Tarptautiniai ekonominiai ryiai

Turinys
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Prekybos srautai ir apimtys. Tarptautin prekyba, jos bruoai ir nauda Prekybos balansas Prekybos balanso ir valiut ssajos Daugiausiai, maiausiai eksportuojanios alys Apibrimai: pinigai, investicijos, paskola, bira Didiausi bankai pasaulyje

Prekybos srautai ir apimtys

Prekybos sudtis:

Prekybos apimtys: 1058 mlrd. doleri.

Prekybos srautai ir apimtys

Prekybos sudtis:

Prekybos apimtys: 2441 mlrd. doleri.

Prekybos srautai ir apimtys

Prekybos sudtis:

Prekybos apimtys: 1649 mlrd. doleri.

Tarptautin prekyba svarbiausia tarptautini ekonomini ryi forma. Tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis vairiose alyse tarp pardavj, pirkj ir tarpinink.

iam procesui yra bdingi du pagrindiniai bruoai: Jis vykdomas tarp dviej ar daugiau valstybi. Naudojamos vairios valiutos su joms bdingais valiut kurs svyravimais.

Tarptautins prekybos nauda

Konkurencija; Pagamint produkt gausumas ir vairov; Msto ekonomija; Lyginamasis pranaumas.

Prekybos balansas
Tai alies eksportuojam ir importuojam preki verts skirtumas. Prekybos balanso deficitas atsiranda tada, kai importo vert virija eksporto vert, o perteklius, kai eksporto vert virija importo vert.

is rodiklis turi didel tak valiutos svyravimams. Didjant eksporto paklausai, didja alies valiutos paklausa. Didjant importo paklausai, didja alies valiutos pasila. Prekybos deficitas ar perteklius gali sudaryti prielaid alies valiutai nuvertti ar brangti.

Prekybos balanso ir valiut ssajos

alies prekybos balansas yra susijs su valiutos kurso pokyiais. Jei prekybos balansas ilg laik bna neigiamas, valiutos kursas turi kristi tiek, kad valstybs kis tapt konkurencingesnis.

Taiau valiutos kursas gali nepakisti, jei neigiamas prekybos saldo bus padengtas i kitur gautomis lomis: paskolomis, usienio pagalba, turizmo pajamomis, usienio bendrovi dividendais, usienio investicijomis, usienyje udirbtais pinigais.

Prekybos rodikliai rodo alies ekonomikos lyg, o eksportuojamos ir importuojamos preks kio struktr.

Daugiausiai eksportuojanios alys :

1 2 Vokietija Kinija 1 530 000 mln. doleri 1 465 000 mln. doleri
2008 apsk.

2008 apsk.

3
4 5

JAV
Japonija Pranczija

377 000 mln. doleri

776 800 mln. doleri 629 700 mln. doleri

2008 apsk.

2008 apsk.

2008 apsk.

Jos daniausiai eksportuoja main, elektronikos, chemijos, auktj technologij pramons produkcij, taip pat paslaugas: finans, telekomunikacij, informacines.

Maiausiai eksportuojanios alys:

1 2 3 Tokelau Nauru Tuvalu 0,000 mln. doleri 0,064 mln. doleri 1,000 mln. doleri 2002 apsk. 2005 apsk. 2004 apsk.

4
5

Kuko Salos 5,222 mln. doleri

Palau 5,882 mln doleri

2005 apsk.
2004 apsk.

Jos daniausiai eksportuoja naft, kav, kakav, bananus, medviln, cukranendres ir kitas aliavas, taip pat turizmo ir transporto paslaugas.

PINIGAI
Kas tai?

Pinigai atsiskaitymo u prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemon. Tai yra nuolat kintanti vert, skaii pavidalu pateikiama parduotuvse, finans staigose. Pinigai nuolat juda visame pasaulyje vairiais pavidalais: valiuta, investicijos, preks, paslaugos ir kt. Monetos ir banknotai yra tik pinigus simbolizuojantys enklai.

Investicijos tai los, investuotos asmeninius ir valstybinius moni bei organizacij vertybinius popierius santykinai nustatytam laiko tarpui. Pastaruoju metu daug tiesiogini investicij i usienio susilaukia ryt bei pietryi Azijos ir dauguma buvusi socialistins sistemos ali Europoje.

Prieastys:
Turtingose alyse sultjo kio pltros tempai. Ryt bei pietryi Azijos bei Europos alyse daug jaunos kvalifikuotos darbo jgos. Ten stabili politin padtis.

Paskola sutartis, kuria paskolos davjas perduoda paskolos gavjo nuosavybn pinigus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nesulaukus investicij kiui pltoti, tenka skolintis pinig. Skolinasi visos valstybs, taiau jas grinti sugeba tik stipriosios. Silpnosios daniausiai klimpsta skolas. Dabar stengiamasi ne skolinti, o tiesiogiai investuoti konkreius projektus ir i to gauti pajam.

Finans centrai, reguliuojantys pinig srautus biros ir bankai.

Bira brokeri ir investicini bank organizacija, kurios tikslas suteikti priemones prekiauti moni akcijomis bei kitais vertybiniais popieriais. Biroje prekiauti gali tik nariai, o sigyti ar parduoti vertybinius popierius biroje galima tik per tarpininkus finans maklerio mones arba komercinius bankus, turinius leidim prekiauti biroje.

Didiausi bankai pasaulyje

1. UBS. veicarijos bankas, kurio vert siekia net 1.53 trln. doleri. 2. JAV bankas Citigroup. Vert 1.48 trln. doleri 3. Japonijos bankas Mizuho Financial Group. Vert siekia 1.29 trln. doleri. 4. Londono bankas HSBC Holdings yra vertas 1.27 trln. doleri. 5. Credit Agricol Paryiuje. Vert 1.24 trln. doleri

altiniai:
http://www.toppenki.lt/top -5-didziausi-bankaipasaulyje/ http://lt.wikipedia.org/wiki /Pagrindinis_puslapis