1

1 TEMA. ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA IR RYS

Teisinio proceso samprata ir rys

Procesas reikinio vystimosi eiga (pvz. Gali bti fizikinis, cheminis, ekonominis ir t.t)
Procesai:
Valdomi (Procesai, kuriems galima daryti tikslingai krypting poveik, nukreipiant j eig norima
linkme)
Nevaldomi (Procesai, pasiymintys stichiniu poveikiu, pvz. Ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas.
megus iuose procesuose takos neturi)

Nuo bendrosios proceso svokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, btina atskleisti socialinio proceso
kategorij.
Socialiniai procesai t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons jie vyksta visuomenje. Tai civilizacijos,
gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti panas procesai. Socialiniai procesai veikia teiskr.

Teisinis procesas - tai smoninga, tikslinga veikla. Jo bruoai:
pasireikia teiss normos taikymu arba kitokiais veiksmais, kurie utikrina teiss normos
gyvendinim. Pvz.: licencijos verstis tam tikra kine komercine veikla idavimas;
jos metu vieosios valdios subjektai gyvendina valdios galiojimus
skirta pasiekti konkret teisin rezultat, pvz. isprsti konkrei individuali byl ar kitok
konkret klausim, kuri isprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes;
jos pradia, tarpiniai etapai ir pabaiga daniausiai fiksuojami oficialiais procesiniais dokumentais
(administracini byl teisena);
yra reglamentuota procesinmis teisinmis normomis;
jos metu kyla procesiniai teisiniai santykiai.

Proceso plaioji ir siauroji samprata:
Siauroji samprata. Procesas suvokiamas kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir
pareign veikla sprendiant teisinius ginus dl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinn
atsakomybn. Reguliaciniai teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku.
Plaioji samprata. Teisinis procesas suvokiamas kaip kompeteting valstybini institucij ir pareign,
o taip pat kit teiss subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir organizacins
veiklos formas sprendiant tam tikras teisines bylas.

Teisinio proceso stadija dinamika, slyginai udara visuma teisikai tvirtint bd, metod, form,
ireikiani arba nulemiani grietus ir nenukrypstamus procesinius reikalavimus, atspindinius procesins
veiklos erdvs ir laiko aspektus, bei utikrinanius login funkcin sek atliekant konkreius veiksmus,
nukreiptus galutiniam, materialiai slygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, vykdym.

Teisinio proceso stadijos:
1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij su faktini duomen analize, j
pilnumo ir pakankamumo rodymu;
2
2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su teiss normos analize, jos teisins galios
nustatymu ir t.t.;
3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte.

i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius
procesus, iskiriant j sudedamsias dalis stadijas.

Teisinio proceso rys pagal akas:
Administracinis procesas
Civilinis procesas
Baudiamasis procesas
Konstitucinis procesas
Teisinio proceso rys:
1. Legislatyvinis (Apima statym ir postatimini akt leidybos funkcijos gyvendinim)
2. Teiss gyvendinimo procesas (is procesas paprastai gyvendinamas teiss subjekt nuoira,
nepanaudojant valstybins valdios prievartos subjektini teisi turtojui):
a. Steigimo procesas (suinteresuot subjekt veikla formuojant pelno ir nepelno siekianias
organizacijas, reikalingas gyvendinti savo teises ir teistus interesus)
b. Rinkim procesas kaip savarankika piliei veikla ikeliant kandidatus, atliekant vykdant
rinkimin kampanij ir pan.
c. Sutari sudarymo procesas (fizini ir juridini asmen veikla sudarant vairias civilines ir
administracines sutartis)
3. Teiss taikymo procesas ( kompetenting institucij ir pareign veikla, gyvendinant vieojo
administravimo funkcijas ir priimant statymu nustatyta tvarka sprendimus konkreiose teisinse bylose,
nagrinjamose fiziniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant
juos teisinn atsakomybn. Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai galiotiems
subjektams, suteikiant ribot kit proceso dalyvi nuoir.)

Administracinio proceso teiss samprata ir sistema

Administracinio proceso specifiniai poymiai :
1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdios subjekt veikla;
2) i veikla yra skirta btent sprsti vykdomajai valdiai pavestus klausimus laikantis statymo reikalavim.
Kitaip tariant, tai postatymin veikla;
3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas valdymo aktas;
4) i veikla reglamentuojama administracinio proceso teiss normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame
teiss akte;
5) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (daniausiai nra rungtynikumo, pavyzdiui, keli
policininkas sura nutarim skirti nuobaud privalai mokti; bylos danai gali bti nagrinjamos
nedalyvaujant aliai);

Siauroji ir plaioji administracinio proceso samprata:
3
1) Siauroji prasm (jurisdikcin). Sietina su teisiniu gino isprendimu. Jei nra gino nra ir proceso,
yra tik administraciniai procedriniai teisiniai santykiai. Skiriamos dvi jurisdikcinio proceso formos: 1)
vykdomos teismine tvarka; 2) vykdomos neteisimine (ikiteismine) tvarka.
2) Plaioji prasm. Administracinis procesas tai kompeteting valstybs institucij, staig, pareign
ar valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine
forma, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teiss normos
arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius
padarinius. Kitaip tariant, siauroji prasm + procedros, kuri tvark nustato teiss aktai (pvz. Notarins
palsaugos, ginklo idavimo tvarka).
Administracinio proceso sistema:



Socialiniai pokyiai, takojantys administracinio proceso teis.

Socialiniai pokyiai bet koks stebimo socialinio objekto charakteristikos (taip pat ir administracins
teiss) pakitimas. Socialiniai pokyiai suprantami kaip socialinio objekto bkls pasikeitimas, visuomens
ekonomins formacijos kaita, esmin visuomens organizacijos, jos institut, socialini struktr form,
savybi keitimas ar kitimas, nustatyt socialins elgsenos pavyzdi kaita, atnaujinimas ir institucini form
vairovs augimas ir kt.

Socialini pokyi esm
Pagerinti administracins teiss, kaip teiss akos, funkcinius gebjimus prisitaikyti prie kokybikai
naujos ir kintanios aplinkos.
Pakeisti mokslinink, statym ir kit teiss akt rengj, politik, administracins teiss normas
taikani subjekt elgsen.

Socialini pokyi taka administracinei teisei
Socialiniai pokyiai administracin teis neivengiamai veikia savo visuomenins patirties permimo
ritmu. Administracin teis, turdama veiksmingai suspti kartu su visuomens pasikeitimais, atspindti
4
socialins tikrovs kait, turi pasitelkti visus socialini tyrim metodus, gautaisiais duomenimis paaikinti kaip
gyvendinama, konkreiame visuomens raidos etape, utikrinti teiss virenybs principo (teisinio tikrumo,
teist lkesi, teisinio saugumo) funkcionavim.

Valstybs ir asmens santykis
Santykis valstyb ir asmuo tampa vienu i svarbiausi vertinimo kriterij, nustatant io santykio dalyvi
kintant teisin status, vaidmens administraciniame procese pozicij. mogaus atvilgiu sprendimus priima ne
tik vieojo administravimo subjektai, bet ir subjektai, atstovaujantys valstybei, priimantys sprendimus ir taip
dalyvaujantys administracini teiss paeidim teisenoje.

Administracinio proceso rys ir poreikis skirstyti administracin proces atskiras ris

Administracinius procesus galima klasifikuoti vairiais pagrindais. Pirmiausiai, galima iskirti dvi dideles
administracinio proceso rys: administracin tvarkomj ir administracins saugos (administracinio saugumo
utikrinimo). Taiau paprastai iskiriama daugiau administracinio proceso ri.

1) bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo) gyvendinimo procesas (administracin
procedra), kurio ribose santykinai iskirtini:
licencij ir leidim idavimas;
valdymo srities teisini veiklos form gyvendinimas [teiss taikymo procesas];
steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;
planavimo akt rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai);
piliei ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo srityje;
administracini sutari (sandori) sudarymas;
kit teisikai reikming veiksm atlikimas (teisin reikm turini fakt registravimas, teisini
dokument suraymas ir idavimas ir t.t.);
statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt leidyba;
valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas;
ratvedybos procedros;
valdymo srities kontrols teisins formos gyvendinimas;
valdymo srities teisini dokument suraymas;
administracini teisini rim gyvendinimo procedros;
2) tarnybini nuobaud taikymo procesas;
3) administracins prievartos priemoni taikymo procesas
administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesas;
kit administracins prievartos priemoni taikymo procesas;
4) valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimo procesas (administracin
justicija).

Administracin teisena: samprata ir santykis su administraciniu procesu


procesin teisen sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis
rodinjimas; 3) procesiniai aktai dokumentai.
5

procesin teisena tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje
susijusi bei vienas kit slygojani veiksm, kurie:
1. Sudaro tam tikr procesini teisini santyki visum, susijusi su materialiniais teisiniais santykiais;
2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti visas aplinkybes nagrinjamoje byloje;
3. Slygoja btinyb tvirtinti ir oficialiai forminti gautus procesinius rezultatus atitinkamais aktais
dokumentais.
Galima teigti, jog teisena bendrja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos
ris, tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi
gyvendinimo.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip
visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje administracinio procose
dalyje galima iskirti kelet teisen.
Administracins teisenos ir administracinio proceso santykis:
Teisena - siauresn svoka (vienari veiksm, gin sprendimo arba nagrinjimo procesas);
administracinis procesas gali bti apibdinamas ir kaip administracinio proceso teiss norm
reglamentuota vykdomosios valdios institucij, staig, pareign, kit valstybs tarnautoj veikla,
pasinaudojus jiems suteikta kompetencija priimant valdymo srities teiss aktus ir kontroliuojant bei
priirint j gyvendinim, nagrinjant ir isprendiant vairaus pobdio individualias administracines
bylas, kurios atsiranda valstybs valdymo srityje, vykdomajai valdiai gyvendinant savo udavinius ir
funkcijas
Administracinio proceso kategorij - administracin procedra, administracin jurisdikcija ir
administracin justicija - samprata ir turinys

Administracin procedra:
Kategorijos administracin procedra ir administracinis procesas daniausiai vartojamos kaip
sinonimai apibdinti t pat reikin; svoka administracin procedra gali bti vartojama tam tikram
dinaminiam administracinio proceso aspektui pabrti. Tai reikia, kad vairios procedros atliekamos ir
rengiant bei priimant administraciniu aktus bei administracines sutartis, ir atliekant j laikymosi kontrol bei
prieir, ir taikant administracins prievartos priemones, ir nagrinjant administracinius ginus.

Administracin jurisdikcija:
1. galioto valstybins valdios, pareigno, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias
administracines bylas (ginus), susijusias su administraciniu teisiniu pilieio arba nevalstybins organizacijos su
valstybiniu organu (jo pareignu) gyvendinant iam organui vykdomj valdi.
2. statymu sureguliuota galioto organo, pareigno veikla nagrinjant administracinio teiss paeidimo bylas ir
taikant administracins atsakomybs priemones.

Administracin justicija:
Pagrindinis administracins justicijos tikslas konflikt tarp asmen ir valstybinio valdymo institucij
sureguliavimas. Administracin justicija speciali teismini ar kvaziteismini organ sistema, kurios
pagrindinis udavinys yra administracijos (vykdomosios valdios institucij) veiksm ir sprendim teistumo
kontrol, nagrinjant asmen ir organizacij skundus ir praymus dl j paeist teisi ir teist interes.
Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas. Administracin justicija
6
speciali teismini organ arba kit institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim
teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j teisi ir teist interes paeidim, sistema.

Teiss aktai, reglamentuojantys administracin proces, j rys



1. statymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi statymai: Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymas, Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas, Lietuvos
Respublikos administracini gin komisij statymas, Lietuvos Respublikos administracini teiss
paeidim kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statymas, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas ir kt.
2. Postatyminiai teiss aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias) administracinio proceso teiss altinis. i
akt yra labai daug. Tai Vyriausybs, ministr, savivaldybi, apskrii institucij priimami teiss aktai.
Visi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais
realizuojamos statymo normos.
3. Tarptautins teiss normos. Tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas
susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis
organizacijomis (ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j
kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai
nra LR tarptautins sutartys).
4. Europos Sjungos teis. Lietuvos Respublikai tapus ios tarptautins organizacijos nare, vis svarbesn
vaidmen gauna ES teiss aktai. ES teis susideda i pirmins (steigiamj sutari) ir antrins teiss
(steigiamj sutari pagrindu priimtos teiss). ES antrins teiss aktai: reglamentai (privalomi visa
apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus udavinius ir tikslus valstybms narms), sprendimai
(priimami konkreiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas), rekomendacijos ir ivados
(neprivalomi).
5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai
neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja
Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos,
tame tarpe ir administracinio proceso teiss altinis.
7
6. Teism praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini
teism praktik, aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas trejopai formuoj teism praktik, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas skelbia plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trij teisj
kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, bei visus
sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir
teikia rekomendacinius iaikinimus, o susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis
formomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo
klausimais.
7. Teisiniai paproiai tai elgesio taisykls, susikrusios per ilg laik j taikant. Sankcionuota valstybs
i taisykl tampa teisiniu paproiu, kartu ir teiss altiniu. Pagrindiniai teisinio paproio bruoai yra jo
universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals normoms ir viejai tvarkai.
8. Teiss doktrina tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktikos analiz vadovliuose,
publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose.

3 TEMA. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas

3.1 Administracins prievartos priemoni taikymo proceso samprata ir rys

Administracin teisin prievarta - tai savarankika valstybs teisins prievartos ris, kuri sudaro
administracins teiss normomis nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar organizacinio
poveikio priemons, kurias taikydami vykdomosios valdios subjektai siekia paveikti mogaus smon ir
elges, jam padarius neteist veik ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms nepalankioms vieojo ir asmens
saugumo utikrinimo aplinkybms, kai btina ukirsti keli neteistos veikos padarym slygojantiems
veiksniams.
Administracins prievartos priemoni rys:

ADMINISTRACINS PREVENCINS PRIEMONS. Jos yra dvejopos:
a) taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas, bet siekiama i anksto ukirsti jam ar jo padariniams
keli.
b) taikomos ypatingomis aplinkybmis stichini nelaimi, gaisr, epidemij, katastrof ir panaiais
atvejais.

ADMINISTRACINS KARDOMOSIOS PRIEMONS. Tai tokios administracins prievartos priemons,
kurios naudojamos tuomet, kai daromas ar tiriamas paeidimas, sprendiamas administracins atsakomybs
klausimas. ios administracins prievartos priemoni grups taikymo pagrindiniai tikslai yra paalinti
visuomenei grsiant tiesiogin pavoj nutraukti darom teiss paeidim, sudaryti slygas, utikrinanias
teiss paeidimo ityrim bei paeidjo patraukim administracinn atsakomybn. Administracins
kardomosios priemons gali bti:
1. BENDROSIOS,
2. SPECIALIOSIOS,
3. PROCESINS (tai administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons. Jos
taikomos tik statym tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss
8
paeidimams, surayti protokolams, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi
nutarimai administracini teiss paeidim bylose.)
ADMINISTARCINS ATSAKOMYBS TAIKYMAS

Administracini kardomj priemoni poymiai: 1) taikomos nusiengimo padarymo vietoje 2) nra
baudiamojo pobdio 3)taikomos operatyviai 4) gali bti taikomos ir nepakaltinamiems asmenims,
nesulaukusiems 16m ir kt.
Teisinio proceso bruoai: 1) smoninga, tikslinga veikla 2) veikla, pasireikianti teiss norm taikymu arba
kitokiais veiksmais, utikrinaniais teiss norm gyvendinim 3) veikla, kurios metu teiss valdios subjektai
gyvendina valdios galiojimus 4) veikla, skirta pasiekti konkret teisin rezultat 5)veikla, kurios pradia
tarpins stadijos ir etapai, bei pabaiga daniausiai fiksuojama oficialiais teisiniais dokumentais 6) daugiau ar
maiau teisikai reglamentuota veikla 7) veikla, kurios metu kyla procesiniai teisiniai santykiai .
Proceso teiss normos reglamentuoja: 1) kokius veikmus ir kokiu lygiu turi atlikti kompetetingi subjektai 2)
idstomi principai ir normos 3) apibriami proceso santyki subjektai, j teiss ir pareigos 4) byl
inybikum 5) proceso veikm terminus 6) rodymus 7) dokumentus, kaip juose fiksuojami rodymai 8)
vairaus poveikio priemones 9) nuostoli atlyginimo tvark.
Teisinius procesus galima skirstyti akiniu pobdiu: 1) konstitucinis procesas ( konstitucini valstybs
valdios teiss akt kontrol) 2) civilinis procesas 3) baudiamasis procesas 4) administracinis procesas

3.2. Administracins atsakomybs esm ir paskirtis

Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, taikoma administracinio proceso
teiss norm nustatyta tvarka administracins teiss paeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams
asmenims, skiriant jiems statym numatytas nuobaudas, kuriomis siekiama utikrinti teisin tvark.
Taikant administracin atsakomyb pagal Administracini teiss paeidim kodeks (ATPK) u didel dal
paeidim yra numatyta skirtinga paprasto trauktino atsakomybn asmens ir pareigno atsakomyb. Taigi,
administracins teiss paeidim subjektais gali bti tiek paprasti fiziniai asmenys, tiek ir pareignai.

3.3. Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata, udaviniai ir pagrindiniai principai

Teisinje literatroje teisena tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors valstybini institucij ,
valstybs pareign veiklos kompetencijai priskirt byl nagrinjimo tvarka.
Administracini teiss paeidim byl teisena tai statym nustatyta bei reglamentuojama administracini
teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo ir administracini nuobaud bei kit administracinio poveikio
priemoni taikymo teiss paeidjams proceso tvarka.
Atsivelgiant galiojanius statymus ir ireisktas specialioje literatroje kai kuri autori nuomones, galima
teigti, kad administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais principais: teistumo; vis piliei
lygybs statymui ir institucijai (pareignui), nagrinjaniai administracinio teiss paeidimo byl;
objektyvumo; nekaltumo prezumpcijos; teisingum administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas;
teis gynyb; byl procesas vyksta lietuvi kalba; vieumo; operatyvumo.
Administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai yra: laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai
iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes, isprsti j tiksliai pagal statymus, utikrinti priimto nutarimo
vykdym, taip pat iaikinti prieastis ir slygas, padedanias padaryti administracinius teiss paeidimus,
ukirsti keli teiss paeidimams, auklti pilieius, kad jie laikytsi statym, stiprint teistum.
9
3.4. Teiss aktai, reglamentuojantys administracins teiss paeidim byl teisen
Administracini teiss paeidim byl teisenos pagrindus, jos udavinius, pagrindinius principus, procesinius
veiksmus, juos atliekanius subjektus, j ir kit asmen, dalyvaujani administracini teiss paeidim bylose,
teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas (toliau ATPK) ir
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas.

3.5. Aplinkybs, daranios administracins teiss paeidim byl teisen negalim
Administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradta, o pradtoji turi bti nutraukta iomis
aplinkybmis: (ATPK)
1) kai nra administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties;
2) kai asmeniui, padariusiam prieing teisei veikim arba neveikim nra sukak eiolikos met amiaus;
3) kai padars prieing teisei veikim arba neveikim asmuo yra nepakaltinamumo bsenoje;
4) kai asmuo veik btinojo reikalingumo arba btinosios ginties atveju;
5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim;
6) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas;
7) kai iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia io kodekso 35 straipsnyje numatyti
terminai;
8) kai dl to paties fakto administracinn atsakomybn patraukto asmens atvilgiu yra priimtas
kompetentingo organo (pareigno) nutarimas skirti administracin nuobaud arba nepanaikintas nutarimas
nutraukti administracinio teiss paeidimo byl, taip pat jeigu dl to paeidimo ikelta baudiamoji byla;
9) jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena.
3.6. Administracins teiss paeidim byl teisenos stadijos ir etapai
Skirtingi autoriai nevienodai skiria administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas
Jos skiriamos atsivelgiant tai, ar paeidjas paskirt baud sumoka gera valia, ar nutarimas nukreipiamas
priverstiniam baudos iiekojimui.
Autoriai (A. Alechinas, A.Karmolickis, J.Kozlovas, B.Gabriidze, A.G.erniavskis) mano, kad administracini
teiss paeidim byl teisena susideda i penki stadij:
1) bylos iklimo;
2) bylos nagrinjimo;
3) nutarimo primimo;
4) nutarimo apskundimo;
5) nutarimo vykdymo.
1. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija:
1.1 bylos iklimo etapas;
1.2 faktini bylos aplinkybi nustatymo etapas;
1.3 procesinis tyrimo rezultat forminimo etapas;
1.4 mediagos perdavimo pagal inybingum etapas.
2. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadija:
2.1 pasiruoimo nagrinti byl etapas;
2.2 surinktos mediagos ir bylos aplinkybi analizs etapas, t.y. bylos nagrinjimas i esms;
2.3 nutarimo primimo etapas;
2.4 nutarimo nuorao teikimo etapas.
3. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo stadija:
3.1 skundo padavimo etapas;
10
3.2 nutarimo teistumo ir pagrstumo patikrinimo etapas;
3.3 sprendimo dl nutarimo primimo ir paskelbimo etapas.
4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracins nuobaudos vykdymas:
4.1 nutarimo nukreipimo vykdymui etapas;
4.2 betarpiko nutarimo vykdymo etapas.
3.7. rodymai administracins teiss paeidim byl teisenoje
rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareignai) statymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar
dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti.
ie duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: administracinio teiss paeidimo protokolu, nuotraukomis,
garso ar vaizdo raais, liudytoj parodymais, nukentjusio ir patraukto administracinn atsakomybn asmens
paaikinimais, eksperto ivada, specialisto paaikinimais, daiktiniais rodymais, daikt ir dokument pamimo
protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
I rodym svokos iplaukia dvi btinos jos savybs tai rodym leistinumas ir lieiamumas.
rodym leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese, todl, kad jie yra gauti teistais
metodais i teist altini. Leistinumas kelia rodymams tam tikrus reikalavimus.
rodym lieiamumas tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo byloje rodintin aplinkybi ar kit
duomen, turini reikms teisingai byl isprsti, ryys.
Tiesioginiais rodymais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis faktas.
Netiesioginiai rodymai tai duomenys, kurie patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia rodinjimo dalyku
esani aplinkybi, taiau jomis remiantis galima tokias aplinkybes nustatyti.
Asmeniniais rodymais vadinami rodymai, kuri altinis yra mogus, ir jo smonje informacija yra
ufiksuota ir perduodama odiu arba ratu. Asmeniniais rodymais laikytini duomenys, kil i asmen
paaikinim ir parodym, procesini veiksm protokol, laik, pareikim ir pan.
Daiktiniais rodymais laikomi rodymai, kuri duomenys ilik materialiuose objektuose.
Mirs rodymai yra tokie rodymai, kurie atsiranda i fizinio asmens, taiau informacija apie rodomj fakt
fiksuojama daiktuose ar dokumentuose. Miriu rodymu laikytina eksperto ivada, nes duomenys apie rodomj
fakt atsiranda eksperto smonje, ir ufiksuojami eksperto ivadoje raytiniame dokumente.

3.8. Administracins teiss paeidim byl teisenos dalyviai, j teiss ir pareigos
1. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo:
Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus,
pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo,
turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; kalbti gimtja kalba arba ta
kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbos; apsksti nutarim byloje.
Pareigos: privalo dalyvauti nagrinjant AT paeidimo byl; jei pagal policijos arba teisjo aukim is asmuo
vengia atvykti, policijos pareignas j gali atvesdinti.
2. Nukentjusysis:
Nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala.
Nukentjusysis turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti
praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin
universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo
byloje.
Pareigos: privalo duoti parodymus, jei yra apklausiamas kaip liudytojas.
11
3. statyminiai atstovai:
Jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra nepilnameiai arba dl savo
fizini ar psichini trkum negali patys pasinaudoti savo teismis administracini teiss paeidim bylose, j
interesams turi teis atstovauti j statyminiai atstovai (tvai, tviai, globotojai, rpintojai).
4. galiotas atstovas:
galiotu atstovu nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl gali bti advokatas ar asmuo, turintis auktj
teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim.
galiotas atstovas turi teis susipainti su visa bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl; pareikti praymus;
apsksti nutarim byloje.
Advokato galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turinio
auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo
sutartimi.
5. Liudytojas:
Administracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali bti aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bti
inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs.
Byl nagrinjanio organo (pareigno) aukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus
parodymus; praneti visa, kas jam inoma byloje, ir atsakyti jam duodamus klausimus. Liudytojas, be svarbios
prieasties neatvyks duoti parodym, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas
administracinn atsakomybn. Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta teism, teismas gali priimti
nutart j atvesdinti posd.
Turi teis: duoti parodymus gimtja kalba, naudotis vertjo paslaugomis, susipainti su savo parodym
protokolu, pats surayti parodymus, turti atstov.
6. Ekspertas:
Ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai
reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt.
Ekspertas privalo atvykti pagal aukim ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais.
Ekspertas turi teis:1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad
jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl
nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asmeniui, nukentjusiajam,
liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl.
7. Vertjas:
Vertj skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas).
Vertjas privalo atvykti organo (pareigno) aukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavest vertim.
Turi teis: gauti atlyginim u darb, kur jis atliko.
3.9. Administracins teiss paeidim byl teisenos terminai
Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per 15 dien nuo tos dienos, kai turintis teis nagrinti
byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos mediag. Rajono
(miesto) apylinks teismas (apylinks teismo teisjas) administracini teiss paeidim bylas pradeda nagrinti
ne vliau kaip per 30 dien nuo administracinio teiss paeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisjas
turi taip pasirengti nagrinti byl, kad ji bt inagrinta paprastai per vien teismo posd. Kai pirmosios
instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami
skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. (ATPK)

1.A. teiss paeidimas
12
2.3mn. VADA (paeidimo praneimas)
3.6mn. turi bti suraytas ATP protokolas
4.per 1 metus turi bti skirta nuobauda





5 tema. Administracins teiss paeidimo bylos nagrinjimas ir apskundimas

1. Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss paeidim bylas.
2. Pasiruoimas nagrinti administracins teiss paeidimo byl.
3. Bylos nagrinjimo vieta, tvarka ir terminai.
4. Aplinkybs, iaikintinos nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl.
5. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje turinys ir struktra.
6. Nutarim administracins teiss paeidim bylose rys.
7. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje paskelbimas ir jo nuorao teikimas.
8. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinjimas.
9. Teismo sprendim rys ir j primimo pasekms.

1. Administracini teiss paeidim bylas nagrinja:
1. administracins komisijos prie savivaldybi taryb;
2. savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai;
3. rajon (miest) apylinki teismai (apylinki teism teisjai);
4. policija, valstybins inspekcijos, ir kiti LR statym tam galioti organai (pareignai). Gali bti:
Valstybs sienos apsaugos tarnyba, FNTT, Valstybins priegaisrins prieiros organai, Jr transporto
organai, Valstybin darbo inspekcija ir kt.

2. Pasiruoimo etape isprendiama daug svarbi klausim, kurie turi utikrinti tolesn skming bylos
nagrinjim ir galutin jos isprendim, laikantis vis administracins teiss princip. Ruodamasis nagrinti
administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) iaikina ir isprendia iuos klausimus:
1. ar byla priklauso jo kompetencijai;
2. ar teisingai suraytas protokolas ir kita bylos mediaga;
3. ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, apie jos nagrinjimo laik ir viet;
4. ar reikalinga papildoma mediaga (jei organas, nagrinjantis byl mato, kad surinkti ne visi rodymai,
nepadarytos reikiamos ekspertizs, nra btin dokument, be kuri negalima bylos teisingai isprsti,
jis prie praddamas nagrinti byl, turi surinkti trkstam mediag pats, arba grinti j tyrusiam
pareignui papildyti);
5. ar tenkintini, ar atmestini atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym,
advokat ar kit galiot atstov praymai (praymai gali bti vairs: ikviesti liudytojus, paskirti
vertj, atlikti ekspertiz, ireikalauti dokumentus ir kt.).

13
3. Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal jo padarymo viet, taip pat pagal paeidjo
gyvenamj viet arba pagal transporto priemoni skaitos viet, gali bti nagrinjama ir pagal organo
(pareigno), galioto nagrinti tam tikras bylas, buvimo viet.
Byla nagrinti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudt ar pristatant t byl nagrinjant
pareign. Kolegialaus organo posdio pirmininkas ar byl nagrinjantis pareignas paskelbia kokia byla bus
nagrinjama, kas traukiamas atsakomybn, iaikina dalyvaujantiesiems j teises bei pareigas, tada
paskelbiamas administracinio teiss paeidimo protokolas. Posdyje isprendiami praymai, iklausomi
dalyvaujantys asmenys ir itiriami rodymai.
Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis
teis nagrinti byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos
mediag. U kai kuriuos paeidimus numatyti trumpesni bylos nagrinjimo terminai para (pvz. nedidelis
chuliganizmas), trys (pvz. susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidimas), penkios (pvz.
smulkusis svetimo turto pagrobimas), septynios (pvz. duj naudojimo norm paeidimas) dienos. Bylos
danai neinagrinjamos per nustatytus sutrumpintus terminus ir dl objektyvi prieasi, galima pratsti
administracins nuobaudos skyrimo terminus tais atvejais, kai asmuo vengia administracins atsakomybs,
neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo
tyrimo arba kit objektyvi prieasi nemanoma nustatytais terminais inagrinti bylos (neilgiau vieneriems
metams). Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, terminai pradedami
skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos.

4. Organas ar pareignas, nagrindamas byl, privalo iaikinti:
1. ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas,
2. ar asmuo kaltas jo padarymu,
3. ar jis trauktinas atsakomybn,
4. ar yra atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi,
5. ar padarytas turtinis nuostolis,
6. taip pat iaikinti kitas aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti.
Byl nagrinjantis organas (pareignas) turi vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst
visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine
smone. Pareignas, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl, turi atsivelgti paeidimo pobd,
paeidjo asmenyb, atsakomyb lengvinanias aplinkybes (ne tik nustatytas statym), vadovautis teisingumo
ir protingumo kriterijais.

5. Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima nutarim byloje.
Nutarime turi bti:
1. nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas,
2. bylos nagrinjimo data,
3. inios apie asmen, kurio byla nagrinjama,
4. inios apie kitus byloje dalyvaujanius asmenis,
5. bylos nagrinjimo metu nustatyt aplinkybi idstymas ir motyvuotas j vertinimas,
6. ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teiss akto, numatanio atsakomyb u paeidim, kurio
reikalavimus paeid asmuo, nurodymas,
7. byloje priimtas sprendimas.
Nutarimo turin galima suskirstyti tris dalis:
14
1) angin;
2) apraomj - motyvuojamj;
3) rezoliucin.
anginje nutarimo dalyje nurodoma nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas, bylos
nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama.
Apraomojoje motyvuojamojoje dalyje idstoma veika, kuri pripastama rodyta, nurodant asmen ir
konkreias veikos aplinkybes padarymo viet, laik, bd, kalts pobd, paeidimo motyvus. Idstomi
rodymai ir ivados dl nustatyt faktini aplinkybi, priimam sprendim formulavimas ir pagrindimas.
Kvalifikuojama veika, nurodant straipsn ir jo dal, nurodomos nustatytos sunkinanios ir lengvinanios
aplinkybs, taip pat, kaip sprstina dl paimt daikt bei dokument.
Rezoliucinje dalyje nurodomas paeidjo vardas ir pavard, sprendimas dl pripainimo asmen
padarius paeidim, numatyt atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teiss akte,
paskirtos nuobaudos ris ir dydis, sprendimas dl paimt daikt bei dokument. Nutarime taip pat turi bti
nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

6. Nutarim rys:
Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima vien i nutarim:
1. skirti administracin nuobaud;
2. nutraukti byl;
3. motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitam galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl
organui (pareignui).

7. Bylos nagrinjimo stadijos paskutinis etapas nutarimo paskelbimas ir nuorao teikimas. Nutarimas
skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba
isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareignas sura administracinio teiss
paeidimo protokol, taip pat nukentjusiajam. Nutarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. Jeigu nutarimo
nuoraas isiuniamas, tai raoma byloje.

8. Organ (pareign) nutarimus administracini teiss paeidim bylose apylinks teismui gali apsksti:
1. asmuo, dl kurio atitinkamas nutarimas priimtas,
2. institucija, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol,
3. nukentjusysis (ar atstovai).
Skundas paduodamas per nutarim administracinio teiss paeidimo byloje primus organ (pareign).
Organas (pareignas) per tris dienas, jeigu statymuose nenustatytas kitoks terminas, skund kartu su byla
pasiunia atitinkamam apylinks teismui. Skundas dl organo (pareigno) nutarimo administracinio teiss
paeidimo byloje gali bti paduotas per dvideimt dien nuo nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas
praleistas dl svarbi prieasi, j pareikjo praymu raytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinks
teismas. Apylinks teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje
apskundimo termin per septynias darbo dienas nuo jos teikimo dienos gali bti skundiama apygardos
teismui.
Byl apylinks teismas pradeda nagrinti ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo administracinio teiss
paeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai. Inagrinjs byl dl
skundo apylinks teismas nutarim (nutart) byloje paskelbia paprastai t pai teismo posdio dien, o
15
sudting byl atvejais ne vliau kaip per deimt dien nuo teismo posdio dienos, pranes nutarimo
(nutarties) paskelbimo laik.

9. Inagrinjs byl dl skundo apylinks teismas priima vien i i sprendim:
1) palikti nutarim nepakeist ir skundo netenkinti;
2) panaikinti nutarim ir byl nutraukti;
3) panaikinti nutarim ir paskirti administracin nuobaud remiantis teiss aktu, nustataniu atsakomyb
u padaryt teiss paeidim. is sprendimas priimamas tais atvejais, kai teiss paeidimo vykis nekelia
abejoni, teiss paeidimo veika rodyta, taiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas.
4) panaikinti nutarim ir grinti byl organui (pareignui), galiotam surayti administracini teiss
paeidim protokolus. is sprendimas priimamas tik iimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didels apimties
papildom bylos aplinkybi tyrim;
5) pakeisti nutarim ir paskirti velnesn nuobaud arba neskirti administracins nuobaudos.
2, 3 punktuose numatytais atvejais teismas priima nutarimus, o 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais
nutartis.
Pasekms: jeigu teismas panaikino organo (pareigno) nutarim administracinio teiss paeidimo byloje
ir i byl nutrauk:
1. grinamos iiekotos pinig sumos,
2. atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai,
3. panaikinami kiti apribojimai, susij su anksiau priimtu nutarimu.
Kai grinti daikto negalima, atlyginama jo vert.
Neteistu administracinio areto paskyrimu pilieiui padaryti nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka.

7 tema. Iki teisminis administracini gin nagrinjimas
7. 1. Administracinio gino samprata.
Administraciniai ginai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla i vieosios teiss reguliuojam teisini
santyki. Administraciniai ginai kyla i administracinio pobdio teisini santyki, kurie pasiymi tuo, jog jie
susiklosto valstybs institucij vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje, kitaip sakant, administravime. Viena i
administracinio teisinio santykio ali, kaip taisykl, yra valstybs vykdomoji institucija arba tokia institucija,
kuriai yra suteikti vieojo valdymo ir vidaus administravimo galinimai.
Administraciniai ginai apibriami kaip:
asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais;
konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt;
tarnautoj ginai su administracija. Tarnybiniais ginais yra laikomi valstybs tarnautoj, turini vieojo
administravimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso gijimu, pasikeitimu ar
praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu,
rinkim ginai.
Ginu vadinama konkreti skundiama veika, arba procesinis administracinis teisinis santykis, arba procesine
tvarka pateiktas reikalavimas, arba aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavimus.
Iskiriami materialiniai ir procesiniai gino sampratos aspektai:
Materialiniu poiriu ginas yra tuomet, kai yra maiausiai dviej asmen prieingi interesai ir skirtingi
poiriai.
16
Procesiniu poiriu ginas yra tada, kai kreipiamasi teism pagal tam tikras nustatytas procesines
taisykles.
7. 2. Ikiteisminio administracini gin nagrinjimo proceso samprata.
Prie kreipiantis administracin teism, vieojo administravimo subjekt priimti individuals teiss aktai ar
veiksmai (neveikimas) gali bti, o statym nustatytais atvejais turi bti ginijami kreipiantis iankstinio
gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij.
Administracinius ginus neteismine tvarka gali nagrinti:
1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi Vieojo administravimo ir kitais statymais) bei
2) specialios administracini gin neteisminio nagrinjimo institucijos administracini gin komisijos,
Mokestini gin komisija, kitos komisijos.
7.3. Kvaziteismo samprata ir rys.
Teisinje kalboje kvazi terminas yra vartojamas siekiant parodyti, kad vienas dalykas ar reikinys tam
tikromis savybmis yra panaus kit dalyk ar reikin, sukuriuo yra lyginamas.
Tarp daugelio politinius sprendimus priimani institucij ir tarp tradicini teism yra atsiradusios tam tikros
hibridins institucijos, danai vadinamos tribunolais arba komisijomis ir pan., kuriuos ginus sprendia
nebtinai vien tik teisjai. Tokios institucijos ne tik atlieka tam tikr administracini gin sprendimo funkcijas,
bet savo veikla kartais daro tak valdios veiklos krypties, strategijos formavimui, taip pat atlieka tokias
funkcijas kaip vairi leidim, licencij, patent idavimas, patvirtinimas ir aprobavimas. ios institucijos i
esms turi arbitro kompetnci: jos gali nagrinti, sprsti ginus ir kartu ios institucijos yra tarsi teismai, nes jos
daro tiesiogin tak asmens teisms ir pareigoms.
Kvaziteism rys:

susij su vykdomja valdia;
parlamentins kontrols staigos.
atliekamas funkcijas:
vienintel funkcija yra administracini gin sprendimas;
administracini gin sprendimas yra tik viena i daugelio atliekam funkcij.

sprendia vis ri administracinius ginus;
sprendia tik tam tikros ries ginus.

priimami sprendimai yra privalomi visoms staigoms ir pilieiams;
priimami rekomendacinio pobdio sprendimai.

rekomendaciniai sprendimai paprastai neskundiami (kita vertus, Seimo kontrolieriaus sprendimai
skundiami);
privalomi sprendimai gali bti skundiami teismui, auktesniajam kvazi-teismui, atitinkamos srities ministrui;
sprendimai neskundiami.

Bylas nagrinja vieai (dauguma);
Bylas nagrinjas udarame posdyje.

Skelbia vieai;
Viei neskelbiami.
17
Kvaziteismo sudtis:
Sudaro profesionals teisininkai;
Kit srii specialistai;
Mirios;
Visuomeniniais pagrindais

7.4. Administracini gin komisijos, j sistema ir kompetencija.
Administracinius ginus ne teismo tvarka nagrinja:
savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos,
Vyriausioji administracini gin komisija.

Administracini gin komisij kompetencija :
Savivaldybs visuomeninei administracini gin komisijai skundas gali bti paduodamas dl
savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm
(neveikimo).
Vyriausiajai administracini gin komisijai gali bti paduotas skundas (praymas) dl individuali
administracini akt ar veiksm (neveikimo) vieojo administravimo srityje, kai pareikjas ar atsakovas
yra centrinis valstybinio administravimo subjektas.
7.5. Gin administracinje komisijoje nagrinjimo tvarka ir terminai.
Skundas (praymas) administracini gin komisijai turi bti paduotas ne vliau kaip:
1) per vien mnes nuo:
skundiamo administracinio akto paskelbimo arba
individualaus akto teikimo ar
praneimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikim) suinteresuotai aliai dienos arba
2) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo vykdymo terminas;
3) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui isprsti nustatytas laikas, kai administracija
(tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti sprendim
Administracini gin komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti ne teismo tvarka inagrintas ir
sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo skundo gavimo.
Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali bti pratstas dar
keturiolikai dien.
7.6 Administracini gin komisij sprendimai, j vykdymas.
Administracini gin komisija sprendim dl gino paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne maiau
kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nra, sprendimas laikomas priimtu, kai u j balsavo dauguma
posdyje dalyvavusij.
Administracini gin komisija, nagrindama skundus (praymus), nei turtins alos, nei gino ali turt
ilaid atlyginimo klausim nesprendia.
Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym) priima vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok komisijos
nurodym;
3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nustatyt laik priimti sprendim dl io
subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;
4) nutraukti byl kaip neinybing.
18
Administracini gin komisijos sprendimas isiuniamas vykdyti kit dien po primimo. Vieojo
administravimo subjektas privalo sprendim vykdyti per jame nurodyt laik, o jeigu laikas nenurodytas, - per
20 dien nuo sprendimo gavimo dienos.
7.7 Administracini gin komisij sprendim apskundimo tvarka ir terminai.
Gino alis, nesutinkanti su administracini gin komisijos sprendimu, turi teis sksti t sprendim
administraciniam teismui. administracin teism galima kreipts per 20 dien nuo sprendimo gavimo dienos.
Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, subjektai skund (praym) dl paeistos teiss gali
paduoti administraciniam teismui per du mnesius nuo dienos, iki kurios turjo bti priimtas sprendimas.
Apskundus administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos
sprendim, gino ali procesin padtis nesikeiia.
7.8 Mokestinio gino samprata.
Mokestiniai ginai ginai tarp mokesio moktojo (arba mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesio
administratoriaus ar jo pareigno dl:
mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto,
mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo).
7.9 Subjektai, nagrinjantys mokestinius ginus.
Ikiteismins mokestinius ginus nagrinjanios institucijos :
Vietos mokesi administratorius
Mokestini gin komisija
Centrinis mokesi administratorius
Teismin stadija sudaro:
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Ikiteismini mokestinius ginus nagrinjani institucij kompetencija .
Centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos
mokesi administratoriaus.
Mokestini gin komisija nagrinja:
1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus;
2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl centrinio mokesi
administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi
administratoriaus sprendim;
3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai centrinis mokesi
administratorius per Mokesi administravimo statymo nustatytus terminus neprim sprendimo dl
mokestinio gino.
7.10 Ikiteisminio mokestini gin nagrinjimo tvarka ir terminai.
Skundo dl mokestinio gino padavimo terminas:
Skundas centriniam mokesi administratoriui turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien po to, kai
mokesi moktojui buvo teiktas vietos mokesi administratoriaus sprendimas, kur mokesi moktojas
skundia.
Skundas Mokestini gin komisijai turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien:
nuo centrinio mokesi administratoriaus skundiamo sprendimo teikimo mokesi moktojui arba
nuo termino sprendimui dl mokestinio gino priimti pasibaigimo dienos.
19
Mokesi moktojui, praleidusiam skundo padavimo termin dl prieasi, kurias ikiteismin mokestin gin
nagrinjanti institucija pripasta svarbiomis, is terminas mintos institucijos sprendimu gali bti atnaujintas.
Kartu su praymu atnaujinti skundo padavimo termin turi bti paduodamas ir skundas, kurio padavimo
terminas yra praleistas. Mintas praymas turi bti inagrintas per skundui, paduodamam dl mokestinio gino,
inagrinti nustatyt termin.

Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas centriniame mokesi administratoriuje:

Skundas dl mokestinio gino centriniam mokesi administratoriui paduodamas per vietos mokesi
administratori, kurio sprendimas yra skundiamas. Vietos mokesi administratorius gaut mokesi moktojo
skund ir jam nagrinti reikiam mediag per 3 darbo dienas privalo nusisti centriniam mokesi
administratoriui.
Centrinis mokesi administratorius turi priimti sprendim dl skundo dl mokestinio gino per 30 dien nuo jo
gavimo dienos . is terminas centrinio mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratstas iki 60 dien ,
jeigu skundui nagrinti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi
moktojui.
Sprendime turi bti nurodyta mokesi moktojo teis apsksti priimt sprendim Mokestini gin komisijai
arba teismui ir tokio apskundimo terminai.
Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas Mokestini gin komisijoje:

Skundas dl mokestinio gino Mokestini gin komisijai paduodamas per centrin mokesi administratori ,
kuris per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio gino byl ir perduoda j Mokestini
gin komisijai. Mokesi moktojas ir mokesi administratorius turi teis Mokestini gin komisijoje
susipainti su byloje esania mediaga.
Mokestini gin komisija sprendim dl skundo dl mokestinio gino priima per 60 dien nuo skundo gavimo
dienos. Mokesi moktojo praymu is terminas Mokestini gin komisijos sprendimu gali bti
sutrumpinamas iki 30 dien. Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi moktojui bei
centriniam mokesi administratoriui.
7.11 Kit gin nagrinjimas ikiteisminse institucijose (Seimo kontrolieri staigoje)
Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl:
pareign piktnaudiavimo,
biurokratizmo
paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje.

Seimo kontrolieri su skundu turi teis kreiptis:
1) Pareikjas tiesiogiai jeigu jo skund atitinka dvi slygas:
skundas paduodamas dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo,
jei mano, kad tuo buvo paeistos jo teiss ir laisvs.
2) Pareikjas per Seimo nar jeigu jo skundas atitinka Seimo kontrolieri statymo 14 str. reikalavimus.
Tyrim Seimo kontrolierius gali pradti ir savo iniciatyva:
jeigu skundas gautas odiu, telefonu arba
Seimo kontrolierius pats nustat pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeist mogaus teisi
ir laisvi poymi i visuomens informavimo priemoni bei i kit altini.
20
Skundai paprastai paduodami ratu. Skunde nurodoma:
1) adresatas Seimo kontrolieri staiga (Seimo kontrolierius);
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas) ir adresas (buvein);
3) skundiam pareign vardai, pavards ir pareigos, institucija ar staiga, kurioje jie dirba;
4) skundiamo sprendimo arba skundiamos veikos apibdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybs;
5) suformuluotas praymas Seimo kontrolieriui;
6) skundo suraymo data ir pareikjo paraas.

8. Administracini teism kompetencija

1. Administracini teism sistema, raida ir vieta Lietuvos Respublikos teism sistemoje.
2. Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.
3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija.
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.
5. Byl inybingumas ir teismingumas
6. Gin dl teismingumo sprendimas.
1. Lietuvos teism sistem sudaro bendros kompetencijos ir administraciniai teismai. Administraciniai
teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Yra 5
apygard administraciniai teismai: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio apygard
administraciniai teismai.
Administracini teism raida. 1999-01-14 priimto Teism statymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad
,,administracines bylas nagrinja specializuoti administraciniai teismai, turintys i sistem:
apygard administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli);
Auktesnysis administracinis teismas;
Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius.
Buvo priimtas Administracini teism steigimo statymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai
pradeda veikti nuo 1999 m. gegus 3 d. buvo du tiek pirmosios instancijos teismai (apygard administraciniai
teismai ir Auktesnysis administracinis teismas), tiek apeliacins instancijos teismai (Auktesnysis
administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius). Nuo 2001 sausio 1 d. sigaliojo
Administracini byl teisenos statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo buvo
sukurta nauja dvipakop administracini teism sistema: panaikintas Auktesnysis administracinis teismas ir
Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius, palikti penki apygard teismai ir steigtas vyriausiasis
administracinis teismas.
2.1 Administraciniai teismai sprendia bylas dl:
1. valstybinio administravimo subjekt:
priimt teiss akt ir veiksm teistumo,
i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar
vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
2. savivaldybi administravimo subjekt
priimt akt ir veiksm teistumo,
i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar
vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3. alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo
21
4. mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini
sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin;
5. tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo
administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus);
6. Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki
su valstybs tarnautojais nutraukimo;
7. Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo;
8. gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym
paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9. rinkim ir Referendumo statym paeidimo;
10. viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus,
priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo
atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
11. visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt
bendro pobdio akt teistumo;
12. usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo
panaikinimo, taip pat skund dl pabglio statuso.
2.2 Apygardos administracinis teismas
Tai pirmoji instancija administracinms byloms, nurodytoms 2.1 skyrelyje, kai pareikjas ar atsakovas yra
teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas dl:
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki
su valstybs tarnautojais nutraukimo;
Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo
viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus,
priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo
atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro
pobdio akt teistumo
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas, kaip
pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:
1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai,
teistumo;
2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai
administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt, prietaraujani
Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm,
paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo;
4) dl alos, atsiradusios dl teritorini valstybinio administravimo subjekt ir savivaldybi administravimo
subjekt neteist veiksm, atlyginimo
5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo
administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo
institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam
gin sprendimo tvarkos;
22
6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo
institucija, staiga, tarnyba;
7) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo
dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid;

Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl
savivaldybi visuomenini administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit
iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija byloms, kai pareikjas ar atsakovas yra
centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai
valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat bylas, nurodytas io statymo 15 straipsnio 1 dalies 12
punkte.
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:
1) dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;
2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio
administravimo subjektai;
3) dl alos, atsiradusios dl centrini valstybinio administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo
4) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo
galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas,
jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;
5) pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl
tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;
6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani statym paeidimo, o pareikjas ar atsakovas
yra centrin administravimo institucija, staiga ar tarnyba;
7) pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo
panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso;
8) pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim vykdym.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus)
dl Vyriausiosios administracini gin komisijos, Mokestini gin komisijos, o statym numatytais
atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo
administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Tai vienintel ir galutin instancija byloms dl
normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip
pat bylas dl visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt
bendro pobdio akt teistumo. Tai galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim
komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Galutin
instancija administracini byl priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.
23
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse
bylose, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.
3.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik
taikant statymus.
4. Bylos teismingumas reikia bylos priskyrim vienam ar kitam teismui. Jei byla priskirima pvz Vilniaus
apygardos administraciniam teismui, tai reikia, kad ji teisminga btent iam teismui. Bylos inybingumas
reikia, kad byla ikiteismine tvarka priskirima nagrinti kokiai nors nors komisijai, pvz mokestini gin,
tuomet byla inybinga btent jai.
Byl priskyrimas teismams. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini
teismo kompetencijai, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme.
2. Jeigu yra abejon ar galiojani statym kolizija dl konkretaus gino priskyrimo, ginas nagrinjamas
teisme.
3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini Vilniaus apygardos
administraciniam teismui, o kiti kit apygard administraciniams teismams, byla turi bti nagrinjama
Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

6. Kai administraciniam teismui kyla abejoni, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam
teismui, bylos rinio teismingumo klausimus raytinio proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija,
kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj.

9 tema. Administracins bylos iklimas teisme ir pasiruoimas j nagrinti.

1. Skundo (praymo) teis

Kam suteikta skundo (praymo) teis? Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta
tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas.

Kuo remdamasis administracinis teismas imasi nagrinti administracin byl?
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym saugomas interesas,
skund ar praym;
2) pagal statym nustatyt institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo;
3) pagal prokuroro, administravimo subjekt, valstybs kontrols pareign, kit valstybs institucij, staig,
organizacij, tarnyb ar fizini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej
interes gynimo;
4) pagal vietos savivaldos staig kreipimsi dl savivaldybi teisi vieojo administravimo srityje gynimo;
5) statym nustatytais atvejais pagal vieojo administravimo subjekt kreipimsi dl administracini gin
sprendimo.
Kokia tvarka ir kam paduodamas skundas? statymo numatytais atvejais skundas (praymas) pirmiausia turi
bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucijai, po to skundas gali bti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (praymas)
gali bti paduodamas pasirinktinai: administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
2. Reikalavimai skundui (praymui)
Kas nurodoma skunde? 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas;
24
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein), taip pat
atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas;
3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), pareigos arba
institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein;
4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu inomas),
gyvenamoji vieta (buvein);
5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data;
6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards,
vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta;
7) pareikjo reikalavimas;
8) pridedam dokument sraas;
9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data.
Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praymo) turi bti
pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.
3. Kreipimosi administracin teism tvarka ir bylos iklimo procesiniai dokumentai. Kuriam
administraciniam teismui paduodamas skundas? Skundas (praymas) paduodamas tam
administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto,
kurio teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundiami, buvein.
Gavus teisme skund (praym), administracinio teismo pirmininkas ar teisjas jo primimo klausim
isprendia ne vliau kaip per septynias dienas priimdamas nutart .
4. Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas.
Kokie yra skundo padavimo administraciniam teismui dl administracini gin komisijos sprendimo
terminai? Atitinkamos administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucijos sprendim, priimt inagrinjus administracin gin ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali
sksti gino alis, nesutinkanti su i institucij sprendimu. Tokiu atveju administracin teism galima
kreiptis per dvideimt dien nuo sprendimo gavimo dienos.
Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo
subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus,
kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti, skund (praym) dl paeistos teiss gali
paduoti administraciniam teismui per du mnesius nuo dienos , iki kurios turjo bti priimtas sprendimas.
Kokie yra kiti skundo padavimo terminai? per vien mnes nuo skundiamo akto paskelbimo arba
individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos arba
per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas reikalavimo vykdymo
terminas.
Terminai pareikimams, kuriuose praoma itirti normini administracini teiss akt teistum,
administraciniam teismui paduoti nenustatomi.
Praleisto termino atnaujinimo slygos ir tvarka. Pareikjo praymu administracinis teismas skundo
(praymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios
prieasties ir nra i aplinkybi :
skundas (praymas) nenagrintinas teism;
byla nepriskirtina tam teismui;
pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism
tvarkos;
25
yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo);
teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;skund
(praym) paduoda neveiksnus asmuo;
skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo.
Prayme atnaujinti termin nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami praleidimo prieastis
patvirtinantys rodymai. Kartu su praymu atnaujinti termin administraciniam teismui turi bti paduotas
skundas (praymas).
Praym atnaujinti termin skundui (praymui) paduoti inagrinja teismo pirmininkas, teisjas ar teismo
pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka per deimt dien nuo praymo teismui su
prieastis patvirtinaniais rodymais pateikimo. Dl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleist termin
skundui (praymui) paduoti, pareikjas gali duoti atskirj skund
Teismo ilaidos ir j atlyginimas. yminis mokestis. Skundai (praymai) administraciniuose teismuose
priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis, kur sudaro 100 lit u kiekvien skund
(praym), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavim, arba 50 lit u apeliacin skund dl teismo sprendimo.
Admin. Teismas gali ir atleisti nuo mokesi.
5. Pasiruoimas administracins bylos
Pasiruoimo teisminiam nagrinjimui esm vis ali reikalavim ir atsikirtim, aplinkybi ir jas
pagrindiani rodym nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylani neaikum alinimas gyvendinant
savo pareig iaikinti.
Trys pagrindines teisminio nagrinjimo dalys:
1. angin (jos tikslas sudaryti teismui slygas i pat pradi nukreipti gino nagrinjim tinkama linkme,
kartu ivengiant alutini, antraeili klausim nagrinjimo, ir sudaryti palankias slygas tinkamai pasirinkti
geriausi pasirengimo teisminiam nagrinjimui form);
2. pagrindin (jos tikslas galutinai isiaikinti ali nuomon ginijamais klausimais, atskleisti turimus
rodymus ir paalinti teismui kylanius neaikumus gyvendinant savo pareig iaikinti);
3. baigiamoji (jos tikslas tvirtinti procesinius rezultatus, kuri pasiekta pagrindinje dalyje, t. y. galutinai
apibrti ir procesine tvarka tvirtinti ali nuomon ginijamais klausimais).

10 tema : Administracins bylos nagrinjimas pirmosios instancijos administraciniame teisme

Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarka
Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia iuos btinus
pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus:
1) imasi priemoni reikalavimui utikrinti;
2) pareigoja pareikj pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim
ir nustato vykdymo termin;
3) isiunia treiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (praymo) nuoraus ir pareikalauja i
atsakovo per nurodyt termin, bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui
atsiliepim;
4) ali praymu ireikalauja rodymus, kuri alys negali gauti, arba iduoda liudijim tiems rodymams
gauti;
5) nusprendia dl specialist ikvietimo ar ekspertizs darymo;
6) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti byl.
26
Nutartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima nepranes
proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas ekspertizs skyrimo klausimas.
Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi bti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas,
jeigu teisjas nenustato kito termino.
Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl nagrinti teismo
posdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) kolegijos sudtis, jos pirmininkas;
2) posdio laikas ir vieta;
3) pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip praneti apie posd;
4) pavedimas isisti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir
kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isisti ruoiantis byl nagrinti;
5) kiti pavedimai, btini bylai inagrinti laiku.
Teismo posdi ir teisj kolegij rys
1 teisjas: dl turtins ar neturtins alos, tarnybini gin, rinkimo ir referendum statymo paeidimo
(iskyrus: iskyrus skundus dl apylinks teismo nutarim administracini teiss paeidim bylose)
3-ij teisj kolegija: visas kitas bylas. Taip pat teismo pirmininko nutartimi tam tikras bylas, kurios prastai
taikomas vienasmenis nagrinjimas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija. Sudtingoms byloms
nagrinti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos silymu gali bti sudaroma iplstin penki teisj kolegija
arba byla gali bti perduota nagrinti teismo plenarinei sesijai .
Teisj kolegijos sudt sudaro, jos pirminink ir teisj pranej skiria administracinio teismo pirmininkas.

Teismo posdio tvarka
1. teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas eina, praom stoti.
2. Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus nagrinjama
3. Sekretorius pranea, kas atvyko posd ir kas ne. Patikrinamos tapatybs, teismas nusprendia ar gali
pradti nagrinti byl be neatvykusij.
4. Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, iaikina procesines teises ir pareigas
5. Jeigu teismo posdyje dalyvauja vertjas, specialistas ar ekspertas, posdio pirmininkas iaikina j
pareigas ir administracin bei baudiamj atsakomyb
6. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gino dalykas,
pagrindai, gino ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs
7. Po to odis suteikiamas pareikjui (pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam
asmeniui (asmenims) ir (ar) j atstovams
8. iklausomi liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai
rodymai, paskelbiami raytiniai rodymai.
9. Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos teise.
10. Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali priimti nutart
atnaujinti bylos nagrinjim i esms.
11. Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai
posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi salje
Administracins bylos proceso alys ir dalyviai, j teiss ir pareigos
Administracins bylos proceso dalyviais laikomi (ABT 48 str.):
1. Administracins bylos proceso alys:
27
1.1. administracins bylos (gino) alys:
1.1.1. pareikjas.
1.1.2. atsakovas,
1.2. tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti
takos).
2. Administracins bylos proceso ali atstovai,
3. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai
asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.
Pareikju gali bti:
1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas.
2. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai
asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.
Pareikjas turi teis:
teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga,
teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus,
atsiimti skund (praym) iki jo primimo,
tikslinti ir pakeisti skundo (praymo) pagrind ar dalyk
atsisakyti skundo (praymo) bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant pasitarim
kambar.
pareikti nualinimus ir praymus,
teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus,
uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams,
duoti paaikinimus,
pateikti savo argumentus ir samprotavimus,
prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams,
prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo,
gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus,
apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir
Atsakovo teiss:
teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga,
teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus,
pareikti nualinimus ir praymus,
teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus,
uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams,
duoti paaikinimus,
pateikti savo argumentus ir samprotavimus,
prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams,
prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo,
gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus,
apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir
naudotis kitomis ABT numatytomis teismis.
28
Tais atvejais, kai viena i proceso ali pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga,
institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas privalo
t al pakeisti jos teisi permju. Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Teisi permjui
visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam
asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas.
Treij suinteresuot asmen teiss:
teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga,
teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus,
pareikti nualinimus ir praymus,
teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus,
uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams,
duoti paaikinimus,
pateikti savo argumentus ir samprotavimus,
prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams,
prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo,
gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus,
apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir
Netinkamos alies pakeitimas tinkama
Jei teismas, nagrindamas byl nustato, kad skundas (praymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso
reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, tai turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti tinkamu
pareikju arba atsakovu. Jeigu pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl i esms, o teismo ikviesti
asmenys dalyvauja bylos procese treij suinteresuot asmen teismis.
Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rys
Proceso alys savo interesus teisme gali ginti paios arba per atstovus. Paios alies dalyvavimas byloje neatima
i jos teiss turti ioje byloje atstov. Valstybs institucijos, staigos, tarnybos turi teis pasitelkti suinteresuot
auktesni valstybs institucij atstov.
Atstovai yra klasifikuojami atstovus pagal statym ir atstovus pagal pavedim (galiotuosius).
Atstovais pagal statym laikomi:
tvai, tviai, globjai, rpintojai, jeigu proceso alis yra nepilnametis ar negalus asmuo,
atitinkam institucij, staig, tarnyb, moni, organizacij vadovai,
statym ar kit teiss akt numatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys nevirydami galiojim,
suteikt remiantis statymu ar kitais teiss aktais. ie asmenys pateikia teismui dokumentus,
patvirtinanius j pareigas.
nutart prims teisjas (arba teisj kolegijos pirmininkas), kai administracin teism kreipiasi
teismas..
galiotais atstovais (pagal pavedim) teisme paprastai bna advokatai. Advokato arba advokato padjjo
galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. Kit
atstov galiojimai turi bti nurodyti galiojime, iduotame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
Atstovo procesin teisin padtis
Atstovai pagal statym atlieka atstovaujamj vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso
atstovaujamiesiems; kartu ia taikomi apribojimai, kuriuos numato statymas. Atstovai pagal statym gali
pavesti byl vesti teisme kitam asmeniui, j pasirinktam atstovu.
29
Atstovo pagal pavedim galiojimas vesti teisme byl suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus
procesinius veiksmus, iskyrus:
1) bylos perdavim kitam teismui ar institucijai;
2) visik ar dalin skundo (praymo) reikalavim atsisakym;
3) skundo (praymo) reikalavim pripainim;
4) skundo (praymo) pagrindo ar dalyko pakeitim;
5) teismo sprendimo ar nutarties apskundim;
6) galiojim perdavim kitam asmeniui (per galiojim);
7) vykdomojo rato gavim ir jo pateikim iiekoti;
8) priteist pinig gavim.
Advokatai (advokato padjjai) administracins bylos procese
Btina paminti Advokatros statymo 25 str. nustatytus advokato veiklos apribojimus:
Advokatas neturi teiss bti atstovu ar gynju byloje, ikeltoje jo tvams (tviams), sutuoktiniui
(partneriui), vaikams (vaikiams), broliams ir seserims.
Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovas arba gynjas, negali bti ioje byloje kitos
alies atstovu ar gynju.
Advokatas negali bti atstovu ar gynju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisjas, arbitras, prokuroras,
ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus kaltintojas.
Advokatas negali bti atstovu ar gynju teisme ar ikiteisminio tyrimo staigose, kuriose teisjais ar
ikiteisminio tyrimo pareignais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai,
seserys.
Advokat tarybos pirmininkas, advokat tarybos pirmininko pavaduotojas, jei u darb einant ias
pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo staigose,
valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose.
Advokato padjjas yra fizinis asmuo, kuris yra raytas Lietuvos advokat padjj sra ir rengiasi
advokato veiklai. Advokato padjjas turi visas Advokatros statyme numatytas advokato teises ir pareigas,
iskyrus naryst Lietuvos advokatroje bei proceso statymuose nustatytus apribojimus. Advokato padjjas
turi teis atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra raytinis advokato (praktikos
vadovo) leidimas atstovauti konkreioje byloje, o kitose institucijose raytiniu advokato (praktikos
vadovo) sutikimu. Advokato padjjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip
po vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios.
Advokatas, vykdydamas advokato veikl, turi teis:
1) gauti i valstybs ir savivaldybi institucij veiksmingoms teisinms paslaugoms teikti reikaling
valstybs ir savivaldybi institucij turim ar kontroliuojam informacij ar motyvuot atsisakym j
teikti
2) savarankikai rinkti teisinms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti
nesinaudodamas procesinmis prievartos priemonmis
3) susipainti su teism ir kit institucij, nagrinjani ginus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais
siteisjusiais teism sprendimais, nuosprendiais, nutartimis ir byl mediaga.
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynjas, dokument kopijas, iskyrus bylas, kurios nagrintinos
udarame teismo posdyje;
5) tvirtinti bylai nagrinti teisme reikaling raytini rodym nuoraus.
6) naudotis kitomis statym numatytomis teismis, susijusiomis su advokato veikla.
30
Advokato veiklos garantijos. Advokatas negali bti aukiamas kaip liudytojas ar teikti paaikinimus dl
aplinkybi, kurias suinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Atliekantys savo profesines pareigasadvokatai
negali bti tapatinami su savo klientais ir j bylomis.
rodymai administracini byl nagrinjimo procese ir j rys
rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais
remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios proceso ali
reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j
nra.
Minti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis:
proceso ali ir j atstov paaikinimais,
liudytoj parodymais,
specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis,
daiktiniais rodymais,
dokumentais,
kitais raytiniais, garso bei vaizdo rodymais.
rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasilyti mintiems
asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus
dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim.
statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir
jie i naujo paprastai neperirimi.
Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j paskelbimas ir teikimas (isiuntimas)
alims
Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj
bals dauguma.. Priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rodymus,
konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris
statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas) yra tenkintinas.
Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pareigoti atitinkam
administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym;
3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti
statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;
4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu;
5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar moralin al fiziniam asmeniui ar
organizacijai, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj,
einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje
Per tris dienas nuo sprendimo suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie
nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami administracinio teismo sprendimo nuoraai. Esant raytiniam
praymui, sprendimo nuoraai isiuniami ir posdyje dalyvavusioms proceso alims.
Teismo nutartys
Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i esms, priima nutartis. Jas
pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.Isprends nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart pasitars
vietoje, neieidamas pasitarim kambar. Tokia nutartis raoma teismo posdio protokol.
Nutartyje turi bti nurodoma:
31
1) nutarties primimo laikas ir vieta;
2) teismo pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis priimama
odinio proceso tvarka;
3) proceso dalyviai ir gino dalykas;
4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;
5) motyvai, kuriais teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi;
6) teismo nutarimas;
7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.
Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi bti duomenys, ivardyti 4, 5 ir 6
punktuose.
Nutari isiuntimas proceso alims : Bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems
teismo posd, isiuniami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti byl, palikti skund (praym) nenagrint ar
perduoti byl pagal jos priskirtinum atitinkamam teismui nuoraai. Nutarties nuoraai isiuniami ne vliau
kaip per tris dienas nuo nutarties primimo dienos.
Atskirosios nutartys : Jeigu teismas, nagrindamas administracin byl, padaro ivad, kad pareignai,
institucijos, staigos, mons, organizacijos bei asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus, tai priima
atskirj nutart, kurioje nurodo padarytus paeidimus ir nusiunia j atitinkamoms vieojo administravimo
institucijoms, moni, staig, organizacij vadovams.
Teismo veiksmai, kai nagrinjant administracin byl nustatomi nusikalstamos veikos poymiai:
Jeigu nagrindamas administracin byl teismas nustato proceso alies arba kito asmens veiksmuose
nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokurorui. iais atvejais teismas, atsivelgdamas bylos
aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms, arba sustabdo byl, jeigu negalima jos inagrinti, kol
bus isprsta baudiamoji byla.

11 TEMA. ADMINISTRACINIS PROCESAS ANTROSIOS INSTANCIJOS
ADMINISTRACINIAME TEISME

Pirmojoj instansijoj priimti sprendimai apeliacine tvarka gali bti skundiami per 14 d. nuo
sprendimo paskelbimo (ABT 127 str. 1 d.). Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai.
Jeigu terminas praleidiamas, apelianto praymu gali bti atnaujinamas (jeigu pripainta, kad dl
svarbios prieasties).
Apeliaciniai skundai paduodami dviem bdais:
1) tiesiog apeliacins instancijos teismui, arba
2) per teism, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas.
Gavs skund apeliacins instansijos teismas:
- ireikalauja administracin byl
- sprendia skundo primimo klausim
*taip pat skundo klausimas gali bti perduotas pirmos instansijos teisimui kurio priimtas aktas yra
skundiamas.
Paduodami raytin praym prie apeliacinio skundo gali prisidti ir kiti asmenys, turintys teis paduoti
apeliacin skund (pvz. Kiti byloje traukti subjektai). Tai jie turi padaryti iki bylos nagrinjimo i esms
pradios.iuo atveju yminis mokestis neimamas. Negalima pareikti savarankik reikalavim ir apsksto
sprendimo pakeitimo ar naikinimo pagrind.
Jei skundas nepriimamas, pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam
32
asmeniui.

Iki baigiamj kalb galima skundo atsisakyti:
Raytinis pareikimas pridedamas prie bylos
odinis pareikimas raomas posdio protokol ir apelianto pasiraomas.
Jei prie skundo neprisidjo kiti asmenys, teismas nutartimi apeliacin proces nutraukia. Dalyviai apie
tai informuojami.
Apeliaciniame skunde nurodoma (ABT 130 str.):
1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
2) apelianto pavadinimas ir adresas;
3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen atstovus, pavadinimai ir adresai;
4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;
5) ginijami klausimai;
6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar jo dalies neteistumas ar
nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes;
9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas.

Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami:
skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas j turi),
duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis
Apeliacin skund pasirao:
j paduodantis asmuo,
advokatas arba (prie jo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens galiojimus)
atstovas pagal statym (prie jo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens
galiojimus)
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim , kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios
instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktais
reikalavimais.
Apeliacinis procesas vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos
teisme, iskyrus ABT nustatytas iimtis.
Apeliacinio skundo primimo klausim sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne vliau kaip per tris dienas
nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui,
kai ireikalaujama administracin byla, jei skundas paduodamas tiesiai apeliacins instancijos teismui
per tris dienas.
Jei apeliacinis skundas neatitinka reikalavim (ABT 130 str.), nutartimi nustatomas terminas trkumams
paalinti. Jei per t laik trkumai nepaalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas
pareikjui. Taiau dl tokio sprendimo galima teikti atskir skund.
Apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas j padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatyt termin ir nepraoma io termino atnaujinti arba toks
praymas nebuvo patenkintas;
2) skund paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teiss j paduoti; ( taiau nepaeidiant
33
termin gali vl kreiptis su skundu paalinant trkumus)
3) skund paduoda galiojim neturintis atstovas (taiau nepaeidiant termin gali vl kreiptis su skundu
paalinant trkumus)
Dl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacin skund gali bti paduotas atskirasis
skundas.
Pirmosios instancijos teismas, prims skund, per tris dienas isiunia byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo
priedais apeliacins instancijos teismui.
Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, motyvuot nutart atsisakyti priimti
apeliacin skund priima apeliacinio teismo trij teisj kolegija.

Iimtiniais atvejais, atsivelgdama bylos sudtingum bei dyd, teisj kolegija, nagrinjanti byl apeliacine
tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip deimties dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties
primim ir paskelbim.

Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis (ABT 140 str.):
1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund atmesti(motyvuota teismo
nutartis)
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim (teismo sprendimas)
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim(motyvuota teismo nutartis)
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos
teismui nagrinti i naujo(motyvuota teismo nutartis)
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutraukti arba skund palikti nenagrint,
jeigu nustatomos ABT 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybs(motyvuota teismo nutartis)

Apeliacins instancijos teismas, panaikins apskst teismo sprendim, turi teis perduoti byl pirmosios
instancijos teismui nagrinti i naujo (ABT 141 str.), jeigu:
1) sprendimas panaikinamas dl ABT 142 straipsnyje nurodyt pagrind;
2) bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym;
3) pirmosios instancijos teismas inagrinjo ne visus byloje pareiktus reikalavimus.

Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs apeliacin skund, per deimt dien grina byl kartu su
priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui, kuris proceso ali praymu isiunia
joms apeliacins instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuoraus (kopijas).
12 tema.

1. Sprendim administracinse bylose vykdymo tvarka.
Sprendimo vykdymas
1. siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas) patenkinamas, jo nuoraas nusiuniamas
vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat pareikjui.
2. Jeigu per 15 dien ar teismo nustatyt termin sprendimas nevykdomas, pareikjo praymu
atitinkamas administracinis teismas iduoda jam vykdomj rat kartu nurodydamas j vykdyti teismo
antstoli kontorai prie apylinks teismo pagal atsakovo buveins viet Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka.
34
3. Nevykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, taip pat teismo priteist sum ir nesumokt baud
iiekojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Mintais atvejais vykdomieji
dokumentai pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.
VYKDYMO PROCESAS
Vykdytini dokumentai
1. vykdytini:
1) teismo ir arbitrao sprendimai, nutartys, nutarimai ir sakymai civilinse bylose, taip pat bylose dl
administracini teisini santyki;
2) teismo nuosprendiai, nutartys ir nutarimai baudiamosiose bylose tiek, kiek jie susij su turtinio
pobdio iiekojimais;
3) teismo nutarimai administracinse bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio iiekojimais;
4) teismo patvirtintos taikos sutartys;
5) usienio teism ir arbitra sprendimai tarptautini sutari ir statym nustatytais atvejais.
2. taip pat vykdomi:
1) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su
turtinio pobdio iiekojimais;
2) kiti institucij ir pareign sprendimai, kai tarptautinmis sutartimis ir statymais nustatytas j
vykdymas civilinio proceso tvarka.
Antstolio reikalavim privalomumas
1. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim informacij apie skolininko turtin padt,
susipainti su sprendimams vykdyti btinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksm, galini trukdyti
vykdyti sprendimus, iskyrus statym nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bti vykdyti
per antstolio nustatyt termin.
2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius
dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tkstanio lit dydio baud. Jeigu antstoliui kas nors
kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis klitims paalinti kvieia policij. iuo atveju
policijos dalyvavimas btinas.
3. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viryti jam suteikt galinim.
BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSM ATLIKIMO TAISYKLS
Vykdomieji dokumentai yra:
1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu;
2) teismo sakymai;
3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie susij su
turtinio pobdio iiekojimais;
4) kiti institucij ir pareign sprendimai, kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato statymai.
Teismo sprendim vykdymas
1. Teismo sprendimai, nuosprendiai, nutartys, nutarimai ir sakymai vykdomi po to, kai jie siteisja,
iskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.
2. Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi bti vykdomas skubiai, turi bti nurodyta vykdomajame
rate.
Vykdymo veiksm atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
1. Pradtus vykdymo veiksmus antstolis gali tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai btina
siekiant skmingai vykdyti sprendim.
35
2. iuo atveju antstolis surao motyvuot patvarkym tsti vykdymo veiksmus kito antstolio
aptarnaujamoje teritorijoje. patvarkym turi patvirtinti rezoliucija apylinks teismo, kurio teritorijoje
yra vykdantis sprendim antstolis, teisjas.
3. Jeigu yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali bti paslptas, antstolis be teisjo leidimo gali tsti
pradtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje aretuoti turt ir paskirti jo
saugotoj. iuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vliau kaip kit darbo dien ratu
pranea apylinks teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisjui.
4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per
tris dienas nuo t veiksm atlikimo dienos turi ratu praneti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje
teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti.
Teisi permimas vykdymo procese
1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo inagrinta byla, antstolio ar suinteresuot asmen
praymu nutartimi vykdymo procese pakeiia iiekotoj ar skolinink, jeigu fizinis asmuo mirta, jeigu
reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perklimo
atveju, kitais statym numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo iduoto vykdomojo
dokumento pagrindu, tokiu atveju iiekotoj ar skolinink pakeiia vykdymo veiksm atlikimo vietos
apylinks teismas. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu.
2. Visi veiksmai, atlikti iki stojimo vykdymo proces, teisi permjui privalomi tiek, kiek jie buvo
privalomi anksiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Atstovavimas vykdymo procese
Iiekotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali bti advokatai, j padjjai arba kiti asmenys,
kuri galiojimai forminti io Kodekso 55 ir 57 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kviestini dalyvavimas vykdant sprendimus
1. Atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestin (kviestinius).
2. Iiekotojas ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teis kviesti dalyvauti ne
daugiau kaip po vien kviestin, jeigu dl to nereikia atidti vykdymo veiksm.
3. Kviestini dalyvavimas btinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko bst patenkama
skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali. iuo atveju antstolis kvieia
ne maiau kaip du kviestinius.
4. Apie kviestini dalyvavim nurodoma procesini veiksm atlikimo metu suraomuose dokumentuose.
iuos dokumentus kviestiniai pasirao.
5. Kviestiniais gali bti pilnameiai veiksns asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.
6. Asmuo, antstolio pakviestas bti kviestiniu, be svarbi prieasi atsisakyti atlikti kviestinio pareigas
negali. U nepagrst atsisakym bti kviestiniu asmeniui teismas turi teis skirti iki dviej imt lit
dydio pinigin baud.
. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu
1. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas turi teis
prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori.
2. Praymas paskirti skolininko kuratori paduodamas antstoliui, o is ne vliau kaip per tris dienas
praym su vykdomja byla perduoda apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo
veiksmai.
3. Praym teismas isprendia io Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per penkias dienas, paprastai
raytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali bti skiriamas tik jo paties sutikimu.
36
4. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias paias procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus
teis turti atstov.
5. Skolininko kuratorius u atstovavim turi teis gauti Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatyto dydio
atlyginim. Atlyginimas mokamas i l, gaut vykdant iiekojim i skolininko turto.
Kit asmen teisi gynimas vykdant sprendim
1. Kiti asmenys gali pareikti iekin dl civilins teiss, jeigu jis yra susijs su turto, i kurio iiekoma,
priklausymu. Tok gin nagrinja teismas pagal gino teisenos taisykles.
2. Iekinius dl areto turtui panaikinimo gali pareikti ir nepriklausanio skolininkui turto savininkas, ir
teistas jo valdytojas.
3. Iekiniai dl areto turtui panaikinimo pareikiami skolininkui ir iiekotojui. Jeigu turtas
aretuotas dl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kuri turtas aretuotas, ir
valstybin mokesi inspekcija.
4. Jeigu aretuotas turtas jau perduotas iiekotojui arba realizuotas, iekinys pareikiamas taip pat
ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie t turt gijo. Patenkinus iekin dl jau
realizuoto turto grinimo, ginus tarp turto gijjo, iiekotojo r skolininko nagrinja teismas pagal
gino teisenos taisykles.
Procesini dokument teikimas vykdymo proceso metu
Procesiniai dokumentai, siuniami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams io Kodekso VI dalyje
nustatytais atvejais, laikomi teiktais prajus penkioms dienoms nuo isiuntimo dienos, iskyrus io
Kodekso 660 straipsnyje numatyt atvej.
Antstolio patvarkym isiuntimo tvarka
iame Kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimyb, i karto teikia
suinteresuotiems asmenims arba jiems isiunia registruotu laiku ne vliau kaip kit darbo dien.
Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti
1. Vykdomieji dokumentai dl grinimo darb gali bti pateikti vykdyti per vien mnes nuo pirmos
dienos po sprendimo primimo.
2. Vykdomieji ratai pagal teismo sprendimus gali bti pateikti vykdyti per deimt met nuo teismo
sprendimo siteisjimo. Vykdomj rat pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti
terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo primimo.
3. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij nutarimai, nustato
atitinkami statymai.
4. Jeigu pagal teismo sprendim iiekomos periodins imokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per
vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o io straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo
kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos.
Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas
1. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant dokument
vykdyti, jeigu ko kita nenustato statymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai
skolininkas i dalies vykdo sprendim.
2. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo. Laikas, prajs iki nutraukimo, nauj
termin neskaiiuojamas.
3. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kur visikai ar i dalies neiiekota, grinamas, naujas
terminas pateikti dokument vykdyti pradedamas skaiiuoti nuo dokumento grinimo iiekotojui dienos.
Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas
37
Iiekotojui, kuris praleido termin vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dl prieasi, teismo
pripaint svarbiomis, praleistas terminas teismo gali bti atnaujintas io Kodekso 576578 straipsniuose
nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato statymai.
Vykdymo ilaidos
1. Vykdymo ilaidas sudaro:
1) ilaidos, susijusios su turto apira, aretu, kainojimu, perveimu, saugojimu ir realizavimu;
2) atlyginimas ekspertams, vertjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;
3) ryi ilaidos;
4) skolininko, jo turto arba vaiko paiekos ilaidos;
5) antstolio kelions ir komandiruots ilaidos;
6) ilaidos skelbimams visuomens informavimo priemonse, internete;
7) ilaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;
8) kitos su sprendim vykdymu susijusios ar io Kodekso nustatyta tvarka atliekam veiksm atlikimo
ilaidos.
2. Vykdymo ilaid dyd, apmokjimo ir atleidimo nuo j tvark nustato Sprendim vykdymo instrukcija.
Vykdymo ilaid apmokjimas
Visas vykdymo ilaidas apmoka iiekotojas. Iimtys dl vykdymo ilaid apmokjimo gali bti
nustatytos sprendim vykdymo instrukcijoje. vykdius sprendim, ios ilaidos iiekomos i skolininko.
Vykdymo ilaid iiekojimo i skolininko tvarka
1. Dl vykdymo ilaid iiekojimo antstolis nusiunia skolininkui ratik silym, kuriame nurodo
ilaid dyd ir pasilo per nustatyt termin t sum pervesti antstolio depozitin sskait. Jeigu
skolininkas i sum neperveda, antstolis pareikimu, nurodydamas apskaiiuotas iiekotinas sumas,
kreipiasi antstolio buvimo vietos apylinks teism praydamas tas sumas priteisti.
2. Teismo nutartis dl vykdymo ilaid priteisimo gali bti skundiama atskiruoju skundu.
2. Pagrindins nutarimo administracins teiss paeidimo byloje vykdymo taisykls.
Nutarim skirti administracin nuobaud privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organia, mons,
staigos organizcijos, pareignai ir pilieiai.
Nutarimas skirti administracin nuobaud turi bti vykdomas nuo jo primimo momento, jeigu kitaip
nenustato is kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos statymai.
Apskundus nutarim skirti administracin nuobaud, is nutarimas turi bti vykdomas po to, kai skundas
lieka nepatenkintas, iskyrus nutarimus skirti spjim ir administracin aret, taip pat tais atvejais, kai
administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda.
Nutarimas skirti baud turi bti priverstinai vykdomas pasibaigus io kodekso 313 straipsnio pirmojoje
dalyje nustatytam terminui j geruoju vykdyti.
Nutarim skirti administracin nuobaud vykdyti nukreipia nutarim prims organas (pareignas).
Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas
nutarimas vykdomas savarankikai. Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin nuobaud
vykdymu, sprendia nutarim prims organas (pareignas).
Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo kontrol pavedama nutarim primusiam organui
(pareignui).

3. Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo atidjimas ir nutraukimas.
38
Esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim skirti adminstracin aret negalima, prims
nutarim organas (pareignas) pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim gali atidti nutarimo
vykdym iki vieno mnesio.
Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo nutraukimas
Prims nutarim skirti administracin nuobaud organas (pareignas) nutarimo vykdym nutraukia iais
atvejais:
1) kai prieing teisei veikim ar neveikim padaro nepakaltinamas asmuo;
2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim;
3) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas;
4) kai mirta asmuo, kurio atvilgiu priimtas nutarimas.
Nutrauktas vykdymo procesas negali bti pradtas i naujo.

4. Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo terminai (senatis).
1) turi bti perduotas vykdyti per 3 mnesius nuo primimo dienos.
2) Jeigu nutarimas skirti administracin nuobaud neperduotas vykdyti per 3 mnesius nuo primimo
dienos, jis negali bti vykdomas.
3) Jeigu remiantis 295 str. apskundiamas nutarimas skirti administracin nuobaud, tuomet tokio
nutarimo vykdymo senaties eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo.
Iskyrus atvejus, kai priimamas nutarimas skirti ias administracins nuobaudas:
a) spjim (23 str.).
b) administracin aret (29 str.).
c) kai skiriama bauda paimama administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje.
4) Jeigu remiantis 306 str. nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymas atidedamas, senaties
termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos.
5) Nutarimo dl administracinio areto vykdymo senatis vieneri metai.
6) LR statymuose g.b. nustatyti kitokie, ilgesni nutarim atskir administracini teiss paeidim ri
bylose vykdymo terminus.

5. Nutarimo skirti baud vykdymas.
Nutarimo skirti baud vykdymo terminai ir tvarka:
Baud paeidjas turi sumokti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo skirti baud teikimo jam
dienos, o apskundus tok nutarim - ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo apie skundo
nepatenkinim dienos.
Kai teiss paeidim padar nepilnameiai nuo eiolikos iki atuoniolikos met amiaus neturi
savarankik pajam, bauda iiekoma i tv arba juos atstojani asmen.
Atsivelgdamas paeidjo turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagrinjantis administracinio teiss
paeidimo byl organas (pareignas) gali paskirtos baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met,
atsivelgiant paskirtos baudos dyd.
Priverstinis nutarimo skirti baud vykdymas:
Jeigu paeidjas nesumoka baudos per nustatyt termin, nutarim skirti baud prims organas
(pareignas) siunia nutarim paeidjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam
skyriui arba mokymo staigai iskaityti baudos sum priverstinai i paeidjo darbo umokesio ar kitokio
udarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis
taisyklmis.
39
Jeigu nra turto, kur gali bti nukreiptas baudos iiekojimas, rajono (miesto) apylinks teismo nutarimu
bauda paeidjui sutikus gali bti pakeista nemokamais ne ilgesns kaip 400 valand trukms vieaisiais
darbais, Paeidjui nesutikus, bauda gali bti pakeista ne ilgesniu kaip trisdeimties par administraciniu aretu,
skaiiuojant vien areto par u dvideimt lit baudos.
6. Nutarimo skirti administracin aret vykdymas.
Asmenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, aretuoti laikomi policijos staig nustatomose
vietose. Vykdant nutarim dl administracinio areto, daroma aretuotoj asmens apira.
Administracinio sulaikymo laikas skaitomas administracinio areto termin.
Asmeniui, kuriam paskirtas administracinis aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu,
rajono (miesto) apylinks teismas (apylinks teismo teisjas) tuo paiu nutarimu, paeidjui sutinkant, gali
atidti administracinio areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi.
Atiddamas paskirto administracinio areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam
viej darb nuo 25 iki 400 val
Jei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu piktybikai vengia
atlikti nemokamus vieuosus darbus, teismas priima nutarim panaikinti slygin administracinio areto
vykdymo atidjim ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirt nuobaud.
7. Nutarimo atimti specialij teis vykdymas, tokios nuobaudos termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.
Nutarim atimti asmeniui suteikt specialij teis (teis vairuoti transporto priemones, teis skraidyti
orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teis medioti arba usiimti
vejyba, teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones, teis naudoti arba veti aparatr, renginius,
radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar
kit radijo stoi naudotoj veikla, teis eiti tam tikras pareigas jr laive, teis projektuoti statinius ar atlikti
statini projekt ekspertiz) vykdo atitinkami organai ATPK ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatyta
tvarka.
1.Nutarim atimti teis vairuoti transporto priemones vykdo policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis
komisaras, komisarai, komisarai inspektoriai, vyresnieji inspektoriai.
2.Nutarim atimti teis eiti tam tikras pareigas jr laive vykdo Lietuvos saugios laivybos
administracijos vadovas ir jo pavaduotojai.
Nutarimo atimti specialij teis termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka
i administracini nuobaud terminas gali bti sutrumpintas esant ioms slygoms (pagrindams):
Nubaustasis teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss paeidimo;
Prajo ne maiau kaip pus paskirto laiko;
Yra visuomenins organizacijos, darbdavio tarpininkavimas sutrumpinti nurodytos teiss atmimo
termin (kaip suprantu, jeigu nubaustasis turi tam tikr darb, kur reikalinga ta atimta teis, tai
teiss atmimo terminas gali bti sutrumpintas);
Kai tokia teis atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim, bdamas neblaivus ar apsvaigs
nuo narkotik, vaist ar kitoki svaigij mediag, tai teiss atmimo terminas gali bti
sutrumpintas esant.
Pasibaigus paskirtam specialiosios teiss atmimo terminui, taip pat j sutrumpinus pagal pamintas
taisykles, asmeniui, grinami i jo paimti dokumentai. Taiau jeigu specialioji teis buvo atimta vieniems
metams ir ilgesniam laikui, dokumentai grinami tada, kai teiss paeidjas nustatyta tvarka ilaiko
kvalifikacinius egzaminus.
8. Nutarimo dalies dl alos atlyginimo vykdymas.
40
Turtin nuostol paeidjas turi atlyginti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo jam teikimo
dienos (io kodekso 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundiamas - ne vliau kaip per penkiolika
dien nuo praneimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.
i norma visikai analogika tai, kuri nustato administracins nuobaudos baudos savanoriko vykdymo
terminus.