SEM 1 1,2 kl Antikos teis Pagrindiniai Atn teiss altiniai: Drakono, Solono statymai.

Nuosavybs ir valdymo, prievolin, santuokos ir baudiamoji teis. Senovs Romos teiss archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teiss altiniai, principai. Teiss raida antikinje Graikijoje nepereng poli rib, pltojosi vietos paproi ir tradicij pagrindu, pasiymjo teiss partikuliarizmu (margumu, regioniniu pobdiu). Labiausiai ipltota senovs Graikijos teiss sistema buvo Atnuose. Seniausias teiss altinis Atnuose buvo paproiai, taiau anksiau nei kitose senovs pasaulio alyse, (jau nuo VIIa. pr. Kr. pab.) pagrindiniu teiss altiniu tapo statymai. Drakono statymai (621m. pr. Kr.) buvo skirti nusikaltimams ir bausmms. Iki i dien iliko tik j dalis reglamentuojant atsakomyb u nuudymus. Jie buvo labai grieti (sakoma, kad jie parayti krauju, ne raalu): pvz., mirties bausm buvo skiriama u ventvagyst, vagyst, dykinjim ir net u svetim darovi pasisavinim. Taiau jie jau draud keryti udiko giminei, saugojo udik nuo kankinimo, ribodami kraujo kert, vesdami visuomens santykius tam tikr fiksuot tvark ir varydami eupatrid savival Drakono statymai savo laikmeiu buvo teigiamas reikinys. Solono statymai (594m. pr. Kr.) buvo didelis statym leidybos darbas Atnuose. Solonuo tapus archontu (aukiausiu to meto Atn pareignu) teko sprsti sudting udavin, ikilus atnieiams dl padidjusi vidini prietaravim. Jis panaikino skolas ir skolin vergij, ilaisvino pilieius nuo skolini prievoli vykd seistachij. T.p. likvidavo monopolin eupatrid galimyb eiti valstybines pareigas, reglamentavo naujus civilinius teisinius santykius. statymai paskatino prekybos ir amat pltr Atnuose. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus paliko kelet nuostat dl nuudym. Nuosavybs ir valdymo teis tokio spec. termino nebuvo. Valstybs turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims, kurie buvo laikomi jos savininkais. Taiau galima velgti turto valdymo ir nuosavybs skirtum: em galjo bti ir valstybin ir privati, taiau ios priklausomybs buvo tarpusavyje susipyn, privat. nuosavyb kildinama i valstybins, o valstyb. buvo realiai gyvavusi privat. nuosavybs forma. Prievols Atn teisje buvo skirstomos laisvsias (kylanias i sutari) ir nelaisvasias ( dar vad. deliktais) kylanias i teiss paeidim. Svarb. sutartys buvo sudaromos ratu. Sutari rys buvo tokios: hipoteka (ems keitimas), pirkimo-pardavimo sutartis, bendrovs sutartis (moni grupsusitaria kuo nors verstis) nuomos, paskolos, samdos, pasaugos, panaudos, rangos. Delikt prievols atsirasdavo padarius al svetimam turtui j reikdavo kompensuoti. Santuoka t.p. buvo sutartis tarp jauniko ir nuotakos tvo. Nuotaka sutarties objektas. Jaunikis sumokdavo u nuotak, o ji i tv gaudavo krait. Moteris patekdavo vyro valdi, nors likdavo ir tvo valdioje. Daugpatyst ir nesantuokinis gyvenimas nebuvo leidiami. Neitikima mona bdavo smerkiama visuomens. Ituoka vyrui buvo laisva, tik reikjo grinti krait (jei isituokiama ne dl monos neitik.). Moteriai isituokti buvo daug sunkiau. Baudiamoji teis nusikaltimai ir bausms reglamentuoti primityviai, skirti nusikaltimai valstybei ir nusikalt. asmeniniams interesams. Sunkiausi nusikaltimai valstybs idavimas, ksinimasis demokratin santvark, diev ieidimas, vagyst i ventyklos. Nuudymas, meitas, monos neitikimyb, vagyst vieojo vietoje laikyti ir nusikalt. valsybei ir nusikalt. asm. interesams. Visais atvejais teisminis persekiojimas bdavo pradedamas suinteresuotojo, kad nusikaltlis bt nubaustas iniciatyva. U sunk. nusikalt.-mirties bausm. Taikyta atimija - politini teisi atmimas. Populiariausios bausms bauda ir turto konfiskavimas.T.p. pavertimas vergu. Skiriami 4 romn teiss raidos laikotarpiai: seniausias (VI-IIIa.pr.Kr.) teis archain, primityvi, siaurai tautin polio, neipltota. Seniausia teis vadinta kvirit teise (pagal kvirit genties pavad.), vliau ji m galioti visiems Romos pilieiams ir buvo pavadinta civiline. Prekiniai-piniginiai santykiai buvo menkai ipltoti, todl romn teis ypatingai neisiskyr i kit senovs ali teiss. ikiklasikinis (III-Ia.pr.Kr.); (kartais neskiriamas) amiams bgant pltsi prekiniai-piniginiai santykiai, primityvi teis m trukdyti jiems engti priek. Pretoriai civilin teis m taikyti naujiems gyvenimo poreikiams, taip Romoje pradjo kurtis naujovika teis. Buvo pripainti teisinio santykio ali lygiateisikumo. teisingumo ir kt. principai taip buvo padti pamatai klasikinei Romos teisei. klasikinis (I a.pr.Kr.-IIIa.) teis tampa tobuliausia ir l. ipltojama. Teis pritaikoma naujoms kintanioms gyvenimo normoms, romn teis tampa rykiu Europos civilizacijos elementu. i teis dav pradi teiss kultui ir pagarbai

visuomenje, laikytis statym tampa garbs reikalu. Kyla teisins valstybs idja. Ipltota romn teis tampa universalia teiss sistema, kurios pagrindas yra privatin nuosavyb ir rinkos santykiai. poklasikinis (IV-Via.)- tai teiss sisteminimo pabaiga. Pagrind. teiss altiniai seniausias romn teiss altinis buvo paproiai, kaip teisinio pobdio taisykls, atsirandanios ir tobuljaniospaiame tautos gyvenime. Taiau spjama, kad jau karalikuoju laikotarpiu (apie VII-V a.pr.Kr.) tam tikr vaidmen ima vaidinti karali statymai, apie kuriuos nedaug inoma. Laikui bgant statymai, kaip teiss altiniai, gyja vis didesn reikme. Ypa svarbs Va. pr. Kr. pasirod 12 lenteli statymai. kl 3,4,5 Antikos teis: Senovs Romos teiss kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktra, latiniai; XII lenteli statymas:nuosavybs, prievolin, eimos, baudiamoji, teismo proceso teis. Pirmieji romn teiss rinkiniai yra Romos teisinink Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai. Jie sudaryti IIIa - IVa. Ten surinkti Romos imperatori konstitucij aktai, ileisti 196-365m. 438m. pasirod Teodosijaus II pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija. Kodeksas suskirstytas 16 knyg, kiekvienas j titulus. Kiekviename titule imperatori statym tekstai idstyti chronologine tvarka, praktikai nepakeistu pavidalu.Bet isamiausia kodifikacija nuo XII lenteli statymo iki paskutini imperatori buvo ileista 528-534m. Tai buvo atlikta Justiniano. Kodeksas baigtas 529., bet buvo tobulinamas, Rmsi Teodosijaus, kit imperatori veikalais, bei teisinink darbais. Kodeks sudar Digestai ir Institucijos9pagrindai). Digestai dalijami 50 knyg, ojie - 432 titulus, ie - 9123 fragmentus. Daugiausia dmesio skiriama privatinei teisei. Pagindai elementarus romn teiss vadovlis pradedantiems teisininkams ir teiss mokykl mokiniams. Institucijos skirstytos 3 dalis: asmen teisin padtis, daiktai ir proceso formas. Kaip ir digestai, institucijos paskelbtos 533 metais. Romos bendruomenje visikai tavrksi palyginti nedidel turting eimynini klan (patricij), valdiusi ems plotus, grup. Gausi romn laiud- plebjus skyr nuo patricij gii politin ir socialin praraja. Seniausias romn teiss altinis buvo paproiai. Vlaiu svarb vaidmen gavo karali leidiami statymai. Ypa reikmingi buvo Va.pr.Kr. pasirod Dvylikos lenteli statymai - sutvarkytos paproi teiss rinkinys. Jam pasirodyti padjo nuolatin patricij kova su plebjais, nes patricijai laisvai interpretavo neraytas paproi normas, neatsivelgdami plebj interesus.Nuosavybs apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia kilmingj turtiniai santykiai, o valstieio turto apsauga ignoruojaa. Valstyb aktyviai dalyvauja kiniame gyvenime, pati turjo daug dirbamos ems. Toks turtas buvo dalinamas privatiems asmenims u tarnyb ar kitokius nuopelnus. em buvo privati ir valstybin, bet jos negaljo sigyti vergai ir svetimaliai.Vyravo tik elementarios sutartys: pardavimas, pirkimas, paskola. Skyr prievoles kylaniasi sutari ir u teiss paeidimus. Sutartys sudaromos pasiadjimu, retai ratu. Kaip laidasvimas naudojamas turto keitimas, bet daniausiai pasikliauta fizinmis bausmmis. Aptikus pirkto daikto defekt, buvo galima sutart nutraukti. Prievol uz teis paeidim reikalaudavo pinigins kompensacijos. eimos teisje sutartis daroma tarp jaunikio ir nuotakos eimos galvos. Moteris joki teisi neturjo, buvo sutarties objektas, itekjusi papuldavo visik vyro priklausomyb. Vyro neitikimyb nebaudiama, o moteris u tai bdavo vejama i nam. Turt pirmiausia paveldavo sns, j nesant, dukros.Labai danai leidiamas saviteismis, jeigu rodoma, kad nusikaltusiojo veiksmai buvo teisingi. Skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniniams interesams. Sunkiausias nusikaltimas buvo valstybs idavimas, diev eidimas. Mirties bausm taikoma danai, kno bausms paplitusios tik verg nusiklatimuose. Taip pat populiari bausm-turto konfiskavimas.Svarbiausias bruoas: beslygikai klausyti respublikos statym yra ne tik pareiga, bet ir garbs reikalas. Pagrindins institucijos: senatas (atstovavo patricijus) ir tautos susirinkimas (plebj vieta). Romos pareignai magistrantai (pareigos - magistratra). Iskyrus diktatori visos pareigos renkamos ir laikinos, neapmokamos, atsakingos, kolegialios. Pirm kart istorijoje buvo atskirtos valdios tiek instituciniu tiek socialiniu pobdiu. Tai susij su tautos tribn atsiradimu. Tautos tribn buvo 2, vliau 5; 10. Jie negaljo visai dienai ivykti i miesto, j drys atviros monms. Pirm kart realizuotas miraus valdymo principas, t.y. konsul valdia prilyginta karaliaus, senato aristokratijos, tautos tribn tautos valdiai.

ios valdios viena kit atsvr. Romos cenzoriai tikrino ar statymai atitinka piliei visuomens principus. SEM 2 Kl 1,2,3,4 Genciu teise Esminiai bruoai. 1 Pasiymjo primitivyste 2 I pradi galiojo nerayta paprotin teis, negausus vietins valdios ileisti aktai, banytins teiss normos. 3 Nedidelis skaiius paprasiausi termin (paveldti i romn). 4 Nebuvo teisinink, prof. teisj, teism hierarchijos. 5 Asmeninis teiss taikymas kiekviena gentis , jusi Frank valstyb, turjo savo teis, taigi kiekvienas narys gyveno pagal savo genties paproius. Ukariautiems romnams buvo leista naudotis savo teise (jos laiksi ir banyia). Susidrus interesams, pirmenyb teikiama atsakovo ar kaltinamojo teisei, barbar teis viresn u romn. 6 Uraym paspartino romn teiss pavyzdys, uraymas leido karaliams jiems palankiai koreguoti statymus, kl karaliaus autoritet, dav gyventojams stimul laikytis teiss. 7 Teis urayta lotyn kalba su german priemaia. 8 Svarbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant aktus. 9 Taikinamoji teiss funkcija. 10 Asmens teis nebuvo skiriama nuo kolektyvins. 11 Teis reguliavo neplai visuomenini santyki sfer. Salij teisynas. 1 Ileistas Frank valstybje karaliaus Chlodvigo 496 m. 2 Susidjo i 62 titul, buvo pildomas, padidjo iki 93 tit. 3 Didelis vaidmuo bsimoje Europos teisje Salij taisykl ems paveldjimo teis suteikiama tik vyrams. i norma buvo net paskelbta pagrindiniu Pranczijos konstitucins teiss principu. Nuosavyb. 1 Nra vienareikms sampratos. 2 Skiriamas kilnojamas turtas nuo ems (neminimas jos pirkimas ir pardavimas ). 3 Skiriama eimos valdoma em (ji statymu saugoma daugiau) nuo kolektyvins. 4 ems savininkus laiko lygiais. 5 Nuosavybs objektas ir vergai. Sutartys. 2 Sutartiniai santykiai menkai ivystyti (nes maai paplit prekiniai piniginiai santykiai). Tik paprasiausios buitins sutartys. 3 Susitarimo objektas viskas, iskyrus em. 4 Nenustatyti bendri reikalavimai sutartims galioti. Sutari paeidimai utraukdavo turtin ir asmenin skolininko atsakomyb.(Bavar st. yra reglamentuojanios nuostatos raytos sutarties su 3 liudytojais slygos negali bti pakeistos, prievarta pasirayta sutartis negalioja). Santuoka, eima. 1 Skiriama nedaug dmesio. 2 eimos patriarchalins. 3 Dl santuokos tarsi jaunikio ir nuotakos tvai. 4 Draudiamos santuokos tarp laisvj ir verg, tarp gimini. Tokios santuokos negaliojanios, o vaikai neteistai gim. 5 monos turtas santuokin vyro dovana, po jos mirties atitekdavo vaikams. 6 Iki 7-9 a. nebuvo klii santuokai nutraukti. Banyia vliau ved santuokos sudarymo tvark, santuoka nenutraukiama. Paveldjimas. 10 Skiriama nedaug dmesio. 11 Nustatytos bendros taisykls pirmiausiai paveldti kvieiami sns, jei nra mirusiojo motina, jei nra brolis arba sesuo, motinos sesuo, kiti.

12

Neinomas testamentinis paveldjimas. Reglamentuojama dovanojimo sutartis afatomija. Nusikaltimai ir bausms. 1 Skiriama daugiausiai dmesio. 2 Teiss paeidimas skriauda asmeniui ar ala turtui. 3 Kompozicijos sistema pinigin kompensacija. 4 Nenorta kraujo kerto, utat norta taikos vesta atsakomyb. 5 Baudos u neatvykim teism. 6 Baudos u savateism ir j primenanius veiksmus. 7 Baudos buvo efektyvi priemon dl j dydio. 8 Baudos u padaryt al (kompensacijos bausms). 9 Bausms dydis priklaus nuo nusikaltlio ir nukentjusio socialins padties. 10 Taikytas ivarymas i bendruomens, paskelbimas u karaliaus globos rib. Ivaryto turtas atitekdavo iekovui, numatytos baudos padedantiems ivarytam. 11 Mirties bausm skiriama daniausiai vergams. 12 Papildomai be baudos u turtinius nusikaltimus reikalaujama atlyginti nuostolius, u sualojim sumokti gydymo ilaidas. 13 inomos kalt mainanios (prisipainimas) ir sunkinanios (garb eminantys veiksniai, gaujos nusikaltimas) aplinkybs. Kalts laipsnis priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne. 14 Atskiros bausms u kurstym, ksinimsi, bendrininkavim. 15 Matoma iskirtin moters padtis (nes ji negali gintis su ginklu). 16 Kalbama apie nusikaltimus karaliaus pareignams. 17 Kai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusiojo giminaiiams vergeld. Jis priklaus nuo nuudyto amiaus, lyties, soc. padties. U vergo nuudym mokti reikjo kaip u svetimo daikto sunaikinim. 18 Numatytos nusikaltim prie teisingum sudtis (pvz. melagingas liudijimas). 19 Detaliai reglamentuotas vairi ri kno sualojimas (didiausia bausm u mogaus ikastravim). 20 Turtiniai nusikaltimai reglamentuojami, ypa vagysts jos buvo paprastos (bausms dydis priklaus nuo vagysts objekto) ir klasifikuotos (su silauimu ar raktu padirbimu). U vagystes laisviems baudos, vergams kno bausms. 21 Baud mokti nusikaltliui paddavo gimins, vienias mokjo gyvybe. Teismo procesas. 1 Procesas buvo kaltinamojo ir rungimosi pobdio. 2 Iekovo reikalas iekoti vogto daikto, kviesti teism atsakov ir liudytojus. 3 Detalus reglamentavimas, daug formali reikalavimu. 4 rodymai ordalijos ( Dievo teismas) imginimas ugnimi ir vandeniu. Taip pat liudytoj parodymai, kai nebuvo liudytoj kviesdavo gimines, draugai, kurie rodinjo ger nusikaltusio vard. Bavar statymai. 1 Individuali nuosavyb ne tik laukai, bet ir pievos ir mikai. 2 Bendro pobdio sutartinius santykius reglamentuojanios nuostatos: dl sutarties, sudarytos ratu, slyg nepakeiiamumo, dl prievarta sudarytos sut. negaliojimo. Aptarinjamos ir slygos. 3 Baudos u vagystes buvo lygios daikto vertei , padidintai 9 kartus. Vadovlyje maai kalbama apie Bavar statymus. Saks statymai. 2 Ileistas 803 m. , kai Karolio Didiojo iniciatyva barbar statymai buvo pildomi, perraomi ir keiiami. 3 Sudaro 66 straipsniai. 4 Pagrind sudar saks paproiai, kiti barbar statymai, Karolio D. nutarimai.

5 Rodo paangi feodalini santyki pltr, privaios neribojamos ems nuosavybs ir soc. diferenciacijos didjim. 6 Skelb teistos sutarties nepaeidiamum. 7 mona yra perkama i jos tv u 300 solid. 8 em galjo paveldti tik snus, jiems nesant dukteris, globojamos vyr-giminaii. Negalima atimti paveldjimo j perleidiant, nebent banyiai, karaliui, ar jei veria badas. 9 Daugeliu atveju atsisakyta kompensacijos ir taikyta mirties bausm. 10 Detaliai reglamentuotos nusikaltim sudtis ir bausms. 11 Baudos dydis priklaus nuo nukentjusiojo soc. padties. 12 Dar leido kraujo kert (pvz. nuudius kilmingj). Anglosaks gentins teiss ypatumai. 2 Senoji kelt geni teis didelio vaidmens nesuvaidino, kaip ir romn, kuri reguliavo santykius tik tarp romn-okupant. 3 V a. siver anglosaksai, atne savo teis, susimai su keltais. 4 Raytin teis karali nuopelnas, skirta teisjams. Rayta senja angl kalba (ne kaip kontinente lotyn), todl nra romn teiss takos. 5 Reglamentavo tik negausius visuomeninius santykius, svarbiausia baudos, teiss paeidimai. Dmesys banyios teisinei padiai. Kl 5 Geni teis Etelberto teisynas. Paskelbtas apie 600 metus. statymo pagrindas geni teis, tik buvo nustatytos didesns baudos u nusikaltimus karaliui ir banyiai. statyme daugiausiai dmesio skiriama nusikaltimams ir bausmms, be to reguliuojama santuoka ir paveldjimas. statymas numat materialin iiekojim karaliaus naudai. Pavyzdiui u laisvojo mogaus nuudym numatomas vergeldas ne tik jo eimai, bet mokama bauda ir paiam karaliui. Vis laisvj moni gyvyb vertinta vienodai. statyme detaliia iskaiiuoti pai vairiausi mogaus sualojim tarifai, net numatytos bausms u sikibim plaukus, sudavim kumiu nos., detaliai diferencijuojama bauda u iaginim. statymas rpinosi aptverto kiemo saugumu. Ins satymas. Tai taip pat pakoreguot paproi rinkinys, ileistas siekiant utikrinti tautai teising teis ir teising valdi.Gyventojai buvo pareigoti uoliai atlikti banytines pareigas mokti jai mokesius, nedirbti sekmadieniais, laiku kriktyti naujagimius. Plaiai reglamentavo turtinius nusikaltimus. Skyr vagyst, apie kuri vagies eima neinojo tai utraukdavo atitinkam baud. Vagies namikiai, inoj apie vagyst, turjo bti paveriami vergais.Visais atvejais mogus, kuriam grs bausm, spjs pasialinti banyi, jos galjo ivengti. Alfredo statymas. Tai pirmasis suvienytos Anglijos teisynas. Alfredas surinko visus iki tol galiojusius statymus ir juos sutvark. statymas skirtas karaliaus taikai ir banyiai saugoti. Kovojo prie kert, numat bausmes u sualojimus, nuudymus, upuolimus, vagystes. Nustatom bausmi statymas pagal luomin nukentjusiojo ar nusikaltlio padt nediferencijavo., nors pabr kiekvieno pareig gerbti savo eiminink. U pasiksinim u karaliaus ar eimininko gyvyb grs mirties bausm ir turto praradimas. Ribojo priklausom moni perjim i vieno glafordo pas kit. Etelstano statymas. pasirod X a. pirmoje pusje, po statym leidybos suaktyvjimo. statymas pareigojo mokti banyiai deimtin (vis turim gyvuli ir gauto derliaus). Kita dalis statym skirta vagi persekiojimui leista susidoroti be teismo, udrausta keryti u umut vag. Detaliai reglamentuota ordalij tvarka. statymas reikalavo, kad karalystje bt naudojamos tik tos paios monetos ir niekas, be karaliaus, j nekaldint. Knuto statymai, pasirod XI a. pirmoje pusje grupuojami banytinius ir pasaulietinius. Pasaulietiniuose pabriama, kad bus laikomasi sen tautos paproi, naikinama neteisyb. Kreip dmes, ar nusikaltimas padarytas tyia, ar kam nors veriant. Silpnesnj reikjau bausti

velnesne bausme, atsivelgti socialin padt, ami, sveikat. Auktesnio luomo mogus turjo grieiau ipirkti savo kalt. Taigi statymus paveik krikioni mokymas apie vis moni lygyb Dievui. Teismo proceso, kaip ir prie tai buv statymai nereglamentavo. Teritorinio teiss taikymo sigaljimas. Iki tol vyravo nusistatymas, kad teis susijusi su priklausymu geniai.. Dl ilgalaikio gyvenimo greta, primus krikionyb prasidjo german geni susiliejimas asimiliacija, m susidaryti viena tauta, bendra kalba ir paproiai. Vietoj primityvios geni teiss m kurtis teritorin paproi teis. Frank valstybje IX a. atsirado nebe gentiniai, bet srii, teritorij paproiai, galiojantys visiems ten gyvenantiems monms. Suaktyvjusi karali statym leidyba, banyios taka VIII IX a. taip pat ved prie teritorinio teiss taikymo ir istm asmenin teiss taikym. SEM 3 Kl 1 Kanon teis. Krikionybs atsiradimas ir raida viduramiais: banyios skilimas, popiei revoliucijos raida, reformacija. Krikionyb pradjo formuotis I a. pradioje Romos imperijos teritorijoje. I pradi krikionys buvo iauriai persekiojami. Imperatorius Konstantinas 313 m. ediktu leido vieai ipainti krikionyb. IV a. pab. Krikionyb tapo valstybine Romos imperijos religija. Banyia gavo teis sigyti nuosavyb, gijo jurisdikcijos gali, teis teisti jai pavaldius mones. Didiausia banyios taikoma bausm ekskomunikavimas paalinimas i savo tarpo, udraudimas dalyvauti ventose apeigose. Banyiai buvo mokamos deimtins. Po truput banyia tapo stambia ems savininke. Skirtinga Vakar ir Ryt Europos politin ir ekonomin raida, nuo VII a. atsirad banyi dogmatikos skirtumai 1054 m. prived prie krikioni banyios skilimo Didiosios schizmos. Banyia suskilo Vakar (Romos katalik) ir Ryt (graik katalik) banyias. Plintant feodaliniam susiskaldymui, silpninaniam karali valdi, didjo popiei politins ambicijos. 1075 popieius Grigalius VII udraud pasaulietin banyios hierarch investitr ir paskelb politin ir teisin popieiaus virenyb visoje banyioje. Popieiai pradjo kovoti su pasaulietine valdia dl valdios. Popieiaus Grigaliaus VII reformos dar vad. Popiei revoliucija. Pasikeitimai po Popiei revoliucijos: 2. Banyios galva oficialiai paskelbtas popieius; 3. Tik popieius galjo aukti banyios susirinkimus ir sankcionuoti j nutarimus; 4. Panaikinta pasaulietin hierarch investitra. Dvasininkai gaudavo valdi tiesiogiai i popieiaus; 5. Europos monarchai karnuojami popieiaus aktu.(i tvarka galiojo iki XIV a.); 6. Banyia pradta laikyti visus tikiniuosius jungiania monarchija; 7. Dvasininkija virto savarankiku aukiausiuoju feodalins visuomens luomu; Vliau, prasidjus centralizacijai, karaliai m prietarauti popiei politikai ir absoliutins monarchijos laikais popieius neteko savo didels valdios. Dar labiau banyios pozicijas susilpnino XVI a. prasidjusi reformacija, lmusi protestantizmo atsiradim. Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, veicarijoje ir kt. valstybse steigtos savarankikos banyios. Kl 2,3,4 Kanon teis Kanon teiss atsiradimas ir raida, altiniai: Gratiano Nesuderinam kanon harmonija, Corpus juris canonici. Slygos kanon teisei kurtis susidar IVa., kai krikionyb tapo valstybine Romos imperijos religija. Banytins normos imtos tvirtinti imperatori statymuose, banyios susirinkim nutarimuose. Kanon teis pltojo popiei nutarimai dekretalijos ir reskriptai. Kanon teis visa, kas jai atrod reiklainga ir tinkama, perm i romn teiss. Todl ypa civilins teiss institutai sutapo su romn teisinink idjomis. Banyios teiss svokas veik ir lygia greta gyvavusi german geni teis, gaug dmesio skirianti garbei, priesaikai, kertui, suitaikymui, kolektyvinei atsakomybei. Taiau pretenduodama savarankikum, nepriklausomum nuo pasaulietins valdios, banyia sukr savj teis. Dvasininkija buvo ratinga, todl i karto buvo sukurta raytin teis. Ji atsirado kaip bendra visai krikioni banyiai, bet pastarajai

suskilus atsirado dvi savarankikos kanon teiss akos. Ryt banyios teis, surinkta nomokanonus, daugiau ar maiau veik Ryt Europos ali teis. Romos katalik kanon teiss aka dl Popiei revoliucijos ypa plaiai pasklido Vakar ir Centrinje Europoje ir virto savarankika vidurami teiss sitema. Kanon teisei tenka iskirtin vieta kuriantis Europos teisinei kultrai. Kanon teis isiskyr eksteritorialumu ji buvo vienintel teiss sitema, veiksnys, jungaintis lokalias skirting Europos ali teiss sistemas, jos normos galiojo visose katalikyb primusiose alyse. Kanon teis taip pat isiskyr universalumu, nes ji labai greitai pereng banyios vidaus teiss ribas ir m reguliuoti plat visuomenini santyki, kylani ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleks. Kanon teis dar didiul tak dar ir dl to, kad buvo plaiai inoma, jos mok universitetuose greta romn teiss. Kanon teiss altiniai siekia ventj Rat, pradedant Senuoju Testamentu, taip pat kit ankstyvj krikionikj literatr. Popiei revoliucijos metu ir vliau pagrindiniu kanon teiss altiniu tapo Grigaliaus VII ir jo pdini leidiami aktai konstitucijos, apataliniai laikai, buls, enciklikos, brevs ir kt., beje laikomi ne paprastais esam kanon papildymais, o visai naujais nuostatais, sudaraniais taip vadinam popiei teis (ius pontificum), taip pat visuotini banyios susirinkim nutarimai. itaip atsirado ir kanon teiss periodizacija, skirainti senj (ius antiquum) ir naujj (ius novum) teises. Pirma, nors ir neoficiali kanon teiss kodifikacija atlikta Bolonijos vienuolio Gratiano apie 1140 m. Buvo surinkta apie 4000 katalik kanon tekst, jie perdirbti, pridedant teisinio pobdio intarpus ir pavadinta Nesuderinam kanon harmonija. is traktatas laikomas autoritetingu senosios kanon teiss apibendrinimu ir jos sujungimu su naujja kanon teise. Rinkin prie pasaulietins teiss priartino tai, kad jame teis nejungiama su teologija. 1582 m. vien rinkin sujungti keli kanon rinkiniai ir pavadinti corpus juris canonici. Kanon teiss svadas tapo pripaintu oficialiu Romos katalik banyios kanon teiss altiniu. Reikmingiausias kanon teiss vaidmuo skeldiant Vakar Europoje pai teisingumo idj.Popiei revoliucijos metais baigsi kurtis kanon teis kaip savarankika Vakar Europos visuomens teiss sistema. XVI a. paplitusi Reformacija dar labiau pakirto katalik banyios pozicijas ir kartu susilpnino ir kanon teiss vaidmen. Kanon teiss struktra: konstituciniai principai, nuosavybs, santuokos, paveldjimo, baudaimoji teis. Kanon teiss sitemos pagrindas tam tikri fundamentals konstituciniai banyios, politins organizacijos principai. XII-XIIIa. kanonistai tviirtino banytin, vyriausij popieiaus valdi. Disponuodama didiuliais turtais, banyia savo teiss normomis reglamanentavo nuosavybs status ir banytini emi valdymo bei naudojimo reim, banyios pajam altinius. Be to kanon teis neliko nuoalyjeir nuo teisi bei preig ,susijusi su pasaulietine nuosavybe, nustatymo. Banyios nuosavybs ypatyb ta, kad ji priklaus ne atskiram asmeniui, o banyios bendruomenei. Banyin ems nuosavyb skursi nuo pasaulietin tuo, kad kad buvo danai atleidiama nuo feodalini prievoli. Banyia nuo sen laik pritar monogaminei santuokai. Kunig santuoka kanon teiss i pradi toleruota, vedus celibat, buvo paskelbta neteista. Taip pat ji neleido isituokti, sudaryta teista santuoka kanon teisje galiojo iki vieno i sutuoktini mirties. Santuoka buvo pripastama eimos pagrindu ir sudaroma tik abiems sutuoktiniams sutinkant (monogamin santuoka).,eima taip pat buvo kurima moterysts sakramento pagrindu. vaikinti asmenys eimoje gydavo tokias pasias teises kaip ir tikrieji vaikai, tuo tarpuy tvams nesant susituokus gimusi vaik teiss buvo labai suvarytos. Kanon teis sukr ir testamento teis teistu testamentu laikyti ir mirtaniojo pasakyti odiai, girdint dvasininkui ir 2 liudytojams. Kanon teis ved ir testamento vykdytojo institut. Mirtis nepalikus testamento prilyginta nuodmei. Dalis turto mirusio asmens sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo nepriklausomai nuo to, tai nustatyta testamentu ar ne. Testamento dalis pagal kanon teis tekdavo ir banyiai;giminaiiai, nepatikti testamente, neturjo teiss paveldti.. I pradi manyta, kad santuokai nereikia formalum, bet nuo XVa. Tridento visuotinis banyios susirinkimas leido tuoktis tik dalyvaujant kunigui ir 2-3 liudinnkams (kitu atveju-santuoka niekin). Santuoka negalioja, jeigu vyko klaida dl partnerio asmens ir asmenini savybi, konstatavus prievart, veikant baime ar apgaule. Nuo XII-XIIIa

svetimautojas, sudars su partnere santuok, laikytas ipirkusiu savo kalt, kaip ir pagrobjas, prie tai ilaisvins pagrobtj. XI-XIIa. Kanonistai sukr nauj baudiamosios teiss sistem. Iki to laiko odi nusikaltimas ir nuodm prasm buvo identika. Nebuvo grietai atskirta nuodms ir nusikaltimo prigimtis, visi nusikaltimai laikyti ir nuodmmis. Kartu galiojo epitimij (banytini bausmi), skiriam u nuudym, melaging priesaik ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, sraas. Taigi kanon teis numat ne tik bausmes u nusikaltimus, bet ir vie atgail u nuodmes. Bqanyia buvo ileidusi daug bausmiu nuostat su nusikaltim (nuodmi) ir bausmi u tai sraais. I pradi ie nuostatai taikyti tik dvasininkams, bet greitai paplito visiems region tikintiesiems. Inkvizicinio proceso atsiradimas ir jo bruoai. Banyios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui erezija, ventvagys, raganavimas ir t.t. banyios teismai tenkinosi kalts nustatymu, skirti bausm ir vykdyti nuosprend paliko pasaulietiniams teismams. Toks jurisdikcijos pasidalijimas plaiai taikytas kovojant su eretikais. iam tikslui XIIIa, banyia sukr banytini tribunol sistem inkvizicij, bet mirties nuosprendius vykd pasaulietin valdia. Vliau banytin hierarchija perm persekiojim u nuodmes, o valstybei teko rpintis bausti u pasaulietini statym paeidimus. Inocento III iniciatyva 1215m. IV Laterano susirinkimas dieg inkvizicij kovoti su klaidatikiais. I pradi tai buvo skirta ne procesui, skirtam nusikaltimamms, o religiniam eretiko ar nusidjelio sielos igelbjimui. Inkvizicijos tikslas ne rodyti kalt, o iekoti bd igelbti siel. Sukurta speciali institucija Inkvizicijos tribunolas, inkvizicij vykd spec. popieiaus deleguoti teisjai (prancikonai ar dominikonai). Tardymas buvo slaptas, kaltino spec.kaltintojas, kaltinimo pagrindui uteko pasaklos padarius nusikaltim, lemiamas vaidmuo priklaus teisiamojo pareikimams ir prisipainimui. Inkvizicija paskelb nekaltump prezumpcij, iaurius teisiamojo kankinimus, bet atmet ordalijas ir formali rodym sistem. Nusikaltliui prisipainus ir gailintis, jo siela igelbta, kitu atveju mirtis ant lauo. Xva. Kaltinamj proces baigia istumti inkvizicinis: 1 2 Baudiamoji byla keliama praneim ir skund pagrindu; Baudiamoji byla keliama valstybs iniciatyva; Teismo tardytojas renka ratikus rodymus; Formali rodym teorija; Parengtinis tardymas ir teisminis nagrinjimas, iliks iki i dien; teisinti kankinimai.

3 4 5
6

SEM 4 Kl 1 .Antikos teis "Vulgarioji" romn teis viduramiais: Alariko "Romos vestgot statymas", "Teodoriko ediktas". Vidurami teis daug perm i antikos kultros, taiau lugus Romos imperijai, nusilpo ir romn teis. lugusios Romos imperijos teritorijoje greta paproi teiss galiojo ir romn teis, taiau ji buvo gerokai subarbarinta, sutrumpinta, supaprastinta, suvulgarinta. Romos vestgot statyma 506m.: (Xa. Pavadintas Alaricho inynu) 1 Tai inomiausias romn teisynas, kuris buvo supaprastintas ir populiarinamas karali, kurie siek padti teismams. 2 Skirtas vestgot karalystje gyvenantiems romnams 3 Komentuojami ymi romn teiss atstov altiniai 4 Gana tobula lotyn kalba 5 Struktros poiriu primena Justiniano teiss paminkl 6 Turtingas turinys 7 Paplito u vestgot karalysts rib, buvo pavydiu kitiems 8 Anuliuotas 654m.. Taiau juo ir toliau buvo remiamasi. Frank neukariautuose karalysts rajonuose jis ir toliau liko autoritetingas teiss altinis, nekart pataisytas ileistas skirtingais pavadinimais ir teikytas kelet imtmei; iverstas ispan kalba.

Panaaus pobdio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas. Fuero Juzgo (1229m.,Kordoba) Visuose mintuose teisynuose buvusi teis paprastai vadinama vulgarija romn teise. Jai bdingas primityvus teiss svok aikinimas, joje neliko tiksliai nugludintos civilins teiss institut sistemos, painiojami vairs sutari tipai ir pan. Jau po VI a. I romn teiss sistemos, tebeklestjusios Bizantijoje, Vakar Europoje buvo ilik tik fragmentai: net supaprastinta romn tais atrod esanti pernelyg sudtinga. Nemaai rom. teiss liekan isaugojo ir banyia. ia teise dar kur laik spontanikai naudojosi gyventojai buv romnai. Benat jau tok romn teiss ilikim lm germanams buvs gyvas principas, neprimetantis nugaltiesiems nugaltojo teiss, visiems leidiantis gyventi pagal savo genties teis. Kl 2,3 Romn teiss renesansas XI a. ir pirmieji universitetai. XI-XII a. Gerokai pagyvjo Vakar Europos ekonominis gyvenimas, ypa prekyba, bet tolesnei jo raidai labai didel klitis buvo senoji paproi teis, pritaikyta udarai visuomenei. Pukiausi galimybi ikilusiems udaviniams sprsti galjo suteikti romn teis. Pagrindiniai rom. teiss altiniai buvo digestai (autentikas altinis) . Romn teis tapo pagrindiniu veiksniu, galjusiu padti nugalti ne tik to meto Vakar Europos al nacionalins teiss partikuliarizm, bet ir valstybines bei kitas teritorines sienas ir sukurti bendr Vakar Europos teisin kultr, teiss moksl ir teisin isilavinim. Rastas Digest rankatisstaiga atkreip save vis dmes. Senieji romn teiss tekstai pirmiausia buvo perrayti, o paskui vairiuose . Italijos , o netrukus ir kit ali miestuose jie imti studijuoti. Daugel taip sudomin senieji bizantiniai tekstai buvo parayti senja romn kalba, juose minima daugyb jau pamirt teiss institut ir problem, todl paprastam skaitytojui jie buvo sunkiai suprantami. Teisininkai buvo sitikin, kad j stuijuojamuose senuosiuose teiss tekstuose ufiksuota teis nepraradusi reikms, esanti universali ir nekintanti. Romn teiss mokslas vis laiau buvo laikomas tiesiog teiss mokslu. Pirmieji universitetai Italijoje (Bolonijos u. Yra garsiausias ir seniausias.jame vienu metu studijavo 10 tkst. student ). Teiss mokyklos buvo paavdintos universitetais ,ir tai turjo reikti, kad isilavinim jose galjo gauti visi norintieji, t.y. ne tik vietos gyventojai. Universitetai buvo originalus vidurami krinys, neturjs analog privelegijomis ir mokslo laipaniais bakalauro, licenciato, magistro, daktaro, suteikiamais gavusiems universitetin isilavinim. Atsirad . Italijoje, universitet teiss fakultetai greitai m plisti vakar Europoje, atkreipdami save, ypa P. Pranczijoje, vis daugiau visuomens dmesio. Pirmosiose io pobdio V. Europos teis mokyklosegana ilgai mokytasi galiojanios praktins teiss, nes jo, kaip sistemos, faktikai dar ir nebuvo. I pat pradi romn teis buvo vienintelis universitetuose studijuojamas dalykas. Studij pagrind sudar garsioji Bizantijos imperatoriaus Justiniano kodifikacija, kuri, mus kurtis uniersitetams, jau nuo XII a. Koll kas neoficialiai imta vainti Civilins teiss svadu Corpus juris civilis. I sudedamj kodifikacijos dali svarbiausia laikyti Digestai. Studij programa teiss mokykloje prasidjo Digest teksto skaitymu. Mokytasi lotyn kalba. Dl sudtingumo ir sunkumotekstus aikinavo profesoriai (glosavo). Mokymasis vadintas paskaitomis, j bdingas bruoas disputai. Studij programa ir metodai Bolonijos ir kit universite teiss fakultetuose XII-XIII a. Rmsi nauju analizs ir sintezs bdu, vliau pavadintu scholastiniu (remiasi absoliutaus, neginijamo tam tikr ties autoriteto pripainimu.iuo atveju Corpus juris civilis). universitet studij program traukiama ir Kanon teis. Ji buvo galiojanti, nuolat papildoma popiei r banyios susirinkim nutarim. Dar buvo papildoma nacionaline teise, naujomis pasdaulietins teiss problemomis. Universitet krimosi reikm: m rastis teisinink profesional sluoksnis, pasirod pirmieji teiss traktatai. Kl 4 Glosatoriai ir konsiliatoriai. Glosatoriai tai dstytojai,kurie buvo taip vadinami dl savo dstymo stiliaus(glosavimo).

Glosatoriai nekreip dmesio istorines savo nagrinjam teiss altini atsiradimo aplinkybes, nesidomjo romn teiss istorija, todl jiems buvo sunku suvokti vairi institut reikm. Jie net nemgino lyginti Digest su galiojanios teiss normomis. Glosatoriai pasireik ne tik savo moksline veikla bet ir iskirtiniais pedagoginiais gabumais. J vadovaujami, studentai moksi vidutinikai 7 metus. Glosatori tikslas buvo savo mokslo mediagos pagrindu iauklti puikiai isilavinusius teisininkus ir intelektualus. Glosatori pastangomis vyravo sitikinimas, kad galima tapti mokytu teisininku imanant tik romn teis ir kad savo galiojani partikuliarin teis galima drsiai ignoruoti. Pirmj romn teiss profesori glosos netrukus gijo ne maesn autoritet nei pats j aikinamas tekstas. Glosatoriai ra teiss vadovlius ir savarankikas studijas. Apie 1250 m. ileistas vieno ymiausi glosatori Akursijaus aikinim rinkinys susiteminta glosa tapo visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu.Akursijus savo veikalu, iki iol tebelaikomas teiss mokslo klasika, i esms baig milinik glosatori darb. Po jo atsirado nauja teiss inov karta, komentuojanti ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas. Tai dar postglosatoriai arba kitaip vadinami konsiliatoriai (patarjai, konsultantai). Jie neretai nutoldavo nuo pirmini romn teiss konstrukcij, bet padar didel dab suderindami j su kanon, miest ir paproi teiss normomis labai daug dmesio konsiliatoriai taip pat skyr eksperimentinei veiklai:teisinia politini, administracini, privatins teiss aktualij vartinimui.ymiausiu konsiliatoriumi laikomas ital vidurami teisininkas Bartolusas de Sasoferatas, o jo darbas bubo Justiniano kodifikacijos komentaras, pavadintas Opera omnia. Irnerijaus kurta glosatori mokykla atliko didiul darb atkuriant klasikin romn teis, iaikinant pasenusius ir sunkiai suprantamus tekstus bei terminus, kazuistins mediagos pagrindu padarant svarbius teisinius apibendrinimus. Glosatoriai ra teiss vadovlius ir savarankikas studijas, skirtas konkreioms teiss problemoms. Apie 1250m. ileistas vieno ymiausi glosatori Akursijaus aikinim rinkinys Susisteminta glosa tapo visuotinai pripaintu autoritetingu veikalu. Jame surinkti ir apibendrinti paskutiniojo laikotarpio glosatori tyrinjim rezultatai. SEM 5 Kl 1 Miest Miest Miest Miest ir atsiradimas Vakar savivaldos Europoje ir institucijos, teiss prekybos j kova teiss u teis savarankikum. altiniai. eimos.

Miest atsiradimas Vakar Europoje ir j kova u savarankikum. Tik labai nedaugelio vidurami Vakar Europos miest pradia siekia Romos laikus.Iki 1050 met visoje Europoje tebuvo du miestai- Venecija ir Londonas, turintys daugiau nei 10 tkst. gyventoj.Beveik visos bent kiek didesns gyvenamosios vietovs buvo kaimai ar tvirtintos gyvenviets su alia esaniu turgumi arba be jo.Prajus kuriam laikui-X a. pab.-XI a. prad.mus atsiskirti amatams nuo emdirbysts, amatams ir prekybai plisti patogesnse vietose, t.y prie natrali susisiekimo keli (jr, upi), pili , banyi,pan.,feodal emse m rastis nauj miesto uuomazg.Nors didesnms gyventoj susikaupimo vietoms karai ir visuotins epidemijos (pvz., maras) turjo nepaprastai sunki padarini, dl tuo laikotarpiu prasidjusio spartaus ems kio naumo kilimo susidar slygos atsirasti kaimo gyventoj pertekliui, aprpinti miestus maisto produktais ir gamybos aliava.(Kaimo gyventoj perteklius, amatai ir prekyba pradjo plisti patogesnse vietose, kaimo gyventojai aprpino miestus ir ten pasiliko).ios aplinkybs atvr galimybes pltotis gamybai ir prekybai, teigiamai veikiantiems miest augim.Labiausiai miestai suklestjo XI-XII a.Per kelis imtus met Vakar Europoje atsirado tkstaniai dideli gamybos ir prekybos centr, kai kuri i j gyventoj skaiius virijo 100 tkst. moni. Visose savo gyvenimo sferose miestai juto feodalins tvarkos poveik.Miest bendruomen ilgai gyvavo emse, buvusiose karali, pasauliei senjor, todl miestai laikyti senjor nuosavybe.Europos miest istorija- tai miesto gyventoj kova u asmens bei kitas laisves ir privilegijas, u politin savivald, kartais- u visika nepriklausomyb.Politin miest autonomija buvo gyjama v. Priemonmis- nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos.Pranczijoje didiausi politin autonomij pasiek miest bendruomens, gijusios

komunos, t.y visikos savivaldos, status..Italijos miestams dl silpnos centins valdios pavyko gyti savarankiko miesto valstybs statut ir pagal valdymo forma virsti miestais respublikomis.Reikming laimjim pasisek Vokietijos miestai(Liubekas, Brmenas)tiesioginiai imperatoriaus vasalai- turjo savo teismus, kariuomen, pinigus;jie turjo bti itikimi imperatoriui ir atvykus tinkamai priimti.Jie nemokjo mokesi ir buvo atleisti nuo karo tarnybos.Vokietijos miestai m jungtis sjungas 1210 m. Hamburgo ir Liubeko miest sjunga, Hanzos sjunga.Anglijos miestai buvo priversti pirkti karaliaus chartijas.Tap savarankiki, miestai nesugebjo veikti luominio nevisavertikumo; net miesto gyvenimo pagrindasgamyba ir prekybanebuvo laisvas nuo feodalini varym. Kl Miest 2 institucijos.

savivaldos

Miestuose buvo sukurtos institucijos j visikai arba dalinei savivaldai gyvendinti.Daugum nauj mist vald vis piliei susirinkimas- jis prim statymus ir rinko pareignus.Tautos dalyvavimas valdant miest XI- XII a. apm ir teisdmo valdi: daugelyje viet dalyvauti teismo darbe imti rinkti gyventoj atstovai.Taiau XII- XIII a. visoje Europoje irykjo tendencija visuotin susirinkim keisti maesns sudties institucija- taryba.itaip atsirado miest tarybos, disponuojanios karinmis pajgomis, tvarkanios miesto finansus, prekybos ir amat organizavim.Tarybai vadovavo taip pat renkamas pareignas. Teiss altiniai.

Miesteln teiss ir laisvs paprastai apm j teis dalyvauti valdant miest.I pradi miest valdi buvo ugrobs miest patriciatas- turtingiausias, privilegijuotas pirkli, miesto emi valdytoj, riteri sluoksnis.Taiau pltojantis amatams ir stiprjant cechams, didjo paprast gyventoj vaidmuo, jie pasiek nema laimjim kovodami su diduomene.Bdinga teisin io reikinio iraika yra florencijos 1293m. Teisingumo nuostatai, atm i magnat (grand) svarbiausias j politines teises, utvr jiems keli eiti valstybs ppareigas, nustat speciali sugrietint baudiamj atsakomyb u mogaus i liaudies nuudym, sualojim, jo namo ar ems ugrobim ar nusiaubim. kl Miest 3 eimos.

teiss

Miet teiss kokyb buvo labai nevienoda.Ma miest teis buvo daug primityvesn.Jie danai kreipdavosi paangius prekybos centrus su praymu leisti naudotis j teise.Tipiku atveju tai reik, kad naujo miesto feoalinis senjoraas suteikia jam, pvz., Magdeburgo teis, tvirtinani teis turti savo valdi (magistrat), teism i miestiei irinkt prisiekusij-efen (vokiet.,) patiems reguliuoti amatus ir prekyb.Paskui to miesto valdios atstovai vyko Magdeburg ir ten gaudavo nauj galiojani statym, kuri normas vliau dieg pas save, rinkin, t statym komentarus.itaip susidar didels, tos paios teiss vienijamos miest teiss eimos, kai motininio miesto taryba danai vykd aukiausios instancijos funkcijas dl dukterinio miesto tarybos sprendim, apeliacins instancijos- dl dukterini miest teism sprendim.Plaios miest teiss eimos prisidjo prie teiss taikymo visoje eimos teritorijoje vienodinimo. Kl 4 Vidurami prekybos ir jr teis. Nuo Romos imper. lugimo laik prekybos santykiai V. Europoje buvo labai riboti, bet keliaujantys pirkliai toliau prekiavo kai kuriais produktais. Gyvavo mugs, turgs, nors dar nedideli ir negauss. Nuo romn laik tebegyvavo kai kurie miestai, ypa uostai, bet frankai atstovavo tipikai emdirbi ekonominei sistemai, nebuvo aktyvi jr prekybos dalis. Tarp Ryt ir Vakar jros keliais ir sausuma keliavo tik ydai, sirai ir graikai pirkliai. Prekybos teisei atsirasti padjo luominis to meto visuomens pobdis ir prasidjusi intensyvi prekybos ir verslo pltra. Atsirandantis pirkli luomas savo profesinje veikloje vadovavosi paproiais, besiklostaniais 1-iausia pirkli korporacij viduje. Taip pamau krsi prekybos apyvartos teis. I pradi ji skirta tik pirkli luomo taisyklms nustatyti, vadinosi jus mercaturae

prekybinink teise. Pleiantis miestams, plintant mugms ir bankininkystei, jr ir sausumos prekybai, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuojanias konkreius verslo santykius, kuriuose veikia visi dalyvaujantys prekybinje veikloje mons. Todl nuo miest teiss tolydio atsiskyr ir 11-12a. susikr naujj laik Vakar Prekybos teiss jus mercatoria, pagrindins svokos ir institutai. 11-12a. staigiai isiplt gamyba, padidjo bendrasis gyventoj skaiius, atsirado moni, musi verstis prekyba. Taip susidar naujas profesionali prekybinink atliekani stambias operacijas luomas. Naujoji prekybos teis ir buvo parengta siekiant patenkinti pirmiausia io naujo pirkli luomo interesus ir i pradi sudar tam tikr miest teiss dal. Palankiausios slygos prekybos teisei susiklost vidurami Italijoje Vidur. jros prekybos centre. Prekybos teiss normos pirmiausiai klostsi kiekvienos korporacijos viduje, paproi teiss pavidalu. Pleiantis miest komerciniams ryiams, juose galiojusios prekybos taisykls po truput suartjo, pradjo ieiti u vieno miesto rib. Pirmiausia tai pasakytina apie jr prekybos paproius. Milane 1216m. pasirod pirmasis prekybos paproi rinkinys Paproi knyga. Vliau pirkliai tarpusavio santykiams m taikyti tarptautines prekybos ir jr paproi normas, uraytas Ispanijos ir Italijos miestuose. Prekyba spariai rutuliojosi ir Baltijos jros pakrantje. Prekybinio kapitalo, bankini operacij pltra paskatino iuos santykius reguliuojani norm paplitim. 1-ausiai reguliuoti prekybos santykius statymais mginta jau Pranczijoje 17a. Didel reikm turi 1673m. ileistas prancz Prekybos ordonansas, parengtas . B. Kolbero. is rinkinys gerokai suvienijo marg pranc. prekybos teis. Kolbero ordonansas 1- kart visoje v-bs teritorijoje ved bendr prekybos teis, kartu sankcionavo prekybos teiss gyvavim kaip savarank. akos. prekybos teis Anglijoje pltojosi kaip atskira, lygia greta su bendrj teise egzistuojanti sistema, reglamentuojanti pirkli luomo veikl. I pradi krsi paproi teiss pagrindu, o vliau, skirt. nuo kontinente, prekybos sferoje susiformavusius paproius pltodami savo veikl m atsivelgti bendr. teiss teismai, ir paproiai virsdavo precedentais. Didioji angl prekybos teiss dalis 19a. pabuvo inkorporuota statymus: 1882m. Vekseli akt, 1890m. Bendrovi akt, 1893m. Preki pardavimo akt ir t. t. Taigi, prekybos teis reglamentavo pirkli luomo veikl mugse, turguose, uostuose, prekybos santykius miestuose; reglamentavo ne tik pardavim, bet ir kitus komercini sandori aspektus gabenim, draudim ir kt. Savotika prekybos teiss ataka jr prekybos teis, atsiradusi pleiantis tarptautinei prekybai, kai pastaroji ijo u nacionalins teiss rib ir sigaljo tarptautins normos. Jos aknys siekia antikos teis, kuri i Italijos ir Ispanijos iplito Pranc. vakar pakrant ir Baltijos j. rajon. 1213a. imta plaiai naudotis

SEM 6 Kl 1 Karali teise Pranczija 1 teis ioje alyje susidjo i daugybs teiss sistem,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors konkrei,danai nedideli teritorijos dali gyventojams.Frank valstybei subyrjus nebeliko bendr visai valstybs teritorijai teiss altini.Visai teritorijai buvo bendra tik banytin teis,taiau ir ji tada dar netvark pasauliei gyvenimo. Plaiausiu teiss altiniu liko 10-11a. Paproiai.Pranczijoje barbar paproi teis apie 10a.jau inyko.J istm daugybje atskir rajon susiformav skirtingi teritoriniai teiss paproiai.Jie vadinami Kutiumais. Pagal paproi teiss ypatumus Pranczijos teritorija dalijama iaurin,arba paproi teiss srit ir pietin,arba raytins teiss srit.iaurinje dalyje kutiumai reiksi grynu pavidalu,paproiai ia formavosi odine forma.Paproi teis atitiko daugumos interesus,dar nebuvo paveikta valstybs valdios.Todl jos nustatyt norm daniausiai buvo laikomasi savanorikai.Pietinje dalyje svarbiausiu teiss altiniu tapo romn teis,kadangi Galij buvo ukariavs Julijus Cezaris.Vliau Galij ukariavo frankai.Ukariautojai ir ukariautieji po truput susiliejo vien taut.Todl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn teis.Pradedant 7a.kutiumai Pranczijoje imti urainti.Labiausiai inomi Pilypo de Bomanuaro apie 1280m. urayti Bovs kutiumai.ie kutiumai turjo galios Bovs grafystje bei taikyti visoje iaurs ryt Pranczijoje.Spjama ,kad is rinkinys buvo pirmasis mginimas kurti Pranczijos teis. Taigi Pranczijos teritorijos, pagal galiojusi teiss altini pobd, dalintos kutium ir romn teiss veikimo sritis.Paproi teiss nevienodumas kliud kurtis bendrai nacionalins teiss

sistemai.Tai buvo pagrindin feodalins Pranczijos teisei bdingo reikinio,paprastai vadinamo teiss partikuliarizmu,reikusiu sritin teiss pobd,prieastis. 2 mus stiprti karali valdiai pradjo atsigauti karali teiss akt,kuriems reikjo karaliaus kurijos(stambij feodal),pritarimo,leidyba.Karali leidiami teiss aktai buvo vadinami ordonansais.Pirmuoju didiuoju Pranczijos karaliumi tapo Pilypas 2 Augustas,kuris iplt ne tik Pranczijos,bet ir savo domno teritorij.Jis bei jo palikuonys aktyviai ir reguliariai laido teiss aktus ir teik juos kurijai tvirtinti.Sudtingesniems teiss klausimams sprsti kurij imti kviesti teisininkai profesionalai.Nuo 13a. Pranczijos karali aktai jau akivaizdiai brovsi anksiau galiojusi teis ir j keit.Tobulinant karali teiss akt leidyb,i karaliaus kurijos iskirtos specializuotos centrins inybos,tarp j-maoji karaliaus taryba,kaip nuolatin patariamoji institucija,su kuria,leisdamas teiss aktus,paprastai tarsi karalius.Vyriausybs institucij veikl koordinuojania institucija tapo karaliaus kanceliarija,vadovaujama kanclerio,kuri,be to,redagavo karaliaus aktus,teik juos karaliui pasirayti ir tvirtino antspaudu.Karali aktai buvo svarbs mginant sukurti bendr nacionalin teis.12a.kelet kart per metus imtos aukti periodikos karaliaus kurijos teismo sesijos-parlamentas.Karaliaus teiss akt leidybai pleiantis,be ordonans,tarp t akt dar pasitaikydavo edikt,ileist paties karaliaus ir lieiani koki nors konkrei institucij,deklaracij-akt,aikinani anksiau ileist akt arba nustatani alutins reikms dalykus.Iki 16a.karali akt prisirinko tiek daug,kad atsirado reikalas sutvarkyti juos,paalinti esani painiav ir prietaravimus.Liudviko 14 ir Liudviko 15 laikais(17-18a.) imti leisti vadinamieji didieji ordonansai,sistemin teiss normas,sudaranias svarbiausius teiss institutus.Ordonansai kodifikavo kai kurias teiss sistemos dalis,tapo statymais,galiojaniais visoje Pranczijos teritorijoje,o vliau,modifikuoti,perjo iuolaikinius kodeksus.Tarp svarbiausi didij ordonans buvo 1667m. ordonansas,reglamentavs civilin kodeks.1685m.ordonansas,paprastai vadinamasJuoduoju kodeksu,reglamentavs negr padt pranczams priklausaniose Amerikos salose.Nepaisant gausumo,karali teiss aktai reglamentavo palyginti neplai visuomenini santyki sfer,todl negaljo daruti didesnio poveikio Pranczijos teiss sistemai ir veikti jos partikuliarizmo.Taiau,nepaisant teiss partikuliarizmo,vis dlto joje bta ir nemaai bendrj bruo,leidiani apibdinti svarbiausius feodalinje Pranczijoje galiojusios teiss institutus. 3. Parlamentas buvo sudarytas kaip specialus teismo organas,ms posdiauti kaip nuolatin institucija su karaliaus skiriamais teisjais profesionalais-kutium ir romn teiss inovais ir pavadintas Paryiaus parlamentu.Jis susidjo i keleto tardymo rm ir vadinamj didij rm ir rezidavo Paryiuje.Kartais Paryiaus parlamentas veik kaip pirmosios instancijos teismas,bet daniausiai tai buvo apeliacin instancija hercog,graf ir kit feodal teism sprendimams.Paryiaus parlamento teiss neapsiribojo tik teism veikla.Sprsdamas ginus dl dalyk,reglamentuojam valstybins teiss,jis neretai nustatinjo karaliaus valdios ribas ir plt savo paties teises.Buvo nustatytas reikalavimas Paryiaus parlamente registruoti karaliaus leidiamus teiss aktus,nes teismai ir kit region parlamentai,priimdami sprendimus,turjo remtis tik registruotais karali aktais. Kl 2 Len ir dvar teis 1.Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaks ir frank tesje. Neformals, paproi teisei pavalds senjoro ir vasalo santykiai Vakar Europoje susiformavo ir plaiai paplito IX-Xa., bet tada dar neturjo tesins iraikos. I teiss sistemos m skirtis tik XI-XIIa. Teisi ir pareig, atsirandani esant senjoro (siuzereno) ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem apie XIIa. Imta vadinti len, arba feodaline, teise. Frank gentims VI-VIIa. ugrobiant Galij, frank rankas pateko daug gal ir romn dvar. Tokie frankai tapo stambiais dvarininkais. Jau VIIa. iaurs Galijoje m rastis dvar su bdingu ems skirstymu dvarinink ir valstiei emes. Turtiniu atvilgiu laisvieji diferenciavosi smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus litus. Anglosaks is procesas buvo ltesnis. Vykstant turtinei diferenciacijai, VIIa. m skirtis giminin gentin diduomen (erlai), laisvieji bendruomens nariai (kerlai), pusiau laisvieji (kerlai) ir nam tarnai-vergai.

Ypa audringai feodaliniai santykiai pltojosi VII-IXa. Per laik visur sitvirtino stambioji feodalin emvalda, o daug buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir ems.VIIIa. viduryje vis daugiau nuskurdusi valstiei m atsiduoti didiaemi globai. Mint proces reglamentavo jau vlesni barbar statymai-Bavar statymas, Aleman statymas. Po frank valstybs valdytojo Karolio Mertelio beneficij reformos, tarp beneficijos, o vliau feodo, teikjo ir gavjo atsirasdavo siuzereniteto ir vasaliteto santykiai.Vienas pagrindini vasalo sipareigojim senjorui buvo jo dalyvavimas senjoro karo ygiuose. Tipikomis senjoro teismis IX-Xa. Tapo senjoro teis engti vasalo valdomo leno teritorij, gauti vasalo pinigin pagalb, reikalauti dalyvauti savo taryboje ir teisme. Senjoras sipareigodavo vasalui neviryti savo teisi ir ginti j nuo visokiausios grsms. 2.Feodalin emvalda Alodas-tai ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais. Beneficija-feodalins nuosavybs forma, kai em suteikiama laikinai slygikai daudoti. Beneficijos buvo teikiamos monms, sipareigojusiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti br kari. Pradioje gautos beneficijos negalima buvo perleisti treiajam asmeniui, o po beneficijos turtojo mirties beneficij sudaranios vertybs grdavo jos davjui. Taiau greitai buvo pasiekta, jog beneficijos tapt paveldimos. Kartu laikinas slyginis valdymas virto tik slyginiu, bet ne terminuotu. Tokia nauja feodalins ems nuosavybs forma imta vadinti feodu. Netrukus feodas tapo pagrindine ir net vienintele feodalins ems nuosavybs forma. 3. Omaas-tam tikra ikilminga ceremonija, kai siuzereno ir vasalo santykiai buvo nustatomi tam tikra sutartimi. Investitra- po omao atliekamas leno perdavimo vasalui juridinis aktas su simbollinmis apeigomis. 4. Imunitetiniai ratai Nepajgdami centralizuotai valdyti savo teritorij, daryti didesn tak ems magnatams, nuo VI a. karaliai magnatams m dalinti imuniteto ratus, kurie reik j turtojams politinio ir ekonominio savarankikumo j valdose suteikim. Imuniteto rat turtojai buvo atriboti nuo policins, teismo, finansins karaliaus pareign valdios. Imuniteto ratais emvaldi naudai karaliai atsisak nemaai savo gali. Kartu imuniteto ratai padjo magnatams karaliaus vardu sutvirti savo valdi priklausomiems monms. Teis valdyti priklausomus mones ypa reiksi vykdant jiems teisingum. 5. Senjoriniai teismai Kilus dviej ar daugiau to paties senjoro vasal gin turjo sprsti bendras j senjoras. Senjoro ir vasalo gino dl leno senjoras neturjo sprsti. Tokiu atveju gin buvo rekomenduojama sprsti vienam ar dviems kitiems to senjoro vasalams. Teismas turjo sprsti tik vasalo ir paalinio mogaus arba vasal, priklausani skirtingiems senjorams, ginus. Senjor teism veikla Vakar Europoje buvo panai. Profesionalaus teisingumo tradicijos nebuvo iki XI a. pabaigos. Feodalai, kaltinami nusikaltim ar prievoli nevykdymu, turjo teis vadinamj lygij (per) teism. Teismo procesas buvo odinis, neformalus. Iki XIII a. senjor teismuose buvo pripastamos ordalijos ir teismo dvikova. Savo senjoro teismo sprendim vasalas galjo apsksti auktesniojo senjoro teismui. Teismai buvo ne tik gin sprendimo ar statym saugojimo institucijos, o ir susirinkimai, tarybos, sprendianios vairius klausimus. 8 Len ir dvar teis 1. VII IX a. sitvirtino stambioji feodalin emvalda, daug bendruomens nari netenka ne tik ems, bet ir laisvs. Ypa VIII a.daug smulkij ems savinink buvo priversti iekoti isigelbjimo pas stambiuosius emvaldius. Prekariumas savo ems sklypo nuosavybs teiss atidavimas ems magnatui ir jos atgavimas (kartais ir didesnio ploto) su teise naudotis, u kuri atiduodantysis sipareigoja atlikti tam tikras prievoles magnatui ir mokti duokl (gali naudotis eme, bet negali ja

disponuoti). Prekariumo proces reglamentavo Bavar statymas VII a., Aleman statymas VIII a. Komendacija valstietis atsiduoda asmeniniai magnato globai; ne tik turtins, bet ir asmenins priklausomybs nustatymas: savo eme tegaljo naudotis kaip laikinas slyginis laikytojas. sipareigoja iki gyvos galvos tarnauti ir klausyti su slyga, kad tas atsivelgdamas jo darbo rezultatus pads jam drabuiais ir maistu. Vis didesn reikm gyja priklausom valstiei - Serv sluoksnis. Jie beslygikai nepriklauso eimininkui. Jie neperkami, gali tuoktis, patys apsirpina maistu ir drabuiais, turi teis em ir turt, bet yra prirayti prie ems: turi eiti la, mokti duokles. XI XII a. suformuluota teisin servao (Anglijos servai - vilonai) samprata (servaas-teisi ir pareig dalykas), patvirtintos, o kartu apribotos senjoro teiss. Servo pareigos (darbo prievols, natraliosios rentos, paprotins duokls) fiksuotos, imtos reguliuoti (laas apribotas arba pakeistas piniginmis mokomis, vienintelis servo turto paveldtojas - senjoras). Svarbiausia servo pareiga materialin prievol: moki pinigus gali gyventi u senjoro jurisdikcijos rib (tik i miesto gali parsiaukti). Pranczijoje iliko negausus laisvj valstiei vilan sluoksnis; Vokietijoje inininkai ir nuomininkai (pirmieji buvo dvarininko ems laikytojai, pareigoti mokti in, kai kurie galjo j perduoti paveldjimo bdu ar parduoti, antrieji naudojosi eme trumpalaiks nuomos slygomis). Anglijoje sokmenai (galiojo tik senjor teism valdia). Valstieio padtis ir laisvs statusas paveldimas pagal motinos linij. XII a. jau visi valstieiai krikionikoje Europoje turjo statym saugomas teises (svarbiausia teis tam tikromis slygomis laikyti senjoro em ir naudotis jo globa ir apsauga). Pleiantis miestams, plintant prekiniams piniginiams santykiams, servaas ima nykti: XIV a. servai visur gijo teis isipirkti ir tapti laisvi. Iki 1450 met servaas anaikintas beveik visose Vakar Europos srityse: servai tapo cenzininkais (asmenikai laisvais, privalaniais u naudojimsi eme mokti cenz). Anglijoje XV a. susidar friholderi ir kopiholderi (priraytj palikuonys, tebeturj atlikti natralisias ir pinigines prievoles) valstiei grups. 2. Len teis krsi paproi teiss pagrindu, bet isiskyrimui savarankikas teiss akas takos turjo XI XII a. prasidjs paproi teiss uraymas. I pradi paproiai uraomi traukiant chartijas ir privilegij ratus. XI a. italas Umbertas de Ortas ileido Feod paproius. Kiti privats paproi teiss rinkiniai kuriuose nesisteminta dauguma fundamentali len teiss princip 1200m. Normandijos kutiomai. XIII a. P. de Bomanuaro Bovs kutiumai; XII a. Glenvilio traktate apie Anglijos st. Mginama teorikai prasminti len teis. 3. vI a. italas Umbertas de Ortas Feodal paproiai, Feod knyga - pirm kart susistemino len paproi teis paproius ir siuzereniteto ir vasaliteto santykius reglamentuojanius pavienius imperatori Lotaro II, Frydricho I ir Henriko IV nutarimus tai buv len teis bendra vakarmas ir tinkanti feodaliniams santykiams apskritai. Vokietijoje len teis tradicikai buvo atskiriama nuo emi teiss. Btent taip - ems ir len teis buvo skirstoma apie 1221m. iaurinje Vokietijoje pasirodiusiame Saks veidrodyje. SEM 7 Kl 1,2,3,4,5 2. Vokietija Vokietijos imperins teiss altiniai: 12-14 a. imperatori taikos statutai, romn teis, 1532 m. Karolina. Karolinos baudiamosios teiss ir proceso pagrindiniai institutai. Karolinos preambulje kalbama apie vienod teisingum beturiams ir turtingiesiems, taiau daugelyje teisyno straipsni, prietaraujant iai nuostatai, baudiamoji atsakomyb nustatoma atsivelgiant nusikaltlio ir nukentjusiojo socialin padt. Atsakomyb, pagal Karolin, atsirasdavo tik esant kaltei tyiai ar neatsargumui. Aplinkybs, naikinanios atsakomyb, dstomos detaliai, remiantis nuudymo pavyzdiu. Atsakomyb velninania aplinkybe laikyta tyios nebuvimas (nevikrumas, lengvabdikumas, nenumatymas), nusikaltimo padarymas sikariavus ar supykus. Vagysts atveju velninania aplinkybe buvo laikomas jaunas nusikaltlio amius (iki 14 m.) ir badas. Kalt sunkino vieas, ulus, piktavalikas, ventvagikas, grupinis nusikaltimo pobdis, kartotinumas, padaryta didel ala, savo eimininko interes paeidimas, bloga reputacija ir pan. Teisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadijas. U pasiksinim baudiama taip pat kaip u baigt nusikaltim. Teisynas skyr bendrininkavim iki nusikaltimo padarymo, nusikaltim darant ir nusikaltim padarius. Nuo i anksto sutarto bendrininkavimo, kurio visi

dalyviai laikomi atsakingais, dar skiriamas atsitiktinis bendras dalyvavimas darant nusikaltim (bendra kalt), kurio kiekvienas dalyvis turjo atsakyti u konkreius savo veiksmus. Pagal straipsnius, skirtus konkrei ri nusikaltimams, pirmavo nusikaltimai nuosavybei. Prie j priskirtos vairios vagysi rys, nesiningas disponavimas patiktu turtu. Specialiai buvo aptariama vagyst banyioje. Buvo baudiama u raganavim ir burtininkavim. Taip pat u Dievo niekinim, ventvagyst, priesaikos sulauym, u nusikaltimus, nesiderinanius su krikioni morale. Iskiriami nusikaltimai valstybei (idavyst, maitas prie valdi, vairs emi taikos paeidimai), asmeniui (vairi ri nuudymai, kdikio pametimas, saviudyb), ir teisingumui (melagingas liudijimas, neteistas suimtojo paleidimas, nepagrstas kankinimas tardant). Bausms siek bauginti. Karolinoje buvo numatyta mirties bausm, kn alojanios bausms, kno bausms, gdingos bausms, udarymas kaljim, bauda, alos atlyginimas. Papildomai galjo bti skiriamas turto konfiskavimas ir kankinimas. Karolinoje pamau stengtasi posdininkus pakeisti teisininkais specialistais. Teisyne tvirtintas Vokietijai naujas inkvizicinis procesas, nors dar liko kai kuri kaltinamojo proceso element: byla galjo bti keliama nukentjusiojo ar kito asmens iniciatyva, rodymus teismui galjo pateikti abi alys. Taiau kaltinim teisiamajam valstybs vardu daniausiai pateikdavo teisjas, tardymas buvo atliekamas teismo iniciatyva, tariamajam plaiai taikytos fizinio poveikio priemons. Tiesiogin dalyvavim ir vieum pakeit slaptas ir ratikas bylos nagrinjimas. Remtasi formali rodym teorija. Buvo draudiama priimti kaltinamj nuosprend vien netiesiogini kali pagrindu. Pagrindinis veiksmas tiriant nusikaltim buvo tardymas kankinant, taiau kankinti buvo galima tik turint svari rodym, leidiani tarti teisiamj esant kalt. Teisynas smulkiai reglamentavo, kiek koki rodym tam tikslui reikia. Tik turdamas kelet netiesiogini kali teisjas galdavo imtis kankinimo. Teisiamojo prisipainimas neturjo lemiamos reikms, teismas kaskart privaljo sitikinti prisipainimo nuoirdumu. Jeigu nusikaltimas bdavo visikai rodytas ir teisiamasis nenordavo prisipainti, tai jis turdavo bti nuteistas be jokio tolesnio tardymo kankinant. Kankinim tvarkos ir bd Karolina nereglamentavo. Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu. Iteisinamj nuosprendi ypa pagausjo 18 a. pab., kai buvo udrausti kankinimai. Teis sksti nuosprend nebuvo numatyta. 1532 m. "Karolina" - rykiausias imperinis baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso altinis. Imperijos teiss akt daugjant, 1521m. kils sumanymas juos surinkti ir kodifikuoti, bet jis liko negyvendintas. Bet, netrukus 1532m. buvo ileistas vienintelis imperijos teisynas, pavadintas Karolina, kuris, Reichstago priimtas Regensburge, valdant Karoliui V, ne svar indl kuriant visos Vokietijos baud teiss ir baudiamosios teiss ir baud. proceso principus. Karolinos preambul kunigaikiams leido toliau naudotis j teisingais paproiais. Karolina teiss altiniu visikai arba i dalies praktikai buvo pripainta visose emse ir galiojo iki 1870m, - iki Vokietijos suvienijimo. Teisynas skelb tiek bendruosius baud. teiss principus, tiek ir konkreius nusikaltimus bei bausmes u juos. Teisyn sudar 219 str. (i j 77 baud. teiss normos). Nors preambul kalbama apie vienod teisingum beturiams ir turtingiems, bet toliau nustatant baud. atsakomyb, atsivelgiama socialin nukentjusio ir nusikaltlio padt (pvz.: baudiant u vagyst, uimantiems visuomenje auktesn padt kriminalin bausm galjo bt pakeista civiline teisine bausme. Karolina aptar kalts formas, sunkinanias, lengvinanias, naikinanias atsakomyb aplinkybes, ksinimsi, bendrininkavim. ios svokos, ne visada aptariamos pakankamai tiksliai, specialiai neiskiriamos, o dstomos konkrei nusikaltim sudi ir bausmi ri kontekste. Atsakomyb pagal Karolin atsirasdavo tik esant kaltei - tyiai ar neatsargumui. Ji galjo neatsirasti asmeniui, dirbaniam savo darb specialiai tam skirtoje vietoje ar patalpoje ir prie savo nor ir vali atmusiam kam gyvyb.(jei barzdaskutys dl trukdym perpjov gerkl klientui, bet dirbo savo t t. darbo vietoje - tai jis gali bti pripaintas nekaltu; jei skuto gatvje ar pan. - kaltas). Naikinanios atsakomyb aplinkybs dstomos detaliai, remiantis nuudymo pavyzdiu. Nuudymas laikytas teistu, jei padarytas ginant savo gyvyb, kn, garb ir ger reputacij, jei tik umutasis puol mirtinu ginklu ir upultasis negaljo to ivengti pvz. pabgdamas.

Btinoji gintis nebuvo pripastama, upuolimui esant teistam arba jam jau pasibaigus (persekiojant bgant upuolik). Atsakomyb u nuudym neatsirasdavo kt. atvejais: ginant treiojo asmens gyvyb, kn ar turt ir t.t. Atsakomyb velninaniomis aplinkybmis laikyta tyios nebuvimas (nevikrumas ir kt.), nusikaltimo padarymas sikariavus, supykus. Vagysts atveju, atsakomyb velnino jei paeidjo amius iki 14 met bei badas ir pan. Kalt sunkino - grupinis nusikaltimas, lumas, bloga reputacija ir t.t. Teisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadijas. Pasiksinimu laikoma tyin, prie nusikaltlio vali nepavykusi veika; u j baudiama kaip u baigt nusikaltim. Teisynas skyr bendrininkavim iki nusikaltimo padarymo, j darant ir j padarius. Nusikaltimo sudi neklasifikavo, o idst daugma giminingomis grupmis. Pagal straipsnius, skirtus konkrei ri nusikaltimams, pirmavo nusikaltimai nuosavybei (19 straipsni) v. vagysts, nesiningas disponavimas patiktu turtu ir kt. U vagyst su silauimu arba ginkluot vagyst nepriklausomai nuo pavogto daikto verts vyrams grs kartuvs, moterims -prigirdymas, arba suvelninant bausm -aki idrimas ir pan. kno bausms. Specialiai aptariama vagyst banyioje. Bausta u religinius nusikaltimus Dievo niekinim, priesaikos sulauym, raganavim, ventvagyst, t.p. u veikas, nesiderinanias su krikionika morale - pinig padirbimas, t. p. nusikaltimai dorovei - kraujomaia, svetimavimas. Valstybiniais nusikaltimais laikyti idavysts, maitas prie valdi, piktybinis valkatavimas ir pan. Nusikaltimai asmeniui - v. ri nuudymai, saviudyb (dl jos gali bti atimta paveldjimo teis i pdini). Iskiriami nusikaltimai teisingumui - melagingas liudijimas, nepagrstas kankinimas tardant ir pan. Karolinos iskaiiuojamos nusikaltim sudtys nepretendavo isam sra (joje neminimi kno sualojimai, eidimai, turto sugadinimas ir kt.), buvo akivaizdiai kazuistins. Bausms siek bauginti: numatyta mirties bausms (sudeginimas, ketviriavimas, baslys, gyvo ukasimas), kn alojanios bausms (lieuvio, nosies nupjovimas), kno bausms (rykts), gdingos bausms (statymas prie gdos stulpo, spaudavimas), udarymas kaljim, bauda, alos atlyginimas. Papildomai dar galjo bt skiriama turto konfiskavimas. Baud. procesui reglamentuoti skirta 103 Karolinos straipsniai. Pamau stengtasi istumti posdininkus, juos pakeisti teisininkais specialistais. Dl neaikum teisjams rekomenduojama kreiptis teisininkus mokslininkus. tvirtino Vokietijai nauj inkvizicin proces, nors joje dar liko ir kai kuri kaltinamojo proceso element:byla galjo bt keliama nukentjusiojo ar kito asmens iniciatyva, rodymus teismui galjo pateikti abi alys. Taiau kaltinim v-bs vardu pateikdavo daniausiai teisjas, tardymas atliekamas teismo iniciatyva ir pan. Tiesiogin dalyvavim ir vieum pakeit slaptas ir ratikas bylos nagrinjimas. Remtasi formali rodym teorija. Priimti kaltinamj nuosprend vien netiesiogini kali pagrindu nebuvo leidiama. Plaiai taikytas tardymas kankinant, be ios priemons procesas buvo maai efektyvus, nes rmsi teisingu rodym vertinimu. Taiau kankinti buvo galima tik turint svari rodym, leidiani tarti teisiamj esant kalt. Teisynas smulkiai reglamentavo kiek koki rodym tam tikslui reikia. (tam uteko 2 ger liudytoj parodym, vieno tokio liudytojo parodymai buvo laikomi puse rodymo. Puse rodymo galjo bti laikomi kaltinamojo lengvabdikumas ir bloga reputacija. Tik turdamas kelet netiesiogini kali, teisjas galjo imtis kankinimo. Teisiamojo prisipainimas lemiamos takos neturjo, teismas kaskart turjo sitikinti prisipainimo nuoirdumu. Teisynas pareigojo teism bylos nagrinjim baigti nuosprendiu, esant maiausiai 2-2 vertiems pasitikjimo geriems liudytojams, kuri parodymai remiasi tiesos inojimu Kankinim tvarka ir bdai Karolinoje nereglamentuoti. Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu. Pastarj ypa pagausjo 18a. pab., kai kankinimai buvo udrausti. Teis sksti nuosprend nenumatyta. SEM 8 Kl 1,2 ANGLIJA ,,BENDROSIOS TEISS RAIDA:TEISKRA IR TEISMAI,PAGRINDINIAI ALTINIAI-PRECEDENTAI IR SAKYM TEISMAMS SISTEMA.

TEISS

VilhelmoI Ukariautojo metu imtini ir grafysi reikalus,taip pat teismo bylas sprend atitinkamai imtins ir grafysts susirinkimaikuriuose galjo dalyvauti visi laisvieji mons.Teisingum ie susirinkimai vykd remdamiesi vietos paproiais,laikydamiesi grieiausio formalizmo,taikydami ordalijas ir teismo dvikov.Taiau netrukus po ukariavim imtini ir grafysi teismus savo inion pamau perm feodaliniai normand senjorai ir todl jie virto dvar ir baron teismais,kur laik ir toliau veikusiais vietos paproi pagrindu.Tik banytinse sferose vadovautasi kanon teise.Nuolatini statym leidybos administracini ir teismo organ karalius neturjo.Karaliai tik retkariais leido statymus,paprastai pritariant artimiausiams patarjams-vyskupams,baronams ir kt.Tai buvo daniausiai i dvasinink tarpo karaliaus skiriamas vyriausiasis justiciarijus ,atsovaujantis karaliui visais klausimais, ir jam nesant veikiantis kaip regentas;tai buvo taip pat justiciarijui pavaldus kancleris,vadovaujantis karaliuas sekretoriatui,padti rvarkyti karaliaus finans ir teismo reikalus skirti ido baronai.Tokia i tiesiogini karaliaus leninik ir valdinink susidedanti patariamoji institucijabuvo vadinama Karaliaus kurija. Ji buvo kartu ir seniausias Anglijos teismas nors teisj profesional ioje institucijoje nebuvo.Neturjo Karaliaus kurija ir tvirtos teismo kompetencijos,daugiausia byl dar kur laik sprend vietos teismai,o karalius tai kiosi tik kilus,jo manymu,grsmei vidaus taikai.Karaliaus valdios stiprjimui ir jo teiss raidai didiausi tak padar btent jo teismas.Slygas tam sudar karalius Henrikas II ir atliks Anglijos valstybs valdymo sistemos reform.I Karaliaus kurijos buvo iskirtos ir susikr kelios savarankikos inybos,i kuril svarbiausios buvo3.Vis staig darbo krypt nustat ir j koordinavo kanceliarija. Iskyr taip pat valstybs id,kuris tvark mokesius ir finansus ir sprend visus su mokesiais susijusius teiss klausimus. Taip pat i karaliaus kurijos buvo iskirtas auktasis teismas,vykds teisingum.Auktasis teismas susidjo i Ido teismo,nagrinjanio bylaslieianias karaliaus finansus,Karaliaus suolo teismo,steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais susijusius ginus,sprsti sunki nusikaltim,keliani karaliaus taikai, bylas ir Bendrj civilini iekini teismo, kurio kompetencij,atvirkiai jo bylos dl gin,tiesiogiai nesusijusi su karaliaus interesais, daugiausia dl ems ir kito nekil.turto nuosavybs,taip pat skol.Po kurio laiko tokio kompetencijos pasiskirtymo atsisakyta,kiekvienas i3karaliaus teism galjo nagrinti visas bylas,priklausanias karaliaus jurisdikcijai.Visi ie karaliaus teismai pagal nuolatin savo rezidavimo viet Vestminsteryje danai vadinami Vestminsterio teismais.HenrikoII steigti teismai buvo pirmieji nuolatiniai profesionals centriniai teismai Anglijoje.Be to jis baig tvarkyti vainjani karaliaus teisj institut.Buvo grietai apibrtos j f-jos, buvo nustatyti reguliars j marrutaiAtvyk vietas,teisjai nagrinjo visas karaliui teismingas bylas, suiminjo nusikaltlius,tyr vietos valdinink piktnaudiavimus.Paskui,XIIIa.,buvo nustatytas teisj vainjimo periodikumas,XIVa. Susiklost daugiau specializuotos vainjanios komisijos,i kuri isiskyr Asiz teismai,nagrinj ginus dl len valdymo,speciali komisija mait byloms ir kaljim tikrinimo komisija.Sukurdamas karali teim sistem,HenrikasII kartu sukr karali jurisdikcij ir karali teis ir ji pradta taikyti baudiamosiose ir civilinse bylose.Stiprdama,karaliaus valdia nesirengh remtis luom atstovais,o plt savo admin. Ir valdinink valdi.Tikra luomams atstovaujanti institucija-paralamentas-Anglijoje susikr XIIIa.Jis buvo sukurtas luom iniciatyva,karaliaus valdiai supratus politinio susitarimo su vis rang feodalais ir miest virne btinum,siekiant politinio valstybs stabilumo. Iki XIVa.vid.visi luom atsovai parlamente posdiavo bendrai,o paskui isiskyr 2rmus:renkami riteriai,kartu su tokiais pat miestieiais,m posdiauti Bendruomeni rmuose,atskirdami nuo asmenikai kvieiam didij magnat,sudarisi Lord rmus.1330m.Vestminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi rinktis kart per metus,o prireikus-ir daniau.Taip nuo viraus iki apaios vieninteliais teisngumo organais po truput tapo karali teismai. Privats asmenys patys tiesiogiai karaliaus teism kreiptis negaljo,tai buvo laikoma privilegija,kurios kaskart reikjo prayti karaliaus.Nuo HenrikoII laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti karaliaus,o praktikai-lordo kanclerio special sakym,leidianti j gino nagrinjim! Perkelti karalikj teism.sakymai remiantis vienaaliu iekovo praymu ir sumokjus teismo rinkliav buvo iduodami karaliaus vardu ir su jo anspaudu.sakymuose buvo trumpai idstoma bylos esm ir teismo valdininkui pavedama,alims dalyvaujant,inagrinti iekin ir atkurti paeistas iekovo teises.Kiekvienam konkreiam iekiniui raant kaskart vis kit sakym,greitai tapo akivaizdu,kad iekovai savo iekini reikalavimams pagrsti naudoja tuos paius nuolat besikartojanius argumentus.Todl i aplinkyb paskatino parengti standartinius sakym tekstus pagal iekini ris,sakymai virto i anksto parengtais ir kaskart konkreiai

situacijai parenkamas.XIIa.pab.lordas kancleris naudojo apie75tip standartinius sakymus.Vliau j sk.dar labiau padidjo.Daugjant variant,sakymai pradti grupuoti.Susikaupus daugiau sakym,XIIIa. pasirod pirmieji bendrosios teiss inynai,savotiki sakym registrai,kur jie buvo fiksuojami tikslia teisine forma,kaip iekini pvz.Karaliaus sakymai XII-XIIIa. Suvaidino didel vaidmen kuriantis angl bendrajai teisei.Bet pagrindinis jos altinis-karaliteism sprendimai.Nuo XIIIa. Tokie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose ,,Byl ritinliuose,o netrukus ir ,,Metraiuose.i mediaga tolesnei teismo praktikai i pradi buvo naudojama vienam ar kitam konkreiam paproiui patvirtinti.Bet ilgainiui ia susiklost precedento taisykl: kart priimtas tos paios grandies arba auktesni teism sprendimas, Kuriame yra kokia nors teisin nuostata,taip pat aikinantis paini teiss norm ar atsakantis teiss norm nenumatyt klausim,imtas laikyti privalomu pvz visiems vlesniems byl,kuriose yra panai faktini aplinkybil,sprendimams.Teisjo pareig taikyti bendrosios teiss norm,esani ankstesniame teismo sprendime,pagrind tradicin angl doktrina,pagal kuri teismo sprendimais deklaruojamos bendrosios teiss normos esnios aminos ir nuo teisjo nepriklausanios. Kl 3 KARALI TEIS ANGLIJOJE Teisingumo ir statutin teis. Esminiai angl civilins eimos, baudiamosios ir teismo proceso teiss bruoai Greta bendrosios teiss atsirado vadinamoji teisingumo teis. Kaip ir bendroji, angl teisingumo teis yra precedentin, tik precedentai ia susikr kitu bdu ir apm kitus santykius nei bendroji teis. Taikyti teisingumo teis taip pat tegaljo teisingumo, t.y. tik Lordo kanclerio teismas. Teisingumo teis neturjo tikslo pakeisti bendrj teis, ji teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio gyvenimo sferose, kuri nereglamentavo bendrosios teiss normos. Bendrojoje ir teisingumo teisje teismo precedentas, suteikiantis teiss normoms reikiam stabilum, derinasi su teisj teisine kryba, utikrinania jai lankstum ir sudarania slygas pltotis. Taiau Lordo kanclerio teismo veiklos sferai greitai pleiantis, daugjo bendrosios ir teisingumo teiss norm kolizij. Tokios kolizijos karaliaus Jokbo I nurodymu turjo bti sprendiamos teikiant virenyb teisingumo teiss normai. Kad ir vyraujant tarp Anglijos teiss altini teismo precedentui, svarbs ia buvo ir statymai, sudarantys dar vienos teiss sistemos, vadinamosios statutins teiss pagrind. Anglijos karali teiss akt leidyba po normand ukariavimo prasidjo jau nuo Vilhelmo I Ukariautojo laik, ir 1114 metais pasirod vienas seniausi toki akt rinkini. Karali leidiami aktai ioje alyje vadinami vairiai- asizais, hartijomis, ordonansais, statutais. I pradi akto pavadinimas vienos reikms neturjo. Parlamento priimti ir karaliaus pasirayti aktai imti vadinti statutais. Tiksliai statuto svoka buvo apibrta Henriko VII laikais, XV a. pabaigoje: tai karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios abiej rm sutikimu. Skirtingai nuo kit akt, statuto teistumas negaljo bti svarstomas teismo tvarka, anksiau ileisto statuto turin galjo keisti tik naujai ileistas statutas. Dl to ilgainiui, sigaliojus principui, kad teis neturi bti keiiama be karaliaus ir parlamento sutikimo, teisj kaip teiss krj, vaidmuo kiek sumenko. Statutins teiss taka darsi vis reikmingesn. Kl 4 Teisin santuokos ir eimos santyki reglamentavim labai veik kanon teis. statymai tvirtino tokias kanon teiss nustatytas taisykles, kaip privalom banytin santuokos sudarymo forma, dvipatysts draudimas ir net jos prilyginimas sunkiems nusikaltimams. Anglijos eima buvo patriarchalin. Itekjusios moters padtis buvo suvaryta, jos kilnojamasis turtas pereidavo vyrui, o nekilnojamasis buvo jo valdomas. Itekjusi moteris negaljo savarankikai sudaryti sutari, dalyvauti teisme gindama savo teises. Gerokai platesns teiss, nustatytos paproi teiss, buvo tik valstiei, amatinink ir pirkli mon. Jos galjo valdyti savo turt, sudaryti sutartis, verstis prekyba.

Anglosaks paproi teis ituok pripaino. Nesantuokiniai vaikai nebuvo pripastami, nebuvo galima j ir teisinti vlesne tv santuoka. Tai atsispindjo ir viename XIII a. statut, tiesiogiai draudusiame teisinti nesantuokinius vaikus. ems vald paveldjimas sigaljo neikarto, nes i pradi po ems valdytojo mirties em tekdavo Lordui, o mirusiojo pdiniai turdavo j iprayti atgal. XII a. pabaigoje sigaljo pirmagimysts teis, t,y. turto perjimas vyresniajam snui, vietoje anksiau buvusi lygi visiems snums. Laisvai disponuoti, suraant testament, nekilnojamuoju turtu pirm kart buvo leista tik 1540 metais, bet paveldtojas privaljo materialiai aprpinti paveldjimo negavusius tiesioginius testatoriaus pdinius. Bendroji teis tokio pobdio prievoli nereglamentavo, todl testamentiniai ginai buvo nagrinjami Lordo kanclerio, t. y. teisingumo teisme. Pretenzijos teis dl kilnojamojo turto, kuris nepaliktas testamentu, pirmiausia priklaus gyvam likusiam sutuoktiniui. Kl 5 Baudiamoji teis. Nusikaltimu i pradi laikyti nusikalstami veiksniai- nuudymas, plimas, vaik pagrobimas, prievarta prie moter, vagysts su silauimu. Manyta, kad jie visi gali bti vykdomi tiktai tyia. Neveikimas nebuvo laikomas nusikaltimu. Bet jau nuo XII a., veikiant romn ir kanon teisei, atsakomybs pagrindu imta laikyti kalt. Nuo XIV a. nuo atsakomybs imta atleisti silpnaproius ir beproius. Atsakomyb neatsirasdavo savigynos atveju. Buvo paisoma nusikalstamumo laipsni. Anglijos vidurami baudiamojoje teisje nusikaltimai pradti klasifikuoti 3 grupes : idavyst, felonija, misdeminorai, i klasifikacija sitvirtino ir virto tradicine. Sunkiausia i j buvo idavyst. Idavyst, pagal bendrj teis, galjo bti padaryta arba valdiniui paeidiant itikimybs pareig karaliui, ir tai vadinta didija idavyste, arba bet kuriam kitam mogui- itikimybs pareig savo ponui. Idavyste buvo pripastamas tik auktesn padt uimanio mogaus nuudymas. Pagal 1351 met statut didioji idavyst buvo apribota karaliaus, karaliens arba j vyriausiojo snaus ir pdinio mirties sumanymu, karu su karaliumi, perjimu karaliaus prie pus, Lordo kanclerio, vyriausiojo idininko ar karaliaus teisjo nuudymu ir kai kuriais kitais nusikaltimais. 1416 metais idavysts svok trauktas ir monetos padirbimas. Nusikaltimai dar buvo skirstomi pagal procesinio pobdio rodikl. Teismo procesas. Prisiekusij, turjusi talkinti karaliaus skirtiems vainjantiems teisjams atvykus imtines ir grafystes ir tiriant ten padarytus kriminalinius nusikaltimus, institut ved Henriko II 1166 metais ileisti Klarendono asizai, bub tarsi instrukcija vainjantiems teisjams. Posdinink iuri susidjo i 12 pilnateisi moni ir imtins ir 4 pilnateisi moni i kiekvieno kaimo, kurie prisiek atvykusiam teisjui turdavo praneti apie imtinje vykdytus nusikaltimus, prie tai patys apklaus apie juos k nors inanius mones. Nuo iol gyventoj dalyvavimas karaliaus teisme tapo bdingu angl vietos valdymo sistemos bruou. Henriko II laikais atsirad prisiekusieji posdininkai atliko liudytoj arba kaltintoj, bet ne teisj vaidmen. Btent tuo is institutas skyrsi nuo vlesni laik prisiekusij. Apie XIV a. prisiekusieji tapo vadinamja Maja iuri, susidedania i 12 prisiekusij posdinink, o j kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu teisjas teisiamajam skirdavo bausm, b9tinai turjo bti priimtas vienu balsu. Vliau j sudtis pasipild naujais nariais, susiformavo 23 nari kaltinamoji, arba Didioji iuri, virtusi institucija, vertinani kaltintojo argumentus, tikrinania kaltinimo mediagos patikimum ir tuo pagrindu perduodania byl teismui (tam uteko 12 bals i 23). XII-XIII a. procesui buvo bdingas kaltinamasis pobdis, bylos eiga rpinosi nukentjusysis, o teisjo vaidmuo reiksi patarimais kaltinamajam ir sekimui, kad nebt paeistos jo teiss. Bendrosios teiss teismuose rodymus rinko paios alys. Bendrosios teiss doktrinos supratimu, kaltinamasis niekada nesako tiesos. Lordo kanclerio ir banytiniuose teismuose byl tyr pats teisjas, o tai buvo inkvizicinio teismo elementai. Parengimo tardymo stadija Anglijoje neatsirado, nors kai kurie proceso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami.

SEM 9 Kl 1 Rusijos Teis 1649m. Soboro Statutas. Soboro Statutas tai pirmas spausdintas rus statym rinkinys. Jo atsiradim takojo noras bent kiek sutvarkyti statymus, panaikinti prietaravimus bei surinkti juos vien rinkin. Nemaa dalis staripsni yra tiesiogiai perrayta i Lietuvos 1588m. Statuto arba bent jau kokia nors norma yra pasiskolinta. Taip pat Soboro Statute galima rasti taisykli pasimt i Rus tiesos ir kit statym pasirodiusi po isivadavimo i mongol totori. Soboro Statutas susidjo i 25 skirsni, suskirstyt 967 staripsnius, taiau jie nebuvo idstyti laikantis kokios nors aikios sitemos, taip pat neivengta ir kazuistinio pobdio norm.(Statutas patvirtino, kad rus statym leidybos technika buvo atsilikusi nuo to meto Vakar europos.) Statutas smulkiai regloamenmtavo feodalins emvaldos formas: caro domen, tvonijas, tarnybinius dvarus, banyios emes. Teiss institutai: Sutari. Soboro Statutas mibnjo pirkimo ir pardavimo, main, dovanojimo, pasaugos , nuomos ir kt. Sutari ris. Didel reikm teik sutari forminimui, o ypa ratijkai sutari sudarymo formai, o kai kurioms svarbiausioms nustatytas netgi oficialus j patvirtinimo arba registravimo reikalavimas. Laidavimas ir keitimas buvo priemons sutari vykdym utikrinti. Prievolms utikrinti pereita prie skolininko turto (inotas ir nekilnojamo turto keitimas). Bet atsakomyb nebucvo visikai indviduali: vienas u kit privaljo atsakyti sutuoktiniai bei tvai ir vaikai. is statutas draud procentin paskol. Stichins nelaims atveju buvo numatoma atidti skolos mokjim 3 metams. Paveldjimo. Testamentui (dvasiniam ratui) sudaryti buvo nustatyta tam tikra ratika forma, buvo galima sudaryti odiu, bet tik ventiko akivaizdoje. Testatoriaus vali ribojo luominiai principai: testamentu galima palikti tik pirktines tvonijas ir kilnojamj turt. Giminins ir suteiktins tvonijos galjo atitekti tik tos paios gimins nariams. Dukros pavelddavo tik jei nra sn. Tarnybinius dvarus pavelddavo tik sns. Pavesti ems nebuvo galima nei cerkvei, nei vienuolynui. Nusikaltimo ir bausms. Statutas nepateik bendros nusikaltimo sampratos, taiau i straipsni turinio galima nusprsti, kad nusikaltimas tai caro valios ir statym paeidimas. Skiriami nusikaltimai ir civilins teiss paeidimai (reikalauja atlyginti al). Taip pat skyr tyinius nusikaltimus ir nusikaltimus i neatsargumo (tyinis nuudymas mirties bausm, netyinis nuudymas nuplakdinimas ir kalejimas). Taiau statutas nelabai tiksliai skyr atsitiktin nebaudiam veiksm nuo atsargumo. Usimenama ir paie btinj gint bei btinj reikalingum. Statute konkreiai kalbama apie kurstym, slpim ir padjim. Numatytos grietesns bausms nusikalstantiems pakartotinai. Daug dmesio skirta tikybiniams nusikaltimams (pvz. Dievo niekinimas, prievarta ar apgaule priviliojimas musulmon tikjim sudeginimas). Skiriami ir valstybiniai nusikaltimai (caro didenybs eidimas, smokslo ir maito organizavimas mirties bausm). Detaliai reglamentuota atsaklomyb u nusiengimus valdymo tvarkai. U teisme duotus melagingus parodymus taip pat numatomos bausms. Atsakomyb nustatyta u nusikaltimus asmeniui, turtui bei dorovei. Bausms, skirtos u kriminalinius nusikaltimus, labai iaurios, nes bausme siekta bauginti. Minima ne tik paprasta mirties bausm, bet ir kvalifikuotoji kaul trupinimas ir pan. Plaiai taikytos ir kno bausms, kalinimas, itrmimas alies pakraius. Baudos taikytos retai. Soboro statutas (papildomas ir taisomas) galiojo iki XIX a. pirmosios puss. Rusijos teiss modernizavimas XIXa. Judjimas u rus teiss modernizavim prasidjo XIXa.pr (Caro Aleksandro I ministro M.Speranskio darbais). Darbas buvo tsiamas valdant carui Nikolajui I. Nepatenkintas statym leidybos komisijos veikla, jis j panaikino ir vietoj jos steig Antrj skyri. M.Speranskis, caro pavedimu, pareng statym tvarkymo plan: 1) surinkti visus esamus teiss aktus;2) susisteminti galiojanius statymus;3) parengti nauj teisyn, atsivelgiant

gyvenimo poreikius (taiau caras sutiko tik sudaryti galiojani statym j nekeiiant svad ir atsisak 3). Rengiamo teisyno tikslas buvo tik sutvarkyti galiojanius statymus, ia ir buvo atsisakoma paios modernizavimo idjos. Rusijos statym rinkinys.1830 m. ispauzdintas Pilnas Rusijos imperijos statym rinkinys, jis buvo M.Speranskio moni darbo rezultatas. rinkin jo rus teiss aktai, ileisti nuo 1649m. iki 1825(Nikolajaus I atejimas sost), taiau nepateko dar laikomi slaptais aktai. Buvo paskelpos 2 rodykls chronologin ir dalykin(kad lengviau b(t naudotis). Rusijos imperijos statym svadas. I Rusijos statym rinkinio buvo irinktos 1832.01.01 galiojanios normos, pataisytios, panaikinti prietaravimai ir kt. I ios mediagos 1832m. buvo paskelbtas Rusijos imperijos statym svadas(sigaliojo 1835.01.01). Svadas suskirstytas tomus bei knygas, remiantis teioss dalijimu viej ir privatin. Svade skelbiami statymai neapm vis gyvenimo srii, taip pat kai kur iliko kazuistinio pobdio statym. Kelet kart is svadas buvo papildomas(1842m, 1857m)ileidiant atskirais tomais. Paskutin pilna oficiali laida pasirod 1893m., nors svadas galiojo net iki 1917m. Kartu su io svado rengimu buvo pradtas karini teiss akt sisteminimas. iuo darbu buvo greiiau atlikta rus teiss konsolidacija nei reformacija. Kl 2,3,4,5 V. Rus tiesa - tai XIa. surinkti Kijevo emes rus paproiai, kunigaiki statymai ir teism sprendimai. Tai yra pirmasis Rusijos raytinis teiss altinis.Rus tiesa nustat laisvj ir priklausom gyventoj teisin padt, reglamentavo senovs Rusios valstybin santvark, teism, nusikaltimus ir bausmes, sutartis, paveldjimo tvark ir kt. Kijevo Rusios laikotarpiu teis dar neturi termino nuosavybei nusakyti, bet j skiria nuo turto valdymo. Nuosavybe pripastamas kilnojamas turtas bei em. Jau nustatomos baudos u eios suarim ar ant medio padaryto riboenklio sugadinim : "Jeigu kas suars lauko ei arba nukirs eiastulp, mokti 12 grivin baudos" ("Rus tiesa"). Didieji kunigaikiai turjo bajor vasal, kurie gaudavo em u tarnyb ir ilgainiui j kartu su nustatytomis senjoro naudai prievolmis m perdavinti paveldjimo bdu. Tokios ems vadintos tvonijomis (votina). Daug dmesio Rus tiesoje skiriama prievolms, pirmiausia - atsirandanioms i sutari. Sutartys daniausiai sudaromos odiu. Sutartis, didesns verts nei 3 grivinos, turi bti sudaromos vieai dalyvaujant kviestiniams - posluchams. Susitarianios alys atlikdavo tam tikrus simbolinius veiksmus: sumudavo rankomis, jas suridavo ir pan. Pati sutari sistema buvo nevairi ir nesudtinga. Tai rodo teiss primityvum. Nemaai straipsni buvo skirta pirkimui ir pardavimui. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma odiniu susitarimu, o vertingesniam daiktui turjo dalyvauti ir posluchai. Minimas 3 ri bankrotas: atsitiktinis (dl stichins nelaims) , piktybinis (kai skolinasi, nors ino, kad neturi i ko grainti) , neatsargus (svetim preki pragrimas).Tapatintos paskolos ir panaudos sutartys. Tokios sutarties objektas daniausiai buvo ems kio produkcija; statymai nustat palkanas kurios priklausomai nuo paskolos objekto buvo vadinamos skirtingai (u med-"nastav", u grdus -"prisop", u pinigus 'rez"). inoma paskola su sikeitimu - "zakupniestvo" ("zakupas" gyveno kreditoriaus kieme ir atidirbinjo). Samdos sutartis suteikdavo samdytojui teis samdinio asmen, reik feodalins priklausomybs jam nustatym. Rus tiesa usimin ir apie prievoles atsirandanias i alos padarymo. Santuokos ir eimos santykius Kijevo Rusioje reguliavo Bizantijos teiss normos: santuokinis amius 12 - 13 met nuotakai ir 14 - 15 met jaunikiui, susituokianij laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tam tikro laipsnio giminysts ar svainysts nebuvimas; iki dviej buvo ribojamas tam paiam asmeniui galim santuok skaiius. Bet kur i i reikalavim paeidus, santuoka buvo nutraukiama. Santuokos aktas buvo atliekamas su Banytinmis apeigomis. mona patekdavo vyro valdion, is j galjo bausti ir net parduoti. Atsinetas kraitis, monai mirus, tekdavo pdiniams. Pagal Rus ties mirus eimos galvai turt paveldjo tik sns (iskyrus dal kuri tekdavo banyiai): k jaunesnysis, sns seserims turjo skirti krait. Nesant sn priklausomo mogaus (smerdo) turtas tekdavo kunigaikiui, o bajor turt galjo paveldti dukterys. Buvo inomas ir testamentinis paveldjimas. Taigi, paveldti turt buvo galima pagal statym bei testament. alos padarymas (deliktins prievols) nuo nusikaltim neskiriamos, vadintos abi skriauda (obida). Bet kaip skriauda laikyta tik materialins alos padarymas (t.y. materialinis nusikaltimo supratimas).Tai primityvumo poymis. Rus tiesa inojo bendrininkavim vagiant ir reikalavo

vienodai bausti visus asmenis, dalyvavusius vagystje. Bet ji dar neinojo baudiamosios atsakomybs ribojimo dl nusikaltlio amiaus ar nepakaltinamumo. Skirtas atsitiktinis (paprastas) nuudymas (susiginijus ar puotaujant) nuo tyinio (plikaujant) , daug dmesio skiriama kno sualojimui, eidimui : Jeigu kas nuraus sus ar barzd, moka 12 grivin / Jeigu vyras pastums vyr nuo savs ar save, tai turi mokti 3 grivinas, jeigu teism atsives du liudytojus. iuo atveju variagas arba kolbiagas pats duoda priesaik, o ne atsiveda liudytojus / "Jeigu kas nukirs kur nors pirt, tai moka 3 grivinas baudos" ("Rus tiesa"). I turtini nusikaltim daugiausia dmesio Rus tiesa skyr tatbai - slaptam svetimo turto grobimui (vagystei), iskirdama kvalifikuotas vagysts ris - i udar trobesi ir arkliavagyst. Pavojingu nusikaltimu laikytas kluono padegimas, piktybinis arklio ar kito naminio gyvulio umuimas. Iki XIa. pabaigos Kijevo Rusioje pripastama kraujo kerto teis, net pareiga: Jeigu vyras nuudys vyr, tai kerija brolis u brolio nuudym, snus - u tv arba giminaitis i brolio puss, arba giminaitis i sesers puss; jeigu niekas nekerys, tai u nuudytj iiekoma 40 grivin. Jeigu nuudytasis - rusinas, gridinas, pirklys, jabednikas, kardininkas arba izgojus, arba slavas, tai sumokti u j 40 grivin.("Rus tiesa"). Rus tiesa, kaip matyti i io straipsnio, isaugojo kraujo kert, netrukus panaikint Jaroslavii. Taiau keryti leido tik artimiausiems nuudytojo giminms, nesant kerytoj, udikas privaljo kunigaikiui sumokti baud, kurios dydis priklaus nuo nuudytojo luomo. Kraujo kert isaugoti, akivaizdu, kur laik buvo neivengiama, kadangi staigus sen tradicij lauymas sukeldavo didel masi pasiprieinim (kaip pvz. buvo Rusios krikto metu). Be to, naujai reguliuoti klasin gyvenim reikjo atitinkamos patirties; tuo metu feodalin auktuomen tinkam klasini santyki teisinio reguliavimo form dar neturjo. Yra pagrindo manyti, kad tokio pavidalo i norma susiformavo gerokai anksiau nei XIa., yrant natriniam kiui, o XIa. buvo tik urayta, feodalins valstybins valdios sankcionuota. Kraujo kertas taikytas tik u mogudyst, o u kitus nusikaltimus kertas galjo bti leidiamas tik paties nukentjusiojo. Be riboto kraujo kerto, straipsnyje numatyta ir galimyb sumokti vir - baud, tai yra ipirka u mogudyst. Ir nors baudos dydis dar nediferencijuojamas atsivelgiant nukentjusiojo socialin padt, realiai baud sumokti buvo naudingiau turtingiesiems. Udraudus kraujo kert tvirtintos ios pagrindins bausms: mirties, ivarymo ir igrobimo. Atskirais atvejais leistas savateismis: " Jeigu vag umu savo kieme arba prie kamaros, arba prie tvarto, tai u tai neatsako kaip u mogudyst: jeigu vag laik iki saultekio, tai atvesti j kunigaikio dvar teisti. Bet Jeigu vag umu, o mons mat j surit, tai reikia u j mokti ("Rus tiesa"). ymiausi viet Rus tiesoje (Panaiai kaip ir senuosiuose german teiss paminkluose) um pinigins baudos, susidjusios i dviej dali - baudos (skiriamos kunigaikio naudai) ir kompensacijos (atitenkanios nukentjusiai aliai). Sunki bausm, ireikiama pinigins baudos forma, buvo vadinamoji vira. Ji priklaus nuo mogaus socialins padties visuomenje. Bauda u kitus nusikaltimus vadinta- pardavimu. U banyios teismo kompetencijos nusikaltimus baudos vadintos - epitemija. Pinigins baudos laikytos svarbiausia priemone, Kijevo Rusioje pakeitusia kraujo kert. Miestuose teisjai buvo miesto seninai, kaimuose - volosteliai (viraiiai) , auk. teismo instancija - kunigaiktis. Teismo procesas buvo odinis, bdingas rungimasis. Abi alys vadinosi iekovais ir turjo vienodas teises. rodymais laikomi prisipainimas, liudytojai , girdj, ordalijos (daniausiai. teismo dvikova - "pole"), taip pat nesant kit rodym - priesaika ("rota"). [1 alt. 239-244 psl. ; 2 alt. 69-71psl.] VI. "Rus tiesa" - tai pirmasis Rusijos raytinis teiss altinis, todl ypa svarbus visos Rusijos istorijai. Jame susisteminti ir urayti iki tol vyrav Kijevo ems rus paproiai, papildyti kunigaiki statymais ir teism sprendimais. Nors Rus tiesa turinio ir teiss technikos atvilgiu buvo netoli nuengusi nuo barbar ties, taiau labai svarbus skiriamasis Rus tiesos bruoas buvo tai, kad iame altinyje uraytoji teis, skirtingai nuo barbar statym, buvo teritorin, o ne gentin. Rus tiesa nustat laisvj ir priklausom gyventoj teisin padt, reglamentavo senovs Rusios valstybin santvark, teism, sutartis, paveldjimo tvark, nusikaltimus ir bausmes, didiausi dmes skirdama piniginms baudoms. Nors daugelyje viet Rus tiesa buvo primityvi, taiau ilgai (iki XIVa.) buvo svarbiausias bendras alies statymas. Jis toks liko ir tada, kai feodalini santyki raida, natraliojo kio sigaljimas ir ekonomini ryi tarp atskir

kunigaiktysi silpnumas lm tai, kad XIIa. Kijevo Rusia subyrjo keliolika, o vliau - daugyb mayi valstybini darini. is teiss altinis taip pat padar didel tak vlesniems Rus teiss rinkiniams, tarp j 1497 ir 1550 met teisynams ir net kai kuriems 1649 met teisyno, vadinamojo Soboro statutu, straipsniams. SEM 10 Kl 1,2 Kontinentins (roman-german) teiss tradicija. Pranczijos teis. Didioji Pranczijos revoliucija ir konstituciniai aktai: 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1791 m. Konstitucija, 1793 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir Konstitucija. XVIII a. klestintis prancz absoliutizmas pradjo varyti alies raid. Pagrindin mokesi nata visu svoriu apaud valstieius, o stambioji bajorija tiesiogini mokesi nemokjo. Miestuose cechai trukd pltotis gamybai ir pramonei. Treiojo luomo propaguojami laisvs, lygybs ir brolybs kiai masino plaiuosius gyventoj sluoksnius. Karaliaus leidiami statymai, vedantys naujus mokesius, greitas alies skurdo didjimas neivengiamai ved valstyb kriz, ypa paatrjusi dl Pranczij itikusio nederliaus, skatino viej nuomon reikalauti kardinali reform. iomis aplinkybmis, gyventoj spaudiamas, po ilgos pertraukos, karalius 1788 m. pagaliau ryosi vl sukviesti generalinius luomus ir paskelb apie treiojo luomo deputat skaiiaus Generaliniuose luomuose padvigubinim. Generaliniai luomai buvo atidaryti 1789.05.05, taiau deputatai, uuot m svarstyti klausimus, dl kuri karaliaus buvo sukviesti, kartai msi procedrini reikal. Treiojo luomo atstovai, priversti rinktis atskirai nuo likusi deputat, 5 savaites protestavo ir reikalavo bendr posedi ir asmeninio balsavimo. Kai tai nepavyko, 06.17 jie pasiskelb savarankika institucija Nacionaliniu susirinkimu, kur plaiai parm Pranczijos gyventojai. 06.27. karalius liep visiems deputatams susijungti su Nacionaliniu susirinkimu. is 07.09. pasiskelb Konstituana, arba Steigiamuoju susirinkimu, o tai reik jo pretenzijas teis priimti naujus pagrindinius valstybs statymus. Dabar jau karalius m rengtis susidorojimui su nepaklusniaisiais, bet tauta j aplenk: 07.12. prasidjo sukilimas, 07.14. turmuota Bastilija. is vykis laikomas Didiosios Pranczijos revoliucijos pradia. Liepos rugpjio mn. valstiei sukilimai apm vis al. Tai stiprino Steigiamojo susirinkimo pozicijas, taiau treiojo luomo atstov daugumos idealas buvo santvarka, kuri Anglijoje 1689 m. buvo teisins Teisi bilis. Pirmiausia buvo stengtasi alinti svarbiausias klitis gamybai ir prekybai pltotis panaikinta cechin santvarka, likviduoti dar ilik vidiniai muitai; imtas sprsti to meto pranczijai labai aktualus agrarinis klausimas, ileidiant 08.11. dekret Dl feodalini teisi ir privilegij panaikinimo. 1789.08.26. Steigiamasis susirinkimas prim mogaus ir pilieio teisi deklaracij, kurios turiniui didiul poveik padar demokratikiausios vietj idjos ir JAV Nepriklausomybs deklaracijos nuostatos. Rengiant Deklaracij aktyviai dalyvavo vis trij luom atstovai! Nors Deklaracija susidjo tik i 17 straipsni, tai labai turiningas dokumentas. Jame isiskiria 2 pagrindiniai nuostat blokai: mogaus ir pilieio teiss bei konstitucins santvarkos principai. Deklaracija skelb, kad mogaus teiss esanios gimtos, ventos ir neatimamos; atmetamos luomins privilegijos; ne valstyb sukuria mogaus teises, ji tik jas konstatuoja ir privalo rpintis j utikrinimu;gimtomis ir neatimomis mogaus teismis skelbiama laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis priespaudai; leidiama daryti visa, ko statymas nedraudia; leidiama odiu ir ratu reikti mintis ir nuomones, tarp j ir religinius sitikinimus; nuosavyb skelbiama venta ir neatimama teise; prie baudiamj statym visi turi bti lygs; nra nusikaltimo, nenumatyto statyme; nra bausms, nenumatytos statyme; baudiamasis statymas negali veikti atgal. Prigimtins teiss teorij Deklaracijoje atspindjo ir gimt moguas teisi atskyrimas nuo pilieio teisi, suteikiam valstybs. Tai piliei teis tiesiogiai arba per atstovus dalyvauti leidiant statymus ir nustatant mokesius, eiti visuomenines pareigas; pilieiams numatyta pareiga prisidti prie ginkluotj pajg ir administracijos ilaikymo. Deklaracijoje daug dmesio skiriama suverenitetui: suvereniteto altinis gldi i esms tautoje, jokia korporacija, n vienas individas negali disponuoti valdia, kuri aikiai neiplaukia i io altinio (i nuostata atm i karaliaus teis pretenduoti buvus jo vienvaldikum). Pagrindiniai visuomens konstitucingumo rodikliai es galimybi naudotis teismis utikrinimas ir Monteskje valdi padalijimo idjos gyvendinimas. Deklaracija statym nusak kaip bendrosios valios iraik ir pabr visuomens nari lygyb prie j. Deklaracija tebra patvirtinta net dabar galiojanioje Pranczijos Konstitucijoj. Savo veikl Steigiamasis

susirinkimas vainikavo 1791.09.03 priimdamas pirmj Pranczijos Konstitucij, teisikai alyje tvirtindamas konstitucin monarchij. Konstitucijoje skelbiamas luomins santvarkos ir feodalini privilegij Pranczijoje likvidavimas; garantuojamos piliei teiss eiti pareigas; skelbiamas teisingas mokesi paskirstymas, lygyb prie baudiamj statym; utikrintos kilnojimosi, odio ir spaudos, susirinkim, peticij teiss; skelbiama nuosavybs nelieiamumo garantija. statym leidiamajai valdiai K udraud priimti statymus, trukdanius gyvendinti arba paeidianius K garantuojamas gimtas ir pilietines teises. K reglamentavo administracin valstybs teritorijos suskirstym ir taip likvidavo feodalinio teritorijos suskirstymo senjorijas liekanas. K skelb tautos suverenitet; i tautos kylanios visos valstybs galios, kurias tauta deleguojanti Nacionaliniam susirinkimui, karaliui ir teismui. Nacionalinis susirinkimas turjo bti renkamas dvejiem metams ir negaljo bti prie termin karaliaus paleistas. Dalyvauti jo rinkimuose turjo teis ti aktyvieji (pranczai vyrai >25 m. ne tarnai, mokantys mokesius ir igyven tame kantone >1 m.) pilieiai. K skelb tautos atstov nelieiamum. Iimtinmis N.s. teismis K skelb statym leidyb, apimani j iniciatyvos ir primimo teises, valstybs ilaid ir mokesi nustatym, ilaid kontroliavim ir kt. N.s. nutarimams, iskyrus statymus mokesi reikalu, karalius turjo veto teis. Vykdomj valdi K. paved paveldimam karaliui, gyvendinaniam j per savo paties skiriamus ministrus. Karaliaus aktai gaudavo gali tik patvirtinti atitinkamo ministro. Kartu karaliaus asmuo skelbiamas ventu ir nelieiamu. Teism K. laik nei nuo N.s., nei nuo karaliaus nepriklausoma institucija. Nacionalinis statym leidybos susirinkimas susirinko 1791. 10.01. Netrukus tarp tautos atstov irykjo politin grupuot, maniusi, kad revoliucija savo udavin vykd (feljanai); kiti norjo tsti revoliucij ir siekti respublikos (irondistai ir jakobinai). Tolesnius vykius pastmjo karaliaus mginimas pasitraukti i Paryiaus ir pasiprieinti K. nustatytai tvarkai, taip pat prie Pranczij prasidjusi usienio intervencij. siliepsnojus sukilimui, 1792.08.10. buvo turmuoti karaliaus rmai ir jis paalintas i sosto. Konstitucin monarchija lugo. Nacionalinis statym leidybos susirinkimas nuo valdios oficialiai nualino karaliaus ministrus ir organizavo Laikinj vykdomj taryb. Taiau taip pasikeitus padiai pats statym leidybos susirinkimas toliau tsti savo veiklos nebegaljo. Todl dar t pai 08.10. susirinkimas nutar suaukti Nacionalin konvent ir kol kas laikinai nualinti karali nuo valdios. Kit dien N.s. savo dekretu nustat Nac. konvento rinkimo tvark, kurioje nutarta atsisakyti piliei skirstymo aktyvius ir pasyvius, o rinkim teis suteikti pranczams, sulaukusiems 21 met, pagyvenusiems toje vietovje ne maiau kaip 1 metus, gyvenantiems i pajam arba udarbio ir nesantiems tarnais. Revoliucini jg spaudiamas, 08.17. N.s. ileid dekret dl Nepaprastojo tribunolo kovai su kontrrevoliucija. Susirinks N.k. 1792.09. 21-22. Prim dekret, skelbiant bet kokios konstitucijos galiojimo slyg ji btinai turi bti priimta tautos, ir kartu naikinant tautos pritarimo neturini 1791 m. Konstitucij; dekrete taip pat skelbiamas oficialus N.k. nutarimas likviduoti Pranczijoje monarchij. 09.25. ileistas Konvento dekretas paskelb, kad Pranczijos respublika yra vientisa ir nedaloma. 1792.12. N.k. teismas karaliui Liudvikui XVI prim mirties nuosprend, pagal kur 1793.01. 21. Jis buvo giljotinuotas. Dl to gerokai padaugjo Pranczijos iors prie, valstybs viduje suaktyvjo politini jg kova. N.k. paskelb tvyn esant pavojuje ir 1793.04.06. prim dekret dl Visuomens gelbjimo komiteto stegimo, kuriam pavesta kontroliuoti Laikinosios vykdomosios tarybos sprendimus ir pagreitinti j gyvendinim, imtis L.v.t. privalom priemoni, btin iors ir vidaus gynybai. Visuomens gelbjimo komitetas tapo pagrindine Pranczijos vykdomosios valdios institucija. 1793.05.31-06.02. sukilimas valdi atved jakobinus. Nacionalinis konventas 1793.06.24 prim nauj Pranczijos Konstitucij, kurios angine sudedamja dalimi tapo naujai suredaguota mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Deklaracija skelb, kad visuomens tikslas esanti visuotin laim; vyriausyb steigiama naudojimuisi mogaus gimtomis ir neatimamomis teismis (lygybe-gimta ir prie statym, laisve, saugumu ir nuosavybe) utikrinti. Deklaracijoje esama socialini teisi: isilavinim, profesijos pasirinkim, sutarties teikti kitiems paslaugas sudarym. Skelbiama, kad visuomen privalo imaitinti neturtlius, suteikdama jiems darb arba asmenims, neigalintiems dirbti, teikdama l pragyventi. Kiekvienas, pasisavins liaudiai priklausant suverenitet, lai laisv piliei nedelsiant bna pasmerktas mirti. Tvirtinama, kad liaudis visada turi teis perirti ir pakeisti Konstitucij. Vyriausybei paeidinjant liaudies teises, liaudis turi vent teis ir neatidliojam pareig sukilti. i deklaracija didesns iliekamosios verts neturjo. 1793 m. Konstitucija buvo vienintel Europoje, knijanti tiesiogin demokratij statym leidyboje. Ji skelb, kad suvereni liaud sudaro Pranczijos piliei visuma. Tautai suteikta teis tiesioginiais rinkimais pirminiuose susirinkimuose pagal gyvenamj viet atviru arba slaptu

balsavimu rinkti savo atstovus statym leidybos korpus, kuris silo statymus ir leidia dekretus. Sankcionuoti korpuso pasilytus statymus privaljo pilieiai. statymai reglamentavo civilin ir baudiamj teis, respublikos pajam ir ilaid tvarkym, nacionalin nekilnojamj turt, mokesius, karo skelbim ir kt. Teiss aktai, nepriskirti prie statym, buvo vadinami dekretais ir juos galjo leisti pats .l.k. Konstitucija, atmetusi valdi padalijimo princip, nenumat sudaryti vyriausybs. Vadovauti bendrajam valdymui ji paved Vykdomajai tarybai. Naujosios Konstitucijos klausimu buvo organizuotas balsavimas ir daugumoje pirmini susirinkim kantonuose jai gautas pritarimas. Paios 1793 m. K. gyvendinimas dl karo aplinkybi Nacionalinio konvento nutarimu buvo nukeltas bsimj taikos met ir apskritai nebuvo pradtas, todl visa reali valdia tapo sutelkta N.k. rankose. Jam veikiant buvo palikta jau susiklosiusi valstybs organ sistema, reglamentuota 1793.12. 04. Revoliucins valdymo tvarkos steigiamuoju statymu. Nacionalinis konventas tapo ne tik statym leidybos, bet ir vykdomuoju bei teismo organu. Ypatingus galiojimus priirti visas staigas, pareignus, imtis gynybini priemoni, pagal statym, turjo Visuomens gelbjimo komitetas. Pagrindin kovos su kontrrevoliucija institucija Visuomens saugumo komitetas. Ministerijos 1794 m. pr. buvo pavadintos vykdomosiomis komisijomis. Pagal 1794.06.10. dekret, Tribunolo udavinys buvo kovoti su liaudies prieais. U visus nusikaltimus, teismingus Tribunolui, numatyta vienintel bausm mirtis (nuudyta >2,5 tkst. moni). Tuo pat metu jakobinai vykd svarbias socialines reformas: uald kainas, padjo neturtingiesiems ir kaime visikai likvidavo feodalinius santykius: N.k. 1793.06.10-11, 07.17 dekretais paskelbta emi valstiei bendruomenms grinimas, galimybs nesunkiai jas paversti privaia nuosavybe ir beslygikas, visikas ir neatlyginamas feodalini teisi panaikinimas! 1794 m. pavasar jakobin socialin baz m spariai siaurti. Visuomenje ir Nacionaliniame konvente spariai plito nuomon, kad revoliucija nujusi per toli. N.k. greit subrendo suokalbis prie jakobinus, pasibaigs 1794.07.27 (termidoro 9) perversmu, kuriuo ir baigsi Didioji Pranczijos revoliucija. Kl 3,4,5,6,7 Pranczijos konstitucin teis XVIII a. klestintis prancz absoliutizmas pradjo varyti alies raid. Karaliaus dvaro prabangai reikjo milinik ilaid. Pagrindin mokesi, kuriuos be pasigailjimo pl intendantai, nata visu svoriu spaud valstieius, tuo tarpu stambioji bajorija tiesiogini mokesi nemokjo. Miestuose cechai trukd pltotis gamybai ir pramonei. 1789 m. rugpjio 26 d. Steigiamasis susirinkimas prim garsij mogaus ir pilieio teisi deklaracij, kurios turiniui didiul poveik padar demokratikosios vietj idjos ir JAV Nepriklausomybs deklaracijos nuostatos. O 1791 m. rugsjo 3 d. Steigiamasis susirinkimas prim pirmj Pranczijos Konstitucij, teisikai alyje tvirtinusi konstitucin monarchij. Konstitucija pradedama mogaus ir pilieio teisi deklaracija, po jos eina preambul, skelbianti luomins santvarkos ir feodalini privilegij Pranczijoje skirtumu. Po Termidoro perversmo Nacionaliniame konvente sustiprjusi jg buvo parengta ir 1795 m. rugpjio 22 d. priimta nauja Pranczijos Respublikos Konstitucija. jI prasidjo mogaus ir pilieio teisi ir pareig deklaracija. Buvo daugiau dmesio kreipiama I mogaus pareigas laikytis statym, ginti visuomen, saugoti nuosavyb ir kt. taip pat buvo liepta nuolatos daryti kitiems gera. Konstitucija atsisak tiesiogins demokratijos, teisino reprezentacin valdym, atskyr statym leidiamj valdi nuo vykdomosios. Joje teisinama 2 rm statym leidybos institucijos sistema, besiremianti skirting funkcij leidiant statymus kiekvieniems rmams pavedimu. st. Leidybos korpusas susidjo i PENKI IMT TAPYBOS IR Senin tarybos. Jai buvo pavedama priimti arba atmesti statym projektus, pasilytus Penki imt tarybos. is korpusas turjo bti renkamas 2 pakop rinkimais. Pilieiai, gyvenantys toje paioje vietoje ne maiau kai metus turjo teis dalyvauti rinkj suvaiavime, kasmet vykstaniame kantonuose. Vykdomj valdia Konstitucija paved direktorijai, susidedaniai i penki nari, kuriuos kasmet po vien sil Penki imt taryba ir rinko Senin taryba. Direktorija turjo skirti ministrus. Taiau gyvenimas kuo toliau tuo labiau rod direktorijos nesugebjim stabilizuoti politin padt. Ji vykd nuosekli, vaizdiai apibdinim kaip spuokli, politik, i tikrj nepatenkinusi vis. Direktoratas tapo pasmerktas. 1799 m. lapkriio 9 d. Pranczijoje

vykdytas perversmas: kariuomen ivaik Penki int taryb. Napoleonui ir dar 2 konsulams buvo liepta suformuotai laikinajai vyriausybei ir irinkti komisij naujai konstitucijai parengti. Paskubomis buvo parengta Konstitucija ir 1799 m. gruodio 13 d. tautos ratifikuota. Pranczija ir toliau vadinama respublika. Vyriausybs valdia buvo pavesta 3 konsulams, Senato renkamiems deimiai met ir turintiems teis bti perrinktiems. Pirmuoju konsulu tapo Napoleonas Bonapartas. Konsulas buvo visagalis. Kiti konsulai turjo tik patariamj bals. Ministrai buvo paprasti vykdomosios galios agentai. Tai patariamoji kolegija. Leisti statymus turjo gali 2 rmai: Tribnatas ir statym leidybos korpusas. Konstitucija steig Senat sergtoj, kuris galjo naikinti kiekvien statym leidybos korpuso priimt statym. Taip pat Konstitucija ivardijo iki gyvos galvos paskirtus Senato narius. Pats Senatas galjo aktyviai dalyvauti kuriant teis. Tokie jo ileisti aktai buvo vadinami organiniais senatuskonsultais. Rinkim teis turjo 21 met sulauk prancz vyrai. Komunoje bdavo irenkama vienas deimtadalis vis turini toje komunoje teis rinkti piliei komunalinius sraus. Tada departamentuose i savo tarpo turjo irinkti vien deimtadal moni. Patekusieji departamentinius sraus savo ruotu i savo tarpo rinko vien deimtadal nacionalinius sraus, Senatas turjo parinkti statym leidybos korpus, Tribunat, konsulus. Pirmasis organinis senatuskonsultas 1802 m. rugpjio 4 d. skelb, kad konsulai Senato yra skiriami iki gyvos galvos, antrasis ir treiasis pirmojo silymu, o pirmajam suteikiama teis nurodyti savo pdin. Senatui suteik teis leisti teiss aktus konstitucijos neaptartais reikalais, paleisti Tribunat ir statym leidybos korpus, riboti individualias teises.. Antrasis organinis senatuskonsultas susidjs i 142 straipsni, skelb, kad respublikos valdymas patikimais imperatoriui, kuris priima prancz imperatoriais titul. Imperatoriumi paskelb Napoleon. Iplt jo galias, suteik teis leisti dekretus. Titulas perduodamas paveldjimo bdu pagal vyrikj linija. Pranczija virto imperija. Napoleonas 1807 m. panaikino Tribunat. Valdia susikoncentravo imperatoriaus ir jam paklusnaus Senato rankose. Napoleono valdymo metais buvo daug kodifikavimo darb. Pasirod 5 garsieji kodeksai: civilinis (1804m.), civilinio proceso (1806m.), prekybos (1807m.), baudiamojo proceso (1808m.) ir baudiamasis (1810m.). 1818 m. imperija lugo. Sustiprj rojalistai sugebjo paimti savo rankas Pranczijos valstybs aparat ir kariuomen. Buvo oficialiai restauruota legitimin monarchija su Burbon dinastijos monarch prieakyje. Tuo metu Pranczijos soste sdjo Liudvikas XVIII. Pagal valdymo forma Pranczija oficialiai tapo paskelbta konstitucine monarchija. Karaliaus asmuo nelieiamas ir ventas. Jis valstybs eimininkas, jam priklauso visa valdia jo tvynje, jo teiss objekte. Karalius skelbiamas vyriausiuoju valstybs vadovu, vadovauja ginkluotosioms pajgoms, skelbia kar, sudaro taikos, sjung ir prekybos sutartis, skiria visus valstybs valdymo pareignus, leidia potvarkius ir sakus. statym leidiamoji valdia pavedama karaliui, Per rmams ir departament deputat rmams visiems kartu. Taigi tautau Konstitucija suteik galimyb dalytis su karaliumi teise leisti statymus. statym leidybos iniciatyvos teis priklaus tik vienam karaliui, o statym projektus svarstyti ir priiminti pavesta dvej rm parlamentinei institucijai. Per rm nariai buvo skiriami iki gyvos galvos arba ir paveldtinai, neribojant j skaiiaus. Tauta leidiant statymus dalyvavo per Deputat rmus. Abeji rmai posdiavo tuo pat metu ir turjo svarstyti tuos paius statym projektus. Priimti statymai sigaliodavo tik karaliaus sutikimu. Teisjus skirdavo irgi karalius. Jie negaljo bti pakeiiami. 1830 m. liepos 27 d. karalius paleido Deputat rmus, kartu ileisdamas ordonansus, oficialiai panaikinanius periodins spaudos laisv ir nustatanius trumpalaiki leidim visu periodini leidini leidjams ir autoriams sistem, udraudianius susirinkimus ir mitingus. Parlamentarams pavyko sukurstyti nelauktai audring Paryiaus gyventoj reakcij: t pai dien kilo ginkluotas sukilimas, priverts Karol X bgti i alies. Legitimin monarchija lugo. karaliaus sost buvo pakviestas Orleano kunigaiktis Liudvikas Pilypas. Naujoji monarchija buvo pavadinta Liepos monarchija. 1830 m. rugpjio 14 d., buvo ileista nauja konstitucin chartija. Joje buvo praplstos rm teiss, buvo sumaintas rinkj amius (25 m.) ir turto cenzai, atsisakyta nevie Per rm posdi. Naujoji monarchija gavo buruazin pobd. Atsirandanti stambioji pramon, musi naudoti garo varomas mainas, ugd proletariat, m nykti savarankiki amatininkai. 5ajame XIX a. deimtmetyje m stiprti opozicija. Visa tai atved prie 1848 m. vasario 22 d. sukeltos revoliucijos ir prie Liepos monarchijos nuvertimo. Tuoj pat sudaryta Laikinoji

vyriausyb vasario 25 d. Pranczij paskelb respublika. Nacionalinis susirinkimas lapkriio 4 d. prim nauj konstitucij. Ji teisikai tvirtino socialin respublik, kurios pagrind sudar eima, darbas, nuosavyb, visuomenin tvarka. Konstitucijos anga yra savotika teisi ir pareig deklaracija. II skirsnis yra skirtas garantuojamoms piliei teisms. Visa valdia valstybje kyla i tautos ir negali bti kam nors pavedama, suteikiama teis j perduoti paveldjimo bdu. Iimtin statym leidybos teis suteikiama Nacionaliniam susirinkimui. Atmetama 2 rm sistema. Nacionalinis susirinkimas buvo renkamas 3 metams visuotinais rinkimais. Antrosios respublikos konstitucija pirm kart Europoje ved tiesioginius slaptus rinkimus. Kiekvienas tautos atstovas turjo statym leidybos iniciatyvos teis. Buvo irinktas prezidentas (pirmasis Europoje). Jo rinkimams nustatyta tokia pati tvarka kaip ir Nacionalinio susirinkimo rinkimams. Prezidentas renkamas 4 metams. Jo rankose sutelktos plaios teiss. Nacionalinis susirinkimas ir prezidentas nedaug galjo veikti vienas kit: nacionalinis susirinkimas galjo nualinti prezident anksiau laiko; prezidentas galjo per ministrus Nacionaliniam susirinkimui teikti statym projektus. Rinkimuose galjo dalyvauti prancz vyrai, sulauk 21 met amiaus, tur pilietines ir politines teises. 1848 m. gruodio 10 d. vykusiuose rinkimuose buvo irinktas Napoleono Bonaparto snnas Liudvikas Bonapartas. 1851 m. gruodio 2 d. prezidentas paleido Nacionalin susirinkim, o tai reik nauj valstybs perversm. Jau 1870 m. rugsjo 4 d., Pranczijoje buvo paskelbta respublika (treioji) . susirinks 1871 m. vasario mn., Nacionalinis susirinkimas organizavo laikin parlamentin valdym. Vykdomosios valdios prieakyje buvo Nacionalinio susirinkimo irinktas prezidentas. Nacionaliniame susirinkime buvo manyta, kad Pranczijai labiausiai tiksianti konstitucin monarchija su parlamentiniu reimu. Buvo nutarta rinkti prezident. Nusprsta j rinkti parlamente 7 met laikotarpiui su teise bti perrinktam. Taigi Pranczija, nors ir ne tiesiogiai, buvo pripainta respublika. 1875 m. vasario 24d. priimamas Senato organizavimo statymas, vasario 25 d. Valstybs valdi organizavimo konstitucinis statymas, birelio 16 d. Valstybs valdi santyki statymas. Visi ie statymai laikomi Pranczijos Treiosios respublikos konstituciniais statymais. Bdama tokios formos, Konstitucija nebuvo teorinis ir sisteminis aktas, kaip daugelis ankstesni ios alies konstitucij. statym leidyba buvo patikta Deputat rmams ir Senatui. Bei buvo sudaromas Nacionalinis susirinkimas. Deputat rmai renkami 4 metams visuotinais rinkimais. Senatas nebuvo luominis, jis susidjo i 300 nari. Abiej rm nariai turjo statym leidybos iniciatyvos teis. Taip pat j turjo ir prezidentas. Jis pirmininkavo Ministr tarybai, bei turjo begales kit pareig ir teisi (kaip skirti civilinius ir karinius pareignus ir kt.). ministrai yra solidariai atsakingi rmams u bendr vyriausybs politik. Deputat rm rinkimuose galjo dalyvauti 21 met sulauk vyrai. 1884 m. buvo priimta keletas reikming Konstitucijos patais. Buvo udrausta prezidento post rinkti buvusi dinastij atstovus, atsisakyta iki gyvo galvos skiriam senatori, deklaruotos mogaus teiss ir laisvs. Laikotarpiu tarp dviej pasaulini kar Pranczijos valstybin santvarka maai bepakito. Labai padidjo ministro pirmininko vaidmuo. Treioji respublika lugo, Pranczijos vyriausybei 1940 m. birelio 22 d. kapituliavus hitlerinei Vokietijai. Po hitlerins Vokietijos sutriukinimo 1945m. spal vyks referendumas daugiau nei 95 proc. Balsu dauguma atmet Treiosios respublikos konstitucini statym atkrim. Rengti nauj konstitucij buvo irinktas Steigiamasis susirinkimas. 1946 m. rugsjo mn., o referendumas nedidele persvara jam pritar spalio mn. tai Ketvirtosios respublikos konstitucija. Jos pirmajame straipsnyje Pranczija skelbiama nedaloma, pasaulietika, demokratine ir socialine respublika. Aukiausij valstybs institucij sistema konstitucijoje buvo konstruojama pagal parlamentins respublikos schem. Skelbiama, kad palamentas susideda i Nacionalinio susirinkimo ir Respublikos tarybos. Taiau abeji rmai nebuvo lygiateisiai. Jie buvo renkami visuotiniais, lygiais rinkimais, slaptai balsuojant. Rinkimuose galjo dalyvauti sulauk pilnametysts abiej lyi pilieiai. Prezidento rinkim tvarka palikta be pakitim. Jam pavesta pasirayti ir ratifikuoti tarptautines sutartis skelbti statymus ir savo nuoira reikalauti i naujo svarstyti juos parlamente, silyti Ministr tarybos pirmininko kandidatr. Vykdomoji valdia priklaus Ministr tarybai. Valdios centru tapo emieji parlamento rmai (Nacionalinis susirinkimas). 1954 m. Ministr tarybos pirmininkas gavo papildom galiojim anksiau laiko paleisti Nacionalin susirinkim, tapo sunkiau pareikti nepasitikjim vyriausybe.

Viena didiausi Pranczijos politini problem etajame deimtmetyje tapo jos kolonijini vald likimas. 1958 m. gegus mn. pakviestas populiarus generolas . de Golis, jam buvo suteikti ypatingi galiojimai. Spec. komisija pareng Penktosios respublikos konstitucijos projekt. Centrine visos dalimi, pagal i konstitucij, tapo prezidentas. Jis skelbiamas politikai neatsakingu ir nekontroliuojamu. Jam paved pasirayti ir skelbti statymus, reikalauti pakartotinio j svarstymo, perduoti statymus Konstituciniai tarybai j konstitucingumui patikrinti. Prezidentui pavesta skirti vyriausybs vadov, pastarojo silymu ir kabineto narius, priimti j atsistatydinim, pirmininkauti vyriausybs posdiams. Jis renkamas specialios rinkik kolegijos. Buvo nustatytas 7 met prezidento galiojim laikas. Vyriausybei konstitucija paved nustatyti ir gyvendinti tautos politik. Vyriausyb disponuoja administracine valdia ir ginkluotosiomis pajgomis. Parlamentui buvo paskirtas grynai alutinis vaidmuo. Jis susidjo i Senato ir Nacionalinio susirinkimo. Palamentas gali vyriausybei deleguoti teis leisti ordonansus net ir savo kompetencijos reikalais. Nacionalinis susirinkimas renkamas visuotinais tiesioginiais rinkimai. Konstitucija tarsi tvirtino parlamentin respublik, taiau daugelis kit jos nuostat rodo prezidentin jos variant. Svarbiausi civilins teiss principai Civilinio teisinio santykio subjektu 1804 m. Prancz civilinis kodeksas tepripaino vien fizin asmen ir tai paaikinama statymo leidjo bgtavimais, kad juridinio asmens statusu savo buvusiai takai atkurti nepasinaudot cechins ir kitos feodalins korporacijos. AB ioje alyje krsi jau ikirevoliuciniais laikais. 1793 m. buvo pamginta reglamentuoti j steigimsi. Juridiniai asmenys Pranczijoje buvo visikai teisinti 1876 m. bendrovi statyme, leidusiame jas steigti be iankstinio vyriausybs leidimo. 1804 m. civilinis kodeksas reglamentavo pilietins mirties kaip kriminalins bausms institut. Tai reik, kad nubaustas pilietine mirtimi netenka vis savo turtini teisi. Kodeksas visikai isaugojo revoliucijos metasi pasiekt nuosavybs teiss suvienodinim. nuosavyb yra teis naudotis ir disponuoti daiktais labiausiai absoliuiu bdu. Taigi kodeksas skelbia neribotos nuosavybs teiss princip. Niekas negali bti veriamas uleisti savo nuosavyb, jei tik tai nedaroma visuomens naudai ir u teising ir iankstin atlyginim. Taip tvirtinamas nuosavybs nelieiamumo, ventumo principas. Savininkui suteikta teis naudotis viskuo k daiktas pagamina. Ypa buvo iskiriamas nekilnojamas turtas. Savininkas galjo naudotis ir viskuo, kas yra po eme ir ant jos, t.y ems gelmes, esanias po sklypu. Taiau vliau savininkai neteko itos teiss. 1924 m. statymais erdv, esanti vir bet kokio ems sklypo, buvo paskelbta viea nuosavybe. O hidroenergija buvo leista naudotis tik gavus tam tikr vyriausybs leidim. ems savininkui nebuvo leidiama kasti duobs ar ulinio ariau nei tam tikru atstumu nuo svetimos nuosavybs; udrausta rengti langus sienoje, pastatytoje dviej sklyp ribos. Kodeksas nustat 3 nuosavybs gijimo ir perdavimo bdus: 1) paveldjim; 2) dovanojim ir testament; 3) sutartis. Kodeksas reglamentavo ir santuokos bei eimos santykius. 1804 m. kodekse buvo tvirtintas vyro monai valdios principas. Moteris laikoma tarsi maamet. Btina santuokos sudarymo slyga buvo abipusis noras tuoktis. Snui iki 25, o dukrai iki 21 met reikjo gauti tv sutikim. Santuoka nutrkdavo viena i sutuoktini mirus ar esant nubausta,m pilietine mirtimi. Taip pat buvo galima ituoka. Buvo nustatytas principas Vyras privalo globoti savo mon, mona klausyti vyro. Moterims vis plaiau sitraukiant profesin veikl, buvo pleiamos j teiss. 1907 m. mona gavo teis disponuoti savo turtu, dalyvauti teisme ginuose dl savo nuosavybs. Nustatyta, kad itekjusi moteris turi visik teisnum. Verstis profesine veikla, nepriklausomai nuo vyro valios moteris gavo teis tik 1965 m. kodeksas tvirtino tvo valdi vaikams. Jis nusidjusius vaikus nuo 16 met galjo tam tikram laikui pasodinti kaljim. Taip pat tvui buvo suteikta teis disponuoti savo vaik turtu. SEM 11 Kl 1 1. ANGLIJOS TEIS KONSTITUCIN TEIS

Konstitucins monarchijos vedimas. Jau nuo XVII a. pradios Anglijos Parlamente usimezg ir greitai m atrti iki to laiko buv labai nedideli prietaravimai karaliaus valdiai. Visuomen erzino karalikj monopolij sistema, valstybinis gamybos reglamentavimas, mokesi politika ir ypa karaliaus politika religijos srityje: religiniai atskalnai, pirmiausia protestantai, stojo prie karali kaip jiems primetamos anglikon banyios galv, o karalius savo ruotu persekiojo juos. Dl vis i prieasi parlamente susidar ir spariai m stiprti opozicija. Jai aktyvinant savo veikl, 1628 m. parlamentas prim garsij,, Teiss peticij". Ja pamginta atgaivinti demokratines Didiosios laisvi chartijos idjas, kurias opozicija vertino kaip ribojanias tautos labui karaliaus valdi. Opozicijai parlamente stiprjant, Karolis I jo Bendruomeni rmus 1629 m. paleido, bet dl kilusi finansini sunkum, taip pat su kilus prie anglikonyb kotams, 1640 m. lapkriio 3 d. buvo privers tas juos vl suaukti. Posdiavs daugiau nei 12 met (iki 1653 m balandio 20 d.), is Anglijos parlamentas istorij jo Ilgojo parlamento pavadinimu. Ilgajame parlamente nuo pat pradios susiformavo dvi politins srovs: karaliaus ir senosios tvarkos alininkai, susidedantys daugiausia i feodalins aristokratijos, anglikon dvasininkijos ir buruazijos, vienaip ar kitaip susijusios su karaliaus prekybinmis operacijomis, atstov (kavalieriai); opozicija, parlamento alininkai, stoj u reformas, susidedantys daugiausia i buruazijos ir naujosios bajorijos daugumos atstov (puritonai). Juos rm liaudis. Ilgasis parlamentas nuo pat savo veiklos pradios atmet jam silom bendradarbiavimo su karaliumi program, grietai j kritikavo ir per pirmuosius dvejus trejus savo darbo metus prim kelet valstybei labai reikming konstitucins reikms teiss akt. Parlamentas prisim aukiausij valstybs pareign apkaltos (impimento) teis, kad karalius negalt dar kart paleisti Bendruomeni rm, 1641 m. vasario 15 d. buvo priimtas Aktas nepatogumams, atsirandantiems dl ilgalaiki protarpi tarp parlament suaukimo, ivengti ( ,, Trimetis aktas"), kuriame sakoma, kad blogiui igydyti" parlamente turi bti aukiamas bent vien kart per metus, o blogiausiu atveju bent kart per trejus metus. 1641 m. liepos 5 d., ileidiant Slaptosios tarybos veiklos reguliavimo ir teismo, paprastai vadinamo vaigdi rmais, panaikinimo akt ", karalius buvo savotikai nuginkluotas: aktas skelb beslygik ir visik" vaigdi rm, taip pat paties karaliaus, Slaptosios tarybos ir kit nepaprastj teism jurisdikcijos, teisi valdios panaikinim. Dl i, taip pat kit Ilgojo parlamento ileist akt karaliaus valdia iki 1642 m. vidurio tapo tiek reglamentuota, tiek priklausoma nuo parlamento, kad i esms Anglija i absoliutins monarchijos virto konstitucine monarchija. Ir tai buvo pasiekta legaliai, parlamentiniu, konstituciniu" keliu. Kl 2 Respublikos paskelbimas. Vos tik buvo pasiektas karaliaus apribojimas, baigsi opozicijos vienyb, tapo akivaizdi politin puriton diferenciacija. Isiskyr presbiterionai, independentai ir leveleriai. Savo politini prieinink stovyklos skilimu ryosi pasinaudoti karalius. Pasitrauks iaurin Anglij, kur bajorijos dauguma liko jam itikima, jis 1642 m. pradjo pilietin kar su parlamento alininkais Anglijoje kuriam laikui atsirado dvi valdios - karaliaus ir j rmusiu kavalieri bei parlamento ir jo alinink apskritgalvi" - kiekviena veikusi savo kontroliuojamoje valstybs teritorijos dalyje. Pradin karo stadija parlamentui susiklost neskmingai. ioje situacijoje vienas independent lyderi O. Kromvelis msi plataus parlamento ginkluotj pajg reorganizavimo. Pagal jo sukurt naujj model" karius imta verbuoti i karo baigtimi suinteresuot visuomens sluoksni (laisvj valstiei, amatinink), kariams diegta drausm ir smoningumas, karininkus pradta skirti i gabiausi kari. Reforma pasirod esanti efektyvi. Karaliaus kariuomen pralaimjo. Deiniuosius ivijus i parlamento, skelbiama, kad Bendruomeni rm nutarimai tur statymo gali, nors karalius arba Lord rmai su jais ir nesutikt. T pai met sausio 30 d. specialiai

sudaryti Aukiausieji teismo rmai, kaltindami karo parlamentui ir tautai suklimu, karaliui Karoliui Stiuartui nukirto galv. Kovo 19 d. specialiu aktu buvo panaikinti Lord rmai. (T pai 1649 m. kovo 19 d. Bendruomeni rmai ileido reikming Akt dl Anglijos paskelbimo laisva valstybe", kuri skelbiama, kad Anglija ir jai priklausanios valdos ir teritorijos nuo iol bsianios valdomos kaip respublika ir laisva valstyb", be karaliaus ir Lord rm). Respublikos Anglijoje vedimas buvo vykis, turjs reikms visai Europai: viduramikoms idjoms apie dievik karali valdios prigimt buvo prieinamos idjos apie taut kaip vienintel valdios altin, apie jos teis alinti i valdios netinkamus mones. statym leidiamoji valdia respublikoje ir toliau priklaus tautos atstovams parlamente", t. y. Ilgojo parlamento Bendruomeni rmams, o vykdomoji valdia buvo pavesta Valstybs tarybai, parlamento skiriamai ir jai atsakingai. Vadovaujani politin jg respublikoje sudar independent Respublikos padt sunkino ne tik kilusi finansin kriz ir badas, bet ir karas su Airija ir kotija. Protektoratas. Mgindami sustiprinti valdi ir stabilizuoti politin padt, independentai ryosi ikelti valstybje autoritarin prad. Tam tikslui kariuomens karinink taryba, artima O. Kromveliui, 1653 m. gruodio 13 d. paskelb dokument, pavadint Anglijos, kotijos ir Airijos valstybi ir joms priklausani vald valdymo forma, arba tiesiog Valdymo rank ". Tai buvo pirmasis ir vienintelis raytins Anglijos konstitucijos mginimas. Laikydamas ginkluotsias pajgas pagrindiniu valdios ramsiu, Valdymo rankis" (27 str.) nustat konkreias kasmetines sumas, reikalingas joms ilaikyti, ir numat, kad be lordo protektoriaus sutikimo jos negali bti parlamento mainamos. Valdymo rankyje" buvo nurodoma, kad lordu protektoriumi iki gyvos galvos pripastamas O. Kromvelis, o vliau lordo protektoriaus pareigyb turjusi rinkti Taryba (22-23 str.). Vien rm parlamentas turjo bti sudaromas rinkim bdu. Deputatai turjo bti renkami remiantis auktu, bet i prigimties jau ne feodalinio pobdio turto cenzu. Nustats, kad Tarybos nari skaiius gali svyruoti nuo 21 iki 13, Valdymo rankis" (25 str.) ivardijo 15 Tarybos nari pavardi ir nurod, kad, kuriam nors i j mirus ar pasitraukus, kiekvien atsiradusi vakansij parlamentas rinks 6 kandidatus, i kuri pati Taryba atrinks 2, o i pastarj lordas protektorius tvirtins vien nar. Tai svarbiausios Valdymo rankio" nuostatos. 1658 m. O. Kromvelis mir. Anglijos sost pakviestas nuudytojo Karolio I snus, pasivadins Karoliu II, 1660 m. balandio 4 d. pasira sutinks su jam pateiktomis slygomis sostui uimti, idstytomis Bredos deklaracijoje. Vis vyki turting laikotarp, prasidjus Ilgojo parlamento susaukimu ir pasibaigus monarchijos restauravimu, reform prieai laik didiuoju maitu", j alininkai - laisvs atkrimu". Bet pagal savo rezultatus i esms tai buvo revoliucija, tiksliau - pradinis jos laikotarpis, neretai literatroje skirstomas smulkiau - tris pirmuosius angl revoliucijos etapus (1640-1642-1653-1660). Kl 3 Monarchijos restauravimas. Restauracijos" pavadinim amininkai vartojo visam Karolio II valdymo laikotarpiui paymti. Pretendento sost sipareigojimai nepersekioti buvusi monarchijos prieinink nebuvo gyvendinti. Persekiojim banga natraliai suskald visuomen persekiotojus ir persekiojamuosius ir tai atsispindjo net parlamente. i aplinkyb, taip pat ir reimas, kur valstybje gyvendino Karolis II ir ypa po jo valds Jokbas II, nordami atkurti ikirevoliucin tvark, Bendruomeni rm deputat korpus suskald dvi naujas politines grupuotes. Viena j atstovavo karaliaus alininkams ir vadinosi toriais, antroji, pavadinta vigais,-opozicijai karaliui. Ir nors organizaciniu atvilgiu jos dar nebuvo formintos ir neijo u parlamento sien, bet kaip tik jos dav pradi dviem bsimosioms Anglijos politinms partijoms.

Reikming opozicijos pergal kovojant su karaliaus savivale reik "Geresnio valdini laisv utikrinimo ir nuo kalinimo u jr apsaugojimo akto", daniau vadinamo lotynikuoju Habeas corpus act" pavadinimu, parlamente 1679 m. gegus 26 d. primimas. Habeas corpus act nustat, kad bet kuris aretuotas mogus galiteismo pareikalauti j paleisti arba nuteisti pagal statym. mogus, suimtas u tam tikr nusikalstam veik ir laikantis aret neteistu, turjo teis asmenikai arba per atstov ratu kreiptis teism su praymu iduoti habeas corpus" sakym. Pareignas, gavs sakym habeas corpus", per grietai nustatyt termin privaljo sulaikytj pristatyti teism ir jam nurodyti areto prieastis. statymas teisj pareigojo suimtj paleisti u pinigin ustat ir laidavim atvykti teism, jei tik pastarasis nebuvo suimtas u veik, u kuri, pagal statym, laidavimas negaljo bti taikomas. Habeas corpus" sakymas negaljo bti iduodamas, jei asmuo suimtas u valstybs idavim arba sunk baudiamj nusikaltim (felonij). Asmens, ilaisvinto pagal habeas corpus" sakym, nebuvo galima u t pat nusikaltim i naujo iki teismo aretuoti. Taip pat buvo udrausta be teismo suimtuosius laikyti kaljimuose, esaniuose Anglijos ujrio valdose. Habeas corpus act", reglamentuodamas teisines asmens nelieiamybs garantijas, tapo vienu pirmj (po 1215 m. Didiosios laisvi chartijos) pagrindini Anglijos konstitucini dokument. Jame tinkama toki visuotinai pripaint demokratini baudiamojo proceso princip kaip nekaltumo prezumpcija, areto teistumas, privalomas teismins procedros laikymasis uuomazg. Su lovingja revoliucija Anglijoje galutinai sitvirtino konstitucin monarchija ir praktikai tapo nebegalimi mginimai grinti absoliutizm. Labai svarbi Anglijos konstitucins monarchijos savyb, kad ji niekada nebuvo teisikai tvirtinta raytinje konstitucijoje, daugumai pasaulio valstybi prastame vientisame konstituciniame akte. Anglijoje, kuri pirmoji pamgino sukurti raytin konstitucij ( 1653 m. Valdymo rankis"), iki iol galioja vadinamoji neraytoji konstitucija susidedanti i konstituciniais laikom atskir parlamento akt ir konstitucini paproi bei precedent. Anglija neturi vieningo konstitucinio dokumento, priimto laikantis ypating procedr. Anglijos konstituciniai statymai - tai parlamento ileisti statutai ypa svarbiais visuomeniniais ir politiniais klausimais, kuri forma, taip pat primimo ir keitimo tvarka i esms niekuo nesiskiria nuo kit parlamento statym. Konstituciniais jie laikomi tik dl turinio, dl teisinio reglamentavimo objekto svarbos valstybs pagrindams, nors j reguliavimo sritis jokiame teiss akte nra nustatyta. Paprastai jie reguliuoja valdymo form, karn, parlament, vyriausyb, teismus, rinkimus, administracin teritorijos skirstym, tarptautinius santykius. Pirmuoju Anglijos konstituciniu dokumentu pripastama 1215 m. Didioji laisvi chartija. Pirmuoju po lovingosios revoliucijos tokiu konstituciniu Anglijos dokumentu tapo Kl 4 1689 m. parlamento aktas, pavadintas Teisi biliu. Svarbiausias Teisi bilio nuostatas slygikai galima sugrupuoti tris blokus: - karaliaus valdios parlamentui ribojimas: karaliui be parlamento sutikimo udrausta sustabdyti statym galiojim (l str.) ir k nors atleisti nuo statymo vykdymo (2 str.), imti bet kokias rinkliavas karnos naudai be parlamento sutikimo (4 str.), taikos metu rinkti ir karalysts ribose ilaikyti nuolatin kariuomen (6 str.); nustatyta, kad parlamentas vairiems piktnaudiavimams ivengti ir statymams gerinti ir saugoti turi bti aukiamas gana danai" (13 str.); u odius, pasakytus parlamente, udrausta persekioti kitur, kaip tik parlamente (9 str.); - valdini teiss: valdiniai turi teis kreiptis su praymais karali ir u tai negali bti persekiojami (5 str.); parlamento rinkimai turi bti laisvi" (8 str.); - teism veiklos tobulinimas: draudiama reikalauti besaiki baud, taikyti iaurias ir neprastas bausmes (10 str.); siekiant ivengti piktnaudiavim parenkant prisiekusiuosius savo pareigoms atlikti, jie privalo bti kvieiami i eils pagal sra (11 str.); neteisti yra iankstiniai, duoti iki teismo, sipareigojimai dl sum, laukiam i baud ir konfiskacij (12 str.); neteistas yra banyios teism steigimas (3 str.).

Tad Teisi bilis statymikai tvirtino parlamentins monarchijos santvark- reguliavo ir ribojo karaliaus ir parlamento galias taip, kad karaliaus valdia ir galios nuo iol m remtis pastoviomis teiss normomis. Teisi bilyje yra netrukus plaiai paplit konstitucins teiss principai - parlamento virenyb statym leidyboje, iimtin parlamento teis nustatyti mokesius ir karin kontingent; 1701 m. birelio 12 d. Santvarkos aktas. Akte buvo skelbiama, kad Anglijos sostas turs atitekti oninei Stiuart linijai - Hanoverio dinastijai, o kitomis jo nuostatomis siekiama apsaugoti Anglijos interesus nuo galimos neigiamos bsim svetimali dinastij takos. Labai svarbi Santvarkos akte" skelbiama, o vliau plaiai paplitusi vairi ali konstitucinje teisje buvo kontrasignacijos taisykl. Pagal j, visiems valstybs vadovo (iuo atveju karaliaus) aktams galioti, be paties vadovo parao, buvo reikalaujama dar ir ministr kabineto (iuo atveju - Slaptosios tarybos) atstovo, atsakingo u to akto turin, parao. Dl ios taisykls netrukus buvo pripaintas politinis ir teisinis karaliaus neatsakingumas (karalius neklysta"). Kita ne maiau inoma ir reikminga taisykle, kurios uuomazg aptinkama Santvarkos akte", yra vadinamoji teisj nepakeiiamumo taisykl t. y. buvo kurta nepriklausoma teism sistema. Siekdamas mainti karaliaus ir jo statytini tak valstybs aparatui ir ypa parlamentui, aktas nustat, kad gimusieji ne Anglijos valdose negali bti parlamento, Slaptosios tarybos nariais, eiti karines civilines pareigas; tapti Bendruomeni rm nariais neleidiama asmenims, turintiems karaliui pavaldi tarnyb ar gaunantiems karaliaus pensij; karaliui udrausta teikti malon pareignams, parlamento nuteistiems apkaltos tvarka. Akte buvo ir keletas vietins reikms reikalavim: asmenys, engiantys Anglijos karaliaus sost, privaljo prisijungti prie anglikon banyios, karaliui be parlamento sutikimo nebuvo leidiama ivykti u Anglijos, kotijos ir Airijos vald rib. Taigi pagrindin ir svarbiausia Santvarkos akto" idja - patvirtinant parlament esant centrine statym leidiamosios valdios institucija kartu sumenkinamas karaliaus vaidmuo valstybje, t. y. pratsiama ir pagilinama tendencija, aikiai ireikta jau Teisi bilyje. Angl parlamentarizmo model kr taip pat konstituciniai paproiai ir precedentai, neretai atsitiktiniai, i anksto niekieno neplanuoti. Konstitucins monarchijos ir parlamentarizmo raida XVIII-XX a. Dl konstitucini statym ir precedent karalius pamau virto tik formalia valstybs galva (rex regnat, sed non gubernat - karalius karaliauja, bet ne valdo). Jam pavesta atstovauti valstybei tarptautiniuose santykiuose, skelbti kar, jam priklauso aukiausioji karin vadovyb, parlamento leidiam statym tvirtinimas ir kai kurios kitos teiss. Pagrindine valstybs institucij sistemos grandimi tolydio tapo ministr kabinetas, XVIII a. isiskyrs i Slaptosios tarybos. Aukiausi valstybs institucij konstrukcija ir tarpusavio santykiai Anglijoje dabar remiasi formule: Ministr kabinetas valdo ir leidia statymus per parlament." Nors faktin parlamento padtis labai pakitusi, jo struktra liko tradicin. Anglijos parlamento dvej rm sistema - tai ne mokslo tyrinjim ir ivad rezultatas, ne politini kombinacij vaisius, o savaime ilgainiui susiformavusi struktra. Vien rm parlamentas veik labai trumpai, Ilgajam parlamentui 1649 m. kovo 19 d. panaikinus Lord rmus, iki 1656 m. gruodio mn., kai O. Kromvelis juos vl atkr. Po unijos su Airija (l801 m.) ir kotija (l707 m.) Anglijos parlamentas savo valdi iplt ir ioms alims, o jos savo ruotu iame parlamente gavo tam tikr deputat viet skaii. Vykstant rinkim teiss demokratinimui, keitsi politini vaidmuo. Lord rmai ir toliau liko nerenkama, aristokratinio pobdio institucija. Aktu dl pero titulo suteikimo iki gyvos galvos" 1958 m. buvo nustatyta, kad naryst rmuose trunka tik iki gyvos galvos, todl paveldimi perai baigia nykti.

Bet XX a. Lord rm galia ir statym leidybai pastebimai susilpnjo. Tai padaryta dviem statymais. Obstrukcin Lord rm politika dl vyriausybs pateikto biudeto statymo projekto atved prie to, kad 1911 m. rugpjio l 8 d. buvo priimtas Parlamento aktas, nustatantis santykius tarp Lord rm ir Bendruomeni rm ir ribojantis parlamento galiojim laik ", arba tiesiog Parlamento reformos aktas. Tai buvo pirmasis aktas angl konstitucini statym istorijoje, skirtas santykiams tarp parlamento rm reglamentuoti. Dokumentas nustat nevienod finansinio ir nefinansinio pobdio biliams primimo parlamente tvark. Finansiniai biliai, priimti Bendruomeni rmuose ir per mnes nepatvirtinti Lord rmuose, galjo bti pristatomi karaliui tvirtinti be pastarj sutikimo. Nefinansiniai biliai galjo bti pristatomi karaliui, Bendruomeni rmuose priimti trijose i eils sesijose ir kaskart Lord rmuose atmesti arba nepriimti be patais. iuo atveju tik reikalauta, kad tarp bilio primimo pirmojoje ir treiojoje sesijose praeit ne maiau kaip dveji metai. 1949 m. gruodio 16 d. priimtas statymas dl 1911 m. Parlamento formos akto pakeitimo prats pradt Lord rm galios leidiant statymus siaurinim. Pagal akt, finansiniai biliai Lord rmams apskritai nebeperduodami (nors, pagal bendrj taisykl, statym projektus kabinetas gali pateikti bet kuriems rmams), o nefinansini bili primim jie begali vilkinti vienus metus: dabar karaliui be Lord rm pritarimo gali bti pristatomi nefinansiniai biliai, Bendruomeni rmuose priimti dviejose i eils sesijose. Lord rmai isaugojo aukiausiosios teismins instancijos reikm. Atlikdami teismo funkcij, Lord rmai posdiauja specialios sudties i 21 lordo teisjo. Nesant Anglijoje raytins konstitucijos, kurioje paprastai tam tikra vieta skiriama piliei teisms ir laisvms reglamentuoti, ioje alyje visas status libertatis sutelpa teisin asmens nelieiamybs reglamentavim keliuose garsiuose aktuose - Didiojoje laisvi chartijoje, Habeas corpus act", i dalies - Teiss peticijoje", Teisi bilyje. Teisi ir laisvi srao (katalogo) - odio ir spaudos, susirinkim, sjung, sins ir kit - angl konstitucin tradicija neino, visos ios ir kitos kazuistins teiss ir laisvs nra individualizuotos. Bet tai nereikia, kad piliei teiss ir laisvs Anglijos valstybje nepripastamos. Teisi ir laisvi katalogo nebuvimas nelaikomas ir konstitucins teiss trkumu, net atvirkiai: pripastama, kad galima visa, kas nedraudiama, o nedraudiama visko tiek daug, kad to ir iskaiiuoti nemanoma; nepilnas leistino katalogas tik reikis nepagrst neigim ar bent menkinim to, kas t sra nepakliuvo, todl geriau es apsieiti be katalogo, nei turti j blog ar nepiln. SEM 12 Kl 1,2 IX. KONTINENTINS (ROMAN-GERMAN) TEISS TRADICIJA 1. Pranczijos teis. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teiss altiniai, sistema. Privatins teiss dualizmas, nuosavybs ir prievolin teis, pagrindini princip raida. Darbo teisini santyki reguliavimas kodekse ir tolesn raida. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teiss altiniai , sistema. Jau 1790 m. rugpjio 16 d. Steigiamasis susirinkimas nutar, kad civiliniai statymai bsi perirti ir pataisyti ir kad bsis parengtas bendras teisynas. Parengti tok civilin kodeks Nacionalinis Konventas 1792 m. paved savo sudarytai 48 nari komisijai. 1793 m. rugpjio 9 d. kodekso projektas, susidjs i 719 straipsni padalyt tris dalis (asmenys, daiktai, sutartys), buvo prastatytas Konventui. Konventas daugiau kaip mnes projekt svarst. Paskui komisija msi projekt tvarkyti atsivelgdama gautas pastabas. Dirbant, pirmasis civilinio kodekso projektas sutrumpjo iki 279 straipsni, jame atsirado daugyb sprag. Todl 1794 m. ruden Nacionalinis konventas vl msi svarstyti projekt. Naujai parengt projekt, susidedant i 1104 straipsni komisija Penki imt tarybai pateik 1796 m. birelio 14 d. Jis pradtas tobulinti, bet is darbas 1799 m. vl nutrauktas, kart Briumero 18-osios perversmo. Nauja komisija kodeksui rengti konsul sakymu buvo sudaryta 1800 m. rugpjio 12 d. ir savo darb atliko per 4 mnesius.

altiniai. Kodekso sudaryme buvo plaiai panaudoti Didiosios Pranczijos revoliucijos laikotarpio statymai, taip pat senoji alies teis karali ordonansai (pvz., dl dovanojimo ir testamentu), paproi teis (pvz., paveldint pagal statym). Taip pat pasinaudota nuo Liudviko XIV laik rengtos teiss reformos komisijos mediaga. Didel tak kodeksui padar romn teis (teisins konstrukcijos, svokos, terminija, prievoliniai santykiai). Sistema. Kodekso projekt svarst Valstybs taryba, tuo reikalu susirinkusi net 102 kartus. Tribunate kodekso primimo procedra ustrigo: pirmieji trys kodekso titulai buvo atmesti. Tada Napoleonas Tribunato narius pakeit naujais. Civilinis kodeksas priimtas 36 atskirais statymais, o 1804 m. kovo 21 d. paskelbtas atskira knyga ir gijo statymo gali. Civilinis kodeksas, i pradi oficialiai vadintas Prancz civiliniu kodeksu tvirtino feodalini santyki likvidavim, lyg visu prancz teisnum, principus, utikrinanius auktesn visuomenini santyki raidos lyg. Jis apm visus pagrindinius civilins teiss institutus. Jame formuluojami bendrieji principai, nra kazuistinio pobdio detali. Kodeksas pasiymjo nuosekliu dstymu, aikiu civilini teisini institut traktavimu. Kodeks sudar 2 281 straipsnis. Jo tekstas buvo suskirstytas vadin titul ir tris knygas (dalis). Kodekse nebuvo bendrosios dalies. vadiniame titule susidedaniame i ei straipsni kalbama apie civilinio kodekso paskelbim, galiojimo ir novelizavimo tvark. Pirmoje knygoje, pavadintoje Apie asmenis tvirtintas vis lygybs statymui principas. Civilins teiss, skelbiamos kodekse, neliet tik svetimali. ioje knygoje yra civilins bkls akt registracija, yra reguliuojama gyvenamj vieta, neinai kur buvimas, santuokos sudarymas, ituoka, teistai ir neteistai gimusi vaik padtis, vaikinimas, tvo valdia ir globa. Antroji knyga Apie turtus ir vairias nuosavybs atmainas skiriama nuosavybs teisei reglamentuoti. Ji pradedama normomis apie turt ir jo skirstym kilnojamj ir nekilnojamj, apie daikt, vaisi ir pajam nuosavyb. Visos kitos Prancz civilinio kodekso normos yra susistemintos treiojoje knygoje Apie vairius nuosavybs gijimo bdus. Ji prasideda paveldjimo ir dovanojimo teiss normomis. Toliai bendrja forma reglamentuojamos sutartys (veiksnumas, sutari formos) ir nesutartins prievols (nepagrstas praturtjimas ir deliktai), turtiniai sutuoktini santykiai, tam tikr ri sutari pirkimo ir pardavimo, paskolos, pasaugos, main, nuomos, samdos ir kt. reglamentavimas. Knyga baigiama normomis, skirtoms prievoli utikrinimui ir iekininiai senaiai. Pranczijos civilinis kodeksas (pranc. Code Civil des Franais, Code Civil, CC), Napoleono kodeksas (Code Napolon, 18071815, 18531871 m.) Pranczijos civilins teiss svadas, kur 1804 m. kovo 21 d. ved Napoleonas. Code Civil Naujj laik teiss kodifikacija. Esmins XIX a. priimto CK dalys Pranczijoje galioja iki iol. Pranczijos civilinio kodekso projektai buvo pateikti dar Revoliucijos metais 17931797 m. Tikslai suvienodinti teis. 1800 m. Iki tol Pranczijos pietuose dar galiojo romn teis, iaurje paprotin teis, revoliucijos metu kelet met pereinamoji teis. Napoleonas sudar 4 nari komisij, jai vadovauti paved Jean-Jacques Rgis de Cambacrs. Siekta suvienyti kodifikuot bei paprotin teis, revoliucijos met priimtas normas. Pranczijos revoliucijos metu pabrta vis lygyb prie statym, individo laisv ir nuosavybs apsauga, grietas Banyios ir valstybs atskyrimas. Advokato Jean Domat penkiatomis vienas i Code civil altini. Civilinis kodeksas Pranczijos valdymo metais (18071814 m.) galiojo tokiose teritorijose kaip Varuvos kunigaiktyst, Liuksemburgas, Meksikas, Egiptas, Argentina, Luiziana, Nyderlandai), Vokietija (kartu su Lunville taika 1801 m. aneksuotame Reino krate Dpartement de la Roer, Dpartement de la Sarre, Dpartement de RhinetMoselle, Dpartement du MontTonnerre) 1811 m. prijungtose iaurs Vokietijos teritorijose kaip Dpartement Bouchesdel'Elbe, Dpartement des BouchesduWeser, LippeDpartement ir Dpartement EmsOriental. Kelete Reino sjungos valstybi (Vestfalijos karalyst, Arenbergo hercogyst, Frankfurto hercogyst, Bergo hercogyst, AnhaltKthen hercogyst) Civilinis kodeksas vestas be dideli pakeitim, kitose (Badeno em) i dalies su pakeitimas (kaip Badeno teis, Badisches Landrecht). Kai kuriose teritorijose CK liko kaip projektas (Bavarija ir Nassau), nesigaliojo. Napoleono kodeksas galiojo ir Lietuvos teritorijoje Unemunje (Prsijai pavaldioje srityje). Kelet met Napoleono kodeksas galiojo tarp Lisabonos ir Varuvos, nuo Nyderland iki pat Adrijos jros. Napoleono pralaimjimas (Vaterlo mis) nesustabd civilinio svado plitimo Vakar, Piet Europoje, iaurs ir Piet Amerikoje Code Civil buvo kodeksas orientyras civilini santyki reguliavimo srityje. Keletas revoliucijos metu atsiradusi nuostat nebuvo veiksmingos vis vaik lygi paveldjimo teis i dalies slygojo tai, kad idalinti ems sklypai tapo

nerentabils; moterims buvo paskirta vyr globa j teisin padtis netgi pablogjo, o teis skirtis taip pat diskriminavo. Visgi ilg laik Apvietos dvasioje sukurto geresnio civilinio svado nebuvo net vlesnis Prsijos ems teisynas (Preuisches Allgemeines Landrecht, ALR) negaljo prilygti Code Civil. Kl 3,4 Privatins teiss dualizmas, nuosavybs ir prievolin teis, pagrindini princip raida. Pranczija priklauso ali grupei, kurioje nuo civilins teiss yra atskirta prekybos teis: greta civilinio kodekso ioje alyje 1807 m. sigaliojo Prekybos kodeksas. Jame buvo nuostatai apie bankrot, bet ir tie patys nevyk, todl juos 1838 m. teko reformuoti. Prekybos kodekse buvo akivaizdi sprag: antai kertinei prekybos sferoje pirkimo ir pardavimo sutariai Prekybos kodekse tebuvo skirtas vienas straipsnis. Todl XIX a. ir XX a. pradioje daugelis Prekybos kodekso nuostat buvo i esms perdirbti arba papildyti naujomis normomis. Prekybos kodeksas buvo ileistas kaip Civilinio kodekso papildymas. Pranczijos teiss sistemoje tvirtintas, o vliau paplits ir kai kuriose kitose alyse, prekybos teiss iskyrimas i civilins, o tai vadinama privatins teiss partikuliarizmu, istorikai susiklost feodalinje epochoje, kai prekybos teis buvo laikoma luomine pirkli teise, o iliko kaip teiss aka, reguliuojanti visuomeninius santykius, susiklostanius prekybos sferoje. Nuosavybs teis. Kodeksas visikai isaugojo revoliucijos metais pasiekt nuosavybs teiss suvienodinim ir principin nuosavybs laisv nuo feodalini prievoli ir ribojim. 544 straipsnis nurodo: Nuosavyb yra teis naudotis ir disponuoti daiktais labiausia absoliuiu bdu. Naudojimas reik teis gauti reikiam naud, disponavimas teis lemti daikto likim, labiausiai absoliuiu bdu savininkas gali bti ribojamas tik tiek, kiek tas naudojimasis ir disponavimas nuosavybe yra udraustas statym ir reglament. is kodekso straipsnis formuluoja laisvos nuo bet koki feodalini ribojim, taigi neribotos nuosavybs teiss princip. 545 straipsnis skelb, kad niekas negali bti veriamas uleisti savo nuosavyb, jei tik tai nedaroma visuomens naudai ir u teising ir iankstin atlyginim. ia nuostata tvirtinamas nuosavybs nelieiamumo, ventumo principas. 546 straipsnis nusako nuosavybs teiss turin: vis, k tas daiktas gamina, ir tai, kas su tuo daiktu natraliai arba dirbtinai jungiasi, sudarydamas jo priklausin. 522 straipsnis ems savininkui pripaino teis ne tik pat sklyp, mikus, vandenis ir kt., bet ir tai, kas yra po eme, t.y. ems gelmes ir vir ems, t.y. oro stulp vir sklypo. 1810 m. balandio 21 d. statymas ems gelmes pripaino valstybs nuosavybe. 1924 m. gegus 31 d. statymas suteik skraidantiems aparatams galimyb skraidyti nepaeidiant ems savininko teisi, t.y. siskverbiant dar neseniai jam priklausius oro stulp, erdv paskelb esant viea nuosavybe. 1919-1938 m. ileista keletas teiss akt, hidroenergij skelbiani iskirtins teiss objektu, nebepriklausaniu ems, kurioje yra tas vandens telkinys, savininkui. Prievolin teis. Kodeksas nustat tris nuosavybs gijimo ir perdavimo bdus: 1) paveldjim; 2) dovanojim it testament; 3) sutartis. Civilinio kodekso 1101 straipsnis sutart nusak kaip kaip susitarim, kuriuo asmuo arba asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba kitiems asmenims k nors duoti, k nors padaryti arba k nors nedaryti. Kodeksas suformulavo pagrindinius sutari teiss principus: susitariani ali lygybs princip, reikianti kad vis ali teiss, sudarant sutart, yra lygios. Sutart gali sudaryti bet kuris asmuo, iskyrus nepilnameius, neturinius veiksnumo, statymo numatytais atvejais itekjusios moterys. Pagrindin susitarimo galiojimo slyga sipareigojanios alies sutikimas; sutari laisvs princip, reikiant, kad kontrahentai turi teis laisvai nustatinti bet kok sutarties tirin. Valstyb faktikai nesikia sutarties turin, suteikdama alims galimybs nustatyti bet kokius teisinius santykius, iskyrus tuos, kurie prietarauja statymo nurodymams; beslygiko sutarties privalomumo princip sutartis turi bti laiku ir realiai vykdyta. Vienintelis atvejis, kai leidiama nutraukti sutart, yra abipusis ali susitarimas. Nevykdant sutarties, kai prievol yra kak kitai aliai duoti, pastarasis kontrahentas galjo tai ireikalauti teismo keliu, jei kak padaryti ar kako nedaryti kontrahentas privaljo atlyginti nuostolius. Prievolms, atsirandanioms ne i sutari, kodekse teskirta apie dvideimt straipsniu. Pagrindin j kilimo prieastis alos padarymas. Reglamentuodamas prievoles, kylanias i delikt, kodeksas remiasi kalts, kaip civilins atsakomybs pagrindo, principu.

Pagrindini princip raida. Sutarties laisvs principui prietarauja dabar plaiai taikomas teisinis darbo santyki reguliavimas, kuriuo valstyb reglamentuoja esmines samdos sutarties slygas; susitariani ali lygybs principas nesuderina su transporte, komunalini patarnavim sferoje, bankuose ir kt, srityse paplitusia sutari rimi, kuri Pranczijoje vadinama prisijungimo sutartimi (viena alis parengia tipines, standartines slygas, o kita tegali jas priimti ar nepriimti, bet negali j paveikti, pvz., visuomeninio transporto keleivis). Pakito ir beslygiko sutarties privalomumo principo turinys: Pranczijos valstybs taryba ir teismai, remdamiesi sena nenumatyt aplinkybi doktrina, vienos i ali praymu leidia iuo pagrindu perirti sutari, ypa ilgalaiki, slygas. SEM 13 Kl 1,2,3,4,5 CIVILIN TEIS.PARTIKULIARIOSIOS IR BENDROSIOS TEISS RAIDA Bendros visai Vokietijai civilins teiss nebuvo iki XIXa. Antr.puss.Kiekv. imperijos valst.turjo partikuliarin teis.Galiojo apie 30 teiss sistem.Terp j 1756 Bavarijos civilinis kodeksas,1863 Saksonijos civilinis kodeksas, 1804 Prancz civilinis kodeksas. Teiss normos, skirtos darbo santykiams reglamentuoti, taip pat pirmiausia pasirod paviense emse. Be emi teiss, Vokietijoje galiojo labai nedaug bendr imperijos statym, taip pat kanon bei romn teis. Tai sudar vadinamj bendr teis, turjusi pagalibin reikm:ji buvo taikoma emi teiss nereglamentuojamais atvejais, pasitaikius emi teiss sprag. Bet vieningos Vokietijos civilins teiss krim skatino ne tiek pastangos padaryri teis iuolaikikesn, kiek reikalas veikti teiss partikuliarizm, labai neigiamai atsiliepiant preki apyvartai.Augantys prekins pinigins apyvartos poreikiai privertileisti 1848 Bendr visai Vokietijai Vekseli statut bei 1861 Bendr prekybos kodeks, kurie gerokai palengvino prekybines bei pinigines operacijas. Bendros komercins teiss su bendrais institutais XIX a. antr. Pusje Europos centre atsiradimas turjo didel reikm pramons ir prekybos pltrai. Taiaui iliks civilins teiss partikuliarizmas ir bendras jos atsilikimas buvo didel klitis tolesnei visuomenini santyki raidai. Poreikis unifikuoti teis ypa padidjo Vokietijai susivienijus.Oficiali statym kodifikacija turjo ne tik suteikti tvirt pagrind teisjams, bet ir pabrti valstybs vienyb. 1900 CIVILINIO IR PREKYBOS KODEKS PRIMIMAS Naujas civilinio kodekso projektas baigtas rengti 1895.kart visuomens vertintas kaip vokiei dvasios pergal prie romn dvasi. Buvo pateiktas statym leidjams.Civilinis kodeksa Bundesrato ir praktikai be partais Reichstago buvo patvirtintas 1896, bet kiazerio pageidavimu sigaliojo 1900. Vokietijos ir Pranczijos civilini kodeks ideologiniai pagrindai panas, jie abu rmsi XIXa. Liberalizmu.Nors Vokietijos civilinis kodeksas savo dmesiu nuosavybei, sutarties laisvei ir tradicinei eimai primena Prancz civilin kodeks, jis kartu atspindi ir daug vykusi permain.Minimos i privai teisi iplaukianios socialins pareigos;teigiama, kad teismis negali bti piktnaudiaujama. Atsispindjo alies ekonomins bei teiss raidos ypatybs, o kai kuriais atvejais palikta galioti partikuliarin teis. Tiksliai apibrtos teisins svokos. Svokos abstrakios. Turinys gerokai abstraktesnis nei Prancz civilinio kodekso,kalba sunkoka , straipsniai griozdiki.statym leidjas savo krin skyr teisinink profesional korpusui. Apimtis didel-2385 straipsniai. 5 knygos.

Pirm kart civilins teiss kodifikavimo istorijoje jis turi bendrj dal(pirm.knyga).Joje yra bendrojo pobdio normos, lieianios fizinius asmenis, juridinius asmenis, senaties terminus. Tokia teisini norm grupavimo sistema, kurioje iskiriamos bendrojo pobdio normos, lieianios vairius konkreius teisinius santykius, vadinamos pandektine sistema.Teisins technikos progresas. Antroji knyga skirta prievoli, treioji daiktinei, ketvirtoji eimos, penktoji paveldjimo teisesi. Bebaigiant rengti Civilin kodeks, atsirado reikalas su jo normomis suderinti galiojant 1861 Prekybos kodeks. Jis buvo gerokai perredaguotas ir sigaliojo kaip Vokietijos imperijos Prekybos kodeksas 1900, kartu su Civiliniu kodeksu. Civilins teiss unifikavimas nebuvo toks isamus, kaip tai prie 100 met padaryta Pranczijoje. Taiau apskritai itis tkstantmet Vokietijoje truks teiss partikuliarizmas pagaliau buvo veiktas. Vokietijos civilinis kodeksas turjo did. Reikm ne vien Vokietijai. Kit ali teisei XX a. pradioje der net didesn tak nei Napoleono kodeksas.BGB kartu su jo gausiais papildymais ir pataisymais tebra pagrindinis Vokietijos Federacins Respublikos civilins teiss altinis. PAGRINDINI INSTITUT REGLAMENTAVIMAS:NUOSAVYBS TEIS. savininkas turi teis naudotis nuosavybe tik tiek, kiek jam netrukdo statymas ar treij asmen teis; reikalaujama atsivelgti visuom.interesus; nusavinimas galimas tik pagal statym, nustatant atlyginimo dyd; ems sklypo savininkui priklaus ne tik pats sklypas, bet ir erdv bei gelms, iskyrus naudingsias ikasenas. Nuosavybs teiss ribojimai: savininkas negali drausti poveikio jo sklypui, jei jam tai netrukdo naudotis savo sklypu(pvz.kaimyno medio aknys). SUTARI TEIS Sutartis suprantama kaip teisinis keli asmen ryys.Sutari principai: lygybs, laisvs, privalomumo. Stengiamasi tvirtinti silpnesns susitarianios alies apsaug: sutartis skelbiama negaliojania, jei naudodamasi vienos alies skurdu, lengvabdikumu ar nepatyrimu, kita gauna savo sipareigojimo verts neatitinkani, per didel naud. EIMOS TEIS Itekjusi moteris tetenka savo pavards ir gauna vyro. Pripastamas pirmaujantis vyro vaidmuo tvarkant eimos reikalus.Taiau mona gali jam nepaklusti, jei mano, kad vyro sprendimai kenkia eimai. mona gali verstis profesine veikla.monos turtas, gytas iki santuokos ar jos metu, nors valdomas vyro, liko jos nuosavybe. Darbu gyt turt vald pati. Taip pat sutuoktiniai privaljo ilaikyti vienas kit. Ituoka leidiama: svetimaujant padarius kit, prieing moralei, nusiengim pasiksinus sutuoktinio gyvyb sutuoktiniui piktavalikai palikus eim grubiai nevykdius sutuoktini pareig susirgus sutuoktiniui psichine liga 1949 vyr ir moter lygybs principas. J turtas tapo atskiras, santuokinis turtas dalijamas lygiomis.

PAVELDJIMO TEIS st.paveldjimas.

Paveldint buvo vadovaujamasi tam tikra sistema, kraujo giminaiius skirstant tris grupes: 1 gr.- palikjas ir jo emutins eils giminaiiai 2 gr.- palikjo tvai ir j emutins eils giminaiiai 3 gr.- senoliai ir j emut.eils giminaiiai. Paveldimas turtas turjo bti isaugomas eimoje Testamentinis paveldjimas. Palikjo valia ribojama artimiausij jo palokuoni naudai; tvai, artimiausi em. Eils giminaiiai ir pergyven sutuoktiniai gauna pus dalies, kuri jiems bt atitekusi paveldint pagas statymus. Pveldjimo teis atimta i asmen, kuriems buvo atimta pilietyb, taip pat i susituokusij su yd tautybs asmenimis. LIETUVA I TEMA. Lietuvos teiss istorijos dalykas Lietuvos valstybs teiss istorijos dalykas ir vieta kit teiss moksl sistemoje, studijavimo metodai ir tikslai. Lietuvos teis istorija - tai viena teiss istorijos mokslo dalis, apimanti Lietuvos valstybs teiss raid nuo jos atsiradimo iki dabar galiojanios teisins sistemos susiformavimo. Lietuvos teiss istorija, bdama viena i moksl ak ir turdama tam tikr viet teiss moksl sistemoje, glaudiai siejasi pirmiausia su teiss teorija, nes viena ir kita naudojasi tais paiais teiss altiniais ir viena kitos pasiekomis. Lietuvos teiss istorija nagrinja konkrei teiss institut ir reikini raidos procesus, teiss teorija tiria teiss poymius, savybes, svok ir kategorij visum, bendruosius raidos ypatumus. Lietuvos teiss istorija nagrindama Lietuvos teiss altini, konkrei ak ir institut atsiradim ir raid iki ms laik, auga specialiuosius akinius Lietuvos teiss mokslus pvz., Lietuvos konstitucin teis. Teiss istorijos mokslo inios - tai ne vien istorinje praeityje galiojusi socialini, ekonomini, politini, kultrini santyki teisinio reguliavimo apraymas ar konstatavimas. Teiss istorijos moksle dominuoja konkretus istorinis, t.y. tikslus ir apibrtas, mokslo tiriamasis metodas, kur taikant teiss raida,kryptys ir tendencijos nagrinjamos remiantis objektyviomis visuomens gyvenimo slygomis, siejant su aplinkybmis, kuri esant ir kurioms kintant susiklost ir rutuliojosi vieni ar kiti teisiniai santykiai. Lietuvos teiss istorijos, lygiai kaip nacionalins teiss kiekvienoje kitoje iuolaikinje alyje, studijos - btinos tos alies auktojo teisinio isilavinimo elementas, nes kuo plaiau suprasti vykstanius teisinius reikinius manoma tik remiantis teiss istorijos iniomis. Jomis: pirma,siekiama suteikti bsimiesiems teisininkams btin ini apie pagrindini teiss institut ir ak valstybje itakas ir raid iki dabartinio lygmens ir tu prisidti prie teisinio vietimo; antra, teiss istorijos imanymas padeda suvokti politins, socialins ir ekonomins sanklodos veiksni poveik konkrei teiss institut evoliucijai, socialin teiss paskirt; treia, teiss istorijos iniomis norima gerinti bsimojo auktos kvalifikacijos teisininko, plataus akiraio specialisto intelektualin iprusim, plsti erudicij ir t.t Lietuvos teiss istorijos mokslo ir studij raidos bruoai. Europos valstybi istorijos studijos, kaip savarankika mokslo aka, pradtos gana vlai, apie XV - XVI a., kai buvo pradta politiniu poiriu vertinti t valstybi raidos ypatumus. Tuo poiriu niekuo neisiskirianios Lietuvos valstybs - LDK, kuri sukr lietuvi tauta, - istorija pradta domtis XVI a.iuo poiriu paymtina 1582 m. pasirodiusi M. Strijkovskio Kronika ir ypa A.Vijko - Kojelaviiaus dviej dali Lietuvos istorija parayta lotyn kalba ir ispausdinta 1650 - 1669 m.Lietuvos teiss mokslo ir studij pradia - 1664 m., o jos itakos tiesiogiai siejamos su viena i seniausi Europoje auktja mokykla - 1579 m. kurtu Vilniaus universitetu. Teiss studijos tenkinosi romn ir kanon teiss pagrind permimu. Ikiliausiai tarp pirmj Lietuvos teiss istorijos profesori buvo Ignotas Danilaviius, kurs Vilniaus universitete skaits 1814 - 1823 m. Po I.Danilaviiaus teiss istorij Vilniaus universitete kur laik skait Juozapas Jaroeviius. Nuo XIX a. vidurio, o ypa antroje jo pusje ir XX a. pradioje, naudodamiesi gausia i Lietuvos igabenta dar mokslinje apyvartoje nebuvusia unikalia mediaga, Lietuvos teiss tyrinjimus

m sitraukti kai kurie spariai kylanio rus teiss mokslo atstovai - S.Beradskij, I.Lappo, N.Maksimeiko ir kt. Atkrus 1918 m. Lietuvos nepriklausomyb, bet Lenkijai okupavus Vilni ir Vilniaus krat, 1920 m. visuomens iniciatyva Kaune sisteigusi Auktj kurs Teisi skyriuje, kuriame mokslas buvo organizuotas pagal auktosios mokyklos reikalavimus ir tvark, Lietuvos teiss istorijai buvo teikiamas iskirtinis dmesys. 1922 m. Kaune atidarytame Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didiojo) universitete nuolat veik Lietuvos teiss istorijos katedra (jai vadovavo A.Janulaitis). Vilniaus universitet 1940 m. pradioje perkeltame ir, inkorporavus Lietuv SSRS sudt, pagal sovietin sistem reorganizuotame Teiss fakultete nacionalin Lietuvos teiss istorija akivaizdiai uleido turtsias pozicijas Soviet sjungos ir usienio teiss istorijai. 1940 - 1941 mokslo metais A.Janulaitis, vedjavs fakultete sudarytam Teiss ir valstybs istorijos kabinetui, kartu su fakultet atjusiu Konstantinu Jablonskiu studentams skait jau tris, kaip tuomet buvo vadinama - teiss ir valstybs, istorijos kursus: Lietuvos TSR, TSRS taut ir usienio ali (pastaroji vadinta tiesiog teiss ir valstybs istorija). Prireik atuoniolikos met, i j septyneri po pakartotinio Lietuvos valstybs atkrimo, kol 1997 m. pasirod antras Lietuvos valstybs ir teiss istorijos vadovlis. Lietuvos teiss raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais. Atitinkamai, skirtingai nuo tradicikai suvoktos Lietuvos valstybs raidos periodizacijos, keiiasi ir Lietuvos teiss raidos periodizacija. Pirminis esminis jos bruoas, vadovaujantis istoriniu metodu, yra teiss kilm, kaip privalomojo reikalavimo itak atsiradimas, sietinas su susiformavusiais visuomens nari paprotiniais santykiais, kurie ir esti t reikalavim pirminiai altiniai. Toliau teiss raid apibdina jos reguliuot visuomenini santyki apimtis bei ikylantis btinumas t teis derinti, t.y. padaryti darni, j traktuojant kaip tam tikras reguliuotin santyki sistemas. is teiss raidos procesas Lietuvos valstybje, nuo pavieni teiss akt iki j suderinimo valstybiniu mastu, kodifikavimo, ir nulemia teiss raidos periodizacij.Kartu su teiss raida Lietuvos valstybje vyko ir valdios organizacijos kokybiniai pokyiai, tiesiogiai susieti su visuomenins, ekonomins, kultrins sanklodos kaita. Visi ie procesai nulm ir valstybs valdymo form kait.Todl Lietuvos teiss raidos istorijoje atsiranda tam tikr neteki, susijusi su valstybingumo praradimais. Tai valstybingumo praradimo ir teiss raidos nuotrkio nuo 1795 m. iki 1918 m. ir nuo 1940 m. iki 1990 m. tarpsniai, sutrikd natralius valstybingumo, visuomens tobuljimo procesus bei sukl didiules gyventoj, kultrini, socialini bei ekonomini itekli netektis. II TEMA. Teiss formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didiosios kunigaiktysts (LDK) susidarymo iki XIV a. pabaigos. LDK teiss altini rys. Lietuvi tauta savj valstybingum suformavo XIII a. ir, kaip buvo bdinga ano meto valstybms, sukr valstybin darin, vardyt - Lietuvos Didioji Kunigaiktyst (LDK), jga ir diplomatija sujungus ne tik jai gimining padermi (geni) dal, bet ir nema dal slav ukrainiei, baltarusi, dal rus ems, dal moldav tautos. Kadangi Lietuvos teiss istorijos kurso pagrindin paskirtis ir tikslas yra paindinti su Lietuvos valstybs teiss raida, tai ir nulemia, kad j dstyti yra pradedama nuo LDK teiss itak ir teiss gyvendinimo bd, apvelgiant laiku, bei maiau dmesio skiriant kitoms valstybs valdios ir visuomens organizacijoms. LDK raida isiskiria tuo, kad ji, kaip valstybin organizacija, bdama kit kultr apsuptyje, susiformavo natraliai isirutuliojusios, vadinamosios pagonikosios kultros pagrindu, kuri, lietuvi visuomenei einant link taut kaimyni civilizacijos, nesudar terps igyventi vidinio susiprieinimo, kuris buvo bdingas ano meto krikionikajam pasauliui. Kiekvieno visuomeninio reikinio raida pasiymi kokybiniais pokyiais. Lietuvos valstybs teisini santyki reguliavimo bdai pagal t poymi kilm skirstyti : paprotin teis, kai valstybs valdovo aktuose tik usimenama, kad bus vadovaujamasi senuoju paproiu kartais net pavieinant jo turin. Raytin teis, kai valstybs valdovo ar kitos kompetentingos valstybs institucijos akte aikiai idstomas teisintas senas arba tvirtintas naujas visuomeninio santykio teisinio reguliavimo turinys ir tvarka. Atsiradus valstybje poreikiui naujus besiformuojanius santykius reguliuoti raytine forma, i pradi jie buvo tvarkyti pavieniais teiss aktais, apimaniais tam tikr teiss institut, bei

aktais, skirtais socialinms grupms ar net pavieniams asmenims, ir taip pereina prie naujo teiss raidos etapo, kuris isiskyr tuo, kad pradta tam tikrus santykius reguliuoti darant iimtis i paproi nustatyt reikalavim ir nustatyti kitas taisykles, kurios ir buvo vardytos privilegijomis. alia privilegij buvo kuriami ir visai nauji teiss aktai reguliuoti naujus susiformavusius santykius, vardyti nutarimais ir nuostatais. iam taiss raidos etapui sitvirtinant ir tampant dominuojaniu valstybje, atsiranda poreikis t naujj privilegij, nutarim beinuostat teis sisteminti ir pagaliau kodifikuoti teisynuose, turiniuose bendravalstybin pobd. Pirmuoju kodifikacijos bandymu laikytinas 1468 m. Kazimiero teisynas. Taigi LDK raytins teiss raida pagal kokybinius pokyius skirstytina : privilegij teis kodifikuot arba statut, teis, kuri postatutiniu laikotarpiu buvo papildoma seim priimamais teiss aktais vadinamais konstitucijomis. Paproiai ir privilegijos. Tiesiogini altini apie lietuvi slygikai pagonikojo laikotarpio (iki 1387 m.) paprotin teis, i kuri btgalima sprsti apieto meto krato teisin vidaus ekonomini - socialini santyki reguliavim, neiliko. XIV a. pabaigoje vyks LDK integravimsi krikionikj Vakar Europ skatino ne tiek ekonomins aspiracijos, kiek tarptautin LDK situacija, nes ji vienintel iame regione buvo isaugojusi iki krikionybs susiformavusi senj kultr, kuri, vertinant pagal religins terminologijos standartus, danai vardijama kaip pagonikoji paniekinamja prasme. Lietuvi senosios paprotins teiss raidos tradicij perimamum jau po krikionybs primimo patvirtina ir tai, kad LDK teis iliko akivaizdiai pasaulietin, o tai nebuvo bdinga nei Vakar, nei Ryt krikionikj valstybi kaimyni teisei. Susiformavus Lietuvos valstybei, vardytai kunigaiktyste, jos sudt buvo traukos ir slav ems. Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino gimins ir j palikuonys, nusisti slav emes, netapo savarankikais kunigaikiais. Jie gydavo valdi konkreiose emse tik didiojo kunigaikio nurodymu. LDK statytiniai neturjo suverenaus valdovo poymi, bding j pirmtakams slav kunigaikiams. Srii valdymas ir lietuvi teiss poveikio pobdis i esms keitsi XIV a. pabaigoje. Po Lietuvos didiojo kunigaikio Algirdo mirties ir Kstuio nuudymo centre vykusios valdios dalybos parod, kad valstybje ikilo realus pretendent dl sosto vidaus karo ir ateityje pavojus. Vietininko statuso vedimas pakeit LDK srii valdymo teisin pobd. Prie buvusi srii kunigaiki veik tik j vietinis valdymo aparatas, tarnavs tik tos kunigaiktysts poreikiams, o ryiai su centru oficialiai buvo palaikomi tiesiai per kunigaikt. vedus naujo tipo valdym vietinink pareigybes, srityse susiformavo tiesiogiai nuo Lietuvos didysis kunigaiktis skyr ne tik srii centr, bet ir kit maesni srii administracini vienet urdus. Vietininkai, pavadinti vaivadomis, dar ilgai atliko savo ankstesnes LDK urd funkcijas, kol pagaliau tapo paskir vaivadij renkam savivaldos staig vadovais. Lietuvi teisei skverbiantis slavik aplink, galiojo asmeninis teiss veikimo erdvje principas. Kiekvienas teisini santyki dalyvis atsak pagal savo teis. Teiss i LDK centro plitim lm spartus LDK feodalins visuomens darbo pasidalijimas ir tolesnis luom atsiribojimas. Pirmiausia pagal 1387 m. akt teisikai nuo feodal ir valstiei pradjo atsiriboti Vilniaus miestieiai, po to spariai ir kit LDK miest. 1447 m. paskelbus bajor ir valstiei luom visuotin teisin atsidalijim, vyko lietuvi teiss sistemos ir slav teiss liekan esminis lis. Tai patvirtina 1441 m. privilegija emaitijai,LDK privats aktai pavieniams bajorams, pradti skelbti dar Vytautui valdant.Tolesn transformavimosi reguliavim i centro patvirtina kai kurie bendri valstybiniai dokumentai,pvz., 1468 m. Kazimiero teisynas, suvienodins baudiamj teism darb. Pradedant 1447 m. bendravalstybine privilegija, tolesn slav etnins teiss padt lm bendra LDK teisin politika, kurioje sigaljo valstybs centrini emi teiss primatas ir jos pagrindu suformuotas bajor luomo imunitetas. LDK raytin ikistatutin teis slygikai galima suskirstyti laikotarpius iki 1447 m. ir po j iki 1529 m., ji teisino du pagrindinius - bajor ir valstiei - luomus. Gedimino diplomatijos dokumentai (1322 - 1338) kaip teiss atinis ir j santykis su paprotine teise. Neilikus tiesiogini Lietuvos teiss altini nuo valstybs susidarymo iki XV a. pabaigos, i kuri bt galima sprsti apie to meto krato teisin vidaus ekonomini - socialini santyki reguliavim. Prie toki priskirtini ir Gedimino valdymo laikotarpio (1316-1338 m.), kuri dauguma buvo publikuota XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje

Bendroji teiss raidos tendencija rodo, kad LDK iki XIV a. pabaigos vyravo paproiai ir paprotin teis, toleruojami didiojo kunigaikio valdios. Transformuojantis politiniams, socialiniams ir ekonominiams santykiams, dalis j laipsnikai gavo valstybs raytins teiss akto form ir status. Miest teiss specifika buvo dvejopa. Iorikai ji reiksi kaip savivaldos teiss, taiau viduje neturjo bendros struktros sistemos. Tai lm miesto gyventoj tautin ir religin specifika bei profesinis udarumas. iuose dokumentuose i esms nagrinjami valstybs santykiai su popieiumi, Hanzos miestais, vienuoli domininkon ir prancikon ordinais, Rygos miestu ir Livonijos ordinu. Apie Lietuvoje nuo seno buvusi paprotin teis usimenama Gedimino pasiuntinio odiuose, pasakytuose Rygoje popieiaus legat ir prelat akivaizdoje. Paprotin teis, kaip krato teis, minima 1323 m. Gedimino taikos sutartyje su ordinu, su Revelio (Talino) ems dan vietininku, vyskupais ir Ryga. Dvejop paprotin teis lm nemaai veiksni. Pirmiausia, tai krat, pajungt vienai valdiai, ankstesnis savaimingas ekonomini - socialini santyki formavimasis, lms ir savarankik paprotini teisi susiformavim. Paprotin teis i pradi reiksi tik konkrei administracini - teritorini vienet vietins valdios ryi su centro valdia nustatymu (vieosios teiss sritis), menkai kiantis ekonomin - socialin krato vidaus organizacij. Nema reikm turjo ir tai, kad tos ems buvo prijungiamos Kryiuoi ir Livonijos ordin karini puolim prie Lietuv slygomis. Vakar Europos teiss plitimo LDK galimyb XIV a. pradioje per prekybinius ryius su Kalavijuoi ordino kurtu Rygos miestu. Teiss krimo ir pritaikymo galimybes lemia konkrets ekonominiai - socialiniai ir politiniai santykiai, ir teiss tra viena i specifini t santyki raikos form. Rygos teiss recepcija Lietuvoje istoriograf siejama su Gedimino 1323 m. dviem kreipimaisi Hanzos miest pirklius ir amatininkus, kvieiant juos atvykti ir garantuojant jiems, kaip privilegij, santyki reguliavim remiantis Rygos teise. Livonijos ordinas sutart sulau beveik po ketveri met, o su Rygos miestu draugiki santykiai ilaikyti iki 1330 met. Taigi 1323 m. Gedimino taikos sutartimi ir buvo oficialiai pripastamas Rygos teiss galiojimas Lietuvoje konkreiai socialinei grupei. I esms tai turjo bti pirmoji ir kartu tarpvalstybiniu mastu sankcionuota didiojo kunigaikio privilegija ne tik svetimaliams pirkliams Lietuvoje, bet ir Lietuvos pirkliams, sulyginusi j teises tiek krato viduje, tiek u jos rib. Savivalda nebuvo ius civili, t.y. pilietins teiss, poymis, o jo vieosios teiss ius publikum sistem. Kaip matyti i 1323 m. sutarties, suteikimas teiss svetimaliams ir savo pirkliams naudotis Rygos teise (pagal 10 punkt) visai nereik, kad tuo metu buvo naikinamas krato teiss jiems galiojimas. Rygos teiss galiojimo Lietuvoje pagalbin reikm ir netgi laikinas pobdis pabriamas 1338 m. Gedimino prekybos sutartyje su Livonijos ordinu. Savivalda pagal Rygos teis Vilniuje galjo atsirasti tik jei iame mieste bt teisintos pirkli bendrijos. Be to, netiktina, kad pirkli arba amatinink kolonija galt savo savivaldos organizacijos formas primesti visam miestui. Teiss taikymo ypatumai Vis pirma Gediminas, siekdamas pagyvinti krato ekonomik, liejant j naujas pajgas (kalvius, sidabrakalius, odininkus, kurpius, malnininkus, vejus ir gydytojus, t.y. vairi gamybos ak ir specialybi atstovus), paada jiems isaugoti j prast civilini teisini santyki srit bei j asmens apsaugos baudiamsias priemones. Antras teisini garantij aspektas - tai krato valdovo dispozicijoje esam baudiamj priemoni naudojimas. ios priemons rmsi paprotine teise, patirtimi, gyta ilgamete kova su grsmingais kaimynais, ir valdovo tarptautiniu autoritetu. Kaip atskiros nusikaltim rys Gedimino laikotarpiu dokumentuose yra pamintas sausumos ir vandens keli saugumo paeidimas ir plikavimas. Apibendrinant yra pagrindas, kad Gedimino valdymo laikotarpiu LDK galiojo valstybin (vieoji) teis ir dvi - lietuvi ir slav paprotins privaios teiss sistemos. Pameds teisyno (1340 m.) ir LDK paprotins teiss ryiai, galiojimo laikas ir erdv. Pamed buvo pirmoji i vienuolikos prs emi, ordino kolonizuot XII a. pradioje. Kodifikuota paprotin teis 1340 m. buvo priimta Pameds prs susirinkime. Ankstyvoji Pameds teisyno redakcija, susidedanti i 86 straipsni, yra datuojama 1340 m., o vlyvoji, turinti 129 straipsnius, - 1433 metais. Pameds teisynas, kaip ir kiti to laikotarpio teiss paminklai, turi ryk luomin pobd.

Teisynas skirtas tam tikram pavergt prs socialiniam sluoksniui, vadinamiesiems laisviesiems prsams.Vokieiai (Pameds teisyno 28 str.) neatsivelgiant j socialin padt, santykiuose su prsais naudojosi savo teise. Prsas, prireikus ginti savo interesus pagal teisyno nuostatas, turjo rodinti, kad gali jomis vadovautis.Tai nurodyta teisyno 72 straipsnyje. Remiantis teisyno 17 straipsniu, laisvajam prsui buvo leista atsisakyti savo privilegij ir pereiti valstieio padt. Tok pasirinkim galjo skatinti skirtingos, t.y. lengvesns sankcijos u to paties pobdio nusikaltimus. Taigi teisyno baudiamosios nuostatos buvo viena i priemoni, siekiant savo pus patraukti dal vietos gyventoj, teiss normomis labiau ginant tuos , kurie sueidavo kontakt su pavergjais. Laikantis ios sistemos, nusikaltimus teisyne galima sugrupuoti taip: valstybiniai, turtiniai nusikaltimai ir nusikaltimai asmeniui. Pirmosios dvi teiss paeidimgrups priskirtinos prie viej,o treioji - prie privatini. Tai i dalies atitiko to meto Vakar Europos teisins atsakomybs samprat. Pameds teisyno baudiamoji teis, nusikaltim rys, bausmi sistema, baudiamojo proceso ypatumai ir stadijos. Pameds teisyne baudiamajai teisei skirti straipsniai neturi vientisos sandaros. Valstybiniai nusikaltimai turi ir dispozicij, ir sankcij. Dispozicija daniausiai apraomoji, vardijanti konkrei nusikalstam veik. Sankcija absoliuiai apibrta: nustatoma viena bausms ris ir tikslus jos dydis. Baudiamosios teiss norm turinys atskleidia ir j sandar. Tai nusikaltimas - kalt - bausm. Visas dmesys sukoncentruotas nusikaltimo poymi apraym, kalts nustatym ir bausms parinkim, jeigu ji neinoma paproiui arba keiia j. Kartu Pameds teisyne irykja ir bausms tikslas. Tai atpildas teisiamajam, kurio esm valstybiniuose ir turtiniuose nusikaltimuose traktuojama ne kaip nukentjusiojo patenkinimas, o siekis bauginti, nes bausm iauri arba keleriopai virija alos dyd. Paprotinje teisje vyravusi kompozicija nustumiama antr plan. Ji transformuojasi bausm tik nusikaltimuose asmeniui. Bausm vykdo tik teismas, kuris u tai gauna pajam.Ne visai nustatyta baudiamosios atsakomybs amius riba. Laikantis statymo logikos, baudiamoji atsakomyb pagal Pameds teisyn turjo prasidti nuo 10 met. Nusikaltim rys. Valstybiniai nusikaltimai. ie nusikaltimai apima veikas: prie vokieius; trukdanias teismo darbui; paeidianias keli saugum; prie baudiavini santyki tvirtinim. Visoms ioms veikoms bdinga kaltumo prezumpcija t.y. apkaltintas prsas laikomas kaltas. Ypatingas dmesys buvo skiriamas utikrinti normal vokiei teismo darb. Teismus vykdydavo specials pareignai - kamereriai ar j padjjai - pakamereriai, tur plaius galiojimus atlikti tariam padarius nusikaltim asmen paiek, paimti kaitus, kviesti teism. Todl nusikaltimais, grasinant kaklo ipirka, buvo laikomi: sistemingas (keturis kartus) neatvykimas teism (67 str.); nusikaltlio tyinis slpimas (38 str.); trukdymas imti kait (40 str.); bandymas apkaltinti pareignus nesiningumu savo ponui (101 str.). Turtiniai nusikaltimai. Vagyst.Teisyne aikiai pastebimas atsakomybs u vagyst individualizavimas. Skiriama atviroji ir slaptoji vagysts, bet pavojingumo pairiu skirtumo tarp j nedaroma. Kai padaroma atviroji vagyst, palengvja kaltintojo padtis - jam reikia pristatyti maiau liudytoj, negu kaltinant slaptja vagyste (99 str.). Svarbus kalts rodymas buvo surastas pavogtas daiktas. Plimas.. Pasitenkinama nurodant, kaip prsas, apkaltintas plimu, gali rodyti savo nekaltum (21 str.). Nepateikiama ir sankcija. Manytina, kad nusikaltim buvo irima kaip nusikaltimo asmeniui, baudiant pagal padarytus smurto veiksmus, ir turtinio nusikaltimo sutapt. Turto sualojimas. is nusikaltimas apibriamas dviejuose straipsniuose. Viename i j nurodoma, kaip turi bti baudiama u arklio uodegos nupjovim (34 str.), o kitame - nustatoma

rodinjimo tvarka, kai, upuolus prso namus, sudauomi vartai ir tvora (46 str.). Sankcija nenurodoma. Nusikaltimai asmeniui. Pagal ksinimosi objekt jie skirstytini penkis grupes: nusikaltimai gyvybei; nusikaltimai sveikatai; lytiniai nusikaltimai; nusikaltimai mogaus orumui; nam ramybs ardymas. Nusikaltimai gyvybei. Teisyne nustatytas paprastas nuudymas, tyinis nuudymas ir kvalifikuotas nuudymas. Paprastu suprantamas nuudymas, neturint piktos valios, t.y. dl neatsargumo, susikivirijus, susikovus, mutynse. Apie tyi kalbama tik viename straipsnyje. Teisme rodius, kad veiksmai turjo tyin pobd, pikt vali, teisiamasis turjo isipirkti savo kakl (52 str.). Kvalifikuojaniomis nuudym aplinkybmis buvo skydo ar ginkl naudojimas (44 str.), moters nuudymas (85 str.), taip pat kai nuudymu buvo paliesti valstybs saugomi interesai. Nusikaltimai sveikatai. Pameds teisyne inomi lengvi sumuimai (kraujo praliejimas ir mlyni padarymas), sueidimai, sualojimai ir galvos sueidimai.Nusikaltimai sveikatai, kai ir nuudymai, pagal kalts form skirstomi paprastus ir tyinius. rodius teisme buvus tyi, teisiamasis turjo ipirkti savo kakl (52 str.). Lytiniai nusikaltimai. Pameds teisyne randame norm tik apie pasiksinim iaginti. Joje nurodoma, jeigu moteris pasiksinim tegali rodyti krauju ir mlynmis, ji gali prisiteisti ti u tuos sualojimus, kuriais kaltina. Kartu nurodoma, kad taip kaltinant vyr, jis gali isiteisinti prisiekdamas, jei drsta (24 str.). Nusikaltimai mogaus orumui. iai nusikaltim grupei priskirtinos dvi veikos. Tai vieas antausio sudavimas ar daikto metimas mog, susiginijus kaimo bendruomens susirinkime (41 str.), ir mogaus lavono iniekinimas, nupjaunant ar nukertant jam galv (37 str.). Nam ramybs ardymas. Teisyne numatyta atsakomyb u vie ramybs ardym (3 str.) ir nam ramybs ardym patalpose. U ramybs ardym patalpose buvo baudiama puse bausms u nam ramybs viea ardym (87 str.). Bausmi sistem. J sudar trys bausmi rys: pinigin ipirka, kno sualojimas ir mirties bausm. Pinigin ipirka atsivelgiant nusikaltimo pavojingum ir padaryt al, buvo diferencijuota trejopa: paprastoji; dviguba ipirka; kaklo ipirka. Kno sualojimas. Bausm nukertant aus buvo taikoma, kai kaltinamas prsas neprisipaindavo vogs, o nusikaltimas buvo rodytas liudytoj. Mirties bausm. Ji grs u dokument suklastojim ir vokiei nuodijim arba kai nubaustasis kaklo ipirkimu nepajg sumokti ios pinigais ireiktos bausms. Baudiamasis procesas. Nesudtingas buvo ir procesas, kai buvo nagrinjami prs ir vokiei baudiamieji santykiai. Kit Pameds teisyne numatyt baudiamj veik rodinjimo procesas, kai jis vyko tarp prs, buvo gana painus ir smulkiai reglamentuotas. Jo esm nusakyta 15 straipsnyje: Gin laimi tas, kuris turi geresni rodym. Kai asmuo tariamas padars nusikaltim, neigdavo savo kalt, baudiamasis procesas paprastai susiddavo i trij stadij: parengiamosios; teisminio rungimosi; priesaikos. Neatvykimas teism buvo tolygus bylos pralaimjimui. Pameds teisyne buvo numatytos dvi priesaikos rys: paprastoji priesaika ir priesaika prie ventybes.Priesaikos bd lm nusikaltimo sunkumas. Kaltinamojo teismo sprendimo vykdymas buvo utikrinamas kaito pamimu, inoma, jeigu tai nebuvo mirties bausm arba sualojimas nupjaunant aus. Nuteistasis, garantavs sprendimo vykdym kaitu, turjo rpintis pinig suradimu nukentjusiajam, kaklo ipirkai ir teismo pajamoms. III TEMA. Teiss raida nuo Lietuvos didiojo kunigaikio privilegij iki teiss kodifikavimo (XIV a. pabaiga - XVI a. pradia) Teisins Krvos akto (1385 m.) pasekms ir Lietuvos kriktas.

Jogailos asmeninio krikto vadin dalis buvo 1385 m. Krvos aktas, kur istorijos altini tyrintojai labai taikliai vardijo Jogailos paadu dokumentu. Jame nra dvialio sipareigojimo, todl nra ir sutarties. Vienaalis Jogailos paadas paimti monas Jadvyg, jeigu jis taps Lenkijos karaliumi, kitaip nei teisiniu sipareigojimu, pagrstu specialia slyga, neturt bti vardytas. Jis netgi turi al, kuri priima tok sipareigojim, diskredituojani prasm. Krvos aktu Jogaila paada, kad imdamas monas Lenkijos karalien sipareigoja kartu su broliais pagonimis ir visa tauta priimti krikionyb katalik apeigomis, paleisti visus belaisvius abiej lyiu Lenkijos krikionis, pasiuntinius ir karo belaisvius, atgauti teritorinius Lenkijos praradimus bei savo Lietuvos ir Rusios emes ,,aminai prilieti Lenkijos karalystei. 1386 m. pakriktytas Jogaila. 1387 m. pakriktyta Lietuva. 1388 m. Romos popieius Urbonas VI Jogail pripaino krikionimi. Pirmasis Jogail pasveikino Pranczijos karalius Karolis VI. Krikto padarinys - 3 Jogailos privilegijos: 1) dav pradi i naujo organizuojamai Lietuvos banyiai. 2) suteik teis krikt primusiai lietuvi bajorijai laisvai valdyti ir paveldti savo emes, ji atleista nuo vis kit patarnavim didiajam kunigaikiui, iskyrus karo prievol. 3) bizantikj banyi apribojo nuo lotynikosios. Jogailos privilegijos tapo tolesnio Lietuvos teiss sistemos formavimosi, kurio apogjus yra net trys XVI a. Lietuvos Statutai, pagrindu. Bendravalstybins teiss LDK paplitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1506 met ems privilegijomis ir valstybini institucij sitvirtinimas Privilegijos - tai to laikmeio statymai, gij pastovumo paymius, proginiai, taiau negalj bti savavalikai naikinami, jie iki pat statut primimo veik greta paproci teiss, reguliavo reikmingesnes Lietuvos raidos vidaus ir tarpvalstybinio gyvenimo sritis, turjo luomin pobd, ir tai buvo esminis integracijos, pradtos Mindaugo ir tstos Gedimino laikais, to meto Vakar Europos kuriam civilizacij, procesas. Lietuvoje inomos privilegijos i karto buvo suteikiamos visam luomui, ir tai su apribojimais. Buvo naudojamasi ir asmeninmis raytinmis privilegijomis. Privilegijos buvo: Kataliko banyios, bendravalstybins,miest, srii, tautini maum, asmenins, didiojo kunigaikio ir Pon tarybos nutarimai ir pan. Bendravalstybines privilegijos: Pirmoji bendravalstybine privilegija (1387 m.): Lietuvos bajorams, primusiems katalik tikjim, numatyta: 1) Leisti kartu su teistais savo pdiniais naudotis turtu ir laisvai juo disponuoti. 2) Kiekviename paviete bus paskirti po viena teisea ir tekn, vykdysiant teismo sprendimus. 3) Turti teis laisvai savo dukteris ir giminaites leisti u vyr. 4) Neudti bajorams jokios prievols, iskyrus tik nauj pili statym, sen taisym ir vykdyti karo prievol. 5) Prims katalik tikjim ir jos atsisaks - negals naudotis ios privilegijos teikiamomis teismis. Antroji bendravalstybine privilegija (1387 m.): Bajor luomui ir naujai Katalik banyiai suteikta privilegija, nustatanti: 1) Kad n vienas lietuvis ar lietuv negali vesti russ ar tekti u ruso, jei jie prie tai nepriims katalik tikybos. 2) Lietuvoje steigtos katalik banyios ir vienuolynai laisvi nuo vis prievoli ir duokli, o vyskupas ir kunigai savo emse igyja nepriklausom nuo pasaulietins vis ir iimtin valdi. Vytauto ir Jogailos bendravalstybine privilegija (1413 m.): Suteikta Horoldje Lietuvos bajorijai u aktyv dalyvavim ir ikovot laimjim algirio myje. Jos pradioje pakartotos ankstesni Vilniaus privilegij nuostatos, patvirtinusios teises nuosavybs, eimos nari santykiuose ir karo pareigas, bei i naujo tvirtina: 1) Galimyb katalikams bajorams turimas leno teise emes perleisti valdyti savo monoms. 2) Moterims bajorms pripastama paveldjimo teis. 3) Bajorai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui. 4) Lietuvoje vedami Vilniaus ir Trak vaivadu ir katelion urdai. 5) Prireikus gali vykti bajor suvaiavimai aptarti krato reikalus. 6) 47 lietuvi bajor eimoms suteikiami lenk herbai. i privilegija faktikai sankcionavo bajor turimas ems valdymo ir politines teises, nes Vytautas, naikindamas srii kunigaikius, rmsi btent jais, skyr juos vietininkais ir kitais urdais.

ygimanto Kstutaiio privilegija (1434 m.): sigali visai kita bendravalstybini privilegij teikimo tvarka. Jas suteikia Lietuvos didysis kunigaiktis dalyvaujant ir pritariant didikams (ne lenk). 1) N vienas kunigaiktis nei bajoras negali bti baudiamas remiantis slaptu skundimu ir tik tada, kai teisme, pagal Lietuvos teis, jo kalt bus rodyta. 2) Kunigaikiai, bajorai ir j vaikai savo paveldtus dvarus gali valdyti taip, kaip jie valdomi kituose krikionikuose kratuose. 3) Nals, iki jos sds nals kdje, gali likti mirusiojo vyro paveldtuose dvaruose, taiau i t dvar tarnyba - karo prievol didiajam kunigaikiui neturi nukentti. 4) Kunigaiki ir bajor valstieiai ir valdiniai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui, taip pat nuo visoki darb dvaruose, iskyrus tik pili taisym bei statym ir keli tiesim bei taisym, ir tuos darbus turi atlikti savo lomis. 5) Kunigaiki ir bajor rus teiss sulyginamos su lietuvi teismis. Aleksandro privilegija (1492 m.): Atsidkodamas u irinkim LDK sost paskelb privilegij, kuria dar labiau susiaurino didiojo kunigaikio valdi. LDK Pon taryba puikiai sugebjo inaudoti moment iplsti savo teises. Kunigaiktis turjo paklusti Pon tarybai: jei j nuomons nesutapdavo jis neturjo teiss pykti ir imtis kakoki priesik priemoni. Kunigaiktis visk daro su Pon tarybos pritarimu: dalina emes, pasirao sutartis, siunia pasiuntinius. Pasaulietins bylos negali bti pavedamos dvarinink teismam ir atvirkiai. ygimanto Senojo privilegija (1506 m.): ia privilegija i esms baigsi teiss krybos bendravalstybiniais aktais. 1) Prelat, kunigaiki ir bajor valstieiai pareigojami duoti palydovus didiojo kunigaikio pasiuntiniams bei pas j vykstantiems pasiuntiniams. 2) Paveldj dvarus kunigaikiai ir neturintys dokument, gali rodyti savo teis nuosavyb liudytojais. 3) Apmeizs ir to teisme nerods turi bti baudiamas grieiausia bausme. 4) Jokie nutarimai, senieji paproiai nebus keiiami, o naujieji nutarimai nebus daromi be Pon tarybos inios, pritarimo ir leidimo Sritini privilegij leidimo prieastys, j bendrieji bruoai ir santykis su ems privilegijomis. Privilegijos emaitijai: Pagrindin privilegija buvo suteikta 1441 m. Kazimiero, numatanti emaitijai tam tikr politin autonomij, oficialiai vardijant j emaii kunigaiktyste. ia privilegija, kaip ir ankstesne, leista emaiiams rinkti savo senin, jo pavaduotojus tijnus, tvirtinamus didiojo kunigaikio. Valdovas kartu atsisak teiss kurti iame krate savo dvarus, patvirtino teises ir laisves, kurias kratas turjo Vytauto, ygimanto Kstutaiio ir vitrigailos valdymo laikais, bei paadjo krat nesiuntinti savo teismo pareign. Vladislovas Vaza 1644 m. privilegijoje detalizavo emaii senino rinkimo tvark ir tam skirto seimelio suaukimo procedr bei eig. emaitijos turtos privilegijos liko galioti ligi pat valstybs okupacijos. Net Rusijos imperatoriai, ugrob LDK. emaitijos kunigaiktysts vard oficialiai buvo ra car titul. Privilegijos emaitijai savitumas tas, kad savo nuostatomis ji yra artimesn bendravalstybinei, taigi jos reiksm yra labiau vardin. Svarbiausia, kad joje yra teis savarankikai rinkti savo urdus, t.y. tam tikras administracinis autonomikumas, ir draudimas didiajam kunigaikiui iame krate steigti naujus valstybs dvarus. Privilegijos slav sritims: LDK teiss itakos slav srityse - nuo XV a. vidurio. Manoma, kad atskiruose slav junginiuose teis galiojo teritoriniu principu. Buvimas imtmetinje LDK priklausomybje bei privilegijose ufiksuotos nuostatos jau buvo kokybikai naujas teiss raidos etapas, atitinkantis auktesnes pakopos visuomens (peraugusios luomin struktra) poreikius. Tuo labiau kad beveik tuo paiu metu i srii miestuose pradta vedinti ir sitvirtina Magdeburgo teis. Is ankstesns slav paprotins teiss buvo atkrit tai, kas atgyveno. Nebebuvo joje ir t teiss institut, be kuri negaljo isiversti LDK kunigaikio Gedimino statytiniai. Kazimiero Jogailaiio 1447 m. bendravalstybin prvilegija sudar galimybes bajorams teisikai atsiriboti nuo valstiei ir stambesni miest, gavusi savivald pagal Magdeburgo teis, gyventoj. Bajorams buvo suteiktas savarankikas teisinis imunitetas, kur buvo traukta ir teis teisti valstieius.

Ryiai su centro valdia buvo palaikomi remiantis LDK bendravalstybinmis privilegijomis. Taigi srii privilegijos yra ios valstybs valdios padiktuota teisins valios iraikos forma. Jos galiojo alia Lietuvos statut, kurie buvo pripainti vieninteliu privilegijuoto luomo santykius reguliuojaniu teisiniu pagrindu. Tai rodo, jog tos privilegijos savo esme buvo ne savarankikos teiss sistemos, o tik bajor santykius nustat pagal vertikalij linij, o srii - pagal horizantalij.Srii vaivados buvo skiriami didiojo kunigaikio. XVI a. pradioje srii privilegijas galima laikyti LDK teisins politikos ir statym norminimo rezultatu, turiniu tiesiogin ry su ekonominiu ir socialiniu santykiu lietuvi ir slav emse raidos ypatumais. 1501 m. privilegija Bielsko emei: 1) teism organizacija: a) leidiama naudotis lenk teise su kai kuriomis iimtimis b) senino kompetencija - upuolimai, plimai, padegimai, iaginimai. Kitas bylas sprendia teisjai. c) dl teisj sprendim galima apeliuoti kunigaikio teism 2) bajor nuosavybs santykiai: a) bajorai gali laisvai dispunuoti turtu, perleisdami turt turi gauti kunigaikio arba senino sutikim b) perkantys turi sumokti tam tikr mokest c) nal turi grti savo namus ir grinti krait. Jei negrindavo - negaudavo paveldo i tvo puss 3) valstybini prievoli santykiai: a) didinamas valstieci laas b) bajoras, palengvins valstieiams darb turi sumokti baud id 4) pasitraukdamas nuo eimininko valstietis turi sumokti tam tikrus mokesius Kiti io periodo Lietuvos didiojo kunigaikio ir Pon tarybos aktai. Prie paskelbiant I Lietuvos Statut, raytin Lietuvos teis buvo papildyta dar kelii, turiniais savarankik pobd didiojo kunigaiio ir Pon tarybos teiss aktais, vadintais nutarimais, artikulais. 1507 m. Gradino seimo nutarimu visai Lietuviai buvo udta sidabrin. 1509 m. buvo paskelbtas nutarimas dl idavik baudimo. Pagal nutarim, jei tvas nusikalst valstybs idavimu, jo dvarai turjo bti konfiskuojami didiojo kunigaiio naudai, o jo vaik aprpinimas priklaus nuo didiojo kunigaiio malons. Tais paiais metais buvo nustatytas atskiras teismo mokestis - 10% laimto priteisto iekinio. 1512 m. Bresto seime priimti etmono artikulai. 1522 m. Gardino seime priimtas nutarimas dl Vilniaus vaivados Pon taryboje pirmumoprie kitus pasaulieius tarybos narius, taip pat nutarimas, jog skiriamiauktieji urdai gali bti tik katalik tikybos asmenys. Privilegijos LDK banytinm organizacijom (staiatikiai, unitai) ir tautinm grupm (ydams, totoriams, karaimams, igonams). Staiatikiai: LDK slav srii gyventojai krikionyb ipaino nuo 988 met pagal katalik (staiatiki) model. Rusikoji staiatiki banyia i pradi buvo tiesiogiai pavaldi Konstantinopolio patriarchui, o nuo 15 a. vid. Atsiskyr ir tapo savarankika. 1387 m. Jogailos patvirtintas krikto aktas buvo skirtas ne tik pagonims lietuviams, bet ir lietuviams, primusiems staiatikyb, pastariesiems grasinant kno bausmmis ir leidiant katalikms, itekjusiosms u staiatikio, j pamesti, kaip ir vyrams pamesti savo staiatik mon. 1413 m. Horodls privilegija neleido LDK staiatikiams turti aukt pareig valstybje ir dalyvauti kunigaikio taryboje. ygimantas Augustas 1563 m. privilegija panaikino draudimus staiatikiams turti auktus valstybs postus. 1596 m. pab. Breste buvo sudaryta dalies LDK staiatiki ir Katalik banyios unija, kuri staiatikius suskald 2 prieingas stovyklas. Vieni pasiliko prie tradicins Staiatiki banyios apeig, kiti tapo unitais. LDK valdovas, suskilus Staiatiki banyiai, pasilikusiems prie tradicinio tikjimo leido naudotis 1573 m. konstitucijoje tvirtinta sins laisve. 1717 m. seimas udraud staiatiki ikilmingas pamaldas. 1733 m. seimas staiatikius ir protestantus, vardijs juos disidentais, udraud rinkti seimo atstovais, teism nariais, bti valstybs urdais, t.y. susiaurino politines j teises. Unitai: Unitai dvasininkai ir pasaulieiai turjo pripainti popiei esant banyios valdovu, priimti katalik kalendori. Visos banytins ceremonijos ir apeigos abiejose banyiose galjo bti skirtingos. Unit kunigams leista vesti. Dl komunijos primimo apeig palikta sprsti popieiui.

Unitams vyskupams leista laikyti pamaldas katalik banyiose ir katalik kunigams unit banyiose. Katalik ir unit santuokos pripaintos teistomis. Unitams vyskupams leista turti viet senate, o j dvasininkai atleisti nuo mokesi. Psaulieiai unitai galjo turti viet valstybs ir didiojo kunigaikio tarnyboje. Miestiei unit teiss sulygintos su mistiei katalik teismis. Unit vyskupai turjo bti nominuojami Lietuvos didiojo kunigaikio ir ventinti metropolito. Metropolitas turjo bti ventinamas vyskup ir palaiminamas popieiaus. Visi staiatiki ikeikimai dl unijos sudarymo tarp i krikionkos religijos atak pripainti negalioj. Unitai 1839 m. buvo priversti priimti staiatikyb, o staiatikiai Rusijos imperatori aktais tapo privilegijuoti. ydai: Valdant Kazimierui, Trak ydai 1414 m. gauna savivald pagal Magdeburgo teis, padalijant miest 2 dalis. Pagal j ydai inko savo vait iki gyvos galvos, j tvirtino didysis kunigaiktis. Vaitas teis ir vykd bausmes. Valdant Aleksandrui Trak yd teiss iplstos 1492 m. privilegija, kuria jie buvo atleisti nuo muit. 1495 m. ydai buvo ivaryti i LDK, konfiskuojant turt ir atiduodant j miest, turjusi Magdeburgo teis, vadovams. Leista pasilikti tik perkriktams. 1507 m. pr. ygimantas Senasis pakartojo ankstesni privilegij Bresto, Trak, Gardino ydams nuostatas, iplt j nuostat veikim Lucko, Vladimiro ir kit LDK miest yd bendruomenms. i privilegija vliau buvo tvirtintas 1514 m., o kai kurios nuostatos 1526 m. ir 1527 m. yd bendruomens pagausjo ygimanto Senojo laikais. Kitaip nei kit gyventoj grupi, yd privilegijos buvo traktos visus 3 Lietuvos Statutus. Draudim ydams laikyti krikionis tarnus ygimatas Augustas patvirtino, bet ir ia kiek iplt yd teises naudotis krikioni patarnavimais. 1588 m. Lietuvos Statute buvo draudiama eiti valstybin tarnyb, laikyti krikionis nelaisvje. Vladislovas Vaza 1642 m. suteik privilegij ydams kurtis Jurbarke, kurioje nurod, jog pasitarus su Pon taryba, jiems leista iame mieste sigyti, statyti namus, alikyti alaus daryklas, varyti degtin ir tai pardavinti savo namuose, taip pat verstis prekyba turgaus aiktje. Totoriai: 1529 m. Lietuvos Statute netiesiogiai nusakyta, kad ems teismo kompetencijai priskirtose bylose liudytojai gali bti tik Romos ar graik tikjimo krikionys. Taigi totoriai, ipastantys musulmon religij, nuo ios teiss ir prievols buvo nualinti. 1568 m. disysis kunigaiktis ileido privilegij, patvirtinani ankstesnes totori teises, paadjo, kad tos j teiss ir privilegijos, taisant Lietuvos Statut ir j spausdinant bus trauktos, o atitinkamai Statuto straipsniai, prieingai j teisms, turs bti pakeisti. 1670 m. seimo priimtoje konstitucijoje Lietuvai nurodoma, kad totoriams, atliekantiems karin tarnyb, paliekamos visos ankstesns privilegijos, i j nereikalaujama joki prievoli, kurias moka vejai, prekybininkai ir amatininkai. 1678 m. konstitucijoje nurodoma, kad LDK totoriai baudiamj nusikaltim bylose savo laisvmis, kurios numatytos 3 Lietuvos Statute, prilygsta bajorams, taiau su slyga, jog jie visada atliks karin tarnyb. Karaimai: Dokumentas, nustatantis teisin karaim padt LDK yra 1441 m. privlegija, kurioje: Trak karaimams suteikiama Magdeburgo teis, nustatyta ios teiss kodeksuose, taikytuose ir kituose LDK miestuose Trak karaimai pavalds tik savo vaitui, o is - pakvietus valdovui ar jo teismui. Vaitui suteikta teis karaimus teisti ir priimti sprendimus vadovaujantis Magdeburgo teise Vaivadai ar seninui arba j vietininkams draudiama kitis karaim teism, iskyrus atvejus, kai karaimas bylintsi su krikioniu, nesinaudojaniu ia teise. Karaimai privaljo kasmet mokti valdovui in arba mokest, kaip ir kiti Magdeburgo teiss subjektai. Nuo kit mokesi jie atleisti, iskyrus, jei kilt laikinas visuotinis btinumas Trak karaimams valdovas perleido pus pajam i svarstykli ir vako lydyklos su visomis prastomis i j rinkliavomis bei pajamomis. ios nuostatos buvo patvirtintos ir iek tiek iplstos 1492 m. Aleksandro bei 1507 m. ygimanto Senojo privilegijomis. Privilegij papildymais karaimai atleisti nuo vis muito mokesi, sargybos prievols ir derliaus numimo valdovo dvare Senuosiuose Trakuose. Be to, patikslinta karaim vaito ir Trak vaivados teism kompetencija, mokesi mokjimo tvarka karaim savivaldos teritorijoje Trakuose, karaimams suteiktos kai kurios papildomos pajamos ir kita. 17 a. Pasvalio karaim bendruomen buvo sumaniusi turti savo atskir vait ir jau buvo

gavusi j patvirtinani valdovo privilegij, taiau netrukus, t.y. 1672 m. privilegija buvo paties valdovo anuliuota, kaip prietaraujanti ankstesnms vis Lietuvos karaim privilegijoms. igonai: Pirmoji inoma privilegija igonams suteikta 1501 m. Aleksandro Vilniuje, i kurios galima sprsti, kad jau tuomet igonai turjo savo savivald. igon savivaldai tvarkyti buvo skiriami atskirai LDK ir emaitijai vyresnieji i bajor tarpo, daniausiai iki gyvos galvos. 1697 m. Augustas II, atsivelgdamas vieno i savo kilmingj valdini Ivakeviiaus nuopelnus valstybei bei prie suniokot jo turt, duoda privilegij, kuria jam suteikia igon karaliaus pareigas LDK, pareigodamas visu tuo, kas atiteko po pirmtako mirties su visomis pajamomis, saugiai disponuoti, priirti, kad igonai nedaryt kokios nors alos valstybei, o kaltus igonus jis pats, valdi turdamas, privalo teisti, atleisti ar prasikaltusius pagal teis bausti net mirtimi, be jokio pasigailjimo, apeliacijos ar atidliojimo. Panai privilegij suteikia ir Stanislovas Augustas 1780 m. paskirtam igon vyriausiajam, pavesdamas jam igonus ginti, teisti ir bausti bei imti 15 skatik mokest i kiekvieno. I K.V.Radvilos 1778 m. protekcinio rato Jonui Marcinkeviiui, paskirtam Miro gyvenviets ssli igon vyresniuoju, matyti, kad jam suteikiama gali igonus teisti ir bausti, drausti nessliems igonams prekiauti Radvilos emse. Po LDK nepriklausomybs lugimo daugelis igon isikraust. LDK teiss kodifikacijos pradmenys Kazimiero teisyne (1468 m.) ir jo galiojimo erdvs Kazimiero teisyno populiarum lm tai, kad tyrintojai j vertino kaip pirmj LDK teiss kodifikacijos bandym. Kazimiero teisynas yra vienas i didiojo kunigaikio teiss akt, kuriuo buvo siekta suvienodinti bajor luomui ir nuo j priklausiusiems monms taikyt baudiamj politik bei bausmi u turtinius nusikaltimus skyrim. Tok ingsn skatino intensyvjantis luom formavimasis ir socialinis visuomens diferencijavimasis. Teisyne tvirtinamos LDK vyraujanio luomo teiss, todl negali kilti abejoni dl jo galiojimo erdvs, nes is luomas buvo viepataujantis visoje valstybje, kuri jo ir slav ems. Luominiu principu galiojant teisei, norminiai aktai skiriami tam tikro luomo zmonms. Jie buvo gytos teiss turtojai ir atsak pagal j, nesvarbu, kurioje valstybs teritorijoje gyvent. Bendruomenin santvarka sukr visas ekonomines ir socialines prielaidas susiformuoti luominei visuomenei. Visuomeniniu poiriu teisyne asmuo vertinamas kaip tam tikro luomo narys. Tai - bajorai ir priklausomi zmons. Teisyne ufiksuota teis jau remiasi ne paproiu, o teisiniu paproiu, tai yra tokia elgesio norma, kurioje susiformav visuomeniniai santykiai yra tvirtinti statymu leidjo ir privalomai taikyti konkreiam luomo atstovui. Kazimiero teisyno baudiamosios teiss bruoai ir teismo proceso ypatumai. Baudziamosiosteises normos apima vien turtinius nusikaltimus: 1) Vagyst - turto vagystssvok, be prast daikt, jo ir nelaisvieji valstieiai. Nelaisv valstiei vagyst buvo kvalifikuojama tada, kai perbgs valstietis aktyviai talkindavo naujam eimininkui. Vagyste buvo laikomas ir paklydusio arklio, irgo arba rast daikt pasisavinimas. Vogimo bdas nusikaltimui kvalifikuoti takos neturjo. Atviroji vagyse lengvino kalts rodym.. Nusikaltimo (vagysts) subjektai galjo bti tik bajorai, kadangi sprendim vykd tik tas, kuris naudojosi teise teismo pajamas. Nusikaltlis visikai atribojamas nuo eimos. eima u savo nario vagyst privaljo atsakyti tik tada, kai apie jo nusikaltim inojo arba vogtu daiktu pasinaudojo. Taip buvo siekiama isaugoti kin vienet. 2) Miko savavalikas kirtimas ir turto atmimas upuolant i norma nukreipta prie feodal savival, kai kil j turtiniai ginai buvo sprendiami jga. Baudiamosios atsakomybs atsiradimo amiaus riba teisyne nebuvo aiki. Kalt rodyta kai: 1) Vagis sugautas su vogtu daiktu 2) Vagis savanorikai prisipaino 3) Nusikaltimas rodytas ,,gerais liudytojais 4) Vagis prisipaino kankinamas Detalus rodym rinkimo ir vertinimo reglamentavimas rodo, kokia svarbi vieta teisyne buvo skirta kaltei nustatyti.

Teisyne bausms dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu, arba recidyvu. Bausme statym leidjas siekia ne tik patenkinti nukentjusj ir bauginti nusikaltl, bet ir spti nusikaltl ateityje nenusikalsti (nusikaltimo prevencijos uuomazgos). Recidyvo nusikaltime rodymas yra baud u ankstesn vagyst mokjimas. Esminis kriterijus skiriant bausm buvo nusikaltlio socialin padtis. Priklausom moni atsakomyb detalizuojama kazuistikai. Bajorai baudiami didiojo kunigaikio, pasitarusio su Pon taryba, nuoira. Bausmes valstieiams: 1) Atlyginti padaryt al, kuri buvo lygi pavogto daikto vertei. Reikalavimai: a) al atlygina pats nusikaltlis b) Jei nusikaltlis neturjo savo turto, o eima inojo apie nusikaltim, tai eima turi atlyginti al c) Jei eima neturjo turto, ji turjo atlyginti al darbu d) Ponui ir eimos nariams paliekama teis isipirkti, padengiant nuostolius e) Jei nusikaltlis neturjo turto atlyginti alai, o eima nieko neinojo, tai pavogtas daiktas buvo grinamas nukentjusijam. 2) Bausmi rys: a) Pavogtas daiktas atimamas teismo naudai b) Jei pavogto daikto nebuvo, tai teismui priteisiama pavogto daikto verts suma c) Iplakimas ir djimas kalad (tik parobkams-tik tarnams) d) Pakorimas (taikoma tik recidyvo atveju arba kai pavogtas daiktas buvo karv, arklys, irgas) Teismo procesas Teismai skirstomi i dvi ris: 1) Bajor luomo teismai sprend vairi vagysi bylas: Procesas prasiddavo nuo nusikaltimo padarymo momento ir susidjo i ikiteismins ir teismins stadij. Ikiteisminje stadijoje nukentjusysis arba seklys iekojo nusikaltlio. Nusikaltlio suradimas ir jo priklausomybs nustatymas turjo esmin reikm tolesniam procesui, nes teismas buvo organizuojamas ne pagal nusikaltimo padarymo viet, o pagal nusikaltlio priklausomyb. Didiojo kunigaikio mones ir vagyste kaltinamus bajorus teisti privaljo didiojo kunigaikio vietininkas arba tijnas, o kunigaiki, pon ir bajor mones - patys bajorai arba j galioti asmenys. Neesant tiesiogini kalts rodym, teisynas leido sekli susekt tariamj kaltinti. 2) Didiojo kunigaikio organizuojami teismai dl bajor savivals Teisyne nustatyta, kad bajorai turejo sudarinti civilinius teismus kilus ginams dl ems ir kito turto. a) Treij teismas - kai gino objektas yra em. Nepatenkinti nuosprendiu bajorai galjo kreiptis kit treij asmen. b) Teisjas - kai kita turtas. Teisjo nuosprendiai buvo galutiniai ir neapskundiami. Ignoravus gin arba pradjus savivaliauti atsirasdavo bajor baudiamoji atsakomyb. Bajoras, patyrs skriaud dl savavaliko miko kirtimo arba upuolimo turjo skstis didijam kunigaikiui arba Pon tarybai. Vakar Europos teiss recepcija Lietuvoje ir Mgdeburgo miesto teiss paplitimas LDKmiestuose. Magdeburgo teis susiformavo, kai miestai XII-XIII a. isikovojo savivaldos teis. ios teiss pagrind ir altinius sudar magdeburgo arkivyskupo Vichmano miestieiams suteiktos privilegijos, vokiei suvienodintos paprotins teiss sisteminis rinkinys ,,Saks veidrodis ir prisiekusij teismo praktika. Tai viena i ekonominio ir socialinio gyvenimo reguliavimo teisini form. LDK ji sitvirtino XV a. Vilnius 1387 m. i Jogailos suteikt teis gavo pirmasis. Per du imtmeius Magdeburgo teis sigaljo beveik visuose LDK miestuose. Privilegijas suteikdavo ir ponai, miest savininkai. Trys miest persitvarkymo bangos: 1) Iki algirio mio (Vilnius, Brestas) 2) Srii kunigaiktysi naikinimas (Luckas) 3) Didjantis luom atsiribojimas (Kijevas, Gardinas) Miestuose buvo tvirtinami ir j statutai. Privilegijas turjo ir kai kurie amatinink cechai. J nuostatus tvirtindavo miest savivaldybs. Nuostatais buvo teisikai visikai sunormintas amatininko gyvenimas. Toki privilegij esm - cecho monopolin teis mieste verstis

konkreiu amatu. Didiausias dmesys buvo skiriamas verslo reikalams. Miestuose buvo ne tik miestieiai, bet ir kit luom atstovai. Tai skald miest atskiras administracines ir teises sistem dalis, trukd augti miestams, laisvai prekiauti, nes luomai reikalavo muit ir konkuravo su cechais. XIV a. pabaigoje pradjo formuotis savarankika banytin emvalda. ia Magdeburgo teis negaljo bti vesta. Kitos miesto dalies eimininkas buvo didysis kunigaiktis (visi tarnai kunigaikio dvare buvo pavalds vietininkui). Todl Magdeburgo teis galjo bti taikoma tik tiems miesto gyventojams, kuri nesiek vyskupo, vaivados ar kitokia autonomin jurisdikcija, t.y. pirkliams, amatininkams, prekybininkams ir likusiai daliai miestiei, sudariusiai savarankik luom, kur turjo jungti j savivaldos institucija - magistratas. Vilniuje 1432 m. nematyti grieto luom atsiribojimo, nes magistratas buvo pavaldus vaivadai. Kai vieno luomo atstovas paeisdavo kito luomo atstovo interesus, tai kildavo klausimas - kuris teismas nagrins konfliktin situacij ir kokia teise vadovausis konflikto ar civilinio gino alys. Kai teiss sistema tokia vairi, teritoriniu principu jai buvo sunku reiktis, o Magdeburgo teis veik btent teritoriniu principu. Nuo 1432 m. prasideda naujas miest raidos etapas. Magdeburgo teis tampa vienintele miestiei luomo teise, paproiai inyksta. Pagrindiniai valstybs teiss sistem susidrimai itin suaktyvdavo, kai keisdavosi valdovai arba j statusas, nes reikdavo i naujo derinti politini jg pusiausvyr. Nuo 1432 m. visiems Vilniaus miestieiams krikionims sigali viena teiss sistema ir i dalies kinta teisingumas. Jie patenka vaito teismo jurisdikcija. is teismas sprendia tokius miestiei padarytus teiss paeidimus, kaip vagysts, sumuimai, nuudymai, padegimai ir pan. ir skiria bausmes pagal Magdeburgo teiss nuostatas. Tarpuvaldio metu (mirus kunigaikiui) veik bendri kaptriniai ir miesto teismai rotuje. Visus iuos pokyius lemia 1447 m. privilegija, paklusi bajorijos luom auktesn hierarchijos pakop. Po Vytauto mirties pradeda atsidalyti valdios, valdymo ir teismo funkcijos, iki tol sutelktos vienose rankose. Valdovas pamau netenka realios valdios. Jo valdia ilieka tik jo domene ir miestuose. Ikyla Pon taryba. Formavosi miest savivaldos vadovaujant vaitui. Magdeburgo teiss raida miestuose - tai didiojo kunigaikio pastangos skatinti prekyb, pltoti amatus ir kartu stiprinti savo ir valstybs ekonomin baz. Be to, savivalda buvo suteikiama u tam tikr atlyginim. 1463 m. privilegijoje Kauno miestieiams neleidiama teisei veikti teritoriniu principu. Polocke, vedus Magdeburgo teis, lietuvi ir rus teiss liko lygios. ia privilegija Aleksandras siek sudaryti slygas miesto savivaldai ir ginti miestieius nuo bajor savivals, leisti jiems savarankikai pltoti prekyb, ugdyti amatus, norta padidinti savo pajamas. Magdeburgo teiss plitimas rodo, kad iki ios teiss sigaliojimo LDK miestuose jau seniai nebuvo vientisos teiss sistemos. vedant Magdeburgo teis, miestuose prasidjo kokybikai naujo luomo formavimasis. is procesas slinko i Vakar Europos puss pietus ir rytus. Magdeburgo teiss bendrieji bruoai: Magdeburgo teiss subjektais tapdavo 14 met sulauk berniukai ir 13 met sulaukusios mergaits. Turto eikvotojai, nebyliai, kurnebyliai, vyresni kaip 70 met ir visi kiti, kurie nesugebjo reikiamai gyvendinti savo teisi, turjo ribot veiksnum - jiems buvo skiriami rpintojai. Taip pat apribotos nesantuokini vaik teiss: j turto negaljo paveldti j santuokiniai vaikai. Nesantuokinio vaiko teisinimas santuoka suteikdavo tik garbs teises, turto nepavelddavo. Moterys teisinius veiksmus turjo atlikti vyro arba globjo akivaizdoje, o civiliniuose santykiuose su savo vyru - dalyvaujant spec. globjui. Miestams civiliniuose santykiuose atstovavo burmistrai ir tarjai. Teiss subjektais taip pat galjo bti paskirti cechai, ligonins ir pan. Magdeburgo teiss - civilins, eimos, baudiamosios teiss bruoai, teism organizacija. Civilins teiss bruoai : Nuosavybsir daiktin teis: Nuosavybs gijimo ir jos apsaugos bdai buvogana detaliai sureguliuoti. Aikiai atskirta turto valdymo ir nuosavybs teis. Savininkas naudojosi savo privilegijuota padtimi pateikdamas pradin iekin. Daniausias nuosavybs gijimo bdas buvo turto pamimas savo valdi iekinio senaties terminui pasibaigus. Kilnojamojo turto senaties terminas - vieni metai, nekilnojamojo - kiek gali siekti atmintis. Senatimi nebuvo galima gyti valstybs, banyios turto arba vogto daikto.

Miestieiai turjo alodin teis ems sklyp, taiau ji neapm ems gelmi. Mokestis nuo ems sklypo gaunam pajam buvo privalomas. Buvo skiriama paveldta nuosavyb ir gyta. gytu turtu leista disponuoti laisvai, o parduodant tvonin turt, reikjo gauti pdini sutikim, nes jie turjo teis ipirkti tok turt. Siekiant apsaugoti miesto interesus, numatyta tam tikr apribojim, kuriais drausta parduoti mieste nekilnojamj turt bajorams ir dvasininkams. Kilnojamojo turto nuosavyb pereidavo nuo daikto teikimo momento. Perleidiant nekilnojamj turt, buvo privaloma j aprayti ir kreiptis teism dl vesdinimo gyto turto valdym. Turtas buvo registruojamas teisme. Savininkas turjo naudotis savo turtu nedarydamas alos tretiems asmenims. Danai pastatai buvo pastatomi kito asmens emje, o jos savininkas gaudavo kasmetines i anksto numatytas nuomos pajamas. XVI a. su spaudos atsiradimu teisinamos leidjo teiss. Turto keitimo teis: Garantuojmi kreditai. Turtas galjo bti keistas su teise valdyti arba be tokios teiss. kaitas buvo raomas teismo knygas. keitus turt kelet kart, pirmenyb turjo pirmojo kreditoriaus raas. Paveldjimo teis: Snums ir dukroms suteiktos vienodos paveldjimo teiss. Palikim galjo sudaryti tvo ir motinos turtas. Specialij dal sns ir dukros gaudavo atskirai, o likus turt - bendrai. Nal gaudavo krait, o kai jis vyro nebuvo uraytas, tik tredal arba ketvirtadal santuokoje gyto turto. Nesantuokiniai vaikai ir turintieji gimt defekt neturjo teiss paveldjim. Buvo leista vaikus nualinti nuo paveldjimo. inomas turto paveldjimas pagal testament, kuris turjo bti suraytas dalyvaujant 7 liudytojams ir arba teisme, arba magistrate. Testamento dalis, prietaraujanti teisei, negaliojo. Prievoli teis: Prievols galjo pasibaigti jas vykdant, perduodant kitam asmeniui, atleidiant nuo prievols. Kreditori pretenzijos buvo garantuotos keitimo arba laidavimo sutartimis. Laiduotojas atsak tik nesant skolininko turto. Pirkimas-pardavimas - pirkliams buvo leista apsikeisti prekmis. Pardavjas atsak u preki teist gijim ir j fizin bkl pagal teiss ir prekybos paproius. Sutartys sudaromos dalyvaujant tarpininkams-makleriams. Paskola - vykdymo garantas - kaitas. kaitas vadintas fantu. Fantai klasifikuoti savanorikus ir priverstinius. siskolinim iekiniai pirmiausiai nukreipiami kilnojamj turt, paskui nekilnojamj ir pagaliau - asmen. Neisigalintis atsiskaityti skolininkas galjo bti udarytas kaljim, kol negrins skolos arba neatidirbs u skol. Neispirktas kaitas tapdavo kreditoriaus nuosavybe. Nuoma - savininko iskirtin padtis. Jis turjo teis nutraukti sutart pirma laiko, jeigu nuomininkas nemokjo ino, gadino patalpas arba j paiam prireik. Nuompinigi dydis nustatomas ali susitarimu arba tame mieste mokama suma. Ranga - reikalauta darbus atlikti laiku ir kokybikai. U padaryt brok rangovas privaljo mokti itaisymo ilaidas ir netsybas. Darbo sutartys - draud ieiti i darbo pirma sutartyje sutarto laiko. eimos teis: Santuokos sudaromos ir joje kil klausimai buvo reguliuoti pagal Katalik banyios kanon teiss ir kanonikojo proceso nuostatas. inomos ikisantuokins sutartys - suadtuvs, kuriose fiksuotos sudarymo slygos. Nepagrstas vienos alies suadtuvi sutarties nutraukimas leido kitai aliai reikalauti atlyginti turtus nuostolius. Tokios sutartys buvo rasomos miesto knyg. mona gydavo vyro luomo teises. Vyras tapdavo monos globju ir turjo teis j bausti kno bausmmis. monos krait galjo sudaryti kilnojamas ar nekilnojamas turtas. Nuo XVI a. kraiio garantija buvo rasoma miesto knygas. Vyro ir monos turtas buvo atskiras, taiau monos turt vald vyras. eimoje tv valdia vaikams galjo bti atimta teismo sprendimu dl tikyb skirtumo arba motinai itekant antr kart. inomas vaikinimas. Vaik globa rpinosi spec. staiga. Globj paskirdavo teismas i vyrikos lyties giminaii tarpo ir tai galjo padaryti priverstinai. Nesantuokinius vaikus globojo motina, o tvui galjo bti priteista mokti jiems alimentus. Baudiamoji teis: Nusikaltimai skirstomi vieuosius ir privaiuosius. Atsivelgiant tai, bausms irgi buvo vieos mirties bausm, kno alojimas arba skausmins ir pinigins baudos nukentjusiam arba jo

eimai - galvapinigiai, smurto bauda ir atitinkama suma teisjui. Dar nusikaltimai skirstomi gdingus - nuudymas, sualojimas ir negdingus - turtinius. Praktikuota teismo medicinos apira ir vykio vietos apira. Specialistai turjo nustatyti, ar aizdos buvo mirties prieastis. Apiros duomenys buvo raomi teismo knygas. inomos tyios, neatsargumo ir atsitiktinumo svokos. Pats nusikalstamo darbo sumanymas dar nebuvo nusikaltimas, iskyrus prievalstybinius nusikaltimus. Faktin klaida alino atsakomyb, o juridin - ne. Nereikjo atsakyti, jeigu veiksmai atlikti kaip reakcija padaryt prievart arba esant btinam reikalingumui. Vaikai iki 12 neatsak, o nuo 12 iki 14 atsak, jei veik smoningai. Nepilnameiams mirties bausm netaikyta. U vaiko veiksmus materialiai atsak tvas arba globjas. Psichikai nesveiki - nebaudiami. Girtumas neatleido nuo atsakomybs. Atsakomyb buvo individuali. Baudiama u baigt nusikaltim. Taiau padarius prievalstybin nusikaltim, bausta u sumanym ir pasirengim padaryti nusikaltim. U bendrininkavim visi bendrininkai bausti vienodai. U prisidjim buvo baudiama vienodai kaip u nusikaltimo padarym. Kurstytojai ir suteik pagalb nusikaltliui buvo taip pat baudiami. Atvejai, alinantys veikos nusikalstam pobd: 1) Savo teisi apsauga 2) Btinoji gintis, reikalaujant rodyti 3) Btinas reikalingumas, bet tik trkstant maisto 4) sakymo vykdymas Bausms taikymas: Bausm velninama kai: 1) Nusikaltlis pasidav miesto malonei 2) Nuo nusikaltimo padarymo prajo ilgas laiko tarpas 3) Nusikaltlis kilmingo luomo ir jam dovanoja nukentjusysis 4) Bloga nusikaltlio sveikata 5) Nia moteris 6) Vagiui grinus pavogtus daiktus Sunkinanios aplinkybs: 1) Suardyta nusistovjusi tvarka 2) Veika prie giminait, virinink, tarnyboje auktesn, kilmingesnio luomo asmen 3) Padaryti dideli nuostoliai 4) Asmuo sugautas nusikaltimo vietoje 5) Nusikaltimo kartotinumas Tokiais atvejais taikyta kvalifikuota mirties bausm. Nusikaltim ir bausmi rys: Nusikaltimai miestui: 1) Miesto gynybos silpninimas 2) Miesto valdios neklausymas 3) Teismo sprendim nevykdymas 4) vairi draudim nepaisymas 5) Vieosios tvarkos paeidimas U idavyst ir maist bausta mirties bausme ir turo konfiskavimu. Nusikaltim prie religijos dogmas iaikinimas ir bausms skyrimas priklaus banyios teismo kompetencijai. U skleistas erezijas grs atskyrimas nuo banyios, u burtininkavim, raganavim - mirties bausm sudeginant ant lauo. Nusikaltimai asmeniui: 1) Gyvybs atmimas (vieas - mirtis ir slaptas - kaul traikymas) 2) Sveikatos sualojimas (sunkus ir lengvas - pinigin bauda ir mokestis teisjui) 3) Garbs atmimas - garb paeidiama veiksmu ar zodiu. Bausms - pinigin bauda, mokestis teisjui. Atbgusius miest valstieius ivarydavo arba iplakdavo. Streikai buvo udrausti. Elgetos buvo legals ir nelegals. Nusikaltimai moralei: 1) Sanguliavus vyrui - mirtis. Kilmingieji galjo isipirkti. 2) Sanguliavus moteriai - iplakimas, ymjimas. Pakartotinai sugavus - paskandinimas. 3) Grietai bausta u kraujomai, homoseksualizm, prostitucij, iaginim, moters pagrobim.

Turtiniai nusikaltimai: 1) Didel, pakartotin arba banytinio turto vagyst - mirtis 2) Maa vagyst - ymjimas, iplakimas inomos taikos sutartys tarp asmen. Abi alys susitaria nepersekioti viena kitos po teismo. Bausmes buvo vieos, tuo buvo siekiama bauginti. Teism organizacija 1) Miesto teism sudar: a) vaitui (advokatui) arba jo pavaduotojui lentvaitui pirmininkaujant suolinink teismas, kuris nagrinjo baudiamsias ir svarbesnes civilines bylas. is teismas dirbo kasdien ir j galjo kreiptis vis sluoksni miestieiai. io teismo 2/3 pajam atitekdavo didijam kunigaikiui. Vaitas buvo skiriamas didiojo kunigaikio kaip jo vietininkas ryiui su miestu palaikyti. Privai miest ir miesteli vaitus, miestieiams pasilius tris kandidatus, skirdavo j savininkai. Vaito teisme suolininkai ir lentvaitas turjo prisiekti. Teisme posdiaudavo nuo 8 iki 12 suolinink ir ratininkas. Suolininkai negaljo bti liudininkai teisme, jie turjo bti blaivs, turjo leisti pasisakyti abiem alim, negaljo kaltinti, teisinti. b) miesto tarybos nari susirinkimas pirmininkaujant burmistrui, kuris sprendmaiau svarbias civilines bylas. 2) Burmistro teism sudar: a) burmistras, renkamas i miestiei ir tvirtinamas senino ar miesto savininko. Jis turjo inoti Magdeburgo teis. b) burmistro tarjai Danai abu teismai posdiavo kartu rotuje, sprendiant bylas, susijusias su turtiniais santykiais ir nusikaltimais. Sprendimai buvo priimami bals dauguma, tvirtinami rotus antspaudu, paraais. 3) Asesori teism sudar: a) kancleriai b)emesni didiojo kunigaikio pareignai Miest teism sprendimai galjo bti skundiami iam teismui. Privai miest teism sprendimus galjo sksti tik j savininkai. Apeliacija danais atvejais buvo apribojama. IV tema LDK teiss kodifikavimas XVI a., teiss bruoai ir tolesn raida iki XVIII a. pabaigos Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m. ) rengimas Pirm kart mintis sudaryti teisyn isakyta didiojo kunigaikio Aleksandro 1501 m. privilegijoje Voluins emei. 1514 m. Vilniaus Seimas pateik vadovui praym sudaryti Lietuvos Statut. Tai buvo vienas i pirmj aikesni reikalavim kodifikuojant LKD teis suvienodinti teism darb. Teisyno pirmoji redakcija jau buvo baigta 1522 m. gruod, vykusiame Vilniaus Seime. statut sudaryti paskatino tai, jog ligi iol Lietuvoje nebuvo raytini statym svado, ir dl to teisiant bei vykdant teisingum teisjai danai turjo vadovautis tik savo sine ir protu, o dl to nuolat kildav skund, kuri sprendimas apsunkindavo pat didj kunigaikt. Dl to ir sudarytas Lietuvos Statutas, kad visoje Lietuvoje vienodai galt bti vykdomas teisingumas. Taiau pirmasis Lietuvos Statutas sigaliojo tik 1529 m. rankraio forma. Statuto pasirodymas udelstas septynerius metus todl, kad: 1) Vilniaus aplinkos spaustuvje nebuv kanceliarins kalbos rifto, 2) politins prieastys - karo su Maskva trukdiai; 3) io Statuto rengj abejotina autoryst (vienas i tiktin autori - ems maralkos teismo teisjas Jonas Radvila). Pirmojo Lietuvos Statuto rankrai yra ilik trys tekstai ir trimis - senja slav kanceliarine kalba, lenk ir lotyn kalbomis. Autentikas tekstas neiliko. Statut sudaro 13 skyri, turini apie 240 straipsni, vadinam artikulais. Antrojo Lietuvos Statuto (1566m.) rengimas gyvendinus pirmojo Lietuvos Statuto galiojim, statym kodifikavimas nesibaig, nes rutuliojantis socialiniams santykiams teis buvo nuolat pildoma naujomis normomis. Nuolatinis bajor luomo teisi pltimas, beveik kiekvieno Seimo nauji nutarimai, bajor seimeli paviet ir bajor teism suformavimas skatino, kad didik valdymo laikotarpis pamau perjo bajor sigaljimo ir viepatavimo laikotarp. Tam reikjo i naujo perirti Pirmj Lietuvos Statut ir j keisti.

1544m. Lietuvos Brastos Seime Lietuvos didikai ir bajorai pirm kart vieai pareik praym pataisyti Pirmj Lietuvos Statut, papildant reikalingais naujais paragrafais bei raant visas naujas bajor teises ir laisves, visas j privilegijas. Pakartotinai Statuto pakeitimo ir papildymo klausimas buvo ikeltas Vilniaus Seime ne vienus metus. Antrojo Lietuvos Statuto projekte buvo rayti esminiai teism ir administracins santvarkos pakeitimai, kuriuos atskira privilegija patvirtino 1564 m. Bielsko seimas. Taiau Statuto sigaliojimas utruko. Vilniaus Seime 1565 m. gruodio pabaigoje buvo paskelbta kita privilegija, steigianti bajor paviet seimelius, buvo sudaryti nauji LDK pavietai, juose steigiant paviet teismus ir paskiriant teisjus. Taip pat pavietuose buvo steigta nauja teismo institucija-pakamars teismas, kurio kompetencijai priskirtos bylos dl ems rib nustatymo. Antrasis Lietuvos Statutas faktikai sigaliojo 1566 m. kovo 11d. Tai atsitiko utrukus karui su Rusija bei reorganizuojant krato administracij ir teismus. Statutas tvirtino XVI a. vidurio LDK reformas. Oficialus tekstas buvo paraytas kanceliarine slav kalba. Antrojo Lietuvos Statuto tekst sudaro 14 skyri ir 386 artikulai. Treiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas, paskelbimas ir spausdinimas Tik sigaliojus Antrajam Lietuvos Statutui jau artimiausiuose seimuose pradta sudarinti komisijas j papildyti, o i esms rengti nauj, nes tebevykstantys LDK vidaus organizacijos pasikeitimai dar labiau sureikmino bajor luomo, miestiei padt valstybje.Leido bajorijai laisvai disponuoti visu savo nekilnojamuoju turtu, sutikus Pon tarybai ir leidus Lietuvos seimui, svetimaliams ir usienieiams gauti Lietuvoje dvar ir t.t. Papildant ir taisant kai kurias Antrojo Lietuvos Statuto nuostatas rykjo j prietaringumas, nuostatos nesiderino su visa sistema. Taiau padaryti sistemin statuto pakeitim Seimas nebuvo pajgus dl isilavinimo bei pasirengimo stokos. Be to, seimai tuo metu buvo uimti karo su Maskva dl Livonijos rpesiais ir derybomis su lenkais unijos gyvendinimo klausimais. Skubti rengti nauj statut reikjo todl, kad Steponas Batoras pripaino LDK teises, patvirtino Vyriausij Lietuvos tribunol, steig Vilniaus universitet, jzuit kolegij. Rengiant Treij Lietuvos Statut prisidjo ir LDK kanceliarija. J sudar: kancleris, vicekancleris, ratvediai, sekretoriai, ratininkai. Per kanclerio ir vicekanclerio rankas jo visi svarbs dokumentai, kurie be j antspaud neturjo galios. 1588 m. Treij Lietuvos Statut ileido kancleris Leonas Sapiega, ispausdinant savo lomis ir priirint darb. O Statutas patvirtintas buvo didiojo kunigaikio Zigmanto Vazos. Treiajame Lietuvos Statute yra 14 skyri (kaip ir Antrajame). Tik jie gerokai pakeisti ir papildyti. Artikulai - 488, taip pat pertvarkyti. is Statutas buvo ileistas ne tik kanceliarine slav kalba, bet du kartus ir lenk kalba. LDK teiss raida po Treiojo Lietuvos Statuto sigaliojimo LDK teiss raidos laikotarpis truko daugiau kaip du imtmeius ir gerokai papild valstybs teisin sistem. Savit abejingum vlesnei Lietuvos teisei galima aikinti tuo, kad po Liublino unijos susiformavo vienas Lietuvai ir Lenkijai seimas, priimantis statymus. Be to, buvo nuolat eskaluojami kai kuri istorik teiginiai apie LDK, kaip valstybs, sunykim po Liublino unijos. Treiojo Lietuvos Statuto nuostatos tvirtino atskir LDK teritorij, atskir id, atskir savo kariuomen, savo teismus ir savo teis. ie valstybs institutai Liublino Unijos aktu liko nepaleisti. Seime LDK ir Lenkijos atstovai skyrium reng savo valstybms konstitucijas, skyrium jas priiminjo, taigi, jos ir galiojo tik atitinkamoje valstybje. LDK galiojusi konstitucij originalai buvo skyrium saugomi Lietuvos Metrikoje, o karnos konstitucij - Lenkijos Metrikoje. Baudiamosios teiss bruoai (Lietuvos Statut). Baudiamoji atsakomyb daniausiai skirta nusikaltim padariusiam fiziniam asmeniui. Taigi vyko vieosios ir privatins nuosavybs atsiribojimas. Antrajame Statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srit, vertinant juos kaip pavojingus visuomenei. Nusikaltliai tampa vieai persekiojami. Treiajame -pabrtas nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei, padidja valstybini nusikaltim ir nusikaltim valdymo tvarkai ri skaiius. Bausm laikoma priemone kovoti su nusikaltimais. Pirmajame aptarti btinosios ginties ir btinojo reikalingumo atvejai, kai asmenys nebaudiami. Nenumatyta bausm ir kai asmuo atliko veiksmus su pono sakymu arba pagal statym. Antrasis ir treiasis papild sra aplinkybi, kurios dl nusikaltusiojo amiaus ir psichikos ligos, alino ar velnino atsakomyb. Taiau principas, kad niekas neturi kentti be savo kalts, iliko. Aptartos nusikaltim sunkinanios, o kartu ir bausm didinanios aplinkybs. Antrajame ir

treiajame statutuose nustatytas pakaltinamumo amius. Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyinius. Valstybiniai nusikaltimai Lietuvos Statutuose tvirtina kaip valdovo eidimas ar valdovo didybs idavimas ir tokiu bdu valdovas sutapatinamas su valstybe. Statutuose aptartas ir teisj bei kit teismo tarnautoj nusikalstamos veikos, nustatyta atsakomyb u neteisingo sprendimo paskelbim, atsisakym vykdyti teisingum, aplaid pareig jim ir t.t. Daug dmesio Statutuose skirta nusiengimams prie asmens garb, nusikaltimams dorovei (t.y. iaginimas, prostitucija, itekjusios moters itvirkavimas). Numatyta atsakomyb ir u svadavim. Civilins teiss bruoai (Lietuvos Statut) Lietuvos Statut normomis, reguliuojaniomis ems nuosavyb, ir buvo tvirtintas bajor luomo ekonominis, politinis viepatavimas. LDK ems nuosavybs teisini santyki pagrind sudar dvi ems nuosavybs rys: alodas (formavosi i natraliai iaugusios bendruomenins nuosavybs, isiskiriant vidutiniams ir stambiems kiams) ir lenas (vykdant grobiamuosius karus ir prijungiant prie savo valstybs ems plotus). Kodifikuojant nuosavybs teis, visuose trijuose Statutuose aikiai apibrtos ems nuosavybs rys - tai didiojo kunigaikio domenas; pon ir stambi bajor alodin nuosavyb ir u tarnyb gauta leno teismis em bei laisvj valstiei asmenins ems nuosavyb. Pirmajame Lietuvos Statute bajorams leidiama laisvai disponuoti tik tredaliu turimo dvaro, prie tai gavus didiojo kunigaikio leidim. Kitus du tredalius dvaro keisti u skolas, taiau tik kai siskolinimo suma atitikdavo kaitovert. Bajoro utarnauti dvarai (lenas) netapdavo jo visika nuosavybe, nes, pasitraukus i tarnybos,toks dvaras likdavo valdovo ar kito savininko nuosavybe. Lietuvos Statutai numat ir bendrosios nuosavybs institut mikams, kiekvienam bendrasavininkiui suteikiant teis keisti mik i savo lauko puss. Taip pat Statutai saugojo ems nuosavyb nuo neteisto jos naudojimo. Pvz.: svetimoje emje rastas lobis dalytas lygiomis tarp savininko ir radjo; medioti ir vejoti svetimuose plotuose buvo draudiama. Treiasis Statutas bajorams suteik iimtin teis ems nuosavyb. Kiti asmenys neturjo teiss gyti ir valdyti bajor dvar ir emi. Pradedant Antruoju Statutu aptartos kreditori teiss. Lietuvos Statutuose buvo nustatytas paveldjimas pagal testament ir statym. Testamentas turjo bti pateiktas didiajam kunigaikiui arba pavieto urdui. Testamentui rayti reikalauta turti ger atmint ir sveik prot. Lietuvos Statut eimos teiss bruoai Prasideda nuo santuokos sudarymo slyg, atsivelgiant ne tik susituokianij fizines savybes, bet ir j padt luominje visuomenje. Amius buvo vienas i esmini teisini santyki poymi, nulmusi asmens teises ir pareigas. Kitas reikalavimas - normali psichikos bsena. Pagal 1566 m. ir 1588 m. Statutus tv ir vaik teisiniai santykiai galjo atsirasti tik i teistos santuokos, kuri lm tam tikri reikalavimai. Faktin, o ne banytin santuoka, nesantuokiniai vaikai, gim iki santuokos, ikilusi vieum sutuoktiniams inoma artima giminyst ar svainyst, taip pat dvipatyst arba dvivyryst buvo svarbiausios klitys, dl kuri tie santykiai buvo negalimi. Svetim vaik vaikinimas nebuvo leidiamas. Teis nevaromai susituokti galutinai tvirtinta Antrajame ir Treiajame Statutuose. Treiajame Statute yra nuostata, leidianti laisvam mogui su savo mona badmeio laikui parsiduoti nelaisvojo padt. Vis trij Lietuvos Statut galiojimo laikotarpiu reguliuot eimos nuosavybs santyki srit LDK nulm trys esminiai dalykai. Tai eimos luomin priklausomyb - bajoro eima, miestieio eima, valstieio eima, turtinis pajgumas ir turto paskirstymas tarp sutuoktini. Statutuose apsprstos ituok galimybs, tv ir vaik turtiniai santykiai (ypa per paveldjimo teiss institut, t.y., kai mirdavo vienas i tv). LDK teisje labai grietai irta moters itvirkavim. Antrajame ir Treiajame Statutuose buvo numatyti du turto primimo globai bdai - pagal testament, kuriame turtas ivardytas, ir pagal globjo akt. Globjo veikl galjo priirti kiti globotini artimieji arba teismas ikelti reikalavimus dl jo nualinimo. V tema. LDK teism sistema. Teismai, susiformav iki XVI a. Teismo funkcijas atliko administraciniai organai. Jas vykd vaivados, seninai, vietininkai, ems maralka, dvar laikytojai kiekvienas savo valdose. Aukiausias teismo organas buvo d.

kunigaiktis ir Pon taryba. Nepatenkinti emesni teism sprendimais sksdavosi apeliacine tvarka d. kunigaikiui. Ponus teis pats d. kunigaiktis, o kai jo nebdavo pon taryba. D. kunigaiktis sprend ems, mon kraiio garantij ginus, globos, duotini rat ir privilegij galiojimo, luomins bajor priklausomybs bylas bei paveldjimo klausimus. Taip pat valstybini nusikaltim, savavaliko muit muit vedimo, ems uvaldymo, tarnybini nusikaltim karo prievols neatlikimo ir panaias bylas. Pon taryba buvo aukiausiasis teismo organas kartu d. Kunigaikiu. Ponus teis pats d. kunigaiktis, o kai jo nebdavo pon taryba. Kadangi d. kunigaiktis daugiau bdavo Lenkijoje kaip jos karalius, tai aukiausiojo teismo funkcijas vykd Pon taryba, Ji buvo apeliacin instancija senin ir vaivad isprstoms byloms ir kaip pirmoji instancija teis ponus, valdininkus ir stambius emvaldius. Pon tarybos sprendimus buvo galima apsksti d. kunigaikiui Lietuvos didiojo kunigaikio teismas D.kunigaiktis buvo valstybs vadovas palaikant santykius su usieniu, vyr. karo vadas ir vyriausiais teisjas. Iki 1477 m. ems privilegijos d. kunigaiktis buvo aukiausias teisjas visiems valdiniams. Nepatenkinti emesni teism sprendimais sksdavosi apeliacine tvarka d. kunigaikiui. Ponus teis pats d. kunigaiktis, o kai jo nebdavo pon taryba. D. kunigaiktis sprend ems, mon kraiio garantij ginus, globos, duotini rat ir privilegij galiojimo, luomins bajor priklausomybs bylas bei paveldjimo klausimus. Taip pat valstybini nusikaltim, savavaliko muit muit vedimo, ems uvaldymo, tarnybini nusikaltim karo prievols neatlikimo ir panaias bylas. Pon tarybos teismas Pon taryba buvo kolektyvinis stambi feodal diktatros organas. Galutinai ios tarybos sudtis nusistovjo Aleksandro ir ygimanto I laikais. Vyresnieji ponai (vyskupai, vaivados, katelionai, emaii ir Lucko seninai, ems ir rm maralkos ir ems paidininkis), su kuriais tardavosi d. kunigaiktis. Pon taryba buvo aukiausiasis teismo organas kartu d. Kunigaikiu. Ponus teis pats d. kunigaiktis, o kai jo nebdavo pon taryba. Kadangi d. kunigaiktis daugiau bdavo Lenkijoje kaip jos karalius, tai aukiausiojo teismo funkcijas vykd Pon taryba, Ji buvo apeliacin instancija senin ir vaivad isprstoms byloms ir kaip pirmoji instancija teis ponus, valdininkus ir stambius emvaldius. Pon tarybos sprendimus buvo galima apsksti d. kunigaikiui. Dl ko teis kaip d. kunigaikio nebdavo irti prie tai esant. Maralkos teismas ems maralkos valdia galiojo d. kunigaikio rmuose ir apskritai jo buvimo vietoje. Maralka turjo jurisdikcij bdamas prie d. kunigaikio. Jis skelb teismo nuosprendius ir galjo skirti net mirties bausm. D. kunigaikiui mirus, ems maralka auk kunigaiki ir pon suvaiavim. Didysis maralka seim metu irjo tvarkos, turjo teis aretuoti ir bausti nusikaltlius, jam pavalds rm maralkai. Vaivados teismas Vaivad skyr d. kunigaiktis arba rinko vaivadijos feodalai. D. kunigaiktis iuos rinkimus turjo patvirtinti. Vaivada atliko karines, administracines ir teismo funkcijas. Vaivada irjo, kad visi emvaldiai atlikt prievoles valstybei, buvo Pon tarybos narys.Jis perduodavo d. kunigaikiaui gyventoj praymus, rekomenduodavo skirti taryb, suteikti ems valdas. Centriniame paviete priklaus teisjo teisjo pareigos, necentriniuose pavietuose jie buvo kariniais virininkais. Mirus ems teismo teisjui, vaivada auk pavieto seimel kandidatams d. kunigaikiui tvirtinti. Vaivada teis ydus visoje vaivadijoje. Magdeburgo miesto teis turiniuose miestuose vaivada rpinosi miesto apsauga ir tvarka. Vietininko teismas VALSIUS IR SENINIJAS BUVO SKIRIAMI VIETININKAI IR SENINAI Dvarai buvo atiduodami valdyti laikytojams. ie urdai turjo vald valdymo, teismo ir kininkavimo teises. Vietininkas i teismo pajam 2 tredalius turjo atiduoti valstybs idui. is teismas teis vidutinius ir smulkius bajorus Tijno teismas emaitijos vietos valdininkai buvo valsi tijnai, pavalds emaii seninui. Tijnai atliko dvar laikytoj funkcijas. Valsi tijnai buvo stambs ir takingi bajorai. Kiekvienas d. kunigaikio valsius turjo tijn. Valstieiai buvo priklausomi nuo kunigaikio tijn. Didesniuose valsiuose jiems talkino vadinamieji pristavai. Priirjo , kaip mokamos duokles, u nepaklusnum valstieius teis. Teism reforma teiss kodifikacijos eigoje XVIa viduryje ir iki XVIII a pabaigos.

1564 m. Bielsko seime d. kunigaiktis ileido privilegij dl nauj teism ir kunigaiktysts administracinio - teritorinio suskirstymo pavietus. 1565 m. Vilniaus seimas suskirst teritorij 30 paviet, kiekvienas buvo teismo apygarda .1566 m. Statutas numat 3 teismus: 1. ems 2.Pilies 3. Pakamario ( apie kiekvien aprayta toliau ir isamiau). Didesni teismo organ sistemos pokyi nevyko. XVIIa. Sumajo ems ir pakamario teism reikm. Pilies teismas iplt savo veikl ir sprend ne tik baudiamsias , bet ir civilines. Didikai tiesiog kreipdavosi Vyriausij tribunol, todl jo kompetencija isiplt. Asesori teismas atsisikyr nuo karaliaus ir tapo rankiu kanclerio rankose. Seimo teismas sprend paidininkio bylas, baud bajorus u melaging priesaik, teisjus u blog pareig atlikim. Teisingumas buvo netobulas, bajorai nevykd teism sprendim. XVIII a antroje pusje pradjo formuotis kapitalistiniai santykiai, todl keitsi ir teism sistema. ems, pilies, pakamario teismai sujungti vien ems teism. is teismas buvo I instancijos ir dirbo nuolat. Antrosios instancijos teismas buvo Vyriausiasis tribunolas. ems teismas sprend visas bajor bylas. Miestuose civiliniai teismai buvo atskirti nuo baudaimj. Buvo trys civilini teism instancijos : burmistras ir 4 teisjai - pirmoji instancija, miest zoninis teismas apeliacin instancija ir asesori teismas. Asesori teismas priirjo vis kit teism veikl. Miest zoninis teismas sprend baud. Bylas pirmaja instancija. Apeliacin skund buvo galima paduoti tik dl byl, kuriose nusikaltlis kaleti ilg laik. Miest teismams buvo inybingos vis miest gyventoj bylos, tarp j ir bajor, miestiei bylos. ems teismas ems teismas nepriklaus nuo administracijos ir susidjo i teisjo, pateisjo ir ratininko. Kunigaiktis aukdavo pavieto bajor suvaiavim , kur atvykdavo paviete turintys nuosavas emes. Suvaiavime i teissdalykus imanani bajor buvo renkami teisjas, pateisjas ir ratininkas. Teismo nariai buvo skiriami iki gyvos galvos arba iki suteikimo auktesni pareig. Teismo nariai sudar kolegij, kur kolegialiai sprend bylas. Teismui talkino vaivados pakirtas vaznys, kuris kviesdavo teism bylos alis, liudydavo teisme, vykd teismo sprendimus. ems teismas organizuodavo 3 sesijas per metus. inybingos buvo karo tarnybos atlikimo ir emvaldos teisi paeidimo bylos. Be to nagrinjo skundus dl treij ir kuopos teism sprendim nevykdymo, ginus dl bajor kilms ir luomo, grasinim atvejus. Pilies teismas Pilies teismas gyn bajor gyvyb, turt ir garb. Teismo pirmininkas buvo pavieto seninas. Kadangi seninas turjo kit funkcij, bylas dar sprend ir paseninis bei pilies urdai. Seninas dar skirdavo pilies teismo teisj ir ratinink i bajor tarpo. Pagal Statut ie bajorai turjo imanyti teis, bti vietins kilms, krikionys ir mokti baltarusi kalb. Teismas posdius praddavo kiekvieno mnesio pirm dien ir trukdavo 2 savaites. Teismas ved savo knygas. Pilies teismas buvo baudiamasis teismas , kuris sprend tokias bylas : bajor nam upuolimo, padegimo, plim kelyje, iaginimo, vagysts, sukiavimo, nuudymo. Pilies teismas teis tik tikruosius savarankikus bajorus, o kitus teis seninas kaip kunigaikio vietininkas. Pakamario teismas Pakamario teismas sprend ems ei bylas, nes tuo metu kildavo daug ems gin. J dar padaugjo prasidjus valak reformai, nes buvo naikinami riai ir apkeiiamos ems. Pakamariai pavietus pradti skirti nuo 1565 m. I pradi kunigaiktis skyr savo nuoira, o po to bajorai pakamario viet rinko 4 kandidatus, i kuri kunigaiktis paskirdavo vien. Pakamaris sprend bylas ems gino kilimo vietoje, skirdavo kuopos teismo viet, ved teismo knygas, dalyvaudavo dalijantis paveldt em, turjo pavaduotoj. Kaptrinis teismas is teismas po did. Kunigaikio mirties sprend visas bylas , nes tuo metu sustodavo vis teism ir kit staig veikla. 1587 m. bajor suvaiavimas numat, kad is teismas susideda i pilies, ems, teism teisj ir pakamario. Treij teismas Bylos alys galjo susitarti ir sudaryti treij teism. Abi alys pasirinkdavo vien teisjsuperarbitr. Kitus po vien ar po du prayadavo kiekv. alis ir jie vadinosi arbitrais. io teismo sprendimai buvo raomi ems teismo knygas. Asesori teismas Jo pirmininkas buvo kancleris. Teismas susidjo i sekretoriaus, ratininko, referendoriaus ir 4 senatori. Sprend bajor ido bylas ir buvo apeliacin instancija did. Kunigaikio miest miestiei byloms. Taip pat sprend did. Kunigaikio emi valdytoj ir privai asmen ems ginus.

Kuopos teismas Teismas sprend Did. Kunigaikio dvar valstiei bylas . Teism sudarydavo 3 teisjai. Kiekv. alis skirdavo teisj, o trei pasirinkdavo abi alys. Baudiamos bylos buvo sprendiamos nusikaltimo vietoje, civilins dl ems arba nuganym tame sklype. Sprendimai skelbti odiu, jo nevykdant alis galjo sksti ems teismui. Specialieji teismai. Juos sudar kaptrinis teismas, dvasinis tribunolas, ido tribunolas, Ido komisijos teismas, Etmono teismas, karo komisijos teismai Etmono teismas Buvo Didysis Lietuvos etmonas ir lauko etmonai, vadovav kariuomenei ir tvark jos reikalus. Etmonas buvo karo vadas. Jam pavaldus lauko etmonas vadovavo samdytai kariuomenei. Etmonas turjo teis atleisti bajorus nuo karo tarnybos dl ligos ar kit prieasi, karo metu vykd teisjo funkcijas. Vyriausiasis Lietuvos tribunolas Lietuvos bajorai nordami savarankikumo siek turti savo aukiausij teism. 1581 m. Varuvos seimas leido steigti Lietuvos vyriausij tribunol. Kiekviena vaivadija ir pavietas tribunol rinko 2 teisjus, o emaii seninija 3 vieniems metams. Jei viena bylos ali buvo dvasininkas, byl nagrinjo 4 dvasininkai ir 6 teisjai pasaulieiai. Vyriausiasis tribunolas nagrinjo skundus dl ems, pilies, pakamario teism, dl vaivad, senin ir j vietinink nagrint byl sprendim. Vliau ir Ido tribunolo bei karo teism sprendim. Kaip I instancijos teismas nagrinjo bylas dl emesnij teism teisj nesiningumo, valdinink veiksm, byl vilkinimo.Sprendimas buvo galutinis. Dvasinis tribunolas Nagrinjo bylas, susijusias su jiems priklausomais gyventojais. Banyia savo inioje turjo visas mokyklas ir ligonines, jai pavesta neturting moni globa. Ido tribunolas steigtas 1613 m. ir nagrinjo mokesi bylas, tikrino idininko ataskaitas. Buvo Seimo renkami 2 -7 senatoriai ir 16-26 bajor rm atstovai tribunolo nariais Vliau deputatus Ido tribunol rinko pavieto seimeliai po du i kiekvieno. Ido komisijos teismas artoriski iniciatyva buvo sudaryta didioji ido komisija. Komisijos pirmininkas buvo paidininkas ir etmonas Komisijos narius rinko seimas 2 metams i karaliaus pasilyt kandidat. Atsakinga buvo seimui. Turjo 16 nari. Rpinosi kunigaiktysts ido pajam didinimu, keli gerinimu, ekonomikos pltra, pramons ir prekybos pltimu, komunikacijomis ir transportu. Sprend finansines ir prekybines bylas bei ginus. Karo komisijos teismas Sudaryta artoriski iniciatyva . Komisijos pirmininkas buvo paidininkas ir etmonas Rpinosi kariuomens organizavimu, apmokymu ir jos biudetu. Sprend kareivi bylas. 1776 m. dl etmono rungi su karaliumi likviduota ir funkcijos perduotos Nuolatins tarybos Kariuomens departamentui. Edukacins komisijos teismas Sudaryta artoriski iniciatyva . Komisijos pirmininkas buvo vyskupas. i komisija tyrjo autonomines teises. , priklaus karaliui ir seimui. 1775 m. konstitucijos pagrindu perduota universitetai, gimnazijos, vieosios mokyklos. Komisijos narius skyr karalius.Rpinosi mokytoj ruoimu, reng mokomsias programas, instrukcijas ir sprend iose srityse kylanius ginus. Teismo procesas. Teismo proces reguliavo seniausias altinis - 1387 m. Jogailos ems privilegija bajorams katalikams bei srii privilegijos, vliau LDK 1468 m. Kazimiero teisynas . is teisynas suteik bajorams teisti ir bausti savo priklausomus mones. Taiau pagrindinis - tai Lietuvos Statutai. 1529 m. Pirmojo Statuto etas skyrius reguliavo teismo proces. Detaliau apie civ. Ir baud. Proces toliau. Civilini byl proceso ypatumai Procesas vyko rungimosi bdu. Naudota layb forma. alys idstydavo savo reikalavimus, savo teiginiams pagrsti nurodydavo liudytoj, dokument. Prie teism ddavo kepur ir eidavo layb i pinig, kad liudytojas pasakys taip. Jei layb kita alis nepriimdavo, byla buvo pralaimta. Prieingai bylos aliai buvo leidiama pasirinkti kitos alies 1 ar 2 liudytojus. ems gino metu alys turjo nurodyti po 9 liudytojus. Vienai aliai neatvykus teism, byl laimdavo atvykusioji alis.

Baudiamj byl proceso ypatumai Lietuvos Statutai nustat procesinius reikalavimus kai kuriems nusikaltimams. Galiojo formalios rodym teorijos principai. Jei atvykdavo ne visi reikalaujami liudytojai, bausm buvo skiriama maesn. Nusikaltim padarius bajor valdiniams, teisingum vykd patys bajorai. Asmuo , kaltinamas vagyste, galjo rodyti, kur daikt pirko ir ra ems teismo knygas. Jei buvo rastas pardavjas, jis turjo rodyti, i kokio asmens gavo daikt. Treias asmuo rods i kur gavo daikt u vagyst neatsakydavo, bet prarasdavo sumoktus pinigus. Norint daryti krat pas bajor, reikjo paimti vazn ir 2 kviestinius. tariam padarius vagyst paprast mog kankino, kad prisipaint. Baudiamasis procesas buvo luominio pobdio su bendruomenins santvarkos likuiais. Buvo formali dalyk. VI TEMA. LDK teisinio reguliavimo pagrindai ir j raida iki valstybs okupacijos (XVI a. Ipus-XVIII a. pab.) Bendrieji valstybs valdios teisinio reguliavimo principai. LDK valstytybs,kaip savarankiko darinio , raida apm ei imt m.,laikotarp,kuris istoriografijoje pagal valdios gali pobd pariodizuojamas vairiai.Taiau LDK valdia teiss raidos poiriu formavosi nuo absoliuios monarchijos iki valdi savarankiko isiskaidymo.1)valstybs valdovo valdi;2)Pon taryb;3) teism,turint gali gyvendinti teisingum pagal jo suvokimo lygmen visuomens raidoje. LDK Didiojo kunigaikio valdia Ekonimin did.kunig. valdios pagrind sudar ems plotai, mikai, pievos vandenys.Socialin jo atrama buvo vidutiniai ir smulks bajorai.Did. kunig.gaudavo karini duokli ir rinkliav, taip turjo daug pajam.D.k. rinko kunigaikiai ir ponai i valdaniosios dinastijos.D.k. buvo renjkamas galingiausiais i kunigaiki,kurio klaus ir kur rm kiti kun., ir bajorai. D. K., buvo valstyb. Vadovas palaikantis santykius su usieniu,vyr. karo vadas ir vyr. teisjas.ali viduje j vadino eiminku.Jis skyr feodalus valstybines pareigybes ir u tai duodavo jiems ems.Iki Vytauto valdymo LDK susidjo i atskir emi.Valstyb vienijo politikai tik did.kun.,valdia.Valdios stiprjim rodo did.kun. aparato didjimas.Nuo 15a. Vid.DL valdia silpnjo.Lemiam reikm ia turjo ekonomini ir politini bajor teisi ipltimas ir sutartiniai ryiai su Lenkija.Did. kung. Nominalai iliko vyriausiuoju kariuyomens vadu. Pontaryba. LDK seimas,jo transformavimas po 1569 Liublino unijos. Ankstyvosios monarchujos laikotarpiu LDK valdioje dalyvavo tik valdovo aplinkos mons.Vliau Jogaila ir Vytautas jau nepriiminjo svarbi sprendim be did.k.,tarybos.Taip ji virto Pon taryb.Ji nebuvo nuolatinis organas.Pon tarybos sudtis nusitovjo Aleksandro ir ygimanto I valdymo metais.Pon. t., buvo de jure ir de fakto.Did.k.negaljo keisti nutarim,priimt kartu su P.t.,negaljo be ios tarybos pritarimo vykdyti nutarimo.skirti valstybs taryb,leisti ido las.Narius skyr did.kun.,pon sutikimu.Jos pranduol sudar stambiausi feodal eimos.Teiss aktus be did.k. Pon taryb. Priimdavo retai. Pon t. Suvaiavimai - seimai, kuriuos auk valdovas,Aleksandro valdymo laikotarpiu vyko trys.Juose svarstyti karo tarnybos,sien ir pili prieiros, krato gynybos,teiss kodifikavimo ir teism pertvarkymo reikalus.Seimas buvo aukiausias valstybins valdios organas.1565m. pradjus valstybs administracin reform,steigiant pavietus ir juose pradjus rinkti seimelius.i seimeli pasiuntiniai atstovavo pavieto bajorams seime.Jie gijo sprendiamj bals.Po 1569m. Liublino unijos LDK vieasis politinis gyvenimas persikl bendr su Lenkij seim,kuris i pradi vykdavo Varuvoje, o nuo 1673m. kas treia sesija- - Gardine. Seimeliai atovaudamo regiono interesus piknaudiaudavo net nutraukdami sema, todl 1655m. teisinus seimo nario liberum veto statut,pakako ir vieno seimelio pasiuntinio.Kiekvienas statymas turjo bti priimtas vienbalsisi.Daugeliu atvej seimo veikl tapo beveis.Nuo XVIa. Iki XVIIa.pabaigos,tuomet kai buvo bendras LDK IR Lenkijos karalysts seimas nieko nenuveik net 25 kartus.Taip pat ir abiej valstybi valdovui bnant Augustui II, nei vienas seimas nebuvo rezultatyvus.Seimas susidjo i Atstov rm ir Senato.Valdovas nebuvo seimo dalis,nors jis aukdavo seim.Bendrj LDK ir Lenkijos karalysts seim sudar 170 pavieni pasiuntini ir 140 senatori.Teiss akt , reguliavusi seimo veikl,raida rodo, kad LDK ir Lenkijos valdovo valdia nuo XVIa. buvo sistemingai ribojama.Nuo XVIIa.puss iki XVIIIa. vidurio jo galios labai sisilpnjo,nes jis neturjo veto teiss.Seimai iirdavo dl didik prietaravim, usienio diplomat veiklos beibajorrijos gin.Priimtos seime Konstitucijos nesigaliodavo.Nepavyko sukurti ir bendro abiej taut kodekso,nes Ldk jtam nepritar, nes nesiderino su 1588 Lietuvos statutu. LDK idas XVIa. vid. ir XVIII a. pabaiga

Iki XVIa. nebuvo daroma skirtumo tarp did. k. ir valstybini pajam.Id. tvark LDK ems idininkas,kuriam paddavo kunigaikio dvaro idininkas.Mokesi moktojai skirstyti pagal tuo metu egzistavusius lyuomus ir diferencijuot apmokestinim - valstieius, miestieius, pirklius, prekybininkus,amatininkus.Apie XVIa. vidury keiiantis LDK valdovo politiniam statusui,susidar valstybs ido pertvarkymo asmenin didiojo kunigaikio id ir viej - valstybs id prielaid. valdovo asmens id plaukdavo pajamos i kai kuri valstybini turt ir muit.J vienintelis eimininkas buvo pats didysis kunigaiktis.Valstybs vieojo i. plaukos - valstybs emi,pinigkalimo ir muit(naujj) pajamos,ir didelitik nr nuolatiniai seimo skirti mokesiai.Tas pajamas tvark didysis kunigaik.ir seimas,kartu sudarantys vykdomj valdi.Po Liublino unijos tiek LDK tiek Lenkijos bajorija ,pradjo vengti apmokestinti savo pajamas,todl jos buvo nenuolatins ir tai sudar sunkumus tinkamai tvarkyti valstybs gyvenim.1588 seimo aktu buvo atskirtas nuo vbendrojo valstybs i.ir steigtas asmeninis Lietuvios did.kun. i.Id rinko administracijos vadovai, ems idininkai. Po 1607 konstitucijos jie turjo teis visas valdovo pajams imti savo inion.Pajamos kurios nebuvo skirtos valdovo idui, jo Valstybs - viej id.Pajamos buvo dvejopos1) nuolatins2)seimo nustatyti mokesiai.Pajm LDK duodavo kas antri metai ir Rygos svaro muitas,vestas 1582,ir imtas i pirkli.Mokesiai buvo panaus su 16 am pradia.tai - ems, miest,turt, verslo, kapitalo,svaigij grimmokesiai.Id pild ir dvasininkai j paalpos vadinamoa anatomis.Nepaprastsias pajamas sudar karo kontribucijos ir grobis.taiau tai nenuolatinai.LDK idas priklaus nuo idiniko kuris tvark ir buvo teisikai galiotas tvarkyti alies pinigus.Apyskaita priklaus nuo idininko siningumo,todl ne visada buvo teisinga. LDK karo tarnyba Krato ginti i seno bdavo aukiama bajorija.Bet jau XVI a. ji labai neoriai eidavo kar, todl kaskart vis daugiau tekdavo naudoti samdyt kariuomen.LDK buvo netoli dvideimties tkstani smulkij ems savinink bajor eimynos.Atskir stambi bajor buvo 81 eima.Ponai ir kunigaikiai kuo daugiau turjo baudiaunink tuo daugiau turjo pristatyti kareivi.Bajorai kurie turjo maai baudainink pvz. Atuonias baudianink kio tarybas, turjo eiti kariuomenn patys.Dvasininkai taip pat turjo atlikti karo prievol ir pristatyti kariuomenei priklausant skaii kareivi. 1557m. Valak reforma LDK prijungtose emse laikomose valdovo nuosvybe, buvo vykdoma reforma.Jos esm buvo ta, kad tuiuose plotuose naujas apgyvendintas asmuo gaudavo madaug vienodo dydio ems plot,padalyt laukus smainai,nustatant jo valdymo ir mokesi santyk su valdovo dvarui reforma buvo gyvendinta Valak nuostatais,priimtas.1557 m. balandio 1 dien ir t pai met spalio 20d.pataisymais.J vykd revizoriai ir matininkai.Visa valstiei em buvo paimta feodalin ems fond.Buvo sudaromi sklypai,valstieius kiemus perkeldavo vidurin lauk ir jie isikurdavo juostuoje priekelio.Taip susidar gatviniai kiemai.Reformos vykdytojai turjo irti.kad kiekviena valstieio eima gaut ems tiek,kad galt i jos pragyventi ir atlikti prievoleems buvo suskirstytos pagal keturias ris.Naujos taisykls buvo miestieiams ir pirkliasms,rpintasi didinti pramon.Reforma teisikai atribojo bajorus ir valstieius bei nustat griet lao gyvendinim,numatant baudas.Reforma buvo apimamos visos moni gyvenimo ir kio sritys,siekiant vieno - padidinti valstybs pajamas paisant ne tik vienadieni poreiki,bet siekiant nuolatinio gerjimo.Taiau tai pasireik praktikai valtiei teisi siaurininmu ir faktiiniu baudiavos ivedimu.Valak reforma truko 20 met.LDK ido pajamos padidjoketurgubai.Sukurta emnaudos sistema gyvavo iki baudiavos panaikinimo. LDK ir Lenkijos karalysts santyki raida 1569 m. Liublino unijos idavoje iki i valstybi okupacijos. XVIa. vid.Lenkijos didikai sustiprino ekspansij Rytus ir pradti kurti unijos su Lietuva projektus, kad prasiskverbti Baltarusijos ir Ukrainos emes.Abiej ali interesai Livonijos taip pat buvo bendri.Lietuvos feodalai, mat kad vieni nestengs ilaikyti baltarusi ir ukrainiei emi ir todl turjo pradti derybas su Lenkija dl unijos.1569 LIEPOS 1 DIEN Liubline pasira akt lygiomis teismis kaip tarptautin dviej valstybi sutartis .Liub.un. nesukr bendros valstybs.Lietuva ir Lenk. Buvo lygiateiss sjungos nars.Bendri organai sudaromi tik gynybos ir usienio politikos klausimais.Liko Lietuvos teritorija ir sienos kelios tautos ,sava teism sistema,kariuomen ir finansai, vietos valdymo organai, savarankikas teismas, bendras karalius ir seimas ne vir abiej santyki, o dualistiniai (i abiej).Valstybungumas yra, suverenintetas liko visaias vidaus reikalai ir nebuvo sprendiami karo ,taikos ir usienio politikos klausimai.is aktas sukr savotik dviej valstybi jungin,kurio lig iol nebuvo.Unijos aktas

paliko daug sprag,kurias dar padidino lietuvi noras savarankikai gyventi ir savo valstybs tradicijos.Taiau Liet. palengva artjo prie Lenkijos.Liet bajorai nuolat lenkjo ir kartu su lenk valdia kovojo dl luomini teisi plitimo.Tuo bdu XVIIa. Buvo bandoma galutinai sujungti valstybes,taiau nepavyko,nes abi valstybs lugo ir j ems buvo ugrobtos kaimyn. LDK IR 1791m. gegus 3 d. KONSTITUCIJA Ketveri met reform seimas siek isaugoti Lenkijos valstybingum,apginti mirtino pavojaus akivaizdoje atsidrusi nepriklausomyb.1791 geg.3 d. Supapranstinta procedra buvo priimta Konstitucija,pavadinta Valdymo statymu.Konstitucija keit ne valstybs tip , o form.Jos primimu nebuvo sutelkta vis jg esminei nepriklausomybs isaugojimo problemai sprsti,susidar vidaus problemos,kuriomis pasinaudojo iorins jgos ir tai lm valstybinio darinio lugim.Konstitucija garantavo bajorams visas privataus ir politinio gyvenimo teises ir prerogatyvas.ias teises turjo tik dvarininkai.Konsc. tik deklaratyviai skelb valstiei glob.Konsc.garantavo asmens laisv atvykusiams i usienio ir pabgialiams.Konstitucija parengta taip kad panaikint buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybingum dualizm konfederacij.Apie valstyb jau kalbama kaip apie vientis politin vienet vadinama Lenkija.Taiau i konstitucija turi ir pranaum - atsisakyta seime liberum veto,pakeiiant j daugumos principu.Lietuvos valstybingumo i konstitucija ne tik neireik, bet gana drstikai juos neig. VII TEMA LDK teisin mintis ir mokslas. Teisins minties raida Teisin mintis apima gana plat mstymo akirat, ja gali bti ireiktas bet kurio asmens poiris valstybs raidos perspektyvas, visuomens teisinius santykius, i santyki kait, teiss kryb ar jos vertinim. LDK teiss minties pradmenys siejami su teiss kultros paveldu - pirmieji - XII a. t. aktai - 1253 m. Mindaugo privilegija Livonijos pirkliams; 1322 - 1324 m. Gedimino susirainjimai su popieiumi,Hanzos miestais; 1371 m. Algirdo laikas Konstantinopolio patriarchui. iuose dok. isakytas oficialus poiris konkreiais tarpvalstybiniryi klausimas bei savo valdom valstyb. PVZ.: Algirdo atsakymas imperatoriui Karoliui IV jo silym kriktytis, atskleidia Lietuvos valstybs model ir kuriam jos ateit. Algirdas atsakyme idsto tokias slygas: visi Rytprsiai ir Karaliauius - Lietuvai, V.Europa neturi kliudyti Lietuvai uvaldyti visas rus gyvenamas emes, kad visos lietuvi gyvenamos teritorijos turi bti sujungtos. Panaiai mst ir Vytautas, taiau nepavykus ikraustyti ordin, nutarta krikt gyvendinti per Lenkij. Jogailos vestuvs lm nemaai santyki naujovi tarp Lenk. ir Liet. Reikjo sugyventi skirtingoms sistemoms. iuose santykiuose formuojasi ideologinis frontas, plaiau atskleidiantis teisins minties klodus. J pltrai postm duoda XVI a. V. Europos renesanso kultros idjos. LDK siekia tvirtinti politin ir socialin savitum. Tai imasi gyvendinti kodifikavimu, formuoja vientis teiss sistem. Lietuvai gyvendinant iuos tikslus, o Lenkijai laikantis kit pair kildavo teisini politini diskusij. Ideologins prieprieos grindiamos taut skirtinga istorine praeitimi, tradicijomis, tikslais. LDK savarankikumo idja kaip priepriea lenkikajai isilaik iki XVIII a. pab., kol abi valstybs buvo sunaikintos. LDK kanclerio Gotauto teisins pairos Ratuose karalienei Bonai Sforsai - bijojo Liet. Lenk. sujungimo vien valstyb. Anot jo kiekviena valstyb priklauso nuo savit tautos paproi, gimt polinki. Jo uraai aikiai rodo j turjus isakyti savo nuomon apie valdios institucij santyk abiejuose valstybse. Atkreipia dmes vidaus politikos problemas, kylanias dl LDK sudaranios dvitauts valstybs lietuvi ir rusn. Jo sitikinimu lietuviai turi istorikai suformuotus valstybs interesus, rusnai skirtingas prigimtines savybes, kurios gali juos padaryti prieais. Taip pat jis tarsi dar tak bendro valdovo vykdomai politikai per jo aplink, arba norjo bent duoti suprasti koki jis laikosi pair, bdamas faktinis LDK vyriausybs - Pon tarybos vadovas. Roizijaus, Rotundo teisins pairos Savitos Lietuvos apraik matyti ir ispano Rozijaus, Rotundo darbuose. V. Europos humanist propaguota mintis kurti statymus laikantis istorins Romos gyvendint princip, Lenkijoje skirtingai nuo Lietuvos nebuvo populiari, todl Rozijus pasitrauk Vilni. Jis ygimantui Augustui teig: Juk respublika tampa ne ta visuomen, kuriai duoti statymai ir teisinga teis, o ta, kuri statymais ir teisinga teise yra valdoma. Lotyn k. ileido studij ventosios Lietuvos tribunolo sprendimai, kuria skatino teismuose remtis statymais. Rotundas para publicistin ir humanistin Lietuvos istorij Lenko pasikalbjimas su lietuviu- tai tarsi Lietuvos politinio savarankikumo manifestas. ia ikelta laisva asmenyb - tautos istorijos krja, kad valstyb

esanti mogaus darinys, todl mogaus protas joje egzistuojani tvark. Jis siek suderinti teiss gali su stipria didiojo kunigaikio valdia. Taip pat teig, kad visuomen ir tauta sudaryta i lygiateisi moni, luomin priklausomyb lemia ne tik kilm, bet ir doros ypatybs. Tvyns gerov priklauso nuo piliei gerovs. Rotundas gyn katalikikj poir, rodinjo, kad dvasinink luomas svarbiausias. Lietuvio teisins pairos Publicistas. Jo traktatas Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius - 1550 m. Jis kviet ygimant August suimti LDK valdi rankas ir reformomis paaboti bajor savival. Pirmiausia reikia atgaivinti paprotin teis (perimt i romn). Tiki ne dievo, bet statymo tiesa. Teis duoda tautai valstybs bv; bet statym vykdym priiri valdovas. Vytauto valstyb ikeliama kaip idealas, kurio turi siekti ygimantas Augustas. Volano teisins pairos Publicistas, kalvinizmo ideologas. Neig organins visuom. egzistavim. Visuomen sudaryta ne i luom, o i lygi individ, kuriuos sukr gamta. Remiantis teise, kuriamus st. laik Dievo iradimu ir dovana imintingiems monms. Laisv- didiausia monijos grybi. J saugoti svarbiausias valstybs udavinys. Laisv turi dvejop prigimt: individo gimta (prigimtin teis) ir kuriama moni bendrijos. Pagal j yra tokios teiss rys: Aminoji- pasaulio tvarkos idja esanti dievo prote; Prigimtin- atspindi dievikj teis gamtoje; mogikoji - moni teis, konkretus pavidalas- st.; Dievikoji- taisanti prigimtins ie moni teiss trukumus. Remdamasis Aristoteliu, teigia, kad jei st. nutolsta nuo gimtos dorumo taisykls- ardo piliei sjung ir tarp moni pasja maiat bei vergij. velgdamas LDK visuomen mato 3 luomuskilmingj (kurie atlieka karin tarnyb, budi gindami tvyn), miestiei (kurie usiima prekyba, importu, eksportu) ir emdirbi. Dvasininkijai skirtingai nuo Rotundo neskyr ypatingos svarbos. Volanas ir Rotundas sutar dl poirio valdovo ir statym santyk: valdovas gali elgtis tik taip kaip silo st., teis vis piliei ir karaliaus valdov. Daukos teisins pairos Ivert lietuvi kalb J. Ledesmos Katekizm, o 1599 m. J. Vujeko Postil. Jis laikomas lietuvi kalbos spausdinto rato pradininku. Postilje pritarta, kad kalba esmin tautos ir valstybs atspirtis. Taiau valstybs kalbos pagrindu laik - tv kalb. Gimtoji kalba turi ypatingos svarbos tautos religiniam bei politiniam gyvenimui. Kalba - bendras meils ryi, vienybs motina, pilietikumo tvas, valstybs sargas. Sunaikink j - sunaikinsi santaik, vienyb, vis gerov. Sunaikink - j utemdysi saul danguje, sumaiysi pasaulio gyvyb ir garb. Remiantis visomis iomis pairomis galime teigti, kad nuo XVI a. prad. teisinei miniai skirta tvirtinti savit valstybingumo raid, pagrst i antikos kildinama tradicija. Prieastys lmusios koncentruot plitim Lietuvoje: Noras veikti valstybingumo silpnjim; Sukurti darni teiss sistem valstybje, kuri bt tvirtinta slygine luom lygybe, apgintos valstiei miestiei teiss, slopinamos bajor politins ambicijos. Auktj teiss mokykl studijos LDK Teiss mokslas kaip men sistemos dalis ir specializacija pradjo rastis tik XIII a. pirmiausia Bolonijoje, Paryiuje. 1579 m. steigta Vilniaus akademija, joje mokoma buvo pagal vakar tradicijas, bet teiss fakultetas nebuvo kurtas. Tik 1644 m. LDK kancleriui K.L. Sapiegai uraius Vilniaus akademijai fundacij steigti teiss fakultet ir teiss profesoriams ilaikyti, 1645 m. kurtas teiss fakultetas: 3 katedros - 2 kanon teiss, viena civilins, dirbo i Bavarijos pakviesti profesoriai. (prof.A.Olizarovijus para traktat Apie politin moni visuomen. Jis prigimtins teiss teorijos alininkas. Anot jo teisins normos negali tvirtinti moni nelaisvs. Ne tik bajorai bet ir valsriiai yra valstybs pilieiai). 1655 m. karas su Maskva nutrauk Vilniaus akademijos darb. Po jo jzuitai neatkr teiss fakulteto, o kanon teis buvo dstoma teologijos fakultete. XVIII a. LDK moksl paliet vietjikos idjos. 1781 m. Vilniaus akademija reorganizuota Lietuvos vyriausi mokykl ir perduota Edukacins komisijos inion. Joje steigta Moralini moksl kolegija, kurios programoje numatyta dstyti kanon ir romn, prigimtin ir tarptautin, taip pat LDK galiojusi teis, apibdinant jos santyk su lenkijos teise. 9 tema ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBS TEIS (1918-1940 m.). iskiriami 2 etapai : 1. Parlamentarizmo 2. Autoritarizmo po 1926 m. perversmo. Slygos, dl kuri tapo galimas Lietuvos valstybingumo atkrimas: Jau pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviausia Lietuvos inteligentijos dalis kl politins autonomijos Rusijos imperijoje mint.

1915 m. ruden okupavus vokieiams Lietuvos teritorij, Lietuvos visuomens veikjai ryosi panaudoti mginimas atkurti nepriklausomyb. Papildomas impulsas - Vokietijos ir Austrijos vengrijos vyriausybi 1916 m. lapkriio 5 d. nutarimas atkuti Lenkijos valstyb. 1917 m. vasar carizmo Rusijoje lugimas, sustiprins pavergtj taut pasitikjim savo jgomis. Taiau tuo pat metu kilo grsm patekti kitos galingos kaimyns - Vokietijos - priklausomyb. Vokietijai planuojant pajungti sau okupuot Lietuv, lkietuvi veikjams pasilyta prie vokiei karins administracijos sudaryti Pasitikjimo taryb. Tam suaukta lietuvi atstov konferencija irikti tarybos sudiai. Konferencija dirbo 1917 m. rugsjo 18-23 d. Priimtoje rezoliucijoje skelbiamas lietuvi tautos pasiryimas, siekiant laisvos Lietuvos raidos, jos etnografinse sienose sukurti demokratinias pagrindais sutvarkyt lietuvos valstyb. ir nuolatiniai - jos konstituciniai dokumentai. Pirmoji laikinoji konstitucija 1918 m. ruden ,. kai karinis Vokietijos pralaimjimas nekl abejoni irdl to jai teko atsisakyti pretenzij ugrobtas alis lapkriio 2 d. Lietuvos valstybs taryba prim Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius dsnius. is nedidelis konstitucinis dokumentas ( 6 skr., suskirstyti 29 str.) statym leidiamuoju orgenu paskelb Valstybs taryb, statym iniciatyvos teis suteik Valstybs tarybai ir Ministr kabinetui. Vykdomj valdi paved Valstybs tarybos prezidiumui, sudarytam i prezidento ir 2 -j viceprezident. Taigi Valstybs Tarybos Prezidium konstitucija laik ne tik vadovaujania Tarybos institucija, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, laikinai vykdaniuaukiausios vyriausybs funkcijas. Valstybs tarybos vardu skelbianiu statymus, kvieianiu ministr pirminink, tvirtinaniu Ministr kabineto sudt. i savo valdi Prezidiumas vykd kartu su Ministr kabinetu, solidariai atsakingu Valstybs tarybai ir turiniu turti jos pasitikjim. Grietai kolegial institucijos pobd rod nuostata, kad kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo ne tik Ministr kabineto atstovo konstrasignacijos, bet ir vis 3-j jos nari para. Konstitucijoje skelbiama vis piliei lygyb prie statymus, luom privilegij nebuvimas, asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos , spaudos, odio, susirinkim, draugij laisvs, kurios kilus karui, gresianiam sukilimui ar raiaums galjo bti suvarytos. Srityse, kuriose nra ileista nauj statym, laikinai lieka tie kurie yra buv prie kar, kiek jie neprietarauja iems Pamatiniams Dsniams. Konstitucijos keitimo teis pavesta tai paiai Valstybs tarybai. 2/3 bals dauguma bent pusei jos nari pareikalavus. Konstitucijos Pamatinuose dsnuose neaptarti klausimai: nepaskelbta respublika, nenustatyta Valstybs tarybos ir jos prezidiumo sudarymo tvarka, j galiojim terminai. gyvendindamas priimtuosius Konstitucijos Pamatinius Dsnius Valstybs tarybos prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino pirmj laikinj vyriausyb Ministr kabinet, sudaryt ne koalicijos, o darbo pagrindu, nors faktikai vyravo deinij srovi atstovai. Pirmieji atkurtos valstybs statymai buvo skirti viejai tvarkai. Sudarytas Ministr kabinetas ir statymu reglamentuota teism sistema. Savanorikumo pagrindu imta kurti kariuomen, pradta formuoti diplomatin tarnyba. Vietose besikurianias valdios ir savivaldos institucijas mginta reglamentuoti 1918 m. gruodio 17-20 d. ileistais trimis vidaus reikal ministro aplinkraiais. statymams skelbti1919-12-29 pradtas leisti oficialus leidinysLaikinosiops vyriausybs inios, nuo 1920-06-22- Vyriausybs inios Valstybs taryba 1919 m. balandio 4 d. perirjo Lietuvos Valstybs Pamatinius Dsnius ir prim nauj redakcij. I esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ sistema svarbiausi tapo vykdomosios valdios organai - kolegial Valstybs tarybos Prezidium pakeits vienasmenis Valstybs prezidentas, taip pat Ministr kabinetas. Prezidento rinkim tvarkos nereglamentavo. Prezidentui suteik iimtin teis aukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti, o laikotarpiu tarp sesij ar per j pertraukas - paiam leisti statymus. Prie tai priimtus ministr kabineto. Prezidento ileist statym jau nereikjo teikti Valstybs tarybai. Prezidentui paved tvirtinti Valstybs tarybos priimtus statymus, taiau prezidento veto galjo bti veiktas Tarybos t pat statym primus antr kart. Valstybs tarybai buvo pavesta kontrolioti Ministr kabineto veikl. Naujas skyrius - dl Valstybs kontrols. Taigi naujoji konstitucija teisikai tvirtino tolesn valdios telkim vykdomosios valdios institucijose, enklai sumteldama i turt pozicij Valstybs taryb ir jos prezidium.

Valstybs taryba 1919-04-04 valstybs prezidentu irinko A.Smeton, o 1919-04-16 d. prazidento aktu ji buvo paleista. Iki spalio ji nebuvo aukiama. Nepaisant organizacini priemoni, laikinosios vyriausybs vaidmuo kuriamoje valstybje buvo ribotas, nes Lieruva tebepriklaus Vokietijai. Tik 1919 liepos 11 d. vokiei kariuomen paliko Lietuv. Nors nebuvo nustatytos valstybs sinos, didel dalis pietryiuose buvo likusi lenk rankose, klaipdos kratas - administruojamas prancz rengamasi suaukti Steigiamj seim. Lietuvos valstybs atkrimo skelbimas Steigiamajame seime ir Steigiamojo seimo laikinoji konstitucija. 1919-10-30 Valstybs tayba prim Steigiamojo seimo rinkim statym. pirm posd susirinks Steigiamasis seimas prim rezoliucij kad, reikdamas Lietuvos moni vali, jis proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin, etnologinm sienom ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie buv su kitom valstybm. Stegiamojo seimo buvimas griov 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni nuostatas, todl 1920m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Valstybs konstitucij. Sudar 7 skyriai, juose 18 str. Praplt aukiausiosios valstybs valdios subjekto samprat Lietuvos svoka apimdamas ir nelietuvius krato gyventojus. Valstybs valdymo formademokratin respublika. Steigiamajam seimui pavesta iimtin teis leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartis. statym iniciatyvos teis pavedama Steigiamajam seimui ir ministr kabinetui. Aseimo nario asmens nelieiamumas. Vykdomoji valdia pavesta steigiamojo seimo renkamam respublikos prezidentui. Jam pavesta kvieti Ministr Pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti jau sudaryt ir priimti jo atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri, atstovauti Respublikai, skirti pasiuntinius ir priimti akredituojamus svetim valstybi atstovus, skirti auktesnuosius valstybs valdininkus, skelbti statymus, naudotis bausms dovanojimo teise. Visus Prezidento aktus turjo kontrasignuoti Ministr kabineto atstovas. Ikeldama neterminuoto ir neataukiamo Steigiamojo seimo vaidmen, konstitucija sumaino Prezidento rekm- jo teiss statym leidyboje apsiribojo Steigiamojo seimo ileist statym skelbimu. Konstitucija nenustat Prezidento kadencijos laikydama j renkamu visam ios Konstjos galiojimo laikui. Iki bus irinktas Prezidentas jo funkcijas paved Steigiamojo Seimo pirmininkui, jis taip pat turjo pavaduoti Prezident jam mitus, atsistatydinus ar susirgus. Siekiant politini jg kompromiso Prezidentas apskritai nebuvo renkamas - jo pareigas jo Steigiamojo Seimo pirmininkas. Laikinoji konstitucija , lyginant su 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dsniais praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra, traukdama korespondencijos nelieiamum, sins ir streik laisv. Taip pat mirties bausms bei titul panaikinim.kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitiems pavojingiems neramumams Steigiamasis Seimas gali skelbti karo ar kit nepaprastj padt. Nepaprastosios padties metu sustabdomas deklaruot teisi ir laisvi veikimas. Rengdamasis ems reformai, Steigiamasis seimas konstitucijoje neusimin apie nuosavybs teis. Konstitucijoje nenustatyta jos keitimo ar papildymo tvarka - tai turjo savaime iplaukti i Steigiamojo seimo prigimties ir paskirties. Laikinosios konstitucijos 1920m. primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinj vyriausybi laikotarp. Lietuvos valstybs konstitucin teis. 1922 m. Lietuvos valstybs konstitucija. Nepriklausomybs metais pasiektas demokratins respublikos ekonomini ir socialini santyki dominavimas ( savo paanga nesiskiraini nuo ano meto Vakar Europos valstybi). Tai buvo sukurta btent teiss akt, kuriuos per raidos etap prim LR teiskros institucijos, pagrindu.. Lietuvoje itisai vadovautasi nacionaliniais taiss aktais, tapr kuri ypatingai svarbios Lietuvos valstybs konstitucijos. Politins to meto slygos Lietuvoje ir aplink j pasiymjo nepaprastu demokratini jg pakilimu. Visos ios aplinkybs turjo lemiam tak nuolatins Lietuvos konstitucijos pobdiui. Sudaryta i preambuls ir 15 skyri, suskirstyt 108 str. savo pagrindiniais bruoais atitiko bendrus demokratini konstitucij reukalavimus. Preambulje paymima, kad j per savo galiotus atstovus prim Lietuvos tauta. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma

demokratine respublika ir deklaruojama , kad suvereni valstybs valdia priklauso tautai, kuri suprantama , kaip turini rinkim tais piliei visuma. Ufiksuotas formalus teisinis konstitucijos prioritetas kit teiss altini sistemoje. Tai atsispindjo straipsniuose, nurodaniuose, kad valstybje neturi galios joks statymas, prieingas konstitucijai, bei nustattaniuose ypating tvark jai pakeisti. Konstitucija nesanti tiesioginio veikimo teisinis aktas - privaloma statym leidjui , one pilieiui ar valstybs institucijai. Keisti ri papildyti konstitucij tegali seimas 4/5 vis atstov bals dauguma.. Numat referendumo galimyb. Ios konstitucijos galiojimo metu nebuvo padaryta n vieno pakeitimo. Pilietybs teisinis reguliavimas.skelb Lietuvos pilietybs teiss gyjim ir nustojim, vadovaujantis atitinkamu pilietybs statymu.Trukm, svetimliams igyventi lietuvoje 10 met, nuo 1918 -02-16, natralizacija gyti pilietybpirmj deimtmet tapo nemanoma.Pilietybs gyjimas optacija - regalmentuoti keletu tarptautini susitarim su rusija, Latvija, klaipdos krato konvencija ir kt. Lietuvos pilietybs galima netekti gyjus kitos valst, pilietyb arba ilgaiu kaip 2 metus gyvenant be usienio apso ar su negaliojaniu usienyje. Asmenys, neturintys pilietybs 1917 m. gruodio mn. deryboms su Rusija breste, tarp Vokietijos vyriausybs ir Lietuvos tarybos atstov susitarta, kad Vokietija Lietuvai suteiks savarankikum, bet pastaroji turs sipareigoti umegzti sjunginius ryius su pirmja. Lietuvos tarybos1917 m. gruodio 11 d. pareikimas dl Lietuvos valstybs atstatymoir sjungos su Vokietija. .Vokietijai delsiant pripainti Lietuvos nepriklausomyb.Remiantis taut apsisprendimo teise Tarybos 1918 m.vasario 16 d. pareikimas dl nepriklausomos, demokratinias pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstybs su sostine Vilniumi atstatymo ir tos valstybs atskyrimo nuo vis valstybini ryi, kurie buv su kitomis tautomis. Vasario 16 Aktas tapo svarbiausiu XXa. Atkurtos Lietuvos valstybs konstitucin reikm turjusiu aktu. Juo i esms rmiasi moderniosios Lietuvos valstybs buvimas ir visi vlesnieji laikinieji laikomi svetimaliais, gyvenimo Lietyvoje taisykles nustat 1923 m.Svetimaliams gyventi statymas. Teisin piliei padtis. Kontitucija ikl asmenyb ,skelb j visuomeninio gyvenimo centru. Konstitucijoje nekalbama apie mog, visais atvejais minimos pilieio teiss ir laisvs.Piliei lygiateisikumas nepaisant lyties, kilms , tautybs, tikjimo. Skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo ir sins laisv, susirainjimo slaptumas, odio ir spudos, ssusirinkim ir sjung laisvs, peticij bei statym iniciatyvos teiss.tuo paiu metu daugum straipsni palyddavo pastbomis apie teisi ir laisvi galiojim statym ribose pvz. odio ir spaudos laisv leidaiam suvaryti, jei to reikai dorai ar valstyb tvarkai saugoti.. tuo bdu deklaruojama galimybs riboti teises ir laisves tik statymo keliu. Svarbiausioms konstitucinms piliei teisms ir laisvms reglamentuoti naudojami 191910-10 Draugij statymas, 1919-11-30 Spaudos statymas, 1920-02-21 Susirinkim statymas ir j pataisymai ir papildymai. I esms prietaraujant skelbiamai tikjimo ir sins laisvei konstitucijoje nustatytas privalomas tikybos dstymas mpokyklose. Ypatingosios padties atveju Ypatingieji valstybs apsaugos statai( spec. statymas karo padties reimui reguliuoti) tvirtino karo komendant teis leisti gyventojams privalomus sakymus. Aukiausij valstybs institucij sistema. Suvereni valstybs valdi pripainusi tautai, j vykdyti konstitucija paved Seimui, 2-narei Vyriausybei : Prezidentas + Ministr kabinetas., teismui. prim viet aikiai ikl parlament. statym leidiamoji valdia pavesta Seimui - 1 neri rm nuolatin atstovaujamoji institucija renkama 3 metams.Teisin seimo padt reglamentavo 1924 m. Seimo statutas. Seimas: leidia statymus, tvirtina valstybs biudet ir jo vykdym, ratifikuoja svarb. Tarptaut. Sutartis, sprendia karo or taikos klausimus, tvirtina nepaprastosios padties vedim. Priiri Vyriausybs darb. statym iniiatyvos subjektai 25 tkst. Turini Seimo rinkim teis piliei, ministr kabinetas ir Seimo atstovai. Teis skelbti Seimo priimtus statymus priklaus Respublikos prezidentui - 21 d. nuo tam tikro teiss akto gavimo. Per t laik galjo grinti seimui pakartotinai svarstyti, tok statym Seimui vl primusabsoliuia atstov bals dauguma, Prezidentas privaljo j skelbti. Seimas priiri vyriausybs darbus teikdamas paklausimus ir skirdamas revizijas. Ministr kabinetas solidariai atsak u bendr Vyriausybs politik, o kiekvienas ministras - u savo darb. Respublikos prezident rinko seimas 3 metams. Formaliai prezidentui uteiktos reikmingos teiss : pagrindinis valstybs sutari reprezentantas, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose, skirti auktus pareignus,vadovauti ginkluotosioms pajgoms, skelbti nepaprastj padt ir kt., taiau faktikai Prezidentas nebuvo takinga politin figra. Prezidento mandato gavimas i

Seimo bei visikas kadencij sutapimas dar Prezident priklausom nuo Seimo, ribojo jo savarankikum. Be to 2/3 atstov bals daugum Seimas galjo nualinti Prezident nuo pareig arba ikelti jam baud. Byl.Ministr kabinetas ( ministras pirmininkas ir ministrai) traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valst. Organas. Konstitucija nedetalizuodama kabineto kompetencijos, skelb, kad kabinetas vykdo respublikos konst-j ir statymus, veda vidaus ir usienio politik, saugo respublikos teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark. Visi prezidento aktai sigaliodavo tik juos konrasignavus Ministr kabineto atstovui. Teismas. Ankstesnse laikinose konstitucijose nebuvo usimenama apie teismus. Pagal i konstitucij teismas 1)priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu.2) teismo sprendimai daromi LR vardu. 3)keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Teismas visiems pilieiams lygus.karius dl tarnybos nusikaltim teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai steigiami tik karo metu. Rinkim teis. Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, taikant proporcin rinkim rezultat nustatymo sitem. Rinkti galjo pilieiai ne jaunesni kaip 21 met, o bti irinktais ne jaunesni 24 met. Savivaldybs.Kai kurioms kio sritims suteikiama tam tikra savivalda, j gyvendinanios institucijos turi bendradarbiauti su valst. Valdia, norminant kio gyvenim. i nuostata gyvendinta sukrus Prekybos ir pramons bei ems kio rmus. Teritorinuose administraciniuose vienetuose vietos reikalams tvarkyti numatyta konstruoti vietos savivaldybes. Jomis buvo valsiaus taryba ir viraitis. Apskritiezs taryba ir valdyba, miesto taryba ir burmistras. Didiausi rekm pagal 1921 m. savivaldybi rinkim statym turjo valsi taryb rinkimai, nes tik jas rinkjai rinko tiesiogiai. Auktesni apskrii - taryb narius turjo savo posdiuose rinkti valsi tarybos. Konstitucin Klaipdos krato padtis. Pagal valstybs santvarkos forma lietuva - initarin valstybs, bet jos sudt jo autonominis Klaipdos kratas.Klaipdos krato autonomijos ribas nustat 1924 m. konvencija dl klaipdos teritorijos ir jos priedliai - Klaipdos teritorijos statutyas, Klaipdos uosto ir Tranzito statutai. Klaipdos kratas oficialiai tapo Lietuvos valstybs dalimi, nors centrins Vyriausybs teiss jame buvo ribotos. Pagal konvencij kratas sudaro teritorin Lietuvos valstybs vienet, besinaudojant statym leidybos, teism, administracijos ir finans autonomija. Vykdydamos savo gali autonomins Klaipdos krato institucijos turjo laikytis bendrj Lietuvos konstitucijos princip. Aukiausiomis autonominmis klaipdos krato institucijomis buvo Seimelis ir Direktorija. Seimelis atstovaujamoji institucija renkama 3 metams. Vyriausybei krate atstovavo gubernatorius. Prie seimelio kaip patariamoji institucija ekonominiais ir finans klausimais veik Ekonomin taryba. Direktorija sudaroma 2 etapais - gubernatorius skyr pirminink, is kitus 4 Direktorijos narius. Direktorija priirjo viso krato administracij. Guberbatori skyr LR Prezidentas. Gubernatorius galjo suaukti seimel nepaprastjai sesijai, baigti ir atidti jo sesijas, paleisti pirma laiko. Apskrii savivaldybs institucijos buvo apskrii seimeliai - apskrities virininkas + gyventoj renkami seimelio naraiai. 1926 m. gruodio 17 d. vykus perversmui visoje Lietuvos teritorijoje vesta karo pdtis galiojo ir klaipdos kratui, o jai vykdyti i centro buvo skiriamas karo komendantas. Poskis autoritarizm. 1928 m. konstitucija. 1926-12-17 valstybs perversmas vyko be pasiprieinimo. Taiau tai buvo konstitucins santvarkos Lietuvoje lugimas. Po perversmo umusioms valdi jgoms 1922 m. konstitucija netiko, todl nusprsta konstitucij taisyti. Apie teist, paios konstitucijos nustatyt jos taisymo tvark, panaudojant Seim syk nebuvo kalbama. Vyriausyb nujo lengviausiu keliu: 1928m. gegus 25 d.oficialiai paskelbtas Prezidento dekretuotas dokumentas Lietuvos Valstybs Konstitucija. Taiau buvo traukta nuostat, kadji ne vliau kaip per 10 met bus patikrinta referendumu. Pakartojo daugel 1922 m. konst-jos nuostat. Taiau savo esme abi konst-jos labai skyrsi. Bdingiausias skirtumas - vykdomosios valdios, pirmiausiai prezidento gali ipltimas, autoritarini element valst. Valdym diegimas, tuo pat metu isaugant pagrindini demokratini institut regimyb ( parlamentarizmo). Atsisakyta Prezidento rinkim seime, jam rinkti numatyta speciali rinkik kolegija(ypatingieji tautos atstovai). Rinkim tvark nustatys spec. statymas. Prezidento kadencija - 7 metai. Prezidentas netik Vyriausybs ( vukd. Valdio), bet ir aktyvus statym leidiamosios valdios subjektas.. Svarbiausia Prezidento teis- tarp seimo sesij vykdyti paiam seimo funkcijas: leisti statymus, tvirtinti valst. Biudet bei jo

vykdym, ratifikuoti tarptaut.sutartis, kelti ministrams dl valstybs idavimo ar tarnyb. nUsikaltimo baud.bylas. Seimas nebra nuolat dirbanti institucija, dirba kasmet aukiamomis 2 sesijomis, kurios abi galjo trukti iki 6 mn.. Prezidentas gavo teis savo iniciatyva (arba 3/5 seimo atstov pasilius) suaukti Seimo neeilin sesij. Taip pat jis galjo baigti sesijas, paleisti Seim pirma laiko. Pirmam seimui suaukti joki termin nenumatoma. Faktikai seimas buvo suauktas po 10 met pertraukos. Prezidento statymams nenumatytas veto, tuo tarpu Seimo priimtiems statymamsveto pavestas prezidentui, kur seimas galjo veikti ne maesne kaip 2/3 bals dauguma. Nuo Prezidento priklaus ir Ministr kabinetas. Prezidentas gavo teis pats skirti ir atleisti ministr pirminink, o jo teikimu ir kitus ministrus.taip pat paleisti vis kabinet ar atskirus ministrus.. Pastaruoju atveju Ministr kabineto atstovo kontrasignacijos prezidento aktams nereikjo. Buvo reikalaujama, kad kabinetas turt Seimo pasitikjim, taiau nepasitikjimui pareikti btina 3/5 Seimo atstov dauguma. Seimo rinkimams nustatyti tie patys visuotinio, lygaus, tiesioginio ir slapto balsavimo bei proporcins rinkim sistemos reikalavimai, taiau amiaus cenzas rinkjams - 24 metai, renkamiesiems - 30 met. Pagalbin statym leidime institucija - Valstybs taryba (sudaryta i specialist). 1928 m. konstitucija vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm. Naujo poirio valstyb ir visuomen tvirtinimas 1938 m. Lietuvos konstitucijoje. Delsimas suaukti seim lietuv pavert valstybe su vienpartine sistema. Nesant parlamento rinkim ir valdi monopolizavus tautininkams, kitos politins partijos neteko galimybs atlikti svarbiausi savo funkcij - siekti valdios. Oficialai vienpartin sistema gyvendinta, kai 1936 m. vasario 6 d. vidaus reikal ministras paskelb udars visas partijas iskyrus tautinink. 1928 m. konstitucija buvo pasenusi ir uuot reng jos nustatyt 10 met laikotarpio referendum imtasi naujos konstitucijos. Prim Seimas 1938m. vasario 11 d. Savo turiniu naujas aktas. 21skyrius, suskirstytas 156 str. Autoritarinio pobdio.Lietuvos valstyb respublika, jos prieaky - Prezidentas, jis vadovauja valstybei. Prezidento rinkim tvarka ir laikas nepasikeit. Prezidentas :reprezentuoja valstyb, priima svetim valstybi atstovus, daro kita kas konstitucijos ir statym jam pavesta. Nurodoma prezidento teis skirti ir atleisti valstybs kontrolieri ir kitus statymo nustatytus pareignus. Prezidentas - vyriausiasis ginkl.pajg vadas, galjo skirti ir atleisti kariuomens vad.. Jam suteikta teis skelbti nepaprastj met. Prezidentas, vyriausybei pasilius sprend mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Prezidentas skyr Seimo rinkimus. Jam suteikta teis suaukti seimo sesijas ir nesibaigus laikui jas udaryti. Taip pat jam suteikta teis suaukti neeilin sesij ir nustatyti joje svarstytinus klausimus, taip pat j udaryti. Pavesta paleisti seim ibuvus 5 metus, taip pat galimyb paleisti seim anksiau laiko. Iimtinai seimo kompetencijai konstitucija tepaved savo statuto bei konstitucijos pakeitimo projekto primim. Apskritai seimas pagal i konstitucij neturjo iimtins statym leidybos teiss - jam nesant statymus leidia Prezidentas. Seimui pavesta svarstyti ir priimti tik statym projektus, kurie statymais tapdavo tikPrezidentui juos patvirtinus ir paskelbus. Per 30 dien prezidentas galjo statym grinti Seimui pakartotinai svarstyti. Seimui primus statym prezidentas privaljo j skelbti arba paleisti seim. Tik naujai irinktas seimas galjo veikti prezidento veto.. Panai procedra vetuojant Seimo priimt konstitucijos pakeitimo projekt. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis. Taip pat jam pavesta tvirtinti seimo priimt valst. Biudet, taiau seimo nesant arba neprimus, Vyriausyb galjo tiesiogiai teikti prezidentui tvirtinti. Vyriausyb sudar jau tik Ministras pirmininkas ir ministrai, pavadinti ministr taryba, o prezidentas vyriausybs sudti netrauktas ( kaip 1922m. ir 1928 m. konst-se). Ministr pirminink ir jo teikimu ministrus skyr ir atleido prezidentas. Prezidento kompetencijoje sutikimas kelti dl tarnybinio nusikaltimo byl ministr. Pirmininkui, ministrams, valst. Kontrolieriui. Tokiems Prezidento aktams nereikjo Vyriausybs atstovo kontrasignacijos. Tuo iplstos valst. Vadovo galios. Vyriasyb menkai tepriklaus nuoi Seimo - apie seimo pasitikjim vyriausybe neusimenama. Suteikusi plaias teises prezidentui konst-ja nustat, kad jis neatsako u savo galios veiksmus, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas kol vadovauja valstybei. Pajungdama

prezidentui ne tik vyraisyb, bet ir seim, atsisak valdi paskirstymo. Netaikytina teismui. Teismas skelbiamas nepriklausomu. Apibdinant pilieio ir valstybs santykius pirmenyb teikiama valstybei. Pilietyb gyjama gimimu, jungtuvmis ar kitu eimyniniu ryiu, taip pat optavimu ir atgavimu. Pilieiu galjo tapti apsigyvens Lietuvoje lietuvis nenustatant termin, i nelituvi - igyventi 10 met. Numatytos statymu nustatyti dvigubos pilietybs negalimumo iimtys. Pilietybs netekimas negyvenimas Lietuvoje 2 metus ir u veikmus prie valstybs saugum leista pilietyb atimti. 1939 m. sigaliojo naujas piliertybs statymas.Juo natralizacijos slygos sugrietintos. Piliei teiss ir pareigos- pilietis pareigotas naudojimsi savo teismis derinti su valstybs tikslais ir jiems paklusti. Tik po to ivardintas taisi ir laisvi sraas: sins laisv, asmens ir buto nelieiamumo, susiinojimo paslaptis, kilnojimosi, visuomeninio veikimo( sujungtos spaudos draugij ir susirinkim, kurias valstyb sipareigojo saugoti, taiau irti , kad nebt veikiama valstybei kenksminga kryptim), peticijos laisv. Visuomeninio darbo valdybos statymas, pagal kur ministrui pirmininkui pavestapriirti odin agitacij, spaud, sjungas men, kino film cenzra. Po met io funkcijos perduotos VRM Spaudos ir draugij skyriui. Nepaprastosios padties vedimas sustabdo visas konstitucines piliei teises ir laisves ( iskyrus sins laisv). Tautos kis. Valstybs sipareigojimas saugoti nuosavybs teis - tai reik, kad nuosavyb vertinama ne kaip asmens teis, o kaip bendros kio sistemos dalis.. asmuo pareigotas savo asmenin savininko interes derinti prie valstybs intereso.. Verslo sritims nustatyta funkcin savivalda, bet valstyb priiri kio ir jo moni veikl. Taip pat numatyta aktyvi valstybs pozicija eimos, motinysts, vietimo, darbo, socialiniop aprpinimo dalykuose - tuo atsisakant liberalizmo pair. Administracin teis. Menkai ipltota. Administr.teisei priskirtos nuostatos isklaidytos atskiruose aktuose. Administracinis teritorinis sutvarkymas. 1919-06-26 apskrii sien ir j centr statymas, jame nurodyti 31 apskrities centras ( iskyrus Klaipdos krat), vardyti 20 apskrii valsiai, dl likusi nurodant, kad j sienos bus nustatytos vliau po okupacijos. 1933 m. Apskrii ir valsi srae nurodytos 20 apskrii, j teritorija suskirstyta 249 valsius. Atgavus vilniaus krat 1939 m. papildyta dar 3 naujomis apskritimis. Klaipdos kratas suskirstytas 3 apskritis. Administracinis aparatas. 1. Ministr kabinetas. Aukiausioji valdia savo funkcijas vykd per centrines valdymo institucijas -Respublikos prezident, Ministr kabinet ir ministerijas. Faktikai centrins galios - Ministr kabinetas, taiau hierarchijos virne laikytas prezidentas. Ministr kabinetas traktuojamas kaip bendros kompetencijos valst. Institucija ( skirtingai nei prezidentas). Ministrai u atitinkam vadovavim akai atsakingi politikai Seimui, baud.tvarka - Vyriausiajam tribunolui. Jie galjo priimti vykdomuosius sprendimus, skelbti administracinius aktus, skirti atleisti daugel tarnautoj. Ministerij centrinis aparatas paprastai skirstomas departamentus. Ministerij sraas pradioje nuolat kaitaliojosi , vliau nusistovjo. 8 ministerijos ivardintos 1924 m. statyme Ministerij kabineto etatai. 3 ministerijos Finans (valstybs plaukomis rpinosi jos Mokesi departamentas), ems kio ir Susisiekimo rpinosi Lietuvos valstybs ekonomins politikos rengimu ir gyvendinimu. Be j buvo Vidaus reikal ( vadovavo vieosios tvarkos apsaugai, kovai su nusikaltamumu, vietiniam valdymui, priirjo vietos savivaldybes, rpinosi sveikatos ir socialine apsauga, statyb priira, tikybos reikalais) Teisingumo ( vadovavo teism sistemai, prokuratrai, notariatui ir kalinimo vietoms), vietimo, Krato apsaugos (svarbi karin valdymo inyba, krato apsaugos ministras - visos kariuomens virininkas, jam tiesiogiai pavalds kariuomens vadas,ir kai kurie kiti auktieji pareignai, kariuomens vadui pavestas karinis ginkluotj pajg rengimas ir vadovavimas karinms operacijoms, Lietuvos teritorija suskirstyta 3 karines apygardas, ginkluotosios pajgos sudarytos i kadrins kariuomens,naujok rezervo, atsargos ir apsaugos) ir Usienio reikal (1919-1920 m. siekiama tarptautinio Lietuvos pripainimo vliau veikla tapo vairesn gyvendinti valstybs usienio politik,ekon. Ryius su usienio valst, konsuliniai reikalai). Valstybs kontrolierius , savarankika, nepriklausanti nuo Ministr kabineto valstybs valdymo institucija valstybs kontrolei tvarkyti. Klaipdos krato ir Vilniaus krato administracija (pavesta rpintis vietimu, sveikata, socialine apsauga, vieja tvarka ir pan.) Privatin teis. altiniai.Naudojamasi svetimais privatins teiss kodeksais. Plaiausiai receptuoti bendrieji buvusios Rusijos imperijos privatinei teisei skirti statymai. Rusijos imperijos statym svado X

tomo 1 dalis tapo LR civiliniu kodeksu. Liertuvos Unemunje galiojo 1804 m. prancz Civilinis kodeksas - klasikins civilins teiss kodifikacija ( vis lygybs statymui principas), taigi buvo kitokio pobdio nei rus. Pranczijos civilinis kodeksas 1808 m.prekybos kodeksas, kartu su hipotekai skirtais 1818 ir 1825 m. statymais, 1825 m. i naujo parengta Lenkijos karalysts civilinio kodekso 1 knuga ir 1836 m. santuokos statymas- pagrindiniai tarpukaryj galioj Lietuvos unemunje statymai. Vilniaus krate ugrobus lenkams formavosi Ryt emi teis. Po 1939 m. greta Lietuvoje susiformavusios teiss vilniaus krate galjo bti naudojami Lenkijos Ryt emi civilins teiss nuostatai. 1923-1939 m. Klaipdos krate tarptautinio teiss akto 1924 m. konvencijos ir jos priedli nustatyta, kad civilin ir prekybos legistacija priklausanti vietos institucij kompetencijai - paliktas galioti 1900 m. Vokietijos civilinis kodeksas - tiems laikams iuolaikikaiusias ir moderniausias, besiremiantis klasikiniais civilins teiss principais, taip pat liko galioti Vokietijos Prekybos kodeksas kiti Vokietijos ir prsijos teiss alstiniai. Teiss partikuliarizmo veikimo btinumas ir reikm - teiss margumas skatino danai sunkiai sprendiamas kolizijas. Darydamas receptuot civilini ir prekybos statym pakeitimus, Lietuvos statym leidjas daugiausia nivelizavo plaiausiu mastu naudotus rus imperinius statymus. Maiausiai novelizuoti liko pabaltijo gubernij civiliniai statymai. Akivaizd poveik dar ir tarptautinia teisiniai dokuemntai 1938 m. Lietuvos Latvijos, estijos sudarytos konvencijos vekseli ir eki statymams suvienodinti. Tarp privatins teiss altini buvo taikomas paprotys pagal rusijos teis reguliavo daugel valstiei teisini santyki - paveldjimo ir globos santykius, taip pat sprendiant smulkius turtinius ginus. Svarbi taip pat teism praktika. Civilinio teisinio santykio subjektai greta fizini asmen pripaino ir juridinius asmenis, turjusius teis gyti ir perleisti turt, gauti paveldjim, sudaryti sutartis ir atsakyti teisme. Juridinio asmens status turjo vis ri bendrovs. Juridiniam asmeniui atsirasti reikalaujama, kad jis nustatyta tvarka bt pripaintas valstybs. 1924 m. priimtas akcini bendrovi statymas. Daiktins teissbruoai. Nuosavybs teiss aminumas ir paveldimumas. Kai valstybei naudinga, nekiln. Turt galima nusavinti, laikinai paimti 1922 m. statymas dl atlyginimo u priveriam nekilnojamj turt nusavinim. Nusavyb laikoma visikja. Nevisikoji laikoma, kaisavininko teis valdyti , naudoti ir disponuoti ribojo paalini asmen turimos teiss ; servitut teis ir kt. nuosavybs teis gyjama tik statym nustatyta tvarka. Prievoli teis. Rusijos civiliniai statymai reglamentavo prievoles kylanias i alos padarymo( delikt) ir kylanias i sutari.Asmuo tyia ar ne padars nuostolius turjo atlyginti.Tvai atsakingi u maameius vaikus, samdytojai u j pavedimu samdytoj atliktus veiksmus, gyvuli laikytojai u j padaryt al. Sutartys galjo bti sudaromos namine tvarka odiu ir ratu ir notarine forma. Reglamentuojamos pirkimo - pardavimo suratys. Esmin slyga - ali susitarimas sumokti pinigus. Turto nuomos sutartyje turjo bti nurodytas nuomos objektas, terminas ir atlyginimo dydis. Labai paplitusi buvo ems nuoma. Nakilnojamojo turto, jt , upi laiv nuomos sutartys turjo bti sudaromos ratu, kito turto nuomos sutartims uteko odinio susitarimo.Lietuviki Civilini statym pakeitimo statymai draud didesnes nei 12 proc. Metines palkanas pagal paskolos sutartis. Kai palkan dydis nebuvo nurodytas kreditorius turjo teis reikalauti i skolininko iki 6 proc.per metus.Samdos sutariai reglamentuoti ileista keletas statym.drausta samdyti paauglius, jaunesnius nei 14 met, draudiamas moter ir 14-16 met paaigli nakties darbas. Samdiniams idirbusiems 1 metus, nustatytos kasmetins 12 darbo dien atostogos( mokamos). Klaipdos krate ir unemunje sutari vykdym buvo numatyta utikrinti nekiln.turto keitimu ( hipoteka).. specials statymai reglamentavo savit skolos (kredito) rat - veksel. Santuokos ir eimos teis. I esms laikomasi eimos teiss princip, tvirtint Rusijoje. Vienintele santuokos forma - banytin santuoka. Civilin metrikacija galiojo tik Klaipdos krate. Santuokinis amius vyrams 18 met, moterims 16. satymai draud tuoktis be tv, globj leidimo. Galimyb santuok pripainti negaliojania statymas ribojo , galima tik iais pagrindais: nebuvo sutuoktini laisvo sutikimo, neturta nustatyto amiaus, artimas giminysts, svainysts ryys, nepanaikinta ankstesn santuoka ir kt. vyras oficialiai laikytas eimos galva. Sutuoktiniu drauge gyvenimas pripastamas nepakeliamu, jei antrasis su juo ar vaikais iauriai elgiasi, sunkiai eidia. Turtiniams sutuoktini santykiams bdingas vyro ir monos turto atskirumas. Unemunje monos turt vald vyras. Paveldjimo teis. tvirtino nuosavybs ventum ir nepajudinamum ir po savininko mirties. Pripaino paveldjim tiek pagal testament, tiek pagal statym. Oficiali galia pripastama ne tik notariniam, bet ir naminiams testamentams. Namin suraant palikjo ranka 2 liudytojai, ne

palikjo ranka - 3 liudytojai., testatoriui turint sveik prot ir tvirt atmint. Saviudi surayti testamentai pripastami netikrais.Mirusiam palikus giminin turt ar nepalikus testamento paveldtojus nurod statymas.Artimiausi paveldjimo teis turjo emutins eils giminaiiai, jei j nebuvo - alutins. Baudiamoji teis. altiniai.1903 m. Rusijos baudiamasis statutas. 1918 m. Laikinasis Lietuvos teism ir ir j darbo sutvarkymo statymas. Ileista per 30 statym, skirt pakeisti ir papildyti kai kuriuos Baud. statuto straipsnius.1919 m. ypatinagas valstybs apsaugos stattymas, rinkim laisvs apdraudimo statymas, 1924 m.Tranzito taisykls, Muitini statai. 1928 m.Lygtinio nuteisimo statymas. 1929 m. emigracijos stat.,ir kt. Klaipdos krate galiojo 1871 m. Vokietijos Baudiamasis kodeksas,. Taip pat liko galioti Vokietijoje ir Prsijoje ileisti baudiamieji pridedami statymai. Bruoai. Nusikaltimas - kiekviena mogaus veika, kuri j darant buvo draudiama baud.statymu. ir u kuri nustatyta bausm. Nusikalstamos veikos suskirstytos 3 grupes: 1)u kurias numatyta mirties bausm, sunkij darb kaljimas vadinami didiausiais nusikaltimais2)tvirtovs ar paprasto kaljimo bausm - tiesiog nusikaltimais.3)aretas arba pinigin gauda - nusiengimais. Btinas nusikaltimo poymis- kalt.Kalts formos - tiesiogin ir neties.tyia ir neatsargumas.fiksuota veikos, padarytos privartya, atsitiktinumo nebaudiamumas. Aptartos nusikaltimo padarymo statijos. Skiriant bausm atsivelgiama kaltj asmen dalyvavimo padarant nusikaltim mast. Asmenys , dl fizini trkum ar psichikos sutrikim nagalj suprasti savo veiksm reikms ir valdyti savo elgesio laikomi nepakaltinamais. Taip pat laikomi nepilnameiai nuo 10 iki 17 met. statymas numats bausmi sistem nustat j 4: sunkij darb kaljim, paprast kaljim, aret ir pinigin baud. Paskelbtas mirties bausms panaikinimas. Karo padiai galiojant mirties bausms neatsisakyta 1939 m. j leista taikyti u nusikaltimusnumatytus skyriuje Valstybs idavimas1940 m. - kai kuriais kvalifikuoito nuudymo ir plimo atvejais. Bausms santykinai apibrtos , nustatant minimali ir maksimali. Klaipdos krate leista taikyti mirties bausm, drausms kaljim, tvirtovs aret, aret, pinigin baud. Paaugliai nuo 10-14 met vietoj mirties bausms ir areto atiduodami drausms staigas. Nusikaltimai visuomenei. 1934 m. Tautai ir valstybei saugoti statymas numat 3 nusikaltim sudi grupes:1)kurstymas2)sambris kaip neteistas minios susibrimas3) dalyvavimas nusikaltamose sjungose. Esant nepaprastjai padiai, grsm valstybs saugumui galjo kelti vairios veikos. Be to prie nusikaltim visuomenei priskirti pinig ir pinigini enkl padirbimas,suklastojimas, nusikaltimas tikybai, eimos teisms ir kt.Nusikaltimai asmeniui. Atsakomyb u nusikaltimus asmens gyvybei ir sveikatai, laisvei , dorai, garbei. Sunkiausiu laikomas nuudymas u kur sunkij darb kaljimas ne trumpiau kai 8 metams.klaipdos krate u smoning nuudym numatyta mirties bausm. U tvo ir motinos nuudym sunkij darb kaljimas iki gyvos galvos. Kiti nuudymo kvalifikuotieji poymiai - giminaiio, vyro, monos, brolio , sesers, kunigo einanio pareigas, ir taip toliau. Numatyta atsakomybs u kno sualojim, smurt asmeniui. Nusikaltimu pripastama dvikova ir kt. Nusikaltimai nuosavybei. Vienos i svarbiausi- nuosavybs apsaugos nuostatos. Skiriama:1) paprasta vagyst- numatytas kaljimas ne trumpiau kaip 3 mn.2) kvalifikuota vagyst- sunki darb kaljimas iki 8 met. Numatyta per 20 kvalifikuotos vagysts ri. Be to nemaai kit turtini nusikaltim sudi : plimas, prievartavimas, pasisavinimas ir kt. X Tema. Teis Lietuvos okupacij ( 1940-1990 m. ) laikotarpiu. Lietuvos okupacija ir aneksija. 1940-1941 m. -vieni tragikiausi Lietuvos istorijoje. alis atsidr dviej totalitarini valstybiSoviet sjungos ir hitlerins Vokietijos-ekspansijos epicentre. Nusikalstami Soviet sjungos ir Vokietijos 1939 m. rugpjio 23 d. ir rugsjo 28 d., sandriai, du agresoriai siek ugrobti keleto suveneri valstybi teritorijas, Lietuva inyko i politinio Europos emlapio. Prasidjus II-ajam pasauliniam karui, jau po keletos dien Soviet sjunga, naudodamasi tuo, kad raudonoji armija i lenk atm Vilniaus krat, 1939-10-10 d., savitarpio pagalbos sutartimi grino j Lietuvai, u tai isireikalaudama teis jos teritorijoje dislokuoti sovietines karines bazes. 1940-06-14 d., Maskvos ultimatomas Lietuvos Vyriausybei, kuriuo pareikalauta sudaryti nauj vyriausyb, sileisti savo teritorij papildom soviet karin kontingent ir atduoti teismui, iklus niekuo nepagrstus kaltinimus. Visi trys reikalavimai buvo nesuderinti su jos suverenumu. Nesaulauks vyriausybs paramos savo silymui atmesti Maskvos reikalavimus, prezidentas A. Smetona nutar pasitraukti usien, j liko pavaduoti ministras pirmininkas A. Merkys.

1940-06-15 d., SSRS armijos pereng Lietuvos sien. Lietuvos valstyb buvo okupuota. Soviet planams Lietuvoje gyvendinti, visuomenei buvo paskelbtas komunikatas. Jame buvo aikinama, kad prezidento ivykim vyriausyb vertina kaip jo atsistatydinim ir tuo pagrindu Ministras Pirmininkas imasi eiti prezidento pareigas. 1940-06-17 d., prezidento pareigas js A. Merkys pasira du teiss aktus. Pirmuoju jis paskyr J. Paleck Ministru Pirmininku, o antruoju patvirtino V. Dekanozovo numatyt, bet J. Paleckio oficialiai pristatyt naujj Ministr taryb. i vyriausyb buvo neteista, nes einanio Prezidento pareigas A. Merkio konstitucins galios buvo maesns negu Prezidento ir jis neturjo teiss skirti Ministr Pirminink. Po to A. Merkys atsistatydino ir Respublikos Prezidento pareigas perm J. Paleckis, o Ministro Pirmininko V. Krv-Mickeviius. 1940-06-27 d., buvo paleistas Seimas. O nesant Seimo, teis paiam leisti statymus pereina alies Prezidentui. Tokiais statymais jau pirmosiomis dienomis prie policijos nuovad steigta milicija, pertvarkyta Lietuvos kariuomen, likviduota auli sjunga ir karo komendant institutas ir t.t. Madaug per vien mnes itokiu bdu ileista per 40 statym, kurie kaip ir ankiau buvo skelbiami valstybs iniose. Su nuoroda atitinkamus 1938 m. Konstitucijos straipsnius buvo daromi vyriausybs sudties pakeitimai, pakeistas valstybs kontrolierius, keiiami viceministrai ir kt. auktieji valdininkai. Remiantis kai kuriais senais statymais ( Draugij, Spaudos )nutraukta vienintels buvusios legalios politins partijosLietuvi tautinink sjungos, kit visuomenini organizacij veikla, legalizuota komunist partija ir jos spauda.. Siekdamas visk pavaizduoti taip, lyg pati tauta atsisako nepriklausomybs, pagrindin vaidmen, teisinant Lietuvos inkorporavim SSRS, sovietinis scenarijus paved vadinamajam liaudies seimui. Specialiai parengtas Liaudies seimorinkim statymas, paskelbtas 1940-07-06 d., numat slapt balsavim. Sovietin teis Lietuvoje 1940-1941 m. Lietuvos SSR 1940 m. konstitucija ir jos gyvendinimas. Nuo 1940-08-03 d., kai Lietuva buvo jungta SSRS, jos teritorijoje sigaliojo sjungin SSRS 1936 m., konstitucija, plaiai inoma Stalino konstitucijos pavadinimu.Pirmj sovietin Lietuvos konstitucin akt-Lietuvos taryb Socialistins Respublikos Konstitucij ( Pagr. statym )- Liaudies seimas prim 1940-08-25. Jos tekstas suskirstytas 11 skyri, jungiani 119 straipsni. Lietuvos inkorporavimas Soviet Sjungos sudt teisikai buvo formintas, paskelbiant j vienu i Sjungos subjekt-sjungine respublika. Pagal SSRS 1936 m., konstitucijos 16 str., kiekvienos sjungins respublikos konstitucija privaljo atitikti SSRS konstitucij. Todl 1940 m. sovietin Lietuvos konstitucija buvo surayta visikai laikantis Soviet Sjungos 1936 m. konstitucijos princip ir apskritai jos teksto. Buvo pakeistas Lietuvos himnas, vliava ir herbas. Lietuvos, kaip sjungins respublikos, santykiai su centru konstitucijoje buvo nustatyti pabrtinai laisvi, konfederacinio pobdio, pagrsti visiku Soviet Sjungos subjekt suverenumu. Taip pat sjungin 1936 m. konstitucija skelb aiki federacijos virenyb savo subjektams.Soviet sjungos statymai turjo gali visoms respublikoms, pastarj statymai, prietaraujantys sjunginiams, buvo skelbiami kaip neturintys galios. Nebuvo palikta vietos respublik konstitucinei krybai. Konstitucija skelb, kad Lietuvos TSR politin pagrind sudaro Darbo moni deputat tarybos. Konstitucijoje nustatyta, jos aukiausiasis valstybs valdios organas Lietuvoje, vienintelis statym leidjas yra Lietuvos TSR Aukiausioji taryba, renkama ketveriems metams. Aukiausiasis vykdomasis ir tvarkomasis valstybs valdios organas respublikoje buvo Lietuvos TSR Liaudies komisar taryba, sudaroma Aukiausiosios tarybos, tai atsakinga ir atskaitinga. Teisingum, pagal konstitucij, turjo vykdyti Lietuvos TSR Aukiausiasis teismas, apskrii ir liaudies teismai, taip pat specials SSRS teismai, steigiami Aukiausiosios tarybos, apskrii teismai-apskrii Darbo moni deputat tarybos; tik liaudies teismai turjo bti renkami visuotinais rinkimais trejiems metams. Ypatinga vieta teisingumo vykdymo organizacijoje skirta prokuratrai, vadovaujamai respublikos prokuroro, kur septyneriems metams skyr Soviet Sjungos generalinis prokuroras. Konstitucija skelb Lietuv esant socialistine darbinink ir valstiei valstybe, konstatavo dvarinink ir kapitalist valdios nuvertim ir proletariato diktatros vedim. Konstitucijos tekstas buvo paskelbtas paskutiniajame Vyriausybs ini numeryje. Toliau statymai, sakai, vyriausybs nutarimai ir potvarkiai buvo skelbiami Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Vyriausybs nutarim ir potvarki rinkinyje.

Po Lietuvos SSR Konstitucijos primimo, faktikai iki 1940 m. pabaigos, buvo panaikintos visos nepr. Lietuvos laik valstybs valdios institucijos ir vestas sovietinis valdiosmodelis, diegta sovietin politin sistema. Liaudies seimas pasivadino LSSR Laikinja Aukiausiaja taryba, kol bus irinkta nuolatin. 1941 m. pradioje organizuoti sovietins Lietuvos atstov rinkimai SSRS Aukiausij taryb. Organizuojant teism sistem, taip pat laikytasi jau ne Konstitucijos, o 1938 m. TSRS, sjungini ir autonomini respublik teism santvarkos statymo. 1940-08-25 d., Lietuvos TSR Aukiausioji taryba irinko Aukiausij teism. Laipsnikai buvo keiiami statymai, reglamentav vairias visuomens gyvenimo sritis, nors svarbiausiais civiliniais, baudiamaisiais ir kt. teiss altiniais kur laik iliko nepr. Lietuvoje galioj nacionaliniai ir recepuotieji kodeksai ir kiti teiss aktai. Politinis teisinis pagrindas organizuoti Lietuvos kio gyvenim pagal sovietin sistem buvo Liaudies seimo 1940-07-23 d., priimta deklaracija apie bank ir stambiosios pramons moni nacionalizavim. Atskira liepos 22 d. deklaracija vis em, jos gelmes, mikus ir vandenis paskelb priklausanius liaudiai, t.y. valstybs nuosavybe, ir j im i civilins apyvartos. 1940-08-12 d., priimtas Santuokos statymas tvirtino naujus santuokos ir ituokos teisinius pagrindus. Nuo iol banytini jungtuvi apeig atlikimas neteko teisini padarini, pagal tos paios dienos Metrik statym vesta civilin ne tik santuokos, bet ir gimim bei mirties akt registracija. Lietuvos vyriausybs pastangomis buvo panaikinti, pakeisti ar papildyti kai kurie nepr. Lietuvoje galioj baudiamieji statymai. Lietuvai tapus jungtai SSRS sudt, jos teritorijoje taip pat m galioti sjunginiai baudiamieji statymai. Lietuvos TSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakymu nuo 1940-12-01 Lietuvos teritorijoje laikinai sigaliojo 1922-1926 m. ileisti sovietiniai RSFSR Civilinis, Civilinio proceso, Darbo statym, Santuokos, eimos ir globos statym, Baudiamasis ir BP kodeksai. Nuo tada teismo sprendimai buvo vykdomi tik perirti pagal naujuosius kodeksus ir pripainti vykdytinais. Pagal BK imta bausti ir u veikas, kodekso skelbiamomis nusikalstamomis, padarytas nepr. Lietuvoje, dar iki sovietins okupacijos, i j ir u tas, kurios nebuvo laikomos nusikalstamomis. Tai reik didiausi teiss princip ir teisingumo paneigim. sibgjant fizin lietuvi tautos naikinim nutrauk vokiei kariuomens siverimas Lietuv, jiems 1940-06-22 d., pradjus kar su Soviet Sjunga. Lietuvos siekiai atkurti valstybingum ir teis 1940m. birelio 23 d. sukilimu. Vokikojo naci valdymo Lietuvoje vedimas. Prasidjus nacistins Vokietijos ir Soviet sjungos karo veiksmams, 1941 m. birelio 21 d. Lietuvoje kilo 7 dienas truks ginkluotas sukilimas prie sovietin reim. Lietuviai pirmieji Europoje sukilo prie sovietin bolevik teror. 1938 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindais buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas ir paskelbta i naujo sudarytos Laikinosios vyriausybs sudtis. Tuo Laikinoji vyriausyb vokieiams stengsi parodyti, kad yra nepriklausoma. 194107-02 d., Laikinojo Lietuvos Ministr kabineto nutarimu dl bolevikini statym panaikinimo buvo panaikinti sovietins okupacijos metu Lietuvoje vesti statymai, tarp j ir LTSR Aukiausiosios Tarybos Preziudiumo 1940-11-30 d., sakas Dl laikinojo taikymo RTFSR baudiamj, civilini ir darbo statym Lietuvos teritorijoje ir Dl LTSR teism sistemos pertvarkymo. Mintu 1941-07-02 d., nutarimu buvo atkurti Lietuvos Respublikos statymai, galioj iki 1940-06-15 d. Atkrus LR statymus, m atsikurti ir prie sovietin okupacij veik Lietuvos teismai: Vyriausiasis tribunolas, Apeliaciniai rmai, apygardos ir apylinks teismai. Per trump laik visi sovietiniai teismai buvo panaikinti. Vokiei valdymo vedimas. 1941-06-25 d., Kaun siverusi vokiei kariuomen nesutiko Lietuvai suteikti nepriklausomybs. Liepos 17 d., Vokietijoje buvo suformuota okupuot rytini emi ministerija, kuriai pavaldi tapo ir Lietuva. Lietuva paversta viena i keturi vadinamojo Ryt krato generalini srii. Jai valdyti paskirtas generalinis komisaras, rezidavs Kaun. Lietuvos generalin sritis buvo suskirstyta eias apygardas, kiekvienai vadovavo komisaras. Laikinoji vyriausyb nesutiko tapti vokiei suplanuotos civilins administracijos Lietuvoje dalimi. 1941-08-05 d., Laikinoji vyriausyb generaliniam komisarui teik Memorandum apie teisin Lietuvos bkl. Memorandum pasira Ministras Pirmininkas J. Ambrazeviius ir ministrai. Apie iki 1940-06-15 dd., galiojusi LR teiss akt, kiek jie neprietarauja vokiei administracijos nuostatams ir nra pakeisti po 1941-06-21 d., Lietuvoje isaugojim, prajus metams, pakartotinai paskelb jau ir okupacin valdia. Liko veikti 1940-08-09 d., Santuokos statymas ir Metrikacij statymas. Lietuvoje buvo palikti visi buv teismai, isykys vyriausij tribunol. Potvarkis neliet valstybins administracins, santuokos teiss bei pramons

teisins apsaugos sritiesnuostat, kuri galiojim buvo numatyta sureguliuoti kitais potvarkiais. Buvo suteikta teis suinteresuotiems asmenims iki 1942-1231 d., paduoti praymus teismams, kad ie perirt galiojaniais sovietini notar patvirtintus testamentus. Baudiamosios jurisdikcijos srityje pageidavim perirti sovietins teiss nuostatais pagrst teismo sprendim galjo pareikti ir prokuroras. Nuostoliai, patirti dl sovietinio teismo sprendimo, nebuvo atlyginami. Lietuvoje greta esam sav teism buvo vesti ir vokiei teismai. Jie buvo sudedamoji okupacinio reimo dalis ir i esms atliko okupuoto krato gyventoj pasiprieinimo slopinimo funkcijas. Vokiei teismas turjo du skyrius: iauliuose ir Vilniuje. Vokiei teismas, kaip ir kiti vokiei steigti teismai, nagrindami bylas privaljo vadovautis reicho teritorijoje galiojusiais statymais. Per vis okupacijos laikotarp vokiei civilin valdia leido vairius potvarkius, kuriais siek apriboti Lietuvos teism kompetencij, o vokiei teism-iplsti. Vokiei teismo prokuroras galjo bet kada pareikalauti i Lietuvos teismo atsisti jam bet kuri byl susipainimui. Tai labai ribojo buvusi teism kompetencij ir sunkino j darb. Lietuvos teismai politini byl i esms nenagrinjo, nes jas keldavo tik vokiei teismai. LR statymai su kai kuriomis naci okupacins valdios nustatytomis iimtimis galiojo iki pat antrosios sovietins okupacijos pradios. Lietuvos mons lengviau pakl trejus metus trukusi vokiei okupacij, nei vieneri met sovietin okupacij. Naci valdia Lietuvoje buvo velnesn negu Lenkijoje ir kt. Antroji sovietin okupacija Lietuvoje 1944-1990 m. Represinio aparato sukrimas. 1978 m. sovietin konstitucija. Sovietins teiss sistema.Civilins teiss bruoai. Baudiamosios teiss bruoai. Antroji sovietin okupacija Lietuvoje 1944-1990 m. Represinio aparato sukrimas. 1944-07-13 d., sovietins ginkluotosios jgos sugro Vilni. Sovietin kariuomen 1944-07 mn.-10 mn., um didum Lietuvos teritorijos, prasidjo antroji sovietin okupacija. 1945 m. saus buvo uimta Klaipda, Nida ir kt. Kuri nerijos gyvenviets. I-ojo pasaulinio karo pabaiga, padariusi gal naci priespaudai Europoje, neatne laisvs tik Lietuvai ir kitiems Baltijos kratams. Reokupuotoje Lietuvoje buvo atkurtas Lietuvos SSR 1940 met konstitucijos galiojimas, atkurtos 1940-1941 m. veikusios sovietins valstybs institucijos, kartu atnaujinta aneksija. Antroji sovietin okupacija ir Lietuvos sovietizacija 1944 m. pabaigoje sukl lietuvi tautos rezistencij. 1944-1953 m. Lietuvoje kilo ir vyko visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai-Lietuvos valstybs savigyna. Sovietins represijos buvo nukreiptos ne tik prie ginkluot pasiprieinim, bet ir prie taikius gyventojus. Sovietins okupacijos metais vykdyta 13 gyventoj trmim. LLKS Taryba 1949-02-16 d., prim deklaracij. iame dokumente nuosekliai idstytos demokratins valstybs nuostatos, garantuojanios lygias teises visiems Lietuvos pilieiams. Deklaracijoje numatyta, atkrus nepriklausomyb, kol bus irinktas naujas seimas ir priimta nauja konstitucija, vadovautis 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija. Valstybin santvarkademokratin respublika. Komunist partija buvo paskelbta u statymo rib, kadangi jos tikslai nesuderinami su pagrindiniu lietuvi tautos siekiu-gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybje. Prajus 50 met, Deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui vertino LR seimas. Ir nors Lietuvos kultrinis ir technokratinis elitas i dalies prisitaik ir pritapo prie sovietinio reimo, bet dl kylanios rusinimo bangos stiprjo tautinis lietuvi pasiprieinimas. 1972-03-19 d., beveik reguliariai kas du trys mnesiai pradjo eiti pogrindin Lietuvi Katalik Banyios Kronika. Nuo 1947 m. aukiausioji politin valdia Lietuvoje priklaus LKP CK ir jo biurui. Savo politik partija gyvendino per valstybs valdios institucijas. Taiau vias bent kiek svarbesnis visuomeninis gyvenimas Lietuvoje ir toliau buvo vairuojamas ir kontroliuojamas i Kremliaus. Teism sistem sudar liaudies teismai ir respublikos Aukiausiasis teismas, kaip pirmoji instancija nagrinjs svarbesnes bylas ir kaip kasacin-visas liaudies teism inagrintas bylas. Lietuvos, kaip sudedamosios SSRS dalies, teritorija priklaus ir karini jungini karini tribunolveiklos sriiai. Viena i svarbiausi masini represij vykdymo institucij buvo Ypatingasis pasitarimas, veiks prie SSRS vidaus reikal liaudies komisaro, o nuo 1946 m. prie SSRS valstybs saugumo ministro. Pagal vietos saugumo institucij pateikt mediag jis skelbdavo nuosprendius. Ypatingojo pasitarimo nutarimu buvo nuteista 16 tkst. Lietuvos gyventoj, jis sankcionavo beveik 18 tkstani gyventoj eim itrmim. Mokslinink paskaiiavimais Lietuvoje neteisingai buvo nuteistas ir itremtas kas deimtas gyventojas. Po karo daug kart buvo keiiamas administracinis teritorinis Lietuvos skirstymas. 1950 m. vasar sovietin valdia ved nauj Lietuvos administracin teritorin skirstym, kuris tuo metu

egzistavo SSRS. Buvo panaikintos apskritys ir valsiai, o vietoj j vestos sritys, rajonai ir apylinks. 1953 m. Lietuvos skirstymas sritis buvo panaikintas, iliko dvipakop valdymo sistema: rajonai ir apylinks. Sovietinis administracinis skirstymas iliko iki 1995 m. 1978 m. sovietin konstitucija. Po J. Stalino mirties 1953 m. kov keitsi padtis ir Maskvoje ir Lietuvoje. alyje prasidjo naujas politinis kursas-reimo liberalizavimas. Imtasi alinti iurkiausius teistumo paeidimus, plsti sovietini respublik teises. Taiau nepaisant velnjanio reimo, pati sistema liko. 1964 m. ruden Maskvoje vykdius valstybin perversm, N. Chruiov pakeit SSKP konservatyvij jg statytinis L. Brenevas. Prasidjo vadinamasis stagnacijos, arba brandaus socializmo laikotarpis. 1977 m. buvo priimta nauja SSRS konstitucija. Taiau numatyta, kad SSRS galinti sprsti kiekvien klausim, kylant jos teritorijoje t.y. sjunginse respublikose. Todl 1978 m. priimta nauja sovietin Lietuvos konstitucija-Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Konstitucija-ir vl kartojo sjungins konstitucijos principus ir nuostatas. Konstitucija susidjo i preambuls ir deimties skyri , suskirstyt 172 straipsnius. Konstitucijos 2 straipsnyje deklaruojama, kad visa valdia sovietinje Lietuvoje priklauso liaudiai, o tai turjo reikti, jog ji remiasi jau ne proletariatu, o turi gerokai platesn socialin pagrind. Valstybs institucij sistema ilaik 1940 m. sovietinje Lietuvos konstitucijoje itvirtintas organizacines formas. Vl atstovaujamosios valstybs valdios institucijos sudar viso valstybinio aparato pagrind-formavimas kitas valstybs institucijas, jas kontroliavo. Skirsnyje Rinkim sistema pakartoti deklaratyvs demokratiniai taryb rinkim principai-visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Pagrindins piliei teiss , laisvs ir pareigos aptariamos antrajame konstitucijos skirsnyje, pavadintame Valstyb ir asmenyb.Buvo suformuluotos pilietins pareigos-laikytis konstitucijos ir sovietini statym, gerbti socialistinio bendro gyvenimo taisykles, garbingai pateisinti sovietino pilieio vard ir kt. Sunkjo ekonomin padtis, majo pagaminamos produkcijos, didjo jos kainos, stiprjo infliacija. Visuomeninio gyvenimo srityje netrukus m reiktis gyventoj abejingumas, moni dalyvavimas politiniame ir kio gyvenime darsi vis pasyvesnis. Siekdama veikti akivaizdi kriz, Soviet Sjungos komunist partijos vadovyb 9-ame deimt. Ryosi imtis valstybinio ir visuomeninio gyvenimo pertvarkymo-perestroikos, be kita ko, suteikusios didesn savarankikum sjunginms respublikoms. Tai sudar lietuvi tautos judjimo u nepriklausomybs atgavim, u pakartotin valstybingumo atkrim slygas. Sovietins teiss sistema. Sovietinei armijai istmus vokieius i Lietuvos teritorijos, Lietuva buvo laikoma ivaduota i okupacijos, bet ir toliau pripastama Soviet sjungos sudedamja dalimi.Reokupuotoje Lietuvoje buso atkurtas Lietuvos SSR 1940 m/ Konstitucijos galiojimas, atgavo galias Rusijos Federacijos kodeksai, kurie toliau buvo keiiami ir papildomi. Taigi 1944 m. vasar Soviet Sjunga vl primet Lietuvai sovietin teiss sistem ir doktrin. Teis buvo suvokiama kaip valstybs nustatytos ar sankcionuotos elgesio taisykls. Pagrindiniu teiss altiniu laikytas statymas. Kategorikai teigta, kad teis kuria tik valstyb, o teisjai j taiko. Tai buvo svetima teis primesta lietuvi tautai, o ne jos paios sukurta. Sovietin teis turjo glaud ry su politika. Sovietins teiss sistemoje partija buvo visagal. Pagrindinis sovietins teiss udavinys buvo keisti moni smon. I teisinink reikalauta ne vertinti, o aikinti ir taikyti statymus. Kas yra teis ir kokia ji turi bti-ne teisinink reikalas. Sovietinje teiss sistemoje pagal reguliuojam vienari visuomenini santyki grupes teiss normos buvo skirstomos teiss akas, kuri dauguma buvo tradicins-valstybin (konstitucin ), administracin, eimos, ems, baudiamoji, finans, procesin ( civilin, baudiamoji). Pagrindine sovietins teiss dalimi, svarbiausia teiss sistemos aka, apie kuri sukosi visa sovietin teis, buvo valstybin teis ( konstitucins teiss pavadinimas nebuvo vartojamas ). Valstybin teis apibr sovietins valstybs struktr, paskirst galias vairiems valstybs funkciniams padaliniams, nustat komunist partijos konstitucin status, piliei teises ir pareigas,rinkim sistem. Pagrindiniu sovietiniu sovietins valstybins teiss altiniu buvo sovietins konstitucijos; Soviet sjungos, 15 sjungini respublik, 20 autonomini respublik. Valstybins teiss normos kartu buvo svarbiausias pirminis daugelio kit teiss ak altinis. ios normos tvirtino pagrindinius kit teiss ak principus, nustat teiss akt sistem, j primimo ir sigaliojimo tvark. 1957-02-11 d., ileistas statymas sudar sjungini respublik , vadinasi ir Lietuvos, statym kodifikavimo teisin pagrind. Civilins teiss bruoai. Atkrus 1944 m. soviet valdi Lietuvoje, atnaujintas 1922 m. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas, skelbs lyg vis piliei teisnum nepriklausomai nuo lyties, rass, tikybos. Atnaujintas taip pat 1926 m. RSFSR santuokos, eimos ir globos statymas

bei 1922 m. Darbo statym kodeks galiojimas. Remiantis SSRS ir sjungini respublik civilini statym pagrindais, buvo parengtas ir 1964-07-07 d., respublikos Aukiausiosios tarybos priimtas Lietuvos SSR civilinis kodeksas, kuris sigaliojo 1965-01-01 d. Kodeksas susidjo i 8 skyri, turjusi 610 straipsni. Jame reguliuoti turtiniai santykiai, pagrsti gamybos priemoni socialistine nuosavybe ir asmenine nuosavybe, su turtiniais santykiais susij asmeniu, neturtiniai santykiai, statymo numatytais atvejais-ir su turtiniais santykiais nesusij asmeniniai santykiai. Numatytos bendrosios nuostatos ir civilins teiss institutai. Bendrosios nuostatos-sandoriai, atstovavimas, terminai, iekinio senatis, kolizins normos. Civilin teiss institutai buvo: nuosavybs teis, prievoli teis, autori teis, atradim teis, iradim teis, paveldjimo, usieniei ir asmen Civilini statym pagrindai ir Lietuvos SSR CK, kitais nei anksiau galioj civiliniai statymai, teisikai tvirtino jau ne dvi bet tris nuosavybs, laikytos socialistine, formas: Tai 1) valstybin (visaliaudin ), 2) kolki, kooperatini organizacij, j susivienijim 3)visuomenini organizacij nuosavyb. Socialistin nuosavyb ypa buvo saugoma ir globojama. Naujas dalykas CK buvo jungtins veiklos sutari institutas, leids kolkiams kartu su kitomis organizacijomis statyti stambius gamybinius ir kultrinius objektus. Dalis CK norm buvo skirta piliei asmenins nuosavybs santykiams reguliuoti. Pilieiams leista laisvai disponuoti savo turtu, palikti j testamentu bet kuriam asmeniui, valstybei ar soc. organizacijai. Be Lietuvos SSR CK, civilinius santykius reguliavo ir postatyminiai aktai-SSRS ir respublikos Ministr taryb, ministerij nutarimai, sprendimai, instrukcijos. ie teiss aktai negaljo prietarauti statymams, o tik juos papildyti. 1969 m. priimtas Lietuvos TSR santuokos ir eimos kodeksas, 1972 m. -Lietuvos TSR darbo statym kodeksas. Baudiamosios teiss bruoai. 1944 m. vasar prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, Lietuvoje atnaujintas 1926 m. RSFSR BK galiojimas. Baudiamoji teis buvo koreguojama SSRS ir Lietuvos SSR statymais ir sakais. 1947 m. buvo panaikinta mirties bausm, vietoj jos skiriama laisvs atmimo 25 metams.; 1950 m. mirties bausm vl buvo vesta, o j taikyti numatyt tvyns idavikams, nipams, kenkjams-diversantams. 1954 m. mirties bausms naudojimas iplstas:leista j skirti u nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Reikmingi 1947 m. vasar priimti du SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakai: Dl baudiamosios atsakomybs u valstybinio ar visuomeninio turto grobim, ir Dl piliei asmenins nuosavybs apsaugos sustiprinimo. iais sakais ypa buvo sugrietinta atsakomyb u ksinamsi valstybin ar visuomenin nuosavyb. SSRS ir sjungini respublik statym pagrinduose buvo suformuluoti svarbiausi sovietins baudiamosios teiss institutai, naujai apibdinta nusikaltimo svoka, nustatyta nauja bausmi sistema, numatytos bausmi rys ir j dydiai, bausmi skyrimo ir j atlikimo slygos ir kt. Pagrinduose buvo teiss norm, kurios priklaus tik SSRS kompetencijai ir kuri sovietins respublikos negaljo pakeisti ar papildyti. Sjunginms respublikoms leista nustatyti priveriamsias ir aukljamojo pobdio priemones, numatyta j taikymo tvarka; reglamentuotos medicininio pobdio priemons, taikytinos nepakaltinamiems asmenims; itin sunki nusikaltim rys; minimalus laisvs atmimo atlikimo laikas ir kt. Siekiant utikrinti unifikuot baudiamj statym leidyb Soviet Sjungoje, buvo parengtas ir priimtas naujas Rusijos Federacijos baudiamasis kodeksas. Juo remdamosi sovietins respublikos kr savo baudiamuosius kodeksus. Lietuvos SSR BK prim Lietuvos SSR Aukiausioji taryba 1961-06-26 d. sigaliojus iam kodeksui, Lietuvos teritorijoje Rusijos Federacijos BK neteko galios. Lietuvos SSR BK , kaip ir vis kit sovietini respublik baudiamuosius kodeksus, sudar dvi dalys-bendroji ir ypatingoji. Kodekse buvo 283 straipsniai. Vertinant nusikaltim pavojingum, Baudiamajame kodekse pirmavo valstybs interesai ir jos nuosavyb, o ne mogaus gyvyb ir jo interesai. Vliau BK buvo intencyviai pildomas ir keiiamas. 1962 m. iplsta mirties bausms taikymo galimyb. Ypa daug pakeitim padaryta Lietuvos SSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo 1982-12-30 d., saku Dl turtini bausmi platesnio taikymo. Vliau nustatyta nemaa nauj nusikaltimo sudi. Grieiausios bausms, tarp j ir mirties bausm, buvo numatytos u vadinamuosius valstybinius nusikaltimus, nusikaltimus sovietinei nuosavybei. Baudiamieji statymai labiau buvo orientuoti vienos bausms-laisvs atmimo skyrim. Teisinink rengimas naci okupacijos metais. Teisinink rengimas sovietins okupacijos metais ir teiss mokslas. Teisinink rengimas naci okupacijos metais. Prasidjus vokiei okupacijai, nacionaliniai Lietuvos teisinink kadrai buvo naikinami toliau, represuota dar per 170 moni. Vl gerokai

pakito Vilniaus univ. Teiss fakulteto mokslo personalo sudtis: gro dauguma tada pareig netekusi moni, taiau j neteko sovietmeiu paskirtieji. Mginta atkurti senus mokymo planus, papildant juos Vokietijos valstybins ir administracins teiss, okupant reikalavimu studentams buvo mginta brukti nacionalsocialistin teorija. Vokiei okupacinei valdiai nusistaius, kad teisinink, kaip ir daugumos specialist , rengimas karo slygomis ness aktualus, todl buvo udrausta priimti studentus I- kurs. 1941 m. rudens semestr fakultete studijavo 141 student, o 1942 m. pavasar-118 student. 1943-03-17 d. VU udarytas. Teisinink rengimas sovietins okupacijos metais ir teiss mokslas. Teisinink-teismo ir prokuratros darbuotoj-rengimas sovietins Lietuvos poreikiams, vykus karo eigoje liui, 1943-1944 m. buvo tsiamas Soviet Sjungos gilumoje organizuotose 3 mn. kursuose, kuriuos mokytis buvo siuniami, netgi ataukus i fronto, sovietiniai aktyvistai. Lietuvos auktj mokykl darbas, antr kart j okupavus Soviet Sjungai, Lietuvos TSR LKT nutarimu atnaujintas 1944-10-10 d. Pirmaisiais pokario metais Vilniaus universiteto Teiss f-tetas, komplektuodamas student kontingent, susidurdavo su sunkumais. Stojimo metu konkurso nebdavo, stodavo labai maai student. Nes tak dar ne tik nedidelis pokario vidurini mokykl abiturient skaiius, bet ir studentams teisininkams keliami socialins padties ir politinio patikimumo reikalavimai, bei teisininko specialyb nebuvo populiari. Problem ir toliau imta sprsti trumpalaikiais kursais. 1945 m. steigta dvimet Vilniaus juridin mokykla, m veikti sukarintos mokyklos, rengusios karininkus valstybs saugumo ir vidaus reikal inyboms.Karui baigiantis atnaujinus VU Teiss fakulteto veikl, jis tesulauk tredalio ikikarinio personalo. Daugelis senosios profesros pasitrauk Vakarus. Kiti, deja, taip pat liko neilgam: jau 1945 m. buvo aretuotas prof. Vyt. Jurgutis, mir M. Riomeris. iomis slygomis fakultetui teko tenkintis minimaliu darbuotoj skaiiumi, panaudoti teisininkus, dirbusius praktin darb. 1941-1945 m. fakulteto taryba u pateiktus mokslo darbus bei motyvuodama skminga praktine veikla jiems pati m teikti teiss moksl laipsnius ir pedagoginius vardus. Padtis VU Teiss fakultete pradjo keistis 7 deimtmetyje. Daugjant mokslo pedagoginio personalo, susidar slygos tobulinti fakulteto struktr: 1970 m. i Civilins teiss ir proceso katedros buvo iskirta savarankika Darbo teiss katedra. Pirmaisiais pokario metais Teiss fakultete veik tik dienins studij forma. 1953 m. VU Teiss fakultete steigtos neakiv. Studijos. 1959 m. -steigtos vakarins studijos. Nuo 1944 m. fakultete jau buvo dirbama pagal sovietinius sjunginius mokymo planus, nedaug pakoreguojant juos pagal vietos specifik. Stengiantis gerinti studij proces, 1950-1953 m. lietuvi kalba buvo ileisti pirmieji teiss disciplin verstiniai vadovliai. Teiss mokslas. Teiss moksl pltros poiriu sovietinis laikotarpis, deja, danai primena veltui praleist laik. Teiss mokslo mons buvo kreipiami i klasini partini pozicij rodinti neva aukt sovietins teiss, sovietins valstybs, sovietinio Lietuvos valstybingumo, demokratijos lyg, kritikuoti nepr. Lietuvos konstitucin santvark. Iimtis ir savitas fenomenas yra paskutinis inomas prof. M. Riomerio darbas, jo paties pavadintas Istorin Lietuvos sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos vertinimas, kur rayti jis pradjo paslapiomis dar pirmosiomis sovietins okupacijos metais., ir baig 1944 m. iame veikale jis atliko t met konstitucijos nuostat teisin analiz. is veikalas, pavadintas Lietuvos sovietizacija 19401941 , nutylint tikrj autoriaus pavard ileistas 1949 m. Vokietijoje. Teis lietuvi ieivijos darbuose usienio valstybse. Geresn atmosfer domtis Lietuvos teiss problematika tuo metu turjo teisininkai, taip pat politologai ir istorikai, atidr ieivijoje. Taiau ieivijoje jie susidr su kita problema: altini stoka. Teiss istorik pozicijas gerokai sustiprino 1944 m. Lietuv palikusi grup profesionali teiss istorik, jau turini tam tikr ios problematikos dirb, o j moksliniai interesai ir ieivijoje danai siek tolimesn praeit. Viena i toki ieivi J. Deveikyt-Navakien, ieivijoje inoma Deveiks pavarde. Paryiaus universitete1948 m. tapusi moksl daktare, ji nemaai nuveik tyrindama Lietuvos statutus, j kalb, gramatik, rengdama vertimus lietuvi ir prancz kalbas. 1971 m. ikagoje ileistas lietuvi kalb jos Pirmojo Lietuvos statuto tekstas. Senj Lietuvos teiss altini problematik daugiausiai tyrinjo A. Plateris. Pasitrauks vakarus , jis 1961 m. gavo daktaro laipsn. Rengiant spaudai J. Deveikyts-Navakiens verst Pirmj Lietuvos statut: leidin redagavo, para jo ang, sudar Statuto vertimo termin odynl ir pareng bibliografin apra. Teiss istorijos baruose ieivijoje reiksi J. Dainauskas, kuris Paryiaus univ. 1957-1961 m. specialiai studijavs teiss istorij. Taiau daugiausia dmesio buvo skiriama palyginti

neseniems laikams 1918-1940 m. Lietuvos teisei: kadangi patiems ieiviams ji geriausiai inoma, nes su ja dar patys susidr. Konstitucins teiss baruose vaisingiausiai pasidarbavo K. Rakauskas, JAV taps profesoriumi. 1967 m. ileista monografija Lietuvos konstitucins teiss klausimai. K. Rakauskas taip pat aptar aukiausij konstitucini institucij sistem, specialiai nagrinjo lietuvi tautos, suverenumo ir demokratijos teorij atspindjimo konstitucijose problem. Daugelis ieivijos autori, nepaliaujamai tikti bsimu Lietuvos ilaisvinimu, aptarinjo bsimos Lietuvos konstitucins santvarkos problemas. Gana vieningai buvo laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje teksigrti ne prie paskutiniosios 1938 m.-Lietuvos Konstitucijos, bet prie Steigiamojo seimo parengtos ir jo priimtos 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijos, kuri buvo vertinama kaip geriausia atitikusi ne tik gyvenamojo laiko reikalavimus, bet ir niekuomet nekintamas visuomeninio gyvenimo ir asmens laisvs vertybes. Ieivijos urnaluose taip pat pasirodydavo straipsni civilins ir baudiamosios teiss problematika.