Vilniaus universitetas

Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Politikos moksl bakalauro programa
Lietuvos politin sistema






MENO IR POLITINI IDJ SIMBIOZ: KAIP ROKO MUZIKA
PADJO ATKURTI NEPRIKLAUSOM LIETUVOS VALSTYB?



Dalyko rato darbas










Algirdas apoka
I-ojo kurso, 2-os grups studentas

Dstytojas Alvidas Lukoaitis



2014 m. balandio 21 d.
Vilnius

Turinys
vadas ................................................................................................................................................... 4
Roko muzikos ideologinis pagrindas. .................................................................................................. 6
aknys. ............................................................................................................................................. 6
Protesto muzikos pradia. ................................................................................................................ 7
Roko muzikos gyvybingumas okupuotoje Lietuvoje. ......................................................................... 9
Rokas kaip politini idj sklaidos forma atgimstanioje Lietuvoje ................................................ 10
Roko muzikos sigaljimas Lietuvos visuomenje. ....................................................................... 10
Roko maras per Lietuv ir Sjdis. .............................................................................................. 11
1988 m. dainuojanios revoliucijos pradia. ........................................................................... 11
Ivados ............................................................................................................................................... 14
Literatros sraas ............................................................................................................................. 15



Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankikum


Patvirtinu, kad teikiamas darbas Meno ir politini idj simbioz: kaip roko muzika padjo
atkurti nepriklausom Lietuv? yra:

1. Atliktas mano paties ir nra pateiktas kitam kursui iame ar ankstesniuose semestruose;
2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir usienyje;
3. Nenaudoja altini, kurie nra nurodyti darbe, ir pateikia vis panaudotos literatros sra.





Algirdas apoka


vadas

Gyvename laikais, kuriais suvokta, jog odis taigesnis u kumt. Daugelis pastarj dekad
istorijos pavyzdi byloja, kad pasyvusis (arba nesmurtinis) pasipireinimas pakeit smurtin
sukilim kaip pagrindin pasiprieinimo form, naudot bene iki XIX amiaus. Nuo 1966 iki 1999
met pasyvusis pasiprieinimas tapo lemiama jga 50-yje i 67-i anti-autoritarini revoliucij
1
.
Esmin rol i pasiprieinimo forma vaidino ir Roins revoliucijos metu Gruzijoje, bei Oranins
revoliucijos metu Ukrainoje.

Neiimtinis atvejis ir Lietuvos visuomens pilietikumo suaktyvjimo periodas XX a. pabaigoje.
Komunist partijos kontroliuojamai TSRS supervalstybei panrus politin kriz, lietuviai nesedjo
sudj rank ir aud planus kaip isivaduoti i represinio-okupacinio Maskvos jungo. Imta
organizuoti masinius visuomeninius susbrimus vieose erdvse, pradta organizuoti Maskvos
kontrol kritikuojanius koncertus. Dainuojanti revoliucija taip judjim mes vadiname
iandien.

Lietuvoje is judjimas danai gretinamas su Lietuvos Persitvarkymo Sjdio iniciatyvins grups
veiklos gairmis. , dar jaun, Lietuvos istorijos period nagrinjo ir tyr daug Lietuvos
intelektualiojo rato atstov: akademikai, istorikai, literatai, kino reisieriai bei kt. Tarp j: Ain
Ramonait bei Jrat Kavaliauskait (2011), Juozas Girdvainis (2010), Mindaugas Tamoaitis
(2009), Algimantas Budrinas (2008), eslovas Laurinaviius ir Vladas Sirutaviius (2008) ir t.t.

Egzistuoja nemaai pasyvio pasiprieinimo form, kurias naudojo ir naudoja tkstaniai prieikai
reimams nusiteikusi moni. Tai informaciniai karai, udraust leidini bei ra platinimas,
nesankcionuoti piketai bei daugelis kit. Pats V. Landsbergis, Sjdio iniciatyvins grups
pirmininkas, iskyr esmin ir rykiausi bruo, kur, daniausiai, perkopti represiniams reimams
yra sudtingiau nei kitus
2
. Tai muzika, tylos bei gars simbioz, viena seniausi, bet visdar
populiariausi, mums inom meno form.

1
Freedom House, How Freedom is Won: From Civic Struggle to Durable Democracy. New York, 2005, 6.
2
Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje, Muzika ir politika: europarlamentaras Vytautas Landsbergis,
Vilnius, 2007. <http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+IM-
PRESS+20070705STO08860+0+DOC+PDF+V0//LT&language=LT> [irta 2014 04 24].
Apie roko muzikos paraleles politikoje bei proteste parayta nemaai (Troitsky (1988), Timothy
(1990)). Taiau Lietuvos atveju tai, daugiausiai, istoriniai, atpasakomieji, istoriniai veikalai,
neanalizuojantys io socialinio fenomeno per socialini moksl toerij prizm (Visockait (2010),
Radzeviius (2012) bei Peleckis (2011)). io rato darbo tikslas aptarti kodl roko muzika vaidina
tok svarb vaidmen protesto politikoje bei nesumurtinio pasiprieinimo kontekstuose nacionaliniu
atveju 1985-1990 m.

rato darb sudaro trys esmins dalys: pirmoji apie tai, kaip Lietuvoje atsirado bei gim roko
muzika; antroji apie tai, kokie buvo roko muzikos gyvybingumo altiniai okupuotoje Lietuvoje;
treioji apie tai, kodl roko muzika tapo Sjdio be atgimimo laikotarpio vienu i esmini
veiksni.

Roko muzikos ideologinis pagrindas.
aknys.

Jeigu roko muzikos pradia laikome toki grupi kaip The Beatles, Rolling Stones bei Pink Floyd
susikrimo metus, drsiai galime teigti roko muzika nuo pat pradi savyje ne daug daugiau nei
tik melodij, tekst bei gars sskamb. is muzikos anras tapo idjins laisvs, pasiprieinimo bei
saviraikos simboliu
1
.

Pavelgus giliau, galime atrasti tokios ssjos aknis. is populiariasios muzikos anras gim kaip
pasiprieinimas tuometinei estradinei bei pop muzikai, kuri karaliavo perkamiausi dain srauose.
Legendinis kompozitorius Frankas Zappa yra pasaks: Jei norite sukurti vienintel ir pati
svarbiausi io naujojo anro apibdinim, jis skambt taip: tai originali muzika, sukurta asmen,
kurie j ir atlieka. Tai tikras krybinis veiksmas, o ne primestinis ra kompanij remiam
kompozitori reperturaras
2
. Ities, pagrindinis roko muzikos skiriamasis bruoas tai, jog i
muzik iskirtinai atliek patys jos krjai. Verta pridti ir tai, kad i muzika atliekama iskirtinai
gyvai t.y. nenaudojant fonins fonogramos rao.

Pigesni, masins gamybos instrument atsiradimas rinkoje 1960-aisiais leido ir monms,
neturintiems muzikinio isilavinimo, bandyti gyti atlikimo gdi. Tokia buvo ir roko pradinink
The Beatles istorija: keturi jauni vaikinai, mokantys tik kelet akord, paverg tkstantines minias,
nes parod tai, ko muzikos rinka dar neregjo: gyv, autorin atlikim bei paprast anti-akademin
bei savamoksl dain struktr. Daugeliui tuometins konservatorikos Didiosios Britanijos
piliei tai atrod nepriimtina bei siaubinga.
3


Bet neverta teigti, kad is judjimas gim kaip pasiprieinimas bet kokiai akademinei struktrai.
Nepaslaptis, kad io anro tvyn: Didioji Britanija. Pirmieji pastebj ir inagrinj fenomen
buvo akademikai Howardas Horneas bei Simonas Frithas
4
. Autoriai nustat, kad beveik visi
pirmj ymi roko grupi muzikantai buvo vizualinio meno mokykl aukltiniai: Johnas
Lennonas (The Beatles), Pete Townshend (The Who), Ron Wood (Rolling Stones), Freddie
Mercury (Queen), Ray Davies (The Kinks), Jeff Beck (The Yardbirds), Eric Clapton, David Bowie

1
Wicke, Peter, Rock music: Culture, aesthetics and sociology. Cambridge: Cambridge University Press, 1990, 3-14.
2
Ten pat, 93.
3
Woodhead, Leslie, How the Beatles Rocked the Kremlin. London: BBC Films.
4
Frith, Simon ir Howard Horne, Welcome to Bohemia. Coventry: Warwick University Press, 1984, 13.
bei daugelis kit. Btent brit meno mokyklos suformavo revoliucin artist poir muzikos
konceptualum. Autoriaus individualumas bei savitumas visuomet buvo esminiu kriteriju tapyboje
ar dizaine. Btent vizualini men iugdytas jaunimas suprato, kad muzika, kaip ir bet kokia kita
meno ris, privalo bti iskirtinai autorin kryba.

Neverta pamirti ir roko muzikos skambesio akn. Nors dain struktros, danai, buvo
netradicins, savamoksls bei originalios, daugelis muzikolog bei muzikant sutinka, kad nema
indl roko skambesio lobyn ne afro-amerikiei ipopuliarintas bliuzo anras
1
. kvps ir
daugel kit muzikos anr, bliuzas pasiymi lidnomis, pentatoninmis melodijos, bei tekstais
kritikuojaniais socialin tikrov. Politikos mokslininkas Rayus Prattas bliuz vardijo kaip anr,
turint stipri politin funkcij pasiprieinimo diskurs
2
. i afro-amerikiei verg sukurta
muzikos kryptis buvo pirmoji, kuri panaudojo vokalin-melodin simbioz tam, kad sukurt nauj
mstymo tak. Btent bliuz galtumme iskirti kaip roko muzikos protesto ideologijos pirmtak,
kuris vieai smerk vergij, nelygyb bei skatino pasiprieinim esamai sistemai.

Protesto muzikos pradia.

Retrospektyviai analizuojant XX a. antrosios puss pradios socialin aplink nesunku pastebti,
jog roko muzika populiarjo ir krt visuomen tuo pat metu, kai pasaulyje vyko radikalios
mogaus teisi metamorfozs. etajame praeito amiaus deimtmetyje, kuomet suaktyvjo
juodaodi, darbinink bei pacifist socialiniai judjimai, nuolatos galime pastebti, kad bene
didiausi palaikym visuomet reik tuometins roko muzikos vaigds, su savimi pritraukianios
ir tkstantines minias gerbj
3
.

Vienas pirmj toki atlikj Paulas Robensonas, kuriam 1952-ais metais buvo udrausta kirsti
JAV sien dl keleto tarptautini mogaus teisi judjim idj palaikymo
4
. Negavus leidimo
atvykti al, muzikantas sureng koncert per ingsn nuo Kanados valstybs sienos 40 tkstani
moni miniai. Artistas koncerto pradi paminjo kalba, kuri skambjo taip: A iandien stoviu

1
Wicke, 6.
2
Fischlin, Daniel ir Ajay Heble, Rebel Musics: Human Rights, Resistant Sounds, and the Politics of Music Making.
Montreal: Black Rose Books, 2003, 120.
3
Garofalo, Reebee, "Popular music and the civil rights movement." Rockinthe Boat: Mass Music and Mass
Movements. Boston: South End Press, 1992, 231-240.
4
Fischlin, Daniel ir Ajay Heble, 232.
ia jausdamas didel nerim. Jauiuosi taip, kaip, turbt, jauiats ir js. Kartu mes jauiams
nesaugs kovodami u taik ir lyg gyvenim visiems vyrams, moterims bei vaikams.

Paulas Robensonas paymjo nauj er muzikos istorijoje masins protesto muzikos atsiradim
1
.
Muzika tapo puikiu rankiu post-modernios visuomens tikslams pltoti: tai universali kalba,
vienijanti didelius sociumio kiekius, uburianti savo hipnotiku ilgalaikiu simenamumu.

Roko muzika tapo puikia terpe plisti politinms idjoms. Jos gimtas revoliucinis mstymas,
pasiprieinimas nusistovjusioms muzikoms dogmoms bei sugebjimas pritraukti aktyviausi
visuomens kontingent jaunim leido iam anrui tapti universalia idj sklaidos jga. is XX
a. fenomenas, priartins krybin muzikos supratim ariau senj meno krypi bei sugretins
muzikos, kaip meno nios, supratim, griaut komercializacijos, suteik galimyb turin pateikti
netuiaodiaujant pasitelkiant meno laisvs samprat.


1
Fischlin, Daniel ir Ajay Heble, 236.
Roko muzikos gyvybingumas okupuotoje Lietuvoje.

Roko muzikos ir tarybins nomenklatros santykis nuo pat pradi buvo sudtingas. Pirmaisiais
okupacijos metais buruazinis menas buvo visikai draudiamas
1
. Situacija pasikeit septintajame
praeito amiaus deimtmetyje: vakarietik jaunimo kultr imta i dalies toleruoti, taiau vis dar
smarkiai kontroliuojant ir priirint nuo netinkam kontekst naudojimo tekstuose bei scenoje
2
.
Pasirodym reperturarai buvo grietai peririmi funkcionieri.

Muzikos ansambliai neretai susilaukdavo nomenklatrini represij. Tokias kanias kent bene visi
buruaziniai muzikantai visi, kurie netilpo akademins, diazo arba estradins muzikos
rmus
3
. Cenzra reguliavo ne tik autorin turin, bet ir pai autorin form. Atlikjai rinkosi du
kelius: arba likti pogrindyje, arba nerti konformizmo lin ir bandyti savo idjas perteikti
metaforikai
4
.
Taiau gyvavo ir alternatyvi krybin erdv krybinis pogrindis rsiuose, palpese, garauose.
Jaunuoliai, susibr paslapiomis dl galimo pavojaus, konspiracikai raindavo diskus,
ekspermentuodavo ir kurdavo avangardin muzik tai, kas buvo absoliuiai nepriimtina to
laikmeio nomenklatrai. Bene ymiausi tokio judjimo ansambliai: Minds Disorder bei Ir Visa
Tai Kas Yra Grau Yra Grau. Toki grupi pasirodymai arba nepasiekdavo vieosios erdvs, arba
buvo greitai nuslopinami.

Muzikantai, pasirink konformistin bd kurti, susilaukdavo nemenko pasisekimo. Tai nenuostabu
tokio anro muzikos pasila sovietmeiu buvo nedidel. ymiausi j: Hiperbol, Kabaretas
tarp girn, Aisiai ir t.t. Nors i muzika ir buvo patraukli siaur muzikin spektr tepastaniai
sovietinei visuomenei, tikrojo roko
5
, savyje neanio pasiprieinim, stipri emocij bei
nepaklusnum standartams, vieai ivysti nebuvo manoma.

1
Troitsky, Artemy, Back in the USSR: the true story of rock in Russia. Boston: Faber and Faber, 1988, 11-20.
2
Paulauskas, R., Rokas naujas liaudies muzika?, Nemunas, 1988, Nr. 7, 16, cituota i Kavaliauskait, Jrat ir Ain
Ramonait, Sjdio itak beiekant: nepaklusnij tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos Lankos, 2011, 73.
3
Krebs, Stanley, Soviet Composers and the Development of Soviet Music. New York: W.W. Norton, 1970, 59.
4
Peleckis, Mindaugas, Lietuvos rokas: itakos ir raida. Vilnius: Mintis, 2011, 451.
5
Wicke, 21.
Rokas kaip politini idj sklaidos forma atgimstanioje Lietuvoje
Roko muzikos sigaljimas Lietuvos visuomenje.

Roko muzikos situacija smarkiai pasikeit KP pirmuojo sekretoriumi tapus Michailui Gorbaiuvui.
sigaljus perestroikos politikai, leidus kurti nacionalinius kultros fondus, roko muzikai atsivr
durys mases
1
. Pradti organizuoti roko muzikos festivaliai, koncertai. Taipogi ra rinkos
monopolinink, valstybin mon Melodija pradda leisti oficialius raus.

Naujasis komunist partijos pirmasis sekretorius, atjs valdi, pareik btinyb perestroikos
politik integruoti ir visuomenini, neformali sambri legzalizavim
2
. mogikj socializm
bands sukurti Michailis Gorbaiovas suprato, kad valstybs politik traukus plaiosios
visuomens galias, gniautas daugyb met, galima itraukti valstyb i stagnacijos tiek politikoje,
tiek kultroje, tiek ekonomikoje.

Naujj sambri iniciatoriais tapo visuomenei jau trj organizacins muzikos vadybos patirties
nomenklatriniame konstekste asmenys
3
. Klubai, daniausiai, krsi jau prie egzistuojani
organizacij: jaunimo centr, Lietuvos kultros fondo, kultros rm, ugdymo staig ir t.t.
monms, be muzikins vadybins patirties, bdavo sunku praeiti paskutin likusi draudim sien
valstybs sistemoje: teisinti veikl. Veikti be oficialaus leidimo visdar buvo nemanoma grs
persekiojimai ir susipainimas su nemaloniomis kontrols organ galimybmis.

Iki Sjdio toki klub atsirado bene visuose miestuose, bet, labai danai, jie ugesdavo taip pat
greitai, kaip ir gimdavo. Negana to, toki klub veikla visuomet krypo ne politin Lietuvos areal,
bet konkreiai muzikin alies gyvenim: koncert organizavim, ra leidyb bei kt. Lietuvos
vieojoje erdvje vis daniau igirstant vieas laisvs manifestacij grimasas, situacija keitsi ir
muzikiniame areale. io judjimo flagmanu vienareikmikai pripastas LKF finansuotas bei
Algirdo Kaupdo inicijuotas bei Jaunimo muzikos klubo organizuotas Roko maras per Lietuv
4
.
Beprencendentis savo mstais renginys paymjo naujos muzikins bei politins eros Lietuvoje

1
Peleckis, Mindaugas, Lietuvos rokas: itakos ir raida. Vilnius: Mintis, 2011, 56.
2
Garcelon, Marc. Revolutionary Passage: From Soviet to Post-Soviet Russia, 1985-2000. Pennsylvania: Temple
University Press, 2005, 17-24.
3
Kavaliauskait, Jrat ir Ain Ramonait, Sjdio itak beiekant: nepaklusnij tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos
Lankos, 2011, 88-89.
4
Visockait, Emilija (sud.), Ko tu stovi? Pokalbiai apie Lietuvos roko kultr. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 52-53.
gimim muzikos bei politikos simbioz siekiant bendro tikslo. Tkstaniai moni, palytti
masins euforijos, skandavo Tautin giesm bei vieai palaik nepriklausomybs idj
1
.

Roko maras per Lietuv ir Sjdis.

Visus Roko marus iki nepriklausomybs paskelbimo organizavo Jaunimo muzikos klubas,
steigtas 1986 m. kaip komjaunuolin organizacija
2
. Tai buvo pirmoji tokio tipo bei msto su
muzika susijusi visuomenin organizacija. Kiti muzikos klubai, kultros nam sambriai, stokojo
JMK bdingo organizuotumo, sugebjimo pritaukti finansinius iteklius, populiarumo bei tuomet,
turbt, geriausios technins komandos lietuvoje: aparatros guru S. Pakeviius, apvietjas N.
Birulis, legendinis garso ininierius E. Babenskas ir kt.
3


JMK, kaip prisimena A. Kaupdas
4
, gim 1986 m. Lituanikos festivalio ukulisiuose, kur vieai
pirm kart buvo pristatytas tandeminis roko utaisas: Antis bei Foje. Renginio metu susipain G.
Babraviius, M. Starkeviit bei D. Bluvteinas. i trijul, Jaunimo muzikos klubo pradininkai,
igird Lituanikos festivalyje pasirodiusias grupes nusprend, kad Lietuvai reikia pasilyti
daugiau. Nestebina: valstybje, kurioje roko kultra tik pradjo formuotis, tokia organizacija
ipopuliarjo labai greitai ir sugebdavo pritraukti tkstantines minias.

Roko maro idjos iniciatorius Algirdas Kaupdas, grups Antis lyderis, vliau taps
Sjdio iniciatyvins grups nariu. Pirmoji roko muzikanto kelion vyko 1987 m. liepos 6-12
dienomis. Jos metu atlikti koncertai Viniuje, Kaune, Kdainiuose, iauliuose, Tauragje bei
Klaipdoje pritrauk apie 58 000 irov
5
.

1988 m. dainuojanios revoliucijos pradia.

Antrasis Roko maras per Lietuv vertas iskirtinio dmesio. Ir ne todl, kad jis pritrauk daug
didesn moni mini. Antrasis Roko maras sutapo su esminiu liu tautinio atgimimo istorijoje.
1988 m. birelio 3 d. Susikrusios Sjdio iniciatyvins grups nariu tampa Roko maro idjinis
lyderis, jau mintas grups Antis vokalistas Algirdas Kaupdas. Roko muzikant turas po

1
Kaip mes aidme revoliucij?
2
Rasti apie apie juozaiio ar kau-do. Jei ne - ramonait
3
ramonait
4
Rasti nx
5
Kaip mes aidme revoliucij.
Lietuv tapo Lietuvos Persitvarkymo Sjdio vliavneiu: turo metu oficialiai platinta informacija
apie naujj tautin Sjd-io judjim, dalinta Sjdio simbolika, giedota tautin giesm, pradta
masikai afiuoti sovietmeiu naikint lietuvik simbolik Vyt bei trispalv
1
. Renginius
radikaliomis kalbomis prie tkstantines minias atidar bei udar Sjdietis filosofas A. Juozaitis.
Pasisakyti leista ir alij judjimo atstovams: pirm kart prabilta apie ekologines dilemas.
Raginta kurti vietines Sjdio rmimo grupes
2
. 1988 m. Roko maro dalyviai sureng koncertus
Biruose, iauliuose, Maeikiuose, Tauragje, Kdainiuose, Klaipdoje, Kaune ir Vilniuje.
Renginius pamat apie 70000 irov.

is renginys ymi met, kai roko muzika gijo politin utais ir Lietuvoje. Nors vakaruose tokia
simbioz jau senai inoma ir nieko nebestebino, tai buvo unikalus renginys visdar nelaisvoje
Lietuvos teritorijoje. Roko maras tapo rodymu, kad vakarietikos idjos, slopintos deimtys
met, sugeba tapti sunkiai kandamu utaisu, drebinaniu net ir gelein udang.


Michailui Gorbaiuvui 1985 m. pradjus vykdyti perestroiokos politik, TSRS kultros ministerija
prim sprendim leista kurti senj komunistini instrukcij mevaromus kultrinius judjimus
bei fondus. Taip 1987 m. profesoriaus eslovo Kudabos iniciatyva steigtas Lietuvos kultros
fondas, kuris tapo TSRS nacionalini kultros fond struktrine dalimi. Nepaisant vis didjani
nacionalini kultrini laisvi, fondas vistik buvo reguliuojamas Maskvos nomenklatros, jo veikla
buvo stebima ir priirima. Vis dlto, paio fondo nari vidinio rato idjos buvo ymiai platesns
nei oficiali atskaitin veikla Maskvai.
3


Naujosios KP pirmojo sekretoriaus idjos demokratizuoti moralinje stagnacijoje skstani TSRS
tapo pagrindu opozijai bei rezitentams aktyviau reikti ilg laik kenttas nuoskaudas. Visuomens
tikjimas daug met gniauta idja Lietuvos nepriklausomybs idja gijo vis didesn pagreit.
Pradtos organizuoti vieos manifestacijos, kelianios komunistins valdios sumiim bei pykt.
Pirmasis Lietos Laisv Lygos aktyvist suorganizuotas minitngas prie Adomo Mickeviiaus
paminklo Vilniuje
4
. Tai tapo simboline naujos epochos pradi, kurios galutinis tikslas visika
Lietuvos autonomija vakarietika nepriklausom Europos valstyvi kontekste.

1
Ten pat.
2
Sjdis lietuvos periferijoje tamoaitis ir truska
3
Laurinaviius, ., Sirutaviius, V. Lietuvos istorija. Sjdis: nuo persitvarkymo iki kovo 11-osios ..., p. 47.
4
Kareniauskait, Monika, 1987 m. rugpjio 23 d. mitingas prie Adomo Mickeviiaus paminklo. Vilnius, 2012.
<http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/20120823_mitingas.pdf> [irta 2014 04 24].
Uvirusios kartos emocijos Lietuvos visuomens kubile sukrt ir meninink rato atstovus. Daug
met gniau savo idjas dl sovietins nomenklatros koordinuojamos cenzros. Ypa suaktyvjo
Lietuvos literat luomas, kuri nariais buvo autoritetingi Lietuvos asmenys, ra savaitrat
Literatr ir menas bei urnal Pergal: Justinas Marcinkeviius, Romas Gudaitis, Vytautas
Bubnys, Vytautas Martinkus. siliej neo-romantin visuomens bv, jie pradjo diskutuoti apie
Lietuvos istorijos ideologizacija, rayti straipsnius apie cenzros ikreiptus autorinius veikalus
1
.

Emocijos uvald ir Lietuvos muzikantus. Sovietmeiu amerikietiko ideologinio ginklo apraika
vadinta roko bei diazo muzika m gyti vis didesn populiarum visuomenje.
2
1986 m. Vilniuje
kirtas Jaunimo muzikos klubas po savo sparnu priglaud visas alternatyviai mstanias grupes
3
.
Tarp j ir keletas ansambli, vliau tapusi laisvos Lietuvos idjos skleidjais: Antis, Katedra, Foje,
Bix, U Tvyn bei kt.



1
Istorija, vadovliai, prestias..., pareng A. Guius, Literatra ir menas, 1988 01 01 nr. 1.
2
Vogulyt, Ilona, Soviet mogaus pabudimas grojant marui. Vilnius, 2013.
<http://manofestivalis.lt/naujiena/praeities-festivaliai-sovietu-zmogaus-pabudimas-grojant-marsui/51> [irta 2014 04
24].
3
Emilija Visockait Ko tu Stovi?
Ivados

Roko muzika gim kaip pasiprieinimas standartams bei noras muzik priartinti ariau meno
visuomens kritiko bei socialini pokyi auklio. Muzikos anras, savyje neantis stipri emocij,
bei griaunani jg
1
, ir Lietuvoje tapo socialiniu fenomenu bei atgimimo periodo vienu i vienybs
pagrind.

Roko muzikantai sovietmeiu buvo nuolat stebimi, kontroliuojami ar net priveriami isiadti savo
aistros. Ilgus metus brends pogrindyje, slptas nuo visuomens po geleine udanga, i XX a.
muzikos naujov vliau sprogo su trenksmu. Patyrs sunki vystymosi bei pltros kriz
sovietmeiu, i populiariosios muzikos aka atrado savo viet visuomenje 1985-1990 m. Lietuvoje,
kai Tautai reikjo vienijanio jungo kovojant u savo nepriklausomyb.

Roko muzikos proverio zenitinis takas Roko mar per Lietuv organizavimas. Precendent
neturjs renginys padjo Lietuvos Persitvarkymo Sjdiui skleisti savo idjas. Tkstantins
minios susirinkdavo koncertus klausyti to, kas nuo j buvo slepiama met metus. Tai suprat
Sjdio dalyviai naudojosi prog ir rengini met vieai skelb Lietuvos nepriklausomybs idjas,
skatina steigti vietinius Sjdio komitetus.


1
Vien i film
Literatros sraas

1. Ackerman, Peter, ir Jack DuVall. A force more powerful: a century of non-violent conflict.
New York: Palgrave Macmillan, 2001.
2. Barkauskas, Antanas, Kultra ir visuomen. Vilnius: Mokslas, 1975.
3. Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje, Muzika ir politika: europarlamentaras
Vytautas Landsbergis. Vilnius, 2007.
<http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+IM-
PRESS+20070705STO08860+0+DOC+PDF+V0//LT&language=LT> [irta 2014 04 24].
4. Fischlin, Daniel ir Ajay Heble, Rebel Musics: Human Rights, Resistant Sounds, and the
Politics of Music Making. Montreal: Black Rose Books, 2003.
5. Freedom House, How Freedom is Won: From Civic Struggle to Durable Democracy. New
York, 2005.
6. Frith, Simon ir Howard Horne, Welcome to Bohemia. Coventry: Warwick University Press,
1984.
7. Garcelon, Marc. Revolutionary Passage: From Soviet to Post-Soviet Russia, 1985-2000.
Pennsylvania: Temple University Press, 2005.
8. Garofalo, Reebee, "Popular music and the civil rights movement." Rockinthe Boat: Mass
Music and Mass Movements. Boston: South End Press, 1992.
9. Kareniauskait, Monika, 1987 m. rugpjio 23 d. mitingas prie Adomo Mickeviiaus
paminklo. Vilnius, 2012.
<http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/20120823_mitingas.pdf>
[irta 2014 04 24].
10. Kavaliauskait, Jrat ir Ain Ramonait, Sjdio itak beiekant: nepaklusnij
tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos Lankos, 2011.
11. Krebs, Stanley, Soviet Composers and the Development of Soviet Music. New York: W.W.
Norton, 1970.
12. Krebs, Stanley, Soviet Composers and the Development of Soviet Music. New York: W.W.
Norton, 1970.
13. Laurinaviius, eslovas ir Vladas Sirutaviius, Lietuvos istorija. Sjdis: nuo
persitvarkymo iki Kovo 11-osios. Vilnius: Baltos Lankos, 2008.
14. Peleckis, Mindaugas, Lietuvos rokas: itakos ir raida. Vilnius: Mintis, 2011.
15. Radzeviius, Rokas, Lietuvos roko pionieriai. Vilnius: Vaga, 2012.
16. Ryback, Timothy W, Rock around the bloc: A history of rock music in Eastern Europe and
the Soviet Union, 1954-1988. New York: Oxford University Press, 1990.
17. Troitsky, Artemy, Back in the USSR: the true story of rock in Russia. Boston: Faber and
Faber, 1988.
18. Visockait, Emilija (sud.), Ko tu stovi? Pokalbiai apie Lietuvos roko kultr. Vilnius:
Versus Aureus, 2010.
19. Vogulyt, Ilona, Soviet mogaus pabudimas grojant marui. Vilnius, 2013.
<http://manofestivalis.lt/naujiena/praeities-festivaliai-sovietu-zmogaus-pabudimas-grojant-
marsui/51> [irta 2014 04 24].
20. Wicke, Peter, Rock music: Culture, aesthetics and sociology. Cambridge: Cambridge
University Press, 1990.
21. Woodhead, Leslie, How the Beatles Rocked the Kremlin. London: BBC Films.
<http://www.thirteen.org/beatles/video/video-watch-how-the-beatles-rocked-the-kremlin/>
[irta 2014 04 22].
22. ickyt, Giedr, Kaip mes aidme revoliucij. Vilnius: Just A Moment, 2012.