aRdgenis TvalsazrisiT aris kargi.
bodnen. arqeologiis SemTxvevaSi, dgindeba,
studentebi monawileobas iRebdnen rogor moxda gemis CaZirva. wyalqveS
wyalqveS aRmoCenili masalis xdeba am yvelafris Caxazva-Caxatva
restav rireba-konservaciaSi. jguf da dokumentireba. saqarTveloSi, Savi
ma, mTavari konservatoris, kimber zRvis sanapiroze, vfiqrobT, SeiZleba
li raSis meTvalyureobiT, Seiswav bevri mniSvnelovani wyalqveSa aRmo
la konservaciis meTodebi wyalqveS Cenis gakeTeba. proeqti samomavlod
mopovebul masalebze, rogoricaa: xe, iTvaliswinebs ufro metad kvleviTi
© ECUMBA (Educational Cognitive Union mimarTulebiT svlas” _ ambobs io
rkina, keramika, marmarilo.
in Maritime Biology and Archaeology) sebi.
jgufis aqtivobis Sedegad, pro
eqtis wevrebi miiwvies imave insti arqeologebis mTavari mizania, ga
gionSi arsebuli mRvimeebis, rogorc tutSi, sadac monawileoba miiRes daarCinon rac SeiZleba meti isto
sawylosno arqeologiuri Zeglebis proeqtSi ”Nautical and Navel Food- riuli Zegli. maT finansuri mxar
Seswavlis saWiroeba. ways Assessments,” romelic gan xor damWerebic hyavT, eseni ucxoeli
proeqtSi monawile qarTveli cielda ”MARIS”-Tan (Maritime Ar- partniorebi arian. saqarTvelos ka
studentebis warmatebuli saqmianoba chaelogicial Research Institue, Contact nonmdeblobis mixedviT, vinc Cvens
gamoixateba maT mier saqarTveloSi Person Ulrica Soderlind) TanamSromlo qveyanaSi samSeneblo samuSaoebs
ICAF jgufis CamoyalibebaSic (jgu bis safuZvelze. proeqtis farglebSi, awarmoebs, valdebulia, daafinansos
fis prezidenti paata donaZe), ro jgufs SesaZlebloba mieca, emuSava arqeologiuri samuSaoebi.
23
mecniereba mrgvali magida
teqnologiuri makkreikerebi
aRmoCenebi zurab vardiaSvili
sagamoZiebo Jurnalistika - Janri, sazogadoebrivi mauwyebeli. mis
sofo futkaraZe romelic mayurebels arasodes xelmZRvanelobas valdebulebebi hqon
kargavs. dramatuli da saintereso, da aRebuli sxvadasxva saerTaSoriso
mimikuri robotebi saxifaTo da mimzidveli. adamianebi, organizaciebTan. Seiqmna kidec
adamianis sarke-neironebiT STagonebul ro romlebsac ganrisxebulma Teodor sagamoZiebo jgufi magram, proeqti
botebs adamianis msgavsi Jestikulaciis inter ruzveltma makkreikerebi – nagvis Cavarda da aq finansebi arafer SuaSi
pretacia SeuZliaT. mqeqavebi uwoda. Seuracxyofis ar iyo.
adamiani da mocemuli roboti erTmaneTis adresatebs moewonaT aRniSnuli 2. ra gansxvavebas xedavT,dRevandel
pirispir daayenes. adamianma jer burTi,Semdeg ki termini da es ukanaskneli gamomZie da `revoluciamdel~ periods So
saTamaSo manqana gaagora robotis mimarTule beli Jurnalistebis saerTaSoriso ris Jurnalisturi gamoZiebis
biT. ori obieqtis danaxvisas, roboti ibneva. sinonimad iqca. warmoebis TvalsazrisiT? garTulda
adamiani akeTebs srolis Jests da roboti imeo ra problemebi dgas dRes qarTuli Tu gamartivda informaciis moZieba,
rebs mas. am SemTxvevaSi, roboti qmedebas pro sagamoZiebo Jurnalistikis winaSe, ra wyaroebTan kontaqti, donorebTan
gramuli brZanebiT reagirebiT pasuxobs saxelmwifo ga urTierToba?
uzrunvelyofda, momZiebeli Jurnalistebis masalebs, ia anTaZe - me ar var gamomZiebeli
magram es mcire riTi suldgmulobs es Janri, ra Jurnalisti da am kiTxvis pa suxad
nabijia sistemis donezea Cveni gamomZiebeli Jurna mxolod is SemiZlia mogaxsenoT, rac
adaptirebisTvis. lis tebis profesionalizmi, am da Cemi megobre bisgan vici: informaciis
roboti Sei sxva sakiTxebze vesaubrebiT stu moZiebac, wyaroebTan kontaqtic
muSaves ji haiong dia monitoris Jurnalist nino gaZnelebulia. donorebTan urTi
hanma da hong van zuriaSvils, 60 wuTis yofil erToba met-nak le
bad gaiolebu lia.
kimma koreis mec repor tiors – beso kurtaniZes da Tumca, aucileblad unda iTqvas,
nierebaTa da te mediaeqspert _ ia anTaZes. rom revoluciamde Jurnalisturi
qnologiebis in 1. rogorc cnobilia, sagamoZiebo gamoZiebebi mediaorga nizaciebis mier
stitutSi. igi iTvaliswinebs robotis mier Jurnalistika Zviri fufunebaa. na cio iqmneboda – „rusTavi 2“-Si arsebobda
imave qmedebebis gameorebas, rasac adamianis naluri maStabiT moqmedi mauwyeblebi gadacema „60 wuTi“, gamoZiebebs
tvini axorcielebs. adamians aqvs ujredebi, mas ar swyaloben da dResdReobiT ra beWdavdnen „rezonansi“, „versia“
romelsac sarkis neironebi hqvia. ujredebis wyaroebidan finansdeba es sfero? da da sxva gazeTebi. ase rom, Tanxis
meSveobiT is imeorebs imave qmedebebs, rasac aris ki sakmarisi es dafinanseba Janris moZieba gamomZiebeli Jurnalistebis
sxva axorcielebs. srulfasovani amoqmedebisTvis? pasuxismgebloba ar iyo. dRes
robotic neironebis meSveobiT akvirdeba ia anTaZe - sagamoZiebo Jurnalis ki piriqiTaa - Tanxis moZiebaze
moqmedebas, inaxavs Tavis mexsierebaSi, adarebs tika finansdeba saerTaSoriso zustad igive Jurnalistebi muSaoben,
monacemTa bazaSi arsebul informacias da imeo organizaciebis mier. Rarib gazeTebs romlebic - filmebs iReben. es ki
rebs martiv moqmedebebs. Tu telekompaniebs ar yofniT saxs ormagad arTulebs maT saqmianobas.
sistema saSualebas iZleva robotebs efeq rebi sagamoZiebo produqciis mosam beso kurtaniZe - situacia
turi urTierToba hqondeT adamianebTan, gamoiy zadeblad. xolo saerTo erov nu
li gauaresebulia. donorebs, romlebic
eneben ra imave vizualur miniSnebas, rasac Cven televiziebi, didi xania, aRa rafers fuls ixdian, surT, rom Jurnalistma
viyenebT. ,,robotebs, ra Tqma unda, SeuZliaT iZieben. amitom, sagamoZiebo Jurna gaakeTos rac SeiZleba bevri
adamianebis survilebis mixvedra metyvelebis listikis tvirTi axla mTlianad filmi, vTqvaT weliwadSi 24. es
meSveobiT, magram am SemTxvevaSi, adamianebs mud saerTaSoriso donorebis mxrebze Cveulebriv pirobebSi normaluri
mivi brZanebebis gacema mouwevT. es sakmaod ara Zevs. amgvar produqts, rogorc raodenobaa magram, CvenTan yvelaferi
komfortuli iqneba” –ambobs hani. wesi, studiebi amzadeben. Tumca, garTulebulia. yvelanairad cdilo
,,socialurad inteleqtualur robotebs, studiebis ricxvic sul ufro ben xeli SegiSalon. ai, magaliTad
romlebic gvekontaqtebian Jestebis da ga metad mcirdeba. dReisaTvis, saga gWirdeba sajaro infor macia, romelic
mometyvelebis meSveobiT, adamianis mentaluri moZiebo Jurnalistikis sferoSi kanonis mixedviT dauyovnebliv unda
modelis ganviTareba dasWirdebaT, rom mixvdnen momuSave srulfasovani studia, Tu mogawodos sajaro dawesebulebam,
maT saWiroebebs. sarkis neironebis gamoyenebiT ar vcdebi, mxolod „monitoria“. Tumca ZiriTadad specialurad
robotebis Seqmna saintereso aRmoCena iqneba.” imedi maqvs, donori organizaciebi welaven am vadas 10 dRemde – kanoni
- ambobs kris meluiSi, bristolis robotebis am erT studias „Seinaxaven“ da iZleva amis saSualebas, Tu Sens
laboratoriis xelmZRvaneli. Jurnalistebs saSualebas miscemen, mier moTxovnili informaciis
google ganviTarebis axal ierarqiaze xarisxiani produqti moamzadon. moZiebas sWirdeba dro. amis Semdegac
gasuli wlis yvelaze sensaciuri gadaw nino zuriaSvili - axla va xor ar gaZleven srul informacias.
yvetileba Google-is mier CineTis bazris dato cielebT grants, romelic da fi iZulebuli xdebi xelaxla dawero
veba iyo. gavrcelebuli informaciis Tanaxmad, nansebulia evrokavSiris warmo gancxadeba, romelsac aseve 10 dRe
internet-giganti CineTis bazarze dabrunebas madgenlobis mier. amasaTan, gvyavs unda elodo. amasobaSi gadis ase 25
gegmavs. CineTis mxriv, am faqtma SesaZloa dis Tanadamfinanseblebi - evraziis fon dRe, SabaT-kvira ar iTvleba. mokled,
kusia gamoiwvios, rac internet-cenzuras da disa da sorosis fondis saxiT. erTi Tve mxolod sajaro informacias
sityvis Tavisuflebas exeba. analitikosebis sul axlaxans movi poveT dafinanseba elodebi, ase giSlian xels. amitomac
mosazrebiT, im SemTxvevaSi Tu Google-i Ci “medis” mxridan. Cven Cvens regularulad produqciis momzadeba
neTis bazarze dabrundeba, bevri usiamovno produqcias vCuqniT televiziebs, ver xerxdeba.
faqti, am kompaniasa da qveynis mmarTvelobas da reklamidan Semosuli fulidan nino zuriaSvili - informaciis
Soris, daviwyebas miecema. Google-is finansuri arafers viRebT. gamoTxovis kuTxiT mdgomareoba
direqtoris, patrik piCeris TqmiT, kompaniis beso kurtaniZe - televiziebis gauaresda, wyaroebi srulad daixura.
qveynidan gamosvla moisazreboda ara rogorc mxridan sagamoZiebo Jurnalistikis rom mokvde, telefonze aravin ar
CineTis bazris samudamod uaryofa, aramed es ignorireba finansebis uqonlobis dagelaparakeba – miuxedavad imisa,
yovelive droebiTi problemebis gadaWrisken gamo ar xdeba. maT ubralod ar rom Cven arasodes ar gviRalatia
iyo mimarTuli. surT es Janri. magaliTad, aviRoT wyarosTvis. kurtaniZe cixeSi mi
24
mrgvali magida
dioda wyaros gulisTvis. arafriT ar Se
saxeb, Cems Tavs Sevatyve rom Zalian TarebaSi gansakuT rebuli roli mainc
daasaxela. isev TviTon uSvela Tavis Tavs, vRelavdi. diax, dRemde vRelav aseT gadacema „60 wuT ma“ iTamaSa. yvela
5 wyaro moi pova da mainc daadastura situaciaSi. damijereT, ar aris advili. gamoZieba ar iyo erTnairad xarisxiani,
informacia. magram CemTvis mTavaria sandooba, me unda Tumca, mTlianobaSi sazogadoebam
3. rogor SeafasebdiT reagirebis im daganaxo, gaCveno faqti. Tqvens kiTxvaze icoda xelisuflebis WeS ma
riti saxe.
dones, riTac xelisufleba pasuxobs pasuxis gasacemad moviyvan msoflioSi dRes „monitoris“ filmebi namdvilad
gamomZiebeli Jurnalistebis dadebul aRiarebul or tests: 1. sajaro interesi. xarisxiania, arc erTi sayveduri ar
masalebs? 2. alternativis uqonloba momismenia da arc raime SeniSvna gam
ia anTaZe - TiTqmis nulovania beso kurtaniZe - me mainteresebs, Cenia sandoobis kuTxiT. Tumca, maRali
xelisuflebis mxridan reagireba. rogor moiqceva is adamiani, romelic standartis miuxedavad, jamurad, „moni
piradad me erTi SemTxveva maxsovs, aseT Teoriebs ayalibebs, iseT SemTxvevaSi, toris“ filmebi ar aris imdenad sis
rodesac „monitoris“ mier momzadebuli romelsac axla mogiyvebi: narkotikebTan tematuri da mwvave, rogoric „60 wuTis“
masalis safuZvelze e.w. „staianSCikebi“ brZolis samsaxuris ufrosi Tavis filmebi iyo.
samsaxuridan gaaTavisufles Tu daakaves moadgiles paketebiT aZlevda xolme nino zuriaSvili - vardebis revoluciis
(zustad ar maxsovs). narkotiks vinmesTvis Casadebad. es Semdeg yvela piroba Seiqmna imisTvis,
nino zuriaSvili - regireba ar aris, ukanaskneli CvenTan TanamSromlebda. rom mediasaSualebam damoukideblad ver
aris Zalian mwiri, albaT 5%-Sic ki faruli kameriT ar gadagveRo? maS ra iarsebos, da rom ver arsebobs, aqedan
ara. Tumca, xelisuflebas yvelanairi gveqna? adamiani, romelsac profesiad iqmneba profesionalizmis problemebi.
piroba aqvs, rom aranairi reagireba aqvT crumowmeoba, sxvagvarad rogor gasagebia, rom arc universiteti gvaqvs
ar moaxdinos. TavisTavad gamoZiebiT Cagvewera? Cven sul gvakritikebdnen Zalian magari, magram Tundac harvardis
Jurnalistika xelisuflebisTvis saSiSi xolme am faruli kamerebis gamo, Tumca universiteti daamTavro, praqtika
ar aris, maTTvis saSiSia sazogadoebrivi arasodes msmenia dadebiTi Sefaseba, mainc mTavaria. damwyebi Jurnalisti
azri, romelsac Cven ver vqmniT. rom ai, ra kargad gadaiRo esa Tu is mediasaSualebaSi unda gaizardos.
beso kurtaniZe - dResdReobiT SemTxvevao. gana advilia faruli kameriT dResdReobiT ki aseTi mediasaSualebebis,
me ar maxsendeba filmi, rac ar muSaoba? sul imis molodinSi xar rom magaliTad, gazeTebis arsebobas arseboba
unda maRalkvalificiurad iyos is gaiSifrebi, mere an mogklavdnen, an gcemdnen, Znelad SeiZleba ewodos. usaSinles
Sesrulebuli, rom rame reagireba an sxvagvarad gadagixdidnen samagieros. dReSi arian.
mohyolodes saxelmwifos mxridan. Tumca Cven mainc vakeTebdiT, imitom rom beso kurtaniZe - aba, ra giTxraT, 15
erTxel iyo aseTi satelevizio siuJeti, es saWirod migvaCnda. asec iyo. wlia sagamoZiebo JurnalistikaSi var
sadac saakaSvils gazeTi uWiravs 5. Tavad Tu mdgarxarT eTikuri da sul erTi da igive saxeebs vxedav
xelSi da dascinis Jurnalistebs, dilemis winaSe? Tu SegiZliaT, isaubroT am sferoSi: vasil maRlaferiZe, sozar
naxeT ra sisuleleebs wereno. ai, misi amaze, rogor gadaWeriT is? subari, vaxo komaxiZe, nino zuriaSvili
damokidebuleba Jurnalistebis mimarT. ia anTaZe - am SekiTxvaze pasuxi ar da kidev ramdenime gogona. mere me mivedi.
4. rodesac saqme midis faruli maqvs. eliso CafiZe akeTebda xolme gamoZiebebs
Canawerebis gamoyenebaze, Teoretikosebi nino zuriaSvili - eTikuri dilemis rezonansSi. Cveni skola gvqonda da
erTxmad gvirCeven aRniSnuli saSualebis winaSe ar vmdgarvar, imitom rom iSviaTi gamonaklisis garda me iq axali
mxolod ukidures saWiroebis dros yovelTvis zustad vici ras vakeTeb, saxe aravin minaxavs.
gamoyenebas, (magaliTad, roca saqme an SeiZleba vmdgarvar kidec, Tumca ar 7. sagamoZiebo Jurnalistika saxifaTo
exeba sazogadoebrivad umniSvnelovanes maxsendeba. Tumca mas Semdeg rac eTikis profesiaa, Tumca sxvadasxva qveyanaSi
sakiTxs) am rCevas ki yovelTvis mosdevs qartiis komisiam daiwyo muSaoba da es xifaTi sxvadasxva donisaa da am
e.w. `saRi azris~ cneba. (vinaidan miT umetes am komisiis wevri gavxdi, qveynis demokratiulobis donis mixedviT
Jur nalistma Tavad unda Seafasos yovelTvis vfrTxilob, imas vakeTeb, rac meryeobs, am mxriv saqarTveloSi rogori
mdgomareoba) Tqveni azriT, raSi mdgo sworad mimaCnia. mdgomareobaa?
mareobs `saRi azri~ ra SemTxvevaSi beso kurtaniZe - eTikuri dilema ia anTaZe - am Temazec Cemma kolegebma
SeiZleba mivmarToT, respodentTaTvis mqonda SarSan: CemTan movida moqalaqe, unda isaubron. me meCveneba, rom
arc Tu ise sasiamovno meTodebs? romelmac miTxra, rom mas uSiSroebis xifaTic „60 wuTis“ dros meti iyo,
ia anTaZe - me isev sxvisi gamocdilebis TanamSromeli “averbovkebda” – aiZulebda vidre – dRes. Tumca, realurad, dRes
mixedviT momiwevs pasuxis gacema. ninos eTanamSromla uSiSroebasTan. SemomTavaza xelisufleba aranakleb (sul mcire)
da besos am mxriv mdidari gamocdileba rom gamekeTebina filmi, is Tanaxma iyo daundobelia, vidre SevardnaZis dros.
aqvT. standarti aseTia: rodesac SeuZ faruli kameriT gadaeRo agenti. cxadia, Cemi azriT, amJamindeli naklebi xifaTi
lebelia masalis mopoveba faruli mSvenieri filmi gamovidoda, magram me sazogadoebis metad daSinebas, sajaro
Canaweris gareSe, swored maSin iwyeba isic vicodi, rom didi Sansi iyo am informaciis mopovebis garTulebas da,
muSaoba farul Canawerze dayrdnobiT. moqalaqes safrTxe Seqmnoda. vuTxari, aqedan gamomdinare, filmebis nakleb
sagamoZiebo Jurnalistika amas Tavs ver wasuliyo saxlSi kargad efiqra da simwvaves ukavSirdeba.
aaridebs. Tumca, faruli Canaweris keTeba mere gadaewyvita. sabolood filmi nino zuriaSvili - saxifaTo ara,
xSirad JurnalistisTvis aranakleb gadaviReT da is adamiani dRemde saxlSi ufro rTuls vuwodebdi, yvela xels
ris kebTan aris dakavSirebuli, vidre ver midis. magram es misi arCevani iyo, giSlis, aravin gawvdis informacias,
– respodentisTvis. amitom, es ar aris me gavafrTxile. Sesabamisi samsaxuri ki iyo SemTxvevebi, roca Jurnalisturi
sasiamovno procedura da gamomZiebeli ambobs, rom is piri, romelic vamxileT gamoZiebis prezentaciebis dros Suqs
Jurnalisti arasodes gadawyvets farul misi TanamSromeli ar aris. ai, aseTi aqrobdnen, ar gvaZlevdnen saqmis keTebis
Caweras, Tu amis aucilebloba ar ar damokidebulebaa. saSualebas.
sebobs. 6. rogor SeafasebT qarTveli beso kurtaniZe - me mqonda SemTxveva,
nino zuriaSvili - vinc Cven amisTvis gamomZiebeli Jurnalistebis profesiona rodesac erTi rezonansuli saqmis Semdeg
gvakritikebs (Turme ji paSi gvakritikeben) lizmis dones? mirekavdnen da mSoblebis gaupatiurebiT
Sexedos Cvens produqcias da eTikis ia anTaZe - arian yofili gamomZiebeli memuqrebodnen, iyo muqara, rom momklavdnen,
sabWoSi gviCivlos. diax, marTlac Jurnalistebi, romlebic dRes sruliad nino zuriaSvilsac aseve emuqrebodnen
ukiduresi saWiroebis dros viyeneb, sxva saqmiT arian dakavebuli. maxsovs, erTi finansuri dajgufebidan, rom si
aba, dauni ki ar var. Tanac es Zalian SesaniSnav gamoZiebebs aqveynebda givi cocxles adre daamTavrebda, vaxo
rTulia, amas winaT respodents viwerdi TargamaZe. eliso CafiZesac didi komaxiZe ramdenjerme sastikad scemes.
farulad, ufro sworad, telefonze wvlili aqvs Setanili sagamoZiebo ki, saxifaToa, magram azartuli, – aqedan
vsaubrobdiT da ar gamifrTxilebia amis JurnalistikaSi. am mimarTulebis ganvi gamomdinare, Zalian saintereso.
25
ganaTleba
arasrulwlovnebi
da pornografia
ia CafiZe
faqtia, rom internets patarebic iseve aqtiurad iyeneben, rogorc didebi. interneti
es aris adgili, sadac SeuZliaT, rogorc ganaTlebis miReba, ise garToba da axali
megobrebis SeZena. internetma Tavisi uamravi dadebiTi mxaris miuxedavad, SesaZlebelia
saSiSi formac miiRos, gansakuTrebiT, Tu misi momxmarebeli arasrulwlovania.
pornografiuli masalebi internet sivrceSi debulma pornografiam SeiZleba uaryofiTi gavlena
Cveulebrivi ambavia. erTi dawkapuneba romelime moaxdinos. pornografias mozardi rogorc serio
veb_gverdze amomxtar reklamaze da erT_erT rigiT zuli informaciis wyaros, ise iRebs. am dros es ar
pornografiul saitze aRmoCndebiT. pornografia aris obieqturi informacia da mas warmodgenebi da
gansakuTrebiT saSiSia bavSvebisTvis. internetSi Sefasebebi sakuTari seqsualurobis Sesaxeb da Tun
mravladaa qarTuli pornosaitebi da es yvelaferi dac misi partnioris seqsualurobis Sesaxeb, aras
sruliad ufasod da SeuzRudavad vrceldeba. por worad uyalibdeba. amitom man SeiZleba sakuTari
no saitebis damTvalierebelTa Soris Tu ramdenia Tavi CaTvalos im problebis matareblad, romelic
arasrulwlovani, ucnobia. mas realurad ara aqvs. man informacia miiRo por
pornografiuli masalebis gavrcelebis kontro nografiidan da ara specialuri literaturidan.
li mxolod ramdenime qveyanaSi arsebobs. erT_erTi meore uaryofiTi mxare moyirWebis SegrZnebaa. raRam
maTgani germaniaa, sadac 2000 wlis agvistodan unda aRagznos bavSvi, romelsac ToTxmeti wlis
ZalaSi Sevida kanoni “internetis momxmarebelTa asakSi yvelaferi nanaxi aqvs.”
dacvisa da qselis Semadgenlobis kontrolis we fsiqologi nino sxirtlaZe ambobs, rom seqsual
sebis Sesaxeb.” kibersivrces dauwesda akrZalvebi uri cxovrebisadmi interesi mozardebSi bunebrivia,
pornografiis gavrcelebasTan dakavSirebiT, romlis magram misi pornografiuli videoebiT dakmayofileba
drosac pasuxismgeblobas eqvemdebarebian ara marto ar SeiZleba: “seqsualobis Tema gansakuTrebiT sain
informaciaTa mimwodeblebi, aramed Tavad internet teresoa mozardebisTvis. pornografiul masalasTan
“provaiderebic” . urTierTobis Semdeg, mozards garkveulwilad dam
saqarTveloSi ar arsebobs kanoni, romelic in axinjebuli warmodgenebi uyalibdeba seqsualuri
ternet sivrceSi pornografiuli masalebis xelmi cxovrebis Sesaxeb. maTi Sinaarsi TavisTavad, sakma
sawvdomobas gaakontrolebs. saqarTvelos sisx od vulgarulad aris mowodebuli. pornografiul
lis samarTlis kodeqsi krZalavs “ pornografiis masalaSi ar Cans seqsualuri cxovreba, rogorc
ukanonod damzadebas da gavrcelebas.” sasjelad or urTierTobis mTliani konteqstis nawili. mTliani
wlamde Tavisuflebis aRkveTaa gaTvaliswinebuli. urTierTobis konteqstidan vardeba erTi calkeuli
axalgazrda iuristTa asociaciis iuristi gagi sakiTxi, igi imdenad gamkveTrebulia, rom damaxinje
mosiaSvili ambobs: “kodeqsSi saubaria pornografi bul warmodgenas uqmnis mozards.”
uli nawarmoebis an sxva sagnis ukanono damzadeba fsiqolog nana CaCuas TqmiT, bevri ram mSoblebze
an gasaRebaze. umetesad aqcenti gamaxvilebuli aris dacaa damokidebuli. maT Tvalyuri unda adevnon Tu
arasrulwlovan momxmareblebze. Tu arasrulw rogor iyeneben maTi Svilebi internets. “ar mgonia
lovnebi xdebian aRniSnuli pornografiuli nawar Cemi Svili msgavs saitebs aTvalierebdes,”- ambobs
moebebis momxmarebelni, am SemTxvevaSi, ufro mkacria 13 wlis gegas deda, nazi kiknaZe. TiTqmis aseve upa
sanqcia da pasuxismgebloba. rac Seexeba sxvadasxva suxa Cems kiTxvas xuTma mSobelma.
saitze pornografiuli nawarmoebis gavrcelebis arsebobs uamravi programa, romelTa meSveobiT
SemTxvevaSi Tu ra samarTlebrivi berketi SeiZleba ac internetfiltrebis Seqmnaa SesaZlebeli. mas
iqnes gamoyenebuli, amasTan dakavSirebiT calke ra msoflios mraval qveyanaSi aqtiurad iyeneben mSo
Rac garkveuli daTqma ar arsebobs.” blebi, romlebsac surT daicvan Svilebi internetis
pornografiuli videoebis mozardis fsiqikaze mavne zemoqmedebisagan. magram, xSir SemTxvevaSi, arc
gavlenis done aravis gamoukvlevia. esaa gamosavali, radgan umetesad Svilebi ukeT
seqsologi paata sofromaZe aRniSnavs: “bavSvis erkvevian kompiuterSi, vidre maTi mSoblebi.
seqsualoba Zalian amorfulia. roca iwyeba seq problema, rogor davicvaT bavSvebi pornografiis
sualuri gardatexis periodi, SeuzRudavad miwo gan, jerjerobiT gadauWreli rCeba.
26
ganaTleba
pa S i
vr o
a e
l eb
a n aT sad isurvebdi
gamokiTxulTa
swavlas?!
umravlesobis
am kiTxvaze
pasuxi er
g
Tia _ sazRvargareT. ratom?! am kiTxvaze
bevrs konkretuli pasuxi ar aqvs, radgan
maTTvis mTavari wasvlaa. SeiZleba, vcdebi
da amas imitom vambob, rom ase me vfiqrob.
ucxoeTSi wasvla sami mizeziT msurs: 1)
profesiuli zrda; 2)axlis Ziebis survi
li, 3)damoukideblobis mopovebis survili,
romelsac Tan sdevs pasuxismgebloba.
ia CafiZe
Cemma megobarma, marikam swored “operis” programad icnoben, ger galuri muSaoba da enis Seswavla.
am ukanasknelis, damoukideblobis maniaSi weliwadSi ramdenime aTeu operi aris ojaxis droebiTi wevri,
mopovebis mizniT gadawyvita ger li qarTveli studenti miemgza romelic inawilebs movaleobebs.
maniaSi `operad~ wasvla. igi Tavisi vreba. isini programis farglebSi igi ar aris bavSvis profesionali
specialobiT, buRaltrad muSaobda cxovroben germaniaSi, ris sanacv momvleli, ZiZa. es aris adamiani,
erT-erT kerZo kompaniaSi. “raRa lodac, valdebulni arian ojaxSi romelic ubralod exmareba ojaxs
cis Secvla minda, didi xania voc dasaqmdnen bavSvebis an moxucebis saojaxo saqmeebSi. “au pairi” aris
nebobdi evropaSi wasvlaze. minda momvlelebad da damlageblebad. yvelaze iafi programa, romelic sa
vimuSao da viswavlo. Tavidanve amisaTvis, maT maspinZeli ojaxebi Sualebas iZleva, mniSvnelovani da
swavlis gagrZeleba Zalian rTulia, simbolur gasamrjelos, TveSi 260 naxarjebis gareSe, SexvideT evro
garkveuli Tanxa unda gqondes an evrosa da Sida mgzavrobis Tanxas kavSiris qveynebSi, iq erTi wlis
gariSze an dafinanseba. erTi weli uxdian. paralelurad, operebi val ganmavlobaSi icxovroT da imuSaoT
vimuSaveb, fuls davzogav da Semdeg debulni arian gaiaron enis Semswav legalurad. Tbilisuri saagentoe
wels SemeZleba ukve viswavlo.”_am leli kursebi, risTvisac semestrSi bis daxmareba 200 evro jdeba.
bobs marika. 600 evroa saWiro. maspinZeli germania im qveynebis xuTeul
Tikom wels daamTavra iv. javax ojaxebi valdebulni arian am Tanx Sia, sadac qarTveli studentebi
iSvilis saxelobis Tbilisis sax idan, mxolod 100 evro dafaron, da yvelaze didi raodenobiT ari
elmwifo universitetis sociolo narCeni Tanxa ki Tavad studentma an Tavmoyrili. qarTvelebisTvis
giis fakulteti. Tavisi specialoba unda gadaixados, ise, rom mas sxva pirvel adgilze germaniaa, Semdeg
Zalian moswons, magram samsaxuri gan muSaobis ufleba ar aqvs. ki safrangeTi. operebad swored
ver iSova, rogorc xSirad xdeba pirveli “operebi” gamoCndnen am qveynebSi midian yvelaze xSir
qarTul realobaSi. bevri ifiqra safrangeTSi, me-19 saukunis mi ad. germaniis akademiuri gacvlis
magistraturaSi Cabarebaze da bo wuruls. isini axalgazrda ing samsaxuris, “DAAD”-is monacemebiT,
los Tqva, rom azri ar hqonda. misi liseli gogonebi iyvnen, romlebic germaniaSi, dRevandeli maCvenebliT,
azriT, magistraturis damTavrebis Cavidnen safrangeTis dedaqalaqSi, 2700 qarTveli swavlobs. “unesco”-
Semdegac ver SeZlebda samsaxuris raTa eswavlebinaT inglisuri ena s kvlevebis Tanaxmad, post_sabWoTa
povnas. amitomac gadawyvita swavla maspinZeli ojaxis bavSvebisTvis da qveynebidan ukrainis da ruseTis
sazRvargareT gaegrZelebina. radgan imavdroulad, Tavadac SeeswavlaT Semdeg, yvelaze didi raodenobiT
mxolod germanuli ena icis, arCev franguli ena. qarTvelebi swavloben germaniaSi.
ani didi ar hqonia da germaniaSi marikas da Tikos agenti, Ddiana saqarTvelos statistikis erovnu
“operad” wasvla gadawyvita. misi Sonia, romelic maT germaniaSi wasv li samsaxuris monacemebiT, uni
TqmiT: “Semdeg rogor ganviTardeba laSi exmareba, ambobs: “programa “au- versitetebidan gacvliTi Tu xva
movlenebi, es adamianis niWsa da pair” niSnavs icxovro da imuSao programebiT gagzavnili studen
Sromismoyvareobazea damokidebuli. maspinZel ojaxTan erTad. maspinZe tebis raodenobam, 2009 wels 35_s
arafers vageb, enas mainc viswavli.” li ojaxebic dainteresebuli arian miaRwia. germaniis akademiuri gacv
ras niSnavs operoba?! “au-pairis” miwveviT. igi maT sao lis samsaxuris ( DAAD), Tbilisis
“Tanabar pirobebze” _ swored jaxo saqmeebsa da bavSvis movlaSi sainformacio centris xelmZRva
ase iTargmneba frangulidan fraza exmareba. “au-pairi” saerTaSoriso nel gebhard roilis TqmiT: “ger
– Au Pair. am saxelwodebis pro doneze kulturaTa gacvlis pro manuli ena Zalian gavrcelebulia
gramiT, romelsac saqarTveloSi gramas warmoadgens. es aris le gagarZeleba 28 gv.
27
ganaTleba
leqsi,
dasawyisi 27 gv.
saqarTveloSi. qarTvelebis 20%
laparakobs germanulad. garda amisa,
swavla gaTvlilia ucxoel stu
dentebze. germaniaSi ganaTlebis
miReba prestiJulia. amasTan, swavla
ufasoa an gadasaxadi sakmaod da
sofo afciauri
ukvdavi leqsi “tye Seu
bali. es Seexeba mxolod saxelm naxe Svilebsa: didi xnis gan
wifo universitetebs. kerZo uni mavlobaSi yvelas xalxuri
versitetebSi ki gadasaxadi sakmaod
egona. Tumca, 2001 wels vaJa
Zviria. man, SesaZloa, weliwadSi 20
aTas evrosac miaRwios. garda amisa, narimaniZis avtorobiT gamovi
saqarTvelos da germanias istori da krebuli “bunebis Svili”,
uladac kargi urTierTobebi aqvT. sadac vaso afciauris leqsebi
Ggermania aris erT-erTi pirveli iyo Tavmoyrili, maT Soris ki
qveyana, romelmac aRiara saqarT leqsi “tye Seunaxe Svilebsa”.
velos damoukidebloba. jer kidev amiT saboloos damtkicda,
sabWoTa kavSiris dros, arsebobda rom leqsi, romelic yvelas
organizacia, romelic guvernan
xalxuri egona, sinamdvileSi
tebis gacvlas akeTebda. swored
amis Semdeg, germanuli, mniS vaso afciauris dawerilia.
vnelovani ena gaxda aqaurebisaTvis. vaJa narimaniZe poetis Zmis
germaniis 300_ze met universitet SviliSvilia. Mman leqsis av
Si, romelTa Soris haidelbergis, toris dasadgenad uamravi gza
ienis, miunxenis, ludvigis, berlinis ganvlo. vaJa narimaniZe:“ bavS
universitetebic moiazreba, spe vobidan moyolebuli xSirad
cialobaTa mdidari arCevania da iq toris vinaobam. kompozitor
vusmendi Cemi mSoblebisa da
klasikuri Teoriuli ganaTlebis revaz laRiZes folklor
bebiaCemis saubars vaso af
miRebaa SesaZlebeli. qarTvelebi istebma da mwerlebma aras
sTvis yvelaze popularuli mi ciaurze, romelic vaJa-fSave
wori informacia miawodes
unxenis, ienis da saarbrukenis uni las megobari iyo, 1905 wlis
leqsis viTomda xalxurobis
versitetebia. ivane javaxiSvilis erovnuli moZraobis monawile,
Sesaxeb. mogvianebiT, revaz
saxelobis universitets xelSek qaquca ColoyaSvilis razmeli,
rulebac aqvs ienis da sarbruke
laRiZem Seityo leqsis avto
ukvdadavi leqsis “tye Seu
nis universitetebTan gaformebuli. ris vinaoba da misi gacnobis
naxe Svilebsa” avtori. es
germaniaSi swavlis gagrZelebis survili gauCnda, magram is
gaxda mizezi qarTveli eris
msurvelma, pirvel rigSi, unda amo ukve gardacvlili iyo.
wiaRSi wlebis manZilze mome
arCios fakulteti, Semdeg gaakeTos am leqsis avtorobaze ram
gamoTvlebi swavlis dafinansebaze, kvlia, Semegrovebina da mime
denime cru avtormac ganacxada
gaarkvios sasurvel universitet wodebina masalebi sazogadoe
pretenzia: s. axalkaciSvilma,
Si miRebis pirobebi, romel enazea bisTvis wignis saxiT. rodesac
s. makaraSvilma, niko mokveriS
moTxovna, momdevno nabiji ki uni zemoaRniSnul leqsze kompoz
versitetsa da vizaze ganacxadia.
vilma, ris gamoc polemika mim
itorma revaz laRiZem simRera
studentma unda daadasturos, rom dinareobda. Tumca sabolood
Seqmna, misi avtori 13 wlis
mas hyavs sponsori an angariSze sak dadginda, rom leqsis avtori
gardacvlili iyo. simRera
marisi Tanxa aqvs swavlis safasur vaso afciauria. “tye Seunaxe
pirvelad Tbilisis xalxuri
is dasafarad. mas bankis angariSze Svilebsa” vaso afciauris
unda hqondes wliuri 7656 evro, simRerisa da cekvis ansamblma
xelmoweriT pirvelad 1926
rom wavides swavlis gasagrZele Seasrula, romlis solisti
wels Jurnal “ axal sofel
blad. germaniis saelCos gaTvlebiT, Temur qevxiSvili iyo. eTerSi
Si” daibeWda, am saxiT:
students TveSi 700 evro sWirdeba, gasvlisTanave xalxSi didi
nu sCexav tyeebs
rom dafaros sacxovreblis, kvebis, interesi gamoiwvia leqsis av
Cacmisa da garTobis xarjebi. tyeebs nu sCexav, Zmobilo
28
romelic yvelas
xalxuri egona
mTa gatitvldeba, bralia, mendnen mis saubrebs, zepirad “Camamexsen nu dameZeb,
ia da vardi dazreba, naTqvams Tu wakiTxul leqsebs, imas girCev bokeria,
fesvebs mouTxris qaria. fandurze Sesrulebul simRe Mmec SensaviT TofiT daval,
tye Seunaxe Svilebsa, rebs da bolos wasvlisas xels srolac vici oxeria,
mama xar, Seni valia, gaayolebdnen xolme vasos bib Tu mizanSi amogiRe,
Torem Camorecxs avdari, lioTekidan unikalur wi gnebs, gagxvret rogorc xokeria!!!.
klde-Ra darCeba salia. misi xelnaweri leqsebis rveu roca 1924 wels qaquca
mTis civi wyaro daSreba lebs viTomda wignad gamosace ColoyaSvili ajanyebas iwyebs
yanas mogiWams kalia; mad. magram danapirebi amao iyo. vaso afciauri umal misi raz
veRar iSovi xe-tyesa, misi biblioTeka nel-nela car mis wevri xdeba- amas xels uwy
gamogeTxreba Tvalia, ieldeboda da leqsebTan erTad obda misi daudegari buneba da
dagRupavs daganiavebs xalxSi ifanteboda.” poeturi suli. qaqucas ajanyeba
Zlieri zenaqaria vaso Sios Ze afciauri 1861 damarcxda, idea ki daumarcxebe
tyes gaufrTxildi, Zmobilo, wels sofel vaneTSi daiba li darCa. gadarCenil razmelTa
tye mudam Seni faria, da. mas mZime bavSvoba mwyem saqarTveloSi darCena SeuZle
Mmas nu eqcevi mtrulada sobaSi gautarebia. 1886 wels beli iyo. daiwyo represiebi.
moyvared moixmaria wera-kiTxvis gamavrcelebelma qaquca ucxoeTSi gadaixvewa
Svilebis codvas nu ideb, sazogadoebam Cveni sasiqadu da safrangeTSi gardaicvala
gamoaxile Tvalia. lo poeti vaJa-fSavela sofel 1930 wels. vaso afciauri ki
tyeebis Tematikaze Seqmnilma ToneTSi gaagzavna maswavleblad, qaqucas ar gahyolia naTesav-ax
vaso afciauris leqsebma male sadac Tanatoli vaso afciauri loblebis, ojaxis wevrTa didi
hpova gamoZaxili, isini swrafad mas SemTxveviT Sexvedria. vaJas xvewna-mudaris wyalobiT. bo
vrceldeboda xalxSi, gauCnd vaso soflis skolaSi miuwve losdabolos, gaabragebuli me
nen mimdevrebi da tyeTa dacvis via da wera-kiTxva uswavlebia. tyeve-poeti misive Zmis goglas
Tematika sakmaod mZlavrad dam aqedan daiwyo vaJa fSavelas da meSveobiT, romelic miliciaSi
kvidrda Semdgomdroindel qar vaso afciauris megobroba. muSaobda, mTavrobam Semoiri
Tul poeziaSi. vaso afciauri tyis mcvela ga. vaso afciauri 1955 wlis
vaso afciaurs sakmaod mra dac muSaobda. 1905-07 wlebSi 24 maiss gardaicvala. dakrZa
valferovani biblioTekac hqo igi saxalxo gmir arsena jor lulia TeTriwyaros raionis
nia. amis Sesaxeb misi SviliSvili jiaSvils daaxloebia da mis sofel xopisis sasaflaoze.
bablo afciauri igonebs: “vaso gan micemul proklamaciebs saflavis qvaze weria: “me, vaso
papas Zalian bevri naweri hqonia avrcelebda xalxSi, ris gamoc Sios Ze afciauri davibade 1861
leqsisa da mogonebis saxiT da daapatimres da cimbirSi gag wels. gardavicvale 1955 wels.
rveulebs skivrSi inaxavda. misi zavnas upirebdnen, magram gai 50 weli vemsaxure tyes da mis
gardacvalebis Semdeg is skivri qca da tyeSi imaleboda. sakmao dacvas. miyvarda eri, mxare, sa
manglisel Tedo wiklaurs wau iumoris grZnobac hqonia vaso dac meRirsa es saflavi. mkiTx
Ria, nawili ki giorgi leoniZ afciaurs. ai, rogori leqsi velo, keTilo, keTili geRirsoT,
es. papasTan xSirad modiodnen dauweria da gzaze daugdia Zmano, nu daiSurebT Sendobas.
cnobili sazogado moRvaweebi. policielisTvis, romelic da Cemi es samare amiSena Cemma
nacnob-megobrebi, naTesavebi, is saWerad dasdevda 1924 wels: meuRlem-darom”.
29
saavtoro sveti problema
sofo afciauri
rCevebi maTTvis, visac
tuberkulioziT
gaumarTla da avtobusSi
avida: 1. Seecade avtobusis
SuaSi moxvde, radgan Tavi
daavadebulis adgili
aarido karebTan dgomas.
es ki imisTvis, rom Tavidan `konteinerSia~
aicilo avtobusis minaze sofo afciauri
“saxiT miwebeba” da yoveli 15 wlis beqa moWidavea. mas ori cialurad daucvelis daxmareba_
karebis gaRebaze masSi fex survili aqvs. ocnebobs sakuTari 102 lari da invalidis pensia_
is mtkivneulad moyoleba. saxli hqondes da cnobili moWi 80 laria.
2. Mmgzavri Tu Cadis da Sen dave gaxdes. 16 wlis ninosac Zmis konwliaSvilebi aq rva welia
mis win dgaxar, jobia Sen
msgavsad, erTi ocneba aqvs – saku cxovroben. rva wlis win prob
Caxvide, mgzavri Caataro da
Tari saxli. lemebis gamo maT bina dakarges da
Semdeg amoxvide. ase Tavidan
muxianis samxedro dasaxlebaSi, mas Semdeg naTxovar konteinerSi,
aicileb “saaTnaxevrian” mg
eklesiis gverdiT patara kontein sakuTar saxlze ocnebiT cxovro
zavrobas. 3. bileTis aRebaze
eri dgas. erTi SexedviT, warmod ben. uamravi Txovnis miuxedavad,
arc iocnebo, radgan bile
genac gagiWirdebaT, rom aq vinme konwliaSvilebs daxmarebaze uars
Tis asaRebad mimaval grZel
cxovrobs. Tumca, ninos da beqas eubnebian. meriidan pasuxoben, rom
gzaze, SeiZleba uamrav “xi
faTs” gadaeyaro. ZiriTadad es konteineri saxlis magivrobas saxlis misaRebad ltolvilis
ki mgzavrebis lanZRvas. 4. uwevs. konwliaSvilebis oTx su statusi unda hqondeT. ramdenime
Seecade moxerxebul adgi liani ojaxi aq ukidures gaWirve Tvis win ki maT daxmarebaze uari
las dadge da xeli kargad baSi cxovrobs. im mizeziT uTxres, rom tuber
mokido saxelurs. A konteiners Zlivs mivageni, kuliozian avadmyofs binas ver
axla ki rCevebi maTTvis, radgan isea Cakarguli korpusebs miscemdnen.(!!!) maia konwliaS
vinc avtobusSi ver avida: Soris, rom ver SeamCnevT. rogorc vili: “Mme ver vmuSaob, radgan
1. pirvel rigSi, ifiqre ima iqna, eklesiis gverdiT umisamar meuRle mZimed aris avad da uC
ze, rom Sen gagimarTla da To vagons vxedav. ojaxis diasax emod gadaadgileba uWirs. adre
axla romelime mgzavrs Sens lisi maia konwliaSvili sakuTar gvqonda bina, magram garkveuli
fexze Tavisi fexi “kom gaWirvebaze miyveba. Tumca, moyola problemebis gamo davkargeT da
fortulad” ar aqvs dabi sulac araa saWiro, yvelafers sa rva welia am naTxovar kontein
jebuli. 2. Sen ar gawvebian kuTari TvaliT vxedav. konteineri erSi vcxovrobT. esec mezoblisaa
da ar giyvirian “gadaiwie, mezobelma droebiT aTxovaT da
gadaiwieo” 3. saxiT avto SiSi, rom erTaderT TavSesafar
busis minaze ar xar “miwe sac dakargaven, dRiTidRe izrdeba.
bebuli” da yoveli karis aq Suqi da gazi arasdros hqoni
gaRebis dros masSi fexi ar aT, wyalic mezoblebisgan moaqvT.
gyveba. 4. bileTis aReba da konteineris gverdiT, ufanjro
xurdis Zebna aRar mogiwevs, ficrulia, romelic diasaxliss
rac xalxiT savse avtobus samzareulos magivrobas uwevs.
Si ormagad Znelia. 5. aRar gaTbobis erTaderTi saSualeba
mogiwevs kontroliorTan aq SeSis Rumelia. Tumca zamTris
Tavis marTleba, rom bile susxian dReebSi es Rumelic ver
Tis aReba fizikurad ver SveliT, radgan aluminis kedleb
moaxere da Sesabamisad, ja Si yinva da qari advilad aRw
rimasac gadarCebi. evs. zafxulSi ki sicxisgan ga
axla ki Tavad gadaw varvarebul konteinerSi suli
yviteT imgzavrebT Tu ara exuTebaT. ojaxSi aravin muSaobs,
“Semcirebuli”da “gauqmebu radgan ojaxis ufrosi mZime se
li” avtobusebiT Tu leqci niT – tuberkulioziT aris avad.
aze daagvianebT. Tavs gawi 12 wliani avadmyofobis Semdeg,
ravT da axvalT avtobusSi vefxia konwliaSvils daavadeba
Tu samsaxurs gawiravT da gaurTulda da daxmarebis gar da ramdenime Tvis win sWirdeboda,
ar axvalT. eSe gadaadgileba ar SeuZlia. mas Tumca rom naxa wasasvleli arsad
mSvidobian mgzavrobas gi meuRle, maia konwliaSvili uvlis. gvqonda, SevecodeT da dagvtova.
survebT!!! maTi yoveldRiuri Semosavali so uamravi werili maqvs gigi ugu
30
saavtoro sveti
ia CafiZe
qarTvelebs ukanasknel periodSi,
kvebasTan dakavSirebuli seriozuli
problemebi SeeqmnaT.
vsuqdebiT da problemas, saqarT
velos mosaxleobis umetesoba, gene
tikaSi xedevs. Cemi klaselis mamas
rom hkiTxoT Tu ratom aqvs amxe la
Ri pi, gi pasuxebT, rom qarTveli kacia,
tradiciebis mimdevari da sma-Wamis
moyvaruli. igi simsuqneSi problemas
ver xedavs, magram am bolo dros, gu
lis problemebi Seeqmna da mixvda, rom
sasmelisgan da ZRomaze Wamisgan Tavi
unda Seekavebina. marTalia, qarTvele
bi amerikelebiviT “hamburgerebis” da
“Cisburgerebis” WamiT ar vsuqdebiT,
magarm samagierod, vWamT yvelafers.
dRes TiTqmis aravin daobs, romeli
produqtia sasargeblo organizmisT
lavas saxelze dawerili, ma wuxarod, 2008 wlis mere krizi vis da romeli ara. mTavaria, kuWis
gram maTi pasuxia - daelodeT. si Cvens fondsac Seexo. roca moTxovnileba daikmayofilo da rac
Cvenc velodebiT. Semdeg raRac damfinansebel organizaciaze SeiZleba iafad. amas, smac emateba.
Sveicariuli proeqti iyo da xar damokidebuli da mas aqvs nebismier qarTul sufraze rom mox
dagvpirdnen, rom binas mogvcemd problema, TavisTavad es fon vde, Cemi klaselis mamis msgavs, uamrav
nen, magram bolos gamogvicxades, Ri pian biZias naxav, uSvelebeli yan
dis saqmianobazec aisaxeba. Cven wiT xelSi. es Ri piani biZiebi Tavis
rom tuberkulioziani avadmyofi gaWirvebulebs sakvebi produqte dakargvamde Tvrebian da kidev ufro
am proeqtSi ar SeiZlebao da biT da sayofacxovrebo nivTe ezrdebaT Ri pebi. dResaswaulze SeZe
es imedic gadagvewura. am miwis biT vexmarebiT. aseve dazRveuli nili zedmeti kilogramebi xom aRara
damtkiceba mindoda, razec kon gvyavs sadazRvevo kompaniebSi. vis ukvirs, ufro metic, normadac ki
teineri dgas, magram amazec uari iTvleba. gansakuTrebiT, axali wlis
SarSan mTeli wlis komunalur
gviTxres, ekonomikis saminis periodi tovebs Tavis kvals, sma-Wamis
gadasaxadebs vufaravdiT usinaT moyvarul qarTvelebis wonaze.
tros aqvs Sesyidulio. vis mi lo moxucebs, aseve samedicino genetikuri daavadeba SeiZleba ra
vmarToT aRar viciT. arada aseT momsaxurebas vuzrunvelyofdiT. Rac Tandayolili simaxinje iyos, ma
avadmyofTan Cveni cxovrebac ar saministroebTan erTad gvaqvs gram roca adamiani Tavis simsuqnes
SeiZleba”. vefxia konwliaSvili: xolme erTjeradi proeqtebi, genetikur daavadebas miawers, es mx
“erTaderTi fondi gvexmareba olod Tavis gamarTlebaa. adamiani,
Tumca saxelmwifo ar gvafinan romelsac ojaxSi deda, mama, bebia da
“momavlis gza”. maT moaqvT sebs”. babua msuqani hyavs, Tvlis, rom isic
sakvebi, tansacmeli. isini rom ar
meriaSi acxadeben, rom isi msuqani unda iyos. problema ojaxur
iyvnen, ra gveSveleboda ar vici. tradiciebSicaa. hgoniaT, rom sworad
ni yvela socialurad daucv
12 welia avad var. ukve eqvsi ikvebebian, sinamdvileSi ki warmodgena
els exmarebian. meriis social
welia am vagons ar gavcilebivar. ara aqvT, raSi mdgomareobs jansaRi
uri momsaxurebis da jandacvis kvebis arsi.
axla ise gamirTulda avadmyo
ganyofilebis ufrosi, grigol mudmivad unda gvaxsovdes, rom War
foba, rom loginidan ver vdgebi.
saxelmwifosgan aranairi dax mamrikiSvili ambobs, rom xor bi wona ara marto auSnoebs adamians,
cieldeba proeqtebi, romlebic aramed mis janmrTelobasac vnebs. spe
mareba ar aris. Mmxolod fondi cialistebi Warb wonas gul_sisxl
da xandaxan mezoblebic gvexmare socialurad daucvelTa daxmare
ZarRvTa sistemis daavadebebs, Saqrian
bian. gausaZlis pirobebSi vcxov bas uzrunvelyofen. biniT dakmay diabetes, Sakiksa da depresias ukav
robT. Cven cxovrebas cxovreba ofilebisTvis ki ojaxi garkveul Sireben.
ar hqvia.” pirobebs unda akmayofilebdes. ar daviwyeb swor kvebaze rCev
konwliaSvilebis ojaxis konwliaSvilebis ojaxi ki ase ebis mocemas, radgan am sakiTxSi kom
Ti ar aRmoCnda. ojaxis ufrosi, petenturi ar var. geTanxmebiT, rom
erTaderTi damxmarea fondi “mo swori kveba, xSir SemTxvevaSi, Zalian
mavlis gza”. fondi 2006 wels romelic tuberkulioziT aris
rTuli gansaxorcielebelia. gansa
sazogadoebisTvis cnobili ada avad, ver akmayofilebs “garkveul kuTrebiT, qarTuli gemovnebiT. magram
mianebis mier dafuZnda da maTi pirobebs”. aseTi mZime seniT daa problemaze Tvalis daxuWva ar Sei
mizani siRaribis zRvars qve vadebulis adgili konteinerSi Zleba. statiis momzadebisas, sain
moT myofi adamianebis daxmare yofila. tereso wigns wavawydi _ “jansaRi
axla konwliaSvilebs mxolod kvebis swavleba dawyebiT skolebSi.”
baa. fonds kerZo biznesmenebi Tu droulad ar SevcvaleT kvebis
afinanseben. fondis Tavmjdomare, imedi darCaT. imedi, rom odesme Cvevebi, am wignis Semotana skolebSi
daviT kinwuraSvili ambobs: “sam sakuTari, Tbili saxli eqnebaT. namdvilad dagvWirdeba.
31
tradiciebi da crurwmenebi
`SegvamZiva
siyvarulma~
Tamar royva
es sityvebi ekuTvnis poet, ioseb vrnen saqorwino mogzaurobaSi. bargi Tavisi xeliT Cado manqanaSi da
noneSvils, romelsac siyvaruli mou saCuqrebi medeasaTvis saxlSi dabrunebisTanave gaxsna, CanTa
lodnelad ewvia. mis saxelTan aso mgosani meuRlisadmi siyvaruls ki wignebiT iyo savse.
cirdeba leqsi “ RmerTi siyvaruli saCuqris miZRvniT gamoxatavda da am sanam ramis Tqmas moaswrebda,
sa.” am grZnobas mgosnis cxovrebaSi yovelives gansakuTrebulad akeTebda: meuRlem jibidan topazisTvliani be
marTlac didi adgili ekava. erT medea noneSvilis dRiuridan vkiTx Wedi amoiRo da uboZa. “mogiZRveni
dRes, 30 wlis Semoqmedi, gazeT ko ulobT, rom ioseb noneSvils ar guli SenTvis, anaZgeri.”(ioseb noneS
munistis redaqtor, boris nanitaSvi uyvarda, roca vinme mis sawer magi vili).
lis ojaxSi sadilad iyo miwveuli. das xels axlebda. medea ki, yoveldRe siyvaruli sxvanairad
iq misuls, kari meaTe klaselma, 15 dalagebiT emuqreboda. erTxel, po garda saCuqrisa, ioseb noneSvili
wlis gogonam, medeam gauRo, ro eti avstraliaSi miemgzavreboda. im medeasadmi saTuT grZnobas Tavisi
melic stumrad iyo misuli sakuTar dRiT meuRlem misda gasaocrad, igi qceviTa da mopyrobiTac gamoxatavda:
deidaSvilTan, boris nanitaSvilis kabinetis dalagebaze daiTanxma. aero medeas dis, lamara gujabiZis TqmiT,
meuRlesTan. medeas dis, lamara gu portidan Sin dabrunebuli, dalagebis erT dRes, poeti samsaxuridan daRli
jabiZis TqmiT, poeti gaocda gogo mizniT kabinetSi Sevida, Tumca, sawer li dabrunda Sin. kbili gasiebuli
nas silamaziT da leqsi uZRvna: “ magidaze, qaRaldze didi aseobiT hqonda da stkioda. igi Sepirebuli
ar momekra SenTvis Tvali, sizmrad naweri daxvda, gTxov, xeli arafers iyo meuRles, rom kinoSi waiyvanda.
mainc gnaxavdi.” mTeli dRe medea axlo, Torem saCuqrebs ver miiRebo. miuxedavad aseTi mdgomareobisa, mainc
mgosnis yuradRebis centrSi iyo. axla medea wignebis karadas miuax waiyvana medea filmze. marTalia, misi
ioseb noneSvilis vaJis, aleqsandre lovda da kari rom gamoaRo, isev Sinaarsi tkivilis gamo ver gaigo, ma
noneSvilis TqmiT, dedam Semoqmedis furcelze dawerili sityvebi Seegeba, gram misTvis mTavari Tavisi meore
sapativcemulod, roialze daukra da medea, gTxov xeli arafers mokido, naxevris siamovneba iyo.
ioseb noneSvilis leqssa da arCil Torem wignebis mtrad gamogacxadebo. lamara gujabiZe ixsenebs, rom
kereseliZis musikaze Seqmnili sim medeam kabinetis dalagebas saCuqrebi erTxel Semoqmedi ialtaSi miemgza
Rera “yelsabami” Seasrula. poets 15 amjobina da kari gamoixura. vreboda ramdenime poetTan erTad.
wlis gogona erTi SexedviT Seuyvar avstraliidan dabrunebul poets, aeroportSi damSvidobebisas, meuRles
da da miuxedavad imisa, rom Tavad meuRle aeroportSi daxvda da axara, cremlebi moawva. iosebi dainteresda
sxvaze iyo daniSnuli, erTi kviris rom mis samuSao oTaxSi xeli araf misi cremlebis mizeziT, medeam ki
Semdeg medea colad SeirTo. risTvis daukarebia. igi kmayofili upasuxa, rom kargi iqneboda Tavadac
“...Cemo medea, ra vqna, Seni moimedea darCa da yvela damxvedrs sakuTari maTTan erTad wasuliyo. maSin, poetma
Cemi ocneba, Cemi fiqri, saCuqris saxlSi Tavad waReba sTxo bolo wuTs auRo meuRles bileTi
ymawvilkacoba.”(ioseb noneSvili). va. yvelaze didi da mZime Cemodani da masTan erTad waiyvana.
1950 wels isini rigaSi gaemgza medeas ekuTvnoda. gaxarebulma medeam ioseb noneSvili keTilSobili
34
da upretenzio
adamiani iyo. 53 xelovneba
wlis rusudan
imnaZis TqmiT,
poeti mas yovel funjis
ori
dRe xvdeboda
TbilisSi, petri
aSvilis quCaze
mxare
da miuxedavad
imisa, rom ar ic
nobda, mainc, yov
el jerze Tbi
lad esalmeboda. Tamar royva
rogorc lama 21 wlis SoTa bagaliSvili erT-erTia maT Soris, vinc
ra gujabiZe am xatweris sifaqizes eziara. xatwera man 17 wlisam dai
bobs, erT dRes igi noneSvilebis ojaxs stumrob wyo, rodesac sasuliero seminariaSi xatwera_restavraciis
da. Semoqmedi gazeTebis SesaZenad gavida cota fakultetze Caabara. am dromde is ubralod xatavda da
xniT, magram Zalian Seagvianda. ojaxSi ifiqres, verc ki ifiqrebda , rom erT dRes xats dawerda. misi TqmiT,
rom man megobarTan Seiara, Tumca, Sebindebisas pirveli xati, romelic dawera, macxovris xelTuqmneli xati
dabrunebulma poetma Tqva, rom igi liftSi gai iyo. Semdeg ki : wminda nino, wminda qeTevani, wminda Tamari,
Weda da amden xans aravin gamoCnda, rom daxmareba wminda giorgi da a.S. mas sul aTi xati aqvs dawerili da
eTxova. isic ijda da elodeboda im madlians, yoveli maTgani gansakuTrebulia misTvis. rogorc SoTa ambobs,
romelmac rogorc iqna, daexmara da liftis kari is didi sifaqiziT ekideba am saqmes da xatweris dawyebis
gauRo. win xSirad kiTxulobs locvebs. aris SemTxvevebi, rodesac
ubralo iosebi galobis fonze wers. mas survili aqvs eklesiis moxatvaSi
keTilSobilebasa da upretenziobasTan erTad, miiRos monawileoba. SoTa dasZens, rom xatweris dros gansa
ioseb noneSvili TavmdablobiTac gamoirCeoda. kuTrebulad kargad grZnobs Tavs, sulierad mSviddeba. Mmisi
lamara gujabiZis TqmiT, erTxel TviTon, medea TqmiT, sakmaod rTulia,
da poeti kaxeTSi miemgzavrebodnen avtomobiliT. xatwera aswavlo adamians,
regions rom miuaxlovdnen, isini orRobeSi aR radgan amisaTvis saWiroa
moCndnen, sadac ori manqana erTmaneTs gverds ver pirovnebas Sinagani Zala
auvlida, Tumca avtomobilis nacvlad, maT saxe hqondes am yvelafris ga
darze mjdomi ymawvili SeniSnes, romelic dauy sakeTeblad da rac mTa
ovnebliv SeCerda manqanis danaxvaze. mZRolma varia, sulierad axlos
sTxova gamatareo, magram poeti miubrubda mas da iyos monasterTan, ekle
uTxra, es miwa-wyali am kacis aris, keTili inebe siasTan. is aRniSnavs, rom
da TviTon gaatareo. mZRoli asec moiqca. SesaZloa, xatvis niWi su
iosebi da sikeTe lac ar hqondes adamians,
ioseb noneSvili qvelmoqmedi adamiani iyo. la
magram daweros xati, Tu
mara gujabiZe ambobs, rom mweralTa kavSirSi, mis
igi sulierad mzad iqne
kabinetTan yovelTvis rigi idga. sazogadoeba mas
ba amisaTvis da moZRvris
sxvadasxva TxovniT mimarTavda. isic, Tavis mxriv,
kurTxeva eqneba.
uars aravis eubneboda. erTaderTi SemTxveva iyo
SoTa bagaliSvils mis
mis cxovrebaSi, rodesac adamians uari uTxra
mier dawerili xatebis
samsaxuris dawyebisas Suamdgomlobaze, radganac
gamofena ar hqonia. maTi
pirovnebas wina dRiT gardacvlili adamianis
Tanamdebobaze surda daniSvna.
umetesoba gaCuqebuli
poeti TavazianobiT gamoirCeoda. rogorc la aqvs. pirveli namuSevari,
mara gujabiZe ixsenebs, erT dRes iosebTan er macxovris xelTuqmneli
Tad igi rusTavelis gamzirs miuyveboda mwer xati mis megobar, Tekla daTebaSvils aCuqa jvris weris
alTa kavSirisken. gzad sasiamovno garegnobis dRes. Teklas TqmiT, es ukanaskneli misTvis yvelaze Zvirfasi
ymawvili SexvdaT. poetma da axalgazrdam er saCuqaria da zustad ise eyvareba, rogorc mis damwers.
TameneTi moikiTxes. Semdeg ki ymawvilma iosebs SoTa sasuliero seminariis garda, samxatvro akademiaSic
hkiTxa wakiTxuli hqonda Tu ara misi namuSevari, swavlobs. igi Teatris mxatvrobis meore kursis studenti
razedac Semoqmedma miugo, rom kiTxva dawyebu gaxlavT. is axalgazrda Semoqmedebis speqtaklebze muSaobs.
li hqonda da dasawyisi moswonda kidec. poetma rogorc Teatris mxatvarma, man ukve gaaforma reJisor giorgi
gauRima ymawvils da uTxra, me12 saukuneSi SoTa baidauris speqtakli “ Cemi Rameebi Tqvens dReebze ukeTesia”
rusTavelis “vefxis tyaosani” iyo da me-20Si da amJamad, reJisor levan xviCias speqtakl “komiqsze” muS
Seni “kvernis tyaosanio”, kargi xar da gagi aobs. SoTas TqmiT, is yovelTvis cdilobs reJisoris gezs
marjoso. Aam sityvebze axalgazrda miubrunda gahyves da misi Canafiqri zustad warmoadginos scenaze. is
iosebs da miugo, Senc ara giSavso. es adamiani, dasZens, rom speqtaklis mxatvrulad gaformebis dros, mxat
lamara gujabiZis TqmiT, sazRvargareT ganswav vari da reJisori damoukideblad muSaoben, Tumca sabolood,
luli, “grandiomaniiT” daavadebuli adamiani aR erT wertilamde midian da erT ideas gamosaxaven.
moCnda, romelmac mwerlobaSic scada bedi da SoTa bagaliSvilis megobrebis TqmiT, igi Zalian kargia ro
dawera wigni “kvernis tyaosani.” gorc xatweraSi, aseve Teatris mxatvrobaSi da fiqroben, rom
ai, aseTia ioseb noneSvilis mravalferovani da romel maTgansac unda gayves is, nebismier SemTxvevaSi kargi
saintereso cxovrebis fragmentebi. specialisti iqneba.
35
xelovneba
idumali
maia abaSiZe
aleqsandre moseSvili
amJamad muzeumSi saremonto sa vaTvaliereT, mivxvdiT, rom es ad luqi”, ,,giorgi saakaZe”, ,,baSi_
muSaoebi mimdinareobs, Tumca saga gili bevr saidumlos inaxavda da aCuki”. agreTve qarTuli mul
mofeno darbazebi mainc mzadaa win saintereso sanaxaoba gveloda. ti plikaciuri fondis iseTi
damTvalierebelTa misaRebad. ganu muzeumis sagamofeno programebis gamorCeuli eskizebi, rogorebicaa:
meorebeli da unikaluria yvela xelmZRvanelma lelo WiWinaZem Za ,,CxikvTa qorwili”, ,,mefe lomi”
is eqsponatic, romelic am dar lian Tbilad migviRo da Seecada da sxva. aRsaniSnavia, sabWoTa
bazebSi inaxeba. aq Semosuli dam detalurad gaecno CvenTvis yvela droindeli afiSebi, daTariRebuli
Tvalierebeli cxadad SeigrZnobs eqspozicia da sasaxlis idumale jer kidev 1903 wliT.
ubrwyinvalesi kompozitorebis ba. rogorc sagamofeno progr
musikalur muzas. mis Tvalwin daviT arseniSvilis sagamofeno amebis kuratori lali xositaS
gacocxldeba scenis didostatTa darbazSi warmodgenili iyo gamof vili ambobs, ,,proeqti Tavidan 75
unikaluri miRwevebi, qarTuli ena saxelwodebiT ,,dabrunebuli namuSevris restavracias iTval
rokvis genia da kinofirze aRbe ferebi”, sadac damTvaliereblebs iswinebda, isini dazianebisa da
Wdili wamis sidiade. warudgines xelovnebis sasaxleSi erovnuli mniSvnelobis mixedviT
rogorc ki muzeumis ezoSi daculi unikaluri, restavrire SearCies, magram moxda iseTi ram,
SevediT da iqauroba kargad da buli namuSevrebi. maTi restavra rac gaTvaliswinebuli ar iyo.
cia daafinansa Sveicariis ganviTa restavracia gaukeTda kinokos
rebis fondma samxreT kavkasiaSi. tiumebsac. SegvinarCunda bevri
lelo WiWinaZe: _ ,,Sveicariis margaliti, romelmac waruSleli
fondis proeqti iTvaliswinebda kvali datova qveynis kulturul
saxviTi xelovnebisa da saafiSe istoriaze”.
fondebSi dacul dazianebul na garda gamofenisa, iq misulebma
muSevarTa restavracia-konser gulgrilad ver davtoveT ulamaz
vacias. restavracia Cautarda esi sasaxlis istoria, romelSic
lado gudiaSvilis, petre ocx muzeumia ganTavsebuli. misi isto
elis, elene axvledianis, lali ria im sasaxlis agebidan iwyeba,
kakabaZisa da irakli gamrekelis sadac siZveleTsacavia ganTavsebu
namuSevrebs, agreTve XIX sauku li. didebul qongurebs, Ria veran
nis saxazino Teatris, 20-30-iani das, moxatul darbazebsa da maRal
wlebis qarTuli kinosa da sxva koSks ganumeorebel elfers sZens
mniSvnelovan namuSevrebs”. siyvarulis is lamazi istoria,
sagamofeno darbazSi Sesuls, romelic nagebobis mSeneblobasTa
TvalSi mogxvdeba ganaxlevbuli naa dakavSirebuli. swored amitom,
kostiumebi kinofilmidan ,,mam mas siyvarulis sasaxlesac eZax
38
xelovneba
sasaxle
dnen. hqonda princis mimarT.
Senobis avtoria paul Ster maT datoves quTaisi da
ni, romelic im dros erT-erTi sacxovreblad Tbilis
yvelaze saxelganTqmuli arqiteq Si gadmovidnen. princma
tori iyo. masve ekuTvnis Tbilisis agrafinas, axladnayid
operisa da baletis Teatrisa da miwaze, ulamazesi sasax
Tbilisis meriis proeqtic. muzeu le auSena. mogvianebiT,
mi goTikis stilSia aSenebuli. swored am sasaxleSi
cicabod aziduli saxuravi, viwro cxovrobda samegrelos
fanjrebi, uCveulo da TbilisisT ufliswuli andria da
vis naklebad damaxasiaTebelia. diani, msoflioSi cno
Senoba ar iyo gankuTvnili uni bili moWadrake, ekater
kaluri nimuSebisTvis. rogorc ine WavWavaZisa da daviT
muzeumi is mxolod meoce sauku dadianis umcrosi vaJi.
nis 80-iani wlebidan funqcioni misi kuTvnili magida
rebs, sasaxle ki aSenebulia 1895 dRemde SemorCa muzeumis
wels, germaneli princis kon kedlebs.
rebda rogorc unarSezRudul
bavSvTa saxli. es idea lavrenti
berias ekuTvnoda. mxolod 80-ian
wlebSi gaxda igi saqarTvelos
Teatris, musikis, kinosa da qo
reografiis saxelmwifo muzeumi.
masSi SemorCenilia wlebis gan
mavlobaSi aRmoCenili uamravi
eqsponati, romelic sasaxlis is
torias ekuTvnis: oldenburgebis
portreti, gramafoni, Zveli aveji,
saaTi. sasaxlis kedlebidan, faqti
urad, waSlilia istoria, mxolod
kuTxe-kunWulSi SemTxveviT Tu
SeamCnevT Zvel freskas.
am saintereso istoriis fonze,
muzeumSi gamarTuli nebismieri
gamofena Tu sanaxaoba erTiorad
mimzidveli da saintereso xdeba
damTvalierebelTaTvis.
Svidsaukunovani moqvis
saxarebis awmyo
nazi gamgebeli
aTwleulebis Semdeg gaxsnil moqvis saxarebas daRupva saxarebis gadasarCenad saqvelmoqmedo fondic Seiqmna.
emuqreba. Tavisi kulturuli Tu sulieri faseulobebiT uZvelesi saxarebis aRdgenaSi CarTva nebismier msurvels
is saqarTvelos unikaluri Zeglia. SeuZlia. misi dacvis kampania agvistos Sua ricxvebidan
specialur yuTSi Senaxuli, sacavSi daculi xelnawer daiwyo. rogorc xelnawerTa erovnuli centris sazoga
is gadaSlac ki misi saboloo ganadgurebis safrTxes doebasTan urTierTobis samsaxuris xelmZRvaneli, ana
qmnis, SigniT Cacvenili saRebavebis gamo. daaxloebiT, 70 baqaniZe ambobs, moqvis saxarebis monacemebi Seyvanilia
wlis manZilze saxareba sul swrafi Caricxvis aparatebSi,
samjer aris gadaSlili. da jerjerobiT mxolod Tbilis
zianebuli moqvis saxarebis Si, Tumca ianvris bolosTvis,
Seswavlas xelovnebaTmcod mTeli saqarTvelos masStabiT
neebi mxolod slaidebiTa iqneba SesaZlebeli moqvis sax
da eleqtronuli versiebiT arebis angariSze Tanxis gadar
axerxeben. furclovan oqroze icxva. magTis, jeoselisa da
miniaturebis Sesrulebis me bilainis abonentebs SeuZliaT,
Todi, romelic mxatvarma sax nomerze _ 700 685, erTi za
arebis moxatvisas gamoiyena, riT TiTo lari gadaricxon
sxva xelnawerebSi ar gvxdeba. fondSi. angariSi gaxsnilia
rogorc xelovnebis istoriis saqarTvelos bankSi, Tumca es
departamentis xelmZRvaneli, uaxloes momavalSi TiTqmis
nino qavTaria aRniSnavs, XIX yvela bankSi igegmeba. amasTan
saukunis II naxevramde, moqvis erTad tardeba saqvelmoqmedo
saxarebaze araviTari cnoba aqcia-koncertebi: “erT-erTi
arsebobda. dimitri baqraZem gaimarTa marjaniSvilis dra
da nikodime kondakovma dasavleT saqarTvelos siZvelee matul TeatrSi, sadac sruliad usasyidlod dagviTmes
bis aRweris dros, martvilis monasterSi i poves es xel darbazi da momReral-msaxiobebmac mxolod qvelmoq
naweri, ris Semdegac is yuradRebis centrSi moeqca. misi medebis mizniT miiRes monawileoba. sazogadoebis yvela
miniaturebi jer Tedo Jordaniam gamoaqveyna, xolo Semdeg fenam erTnairi Tanadgoma da interesi gamoiCina moqvis
eqvTime TayaiSvilma, romelic aRniSnavda am miniaturebis saxarebis gadasaarCenad wamowyebul aqciaSi. magaliTad,
Sesrulebis maRal dones da maSinve miuTiTebda, rom 400-mde bileTi or dReSi sxvadasxva uwyebebma da or
xelnaweri dazianebuli iyo. nino qavTarias TqmiT, xel ganizaciebma Seisyides korporatiulad. am bileTebiT
naweri unikaluri imiTaa, rom miniaturebi Sesrulebulia Semovida 5500 lari. saqvelmoqmedo kampaniis farglebSi
ara etratze, aramed furclovan oqroze. es imaze metyve Semosulma Tanxam 13 700 lari Seadgina.”_ dasZina ana
lebs, rom misi SemkveTi Zalian SeZlebuli adamini iyo baqaniZem.
da im periodSi wignis mxatvroba saqarTveloSi maRal `iunesko~ daafinansebs moqvis saxarebis diagnostikas,
doneze idga. romlis Rirebulebac daaxloebiT 22 aTas lars Sead
restavraciamde eqsponats gamokvleva da diagnostika gens. Semdegi safexuri ki Sromatevadi da xangrZlivi
sWirdeba. iyo ramdenime mcdeloba, rom miniaturebi aRedg restavraciaa, romelSic centris TanamSromlebs isev sax
inaT. naxevari saukunis win kvercxis ciliT Seamagres, elmwifosa da sazogadoebis imedi aqvT.
magram droTa ganmavlobaSi, am fenam Secvala saRebavebis moqvis saxareba gadawerilia 1300 wels, afxazeTSi,
koloriti, amitom es meTodi aRar gamoiyenes. restavra daniel moqveli episkoposis dakveTiT. savaraudod, XVI-
tor Tamar toroSvilis TqmiT, jer gamokvlevebis Cat XVII saukuneebis Znelbedobis Jams, moqvidan is martvi
arebaa saWiro, rom dadgindes yvela is faqtori, Tu ra lis monasterSi gadaitanes. martvilis monastridan mo
tomaa xelnaweri am mdgomareobaSi: “unda gamoikvlios qvis saxareba 1921 wels menSevikebma saqarTvelos sxva
TviTon etrati, ferweruli fena, ra pigmentebia gamoy saganZurTan erTad yuTebSi Caalages da safrangeTSi,
enebuli da ra makavSireblebi. SeiZleba, swored isini marselis bankSi gagzavnes. eqvTime TayaiSvilis wyalobiT,
Seicaven iseT nivTierebas, romelmac qimiuri procesebi 1945 wels sxva saganZurTad erTad moqvis saxareba saqa
gamoiwvia. an Senaxvis cudi pirobebis gamoa es Sedegi. rTveloSi dabrunda. igi siaSi 48-e nomrad iyo moxsenieb
darRveulia kavSiri safuZvelsa da furclovan oqros uli, sadac naTqvamia, rom xelnaweris dazianebis miuxe
Soris, ris gamoc, miniaturebi iSleba da cviva.”-aRniSna davad, mas didi mniSvneloba aqvs qarTuli xelnawerebis
Tamar toroSvilma. am ti pis eqsponatis diagnostikis istoriaSi. oqros fonze daxatuli 159 miniatura da
gamocdileba saqarTveloSi ki ara, msoflioSic mxolod 600-mde sazedao aso, frinvelebiT, cxovelTa gamosax
ramdenime restavrators aqvs. ulebebiTa da mcenareuli ornamentebiT asomTavruliT
xelnawerTa erovnuli centris iniciativiT, moqvis gadaweril moqvis oTxTavs, sxva saxarebebisgan gamoarCevs.
40
xelovneba
b i d a
o u c n o b eb i
a m n a c n o
o b i l i
am oc n
“istoria, romelic sxvam gadaiRo, raTa Sen amogekiTxa” – am
sityvebiT xelnawerTa erovnuli centri socialuri qselis,
“feisbuqis” jgufis wevrebs saku
Tari ideis mniSvnelobas acnobs.
nazi gamgebeli
`sapyrobilis Taoba~
TaTia xaliani
“gamofena mieZRvna kinoxelo
vanTa im Taobas, romelic sapyro
bilis Taobaa. es axalgazrda
reJisorebi iyvnen boloebi, vinc
sabWoTa kavSirSi miiRes gana
Tleba da pirveli Semoqmedebi
Ti nabijebis gadadgma am reJimSi
biTac iyo saintereso. safrangeTis uwevdaT” _ guram wibaxaSvili
klermon-feranis moklemetraJiani gamofena “LIMBO GENERATION”
filmebis saerTaSoriso kinofes anu sapyrobilis Taobis Sesaxeb
tivalis Jiuris erT-erTi spe saubrobs.
cialuri priziT Tornike bziavas fotoebs sami darbazi ukavia.
“aprilis susxi” daajildoves. is yuradRebas erTi, yvelaze didi
Jiuris erT-erTi mTavari wevris, zomis foto iqcevs, sergo fara
frangi reJisoris, mweralisa da janovia. reJisori gafarToebuli
kompozitoris, Jerar manses rCeuli TvalebiT, gaxunebuli pijakiT da
Savi “kaSneT” xelSi. Semdeg fo grafis guram wibaxaSvilis 90-
gaxda. filmi 1989 wlis 9 apri
toebze oTar ioseliania, rezo ani wlebis qarTvel reJisorTa
lis movlenebs aRwers.
esaZe, levan abaSiZe gadasaReb mo foto kolaJebia warmodgenili.
interkulturuli filmebis sa
edanze. foto, sadac gamosaxulia Cafiqrebuli merab kokoCaSvili
erTaSoriso kinofestivalze, doku
tato kotetiSvili, is muyaos samuSao magidasTan, magidaze wig
menturi filmebis seqciaSi, konkur
yuTSi zis _ vkiTxulob, “1992 nebi, areuli, bevri ucnauri nivTi
sis mTvari prizi brinjaos totebis
weli samoqalaqo omis dros, ko maT Soris erTi arseba _ fiso,
Sekvra miiRo gela kandelakis
tetiSvilebis saxlis dawvis Sem gverdiT saangariSoa Camokide
filmma “xmeleTis 0.074%”. dedami
deg.” am fotoebis avtori peter buli. Zveli Tbilisis quCebSi
waze xmeleTis swored es nawili
vandermeeria. fotografi, rome axalgazrda reJisorebi gio cin
uWiravs saqarTvelos. filmSi, sx caZe, irakli SavliaSvili. Ziri
vadasxva kuTxis adamianebi saubro lic qarTvel kinoreJisorebis
fotoebs iRebda e.w. “perestroi Tadad, portretebia: eldar Senge
ben ra aris Tavisufleba, ras niS laia, goderZi Coxeli..
navs samSoblo da a.S. kis” dros rogorc saqarTveloSi,
ise roterdamis saerTaSoriso gamofenas literaturis mu
es is filmebia, romlebmac 2010 zeumma umaspinZla. misi direqto
welSi qarTveli kinomoyvarulebis, kinofestivalze. roterdamis sa
erTaSoriso kinofestivalma ma ris laSa baqraZis TqmiT, gamofena
kinokritikosebis, saerTaSoriso Tbilisis me-11 saerTaSoriso ki
kinofondebis yuradReba mii pyro. Sin pirvel, qarTul delegacias
nofestivalis farglebSi moewyo,
erovnuli kinocentris veb-gverdze radgan festivalze Camosul stu
gamoqveynebuli informaciiT Tu marebs saSualeba hqondaT ga
vimsjelebT, wlevandeli weli ecnoT fotoebze aRbeWdili qar
ufro aqtiuri iqneba. veb-gverdze Tuli kinoistoria, genialuri
im filmebis CamonaTvalia, romelic reJisorebi, fotoxelovneba. Gga
kinocentris xelSewyobiT warmoe mofena kulturis ganviTarebis
baSia CaSvebulia. uaxloes momaval fondis “tatos” da “Ria sazo
Si dasruldeba Semdegi mxatvruli gadoeba_saqarTvelos” mxardaWe
filmebi: rusudan Wyonia “gaiRimeT”, riT moewyo.
Tamar SavguliZe “daba-debulebi piter vandermeeris holandiu
umaspinZla. sergo farajanovTan
saqarTveloSi”, nino kirTaZe “kavka ri portretebi da guram wiba
erTad iq gamoCndnen kinoreJiso
siuri qronika”, nika maCaiZe “TamaSi”, xaSvilis qarTuli fotoklaJebi
rebi tato kotetiSvili, daTo
zaza uruSaZe “mandarinebi”. ukve Zalian bevrs ambobs, ara marto
janeliZe, dito cincaZe da sxvebi.
dasrulebulia giorgi masxaraS Semdeg iyo samoqalaqo omi. tato qarTvel reJisorebze, foto-
vilis “mesaaTe” da aleko cabaZis kotetiSvilma holandiaSi gaagr kinoxelovnebaze, aramed 90-iani
“rene midis holivudSi”. aseve war Zela moRvaweoba. wlebis saqarTveloze, samoqala
moebis procesSia rva dokumenturi peter vandermeeris foto ar qo omze da ubralod adamianebze,
filmi, oTxi animaciuri da amdenive qivTan erTad gamofenaze foto romlebsac Zalian uyvardaT kino.
sadi plomo filmis proeqti.
43
mogzauroba
`roca
mocarti
notebs arCevda~...
maia miqelaZe
„roca mocarti notebs arCevda, droebiT Sercxva dar ojaxSi gvarad fon trapebTan ZiZad miiwvies. qvrivi,
dros da gaCerda”, - niko gomelauris es striqonebi jorj riter fon trapi did sasaxleSi cxovrobda da
maxsendeba axla zalcburgSi. Tumca, sanam aq movxvde Svid, dediT daoblebul Svils marto zrdida.
bodi, am lamaz qalaqze sami ram vicodi: marias da jorjs erTmaneTi SeuyvardaT, 1926 wlis
vicodi, rom zalcburgi avstriaSi mdebareobs, cno 26 noembers daqorwinden da erT weliwadSi saerTo,
bili kompozitori – volfgang amadeus mocarti am qa pirveli Svilic SeeZinaT.
laqSi daibada da yvelasTvis cnobili miuzikli, “musi zalcburgSi ukve ganTqmulma ojaxma metad gaiTqva
kis hangebi” zalcburgSi gadaiRes. saxeli, rodesac sakuTari gundi Seqmnes saxelwodebiT:
erTi TviT venaSi viyavi. gamofenebze davdiodi da “the trapp family singers” (fon trapebis momRerali ojaxi)
dro sxva ramisTvis arc mrCeboda, magram Cemma avstri 1941 wels jorj fon traps Tavis ojaxTan erTad
elma nacnobma miTxra, rom avstria araferia, zalcbur sasaxlis datoveba da amerikaSi gaqceva mouwia, radgan
gis gareSe da mec iq wasvla erT dReSi gadavwyvite. faSisturi reJimis winaaRdegi iyo da dapatimreba
avstriis sididiT meoTxe, studenturi qalaqi zal emuqreboda.
cburgi, alpuri bunebiT gamoirCeva. aq, 1756 wels mo dRes, fon trapebis sasaxle isev iseTi movlili
carti daibada da es qalaqSi SesvlisTanave igrZnoba. da lamazia. isev amSvenebs zalcburgs. marTalia, fon
quCaSi misi musika ukravs. yvela suvenirze da tk trapis ojaxi iZulebuli gaxda daetovebina saxli da
bileulze kompozitoris saxea gamosaxuli. gaqceuliyo omis gamo, magram mas Semdeg, rac omi dam
1763 wels gaxda saqveynod cnobili geniosi. mogvi Tavrda sasaxle mSvidobis da konfliqtis mogvarebis
anebiT mas daeZaba urTierToba zalcburgis arqiepisko saswavlo centrad iqca, sadac imarTeba seminarebi. maT
posTan. amitom Tavs aridebda saxlSi dabrunebas, Tumca Soris afxazeTis konfliqtis sakiTxTan dakavSirebiTac.
1777 wels mainc Cavida Tavis qalaqSi, sadac 2 weli zalcburgSi, am ulamzes qalaqSi bevri ram aris
dahyo da swored am wlebSi Seqmna erT_erTi cnobili sanaxavi. mis cnobil moedanze, yvelaze patara saxli
opera “odomenevsi – kretis mefe.” dgas evropaSi (viwro). moedani aseve savsea patara, Ria
1781 wels mocartis zalcburgSi gaCereba SeuZle kafeebiT. zamTarSi ra Tqma unda saTxilamurod bevri
beli gaxda, radgan arqiepiskoposTan konflqti ufro turisti iyris Tavs. yovelTvis mzaddeba “glintveini”
da ufro Rvivdeboda.. da dgas sxvadasxva gemrieli tkbileulis surneli. sa
volfgang amadeus mocarti venaSi 35 wlis asakSi Sobaod zalcburgelebs cnobili bazari aqvT, gansxvaveb
gardaicvala. musikosis sikvdilis konkretuli mizezi ulad morTuli da gamsakuTrebuli musikiT, es arc aris
ar aris cnobili. arsebobs sxvadasxva versiebi, rom gasakviri – zalcburgs xom mocartis qalaqs uwodeben.
igi mowamles, an cieb cxelebiT gardaicvala. zalc
burgelebi dRemde Zalian amayoben genialuri kompozi
toriT.
“edelvais”, “do, re ,mi” – esec yvelasTvis say
vareli musika da filmi – “musikis hangebia”. lamazi
maria, julia, endriusi da 7 bavSvi, romelic didi musi
kaluri niWiTaa dajildovebuli. miuzikli 1965 wels
zalcburgSi gadaiRes. filmis dasawyisSive Cans qalaqis
gansakuTrebuli buneba. mTebi, romelic zalcburgs amS
venebs.
musikis hangebi namdvili istoriis mixedviTaa gadaRe
buli. es istoria yvela zalcburgis mcxovrebma icis
da nebismier ojaxSi rom ikiTxo, dawvrilebiT da sia
movnebiT yvebian cnobili gvaris, fon trapis ambavs.
1926 wels avstrieli gogo, venidan zalcburgSi, mdi
44
ucnauri