ISSN 02042061. KNYGOT YRA. 2011.

57

GARSINS KNYGOS KOMPAKTINSE PLOKTELSE LIETUVOJE

ARNAS GUDINAVIIUS L AIMA NAKTINY T
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. patas: arunas.gudinavicius@gmail.com; laima_naktinyte@yahoo.com
Straipsnyje nagrinjamos Lietuvos leidj 20002009 metais ileistos garsins knygos kompaktinse ploktelse. Apibriama garsins knygos svoka, klasifikavimo kriterijai. Tiriamas garsini knyg leidybos mastas, iskirti toki knyg raidos etapai, stambiausi leidjai. Remiantis apibrtais klasifikacijos kriterijais analizuojamas Lietuvoje ileist garsini knyg kompaktinse ploktelse repertuaras. Konstatuojama dabartin garsini knyg leidybos situacija, prognozuojamos ateities perspektyvos. R e i k m i n i a i o d i a i: garsin knyga, kompaktin ploktel, leidyba, repertuaras, LIBIS suvestinis katalogas, internetinis knygynas.

VADAS

Garsini knyg ypatybta, kad j klausomasi, o ne jas irima. ia tekstas yra kalbtas ir skaitytojas ne skaito prie akis matom tekst, o jo klausosi jam j balsu skaito kitas mogus (ar keli mons). Ir nors slyginiai garsini knyg prototipai buvo inomi jau senovs Romoje (vergai atmintinai imokdavo itisus rankratini knyg tekstus ir perteikdavo juos garsiai balsu), taiau tokios garsins knygos, kokios yra suprantamos iandien, atsirado tik XX a. 4-ajame deimtmetyje ir i pradi buvo skirtos tik akliesiems ir silpnaregiams. Paskutiniame XX a. deimtmetyje tuometines garsini knyg laikmenas garso

kasetes istm kompaktins ploktels, kurias informacija raoma skaitmeniniu formatu. Pastaraisiais metais tampa itin populiaru garsines knygas parsisisti i interneto tiesiai savo kompiuter ar kit rengin. Btent su naujais garso formatais, neiojamais grotuvais, interneto atsiradimu bei iplitimu ir siejamas itin spartus garsini knyg populiarumo augimas pasaulyje pastaruosius por deimtmei. Vakar Europoje, Rusijoje ir iaurs Amerikoje garsins knygos iuo metu yra itin populiarios: knygynai ir bibliotekos silo plat j asortiment, dar didesnis pasirinkimas yra internete, rengiami vairs knyg technologijos patobulinimai, vyksta
153

metiniai geriausi garsini knyg apdovanojimai. Daug moni garsines knygas mielai renkasi kaip laisvalaikio leidimo form, kaip galimyb susipainti su literatra, kartu usiimant kitais darbais, ir kaip nauj bd skaityti. Lietuvoje pastarj deimtmet garsins knygos taip pat tampa pastebimos j galima sigyti tradiciniuose ir internetiniuose knygynuose, parsisisti nemokamai i interneto, taigi pamau formuojasi ir tam tikra toki knyg skaitytoj grup. Taiau faktikai egzistuojanio reikinio garsini knyg leidybos situacija Lietuvoje yra visikai netirta, pasitaikantys garsins knygos svokos apibrimai yra netiksls, pasen ir neatitinkantys iuolaikins situacijos. Dl i prieasi ir atsirado is straipsnis. Jo tikslas itirti Lietuvoje ileist garsini knyg kompaktinse ploktelse leidybos mast ir repertuar. Tikslui gyventi keliami ie udaviniai: 1)apibrti garsins knygos svok; 2)apibdinti tik garsinms knygoms bdingus klasifikacijos kriterijus ir jais remiantis ianalizuoti Lietuvoje ileistas garsines knygas kompaktinse ploktelse bei iskirti leidybos raidos etapus. straipsnio tyrim lauk nepateko specifins Lietuvos aklj bibliotekos leidiamos garsins knygos. Jos nra prieinamos plaiajai visuomenei, jomis naudotis gali tik bibliotekos skaitytojai. Tai regjimo negali turintiems monms skirti specializuoti leidiniai, kurie galt bti atskiro tyrimo objektas. Raant straipsn susidurta su informacijos trkumu nei Lietuvos integralios bib liotek informacijos sistemos (LIBIS)
154

suvestiname kataloge, nei Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos (LNB) rengiamame informaciniame biuletenyje Lietuvos spaudos statistika neskelbiami garsini knyg skaiiai ar pavadinim sraai. Todl analizuojant Lietuvoje ileistas garsines knygas naudotasi LNB suvestinio katalogo nemuzikini garso ra srau ir lietuvikuose internetiniuose knygynuose pateikiamu garsini knyg asortimentu.
GARSINS KNYGOS SVOKA

Pagrindiniuose lietuvi kalbos odynuose [11; 7], termin bazse [15; 13], moksliniuose straipsniuose termino, apibdinanio garsin knyg, nepateikiama. Keli, nors ir nelabai tiksls, termino apibrimai aptikti specializuotuose odynuose: garsin knyga viso ar sutrumpinto knygos teksto raas magnetofono kasetje, juostoje, ploktelje ar kompaktiniame diske; gali bti lydimas muzikos [10, 112], garsin knyga leidinys, kurio tekst papildo ploktels arba magnetins juostos raas [6], bei vienas, rastas Lietuvos Respublikos kultros ministro sakyme [12]: garsin knyga fizinje laikmenoje raytas skaitovo tekstas, skirtas akliesiems ir silpnaregiams, kurio turinio perirai ar klausymui reikia specialios rangos. Angl kalbos aikinamuosiuose odynuose aptinkamas lietuviko termino garsin knyga atitikmuo audiobook. ia i svoka apibriama vairiai: kaip skaitomos knygos garso raas [20, 149] arba plaiau skaitomos knygos, daniausiai romano, raas garso kasetje arba kompaktiniame diske [17, 103].

Kaip matome, pateikti terminai yra gana siauri ir akcentuoja tradicins (spausdintins) knygos, kaip pirminio altinio, buvim, laikmen ir paskirt (akliesiems ir silpnaregiams). Taiau pastaruoju metu, spariai besikeiiant technologijoms (ypa skaitmeninms), keiiasi ir garsins knygos. Dabar garsin knyga gali ir neturti neiojamos laikmenos (kasets ar kompaktins ploktels), o bti prieinama internete (stacionarioje, nutolusioje laikmenoje), i kur j galima parsisisti tiesiai klausymo rengin arba neiojam laikmen. Adresatin paskirtis taip pat gerokai prasiplt dabar garsins knygos yra leidiamos ir skaitomos (klausomos) ne tik aklj ir silpnaregi. Tradicins spausdintos knygos, kaip pirminio garsins knygos altinio, buvimas taip pat nra privalomas. Panagrinsime termin iskaid j reikmines dalis: garsin ir knyga. Tiek lietuvi, tiek angl kalbose terminai garsin knyga ir audiobook yra sudaryti i dviej reikmini odi (dali). Atskir reikmini termino dali prasms abejose kalbose yra tokios paios. Pirmoji termino dalis audio (angl kalboje) arba garsin (lietuvi kalboje) nurodo objekto ssaj su garso elementais ir yra apibriama kaip susijusi su garsu ar klausymu [17, 103] ar susijusi su garsu ar jo apdorojimu [13]. Antroji termino dalis book (angl kalboje), arba knyga (lietuvi kalboje), taip pat nusako t pat objekt knyg. J ia suprasime plaija prasme, kaip spaudinio ar leidinio sinonim. Tradicins spausdintins knygos samprata yra neatsiejama nuo jos fizins for-

mos (laikmenos) popieriaus. Termino reikmin dalis garsin turi takos garsins knygos apibrimui knygos fizine iraika reikia laikyti nebe susitus (suritus ar suklijuotus) lapus, o garsui rayti tinkam laikmen (vinilin ploktel, garsajuost (audiokaset), kompaktin ploktel ir kt.). Grafiniais enklais perteikt semantin informacij pakeiia garsinta (kalbta) semantin informacija, o jai atkurti (groti) reikalinga speciali ranga garso grotuvai. Apibendrinus dviej termino dali reikmes bei remiantis pateiktais termin apibdinimais, galima suformuluoti toki garsins knygos svok: garsin knyga balsu perskaitytos semantins informacijos garso raas, tam tikru formatu ufiksuotas tam tikroje laikmenoje, kuriam klausyti (skaityti) reikalingas specialus prietaisas.
GARSINI KNYG KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI

Lietuvikoje literatroje klasifikuoti garsines knygas band tik Audron Glosien [10, 27], iskirdama dvi garsini knyg ris kalban ij knyg ir kasetin knyg. Pati autor paymi, kad terminai nra nusistovj ir dabar jau akivaizdu, kad is skirstymas yra nelogikas (nepaaikinta, kokiais kriterijais remiantis skirstoma) ir pasens. A. Glosien kalbanij knyg apibria kaip skirt akliesiems ir silpnaregiams, nepardavinjam knygynuose bei formatu, platinimo ir naudojimo poiriais besiskiriani nuo kit garsini (kasetini) knyg. Tokios garsins knygos yra leidiamos ir dabar ir tikrai sudaro tam tikr (gana didel) specifini garsini knyg gru155

p. Taiau vadinti jas kalbaniomis knygomis, ko gero, kiek netikslu taip galima vadinti bet kokias garsines knygas. Tas pat pasakytina ir apie antrj A. Glosiens klasifikacijos knyg r kasetines knygas. Autor nenurodo, kokiais kriterijais remiantis iskiriama tokia garsini knyg ris, kuri apima visas kitas garsines knygas, kurios nra tiesiogiai skirtos akliesiems ir silpnaregiams. Pats pavadinimas (kasetins knygos) lyg ir bt uuomina rao laikmen (garsajuost), bet ia pat autor paymi, kad kasetins knygos gali bti raomos ir kompaktines plokteles. Aptarsime tuos iuolaikinius garsini knyg klasifikacijos dalykus, kurie bdingi tik garsinei knygai. Aspekt, pagal kuriuos klasifikacija sutampa su spausdintini knyg skirstymu ris, nenagrinsime. Materialija knygos konstrukcija yra laikoma knygos forma, poligrafiniai ir leidybiniai aspektai, tai yra regimieji knygos bruoai. Garsins knygos iorin form lemia rao standartas ir laikmena, kuri garsin knyga rayta ir kurioje ji saugoma. Pagal informacijos fiksavimo bd iskiriamos dvi stambios laikmen grups analogins1 ir skaitmenins2 laikmenos. Nuo laikmenos priklauso ir garsins knygos gamybos bdas. Pagrindins laikmenos ku1

Analogin laikmena laikmena, kurioje duomenys fiksuojami analoginiais dydiais, veriant matematinius dydius atitinkamas juose esani fizikini dydi vertes (daniausiai elektros tampos ar srovs). 2 Skaitmenin laikmena laikmena, kurioje duomenys fiksuojami skaitmeniniais dydiais, gyjaniais baigtin bsen ar reikmi skaii.

rias raomos garsins knygos (klasifikacija pagal materialij garsins knygos konstrukcij), yra tokios: vinilin ploktel analogin garsins knygos rao laikmena, kurioje gali bti saugomas iki 50 minui trukms garso raas. Naudota nuo toki knyg leidybos pradios XX a. 4 deimtmetyje iki garsajuosi ipopuliarjimo XX a. 89deimtmetyje [21, 8]; garsajuost analogin laikmena, kurioje paprastai gali bti saugomas 90120 minui trukms garso raas. Ji daugiausia buvo naudojama iki XX a. 10 deimtmeio, kol j pakeit kompaktin ploktel; kompaktin ploktel (CD) tai skaitmeninei informacijai laikyti skirta optin ploktel (diskas), rinkoje pasirodiusi XX a. 9 de., taiau itin ipopuliarjusi po deimties met. rao trukm labai priklauso nuo naudojimo standarto ir taikomo duomen suspaudimo (r. 1 lentel); skaitmeninis parsisiuntimas i interneto (nutolusi stacionari laikmen) (angl. digital download) garsin knyga gali bti perduodama elektroniniams renginiams arba tiesiogiai klausoma kompiuteryje (nra neiojamos fizins laikmenos, tik tam tikras skaitmeninis formatas). Skaitmeninio parsisiuntimo garsinms knygoms taip pat daniausiai naudojamas MP3 garso suspaudimo formatas. rao trukm neribota kuo ilgesnis raas, tuo ilgiau utruks parsisiuntimas; specialus skaitmeninis muzikos grotuvas (daniausiai komplektuojamas su ausinmis), kuriame yra rayta viena ar kelios

156

1 l e n t e l . Pagrindiniai garsini knyg leidyboje naudojami kompaktini plokteli standartai

Kompaktins ploktels standartas rao trukm, min. Garso raymo formatas Pastabos

Audio CD (garso rao kompaktin ploktel) Data CD (duomen kompaktin ploktel)

WAV is kompaktini plokteli standartas sukurtas (nesuspaustas) muzikos leidybai. Muzikini album trukm retai virija 7080 minui, tad tokios ploktels pakanka norint perteikti labai auktos kokybs garso ra. 6001800 MP3 is standartas garsinms knygoms yra itin (suspaustas) tinkamas (taiau kol kas kompaktinse ploktelse naudojamas palyginti retai). Dl panaudotos rao suspaudimo technologijos lygiai taip pat atrodani kompaktin ploktel telpa gerokai daugiau minui rao.

7480

garsins knygos. Knyga yra perkama kartu su grotuvu, kuris daniausiai bna nesudtingos konstrukcijos ir skirtas btent tai garsinei knygai klausyti. Informacijos, raytos tokiame grotuve, keisti paprastai negalima. Garsines knygas galima klasifikuoti pagal rayto teksto santyk su spausdintu tekstu. Tokia klasifikacija atspindi garsins ir spausdintins knygos sveik (arba prieprie). Remiantis iuo aspektu, iskiriamos trys garsini knyg rys [2]: tikslus spausdintins knygos raas, nesutrumpinta knygos versija (angl. una bridged audiobook) skaitomas kiekvienas spausdintins knygos odis, niekas nra praleidiama; sutrumpinta knygos versija (angl. abrid ged audiobook) originalus spausdintins knygos tekstas sutrumpinamas, kai kurios teksto vietos ibraukiamos, taiau

ilaikomas istorijos siuetas, pagrindins charakteristikos, pasakojimo stilius; savarankika garsin knyga, neturinti spausdintins versijos (angl. audio ori ginal / audio only / spoken word audiobook) garsin knyga, paremta ne spausdintins knygos tekstu, o tik odiniu turiniu (pavyzdiui, seminarai, skaitovo kalba, vairs pasisakymai). Atskirai reikt aptarti sutrumpintas knyg versijas. Rengiant toki garsin knyg, trumpinami originals sakiniai, pakeiiami odiai ar sakinio konstrukcijos, ibraukiamos tam tikros spausdintins knygos dalys. Tokiu bdu siekiama, kad garsinant bt lengviau itarti, o klausantis tekstas graiau skambt. Jei knyg garsina vienas skaitovas, dialoguose gali bti sunku atskirti skirtingus veikjus, tad dialogai danai paveriami pasakojimu, vieno veikjo odiai priskiriami kitam. Taigi originali knyga,
157

klausantis jos sutrumpinimo, gali bti sunkiai atpastama lyginant su spausdinta jos versija. I aptartos klasifikacijos matyti, kad garsin knyga gali tiek papildyti spausdintin (kaip bdas kitaip sisavinti informacij) knyg, tiek konkuruoti (skaitytojui gali pakakti tik garsins knygos) su ja. Garsini knyg trumpinimas ir kitoks perdirbimas danai susijs su inscenizavimu (angl. dramatization). Pagal teksto skaitymo pobd garsins knygos skirstomos ias ris: vieno skaitovo balsu skaitomas ir raomas tekstas; inscenizavimas garsin knygos adaptacija, naudojant garsinim keliais balsais, garso efektus ir muzik. Daniausiai tiek groins, tiek negroins literatros kriniai yra raomi vieno diktoriaus. Toks knygos raas yra labiausiai neutralus, suteikiantis skaitytojui interpretacijos galimyb, neblakantis jo dmesio bals ir gars vairove. Kartais romanus garsina keli aktoriai. Knygos inscenizavimo pavyzdys galt bti vaikams skirtos knyguts, kurioms bdingas teatralizuotas skaitymas, daineli intarpai, garso efektai. Nors garsini knyg klasifikacija pagal adresatin paskirt atitinka spausdintini leidini ris, reikt atkreipti dmes aklj leidinio r. Kaip ir Brailio ratu spausdintos knygos, skirtos akliesiems ir silpnaregiams, garsins knygos, skirtos tokiai auditorijai, turi tam tikr niuans. Rengiant tokias knygas regjimo negali turintiems monms stengiamasi, kad jomis naudotis bt kuo paprasiau ir lengviau.
158

Pateikiama rayta naudojimosi instrukcija, tekstas skirstomas garsinius skirsnius. Ta pati garsin knyga raoma dviem greiiais prastu (normalaus skaitymo tempu) ir padidintu tempu (apie 30 proc. greiiau) [21, 18].
GARSINI KNYG KOMPAKTINSE PLOKTELSE REPERTUARO ANALIZ

Siekiant ianalizuoti garsini knyg leidybos situacij (apimtis ir repertuar) Lietuvoje, nagrintos 20002009 m. alyje ileistos garsins knygos kompaktinse ploktelse. Tyrimo altinis LIBIS suvestinis katalogas bei lietuviki internetiniai knygynai, savo asortimente turintys garsini knyg. Chronologins ribos pasirinktos atsivelgiant pirmos garsins knygos kompaktinje ploktelje ileidimo metus 2000 m. ir paskutinius kalendorinius metus, kuri pagrindiniai statistiniai duomenys buvo prieinami atliekant tyrim, 2009 m. Statistinei ir repertuaro analizei naudotas kiekybinis tyrimo metodas. G a r s i n i k n y g l e i d y b o s ra i d a. Pirmosios garsins knygos kompaktinse ploktelse ileistos 2000 m. Tais metais pasirod keturi Martis ileist garsini knyg vaikams serija Graiausios Anderseno pasakos, Graiausios broli Grim pasakos, Gryb karas ir Pasakls. 2001 m. pasirodiusios dvi garsins knygos taip pat buvo parengtos io leidjo. Visos Martis ileistos garsins knygos pasirod 20002002 m. 2003 m. buvo ileistos tik trys garsins knygos. Tai bene prasiausi garsini knyg

vairios garsins knygos, pav. Kalb mokymo(si) garsins knygos, pav. Visos garsins knygos, pav.
Antras ETAPAS

PIRMAS ETAPAS

1 p a v. Ileist garsini knyg kompaktinse ploktelse pavadinim skaiius 20002009 m.

kompaktinse ploktelse leidybos metai. 20002001 m. ir 2005 m. neileista n vienos kalb mokymo(si) garsins knygos. Nuo 2007 m. pastebimas kiek rykesnis ileidiam garsini knyg kompaktinse ploktelse skaiiaus didjimas. Tik 2009m. knyg skaiius kiek krito, tai, ko gero, gali bti sietina su al itikusia ekonomikos krize ir kompaktins ploktels kaip laikmenos populiarumo majimu. Taiau kalb mokymo(si) knyg skaiius liko panaus (2008 m. 17 knyg, 2009m. 18). Maiausiai garsini knyg ileista 2001 m. tik dvi ir 2003 m. trys; daugiausia 44knygos 2008 m. Ileist garsini knyg skaiius ir j kaita vaizduojama 1 paveiksle. Pagal 20002009 m. duomenis Lietuvoje ileistos 191 garsin knyga kompaktinse ploktelse (skaiiuojant tik garsines knygas, kurios yra ileistos kaip savarankiki leidi-

niai, o ne kaip spausdintini knyg priedai). Vidutinikai per metus ileidiama 12,4 vairi ir 6,7 kalb mokymo(si) garsini knyg. Bendras vidutinikai per metus ileidiam garsini knyg skaiius yra 19,1. Nagrinjant kiekvienais metais ileist garsini knyg bendr skaii, galima velgti du garsini knyg leidybos raidos etapus: atsiradimo ir augimo (20002006 m.) bei slyginio pastovumo (20072009 m.). ie etapai iskiriami dl skirtingo leidybos masto. Nors ileidiam garsini knyg skaiius kilo jau nuo 2003 m., bet 2007 m. matomas rykus j skaiiaus uolis: nuo 21 knygos 2006 m. iki 37 knyg 2007 m. Per pirmj etap ileista vos kiek daugiau nei tredalis 36,6 proc. vis garsini knyg. Daugiausia knyg (21 knyga) ileista paskutiniais io etapo metais 2006m., visais kitais j skaiius nevirijo 20, o net trejus metus (2000, 2001 ir 2002m.) buvo
159

vairios garsins knygos, pav.

Kalb mokymo(si) garsins knygos, pav.

Muzikin partija Martis Nieko rimto Vieno aktoriaus teatras viesa Euroknyga

2 p a v. Daugiau nei 10 garsini knyg per 20002009 m. pareng leidjai

ileidiama maiau nei penkios knygos. Per io etapo metus pastebimas vienas rykus knyg skaiiaus augimas iki 13 knyg 2002 m. ir ikart staigus kritimas kitais metais iki 3 knyg. Per antrj etap paskutinius tris tiriamo laikotarpio metus (20072009 m.) ileista didioji dalis vis garsini knyg kompaktinse ploktelse, net 63,4 proc. Tai rodo tam tikr leidj suaktyvjim rinkoje ir galbt didesn visuomens susidomjim. Per iuos trejus metus ileidiam garsini knyg skaiius iliko gana pastovus (atitinkamai 37, 44 ir 40). Antrojo etapo pradia sutampa su spariu alies ekonomikos augimu, o pabaiga su ekonomikos krizs pradia (paskutiniais 2009 m. ileidiam garsini knyg skaiius kiek sumajo). L e i d j a i. Kompaktinse ploktelse raytas garsines knygas, ileistas 2000 2009 m., pareng 49 skirtingi leidjai. Vidutinikai per deimt met kiekvienam leidjui tenka po 3,9 knygos. Aptikta ir viena knyga, kurios leidjas nenurodytas.
160

104 knygas (t. y. 54,5 proc. vis knyg) yra ileid tie leidjai, kurie per tiriamus deimt met pareng 10 ir daugiau knyg. Tai du kalb mokymo(si) garsini knyg leidjai Euroknyga ir viesa, bei keturi vairi garsini knyg leidjai Vieno aktoriaus teatras, Martis, Muzikin partija ir Nieko rimto (2 pav.). Tyrime vairios ir kalb mokymui(si) skirtos garsins knygos leidjo aspektu analizuotos atskirai, kaip dvi atskiros knyg grups, nes n vienas i 49 leidj nra ileids ir vienai, ir kitai grupei priskiriam knyg. ia galima irti Lietuvos leidj specializacij leidjai leidia arba tik kalb mokymo(si), arba tik kitokias (tarp j ir mokymosi) vairaus pobdio garsines knygas. vairaus pobdio (ne kalb mokymosi) garsines knygas yra ileid 42 leidjai (vienas i j yra neinomas), kiekvienam vidutinikai per iuos deimt met tenka tik 2,9 knygos. Deimt ir daugiau knyg parengusi keturi leidj produkcija sudaro 48,4 proc. vis tokio pobdio garsini

knyg (60 knyg i 124). Produktyviausiu leidju galima vadinti Vieno aktoriaus teatr 18 knyg, po 13 knyg yra ileid Martis ir Muzikin partija, 16 knyg leidykla Nieko rimto. Vieno aktoriaus teatras rengia garsines knygas ir suaugusiems, ir vaikams, kitos trys tik vaikams. Paymtina, kad Martis visas 13 garsini knyg ileido per pirmus trejus tiriamo laikotarpio metus (20002002 m.). Daugiau nei pus 27 leidjaiyra ileid tik po vien garsin knyg, dvi tris knygas 10 leidj (20,4 proc.). Po keturias garsines knygas ileido mon Paiolis ir Lietuvos radijas, penkias muzikos ra studija Zuzi Records, eias internetinis knygynas Patogu pirkti. Galima konstatuoti, kad daugumai Lietuvos leidj garsini knyg leidyba yra tik vienas kitas atsitiktinis atvejis. Kalb mokymui(si) skirtas knygas per tiriamj laikotarp yra pareng septyni skirtingi leidjai: Eurokalbos, Euroknyga, Gimtasis odis, Logitema, Presvika, viesa ir Technika. Kiekvienam per deimt met tenka vidutinikai 9,6 ileistos garsins knygos. Net 44 garsines knygas, t. y. du tredalius vis knyg, pareng du 10 ir daugiau knyg ileid leidjai: Euroknyga 26 ir viesa 18 knyg. Pirmoji leidyklos viesa ileista garsin knyga pasirod 2006 m., ios leidyklos knygos skirtos angl, rus ir lietuvi kalbos mokymui(si). Euroknyga garsines knygas pradjo leisti dviem metais anksiau 2004 m., ji rengia vairioms kalboms mokyti(s) skirtas knygas (ispan, ital, arab, dan, oland ir kt.).

Tarp kalb mokymui(si) skirt garsini knyg leidj dominuoja daugiau knyg ileidusios leidyklos nei vairi kitoki knyg leidjai: be mint viesos ir Euroknygos, leidyklos Logitema bei Presvika yra ileidusios atitinkamai devynias ir atuonias garsines knygas. Kitos trys leidyklos dalijasi eias likusias garsines knygas: Eurokalbos viena knyga, Technika dvi knygos, Gimtasis odis trys knygos. Daugelis garsini knyg leidj nra didiosios spausdintini knyg leidyklos, bet pavieniai leidjai asmenys ar tam tikros staigos, organizacijos. Pagal 2009m. Lietuvos spaudos statistikos duomenis [14], i 15 produktyviausi t met leidj tik trys leidyklos yra ileidusios nors vien garsin knyg tai viesa, Technika ir Vaga. Garsini knyg leidjus galima skirstyti juridinius asmenis (mones, staigas, organizacijas ir pan.) bei fizinius asmenis. Toki tarp garsini knyg leidj yra penki Aurimas Guoga, Ramnas Mendelis, Rta Sargautyt, Algirdas Karalius ir Vytautas V.Landsbergis, kartu ileid 7 garsines knygas (3,7 proc. vis garsini knyg). Visi kiti leidjai yra juridiniai asmenys, kurie gali bti klasifikuojami pagal teisin status: pelno siekianti organizacija, ne pelno organizacija, valstybin staiga. Nenurodytas leidjas negali bti priskiriamas n prie vieno organizacijos tipo. Taip pat leidjus galima skirti ir pagal veiklos pobd, t. y. koki veikl jie vykdo. Komerciniai leidjai, arba pelno siekianios organizacijos, daugiausia udaro161

sios akcins bendrovs, tarp garsini knyg leidj yra dvideimt keturi (penki i j yra kalb mokymo(si) garsini knyg leidjai), nekomerciniai, arba ne pelno, dvylika (du kalb mokymo(si)) ir eios valstybins staigos. I viso komerciniai leidjai yra ileid 117 garsini knyg kompaktinse ploktelse, o tai sudaro 61,3 proc. vis knyg skaiiaus. Prie komercini leidj skirtinos leidyklos Dominicus Lituanus, Eugrimas, Kronta, Luceo, Nieko rimto, Vaga bei kalb mokymo(si) garsines knygas leidianios leidyklos Gimtasis odis, Logitema, Presvika, viesa. Nemaa dalis pelno siekiani leidj yra garso ra (daugiausia muzikos) leidybos mons: Muzikin partija, Prior records, Tembras, Tigris, Top records, Zuzi Records. Prie komercini leidj grups skirtina ir rengini organizavimo mon Intervid, apskaitos ir mokesi paslaug mon Paiolis [18], internetinis knygynas Patogu pirkti, D. Radkeviiaus P (Rgrup), TMD Publishing ir I Eurokalbos. iuo metu veiklos nebevykdo, bet komerciniais leidjais laikomos mons Martis ir Ms knyga. Prie nekomercini (pagal status ne pelno) leidj daugiausia priskirta viej staig (V): Aristera Dexia, Brailio spauda, Gerosios naujienos centras, leidyklos Ramios bits ir Terra publica, Tautini bendrij namai, Vieno aktoriaus teatras ir Europos kalb mokymo centro leidykla Euroknyga. Ne pelno organizacijomis taip pat laikytini Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos Respublikos
162

valstybins auktosios mokyklos, leidykla Technika, JAV lietuvi bendruomens kultros taryba, Lietuvos Biblijos draugija ir leidybin grup iaur. I viso i leidj yra ileista 55 knygos 28,9 proc. vis garsini knyg. Valstybins staigos Lietuvi kalbos institutas, Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, Lietuvos radijas, Lietuvos raytoj sjungos Kauno skyrius, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus apskrities Adomo Mickeviiaus vieoji biblioteka ileido 10 garsini knyg (5,2 proc.). Visoms nors vien garsin knyg ileidusioms monms ar organizacijoms garsini knyg leidyba nra pagrindin veikla. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje nra n vieno leidjo (ne fizinio asmens), kuris specializuotsi leisti garsines knygas. S a n t y k i s s u s p a u s d i n t u t e k s t u. Daugeliu atveju nei LIBIS suvestinio katalogo, nei knyg katalog pateikiamuose knyg apraymuose iuo aspektu nenurodoma knygos ris (ar tai tikslus garsinimas, ar sutrumpinimas, ar tai garsin knyga, neturinti spausdintins versijos), todl ir knyg pagal santyk su spausdintu tekstu tiksliai suskirstyti nemanoma. Tik prie dviej leidyklos Eugrimas knyg (Etiketas kiekvienam ir Kaip tapti turtingam. Didieji mokinio vaigds sandoriai) buvo nurodyta, kad tai sutrumpinta knygos versija. Taip pat galima teigti, kad keturios Paiolio parengtos garsins knygos yra paremtos tik odiniu turiniu, o ne spausdintu tekstu. Tai trij seminar (23, 26 ir 28-ojo) raai

ir vienas mokymo centro audio kursas. Tikslesni apibendrinim apie garsini knyg santyk su spausdintu tekstu daryti nemanoma dl to, kad leidjai nepateikia informacijos, koks knygos variantas yra ileistas. Galima tik rekomenduoti leidjams ateityje toki informacij nurodyti garsini knyg apraymuose tai padt skaitytojams apsisprsti ir tiksliai inoti knygos pobd dar prie sigyjant. A d r e s a t i n p a s k i r t i s. Pagal adresatin paskirt pavadinim skaiiumi isiskiria vaikams ir jaunimui skirtos garsins knygos. J yra 59 (31 proc.). Kitos 132 (69 proc.) priskirtinos suaugusiems (3 pav.). Toks pasidalijimas atitinka pasaulins rinkos tendencijas: kur kas populiaresns yra garsins knygos suaugusiems ir dl to j leidiama daugiau nei knyg vaikams [3, 3].
Vaikams, pav.; 59 Suaugusiems, pav.; 132

3 p a v. Garsini knyg pasiskirstymas pagal adresatin paskirt

G a r s i n i k n y g a u t o r i a i. Prie 89 knyg i 191 (47 proc.) yra nurodomas knygos autorius, keliais atvejais ne garsinto teksto autorius, bet skaitovas. Atuoniolikos knyg, prie kuri nurodytas autorius, yra ne lietuvi autori, kurie sudaro mau-

m 20 proc. Tad galima konstatuoti, kad daugumos (80 proc.) garsini knyg kompaktinse ploktelse autori yra lietuviai. Autorius nurodytas prie 35 knyg vaikams (10 i j usienio autoriai), prie 49 knyg suaugusiems (7 usienio autoriai) ir prie kalb mokymui(si) skirt penki garsini knyg (1 usienio autorius). Ti k s l i n p a s k i r t i s. Tikslin paskirtis yra spausdint knyg klasifikacijos aspektas, kuris nurodo leidinio paskirt vartotojo poiriu, t. y. apibdina, koki naud vartotojui leidinys teikia. iuo aspektu garsins knygos gali bti skirstomos pagal rayto teksto (turinio) pobd: groin ir negroin (mokslin, mokomoji, reklamin ir t.t.) literatra. Kalb mokymo(si) 67 garsins knygos priskirtos prie negroins literatros. Visos 59 garsins knygos vaikams priskirtos prie groins literatros, tai vairi pasak garsinimai, 36 knygos suaugusiesiems prie groins literatros, 29 prie negroins. Garsini produkt leidj asociacijos duomenimis [3, 4], JAV ir Vakar Europoje groins literatros garsins knygos yra kur kas populiaresns u negroins groins literatros knyg skaiius yra madaug tris kartus didesnis. Lietuvoje tokio skirtumo beveik nra: 95 groins ir 96 negroins literatros knygos sudaro beveik lygiai po 50 procent. Suaugusiesiems skirtos 36 groins literatros garsins knygos nagrintos pagal literatros r. Epikai priskirta 16 knyg, lyrikai 20. Lyrikos knygos tai daugiausia lietuvi poet eilrai skaitymai. Tik
163

dvi knygos (abi skirtinos prie lyrikos) i vis suaugusij groins literatros garsini knyg nra lietuvi autori tai Williamo Shakeaspeareo 33 sonetai ir Marinos Cvetajevos Gospodin moj Vremia.... Suaugusij groin literatra, skiriama epikai, daugiausia yra lietuvi raytoj klasik kriniai: Jono Bilino, emaits, atrijos Raganos, Vinco Krvs, Kazio Borutos. Pastarojo apysaka Baltaragio malnas 2007 m. ileista net dviej leidj Ms knyga ir Top records. Te k s t o k a l b a / k a l b a , k u r i a i m o k y t i ( s ) k n y g a y ra s k i r t a. Analizuojant vairias garsines knygas, teksto kalba laikoma ta kalba, kuria knyga yra garsinta, o kalb mokymo(si) garsini knyg atveju kalba, kuriai mokytis knyga yra skirta. I vis 124 vairaus pobdio garsini knyg tik dvi knygos (viena vaikams ir viena suaugusiesiems) Hanso Christiano Anderseno pasakos ir rus poets M.Cvetajevos eilrai skaitymas Gospodin moj Vremia... yra raytos rus kalba. Kalb mokymui(si) skirt garsini knyg kalb pasiskirstymas yra kur kas vairesnis (4 pav.). Kaip matyti i diagramos, daugiausia kalb mokymo(si) garsini knyg, ileist 20002009 m., skirtos angl ir rus kalboms po 20. Kit kalb knyg yra kur kas maiau trei pozicij uima penkios lietuvi kalbos knygos, toliau keturios ital kalbos knygos. Kit kalb garsini knyg tra ileista po vien ar dvi. I garsini knyg kompaktinse ploktelse galima daugiau ar maiau mokyti(s) 18 kalb.
164

Rus, pav.; 20

Angl, pav.; 20

Lietuvi, pav.; 5

Ital, pav.; 4 Kitos, pav.; 18

4 p a v. Kalb mokymo(si) garsini knyg pasiskirstymas pagal mokomj kalb

ra y m o s t a n d a r t a s. Tikslus garsins knygos raymo kompaktinje ploktelje standartas nenurodomas nei LIBIS suvestinio katalogo, nei knygyn kataloguose pateikiamuose duomenyse. Tik jeigu garsin knyga rayta Data CD standartu, prie rao informacijos LIBIS suvestiniame kataloge nurodomas MP3 formatas. Kit kompaktini plokteli raymo standartas atpaintas pagal rao trukm (vienoje kompaktinje ploktelje ar keliose ploktelse kartu): Audio CD standartu raytoje ploktelje ilgiausia rao trukm gali bti 80 min., o Data CD daniausiai gerokai daugiau nei 80 min. Taip pat galima manyti, kad jei garsin knyga yra rayta keliose ploktelse, ko gero, raymo standartu bus pasirinktas Audio CD, o ne Data CD. Kaip matoma i pateikt duomen (5 pav.), Data CD standartu per 10 met tra ileista 16 garsini knyg, i kuri tik viena yra skirta kalb mokymui(si). Tai sudaro 8,4 proc. vis knyg. Didioji dalis tokiu standartu rayt knyg yra toki spausdintini knyg kaip romanai ar apy-

Audio CD, pav.

Data CD, pav.

5 ploktels, 6 ploktels, 10 plokteli, 4 ploktels, pav.; 3 pav.; 2 pav.; 1 pav.; 2 3 ploktels, 13 plokteli, pav.; 4 pav.; 1

2 ploktels, pav.; 26 vairios garsins knygos Kalb mokymos(si) garsins knygos 1 ploktel, pav.; 147

5 p a v. Garsini knyg raymo standart pasiskirstymas

sakos garsins versijos. Visos eios Patogu pirkti ileistos knygos yra raytos Data CD standartu. Galima konstatuoti, kad Data CD standartas Lietuvos leidj nra danai naudojamas. Prieastys galt bti kelios. Galbt leidjams pakanka Audio CD 80 minui ra trukms ir jie siekia, kad ileist garsin knyg bt galima klausyti ir senesniais grotuvais. Kita vertus, MP3 formato failus i Data CD labai lengva platinti ir jais dalintis galbt ia leidjai velgia galimus nuostolius. K o m p a k t i n i p l o k t e l i k i e k i s. Lietuvos leidjai garsines knygas daniau leidia Audio CD standartu (nei Data CD), kur ra apimtis (trukm) yra palyginti trumpa daugiausia 7480 minui, tad kartais garsin knyga yra raoma kelias plokteles. Daugiausia garsini knyg 147 knygos (93 vairi ir 54 kalb mokymo(si), arba 77 proc., yra ileistos tik vienoje kompaktinje ploktelje. Taip pat dalis knyg yra raytos ir dvi plokteles (26 knygos),

6 p a v. Garsini knyg kompaktini plokteli skaiius

taiau didesniame skaiiuje laikmen tra saugoma vos keliolika knyg (6 pav.). Kalb mokymo(si) garsins knygos daugiau nei vien kompaktin ploktel yra raytos dvi plokteles 12 knyg ir keturias viena knyga. ia galima paminti ir leidini serijas. Tarp vis ileist garsini knyg akivaizdi tik viena Patogu pirkti ileista ei garsini knyg serija garsinta lietuvi klasikin literatra. Serijos pavadinimas buvo nurodytas LIBIS suvestinio katalogo pateikiamoje informacijoje. Kitas serijas galima iskirti pagal knyg pavadinim panaum ir j pobdio sutapim. Tai Muzikins partijos leidiamos garsins knygos vaikams Graiausios (jr, lietuvi, pasaulio taut, iemos ir t. t.) pasakos ir domiosios (angl, makedoniei, slovn, tadik, tuvi) pasakos bei taip pat vaikams skirtos Martis ileistos ind, Kambodos, karel, kubiei, latvi, lietuvi, turkmn liaudies pasakos. Prie serij galima priskirti ir Vieno aktoriaus teatro nuo 2005 m. leidiam
165

kolekcij Lietuvi aktori balsai [23]. i serij sudaro 17 i 18 io leidjo ileist garsini knyg kompaktinse ploktelse (tik Bernardo Brazdionio Per pasaul keliauja mogus nepriskiriama iai kolekcijai). Garsini knyg skaitovai yra Lietuvoje inomi aktoriai Virginija Kochanskyt, Laimonas Noreika, Rta Stalilinait ir kt. G a r s i n i k n y g k a i n o s. Tyrimo metu (2011 m. baland) internetiniuose knygynuose buvo rastos nurodytos 65 i 191 garsini knyg kainos. Kit 126 garsini knyg tuo metu prekyboje nebuvo. Jeigu knygyn kainos skyrsi, buvo fiksuojama emiausia kaina. Kain diapazonas labai platus: nuo 7 lit (Jonas Paulius II kalba Lietuvai 1993, leidjas Lietuvos radijas) iki 495,80 lito (Aurimas Guoga. Nematoma skms pus, leidjas Aurimas Guoga). Vidutin kaina 35,57 lito. Knygos, kuri kaina emesn nei vidutin, sudar 80proc. (52 vienetai). Daniausiai pasitaikanti garsini knyg kaina yra 1020 lit. Tiek kainuoja 58 proc. (38 vnt.) garsini knyg. Tiktina, kad dl didesni antkaini garsins knygos tradiciniuose knygynuose yra brangesns.
GARSINI KNYG VAIDMUO BENDROJE KNYG RINKOJE IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

JAV Garsini produkt leidj asociacija yra paskelbusi 29 asociacijos nari 2009met pardavimo duomenis [3, 1]: parduota beveik 20 milijon garsini knyg, u kurias gauta 291 mln. JAV doleri. Kadangi leidjai krizs metu turjo sumainti garsi166

ni knyg kainas, j pajamos, palyginti su 2008 m. duomenimis, sumajo 12 proc., taiau iaugo nupirkt vienet skaiius. Palyginimui 2009 metais JAV rinkoje tekstini skaitmenini knyg parduota u 167 mln. JAV doleri (daugiau kaip trigubas augimas nuo 2008 met, kai parduota u madaug 50 mln. JAV doleri) [9]. Tradicini spausdintini knyg pardavimas JAV 2009metais buvo 11,25 milijard JAV doleri [1]. Garsini produkt leidj asociacija prognozavo, kad per 2009metus visoje pasaulinje garsini knyg rinkoje bus gauta madaug 900 milijon JAV doleri pajam [3, 1]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis [22], i viso 20002009 metais uregistruota ir apskait traukta 43 689 spausdintins knygos ir broiros bendru 83,4 mln. egz. tirau. Jeigu prie i skaii pridtume per t pat laikotarp ileistas garsines knygas kompaktinse ploktelse (191 vnt.), tai gautume, kad garsins knygos sudaro apie 0,44 proc. bendro spausdintini ir garsini knyg kompaktinse ploktelse pavadinim skaiiaus. Deja, nemanoma nurodyti Lietuvos garsini knyg pardavimo ar tira skaiiaus, nes nei paios leidyklos, nei Statistikos departamentas tokios informacijos neteikia. Garsini produkt asociacijos duomenimis, 2009 m. parsisiuniam i interneto garsini knyg skaiius pranoko kompaktinse ploktelse sigyt knyg skaii [16]. Tai galima paaikinti kainos skirtumu parsisiuniamos knygos yra pigesns. Kitas veiksnys neiojam MP3 grotuv bei

imanij telefon ipopuliarjimas ( juos parsisisti ir klausyti garsines knygas labai patogu). Kompaktini plokteli populiarumas vis maja kai kurie kompiuteri gamintojai savo gaminamuose neiojamuose kompiuteriuose jau netgi nebekomplektuoja kompaktini plokteli skaitymo rengini. Galima numanyti, kad ateityje garsini knyg kompaktinse ploktelse leidyba tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tik mas ir ilgainiui pereis parsisiuniam garsini knyg leidyb. Tokios knygos bus platinamos tik internetiniuose knygynuose. Jau iuo metu didiausias internetinis knygynas Amazon.com yra steigs vien pagrindini garsini knyg platintoj internete Audible.com. ia pateikiama vairi garsini knyg leidj produkcija, kuri vartotojai gali parsisisti savo kompiuterius. Internete gyvuoja ir kur kas daugiau maesni garsini knyg knygyn (Audiogo. co.uk, BBCaudiobooksAmerica.com, Spoken Network.com, HarperCollins.iamplify.com ir t. t.) ar net nuomos punkt (SimplyAudio books.com). JAV yra kurtas specialus interneto tinklapis, skirtas garsini knyg mgjams, AudiobookCommunity.com. Tai tarsi atviras forumas, kuriame gerbjai gali diskutuoti apie j mgstamas knygas, keistis nuomonmis ir patirtimis, susisiekti su garsini knyg leidjais, autoriais, skaitovais. Matthew Rubery mini galimyb paiam mogui rayti savo garsin knyg: tereikia kompiuterio ir balso raymo renginio, kad bt galima sukurti garsin knyg (tai galima pavadinti garsiniu tinklaraiu) [19,

10]. Toki iniciatyv propaguoja internetinis puslapis LibriVox.org nekomercinis, ne pelno projektas, kurio pagrindin idja yra knygas, kuri autori teiss jau pasibaigusios, paversti garsines knygas, kurias bt galima nemokamai parsisisti i projekto tinklapio. Projektas yra pagrstas savanori darbu, kiekvienas gali tapti knygos skaitovu. Visi pateikti pavyzdiai, Garsini produkt leidj asociacijos duomenys rodo, kad garsini knyg rinka Vakar Europoje ir JAV yra labai ipltota ir visuomens susidomjimas tokiomis knygomis yra gana didelis. Lietuvoje garsini knyg rinka nra plati, neugdomi jos vartotojai, taiau galima velgti tam tikras panai nagrint reikini uuomazgas. Internete gyvuoja vienas specializuotas internetinis knygynas Audio knyga.lt, prekiaujantis lietuvi ir usienio autori garsinmis knygomis. I jo knygas galima atsisisti tiesiai savo kompiuter, jos nra parduodamos kompaktinse ploktelse ar kitoje fizinje laikmenoje. iame interneto puslapyje skelbiama informacija, kad tai pirmoji internetin garsini knyg parduotuv Lietuvoje [4]. Didiausi spausdintini knyg internetini knygyn (www.patogupirkti.lt, www. blk.lt, www.manoknyga.lt) asortimente yra ir garsini knyg. Asortiment dydis nuo keli iki keli deimi garsini knyg, ileist lietuvi ir usienio leidj. Socialiniame tinklalapyje Facebook yra susikrs lietuvikas profilis Audio knygos, kuris skirtas, kaip skelbiama paiame
167

profilyje, garsini knyg mgjams ir kuriame kvieiama diskutuoti, pareikti savo nuomon, pateikti vairi patarim ir nuorod [5]. A t e i t i e s p e r s p e k t y v o s. Pasaulyje garsines knygas kompaktinse ploktelse jau keiia atsisiuniamos i interneto. Regis, toks pasikeitimas anksiau ar vliau vyks ir Lietuvoje. Keiiasi ne tik knygos formatai ir laikmenos, bet ir pats knygos pobdis. iuo metu atsiranda vis nauj garsins knygos patobulinim, taiau neaiku, ar jie sitvirtins ir ar juos pamgs vartotojai. Viena i toki naujovi didiausio pasaulyje internetinio knygyno Amazon.com gaminamuose skaitmenini knyg skaitytuvuose Amazon Kindle ar Apple planetiniame kompiuteryje iPad diegtos tekstas kalba (angl. text-to-speech) funkcijos. i funkcij turintys renginiai gali perskaityti pateikt tekst garsiai balsu. Tokias knygas bt galima pavadinti skaitmeninmis kalbaniomis knygomis (angl. digital talking boooks) [8] arba patobulintomis skaitmeninmis knygomis (angl. enhanced ebooks) [24]. Jos yra tarsi skaitmenini tekstini ir garsini knyg junginys prie akis matomas tekstas, galima atlikti odi paiek, tekste ymtis komentarus ir kartu naudotis funkcija, skaitania tekst balsu. Kai kurie garsini knyg rinkos dalyviai teigia, kad i naujov gali istumti tradicines garsines knygas, skaitomas diktori. Taiau yra nemaai argument, galini paneigti toki nuomon. Pirma, tekstai angl kalba kompiuterio perskaitomi gana gerai, taiau, pavyzdiui, lietuvi kalba skaitomi
168

tekstai bt beveik nesuprantami. Reikt daug papildom investicij, kad bt galima klausytis vairiomis pasaulio kalbomis skaitani rengini. Be to, anot Guy Whitehouseo [24, 6], minta rengini funkcija nra pajgi konkuruoti su garsinmis knygomis ar juo labiau jas istumti vis pirma dl to, kad net ir pats kokybikiausias sintetinis balsas niekada neatitiks profesionalaus skaitovo balso. Tokie garsini knyg patobulinimai dar tik mginami gyvendinti ir skaitytojai prie j tik pratinami. Tiktina, kad ateityje garsini knyg rinkoje sulauksime domi ir reikming pasikeitim.
IVADOS

iandien garsins knygos Vakaruose itin mgstamos, perkamos ir plaiai naudojamos. Lietuvoje situacija kitokia. Nors pirmoji garsin knyga buvo ileista dar 1962m., taigi beveik prie penkias deimtis met, toki knyg vartojimo proiai dar nra iki galo susiformav, o populiarumas visuomenje nedidelis. Lietuvoje nepastebta tikslios leidj, leidini platintoj ir bibliotekinink pozicijos i knyg atvilgiu. Netgi viename pagrindini informacijos apie Lietuvoje ileistus leidinius altinyje LIBIS suvestiniame kataloge neiskiriama garsins knygos kategorija. Tai rodo bibliotekinink nenor ar nesugebjim prisitaikyti prie iuolaikini leidybos tendencij. Garsines knygas bt galima klasifikuoti remiantis pagrindiniais spausdintini knyg klasifikacijos aspektais bei papildomais, bdingais tik garsinms knygoms: pagal rayto teksto santyk su spausdintu

tekstu, teksto skaitymo pobd, raymo ir saugojimo laikmenas. Inagrinjus garsini knyg kompaktinse ploktelse repertuar Lietuvoje galima konstatuoti, kad kompaktin ploktel vis dar yra populiariausia garsini knyg raymo ir saugojimo laikmena. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu garsini knyg leidyba Lietuvoje sudar labai ma dal apie 0,44 proc. bendro spausdintini knyg ir garsini knyg kompaktinse ploktelse pavadinim skaiiaus. 20072009 m. ileista didioji dalis (63,4 proc.) vis per deimt met (20002009) parengt garsini knyg. Lietuvoje nra leidj, kurie specializuotsi leisti garsines knygas: n vieno leidjo, kuris bt ileids ir kalb mokymui(si) skirt, ir vairaus pobdio garsini knyg. Bet kalb mokymo(si) garsini knyg leidyba yra pastovesn veikla nei vairaus pobdio knyg leidyba, kuri dl leidj, ileidusi vos po kelias knygas, gausos panaesn

pavieni projekt gyvendinim. N vienam i Lietuvos leidj (neskaiiuojant fizini asmen) garsini knyg leidyba nra pagrindin veikla. Dauguma Lietuvoje ileist garsini knyg kompaktinse ploktelse yra nedidels trukms garso raai, nes beveik 92 proc. knyg yra raytos Audio CD standartu (iki 80 min) ir daugelis (77 proc.) saugomos tik vienoje kompaktinje ploktelje. Taip pat tra tik kelios garsins knygos, neturinios spausdintos versijos, taigi prieita prie ivados, kad daugelis garsini knyg yra parengtos pagal nedidels apimties spausdintus tekstus. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Lietuvoje garsins knygos nra labai paplitusios. J leidybos mastas nedidelis, o nema dal repertuaro sudaro vaikams ir kalb mokymui(si) skirtos garsins knygos. Vis dlto pastarj met tendencijos teikia vilties, kad Lietuvoje garsini knyg bus leidiama daugiau.

U pagalb indentifikuojant garsines knygas LIBIS srae dkojame Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Suvestinio katalogo ir katalogavimo paslaug skyriaus vedjai Vilijai Toluienei.

NUORODOS
1. 2010 Book and E-Book Sales Data for the United States [interaktyvus]. [S. l. , s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet: <http://productivewriters.com/2011/02/16/book-e-book-sales-data-united-states-2010/>. 2. Audio Publishers Association (APA) [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http://www.audiopub.org>. 3. Audiobook Sales Increase in 2009 [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet: <http://www.audiopub. org/PDFs/SalesSurveyPR62810.pdf>. 4. Audioknyga [interaktyvus]. [S. a., s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet: <http://www.audioknyga.lt/index.php>. 5. Audio knygos Facebook profilis [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. 169

Prieiga per internet: <http://www.facebook. com/pages/Audio-knygos/210062292048>. 6. BALSIEN, Auks; ir KOLENSKIEN, Nijol. Bibliotekininkysts ir bibliografijos termin odynas. Ss. 2. Dokumentas. Leidinys. Leidyba. Vilnius: Lietuvos nacionalin Martyno Mavydo biblioteka, 1991. 158 p. 7. DAGIEN, Valentina; GRIGAS, Gintautas; ir JEVSIKOVA, Tatjana. Enciklopedinis kompiuterijos odynas. 2-as papildytas leidimas. Vilnius: TEV, 2008. 654 p. ISBN 978-9955879-42-8. 8. DUARTE, Carlos; ir CARRIO, Lus. Identifying Adaptation Dimensions in Digital Talking Books. In IUI 04 Proceedings of the 9th international conference on Intelligent user in terfaces [interaktyvus]. New York: ACM, 2004 [irta 2011 m. kovo 15 d.], p. 241243. Prieiga per internet: <http://www.iuiconf. org/04pdf/2004-002-0036.pdf>. ISBN 1-58113815-6. 9. Industry Statistics [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet: <http://idpf.org/about-us/industry-statistics>. 10. Knygotyra: enciklopedinis odynas. Vilnius: Alma littera, 1997. 413 p. ISBN 9986-02352-1. 11. Lietuvi kalbos odynas, t. 120, 1941 2002: elektroninis variantas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvi kalbos institutas, 2005 [irta 2011 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http:// www.lkz.lt/startas.htm>. ISBN 9986-668-98-0. 12. Lietuvos Respublikos kultros ministro sakymas dl nacionalinio publikuot dokument archyvinio fondo nuostat patvirtinimo [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297258&p_ query=&p_tr2=>. 13. Lietuvos Respublikos Termin bankas [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http://terminai. vlkk.lt:10001/pls/tb/tb.search>. 170

14. Lietuvos spaudos statistika [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalin Martyno Mavydo biblioteka, 20052009 [irta 2011 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internet: <http://www. lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=0422A89 7883711DAA310746164617373&inlanguage =lt&pathId=48>. ISSN 1822-3028. 15. Lietuvos standartizacijos departamento Termin duomen baz [interaktyvus]. [S. l., s.a.] [irta 2011 kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lsd.lt/typo_new/index. php?id=159>. 16. MILLIOT, Jim. Profiling Audiobook Customers. In Publishers Weekly [interaktyvus]. 2010-11-29, vol. 257, issue 47 [irta 2011 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet: <http://www. publishersweekly.com/pw/by-topic/new-titles/ audio/article/45326-profiling-audiobook -customers.html>. 17. Oxford Dictionary of English. Second edition. Oxford: Oxford University Press, 2003. 2088 p. ISBN 0-19-8613474. 18. Paiolis.lt Apie mon [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 28 d.]. Priei ga per internet: <http://www.paciolis.lt/lt/ apie_imone>. 19. RUBERY, Matthew. Play It Again, Sam Weller: New Digital Audiobooks and Old Ways of Reading. Journal of Victorian Culture [interaktyvus]. Spring 2008, vol. 13, no. 1 [irta 2011 m. kovo 10 d.], p. 5879. Prieiga per internet: <http://muse.jhu.edu/journals/journal_of_victorian_culture/v013/13.1.rubery. html>. ISSN 1355-5502. 20. Shorter Oxford English Dictionary on Historical Principles. Fifth edition, Volume 1, AM. Oxford: Oxford University Press, 2002. 1877 p. ISBN 0-19-860575-7. 21. Skaitau garsin knyg: patarimai akliesiems ir silpnaregiams [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos aklj biblioteka, 2009 [irta 2011 m. kovo 10d.]. 21 p. Prieiga per internet: <www.lass.lt/ files/skaitau%20garsine%20knyga.doc>.

22. Spauda met pabaigoje [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet: <http://db1.stat.gov.lt/statbank/ selectvarval/saveselections.asp?MainTable>. 23. Vieno aktoriaus teatras Lietuvi ak tori balsai [interaktyvus]. [S. l., s. a.] [irta 2011 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internet: <http://www.sukasiplanetos.net>.

24. WHITEHOUSE, Guy. Developments and Tensions in the UK and US Audiobooks Market. In Publishing Research Quarterly [interaktyvus]. 2010, vol. 26, no. 3 [irta 2011 m. kovo 15 d.], p. 176182. Prieiga per internet: <http://www.springerlink.com/ content/37t31x67m 6533220/>. ISSN 19364792.

AUDIOBOOKS ON COMPACT DISCS IN LITHUANIA

A R N A S G U D I N AV I I U S , L A U R A N A K T I N Y T

Abstract The object of the article is audiobooks on compact disks that have been published in Lithuania in 20002009. The aim of the work was to explore the publishing scope of audiobooks on CDs in Lithuania and the repertoire of these books. After analysing theoretical materials, the conception of an audiobook has been formulated and the main classification criteria have been distinguished. Audiobooks on CDs that have been published in Lithuania in 20002009 have been analysed in different aspects. The analysis of statistical data and repertoire of audiobooks enabled to determine the current situation of their publishing and to estimate perspectives for the future. The conclusion is that audiobooks are not very common and not very widely used in Lithuania. These are the reasons why the scope of publishing this kind of books is not large. The biggest part of their repertoire is audiobooks for children and for language learning. teikta 2011 m. bir elio mn.

171