Suvorinas .Zmogaus - Sveikata.naturalios - Gyvensenos.programa

U D K 615.
85 Su-111
MOGAUS SVEIKATA
I rus kalbos vert Irena Aleksait Spaudai p a r e n g Dalia Montvilien Dailinink Rima Maminskait
NATRALIOS GYVENSENOS PROGRAMA

pagal
ALEKSEJ SUVORIN
I DALIS
MOGAUS SVEIKATA IR JO KNAS
10-56
PRATARM LIETUVIKAJAM LEIDIMUI
II
DALIS
MAISTAS IR MITYBA
58-96
III
DALIS
G Y D Y M A S MAISTU
98-172 Pagaliau lietuvi kalba pasirod Aleksejaus Suvorino rat apie gydomj badavim ir sveik mity b rinktin. Tai knyga, kuri Lietuvos monms duos daug naudos gilinant savo inias sveikatos srityje. Aleksejus Suvorinas - rus emigrantas i Sankt Peterburgo, 1917-1933 metais gyvens Belgrade. Iki revoliucijos A. Suvorinas moksi Sankt Peterburgo Medicinos Akademijoje ir, bdamas studentu, kelis kartus pats iband badavimo poveik. Po 1917 me t su savo tvu, turtingu milijonieriumi, emigravs Belgrad, pradjo verstis gydymo praktika. Igy ds badavimu 10000 moni, jis pateik praktikoje ibandytas metodikas, kurios padeda atsikratyti li g ir ymiai pagerina sveikat. A. Suvorinas pirmasis vairiomis, itin sunkiomis ligomis sergantiems mo nms gydyti pritaik ilg 40 dien badavim. Tai bu vo didiulis netradicins medicinos pasiekimas, nes iki A. Suvorino knyg pasirodymo badavim visi irjo labai skeptikai. A. Suvorino knygos originalo (rus) kalba Lietu voje inomos jau 15 met. Jo knyga Gydymas ba davimu" daugeliui moni buvo vadovlis isigydy ti reumatoidin artrit, stuburo ivar, bronchialin astm, ienlig ir t. t. Pats A. Suvorinas po 40 ir dau giau dien badavo 3 kartus, kiekvien kart vis la biau sutvirtdamas. Po ilgalaiki badavim sveikata, ypa savijauta jam pagerjo. Pasitais plauk, dan t, aki, aus ir nerv sistemos bkl. A. Suvorinas knygoje Gydymas badavimu'' ra: Po atsistatymo nepaprastai sustiprjo nervai, protin veikla ir itver-
IV
DALIS
GYDYMAS BADAVIMU
174-234
m, pasikeit ir sustiprjo raumen audiniai, kno mas padidjo 11 kg, o tris sumajo, audiniai pa sidar tankesni. Taip pat visikai pasveiko ir visu pa jgumu pradjo dirbti kepenys. Sustiprjo ir pagerjo akys, gerkl ir nosis, pasibaig nuolatiniai i srii negalavimai, galutinai inyko sklerozs poymiai". Padars 10000 igydyt ligoni sveikatos rodikli analiz, A. Suvorinas atkreip dmes tai, kad skir tingoms ligoms gydyti reikalinga skirtinga badavimo trukm: arnyno ir skrandio opos plaui enfizema bronchialin astma aortos isipltimas ateroskleroz diabetas reumatizmas ir podagra hemorojus 4 savaits 4-5 savaits 2-5 savaits 4-6 savaits 1-3 savaits 8-12 dien 5-6 savaits 4-6 savaits
r.
egzema 3-6 savaites Taiau reikia atkreipti dmes tai, kad badavi mas ne panacja nuo vis lig. Tokias ligas, kaip tu berkulioz, v, venerines, sunki form nerv ligas sunku igydyti. Ne visiems monms is metodas tin ka. Tik tokie mons gali badauti, kurie turi stipri nerv sistem, nebijo nei mirties, nei t sunkum, kurie laukia badautojo. Jie neturi bti labai isek, artimiesiems nedera aaroti ir gailtis to, kuris pasi ryo badauti. Visi turi moralikai jam padti. Daug autori, kaip P. Bregas, H. eltonas, A. Sinkleris, A. Vrizas, I. Vivinis ir kiti pateik daug ini apie badavim, taiau A. Suvorinas badavimo srityje yra labiausiai patyrs specialistas. Viena i badavi mo klaid, kaip nurod A. Suvorinas, yra per didelis skysi vartojimas - 2 ar daugiau litr per dien. Jis rekomenduoja apriboti geriamo vandens kiek per dien badavimo metu iki 2 stiklini, nes i kasdien darom klizm per arnyn organizmas pasisavina tiek vandens, kiek jam reikia. A. Suvorino badavimo metodo esm - jo papras tumas. Jis ra, kad nieko nra lengviau, kaip prad
ti badauti: tereikia nustoti valgyti, igerti 2 stiklines vandens ir kasdien darytis klizmas, stebti, kaip va losi lieuvis, sekti, kada atsiras apetitas. Apraytos igydyt moni istorijos veria mones susimstyti, iekoti netradicini sveikatos sugrinimo bd. Svei kat galima susigrinti tik pakeitus gyvenimo bd, mityb, usiimant plaia krybine veikla. A. Suvorino laikais, t. y. pirmojoje io imtmeio pusje dar nebuvo tiek informacijos apie badavim ir mityb, kiek yra dabar. Dar nebuvo parayta Her berto eltono knyga Maisto produkt suderinamu mas", todl A. Suvorino teiginiai, kad duona su msa gerai virkinami, kad duon galima valgyti su rg iais vaisiais, kefyru ir t. t., kad po valgio tinka dar kai ko atsigerti: pieno su medumi, karto vandens su medumi, nestiprios arbatos su duona. Tokie deriniai, be abejo, ps vidurius, praskies skrandio sultis, ir virkinimas bus neefektyvus. Nepritariu tai A. Suvorino metodikos daliai, k valgyti badavim ubaigus: anot jo, pirmj dien jau galima gerti pien, vartoti cukr, valgyti man ko , antrj dien - vairiopas kruop koes ir virtas bulves. Tai labai rizikingas badavimo baigimas: nuo pieno gali prasidti traukuliai, o nuo koi ar bul vi gali tekti net operuoti skrand, nes vis jo turin reiks paalinti. Pats A. Suvorinas ,buvo laktovegetaras, varto jo pieno produktus, todl jo pateikiamas valgiara tis netiks grietiems vegetarams, nevalgantiems pieno produkt ir kiauini. Pateikiamos pada receptros yra sudtingos ir nesuderintos. Be to, nerekomenduo iau daroves merkti 4-5 minutms kalcio chlorido tirpal. Tai vis dlto chemin mediaga. Kita A. Suvorino knyga Gydymas maistu" viena i geriausi knyg apie vegetarin mityb. Sa vo ilgamete gydymo maistu praktika A. Suvorinas rod, kad mogus gauna visas reikalingas mediagas i augalini maisto produkt. Jis nurodo, kad kal cio, - svarbiausios mediagos, kurios organizme tu ri bti 1,2 kg, yra pakankamai morkose, kopstuo se, salotose, esnakuose, moliguose; kalio daug turi
bulvs, burokliai, esnakai, pomidorai, persikai, ab rikosai, juodieji serbentai, obuoliai; geleies altinis yra burokliai, esnakai, ridikliai, bulvs, melionai, pomidorai, juodieji serbentai, braks ir emuogs; C vitamino gausu petraoli ir salier lapuose, pipiruo se, krapuose, juoduosiuose serbentuose; karotino morkose, salotose, petraoli lapuose ir moliguose. Asvejos" leidyklos ileisti A. Suvorino ratai, su dti knyg mogaus sveikata", bus prieinami ir su prantami kiekvienam lietuviui. Diugu, kad os ver tingos knygos (kiek sutrumpintos) pasirod btent dabar, kai monms taip reikia teisingos ir naudingos informacijos apie sveikat, - jos susigrinim ir i saugojim. Reikia taip gyventi ir taip maitintis, kaip mok Aleksejus Suvorinas, ir bsi sveikas. Knygos, kurios eina i rinktin, tikra gyvenimo mokykla. A. Suvorinas, P. Bregas, H. Seltonas ir Vydnas geriausi mokytojai, vedantys sveikatos link. Mes esa me tai, k valgome. Tad valgykime gyv ir sveik maist.
Doc. Ksavera
Vaitarien
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA mogaus
PIRMA sveikata ir jo
DALIS knas
11
Pratarm Be abejo, mogui dvasini jg yra duota daugiau negu fizini. Tad nordami gyvenime nuveikti tiek, kiek leidia ms dvasins jgos, savo pai labui privalome rpintis, kad ms fizin jga vystytsi ir neatsilikt nuo dvasini, protini sugebjim, prieingu atveju tuomet, kai usibr tas tikslas atrodo jau visai alia, galima imti ir pristigti jg, o itai yra svarbiausia nusivylim, skausmo ir pa aipaus mogikosios prigimties niekinimo' prieastis - es mogus manosi ess dievyb, o jis tik niekinga dulk!" moguje i ties slypi dievikos jgos, taiau jis dar nerado savyje svert, paleidiani veikti vis sudtin g j a m e esant mechanizm. J a u s d a m a s savyje tas jgas, jisai siekia didi tiksl; negaldamas j rasti nusivilia ir dvasikai lunga. O jg yra - itisas, begalinis pasaulis! mogus ukariavo em, nors naudojasi tik vienu sa vo smegen pusrutuliu, antrojo ligi iol nesugeba priversti dirbti. mogus neisigim, o kvpuoja tik vienu etadaliu savo plaui. Jo fizins jgos maos tik lyginant su dvasinmis, bet ir tai - kol kas, tik dabar. J a m duotas protas, o kartu su juo ir galimyb panau doti fizini jg tiek, kiek reikalauja protas ir pasiruoi mas, nes jos yra ia pat. Bet ne kiekvienas stengia tas jgas pasiekti - jomis pasinaudoti gali tik protas ir smo ninga valia, t a r y t u m g a m t a nori bti sitikinusi, kad t jg mogus neivaistys veltui ar netgi' nepanaudos prie save pat. Baisi nuodm, tikras nusikaltimas prie save pat ir prie didiausi mums suteikt malon - sugebjim diaug-
tis ir mgautis gyvenimu - yra tai, kad mogus nuo pat jaunysts tik eikvoja savo fizines galias uuot sieks kas dien jas didinti, kaupti fizin energij, kvpuoti pilna krti ne, priversti savo krauj nusidayti dar rykesniu raudoniu, jaustis valiu ir energingu, patikti, kad gyvenimas - didi mums suteikta malon, o jis pats yra ta graiausioji visatos glel, kuri motiniki kaitrios sauls spinduliai prikelia i raudono molemio. Jeigu mogui utenka duonos kasdienins, o jo plauiai ir skrandis ne visikai sugadinti, tai jis turi tai, ko btinai reikia jo fiziniam atsinaujinimui - pagrindinis maistas ir reikalingiausia mediaga supa j i vis pusi, nes oras, be abejo, yra svarbiausias jo fizinio kno maistas. Be maisto ir vandens jis dar gali kur laik ilikti gyvas, o be oro neigyvens n keli minui. Jeigu per dien mogus vi dutinikai sunaudoja apie 7 svarus vairaus maisto, tai jo plauiai, skaiiuojant po 12 kvpim per minut, kai vie no kvpimo apimtis - 0,4 litro, sugeria apie 700 litr oro, t. y. 9 kilogramus, arba 21 svar kasdien! sivaizduokite arkl, iki pat snukio ubert aviomis, tai tokia yra mogaus padtis gamtoje. Pasinaudoti gam tos dovanomis mogus vis neprisiruoia, o gyvendamas mies te dar labiau usiveria, slepiasi nuo oro, gauiasi, duobdamas krtin, kvpuoja negiliai, beveik nepastebimai ir, ko gero, net nesuvokia, kaip udo pats save! Tarp kitko, niekas taip netrokta isaugoti sveikat kaip miestietis. Esu sitikins, kad jeigu bt irasta piliul, kuri nuri js ikart pasijustum toks tvirtas ir stiprus, koks bni nuo lat po truput rpindamasis savo sveikata, tai t piliuli bt ipirktas nesivaizduojamas kiekis, negailima n tks tanio rubli u vien. Kas gi nenort bti sveikas, stip rus, valus, visam laikui nustoti nervingai niurzgti, - kaip tik itai labiausiai miestieius nuodija, - imokti diaug tis gyvenimu... Kiekvienas imtsi juodiausio darbo, kad tik udirbt tkstant rubli ir u juos galiausiai gaut t palaim! Taigi isvajotoji kno gerov - js rankose, taiau savo triso neatiduokite vaistinms! Tik js patys galite sveikat susikurti, btent patys! Piliul i vaistins ia tik rai nieko nepads, savimi reikia pasirpinti paiam ir iek tiek padirbti, juk i tikrj, ar daug ms miestuose yra sveik moni?
2 2
PIRMA mogaus
DALIS sveikata ir jo knas
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Su yjo r i n SVEIKATA mogaus
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo knas
13
Knyga, kurios nra Turiu prisipainti, kad mane stebina vienas dalykas: visomis isivysiusi t a u t kalbomis yra ileista imtai ir tkstaniai higienos vadovli bei vairiausi nurodym dl dienos reimo, taiau jokia pasaulio k a l b a n r a ileista lei dinio, kuris tiksliai paaikint, k reikia daryti, kad gy vendami mieste isaugotumte savo sveikat toki, kokia diaugiasi kaimo mons. Miest gyventojai turi teis tik tis, kad toki knyg parays j gydytojai, o kadangi jos vis dar nra, pasiteisinimas gali bti tik vienas: medicina dar visai neseniai gijo galimyb dalykikai p a t a r t i , kaip veikti aling miesto poveik, nes, susipainusi su kaul, raumen ir kit mogaus kno audini sandara, ji pagaliau priartjo prie pagrindinio mogaus jg, gyvybins energijos nejo ir akumuliatoriaus - kraujo, pradjo tyrinti jie ir jo san dar. 0 juk kaip tik todl, kad kraujyje maja gyvybini syv ir gausja vairi kenksming priemai, miestiei sveikata pamau, bet vis irsta ir irsta. Dar visai neseniai mokslo pasauliui m aikti, kaip kraujo sudt ir kokyb veikia gyv organizm vi diniai reguliatoriai - vairios liaukos ir liaukuts, kuri reikm anksiau buvo visikai neinoma. Auktesnij gyvn organizmas, - teigia profesorius A. Bogomolecas, - turi vis eil organ, vadinamj slaptj arba kraujotakos vidins sekrecijos liauk. Neturdamos lata kli, kurie parodyt speciali j funkcij, ios liaukos yra it iaugos, isidsiusios ant kraujotakos ind, ir savo specifinius produktus iskiria tiesiai krauj. Ant inksiai, skydliauk, hipofiz, palyginti neseniai atrasti gi parathyreoideae turi organizmui milinik reikm. Sutrikus j funkcijai dl ligos arba paalinus liaukas, organizmo tyko rimtos ligos, netgi mirtis". Kai paei diama po pailgosiomis smegenimis esanti liauka, krau jyje atsiranda cukraus perteklius ir susergama diabetu cukralige; paeidus antinksius, nedelsiant pakinta krau jo sudtis ir ima vystytis Braito liga, dl antinksi hiperfunkcijos padidja adrenalino kiekis kraujyje ir su sergama ateroskleroze. Taigi m a t o m e , kaip svarbu palai kyti tinkam, energing kraujo apytak, kuri tik viena gali utikrinti subalansuot liauk veikl. Bet jei leisi te liaukutms apaugti riebalais, sustingti dl nejudrumo ir neveiklumo, o tai bdinga miestiei knui, kur pa-
klusnios kojos kaip kok nelankst, sustingus stuobr perkelia nuo lovos ant kds, nuo tos kds ant kitos, paskui kariet, o i ten vl ant kds, ir taip vis miel dien, - ven nuo ito js kraujas nusilps, kartu nusilps ir knas, sumas jo energija ir darbingumas. K d a r y t i , kad i r m i e s t e b t u m sveikas A nesiperu medicinos inovus, bet ia idsiau to kias elementarias tiesas, jog j nepaneigs joks gydytojas, o j per akis utenka, kad galiau praktikai p a t a r t i , kaip, gyvenant mieste, isaugoti savo sveikat. Pirma. Reikia suaktyvinti organizmo kvpavim - per plauius ir per od, nes miesto ore ir taip nedaug deguonies. Antra. Norint palaikyti taisykling, energing kraujo tak, reikia kovoti prie bet kokius sstingius organizme. Btent kraujyje g a m t a ukodavo ideali mogaus raik, ir kraujas, pakankamai energingai tekdamas mogaus kne, gludina visus organizmo netobulumus, kaip kad taisyklin gas kurpalis pataiso blogai pasit bat. Tai - svarbiausia. Pasiek pirm laimjim, js ne truksite sitikinti, kok svarb vaidmen vaidina mityba, ir ibrauksite i savo valgiaraio mums prastus nami nius" nuodus, kuriais kasdien minktairdikai nuodijate savo krauj, bet isamiau apie tai papasakosime vliau. Jeigu mogus gyvena kaime, tai jis kvpuoja deguonies prisodrintu oru, ir, savaime aiku, daug juda, dirbdamas gryname ore, t a d gali apsiriboti kvpavimu per plauius. Persiklus gyventi miest, btina priversti ir od energin gai kvpuoti - t a m , kad kraujas pakankamai oksiduotsi ir laiku apsivalyt nuo atsirandani lak. ia labai svarb vaidmen atlieka oda, todl vis savo kn reikia kasdien apiprausti. Bet apsiprausimai iltu vandeniu didina polink peralimo ligoms, o apsiprausus altu vandeniu glenas ir iseks miestieio knas netenka tiek ilumos, kad jos at statyti kartais nebestengia. Vadinasi, eng pirmj ingsn, atsidrme aklavietje, ar ne? Antras udavinys - veikti bet kokius sstingius, kurie tarsi pelkynai pamau ukariauja miestieio organizm, o veikti reikia judant, atliekant kno masa, gimnastikos pratimus, taiau usims ir nervingas miesto gyventojas
PIRMA
DALIS knas
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA DALIS sveikata ir jo knas
-j J "
mogaus sveikata ir jo
t a m neturi nei laiko, nei btin ini, be kuri sportuoda mas gali net pakenkti sau. Negi ir vl - aklaviet? Negi vl veimas n i vietos? Miulerio Mano sistema" Taiau miestieiai jauia poreik pagaliau itrkti i priplkusios miesto gyvenimo duobs! 1911 met iem Peterburg buvo atvyks Miuleris, garsiosios Mano sistemos" autorius. Jis perskait dvi pas kaitas, pademonstruodamas, kaip daryti jo sistemos silo mus pratimus, ir abu kartus didiojo cirko sal buvo pilnut pilnutl klausytoj. Ms valdininkikai altame Peterburge atsirado itiek norini nors i dalies imokti meno isaugoti savo sveika t, gyvenant mieste! Mano sistema" duoda daug nauding nurodym iam tikslui pasiekti, ir didysis cirkas vienu kartu nesutalpino vis norinij p a m a t y t i , kaip jie praktikai atliekami. Juk inome, koks a t l e t a s " yra sostins valdininkas! A esu inagrinjs ir ibands daug gimnastikos sis tem, taiau tik viena i j pateikia teising ir blaiv atsakym klausim - k daryti, kad b t u m sveikas, valus ir linksmas net mieste? Visos kitos sistemos, nuo Anglijos vokieio Sandovo iki ruso I. Lebedevo (jo pui ki knyga Jga ir sveikata" skirta jau stipriam mogui), vienos atvirai, kitos prisidengdamos samprotavimais apie higien ir sveikat nukreiptos tai, kad vystyt ne tiek bendrsias organizmo jgas, kiek jo raumen sistem, j tikslas padaryti mog ne sveikuol, o atlet. Vieninte l Miulerio Mano sistema" yra parengta kruopiai ir imintingai, vadovaujantis nuostata: Prie pradedant vys tyti raumenis, o tai irgi neblogai, pirmiausia reikia sustip rinti savo sveikat!" Tai reikia inoti kiekvienam; vliau, jei pageidaujate, vystykite savo raumenis atlikdami jgos pratimus, bet sidmkite: raumen sistemos vystymas fr antraeilis udavinys, ir pratimai, kuriuos rekomenduoja Sandovas ir kiti, tinka fizikai t v i r t a m ir sveikam mogui, taiau silpniems ir paliegusiems jie gali net pakenkti. ie pratimai skatina krauj priplsti iorinius jgos raume nis, bet juk visame organizme kraujo ir taip stinga! I oriniai raumenys gal ir vystysis, taiau kitiems audiniams kraujo, t. y. gyvybins energijos, trks dar labiau. Supran-
tarnas dalykas, jeigu js, bdamas anemikas (maakraujis), usimanysite vystyti savo raumenis, tai pirmiausia turite sukaupti organizme kraujo atsarg, pagerinti bend r organizmo sveikatingum, padidinti itverm, antraip neatsargiai ijudinti jgos raumenys susiglem paskutini sias js jgas, ir js sunkiai susirgsite maakraujyste ir vairiausiomis neuralgijos formomis. ie raumenys prara dusiam sveikat nelabai reikalingi, jie nelyginant vrys sus jus paius. Tad neadinkite j savyje, tiksliai neap skaiiav, ar pajgsite imaitinti. Raumenys, kaip ir visas organizmas, kuriami i kraujo, tad isiaikinkite, ar turite jo utektinai ir ar jis pakankamai pajgus tokiam darbui. Miulerio Mano sistema", inoma, turi kai kuri tr kum, taiau ji silo gerai apgalvot ieit i an dviej aukiau mint aklaviei. Ji pateikia puikius bendro po bdio nurodymus, kaip kas dien nuo galvos iki koj ap siprausti vandeniu nepakenkiant sau ir kaip nesugaiti t a m pernelyg daug laiko. Tai anaiptol ne gimnastikos sistema. Ties sakant, tai rytinio prausimosi tvarkaratis, tik nuprausti reikia vis kn - ir tiek! Tai ne atletika, o elementarus valyvumas. Jeigu js, atsikls i lovos, vis kn apiprausite taip, kaip prausiate veid ir rankas, t. y. sudrkinsite kn van deniu, o vliau j sausai nuluostysite, tai nepratus greitai ims krsti altis - knas bus pernelyg atals. Organizmas usigrdina", pranta prie apsiplovim net ir nealtu vandeniu palyginti ltai. Tai, ko gero, svarbiausia prieastis, dl kurios i procedra, puikiai padedanti miestie iui normalizuoti odos funkcijas, dar nra paplitusi. Miuleris surado genialiai paprast bd, kaip imti apsiprausinti be jokio iankstinio pasirengimo ir pratimo tiesiog iandien, o jeigu pageidaujate - nedelsiant! Vanduo labai ataldo organizm. Todl Miuleris ragina prie prausiantis vandeniu atlikti atuonis pratimus, ku rie js nenuvargins, o puikiai pramanktins vis kn ir suildys j i vidaus. Po to jau galima apsiplauti. Kadangi knas viduje jau suils, vanduo nebegali jo ataldyti taip, kaip kad bt atalds nepadarius pratim. i procedr organizmas lengvai pakelia, o norint galutinai sugrinti or ganizmui ilum, visas knas nuo galvos iki koj itrinamas specialiais, gerai apgalvotais judesiais. Taigi apsiprausti Miuleris silo t a r p vidaus organ pramanktos ir iorinio kno masao, ir tuo bdu per ketvirt
FIRMA mogaus
DALIS sveikata ir jo knas MOGAUS SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo knas
valandos mogus spja prasimanktinti, nusiprausti ir suil ti, pirma - nepatirdamas joki neigiam ar tik nemaloni bendro apsiprausimo pasekmi; a n t r a - nesugaidamas t a m pernelyg d a u g " laiko - tik ketvirt valandos: savo paskait metu 1911 m. Miuleris estradoje neskubdamas atliko vis, i pratim kompleks,, skaitant ir voni", t a r p pratim padarydamas kelet gili kvpim poilsiui, ir tesugaio 15,5 minuts. Taigi jis parodo ieit i abiej aklaviei, ir tai yra didiulis Miulerio nuopelnas bendrosios mogaus higienos vystymuisi.
Mano sistemos" trkumas Taiau ir Miulerio sistema turi vien didel trkum. Ji skirta pavargusiems ir nusilpusiems monms, bet kr j atletas, seniai pamirs t suglebimo pojt, su ku riuo jis moko kovoti. Miuleris labai kruopiai skirsto savo pratimus kelet sudtingumo pakop, skatindamas juos sisavinti paeiliui, ir vis dlto jis nepakankamai atsivelgia paliegusio miestieio pojius. Sveikas ir tvirtas mogus, manktindamasis ir apsiprausdamas pagal Miulerio sistem, turi jaustis puikiai. Tik ne ivargs, pakrikusiais nervais, tulingas - kaip dauguma vyresnio amiaus miestiei. Miuleris nesteng tiksliai si vaizduoti, kaip jausis tie, kuriems skyr savo sistem", o nesteng dl tos paprastos prieasties, kad pats jis fizikai be galo nuo j skiriasi. Btent tos kategorijos moni labui reikia Miulerio sistem iek tiek papildyti, kad ji absoliu iai atitikt j jgas ir kad ivengtume galim ioki toki neigiam trumpalaiki pasekmi; be jokios abejons, tas papildymas gerokai sustiprins Miulerio sistemos" teikia m naud. Skirstydamas savo gimnastikos pratimus kelet pako p, vonias" suskirstyti Miuleris pamiro. Paliegusiam ir isekusiam mogui po vonios" apsi prausimo vien apsitrinti nepakanka, kad visikai atsistaty t vandens a t i m t a kno iluma. Tuoj po apsitrynimo toks mogus jausis visikai gerai, bet po pusvalandio j gali apimti lengvas, bet nemalonus drebulys: apsitrynimo metu subgs odos paviri kraujas, odai vstant vl nuteka vidun, ir maakrauj oda paiurpsta. Keletas gimnastikos pratim pads nugalti drebul, o dar geriau po apsitryni-
mo igerti stiklin arbatos su pienu ir 10-15 minui ener gingai pasivaikioti, kad knui sugrt iluma, bet jokiu bdu negalima nei pavargti, nei juolab suprakaituoti. Tada malonus ir gaivus rytinio apsiprausimo pojtis iliks vis dien, o kaip tik to mes ir siekiame. Svarbiausia, kad visi atliekami pratimai ir procedros teikt jums malonum. Jei kokie nors veiksmai nemalo ns - galimas daiktas, kad jums paprasiausiai per anksti tuo usiimti arba daryti tai reikia kitaip. Kaip - nusprski te patys, jei pas Miuler nerasite konkrei nurodym. Js pats esate sau gydytojas, todl turite kruopiai stebti vi sus savo pojius ir keisti tai, kas jums nepriimtina, taiau nesugriaudami sistemos esms, juk apskritai i sistema yra labai gera ir kruopiai apgalvota. Nebkite sistemos ver gas, mokkite blaiviai vertinti, koki naud ji j a u atne js sveikatai. Sistema turi privalum, kuriuos nepakanka mai vertino ir pats Miuleris, reikmingiausias j - poveikis bendrai kraujo apytakai. Svarbiausias dalykas yra tas, kad masaas atliekamas ne iki raudonumo isitrinant iurkiu rankluosiu ar pir tine ir net ne svetimomis rankomis, o savo paties delnais. Tai darant ir patys delnai kaista lyg nuo garstyi traukla pio. Rank platakos iki pat pirt galiuk prisipildo krau jo, ir organizme i karto nusistovi pilna ir energinga krau jotaka, kadangi mogaus organizmui galioja dsnis: kai taip suyla rankos, suyla ir kojos, kai iltos galns - ilta vi sam knui, o tai labai svarbu po vonios ar apsiprausus. Jokie apsitrynimai iki p a r a u d i m o " iurkiu audeklu ne bus tokie veiksmingi: visas knas degs, o rank platakos ir koj pdos liks altos. Vadinasi, kraujas reikiama jga neapsuka kne pilno r a t o , gana greitai jis nuteks i pa raudusi pavirini audini, kadangi pateko ten dl trum palaikio mechaninio dirginimo. Dirgikliui inykus, kraujas nuteks vidinius kno sluoksnius, palikdamas odoje alio pojt, iurp. Vertindami Miulerio rekomendacijas, vis dlto nepa mirkite, kad js - pats sau gydytojas, be gailesio ibraukinkite ir keiskite sistemoje visa tai, kas j u m s sukelia nemalonius pojius. Kiekvienas ms tuos dalykus jauia intuityviai, ir sugebjim reikia visokeriopai tobulinti. Daugeliui Miulerio rekomenduojami apsipylimai gali bti pernelyg stiprus smgis nervams bei trapiam irdies me chanizmui. T pajusti netrukt&.,Bet dl ...to neveria.-atsisa-
Aleksejus mogaus sveikata ir jo knas MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA mogaus PIRMA sveikata DALIS ir jo knas
kyti apsipylim - gans keisti j raik,, kadangi irdis viso labo yra tik raumuo, kur pamau galima pratinti net prie labai dideli krvi. Pateikiame vairi apsitrynimo ri sek pagal po veikio organizmui stiprum, pradedant paiomis velniau siomis: 1) Dalinis kno aptrynimas vandeniu. Pirmj mnes apsitriname vandeniu tik kakl, krtin, pilv ir onus, i t r i n a m e juos, o vliau ir vis kn. Po mnesio prausiame dar ir rankas bei paastis, dar mnesiui prajus - nuga r, ir pagaliau - kojas, iskyrus pdas. Numazgoti altu vandeniu pdas - vadinasi, labai smarkiai ataldyti vis kn, todl tai paskutinioji apsiprausim pakopa. Numaz gojus koj pdas reikia jas labai gerai itrinti ir imasauo ti, atidiai stebint save, kad nepradt krsti iurpas. Net lengv drebuliuk reikia nedelsiant paalinti. Nordami dar labiau suvelninti pojt, apsitrynimus galite daryti ne la piu rankluosiu ar kempine, o lapiais delnais; nebijokite apsitrinti altu vandeniu i iaupo": pro plonyt vandens sluoksn rank iluma puikiai jauiama, taigi pojtis bna labai malonus. 2) Viso kno apsitrynimas lapiais delnais, kuri ilu ma suvelnina pojt. 3) Apsitrynimai labai lapiu rankluosiu. I pradi rankluosio galu apsitriname kakl, krtin, pilv, rankas ir paastis, vliau - kojas bei dubens srit, ir galop usime t a m e rankluost u nugaros ir stipriai j pamasauojame. Tokiu bdu, skirtingai negu apsipilant vandeniu, knas at la ne i karto, o paeiliui, dalimis, tad pojtis bna ne toks atrus. 4) Apsitrynimas labai lapiu rankluosiu atliekamas ta paia eils tvarka, tik rankluostis igriamas ir sudrki namas kelet kart, todl knas atla stipriau ir ilgesniam laikui. 5) Apsipylimas. 6) Pilna vonia. Pasirinkite tai, kas jums nesukelia joki nemaloni po ji, labiausiai tinka, ir pamau pereikite prie auktesni pakop. Jokiu bdu neskubkite, vienai pakopai skirkite ke let mnesi. Ir sidmkite, kad apsiprausdami tik kakl, krtin ir pilv, jeigu js knas kol kas prieinasi kitkam, js pakankamai suadinsite veiklai kno od, o didesnis suadinimas kol kas bt kenksmingas.
Kad lengva pakirsti savo sveikat, jei nesistengi si klausyti savo kno poreikius, nesunkiai galsite suvokti sivaizdav, kaip daniausiai mOns pradeda grdintis" altu vandeniu. ios minties jie nusitveria t a d a , kai ga lutinai pabosta silpnumas, liguistumas ir maakraujyst. Vien grai dien toks mogus nutaria suimti save rankas! Ryt jis paoka i ilto patalo ir, apsipyls altu vandeniu, iki paraudimo isitrina rankluosiu ar specialia pirtine. Paskui apsirengia ir digaudamas eina valgo mj: Kaip gera po alto duo! Oda degte dega!" Vis dar gerai nusiteiks po k tik patirto malonumo", geria ar bat ir nepastebi, kad nors j a m ir ilta, bet jo lpos pamlusios, o kojos ir rankos altos. Jis eina kabinet, sda dirbti prie raomojo stalo. Po kokio ketvirio valan dos pajunta, kad nemaloniai maudia od - labiausiai ten, kur daugiausia tryn: tai nuteka kraujas. Paiurpimas nepraeina, ir ilgainiui visas knas nemaloniai sustingsta ir nusilpsta. Apima noras suilti, bet suilti ne taip leng va. Kartos arbatos stiklin j a u nebepads, ir vis dien mogus jauiasi kaip sudauytas, be reikalo ivaists sa vo jgas. Paprastai toks mogus neprisipasta namikiams patyrs neskm ir dar dvi ar tris dienas energingai ap sitrina altu vandeniu. Bet nuovargis ir organizmo nusilpi mas vis didja, ir mogus nusprendia: Tokie apsitryni mai, nors ir labai malons, alina mano nervus!" Ir po to ios procedros jis atsisako visiems laikams. 0 juk mogus buvo teisingam kely, tik dl ini sto kos nesugebjo tinkamai pasinaudoti tuo, kas tikrai teikia naud. Jis paprasiausiai pamiro, kad kraujo turi nedaug! Apsipylus vandeniu, mai sutrinka prastinis kraujo takos ritmas, kraujas nuo ataldyt audini nuteka gilyn. Taiau tuomet prasideda odos masaas, ir kraujas yra pri verstas vl grti atgal. Energingi apsitrynimai iki raudo n u m o " dirbtinai sulaiko krauj odoje, bet jo yra nedaug; jeigu dabar oda nuo kraujo paraudusi, vadinasi, vidaus or ganai iblyk ir nukraujav. Ilgai itaip tstis negali, ir vos tik nustojama mechaniku trynimu dirginti od, krau jas kaip atpalaiduota gumel vl veriasi gilyn organizm, palikdamas paiurpusi od. S u p r a n t a m a s dalykas, kad taip iurkiai sutrikdyta kraujotaka ilgai negali normalizuotis, ir organizmo jgos, uuot pasipildiusios, yra visikai be reikalo eikvojamos.
PIRMA mogaus
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
PIRMA
DALIS
mogaus sveikata ir jo knas
Jus pats - sau geriausias gydytojas Naudodamiesi Miulerio sistema nepamirkite, kad ji pateikia tik bendrus nurodymus, priimtinus daugumai mo ni. inoma, Miuleris negaljo numatyti savitum, kuri yra kiekviename organizme, t a d visi, kas vadovaujasi ia sistema, privalo papildyti j priemonmis, reikalingomis tik j a m vienam. Jeigu js esate j a u t r u s aliui, prie praddamas ry tinius gimnastikos pratimus energingai patrinkite sau ran kas, krtin, pilv ir kojas, stipriai pamasauokite launis i priekio ir vidin j pus, po to vl krtin ir rankas; tik po tokio apilimo pradkite pirmj gimnastikos pratim. Tok pat bendr apilim padarykite ir prie kno masa po apsitrynimo vandeniu. Jei pas jus ant pilvo susikaup daug riebal arba js vangus arnynas, atlik apsitrynim Nr. 16 pamanktinkite pilv kaip parodyta Priede", kuriame js rasite ir bendr pagrindini Mano sistemos" pratim apraym. Jeigu js ne apsiliejate, o tik apsitrinate vandeniu, ir po to js kojos bna altos, jus gali pradti krsti drebu lys, todl kojas btina suildyti trinant ir masauojant p das. Beje, visada reikia rpestingai stebti, kad js rankos ir kojos bt iltos; altos galns - poymis, kad kraujo taka apsunkinta ir nepakankama, o t a d a ir mediag apy kaita organizme sultinta. Pagerinti kraujotak yra pagrin dinis apsiprausim tikslas. Todl jei po vandens procedr js galns yra altos, trinkite ir masauokite jas tol, kol gerai suils, ir tik t a d a apsiprausimo procedra bus baigta. Masauojant gydymo tikslais pravartu prisiminti bend r masao dsn: silpnai spaudiant audinius, juose esantys nervai nuraminami, intensyvus spaudimas, prieingai, juos suadina. Kvpuoti visada reikia per nos, ne per burn. Jeigu js j a u n a s ir js organizmas dar nra galutinai susiforma vs, lengvai prie to priprasite. Daug sunkiau suaugusiems monms. Nosies ertms gali bti pernelyg siauros, kad in tensyviai kvpuojani plaui kvepiamas oras praeit be didesni pastang ir klii, todl krtin ir irdis gali pavargti. Tuomet i dviej blogybi reikia rinktis maes nija ir atliekant pratimus kvpuoti pusiau pravira burna; svarbu, kad kvpavimas bt gilus ir nesuvarytas. Pama u usiiaupiant galima pagaliau prasti kvpuoti tik per
nos. Staigus perjimai gali taip apsunkinti kvpavim, kad sutriks kraujospdis, patamss akyse, galima net apalpti. T a i s y k l i n g a s ir i n t e n s y v u s k v p a v i m a s Bendra organizmo savijauta ymiai pagers, jeigu js imoksite ir prasite giliai ir intensyviai kvpuoti - tai itin svarbu gyvenantiems miestuose, nes miestieiai didi j laiko dal praleidia susilenk prie darbo stal patalpose, kuri ore stokoja deguonies. Plauiuose kraujas pasisavina gaunam i oro deguon, kur ineioja po vis kn, su keldamas oksidacij, t. y. mediag apykait, kuri ir yra organizmo fizins gyvybs esm. Kai mogaus kvpavimas silpnas ir negilus, kraujas plauiuose gauna maai deguo nies, nedaug jo ineioja po kn, taigi ir mediag apy kaita jame sultjusi; sivaizduokite, kad malkos, negaudamos deguonies, tik rksta ir rusena, o ne liepsnoja skaisia liepsna. Ar bereikia stebtis, kad gyvyb organizme nyksta, kraujas viesja, oda gelsta, akys apsiblausia? Pasivaikio jim, kad ir valandos trukms, iuo atveju negana. Reikia, kad js plauiai visada dirbt aktyviai ir energingai, t a d a ir miesto slygomis jie susps prisodrinti krauj deguoni mi, ir jums neteks gaiti laiko specialiems sveikatingumo pasivaikiojimams, kurie valiems monms paprastai ke lia nuobodul. Taisyklingai ir intensyviai kvpuoti reikia mokytis. Kv pavimas dalyvaujant apatiniams onkauliams - deja, i ga limyb Peterburgo gyventojams neinoma - yra btinas, kad krtins lst patekt kuo daugiau oro ir greiiau vykt kraujo oksidacija. Damos netgi susiveria apatinius onkaulius korsetu ir kvpuoja tik plaui virnlmis. Da bar jau kiekviename gimnastikos vadovlyje yra apraytas taisyklingo kvpavimo procesas, reikia j atidiai studijuoti bei atlikti rekomenduojamus pratimus. Taiau jais nedert piktnaudiauti: pernelyg dani ir gils kvpimai gali sukel ti kraujospdio sutrikimus ir net alpul. Veriau padaryti taip, kad organizmas pats bt priverstas intensyviai kv puoti - t a d a panai sunkum nekils. Geriausiai t a m tinka greitas jimas ir bgimas. Bgi mas - vienas puikiausi ir naudingiausi sveikatai pratim, taiau miestieiai beveik nemoka bgioti ir netgi yra siti kin, kad bgiojimas lyg ir kompromituoja solid mog. Pabandykite sivaizduoti sau padoriai apsirengus" pon
PIRMA mogaus
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
PIRMA
DALIS
su skryble ir lietsargiu, avint kalioais, kuris staiga pa sileidia ristele; jeigu jis vytsi tramvaj ar vjo nuplt nuo galvos skrybl - tai bt savaime s u p r a n t a m a ir vi sikai padoru, taiau bgti iaip sau, neinia kodl? Sitai nemanomas dalykas, tai atrodyt neapsakomai gdinga! Koks padorus mogus nors pasirodyti ess keistuolis? Juk kaip tik itaip bt apie j kalbama. Visi imt grio tis. Kas atsitiko? Gal reikia bgti visiems? Budrs vieosios tvarkos sergtojai, gatvs bernikiai ir unys bemat su klust, ir tok bgik nuo j sikiimo igelbt nebent nepriekaitinga ivaizda. Bgioti nelengva ir be i grynai miestik klii. Jei miestietis nori nesustodamas nubgti 400-500 ingsni taip, kad nesutrikt irdies ritmas, kad jis neudust, kad nea p t e m t akyse ir panaiai, pirmiausia jam teks susigrin ti daug p r a r a s t gdi, galbt net pakeisti mityb, ir tik t a d a jo organizme susibalansuos eikvojama ir gaunama energija. Ir vaikioti, ir bgioti reikia taip, kad remtums em visa pda, o ne pirt galais. Vaiktant reikia kvpuo ti kas 9 ingsnius; per eis ingsnius - kvpti, per kitus tris - ikvpti. 120 ingsni per minut - normalus grei to jimo tempas. Pernelyg savs nevarginant jimo greit galima paspartinti iki 130-140 ingsni per minut, toliau jau prasideda bgimas. Bgant t a m tikru m o m e n t u abi ko jos nelieia ems, ir ingsnis virsta uoliuku. Usimanius padidinti greit daugiau nei 140 ingsni per minut, b t naudingiau, t. y. js judjimo greitis padidt, o js maiau pavargtumte, jei kaitaliotumt jim su bgimu. Optimaliausias bgimo greitis - 170-200 uoliuk per mi nut, taiau galima daryti ir 350 uoli per minut, - t a d a greitis per sekund pasiekia 4 sieksnius. Norint bgioti, reikia mokti ilaikyti tolyg, gil ir ram kvpavim. Cia jau staiai btina taip kvpuoti, kad dalyvaut apatiniai onkauliai, antraip nubg vos penkias deimt ingsni pradsite dusti. Bgimas stimuliuoja kraujotak, tai, be abejons, ge riausias bdas priversti krauj usukti visus js orga nizmo ukaborius ir savo gaivinania srove pravalyti visas js arterijas ir venas. Jeigu jums jgos leist bgioti pen kias minutes, js organizmas puikiai apsivalyt ir susire guliuot - t a r y t u m kas epeiais nuveist visus organus. Taiau bgioti pajgia anaiptol ne kiekvienas miestie-
tis. Tad pratintis reikia pamau, kad galiausiai pasiektumt ideal - visu greiiu bgti penkias minutes. Pratintis geriausiai pradti pasivaikiojimo metu jim kaitaliojant su t r u m p nuotoli bgimu. Pabgkite 60, 50, 40 ar pa galiau 20 ingsni, - tiek, kiek galite, nepatirdami joki nemaloni poji, - po to nesustodami lygiu ingsniu pa jkite triskart ilgesn kelio atkarp. Paskui vl tuos paius 60, 50... 20 ingsni nubkite ir vl pajkite. Pirm kart galite nubgti tris-penkis nuotoliukus, v liau j skaii didinkite, kol pasieksite 500 dideli ingsni, t. y. pus varsto. Jeigu su pertraukomis kasdien nubgsite atstum, vis dien js savijauta bus puiki, o nakt ra miai ir giliai miegosite - net ir mieste. Pasiek rezultat, ger pusmet juo ir pasitenkinkite; tik ymiai vliau prad kite pamau trumpinti atstumus tarp bgimo, nueidami ne triskart, o tik dukart ilgesn kelio atkarp. Taip elgdamiesi js laikui bgant - priklausomai nuo organizmo bkls tikrai stengsite lengvai nubgti pusvarst, o vliau ir vis varst, be poilsio ir sustojim, ir js sveikata pagers. Tai, kas b t i n a Visa, k idsiau aukiau, ir yra atsakymas klausi m, k daryti, kad gyvendami mieste b t u m e sveiki kaip tikri kaimo gyventojai. Pirma, i ryto reikia nuprausti vis kn. Prausiant vien veid, atgaivinami tik kai kurie bendrieji nerviniai centrai, todl reikia nuprausti vis kn, pasinaudojus ne sudtingu Miulerio metodu, kuris kiekvien mog, kad ir kokia bt jo sveikatos bkl, imoko sistemingai daryti apsiprausimus. Antra, reikia ivalyti organizmo vid, bgiojant ar ba vaiktant prisodrinti krauj deguonies. Kiek tai t u r t trukti? Kuo tvirtesnis js organizmas - tuo ilgiau, taiau visikai pakakt ir to, jei be ypatingai nemaloni poji ir nepervargdamas galtumt nubgti pus varsto. I pra di, jei tegalite eiti - tik pasivaikiokite, jei galite dar ir bgti, kaitaliokite jim su t r u m p nuotoli bgimu, kol kartu pamus stengsite veikti puss varsto distancij. Oho! Rytais bgioti! Kas to panors, kas suras t a m laiko? Kad nubgtum pus varsto, sugaii ne maiau kaip 2-3 mi nutes! Taiau vliau jums neteks utrukti valand valandas, lkuriuojant gydytoj priimamuosiuose. Ir inote k? - daug
MOGAUS
SVEIKATA
PIRMA MOGAUS SVEIKATA mogaus
DALIS
moni j a u susidomjo itomis kvailystmis", tiek daug, kiek niekas ir nesitikjo. Eidamas i Miulerio paskaitos, susi tikau pastam technik, kuris, pradjs gyvenimo keli kaip paprastas darbininkas, dabar t a p o dirbtuvs eimininku. - K js ia veikiate? Klausts paskaitos? - Taip. tai jau dvejus metus manktinuosi pagal siste m, kasdien deimt minui vaiktau basas po snieg. Esu sveikas kaip ridikas! Manau, kad j a m viskas pavyko anaiptol ne i karto, taiau jis atkakliai siek savo tikslo, intuityviai jausdamas, kad j a m tai labai svarbu ir naudinga, ir tai rezultatas esu sveikas kaip ridikas!" 0 kasdieninis pasivaikiojimas po snieg j, darbo mo g, vargina ne daugiau nei prastas rytinis prausimasis. Tam dalykui jo, darbininko, dienotvarkje atsirado grietai n u s t a t y t a s laikas. Ar supratote, apie k vis laik kalbu? Js manote gimnastika, apsiprausimas, bgiojimas?.. Ne, paprasiausias valyvumas. Tie, kurie itaip prausiasi metus ar dvejus, kurie pra to ir be vargo t a m suranda laiko, lygiai kaip ir a pavadins nevaleikomis mones, kurie atsikl nuprausia tik lopinl veido ir lopinl rank! Tik pamanykit, juk visas knas i tisas savaites taip ir lieka padengtas idivusio prakaito kiautu. Pasakojama, jog kakada popieiaus garbei sureng toms ikilmms berniuko, vaidinanio amr, knas buvo nudaytas auksu. Po dviej valand tasai berniukas mir. Ms miestieiai, tiesa, neauksuoja savo kn, taiau su pavydtinu usispyrimu gruntuoja j senu prakaitu - ir nori bti sveiki! P a m e n u S. Botkino odius, pasakytus susiruous ke liauti Princo salas, kur j, kamuojam kepen akmenligs, pasiunt gydytojai ir kur, deja, jis netrukus mir. - A be poilsio dirbau dien ir nakt... Bet tai k jums pasakysiu... Neseniai buvau sutiks studij laik bi iul, savo bendraam... Jis atrod t a r y t u m jaunuolis, ei na sau valus, energingas... Ir kad ims dstyti man, kad nesirpinu savimi... Gerai, - sakau jam, - papasakokite, k js darote, kaip js rpinats?" Viskas labai papras ta - kasdien po dvi valandas jis vaikto gryname ore. A j a m atsakiau: Be abejons, js isaugojote daugiau jg, bet suskaiiuokite visas js pasivaikiojim valan das, kuri metu a temptai dirbau, ir atsakykite - kuris
sveikata ir jo knas
mudviej i ties ilgiau gyveno?" Panaiai sau ir kitiems tvirtina daugelis moni, neno rdami ardyti savo prastos dienotvarks, nors pakeitimai atnet jiems milinik naud. Be to, j pasiteisinimai jo kiu bdu negali prilygti Botkino argumentams. Botkin sudegino krjo temperamentas-, nenumaldo mas trokimas dirbti ir savo irdies ugnimi nuviesti keli kitiems, netausojant savs. Ne kiekvienas gali tuo pasitei sinti, o ir paiam Botkinui tai greiiau buvo priemirtin paguoda - po keli mnesi jis mir! Jis gyveno didmiesty je, kurio alsavimas gniud jgas, bet jeigu j atstatymui Botkinas bt skyrs nors po pusvaland per dien, jis ne tik bt prailgins savo gyvenim tiek, kiek laiko buvo t a m sugaita, bet ir vis likus gyvenim bt nugyvens kitaip - daug sveikesnis, stipresnis, linksmesnis ir laimin gesnis. Ir kiek dar ger darb bt galjs padaryti! Laik ypa brangina tie, kurie vlai keliasi, ilgai dryb so patale. Ir taip jau niekur nespju - kur jau ten dar apsitrynimai!" 0 kaip tik, pradj daryti apsitrynimus, tie mons a t r a s t daugiau laiko! Kelet mnesi sistemingai manktindamiesi, sitikint, kad j miegas t a p o gilesnis, kad dabar daug lengviau atsikelti - net puse ar trim ket viriais valandos anksiau. Sustiprjs organizmas reikalaus maiau miego, atsiras ne tik daugiau laiko darbui, bet ir valumas, ilgaamikumas ir niekuo nepakeiiamas pasiten kinimo jausmas. F i z i n j g a labiau p r i k l a u s o nuo valios nei n u o m u s k u l a t r o s prats kasdien apsiprausti ir isimasauoti pagal Miu lerio sistem, js gysite tai, k teikia fiziniai pratimai sveikat, ger fizin savijaut, pasitikjim savim ir valu m. Ekstremaliausiose gyvenimo situacijose jausits tvirtai, nes bsite sveikas. Bet nesitikkite, jog itai vyks staiga: bendra organizmo savijauta pagers vos pradjus vandens procedras, taiau tai bus tik laikinas, nestabilus pager jimas, t. y. js bsite valus tik tomis dienomis, kai nepa tingsite atlikti vandens procedras. Net nesvajokite, kad per dvi ar tris savaites stengsite itaisyti visa tai, kas buvo griaunama deimtmeiais. Tik per metus ar net pus antr js savijauta gali kardinaliai pagerti, - organizmas
MOGAUS mogaus sveikata i r j o knas MOGAUS SVEIKATA
SVEIKATA
mogaus
sveikata ir jo knas
sukaups nauj jg rezerv. inokite i anksto - js sutvirtsite, tapsite itvermingesni ir energingesni, taiau didels jgos, sugebjimo atlikti sudtingus atletins gimnastikos pratimus negysite. Tai ir yra Miulerio sistemos privalumas, kad ji, sumaniai taikoma, dirbtinai neskatina raumen sis temos augimo, nepritraukia jos vystymuisi kraujo atsarg, bet puikiai treniruoja vidinius krauj gaminanius ir va lanius organus - liaukas, blun, kepenis, virkinimo trak t, taip pat stiprina vidinius raumenis (svarbiausia - pil vo), nuo kuri daugiausia ir priklauso organizmo itverm. Atletika pirmiausiai vysto iorinius raumenis, gaubianius krtins lst, taip pat pei raumenis, t u o tarpu masa as pagal Miulerio sistem neapkrauna j, o tik iek tiek pramanktina. Kad ir kaip ten bt, js pagerinote savijaut, t a d da bar galite engti pirmyn. Kodl gi nepasitreniravus, jei k nas turi pakankamai statybins mediagos" papildomiems raumenims vystyti be alos sau?! Bet net ir dabar skubti nereikia: persitempti ir pakenkti sau labai lengva, o norint itaisyti padaryt al teks sugaiti ymiai daugiau laiko ir kantrybs. M a t o t e , jei i tikrj mogus turi daugiau dvasini jg negu fizini, tai tiesa ir tai, kad fizini jg jame gldi ymiai daugiau, nei mogus n u m a n o j turs, ta iau jis nesugeba jomis pasinaudoti. Tik didiausio susijau dinimo valandlmis pasimato, kokia didiul jga slypi i pirmo vilgsnio suglebusiuose ir silpnuose raumenyse. Su adinta valia pati prasiskverbia uslptus jgos klodus. Kart nutiko itaip. Vienas mano pastamas, vaiuodamas su snum t a r a n t a s u , apsivert ir, gelbdamas vaik, at lenk j prispaudus gelein stryp. Tik grs namo jis p a m a t , kad tasai strypas buvo beveik colio skersmens. prastomis slygomis mano pastamas, inoma, niekada nebt jo veiks, taiau suadinta valia mobilizavo visus organizmo jgos resursus iam i ties atletikam veiksmui atlikti. Pasakysite - neviltis suteikia jg. Sutinku, tikrai suteikia, bet i kur ta jga imasi? Juk ji turi kne ka kur gldti, jeigu vos prireikus taip netiktai pasireikia? Kur ji paskui inyksta?.. Akivaizdu, kad ji lieka kne, tik mogus p r a r a n d a su ja ry. A stebjau nediduk, suvar gus mogel, apimt baltosios kartligs priepuolio: keturi kiemsargiai nesugebjo jo veikti ir ineti i kambario - jis isvaidydavo juos kampus t a r y t u m bernikius. Tiesa,
priepuoliui prajus jis kelias dienas guljo visikai iseks, taiau vis dlto jo idiv, suvyt raumenys vien kart, suadinti valios pastangomis, sutelk savyje energij, pri lygstani keturi stipri kiemsargi jgai! Kaip m a t o m e , kno jga atsiranda ne tik treniruojant raumenis - valia a t r a n d a jg net ir t a d a , kai mogus n netaria j turs. Itikt katalepsijos priepuolio, kai raumen mlungis su rakina vis kn, net trapiausi moter galima paguldyti ant dviej kdi taip, kad ji remsis jas tik pakauiu ir kulnais, o visas knas kybos ore; maa to, ant jos gali ma atsissti, ir ji kuo puikiausiai ilaikys js svor. tai kokia jos tikroji jg atsarga, irykjanti hipnozs metu, kai n u t r k s t a smons ryys su fiziniu knu, ir visas to kno jgas ilaisvina mlungis - t a r y t u m mai atpalai d u o t a spyruokl. Tokiu metu tos jgos nelyginant nutrk irgai daro bais uol ir sustingsta rodydamos, k sugeba. Prisiminkime, kokia galyb jg atsiskleidia moteriai gim dant - kiekvienas gimdymas yra nelyginant pus mirties. 0 juk moterys laikomos silpnja, tegu graija, monijos puse. Kaip valdyti kno jgas?
Nordami sustiprti, nesistenkite auginti naujus rau menis, pirma pajunkite savo valiai, k jau turite, ir vien per tai tapsite gerokai stipresni ir dvigubai itvermingesni. Utikrinu, kaip tik itoks yra imintingiausias sprendimas: js nieko neprarandate, niekuo nerizikuojate, o laimti ga lite labai daug. Milinikos nerv, raumen ir kitokios gyvybins j gos yra sukauptos mogaus organizme nelyginant kokioje saugykloje. Taiau mogus nesugeba pasinaudoti jomis vi somis. Mat tuos jg rezervus su mogaus valia jungia vos irimi sileliai, siauruiai kanalai. Taiau savo paties pa stangomis, treniruodamas vali, mogus gali tuos kanalus praplsti, sustiprinti ry, pagreitinti valios siuniam im puls judjim. Tai ne tik leist isiugdyti daugiau fizins jgos, bet ir sukurt dvasinio atsinaujinimo bsen, ka dangi valia yra energijos altinis, o energija - gyvenimo pagrindas. Js esate ltokas - k tai reikia? Tai reikia, kad valios nervin energija i js smegen centr kitus kno orga nus perduodama ltai. Usims sunkum kilnojimo sportu
28
PIRMA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA
DALIS
mogaus sveikata i r j o knas
sveikata ir jo knas
js galite ilavinti savo rank raumenis tiek, kad pajgsite viena ranka pakelti suaugus mog, bet ar daug t u o lai msite, jei toks stipruolis ateisite pavlavs? Kur kas nau dingiau yra atvykti laiku, tegu ir su maesne jgos atsarga. Argi ne? Norint valdyti organizme gldinias jgas, btina la vinti ne tik raumenis, bet ir i smegen centr kno periferij nusidriekus laidinink tinkl, kuriuo skries js valios impulsai. Reikia nutiesti raumenis lygius, plaius kelius, kad paliepimai nueit greitai ir tiksliai, paalinti i kelio visas klitis, reikia pratinti nervines skaidulas prie greitesnio ritmo, pai vali - aprpti vis kn. Naujoji s i s t e m a " Kaip valios pastangomis valdyti kno raumen jg, dabar ne itin paklstani eimininkui, o daniausiai ap skritai nesuvaldom, pasakojama nedidelje, glaustai pa teiktoje A. Anochino knygelje Naujoji sistema". Jo siste ma grindiama ne jgos, o vien tik valios pratimais rau menims vystyti. Ne pats A. Anochinas j sukr, jis tik atkartoja pagrindinius dsnius, jau seniai Vakar Europo je sujungtus vientis sistem, taiau knygelje duodami patarimai idstyti labai akivaizdiai, suprantamai ir glaus tai, t a d jums tiesiog btina j ne tik perskaityti, bet nuolat turti prie akis tol, kol tuos pratimus darysite. A. Anochinas klysta, polemizuodamas su Miuleriu, ku rio sistem jis vadina netgi pavojinga sveikatai, ir vietoj anos rekomenduoja naudotis savja sistema. tai ia ir gl di Anochino klaida: to, k silo jo sistema, Miuleris neidsto, taiau tai, k silo Miuleris, Naujoji sistema" reko menduoja tik i dalies. Tad A. Anochino Naujoji sistema" t u r t ne pakeisti Miuler, o papildyti jo rekomendacijas, tai jos tikroji reikm ir n a u d a . Nesuprantu, kodl A. Anochinas teigia, jog Naujo ji sistema" gali pakenkti vaikams, ir pataria naudotis ja tik nuo 16 met. Teisyb, vaikus privalo stebti mokytojas, m a t jie nejauia, o ir negali jausti saiko. Perlenk lazd jie gali pertempti savo dar nesustiprjusius raumenis - kad ir pagal koki sistem dirbt. Taiau tai nereikia, kad vai kams reikia udrausti naudotis ia sistema; m a n o nuomo ne, vaikams bt labai naudinga dirbti ja vadovaujantis -
su slyga, kad juos atidiai stebs prityrs vadovas ir bus atsivelgiama kiekvieno j savijaut. Geriausia, k besi rpinantys vaiko sveika ateitim tvai gali duoti, - tai nuo ma dien iugdyti jo sugebjim kontroliuoti vidinius sa vo organizmo pojius. Naujoji sistema", kaip ir Miulerio, nepripasta joki sportini rengini ir silo dirbti remiantis savo organiz mu, pirmiausia - valia. Stovdami tiesiai, itieskite rankas alis pei auktyje ir sugniau kumius stenkits pri traukti juos iki pei, tempdami raumenis taip, t a r y t u m t u r t u m t veikti jums trukdani paalin jg; po to vir pei pasukite kumius delnais alis ir vl taip pat, su didele stanga, tarsi nustumdami kokius rstus, itieski te rankas onus. Tuo pat principu grindiami pratimai ir kitoms raumen grupms. Visi i eils raumenys patiria mogaus valios poveik, ir per palyginti trump laik gali ma pasiekti puiki rezultat. Anochinas rekomenduoja kas ryt atlikti 15 pratim (vakare judesi skaii perpus su mainti), o pradti reikia nuo pirmj penki, kas savait pridedant po vien nauj pratim. Tokiu bdu js po trij mnesi jau galsite atlikti piln 15 pratim kompleks ir toliau tskite tas pratybas, kiek leis js laisvalaikis. Verta rasti laiko abiem sistemoms - Miulerio ir Anochino; svar besn ir jums reikalingesn yra pirmoji. Svarbu nors vien kart atlikti ir vis antrosios sistemos pratim kurs juk prisiveriate lankyti nuobodius ir brangius vandens bei visokius kitokius kursus, t a d neatimkite i savs gali mybs nemokamai ir labai efektyviai pasitreniruoti. Atlik vis pratim kompleks, vliau kasdien galsite daryti tik nedidel dal Naujosios sistemos" rekomenduojam jude si, nes Miulerio sistema pati savaime duoda jums daugel dalyk, kuriuos rekomenduoja Naujoji sistema", btent bendr savijautos pagerjim ir energijos antpld. Naujo sios sistemos" teigiam poveik geriausiai vertinsite t a d a . kai, antroje dienos pusje pajut nuovarg, atliksite kelet Naujosios sistemos" pratim - tik nepavarkite i naujo ir pajusite nauj jg antpld, kurio pakaks visiems dienos darbams ubaigti. Pradedaniuosius noriu spti dar kart: manktinan tis pagal Naujj sistem", galima persitempti taip p a t , kaip ir pagal bet kuri kit, tad nuolatos reikia save la bai atidiai stebti ir sugebti laiku sustoti. Svarbiausias ir neginytinas ios sistemos trkumas yra tas, kad pagal
30 PIRMA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
m o g a u s sveikata i r j o knas
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA mogaus sveikata ir jo knas
j manktinantis apkraunami centriniai nerviniai mazgai, todl kraujas gali suplsti galv. Asmenims, turintiems tok polink, reikia bti labai atsargiems; pavyzdiui, jei Anochinas silo daryti pratimus kas ryt po 10 kart, pra dkite nuo 3 ar net 2 kart, ir vis pratim kompleks vei kite ne per tris mnesius, o per pusantr met ar net per dvejus. Atsargumas duos dvigub naud: js ne tik pasiek site Naujosios sistemos" adam rezultat, bet ir, galimas daiktas, visiems laikams nusikratysite kraujo sampldio galv. Atlikdami pratimus, sustiprinsite nukreipianius galv nervus, ir jie nebus tokie dirgls kaip anksiau. Naujoji sistema" yra puikus ir btinas Miulerio sis temos papildinys dar vienu aspektu: mons, kurie usiima gimnastika, paprastai lavina iorinius kno raumenis - kr tins lstos, pei ir kt., nekreipdami dmesio vidinius. Todl bna atlet, kurie viena ranka kilnoja didiulius svo rius, taiau nestengia neudus nubgti n imto ingsni. Miulerio sistema, be vis kit privalum, ypa lavina vidi nius pilvo raumenis, o Naujoji sistema" padeda treniruoti vidinius krtins raumenis. Tokiu bdu abi ios sistemos vykdomos kartu puikiai lavina visus vidinius organizmo raumenis ir paruoia mo g, jei tik jis to panors, usiimti tikrja atletika. Nusta t y t a seka ivysts savo jgas, mogus t u r t tapti ne tik stipresnis, bet ir sveikas bei itvermingas. Stiprus m o g u s K reikia bti stipriam? Vienas autoritetingiausi iuolaikini fizinio aukljimo specialist, leitenantas Eberis (Hbert), sako, kad bti stipriam - tai reikia bti visapusikai isivysiusiam. Spor tininkas, pasieks ger rezultat vienoje kurioje nors rung tyje, taiau bejgis kitose, kaip pavyzdiui, imtynininkas, nestengiantis nei bgioti, nei laipioti, negali bti vadina mas stipriu tikrja to odio p r a s m e " . Europoje fizinio isivystymo lyg nustatyti priimta pa gal 12 rungi rezultatus: 1. 100 metr bgimas. 2. 500 metr bgimas. 3. 1500 metr bgimas. 4. uolis aukt nesibgjus.
5. uolis aukt sibgjus. 6. uolis tol nesibgjus. 7. uolis tol sibgjus. 8. Sliuogimas virve laikantis tik rankomis. 9. Sunkum kilnojimas abiem rankom (40 kg = 2,5 pdo). 10. Svorio metimas (7,257 kg - 17,4 pd) kiekviena ranka pakaitom. 11. 100 metr plaukimas. 12. Nardymas. tai atskir rungi rezultatai, kuriuos 1912 m. Pran czijoje pasiek 22 m. amiaus bretonas ozefas egu: 1. 100 m bgimas - 12,4 sek. 2.500 m bgimas - 1 min.20 sek. 3. 1500 m bgimas (keliu) - 5 m i n . 4 sek. 4. uolis aukt nesibgjus - 1,38 m. 5. uolis aukt sibgjus - 1,61 m. 6. uolis tol nesibgjus - 2,91 m. 7. uolis j tol sibgjus - 5,6 m. 8. Sliuogimas lygia virve laikantis tik rankomis - 11 m. 9. Sunkum kilnojimas (40 kg) - 20 kart. 10. Svorio metimas (7,257 kg) kiekviena ranka pakai tom - 21 m, vidurkis - 10,5 m. 11.100 m plaukimas -- 1 min. 58 sek. 12. Nardymas - po vandeniu - 1 min. 2 sek. vedijoje kasmet rengiami tikr atlet" ibandymai, o skmingai veikusiems visas rungtis alies vyriausyb tei kia specialius enklelius. Maskvos lengvosios atletikos m gj lyga n u m a t o deimt rungi, kuri reikalavimai leng vai pasiekiami kiekvienam normalaus sudjimo ir bent kiek pasitreniravusiam mogui. tai jie: Bgimas: 100 m - 14 sek. 400 m - 70 sek. 1500 m - 6 min. Bgimas su klitimis 110 m - 24 sek. uolis j aukt - 1,2 m. uolis tol - 4 m. uolis su kartimi - 1.8 m.
Vokietijos karo ministerija rengia domias jimo-bgimo rungtynes, kuri dalyviai stoja varybas su pilna ekipuote, netgi su autuvu (bendras neulio svoris - 62 svarai). 1912 m. ruden i varyb nugaltoju t a p o Vilmsmejeris, ne kari kis, 50 km distancij, nors bjauriai lijo, veiks tik per 6 vai. 20 min. 30,6 s. Tuo t a r p u laiko n o r m a buvo 7,5 vai. I plaij liaudies masi kilusius stipruolius staiai lugdo fabrikinis darbas. Fabrikantai, liaudies jg ir gro versdami auksu, gal kada nors paseks kilniu stambi tekstilinink, tvo ir snaus Aner-Beson pavyzdiu: tie savo fabrike reng milinik gimnastikos ir fizins kult ros sal, kurioje dirba treneris, ir steig kasmetin 5000 frank priz geriausiam atletui". Be abejo, tokiems daly kams didel tak turi ir darbo dienos t r u k m bei darbo umokesio dydis. Ritmin gimnastika Jeigu js esate sveikas ir itvermingas, jeigu js jau nyst dar neprajo - vyresnieji, tikiuosi, mano odius nekreips dmesio, - pasidomkite ako Dalkrozo ritmine gimnastika. Maa bti stipriam, reikia sugebti oriai t sa vo jg demonstruoti, reikia, kad fizins jgos augim ly dt asmenybs tobuljimas. Painti save - sunkiausias mokslas; mokti save ireik ti - vis moksl reikalingiausias. . Dalkrozo ritmin gimnastika kaip ir Naujoji siste m a " labiausiai remiasi mogaus valia, tik labiau gilinasi jo psichin sandar, ne tik adindama vali ir platindama jai keli raumen skaidulas, kaip daro ir Naujoji siste m a " , bet ir ritmu ugdydama pai vali, jos atsparum ir smoningum.
2. 2688
PIRMA mogaus
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA sveikata
DALIS
ir jo knas
Ritmins gimnastikos tikslas - suformuoti mogaus k no judesi ir psichikos (jo poji, sieki, vaizduots bei kit j a u s m ) harmonij, t. y. priversti kn paklusti valiai, tiksliai ir greitai ireikti tai, kas slypi irdy. Geniali, bet kartu p a p r a s t a ir natrali mintis - pasi telkti muzik, norint imokyti mog visikai valdyti savo dvasines bei plastines galias. Dalkrozas t a r y t u m priveria mog igyventi muzik kiekviena savo kno lstele, imo ko valingus judesius atlikti muzikos ritmu. mogus t a r y t u m vien po kitos atpasta savo organizmo jgas, patikrina, kaip jos paklsta jo valiai ir pamau tvirtina savo valdi. Paprastai sveikatingumo manktai Dalkrozas suteik tolydio besikaitaliojant ritm, kuris priveria mogaus va li nuolat bdrauti ir judti, lygiai kaip ir raumenis. Ritmi ns gimnastikos judesiai eina ne paeiliui, ne grietai nusta t y t a tvarka, o pagal kintanio ritmo ar melodijos nuorodas. mogaus dmesys yra vis laik prikaustytas. Jo valia nuo lat kovoja ir veikia klitis. Kiekviena akimirka reikalauja jo dmesio ir sugebjimo prisitaikyti. Nuolat dirba mogaus fantazija, jo sugebjimas savo knu harmoningai ireikti vidinius pojius, todl vystosi ne tik knas, bet ir psichi ka, o tai suteikia daugiau pasitikjimo savo jgomis. Vienas ritmins gimnastikos entuziastas apie j atsiliepia itaip: Tik ibands pats gali suprasti, kok neapsakom lengvu m, nepriklausomyb, diuges suteikia ie pratimai. Vis laik mogus patiria svaiginant pergals jausm, pergals prie sunkumus, pamau tampanius prastu dalyku, o tai, kas prasta - malonumu. Puiku, kad is pojtis neinyksta ir pamokai pasibaigus, o lydi mog ir toliau, turi takos jo charakteriui, veikia santykius su aplinkiniais; mogus suvo kia savo vert, bet neipuiksta, vaikui lengviau nusikratyti nereikalingo drovumo, maivymosi, manieringumo". Kaip tik rus vaik irdyse priversta daugyb toki iukli, trukdani gyventi, to nesugebjimo ir drovumo tiesiai ir drsiai ireikti tai, kas vyksta sieloje. Tai, k . Dalkrozas stengiasi duoti vaikui, geriausiai iliustruoja viena jo fraz, pasakyta savo mokinei: Js lai kysena tokia, t a r y t u m ir gimte su arbatos puodeliu ran koje". Savo atradim enevos konservatorijos profesorius Dalk rozas padar visikai atsitiktinai. Per dainavimo pamokas jis pastebjo, kad mokiniai melodij geriau simena tuo.
met, kai dainuodami ranka mua takt. Bet kai kam ir itai nepaddavo. Kart Dalkrozas kteljo jiems: Tai vaikio kite, jeigu negalite muti r i t m o ! " Jie m vaiktinti, kas ketvirt t a k t o engdami po ingsn. Tokiu bdu Dalkrozas privert juos visu knu pajusti melodijos ritm, ir net pa i beviltikiausi student muzikin nuovoka lavjo. Dalk rozo pamoka visada bdavo ubaigiama pasivaikiojimu skambant muzikai. ingsniais buvo matuojami ne tik t a k t o ketviriai, bet ir visos garsins padalos: kiek n a t - tiek ingsni, ir taip pamau susiformavo judesi abcl, kai rankos mua takt, o kojos - ritm. Ritmins gimnastikos pamokos ugdo mokini harmo nijos pojt, vysto artistikum ir muzikalum. Po keli mnesi pratim visi klass mokiniai turjo taip va dinam absoliui klaus, t. y. paskambinus fortepijonu muzikin akord, mokiniai pasakydavo, kokie tai buvo garsai. P a s mus itaip egzaminuojami tik konservatorijos absolventai, ir turiniu absoliui klaus pripastamas nedaug kas. Kaip ritmins gimnastikos dka itobulja mogaus k no plastika, akivaizdiai demonstruoja vienas jos pratimas: mokinys vienu metu galva mua dviej ketvirtj takt, kaire ranka - trij ketvirtj, deine - keturi ketvirtj, o kojomis - penki ketvirtj takt. Vargu ar gyvenime j a m kada nors ito prireiks, taiau, be jokios abejons, sugebji mas greitai ir tiksliai pajungti kn savo valiai praktiniame gyvenime ne kart j a m pasitarnaus. Be ritmo nra harmonijos. J a u s d a m a s harmonij, mo gus jauia pasitenkinim, ir a nedrstu netikti liudyto jo tvirtinimu, kad i naujoji mogaus psichikos tobulinimo sistema kvepia gyvenimo diaugsmo, ugdydama ir dvasios jg, ir kno paklusnum. Vienas stebtojas apra pamok . Dalkrozo mo kykloje. Tai buvo visa eil grupini judesi, atliekam skambant muzikai: Pamoka truko ilgiau nei valand, bet nei mokiniai, nei irovai nepavargo. Salje pleveno diu gi nuotaika. Pamokai baigiantis pasigirdo valus, kapotas ritmas. Tai buvo judesiai, primenantys bakchantik o k. Mokiniai atliko j labai pakiliai, susikib u rank nepertraukiam rat. Vliau, linksmi ir diugiai nusiteik, jie ibgo i sals". Btent linksmi ir diugiai nusiteik", nes per t laik jie vidujai pailsjo, atsipalaidavo, atsinaujino.
FIRMA mogaus
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo knas
Visika nesmon yra teiginys, kur isak kai kurie kal btojai per suvaiavim vaik aukljimo klausimais, vykus Sankt Peterburge 1912 m., - es gimnastika turi atpalai duoti vaiko dmes. - Vargai vaikai temptai dirba per pamokas, ir dar gimnastikuodami jie veriami susikaupti! Maieji kankiniai! Taip kalbj ponai pedagogai neturi n maiausio supratimo apie iuolaikin gimnastik, net pai mechanikiausi - vedikj. N vienas gimnastikos mokytojas jums dabar nepasakys, kad gimnastikos judesiai turi b ti atliekami nesmoningai". Prieingai, kiekvienas j u m s paaikins: - Jeigu t r o k t a t e skms, sutelkite dmes dirban ius raumenis. Deimt kart nesmoningai atlik nurodyt judes js laimsite maiau, negu pakartoj t judes e is kartus, taiau sukoncentrav vali ir sutelk dmes dirbanius raumenis. - Ne, ne, tegu vaikuiai pailsi! Veriau j pai paklauskime, kokia gimnastika jiems labiau patinka: ar t a , kuri jie pajunta visa savo esybe ir atlieka atsiliepdami savo vidinius pojius, ar kito kia, atliekama pagal vachmistro komandas: Pa-a-asistiebt! Pri-i-tpt!", kai vaikai veriami mechanikai kartoti tai, k daro kiti? Pailsti galima ne tik abejingai drybsant, bet ir pakeitus aplink bei pojius, - juk to ir pasiekiame higienikiausio poilsio - pasivaikiojim - dka! A ir pats i gimnazijos laik atsimenu vedikos gim nastikos pratybas per didij pertrauk - poilsiui"! K tik dvi valandas mes asmenavome graikikus ir lotyni kus veiksmaodius, o po to poilsis - vedika gimnastika! Vaikiok, okink, t p k kaip visi, ir kuo labiau kaip vi si - t u o taisyklingiau. I pradi gramatikos asmenuots, paskui gimnastikos asmenuots", o po itokio poilsio" algebros ir geografijos asmenuots. Ir tai vadinasi pedagogika! Netgi poilsis - pagal ko mand! Ritmin gimnastika turi svarbesni, rimtesni uduo i, nei upildyti t a r p pamok pertraukas poilsiui. Bet net gi iuo atveju ji galt atneti apiuopiam naud, leist vaikams daug geriau pailsti, nes sukuria pakili, ger nuo taik. Tai bt ne beprasmikas atsipalaidavimas, o poilsis, skatinantis atsiskleisti vaiko asmenyb, valdikos pedagogi kos gniauiam. Teikdama nauj spdi, ritmin gimna-
stika palieia visikai naujas vaiko sielos stygas, kai tuo tarpu kitos stygos, kurias visikai iderino b e m i n t " pe dagogika, pailsi ypa gerai! Dalkrozas sugebjo pavelgti vaik kaip suaugus mog, nukreipti vaiko dmes jo vidin pasaul ir jaus mus. Vaikas j u d a kartu su kitais, taiau skambant muzikos garsams jis pasijunta visikai vienas. Veikiamas melodijos jis atlieka judesius, taiau ne sekdamas kitais, o savo pa ties noru... Vaikas jauia savo asmenybs vystymsi, ir tai daug geriau a t s t a t o jo jgas, nei itisos valandos bepras mik ingsneli ir pritpim, jau niekur pasaulyje nebe darom! Kai kuriem pedagogams tai buvo didel naujiena. Deja! K o d l reikia t r e n i r u o t i s a v o k n Iki iol a vis laik kalbjau apie tai, kas nekamojoje kalboje nusakoma odiu gimnastika", taiau - atkreipki te dmes - nieko nesakiau ir nesakysiu apie muskulatros auginim, apie mokymsi iopli nustebimui kilnoti didiu lius sunkumus, nors, atrodyt, kaip tik tai slypi odio gimnastika" reikmje. Turiu pasakyti, kad nemgstu io odio, nes papras tai juo vadinamas jgos raumen vystymas, o m a n svarbu, kad fiziniai pratimai padt mogui isaugoti sveikat, bti valiam, gyvybingam, jausti savo jg, pasitikti savim; be t o , siekti grio ir j palaikyti aplink save. Tai vertingiausias tikros jgos bruoas! Jums, inoma, yra labai svarbu ilaikyti savo kn stipr ir sveik. Taiau rpindamiesi knu, siklausydami j, geriau painsite tai, kam anksiau nedaug, teskyrte dmesio - pamatysite diding js asmenybs spindes. Js gyvenime daug kas pasikeis, kai sigilinsite vidi nius savo fizinio kno pojius, kurie dabar praslysta js nepastebti, t a r y t u m vanduo i atsukto iaupo pamirta me kambaryje. J u m s ims skleistis ne tik js kno, bet ir dvasios gelms - susilieianios su knu. Ir gal pirm kar t pajusite, kad js - tai dvasia, o ne knas, kuris t r a paklusnus dvasios apvalkalas. tai kodl reikia rpintis ir savo knu: jis t r a pirma pakopa engiant dvasios painim.
38
PIRMA
DALIS ir jo knas
Aleksejus MOGAUS
Su v ori n a ; SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
PIRMA mogaus sveikata ir jo
DALIS knas
Miulerio Mano sistemos" pratimai Miulerio knygel reikia perskaityti ir inagrinti pa iam. ia a pateiksiu tik trump jo sistemos pratim apra ym. P r a t i m u s geriausiai daryti nuogam, o minktus nak tinius markinius usivilkti tik tada, kai tenka atsigulti ant grind. Drauge tai bus ir oro vonia, irgi labai naudinga. P r a t i m a m s nereikia net kilimlio, o kuo maiau visoki rengim ir prietais - tuo geriau. Pirmas pratimas Liemens sukimas. Rankos ike liamos vir galvos, pirtai sunerti delnais vir - tokiu bdu tem piami rank raumenys. Miuleris to nenurodo, taiau pabandykite ir si tikinsite, kad taip geriau. Nejudin dami klub, pasilenkite kiek gali ma priek, paskui kair, atgal, deinn ir vl priek, paskui kai r, atgal, deinn ir vl priek ir taip po penkis kartus kiekvie n pus. Po to tiek pat kart su kite kn dein. Ikeltos rankos turi liesti ausis. Koj per kelius nelenkite, lenkdamiesi onus, ir nesukiokite veido: peiai ir veidas turi velgti priek, o nugara - bti tiesi. Kvpuokite ramiai ir giliai 10-12 kart per minut, kvpkite atsilodami, o ikvpki te lenkdamiesi priek. Antras pratimas Stovdami ant vienos kojos ir iek tiek u ko nors prisilaikydami, kita koja greitai ir smarkiai suki te ratus taip. kad pda nubrt apie 3/4 arino amplitud - ne dau giau ir ne maiau. Padarykite po 16 rat kiekviena koja. Naudinga but antrj judesi dal atlikti plaiais koj mostais. Nepamirkite lygiai ir giliai kvpuoti.
Treias p r a t i m a s i Apsivilkite markinius ir, paki koj pirtus po kokiu nors sunkiu baldu, at sigulkite ant nugaros. Lai kydami rankas 1) priglaus tas prie on, 2) sukryiuo tas ant krtins, 3) ities t a s vir galvos - nelygu j s jga ir itvermingumas ltai atsisskite, po to vl atsigulkite. Kvpuokite giliai. kvpkite atsilodami ir i kvpkite ssdamiesi. gudus pratim reikia kartoti 12 kart, i pradi - ymiai maiau. Nepervarkite. Ketvirtas pratimas Atsistokite taip, kad kojos bt pei plotyje, ir, ities pei auk tyje rankas sugniautais kumiais alis, pasisukite kairn ir onu len kits, kol deiniu kumiu pasiek site grindis t a r p pd. Isitieskite, pasisukite deinn ir pasiekite grin dis kaire ranka. Nelenkite koj per kelius. Lenkdamiesi ikvpkite, tiesdamiesi - kvpkite. Padarykite po 5 pasilenkimus kiekvien pus. Penktas pratimas Kair koj imeskite iek tiek priek, itieskite rankas alis pe i auktyje ir sukite r a t u itiestas rankas t a i p . kad pirt galai brt puss arino skersmens apskritim. Delnai turi bti nukreipti emyn, ir sukdami rankomis r a t u s stenki ts kiek galima toliau atmesti jas atgal. Reikia padaryti 16 toki su kini, be t o . antr dal p r a t i m o ge riau atlikti kuo plaiau usimojant rankomis. Po to, pa keit koj. padarykite 16 sukini rankomis delnais vir. Nepamirkite kvpuoti lygiai ir giliai.
40
PIRMA mogau;
Atsigulkite su marki niais ant nugaros, rankas laikydami po galva arba prie on, ir kojomis, pa keltomis ne aukiau kaip per pus arino nuo grin d, brkite apskritimus. Kai kojos susitiks - stipriai jas su glauskite. Padar 8 ratus, tiek pat kart pakartokite judes prieinga kryptimi. Paskutinius du sukinius padarykite kuo platesniais mostais, kad susitikdamos kojos susikryiuot. Septintas pratimas Atsistoj taip, kad kojos bt pe i plotyje, ir pei auktyje ities j alis rankas sugniautais kumiais, vi su korpusu pasisukite dein ir pasi lenkite priek, stengdamiesi deinio jo peties linkiu pasiekti kel; isities atsilokite, perkeldami kno svor ant kairs kojos, kiek manoma itiesinda mi nugar. Pakartokite judesius prie inga kryptimi. I viso reikia po penkis kartus pasilenkti ties kiekviena koja. Pd neatkelkite nuo grind; kojas per kelius lenkite kiek galdami maiau. kvpkite darydami poskius ir ikvpki te lenkdamiesi alis. Atuntas pratimas Atsigulkite ant pilvo, rem damiesi grindis tik koj ir ran k pirt galais, taip, kad knas kybot ore. Rank platakos tu ri bti pei plotyje. Atsispauskite nuo grind tiek kart, kiek sugebsite. Jeigu pratimas jums per sunkus, darykite t pat, tik remdamiesi komod, stal, suo l - tai priklauso nuo js raumen stiprumo. Kuo auk tesn a t r a m a , tuo lengviau daryti pratim. Nepamirkite giliai ir lygiai kvpuoti.
vandeniu ir isitrinkite j. luostytis nereikia, pakaks ap sivilkti tuos paius markinius ir apsitrinti per juos. Pas kui, vl nusivilk, masauokite vis kn. Patrinkite vien rank, antr, krtin, onus, po to, 8 kartus padar vie nuolikt pratim, masauokite vis kn, iek tiek sulen k kojas per kelius energingai trinkite launis i viraus apai, vliau, praskt kojas - vidin laun pus. Tada vl truput pamasauokite krtin ir rankas - ir jau bsi te pasireng tolimesniam kno masaui pagal sistem. is bendras parengiamasis masaas labai naudingas silpniems ir nervingiems monms, nes padeda atstatyti vandens pro cedr ataldyto kno temperatr. Devintas pratimas Viena pda patrinkite kit (25 kartus) ir tuo paiu metu ranka trin kite kakl ir sprand, kiek tik pa siekiate. Pasuk galv kairn ir iek tiek j palenk, deine ranka pa trinkite dein kaklo pus iki pat pakauio, po to, atitinkamai sukio dami galv, patrinkite kakl po de iniuoju skruostikauliu, po kairiuo ju skruostikauliu ir kair kaklo pus iki pat pakauio, t a d a kaire ranka padarykite t pat atbuline tvarka. Kvpuokite lygiai ir giliai. Deimtas pratimas Kair rank ities priek, stip riai itisiniu judesiu perbraukite del nu per jos paviri nuo peties (sten kits pradti kuo ariau ments) iki platakos du kartus, t. y. nuo pe ties ligi platakos ir atgal, po to dar kart nuo peties iki platakos, t a d a vien kart perbraukite i apaios per paast iki pat ono. Tai atli kite ir kita ranka. Kiekvien rank patrinkite po penkis kartus. Nepa mirkite lygiai ir giliai kvpuoti.
PIR-MA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
PIRMA m o g a u s sveikata ir
DALIS jo knas
Vienuoliktas pratimas Stovdami taip, kad kojos bt pei plotyje, atloki te peius, udkite rankas sau ant krtins ties peiais ir spausdami braukite rankomis emyn iki pilvo, t a d a lieme niu platakos tegu iteli ant nugaros, ir nuo taip auk tai, kaip galite pasiekti, braukite jomis emyn per kojas iki kulkni; ia vl pereikite j priekin kno pus ir braukite auktyn iki pei, tokiu bdu apsukdami vis rat. Nuro dyt braukym padarykite 16. Giliai ir lygiai kvpuokite.
Keturioliktas pratimas I ono lengvai k nors atsi remkite, pasisukite prieing nuo atramos pus, kiek galdami atsta tykite krtin ir laisvja ranka pa trinkite j trimis energingais jude siais i viraus apai nuo kr tins vidurio on link; pasisuk prieing pus, padarykite t pat kita ranka. Kiekviena ranka atliki te po 10 toki trynim. Kvpuokite lygiai ir giliai. Penkioliktas pratimas Atsistokite tiesiai ir, lenkdami per kel, kelkite koj auktyn kiek tik stengiate, abiem rankom suim kite kuln ir leiskite koj emyn t a i p . kad rankos, spausdamos j. slystu kojos onais, po to pilvu iki juosmens. T pat padarykite su ki ta koja, tik syk, pasiek juosme n, rankas perkelkite ant nugaros ir spausdami prie kno braukite jomis emyn. Toki porini judesi reikia atlikti 10. Nepamirkite vis laik ramiai ir giliai kvpuoti.
Dvyliktas pratimas Atsistokite taip, kad kojos bt pei plotyje, abi ran kas udkite i ono ant kairs kojos kelio ir launies ir darykite negil jtpst on (veidas atsuktas priek). Paskui braukite rankomis per laun, klubus, pilv, apa tin krtins lstos dal kit js kno pus, deins kojos iorine puse taip, kad rankos atsidurt toje paioje padtyje jau ties deins kojos kelio snariu. Tada rankos keliauja atgal. iek tiek pasipraktikav, js greitai prasi te, kad kiekviena ranka, slysdama pilvo paviriumi, vien pus slystu pilvo apaia, o kit - virutine pilvo dalimi. Braukdami rankomis per pilv, paspauskite stipriau. Prati m kartokite po 10 kart kiekvien pus. Tryliktas pratimas Viena ranka remdamiesi stal ar komod ir atloe peius, kitos rankos platakos virumi 3-5 zigzaginiais ju desiais patrinkite nugar i viraus apai. T pat pada rykite kita ranka. P r a t i m kartokite po 8 kartus kiekviena ranka.
eioliktas pratimas Atsistokite tiesiai, koj pirt galais ior, ir lenkits on, vie na ranka, (i tos puss, kurion lenkiats) siekdami kelio kaip galima emiau, o kita onu braukdami kuo aukiau paasties link; paskui len kits kit. pus. Rankos tuo m e t u turi slysti onais, stipriai juos spaus damos. itaip lankstydamiesi, ran komis gerai itriname onus. Prati m kartokite 20 kart, po 10 pasi lenkim kiekvien pus.
44
PIRMA mogaus
Aleksej; MOGAUS
iuvorin SVEIKAI
Aeksejus (OGAUS
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo kna.
: 45
Septynioliktas pratimas Atsistokite taip, kad kojos i b t pei plotyje, rankas udkite ant krtins i vienos puss ir visu korpusu staiga pasisukite, rankomis braukdami j prieing pus. paskui pasisukite atgal. Sis pratimas nors kiek gudusiam nra sunkus. 0 kr tins lsta skersiniais judesiais pui kiai imasauojama. Pratim reikia atlikti 20 kart. Be to, stenkits ap imti pirtais kuo didesn plot. Ne pamirkite giliai ir lygiai kvpuoti. Atuonioliktas pratimas
Atsistokite taip, kad kojos b t pei plotyje, atsilokite, udki te rankas ant krtins ties peiais ir greitai nepertraukiamu judesiu brau kite jomis i viraus apai iki pil vo, t a d a pereikite prie nugaros ir per braukite rankomis per sdmenis, t. y. atlikite vienuolikto pratimo pirm j judesi tredal. Perkeliant rankas ant nugaros, knas iek tiek palinks ta priek. Linguodamas mogus itri na sau krtin ir apatin nugaros dal. Reikia padaryti 20 toki judesi. . i sistem Miuleris dar papildo specialiu kaklo masa u, taiau ne atletiii kur kas svarbesnis yra pratimas, ap raytas knygoje Mano sistema d a m o m s " , - tai specialus pilvo masaas. Jis atliekamas taip: kvp tiek, kad lengvai ibtumte kelias akimirkas sulaik kvap, smarkokai pasi lenkite priek, kad js pilvas laisvai pakibt vir koj, t a d a delnais braukykite nuo pilvo apaios vir, energin gai spausdami arnyn, t a r y t u m nortumt sukiti j po onkauliais. Padarykite 10-15-20 judesi i apaios vir, kiek stengsite; judesius atlikite greitai, vien po kito. Ta da isitieskite, leiskite krtins lstai ir irdiai pailsti, kvp vien kart giliai ir kelet kart negiliai, kol irdis visikai nurims. Tada atlikite pratim antr, trei, ketvir-
t\kart, jeigu nejausite nemaloni poji - pavyzdiui, kraujo pritekjimo galv. is pratimas efektyviai suregu liuoja arnyno darb, taiau ypa tiems asmenims, kuri silpnas arnynas, prie io p r a t i m o reikia priprasti pamau. monms, kuriuos kankina kraujo pritekjimas galv, t a r p masao pratim, pavyzdiui, po 14-ojo pratimo, patar tina poilsiui pasukioti galv dein ir kair po 6-8 kartus kiekvien pus, o dar po keli pratim, pavyzdiui, po 16-ojo, sukti galv r a t u po 4-5 kartus kiekvien pus. Silpn nerv monms pertraukose t a r p p r a t i m reko menduojama atlikti po 2-3 uoliukus: pritpkite, laikydami sugniautus kumius t a r p keli, t a d a paokite, kuo auk iau imesdami rankas, ir nusileiskite, sulenkdami kojas per kelius. Tokio judesio miesto gyventojai beveik niekada ne atlieka, todl jis yra ypa naudingas. Nuo neuralgijos, sdimojo nervo udegimo, taip pat no rint pagerinti skrandio veikl rekomenduojamas toks prati mas: atsisskite ant grind itiestomis suglaustomis kojomis ir palink priek suimkite rankomis savo pdas per pir tus. Tokioje pozoje nejuddami isdkite 10-12 kvpim, vliau dar tris kartus pratim pakartokite, kiekvien kart isddami 6-7 kvpimus. H a t h a jogai, atlikdami prati m, veidu lieia kelius. Aukiau apraytuosius pratimus puikiausiai galima terpti Miulerio sistem t a r p 16-ojo ir 17-ojo pratim tokia tvarka: 1. 3-4 uoliukai. 2. Pilvo masaas, daryti 3 kartus, po kiekvieno - gal vos ir kaklo sukimas po keturis ratus kiekvien pus; per t laik pilvo nervai ir irdis suspja pailsti nuo pilvo masao. 3. Sdint ant grind, rankomis pasiekti pdas. Toliau eit Miulerio 17 ir 18 pratimai. Apskritai jums praverst trys patarimai, darant visus iuos pratimus. P i r m a . Stebkite savo irdies darb, neleiskite irdiai pervargti, visus judesiu turite atlikti nejausdami irdies; kai irdis pernelyg apkrauta, i karto pajuntate j kair je krtins pusje, vadinasi, laikas sustoti, ramiai, ltai ir giliai kvpti, po to padaryti kelet negili kvpim; tai ird t u r t nuraminti. Mankt galite *tsti tik jai nurimus. Atlikdami gimnastikos pratimus, pirmiausia turite rpintis nepakenkti irdiai. Pavargusi irdis ima plakti neritmingai,
PIRMA DALIS mogaus sveikata i r j o knas
Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKAT/A
Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA mogaus
PIRMA sveikata
DALIS knas
ir jo
47
silpsta raumens jga ir vietoj sveikatos pagerjimo gaite sulaukti ligos. Tik nereikia pamirti, kad irdis, kaip ir bet kuris kitas raumuo, gali bti treniruojamas. I pradi/ l tai ir atsargiai lavinama irdis ilgainiui sustiprja, drauge pagerja ir kraujo apytaka. I A n t r a . Darydami pratimus, jokiu bdu nesulaikykite kvpavimo, iskyrus tuos atvejus, kai itai padaryti nuro d y t a specialiai. Nevarginkite krtins labai temptu kvpa vimu, bet stenkits kvpuoti giliai ir lygiai. Atsiminkite, kad plaui audinys labai velnus, j lengva paeisti, o ati taisyti be galo sunku. Taiau tik giliai kvpuojant kraujas pakankamai prisisodrina deguonies ir plauiai atlieka savo funkcij kaip pridera. Treia. Kiekvien judes atlikite velniai, bet iki ga lo. Sukdamiesi sukits kiek tik galite. Keldami koj kelkite j kuo aukiau, tegu ir negreitai. Sukiodami galv kairn-deinn darykite tai iki galo. Bet koks skubotumas yra visikai nepriimtinas. K v p a v i m a s per nos Tik kvpuojant per nos kraujas plauiuose geriausiai prisipildo deguonies. Praeidamas per nerves, oras suyla, sudrksta ir apsivalo nuo dulki, tad plauius jis atkeliau ja jau iltas, drgnas ir varus, nedirgina kvpavimo tak, ir kraujas lengvai j pasisavina. Taiau ms atiauraus kli m a t o slygomis retas miestietis neserga vairaus sunkumo chronika sloga, daugelio moni nosies gleivin yra ibur kusi ir t r u k d o normaliai cirkuliuoti orui. Staiga pradjus kvpuoti tik per nos, pavargs krtin ir irdis, o sunkiai kvepiamas oras mechanikai dirgins nosies gleivin, ir sloga gali p a m t i , taigi js tik pakenksite sau. Pirmiausia reikia sustiprinti nosies ertms gleivin, gr inti j normali bsen. Bna moni, neinani, kas yra sloga" dl to, kad nuo j a u n dien prausdamiesi per nos traukia burn truput vandens ir paskui j ispjau na. Jie jums geranorikai patars daryti t pat, bet nuo tokios procedros js sloga tik pams! Vanduo, netgi il tas, - pernelyg agresyvus nosies ertms gleivins dirgiklis, ypa jei toji jau yra liguistai iburkusi. Pradkite nuo daug velnesnio dirgiklio - oro, ir tik vliau galsite ibandyti vanden. Prisiminkite pagrindin masao taisykl - velnus glostymas ramina, trynimas - dirgina.
I; Svarbiausia - elkits pagal savo savijaut. Kai sergate sloga, bet nosis dar n r a visikai ugulta, labii ltai - 15 sekundi - traukite save or kiek tik tilpti plauius ir laisvai ikvpkite, bet b t i n a i pro bur n. Jums truput palengvs. Kartokite tai vl ir vl - ltai kvpkite per nos ir ikvpkite pro burn, ir pamatysite, kvpuoti jums taps gerokai lengviau. Kambario oro t e m p e r a t r a yra emesn, negu nosies ertmje. Pateks j, oras iek tiek atvsina gleivins sie neles, todl iburkusi gleivin susitraukia, sultja udegi minis procesas. Jeigu ikvptume pro nos, pabuvojs plau iuose oras sugrt drgnas ir kaits, vl suildyt nosies ertm ir paskatint kraujo pritekjim ir gleivins ude gim. O kai js ikvepiate pro burn, nosies ertm lieka atvsusi, vl kvepiant ji atvsinama dar labiau, ir gleivi ns udegimas rimsta. J u m s btinai t u r t palengvti. Sis nesudtingas kvpavimo pratimas yra gera slogos ir bronchito profilaktikos priemon, labai reikalinga miest gyventojams iaurje. Reikia daryti taip. Kad krtin ir irdis nepavargt, kartu su oro kvpi mais atlikite bendruosius judesius, tuomet per susidariusi pertraukl irdis ir plauiai pailss. Ramiai atsistokite, rankos nuleistos. Tiesdami rankas alis ir keldami jas kuo aukiau, stiebiats ant pirt gal, irgi kuo aukiau, ir ltai, 15 sekundi, traukiate per nos or, kol prisipildo plauiai. Tada laisvai ikvepiate pro burn, nuleidiate rankas ir pritpiate, o tuomet vl lengvai pasistiebiate, mosteliate rankomis ir darote t r u m p kvpim -- trunkant 5 sekundes. Paskui visk kartojate i pradi. Padarykite 15-20-30-40 kvpim. Optimal j skaii nustatykite patys pagal savijaut. ie kvpavimo pratimai, atliekami ryt ir prie mie g, pastebimai sustiprina nosies ertms gleivin, treniruoja plauius ir ird. Kvpuoti jums pasidarys gerokai lengviau. Tada jau galsite engti kit ingsn - traukti per no s vandens. Jei bsite pakankamai t a m pasiruos, vandens traukimai pads jums nusikratyti slogos. iem t pasiekti galima greiiau, bet iek tiek rizi kinga. A pats sirgau chronika sloga. Kai imdavau kvpuo ti tik per nos, sloga pamdavo, altas sausas oras nu-
PIRMA mogaus
Aleksejus MOGAUS
Suvorinafe SVEIKAl/A
Aleksejus MOGAUS
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo knas
degindavo nosiarykl, sukeldamas udegim. Nusprendiau ibandyti didvyrik metod". .. / ' Dien, greitai eidamas gatve, miau kvpuoti tik (per nos, kol pavargo krtin. Vakarop prasidjo nosiarykls/u degimas. Prie nakt praskalavau gerkl Bertoleto dr'ska. Ryt viskas buvo tvarkoje. Dien kvpavau tik per hos, vakare - vl udegimas ir Bertoleto druska. Iki rytd u degimas prajo, ir a vl kvpuoju per nos, vakare * vl tas p a t s . Penkt dien Bertoleto druskos nebeprireik, ir t iem sloga daugiau nebesirgau. J u m s silyiau pabandyti pirmj, proting" meto d, ir js net darganotame Peterburge nebesirgsite sloga ir daug reiau sksits prastu miesto klimatu, - taisyklin gas ir gilus kvpavimas daro milinik higienin poveik bendrai organizmo savijautai. mogaus kvpavimo organai mogaus kvpavimo a p a r a t o veikla vaizdiai aprayta knygoje Indijos jog kvpavimo mokslas". Ms kvpavimo organ sudaro plauiai ir juos ve dantys kvpavimo takai. Plauiai yra du. Jie isidst po vien abiejose krtins lstos pusse. Tarp j yra irdis. Kiekvienas plautis tik vienoje vietoje jungiasi su bronchais, arterija ir venomis, siejaniomis j su irdimi ir trach ja. Plauiai sudaryti i labai elastingos, akytos mediagos. Juos gaubia dvigubi maieliai" i tvirto, bet labai deli kataus audinio - pleuros. Viena to maio sienel tampriai prisitvirtinusi prie plauio, kita - prie vidins krtins ls tos dalies. Tarp i dviej sieneli nuolat isiskiria skystis, kurio dka mogui kvpuojant j vidiniai paviriai gali pa sislinkti be klii. Kvpavimo takus sudaro nosies ertm, gerklos, trach ja ir bronchai. Kvpuodami mes traukiame or per nos, ir jis, liesdamasis su gausiai aprpinama krauju gleivine, pra eidamas pro nosiarykl ir gerklas, patenka trachj, kuri baigiasi daugybe kvpavimo kanal - bronch, o jie, savo ruotu, isiakoja dar smulkesnius kanalus, usibaigian ius plonytmis kraujagyslmis, kuri plauiuose yra mi lijonai. Vienas mokslininkas paskaiiavo, kad jeigu plaui kraujagysles galima bt itempti ir sudlioti a n t ' l y g a u s paviriaus, susidaryt 14 000 kvadratini pd plotas.
Oras traukiamas plauius diafragmos judesio dka. Diafragma - didelis, stiprus, plokias raumuo, isidsts skersai krtins lstos ir skiriantis krtins lst nuo ar nyno. Diafragma dirba beveik automatikai, kaip ir irdis, taiau mogus gali reguliuoti jos veikl. Diafragmai pleian tis, plaui tris padidja, ir jie prisipildo oro. Diafragmai traukiantis, krtin ir plauiai suspaudiami, todl oras i kvepiamas. Prie praddamas pasakoti, kaip plauiai priima or, noriau t r u m p a i a p t a r t i kraujotakos sistem. Kaip js i note, irdis istumia krauj arterijas, i kuri jis vliau patenka ploniausias kraujagysles, pasklinda po vis k n, kur maitina ir stiprina. Vliau jau kitu keliu, venomis, sugrta ird, i kurios patenka plauius. Arterijomis teka skaisiai raudonas, pilnas gyvybini jg kraujas. Atgal jis venomis sugrta tamsus, melsvoko atspalvio, utertas skilimo produktais, kuriuos surenka pa keliui i viso organizmo. I irdies kraujas ikeliauja tyras lyg sraunus kaln upoknis, o grta lta ir d r u m s t a nute kamojo griovio srove. i drumzlina srov patenka deinj irdies skilvel. Prisipilds jis susitraukia ir perpumpuoja krauj plauius, kuriuose milijonais kapiliar patenka lsteles. kvpus plauiai prisipildo oro, deguonis lstelse susijungia su veniniu krauju ir patenka j pro kapiliar sieneles, kraujui kontaktuojant su deguonimi vyksta ok sidacija - kraujas pasisavina deguon ir atiduoda anglies dvidegin, susidarius skilimo proceso metu ir surinkt i viso organizmo. Tokiu bdu ivalytas ir prisodrintas de guonies kraujas teka atgal ird, jis vl skaisiai raudonas ir kupinas gyvybini jg. kraujas patenka kairj irdies skilvel, o i ten vl arterijomis pasklinda po vis kn. Apskaiiuota, kad per par 1200 kibir kraujo per ird patenka plaui kapiliarus, o kraujo kneliai po vien prasiskverbia lsteles, kuriose susilieia su oro deguoni mi. Paband detaliai sivaizduoti vis proces, negalsite nesiavti begaliniu gamtos rpestingumu ir iradingumu. Akivaizdu, kad plauius nepatekus pakankamai gry no oro, utertas veninis kraujas neisivalo, vadinasi, k nas negaus pakankamai maisto, o turj oksiduotis skilimo produktai gr atgal kraujotakos sistem, nuodydami j ir nedami mirt. Uterto oro poveikis labai panaus, tik ne toks pavojingas. Jeigu js plauius nekvepiate oro tiek, kiek reikia, kraujas nepakankamai apsivalo, knas negau-
Crj
PIRMA
DALIS
'
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
A l e k s e j us S u v o r i n a s MOGAUS SVEIKATA '
PIRMA
DALIS
r 1 *
na reikalingo kiekio maisto mediag, ir mogus suserga. Neteisingai kvpuojanio mogaus kraujas yra mels voko at spalvio ir smarkiai skiriasi nuo skaisiai raudono, prisod rinto deguonim. Tokie mons daniausiai bna iblyk, o taisyklingai kvpuojani moni energinga kraujotaka nurausvina j skruostus. Dar kart paaikinsiu, kodl taip svarbu taisyklingai kvpuoti. Jei kraujas plauiuose nepakankamai apsivalo, jis grta arterijas nevarus, nedamas anksiau surinkt skiUmo produkt likuius. Teralai vl sugrinami organiz m, todl mogus gali susirgti - arba specifine kraujo liga, arba j a m gresia kokio nors organo ar audinio funkcijos sutrikimas, kils dl nepakankamo j aprpinimo maisto mediagomis. , Kai kraujas plauiuose gauna pakankamai oro, i jo ne tik paalinamos kenksmingos priemaios ir anglies dvidegi nis, jis dar absorbuoja i oro t a m tikr kiek deguonies, kur ineioja po vis kn gamtos nurodyta tvarka. Kai deguonis susilieia su krauju, susijungia su esaniu jo sudtyje hemo globinu ir tuomet yra ineiojamas kiekvien lstel, kiek vien organ ir stiprina juos gamtos siuniamomis media gomis. Arterinio kraujo sudtyje turi bti 25% deguonies. Virkinimo procesas irgi priklauso nuo skmingos oksida cijos, kuri vyksta kraujyje, kai deguonis susilieia su iskai dytomis maistinmis mediagomis. tai kodl plauius reikia kuo geriau aprpinti deguonimi. Praktika rodo, kad jei mo gaus silpni plauiai, tai ir virkinimas prastas, ir atvirkiai. Atsiminkite, kad organizm maitina tik sisavintas maistas, o jeigu maistas sisavinamas prastai, tai knas negauna pakan kamai maisto mediag. Plauiai yra priklausomi nuo to pa ties maitinimo altinio, t a d jeigu dl kvpavimo nepakanka m u m o sutrinka maisto mediag sisavinimas, plauiai eina silpnyn, dar blogiau atlieka savo funkcij, ir visas knas silps t a . Kiekviena maisto ar grimo kruopelyt pirma turi bti oksiduojama, ir tik tuomet ms organizmas gali j sisavin ti, lygiai taip ir organizmo sudeginti produktai pirma turi oksiduotis, ir tik po to juos galima paalinti i organizmo. Nepakankamas deguonies kiekis kraujyje - tai nepakankamas maitinimas ir blogas organizmo apsivalymas, tai liga. I tikro kvpavimas yra gyvyb". Suged elementai, sudeginami kraujyje, suildo kn, palaiko jo temperatros pusiausvyr. Tie, kurie moka giliai kvpuoti, apsisaugo nuo perali-
mo, m a t turi dideles karto kraujo atsargas, apsauganias nuo iorini temperatros svyravim. Be to, gilus kvpavimas lavina arnyno organus ir rau menis. Kvpuojant netaisyklingai ar negiliai, tik dalis plaui lsteli atlieka savo funkcijas, dl to kenia visas orga nizmas. emesnieji gyvnai natralioje aplinkoje kvpuoja taisyklingai, be jokios abejons, taisyklingai kvpavo ir pir myktis mogus. Civilizacija a t p r a t i n o mus kvpuoti nat raliai, ir dl to dabar keniame visi. Jei nori fizikai isigel bti, mogus privalo grti gamt. A p i e l i a u k p o v e i k kraujui ir visam mogaus organizmui Liaukt iskiriamos mediagos veikia audinius ir mo gaus organizmo vystymsi dvejopai: skatina arba ltina. Bet koks susirgimas ar liaukos funkcijos sutrikimas rykiai atsi liepia organizmo savijautai. Liauk poveikio mast padeda nustatyti bandymai su gyvnais. Jei trij mnesi oiukui ipjausime skydliauk, tai jau po mnesio jis prads pastebimai atsilikti giu nuo savo bendraami. Po keturi mnesi operuotasis oiukas bus dvigubai maesnis nei normalus jo brolis. Tokio oiuko trumpesns kojos, maesn priekin galvos dalis, jo vil na ilga, taiau j lengva ipeti. Oiuko kno t e m p e r a t r a emesn, lyties organai nepakankamai isivyst, gyvnas apatikas ir nejudrus. Jei vaikas neturi skydliauks arba jos veikla sutrikusi, jis per maai auga aukt, taiau beveik normaliai plo t, taip pat nepakankamai greitai kaulja jo kaulai. Toki vaik kno t e m p e r a t r a yra emesn, jie nuolatos jauia alt. Atsilieka j lytinis ir protinis brendimas, oda apvy tusi ir sausa, aki ir nosies gleivins danai paburkusios. Suaugusius pradeda kankinti skleroz, struma. Neveikiant skydliaukei labai danai pasireikia silpnaprotyst. U k r i o liauka savo isivystymo epogj pasiekia 1015 mogaus gyvenimo metais, vliau susitraukia ir t a m p a beveik nepastebima. Taiau atliekant bandymus su gyvnais paaikjo, kad paalinus ukrio liauk gyvno augimas la bai sultja, jo kaulai suminktja, gyvnui pasidaro sunku judti. Jie t a m p a apatiki, j kaulai, palyginti su kontroli.1
C O
PIRMA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
S u v orinaa SVEIKATA
ni gyvn kaulais, auga nenormaliai trumpi ir labai kreivi. M a t y t , ukrio liaukos hormonai reguliuoja kaul augim, skeleto sukauljim, nervins sistemos veikl. Nuo skydliauks ir ukrio liaukos veiklos sutrikim kenia labai daug vaik, jie veiojami vairius kurortus. Taiau sunku tikinti rpestingas mamytes, kad gero mais to ir gryno oro ia nepakaks. Nuoseklios gilaus kvpavimo pamokos pajgs atgaivinti i plaui kaimynystje esani liauk daug greiiau, nei puikiausias maistas gulint lovoje. A n t i n k s i susirgimai ar j funkcij atrofija sukelia Adisono lig, kuri paprastai bna mirtina. Ja susirgus nu silpsta ligonio irdis, pablogja mediag apykaita, vystosi maakraujyst, apima bendras silpnumas, oda gyja bronzi n atspalv. uniui ipjovus antinksius, jo svoris ima ma ti, raumenys atrofuojasi taip, kad gyvnas nebegali pasto vti ant koj, kno t e m p e r a t r a ir kraujospdis nukrenta emiau normos. S m e g e n priedlis (hipofiz) - nedidelis pilkvai raudonas organas, esantis prie galvos smegen pagrindo po regos nerv sankrya. Maiems uniukams paalinus i liauk, jie nebeauga ir nutunka. uniukai pasidaro pana s mekuius, didesn laiko dal praleidia drybsodami kur nors kampe. Jie apatiki, neloja ir neaidia, j kno t e m p e r a t r a emesn u normali. monms hipofizs veik los sutrikimas ar jos patinimas sukelia akromegalij - pa didjus galni augim. Veid sudarko pernelyg isivyst veido kaulai, antakiai nukra, apatinis andikaulis atsikia priek, lieuvis isivysto taip, kad ligoniui kartais b n a sunku usiiaupti, rankos ir kojos storja, t a m p a panaios rstgalius. iuos reikinius sukelia hipofizs hiperfunkcija: paalinus dal liaukos, akromegalij pamau inyksta. L y t i n i liauk reikm normaliam organizmo vysty muisi inoma visiems. J poveikis - cheminis, veikiausiai organizmas su krauju ineioja tas mediagas po vis orga nizm. Kai eksperimentuojant gyvno kiauids buvo paa linamos, o j dalys implantuojamos vairias kno vietas, gyvn savijauta likdavo patenkinama. Paalinus kas, unys nedelsiant suserga sunkia diabe to forma. M a t y t , ios liaukos hormonai reguliuoja anglia vandeni apykait organizme. ie pavyzdiai akivaizdiai rodo, kaip svarbu, kad m s kno liaukos bt sveikos ir tinkamai funkcionuot. 0
viso organizmo ger savijaut net ir miesto slygomis galinia palaikyti kasdien rpinantis savimi ^ atliekant gimna stikos pratimus, darant apsitrynimus ir pan. Niekada, net sunkiausiomis aplinkybmis, nereikia prarasti vilties, m a t iuolaikin medicina, rpindamasi viskuo, kas gyva, ateina mogui pagalb. 1 Jeigu nori bti sveikas - bk! A. Anochino Naujosios s i s t e m o s " pratimai A.. Anochino Naujoji.sistema" silo 15 p r a t i m , P r a dti reikia nuo pirmj penki ir daryti, juos dvi savaites, t a d a prijungti etj, po savaits - septintj, ir taip iki galo., Pateiksiu pirmj penki pratim apraym, o kit deimties 77, tik pieinius. Piln sistemos apraym rasite A, Anochino knygelje. A. Anochinas pabria, kad dirbdami pagal jo sistem js privalote ne tik valios pastangomis maksimaliai tempti raumenis, bet ir sulig kiekvienu judesiu vis dmes sutelkti dirbant raumen, sivaizduoti, kad privalote veikti didel pasiprieinim. Manktintis A. Anochinas rekomenduoja btinai nuo gam, kad m a t y t u m t raumen darb. Atlikdami pratimus nepamirkite lygiai ir giliai kvpuoti, o baig mankt ap sipilkite arba apsitrinkite vandeniu, nusiluostykite ir ima sauokite rankomis vis kn. 1 p r a t i m a s . Rank lenkimas alis per alknes Ryt atlikti 10 kart, vaka re - 5-10 kart. Atsistokite tiesiai. Kojos su glaustos. Galv laikykite tiesiai. Itieskite rankas pei auktyje onus. Sugniaukite kumius del nais vir. tempdami raumenis lenkite rankas per alknes. K nas nejuda, rank nenuleidiate'. Jums turi atrodyti, kad prisi traukiate rankomis didiul svor. Sulenk tiek, kad kumiai be veik liest peius, apsukite ran kas delnais ior ir itieski te, tempdami raumenis, tary-
PIRMA mogaus
Aleksejus 5 u voTinas MOGAUS SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
PIRMA
DALIS
sveikata ir jo knas
t u m s t u m t u m t e nuo savs kak sunkaus. Ities rankas pamatysite, kad js kumiai nukreipti delnais j apai. Prie praddami kit judes, apsukite kumius delnais vir ir vl sulenkite rankas. Kvpuokite lygiai. kvpki te per nos lenkdami rankas ir ikvpkite pro burn jas itiesdami. 2 p r a t i m a s . Rank suglaudimas ir isktimas
tuo paiu metu kelkite kair koj. Kojos neturi pasiekti ems, o kyboti ore, pakaitomis pakeliam ir nuleidiam koj raumenys turi bti smarkiai tempti. 4 p r a t i m a s . Pritpimai
Ryt - 10 kart, vakare - 510 kart. Pradin padtis ta pati. Kojos iek tiek iskstos. Korpusas tru put palinks. Itieskite rankas su gniautais kumiais prieais save. Po to, temp raumenis, skskite rankas alis j nenuleisdami, pas kui vl grinkite pirmin padt ir t. t. sivaizduokite, kad privalo te kak prieais save stipriai su spausti rankomis. Sksdami rankas alis sivaizduokite, kad stumiate kak alis. Knas ir kojos nejuda, judesys vyksta i peties. Alk ns nejuda, rankos tiesios. Kvpavimas lygus. Isksdami rankas - kvepiame per nos, suglausdami - ikvepiame pro burn. P r a t i m a s naudingas lavinti krtin ir plauius. 3 p r a t i m a s . Koj kilnojimas pakaitom (gulint)
Ryt - 10 kart, vakare 5-10 kart. sikibkite rankomis kds atlo. Isitieskite. Koj pirtai alis, kulnai suglausti. Galva tiesiai. Ltai, sitemp pritpki te. Kulnus btinai laikykite su glaustus, kelius iskskite, nuga r laikykite tiesiai. Juosmuo tu piant turi sitempti. Pritpkite taip emai, kad sdmenys pa liest Achilo sausgysl. Isitieskite, tempdami rau menis, t a r y t u m kas slgt js peius. Vis laik reikia stovti ant pirt gal. Kvpuoti: tupiant - ikvpi mas, keliantis - kvpimas. 5 p r a t i m a s . Rank paklimas auktyn, onus
Ryt - 10 kart, vakare - 5-10 kart. Atsigulkite ant sofos ar lovos. Galva - tiesiai, joki pagalvi. Korpusas, kojos ir galva turi bti vienoje plok tumoje. Rankomis u galvos sikibkite lovos ar kue ts krat. Korpuso nejudindami (ir nepakeldami galvos), greitai ir energingai pakelkite dein koj madaug 52 laipsni kampu, tada ltai (su stanga!) j nuleiskite ir
Ryt - 10 kart, vakare - 5-12 kart. Atsistokite tiesiai. Ko jos iskstos. Galva iek tiek pakelta auktyn. Ran kas iskskite onus kiek galima plaiau. Sugniaukite kumius delnais vir . Tada, temp raume nis, kelkite tiesias, nesu lenktas per alknes ran kas auktyn, t a r y t u m kelt u m t sunkumus. Ikl rankas itieskite jas ir vl leiskite emyn iki peties aukio. Nuleisdami rankas sivaizduokite, kad turite kak prispausti. Kvpuoti: keliant rankas auktyn - kvpimas, nulei diant - ikvpimas.
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Ale ksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA
DALIS
Maistas ir m i t y b a
M i t y b a ir maistas Savo kasdieniniame gyvenime mes esame visikai pasi dav rutinai, n nesuvokdami tos vergovs didumo ir sun kumo. Visus bandymus gyventi kitaip beveik tutuojau nu slopina smulkios ir stambios neskms, ir po j mogui paprastai lieka tik aplinkini paaipos - usiman m a t gy venti savaip, tai ir tenka mokti u ioplum! Tuo t a r p u mogus nepakankamai stipriai norjo gyventi savaip, taip, kaip j a m p a t a r i a protas. pasyv vergavim proiui kandiai aprao Boltonas Holas savo knygoje Three acres and liberty" (Trys akrai ems ir laisv"), kurioje rodo, kad, turint u miesto tris akrus ems, visa eima gali gyventi pasiturimai ir bti visikai laisva. Montanoje laikiau arkl, - pasakoja jis, - kur nak iai supaniodavau, kad kur nors nenuklyst. Supanioto mis priekinmis kojomis jis galjo tik okioti. Ir kai ryt tuos panius nuimdavau, jis vis tiek okiodavo, kol pama tydavo, kad jo drauguiai jau bgioja risia..." Nelabai malonus palyginimas su protinga" monija, utai labai taiklus. N u o ko pradti? Kaip gyventi pigiau ir geriau? itai nra sunku, taiau i pradi labai nelengva. Teks rpintis smulkmenomis, kurios emina rimt mo g". Teks parodyti, kad tikite, jog tos smulkmenos pasaul visikai pakeis.
Gal daugelis velgs jus nepatikliai, bet trukdyti tik rai netrukdys. Atvirkiai - pads, kai p a m a t y s , kokie esate atkakls. Nors ir keista, bet i pradedani gyventi kitaip mons aiposi, nors visada iri j ryt su pagarba. Todl visuomet reikia pradti nuo kokio nors mamoio. Suiekokite tok mamo, kuris priklausyt tik nuo j s ir niekam netrukdyt, o t a d a pradkite. Pradkite vie nas, nesidairydamas alis, taiau inodamas, kad js eimos nariai, kaimynai ir pastami seniai apie tokius da lykus svajoja ir nedaro tik todl, kad niekas aplinkui dar to nepradjo ir nepaskatino j; taigi jumis paseks ir kiti, galite bti rams - be pagalbos ir paramos tikrai neliksite, tik svarbu, kad p r a d t u m t tikrai proting dalyk! Kas sudaro ms kasdienin materialin aplink, ku riai sigyti ir palaikyti miestietis eikvoja didij savo gyvenimo dal? Kadangi miestuose alkan daug, benami maiau, o nuog vos vienas kitas, tai miestikos aplinkos" punktus pagal svarbum galima bt sudlioti taip: a) drabuiai, b) pastog, c) maistas. Kaime j seka atvirktin. Drabuiai - asmeninio skonio ir tutybs dalykas, jie anaiptol ne tokie, koki reikalauja protas, o tokie, kokius sukuria proto ir tutybs derybos. A atvirai prisipastu ess pernelyg silpnas prabilti ir kalbinti k nors iuo klau simu. Tik tuomet monms drabuis nustos bti ventas dalykas", kai ateis tokie laikai, jog ivaizda nieko negalsi me ir nenorsime apgauti. Tad sustokime prie paprastesni dalyk - maisto ir buto. M s i k a s ir a u g a l i n i s m a i s t a s Be abejo, miestieiai gali valgyti gerokai soiau, svei kiau ir skaniau u tuos paius pinigus, kuriuos dabar ilei dia maistui ms eimininks. iuo atveju pirmiausia ikyla msiko ir vegetariko maisto klausimas. Moral atidkime al. inoma, a gerbiu mones, ku rie atsisak msiko valgio dl moralini paskat, taiau jiems nesunku bt atauti itaip: - Iki iol nerodyta, kad augalai turi siel ir jauia skaus-
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
61
m, lygiai kaip ir tai, kad t siel turi gyvnai. Jeigu itaip, tai grauti gyv" agurk yra toks pats kanibalizmas, kaip ir gyvam vereliui ipjauti nugarin! O miltai, kuriuos ga minant reikia sutrinti milijardus grd, - tik pagalvokite, koks riksmas kilt visuose malnuose, jei grdai t u r t bal s! Juk, be jokios abejons, jie imt klykti, kaip ir viai bei uvys, kai eiminink ima jas gyvas skusti ir meta verdan t vanden. Nustoj udyti gyvulius, bet valgydami gyv" agurk, m a t y t , i nuodms ibristi negalsime - dl to ga li kilti daugyb abejoni ir aikios morals pergals ia gal ir nra. Juk jeigu mogaus arn ilgis bt nors kiek trum pesnis, jis negalt virkinti augalinio maisto, ir t a m , kad palaikyt gyvyb, btinai t u r t valgyti ms, tai udyti gyvulius b t visikai moralu, ir tai tuomet skerdyns bt pateisintos! Tai nuo ko priklauso moral? inoma, js galite paprietarauti: - Ar nurekiamas agurkas jauia skausm, a nei nau, taiau inau visikai tiksliai, kad skerdiamas verelis skausm jauia. Ir js tai inote! Kad ir labai i fraz atrodo pergalinga, vis dlto i tokio gino nieko doro neieis, - jau vien todl, kad jis apskritai prasidjo. Ir inote, kokiais odiais patys vegetarai ubaigia savo tikinjimus neudyti"? Ogi tai kokiais: - Patys pamatysite, kad kuo puikiausiai galsite apsi eiti be msos! tai ia - kad msa mogaus organizmui nra btina, o kartais netgi kenksminga, - ir yra uo pakastas! Tuo reikia pradti, tuo ir ubaigti. Morals pergal vegetarizme yra niekingai maa, taiau sveikas protas kiekvienam t u r t p a t a r t i t a p t i vegetaru ypa miestieiui. Nors . Darvinas ir tvirtina, kad mogus pagal orga nizmo sandar yra vegetaras kaip bedion, o ne msdis, vis dlto mogus gali maitintis tiek vien augaliniu mais tu, tiek - susiklosius t a m tikroms aplinkybms - vien msiku. Pirmo atvejo pavyzdys - ms valstieiai, ant ro eskimai ir apskritai klajokliai. Bet miestieiui ypa naudinga, ypa reikia maitintis btent augaliniu maistu, o kaip tik jis ir piktnaudiauja msiku. Juk savaime aiku, kad miestieiui anaiptol nereikia taip fizikai sunkiai dirb-
ti, kaip kad tenka kaimo gyventojams. Miestieio raumenys staiai nyksta nenaudojami, o jis krena organizm msa ir riebalais, t a r y t u m ruodamasis Heraklio ygiams! Dabar visi mitybos ir maisto klausimai jau pakanka mai itirti, t a d sen gin t a r p msdi ir vegetar galime sprsti ne vien morals ar emocij aspektu, o visikai ai kiai ir tvirtai apskaiiuodami, kas mogui naudinga, o kas alinga. S p r e n d i m o pagrindai M a i s t a s . mogaus maiste turi bti organizmui btin mediag - baltym, riebal ir angliavandeni. Baltymai - pati kno pradia", mediaga, i kurios sudaryta gyva mogaus organizmo lstel ir be kurios tos lstels n nebt. Riebal gauname i bet koki, augalini ar gyvulini riebal ir aliej. Angliavandeni - i miltini patiekal, krakmolo, cukraus ir pan. Baltymai mogui reikalingi t a m , kad gamintsi naujos organizmo lstels vietoj suirusi ar augant, taip pat kad susidaryt fermentai, keliantys rgim, btin normaliam mediag suskaidymui ir apykaitai. Jie gyvo kno statybin mediaga, jo molis ir plytos, o kartu ir kraujo raugas". Angliavandeniai ir riebalai yra t a r y t u m degalai, teikiantys organizmui gyv energij sta tybiniam darbui ir paiai gyvybei palaikyti. P r o d u k t maistingumas ir jga, kuri jie teikia mo gui, skaiiuojama kalorijomis, t. y. iluma, kuri isiskiria kraujyje skylant maisto mediagoms. Viena kalorija - ilu mos kiekis, reikalingas 1 litrui vandens suildyti 1 laipsniu. Pasakymas, kad mogui, kurio svoris yra 4,5-5 pdai, vi dutinikai reikia 2500 kalorij per dien, reikia, kad jam per dien reikiamo maisto suteiktos kalorijos galt 25 lit rus vandens suildyti iki 100 laipsni pagal Celsij, t. y. iki virimo t e m p e r a t r o s . Kadangi maisto produkt sudtis ir sisavinimas skiriasi, tai skiriasi ir kalorij skaiius, kur i j gauname. Svaras verienos, pavyzdiui, duoda 6 lotus baltym ir 560 kalorij, o svaras rugins duonos tik 2,7 lo to baltym, bet angliavandeni gausos dka - 800 kalorij, t. y. pusantro karto daugiau darbins energijos negu svaras verienos.
ANTRA
DALIS mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorin SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
S u v o rinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
DALIS ir m i t y b a
M a i s t a s ir
Dabar jau yra apskaiiuotas kalorij kiekis, kur teikia kiekvienas produktas, todl orientuotis, kiek ir ko reikia valgyti, kad g a u t u m visas btinas mediagas, ir ilaikytum saik, nra sunku. V i r k i n i m a s . Virkinimas vyksta ne vien tik skrandy je, kaip kad mano daugelis, o netgi keturiose virkinamojo t r a k t o vietose - burnoje, skrandyje, arnyne (plonosiose ir storosiose arnose) ir arnyno sienelse, ir kiekviena i virkinimo instancij turi savo ypating vaidmen. Burnoje maistas susimaio su seilmis, kurios jo dekstrinus. paveria gliukoze. is procesas gerokai palengvina skran dio darb. Todl s u p r a n t a m a , kodl taip svarbu yra rpes tingai sukramtyti maist. Dekstrin virtimas gliukoze vyks ta nepaprastai greitai - g a n a keturi sekundi, kad laas seili paverst cukrumi 200 kart didesn maisto amid kiek. Taiau io staiai aibiko greiio vis dlto b n a ma oka, skubiai valgomas maistas nuslenka skrand kietais, vos vos apteintais ksniais, o jeigu tai ko, tai apskritai vientisu gumulu - tiek, kiek tilpo aukt. Skrandyje suvirkinami baltymai ir gyvuliniai rieba lai - msa, pienas ir kitkas. Augaliniai baltymai ir riebalai nelabai pasiduoda skrandio sultims ir slenka arnyn - plonsias arnas, pakeliui susimaiydami su tulimi ir ka sos sultimis. Tik po to jie ima skaidytis ir rezorbuotis. Tas procesas tsiasi ir storosiose arnose. arnyno sienelse vyksta paslaptingas darbas: vienos maistins mediagos prasiskverbia pro sieneles ir patenka tiesiai krauj, kitos yra sulaikomos ir nuvaromos alin. J krauj praleidiama tik tai, kas atitinka bendr mogaus tip", viskam kitkam prajimas udarytas. Sargas toje vietoje tikrai puikus. Galite erti t u o paiu ienu ir jaut, ir avin, bet kiekvieno j arnynas per siene les, praleis krauj tik tokias mediagas, kurioms patekus jauio msa visuomet turs jautienos savybes, o avino avienos. I vis i instancij pagrindin yra ne skrandis, o plo nosios arnos. Kai kuriems ligoniams buvo ipjauti skran diai, j stempl sujungta tiesiai su arnynu, ir tokie mo ns gyveno sau ilgai ir laimingai; kitiems - paalintos visos storosios arnos, ir jie taip pat skmingai toliau gyveno. Taiau niekas - bent jau iki iol - negaljo gyventi be
plonj arn, nes be j organizmas negalt sisavinti au galinio maisto, o jis btinas net labiausiai ukietjusiams msos mgjams. M s i k o ir v e g e t a r i k o m a i s t o y p a t u m a i . Msos ypatumas, tas, kad ji turi baltym ir riebal, o anglia vandeni - n kiek. Vadinasi, ji nepilnavert. Ji turi daug baltym, bet kaip tik baltym mogui daug nereikia. Augalinio maisto y p a t u m a s tas, kad jis, prieingai, pa siymi angliavandeni gausa, o drauge turi baltym ir.rie bal. Augaliniai baltymai ir riebalai duoda organizmui t pat, k ir msos baltymai: rusai ir kinai vartoja tik au galinius baltymus, ir abi ios t a u t o s yra ypa sveikos ir stiprios. Msa virkinama skrandyje, augalinis maistas - arnyne. Msikas valgis ibna skrandyje 3-3,5 valandas ir be veik visas siurbiamas krauj. Skrandiui tutjant, atsi r a n d a alkio jausmas. Msos mgjai turi valgyti madaug kas 3-3,5 valandas. Augalinis maistas ibna skrandyje neilgai ir po valan dos pereina arnyn, kur siurbiamas ltai, per kokias 6-7 ar net daugiau valand. Maistingsias sultis augalinis mais tas iskiria tik prajus valandai po valgio, ir daro tai ilgai ir pamau, todl vegetarai valgo gerokai reiau ir dirba tolygiau, ilgai neprarasdami jg. Msos likui arnyn patenka labai maai. arnynas nra pakankamai sudirginamas, todl jame msa ustringa ilgam, sudarydama utvaras, sukeldama viduri ukietji m ir puvimo proces - p a p r a s t a i kaip tik itais dalykais skundiasi tie, kurie valgo daug msos. Augalinis maistas energingai sudirgina arnyn, ir vir kinimas vyksta kuo normaliausiai. Toks protingas gydytojas ir vaik organizmo inovas kaip velionis daktaras A. Rusovas nuolatos spdavo motinas, kad vengt duoti vai kams daug msos: Peterburge dano vaiko arnynas nykste nyksta - darbo duodama tik skrandiui, o ir t stengiamasi palengvinti, tuo tarpu arnynui dirbti visikai nra ko, ir tokiems vaikams suaugus j arnynas yra t a r y t u m seni vangus ir sukrios; nenaudingos storosios arnos upildo vis pilvo ruim, o reikalingiausios plonosios - i tikrj plonos ir neisivysiusios." Svarbiausia msos teikiama n a u d a yra ta, kad ji greitai
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
sisavinama, ir organizm nedelsiant ulieja sotumo banga. Taiau tokia banga daugiau ulieja", negu i tikro mai tina, nes be angliavandeni, t. y. be augalinio maisto, ji itverms ir tikros jgos duoti negali. Svarbiausia netiesa apie ms - es ji duoda jgos ir jos baltymai mogaus organizmui yra btinai reikalingi. Nuo mon apie baltymus ir j reikm mitybai dabar baisiausiai keiiasi. lovs virn baltymus ikl ymusis Libichas, irads Libicho ekstrakt", paskelbt maistingumo kvin tesencija. Bet tas pats Libichas parod didiausi drs, kokios tik galima reikalauti i mokslininko, atvirai prisipa ins, kad jo ekstraktas ne maitina, o tik dirgina. Daktaras Heigas, apie kur papasakosiu vliau, nors ir neigia msos baltym naudingum, nes jie uterti kenksmingomis prie maiomis, var" baltym, t. y. augalin ir pieno produkt, laiko nepaprastai svarbiu: jo manymu, baltymai maiste b tinai reikalingi, kad gautum fizins energijos, be t o , reikia j nemaai - 96 gram per dien vidutinio svorio mogui. Taiau profesoriaus itendeno (Jelio universitetas, JAV) bandymai dav netikt rezultat: sumainus baltym kie k maiste, ne tik nesumaja mogaus jga ir darbingumas, bet atvirkiai, net padidja. Buvo sudarytos trys skirtingos bandomosios grups: vien sudar 5 profesoriai, antr - 13 kareivi ir trei 8 studentai atletai 24-27 met amiaus. J maiste baltym kiekis buvo sumaintas iki minimumo, ir bandymas truko 6 mnesius. Suvartojam baltym kiekis sumajo iki 50 ir netgi 34 g per dien, bet visi eksperimento dalyviai jau tsi neprastai gerai, visi be iimties pajuto jg antpld. Jga buvo m a t u o j a m a dinamometru, ir kareivi grupje ji iaugo 50-121%, student atlet grupje - 16-89%. Dienos kalorij kiekis buvo maesnis nei 2500. ie bandymai patvirtino daugelio higienist valg, kad normaliai mogaus mitybai baltym reikia gerokai ma iau, nei yra n u s t a t y t a dabar: sumainus j per pus, or ganizmas t a m p a gerokai stipresnis ir itvermingesnis. Ivada, ko gero, b t tokia: baltymai mogui yra bti n i , t a i a u j maiste n e t u r t bti daug, nes j sisavinimui organizmas sudegina daug energijos, todl mogus silpsta. Kad ir kaip svarbs bt baltymai mogaus mityboje, jie turi bti tik prieskonis", jokiu bdu ne svarbiausia maisto
dalis. Baltymus galima bt palyginti su cukrum: cukrus puikus produktas, labai reikalingas vartojant j saikingai (Anglijoje darbininkai, ryt eidami darb, suvalgo 3-4 auktus cukraus, kad bt stipresni), taiau pabandykite valgyti jo daug - ir js praudysite savo sveikat. it reikia gerai sidmti, ypa toms motinoms, kurios prisispyrusios maitina savo vaikus msa, kuo nuoirdiau siai manydamos, kad skrandyje msa negali netapti - vl msa! O i tikrj jos staiai nuodija savo vaikus. Msa mums reikalinga tik dl baltym, bet j organizmui reikia nedaug, be t o , baltym pertekliaus organizmas nepaver ia atsargomis, kaip kad riebal ir angliavandeni. Argi js savo kne m a t o t e msos atsarg? Riebal - taip, be abe jo, bet msos?! I msos organizmas pasiima baltym tik tiek, kiek j a m tuo metu reikia, visa kita eina atliekas ir baltym perteklius arba dar sustiprina puvim arnyne, arba, pateks krauj, t a m p a keliaujaniais baltymais", akmeniniu skysiu", kuris dirgina nerv skaidulas ir su kelia vaik nervingumo bsen,,; o paskui ieina su lapi mu, erzindamas inkstus ir ruodamas dirv maakraujystei (tiksliau pasakius, silpnakraujystei - kai kraujyje susirenka per daug priemai). Svarbiausias msos t r k u m a s tas, kad jos baltymai n ra vars, jie visada susijung su kenksmingomis kraujui ir mogaus sveikatai priemaiomis. Tai pagrindinis argumen tas, nulemiantis gin. S v a r b i a u s i a s ir p a g r i n d i n i s a r g u m e n t a s prie m s Bet kokio gyvo padaro kne be gyv lsteli visuomet yra ir suirusi, jau negyv; gyvuliui netekus gyvybs, irimo procesas pagreitja, o pirmiausia j skatina kenksminga la pimo rgtis, kuri kartu su msa patenka mogaus skran d, paskui krauj, nuodydama j ir sukeldama kraujotakos sutrikimus, daugel lig ir pernelyg anksti ligot senatv. Augaliniai baltymai neturi joki kenksming priemai , ir suvirkinus juos krauj patenka tik naudingos ir reikalingos mediagos. M s a ir l a p i m o rgtis. Persikls gyventi miest,
3. 2688
ANTRA
DALIS mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
Maistas ir
mogus netrukus pajunta, kad t a p o vangus, greiiau pa vargsta, rytais j a m nesinori keltis, vakarais sunkiau laiku umigti, vis ima gelti galv, jis t a m p a j a u t r u s aliui, jo rankos ir kojos danai la, oda iblykusi ir nesveika. Dl visko kaltas miestas? Ne, ne miestas apskritai, o tai, kad mogus nepali ko kaime proio valgyti msik maist. Miestieius msa staiai nuodija. Ry t a r p msik valgi ir vairi lig akivaizdiai ro do gydytojas i Londono, gabus mokslininkas d a k t a r a s Heigas savo knygoje apie lapimo rgt. Jo ivadomis remia ms, iuolaikin mokym apie mogaus mityb taikydami praktikoje. Susidomti iuo klausimu Heig privert jo paties kanios. A vis gyvenim keniau nuo migrenos ir galiausiai, prarads vilt, kad vaistai galt man padti, ir nuspren ds, jog tai kakoks funkcinis sutrikimas, nuo 1882 m. ru dens nustojau valgyti ms ir pakeiiau j pienu ir uvim, be to, pastarosios valgiau vis maiau ir maiau, kol gal gale pienas ir sris t a p o m a n o vieninteliu gyvulins kilms maistu - taip maitinuosi iki iol. Prie tai ibandiau visokiausias mitybos formas: didi nau msos porcijas, keiiau kiek ir kokyb ne toki svarbi produkt - cukraus, arbatos, kavos ir tabako, bet be joki rezultat. 0 kai tik nustojau valgyti ms, ikart pajutau, kad galvos skausmo priepuoliai m kamuoti vis reiau ir ne taip smarkiai, i pradi jie ueidavo kart per savait, paskui kart per mnes, per du, tris, eis, atuonis mne sius, ir galop kart per metus; gal gale prajo 18 mnesi, o a nepatyriau n vieno smarkesnio galvos skausmo prie puolio. Nuo t a d a tvirtai atsisakiau msik valgi ir niekuo met prie j negriu, nes tik vegetarizmas apsaugo nuo kani, kurios mane anksiau staiai paraliuodavo ir atim davo galimyb dirbti protin darb. Negaliu pasakyti, kad galvos skausmo prieastis - sdimas darbas, nes dl blogos savijautos kartais turdavau nutraukti mediokl: neitver davau vi trenksmo. Ir itaip jausdavausi gyvendamas kaime, kur per vis savait nepaimdavau rankas n vie nos knygos; odiu, galvos skausmas mane kamavo netgi
tuomet, kai mano gyvenimo slygos buvo kur kas palan kesns nei dabar, kuomet jauiuosi gerokai sveikesnis. Bet jeigu tik a, pamirs gyvenimo pamokas ir many damas, kad jau esu visikai sveikas, por kart per savait pietauju pas savo pastamus ir leidiu sau suvalgyti msos ir igerti vyno, galiu bti tikras, kad po 2-3 dien m a n ims kiek nors skaudti galv". Si asmenin d a k t a r o Heigo patirtis tikino j, kad jo galvos skausmo prieastis - apsinuodijimas kenksmingu or ganizmui maistu. D a k t a r a s atkreip dmes migrenos ir podagros klinikini simptom panaum, o juk tiksliai nu s t a t y t a , kad podagr sukelia per didelis lapimo rgties kiekis kraujyje, t a d jis m eksperimentuoti, tikrinti, kiek jo ir jo pacient kraujyje yra lapimo rgties ne tik kas dien, bet tiesiog kas valand, kaitaliodamas mityb bei or ganizmo darbo slygas ir gerdamas visokiausius vaistus, kol galiausiai padar toki ivad: lapimo rgtis, kurios gau name su maistu, pirmiausia su msa, nuodija ms krauj, sukeldama vairiausias ligas ir negalias - podagr ir reuma tizm, migren ir psichozes, isterij ir smegen bei lytin neurastenij, diabet ir Bazedovo lig, inkst ir kepen u degim, odos ibrimus ir egzemas, moterims nesulaikomus kraujopldius, pernelyg ankstyv jaunuoli lytin brand ir d a n t bei plauk kritim ir t. t . " Daktaras Heigas akivaizdiai parod, kaip lapimo rg tis veikia ms krauj, parod, kad tas poveikis tiesiogiai siejasi su daugybe lig, ir neverta ginytis, ar kaip moksli ninkas teisus jis, ar neteisus, svarbu tai, kad kiekvien kart, panaudojus jo gydymo sistem, rezultatas bna toks pats liga pasitraukia, netgi, atrodyt, beviltikais atvejais. Vadinasi?.. Ir iki Heigo buvo inoma, kad lapimo rgties pertek lius kraujyje yra kenksmingas sveikatai, taiau aikino, kad jis susidaro, nepakankamai oksiduojantis baltymams krau jyje, todl ir n e t a m p a nekenksmingu lapalu. is reikinys buvo pavadintas lapimo rgties diateze" ir m a n y t a , kad jo prieastis - kraujo nusilpimas. 0 kaip t nusilpim gydyti? inoma, stiprinaniu maistu, t. y. msa, mano mons, t a d uuot main rgties, jie lieja savo krauj vis nauj ir nauj jos porcij.
/? O V
ANTRA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
Maistas ir mityba
D a k t a r a s Heigas rod, kad suirus bet kokiam balty mui, augaliniam irgi, kraujyje visuomet susidaro lapimo rgtis, bet jei baltym nedaug, jie neapsunkina organiz mo. Augaliniai baltymai turi kur kas maiau lapalo, t a d pagrindinis lapimo rgties tiekjas - msa, sultiniai ir kiauiniai, kuri baltymai ir riebalai kraujyje, be lapimo rgties, sudaro ir purinus, cheminius junginius, veikianius organizm kaip ir lapalas. lapimo rgties poveikis mogaus organizm lapimo rgtis veikia dvejopai. Pirma, ji trikdo kraujotak ukimdama kapiliarus, kelia kraujospd dirgindama nerv sistem ir stabdo bendr mediag apykait. Antra, ji susikaupia vairiose organizmo vietose, a r d y d a m a audinius ir sukeldama vairius lokalinius susirgimus. lapimo rgtis pasklinda po krauj netolygiai, dau giausia kaupdamasi snariuose. Itirpusi kraujyje ji sudaro tirtas gleives, suformuotas i gausybs mautyi rutuliu k, kurie kartais b n a didesni u baltuosius kraujo kne lius. i tirta mas ukema kapiliarus, tokiu b d u sutrikd y d a m a kraujotak, kuri dabar jau vyksta tik stambesn mis kraujagyslmis. Nesunku sivaizduoti, kaip dl to ken ia ms organizmas: galns ir visa oda ima alti, nerv tinklas, kur skalauja grauiantis kraujo ir lapimo rgties miinys, staiai tirta, kraujas, nepatekdamas visus kno ukaborius, nebeivalo organizmo nuo suirusi mediag, ir tos susikaupia po oda, mechanikai dirgindamos nervus ir od. kapiliar usikimim daktaras Heigas pavadino kolernija - nuo lotyniko odio colla" (klijai, klijinga mas). valumo potvynius ir atoslgius, kai energingum kei ia vangumas ir dirglumas, - o kaip tik itokia yra nervingo ir maakraujo miestieio diena, - daktaras Heigas aikina tuo, kad lapimo rgtis tai i audini keliauja krauj, tai i kraujo nusda audiniuose. Ryt miestieiui visuomet bna alta. Tai todl, kad k tik ilipau i lovos", - daniausiai aikina jis pats sau. Taiau tai anaiptol ne vienintel prieastis. Nakt kraujo
rgtingumas yra padidjs, lapimo rgtis nusdusi audi niuose ir kraujas laisvai cirkuliuoja po vis kn - tuomet ilta. Bet ryt kraujo rgtingumas krinta, lapimo rg tis i audini pereina krauj ir sukelia kolemij, o tuomet darosi alta, apima vangumas, dirglumas, nesinori nei dirb ti, nei judti. Visi ie simptomai yra kolemijos palydovai. Igrs kartos kavos puodel mogus dar padidina kraujo rgtingum, ir lapimo rgtis istumiama i kraujo au dinius. Laikinai kraujotaka susitvarko, organizmas suyla. Taiau ijus lauk ir psteljus altam vjui, vl prasi deda kolemija, ir mogus vl pasijunta prastai. Daktaras Heigas tvirtina, kad mons, kurie nevalgo msos ir todl turi varesn krauj, lengviau pakelia alt ir ; reiau perla. Anksiau mane nuolat kamavo perali mo ligos, sloga ir bronchitas, sirgdavau itisas savaites. 0 dabar persisaldau labai retai, ir pasveikti m a n gana keli dien, kartais utenka ir vienos p a r o s " . T maloni savijaut, kuri mus apima po soi m sik piet, sukelia padidjs kraujo rgtingumas, - la pimo rgtis istumiama audinius, kraujas lieka varus, o nuotaika - puiki. mogus ival savo krauj nuo lapi mo rgties, taiau jos neatsikrat, ir kai tik rgtingumas sumas, ji i audini vl gr krauj". Po trumpalaikio pakilumo ateina reakcija ir mieguistumas, ir mogus kovo ja su juo naujais dirgikliais - kava ir likeriu. Kaip tik itaip baigiasi visi kviestiniai piets, inoma, gauss msik pa tiekal. T, kurie valgo ms, - sako daktaras Heigas, ties sakant, dien niekad neaplanko viesi nuotaika, ir tik vakare, kai padidjs rgtingumas laikinai istumia lapimo rgties pertekli audinius, j savijauta pasitai so. Mano manymu, kaip tik dl to, persikl miest ir perj prie msiko maisto, mes gulams ir keliams vis vliau ir vliau. Nemalonu keltis, kai miegas taip ir nesuteik atgaivos, kai jautiesi atbuks ir bejgis, ir atvirkiai - smagu ilgiau pavakaroti su draugais, kai nuotaika gal gale pasitaiso ir jautiesi valus bei linksmas". Tai tiksli iuolaikinio miestieio poji fotografija, ir niekas i t nelaimingj n netaria, kad j vangumas siejasi su mutiniais, pauktiena ir kartu sultiniu!
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
Msa suadina organizm, taiau tai klaidingai laiko ma jgos antpldiu ir daniausiai nepastebima einanio i paskos vangumo, nes j maskuoja vynas, tabakas, kava. Bet tasai, kurio maiste n r a lapimo rgties, nepatiria i val gio nei mieguistumo, sekanio po jg antpldio, nei vyno ar kavos poreikio. Todl danai bna taip, kad tie, kurie anksiau valg msikus valgius ir vartojo alkohol, atsisak msos nustoja ir gerti, jie ir rko gerokai maiau, nes jiems nebereikia jokio dirgiklio. 0 jeigu msa teikt daugiau jg nei duo na, sris, vaisiai, darovs, tai bt atvirkiai - alkoholio reikt vegetarams. Tasai organizmo suadinimas yra juo pavojingesnis, kad tuomet eikvojamos baltym atsargos, o jos gana ri botos, ne taip, kaip riebal atsargos. Kad maisto baltym paverst atsarginiu baltymu, organizmui reikia inaudoti nemaai energijos, taiau organizmas yra nusilps, nesten gia sisavinti su maistu gauto baltymo ir istumia j lauk. 0 nordamas veikti silpnum, mogus vl griebiasi m sos, vyno ir kit panai dirgikli, kurie savo ruotu vl ieikvoja atsarginius baltymus, odiu, maakraujyst vis stiprja. lapimo rgtis ypa blogai veikia smegenis, keldama spaudim ir t a p d a m a migrenos, psichini sutrikim, me lancholijos, epilepsijos priepuoli ir kit lig prieastimi. Beje, daugeliui migrena ima silpnti senatv, t. y. kaip tik t u o m e t , kai jie t a r y t u m vidinio poreikio skatinami pradeda kur kas maiau valgyti msos. Periodikus galvos skausmus daktaras Heigas tiesiai pavadino lapimo rg ties skausmais": j metu paprastai rgties kiekis kraujyje padidja, t a d a susiaurja ir usikema kraujagysls, sme genyse taip p a t , kraujospdis baisiai padidja ir pradeda skaudti galv, o t skausm lydi svaigimas, umarumas, pykinimas. Patikrinti, ar kraujyje yra lapimo rgties perteklius, ar nra, galite labai paprastai: mai ir stipriai spustelkite pirtu rankos iorin pus, - toje vietoje atsiras balta d m, kuri netrukus naujo kraujo plsteljimo dka paraus, ir jei ta dm inyks, susilyginusi su visos odos spalva, per 1,5-2 sekundes, tai kraujyje nra lapimo rgties, o jei rgties per daug, dm inyks per 3, 4, 5 ar net daugiau
sekundi. Tokio tikrinimo m e t u rank reikia laikyti ir dies auktyje ir nebti labai sualusiam, antraip rezultatas nebus tikslus. J g a ir itverm 0 gal msa, griaudama sveikat, teikia energijos ir j gos? Visi m a n o kaip tik itaip: jei nori t a p t i atletu, valgyk bifteksus su krauju. I tikrj viskas yra atvirkiai. Atletai vegetarai visuomet nugali bifteks mgjus. ymus angl sportininkas Mailzas, kuris laikosi Heigo dietos, papasakojo tai k: A galiu patvirtinti, kad ma no sveikata blogja, jei dl koki nors prieasi esu pri verstas valgyti dirginant maist. 0 kuo ilgiau maitinuosi pagal Heigo nurodymus, tuo maiau man reikia dirgikli ypa kavos, nors anksiau j labai mgau, ir m a n o jgos, kurios buvo visai beisenkanios, dabar nuolat a u g a " . 1902 m. buvo organizuotos bgimo ir jimo varybos, kurios prasidjo Berlyne, o baigsi Drezdene - a t s t u m a s 206 km. Tose varybose dalyvavo 29 sportininkai, 15 j buvo vegetarai. Vis tras per privalom laiko minimum veik 10 vegetar ir tik 2 msdiai. Pirmasis pasiek fini K. Manas, - po 26 vai. 52 min. I msdi pirmasis bu vo Berlyno sporto klubo empionas, atsiliks nuo K. Mano per 7,5 vai. Tasai K. Manas grietai laiksi d a k t a r o Heigo sistemos. Kai turjau septyniolika met, - pasakojo jis apie sa ve, - buvau silpnas, iblyks, pakumps jaunuolis, bet nuo t a d a miau sportuoti ir dl etini sumetim t a p a u vegeta ru, nevalgau net pieno, sviesto ir kiauini. Mano maist sudaro tik augaliniai produktai (iskyrus anktines daro ves, tabak, alkohol, arbat, kav, kakav). Pagrindinis maistas - viei ir diovinti vaisiai (prie valgant jie imir komi), vaisi sultys, rupi milt duona, aviiniai dribsniai ir pan. A nuolat vartoju rieut aliej, turint daug bal tym ir riebal, ketvirio svaro aliejaus per dien utenka, kad kompensuot energijos snaudas. itok maist, kuria me visikai nra lapimo, rgties, a laikau tinkamiausiu, valgau du kartus per dien po nedaug ir esu kuo puikiau sios formos - tiek fizins, tiek psichins".
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorina SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
Js dmesiui silau itrauk i domios d a k t a r o Miu lerio knygos Kaip susigrinti ir a t s t a t y t i sveikat". Toje itraukoje pasakojama apie amerikiei profesoriaus Fierio bandymus, kuriuos jis atliko nordamas nustatyti ne tiek jgos, kiek itverms ribas. Pirmasis bandymas turjo parodyti, kiek laiko mo gus gali stovti itiess rankas priek. Bandyme dalyvavo 15 msdi ir 32 vegetarai. Pirmj laikas svyravo nuo 6 iki 22 minui, vidutinikai 10 min., antrj - nuo 6 iki 220 minui, vidutinikai - 49 min. daugiau nei 15 min. i pirmj rankas galjo ilaikyti tik du mons, t. y. 1/7 bandomj, o i vegetar - 21, t. y. 2/3. Beveik pus vege tar laik ities rankas daugiau nei pusvaland, devyni i j - 1 vai., keturi - 2 vai., o vienas netgi ilgiau nei 3 vai." Vegetarika mityba smarkiai padidina atsparum al iui ir saugo nuo peralim. Vienas vegetaras, mogus j a u pagyvens, papasakojo m a n dom dalyk: - A jau kelet met buvau vegetaras, kai kart ga vau komandiruot Irkutsk. Buvo gruodio mnuo, laiksi baisus altis, ir a nustebinau vis miest, ijs gatv su lengvu vasariniu paltu, kur visuomet Rusijoje vilk davau iem. Man visikai nebuvo alta. Taiau viebutyje, kuriame apsistojau, m a n paaikino, kad visame mieste nra absoliuiai joki darovi, tad teko valgyti pien ir kiaui nius. Ir - k js pasakysite! - neprajo n dvi savaits, o a jau pradjau jausti alt, t a d gal gale man teko pasir pinti kailiniais. Grs Rusij prie vegetariko maisto, a vl galjau be vargo pakelti baisiausius alius. Pienas ir kiauiniai, nors ir ne msa, vis dlto turi ki tok poveik kraujui ir alio pojiui negu grynai augalinis maistas. D a k t a r o Heigo tyrim duomenimis, kiauinio try nyje yra lapimo rgties priemai. tai k jis pasakoja i savo patirties: - Kol valgiau prast maist, m a n o rankos ir kojos nuolat baisiai alo, netgi iltame kambaryje, ypa rytais, bdavau priverstas sisupti vilnonius pledus, kad iaip ne taip suiliau, o vakare atsigulus lov danai turda vo praeiti itisa valanda ar daugiau, kad suilt kojos. Bet nuo t a d a , kai nustojau valgyti ms ir m a n o kraujas pa mau m valytis nuo priemai, taip pat kit priemoni dka ito daugiau niekad nepasitaiko. Ryt retkariais ma-
no rankos dar atla, bet ne taip stipriai, kaip kad bdavo anksiau, o vakarais rankos ir kojos visuomet iltos. r> r ' '' '*~*<K ' 11. ' ''" '-'i' I v a d o s , kurias p a d a r m o k s l a s
r
Msos reikm mitybai galima nusakyti trim odiais: msa dirgina, oksiduoja ir nuodija. Silpn nerv mons btinai t u r t pasirpinti, kad j racione msos bt kuo maiau, - sako daktaras Huro, knygos K mums valgyti?" autorius, kuris anaiptol nebuvo msos prieininkas, laik j puikiu produktu monms, kuri virkinimas silpnas. Tuo tarpu grdins kultros nedirgina organizmo, pama u atiduoda savo kalorijas, teigiamai veikia raumen darb ir leidia taupiai naudoti energij. Apskritai kruopos yra staiai idealus maistas dirbantiems fizin darb: jos neap k r a u n a skrandio, lengvai virkinamos ir labai maistingos". Daktaras Kolj savo disertacijoje Le vegetarianisme et la physiologie alimentaire" pateikia savo ivadas apie ms kaip maisto produkt: 1. Msa - nepilnavertis maisto produktas. Ji turi tik bal tym ir truput riebal, bet visikai neturi angliavandeni. 2. Msa - dirginantis maisto produktas. Per j mo gus p r a n t a valgyti per daug (persivalgyti), t a m p a nuo jos priklausomas, panaiai kaip nuo alkoholio ir kit dirgikli. 3. Msa - nuodingas maisto produktas. Ji turi nuod, kurie susidaro, pirma, gyvno organizme j a m esant gyvam ir netrukus po jo mirties, a n t r a , virkinant ms virkina majame t r a k t e ir, treia, pvant msai mogaus arnyne. Kalbant apie raumen jg ir bendr darbingum, m sa tikrai juos suadina, bet jg ir energijos duoda ne daug ir neilgam. Tai savotikas dopingas, po kurio visuomet kraujyje pasilieka keletas nuod la. Anot profesoriaus Buaro, jgos i msos neispausi". Normali mityba Kaip m a t o t e , msa mogui ir kenksminga, ir neteikia jg. Jei norite turti tikrai galingus raumenis ir didel i tverm, jei norite valdyti savo nervus, jei norite, kad js kraujas bt i tikro stiprus - atsisakykite msos patieka-
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
\
Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
H' [* "
l, valgykite tik var ir sveik maist - duon, vaisius, daroves, pien. is maistas nebus grynai vegetarikas - pienas yra gy vulins kilms, bet tai bus normalus maistas, t. y. tikrai naudingas mogui ir visikai nekenksmingas. Juk sprendiant pagal dant sandar, mogus, kaip ir bedion, ne msdis, o vaisiadis. tai pieiniai, kurie pui kiai rodo, kad mogui ne tik kenksminga, bet ir netinka valgyti ms. P i r m a m e pieinyje pavaizduoti leopardo dantys - i priekio ir i kramtomojo paviriaus puss. Aikiai m a t y t i , ilgas danties kratas it atriu peiliu raio k r a m t o m ms. K r a m t y d a m a s leopardas kapote kapoja ms kotlet - it virjas ant virtuvins lentels. mogaus priekiniai dantys atrs, bet jais jis nekram to, o tik atsikanda, t u o t a r p u krminiai dantys - plokti, jie sutrina maist, o ne kapoja kaip leopardo dantys. mo gaus d a n t sandara labai panai orangutango, kuriam tai nekelia abejoni - prigimtis nurodo misti vaisiais. Apie normali mityb labai protingai samprotauja ang l sportininkas ir atletas E. Mailzas savo knygoje Raume nys, smegenys ir dieta. Sveiko maisto n a u d a " : Normali mityba - tai ne reimas, vienodas visiems, ne maistas, tinkantis daugumai moni, ne vegetarizmas. Pa vyzdiui, mano mitybos pagrindas - pieno proteidai, pieno produktai. is pagrindas yra gyvulins kilms. A m a n a u , kad labai naudinga prie j pridti augalin maist, bet vien tik jo m a n per maa, kad isaugoiau jg ir itver m. Ibandiau daug k, vairius derinius ir galop supratau, kad m a n tinkamiausi yra pieno produktai. Bet kitiems tin kamiausi gali bti kiauiniai, tretiems - miltiniai patieka lai, ketvirtiems - vaisiai ir rieutai, penktiems - darovs ir galop etiems - pienas. Man plazmonas (plazmonas ne kazeinas, o sausas pienas, be riebal, cukraus, rg i, alkaloid ir vandens. Jis tirpinamas vandenyje ir pri djus truput druskos primena nugriebt pien. Kazeinas t a m netinka. Proteido plazmone yra 81,5%) ir sris yra pats tinkamiausias maistas, bet kiekvienam reikia atrasti tuos produktus, kurie j a m bus ir skaniausi, ir lengviausiai organizmo sisavinami. Sris, pavyzdiui, daugeliui ne prie irdies, nes prasta valgyti j kaip desert po ir taip so-
i piet. inoma, tokiu atveju sris negali patikti. Bet jei sr valgytum i pradi, bdamas alkanas, - pakeistum savo nuomon. Plazmonas labai maistingas ir lengvai vir kinimas. Su vaisiais, salotomis, rupi milt duona jis yra nuostabus maistas, kuriuo mitau visus keturis mnesius, kol vyko mgj teniso empionatas". E. Mailzo nuomone, kiekvienam normali m i t y b a " tai udavinys, kur jis turi isprsti p a t s , o pasisotinti pa prastu maistu, neeikvojant nei laiko, nei jg, nei dideli l jo paruoimui, - didelis patogumas ir laimjimas. Normalios mitybos pagrindu turi t a p t i nekenksmingo maisto idja, o j ikl daktaras Heigas. Galima pasinau doti ir jo bendrais nurodymais, kaip pasirinkti vien pro dukt, o atsisakyti kito. Remiantis jo tyrimais, mogui rei kia atsisakyti valgyti ms, pauktien ir uv - dl to, kad per tai mogaus organizme susidaro lapimo rgtis, lius, irnius, pupas, ems rieutus (ties sakant, irgi pu pas), paragus ir grybus - dl tos paios prieasties, kav, arbat ir kakav - dl to, kad j kofeinas ir teobrominas giminingas lapimo rgiai, alkohol - dl to, kad jis sulaiko lapimo rgties paalinim i kraujo per inkstus. Heigas silo nevalgyti ir kiauini. Apie tai Mailzas tai k sako: Mans klausia, kodl a nevalgau kiauini. Esu per skaits d a k t a r o Hadisono knygel Food and Dietetics", kurioje tvirtinama: Dar n e n u s t a t y t a , ar kiauinio trynio nukleinas tikras, ar tiesiog paranukleinas. Tikras nukleinas gamina lapimo rgt, ir jeigu jo yra trynyje, tai sergant podagra kiauini n e p a t a r t i n a valgyti". Kai kurie tyrin tojai, prieingai Heigui, neigia, kad trynys didina lapimo rgties kiek kraujyje, t u o t a r p u mano asmenin patirtis patvirtina d a k t a r o Heigo analizs tikrum. Kiauiniai vei kia mane taip pat, kaip ir msa, todl a j ir nevalgau". D u perspjimai Mes taip maai imanome apie mityb, kad tiems, ku rie nusprst pereiti prie normalaus m a i s t o " , manau esant reikalinga idstyti du perspjimus. Pirmasis perspjimas b t toks. Prie normalios, t. y. vegetarins mitybos daniausiai pereina mons, nuvar ginti msik valgi. Daniausiai j organizme pakenia-
76
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA DALIS Maistas i r m i t y b a
77
mai funkcionuoja tik skrandis, o arnynas yra visikai nusilps, t u o t a r p u kaip tik jo reikia m i n t a n t augaliniu maistu. Tokiems monms bt dvi ieitys:'arba i kar to pereiti prie augalinio maisto, valgant labai maomis porcijomis, net ne ligi soties, kad neperkraut arnyno, arba p a m a u pereiti prie vegetariko maisto - mainti valgiaratyje msos ir didinti darovi. Pasirinkite ir tvir tai savo pasirinkimo laikykits. Ir vienu, ir kitu atveju jums teks kur laik nuolat jausti alk, bet itai bus tik naud. Perjimo prie augalinio maisto laikotarpiu nesi tikkite, kad js sveikata ims taisytis, itai nutiks tik t u o m e t , kai visikai nustosite valgyti kenksming maist ir js kraujas ims valytis nuo lapimo rgties. Antras perspjimas. Msos ir augalinio maisto teikia m sotum mogus jauia visai kitaip. Js suvalgote m sos gabal, ir jis, pateks skrand, tutuojau ima skai dytis, suteikdamas jums energijos ir ilumos pojt. Al kio mogus nebejauia prajus 5-10 minui nuo valgymo pradios. Tuo t a r p u augalinis maistas skrandyje guli va land ar net daugiau ir ima teikti savo syvus organizmui tik vliau, nuslinks arnyn. mogus suvalgo savo pie t u s , kurie duos j a m energijos 6 valandas dirbti, bet sotus prie stalo jis nebus. Tik po kokios valandos pajus, kad yra sotus ir kupinas jg, o sddamas prie stalo jis kema ir kema, kol galop baisiai apsunksta ir t u o m e t , uuot dirbs, eina nusnsti. Jeigu mogus nesugebs sustabdyti savs, tikrai gal gale susirgs. Net jeigu js nenorite atsisakyti paplitusio iandien proio persivalgyti, vis dlto m i n t a n t augaliniu maistu rei kia keltis nuo stalo ne visai pasisotinus, t a r y t u m dar tru put alkanam - i to n a u d a bus dviguba: pirma, net jeigu nuogstaujate, bsite sotus ger pustuzin valand, a n t r a , darbo galite imtis tuoj pat, nes nejausite jokio sunkumo ir mieguistumo, kurie paprastai lydi sot msik valg. Daktaro Heigo receptai tai d a k t a r o Heigo pateikti keturi receptai - maisto, visikai neturinio lapimo rgties, kiekis vienai dienai, kurio utenka madaug 4 su virum pd svorio suaugu siam mogui.
(Vert. pastaba. iuose receptuose vartojami svorio ma tai senoviniai: zolotnikas - 4,26 gramai, pdas - 16,38 kg, lotas - 12,8 gramai, svaras - 409,5 gramai.) 1 sraas: Duona - 91 zol. Pienas - 1,5 butelio Sris - 10,5 zol. Rieutai - 14 zol. Vaisiai ir darovs - 77 zol. 2 sraas: Tiems, kurie gerai virkina miltinius valgius - maistas vienai dienai be srio ir pieno. Duona - 77 zol. Sausainiai - 84 zol. Ryiai - 14 zol. Makaronai - 14 zol. Bulvs - 70 zol. Vaisiai - 14 zol. Rieutai - 21 zol.
3 sraas: Jei nemgstate tristi virtuvje, tai galite pasinaudoti iuo arba 4 srau - ia reikia tik bulves ivirti. Rieutai - 42 zol. Sris - 17,5 zol. Pienas - 1,125 butelio. Bulvs - 112 zol. Vaisiai - 105 zol. 4 sraas: Suris - 18 Pienas - 2 Bulvs - 1 Vaisiai - 1 zol. buteliai svaras 16 zol. svaras 29 zol.
78
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA
DALIS
M a i s t a s ir m i t y b a
N u o ko pradti? Jeigu paskirsite sau vienai dienai: Pieno ir kefyro Duonos Kruop (pusryiams ko, pietums skysta aviini kruop sriuba) Darovi (mirain pietums) Diovint vaisi (kompotas) Arba viei vaisi Srio Sviesto 4 stiklines 1 svar 10 lot 650 kalorij 800 kalorij 420 kalorij
0,5 svaro 0,25 svaro 0,5 svaro 2 lotus 2 lotus I viso
150 kalorij 250 kalorij 90 kalorij 200 kalorij 2560 kalorij,
tai ito bus ne tik gana, bet staiai per daug t v i r t a m ir veikliam mogui, sverianiam kokius 4,5-5 pdus. Kol nesate tiksliai nustats savo dienos raciono, pradkite nuo paprasiausi valgi, kad neapsunkintum te namiki. Atsisakykite toki vegetarik" patiekal kaip iki visiko skonio praradimo virtos pupos ar iedi niai kopstai. Visa tai ne maistas, o tik priedas prie jo, neduodantis jokios darbins energijos. Veriau madaug laikykits t produkt, kuriuos k tik jums ivardijau, pridj ar ibrauk tai, k laikote esant jums reikalinga, ir sidmkite: ito kiekio utenka, kad b t u m t sveikas ir stiprus. Pradkite tai nuo ko: a t m a t u o k i t e visus reikalin gus produktus prastais kiekiais - auktais, stiklinmis, daroves vienetais ir pan. Pasverkite aukt su kaupu kruop, vidutinio dydio bulv, burokl, obuol, apskai iuokite, kiek koki darovi sudaro pus svaro, kokio dydio yra 2 lot srio ar sviesto gaballis. Kai simin site, nereiks gaiti laiko kiekvien dien skaiiuojant visk i naujo. Paskui sigykite puod virti daroves ant gar. Verdant paprastu bdu didioji dalis mineralini mediag pereina vanden, kur vliau ipilate, o jums telieka beskonis ir bevertis minktimas. Tuo t a r p u garo puode darovs kuo puikiausiai iverda ir nepraranda nei savo tikro skonio, nei
mineralini drusk, kurios, ties sakant, ir sudaro daro vi vert. Prie verdant daroves reikia rpestingai nuplau ti, taiau skusti ar lupti nereikia - ivirus odel lengvai nusilupa, o skutant jas alias, nusiima skaniausias ir aromatikiausias darovs sluoksnis. Sriuba pietums irgi nesukels daug rpesi. Isivirkite lkt skystos aviini dribsni sriubos ir pagardinkite j akniavaisiais, pakepintais svieste. Kad skonis bt pikantikesnis, pridkite tredal aukto t r i n t o alio ridiko ir kiek patiks tarkuoto srio. Sriuba bus neprastesn u pras t, ypa jei sviesto bus dta nedaug. Toki sriub galima virti i ryi ir kit kruop. Daugiau j u m s nieko nereikia gaminti: pienas, kefyras, duona, obuoliai - visa tai j a u pa gaminta. Dabar idstysiu jums kelet pastab, kuri, m a n a u , visikai uteks, kad js maistas bt tikrai normalus". Nevalgykite gryb. Retkariais j paragaudami, ino ma, per daug sau nepakenksite, sveikas organizmas be di delio vargo susitvarkys su lapimo rgties antpldiu, kur sukels grybai. Bet negalima kasdien dti j sriub, kad toji t u r t msos skon, - tuomet grybai t a m p a tikrais nuodais: todl jie ir suteikia sriubai msos skon, kad turi tos paios lapimo rgties. Marinad apskritai venkite. Vietoj acto salotoms uda ryti vartokite citrinos sultis. Obuolius valgykite ne desertinius, usienietikus, kad ir graius, bet geibius, veriau iekokite vietini. Prie valgy dami obuolius nuplaukite virintu vandeniu, bet jokiu bdu nelupkite: btent odelje susikaupusios aromatins rgtys, skatinanios virkinim, tik, inoma, j reikia gerai su kramtyti, o ne ryti itisais ksniais. Kaip pried prie visoki patiekal valgykite agurkus, ypa raugintus. Jie, kaip ir visi atrs valgiai, suadina skrandio veikl, sustiprina skrandio suli isiskyrim, ir miestietis turi atkreipti juos ypating dmes. Jie gali b ti savarankikas patiekalas, be t o , labai maistingas. Agurkai su grietine - labai sveika ir labai skanu, rauginti agurkai su grietine - irgi skanu. Aminai skubaniam miestieiui ko reikt valgyti
ANTRA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Maistas ir mityba
ANTRA DALIS Maistas ir mityba
O 1 -^
su plonais agurko grieinliais ir kramtyti tol, kol agurkas gurgds burnoje. itaip pavalg js ilgai jausits sots, bet nebsite apsunk, nes kaip tik tok pojt sukelia lk t kos, jei valgome j kaip prasta - ryte rydami, o ne kramtydami. Labai skani mirain galima pasigaminti i i dar ovi: burokli, agurk, raugint obuoli, bulvi, visa tai supjaustyti, pridti t a r k u o t o ridiko ir aplakstyti aliejumi, kur galima pakeisti majonezu ar kitokiu padau. Nepamirkite apie tok puik produkt kaip kefyras, kuris puikiai veikia arnyn. Gerti j reikia maais gurkne liais, o ne kaip vanden, antraip galite apsunkinti skrand. Apskritai apie pien ir pieno produktus reikia inoti, kad pienas niekur nra geriamas, o tik iulpiamas. iulpiant kdikio burnoje susidaro seils, kurios susimaio su pienu. Suaugusieji turi it inoti, jei nori, kad j skrandis vir kint pien. J reikia gerti maais gurkneliais, o geriausiai j vartoti su kitu tinkamu maistu - duona, koe, daro vmis, bet jokiu bdu ne su msa, alumi, vynu, tabaku ir pan., nes tai kenksminga. Drstu jus utikrinti, kad didels patiekal vairovs visikai nereikia. Kai tik sitikinsite, kad jums tikrai tin ka normali mityba", apskritai nustosite kreipti dmes maist, pasitenkinsite tuo, kad jis teikia jgos ir energi jos. Visa tai, kas gali pavairinti js maist, tikrai rasite parduotuvse - vaisi, darovi, kurias galima valgyti alias. Kuo maiau virsite ir kepsite savo maist, kuo daugiau valgysite jo alio, t u o js ir js artimieji bsite sveikesni. Tuomet js kuo aikiausiai pamatysite, kad galite bti sots ir sveiki gerokai sumain ilaidas maistui! iuolaikinis vegetarizmas turi vien didel trkum - jo virtuvje per daug virt, kept ir trokint patiekal. Vir tos darovs netenka savo geriausi savybi. Pavyzdiui, morkos. Vaikai jas mgsta grauti alias, bet suaugusij stal jos kakodl daniausiai patiekiamos virtos. Tik kai kurios darovs, pavyzdiui, bulvs, alios turi kenksming mogui mediag - solanino, arba iediniai kopstai, kurie virti yra nepalyginamai skanesni.
Du btini normalios m i t y b o s palydovai

i
tai viena i mitybos taisykli: mog maitina ne tai, k jis valgo, o tai, k pasisavina. Vienas tvas, ileisdamas sn gyvenim, teik j a m puiki dovan, tai tok pata rim: Snau, t u r t o negaliu t a u duoti, nes pats jo neturiu, utai duosiu patarim, kuriuo naudosies vis gyvenim, valgyk ltai". Fleeris i JAV atkreip vis dmes savo valgymo metod ir nuostabius rezultatus, kuri jis pasiek laikyda masis to metodo. Jis laiksi i taisykli: Valgyk tik tuomet, kai jauti alk. Kiet maist kram tyk tol, kol jis taps skystas ir visikai praras savo skon. Sausainius kramtyk 30 kart, duonos plutel - 40, sausus duonos trupinius - 50, kitus produktus - 80-100 kart. Minktas maistas, pavyzdiui, ko, nuryjamas po 5-10 k r a m t y m o judesi, per t laik ksnis pakankamai susi maio su seilmis. Vanden galima gerti dideliais gurk niais, bet kitokius skysius - sriub, pien - tik maais gurkneliais, kad spt susimaiyti su seilmis. Taip pat valgyk ir sultingus vaisius. itaip k r a m t a n t , beveik 90% nuryto maisto arnynas sisavina. Imat bna nedaug, jos neturi puvimo kvapo, ieina lengvai, kas 3-8 dienos. Laikantis ios metodikos, maisto tereikia gerokai maiau: vietoj 2500 kalorij ir 120 g baltym per dien, kaip kad iki iol tvirtina visi vadovliai, Fleeriui buvo gana tik 1600 kalorij ir 40 g baltym per dien! Jungtini Amerikos Valstij Jeilio universitete Fleeris ilg laik buvo grietai stebimas, ir paaikjo, kad jis per dien suvartoja tik 44,9 g baltym, 38 g riebal ir 253 g angliavandeni, t. y. 1606 kalorij, taiau jo itverm ir darbingumas yra kuo puikiausi. Fleeris ir kiti, kurie pa sek jo pdomis, buvo darbingi nuo 3-4 valand ryto iki vlaus vakaro, nejausdami bent kiek enklesnio nuovargio. Bandym metu Fleeris turjo usiimti gimnastika kartu su studentais, ir, nors bdamas jau 53 met, jis ne tik jaunuoliams nenusileido savo jga, bet ir nejuto joki ne maloni poji, prast naujokams. Dviraiu jis nenuvarg-
Q O "
ANTRA DALIS Maistas i r m i t y b a
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
damas nuvaiuodavo 80 varst. Savo gimimo dien, kai j a m sukako 50 met, jis nuo 4 vai. ryto iki 10 vai. vakaro nuva iavo 304 km. Jo bendrakeleivis, tvirtas amerikietis, tikjosi netrukus aplenkti savo pagyvenus bendrakeleiv, taiau po 107 km dl nuovargio turjo pasitraukti i trasos, ir Flee ris toliau vaiavo vienas. O juk tik prie dvejus metus draudimo kompanijos Fleer atsisakydavo drausti! Prajus vos keturiems mne siams, kuri m e t u jis maitinosi pagal savo metodik, Fle eris atsikrat r e u m a t o , podagros, odos ibrim ir vir kinimo sutrikim. Be to, j a m nebereikjo atri, dirginan i patiekal, jis pamgo paprast, daugiausia vegetari k maist. Jis labai suplonjo, numet beveik tredal savo svorio, o laiko valgymui sugaidavo, ko gero, maiau - 3045 minutes, valgydamas du kartus per dien. Fleerio manymu, liga - tai organizmo apsinuodijimas maisto likuiais. Tai kas yra naudingiau? Kas, gal gale, protingiau ar valgyti nedaug, vegetarik maist ir bti sveikam ir darbingam, ar veisti visk i eils kiek telpa ir prisikimus pilv silpti, tukti ir sirgti? Taiau neginijamas faktas, kad augalinis maistas yra iurktesnis, jo reikia daugiau, negu msiko. Kad orga nizmas susidorot su nauja uduotim, turime j a m pa dti, suteikti energijos, ir bendras viso kno masaas, atliekamas savo paties rankomis, kaip kad silo Miulerio sistema, be abejo, ne tik naudingas, bet ir btinas. Prisi minkite, kaip lapimo rgtis veikia krauj, kaip ji, ypa rytais, ukema kapiliarus, ir dl to atla rankos bei ko jos ir sudirginamos nerv skaidulos, ir js suprasite, kad ie viso kno apsitrynimai yra labai naudingi, be to, kaip tik rytais ir btent nervingiems monms su sutrikusiu virkinimu. Masauojant iltas kraujas vl prasimua pro kapiliar kamius, ildydamas kn, ramindamas nervus, a t s t a t y d a m a s kraujotak ir a t g a u d a m a s galimyb ivaly ti organizm nuo susikaupusi kenksming mediag. O kadangi rpintis savo organizmu ir savo mityba mons daniausiai pradeda gyvenimo pabaig, gydytoj paliep ti, nordami ivengti sklerozs, podagros ir kit lig, tai
a specialiai jiems pridursiu tai k: - Nenuogstaukite dl savo amiaus - neva jums jau vlu usiimti tokiais niekais kaip apsitrynimas, apsiprausi mas. inokite, kad niekuomet nevlu tapti sveikuoliu! Geradaris pasninkas
-
Iki iol a kalbjau apie mityb, dabar leiskite papa sakoti apie pasnink, tai yra badavim. Jis mogui ir jo mitybai irgi gali duoti didiuls naudos. Neseniai Contemporary Rewiew" pasirod ymaus amerikiei raytojo A. Sinklerio straipsnis. Jau deimt met a dmiai stebiu savo ir aplinki ni, tiek vyr, tiek moter ligas ir sveikat, ir gal gale a t r a d a u ir lig prieast, ir bd jas igydyti. Pasiekiau ne iaip geros sveikatos, o tiesiog nuostabios sveikatos bsen. Atradus i nauj bsen, nauj gyvenimo gali myb, mane uliejo toks lengvumo, aikumo ir gyvenimo diaugsmo jausmas, kurio n nemaniau apskritai egzistuo jant mogaus kne. Man smagu susitikti jus gatvje, kart pasak vienas mano draugas, - nes einate t a r y t u m tik dl m a l o n u m o " . A. Sinkler ilgus metus kankino galvos skausmai, po linkis peralti ir tuzinas kit dideli ir ma lig, kurioms pasiduoda ms knas. Gal gale jis m rytingai siek ti sveikatos. A padariau visas klaidas, kokias tik mons gali padaryti tuo besirpindami, ir ibandiau visas prie mones, kurias m a n yra kas nors nurods", - pasakoja jis. Visi tie bandymai nedaug dav naudos, kol galop jis susipaino su viena be galo valia dama, - ji a t r o d to kia sveikutl, kad t r a u k t e t r a u k ak. Prie keliolika met ji buvo nesikelianti i lovos invalid. Jos lig srae bu vo sdimojo nervo neuralgija, r e u m a t a s , nuolatiniai arny no veiklos sutrikimai, didelis nervingumas, melancholija ir chroniki katarai, sukeliantys k u r t u m o priepuolius. Tokia anksiau buvo toji moteris, kuri dabar su ma nim dvideimt atuonias mylias uoliavo raita Hamil tono kalvos virn Kalifornijoje, pliaupiant siaubingam lietui, tokio kaip gyvas dar nebuvau regjs. Mes turjo-
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
me neijodintus arklius, baisiai vargome su jais eias mirtinai ilgas valandas, kuri niekada nepamiriu, nors sulaukiau imto met! Ir i moteris prie ssdama baln nevalg keturias die nas, neturjo burnoj n menkiausio trupinlio. Toks buvo jos pasiruoimas itai ivykai. Nuo jos pasekmi toji mote ris isigyd irgi badu. Ji nevalg atuonias dienas, ir viso peralimo ir nuovargio - kaip n e b t a " . Sis vykis padar Sinkleriui didiul spd. Jis susido mjo pasninku ir badavimu, m skaityti apie tai vis lite ratr, koki tik galjo gauti, ir galop visk iband p a t s . tai kaip jis aprao savo pojius: Pirm badavimo dien m a n e kankino alkis - skaus mingas, baisus alkis, kur yra p a t y r visi, kamuojami su trikusio virkinimo. Kit dien alk jauiau nesmark, o trei, didiausiam m a n o nustebimui, nebejutau jokio al kio, jokio domesio maistu, t a r y t u m niekad n jo skonio nebiau pains! Prie pradedant pasninkauti dvi ar tris savaites m a n nuolat skaudjo galv. Pirm badavimo dien man j dar skaudjo, paskui skausmas liovsi ir daugiau niekad nesu gro. Antr dien jauiau didel silpnum, o ryt tik at siklus galva iek tiek svaigo. Ijau sod ir vis dien guljau saulje skaitydamas knyg. Taip pat buvo ir trei bei ketvirt dien - didelis fizinis silpnumas, bet ir didelis m s t y m o aikumas. et dien pasijutau stipresnis, pasivaikiojau ir miau si plunksnos. Per vis badavim labiausiai mane nustebino m a n o proto veiklumas: a skaiiau ir raiau daugiau, negu stengdavau kelis pastaruosius metus. Per pirmsias keturias dienas netekau 15 svar svo rio, per vlesnisias atuonias - tik 2 svar. Pasninko metu miegojau gerai. Kiekvien dien, madaug vidurdien, ap imdavo silpnumas, bet masaas ir altas duas mane atgai vindavo. Galop vaikiodamas miau jausti, kad kojos mans nebelaiko, ir, nenordamas atgulti lov, dvylikt dien baigiau pasnink vieno apelsino sultimis. Per dvi dienas a igriau dvylikos apelsin sultis, pas-
kui perjau prie pieno dietos, kuri rekomenduoja Makfodenas. Pirm dien a kas valand griau stiklin ilto virinto pieno, antr dien - kas tris ketvirius valandos ir galop kas pusvaland, t. y. atuonias kvortas per dien. Tokio kiekio, inoma, organizmas negali sisavinti, taiau, norint a t s t a t y t i organizmo balans, j a m reikjo maisto gau sos. Per kelias pirmsias dienas a priaugau 4,5 svaro, o apskritai per 24 dienas - 22 svarus". tai kokias ivadas padar A. Sinkleris: A visada buvau liesas ir nesveikos veido spalvos draugai mane vadino dvasinga" asmenybe, o dabar t a p a u apvalus ir raudonskruostis. Tie, kurie patys yra gydsi badavimu, t stebukl ai kina itaip: per didelis maisto kiekis susikaupia organizme ir ima rgti, organizme susidaro tiek nuod, kad valymo organai nestengia jo ivalyti. Pasekm - valymo organai ir kraujagysls usikema, o tai sukelia galvos ir reumatinius skausmus, ateroskleroz, paralyi, apopleksij, Braito lig, ciroz ir t. t. Kai tik prasideda pasninkas ir atsiranda alkio jaus mas, visas virkinimo darbas, kuris reikalauja itiek ener gijos, sustoja. Tuomet knas pradeda savotik apsivaly m". Ms lieuv apdengia apnaos, kvpavimas pasunk ja, ir tai trunka tol, kol visos iukls iluojamos lauk. Badaujant reikia sergtis dviej dalyk. P i r m a - pa sninko baims. A nejuokauju. Negalima pradti badauti, nesusipainus su pasninko taisyklmis, nesitikinus, kad jis jums tikrai duos naudos. Gerai, kai alia yra mogus, jau turs tokios patirties. Kol badaujate, nereikia bendrauti su rpestingomis tetulmis ir pussesermis, kurios aimanuos, kad js blogai atrodote, kad js pulsas vos j u n t a m a s , kad nakt, be abejo, js irdis sustos nuo visiko isekimo. Antras pavojus - pasninko pabaiga. Tas, kuris pasiry ta badauti, turi laikyti save itin sunkiai serganiu mogum. Ties iuo klausimu a apsistoiau ilgiau, bet dabar tai da ryti neverta, nes yra a t r a s t a pienika dieta". Kai js kas pusvaland igeriate po stiklin pieno, ialkti niekaip nei alksite ir lyg burtininko lazdele pamojus i visiko isekimo pereisite prie ydinios bsenos.
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA
DALIS
Maistas ir m i t y b a
Savo straipsn A. Sinkleris baigia nurodydamas asme nis, kuriuos kankino visokios ligos ir kurie skmingai isi gyd pasninkaudami, o gale priduria: gydomj badavi m a iriu kaip paios gamtos duot bd isigydyti i vis lig". V. Kukas, knygos Individualus, socialus ir gamybinis pagerjimas" pritaria Fleerio miniai, kad mes valgome p u s a n t r o karto daugiau nei reikia ir maist sukramtome daug kart blogiau negu dert. Kiekvieno ms organizme yra maisto atsarg eias deimiai ar net imtui dien, ir vis t laik galtume i gyventi nevalgydami, kol d a k t a r G a m t a suremontuos m s kn. Pasninko m e t u , kuris t v i r t a m mogui galt trukti eiasdeimt dien, reikia gerti tik ilt vanden, nes badau jant netenkama ilumos, kuri teikia virkinamas maistas. B a d a u d a m a s mogus ilieka darbingas, nestengt atlikti nebent sunkaus fizinio darbo. Eidami iuo keliu galime rasti bd, kaip veikti vis di djant moni liguistum, v ir kitas skausmingas ligas, kurias sukelia persivalgymas ir nuodingi blogai s u k r a m t y t o maisto likuiai". Amerikiei daktaras Djuji pasakoja daugyb atvej, kai badavimu isigyd beviltiki ligoniai, be t o , sergantys vairiausiomis ligomis. tai keletas pavyzdi. 37 dien pasninkas. Mergin daugel met kamavo sun ks virkinamojo t r a k t o sutrikimai, vairiausios nervinio pobdio negalios ir beveik kasdieninis galvos skausmas. 36 badavimo dien ji kuo ramiausiai nujo pas dantist ir be jokios baims leidosi itraukti dant, o 38 dien, neteku si 20 svar svorio, atgavo apetit, ir nuo t a d a jokios ligos jos daugiau nekamavo. 45 dien pasninkas. 22 met mergina sirgo nervais ir melancholija. Visi gydytojai, kuriuos ji kreipsi, patar davo stipriai maitintis ir gyventi ramybje. Psichiatrinje ligoninje j versdavo valgyti 5 kartus per dien, bet jos psichin bkl net po 10 savaii n kiek nepagerjo, ir ji ijo i ten jausdamasi dar blogiau. Tuomet ji pasiryo gydytis badavimu. Pirmsias 10 gydymosi dien ji guljo lovoje, vienuolikt dien galjo pusvaland pasivaikioti,
dvideimt ketvirt - nejausdama nuovargio nujo 15 vars t, vliau vis pusdien praleisdavo ant koj - daugiau nei t u o m e t , kai valg. Kasdien jos dvasia vis stiprjo, ji t a p o linksmesn, kankin j vaizdiniai ir galvos svaigimas pranyko, j t a r y t u m nune naujo gyvenimo srov. Ketu riasdeimt penkt badavimo dien ji pajuto apetit - tai buvo enklas, kad gydym reikia baigti. Per t laik nume t 10 svar. Po met ji prane daktarui Djuji, kad sveikata puiki, kno svoris padidjo 24 svarais ir kad jai daugiau nebereikia akini, kuriuos neiojo 14 met. 50 dien pasninkas. 57 met vyrikis susirgo vandenli ge, t a d negaljo nei gulti, nei vaikioti, tik sdti krsle. Kadangi gydytojai nesteng padti ir mirtis jau velg j a m akis, vyrikis nusprend, kad prarasti nebra ko ir ver ta pabandyti gydytis badavimu pagal Djuji metodik. Ir iuo atveju noras valgyti per par inyko. Po trij dien jis galjo ulipti savo nam laiptais ir nakt miegojo ramiai. Vienuolikt badavimo dien jis ijo pasivaikioti. Po trij savaii vandenlig inyko, o jgos nuolat augo. Apetitas atsirado tik 50 dien. Niekad anksiau jis nebuvo jautsis toks sveikas ir stiprus. Kno svoris nukrito 40 svar. 60 dien pasninkas. Tai nuostabiausias atvejis i vi s, apie kuriuos pasakojo daktaras Djuji. 65 met amiaus tvirtas vyrikis nusprend badauti, kad igydyt gerklas ir bronchus. Viena po kitos jo savaits, o apetitas vis ne atsirado, net kilo abejons - gal jo virkinamajame t r a k t e slypi kokia nors liga? D a k t a r a s Djuji pradjo abejoti io gy dymo skme. Prajus 50 badavimo dien, ligonio artimieji neikent pakviet kit gydytoj, tikr ymyb, kuris liep valgyti ir gerti vaistus, taiau kiekvien ksn lydjo dideli skausmai, vos k suvalgs ligonis tutuojau visk ivemdavo, taigi badavimas tssi. eiasdeimt badavimo dien apetitas atsirado pats, vyrikis buvo visikai pasveiks ir kupinas jaunatvikos energijos. Djuji rekomenduoja nevalgyti rytais, per dien valgyti tik du kartus, o jei esi nutuks - tik vien kart. Aki vaizdu, kad b a d a u d a m a s ms organizmas smarkiai dirba. Daktaras Miuleris taip aprao ilgo badavimo tkm: Lieuvis apsinea, burnos kvapas pasidaro labai bjau-
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
rus, lig simptomai sustiprja, netgi t, kurios, a t r o d o , seniai yra pamiros. Pablogjimas pasiekia kritin, kartais net krizin rib,, valomieji organai pradeda smarkiai dirbti, ir pirmiausia lapimas t a m p a tirtas ir drumstas - todl, kad j a m e yra didiulis kiekis lapimo rgties jungini. Tuo t a r p u savijauta ima gerti, jgos daniausiai vis auga, t a d ligonis stengia vaikioti vis ilgiau, pamau nurimsta, ni rios mintys j palieka, irdis ima plakti tolygiai, taip p a t , t a r y t u m burtininko lazdele pamojus, inyksta vandeningi augliai, palengvja kvpavimas, nemiga, nes visas ias li gas sukelia irdies silpnumas ir kraujotakos r a t o sumaji mas dl usikimusi kapiliar, kraujo spalva nuskaistja ir galop n u b u n d a sveikas a p e t i t a s " . Be to, mogus visuomet ilaiko vies ir aik prot! io dalyko prieast daktaras Djuji suvok, atsitikti nai utiks lentel, kurioje buvo surayta, koki nuostoli patiria atskiros kno dalys mogui mirus badu: riebal su maja 97%, kepenys - 56%, kraujas - 17%, raumenys 30%, blunis - 63%, nerv centrai - 0%! Vadinasi, mogui badaujant kenia visi kno audiniai, visi, iskyrus smegenis ir nervus! Tie isaugo sugebjim ir jg t a r n a u t i mogui iki paios paskutins jo gyvenimo valandls, kol organizme dar rusena gyvyb. odiu, mogaus dvasin veikla nepriklauso nuo mais to gausumo. Tas gausumas retai kada bna reikalingas, o kenksmingas mogui - kasdien. Mano 10 dien trukms badavimas
.
Vadinasi, pirm dien alkis jauiamas. O ar smarkiai? Ar sunku j iksti? Vis par a nieko nevalgiau, bet nepatyriau joki kan i. Tik jauiausi kiek nervingesnis ir kartu ramesnis. O antr dien? Gal pasijusiu nusilps? Toks nusilps, kad ne stengsiu k nors veikti, vadinasi, bus teiss tie, kurie bijo badauti, nenordami sutrikdyti savo darbo ritmo. A nevalgiau ir antr dien. Jokio jg nuosmukio organizme, inoma, jauiau t a m tikrus pokyius, bet kuo puikiausiai juos atlaikiau. O kas bus toliau? Nevalgiau ir trei dien. Ketvirtos dienos ryt jauiausi tviriau. Matyt, orga nizmas apsiprato su nauju mitybos altiniu - ne i iors, o i savo vidini rezerv. Tuomet nusprendiau nevalgyti dar savait - kad susidaryt deimt dien. Pateikiu t r u m p savo stebjim apraym padieniui. Pradjau nusiteiks badauti tik vien dien, todl i pra di nepasisvriau ir vliau to gailjausi, nes negaliu tiksliai pasakyti, kiek svorio netekau. Pradjau pasnink 1912 met gruodio 27 d., 9 valan d vakaro. Pirmoji diena, gruodio 28-oji. la rankos iki alkni ir aukiau. Vis pamasauodamas jas skmingai slopinu nemalon pojt. Vakarop apm keistas pojtis - t a r y t u m viduje dega kakokia liepsnel, tuo t a r p u oda yra atvsusi. Tai panau kartlig. Taiau t e m p e r a t r a normali, vadina si, ne kartlig, o atvirkiai - kraujyje sumajo mediag apykaita. Valgyti nejutau jokio noro. Veikiausiai bt visi kai kitaip, jei badavimas b t priverstinis. Antra diena, gruodio 29-oji. Bsena tokia pati. Tvar kau visus reikalus kaip paprastai, vadinasi, man per die n reikia atsidurti trijose miesto dalyse, a t s t u m a s t a r p j kokie 4-5 varstai. T a t s t u m daugiausia veikiu psiomis, retkariais pavaiuoju tramvajumi. Raau i knyg, darbas eina kaip paprastai. Nejuiom nustebau dl savo iandieni nio poirio maist, kai pamaiau j ant stalo, - t a r y t u m gult butaforin duona, vaisiai, geltonas sviestas, tary t u m visa tai bt p a d a r y t a i kartono, ir a tai inau, to-
Jei badavimas toks naudingas ir taip puikiai igydo persivalgius! ir neteisingai besimaitinani monij, tai ko dl mons taip retai gydosi badavimo dieta? inoma, pirmiausia todl, kad tv karta niekada n r a nei m a t , nei band toki dalyk, tad nepastam dalyk baiminasi. O jeigu staiga -- bado kanios, jg praradimas, alpuliai? A nusprendiau pabandyti nevalgyti par. Buvau si dmjs, kad Sinkleris antr dien maist jau irjo abe jingai.
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas ir
DALIS mityba
91
dl tie produktai nesukelia m a n joki poji. Apie maisto teikiam malonum labiau primindavo uosl - msos kva pas kalbjo btent apie malonum valgyti, taiau reikms ir apetito neadino. Atkreipiau dmes, kiek ms butuo se yra daug valgom dalyk ir kaip danai mes valgome patys to nepastebdami. Vaiktinjant po kambarius nuolat tekdavo susizgribti ir atitraukti rank, kuri pati tiesdavosi tai divs, tai ledinuk ar obuol. Regis, visi k tik pa valg - ir vl ant stalo samovaras ir pilnos lkts visoki valgym. Vos spjo nukraustyti stal po arbatos, irk, ir vl j dengia - pietums. Treia diena, gruodio 30-oji. Rankos jau nebela. Min tys ramesns ir aikesns. Lengviau prisimenu visas sunki rodym smulkmenas. Nei pykinimo, nei noro valgyti. Bur na baisiai perdivusi. Geriu 4-5 stiklines altinio vandens, nes virintas i iaupo neskanus. Pastebjau tai k - io mis dienomis laikas m a n teka netrkindamas, lygia srove, nes visai neinu valgomj. Baigiu vien darb, pradedu kit. Visa diena t a r y t u m vienas mostas ir labai ilga. Mes valgome per daug i neinojimo ir t a m , kad upildytume laisvalaik. Dl poilsio m e t a m e savo darbus, susirenkame ir - valgome. Valdininkai ilsdamiesi susirenka ir rko, o eima 7 valgo. Mes paliekame savo darb, kad pailstume, p a d a r y t u m e pertrauk, per t pertrauk valgome, kol pa ilsime, paskui einame dirbti, bet jauiams nuvarg nuo pernelyg gausaus maisto. Ketvirta diena, gruodio 31-oji. Kiekvien ryt darau vis mankt pagal Miulerio sistem. iandien pajutau, kad kakas i vidaus t a r y t u m trukdo m a n stipriai tempti rau menis. Laiptais iandien buvo maloniau ne lkti engiant kas antr pakop, o eiti palengva, veikti pakop po pa kopos. Raumen jga susilpnjo, taiau darbingumas liko kaip buvs. Naujj met ivakars. Vakare nujau teat r. 12 valand nakties igriau pus taurs ampano (vie nintel kart per visas deimt dien paeidiau diet) ir, nordamas patikrinti savo jgas, okau su dukterim vals. Po okio j u t a u ne silpnum, o tik tiek, kad vidujai esu truput atsipalaidavs. Kai atsiguliau, nuo igerto ampano m degti veidas, bet po trij ketviri valandos liovsi. Penkta diena, sausio 1-oji. Ryt dariau mankt pagal
Miulerio sistem ir sukiodamas galv masaavausi kak l, bet a t u n t o galvos poskio metu pajutau, kad jeigu dar j suktelsiu, m a n patamss akyse, nors paprastai a darau 20 poski. M a t y t , irdis jau negali ankstesne j ga varinti krauj, ir jo spaudimas galnse susilpnjo. Sunkliau, lyg truput vluodami, pirtai bgioja klaviais skambinant pianinu. Visa kita - kuo puikiausiai, dirbu kaip kasdien. eta diena, sausio 2-oji. Masauodamasis kakl, pa sukiojau galv tik eis kartus, daugiau nestengiau, nes j u t a u , kad patamss akyse. Sunkiau laikyti rankas itiesus priek. Valgyti nenoriu, jauiuosi ramus ir tvirtas. Miegu kokia valanda ilgiau nei paprastai. Septinta diena, sausio 3-oji. Padariau atuonis galvos poskius, daugiau nedrsau. Vaiavau apirti fabrik, esan t per 40 varst nuo Peterburgo. Nuodugni daugybs pasta t apira truko pusantros valandos. Buvo pateikti skans pusryiai, bet a atsisakiau sugalvojs dingst, tik igriau stiklin vandens. Kelet kart udaviau sau klausim - ar noriu valgyti? Taiau atrod keista - imti ir nei i io, nei i to pradti valgyti ir k r a m t y t i visus tuos dalykus. Nu lipdamas auktais laiptais pajutau, kad poskiuose reikia susikaupti: knas, a t r o d o , nubria pusrat isilenkdamas on gerokai daugiau negu priklauso. Bet, inoma, tai sub jektyvi nuomon. Atunta diena, sausio 4-oji. Nuo pat ryto apm ra myb, kokios dar nesu patyrs. Malonus, didelis lengvu mas tiek m s t a n t , tiek j u d a n t . Rankos visikai nela. Jga normali. Darant greitus judesius atsiliepia irdis. Apskritai ji yra silpniausia vieta visame organizme. Miegu gerokai ilgiau - keliuosi gal kokios pusantros valandos vliau, ir ne todl, kad nusilpau ar prastai miegu, tiesiog vliau nubundu. Devinta diena, sausio 5-oji. Silpnumas didesnis, taiau tai labiau vidinis subjektyvus pojtis, nes dirbu kaip pa prastai, atlieku visus darbus. Galiu vilkdamas kailiniais ulipti penkt aukt, bet ne okdamas per pakop, o kaip visi. Kai b a n d a u okti per pakop, ima muti irdis, taiau vos sustojus tutuojau nurimsta. iandien nujau
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
6 varstus, dirbau kaip visada, tvarkiau visus reikalus. Vakarop m krsti bado kartlig" - retkariais vis k n supurtydavo vidinis drebulys. Tai trukd dirbti, todl nieko neraiau, tik skaiiau. Apetito ar poreikio valgyti nejauiu. Deimta diena, sausio 6-oji. Ryt, kaip visuomet, esu r a m u s . Pagalvojau, kad badaujant kasdien visas apsiliedamas altu vandeniu, ko gero, pernelyg ataldyiau kn, be reikalo eikvoiau savo jgas. Todl tik apsitryniau la piais delnais. Jauiausi puikiai. Apetito nra. iandien nu stosiu badavs - jgos nesilpsta, bet miegu vis daugiau. iandien miegojau 2 valandom ilgiau nei paprastai, o itai labai sutrumpina rytinio darbo laik. Bandym teks nu t r a u k t i . Apetito nejauiu. 9 vai. vakaro igriau karto pieno stiklin, po pusant ros valandos - dar vien ir netrukus nujau miegoti. Ryt kas pusantros valandos igriau tris stiklines pieno. Jo sko nis m a n pasirod leiktus. Prajus dviem valandom, ilgo kai pasivaikiojs po miest, igriau vieno didelio apelsi no sultis, vliau suvalgiau pus lkts labai skystos ryi kos. Iki piet igriau dar dviej apelsin sultis, per pie tus suvalgiau aviini dribsni sriubos su juodos duonos minktimu, be abejo, rpestingai k r a m t y d a m a s . Kit dien pusryiams suvalgiau lkt aviini dribsni kos, vis dien griau pien, vakarienei suvalgiau virt bulvi. Kit dien valgiau visk. Po dviej dien inyko visi ypatingi badavimo pojiai ir net prisiminimas apie jj - irdies silpnumas ir visa kita. Po deimties dien m a n o svoris pasivijo senj ir dar ap lenk j, nors anaiptol nesistengiau daug valgyti, kaip kad Sinkleris, veikiau netgi atvirkiai. Taiau to gyvenimo diaugsmo bangos, kuri buvo u pldusi Sinkler, a nepajutau. Buvau sulyss, pageltusio veido. Matyt, bsiu padars klaid - pernelyg sumainau baltym kiek maiste, nepagalvojau, kad m a n ne tik reikia palaikyti organizm, bet ir a t s t a t y t i prarastas badavimo m e t u baltym atsargas. miau dti maist po aukte l plazmono (varks baltym) ir pradjau greitai taisytis, taiau man nuolat bdavo alta. Tuomet prisiminiau vege-
tar, savo panekov, kuris Irkutske, maitindamasis dau giausiai pieno produktais, m alti. Tuomet a plazmon pakeiiau r o b o r a t u (augaliniai baltymai, gaunami i milt), ir tokia dieta pereinamuoju laikotarpiu m a n tiko. Savijauta vl nusistovjo kuo puikiausia. Savo eksperiment nutraukiau apgailestaudamas, kad taip ir nesulaukiau, kol atsiras apetitas. Vadinasi, organiz mo valymasis i vidaus dar nebuvo pasibaigs, taiau sk mingai pradt bandym teko n u t r a u k t i , nes buvo gaila prarasti tiek daug laiko, kur privaljau skirti darbui. B iau stengs kuo puikiausiai badauti toliau, bet, galimas daiktas, bt tek ir dien prigulti 1-2 valandoms, kad per nelyg nenuvarginiau savo organizmo. Mechaninis, fizinis ir protinis darbas prastos apimties - t a puikiau jauiau nebt m a n nata, bet nervinis darbas sprendiant kokius nors naujus klausimus, reikalaujanius dvasinio pakilimo ir fantazijos, be abejo, b t m a n per sunkus. Badavim nutraukiau, laikydamas j tik bandymu, nes buvau sveikas mogus, m a n nereikjo stengtis atsikraty ti kokios nors ligos. Bet paskui gailjausi, kad nutraukiau, nes apsirikau - b a d a u d a m a s vis dlto bei t iloiau. J a u ketverius metus m a n o braias darsi vis kampuotesnis, vis nelygesnis - didjo nervingumas. Prajus kelioms dienoms po badavimo staiga pastebjau, kad ranka ray d a m a vl j u d a taip pat tvirtai ir lygiai kaip anksiau. is atradimas buvo labai netiktas ir labai malonus. Vadinasi, i ties badavimas ivalo krauj, tasai nebedirgina nervini skaidul, ir mogus t a m p a ramesnis. Taigi dabar esu persitikrins, kad vidutinis, sveikas mogus gali badauti deimt dien, nejausdamas bado kan i, neprarasdamas vis savo jg. Tokios trukms badavim jis gali ilaikyti visai leng vai, tiesiog t r u m p a m atsisakydamas reikal, dl kuri rei kia vainti sveius, ir dmiai stebdamas savo sveikat. Sinklerio patarimas - badavimo metu laikyti save ligoniu tikrai yra imintingas, ypa kol mogus neturi patirties, kol jis neino savo galimybi, jg ir badavimo poveikio savo organizmui. Jei norite po badavimo susigrinti savo svor, valgykite daug baltym: per pirmsias 10-15 dien j per-
ANTRA Maistas
DALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
ANTRA Maistas
teklius bus netgi naudingas, pads greiiau a t s t a t y t i jgas ir suvytusius raumenis. Vliau stenkits j valgyti ne per daug - baltym perteklius tik vargina organizm. M a i s t a s b e valgio Mokslas ada netrukus gerokai paremti dabartins su dtingos mitybos supaprastinimo alininkus. Spaudoje pasi rod pasakojimai apie domius vokiei chemiko Abdergaldeno bandymus; iam chemikui ov galv mintis, kuri skmingai gyvendinus auktyn kojomis apvirst ir vegeta r, ir msdi argumentai. Abdergaldenas inojo, kad iki iol chemija nemokjo sintetinti baltymo, nors jis sudaro didel mogaus mais to pagrind dal. Taiau bandymais buvo n u s t a t y t a , kad baltymas, kaipo toks, nepatenka krauj. mogaus vir kinamajame t r a k t e jis kelet kart keiia savo pavidal, o organizmo audini statybai, ties pasakius, eina tik tos amino rgtys, kurias organizmas sugeba atsignybti" nuo baltymo. Abdergaldenui atjo galv p a p r a s t a mintis - jei gu j a u taip, jeigu i p e r k r a u t o baltymais maisto organizmas sisavina tik aminus, tai gal galima bt baltym nevalgy ti apskritai, o vartoti tik grynus aminus? Amino rgtis iuolaikin chemija gali sintetinti be vargo, ir Abdergaldeno idjos pergal adjo tikr mitybos perversm: sukurti maist mogui galima bt i neorganini mediag, nesjant, nepjaunant jav ir neskerdiant gyvuli, nes kitus komponentus - angliavandenius ir riebalus - mokslas j a u seniai imoko sintetinti savo retortose. Abdergaldenas atliko bandymus su unyiais, maiti namais vien tik laboratoriniu cukrum (angliavandeniais), dirbtiniu glicerinu bei riebalinmis rgtimis (riebalais) ir aminais, ir t bandym rezultatai buvo puiks - unyiai augo tokie pat stiprs, linksmi kaip ir j bendraamiai, gaunantys baltym. Ko gero, neilgai trukus sulauksime toki laik, kai pietums bus patiekti keli paplotliai: suvalgei ir vis dien sotus. Taiau tai - ateityje.
Galimas daiktas, ta ateitis iau dar labai negreitai, bet vis dlto leiskite pasakyti, kad sulaukti jos tikrai turi me ans!.. B e n d r o s ivados Dabar t r u m p a i idstykime ivadas. Deguonis, per plauius pateks mogaus krauj, su siduria su maisto mediagomis, kurias tiekia virkinamasis t r a k t a s . vyksta susivienijimas, gaisras, kuris ir duoda or ganizmui gyvybins energijos. Kraujas deguon ineioja po vis kn, ildydamas ir gaivindamas j. Nors daugelis iki iol to nenuvok, bet kvpavimas mogui yra svarbiau nei mityba. Tik deguonies dka kraujo baltymai sudaro fermentus, kurie esti visose gyvose lste lse ir reguliuoja mediag apykaitos reakcijas. P. Sadikovas vaizdiai aprao tai, kas vyksta grde, kuris guli emje ir turi tinkamas slygas idygti. Grde yra baltym, riebal ir angliavandeni. Pirmiausia vyksta suirimas. Sudtingos rezervini me diag dalels irsta vis paprastesnes. Suirimo produktai pasiskirsto po naujai gimstanio organizmo lsteles, kuriose pradeda rastis naujos baltymins mediagos, nauji riebalai, nauji angliavandeniai, ne tokie, kokie buvo rezervinje ne gyvoje mediagoje, o originals, bdingi tik tai organizm riai. I tos mediagos susidaro plazma ir branduolys, i j gimsta vairiausios chemins struktros. ia vyksta itin mslingi pasikeitimai. Riebalai t a m p a cukrais. Angliavande niai, atvirkiai, t a m p a riebalais. Atsiranda nukleproteidai ir fosfatidai. I amino rgi, rezervinio baltymo suirimo produkto, susidaro betaninai. Ir galop susiformuoja biodinaminis pigmentas, chlorofilas, sugeriantis viesos energij, kuri reikalinga fotosintezei". itaip augalas gimsta ir auga. Augalo, iaugusio i pasodinto grdo, lstels g a u n a labai ma kiek mediag i tos ems, kurioje jos iaugo. Visos histologins ir chemins struktros yra individualios gyvybins grdo, o vliau augalo veiklos rezultatas. Augalai, turintys chlorofilo, pasiymi nepaprastais k-
ANTRA Maistas
D'ALIS ir mityba
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
rybikais sintezs sugebjimais. Jie i vandens, angliarg ts ir azoto rgties gali kurti begalin kiek chemini jungini". Panaus gyvybs vyksmas ir mogaus organizme. Chlo rofilo vaidmen jame atlieka fermentai. J gyvybin veikla ir energija kuo tampriausiai susijusi su kvpavimo pilnatve, su organizmo gyvybine jga, o toji jga - t ino visi priklauso ne nuo kietai prikimto pilvo, o nuo stipriai ir giliai kvpuojani plaui. Todl btent plauiai yra svar biausias organas, teikiantis mogui sveikatos ir jg, bet anaiptol ne skrandis ar arnynas. Ms motinos to nebuvo girdjusios. Jos turi stengtis, kad vaikai pirmiausia vysty t savo krtin ir kvpavim, o maisto uteks bet kokio, kad tik bt pakeniamas: galinga deguonies srov, susilie jusi kad ir su nedideliu kiekiu maistini syv, organizmo kraujyje sukels pakankamai didel ir stipri ugn. Dabartinis ms maistas, kur sudaro nauding, ne reikaling ir kenksming mediag miinys, t u r t vis pa prastti ir galop t a p t i gryna, be joki priemai mediaga, kuri galima suleisti tiesiai krauj. Mitybos princip nusako ie odiai: GILUS KVEPAV I M A S ' l R VARUS MAISTAS. Valgyti reikia saikingai, nuo to ms jgos tik iaugs. Venkite maisto pertekliaus taip pat, kaip saugots pera limo. Naujaip maitindamiesi js tapsite abejingi maistui, nors odis skanu" neinyks i js odyno, tik gis kit reikm: skanu - tai, kas teikia sveikatos ir jgos. okola das nuo tol nebeatrodys j u m s skanus, nes i ties jis yra kenksmingas. Maistas turi bti sveikas, varus ir paprastas, neverta j a m skirti tiek laiko ir pinig, kaip kad d a r o m a dabar.
QO "(~'
TREIA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Gydymas maistu
K a i p ir k u o m a i t i n a s i m o g u s ? Valgis - toli grau ne vienintelis mogaus organizmo maistas. Net jei kalbsime tik apie fizin mogaus kn, ir j a m prastas maistas nebus svarbiausias jg altinis. Nevalg mons gali ibti kelet mnesi, taiau be oro, be j a m e esanio deguonies neitversime n 3-4 minu i. Net ir kiekybiniu poiriu mogus sunaudoja oro dau 3 giau negu maisto: per par mums reikia 10m oro, kuris sveria 13 kg, o maisto per t pat laik mums tereikia daugiausia 3-5 kg. mogus turi ne tik fizin kn, bet ir siel, dvasi. Kiekviena i sudtin dalis yra savitos sandaros ir savito maitinimosi bdo, kuris daro didel poveik mogaus gyve nimui. Pasaulyje yra buv atvej, kai mons met metus gy veno beveik nieko nevalgydami ir netgi visikai nieko nevalgydami, taiau ne tik kad nemir, bet ir neprarado svorio, o jeigu truput ir suliesjo, tai netrukus prarastus kilogra mus vl be jokio maisto a t s t a t . Cia a noriau t r u m p a i papasakoti vien atvej, ku r savo praneime, skaitytame III t a r p t a u t i n i a m e eksperi mentins psichologijos kongrese (Paryius, 1923), paminjo daktaras H. Diurvilis. Tasai atvejis parodo, kad kiekvienas sveiko m s t y m o mogus be jokio maisto ir visiems prieina mais bdais gali papildyti mirtaniojo jgas ir net kvpti j a m gyvyb, gelbdamas j nuo lig ir mirties. D a k t a r a s H. Diurvilis yra talenting magnetizmo ty rintoj, Diurvili eimos atstovas i Paryiaus. Jis pats kr ir vadovauja magnetizmo ir masao mokyklai. Jo pa pasakotas gyvybs kvpimo" atvejis, taip skmingai pa-
sibaigs, nra vienintelis io gydytojo praktikoje. 1922 m. sausio mn. Paryiuje d a k t a r o snnas, liguis tas septyneri met berniukas, susirgo sunkia bronchine pneumonija - plaui udegimu. Berniukas jau buvo sun kiai sirgs ia liga, t a d padtis i karto komplikavosi. Tem p e r a t r a pakilo iki 40 laipsni, jis pradjo vemti, ude gimas apm ir kit plaut. Ligonis jau nenulaiko galvos, negali kalbti, negali atsikosti, dsta. Du gydytojai kons tatuoja, kad beliko vienas ansas i deimties, jog berniukas igyvens i nakt, ir n vieno - kad jis pasveiks. tai t a d a ir buvo kreiptasi daktar Diurvil. Alopatija (prastinis gydymas) atsitrauk, p e r d u o d a m a vis atsako myb magnetizmui. Taiau du anksiau ligon gyd dakta rai ir toliau sek ligos eig, kasdien lank berniuk. Daktaras Diurvilis visk padar be joki vaist ir ren gim. Vienintels jo gydymo priemons buvo vata, drobs ir paildytos flanels atraios. Prie praddamas magnetizuoti maj ligon, a kar tu kvpavimu magnetinau kelis didelius vatos gniuulus. Juos t u o j pat udjome mirtaniajam ant krtins, pil vo ir kit kno dali. Per ketvirt valandos paruoiamosios procedros buvo baigtos, ir a pradjau atlikinti kart ptim" ligonio krtin. is gydymo bdas labai nesudtingas. T kno viet, kuri norima magnetizuoti, reikia udengti drobs arba fla nels atraia. Po to giliai kvepiame or plauius, prispaudiame savo plaiai atvert burn prie audeklo ir i vi sos jgos ikvepiame, t a r y t u m nortume stumti ikvepiam or gilyn ligonio kn. Paskui, nusisuk nuo ligonio, vl kvepiame ir dar kart atliekame kart ptim ligonio kn. Po to - vl ir vl! Tai labai nualina magnetizuotoj, taiau stebuklingai veikia pacient. Jeigu karto ptimo procedra atliekama taisyklingai, magnetizuotojo gyvybin jga srovena ligon, tikra to odio prasme vyksta gy vybs perpylimas": sveikas ir stiprus mogus atiduoda dal savo jg serganiajam. Taiau t a m , kad p a d t u m ligoniui, turi bti vykdytos kelios slygos: magnetizuotojas turi bti visikai sveikas ir i vis jg trokti igelbti ligon, taiau atbkti veiksm jis turi ramiai, be jokios nekantros ir abejoni, ilaikydamas absoliui savitvard.
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Pradjau gydym pus deimtos vakaro, - pasakojo d a k t a r a s Diurvilis. - Pirmasis seansas truko iki devyni ryto. Vis t laik a dariau kartus ptimus j ligonio kr tin: gstant kn reikjo pripildyti gyvybs. A dirbau taip: apnuogins ligonio krtin, nedelsda mas uddavau ant jos suildytos flanels gabal - kad nesualdyiau ligonio, nes jis smarkiai prakaitavo. Prispau ds lpas prie audinio, ikvpdavau, stengdamasis perduoti tiek energijos, kiek tik sugebjau. Toki akimirk begalinis trokimas igelbti kovojant su agonija vaik ir nepalau iamas tikjimas metodo veiksmingumu suadina nesivaiz duojamas dvasines jgas - jos ateina todl, kad j prireik. Ligonis gargia, kovoja su dusulio priepuoliais - tai veria skubti. Gydytojas atiduoda vis savo energij, kurios po veikis tikrai galingas, nors tas atidavimas sekina. Bet reikia veikti, veikti! Kovojama su mirtimi, kiekviena minut ga li bti lemiama, tad js, kupinas visas klitis nugalinios energijos, palinkstate prie ligonio krtins, bet esate visi kai ramus, js veide atsispindi rytas, js irdis sklidina pasitikjimo, protas - blaivus ir altas. Atlieku 40-50 ptim, t a d a padarau 5 minui per trauk. Kiek pailsjs vl atlieku 40-50 ptim, ir vl ilsiuosi. Per pirmsias eias valandas ligonio bkl n kiek ne pakito. Taiau t a r p antros ir atuntos valandos ryto berniu k protarpiais apimdavo snaudulys. Tik apie devint valan d ryto, po 11 valand trukusio gydymo, pasirod pirmie ji regimo pagerjimo poymiai. Vaiko kvpavimas pasidar iek tiek lengvesnis, jis nustojo gargti, steng pajudinti galv, rankas, paino aplinkinius, prakalbo... Jo lpos j a u ne tokios mlynos, nervs nebevirpa". Deimt valand ateina abu gydytojai. Jie nusteb, kad vaikui ymiai geriau. Iklauso plauius, pamatuoja tempe r a t r ir neino, kaip paaikinti tok akivaizd pagerji m - juk ligonis negr joki vaist! Vaikas buvo gydomas magnetizmu, o jo poveikis pasirod stulbinantis! Dien daktar Diurvil pakeit jo padjja, kuri ts seansus. Bet jau pirm valand dienos Diurvilis vl atjo prie ligonio lovos - antrasis seansas truko iki atuntos va landos vakaro. Berniukas pasijuto dar truput geriau. Nak t - staigus pablogjimas: ligonis dejuoja, baimingai aukia.
Jis dsta, jo nervs virpa, lpos pamlo... Auskultacija patvirtina, kad procesas plauiuose ple iasi. Ligonis labai prakaituoja, t e m p e r a t r a - 40,8 laips nio. Gydytojas taria meningit (smegen ievs udegim) arba peritonit (pilvaplvs udegim). Tokiam isekusiam vaikui tai tikra mirtis. Bet... kova tsiasi. Gydymas buvo nukreiptas ligonio gerkl ir virutin krtins dal, kad kvpavimas paleng vt. ptimai truko vis valand be pertrauk. Nors li gonio padtis buvo beviltika, a tikjau, kad j pavyks igelbti. Jo jgos gr, tik veikti reikia su nepaliaujama energija! Vis valand be pertrauk dariau kartus p timus. Reikia paiam ibandyti, kad suprastum, kaip tai sunku, bet jei nori vsti pergal - mokk!" - pasakoja daktaras Diurvilis. Deja, tempto darbo valanda nedav jokios pastebimos naudos. Nuogstaudamas, kad tai gali bti peritonitas, kar tus ptimus pradjau daryti pilvo srityje. Praeina dar va landa. Joki pokyi. ptimus vl perkeliame krtin. Nors vaikas, atrodyt, jau merdi, mes vartome j kas 15 minui nuo vieno ono ant kito, ant nugaros, ant pil vo, kad ptimai apimt vis krtins lst. Dvi valandos tempt pastang. Joki pokyi! Pagaliau ligonis ima leng viau kvpuoti. A ir toliau atlieku ptimus, ir tai po pen ki valand tempto triso pacientui akivaizdiai pagerja. Vaikas atsimerkia, galvos judesiu atsakinja klausimus. Jis dejuoja, bet nebegargia, j a u tik kas ketvirt valandos pra r a n d a smon. Devint valand ryto, po deimties valand tempt procedr, vaikas pagaliau stengia pajudinti ran kas, kalba. Diena prajo ramiai. I vakaro daktaras Diurvilis nu sprend, kad nuo atuntos valandos vakaro iki atuntos valandos ryto bus atlikti trys ptim seansai serijomis, darant penki minui pertraukas tarp serij ir vienos va landos pertraukas t a r p seans. Pertrauk metu magnetizuotojas, giliai kvpuodamas, turjo atstatyti savo jgas. Rytas nudiugino gera inia. Vaikas lengvai kvpuoja, pralinksmjo. J a m d u o d a m a gerti stiprinani grim. Ret kariais jis pats paprao gerti. Kriz prajo. Taiau procedros ir kova u gyvyb t-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorina SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
ssi dar keturias dienas, kol pagaliau t e m p e r a t r a pradjo pamale kristi. Iki iol vaikas buvo visikai pasyvus. Lig jis veik tik m a n o , magnetizuotojo, perduodamos gyvybins energi jos dka. Bet vos tik vaikas atgavo smon, a pasistengiau suadinti jo trokim gyventi: - Netrukus tu pasveiksi ir vl galsi aisti! Berniuk ie odiai gerai nuteikdavo, nors atsikelti i lovos jis dar negaljo. J slg tas nejudrumas, ir jis pati kjo, kad pasveiks, panoro, kad tai atsitikt kuo greiiau. - Taip, t a i p ! Netrukus galsi atsikelti. Rytoj, vliausiai poryt j a u galsi aisti su savo mylimu graiuoju arkliuku! - 0, kad taip bt!.. Vaikas t r o k t a gyventi. Jis nesmoningai to siekia. J a m atnea nauj aisl, t, kurio jis seniai norjo. aisti jis dar neturi jg, bet aislas j a u padtas ant jo lovos ir laukia. Berniukas nenuleidia nuo jo laimingo vilgsnio, ir diaug smas suteikia j a m nauj jg. - inok, greitai tu vaiuosi prie jros. Ten puiku! Ga lsi sau aisti saulutje!.. Maasis ligonis laimingas. Jis atgimsta. Suadintas tro kimas gyventi suteikia j a m naujos energijos kovoti u savo sveikat, o procedros, kurias nuolat atlieka magnetizuotojas, duoda ir jg kovoti. vyksta stebuklas - mums beirint berniukas atgyja! Po trij savaii jis ivyko prie jros, kur praleido tris m nesius ir gro valus, energingas ir sveikas kaip niekada. Jis buvo ipltas i mirties nag. Bronchins pneumoni jos sukljas yra pneumokokas, kuris gali sukelti ir peritonit bei meningit. Abiem atvejais ligoniui gresia greita mirtis! D a k t a r a s Diurvilis nelaik savo skms stebuklu. Jis i nojo, kad gamtos gelmse slypi didiuls jg atsargos, ma t, kad kaip tik i jg stinga bejgiui, ligos nukamuotam mogui, ir smoningai, nebijodamas sunkum, pasiryo b ti tarpininku! Ties sakant, jis ligonio organizm tik pripild jg, kuri iam labai trko, pamaitino" j. Tad tai kuo dar gali maitintis" mogus! Mokslo per spektyvos, sprendiant tokios mitybos problemas, labai plaios.
Bet itoje knygoje esame usibr panagrinti prastos ms mitybos problemas. M i t y b o s pagrindai Bendrajai mitybos teorijai ir praktikai pagrindus pad jo genials akademiko I. Pavlovo bandymai (Virkinimo liauk veikla", 1897 m.). Jis atliko operacij, kurios metu atskyr dal uns skrandio, pavadins t dal mauoju skrandiu", ir i jo ior ived fistul. Virkinimo proce sas vyko uns didiajame skrandyje", o maajame karto josi tie patys reikiniai. Kita fistul buvo s t a t y t a gyvno stempl. Bandymai prasidjo tik t u o m e t , kai gyvnas visi kai pasveiko. Pavlovas duodavo uniui skanaus ir neskanaus maisto. uo k r a m t o maist, ryja, bet, nors sukramtytas ir suvilgytas seilmis maistas nepatenka skrand, o per fis tul ikrenta i stempls special ind, skirt tyrimams, informacija apie kramtom maist jau bna nukeliavusi skrand, ir jis bna pasiruos t maist priimti - isiskiria skrandio sultys, kurios per maajame skrandyje esani fistul taip pat iteka special ind. Tokiu bdu manoma nustatyti, koks maistas koki suli isiskyrim skatina. I. Pavlovo bandymai atvr nauj mitybos fiziologijos epoch. Buvo n u s t a t y t a , kad pakankam skrandio suli isiskyrim sukelia tik mgstamas maistas. Tad btent tok ir reikia valgyti, jei norite, kad skrandis gerai virkint. Vitaminai Visas mogaus maistas susijs su augalijos pasauliu, nes ir gyvuliai, kuri ms valgo mogus, minta ole, la pais, aknimis, t. y. % augalais. moguje, pasak K. Funko, egzistuoja visagal lstel, kuri i visko, k mogus suima, kuria" j pat. Apie ios visagals lstels egzistavim pa mirti nevalia. Prajusio imtmeio pabaigoje buvo m a n o m a , kad moks las apie mitybos esm jau visk ino. Visos maisto media gos buvo suskirstytos keturias klases: baltymus, anglia vandenius, riebalus ir mineralines druskas. Buvo n u s t a t y t a , kad 100 g baltym, 400 g angliavandeni ir 100 g riebal
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
(1 g baltym, oksiduodamasis organizme, iskiria 4 kalo rijas, t. y. tiek pat, kiek 1 g angliavandeni. 1 g riebal iskiria 9 kalorijas. Kalorija - tai ilumos kiekis, kurio rei kia 1 1 vandens suildyti 1 laipsniu.) kartu duoda apie 3000 kalorij - tiek j reikia suaugusiam mogui vienai dienai. Gyvybin proces, vykstant mogui maitinantis, Nauninas taikliai apibdino sakydamas, kad riebalai sudega anglia vandeni ugnyje". Bet 1891 m., kai viskas jau atrod itirta, garsus Ba zelio fiziologas Bung pareik, kad pieno sudtyje tur t bti mokslui dar neinom mediag, iskirtin visi kai atskir pagrindini mitybos element klas. Jis nujaut esant vitaminus. O a t r a d o juos 1911 m. lenk mokslininkas K. Funkas, ir tai buvo esminis poskis mitybos moksle. Dar 1897 m. oland mokslininkas Eikmanas Javos sa loje beveik t u o paiu m e t u pastebjo du dalykus: pirma, remdamasis statistikos duomenimis jis nustat, kad bai sia pusiaujo ali liga beriberiu, neigydomu progresuojan iu paralyiumi, ardaniu mogaus nerv sistem ir dva sin pusiausvyr, daniausiai serga tie mons, kurie val go poliruotus ryius, t. y. be luobeli, o vitos, lesinamos poliruotais ryiais, nugaita nuo priepuoli, labai panai beriberio lig, taiau ima spariai sveikti, palesinus jas nepoliruotais ryiais ar davus j nuoviro. Nordamas pa tikrinti iuos duomenis, K. Funkas atliko nemaai bandy m ir n u s t a t , kad gamtoje egzistuoja kakokie elementai, be kuri mogaus organizmas nepakankamai gerai sisavi na maist. iuos elementus jis pavadino vitaminais. Jeigu maiste trksta vitamin, galima susirgti sunkiausiomis li gomis: beriberiu, rachitu, skorbutu. Tos mediagos besvors kaip elektra, taiau j, kaip ir elektros, kiek galima ima tuoti. Vitaminai reikalingi t a m , kad mitybos procesas isyk nevirst irimo procesu. J poveik, - sako K. Funkas, galima bt palyginti su cheminio katalizatoriaus veikimu. Minimalus jo kiekis sukelia plataus pobdio reakcijas, o be to kiekio reakcija net negali prasidti". Bandymai rodo, kad vitaminai reguliuoja organizmo mediag apykait, t a d visikai teisus yra K. Funkas saky damas, kad be vitamin nebt n gyvybs emje". teigin puikiai iliustruoja profesoriaus Evanso i Kaliforni jos universiteto bandym rezultatai: iurki patels, kuri
maiste trko vien vitamino C, nebegaljo susilaukti pali kuoni. Bet tereikdavo j maisto davin papildyti nedide liu kiekiu viei salot ar daigint kviei, kuriuose io vitamino gausu, ir dauginimosi funkcija atsistatydavo. Vitaminai ymimi raidmis A, B, C, D ir t. t. Kai t r k s t a vitamino A, susergama rachitu, kseroftalmija akies jungins idivimu, nustojama augti. Trkstant vi tamino B susergama beriberiu ir kitomis sunkiomis neu rozmis, o vitamino C t r k u m a s sukelia skorbut. Kasos hormonuose K. Funkas aptiko mediag B, kuri gyvnams sukelia diabeto poymius. Atsiveria plaiausios perspekty vos moksliniam darbui. tai keletas domybi apie vitaminus, kurias privalo i noti kiekvienas, nes tai tiesiogiai susij su sveikata. Vitami nai turi vien bendr savitum: be j maistas ne tik blogai sisavinamas, bet ir staiai ardo organizm. Kuo vieesni vaisiai ir darovs, tuo daugiau juose vitamin. Vitaminai sta termikai apdorojant produktus (ypa vitaminas C ) , smulkinant ( m a l a n t ) , spaudiant (augalinis aliejus) ir pan. V i t a m i n a s A. Jeigu maiste t r k s t a vitamino A, ga lima susirgti rachitu, gyvuli jaunikliai nustoja augti, si m e t a plinis aki udegimas, kepenyse, inkstuose, tulies pslje formuojasi akmenys ir smlis. Jo gausu menks taukuose, kepenyse, karvs piene ir svieste, o i augal - pinatuose ir morkose. Didelis vita mino A kiekis taip pat r a n d a m a s slenose, kopstuose, po midoruose, kiauinio trynyje, salotose. Augaliniame aliejuje jo beveik nra. Profesoriaus Korenevskio duomenimis, sergantieji pik tybine anemija imdavo sveikti po to, kai mnes ar pusant ro valgydavo pusales kepenis. Ypa daug vitamino A yra vit ir s kepenyse. Gaminant maist vitaminas nesuyra, taiau jeigu, pa vyzdiui, pien virintume itis valand, t visas j a m e esantis vitaminas A. Bet jeigu tas pats pienas yra virina mas autoklave, vitaminas ilieka. iurks, gaunanios maist be vitamino A, po 4-6 sa vaii nustojo augti, j svoris m kristi, akys - bijoti viesos, m a t prasidjo kseroftalmija. Bet tereikjo vl joms duoti kasdien po 1 g menks tauk, ir po savaits iur ks pasveiko. O akis ligos m pulti todl, kad t r k s t a n t
TREIA DALIS G y d y m a s maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
T R E I A D A L I S 1 f\<~7 G y d y m a s maistu -BU I
vitamino A akyje esanios liaukos gamina maiau iskyr, todl akies audiniai neapsaugojami nuo vairi bakterij. Per Antrj pasaulin kar tokie pat ligos simptomai pasireik vaikams. M a t y t , organizmas pats sugeba pasigaminti t a m tik r vitamino A kiek, nes jo negaudamos iurks gali kuo puikiausiai gyventi, taiau jos nustoja daugintis, kaip ir negaudamos vitamino C. Pirmieji rachito poymiai - gausiai prakaituojama, iblykta oda, apima apatija, pradingsta apetitas, ima psti pilv, sultja augti kaulai, kremzls ilgai nekietja, todl ikrypsta skeletas, dl pernelyg plono emals sluoksnio ima t r u p t i dantys. Visi ie poymiai - silpni kaulai ir dantys, per maas svoris, ipstas pilvas - neretai bdingi mokyklinio am iaus vaikams. Rachitas prasideda dar kdikiui negimus, jeigu bsimoji motina blogai maitinasi arba valgo daug m sos ir maai alumyn. Nios moterys t u r t gerti menks taukus, ypa iem, kai saul pasirodo retai (taukus ge riausia gerti maais kiekiais per iaudel), valgyti salotas ir kuo ilgiau bti saulje, m a t saul suaktyvina kalcio sisavi 1 nim . Antraip neiodama kdik motina praras 1-2 dantis, nes vaisius savo kaulams kalc ims i motinos organizmo. Kdikiams nuo 4-6 savaii amiaus reikia kelis kartus per dien duoti po 0,5 arbatinio auktelio apelsin, pomidor, mork, obuoli ar pasaldint citrinos suli. Reikia pasa kyti, kad ir suaugusieji neapsaugoti nuo rachito - seniems monms jis pasireikia kaul ir snari suminktjimu. Atlikdamas bandymus su iurkmis, Mak Kalumas ro d, kad p r a s t a mityba neigiamai atsiliepia daniausiai tik treioje ar net ketvirtoje kartoje. Trkstant vitamino A, suaug ir ypa vaikai daniau ir sunkesne forma suserga plaui udegimu, rachitikai danai serga kokliuu, angina, tuberkulioze. V i t a m i n a s B buvo apraytas tiriant baisi beriberio lig, kuri prasideda dideliu mieguistumu ir bendru nervi niu isekimu, o vliau pereina polineurit - daugin nerv isekim. Atria forma i liga paplitusi atogr kratuose,
1 A t s i m i n k i t e : l a n g stiklai sulaiko labai n a u d i n g u s s a u l s ultravioletinius spindulius. T a d geriau b t i a t v i r a m e ore, o ne kambaryje ar oranerijoje.
taiau pradin neryki jos stadija Europoje daug danes n, negu m a n o iuolaikin medicina. Daugelis europiei, skaitydami K. Funko apraytus pradins beriberio stadijos poymius, atpasta savo negalavimus: Apsunksta kojos, dingsta apetitas, krinta svoris. Bdingi simptomai - koj raumen paralyius ir atrofija dl periferini nerv degene racijos. Yra kelios ios ligos atmainos, taiau visais atvejais neivengiamai gresia mirtis, jeigu mitybos klaidos nebus laiku itaisytos. Sergant sunkia ligos forma, pasireikia ta chikardija (pagreitjs irdies plakimas), dispnja (pasun kjs kvpavimas, dusulys), oligurija (lapimo kiekio su majimas), pabrinkimai, plaui ir irdies apvalkal ede ma (pabrinkimas). iuo atveju mirties prieastis - klajoklio nervo degeneracija. Mirtis gali itikti labai greitai - per ke lias savaites, dienas ar net valandas". Paralyuojamas visas knas, paskiausiai - kvpavimo takai, ir ligonis udsta. Jurjevo neurologas profesorius L. Pusepas teigia, kad miego liga paplitusi visoje Europoje ir Amerikoje. Jos pa sekms vadinamos Parkinsono liga. iuolaikin medicina ma no, kad j galima igydyti tik pradinje stadijoje. ymus vokiei neurologas Lipmanas nusiud, kai sitikino, kad po miego ligos susirgo Parkinsono liga. I pradi ligoniui pakyla t e m p e r a t r a - t a r y t u m susirgus kokia nors mi ne ukreiama liga. Paskui padidja mieguistumas arba at virkiai - prasideda nemiga, dvejinasi akyse. Pasekm - iki pat mirties iliekantys traukuliai ir balso virpjimas (Par kinsono liga). Dabartin medicina sitikinusi, kad ji neigy doma. Valgant tik virtus ryius, balt duon, pyragus i geriausi" nusijot kvietini milt - be slen, virtas bulves ir pan. palyginti greitai galima susirgti beriberiu (polineuritu). Daugiausia vitamino B yra mielse, kur jis ilieka ir auktoje temperatroje, taip pat kviei grd gemaluose. Daug io vitamino turi viei pomidorai, kopstai, morkos, rieutai, pienas, bulvs, pupos, apelsinai, citrinos, pinatai ir slyvos. Jo nra augaliniame aliejuje ir baltoje duonoje. Pas mus prasta koes pagardinti sviestu, taiau ir kruopose, ir svieste vitamino B yra nedaug. Tik grikiai ir soros maistui vartojami su grd apvalkalais, todl ias koes valgyti sveikiausia. Man kruopose vitamin beveik
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorina SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
visikai nra, tuo t a r p u man ko - vienas pagrindini patiekal miestiei vaikams. Todl koes jau ivirtas rei kt pagardinti smulkiai pjaustytais vieiais pomidorais, salotomis, tarkuotomis aliomis morkomis, citrin sultimis ir pan. (darovs turi ne virti su koe, o tik joje suilti). Maitinant tik poliruotais ryiais, nuo miego ligos sta: bedions - per 6-18 savaii, unys - per 100 dien, kats - per 92 dienas, papgos - per 40 dien, iurks - per 33 dienas, triuiai - per 24 dienas, pels - per 18 dien, virbliai - per 9 dienas. O vaikai? Ai Dievui, su vaikais tokie bandymai ne atliekami, taiau netiesiogini rodym yra utektinai. Jie tik patvirtina ms ivadas, tad kiekviena m a m a privalt nuolat prie akis turti lentel su iais skaiiais, kad jai nekilt noras vaiko labui" maitinti j tik virtu maistu. V i t a m i n a s C apsaugo nuo skorbuto. Skorbuto epide mijos kildavo angl kareivinse, nors kareiviai buvo maiti nami geriausiais produktais, taiau jos t u o j pat baigdavo si, kai duona i balt, isijot milt bdavo pakeiiama duon i pilk milt su slenomis. Pastebta, kad stovyk l, sikrusi alia obel sod, skorbutas niekad nepuola, o ligoninse ir didelse mokyklose liga pamja pabrangus bulvms - bulvien (jeigu ji nepervirta) yra puiki priemon nuo skorbuto. kotai ino, kad j nacionalinis valgis - avi ini dribsni sriuba - maitingiausias t a d a , kai verdamas vos 5-8 minutes, nes t a d a nesta vitaminas C. Negydomas skorbutas komplikuojasi, ir mogus gali mirti nuo plaui udegimo ar irdies negalavim. Daugiausia vitamino C yra citrinose ir apelsinuose. Ne maai jo turi raps sultys, viei pomidorai, morkos, ko pstai, salotos. vieiose darovse, - sako daktaras Kelogas, - gausu vitamino C, ypa citrinose ir apelsinuose, taiau ie vaisiai nedaug teturi vitamino A, kurio daug slenose, akniavaisiuose ir lapinse darovse". Labai daug vitamino'C suyra verdant. Pasaulinio karo metais daugelyje stovykl kone 40% moni sirgo skorbutu. Paaikjo, kad darovs buvo konservuojamos verdant po tris valandas.
Daroves mus virti ne ilgiau kaip 40 minui, epidemijos baigdavosi. Konservuojama msa kaitinama iki 115 laips ni, ir K. Funkas pastebjo, kad uo nudvesia per por savaii, jeigu jis eriamas tik konservuota msa. tai keletas K. Funko patarim eimininkms, kaip ruoiant maist isaugoti vertingiausias jo savybes: 1. Neipilkite maisto produkt nuoviro, panaudokite j sriubai virti (beje, galima ninieko nevirti, inoma, iskyrus bulves, pupeles ir pinatus). 2. Kepant maist orkaitje vitamim: suyra maiau, ne gu verdant arba kepant ant ugnies. 3. Geriau produktus kepti t r u m p a i , bet auktoje tem peratroje, negu ltai kaitinti emesnje. Kuo greiiau mais tas paruoiamas, t u o geriau. Labiausiai vitaminams kenkia soda, kai jos dedama puod, kad produktai greiiau suvirt. arminje terpje vitaminai kaipmat suyra, tuo t a r p u rgioje terpje jie t a m p a atsparesni temperatrai; pavyzdiui, jeigu virdami pienik ryi ko pridsime j pomidor, tai pastarj rgties pakaks isaugoti visus piene esanius vitaminus. N o r m a l u s , g y v a s , sveikas, skanus, s o t u s , g r e i t a i p a g a m i n a m a s ir... p i g u s m a i s t a s
, .
Pradjs svarstyti, kaip ir kuo turi maitintis mogus, dmes sutelkiu ne maisto sudt (prajusio imtmeio 60-j met mokslas), ne tai, kaip j sisavina skrandis (prajusio imtmeio 90-j met mokslas), ir ne tai, ar daug maiste vitamin (naujausi moksliniai tyrinjimai). Pirmiausia man rpi, koks maistas atitinka mogaus organizmo sandar ir funkcijas, jo gyvenimo bd ir ypa tybes. Kuo ir kaip privalo maitintis mogus, labai aikiai nu rodo toliau idstyti trys neginijami fiziologiniai reikiniai, o ivadas kiekvienas skaitytojas tepasidaro pats. P i r m a . Nors gyvulius ertume tais paiais dobilais, jauio organizme kaupiasi jauio riebalai, kurie lydosi esant 40 laipsni temperatrai, o avies kne - avies riebalai, kurie lydosi esant 55 laipsni temperatrai; i t pai mieini milt kiauls organizmas formuoja savo riebalus,
/
1 1 n TREIA DALIS " ' " - ' - ' - ' G y d y m a s maistu Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA REIA Gydymas DALIS maistu 1 1 1
kurie lydosi esant 30 laipsni t e m p e r a t r a i , mogaus orga nizmas - savo riebalus, kuri lydymosi t e m p e r a t r a yra 27 laipsniai, o sies organizmas - sies riebalus, kurie lydosi esant 23 laipsni t e m p e r a t r a i . Tai nesikeiiantis gamtos dsnis! arn sienels t u r i tokio nuovokumo, yra taip Gam tos uprogramuotos, kad kuo tiksliausiai naudingas me diagas praleidia i arnyno j krauj, nenauding - ne, o jei organizm patenka mediagos, nenumatytos progra moje", arnynas pasielgia savo nuoira, pagal galimybes. Taigi kiekvieno gyvno arnynas funkcionuoja pagal atski r veiksm program". A n t r a . mogaus arnynas gyvulins kilms riebalus pra leidia j krauj, jie yra nedelsiant sisavinami, neretai net nepaveriant j mogaus riebalais, ir kaupiasi mogaus or ganizmo rezervuose atsargai: jautienos, avienos ir kiaulini riebal sudtis nepasikeiia, ir tik augalins kilms riebalai yra perdirbami ir kaupiami jau mogaus riebal pavidalu (dr. H. Kelogas New Dietetiks"). Daniausiai riebalai kau piasi juosmens, pilvo srityse, ant kaklo ir skruost, taip pat ant laun, blauzd. mogaus organizmas stengia perdirb ti iuos svetimus riebalus savus t u o m e t , kai susirgus pa kyla kno t e m p e r a t r a , taip pat badaujant, kai skrandio energija neeikvojama maisto virkinimui. Tik t a d a organiz mas apsivalo nuo svetim riebal, nusikrato j slegianios natos. Treia. Kepenys, perdirbdamos mogui netinkam m sik maist, nenukenksmina jo taip, kaip kad augalins kilms maisto produkt, taigi svetimos ir kenksmingos me diagos patenka krauj ir mogaus organizm, j a m e kau piasi ir t a m p a vairi lig prieastimi. Paalinti ias kenks mingas mediagas galima vlgi tik susirgus arba badaujant. Taiau gamta, prie milijonus m e t sukurdama mo g, tikrai n e n u m a t , kad jos krinys laikui bgant imoks usikurti ugn ir prads valgyti virt maist. Visi procesai mogaus organizme yra suderinti taip, kad gerai veikt tik valgant ali maist, taigi valgyti virt arba kept, t. y. apangljus" - tas p a t s , kaip laikrodio mechanizm pri berti smlio. Ivada: tik valgydamas augalin maist (kaip ir buvo gamtos uprogramuota) mogus neuteri savo organizmo,
o nusiengdamas iai taisyklei jis nusikalsta sau paiam ir kenkia savo sveikatai. Taiau mogus baisiai nori tikti t u o , kad valgant dau giau msos ir knui priaugs daugiau msos, o mintant bif teksais su krauju pasipildys organizmo kraujo atsargos! Dar i savo vaikysts prisimenu, kaip vienas gydytojas primygti nai sil mano motinai, kad ji duot vaikams valgyti obuoli, nakiai juos prismaigsius geleini vini - itaip jis tikjosi prisotinti ms organizm geleies. Tas nekvailas mogus ir geras anuo m e t u gydytojas tvirtai tikjo, kad nuo obuoli rgties vinys ims rdyti, rdys vliau pateks vaiko skran d, tai organizmas ir gaus geleies! Taip, rdys neabejotinai pateks vaiko skrand, bet ne jo organizm, kuris negali pasisavinti geleies itokiu pavidalu, t a d ji bus paalinta per arnyn. Atrodyt, dar akivaizdesnis dalykas, kad sergant maakraujyste reikia gerti krauj. Vienu metu medikai, net ir medicinos profesoriai, tai ir rekomendavo. Daktaras Kelo gas pasakoja: Kai dar buvau Medicinos koledo studentas, kart profesoriaus Denuj paskait buvo atgabentas sun kia anemija sergantis ligonis. Gydytojas jam buvo rekomen davs kasdien, gavus i miesto skerdyklos, igerti po stiklin dar karto skerdiam gyvuli kraujo. Ligonis kelet savaii vykd nurodym kaip ir daugelis kit jo nelaims drau g, bet be jokios apiuopiamos naudos. Igerdamas stiklin kraujo, ligonis gaudavo geleies eiagubai daugiau negu jos reikia per dien, taiau laukiamo rezultato nebuvo, ir profe sorius Denuj buvo priverstas pripainti, kad eksperimentas patyr visik neskm". Neginytina, kad visas mogaus maistas auga ir noksta sauls spinduliuose. Saul uaugina augalus, augalais m i n t a gyvuliai, kuri ms vliau valgo mogus, taigi gyvuli m sa yra tarsi tarpininkas t a r p augal, kuriais m i n t a gyvulys, ir mogaus. Sauls spindulys gyvo organizmo maist patenka per chlorofil, esant ali lap sudtyje. Chlorofilas - tai sudtingas azoto turintis junginys, kuriame taip sutelkta augalo gyvybin energija ir veikla, kaip gyvn organizme ji sutelkta hemoglobin. Chlorofilo yra keturios rys dvi alios ir dvi geltonos, dl to lapai b n a nusida gelsvai alia spalva. mogus turi vien skrand, karv keturis, tuo t a r p u medis turi tiek skrandi, kiek ir lap.
\
1 1 O TREIA DALIS ^ Gydymas maistu Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA TREIA Gydymas DALIS 1 1 O maistu -L -L O
Kiekvienas lapas - savotikas medio skrandis, kuriame veikia unikali laboratorija. Lapo viduje yra daugyb chlo rofilo grdeli. Chlorofilas turi nuostabi savyb sugauti sauls spindulius, skriejanius em 300 000 kilometr per sekund greiiu ir, p a n a u d o d a m a s j energij bei gy vybin jg, paveria akn tiekiamus altus ir negyvus ems syvus gyvu ir aliu augalo krauju, kuris, cirkuliuo damas augalo knu, ineioja t gyvyb po vis med. Chlorofilo sudtis tolygi hemoglobino sudiai, skirtumas tik toks, kad vietoj hemoglobine esanios geleies ia yra magnis. is panaumas sudaro slygas suklestti moguje gldinioms jgoms. Tad mogus, valgydamas lengvai si savinam augalin maist, g a u n a vertingiausi ems me diag, kurios palaiko jo gyvyb. Valgydamas ms, mo gus, tiesa, taip pat gauna reikaling j a m maisto media g, taiau jau perjusi per vienos gyvos btybs kn, tad jose ilieka mogui kenksmingi svetimo gyvenimo pd sakai, kurie, patek mogaus organizm, virsta lakais, neaniais ligas ir mirt. odiu, su msa mogus gauna maisto mediagas i antr rank", blogesns kokybs, unuodytas. Tad kam itaip skriausti save, kai visikai ne sudtinga valgyti gyv, kupin sauls spinduli, stiprinan t, aromating ir nuostabiai var augalin maist? Ms nesveika valgyti dar ir todl, kad mogaus organizme ji sukelia puvim, palieka kne lakus, kuri kepenys nepa jgia tuoj pat neutralizuoti ir paalinti, ir ie pvantys likuiai kaupiasi organizme, galiausiai sukeldami sunkias ligas ir ankstyv mirt. Mitybos S o d o m a ir Gomora Dabar visuotinai priimtos mitybos taisykls turi du pagrindinius t r k u m u s : pirmas, kur lengva itaisyti, - tai pernelyg didelis msos ir riebal kiekis; antras, kur paa linti daug sunkiau, - persivalgymas. Tai ir yra iuolaikins mitybos Sodoma ir Gomora, ir veikti persivalgymo yd daug sunkiau, negu kanibalikus polinkius: gardaus mu tinio, sulting maltinuk ar kvapnaus sultinio atsisakyti taip sunku! Silpnavaliams ir dvejojantiems turiu priminti profesoriaus Grehemo odius: Girtuoklis dar gali sulaukti senatvs, bet rajnas - niekados".
Js dmesiui silau dr. P. K a r t o n o ivardintas skle rozs, pernelyg ankstyvo sukrioimo prieastis: 1. Netaisyklinga mityba ir persivalgymas. 2. Nejudrumas, judjimo stoka. 3. Organizmo apsinuodijimas dl viduri ukietjimo. 4. Netvarkingas, chaotikas, kupinas stres gyvenimo bdas, kuris alina gyvybikai svarbius organus ir suryja nerv energij. O tai kas pagreitina skleroz: 1. Piktnaudiavimas alkoholiu ir grimais, kuri ga mybos proces eina rgimas: alumi ir kt. 2. Piktnaudiavimas msa ir uvimi. 3. ab produkt t r k u m a s arba perteklius. 4. Persivalgymas (azoto perteklius, riebus maistas). P. Kartonas teigia, kad monij nuodijanios media gos yra trys: msa, spiritas ir cukrus. Kokios gi yra nesaikingo valgymo pasekms? P. Karto nas apie tai sako: Pirmoji karta, persiklusi i kaimo miest, valgo daug, renkasi sald, rieb, atr maist, gyvena pertek liuje, ir tai j sveikatai neturi joki pasekmi. Antroji karta gyvena taip pat, tik j jau kamuoja nutukimas, ji suino, kas yra kepen negalavimai, mig rena, egzema, kepen bei inkst akmenlig, hemorojus ir artritas. Treioji karta suvokia, kad valgyti reikia saikingai, ta iau jai jau tenka kovoti su diabetu, baltakraujyste ir kito mis ligomis, rodaniomis prasidjus rass isigimim. ei mose gimsta vis daugiau mergaii, santuokos bna nevai singos, danja susirgimai viu ir tuberkulioze. ( P . Carton. La tuberkulose par arthritisme.)". Klausimas - kiek reikia valgyti - yra pats sunkiausias, tad atidkime j pabaigai, o dabar pasvarstykime, kaip mai tintis, k ir kada valgyti? Kaip maitintis? Kaip mogus maitinosi kadaise, dabar galime sprsti tik pagal bedioni maist. Duokite bedionei rieut ir pamatysite, kad iluk tenusi ji kramtys branduol ne krminiais dantimis, kaip
114
TREIA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Gydymas maistu
darome mes, kad bt greiiau, ne, ji tai darys atriais priekiniais dantimis ir sutrins j koel. Pabandykite j t u o m e t u pabaidyti. Bedion atoks al, gal net spyg tels, bet nesiliaus kramiusi. Jos fizionomija reik begalin nepasitenkinim, ji grasins kumiu, taiau dantys ts savo darb. Bedion ino, kad nesukramtyto rieuto negalima praryti, jai bus bloga. mogus, deja, jau baigia prarasti sugebjim dmesin gai sekti savo organizmo vidinius pojius. Nesusimstome ir apie grim, tiksliau - kokios tem peratros grimas tinkamiausias. Bedion nieku gyvu ne gers karto pieno, o mogus? Gimnazistai, studentai, net profesoriai ir akademikai neino, kokios temperatros g rim leistina gerti mogui, neino, kad ms burnoje yra labai tikslus t e r m o m e t r a s - ms dantys. Jei gurktelsi te skysio, kartesnio nei 85 laipsniai, tuoj pajusite atr d a n t skausm. Tad i t e m p e r a t r a t u r t bti aukiau sia leistina riba kartos kavos, arbatos, sriub mgjams. Kas perengia t rib, daro kvailyst, u kuri anksiau ar vliau teks mokti. 0 g a m t a baudia rsiai! Bet grkime prie k r a m t y m o . XVIII a. Spalancanis pirmasis atliko tikslius bandymus, kuriais n u s t a t , kaip k r a m t y m a s veikia virkinim. Jis pa m du tuiavidurius rutuliukus su kiaurymmis sienelse ir djo juos po 45 g avienos. Vien msos porcij jis su k r a m t kaip prasta, o kit paliko nepaliest. Tyrintojas prarijo abu rutuliukus kartu. Abu rutuliukai kartu ir buvo paalinti i organizmo. Pasirod, kad rutuliuke su nekram t y t a aviena jos liko 18 g, o kramtytos - tik 4 g. Amerikietis Horacijus Fleeris yra nustats, kad labai ilgai k r a m t a n t maist jis nustoja bet kokio skonio. Be to, jis pastebjo, kad pakankamai gerai s u k r a m t a n t ksn, lie uvis prie gomurio savaime gauna lataklio form ir seili perteklius nuteka skrand. Tad ilgai k r a m t a n t ir neryjant galima igauti i maisto visas maistingsias mediagas. Jos pereina seiles ir skrandin patenka idealiai paruotos toliau sisavinti. arnyno darbas gerokai palengvja. Taip kramty damas, Fleeris i pradi pasiek stulbinani rezultat. O tuos tyrinjimus jis pradjo todl, kad, sumans apsi drausti, - tuomet j a m buvo 50 met, - to padaryti negal jo: po gydytojo apiros jokia bendrov nesutiko apdrausti
jo gyvybs, - netvarkinga ir besaik mityba buvo visikai nualinusi Fleerio organizm. Tada jis ir pradjo domtis, kiek ir kaip reikia valgyti, jei nori sau padti. Kiekvien ksn kramtydavo tol, kol i jo likdavo beskon kempi n, kuri vliau Fleeris ispjaudavo. Dabar j pasotindavo daug maesnis maisto kiekis. Maistas nebeter skrandio, o nedideles jo atliekas arnynas lengvai paalindavo. Feka lijos primin okos imatas ir buvo beveik bekvaps. Fle erio savijauta pastebimai pagerjo. Po penki mnesi supratau ess isigelbjs", - sako jis. Draudimo bendrov mielai j a p d r a u d . J a m gro jgos, itverm. Taiau... Fle eris pernelyg drastikai ir neturdamas pakankamai ini m reguliuoti savo organizmo funkcijas. Jis padar klaid, kurios laiku nepastebjo ir neitais. Dr. Kelogas viename laikraty pasakoja apie j, kad ilgas k r a m t y m a s pagal i susidaryt sistem padjo nustatyti, ko ir kiek reikia val gyti. Intensyviai k r a m t a n t maisto reikia ymiai maiau, be to, labai sumaja protein (msos, pieno ir kt.) poreikis ir reikm. Ilgai laikant grim burnoje maiau tereikia ir skysi. Be t o , isigrynina skonio pojiai, nebesinori atri prieskoni, pavyzdiui, pipir, garstyi. Fleerio metodo esm - k r a m t a n t paversti maist emulsija, likusias kiet sias daleles ispjauti. Taigi skrand nepatenka joki kiet mediag - vaisi ieveli, luobeli ir pan., o dominuoja minktas ir skystas maistas - sriubos, kos. Todl nra ko stebtis, kad Fleerio dantys m spariai gesti, m a t y t , organizm patekdavo labai maai kalcio. Kita nemaloni pasekm buvo nuolatinis viduri ukietjimas: arnynas i situtindavo 1-2 kartus per savait. Fleeris padar ivad, kad jo metodu sukramtytas maistas taip gerai sisavinamas, kad beveik nelieka ko paalinti, vadinasi, toks k r a m t y m a s ivalo arnyn. Bet Fleeris nepagalvojo apie tai, kad tulis isiski ria ir tada, kai mogus nieko nevalgo. Tad arnyne nei vengiamai vyksta irimo procesas, j a m e susidaro nuodingos, nemalonaus kvapo dujos - skatolas ir indolas, o imatos nemalonaus kvapo neturjo todl, kad ios dujos, ilgai usilaikydamos arnyne, bdavo absorbuojamos. Kai Fleeris paklaus dr. Kelogo patarimo isitirti arnyn, paaikjo tikroji padtis. Fleeris dar band itaisyti savo paties il gamet klaid, bet jau buvo per vlu, netrukus jis mir
1 J-
TREIA DALIS Gydymas maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksj u s Suvorinas MOGAUS SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS mai
-117
tu -"- -1-
nuo ltinio bronchito, kur sukl ilgalaikis kraujo nuodiji mas kenksmingomis dujomis. Ilgas k r a m t y m a s i pradi j igelbjo, bet vliau praud. Taip m a n o dr. Kelogas. Nega liu ginytis, bet m a n atrodo, kad per paskutiniuosius trejus gyvenimo metus Fleeriui reikjo p a b a d a u t i bent jau tiek, kiek rekomenduoja pasninkauti banyia: kasmet du kartus po tris savaites ir vien kart - eias savaites, t a d a jis b t gyvens bent 10 m e t ilgiau, o bronchitas bt prajs jau po pirmojo ei savaii badavimo. K r a m t y m a s ival organizm tik pavirutinikai, tik iek tiek atitolino anks tesni mitybos klaid padarinius. D a k t a r a s Kelogas pasa kojo, kad Fleeris b a n d badauti, ir tas badavimas parod, kad jo organizmas yra labai utertas. Fleeris badavo dvi savaites ir galop dl toksin gausos jo lieuvis apsine to kiu storu apna sluoksniu, i burnos sklido toks nemalonus kvapas, kad ilgiau badauti jis neidrso. Deja, j a m reikjo ir toliau badauti, tai bt buvs jo antrasis isigelbjimas, o tai, kad badaujant organizmas alino tiek daug toksin, yra ne tik nepavojinga, bet, atvirkiai, labai naudinga. Naujojo k r a m t y m o metodo nepakako. Fleeriui btinai rei kjo badavimu ivalyti organizm, o kad jis to nepadar, organizmas ir neilaik. doms yra k r a m t y m o tyrinjimai, kuriuos atliko Jeilio universiteto profesorius Fieris. Grup universiteto studen t nemokamai gaudavo i universiteto valgyklos maist su viena slyga - maist jie privaljo labai gerai kramtyti. Po 2-3 savaii visi eksperimento dalyviai t a p o vegetarais! Pasiteiravus tokios permainos prieasties, studentai vien balsiai atsak: Ilgai k r a m t a n t msa gauna nemalon sko n". Beje, su augaliniu maistu yra atvirkiai: kuo ilgiau k r a m t a i , pavyzdiui, salotas (tik pagardinti jas reikt ne aliejumi ir actu, o rgpieniu ir citrina), t u o jos skanesns. dom su k r a m t y m u susijus dalyk pastebjo Maskvos pirklys A. Zagorskis, vis gyvenim sirgs vairiausiomis li gomis. kops septint deimt, jis visas jas isigyd ms valgyti tik ali, nevirt maist. Prie kar a pats lankiau si jo sodyboje prie Maskvos, maiau, kaip per vasar ten gyveno jo pasekjai, mokydamiesi valgyti ali maist grdus, aknis ir kt. Sergant kai kuriomis ligomis tai buvo labai veiksminga priemon: du pradins mokyklos mokyto jai per por mnesi itaip isigyd plaui tuberkulioz.
Vienas i A. Zagorskio atradim yra obuoli kempin". Jis specialiu peiliu ipjauna vieio obuolio odels juost, idiovina ir susuka stand kamuoliuk. Jeigu pavalgius jums apsunksta skrandis, - sak A. Zagorskis, - vadinasi, valgte skubdami, blogai k r a m t t e , per maai suvilgte maist seilmis. Paragaukite mano kempins" - j kram tysite maiausiai ketvirt valandos. O kol kramtysite, js skrand priteks daug seili, ir vargins jus sunkumas i nyks". Jis buvo teisus! Suprantamas dalykas, kultringas mogus nevalgys taip, kaip bedion. Tam jis neturi nei laiko, nei kantrybs, nei noro. Bet nevalia pamirti, kad nusprendus maitintis au galiniu maistu, reikia atsisakyti ir t k r a m t y m o gdi, kurie susiformavo valgant ms. Msos ilgai kramtyti nereikia. Ji virkinama daugiausia skrandyje, kuriame ibna gana ilgai ir iilgini skrandio judesi yra suploma plonytes skaidulas. Visikai kitaip virkinamas augalinis maistas - obuoliai, morkos, rieutai, kuri mas kieta, standi. J suvirkinti padeda ptialinas, mediaga, esanti tik burnos seilse; nei skrandyje, nei ar nyne ptialino nra. Iilginiai skrandio judesiai taip pat ne gali sutraikyti stambi gabaliuk, jeigu jie nebuvo kaip reikiant sukramtyti. Jie ritinjasi skrandyje nelyginant ak menliai ir tik dirgina j. Todl svarbu, kad augalinis mais tas, pirma, kuo ilgiau ibt burnoje ir prisigert seilse esanio ptialino; a n t r a , kad jis patekt skrand tik gerai sukramtytas arba susmulkintas pjaustant ar tarkuojant.
Kramtymas - gydymosi metodas Kramtymui mes neteikiame pakankamos reikms, t a d noriau pakalbti apie kramtym kaip gydymo metod. Mes esame prat gydytis medikamentais, nors vien tik taisyklingai kramtydami, taisyklingai maitindamiesi galtu me igydyti didium skrandio negalavim. Bado metais daugelis nesaikingai valgiusi ir sirgusi vairiomis virki nimo ligomis moni pasveiko. Pasveiko todl, kad liovsi valg ms ir apskritai valg ymiai maiau, be t o , norda mi jaustis sotesni, maist k r a m t ilgiau. Pastaroji prieastis itin svarbi. Vos tik skruostikauliai sijungia k r a m t y m o ju desius, skrandis ir visas virkinimo aparatas tuoj pat isi-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
judina: liaukos iskiria seiles ir virkinimo sultis, suaktyvja arn peristaltika ir maisto likuiai stumiami iangs link 4 kartus greiiau negu iki tol. iais patarimais gali pasinaudoti kiekvienas, norintis pagerinti savo virkinim. monms, kuri arnynas dirba silpnai, rekomenduoju reim, kurio esm - kasdien fik suoti, kiek maisto suvalgyta per dien ir kaip jis buvo kramtomas. Tai fiksuoti labai lengva. Gydantis pusryi reikt at sisakyti, valgyti tik pietus ir vakarien. Kiekvien kart val gydami pasiraykite trupmen, kurios skaitiklyje ymkite, kiek aukt pagrindinio maisto suvalgte, o vardiklyje kiek kart kiekvienas valgio auktas buvo k r a m t y t a s (vis k - salotas, obuolius, makaronus ir kt. - reikia valgyti auktais, produktus gerai susmulkinus). Paprastai kiekvie n ksnj reikia kramtyti 20-25 kartus. Pedantiki skaiiuo tojai silo k r a m t y t i po vien kart u kiekvien burnoje esant dant ir po tris kartus u kiekvien jau ikritus. Kadangi mogus turi 32 dantis, vadinasi, kiekvien ksn reikia kramtyti 32 kartus. Uraai t u r t atrodyti itaip:
ri7
u
daug krakmolo - milting mediag, nepakankamai suvil gyt seilmis, t. y. nesukramtyt, - jis sugeria skrandio sultyse esant pepsin ir ilaisvina rgtis. Todl padidja skrandio rgtingumas. Dl blogo k r a m t y m o , ypa valgant augalin maist, arnyne paprastai ima kauptis dujos. Pa skubomis valgant, maistas blogai suvilgomas seilmis, tad arnynui bna sunku j sisavinti. Maisto likuiai kaupiasi, msiko maisto - ima pti, augalinio - rgti, todl gami nasi dujos. Kramtykite maist ilgiau ir geriau, jeigu norite isigydyti padidjus rgtingum ir viduri ptim. Vis dmesiui! Jei su maistu gaunate maai alio krakmolo, t. y. ma ai valgote alumyn, ali vaisi ir darovi, paprastai visas krakmolas sisavinamas dar plonosiose arnose, ir tik nedidel jo dalelyt pereina storsias. Tai labai kenkia mogaus sveikatai. Mat kai storsias arnas nepatenka a lio krakmolo, negauna maisto naudingos rgtins bacilos: dujins gangrenos bacila, Velch'bacillus, kolito bacila. T k s t a n t m e t patirtis imok kotus savo nacionalin valg - aviin putr - virti tik 5-8 minutes. Per t laik kruopose esantis krakmolas nesuverda, arnyne bna sisa vinamas ltai, tad pakankamas jo kiekis pasiekia storsias arnas ir sudaro gyvybin terp naudingosioms baciloms. Taigi alias maistas yra labai svarbus. Jeigu mogus valgys maai salot, viei vaisi bei darovi, jo skrandis ir ar nynas niekad nebus sveiki, niekad nefunkcionuos normaliai. K a s y r a sveikas m o g u s ? Amerikiei medicina klausim atsako taip: sveikas yra tas, kuris per par tutinasi tiek pat kart, kiek valgo. Tutinimsi vien kart per dien polinezieiai laiko baisiu viduri ukietjimu. Amerikiei Gyvenimo liginimo draugija" - yra ir to kia! - sukr 16 sveikatos taisykli: 1. Vdink patalpas, kuriose gyveni. 2. Dvk lengvus, laisvus ir leidianius knui kvpuoti drabuius.
07 07. . n i i ' 20
'
u o
50'
40-
Tai reikia: liepos septintj pietums suvalgiau 22 auk tus maisto, kramiau po 30 kart, vakarienei - 15 aukt maisto, kramiau po 40 kart; liepos atuntj pietums suvalgiau 15 aukt maisto, kramiau po 50 kart, vaka rienei - 20 aukt maisto, kramiau po 40 kart. gd suskaiiuoti, kiek kart kramtote, isiugdysite gana lengvai, uraai leis stebti save ir isiugdyti pro t k r a m t y t i maist taip, kaip to reikalauja js skrandio bkl. Perspju - neskubkite palengvinti savo skrandio darbo, spariai maindami maisto kiek, veriau kuo inten syviau kramtykite kiekvien ksn - iki 100 kart. Rezul t a t a i bus ikalbingi! Sergantiems skrandio rgtingumu ir m e t e o r i z m u
r"
l
, -,
'
'
Nepakankamai k r a m t a n t maist, didja skrandio rg tingumas ir pradeda sti rmuo. Kai skrand patenka
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
3. Ilgiau bk gryname ore - dirbdamas ir ilsdamasis. 4. Jei gali - gerai isimiegok. 5. Giliai kvpuok. 6. Nepersivalgyk ir nepervark. 7. Nevalgyk per daug kiauini, msos, sraus ir at raus maisto. 8. Kasdien valgyk rupaus alio maisto. 9. Valgyk ltai. 10. Negailk sau vandens - nei iorei, nei vidui. 11. Itutink arnyn visikai, daryk tai teisingai ir danai. 12. Stovk, sdk, vaikiok isitiess. 13. Nenuodyk savo kno. 14. Rpinkis dant, danten ir lieuvio vara. 15. Visada jausk saik: dirbdamas, pramogaudamas, il sdamasis ir miegodamas. 16. Bk viesiai nusiteiks. K v a l g y t i ir g e r t i ? Ko n e v a l g y t i ir n e g e r t i ? Tik grietai atsisak visko, kas kenkia, js pamau i moksite sudaryti sau normal valgiarat kiekvienai dienai. mons valgo labai danai, t a d maiausias neigiamas po veikis kiekvien dien valgant ilgainiui gali t a p t i rimtos ligos prieastim. Mitybos specialistai apskaiiavo, kad vien valgom vaisi ir darovi yra apie 800 ri - taigi turime i ko rinktis! inoma, bet kokie kratutinumai nereikalingi. Tad ret kariais, aplinkybms susiklosius, nepakenks iek tiek ir msos, kuri tikrai nesveika valgyti kasdien. Taigi - k valgyti? Pirmiausia - nieko, kas kenkia. O kas gi kenkia? Tikrai kenkia danai vartojama msa ir actas. M s a ir a c t a s . Pirmiausia, msa organizme skatina puvim, be to, ji palieka vairi kenksming lak, kuri organizmas, kol vyksta virkinimas, paalinti negali. Norint tai padaryti, reikia badauti, bet kol mogus susiruoia, tie lakai jau bna pakirte jo sveikat.
Kad valgyti ms yra kenksminga ir nenatralu, dabar jau gerai inoma, todl pateiksiu js dmesiui tik kelis faktus. Gaminant maist ne visos bakterijos sunaikinamos, m a t virimo t e m p e r a t r a nevirija 100 laipsni, o atspariausioms ir kenksmingiausioms bakterijoms sunaikinti reikia ne e mesns kaip 120 laipsni temperatros. Ilieks didelis bak terij kiekis neturt js stebinti. Gyvul paskerdus sker diena tuoj sustingsta, ir visi mano, kad tokia msa parduo ti netinka. J palaiko par, kol suminktja, t. y. pereina antr irimo stadij, t a d nepradjusios pti msos js niekur nenusipirksite. Forderis ir Valpolis rod, kad pradjusi irti msa turi toksin - bakterij gyvybins veiklos likui, - kurie didi na mogaus kraujospd. Todl jie nerekomenduoja valgyti msos mons, turintiems polink apopleksij, skleroz bei aukt kraujospd. Bejus teigia, kad i r d a m a msa ne tik gamina toksinus, bet ir sudaro palanki terp daugintis bakterijoms, sukelianioms skrandio ir arnyno ligas. ios bakterijos gali susargdinti ir visai sveik mog. Patekusios arnyn, i kenksming bacil uuomaz gos prisitvirtina prie arn sieneli, ir paalinti jas i arny no vliau bna labai sunku. Jos siskverbia aklosios arnos kirmlin ataug, sukeldamos apendicit, plinta arnyne, ir mogus gali susirgti kolitu - storj arn udegimu, jos prasiskverbia arn sieneles ir skatina suaugimus. Plisdamos toliau, jos sukelia inkst ir tulies psls udegimus, o vliau tulies pslje susidaro akmenys. Organizmui pa daroma milinika ala, ir tik todl, kad mogus vietoj vaisi ir darovi pasirinko ms. Nepamirkite, kad g a m t a nepermaldaujamai baudia! Nuo seno m a n o m a , kad msos sultinys yra labai mais tingas. Jei sergantis vyras suvalgo pus lkts tokio sulti nio, rpestinga mona nusiramina: Ai Dievui, dabar jau ims sveikti!" Bet sultinio garbinimo laikai j a u seniai prajo, nes buvo pripainta, kad sultinys ne maitina, o tik dirgina. Jeigu sultin ivirtume, kol igaruos vanduo, p a m a t y t u m e , kad pus kietosios jo mediagos sudaro toksinai. Ityrus sul tinio maistingum paaikjo, kad 1 sultinio uncija teturi 1 kalorij, t a d norint pamaitinti mog, j a m reikt duoti 2500 uncij sultinio per dien - o tai 7 kibirai! Lakonikai,
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
bet labai tiksliai msos sultin apibdino garsus rus gam tos myltojas, profesorius D. Kaigorodovas: Sultinys - tai lavono itrauka!" Medikai m a n o , kad skleroz, diova ir vys yra ne trys atskiros ligos, o trys vienos ligos stadijos, pasireikianios trijose msdi kartose: jeigu senelis sirgo skleroze, tvas suserga diova, o ankas mirta nuo vio. Pasituriniose eimose, kur maisto netrksta, pastebta tokia susirgim seka: pirmoji karta serga virkinimo ligomis, r e u m a t u ir po dagra, antroji - egzemomis, padidintu kraujospdiu, inks t bei kepen akmenlige, hemorojumi, skleroze, treioji diova. A c t a s . Act ir m a r i n a t u s su juo reikia pamirti vi siems laikams, jis neturi joki maisting mediag, gali tik alos padaryti. Acte yra nuo 3 iki 5% acto rgties, vie nas arbatinis auktelis acto valandai sustabdo virkinim. Bua atliko bandymus su gyvnais ir n u s t a t , kad nuo acto kepenys pasidaro kaip alkoholiko dukart greiiau nei nuo degtins! Act kuo puikiausiai galima pakeisti citrina. S v i e s t a s ir taukai. Labai danai mes piktnaudiau jame sviestu ir taukais. Sviestas yra pasidars kulinarijos meno pagrindu, m a t jis pataiss bet kokio patiekalo skon. Sviestu kos nepagadinsi! Tik pradjs gydytojo praktik, atkreipiau dmes tai, kad podagra danai ir sunkiai ser ga moterys i pasiturini eim, kurios niekad nevartojo ir nevartoja alkoholio, valgo pat geriausi maist, - tad kodl jas vargina skausmai, kodl joms tinsta snariai, de formuojasi pirtai kaip alkoholikams? Elementariausias, ta iau fundamentalus organizmo ivalymas badaujant, net ir neilgai, padeda joms nusikratyti i negalavim. Vadina si, maistas turi kakoki mechanini priemai, liekan, lak, kurie kaupiasi organizme. Badaujant organizmas ap sivalo nuo t lak, ir liga pasitraukia; taiau stebims, i kur jie atsiranda, kai valgis toks geras, skanus ir maistin gas! A vis daniau susimstydavau apie sviest - gelsv, malonaus skonio, maisting sviest. Ir galop sitikinau, kad jis labai kenkia ms organizmui, augalin aliej valgyti daug sveikiau. Kenksmingas sviesto poveikis yra dvejopas, pirma nuo jo organizme neivengiamai kaupiasi lakai, a n t r a ms organizmas nepritaikytas kaip maisto produkt gau-
ti sviest ar bet kuriuos kitus gatavus riebalus, jis juos t u r t pasigaminti pats i miltini produkt, o kai ito ne bereikia, toji organizmo dalis, kuri t u r t gaminti riebalus, veikia tuiai, ir ten nedelsiant ima kauptis vairios liekanos ir lakai. Prie milijonus met, kai formavosi mogaus orga nizmas, g a m t a negaljo numatyti, kad mogus prisijaukins gyvulius, prads juos melti, imoks pasigaminti sviesto. Taiau taip vyko, ir dabar mogus valgo sviest - visikai j a m n e n u m a t y t " produkt, turint daug plius ir daug minus. Svieste yra labai daug vitamin, taiau beveik visikai nra geleies ir kalcio, dviej labai reikaling mogui me diag. Sviestas nepaprastai slopina apetit, ir organizmas negauna kit j a m reikaling mediag. 0 pasekms bna labai skaudios. Ties sakant, visi gyvuliniai riebalai savo sudtimi yra panas karvs sviest, skiriasi tik priemaiomis, kuri lydymosi t e m p e r a t r a auktesn nei sviesto. Tuo principu grindiamas Me-Murj margarino - dirbtinio sviesto - ga mybos metodas. Jautienos riebalus galima kaitinti iki to kios temperatros, kad sviestas i j neisiskirs, liks tik sunkiai lydomas stearinas. Deja, chemijos dsniai liudija, kad lydantis dviej mediag miiniui labiau lydi media ga visada prisijungia prie savs maiau lydi. tai kodl margarino sudtyje visada yra iek tiek stearino - tikro skrandio nuodo. Beje, netgi tikras sviestas dl gamybos procese susidarani atliek mogui kenkia: virkinant tos atliekos pasklinda po vis organizm, palengva veikdamos t a m tikrus giluminius nervinius centrus ir skatindamos vai rias sunkias ligas, t a r p kuri podagra, ko gero, pati leng viausia. Noriu pateikti kelis pavyzdius, kurie parodys, kaip kenksminga kasdien, tegu ir nesmarkiai, dirginti nervinius centrus. Kalbsiu apie tabak, kur galima laikyti ir maistu, nes kai kuriems monms jis atstoja maist. Tabakas turi savyje 6-9% nikotino - nuod, prilygs tani gyvats barkuols nuodams. Vadinasi, kiekvienas dvyliktas papirosas - grynas nuodas. Yra iliks ymaus rus mstytojo I. Kirejevskio laikas dvasiniam tvui, ku riame autorius rodinja savo teis rkyti: Mylimas ir gerbiamas dvasikas tveli! Niekaip negaliu
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
susikaupti ir atsakyti Js birelio 1-osios laik, kuria me teikts nepritarti mano ketinimui vl pradti rkyti tabak, nes turiu pripainti, kad is laikas mane labai nu lidino ir p a s t a t kebli padt. I vienos puss, jauiu begalin poreik grti prie savo pernelyg seno ir pernelyg staigiai n u t r a u k t o proio, a n t r a vertus, inau, kad ir la bai naudingi dalykai, nuveikti be Js palaiminimo, gali atneti tik alos. Todl prie apsisprsdamas maldauju dar kart atkreipti dmes dalyk, kuris m a n toli grau n ra toks nereikmingas, kaip kad gali atrodyti. Pirmiausia praau dvasikj tvel atsiminti, jog mesdamas rkyti a aikiai ir nedviprasmikai leidau suprasti, kad neduodu am ino ado. Netgi atsisakiau Js palaiminimo, kur biau gavs, jei pypk rkyti biau mets visiems laikams. To dl mans nevaro jokie sipareigojimai. Buvau nusprends mesti rkyti anaiptol ne dl sveikatos. Nors rkiau tikrai be saiko, jokio alingo poveikio sveikatai nepastebjau. Be to, is protis j a u buvo pernelyg stiprus ir dl tokios nereik mingos prieasties kaip sveikata a nebiau rads jg jo atsisakyti. Be pertrauk rkiau nuo 13 iki 46 met amiaus (t. y. iki 1851 met, nes laikas paraytas 1854 m.) ir tiek daug kaip niekas kitas. N akimirkos nekvpavau oru be tabako dm. Pabuds nakt deimiai minui, tuoj pat usirkydavau pypk. Dien, kad ir k veikiau, visada nesiskirdavau su ja! A nesilankydavau tokiuose namuose, kur negaljau rkyti, o jeigu dl koki nors prieasi likdavau nerks, kentjau ne tik fizikai, bet ir m a n o protas darsi vangus, atmintis imdavo lubuoti. Pagaliau pasveiks po ligos, kurios m e t u rkyti buvo nemanoma, nusprendiau atsikratyti io proio galvoda mas, kad grynas oras paskatins mano smegen veikl, juo lab ir Js, ir metropolitas nuolat priekaitaudavote m a n dl besaikio rkymo, o m a n atrod, kad lengviau bt ap skritai mesti rkyti, nei imti rkyti saikingai. Apie savo fizin sveikat t u o metu negalvojau. Prajus dvejiems me t a m s sitikinau, kad mano nusistatymas buvo klaidingas. protis rkyti jau buvo taip siaknijs, kad t a p o mano ant rja prigimtimi. Ir dabar, po dvej nerkymo met, jauiu t pat proto vangum, koks apimdavo t r u m p a m palikus pypk. A nuolat jauiuosi kaip mogus, pateks aklavie t. Man sunku mstyti, ilgai vargstu iekodamas elemen-
tariausio odio, kartais, pradjs sakin, tik dideli proto pastang dka stengiu ilaikyti atmintyje vis mint, kar tais pastebiu, kad per pokalbio vidur imu ir susimstau ne dl to, kad mane bt sudominusi kokia nors netikta min tis, o todl, kad sunkiai suvokiu elementariausius dalykus. Beveik kasdien ruoiuosi pradti rayti savo nauj krin, bet ligi iol nesu paras n vienos eiluts, mintys nelimpa. Tuo metu, kai mano protas seko, aistros vis labiau klest jo. tai tos prieastys, dl kuri a, maloningasai tve, vl nusprendiau pradti rkyti, juolab viliuosi, jog po dvej met susilaikymo ir Js mald dka Viepats suteiks m a n jg likti saikingam. Bet nenoriu priimti sprendim, nega vs Js palaiminimo. Todl, kaip kad praiau anksiau, dabar irgi nuolankiai praau Js palaiminimo, ne leidimo, m a t esu sitikins, kad leidimo prayti m a n nereikia. Jei gu paaiks, kad m a n o protas ir atmintis susilpnjo ne dl staiga mesto 30-ies met senumo proio ir vl prie jo gr us nesustiprs, maldauju pasimelsti u mane, kad Viepats atleist m a n o nuodmes. Nekantriai laukdamas atsakymo ir maldaudamas pasimelsti u j - Js itikimas " tai kaip tabakas pavergia mogaus nerv sistem! Tabakas nuolat, bet vogiomis kenkia organizmui, tad vis gyvenim rks mogus gali ir nejausti jo alos. Jo s nus taip pat gali vis ami rkyti, o mirs m a n y d a m a s , jog kalbos apie tabako al yra grynas prasimanymas. Bet an kui pakaks rkyti 10-15 met, ir jo laukia likimas, panaus aukiau cituoto laiko autoriaus likim. Taip pat nepastebimai, bet giluminius nervinius cent rus veikia sviestas, liga pasireikia periferijoje - rank ir koj snari skausmais (podagra). Isigydyti galima tik ba daujant. Mat badavimas labai teigiamai veikia btent gilu minius nervinius centrus, juos ivalo ir stebuklingai gydo nerv ligas. Apie sviesto poveik mogaus organizmui kalbjausi Belgrade su garsiu biochemiku D. Cvetu. A buvau siti kins, kad paiame geriausiame svieste ilieka panai stearin kenksming mediag. - Na, jeigu ir ilieka, tai labai nedaug, - atsak m a n profesorius. - Pridaryti alos gali ir nedaug! Tai ar j lieka, ar nelieka?
TREIA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Gydymas maistu
- Jeigu jau taip norite inoti, papasakosiu vien atsiti kim. Dar prie kar garsi Maskvos okolado firma Zoras B o r m a n a s " pradjo anglik sausaini Albertas" gamyb. F i r m a turjo puiki reputacij, todl sausainius kep i ge riausi rusik milt, o puik sviest vesi i Sibiro. Deja, sausainiai po dviej mnesi apkarsdavo... - Tiesa, - pertraukiau profesori, - pats esu j valgs ir prisimenu t nemalon skonj. - F i r m a iband visk, kad kepini kokyb pagert, ir galop, idant nesugadint savo reputacijos, nusprend j gamyb n u t r a u k t i . Bet prie tai kreipsi mane nordama suinoti, dl ko tokia neskm. A atsakiau, kad tiksliai nu statyti prieast galima tik atlikus sudtingus tyrimus, bet galiu p a t a r t i kepti sausainius nesu sviestu, o su inkst taukais, kaip kad daro anglai... - Ar inkst taukai grynesn u sviest? - paklausiau a. - Grynesn! - tai ito m a n ir reikjo! Nesvarbu, kaip tos prie maios vadinasi, bet jeigu jos gadina sausainius, vadinasi, kenkia ir mogaus organizmui! Taigi, svieste yra kenksming priemai, be to, valgant sviest tuiai funkcionuoja ta virkinimo a p a r a t o dalis, ku ri t u r t gaminti riebalus i augalinio maisto, - o tai labai aloja vis virkinimo sistem. A rekomenduoiau kiek manoma vengti riebal ir sviesto. inoma, nekalbu apie tuos atvejus, kai ir msa, ir sviestas reikalingi isekusiam organizmui skubiai atstatyti. 0 vengti j yra visikai manoma. Maistas, pagamintas nenaudojant gyvulini riebal ir sviesto, taip pat gali b ti ir skanus, ir sotus, ir maistingas. Jeigu kas nors i js mano, kad sveikas mogus btinai turi bti kningas, te gu nepamirta, kad galvijai ir paukiai penimi ne msa ar taukais, o duona, miltais ir alumynais. I tikrj virsvoris yra tik nata, kuri t r u k d o organizmui funkcionuoti. Dar noriau pakalbti apie kai kuriuos senovikos vir tuvs maisto produktus, kuri reikt vengti. Apie nau josios virtuvs produktus pakalbsime vliau, pirmiausia isiaikinkime iuolaikins virtuvs esm. Kiauiniai. Gydytojai akivaizdiai piktnaudiauja, re komenduodami ligoniui sustiprint reim": valgyti po 612 ar netgi 18 kiauini kasdien. Net 2 kiauiniai per dien
paprastai mogaus skrandiui ir ypa kepenims yra per daug. Kiauiniai maina tulies isiskyrim, sukuria slygas susida ryti vairiems sstingiams ir pabrinkimams kepenyse, o v liau ir isivystyti akmenligei. Tiesa, kiauini tryniuose yra labai daug riebal, puikios geleies ir vitamin. Ir vis dlto g a m t a sukr kiauinius ne maistui, o naujai plunksnotai gy vybei atsirasti! Blogiausia, kad kiauiniai turi sieros, t a d kai virkinimo sistem ji patenka kartu su msa, gaminasi sun kios ir kenksmingos dujos, kurios nuodija ne tik arnyn, bet ir plauius. Leistina n o r m a - tik 1 kiauinis per dien, skai t a n t miraines, padaus, tel ir t. t. alio baltymo skrandis apskritai nevirkina, nebent iplakt. tai kiek laiko skrandis virkina kiauin: minktai virt - 1 vai. 15 min. vidutiniko kietumo - 2 vai. 30 min. kietai virt - 3 vai. kiauinien - 3 vai. Net ir silpnesnis skrandis gerai virkins kiauinien, jei gu j kepsite inde, statytame verdant vanden, t. y. esant iek tiek maesnei nei 100 laipsni t e m p e r a t r a i . Verdaniame vandenyje per 2 minutes kiauinio balty mas prie lukto sukrea (vyksta koaguliacija), taiau try nys ilieka skystas. Per 3 minutes sukrea visas baltymas, trynys ima tirtti. Per 10 minui kiauinis iverda kietai. Patikimiausias bdas paruoti vidutinio kietumo kiau inius: dkite tris kiauinius litr verdanio vandens, u denkite puod dangiu ir nukelkite nuo ugnies. Po 10 mi nui tursite vidutinio kietumo kiauinius. P i e n a s . Gydytojai klysta manydami, kad pienika die ta gali sustiprinti organizm. Geriausiu atveju js usiau ginsite sluoksn riebal ir be naudos sugaiite laik, per kur galima bt a t s t a t y t i , jei sergate, savo jgas. Piene yra daug vitamin, kalcio ir riebal, todl jis puikiai pa pildo pagrindin maist. Taiau piene beveik nra geleies ir kai kuri kit gyvybikai reikaUng kraujo gamybai mi neralini mediag. Todl nuo pieniko maisto galima priaugti svorio, ta iau kraujui gamintis ir stiprinti nerv sistemai jis netinka. Karvs piene geleies beveik nra todl, kad vereliai gims ta jau turdami dantis ir nuo pirm savo gyvenimo dien gali sti ol, i kurios ir gauna geleies. Motinos piene ap-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
tinkami tik geleies pdsakai", m a t naujagimio kepenys turi sukaup geleies atsarg devyniems mnesiams. Taiau suaugusiam mogui pieniko maisto nepakanka, o jei rei kia sustiprinti ir pagerinti krauj, pavyzdiui, sergant tu berkulioze, pienika dieta tiesiog neleistina. Karvs piene taip pat beveik nra chloro ir natrio drusk, t u o t a r p u skrandio suli pagrind sudaro valgomoji druska - nat rio chloridas. Suaug ir vaikai nuo 6 mnesi pien t u r t gerti su pomidor, apelsin, vynuogi sultimis arba pomi dor, pinat tyre, kuriose gausu i reikaling mediag. Papildomai vaikus reikt maitinti ne beverte m a n koele, o bulvi koe, kurioje y r a daug geleies. Hubleris n u s t a t , kad 0,5 kub. cm (1/3 arbatinio auktelio) apelsin suli turi tiek pat vitamino C, kaip 0,5 1 pieno. Kdikiams, kurie m i n t a ne motinos pienu, nuo dviej mnesi reikia duoti per dien 30 g (2 valgomus auktus) apelsin, mork ar pomidor suli po 0,5 arbatinio auktelio pus valandos prie valg (tuos 30 g sugirdyti per kelis kartus). ryi, m a n ir kitas koeles vaikui reikia dti ne cukraus ir svies to, o viei pomidor ar viei saldi obuoli tyrs. Ar reikia virinti pien? ymus tuberkuliozs specialistas A. Kalmetas sako, kad norint sunaikinti tuberkuliozs bacilas, pien reikia paildyti iki 70 laipsni ir taip ikaitinti 30 minui, ir iki 80 laipsni - 15 minui. Dr. H. Kelogas sako, kad toks kaitinimas sunaikina tik tuberkuliozs, iltins ir difterijos bacilas, o pavojingi vairiausi udegim sukljai ilieka - jie sta tik 112 laipsni ir auktesnje tempe ratroje, kurios nam slygomis atvirame inde virindami pien js nepasieksite. Virinant sta vitaminai ir sumaja pieno maistin vert. Be to, jeigu dl koki nors prieasi arnyne liks nesuvirkinto nevirinto pieno, jis tik surgs ir bus nedelsiant paalintas; liks virintas pienas pradeda p ti, ir jo irimo produktai sklinda po vis kn. Sterilizuotu pienu maitinam vaik imatos visuomet esti nemalonaus kvapo, o tai rodo, kad arnyne priviso daug puvimo baci l; s u p r a n t a m a s dalykas, kad toks vaikas negali bti visi kai sveikas. Atliekant bandymus su pelmis buvo n u s t a t y t a , kad laikui bgant konservuotas pienas sukelia joms beribe r ir anemij. 100 dien pels gyveno kaip prasta, vliau greitai nugaidavo, - m a t y t , j organizme nebelikdavo ka-
koki reikaling mediag. Todl kur kas svarbiau ne pien virinti, o pridti j 1/4 trio pomidor ar apelsin suli arba bulvi ar pinat tyrs. Druska. Visi patiekalai i milt, kruop, bulvi ir kt. sdomi tik baigiant virti, m a t druska ltina suvirim. Duo niniams valgiams btinai reikia druskos, nes valgant maist kakodl su lapimu paalinama daugiau natrio chlo rido nei prasta. Druska negalima piktnaudiauti, dideli jos kiekiai yra tikras nuodas. Kinijoje j danai naudoja norintys nusiu dyti. Tereikia igerti pus litro kopst srymo, ir igelbti tok mog bna sunku. Ketvirtis svaro druskos gali umu ti un, sveriant vien pd. Kiekvienas granas (0,062 g) druskos sulaiko organizme 96 granus vandens, todl suser gama vandene. Druska didina audini glebum, ardo inks tus ir gali sukelti Braito lig. Ji didina kraujospd, apsun kina kai kuri kit lig (drugio, tuberkuliozs) eig, sukelia egzem. Visikai atsisakius druskos ir valgant augalin mais t galima pasiekti puiki rezultat gydant plaui, kaul ir odos tuberkulioz. Druskos turt vengti sergantys diabe tu, sifiliu, vandene, irdies, kepen, inkst, plaui ligomis, neurastenija. Sergantiems epilepsija rekomenduojama visi kai nevalgyti druskos. Jos pakankamai daug yra vaisiuose ir darovse, t a d papildomai per dien mogui tereikt suvartoti 1,5 g druskos, tuo t a r p u , pavyzdiui, Vokietijoje per dien vidutinikai mogus jos suvartoja 30 g. Tai labai kenkia inkstams, m a t jie be vargo gali praleisti ne daugiau kaip 5 g druskos per dien. C u k r u s . Fabrikuose gaminamo cukraus daug valgyti negalima, tuo t a r p u cukrus, esantis vaisiuose ir darov se, taip pat maltoz ir laktoz net ir dideliais kiekiais yra naudingi. Turintys sveik skrand mons be joki neigia m pasekmi per dien suvalgo kilogram viei slyv, taiau suvalgius tik 250 g slyv uogiens virkinimas ga li sutrikti. Visi higienistai sutaria, kad mityboje yra trys pagrindiniai mogaus prieai - msa, spiritas ir cukrus. Didel reikm mogaus laktoz. Sis cukrus arnyne cukraus ris, todl dalis jo maitina naudingas rgtines bacilas.
5. 2688
mitybai turi pieno cukrus sisavinamas liau u kitas patenka storsias arnas ir bacilas, naikinanias puvimo
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorina SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
G r d a m s dygstant, krakmolas virsta salyklu, ypatinga cukraus rimi. Dar jis vadinamas maltoze. Maltoz vaiko organizmas sisavina triskart geriau, negu dirbtin cukr. Joje yra daug geleies, kalcio ir vitamin, ji labai sustip rina vis organizm. Salyklo cukrus ne toks saldus kaip dirbtinis (runkeli), todl didesnis jo kiekis ne tik neken kia skrandiui, bet netgi skatina jo veikl. Cukraus mes, msdiai, vartojame per daug, orga nizmas nepajgia jo viso sisavinti. Dar neseniai, kai mo ns valgydavo maiau msos, daug maiau suvartodavo ir cukraus, o cukralige, tuberkulioze, gripu ir kitomis li gomis sirgo gerokai reiau. Viskas paaikja, kai palygini kai kuriuos skaiius: 1830 m. Pranczijoje vienas gyvento jas per metus suvartojo vidutinikai 2,3 kg cukraus, o 1921 m. - 18 kg! Nesugadinto skonio mogus pasakyt, kad dirbtinis cukrus yra nesaldus. Stefensonas pasakoja, kad Viktorijos salose gyvenantiems eskimams cukrus neskanus, o j vaikai atsisako valgyti saldainius ar cukruotus vaisius. Sacharinas. Jis gaunamas i akmens anglies ir ilg lai k buvo laikomas beverte, taiau nekenksminga mediaga. Profesoriaus Heitlerio atlikti tyrimai parod, kad sachari nas silpnina ird, tuo t a r p u paprastas cukrus prieingai stimuliuoja irdies darb. M e d u s . Liaudies medicina rekomenduoja med kaip patikim krauj valani priemon. Kaimuose juo gydo mas vys. Neabejotina, kad medus daug sveikiau u cukr. Jo sudtyje yra fosforo, aromatingj rgi. tai medaus sudtis: vanduo - 18%, dekstroz - 36,2%, fruktoz - 37,11%, sacharoz - 1%, dekstrinai - 2,8%, azotins mediagos - 0,39%, iedadulks, vakas, aromatins mediagos - 0,2%, pelenai - 0,25%, skruzdi rgtis - 1,11%, fosforo rgtys - 0,028%. Nordamos surinkti 1 svar medaus, bits turi aplanky ti 62 000 dobil ied ir atlikti 3 700 000 skrydi nuo iedo
iki avilio ir atgal. mogaus fizin energij palaiko kepeny se esanios glikogeno (cukraus ris) atsargos. Medus ias atsargas efektyviai a t s t a t o . Esant nerviniam isekimui, pa deda ir drauge ramina stiklin nestiprios arbatos su pienu ir 1 arbatiniu aukteliu medaus. Vienas mano pastamas pasakojo, kad revoliucijos Ru sijoje metu jis vietoj cukraus vartojo tirt balt med, ir j nustojo kankinti rmuo. Pastorius Kneipas rekomenduoja med kaip krauj valani priemon. Jis pataria gerti arbat su medumi sergant vis ri katarais, kai jauiamas sunkumas kr tinje, kai ugula nosis ir t. t. bei nurodo, kaip vairiai galim j vartoti gydymo tikslais. Medus puikiai dezin fekuoja aizdas. Jeigu neinote kit dezinfekcijos bd, galite paprasiausiai udti ant aizdos medaus, sumaiy to su miltais, ir is tepalas puikiausiai atliks savo darb! Med reikia lygiomis dalimis sumaiyti su miltais ir pilti truput vandens, bet nedaug, kad tepalas nebt skystas, tai ir viskas! Medus efektyviai gydo ir nedideles skrandio opas, ta iau grynas medus gali erzinti net ir g e r k l / t a d geriausia j Itirpinti arbatoje. Akims plauti galima pasigaminti to k skyst: 1 arbatin auktel medaus itirpinti 1/4 litro vandens ir pavirinti 5 minutes. Pastu vien 80-met senol, - pasakoja pastorius Kneipas, - kuris kasdien gaminasi tok medaus vyn: stiklin verdanio vandens reikia dti arbatin auktel medaus, ir ataldytas gydomasis grimas jau paruotas. Se nolis teigia, kad tik io medaus vyno dka jis yra stiprus ir ilgai gyvena". Tacitas ra, kad senovs germanai savo gen taini ilgaamikum ir stipri sveikat taip pat siejo su plaiai paplitusiu tuose kratuose midumi. Kneipas pateik tok io midaus recept: varin ind pilti 60-65 litrus minkto vandens. Kai vanduo suils, itirpinti j a m e 6 litrus medaus ir pusantros valandos virinti ant silpnos ugnies, vis nugraibant putas, po to atauinti beveik iki kambario temperatros. Tada skyst supilti vari statinait ir ne labai sandariai ukimti. Jeigu rsyje pakankamai ilta, po 5-10 dien midus prads rgti. Dar po 2 savaii jaun mi d atsargiai, kad nepatekt nuosd, perpilti kit vari statinait ir laikyti tol, kol nustos rgti. Tada statinait
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
sandariai ukalti ir palikti 3-4 savaitms nokti. Per t laik grimas turi pasidaryti viesus. Jeigu tokj mid ipilstysite j butelius, ukimite ir ukasite j alt sml, po keli die n grimas ims putoti. is grimas labai gaivina, todl j p a t a r i a m a (po nedaug) gerti susirgus kartlige." Grimas Daugelis moni sako, kad blogai jauiasi ir negali dirbti, kol ryte neigeria puodelio kavos. Galiu utikrinti, kad tokie mons esti prat ne prie kavos, o paprasiau siai prie karto grimo rytais. Silyiau atlikti tok bandy m: vietoj kavos, su kuria js tikriausiai suvalgote ir soi sumutini, igerkite tai tokio grimo: stiklin karto van dens, 2 arbatiniai aukteliai medaus ir ketvirtadalis cit rinos, o podraug suvalgykite nedidel duonos riekel. Esu tikras, kad vis ryt js puikiausiai dirbsite ir net nepri siminsite, kad dar negrte kavos. Mano mintas medaus grimas dezinfekuoja skrand, stiprina nervus, tuo tarpu kava, be savo temperatros, daugiau neduoda nieko ir sta iai prislegia vis organizm. Manau, neverta n rodinti, kad gerti arbat ir kav yra nesveika. Svarbiau surasti, kuo iuos grimus pakeisti. Silyiau rytais pasidaryti toki grim: 1. Po nakties miego pats tinkamiausias grimas bt stiklin alto arba pus stiklins karto vandens be duonos. 2. Labiausiai stimuliuojantis grimas - pus stiklins mano minto medaus grimo, alto arba karto, su nedide le duonos riekele. 3. 1/4 stiklins medaus grimo pilti 1-2 auktus raudono vyno, trupinti iek tiek duonos ir visk suvalgyti. Skanu ir puikiai malina trokul. 4. Sotus ir naudingas, ypa vaikams, grimas: nepiln stiklin nevirinto pieno ispausti pus citrinos, mesti jos ievel, gerai imaiyti - tai jums greitas rgpienis! Dar pilkite ketvirt stiklins pomidor, apelsin ar mork sul i, dkite 1-2 arbatinius auktelius medaus, imaiykite ir gerkite maais gurkneliais, usiksdami duona. Arbatoli arbat primygtinai rekomenduoju gerti tik labai silpn, su pienu ir medum po valgio. Tokia a r b a t a ne dirgina, o ramina nervus, iek tiek skatina prakaitavim.
medaus grim dar galima pridti truput susmulkint krap, petraoli. A r b a t a ir kava. tai truputis informacijos apie iuos grimus. Kavos puodelyje bna nuo 2 iki 4 gran kofei no - smarkiai veikianios nervus mediagos. Toks kofeino kiekis suteikia kavai malon skon, taiau to kofeino pa kanka, kad, pasak prof. Lemano, imt smarkiai plakti ir dis, padant pulsas, imt spausti krtin, skaudti gal v, painiotis mintys ir spengti ausyse, mirguliuoti akyse, prasidt nemiga, kilt lytinis susijaudinimas ir suma t savitvarda. Profesorius Lemanas pats su savo studentais atliko eksperiment: 5 mons igr nuo 5 iki 10 gran gryno kofeino - ir vis dien buvo nedarbingi. Kiekvienas kavos puodelis, ties sakant, yra doz stip ri vaist, tad kasdieninis kavos grimas negali likti be pasekmi. Savo sudtimi kofeinas panaus pieno rgt, panaiai ir veikia - skatina reumat. Kofeinas maina cuk raus perdirbim glikogen kepenyse, o juk itaip i kraujo yra paalinamas cukraus perteklius. Tokiu bdu kyla pavo jus susirgti diabetu. Dr. Kelogas teigia, kad kava skatina aktyvesn skrandio liauk, iskiriani rgtis, veikl, to dl padidja skrandio suli rgtingumas ir maistas il gesn laik usibna skrandyje. Dl tos prieasties skrandy je gali atsiverti opos, kyla pavojus susirgti viu. Dauge lis moni, kurie skundiasi prastu virkinimu, skrandio ir kepen darbu, galvos skausmais, turt kaltinti tik 2-3 puodelius kavos, igeriamus per dien. Kava paprastai geriama tonusui pakelti. Taip, energi jos padaugja, bet vliau ji niekaip nekompensuojama, o ieikvojama jos daugiau, negu leidia mogaus galimybs. Kavos grim pavadiniau labai abejotinu malonumu: js geriate kart, kiek pasaldint grim su suodiais, mat jeigu kava su cikorija, tai nuo jos lieka gryniausi suodiai. Atprasti nuo kavos galima ilgesn laik badaujant. Vie na mano j a u n a pacient badavo 21 dien ir po to galjo be vargo nustoti gerti kav ir mesti rkyti. Piktnaudiavimas arbata, pasak gyd. Bularo, suke lia tai tokius bendro apsinuodijimo simptomus: dingsta apetitas, sutrinka virkinimas, padanja irdies plakimas, skauda galv, ima pykinti, itinka isterijos priepuoliai, po kuri ukietja viduriai, maudia ird. Piktnaudiavi-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
mas - tai 4-5 arbatos puodeliai per dien. Net vanden reikia gerti saikingai! Be vandens nra gyvybs", - pastebjo Klodas Ber naras. mogui per dien vidutinikai reikia 1-1,5 litro van dens, neskaitant t o , kuris savaime yra maisto sudtyje. Dr. Kelogas rekomenduoja vanden gerti pagal tok pla n: po vien stiklin vandens atsiklus ir prie mieg, o dienos m e t u - kaskart nusilapinus. Yra inomas tai toks gydymosi vandeniu metodas, skatinantis lsteli funkcijas: kas pus valandos reikia igerti kaskart vis didesn van dens kiek; po 3-4 toki savaii igeriamo per dien van dens kiekis turi bti 24-30 stiklini, paskui pamau mai nant jo kiek gydymas ubaigiamas. Pavlovas nustat, kad vanduo stimuliuoja skrandio liaukas, iskirianias rgt, todl geriant pernelyg daug vandens neivengiamai didja skrandio rgtingumas. Gerai skrand ivalo kartas van duo. Reikt 1 vai. prie valg ir 3-4 vai. po valgio igerti 2 stiklines gryno karto vandens. Grimai (kokteiliai). 1. Medaus grimas, 1 stiklin alto arba karto vandens, 1-2 arbatiniai aukteliai medaus ir pus citrinos. 2. Suvorino kokteilis. 1 stiklin vandens su ledu, 1 arba tinis auktelis medaus, pus citrinos ir 3 valgomieji auk tai raudono vyno. Labai skanu. Net 2-3 gurkniai gerai nu malina trokul. 3. Turkikas kokteilis. Tredalis stiklins rgpienio (ge riausiai karvs pieno), du tredaliai stiklins nevirinto van dens. Pagal skon cukraus (geriau medaus) ir citrinos. 4. Pieno su obuoliais grimas. Pus stiklins smulkiai sutarkuot viei obuoli, pus stiklins vieio nevirin to pieno, pagal skon cinamono, arbatinis auktelis balto vyno. Lengvai virkinamas. 5. Apelsin grimas. Per nakt traukinti vandenyje apel sino ieveles, pagardinti medumi. 6. Rieut grimas. 1 stiklin vandens, 1 kaupinas val gomasis auktas malt rieut. Nuolat maiant uvirinti, pridti 1 valgomj aukt kukurz milt, pagal skon pilti pieno, pagardinti citrina, medumi, vynu, net druska ar svognais (btinai sutrintais koel). 7. Augalinis likeris be spirito. 2/3 stiklins mork sul i ir 1/3 ridik suli, pridti medaus ir citrinos. Gerti po
taurel po valgio. Stimuliuoja ir suildo skrand kaip likeris. Grimas turi daug vitamin. Ivados. Augalinis maistas mogui yra tinkamiausias, nes: , 1. Tik jo maistingosios mediagos yra nedelsiant or ganizmo sisavinamos, o nepriimtini likuiai labai greitai paalinami. Msikas maistas, net ir sisavinamas, ilgai gu li virkinimo organuose ir vargina juos, o besikaupiantys pvantys likuiai sukelia ligas. 2. Tai tiesioginis maistas: jo gamtin maitinanti ener gija patenka tiesiai mogui, neeikvojama kitam gyvnui, kurio ms vliau mogus suvalgyt. 3. Jis teikia mogui btin vitamin. 4. Nenea mogaus organizm jau pvani media g, kaip kad msa. 5. Nedidina atri rgi kiekio, o kaip tik rgi perteklius raumenyse sukelia nuovarg ir iglebim. 6. Palaiko organizme normali mediag apykait. 7. Ilgesn laik teikia sotumo pojt, mat organizmo siurbiamas arnyne liau. 8. Augalinis maistas daug skanesnis - be prieskoni msa yra nemalonaus skonio. Bet... Augalinis maistas turi buti: 1. Gyvas, t. y. nevirtas, nekeptas, nekonservuotas. 2. Gerai susmulkintas. 3. K r a m t a n t gerai suvilgytas seili ptialinu. 4. mogus apskritai niekad neturi persivalgyti. K o k i a tvarka, kada ir k v a l g y t i ? Ar visada maistas pastiprina? I ryto geriausia nieko nevalgyti, tik igerti stiklin al to arba pus stiklins karto vandens, t a d a vis ryt ligi piet jausits itin valus, ramus ir galsite produktyviai dirbti: per nakt pailsjusiam organizmui visikai nereikia pasistiprinti", o maisto virkinimui tik be reikalo eikvosite jgas, kurias galtumte skirti darbui. Netiesa, kad valgy dami pasistipriname. Netgi prieingai - maistas tik eikvoja,
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
sekina miestiet. Miesto gyventojai prat valgyti per sun k maist. Jeigu js vis dlto pusryiaujate, silau jums skan, maisting ir kartu lengv ukand: suvalgykite du sunokusius pomidorus be joki prieskoni, be druskos ar aliejaus, tik su duona, ir igerkite stiklin arbatos su pienu ir medumi. Vietoj pomidor galite suvalgyti 10 diovint slyv, mirkyt per nakt, arba 2 saldius tarkuotus obuo lius su pienu. alius vaisius ir d a r o v e s visada valgykite su duona! Tai labai reikminga naujov. Tuo bdu vaisiai i ska nsto t a m p a paiu tikriausiu, lengvai virkinamu maistu, pripildaniu mus energijos. I. Pavlovas pastebjo, kad duonai virkinti skrandis i skiria sultis keturgubai stipresnes nei msai. Todl ms su duona organizmas sisavina geriau negu vien ms. Tai lie ia ir vaisius. Visus vieius vaisius - apelsinus, obuolius, vynias, emuoges, persikus - valgykite tik su duona, o kie tus - obuolius, morkas, ridikus - btinai tarkuokite. ali vaisi ir darovi galima suvalgyti daugiau negu msos, ir toks maistas nevargins js ir nemigdys kaip msiki karti ir riebs patiekalai. Valgykite vynias su duona, avietes su duona, apelsinus su duona, tarkuotus obuolius su duona, arbzus ir melionus btinai su duona. Tada js vegetari ki piets bus sots, maistingi, vairs, lengvai virkinami ir nebrangs.
nespjs suvirkinti viso maisto, kai j patenka naujas. Valgymas du kartus per dien palengvina skrandio darb, taigi ir mogaus savijaut.
t .
P i e t s ir v a k a r i e n Mes, rusai, dl klimato slyg esame prat valgyti kartas, tirtas, riebias ir rgias sriubas - kopstien, barius. Per ilgas darganas kiekvienas darbas po atviru dangum reikalauja ir maksimali pastang, ir ilumos at sarg, t a d kartos sriubos yra visikai pateisinamos, nes sriuboje esantys riebalai ir pati jos iluma alk ikart ap malina, o rgtis tebeadina apetit ir nor valgyti toliau. velnesnio klimato slygomis toks maistas - nepakelia mas krvis skrandiui. Pradti valgyti pietus nuo karto patiekalo yra racio nalu, jei tas patiekalas ne itin kartas ir jeigu jo nesuvalgysime per daug. O kadangi iluma apmalina alk, toliau galima valgyti neskubant. Sriubos lktje t u r t bti ne daugiau kaip ketvirtis litro. Didesnis pirmojo patiekalo kie kis skatina persivalgym. Pagrindinis patiekalas gali bti kartas. S u p r a n t a m a j a me turi bti daug vitamin, todl ia geriausiai tinka daro vs - vaisiai t a m per salds. Maiste t u r t bti kuo maiau gatav riebal, patartinos vairios salotos su kartais milti niais patiekalais, komis, virtomis darovmis ir t. t., ypa jeigu viena ir kita valgysite drauge. Be to, alt salot gali ma suvalgyti ymiai daugiau negu karto patiekalo. Salotas reikia labai gerai susmulkinti, kad jos bt valgomos auk teliu. K a r t u su aukteliu salot paimkite ksn virtinuk arba kartos bulvins kos, arba makaron su sriu, arba kimto pyrago, kartu gerai sukramtykite ir kartu nurykite. Taip valgant maistas t a m p a ne tik skanesnis, bet, kaip yra pastebjs I. Pavlovas, ir geriau sisavinamas. Taigi galsite maiau valgyti ir bsite visikai sots. Pasisotinus pas mus priimta suvalgyti kok nors gard ksnel, bet deserto turi bti nedaug ir valgyti reikia bti nai su duona. Galima suvalgyti arba 10-12 vyni, arba 2 abrikosus, arba pus apelsino. Kad nurimt skrandis, kur sudirgino vaisi ir darovi aromatins rgtys, be to, kad pranykt paskutiniai alkio
V a l g y m a s d u kartus p e r dien Pirm kart reikt valgyti vidurdien, antr - vakare. Toks mitybos reimas tarsi atjaunina mog - jis t a m p a ymiai darbingesnis. Svarbu ir tai, kad sumainamas bend ras suvartojamo maisto kiekis, o ypa didel reikm turi 16-17 valand intervalas t a r p vakariens ir kitos dienos pie t, - tuo metu skrandis nebegauna jokio naujo maisto, tad gali iki galo visk suvirkinti ir dar kelias valandas pailsti, apsivalyti. Valgant tris kartus per dien, naktin pertrau ka t a r p valgym t r a 8-9 valandos, ir skrandis dar bna
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
pojiai, p a t a r t i n a igerti stiklin karto pieno su duona ir medumi, o dar geriau - nestiprios arbatos su pienu, me dum ir usiksti riekele duonos arba paprasiausiai atsigerti karto vandens su medum. Po toki skani piet (patiekalus reikia pasirinkti pa gal savo skon) sotumo jausmas iliks 7-8 valandas. Tai au galinio maisto ypatyb. Msik, maist skrandis ima vir kinti t u o j p a t , todl valgydami ms labai greitai pasijun t a m e sots. Augalinis maistas skrandyje guli apie valand, t r a u k d a m a s j save skrandio sultis, ir tik po to pereina arnyn, kur pradedamas sisavinti. Todl vegetarai sotumo jausm patiria vliau, bet jis ilgiau ilieka. Mat msa yra virkinama 2-3 valandas, o augalinis maistas ibna skran dyje 5 ir daugiau valand. Vegetarai naujokai danai skun diasi, kad jauia alk. Bet pairkite valstiet, kuris per pietus valgo darovi su duona, o vis dien sunkiai dirba laukuose, uksdamas pavakariams tik duonos su druska, ir nejauia alkio. Vienas labai apknus miestietis netgi skun dsi, kad nuo augalinio maisto padanja irdies plakimas ir prasideda dusulys. tai kokia subtili mogaus nerv sis tema! Anas miestietis, be abejo, neisigalvojo savo lig, tie siog augalinis maistas nepasotindavo jo taip greitai, kaip buvo prats, todl mogus nuolatos persivalgydavo, per kraudavo skrand, o tai sukeldavo ir aritmij, ir dusul. Dl to reikia kaltinti ne augalin maist, bet persivalgy m! Daugelis skundiasi, kad nuo augalinio maisto arnyne kaupiasi dujos. Bet ir tai atsitinka dl nesaikumo ir nepa kankamo k r a m t y m o . Paskubom k r a m t a n t , maistas gauna i seili maai ptialino, be kurio arnynas nevisikai sisavina maist, jo likuiai ima rgti, ir tuo bdu susidaro duj. Geriau kramtykite, ir duj nebebus, be to, valgyti imsite daug maiau. Jeigu kas nebenori valgyti sriub, gali jas pakeisti u kandiais, kuri receptus pateiksime toliau. i ukandi tikslas - ir suadinti apetit, ir pagreitinti bei pagerinti virkinim. eimininks, nordamos pamaloninti savo eimyn, ga li po karto patiekalo su salotomis patiekti dar iek tiek darovi, pavyzdiui, daryt aguroi, kept pomidor su svognais (juos reikia upilti pienu su iplaktu kiauiniu), pupeli ar kok nors pienik patiekal.
Koks augalinis maistas maitingiausias ir skaniausias? Pietus ir vakarien visada reikt pradti nuo ali darovi ir vaisi patiekalo. Tada aktyviausias skrandio darbas bus virkinti daroves, ir js daug tiksliau galsite nustatyti, kiek maisto reikia js organizmui. Augalinis maistas paskaninamas ne riebalais ir kaiti nimu kaip msikas, o vairiais cukringais ir aromatingais prieskoniais. Tarkavimas geriau irykina darovi skon morkos, burokliai, obuoliai darosi saldesni, ridikai - at resni, svognai - kartesni. Pagrindins trintuvi rys yra penkios. Jos skirsto mos pagal numerius. prastinje keturpusje trintuvje juos ir rasite: trintuv Nr. 1 - pati smulkiausia, ja reikia trinti morkas sultims, trintuv Nr. 2 - sriui, ja maistas susmul kinamas kaip pjuvenos, trintuv Nr. 3 morkoms, ridi kams, burokliams, kurie sutarkuojami plonais silais, trin tuv Nr. 4 - obuoliams, jie sutarkuojami drolmis. Penk tuoju numeriu reikia laikyti trintuv, turini plaias tie sias prapjovas, skirt agurkams. Kiekviena trintuv smul kintos darovs gauna vis kitok skon. Pavyzdiui, antrja trintuv sutarkuotos morkos tiks koes, taiau salotose jos bus pernelyg atraus skonio - salotoms reikia naudoti treij trintuv. Antroji trintuv labai paplitusi, taiau ji nepaprastai gadina vis vaisi ir darovi skon. Nors ir susmulkintas, tarkuotas daroves vis tiek reikia rpestingai kramtyti - po 30-40 kart kiekvien ksn, nes: l . T i k k r a m t a n t maistas gerai suvilgomas seilse esan iu ptialinu, be kurio skrandis negali jo suvirkinti. 2. Sukramtytas maistas arnyne j u d a keturis kartus greiiau. 3. Blogai sukramtytas maistas ima rgti, ir arnyne susidaro duj. Blogai sukramtytas morkas ir obuolius silpnesnis skran dis praleidia kaip medio droles. Kad skrandis geriau vir kint, valgykite juos su duona, ir kuo silpnesnis skrandis, tuo daugiau reikia duonos. Taiau svarbiausia - gerai kram tykite, jei reikia - netgi 40-50-70 kart, bet pasiekite tiks l -skrandis turi virkinti. Silpnesn skrand per dvi savaites galite pratinti virkinti vieias morkas ir obuolius. Dauge-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA
DALIS
Gydymas maistu
liui labai naudinga po ali darovi rpestingai k r a m t a n t suvalgyti kelis gaballius vyne pamirkytos duonos. prasti valgyti alias daroves padeda darovi kos (r. toliau). Neisigskite, jeigu i pradi sutriks skrandio veikla. Kol pasveiksite, venkite riebal, valgykite salotas su milti niais patiekalais. Js valgiaratyje gali bti pomidorai be joki pried, vien apelsinai arba tik tarkuoti salds obuo liai su kaamaku (r. toliau), pilka (slen) kvietine duona arba kvietine koe (su t a r k u o t u svognu). Miltini valgi visada turi bti daug maiau negu ali 'salot. Kiekvien ksn kramtykite imt kart, kasdien darykite klizm: pir mj dien ir vliau - kas trys dienos, kol pasveiksite, gerkite laisvinamuosius. Galite neabejoti, kad js skrandis gana greitai pras. Piets Gal ir nustebsite, bet, mano nuomone, pietums reikia ruoti ne 2-3, o 4-5 patiekalus. Tada maistas bus vairesnis, taigi ir skanesnis. Taiau kiekvieno patiekalo dera valgyti daug maiau, negu pas mus prasta, antraip persivalgysime, o prancz higienistai mano, kad pagrindin vis senatvs lig prieastis yra vairi blogai perdirbt syv perteklius organizme. Pietus reikia pradti nuo ukandi.
TT
7 I
5. iek tiek raugint kopst be prieskoni ir duonos. Kopstus kramtykite ypa rpestingai. 6. 1 pomidoras be pagard ir be duonos. Salotos ir kartas patiekalas
Pirmuosius du patiekalus - salotas ir kart miltin valg - paduokite btinai kartu. Jie turi papildyti vienas kit. Salotos turi bti supjaustytos arba sutarkuotos taip smulkiai, kad jas bt galima valgyti aukteliu, ir j turi bti bent pusantro karto daugiau nei miltinio patiekalo. Tai pagrindinis piet valgis, ir jo visikai pakanka, kad jaustumts sots, taiau skrandis nebt perkrautas. Kas mgsta, pakartoju, gali pietus pradti nuo sriubos. Ji gerai numalina alk, taiau nevalgykite sriubos daugiau kaip 1 stiklin. I. S a l o t o s . Salotoms rekomenduoju du pagrindinius padaus: pienas (rgpienis); Provanso (alyv) aliejus. La bai skanus salot padaas i pieno su citrina, petraolmis, krapais, garstyiomis, druska, medumi ir vynu. alyv alie j btina pridti citrinos, labai tinka truputis kapot sal dij pipir ir tarkuot salier. visus salot padaus reikia pridti pirmo numerio trintuv sutarkuoto svogno, imant po vien nedidel gal vut kiekvienai porcijai. Pienas ir alyv aliejus gerai panai kina daugeliui nemalon jo kvap. Lieka tik svogno kar t u m a s , o svarbiausia - teigiamas jo poveikis virkinimui. Vienas pacientas m a n pasakojo, kad pradjus valgyti svo gnus nustojo sti rmuo. visas salotas, taip pat vegetarikus barius reikia dti kuo daugiau citrinos, tik jokiu bdu ne acto ir ne skrand deginanios citrinins rgties. 1. alios salotos. Salot lapai ir svogn laikai smulkiai sukapojami tokiu santykiu: 3/4 salot, 1/4 svogn laik. tarkuojame vien agurk (jeigu agurko luobel kieta, ver iau j nulupkite) ir visk gerai imaiome. Upilame padau i rgpienio su citrina, druska (kuo maiau), petraolmis ir krapais, o kas mgsta, ir su garstyiomis bei cukrumi. Rgpienis gaminamas taip: pus stiklins pieno reikia i spausti pus citrinos, mesti ir ievel - rgpienis pasidaro tuojau p a t . Vietoj cukraus geriau vartoti med, jei tik galite
Ukandiai 1. Paimkite pus didels svogno galvuts, atriu peiliu pjaudami plonas kaip popierius svogno riekeles dkite jas burn ir kramtykite. Kai pajusite, kad burna pilna at raus skonio, atsikskite juodos duonos ir baikite svogn kramtyti drauge su ja. Tai skanu ir suadina apetit daug geriau nei taurel degtins. Kartu su svognais ir duona galite suvalgyti 4 pernakt mirkytas slyvas. 'ii 2. Tarkuota morka su svogno galvute, be duonos. Svo gnus ir morkas kramtykite kartu - atrus deginantis svo gno skonis puikiai dera su saldia, alta morka. 3.4-5 alyvuogs su baltu (karvs ar avies pieno) sriu ir duona. 4. Tarkuoti ridikai su druska, grietine ir duona.
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
j valgyti, m a t paprastai skrandis sunkiai virkina kvepiant vaku med. Daroves salotoms reikia kruopiai nuplauti, o akniness - nuskusti. Ruoiant daug darovi, dr. Kelogas rekomenduoja jas dezinfekuoti: 4-5 minutes palaikyti kalcio chlorido tirpale (5 g kalcio chlorido 4 litrams vandens). 2. Mork salotos. Morkas (suprantama, alias) nuplau ti, nuskusti ir sutarkuoti treio numerio trintuve. Saldius ispanikj svogn laikus ir salot lapus smulkiai suka poti, pridti pomidor, krap, salier. Rekomenduojamas santykis: pus kiekio mork, o svogn ir salot - po 1/4. Padaas - alyv aliejus su citrina (pagal skon). ias salotas dar galima pridti t a r k u o t ridik. Kartu su abiejomis salotomis galima patiekti pomidor, kuriuos reikt suvalgyti be joki pried pirmiausiai. Puiki salot galite pasidaryti ir vien i pomidor su svognais ir alyv aliejumi, taip pat i pomidor, agurk, mork ir svogn su rgpieniu. 3. Dar vienos mork salotos. stiklin pilti 3 valgo muosius auktus balto vyno, jame itirpinti vien, arbatin auktel medaus, pilti madaug pus stiklins pieno, i spausti pus citrinos ir mesti citrinos ievel. Imaiyti po 150 g tarkuot mork ir smulkiai kapot salot, jas upilti padau. Pagal skon galima pridti tarkuoto saliero. Daugelis moni, sergani padidintu skrandio rg tingumu, reumatu ir pan., yra sitikin, tiksliau pasakius, naujovmis nesidomini gydytoj tikinti, kad jiems nega lima valgyti rgi vaisi ir darovi - pavyzdiui, citrin, pomidor. Jie bijo dar labiau padidinti skrandio rgtin gum. Ir visai be reikalo! Amerikiei atlikti laboratoriniai tyrimai parod, kad organins rgtys visikai kitaip veikia skrand nei neorganins - chemins, i vaistini. Dr. Kelo gas teigia, kad pastarosios i tikro didina skrandio rg tingum, tuo tarpu darovi ir vaisi rgtys virkinimo eigoje netenka deguonies ir skrandyje lieka tik j pagrin dai", t. y. armai, kurie, prieingai, neutralizuoja skrandio rgtingum. Tokiu bdu mes suvalgome vaisi ir darovi rgtis, bet arnyn patenka jau armai! Bandykite ir stenkits t a p t i sveiku mogum, nebi janiu suvalgyti pomidoro ar trupuio raugint kopst.
Kiekvienas gali tai valgyti, tik reikia trupuio atkaklumo! D a r keli salot receptai: Ridik salotos. Ridikus sutarkuoti treio numerio trin tuve, pasdyti, pridti 1/4 trio pjaustyt svogn laik ir smulkint svogn galvui. Palaikyti 20 minui ir u pilti grietine su rgpieniu. Pomidor salotos. Pomidorus supjaustyti, pridti smul kint krap ir treio numerio trintuve sutarkuot salier. Upilti alyv aliejumi su citrina arba saldiu pienu. Salotos su saldiaisiais pipirais. Sutarkuoti ir susmulkin ti mork, agurk, saldij pipir. Pipir dti iek tiek ma iau. Upilti rgpieniu su krapais ar panaiu kitokiu padau. Serb taratoras. Agurkus, nulupus kiet ievel, sugrs ti, esnakus sugrsti su druska, visk sumaiyti ir upilti rgpieniu arba jogurtu, per pus atskiedus vandeniu. Labai tinka kartu oru arba vakarienei. Agurk salotos. Agurkus nulupti, stambiai sutarkuoti ir nupilti susidariusi sunk. Vidutinio dydio svogn su pjaustyti labai smulkiais kubeliais, pagal skon galima pri dti krap, salot lapeli, svogn laik, t a r k u o t krien. Padaas: 1/2 stiklins jogurto arba pieno, 1/2 citrinos, 2-3 skilteles esnako sugrsti su 1 arbatiniu aukteliu smul kaus cukraus. Tai puikios, greitai pagaminamos, gaivinan ios salotos. iupinys. ali salot lapelius (pus kiekio), pjausty tus pomidorus (1/4 viso kiekio), tarkuotas morkas, grstus agurkus (1/4 viso kiekio), smulkiai pjaustytus svogn lai kus ir kapot kiauin upilti padau, pagamintu i rgpie nio, per pus atskiestu vandeniu su prieskoniais. Pirmiausia reikia su duona suvalgyti skystim, vliau kartu su kartu patiekalu valgomos salotos. Kad salotos bt maistingesns ir turt daugiau vita min, jas verta pridti daigint kviei, li, miei, pup. Grdus reikia labai gerai nuplauti, kad nepradt pelyti, ir upilti vandeniu, o vanden keisti du kartus per dien. Trei dien, kai daigeliai bus 1-2 centimetr, grdus galima val gyti. Pasaulinio karo metais skorbutas serb kariuomenje skmingai buvo gydomas daigintomis pupomis. II. K a r t i patiekalai. Tai gali bti: Bulvs - virtos, keptos su beamelio padau. Beamelio padaas: 1,5 stiklins pieno, 2 valgomieji auktai balt
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
milt, 1 auktas sviesto. Keptuvje itirpinti sviest, suberti miltus, o kai miltai ims gelsti, nuolat maiant supilti pien. Kaitinti ant silpnos ugnies, kol sutirts. Tada pas dyti, berti krap. n Griki ko. Sausas kruopas nuolat maiant pakaitin ti keptuvje, t a d a gerai nuplauti (viesias kruopas perpilti vandeniu 1 kart, tamsias - 6-7 kartus), upilti kartu van deniu per tris pirtus vir kruop, pasdyti ir imaiyti. Kai vanduo uvirs, statyti orkait, prie tai pagal skon djus bulvi ir smulkiai sukapoto rauginto agurko. Kitas bdas: kai ko ims tirtti (maiyti jos negalima), puod su koe statykite ind su vandeniu, udenkite ir virkite. itaip ko neprisvils ir puikiai ivirs. Skaldyt kviei ko. Kiekvienai porcijai reikia 60-70 gram kviei grd. Juos kruopiai iluktenti, nuplauti ir sumalti msmale. Kuo silpnesnis valgytoj skrandis, tuo smulkiau malama. Paskui grdus reikia upilti verdaniu vandeniu ir virti ne ilgiau kaip 20 minui. Koei baigiant virti, likus 5 minutms, pagal skon pridti supjaustyt po midor, o likus 2 minutms - smulkiai pjaustyt ir alyv aliejuje pakepint svogn (1 galvut porcijai) bei ispausti pus citrinos. Tai skani ir aptingusiam skrandiui naudinga ko, joje daug vitamin. Panaiai verdama ir daigint kviei ko. Tik prie malant 1,5-2 paras grdus mirkykime vandenyje. Grdai ima dygti, ir kai daigai bus puss centimetro auk io, juos nuplauname ir sumalame. Virti reikia penkiomis minutmis trumpiau negu nedaigint kruop ko. Tie, kieno viduriai link ukietti, ko t u r t virti i nesmulkint grd, tik prie verdant reikia juos mirkyti 12-18-24 valandas - nelygu js viduriai. Pagrindinis prin cipas - virti ko ne ilgiau kaip 20 minui, o norint, kad grdai b t minktesn, juos ilgiau mirkyti. Darovi kos. Skrandiui ko yra pats tinkamiau sias patiekalas. Pirma, koje produktas jau susmulkintas, a n t r a , maisto produkt miin skrandis virkina 10-15% geriau, negu tuos paius produktus, suvalgytus atskirai, treia, daroves reikia tik apvirti, o ne ivirti, kad net vitaminai. Vienai porcijai (1 puodelis arba 1/3 litro) rei kia paimti 1 kaupin valgomj aukt kukurzini milt (su slenomis) ir praskiesti juos altu vandeniu, kad kar-
tame vandenyje nesuokt. Po to nuolat maiant supilti verdant vanden. Kai tik miltai pakils ir sutirts, sud ti paruotas daroves: susmulkintus ir aliejuje pakepintus svognus, alumynus ir prieskonines aknis, citrinos pagardinimui, valgomj aukt smulkiai sutarkuot svogn, kurie neutralizuoja milt rgtingum, ir smulkiai sutar kuotas ar supjaustytas pagrindines daroves - morkas su salierais arba raugintus kopstus, arba pomidorus ir t. t. Visk imaiyti - ir ko gatava. Koes reikia sdyti nuk lus nuo ugnies. Kaamakas. Duona turt bti kepama i pilk (nesijo t) milt. Rauginta duona didina skrandio rgtingum, todl labai vertinga yra Juodkalnijos virta duona i ku kurz milt - kaamakas. ios duonos nereikia rauginti, todl j lengvai virkina ir silpnas skrandis, o savo skoniu ji primena kvietin ko. Pagaminti jai tereikia 15 minui. Ji pigi, nes verdama i prasiausi kukurzini milt, ir sotesn u mums prast duon, nes j organizmas sisavina daug geriau, be to, ji - karta. Kad kaamakas ivirt sausas, reikia imti vienodai pa gal tr milt ir vandens. Vienai porcijai reikia: puodel (1/3 litro) vandens pasdyti, pastatyti ant ugnies, verdan t vanden suberti puodel kukurzini milt ir nemaiyti, palikti miltus paviriuje, tegu jie suverda vientis gumul. Sumainus ugn, palikti duon virti kuo ilgiau, taiau m s porcijai uteks ir 10 minui. Nuklus nuo ugnies, t v i r t a mentele (nes tai sunkus darbas) kruopiai sumaiyti mil tus ir vanden ko, kartu maiant smulkiai sutarkuoto svogno, kuris neutralizuoja milt rgtingum. Jeigu pa tinka, galima pilti pieno, pridti sviesto ar alyv aliejaus, pasdyti, berti malt rieut, pridti kepto moligo, srio, uvies ir t. t., k tik turite po ranka. Perskaits apraym, kiekvienas Besarabijos gyvento jas suuks: inau, tai mamalyga!" Taiau tai anaiptol ne mamalyga, kuri verdant reikia nuo pat pradi maiyti. Ten miltai ibrinksta ir virsta lipnia mase. Verdant kaamak kaip tik ito nereikia. Miltai kaista, nesiliesdami su van deniu, ir susijungia su juo tik tada, kai viskas maioma. Tai vyksta taip greitai, kad miltai nespja pasidaryti lipns. Prieingu atveju kaamakas, kaip ir mamalyga, bt sunkiai virkinamas. Atalusi mamalyga beviltikai sukietja, o ka-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
S u v o ri n a s SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA
DALIS
G y d y m a s maistu
amak, pylus truput vandens ar pieno, galima atildyti. Kukuliai. Reikia pilti puod trigubai tiek vandens, kiek telai imsime milt (geriausiai - rugini arba griki ni, kvietini), suberti didel svogno galvut, 3 skilte les esnako ir 100 g bulvi - visk smulkiai sukapojus. Vandens nesdyti, pakaks druskos i kukuli. Kai vanduo ims smarkiai virti, sumesti smulkius telos kukulius. Tela ruoiama taip: 1 stiklin milt maiyti smulkiai supjaus tyt svogno galvut ir 60 g nuo laini palties nugremt kiaulienos lainuk (tiems, kurie eias dienas per savait valgo augalin maist, nepakenks retkariais suvalgyti lai ni). plakti 1 kiauin, pilti 1 valgomj aukt vandens, berti 1 arbatin auktel druskos (berkite piln aukte l, kad pasisdyt ir vanduo) ir visk gerai imaiyti iki vientisos nekietos mass. Tada akute atidalinti gaballius telos ir mesti verdant vanden. Po keli minui kukuliai bus gatavi. Sotu, skanu, greita pagaminti ir nebrangu. K a r t a m patiekalui kartu su salotomis galima patiek ti ir vairi pienik valgi - varki, vairi virtinuk ir t. t. Jie tinka prie salot. Kartais galima pasivaiinti ir msikais patiekalais - kepenlmis, prakandu ( Lietuv is patiekalas atjo formako pavadinimu). Jie pavairins ir praturtins js valgiarat ir tikrai nepakenks, jeigu vis likus laik maitinsits vegetarikai. Seimininks gali papildyti pietus dar kokiu nors patie kalu, bet jeigu ir jis bus sotus, neivengiamai persivalgysite. Desertas Piet pabaigoje suvalgykite iek tiek viei vaisi ir igerkite stiklin nestiprios arbatos su pienu ir medumi. Dabar bsite sots 8 valandas - iki vakaro! Jeigu valgysime prasto dydio patiekal porcijas, be jokios abejons, persivalgysime. Btina mainti patiekal porcijas, t a d a galsime valgyti pietus i 4-5 patiekal, ir ms maistas bus dar vairesnis, o tai jau privalumas.
..-s Kiiii-'smm . ' i ; .' iliims
1. iupinys, agurk salotos arba t a r a t o r a s . Po jo 1/4 stiklins vyno ir 120 g duonos. Vynas - vertingas maisto produktas, tik j reikia ne gerti, o valgyti" mirkant jame duon. Taip valgant vynas ilgam suildys ir idezinfekuos skrand, ne sudirgins, o nuramins jo nervus. Tokia vakarie n labai gerai vien ar du kartus per savait. 2. Puodelis karto pieno su t a r k u o t a svogno galvute ir duona. kart pien maiyti smulkia trintuv sutarkuot vidutinio dydio svogno galvut, daugiau nebekaitinti jo ir gerti, kol kartas. Toks grimas labai gerai veikia skrand, plauius, ramina ir migdo, jis labai padeda, jei vakarop pa j u n t a m e peralimo poymius. iuo grimu galime isigydyti ir prasidedant grip - reikia 2 dienas gerti j tris kartus per dien. Galime pasilyti ir kitoki vakarien: - stiklin t a r k u o t mork, upilt kartu pienu su me dumi (valgyti su duona); - stiklin karto pieno su duona (duon dayti tar kuotus rieutus), medum ir diovintomis slyvomis (jas pus dienos pamirkyti); - 1 ar 2 kartus per savait stiklin rgpienio su grs tu esnaku ir duona. Pienas sugers atr esnako kvap ir skon, liks tik aitrokas prieskonis. esnakas puikiai padeda nuo kirmli ir soliterio. Valgiaratis Paprasti piets
Manau, kad geriausia valgyti dviej patiekal pietus: 1 - salotos su kartu patiekalu, 2 - vaisiai ir kartas gri mas. Maisto pagrind sudaro alumynai, darovs ir vaisiai, po to - miltiniai patiekalai. Kartais valgomi pieno produktai. tai pavyzdinis savaits valgiaratis: Piets Porcija: salot - 1,5-2 lkts, karto patiekalo - 1 lkt. I. alios salotos. Bulvs su beamelio padau arba da ryti pomidorai. II. Mork salotos. Skaldyt kviei ko arba baltas sris su alyvuogmis.
Vakarienei reikia pasirinkti vien lengv patiekal, pa gamint be joki riebal, su praskiestu pienu, ir nervus raminant kart grim.
A O TREIA DALIS * Gydymas maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA
DALIS
Gydymas maistu
III. Ridik salotos. Griki ko arba kaamakas su grie tine. IV. Rgpienis su aliomis salotomis, pomidorais, saldiaisiais pipirais ir esnaku. Virtos bulvs su krapais arba kvietin ko su moligu. V. Obuoli salotos. Virtinukai arba vermieliai su varke. VI. iupinys. pinatai su skrebuiais arba daigint kvie i ko. VII. Pomidorai su svognais, krapais, alyv aliejumi ir citrina. Varkiai arba pyragas su daru. Vakarien I. iupinys. 1/4 stiklins vyno su duona. II. Du pomidorai su duona. Stiklin karto pieno su medumi. Piets su sriuba Mgstantiems sriub silau tok pavyzdin valgiarat: I. Vegetariki bariai. alios salotos. Keptos bulvs ar ba bulvi kotletai. II. Skaldyt kviei sriuba. Mork salotos. pinatai su skrebuiais arba makaronai su sriu. III. Tirta bulvien. alios salotos. Sklindiai su medu mi arba pyragas su ryiais. IV. Rgtyni arba pinat sriuba. Ridik salotos. Gri ki ko su raugintais agurkais arba daryti pomidorai. V. Skysta sor ko. Obuoli salotos. Bulvs su beamelio padau arba makaronai su varke. VI. iupinys. Daigint kviei ko. Virtinukai arba kep ti pomidorai. VII. viei kopst sriuba. alios salotos. Bulvi pra kands su silke arba varkiai.
h
me valgyti, sergant viduri ukietjimu, kartais patariame vartoti laisvinamuosius, taip pat tinka valgyti kuo daugiau agurk. n Kelias savaites i eils btinai reikia laikytis tokio val giaraio: Vien dien - ukandis, skaldyt kviei ko, alios salotos, tarkuoti obuoliai su pienu. Kit dien - daigint kviei ko, mork salotos, tar kuoti obuoliai su pienu. Po toki piet vakarienei - iupinys ir stiklin karto pieno su tarkuotu svognu arba stiklin nestiprios arbatos su pienu ir medum.
- * u, " > . " t , i o, ', rr , ->{,!/ jtj,j f > |i 1 1 - inh
Sergant anemija Du mnesius vegetarik piet sudt turi papildyti kepenls. J reikt valgyti kuo daugiau, svarbu, kad ne nusibost (labiausiai tinka vitos ar sies pusals kepe nls). Jas pateikiame truput apkepintas arba perpus su kvietine koe, arba trokintas su obuoliais. Kvietinei ko ei pakepiname svogn alyv aliejuje ir j a m e apkepiname smulkiai sukapotas kepenles - itaip paruotos jos valgo mos sumaiius su jau ivirusia koe. Kepenls, trokintos su obuoliais, gaminamos taip: kepenles supjaustyti plono mis riekelmis, apvolioti miltuose, iek tiek pasdyti ir ap kepti. Po to sudti puod sluoksniuojant su tarkuotais rgiais obuoliais ir paauti orkait, kad uvirt. Po 15 minui patiekal bus galima valgyti. Ilgai trokinant, ke penls sukietja. Labai skanus yra darovi prakands su kepenlmis ir citrina: reikia msmale sumalti virt bulvi, alyv aliejuje kept svogn, smulkiai supjaustyt kepen li, silks fil, visk sudti sviestu itept ir divsiais pabarstyt ind ir paauti orkait. Turintiems nesveik skrarid. Net ir ligotas skrandis puikiai virkins rgpien, pagamint taip: 1/2 litro pieno iplakti su 1 citrinos sultimis, kurias pilti pamau. Varks gumullius iplakti smulkiausias dalelytes. Kiauin galima valgyti itaip: atskirti tryn, itrinti j iki baltumo su smulkiu cukrumi, pilti iek tiek vyno (kon jako) ir sumaiyti su balta kava. Ir nesveikas skrandis virkina kiauinien, ikept su aly-
Gydomieji piets Koki kvietin ko virti - ar skaldyt kviei, ar tik mirkyt, ar imirkyt ir po to susmulkint - rinkims pa gal savo skrand. Daigint ir susmulkint kviei ko, be abejo, skrandiui virkinti lengviau, negu dvi kitas. Sun kiausiai virkinama mirkyt grd ko. J rekomenduoja-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
v aliejumi inde, s t a t y t a m e verdant vanden. Svarbu, kad kiauiniai keps emesnje nei 100 laipsni temperatroje. Tiks ir viei mork sultys perpus su daigint kviei sultimis, gautomis daigintus kvieius upylus pienu. varius kviei grdus upilame vandeniu, kur reikia kasdien keis ti, ir daiginame dvi dienas, kol iaugs 1-2 cm daigeliai. Tuomet grdus nukoiame, upilame tok pat tr pieno, gerai sugrdame ir ispaudiame sultis. iose sultyse yra labai daug vitamino A ir B. Sergantiems kvpavimo organ ligomis mork-kviei grim reikt pridti kiek galima daugiau esnako. Gerti maais gurkneliais. is grimas greitai a t s t a t o jgas. j dar galima dti citrinos. Tiesa, nuo citrinos pien sutrau kia, bet tai neturt js trikdyti. D a r o v i ir vaisi s u l t y s Ilg laik sirgus virkinamojo t r a k t o ligomis, esant bend rai arn atonijai, kartai nebepadeda net badavimas. ar nynas lieka nervins anemijos bklje - silau medikams nauj termin, kuriuo galt bti apibriama organo bsena, kai fizine prasme jis yra visikai sveikas, taiau dl nervinio pobdio sutrikim nepajgia funkcionuoti ir jokios stimuliuojanios priemons negali priversti j veikti. Taiau dl to nusiminti neverta. J u m s gali padti dar ovi ir vaisi sultys, kuri sudtyje esantys vitaminai ir aromatingos mediagos gerai stimuliuoja arnyn. Ligoniui rekomenduojama gerti kasdien po ketvirt stik lins suli. Tai gali bti mork arba pomidor, ridik, viei agurk, melion sultys su t a r k u o t u svognu arba esnaku. Gerti reikia maais gurkneliais, usikandant kie tu divsiu, kur reikia gerai sukramtyti. Igeriam suli kiek reikia kasdien po truput didinti, bet iki soties gerti nedert. P a t s ligonis pagal savo savijaut turi nusprsti, kokios sultys ar j miinys j a m labiau tinka. Taiau mork sultys, kurios puikiai veikia organizm, turi sudaryti pus viso miinio. Sunkiausiai virkinamos ali burokli sul tys, po to eina ridik, pomidor, vynuogi, agurk, arb z, mork, melion, obuoli sultys. Vynuogi, mork sultis galima skiesti agurk sultimis. Jeigu sultys js skrandiui pernelyg atrios, jas galima atskiesti ryi arba avi nuo-
viru (1/3 kiekio), pilti nevirinto okos (arba karvs) pieno. Pamau dienos davin papildykite tarkuotomis darovmis, bulvi ir pinat koe, keptu moligu ir bulvmis, o vliau pradkite valgyti ir kiet maist. Darovi sultys spaudia mos taip: daroves sutarkuokite kuo smulkiausia trintuv ir nusunkite per ret audekl arba bulvi spaustuve. Kiekvie n kart sultys turi bti vieios. Ruoiant nuovir, avias reikia perrinkti, gerai nuplauti ir virti 2 litruose vandens, kol pus jo igaruos. Nuovir nupilti, itirpinti j a m e 2 val gomuosius auktus medaus ir pavirinti dar 5 minutes. Nesistebkite, bet ir sultis reikia p a k r a m t y t i , kad jas patekt kuo daugiau seili. Prieingu atveju b e m a t a n t pa jusite sunkum skrandyje, arnyne prads kauptis dujos. Laikantis tokio mitybos reimo, du kartus per savait reikia ivalyti arnyn: dukart per dien igerti po 2 val gomus auktus parafino, o vakare - laisvinamj, i ryto pasidaryti klizm. Kai pradsite valgyti bulvi patiekalus, kasdien suvalgykite ir diovint slyv, kurios reguliuoja arnyno veikl. Slyvas reikia paruoti specialiai - paalinti i j cukr. vieias arba diovintas slyvas iilgai prapjaukite iki kau liuko. Diovintas reikia parai pamerkti. Labai saldias arba labai sudivusias slyvas pjaukite aplink. Paskui pusantros-dvi valandas slyvas virkite vandenyje tokiu santykiu: 1 litrui slyv 6 litrai vandens. Virimo laikas priklauso nuo slyv. Vanduo turi vis laik virti, kas pus valandos van den reikia nupilti ir vl upilti variu kartu vandeniu. Stenkits slyv nejudinti ir nesutrkti. Gal gale jos turi t a p t i visikai beskons ir nebedayti vandens. ias slyvas reikia patiekti taip, kaip jos vir, valgyti imant auktu i puodo kartas, altas ar paildytas - kaip ligonis pa geidauja. Du kartus per dien prie valg ir valgio metu reikia suvalgyti po 15-20 slyv. Galima ir daugiau, iki 1 kilogramo (tai bus 60-70 slyv). Kai arnynas susitvarkys, palengva mainkite dienos davin, o pasveik j visai ne valgykite. is paprastas ir prieinamas gydymosi bdas yra labai efektyvus, nes: 1. Susireguliuoja arnyno veikla, inyksta slogus imat kvapas. 2. Atsiranda apetitas. 3. Nustoja psti vidurius.
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
4. kepenis nepriplsta daug kraujo. 5. Dezinfekuojami organizmo skysiai. 6. Sumaja trokulys. Viduri ukietjim galima isigydyti vien tik slyvomis. 1 Viduriams laisvinti dar tinka: Ryt - 1 arbatinis auktelis migdol aliejaus (i sal dij migdol) arba 1-3 auktai ricinos aliejaus. Klizma: 1 litrui vandens, 1-2 valgomi auktai glicerino. Be to, vaistinse galima sigyti Rhamnus frangula\ ku ri neerzina arnyno, jos poveikis labai velnus. 6-8 gramus ols reikia virti 10 minui, o dar geriau nuovir ruoti taip: 2-5 gramus ols upilti 150 gram vandens ir virti 25 minutes, t a d a palaikyti 4-6 valandas, perkoti ir gerti nakiai. Prisilaikant tokio reimo, kas 2 savaites reikia badauti po 2 dienas i eils, kad apsivalyt organizmas. Baigiamasis badavimas t u r t tstis tiek dien, kiek savaii js laik ts io reimo. Badaujant btina darytis klizmas ir gerti laisvinamuosius vaistus.
P e r s i v a l g y m a s - didiausia m i t y b o s b d a Mes labai daug valgome, o dl nuolatinio persivalgy mo susergame vairiomis ligomis. Stengtis valgyti maiau galime grdindami vali, taiau tai nra lengva ir nela bai veiksminga. Geriausia - mechanikai apriboti suvartoja mo maisto kiek. Vis pirma nebevalgykite pusryi, sskite prie stalo tik du kartus per dien. Antra, sidmkite, kiek per dien suvalgote pagrindini maisto produkt, ir ne gailestingai mainkite j kiek. Po 2-3 mnesi pastebsite pirmuosius rezultatus, nors ir t a d a iki racionalios mitybos dar bus toli. A sau buvau nustats toki norm: sriubos - 1 stik lin (1/4 litro), salot - 2 stiklins, miltini patiekal 1 stikbn, cukraus - 1 gabaliukas stiklinei, duonos i pra di valgiau iki soties. Nors ir anksiau daug nevalgiau, jau po pirmosios savaits pastebjau, kad sumajo juosmens apimtis, t a p a u darbingesnis. Kai jums atrodys, kad atjo metas, nedelsdami su mainkite porcijas, kurias buvote nusistats pradiai! si vaizduokite, kaip bus smagu, kai pasieksite tiksl, o tai
padaryti bus juo lengviau, juo geriau sukramtysite maist. Treia, praskite kiekvieno mnesio pradioje 5 dienas badauti. Tai lengviau, negu badauti 1-2 dienas kiekvien savait, be to, ir naudingiau js organizmui, mat vidi nio apsivalymo procesas suspja apimti gilesnius organizmo sluoksnius nei tuomet, kai badaujate tik 24 valandas, tegu ir danai. Pateiksiu kelis pavyzdius. Edisonas buvo sitikins, kad toks darbingas jis yra tik saikaus maitinimosi dka. Mokslininkui tereikdavo 350 g maisto per par, kur suvalgydavo per tris kartus. Sunkiai fizikai dirbdamas maisto davin jis padidindavo 120-150 gramais. Edisono tvai ir seneliai, panaiai maitindamiesi, nugyveno ilg ami: tvas - 94 metus, moiut - 104 me tus, senelis - 102 metus. L. K o m a r a s suvalgydavo per dien 350 g kieto maisto ir igerdavo 400 g vyno. Jis gyveno 103 metus. Kelet met jis laiksi savo paties n u s t a t y t o valgiaraio: pus viiuko ir 1 svaras duonos per dien. Manau, kad jis bt gal js gyventi dar ilgiau, jei vietoj puss viiuko bt valgs pus kilogramo mork! Niutonas valg labai maai, o intensyviai dirbdamas pasitenkindavo duona ir vandeniu bei igerdavo iek tiek ispaniko vyno. Garsus pamokslininkas Burdalu prisipaino, kad jis taip gerai jauiasi todl, kad valgo tik kart per par. Vienas gydytojas pajuokavo: Niekam ito nesakykite, antraip mes neteksime vis savo pacient!" Maisto perteklius nuodija organizm! ios elementarios tiesos dar nesismonino ne tik ligoniai, bet ir juos gydantys daktarai. Ypa kenksminga persivalgyti sergant tuberkulio ze. Per daug prisivalgius organizmas negali laiku paalinti nesisavint liekan, o tai reikia, kad didelis krvis tenka kepenims ir inkstams, pervargsta irdis, labai apkraunami ir plauiai, nes jie veriami vdinti ir valyti papildom kraujo mas, eikvojamas deguonis kraujyje. Nesuvirkinti maisto li kuiai arnyne pradeda pti, o puvimo skysiai ir dujos labai kenkia plauiams, ypa nesveikiems. Nordami ligon geriau pamaitinti, paprastai duodame jam msos ir riebal, kurie tik demineralizuoja ligonio kaulus ir nuodija organizm rie balinmis rgtimis. Medik stebjimai patvirtina, kad ge-
154
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
riausias bdas sutrumpinti savo gyvenim - kuo daugiau valgyti, ypa msos. Pranczijoje per metus i 10 000 gyven toj tesulauk 45-54 met amiaus mirta 150 ems kio darbuotoj ir 800 msos pardavj. O 55-64 met amiaus grupje atitinkamai 296 ir 860! > * ' M. v frf - - ^ H ^ ^ ' . ' 1 .o K a i p pasverti... ligonio s v e i k a t
<-
prasta manyti, kad didjantis svoris reikia stipri sveikat. Dl to persivalgome patys, motinos permaitina sa vo vaikus ir t. t. Taiau nereikalingi svorio kilogramai tik apsunkina irdies darb. Dr. Helpas, garsiojo Helpo meto 1 d o " sukrjas, pastebjo, kad ligoniai jauia silpnum dl t o , kad j organizme kaupiasi toksins mediagos (bakteri j veiklos liekanos) ir suir kraujo lsteli likuiai". Tokiu atveju padidjs svoris gali tik pakenkti. Tai patvirtina ir dr. Diuarden-Bomeco 1880 m. Paryiuje atlikti specials tyrimai. Savo ligoninje jis po ligoni lovomis reng labai jautrias svarstykles, - jau i tolo galjai matyti, kaip kin ta ligonio svoris. Vien pavelgs svarstykles ir dar nieko neinodamas apie ligonio t e m p e r a t r bei savijaut, gydy tojas galjo sprsti, kaip vystosi liga. Kuo daugiau svorio netekdavo ligonis, tuo spariau jis sveiko, ir atvirkiai, jeigu ligonio svoris nekito, visada jo t e m p e r a t r a bdavo pakilusi. Tokias svarstykles b t labai naudinga rengti visose ligoninse. Gydytojai pagaliau sitikint, kad augantis svo ris dar nereikia gerjanios sveikatos. Tai nepakenkt ir patiems ligoniams. P a t s dr. Helpas savo pacientams leidia pradti valgyti tik t a d a , kai j t e m p e r a t r a nukrinta e miau normos. Jis yra sitikins, kad itaip jie greiiau pa sveiks. G a m t a baudia negailestingai Nuo persivalgymo organizme susikaupia per daug syv, kurie sukelia dvi ligas: pilnakraujyst (pletor) bei irdies
1 Dr. H e l p a s sil r e u m a t , podagr, d i a b e t ir k i t a s ligas g y d y t i laisvina m a i s i a i s vaistais ir b a d a v i m u . Tai varginantis m e t o d a s , t a i a u neretai itaip b d a v o p a g y d o m i ligoniai, k u r i e m s kitoks g y d y m a s nepadjo.
ir arterij stangrumo sumajim - hiposistolij. Pletora tai mediag apykaitos hiperaktyvumas su grsme organiz mui persitempti. Visi organai pernelyg jaudrinti, - aprao lig dr. P. Kartonas, - skrandis dirba daugiau ir greiiau, negu turt. Kepenys padidjusios, maisto mediagos per dirbamos riebalus, kurie kaupiasi visame k n e . " Aplinki niai m a n o , kad mogus trykte trykta sveikata, tuo t a r p u j a m vystosi pletora. Organizm toks tempas baisiai alina. Pasak dr. areno, nelaim ateina tik todl, kad mogus padar vien klaid - per daug valg. Po kurio laiko toks tryktantis sveikata" mogus ima spariai ir nesulaikomai liesti, jo organizme vairi organ kraujagysls pradeda isigimti, j a m skauda skrand, arnas, kepenis, aklj ar n, gali prasidti plaui ligos - udegimai, tuberkulioz, pasireikia irdies negalavimai, gali ueiti pirmieji astmos priepuoliai... Visos ios vairiopos ligos turi tris svarbiausius poy mius: pradeda skaudti po krtine (daniausiai kepenis), p a r a u s t a rank nagai ir deiniajame plautyje ima girdtis vogdesys. Skausmas po krtine atsiranda dl guljimo ant kairiojo ono, paskui tasai skausmas iplinta iki deiniojo peties. Tai rodo, kad prasideda irdies isipltimas. dienos pabaig pabrinksta kojos. mogus visikai pasiligojai Dar taip neseniai jo skruos tuose ydjo raudonis... Ir visa tai - tik dl persivalgymo. G a m t a mus nepermaldaujamai baudia! Gydymas t r a vie nas: nedelsiant pasukti kitu keliu - badauti. Kiek laiko ba dausite, priklausys nuo js organizmo, bet badauti reikia btinai. Aminosios tiesos
:
Hipokrato priesakai: Kokia organizmo skysi (kraujo ir kt.) bkl, tokia ir viso kno sveikata. Ramiai cirkuliuojantys skysiai nulemia ger mogaus sveikat. Norint ivengti lig, reikia isiaikinti: ar maistas su teikia daugiau jg, negu j reikia mogaus dirbamam fi ziniam darbui atlikti, ar darbas reikalauja j daugiau, ne gu teikia maistas, ar tarp j normali pusiausvyra? Vienos
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
kurios nors puss persvara lemia ligas. Pusiausvyra - tai sveikata! Maistas, kurio g a m t a nesugeba veikti, nea lig. Natrizmo principas: veikdamas skysius, tiekdamas jiems mediag audiniams atstatyti, igrynindamas juos gy dytojas padeda ivalyti vidaus organus ir atsikratyti lig. Pagrindinis natrizmo tikslas - sauls energijos cirku liavimas organizme. Taisyklinga mityba kuria mog, sako P. Kartonas. G a m t a gydo visk, jos gydomj gali viskam pakan ka, teigia Hipokratas. Mus eimininkms
U t a r i a n t a t s t u m t u o s i u s ir n e v e r t i n t u o s i u s Dabar noriau pasikalbti su ms eimininkmis, pa pasakoti joms apie tuos maisto produktus, kurie mityboje galt ir t u r t bti svarbiausi, taiau eimininks kakodl prie juos iauiasi, nors jie yra btini, kad ms maistas pasidaryt normalus ir sveikas, kad monija apsisaugot nuo lig ir - isigimimo. K gi, eimininks teisingai tvirtina, kad virtas dar oves ir vaisius skrandis virkina lengviau. Bet jos baisiai klysta manydamos, kad tai viskas, k joms reikia inoti apie darovi virkinim. Dl to kalt, inoma, tenka gydytojams, kurie pirmiau sia pasitiki vaistins piliulmis, o gydomj mitybos savy bi neimano, tad kema monms ms ir riebalus - dl stiprumo, taiau pasekms bna visikai prieingos. Pasi klausiusios j eimininks apsistoja ties teisingu faktu, bet tik vienu i daugelio, - kad virtas daroves ir vaisius skran dis virkina lengviau negu alias, t a d jos ir stengiasi kuo daugiau virti, kepti ir trokinti. Tuo tarpu ms organiz mas negauna to, ko j a m btinai reikia, kad bt sveikas, ali vaisi ir darovi. Btent ali! Miltins mediagos - krakmolai - storosiose arnose maitina rgtines bacilas, kurios nirtingai kariauja su pu vimo bacilomis, sukelianiomis vairias viso virkinamojo t r a k t o ligas. Skrandyje rgties perteklius yra kenksmin-
gas, tuo tarpu arnyne - naudingas. Puvimo bacilos nei laiko n 0,5% rgtingumo ir sta, tuo tarpu rgtins bacilos puikiai jauiasi ir esant 5% rgtingumui. Taiau jas maitina tik alias krakmolas, o virtas krakmolas todl ir greiiau virkinamas, kad visas siurbiamas jau pirmoje arnyno dalyje - plonosiose arnose, ir storsias nepaten ka. Tuo tarpu msos syvai, kuriais m i n t a puvimo bacilos, dideliais kiekiais patenka storsias arnas. Tad po eilini piet, kuriuos mums paruoia rpestingos motinos ir mo nos ir kuriuos sudaro msa ir virtos darovs, storsias arnas patenka tik msos syvai, maistas puvimo baciloms, ir jokio maisto rgtinms baciloms. Pasekm - puvimo ba cilos skmingai dauginasi, o rgtingumo bacilos vos laiko si, retsykiais tegaudamos salotos lapel, citrinos riekel ar pus agurko. Tad nra ko stebtis, kad mog upuola vir kinamojo t r a k t o ligos! Kitas, ko gero, dar svarbesnis, virt vaisi ir darovi trkumas - verdamos darovs pasidaro saldesns, taiau p r a r a n d a savo atr kvap, kuris paprastai suadina arny no peristaltik. Virtos darovs patenka arnyn, bet ne j u d a jame, o tai sukelia viduri ukietjim, ir kuo daugiau virt darovi valgo mogus, t u o labiau viduriai kietja. Taigi mes btinai turime kasdien valgyti ali daro vi, virtos j atstoti niekaip negali. Tik bulves, pupeles ir pinatus privalome virti, ab jie maistui netinka. Svarbiausias dalykas, kodl eimininks nesiryta vir t darovi pakeisti aliomis, - naujas patiekal skonis. Kaip idrsti produktais, kurie iandien mums t r a prie skonis ir priedas, pakeisti sobdius msikus gardumynus, tokius prastus ir pamgtus? Be abejo, menkas malonumas grauti ali mork, taiau tegu eiminink nepagaib 10 minui laiko tokiam patiekalui paruoti: sutarkuoti ma daug 150 g mork vidutinio s t a m b u m o trintuv, tiek pat smulkiai supjaustyti ali salot, stambia trintuv sutar kuoti sald obuol, paskui stiklin pilti 3-4 valgomuosius auktus balto vyno, itirpinti jame kaupin arbatin auk tel medaus, ispausti pus citrinos, pripilti pieno tiek, kad pasidaryt pus stiklins padao, ir upilti ant salot. tai tuomet suprasite, kokia skani gab bti morka! Esu tikras, kad jums patiks, ios salotos labai sultingos, gaivios ir so ios, jei valgysite su duona, be to, lengvai virkinamos, kad
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
ir kiek j suvalgytumt. Taigi prie augalinio maisto jums reikia tik grti, tas kelias visikai ne naujas. Mes mitome augalais gerokai prie imokdami kepti ms,. Augalinis maistas iaugino, ipuoseljo monij, ir vl gr prie jo suvokiame, kad is bekraujis gaivus maistas yra tinkamiau sias mogui! Ma maiausiai ms eimininkms dera pamirti pro t kepti ir trokinti su taukais ar sviestu, jos turi tai daryti su augaliniu aliejum. Kotletus ir nicelius, ikeptus su alie j u m , galima upilti padau, kur dta sviesto, - jeigu jums taip skaniau. Duodu od, niekas nepastebs, kad kot letas ikeptas su aliejum. 0 js laimsite tai k: sviestas kepant labai kaista ir virsta stearinu, itin kenksmingu m s skrandiui; ruoiant pada su sviestu, jis taip nekaista, o augalinis aliejus apskritai nevirsta stearinu, kad ir kiek j kaitintum. J u o d a d u o n a . Juoda j vadinu ne pagal spalv (ru gin duona), o todl, kad kalbu apie duon, ikept i nesijot milt, i milt su slenom. Maistui tinka tik to kia duona. Balta, nors ir labai masina, gali sukelti arnyno anemij, viduri ukietjim, neurastenij ir daugyb kit bd. Paios vertingiausios maistins mediagos yra gr do luobelje - fosforas, geleis, kalcis ir gausyb vitamin, o kaip tik luobel yra nusijojama, ruoiant baltus miltus. Luobel nulupama ir gaminant kruopas, tad kruopoje, tie s sakant, lieka vien tik negyvas krakmolas. Man kruopos, paios smulkiausios, yra visikai negyvos, o kaip tik man koe ms mamos stiprina" savo vaikus manydamos, kad jeigu sotu, maistinga. Anaiptol! Man ko pasotina, teisy b, bet maistingj mediag joje nra. I vis jav mai tingiausios yra soros (nuostabus patiekalas - sor kruop ko su keptu moligu). Apskritai grdins kultros turi maai kalcio, utai daug geleies. Pakanka suvalgyti 1,25 svaro juodos duonos, kad bt patenkintas visos dienos geleies poreikis, taiau reikia net 5 svar duonos, kad b t patenkintas kalcio poreikis. Slenose, kurios sudaro 1/5 grdo dal, yra 3/4 vis mediag - fosforo, kalio, kalcio. Kad bt patenkintas mi neralini drusk poreikis, mogui utenka 15 g slen per dien. Jos perrenkamos, ivalomos nuo iukli, iverdamos ir naudojamos po 2 auktus 2-3 kartus per dien valgant.
' B u l v s . Bulvs yra diskredituotos, ir pirmiausia to dl, kad dl pigumo j daug valgo neturtingi mons, o t moni, inia, maistas labai prastas, ir patys mons at rodo prastai. Taiau isek jie ne nuo bulvi, o todl, kad, be bulvi, beveik nieko daugiau nevalgo, kas jiems galt duoti jg. Bulvi geleis ir baltymai - puikios kokybs, j pakankamai daug. Bulvse nra vitamino A, bet daug vitamino B ir pakankamai vitamino C. Jose maai kalcio, kur reikia kompensuoti alumynais ir pienu. Bulvs neut ralizuoja skrandio rgt, todl miestieiui kaip mitybos pagrindas tinka labiau u duon. Jei pridtum riebal, tai bulvs duoda visa kita. Remiantis dr. Leitnerio bandymais (1910 m.) galima tvirtinti, kad bulvi dieta labai padeda gydant vanden ir apskritai tinka esant pabrinkimams. Laikantis ios dietos, geriausia apsieiti be druskos; leidiama vartoti jos truput, bet prieskoni joki; beje, prie kuo vairiausiai paruot bulvi galima patiekti pinat, rgtyni, alumyn, buro kli ir ridik. Dar leistina valgyti melion, agurk, salot lap, salier ir pomidor. Nuo ios dietos lapimo rgtis t a m p a tirpesn ir ieina kartu su lapimu, kartu su ja i eina ir vanduo, kur toji rgtis organizme sulaiko. Bulvi dieta i inkst ivaro sml, ypa jei dar igersite per dien 3-4 litrus vandens. Maiausiai savo verting savybi bulvs p r a r a n d a kepant, bet vis dlto geriausia jas, kaip ir kitas daroves, virti garuose. Obuoliai. ali obuoliai yra laikomi tik skanstu, ant ms stalo jie pasirodo tik kepti ar virti - kompotuose. Tuo t a r p u jie nepaprastai maistingi ir skans, turintys ver ting natrio ir kalio drusk, kuri trkumas atveria var tus tuberkuliozei. inoma, tiek vaikai, tiek suaug nemoka obuolio valgyti. Jie kanda dideliais ksniais ir blogai suk r a m t nuryja. O juk taip p a p r a s t a ir greita paruoti tok patiekal: obuolius nuplauti, sutarkuoti kartu su ievele ir sklinmis, upilti pienu, o jeigu norime pasilepinti - grieti nle, ir patiekti stal. Skanus, sveikas ir valgant su duona sotus patiekalas, o paruoti j utenka 5 minui. Tarkuoti obuolius reikia stambiausia trintuve, nes tar kuojant smulkia dingsta j aromatas ir skonis. Malonus obuoli rgtumas ir aromatas paskatina skirtis skrandio sultis, todl suvalgyti po soi piet 1-2 tarkuotus obuo-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
lius ypa sveika tiems, kurie turi blog prot valgyti beveik nekramtydami, vadinasi, maistas j skrand patenka blo gai suvilgytas seilmis, todl nesukelia reikiamo skrandio suli isiskyrimo. Taiau net tarkuotus obuolius valgant reikia gerai kramtyti, kad obuoliai patekt skrand gerai suvilgyti ptialinu. Augaliniam maistui rpestingas kramty mas yra nepakeiiamas dalykas. Obuoli proteinas yra auktesns kokybs negu m sos, o pastaroji yra vertinama kaip tik dl savo protein. Gydomoji obuoli vert vairiopa. Dr.Henteris nurodo, kad obuoliai dideliais kiekiais yra geriausias vaistas nuo po dagros. Obuoli nuovir mons plaiai vartoja kaip inkst valymo priemon, esant akmenims. Nuovirui 2-3 smulkiai supjaustyti obuoliai verdami vandenyje 15 minui. Tok pat poveik turi diovinta ir sutrinta obuob ievel: 1 val gomj aukt toki milteli uplikyti puodeliu vandens. Normandijoje, kur liaudis geria daug obuob sidro, sergan i inkst ar kepen akmenlige pasitaiko labai retai. Obuoliai nepaprastai reikalingi vaikams, nes jie teikia nervins energijos, kuri yra btina auganiam organizmui, o obuoli aromatins mediagos puikiai veikia virkinam j trakt. Be to, jie, kaip ir bulvs, duona, morkos, turi ret savyb - nenusibosta net valgant kasdien. Tarkuot saldi - btinai! - obuoli ko, pridjus tarkuot mork, upilta pienu su aukteliu medaus ir gausiai pabarstyta maltais daigintais kvieiais, t u r t pakeisti beskon ir ne gyv man ko, kuria mamos maitina savo vaikus, jei tik jos, inoma, nori, kad vaikai uaugt stiprs, vals ir energingi. V y n i o s . Tai saldiausias ms vaisius - jose yra per 10% cukraus. ios uogos pas mus vartojamos kaip skans tas, kartais dedamos padaus, i j verdama uogien. Tuo tarpu Pranczijoje diovint vyni sriuba su duona - nuo latinis medkiri ir angbakasi valgis iem. Geleies vy nios turi daugiau nei obuoliai ir kriaus, madaug tiek, kiek pomidorai. Dr. Kutanas pasakojo apie mog, kanki nam sunkios sklerozs ir dusulio, kurio skrandis jau nega ljo atlaikyti grynai pienikos dietos, ir ta*s mogus isigyd valgydamas po 3 svarus vyni ir 1,5 litro pieno kasdien itis mnes. Per t mnes jis neteko 16 kg svorio. Vyni koteli nuoviras puikiai praplauna inkstus, paskatindamas
lapim isiskirti. Nuovir ruoti taip: 30 g, ger sauj, vy ni koteli virti 10 min., kartu nuoviru upilti 0,5 svaro vyni - viei ar diovint - ir po 20 min. nusunkti, ispaudiant ir uogas. is grimas labai skanus, jis naudingas tiek ligoniams, tiek sveikiems. Apelsinai. Apelsinai - viena graiausi gamtos do van mogui. Jo sultis bebeka tik sisavinti, n virkinti nereikia. Maistingumu didelis apelsinas prilygsta duonos riekei, tik toks skirtumas, kad apelsinas jg ir energijos suteikia mogui ikart, jo nereikia kelet valand vir kinti skrandyje kaip duonos. Kuo apelsinas saldesnis, tuo maitingesnis. Stiklin apelsin suli tokia pat maistin ga, kaip ir 3/4 stiklins pieno, tik turi ymiai daugiau vitamin ir kalcio, kuris dezinfekuoja skrand ir stipri na raumenis, su rgi perteklium iplaudamas i j ir nuovarg. Daugelis moni isigydyt sunk viduri ukie tjim, prast virkinim ir galvos skausmus, jei ryt ir vakar suvalgyt po 1-2 apelsinus su duona, o po piet be jos. Du litrai apelsin suli su aviini kruop arba susmulkint kviei koe - idealus maistas sveikstantiems bgoniams. Ninona de Lanklo, garsioji XVII a. kurtizan, tvirtino, kad u skaisi savo veido spalv ir iki gilios se natvs nenuvytus gro ji turi bti dkinga apelsinams j suvalgydavo po 12 per dien. Citrinos ms virtuvje j a u tvirtai sikr. Jos gydo nuo r e u m a t o : gerkite citrin sultis, pradj nuo 2 citrin per dien, vis priddami po 2, kol prieisite iki 30 citri n per dien, t a d a vl po 2 mainkite. Gydymas trunka mnes, suvartojama 150 citrin, o to gydymo pasekms puikios. Veiksmingi laisvinamieji vaistai i citrin paruo iami taip: citrinos sultis reikia supilti butebuk, berti iupsn druskos ir plakti, kol skystis pabals; gerti maais gurknebais. R i e u t a i . Rieutai yra ne tik skanstas ar prieskonis, bet ir natralus mogaus maistas, tik, inoma, nereikia jais piktnaudiauti. Be to, negalima j valgyti, kaip kad valgoma dabar, itaip i tikro gabma uterti skrand. mo gui pritrksta kantrybs sukramtyti rieutus taip smulkiai, kaip pridera, t a d veriau juos sumalti, bet ir t a d a dar bti na kramtyti - geriausiai su kieta duona, kuri gaus rieut t o r t o skon. tai greitai paruoiamas patiekalas: diovintos
6.
:688
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
slyvos, juoda duona ir malti rieutai - sotus ir lengvas maistas! Palyginimui pateiksiu kaloringumo lentel: 1 svaras rieut - 3231 kalorija, 1 svaras juodos duonos - 1654 kalorijos, 1 svaras msos - 810 kalorij, 1 svaras darovi - 300 kalorij, 1 svaras vaisi - 270 kalorij. Vadinasi, rieutai dvigubai maistingesni u duon, ke turis kartus u ms, eis.kartus u daroves ir vaisius. Be to, neturi msos trkum: 1. Juose nra toki kenksming mogaus organizmui me diag, kaip lapimo rgtis ir kt., kuri daug turi msa. 2. Juose visikai nra puvimo bacil. 3. Juose nra trichineli, kirmin ir kit msos parazit. Rieut trkumas yra tas, kad juos btina itin r pestingai sukramtyti, be to, j iurkti odel. Kad rieutai bt gerai virkinami, jie kramtomi turi pavirsti skyst tyr. Trupinli sulig skliuke skrandis jau nestengia su virkinti, jie nuslenka arnyn, o i ten paalinami, todl rieutus geriausia bt sumalti, kiek tik manoma paali nant odel. Puikus dalykas yra migdol pienas, jis net gali pakeisti karvs pien maitinant kdikius. Praskiestas van deniu (1 dalis migdol pieno, 5 dalys vandens), geleies jis turi pustreio karto daugiau u karvs pien, o kalcio tik truput maiau, bet kalcio trkum galima kompensuoti l i sriuba arba pinat koele. Tasai pienas ruoiamas taip: 150 g migdol branduoli nuplikome, kad lengvai nusilupt odel, t a d a padioviname, sumalame ir sugrdame su 150 g cukraus ir trupuiu vandens. Paskui pripilame vandens, kad skysio bt 1 litras, ir nukoiame. P o m i d o r a i . Neimanliai tvirtina, kad jie gali sukel ti reumat, skleroz ir padidinti skrandio rgtingum. Visa tai gryniausia nesmon. Lygiai taip pat neseniai bu vo kaltinamos bulvs, - neva jos galinios sukelti raupus. Skrandiui pomidoras, kaip ir apelsinas - geriausias drau gas, nors, be abejo, gali pasitaikyti toki nualint skran di, kuriems kenkia net geriausias draugas ir kuriems rei kia tenkintis ryi, avi nuoviro ir man kos draugija. Taiau ir jie galt pareikalauti sau ko poros aukt pomidor tyrs. Tie vargai negali valgyti pomidor ne to dl, kad ios darovs atrios, o todl, kad j skrandiai
baisiai nuterioti. Uuot atsisak ne tik niekuo nekalto, bet ir ypa naudingo pomidoro, veriau tegu pasistengia pa mau pratinti prie jo skrand - nuo to skrandiui bus tik geriau. B ir C vitamin gausa is vaisius tvirtai pirmau ja t a r p vis kit, be to, juos kuo puikiausiai isaugo tiek verdamas ar kepamas, tiek diovinamas ar malamas. M o r k o s . Morka - liaudika krauj valanti priemon, kaime vartojama nuo kepen, arnyno ir odos lig ir ypa nuo skrofuliozs. Morkose yra daug vitamino A, kuris ska t i n a augim; beje, dar gerokai prie a t r a n d a n t vitaminus veisliniai kumeliukai buvo eriami paarinmis morkomis kad greiiau ir geriau augt. Pastu vien sunkiu kolitu (storj arn udegimu) sirgus mog, kuris per 4 die nas pasveiko tris kartus per dien gerdamas po pus stikli ns mork suli. Tai puiki dezinfekuojanti priemon. Vii restoranuose prie kiekvieno patiekalo vairiopai patiekiama mork, nes j a u seniai pastebta, kad jos ivalo arnyn, kad maistas j a m e nept. Morka - nepakeiiama sudtin bet koki miraini dalis. I mork, kaip ir i msos, vege tarai gali pasigaminti daugyb vairiausi patiekal, ir visi jie bus skans. Vaikams pien reikt pilti mork suli, tuomet jie augs sveiki ir bus atspars ligoms. esnakai ir svognai. Galima kalbti isyk apie juos abu, nes skirtumas t a r p j tik toks, kad esnakas ypa ge rai veikia pirmiausia plauius, o paskui virkinamj trakt, 0 svognas - pirmiausia virkinamj trakt, o paskui plau ius. J poveikis inkstams ir nervams yra vienodai veiks mingas. Bet dl itin atraus kvapo ir skonio i darovi, ypa esnak, miestieiai vartoja maiau nei dert. Tuo tarpu pienas visikai panaikina j kvap. Svognai yra puiki lapim varanti priemon, jis gydo pabrinkimus, patinimus. inoma, veiksmingiausias jis a lias, todl kepti ar virti j reikt tik tiek, kiek btina, kad tas ar kitas mogus galt j valgyti. Su salotomis, udarytomis rgpieniu, mogus lengvai gali suvalgyti 3-4 svognus per dien n netardamas, kad jis dar ir gydosi! Tiems, kurie negali paksti alio svogno kvapo ir skonio, galiu pasilyti tok miin: 3 dalys sunokusio alio svogno, 1 dalis balto medaus, 6 dalys balto vyno. Svogn sutar kuoti smulkia trintuve, kad sumaiius su medum ir vynu gautsi vientisa tyr, prie vartojant suplakti. prastin do-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suv o r i n a s SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
z - 2-4 valgomieji auktai per dien, t. y. 30-60 g, ku riuose svogno yra 10-20 g. Dar galima vartoti ir spiritin svogno itrauk: upilti svogn spiritu (spirito tiek, kiek sveria svognas) ir palaikyti 10 dien, dienos doz - 24 arbatiniai aukteliai. Yra dar vienas, visikai paprastas bdas panaikinti svogno kvap: vidutin svogno galvut (25-30 g) sutarkuoti smulkia trintuv ir sumaiyti su 0,5 btro karto pieno, bet nevirti! Svogno kvapas visikai pra nyksta, o pienas ilaiko savo kvap ir skon, gal tik gauna truput kartumo. Viena stikbn tokio pieno keniantiems nuo nervini skrandio skausm padeda staiai stebukbngai - t a r y t u m opiumas. O sergantiems gripu patariu igerti nakiai 1/4-1/2 btro karto pieno, sumaiytu su t a r k u o t a svogno galvele arba puse galvels esnako; norintys gali sidti cukraus ar medaus. esnak liaudis j a u seniai vertina, bet dl atraus kva po pasiturintys j niekindavo; Graikijoje esnakas buvo va dinamas negardiai kvepiania roe", jo uvalgiusiems b davo draudiama eiti ventykl, bet susirgus gydytis juo niekas neatsisakydavo. Dr. Leklerkas tai k sako apie es nak: U savo antiseptines savybes esnakas turi bti d kingas sierai, esaniai jo sudtyje. Jis buvo vartojamas no rint apsisaugoti nuo toki ukreiam lig kaip cholera, iltin, iltins kartlig, difterija, gripas". esnakas maina kraujo spaudim. Geriausiai gydo tai toks sirupas: paimti 1 dal esnako, 2 dalis vandens ir 2 dalis cukraus, visk pavirinti, gerti po 2-3 valgomuosius auktus per dien. Tik nuolat esnakas nevartotinas, nes p r a r a n d a savo gydo mj poveik t a m mogui. Visi ino, kad esnakas ivaro i arnyno kirminus. O nuo soliterio reikia gintis itaip: suval gius 70-80 g valyt molig skl, po valandos igerti 1 stiklin pieno, kuriame vir sutrinta galvel esnako, o po pusvalandio igerti stipri laisvinamj, prajus 1,5-2 va landoms p a d a r o m a kbzma (1,5 litro ilto vandens, kuriame vir 2 galvuts esnako). V y n a s . Arabai turi toki legend: kai Nojus pasodino pirm vynuogs akel, atjo velnias ir virkt t a kel povo kraujo; kai akel ileido naujus glius, velnias virkt bedions kraujo; kai pasirod pirmosios keks, velnias virkt jas lito kraujo; ir galop kai vynuogs m sirpti, velnias virkt uogas kiauls kraujo. Persi-
sunkusios i gyvn kraujo, vynuogs gavo ir j savybes. ia legenda yra pasakyta viskas, k gabma bt pasa kyti prie vyn. Taiau juk neudrausime naudotis degtu kais vien todl, kad kakoks ioplys per neatsargum sude gino vis nam! Jeigu vyn ne gertume, o valgytume, kaip kad silau a, - su duona, rpestingai kramtydami, tai jis visiems gali bti kasdieniniu valgiu, ypa monms su silpnu skrandiu. Luji K o m a r o , prasirgs pirmj savo gyvenimo pus, isi gyd atrads savo diet - 350 g kieto maisto ir 400 g vyno per dien. Vynas nesutrukd j a m t a p t i ilgaamiu! Razin grimas sergantiems inkst ligomis. Tredal sva ro razin sumalti, 20 min. virti upylus puse litro vandens, vanden nupilti ir vl pripilti iki puss litro. Puslitris io grimo turi 200 kalorij cukraus, kur organizmas gali si savinti be jokio virkinimo. Mlyni vynas. Raudon vyn puikiausiai gali pakeis ti mlyni vynas, kur ruoti reikia itaip: uogas sumalti, sumaiyti su cukrum (1 kg uog - 2-4 kg cukraus arba me daus) ir 14 dien palikti saulkaitoje neudengtame inde. Tada perkoti ir vl pastatyti saulkaitoje neudengtame inde; laikyti tol, kol nustos kilti burbuliukai. Tuomet vyn ipilstyti butebus ir ukimti. I 10 kg uog ieina 6,5 1 vyno, tikro koncentrato, kur reikia gerti taurelmis. Po 6 mn. nusistovjus vyn nupilti nuo nuosd ir supilstyti kitus butelius. vyn galima gaminti ir taip: 2 kg uog ir 1 kg cuk raus suberti ind sluoksniais ir pabkti mnesiui. Paskui pripilti 0,5 litro raudono vyno ir ipilstyti butelius. Praktiki patarimai Salotas ir alumynus, ant kuri gab bti kirmin kiauinb, valand palaikykime labai sriam vandeny, pas kui gerai nuplaukime tekaniu vandeniu. Sriame vandeny je kirmin kiauinliai sta. Obuoli paalinkime tik tamsias dmes, kotel ir se lius, paskui perpjaukime per pus, kad sitikintume, jog nra kirmin. akniavaisius - morkas, ridiklius, ridikus, salierus pirmiausia gerai nuplaukime, paskui nulupkime ir nupjaus-
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
tykime sumedjusias vietas. Kad perpjautas salieras oro veikiamas nepatamst, nedelsiant pamerkime j citrina pargtint vanden. Dl tos paios prieasties obuolius tar kuokime tiesiai pien. Diovintus vaisius - obuolius, kriaues, vynias - pir miausia nuplaukime kartu vandeniu, paskui par mirkyki me altame. Sviestas, pakaitintas daugiau nei 65 laipsnius, genda virsta stearinu. mogaus virkinamasis traktas B u r n a - tai malnas, kuris turi susmulkinti maist. Kai maistas jau pakankamai sukramtytas, lieuvis prispau dia ksn prie minktojo gomurio, ir jei maisto trupin liai per dideli (didesni nei 2,5 m m ) , lieuvis automatikai grina maist burn toliau kramtyti. Burnoje augalinis maistas suvilgomas ptialinu, jo krakmolai virsta cukrumi, ir vegetarui virkinimas burnoje" yra netgi svarbesnis, ne gu skrandyje, nes kaip tik burnoje maistas susimaio su ptialinu, be kurio jis negalt bti sisavinamas. Vadinasi, kad augalinis maistas b t gerai sisavintas, j reikia labai gerai sukramtyti. Skrandis. Kai tik andikauliai pradeda kramtyti, ner vais skrand tutuojau nuskrenda telegrama" - koks maistas, kiek jo ir kokio skanumo pateko burn, ir skran dio liaukos ima gaminti reikiamas sultis, o per arnyn persirita peristaltikos banga, ir maisto likuiai jame ima judti 4 kartus greiiau nei iki tol. Svarbiausia skrandio suli dalis - druskos rgtis, ji dezinfekuoja skrand, apskritai suadina vis jo veikl. Pepsinas virkina baltymus. Riebalai skrandyje n kiek ne pakinta. Prajus valandai po valgio, kai maistas prisigeria skrandio suli, skrandis, darydamas iilginius judesius, ima trinti maisto mas. Visos stambesns dalels atrgomis grinamos burn sukramtyti. Msikas valgis pasisavina mas i skrandio nedelsiant, o augalinis guli skrandyje apie valand, tik prisigeria skrandio suli, paskui keliauja plonsias arnas ir tik ten pradedamas siurbti. a r n y n a s . arnyn sudaro dviej ri arnos - plo nosios ir storosios.
Maisto virkinimui plonosios arnos - svarbiausias or ganas: jose sisavinama didioji dalis maistingj syv,, sto rosioms arnoms palieka tik 20% viso maisto. Vidin arn pus padengta gausybe plaueli - vidutinikai mogus j turi 5 000 000. ie plaueliai isiurbia maistingsias media gas i slenkanio arnynu maisto ir perduoda jas krauj. Plaueli darbas toks subtilus, kad per 8 nuolatinio darbo savaites kiekvienas j isiurbia tik po la syv. arnynu maistas padaro nema keli: plonj arn ilgis - 22 pdos, storj - 5 pdos (pda - 30,5 cm). J stumia banguotos arnyno sieneli spazmos, kurios vadi namos peristaltika. Maistas nueina vis t keli per 11-12 valand, ir jo atliekos paalinamos i organizmo per tiek kart, kiek kart per dien valgoma, t. y. paprastai per tris kartus, bet labai danai tai, kas suvalgyta, ustrin ga ilgesniam laikui - pasak amerikiei mokslinink, net iki 51 valandos! Visas laikas, virijantis 12 vai., yra maisto puvimo arnyne laikas, tas puvimas labai kenksmingas or ganizmui, ypa t u o m e t , jei pva suvalgyto, msa. Mutinis, kur mes taip skaniai suvalgme per pusryius, tra lapimo rgties, kreatino ir kit nuoding mediag miinys. Bet ie nuodai palyginus yra kur kas maiau kenksmingi nei dujos, susidaranios arnyne pnant msai. Dr. Delas ro d, kad arnyne pnanti msa padidina kraujo spaudim nuo 110 iki 260! Tada organizmas jau nestengia kovoti nei su udegimais, nei su bakterijomis, kuri auka netrukus ir t a m p a . Nuo riebaus maisto, ypa sviesto ir grietinls, plo nosiose arnose susidaro kamiai, kuriuos ivalyti galima nebent geleine bado luota. Paskutinioji arnyno dalis tiesioji arna, joje maisto atliekos susikaupia ir ustringa ilgiausiai, todl puvimo procesai ten rykiausiai pasireikia. K e p e n y s . Visas ilgas virkinimo procesas baigiasi ke penyse. is organas atlieka ypa svarb visam organizmui darb. Kepenis sudaro daugiau kaip 20 000 000 lsteli, ku rios kas dien pagamina 1,25 svaro tulies, btinos vir kinimui. Kepenys priima ir ivalo maistinius syvus, ku rie su krauju patenka jas i arnyno. Jos surenka vi taminus, nukenksmina patekusius krauj nuodus, ivalo krauj, todl joms atitenka ir visos pasekms dl iuo laikinio mogaus savanoriko nuodijimosi" vynu, atriais prieskoniais, tabaku, cukrumi ir t. t.
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
K a i p m a i s t u g y d y t i v i r k i n i m o ligas? Geriausiai, be to, ir greiiausiai pakeisti arnyno bak terin flor galima badavimu ir arnyno plovimu. Prajus kelioms valandoms po gimimo, kdikio ar nyne atsiranda bakterij, - vienos j naudingos mogaus organizmui - rgtins, t. y. gaminanios rgt, kitos - la bai alingos - puvimo bakterijos, mintanios msos syvais. Tarp pastarj yra kolito bacila, kuri gali misti ir augali nio maisto syvais, - tuomet ji gamina arnyne angliargt, bet ypa greitai dauginasi msiko maisto syvuose, - tuo met sukelia sunkius udegimus, i kuri daniausiai pasitai kantis yra kolitas - storj arn udegimas. Taiau kolito bacila paeidiama - ji bijo rgties, o naudingosios arny no bakterijos rgties gali pagaminti pakankamai, reikia tik joms padti, duoti alio augalinio maisto. Tuo tarpu ms moterys, inodamos, kad virtas daroves virkinti lengviau, ali beveik nepatiekia - nebent kelis lapelius salot per pietus. O virtos darovs nepasiekia storj arn, jos yra sisavinamos pakeliui.,. Amerikieiai kolit igydo per 5 dienas. J metodas la bai paprastas: jei rgtins bakterijos negauna maisto i viraus, i skrandio, tai reikia pamaitinti jas i apaios, klizma. 0 kad nepraaut pro al, jie daro tai tiek i vir aus, tiek i apaios. Gydymas atliekamas trejopai, ir kiekvienas bdas, jei tvirtai jo laikysies, atne skm, o visi trys kartu jie igydo garantuotai ir greitai: 1. Pirmiausiai reikia laikytis grietos vegetarikos die tos, ir drauge gerti laisvinamuosius (r. toliau), tuo bdu arnynas yra ivalomas tris kartus per dien ir gal ga le dezinfekuojamas. Kiekvienas msos gaballis, kiekvienas sultinio auktas gydymosi metu - tai pagalba prieui kolito baciloms. 2. Kas vakar prie mieg reikia statyti dvigub kliz m: ivalanija - 1-1,5 litro kno temperatros vandens, ir ikart po jos antr, gydomj - 1-2 stiklins skysto ryi nuoviro su 30 g laktozs. Antroji turi ibti arnyne iki ryto. 3. Kasdien reikia igerti 60-90 g laktozs - dti jos koes, kompot ir tyreles, kuriose laktoz imaioma kaip
cukrus, o gerti j reikia taip: pus stiklins karto van dens suberti 3 desertinius kaupinus auktus laktozs, ge rai imaiyti ir upilti verdaniu vandeniu, kad bt pilna stiklin. Gerti valand prie valg arba 3 valandas po jo. I pradi nuo laktozs gerokai padidja duj, bet ne kreipkite tai dmesio - vadinasi, vaistai veikia, ir tiek. Po koki 2 dien tai praeis, o po 5-7 dien pranyks visi kolito poymiai. Dabar beliks tik palaikyti t sveik bkl. Reikia inoti, kad kobto bacilos gyvena ne tik arnyno viduje, bet ir jo sienelse. Todl ivabus arnyn nuo duj ir gleivi, reikia dar 3-5 dienas statyti laktozs kbzmas ir gerti jos kasdien tris kartus po 60 g, vliau klizm jau nebereikia, tik dar dukart per dien igerti po 30 g laktozs. Paskui ir to nebereikia, tik kas 2-3 mnesius tris dienas paeibui statyti dvigubas klizmas su 30 g laktozs. Bet net ir be i procedr gabma apsieiti, jei pakankamai rimtai laikysi ts vegetarikos dietos, - nevalgysite msos ir kiauini, o pieno produktus galite valgyti, iskyrus atrius srius. Rei kia inoti, kad kas septintas kiauinis turi bakterij, kurios draugje su msos baltymais sukelia puvim ir dujas. Ypa kenksmingi msos sultiniai ir sriubos - juk laboratorijose bandymams btent sultinyje yra auginamos bakterijos! Bendra taisykl tokia: kai reikia, nedelsdami statykite kbzm, kad arnynas kuo greiiau isivalyt. arnynui ivalyti naudokite iuos bdus: 1. Parafino aliejus. Tai skaidrus skystis, beskonis ir be kvapis. Organizmas jo visikai nesisavina, jis nedirgina ar nyno. Parafino paskirtis - suteikti slidumo maisto masei, o ne arnynui, todl j reikia gerti auktais ar per iau del valgio metu; gabma parafino pilti kompot, pien ir suplakti, kad jis susimaiyt su maistu. Parafino dienos n o r m a - 2-3 kartus per dien po 1 valgomj aukt. 2. Slenos. Jose gausu minerabni mediag ir vitami n, be to, jos mechanikai suadina arnyn. J galima nusipirkti krautuvje, bet gabma ir pasiruoti patiems. Per rinkite kelet aukt slen, suberkite vandens puodel, gerai imaiykite ir, leid valandl nusistoti, nupilkite pl duriuojanias iukleles. itaip plaukite slenas 5-6 kartus, paskui nupilkite vis vanden, dar kart perplaukite vieiu vandeniu ir galite jas vartoti. Kas kart valgant (2-3 kartus per dien) maist reikia dti 1-2 valgomuosius auktus
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
TREIA Gydymas
DALIS maistu
slen, vartokite jas tol, kol sulauksite norimo rezultato. Galite virti i j ko - su aviinmis kruopomis ir pomi dor sultimis. 3. Agavas. Tai diovinti jr dumbliai, kurie kartame vandenyje ar sriuboje itirpsta, t a m p a skaidriais beskoniais drebuiais. ie drebuiai - augalinis elatinas be jokio ne gatyvaus poveikio, gryna celiulioz, kuri padidina maisto kiek, bet neapsunkina skrandio. Jei norite numalinti alk neduodami darbo skrandiui, pavyzdiui, vl vakar, i gerkite vaisi suli su itirpintu agaru. Dienos doz suau gusiems - ne daugiau 30 g, vaikams - 15 g. Agar tereikia itirpinti skystyje, ir jis jau tinkamas vartoti. 4. Becukrs diovintos aitriosios slyvos. J a u esu pasa kojs, kaip reikia nucukrinti diovintas slyvas. Tai puiki priemon ivalyti arnyn. V a i s i - d a r o v i ir p i e n o d i e t a Kad susirg kolitu lengviau pereitumte prie vegeta riko maisto ir kuo greiiau a t g a u t u m t e jgas, geriausia pradti nuo t r u m p o 3-4 dien badavimo, tuomet atgausite apetit, paskui 7 dienas laikykits vaisi-darovi dietos su laktoze (grimas ir klizmos), o toliau - darovi-pieno dietos tol, kol reiks, ir galop pereisite prie apskritai vegetariko maisto. Vaisi-darovi dieta. 2 kartus per dien daigint ir smulkint kviei ko (kuo silpnesnis skrandis, tuo labiau smulkint), virtos, o dar geriau - keptos bulvs ir 4 kar tus per dien mork arba vynuogi sultys, pradedant nuo tredalio stiklins ir didinant kiek iki 1 stiklins; igerti i karto. Gerti maais gurkneliais, drauge gerai sukramtant divs. Jei arnyne ims kauptis dujos, vadinasi, per ma ai k r a m t t e . Sultis galima skiesti pienu, pridti laktozs (100 g per dien) ir truput vyno. Sultis gerti 2-3 valandas prie valg arba po jo. Kiekvien kart, atsisdus prie stalo, suvalgyti 15-20 nucukrint slyv arba maiyti maist po 2 valgomuosius auktus slen. P i e n o - d a r o v i d i e t a . Jos taisykls: 1. Pien atskiesti 1/3 mork arba pomidor suli, kar tais pakeisti jas vynuogi, apelsin, ridik sultimis ir pri dti trinto svogno arba esnako.
2. Tokio pieno gerti kuo daugiau, kad jis galop pri pildyt vis virkinamj trakt, sukeldamas naudingj rgtini bakterij dauginimsi. 3. Tam reikia igerti 5-6 litrus pieno, kas pusvaland po 1 stiklin, retkariais pakeiiant j pasukomis, bet prie tokio kiekio reikia pratintis pamau. 4. Kadangi pienas skatina viduri ukietjim, reikia gerti laisvinamuosius - slen (kasdien 60 g per 4 kartus), agaro (kasdien 45 g per 3 kartus), becukri slyv (kas dien 40-60 slyv per 3 kartus) arba parafino (kasdien 2-3 valgomuosius auktus per 2-3 kartus). 5. Gerti pien reikia pradti 7 vai. ryto ir baigti 19.30 vai. vakaro, i viso susidaro 26 porcijos. 10 vai. ir 16 vai. vietoj pieno stiklins suvalgyti vaisi. Gerti laisvinamuosius (sle n ir k t . ) 4 kartus per dien su pienu - 7 vai. ryto, 11 vai., 15 vai. ir 19 vai. Jei btinai reikia, statyti klizmas. 6. Jei tik manoma, vis laik bkite gryname ore. Kelet kart per dien darykite gilius kvpimus visa kr tine ir 10-15 kvpim nesitemp. Rytais apsitrinkite la piu rankluosiu ir savo delnais (pagal Miulerio Mano sistem"). Toks reimas duoda kur kas geresni rezultat, negu vien tik bandymas gerti kuo daugiau pieno, nes to bandy mo pasekms yra tokios paios, kaip ir persivalgius: mogus p r a r a n d a apetit, lieuvis pasidengia apnaomis, sutrinka skrandio veikla. Labai svarbu pien gerti danai: kiekviena stiklin yra postmis, suaktyvinantis organizmo mediag apykait. Kelet kart per dien reikia skalauti burn ir valyti dantis epetuku. Maistui pavairinti galima valgyti vaisinius ledus (tik kuo maiau cukraus!), persikus, tarkuotus obuolius, kriau es, abrikosus. Visk reikia labai rpestingai kramtyti, kad isiskirt kuo daugiau seili, po to minktim ispjauti. Msos, kiauini, pyrag grietai atsisakykite. ios dvi dietos atne jums sveikat, o jos pranaai tu rt bti tokie: lieuvis apsivalo nuo apna, burnos kva pas pasidaro gaivus, imatos - viesios ir beveik bekvaps j a u po pirmos savaits. Paprastai per savait priaugama po 2 kg svorio.
TREIA Gydymas
DALIS maistu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Gydykits maistu!
Kad visuomet b t u m e sveiki, pamirkime visus vaistus, kurie, ties sakant, yra grynas nuodas. iandien miestietis nuolat jauiasi ess ligonis, ypa apsilanks pas gydytoj, kuris visada j a m isamiai paai kins, kokiais vardais vadinasi visi jo skausmai ir mauduliai. Nuo t lig pavadinim vargui apsisuka galva, ir jis grta namo jausdamasis visikai sugniudytas, nes mano ess dl t lig kaltas. Taiau j a m kakodl neateina galv, kad gydytojas irgi bus kaltas, jei i ligonio kno neivarys vis j apsdusi lig. Pamirkime vaistus! Reikia gyventi, valgyti, gerti, dirb ti! Kai jautiesi blogiau nei vakar, iandien ir gal dar kelias dienas nevalgyk to, k vakar valgei. tai ir visas gydymas. Be to, visada manyk ess sveikas. Gydykits maistu, ir js pamirite savo ligas. is pojtis, reikia pasakyti, iuolaikiniam mogui bus visai naujas, nes jis pamiro, kad medicina yra ne mokslas, o menas gydyti mones, bet jeigu ji mogaus neigydo, tai nustoja bti net menu, ir tuomet mogus turi pats pasir pinti savimi. Gydykits maistu ir galiausiai tikrai susigrinsite svei kat!
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
D A L I S "1 fr T badavimu * V
badavimu
Kas yra badas? Kas yra apetitas? Badas - senas monijos mokytojas, taiau mones vis tiek dar nelabai gerai j pasta. Syk vienas karvedys pa klaus savo kareivius, vyrus i necivilizuot krat, kurioje kno dalyje jie jauia alk. Kai kurie parod savo krti n ir pakau, dvideimt du - pairdius, keturi apskritai nesteng tiksliai nurodyti ir tik du parod skrand. Mano alkio jausmas yra aikiai nervins kilms, stipr alk a daniausiai jauiu peiuose. M a n o m a , kad t jausm sudaro du pojiai - tikrasis alkis, t. y. maisto stoka, ir apetitas, t. y. iankstinis gardia vimasis maistu. Bet kartais galime iskirti ir trei pojt, einant i astralini organizmo sfer, - nurodym, kad sa vo fiziniam knui palaikyti organizmas ima eikvoti ir savo psichins energijos atsargas. dmiau patyrinjus alkio jausm, keisiausia atrodo tai, kad maisto trkumas yra anaiptol ne didiausia blogy b. Juk bna, kad maisto organizmui neabejotinai trksta, bet alkio mogus visikai nejauia. 0 kai pabadavs suvalgo kelet aukt kos ar igeria stiklin pieno, alkis nustoja kamuoti, nors organizmas dar nespjo sisavinti n trupi nlio kos, n laelio pieno ir maisto stokoja kaip stokojs. Vadinasi, mus pasotina ne tik materialus maistas - ko ar pienas, ne, mums reikia dar kako kitko. Mitybos mokslo pagrind sudaro genials I. Pavlovo bandymai ir atradimai. Bandymais jis akivaizdiai rod, kad mogus maist sisavina tuo geriau, kuo didesn jauia apetit - nor valgyti. Vos tik maistas patenka burn, skrandiui telefonu" praneama, koks tai maistas, kad ta sai inot, koki suli ir kiek gaminti. Pavyzdiui, juodai
duonai virkinti skrandis pagamina suli triskart daugiau ir stipresni negu msai. I I. Pavlovo bandym labai aikiai m a t y t i , kad mais tas pirmiausia turi suadinti mogui apetit, t. y. bti j a m skanus, antraip skrandis nepagamins reikiamo kiekio suli. sidmkite: maistas turi bti ne tiek s o t u s , kiek skanus. Vadinasi, svarbiausia yra ne kno alkis, o t a m tikras mo gaus psichikos poreikis! Vadinasi, fizinio alkio aknys gldi ne fiziniame mogaus kne, o jo psichikoje. Alkis pasirei kia ne todl, kad isenka fizinio kno atsargos, o todl, kad sunaudojamos psichikos atsargos. Visa tai patvirtino m a n kiekvienas i 10 000 badavi mo atvej, kuriuos a stebjau per penkerius savo gydytojavimo metus. Kiekvienas stebjimo atvejis rod, kad ilgo badavimo metu pirmiausia reikia tausoti psichines ligonio jgas ir naudotis viskuo, kad papildytum j atsargas. Fizi n alk a pamaiau visikai i kitos puss - jo aknys i tikrj gldi mogaus psichikoje, o ne fiziniame kne. To atradimo praktins ivados, kurias reikia inoti ruo iantis badauti, yra tokios: nesijaudinkite, kai badaujant ims kristi kno svoris. Pirmsias eias savaites i fizinio organizmo vairiais bdais alinamos tik jo iukls ir la kai, rdys ir pelsiai, kurie slg ir silpnino ms kn. Isivalyti nuo iukli organizmui tik naud, kad ir labai daug svorio netektumte, nebent kartu su svorio majimu vykt ir psichiniai pokyiai - pavyzdiui, sutrikt miegas. Apskritai dmiai stebkite savo mieg, inoma, nepersi stenkite, neimkite panikuoti dl kiekvienos blogiau miego tos nakties, galbt prieastis yra atsitiktin. Taiau nepra leiskite n maiausios progos sustiprinti ir isaugoti nerv itverm guvi, palaikykite j visais jums prieinamais b dais, kuriuos nurodysiu emiau, o svarbiausia - kasdien reguliariai darykite ritminio kvpavimo pratimus, masa uokite nerv bei arterij tinkl. Laikas, kur t a m skirsite, tikrai nenueis veltui, prieingai, jis bus inaudotas ypa imintingai ir naudingai, nes per tas trumpas 10 minui js gysite dvasini jg, kuri reikia sukaupti sunkiausiam kiekvieno badavimo tarpsniui - jo pabaigai, kai jau apsi vals nuo lak organizmas turi pajgti atlikti paskutinius valymo darbus, be to, bei t pertvarkyti savyje, patobu linti savo veikl: jg dar reikia ir t a m , kad sukauptume
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
j atsarg, vl sustiprjusios ir paspartjusios organizmo veiklos pradiai. Jeigu tuo nepasirpinsite i anksto, js organizmas, teisyb, bus apsivals, nusikrats lig, taiau tikrai sveikas, gaivus ir gyvybingas nesijausite. Tad jgas teks jums kaupti pamau, beje, tais paiais arterij masa o ir ritminio kvpavimo pratimais. Bet jeigu alkio jausmas nra privalomas maisto reik ms organizmui rodiklis, tai gal j sukelia kokia nors lo kalin negalia, gal pradeda mausti organas, staiga neteks prasto darbo, pavyzdiui, skrandis? Bet dr. Nikolaj rod, kad ir visikai tuias skrandis alkio jausmo dar nesukelia. Jis specialiai isiplaudavo skrand, bet alkio nepajusdavo net prajus trims valandoms. O kas darosi badaujanio mogaus skrandyje? it iaikino doms prof. V. Boldyrevo ir amerikiei V. Kenono ir A. Veberno bandymai. Prof. V. Boldyrevas, buvs I. Pavlovo bendradarbis, o dabar Fiziologijos instituto Miigane (JAV) direktorius, dar prie 20 met nustat, kad badaujant, kai virkinamasis t r a k t a s tuias, skrandis ne visikai nurimsta, j a m e perio dikai vyksta kakokia veikla. Kas 1,5-2,5 valandos skrandis ima ritmikai susitraukinti, tai trunka madaug 20-30 min. ir per t laik b n a 10-20 spazm. Kiekvieno susitraukimo metu kasa ir kiti organai iskiria skrand savo sultis. Tos spazmos po pirm 2-3 badavimo dien pradeda retti ir galop visikai liaujasi, tuo tarpu liaukos savo sultis ima iskirti nuolat. V. Kenonas ir A. Vebernas atliko dar vien ban dym, nordami isiaikinti, ar skrandio spazmos suke lia alk, ar, atvirkiai, alkio jausmas ir apetitas sukelia skrandio spazmas. Bandymas buvo gana sudtingas, o jo rezultatai ai kiai parod, kad ne alkis sukelia skrandio spazmas, o at virkiai - i pradi susitraukia skrandis, o alkio jausmas atsiranda po to. Vadinasi, psichika, ms organizmo gelms, pirmauja prie kn! Badaudami saugokite savo psichik, neklausykite arti mj, kurie sutartinai negaili iminting patarim, bepras mik apgailestavim ir valgi, bet nepagrst spjim kiekvienam, kuris pasiryta ilg laik badauti. Veriau js
patarkite tiems monms gal gale susirpinti savo sveika ta, susidomti badavimu ir pasekti js pavyzdiu. Pasak prof. V. Boldyrevo, po keli badavimo dien ios skrandio spazmos visikai nurimsta, ir tuomet kasa ima nuolat, o ne periodikai, gaminti sultis. O kodl aprimsta alkio jausmas, kai suli isiskyrimas pasidaro nuolatinis, kodl apskritai kasa pradeda be perstojo gaminti sultis? Mano manymu, todl, kad tuo metu kasa ir kitos liaukos nustoja t a r n a u t i virkinimui, jos imasi visikai kito darbo valyti organizm, iskirdamos ne virkinimo sultis, o orga nizmo iukles ir toksinus. Tokios iskyros, be abejo, negali skrandyje suadinti apetito, atvirkiai, staiai paraliuoja j, todl ir spazmos inyksta. Leipcigo universiteto profesorius G. Giunteris savo kny goje Die Hungerkuren und D u r s t k u r e n " pateikia tokias badavimo ris: A. 1. Visikas badavimas. - nieko nevalgant, - pasninkaujant (t. y. pasninkas kaip maisto ap ribojimas, turintis bendr pobd). A. 2. Ribotas badavimas - nevartojant tam tikr maisto mediag, pavyzdiui, angliavandeni, riebal ar baltym. B. Badavimas ribojant skysi kiek. A badavimo procese pirm viet ikeliu psichik ir silau dar vien badavimo r - gydomj badavim, laisvanorik ir visik, kai skrandis i organo, priimanio maist, pasidaro organu, alinaniu i organizmo lakus. Taip badaujant galima mainti ir skysi kiek, jei tai pa deda greiiau veikti lig ir nealina organizmo. Kalbdami apie badavim, nepamirkime apetito, nes jeigu, kaip kad a reikalauju, badavimas turi suteikti mo gui sveikat, tai sveikatos be apetito bti negali, vadinasi, medicina privalo grinti ligoniui prarast apetit. itaip mes palieiame visikai nauj tem - kaip mai tintis... oru, t. y. gauti peno i oro. Neisigskite! A anaiptol neketinu atimti i js mais t ir visus jo teikiamus malonumus, taiau noriu apie mi tyb pasakyti tai, ko js neinote, o inoti privalote. Visas iuolaikinis mokslas od mityba" supranta tik kaip maisto produkt vartojim, palikdamas nuoaly neap7. 2688
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvori n a s SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
sakomai svarb mogui maitinimsi oru. Sprskite patys: kasdien per skrand mes organizmui pateikiame 3-5 kg vairaus maisto ir grim, o be io maisto galime igyventi 75 dienas ir netgi dar ilgiau, tuo t a r p u be oro, nekvpuodami galime igyventi vos kelet minui. Ar inote, kiek oro per dien pervaro mogaus plauiai? 10 kubini metr, t. y. 13 kg! Bema trigubai daugiau negu maisto! Taiau n vienas gydytojas ne tik neino i skaii, bet ir nesuvokia j reikms. iuolaikinei medicinai svar biausia - pagerinta mityba, apie tai ji nuolat aikina savo pacientams. O tie vis dien sdi savo kontorose palink prie stalo ir n nepagalvoja, kad p r a r a n d a deguonies i oro pusryius, pietus ir vakarien, deguonies, kuris yra btinas tiek apetitui, tiek maisto sisavinimui. Todl maist skran dis virkina vangiai, maisto syvai sisavinami prastai, ir mogus pamau gsta, ima per anksti senti, kol galop vie n dien jam visa kas ima skaudti - ir skrandis, ir galva, ir kojos, ir akys. Apetito stoka neklaidingai rodo, kad mogaus kraujy je t r k s t a deguonies maistui sisavinti, o jis yra btinas virkinant maist - juk virkinimo metu, ties sakant, maistas sudega, o be deguonies nra n ugnies. Apetitas aikus enklas, kad organizmas deguonies turi pertektinai, ir jo dka maistas bus visikai sisavintas, todl kiek vienas gydytojas prie rekomenduodamas pacientui koki nors diet ar mitybos reim, pirmiausia turi mokti su adinti jo apetit. Atsirads kaip rodiklis, kad organizmas sudeginimui" deguonies pertekliaus turi, apetitas nedelsdamas reikalauja darbo, ir mogaus psichika tai suvokia. Ji baksnoja pirtu skrand, ir ten prasideda Boldyrevo spazmos". tai kokia t spazm kilm - nuo deguonies pertekliaus kraujyje ir psichikos! Be abejo, nra gydytojo, kuris savo ligoniams neaikin t apie deguonies ir pasivaikiojim gryname ore naud, bet beprasm pagerintos mitybos" praktika, kuri su to kiu kariu propaguoja ms gydytojai, aikiai rodo, kad jie visikai nesupranta, kokia deguonies reikm mogaus mitybai. Kaip jie gydo nusilpus, anemik mog? Nagi primyg-
tinai silo gausiau maitintis, tuo t a r p u anemikas yra toks mogus, kuriam reikia ne papildomo svorio, tik slegianio j savo sunkumu, bet deguonies, kuo daugiau deguonies kraujyje. O k silo j a m gydytojas? Kumpio ir kiauini! Maitinti ligon, kuris neturi apetito, - medicininis nu sikaltimas, o daktarai kartais padaro didiausi kvailysi. tai pavyzdys. Vien ligon ligoninje versdavo per dien igerti kar tais net 18 kiauini baltym kad bt pagerinta mityba ir sugrt jgos", ir tas ligonis atjo pas mane su ry kiais dirbtins anemijos poymiais. O dabar paklausykite, k apie baltym reikm mitybai sako didiausias jos au toritetas pasaulyje I. Pavlovas: Kadangi skrandio sultys pirmiausia turi virkinti baltymines mediagas, atrodyt, baltymai t u r t bti geriausi apetito sukljai. Kain ar atsirast nors vienas fiziologas, kuris klausim, kas nu tiks kiauinio baltymui, jeigu j zondu vestume skrand, neatsakyt: Be abejo, jis suadins skrandio suli isi skyrim ir bus suvirkintas". Todl galite sivaizduoti, koks buvo ms nustebimas, kai zondu ved ms ligoto uns skrand gryn arba suplakt su vandeniu baltym, sulau kme tik tiek ir toki suli, kiek j sukelia skrand pa teks tokio pat kiekio vanduo! bandym mes kartojome tiek daug kart, kad jo tikslumu abejoti nra n maiausio pagrindo". P r o d u k t a s , kuris neveikia mogaus skonio receptori, nesuadina n skrandio suli isiskyrimo! Kuriam i m s lkt baltym pasirodyt ess patiekalas"? Itisas sa vaites maitinti ligon beskoniu maistu ir tiktis, kad tai grins j a m sveikat ir suteiks jg, n kiek ne geriau, kaip troktant to paties kas dien kalti j a m skrand medines vinis.
iij4&<\
. i . '
t'.ffi,-!'
.'*(.
l u p i u
"*u,
>vv '
Suvorino ritminis kvpavimas Taigi organizmas be alos sau sisavina tik maist, su valgyt su apetitu, t. y. esant deguonies pertekliui kraujyje, tik toks maistas suteikia jam jg. Kokiu gi bdu ligoniui gauti to btino j a m deguo nies? inoma, paprasiausias bdas - i oro, kvpuojant. Taiau, dl Dievo meils, ne naudojantis kvpavimo prati-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
badavimu
A1 e k s e j u s MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
mais, ne atliekant vedikos gimnastikos ar jogos sistemos pratimus, ar kitais kokiais dirbtiniais bdais, ties pasa kius, smurtiniais. Visi tie fiziniai pratimai i esms yra ta pati pagerinta mityba", tik ne kiauiniais, bet oru. Taiau ir orui ligonis turi turti apetit. I vis kvpavimo pratim geriausi reputacij turi jo gos sistema. Pagal j kvpavimas sulaikomas po kiekvieno kvpimo ir kiekvieno ikvpimo, o tasai sulaikymas tu ri jogik tiksl - gauti valdi savo irdiai ir ivystyti sugebjim susikaupti ir patirti ekstaz. Taiau kam ios fakyrikos imons reikalingos mums, europietikos kultros vaikams? Juk emikos strategijos gudrybmis mes netrok t a m e usikariauti Diev danguje, mes tik nortume rasti J ioje emje ir ivystyti savo asmenyb, kiek tik leidia jgos ir galimybs. P i r m i a u s i a , k reikia i n o t i g y d a n t i s P r a d t i bet kok rimt gydymsi dera nuo kvpavimo: reikia imokti ritmikai kvpuoti ir prasti kasdien masa uotis pagal m a n o sistem - atlikti arterij masa, nes btent jis suadina ligonio apetit deguoniui. A ant savs paties ir kit patikrinau visas vairiopas kvpavimo sistemas bei masao metodus ir visk ibands suradau tinkamiausi ritminio kvpavimo bd, kuris pri pildo krauj deguonies, ir geriausi kraujotakos bei nerv masao sistem, kuri su krauju ineioja deguon po vi s kn. Mano surasta sistema labai p a p r a s t a ir kiekvie n a m prieinama, mogui nereikia griauti savo nusistovju sios dienotvarks, jis savo elgesiu neadina ioplinjani smalsumo. Pirmiausia a norjau rasti tok dirbanio mogaus pa ros met, kai jis galt pasirpinti savo sveikata netrukdy damas kitiems savo reikalams. Ir suradau: ankstus rytas, vlus vakaras ir... naktis! Ritmin kvpavim a btinai sujungiu su vaikioji mu gryname ore. I pradi, kol gydosi, mogus privalo eiti pasivaikioti reguliariai, o prats kiekvien kart, kai tik vaikios gryname ore, jis ims ritmikai kvpuoti, ir darys t nuolatos. Nuolatos!
Savo kvpavimo sistem a pavadinau Suvorino rit miniu kvpavimu", nes noriu pabrti visikai kitoki j a m keliam uduot, - t a p t i btent nuolatiniu kvpavimu, o ne kvpavimu tik pratyb metu. Be to, mano sistemoje kvpavimo ritmas glaudiai susietas su jimo ritmu. Jeigu jums jau dabar tenka dien daug vaikioti po miest, tai geriau n norti nereikia, neatsitraukdamas nuo darbo js vykdysite ir mano paliepim - kvpuoti ritmingai Vaiktant gryname ore ne maiau kaip pusant ros ar dvi valandas kasdien. Jei kone vis dien sdite kambaryje, pasivaikiojimams paskirkite po valand prie ir po darbo, taip js irgi pasieksite tiksl, nesugriauda mas savo dienos darb. Jeigu ryt keliats ir einate tiesiai darb, tai i pradi nubuskite pusvalandiu, o vliau valanda anks iau ir eikite pasivaikioti. itaip, nekeisdami prasto gra fiko, pripildysite savo organizm nauj jg. Teisyb, pir m dien gal miego truput trks, bet gausite tiek svei katos, kad tai su kaupu padengs miego trkum. Be t o , jau kit nakt js miegas bus kur kas stipresnis, pailssi te nepalyginamai geriau. Ir vakarais praskite daryti t pat. Na, o jei visikai neturite laiko, isiugdykite tok prot: kai baigiate visus darbus, uuot js miegamj, kad ir koks bt oras, pa siimkite skrybl bei apsiaust ir nueikite pasivaikioda mas 6 kilometrus. Tai padaryti gerokai lengviau, negu js manote, ir protis atsiranda gana greitai. Niekuomet nesigulkite lov, kol nenujote madaug 6 km. Gali bti, kad i pradi tas pasivaikiojimas jus pernelyg iblakys ir grs umigsite ne i karto, taiau netrukus g a m t a paims vir, ir js umigsite vos priglaud galv prie pagalvs kietu gaivingu miegu. Pasivaikiojimas nuramino nervus, nuo jimo suilo kojos - ko gi neumigus i karto! Jei valandos trukms pasivaikiojimas jus labai nuvar gins, neskubkite, pradkite nuo puss valandos ir paskui pamau ilginkite pasivaikiojimo laik. Vaikiodami laikykits keturi taisykli: 1. Burna turi bti uiaupta, kvpuokite tik per nos. itaip nosis i oro godiai traukia magnetizm, itin reika ling js nervams. 2. Raktikauliai turi bti isiov priek, t a r y t u m ne-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorina s SVEIKATA
badavimu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
t u m t juos ant padklo. itai savaime, be joki papildom pastang utikrins jums dvi svarbias skms slygas: pir moji - galv js visuomet laikysite auktai ikl, stuburas savaime isitiesins ir krtin gals giliai kvpti oro; antro ji - js kvpuosite virutine plaui dalimi, bet ir apatin kaip reikiant prasivdins. Kita vertus, nepamirkite dviej perspjim - treios ir ketvirtos taisykls: 3. dmiai klausykits irdies, kad nepratusi prie tokio krvio ji nepervargt. Jei pajusite, kad ird sugnyb", dvi minutes eikite ramiai, kad ji pailst, o paskui vl grkite prie buvusio kvpavimo ritmo. 4. Jei pajusite, kad kvpavimas dirgina nosies gleivin, dviem minutms liaukits ritmingai kvpav, o paskui vl imkits ritmo. Kvpavimo ritmas turi atitikti js plaui bei krti ns apimt ir jgas, o j nustatyti reikia taip: auktai ikelta galva, tiesia nugara eikite ramiai ir laisvai, skaiiuodami po eias ingsni poras, t. y. po eis ingsnius kaire arba de ine koja. Kai skaiiuojate pirmas tris poras, laisvai ir gi liai kvpkite, kai skaiiuojate kitas tris poras - ikvpkite. Nuo kvpimo prie ikvpimo pereikite laisvai, nesulaiky dami kvpavimo; tiek kvpkite, tiek ikvpkite per nos, dirbtinai atrodo, kai oras kvepiamas per nos, o ikvepia mas per burn, itai nuvargina krtin ir ird. Jeigu skaiiuoti eetukais jums per sunku, skaiiuokite ketvertukais arba atuntukais, taiau taip, kad nei pusva land, nei valand trunkantis pasivaikiojimas js nenuil sint, be to, stenkits neiprakaituoti, - tai vargina nervus. Po dviej trij dien skaiiuoti jau nereiks, - j a u bsite prat kvpuoti ritmingai. Tegu virsta js proiu ritmingai kvpuoti kaskart, kai tik ieinate gryn or, kad ir kur eitumte. Jei naudojats mano ritminio kvpavimo sistema ir per eis porinius ingsnius p a d a r o t e vien gil kvpim, tai eidami ramiu ingsniu per 1 minut kvpsite 10 kart, o per vis valand pasivaikiojimo - 600 kart. Jokia kita ritminio kvpavimo sistema toki rezultat neduoda! Visos kitos leidia tik 15-30 kvpim vienu kartu, vien ar du kartus per dien, didesnis j kiekis vargina ird. O mano sistema, atvirkiai, ird stiprina.
Silpnam, paliegusi nerv mogui j a u du pirmieji va kariniai pasivaikiojimai pads ryt atsikelti valiems ir stipriems, atsikratyti rytinio suglebimo. Bet - kartoju - pir msias naktis miegas gali bti negilus. Mano siloma ritminio kvpavimo sistema smarkiai skiriasi nuo dabar lengva ranka silomos jogos kvpavimo sistemos, todl t r u m p a i apraysiu t pastarj: 1. Giliai kvepiate per nos taip, kad pirmiausia oro prisipildo apatin plaui dalis, paskui vidurinioji ir galop virutin, t. y. atvirkiai negu natrali eiga. 2. Sulaikote kvpavim kelet sekundi, madaug pu s laiko, kiek trunka kvpimas. 3. Ikvepiate or per tiek pat laiko, kiek truko kv pimas. 4. Vl sulaikote kvpavim tiek pat laiko, kaip ir po kvpimo. Viso to nemanoma daryti einant, t. y. kaip tik tuomet, kai mogui geriausias laikas prisiminti ritmik kvpavim. i jogos pratim tikslas - trkiojaniu kvpavimu suadinti prie skrandio esant simpatinio nervo sauls rez gin, kuris valdo kraujotak ir irdies darb. Jogui tai svar bu, nes jis nori tokiu bdu pasiekti ilgalaiks ekstazs. O kam visa tai mums? Suvorino masaas
Ritminio kvpavimo dka js pripildysite organizm deguonies. Dabar reikia j nukreipti pataisyti ir pertvarkyti t a m , kas mogui uvis svarbiausia - kraujotakai ir nerv tinklui. Tam a silau visikai naujo tipo masa, kur galite daryti patys sau, kuris visikai nevargina ir kur - sidm kite! - reikia daryti tuomet, kai visiems iki vieno monms tikrai yra laisvalaikis - nakt, lovoje. Pirmkart masa reikia daryti tuoj pat, kai atsigulsite, tuomet jis puikiai jus nuramins ir suildys vis kn, t a d greitai ir ramiai umigsite, antrkart - ryt, prie keliantis i lovos, tuo met masaas suteiks valumo visai dienai. is masaas imanktina vis kno paviri, ir imank tina taip, kad kraujas, nukreipiamas pramainiui ia vir utine, ia apatines kno dalis, per kelis kartus atgaivina
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
vis organizm, suteikia j a m pusiausvyros, nuramina. Be to, mogus masa daro pats sau, taigi kada j a m pato giau ir be niekieno pagalbos. tai kokios yra svarbiausios mano masao savybs, ku riomis jis skiriasi nuo deimi kit, prastini masa: 1. Jis daromas lovoje - vakare prie pat mieg, t. y. t u o m e t , kai kiekvienas mogus, ypa paliegs miestietis, nori nurimti ir suilti, o pirmiausia - suildyti kojas, - mano masaas suteikia j a m tiek viena, tiek kita; - nakt, t. y. tuomet, kai besiilsiniam organizmui ypa reikia gyvybingumo antpldio nervams, kad a t s t a t y t ener gij, p r a r a s t per dien; - ryt, prie keliantis i lovos, t. y. kai mogus prie dienos darbus nori gauti valumo ir stiprumo. 2. Visas masaas daromas gulint ant nugaros, todl rank judesiai, greiti ir, jeigu tik norite, stiprs, remiasi stubur, o ne ird, kaip kad bna vis kit masa m e t u . Masauojantis mano bdu irdis ibeka visikai rami ir dar pagyvja. 3. Darant masa reikia nusimesti visus drabuius, o geriausiai - nusimesti dar ir antklod, tuomet knas ge riau atsigaivins. 4. Reikia energingai masauoti vis nerv ir arterij tinkl. Svarbiau yra rank judjimo greitis negu spaudimo jga, bet, inoma, vien velnus odos glostymas neduos ge r rezultat. Juk reikia, kad kraujas arterijose pajust ir mechanin poveik! Masao pabaigoje visas knas turi il ti. Jei to neatsitiko, vadinasi, per maai masaavote, todl procedr pakartokite i naujo. 5. Masaas visikai nenuvargina irdies, todl j ga lima daryti be joki apribojim, pertrauk ir poilsio. Vis kn apsitrinti delnais reikt per 7-8 min., darant 100-120 judesi per minut, kiekvien judes kartojant 60 kart. 6. Masao norma: kas par 3 kartai - prie mieg, nak t (jeigu reikia) ir prie keliantis; ryt ir vakare kiekvien judes kartoti 60 kart, nakt - 40 kart. Visiems trims masaams sugaitama madaug 20 min., tuo t a r p u nemiga atima tiek daug valand, taip ikamuoja! 7. is masaas ne tik pagyvina kraujotak, jis kraujo
banga, nueinania per vis kn, velniai masauoja la pimo psl ir arnyn, - padeda iskirti daugiau lapimo, pagerina peristaltik, be to, veikia neurastenijos raik mstymo ir atminties vangum. 8. Nereikia pamirti, kad is masaas yra gydymas, ir ne bet koks, o labai energingas, jo rezultatai maty ti ikart, pai pirm dien. Todl nesiderkite su savim dl kebolikos minui, atlikite vis masa iki galo. Jei esate ligonis, turkite omeny, kad iam masaui sugaitas laikas yra sunaudotas kuo naudingiausiai. Paskui masaas taps proiu, kuriam, kaip ir skutimuisi, mogus visada suras laiko. Bendros pastabos apie masa. Jos judesiai - trys trejetukai, o deimtasis judesys - ubaigiamasis. Kiekvie nas trejetukas pradedamas nuo koj, o baigiamas ranko mis. P r a d e d a n t masa, be abejo, reikia nusimesti visus drabuius, o jeigu alta, galima usikloti antklode. Tu riu pasakyti, kad ir miegoti geriausia nuogam, be joki markini, ypa jeigu esate nervingi ir bijote alio, jei gu jums la kojos. Rankos, guldamos tiesiai ant nuogo ilto kno, nuo jo netrukus yla, o visi inome, kad m s organizmas sukonstruotas taip, kad suilus rankoms, suyla ir kojos, o kai suyla kojos, vis kn ulieja i luma. Masauojantis reikia vis laik gulti ant nugaros, pasidjus po galva nedidel pagalvl. Skaiiuoti masao judesius geriausiai poromis, t. y. dviem judesiams duoti vien m a t a v i m o vienet, ir silau vartoti ne skaiius, nes j monotonija ima varginti, o odius, j skiemenis. o diais galite teigti savo organizmui tai, ko i jo laukiate ir tikits, - pagal metod, kur naudoja Kiuje: triskart per dien po 20 syki kartojate kok nors paliepim sa vo organizmui, kad tasai itaisyt tok ir tok trkum. Tokios taigos rezultatai bna pritrenkiantys! A pats kelet mnesi dariausi masa, ir turiu pasakyti, kad jo poveikis organizmui yra neapsakomai ge ras, - miegas darosi gilus ir gaivinantis, nervai nurims ta, savijauta ir organizmo mediag apykaita pagerja. Jis nekainojamas kovojant su tuberkuliozs, anemijos, neura stenijos, paralyiaus pasekmmis, jau po pirmj dviej savaii io masao n a u d a tokia akivaizdi, kad jis virsta maloniu proiu.
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
K o n s t i t u c i n i ir u k r e i a m j lig gydymas badavimu Prieinu prie svarbiausio dalyko - mano gydymo prak tikos pagrindo, prie svarbiausios netiktin skmi prie asties. mons man danai sako: - Suprantu, kad js metodas gali bti labai naudingas gydant daugel lig. Badavimo metu organizmas apsivalo, pailsi, gal netgi atgimsta. Taiau kokiu bdu badavimas gali gydyti ukreiamas ligas, tokias kaip diova, sifilis, trachoma, arba toki lig kaip bendroji anemija - tai ito niekaip negaliu suprasti, todl m a n a u , kad js igydyti ligoniai yra daugiau atsitiktinumas, o ne taisykl. Nieko sau atsitiktinumas, jei jis pasikartoja kiekvienu gydymo atveju! - Sakau visiems sergantiems anemija, diova, tracho ma, kolitu ir kitomis ligomis: savo ir t, kurie jums bran gs, labui pareikalaukite i savo gydytoj, kad tie liautsi kankin jus pagerinta mityba", atimania i js kraujo paskutin deguon, sidmkite, kad badavimas geriau ne gu visi vaistai, aparatai ir medik mantrybs jus igy dys, igelbs nuo kani, tad btent dl tos prieasties kuo dmiausiai perskaitykite tolimesnius skyrelius, kuriuo se idstyta mano gydymo metodo esm, papasakota apie pagrindinius gydymosi bdus, suprantamai iaikinti ste buklai", kuriuos patirti gali kiekvienas, tereikia truputlio noro, valios ir krislelio proto galvoje! Medicinos gdai turiu pasakyti, kad visa tai, kas su daro mano sistemos esm, anaiptol ne nauja. Visus emiau pateiktus faktus medicina ino jau seniai, tiesiog nesusivo k, kaip juos panaudoti gydymui. Jau minjau, kad dr. Kelogas yra dars bandym, ro dant, jog ne tik kad nra bakterij, padedani virkini mui, bet ir kad valgant sterilizuot maist visos bakterijos arnyne inyksta ir neatsiranda net tuomet, kai sterilizuo tas maistas pakeiiamas nesetrilizuotu. Ne bacila umua mog, o mogus - bacil! Gydymo praktika mane tikino, kad badaujant bacilos inyksta ne tik arnyne, bet ir visame organizme, ir ne nuo pirmos badavimo dienos, o nuo treios ar ketvirtos savai-
ts, kai organizmas laikosi savo psichins energijos atsarg dka, o jo nerv t a m p a gerokai padidja.
I
k a m nepatartina badauti? Nors pripalinome, kad badavimas padeda gydyti vai riausias ligas ii yra naudingas vairaus amiaus monms, vis dlto kai kalm badauti n e p a t a r t i n a . A paprastai draudiu badauti nioms ir maitinan ioms krtimi moterims, bet ir iuo atveju draudimas nra kategorikas, mat ir joms kartais tenka gydytis badu. Dr. Determanas moteriai, kuriai dl sunkios ntu mo toksikozs jau du kartus buvo vyks persileidimas, nurod tris savaites badauti gulint lovoje. Pykinimas ir vmimas netrukus liovsi. Prarastieji 10 kg svorio greitai atsistat, pagerjo savijauta ir ntumas baigsi laimingai. Dr. Giunteris nepritaria itokiam savaimini abort pro filaktikos bdui, bet ir jis pripasta, kad daugeliu atve j niosioms sveika truput pabadauti. Vokiei medikai pastebjo, kad nioms moterims naudinga badauti at siradus pabrinkimams, sergant nefritu (inkst udegimu), eklampsija. A m a n a u , kad negalima badauti tik dviem atvejais, ir tai tik dl ventos ramybs": l . K a i mona neleidia badauti vyrui. 2. Kai verkia motina. A turjau pacient - serb armijos pulkinink. Jis badavo 9 dienas, numet 11 kg svorio ir dl to neapsa komai diaugsi. Taiau jo senut motina visas tas die nas raudojo, es blogi mons palengva udo jos sn. Pulkininkas buvo priverstas nutraukti badavim. Argi a galjau prietarauti? Bet ir tokiu atveju ieit galima rasti: prikalbinkite ei mos narius badauti drauge su jumis! Be abejo, jie turi ko ki nors negalavim, o badavimas gydo visas ligas, t a d visiems bus tik naud. inau daug atvej, kai kartu badaudavo visa eima. Pa vyzdiui, vienoje eimoje badavim kartu pradjo vyras 56 met, mona - 39 met, uov - 61 met, jos sesuo 64 met bei virja - 18 met amiaus. Kartu pradj, ba davim ubaig kiekvienas skyrium, bet kiekvienas isigyd
188
D A L I S
Aleksejus
M O G A U S
S u y o r i n-a s
S V E I K A T A
iv
k s <
Gydymas
badavimu
b u vo r i n a s
S V E I I K A T A
K E T V I R T A
D A L I S
M O G A U S
Gydymas
badavimu
189
savo negalavimus. Labiausiai digavo virja/ m a t jai t u o m e t u nereikjo virjauti ir ji galjo lankyti /savo draugus pasakodama, kad jau dvi savaites nieko nevalganti, bet al kio jokio nejauianti, ir jokie skausmai jos nbekamuoja. Pabandykite ir js. U k r e i a m j lig g y d y m a s badjavimu. A r gali t a i p g y d y t i s silpni, palieg, m o n s ? Kada galima badauti? I Atsakym radau, ketverius metus stebdamas ligoni nje savo pacientus, tarp j ir tuos, kurie sirgo diova. Badavim stebjo ir kiti gydytojai. Dabar galiu tvirtai teigti, kad kiekvienas bgonis turi pakankamai fizini jg veikti bet koki lig, tik tikslui p a n a u d o d a m a s ir gamtos jgas, bet ia jam turt vado vauti gydytojas. Vienas m a n o pacientas beviltikai kankinosi po nesk mingos pilvo operacijos, kitas sunkiai sirgo r e u m a t u . Abu buvo taip palieg, kad labiau panjo bejgius elius nei gyvus mones. Treiasis ligonis ne tik sirgo sunkia plaui diova, bet ir turjo plaui emfizem, todl j a m buvo itin sunku kv puoti. Galite sivaizduoti, koks iseks buvo jo organizmas! Cia noriau pakalbti apie ukreiamas ligas ir j gy dym - tok, koks jis buvo iki iol. A esu tos nuomons, kad mog sudaro knas, siela ir dvasia. Taip tvirtino dar apatalas Povilas, taip sako ir iuolaikiniai mogaus astralo tyrintojai. Esu pastebjs, kad teorij apie infekcini bg kil m sieti su bacilomis yra nepakankamai tikslu. Ne pa slaptis, kad iandien inomomis ukreiamomis ligomis susirgs ne visi, kuri organizm bus patekusios ias ligas sukelianios bacilos. Tokie atvejai reti, bet vis dl to kartais mogus ima ir nesuserga. Garsus vidurami gydytojas Ambruazas Par apie usikrtim raupais ai kino taip: Tam yra dvi prieastys: pirmoji - Dievo rs tyb, antroji - bendravimas su serganiu raupais". Ge nialiai tikslus apibrimas! Be kontakto su ligoniu turi paveikti dar kakas, kad susirgtume tuberkulioze ar ko-
kia kita liga.\Jeigu to kako nra, js galite ir nesusirgti! is faktas griauna Pastero teorijos apie ukreiamsias ligas vientisuiu. Jo teorija geniali, paaikina didij dal usikrtimo atvej, bet anaiptol ne visus. mogui susirgus infekcine liga, jo viduje ima kovoti dvi gyvos btybs * siela ir bacila. Kuri i j nugals? Taip formuluodami jproblem, susidursime su faktais, kuri vien Pastero infekcini bg teorija paaikinti negali. Dar neseniii buvo m a n o m a , kad mogaus arnyne vir 1 kinimas vyksta bakterij dka ir be j yra nemanomas, bakterija esti lyg ir stipresn u mog. Bet prie 15 met dr. Kelogas atliko bandymus nordamas nustatyti, kurios i mogaus arnyne esani bakterij reikalingos ir naudin gos, o kurios tik kenkia. Atlikti tyrimai leido atsakyti klausim, kas stipres nis ligos metu vykstanioje dvikovoje - mogus ar baisioji bacila? Keli sveiki mons valg tik kruopiai sterilizuot mais t, o i j iskyr buvo auginamos bakterijos. Mokslininkai tikjosi, kad bakterij vis tiek iaugs itisos kolonijos, bet i tikrj j buvo visai nedaug, o po deimties dien nebebko visikai. Maa to - kai netrukus ie mons vl pradjo valgyti prast nesterilizuot maist, tik kai kuri iskyrose atsirasdavo bakterij kolonijos, o daugumos iskyrose - ne. Tai rodo, kad, pirma, arnyne bakterijos atsiranda tik dl mogaus nerpestingumo, daniausiai per maist, ant ra - skrandio ir arnyno, jeigu jie nra ivarginti pernelyg gausaus ar kenksmingos sudties maisto, virkinimo sul tys taip pat gali naikinti bakterijas. Svarbu, kad mogus nekenkt pats sau, t a d a jo sveikata bus kuo puikiausia. Taigi mogaus ir bakterijos dvikovoje nugalti privalo mogus. inomas mitybos specialistas P. Kartonas savo knygoje Gydomosios mitybos t r a k t a t a s " taip aikina usikrtimo diova prieastis: Diovos sukljai yra grybelins kilms, jie sitvirtina tik tuose organizmuose, kurie iki tol maitino si labai netaisyklingai. Diova daniausiai pasireikia kaip sklerozs pasekm, t a d galima padaryti ivad, kad ji yra netaisykbngos, o ne nepakankamos mitybos pasekm. Gy dyti diov reikia sureguliavus ligonio mityb bei laikantis bendrosios higienos reikalavim. Jokiais kitais bdais kovo-
1 Qn K E T V I R T A X t/U
Q y d y m a s
DALIS
Aleksejus MOGAUS
S u v o r i r/a s SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
1 Q 1
badavimu
ti su Kocho lazdelmis nereikia. Diova susergama greiiau dl organizmo viduje susidariusios palankios terps, o ne usikrtus. Vis vien, ar plauiuose jau atsirado kavern, ar ligoniui gresia isekimas, gydyti reikia t a i p / p a t , tik daug atsargiau". Dr. Kartonas teigia: Vis geriausia - j nesusirgti. Bet jei jau taip atsitiko, verta prisiminti, kaq nuo ligos re cidyv geriausiai apsaugo ir didina organizmo atsparum tinkama mityba ir higiena. Ligos recidyvai (visada pasirei kia tik sumajus organizmo atsparumui, kai organizmo skysiuose kaupiasi toksinai". O negi kas nors ivalo organizm geriau nei badavi mas? Vaistai - tik apgaul". Jie lokalizuoja lig, bet n e a t s t a t o normalaus, sveiko gyvenimo. Jie net gali bti pavojingi, ypa injekcijos ar iaip stiprs vaistai, kurie veikia nerv sistem ir griau na organizmo gyvybingum" (Dr. P. Carton Lt traite de med. d'alim", p. 679). Kas, dr. Kartono nuomone, yra taisyklinga ir netaisyk linga mityba? Taisyklinga mityba suteikia organizmui jg, nepalik d a m a jame joki kenksming liekan. ios mitybos pagrin das - augalinis maistas, pirmenyb teikiama alioms dar ovms ir vaisiams. Jeigu js daugiau negu organizmui reikia suvalgote, pavyzdiui, duonos ar obuoli, tai maisto perteklius tik surgs arnyne ir bus paalintas be koki nors neigiam pa sekmi. Netaisyklinga mityba - maitintis msos produktais. inoma, msa suteikia mogaus organizmui jg, taiau ji kno audiniuose ir skysiuose palieka daugyb aitri, a ling, sunkiai ivalom liekan. Tol, kol skrandis virkina maist, organizmas negali t liekan paalinti, jo kasdien kaupiasi vis daugiau, jos pva, nuodija organizm ir sukelia vairias ligas. Tik kai js badaujate, kai skrandis neuimtas maisto virkinimu, organizmas turi galimyb paalinti visus kenks mingus lakus. Taigi badavimas gydo tokias ligas kaip diova, nes grei tai ir efektyviai ivalo vis organizm, o tuomet bacilos va savaime. Mano pacient, ibandiusi badavim, rezul-
t a t a i buvo p u i k s . Stebjausi, bet badavimas kai kada gyd labai greitai. Stebjimai privert mane padaryti ivad, kad bacilos sta he tik dl to, kad organizmas apsivalo. Pada riau dvi ivadas: pirma - gyvo organizmo psichin galia pati savaime gali sunaikinti kn patekusias kenksmingas bacilas; a n t r a h badavimas, kad ir be taigos, suadina ias organizmo galis. Bacil nugali mogaus gyvybini jg persvara, jo su gebjimas savo nerv tinkle sukurti prating bacilai gy vybinio magnetizmo tamp. i t a m p a priklauso nuo mo gaus dvasinio pakilimo, nuo jo sielos j a u t r u m o . Tad nema tomos mogaus puss" - jo dvasinio pasaulio tyrinjimai turi t a p t i neatsiejama ir reikminga klinikins praktikos dalimi. Silpnas ir fizikai paliegs ligonis turi daugyb ans pasveikti, jeigu tik gydytojas stengs suadinti jo dvasines jgas - gyvybingum. Ne knas formuoja siel, o atvirk iai - siela kuria kn. Badavimas ateina pagalb gydy tojui. A t u o sitikinau, atliks ne vien eksperiment. Ne m a t o m a mogaus plotm vadovauja matomai savo pusei, tad sielos, gyvybini jg problema yra svarbi praktins medicinos problema, netgi svarbesn u kitas ir sprsti j reikt neatidliotinai. 1926 m. rugsjo mn. a atvykau Panev, miestuk ant Dunojaus kranto, kad rus karo ligoninje apiriau pulkinink B. N., kuris be mano prieiros badavo jau vi s savait. Jis sirgo sunkia plaui tuberkulioze ir plaui emfizema. Prie tris mnesius j netuvais ikl i garlai vio ir atgabeno ligonin - pulkininko gyvyb vos ruseno. Birelio mnes liga pamjo, ir pulkininkas vos nemir. Anksiau jis svr 60 kg, o per kriz neteko 13 kg svo rio. iek tiek sustiprjs, jis rugsj pradjo badauti, ti kdamasis kiek palengvinti emfizem, nes jos sukeliamas dusulys atimdavo paskutines jgas - buvo sunku net per eiti per kambar. Ligonis apie savo ketinim badauti pra ne vyriausiajam ligonins gydytojui, kuris neprietaravo eksperimentui, bet sipareigojo kartu su savo padjju kas antr dien apirti ligon. Prie pradedant badavim du gydytojai itin kruopiai ityr ligonio plauius, kad bt galima kuo tiksliau stebti, kok poveik daro badavimas. Ligonis badavo 15 dien. Nuo pat pirm dien, pajuts,
1 QO KETVIRTA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
G y d y m a s badavimu
kad sumajo dusulys, ligonins koridoriais jis pajg nu eiti 2-3 kartus ilgesn a t s t u m negu iki iol, inesiilsdamas sugebjo ulipti antr aukt, nors anksiau ito padaryti niekaip nesteng. Tuberkuliozs eig stebj du gydytojai, kurie apirdavo ligon kas antr dien, pastebjo, kad kiekvienos apiros metu girdimas gargimas vis maja! Ligos procesas sustojo! Vliau ligonis pasijuto neteks jg (ito visada galima ivengti) ir labai susirpino dl savo svorio, nukritusio iki 42 kg. Norint igydyti tuberkulioz, reikia i kraujo paalinti lakus, o savanorikai badaujant pirmsias eias savaites i organizmo paalinami tik la kai, - tai jau rodyta, - tad nra ko baimintis, jei per par t lak pasialina 3/4 kilogramo. Ir ai Dievui, kad jie pasialina, organizmas juk turi isivalyti. 15-j badavimo dien ligonio savijauta buvo gera, nors paskutinmis die nomis jis persiald. Jeigu bgonis bt badavs ir toliau, persialdymas bt greiiau prajs. Bet dl daugybs kit lig a patariau nutraukti badavim ir vertinti jo rezul t a t u s . Deja, netrukus pulkininkas ivyko kitur, kur, mano iniomis, jam buvo taikomi visikai prieingi gydymo me todai. Daugiau a apie j nieko negirdjau, o gaila, bt labai domu. Prajus metams man teko stebti jau vis badaujaniojo tuberkuliozs eig nuo pradios iki pabaigos. Ligonis, sirgs toli paengusia plaui tuberkulioze, po 3 mnesius trukusi kvpavimo pratim galjo be poilsio nubgti 8 km. S. K. kreipsi mane jau bdamas labai iseks. Prie pusantr met, igrs alto alaus, jis persiald. Gydsi. Gydytojai j a m diagnozavo Phtisias bilateralis. Tris mne sius bgonis praleido sanatorijoje, bet pagerjimo nesulauk. Tada badavo 42 dienas. Per pirmsias 5 dienas jis prarado 5 kg svorio, per 21 dien - 13,3 kg, o per vis badavi mo laikotarp - 20,5 kg. Tai labai daug, turint galvoje, kad S. K. yra vidutinio gio ir vidutinio kno sudjimo. Taiau per pirmsias 6 badavimo savaites i organizmo paabnamos tik kenksmingos mediagos, tad dl krentanio svorio jaudintis neverta. S. K. pavyzdys puikiai tai patvirtina: per 42 badavimo dienas jis numet 20,5 kg, per 42 valgymo dienas prarast svor a t s t a t . Po badavimo a rekomendavau j a m bgimo pratimus plauiams lavinti. Netrukus suinojau, kad mano pacientas
nubga per dien 8 km. Tai mane gerokai igsdino, ir a kuo skubiausiai isikvieiau j pas save. Atvyks pacientas paaikino, kad distancij jis didins pamau, 8 km rib pasieks per mnes ir toks a t s t u m a s jo n kiek nevargins. Dar vienas pavyzdys, apraytas amerikiei urnale Phys. Cult. ": i L. H., 32 met moteris. Sirgo plaui tuberkulioze, pasireik visi prasti ligos simptomai. Kelias savaites maiti nosi tik skystu maistu (pienu ir per pus vandeniu atskies tomis sultimis). Po to 24 dienas badavo, - nevalg nieko, tik gr daug vandens. Pirmomis badavimo dienomis plau iai iskyr labai daug skrepli, vliau j kiekis vis majo. Nuo 22 dienos skrepliuose nebebko tuberkuliozs bacil. Ligon pasijuto daug geriau ir netrukus visikai pasveiko''. Kaip sakoma, nugaltoj neteisia, bet a manau, kad jeigu ligon bt grusi maiau vandens, bt galjusi pa sveikti dar greiiau. Bet ji pasielg labai imintingai, kad prie p r a d d a m a badauti specialia dieta sustiprino ir ival savo organizm. A r gali i s e k m o n s g y d y t i s b a d a v i m u ? Du m a n o pacientai - A. K. ir A. B. - buvo visikai isek. Tokiems ligoniams gydytojai daniausiai pareikia, kad medicina ia bejg, ir jiems belieka nykiai stumti die nas, belaukiant mirties kaip isivadavimo. A. K. jau kelerius metus sirgo snari reumatu. Sep tynis mnesius jis beveik nejuddamas guljo lovoje - jo pirtai, platakos ir keliai buvo susukti. Be kito mogaus pagalbos jis negaljo n apsiversti lovoje, buvo panaus oda a p t r a u k t skelet. A. B. atrod ne k geriau. Prie atuonis mnesius jam buvo atlikta arnyno operacija. Gydytojai iekojo opos, o rado ivar. Po operacijos jo sveikata n kiek nesitais, prieingai, jgos tik seko. Abu ligoniai buvo visikai isek ir nusilp. Taiau pir masis apsivalymo badavimas tuo ir nuostabus, kad net pa tiems silpniausiems ligoniams visada utenka jg ilaikyti vis nustatyt laik - 6 savaites. Kartoju, jeigu tai j pir masis badavimas. Svarbiau kas kita - ar pakaks ligoniui jg pabaigus badavim veikti nerv isekimo bsen, ar
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
jis taip ir liks suglebs, balansuojantis t a r p gyvybs ir mir ties, kol koks nors atsitiktinis veiksnys pastms j j j vien ar kit pus. Dar kart kartoju, kad pat badavim ligonis tikrai ilaikys! Abiej mano mint pacient pavyzdys tai dar kart patvirtina. Ir vienas, ir kitas skmingai atlaik pirmsias tris ba davimo savaites. Taiau nuo ilgo nevalgymo A. K. arnynas beveik nustojo funkcionuoti, ir klizmas daryti j a m buvo sunku - nusilps arnynas sulaikydavo didij dal van dens. arnynas nepakankamai isivalydavo, todl ketvirtj badavimo savait prasidjo komplikacijos. Ketvirt badavimo savait a paprastai vadinu pir mja arnyno savaite". Jeigu per antr ir trei savaites arnynas neisivalo, organizme ima veikti prieingos kryp ties peristaltika, knas bando kenksmingas atliekas paalin ti per skrand, stempl, burn. Prasideda nervinio pobdio reikiniai - nesibaigiantis agsjimas, ligonis vemia skran dio ir arnyno turiniu, pasireikia nerviniai lapimo psls spazmai, kartais ir jos udegimas, mat krauj ukreia pa tenkantys j toksinai. 23-j badavimo dien A. K. pajuto skausmus lapi mo pslje. A nurodiau padaryti j a m ypating klizm ir ant pilvo udti kompres. Kai po trij dien vl aplankiau ligon, paaikjo, kad n vienas i mano nurodym nebu vo vykdytas. Nerv sistemos ligonio jgas buvo bandoma a t s t a t y t i ne organikai, t. y. ilaisvinant ligon nuo vis slegiani jo organizm sunkum, o tik iorinmis priemo nmis - darant injekcijas ir maitinant. Gydytojai sunerimo dl paciento gyvybs ir m gel bti j pratingomis ligoniui priemonmis. Neturiu teiss j kaltinti - jie pirm kart kaip gyvi m a t : mogus laisva valia badavo 23 dienas. odiu, ligoniui duodavo maisto, jis valgydavo, bet tutuojau ivemdavo - skrandis niekaip ne norjo maisto priimti. Taip ir tssi. mog maitino, nors skrandis vis maist atmesdavo. Bet j vis tiek maitino, nors tuo tik vargino organizm, ir taip jau gerokai isekint vidinio apsivalymo, kuriam buvo sutelktos visos organizmo jgos, nes nuo to priklaus mogaus gyvyb. Deja, viskas pasibaig tragikai, taip, kaip ir sakiau. Ligonis mir.
A. K. dar 34 dienas beviltikai stengsi veikti ir lig, ir maist. Paskutin dien j a m pasidar geriau, jis net pa pra valgyti, nurijo kelis auktus sriubos ir usndo, o kai u poros valand prijo sesel - ligonis jau buvo mi rs. mog pribaig du dalykai - nenorjs bti ubaigtas badavimas ir maistas, kur priimti organizmas dar nebuvo pasirengs. O kaip seksi A. B., kuris pradjo badauti bdamas toks pats beviltikas ligonis kaip ir A. K.? Prie badavim A. B., pasak jo paties, ilg laik buvo gyvas tik pie nu ir divsiais", m a t po operacijos jo nenustojo kankin viduri skausmai. Argi suaugusiam mogui normalu 7 m nesius misti vienais divsiais? Badauti jis pradjo kartu su A. K., taiau klizmas dar grietai pagal nurodymus. Be dideliu sunkum jis itvr nevalgs 40 dien, vliau, kaip buvo prisakyta, kelias savaites mito tik darovmis ir vaisi sultimis. Dar po 2 mnesi gavau jo atvirlaik, kuriame mano buvs pacientas pasigyr visikai pasveiks ir prisipaino valgs net pupeles bei raugintus kopstus ir ieks darbo. Kaip matome, du vienodai isek ligoniai, nuo kuri tradicin medicina jau buvo nusigrusi, tokiomis pat s lygomis pradjo ilg badavim; vienas j pasveiko, o kitas mir. Tas, kuris pasveiko, buvo beslygikai vykds visus mano nurodymus ir skmingai itvrs ilg vidinio apsiva lymo proces; antrajam gydytojai, nepripastantys vidinio apsivalymo btinybs, sukr dirbtin klit - privert li gon pradti valgyti. Nusilpusiam ligoniui i klitis pasirod esanti neveikiama, jis nesteng nei nugalti savo ligos, nei vl pradti normaliai maitintis - ir ugeso. Kiekvienas, net beviltikiausias ligonis kovai su savo negalia gali sutelkti neimatuojamas vidines gamtos duotas jgas, tik reikia padti j a m tas jgas mobilizuoti.
Mano metodas Mano gydymo metodo skm lemia pritaikyti prakti koje naujausi duomenys apie mogaus organizm: 1. mogui laisvanorikai badaujant (t. y. kai jis visi kai nieko nevalgo, o geria tik vanden, ir tai kuo maiau), skrandis i priimanio maist organo virsta alinaniu ia-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorina SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
PALIS badavimu
badavimu
kus ir atliekas organu. Organizmas maitinasi i savo vidini atsarg, ir tokiu bdu prasideda autonominis bendras gi laus apsivalymo i vidaus procesas. 2. lakai daugiausia paalinami per burn su seilmis ir per lieuvio eksudat. 3. Pagrindinis kenksming mediag surinkjas orga nizme yra kasa, kuri imeta jas j arnyn ir skrand. 4. Po 3 savaii badavimo magnetin t a m p a kno mo lekulse taip padidja, kad susidaro apbnka, nepalanki ba cil egzistavimui bei dauginimuisi, ir jos visos sta. 5. Bendras organizmo apsivalymas paprastai trunka apie 6 savaites. Baigiantis t a m laikui, lieuvis apsivalo nuo ap na, vl atsiranda apetitas - vadinasi, mogus vl gali pradti valgyti. i" J v^fc 4~ O 1 A C 1. Bendrojo organizmo apsivalymo proces, prasidedan t organizme, kai pacientas laikosi mano badavimo metodi kos, a vadinu: - autonominiu, nes jis vyksta pagal gamtos dsnius ne priklausomai nuo mogaus, panaiai kaip kad motinos kne vystosi gemalas; - bendruoju, nes per piln cikl - 6 savaites - jis apima vis mogaus organizm ir visus audinius, aptinka visas organ anomalijas, paabna visus lakus; - giluminiu, nes jis prasiskverbia pai ms fizinio kno gilum; - vidiniu, nes gydo ne bgos matomj pus, kaip kad iuolaikin medicina, o paioje organizmo gilumoje irauna bgos aknis ir igydo mog. 2. Pagrindinis organizmo lak surinkjas yra kasa (pancreas), kuri i aplinkini organ sukaupia visas nereikalin gas mediagas ir per savo lataklius imeta jas skran d ir arnyn. Tai patvirtina tas faktas, kad tuomet, kai kasoje susikaupia labai daug lak, pasireikia cukraligs poymiai. Pradjus badavim, btent cukraligs simptomai inyksta pirmieji - j a u 5-6 dien cukraus kiekis lapime ne siekia 1%. Tai rodo, kad badaujant kasa apsivalo pirmiau siai - jos laukia sunkus ir svarbus darbas toliau valant organizm.
3. M a t y t , skrandis, o kartu kasa ir kepenys, yra ta pag rindin ais, kuria remiasi visas apsivalymo procesas. ar nynui taip pat tenka svarbi vieta - tik j a m gerai isivalius pradeda valytis kiti organai ir kno dalys. Taiau badavi mo metu arnyno darbo ritmas, prieingai negu skrandio, regis, nesikeiia. 4. Badaujant atsirandanios ant lieuvio baltos ir gelto nos apnaos nra iorins, t. y. jos susidaro ne i seib, o kyla i vidaus, i organizmo gelmi. Jeigu tai b t seili nuosdos, tai ir seils t u r t bti tokios pat spalvos kaip lieuvis, o ito niekada nra buv. Danai teko pasteb ti, kad badaujanij lieuvis pasidaro tamsiai rudas. Man paiam antr kart badaujant et savait lieuvio, vir us pajuodo. Vieno serganio psoriaze ligonio lieuvis nuo atuntosios dienos ir per vis badavimo laikotarp bu vo ijuodijs stambiomis dmmis, primenaniomis juod lak. Kitos, paralyium serganios moters virutin lieu vio pus nuo 26-osios badavimo dienos nusida fantasti ka viesaus indigo mlynumo spalva. Ponios M. beuvis baigiantis pirmai badavimo savaitei pasipuo m a r m u r o ratais. Pieinys nepakits isilaik ant lieuvio vis ba davimo laikotarp - tris savaites. Reikia nors kart savo akimis p a m a t y t i , kokiomis spalvomis ir ratais bna i margintas beuvis, ir neabejosite, kad tai ne iorins nuo sdos, o eksudatas! 5. Gydymui labai svarbu, kad lakai i organizmo pa j u d a prieinga kryptimi, i apaios vir. Pasialindami tuo keliu jie turi daug maesn galimyb unuodyti krauj nei eidami prastu bdu. Badavimas suteikia galimyb paabnti i organizmo aib puvsi ir kitoki susikaupusi atliek. Esu sitikins, kad virutiniuoju keliu, per burn, alinti lakus knas stengia tik t a d a , kai skrandis ir kasa neveriami virkinti maisto. 6. Jau nuo pirmos badavimo dienos per seiles ir burn pradedami alinti lakai; tai kodl jau baigiantis pirmajai dienai dingsta apetitas: lakai apnuodija lieuvio paviriuje isidsiusius skonio receptorius. Paprastai per 5-6 dienas organizmas visikai prisitai ko alinti lakus per burn. Tuo laiku knui labai reikia vandens, taiau vanduo tokiomis slygomis per burn ir skrand nespja patekti laiku: apnuodytas per kas atke-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
A1eksejus MOGAUS
S u v ori na s SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
liaujaniais lakais skrandis net vanden priima labai ne noriai, ir organizmas ima kankintis dl vandens stygiaus prasideda galvos skausmai, apima silpnumas, svaigulys. mogui atrodo, kad toks paliegs jis jauiasi dl bada vimo, bet tikroji prieastis t a , jog nepakanka vandens la kams i kno alinti. lakai nestengia laiku ieiti, nuodija krauj ir sukelia mintus negalavimus. tai tuomet prirei kia klizm, m a t arnynas, skirtingai nuo skrandio, isaugo prast siurbimo funkcij. Todl klizmos yra neatsiejama kiekvieno badavimo dalis. Beveik visuomet etj badavimo dien organizmas pagaliau veikia didisias lak sangrdas, ir prasideda tolygus, subalansuotas apsivalymas. 7. Jeigu badavimas trunka maiau nei 30 dien, nu t r a u k t i j nesunku, nors pirmosiomis dienomis apetitas b na menkas. Taip yra todl, kad organizmas priverstas pasi likti lakus, kurie jau buvo paruoti paalinti ir tik lauk savo eils, o tai kur laik nuodija organizm. Jeigu bada vimas nutraukiamas po 30-os dienos, organizmas t a m labai prieinasi ir nepriima maisto, nes tomis dienomis paprastai y r a alinami patys kenksmingiausi lakai ir j, paruot imesti, knas priimti atgal jau nebegali. Ketvirtojo deim tadienio pradioje prasideda ypatingos ries lak alini mas, lieuvio eksudatas (apnaos) pirm kart badaujant nusispalvina geltonai, o vliau - ir su rudomis dmmis. Pakartotinai badaujant eksudato spalva ir savybs keiia si. Badavimui baigiantis, lieuvis vl pasidaro varus, pra b u n d a vilkikas" apetitas, kurio dka greitai a t s t a t o m a s p r a r a s t a s svoris. 8. Pilnos trukms (40 dien) badavimas paprastai pra eina itaip: pirmoji savait gali bti sunki ar lengvesn tai priklauso nuo badaujaniojo organizmo ir nuo to, ar sklandiai pradeda veikti naujasis lak alinimo procesas. Antroji savait visada bna lengvesn, treioji - dar leng vesn (paprastai tai bna lengviausia savait i vis ei). Ketvirtoji irgi nebus itin nemaloni, jeigu antr ir trei sa vait vykdysite visus gydytojo nurodymus. Penktoji savait gali bti sunki, etoji - pati sunkiausia. Bet penktoji ir etoji badavimo savaits ligoniui yra ypa veiksmingos kaip tik tuo metu i organizmo alinami patys nuodingiausi lakai, kurie paprastai ir yra chronik lig prieastis.
9. Pirma,pilnos trukms badavimo pus (1-3 savaits) vyksta organizmui sutelkus fizines jgas, antroje badavi mo pusje (4-6 savaits) eikvojamos daugiausia mogaus psichins energijos atsargos, taiau i apsivalymo proceso dalis ypa svarbi gydant sisenjusius udegimus ir infekci nes ligas. 10. Badaujantis organizmas spja paalinti visus lakus madaug per 40 dien. 11. Primygtinai spju, kad pradti valgyti dar per anks ti, kai dingsta apnaos ir lieuvis vl a t g a u n a prast rausv spalv; galima tai padaryti tik tada, kai tirtos ir karios seils vl t a m p a skystos ir beskons. 12. Nevalia pamirti, kad po badavimo nerv sistema atsistato sunkiau ir liau negu fizins jgos. Jei baig ba dauti labai daug valgysite, bus perkrautas ne tik skrandis, bet ir irdis, gali pabrinkti kojos. Tai nieko baisaus - vien dien pabadausite, ir pabrinkimai praeis, bet bt geriau, kad jie apskritai neatsirast. 13. Visas eias badavimo savaites mogaus organiz mas sunkiai dirba, alindamas lakus, koreguodamas vai rias anksiau padarytas klaidas, ir drauge mogui pakan ka jg atlikti prastus darbus. Tarp kitko, domu, kad i savo vidini atsarg mogus tegauna 1600 kalorij vietoj prast 2500, gaunam valgant, ir to visikai pakanka! Bet svarbiausia, kad badaujanio bsena yra visikai kitokia, ne tokia, kaip visuomet. Tai turi atsiminti badaujantis, o pirmiausia - jo gydytojas. 14. iuolaikinis gydymas veikia organizm i iors vid, bet daniausiai jis tik nuslopina ligas, nesunaikinda mas j akn. Gydymas badavimu veikia prieinga krypti mi - i vidaus ior, jis irauna paias ligos aknis. Kitoks turi bti ir poiris skausm. Daniausiai m a n o m a , kad geras gydytojas pirmiausia turi numalinti skausm. Ir visa medicina pradjo kovoti su ligos simptomais, jos aknis pa likdama vlesniam laikui. O kadangi badavimas veikia ligos aknis, skausmai i pradi gali net padidti, bet vliau vis kas praeis ir liga tikrai bus igydyta. Badaujant igydomos ne tik senos, inomos ligos, bet ir tos, kurios dar tik brsta organizme ir, jei mogus nebt pradjs badauti, jos bt pasireikusios po keli mnesi ar met. Galiau pasakyti itaip: jeigu js maitinats kaip esate prat ir jums kur
200
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
badavimu
nors suskausta, vadinasi, atsirado ligos grsm; jeigu su skausta badaujant, vadinasi, js liga ieina i kno, reikia tik truput pakentti. 15. Badavimas efektyviai stabdo vairius udegimus, to dl jo metu netyia persisaldius (pradjus kosti, sloguoti ar pan.), badavimo nutraukti jokiu bdu nereikia, priein gai, kelias dienas reikt nebegerti net vandens. Netruks praeiti net smarkiausias peralimas. 16. Baigiantis pilnam badavimo ciklui, mogus praran da daug audini mass, t a d ilgainiui t a m p a panaus gy v skelet, apraizgyt nervais, subliukusiais raumenimis ir a p t r a u k t surukusia oda. Pavelgus atrodo, kad mogus visikai iseks, taiau tai netiesa: jo gyvybins jgos anaiptol nra pakirstos, jis kone visada valus, pasitiki savimi ir savo jgomis. Taip yra todl, kad svor jis prarado ne dl ligos, auktos tempera tros, o vykstant normaliam procesui. Gyvybin energija aktyviai pasireikia tuo, kad per pusantros ar dvi savaites gyvas skeletas" isiugdo nauj, gyvybing kn. B a d a v i m a s , t r u n k a n t i s d a u g i a u nei 4 0 d i e n Jeigu js liga labai sisenjusi, kartais ir 40 dien badavimo nepakanka, kad j visikai paalintumte. Toki lig simptomai daniausiai pamja 35-37 badavimo dien, ir 40-j bgonis nesulaukia jokio palengvjimo, jo bkl pa sidaro dar sunkesn. Tokiais atvejais reikia kantriai laukti, kol praeis skausmai - 5-6 dienas, savait, dvi, tris. Ligonis turi inoti, kad g a m t a tiksliai apskaiiuoja savo jgas, tad n nepradt kovoti su liga nebdama sitikinusi, kad jg tai ligai veikti ji turi pakankamai. Jeigu kova prasidjo, vadinasi, bgonis turi ans j laimti. Ponia S., prajus 40 badavimo dien, lauk dar 22 dienas ir veik ilg ir sunki bg; jeigu ji bt badavusi tik 40 dien, ito nebt vyk.
.
i 10 000 bgoni dl badavimo mir tik 9, arba 0,1%. Turiu pridurti, kad ie mons mir, kai mans nebuvo alia, arba buvo pradj badauti be mano inios ir badav be m a n o prieiros bei nevykd m a n o metodo reikalavim, bet da niausiai - dl gydytoj klaid. Pakartotinis badavimas Taisyklingas reguliarus badavimas atskleidia naujas ir neribotas galimybes. mogus per trump laik sukuria save i naujo fizikai, fiziologikai ir dvasikai. Badavimo metu prarast svor mogus visada a t s t a t o per tiek pat laiko, kiek badavo. Bet vietoj seno, ligoto k no gyja nauj, jaun, gyvybing! Juk tai pats tikriausias atjaunjimas! Naujasis js knas visada bus stangresnis, itvermingesnis. Badaudami po 3-5 dienas numesite 3-5 kg svorio, ir, pakartoj tai 10-15 kart, per metus pakeisite 45-75 kg senojo kno nauju, atjaunsite. Argi ne puiku? Apie pakartotinius ilgalaikius badavimus, remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti tai k: per 5 metus a ke turis kartus badavau: 39, 37, 37 ir 54 dienas. sitikinau, kad pirmasis ilgalaikis badavimas ivalo vis organizm, o labiausiai - pilvo ir krtins sritis. Antrasis ilgalaikis ba davimas vl ivalo vis organizm, o labiausiai - gerkl, burn, gerklas, nos ir ausis. Treiasis badavimas valo vis organizm, o pirmiausia - smegen kamien, kur sukoncen truoti ms protini sugebjim - atminties, vaizduots, gabum - centrai. i smegen sritis miestiei organizme daniausiai bna labai paliegusi. Per paskutinisias penkias treiojo badavimo dienas pajutau, kad pradeda valytis ir i sritis. Pabrinkimai ir pa tinimai i ten, nesukeldami jokio skausmo, virto skaidriomis gleivmis ir pasialino, o a, apimtas palaimos, j u t a u , kaip visa kas apsivalo ir isilaisvina. Galvoje praviesjo, atrod, galiu be pertraukos dirbti nors 40 valand. Pabaigus badavim, is pojtis pamau susilpnjo, bet turiu pripainti, kad sugebjimas dirbti protin darb ne apsakomai iaugo. Galiu dirbti vis dien nuo ryto iki va karo, po to vis nakt nemiegoti, sakykim, vaiuodamas traukiniu, ir tada vl dirbti nuo ryto iki vakaro, skaityti paskait, vl praleisti bemieg nakt vagone ir, pamiego-
Igijimo ir m i r i s a n t y k i s Pasveikimo ar bent pagerjimo, kurio nebuvo sulaukta gydantis kitais bdais, procentas milinikas: mano prakti koje i 10 000 bgoni - 9900 igijusi, t. y. 99%. Kiek inau,
KETVIRTA Gydymas
DALIS
A 1 eksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
A l e k s e ; us S u v o r i n a s MOGAUS SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
QflQ ^ OO
badavimu
js 4-5 valandas, dirbti iki sutem. Esu tai ibands. O juk 1930 m. ruden m a n j a u buvo suj 68 metai! Papildomas badavimo poveikis Badavimas ne tik igydo ligas, bet ir sustiprina vis organizm - tai iskirtin badavimo savyb, tuo jis skiriasi nuo kit gydymo metod ir bd. Kokios dar naudos teikia badavimas? Ogi tai: 1. Jeigu mogus danai persisaldydavo, vakarais atal davo kojos ir bdavo sunku umigti, tai po badavimo toks mogus labai lengvai pakels alt. V. D. m a n ra: Vakarais man visada bdavo labai alta, ir a ilgai negaldavau suilti net po dviem iltomis antklodmis, net ir iltuoju met laiku. J a u t r u m a s aliui ypa padiddavo trij m a n o badavim metu. Dabar, po treiojo badavimo, nebejauiu alio nei vakare, nei nakt. Man j a u karta net po viena antklode". 2. Jeigu mogui slinko ir ilo plaukai, po badavimo jie pasidaro daug tankesni ir atsistato spalva. N. S. papasa kojo: Mano plaukai pradjo geriau augti. Dabar jie auga ir tose vietose, kur anksiau j nebuvo - ant krtins, o anksiau, nors ir nebuvau nupliks, bet plikimo tendencija jau buvo gana ryki." 3. Jeigu mogus blogai m a t o , tai po badavimo reg jimas daniausiai labai sustiprja. A. V. papasakojo 8-j nevalgymo dien pastebjs, jog jam nebereikia pensn (3,5 dioptrijos), plika akimi jis m a t daug geriau. Ir tai jau 3 metai po badavimo pacientas nebeneioja pensn, nors dir ba kanceliarin darb. 4. Jeigu iki badavimo akies baltymas buvo gelsvos spal vos, tai po jo pasidaro skaisiai baltas. Vienas mano paci entas papasakojo, kad j a m inyko ir melsvos gyslels ant skruost ir smilkini srityje. 5. Po badavimo pasitaiso raysena. Braias pasidaro tvirtas kaip jaunystje. 6. Badaujantysis miegodamas nustoja knarkti. Ponia M. pasakojo, kad jos vyras anksiau knarkdavo taip garsiai, jog trukd kitiems miegoti. Pabadavs 40 dien knarkti jis vi sikai nustojo. Kitas pacientas prisipaino, kad po badavimo nustojo grieti dantimis, nors i yd turjo nuo 10 met.
7. Po badavimo praeina migrena. 8. P r a n y k s t a nemalonus kvapas i burnos. 9. Jeigu rytais ligonis jauia kart skon burnoje, po badavimo jis inyksta. 10. Vienas pacientas pasigyr, kad po badavimo jo dan tys pasidar gras ir balti. 11. Badavimas sustiprina dantenas, dantys nustoja klibti. 12. Badaujant galima isigydyti chronik slog. A pats 25 metus sirgau chronika sloga ir veltui stengiausi jos at sikratyti geriausiose klinikose. Man padjo tik badavimas. 13. Kartais monms ant rank bna geltonos kepe n " dms, ir gydytojai rekomenduoja gerti jod. Po bada vimo tie patys gydytojai pasakys, kad jodo gerti nebereikia. 14. Badavimas padeda turintiems padidint kraujosp d. Ponia H. badavo 20 dien, ir jos kraujo spaudimas nuo 275 sumajo iki 170. 15. Badaujant igydoma kontzija ir mios neurozs organ spazmai, vienatvs baim, skonio pasikeitimas ir t. t. 16. Tris savaites badavus, tabako skonis pasidaro ne malonus ir bna lengva mesti rkyti. 17. V. J. papasakojo: A nevalgiau 24 dienas, ir per t laik inyko sunkumas kojose, nors anksiau ir po ne ilgo pasivaikiojimo jausdavausi pavargs. Mano kojos da bar t a r y t u m jaunikaiio. Po 20 met vl galiu miegoti ant kairiojo ono". 18. Pai pirmj badavimo nakt a greitai ir ramiai umigau, ir nuo tolei gerai miegu, nors anksiau po dvi valandas vartydavausi lovoje, niekaip negaldamas umig t i " , - ra m a n A. . 19. Badavimo dka visada sustiprja ir atsinaujina ly tin funkcija. 20. Kiekvienas ilgalaikis badavimas padidina darbingu m, t a r y t u m mogus bt atjaunjs 5-8-10 met. Pasaulin g y d y m o badavimu reikm Vadovaujantis m a n o badavimo metodika galima igy dyti: - skrandio ir arnyno opalig - per 4 savaites; - plaui emfizem - per 4-5 savaites;
2 0 4 Gydymas ^
ETV1RTA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
- astm - per 2-5 savaites; - aortos isipltim - per 4-6 savaites. Per ketverius metus a gydiau kelis imtus serganij iomis ligomis, ir nebuvo n vienos neskms. - skleroz - per 1-3 savaites;
i. i +
10
Al
- diabet - per 8-12 dien; - sisenjusius katarus - per 4-6 savaites; - vanden ir pabrinkimus - per 2-3 savaites; - tulies psls, kepen, inkst akmenis ir sml - nuo 10 dien iki 6 savaii; - reumat ir podagr - nuo 5 dien iki 6 savaii; - limfines liaukas - per 2-4 savaites; - neurastenij, sunkias neurozes, kontzijs - per 3-6 savaites; - hemoroj - per 2-6 savaites; - maliarij - per 6-9 savaites; - egzemas - per 3-6 savaites, nors gali prireikti badauti pakartotinai; - trachom - per 6 savaites; - tuberkulioz gydoma pakartotinai ir vairiopai ba daujant, laikantis specialios dietos ir atliekant ritminio kv pavimo pratimus. Kiekvienas badavimas pagreitina bgonio igijim. Tad jeigu visi alies gyventojai nors vien kart prisi laikyt grieto pasninko, inykt daugyb lig. K a m , kada, kiek ir kaip reikia b a d a u t i , kad t a p t s v e i k u m o g u m i . K o m e d i c i n a n e i n o j o a p i e b a d a v i m iki m a n s
visikai nepadeda. Suvorino metodas negydo - pats iban diau". Todl pirmiausia noriau visiems pasakyti tai k: jei norite, kad gydymas mano metodu padt, turite sisamo ninti, kad jo pagrind sudaro ne kokios nors senos", se niai girdtos" inios, ne staiai juok keliantis poilsis" (ar kada nors esate mats besiilsini g a m t ? ) , o trys visikai nauji faktai apie mogaus organizm, kuri nei medicina, nei daugelis visaini daktar n nenutuok esant. tai tie faktai: 1. Badaujant mano metodu organizmas pamau ir kuo giliausiai apsivalo vidujai, pasmons vadovaujamas. Atsai nus poiris proces daniausiai tepelno ir menkus ba davimo padarinius. 2. Badaujant mano metodu atliekos organizme eina lau kan ne i viraus apai per arnyn, o i apaios vir per burn ir lieuv. keli a vadinu v i r u t i n i u o j u , ir tuo met, kai organizmas valosi iuo bdu, visi alinami nuodai nesusilieia su krauju, todl net dideli lak kiekiai paali nami lengvai, kno t e m p e r a t r a nepakyla, atvirkiai, b na netgi emesn nei prastoji. Bet kai tik mogus pradeda valgyti, kai tik jo skrandis ima virkinti, visi lakai ikart subyra emutinj keli, o ten yra daugyb kraujagysb, todl nuodai ukreia krauj, pakyla kno t e m p e r a t r a , puola galvos skausmas, silpnumas ir t. t. 3. Badaujant mano metodu, a t b u n d a naujos gyvybins jgos, jos gali bti tokios galingos, kad organizme umua visas bacilas. ie trys faktai leidia visikai kitaip gydyti daugel bg. iuolaikiniam gydytojui organizmo lakai, pliai - didiau sias prieas, nes jis neino, kaip juos paalinti nerizikuojant ukrsti krauj. Tuo tarpu a galiu pasilyti tok bd virutinj keb, ir m a n pliai - tik enklas, kad gydymas vyksta kuo skmingiausiai: organizmo iukls virsta la kais, kuriuos patogu imesti lauk, tad gydytojui belieka tik padti organizmui kuo greiiau ir geriau tai padaryti. Ligas sukelia trys prieastys: 1. udegimas; 2. svetimk niai, gyvi ar negyvi - bacilos, toksinai, kenksmingi mine ralai; 3. mechaniniai pakenkimai. Prie visas jas g a m t a kovoja, mirusias lsteles ir sve timknius paversdama lakais, taiau tuos lakus dar reikia
Skmingai gydytis badu daugeliui danai ir smarkiai t r u k d o manymas, kad jie visk ino. it a seniai i nojau, - pasako mogus, - ia nra nieko naujo. Bany ia jau ami amius reikalauja pasninkauti! Organizmas b a d a u d a m a s pailsi, todl ir pasveiksta". Ir toks mogus baisiai lengvabdikai, nepasiruos, nesilaikydamas joki taisykb pradeda badauti - 20-30-40 dien - ir geriausiu " atveju sulaukia pustin rezultat, o tankiausiai ir visi kai joki. Tuomet toks skeptikas sako: Badavimas man
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
paalinti i organizmo! Ir tai ia iuolaikiniam daktarui i kyla neveikiama problema: lak paalinti jis nemoka, o j vis daugja, nes ligonio valgydinimas lak ijimui natralus barjeras. Tuo t a r p u man t pat ligon gydant badu tereikia irti, kad jo virutinysis kelias lakams pa alinti bt laisvas, be to, saugoti, kad ligonis be reikalo neeikvot savo jg, o jeigu manoma, vairiais m a n o pa silytais bdais sukaupt j dar daugiau. M a n o metodas leidia skmingai gydyti ir tuos vidinius auglius, kuriuos medicina vadina viu. Dabar js dmesiui pateiksiu itraukas i keli man adresuot M. Blagodijevskio laik, kuriuose jis aprao jam kilusias badavimo problemas, o po j idstysiu isamius savo paaikinimus. I pirmo laiko: Bkite toks malonus, paaikinkite m a n : ar gali bada vimas su aknimis irauti rimtas ir neigydomas ligas? 1922 m. mano draugas P. ., emigrantas, kuriam dabar 35 m., vienoje Karingtono knygoje perskait, kad mogus gali ilg laik apsieiti be maisto, ir itai ne tik nepakenks jam, bet, atvirkiai, netgi igydys kai kurias ligas ir tei giamai paveiks nerv sistem ir psichik. Tuo metu P. S. buvo visikai sveikas, stiprus mogus, bet j taip sudomino Karingtono odiai, kad jis nusprend 20 dien badauti. Badavo jis visai diletantikai, klizm nedar, skrandio ne val, nesirpino ispjaudinti iskyr, susidarani nosiesgerkl srityje, be t o , baigs badauti pai pirm dien ne tik soiai prisivalg silks, bari, msos, bet ir igr por taureli degtins, taiau badavimas atne j a m naudos jis t a p o dar sveikesnis, savijauta buvo kuo puikiausia. 1927 m. a susitikau su juo Varuvoje. Jauiausi nekaip, m a t y t , atjo laikas sumokti u savo karin ir revoliucin praeit. P. . dav m a n js knyg Gydymas badavimu", ir ji kartu su jo paties pasakojimais taip kvp mane, tiek suteik vili, kad nedelsdamas pradjau badauti. Nors buvau palyginti jaunas (35 m.), jauiausi ess tikras invalidas: mane kankino maakraujyst, silpna ir dis, prastas virkinimas, r e u m a t a s , bendras silpnumas, per maas svoris, jg stoka dirbti, juodiausia mizantropija aiks prasidedanios neurastenijos poymiai, be to, kosu lys ir vis labiau maudiantis skausmas deiniojo plauio
virnje. A badavau 21 dien, kasdien dariau 2 kliz mas, ispjaudavau visas seiles, skalavau burn, griau tik kart vanden su citrina, daug vaikiojau ir netgi du kar tus maudiausi Visloje, - buvo nuostabiai lengva plaukti. Taiau, deja, skrandio iki galo neivaliau (tuo sitikinau baigs badauti) ir kelet kart mane kamavo liguistas silp numas, nuolat kankino nemiga. Baigus badauti, dar 5 die nas gaminosi daug seili ir savijauta buvo bjauri. Paskui atsirado apetitas. Valgiau daug ir godiai, blogai sukramtydamas rieb, sot maist (tiesa, pirmuosius 2 mn. mai tinausi grietai vegetarikai). Bet vis tiek badavimas da v puiki rezultat: r e u m a t a s inyko visikai, skrandis m dirbti puikiai, nerv sistema sustiprjo, svoris padidjo e iais kilogramais, tapau valus, kupinas gyvenimo diaugs mo, mano skruostai paraudo - odiu, atrodiau sveikas, ydintis mogus. Kai pargrau, visas miestas tik apie ma ne ir kalbjo. Mano pavyzdio kvpti, pradjo badauti ir mano draugai. T. K. kankino t a r y t u m neuralginiai, tary t u m reumatiniai perautos rankos skausmai. Jis badavo 16 dien, baisiai sulyso, taiau skausm kaip ranka atm, be to, sustiprjo nerv sistema, pagerjo bendra savijauta. Po badavimo jis m stipriai valgyti ir per trump laik staiai praydo. Dabar jo organizmas vl gro, taip sa kant, pirmykt bsen, apsilpo ir nervai pairo, taiau rankos nebeskauda. Kitas mano pastamas, M. P., buvo jauno mogaus griuvsiai: nuo 19-20 m. jis sirgo diova, ku ri iaip taip usigyd Kryme, bet kuri nuolat j a u t j vargino maakraujyst, silpnumas, silpna irdis, blogai dirbantis skrandis, neurastenija ir reumatas. M. P. badavo 18 dien. Skrandis isival prastai, badauti j a m buvo la bai sunku, bet tikrosios kanios prasidjo baigus badauti: dvi savaites lieuvis staiai fontanu virkt seiles, savi j a u t a buvo pasibaistina. Bet vis dlto badavimas naudos dav: reumatas inyko, nervai nurimo, skrandis sustiprjo, bendra savijauta gerokai pagerjo. Tuo tarpu rugsj a pajutau, kad m a n vl m skaud ti krtin, vl pradjau liesti ir blykti. Tuomet nuspren diau badauti ilgiau negu pirm kart. Kartu su manim m badauti ir kaimynai - senut B. ir vidutinio amiaus vyrikis G. K. Ponia B. buvo tikras lig maias: gerkls kataras, ir-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
badavimu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
dies yda, senatvin skleroz ir t. t., ir t. t. Ji badavo 36 dienas ir labai nusilpo, paskutines dienas jau guljo lovoje ir vos galjo apversti lieuv. Po badavimo ji kiek pavaljo, bet neatsikrat n vienos i daugybs savo lig, todl labai nusivyl. K. kankino sunkios formos a s t m a ir skrandio kataras. Jis badavo 22 dienas, kiekvien dien jautsi vis geriau ir geriau ir galiausiai m tiktis, kad su a s t m a atsisveikino visam laikui. Ilgiau badauti j a m neleido gydytojai. Po ba davimo m valgyti nemonikai daug, ir po dviej mnesi jo savijauta netgi pablogjo. Man badauti buvo labai sunku (ilaikiau 40 dien ir 6 vai.). Griau tik vanden, vis laik j u t a u liguist silp num, buvau neapsakomai dirglus. iaip ne taip judjau, bet negaljau nei rayti, nei skaityti, mane vargino netgi ilgesnis pokalbis. Iskyros vis laik buvo gausios, murzinai geltonos apnaos vis laik deng lieuv. 38 ir 39 badavimo dien a jau guljau lovoje - itaip buvau nusilps. 41 die nos ryt, isigands, kad lieuvis nesikeiia spalvikai, kaip Js buvote nurods, pradjau valgyti. Jau po pirmos arba tos per pus su pienu stiklins a gausiai isitutinau, mane igsdino skysio kiekis ir bjaurus kvapas. Paskui prasidjo sunkiausias mnuo mano gyvenime. Seils, kaip ir anksiau, turjo bjaur metalo prieskon, paskui t a p o beskons, bet deginanios burn, dar vliau - nemalonaus kvapo. Svoris augo labai pamau, o jo buvau prarads 19 kg - nuo 78 iki 59 kg. Tikrai panjau gyv lavon. Savijauta buvo pasibaistina, arnynas beveik nedirbo. Apimtas siaubo a puoliau valgyti daug ir danai - tiesa, grietai vegetarik maist: pieno, obuoli, rieut, medaus, bet vis tiek savi j a u t a jo vis blogyn. Galva m blogai dirbti, ir draugai pradjo baimintis dl mano proto. Be t o , kasdien 2-3 vai. m a n o t e m p e r a t r a pakildavo iki 38-39 laipsni ir pradjo smarkiai skaudti krtin. Jau maniau, kad atjo paskuti nioji. Gal gale 82-j valgymo dien ryausi palusiam ingsniui: su kolega patraukiau darbo kelion (a parda vinju paveikslus komiso pagrindais): usiveriau ant pei nedidel krovin ir patraukiau per snieg nuo kaimo prie kaimo. Nuo tada miau pamau taisytis ir netrukus sta iai praydau. Priaugau svorio, jauiausi valus ir stiprus, skausmas krtinje liovsi, skrandis dirbo puikiai, skruos-
tai raudo, nerv sistema sustiprjo. Visus metus jauiausi kuo puikiausiai ir jau buvau bemans, kad pasiekiau savo tiksl - visam laikui atsikraiau lig, bet... i a noriau vl nukrypti al ir papasakoti apie kitus badavusius mones. Tais paiais metais, ruden, m badauti m a n o drau gas, ligotas karininkas A. M., - 21 dien. Badavimas vyko skmingai, jo rezultatai puiks - neurastenijos kaip nebta. Tuomet isigydyti badu nusprend 60 met vyrikis, ser gantis sunkia astmos forma. Jis ilaik 39 dienas (asmeni kai a jo nestebjau), ir jo a s t m a visikai prapuol. mogus buvo staiai suavtas, bet pasninkui pasibaigus jis puol be saiko valgyti, daug gr juodos kavos ir pasijuto dar blo giau nei prie badavim - smarkiai sutriko irdies darbas. is atvejis galutinai nuteik mones prie badavim. O man sausio mn., prajus madaug metams po bada vimo, sveikata vl pablogjo, miau besti ir blykti be jo kios matomos prieasties. Balandio mn. vl pajutau kr tinje buk skausm, o suliesjs jau buvau taip, kad kos tiumas kabojo ant mans lyg ant pakabos. Pasiryau vl badauti, ir badavim noriu aprayti kuo smulkiausiai. Patirtis, gyta paiam badaujant ir stebint kitus, tiki no mane, kad pasninkas - tai galingas, didis ginklas, tai bdas daryti stebuklus, bet duoti t ginkl neimanan i rankas pavojinga. I savo praktikos galiu pasakyti, kad: 1) visi neilgai truk badavimai dav teigiam rezultat; 2) n vienas pilnos trukms badavimas nesibaig norma liai, n vienas j laukiam rezultat nedav; 3) n vienos bgos, iskyrus reumatizm, nepasisek visikai atsikratyti. Todl prayiau atsakyti iuos klausimus: 1. Ar js inote atvej, kai badavimas visikai igyd sunki lig? 2. Kaip ilaikyti badavim iki galo, t. y. irauti lig su aknimis paiam nenukeliaujant an pasaul? 3. Gal apskritai veiksmingesnis yra trumpalaikis bada vimas? 4. Ar neverta apskritai atsisakyti pilnos trukms bada vim? 5. Ar pilnos trukms badavimas nesuardo kakoki or ganizmo gyvybini centr, nes po laikino pagerjimo btinai ateina smarkus pablogjimas, kurio veikti jau nebegalima?
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
6. Kokia badavimo metu yra savitaigos reikm ir ko kio psichinio reimo reikia laikytis? 7. Kokio reimo reikia laikytis pirmsias 10 savaii po pilnos trukms badavimo? Ir galiausiai paskutinis dalykas. Mano tikslas - visikai isigydyti nuo neurastenijos, maakraujysts ir prasidedan io proceso plauiuose, noriu t a p t i sveikas mogus. Todl praau js pagalbos ir patarimo, kaip elgtis badavimo metu ir po jo, taip sakant, sitvirtinimo pozicijose laikotar piu. Ties sakant, a j a u ruoiuosi badauti antrkart: sa vait valgau lengv vegetarik maist pagal js sistem, kit savait maitinsiuos vien tik pienu, a r b a t a ir kompotu, drauge stengdamasis klizmomis kuo geriau ivalyti arny n, o t a d a igersiu laisvinamj ir pradsiu b a d a u t i " . I antro laiko: . Pradjau badauti birelio 3 d. Pasiruoiau j a m labai rpestingai, kaip jau esu ras ankstesniame laike, gal to dl badauti m a n labai lengva, jauiuosi stiprus, valus, n ra n truputlio liguisto silpnumo, kuris kamavo ankstesni badavim metu. S syk vienintelis nesmagumas tas, kad nuolat reikia ispjauti bjauraus kvapo ir skonio seiles. Paklausysiu js p a t a r i m o ir badausiu 19-21 dien. S mano sprendim parm ir tai, kad pasidars krtins ls tos rentgeno nuotrauk suinojau, jog jokiomis plaui li gomis nebesergu - visos kavernos usitraukusios, visikai sugijusios, tad mane kankina tik bendro pobdio nega lia - nervingumas, virkinimo sutrikimai. Taiau a anaiptol neatsisakau savo sumanymo kada nors b a d a u t i ilgai. Man atrodo, kad tik pilnos trukms ba davimas gali suteikti absoliui sveikat, t. y. mogaus bt (bent jau fizine, materialija prasme) padaryti pilnakrauj ir lengv. Todl gal malontumt praneti m a n skmingai pasibaigusio pilno badavimo poymius? Svarbiausia - kaip atpainti, kad valymosi procesas pasibaig ir badavim ga lima n u t r a u k t i ? " I treio laiko: Dabar galiu papasakoti pastarojo badavimo rezulta tus. Kaip inote, pasiruoiau j a m siningai: 1 savait ve getarikos mitybos pagal js metod, po to 2 savaites mitau tik skysiais - pienu, arbata, kompotu. Badavimas
(20 dien) vyko lengvai, taiau negaliu pasakyti, kad b iau juts ypating lengvum ir valum, atvirkiai, vis laik buvau truput sudirgs, dvi paskutines dienas j u t a u stiprius irdies skausmus. Bet didiausia kankyn prasid jo ubaigus badauti: ilgas leifas, o gal net keli, vilkosi i paskos dar madaug p u s a n t r o mnesio. Neapsakomai bjau ri savijauta: silpna, apetito jokio, arnynas vangus, kankina dirglumas, prislgta nuotaika ir - dar, be visa kita, - pa kilusi t e m p e r a t r a . Pirmsias tris savaites ji pakildavo iki 37,4 laipsni, kitas dvi - iki 37,8 laipsni ir galop pasku tinij pasiek 38,5 laipsnio. Kilti t e m p e r a t r a praddavo 11-12 vai. dienos, 16-17 vai. pasiekdavo aukiausi tak ir apie 22 vai. nukrisdavo. Svoris m a n augo labai ltai, buvau iblyks, netgi kakokio alsvai gelsvo atspalvio. Badavimo metu lieuvio apnaos buvo baltos spalvos, o po badavi mo - geltonos ir netgi purvinai rudos. Tas dalykas mane labai slg, nes pas kitus badavusius nieko tokio nebuvau mats, be to, grietai laikiausi js nurodym. Valgiau be veik vien tik alius vaisius, daroves, pien ir koes; i pradi, kad neapkrauiau irdies, valgiau nedaug, bet v liau, pamats, kad leifas vis tiek velkasi, miau valgyti daugiau. Po pusantro mnesio t e m p e r a t r a t a p o normali ir a miau greitai taisytis. Dabar jauiuosi kuo puikiausiai, tik yra du defektai: truput nusilpo irdis ir per daug susto rjau, nors valgau paprasiausi maist - juod duon, bul ves, svognus, esnak, morkas, srius, obuolius. Badavimo rezultatais esu labai patenkintas, i visos irdies dkoju jums u puiki sistem, kurios dka atsikraiau beprasidedanios diovos, maakraujysts, neurastenijos ir r e u m a t o , t. y. m a n o pasiligojs, paliegs organizmas vl pasidar svei kas, stiprus ir jaunas. Tik, deja, tas puikus rezultatas man brangiai kainavo (vis per neimanym). Todl a visiems savo pastamiems, kurie ketina badauti, patariu nedaryti to savarankikai, primygtinai silau kreiptis j u s " . Dl vis M. Blagodijevskio laikuose minim atvej ga bu pasakyti tai k. Pilnos trukms badavimas (6 savaits) ivalo organizm nuo susikaupusi j a m e iukli, bet iva duoja tik i t lig, dl kuri tos iukls susikaup. Tiesa, toki lig labai daug - apie 80% viso legiono. Todl vien apskritai badauti - vis dlto maoka, reikia, kad badavi mo trukm ir bdas atitikt lig ir ligonio jgas. Sergantis
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
cukralige padarys klaid badaudamas 6 savaites, jeigu jo cukralig nervins kilms, nes tokia cukralig igydoma per 8-10 dien. Bet jei jo cukralig kilo dl kasos darbo sutri kim, tai net 2-3 savaites badauti yra per maai, nes tik ilgas badavimas gali numalinti kasos udegim. O kalbant apie vidutins trukms badavim - 15, 20, 30 dien, - tai jis gydo tik tas ligas, kurias suspja per t laik veikti. Kad isiaikintume visus tuos atvejus, apie kuriuos pa sakoja M. Blagodijevskis, reikia inoti tai k. Pirmj pil nos trukms badavimo pus - pirm, antr ir trei savai tes - mus palaiko fizini jg atsargos, kuri mogui vi sada pakanka pilnos trukms badavimui ilaikyti. Kai mo gus mirta ligoninje iseks nuo priverstinio badavimo, pa vyzdiui, sirgdamas skrandio viu, tai nutinka po koki dviej mnesi. Bet kit pilnos trukms badavimo pus ketvirt, penkt ir et savaites - mus palaiko pirmiausia psichin energija, kurios rezerv kiekvienas turime skirtin g kiek, o nebejauni, nervingi, neramioje aplinkoje gyve nantys miestieiai j paprastai bna gerokai ieikvoj. To kiems monms, jeigu j liga nors kiek gali palaukti, a udraudiu pradti badauti nuo pilnos trukms. Jiems, be jokios abejons, yra geriau tokiam badavimui paruoti sa ve, sukaupti jg. O sunkiausi, labiausiai nepasiduodani neurastenij g a r a n t u o t a i igydo trys badavimo savaits. G. K., serganiam a s t m a ir skrandio kataru, pasveik ti sutrukd gydytojai. Per tris savaites badavimo jis galjo atsikratyti tik astmos priepuoli, o pati liga turjo gr ti - ji ir gro. G. K. derjo badauti trumpiau, bet kelis kartus i eils, pavyzdiui, 4 kartus po 12 dien. Rajumas, kurio apimti daugelis pacient puola maist po badavi mo, inoma, t r a gdingas valios silpnumas. Vienas ligonis m a n prisipaino: Po 45 dien badavimo a pradjau valgy ti nesulauks, kol lieuvis apsivalys nuo apna, be abejo, nebejausdamas n vienos i kankinusi mane lig (jis sir go sisenjusiu skrandio ir arnyno kataru, arterioskleroze, turjo isipltusi ird), ir valgyti visk i eils, pirm die n nejausdamas apetito, o paskui kamuojamas neapsakomo noro valgyti - per vien atsisdim prie stalo suvalgiau 3 lktes pupeli, ketvirt kilogramo sviesto, 6 riekes duonos, 1 litr pieno ir 5 svogno galveles. Trei savo apsirijimo dien ant lieuvio pastebjau rud dm, o ketvirt itino
kojos... Gerai pasijutau 24 dien po badavimo". Ai Die vui, nors 24 dien! 45 dienas badavo, o paskui pus to laiko sirgo tik dl savo rajumo. O juk galjo bti ir blogiau! Paiam M. Blagodijevskiui ir tiems, kuriems apsivaly mas per seiles ir apetito nebuvimas tssi ir tuomet, kai jie jau pradjo valgyti, gabu pasakyti, kad usitsusi kova su liga yra anaiptol ne recidyvas, kaip kad tai pavadi no M. Blagodijevskis, o dalykas, vertas kur kas didesnio dmesio, i Ilgalaik badavim valdo ne paties ligonio valia, o jo pasmon, kuri tuo metu yra neginytina organizmo valdo v, - ios tiesos paneigti nemanoma. Ir organizmo jgas ji eikvoja labai imintingai, kuo rpestingiausiai visk apskai iuodama. Atsarg pasmons apdairum js pastebsite jau badavimo pradioje: pai pirm dien js kno tem p e r a t r a sumaja, t a r y t u m organizmas sako sau: Reikia taupyti jgas!" Kit dien t e m p e r a t r a dar truput suma ja, trei dien - dar truput ir paskui tokia ilieka visas likusias badavimo dienas! Js pasmon turi ir kit nepaprast bruo: ji visuo met kartai t r o k t a ivaduoti kn nuo vis kankinani lig ir nepraleidia n menkiausios progos tai padaryti, taiau savo nemaos patirties dka galiu pasakyti, kad pa smon tik t a d a rytingai griebiasi kovos, kai organizmas turi t a m pakankamai jg. Apie kai kurias ligas negalima tikshai pasakyti, kada organizmas igramdys jas iki dug no - ar uteks to vieno badavimo, ar teks palaukti antro. Tokie yra, pavyzdiui, sisenj gerkls ar kepen katarai. Palengvjim pajusite vos pradj badauti, bet ar liga bus irauta su aknimis, pamatysite tik stojus penktai savaitei! Visa tai pasakoju dl M. Blagodijevskio recidyv" t. y. pasmons nenoro n u t r a u k t i kov su liga. Be to, or ganizmas jauia poreik paalinti lakus, jau paruotus imesti - supdytus. Juk tie puvsiai arba bus paalin ti, arba unuodys krauj, o tai gali sukelti vairiausias komplikacijas. I M. Blagodijevskio apraymo galiu daryti ivad, kad jo organizmas anaiptol nra silpnas, taiau jame t n o ka kokia liga, kuri norint igydyti reikia badauti ilgai. Ma nau, kad tai maliarija. Kiekvien badavim j a m buvo sun ku ubaigti, organizmas nenorjo priimti maisto, - be abe-
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
badavimu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
jo, juk maliarij igydyti galima tik 6-9 savaii trukms badavimu. Organizmas jauia savo lig, jauia ir savo jg atsargas, s u p r a n t a , jog turi j pakankamai, kad atsikraty t liga, ir tuomet pradeda kov su savo eimininku, kuris nestengia velgti tiesos. veikti ligas, giliai leidusias savo aknis, per vienos trukms badavim - p r a s t a strategija. Be t o , ne kiekvienas gali pasirpinti savim arba turi kas pasirpina juo, ba daujant ilg laik - 50 ar 60 dien. Todl paprasiau yra padalinti kov su ligomis 3-4 etapus, badauti 2-3 kartus t r u m p a i - po 5-15 dien, darant 3-4 savaii pertraukas. Tuomet liga pasiduos lengviau. Be t o , yra dar vienas dalykas. Ms organizmas taip baisiai utertas, kad per vien badavim isivalyti niekaip negali. Tad valymas visuomet bus dalinis, nepilnas. Vienas organas isivalys visikai ir bus pasiruos dirbti greitai ir gerai, bet kiti ims aimanuoti ir j stabdyti: Mums per sunku, neskubk!" Labiausiai dl to kenia irdis. Ji isivalo pirmoji, pirmoji atjaunja, bet ir pirmoji pajunta tamp dl kit atjaunjusi organ pagreitjusios veiklos. Ypa didel grsm irdiai kelia skrandis, nes sveikstantis ligo nis a t g a u n a apetit ir pradeda valgyti neapsakomai daug, krauj patenka gausyb maisto syv, kuriuos kraujotakos sistema turi ineioti po vis organizm, o irdis - svar biausias kraujotakos organas. Todl patariau kiekvienam po pirmo gydomojo badavimo reguliariai badauti dar vie nerius m e t u s , tik trumpai, pavyzdiui, kas mnes 5 dienas pradedant, tarkim, kiekvien mnesio pirm pirmadien, o pavasar ir ruden po vien kart 12 ar 14 dien.
susimstyti - gal n u t r a u k t i badavim? O jei miegas virsta nemiga ir mogus atsikls ryt jauiasi kaip sudauytas, badavim reikia nutraukti, nes tai enklas, kad astralins energijos atsargos, kuri isekim ir rodo nemiga, paskui sunkiai atsistato. Atvejai, kai badavimas net praradus mie g atnea naudos, - labai reti, todl tiek gydytojas, tiek ligonis nuo pat badavimo pradios turi atidiai stebti, kad organizmo jgos bt isaugotos. Mieg stiprina mano si lomas masaas ir ritminis kvpavimas, o i sportini aidi m - tenisas. Badaujant i vidaus organ didiausi dmes reikia kreipti, inoma, ird ir skrand su arnynu, tiksbau pa sakius, arnyn su skrandiu, nes badaujant skrandis vi sikai itrksta i smons valdios, pereidamas pasmons inion. ird badavimas paveikia greitai ir labai stipriai, palankiai: serganiam a s t m a jau antr dien lengviau kv puoti, lengviau kopti laiptais. Tuo tarpu ketinantys badauti daniausiai nuogstauja btent dl irdies. M e n a m a irdies y d a Organizmas ino, kad svarbiausias jo organas yra ir dis, t a d jai pirmai ir siunia gaunamus maisto syvus. Todl vos atsileidia tampa, vos irdis pradeda dirbti ramiau, liau, ji ima dengtis riebalais, kurie stabdo irdies darb, gerokai apsunkina j, o dl to riebal kraunasi dar daugiau, ir galiausiai irdis nusilpsta taip, kad mogus vargiai bega li pereiti per kambar. I pairos tai itin panau irdies yd, nes votuvai usidaro nesandariai. Kai mogus ima badauti, organizmas ir tuomet pir miausia pasirpina irdim, riebalus tirpdyti pradeda nuo jos. irdies raumuo tamprja, geriau usidaro votuvai - ir per 48 vai. irdies ydos " kaip nebta! Kadangi organizmas energingiausiai tirpina irdies rie balus pirmomis badavimo dienomis ir tik t a d a , kai tas dar bas jau baigtas, pasuka prie kit organ, tai apvalyti ird geriausiai padeda trumpalaikis, bet danas badavimas: tris kartus badauti po 3 dienas yra kur kas naudingiau nei vie n kart 9 dienas i eils. Aritmetika paprasta, o irdies ligonius paveikia stebuklingai.
Kaip gydytis badavimu vyresnio amiaus monms Svarbiausia, k badaujant reikia kreipti dmes, - j s bendra savijauta ir miegas. Tiek viena, tiek kita byloja apie mogaus dvasini ir fizini jg pusiausvyr. Tempe r a t r a ir pulsas praranda savo reikm, dabar gydytojo ir paciento dmesys turi bti nukreiptas mieg. Jeigu jis stiprus, atgaivina mog, vadinasi, viskas tvarkoje, vyks ta t a i p , kaip reikia. Jeigu miegas neteikia atgaivos, reikia
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
tai pavyzdys. Gavau t r u m p laikel i J. B.: Mano monos (jai 60 m.) irdis truput isipltusi nuo sklerozs, ir r a u m u o dirba silpnokai. Kiek dien ji galt badauti, nerizikuoda ma savo sveikata? Ji kelet kart jau badavo po 2 paras, ir nors tomis dienomis jai smarkiai durst ird, bet po to ji jautsi ymiai geriau. Badauti tris dienas i eils ji nesiryo, bijojo dl irdies". irdies driai ir po badavimo pagerjusi savijauta gali bti tik esant aptukusiai irdiai. A nusiuniau atsakym, kuriame patariau ligonei ba dauti 3 dienas, paskui savait valgyti, po to badauti 3 dienas ir valgyti 10 dien, po to badauti 3 dienas ir val gyti 7 dienas, badauti 5 dienas ir valgyti 10 dien, t. y. itaip: 3 + 7 , 3 + 1 0 , 3 + 7 , 5 + 1 0 . Laikelio gale a pridriau: Esu tikras, kad gydymosi rezultatai bus puiks". Po dviej mnesi gaunu J. B. laik: A ir mano mona i visos irdies dkojame u pa galb. Badauti su pertraukomis, kaip nurodte, buvo ne lengva, bet rezultat sulaukme stulbinani, ypa mona, kuri staiai negali patikti, kad atsikrat vairiop skaus m, kurie kl jai nevilt". Pasirodo, badavo abu kartu, vyras - kad palaikyt monos dvasi; j a m dabar 72 metai, monai - 60. Jos bkl buvo sunki: jaunystje j 10 met kankino nemiga, krau jas buvo unuodytas lapimo rgtimi. Ji jausdavo stiprius galvos tvinksnius, akyse nuraibuliuodavo raudoni ir mlyni ratilai, rankos nuo rieo iki alkns nutirpdavo, kad grin t joms j a u t r u m , tekdavo judti visu knu ir pliaukti per rank. Lygiai taip stingo ir kojos nuo iurn iki keli, jos alo, pirtai visai sumeddavo, ir atildyti juos galima buvo tik trinant ir judinant. Be to, mon baisiai kankino nemiga, per dargan skauddavo krtin ir bronchus. Nety ia parpuolusi ji smarkiai usigavo kel ir gyd j pusantr met, bet vis tiek skaudjo, skaudjo ir visi virkt driai. Kamavo j ir juosmens skausmai, dl kuri ji negaljo nei susilenkti, nei ramiai atsigulti lov". Po ketvirto badavimo, - toliau rao J. B., - mona, galima sakyti, pamiro visus skausmus, gerai miega, jos ko jos iltos, nebetirpsta, joki tvinksni galvoje ji nebejauia ir lankstosi visas puses lyg mergait, sumuto kelio irgi
daugiau nebeskauda. Tiesiog sunku ivardinti visk, kuo ji sirgo ir kas prajo t a r y t u m n nebuv". Badaujant ir per tarpus t a r p j sutuoktini svoris kito. monos svoris kito taip: 1. Badavo 3 dienas, neteko 1.25 kg. Valg 7 dienas, priaugo 2,75 kg. 2. Badavo 3 dienas, neteko 2,75 kg. Valg 7 dienas, priaugo 2,75 kg. 3. Badavo 3 dienas, neteko 3.25 kg. Valg 15 dien, priaugo 2 kg. 4. Badavo 4 dienas, neteko 3,5 kg. Valg 11 dien, priaugo 3 kg. Per 4 badavimus organizmas neteko 11 kg, o i j at gavo 10,25 kg, t. y. prarado tik 0,75 kg. Tai, m a t y t , buvo nereikalingas organizmui balastas, tikros iukls, todl j atsikraius moters savijauta taip rykiai pagerjo. Vyro svoris kito taip: 1. Badavo 3 dienas, neteko 0,5 kg. Valg 7 dienas, priaugo 1,25 kg. 2. Badavo 3 dienas, neteko 2,75 kg. Valg 7 dienas, priaugo 2 kg. 3. Badavo 3 dienas, neteko 3,5 kg. Valg 15 dien, priaugo 3 kg. 4. Badavo 5 dienas, neteko 3,25 kg. Valg 10 dien, priaugo 2,75 kg. Apskritai vyras prarado 1 kg svorio. Vietoj 10 kg seno, ligoto kno jis gijo 9 kg naujo, sveiko kno. K jiems abiem daryti toliau? Aiku, tsti taip skmin gai pradt darb. Tai vienintel imintinga galimyb. Kiekvienai taip rimtai ir seniai serganiai ligonei kaip J. B. mona patariau pirmiausia kaip reikiant ivalyti savo organizm, baisiai utert neteisingos mitybos likuiais jos paios ir jos protvi, juk tai visuotinis reikinys. Tas utertumas yra svarbiausia, visiems bendra vis lig, taip pat ir nemigos, prieastis. Taigi prie pradedant badauti btent irdis daniausiai priveria mus susimstyti - fizikai badavim ilaikysiu, bet ar ilaikys irdis, ar ilaikys nervai? Kaip jau sakiau, ilaikyti 40 dien badavim gali kiek vienas, inoma, jeigu jis prie tai nebuvo ilgai badavs.
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
Taiau tai nereikia, kad kiekvienas gali tai padaryti ne delsdamas ir i karto. ia ikyla trys klitys. 1. Nervai. Daugumos moni organizmas utertas taip giliai ir taip seniai, kad kartu su kitais organais bna smar kiai nualinti ir nervai. Tokiam mogui labai sunku pakelti paskutinisias badavimo savaites, kai giliausiuose organiz mo ukaboriuose yra gramdomos visokios rdys. Gali u eiti silpnumo, nemigos priepuobai, apimti abejons - ar pavyks ilaikyti iki galo? Artimieji, be abejo, visomis iga lmis prieinsis beprotikai rizikai", ir mogus galiausiai pasiduos nusprends, kad toks dalykas kaip badavimas ne pagal jo jgas. 0 juk badavimas ne tik pagal jo jgas, bet ir kaip tik t a m , kad t jg gerokai padaugt! 2. A n t r a prieastis - suliesjimas. Kiekvienas mogus liesja vis kitaip, bet per pirmsias dvi savaites netenkama 78 kg svorio, t a d sudrimba raumenys, ant raii pakimba vi daus organai, juos maudia, bet ne todl, kad organams pa blogjo, atvirkiai, jie valosi ir ilsisi. mogus gali atrodyti t a r y t u m igrtas stiprios skalbjos rankomis, ir tai, inoma, artimiesiems sukeba nuogstavimus. Jie pradeda verkauti ir rodinti, kad badavimas - baisus dalykas, kad j reikia kuo greiiau ubaigti ir kad pats laikas pasikviesti daktar. Galiu tvirtai pasakyti, kad kiekvienas kilogramas, ku rio netenkate b a d a u d a m a s , organizmui yra ne tik nereikabngas, bet netgi kenksmingas, nes be reikalo apkrauna j darbu, t. y. atima jgas. Kiekvienas miestietis vidutinikai neioja 25 kg nereikalingo svorio. sivaizduojate, kiek jg organizmas ieikvoja! Riebalai ne tik apsunkina organizm, jie dar susige ria visus raumenis, pirmiausia irdies, kuri dl to da rosi silpnesn. Riebalai upildo vis kn taip, jog, atrodo, skruostai t u o j sprogs nuo sveikatos pertekliaus; o js pagal vokite - argi lengva kraujui visus ukaborius prasibrauti pro storiausius tokio sveikuobo" riebal sluoksnius? Ir jis sultina savo tekjim, o tuomet mogus ima nesulaikomai tukti, prarasdamas mieg, kuris nustoja teikti atgaivos. A p a t s esu daug kart badavs, todl kuo tviriausiai galiu pasakyti, kad liesjimas yra absobuiai nepavojingas, ir kuo labiau mogus liesja, tuo greiiau jo organizmas valosi nuo visoki iukb.
3. Treia kbtis - tikroji anemija. Ne ta p a p r a s t a ma akraujyst, kuri sukelia utertas kraujas ir kuri pa prasiau galima bt vadinti silpnakraujyste, baltakraujyste ar-net blogakraujyste, o tikroji maakraujyst, t. y. nepakankama kraujo gamyba. Ji, ties pasakius, labai reta. P a p r a s t a baltakraujyst badauti n kiek netrukdo. Atvirk iai, badavimas ivalo krauj, paalina i jo visas nuos das, visus lakus, visas nereikabngas mediagas. Jis tikrai puikiai gydo baltakraujyst, bet lygiai skmingai gydo ir tikrj anemij: paleidia veikti sustojus kraujo gamybos fabrik - suadina nugaros smegen ir blunies veikl. Noriau atkreipti skaitytoj dmes vien pagrindi n dalyk: vis pirma turite kuo teisingiau isprsti svar biausi gydymo klausim - kiek dien reikia badauti js konkreiam organizmui gydant konkrei lig? Jau pirmoji badavimo savait parodys, kaip organizmas reaguoja gydymo bd ir k reikia daryti, norint ilaikyti dvasios ramyb ir pasitikjim savimi. Be to, nepamirkite, kad po badavimo ateis labai svarbus laikotarpis, kai netolygiai itaip bna visuomet! - isivals organizmas turs visk surikiuoti ir t pusiausvyr paversti harmonija, kuri ir su teikia mogui sveikatos pojt. Sitai inoti labai svarbu, jei norite, kad gydymo re zultatai bt patvars. Jei vieni mogaus organai isival atgavo sugebjim dirbti greitai ir energingai, o kiti nuo j atsilieka ir stabdo j darb, be abejo, reikia laukti nesklan dum, bet juos nesunku paalinti, jei tik tiksliai ir laiku nustatysite t nesklandum prieastis.
Svarbiausios ivados 1. Badauti - lengva, bet ne visuomet lengva pasiekti patvari tokio gydymo rezultat ir ne visuomet ia pads asmenin nuovoka. 2. Visiems, kurie pirm kart nori pradti badauti, nuoirdiai patariu daryti tai ne pavieniui, o grupmis po 3-4 mones: t a d a kiekvienas galsite greitai, isamiai ir su didele n a u d a sau itirti vairiopas badavimo raikas ir sa vybes, lygindami su draug pojiais ir suvokdami, kas bdinga vienam kuriam asmenikai, o kas bendra. Kalbinti badauti galima bet kur mog, nes nepamirtant elemen-
\
KETVIRTA Gydymas DALIS Aleksejus MOGAUS Suvorinas SVEIKATA A l e k s j us MOGAUS Suvorinas SVEIKATA KETVIRTA Gydymas DALIS badavimu O Q 1 * ** * badavimu
t a r a u s apdairumo ir retkariais pasitariant su jau badavu siais, is gydymo bdas bus tikrai naudingas kiekvienam. 3. Reikia inoti, kad badavimas - ne sportas, nesisten kite b a d a u t i ilgiau u kitus, neiekokite savo itverms ri b, bet imkite i badavimo tai, k jis gali jums duoti, ir tiek, kiek jis jums gali duoti. Trys bendros badavimo taisykls 1. Badaudami nelaikykite savs ligoniais, nesigulkite j lov, jei nra btino reikalo, nemainkite savo jg. Dirbki te tuos darbus, kuriuos dirbate visuomet, tik venkite per nelyg didelio jg tempimo, ypa keldami k nors sunkaus, nelaikykite ilgai ikl rank - nuo to gali apsvaigti galva. 2. Tuoj po badavimo nelaikykite savs sveikais mon mis, o tik sveikstaniais, neperdkite savo jg, nevaisty kite j, kol nesustiprsite, - o t a m paprastai reikia tiek pat laiko, kiek truko badavimas. 3. Niekuomet neatidliokite badavimo, nes atidedate savo sveikat. Kiekvienas met laikas t a m t u r i sav pri valum. iema - nes daugeliui gyvn tai miego, ramybs metas, be to, iem dienos trumpesns, badavimas t a r y t u m eina greiiau. iema - geriausias metas trumpalaikiams ba davimams, kuriais organizmas paruoiamas ilgai badauti. Pavasar bundanti energija palaiko ger badaujaniojo nuo taik, dienos tuomet graios, jau nealta, bet ir kari dar nra. Vasara turi labai svarb privalum: galima kas dien maudytis iltame vandenyje, o tai nuostabiai a t s t a t o senkanias jgas. Ruduo - ramiausias met laikas, nei kar ta, nei alta, dienos ne per ilgos. odiu, gydytis badu kuo puikiausiai tinka visi met laikai. Prie pradedant badauti Prie pradedant b a d a u t i btinai reikt, jeigu tik ma noma, apgydyti visus udegimus, esanius organizme. No rint apgydyti skrandio ir arnyno katarus, geriausiai 10-14 dien laikytis pieno-darovi dietos ir kasdien arba kart per savait daryti klizm. Taip pat bt protinga pasistengti ivaryti kirminus ir
soliter, jeigu j turite. Bet jeigu ketinate badauti ne ma iau kaip 3 savaites, dl soliterio nesukite sau galvos - t kenksming nuominink i js arnyno ivarys badavimas. B a d a v i m o praktika Mano metodo praktika remiasi iomis eiomis trum pomis taisyklmis: 1. Nieko nevalgyti. 2. Kuo maiau gerti. 3. Kasdien valyti arnyn ir skrand. 4. Kas antr dien pasisverti. 5. Nevartoti joki vaist nei injekcij. 6. Kas savait pasitarti su badavimo vadovu. Dabar apie kiekvien i taisykli papasakosiu plaiau, kad ivengtumte dideli klaid. 1. N i e k o nevalgyti. Kai mogus nevalgo vien dien, kit ir dar ilgiau, jis, inoma, nenumirta, jis vaikto, kv puoja, dirba, jo knas ilaiko ilum. Visam t a m reikia maisto, ir mogus ima j i organizmo atsarg, o tokio vidi nio degimo atliekos ieina per burn, pirmiausia per lieu v: seils pasidaro tirtos ir karios, lieuvis apsinea baltos, geltonos, rudos spalvos apnaomis. itaip organizmas paa lina atliekas. Jos, ukliudiusios skonio receptorius, esan ius lieuvio paviriuje, unuodija juos, todl natralu, kad apetitas pradingsta visikai. Tai pirmasis badavimo stebuk las, kur patiria kiekvienas badaujantis laisva valia. Pirmos dienos pabaigoje apetitas pradingsta, tad galima ramiai ba dauti, nekamuojant alkiui, kol organizmas visikai apsivalo nuo lak, t. y. madaug 6 savaites. Iimi, be abejo, bna. Jei mogus ir antr dien jau ia alk, vadinasi, jo beuvis neapsidengia apnaomis arba tik jo vidurys - geltonomis apnaomis. Tokiu atveju mo gaus skonio receptoriai nra apnuodyti, ir jis nepraranda apetito, taiau tai pasitaiko labai retai. Apskritai nenoras valgyti badaujant yra visikai nor malus dalykas. Organizmas maitinasi nuolatos, o mogui badaujant jis ne sisavina maist i iors, o valo save i vidaus, - tai i kur imtis apetitui? Todl nerimauti never t a : badaujant js organizmas ne ilsisi ir ne tinginiauja,
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
o atvirkiai, dirba kiek tik leidia jgos, taiau prieinga kryptimi - ne priima maist, o paalina j. Duodu od, kad po 40 dien badavimo js organizmas anaiptol nebus atprats dirbti", jis per dvi dienas, jei tik klausysite mano patarim, gr prie pilnakraujs mitybos. Kai kurie 3-5 pirmsias dienas jauia silpnum ir gal vos skausmus, nusprendia, kad tai dl t o , jog nevalgo, ir nutraukia badavim. Bet jie klysta; ia, ko gero, bus kaip tik atvirkiai - kaip tik jiems labiausiai reikia badauti: j organizme susikaup tiek lak ir toksin, kad vos surads galimyb j atsikratyti, organizmas vienu metu iskiria j per daug, todl nespja paalinti, o t a d a tie toksinai u nuodija krauj - tai ir silpnumas, galvos skausmai ir svai gimas. Tokiems monms badauti yra btina, bet neilgai ir danai, tiek, kiek gab itverti be dideli skausm, pavyz diui, 4-5 kartus po 3-5 dienas darant savaits pertraukas. Kiekvien syk badauti bus vis lengviau, nemalons poj iai bus vis silpnesni ir galiausiai visai inyks. 2. K u o m a i a u gerti. Ties sakant, badavimu valant save i vidaus, vandens organizmui reikia daug. Tik b da, kad nepriimdamas maisto jis ir vanden priima neno riai. Js galite igerti vis butel mineralinio vandens, bet b u r n a liks sausa, o vanduo tik slgs skrand. Bet visai be vandens organizmas gali apsinuodyti, t a d a pajusite galvos skausmus, svaigim, silpnum. tai tuomet gelbsti klizmos, kurios teikia vanden organizmui tiesiai arnyn. Visus galvos skausmus kaip ranka nuims po pirmos gilios kliz mos - t a m jas ir reikia daryti badaujant. A n t r a vertus, per didelis igerto vandens kiekis organiz me stabdo ir silpnina valymosi proces. Geriausias bdas j sustiprinti - visai nustoti ne tik valgius, bet ir gerus. Turjau toki pacient, kurie nevalg ir negr be vargo ilaik dvi savaites, nes klizmos teikia organizmui pakankamai skysi. Mano manymu, badaujant daugi daugiausia per dien dert igerti pus litro, t. y. dvi stiklines skysi (neskai t a n t laisvinamj), ir tai ne po stiklin ikart, o po pus kelis kartus per dien, o dar geriau - po kelis gurknius. Gerti galima arbat (pavyzdiui, liepiedi) su gabalbu cukraus arba 2 auktebais medaus ir ketvirio citrinos sul timis vienai stiklinei arba vanden su 2 aukteliais medaus, puss citrinos sultimis, o jeigu dar t vanden pridtume
3 valgomuosius auktus raudono vyno, g a u t u m e labai ska n grim, kuris puikiai malina trokul, jo, geriant po 2-3 nedidebus gurknius kas 1,5-2 valandas, utekt ir vienos stiklins per dien. Jeigu vynas jums nekenkia, galite vietoj vis kit skysi gerti po pus stikbns lengvo balto vyno per dien, padalin j 6-8 nedideles porcijas. 3. K a s d i e n v a l y t i a r n y n ir skrand. Kiekvien dien - viena kbzma, kas antr dien - laisvnamieji. Apie klizmos poveik a jau pasakojau, jokiu bdu jos negali ma pakeisti tik laisvinamaisiais ir atvirkiai. Klizma ivalo apatin arnyno dal, o laisvinamieji - virutin. Kbzma teikia organizmui vanden, o laisvinamieji dirgina skrand bei arnyn ir vanden ivaro. Retai pasitaiko, kad galvos skausmai kankina ir darant kbzmas; jei taip yra, tai reikia, kad organizmas itin u tertas; tuomet reikia vartoti stipresnes laisvinanias prie mones: karij drusk, ricinos aliej, senos ir hemorojin arbat, o prireikus - pakartoti. Kada geriau daryti kbzm - i ryto ar vakare, sprskite patys: jei jums reikia energijos darbui, darykite j i ryto, jei norite ramesnio ir gilesnio miego, - vakare, bet ne vliau kaip 1,5-2 vai. prie mieg. Klizm ir laisvinamuosius reikia derin ti taip, kad j poveikis susijungt vien: pirmiausiai reikia igerti laisvinamj, o paskui, atitinkamai pagal laisvinam j poveikio greitum, daryti kbzm. Pirm badavimo savait klizmai reikia imti 1,5 litro ilto varaus vandens, antr savai t ir toliau - 2 litrus. Geriausia vandens t e m p e r a t r a - 28-32 laipsniai. Klizm daryti Europoje prasta gulint ant kairiojo ono, o Amerikoje - keturpsiam, remiantis kebais ir alk nmis. Kai visas vanduo subgs arnyn, atsigulkite ant nu garos ir pagulkite 5 minutes, paskui pasisukite ant deiniojo ono ir dar pagulkite 5 minutes, po to atsistokite ir pavaik iokite 1-2 minutes. 4. K a s a n t r d i e n p a s i s v e r t i . Svertis reikia vilkint tais paiais drabuiais ir t u o paiu dienos m e t u . Vidutinio gio ir vidutinio svorio mogus paprastai tris pirmsias badavimo dienas netenka madaug po 1 kg, per pirmj savait - 5 kg, per pirmsias 3 savaites - 9 kg, per eias badavimo savaites - 16 kg. ie skaiiai gali bti ir gerokai didesni, jei mogaus organizmas yra labai utertas ir ar nynas staigiai ima valytis nuo vis kami. Kartais svoris
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
gali net padidti, o taip nutinka tuomet, kai po klizmos vanduo arnyne dl koki nors prieasi usilaiko. Gydymo badu esm yra ta, kad organizmas paahna i organizmo visas iukles, todl, ties sakant, kuo daugiau mogus neteks svorio, t u o geriau. Kartais kaip tik storu liai suliesja labai maai - j pervargs organizmas vangiai imasi varinimosi darbo. O kartais besi mons netenka la bai daug svorio. I mano pacient daugiausia svorio neteko vienas karininkas, plaiapetis, pasauses vyrikis. Per 9 die nas jis suliesjo 11 kg, taiau kartu j upuol nemiga, ir jis turjo n u t r a u k t i badavim. Po badavimo, jeigu tik prie valgymo pereita pagal taisyk les, svoris priauga aibikai, mogus gali t a p t i net gerokai ap knesnis, negu buvo prie badavim. Taiau ligonis, per ba davimo tarpsn gerai pains, savo organizm gali valdyti, ir tik nuo jo paties priklauso, ar bess, ar taisysis po badavimo. 5. N e v a r t o t i j o k i v i d i n i v a i s t , nei injekcij, nei koki kitoki, nebent iorinius. is reikalavimas visi kai natralus, nes gydomoji badavimo gaba nepalyginamai didesn u vis chemini vaist ir neturi blog pasekmi. Be t o , vaist ir injekcij poveikis badaujaniam organizmui neitirtas, o juk jis tikrai turi skirtis nuo poveikio organiz mui, kuris laikosi sustiprintos mitybos" reimo, todl eks perimentuoti su serganiais monmis nieku gyvu nedert. Kaip tik dl ios prieasties a kategorikai reikalauju: Jo ki vaist!" Ir reikalausiu tol, kol nebus itirtas kiekvieno vaisto poveikis badaujaniam organizmui. 6. K a s s a v a i t p a s i t a r t i su b a d a v i m o v a d o v u . Savo knygas apie badavim a raau taip, kad suteikiau gabmyb kiekvienam gydytis iuo bdu namie, neapleidiant savo kasdienini darb. Tikiuosi, kad visk esu iaikins pakankamai isamiai. Bet vis dlto man kelia nerim vienas dalykas: t a r p iuolaikini skaitani moni apie badavim sklinda tokie gandai, prietarai ir klaidingos nuomons, kad pradjus badauti galima padaryti fatalik klaid, ir vien todl, kad mogus neino, kas vyksta badaujaniame orga nizme. Liesi mons galvoja, kad ilgiau nei 3-4 dienas jie paprasiausiai neilaikys, ir tiek pabadav pradeda valgyti kaip tik tuomet, kai visas organizmas rimtai imasi darbo ir surankiojs visus lakus jau ketina juos imti alinti. i noma, tokio badavimo rezultatai bna menki, o k daryti,
kad pasiekt geresni - mogus neino. Jei ligonis netu ri gabmybi badauti ilgiau kaip 3 dienas i eils, tai jam reikia badauti 5 kartus po tris dienas, darant t a r p badavi m savaits pertraukas. Po kiekvieno karto pakitimai bus nedideli,)bet badavimas vyks vis lengviau, ir galiausiai po penktojo karto mogus pasijus valus ir energingas. inoma, jeigu, tarkim, to mogaus buvo nesveikos, tar kim, kepenys, tai per tokius trumpalaikius badavimus jos nepasveiks, nes kepenys paprastai isivalo trei badavimo savait. Todl vis dlto suraskite laiko ir galimybi badauti vis reikiam laik - 42 dienas. odiu, a dar kart primenu visiems pradedantiems ba dauti, kad nepaprastai svarbu pasitarti su gydytoju, kuris pats yra badavs ir imano organizme vykstani pokyi ei g, be to, primenu ir tai, kad badauti grupmis - po 3-5 mo nes - yra nepalyginamai geriau ir naudingiau negu po vien. K r e i k t prisiminti? Kad ligonis neapkraut sa vo organizmo nepakeliamu darbu, jis turi nepamirti, kad pirmas tris badavimo savaites darbas vyksta tik naudojant fizini jg atsargas, tuo t a r p u antroje badavimo pusje ketvirt, penkt ir et savait - organizm palaiko ner v, psichikos galios. Todl monms, kuri nerv sistema nusilpusi, neverta badauti ilgiau kaip 3-4 savaites, kad nei vaistyt savo nerv jg, kurios atsistato anaiptol ne taip greitai kaip fizins jgos. Taiau jei dl vienos ar kitos ligos jiems btinai reikia badauti 42 dienas, i pradi tegu jie 1-2 kartus badauja po kelias dienas, ir t a d a , vl sustiprj, jau gali imtis pilnos trukms badavimo. Apskritai badaujant sunkiausios yra pirmos penkios dienos, kol organizmas valo didiausias lak sangrdas ir kamius, kol nusistovi lak alinimo mechanizmas. Tomis dienomis gali ueiti galvos skausmai, svaigulys, silpnumas, krsti altis (termometras rodo normali kno temperat r ) , bet visi ie reikiniai pamau praeis, tik reikia, kaip anksiau nurodiau, darytis klizmas. Sunki ir paskutinioji eta - savait, juk tuo metu viena po kitos raunamos vis ltini organizmo lig aknys. Jeigu kartais ueit apetito uoras, pavyzdiui, paju tus ruoiam skani piet kvapus, nuslopinti j nra sun ku, tereikia igerti 2-3 nedidelius gurknius alto vandens. Vanduo staigiai smogs" apetito umaioms ir skrandio
KETVIRTA
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Gydymas badavimu
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
spazmos tutuojau baigsis. Taiau, jei tik manoma, stenki ts ito ivengti, apskritai venkite bet kokios tampos. Beje, ilgai nelaikykite auktai ikelt rank - gali aptemti akyse, tegu ir t r u m p a m . Daugeliui ios eios badavimo savaits, tokiam ilgam laikui pasilikus vieniems su savo naujais igyvenimais ir naujomis mintimis, padeda t a r y t u m atgimti i naujo, visi kai atsimainyti. mogus m a t o prie save mirt, m a t o savyje gyvenim, apie daugel itin svarbi dalyk pirm kart gy venime susimsto rimtai ir giliai. Vienas mano pacientas, turjs dl atsitiktins prieasties n u t r a u k t i badavim pir ma nusistatyto laiko, para m a n : A nesigailiu badavs, nes tegu m a n o senas knas (dabar man 61 metai) ir ne pasitais, taiau badavimo m e t u mano dvasia patyr tok malonum, apie kur iki tol neturjau n menkiausio su p r a t i m o . Po 12-13 badavimo dien ypa rytais jausdavau staiai neemik palaim. Mano siela t a r y t u m atitrkdavo nuo visa kas emika - a visus myljau, visiems atleis davau, buvau pasiruos dl artimo paaukoti savo gyvyb. Deja, nesu dievotas, mane greiiau gabma priskirti prie ne tikinij, banyi niekuomet nevaiktau, taiau tomis dienomis t a p a u beveik ventasis - negaljau nusidti net mintimis, ir tuomet supratau, kodl visi ventieji nuolat pasninkauja. T palaiming dien niekuomet nepamiriu!" Tad kalbant apie gydomojo badavimo trukm galima pa daryti toki ivad: trys badavimo savaits didiai naudingos kiekvienam - ir j a u n a m , ir senam, ir sveikam, ir ligoniui, visi visutliai t a m turi pakankamai jg. Jei tos trys savaits pra eis gerai, galima pridti dar vien savait, ketvirt, - naudos bus daugiau. Bet penktj ir etj savaites badauti reikia tik t u o m e t , jei tai btina, jei liga kitaip nesutinka pasitrauk ti, arba tuomet, kai norite i badavimo gauti visk, k tik jis gali duoti, o jg atsargos badauti turite pakankamai. Mat per paskutinisias dvi badavimo savaites organizmas ne tik ubaigia bendr apsivalym, bet ir pertvarko visk, k reikia, atsinaujina - o t a m atsarg reikia. Jei j yra - nuostabu, jei nra - vyks tik apsivalymas, atsinaujinimas bus atidtas. O jei mogus n r a tikras dl savo jg ir jokia liga jo pernelyg neskubina, tai geriausia padaryti taip: badauti 3-4 savaites, po to 3-4 mnesius duoti organizmui pailsti, o jau tuomet badauti visas 6 savaites.
B a d a v i m a s p a d i e n i u i ir pasavaiiui Jeigu nusprendte pradti badauti ryt i ryto, iandien vakare pasisverkite, usiraykite visus savo kno imatavi mus - g, svor, krtins, liemens, kaklo apimt - ir nakiai igerkite laisvinamj, kuri poveikis pasireikt tik ryt. Nuo kito r y t o j a u nieko nevalgykite, pasidarykite klizm, ir tai bus pirma js badavimo diena. Badavim be klizmos galima laikyti badavimu dl malonumo, o ne dl gydymo. Ko dl reikia kasdien daryti klizm, pakankamai isamiai esu pa sakojs, bet pakartoti nepakenks: pradjus badauti, skrandis sunkiai priima net vanden, o be skysi organizmas nesten gia paalinti susikaupusi lak, kurie gal gale apnuodija krauj ir mogus pajunta silpnum, galvos svaigim, pyki nim. Taiau jeigu ie apsinuodijimo simptomai pasireikia netgi kasdien darant klizm, vadinasi, organizmas yra itin utertas, arnynas pilnas kami ir iukli sangrd. Tuo met reikia igerti laisvinamj ir pasidaryti dvigub kart klizm: pirmiausia 1,5-2 1 paprast klizm, o ikart po jos 2-2,5 1 karto vandens klizm, vanduo turi bti toks kartas, kiek gali tverti merkta ranka, ir ilaikyti t vanden arnyne reikia kiek galima ilgiau - 15-20 min. Nuo pat pirmj badavimo dien seils pasidaro tirtos, lipnios, karios, kartais srios ar gauna nemalon kvap. Dl to nesibaiminkite, visa tai geras enklas, nes rodo, kad or ganizmas sugeba apsivalyti ir jau pradjo t darb. Lieuvis greitai apsinea baltomis apnaomis, paskui geltonomis ir ru domis. T apna nereikia valyti, nes galima sudirginti lieu v ir tuo sukelti vairi komplikacij. Pakaks kelet kart per dien skalauti burn vandeniu su raudonu vynu. Badaujant negalima nuryti joki organizmo iskyr, jas reikia ispjauti, nes visa tai skrandiui gryniausi nuodai. lapimas nuo pat pirm dien t a m p a tamsesnis, vbau gauna raudon atspalv, kartais rud, darosi drumstas ar net p u t o t a s . Taip ir turi bti, nesibaiminkite. Tai valosi inkstai, ir tik i lapimo galite sprsti, kaip baisiai jie buvo uterti. Pulso reikm badaujant netenka savo prastos reik ms, dabar svarbiausia - bendra savijauta ir miegas. Jeigu jauiats ir miegate gerai, tai neverta jaudintis, net jeigu pulsas pakils iki 130 ar nukris iki 40 ar 30. Daniausiai tai terodo, kaip greitai irdis nusimeta savo riebal apvalkal.
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA
DALIS
badavimu
G y d y m a s badavimu
Akys taip pat gali kelti nerim, - jos aaroja, vokai pa rausta, perti it nudeginti. Bet ir to prieastis t r a bendras apsivalymas, o ie reikiniai rodo, kad po badavimo js regjimas ymiai pagers. Kartais i pirm badavimo dien balsas netenka skam bumo, reikia dti nemaai pastang, kad jis skambt. Jo kio balso styg udegimo ia nra. Tai reikia, kad j u m s jau seniai reikjo badauti vien dl gerkls, ir dabar js balso stygos valosi. Sis dalykas praeina pats savaime vos pradjus valgyti. Kadangi badauti apsivalymui yra natralu, paprastai , nebna joki komplikacij, nemaloni poji gali sukelti nebent valomas per didelis iukb kiekis, susikaups or ganizme, ir tuomet, inoma, reikia trupuio kantrybs. Bet kas, ties pasakius, dl to kaltas? P a t s badaujantis. io ki toki nemalonum gali sukelti ir tie organai, kurie dar nepasiruo valytis. Kad spazmos ir mauduliai nurimt, ne patariu gerti joki vaist ir jau gink Dieve nedaryti joki injekcij, galima naudoti tik iorines priemones: vsi arba ilt voni (tik jokiu bdu nei alt, nei kart), vairius kompresus, lengv masa ir t. t. Jeigu nemalons pojiai niekaip nepraeina, o js ne galite arba nenorite n u t r a u k t i badavimo, bt imintingiau pasiduoti apsivalymo procesui, negu stoti su juo kov. Bendras visiems ir neivengiamas badavimo palydovas kartus skonis burnoje ir nemalonus burnos kvapas. Kad pa lengvt, skalaukite burn raudonu vynu su vandeniu. Daniausiai pasitaikantys nemalons pojiai badau j a n t : arnyno skausmas darant klizmas, per danas pulsas, atri skrandio suli rgtis, agsulys ir pykinimas, vmi mas aliai, kartais juodai, kariai. arnyno skausmas darant klizmas rodo, kad arnyne yra susikaupusi kami, kuriuos kbzma ukliudo. Dl tos paios prieasties bna ir spazm - vis labiau didamos arnos stipriau suspaudia tuos kamius, o tai jas sudirgi na. Geriausiai tuos dalykus gydo laisvinamieji, parafinas ir kartos kbzmos. P u l s a s . Pulso patankjimas ar paretjimas badaujant visikai klaidingai yra laikomas kokios nors ligos poymiu. Jei pulso ritmo pasikeitim lydi ir bendras silpnumas, im kits priemoni, bet siekite ne btinai atstatyti puls iki
normos (vyrams 72 diai per minut, moterims - 80 d i), o veikti silpnum, jei jis trukdo. Tam tinka ilga il ta, bet ne karta vonia, pus puodelio kartos arbatos su raudonu vynu, t r u m p a s poilsis lovoje iltai usiklojus. Skrandio suli r g t i n g u m a s . J slopinti, be abe jo, b t neimintinga, nes tai t r a virkinamojo t r a k t o ligo t suli, susikaupusi skrandyje, padarinys. Bet norint pa lengvinti nemalonius pojius, reikia praplauti skrand arba ivalyti j, retkariais sukeliant vmim, o t a m gana igerti 23 stikbnes ilto vandens. Kai kam labai padeda tredalis stik lins mork suli, kuri armai neutralizuoja rgt. agsulys. Paprastai jis rodo, kad arnyne yra kam i, bet daugebui sukelia didel nerim. Gydymo bdas nedideliais gurkneliais gerti alt vanden ir rpestingai ivalyti arnyn. V m i m a s aliai ir juodai rodo, kad pradjo valytis kepenys. Daniausiai itai bna 3 ir 6 badavimo savait. Imintinga bt kelias dienas kantriai palaukti. Tok vmi m paprastai lydi bloga nuotaika ir mieguistumas. Jei toks vmimas prasideda 32-33 badavimo dien, daniausiai t siasi 8-10 dien, kurias reikia ramiai ikentti, nes kepenys vis tiek nepasiduos i karto, o jei isivalys iki galo, tai su adins vis organizm, vliau jis staiai suyds. Isiplovus skrand (2-4 stiklins ilto vandens) t a m , kad jis greiiau nurimt, reikia pilv ir juosmen apsivynioti paildytu au deklu, igerti truput karto vandens su apelsin sultimis. Gilus kvpavimas irgi sustabdo skrandio spazmas. B a d a v i m o pabaiga ir v a l g y m o pradia Kad nesugadintume badavimo rezultat, labai svarbu nutraukti badavim laiku ir t a i p , kad organizmo apsivaly mo procesai tikrai sustot, o ne smiikt sau patyliukais, nuodydami mus savo degsiais. Anksiau buvo m a n o m a , kad liautis badauti galima tuo met, kai lieuvis vl a t g a u n a savo rausv spalv ir atsiran da apetitas. Dabar a kebu kitas slygas, nes pats savaime lieuvis gali neparausti dar ilgai po 40 dien badavimo, jei organizme bko siaknijusi kokia nors itin gili liga, kuriai i gydyti 40 dien badavimo per maa. Be t o , kartais ir iaip dl
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
KETVIRTA Gydymas
DALIS badavimu
badavimu
vairi prieasi tenka n u t r a u k t i badavim. Tokiais atvejais lieuvis gali likti su apnaomis, bet karios, tirtos ir bpnios seils turi pavirsti skystomis ir beskonmis. Badaujant seili liaukos imeta burn lakus, o liovusis badauti jos privalo iskirti virkinimo sultis, ir tai daryti jas turime priversti. Vis pirma reikia ivalyti burn nuo dvokiani, tirt seili, kuri yra pilna burna ir kurios apnuodyt skrand, jei su maistu j patekt. Todl paimkite riekel juodos duonos (35-40 g) su druska, truput svogno ar obuobo ir rpestin gai kramtykite visa tai, o paskui visk ispjaukite. Sitai tu tuojau suadins seiltek, kuris puikiausiai iplaus js bur n. Tik irkite, kad kramtydami nenuvargintumte andi kauli. Po 30-40 badavimo dien kartais tenka sukramtyti 310 ksni darant t a r p j pusvalandio pertraukas, kad seils t a p t valgomos". To nepadarius virkinimo darbas ilgai ne susitvarkys ir nesijausite es sveiki. Apskritai pradj valgyti labai saugokite apetit - tik jo dka galsite greitai a t s t a t y t i jgas. Pirmomis dienomis galima valgyti pieno ir jogurto, bet vliau jo reikia gerokai sumainti, nes neduodami to, ko reikia isibadavusiam or ganizmui, jie savo riebalais labai greitai ugesina apetit. Veriau valgykite alius vaisius ir daroves, tik kramtykite labai rpestingai, beje, i pradi visas js maistas turi bti minktas ir susmulkintas. Kol arnynas po badavimo neprads dirbti taisyklin gai ir savarankikai, tai paprastai nutinka 3-4 dien, reikia kasdien daryti klizm. Apsieikite be laisvinamj, nebent atsitikt kakas nepaprasta, veriau pakeiskite juos klizma su parafinu. P i r m a v a l g y m o diena. Ryt pakramtykite duonos. Pirmas maistas turi bti skystas - arbata, kartas vanduo arba mork sultys per pus su pienu, medum arba cuk rum, igerkite pus stibns ar stikbn. U 1,5-2 valand lktel man kos, virtos piene per pus su vandeniu, su gaballiu cukraus. Tredabs ar pus stiklins vaisi suli. Piets. Po 1,5-2 valand suvalgykite alumyn sriubos: 0,5 1 verdanio vandens reikia mesti ikept be tauk svogn, virti 10-15 min. Per t laik plonai supjaustykite 1 didel mork, 2-3 petraols aknis, kas mgsta, sabero gaball, 1 nedidel bulv, pasdykite vanden, kuriame
verda svognas, ir sudkite susmulkintas daroves. Virki te ant didels ugnies, kol suminkts bulvs. Tokia sriuba verdama prie pat valgant. lkt galima pridti citrinos suli ir agaro, kuris paruoiamas prie 15 min. (reikia pa imti 5 g agaro, smulkiai sukarpyti irklmis, sudti sietel, nuplauti altu vandeniu ir merkti kart vanden, kad i mirkt. Prisipylus sriubos lkt, sudti ten vis agar ir imaiyti.) Valgykite su duona. Po sriubos igerkite pus stiklins vaisi suli. Vakarien turi bti ne vliau kaip 18-19 vai.: 1. Dube nlis k tik paruotos bulvi piur be riebal, su pienu ir trupuiu druskos, 1 citrinos sultimis ir smulkintu esnaku (1-2 skiltels). 2. Pus stiklins vaisi suli arba neluptas tarkuotas obuolys. 3. Kartas vanduo su pienu ir medum arba kartas vanduo su raudonu vynu ir medum, arba 1 stiklin alto vandens su 2 arbatiniais aukteliais medaus ir 1 citrinos sultimis. A n t r a v a l g y m o diena. P a k r a m t y k i t e duonos. Ryt i gerkite t pat, k ir pirm dien, arba silpnos kavos su pienu ir vakarykia duona. Vasaros rytais tinka vaisiai su duona arba pomidorai. Po 1,5-2 vai. suvalgykite lktel aviins, griki arba man kos arba ali salot, arba viei kopst, ridi kli, ridik, pomidor su svognais ar dar kitoki salot. Vietoj acto vartokite citrinos sultis. Valgykite su duona, rpestingai kramtydami. Ugerkite 1 stikline karto arba alto grimo - pagal nor. Po 2-2,5 vai. piets: 1. viei darovi salotos. 2. alu myn sriuba. 3. Virtos bulvs, upiltos pomidor padau, paruotu su augaliniu abejumi, arba bulvi piur su citri nos sultimis ir esnaku. 4. ab vaisiai (visko valgykite po nedaug). 5. Stiklin karto arba alto grimo. 16-17 vai. suvalgykite koki nors vaisi ar darovi sa lot su duona. Vakarien: ko arba bulvs, vaisiai, grimas. Treia v a l g y m o diena. Nuo ryto iki piet - kaip ir vakar. Piets: 1. Salotos. 2. Vark su esnaku. 3. alumyn sriuba. 4. Bulvs, keptos abejuje. 5. Virt ar kept buro kli salotos. 6. Vaisiai. 7. Grimas. Po piet iki vakariens nevalgykite nieko, iskyrus vaisius su duona; galima atsi gerti alto arba ilto grimo.
Vakarien: ko arba makaronai su pomidor padau, vaisiai, grimas. Vis pirm savait jokiu bdu negalima valgyti nei pu peli, nei irni. Griki ko. Reikiam kiek kruop padiovinkite or kaitje ir suberkite puod, kuriame verda tiek vandens, kad apsemt kruopas per 2 pirtus. Pasdykite, pamaiyki te, udengkite puod dangiu ir kikite kart orkait. Po 10 min. pamaiykite ir udeng vl kikite orkait, kad ko pasidaryt biri ir minkta. Molig ir ryi ko. 1 kg geltono moligo nulupkite, paalinkite sklas, supjaustykite kubeliais, upilkite verdan iu vandeniu ir virkite, kol suminkts. Tuomet vanden nu pilkite, molig auktu sutrinkite, pridkite 3/4 stiklins ry i, i anksto imirkyt vandenyje, pilkite 1,5 stiklins pie no, imaiykite, udenkite dangiu ir kikite orkait, kad ryiai suminktt. Prie kos paduoti cukraus ir sviesto. Gyvenimas po badavimo Maistas tik tuomet yra tinkamas knui, jei jis skanus, nes tik tuomet jis suadina skrandio suli isiskyrim. Maistas turi bti skanus, sveikas, sotus, paprastas pa ruoti ir, be abejo, pigus. Pagal kai kurias teorijas, mogaus organizmas nuo pu siaudienio iki pusiaunakio maist priima, o nuo pusiau nakio iki pusiaudienio imeta. Todl valgyti reikia antroje dienos pusje, pirmojoje leidiant organizmui apsivalyti nuo vakardienos lak. Ko gero, btent dl tos prieasties organizmo jgas ir nervus taip puikiai isaugo amerikiei sistema Valgyk du kartus per dien - pietauk ir vakarieniauk". Ryt nereikia valgyti, gana igerti pus stiklins alto vandens ir gurknel balto vyno. Tuomet iki piet dirbsite ypa lengvai, produk tyviai ir valiai ir i lengvumo bsena iliks vis dien. Visiems baigusiems badauti a rekomenduoju reim papildyti ritminiu kvpavimu ir mano masau - tuomet js galite bti tikri, kad pirmuoju badavimu pelnysite puiki sveikat visam savo likusiam gyvenimui. B t i n a : po 42 dien trukms badavimo kiekvien m
nes badauti po 5 dienas, kad organizmas galt visikai susitvarkyti, atgauti pusiausvyr po patirto streso. Kasdien gausiai vartojant kenkia tai kas: msa, svies tas, druska, actas. Drusk ir act pakeiskite citrinos sulti mis. Citrina puikiai tinka ir sriubas. Vietoj cukraus varto kite med. Kepkite ir trokinkite su augaliniu aliejum. Kuo maiau valgykite riebi skysi, pavyzdiui, sriub, atri prieskoni. Kuo daugiau - ali vaisi ir darovi - salo t. Pien visuomet gerkite perpus atskiest mork sultimis altu met laiku ir vandeniu kartu met laiku. Sveikas maistas yra tai koks: kos (griki, sor su mo ligu, daigint kviei, bulvi), be abejo, duona, kaamakas. Ryt nieko nevalgykite, tik galite igerti pus stiklins alto arba karto vandens su aukteliu medaus. Pietus turi sudaryti 2 patiekalai: miltinis ir salotos. Abu patiekalus reikia valgyti kartu. Miltiniai patiekalai: griki, sor, daigint ir sumalt kviei ko, kaamakas, virtinukai, koldnai, makaronai su sriu, bet koks bulvi patiekalas. Salot kasdien suvalgyki te madaug 500-600 g; valgykite j ir per pietus, ir per va karien. Po piet ir vakariens reikia rpestingai k r a m t a n t suvalgyti duonos riekel (30 g), mirkyt vyne. Paskui - sal di vaisi: apelsin, datuli, t a r k u o t saldi obuoli, po j igerti pus stiklins karto pieno per pus su vandeniu ir medum arba pus stiklins karto vandens su medum. Salotos. Verdami ar kepami vaisiai ir darovs praran da daugyb savo maistini mediag. Salot skonis labai priklauso nuo padao. J a rekomenduoju du: 1. J 1 stiklin jogurto ar saldaus pieno ispauskite 1 cit rinos sultis. Pien tutuojau sutrauks. t rgpien dkite ketvirt galvuts grsto esnako ir 2 arbatinius aukte lius medaus arba cukraus. is padaas labai skanus ir tinka visoms salotoms. esnako kvap pienas visikai panaikina. 2. Alyv aliejus su citrina. is padaas ypa tinka tar kuot ali mork ir ridik salotoms su svognu. Ilgalaiks salotos. ali tarkuot darovi salotos pasi daro dar skanesns ir kvapnesns, kai pastovi pus ar vis par. Todl turint laiko galima j pasigaminti kitai dienai. tai keletas toki salot: 1. Obuoliai su aliais arba ropiniais svognais. 250 g saldi obuoli, 3-4 laikai ali arba 1 galvut ropini
KETVIRTA Gydymas
DALIS
Aleksejus MOGAUS
Suvorinas SVEIKATA
badavimu
svogn. Obuolius su odele ir sklomis sutarkuoti stambia trintuv, svognus smulkiai supjaustyti, visk gerai imai yti ir upilti puse stikbns nevirinto pieno. 2. Obuobai su raugintais kopstais. Obuoli ir kops t imti po lygiai, raugintus kopstus smulkiai supjaustyti. Upilti pienu arba aliejumi su citrina. 3. Obuoli ir mork imti po lygiai, ridik - pus tiek. Visk sutarkuoti. Upilti pirmuoju padau i jogurto ar pie no. ias salotas valgyti tinka su duona, kramtyti labai r pestingai. Dar vienos labai skanios salotos: tarkuoti salds obuo liai be joki pried, su duona ir pienu, usigeriamu maais gurkneliais. sidmkite Po badavimo vl praddami valgyti laikykits dviej taisykli: 1. Kramtykite ilgai ir rpestingai. 2. Nepersivalgykite, sustokite vos igird skrand nib dant: Utenka". Veriau valgykite danai, bet po nedaug, juk tai js pai pareiga - apsisaugoti nuo visoki arnyno sutrikim, nes tik js pats galite save sulaikyti nuo persivalgymo. Nuo treios dienos pradkite valdyti savo apetit. Jei persivalgysite nuo pat pirm dien, gab nusilpti irdis, nes jai teks varinti papildomus didebus kiekius syv, gali patin ti kojos, o to visikai nereikt. Koj patinimas praeis, jei ne valgysite vien dien. Apskritai po badavimo nesiskubinkite susigrinti savo svor. Tai atsitiks savaime, lengvai ir greitai. Vis badavimo laik tvirtai tikdami kartokite sau dvi tiesas: 1. Iki badavimo pabaigos man maistas neegzistuoja. 2. Sveikata jau artja prie mans - reikia tik j priimti. Ir dar: - badaudami nelaikykite savs bgoni, gyvenkite kaip gyven ir dirbkite visus prastus darbus, tik stenkits ne pervargti; - tris savaites po badavimo nelaikykite savs sveikais, tik sveikstaniais, saugokite atsiradus nauj jg antpld ir leiskite sveikatai tvirtai augti js organizm.
TURINYS
P r a t a r m l i e t u v i k a j a m leidimui i dalis. 5
K a s y r a sveikas m o g u s ? K valgyti G r i m a s K o k i a alius 1 0 tvarka, vaisius k a d a ir ir k valgyti? v i s a d a Ar visada su m a i s t a s d u o n a ! p a s t i p r i n a ? ir gerti? Ko nevalgyti ir negerti?
119 120 132 135 136 136 137 m a i t i n g i a u s i a s ir skaniausias? 139 140 147 148 149 150 m i t y b o s b d a 152 154 154 155
MOGAUS SVEIKATA IR JO KNAS

kurios k a d n r a ir m i e s t e b t u m sveikas 12 13 1 4 1 6 20 21 23 pri k l a u s o n u o valios nei n u o m u s k u l a t r o s i . . . 2 5 27 28 3 0 3 3 3 7 3 8 4 6 4 8 ir v i s a m m o g a u s o r g a n i z m u i 51 5 3 I V
d a r o v e s
valgykite
P r a t a r m K n y g a ,
V a l g y m a s d u
k a r t u s
p e r d i e n
P i e t s ir vakarien K o k s augalinis m a i s t a s
K daryti, Miulerio
M a n o s i s t e m a " t r k u m a s g y d y t o j a s k v p a v i m a s
P i e t s Valgiaratis G y d o m i e j i p i e t s S e r g a n t a n e m i j a vaisi sultys - didiausia
M a n o s i s t e m o s "
J s p a t s - s a u geriausias
T a i s y k l i n g a s ir i n t e n s y v u s Tai, kas b t i n a Fizin j e g a labiau
D a r o v i ir
P e r s i v a l g y m a s
K a i p valdyti k n o jgas? Naujoji s i s t e m a "
K a i p pasverti... ligonio
sveikat
G a m t a b a u d i a negailestingai A m i n o s i o s M s tiesos U t a r i a n t a t s t u m t u o s i u s i r nevertintuosius
S t i p r u s m o g u s R i t m i n g i m n a s t i k a K o d l reikia t r e n i r u o t i savo k n Miulerio M a n o s i s t e m o s " p r a t i m a i p e r nos
e i m i n i n k m s . p a t a r i m a i
156 165
P r a k t i k i m o g a u s K a i p
virkinamasis g y d y t i
t r a k t a s ligas?
166 168 170 172
K v p a v i m a s m o g a u s A p i e A .
m a i s t u
v i r k i n i m o
k v p a v i m o o r g a n a i poveik k r a u j u i
Vaisi-darovi ir p i e n o d i e t a G y d y k i t s dalis. m a i s t u ! B A D A V I M U a p e t i t a s ?
l i a u k
A n o c h i n o
N a u j o s i o s I R
s i s t e m o s "
p r a t i m a i
G Y D Y M A S
I I dalis.
M A I S T A S
M I T Y B A 58 5 8 m a i s t a s 59 6 1 a r g u m e n t a s prie m s 65 68 71 7 3 7 3
7 5
K a s y r a b a d a s ? K a s y r a S u v o r i n o ritminis
174 179 180 183
M i t y b a ir m a i s t a s N u o k o p r a d t i ? Msikas ir augalinis S p r e n d i m o p a g r i n d a i ir p a g r i n d i n i s poveikis
k v p a v i m a s g y d a n t i s
P i r m i a u s i a , S u v o r i n o
k reikia inoti
m a s a a s ir u k r e i a m j lig g y d y m a s b a d a v i m u
K o n s t i t u c i n i K a m
186 187
S v a r b i a u s i a s l a p i m o
n e p a t a r t i n a b a d a u t i ? lig g y d y m a s b a d a v i m u . A r gali t a i p gydytis
rgties
U k r e i a m j silpni, palieg
j g a ir i t v e r m Ivados, kurias p a d a r m o k s l a s
m o n s ? K a d a g a l i m a m o n s gydytis
b a d a u t i ?
188 193 195 196
A r gali isek
b a d a v i m u ?
N o r m a l i m i t y b a D u p e r s p j i m a i
M a n o m e t o d a s D e t a l s B a d a v i m a s , t r u n k a n t i s d a u g i a u nei 4 0 d i e n
D a k t a r o H e i g o r e c e p t a i N u o D u ko p r a d t i ? n o r m a l i o s p a s n i n k a s t r u k m s b a d a v i m a s m i t y b o s p a l y d o v a i
7 6
7 8
200 200 2 0 1 202 2 0 3
Igijimo ir m i r i santykis P a k a r t o t i n i s P a p i l d o m a s P a s a u l i n K a m , b a d a v i m a s b a d a v i m o poveikis r e i k m b a d a u t i , apie k a d t a p t iki sveiku m a n s
b t i n i
8 1 8 3 88 94 95
G e r a d a r i s M a n o
10 d i e n
g y d y m o kiek
b a d a v i m u ir kaip
M a i s t a s
be valgio
kada, K o
reikia
B e n d r o s ivados III dalis. G Y D Y M A S M A I S T U m o g u s ?
m o g u m i . K a i p
m e d i c i n a b a d a v i m u
neinojo vyresnio
b a d a v i m
2 0 4 214 215 219
gydytis
a m i a u s
m o n m s
M e n a m a irdies y d a 98 103 103 Svarbiausios ivados T r y s b e n d r o s b a d a v i m o Prie p r a d e d a n t B a d a v i m o 109 B a d a v i m a s B a d a v i m o G y v e n i m a s s i d m k i t e taisykls
K a i p ir k u o m a i t i n a s i M i t y b o s p a g r i n d a i
220 220 221
V i t a m i n a i N o r m a l u s , ir... p i g u s M i t y b o s gyvas, sveikas, skanus, sotus, greitai p a g a m i n a m a s
b a d a u t i
p r a k t i k a p a d i e n i u i p a b a i g a i r p o ir pasavaiiui v a l g y m o p r a d i a
m a i s t a s S o d o m a i r
7
227 229 232 234
G o m o r a
112 113
K a i p m a i t i n t i s
b a d a v i m o
K r a m t y m a s - g y d y m o s i S e r g a n t i e m s s k r a n d i o
m e t o d a s r g t i n g u m u ir m e t e o r i z m u
117 118 119
Vis d m e s i u i !
Suvorin, Aleksj
Su-111 mogaus sveikata: natralios gyvensenos p r o g r a m a pa gal Aleksej Suvorin / Aleksejus Suvorinas - Sp. pareng Dalia Montvilien. - V.:Asveja, 1997. - 237 p.: iliustr.
Kn. taip rien, p. pat: Pratarm lietuvikajam 235. leidimui / Ksavera Vaita5 - 8 . - bibliogr. p.
I S B N 9986-504-50-3
it vadovlis, apie ir sveikat,
Tai
kaip
isigydyti jos
paiam,
teisinga bei
ir
naudinga apie mi
informacija
susigrinim
isaugojim, apie sveik
trumpalaikius tyb.
ilgalaikius
gydomuosius
badavimus,
UDK
615.85
Aleksejus MOGAUS Natralios
Suvorinas SVEIKATA programa
gyvensenos
SL 867. 1997 09 05. 13 lcidyb. apsk. 1. Usakymas 2688 Leidykla Asvcja", Apkas 11-3, 2042 Vilnius, t, 765873 I usakovo pateikt pozityv spausdino SPAB spaustuv Aura" Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas Kaina sutartin

Suvorinas .Zmogaus - Sveikata.naturalios - Gyvensenos.programa

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Suvorinas .Zmogaus - Sveikata.naturalios - Gyvensenos.programa

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

U D K 615.

NATRALIOS GYVENSENOS PROGRAMA

MOGAUS SVEIKATA IR JO KNAS

PRATARM LIETUVIKAJAM LEIDIMUI

Suvorinas SVEIKATA mogaus

DALIS sveikata ir jo knas

Su yjo r i n SVEIKATA mogaus

Suvorinas SVEIKATA mogaus

PIRMA DALIS sveikata ir jo knas

DALIS sveikata ir jo knas MOGAUS SVEIKATA

Suvorinas SVEIKATA mogaus

Aleksejus mogaus sveikata ir jo knas MOGAUS

DALIS sveikata ir jo knas

mogaus sveikata ir jo knas

DALIS sveikata ir jo knas

mogaus sveikata ir jo knas

mogaus sveikata ir jo knas

PIRMA MOGAUS SVEIKATA mogaus

MOGAUS mogaus sveikata i r j o knas MOGAUS SVEIKATA

Suvorinas SVEIKATA mogaus

mogaus sveikata i r j o knas

Suvorinas SVEIKATA mogaus sveikata ir jo knas

DALIS sveikata ir jo knas

Suvorinas SVEIKATA mogaus

DALIS sveikata ir jo knas

Suvorinas SVEIKATA mogaus

PIRMA mogaus sveikata ir jo

DALIS sveikata ir jo knas

mogaus sveikata ir jo knas

DALIS sveikata ir jo knas

Suvorinas SVEIKATA mogaus

PIRMA DALIS mogaus sveikata i r j o knas

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKAT/A

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA mogaus

DALIS sveikata ir jo knas

Suvorinas SVEIKATA mogaus

mogaus sveikata i r j o knas

A l e k s e j us S u v o r i n a s MOGAUS SVEIKATA '

mogaus sveikata ir jo knas

mogaus sveikata i r j o knas

DALIS sveikata ir jo knas

Aleksejus 5 u voTinas MOGAUS SVEIKATA

Suvorinas SVEIKATA mogaus

Ale ksejus MOGAUS

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

ANTRA DALIS Maistas i r m i t y b a

0,5 svaro 0,25 svaro 0,5 svaro 2 lotus 2 lotus I viso

150 kalorij 250 kalorij 90 kalorij 200 kalorij 2560 kalorij,

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

ANTRA DALIS Maistas ir mityba

Du btini normalios m i t y b o s palydovai

ANTRA DALIS Maistas i r m i t y b a

TREIA DALIS G y d y m a s maistu

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

T R E I A D A L I S 1 f\<~7 G y d y m a s maistu -BU I

TREIA DALIS Gydymas maistu

Aleksj u s Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

A O TREIA DALIS * Gydymas maistu

TREIA DALIS G y d y m a s maistu

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA

TREIA DALIS G y d y m a s maistu

Aleksejus Suvorinas MOGAUS SVEIKATA