Segmentinis Masažas Kniga

T u r i n y s
Pratarm ..............................................................................................................5 vadas ...................................................................................................................6 Praktiniai darbai grupje .....................................................................................10 1. Pirmoji praktini darb dalis .....................................................................11 1.1. Odos refleksiniai pakitimai ir j nustatymo bdai..................................11 1.2. Poodinio jungiamojo audinio segmentiniai-refleksiniai pakitimai ..........12 1.3. Raumen ir antkaulio refleksiniai pakitimai ...........................................14 1.4. Segmentinio masao bdai, veikiantys odos ir poodinio sluoksnio refleksinius pokyius ...............................................................................15 1.5. Specialieji segmentinio masao bdai, veikiantys refleksikai pakitusius raumenis (11 bd) ......................................................................................19 1.6. Kiti specialieji segmentinio masao bdai, veikiantys refleksikai pakitusius raumenis (4 bdai) ..................................................................21 1.7. Antkaulio refleksini pakitim veikimas ................................................23 2. Antroji praktini darb dalis ......................................................................26 2.1. Priestuburins (paravertebralins) srities segmentinis masaas (I.V.Dunajevo metodika) .........................................................................26 2.2. Pakauio, kaklo, peties lanko virutin dalis ir kaktos segmentinis masaas ...................................................................................................29 2.3. Meni srities masaas ............................................................................32 2.4. Krtins lstos segmentinis masaas .......................................................34 2.5. Dubens srities ir apatini galni segmentinis masaas ..........................35 3. Treioji praktini darb dalis .....................................................................38 3.1. Serganij irdies ligomis segmentinis masaas ...................................40 3.2. Serganij kvpavimo sistemos ligomis segmentinis-refleksinis masaas ....................................................................................................46 3.3. Serganij chroniniu bronchitu segmentinis-klasikinis masaas..........52 3.4. Kompleksinis serganij bronchitu ir bronchine astma masaas ..........55 3.5. Serganij kepen ir tulies psls ligomis segmentinis masaas ........58 3.6. Serganij skrandio ligomis segmentinis masaas ..............................62 3.7. Serganij arnyno ligomis segmentinis masaas .................................67 3.8. Moter, serganij lytini organ sistemos ligomis, segmentinis masaas ....................................................................................................69 3.9. Serganij periferini kraujagysli ligomis segmentinis masaas ........70 3.10. Segmentinis masaas, kai vargina galvos skausmai ...............................76 3.11. Serganij stuburo ligomis segmentinis masaas .................................79
VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas
3.12. Segmentinis masaas, kai vargina juosmens-krymens skausmai .........81 3.13. Segmentinis masaas, kai paeistas sdmens nervas ............................83 3.14. Paeisto peties snario ir asto segmentinis-refleksinis masaas ...........86 3.15. Segmentinis masaas, jei yra alkns snario, dilbio, rieo snario, platakos ir pirt sualojim .................................................................88 3.16. Segmentinis-refleksinis masaas, kai yra klubo snario ir launikaulio patologini pakitim ...............................................................................90 3.17. Segmentinis masaas, kai yra kelio snario, blauzdos ir iurnos snario patologini pakitim ...............................................................................92 3.18. Rank snari infektartritu serganij segmentinis masaas (N.A.Belajos ir R.T. Tarchaniano modifikuota metodika) .....................94 4. Jungiamojo audinio masaas. vadas .........................................................97 4.1. Jungiamojo audinio zonos .......................................................................98 4.2. Jungiamojo audinio masao technika ....................................................101 4.3. Dubens ir nugaros srities jungiamojo audinio masaas .........................104 4.4. Juosmens, meni ir priekinio kno paviriaus jungiamojo audinio masaas ..................................................................................................106 4.5. Kaklo ir galvos jungiamojo audinio masaas ........................................108 4.6. Galni jungiamojo audinio masaas ....................................................109 4.7. Jungiamojo audinio masaas, kai vargina galvos skausmai ..................112 4.8. Jungiamojo audinio masaas, kai yra koj angiopatij .........................115 4.9. Jungiamojo audinio masaas, kai yra rank ir pei lanko neurodistrofini pakitim ......................................................................118 4.10. Segmentinis ir jungiamojo audinio masaas ........................................120 5. Priedai ..........................................................................................................121 6. Literatra ....................................................................................................137
P R A T A R M
Segmentinis masaas, kaip vienas i refleksoterapijos bd, vis plaiau naudojamas gydyti ir reabilitacijai. Nuo klasikinio masao skiriasi specialia technika, apimtimis, netradicinmis kryptimis, efektyvumu ir maesniu krviu masauotojui. Atliekant segmentin masa, veikiami visi refleksini-segmentini zon audiniai. Atliekant jungiamojo audinio masa (jungiamojo audinio masaas yra segmentinio masao atmaina), veikiamas refleksini-segmentini zon poodinis jungiamasis audinys ir fascijos. Segmentinio ir jungiamojo audinio masao technikos bei metodikos be pratyb imokti negalima. is darbas, kaip pagalbin priemon, skiriamas masauotoj, kineziterapijos, ergoterapijos studij program studentams, praktini darb metu ar savarankikai studijuojantiems ir kartojantiems masao technik bei metodik.
Doc., med. m. dr. Kotryna Paiiuvien, Marina Smelevi
V A D A S
Segmentinis masaas yra vienas i daugelio refleksoterapijos bd. Refleksoterapija kaip akupunktra ryt kratuose buvo inomi ir praktikuojami jau prie tkstantmeius. XX amiuje prasidjo refleksoterapijos mokslinis pagrindimas. A.E.erbako, V.M.Bechterevo ir daugelio kit autori darbai tai tikinamai rod. Refleksoterapijos bdai yra labai vairs. Plaiai naudojamos fizikoterapijos priemons, vairiausi trynimai ir daug kit iuolaikini priemoni. masa buvo atkreiptas dmesys kaip vien i refleksoterapijos bd. Masaas, kurio tikslas buvo paveikti organ, kraujagysli bei gilij audini patologinius pakitimus, buvo pavadintas segmentiniu masau. Segmentin masa mokslikai pagrind ir ipopuliarino O.Glsser ir W.A.Dalicho (1962 m.). Norint suprasti segmentinio masao poveikio principus, reikia prisiminti organizmo metamerin struktr. Organizmas sudarytas i daugybs panai darini, isidsiusi vienas po kito. Tie dariniai vadinami metamerais. kiekvieno metamero sudt eina tam tikra odos dalis (dermatomeras arba dermatomas), tam tikri raumenys (miomeras arba miotomas), skeleto dalis (sklerotomas), kraujagysli dalis (vasotomas), nerv darinys (neurometameras arba neurotomas) ir tam tikri vidaus organai (enterotomas). Kad bt lengviau suprasti, kas yra tie metamerai, sivaizduokime nugaros smegenis su j aknelmis ir mintyse supjaustykime jas gaballius taip, kad kiekviename gaballyje bt po vien por priekini akneli ir po vien por upakalini akneli. Toks gaballis sudaro vadinamj nugaros smegen segment. Kiekvienas nugaros smegen segmentas su savo branduoliais, motoriniais, juntamaisiais ir vegetaciniais nervais bei mazgais sudaro jau mint neurometamer. Kiekvienas neurometameras turi savo odos, poodinio sluoksnio, raumen, fascij, kraujagysli, antkaulio ir vidaus organ inervuojam zon. Vadinasi, per nugaros smegen segment, per neurometamer palaikomi visi kno dangos, judesio, atramos sistemos, kraujagysli ir vidaus organ ryiai bei vyksta j veiklos koordinavimas. Nugaros smegenis sudaro 30 segment, ymim didiosiomis j lotynik pavadinim pirmosiomis raidmis ir segment eils skaiiais.
6
Yra 8 kaklo segmentai, jie ymimi raide C, 12 krtins, ymimi raidmis Th arba D, 5 juosmens, ymimi raide L ir 5 kryminiai raide S. Kiekvieno segmento nervai nervuoja tam tikrus odos, poodinio sluoksnio plotus, raumenis, kraujagysles, vidaus organus, liaukas, antkaul: C I smulkiuosius pakauio raumenis. CII, III pakauio, upakalinio kaklo paviriaus, tarp galvos sukamj raumen iki krtinkaulio rankenos esani od, trapecinius raumenis, diafragm, vir ir polieuviniu kaulu esanius raumenis. CIII, IV bronchus, plauius, ird, skrand, blun, kas, dvylikapirt arn. Deiniosios puss kepenis, tulies psl; kairiosios puss ird, skrand. CIV pakauio upakalins ir onini kaklo dali, galvos sukamj raumen srii ir virutini duobui od; diafragm, meni pakeliamuosius, trapecinius, rombinius, galvos sukanius, vir ir pomentinius raumenis. CV upakalinio kaklo paviriaus, priekinio peties lanko virutins dalies bei deltinio raumens paviri, priekin ast paviri, alkni linki, dilbio priekin paviri ir poraktini srii od; deltinius, dvigalvius, dilbi supinatorius, platakos ir pirt lenkiamuosius bei krtins raumenis. CVI upakalinio kaklo paviriaus, peties lanko virutins dalies, iorinio deltinio, asto, dilbio paviri bei nykio od; kaklo, peties lanko virutins dalies, krtins, plaiuosius nugaros, deltinius, pomentinius, ast trigalvius raumenis. CVII upakalinio kaklo paviriaus, antdyglini duobi, deltini raumen bei rank upakalini paviri; II-III pirt od; upakalins kaklo srities, meni, deltinius, trigalvius, nugaros plaiuosius, platakos ir pirt tiesiamuosius raumenis. CVIII upakalinio kaklo paviriaus, virutins nugaros dalies, antdyglini duobi, paast, vidinio rank paviriaus ir IV bei V pirt od; trapecinius, krymens-keterini ataug, meni keliamuosius, virutinius upakalinius dantytuosius, rombinius, pirt tiesiamuosius ir lenkiamuosius raumenis. Th(D)I nugaros, meni, paast, poraktini srii, vidini rank paviri iki rieo snari od; tarponkaulinius, rombinius, krymens-keterinius, virutinius nugaros dantytuosius, meni, trapecinius, krtins, smulkiuosius platakos ir pirt raumenis. Th(D)III-I plauius, bronchus. Kairs puss Th(D)I-VIII ird, kylanij aort. Th(D)V-I skrand, kas, blun. Deiniosios puss Th(D)VI-X kepenis, tulies psl, dvylikapirt arn. Th(D)X-XII arnyn, inkstus, lapimtakius. Th(D)XIIL III kiauides ir kiauinlius. Krtins segment nervai inervuoja taip pat vairius odos plotus ir raumenis. ThII-VI virutins nugaros ir krtins dalies od; tarponkaulinius, krtins, priekinius dantytuosius, meni, nugarinius dantytuosius, krymens keterinius, plaiuosius, trapecinius ir rombinius raumenis. Th(D)VII-XII apatins nugaros dalies,
7
apatins iorins krtins lstos ir pilvo dalies od; nugaros apatinius dantytuosius, juosmens kvadratinius, nugaros plaiausius, krymens keterinius, pilvo preso, klubinius juosmens raumenis. LI juosmens, apatins pilvo dalies iorini lytini organ, kirkni ir vidinio laun paviriaus tredalio od; klubinius juosmens, krymens keterinius, juosmens kvadratinius, apatins pilvo preso dalies ir laun pritraukiamuosius raumenis. LII juosmens, skiauterini ataug, sdmen ir vir siuvjo raumens esani od; klubinius juosmens, juosmens kvadratinius, nugaros plaiausius, krymens keterinius, sdmen didiuosius, siuvj, velniuosius ir laun keturgalvius raumenis. LIII juosmens, sdmen, vidinio laun tredalio od; klubinius juosmens, kvadratinius, krymens keterinius, sdmen, laun keturgalvius, laun pritraukiamuosius, blauzd upakalini paviri raumenis. LIII kartu su Th(D)XI ir S I-IV nervuoja lapimo psl; L III su Th X gimd, prostat, kiauinlius ir j priedus, o LIII su Th XII kiauides. LIV krymens, juosmens, sdmen, launikauli gumbur, iorini upakalini ir priekini laun paviri, priekini keli snari paviri, priekini vidini blauzd paviri ir vidini pd krat paviri od; juosmens krymens srities, upakalini laun grupi, sdmen, plaij fascij tempiamuosius, keturgalvius, upakalinius blauzd raumenis. LV juosmens, krymens, sdmenis, upakalinius laun pavirius, priekini ir onini blauzd paviri, pd nugarli od; priekinius ir oninius blauzd raumenis. SI krymens, tarpsdmenins raukls, upakalini laun paviri, pakinkli, upakalini blauzd paviri, pad od; didiuosius sdmen, pusgyslinius, pusplvinius, dvigalvius laun, trigalvius blauzd ir pad raumenis. SII krymens, tarpsdmen ir posdmenini raukli, sdmen, upakalini vidini laun paviri, pakinkli, upakalini vidini blauzd ir pado srii od; sdmen, upakalinius laun ir blauzd bei didij pirt lenkiamuosius raumenis. SIII krymens ir ieinamosios angos od. Vidaus organus inervuoja vegetacin (simpatin ir parasimpatin) nerv sistemos dalis, kurios centrai yra isidst nugaros smegen segmentuose ir galvos smegenyse. I vegetacins nerv sistemos centr ir mazg ieinantys nervai eina segmentini ir periferini nerv sudt. J akos ir akels sudaro tankius nerv rezginius, apipinanius kraujagysles ir kartu su jomis pasiekia visus vidaus organ sluoksnius. Patologinis procesas dirgina juntamuosius vegetacinius nervus. Dirginimas pasiekia atitinkamus nugaros segmentuose esanius vegetacinius centrus ir danai perduodamas segment nervuojamai odai, raumen ir net kaul sritims. Nervini dirginim perdavimas i vien organ kitus ir toliau nuo paeisto organo esanius audinius sukelia j
8
pakitimus: skausm, audini tamp, jutim sutrikimus nors audiniai yra sveiki. Tokie sveik audini pakitimai, atsirad ne serganiame organe, vadinami refleksiniais pakitimais. Refleksini pakitim gali atsirasti vairiose kno zonose, kurios turi nervinius ryius su paeistais organais per atitinkamus segmentus: odoje, poodiniuose sluoksniuose, raumenyse, antkaulyje. Ivardintos segment inervuojamos odos sritys bei raumenys rodo, kad daugelis odos srii ir raumen turi nervinius ryius, ne su vienu nugaros smegen segmentu. Dl to vairi organ segmentins zonos susiformuoja sluoksniais viena ant kitos. Veikiant refleksikai pakitusi audini zonas, taip pat per atitinkamus nugaros smegen segmentus vyksta atsakomosios reakcijos atitinkamuose serganiuose organuose. Gerja j kraujotaka, lsteli mediag apykaita. Todl nyksta organ patologiniai pakitimai, prasideda gijimas. Prie segmentinio masao priskiriamas ir jungiamojo audinio masaas. Esant vairi organ, audini patologiniams procesams, atsiranda ryki segmentini refleksini poodinio jungiamojo audinio ir fascij pokyi. Susidaro jungiamojo audinio zonos. Jungiamojo audinio masaas skiriasi nuo segmentinio apimtimi, skirtinga specifine masaavimo technika, vadinama brkni technika. Taiau daugiau iuo masau veikiamas tiktai poodinis sluoksnis ir fascijos. Jungiamojo audinio masaas tai tam tikra segmentinio masao ris. Prireikus, segmentinis masaas gali bti papildomas jungiamojo audinio masau. Klasikinis masaas neretai derinamas su segmentiniu masau, papildomas jungiamojo audinio masau. Studentai turi imokti segmentinio ir jungiamojo audinio masao bdus, kno dali masaavimo ir sugebti juos pritaikyti.
PRAKTINIAI DARBAI GRUPJE
Praktiniai darbai atliekami poromis masao patalpose. Higienos reikalavimai tokie pat kaip ir atliekant klasikin masa. Segmentinio masao indikacijos, kontraindikacijos, poveikis organizmui, dozavimas, masao kurso trukm, procedr kiekis, kartojimai, intervalai, terapinis efektas derinimas su kitomis terapinmis procedromis ir kt. pateikiama teorijos paskaitose. Segmentinio masao praktiniai darbai suskirstyti tris dalis (atskir dal sudaro jungiamojo audinio masaas). Pirmosios dalies pratyb metu studentai mokomi ir mokosi praktikai nustatyti kno dangos ir judamojo aparato sistemos audini refleksinius pakitimus, atlikti segmentin masa vairiais bdais: veikiant od, poodin audin, raumenis ir antkaul. Antrojoje darb dalyje studentai mokosi atlikti vairi kno dali segmentin masa. Treioji pratyb dalis segmentinio masao mokymas ir mokymasis, jei pacientas serga vairioms ligoms. Pateikiamos darb temos, tikslai ir darbo eiga. Dstytojas savo nuoira gali praktiniam darbui pasirinkti vien ar daugiau tem, atsivelgdamas pratyboms skirt laik ir darbo sudtingum.
10
1. PIRMOJI PRAKTINI DARB DALIS

1.1. Odos refleksiniai pakitimai ir j nustatymo bdai
Tikslai: 1. Imanyti odos refleksinius pakitimus. 2. Imokti odos refleksini pakitim nustatymo bdus. Vykstant vidaus organ patologiniams procesams susidaro vadinamieji vidaus organ ir odos refleksai (viscerokutaniniai). Pakinta atitinkam srii odos jautrumas. Pakitusio jautrumo odos sritys vadinamos Hedo-Zacharjino zonomis. Jos susidaro dl patologini nervini impuls, ateinani i paeisto organo. Norint nustatyti odos Hedo Zacharjino zonas, sergant vienokia ar kitokia liga, reikia patikrinti atitinkam segment nervuojamus odos plotus. Hedo Zacharjino zonos dar vadinamos hyperalgezijos, (padidjusio jautrumo zonomis). Odos hyperalgezijos zonoje ne visas plotas yra vienodai skausmingas. Zonose bna ypa jautri nedideli ploteli, vadinam maksimaliai skausmingais takais. Odos refleksins zonos tiriamos subjektyviai ir pagal galimybes objektyviai. Subjektyvieji tyrimo bdai. Knibsiomis guliniam tiriamajam (savo porininkui) atliekama nugaros srities odos apira. Po to atliekami keli odos jautrumo pakitim mginiai: buka adata arba tuiu tuinuku lengvai brkniuojamas odos pavirius; jei nra liguist arba refleksini pakitim, tiriamasis jauia tik prisilietim, nejauia skausmo; smiliumi ir nykiu oda su poodiniu sluoksniu suimama raukl; jei odos bkl normali, jokio skausmo tiriamasis nejauia, jei yra atitinkam zon refleksini pakitim, tiriamasis (pacientas) pajunta buk spaudiant, gnybiant ar duriant skausm;
11
odos skausmingi takai nustatomi nedideliu plastmasiniu rutuliuku;
lieiant pakitusius takus, tiriamasis pajunta stipr skausm; velniai kutenant od, jei yra odos refleksini pakitim, tiriamasis gali i viso nieko nepajusti; jei odos bkl normali, kutenimas visuomet juntamas; odos dermografizmas nustatomas perbraukus per od buka adata, nagu ar kitu tuinuko galu jei odos bkl normali, susidaro blyks roiniai brkniai; jei odos bkl nenormali tamsiai raudoni ruoai; mgin gali atlikti tik gerai matantys studentai; brkniuojama ne vienoje vietoje, bet segmentais auktyn, t.y. slenkama nuo tolimj srii link galvos, nuo onini link vidurini; paprastu odos palpavimu nustatomas odos sausumas ar drgnumas; dl refleksini zon pakitim bna padidjs odos prakaitavimas; lyginamos simetrikos zonos. Visi mginiai atliekami numatomose refleksini pakitim zonose ir aplink jas. Objektyvieji tyrimo bdai. Kontaktiniu termometru galima pamatuoti vairi kno viet odos temperatr. Turint reikalingus prietaisus, galima nustatyti ilumos pralaidum, odos elektrin var ir kt. (lyginamos simetrikos zonos). Studentai mokosi atlikti odos tyrim vairiais bdais, taiau charaktering refleksini zon pakitim sveikiems asmenims paprastai nebna.
1.2. Poodinio jungiamojo audinio segmentiniai-refleksiniai pakitimai

Tikslas: Imokti poodinio jungiamojo audinio refleksini pakitim nustatymo bdus. Atsiranda poodinio jungiamojo audinio tampa ir sukibim. Susidaro vairi traukim, paburkim, siaur juosteli, plai juost, iplitusi lank pavidalo. Sumaja audini paslankumas. Poodinio jungiamojo audinio tyrimo bdai. Jei yra io sluoksnio refleksini pakitim, jeigu regjimas nesutriks, kno paviriuje galima pastebti vairi form nelygum, dubim. Pagrindinis tyrimas atliekamas palpavimu. Studentai turi imokti kelet palpavimo bd, kuriais galima nustatyti poodinio jungiamojo audinio bkls pakitimus. Platakos slinkimo bdas. Plataka iek tiek palenktais pirtais, delnu dedama ant kno paviriaus nugaros srityje; antrja ranka pamau stumiama
12
palpuojanti ranka pirmyn. Jei audini bkl normali, susidaro minktj audini volelis. Jei yra poodini audini paburkimas, sukibimas, juntamas pasiprieinimas. Tiriamas visas nugaros plotas nuo juosmens iki kaklo. Pirmiausia viena pus, po to kita. Odos raukls sumimo bdas. Suimama odos raukl ir statmenai patempiama auktyn. Jei yra poodinio audinio pakitim, odos raukl isitempia ymiai maiau, o pacientas pajunta gana stipr skausm. Raukli sumimo bdu itiriamas visas nugaros plotas nuo juosmens iki kaklo abipus. E.Dicke brknio bdas. III ir IV pirt galais, padtais 40-60o kampu ant kno paviriaus, pamau braukiama per od ir slenkama auktyn. Jei padidjusi poodinio audinio tampa, pirtai ima slinkti liau ir jauiamas pasiprieinimas, o prie pirtus, uuot susidaryt normalios raukls, ima slinkti visas odos lopas. bd reikia imokti atlikti abiejose nugaros pusse. Volelio ispaudimo bdas. Volelio ispaudimas viena ranka: oda suimama su poodiniu sluoksniu volel i vienos puss nykiu, i kitos keturiais pirtais ir volelis stumiamas pirmyn. Dirbant abiem rankom, voleliai suimami ir stumiami abiejose nugaros pusse. Slenkama sinchronikai simetrinmis sritimis. Nykiais nereikia per daug spausti, kad neliest gilij sluoksni. Jeigu yra pavirutinio sluoksnio tampos padidjimas, juntamas pasiprieinimas. Giliau esani jungiamojo audinio sluoksni tampos padidjimas bei sukibimas su fascijomis pasiymi sustandjusiais ploteliais, plotais, kuri nra nepakitusiose srityse. Tyrimas iilginiais brkniais ir plaiuoju ijudinimu. Pirtai sulenkiami smailesniu kampu (45o), giliau panardinami audinius ir stipriau spaudiama. Jei yra jungiamojo audinio sukibim su fascijomis, juntama izoliuot nelygum, iurktumas. Pirtai turi slinkti raumen skaidul kryptimis. Studentai turi patikrinti trapecini, plaij nugaros raumen srii poodinio audinio bkl. Plokiasis poodini audini ijudinimas nuo fascij. is ijudinimas atliekamas sulenktais pirtais. Giliai ir ltai ijudinamas poodinis sluoksnis abi puses. Ijudinim reikia atlikti visame abiej nugaros pusi plote. Visus bdus dstytojas parodo ir padeda atlikti. Kiekvien bd studentai turi kartoti po kelet kart, kad gyt reikaling gdi.
13
1.3. Raumen ir antkaulio refleksiniai pakitimai

Tikslai: 1. Imokti raumen refleksini pakitim tyrimo bd. 2. Imokti palpuoti ir nustatyti antkaulio pakitimus. Dl refleksini nervini impuls raumenys gali pasidaryti skausmingi (hiperalgeziki), gali padidti j tonusas, susidaryti miogeliozs (kieti mazgai juose). Raumen hiperalgezija tai tokia bkl, kai juntamas raumen skausmas, nors jie mechanikai nedirginami, t.y. nelieiami ir nejudinami. Hiperastezija tai raumen skausmas paspaudimo metu. Skausmingi raumenys nustatomi paciento apklausos metu ir palpuojant raumenis. Tiriamasis raumuo suimamas nykiu ir smiliumi bei didiuoju pirtu. Pradedama nuo numatom nepakitusi raumen ar j dalies bandomuoju sumimu ir suspaudimu. Spaudiama tokia jga, kad pacientas jaust paprast spaudim. Po to pereinama prie numatom tirti raumen. Jei yra refleksini pakitim, pacientas junta stipr skausm, net visai neymiai spaudiant. Slenkant per tiriamj raumen galima j ar jo dal neymiai pasukinti. Studentai turi imokti palpuoti galni raumenis, trapecini raumen kratus, plaij nugaros raumen kratus. Platieji raumenys tiriami spaudimu. Smiliaus, didiojo ir bevardio pirt galais ispaudomas visas raumuo ir ijudinamas vairiomis kryptimis 1-2 cm amplitude. Tokiu bdu studentai turi patikrinti trapecinius, plaiuosius ir ilguosius (nugaros tiesiamuosius) raumenis. Raumen hipertonuso (sustandjimo) nustatymas. Palpuojami ir lyginami simetriki raumenys. Raumuo spaudiamas sulenktais pirtais. Hipertonuso vietose juntamas aikus raumeninio audinio pasiprieinimas. Dar stipriau spaudiant, raumens tampa dar padidja. Ribot tonuso padidjim galima rasti darant iedinius judesius statmenais pirtais. Studentai turi atlikti nugaros, dubens, koj bei rank raumen hipertonuso tyrim. Sergantiesiems vidaus organ ligomis, gali susidaryti skausming antkaulio ploteli, nelygum. Panai pakitim gali atsirasti ir dl kaul lig. Dl to masauotojas turi gerai susipainti su paciento ligos istorija ir patologiniais pakitimais, nustatyti, ar nra kontraindikacij antkaulio masaui. Studentai turi imokti palpuoti meni vidinio (medialinio) krato paviri, meni kamp pavirius, dyglines ataugas ir pagal galimybes onkauli pavirius, krykaul ir skiauterines ataugas. Suradus reikiam srit, statmen pirt galais raumenys pastumiami, praskiriami ir palpuojamas kaulo pavirius. Jei yra refleksini pakitim, randama skausming dubim, paeidim, jauiamas iurktumas.
14
1.4. Segmentinio masao bdai, veikiantys odos ir poodinio sluoksnio refleksinius pokyius
Tikslas: Imokti praktikai atlikti segmentin masa glostymo ir trynimo bdais. Atliekant segmentin masa, naudojami modifikuoti klasikinio masao bdai. Specialia technika veikiama pasluoksniui, t.y. oda, poodinis sluoksnis, raumenys, antkaulis. Manipuliacijos, pritaikytos refleksini zon audini pokyiams veikti, atliekamos netradicinmis klasikinio masao kryptimis. Kiekvienas bdas turi daug variant, kurie parenkami atsivelgiant lig, refleksini zon audini pakitimus bei paciento individualias savybes. Segmentiniam masaui atlikti naudojamos vairesns masauojamojo padtys. V.I.Vasikinas pateikia 5 galimas masauojamojo padtis: 1. Guli ant pilvo tiesiomis kojomis, pdos kabo ties masao stalo galu; 2. Guli ant ono, apatin koja pusiau sulenkta per kelio snar, antroji koja itiesta; ranka sulenkta per alkns snar, po kaklu volelis; 3. Guli ant nugaros, rankos laisvai padtos alia; 4. Sdi, rankos padtos ant keli; 5. Guli pusiau knibsias ant masao stalo galo, dubuo u stalo galo, kojos pusiau sulenktos per keli snarius, pdos remiasi pirt galais grindis, rankos itiestos iilgai liemens. Segmentinio masao procedros pradedamos nuo priestuburini srii, ties kuriomis ieina segmentini nerv aknels. Darbo metu studentai mokosi atlikti segmentinio masao glostymo ir trynimo variantus. Masauojamasis guli knibsias. Pradedama glostymu. Glostoma juostomis ir platak delniniais paviriais iilgai stuburo. Juostinis glostymas (V.J.Dunajevas). Glostoma lygiagreiomis su refleksinmis zonomis juostomis. Pradedama nuo emesni ir pereinama prie aukiau esani juost. Juostos turi atitikti nugarinio kno paviriaus segmentini nerv inervuojamas odos zonas. Slenkama nuo onini dali iki stuburo ir palei stubur auktyn (pav.1 a, b, c; pav. 2 a, b).
15
c
1 pav. Juostinis glostymas
b
2 pav. Plokias priestuburins srities glostymas
Viena pus glostoma viena ranka, po to kita pus kita ranka. Abi vienu metu abiem rankom. Masauotojas stovi alia, bet gali stovti ir galvgalyje. Tuomet platakos slenka atbuline kryptimi, t.y. rieas slenka pirmyn, traukdamas platak. Po juostinio glostymo atliekamas plokiasis
16
iilginis priestuburini srii glostymas. Slenkama auktyn (galvos kryptimi). Toliau daromas iedinis glostymas pirt pagalvlmis ties kiekvienu priestuburiniu segmentu. Einama nuo emiau esani segment prie aukiau esani. Studentai tuo bdu turi glostyti visus segmentus nuo LV iki CVII. Jei reikia geresnio odos poveikio, be glostymo V.J.Dunajevas rekomenduoja kelis velnius trynimo variantus: brkniavim, pjovim ir spiralin trynim. Brkniavimas atliekamas vienos rankos II, III ir IV pirtais priestuburinje srityje. Pirmiausia brkniuojama viena pus, paskui antra. Pjovimas atliekamas ltai, viena ranka. Spiralinis trynimas atliekamas pirt pagalvlmis. Odos pakitim masa V.J.Dunajevas nurodo ubaigti velnia nepertraukiamja manualine vibracija. Poodinio sluoksnio veikimas. iems audiniams veikti naudojami modifikuoti specialieji gilesnio trynimo variantai. Pjovimas platak (stipininiais) radialiniais kratais. Nykiu ir smiliumi suimamos raukls abipus stuburo su poodiniu sluoksniu. Jas skiria keterins ataugos virn. Raukls patempiamos auktyn ir daromi pjovimo judesiai lygiagreiai su stuburo iilgine aimi. Slenkama segmentais auktyn (V.J.Dunajevas). Platakos su maksimaliai iskstais nykiais ir smiliais dedamos ties stuburu taip, kad tarp j susidaryt odos ir poodinio sluoksnio volas, ir daromi pjovimo judesiai, rankos juda prieingomis kryptimis. Slenkama auktyn (pav.3).
3 pav. Pjovimas
Keterini tarp veikimas. Abiej rank praskst smili ir didij pirt pagalvls dedamos vienos aukiau, kitos emiau nei keterin atauga. Tarp pirt, viduryje, turi bti keterin atauga. Susidaro kryiaus formos raukl, kurios centre keterins ataugos galas. Pirtais daromas iedinis trynimas ir
17
smelkiamasi gilyn audinius judant prieingomis kryptimis vir ir po keterine atauga. Taip apdorojami visi segmentai. Studentai trynim turi atlikti nuo krymens iki kaklo. Pagal V.J.Dunajev, pirtus galima dti kairiojoje ir deiniojoje pusse nuo keterins ataugos galo (pav. 4).
4 pav. Tarpslankstelini tarpeli veikimas
Veikimas akute (V.N.Fokinas). II ir III vienos rankos pirtais apimamas stuburas ir slenkama auktyn nuo krykaulio iki kaklo. T judes reikia pasunkinti kita ranka ir atlikti kelis kartus. Brkniavimas akute II ir III pirtais apimamas stuburas. Brkniuojama stumiant od su poodiniu sluoksniu auktyn ir emyn abipus stuburo. Pereinama nuo segmento prie segmento auktyn. Brkniavimas pakartojamas pasunkinta ranka (V.I.Fokinas). Ritinjimas. I ritinjimo variantas. Vienoje stuburo pusje abiej rank nykiais ir keturiais pirtais suimamas odos su poodiniu sluoksniu volelis. Tokia suimta raukl stumiama auktyn. Po to studentai atlieka kitos stuburo puss ritinjim nuo krymens iki kaklo. Ritinjim rekomenduojama atlikti dviem eilmis. Ritinjim galima atlikti sudarius 2-3 slanksteli apimties raukl, kuri stumiama auktyn (II ritinjimo variantas). III ritinjimo variantas: rankos padedamos abiejose stuburo pusse ir nykiais bei keturiais pirtais suimama odos su poodiniu sluoksniu raukl. Susidariusi raukl viena ranka stumiama pirmyn, o kita atgal. Slenkama segmentais auktyn. Slinkimas. Atliekamas rankos delniniais II, III,IV pirt paviriais. Vienos rankos pirtai prispaudiami prie kno, kita ranka dedama alia. Taip rankomis daromi trynimo judesiai ir trinama oda kartu su poodiniu sluoksniu. Slenkama segmentais auktyn. Patempimas. Vienoje stuburo pusje abi rankos dedamos taip, kad pirt galai bt per 5-6 cm vieni nuo kit. Pirtai turi bti itiesti ir suglausti. Pirt
18
pagalvls glaudiai prispaudiamos prie odos. Taip audiniai ltai, plastikai, ritmikai tempiami. Pereinama nuo segmento prie segmento galvos (kranialine kryptimi) (V.J.Dunajevas).
1.5. Specialieji segmentinio masao bdai, veikiantys refleksikai pakitusius raumenis (11 bd)
Tikslas: Imokti atlikti grim, itempim, prispaudim, ijudinim, nyplin dvigub iedin maigym, priestuburinio volelio stumdym. Grimas. Yra keli grimo variantai. Studentai turi atlikti visus pateikiamus grimo variantus. 1. Vienos stuburo puss grimas nykiu. Ranka dedama taip, kad nyktys bt vienoje, o 4 pirtai kitoje pusje. Jei masauotojas stovi deiniojoje paciento pusje, grim atlieka kairiosios rankos nykiu, o 4 pirtai sudaro jam atram. Kairysis nyktys deiniojoje stuburo pusje daro griamuosius iedus. Stuburo kryptimi audinius reikia stipriai spausti virutinje iedo dalyje tam, kad raumenys bt stumiami stuburo link. Nykio darb galima sustiprinti pasunkinti kita ranka: ant nykio galins (pirtakaulio) falangos udti antros rankos platakos (alknin) ulnarin krat. Einama segmentais auktyn. Nordamas atlikti kitos stuburo puss grim, masauotojas pereina kit pus (kairij), o grim atlieka deiniosios rankos nykiu. Studentai turi atlikti vienos ir kitos stuburo puss grim nykiu, bei grim pasunkintu nykiu (pav. 5 a). 2. grimas keturiais pirtais. Masauotojas stovi deinje, kairij platak deda taip, kad nyktys bt deinje, o 4 pirtai kairiojoje stuburo pusje. Keturiais pirtais atliekamas kairiosios stuburo puss grimas. Norint atlikti deiniosios stuburo puss grim keturiais pirtais, reikia pereiti kit paciento pus ir pakeisti rankas. Keturi pirt pagalvlmis daromi sukamieji griamieji judesiai stuburo link. Nyktys sudaro atram. grim galima sustiprinti pasunkinti rank ir udti kitos rankos keturis pirtus ant dirbani pirt. Slenkama nuo segmento prie segmento galvos (kranialine) kryptimi (pav. 5 b). 3. Vienos ir kitos stuburo puss grimas. Masauotojas nepereina kit pus ir nekeiia rank, stovi vienoje paciento pusje. Artimosios rankos nykiu ir keturiais pirtais apima stubur. Pirmiausia nykiu atlieka vienos puss grim, o po to keturiais pirtais antros puss. Jei reikia stipresnio poveikio, dirbama pasunkinta ranka.
19
5 pav. grimas pasunkinta ranka: a) nykiais; b) keturiais pirtais
Visus mintus variantus studentai turi imokti ir atlikti grimus nuo krymens iki kaklo. 4. Itempimas. Raumuo suimamas abiem rankomis 3-5 cm atstumu viena nuo kitos. Rankomis slenkama prieingomis kryptimis, t.y. save ir nuo savs. Taip raumuo tempiamas ir ijudinamas. Tokie veiksmai kartojami po kelet kart. is bdas tinka nugaros ir galni raumenims (V.J.Dunajevas, V.N.Fokinas). Priestuburins srities (paravertebralins) itempimas atliekamas nyki pagalvlmis (V.I.Dubrovskij). Nykiai glaudiai prispaudiami prie raumen. Vienas nyktys raumen judina (stumia) auktyn, kitas tuo pat metu raumen judina emyn. Judesiai turi bti velns, plastiki. Pastumdytas auktyn, emyn raumuo tempiamas, t.y. judinamas link stuburo ir nuo stuburo. Tempimo judinimo veiksmai kartojami 3-5 kartus. Pereina nuo juosmens iki kaklo. Ploktiems raumenims tinka prispaudiamieji specialieji maigymo variantai. 5. Spiralinis priestuburins (paravertebralins) raumen grups maigymas pasunkintos rankos keturi pirt pagalvlmis. Gerai prispaudus masauojamus audinius, spiraliniais judesiais pereinama iilgai stuburo nuo juosmen iki kaklo. I kiekvienos stuburo puss ie veiksmai kartojami po 3-5 kartus. 6. Maigymas delno pagrindu. Raumenys prispaudiami delno pagrindu. Slenkama spiraliniais judesiais nuo juosmens iki kaklo. Kartojama 2-3 kartus i kiekvienos puss. Dirbant abiem rankomis, veikiamos abi puss kartus. Galima veikti pasunkinta ranka pirma vien pus, po to antr.
20
7. Spiralinis maigymas nykio pagalvle. Nykio pagalvle giliai siskverbiama audinius, spiralikai ijudinami raumenys ir pereinama nuo juosmens iki kaklo. 8. Maigymas ijudinimas. Ijudinimas iilgine kryptimi. Abu nykiai dedami per 2-3 cm nuo keterini ataug abipus stuburo. Stipriai prispausti raumenys ijudinami auktyn ir emyn. Pereinama nuo juosmens iki kaklo. Ijudinimas skersine kryptimi. Dirbama abipus stuburo abiem nykiais. Stipriai prispausti raumenys judinami skersine kryptimi. Slenkama segmentais auktyn nuo L I iki CVII. 9. Itisinis spiralinis maigymas. Naudojamos juosmens ir krtins segmentams veikti (nuo LI iki CVII). Maigoma pirmiausia viena stuburo pus, po to kita. Abiej rank keturiais pirtais glaudiai apsupami nykiai, ir pagalvlmis siremiama raumenis. Rankos dedamos Th12 slankstelio auktyje 4-5 cm atstumu viena nuo kitos. Daromi sukamieji pakartotiniai judesiai maj pirteli link. Slenkama segmentais auktyn. 10. Priestuburins srities (paravertebralins) nyplinis dvigubas iedinis maigymas. Raumenys nypliniu bdu suimami abiej rank pirt galais i vienos stuburo puss. Taip rankomis daromi sukamieji judesiai vienu metu prieingomis kryptimis. Raumenys ijudinami. Slenkama segmentais auktyn (V.N.Fokinas). Studentai turi atlikti abiej stuburo pusi dvigub iedin maigym. 11. Priestuburini raumen krat pastumdymas. Atliekama abiej rank nykiais. Abiej rank nyki pagalvls dedamos onin (lateralin) priestuburin (paravertebralin) vagel lygiagreiai su stuburu. Raumens kratai spaudiami link stuburo. Susidaro raumens ir kit audini volelis. Volelis pastumiamas link stuburo kelet kart. Slenkama segmentais auktyn.
1.6. Kiti specialieji segmentinio masao bdai, veikiantys refleksikai pakitusius raumenis (4 bdai)
Tikslas: Imokti pastmim-pasukim. atlikti maigym-ispaudim, brkn-grim,
Maigymas-ispaudimas atliekamas abiem rankom. Audiniai ir raumuo suimami kiek galima giliau viena ranka ir pakeliami auktyn. Kita ranka ties pakelt audini raukls pagrindu spaudiami, maigomi audiniai. io bdo
21
negalima atlikti staigiais, grubiais judesiais, rankos turi dirbti velniai, ritmikai. Kartojama kelet kart ir pereinama prie aukiau esani segment. Veikiama viena stuburo pus, o paskui kita. terpiamas juostinis paglostymas. Brknys-grimas (I.V.Vasikinas). is masaavimo bdas naudojamas krtins lstos srities apatins nugaros dalies raumenims masauoti. Plataka su maksimaliai atitrauktu nykiu dedama taip, kad nyktys bt masauojamoje pusje, o keturi pirtai kitoje stuburo pusje. Antros rankos nykio tolimja (distaline) falanga daromas gilusis brknys nuo paasties linijos per 11-t tarponkaulin tarp link stuburo, utrunkama 5-6. Nykiu darant brkn priartjama prie antros rankos nykio, esanio priestuburinje (paravertebralinje) srityje ir abiem nykiais daromi 3-4 griamieji judesiai stuburo kryptimi. Po to ranka, esanti prie stuburo, paslenkama per 1 segment auktyn, o antros rankos nykiu daromas brknys per 10-t tarponkaulin tarp. Tokiu bdu pereinama iki apatinio ments kampo. Atlikus vienos puss brkn grim, pereinama antrj pus. Pastumdymas-pasukimas segmentais (I.V.Dunajevas). Masauotojas stovi kairiojoje paciento pusje. Kairiosios rankos smiliumi susiranda keterini ataug tarp (atitinkamo segmento). Deinij platak deda deiniojoje stuburo pusje kiek emiau nuo kairiosios rankos smiliaus. II, III ir IV pirtus pasuka taip, kad j galai bt nukreipti lateraliai ( on) nuo stuburo. I tos padties pirtais slenkama link stuburo tiesiamojo raumens, kol pasiekiamas kairiosios rankos smiliaus auktis, tuomet trij pirt pagalvlmis stipriai prispaudiami audiniai ir sukami prie laikrodio rodykl iki tol, kol pirtai atsiduria statmenai stuburo. Tuomet stumiamas raumuo ir persukamas link stuburo. Po to laisvai atsitraukiama nuo stuburo ir i naujo pirtais vl stumiamas, persukamas raumuo. Tai kartojama kelis kartus. Baigus persukim vieno segmento auktyje, plataka atpalaiduojama ir grinama pradin padt, tik kiek aukiau. Tuo tarpu kairiosios rankos smilius perkeliamas aukiau esant keterin tarp. Deinija ranka vl atliekamas raumen pastmimas ir persukimas. Taip veikiami visi reikalingi segmentai. Taip pat analogikai veikiama ir kita stuburo pus. Stuburo ir jo raumen persukimas (V.I.Vasikinas). is persukimas i karto apima kelet segment. Persukimas i kairiosios puss. Masauotojas stovi kairiojoje paciento pusje. Deinija plataka fiksuoja deinij dubens pus. Delnas padedamas ant sdmens raumens, o pirtais apimama skiauterin atauga. Kairioji ranka dedama kairiojoje stuburo pusje ties apatine krtins lstos riba ir delnu daromas griamasis sukamasis judesys link stuburo. Deinija ranka tuo pat metu taip pat daromas sukamasis judesys stuburo link (prie laikrodio rodykl). Po to kairioji ranka paslenkama auktyn, o deinioji paliekama savo vietoje, t.y. ant dubens. Ir vl abiem rankom atliekami tokio pat pobdio
22
judesiai. Taip einama vis auktyn ir stuburas kartu su savo raumenimis lyg ir persukamas. Po kiekvieno sukimo glostoma juostomis. Kitai pusei paveikti arba pakeiiamos rankos, arba pereinama kit pus (pav. 6 a, b, c).
c
6 pav. Stuburo ir raumen ltas persukimas
1.7. Antkaulio refleksini pakitim veikimas

Tikslai: 1. Imokti palpuoti daniausiai pasitaikani refleksini antkaulio pakitim vietas. 2. Imokti atlikti antkaulio masa.
23
Dl vairi vidaus organ lig bna atitinkam segment zon antkauli pakitim. Pakitimai nustatomi palpuojant kaulus, kurie turi segmentini ryi su serganiu organu. Esant plaui, bronch patologiniams procesams, randama krtinkaulio, onkauli, raktikauli, meni antkaulio pakitim. Jei yra irdies ir aortos patologini proces, bna krtinkaulio, kairiosios puss onkauli ir kairiosios ments antkaulio pakitim. Sergant kepen ir tulies psls ligomis, bna deiniosios puss onkauli, apatini stuburo slanksteli keterini ataug, deiniosios ments ir krtinkaulio antkaulio pakitim. Sergant skrandio ligomis randama kairiosios ments, kairiosios puss onkauli, krtinkaulio antkaulio pakitim. Sergant arnyno ligomis, pakinta krykaulio, krtinkaulio, apatini onkauli, gaktikauli antkaulis. Jei yra refleksini pakitim, aptinkamas antkaulio iurktumas, nelygum, sustorjim. Lieiamos tos vietos bna skausmingos. Daniausiai randama onkauli, j lank, raktikauli, meni, krykaulio, klubakauli, skiauterini ataug, stuburo skersini ataug, blauzdikauli briaun refleksini antkaulio pakitim. Pakitimai nustatomi palpavimu. Norint tinkamai palpuoti antkaul, reikia gerai inoti tiriam kaul padt, form, minktj audini sluoksnius vir j. Studentai turi mokti visus mintus kaulus, j ataugas, sidmti padtis, formas ir sugebti palpuoti prie skeleto. Ir tik po to pereiti prie praktiko tiriamojo asmens kaul palpavimo. Turi atidiai apiuopti nugaros ir krtins srities onkaulius, krtinkaul, raktikaulius, j dalis. prasti iuopimu rasti reikalingus onkaulius, suskaiiuoti stuburo slankstelius, surasti reikalingus. Mokti palpuoti meni kratus, dyglines ataugas, krykaul, klubakauli skiauterines ataugas, galni kaulus, snarius. Jeigu kaulai padengti raumen sluoksniu, reikia juos pastumti al ir apiuopti kaulo paviri. Studentai, skverbdamiesi ties raumenimis, turi veikti atsargiai, velniai, neskubdami ir nesukeldami nemaloni jutim bei skausmo tiriamajam. Antkaulio masaas daniausiai atliekamas smiliaus, nykio ar didiojo pirto galine falanga. Galimas tam tikr viet antkaulio masaas ir sulenkto smiliaus krumpliu. Veikim galima sustiprinti kita ranka. Antkaulio (periosto) masao technika panai takinio masao technik. Vieno pirto galu atliekamas pakitimo viet iedinis trynimas 2-4 mm diametru. Toks plotelis veikiamas nuo 1 iki 5 minui. Apdorojus vien plotel (tak), pereinama prie kito. Vienos procedros metu masauojami 4-5 takai, ne daugiau. Jei tiriamasis (pacientas) netoleruoja tos procedros (jam skauda), tuomet stengiamasi pirt dti ne statmenai, bet smailesniu kampu prie kaulo paviriaus. Jeigu ir toks veikimas yra skaudus, tuomet veikiama per 1-2 cm atokiau nuo skaudamos vietos. I pradi veikiami 3-4 paeisto antkaulio takai. Tsiant procedras, tak skaiius po truput didinimas, kol imasauojama visa pakitusi zona. Imokus gerai orientuotis, surasti reikalingus kaulus ir j dalis, pradedama mokytis antkaulio masao. Masao technikos moko dstytojas. I pradi patariama studentams patiems isimasauoti krtinkaulio, priekini onkauli
24
dali, alknkaulio ataug, raktikauli paviri, delnakauli, skiauterini ataug po kelet antkauli tak. Po to pereinama prie kito asmens antkaulio masaavimo. Reikia atlikti onkauli paviri, krykaulio, klubakauli skiauterini ataug, blauzdikauli briaun ir kit kaul po 3-5 antkaulio masao takus arba pagal dstytojo nurodymus. Masauodami nepakitus antkaul studentai gauna sveiko audinio jutimo gdi. Dl to lengviau pajaus serganij antkaulio patologinius pakitimus. To paties tikimasi mokant studentus palpuoti ir vertinti vairi menam refleksini zon normali audini bkl. (Paprastai mokomasi masauoti vienas kit, t.y. sveikus asmenis).
25
2. ANTROJI PRAKTINI DARB DALIS
Studentai mokomi ir mokosi atlikti vairi kno dali segmentinrefleksin masa.
2.1. Priestuburins (paravertebralins) srities segmentinis masaas (I.V.Dunajevo metodika)

Tikslas: Imokti atlikti priestuburins srities segmentin masa. Masauojamasis guli ant pilvo arba sdi ant masao stalo. Masauotojas stovi prie masao stalo arba sdi u masauojamojo nugaros. Visos segmentinio masao procedros pradedamos nuo priestuburini srii atitinkam segment. Judesiai atliekami segmentais, slenkama auktyn, t.y. galvos (kranialine) kryptimi. Grtant atgal, kno pavirius nelieiamas. Mokydamiesi priestuburins srities masao, studentai turi atlikti segmentin-refleksin masa, veikiant od, poodin sluoksn ir raumenis vairiais bdais nuo juosmens iki kaklo. Kaklo priestuburins srities (taip pat ir krymens) masaavimas pateikiamas atskirai. Tie bdai, kurie taikomi juosmens ir krtins stuburo daliai masauoti, kaklo sriiai netinkami (dstytojas turi spti, kad studentai kaklo srities neliest).
26
Refleksiniams odos pokyiams iilgai stuburo likviduoti atliekamas plokiojo glostymo, velnaus pabrkniavimo, pjovimo viena ranka, lto spiralinio trynimo ir velnios manualins vibracijos bdai. Plokiasis glostymas atliekamas iilgai odos segmentini zon i apaios kiek striai auktyn, nuo periferijos iki stuburo ir iilgai jo iki kaklo. Jei masauojamasis guli, masauotojas atsistoja ties galvgaliu, rankos slenka atbuline kryptimi (rieais pirmyn). Jei sdi, pirtai slenka pirmyn. Brkniavimas atliekamas II, III ir IV pirto pagalvlmis, stria kryptimi link stuburo, pirma veikiama viena stuburo pus, vliau kita. Po to glostoma plokiuoju glostymu abiem rankomis i abiej pusi iilgai stuburo. Pjovimas viena ranka striai link stuburo. Glostymas. Spiralinis vienos ir kitos stuburo puss trynimas keturi pirt pagalvlmis. Atliekama ltai. Glostymas abipus stuburo. velni (labili) manualin vibracija (virpinimas) viena arba abiem rankomis i abiej pusi. Plokiasis glostymas. Poodinio sluoksnio refleksini pakitim veikimas. Pjovimas. Abiej rank nykiu ir smiliumi suimamos odos raukls su poodiniu sluoksniu i abiej stuburo pusi. Raukles skiria keterins ataugos galas. Masauotojas greitais pirt judesiais raukles ijudina prieingomis kryptimis lygiagreiai su stuburu. Apdorojus vien segmento srit, pereinama prie aukiau esanio segmento. Taip veikiami visi reikalingi segmentai, slenkama galvos kryptimi. Atlikus pjovim pirtais, glostoma plokiuoju glostymu abipus stuburo. Keterini tarp veikimas. Atliekamas abiej rank smiliais ir didiaisiais pirtais. Viena ranka dedama deiniojoje, kita kairiojoje stuburo pusje. Prasksti tiess pirtai dedami 2 keterinius tarpus taip, kad tarp j bt viena keterin atauga. Abiej rank pirtais atliekamas po jais esani audini iedinis stabilusis trynimas. Tokiu bdu trinami visi reikalingi keteriniai tarpai. Itrynus vl glostoma plokiuoju glostymu abipus stuburo. Kiti autoriai nurodo pirt padt ne i kairiosios ir deiniosios keterins ataugos puss, bet aukiau jos ir emiau jos. Patempimas itempimas. Masauotojas abi rankas deda vienoje stuburo pusje, kad pirt galai bt atkreipti vieni kitus ties reikalingu segmentu. Atstumas tarp pirt turi bti 5-6 cm. Pirtai turi bti itiesti, gerai suglausti, o j pagalvls prispaustos prie odos. Audiniai tempiami ltai, ritmikai. Po to vl glostoma.
27
Poodinio jungiamojo audinio refleksiniams pokyiams alinti gali bti naudojami ir kiti bdai: pjovimas radialiniais platak kratais, iedinis trynimas, perskyrimas skersai stuburo, brkniavimas akute, slinkimas ir kt. Dstytojas gali pateikti ir daugiau masao bd poodiniam priestuburini srii sluoksniui veikti. Po kiekvieno segmentinio masao bdo, veikianio poodin sluoksn, atliekamas iilginis plokiasis glostymas. Raumen priestuburini srii refleksiniams pokyiams likviduoti I.V.Dunajevas nurodo grim ir pastumdym-pasukim. grimas atliekamas nykiu arba II, III ir IV pirt pagalvlmis. Vienu ar kitu bdu atliekant grim, stuburas turi bti tarp nykio ir smiliaus. Jeigu griama nykiu, kiti pirtai sudaro atram ir prieingai. Kai masauotojas stovi deiniojoje masauojamojo pusje ir grim daro nykiu, dirba kairija ranka. Nykiu daromi iediniai stabiliojo trynimo judesiai prie laikrodio rodykl. Audiniai spaudiami virutinje iedo dalyje taip, kad raumuo bt stumiamas link stuburo. Atlikus vienos vietos kelet iedini judesi, pereinama prie aukiau esanio segmento. Jei masauotojas stovi deinje, atlieka kairiosios stuburo puss grim kairiosios rankos II, III, IV pirtais. Pirtai juda pagal laikrodio rodykl. Nyktys sudaro atram. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Pastumdymas-pasukimas. Masauotojas stovi masauojamojo kairje. Kairiosios rankos smiliumi suranda reikiam tarp keterini ataug. Deinij rank deda deiniojoje stuburo pusje kiek emiau nei kairiosios rankos smilius. II, III ir IV pirtai padedami striai taip, kad pirt galai bt nukreipti onin (lateralin) pus nuo stuburo. Pirtais nespaudiant audini slenkama link krymens keterinio raumens oninio (lateralinio) krato, kol pasiekiamas kairiosios rankos smiliaus auktis. Nuo ia vis trij pirt pagalvls prispaudiamos prie odos ir nemainant spaudimo sukamos pagal laikrodio rodykl link stuburo, kol atsiduria statmenai stuburo. Tokiu judesiu, nemainant spaudimo, raumuo stumiamas prie stuburo. Po to pirtai atitraukiami nuo stuburo laisvai, be spaudimo, ir i naujo, vl spaudiant audinius, sukamuoju judesiu raumuo stumiamas prie stuburo. Tokie veiksmai kartojami kelet kart. Pakartojus judes kelis kartus, ranka atsipalaiduoja ir grinama pirmin padt. Tuomet kairiosios rankos smilius perkeliamas aukiau esant keterin tarp, o deinija ranka kartojami minti judesiai. Taip veikiami visi reikalingi segmentai. Atliekant kairiosios puss raumens pristmim, pakeiiamos rankos. Kairiosios rankos pirtais, raumuo stumiamas ir sukamas pagal laikrodio rodykl. Glostymas abipus stuburo. Priestuburini srii raumenims veikti yra ir kit segmentinio (ir nesegmentinio) masao bd. Jie pateikti 1.5 ir 1.6 skyriuose. Studentai turi atlikti iuose skyriuose apraytus ir kitus dstytojo parinktus priestuburini srii raumen refleksini pokyi likvidavimo bdus.
28
Antkaulio refleksiniams pakitimams likviduoti veikiamas juosmens ir krtins slanksteli skersini ataug antkaulis. Antkaulis masauojamas tiesaus nykio pagalvle. Prie tai antkaulis palpuojamas ir iekoma jo refleksini pakitim. Toki suradus, atsargiai atstumiamas raumuo onin (lateralin) pus nuo stuburo, ties skersine atauga nykiu daromas stabilusis iedinis trynimas. Ikvpimo metu, spaudimas sustiprinamas, kvpimo susilpninamas. Skersini ataug antkaulio masaavimas gali sukelti masauojamajam (sveikam ir ypa ligoniui) galvos svaigim, j gali ipilti altas prakaitas, gali net netekti smons. Todl btina sekti masauojamojo bkl. Studentams, neturintiems gdi, skersini ataug masao daryti nepatariama. Ligoniams skersini ataug antkaulio masa atlikti gali tiktai patyrs masauotojas. Priestuburini srii masaas pabaigiamas plokiuoju glostymu abipus stuburo.
2.2. Pakauio, kaklo, peties lanko virutins dalies ir kaktos segmentinis masaas
Tikslas: Imokti atlikti virutins raumen prisitvirtinimo linijos prie pakaukaulio, priestuburins kaklo srities, galvos sukamojo raumens, peties lanko virutins dalies ir kaktos segmentin masa. Minimos sritys masauojamos, jei pastebta i audini refleksini pakitim. Studentai pratyb metu turi imokti t srii segmentinio masao bdus. Virutins raumen prisitvirtinimo prie pakaukaulio linijos masaas. Taikomi prastiniai klasikinio masao bdai: glostymas ir trynimas, tiktai skiriasi kryptimis, t.y. einama nuo periferini dali link vidurins linijos. Masauojamasis sdi alknmis atsirms stal, galv laiko platakomis po smakru. Masauotojas stovi u jo. Masauojamasis gali galv laikyti atrms speciali atram. Pradedama abiej pusi virutins linijos glostymu nyki pagalvlmis. Slenkama nuo periferini linijos gal link pakauio gumburo. Kartojama kelis kartus. Po to atliekamas spiralinis trynimas taip pat nyki pagalvlmis nestipriai spaudiant. Slenkama gumburo link iki vidurins linijos. Po trynimo glostoma nyki pagalvlmis. Priestuburins kaklo srities masaas. ioje srityje i nugaros smegen kaklo dalies ieina nugariniai nervai. Masauojamasis sdi, galv parms rankomis arba padjs ant specialios atramos. Masauotojas sdi arba stovi u
29
masauojamojo. Pradedama kaip paprastai glostymu. Glostomos abi puss abiej rank nyki pagalvlmis nuo CVII iki pakaukaulio pagrindo. Keturiais pirtais atsiremiama raktikaulius. Kelis kartus paglostoma ir pereinama prie trynimo. Trynimas atliekamas nykiais, spiraliniu bdu. Patrynus paglostoma. Toliau reikia atlikti pjovim pirtais. Abipus stuburo nykiais ir smiliais suimamos audini raukls, pakeliamos ir, pirtais atliekant pjovimo judesius, slenkama segmentais auktyn. Vl paglosius daromas tarpketerini tarpeli trynimas (dstytojas primena, kaip jis atliekamas). Daryti reikia atidiai, taisyklingai ir stipriai nespausti. Iglostoma nykiais. Patempimas itempimas. Nykiai dedami abipus stuburo ties keteriniais tarpais, j galai beveik susilieia ties vidurine linija. Tuomet audiniai tempiami alis abiem nykiais, kiekvienas savo pus. Pereinama iki pakaukaulio. Paglostoma. grimas nykiais. Deiniuoju nykiu griama kairioji pus, kairiuoju deinioji pus. Pirma atliekamas vienos stuburo puss grimas, po to antros. Dirbti reikia velniai, nenaudoti jgos. Slenkama auktyn. Po grimo paglostoma. Pastumdymas nykiais. Abu nykiai dedami ties segmentu per 2-3 cm nuo vidurins linijos. Raumenys prispaudiami ir perstumiami link stuburo i abiej pusi. Pirtai grinami pradin padt, raumens nespaudia, bet ir neslysta odos paviriumi. Raumen pastumdymas kartojamas po kelis kartus ties kiekvienu segmentu. Dirbti reikia velniai, plastikai, nenaudoti jgos. Galvos sukamojo raumens segmentinis masaas. Dl vairi lig galvos sukamieji raumenys neretai bna refleksikai pakit (sitemp, skausmingi ir kt.) Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi u jo. Galva atremta atram arba masauotojo krtin, bet neatlota. Jeigu studentui nelabai aiki galvos sukamojo raumens padtis ir apimtis, reikia paprayti masauojamojo, kad jis pasukt galv on. Tuomet irykja raumens kontrai. Tokios padties raumen studentas (masauotojas) turi atidiai palpuoti. Paskui galva pasukama kit pus, ir palpuojamas antrasis raumuo. Tokiu bdu sidmima raumens padtis ir apimtis. Segmentinio masao metu galva laikoma tiesiai. Pradedama glostymu raumen skaidul kryptimi. Glostymas atliekamas I, II, III ir IV pirt pagalvlmis nuo krtinkaulio raktikaulio snario auktyn, link smilkinkaulio spenins ataugos. Ranka slenkama atbuline kryptimi (rieas slenka auktyn ir traukia platak bei pirtus). Reikia tiksliai atlikti galvos sukamj raumen glostym. Paglosius kelet kart (galima masauoti vienos puss raumen arba abu i karto), pereinama prie trynimo. Trynimas atliekamas tomis pat pirt pagalvlmis spiraliniu bdu. Trynimas atliekamas lengvai, nenaudojant jgos. Kartojamas kelis kartus. Masaavimas baigiamas vl glostymu kaip i pradi.
30
Peties lanko virutins dalies minktj audini segmentinis masaas. Peties lanko virutins dalies minktieji audiniai dl vairi lig taip pat neretai bna refleksikai pakit. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo. Pradedama, kaip visada, glostymu. Glostoma delnais nuo raktikauli petini gal iki pakaukaulio pagrindo. Kad geriau sidmt iuos judesius, pirmiausia studentai kelis kartus paglosto vienos puss peties lanko virutins dalies srit, po to antros. Vliau gali glostyti abi puses kartu ir dirbti abiem rankomis. Iglosius po kelet kart, atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tokia pat kryptimi ir apimtimi kaip glostymas. Kartojama po kelis kartus. Baigus trynim, iglostoma ir pereinama prie grimo. grimas atliekamas II, III ir IV pirtais. Nykiai sudaro atram. Veikiama tomis pat kryptimis kaip glostant ir trinant. Trimis pirtais griant daromi iediniai judesiai ir skverbiamasi gilyn raumenis. Norint geriau atlikti judesius ir juos reguliuoti, griama vienoje pusje udjus antr rank ant pagrindins rankos. Kaklo srities pasunkintas grimas nenaudojamas. Pirmiausia atliekamas vienos puss grimas, kartojama 2-3 kartus, paglostoma. Po to taip pat griama antroji pus ir paglostoma. Galima atlikti i karto abiej pusi grim abiem rankom. Baigus grim, peties lanko virutins dalies sritis iglostoma. Peties lanko virutins dalies masaavim studentai turi (su pertrauklmis) kartoti kelet kart. Per pertraukles diskutuoja, kas jiems neaiku, kokie judesiai ne visai pavyksta. Dstytojas padeda, parodo, dirba ir kontroliuoja j rank judesius. Po to vl kartojamas tos srities segmentinis masaavimas. Pastaba. Vis pakauio ir kaklo srii segmentin masa studentai turi atlikti labai atidiai, kas neaiku isiaikinti su dstytoju, kartoti po kelet kart. K ir kiek kart kartoti, nurodo dstytojas. Kaklo sritis yra svarbi ir jautri, nereikia naudoti jgos, negalima i eils kartoti daug grimo, trynimo judesi. Dirbti reikia atsargiai ir velniai ne tik su pacientais, bet ir su sveikais studentais. Kaktos segmentinis masaas. Studentai turi sidmti ir imokti atlikti pakitusi kaktos audini masa. Yra lig, kuri metu bna odos, poodinio sluoksnio ar raumen refleksini pakitim (jautrumo sutrikimai, audini tampa). Sergantiesiems migrena, hipertonine liga, po galvos traum ir t.t. gali atsirasti minim audini pakitim. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi u jo nugaros. Galva atremta masauotojo krtin ar special atlo. Pradedama glostyti didij pirt pagalvlmis nuo nosies galo. Slenkama nosies nugarle, tarpakiu, vidurine kaktos dalimi iki plauk ribos. Po to II ir III pirtais glostomi antakiai iilgai nuo j pradios iki galo. Toliau iglostoma kakta nuo vidurins linijos iki smilkini.
31
Po to smiliumi ir didiuoju pirtu zigzagais itrinami antakiai, slenkama onine (lateraline) kryptimi. Itrynus (2-3 kartus) glostomi antakiai smiliaus ir didiojo pirto pagalvlmis. Abiej rank smiliais ir didiaisiais pirtais suimama antaki odos raukl, kuri pertrinama lyg pjaunant. Veikiama iilgai antaki, iglostoma. Spiralinis kaktos trynimas keturi pirt pagalvlmis nuo kaktos vidurio iki smilkini. Glostymas iilgai kaktos raumen (auktyn nuo antaki). Prieprieinis kaktos trynimas abiej rank keturi pirt pagalvlmis nuo kaktos vidurio iki smilkini. Kaktos raumen iilginis glostymas (nuo antaki auktyn).
2.3. Meni srities masaas

Tikslas: Imokti atlikti meni srities audini masa. Aplink ment esani audini masaavimas. Masauojamasis sdi (gali ir gulti). Masauotojas stovi u jo ties masauojamja (artimja)puse. Viena ranka fiksuoja deltinio raumens artimosios puss pei lank. Jei masauoja kairij ment, masao veiksmus atlieka deinija, o fiksuoja kairija. Deiniojo nykio pagalvle pradeda glostyti nuo paasties ir slenka iilgai oninio (lateralinio) ments krato iki jos apatinio kampo, o toliau keturi pirt pagalvlmis iilgai vidinio (medialinio) ments krato per antpet iki pakaukaulio pagrindo. Imokus padtis ir kelis kartus paglosius, atliekamas trynimas tomis paiomis linijomis, iilgai oninio (lateralinio) krato. Trinama nykio pagalvle. Ties apatiniu ments kampu atliekamas nyplinis iedinis stabilusis trynimas. Toliau iilgai vidinio (medialinio) krato trinama, taip pat spiralikai nykio pagalvle iki virutinio vidinio ments kampo. Po to per peties lanko virutin dal iki pakaukaulio pagrindo spiralikai trinama 4 pirt pagalvlmis (peties lanko virutins dalies srit galima ir maigyti). Atlikus trynim vl iglostoma. Masauojant deiniosios puss ments srit, fiksuojama deinija ranka, o masauojama kairija. Kairiosios ments podyglinio raumens masaavimas. Padtys tos paios. Deiniosios rankos delnu glostoma podyglin zona nuo oninio (lateralinio) ments krato iki vidinio (medialinio). Paglosius atliekamas spiralinis trynimas pirt pagalvlmis tokia pat kryptimi. Pabaigiama glostymu. Studentai glostym ir trynim turi kartoti po kelet kart. Turi prasti pajausti ments kratus.
32
Kairiosios ments antdyglinio raumens masaavimas. Glostoma deiniosios rankos delniniais pirt paviriais nuo ments petins ataugos galo, vir ments dyglio iki vidinio (medialinio) kampo. Po glostymo atliekamas tos paios srities spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis ir ta paia kryptimi kaip glostymas. Itrynus vl glostoma. Kitos puss ment masauojama analogikai. Pomentinio raumens masaavimas. Norint prieiti prie pomentinio raumens, ments aplinkiniai audiniai turi bti gerai atsipalaidav (pav. 7).
7 pav. Pomentinio raumens veikimas
Masauojamojo padtis gali bti trejopa: jis gali sdti, gulti knibsias arba ono. Kairiosios puss pomentinio raumens masaavimas. Masauojamasis savo kairiosios rankos platakos nugarl padeda sau ant nugaros kiek emiau nei skiauterin atauga. Masauotojas kairija ranka suima ast ties peties snariu, patraukia pet atgal,kad ment atsiknot nuo onkauli ir bt galima prieiti prie pomentins srities.Masauojama deinija ranka. Masauotojo platakos nugarl atremta krtins lstos sienel. Glostoma II, III, IV pirt pagalvlmis, pakitomis po mente. Paglosius atliekamas spiralinis trynimas tais paiais pirtais, ta paia kryptimi, t.y. i apaios vir. Baigiama glostymu. Ments srities antkaulio masaavimas. Refleksini antkaulio pakitim daniausiai bna meni dygli srityje, ariau virutinio vidinio (medialinio) ments kampo. Dygliai masauojami nykiu arba didiuoju pirtu, atliekant iedin trynim. Masauojamasis sdi raitas ant kds. Rankas pasideda ant kds atramos. Masauotojas stovi u jo nutols per itiestos rankos atram. Itiestos rankos nyktys dedamas vertikaliai ant dyglio taip, kad j spaust i viraus emyn. Daromi lti 5-6 mm diametro iediniai judesiai. Stipriau
33
spaudiama ikvepiant, kvepiant spaudimas sumainamas.Viena vieta masauojama 2-5 minutes. Dirbama tos paios puss ranka. Jeigu yra abiej meni dyglini ataug refleksini pakitim, galima masauoti abiem rankomis, kiekvien pus.
2.4. Krtins lstos segmentinis masaas

Tikslas: Imokti tarponkaulini raumen, apatinio krtins lstos krato, onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio viet ir krtinkaulio segmentin masa. Tarponkaulini raumen refleksini pakitim veikimas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo ties tolimja puse (jei masauoja deiniosios puss tarponkaulinius tarpus, stovi ties kairija puse). Dirba tos paios puss (kuri masauoja) ranka, antr rank padeda ant artimojo antpeio. Dirbania ranka lyg apkabinama tolimoji krtins lstos pus ir pradedamas grblinis glostymas nuo krtinkaulio, slenkama tarponkauliniais tarpais ir prieinama iki stuburo. Nuo ia ranka vl perkeliama prie krtinkaulio ir glostomi aukiau esantys tarponkauliniai tarpai iki stuburo. Taip veikiami visi reikalingi tarponkauliniai tarpai. Studentai turi iglostyti visus tarponkaulinius tarpus po kelet kart. Paskui atliekamas lengvas grblinis t pai tarponkaulini tarp spiralinis trynimas tokiomis pat kryptimis. Itrynus vl glostoma. Po to daroma velni nepertraukiamoji vibracija. Ubaigiama glostymu. Studentai turi imasauoti abi puses ir gerai imokti idstyt technik. Apatinio krtins lstos krato (apatinio onkauli lanko) masaavimas. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi arba sdi u nugaros iek tiek pasitrauks tolimj pus. Jei masauoja deiniosios puss lank, dirba deinija ranka, kairij rank udeda ant kairiojo antpeio. Masauoja II, III, IV pirt pagalvlmis. Pradeda glostymu nuo 7-to onkaulio prisitvirtinimo prie krtinkaulio. Slenka mint trij pirt pagalvlmis iki stuburo. Paglosts ta paia kryptimi atlieka spiralin trynim. Abu veiksmus atlieka kelis kartus (24). Baigs vl iglosto. Studentai turi atlikti abiej pusi apatini onkauli lank masa. Gerai gud masauoti vien ir kit pus, gali po kelis kartus atlikti abiej pusi masa kartu. onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio viet masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi arba sdi u jo. Prieingos puss rankos didiojo pirto pagalvle masauoja, tos paios puss rankos II ir III pirtu fiksuoja minktuosius audinius, esanius vir ir po onkaulio kratais.
34
Pirt galais remiamasi krtinkaulio krat. Masauotojas pirtu prisitvirtinimo vietoje atlieka stabilj plokij glostym, stabilj iedin trynim ir pabaigia vl glostymu. Krtinkaulio masaas. Masauojamojo ir masauotojo padtys tokios pat. Krtinkaulis masauojamas glostymu, trynimu, glostymu. Glostymas atliekamas II, III ir IV abiej rank pirt galais. Pirtai sulenkti. Galiniai pirtakauliai (falangos) suglausti nugarlmis. Slenkama nuo kardins ataugos iki jungo lankos, dviem, trim eilmis. Paglosius atliekamas trynimas. Tarp pirt turi susidaryti minktj audini raukl. Trinama pjaunamaisiais judesiais nuo kardins ataugos iki jungo lankos. Itrynus vl iglostoma kaip i pradi. Kvpavimo pratimai. Masauojamasis sdi. Masauotojas sdi arba stovi u jo. Masauojamajam paaikinama, kad jis turs kvpti ir ikvpti pagal komand. Tada abi rankas (platakas) udeda ant apatins krtins lstos dalies ties paasties linijomis. Pacientui liepiama ikvpti ir tuo metu, spausdiama krtins lsta, rankos slenka link krtinkaulio. Ikvpimus sukomanduojama kvpti ir tuo pat metu rankos staiga atitraukiamos nuo krtins lstos. Krtins lsta isipleia. Tokia procedra kartojama kelis kartus. Dirbant ypa reikia atsivelgti paciento bkl, ami ir isiaikinti su gydytoju, ar nra tai procedrai kontraindikacij.
2.5. Dubens srities ir apatini galni segmentinis masaas

Tikslas: Imokti atlikti krykaulio, dubens ir apatini galni segmentin masa ir dubens sukratym. Krykaulio masaas. Masauojamasis sdi aukiau (ant masao stalo). Masauotojas sdi u jo ant kds. Pradedama krymens srities masaavimu. Glostymas atliekamas abiem nykiais ir slenkama nuo krykaulio virns iilgai vidins (medialins) linijos iki tos vietos, kur krykaulis jungiasi su V juosmeniniu slanksteliu. Paskui glostomos onins (lateralines) dalys nuo virns iki jungties su juosmens V slanksteliu. Iglostoma po kelis kartus. Paglosius atliekamas spiralinis trynimas nyki pagalvlmis tokiom pat linijom ir kryptimis kaip glostymas. Atlikus spiralin trynim V.I.Dunajevas rekomenduoja atlikti pjovim pirtais. Po to vl glostoma. Keterini tarp veikimas. Krykaulio sritis veikiama ties jo angomis. Anga turi bti viduryje tarp dirbani pirt. Kai mintus veiksmus studentai
35
gerai imoksta, pereinama prie itempimo-patempimo. Abiej rank nykiai dedami abipus vidurins linijos ir stipriai prispausti audiniai ritmikai, ltai tempiami onine (lateraline) kryptimi. Po to vl glostoma. grimas atliekamas nykiais abipus. Galima atlikinti pirma vienos puss, po to kitos. Krymens srities grimus studentai turi atlikti daugiau kart ir stipriau negu kaklo srities. Baigiama vl glostymu nykiais. Klubini raumen masaavimas. Glostymas pradedamas nuo gaktikauli virutini krat. Slenkama kirknies rauklmis vir priekinio virutinio dyglio (sp.iliaca anterior superior), vir skiauterini ataug striai iki I-II juosmens slanksteli. Glostoma keturi pirt pagalvlmis. Iglosius tomis paiomis linijomis ir kryptimis atliekamas keturi pirt pagalvlmis spiralinis trynimas. Vl glostoma. Sdmen masaas. Glostoma abiej rank delnais i abiej pusi iki onini (lateralini) krykaulio krat.Toliau keturi pirt pagalvlmis atliekamas spiralinis trynimas tokiomis paiomis linijomis ir kryptimi kaip glostymas. Baigus trynim, paglostoma ir atliekamas velnus nepertraukiamasis virpinimas (vibracija). Baigiama klubakauli skiauteri glostymu ir spiraliniu trynimu trij pirt pagalvlmis nuo priekini iki upakalini dygli. Didiojo juosmens raumens masaas. is raumuo yra vidiniame dubens paviriuje. Pradedama glostymu, II, III ir IV pirtai ukiami u dubens kaul i vidaus per onines pilvo sieneles vir skiauterini ataug. Masauotojo rankos veikia tos paios puss raumenis (masauotojas sdi u masauojamojo nugaros). Glostoma ir slenkama nuo priekinio virutinio dyglio vir skiauterini ataug link I-II juosmens ir XII-XI krtins slanksteli. Toliau atliekamas t pai viet spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Vl iglostoma. Dubens srities vidaus organ sukratymas. Masauojamasis turi kiek galima geriau atsipalaiduoti. Masauotojas padeda abi rankas ant upakalinio dubens paviriaus taip, kad keturi pirt galai bt nukreipti iorn ( lateralin pus), o nykiai gult striai stuburo. Taip sumus duben, rankomis daromi kratomieji judesiai prieingomis kryptimis horizontaliai. Kartojama 3-4 kartus (pav. 8 a, b).
36
b
8 pav. Dubens srities vidaus organ sukratymas
Galni segmentinis masaas. Galni segmentinis masaas atliekamas klasikinio masao bdais: glostymu, trynimu, maigymu, virpinimu. Procedros pradedamos nuo artimj (proksimalini) dali. Jei masauojamos rankos, pirmiausia imasauojamas astas, po to dilbis ir plataka. Jei masauojamos kojos, pirmiau imasauojama launis, po to blauzda ir pda. Prie masauojant galnes pirmiausia atliekamas segmentinis atitinkam priestuburini srii masaas, po to atitinkamos kno dalies masaas ir tik tada pradedama masauoti galnes.
37
3. TREIOJI PRAKTINI DARB DALIS
V.I.Dunajevas paymi, kad organizmas geriau reaguoja segmentinrefleksin masa, kai yra audini refleksini pakitim. Tokios audini bkls daniausiai susidaro sergant funkcins kilms ligomis. i lig gydymas segmentiniu masau bna efektyvus. Organini, negrtam pakitim masaas nepaalina, todl pastovaus gydomojo efekto nebna. Geriausi segmentinio masao rezultatai esti tada, kai paveikiami visi refleksins zonos pakitusi audini sluoksniai:oda, poodinis audinys, fascijos, raumenys, antkaulis. Paveikus vien kur sluoksn ir nepaalinus refleksini pakitim i kit sluoksni, pastovi rezultat negaunama. Lik nepaalinti pakitimai veikia kaip patologinis idinys organizme ir skatina lig. Prie kiekvien segmentinio masao procedr btina refleksini zon audini bkls diagnostika. Audini pakitimai, rasti prie masao procedros kurs, gydymo metu kinta. Dl to reikalingas danas gydymo plano koregavimas. Procedros pradedamos nuo priestuburini srii masaavimo. Tam tinka ne tik specialieji segmentinio masao bdai, bet ir klasikinio masao bdai. Veikiant nugarini nerv segmentini akneli sritis, sumaja pakitusi periferini audini tampa, skausmingumas, gerja paeist organ ir kraujagysli bkl. Daugiausia dmesio skiriama tiems segmentams, kurie susij su paeistais organais. Imasaavus priestuburines sritis, veikiamos nugaros, kaklo ar dubens audini refleksini pakitim sritys, kurios vadinamos refleksinmis zonomis. Segmentinio masao procedros danai papildomos klasikinio masao bdais. Procedr kursas vairioms ligoms gydyti turi tam tikr ypatum, t.y.
38
apimtis, seka, trukm, pertraukos, procedr kiekis, klasikinio masao panaudojimas ir derinimas. Visa tai pateikiama masao teorijos kurse. Atliekant segmentin masa, kartais pasitaiko nepageidautin organizmo reakcij dl dirginim persidavimo per kitus segmentus kitus organus. Todl yra nustatyta, k masauotojas turi daryti, kai pacient vargina nemalons pojiai. Rekomenduojamos ir profilaktins priemons, kad bt j ivengta. Praktini darb metu studentai turi gerai istudijuoti segmentini refleksini zon topografij, atlikti zon audini ityrim ir segmentin masa bei sugebti j derinti su klasikiniu masau. Praktiniams darbams ioje dalyje pateikiamos temos, nagrinjanios vairi organ sistem ligas bei sindromus. Kiekvieno darbo tikslai yra tokie: sidmti segmentini-refleksini zon topografij; atlikti refleksini zon audini ityrim (refleksini zon diagnostik); atlikti atitinkam segmentin masa; atlikti masa atsirandanioms neigiamoms reakcijoms paalinti. Tokios reakcijos gali vykti perdozavus masa arba esant padidjusiam ligonio jautrumui. ie klausimai isamiau nagrinjami teorijos paskaitose. Dstytojo padedami studentai turi inagrinti odos, poodinio sluoksnio, raumen, antkaulio segmentini-refleksini zon topografij. Naudojamasi anatomijos paveikslais, muliaais, reljefiniais paveikslais. Juose surandami reikalingi odos, poodinio sluoksnio refleksini pakitim plotai, paeisti raumenys, kaulai. Po to palpuojamos refleksins zonos. Audini pakitimai pateikti 1.1., 1.2., 1.3., skyriuose. Patologini pakitim bna organuose, giliuosiuose audiniuose, kraujagyslse ir kt. Patologiniams procesams nykstant, ligoniui sveikstant, buv odos ir judamojo aparato audini refleksiniai pakitimai inyksta. Masauotojui reikia gerai imanyti galim pakitim topografij, jei pacientas serga vienokia kitokia liga, ir mokti tuos pakitimus nustatyti. Masauojant refleksikai pakitusius audinius, per atitinkamus nugaros smegen segmentus, teigiamai veikiami sergantys organai. Segmentini-refleksini pakitim zonos pateikiamos prie konkreios temos. Refleksiniai audini pakitimai ir j nustatymo bdai pateikti 1.1., 1.2., 1.3., skyriuose, segmentinio masao bdai pateikti 1.4., 1.5., 1.6., 1.7. skyriuose, kno dali segmentinis masaas pateiktas 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. ir 2.5 skyriuose
39
3.1. Serganij irdies ligomis segmentinis masaas

Indikacijos: funkcins kilms irdies skausmai, miokardo skleroz, stenokardija, ilgas remisijos periodas po miokardo infarkto, nekomplikuotos irdies ydos. Kontraindikacijos: miokardo infarktas, stenokardija pamjimo periodu, yms irdies kraujagysli angioskleroziniai pakitimai, kit irdies lig pamjimas, irdies ir stambij kraujagysli isipltimas bei kitos bendrosios kontraindikacijos masaui. Masa irdies ligoniams gali paskirti tiktai gydytojas. Masauotojas turi atidiai susipainti su ligos istorija ir esama ligonio bkle bei j sekti per vis procedr kurs. Procedr kursas, pertraukos, procedr intensyvumas, masao dozavimas, ligonio bkls pakitim vertinimas pateikiamas teorijos paskaitose. Refleksini pakitim zonos. Skausmingosios (hiperalgezijos) odos sritys: kairiosios puss virutin trapecinio raumens dalis, po kairiuoju raktikauliu; ties kairiuoju onkauli lanku; kairje tarp ments ir stuburo, iorinis kairiosios puss krtins lstos pavirius, emiau krtinkaulio kairioji pus (pav. 9 a, b).
a) priekinis pavirius
b) nugarinis pavirius
9 pav. irdies refleksins zonos
Poodinio jungiamojo audinio refleksini pakitim bna: tarp kairiosios ments ir stuburo kairiojo apatinio krtins lstos krato srities, kairiojo
40
priekinio krtins lstos paviriaus; onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio krato; vir kairiojo raktikaulio. Raumen refleksini pakitim bna: kairiojo trapecinio raumens krato; kairiosios ments podyglinio; kairiosios puss stuburo tiesiamojo; kairiojo trapecinio; didiojo apvaliojo pradios; virutiniojo kairiojo nugaros dantytojo; kairiosios puss galvos sukamojo; kairiosios puss didiojo krtins; kairiosios puss pilvo tiesiojo; kairiosios puss klubinio. Antkaulio pakitim bna: kairiosios puss ments, raktikaulio, onkauli bei kairiosios krtinkaulio puss. Skaudiausi takai (maksimals takai) randami kairiosios puss stuburo tiesiamajame raumenyje Th II-III slanksteli auktyje. Jei prieirdio kairioji anga susiaurjusi (stenoz), skaudiausias takas bna kairiojo krtins raumens oninje (lateralinje) dalyje. Jei nustatytas vainikini arterij nepakankamumas, tokie takai bna poodiniame jungiamajame audinyje kairiosios puss trapeciniame ir jo virutiniame krate volelyje (V.I.Vasikinas). Vis minim srii audinius studentai turi atidiai itirti, palpuoti anksiau mintais bdais. Sveik asmen audiniai nebna refleksikai pakit, taiau juos palpuojant, gyjama gdi skirti sveikus audinius nuo pakitusi. sidmjus refleksini zon topografij, vertinus audini bkl, atliekamas segmentinis masaas. Serganij irdies ligomis segmentinis refleksinis masaas (I.V.Dunajevas). 1. Kairiosios priestuburins puss minktj audini masaas. 2. Apatinio kairiojo krtins lstos krato masaas. 3. Tarponkaulini tarp kairiosios puss masaas. 4. Kairiosios ments, jos aplinkini audini ir apatinio kampo srities masaas. 5. Didiojo apvaliojo raumens kairiosios puss masaas. 6. Kairiosios puss didiojo krtins raumens masaas. 7. Kairiosios puss onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio masaas. 8. Krtinkaulio masaas. 9. Skausming tak masaas tarp kairiosios ments ir stuburo Th II-III segment. ie takai masauojami tiktai II-III-IV procedros metu, kai nugaros ir krtins refleksikai pakit audiniai jau yra atsipalaidav. Priekinje krtins lstos dalyje esantys skausmingi takai efektingai veikiami velnia manualine vibracija. Vibracija gali bti tiesiogin ir netiesiogin (t.y. per kitos rankos pirt, priglaust prie odos). 10. Kaklo priestuburini minktj audini masaas. 11. Kairiojo peties lanko virutins dalies masaas. 12. Kairiojo galvos sukamojo raumens srities masaas.
41
Kairiosios priestuburins puss masaas. Masauotojas sdi, ligonis jei reikia, gali gulti knibsias, rankos nuleistos iilgai liemens arba padtos po galva, t.y. sudaro galvai atram. Masauotojas stovi u nugaros. Pradedama nugaros masaavimu. Veikiama priestuburin sritis ir segmentins juostos. Plokiasis glostymas iilgai juosmens ir kairiosios puss krtins stuburo dalies. Slenkama auktyn. Kartojama 6-8 kartus. Grtant rankomis audini neliesti. Juostinis glostymas abiem rankom i abiej pusi iilgai segmentini odos zon, nuo periferijos striai iki stuburo ir iilgai palei stubur iki kaklo. Kiekviena juosta glostoma vis aukiau iki stuburo, palei j iki kaklo. Iglostomos madaug devynios juostos. Daugiau kart kartojamas kairiosios puss juostinis glostymas. Norint geresnio odos refleksini pokyi poveikio I.V.Dunajevas rekomenduoja, be glostymo, pritaikyti lengv priestuburins srities brkniavim, pjovim viena ranka, veln spiralin trynim ir lengv manualin vibracij. Pabaigiama plokiuoju glostymu abipus stuburo. Priestuburins srities poodinio sluoksnio pakitimams veikti atliekamas iedinis trynimas, keterini ataug trynimas, pjovimas. Pereinant nuo vieno bdo prie kito, terpiamas plokiasis glostymas abipus stuburo. iedinis trynimas atliekamas II, III pirt pagalvlmis ties kiekvienu segmentu (slanksteliu) ir slenkama auktyn nuo Th IX iki kaklo. Daugiau kart veikiama kairioji pus. Plokiasis glostymas. Pjovimui atlikti rankos padedamos maksimaliai atitrauktais nykiais prie stuburo. Tarp platak vidini krat susidaro odos su poodiniu sluoksniu raukl. Rankos slenka auktyn ir juda prieingomis kryptimis. Kartojama 7-8 kartus. Daugiau kairiosios puss. Plokiasis glostymas. Keterini tarp veikimas (r. 1.4 skyri). Kartais keterins ataugos gali bti skausmingos, dl to pirm procedr metu reikia elgtis labai velniai ir tuos tarpus praleisti. Keteriniai tarpai trinami nuo Th IX iki Th I. Kartojama 8-10 kart. Studentai turi kantriai ias procedras atlikti. Plokiasis glostymas atliekamas abipus stuburo, kelet kart. Priestuburins srities refleksiniams raumen pakitimams paalinti taikomas grimas ir perstmimas (pasukimas). grimas. Masauotojas stovi deiniojoje masauojamojo pusje (sdinio ar gulinio). Kairiosios rankos nykiu ir keturiais pirtais apima stubur ties IX Th slanksteliu. II, III ir IV pirt pagalvlmis kairiojoje stuburo pusje daro griamuosius judesius stuburo kryptimi. Slenka segmentais auktyn iki 4-to slankstelio. grim kartoja kelet kart. Tai atlikus, plokiuoju bdu iglostoma priestuburin sritis. Po to lyginama abipus stuburo 4-5 kartus. Perstmimas-pasukimas segmentais (I.V.Dunajevas). Masauotojas stovi deiniojoje pusje. Deiniosios rankos smili deda 9-to 10-to slanksteli keterini ataug tarp. Kairij platak padeda kiek emiau, kairiojoje pusje
42
taip, kad keturi pirtai bt nukreipti onin (lateralin) pus nuo stuburo. Nespaudiant audini, pirtais slenkama link stuburo tiesiamojo raumens krato deiniosios rankos smiliaus auktyje. Ties raumens kratu vis keturi pirt pagalvls stipriai prispaudiamos prie odos ir sukamos link stuburo tol, kol pirtai atsiduria statmenai stuburo. Taip raumuo pristumiamas prie stuburo. Po to pirtai nebespaudiami ir atitraukiami nuo stuburo. Tada vl i naujo spaudiami audiniai ir stumiamas raumuo prie stuburo. Raumens pristmimas kartojamas kelet kart. Atsipalaidavusi plataka grinama pradin padt. Tuomet deiniosios rankos smilius perkeliamas aukiau esant keterin tarp. Taip pat atliekamas kairiosios puss raumens pristmimas prie stuburo. Pereinama iki II-III keterinio tarpo. Plokiasis glostymas abipus. Daugiau kart veikiama kairioji pus. Pastmimas-persukimas (V.I.Vasikino metodika). Guliniam knibsiomis (galima ir sdiniam) pacientui masauotojas, stovdamas kairiojoje pusje, deinija ranka, atitrauks nykt, apima deiniojo klubakaulio skiauterin ataug. Kairiosios rankos deln suglaustais pirtais padeda kairiojoje priestuburinje srityje ties IX slanksteliu ir daro sukamj judes lyg grdamas stuburo link. Tuo pat metu deinija ranka taip pat daro sukamj judes link stuburo. Kelis kartus pakartojus tokius judesius, kairioji ranka pastumiama per segment auktyn, o deinioji lieka vietoje. Vl pakartojami tokie pat veiksmai. Veikiami visi kairiosios puss reikalingi segmentai iki Th II. Pabaigiama plokiuoju glostymu abipus stuburo. Apatinio kairiojo krtins lstos krato masaavimas. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi u jo nugaros. Deinij rank padeda ant deiniojo peties. Kairiosios rankos II-III-IV pirt pagalvlmis atlieka kairiojo apatinio krtins lstos krato glostym nuo krtinkaulio iki stuburo. Po glostymo 3-4 kartus atlieka spiralin trynim ir baigia vl glostymu. Kairiosios puss tarponkaulini tarp masaavimas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo. Deinij rank deda ant peties. Kairija ranka daro grblin glostym tarponkauliniais tarpais nuo krtinkaulio iki stuburo. Pradeda nuo apatini tarp ir pereina prie aukiau esani tarp. Paglosts atlieka t pai tarp grblin arba I-II pirt pagalvlmis spiralin trynim. Po to vl paglosto ir pirt pagalvlmis lengvai pavirpina. Visi minimi bdai kartojami po 3-4 kartus. Nugara glostoma juostiniu glostymu. Meni srities masaavimas. Iglostomi po 4-5 kartus abiej meni kratai, tarpmentin sritis iki pat pakaukaulio gumburo. Kairiajai mentei skiriama daugiau dmesio, ypa jos vidiniam (medialiniam) kratui ir prasiskverbimui po ments kampu. Atsipalaidavus ments aplinkiniams audiniams, kairiosios rankos nykiu ir smiliumi suimamas ments kampas ir atkeliamas. Kad geriau atsipalaiduot raumenys, masauojamasis savo
43
kairiosios rankos platakos nugarl padeda ant juosmens. Masauotojas, atsuks deiniosios rankos deln vir II-III-IV pirt pagalvlmis, glosto ir spiralikai trina pomentin raumen ir vidin (medialin) ments krat. Apdorojs meni srit, glosto juostomis nuo Th X iki Th II slanksteli abi nugaros puses. Didiojo apvaliojo raumens masaas. Raumuo yra paasties srityje. Masauojama klasikiniu iilginiu maigymu. Atsipalaidavus nugaros refleksini zon audiniams, masauojamas priekinis krtins lstos pavirius. Pradedama plokiuoju glostymu auktyn iki raktikauli 6-8 kartus. Kairiosios puss juostinis glostymas nuo krtinkaulio link stuburo segmentinmis juostomis. Vduoklinis abiej krtins lstos pusi (priekinio paviriaus) glostymas. Priekinio paviriaus masaavimas klasikinio masao bdais: glostymu, spiraliniu trynimu, maigymu, virpinimu. Slenkama nuo apatini dali segment auktyn. Daugiau kart kiekvienu bdu kartojamas kairiosios puss masaas. Kairiojo didiojo krtins raumens glostymas, spiralinis trynimas, maigymas (iilginis ir skersinis), virpinimas. Slenkama nuo krtinkaulio link peties. Kiekvienas bdas kartojamas po kelis kartus. onkauli prisitvirtinimo prie kairiosios puss krtinkaulio masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo. Kairiosios rankos II ir III pirtais fiksuojami minktieji audiniai vir onkaulio ir po juo ties jungtimi su krtinkauliu. Deiniosios rankos didiojo pirto pagalvle pradedamas iedinis VII onkaulio prisitvirtinimo viet glostymas. Paglosius daromas iedinis trynimas, po to vl glostymas. Taip imasauojami visi onkauli-krtinkaulio snariai iki I onkaulio. Tai atlikus abi puss glostomos vduokliniu glostymu. Krtinkaulio masaavimas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo nugaros. Krtinkaulis glostomas II-III-IV abiej rank pirt galais. Galins pirt falangos (pirtakauliai) suglaudiamos nugarlmis. Tokios padties pirtai ltai slenkami nuo kardins ataugos iki jungo lankos dviem, trimis linijomis. Grtant nuo jungo lankos krtinkaulio pavirius nelieiamas. Iglosius tokiomis pat linijomis ir kryptimis, tokia pat pirt padtimi atliekamas trynimas. Tarp deiniosios ir kairiosios rankos pirt turi susidaryti odos raukl, kuri pertrinama, pirtai judinami prieingomis kryptimis pirmyn ir atgal. Ubaigiama glostymu kaip i pradi. Visi veiksmai kartojami po kelis kartus. Baigiama krtins lstos iglostymu, vduokliniu glostymu. Inykus nugaros ir krtins audini refleksiniams pakitimams, atliekamas skaudiausi tak masaas: tarp kairiosios ments ir stuburo Th II-V slanksteli auktyje, kairiajame didiajame krtins raumenyje, kairiojo trapecinio raumens virutiniame krate, kairiosios puss onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio
44
vietose. Skaudiausi takai masauojami didiojo pirto pagalvle, atliekamas iedinis glostymas, trynimas. Gali bti atliekamas velnus tiesioginis arba netiesioginis (per kitos rankos priglaust prie odos pirt) virpinimas. Ments, raktikaulio, krtinkaulio ir onkauli srii antkaulio pakitimai. Masauojama iediniu trynimu nykio arba didiojo pirto pagalvle. Kaklo srities priestuburini srii minktj audini masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi arba sdi u jo. Glostymas abiej rank nykiais nuo CVII iki pakaukaulio pagrindo. Keturi kairieji pirtai atremti raktikaul. Daugiau kart kartojamas kairiosios puss glostymas. Visi kaklo masaavimo bdai atliekami velniai, be jgos. Spiralinis trynimas nykiais. Glostymas nykiais. Daugiau dmesio kairiajai pusei. Pjovimas pirtais. Nykiais ir smiliais suimamas odos ir poodinio sluoksnio raukls abipus stuburo. Jos pakeliamos ir daromi pjovimo judesiai lygiagreiai su stuburo iilgine aimi. Slenkama segmentais auktyn. Glostymas nykiais. Keterini tarp trynimas. Prasksti abiej rank smiliai ir didieji pirtai dedami abipus stuburo vir ir emiau keterins ataugos. Pirtai dedami skersai ir atliekamas iedinis trynimas, auktyn i tarpo tarp. Glostymas nykiais. Galima pritaikyti ir patempim. Abiej rank nykiai prispaudiami prie odos ties keteriniais tarpais taip, kad j galai liestsi ties vidurine nugarine kaklo linija. Po to nykiais patempiami audiniai onines (lateralines) puses. Veikiama tarpeliais auktyn. Glostymas nykiais. Kairiosios puss grimas atliekamas deiniuoju nykiu nuo CVII iki C V-IV. Glostymas nykiais. Pastumdymas atliekamas nykiais. Jei veikiama tik kairiojoje pusje, kairiosios rankos nyktys dedamas ties keterini tarp (po CVI ar CVII keterine atauga) 2-3 cm atstumu nuo vidurins linijos. Nuo ia spaudiami kaklo raumenys stumiami prie stuburo. Grtant atgal raumenys nespaudiami, bet ir neslystama odos paviriumi. Dirbti reikia atsargiai, ltai, nenaudoti jgos, bet jausti, kad raumuo stumiamas. Patartina studentams patiems pabandyti pastumdyti savo kaklo raumenis. Nenaudoti jgos. Pastumdius glostoma nykiais abipus. Peties lanko virutins dalies masaavimas. Padtys tos paios. Daugiau dmesio skiriama kairiojo peties lanko virutiniai daliai. Glostymas atliekamas delnais (delnu) nuo raktikaulio peties snario iki pakauio kaulo. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tokiomis pat linijomis ir kryptimis. Kairiosios puss trynimas kartojamas daugiau kart. Glostymas kaip i pradi. Kairioji pus daugiau kart.
45
grimas trimis pirtais (II, III ir IV) nuo peties iki kaklo kairiosios puss, po to vl glostymas kaip i pradi. Kairiosios puss galvos sukamojo raumens srities masaavimas. Padtys tokios pat, t.y. masauojamasis sdi, masauotojas stovi (arba sdi) u jo. Glostymas atliekamas II, III ir IV pirt pagalvlmis, iilgai raumens skaidul nuo krtinkaulio-raktikaulio snario iki spenins smilkinkaulio ataugos, t.y. slenkant auktyn. Lengvas spiralinis trynimas tais paiais pirtais ir tokia pat kryptimi. Kartojama kelis kartus ir vl glostoma tokia pat kryptimi. Kairiosios rankos masaas. Kairioji ranka masauojama, jei yra jos audini refleksini pakitim. Pradedama bendruoju visos rankos glostymu 5-6 kartus. Po to atliekamas klasikinis asto, dilbio, platakos masaas. Platakos alkniniame krate masauojami antkaulio takai ir irdies meridiano takas, esantis maojo pirto oninje stipininje pusje ties nago pagrindu ir takas, esantis tarp irnelinio rieo kaulo ir alknkaulio medialinje proksimalios rieo raukls dalyje. Baigiama alkninio nervo patempimu (V.I.Vasikinas). Paalins reakcijos. Masao metu atsiradus irdies skausmams ar iaip nemaloniems jutimams, masauojama juosta nuo kairiosios paasties puss iki kairiojo krtins lstos apatinio krato ir veikiami audiniai stuburo kryptimi klasikinio masao bdais. Tok masa profilaktikai galima atlikti procedros pradioje arba viduryje (V.I.Vasikinas).
3.2. Serganij kvpavimo sistemos ligomis segmentinis refleksinis masaas

Indikacijos: chroninis bronchitas, chronin pneumonija remisijos fazje, bronchin astma, bronchektazin liga, plaui emfizema, pleuritas. Kontraindikacijos: visos miosios arba pamjusios kvpavimo sistemos ligos, aktyvi plaui TBC, krtins lstos ir pilvo organ augliai, bronchins astmos priepuoliai ir kitos bendrosios kontraindikacijos, bdingos klasikiniam masaui. Refleksini pakitim zonos. Odos skausmingosios (hiperalgezijos) zonos: vir raktikauli, po raktikauliais, krtinkaulio, onkauli lank srii priekiniai ir nugariniai paviriai, meni sritys (pav. 10 a, b).
46
10 pav. Bronch ir plaui refleksins zonos
Poodinio sluoksnio refleksini pakitim bna: pakauio srities, tarp meni ir stuburo, onkauli lank srities, po raktikauliais, abipus krtinkaulio. Raumen pakitim bna: dirinio galvos, trapecinio, rombinio, podyglini, tarponkaulini, galvos sukamj, krtins didij. Antkaulio pakitim bna: krtinkaulio, onkauli, meni. Skaudiausi takai bna trapecini raumen voleliuose, po raktikauliais, onkauli kratuose. Kvpavimo sistemos ligoniams masa skiria gydytojas ir seka j bkl procedros kurso metu. Masauotojas turi gerai susipainti su ligos istorija, ligonio bkle, bendradarbiauti su gydytoju. Masauotojas turi atlikti ligonio apklaus, pagal galimybes apir ir palpacij, patikrinti refleksini zon audini bkl. Prie praddami mokytis tikrinti ir masauoti segmentines-refleksines zonas, studentai turi imokti zon topografij ir atlikti j audini diagnostik. Sveik asmen audiniai bna nepakit, bet vis tiek studentai turi atlikti numatom zon anksiau nurodytus vis sluoksni tyrimo bdus. Tai atlikus pradedama refleksini zon audini masaas. Segmentinio refleksinis masaas segant kvpavimo sistemos organ ligoms (I.V. Dunajevas): 1. Priestuburins srities minktj audini masaas. 2. Apatinio krtins lstos krato masaas. 3. 6-to 9-to tarponkaulini tarp masaas. 4. Meni srities masaas. 5. Didij krtins raumen masaas. 6. onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio viet masaas.
47
7. Krtinkaulio masaas. 8. Kaklo minktj audini iilgai stuburo masaas. 9. Peties lanko virutins dalies masaas. Pacientams, sergantiems astma ir plaui emfizema, masao procedra pabaigiama krtins lstos suspaudimu ikvepiant. Esant pleuros saugoms, atelektazei ir persirgusiems pneumonija, masao procedr rekomenduojama pabaigti krtins lstos ipltimu. Masauojamasis sdi (gali ir gulti knibsias, vliau sdi). Masauotojas stovi arba sdi alia, arba, jei masauojamasis sdi, stovi u jo nugaros. Odos refleksini pakitim veikimas. Pradedama plokiuoju glostymu abipus stuburo, nuo juosmens iki kaklo 6-8 kartus. Juostinis glostymas segmentinmis juostomis nuo onini krtins lstos dali lygiagreiai su onkauliais. Ties stuburu glostymas tsiamas auktyn iki kaklo. Kiekviena juosta eina aukiau nei emesnioji nuo Th X iki Th II. Glostomos abi puss pakaitomis po 3-4 kartus. Jei masauojamasis guli, masauotojas stovi ties galva, abiej rank delnais glosto juostomis ir auktyn palei stubur atbuline rank kryptimi, t.y. rieais slenkama pirmyn ir traukiama plataka. Po glostymo I.V.Dunajevas rekomenduoja atlikti vienos puss, paskui antros nestipr brkniavim II-III-IV pirt pagalvlmis, 2-3 kartus. Po brkniavimo glostoma plokiuoju ir juostiniu glostymu, palei stubur iki kaklo. Poodinio priestuburinio sluoksnio pakitim veikimas. Keterini tarp veikimas nuo Th X iki Th III, po 10-12 kart. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Vienos ir kitos stuburo puss pjovimas pakaitomis nuo Th X iki Th II. Kartojama po 4-6 kartus. Plokiasis glostymas abipus. Priestuburini audini patempimas. Abi rankos suglaustais pirtais dedamos vienoje stuburo pusje. Pirt galai turi bti per 5-6 cm atitol vieni nuo kit ir glaudiai priglud prie odos. Tokios padties audiniai spaudiami ir tempiami. Kiekvieno segmento tempim reikia atlikti ltai, ritmikai po kelis kartus. Pereinama nuo Th X iki Th II. Atlikus vienos puss, tempim pereinama kit pus. Plokias glostymas abipus stuburo. Priestuburins srities raumen veikimas vienos puss, paskui kitos grimas II-III-IV pirt pagalvlmis. Galima atlikti grim nykiais. grimas pradedamas ties Th X ir segmentais auktyn iki Th II. Kartojama iki 10 kart. Atlikus grim plokiuoju bdu iglostomos abi stuburo puss, po 4-6 kartus. Pastumdymas (perstmimas). Veikiami ilgieji stuburo tiesiamieji raumenys, nuo Th X iki Th II segment. I.V.Dunajevo pastumdymo technika (r. 6. skyri). Pirma atliekamas vienos stuburo puss pastumdymas, paskui kitos. Ties kiekvienu segmentu pastmimas kartojamas po kelet kart. Po to iglostoma
48
segmentinmis juostomis ir einama prie vienos ir kitos stuburo puss auktyn iki kaklo. V.I.Vasikino pastumdymo-persukimo technika (r. 6. skyri). Atliekama pirma i vienos puss, paskui i kitos. Atlikus pastumdymus, glostoma segmentinmis juostomi. Toliau veikiama priestuburin sritis plokiuoju glostymu auktyn iki kaklo. Plaij nugaros raumen skersinis maigymas. Slenkama link stuburo. Glostymas, ritinjimas link stuburo. Pagal I.V. Dunajevo pateikt plan, baigus priestuburini srii masa, pradedamas apatini krtins lstos krat masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo nugaros. II-III ir IV pirt pagalvlmis glosto vienos puss apatin krat nuo krtinkaulio iki stuburo, kit rank padeda ant prieingos puss peties. Kairj krat masauoja kairiosios rankos pirtais, deinj deiniosios rankos pirtais. Kelet kart paglosius, tomis pat linijomis ir kryptimis atliekamas spiralinis trynimas kelet kart i eils. Pabaigiama vl glostymu. Imasaavus vienos puss apatin krat, masauojamas kitos puss kratas. Plokiasis glostymas abipus stuburo. VI-IX tarponkaulini tarp masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo nugaros. Jei masauoja deiniosios puss tarponkaulinius tarpus, stovi ties kairija nugaros puse. Deinija ranka masauoja, o kairij padeda ant paciento kairiojo peties. Deinija ranka daro grblin glostym nuo krtinkaulio iki stuburo, pirtus padjs apatinius tarpus, kelis kartus pakartojs veikia auktesnius tarpus. Paglosts tuos paius tarpus grbliniu spiraliniu bdu trina po kelis kartus. Baigia vl glostymu kaip i pradi. Po to analogikai imasauoja kitos puss tarponkaulinius tarpus. Meni srities masaas. Glostomas ir trinamas meni perimetras po 6-8 kartus nuo peties iki pakaukaulio. Masauojant kairij ment dirba deinioji ranka, o kairija suimama ties deltiniu raumeniu ir fiksuojama pei juosta. Deiniosios rankos nykiu pradedama glostyti nuo paasties ir slenkama iilgai oninio (lateralinio) ments krato iki apatinio jos kampo. Nuo kampo slenkama keturi pirt pagalvlmis iilgai vidinio (medialinio) krato iki peties lanko virutins dalies, per peties lanko virutin dal iki pakaukaulio pagrindo. Iglosius tomis pat linijomis ir kryptimis atliekamas spiralinis trynimas nykiu iki apatinio kampo. Ties kampu atliekamas stabilusis nyplinis iedinis trynimas. Iilgai vidinio (medialinio) krato trinama nykio pagalvle iki virutinio medialinio ments kampo. Toliau per antpet iki pakaukaulio spiralikai trinama keturi pirt pagalvlmis (I.V.Dunajevas). Itrynus perimetras vl iglostomas kaip i pradi. Podyglins sritys glostomos ir spiralikai itrinamos trij-keturi pirt pagalvlmis. Imasauojamos abi ments. Imasaavus meni sritis, atliekamas juostinis segmentinis glostymas pakaitomis abipus, po 4-6 kartus nuo Th X iki Th II. V.I.Vasikinas
49
rekomenduoja masauoti abiej meni sritis kartu abiem rankomis. Kiekviena ranka masauojama savo puss ments sritis, t.y. kairija kairij ment, deinija deinij ment. Studentai turi imasauoti meni sritis po vien ir abi kartu. Pabaigti juostiniu glostymu. Imasaavus meni sritis ir iglosius juostiniu glostymu, pagal V.I.Vasikino schem atliekamas stuburo ir priestuburini audini pastumdymas. Jeigu tai buvo atlikta anksiau, veikiant priestuburini srii raumenis, masao nebekartojama. Meni, onkauli ir stuburo keterini ataug periosto pakitim masaas. Plokiasis glostymas abipus. Po to pereinama prie priekinio krtins lstos paviriaus. Masauojamasis gali sdti arba gulti ant nugaros. Masauotojas stovi arba sdi prie masauojamj arba alia jo. Priekiniam krtins lstos paviriui masauoti taikomi klasikinio masao bdai:glostymas, trynimas, maigymas, virpinimas. Atidiai imasauojami didieji krtins raumenys: glostymu, trynimu, iilginiu ir skersiniu maigymu, virpinimu. iediniu bdu itrinamos sritys po ir vir raktikauli. onkauli prisitvirtinimo prie krtinkaulio masaas. Atliekamas i vienos ir kitos puss, slenkant auktyn. Vienos rankos II ir III pirtu fiksuojami audiniai vir onkaulio ir po jo jungties su krtinkauliu. Kitos rankos didiojo pirto pagalvle pradedamas 7-to onkaulio prisitvirtinimo vietos iedinis glostymas. Paglosius daromas iedinis trynimas ir vl iedinis glostymas. Taip imasauojami visi krtinkauliniai onkauli snariai. Baigus vienos puss, masauojami antros puss snariai. Po to vduoklinis glostymas. Krtinkaulio masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo. Krtinkaulis glostomas II-III-IV pirt galais. Abiej rank pirt nugarls suglaustos (j galins falangos). Per delnikauli ir pirm-antr pirtakauli (falang) snarius pirtai lengvai sulenkti (buku kampu). Tokios padties pirtais glostoma ir ltai slenkama nuo kardins ataugos iki jungo lankos. Pereinama trimis linijomis, grtant krtinkaulio pavirius nelieiamas. Po to atliekamas trynimas. Pirt padtis tokia pati. Trinama iilgine kryptimi, vienos rankos pirtais slenkama pirmyn, o antros atgal (kaip pjovimo judesiais). Itrinama slenkant auktyn trimis linijomis. Tarp pirt turi susidaryti odos raukl, pirtai neturi slysti oda, bet turi stumti j. Pabaigiama glostymu kaip i pradi. Glostymas ir trynimas po kelet kart. Krtinkaulio, raktikauli, onkauli periosto pakitim masaas. Nykio, didiojo pirto ar smiliaus pagalvle atliekamas iedinis trynimas (technik r.1.7. skyriuje). Procedra pabaigiama vduokliniu krtins lstos glostymu.
50
Kaklo minktj audini masaas. Masauojama i abiej stuburo pusi. Abiej nyki pagalvlmis 3-4 kartus glostomi priestuburiniai minktieji audiniai iilgai stuburo nuo C VII iki pakauio. Paglosius nyki pagalvlmis atliekamas spiralinis trynimas po 2-4 kartus. Nykiais dirbama, o keturiais pirtais remiamasi raktikaulius. Masauotojas stovi u sdinio paciento nugaros. Glostymas nykiais. Pjovimas pirtais. Segmentai veikiami auktyn po 2-3 kartus iki C III. Glostymas nykiais. Keterini tarp veikimas. Glostymas. grimas. Atliekamas nykiais. Pirma griama viena pus, paskui kita. Kartojama po 2-3 kartus. Glostymas nykiais. Dirbti reikia atidiai, velniai, nenaudoti jgos, neskubti. Iglosius nugarin kaklo paviri, slenkama auktyn ir glostomi oniniai-priekiniai paviriai. Po to masauojami galvos sukamieji raumenys. Galvos sukamasis raumuo glostomas II-III-IV pirt pagalvlmis nuo krtinkaulio iki smilkinkaulio spenins ataugos. Kelis kartus paglosius t pai pirt pagalvlmis atliekamas spiralinis trynimas tokia pat kryptimi po 2-3 kartus. Trinant nenaudoti jgos. Po to iglostoma kaip i pradi. Atlikus kaklo srities masa, pradedamas peties lanko virutins dalies masaas. Peties lanko virutins dalies minktieji audiniai neretai bna refleksikai pakit (skauds, sitemp). Glostoma delnais nuo pei iki pakaukaulio pagrindo. Pirma iglostoma viena pus, paskui antra. Po to glostomos abi puss kartu abiem rankom. Iglosius tokiomis pat kryptimis atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Kartojamas 2-4 kartus. Po trynimo vl glostoma. grimas atliekamas trimis pirtais iediniais judesiais gilyn. Galima grti pasunkinta ranka, taiau nenaudoti jgos. Antroji ranka padeda geriau pajusti pagrindins rankos naudojam jg, temp, trukm. Vis pirma grimas atliekamas i vienos puss, kartojama 2-3 kartus, paskui taip pat i antros. Po grimo vl glostoma delnais kaip i pradi. Vis kaklo ir pakauio srii segmentin masa reikia atlikti velniai, atidiai, nenaudoti jgos, nekartoti daug kart. Kaklo sritis yra jautri ir labai svarbi, todl reikia atsargiai elgtis ne tik masauojant ligonius, bet ir sveikus asmenis (iuo atveju studentus ar kt.). Po refleksini srii masao pacientams, sergantiems bronchine astma ir emfizema, atliekamas krtins lstos suspaudimas ikvpimo metu. Po ikvpimo I.V.Dunajevas rekomenduoja padaryti masauojamajam keli sekundi pauz. Suspaudimas atliekamas sdiniam pacientui. Rankos dedamos ant onini apatini krtins lstos dali. kvepiant masauotojo rankos slysta tarponkauliniais tarpais link stuburo. Ikvepiant rankos slysta iki krtinkaulio. Ikvpim baigiant, krtins lsta suspaudiama. Kartojama kelis kartus. Po to rankos dedamos ties paastimis ir atliekami tokie pat veiksmai. Krtins lstos
51
suspaudimo procedra trunka 2-3 minutes. Tarp suspaudim btinai daroma pertraukl, kad dl hiperventiliacijos pacientui neapsvaigt galva. Persirgusiems plaui udegimu, esant pleuros saugoms, atelektazei rekomenduojamas krtins lstos ipltimas. Masauotojas, stovdamas u sdinio paciento nugaros, apkabina krtins lst kairija ranka ir apima deiniosios rankos rie. Deinioji ranka turi bti suspausta kumt ir padta duobuts srityje. Masauotoja prao paciento kvpti ir ikvpti. Ikvepiant, deiniosios rankos kumiu paspaudiama duobuts (epigastrium) sritis. Nesusilpninus spaudimo sukomanduojama kvpti. Paciento kvpimo metu, rankos staiga atpalaiduojamos. Tuo momentu kaip tik didelis oro kiekis staiga siveria plauius, itempia saugas ir pripildo subliukusias alveoles. Tokia procedra kartojama 3-4 kartus. Krtins lstos ipltimas netaikomas pacientams, sergantiems astma ir plaui emfizema, nes gali trkti suplonjusios alveoli sienels. Studentai turi atlikti krtins lstos suspaudim ir krtins lstos ipltim. Krtins lstos suspaudimas ir ipltimas atliekamas masao procedros pabaigoje. Neigiamos reakcijos gali pasitaikyti perdozavus masao. Perdozavus (t.y. per ilgai masauojant, per daug kart kartojant, per stipriai spaudiant ir t.t.) masao ThIX VI segment lygyje i kairiosios puss, gali atsirasti nemaloni jutim irdies srityje. ie reikiniai alinami masauojant kairiosios puss paasties linijos ir apatinio krtins lstos krato sritis stuburo kryptimi. Perdozavus masao masauojamajam gali pradti skaudti sprando srit bei svaigti galva, atsirasti bendras nuovargis. alinama masauojant aki vokus ir kaktos raumenis.
Serganij chroniniu bronchitu segmentinis-klasikinis masaas

Indikacijos: chroninis bronchitas. Kontraindikacijos: visos mios ir pamjusios kvpavimo sistemos ligos. Masauojamos priestuburins ir segmentins refleksins krtins lstos bei kaklo zonos klasikinio masao bdais, segmentinio masao kryptimis. Tai atlikus, visas plotas masauojamas klasikiniu masau, akcentuojama stiprioji nepertraukiamoji labilioji vibracija ir pertraukiamoji vibracija. Baigiama krtins lstos sukratymu. Tokia metodika atliekamas masaas vadinamas segmentiniu vibraciniu masau. Segmentinis-vibracinis masaas yra efektyvus ir skatina geresn skrepli iskyrim. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi u jo nugaros. Masauojamojo rankos nuleistos, platakos padtos ant laun. Rankos gali bti padtos ant
52
speciali kds atram. Galva atremta speciali atram arba kakta padta ant sunert platak nugarli. Nugaros nuo juosmens iki kaklo plokiasis glostymas atuonetu. Slenkama i apaios vir ir nuo onini (lateralini) dali link vidini (medialini). iedinis glostymas abipus stuburo. Pirt pagalvlmis atliekami sukamieji judesiai ties kiekvienu stuburo segmentu. Pradedama XIITh slankstelio auktyje. I abiej pusi veikiami 2-3 segmentai. Po to vl pradedama nuo ThXII ir veikiami 3-4 segmentai. Vl grtama i pradi ir veikiama dar vienu segmentu aukiau. Taip dirbama kol prieinama iki kaklo. Pabaigus iedin glostym lyginama abiem rankomis iilgai, abipus stuburo iki kaklo. Spiralinis trynimas. Slenkama abipus stuburo segmentais auktyn tokiu pat principu kaip atliekant iedin glostym. Glostoma lyginimu. Paspaudimai abipus stuburo. Trij pirt pagalvlmis slenkama auktyn. Glostoma lyginimu. Plaui tak trynimas ties deinija mente. Pirt pagalvlmis trinami trys takai ties vidiniu ments kratu. Glostoma lyginimu. Skaptavimas abipus stuburo. Judesys atliekamas link stuburo. Slenkama segmentais auktyn. Glostym atuonetu. Brkniavimas link stuburo. Slenkama segmentais auktyn. Glostoma lyginimu. Grblinis tarponkaulini tarp glostymas nuo krtinkaulio iki stuburo. Grblinis spiralinis tarponkaulini tarp trynimas nuo krtinkaulio iki stuburo. Glostymas nuo krtinkaulio iki stuburo. Nugaros glostymas atuonetu. Skersinis ilgj nugaros raumen maigymas. Slenkama vienos ir kitos puss segmentais auktyn. Glostymu lyginama abipus stuburo. Skersinis plaij nugaros raumen maigymas.Slenkama nuo onini (lateralini) dali prie vidini (medialini) ir i apaios vir. Kartotinis glostymas nuo juosmens iki kaklo. Nugaros audini ritinjimas auktyn. Glostoma atuonetu. Minktj audini uvertimas. Slenkama link stuburo ir eilmis auktyn. Glostoma juostomis. Iilginis nugaros minktj audini maigymas. Slenkama auktyn. Glostoma zigzagais. Viso plaui ploto virpinimas delnu, iskyrus kairiosios ments ir tarpo nuo jos iki stuburo srities. Glostoma atuonetu. Virpinimas delno pagrindu. Slenkama nuo krtinkaulio iki stuburo. Grtama platak nugarlmis.
53
Toliau atliekamas klasikinis pei lanko virutins dalies masaas: glostymu, trynimu, maigymu. Parenkama kiekvienam bdui po 2-3 variantus. Po itisinio glostymo ir lyginimo atliekamas trynimas abipus stuburo ir viso pei lanko raumen ploto iilginis, spiralinis trynimas, brkniavimas, pjovimas. Raumenys maigomi skersiniu ir iilginiu maigymu, ritinjimu. terpiamas glostymas. Kaklo ir pei lanko virutins dalies masaas. Itisinis glostymas delnais ir delniniais pirt paviriais nuo pei iki pakauio. Linijinis trynimas pirt pagalvlmis tomis pat linijomis ir kryptimis. Glostymas. Spiralinis trynimas, glostymas. Pakauio gumbur iedinis trynimas, glostymas. Kaklo ir peties lanko virutins dalies raumen maigymas. Glostymas. Galvos sukamj raumen masaavimas. II-III-IV pirt pagalvlmis atliekamas glostymas nuo krtinkaulio iki smilkinkaulio spenins ataugos. Po keli paglostym atliekamas spiralinis trynimas tomis paiomis linijomis ir kryptimis po 2-3 kartus. Baigiama glostymu. Krtins lstos priekinio paviriaus masaavimas. Vduoklinis glostymas. Krtinkaulio tak trynimas. Paraktini ir antraktini tak trynimas. Vduoklinis glostymas. Krtins didij raumen skersinis maigymas. Slenkama nuo krtinkaulio link peties. Glostymas. Atliekamas tolimosios puss krtins raumen ritinjimas. Glostymas. Pleknojimas. Glostymas. Vibracija delno pagrindu. Slenkama link paasties. Sprando ir nugaros glostymas eglute. Itisinis nugaros minktj audini maigymas. Glostoma aplink stubur. Zigzaginis glostymas. Pleknojimas po deinija mente. ukuotinis nugaros glostymas. Vibracija deln pagrindais slenkama i apaios viena arba abiem rankomis. Bronch projekcij kapojimas, glostymas atuonetu. Kvpavimo pratimai. Suspaudimas ikvepiant. Rankomis slenkama link krtinkaulio. Liemens papurtymas ir lenkimas priek. Abi rankos dedamos ant peties lanko virutins dalies, liemuo lenkiamas ir purtomas, tuo pat metu pacientas taria kok gars A ar O. Rankos padedamos ant ast (deltini raumen srityje), liemuo lenkiamas onus, kratomas, o pacientas tuo metu taip pat taria garsus. Visos krtins lstos glostymas.
54
3.4. Kompleksinis serganij bronchitu ir bronchine astma masaas

Indikacijos: chroninis bronchitas, bronchin astma. Kontaindikacijos: visos mios arba pamjusios kvpavimo sistemos ligos. Kompleksinis masaas apima segmentinio, klasikinio ir takinio masao bdus, pateikiamus I.S.Gulko ir A.B.Gucenko. Ligonis guli knibsias fiziologinje padtyje. Masauotojas stovi alia. Upakalins krtins lstos dalies masaavimas. Pavirutinis plokiasis nugaros glostymas. Rankomis slenkama nuo juosmens iki kaklo. Gilusis glostymas abiej rank delnais nuo stuburo paast ir pei link. Po tokio glostymo atliekami kai kurie segmentinio masao bdai: II-III ir IV pirtai padedami 35 kampu ir pasunkinami antra ranka. Pirt pagalvlmis slenkama iilgai vienos stuburo puss ir tempiami nugaros ilgieji raumenys nuo ThVIII iki ThI slankstelio. Kartojama 23 kartus. Taip pat veikiama ir antroji priestuburin pus; ltai, lygiagreiai su stuburu i vieno jo puss nykiais spaudiami audiniai. Kitais keturiais pirtais suimama oda su poodiniu sluoksniu ir susidars volelis nuridenamas iki paasties linijos. Tokie veiksmai atliekami i vienos ir kitos stuburo puss nuo ThVIII iki ThI po 4-5 kartus; II, III ir IV pirtai 85 kampu padedami vidin (medialin) priestuburin vagel. Trumpais pirt judesiais stumdomas stuburo ilgj raumen kratas nuo stuburo 1-1,5 cm. Pastumdymas atliekamas i abiej stuburo pusi po 2-3 kartus nuo Th VIII iki ThI; analogikai po 2-3 kartus pastumdomas ilgj raumen kratas link stuburo. Pirtai padedami onin (lateralin) vagel. Atliekant ilgj raumen krat pastumdym, nyktys padtas antroje stuburo pusje; tarponkaulini raumen tempimas. Sulenkti pasunkintos rankos pirtai dedami tarponkaulinius tarpus ant tarponkaulini raumen ir tempiami nuo krtinkaulio iki stuburo. Kartojama po 6-8 kartus. Pabaigus ivardintus segmentinio masao veiksmus, atliekamas klasikinis masaas. Pavirutinis ir gilusis nugaros glostymas. Linijinis iilginis trynimas delnais. Rankos slenka viena po kitos, o paskui ir abi kartu. Glostymas. Spiralinis priestuburins srities trynimas pasunkintos rankos keturiais pirtais. Slenkama iilgine kryptimi. Glostymas. Nepertraukiamasis skersinis pjovimas i vienos ir kitos puss. Glostymas. Iilginis pakaitinis tarponkaulini tarp
55
trynimas pirt pagalvlmis. Slenkama nuo stuburo link paast vidurini linij. Tarponkaulini tarp glostymas. Nenutrkstantis skersinis ir iilginis nugaros raumen maigymas, glostymas. Nenutrkstantis skersinis virutini trapecini raumen krat maigymas nuo kaklo iki pei. Apimamasis paglostymas. Pavirutinis plokiasis viso nugaros ploto glostymas. Visi minti bdai kartojami po kelet kart (3-4-5 kartus). Baigus klasikin masa, atliekamas takinis masaas. Takai masauojami raminamuoju sedatyviniu bdu. Pirtu daromas velnus iedinis glostymas pagal laikrodio rodykl, pamau pereinama stabilj trynim. Pirtas neatitraukiamas ir pamau vis stipriau spaudiama. Po to pamau i tako ieinama, spaudimas mainamas. Vienas takas veikiamas 3-5 minutes, pirtas neatitraukiamas. Pirmsias tris masao kurso dienas masauojami tokie takai: VG 14 (dauj) yra tarp CVII ir Th I keterini ataug. VB 21 (czian-czin) yra ments dyglio viduryje. V13 (fei-u) yra 1,5 cm nuo vidurins nugaros linijos ThIII ir ThIV keterini ataug tarpelio auktyje. V15 (sin-u) 1,5 cm nuo vidurio linijos Th V ir VI keterinio ataug tarpelio auktyje. Poriniai takai (VB ir V) veikiami deiniojoje ir kairiojoje nugaros pusje. 4-6 dienomis masauojami takai: VG 14, VB 21, V 11, V 12, V 13, V 15. VG 14 ir VB 21, V 13, ir V 15. V12 (fen-men) yra 1,5 cm nuo vidurins nugaros linijos Th II-III tarpketerinio tarpelio auktyje. V11 (da-u) yra 1,5 cm nuo vidurins linijos Th I II tarpketerinio tarpelio auktyje. 7-12 dienomis veikiami takai: VG 14, VB 21, V12, V13, V15. Priekins krtins lstos sienels masaas. Masauojamasis guli ant nugaros. Atliekamas klasikinis masaas. Plokiasis pavirutinis glostymas abiem rankomis pei ir paast link. Didij krtins raumen trynimas keturi pirt pagalvlmis ir pirtakauli nugariniais (dorsaliniais) paviriais. Glostymas. Didij krtins raumen iilginis ir skersinis maigymas. Glostymas. Priekini dantytj raumen masaas. Masauojamasis atsigula ant ono, kairij rank padeda ant pakauio. Laisvasis onas glostomas plokiuoju glostymu. Rankos slenka viena po kitos i priekio ments link II-IX onkauli plote. Po to tomis paiomis kryptimis atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Glostymas. Priekini dantytj raumen iilginis maigymas tomis paiomis kryptimis. Pabaigiama glostymu. Pacientas atsigula ant kito ono (jau imasauoto) ir analogika procedra atliekama i kito ono.
56
Masauojamasis atsigula vl ant nugaros. Tarponkaulini tarp grblinis glostymas nuo krtinkaulio link stuburo. Tarponkaulini tarp ritmikas paspaudymas ir vl grblinis glostymas. Diafragmos masaas. Pirtai pakiami po onkauli lankais ir II-V pirt galais atliekamas stabilusis virpinimas. Atsargiai veikiama po deiniuoju onkauli lanku. Iglostomas visas priekinis krtins lstos pavirius pavirutiniu plokiuoju ir apimamuoju glostymu. Takinis priekins krtins lstos masaas. Pirmas tris dienas veikiami takai: VC 22 (tian-tu) jungo lankos centre. P1 (un-fu) yra tarp I ir II onkauli dubimo, kuris yra abiejose kno pusse tarp didiojo krtins ir deltinio raumens. Kitas tris dienas veikiami takai: VC 22, P1 ir VC 17 (tan-un), kuris yra vidurins krtinkaulio linijos paiame viduryje. Dar kitomis (septint, atunt, devint, deimt, vienuolikt ir dvylikt) dienomis veikiami takai: VC 22 ir P1. Rank masaavimas. Pradedama glostymu nuo platakos iki pei. Po to atliekamas trynimas delnais iilgai ir skersai. Vl glostoma. Pirmsias tris dienas veikiami takai P4 (sia-baj) yra ioriniame dvigalvio raumens krate vir alkns linkio per 5 cunius. P6 (kun-czuj) dilbio priekinje oninje (lateralinje) linijoje per 7 cunius vir rieo raukls. GI4 (che-gu) yra tarp I ir II delnikaulio virutinio ir vidurinio tredalio riboje (ariau II delnikaulio). Ketvirt, penkt, et dienomis veikiami takai P4, P5 (i-cze) yra alkns linkyje ties dvigalvio raumens sausgysle oninje (lateralinje) vagelje. P6 (kun-cziuj). P7 (le-ciue) yra vir ylins stipinkaulio ataugos, (arba per 1,5 cunio vir rieo raukls). Septint-dvylikt dienomis veikiami P4, P5, P7 ir GI 4 takai. Kiekvienas takas masauojamas nuo 1 iki 2. Skausmingi takai masauojami ilgiau. Simetriki takai masauojami i abiej pusi, masauojama abiem rankom kartu. Studentai turi atlikti kompleksin masa. Imasaav krtins lst ir jos takus, turi imasauoti glostymu ir trynimu vienos ir kitos rankos platak, dilb ir ast. Po to atlikti abiej rank kartu nurodyt tak masa.
57
3.5. Serganij kepen ir tulies psls ligomis segmentinis masaas

Indikacijos: chronins tulies psls ligos, funkciniai kepen, tulies tak ir tulies psls pakitimai, bkl po tulies psls paalinimo, tulies psls ir tak akmenys nepriepuoliniu periodu. Kontraindikacijos: ms kepen ir tulies psls udegimai, mus kasos udegimas, peritonitas, krtins lstos, pilvo ir dubens organ augliai, aktyvi tuberkulioz, plingi procesai organizme, akmenligs priepuoliai ir kitos kontraindikacijos, taip pat ir klasikiniam masaui. Jeigu nra nebepataisom paeidim, segmentinis masaas padeda paalinti tulies tak, tulies psls funkcinius sutrikimus, nuramina skausmus. Masa skiria gydytojas. Be gydytojo paskyrimo nemasauoti, nes galima ne padti, o tik pakenkti ligoniui. Segmentinis masaas turi bti atliekamas taisyklingai. Reikia imanyti refleksini zon topografij. Patikrinti j audini bkl. Refleksini pakitim zonos. Odos refleksini pakitim zonos: deinioji pus po raktikauliu, ties apatiniu krtins lstos deiniuoju kratu, tarp stuburo ir deiniosios ments, alia stuburo deinioji pus Th X-VIII ir C IV-III ribos. Jungiamojo audinio pakitim bna: vir deiniojo raktikaulio, ties deiniuoju apatiniu onkauli lanku, tarp stuburo ir deiniosios ments, po apatiniu deiniosios ments kampu, deiniojo antpeio sritys. Raumen refleksiniai pakitimai: deiniosios puss trapecinio, apatins dantytojo raumens dalies, stuburo tiesiamojo Th VIII-VII, deiniojo didiojo raumens pradios, deiniojo plaiojo nugaros raumens, deiniojo tiesiojo virutins dalies pilvo raumens. Antkaulis gali bti pakits: vis apatini krtins slanksteli keterini ataug, ments (deiniosios dyglins ataugos, apatinio ments kampe), deiniosios puss onkauli, deiniojo raktikaulio, krtinkaulio (pav.11 a, b).
58
11 pav. Kepen ir tulies psls refleksins zonos Skausmingiausi takai bna: jungiamajame audinyje tarp stuburo ir deiniosios ments krato, vir deiniojo raktikaulio ir tiesiojo pilvo raumens. Studentai turi surasti ir atidiai palpuoti mintas zonas ir patikrinti vis audini sluoksni bkl (odos, poodinio sluoksnio raumen, antkaulio). Sugebti surasti skausmingiausius takus. Sveikiems asmenims audini pakitim ir skausming tak nebna. Taiau studentai praktini darb metu pratinami sidmti refleksini zon topografij ir pakartoja audini bkls ityrimo bdus, (zon diagnostikos bdai pateikti 1.2., 1.4., ir 1.5. skyriuose). Kepen ir tulies tak ligoni segmentinio masao planas: 1. Minktj audini iilgai deiniosios stuburo puss masaas. 2. Deiniosios puss tarponkaulini tarp masaas. 3. Deiniosios ments srities masaas. 4. Deiniojo didiojo apvaliojo raumens masaas. 5. Deiniosios puss pilvo tiesiojo raumens masaas. 6. Deiniojo peties lanko virutins dalies masaas. 7. Masaas vir raktikaulio ir po juo. I.V.Dunajevas rekomenduoja lengv segmentini zon glostym ir lengv trynim. Masauojamasis guli knibsias. Masauotojas stovi alia. Jei masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo nugaros.
59
Priestuburins dalies masaavimas. Yra nuomoni (V.I.Dubrovskis ir kt.), kad prie pradedant segmentini zon masaavim reikia atlikti trump vadin nugaros srities glostym, trynim ir maigym klasikinio masao bdais. Atliekamas priestuburini srii plokiasis glostymas i abiej pusi nuo Th X iki C III. Glostoma 6-8 kartus, deinioji pus daugiau kart. Segmentinis juostinis glostymas iek tiek stria kryptimi iki stuburo ThX-CVII segment. Daugiau kart deinioji pus. Lengvas juostinis deiniosios puss brkniavimas (2-3 kartus). Juostinis glostymas (4-5 kartus). Lengvas ltas deiniosios priestuburins srities spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Kartojama 3-4 kartus. Plokiasis glostymas abipus. velnus priestuburins dalies virpinimas kelis kartus. Plokias glostymas abipus. Keterini tarp veikimas ThX-CIII, kartojama 8-10 kart. Plokiasis glostymas. Deiniosios puss pjovimas 3-4 kartus. ThX-II. Atlikti velniai, ltai ypa tarp stuburo ir deiniosios ments. Plokiasis glostymas abipus, daugiau kart deiniosios puss. Deiniosios puss ThX-ThII priestuburins srities audini patempimas 23 kartus. Plokiasis glostymas deinje ir abipus iki CIII. Priestuburins srities deiniosios puss ThX-CVII raumen veikimas grimu keturi pirt pagalvlmis. Kartojama 6-8 kartus. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Kaklo srities grimas nykiu. Deiniosios puss persukimas (perstmimas) segmentais ThX-ThII. Plokiasis glostymas abipus, daugiau kart dein ThXCIII. Tarponkaulini tarp veikimas. Tarponkauliniai tarpai glostomi ir spiralikai trinami nuo apatinio onkauli lanko deins iki ments. Kartojama po kelet kart. Slenkama nuo paasties linijos iki stuburo. Jei masauojamasis sdi nuo krtinkaulio iki stuburo. Juostinis glostymas. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Abiej meni perimetro glostymas. Pereinama per peties lanko virutin dal iki pakaukaulio, po kelis kartus. Deiniosios ments perimetro glostymas ir spiralinis trynimas, po 8-10 kart. Po apatiniu ments kampu atliekamas iedinis trynimas. Juostinis abiej pusi glostymas. Deiniosios ments podyglins srities glostymas delnu, spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Slenkama nuo oninio (lateralinio) krato iki vidinio (medialinio), kartojama kelet kart. Antdyglins srities analogikas veikimas. Pomentinio raumens glostymas ir spiralinis trynimas. Parenkama atitinkama ments ir platakos padtis. Kartojama po kelet kart. Juostinis glostymas abipus, deinioji pus daugiau kart. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Deiniojo didiojo apvaliojo raumens masaavimas. Glostymas, spiralinis trynimas pirt pagalvlmis, glostymas. Juostinis glostymas.
60
Deiniojo peties lanko virutins dalies masaavimas. Kelis kartus deiniojo peties lanko virutin dalis glostoma delnu nuo peties snario iki pakaukaulio pagrindo. Po to atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tokiomis pat kryptimis. Vl glostoma. grimas atliekamas trimis pirtais po 2-3 kartus iki kaklo. Glostymas delnu kaip masao pradioje. Glostomos abi puss, akcentuojama deinioji. Priestuburini raumen pastumdymas. Deiniosios puss daugiau kart nuo ThX iki ThII. Plokiasis glostymas abipus stuburo, 4-6 kartus. Apatinio deiniojo onkauli lanko glostymas deiniosios rankos II-III ir IV pirt pagalvlmis link stuburo. Jei ligonis sdi, veikiama nuo krtinkaulio iki stuburo. Paglostoma ir tais paiais pirtais atliekamas spiralinis trynimas. Baigiama vl glostymu. Juostinis glostymas ThX-ThII. Ments srities refleksikai pakitusio antkaulio masaavimas. Jei masauojamasis guli, rankas pasideda po galva. Masauotojas atsistoja ties galvgaliu. Itiestos rankos nyktys statomas vertikaliai dygl taip, kad dyglys bt spaudiamas i viraus emyn. Daniau bna vidins (medialins) dalies dyglio ir apatinio kampo deiniosios ments refleksini pakitim. Pirtu ltai sukami 5-6 mm diametro iedai. Vienoje vietoje veikiama 2-5. Masauojanio pirto spaudimas sustiprinamas perduodamu kno svoriu per itiest rank dirbant nykt. Plokioji ments sritis (apatinis ments kampas) masauojamas irgi itiestos rankos nykio pagalvle, statyta statmenai ments paviri. Studentai turi atlikti 1-2 periosto tak dyglins ir plokiosios ments dalies (apatinio kampo) masa. Skausmingiausi takai masauojami takinio masao raminamuoju sedatyviniu bdu. Surastame take didiuoju pirtu arba nykiu 5-6 daromi sukamieji judesiai pagal laikrodio rodykl ir didinamas spaudimas, 1-2 stabteli ir po to pradeda, 5-6 atgalin isukim (mainamas spaudimas, prie laikrodio rodykl). Pirtas neatitraukiamas ir tokia procedra kartojama kelis kartus. Kiek kart kartoti, priklauso nuo numatomo veikimo laiko. Jei veikiama 1 minut, tai kiekvienas veiksmas kartojamas 4 kartus. Jei 2 minutes 8 kartus. Imasaavus upakalins dalies segmentines zonas, masauojama priekin krtins lstos sritis ir joje esanios refleksins zonos. Masauojamasis atsigula ant nugaros. Masauojama prastiniais klasikinio masao bdais: glostymu, trynimu, maigymu, virpinimu. Glostoma vduokliniu glostymu nuo krtinkaulio iki kaklo, pei, paast. Trynimas atliekamas delnais, deln pagrindais ar pirt pagalvlmis. Maigomi didieji krtins ir dantytieji raumenys. Atidiai ir daugiau kart veikiama deinioji pus. Glostymu ir spiraliniu trynimu masauojami deinieji apatiniai tarponkauliniai tarpai, apatinis krtins lstos kratas. Slenkama nuo krtinkaulio link stuburo. Vir deiniojo raktikaulio ir po juo masauojama glostymu ir spiraliniu trynimu keturi pirt pagalvlmis.
61
Iglostoma vduokliniu glostymu. Esant refleksiniams antkaulio pakitimams, atliekamas prieinam kaul viet (deiniosios puss onkauli, deiniojo raktikaulio, krtinkaulio) iedinis trynimas. Pastaba. Ligoniams, kuri audiniuose yra irykjusios refleksins zonos, priekinis krtins lstos pavirius masauojamas tik tada, kai atsipalaiduoja nugaros zon audini pakitimai, t.y. antros ar treios procedros metu. Imasaavus priekin krtins lstos paviri, masauojama priekin pilvo sienel. Bna deiniojo tiesiojo pilvo raumens virutins dalies refleksini pakitim. Atliekamas iedinis plokiasis glostymas delnais, pakaitinis trynimas delnais daugiau kart deiniosios puss. iedinis glostymas. Glostymas lyginimas nuo svaros iki V-VIII onkauli kremzli ir deiniosios puss kardins ataugos. Kartojama 4-8 kartus. Deiniosios puss spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Glostymas-lyginimas. Deiniojo tiesiojo raumens zigzaginis trynimas pirt pagalvlmis. Lyginimas. Skersinis deiniojo tiesiojo raumens maigymas slenkant auktyn. nyplinis glostymas. Baigiama plokiuoju iediniu pilvo iglostymu delnais. Nustatomi skausmingiausi raumens takai ir imasauojami anksiau mintu bdu. Procedr baigti V.I.Vasikinas rekomenduoja apatini krtins lstos ir skiauterini ataug iglostymu. Perdozavus masao ligoniui gali atsirasti nemaloni poji deiniojoje krtins lstos pusje ir metalo skonis burnoje. Tokie reikiniai paalinami imasaavus deinj apatin ments kamp ir jos dygl ties deiniuoju petimi (V.I.Vasikinas).
3.6. Serganij skrandio ligomis segmentinis masaas

Indikacijos: gastritas su padidjusia ir sumajusia sekrecija, opalig remisijos fazje, skrandio nusileidimas, skrandio sieneli tonuso sutrikimas. Kontraindikacijos: mios skrandio ligos, ltini lig pamjimai, kraujavimo pavojus, gyvybiniai ir piktybiniai pilvo, krtins lstos, dubens organ, pilvaplvs augliai, arnyno tuberkulioz, mios kepen ir tulies psls ligos, pankreatitas, peritonitas, skausmai skrandio projekcijoje, ntumas. Masa turi paskirti ir priirti gydytojas. Jei studentas serga kokia skrandio ar kita vidaus organ liga, turi pasakyti dstytojui ir pasitarti su gydaniu gydytoju, ar j galima masauoti.
62
Refleksini pakitim zonos. Odos refleksini pakitim bna: kairiosios stuburo puss ThII-CVII ir ThVI-IX segment, ties apatiniu kairiosios ments kampu, kairiojo tiesiojo pilvo raumens srities ir kaklo CV-IV segment (pav.12. a,b).
12 pav. Skrandio refleksins zonos
Poodinio sluoksnio refleksiniai pakitimai: po kairiosios ments dygline atauga, kairiosios stuburo puss ThVI-VII segment, apatinio kairiojo krtins lstos krato, vir kairiojo raktikaulio, priekiniame krtins lstos paviriuje VIIVIII onkauli srityje. Refleksikai pakit raumenys: kairysis trapecinis, kairiosios ments podyglinis, kairysis didysis apvalusis kairysis, stuburo tiesiamasis (ThVI-VII) ir kairysis tiesusis pilvo. Antkaulio pakitim bna: kairiosios ments, onkauli ir krtinkaulio. Skausmingiausi (maksimalieji) takai bna podygliniame ir stuburo tiesiajame raumenyje. Sveik asmen refleksini zon audini bkl yra normali. Taiau studentai turi ne tik surasti ivardintas zonas, bet jas ir atitinkamai itirti anksiau pateiktais bdais. Tokie darbai (veiksmas) padeda gyti reikaling gdi tiksliai audini bklei diagnozuoti. Skrandio ligoni segmentinio masao planas: 1. Kairiosios stuburo puss minktj audini masaas. 2. Kairiojo apatinio krtins lstos krato masaas. 3. Segmentini zon masaas.
63
Minktj audini masaas. Masauojamasis guli knibsias po iurnos snariais volelis (masauojamasis gali ir sdti, rankos padtos ant keli). Masauotojas stovi alia, o jei masauojamasis sdi u jo nugaros. Pradedama plokiuoju nugaros glostymu nuo juosmens iki kaklo. Kartojama 7-8 kartus. Po to atliekamas juostinis glostymas nuo ThXI iki ThII. Nuo onini dali slenkama kiek striai iki stuburo ir abipus stuburo iki kaklo. Daugiau juost atliekama kairiojoje pusje. Kartojama po 6-7 kartus. Plokiuoju glostymu veikiamos priestuburins sritys, daugiau akcentuojama kairioji pus. Iglosius atliekamas kairiosios priestuburins dalies spiralinis trynimas. Keturi pirt pagalvlmis slenkama auktyn nuo ThXI iki ThII. Kartojama 2-3 kartus. Tos paios srities brkniavimas, pjovimas viena ranka, po kelis kartus. terpiamas plokiasis glostymas abipus stuburo. Keterini tarp trynimas, kartojamas 6-8 kartus. Plokiasis glostymas abipus. Kairiosios stuburo puss grimas nuo ThVIII iki Th II., po 2-3 kartus. Plokiasis glostymas abipus 6-8 kartus. Toliau veikiama persukimu segmentais i kairiosios puss nuo ThVIII iki ThVI, po 2-3 kartus kiekvienas segmentas. Kairiojo apatinio krtins lstos krato masaas. Atliekamas glostymas ir spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Jei masauojamasis sdi, slenkama nuo krtinkaulio iki stuburo. Jei guli ant pilvo nuo paasties linijos iki stuburo. Kartojama 2-3 kartus. Juostinis glostymas. Kairiosios nugaros puss segmentini zon masaas. Juostinis glostymas nuo paasties linijos iki stuburo nuo ThXI iki ThII. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis ir velni nepertraukiamoji manualin vibracija tomis pat juostomis ir kryptimis. Kairiosios ments perimetro glostymas, spiralinis trynimas ir vl glostymas. Glostymas ir trynimas nuo ments vidinio (medialinio) krato tsiamas per antpet iki pakaukaulio. Atliekamas apatinio ments kampo ir emiau jo iedinis trynimas ir trynimas delno onu. Po to veikiama iediniu glostymu. Kairiosios nugaros puss juostinis glostymas. Plokiasis glostymas abipus. Kairiosios podyglins ments srities glostymas delnu, spiralinis trynimas, glostymas. Slenkama link vidinio (medialinio) ments krato. Plokiasis glostymas. Kairiojo peties lanko virutins dalies glostymas delnu nuo peties iki pakaukaulio. Tos paios zonos spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Vl glostymas. Antpeio (volelio) srities grimas trij pirt pagalvlmis. Glostymas. Abiej nugaros pusi juostinis glostymas. Priestuburins srities raumen ir stuburo persukimas i kairiosios puss nuo ThXI iki ThII. Kartojama kelis kartus. Plokiasis glostymas abipus stuburo, kairioji pus daugiau kart.
64
Kairiosios puss podyglins srities, stuburo tiesiamojo raumens (ThVIIIVI) ir apatinio ments kampo skausmingiausi tak (maksimalij) veikimas raminamuoju bdu. Juostinis glostymas. Kairiosios ments kampo ir apatini kairij onkauli srities periosto pakitim masaas. Nugaros iglostymas atuonetu. Masauojamasis atsigula ant nugaros. Raumenys atsipalaidav. Volelis po pakinkliais, rankos nuleistos. Masauojamas priekinis krtins lstos pavirius ir pilvas. Krtins lsta masauojama klasikiniais masao bdais: vduokliniu glostymu abiem rankomis i abiej pusi nuo krtinkaulio apatins dalies link paast, nuo vidurins ir virutins dalies pagal didj krtins raumen lanku auktyn link paraktini ir paastini limfmazgi. Po to tomis pat linijomis glostoma giliuoju plokiuoju glostymu. Apatins onins dalys glostomos apimamuoju glostymu iki paast. Tarponkauliniai tarpai glostomi grbliniu glostymu stuburo kryptimi. onkauli lankai iglostomi delnais. Trynimas atliekamas pirt pagalvlmis. Senkama link paast (krtys apeinamos). Vyrams galimas pjovimas. Tarponkauliniai tarpai trinami grbliniu spiraliniu trynimu arba pjovimu viena ranka. Apatiniai krtins lstos kratai glostomi delnais ar pirt pagalvlmis, trinami spiraliniu trynimu. Glostoma slenkant nuo krtinkaulio link stuburo. Vl iglostoma visa krtins lsta vduokliniu glostymu. Kairiosios puss apatinio krtins lstos krato glostymas delnu. Delniniais pirt paviriais slenkama nuo krtinkaulio link stuburo. Kartojama 3-4 kartus. Po to atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tomis pat kryptimis taip pat kelet kart. Itrynus vl iglostoma. Kairiosios puss IX-VII tarponkaulini tarp masaas. Grblinis glostymas nuo krtinkaulio link stuburo. Spiralinis trynimas pirt pagalvlmis kartojamas po 2-3 kartus. Vl grblinis glostymas. Lengvi paspaudimai 1-2 pirt pagalvlmis. Glostymas. Antraktins ir paraktins srities glostymas-lyginimas nuo krtinkaulio raktikaulio snario iki peties. Spiralinis trynimas 2-3j pirt pagalvlmis tokia pat kryptimi (3-4 kartus). Po to vl glostymas arba lyginimas (atgal negrtama), 4-5 kartus. Krtins lstos priekinio paviriaus glostymas kaip masao pradioje. Didij krtins raumen glostymas, trynimas deln pagrindais, skersinis maigymas, apimamasis pakaitinis glostymas. Krtins lstos iglostymas kaip masao pradioje. Galvos sukamj raumen glostymas pirt delniniais paviriais. Kairiojo galvos sukamojo raumens glostymas pirt pagalvlmis. Slenkama nuo raktikaulio iki smilkinkaulio spenins ataugos 3-4 kartus. Lengvas spiralinis trynimas tokiomis pat kryptimis ir vl glostymas pirt pagalvlmis arba nyplinis.
65
Pilvo srities masaas. Pradedama glostymu delnu nuo kairiosios puss onkauli lanko nusileidianija gaubtine arna emyn link riestins. Po to klasikiniu bdu glostoma storoji arna peristaltikos kryptimi, t.y. nuo deiniosios klubins duobs auktyn iki deiniojo onkauli kampo, o nuo jo skersai iki kairiojo kampo ir emyn iki kairiosios klubins duobs. Tai atlikus klasikiniu iediniu glostymu, glostoma pilvo sienel. Trynimas delnais, perskyrimas, iilginis, skersinis maigymas. iedinis iglostymas. Kairiojo tiesiojo pilvo raumens glostymas nuo svaros iki V-VIII onkauli kremzli ir kardins ataugos. nyplinis glostymas tomis pat kryptimis. Spiralinis trynimas, zigzaginis trynimas pirt pagalvlmis. Akcentuojama virutin raumens dalis. Maigymas (skersinis), slenkama auktyn. Glostymas, lyginimas. Lengva manualin nepertraukiamoji vibracija daugiau kart kartojama virutins dalies. Pabaigiama iediniu pilvo sienels iglostymu. Procedr pabaigti V.I. Vasikinas rekomenduoja apatini krtins lstos krat ir skiauterini ataug glostymu, trynimu ir vl glostymu. Procedros metu ligonis sdi. I.V.Dunajevas pataria, pacientams besiskundiantiems skrandio hipersekrecija, priekin kno paviri pradti masauoti tik tada, kai pasiekiamas nugarinio paviriaus segmentini zon refleksikai pakitusi audini atsinaujinimas. Ypa svarbu paalinti maksimaliuosius skausmingus takus po kairija mente ir stuburo tiesiamojo raumens Th VII-VIII segment. To nepasiekus, hipersekrecija padidja, ligonio bkl pablogja. Sergantiems skrandio hiposekrecija, masauojama krtins lstos priekis tik kairiosios puss Th V-IX segment zonoje. Kitos zonos nemasauojamos. Galimos paalins reakcijos. Veikiant podyglinius takus, gali atsirasti nemaloni jutim skrandio srityje. Jie paalinami imasaavus kairiosios puss apatin krtins lstos krat nuo paasties linijos iki krtinkaulio kardins ataugos. Veikiant apatini krtins ir juosmens segment zonas, gali atsirasti nemaloni lapimo psls jutim. alinama masauojant apatin pilvo srit svaros srityje.
66
3.7. Serganij arnyno ligomis segmentinis masaas

Indikacijos: chronins gastrito formos, chroninis enterokolitas ir kolitas, remisijos stadijos opalig, enterokolitas ir kolitas su spstiniu ar atoniniu viduri ukietjimu, skrandio ir arnyno motorikos sutrikimai. Kontraindikacijos: skrandio ir arnyno lig pamjimas, galimas kraujavimas, pilvo organ piktybiniai ir grybiniai augliai, mi lytini (genitalini) organ udegimai, kepen, tulies psls ir kasos aktyvs udegiminiai procesai, peritonitas. Refleksini pakitim zonos. Odos pakitimai: deiniosios stuburo puss Th III-II, abipus stuburo Th XII-X segment, vir deiniojo raktikaulio, tiesiojo pilvo raumens. Poodinio jungiamojo audinio pakitim sritys: pakauis ir upakalin kaklo dalis, abipus stuburo (ThXII-X), tarp stuburo ir skiauterini ataug kampai nuo krykaulio iki didij launikauli gumbur, deinysis tiesusis pilvo raumuo, apatin pilvo dalis deinje ir kairje. Refleksiniai raumen pakitimai: trapecini, deiniojo tiesiojo pilvo, klubini pradios, krymens keterini, ilgj (Th XII-X ir S II-L II). Antkaulio pakitim gali bti: krykaulio, klubikauli, gaktikauli ir apatini onkauli. Skausmingiausi takai yra krymens keteriniuose ir tiesiajame pilvo raumenyje. Studentai ivardintas zonas turi mokti surasti, ipalpuoti, sugebti vertinti audini bkl. Segmentinis masaas, kaip visuomet, pradedamas nuo nugaros priestuburini srii veikimo. Masauojamasis guli knibsias. Masauojami minktieji audiniai iilgai krymens, juosmens ir apatins krtins stuburo dalies bei dubens sritis. Plokiasis glostymas abipus stuburo nuo krymens iki kaklo, 6-7 kartus. Juostinis glostymas nuo posdmenins raukls per sdmenis, juosmen ir apatin krtinin dal, t.y. iki Th X segmento, abipus po 4-5 kartus. Tarp keterini tarpeli trynimas nuo SIII iki Th X, kartojama daug kart. Krymens srityje pirtai dedami vir ir po krymens anga. Pjovimas i vienos puss, paskui i kitos nuo SIII iki Th IX, po 8-10 kart. Plokiasis glostymas. grimas nuo S3 iki ThIX pirma vienos, paskui kitos puss, po 7-8 kartus. Plokiasis glostymas. Krymens glostymas nyki pagalvlmis, o aukiau slenkama delnais iki kaklo. Pastumdymas pirma i vienos, paskui i kitos puss (L II-Th IX). Juostinis glostymas (SIII-Th IX), po 4-6 kartus.
67
Apatini krtins lstos krat glostymas, spiralinis trynimas, glostymas, po 11-12 kart. Dubens masaavimas. Sdmen glostymas abiem platakom i apaios vir iki onini (lateralini) krykaulio krat. T pai srii spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis po 3-4 kartus. Glostymas. velni manualin vibracija. Po to trimis pirtais glostomos, spiralikai itrinamos ir vl glostomos skiauterins ataugos. Masauojamasis atsigula ant ono. Priekinio paviriaus masaas. Masauojamasis guli ant nugaros. Masauojama pilvo sienel klasikinio masao bdais. Po to masauojama storoji arna. I.V. Dunajevas nurodo, kad esant viduri ukietjimui, storoji arna pradedama masauoti nuo nusileidianiosios dalies, toliau masauojama skersin ir baigiama kylanija dalimi. Daugiau dmesio skirti storosios arnos ulinkimams (flexurae) (kepen ir blunies ulinkimams). Jei yra spstini ukietjim, atliekamas velnus glostymas, velnus trynimas ir velni nepertraukiamoji manualin vibracija. Jei yra atonini ukietjim, atliekamas gilusis glostymas, maigymas, energinga nepertraukiamoji vibracija. Baigiama pilvo iediniu glostymu. V.I. Vasikinas rekomenduoja pilvo ir krtins lstos srii jungiamojo audinio masa, pagal Beninhofo linijas. II ir IV pirt galais daromi ilgesni ar trumpesni brkniai pagal Beninhofo linijas. Pirt galai dedami ties refleksikai pakitusiu audiniu, daromas ilgasis brknys ir tempiama oda su pavirutiniu poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu. Nereikia stipriai spausti, kad neliest giliojo poodinio jungiamojo audinio sluoksnio. Brkniai turi atitikti Beninhofo linij krypt. Ligonis brknio metu gali pajusti lyg brim, lyg spaudim. Brkniai liemens srityje daromi stuburo kryptimi. Beninhofo linijas studentai turi sidmti i tam skirt paveiksl (nematantiesiems padeda dstytojas) ir ibraukyti tas linijas ant masauojamojo kno pirtais. Masauojamasis atsisda. Krykaulio skiauterini ataug, apatini onkauli, svaros srii periosto masaas. Deiniojo raktikaulio srities glostymas, spiralinis trynimas, glostymas. Procedra pabaigiama glostymu ir apatini krtins lstos krat bei skiauterini ataug itrynimu. Perdozavus krtins ir juosmens srities masao, gali atsirasti nemaloni kepen, skrandio, tulies psls jutim. ie pojiai alinami deiniosios ments apatinio kampo ir dyglio (prie peties) masau.
68
3.8. Moter, serganij lytini organ sistemos ligomis, segmentinis masaas

Indikacijos: menstruacij ciklo sutrikimai, skausmingos menstruacijos, moterik lytini organ nepakankamas isivystymas, juosmens skausmai dl funkcini lytini organ lig, juosmens skausmai po lytini organ operacij, esant chroninms lytini organ ligoms, prieklimakterinis ir klimakterinis periodas. Kontraindikacijos: visi ms lytini organ udegiminiai procesai, ligos, kurioms gydyti btina neatidliotina chirurgin intervencija, venerins ligos, augliai maajame dubenyje ir pilvo srityje, aktyvi tuberkulioz. Reflkeksini zon pakitimai. Odos pakitimai: juosmens, krymens, priekins pilvo sienels ir vir svaros (pav.13 a, b).
13 pav. Lytini organ refleksins zonos
Refleksiniai poodinio jungiamojo audinio pakitimai: juosmens, krymens, didij launikauli gumbur srii, virutini ir apatini pilvo sieneli dali. Refleksikai pakit raumenys: didieji sdmen, klubakauli-juosmens, kvadratinis, laun velnieji. Antkaulis gali bti pakits: skiauterini ataug, svaros ir didij launikauli gumbur.
69
Skausmingiausi takai bna apatinje pilvo dalyje, krymens keteriniuose raumenyse ir vir svaros. Masauojamoji guli knibsia. Masauotojas stovi alia. Plokiasis glostymas nuo S I iki Th X abipus, po 7-8 kartus. Juostinis glostymas nuo posdmenins raukls iki apatins krtins lstos dalies (Th X). Tarpketerini tarpeli veikimas nuo SIII iki Th X, kartojama po 10-12 kart. Plokiasis glostymas 5-6 kartus. Pjovimas i vienos puss, paskui i kitos, po 7-8 kartus. grimas keturi pirt pagalvlmis. Vienos puss, paskui kitos nuo SI iki Th X. V.I Vasikinas rekomenduoja nuo III-IV procedros grim atlikti nykiais. Plokiasis glostymas. Pastumdymas-persukimas, pagal V.I.Vasikino metodik, nuo L II iki Th X. Plokiasis glostymas. Skausmingiausi tak veikimas raminamuoju bdu, po 2-3 kartus. Priekinio paviriaus masaavimas. Masauojamoji atsigula ant nugaros, po keliais volelis, rankos nuleistos alia liemens. Pilvo ir apatin krtins lstos dalis masauojama klasikinio masao bdais. Rekomenduojama atlikti tempt audini dubens gilumoje vir svaros glostym, trynim ir velni nepertraukiamj manualin vibracij. Virpinimas greitai likviduoja audini tamp. Studentai turi atlikti visus minimus masao veiksmus po kelet net keliolika kart. Klasikinio masao bdus studentai pritaiko savarankikai arba dstytojo nurodymu. Masao pabaigoje sdiniam masauojamajam iglostomos ir itrinamos apatinio krtins lstos krat dalys ir skiauterins ataugos. Masaas baigiamas dubens srities vidaus organ sukratymu. Dstytojas gali papildyti masa jungiamojo audinio veikimu Beninhofo linijomis ir atitinkam kaul srii periosto masau. Jungiamojo audinio masaas atliekamas po klasikinio masao, atsivelgiama segmentinesrefleksines zonas. Jungiamojo audinio masao technika pateikta 3.7. skyriuje.
3.9. Serganij periferini kraujagysli ligomis segmentinis masaas

Jei yra periferins kraujotakos sutrikim, irykja refleksini galni poodinio jungiamojo audinio pakitim ir atitinkam segment priestuburini srii ir segmentini zon raumen hipertonusas. Segmentinis masaas, kai sutrikusi rank kraujotaka.
70
Indikacijos: Reino liga. Kontraindikacijos: kraujagysli sieneli struktriniai pakitimai, kraujagysli usikimimas, aneurizmos, tromboflebitas po injekcij ir dl kit prieasi. Refleksini zon pakitimai. Odos refleksiniai pakitimai: upakalinio kaklo paviriaus, asto, priekinio krtins lstos paviriaus (Th I-II), alkns snario, rieo snario sritys. Poodinio jungiamojo audinio pakitimai: priestuburini Th X-C III segment, juostos nuo stuburo CIII per peties lanko virutin dal ir rankos iki rieo snario, priekins krtins srities Th I-II, onkauli lank Th III-VII srities, alkns linkio. Refleksikai pakit raumenys: pakauio ir kaklo, trapecinis, deltinis, asto stipininis, rombinis, podyglinis, stipininis platakos lenkiamasis, alkninis platakos lenkiamasis. Antkaulio pakitim gali bti: ments dyglyje, astikaulio gumbur, alkns kaulo ataug ir kit dilbio bei platakos kaul. Studentai turi mokti palpuoti refleksini zon audinius, sidmti galim pakitim sritis. Atliekamas priestuburini atitinkam segment Th X-C III srii, antpei ast, dilbi, platakos segmentini zon segmentinis masaas. Masauojamasis sdi arba guli knibsias. Plokiasis glostymas nuo Th X iki C III. Juostinis glostymas abiej pusi paeistosios puss daugiau kart. Kiekviena juosta glostoma iki stuburo ir iilgai jo iki C III. Keterini tarpi trynimas, po 10-12 kart. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Pjovimas i nesveikosios puss arba pirma i vienos, paskui i antros puss, po 10-12 kart. Plokiasis glostymas. Paeistosios puss (arba vienos ir kitos puss) nuo Th X iki C VII grimas, 10-12 kart keturi pirt pagalvlmis iki kaklo. Kaklo srityje nykiais iki CIII. Plokiasis glostymas. Abiej meni perimetro iglostymas, daugiau kart paeistosios puss (6-8 kartus) iki pakaukaulio. Paeistosios puss ments perimetro itrynimas. per antpet iki pakaukaulio, ments dyglio trynimas. Juostinis glostymas abipus, daugiau kart paeistosios puss. Priestuburins srities paeistosios puss raumen pastumdymas (pasukimas) nuo Th X iki Th II pagal V.I.Vasikino metodik. Plokiasis glostymas.
71
Paeistosios puss peties lanko virutins dalies glostymas, trynimas. Slenkama nuo peties iki pakauio. Peties lanko virutins dalies grimas iki kaklo. Glostymas. Pei juostos ir kaklo klasikinis masaas, po 2-3 kartus kiekvienu bdu. (Pertraukiamosios vibracijos netaikyti). Pei juostos masaas. Masauojamasis guli knibsias arba sdi. Itisinis plokiasis nugaros ploto nuo ThXII slankstelio glostymas, lyginimas abipus stuburo. Apimamasis glostymas. Trapecini raumen glostymas abiem rankomis i abiej pusi. Gilusis ilgj raumen glostymas. Visos pei juostos trynimas delnais, glostymas. Spiralinis priestuburini srii ir trapecini raumen sausgysli trynimas, glostymas. Pomentini kamp srities trynimas ir glostymas. Priestuburins srities brkniavimas eglute. Virutini trapecini raumen dali pjovimas, glostymas. Nugaros minktj audini skersinis maigymas. Plokiasis glostymas. Ilgj nugaros raumen (stuburo tiesiamj) prispaudiamasis maigymas ijudinimas, lyginimas. Trapecini raumen maigymas nyki pagalvlmis (suomikas bdas). Peties lanko virutins dalies dvigubas iedinis (skersinis) maigymas. Pomentins srities raumen iilginis maigymas. Podyglini ir antdyglini raumen maigymas pirt pagalvlmis. Glostymas atuonetu apie mentes. Visos masauojamosios zonos apimamasis glostymas. Plaiausij nugaros raumen dvigubas iedinis maigymas (skersinis). Zigzaginis glostymas. Itisinis skersinis maigymas apeinant aplink stubur. ukuotinis glostymas. Virpinimas, papurtymas. Iglostymas. Kaklo masaas. Masauojamasis sdi atrms kakt speciali atram arba ant sudt viena ant kitos platak. Masauojamasis gali gulti pasidjs kakt ant sudt platak. Masauotojas stovi u nugaros, jei masauojamasis guli, gali stovti galvgalyje arba alia. Plokiasis pavirutinis glostymas nuo pakauio pakaitomis. Slenkama delnais nuo pakauio lygiagreiai su stuburu iki antpei, per antpeius iki pei ir paast. Plokiasis pavirutinis glostymas nuo pakauio emyn iki meni, nuo virutini trapecini raumen krat auktyn per raktikauli srit atgal iki pakauio.
72
Pakauio gumbur iedinis trynimas. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis nuo pakauio iki pei. Plokiasis glostymas emyn, lyginimas auktyn. nyplinis maigymas nuo pakauio iki antpei, per antpeius skersinis maigymas. Plokiasis glostymas su grtamuoju lyginimu. Lengvas virpinimas delniniais pirt paviriais. Ilgas upakalinis glostymas (nuo virugalvio per kakl, peties lanko virutin dal iki pei). Priekinio oninio kaklo paviriaus apimamasis pakaitinis glostymas nuo apatini andikauli iki I-II onkauli. Masauotojas stovi u nugaros, paciento galva atremta masauotojo krtin. Galvos sukamojo raumens glostymas dviej-trij pirt pagalvlmis, nuo spenins ataugos iki krtinkaulio ir raktikaulio, 2-3 kartus. Veikiami abiej pusi raumenys. Spiralinis trynimas tokia pat kryptimi, 2-3 kartus. Glostymas. Lengvas nyplinis maigymas, 1-2 kartus. Glostymas. Raktikauli ir I-II onkauli srii glostymas lyginimas, 3-4 kartus. T pai srii spiralinis trynimas, 2-3 kartus. Glostymas lyginimas. Masauojamos abi puss. Paeistos rankos masaas. Bendras rankos plokiasis ir apimamasis glostymas nuo platakos iki peties ir paasties po kelet kart. astas veikiamas klasikinio masao bdais: glostymu, trynimu, maigymu, galima papildyti jungiamojo audinio masau Beninhofo linijomis (V.I. Vasikinas). Periosto masaas jo pakitimo viet: astikaulio gumbur, peties snario, astikaulio, alknkaulio ataugos periosto. Tako masao trukm 3-4 minuts. Dilbis ir plataka masauojami klasikinio masao bdais. Dilbio ir platakos kaul antkaulio pakitim tak periosto masaas. Sveikiems asmenims toki tak nerandama. Dstytojas gali parinkti kelet tak: alknkaulio ir stipinkaulio ylinse ataugose, delnikauliuose, rieo snario kauluose. Masaas baigiamas pasyviais rankos judesiais ir rankos nukratymu. Galimos paalins reakcijos. Perdozavus masao, ments, deltinio raumens srityje gali nutirpti, imti daigyti ir nieti rank. ie reikiniai paalinami masauojant paasties srit. Masauojant kairiosios paasties srit, pacientui gali atsirasti irdies spaudimo, skausmo jutim. alinama masauojant kairiosios paasties linijos srit ir apatin kairj krtins lstos krat klasikinio masao bdais stuburo kryptimi. Perdozavus pakauio ir virutini kaklo segment masao, ima suktis ar skaudti
73
galv, juntamas nuovargis. Tokie reikiniai paalinami vok ir kaktos raumen masaavimu. Segmentinis masaas, kai sutrikusi koj kraujotaka Indikacijos: (obliteruojantis uankantis) endarteritas, ateroskleroz, varikozini ven isipltimas be trofini pakitim ir aizd. Kontraindikacijos: tromboobliteruojanios ligos, labai irykjusi kraujagysli ateroskleroz, flebitai, tromboflebitai, aneurizmos, ms smegen kraujotakos sutrikimai. Refleksini pakitim zonos. Odos pakitim sritys: juosmens LI-III segment zonos, vidini laun paviriai, keli snari zonos, emiau pakinkli. Poodinio jungiamojo audinio pakitimai: krymens ir sdmen sritys, iilgai laun plaij fascij, sdmen gbri sritys, pakinkliai, priekini laun paviriai, keli ir blauzd sritys. Refleksikai pakit raumenys: krymens keteriniai, didieji sdmen, vidin (medialin) keturgalvio raumens galvut, iorin keturgalvio raumens galvut. Antkaulio refleksiniai pakitimai: krykaulio ir klubakauli, keterini slanksteli ataug, klubo snari. Skausmingiausi takai yra juosmens ir krymens segmentuose, vidiniame blauzdos paviriuje ir pakinkliuose i vidins (medialins) ir onins (lateralins) puss. Apatiniame blauzdos tredalyje, vidiniame jos paviriuje skausmingiausias yra akupunktros san-in-cziao (RP6) takas. Jis randamas ties vidiniu (medialiniu) blauzdikaulio kratu vir vidinio (medialinio) kulknelio per 3 cunius. Pakinklio kratuose yra: i vidins (medialins) puss in-lin-ciuan (RP9) takas, kuris randamas ties blauzdikaulio vidinio (medialinio) antgumburlio kratu, dubime tarp m. gastrochinemius ir m. soleus, ir i onins (lateralins) puss yra jan-lin-ciuan (VB34) takas, kuris randamas dubime ties priekiniu eivikaulio galvuts kratu. Masauojamasis guli knibsias (ant pilvo). Masauotojas stovi alia. Priestuburins sritys masauojamos nuo SV iki Th X. Jei paeistos vienos kojos kraujagysls, daniausiai masauojama atitinkama pus. Jei paeistos abiej koj kraujagysls, masauojamos abi puss vienodai. Plokiasis glostymas abipus stuburo nuo S III iki L I kelet kart (7-8 kartus).
74
Juostinis paeistosios puss glostymas S III L II, po 4-6 kartus arba abipus. Lengvas segmentini juost pabrkniavimas. Plokiasis glostymas abipus stuburo nuo S III iki L I. Keterini tarp trynimas SIII-LII, 10-12 kart. Plokiasis glostymas. Pjovimas vienos ir kitos stuburo puss, po 4-5 kartus nuo S III iki L II. Juostinis glostymas segmentinmis juostomis S III-L. III segmentins sdmen srii juostos isidsiusios nuo posdmenins raukls lanku auktyn iki krymens. Juostos glostymas, po 4-6 kartus. grimas nykiais i abiej arba vienos puss S III-L II segmentuose. Kartojama 10-12 kart. Plokiasis glostymas, 5-6 kartus. Sdmens srities masaavimas. Abiej rank delnais glostoma lanku i apaios vir iki onini (lateralini) krymens krat. Tomis pat linijomis atliekamas spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis. Vl glostymas kaip masao pradioje. Skiauterini ataug veikimas. Masauojamasis atsisda arba atsigula ant ono. Skiauterins ataugos glostomos trij pirt pagalvlmis nuo priekini virutini iki upakalini dygli po kelet kart. Iglosius tomis pat linijomis ir kryptimis trinama trij pirt pagalvlmis spiraliniu trynimu. Baigiama glostymu kaip i pradi. Kartojama po 10-12 kart. Masauojamasis atsigula ant pilvo. Masauojamos kojos. Pradedama bendruoju paglostymu nuo pdos iki sdmen. Po to atliekamas klasikinis launies, blauzdos, pdos masaas. Kiekvienas bdas, variantas kartojamas po kelis kartus. Imasaavus abiej koj upakalinius pavirius, masauojamasis atsigula ant nugaros. Po bendrojo paglostymo taip pat klasikinio masao bdais imasauojama launis, kelio snarys, blauzda, pda. Netaikyti pertraukiamosios vibracijos. V.I. Vasikinas rekomenduoja jungiamojo audinio masa Beninhofo linijomis, atsivelgti refleksines koj audini zonas. Kiekviename kojos segmente padaroma po 14-18 brkni. I.V.Dunajevas rekomenduoja glostym kaip pagrindin masao bd, kai yra galni kraujotakos sutrikim. Audini refleksines zonas studentai turi sidmti ir atlikti priestuburini, dubens ir koj srii numatom refleksini zon audini ityrim. Atlikus klasikin (ir jungiamojo audinio) masa, masauojami antkaulio pakitimai. J gali bti launies, blauzdos, pdos antkaulio takuose. Kiekvienam takas (plotelis) masauojamas 3-4 minutes. Skausmingiausi takai masauojami raminamuoju bdu. Masaas baigiamas pasyviais koj judesiais ir nukratymu. I paalini reakcij, masauojant juosmens, apatini krtinini segment ir dubens sritis, masauojamasis gali pajusti nemalon spaudim ar net lapimo
75
psls skausm. Tokie pakitimai alinami masauojant apatin pilvo sienels dal ir priekin svaros srities dubens krat.
3.10. Segmentinis masaas, kai vargina galvos skausmai

Indikacijos: migrena, pradins hipertonins ligos stadijos, smegen sukrtimo pasekms, hipotonija, kaklo osteochondroz, sukelianti galvos skausmus. Galvos skausmus, sukelianios inkst, kepen, skrandio ligos. Kontraindikacijos: galvos dangal hematomos, ms smegen ir dangal udegimai, kaukols liai, bendrins infekcijos, tuberkulioz, smegen kraujagysli tromboembolijos. Refleksini pakitim zonos. Daniausiai bna vis kaklo ir krtins segment abipus stuburo audini pakitim. Odos refleksini pakitim sritys: pakauis, sprandas, tarpmentinis plotas abipus stuburo, abipus stuburo Th VI-VIII segmentai, po raktikauliais. Poodinio jungiamojo audinio pakitimai: pakauis, tarpuments sritys, nugaros ploto Th X segmentai, vir raktikauli, vidurin raktikauli linija Th I-III. Refleksikai pakit raumenys: pakauio, dirinis kaklo ir galvos, trapeciniai, rombiniai, podygliniai, galvos sukamieji, didieji krtins. Antkaulio pakitim randama meni dyglini, pei ataug srii ir virutins pakaukaulio raumen prisitvirtinimo linijos. Skausmingiausi takai: pakaukaulio virutinje raumen prisitvirtinimo linijoje, podygliniuose ir didiuosiuose krtins raumenyse. Studentai palpuodami praktikai tvirtina segmentini refleksini zon topografij. Taip pat turi itirti zon audini bkl. Turi gerai palpuoti meni dyglius ir pei bei pakaukaulio antkaul, surasti galim skausmingiausi tak vietas. Segmentinis masaas. Masauojamasis sdi (gali ir gulti knibsias). Masauotojas stovi arba sdi u jo nugaros. Pradedama nuo priestuburini (paravertebralini) srii masaavimo. Plokiasis glostymas nuo Th XI iki C III. Kaklo srities glostymas tsiamas nyki pagalvlmis. Juostinis segmentinis glostymas. (kaklo srityje iilginis nyki pagalvlmis). Glostomos abi puss.
76
Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis viena ir kita stuburo pus nuo Th XI iki C VII. Nuo C VII iki pakaukaulio spiralinis trynimas atliekamas nyki pagalvlmis, keturi pirtai atremti raktikaulius. Plokiasis glostymas delnais abipus stuburo, o kaklo sritis nykiu pagalvlmis. Pjovimas pakaitomis vienos ir kitos puss nuo Th XI iki Th II. Plokiasis glostymas. Keterini tarp trynimas nuo Th XI iki CII. Plokiasis glostymas. Krtins segment srii vienos ir kitos stuburo puss grimas nykiais ir keturi pirt pagalvlmis. Kaklo sritis griama abiem nykiais i abiej pusi. Dirbti reikia velniai, ltai ypa kaklo srityje (nuo C VII iki C III). Plokiasis glostymas (kaklo glostymas nyki pagalvlmis). Ilgj raumen perstumdymas link stuburo vienos ir kitos stuburo puss pakaitomis (Th XI- Th II). Studentai turi atlikti priestuburini audini (raumen) perstumdym vienu ir kitu bdais, t.y. I.V.Dunajevo ir V.J.Vasikino pateiktais bdais (1.6.). Plokiasis glostymas abipus. Pastaba. Ligoniams pirm 5-6 procedr metu masauojamos tiktai priestuburins sritys. Tik pranykus i srii refleksiniams audini pakitimams, pradedamas refleksini zon (meni, apatini krtins lstos krat, priekinio paviriaus ir galvos) masaas. Apatinio kairiojo krtins lstos krato glostymas, spiralinis trynimas, glostymas. Meni perimetro glostymas vienos ir kitos puss kartu, po 6-8 kartus. Meni perimetro spiralinis trynimas tomis pat linijomis (nuo peties snario aplink ments, per peties lanko virutin dal, kakl iki pakaukaulio). Po trynimo vl glostymas. Podyglini meni srii glostymas, trynimas, glostymas. Juostinis glostymas - abiej pusi nuo Th XI iki Th II. Meni periosto pakitim masaas. Priekinio krtins lstos paviriaus masaas.Vduoklinis glostymas auktyn. Didij krtins raumen pavirutinis glostymas, velnus spiralinis trynimas. Poraktinse srityse ie raumenys ligoniams bna skausmingi. Maigymas galimas tik kai atgaunama odos ir poodini audini bkl. Peties lanko virutins dalies masaas. Masauojamasis sdi. Glostymas delnais nuo pei snari iki pakaukaulio pagrindo. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tomis pat linijomis ir kryptimis. Glostymas delnais. grimas trimis pirtais nuo pei iki kaklo. Glostymas. Galvos sukamj raumen masaas. Masauojamasis sdi, masauotojas stovi u jo. velnus glostymas II-III-IV pirt pagalvlmis nuo
77
krtinkaulio raktikauliu auktyn iki spenini ataug. Lengvas spiralinis trynimas t pai pirt pagalvlmis auktyn ir vl glostymas kaip i pradi. Virutins raumen prisitvirtinimo prie pakaukaulio linijos masaas. Padtys tokios pat. Nyki pagalvlmis glostoma nuo periferijos link pakauio gumbur. Spiralinis tos paios linijos ta paia kryptimi trynimas nykiais. Vl glostymas nykiais. Veikti velniai, pavirutinikai, nes ta vieta bna skausminga. Tik po 10 procedr galima veikti stipriau. Kaktos masaas. Padtys tokios pat. Didiojo pirto pagalvlmis pakaitomis pradedamas glostymas nuo nosies galo, slenkama jos nugarle, kaktos vidurine linija iki plauk vietos po kelet kart. Stiprus glostymas II-III pirt pagalvlmis iilgai antaki nuo vidinio j galo iki iorinio. Kartojama kelis kartus. Glostymas delnais nuo kaktos vidurio iki smilkini po kelis kartus. Zigzaginis antaki trynimas smiliumi ir didiuoju pirtais onine (lateraline) kryptimi. Prieprieinis antaki trynimas (kaip pjovimas). Slenkama iilgai antaki II-III pirt pagalvlmis. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis nuo kaktos vidurio iki smilkini abiem rankomis i abiej pusi. Kaktos raumen glostymas iilgai j skaidul (nuo antaki iki plauk linijos). Prieprieinis kaktos trynimas nuo jos vidurio iki smilkini abiej rank II-IIIIV pirt pagalvlmis. Glostymas iilgai kaktos raumen. Plaukuotosios galvos dalies masaavimas klasikinio masao bdais. Visi veiksmai atliekami virugalvio aukiausio tako kryptimi. Glostyti delnais prie plauk krypt negalima. Todl glostoma pirtus panardinus plaukus. Tokiu pat bdu galima atlikti trynim. Trynimas galimas ir delniniais pirt paviriais, padtais ant plauk. Paspaudimai plauk augimo krypiai neturi takos, todl juos galima atlikti virugalio kryptimi. Galvos periosto pakitim masaas. i pakitim daniausiai bna virutins raumen prisitvirtinimo linijos srityse. Pastaba. V.I.Vasikino pateiktame segmentinio masao plane po nugaros srities audini refleksini pakitim inykimo (t.y. po 4-6 procedr) masauojama galva. Po galvos masao pradedamas priekinio krtins lstos paviriaus masaas. Taikomi visi klasikinio masao bdai. Juos atlikus, rekomenduojamas jungiamojo audinio masaas Beninhofo linijomis. Masaas pabaigiamas apatinio krtins lstos krat veikimu ir kvpavimo pratimais. Galimos paalins reakcijos. Jei ligonis umiega ar sutrinka smon, alinama umerkt vok ir kaktos raumen velniu glostymu. Jei masauojamj ima pykinti, masauojama kairioji ment ir jos apatinis kampas. Jei perdozuojama tarpumenio masao, ir ligonis serga irdies liga, masauojamas
78
kairysis apatinis krtins lstos kratas nuo vidurins paasties linijos link stuburo. Jei pacientas serga irdies ligomis, masauojant priestuburins srities kairiosios puss Th II ir Th III segmentus reikia praleisti.
3.11. Serganij stuburo ligomis segmentinis masaas

Indikacijos: stuburo traum pasekms, deformuojamoji spondilioartroz, osteochondroz, Bechterevo liga, skolioz. Kontraindikacijos: stuburo, nugaros ir galvos smegen, krtins lstos, pilvo ruimo, dubens augliai, aktyvi tuberkulioz ir visos mios ligos, ankstyvas li periodas. Refleksins zonos (L II-C III). Odos pakitimai: abiej stuburo pusi LV-Th IX, ThV-Th III ir C VII segment. Refleksini poodinio jungiamojo audinio pakitim bna paeistos stuburo dalies segment. Refleksikai pakit raumenys: dirinis galvos ir kaklo, trapeciniai, krymens keteriniai Th XI-Th IX, C VI-C III segment, platieji nugaros, didieji sdmens, klubiniai juosmens. Antkaulio pakitimai: krykaulio, sdinkaulio, slanksteli keterini ataug gaktikauli, klubakauli, onkauli krtinkaulio, launikauli didij gumbur kaul. Skausmingiausi takai bna poodiniame jungiamajame audinyje, raumenyse. Lokalizacija priklauso nuo stuburo paeidimo vietos. Palpuojamos galimos refleksins zonos. Gerai ir atidiai palpuojami raumenys. vertinama audini bkl. Surandami skaudiausi takai. Palpuojami vis minim kaul paviriai. Sveikiems asmenims refleksini audini pakitim nerandama, bet gyjama gdi, kur ir kaip j iekoti. Refleksinio-segmentinio masao planas, kai yra stuburo pakitim (I.V.Dunajevas): 1. Minktj audini abipus paeistos stuburo dalies masaas. 2. Refleksini - segmentini zon masaas.
79
Praktiniam darbui pateikiamas V.I.Vasikino segmentinio masao planas ir metodika. plan traukiama I.V.Dunajevo nuoroda, kad grimu veikiami raumenys, todl is bdas perkeliamas po to, kai baigiami trynimo bdai. Masauojamasis masao pradioje guli knibsias, o paskui sdi. Plokiasis glostymas nuo juosmens abipus stuburo iki kaklo treiojo slankstelio, kartojama 7-8 kartus. Juostinis segmentinis glostymas nuo L III iki Th III i abiej pusi kartu, dirbama abiem rankomis. Kartojama 5-6 kartus. Segmentini juost, esani ties stuburu iilgai jo auktyn iki kaklo lengvas brkniavimas trij pirt pagalvlmis, 2-3 kartus. Plokiasis glostymas iilgai abipus stuburo, 3-4 kartus. Spiralinis trynimas abipus stuburo, dirbama abiem rankomis, 3-4 kartus. Plokiasis glostymas, 3-4 kartus. Keterini tarp trynimas nuo L II iki C III, 5-6 kartus. Plokiasis glostymas, 4-5 kartus. Pjovimas vienos, paskui kitos puss, po 7-8 kartus. Paeistas sritis reikia veikti velniai. Plokiasis glostymas, 4-5 kartus. grimas keturi pirt pagalvlmis. Pirma vienos, paskui kitos puss, po 7-8 kartus. Plokiasis glostymas. Abiej meni perimetro glostymas pagal iorin, vidin kratus per peties lanko virutin dal iki pakauio gumburo, 6-8 kartus. Stipriau veikiama pagal iorin krat. Iglosius atliekamas spiralinis trynimas. Juostinis segmentinis glostymas. Stuburo tiesiamj raumen perstumdymas pasukimas nuo L II iki Th III i deiniosios puss, o paskui ir i kairiosios puss, po 8-10 kart. Saugomos skausmingos stuburo vietos. Plokiasis glostymas i abiej pusi nuo L II iki C III. Juostinis segmentinis glostymas, po 4-5 kartus i abiej pusi. Pradedama nuo paasties linij ir slenkama iki stuburo. Nuo 4-5 procedros, jei ligonio savijauta gera, galima atlikti pastumdym. Padjus pirt pagalvles oninje (lateralinje) priestuburinje vagelje daromi keli raumen krato pastmimai link stuburo. Pradedama nuo emiau esani slanksteli. Kelis kartus (6-8) pasmgiavus, persikeliama vienu slanksteliu auktyn ir taip imasauojami visi reikalingi segmentai. Atsargiai veikti paeistas stuburo vietas.
80
3.12. Segmentinis masaas, kai vargina juosmens-krymens skausmai

Indikacijos: lumbago, lumboiialgija, chroninis juosmens krymens radikulitas, deformuojanios stuburo snari ligos, laikysenos sutrikimai, funkciniai maojo dubens organ sutrikimai, sukeliantys skausm juosmens srityse, potrauminis radikulitas, radikulitas nuo stuburo perkrov. Kontraindikacijos: ms pilvo ir dubens udegiminiai procesai, nugaros smegen udegimai, augliai, ms kepen udegiminiai procesai, peritonitas, netumas, menstruacijos. Refleksini pakitim zonos. Refleksiniai odos pakitimai: juosmens srities iilgai stuburo abipus L I-Th IX-X segment. Jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai: juosmens L I-II, krymens S II-IV ir klubakauli (S I-L II). Refleksikai pakit raumenys: krymens keteriniai, kvadratiniai, didieji sdmen, klubiniai juosmens. Antkaulio pakitimai: krykaulio, klubakauli, sdinkauli, gaktikauli. Skausmingiausi takai: kvadratiniame raumenyje (pirmoje linijoje L IIIIV segment auktyje). Palpuojamos pateiktos refleksins zonos, atliekami odos, poodinio sluoksnio vertinimo mginiai. Palpuojami kaul paviriai ir kvadratinis raumuo. Masauojamasis guli knibsias, rankos iilgai liemens, kojos ant iek tiek pakelto stalo galo, pdos kabo. Masauojamasis gali ir pusiau gulti, liemuo (pilvas, krtin) ant stalo galo, o dubuo u stalo galo. Kojos pusiau sulenktos per keli snarius, pdos pirt galais remiasi grindis. Rankos itiestos iilgai liemens. Studentai turi minimas padtis ibandyti patys. Priestuburini srii veikimas.Plokiasis glostymas nuo krykaulio virns iki apatins krtins lstos dalies (S V, LV iki Th X). Juostinis glostymas nuo posdmenins raukls segmentinmis juostomis iki Th X. Daugiau kart iglostoma skausminga pus. Plokiasis glostymas abipus stuburo. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis abipus stuburo (SV-Th X).Plokiasis glostymas. Keterini tarp trynimas (SV-Th X). Krymens srities trynimas atliekamas tarp upakalini krymens ang. Pjovimas vienos puss, paskui kitos SV-Th X. Plokiasis glostymas.
81
grimas nykiais (SV-Th X) abiej stuburo pusi, po 6-8 kartus. Plokiasis glostymas abipus. Perstmimas-persukimas nuo L II iki Th X. Atlikti perstmim-persukim I.V.Dunajevo metodu, t.y. segmentais. Iglostyti ir perstmim-persukim atlikti V.I. Vasikino metodu. Veikti vien ir kit pus. Plokiasis glostymas abipus apatini krtins lstos krat, trynimas ir glostymas. Juostinis glostymas nuo posdmenins raukls iki Th X segmento i abiej pusi. Sdmen glostymas delnais i abiej pusi. Slenkama i apaios lanku auktyn iki onini (lateralini) krykaulio krat. Spiralinis trynimas keturi pirt pagalvlmis tomis pat linijomis ir kryptimis. Glostymas. velni manualin vibracija delniniais pirt paviriais tomis pat kryptimis. Glostymas kaip i pradi. Klubakauli skiauterini ataug glostymas trij pirt pagalvlmis nuo priekinio virutinio dyglio iki upakalinio virutinio dyglio po kelet kart. Skiauterini ataug spiralinis trynimas tomis pat linijomis, 3-4 kartus. Pabaigiama vl glostymu kaip i pradi. I.V.Dunajevo nurodymu, btina atidiai imasauoti abiej pusi klubinius-juosmens raumenis. Masaas atliekamas II-III-IV pirto pagalvlmis, pirtai ukiami per pilvo onines sieneles vir skiauterini ataug i vidaus. Glostymas nuo priekinio virutinio klubakaulio dyglio iki L I-II ir Th XII XI slanksteli, 3-4 kartus. Spiralinis trynimas tomis pat linijomis ir kryptimis, 2-3 kartus. Glostymas kaip i pradi. Klubini raumen veikimas. Glostymas. Abi rankos delniniais paviriais dedamos ties svaros virutiniu kratu (masauotojas stovi u masauojamojo nugaros). Masauojamasis pusiau gulsios padties u stalo galo arba sdi ant masao stalo taip, kad abiej rank pirt galai susisiekt. Nuo vidurins linijos virutini gaktikauli kratu rankomis slenkama per kirknies raukles vir priekini virutini ir skiauteri dygli striai auktyn iki I ir II juosmens slanksteli. Masauojama kelis kartus. Spiralinis trynimas tomis pat linijomis ir kryptimis, kartojama 3-4-5 kartus. Baigiama vl glostymu kaip i pradi. Kamp tarp skiauterini ataug ir stuburo glostymas ir trynimas pirt pagalvlmis. iedinis, iilginis glostymas, spiralinis, iilginis trynimas, glostymas.
82
Antkaulio pakitusi tak (ploteli) masaas. Skausmingiausi tak masaas. Procedra baigiama dubens sukratymu. Masauojamajam liepiama kiek galima labiau atpalaiduoti raumenis. Masauotojas sdiniam pacientui udeda rankas ant upakalinio dubens paviriaus taip, kad keturi pirt galai bt atkreipti iorn, o nykiai gult striai link stuburo. Masauotojas rankomis daro judesius, panaius sijojim ir tuo paiu metu suka duben aplink vertikali jo a horizontalioje ploktumoje. Vieno sukrtimo trukm 20-30. Kartojama 3-4 kartus ir daugiau.
3.13. Segmentinis masaas, kai paeistas sdmens nervas

Indikacijos: nervo udegimas (ischias), iialgija, lumboiialgija. Kontraindikacijos: mios nervo paeidimo formos, dubens kaul, organ bei nugaros smegen augliai, neuralginiai skausmai ir bendrosios kontraindikacijos. Refleksins zonos. Odos pakitimai: juosmens, didiojo launikaulio gumburo, pakinklio, nuo klubakaulio iki blauzdikaulio ir blauzdikaulio srii. Poodinio jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai: juosmens, iilgai tarpsdmenins raukls, pakinklio, blauzdos upakalins dalies, priekinio launies paviriaus srii. Refleksikai pakit raumenys: krymens prieingos puss ir tos paios puss keterinis, didysis sdmens, klubinis juosmens, blauzdos upakalinio paviriaus, siuvjikas, priekinis blauzdos. Antkaulio pakitim gali bti: krykaulio, sdinkaulio, didiojo gumburo ir svaros. Skausmingiausi takai: krymens keteriniame (prieingos puss) raumenyje, priekiniame blauzdos ir pade. Masao planas (I.V.Dunajevas): 1. Minktj audini masaavimas iilgai krymens, juosmens ir apatins krtins stuburo dalies. Toks masaas atliekamas pirmj trij-keturi procedr metu. 2. Dubens srities masaas. Daugiausia dmesio reikia skirti krymensklubakaulio snariams ir kampams tarp klubakaulio skiauterins ataugos ir stuburo. Po to atliekamas prie paeistosios kojos masaas. Rekomenduojamas paeistos kojos glostymas, trynimas, lengvas
83
volavimas ir velni nepertraukiamoji vibracija. Procedra pabaigiama dubens sukratymu. Priestuburini srii masaas. Ligonis guli ant pilvo, gali gulti ir ant sveikojo ono. Plokiasis glostymas nuo SV iki Th X labiau paeistos puss, 7-8 kartus. Juostinis glostymas nuo posdmenins raukls iki Th X, akcentuoti sualot pus, 4-6 kartus. Keterini tarp trynimas nuo SV iki Th X, po 8-10 kart. Plokiasis glostymas SV-Th X, 4-5 kartus. Pjovimas i paeistosios puss SV-Th X, kartojama 8-10 kart. Plokiasis glostymas 4-5 kartus abipus. grimas keturi pirt pagalvlmis nesveikos puss (SV-Th X), kartojama iki 8 kart. Plokiasis glostymas, 4-5 kartus abipus. Ilgj raumen perstumdymaspasukimas segmentais (pagal I.V.Dunajev) nesveikosios puss. Plokiasis glostymas abipus, 4-5 kartus. Perstumdymas-persukimas (pagal V.I. Vasikinas), 8-10 kart nesveikosios puss. Juostinis glostymas abipus nuo posdmenins raukls iki Th X, 4-6 kartus. Studentai turi atlikti abu perstumdymo-persukimo bdus i abiej pusi. Ligoniams atliekamas tiktai paeistosios puss perstumdymas-persukimas. Skausmingiausi priestuburins zonos tak veikimas takiniu sedatyviniu bdu. Takai tokie: paeistosios puss takas segment L III-II zonoje, prieingos puss- segment III-IV zonoje. Dubens srities masaas. Sdmen glostymas abiej rank delnais i apaios lanku vir iki onini krykaulio krat. Paeist pus daugiau kart (5-6 kartus). Spiralinis paeistosios puss trynimas keturi pirt pagalvlmis tomis paiomis linijomis ir kryptimis, 4-5 kartus. Glostymas, 5-6 kartus. velni manualin nepertraukiamoji paeistosios puss vibracija tomis paiomis kryptimis, 3-4 kartus. Glostymas kaip i pradi, 3-4 kartus. Sdimojo gbrio, klubo snario srities iedinis glostymas, spiralinis trynimas, virpinimas, glostymas. Krykaulio-klubakaulio snario paeistosios puss glostymas pirt pagalvlmis, spiralinis trynimas, brkniavimas, glostymas po kelet kart. Skiauterini ataug glostymas, spiralinis trynimas, glostymas.
84
Kampo tarp skiauterini ataug ir stuburo iedinis glostymas, spiralinis trynimas, brkniavimas, iedinis glostymas. Kiekvienas bdas kartojamas po 45 kartus. Skausmingiausi tak masaas didiojo sdmens raumens posdmens raukls viduryje bei tarp didiojo gumburo ir sdmens gbrio. Dubens sukratymas, kelet kart. Masauojamasis atsigula ant nugaros. Sualotos kojos masaavimas. Bendras paglostymas nuo pdos iki svaros ir kirknio, kelis kartus. launies glostymas, trynimas, maigymas, virpinimas. Masauojamasis atsigula ant pilvo. Sualotos kojos bendras paglostymas nuo kulno iki sdmens. launies upakalinio paviriaus glostymas, trynimas, launies pavolavimas, nepertraukiamoji velni vibracija. Po 4-5 kartus kiekvienu bdu. Blauzdos apimamasis glostymas nuo pdos link pakinklio ir kiti klasikinio masao bdai, kartojama 4-5 kartus. Periosto masaas priekinio blauzdikaulio paviriaus. iurnos snario ir pdos klasikinis masaas. Pado skausmingiausi tak masaas. Baigiama pasyviais judesiais ir galns nukratymu. Galimos neigiamos reakcijos ir j alinimas. Esant deiniosios puss iialgijai, perdozavus masao, kairiosios puss L III-IV segmentuose gali pradti skaudti, badyti koj, ypa kulknis ir pado sritis. ie reikiniai alinami masauojant gbrio tak chuan-tiao (VB 30), esant tarp launikaulio didiojo gumburo ir sdmens. Pasyvs judesiai ir nervo patempimas atliekamas atidiai, atsargiai. Refleksinis-segmentinis masaas, kai sergama judesio atramos sistemos ligomis. Refleksinis-segmentinis masaas gali bti taikomas inirim, sumuim, patempim, li pasekmms gydyti, taip pat, esant chroninms funkcinms stuburo ir snari ligoms, kontraktroms, trofinms opoms. Kontraindikacijos: yra visos mios udegimins ligos, judesio-atramos sistemos sutrikimai, kuriems btinas chirurginis gydymas, kaul tuberkulioz, augliai. Po judesio-atramos sistemos traum visuomet bna raumen hipertonusas, kuris po keli savaii pereina raumen atonij ir atrofij. Poodinis jungiamasis audinys paburksta, o vliau sustandja. Nuo refleksiniosegmentinio masao sumaja ir inyksta skausmai, raumenys atsipalaiduoja, sumaja poodinio audinio pakitim, sumaja stazs reikini ir patinim.
85
3.14. Paeisto peties snario ir asto segmentinis-refleksinis masaas

Indikacijos: traum pasekms, snari degeneraciniai ir udegiminiai procesai. Reino liga, periferins kraujotakos sutrikimai. Kontraindikacijos: udegimini proces pamjimas, tromboflebitai, flebitai, labai ryki smegen kraujagysli ateroskleroz, aneurizmos. Refleksini pakitim zonos. Odos refleksiniai pakitimai: upakalinio kaklo paviriaus, ties stuburu (Th VI-IV), po raktikauliu, asto srities. Poodinio jungiamojo audinio pakitimai: tarp stuburo ir ments, vir ments dyglins ataugos, onkauli lanku Th IV-II srii, alkns linkio. Refleksikai pakit raumenys: dirinis galvos ir kaklo, trapecinis, rombinis, podyglinis, platusis nugaros, deltinis, didysis krtins. Antkaulio pakitimai: ments dyglio, krtinkaulio, raktikaulio, astikaulio gumburli. Skausmingiausi takai bna poodiniame jungiamajame audinyje tarp ments ir stuburo, podygliniame ir didiajame krtins raumenyje. Masao planas (I.V.Dunajevas): 1. Priestuburins srities minktj audini masaavimas. Plaiausiojo nugaros raumens masaavimas. 2. Tarponkaulini tarp masaavimas. 3. Meni srities masaas. 4. Didiojo krtins raumens masaas. 5. Peties lanko virutins dalies masaas. 6. Deltinio raumens masaas. 7. Alkns linkio masaas. Masauojamasis sdi. Rankos padtis turi bti tokia, kad bt galima laisvai atlikti visas reikalingas manipuliacijas. Plokiasis nugaros glostymas nuo Th VIII iki C III. Priestuburini srii plokiasis glostymas, 7-8 kartus. Juostinis glostymas segmentinmis juostomis Th VIII-Th II, daugiau ir intensyviau- paeistosios puss. Keterini tarp trynimas (8-10 kart) Th VIII-C III. Plokiasis glostymas. Pjovimas paeistosios puss. Plokiasis glostymas (8-10 kart). grimas keturi pirt pagalvlmis, paeistosios puss Th VIII- CVII-, 7-8 kartus Plokiasis glostymas abipus, daugiau kart paeistosios puss.
86
Tarponkaulini tarp masaas. Glostymas, spiralinis trynimas, glostymas Th VIII-Th II segment, po 3-4 kartus, paeistosios puss po 3-4 kartus. Juostinis glostymas, 4-5 kartus. Meni perimetro glostymas. Akcentuojamas paeistosios puss ments perimetro glostymas, ypa trynimas. Kartojama 6-8 kartus. Virdyglinio ir podyglinio raumen glostymas, trynimas, glostymas. Perstumdymas segmentais (Th VIII-II), paeistosios puss 8-10 kart. Plokiasis glostymas. Plaiojo nugaros raumens masaas. Glostymas, spiralinis trynimas, skersinis maigymas. Jo prisitvirtinimo vietos prie astikaulio atidus glostymas ir trynimas. Veikiamas paeistosios puss raumuo. Trapecinio raumens paeistosios puss glostymas, trynimas, glostymas. Paeistosios puss antpeio masaas. Glostymas, trynimas, grimas, glostymas. Skausmingiausi tak raminamasis masaas. Priekinio krtins lstos paviriaus vduoklinis glostymas, trynimas, maigymas, virpinimas. Daugiau kart paeistosios puss (po 4-6 kartus); atidiai masauojamas paeistosios puss didysis krtins raumuo, skausmingiausi takai. Atsargiai veikti poraktin srit, i sritis bna labai skausminga. Sualotos rankos masaas. Bendras apimamasis glostymas nuo platakos iki peties, kelis kartus. asto srities klasikinis masaas. Akcentuojamas deltinio, trigalvio, apvalij raumen veikimas. Taikomi klasikinio masao bdai. Papildomai glostymu, trynimu imasauojama alkns linkio sritis. Imasauojamas dilbis ir plataka. V.I.Vasikinas rekomenduoja peties lanko virutins dalies ir asto srii jungiamojo audinio masa Beninhofo linijomis. Ments dyglio, krtinkaulio, raktikaulio, astikaulio antgumburli periosto masaas. Masaas baigiamas rankos nukratymu ir pasyviais judesiais. Paalins reakcijos. Per daug masauojant kairiosios paasties srit, gali atsirasti nusiskundim irdies skausmais. alinama masauojant kairiosios puss apatin krtins lstos krat link kardins ataugos. Masauojant ments srit ir aplink j ligoniui gali nutirpti rank, imti j badyti. ie reikiniai alinami masauojant paast.
87
3.15. Segmentinis masaas, jei yra alkns snario, dilbio, rieo snario, platakos ir pirt sualojim
Indikacijos: traum pasekms, snari degeneraciniai udegiminiai procesai, Reino liga, periferins kraujotakos sutrikimai. Kontraindikacijos: udegimini proces pamjimas, tromboflebitai, flebitai, labai ryki smegen kraujagysli ateroskleroz, aneurizmos. Refleksini pakitim zonos. Odos refleksiniai pakitimai: upakalinio kaklo paviriaus, ties stuburu Th II-Th VI segment, upakalinio vidinio asto paviriaus, po raktikauliu, deltinio raumens, dilbio paviriaus. Refleksiniai jungiamojo audinio pakitimai: tarp ments ir stuburo, ments srities, onkauli lank, Th V-II srities, alkns linkio, vidinio dilbio paviriaus, rieo snario srities. Refleksikai pakit raumenys: galvos ir kaklo dirinis, trapecinis, rombinis, podyglinis, deltinis, asto-stipininis, dvigalvis asto, alkninis platakos lenkiamasis, nykio pritraukiamieji tarpkauliniai. Antkaulio pakitimai: ments dyglio, krtinkaulio, raktikaulio, asto antgumburli, ylini dilbio kaul ataug, rieo kauleli. Skausmingiausi takai: poodiniame jungiamajame audinyje tarp ments ir stuburo, podygliniame raumenyje, asto stipininiame ir nykio pritraukiamajame. I.V.Dunajevo masao planas: 1. Priestuburins srities (iilgai stuburo) minktj audini masaas. 2. Minktj audini, esani po ments dygliu, masaas. 3. Deltinio raumens masaas. 4. Paalinus mint raumen hipertonus, atgaunami alkns ir rieo snario judesiai. 5. asto masaas. 6. Dilbio masaas. V.I. Vasikio pateikiami masao veiksmai. Ligonis sdi, gali ir gulti knibsias. Ranka patogios ir prieinamos padties. Plokiasis glostymas abipus, daugiau kart ir intensyviau paeistoji puss. Juostinis segmentinis glostymas, 4-6 kartus, akcentuojama paeistoji pus.
88
V.I.Vasikinas po glostymo rekomenduoja grim. I.V. Dunajevas grim taiko raumenims veikti ir rekomenduoja bd atlikus trynim. Paglosius masauojamas poodinis sluoksnis. Keterini tarp trynimas, po 10-12 kart. Plokiasis glostymas. Pjovimas paeistosios puss Th VII-II 7-8 kartus. grimas keturi pirt pagalvlmis paeistosios puss Th VII-C VII 10-12 kart. Kaklo srities grimas atliekamas nykiu. Plokiasis glostymas, 4-6 kartus abipus. Meni perimetro glostymas iki pakaukaulio, 8-10 kart. Daugiau dmesio skiriama ties vidiniu (medialiniu) kratu ir dyglio sriiai. Meni perimetro trynimas. Akcentuojamos vidinio (medialinio) krato ir dyglins ataugos sritys. Paeistosios puss podyglins srities glostymas, spiralinis trynimas, glostymas. Juostinis glostymas Th VII-II paeistosios puss 4-6 kartus. Perstumdymas paeistosios puss Th VII-II segmentais (pagal I.V.Dunajevo metodik). Plokiasis glostymas. Perstumdymas paeistosios puss Th VII-II 10-12 kart (pagal V.I.Vasikino metodik). Plokiasis glostymas. Toliau atliekama priekinio krtins lstos paviriaus masao. Ligonis (masauojamasis) sdi arba guli ant nugaros. Glostymas ir visi kiti klasikinio masao bdai, po 3-5 kartus kiekvienu bdu. Slenkama nuo emiau esani dali auktyn. Jungiamojo audinio masaas Beninhofo linijomis, atsivelgiama poodinio jungiamojo audinio bkl. Periosto pakitim viet masaas. Kiekviena refleksin zona masauojama po 2-4 minutes. Toki zon gali bti meni dygli (paeistoje pusje), krtinkaulio, paeistos puss raktikaulio perioste. Skausmingiausi takai yra podygliniame raumenyje, tarp stuburo ir ments. Sualotos galns masaas. Apimamasis glostymas nuo platakos iki antpeio, 6-8 kartus. Klasikinis asto masaas. Atidiai masauojamas deltinis raumuo visais bdais, priekinis asto pavirius. Po to masauojamas dilbis ir plataka. Atidiai veikiamos refleksins zonos, atitinkamai parenkami sualot viet masao veiksmai: alkns snario, rieo snario, dilbio pakitusi (sitempusi) raumen. Plataka taip pat masauojama klasikinio masao bdais. Kreipiamas didelis dmesys veln nykio pritraukiamojo raumens masa. Imasauoti reikia visus pirtus.
89
Rankos segment jungiamojo audinio masaas Beninhofo linijomis. Studentai prie masauodami rank turi pakartoti, siirti tam skirtuose paveiksluose, pabandyti ant masauojamojo rankos ivedioti Beninhofo linijas. astikaulio antgumburli, alknkaulio ir stipinkaulio ylini ataug, ir rieo kaul periosto galim pakitim masaas. Skausmingiausi tak masaas: asto stipininiame raumenyje, nykio pritraukiamajame raumenyje. Masaas baigiamas rank pasyviaisiais ir aktyviaisiais judesiais bei nukratymu. Paalins reakcijos ir j alinimas (r. 3.14. skyriuje). Jeigu yra rykus nykio pritraukiamojo raumens tonusas, masauoti atsargiai, velniai. Platakos masaas yra efektyvesnis, kai masauojami visi pirtai.
3.16. Segmentinis-refleksinis masaas, kai yra klubo snario ir launikaulio patologini pakitim
Indikacijos: traum pasekms, udegiminiai, degeneraciniai procesai. Obliteruojantis endarteritas. Kontraindikacijos tokios pat kaip klasikiniam masaui. launikaulio kaklelio ir klubo snario lig metu skausmai danai persiduoda kelio ir iurnos snariams. Tokie skausmai gali bti stipresni u skausmus patologinio proceso idinyje. tai reikia atkreipti dmes atliekant refleksin segmentin masa. Refleksini pakitim zonos. Refleksiniai odos pakitimai: juosmens srities L II-III, sdmeninio raumens ploto ir nuo klubakaulio iki blauzdikaulio. Poodinio jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai: sdmen srities, iilgai tarpsdmenins raukls, kirknio srities, klubo snario srities. Refleksikai pakit raumenys: krymens keteriniai L V -I-II; didysis sdmens, iorin keturgalvio galvut, klubinis juosmens, siuvjo, velnusis. Antkaulio pakitimai: paeistosios puss skiauterini ataug, svaros ir didiojo gumburo. Skausmingiausi takai: krymens keteriniame ir didiajame sdmens raumenyje.
90
Refleksinio-segmentinio masao planas (I.V.Dunajevas): 1. Minktj audini masaas iilgai krymens juosmens ir stuburo apatins krtins dalies. Dmesys skiriamas skausmingiausiems krymens keterinio raumens takams. 2. Dubens srities masaas. Ypa veikti skausmingiausius didiojo sdmens raumens takus. 3. launies masaas. Dmesys tiesiajam ir pritraukiamiesiems raumenims. Procedra baigiama apatins pilvo dalies masau ir dubens sukratymu. Minktj audini masaas. Ligonis guli ant pilvo, o vliau, masauojant laun ant nugaros. Plokiasis glostymas S III-Th X, po 7-8 kartus, akcentuojama nesveikoji pus. Juostinis segmentinis glostymas nuo posdmenins raukls, 4-6 kartus iki Th X paeistosios puss. Keterini tarp veikimas S III-Th X, 10-12 kart. Plokiasis glostymas, 4-6 kartus. Pjovimas (S II-Th X) stipriau ir daugiau kart (10-12) paeistosios puss. Plokiasis glostymas nuo S III iki Th X, 4-6 kartus abipus, stipriau ir daugiau paeistosios puss. grimas, paeistosios puss S III-Th X 10-12 kart keturi pirt pagalvlmis. Plokiasis glostymas, 4-6 kartus. Juostinis glostymas paeistosios puss nuo posdmens raukls iki Th X, 8-10 kart. Pradedama nuo vidurins paasties linijos, slenkama iki stuburo ir palei stubur auktyn iki Th X segmento. Perstumdymas-persukimas nuo L II iki Th X, paeistosios puss kartojama 10-12 kart (V.I. Vasikino metodika). Plokiasis glostymas nuo S III iki Th X, 7-8 kartus. Skausmingiausi tak raminamasis masaas. Dubens srities masaas klasikiniais masao bdais. Glostymas nuo krymens, uodegikaulio ir skiauterini ataug link kirkni. Plokiasis ir apimamasis glostymas pasunkinta ranka. Iilginis linijinis, iedinis spiralinis trynimas, brkniavimas, droimas, pjovimas. Iilginis, skersinis maigymas, paspaudimai, ijudinimas, papurtymas, sukrtimas. Glostymas. Krymens skiauterini ataug periosto masaas. Klubo snario srities masaas. Iglosius dubens srit, glostoma sritis tarp sdmens gbrio ir didiojo launikaulio gumburo iediniu glostymu,
91
spiraliniu trynimu, pabrkniavimu, glostymu. Didiojo gumburo periosto masaas. Sdmens raumen skausmingiausi tak raminamasis veikimas. Dubens srities jungiamojo audinio masaas Beninhofo linijomis. Masauojamasis atsigula ant nugaros. Bendras apimamasis glostymas nuo pdos per vis kojos priekin, onin paviri. Klasikinis launies masaas. Glostomas priekinis, oninis, upakalinis pavirius. Upakaliniam paviriui glostyti blauzda padedama ant volelio (arba masauotojas sdi ant masao stalo, masauojamojo koj padeda ant savo launies). Glostoma plokiuoju, apimamuoju glostymu, lyginimu. Linijinis, iedinis, spiralinis trynimas, pjovimas, perskyrimas, brkniavimas. Iilginis, skersinis maigymas, paspaudimai, ijudinimas. Atskirai masauojamos priekins, iorins ir vidins (medialins) raumen grups. terpiamas glostymas. Atskir raumen grupi papurtymas. launies jungiamojo audinio masaas Beninhofo linijomis, atsivelgiama refleksini poodinio jungiamojo audini pakitimus. Apatins pilvo sienels paeistosios puss masaas glostymas, trynimas, glostymas. Svaros srities periosto masaas. Masaas pabaigiamas skiauterini ataug glostymu, trynimu glostymu ir dubens sukratymu. Klubo snario pasyvieji judesiai ir galimi aktyvieji judesiai. Neigiamos reakcijos. Veikiant juosmens ir apatini krtins segment sritis, gali atsirasti nemaloni lapimo psls jutim. Tokie reikiniai alinami masauojant dubens priekin apatin pilvo dal, ypa svaros srit. Perdozavus masao L III-IV kairiojoje pusje, esant deiniosios puss paeidimui su ischialgija, gali nutirpti koj, imti badyti, nieti. ie pojiai alinami masauojant srit tarp didiojo gumburo ir sdmens gbrio.
3.17. Segmentinis masaas, kai yra kelio snario, blauzdos ir iurnos snario patologini pakitim
Indikacijos: patempimai, li pasekms, udegiminiai snari pakitimai, degeneraciniai kelio, iurnos snari procesai, kontraktros, periartritas, minktj audini, raumen, sausgysli paeidimai bei ligos. Kontraindikacijos: ms udegiminiai procesai, traumos, tromboflebitas, aizdos, plingi procesai ir kitos kontraindikacijos, tokios pat kaip klasikiniam masaui.
92
Refleksini pakitim zonos. Refleksiniai odos pakitimai: juosmens srities vir skiauterini ataug, sdmen plot, upakalinio launies paviriaus, ploto nuo klubakaulio iki blauzdikaulio, priekinio launies paviriaus, vidinio (medialinio) launies paviriaus. Poodinio jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai: sdmen srities, iilgai tarpsdmenins raukls nuo klubakaulio iki blauzdikaulio, kirknies srities, klubo snario srities, pakinklio, vir kulno. Refleksikai pakit raumenys: krymens keterinis, didysis sdmens, iorin keturgalvio galvut, graktusis, blauzdos upakaliniai, plekninis, siuvjo, priekinis blauzdos. Antkaulio pakitimai: krymens, skiauterini ataug, svaros, didiojo gumburo ir blauzdikaulio. Skausmingiausi takai: krymens keteriniame, didiajame sdmens, blauzdos upakaliniame ir priekiniame blauzdos raumenyje. Masao planas: 1. Minktj audini masaavimas juosmens ir apatins krtins dalies. 2. Dubens srities masaas. 3. launies masaas. 4. Blauzdos masaas. iilgai stuburo krymens
Minktj audini masaas. Ypa skirti daug dmesio raumen skausmingiausiems takams. Masauojamasis guli ant pilvo. Plokiasis glostymas S III-Th X abipus, 7-8 kartus. Juostinis glostymas, paeistosios puss S III-Th IX 4-5 kartus, nuo posdmenins raukls. Keterini tarp trynimas S III-LV, daug kart. Plokiasis glostymas 4-6 kartus abipus. Pjovimas, paeistosios puss S III-Th XI - 10-12 kart. Plokiasis glostymas, 4-6 kartus abipus. Juostinis glostymas paeistosios puss S III-LV - 6-8 kartus. grimas, paeistosios puss S III- LV nykio pagalvle 8-10 kart. Glostymas nykiais SV-LV abipus, po 4-6 kartus. Perstumdymas-persukimas (V.I.Vasikino metodika), paeistosios puss S I-LV 4-6 kartus. Plokiasis glostymas. Krykaulio, gaktikaulio antkaulio pakitim masaas (studentams parenkami keli paeistosios puss ploteliai. Ligoniams masauojami pakitusio antkaulio ploteliai).
93
Krymens keterinio raumens skausmingiausi masaas. Plokiasis glostymas abipus, 3-4 kartus.
tak
raminamasis
Dubens srities masaas. Dubuo masauojamas klasikinio masao bdais, po 4-5 kartus kiekvienu bdu. Masauojamos abi puss, skiriama daugiau dmesio paeistosios puss visiems audini sluoksniams, skiauterinei ataugai. Atlikus klasikin dubens srities masa, V.I.Vasikinas rekomenduoja jungiamojo audinio masa ilgaisiais brkniais Beninhofo linijomis, btina atsivelgti refleksinius pokyius. Skiauterini ataug, didiojo gumburo antkaulio masaas. Skausmingiausi sdmen raumen masaas. Ligonis atsigula ant nugaros. Masauojama launis klasikinio masao bdais. Pradedama, kaip paprastai, visos kojos nuo pdos iki klubo snario glostymu. Visi klasikinio masao bdai taikomi po kelis kartus. Atlikus klasikin masa, launis dar masauojama jungiamojo audinio masao bdu Beninhofo linijomis. Blauzdos ir pdos klasikinis masaas. Dozuojama atsivelgiant ligonio bkl. Studentai turi irinkti ioms kno dalims tinkamus klasikinio masao bdus, j variantus. Kiekvien j kartoti po kelis kartus. Blauzdikaulio antkaulio pakitim masaas. Skausmingiausi blauzdos audini (priekinio ir upakalinio) tak masaas. Pdos klasikinis masaas. Masaas baigiamas kojos pasyviaisiais ir aktyviaisiais judesiais bei stambij nerv patempimu. Paalins reakcijos ir j alinimas. irti 3.16. skyri klubo snario ir launikaulio segmentinis masaas.
3.18. Rank snari infektartritu serganij segmentinis masaas (N.A.Belajos ir R.T.Tarchaniano modifikuota metodika)
Darbo tikslas imokti atlikti segmentin masa, kai paciento rank snariai yra paeisti (Pagal N.A.Belaja ir R.T. Tarchaniano metodik). Atliekant segmentin masa btina atsivelgti ligonio bkl ir bendr jo savijaut. Masao metu ligonis turi justi ilum masauojamoje srityje.
94
Indikacijos: minimalus proceso aktyvumas, I ligos stadija, vyraujant proliferaciniams pakitimams, pirmo laipsnio snari funkcijos sutrikimai. Kontraindikacijos: skausmingi kaklo ir antpei raumenys, hipertonin liga ir kitos kontraindikacijos, tokios pat kaip klasikiniam masaui. Ligonis guli ant pilvo, galva pasukta on, rankos iilgai liemens, po iurnos snariais volelis, pdos kabo u masao stalo galo. Jei paeisti rank snariai, masauojama nugara, kaklas, rankos. Jei paeisti koj snariai, masauojama nugara, juosmuo, kojos. Pradedama nugaros pavirutiniu grbliniu glostymu pusiau sulenkt pirt pagalvlmis nuo stuburo iki upakalins paasties linijos VII-VIII slanksteli auktyje. Tokiomis juostomis slenkama auktyn iki kaklo. Glostymas kartojamas iki lengvo odos paraudimo (utrunkama 1-2 minutes). Priestuburini srii ilgj raumen zonos trynimas. Spaudiami audiniai III-IV pirt padt 30-400 kampu pagalvlmis. Trynimas atliekamas iilginiais judesiais. Galima trynim atlikti pasunkintais pirtais. Pradedama nuo VII-VIII slanksteli lygio ir slenkama iki I krtins slankstelio lygiagreiai su stuburu. Kartojama 3-4 kartus iki odos paraudimo. Abiej rank nykiai dedami iilgai stuburo, tolimojoje pusje. Kitais pirtais ant nyki uveriamas minktj audini volas. Nyki neatitraukus slenkama iki upakalins paasties linijos. Pradedama VII-VIII slanksteli auktyje. Tokiomis eilmis veikiama iki I Th. Kartojama 3-4 kartus. Ilgj raumen vidinio (medialinio) krato pastumdymas. III ir IV pirtai padedami vidin (medialin) vagel (tarpketerini ataug ir ilgj raumen krato) ir raumuo pastumdomas nuo stuburo per 0,5-1 cm. Pradedama ties VIIVIII Th slanksteliu. Masauojama auktyn iki I Th slankstelio. Kartojama 2-3 kartus. Po to analogikai pastumdomas oninis (lateralinis) kratas i onins (lateralins) vagels link stuburo. Rombinio raumens patempimas II, III, IV pirt delniniais paviriais nuo stuburo link ments ir i viraus emyn. Dirbama pasunkinta ranka. Kartojama 2-3 kartus, slenkama nuo C VII iki Th IV-V. Tarponkaulini raumen patempimas. Kairij rank iskstais pirtais reikia padti ant nugaros. Jos pirtai turi liesti nugarin paasties linij. Deiniosios rankos pirtais pasunkinami kairiosios rankos pirtai. Spaudiant tarponkaulinius tarpus, tarponkauliniai raumenys tempiami link stuburo iki jo keterini ataug. Kartojama 2-3 kartus. Meni raumen masaavimas. Delniniais II, III, IV pirt paviriais ments raumenys tempiami nuo vidinio (medialinio) ments krato link peties ataugos. Dyglys apeinamas. Kartojama 2-3 kartus. Tai atlikus, masauojami pomentiniai raumenys. Masauotojas ast pastumia emyn, ment atsiknoja. Tuomet antros rankos II-V pirt galai pakiami po mente (nugarl remiasi krtins lst) ir iediniais judesiais trinamas pomentinis raumuo. Kartojama 2-3 kartus.
95
Plaiausiojo nugaros raumens krato masaavimas. Kratas suimamas abiem rankomis, maigoma slenkant auktyn iki paasties. Ties paastimi suimt raumens krat stengiamasi patempti. Kartojama 2-3 kartus. Trapecinio raumens masaavimas. Abiem rankomis apimamas jo virutinis kratas, maigoma skersiniu (dvigubu iediniu) maigymu, slenkama nuo kaklo iki peties. Imaigius, raumens virutinis kratas patempiamas. Veiksmai kartojami 2-3 kartus. Skausmingiausi hiperestezijos zonos sustandjusi tak masaavimas. Takai masauojami iediniu glostymu, brkniavimu, patempimais, paspaudimais. Nugaros masaas baigiamas velniu iglostymu. Taip pat masauojama antroji nugaros pus. Kaklo masaavimas. Ligonio padtis tokia pat, tiktai rankos padedamos po kakta. Trumpais judesiais II, IV pasunkint pirt pagalvlmis audiniai patempiami aplink C VII slankstel nuo jo keterins ataugos. Po to vienos rankos III, IV pirtais atsargiai, velniai, silpnai spaudiami ir apie 0,5 cm atstumiami raumenys nuo keterini ataug. Taip pat ijudinamas ir iorinis trapecinio raumens kratas. Abiej rank II-V pirt galais trinamos raumen prisitvirtinimo vietos prie pakaukaulio. Pakauio gumburai trinami iediniu trynimu. Upakaliniai kaklo paviriaus raumenys velniai maigomi skersiniu maigymu. Baigiama glostymu nuo pakaukaulio gumbur per kakl iki pei. Imasaavus nugar ir kakl, masauojamos rankos. Autoriai pabria, kad rank masaas pradedamas nuo pirt. Maigomi pirt raumenys, itrinami delnai, stengiamasi ijudinti ir atgauti normali rieo kauleli padt, paveikti pirtus, platak ir rie trynimu, ispaudimu ir maigymu, veikiami dilbio ir asto raumenys. Ypatingas dmesys skiriamas asto stipininiam, pavirutiniam pirt lenkiamajam, bendrajam pirt tiesiamajam, dvigalviui, trigalviui ir deltiniui raumeniui. Pastaba. Dauguma autori, taip pat ir segmentinio masao pagrindjai, nurodo, kad galninis segmentinis masaas pradedamas nuo artimj (proksimali) dali ir baigiamas tolimosiomis distalinmis. N.A.Belaja ir R.G.Tarchanianas, apraydami segmentin masa, nurodo mogui, serganiam reumatoidiniu artritu, rank masaavim pradti nuo pirt platak, po to veikti artimsias proksimalines dalis. Manoma, kad ie autoriai remiasi savo klinikiniu patyrimu ir didel dmes skiria pirt platak funkcijai grinti ir palaikyti.
96
4. JUNGIAMOJO AUDINIO MASAAS. VADAS
Jungiamojo audinio refleksini zon masaas vadinamas jungiamojo audinio masau. Jungiamasis audinys yra labiausiai iplits organizmo audinys ir per vegetacin nerv sistem turi plaiausius ryius visose organizmo sistemose, visuose audini sluoksniuose. Masauojant jungiamj audin, visuomet veikiama vegetacin nerv sistema, o per j kraujagysls, nervai, vidaus organai, judesio atramos sistema, endokrinin sistema ir kt. Jungiamojo audinio specifin, t.y. brkni masa atrado praktik kineziterapeut Elizabeta Dicke, bandydama pati gydytis nuo kojos angiopatijos 1929 m. Ji aptiko, kad t kno segment, kurie turjo bendr inervacij su paeistomis kraujagyslmis ar organais, jungiamasis poodinis audinys yra sitemps, t.y. ymiai padidjs jo tonusas. Gali bti vis jungiamojo audinio sluoksni tampa bei sukibimas, t.y. tarp odos ir poodinio sluoksnio, tarp poodinio sluoksnio ir fascij bei pai fascij. Padidjusio tonuso jungiamasis audinys sukimba su oda, su fascijomis, fascijos sustandja. sitemps, sustandjs poodinis jungiamasis audinys sudaro vadinamsias jungiamojo audinio zonas. Dl to pakinta atitinkam odos plot reljefas, ivaizda ir jungiamojo audinio paslankumas. Atsiranda dubim, voleli, paburkim. Pavirutinio poodinio jungiamojo audinio sluoksnio pakitimai sutampa su odos Hedo-Zacharjino zonomis. Gilij jungiamojo audinio sluoksni tampa ir sukibimas su fascijomis ir fascij sustandjimas nesutampa su odos HedoZacharjino zonomis. Esant vairiems kraujagysli bei organ patologiniams pakitimams, susiformuoja atitinkamos gilesniojo jungiamojo audinio pakitim zonos. (H.Teirich-Leube,K.Kordes ir kt.) Norint suprasti ir imokti jungiamojo audinio masa, btina atlikti j praktikai.
97
4.1. Jungiamojo audinio zonos

Tikslai: 1. Imokti nustatyti jungiamojo audinio pakitimus. 2. siminti jungiamojo audinio zon topografij, kai yra vairi organ ir kraujagysli patologini pakitim. Jungiamojo audinio tampos ir paslankumo nustatymas. H.TeirichLeube pateikia plokiojo ijudinimo ir raukls sumimo bdus. Plokiasis ijudinimas atliekamas abiej rank kiek palenktais pirtais. Rankos dedamos simetrinse tiriamojo ploto vietose kairiojoje ir deiniojoje kno pusse. Gerai prigludusiais pirtais nedidele amplitude oda pastumdoma kartu su poodiniu sluoksniu nuo kno fascij. Raukl suimama taip pat i kairiosios ir deiniosios kno puss simetrinse vietose. Nykiu ir smiliumi suimama gili odos su poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu raukl. Nyktys turi bti raukls apaioje, o smilius viruje. Esant padidjusiai jungiamojo audinio tampai ir sukibimui su fascija, raukls suimti nepavyksta. Jei yra poodinio audinio neryki pakitim, odos raukl suimama ir statmenai patempiama auktyn, bet isitempia ymiai maiau negu nepakitusioje vietoje. Be to, tempimo metu ligonis pajunta gana stipr skausm. E.Dicke brknys. III ir IV pirt galais, padtais 40-600 kampu ant kno paviriaus, pamau braukiama per od auktyn vienoje ir kitoje nugaros pusje. Jei yra padidjusi poodinio audinio tampa, sukibim, pirtai ima slinkti liau ir juntamas pasiprieinimas, o prie pirtus ima slinkti platus odos sluoksnis uuot susidaryt normali raukl. Volelio ispaudimas. I vienos puss nykiu, i kitos 4 pirtais suimamas odos su poodiniu sluoksniu volelis ir stumiamas pirmyn. Slenkama sinchronikai simetrinmis sritimis. Nykiais nereikia per stipriai spausti, kad neliest gilij sluoksni. Jei yra pavirutinio sluoksnio sukibim, juntamas pasiprieinimas. Giliau esani sluoksni tampos padidjimas bei sukibimas su fascijomis pasiymi sustandjusiais ploteliais, kuri nra nepakitusiose srityse. Tyrimas iilginiais brkniais ir plokiuoju ijudinimu. Pirtai palenkiami smailesniu 450 kampu, giliau panardinami audinius ir stipriau spaudiami. Jei yra jungiamojo audinio sukibim su fascijomis, juntami izoliuoti nelygumai, iurktumas. Pirtai turi slinkti raumen skaidul kryptimis. Pakitusiose vietose pacientai junta skausming brim, pjovim.
98
Studentai turi atlikti visus pateiktus jungiamojo audinio tyrimo bdus. Jungiamojo audinio zonos. Per daugel met buvo itirtos ir nustatytos daniausiai pasitaikanios refleksini jungiamojo audinio pakitim sritys, vadinamos jungiamojo audinio zonomis. Galvos audini ir kraujagysli patologini pakitim refleksins jungiamojo audinio zonos yra keturios. Pirma zona vadinama nemigos zona, ji yra apatiniame krykaulio tredalyje plokio dubimo formos. Antra zona yra nerykaus linkio formos ties XII onkauliais abipus stuburo. Treia zona galvos skausm zona, vadinama svarbiausija zona, ji yra plokio dubimo formos tarp meni vidini (medialini) virutini kamp. Ketvirta zona virutin galvos zona. Ji yra abipus CVII slankstelio ant trapecinio raumens dviej pirt ploio apykakls formos. Galvos zona bna irykjusi, esant chroniniams galvos skausmams, migrenai, miego sutrikimams, ypa po smegen sukrtim. Rank zona yra ant meni ir ant nugarins deltinio raumens dalies plokio dubimo formos. Rank zona bna gerai irykjusi, esant rank kraujotakos sutrikimams, naktinei parestezijai, neuritui, neuralgijai, sausgysli paeidimams, distrofijai po kaul li ir kt. irdies zona. i zona yra plataus, plokio dubimo formos nugarinje kairiosios krtins lstos pusje po kairija mente VI-XII onkauli auktyje. i zona bna irykjusi sergant irdies ligomis ir esant vainikini arterij nepakankamumui. Skrandio zona. Ji yra nugarinio krtins lstos paviriaus kairiojoje pusje. J i dalies dengia irdies zona. Nepridengtos irdies zonos yra tik nedidelis plotelis ant ments po dygliu dubimo formos. Skrandio zona bna irykjusi, esant funkciniams skrandio veiklos sutrikimams, skrandio nusileidimui. Kepen ir tulies psls zona yra deiniojoje nugarinje krtins lstos pusje po mente, plataus plokio dubimo formos VI-XII onkauli auktyje. i zona bna irykjusi sergant hepatitu, esant vairiems funkciniams kepentulies psls veiklos sutrikimams. arnyno zona yra vir krykaulio abipus stuburo, plokio dubimo formos. Menses zona yra emiau arnyno zonos tarp klubakaulio-krykaulio snari, plokio dubimo formos. Koj arterij zona, vadinama dar rkali zona, yra sdmen oninse srityse, plokios virvs formos dubimo pavidalo. i zona bna irykjusi, esant angiospastiniams koj arterij paeidimams ir arterij usikimimui. Koj venins-limfins sistemos zona nuo vidurinio krykaulio tredalio eina lygiagreiai su klubakauli skiauterinmis ataugomis. Ji yra 5 cm ploio,
99
dubusio kaspino formos. Irykja, esant koj ven traukuliams, koj parestezijai, mlungiui distrofijai po li ir kt. Studentai turi atlikti ivardint kno viet plokij pastumdym: nuo sdmen link krykaulio (lapimo psls, viduri ukietjimo ar koj arterij zonos); nuo klub link klubakauli-krykaulio snari (venin-limfin ir genitalin zonos); nuo klub link klubakauli skiauterini ataug (venin-limfin ir koj arterij zonos); krykaulio, lapimo psls, apatin galvos ir mnesini (menss) zonos, randamos stumiant audinius auktyn; abipus stuburo, apatins jo dalies (inkst ir arnyno zonos); tarp meni, audiniai stumiami auktyn (kairje irdies ir skrandio zonos, deinje kepen ir tulies psls zona, abipus plaui, bronch ir galvos zonos); meni audiniai stumiami auktyn (rank zonos, kairje skrandio zonos dalis); abipus C 7-to slankstelio (galvos zona). Taip pat turi praktikai atlikti raukls sumim per vis nugar abipus stuburo nuo 12-to onkaulio iki meni. Raukles reikia suimti apatinje stuburo krtins dalies srityje, abipus stuburo ties jo tiesiamj raumen kratais. Giliai nykiu ir smiliumi suimama oda su poodiniu sluoksniu lygiagreiai su onkauliais. Raukl reikia statmenai patempti auktyn. Tempiant auktyn pajuntama ar raukl suimta ir atitraukta nuo kno fascijos. Raukles suimama ties 12-tu onkauliu auktyn iki meni. Tokiu bdu itiriamos deinje kepen, tulies psls ir arnyno zonos, o kairje skrandio ir irdies zonos. Norint patiems nustatyti refleksini jungiamojo audinio pakitim vietas, patariama pirmiausia gerai istudijuoti paveikslus, kuriuose bna rykiai paymtos jungiamojo audinio refleksini pokyi topografija, esant vairioms ligoms. Istudijavus iekomos zonos topografij paveiksluose, atliekamas t srii poodinio jungiamojo audinio refleksini pokyi tyrimas. Jungiamojo audinio pakitim nustatymo bdai pateikti 4.1. skyriuje.
100
4.2. Jungiamojo audinio masao technika

Tikslai: 1. Susipainti su jungiamojo audinio masao bdais. 2. Imokti masauoti jungiamj audin. Jungiamojo audinio masao technika skiriasi nuo kit masao sistem technikos (klasikinio, segmentinio ir kt.). Jungiamojo audinio masao pagrindinis tikslas patempti ir ijudinti refleksikai pakitus audin pirt galais. Daniausiai masauojama III, IV pirt pagalvlmis, o kai kurios vietos nykio ar didiojo pirto pagalvle. Taisyklingai atliekant jungiamojo audinio patempim ijudinim, pacientas pajunta pjovim ar brim. Jam atrodo, kad briama nagu. H.Teirich Leube pateikia tris jungiamojo audinio masao technikos bdus (pagal E.Dicke): odos technika; poodin technika; fascij technika. Odos technika taikoma pavirutinio sluoksnio jungiamojo audinio sukibimui su oda veikti. Poodin technika taikoma giliojo jungiamojo audinio sluoksniui, jo sukibimui su fascija veikti. Fascij technika taikoma fascij refleksiniams pakitimams alinti. Jungiamasis audinys veikiamas brkniuojant pirt pagalvlmis. Pirt pagalvlmis daromi ilgieji, trumpieji ar pertraukiamieji brkniai, atsivelgiama tai, koks jungiamojo audinio sluoksnis veikiamas. Odos technika atliekama nepertraukiamaisiais ilgesniais ar trumpesniais brkniais ir nedideliu audini spaudimu. Oda yra ijudinama nuo poodinio sluoksnio, atsivelgiama refleksini pakitim zon. Brkniai daromi lygiagreiai su Beninhofo linijoms. Tokia technika taikoma vaikams, seniems monms ir tiems ligoniams, kuriems nustatoma artim odai jungiamojo audinio sluoksni pakitim (sergant reumatu, poliomielitu ir kt.). sitemps poodinis jungiamojo audinio sluoksnis bna sukibs su oda. Masaas atliekamas III ir IV suglaust pirt pagalvlmis. Pirt pagalvlmis lieiama oda ir patempiamas pavirutinis poodinis sluoksnis ilgaisiais brkniais. Spaudiama nestipriai. Masauojamasis, jei yra refleksini poodinio sluoksnio pakitim, sukibim su oda, brknio metu pajunta neym brim. Pavirutinio jungiamojo audinio sluoksnio pakitim daniausiai bna sergantiems miomis ligomis arba pamjimo metu. Prajus miam periodui, pavirutinio sluoksnio jungiamojo audinio pakitimai pranyksta.
101
Suaugusiesiems daniausiai taikomas poodinio ir fascij technikos masaas. is masaas atliekamas didiojo ir bevardio pirt pagalvlmis. Pirtai per tarpfalanginius snarlius pusiau sulenkti statmenai lieia audinius. Kiti pirtai priglausti prie masauojanij, delnas turi bti lygiagreiai su masauojamja vieta. Ranka per alkns, rieo ir delnakauli (falang) snarius itiesta. Delnu nesiremiama. Esant tokiai padiai, jungiamasis audinys ijudinamas ir patempiamas visa ranka. Jei reikia, antrja ranka galima padti masauojaniajai ir apkabinti i apaios rieo snar. Pritaikius rankai tinkam padt, masauojani pirt (III ir IV) galai turi bti vienoje linijoje. Tokios padties pirt galai dedami 1-2 cm atstumu nuo sausgysls, kaulo ar snario krato (t.y. nuo refleksins zonos krato). Masauojant poodine technika, daromi trumpieji bei ilgieji brkniai ir stipriau spaudiami audiniai. Trumpj brkneli judesys susideda i trij fazi: pirt padjimo, poodinio jungiamojo audinio raukls smaukimo iki judrumo ribos (apie 1-3 cm) ir poodinio jungiamojo audinio patempimo ties judrumo riba save. Treioji brknio-veiksmo faz dar vadinama terapiniu brkniu. Darant terapin brkn, ligonis pajunta aik brim ar pjovim. Brimo ar pjovimo pojtis gali bti vairaus intensyvumo ir priklauso nuo jungiamojo audinio pakitim laipsnio. Jei ligonis pajunta brim ar pjovim, masauojama taisyklingai. Trumpieji brkniai daromi glaudiai vienas prie kito statmenai raumen, sausgysli, kaul, snari kratams. Ilgieji brkniai atliekami po serijos trumpj, sujungia ir susumuoja trump brkni sukelt padirginim. Ilgieji brkniai daromi lygiagreiai fascij, raumen, sausgysli kratais. Ilgieji brkniai taip pat susideda i trij fazi pirt judjimo (III ir IV) ant odos, jungiamojo audinio smaukimo iki paslankumo ribos ir ilgo jungiamojo audinio tempimo. Ilgasis tempimas sukelia brimo nagu pojt ir taip pat vadinamas terapiniu brkniu. Ilgieji brkniai atliekami iilgai raumen, fascij, sausgysli krat, tiesiai padtais pirtais. Fascij technika. Fascij technika susideda i 2 fazi gilaus audini paspaudimo ir patempimo didiojo ir bevardio pirt galais. Ligonis i karto pajunta brim. Daromi tik trumpieji brkniai. Studentai, iklaus (arba perskait) jungiamojo audinio technikos apibdinim, turi sugebti, atsakyti kokiomis rankos dalimis masaas atliekamas, k reikia odos, poodin ir fascij technika. Kuo jos skiriasi viena nuo kitos. Kaip atliekami trumpieji ir ilgieji brkniai, kokiomis kryptimis. Toliau studentai mokomi ir mokosi kaip suteikti dirbaniai rankai ir pirtams reikiam padt. Nematantiesiems padeda dstytojas. sidmj rank padt, mokosi atlikti trumpuosius ir ilguosius brknius pirmiausia prie masao stal, paskui savo knui. Brkniuodami pratinasi atlikti silpnj, stiprj ir gilj spaudim (r. 1, 2, 3, 4, 8 priedus). Atliekant masa masauojamasis atsisda ant masao stalo, masauotojas ant taburets u jo nugaros. Palpuojamas krykaulis, jo kratai,
102
klubakauli skiauterins ataugos. Masauotojas turi atlikti krykauli krat ir klubakauli skiauterini ataug srii jungiamojo audinio masa poodine technika. Pradedama nuo deiniojo krykaulio krato. Masauotojas stovi arba sdi ties tolimja puse. Deinij pus masauoja deinija ranka. Didiojo ir bevardio pirt pagalvles deda 2-3 cm atstumu nuo krato virns auktyje. Staiu kampu padtais pirtais traukia save susidariusi odos su poodiniu sluoksniu raukl iki judrumo ribos. Sveiko asmens jungiamasis audinys nesukibs su fascija, taiau ties krykaulio kratu masauojamasis gali pajusti brim. Ibrkniuojamas visas krato ilgis trumpais statmenais brkneliais. Dirbti reikia neskubant, ties kratu palaikyti patempt raukl kelet sekundi, krykaulio krato nepereiti. Brkniuoti iki krykaulio-klubakaulio snario. Po to pereinama kit pus ir toki pat procedr atlieka ties kairiuoju krykaulio kratu, kairiosios rankos pirtais. Vienos ir kitos puss brkniavim reikia kartoti po kelis kartus. Atlikus i uduot, masauojama klubakauli skiauterini ataug sritis. Masauotojas atsistoja ties sdinio masauojamojo tolimja puse. Deinija ranka masauoja deinij pus, o kairij pus masauoja kairija ranka, atsistoja ties tolimja puse. Trumpieji brkniai daromi statmenai skiauterins ataugos nuo upakalinio dyglio iki priekinio. Kartojama kelis kartus. Nepereinama skiauterins ataugos virutin riba. Analogikai masauojama antroji pus. Po to daromi ilgieji brkniai nuo LV keterins ataugos tarp skiauterini ataug ir onkauli lanko iki pilvo tiesiojo raumens krato. Ilgieji brkniai atliekami tiesi III ir IV pirt pagalvlmis. Imasaavus vienos puss skiauterins ataugos srit, masauojama kita pus. Klubo-blauzdos trakto jungiamojo audinio masaas. Masauojamasis guli ant nugaros. Po pakinkliais volelis. Pirmiausia reikia ipalpuoti plaiosios fascijos sustorjim. Masauojamojo papraoma itiest koj per kelio snar pakelti kiek auktyn ir laun priglausti prie antrosios kojos. Tokios padties plaiosios fascijos sustorjimas (tractus iliotibialis) lengviau apiuopiamas nuo pat kelio snario iki didiojo gumburo. sidmjus trakto linij, koja atgal padedama ant volelio. Masauotojas t linij mintyse padalina 3 dalis: apatin, vidurin, virutin. Trakt masauoti patogiau stovint tolimojoje pusje. Pradedama ties apatinio ir vidurinio tredalio riba. Trumpaisiais brkniais slenkama link didiojo gumburo. Pagal fascij technik pirtai dedami 1-2 cm atstumu nuo trakto nugaros (dorsalinio) krato. Oda su poodiniu sluoksniu smaukiama statmenai krato. Nepereiti trakto ribos. Jei bt jungiamojo audinio pakitim, masauojamasis tuojau pajust brim. Toks brkniavimas kartojamas kelis kartus (3-5 kartus). Po to daromi ilgieji brkniai per trakt nuo vidurinio ir apatinio tredalio ribos auktyn iki didiojo gumburo. Atliekant ilguosius brknius, pirt galai dedami ant trakto. Ilgasis brknys braukiamas ltai ir kartojamas kelis kartus. Masauojant apatinio tredalio srit, trumpaisiais brkniais slenkama iki kelio snario. Pereinama kelis kartus. Baigiama ilgaisiais brkniais per vis trakto ilg. Apatiniame tredalyje ilgasis brknys
103
daromas punktyrine linija, kuri aukiau pereina vientis ilgj brkn iki didiojo gumburo. Analogikai masauojama antros kojos launies plaioji fascija.
4.3. Dubens ir nugaros srities jungiamojo audinio masaas

Tikslai: 1. Imokti atlikti viso krykaulio paviriaus jungiamojo audinio masa. 2. Imokti atlikti nugaros srities jungiamojo audinio masa. Krykaulio paviriaus jungiamj audin galima masauoti ne tik didiuoju ir bevardiu pirtais, bet ir nykiu. Masauojamasis sdi ant masao stalo arba ant auktesns kds. Masauotojas sdi emiau u masauojamojo nugaros tolimojoje pusje. Pirma masauojama viena krykaulio pus, paskui antra nuo virns iki pagrindo. Deinioji pus veikiama deiniosios rankos pirtais, kairioji kairiosios rankos pirtais. Pirt pagalvls alkniniais (ulnariniais) paviriais dedamos ant odos ir oda su poodiniu sluoksniu truput patraukiama galvos (kranialine) kryptimi. Pastmimo (patraukimo) kelias labai trumpas ir esant refleksiniams pakitimams, ligonis tuojau pat pajunta ryk brimo jausm. Brkniuojama trumpaisiais brkniais, einama link krykaulio pagrindo. Imasaavus vien pus, masauotojas pereina tolimj pus ir analogikai masauoja antrj krykaulio pus (r. 7 pried). Krykaulio srit galima masauoti ir nykiais. Taip pat pirma masauojama viena pus, paskui antra. Masauotojas deda abiej nyki pagalvles stipininiais (radialiniais) paviriais ties krykaulio virne vienoje pusje. Raukl pastumia kranialine kryptimi. Tuojau pat daromas terapinis brknys su brimo jausmu. Tokiu bdu ibrkniuojamas visos puss krykaulio pavirius iki jo pagrindo. Apdorojus vien pus, analogikai veikiama antroji. Spaudiama padtais pirtais. Stumiant raukl, spaudimas nekeiiamas. Ilgj brkni nedaroma. Nugaros jungiamojo audinio masaas, pradedamas nuo krymensdubens srities. Pirmiausia brkniuojamas vienos puss oninis (lateralinis) krymens kratas, krymens-klubakaulio snario sritis. Po to pus krymens paviriaus, pus krykaulio pagrindo ir skiauterins ataugos sritis. Toliau analogikai imasauojama antroji pus. Krykaulio klubakaulio snario sritis kaip ir oninio (lateralinio) krykaulio krato sritis masauojama trumpaisiais statmenais brkniais iki pat
104
krykaulio pagrindo. Krykaulio pagrindas nuo oninio (lateralinio) krato iki L V masauojamas brkniu. Skiauterini ataug sritis masauojama trumpaisiais statmenais brkneliais, nepereinama riba nuo upakalinio dyglio iki priekinio. Po to atliekami ilgieji brkniai nuo LV iki pilvo tiesiojo raumens krato (r. 9 pav.). Plaiojo nugaros raumens oninio (lateralinio) krato masaas. Masauojamasis sdi (gali ir gulti ant prieingo ono). Sdinio paciento (masauojamojo) masaas. Masauotojas stovi u nugaros tolimojoje pusje. Masauojamojo papraoma veikiamos puss rank usidti ant galvos. Tokioje padtyje irykja plaiojo nugaros raumens kratas. Masauojama trumpaisiais brkneliais statmenai raumens krato. Pradedama ties skiauterine atauga ir slenkama auktyn. Deinysis kratas veikiamas deiniosios rankos pirtais, (kairysis kratas kairiosios rankos pirtais). Pirt (III ir IV) pagalvls ddamos vertikaliai nuo raumens krato ir i karto daromas trumpasis patempiantis brknelis (fascij technika). Ligonis pajunta brim. Taip masauojama iki X onkaulio. Prijus krtins lstos, brkniuojama poodine technika, t.y. prie terapin brkn truput pastumiama oda su poodiniu sluoksniu (r. 12 pried). Plaiojo nugaros raumens paviriaus masaas nuo oninio (lateralinio) krato iki stuburo tiesiamojo raumens oninio (lateralinio) krato. Masauojama tos paios puss ranka. Pirt pagalvls dedamos ant plaiojonugaros raumens krato, nyktys atkreiptas auktyn. Audiniai smaukiami iki paslankumo ribos, onkauli kryptimi. Brkniuojama onkauli paviriumi (nepereiti tarpus) plaiuoju nugaros raumeniu iki nugaros tiesiamojo raumens krato. Masauojama iki apatinio ments kampo (r. 14 pried). Nugaros tiesiamojo raumens masaas. Pirt pagalvls dedamos ties oniniu (lateraliniu) raumens kratu. Oda su poodiniu sluoksniu smaukiama iki paslankumo ribos. Nuo jos striai auktyn aukiau esanios keterins ataugos link. Nuo paslankumo ribos tsiamas terapinis brknys (tempiamasis). Terapinis brknys daromas pirt pagalvlmis, pasuktomis stipininiais (radialiniais) paviriais. Brkniuoti pradedama XII onkaulio auktyje ir einama iki ments apatinio kampo. Baigiant nugaros plaiojo ir nugaros tiesiamojo raumens masa didieji ir maesnieji brkniai sujungiami. Tam pradedama brkniuoti nuo oninio (lateralinio) nugaros plaiojo raumens krato ir be pertraukos pereinama link nugaros tiesiamojo raumens. Tokiu bdu sujungiamos dvi masao linijos ilgoji ir trumpoji. Tokiomis linijomis imasauojama nuo XII onkaulio iki ments apatinio kampo. Brkniai per nugaros platj raumen bna banguoti. Bangos susidaro dl to, kad i pradi pirt pagalvls slenka delniniais paviriais, o vliau plataka pasukama emyn. Ties nugaros tiesiojo raumens kratu plataka pasukama
105
auktyn. Per nugaros tiesiamj raumen brkni kryptys irgi kinta. Nuo paslankumo ribos brknys tsiamas striai, link aukiau esanios keterins ataugos. Abi sujungtos linijos sudaro banguojanius brknius (bangas). Nuo XII onkaulio iki ments apatinio kampo (r. 13 pried). Imasaavus nugaros platj ir nugaros tiesiamj raumen, daromas ilgasis brknys nuo Th XII iki kardins ataugos. brkn reikia atlikti velniai, atsargiai tiek kairje, tiek ir deinje. Toje vietoje eina refleksins irdies zonos apatin riba. Imasaavus vien pus, analogikai masauojama antroji.
4.4. Juosmens, meni ir priekinio kno paviriaus jungiamojo audinio masaas

Tikslas: Imokti atlikti juosmens trikampi, meni, priekinio krtins lstos ir pilvo masa. Masauojamasis sdi aukiau, masauotojas stovi (arba sdi) u jo ties masauojamja puse. Juosmens trikamp i apaios sudaro skiauterin atauga, i nugaros puss nugaros plaiojo raumens kratas, i priekio vidurin paasties linija. Plaiojo raumens krat irykina, kai masauojamasis pasideda rank sau ant galvos. Plotas tarp minim linij masauojamas trumpaisiais brkneliais galvos (kranialine) kryptimi. Laisvoji ranka prilaiko emiau esanius laisvus audinius. Esant refleksiniams pokyiams, ligonis pajunta ryk brim. Brkniuojamas visas plotas iki ments apatinio kampo. Imasaavus vien pus, masauojama antroji. Apatinio ments kampo brkniavimas. ioje vietoje poodinis audinys yra labai paslankus. Rekomenduojama padti pirt pagalvles on (lateraliau) nuo ments kampo (platakos rieas nukreiptas emyn ir vidin (medialin) pus). Oda su poodiniu sluoksniu stumiama aplink ments kamp vidin pus iki virns. Ties virne tuoj pat daromas terapinis brknys su pjovimo pojiu. Masauojamasis turi laikyti alkn atitrauks nuo liemens, o platak, atkreiptais vid pirtais, pasisjs ant launies.
106
Meni srities brkniavimas. Iilgai vidinio (medialinio) ments krato daromi tanks trumpieji brkniai iki vidinio (medialinio) dyglio krato. Tos paios puss rankos pirtai dedami per kelis cm nuo oninio (lateralinio) ments krato. Poodinis sluoksnis stumiamas link vidinio (medialinio) krato. Ties paslankumo riba pradedamas terapinis brknelis. Kita ranka i viraus oninio (lateralinio) krato prilaikoma oda. Terapinis brknys tiksliai ubaigiamas ties medialiniu kratu. Po to masauojama podyglin sritis ir daromi statmeni trumpi brkniai nuo vidinio (medialinio) iki oninio (lateralinio) krato. Dirbanios rankos alkn nukreipta auktyn. Kelis kartus pakartojus trumpuosius brknelius, daromas ilgasis brknys po dygline atauga (r. 15 pried). Priekinio kno paviriaus jungiamojo audinio masaas. Masauojamasis guli ant nugaros, masauotojas stovi alia i deins arba kairs. Krtins lstos krato masaas. Masauojama prieingos puss ranka. Pirt pagalvls dedamos 2-3 cm aukiau krtins lstos krato, rieo snarys guli ant pilvo srities. Statmenai kratui smaukiamas poodinis sluoksnis iki paslankumo ribos. Terapinis brknys daromas tiesiai ant krtins lstos krato. Tuo momentu ligonis pajunta ryk pjovim ar brim (nepereiti pilvo srit). Pradedama nuo priekins paasties linijos ir einama iki kardins ataugos (r. 4 pried). Ilgasis krtins lstos krato brknys. Pirt pagalvls alkninmis (ulnarinmis) pusmis dedamos ties vidurine paasties linija po kratu. Poodinis sluoksnis stumiamas po krtins lstos kratu iilgai iki paslankumo ribos. Nuo ia tsiamas vientisas terapinis brknys arba punktyrin linija (nepereiti ant krtins lstos). Pirm procedr metu brknys baigiamas ties oniniu (lateraliniu) tiesiojo pilvo raumens kratu. Vlesni procedr metu brkn galima nutsti iki kardins ataugos (r. 4 pried). Dubens krato brkniavimas. Pirt pagalvls dedamos 2-3 cm atstumu nuo dubens krato. Antroji plataka delnu dedama vid (medialiai) nuo dirbanios rankos. Dirbanios rankos pirtai nukreipti auktyn, rieo snarys guli ant launies. Poodinis sluoksnis stumiamas link dubens krato iki paslankumo ribos. Terapinis brknys daromas ant dubens krato. Jei yra jungiamojo audinio refleksini pakitim pjovimo jausmas labai stiprus. Brkniuoti pradedama ties priekiniu virutiniu dygliu ir baigiama iki svaros. Po to atliekamas ilgasis brknys tiesiog vir skiauterins ataugos iki paslankumo ribos ir tsiamas labai ltai iilgai dubens krato (r. 8 pried). Tiesiojo pilvo raumens brkniavimas. Taikoma fascij technika. Abiej platak, gulini ant pilvo paviriaus, pirtai dedami ant vienas prie
107
kit esani tiesij pilvo raumen krat. Terapinis brknys vidine (medialine) kryptimi. Pradedama bambos auktyje, einama iki krtins lstos auktyn ir iki svaros emyn (r. 8 pried). Visi brkniavimai toje pat vietoje pakartojami po 3-4 kartus. Krtinkaulio-onkauli jungi masaas. Atliekami trumpieji brkniai, nukreipti auktyn iki jungo lankos, ilgieji juosiantys brkniai tame paiame lygyje. Po to taip pat masauojami antroji pus. Krtinkaulio pavirius brkniuojamas trumpaisiais brkniais iki jungo lankos (r. 5, 6 pried). Pabaigoje abiem rankomis kartu ilgaisiais brkniais masauojama krtinkaulio-onkauli snariai i abiej pusi. Tokie brkniai gali bti tsiami iki peties raktikauli gal. Ilgieji brkniai po ir vir raktikauli onine (lateraline) kryptimi. Trumpieji brkniai ties priekine paasties sienele. Vir j jungiantis ilgasis brknys (r. 5, 6 pried). Studentai turi atlikti onini trikampi, meni, krtins lstos krat, dubens krat, tiesij pilvo raumen, krtinkaulio-onkauli jungi, krtinkaulio ir raktikauli srities masa.
4.5. Kaklo ir galvos jungiamojo audinio masaas

Tikslai: Imokti Mareinheimo duobuts, jungo lankos, galvos sukamojo raumens, apatinio andikaulio jungiamojo audinio masao. Kaklo srityje taikoma poodin ir fascij jungiamojo masao technika. Masaas sukelia didij kraujagysli sieneli vegetacins nerv sistemos reakcijas. Kaklo srities jungiamojo audinio masaas atliekamas guliniam ant nugaros pacientui. Masauotojas stovi galvgalyje. Mareinheimo duobuts masaas. Mareinheimo duobut yra tarp priekins deltinio raumens dalies ir didiojo krtins raumens raktikaulio dalies. Masauotojas stovi ties galvgaliu. Pirt pagalvls dedamos per kelis cm emiau nuo raktikaulio, duobuts srityje. Antroji ranka dedama ant didiojo krtins raumens ir prilaiko lengvai patempt od. Terapinis brknys i karto daromas statmenai prie raktikaul. Sukelia ryk pjovim. Taip keliais brkniais pereinama visa duobut.
108
Jungo lankos masaas. Ji yra tarp galvos sukamj raumen pradios. Pirt pagalvls dedamos prie virutinio krtinkaulio rankenos krato. Kaklo oda kiek prilaikoma. Brkniai daromi emyn ir vidin (medialin) pus. Darant brkn nespausti, nes gali sutrikti rijimas (r. 3 pried). Galvos sukamojo raumens jungiamojo audinio masaas. Taikoma fascij technika. Vieno pirto pagalvl dedama tarp galvos sukamojo raumens pradini dali krat. Terapinis brknys emyn. Kad fascija bt geriau itempta, smakras pasukamas emyn, o pei lankas auktyn ir priek. Galvos sukamojo raumens krat jungiamojo audinio masaas. Taikoma fascij technika (t.y. pirt padjimas ir tempiamasis brknelis). Pirt pagalvls dedamos prie raumens krato. Masauojama tolimoji pus. Deinija ranka veikiamas kairysis raumuo ir atvirkiai. Antroji ranka apima kakl i nugaros puss ir lengvai prilaiko od. Brkniai daromi statmenai raumens skaidul. Vien krat imasaavus masauojamas kitas. Apatinio andikaulio krato jungiamojo audinio masaas. Pirt pagalvls dedamos 2 cm emiau apatinio andikaulio krato ir i karto daromas terapinis brknys statmenai andikaulio krato. Pacientas guli, masauotojas stovi ties galvgaliu. Ilgas apatinio andikaulio brknys. Alkniniai (ulnariniai) pirt pagalvli paviriai dedami po smakru. Oda su poodiniu sluoksniu smaukiama onine (lateraline) kryptimi iki paslankumo ribos. Nuo ia prasideda ilgasis terapinis brknys iki andikaulio kampo ir toliau prieais aus, nepereinant ant spenins ataugos.
4.6. Galni jungiamojo audinio masaas

Tikslas: Imokti laun, keli snari, ast, alkns ir rieo snari jungiamojo audinio masao. Didiojo gumburo masaavimas. Masauojamasis guli ant prieingo ono. Masauotojas stovi (arba sdi) i priekio. Masauojama paremta per rieo snar ranka arba pasunkintais pirtais. Dirbanios rankos III, IV pirt pagalvls dedamos 10 cm emiau gumburo nugarinje (dorsalinje) launikaulio pusje. Brkniuojama auktyn trumpaisiais brkniais. Brkniais traukiama oda su poodiniu sluoksniu save. Oda su poodiniu sluoksniu smaukiama iki paslankumo ribos (kelias trumpas). Terapinis brknys dar trumpesnis ir sukelia stipr pjovimo pojt. Brkniuojama iki sdmeninio raumens, kuris i viraus
109
dengia didj gumbur, prisitvirtinimo. Toliau ir i priekio nebrkniuojama. Ilgasis brknys jungia trumpuosius. Pirmieji ilgieji brkniai sujungia tik 1-3 trumpuosius. Ilgieji brkniai kartojami kelet kart. Smaukiama iki paslankumo ribos ir pereinama terapin brkn. Klubo blauzdos trakto (tractrus iliotibialis) masaas. Taikoma fascij technika. Masauojamasis guli ant nugaros. Pirtai dedami ties nugariniu (dorsaliniu) trakto kratu aukiau launies vidurio. Neudti pirt ant trakto. Slenkama glaudiais brkneliais iki didiojo gumburo. Po to daromas ilgasis brknys link didiojo gumburo nuo launies vidurio. Atsipalaidavus artimosios (proksimalins) dalies audiniams, pereinama prie tolimosios (distalins) trakto dalies. Siuvjo raumens vidinio (medialinio) krato masaas. Masauojamasis guli ant nugaros. Masauotojas stovi (ar sdi) ties masauojama launimi. Koja kiek atitraukta nuo vidurins linijos. Pirt pagalvls dedamos ties raumens kratu. Kairiojo raumens kratas brkniuojamas kairiosios rankos pirtais statmenai krato trumpaisiais brkneliais. Trumpieji brkneliai kartojami kelis kartus. Atlikus tok brkniavim, daromas ilgasis brknys. Pradedama ties krato viduriu ir slenkama artimja (proksimalia), po to tolimja (distaline) kryptimi. Ilgasis brknys baigiamas per platak nuo priekinio dyglio. Kita ranka apimama launis i apaios ir prilaikoma oda. Kelio girnels srities masaas. Pirt pagalvls dedamos per kelis cm nuo girnels krato. Smaukiama iki paslankumo ribos. Terapinis brknelis susidaro ties kratu. Kita ranka prilaiko od i prieingos puss. Ilgasis brknys daromas aplink girnel. Pakinklio masaas. Koja kiek palenkiama per kelio snar. Pirt pagalvls dedamos on (lateraliai) nuo dvigalvio ir vid (medialiai) nuo pusgyslinio ir pusplvinio raumens sausgysli. Brkniai statmenai sausgysli. Atliekama velniai, ltai. Ilgaisiais brkniais sujungiami trumpieji skersiniai brkniai. Esant jungiamojo audinio pakitimams, brkniuojamos iurnos snario, pdos krat, kulno, padikauli pirtakauli snari sritys. Paasties jungiamojo audinio masaas. Brkniuojamos priekins ir nugarins paasties sieneli sritys. Pirt pagalvls dedamos ties priekine (nugarine) sienele. Atsargiai smaukiamas poodinis sluoksnis iorn. Jo kelias labai trumpas. Terapinis brknys atliekamas ltai. Sudaroma tanki brkni serija. Trumpieji brkniai sujungiami ilgaisiais brkniais asto kryptimi. Masauojama ranka maksimaliai atitraukta. Masauojamasis guli ant nugaros.
110
Nugaros srities deltinio raumens masaas. Masauojamasis sdi. Jo dilbis padtas ant masao stalelio. Masauotojas stovi i priekio ties masauojamja ranka. Pirt pagalvls dedamos prie deltinio raumens nugarinio krato vidurio. Brkniai statmenai krato. Dirbama fascij technika. Ibrkniavus trumpaisiais brkniais, daromas ilgas brknys. Pirtai dedami prie krato vidurio. Trumpai smaukiami audiniai ir pereinama ilgj terapin brkn. Ilgieji brkniai nuo vidurio daromi tolimja (distaline) ir artimja (proksimaline) kryptimis. Sritis tarp ments ir rankos reikia veikti atsargiai. Svarbu, kad pavykt aikus pjovimo pojtis. Dvigalvio raumens vidinio (medialinio) krato masaas. Taikoma fascij technika. Pirtai dedami prie vidinio (medialinio) krato ties asto viduriu, brkniai statmenai raumens skaidul krypties priek. Brkniuojama tankiai artimja (proksimale) ir tolimja (distaline) kryptimis. Ilgasis brknys atliekamas alkninmis (ulnarinmis) pirt pagalvli pusmis nuo asto vidurio artimja (proksimale) ir tolimja (distaline) kryptimis. Smaukiam audini kelias trumpas, terapinis brknys pradioje daromas punktyru arba i karto ilguoju brkniu. Ilgasis trigalvio raumens srities brknys. Pirt pagalvls alkninmis (ulnarinmis) pusmis dedamos ant trigalvio raumens ties deltinio raumens upakaliniu kratu. Audiniai smaukiami tolimja (distaline) kryptimi iki paslankumo ribos (labai trumpai). Terapinis brknys atliekamas ltai iki alkns sukelia ryk pjovimo jausm. Alkns linkio masaas. Brkniuojama dvigalvio raumens sausgysls vidin (medialin) ir onin (lateralin) pus, statmenai sausgysls. Po to atliekami ilgieji brkniai i medialins (vidins) ir lateralins (onins) puss, prasidedantys ties raumens pilvelio pabaiga ir nusitsiantys giliau alkns link. Masauojamasis sdi, ranka per alkns snar neymiai sulenkta. Masauotojas stovi ties masauojamja ranka. Deinij rank brkniuoja kairija ranka, o deinij apima rieo snar ir prilaiko kiek pakelt dilb. Alknkaulio srities brkniavimas. Ranka sulenkta per alkns snar, kad isitempt fascijos. Pirt pagalvls dedamos prie alknkaulio. Terapinis brknelis statmenai nuo alknkaulio. Tankiais brkneliais pereinamas visas jo ilgis. Ilguoju brkniu sujungiami trumpieji. Trumpaisiais brkneliais masauojama platakos sritis rieo snario delninis ir nugarinis (dorsalinis) pavirius. Brkniuojamas nykio ir maojo pirtelio pagrindo sritys striais brkneliais krato link. Delno ir platakos nugarls srityje daromi ilgieji brkneliai tarp delnikauli, tolimja (distaline) kryptimi.
111
Pirtai brkniuojami iilginmis tolimosiomis (distalinmis) kryptimis. Snariai skersiniais trumpaisiais brkniais. Periferini kno dali jungiamojo audinio masaas, H.Teirich-Leuke teigimu, tinka tik ypatingais atvejais bendro gydymo metu.
4.7. Jungiamojo audinio masaas, kai vargina galvos skausmai

Tikslas: Imokti atlikti jungiamojo audinio masa, kai ligon vargina galvos skausmai. Galvos skausmai danai bna vairi lig prieastis. Dl to pirmiausia reikia nustatyti j prieastis, susipainti su mogaus ligos istorija, pasitarti su gydaniu gydytoju. Ne kiekvien kart skaudant galv galima veikti jungiamojo audinio masau. iam masaui yra kontraindikacijos: galvos skausmai dl smegen augli, plini, mi galvos traum, galvos smegen mi kraujotakos sutrikim, galvos dangal udegim (meningito), sunki ligonio bkl. Ypa atsargs turt bti mons, patyr sunkias galvos smegen traumas praeityje. Tokiems nerekomenduojamas virutins kno dalies masaas. Po procedros reikia skirti 1-2 val. poilsio. Masaas yra neefektyvus, esant galvos skausmams dl chronini intoksikacij (gamybini, buitini ir kt.). Masaas indikuotinas sergantiems migrena, I-II A stadijos hipertonine liga, esant kraujagysli distrofijoms, vertebrogenins kilms skausmams ir kt. Jungiamojo audinio masa gali skirti tiktai gydytojas. Pacient masauotojas pats turi gerai itirti: apklausti, apirti ir palpuoti refleksines zonas. Ligonio, kur ilgai vargino galvos skausmai, bna pakits (sustandjs, sukibs) galvos refleksini zon poodinis jungiamojo audinio sluoksnis. Daniausiai bna krykaulio, vidini (medialini) meni krat ir CVII slanktelio srii pakitim. i viet jungiamasis audinys sustandjs, rykja plokios formos jungiamojo audinio dubimai, traukimai tarp meni. Pakauio ir spenini ataug sritys bna paburkusios. Palpuojant tos vietos skausmingos. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi arba sdi u jo. Prie praddami masa, studentai turi gerai palpuoti sritis, kuriose gali bti audini pakitim: mentes, kaklo VII slankstel, pakau, spenines ataugas, krykaul, jo pagrind, skiauterines ataugas, apatinius onkauli lankus. Masaas pradedamas nuo krykaulio. Imasauojama pirma viena pus, paskui kita. Masauojamas krykaulio pavirius nykiais arba III-IV pirt pagalvlmis.
112
Imasaavus pus krykaulio, masauojama antroji pus. Vienos ir kitos puss trumpj brkniavim reikia kartoti po kelet kart. Po to daromi ilgieji brkniai iilgai krykaulio pagrindo nuo onini (lateralini) pusi iki LV. Toliau masauojamos skiauterins ataugos nuo upakalinio virutinio dyglio iki priekinio. Masaas ubaigiamas brkniais nuo LV keterins ataugos iki pilvo tiesij raumen krat. Ilgieji brkniai kartojami 4-5 kartus. Imasaavus abi skiauterines ataugas, masauojami didieji launikauli gumburai. Masauojamasis atsigula ant prieingo ono. Trumpaisiais brkneliais apeinamas gumburas 1-2 cm atstumu. Ilgieji brkniai atliekami tomis paiomis linijomis, kartojami po kelet kart. I priekio gumburo sritis nemasauojama. Masauojama vienos ir kitos puss didiojo gumburo sritis. Klubo-blauzdos trakt (tractus iliotibialis) masaavimas. Masauojamasis guli ant nugaros, po pakinkliais volelis. Prie praddami masauoti, studentai turi ipalpuoti didj gumbur ir nuo jo besitsiant plaiosios fascijos sustorjim (trakt) iki blauzdikaulio. Kad geriau bt galima sidmti trakto padt, masauojamojo papraoma pakelti 15-20 cm auktyn itiest koj nuo masao stalo, ir priartinti j prie vidins (medialins) linijos. Tokios padties ipalpuojamas klubo-blauzdos traktas. sivaizduojama trakto linija mintyse padalinama 3 dalis: virutin tredal, vidurin tredal ir apatin tredal. Masauotojas stovi alia patogiau masauoti tolimj koj. III-IV pirt pagalvls dedamos per 2 cm nuo nugarinio (dorsalinio) trakto ties jo vidurinio ir apatinio tredalio riba. Oda su poodiniu sluoksniu smaukiama statmenai trakto. Neperimama trakto riba ir audiniai patempiami (terapiniu brkneliu). Jei yra audini pakitimai, masauojamasis pajunta pjovim, brim. Sveikas mogus to nejauia. Brkniuojama tankiai iki didiojo gumburo. Trump brkneli serija pakartojama kelet kart (galima brkniuoti fascij technika; tuomet pirtai dedami prie trakto krato ir i karto audiniai patempiami). Po to atliekami ilgieji brkniai per klubo-blauzdos trakt nuo vidurinio-apatinio tredalio ribos auktyn ir nuo tos paios ribos emyn. Ilgieji brkniai atliekami, perjus prie artimosios kojos, tiesi III-IV pirt pagalvlmis. Pirtai smaukia audinio iki paslankumo ribos ir toliau tsia terapin tempiamj brkn iki didiojo gumburo. Dirbama ltai. Pakartojama kelis kartus. Apatinis tredalis masauojamas III-IV pirt pagalvlmis, padtomis emiau vidurinio ir apatinio 1/3. Trumpieji brkneliai daromi iki kelio snario. Ilgieji brkniai tokia pat kryptimi kartojami 4-5 kartus. Trakto masaas baigiamas ilgaisiais brkniais per vis trakt nuo kelio snario iki didiojo gumburo, kartojant 3-5 kartus. Galvos skausm kamuojamiems pacientams atliekant jungiamojo audinio masao kurs, pirm trij-keturi procedr metu masauojamos aukiau ivardintos sritys (krykaulis, skiauterins ataugos, didieji gumburai, kluboblauzdos traktai).
113
Tsiant masao kurs toliau, masauojami plaij raumen kratai, juosmens trikampiai. Jei po 5-7 procedros galvos skausmai praeina, toks masaas tsiamas dvylik procedr. Jei po 5-7 procedr galvos skausmai neprajo, masaas dar papildomas nugaros ir kaklo srii masaavimu. Veikiamos tarpmenio, meni, trapecini raumen sritys, sprando priestuburins (paravertebralins) linijos. Tokios apimties masaas atliekamas deimties procedr metu (vis kurs sudaro apie 15 procedr). Tarpmentins srities masaas. Masauojamasis sdi (arba guli ant pilvo). Masauotojas stovi u nugaros. Nuo vienos ments krato iki kitos atliekami ilgieji skersiniai brkniai. Brkniai atliekami III-IV pirt pagalvlmis i kairs dein ir i deins kair pakeiiant rankas. Brkniai pereina tarp keterini ataug. Brknius reikia daryti ne aukiau nei yra dyglins ataugos. Pirm procedr metu tarpument brkniuojama velniau (r. 11 pried). Meni jungiamojo audinio masaas (r. 4.4. skyri). Trapecini raumen masaas. Masauojamasis sdi (gali gulti). III-IV pirtais daromi trumpieji brkneliai galvos link nuo CIII keterins ataugos iki ments peties ataugos. Trumpieji brkneliai kartojami 2-3 kartus. Po to atliekami ilgieji brkniai nuo C VII iki petins ataugos ta paia linija vir trumpj, kartojama kelis kartus. Imasaavus vien pus, brkniuojama antroji (r. 11 pried). Priestuburins srities nuo CVII iki pakauio pagrindo masaavimas. Dirbama abiem rankomis kartu. III ir IV pirt galins falangos nugarlmis atsuktomis viena kit, dedamos ties CVII. Nykiais remiamasi antraktines duobutes. Trumpj brkneli kryptis onines (lateralines) puses. Ibrkniuojama statmenai stuburo iki pakauio pagrindo. Ilgieji brkniai daromi kartu abiem rankom, priestuburinmis linijomis nuo CVII iki pakauio (r. 2 pried). Jeigu yra kaukols minktj dangal, kaklo ir pei juostos audini pakitim (j tampa) tuomet dar papildomai masauojama CVII zona ir virutin pakauio kaulo srities raumen prisitvirtinimo linija (r. 10 pried). CVII srities masaavimas. Aplink CVII ties sustandjusio ir nepakitusio audinio riba atliekami trumpieji brkneliai (r. 10 pried). Masauojamasis sdi (gali gulti ant nugaros). Masauotojas sdi ar stovi priekyje one. Antra ranka prilaiko galv. Daromi trumpieji brkneliai auktyn nuo pakauio gumburo iki spenins ataugos virns. Dirbama ltai ir gana giliai panardinus pirt galus. Po to emiau daromi ilgieji brkniai, sujungiantys
114
trumpuosius. Kartojama 3-4 kartus. Imasaavus vien pus masauojama antroji. Studentai turi atlikti, padedami dstytojo, tarpuments, meni, trapecinio raumens, CVII slankstelio srities, kaklo ir pakauio jungiamojo audinio masa. Turi imokti taisyklingai atlikti vis minim srii trumpuosius ir ilguosius brknius. Pabaigiant bent koki jungiamojo audinio masao procedr, po kelet kart pakartojami ilgieji brkniai: iilgai klub-blauzd trakt, vir skiauterini ataug nuo vidurini paasties linij iki svaros vidurio, po apatiniais onkauli lankais nuo vidurins linijos iki gaktins kardins ataugos. Studentai jungiamojo audinio ilgaisiais brkniais pabaigia mokomj jungiamojo audinio masa, atliekam pacientams, kuriuos vargina galvos skausmai.
4.8. Jungiamojo audinio masaas, kai yra koj angiopatij

Tikslai: 1. Pakartoti koj arterij refleksini zon topografij. 2. Susipainti su jungiamojo audinio masao metodika, taikoma sergantiems koj angiopatija. 3. Imokti atlikti jungiamojo audinio masa, kai yra koj arterij patologini pakitim. Studentai darbo pradioje pakartoja koj arterij patologini pakitim prieastis, svarbiausius simptomus, ligos eig ir kt., naudodamiesi teorini paskait mediaga. Studentams primenama, kad jungiamojo audinio masa tokiems pacientams turi paskirti gydytojas. Pats masauotojas be gydytojo paskyrimo masauoti negali. Masauotojas turi susipainti su ligos istorija, gerai pacient iklausinti, apirti, patikrinti koj arterij pulsacij, vertinti koj audini pakitimus. Jaunesniems asmenims nekrozs daniausiai bna sergant cukralige. Vyresniojo amiaus moni koj arterij pakitimus daniausiai sukelia aterosklerozs procesai. Pakartojamos jungiamojo audinio refleksins zonos. Jos nustatomos sdiniam pacientui. Esant koj arterij patologijai charakteringiausia jungiamojo audinio refleksin zona trauktos juostos pavidalo ruoas, einantis nuo sdmen onins (lateralins) dalies per sdmenis emyn link sdmens gbrio. itokia juosta vadinama arterij zona. Nugaros srities poodinis jungiamasis audinys pakits, jo paslankumas sumajs. Iilgai skiauterini ataug taip pat bna trauktos formos ruoas. Didiojo gumburo sritis ir klubo blauzdos traktas sukietjs, skausmingas.
115
Sveikiems asmenims toki pakitim nra. Studentai turi mintas sritis gerai palpuoti, sidmti j galim pakitim topografij. Sergantiems obliteruojania ateroskleroze, jungiamojo audinio masaas skatina aplinkin (koloteralin) kraujotak ir apsaugo nuo gangrenos. Sergantiems diabetins kilms angiopatija, masaas padeda paalinti funkcinius kraujagysli pakitimus ir pagerina koj kraujotak. Esant sunkios formos obliteruojaniam endarteritui, III-IV stadijos diabetinei angiopatijai, dl blauzd ir pd odos pakitim blauzdos ir pdos nemasauojamos. Masaas pradedamas nuo krymens. Toliau masauojami plaij nugaros raumen kratai ir paviriai, oniniai trikampiai, (jautrieji) takai, didij launikauli gumbur sritys, klubo-blauzdos traktas, pakinkli, blauzdos, achilo sausgysls ir pd sritys. Krymens srityje masauojami krykaulio pakraiai, pavirius, atliekami ilgieji brkniai nuo LV iki pilvo tiesiojo raumens krato. Jei masauojant krymens srit pacientas nepajunta brimo-pjovimo, tuomet reikia imasauoti plaij nugaros raumen kratus ir pavirius bei oninius trikampius. N.V.aplyginas, I.L.Tripolskaja, V.I.Trigubas nurodo, kad norint sukelti pacientui pjovimo-brimo pojt (tiktai pjovimo-brimo pojtis parodo, kad masauojama taisyklingai ir efektyviai), reikia veikti tam tikrus takus, kurie susij su kojomis, su j kraujotaka. Tak yra keturi. Pirmas toks takas yra oniniuose trikampiuose, antras sdmens centre, treias oniniame (lateraliniame) posdmenins raukls tredalyje, ketvirtas takas yra ties siuvjo raumens vidinio (medialinio) krato vidurinio ir apatinio tredalio ribos. oninis trikampis gali bti veikiamas sdiniam arba guliniam ant pilvo masauojamajam. Masauotojas stovi arba sdi ties artimja puse. Tos paios puss pirt pagalvles deda 2-4 cm vir skiauterins ataugos prie plaiojo raumens krat. Antroji ranka prilaiko od su poodiniu sluoksniu ir patraukia audinius auktyn. Terapinis brknys daromas statmenai emyn ir baigiamas pilvinje (ventralinje) skiauters pusje. Trikampis brkniuojamas eilmis viena vir kitos iki meni apatini kamp. Jei ligonis guli ant pilvo veikiamas tolimasis trikampis tos paios puss ranka emyn ir vidin (medialin) pus. Norint paveikti jautrius takus sulenkt per tarpfalanginius snarius III-IV pirt pagalvls giliai panardinamos audinius ir labai greitu tempu fascij technika daromi brkneliai. Kartojama 2-4 kartus. Po to veikiamas simetrinis takas (antras trikampis). Kiti trys takai imasauojami tokiu pat bdu. Antras takas, esantis sdmens centre, masauojamas artimojoje pusje prieingos puss ranka. Brkneliai daromi auktyn. Treias takas posdmenins raukls oniniame (lateraliniame) tredalyje veikiamas prieingos puss ranka (masauotojas stovi artimojoje pusje). Brkneliai daromi didiojo gumburo kryptimi. Ketvirtajam takui veikti masauojamasis atsigula ant nugaros. Masauotojas stovi ties
116
artimja koja. Brkniuojama pilvo (ventraline) kryptimi. tak veikti rekomenduoja tik nuo 6-7 procedros. Studentai turi imasauoti abiej simetrini pusi krymens srit, plaiuosius raumenis, juosmens trikampius, jautrius reaktyvinius takus. Imasaavus krymens, juosmens nugaros srities takus, toliau masauojamos didij gumbur sritys, klubo- blauzdos traktai. Ilgieji brkniai daromi tiktai artimosiomis (proksimalinmis) kryptimis. Tolimja (distaline) kryptimi daromi brkniai gali sukelti koj pirt tirpim. Diabetins angiopatijos jei netoli paengusioms (I-II stadijos), masauojamos pakinkli sritys, blauzdos Achilo sausgysls pda (jeigu nra odos pakitim). Pakinkli masaas. Atliekamas velniai, atsargiai. Masauojamasis guli ant nugaros, masauotojas stovi ties artimja koja. Viena ranka kiek pakelia apatin launies tredal. Tos paios puss ranka daromi brkneliai statmenai link pakinklio centro ties pusplvinio ir pusgyslinio raumens sausgyslmis. Ilgasis brknys iilgai to paties raumens sausgysls. Pakeitus rankas, trumpieji statmeni brkniai daromi ties dvigalvio raumens sausgysle. Ilgieji brkniai iilgai pakinklio krato. Visi brkniai daromi ltai, nespaudiant, kad nepakenkt arti paviriaus esanioms stambiosioms kraujagyslms ir nervams. Imasaavus vien pakinkl, masauojamas antrasis. Blauzdos masaavimas. Masauojamasis guli ant nugaros. Masauojamoji koja sulenkta per kelio snar, pda atremta masao stal. Masauotojas tos paios puss rank pakia po pakinkliu i vidins puss ir trumpaisiais brkniais brkniuoja statmenai onins (lateralins) galvuts (m. gastrochnemius) krato. Po to sulenkto didiojo pirto pagalvle brkniuoja iilgai vidinio (medialinio) plekninio raumens krato. Tarp tarp abiej galvui brkniuoja skersais brkniais abiej rank III-IV pirt pagalvlmis. Paskui masauojama antroji blauzda. Achilo sausgysls ir iurnos snario masaavimas. Masauojamasis guli ant nugaros, koja itiesta per kelio snar. Trumpieji brkniai daromi ties oniniu (lateraliniu) ir vidiniu (medialiniu) sausgysls kratu 5-8 cm atstumu. Po to daromi ilgieji brkniai abiem kratams iki kulkni. Kulknys apeinamos i nugarins (dorsalins) puss ir apaios. Baigiama ties priekiniais kratais. Ilgaisiais brkniais masauojama emyn. Priekinis iurnos snario pavirius masauojamas sulenkto didiojo pirto pagalvle. Alkn atkreipta galvos pus. Pirto pagalvl dedama giliai tarp nykio ilgojo tiesiamojo raumens ir pirt tiesiamojo raumens sausgysli. Kita ranka apimama pda ir lenkiama pado link. Tokiu bdu patempiami audiniai, nes pirtas yra fiksuotas.
117
Pdos masaavimas. Pdos nugarinje pusje tarp padikauli tarp tolimojo (distalinio) tredalio daromi trumpieji brkniai pirt link. Tarpai tarp padikauli galvui masauojami nejudinama pirto pagalvle, pirtai lenkiami pado link ir tempiami audiniai. Kulnas masauojamas trimis pusiau ilgaisiais brkniais emiau kulkni. Pirma brkniai atliekami oniniame (lateraliniame), o paskui vidiniame (medialiniame) paviriuje tolimja (distaline) kryptimi. Ties kulno kratais daromi trumpieji brkniai auktyn. Pradedama nuo vidurio. Pirma brkniuojamas oninis (lateralinis), o po to vidinis (medialinis) kratas. Pado vidinis (medialinis) ir iorinis (lateralinis) kratai masauojami abiem rankomis kartu. Brkniai daromi kiek striai nuo centro periferijos tolimosiomis (distalinmis) kryptimis. Imasaavus vien blauzd ir pd, masauojama atroji. Koj masaas pabaigiamas klub-blauzdos traktu ir vir skiauterini ataug atliekami daugkartiniu ilguoju brkniavimu.. Studentai darbo metu turi masauoti visas krymens, nugaros, onini trikampi, jautri tak, laun, blauzd, pd sritis po kelet kart ir pabaigti masa nurodytu bdu.
4.9. Jungiamojo audinio masaas, kai yra rank ir pei lanko neurodistrofini pakitim
Tikslai: 1. sidmti jungiamojo audinio refleksines zonas, kai yra rank ir pei lanko srities patologini pakitim. 2. Imokti atlikti jungiamojo audinio masa, kai yra mint pakitim. Neurodistrofiniai pakitimai neretai isivysto po traum, udegimini proces, sergant kaklo osteochondroze, artroze. Jungiamojo audinio refleksins zonos: CIV-VII, Th I-V ir Th XII, LI segmentai. Audini tampa, sukibimas rykiausias bna po meni apatiniais kampais, viso plaiojo raumens plote iki pat dubens, po ments petine atauga, vir nugarins (dorsalins) paasties sienels, vir upakalins deltinio raumens dalies ir tsiasi per rank, trigalvio raumens srityje vir alkns, dilbyje iki rieo snario. Priekinio kno paviriaus jungiamojo audinio pakitim bna vidinje (medialinje) raktikauli srityje vir j ir po jais, oninje krtins lstos dalyje iki paasties. Be to pakitimai apima apatin krtins lstos dal, onin (lateralin) tiesiojo pilvo raumens krat. Danai bna ir krykaulio srities pakitim. Minimas zonas studentai pirmiausia inagrinja paveiksluose. Po to jas randa palpuodami masauojamj.
118
Nematantiesiems dstytojas, pams studento rankas, iglosto mintas masauojamojo kno zonas. Po to pats studentas pakartoja zon topografij glostydamas-palpuodamas ivardintas zonas. Kai studentai pakankamai sidmi zon topografij, tada pradeda mokytis jungiamojo audinio masao. N.V.aplygino, I.L. Tripolskajos ir V.I.Trigubo jungiamojo audinio masao metodika, kai nustatytas neurodistrofinis rank ir pei juostos sindromas. Masauojamasis sdi. Masauotojas stovi arba sdi u jo. Masauoti pradedama nuo tolimj jungiamojo audinio pakitim zon: krymens-dubens srii, onkauli lank, vir skiauterini ataug. Masauojami krykaulio oniniai (lateraliniai) kratai, pavirius, krykaulio skiauterins ataugos pagrindas. Imasaavus krykaulio plot, per jo pagrind nuo onini (lateralini) krat iki LV, brkniuojama trumpaisiais ir ilgaisiais brkneliais. Apdorojus krykaulio srit, masauojamos skiauterins ataugos trumpaisiais ir ilgaisiais brkniais, onkauli apatiniai lankai. Visa tai atliekama pirmj 2-3-j procedr metu. Nuo III-IV procedros masauojami mint srii platieji nugaros raumenys ir oniniai trikampiai. Tolimesnio gydymo metu nuo 5-6 procedros pridedamas paast sieneli masaas. Dar vliau, t.y. nuo 7-8 procedros prijungiamas tarpuments, meni, kaklo priestuburins dalies, didij krtins raumen ir raktikauli trapecini raumen, pei snari, deltini raumen, galvos sukamj raumen jungiamojo audinio masaas. Didieji krtins raumenys ir raktikauli sritys. Masauojami ilgais brkniais. Guliniam ant nugaros masauojamajam nuo krtinkaulio link peties snari daromi keli ilgieji brkniai. Vir ir po raktikauliais atliekami ilgieji brkniai nuo vidini (medialini) iki onini (lateralini) gal. Trapecini raumen virutinje dalyje daromi trumpieji ir ilgieji brkniai, slenkama nuo CVII iki pei. Trumpj brkni kryptys auktyn, brkniuojama statmenai raumens krato. Ilgieji brkniai nuo CVII iki pei braukiami vir trumpj eils. Trumpieji ir ilgieji brkniai kartojami po kelis kartus. Abu pei snari paviriai masauojami trumpaisiais brkniais. Meni srityje trumpais brkniais, nukreiptais ments onin (lateralin) krat, brkniuojama iki ments dyglio petinio (akromialinio) galo. Brkniuoti pradedama nuo ments oninio (lateralinio) krato apatinio ir vidurinio tredalio ribos. Po to daromi trumpieji brkniai vidine (medialine) kryptimi nuo nugarins (dorsalins) paasties raukls iki petins ataugos. Ilgieji brkniai atliekami po kelis kartus tomis paiomis linijomis, sujungianiomis trumpuosius brknius. I priekio trumpieji brkniai daromi nuo priekins paasties raukls, vidine (medialine) kryptimi iki petinio raktikaulio galo. Daugkartiniai ilgieji brkniai daromi nuo paasties priekins raukls iki raktikaulio akromialinio galo.
119
Deltini raumen srities masaas. Nugariniame (dorsaliniame) deltini raumen krate daromi trumpieji ir ilgieji brkniai nuo meni dyglini ataug iki raumen prisitvirtinimo prie astikauli deltini iurktum. Ilgieji brkniai atliekami ir priekiniame deltini raumen paviriuje. Ilgieji brkniai daromi nuo deltins iurktumos auktyn iki onins (lateralins) raktikaulio dalies, 3-4 kartus. Ilgi brkniai daromi ir nuo petins ataugos emyn iki deltins iurktumos spaudiant vis stipriau. Baigiant ios srities masa, vir deltinio prisitvirtinimo vietos, didiaisiais pirtais daromi trumpieji brkniai skersine kryptimi. Labai svarbu taisyklingai atlikti deltinio raumens nugarins (dorsalins) srities jungiamojo audinio masa. Netaisyklingai atliekant masa sukeliamos paalins reakcijos. Galvos sukamojo raumens (raumen) jungiamojo audinio masaas (r. 4.5. skyri).
4.10. Segmentinis ir jungiamojo audinio masaas

Jungiamojo audinio masaas vairi autori duomenimis taikomas vairioms ligoms gydyti. H.Teirich-Leube, N.V. aplygino, I.L.Tripolskajos, V.I. Trigubo ir kt. duomenimis, jungiamojo audinio masaas taikomas chroninms vidaus ligoms, galni kraujotakos sutrikimams, judamojo aparato sistemos distrofiniams bei udegiminiams procesams stabdyti ir gydyti. Pateikiamos procedr atlikimo metodikos. Taiau O.Glsser ir W.A.Dalicho, G.A.Kirovas nurodo, kad, paveikus tik vien refleksikai pakitusi audini sluoksn, pastovaus efekto negaunama. Geriausi rezultatai bna tik tada, kai nuosekliai paveikiami visi refleksikai pakit audini sluoksniai: oda, poodinis jungiamasis audinys, raumenys, antkaulis (I.V.Dunajevas). Vien jungiamojo audinio pakitim refleksinsesegmentinse zonose bna reiau. Tokiais atvejais specifinis jungiamojo audinio masaas gali bti labai efektyvus. Taiau daugelio lig metu refleksikai pakinta ir kiti audiniai. Paalinus vienus pakitimus, kiti lieka kaip patologinius procesus skatinantis idinys. Todl segmentinis masaas pasiymi efektyvesniu ir pastovesniu gydomuoju rezultatu nei jungiamojo audinio masaas.
120
PRIEDAI
121
Mokomosios knygos Segmentinis ir jungiamojo audinio masaas 1 priedas
1. Ilgieji lti masauojamieji judesiai striai tarpmenio srities. 2. Trumpieji greiti bei lti ilgieji masao veiksmai paastins kiens upakalinje pusje.
122
1. Trumpieji greiti ir ilgieji lti judesiai virutinje sprando linijoje. 2. Trumpieji greiti bei lti ilgieji veiksmai iilgai kaklo srities stuburo slanksteli.
123
Trumpieji greiti bei ilgieji lti masauojantys veiksmai kaklo ir krtins lstos srityje.
124
5 4
2 1
1. Ilgieji lti masauojamieji veiksmai apatinje pilvo pusje. 2. Trumpieji greiti masao veiksmai tiesiojo pilvo raumens lateraliniame krate. 3. Trumpieji greiti bei ilgieji lti judesiai krtins lstos apaioje. 4. Segmentinis takas paraktikaulinje srityje. 5. Segmentinis takas tarp raktikaulinio ir menties dyglio. 6. Ilgieji lti judesiai kaktos srityje.
125
126
1 5 2
3 4
1. 2. 3. 4.
Lti ilgieji judesiai peties snario bei deltinio raumens paviriuje. Lti ilgieji masao veiksmai peties snario srityje. Trumpieji greiti judesiai virum krtins lstos apatins ribos. Ilgieji lti veiksmai virum krtins lstos apatins ribos bei krtinkaulio paviriuje. 5. Segmentinis takas paraktikaulins duobs srityje.
127
1 6
4 2 3
1. Ilgieji lti masauojantys judesiai antraktikaulins dalies srityje. 2. Ilgi lti masauojamieji veiksmai paraktkaulins dalies paviriuje. 3. Trumpieji greiti judesiai raktikaulio paviriuje bei onkauli tvirtinimosi ties krtinkauliu vietose. 4. Segmentinis takas tarp ments dyglio ir raktikaulio. 5. Ilgieji lti judesiai emiau krtins lstos apatins ribos. 6. Trumpieji greiti bei ilgieji lti judesiai paastins kiens priekinje (ventralinje) pusje.
128
129
Trumpieji greiti masao judesiai krykaulio paviriuje bei krymenini klubo snari srityje.
130
7 6 5
4 1 2
1. Trumpieji greiti bei ilgieji lti masao judesiai nuo virutinio klubinio kaulo priekinio dyglio ligi gaktins saugos. 2. Trumpieji greiti judesiai palei onin tiesiojo pilvo raumens krat. 3. Trumpieji greiti masao veiksmai emiau apatins krtins lstos ribos. 4. Kepen trichas. 5. strii masauojamieji veiksmai aukiau didiojo krtins raumens. 6. 7. Ilgieji lti ir trumpieji greiti judesiai paraktikaulins bei antrakrikaulins dalies paviriuje.
131
132
Trumpieji greiti judesiai klubins skiauters apaioje.
133
1. Trumpieji greiti masauojamieji veiksmai ties upakaline plaukuotosios galvos dalies riba. 2. Trumpieji greiti judesiai aplink 7-t kaklo srities stuburo slankstel.
134
2 1
1. Ilgieji lti masao veiksmai tarpumenio srityje. 2. Trumpieji greiti bei ilgieji lti judesiai trapecinio raumens paviriuje.
135
1. Ilgasis ltas masao judesys vir klubins skiauters. 2. Trumpieji greiti judesiai iilgai nugaros plaiojo raumens oninio krato.
136
Sumuoti vingiuoti masauojamieji veiksmai (trumpieji greiti bei ilgieji lti).
137
34
14 24
1. Trumpieji greiti vingiuojantys judesiai. 2. Ilgieji lti vingiuojantys judesiai. 3. Pakauio raiio tempimas.
138
1. Trumpieji greiti bei ilgieji lti judesiai ments paviriuje. 2. Ilgieji lti masao veiksmai iilgai stuburo kaklins dalies slanksteli.
139
140
LITERATRA
1. Massa soedinitelnoj tkani. apligin N.V., Tripolskaja I.L., Trigub V.I., Kislovodsk- Vilnius, 1999. 2. Dubrovskij V.I. Vse vidy massaa. Moskva, 1983. 3. Dubrovskij V.I. leebnij massa. Moskva, 1995. 4. Dunajev I.V. Osnovy i astnyje metodiki reflektorno-segmentnovo massaa pri razlinich zabolevanijach. Moskva, 1985. 5. Finkelteinait N., Valuien N., Damanskas J. Masaas. Avicena, 1996. 6. Fokin V.I. Kraktij kurs massaa. Moskva, 1999. 7. Glsser O. und Dalicho W.A. Segmentmassage. Leipzig, 1972. 8. Gulko I.A. Gucenko S.I. Metodika leebnovo massaa pri chronieskich bronchitach I bronchialnoj astme. _ Misnk, 1968. 9. Isaev J.A. Segmentarno-reflektornij i toenij massa v klinieskoj praktike. Kiev, 1993. 10.Pod. Red. Kordes I.K., Uibe P., Caibig B. Massa. Moskva, 1983. 11.Kuniev L.A. leebnij massa. Sankt-Peterburg, 1990. 12. Kirov G.A. Massa dlia vsech. Moskva, 1994. 13.Sterenherc A.E., Belaja N.A, Massa dlia vzroslich i detei. Kiev, 1994. 14. Teirich-Leube H. Grundriss der Bindegewebsmassage. Stutgard, 1982. 15.Vasikin V.I. Spravonik po massau. Sankt- Peterburg, 1991. 16. Vasikin V.I. Segmentarnij massa. Sankt-Peterburg, 1997.
141

Segmentinis Masažas Kniga

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Segmentinis Masažas Kniga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

T u r i n y s

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

Doc., med. m. dr. Kotryna Paiiuvien, Marina Smelevi

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

PRAKTINIAI DARBAI GRUPJE

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

1. PIRMOJI PRAKTINI DARB DALIS

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

odos skausmingi takai nustatomi nedideliu plastmasiniu rutuliuku;

1.2. Poodinio jungiamojo audinio segmentiniai-refleksiniai pakitimai

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

1.3. Raumen ir antkaulio refleksiniai pakitimai

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

4 pav. Tarpslankstelini tarpeli veikimas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

5 pav. grimas pasunkinta ranka: a) nykiais; b) keturiais pirtais

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

1.7. Antkaulio refleksini pakitim veikimas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

2. ANTROJI PRAKTINI DARB DALIS

Studentai mokomi ir mokosi atlikti vairi kno dali segmentinrefleksin masa.

2.1. Priestuburins (paravertebralins) srities segmentinis masaas (I.V.Dunajevo metodika)

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

2.3. Meni srities masaas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

7 pav. Pomentinio raumens veikimas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

2.4. Krtins lstos segmentinis masaas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

2.5. Dubens srities ir apatini galni segmentinis masaas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

3. TREIOJI PRAKTINI DARB DALIS

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

3.1. Serganij irdies ligomis segmentinis masaas

9 pav. irdies refleksins zonos

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas

VILNIAUS KOLEGIJOS Sveikatos prieiros fakultetas