JUDJIMAS

Egzamino programos atsakymai

ANATOMIJA

FARMAKOLOGIJA

1. VITAMINAS D IR PARATHORMONAS PAGRINDINIAI

ENDOGENINIAI KAUL MINERAL HOMEOSTAZS
REGULIATORIAI.
Vitaminas D
Vit D priskiriami sekosteroidams, sintetinami odoje i 7 - dehidrocholesterolio,
veikiant UV. Tai pagrindinis vit D altinis. Jo randama kai kuriuose produktuose.
Skiriamos dvi vit D formos:
Vit D3- gyvulins kilms (cholikaciferolis),
vit D2- augalins kilms (ergokalciferolis).
mogui cheminiai skirtumai nesvarbs. ios formos skiriasi tuo, kad
ergokalciferolis turi dvigub jungt ir papildom metilo grup oinje grandinje.
Daug vit D yra laioje, silkje, kaiuiniuose, svieste, sryje, pieno
produktuose.
alia Ca, panaikinti arnose absorbcij skiriamas vit D.
Jis btinas osteomaliacijos slopinimui trkstant sauls, bet dar svarbesnis
osteoporozs ir antrins hiperparatirozs profilaktikai.
Kalcitriolis - biologikai aktyvi vit D3 forma (virsta kepenyse bei inkst
proksimaliniuose kanalliuose, kur gamyb utikrina parathormonas). Jis reguliuoja
Ca ir P homeostaz, skatina juos rezorbuotis arnyne, didina reabsorbcij inkstuose
ir normalizuoja kaul mineralizacij.
Vartojami per OS. Doz individuali, atsivelgiant Ca kiek kraujyje. 0,25mg 2
kartus per par (osteoporozs atveju). Po 3 savaii atliekamas kraujo tyrimas,
nustatomas Ca kiekis kraujo serume, po to tyrimas atliekamas kas 6 mnesius, nes
vartojant kalcitriolio preparatus, gali pasireikti hyperkalcemija.
Poymiai:
CNS slopinimo reikiniai
Padidjs trokulys
Rmuo
Ukietj viduriai
Tachikardija
Odos brimas
nieulys
Sergant senatvine osteoporoze, inkst nepakankamumu, geriant
gliukokortikoidus, skiriama aktyvi vit D3 forma, sintetinio analogo 2kalcidiolio
(alfakalcidolio). T.y. aktyvus Ca ir P apykaitos reguliatorius, kuris kepenyse virsta
kalcitrioliu. Jis gerina kaul mineralizacij, maina kaul rezorbcij, kaul ir raumen
skausm. Naudojamas per OS, rekomenduojama 0,5mg per par. Atsargiai skirti, kai
yra inkst akmenlig, kartu su ird veikianiais glikozidais, teoridiniais diuretikais,

nes didja hiperkalcemijos pavojus, t.p. Mg turiniais ir vidurius laisvinaniais

vaistais
a) alfa D3- TEVA b) one- alfa
Vartojant alfakalcidol, patankja kaulinis audinys, stabilizuojasi Ca kiekis
kraujyje, gerja nervini impuls perdavimas i nervo raumen, didja raumen
jga, gerja judesi koordinacija. Dl to maja rizika griti ir patirti kaul lius.
Paalinis poviekis: viduri ukietjimas, raumen, kaul skausmai, snari
skausmai.
Tyrimai parod, kad vit D analogai aktyvesni u vit D kaul tankio majimo ir
kaul li profilaktikai. Kiekvienas sergantis turi gauti Ca 500-1000mg, vit D 400800 TV (tarptautini vnt), max iki 2000TV (padidiname doz iki maz sergantiems
osteoporoze). Maisto papildai: austri kalcis+D3 ( natralus Ca altinis naud
kasdien), menks kepenli aliejus.

Vitaminas D viekia kalcio metabolizm, ypa rezorbcij arnyne ir jo

pertekliaus paalinim per inkstus. Taip jo pusiausvyra isaugoma, o
perteklisu kaupiasi kauluose. Esant trkumui kraujyje, vitaminas D
perkelia kalc krauj i kaul, todl vitaminas D derinamas su kalciu.
Vitaminas D padeda isaugoti normali raumen f-j.
Maina osteoklast aktyvum
Didna kalcio rezorbcij arnyne
Slopina kaul rezorbcij
Slopina kaul mineralizacij
Jei vit D trksta:
Silpnumas
Pykinimas
Vmimas
Viduriavimas
Ca nuosedos organizme

Vit D trkumas suaugusiems sukelia osteomaliacij, o jauniems rachit.

Seniems trksta daniau, nes pirmtakas virsta aktyviu vit D3, gaminasi 25proc.
maiau. Sergantiems skrandio, kepen, inkst ligomis, kasos ferment
nepakankamumu, trksta vit D.
Veiklusis Vit D (kalcitriolis)
Didina Ca reabsorbcij arnyne
Slopina kaul reabsorbcij
Slopina kaul min
Skatina Ca kaupimsi raumenyse
Slopina parathormono sekrecij
Gerina nervinio impulso perdavim i nervo raumenis
Ypa patogs vartoti vit D3 preparatas Vitamine D3 B.O.N. ampulse. Pakanka
suleisti du kart metus, po vien ampul, kad utikrinti nuolatin aktyv D3 konc.
Aliejiniai preparatai nerekomenduojam jei pacientas links viduriuoti, serga
kasos ligomis.

Parathormonas.
Paratiroidinis hormonas yra vienos grandies peptidinis hormonas i 84
aminorgi. Prieskydin liauka gamin pirmtakin jo form. Liaukoje yra kalciui
jautri proteaz, gebanti sveik hormon suskaldyti fragmentus.
Sveiko PTH metabolinis klirensas greitas, inykimo pusperiodis matuojamas
minutmis. Daugiausia klirensas vyksta kepenyse ir inkstuose. Biologikai veikli
karboksilo terminals fragment, gaminam metabolizuojant sveik hormon,
klirensas menkesnis, ypa jei yra inkst nepakankamumas.
PHT reguliuoja kalcio ir fosfat sraut per kaul ir inkst lsteli membranas,
didina kalcio ir maina fosfat koncentracij serume. Kauluose PHT padidina
osteoklast skaii ir veiklum, ios lstels atsakingos u kaulo rezorbcij. Bet
osteoklastai stimuliuojami netiesiogiai. PTH veikia osteoblastus ir j pirmtakus
(kaul formuojanias lsteles), suadindamas su membrana susijungus baltym,
vadinam RANK ligandu. is faktorius veikia osteoklastus ir j pirmtakus, didina
osteoklast skaii ir veiklum. Toks veikimas sustiprina kaul apykait, arba
permodeliavim, t.y. specifin lstelini proces sek pradeda osteoklastin kaul
rezorbcija ir tsia osteoblastinis kaul formavimas. Nors PHT sustiprina kaul
rezorbcij ir formavim, bendras PHT pertekliaus poveikis yra kaul rezorbcijos
sustiprjimas. Maos ir protarpins PTH dozs gali padidinti kaul formavim ir
nestimuliuoti kaul rezorbcijos. Todl neseniai rekombinantiniu PTH (teriparatidu)
buvo leista ydyti osteoporoz. Inkstuose PTH didina nefron geb absorbuoti Ca ir
Mg, bet maina j geb reabsorbuoti fosfatus, aminorgtis, bikarbonatus, natr,
chlorid ir sulfat.

2. KALCITONINAS, GLIUKOKORTIKOIDAI IR ESTROGENAI

ANTRINIAI ENDOGENINI KAUL MINERAL
HOMEASTAZS REGULIATORIAI.
Kalcitoninas t.y. induoli skydliauks parafolikulini lsteli gaminamas
peptidas (peptidinis hormonas), kuris tiesiogiai maina osteoklast veikim, main
rezorbcij. Tai fiziologinis, natralus produktas, kurio iskirtin savyb ta, kad veikia
analgetikai. Kalcitoninas padidina stuburo kaul mineral tank. Taip
sumaindamas stuburo slanksteli li rizik. Maina skausm (aktyvina
endorfinus). Ypatinga indikacija skausmingi liai. Virkinamajame trakte jis
suskaidomas, todl skiariams injekcijomis arba purkiamas nos (geriau
toleruojamas, nes injukuojamoje vietoje atsiranda patinimas). Injekcijos 100 UI
raumen arba po oda. Arba 200 UI vien nerv. Kursas 1-2 mn.
alutinis poveikis:
Veido paraudimas
Pykinimas
Viduriavimas
Anoreksija
Pagrindinis kalcitonino poveikis mainti serumo Ca ir fosfat, veikiant inkstus
ir kaulus. Kalcitoninas slopina osteoklastin kaul rezorbcij. Nors paskyrus

kalcitonino i pradi kaul formavimas nesutrinka, ilgainiui maja ir kaul

rezorbcija, ir formavimas.
Gliukakortikoidai
Gliuakortikoidiniai hormonai keiia kaul mineral homeastaz, nes prieinasi
vit D skatinamam kalcio gabenimui arnyne, stimuliuoja kalcio alinim per inkstus
ir blokuoja kaul formavim. Nors visa tai rodo neigiam tak kaul mineral
homeostazei, ie hormonai pasirod naudingi alinti hiperkalcemijai, siejami su
limfomomis ir tokiomis granulominmis ligomis, kaip sorkoidoz taip pat
apsinuodijus vit D. Ilgesnis gliukakortikoid vartojimas yra danas suaugusij
osteoporozs prieastis ir sultjusios vaik griaui raidos.
Indikacija :
ltin obstukcin plaui liga,
bronchin astma,
opinis kolitas,
reumatoidinis artritas,
organ transplantacijos
Gliukokortikoidai trukdo vitamino D sisavinim i arnyno. Didina Ca iskyrim
per inkstus, maina kolageno sintez kauluose. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti
osteoporoz.
Estrogenai.
Estrgenai slopina kaulinio audinio rezorbcij, reguliuodami osteoklast
gyvenimo trukm. Manoma, kad jie taip pat palaiko vitamino D
koncentracij.svarbiausias ir aktyviausias estrogenas estradiolis. Dalis estrogen
gaminama poodiniame riebaliniame audinyje bei raumenyse. Moterims yra skiriama
ilgaliak estrogen terpija, nes poveikis yra tik vatojimo metu. Nustojus vatoti kaul
mas ima mati taip staiga, kaip paalinus kiauides. Pradioja yra gydoma
maomis dozmis. Vaistas estradiolis (tab. Vaginales 0,5-2mg). Moterys vengia
estrogen terapijos, nes padidja endometriumo, krties vio, koronarini irdies
lig rizika. Derinant estrogenus su progestinais, vio rizika maja. Taiau grsm
irdiai ir klaujagyslms nemaja. Tokiu bdu dvi savaites skiriami estrogenai,
trei savait pridedai progestinai, ketvirt savait vl estrogenai minimalia doze.
alutinis poveikis:
Kno svorio pokyiai
Edema
Galvos skausmai, svaigimas
Migrena
Pilvo skausmai
Artaldija
Mialgija
Bloga kepen f-ja
Vedo plaukuotumas
Nieulys
Seborjantis dermatitas
Btina pasakyti moterims, kad gali atsinaujinti kraujavinas i gimdos.

Kontraindikacijos:
Esamas, buvs, tariamas krties ar endometriumo vys
Neaikio kilms kraujavias i gimdos
Negydyta endometriumo hyperplazija
Ven trombenolin bkl
Aktyvi arterij trombebolin bkl
Negydyta hypertenzija
Kepen ligos
20proc. Moter io gydymo nepakanka, todl reikia pridti bifosfonat, o esant
skausmingiems slanksteli liams kalcitonino.
Jei paskirta pakaitin hormon terapija, btina moteris tikrinti kas metus.
Moterims be gimdos skiriami estradiolio praparatai, kuri doz 0,5mg, 1mg,
2mg.
Vienas i vaist pavyzdi ESREADEM (pleistras) keiiamas kas keturias
dienas, klijuojant ant vis kitos vietos. Klijuojamas ant varios, sausos odos, emiau
juosmens linijos.

3. VITAMINO D IR JO METABOLIT PREPARATAI.

TERIPARATIDAS.
Kalcitriolis- biologikai aktyvi vit D3 forma (virsta kepenyse bei inkst
proksimaliniuose kanalliuose, kur gamyb utikrina parathormonas). Jis reguliuoja
Ca ir P homeostaz, skatina juos rezorbuotis arnyne, didina reabsorbcij inkstuose
ir normalizuoja kaul mineralizacij.
Vartojami per OS. Doz individuali, atsivelgiant Ca kiek kraujyje. 0,25mg 2
kartus per par (osteoporozs atveju). Po 3 savaii atliekamas kraujo tyrimas,
nustatomas Ca kiekis kraujo serume, po to tyrimas atliekamas kas 6 mnesius, nes
vartojant kalcitriolio preparatus, gali pasireikti hyperkalcemija.
Poymiai:
CNS slopinimo reikiniai
Padidjs trokulys
Rmuo
Ukietj viduriai
Tachikardija
Odos brimas
Nieulys
Veiklusis Vit D (kalcitriolis):
Didina Ca reabsorbcij arnyne
Slopina kaul reabsorbcij
Slopina kaul min
Skatina Ca kaupimsi raumenyse
Slopina parathormono sekrecij
Gerina nervinio impulso perdavim i nervo raumenis

Alfakalcidolis (kalcitriolio sintetinis analogas, vartoti per os 0,5g per par).

Kepenyse jis greitai virsta kalcitrioliu. arnyne jis skatina rezorbuotis Ca ir P, gerina
kaul mineralizacij. Atsargiai skirti kai yra inkst akmenlig, kartu su ird
veikianiais glikoridais, tiaridiniais diuretikais, antacidiniais vaistais. Vartojant
alfakalcidol, patankja kaulinis audinys, stabilizuojasi Ca kiekis kraujyje, gerja
nervini impuls perdavimas i nervo raumen, didja raumen jga, gerja
judesi koordinacija. Dl to maja rizika griti ir patirti kaul lius. Paalinis
poviekis: viduri ukietjimas, raumen, kaul skausmai, snari skausmai.
Teriparatidas sintetinis PTH analogas veikiantis specifinius PTH receptorius ir
skatina osteoblast veikl (vartoti po oda 20mg 1 kart per dien, gydymo kursas 18
mnesi). Gali bti skiriamas pirminei ir antrinei osteoporozei gydyti. Kol kas
veiksmingiausias preparatas.
PHT reguliuoja kalcio ir fosfat sraut per kaul ir inkst lsteli membranas,
didina kalcio ir maina fosfat koncentracij serume. Kauluose PHT padidina
osteoklast skaii ir veiklum, ios lstels atsakingos u kaulo rezorbcij. Bet
osteoklastai stimuliuojami netiesiogiai. PTH veikia osteoblastus ir j pirmtakus
(kaul formuojanias lsteles), suadindamas su membrana susijungus baltym,
vadinam RANK ligandu. is faktorius veikia osteoklastus ir j pirmtakus, didina
osteoklast skaii ir veiklum. Toks veikimas sustiprina kaul apykait, arba
permodeliavim, t.y. specifin lstelini proces sek pradeda osteoklastin kaul
rezorbcija ir tsia osteoblastinis kaul formavimas. Nors PHT sustiprina kaul
rezorbcij ir formavim, bendras PHT pertekliaus poveikis yra kaul rezorbcijos
sustiprjimas. Maos ir protarpins PTH dozs gali padidinti kaul formavim ir
nestimuliuoti kaul rezorbcijos. Todl neseniai rekombinantiniu PTH (teriparatidu)
buvo leista ydyti osteoporoz. Inkstuose PTH didina nefron geb absorbuoti Ca ir
Mg, bet maina j geb reabsorbuoti fosfatus, aminorgtis, bikarbonatus, natr,
chlorid ir sulfat.

4. ESTROGEN PREPARATAI. SELEKTYVS ESTROGEN

RECEPTORI MODULIATORIAI.
Estradiolis tab.vaginales 0,5-2mg. Moterims senstant maja estrogen.
Aktyviausias hormonas estradiolis. Estrogenai slopina kaulinio audinio rezorbcij
reguliuodami osteoklast gyvavimo trukm. Manoma, kad jie palaiko normali
fosforo koncentracij, o is pasiymi apsauginiu poveikiu kaulams.
Tibolonum (per os 2,5mg) Buvo pastebta, kad skiriant progestogenus su
estrogenais, sumaja vio rizika. Progesteronas skiriamas moterims su gimda.
Naudojamas ciklais 28 dien ciklu. Pirmas dvi savaites skirimas tik estrogenas, 3 4
savait pridedamas progestinas. i terapija imituoja vaisongos moters organizmo
pakitimus. Vaist pavyzdys Tiboloninum. T.y. sintetinis steroidas, skirimas
pakaitinei terapijai moterims su gimda. alina estrogen poveik, o dl progesteron
alina pavoj endometrijum. Skiriama po 2,5mg, tsti ne maiau kaip tris mnesius.

alutinis poveikis:
Kno svorio pokyiai
Edema
Galvos skausmai, svaigimas
Migrena
Pilvo skausmai
Artaldija
Mialgija
Bloga kepen f-ja
Vedo plaukuotumas
Nieulys
Seborjantis dermatitas
Btina pasakyti moterims, kad gali atsinaujinti kraujavinas i gimdos.
Kontraindikacijos:
Esamas, buvs, tariamas krties ar endometriumo vys
Neaikio kilms kraujavias i gimdos
Negydyta endometriumo hyperplazija
Ven trombenolin bkl
Aktyvi arterij trombebolin bkl
Negydyta hypertenzija
Kepen ligos
Selektyvs estrogen receptori moduliatoriai (SERM) veikia kaip agonistai
irdyje ir kauluose, o gimdoje ir krtyje kaip estrogen antagonistai. SERM turi
estrogen savybes, o alutinis poveikis maesnis.SERM nesteroidiniai vaistai
veikiantys specifinius estrogen receptorius, dl to galima vartoti ilgalaikiam
gydymui vietoj pakaitins hormon terapijos (norint ivengti krt skausmo,
kraujavimo i gimdos, krties bei gimdos vio).
Indikuotini stuburo slanksteli li profilaktikai.
Kontraindikuotini:
tromboembolini lig,
kepen fascijos nepakankamumo,
buvus neinomos kilms kraujavimui i gimdos,
endometriumo ir krties vio atvjais.
Paalinis poveikis trombins embolijos. Krejimas ypa skatinamas pirmus
krturis mnesius nuo vartojimo pradios.
Pvz. Evista (raloxifenas) 60mg per dien bet kuriuo metu nepriklausomai nuo
maisto primimo.
Apsaugo nuo stuburo slanksteli li, bet ne nuo klubo snario li.

5. BIFOSFONATAI IR FLUORIDAS. VAIST SUKELTA

OSTEOPOROZ.
Bisfosfonatai pirofosfat analogai. Dl struktrini panaum neorganin
pirofosfat, jie yra gret absorbuojami kaulo paviriuje, kur juos siurbia osteoklastai.
Taip uslopinamas osteoklast aktyvumas, todl sustabdoma kaul rezorbcija,o
kaul retjimas neltja. Todl kiekvieno remodeliacijos ciklo pabaigoje susidaro
daugiau kaulinio audinio, taigi vartojant juos, kaulin mas gali padidti. Pus
absorbuoto preparato akumuliuojasi kauluose, o kita dalis pasialina su lapimu.
Kauluose ilieka kelis mnesius.
Indikacijos:
stuburo slanksteli, launikaulio ir kit li rizikos mainimui.
Esant labai maam kauk mineral tankiui,
kai yra buv kaul liai
ostmenopasins ir gliukokortikoid sukeltos osteoporozs gydymui.
Poveikis pasirekia per 6-12 mnesi. Pavartojus 5 metus ir po to nutraukus,
kaul tankis ilieka 2-3 metus ar daugiau.
alutinis poveikis:
Dispersija virkinimo sutrikimai.
Skrandio ir dvylikapirts arnos opos refliuksezofagitai (stempls
udegimai, kai skrandio turinys atsipila stempl ir sukelia deginim
rmuo).
viduraivimas,
pykinimas,
vduri ptimas,
stempls udegimas.
Geriausia vartoti ryte, 1 valand pries valg, ugerians stikline vndens ir
siekiant ivengti stempls udegimo, negulti pus valandos.
Pagrindins kontraindikacijos:
stemps motorikos sutrikimai,
pepsin opalig,
suprasjus inkst funkcija.
Osteoporozs gydymui daniausiai naudojami 3 grupi bifosfonatai:
Alendronatas, acidum alendronicum, - ostoporozini li gydymui ir
osteoporozs, pomenopauzins ir sukeltos gliukokortikoid, profilaktikai.
Vartojami 1 k/sav. per os. Nekramtyti, neiulpti, ugerti stikline vandens. Igrus
30min. pastovti ar tiesiai pasdti. Jei neuimama vertikali padtis, vaistas
kontraindikuojamas. Vartoti 30min prie pusryius, nevartoti jokio maisto kartu.
iai grupei priklauso Fosamax 70mg tabletes 1 k/sav. supakuotos po 4.
alutinis poveikis virkinimo sutrikimai, stempls udegimai, osteopacijos,
raumen, kaul, pilvo skausmai. Kontraindikacijos : stempls susiaurjimas,
30min negalima horizontalioj padtyje bti.

Etindronatas, acidum etidronicum, vartojama 400 mg, 1k per par - 2 sav.,

daroma 3mn. pertrauka, po kurios kursas kartojamas. Skiriamas vaistas, nes
trumpalaikiai kursai atstato kaul tankum ir stuburo li rizik. Btina
reguliuoti Ca ir vit.D kiek. Jei lta kaulas, vaist vartojim reikia nutraukti.
alutinis poveikis gali sustiprti enterocholito reikiniai. Preparatas Pleostad
400mg po 14 tablei.
Rizendronatas, acidum risendronicum. Preparatas Actonel 5mg/dien, 30min
prie valg, nevartoti su kitais vaistais. Gaunas maesns dozs per dien, bet
didesns per savait. Nepageidaujami reikiniai virkinamojo trakto paeidimai.
Lyginant su Fosamax, maiau veiksmingas, tolerancija panai.
Ibandrono rgtis, acidum ibandronicum. Neseniai pasirod ibandrono ir
bandrono rgtis. Ibandrno rgtis naudojama profilaktikai ir gydymui 1k/mnes.
Tai stipraus poveikio bisfosfonatas, jame yra azoto, didina kaul mineralizacijos
tank, padeda isaugoti kaul struktr. Preparatas Bonviva, 150mg, 1k/mn.,
leidiamas. Tinka ir pomenopauzinei, ir gliukokortikoid sukeltai osteoporozei.

Vieni fluoridai be atitinkam kalcio papild, sukelia osteomaliacij. Taiau

panaudojus tinkamus kalcio papildus, gerja kalcio pusiausvyra, gausja kaul
mineral, padidja trabekuliarinio ksulo audinio apimtis. Natrio fluoridas dabar
nebenaudojamas, nes jo dozavimas netikslus. Labai danai pasireikia alutinis
poveiklis.
alutinis poveikis:
artralgija,
kaul skausmas,
osteomalacija,
kraujavimas i virkinamojo trakto.
Skatina osteoblast funkcij.
Osteoporoz gali sukelti ilgalaikis glikokortikoid vartojimas. Glikokortikoidai
trkukdo vitD aktyvuoti Ca sisavinim i arnyo, didina Ca iskyrim per inkstus,
maina kolageno sintez kauluose. Gydant ios kilms osteoporoz skirami
bisfosfonatai, parenkamas minimali glikokortikoid doz, btina atsisakyti rkymo ir
alkoholio.
Tai pat osteoporoz gali sukelti didels skydliauks hormon dozs,
priestraukuliniai vaistai, skrandio rgtingum mainantys vaistai, kuriuose yra Al.
Svarbiausios vaist, vartojam osteoporozs gydymui ir profilaktikai, grups:
Ca ir vit.D3
selektyvs estrogen receptori moduliatoriai (SERM)
kalcitoninas
parathormonas mnesi
bifosfonatai
stroncio ranelatas

BIOLOGIJA

1. KAS LEMIA DIUENO SINDROM?

Visas raumen distrofijas sukelia pakit genai (paveldimumo vienetai,
kuriuos tvai perduoda savo vaikams), dl kuri irsta ir na raumen lstels ir
atsiranda progresuojantis raumen silpnumas. Diueno sindromas yra su lytimi
sukibs poymis, perduodamas su X chromosoma, todl Diueno raumen distrofija
serga tik berniukai, kai j motina yra io sindromo neiotoja. iuo metu iaikinta,
kad tik apie pus sergani berniuk paveldjo lig i motin, o kitiems vyko
savaimin gen mutacija ir nebuvo rastas pakenktas genas n vienam i eimos
nari. Motinoms, neiojanioms gen, liga nepasireikia. Labai retais atvejais
sindrom gali turti ir mergaits ( pvz. neturs antros lytins chromosomos XO arba
turs tris lytines chromosomas XXX). inoma, kad i liga atsiranda dl pakitusio
vieno i raumen skaidulose esanio baltymo distrofino.
Distrofino geno mutacijos yra Diueno raumen distrofijos (DMD) prieastis. Tai
recesyvins, susijusios su X chromosorna ligos. Sergani DMD liga pacien
distrofino geno mutacijos yra ,,nonsense ar ,,rmelio poslinkio tipo.
Genas
Distrofino genas yra 2.4 Mb (rnegabaziq por), sudarytas i 79 egzon. Tai pats
didiausias mogaus genomo genas, esantis X chromosomos trumpajarne petyje
(Xp21.2).
Distrofinas (baltymas) yra su membrana susijs proteinas, randamas raumen
lstelse ir kai kuriuose neuronuose. N terminalin dalis susijungusi su aktinu. C
terminalin dalis jungiasi su membranos baltymais. Distrofinas yra dalis protein
kornplekso, jungianio citoskelet su membranos ba1tymais. Membranos baltyrnai
jungiasi su ekstralste1inio rnatrikso baitymais.
Mutacijos
Sergant DMD bna viso geno delecija (ikrita), vieno ar keli egzon delecijos
ar dup1ikacijos (sudvigubjirnai), insercijos ar nukleotidq pakaiyos. Daniausiai
mutacijos bna dviejose kartuose takuose (,,hot spot): egzonuose 2-20 ir
egzonuose 44-53
Danis
DMD serga 1/3500 naujagimi berniuk. Daniausiai ligos poyrniai atsiranda
3-5 gyvenimo metais.
Patogenez
Distrofino genas yra labai sudtingas, turintis maiausiai 8 nuo audini
priklausanius promotorius ir 2 poly A vietas. Pagrindinis transkriptas distrofinas
(Dp427 transkriptas) yra didelis citoskeleto baltyrnas, randamas lasteli viduje. Jis
sudaro distrofino glikoprotein kornpleks, jungiant vidin citoske1et (F aktin)
ir ektraceliulin mediag. Esant distrofino geno mutacijorns paeidiarna raumens
1aste1, vyksta nekroz bei po jos sekanti regeneracija. Raurneninis audinys
pakeiiamas jungiamuoju ir riebaliniu audiniu, vystosi raurnens
,,pseudohipertrofija.

2. KAIP PAVELDIMA DIUENO DISTROFIJA

Paveldima klasikiniu recesyviniu bdu ir yra susijusi su lytimi.

Paprastai serga tik berniukai, kuri motinos- heterozigotins mutantinio
geno nejos.
Mergaitei Diueno sindromas gali pasitaikyti tuomet, kai kartu su X
chromosoms liga pasireikia ios chromosomos monosomija.

Diueno raumen distrofija paveldima su X chromosoma. Mergaits turi 2 X

chromosomas, berniukai 1, kuri gauna i motinos. Tai reikia, kad tik berniukai gali
susirgti ia liga o j motinos danai yra pakenkto geno neiotojos. Motinoms,
neiojanioms gen, liga nepasirekia, taiau kiekvieno ntumo metu joms yra
50:50 tikimyb kad gims sergantis berniukas ir tokia pat tikimyb, kad gims
mergait- pakenkto geno neiotoja.
Kai suinoma apie eimoje Diueno distrofija sergant berniuk, reikia kreiptis
genetikus ir bandyti isiaikinti, ar nra kit eimos nari- pakenkto geno neiotoj
ir konsultuotis dl tolimesnio eimos planavimo.

3. KUO PASIREIKIA DIUENO SINDROMAS?

Diueno raumen distrofija serga berniukai (su labai retom iimtimis), nes i
liga yra paveldima kaip su X chromosoma sukibs poymis (genas?). Dl to
berniukai turdami tik 1 X chromosom sindrom paveldi i motinos (io geno
neiotojos). Taip pat is sindromas gali atsirasti vykus savaiminei gen mutacijai.
Daugumai sergani berniuk pirmieji eisenos sutrikimai atsiranda 1-3 met
amiuje, 8-11 met amiuje jie nebegali vaikioti, o apie dvideimtuosius metus
taip nusilpsta, kad tai tampa pavojinga gyvybei.
Simptomai:
Dusulys
Raumen silpnumas
Greitas nuovargis
Atsikis pilas ir raumenys
Gilus juosmens linkis
Laikysenos sutrikimai
Nereguliarus irdies ritmas
Rykus laun suplonjimas
Veido raumen silpnumas

BIOCHEMIJ
A

1. KOLAGENO STRUKTROS, SINTEZS YPATUMAI IR

FUNKCIJOS.
Kolagenas pagrindinis jungiamojo audinio baltymas gyvn organizmuose. Jis
sudaro 25-33 proc. induoli baltym. Kolageno randama kauluose, kremzlse,
sausgyslse, dantyse, odoje, plauiuose, kepenyse ir kt. organuose bei audiniuose.
Jis eina daugialsi organizm nelstelin matriks praktikai visuose organizmo
audiniuose ir organuose suteikdamas jiems form ir tvirtum. induoli
organizmuose yra daugiau kaip 12 skirting kolageno tip (kurie sudaryti i daugiau
nei 24 genetikai nulemt skirting polipeptidini -grandini).Kolageno tipas, o taip
pat ir sandara, priklauso nuo takos, kuri kolagenas turi tam tikram organui.
Vienuose audiniuose jis gali bti kaip gelis pvz. tarplstelinje terpje, kitur, pvz.
sausgyslse jis susuktas skaidulas, tuo tarpu kaul kolagenas yra skaidulos,
kurios sudaro kampus viena su kt., todl yra atsparios bet krypties limui.

1.
2.
3.
4.

Kolagenas i kt. baltym isiskiria unikalia aminorgi sudtimi.

Vyrauja keturios aminorgtys:
35 proc. glicinas;
21 proc. prolinas;
10 proc. hidroksiprolinas (HPro) ;
11 proc. alanino .
Taip pat yra lizino ir hidroksilizino.
Kt. kolageno tipai skiriasi aminorgi sudtimi ir tuo, ar yra N- ir C- galuose
globulini domen. Pagrindinis kolageno struktrinis vienetas tropokolagenas.
Tropokolagenas, sudarytas i 3 polipeptidini grandini, kuri kiekvien sudaro apie
1000 aminorgi. jungiasi skersiniais ryiais, sudarydamas kolageniniuose
audiniuose ilgas skaidulas fibriles.
KOLAGENO STRUKTRA.
Visi kolageno tipai yra sudaryti i 3 vienod arba skirting polipeptidini grandini (pvz. I tipo kolageno molekul sudaro 2 1 ir 2 grandin [1(I)2 2(I)] .
Kiekviena -grandin yra kairiojo sukimo spiral, kurios vienam apsisukimui tenka 3
AR liekanos. Kas treia AR grandins viduje yra glicinas (Gly), i pasikartojani
sek galima urayti (Gly X Y)n , kur X, Y bet kokios AR. 3 tokios grandins
susisuka deiniojo sukimo superspiral ir susidaro standi, lazdels formos 300 nm
ilgio molekul. Glicinas vienintel AR, kuri yra pakankamai maa, kad galt tilpti
trigubosios spirals molekuls vidinje dalyje. Kiekvienoje polipeptidinje grandinje
Gly liekanos isirikiuoja viename polipeptidins grandins one, formuodamos
nepolin polipeptidins grandins krat. Trys polipeptidini grandini kratai
nekovalentikai asocijuojasi udar struktr, kuri palaiko hidrofobiniai ryiai.
Taigi molekuls centrinis branduolys yra sudarytas i vis 3 -grandini Glicino r.
liekan. Peptidinio ryio amino- ir karboksigrups yra lygiagreios grandins aiai ir
kiekviena sudaro vandenilinius ryius su viena i dviej grandini, stabilizuodamos
superspirals struktr. Taip pat svarbus ir ryys tarp -anglies ir azoto atomo
proline ir hidroksiproline, kuris neleidia atomams suktis ir skatina kairiojo sukimosi
-spirals formavimsi. Svarbs ir dar labiau sutvirtinantys ir vandeniliniai ryiai,

kuriuos sudaro hidroksiprolino hidroksigrups. Tvirtum palaiko ir skersiniai ryiai,

susidarantys tarp -grandini lizino ir hidroksilizino. Kolageno molekuli trigubosios
spirals sudaro fibriles, kur to paio sluoksnio fibrins jungiasi galais, o gretimo
sluoksnio pasislinkusios per tredal savo ilgio. Taip tarp vienos trigubosios spirals
pabaigos ir kitos pradios susidaro erdv, kurioje, formuojantis kaului gali kauptis
hidroksiapatito kristalai.
KOLAGENO SINTEZ. Kolagenas funkcionuoja ne lstelje o u jos rib.
Polipeptidiniai kolageno pirmtakai yra sintetinami specializuotuose lstelse: jung.
Aud. Ir sausgysli fibroblastuose, kaul osteoblastuose, kremzli chondroblastuose
ir iskiriami nelstelin ertm. Po fermentini modifikacij subrend kolageno
monomerai susijungia ir sudarydami skersinius ryius, formuoja kolageno fibriles.
Pradioje kolagenas sintetinamas GET ribosomose, kaip -grandini pirmtakas
preprokolagenas.
Jam keliaujant ET kanalais Goldi aparat, o i jo
tarplstelinius tarpus, vyksta potransliacins modifikacijos (hidroksilinimas ir
glikozilinimas), kuri dalis vyksta lstelje susidaro prokolagenas, kt. dalis lsteli
iorje prokolagenas paveriamas kolagenu. KOLAGENO BRENDIMAS LSTELS
VIDUJE:
Preprokolagenas N-galuose turi specialias amino r. sekas signalines sekas,
pagal kurias atpastama kad polipeptidas yra sintetinamas ne vidiniams lstels
poreikiams, o eksportui. Pirmoji modifikacija, vykstanti lstels viduje, ET, yra
btent signalins sekos atsklimas, susidarant prokolagenui. Antroji modifikacija
prolino ir lizino hidroksilinimas GET, kanalizuojant hidroksilazms. J aktyvumui
reikalingas deguonis, -ketogluturatas, Fe2+ , ir vit. C. Trkstant vit. C., sutrinka
hidroksilino reakcijos, kolageno molekulje nesusidaro skersini ryi, sintetinamas
nepakankamo tvirtumo kolagenas. Kai kurie 5-hidroksolizino radikalai toliau
modifikuojami glikoziltransferazmis, prijungiant gliukoz arba galaktoz.
Hidroksilinimas ir glikozilinimas vyksta iki susidarant trigubajai spiralei.
Prokolageno N-ir C- galuose yra nespiralins papildomos sritys propeptidai
(subrendusiame kolagene j nra), kuriuose yra cisteino liekan, todl jie gali
sudaryti disulfidinius ryius. N-galas sudaro tik grandins viduje, C- galas ir viduje, ir
tarp gretim grandini.. Taip C-gale pradeda formuotis triguba spiral, o N-gale
baigia formuotis, perneama Goldi aparat ir kaupiama sekretuojaniose
pslelse, kurioms susiliejus su membrana, prasideda sekrecija.
LSTELS IORJE:
Pirmiausia N- ir C- galo prokolageno proteinazmis paalinami N-ir C- gal
polipeptidai ir susidaro trigubosios spirals tropokolageno molekuls,kurios
spontanikai susijungia susidarant kolageno fibrilms. Susidaro skersiniai ryiai tarp
atskir tropokolageno molekuli, ir tropokolageno molekuls viduje, sutvirtinantys
kolageno fibriles. Toliau vyksta lizino,hidroksilizino, glikozilint hidroksilizin liekan
oksidinimas iki aldehid bei kolageno spiralini molekuli ir fibrini susijungimas
kovalentiniais ryiais, susidarant ifo bazms.Tai svarbu tempimui atspari fibrini
susidarymui.

2. ELASTINO STRUKTROS, SINTEZS YPATUMAI IR

FUNKCIJOS.
Elastinas jungiamojo audinio fibrilinis baltymas, einantis elastini savybi
turini audini sudt. Elastinas nra taip paplits kaip kolagenas, bet dideli jo
kieki randama plauiuose, arterijose, tampriuose raiiuose. Maiau randama
odoje, aus kremzlse, kt. organuose. Elastin daniausiai sudaro maos, nepolins
AR:
1. glicinas;
2. alaninas;
3. valinas.
Yra daug prolino, lizino, nedaug hidroxiprolino. Lyginant su kolagenu, nra
visai hidroxilizino.
Elastinas yra sudarytas i tropoelastino molekuli sujungt desmozino
skersiniais
ryiais.
Tropoelastin
sudaro
viena
polipeptidin
grandin,
kurioskonformacija yra netvarkinga spiral. Tropoelastine nra skersini ryi, todl
jis tirpus. Tuo tarpu elastine yra daug skersini ryi, todlsubrends elastinas yra
netirpus ir labai stabilus. Elastinui bdinga netvarkingos spirals konfirmacija, todl
jis gali lengvai isitempti, isivynioti, atlikdamas fiziologines funkcijas. Dl
desmozino skersini ryi susidarymo, elastinas skirtingai nuo kt. fibrilini baltym,
gali temptis dviem kryptimis. Keturios polipeptidins grandins, sujungtos
tarpusavyje, sudaro elastino monomerus, kuriemstoliau jungiantis desmozino
skersiniais ryiais, susidaro susidaro elastino tinklas (fibrils).
SINTEZ. Skirtingai nei kolageno yra tik vienas elastino genas, taiau keli tipai.
Elastinas sintetinamas fibroblastuose ir kt.jung. aud lst. Kaip 700 AR monomeras
tropoelastinas, iskiriamas i lsteli tarplstelinius tarpus. ia tam tikros lizino
liekanos veikiamos vario turiniam fermentui liziloksidazei, oksidacinio deamininimo
bdu paveriamos aldehidais. Unikali elastino struktros ypatyb per desmozino
skersinius ryius i karto sujungiamos keturios polipeptidins grandins. Sujungtos
per desmozin, tropoelastino molekuls sudaro elastino monomerus, o ie
skaidulas. Skirtingai negu kolagene, elastine nra pasikartojanios Gly-X-Y sekos,
nra trigubosios spirals, superspirals struktros, nra angliavandeni,nra
hidroksilinimo, nra sintetinami per ilgi polipeptidai (propeptidai).

3. PROTEOGLIKAN STRUKTRA IR FUNKCIJOS.

Proteoglikanai - pagrindin jungiamojo audinio sudtin dalis pagrindiniai
nelstelinio matrikso komponentai.. J molekulse vyrauja angliavandeniai, kurie
sudaro iki 95 proc. proteoglikan mass. Jie sudaryti i baltymins irdies, prie
kurios prisijungusios ilgos grandins besikartojani disacharidini vienet
glikozaminglikan (GAG).Angliavandenins dalies sudtis ir struktra priklauso nuo
jung. aud. ries:
Chondroitinsulfatai odos, kremzli, sausgysli proteoglikanuose.
Hialurono r. snari skystyje;

Angliavandenin dal sudaro linijins struktros polisacharidas, gautas i

tarpusavyje sujungt disacharidini fragment, kurie gali bti sudaryti:
I D- Gliukozamino (GlcN) arba D-galaktozamino (GalN);
i D-gliukurono r. (GlcUA) arba L-idurono r. (IdUA).
proteoglikan polisacharidini garndini sudt eina daug glikamin, todl jos
danai vadinamos glikozaminglikanais. GAG skiriasi disacharidini vienet
monomerais, glikozidiniais ryiais, sulfogrupi kiekiu ir vt. Pvz hialurono r. visikai
nra sulfogrupi, o keratansulfate urono r.
Yra skiriama:
didieji;
maieji proteoglikanai.
Kaul ir dant kietju audini virlsteliniai proteoglikanai yra
makromolekuls,kuriose baltymai sudaro 10-20proc, o GAG 80-90 proc. Kaul
proteoglikano molekul sudaro baltymas ir prie jo prisijungusios 60-100 chondroitin4-sulfato bei 6-20 keratansulfato onini grandini. Molekul gali turti ir
oligosacharidini grandini.
Kremzli proteoglikanas agremanas- vienas didiausi jungini sudarantis 25
proc. kremzls sauso svorio. Agrekano molekulje prie kiekvieno erdies baltymo
prijungiama apie 100 molekuli chondroitinsulfato ir apie 30 molekuli
keratansulfato. Proteoglikan agregatai susidaro, kai apie 140 i agrekano
molekuli madaug 300A inetrvalu per ma jungiantj baltym prijungiama prie
ilgo hialurono rgties filamento
Funkcijos:
proteoglikan kompleksai sveikauja su kt. virlstelinio matrikso
sudedamosiomis dalimis kolageno fibrinmis ir glikoproteinais,dalyvauja
mineralizacijos procese.
Turdami neigiam krv, prijungia didel kiek vandens ir upildo
tarplstelinius tarpus.
Padeda prisijungti augimo faktoriams prie matrikso. Taip pat reguliuoja
augimo procesus.
Jungiasi prie fibroblast augimo faktoriaus ir saugo juos nuo degradacijos.

4.
Ca homeostaz reguliuojantys
veiksniai (hormonai, vitaminas D):
struktra, veikimo mechanizmas.
Parathormonas.
PHT vienas i hormon reguliuojantis Ca koncentracij organizme. Sudaro 84
aminorgtys organizme. N galo 34 aminorgi fragmentui bdingas
aktyvumas. 25 34 aminorgi fragmentas btinas sujungti su receptoriumu.
Likusioji dalis stabilizuoja hormon. PHT sintez vyksta prieskydini liauk

pagrindinse lstelse. Ribosomose sintetinamas preproparatiroidinas, kuris

susideda i 115 aminorgi. Prie patenkan i ET, nuo N galo atskeliamas
peptidas i 25 aminorgi. Susidaro proparatiroidinas. Jis ineamas GK. GK nuo
N-galo 90 aminorgi atskeliamas heksapeptidas, susidaro paratitiroidinas (PHT)
i 84 aminorgi.
Parathormonas:
Prieskydini liauk hormonas.
Sintetina prieskydini liauk pagrindins lstels.
Tai baltymas, sudarytas i 84 aminorgi.
N galas aktyvus, jungiasi su receptoriumi, liks fragmentas stabilizuoja
molekul
Parathormonas skatina kaul rezorbcij
Osteoblastai (lstels sintetinanios kaulin audin) turi receptori
parathormonui
Osteoklastai (lstels skaidanios audin) neturi i receptori.
Nustatyta, kad prisijungus parathormonui prie receptori osteoblastuose
iskiriami vietiniai mediatoriai, kurie parakrininiu bdu skatina osteoklastus
rezorbuoti kaul
PTH sintezs etapai:
Ribosomose sintetinamas preproparatiroidinas
Endoplazminio tinklo cisternose susidaro proparatiroidinas
Goldio aparate susidaro paratiroidinas (PTH)
PHT veikia:
Skaitna kaulo rezorbcij: kalcio, fosforo ilaisvinimas, organinio matrikso
skaidymas.
Veikia visas kaulo lsteles: osteoblastus (kurie padeda formuoti kaulo
matriks), osteocitus ( palaikantys kaulinio audinio tarplstelins
mediagos vientisum), osteoklastocitus (kaul rezorbcija)

PHT veikimas:
1 faz:
Veikia kelet minui.
Greitai iskiria kalc ir fosfatus, taiau nevyksta nei kalo rezorbcija, nei
baltym sintez.
2 faz:
Trunka 15 20min.
PHT susijungia su PHT receptoriais esaniais osteoblastuose.
Osteoblastuose iskiriami vietiniai mediatoriai, kurie skatina osteoblast
metabolizm.
Osteoblastuose aktyvja glikoliz.
Susidars laktatas patenka tarplstelin terp, kurioje padaugja
vandenilio jon koncentracija, sumaja pH, kalcio fosfatas tirpsta, i kaulo
isiskiria kalcio ir fosfato jonai krauj.
Inkstuose distaliniuose kanlliuose PHT prisijungs prie receptori didina kalcio
jon reabsorbcij ir sulaiko jonus kraujyje, skatina P isiskyrim lapim.

Veikimo mechanizmas:
Suadinti parathormono receptoriai aktyvina adenilatciklaz
Parathormonas per adenilatciklazs sistem aktyvina inkst 1-hidroksilaz , todl padidja kalcitriolio susidarymas
Parathormonas skatina Ca2+ reabsorbcij ir sumaina P reabsorbcij inkst
kanalliuose
Todl padidja P-t pasialinimas per inkstus, stebima fosfaturija
Parathormono isiskyrim reguliuoja Ca2+ koncentracija kraujyje
Sumajusi Ca2+ koncentracija kraujyje skatina parathormono isiskyrim
Tropini hormon jam nra
Taikiniai kaulinio audinio osteoblastai ir inkst kanalli lstels.
Biologin reikm:
Reguliuoja kalcio ir fosforo homeostaz: didina kalcio ir maina fosforo
koncentracij kraujyje.
Kauluose pagrindinis poveikis - skatinti kaulo rezorbcij: kalcio, fosforo
ilaisvinim i kaul bei organinio matrikso skaidym ir skilimo produkt
ilaisvinim i kaul krauj.
Kalcitoninas:
mogaus organizme j sintetina ir iskiria skydliauks parafolikulins
lstels.
Tai polipeptidas, kur sudaro viena polipeptidin grandin i 32
aminorgi liekan.
Kalcitonino isiskyrim reguliuoja Ca2+ koncentracija kraujyje
Padidjusi Ca2+ koncentracija kraujyje skatina kalcitonino isiskyrim
tropini hormon kalcitoninui nra
Veikimo mechanizmas:
slopindamas kaulinio audinio osteoklast funkcij, maina kaulinio audinio
rezobcij ir kalcio bei fosfat perjim i kaul krauj.
kalcitoninas sumaina Ca2+ mobilizacij i kaul, nes inhibuoja osteoklast
aktyvum per adenilatciklazs sitem
Lstels taikiniai kaul osteoklastai ir inkst kanalli lstels.
Biologin reikm:
Kauluose slopindamas kaulinio audinio lsteli osteoklast f-j, maina
kaulinio audinio rezorbcij ir kalcio bei fosfat kiekio perjim i kaul
krauj.
padidjusi Ca2+ koncentracija kraujyje skatina kalcitonino isiskyrim
sumaja Ca2+ koncentracija kraujyje
padidja P-t isiskyrimas su lapimu, stebima fosfaturija
Vit. D Kalcitriolis:
Vitaminas D - grup steroli, dalyvaujani kalcio ir fosforo apykaitos
reguliacijoje.
Bespalviai kritalai

Netirps vandenyje, bet gerai tirps riebaluose ir kituose organiniuose

tirpikliuose.
vitaminas D2-ergokalciferolis, jo randama augaluose
vitaminas D3 cholekalciferolis, susidaro i provitamino 7dehidrocholesterolio mogaus ir gyvn odoje, veikiant ultravioletiniams
spinduliams.
Didioji mogui reikalinga vit. D dalis susidaro odoje i 7
dehidrocholesterolio nefermentins reakcijos metu, veikiant UV
spinduliams.
Tik nedidel io vitamino dalis gaunama su maistu.

Kalcitriolio sintez:
Kalcitriolis sintetinamas i vitamino D3 provitamino 7dehidrocholekalciferolio
Veikiant UV sauls spinduliuotei jis virsta cholekalciferoliu (vitaminu D3)
Veikiant kepen 25-hidroksilazei susidaro 25-hidroksicholekalciferolis
Veikiant inkst 1--hidroksilazei, susidaro 1,25-dihidroksicholekalciferolis
(kalcitriolis)
Paskutinysis etapas pirmojo C atomo hidroksilinimas vyksta inkst
proksimaliniuose kanalliuose
proces skatina parathormonas veikdamas per adenilatciklazs sistem
Kalcitriolis veikia per vidulstelin hormon veikimo mechanizm
Veikimo mechanizmas:
Svarbiausia funkcija Ca ir F jon pernaa pro arnyno gleivin, padeda
palaikyti pastovi Ca jon ir fosfat konc kraujyje, kuri btina kaului
formuotis ir atsinaujinti. Kauluose kalcitriolis stimuliuoja Ca prijungiai
baltyn (osteokalcino ir osteonektino) sintez. takoja kaul lst augim ir
diferenciacij. veikia osteoblast ir osteoklast pirmtakus (diferencijacij
osteoblastus ir osteoklastus). Didina osteoklast skaii ir aktyvum.
Lstels taikiniai plonosios arnos, kaulinio audinio ir inkst kanalli
lstels.
Biologin reikm:
kalcio ir fosforo jon rezorbcij plonojoje arnoje
nra aktyvus
biologikai aktyviausia forma yra 1,25 dihidroksicholikalciferolis.
Aktyviosios formos susidarymas vyksta dviem etapais: kepenyse ir
inkstuose.
reabsorbcij inkst kanalliuose
kaul mineralizacij
Poveikis kaulams dvejopas:
btinas taisyklingai kaulo mineralizacijai
stimuliuoja kalc prijungiani baltym - osteokalcino, osteonektino ir kt.
sintez.
Veikia osteoblastus ir osteoklast pirmtakus (kamienines lsteles) ir
pagreitina i nesubrendusi kaul lsteli diferencijacij osteoblastus ir
osteoklastus.

Vitamino D trkumas:
Vaikai negudami pakankamai Vitamino D ar per maai bdami sauls
viesoje suserga rachitu.
Suaug dl vitamino D trkumo suserga osteomaliacija.
Estrogenas.

5. RAUMENINIO AUDINIO BALTYMAI , J STRUKTROS

YPATUMAI.

Raumenys sudaro didij mogaus kno mass dal. Stuburini, tarp j ir

mogaus, raumenys skirstomi :
Lygiuosius .
Skersaruoius.
Pagrindinis skersaruoio raumens struktrinis vienetas yra daug branduoli
turinti raumenin lstel skaidula. Raumenins skaidulos sudarytos i miofibrili.
Kiekviena skaidula padengta elektrai dirglia membrana sarkolema. Raumenini
skaidul citoplazma sarkoplazma. Raumens susitraukimo mechanizme baltymai
yra svarbiausi. Griaui baltymai sudaro 20 proc. visos raumen mass.
Vidulstelinius raumen baltymus galima suskirstyti:
vandenyje tirpius sarkoplazmos baltymus:
Mioglobinas- suteikia raumenims spalv, kaupia raumenyse deguon,
kuris naudojamas vairiems oksidaciniams procesams.
Kalsekvestrinas;
Parvalbuminas.
Parvalbuminas , kalsekvestrinas sarkoplazmoje sujungia kalcio jonus.
vandenyje netirpius miofibrili baltymus:
Pagrindiniai:
Miozinas
Aktinas
Minoriniai baltymai:
Tropomiozinas;
Troponino kompleksas;
-aktininas ir kt.
Miozinas miofibrili baltymas sudarantis storuosius filamentus. Tai
asimetrinis heksameras (sudarytas i 6 polipeptidini grandini). Molekulje
isiskiria fibrilin dalis uodega, kuri sudaro dvi identikos, susisukusios viena
kt. atvilgiu -spiralins grandins, sudaranios superspiral ir kitame gale
pasibaigianios globulinmis galvutmis. ios grandins vadinamos sunkiosiomis
grandinmis. Kiekviena miozino molekuls galvut turi dar po dvi polipeptidines
grandines lengvsias grandines. Esant fiziologinms drusk konc., miozinas
spontanikai gali sudaryti agregatus storuosius filamentus. Galvuts isidsiusios

iilgai storj filament ir simetrikai orientuotos aplink vis filament. Miozinui

bdini trys biologikai svarbs aktyvumai:
fiziologinmis slygomis jungiasi filamentus;
Miozinas fermentas, hidrolizuojantis ATP, o gaut energij
panaudojantis raumeniui susitraukti.
Miozinas prisijungia prie F-aktino polimero, kuris sudaro plonj
filament pagrind.
Svarbs duomenys apie miozino struktr, buvo
proteazmis atskirus fragmentus, susidaro meromiozinai:

gauti

suskaidius

I C-galo (uodegos), susidaro lengvasis meromiozinas, sudarytas i netirpi

-spiralini fibrini, kurios neturi ATP-azinio aktyvumo ir nesijungia su F-aktinu.
I likusios dalies skaitant ir galvut, susidaro tirpus sunkusis meromiozinas, jau
turintis ATPazin aktyvum, ir besijungiantis su F-aktinu. Taigi miozino ATP -azinis
aktyvumas tik molekuls galvutje.
Miozino molekulje yra 2 paslankios vietos:
tarp miozino galvuts ir uodegos;
miozino uodegoje.
Aktinas (G-aktinas) sudaro 25 proc. vis raumen baltym, tai pagrindinis griaui raumen plonj sil komponentas monomerinis, globulinis
baltymas, kurio struktr sudaro viena polipeptidin grandin, kurioje yra 374 AR
liekanos. G-aktino molekul turi vien neprast AR - -N-metillizin, 7 cisteino
liekanas ir daug prolino liekan. Prie kiekvienos G-aktino molekuls yra prisijungusi
ATP molekul. Esant fiziologiniam jgos dydiui ir dalyvaujant Mg, apie 200 G-aktino
molekuli polimerizuojasi, susidaro netirpus dvigubosios spirals filamentas, kuris
vadinamas F-aktinu. Polimerizacijos metu ATP hidrolizuojama, kuri paspartina
proces, taiau nra jam btina, o susidariusi ADP lieka susijungusi su F-aktinu ir j
stabilizuoja. Nei G-nei F-aktinui nebdingas katalizinis aktyvumas.
Tropomiozinas sudarytas i dviej identik ir spiralini grandini,
kurios lieiasi su F-aktinu ir sudaro kompleks. Tropomiozinas svarbus plonj sil
I-disk komponentas.
Troponinas sudaro kompleks su tropomiozinu, kuris vadinamas
atpalaiduojaniuoju baltymu, galiniu susijungti ir su F-aktinu. Troponinas labai
tvirtai prijungia Ca2+ yra Ca2+ sujungiantis komponentas. Pats troponinas sudarytas
i trij polipeptidini grandini:
troponinas T (TnT) jungiasi su tropomiozinu.
Troponinas I (TnI) slopina ATP-azin aktyvum ir inhibuoja sveik tarp
F-aktino ir miozino.
Troponinas C (TnC ) Ca2+ prijungiantis baltymas. Viena molekul
prijungia 4 kalcio jonus.
Skiriami ir pagalbiniai miofibrili baltymai:
Aktininas svarbus Z linj komponentas, prie kurio jungiasi F-aktino
molekul galai;

Cap Z neleidia vykti aktino depolimerizacijai ir stabilizuoja plonj

filament struktr raumens susitraukimo metu.

6. RAUMENINIO AUDINIO ENERGETINIAI ITEKLIAI.

Raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo ciklui reikia energijos. Jos teikia ATP,
kurio lstelje pakanka tik keliems susitraukimams. Ltuosiuose (raudonuose)
griaui raumenyse ATP gaunama i oksidacinio fosforilinimo. Greituosiuose
(baltuosiuose) pagrinde i glikolizs.
Fosfokreatinas, apsaugo nuo greito ATP netekimo l., nes atiduodamas savo
makroenergin fosfat gali dalyvauti ADP foforilinime. Jo raumenyse nedaug.
Kreatinkinaz katalizuoja kreatino fosforilinim iki fosfokreatino. KK esti ant iorini
mitochondrij membran vidini pusi. Susintetintas ATP atjs i mitochondrij
matrikso sudaro kompleks kreatinas kreatinkinaz ATP Mg 2+, kuris skyla i fosK
ir ADP-Mg2+. FosK perina citoplazm ir i raumen darbo metu gauto ADP sintetina
ATP.
Nedaug ATP gali susidaryti vykstant reakcijai 2ADPATP + AMP. J
katalizuoja Mioadenilatkinaz.
Be abejo sumajus ATP koncentracijai Lstelje yra aktyvinami glikolizs,
trikarboksirgi ciklo ir oksidacinio fosforilinimo fermentai. Esant aerobinms
slygoms energija gaunama i CHeni, riebal rgi, acetonini kn bei kit
substrat kai darbas ritmingas ir nesunkus. Esant staigiam ir sunkiam darbui,
stokojant deguonies lstelje vyksta anaerobin glikoliz susidarant pieno rgiai
(kori ciklas).
Sumajus ATP lstelje pirmiausia sijungia KK katalizuojama reakcija, po 20
sec. glikoliz, pasiekianti maksimum per 40-80 sec. Ilgesnio darbo metu
svarbiausias yra aerobinis ATP resintezs bdas.
ATP sankaupos organizme yra papildomos dl: Glikolizs, oksidacinio
foforilinimo, FK susidarymo, mioadenilantkinazs ereakcijos.

HISTOLOGI
JA IR
EMBRIOLO
GIJA

1. KAULINIO AUDINIO STRUKTRA IR RYS.

Kaulinis audinys tai jungiamasis audinys, sudarytas i kaulini lsteli ir
mineralizuotos kietos tarplstelins mediagos. Kauliniame audinyje yra sukauptos
kalcio jon atsargos, kurios prireikus gali isiskirti ir palaikyti tam tikr io jono
koncentracij, reikaling normaliai kraujo ir organizmo skysi hoemostazei. Kaulin
audin i iors dengia glaudiojo jungiamojo audinio dangalas antkaulis. Panaus,
tik plonesnis, glaudiojo jungiamojo audinio sluoksnis vidinis antkaulis dengia
kaulinio audinio ertmes. iuose sluoksniuose yra osteogenini lsteli, kurios gali
aktyvintis ir padti kaulus gydyti po li.
Paalinus vanden ir riebalus, tredal kaulo mass sudaro organins, o du
tredalius neorganins mediagos. Didiausi organini mediag dal sudaro
kolagenins skaidulos. Neorganins mediagos yra hidroksiapatit kristal formos, o
kit dal sudaro magnis, kalcio chloridas, kalis, fluoras ir kiti elementai.
Kaulinio audinio lstels yra ios: osteoblastocitai, osteocitai ir
osteoklastocitai.
Osteoblastocitai iskiria kaulinio organinius audinio komponentus, osteocitai
yra isidst subrendusio kaulinio audinio ertmse, o osteoklastocitai rezorbuoja ir
nuolatos remodeliuoja kaulin audin. Osteogenini lsteli yra antkaulyje ir
vidiniame antkaulyje, jos yra kamienins kaulinio audinio lstels. Osteogenins
lstels gali aktyvintis, veti ir diferencijuotis osteoblastocitus, kurie reikalingi
kaul reparacijai po li. Osteoblastocitai yra jaunos lstels, atsakingos u aktyv
kaulinio audinio tarplstelins mediagos organins dalies formavim ir
mineralizacij. Osteoblastocitai iskiria organin kaulo tarplstelins mediagos dal:
I tipo kolagen, Glikoproteinus, proteoglikanus, taip pat maesns koncentracijos
kaul komponentus (osteokalcino, osteonektino ir osteopontin). Osteoblastocitai
turi receptorius prieskydins liaukos hormonui parathormonui.
Osteocitai tai pagrindins subrendusio kaulinio audinio lstels, gulinios
kaulinse ertmse, apsuptose kalcifikuota tarplsteline mediaga.
Osteoklastocitai tai stambios, daugiabranduols lstels, gebanios ardyti
kaul ir sukalkjusi kremzl. Osteoklastocitai poliarizuotis lstels. Skiriamos dvi
sritys: prisitvirtinimo ir pamatin. Osteoklastocitai prisitvirtina plazmolemos
rauklmis, j yra erozinse daubose, kurias jie patys ir padaro. Rezorbcijos
funkcijoms vykdyti osteoklastocitai sintetina ir iskiria H + jonus, kurie tirpina po jais
esani kaulin matric. Be to, jie iskiria kolagenaz ir kitus hidrozilinius
fermentus, kurie rezorbuoja organinius matricos komponentus.
Kaulo matrica. Kaulinio audinio tarplstelin mediaga, arba kaulo matrica,
sudaryta i organini (I tipo kolagenas ir pagrindin mediaga) ir neorganini
(pagrindin dal sudaro hidroksiapatitas) komponent.

Maomis koncentracijomis kaule yra Na, Mg, Fe jon. Kaulinio audinio

neorganins druskos yra labilios, lengvai patenka krauj bei audini skysius ir
naudojamos kituose audiniuose.
Mineralini mediag ir kolagenini skaidul junginys lemia kaulo atsparum ir
kietum. I kaulo paalinus kalc, jo forma ilieka, taiau jis pasidaro tamprus kaip
sausgysl. I kaulo paalinus organin dal, jo forma irgi ilieka, taiau kaulas
pasidaro labai trapus.
Makroskopikai galima identifikuoti dviej ri kaul: tankj ir akytj. Tiriant
mikroskopu, taip pat identifikuojamos dvi kaulinio audinio rys: tinklinis skaidulinis
bei plokteliais kaulas.
Akytasis kaulas, arba akytoji mediaga, substantia spongiosa, sudaryta i
besikertani kaulini sij, kurios apsupa ertmes, pripildytas kaul iulp. Kaulines
sijas sudaro mineralizuotoje kaulinje matricoje mryti osteocitai.
Tankioji mediaga, substantia compacta, neturi kaulini sij. J sudaro
kaulinis audinys, turintis maesnes ertmes. Tankioji mediaga yra vientisa, iskyrus
kaulo ertmes ir kanallius bei stambesnius kanalus, kuriais praeina kraujagysls.
Tankioji mediaga sudaro ilgj kal diafizes, akytoji j epifizes, taip pat daugum
trumpj kaul (pvz., slanksteli knus). Ploktieji kaulai turi vairi struktr:
vienuose vyrauja akytoji mediaga (kaukols kaulai), kituose tankioji (ment,
dubens kaulai). Tiriant mikroskopu tiek tankusis, tiek akytasis kaulas turi t pai
histologin struktr.
Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys, textus osseus reticulofibrosus, yra
pirminis, nesubrends kaulinis audinys ir daniausiai jis yra pakeiiamas plokteliniu
kaulu.
Tinkliniame skaiduliniame audinyje tarpus tarp vairiomis kryptimis einani
kolagenini skaidul upildo pagrindin mediaga, kurioje yra kaulo ertms ir nuo j
nutstantys kauliniai kanalliai. iose ertmse telkiasi osteocitai, o kanalliuose - j
ataugos. is kaulinis audinys greiiau auga, taiau yra ne toks tvirtas, kaip
ploktelinis kaulinis audinys. Jame yra santykinai maiau mineral ir daugiau
osteocit negu plokteliniame audinyje.
Ploktelin kaulin audin sudaro cilindrins formos struktros, vadinamos
Haverso sistemomis, arba osteonais. Kiekvien osteon sudaro 4 20 sukalkjusios
matricos plokteli, kurios yra koncentrikai isidsiusios aplink centrin kanal,
kuriame yra kraujagysl. Kiekvien ploktel sudaro lygiagreiai isidsiusios
kolagenins skaidulos ir sukalkjusi pagrindin mediaga. Gretim skaidul kryptis
skirtinga ir sudaro beveik stat kamp viena kitos atvilgiu. Tai suteikia kaului
tvirtumo.
Centriniai kanalai jungiasi vieni su kitais skersiniais kanalliais, vadinamais
Volkmano kanalais. Jie, skirtingai nuo centrini kanal, nra apsupti koncentrik
kaulini plokteli. Kiekvien osteon supa plonas cementuojamos mediagos
sluoksnis, vadinamas cementine linija, kuri sudaryta i mineralizuotos matricos ir
iek tiek kolagenini skaidul. Tarp kaulini plokteli yra ertms, vadinamos
daubomis, lacuna, kuriose isidsto osteocitai. Osteocit ataugls guli specialiuose
kanalliuose. Kaimynini osteocit kanalliai susijungia, sudarydami slygas

cirkuliuoti skysiams bei metabolitams. Tarp osteon yra trikampio ar netaisyklingos

formos sritys, pripildytos lygiagreiomis kaulinmis ploktelmis, vadinamomis
tarpaudininmis (intersticinmis) ploktelmis.
Kaulins ploktels, diafizs sienoje isidsiusios tam tikra tvarka, sudaro tris
sluoksnius: iorin, vidurin ir vidin.
Lygiagreiai su ioriniu kaulo paviriumi isidsiusios iorins iedins
ploktels, lamella circumferentialis externa, o lygiagreiai su vidiniu kaulo
paviriumi vidins iedins ploktels. Jos atskiria antkaul nuo vidurinio sluoksnio.
vaigdikai pro iorini iedini plokteli sluoksn eina kanalai, vadinami
perverianiais kanalais, canales perforantes. Apie kuriuos nra kaulini plokteli.
Jais i antkaulio kaul vid eina kraujagysls ir kraujagysli nervai. Bet to, i
antkaulio diafizs tankiosios mediagos iorin sluoksn eina perverianios
kolagenins skaidulos, fibrae perforantes, kurios pritvirtina antkaul prie kaulo.

2. KREMZLINIS AUDINYS: STRUKTRA,

KLASIFIKACIJA.
Kremzls sandara:
tarplstelin mediaga ( matrica)
retai isidst chondrocitai
Kremzls matrica standus gelis, kuris susideda i:
Kolagenini skaidul, arba ir kolagenini, ir elastini skaidul;
Pagrindins mediagos ( suteikia audiniui tvirtumo, atsparumo
spaudimui ir tempimui).
Kremzliniame audinyje nra:
Kraujagysli;
Limfagysli;
Nerv;
Lstels izoliuotos ertmse, maitinamos difuzijos bdu ( metabolitai
difunduoja vandenine matricos faze i kapiliar, esani antkremzlyje).
Kremzlinio audinio svarba:
Besiformuojanio embriono kremzl sudaro pirmuosius griauius;
Kremzlin audin pakeiia kaulinis audinys;
Svarbus organizmui augant, nes kaulams ilgjant, pirmiau susiformuoja
kremzl;
Suaugusiame organizme kremzlinio audinio yra snarini ilgj kaul
paviriuje, ventraliniame onkauli paviriuje, tarpslanksteliniuose
diskuose, gerklje, nosyje, gerklose.
Kremzlinio audinio lstels:
Chondroblastocitai ( sintetina baltym kolagen, glikozaminoglikanus,
proteoglikanus ir nekolageninius baltymus);
Chondrocitai ( sintetina baltym kolagen, glikozaminnoglikanus,
proteoglikanus ir nekolageninius baltymus);

Kremzli rys:
Hialinin;
Elastin;
Skaidulin.
Hialinin kremzl labiausiai paplitusi organizme.
Jos yra:
nosyje,
gerklje,
bronchuose,
snariniuose kaul paviriuose,
onkauliuose,
ilgj kaul epifizi ir diafizi susijungimo vietose.
I hialinins kremzls sudaryta didesn vaisiaus aini ir preidini griaui
dalis. Tam tikr organizmo viet HK ( hialinin kremzl) skiriasi lsteli isidstymu
ir tarplstelins mediagos struktra.
Chondroblastocitai susitelk susiformavusios kremzls kratinje dalyje ir
antkremzlyje. Jie aktyviai gamina tarplstelin mediag, kuri gaubia lsteles,
dalyvauja formuojant kremzl. Tai jaunos, ovalios, su sferiku branduoliu, rykiu
Goldio kompleksu ir bazofilika citoplazma lstels.
Chondrocitai pagrindins kremzlinio audinio lstels, susiformavusios i
maiau aktyvi chondroblastocit. Kremzls paviriuje yra plokti ir isidst
lygiagreiai su paviriumi, o giliuose sluoksniuose sferiki. Chondrocitai, aplink
save iskirdami tarplstelin mediag, apsigaubia ja ir atsiduria udarose ertmse.
Jei toliau dalijantis, lstels nenutolsta vienos nuo kit, susiformuoja izogenins
chondrocit grups ( bdingos suaugusiam organizmui, gemale bna retai).
Senstaniuose chondrocituose vyksta regresyvs kitimai: maja ribosom,
mitochondrij, silpnja citoplazmos bazofilija.
Chondrocitai iskiria ir palaiko
supani matric, gali depolimerizuoti matricos komponentus ir didinti ertmes.
HK matrica:
Kolagenins skaidulos ( 40 % sausos HK);
Pagrindin mediaga ( proteoglikanai).
Histologiniuose preparatuose kolagenas neirykja, nes jo refrakcijos indeksas
yra toks pat kaip ir pagrindins mediagos. HK daugiausia turi II tipo kolageno,
maiau IX, X ir XI tipo kolageno ( manoma, kad ios rys palaiko ir stabilizuoja II
tipo kolageno tinkl). Kolageno skaidulas jungia gelis ( proteoglikanai).
Proteoglikanus sudaro baltymin erdis, nuo kurios visomis kryptimis tsiasi
GAGai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas). Proteoglikanus supa ilgos hialurono
rgties molekuls. Susidaro proteoglikan agregatai, kurie tam tikrose vietose
susijungia su kolageninmis skaidulomis. Prie aplinkini kolagenini skaidul
prisitvirtina ir chondrocitai, nes jie sintezuoja chondronektin, kuris dalyvauja iame

procese. Senstanios kremzls pagrindinje mediagoje didja keratinsulfato

koncentracija, todl kremzl kietja.
Elastin kremzl randama ten, kur reikia ne tik mechanins atramos, bet ir
lankstumo:
antgerklyje,
ausies kauelyje,
iorinje ausies landoje,
gerkl kremzlse.
Jos sandara panai HK.
Skirtumai :
Pagrindinje mediagoje yra tankus elastini skaidul tinkles, gerai
matomas histologiniuose preparatuose gelsva spalva;
Elastini skaidul tinklai tankesni apie chondrocitus ir retesni kremzls
periferijoje;
Eelastins skaidulos pereina antkremzl
Chondrocitai apskriti ar verpsts formos;
Izogenins grups maesns ir retesns.
Senstanios kremzls elastingumas maja, bet ji niekada nekalcifikuoja.
Skaidulin kremzl yra ten, kur btina tvirta atrama ir atsparumas tempimui:
slanksteliniuose
diskuose,
launikaulio
meniskuose,
gaktinje
svaroje,
sausgyslse, raiiuose.
SK struktra:
I tipo kolagenini skaidul pluotai;
Chondrocitai;
Pagrindin mediaga.
SK artjant prie sausgysls, kolagenini skaidul koncentracija didja, o
pagrindins mediagos maja, pereinant sausgysl, chondrocitus pakeiia
sausgysls lstels.
Tarpslanktelini disk SK:
Nucleus pulposus ( nedaug lsteli, matrica pusiau skysta hialurono
rgtis ir II tipo kolagenas);
Anulus fibrosus ( storas kolagenini skaidul iedas).
Antkremzlis netaisyklingo glaudiojo kolageninio jungiamojo audinio dangalas
( jo nra ant SK ir HK). Jame yra daug lsteli, kolagenini ir elastini skaidul,
kraujagysli ir nerv. Antkremzlio sluoksniai:
Iorinis ( glaudesnis, daug skaidul ir maai lsteli, pereina aplinkinius
audinius);
Chondrogeninis ( puresnis, yra fibroblastocit ir ma kraujagysli tinklas).

1. SNARIO RAII IR MENISK HISTOLOGIN

STRUKTRA.

Meniskai. Tai skaidulinio audinio ploktels. Embriologikai meniskas

susiformuoja i mezenchiminio audinio ir kaip aiki struktra matoma 8-10 ntumo
savait.
Struktra. Mikrostruktrins menisk savybs lemia j mechanines savybes.
70% menisko sudaro vanduo, 30% - organins mediagos. 75% organini mediag
sudaro kolagenas, 8-13% - nekolageniniai baltymai. I tipo kolagenins skaidulos
dominuoja meniskuose, II tipo kolagenins skaidulos vyrauja hialininje kremzlje.
Lsteliniai menisko komponentai: fibrochondrocitai (j izogenins grups), siterp
ekstraceliulin terp. Ekstraceliulin terp sudaryta i proteoglikan.
Glikozaminoglikanai arba proteoglikanai sudaro tik 1% drgno menisko svorio ir turi
takos menisko audinio hidratacijai, standumui, elastingumui.
Raiiai. Jie yra kolageniniai ir elastiniai. Jungia ir sutvirtina kaulus tarpusavyje.
Sudaryti i glaudaus skaidulinio jungiamojo audinio. Labai vairi forma. iek tiek
judrs(nedidel judesi amplitud), tamprs. Kolageniniai raiiai turi toki pai
struktra kaip ir sausgysls. Jie sudaryti i kolagenini skaidul ir fibrocit.
Pagrindiniai elementai- skaidulos. Skaidul pluoteliai guli lygiagreiai. Tarpus tarp
j upildo maa pagrindin mediaga. Lstels sintetinanios ir iskirianios
kolagen vadinamos fibroblastocitais. Iilginiame pjvyje lsteli citoplazma neriki,
bet gerai matomi ilgi kompaktiki branduoliai. Skersiniame pjvyje lstels
vaigdikos, nes turi ploktels formos ataug, siterpusi tarp pluoteli. Maiausi
pluoteliai i vis pusi riboti lstelmis, vadinami pirmos eils pluoteliais. J grup
formuoja antros eils pluotelius, tarp kuri tarpus upildo puriojo kolageninio
jungiamojo audinio pertvaros endotendineumas (sausgyslje) . Keletas antros eils
pluoteli apgaubt puriojo kolageninio audinio pertvarlmis peritendineumas,
sudaro treios eils pluotelius. Stambiose sausgyslse susidaro ketvirtos eils
pluoteliai.
Kolageno skaidulos turi vien krypt, bet susipina tarpusavyje.
Jaun moni ar susieidus apykaita darosi spartesn.
Suaugusi moni labai lta. Tos paios kolageno molekuls egzistuoja vis
individo gyvenim.
Raiiuose kolageno apykaita yra spartesn nei sausgyslse matomai dl
skirtingo apkrovimo.
Organizme nuolat vyksta kolageno apykaita ir skaidul generacij kaita.

Sendamas kolagenas netenka tamprumo, jo skaidulos storja, kietja.

Kolageno skaidul isidstymas sausgyslse ir raiiuose skirtingas ir priklauso

nuo j funkcijos. Skaidulos, sudaranios sausgysles, isidsiusios tvarkingai
lygiagreiai, o raiiuose skaidulos isidsto ne taip tvarkingai.
Sausgysli ir raii mechanines savybes lemia ne tik kolageno skaidul
architektra ir savybs, bet ir iose struktrose esanios elastins skaidulos. i
skaidul yra maai galni sausgyslse ir raiiuose, bet geltonuosiuose raiiuose
j gana daug.
Elastiniuose raiiuose vyrauja elastins skaidulos. Elastins skaidulos yra
plonos, elastingos, bet ne tokios atsparios tempimui kaip kolagenins skaidulos.

Didelis i skaidul kiekis geltonuosiuose raiiuose aikinamas j specifine

paskirtimi: apsaugoti nugaros smegen nerv akneles nuo mechanini smgi,
taip pat amortizuoti slanksteli judesius.
Sausgysli ir raii pagrindin mediaga gelis. Pagrindins mediagos
fizins ir chemins ypatybs bei struktra tame paiame audinyje kinta ir priklauso
nuo vairi slyg. is gelis daugiausia sudarytas i glikozaminoglikan (rgij
mukopolisacharid) ir didelio kiekio audini skysio. Be to, pagrindinje mediagoje
yra baltym, glikoproteid, angliavandeni, lipoid ir vandens. Svarbiausia
pagrindins mediagos funkcija mediag apykaita tarp kraujo, esanio
jungiamojo audinio kraujo kapiliaruose, ir lsteli.

4. Periferinio nervo histologin struktra.

Nervai yra nervini skaidul pluotai, apgaubti jungiamojo audinio dangalais.
Pagrindinis nerv struktros elementas nervin skaidula, neurofibra. Kiekviename
nerve ~103 - 104 skaidul. Vieni nervai (pvz., inervuojantys griaui raumenis)
susideda i mielini (yra balti), kiti (pvz., simpatiniai nervai) i nemielinini
nervini skaidul (yra pilki). Nervines skaidulas gaubia skaidulinio jungiamojo
audinio dangalai: vis nerv dengia nervo jungiamojo audinio dangalas
epineuriumas, skaidul pluot supantis dangalas perineuriumas, atskiras
nervines skaidulas nervins skaidulos jungiamojo audinio dangalas
endoneuriumas. Epineuriume vairiomis kryptimis isidsiusios kolagenins
skaidulos, turinios maai elastini skaidul. Yra riebalini lsteli, daug
kraujagysli, limfagysli, nervini galni. Vidutinis nervo storis 4-11 mm.
Perineuriumas sudarytas i dviej pertvar: vidin pertvara suaugusi su nerviniu
pluotu, o iorin su pluot gaubianiu jungiamuoju audiniu. Tarp abiej pertvar
perineuriumo tarpas, pripildytas audini skysio. Jis suteikia nerviniams pluotams
paslankumo bei saugo juos nuo sueidim.
Periferiniai gliocitai:
Neurolemocitai - mai periferiniai gliocitai, periferini nerv mielininse
nervinse skaidulose supantys vien akson, o nemielininse nervinse
skaidulose- daugel akson.
mazg gliocitai - maos kubins lstels, supanios kiekvieno neurono,
esani galvini, nugarini bei autonominuose mazguose, kn. Jie
dalyvauja vykstant mediag apykaitai tarp neuron ir kapiliar. Mazg
gliocitus nuo aplinkini audini skiria pamatin membrana.
galiniai gliocitai - supa galines nerv akutes.
Nervini lsteli ataugas gaubia gliocit suformuoti dangalai, vadinami
nervinmis skaidulomis. Neurono atauga (aksonas arba dendritas), einanti
nervins skaidulos sudt, vadinama ainiu cilindru. Visos nervins skaidulos
skirstomos mielinines ir nemielinines.
Nemielinins nervins skaidulos iplitusios autonominje nerv sistemoje.
nemielinins nervins skaidulos sudt eina 1-20 aini cilindr. PNS ainiai cilindrai
apsupti gliocit. ios periferini gliocit lstels jungiasi tarpusavyje negiliomis

pirtikomis jungtimis ir apie ain cilindr sudaro plon dangal- neurolem.

nemielinini nervini skaidul sudt danai eina keli ainiai cilindrai, kuriuos vien
skaidul jungia bendri neurolemocitai. Tokios skaidulos vadinamos kabelinmis
nemielininmis skaidulomis. Jos iplitusios vidaus organuose. CNS nemielinini
nervini skaidul neurolem formuoja oligodendrocitai.
Mielinins nervins skaidulos iplitusios CNS ir PNS. Nervin skaidula sudaryta
i 1 ainio cilindro, kur dengia i neurolemocit suformuoti 2 sluoksniai: storesnis
vidinis- mielininis ir plonesnis iorinis, sudarytas i neurolemocit citoplazmos,
branduoli- neurolema, arba CNS- oligodendrocit ataug. Mielino sluoksnis apie
ain cilindr periodikai nutrksta. Nutrkimo vietos, neturinios mielino sluoksnio,
vadinamos nervins skaidulos mazgu. Nervins skaidulos dalis tarp dviej mazgtarpmazginiu segmentu. Per skaidul mazgus greiiau plinta nervinis impulsas, t.y.
jie svarbs jon ir tam tikr mediag apykaitai tarp ainio cilindro ir aplinkos.
Periferini nerv mielinini skaidul mielino dangalas nra vientisas. Tam tikrais
intervalais isidst strii viesesni ruoeliai, vadinami mielino pjovomis. Jie yra
kaip kanalai, dalyvaujantys mediag apykaitoje tarp aksono ir endoneuriumo. PNS
sudaro nervai, j rezginiai, mazgai ir nervins galns.

5. KONTRAKTILINIS RAUMEN APARATAS, JO

STRUKTRA.
Raumeninis audinys-tai audinys, sudarytas i diferencijuot lsteli, turini
sutraukiamj (kontraktilini) element (miofibrili), gebani chemin energij
paversti mechanine ir ivystyti susitraukimo (kontraktilin) jg.

Raumeninio audinio rys:

Ruouotasis griaui;
Ruouotasis irdies;
Lygusis raumeninis.
Raumeninis audinys kils daugiausia i mezodermos, maa jo dalis (pvz.
neruouotieji akies rainels raumenys)- i ektodermos. Raumeninio audinio
ruouotum lemia miofibrils.
Ruouotasis raumeninis audinys. Sudarytas i lygiagreiai susiklosiusi
ruouotj miocit skaidul. ie ruouotieji miocitai yra cilindro formos,
daugiabranduoliai.
Vis raumen , raumen pluotus ir ruouotsias
audinys. Vis raumen supanti glaudiojo jungiamojo
epimiziumu. Raumeniniu skaidul pluotelius supa
raumenines skaidulas - endomiziumas. jo sudt
raumenines skaidulas dengianti pamatin membrana.

skaidulas supa jungiamasis

audinio maktis vadinama
perimiziumas, o atskiras
eina tinklins skaidulos ir

Griaui raumen ruouotosios raumenin skaidulos struktra. Stebint

mikroskopu miofibrilje matome tamsesnius ir viesesnius ruoelius. Tamss
ruoeliai vadinami anizotropiniais diskais, todl ymimi raide A, poliarizuotoje
viesoje dvigubai lauia vies. viess ruoeliai- izotropiniai diskai, ymimi raide I,

poliarizuotoje viesoje
raide Z. Tarp dviej
struktr (miofibrili)
sudaro A diskas, o i A

nekeiia viesos. I disko centre esanti skersin linija ymima

gretutini I disk esanios Z linijos riboja sutraukiamj
vienet, vadinam sarkomeru. Centrin
sarkomero dal
disko abiej gal yra po pus I disko (iki Z juostels).

A disk sudaro miozino silai, o I disk aktino. Aktino ir miozino sileliai galais
persidengia ir aktino silai siterpia i A disko miozino sileliu tarp. Taigi, kratins A
disko dalys yra iek tiek tamsesns, nes ia yra ne tik miozino, bet ir aktino sileli.
Centrin A disko dalis, kurios nesiekia aktino sileliai, yra viesesn, vadinama
viesija sritimi ir ymima raide H ( Henzeno juosta). viesios srities centre yra
tamsesnis M ruoas. M ruoo srityje yra onins miozino sileli jungtys, jungianios
alia esanius miozino silus. M ruoo pagrindinis baltymas yra kreatinkinaz,
kanalizuojanti fosfokreatino fosfatini grupi transformacij iki ADP, o toliau iki ATP,
kuri btina raumeniui susitraukti.
Ruouot
raumen
silelius
tropomiozinas, troponinas ir miozinas.

sudaro

sutraukiamieji

baltymai-aktinas,

Aktinas gali bti 2 form: globulins (G aktinas) ir silikos (F aktinas), F

aktinas atsiranda po G aktino polimerizacijos. Kiekviena G aktino globul turi
on, kuriuo jungiasi su miozino molekule.
Tropomiozino molekul formuoja silel, kuris tsiasi iilgai vagoje tarp 2 spirale
susisukusi aktino grandini. Troponino molekul sudaryta i 3 daleli , kuri viena
sveikauja su tropomiozinu, kita sujungia kalcio jonus, o treioji slopina aktino ir
miozino sveik. Troponino molekul kartojasi kas 7 G aktino globules. Miozinas
sudarytas i 2 sileli- lengvojo ir sunkiojo meromiozino. Miozino silelis yra golfo
lazdos formos. Lengvasis meromiozinas sudaro didesn molekuls lazdin dal, o
sunkusis meromiozinas- dal lazdins dalies ir galvut. Keletas imt miozino
molekuli sudaro lazdin silelio dal ir i jo kyanias galvutes. io silelio galvuts
sudaro tiltelius su aktino sileliais susitraukimo metu. Susitraukiant raumeninei
skaidulai, aktino ir miozino miofilamentai slysta alia vienas kito ir dl sveikos tarp
aktino ir miozino susitraukia. Taiau raumeniui susitraukti reikalinga ATP. Esant
raumeniui ramybs bkls, ATP sveikauja su ATP-azs vieta miozino galvutje, bet
ATP hidroliz maa. Norint suaktyvinti ATP hidroliz, reikalinga sveika su G aktino
globuls onu, kuris gali jungtis su miozinu. Ramybs bkls is G aktino gluduls
onas udengtas troponino ir tropomiozino kompleksu. Galimyb atsirasti slyiui
tarp miozino ir aktino atsiranda tada, kai lstelje didja kalcio jon koncentracija.
Tada kalcio jonai jungiasi su troponino molekuls kalc sujungiania dalele, pakinta
erdvin troponino daleli konfigracija, tropomiozino molekul pasislenka gilyn
aktino spirals vag. Dl to atsidengia ir G globuls onas galintis sveikauja su
miozino galvute. Sveikaujant miozino galvutei su aktinu ATP skyla iki ADP,
ilaisvina energija, reikalinga susitraukimui. Susidarant naujiems miozino galvui
slyiams su aktinu , aktino silelis slysta gilyn i A disk ir susitraukimas gilja.
Stingant ATP aktino ir miozino sveika neinyksta, raumuo lieka susitrauks
,sustings, tokia raumen bkl bna ir po mirties. Susitraukimo metu trumpja I
diskai, sarkomeros ir pati raumenin skaidula. Taip bna susitraukimo atveju.
Izometrinio
susitraukimo atveju daugja aktino ir miozino slyiai, taiau
sarkomera netrumpja , nekinta A ir I disk ilgis. Sarkomero jga susijusi su
optimaliu aktino ir miozino sveik kiekiu bei atitinkama kalcio jon koncentracija.

Raumen jga kinta ir dl atitinkamo raumen itempimo. Itempus raumen,

praplatja H sritis, maja aktino ir miozino sveik kiekis, nes aktino sileliai
itraukti i A disko.
Skersini T vamzdeli sistema. Kalcio jonai reikalingi raumens susitraukimui
yra sarkoplazminio tinklo talpyklose. Jie gali ieiti i talpykl atsiradus membran
depoliarizacijai. Kad visas raumuo susitraukt vienu metu, griaui raumenyse yra
daug skersini T vamzdeli. Jie susidaro simaunant sarkolemai A ir D disk sveikos
vietoje Raumeninje skaiduloje alia T vamzdelio yra isipltusios endoplazminio
tinklo talpyklos. Tokiu bdu susidaro triados: vienas T vamzdelis ir i abiej pusi
dvi sarkoplazminio tinklo talpyklos.
Membranos depoliarizacijai, atsiradusi sarkolemoje dl nervinio (ar kito)
dirginimo , iplinta, pasiekia T vamzdelius, o per juos sarkoplazminio tinklo
talpyklas, sukelia j membran depoliarizacij, ia esantys kalcio jonai ieina
sarkoplazm ir sukelia miofibrili susitraukim.
Ruouotosios raumenins skaidulos sarkoplazminis tinklas yra akotas,
negrdtas, supa kiekvien miofibril. Dl membranos depoliarizacijos kalcio jonai
pasyviai ieina i sarkoplazminio tinklo talpykl aplink, kur persidengia aktino ir
miozino sileliai (A ir I disk jungties sritis). Nesant membranos depoliarizacijos,
kalcio jonai aktyviai perneami atgal sarkoplazminio tinklo talpyklas.
Griaui raumen inervacija. Aksonai i nugaros ir galvos smegen kamieno
akojasi perimiziume, sveikauja su sarkolemai. Susidaro raumens ir nervo jungtis.
Priesinapsinje dalyje yra mitochondrij ir sinapsini psleli
, turini
neuromediatori acetilcholin. Veikimo potencialui pasiekus sinaps acetilcholinas
isiskiria ir sveikauja su sarkolemos receptoriais. Sudirginus iuos receptorius
didja pralaidumas natriui ir vyksta membranos depoliarizacijai. i banga plinta iki
skersini T vamzdeli ir sarkoplazminio tinklo talpykl , kuriose yra kalcio jonai.
irdies ruouotasis raumeninis audinys. Skirtumas susitraukimo metu yra toks,
kad kardiomiocit T vamzdeliai sveikauja su viena tinklo talpykla ir susidaro ne
triados , kaip griaui raumenyse, o diados.
Neruouotasis raumeninis audinys. Miofilament pluoteliai sudaryti i plon
aktino ir tropomiozino sileli bei stor miozino sileli. Miozino sileliuose per vis
j ilg yra miozino galvui (ruouotj raumen miozino sileliuose galvuts yra tik
galuose). Neruouotj raumen lstelse dar yra tarpini desmino sileli(visuose
miocituose)
ir
vimentino
(kraujagysli
sienelje).Neruouotj
miocit
sarkoplazmoje ir prie sarkolemos yra prisegamj kneli, kuri sudti eina alfaaktinas. Prie j tvirtinasi ploni ir tarpiniai sileliai. Susitraukimo jga i prisegamj
kneli iplinta ir tinklin skaidulin miocit tinkl. Vykstant susitraukimui, miocito
sarkolemai prisegamj kneli vietoje linksta, lstel deformuojasi. Susitraukimui
sukelti reikalingi Ca jonai. Neruouotj miocit Ca jonai yra endoplazminio tinklo
kanaluose ir pinocitozinse pslelse. Susitraukimo struktroms Ca jonai perneami
susijung su kalmodulinu. Dl Ca ir kalmodulino poveikio aktyvinasi lengvj
miozino grandini kinaz ir vyks miozino fosforilinimas. Miozinas sveikauja su
aktinu tik oi to, kai lengvos jo grandins yra fosforilinamos. Neruouotj raumen

susitraukim atsipalaidavim reguliuojamai veikia hormonai. Neruouotieji

raumenys taip pat aprpinti autonomins NS simpatinmis ir parasimpatinmis
skaidulomis.

6. SINOVIJIN MEMBRANA IR SINOVIJINIS SKYSTIS.

Sinovijin membrana dengia snario kapsul i vidaus. Tepalinis sluoksnis
nedengia snarini paviri, disk bei menisk.
J sudaro specializuotas kolageninis audinys. Jis yra atsakingas u sinovijinio
skysio, kuris drkina snario vidin paviri ir lengvina judesius, iskyrim bei
absorbcij.
Sinoviumo lstels neturi pamatins membranos, nesudaro epitelinio
sluoksnio, tarpusavyje nra susijungusios tarplstelinmis jungtimis.jos yra kilusios
i mezenchimos

Yra du sinoviumo lsteli tipai:

A tipas turi ivystyt Goldio kompleks bei lizosomas. J savybs, bdingos
makrofagocitams. Sintezuoja ir iskiria fermentus, fagocituoja snario ertmje
susikaupusias nereikalingas mediagas
B tipas turi ivystyt grdtj endoplazmin tinkl, savybs, bdingos
fibroblastocitams. Sintezuoja hialurono rgt, glikoproteinus
Priklausomai nuo lokalizacijos,sinovijins membranos pagrindas gali bti
sudarytas i:
Puraus jungiamojo audinio(purusis sinoviumas)
Glaudaus kolageninio jungiamojo audinio(skaidulinis sinoviumas)
Riebalinio audinio(riebalinis sinoviumas)
Sinovijin membrana yra rausvos spalvos, blizganti. Turi gaurelius, kuri dydis
ir skaiius su amiumi didja. Kai kuriuose snariuose jie sudaro klostes, kurios
projektuojasi snario ertmes. Kai kuriuose snariuose riebalinio audinio pripildytos
klosts i dalies upildo snario ertm.
Sinovijin membrana yra gausiai vaskuliarizuota.
Sinovijinis skystis. Jo randama snari ertse, maieliuose (bursae) ir
sausgysli maktyse. Jis yra skaidrus ar viesiai geltonas. Skystasis sinoviumo
skysio komponentas yra transudatas i sinoviumo kapiliar.

Savo sandara sinovijaus skystis yra panaus kraujo plazm:

Baltymai 0,9 mg/100ml(2%baltym yra skirtingi nei kraujo plazmos);
Hialurono rgtis;
Glukozaminai;
Glikoproteinai.

Sinovijaus skystyje yra randama i lsteli:

Monocitai;

Limfocitai;
Makrofagai;
Leukocitai;
Sinovijaus lstels.
Lsteli skaiius apie 60/100ml skysio, jaun individ iek tiek daugiau. Taip
pat randama lsteli fragment,skaidul fragment(atsiranda dl plyim bei
dvintis snariui)

FIZIOLOGIJ
A

1. SINAPSS SIGNALO PERDAVIMAS I NERVO GRIAUI

RAUMEN, JO ETAPAI IR MECHANIZMAI.
Somatin nerv sistema, sisdama motorini neuron aksonais elektrinius
impulsus, sukelia griaui raumen susitraukimus.
Nervo ir raumens jungtimi signalas perduodamas cheminiu bdu, isiskiriant
nervinio signalo perdavikliui neurotransmiteriui acetilcholinui (ACh). Jis isiskiria
sinapsin ply egzocitozs bdu, kai elektrinis impulsas atidaro presinapsins
membranos elektrinius Ca2+ kanalus. Ca2+ jonai difunduoja i tarplstelins terps
sinapsin gumbel, ir Ca2+ koncentracija sinapsiniame gumbelyje padidja.

Nervo ir raumens sinapsje isiskyrs neurotransmiteris ACh prisijungia prie

postsinapsini N cholinergini receptori (jautrs nikotinui). is receptorius kartu
yra ir jon kanalas, kuris atsidaro, kai dvi ACh molekuls prisijungia prie jo. N
cholinerginis receptorius-kanalas priklauso vadinamiems ligando valdomiems
(cheminiams) jon kanalams.

Atsidarius N cholinerginiams receptoriams-kanalams, Na+ srautas raumens

lstels vid yra didesnis negu K+ i lstels. Tai sukelia postsinapsins membranos
vietin depoliarizacij, kuri vadinama galins ploktels potencialu.

Galins ploktels depoliarizacija yra didel ir visada pasiekia raumens veikimo

potencialo slenkst, t. y. suadina elektrinius Na+ kanalus tos membranos dalies,
kuri yra arti galins ploktels. Iplisdamas griaui raumens skaidula, veikimo
potencialas sukelia jos susitraukim.

ACh
trumpai (1veikim

veikia labai
2 ms), nes jo
sustabdo:
fermentas
acetilcholinesteraz, kuris yra postsinapsins membranos raukli
pamatinje ploktelje ir hidrolizuoja ACh cholin ir acetat. Cholinas
yra grinamas atgal presinapsin gumbel, kur naudojamas ACh
resintezei.

2. VEIKSNIAI, KEIIANTYS SIGNALO PERDAVIM NERVO IR

RAUMENS JUNGTYJE.

1.Denervacija paeidiami - motoneuronai ar j aksonai, ir tai sukelia

paralyi- valing griaui raumen nebuvim toje vietoje kur vyko denervacija.

2.Veikiant presinapsin acetilcholino isiskyrim, pvz. jeigu sumaja

ekstralstelinio Ca2+ jon koncentracija, tada sumaja koncentracijos gradientas,
isiskiria maiau acetilcholino.
Mg2+ jon koncentracijos lstels iorje padidjimas sukelia elektrini
2+
Ca jon kanal blokad.
Botulio toksinas- mikroorganizm, bakterij iskiriama toksin
mediaga.
3.Blokuojant postsinapsinje membranoje esanius N-cholino receptorius, pvz.
Curare nuodai. Paveikus Curare, acetilcholino valdomi joniniai kanalai negali
aktyvuotis, todl labai sumaja galins ploktels potencialo amplitud, todl
nepasiekiamas slenkstinis potencialo lygis.
4.Sinapsiniame plyyje veikiant vaistais, kurie slopina ferment
acetilcholinesteraz, kuri skaido acetilcholin. Tai sustiprina signalo perdavim.

3. GRIAUI RAUMEN SUSITRAUKIMO MECHANIZMAS.

SKERSINI MIOZINO TILTELI CIKLAS IR JO ETAPAI.
Raumens susitraukim lemia slenkamj sil (filament) mechanizmas, t.y.
miozino skersiniai tilteliai sukimba su aktino silais ir traukia juos sarkomer vid.
A disk sudaro miozino silai. I disk sudaro aktino ir miozino silai.
liauiani sil teorija:
Padidjus [Ca2+] sarkoplazmoje, Ca2+ jungiasi su troponinu C, kurio
molekul gali prijungti iki 4Ca2+.
Pakinta viso troponininio komplekso erdvin struktra, slopinamas
aktyvioje duobutje esanio troponino T poveikis.
Per troponin T perduodamas signalas tropomiozinui.
Visas troponino tropomiozino kompleksas pasislenka dubim tarp
dviej aktino grandi ir uleidia viet miozino galvutei.
Susidaro skersiniai tilteliai tarp aktino ir miozino, kuri sukamieji judesiai
ivysto jg ir raumuo susitraukia.
Susitraukimo metu:
Sarkomero ilgis nekinta;
Miozino sil ilgis nekinta;
H zona susiaurja;
A diskas nekinta;
I diskas trumpja
Miozino skersini tilteli ciklas:
ATP ir miozino galvuts komplekso susidarymas.
ATP hidroliz: ADP + P. Hidrolizs produktai lieka prisikabin prie miozino
galvuts.
Miozino galvut prisijungia prie aktino, P atsijungia, lieka ADP. i jungtis
yra silpna ir procesas vyksta tik tada, kai padidja intralstelin [Ca2+].
Vyksta miozino galvuts statymas rotaciniu judesiu, paslenkami aktino
silai, ivystoma jga. Tuo metu ADP atsijungia, susidaro patvarus rigor
kompleksas (patvarus junginys tarp aktino ir miozino).
ATP molekul prisijungia prie miozino galvuts, suardomas rigor
kompleksas. Raumuo atsipalaiduoja.
Pilnam raumens susitraukimui reikia iki 50 toki cikl.
Rigor kompleksas gali nesuskilti. Sumaja ATP kiekis, tilteliai negali
atsipalaiduoti.

4. GRIAUI RAUMEN ATSIPALAIDAVIMO

MECHANIZMAI IR ETAPAI. GRIAUI RAUMENINI
SKAIDUL IR MOTORINI VIENET TIPAI.

Ca2+ jonai, veikiant Ca2+ siurbliui (Ca2+ ATPazei), grinami sakroplazmin

tinkl. Manoma, kad Ca2+ siurblys atplia Ca2+ jonus nuo baltymo parvalbumino,
kuris labai greitai sujungia tam tikr dal Ca2+ jon, isiskyrusi i sarkoplazminio
tinklo. Sarkoplazmos laisvj Ca2+ jon koncentracijai sumajus iki 10 -7 mol/l,
tropomiozinas ublokuoja aktyvisias aktino vietas. Tarp raumen gij (miofibrili)
esant pakankamai ATP, raumuo atsipalaiduoja. Veikiant Ca 2+ siurbliams Ca2+ jonai
sugrinami sarkoplazminio tinklo iilginius vamzdelius ir galinse talpyklose
suriami su baltymu kalsekvestrinu. Dirbant Ca 2+ siurbliams tiesiogiai naudojama
ATP energija (pirmin aktyvioji pernaa).
Etapai:
1. Ca2+ jonai, veikiant Ca2+ siurbliui grinami
sarkoplazminio
tinklo iilginius vamzdelius ir galinse talpyklose suriami su baltymu
kalsekvestrinu;
2. Sarkoplazmos Ca2+ jon koncentracijai sumajus iki
10-7mol/l,
tropomiozinas ublokuoja aktyvisias aktino vietas ir esant pakankamai
ATP, raumuo atsipalaiduoja.
Stingant ATP, skersiniai miozino tilteliai ilieka prisijung prie aktino stiprija
jungtimi, nes susidaro rigoro kompleksas. Dl ios prieasties griaui raumenims
bdingas pomirtinis sustingimas (rigor mortis).
Griaui raumen skaidul tipai: remiantis fiziologinmis, histologinmis ir
biocheminmis ypatybmis, raumenins griaui skaidulos skirstomos taip. ie
raumenini skaidul tipai priklauso atitinkamiems judinamj vienet tipams.

5. GRIAUI RAUMEN JGOS REGULIAVIMO BDAI.

PRIKLAUSOMYB RAUMENS JGA- ILGIS IR RAUMENS
SUSITRAUKIMO GREITIS- JGA.

Griaui raumen jgos reguliavimo mechanizmai

Nerviniu bdu:
rekrutavimas- nauj (papildom) motorini vienet telkimas
(mobilizavimas). mogui valingai ir ltai didinant griaui raumens
susitraukimo jg, motoriniai vienetai rekrutuojami tam tikra seka: ltieji
(S) motoriniai vienteai pradeda veikti anksiausiai, o greitieji (FR ir FF)kai raumens jga gerokai padidja (dydio principas)
impuls danio padidjimas pavieniame motoriniame vienete (danio
principas)
Priklausomyb raumens susitraukimo greitis- jga. Priklausomyb tarp
raumens susitraukimo maksimalaus greiio ir susitraukimo jgis yra hiperbols
formos. Didel svor raumuo gali pakelti tik susitraukdamas nedideliu greiiu, o
maksimalus sutraukimo greitis nustatomas, kai raumuo susitraukia be jokio
papildomo svorio. Atliekant judes labai dideliu greiiu, daug miozino skersini
tilteli nespja sukibti su aktinu, todl jga yra maa.
Raumens susitraukimo galingumas yra lygus susitraukimo jgos ir greiio
sandaugai arba atliktam darbui per laiko vienet.
Kai raumuo susitraukia izometrinmis slygomis, susitraukimo greitis lygus
nuliui, todl raumens darbas neatliekamas. Raumuo bna galingiausias , kai iorinis
pasiprieinimas sudaro apie tredal maksimalios izometrins jgos.
Priklausomyb raumens jga- ilgis. Atsipalaidavs raumuo neivysto jokios
jgos, jei raumens ilgis siekia normal ramybs lyg. Taiau itempus raumen iki
didesnio nei ramybs lygio, atsiranda raumens pasiprieinimas, kuris vadinamas
pasyviu tempimu. is raumens tempimas atsiranda dl iorinio poveikio, o ne dl
aktyvaus susitraukimo. Keiiant atpalaiduoto raumens ilg ir matuojant jo tempimo
jg, nustatoma raumens pasyvaus tempimo kreiv. Kuo labiau itempiamas
raumuo, tuo daugiau per t pat raumens ilgio pokyt padidja raumens tempimo
jga. Raumens pasyvus tempimas nepriklauso nuo skersini tilteli savybi, nes
ramybs bsenoje skersiniai tilteliai nesudaro stipri jungi su aktinu, ir miozino
filamentai gali laisvai judti.
Izometrinio susitraukimo metu raumens ilgis nekinta, taiau jga didja.
Raumeniui susitraukiant be krvio, jo ilgis maja, o jga nekinta, t.y. vyksta
izotoninis susitraukimas.
Auksotoninio susitraukimo metu raumuo trumpja ir jo ivystoma jga
Raumens ilgis nulemia ne tik pasyv ramybs tempimo dyd, bet ir jgos dyd,
kur raumuo gali ivystyti papildomai susitraukimo metu.
Raumens maksimali susistraukimo jga sumuojasi su raumens pasyvaus
tempimo jga ir uregistruojama maksimali jga. Pasyvaus tempimo jga, kuri
lemia iilgin vamzdeli sistema ir sarkolema, sumuojasi su miofibrili aktino ir
miozino ivystoma jga, nes ios struktros yra isidsiusios lygiagreiai.

MEDICININ
S
DIAGNOSTI
KOS
PAGRINDAI

1. JUDJIMO SISTEMOS ORGAN LIGOMIS SERGANIJ

NUSISKUNDIMAI, SEMIOTINS REIKMS.
Judjimo organai:
Snariai
Snarins kapsuls
Stuburas
Raumenys
Sausgysls ir j maktys
Sausgysli prisitvirtinimo vietos
Raiiai
Kaulai
Aponeurozs
Susirgimai:
Degeneraciniai ( artroz)
Udegiminiai ( artritas)
Autoimuniniai ( reumatoidinis artritas)
Jungiamojo audinio ( raudonoji vilklig)
Metaboliniai ( podagra)
Snariai:
1)sinovijiniai- bdingas bruoas lb geras tepimas
2)fibrininiai kremzliniai tepimas prastas, skysio iskiriama maai,
pvz.: stuburo
slanksteli jungtys
Judesys ir stabilumas- dvi neatsiejamos to paties reikinio dalys.
Raumenys - aktyvioji lokomotorinio aparato dalis, sausgysls- judesi garantas,
raiiai- snar sudarani kaul stabilumo garantas. Fascijos ir aponeurozs padeda
judjimo sistem palaikyti standi ir elasting;
Tuneliniai (neurokompresiniai) sindromai fibrozini audini ligos, kuri metu
atskiruose anatominiuose kanaluose kartu su sausgysle ir jos maktimi pakenkiami
periferiniai nervai ( rieo kanalo, alkninio kanalo, upakalinio tarsalinio (?) kanalo
ir kt).
1.
2.
3.
4.
5.

Ligoni vertinimas:
Apklausa (anamnez ligos, gyvenimo)
Apira
Apiuopa (palpacija)
Judesi vertinimas
Laboratoriniai instrumentiniai tyrimai
Skundai gali bti 3 tip:
Skausmas
Funkciniai skundai
Morfologiniai skundai

Gydytojas, nordamas isiaikinti kodl ligonis jauia skausm (iuo atveju

kalbame apie sudjimo organ sistemos lig sukeliam skausm), turi jam uduoti
iuos klausimus:
1. Kur skauda (ar skausmas lokalus ar generalizuotas) ?
2. Koks skausmo pobdis ir intensyvumas (skausmas kyla snaryje ar
fibroziniuose audiniuose)?
3. Kur plinta skausmas?
4. Kas sukelia skausm (kaip priklauso nuo judesi ir kaip jis pakinta po
ramybs bsenos)?
5. Kiek laiko trunka (ir kuriuo paros metu stipresnis) ?
6. Nuo ko skausmas praeina (Ar pastovus, protarpinis, epizodinis)?
7. Kokie yra lydintys reikiniai (Koks stiprumas)?
8. Ar yra susijusi neurologini simptom, bding tuneliniams sindromams,
stuburo tarpslankstelinio disko ivarai ar spaudimui nervo aknel?
Ligoni nusiskundimai:
Skausmas daugelio lig simptomas:
Lokalus ar generalizuotas?
Kyla snaryje ar fibroziniuose audiniuose?
Kur plinta?
Kaip priklauso nuo judesi ir kaip jis pakinta po ramybs periodo?
Kuriuo paros metu skausmas stipresnis?
Ar pastovus, protarpinis, epizodinis?
Koks stiprumas?
Ar yra susijusi neurologini simptom, bding tuneliniams
sindromams, stuburo tarpslankstelinio disko ivarai ar spaudimui
nervo aknel?
Neurologiniai simptomai:
Tirpimas
Badymo adatlmis jausmas
Jutimo sutrikimai
Jgos sumajimas
Distrofija
Sstingis ( po ramybs periodo) :
Fibroziniams paeidimams bdingas lokalus
Reumatoidiniam artritui generalizuotas
Udegimini snari lig metu trunka ilgiau nei 30 min
Degeneracini snari lig metu maiau nei 30 min
Patinimas:
1.lokalus ar generalizuotas:
Podagrai, trauminiam artritui ar sepsiui bdingas lokalus patinimas
Reumatiniam artritui generalizuotas simetrikas
2.pastovus ar epizodinis
3.ar tuo pat metu yra kiti udegimo poymiai?
Udegimo poymiai:
Skausmas
Paraudimas
Sutrikusi funkcija
Temperatros padidjimas

Raumen silpnumas - tai bendras simptomas daugelio lig atveju ( snarins,

nerv, endokrinins ligos, irdies, kepen, inkst nepakankamumas ir kt.).
Sisteminiai simptomai:
Kariavimas
Svorio majimas
Bendras silpnumas
iems poymiams atsirasti takos turi ie veiksniai :
Amius ir lytis:
Autoimunins udegimins ligos labiau bdingos 30 50 met
moterims
Udegimins ligos nepavaldios nei amiui, nei lyiai
Degeneracins snari ligos, fibrozitai pasireikia vyresniame amiuje
Podagra, reaktyvinis artritas, ankilozuojantis spondilitas vyrams
Mechanin perkrova:
Profesin anamnez
Buitin anamnez
Nutukimas
Sportas
Psichogeniniai veiksniai:
nervin tampa raumen tampa
judesio baim
aktyvaus sportininko sindromas
Kiti rizikos veiksniai:
altis
drgm
staigi or ar klimato kaita
klimakterinis periodas
Cl, Mg, K trkumas
Vit. B3,B 6 , B12, C ir folins rgties trkumas

2. JUDJIMO ORGAN LIGOMIS SERGANIJ APIROS

IR APIUOPOS METU RANDAMI PATOLOGINIAI POKYIAI,
SEMIOTINS REIKMS.
Bendrosios apiros bdu vertiname:
1. Tam tikr snari skausm vaiktant.
2. Pacientui patogiausi padt.
3. Stebime kaip mogus sda, stoja ar gali atlikti paprasiausius buitinius
darbus.
Snari apira ( abu snariai apirimi i karto):
Patinimas
Paraudimas
Deformacija
Kaul deviacija, valgus snarys, varius snarys

alia esani raumen atrofija

Eisena
Nenormali snario padtis

Snario apiuopa:
Patinimo pobdio vertinimas ( skystis snario ertmje, snar
gaubiani audini paburkimas spaudimo vietoje lieka duobut)
Temperatra
Krepitacija ( apiuopos metu jauiamas kutenimas delne)
Skausmingumas ( ypa snarinio plyio srityje)
Aplinksnarini audini tyrimas:
Raumenys
Sausgysls ir j maktys
Tepaliniai maieliai
Poodinis riebalinis audinys
Antkaulis
Fascijos
Raiiai
Sausgysls prisitvirtinimo vietos
Aponeurozs
Apira:
Laikysena
Eisena
Judesiai
Audini paburkimas ar odos pakilimas ( lokalaus paraudimo metu
rykios infiltracijos nebna)
Padtis:
Aktyvi
Pasyvi
Priverstin ( ligonis, nordamas sumainti skausm, laiko palenkt
galn neprastoje padtyje).
Apiuopa:
Tiriama, kuris fibrozinis darinys yra pakenktas
Skausmingumas
Odos jautrumas pakenkimo vietoje
Audini paburkimas
Kietos iilgins 1-4 mm skersins kietyns raumenyje buvimas
Trigeriniai takai
Odos temperatra, lyginant su simetrine kitos puss vieta.
Trigeriniai takas - tai hiperjautrus darinys raumenyje, sausgyslje, fascijose ar
antkaulyje; tai labai skausminga aikiomis ribomis (1-3 mm) skersmens zona;
galima apiuopti, turi savo patern, t.y. nutolusi skausmo zon; neleidia
raumeniui atsipalaiduoti ir palaiko j nuolatins tampos bsenoje; sukelia raumens
disfunkcij; randamas iilgai raumens apiuopiamoje kietynje.

Raumens jga vertinama pagal tuo pat metu tiriam abiej rank ar koj
duomenis, vertinant ligonio gebjim veikti gydytojo sukeliam pasiprieinim ( 5
balai normali,4 balai gera,3 vidutin,2 silpna, be pagalbos negali,1 bloga,
raumuo virpa,0 labai bloga, nra funkcijos).
Raumens jga
Vertinama pagal tuo pat metu tiriam abiej rank ar koj duomenis, vertinant
ligonio gebjim
veikti gydytojo sukeliam pasiprieinim.
5 balai normali
4 balai gera
3 balai vidutin
2 balai silpna (raumuo be pagalbos funkcijos atlikt negali)
1 balas bloga
0 bal labai bloga.

3. SNARI PAEIDIMO SINDROMAS: KLINIKINIAI,

LABORATORINIAI IR RENTGENOLOGINIAI POKYIAI.
Snari paeidimo sindromas (artropatija)
Degeneracin artropatija artroz
Udegimin artrtopatija artritas
Artroz
Kremzli paeidimas
Kaulinio audinio hipertrofija
Osteofitai
Aplinksnarini audini hipertrofija (sinovijos proliferacija, kapsuls
sustorjimas)
Nra udegiminio komponento
Prasidjus antrinam sinovijos udegimui osteoartroz vadinama osteoartritu.
Daniausiai paeidiami labiausiai apkrauti snariai:
Keliai
Klubai
Stuburas
Platak distaliniai tarpfalanginiai snariai
Reiau paeidiami paeidiami platak proksimaliniai tarpfalanginiai ,
reiausiai rieai ir iurnos, peties snarys beveik niekada.
Poymiai:
Skausmas stipresnis judesi metu ir nurimstantis ramybje. Prisidjus
antriniam udegimui skausmas tampa nuolatinis.
<30min rytinis sstingis
Snari brakjimas (krepitacija)
Progresuojant sutrinka funkcija

Heberdeno mazgeliai platak distalini tarpfalangini snari srityje

Snari deformacija

Rentgenologinis tyrimas
Sumajs snarinis tarpas dl irstanios kremzls
Osteofit susiformavimas snarini paviri kratuose
Subchondrin skleroz
Kaul snarini paviri suploktjimas
Artritas
Vyrauja sinovijos udegimo poymiai
Nuolatinias skausmas, sustiprjantis judesi metu
Ilgalaikis (>30min) rytinis sstingis
Krepitacija
Patinimas
Paraudimas
Snarys kartas
Sutrikusi funkcija
Teigiami serumo udegiminiai rodikliai (neutrofilija)
Udegiminis snario skysio pobdis
Artritai
Reumatoidinis
Reaktyvinis
Septinis
Postvirusinis
Laimo ligos
Enteropatinis
Rentgenologinis tyrimas

miniam periode padidjs sn.tarpas dl intensyvios sinovijinio

skysio eksudacijos
Osteoporoz
Iorje snarinio paviriaus uzros
Ltiniame periode sumajs sanarinis tarpas dl irstanios snarins
kremzls
Subchondrin osteoliz

Snario skysio tyrimas spalva, skaidrumas, klampumas, leukocit skaiius

Neudegiminis (artroz)
Udegiminis (artritas)
Septinis
Hemoraginis (trauma, hemofilija)

4. Aplinksnarini audini patologijai bdingi

klinikiniai poymiai.
Aplinksnarini (periartikulini) audini tyrimas:
Raumenys;
Sausgysls, j maktys;
Sausgysli tvirtinimosi vietos;
Raiiai;
Fascijos;
Aponeurozs;
Antkaulis;
Tepaliniai maieliai.
Apira:
Laikysena- ar taisyklinga, nepertempiami raumenys;
Eisena- ar nepakitusi;
Judesiai- ar patologija leidia juos atlikti;
Audini pabrinkimas, odos patinimas.
Padtis:
Aktyvi-...;
Pasyvi-...;
Priverstin- siekiant sumainti skausm, ligonis laiko palenkt galn
neprastoje padtyje.
Apiuopa:
Kuris fibrozinis audinys yra pakenktas;
Skausmingumas;
Odos jautrumas pakenktoj vietoj;
Audini paburkimas;
Kietos iilgins 1- 4mm skersmens kietyns raumenyje buvimas;
Trigerinis takas;
Odos temperatra, lyginant su simetrine kitos puss vieta.
Trigerinis takas- tai hiperjautrus darinys raumenyje, sausgyslje, fascijose ar
antkaulyje; tai labai skausminga aikiomis ribomis (1- 3 mm) skersmens zona. J
galima apiuopti, turi savo patern (nutolusi skausmo zon). Neleidia raumeniui
atsipalaiduoti ir palaiko j nuolatins tampos bsenoje. Sukelia raumens disfunkcij,
randamas iilgsi raumens apiuopiamoje kietynje.
Insercionitas, tendovaginitas:
Aktyvaus judesio metu skausmas atsiranda tik paeist raumen
grupje, kuri sausgyslse ar prisitvirtinimo vietose yra patologinis
procesas;
Apirint nustatomas skausmingas paburkimas.
Fascitas:
Ilgalaikio buko pobdio skausmas ir ramybje, ir judant, sustiprjanti
iuopiant;
Pakenkimo vietos sstingis;
Skausmingi, kieti mazgeliai vir fascijos, kurie gali inykti arba padidti;

Fascijos dengiamo raumens tampa.

Aponeurozitas- progresuojantis deln ar pad aponeurozs sustorjimas ir

ilgainiui besivystanios pirt kontraktros. Skausmas nebdingas.Celiulalgijos
(perikuliozs)- padidjusi riebalini lsteli hidrofilikumas. Daniausios vietos: vir
raktikaulio, paastyse, juosmenyje, launyse, keliuose, iurnoje. Gali bti pavieni
skausming mazgeli arba j agregatai.
Fibrozit ir snarini lig klinika yra labai panai: fibrozit metu snari
funkcija bna sutrikusi, nors snarys yra nepakenktas. Esant snario patologijai,
aktyvus raumen tempimas nejudinant snario skausmo nesukelia. Snario
patologijos metu snarini plyys yra daniausiai neskausmingas.
Judjimo organ apiuopa be tiksli anatomini ini yra paprasiausias
pakenktos vietos apiupinjimas.
Snarins srities skausmai negarantuoja artrito ar artrozs.

5. RAUMEN SKAUSMO SINDROMAS: PRIEASTYS,

KLINIKINIAI POYMIAI, REIKMS.
Fibromialgija (raumen skausmo sindromas) - liga, kuriai budingi ilgalaikiai
iplit judamojo aparato, minktj audini (raumen, sausgysli) skausmai ir
smarkus nuovargis. Pasireikia raumen ir sausgysli prisitvirtinimo viet
generalizuotu skausmu skausmas visur.
Prieastys:
Tikslios ligos prieastys nra inomos. Ligos isivystym gali skatinti nervin
tampa, fizin ar emocin trauma, virusins infekcijos. Svarbi prieastis yra miego
sutrikimai. Fibromialgijos simptomus gali sustiprinti rkymas, netinkami fiziniai
pratimai, netaisyklinga kno padtis. Klinikins iraikos negalima terpti jok
klinikim medicinos model. Yra tarp somatini ir psichini lig.
Poymiai:
Skausmas visur, kuris ilumoje maja, altyje didja
Raumen sstingis po ramybs periodo
Dani galvos skausmai
Dani stuburo skausmai su paravertebralini raumen tempimu
Palpuojant aptinkami skausmingi takai (18 24)
Galimas aplinkini snarini audini paburkimas
Koj silpnumas
Parestezijos
Bendras nuovargis
Emocinis nestabilumas
Sutriks miegas
Gili depresija
Nuotaik ir elgesio sutrikimai

Pykio priepuoliai bei konfliktavimas

Dismenorja

Atliekant tyrimus pastebta, kad pacient, sergani fibromialgija ir nemiga,

sveikatos bkl daug blogesn nei t, kurie nesiskund miego sutrikimais. Taigi, kuo
maiau pacientas miegodavo ar kuo sunkiau umigdavo, tuo stipresnis skausmas j
vargindavo kit dien, tuo prastesn bdavo nuotaika ir psichikos bkl apskritai.
Gydant nemig, pacientai jautsi daug geriau, daug maiau skundsi varginaniais
skausmais. Taigi, pagerjus miegui, maja jautrumas skausmui, gerja nuotaika ir
bendra psichin sveikata. Atlik tyrimus mokslininkai pateik ivadas, kad, gydant
fibromialgij ir siekiant geriausi skausmo kontrols rezultat, btina sureguliuoti
mieg.
Miofascijinis skausmas ( sindromas) - tai raumenyje esani trigerini tak
sukeltas skausmas su kartu isivysiusia raumen disfunkcija. Esant trigeriniams
takams, isivysto pastovi raumen tampa, frigidikumas, distrofija. Vienas takas
skatina formavimsi kito tako tame paiame ar kitame raumenyje.
Trigerini tak susiformavimo prieastys:
Aktyvi TT susiformavim sukelia staigus raumen sitempimas avarij,
kritim, li, inirim, sutrenkim ir kt. metu
Latentinis TT susiformuoja
pasikartojant ........................... ..........................
Mechaninio raumen perkrvio prieastys struktrinis neatitikimas:
Trumpa koja ( skausmas kakle, juosmenyje, sdmenyse)
Maesnis vienos dubens puss auktis ( isivysto analogiki simptomai,
kaip ir esant trumpai kojai)
Trumpos rankos ( stovint alkns nesiekia apatinio onkauli lanko,
sdint kds ranktr, ilgainiui isivysto pei juostos raumen
tampa ir formuojasi TT)
Raumen tampa dl netaisyklingos kno padties ( nepatogs baldai,
netaisyklinga
poza,
piktnaudiavimas
raumenimis,
raumens
nejudrumas)
Raumen suspaudimas dirais, siaura apykakle, siaura liemenle,
auktu priekiniu kds kratu
Poymiai:
TT bdingas skausmas su skausminiu paternu
Ribotas judesys tempiant paeist raumen ( bandymas padidinti
judesio amplitud provokuoja stipr skausm)
Sumajusi paeisto raumens jga
Iilgai paeisto raumens apiuopa 1-4 mm skersmens kietyn, kuri
iuopiant sukeliami traukuliai
Pastovus TT spaudimas sukelia skausm paterno vietoje ( skausmas
ireiktas dermografizmu ir parnikulioze)
Jeigu tarp kietyns ir kaulo praeina periferinis nervas, sitemps
raumuo prispaudia nerv prie kaulo, isivysto neuropraksija
Vegetaciniai simptomai prakaitavimas, aarojimas, seiltekis
Ilgainiui depresija, miego sutrikimai

Lygsvaros nelaikymas, galvos svaigimas, imas ausyse, klaidingas

svorio vertinimas

Miofascijiniai skausmai sustiprja raumen tampos metu, spaudiant TT, ilgo

ramybs periodo metu ( raumuo trumpja), ritmikai susitraukinjant paeistam
raumeniui, emoje temperatroje, virusins infekcijos metu, nervins tampos metu,
esant skersvjui, udjus alt kompres TT vietoje. Skausmai sumaja po
trumpalaikio poilsio, po lto pasyvaus raumens itempimo ( ypa kartame
vandenyje), udjus kart kompres, po trumpalaiki lengv judesi.
Poymiai:
Pablogjimas veikiant aliui
Padidjs simpatins nerv sistemos aktyvumas
Galvos skausmas ir Parestezijos
Neveikia nesteroidiniai prieudegiminiai vaistai
MFS ir

FM skirtumai:
FM serga moterys, MFS ir moterys, ir vyrai
FM sergantys pavargsta greiiau
FM bdingi miego sutrikimai
MFS nebdingas snari patinimas
MFS prognoz palankesn
FM bdingas rytinis bendras kno sstingis

RADIOLOGIJA

1. KOKIUS RADIOLOGINIUS TYRIMUS ATLIKSIME

NUSTATANT STUBURO TARPSLANKSTELINIO DISKO
IVAR IR KOKIUS POKYIUS JUOSE MATYSIME?
Tarpslankstelinis diskas susidaro i minktiminio branduolio ir skaidulinio iedo.
Tarslankstelinio disko paviri dengia plona hialinin kremzl. Dl minktiminio
branduolio drebutins konsistencijos, diskas yra labai elastingas ir dl to stuburas
gyja lankstymosi visas puses funkcij. Disko ivaros gali bti slanksteli
spongiozin dal (pro hialinin kremzl. Arba pro skaidulinio iedo defekt. Ivaros
daniausiai nutinka dl traum, be abejo prisideda ir gyvensenos ypatumai. Pagal
lokalizacij gali bti
Tik stuburo tarpslankstelini disk diagnostikai:
Rentgenografija- vertinama normali tarpslankstelinio disko padtis, galima
tarti ivar.
KT- susiaurjs kanalas lumbosakralinje dalyje
Mielografija/ Diskografija
MRT- geriausias tyrimo metodas. Norma: T1 vaizdas- diskas ir iedas atrodo
vienodai. T2 sekos vaizdas, branduolys viesesnis. Stuburo degeneracins ligos
(SDL): T2 sekos vaizdas, slanksteli knai viesesni dl riebal infiltracijos. Diskai
tamsja- juodas diskas. Dengiamj plokteli pakitimai.

2. KOKIE DEFORMUOJANIOS OSTEOARTROZS

RENTGENOLOGINIAI POYMIAI?
Deformacin osteoartroz yra degeneracinis snario pakenkimas,kuri lydi
reaktyvus kaulu pakitimai. Ligos pagrind sudaro snarins kremzls degeneracija ir
antrini kompensacini pakitim isivystymas, kuriuos sudaro kaulo iaugos
snarini paviri pakraiuose ir subchondrin skleroz.Jai budinga ltin
eiga,progresuojantis skausmo sindromas,lubavimas,judesiu amplituds
sumajimas,kontraktr didjimas,atramines funkcijos sumajimas.
Artroz

MR vaizduose:
Suteikia daug informacijos apie kremzles ir minktuosius audinius
Atliekami T1 ir T2 sekos MR tyrimai
Svarbu turti nors vienos sekos vaizdus, kuriuose yra abu snariai (dl
palyginimo)
Tiriama dviejose ploktumos skirtingomis sekomis

Rentgenologiniai poymiai:
Dl paeistos kremzles siaurja snarinis tarpas, dl dalinio arba
visiko kremzli suplonjimo. (Snarinis tarpas siaurja
nesimetrikai,daugiau tose dalyse,kur atlieka didiausi krv.), o kai
kada gali atrodyti, kad snarinis tarpas visikai inyks. Snarinio tarpo
plonjimas arba nelygumas tiesiogiai proporcingas asteoartrozs
stadijai.
Kaulu snarini pavirsiu suploktjimas.

Subchondrinje kaul srityje matoma Subchondrine osteoskleroze ar

netgi osteoporozs idiniai, kurie gali atsirasti dl ribot snario
judesi, ar sumajusios funkcijos. Osteoskleroz,- tai toli paengusios
degeneracinio snarins kremzls proceso poymis, ar visiko kremzls
pranykimo. Snarini kaulo paviri spongiozinje kaulo dalyje bna
vairaus dydio kaulo destrukcijos idini, arba atvirkiai, stambi
kaulo sij, isidsiusi didiausio krvio srityje, t.y. ten kur snarinis
tarpas daugiausiai suplonjs , o tai reikia kad kremzl toje vietoje
labai plona.

Kaulu iaugos snarini pavirsiu pakraiuose (osteofitu formavimasis snari

pakraiuose).
Subchondrines degeneracines cistos vadinamos
Rykiausi rentgenologiniai poymiai bna didiuosiuose snariuose,
patirianiuose didiausi krv.
Klubo snario artroz:
Daniausiai klubo snario susiaurjimas matomas virutinje dalyje
launikaulio galvut yra dislokuota auktyn ir on, ir gali bti
deformuota, iek tiek suplota.
Gali bti matomas launikaulio kaklo sustorjimas bei sutrumpjimas,
sumaja kaklo ir diafizs kampas.
Gduob suploktja ir isipleia, virutin gduobs dalis pakyla
auktyn ir apskritai duob deformuojasi, isipleia vairiomis kryptimis.
Gduobs cistos dar vadinamos Egerio cistomis

3. KOKIAIS RADIOLOGINIAIS TYRIMAIS NUSTATYSIME

KELIO SNARIO MENISKO PLYIM, KOKIUS POKYIUS
JUOSE MATYSIME?
Kelio snarys - tai sudtinga pasyvi ir dinamini struktr visuma. Kelio
snario apkrovimo visada veikia 2-3 viena kit papildani anatomini struktr
grup. Paeidus vien i j, kitoms tenka papildomos jgos, kurios gali viryti
tolerancijos rib. Kelio snarys turi 2 meniskus (medialin ir lateralin) skaidulinius
kremzls pusiedius. Menisko galai pereina raiius, kurie tvirtinasi blauzdikaulio
priekiniame ir upakaliniuose tarpkrumpliniuose laukeliuose. priekyje meniskus
suria skersinis kelio raitis. Storieji ioriniai menisk kratai yra suaug su kapsule,
vidiniai, plonieji laisvi. Kelio snario traum metu daniausiai paeidiami
meniskai.
Kelio

snario menisko plyimai diagnozuojami :

Rentgenografija;
Artrografija
UG
KT
MRT

RENTGENOGRAFIJA netinka, nes nesimato snario jungiamojo audinio

struktr (menisk, raii ir t.t.);
ARTROGRAFIJA:
Atliekama retai;
Gali bti atliekama su dvigubu kontrastavimu (rentgeno kontrastin
med. + dujos);
Rentgenogramose matosi kontrastins mediagos (KM) ir oro
projektavimasis meniske;
Medialinio menisko plyimo atveju upakaliniame rage vertikali KM
utekjimo linija menisko projekcijoje;
oninio menisko plyimo atveju horizontali intrameniskin KM
utekjimo linija ir upakalinio rago deformacija.
ULTRAGARSAS(echoskopija): matomi menisk plyimai esantys ioriniame
menisko pav. (radialinio tipo plyimai) taip pat galima pamatyti
onini,krymini,kolateralini raii, sausgysli(keturgalvio
launies,girnels)plyimus,kalcifikacij sustorjimus,menisk cistas,laisvaknius.
Jautrumas (priklauso nuo echoskopuotojo patirties ) 76-100% specifikumas
50-97%.
Privalumai: neintervencinis,todl ivengiama kelio san. Infekcijos
pavojaus,neturi jonizuojanio poveikio,gana pigus,nra kontraindikacij.Taiau dl
mao ultragarso bang skvarbumo per or ir kaulus matomi tik ioriniai menisko
kratai Taip pat negalima tiksliai vertinti plyimo pobdio
KT artrografija :
Tinka nustatyti menisk anomalijas ir nestabilius menisk plyimus;
Trkumai: jonizuojanti spinduliuot, invazin procedra.
MRT:
Geriausias tyrimas menisku plyimo diagnostikai
Daniausiai atliekamas T1, protonu tankio. Dar riebalu supresijos
rimas
Kelio snar reikia vertinti visose trijose projekcijose
Normoje meniskas visuose MR reimuose atrodo emo intensyvumo
Plyimo atveju atsiranda intrameniskinis aukto intensyvumo signalas,
kuris btinai turi siekti menisko paviri.
Klaiding diagnoz lemia
Aplinkini raii anatomijos ypatumai
Pulsacijos artefaktai nuo pakinklio arterijos
Kojos judesiai

4. OSTEOPOROZS RENTGENOLOGINIAI POYMIAI.

Osteoporoz nebyli liga, ltai progresuojanti, pasireikianti sumajusiu
kaul tankiu, padidjusiu kaul trapumu, su padidjusiu polinkiu limus
1. Matomas sumajs kaulo intensyvumas Spongiozin kaulo dalis
susidaro i ret, velni kaulo sijeli, arba i sijeli visai nematyti. Tai

rodo jog trabekuls suplonj ir iretj, arba beveik visai sunyk.

2. Paplatja iulp ertms
3. Suplonja ievinis sluoksnis, taiau jis vis tiek intensyvus. Kartai
kortikalinis sluoksnis k gali netekti savo homogenikumo ir matomas
suaijimas, isisluoksniavimas ypatingai i vidins (kaul iulp) puss
4. Rentgene kaulai tam viesesni.
Kaul densitomtetrija- tariant osteoporoz tiriamas kaul mineralinis tankis
(KMT)
DEXA Kaul mineralinis tankis lyginamas su tos lyties ir to amiaus normos
vidurkiu bei leistinais standartizuotais nuokrypiais (galima itirti bet kur kaul).
Apskaiiuojami du rodikliai : T lygmuo- tiriamojo asmens KMT nuokrypis, ireiktas
standartizuoto nuokrypio skaiiumi, nuo maksimalaus jaun sveik tos paios lyties
asmen KMT vidurkis. Z lygmuo- KMT nuokryp nuo to paties amiaus ir lyties
asmen KMT vidurkio, ireiktas SN skaiiumi.
Jei T lygmuo yra ne didesnis u 1 SN rib norma
T lygmuo tarp -1 SN ir -2,5 SN osteopenija
T lygmuo emiau negu -2,5 SN osteoporoz
T lygmuo emiau -2,5 SN ir yra vienas ar keli kaul liai- sunki osteoporoz.
Ultrasonometrija paprastas, greitas, portabilus, pigus, visikai nekenksmingas
metodas, leidianri apskaiiuoti kaulo standumo indeks; pagrindinis trkumassiaura taikymo skal- galimumas tirti tik periferin skeleta, negiliai po oda esanius
kaulus (paprastai tiriamas kulnakaulis).
Kiekybin kompiuerin tomografija.Metodas tikslus, formuojantis volumetrin
vaizd (apsaugantis nuo vienprojekcinio tyrimo paklaid), taiau brangus, stipriai
apvitinantis pacient, naudotinas komplikuotos diagnostikos atvejais.
Rengenografija generalizuot osteoporoz gali atspindti tik toli paengus ligai,
kai prarasta beveik tredalis kaul mass. Pagal T ir Z kriterijus prognozuojama
kaul lim rizika. Pagal T lygmen skiriamas atitinkamas ligonio gydymas ir
konliuojamas gydymo efektas. Ultrasonometrija leidia apskaiiuoti kaulo standumo
indeks, taiau jo pagalba galima tirti tik periferin skelet, negiliai po oda esanius
(paprastai tiriamas kulnakaulis).

ORTOPEDIJ
A IR
TRAUMATO
-LOGIJA

1. STIPINKAULIO LIMO KONSERVATYVAUS GYDYMO

PRINCIPAI.
Koncervatyvus gydymas taikomas tik esant ekstrasnariniams (lio linija
neina per snar) liams, ar vyresnio amiaus pacientams esant intrasanariniui
liui be rykesns dislokacijos. Koncervatyvus gydymas tai - udara repozicija ir
imobilizacija 5-6 sav. Jei lis Ro nuotraukose stebimas be jokios dislokacijos
taikoma mobilizacija (5-6 sav)be repozicijos.
Indikacijos repozicijai atlikti:
rykiai stebima "plika akimi" deformacija.
diagnozavus processus styloideus ulnae dislokacij.
Stebjimas po repozicijos: pacientas apirimas sekani dien (vertinami
pirt judesiai, mikrocirkuliacija, patinimas, galimi gipso spaudimo reikiniai). Po to
pacientas atvyksta 5-7 par po repozicijos (vertinami pirt judesiai,
mikrocirkuliacija, patinimas, galimi gipso spaudimo reikiniai, jei reikalinga,
udedama papildoma mobilizacija, rekomenduojamos pradti fizeoterapines
procedras). mobilizacija nuimama po 5-6 sv. Prietai atlikus kontrolin Ro ir
vertinus sugijimo laipsn, jei reikalingos rekomenduojamos reabilitacins
procedros.

2. STIPINKAULIO LIM OPERACINIO GYDYMO

PRINCIPAI.
Indikacijos operaciniam gydymui:
dalinai apimtas limo zonos distalinio stipinkaulio galo snarinis
pavirius.
antrin limo dislokacija.
Esant skeveldriniams limams, kai impaktuotas snarinis pavirius
neatsistato taikant ligamentotaks.
Galimi operaciniai gydymo bdai: repozicija+perkutanin fiksacija Kirnerio
vielomis; atvira repozicija+fiksacija ploktele (T formos); iorins fiksacijos aparatas.
Esant antrinei dislokacijai, ekstrasanariniam liui rekomenduojama atlikti
perkutanin fiksacija. Jei pavyksta atstatyti ir ilaikyti lgalius savo vietoje ranka
mobilizuojama gipso longete.
Nepavykstant reponuoti, esant intrasnariniam liui ar nesireponuojaniai
antrinei dislokacijai atliekama atvira repozicija ir fiksacija T formos ploktele ir
sraigtais.
Esant skeveldriniam limui su dorsalinei anguliacijai 25, stipinkaulio
sutrumpjimui daugiau kaip 10 mm, skeveldriniui intrasnariniui liui, antrins
dislokacijos po atliktos udaros repozicijos, abipusis Colles tipo limas taikoma
iorin fiksacija.

3. KLUBO SNARIO ARTROZS, KURI NULEMIA

DEGENERACINIAI IO SNARIO POKYIAI, OPERACINI
GYDYMO BD PASIRINKIMO KRITERIJAI.
Paengus ligai, esant neefektyviam konservatyviam gydymui (udaras
pasislinkusio kaulo atstatymas ir imobilizacija penkioms- eioms savaitms),
taikomas operacinis gydymas- klubo snario endoprotezavimas subtotaliniu,
totaliniu endoprotezu ir artrodez. Artrodez ir subtotalinis endoprotezavimas seno
tipo endoprotezais iuo metu taikoma labai retai. Pagrindinis artrozs operacinis
gydymas yra endoprotezavimas totaliniu endoprotezu.
Operacijos tikslai:
Nuraminti skausm;
Paalinti launikaulio galvos subliuksacij;
Atstatyti snarini paviri kongruentikum;
Neutralizuoti jgas, slygojanias koksoartroz;
Padidinti klubo snario judesi amplitud;
Panaikinti kontraktras;
Paalinti santykin ir funkcin kojos sutrumpjim;
Atstatyti atramin kojos funkcij.
Endoprotezai yra cementiniai, necementiniai, mirs. Pagal paciento ami,
artrozs laipsn, pakitimus, stebimus Ro, klinikinius simptomus renkamasi protezo
modifikacija.

4. DANIAUSIAI PASITAIKANIOS KELIO SNARIO

TRAUMOS BEI MENISKO PLYIMO TIPAI.
Kelio snarys sudtinga pasyvi ir dinamini struktr sistema, utikrinanti
atramin kojos funkcija, leidianti daryti judesius vertikaline ir transversaline aimis.
Tai didiausias mogaus kno snarys pagal snarini paviri plot. krumplin
snar sudaro launikaulis, blauzdikaulis, bei i priekio prie j prigludusi girnel.
Kelio snaryje yra dvi funkcikai labai svarbios sritys:
upakalin-vidin snario sritis (M. semimembranosus yra aktyvus
snario vidins puss stabilizatorius, palaiko tempt fibrozin kapsul
ne tik ekstenzijos, vairiose fleksijos padtyse, bet ir vidins blauzdos
rotacijos padtyje, aktyviai kontroliuoja iorin rotacij)
upakalin-iorin sritis (M. popliteus kampas atlieka kelio snario
iorins puss stabilizatoriaus vaidmen)
Kelio snarys turi du meniskus skaidulins kremzls pusiedius. Lateralinis
meniskas yra iedo formos, o medialinis pusmnulio. Meniskai pagerina snarini
paviri kongruentikum ir taip sumaina apkrovim kremzls paviriaus ploto
vienet, pagerina snarinio skysio pasiskirstym ir snarini paviri tepim.
Atlieka elastingo amortizatoriaus vaidmen bei stabdo rotacinius blauzdos judesius.

Trauma audini vientisumo paeidimas, dl iorinio poveikio.

Kelio snario traumos bna:
griaui sistemos kaul traumos (proksimalinio blauzdikaulio galo liai,
distalinio launikaulio galo liai, girnels liai, inyrimai)
minktj audni
raumen ir sausgysli paeidimai ( kraujo isiliejimas
hematoma, patempimai, trkimai)
snari ir raii paeidimai (dislokacijos, patempimai,
trkimai, nutrkimai)
minktj audini traumos dl li.
Makrotraumos mios traumos, dl netiktai staigios perkrovos, netiktai
pasikeitusios kno padties, vykus kontaktu.
Mikrotraumos traumos, dl daugkartinio beveik didiausio perkrovimo.
Priklausomai nuo apkrovimo dydio audinys arba prisitaiko arba neprisitaiko.
Skiriami du traum mechanizmai:
Tiesiogin trauma
Netiesiogin trauma
Daniausiai pasitaikanios kelio snario traumos:
1. Menisk plyimai
2. Krymini raii plyimai
3. onini raii patempimai ir plyimai
4. Blauzdikaulio proksimalinio galo lis
Menisk paeidimai
Kelio snario traum metu daniausiai paeidiami meniskai. Menisko traum
bei konkret paeidimo tip lemia ne tik traumuojanio agento jga bei kryptis, bet
ir menisko tvirtinimosi, mitybos bei kolageno skaidul architektros ypatumai.
Daniausiai plyta vidinis meniskas, dl to, kad iorinis vidinio menisko kratas
tvirtinasi prie vidins kelio snario kapsuls ir vidinio alutinio raiio, o iorinis
iorinio menisko menisko kratas suauga su onine kelio snario kapsule, taiau prie
oninio alutinio raiio nesitvirtina.
Menisk paeidimai:
viei menisko plyimai, vyk betarpikai mios traumos metu, bna
gan retai. Tokiais atvejais danai kartu diagnozuojamas kelio snario
raii paeidimas, o pats plyimas randamas kapsulinje menisko
zonoje.
Daugumoje menisk paeidim atvej plyimo mechanizmas turi 2
etapus. Pirmasis - tai uzrinio (ne per vis menisko stor) plyimo
atsiradimas. Antrasis - dl mios traumos vyks uzrinio plyimo
padidjimas. Daniausiai uzrinis plyimas atsiranda stipriai fiksuotame
vidinio menisko upakaliniame rage, o i vieta vadinama loco classico.
2-ame etape plyimas visada vyksta pagal kolageno pluoteli eig.
Galimi 2 pagrindiniai tolesnio plyimo tipai: iilginis ir lieuvlio pavidalo.

Iilginis plyimas gali virsti rankenos plyimu, kai atplyusi menisko dalis
panyra tarpkrumplin duob. Kadangi meniske kolageno skaidulos
isidsiusios 3 sluoksniais, plyimas gali tapti horizontalus
suiformuoja horizontalus lopas.

Skiriami ie pagrindiniai plyimo tipai:

Iilginis
Lieuvlio tipo
Radialinis
Horizontalus

5. ARTROSKOPIJA KAIP DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO

METODAS.
Artroskopijos diagnostins galimybs leidia:
tiksliai diagnozuoti kelio snario minktj audini (menisk, krymini
raii, snarins kapsuls) paeidimo pobd ir jo lokalizacij
diagnozuoti reumatoidin artrit, podagrin artrit
diagnozuoti artroz pradinje kremzls pakenkimo stadijoje
diagnozuoti vairias chondropatijas, chondromaliacijas
diagnozuoti ir alinti svetimknius
paimti snarins kapsuls ar kremzls biopsij
diagnozuoti patologines snarins kapsuls raukles
Artroskopija gydymo metodas:
menisk rezekcija
menisk susiuvimas
krymini raii plastika (girnels savuoju raiiu, m. gracilis ir
m.semitendinosus transplantantu, donoriniu raiio transplantu)
kelio snario sinovektomija (sergant RA, podagriniu artritu)
laisv kn alinimas, svetimkni alinimas
mozaikin chondroplastika
rekanalizacija
launikaulio ir blauzdikaulio gumbur snarini lim osteosintez

KINEZIOLO
-GIJA

1. KOKARTROZS ANKSTYVOJI, PIRMIN IR TRETIN

PROFILAKTIKA; PANAUMAI IR SKIRTUMAI.
Profilaktika (gr. prophylaktikos) tai priemoni, padedani saugoti, stiprinti ir
atkurti sveikat bei ivengti lig, visuma.
Profilaktikos rys:
1.Ankstyvoji- utikrina ligos nebuvim betkokiai moni grupei. Tai pirmin
profilaktika, kuria siekiama ivengti socialini, ekonomini pokyi, neigiamai
veikiani gyvensen, sveikat ir skatinani rizikos veiksni atsiradim. i
profilaktika ypa svarbi vaikams. (judjimas, fizinis aktyvumas( bet koks skeleto
raumen sukeltas kno judesys, kuriam atlikti sunaudojama energija)kilokalorij
deginimas bet kokiais judesiais)
2. Pirmin profilaktika tai priemoni visuma, kurias vartojant stengiamasi
ivengti lig, keiiant asmens jautrum ligoms, alinant lig prieastis ir rizikos
veiksnius; priemoni visuma, kuri apsaugo nuo ligos mones, turinius rizikos
veiksni. Ji apima sveikos gyvensenos ugdym, sveikos aplinkos sudarym. Pirminei
profilaktikai priskiriami pratimai - planuotos, struktrizuotos ir kartojamos fizins
veiklos dalis, kuri turi galutin ar tarpin tiksl pagerinti arba palaikyti ger fizin
bkl.
3. Antrin profilaktika priemoni visuma, kurias atliekant siekiama sustabdyti
lig ir ivengti jos komplikacij. Pagrindins priemons ankstyvoji lig diagnostika
ir veiksmingas gydymas.
4. Tretin profilaktika priemoni visuma, kuriomis siekiama sustabdyti
sisenjusios ligos rykjim, ivengti invalidumo bei pagerinti gyvenimo kokyb. Tai
ligos pamjimo prevencija, ypa esant ltinms bklms. Pagrindins yra
gydomosios ir atkuriamosios priemons(specials pratimai, utikrinantys fizin
pajgum).
Ankstyvoii ir pirmine - nukreipta i rizikos veiksniu iki ligos atsiradimo
koregavima, o antrine ir tretine - jau esant koksartrozei
Koksartrozs gydymas:
Pagrindinis gydymas - .Informacijos suteikimas/ mokymas(praktinis ir torinis),
pratimai(fiziniai, jgos, aerobiniai), esant poreikiui-kno svorio mainimas.
Papildomas gydymas - vaistai, tvarai.
Chirurginis gydymas(maiau nei 10%) osteotomija, snario
endoprotezavimas

2. SUTRIKUSIOS SNARIO OSTEOKINEMATIKOS IR

ATROKINEMATIKOS ATSATYMO GALIMYBS MAINANT
SKAUSM BEI GERINANT FUNKCIJ.

SLAUGA

1. PRATIMAI, STIPRINANTYS KVPAVIMO RAUMENIS.

Diafragminio kvpavimo pratimas:
1. Atsisdama pusiau sdom (Fowlerio padtis);
2. Kumiai udedami apatini onkauli srityje (kad jaustsi judjimas);
3. Giliai ikvepiama;
4. Giliai kvepiama ir kvpavimas sulaikomas, kol suskaiiuojame iki 5;
5. Giliai ikvepiama.
6. Taip atliekama kelis kartus.
7. pratim reikia atlikti du kartus per dien.
Kosjimo pratimas
1. Sdint lovoje palinkstama priek, suneriami abiej platak pirtai,
kurie udedami krtins ar pilvo srityje;
2. giliai kvpiama;
3. pakosjama 3 kartus;
4. ikvepiama.
5. Atliekant pratim, i kvpavimo tak gleivins lengviau atsiskiria ir
pasialina gleivs. Pratimas atliekamas kelet kart per dien
Skatinamojo spirometro naudojimas
1. Aparatas padedamas prie pacient, nustatoma rodykl ant
atitinkamos atymos;
2. giliai ikvepiama ir apiojamas kandiklis;
3. ltai kvepiama, kad stmoklis pradt kilti;
4. kvepiama, kol stmoklis pasieks nurodyt atym.
5. Tai atliekama tris kartus per dien.

2. SLAUGOS PRIEMONS, SKATINANIOS SNARI

JUDRUM SIEKIANT IVENGTI KONTRAKTR.
Snari kontraktr profilaktika
1. Pacientams, gulintiems netaisyklinga padtimi, gali susidaryti snari
kontraktros.
2. Norint ivengti deformacij (kaklo fleksijos, vidins rankos rotacijos,
rieo fleksijos, kojos iorins rotacijos ir pd fleksijos) atsiradimo
naudojamos ios priemons:
3. Pagalvls
4. Voleliai
5. Smlio maieliai
6. Jos dedamos prie tam tikros kno vietos, atsivelgiant kno padt,
kuri norima suteikti ligoniui.
7. Sudarykite slygas laisvai, atsivelgiant galimybes, judinti galnes
( apklotas ties pdomis turi bti gana laisvas, kad ligonis galt judinti
pdas).
8. Paciento galns per alknes, klubus ir kelius turi bti lengvai sulenktos.

9. Skatinkite pacient atlikti snari manktos pratimus, iskyrus

kontraindikacijos atvejus. Atliekant iuos pratimus susidaro maiau
snari kontraktr

3. SLAUGOS PRIEMONS, TAIKOMOS PRAGUL

PROFILAKTIKAI.
Pragula - Tai vietinis ieminis odos, poodini ir gilesni audini paeidimas,
atsirandantis ties kaul ikilimais ir prasidedantis dl j spaudimo
Rizikos veiksniai
Pirminiai (tiesioginiai)
1. Spaudimas
2. Tempimas
3. Trintis
Antriniai (netiesioginiai)
1. Baltym stoka
2. Maakraujyst
3. Odos jutim sutrikimas
4. Nejudrumas
5. Vyresnis amius
6. Drgna oda
7. Temperatros pokyiai
8. Psichologin tampa
9. Odos vientisumo paeidimas
10.Infekcija (vietin ir bendrin)
Ligonio, turinio pragul, klinikinis vertinimas
1. Bendroji bkl ir gretutins ligos
2. Mityba
3. Pragulos vertinimas:
Pragul skaiius
o Vieta
o Stadija
o Dydis (cm) plotis, ilgis, gylis
Pragul laipsniai
I a) panau, kad oda truks (raudona sritis)
padengtos vietos
II pavirinis odos trkimas
III paeista oda (visas odos storis)
IV paeista oda ir poodiniai audiniai

b) ugijusios, au

Ypatingas dmesys
1. gulintiems lovoje ar sdintiems invalido vimlyje;
2. negalintiems pakeisti kno padties be kit pagalbos;
3. nelaikantiems lapimo, imat;
4. ligoniams, kuri mityba nra visavert;
5. turintiems proto negali.

Pragul profilaktika
1. Slaugos principai formuluojami atsivelgiant vairius tiesioginius ir
netiesioginius veiksnius.
2. Prioritetas teikimas dviems svarbiausiems pavojaus vertinimui ir
spaudimo sumainimui.
3. Pavojaus vertinimas
4. Spaudimo sumainimas
5. Organizmo vidins pusiausvyros stiprinimas
6. Odos saugojimas nuo sueidim
Spaudim mainanios priemons
1. Spec. lovos
2. Spec. iuiniai
3. vairiausi form pagalvs, voleliai
4. Avikailiai ir dirbtina vilna
5. Pragul ratai
Nortono skal- (14 ir daugiau tak - maa pragul tikimyb,12 ir maiau tak
- didel tikimyb)
Waterlow skal
Bradeno skal- (19-23 nra rizikos; 15-18 nedidel rizika; 13-14 vidutin
rizika;
10-12 didel rizika; 9 < labai didel rizika)

4. PRIEMONS, STIPRINANIOS BENDR ORGANIZMO

BKL.
Organizmo vidins pusiausvyros stiprinimas
1. Pakankamas ir adekvatus kiekis:
a) maisto mediag (daugiau baltym ir kalorij)
b) vitamin
c) skysi
2. Anemijos prevencija
Kad mityba bt sveika, rekomenduojama
1. kiekvien dien rinktis produktus i vis ei grupi
2. daugiausia valgyti produkt i piramids pamatins grups
3. maiausiai valgyti riebal ir cukraus i virutins grups
4. Jaunesniems ir neturintiems antsvorio valgyti daugiau produkt porcij
5. pasyvesniems ir turintiems antsvorio valgyti maiau produkt porcij
Sveikos mitybos taisykls
1. vairus maistas, daniau augalins nei gyvulins kilms;
2. vairios vieios vietins darovs ar vaisiai (bent 400 g / d);
3. Riebi ms ir msos produktus keisti anktinmis darovmis, uvimi,
pauktiena ar liesa msa;
4. Vengti cukraus, saldi grim, saldumyn;

5. Valgyti nesr maist. Bendras druskos kiekis maiste, skaitant gaunam

su rkytais, konservuotais produktais, neturi viryti 6 g/d (praktikai
maisto papildomai nesdyti). Vietoj druskos naudoti prieskonius be
druskos

APLINKOS
IR DARBO
MEDICINA

1. VEIKSNIAI, KURIE GALI TURTI TAKOS NUGAROS

PAEIDIMAMS.
Ergonominiai darbo aplinkos veiksniai yra skirstomi :
Darbo sunkumo (dinaminius);
Darbo tampos (statinius).
Lokalizuotasis nuovargis ir kaul-raumen sistemos sutrikimai. Vidutinis
statinis darbas gali sukelti varginant lokalizuotj nuovarg raumenyse, kuris gali
peraugti nepakeliam skausm. Jeigu perdta veikla, nesvarbu - statin ar
dinamin, nuolat kartojasi ilg laik, pradioje atsiranda nedidelis, o vliau
intensyvesnis skausmas raumenyse ir snariuose, sausgyslse bei kituose
audiniuose. Ilgai trunkanti ir danai besikartojanti veikla gali paeisti snarius,
raiius ir sausgysles. ie pablogjimai danai apibdinami raumen-kaul sistemos
sutrikimais.
Tyrimai

ir patirtis rodo, kad pastovus ir besikartojantis apkrovimas sukelia:

mechaninio tempimo sukeltus snari udegimus;
sausgysli udegimus arba sausgysli maki udegimus;
sausgysli prisitvirtinimo vietos udegimus;
artrozs simptomus (chronikas sausgysli isigimimas);
stuburo disk ivaras.

Raumen ir sausgysli (patempimai, nutraukimai), kaul (liai, degeneraciniai

pokyiai) yra tipins kaul raumen sistemos perkrovos pasekms.
Apatins nugaros dalies patologijos ymiai padaugja tarp dirbanij, kuri
darbas susijs su ilgalaikiu judesi atlikimu, klimu, tempimais, sukimais,
atitraukimais, pritraukimais, nustmimais ir kt.

Sunkum kilnojimas, danas sukinjimasis ir lankstymasis, stovimas

darbas, vis kn veikianti vibracija yra susij su padidjusia apatins
nugaros dalies skausmo rizika.
Nugaros paeidimai (nugaros skausmai, tarpslankstelini disk
pakenkimai, stuburo ivaros ir kt.) sudaro apie 60 proc. vis kaul
raumen sistemos pakenkim.
Pagrinde rizika priklauso nuo svorio/krvio ir darbuotojo funkcini galimybi
santykio. Sunki objekt klimas ir perneimas reikalauja didels raumen jgos ir
gali slygoti mi perkrov ir raumens nuovarg. Keliant ir perneant sunkius
krovinius didels jgos veikia ir skeleto sistem. Dirbant tok darb ilg laik gali
pasireikti degeneraciniai sutrikimai, ypatingai juosmeninje stuburo dalyje .
Gydymo staig slaugos personalo tarpe vyrauja didelis nugaros skausm
paplitimas bei didel rizika susirgti kaul ir raumen sistemos ligomis, sukeltomis
didelio fizinio krvio. Slaugytoj tarpe ypa danai sutinkami kaul ir raumen
sistemos paeidimai sukelti fizinio krvio, reikalingo priirint pacientus, suminio
efekto. Daniausiai j prieastimi bna nesaugs krviai. Nugaros, kaklo ir pei
lanko skausmai slaugytoj tarpe yra daniausiai nustatomi, kaip vyraujantys ir
labiausiai varginantys.

Plaija prasme kaul ir raumen sutrikimai apima apatins nugaros dalies

skausm, iialgij (sdmens nervo skausmus), platakos sukamj raumen
paeidim ir rieo kanalo sindrom. Nustatyta, kad darbo slygos ir darbo krviai
yra svarbs veiksniai i sutrikim atsiradimui bei vystymuisi.
Pagrindiniai kaul raumen sistemos paeidim rizikos veiksniai:
Mechaninis perkrovimas;
Kartojim danis;
Ekspozicija.
Kaul raumen sistemos pakenkimai didele dalimi priklauso nuo kno
padties. Stuburo paeidim rizika ypatingai padidja liemens sukimo ir lenkimo
metu keliant krovin.
1.
2.

3.

4.

5.

6.

Veiksniai skatinantys kaul raumen sistemos pakenkim vystymsi:

Raumen tampa ir didelio intensyvumo jga gali sukelti mius apkraut
audini pertempimus. Daniausiai didelio intensyvumo jga veikia kuomet yra
keliami ar neami sunks objektai.
Ilgalaik apkrova gali slygoti kaul raumen sistemos pakenkimus, jei toks
darbas uima ymi pamainos dal ir tsiasi kelet mnesi ar net metus. vairi
daikt klimas ir neiojimas ilg laik gali slygoti juosmens srities stuburo
pakenkimus. Tokio tipo krvio poveikis danai yra suminis. Reikmingi veiksniai yra
poveikio trukm, judesi danis ir atliekamo darbo apkrovos lygis.
Kaul raumen sistemos pakenkimai vystosi ir dl danai pasikartojanios
veiklos dirbant su tam tikrais objektais, nors keliam objekt svoris kaip ir
veikianios jgos yra mai. Tokie darbai kaip pvz. smulki detali surinkimas,
spausdinimas ir pan. gali sukelti raumen sutrikimus. Esant tokioms slygoms yra
apkraunamos tos paios anatomins struktros ilg laik arba dideliu daniu ir
slygoti perkrov, kurios pasekms greitas nuovargis, skausmas, galimos traumos.
Darbas atsiklaupus, pasilenkus ar pritpus taip pat didina kaul raumen
sistemos element perkrovos galimyb. Taip pat kaip ir ilgalaikis sdjimas
fiksuotoje pozoje yra lydimas ilgalaiks statins raumen tampos, kuri gali slygoti
raumen struktr perkrov, todl panai darbo poz reikt vengti, jei tai
nemanoma stengtis minimaliai sumainti, tinkamai derinti darbo ir poilsio reim,
aprpinti darbuotojus tinkamomis darbo priemonmis.
Statinis raumen apkrovimas pasireikia kuomet raumenys yra tempti ilg
laik, siekiant ilaikyti atitinkam kno padt pvz. darbas, kuomet rankos yra vir
galvos dirbant su lub konstrukcijomis , griant skyles ir pan. Statinis raumen
krvis apibdinamas kaip raumuo ar raumen grup yra tempti be atitinkam
snari judjimo. Jei raumuo neturi galimybs ilg laik atsipalaiduoti, raumen
nuovargis gali pasireikti net ir esant nedidelei jgai, taip pat sumajus raumen
funkcijai gali pasireikti skausmai. Statinis raumen krvis sukelia kraujotakos
nepakankamum, nes raumens skaidul susitraukimas ir atsipalaidavimas veikia
kaip kraujo cirkuliacij palaikantis siurblys.
Kaul raumen sistemos pakenkimai vystosi ir esant ilgalaikiam raumen
neveiklumui. Palaikyti funkcin aktyvum raumenims btinas darbas, taip pat kaip ir
kaulams bei sausgyslms. Esant raumens aktyvumo stokai vystosi struktriniai ir
funkciniai pakitimai. Raumuo nesugeba adekvaiai palaikyti snari ir raii
struktr, tai pasireikia skausmais, judjimo sutrikimais ir didesniu snari
apkrovimu.

2. KAS IR KAIP REGTI DARBO VIETAS, KAD DARBAS BT KUO

SAUGESNIS IR TAUSOJATIS DARBUOTOJ SVEIKAT?
Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim, sudaryti
darbuotojui saugias ir sveikas darbo slygas.
SOCIALINS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA BEI SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJA sudaro teiss aktus, kuri turi laikytis darbdavys rengdamas darbo
viet.

Bendrieji ergonomikos reikalavimai, keliami darbo vietoms, yra:

1. darbo priemoni ir ranki nomenklatra ir skaiius (turi bti visa, kas
reikalinga darbui, ir daugiau nieko);
2. minimali darbo erdv ir plotas (turi bti patogu kontaktuoti su informacijos
altiniais, lengva ir saugu judti, perneti ir perveti, aptarnauti ir
eksploatuoti mainas bei techninius renginius);
3. darbo vietos daiktin - erdvin struktra (darbo vietos elementai, darbo
priemons ir technologin ranga turi bti optimalios veiklos zonoje, atitikti
sensorin ir motorin mogaus aktyvumo, laiko, jgos ir energijos taupymo
reikalavimus, ger matomum bei antropometrinius dirbaniojo parametrus);
4. fizins erdvs parametrai (normalus darbo paviri apvietimas, leistinas
triukmo fonas, normalus mikroklimatas);
5. darb sauga (fizini, chemini, biologini ir kit dirgikli poveikio kontrol.
Apsauga nuo nelaiming atsitikim ir perkrov darb).

BENDROJI
CHIRURGIJ
A

1. TRAUMUOTO PACIENTO TYRIMO YPATUMAI.

Traum patyrusio paciento apira reikalauja labai greito ir tikslaus sueidimo
vertinimo ir tinkamo pradinio gydymo skyrimo.
Pirmosios pagalbos teikimo principai :
Paciento apira ir vertinimas, paremtas principu ABCDE
Pirmiausia gydyti tuos sueidimus, kurie pavojingiausi gyvybei
Galutin diagnoz pradioje nra svarbi
Laikas pats svarbiausias veiksnys
Nepadaryti pacientui dar didesns alus
Traum patyrusio paciento pradin apira ir vertinimas susideda is keli
etap :
Pirmin paciento apira (ABCDE principas)
Gydymo priemons, skirtos mogaus gyvybini f-j palaikymui
Papildomi tyrimai, skiriami per pirmin apir
Antrin apira (nuo galvos iki koj)
Papildomos diagnostikos priemons per antrin apir
Kartotinis paciento bkls bertinimas
Diagnozs nustatymas bei gydymas
Pirmin paciento apira
Pagrindinis tikslas greitai ir tinkamai vertinti paciento gyvybines f-jas.
Gyvybei grsmingi sutrikimai vertinami ir nustatomi tokia tvarka :
A Kvpavino tak praeinamumas, utikrinama stuburo kaklins dalies
apsauga. Reikia iekoti svetimkni gerklje ir veido, apatinio
andikaulio, trachjos, gerkl li, nes tai gali lemti kvpavimo tak
obstrukcij. Jei negalima utikrinti kvpavimo tak praeinamumo
prastais bdais, reikia pacienta intubuoti ar kiti tracheostomin
vamzdel. Visos priemons paciento kvpavimo tak praeinamumui
atkurti turi bti naudojamos saugant kaklin stuburo dal.
B Kvpavimas ir ventiliacija. Nustatomi sualojimai, ypa pabloginantys
plaui ventiliacij : tampos pneumotoraksas, dauginiai onkauli liai
su plaui kontzoja, masyvus hemotoraksas, atviras pneumotoraksas.
Kiekvienas traum patyrs pacientas turi gauti papildom deguonies
kiek, siekiant optimalaus kraujo sotinimo deguonimi.
C Kraujotaka, kraujavimo stabdymas. Kraujavima yra vyraujanti traum
patyrusio paciento mirties prieastis. Smons bsena, odos spalva,
pulsas yra svarbiausi klinikinio stebjimo elementai, suteikiantys
utektinai informacijos per kelias sekundes.
D Neurologin bkl. Komos lygio vertinimas (pagal Glasgowo kom
skal).
E Ekspozicija (apira) / Aplinkos kontrol. Pacientas visikai
nurengiamas ir smulkiai itiriamas bei vertinamas. Paskui, siekiant
ivengti hipotermijos, pacient btina iltai apkloti. ven skiriami
skysiai turi bti paildomi, palaikoma ilta kambario temperatra.
Papildomi tyrimai, skiriami atliekant pirmin apir :
Elektrokardiografinis stebjimas

Kateteris lapimo pslje

Skrandio zondavimas
Pulso oksimetrija
Rentgenologinis tyrimas

Antrin paciento apira

Pradedama tik visikai pabaigus pirmin apir.
Jos metu pacientas apirimas nuo galvos iki koj, t.y. surenkami visi manomi
anamnezs duomenys, atliekamas objektyvus bkls tyrimas, kartotinis gyvybini fj vertinimas. Atliekamos specialios procedros, specifiniai radiologiniai ir
laboratoriniai tyrimai. Pabaigoje nustatoma tiksli diagnoz, rekomenduojamas
tikslingas gydymas.

2. MINKTJ AUDINI TRAUMOS, KLINIKINIAI

POYMIAI, PASEKMS, PIRMOJI PAGALBA IR GYDYMO
PRINCIPAI.
Trauma bet kokio agento poveikis mogaus organizm, sukeliantis
anatominius ir funkcinius pakitimus, lydimus vietins reakcijos. Jei nenukenia oda ir
gleivin sueidimas udaras(vulneratio occlusa), jei nukenia, - atviras (vulneratio
aperta) arba aizda (vulnus).
Minktj audini traumoms priklauso tiek udaros, tiek atviros traumos.
Kiekvienai traumai bdingi atitinkami simptomai.
Skausmas atsiranda paeidus juntamj nerv galnes. Jis priklauso nuo
sueistojo nervins bkls ir nuo paeisto organo jautrumo.
Sueista sritis patinsta isiliejus kraujui audinius, sutrikus limfos cirkuliacijai.
Kuo daugiau sualota ir kuo daugiau kraujo isiliej, tuo labiau ta sritis patinsta. Be
to patinimas priklauso ir nuo poodinio lstelyno purumo. Daugiausia kraujo priteka
antr, trei dien, tuo laiku sueidimo vietoje bna rykiausios mlyns. Funkcijos
sutrikimas susijs su sutrikusia kraujo ir limfos cirkuliacija. Skylant ir rezorbuojantis
kraujui kno temperatra gali pakilti iki 37 38 O.
Susialojus nukenia kraujagysls. Didelis kraujo susitelkimas vadinamas
hematoma. Isiliejus kraujui pasideda aseptinis udegimas, kuriam bdingi visi
udegimo poymiai. Hematomos rezorbcija skatina jungiamojo audinio produkcij,
todl jai inykus i jungiamojo audinio susidaro randas. Jei hematoma
nesirezorbuoja, apie j susidaro jungiamojo audinio kapsul ir ji virsta kraujinga
cista, kuri vliau tampa serozine. Kartais i hematom patenka infekcija, todl
hematoma gali supliuoti ir virsti abscesu.
Gydymas: sueistai kno daliai ar organui suteikiama visika ramyb, nes taip
maiau skauda. Dedami alti kompresai, nes tai siaurina kraujagysles ir maina
skausm. Po keli dien dedami ilti kompresai, nes tai ipleia kraujagysles ir
pagreitina kraujo cirkuliacij ir tuo paiu pagreitina kraujo rezorbcij.

Buki odos ir poodinio lstelyno sueidimai. Daniausiai odos sueidimai tai

nubrozdinimai arba ekskoriacijos. Neretai odoje pastebima kraujosrv, kurios
kartais buna labai plaios. Gana danai oda su poodiu atplyta nuo fascij ir
susidariusi ertm susirenka daug kraujo.
Fascij sueidimas. Staiga ir stipriai susitraukus raumenims gali plyti raumenis
dengianios fascijos. Raumenims susitraukus pro ply ilenda raumuo, tai
raumens ivara, kuri gali sukelti stiprius skausmus. Daniausiai plyusias fascijas
reikia susiti.
Raumen plyimas (ruptio musculi). Raumenys plyta jiems staigiai ir stipriai
susitraukus, arba veikiant bukai traumai. Sualojus raumenis, juos silieja kraujas,
susidaro hematoma. Gydant nedidelius sueidimus utenka ramybs, alt
kompres, kurie po keli dien pakeiiami iltus. Visikai plyus raumeniui, j tenka
siti.
Poodinis sausgysli plyimas (ruptio tendinis). Sausgysl paprastai trksta ties
ta vieta, kur ji prisitvirtina prie raumens ar kaulo. Trkimo prieastis yra stiprus,
staigus raumens susitraukimas. Plyusi sausgysl reikia kuo greiiau susiti ir
galn imobilizuoti, vliau daryti gydomj mankt.
Krtins lstos sukrtimas (commotio thoracis). Prieastis buki smgiai
krtin. Ligon itinka okas: ipila altas prakaitas, krinta kraujospdis, pulsas
pasidaro silpnas, greitas, danai ligonis iblykta, netenka smons, vemia.
Gydymas. Ligon reikia paguldyti taip, kad galva btu nuleista emyn, leisti
adrenalino. Svarbu ildyti galnes.
Krtins lstos sumuimas (contusio thoracis). Kartu su krtins lstos sienele
nukenia ir plauiai, irdis, didiosios kraujagysls. Usidarius balso plyiui labai
padidja spaudimas plauiuose, todl jie gali plyti. Danai dl onkauli li
kraujas isipila i pleuros ertm.
Krtins lstos suspaudimas (compressio thoracis). Stipriai suspaudus krtins
lst susidaro staigi venine staz. Plyta smegen, veido , kaklo, krtins, aki ir
burnos gleivini persipild kapiliarai.
Hemotoraksas (heamothorax). Hematoraksas kraujo isiliejimas pleuros
ertm. Jis gali bti vienoje arba abiejose pusse. Labai suspaudiamas plautis, todl
sunku kvpuoti. Isiliejus daug kraujo vien pleuros ertm, ne tik suspaudiamas
plautis, bet nustumiamas i prieing pus ir tarpusienis, todl sutrinka
kardiovaskuliarins sistemos funkcija. Kraujas turi bti paalintas i pliauros ertms.
Pneumotoraksas (pneumothorax). Pneumatoraksas tai oro susikaupimas
pleuros ertmje. Pneumatoraksas gali bti udaras, atviras ir ventilinis.
Udaras pneumotoraksas vadinamas, kai oras suleidiamas i pleuros ertm,
norint suspausti plaut, arba ten jo patenka sueidus plaut, ir oras neturi ryio su
iore. Jei staiga suleidiama daug oro, pajuntama cianoz, pagreitja pulsas,
isipuia ta krtines lstos pus. Perkutuojant girdimas timpaninis garsas,
auskultuojant negirdima kvpavimo uesi.

Atviras pneumatoraksas esti tuomet, kai oras esantis pleuros ertmje pro
aizd krtins lstos sienelje arbo pro stamb bronch susisiekia su atmosferos
oru. kvepiant oras patenka i pleuros ertm, spaudia plaut, stumia tarpusien
prieing pus. Ikvepiant oras ieina, tarpusienis iek tiek grta buvusi padt.
Dl toki judesi ligon neretai itinka pleuropulmonalinis okas.
Ventilinis pneumotoraksas. is pneumotoraksas susidaro ltant onkauliams,
kai sueidiamas plautis ir susidaro lopas, kuris kvepiant lyg votuvas praleidia or
i pleuros ertm, o ikvepiant udaro bronch ir neleidia orui grti. Krtins lsta
isipuia, didja dusulys, cianoz, blogeja kardiovaskulines sistemos bkl.
Gydimas. Atvir pneumotoraks reikia kuo skubiausiai udaryti, arba bent
laikinai udengti tvarsiu. Susiuvus aizd kraujas ir oras i pleuros ertms
itraukiami, ertm suleidiami antibiotikai. Jei pneumotoraksas udaras, ypa
ventilinis, reikia skubiai itraukti krauj ir or. Jei oras vl renkasi, tenka j siurbti tol,
kol sulips plys vidinis pleuros lapelis.
Pilvo traumos. Pilvo ertms organ sualojimas priklauso nuo pilvo preso isivystimo
ir tempimo, nuo topografins organ padties ir anatomins struktros bei
patologini pakitim. Sualojus pilvo ertms organus i pradi jauiamas stiprus
skausmas ir pastebimi lengvesni ar sunkesni oko reikiniai. Atsiranda pilvo
raumen tempimas, kuris bna rykiausias toje vietoje, kur sueistas organas.
Parenchimini organ (kepen ir blunies) sueidimui bdingas labai stiprus
vidinis kraujavimas, todl greitai pastebimi mins maakraujysts simptomai.
Dl skrandio ir arn sualojimo, kuris daug priklauso nuo j prisipildymo
laipsnio, vystosi pilvaplvs udegimas (peritonitas), nes infekuotas, ypa storosios
arnos turinys, isilieja pilvaplvs ertm. Prasidjus peritonitui pakyla
temperatra, padanja pulsas, laipsnikai krinta kraujospdis, lieuvis esti sausas,
danai su apnaomis, pranyksta apetitas, atsiranda trokulys, akys krenta, pailgja,
pasmailja nosis.
Gydymas: Sueidus pilvo ertms organus svarbu kuo greiiau operuoti. Sualoti
organai paprastai bna susiuvami, o blun tenka paalinti.
Inkst pyimas (ruptura renis). Nuo tiesioginio buko smugio inkstai plyta retai.
Nors is organas ir trapus, bet gerai apsaugotas. Galimi ie atvejai:
plyusi inkst kapsul, bet nepaeista jos parenchima,
paeista parenchima, bet nesualotos geldels,
paeista parenchima ir geldels,
visikai suskaldytas inkstas,
nepaeistas inkstas, atitrks nuo vart.
Sueidus inkstus visuomet bna okas, 90 -95 proc. atvej hematurgija.
Gydymas. Svarbu absoliuti ramyb. Visikai pranykus kraujui i lapimo ligonis
dar turi gulti lovoje dar 7-8 dienas. Per anksti pradjus vaikioti galimas antrinis
kraujavimas. Jei kraujavimas nesustoja, didja anemija, reikia operuoti. Operuojant
maesni plyimai susiuvami. Atplys polius, jei geldels nesueistos, paalinamas.
Kartais tenka paalinti vis inkst.

lapimo psls plyimas (ruptura vesicea urinariae). is organas gali plyti

spontanikai dl patologini pakitim, bet daniau jis plyta nuo bukos traumos
apatinje pilvo dalyje arba dubens kaul lio. Gali pyti pilvaplve padengta ar
nepadengta lapimo psls dalis.
Pirmas atvejis bna kur kas danesnis. Tuomet lapimas isilieja pilvaplvs
ertm. Jauiamas stiprus pilvo skausmas, danai ligon itinka okas. Vliau, nors
lapimas ir sterilus, irykja peritonito simptomai. Kartais, jei lapimas i
pilvaplvs ertms greitai rezorbuojasi, isivysto sunki uremija. Kateterizuoti
nepatartina, nes galima infekcija. Svarbu skubiai operuoti ir susiti plyim.
Antruoju atveju lapimas isilieja maojo dubens lstelyn (infiltratio urinosa)
ir vystosi lapimin flegmona (phlegmona urinosa), kuriai bdinga sunki organizmo
intoksikacija. Svarbu anksti operuoti usiti plyim.
lapls plyimas (ruptura urethrae). Jie pasitaiko ltant dubens kaulams, taip
pat nuo vairiausi smgi tarpviet. Galimas visikas ir dalinis lapls trkimas. J
sueidus dl kraujosrv varpa labai itinsta ir pamlinuoja, lapimas susilaiko, i
kanalo teka kraujas. Reikia skubiai operuoti.
Snari
sumuimas
(contusio).
Kraujas
isilieja
i
minktuosius
periartikuliarinius audinius, dl to oda, supanti snar, pamlinuoja. Kraujas gali
isilieti ir pat snar, nes sualojama snarins kapsuls tepalin plv. Snarys
patinsta, ima skaudti, sutrinka jo funkcija. Jei kraujo isilieja maai, tai jis
rezorbuojasi ir snario funkcija atsistato, jei daug prasideda aseptinis udegimas,
atsiranda daug serozinio eksudato, kuris pripildo snarin ertm, itempia kapsul,
isivysto snario vanden (hydrops articularis).
Gydymas. Be ramybs, naudingas altis, kuris siaurina kraujagysles todl
priplsta maiau kraujo, maja skausmas. Kai susidaro snario hematoma, po keli
dien krauj reikia paalinti. Po to dti ilumines aplikacijas, vliau daryti aktyvius ir
pasyvius judesius.
Snari itempimas, niksteljimas (Distorsio). Tai snarins kapsuls ir raii
itempimas arba itempimas su plyimu.
plyti gali vienas arba du snarins kapsuls sluoksniai, priklausomai nuo
jgos stiprumo ir pobdio. Plytant kapsulei, sueidiamos kraujagysls, todl
kraujas isilieja snar ir aplinkinius audinius. Snarys patinsta, oda pamlynuoja.
Itempimas be snarins kapsuls ir raisi plyim palengva praeina, bet gali
kartotis.
Gydymas. Toks pat kaip ir sumuim. Kartais plyusius raiius reikia susiti.
Smegen sukrtimas (commotio cerebri). Tai praeinanio pobdio funkcinis
smegen paeidimas be pastebim morfologini (makroskopini ar mikroskopini)
smegen substancijos pakitim. Simptomai smons netekimas, kraujo ir
smegen skysio cirkuliacijos sutrikimas. Visuomet staiga sutrinka kraujo
cirkuliacija: i pradi atsiranda kraujagysli spazmai, paskui paralyius, padidja
likvoro gamyba. Po smegen sutrenkimo ligonis paprastai gerja i lto. Atgavs
smon, dl smegen bei j dangal edemos ir padidjusio intrakranialinio
spaudimo jauia stiprius galvos skausmus, pulsas bna sultjs, aki dugno venos
isipltusios, pykina, danai vemia. Dl triakio nervo dirginimo skauda akis,
sukasi galva, sutrikusi pusiausvyra, miegas. Pastovus simptomas arterij tonuso
sutrikimas. Kinta kraujospdis, padidja prakaitavimas, sutrinka termoreguliacija,

danai sutrinka kvpavimas, irdies ritmas, virkinimo trakto motorika ir sekrecija.

Arterij tonuso labilumas gali trukti net 6-10 mn.
Smegen sumuimas (contusio cerebri). Prieastis tiesioginis smgis.
Smegen paviriuje susidaro suminktj vairaus dydio idiniai, apie juos
kraujosrvos, o apie pastarasias edemos. Paprastai bna bendri ir idininiai
simptomai, nuo kuri priklauso ligos vaizdas.
Bendrieji simptomai rykesni ir pastovesni, negu smegen sutrenkimo. Danai
ilgam pranyksta smon, bna stiprs traukuliai, ligonis nuolat vemia. Sutrinka
lapinimasis, rijimo refleksai, dl kraujo isiliejimo smegen dangalus beveik
visuomet bna vairaus laipsnio meningialini reikini.
idininiai simptomai priklauso nuo sueidimo lokalizacijos. Danai bna galni
paralyius, hemiplegijos, monoplegijos, gali pranykti kai kuri nerv funkcija.
Po smegen sumuimo lieka ilgai trunkantys arba pastovs galvos skausmai, gali
isivystyti traumin epilepsija, dl smegenyse susidariusi rand.
Smegen suspaudimas (compressio cerebri). Smegenis gali spausti sul
kaulai, isiliejs kraujas, smegen abscesas ar navikas. Susieidus tuoj pat atsiranda
bendrieji simptomai, kurie netrukus maja. Tai vadinamasis viesusis periodas,
kuris trunka nuo keli valand iki keli par. Po viesiojo periodo liginio bkl vl
pablogja: padidja galvos skausmai, atsiranda pykinimas, vmimas, neramumas,
nemiga. Laipsnikai sutrinka smon ir ligonis pereina komos bsena. Vienas i
pastoviausi ir bdingiausi poymi yra pulso sultjimas, jis yra gero
prisipildymo, reguliarus. Kai jis sultja iki 40 kart per minut, susidaro aliarmin
bkl, jei iuo metu nesuteikiama pagalba, pulsas pagreitja iki 120 140 kart per
minut ir galiausiai tampa nebesuskaiiuojamas.

3. SNARI TRAUMOS, KLINIKINIAI POYMIAI,

PASEKMS, PIRMOJI PAGALBA, GYDYMO PRINCIPAI.
Snari sumuimas (contusio).
Prieastis - vairios tiesiogins ir netiesiogins iorins traumos.
Kraujas isilieja i minktuosius periartikulinius audinius arba gali isilieti tiesiai
snar. Isiliejus kraujui snarys patinsta, ima skaudti, sutrinka jo f-ja. Sumuus
snar, ligonis stengiasi laikyti galn per snar sulenkt, nes tokioje padtyje
maiau skauda.
Kiekvieno sumuimo atveju, be ramybs, naudingas altis, nuo kurio susiaurja
kraujagysls, sumaja arba pranyksta skausmai. Jeigu susidaro didel hematoma,
po keli dien j reikia paalinti, paskui reikia dti ilumines aplikacijas, vliau daryti
aktyvius ir pasyvius snari judesius atstatyti snario f-jai.
Snari itempimas, niksteljimas (distorsio).
Tai snarins kapsuls ir raii itempimas arba itempimas su plyimais.
Daniausiai nukenia iurnos snarys, kojai pakrypus on, reiau kelio snarys dl
abdukcijos ar rotacijos, kai koja fiksuota. plyti gali vienas arba abu snarins
kapsuls sluoksniai, priklausomai nuo traumos stiprumo ir pobdio. Plytant
kapsulei sueidiamos kraujagysls, todl kraujas isilieja i snar. Plyus ir
ioriniam kapsuls sluoksniui kraujas isilieja ir aplinkinius minktuosius audinius.

Snarys patinsta, oda pamlynuoja. Snariu itempimo klinikin eiga ir pasekms

bna tokios pat arba bent jau panaios, kaip ir sumuim.
Gydymas toks pat, kaip ir sumuim, kartais plyusius raiius reikia susiti.
Inirimai (luxationes).
Inirimu vadinamas visikas arba dalinis kaulo snarini gal ijimas i
snario rib, plyus snarinei kapsulei. Slygikai yra laikoma, kad i snario yra
inirs distalinis kaulas. Etiologikai inirimai skirstomi gimtus (luxatio congenita)
ir gytus (luxatio aquisita).
gimti inirimai pasitaiko gana retai. Jie sudaro tik 15 procent vis inirim.
Daniausiai inyra vienas ar kitas, retai abu klubo snariai. Tokie inirimai
pradedami gydyti naujagimiui.
gyti inirimai pagal etiologij bna patologiniai ir trauminiai. Patologiniai arba
savaiminiai vyksta savaime, spontanikai, kai patologinis procesas suardo snar,
pasitaiko labai retai. Trauminiai bna, kai kaulas inyra paveikus iorinei jgai sveika
snar. Jie sudaro 80 90 proc. Vis inirim. Trauminis inirimas gali vykti veikiant
snar tiesioginei jgai (tai pasitaiko retai), veikiant snar netiesioginei jgai (tai
pasitaiko daniausiai), per stipriai susitraukiant raumenims, ypa kai silpni
snariniai raiiai arba snarys patologikai pakits.
Klinikiniai poymiai bna labai vairs. Kiekvieno inirimo metu plyta snarin
kapsul. Trkus kapsulei, sueidiamos kraujagysls, isilieja kraujas tui kapsul
ir aplinkinius minktuosius audinius. Inirimo metu neretai atplyta raumenys nuo
tvirtinimosi viet, kartais nukenia nervai, ypa petinis rezginys (plexus brachialis).
Inyrant galnei pasitaiko ir kaul li, pasitaiko ir atvir inirim, kai paeidiama
ir oda.
Kiekvienas inirimas turi subjektyvi ir objektyvi simptom. I subjektyvi
vienas svarbiausi yra skausmas ir f-jos sutrikimas. Objektyvs simptomai:
Priverstin galns padtis, stipri paeisto snario deformacija, snario srities
patinimas, isiliejus kraujui. Galn sutrumpja - retai pailgja.
Palpuojant randama tuia snarin duobut, o kaulo galvut uiuopiama
kitoje vietoje.
Teikiant pirmj pagalb inirimo atvejais svarbiausia nepakenkti. Jei neaiku,
ar inirimas, ar kaulo limas, reikia elgtis kaip kaulo lio atveju. Galn reikia
rpestingai ir tiksliai imobilizuoti tokioje padtyje, kokioje ji buvo, kai iniro.
Nuskausminti vaistais.
Dabar inirim gydym sudaro inirimo atitaisymas, galns fiksavimas,
snario f-jos atstatymas.
Nuskausminamieji reikalingi ne tik, kad maiau skaudt, bet ir raumen ir
snarins kapsuls refleksiniam tempimui sumainti. Inirimo atitaisymo bdai
skirstomi dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso tie bdai, kai inirs kaulas
tempiamas tam tikra kryptimi. Antrajai grupei priklauso vadinamieji fiziologiniai
bdai, kai atliekami sualoto snario judesiai, pakartojantys atvirktine eile inirimo
judesius. Galn fiksuojama vairiais bdais, kad suaugt plyusi kapsul.
Pasibaigus snario fiksavimo laikui, reikia sistemingai daryti gydomj mankt, kad
atsistatyt f-ja.

4. KAUL LIMAI, J PRIEASTYS. KVALIFIKACIJA,

PASEKMS.

Prieastys: Daniausiai kaulai lta, 2040 met monms. Vyrams kaulai

lta 34 kartus daniau, negu moterims, dl vyr didesnio sportinio aktyvumo,
polinkio ekstremaliom pramogom, karo. Senesnio amiaus monms lta dl
osteoporozs, degeneraciniu lig. Liai dl degeneracini lig bdingi ir jauniem
monm.
Limas yra visikas arba dalinis kaulo vientisumo pertraukimas, staigiai
veikiant stipriai iorinei jgai, didesnei negu kaul atsparumo riba, arba atsiradus
patologiniams kaulo pakitimams. Lus kaului, sueidiami ir minktieji audiniai,
todl visa galn bna paeista kaip anatominis ir fiziologinis vienetas. Kaul liai
skirstomi gimtus (fractures congenitae) ir gytus (fracturae aquisitae). Pirmieji
labai retai pasitaiko embrioniniu periodu. Antrieji tai buities, gamybos traumos.
gyti kaul liai gali bti:
Patologiniai, arba savaiminiai, spontaniniai (fracturae palhologicae, s.
spontaneae). Tai savaiminis limas, kai nuo kurio nors patologinio proceso (kaul
naviko, osteomielito) suyra kaulas. ios ries liai dabar bna retai. Pasak F. Merlio, jie sudaro apie 1% vis li.
Trauminiai (fracturae traumaticae). Tai beveik visi liai. Palyginus su kitais
sueidimais, jie pasitaiko gana danai: sumuimai sudaro 36,6, limai14,9,
nudegimai 5,9, aizdos 28,5, itempimai 12,5, inirimai 0,5--3%
Pagal odos dangos paeidim liai skirstomi :
1. Udaruosius (iractura occlusa, s. simplex), kai oda nesueista. ios ries
liai taikos metu sudaro daugum.
2. Atviruosius {fractura perta. s. complicata), kai sueista odos danga. Taikos
metu ie liai pasitaiko retai. Jie labai pavojingi, nes .pro aizd paprastai patenka
infekcija.
Pagal kaul paeidimo laipsn liai skirstomi :
1. Dalinius (fractura incomplet), kuriems priklauso kaulo skilimus ir limas.
Gali skilti visi kaulai (fissura), bet daniausiai skyla ploktieji. Cia daniausiai
periostas atplyta nuo/kaulo. Periostas danai tik atplyta, susidaro subperiostalin
hematoma. Jei periostas neplyta, toks lis vadinamas poantkauliniu arba aliosios
akels tipo liu" Jis bdingas vaikams, kuri antkaulis yra storas ir stiprus.
2. V i s i k u s
{fractura completal). Kaulas visikai lta jgos veikimo
vietoje ar iek tiek toliau. Ilgieji kaulai paprastai skirstomi virutin, vidurin ir
apatin tredalius.
Taip apibdinama ir li lokalizacija.
Ilgj kaul liai dar skirstomi :
a) d i a f i z i n i u s (fractura diaphysaria), kai lta kaulo diafiz; jie pasitaiko
daniausiai;
b) metafizinius (fractura metaphisaria paraarticularis), priesnarinius, kai lio
linija eina per metafiz, jie yra retesni;
c) epifizinius (fractura epiphysaria) kai limo linija eina per epifiz ir palieia
snario paviri; jie dar vadinami intraartikuliariniais arba snariniais; pasitaiko
reiau ir yra sunkiausi.

d) epifizeoliz. Kol nesukauljusi epifizin linija (tarp metafizs ir epifizs yra

kremzl), gali vykti .epifizeoliz. (epiphyzeolysis). Ji daniausiai pasitaiko 1215
met vaikams.
e) apofizeoliz. Apofiz skiriasi nuo epifizs tuo, kad ji yra ne snario ertmje,
net u snario. Apofizs pavirius yra platus. Prie jos prisjtyiitjjia raumenys ir
raiiai. Apofizs atplymas pagal augimo kremzl vadinamas apofizeoliz.
Pagal limo linij gali bti:
1) skersiniai liai (fractura transversa). kai lio linija eina skersai arba beveik
skersai kaulo aies;
2) iilginiai liai (fractura longitudinalis), kai lio linija sutampa su kaulo
aimi; pasitaiko labai retai;
3) striiniai liai (fractura ob!iqua), kai lio linija eina striai kaulo ir sudaro
su kaulo aimi kampus; lgali kampai bna smails;
4) spiraliniai liai (fractura spiralis), kai lio linija eina spirale apie kaulo a;
lio pavirius lgalio gale taip pat yra spiralinis;
5) skeveldriniai liai (fractura comminutiva) pasitaiko, kai traumos labai
sunkios ar sueidimai autiniai. Dalis kaulini skeveldru bna be antkaulio.
Limo mechanizmas.
Beveik visuomet i lio formos galima sprsti apie limo mechanizm. Pagal
mechanizm liai skirstomi itaip:
1) Impresinis lis bdingas kaukols skliauto lis, kai spaudiama i
viraus Danai susidariusios kaukols skliauto skeveldros spaudia
smegenis.
2) Kompresinis
lis
3) Gali vykti vairiuose kauluose dl spaudimo. Pvz., stuburo slanksteli
kn, kurie gali susiploti.
4) Lis dl lenkimo
5) Kaulas lenkiamas daugiau nei leidia jo elastingumas.
6) Torsinis lis. Kaulas lta, sukant ilguosius kaulus apie j a u vieno
galo, iek tiek toliau nuo tos vietos, kur veikia jga. Lio linija esti
spirals formos.
7) Kaulo dalies atplyimas pasitaiko tose vietose, kur prisitvirtina
raumenys ir raiiai, pavyzdiui, inirus asti-kauliui, gali. atplyti,
didysis gumburas
8) Lis dl vio bna paprastai skeveldrinis. Kulka, lkdama su didele
energija, kaul suaio daug vairaus didumo skeveldr.
9) L u k s a c i n i s lis. Kaulas lta arti snario ir inyra. Pavyzdiui,
bna astikaulio kaklo lis su inirimu. Kartais luksaciniai liai
pasilaiko stubure, ypa kaklo srityje. Lta vieno slankstelio knas ir
nuslenka, trkus raiiams, nuo kito slankstelio.
Pasekms.
Nenormalus judrumas lio vietoje. (nebna kaltini li vietoj)
Krepitacija lgaliam trinantis vienan kit.
Galns formos pakitimas lio vietoje.
Lgali poslinkis (dl refleksinio raumen susitraukimo nuo stipraus
skausmo)
oninis poslinkis

kampinis
iilginis

a) dislocatio ad longitudinem contractione.kai vienas lgalys ueina u

kito" pagal iilgin "a dl raumen susitraukimo;
b) dislocatio ad longitudinem cum distractione - i forma reta ir bna, lus
kelio" girnelei Bei alknkauliui
c) dislocatio ad longitudinem cum implant a t i o n e, kai vienas lgalys
sikala kit.
d) Periferinis poslinkis.Daniausiai distalinis lgalys dl galns mass ir
raumen susitraukimo pasisuka apie savo a j ior.
Lus kaului yra bdingas skausmas, kartais minktj audiniu paeidimas,
galimas net stambij kraujagysli paeidimas. Netinkamai imobilizavus galn gali
susidaryti netikras snarys.

5. KAUL LIM DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO

PRINCIPAI.
Apklausa. Apklausinjant sueistj, suinoma, kokiomis aplinkybmis ir
kaip jis susieid, ar galjo naudotis sueista galne, ar buvo neteks smons.
Apira, labai paprastas ir svarbus tyrimo bdas. tarus, kad kaulas ls,
reikia ligon apirti, apnuoginus simetrines kno dalis. Galnes reikia palyginti
viena su kita. Pairima, kokia sueistos galns forma, odos spalva, ar nepakitusi
ais, nesutrumpjusi galn, nesutrikusi funkcija, ar nra patinimo, judrumo
nenormalioje vietoje.
Apiuopa. Ji labai padeda atpainti l. Apiuopiant nustatomas
skausmingiausias takas, kuris paprastai atitinka lio viet. Kartais, uiuopus
lgali galus, suinoma poslinkio kryptis.
Matavimas. Matuojant galn, nustatoma jos ais, ilgis, apimtis. Matuoti reikia
abi galnes absoliuiai simetrikai,
Galni aies matavimas. Rankos ais matuoja-vedant ties per astikaulio
galvos (caput numeri) centr, per stipinkaulio ir alknkaulio galvas (caput radii et
ulnae, 158 pav.). Kojos ais matuojama, vedant ties nuo klubakaulio priekinio
virutinio dyglio per vidin kelio girnels krat iki kojos nykio ar pirmo
tarpupirio.
Galni ilgio matavimas. Galni ilgio matavimas esti reliatyvus ir absoliutus.

Rankos reliatyvus ilgis matuojamas nuo peties (acromion scapulae) iki stipinkaulio
ylins ataugos (processus styloideus) arba iki didiojo pirto galo .
Rankos absoliutus ilgis matuojamas dviem segmentais: asto ilgis nuo peties iki
alkns ir dilbio ilgis nuo alkns iki alknkaulio ylins ataugos.
Kojos reliatyvus ilgis matuojamas nuo klubakaulio priekinio virutinio dyglio iki
blauzdikaulio vidins kulknies (malleolus. medialis, 161 pav.).

Kojos absoliutus ilgis matuojamas taip pat dviem segmentais: launies ilgis nuo
launikaulio didiojo gbrio (trochanter major) iki kelio snario plyio ir blauzdos
ilgis nuo kelio snario plyio iki eivikaulio onins kulknies (malleolus lateralis).
Tiriant galnes, lus kaulams, reikia patikrinti j arterij bkl ir nerv
funkcij.
Rentgenologinis tyrimas.
Gydytojas tiksliai nurodo lio viet, kur reikia padaryti rentgenogram diagnozei
patikslinti.
Rentgenologinis tyrimas yra tik pagalbin priemon, todl jis atliekamas tyrimo
pabaigoje.
Lus kaulams, daromos dviej krypi rentgenogramos: i ono ir i priekio.
Lus kaului, reikia patikrinti viso organizmo bkl, visas organ sistemas.
Kaul

li gydymas skirstomas iuos etapus:

Pirmosios pagalbos teikimas,
Lgali atitaisymas (repositio),
Atitaisyt lgali ilaikymas (retentio),
Fiksavimas galns (fixatio imobilisatio),
Visikas galns funkcijos atstatymas (resti-tutio functiones membri).

Pirmoji pagalba.

Reikia labai atsargiai elgtis su lgaliais, kad j smails galai nealot

aplinkini audini, nepradurt odos ir nenutolt vienas nuo kito.
Netinkamai ir nereikalingai pajudinus galn, ne tik alojami minktieji
audiniai, bet ir sukeliami skausmai, o kartais vyksta okas.
Kad nebt komplikacij, labai svarbu nors primityviai, bet taisyklingai
galn fiksuoti, kad lugaliai nejudt ir tik paskui kelti ligoni.
tvaru fiksuojamas tik koj lis ,o rank, jei bendra ligonio bkl gera,
kartais utenka pariti dilb skarele.
Lus astikauliui, astas ir dilbis pribintuojami prie krtins.
Pirtams yra specialus vielinis tvaras
Pirmosios pagalbos tvarai tur apimti du Snarius vien aukiau, kit
emiau lio vietos. Po tvarais dedamas koks nors minktas daiktas, kad
nesuspaust odos ir pribintuojamas bintais.
Ypa reikia saugoti lusi galn. Vienas asmuo turi. j prilaikyti, viena
ranka pams aukiau, kita emiau lio vietos. Reikia irti, kad
ligonis nesualt, duoti jam skausm malinani vaist.

Lgali atitaisymas (repositio).

Jeigu lgaliai nepasislink, j atitaisyti nereikia.
Atitaisyti reikia nors ir ma poslink bet kuria kryptimi.
Lgalius reikia atitaisyti tuojau pat.
Kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau juos atitaisyti.
Idealiai raumen tonusas atpalaiduojamas, pavartojus raumen
relaksantus.
Atitaisant lgalius, periferinis lgalys tempiamas centrinio kryptimi.
Tempti galima ir specialiais aparatais Sokolovskio-Bogdanovo
Belerio.

Repozicija,kai tempiama rankomis ar aparatais, kad trump laik

lgaliai atsistatyt normali padet, vadinama v i e n m o m e n t e.

Lgali fiksavimas (fixatio-imobilisatio). Atitaisytus lgalius reikia ilaikyti

nejudamoje bklje tol, kol jie visikai konsoliduosis.
! Danai lgali retencija yra sunkesne u j repozicij.

Lengva ilaikyti nejudamus lgalius, kai lis skersinis, sunkiau kai jis
striinis, spiralinis ir skeveldrinis.
Lgaliai fiksuojami imobilizuojami tik gipso tvarsiais.
Galn, atitaisius lgalius vienmomeniu bdu, .imobilizuojama gipso
tvarsiu, kuris turi apimti vien snari aukiau kit emiau lio.
Tvarstis dedamas tiesiog
ant nuogo kno. Jis prilimpa prie plauk bei odos ir susidaro lyg ir
dklas, kuriame raumenys gali judti. Prilips prie plauk ir odos, gipsas
dirgindamas gerina kraujotak, todl geriau suauga kaulai, greiiau
atslgsta galns patinimas.
Apsukinis tvarstis daromas vyniojant gipso bint apie kuri nors kno
dal.
Longetinis apsukinis tvarstis plaiausiai naudojamas galnms
imobilizuoti. I galns dorsalins puses daroma gipso longet,kuri
apsukiniu gipso bintu pritvirtinama prie galns.
Komplikacij dl gipso tvarsio bna vairi ,danai sukietja
sanariai, sausgysls. Kuo vyresnis ligonis, tuo didesnis pavojus, kad
sukiets snariai.
Ilgai laikant gipso tvarsius, danai isivysto kaul ir raumen a t r o f
i j a, nes raumenys dl neveiklumo paprastai silpnja. Gali atsirasti
emin Folkmano kontraktra .
Nereta komplikacija yra nekroz, prasidedanti dl gipso tvarsio
spaudimo.
Jei tvarstis udtas anktokas, tai stingdamas dar iek tiek susitraukia ir
pradeda spausti galn. Susidaro veninio kraujo staz prasideda
transudacij, atsiranda edema, galn pradeda mlynuoti ir labai
skaudti.
Skausmo negalima malinti narkotikais. Skausmas, ir ypa didjantis,
udjus gipso tvarst, yra signalas, jog tvarst reikia iilgai perkirpti, kad
nespaust, nes spaudimas gali sukelti sunki komplikacij.
Jei gipso tvarstis spaudia ir prieastis greit nepaalinama, tai greitai
prasideda odos nekroz.
Audini nekroz paprastai prasideda labai stipriais skausmais, kurie po
keliolikos valand savaime pranyksta, nes suspausti audiniai apmirta.
Jei kraujotaka labai sutrikusi, nekroz gali bti labai plati ir gili.
Pasitaiko, kad apmirta pirtai, pda, dalis blauzdos ar net ji visa .
Gipso tvarstis gali spausti nerv kamienus prie kaul ir sukelti i nerv
paralyi. Daniausiai nukenia alkninis (n. ulnaris) ir bendrasis eivinis
nervas

Kaul li, gydymas pastoviu tempimu

Ilgj kaul lgalius galima atitaisyti ir ilgesn laik pastoviai tempiant

galn. Tuo bdu lgaliai ne tik atitaisomi, bet ir fiksuojami iki visikos
j konsolidacijos.
Leukoplastas dirgina od, todl danai, suidaro psls, pilnos
serozinio
skysio,
kurioms patenka infekcija, prasideda
pliyimas.
Suaugusiems jis taikomas tik tada, kai kaulai yra repnuoti ir susidars
nedidelis rumbas. Tuomet tempti leukoplastu tol,kol sutvirts rumbas.
Vietoj leukoplasto tempimui prie odos galima priklijuoti bintus.

Skeletinis tempimas.

Periferinis lgalis centrinio lzgalio kryptimi geriausiai tempiamas,

tempiant pat kaul.
Lus launikauliui, viela specialiu elektriniu aparatu perveriama per
apatin launikaulio arba per virutin blauzdikaulio metafiz.
Kadangi lgaliams atstatyti normali bkl, taikant skeletin tempim,
reikia daug laiko, tai dabar, pervrus tempimui viel, danai lgaliai
atitaisomi vienmomeniu bdu, umigdius ligon.
Atstaius lgalius, paliekamas tik fiksuojantis (nestiprus) tempimas. Tuo
bdu nebna pertempimo bei distrakcijos, kuri daniausiai pasitaiko, kai
lis skersinis.
Jei lis spiralinis ir striinis, geriau 1 cm nepritempti, CTOI arba
abdukcinis ekstenzinis tvaras, kuris susideda i atskir Kramerio tvar
Tempiant svarbu ilaikyti atitinkamus kampus.

Operacinis kaul li gydymas

Operuojant k tik sueist ligon, kai dar neinyk trauminio oko

reikiniai, gresia operacinio oko pavojus.
Didiausias pavojus yra infekcija.

iuo metu prieita nuomons, kad pagrindinis li gydymo bdas..turi bti

konservatyvus.
Yra kaul li, kuri nemanoma igydyti kon servatyviai, btent:,
1) liai su inirimais
2) liai su didele lgali distrakcija (kelio girnels ir alkns)
3) daugiasegmentiniai liai
4) minktj audini interpozicija
5) launikaulio kaklo lis
6) netaisyklingai sugij kaul liai, kai jie trukdo snario funkcijai
7) nepasisekus lgalius atstatyti nekruvinu bdu
8) kai lgaliai ar skeveldros spaudia svarbius organus
9) atvirieji kaul liai
10)
pseudoartrozs

Chirurgas skalpeliu praskina audinius, lgalius atpalaiduoja ir sujungia.

Jie sujungiami (osteosinte) vairia jungiamja mediaga: ilko silais,
nervais, nerdijania viela, metalinmis ir kaulinmis ploktelmis,

specialiomis plieninmis vinimis ,sintetinmis mediagomis, kaip

pleksiglazu arba polietilenu, vairiais poliamidais perlonu, nailonu.
Ilgj kaul osteosintezei dabar daniausiai naudojama stipri plienin
vinis.
kalus vin kaul iulp kanal, lgaliai atstatomi anatomin padt,
stipriaifiksuojami vienas su kitu ir laikomi, kol visikai konsoliduosis.
Kad lgaliai greiiau suaugt, jie turi bti gerai sirm vienas antr,
stipriai susispaud. Lgali suspaudimas metaline vinimi vadinamas
kompresine osteosinteeze.
Lgali kompresija pas mus sudaroma specialiais aparatais
Jelizarovo, Guduauri ir daugeliu kit.

Atviri kaul liai (fracturae apertae, s. complicatae) yra tokie liai, kai kartu
sueidiama oda.

Jie daniausiai pasitaiko, veikiant stipriai tiesioginei jgai, kuri danai

labai sualoja minktuosius audinius.
Kuo labiau sualoti minktieji audiniai, tuo didesnis kraujavimo ir
infekcijos pavojus.
Kartais minktuosius audinius sualoja smails lgali galai.
Atviri liai vidutinikai sudaro 2025% vis kaul li.
Jei lis atviras, tai aizd paprastai patenka vairi mikrob, kurie gali
sukelti stipr pliavim. Be to, gali patekti ir stabligs mikrob.
Svarbiausia yra aizdos ir tik po to lusio kaulo gydymas.
Pirmosios pagalbos, jeigu yra atviras kaul lis, tikslas vis pirma
sustabdyti kraujavim kuria nors priemone, laikinai sustabdania
kraujavim.
Taip pat reikia apsaugoti aizd, kad nepaklit daugiau mikrob. Todl,
nuvalius aizdos kratus ir suvilgius juos antiseptiniu tirpalu, ant aizdos
udedamas sausas sterilus tvarstis. Draudiama aizd kraptyti,
zonduoti, valyti, plauti arba liesti rankomis.
Taip pat draudiama bandyti atstatyti ilindusius pro aizd lgalius
arba paalinti kaulines ar metalines skeveldras, nes taip padaroma daug
alos.
Po to galn reikia imobilizuoti.
Skausmui malinti visuomet vartotinas morfinas ar promedolis, kad
neisivystyt okas.
Nelaims vietoje suteikus pirmj pagalb, ligonis skubiai
transportuojamas gydymo staig.
Atvir li gydymas visuomet yra operacinis.
Pirmiausia reikia paalinti patekusi aizd infekcij ir negyvybingus
audinius.
Atvir l pavertus udaru, danai taikomas pastovaus skeletinio
tempimo bdas, kol lgaliai atsistato ir visikai konsoliduojasi.

6. TVRIMO KAUL LIM ATVEJAIS PRINCIPAI.

Nuo pirmosios pagalbos danai priklauso ligonio likimas. J teikiant, reikia labai
atsargiai elgtis su lgaliais, kad j smails galai nealot aplinkini audini,
nepradurt odos ir nenutolt vienas nuo kito. Netinkamai ir nereikalingai pajudinus

galn, ne tik alojami minktieji audiniai, bet ir sukeliami skausmai, o kartais

vyksta okas. Kad nebt komplikacij, labai svarbu nors primityviai, bet
taisyklingai galn fiksuoti, kad lgaliai nejudt ir tik paskui kelti ligon. tvaru
fiksuojamas tik koj lis , o rank, jei bendra ligonio bkl gera, kartais utenka
pariti dilb skarele. Lus astikauliui, astas ir dilbis pribintuojami prie krtins.
Tai paprasiausias ir lengviau ias fiksavimo bdas. Pirtams yra specialus
vielinis tvaras (164 pav.).
Teikiant pirmj pagalb, galnei fiksuoti galima panaudoti vairi mediag
bei daiktus, kurie yra patvars, neelastingi ir neleidia kaului judti: lenteles,
karton, karo metu durtuvus, autuvus. Pirmosios pagalbos tvarai turi apimti du
snarius vien aukiau, kit emiau lio vietos. Po tvarais dedamas koks nors
minktas daiktas, kad nesuspaust odos, ir pribintuojamas bintais. Dabar
transportinei imobilizacijai pradti vartoti pneumatiniai tvarai. Jais galima
imobilizuoti dilb, ast, blauzd (165 pav.). Udtas ant galns, is tvaras
pripuiamas oro ir tokiu bdu gerai fiksuojama galn.
Drabuius nuimti nuo sueistos galns reikia labai atsargiai, nepajudinant
lusi kaul, nes nuo judesi nukentjusiam labai skauds. Geriausia iardyti
siles. Imobilizavus galn improvizuotais tvarais, ligon gydymo staig reikia
veti greitosios pagalbos automobiliu, specialaus personalo prieiroje ir specialiai
pritaikytuose netuvuose. Jei tokio automobilio nra, ligon tenka gabenti bet
kokiu transportu, svarbu, kad ligoniui bt patogu gulti. Ligonis paguldomas labai
atsargiai. Ypa reikia saugoti lusi galn. Vienas asmuo turi j prilaikyti, viena
ranka pams aukiau, kita emiau lio vietos. Reikia irti, kad ligonis
nesualt, duoti jam skausm malinani vaist.
Lugali fiksavimas (fixatio-imobilisatio). Atitaisytus lgalius reikia ilaikyti
nejudamoje bklje tol, kol jie visikai konsoliduosis. Danai lugali retencija yra
sunkesn u ju repozicij. Lengva ilaikyti nejudamus lgalius, kai lis skersinis,
sunkiau kai jis striinis, spiralinis ir skeveldrinis. Lgaliai fiksuojamiimobilizuojami tik gipso tvarsiais.
G i p s o t v a r s i a i . Gipsas kalcio sulfatas su dviem molekulmis vandens
(CaSGv2H20), pakaitintas iki 100 130, netenka kristalinio vandens. Vliau,
jungdamasis su vandeniu, gipsas prisijungia kristalin vanden ir, atiduodamas
ilum, sukietja, virsta kieta mase. Jis labai higroskopikas, todl turi bti laikomas
sausose patalpose. Gips lgaliams fiksuoti pirmasis Rusijoje pavartojo N.
Pirogovas 1852 m., o usienyje olandas A. Matisenas (A. Mathysen). iandien
gydyti lius be gipso bt nemanoma.
Galn, atitaisius lgalius vienmomeniu bdu, imobilizuo-jama gipso
tvarsiu, kuris turi apimti vien snar aukiau, kit emiau lio (169 pav.). Kai
kuri li atvejais gipso tvarstis apima tik vien snar klasikinis stipin-kaulio
lis ir kulkni liai (170, 171 pav.). Dedam gipso tvarst svarbu tinkamai
pritaikyti prie kno. Jo vidinis pavirius turi bti lygus. Pats tvarstis turi nespausti,
bti ne per anktas, kad netrikdyt kraujotakos. Anksiau po gipsu buvo dedamas
vatos ar flanels pamualas. Ilgainiui, judant raumenims, pamualas susitri-na,
susidaro nelygum, kurie spaudia ir trikdo kraujotak. Dl to dabar tvarstis
dedamas tiesiog ant nuogo kno. Jis prilimpa prie plauk bei odos ir susidaro lyg ir
dklas, kuriame raumenys gali judti. Prilips prie plauk ir odos, gipsas

dirgindamas gerina kraujotak, todl geriau suauga kaulai, greiiau atslgsta

galns patinimas. Gipso tvarsio formos gali bti labai vairios, C i r k u l i a r i n i s ,
arba apsukinis, tvarstis daromas, vy-niojant gipso bint apie kuri nors kno dal.
Apsukinis tvarstis nepatvarus, todl retai naudojamas.
L o n g e t i n i s a p s u k i n i s t v a r s t i s plaiausiai naudojamas galnms
imobilizuoti. I galns dorsalins puss daroma gipso longet (172 pav.), kuri
apsukiniu gipso bintu pritvirtinama prie galns. Gipso tvarsiams dti naudojami
specials stalai, kurie labai palengvina darb. Gips ant koj reikia udti taip, kad
ligonis galt vaikioti. Dl to pritaisomos specialios kilpos F. Bogdanovo, L.
Belerio Kiekvienas gydytojas, udjs gips, nubraio ant jo lio schem, urao
limo, gipso udjimo ir numimo datas. Kai kur reikalaujama, kad bt urayta ir
gydytojo, udjusiu gips, pavard.
Gipsui nuimti yra specialios, vadinamosios gipso, irkls. Daniausiai
vartojamos tilio irkls (174 pav.). Jomis galima perkirpti kiekvien gipso tvarst,
nesueidiant odos. Perkirptas tvarstis praskeiamas vadinamosiomis krokodilinmis
irklmis, kurios savo forma primena krokodilo nasrus.
K o m p l i k a c i j dl g i p s o t v a r s i o bna vairi. Danai sukietja
snariai, sausgysls. Kuo vyresnis ligonis, tuo didesnis pavojus, kad sukiets
snariai. Ilgai laikant gipso tvarsius, danai isivysto kaul ir raumen a t r o f i j a,
nes raumenys dl neveiklumo paprastai silpnja. Gali atsirasti i e m i n
Folkmano kontraktra.
Nereta komplikacija yra n e k r o z , prasidedanti dl g i p s o t v a r s i o
s p a u d i m o . Vidutinikai stingstantis gipsas idista per par. Kad jis greiiau
idit, patalpa turi bti ilta. Jei ligonis guli, neidivusio gipso tvarsio negalima
laikyti po antklode, nes jis suminktja ir bna ne toks patvarus. Gipso tvarstis
stingdamas iek tiek traukiasi. Jei tvarstis udtas anktokas, tai stingdamas dar
iek tiek susitraukia ir pradeda spausti galn. Susidaro veninio kraujo staz,
prasideda transudacija, atsiranda edema, galn pradeda mlynuoti ir labai
skaudti. Skausmo negalima malinti narkotikais. Skausmas, ir ypa didjantis,
udjus gipso tvarst, yra signalas, jog tvarst reikia iilgai perkirpti, kad nespaust,
nes spaudimas gali sukelti sunki komplikacij.
Jei gipso tvarstis spaudia ir prieastis greit nepaalinama, tai greitai prasideda
odos nekroz. Audini nekroz paprastai prasideda labai stipriais skausmais, kurie
po keliolikos valand savaime pranyksta, nes suspausti audiniai apmirta. Jei
kraujotaka labai sutrikusi, nekroz gali bti labai plati ir gili. Pasitaiko, kad apmirta
pirtai, pda, dalis blauzdos ar net ji visa (VII pav.). Udjus gipso tvarst ant
patinusios galns, ligonio ileisti namus negalima 23 paras, reikia stebti
galns odos spalv, pirt jautrum, judesius. Ypa atidiai reikia stebti vaikus.
Gipso tvarstis gali spausti nerv kamienus prie kaul ir sukelti i n e r v
p a r a l y i . Daniausiai nukenia alkninis (n. ulnaris) ir bendrasis eivinis nervas
(n. peroneus communis).

7. TVARSI PASKIRTIS IR REIKALAVIMAI, KELIAMI

IUOLAIKINIAMS TVARSIAMS.

Susieidusiam mogui, turt bti silomas iuolaikikas, pakankamai

izoliuotas, varus, sterilus tvarstis, kuris apsaugot aisd nuo mikroorganizm
patekimo. Tvarstis turi sudaryti slygas arba, net skatinti aizd gyti. Tvarstis turt
bti pagamintas su specialiu pagrindu, ne marls ar popieriaus, kaip bdavo
anksiau, bet su poliuretano ar silikono membrana. Taip pat j nuimant, tvarstis
neturt draskyti audini, netraumuoti aizdos papildomai. Nuimant tvarst aidoje
neturt likti mikroplaueli.
Idealiam tvarsiui yra daug reikalavim: jis turi bti lengvai udedamas,
lengvai saugomas, pakankamai pigus, kelti maai komplikacij, nesukelti alergij,
neleis aizdai prilipti prie rb ir patalyns, sulaikys gydomsias mediagas (pvz.
hidrogelius), kuriomis galima pagreitinti aizdos gijim. Tvarstis turi bti
nepraleidiantis drgms, nes lapias tvarstis neapsaugo aizdos nuo infekcijos ir
utertumo, taiau turi bti laidus deguoniui.