NIJOL GAKAIT

PASIPRIEINIMO
ISTORIJA 1944-1953 METAI

Knyga ileista
Atviros Lietuvos fondui
parmus

Recenzavo dr. Arvydas Anuauskas, dr. Kstutis Girnius

Virelyje Gintauto Trimako nuotrauka

Merkins ribos enklas. 1989

Atviros atminties visuomenei

Pritariantiems Karlo Poperio samprotavimams apie atvir visuomen ir jos
prieus bei susipainusiems su Atviros Lietuvos fondo eiamete veikla gali
bti kiek netiktas ios knygos pasirodymas su programos vietimas Lietuvos
ateiiai enklu. Kas nors i nuolatini skaitytoj paklaus, ar ities vaizdaus,
dramatiko ir romantiko Nijols Gakaits istorinio pasakojimo vaizdai bei
vertinimai sutampa su atviros pilietins visuomens krimo Lietuvoje
siekiais? Ar ities i skaudios atminties atvertis jaunam mogui, kuriam
pirmiausia ir skiriama i knyga, pads suderinti tautos istorijos ir XX a.
pabaigos pasaulio puls? Ar pads orientuotis praeityje ir pasaulyje?
Informacijos amiaus prieigose Bosnijos, Ruandos, pagaliau enijos karai
bei tragedijos, tarptautini tribunol sprendimai ir pasaulio visuomens
nuomon neleidia kilti abejonms dl apibrimo to, kas iandien vadinama
nusikaltimais prie mogikum. Etnini valym politika, vienokios ar
kitokios genocido apraikos, lokalinio ir tarptautinio terorizmo praktika,
kurios alininkai aukoja niekuo dtus taikius gyventojus, mogaus teisi
poiriu vertinami tik neigiamai. Tikslas negali pateisinti priemoni,
paeidiani ias nuostatas tai pasauliui bdingas sitikinimas, kuriam
laisvjanti Lietuvos visuomen atsiveria, kartu atverdama savo skaudios
praeities aizdas ir tikdamasi tame pasaulyje bti suprasta. Gyvenimas
atvirame pasaulyje yra ne kas kita kaip reikini, taip pat ir atminties,
vertinimas pagal pasauliui suprantamus kriterijus. Atviros visuomens viena
ypatybi - gebjimas velgti savo istorij taip, kaip savj praeit velgia
iuolaikinio pasaulio mogus. Pranczas, airis ar vokietis. Tokiam poiriui
tikrai nebt priimtini siuetai ar net samprotavimas apie tai, ar koki nors
rus kolonist eim iudymas (Oprt kaimo pavyzdys, p. 65) gali bti
pateisintas norint sustabdyti rusifikacij. Nebt suprastas ir netiesioginis
noras teroro taktikos partizaniniame judjime vertinimo problemas
kompensuoti sovietini okupant ir j talkinink iaurybi apraymais.
Nijols Gakaits Pasiprieinimo istorijos 1944-1953 metais pasirodymas
drsus ikis soviet okupacijos laikotarpio istorijos tyrintojams. Gal tai ir
nra partizaninio karo sintetin istorija tiesiogine bei mokslui priimtina
prasme. Dar ankstoka apie toki akademin sintez kalbti. Nepaisant
keliolikos tom dokument rinkini, dienorai, memuar pasirodymo
Lietuvos spaudoje, tikrojo akademizmo ir platesni bei vairiapusi istorik
monografini tyrim negana, kad atsirast tokios sintezs galimyb.
Netolimos praeities skausmas, gyv liudytoj dalyvavimas pokario vyki
rekonstrukcijoje, pirma galimyb sovietinio reimo ikankintai visuomens

daliai atvirai parodyti savos atminties aizdas yra poymiai, leidiantys

tiktis, kad vienaip ar kitaip dabarties Lietuva artja prie savo istorins
tapatybs suvokimo. Vargu ar verta vienai knygai ikart kelti auktus
akademizmo reikalavimus. Atverskime j, tikdamiesi susitikti su tragika
praeitimi, turinia teis garsiai kalbti po ilgo draudimo prabilti. Ji parayta
plunksna autors, ikentjusios sovietinio Gulago baisybes, isaugojo
jausmus ir nuotaikas, lydjusias likusius gyvus lietuvi rezistentus po
skaudaus partizaninio karo pralaimjimo. Patirtis ir krikionika vertybi
orientacija autor artina prie katalikikosios lietuvi visuomens srovs
pair, vyravusios pasiprieinimo kov laikotarpiu. Svarbus buvo ir
liberalusis sparnas, pasiymjs Laisvs kovotoj sjungoje, gijs didesn tak
emigracijos centruose, pirmiausia diplomatiniuose, susibrusiuose apie Stas
Lozorait (senjor), formavs Lietuvi rezistent santarvs aplink Londone ir
Paryiuje. Btent liberalij sparnas jau 1946 m. brandino sitikinim, jog
atviras karas prie okupantus yra tautos saviudyb, jog Vakarai tikrai
nesiruoia lieti savj kraujo dl aar pakalns prie rytinio Baltijos kranto.
To nepastebti arba vardyti kaip idavysts form bt viso pasiprieinimo
sjdio diskreditavimas. Nesiimti teroro prie savus mones, nereikalauti i
j per daug, jei nepajgiama apginti nuo okupant prievartos - tai mintys,
svarstytos ne tik emigracijoje, bet ir partizan bunkeriuose. Deja, i taktika
buvo pasmerkta lugti dl vairiausi prieasi, kuri svarbiausia okupant represinio aparato siekimas pasinaudoti idjiniais ir taktiniais
rezistent bei j ideolog nesutarimais. vis sudting ano meto idjins
trinties intrig leis sigilinti kita ALF remiama knyga - liberalaus ieivijos
autoriaus
Lito
Mockno
Pavargs
herojus.
Per
neabejotinai
kontroversikiausio rezistencijos veikjo Jono Deksnio biografijos prizm
autorius pateikia kiek kitoki, labiau deheroizuot, bet ne maiau tragik ir
vaizding t pai vyki versij.
Skatinamas polilogiko diskurso paia opiausia moderniosios Lietuvos
istorijos tema, gebjimas tuo paiu metu aprpti prietaringus faktus ir
vaizdinius turi padti gyti civilizuotai visuomenei btin imunitet prie bet
kokias primityvaus nacionalizmo ir aklo fanatizmo apraikas. Tai reikt ne
k kit, kaip tapsm atviros atminties visuomene.
Egidijus Aleksandraviius

Turinys
angos odis. Kstutis K. Girnius 10
Pratarm 12
Padtis Lietuvoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Lietuvos sovietinimas
FRONTAS ARTJA 15
LIETUVOS LAISVS ARMIJOS PUOSELTI VALSTYBS ATKRIMO PLANAI 17
ANTROSIOS SOVIETINS OKUPACIJOS PRADIA 20
REPRESINI STRUKTR KRIMAS 24
EKONOMIN POLITIKA 28
IDEOLOGIN PRIEVARTA 31

Prieinimasis okupacijai 1944-1946 metais

PIRMIEJI PARTIZAN BRIAI 37
PARTIZAN KOVOS TAKTIKA 1944-1945 METAIS 40
PARTIZAN APYGARD KRIMASIS 45
NKVD KOMISARAS RAGINA LEGALIZUOTIS 50
OKUPACINS VALDIOS RINKIM TRUKDYMAS 55
NUKAUTJ NIEKINIMAS 58

Partizaninis karas 1946-1948 metais

ANTRASIS KOV ETAPAS 61
MGB PROVOKACIJOS DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOJE 65
IDAVIKAS JUOZAS MARKULIS 68
RYIAI TARP PARTIZAN JUNGINI 71

TAURO APYGARDOS VEIKLA 1947 METAIS 75

BDPS PREZIDIUMAS. RYIAI SU USIENIU 79
PROVOKACINIAI PARTIZAN SLOPINIMO METODAI 84

Partizan gyvenimas ir kova

BUITIS 88
DRAUSM. KOVA SU GIRTAVIMU 95
DVASINIS PASAULIS IR TRADICIJOS 101
KRYBA 107
SPAUDA 114
KOVA SU NIPAIS IR SOVIETINIAIS PAREIGNAIS 121

Lietuvos laisvs kovos Sjdio sukrimas. Pasiprieinimas silpnja

ORGANIZACINIS CENTRAS PERKELIAMAS PIET EMAITIJ 128
1949-J MET VISOS LIETUVOS PARTIZAN VAD SUVAIAVIMAS 133
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIZIJA 138
GYVENTOJ TRMIMAI 143
KOLCHOZ KRIMAS 150
AUKTAITIJOS PARTIZANAI 1948-1952 METAIS 154
EMAITIJOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS 159
PIET LIETUVOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS 164

Partizaninio karo pabaiga

VADOVYBS SUNAIKINIMAS 169
PASKUTINIEJI PARTIZANAI 175
POIRIS PARTIZANUS OKUPUOTOJE LIETUVOJE 179
LAISVS KOV REIKM 185

Priedai
PARTIZANINIO KARO ETAPAI IR SVARBESNIEJI VYKIAI 190
YMESNIJ PARTIZAN BIOGRAFIJOS 203
PARTIZAN TEKST CHRESTOMATIJA 219
LAIKAI 219
ATSIMINIMAI 227
DIENORAIAI 234
MALDOS 259
EILRAIAI 263
DAINOS 270
DOKUMENTAI 277
ATSIAUKIMAI 323
SPAUDOS SKILTYS 327

Siloma literatra 343

Vard rodykl 348
Vietovardi rodykl 356
Iliustracij sraas 361

angos odis
Pokario partizan kovos - vienas tragikiausi ir herojikiausi Lietuvos
istorijos laikotarpi. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybs, bet ir pakliuvo
itin atiaurios totalistins diktatros reples. 1944-1953 metais keli imtai
tkstani moni buvo suimti ar itremti i Lietuvos, keliasdeimt
tkstani uvo kovodami, visuomenei prievarta buvo brukama neapykanta
grindiama svetima ideologija, niekinamos ir stumiamos i vieojo gyvenimo
tradicins tautins ir religins vertybs.
i ibandym akivaizdoje Lietuvos gyventojai rinkosi vien i trij keli.
Mauma - komunistai ir j bendrininkai - uoliai ir be ilyg talkino
okupantui, savo iaurumu danai pranokdami Maskvos atstovus. Didioji
gyventoj dalis palaik nepriklausomybs idj, veng ryi su valdia,
lauk ivadavimo i Vakar, bet nesiryo rizikuoti savo gyvybe dl alies
laisvs. Treioji grup - partizanai, j ryininkai ir rmjai -iki areto ar
mirties aktyviai prieinosi komunist vergovei.
Partizan dalia buvo nepaprastai sunki. Jie nepajg stoti atvir kov su
perdm galingu prieu, bet jaut pareig tsti prieinimsi, kol Vakarai
privers Soviet Sjung ivesti savo kariuomen. Partizanai kovojo su prieu,
kuris ne tik niekino uvusij lavonus, bet ir bausdavo, tremdavo j eimas.
Kovos vyko partizanams nepalankiomis gamtos ir geopolitinmis slygomis.
Nebuvo nei kaln, nei pakankamai dideli mik ar pelki, kur jie galt
saugiau slptis, nei kaimynini ali, kurias galt pasitraukti laikinai
atvangai. Be to, klasta ir idavik verbavimas greitai tapo sovietini saugumo
organ pagrindiniu kovos bdu. Dl nesibaigiani pavoj partizanai turjo
prisitaikyti prie gyvenimo po eme", to dvasi ir kn alinanio slapstymosi
bunkeriuose ir naktini ygi. Ir daugelis nepalo, prieo apsupti
susisprogdindavo granata ar nusiaudavo paskutiniu oviniu, kad neiduot
kovos draug ar eimos nari.
Valdios kova su partizanais nesibaig sutriukinus j pajgas. Kaip
minima ioje knygoje, 1956 11 05 Antano Sniekaus vadovaujamos Lietuvos
komunist partijos Centro komitetas kreipsi SSRS Aukiausiosios tarybos
Prezidium, praydamas udrausti politiniams kaliniams grti Lietuvon.
Nesulaukus atsakymo, vietos valdia pati msi iniciatyvos persekioti
grtaniuosius. Tuo metu taip pat prasidjo ir iki pat sovietins Lietuvos

griuvimo tssi propagandos kampanija, siekusi visomis priemonmis dergti

partizanus, vaizduoti juos kaip kraugerikus udikus. Lygiagreiai, bet
gerokai subtiliau buvo aikinama, kad ginkluotas pasiprieinimas buvs
beprasmis, Lietuvai alingas, kad laurai u slygikai palanki Lietuvos
padt priskirtini slaptiems patriotams, susitelkusiems LKP gretose.
Komunist propaganda vis dlto turjo poveikio. Partizano kaip bandito
vaizdis moni protuose strigo giliau negu dabar norima pripainti.
Pirmj atgimimo met polinkis partizanus romantizuoti greit iblso, ir
pasigirdo daug bals, raginani neumirti partizan iaurum ir
lyginani juos su stribais. Nors nereikia nutylti, k kartais dar partizanai ir
kas buvo daroma j vardu (o tai ne visada tas pat), nevalia umirti esmini
skirtum: partizanai kovojo u Lietuvos laisv, komunistai prisidjo prie
Lietuvos pavergimo; absoliuti gyventoj dauguma pritar strateginiams
partizan siekiams, o Sniek ir jo draugus laik idavikais ir okupant
parankiniais; partizan veiksmai buvo atsakas Maskvos ir jos talkinink
Lietuvoje vykdyt masin teror. Tai, kad partizanai neteistai vykd mirties
nuosprendi, nepanaikina esminio skirtumo tarp laisvs kovotoj ir
okupant, lygiai kaip prancz rezistent smurtas prie vokieius ar
tariamus kolaborantus per Antrj pasaulin kar nepateisina Pranczijos
pasiprieinimo ir naci Vokietijos teroro gretinimo.
Nijols Gakaits-emaitiens knyga - vienas pirmj mginim po
saugumo archyv atidarymo sintetiniu vilgsniu aprpti partizan kovas.
Nors parayta lengvu stiliumi, i svarbi knyga pateikia apibendrint,
nuodugnia archyv analize pagrst laisvs kov vaizd. Dl temos opumo ji
gali sulaukti priekait ir i kairs, ir i deins. Pirmieji bus nepatenkinti ia
knyga apskritai, antrieji - kad per daug pasikliaujama sovietiniais
dokumentais, ypa dl partizan ir itremt moni skaiiaus. Bet abiem
atvejais pagrindin kritikos versm bt iankstin nuostata, kurios
nepaveikia nei racionals argumentai, nei konkrets duomenys. Taiau
knyga pravers visiems norintiems susipainti su iuo iskirtiniu Lietuvos
istorijos tarpsniu.
Bt netikslu i knyg laikyti vien istorijos vadovliu. Ji labai praverst ir
pilietinio bei dorinio ugdymo pamokose. Per partizan kovas itin rykiai
ikyla daugelis svarbiausi etikos problem. Paminsiu vos kelias.
Kokia yra mogaus pareiga savo tautai ir valstybei; ar pareiga joms aukotis
svarbesn negu pareiga rpintis savo eima? Ar partizanas turi dorovin
teis savo veiksmais, pavyzdiui, slapstydamasis kininko sodyboje, stumti

pavoj kitus? Ar ypatingomis slygomis tebegalioja tokios dorovins normos,

kaip nemeluok, neudyk, nesiudyk; o jei ne, kodl? Ar ypating talent politini ar literatrini - turjimas didina ar maina mogaus atsakomyb
u tautos likim? Pilietinio aukljimo dilemos atsiskleidia panaiu atrumu.
Dorinio ir pilietinio ugdymo kursams visada gresia per didelis abstraktumas,
atsiribojimas nuo gyvenimo, knygikumas. Siame vadovlyje apstu
konkrei pavyzdi diskusijoms.
Pati autor Nijol Gakait-emaitien - nra viena i t, kurie pradjo
rpintis Lietuvos valstybingumu tik komunizmo saullydyje, kai nebebuvo
pavojinga prabilti apie nepriklausomyb. Dar 1955 met ruden ji kartu su
kai kuriais Pandlio vidurins mokyklos moksleiviais susibr grupel,
platinusi lapelius ir leidusi laikratl Laisvs balsas". Bdami studentai,
jie sukr organizacij Laisv Lietuvai", 1958 metais paminjo Vasario 16-j
ikeldami trispalves Kaune ir Vilniuje. Bet KGB netrukus iaikino
organizacij. Liepos pabaigoje Nijol Gakait buvo nuteista septyneriems
metams laisvs atmimo. Prasminga, kad pirmj vadovl apie partizan
kovas para mogus, nesusitaiks su netiesa ir nukentjs dl laisvs
trokimo.
Kstutis K. Girnius

Pratarm
Kone vis gyvenim neatstoja nuo mans rpestis ir klausimas: kaip ir kodl
palyginti nedidel skaiiumi ms tauta, ta salel tarp slav ir german jr,
nebuvo ulieta ir nuplauta audringos istorijos bang, o iliko lyg baltikojo kranto
nepajudinama uola.1
Kazys Bradnas

Ms istorija - tai nuolatin kova dl Lietuvos vardo isaugojimo pasaulio

emlapyje. Reti ir trumpi naujaisiais amiais buvo tie periodai, kuriuos
mums likimas skyr valstyb kurti. iame amiuje toks tarpsnis - tarp dviej
pasaulini kar.
1

Kazys Bradnas, Lietuvikoji trilogija, Vilnius: Vyturys, 1994, p. 5.

Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidjo anksiau nei faistin Vokietija

sulau nepuolimo sutart su Soviet Sjunga. Karas mums prasidjo kaip tik
tada, kai ta sutartis buvo pasirayta - 1939 met rugpjio 23 dien. Ir
nesibaig 1945 met gegus 8-j, kai pasaulis vent Vokietijos
kapituliacij. Lietuvoje dar itis deimtmet aidjo viai, miesteli aiktse
guljo nukautj knai, o Rytus eelonas po eelono riedjo tremtini
vagonai.
1940-j birel nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenei nebuvo
sakyta prieintis engianiai soviet kariuomenei. Kariai bejgikai irjo
visais keliais ropojanius tankus. 1944-aisiais tkstaniai Lietuvos patriot,
nelaukdami jokio sakymo, pradjo tbtin kov u Lietuvos valstybs
atkrim.
Tokio masto ir trukms partizaninis karas, koks vyko Lietuvoje, retas
pasaulio istorijoje. Niekieno i alies neremiama ir nepalaikoma, maa tauta
organizuotai beveik deimt met prieinosi galingai totalitarinei valstybei,
k tik laimjusiai Antrj pasaulin kar. Ir tik po deimtmeio brutalaus
fizinio gyventoj naikinimo bei globalios propagandos kovotoj jgos buvo
palautos.
1944-1953 met partizanin kar galima skirstyti tris etapus: pirmasis spontanikas visos tautos prieinimasis okupacijai (1944 07 - 1946 05); antrasis
- gerai organizuot partizanini jungini kova prie okupacins valdios
sitvirtinim krate (1946 05 - 1948 11); treiasis - vieningos partizan karins
ir politins vadovybs koordinuojama veikla ir pasiprieinimo nuslopinimas
(1948 11 - 1953 05).
1953 met gegus mnes sumus vyriausij partizan vad Jon
emait, organizuotas partizaninis pasiprieinimas praktikai baigsi. Lik
pavieniai partizanai per kelet met buvo sunaikinti, o paskutinis Lietuvos
partizanas Stasys Guiga mir 1986-aisiais, taip ir nepasidavs okupacinei
valdiai.
Kodl tauta pasirenka vien ar kit kovos bd? Tai priklauso nuo
daugelio objektyvi ir subjektyvi prieasi. Bene iuo atveju svarbiausia
buvo ta, kuri taip tiksliai ir graiai ireik eilinis maamokslis partizanas,
uras ant savo nuotraukos: Atmink t laik, kai pasaul vald neteisyb."
Neteisyb buvo tokia didel ir brutali, kad laisvs dvasia iaugusi karta
pasirinko kov ir garbing t, o ne prisitaikym ir bedvas egzistencij.

Pasibaigus laisvs kovoms, okupuotoje Lietuvoje kur laik partizan

vardas i viso nebuvo minimas. 1959-aisiais okupacin valdia pradjo
masik meito kampanij: rengtos tendencingos propagandins
publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, raytos apybraios, kuriose
partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekalt moni udymu. Partizaninis
karas buvo traktuojamas ne kaip isivaduojamasis judjimas, o kaip klasi
kova, buoi" prieinimasis socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus
siekta suniekinti laisvs kovas, itrinti i atminties partizan ygius,
sunaikinti bet kokius pastang atkurti Lietuvos valstybingum pdsakus.
ole ul dvideimties tkstani partizan neinomi kapai, du imtai
tkstani i kov dalyvi, j talkinink ar liudinink buvo itremta
Sibir, kalinta sovietiniuose konclageriuose. Mokyklose vaikai buvo veriami
mokytis kit didvyri" vardus. Tad karta po kartos augo tartum tuioje
vietoje, neinodama, kas tai yra pasiaukojimas ar garb, skaiiuodama laik
tik nuo iandien. Toks ir yra vis laik ukariautoj tikslas, nes tauta,
neinanti savo istorijos, nustoja bti tauta.
i knyga - mginimas atskleisti pat tragikiausi XX amiaus Lietuvos
istorijos puslap. J rengiant naudotasi partizan ir sovietini represini
struktr archyvais, liudinink prisiminimais ir tyrintoj darbais, kuriems o ypa nuosekliausiems partizanini kov tyrintojams Daliai Kuodytei,
Algiui Katai, Bonifacui Uleviiui - nuoirdiai dkoju.
Knyga skirta istorijos mokytojams, vyresnij klasi moksleiviams,
visiems, besidomintiems tvyns istorija. Tikiuosi, kad is darbas gali suteikti
nauj paskat ir doriniam bei pilietiniam ugdymui.
Knygos prieduose pateikiama partizan tekst chrestomatija. Joje svarbesnieji partizan vadovybs dokumentai, atsiaukimai, partizan
spaudos skiltys, nemaas pluotas krybos - atsiminim, dienorai,
eilrai, dain.
ie tekstai atskleidia ir papildo pagrindines knygos temas, be to, juos
galima studijuoti ir atskirai: jie rodo partizan pasaul j pai akimis, liudija
j ryt, siekius, abejones ir nuotaikas - visk, kas lydi mog tokiose
sudtingose apystovose.
Tekst kalba ir rayba beveik netaisyta. Taip isaugomas originalo stilius,
ie tekstai gyvesni, vairesni - tokie, kokie ir buvo j krjai.

Padtis Lietuvoje baigiantis

Antrajam pasauliniam karui.
Lietuvos sovietinimas
FRONTAS ARTJA
[...] mes niekad negaljom patikti, kad Vakarai leist raudonajam Azijos siaubui
sunaikinti Ryt ir Vidurio Europos tautas [...]. 2
Juozas Luka-Daumantas

1944-j vasara buvo labai karta. Idivo kdros ir uliniai, ideg

pievos, pabalo nesubrandin jav varpos. mons valgsi dang ir
neramiai klaussi dien nakt nesiliaujanio dundesio rytuose. Tai buvo ne
perknija: nenumaldomai artjo frontas. Liepos pradioje Lietuv siver
pirmieji Raudonosios armijos daliniai.
Prisimindami 1941-aisiais patirtus sovietins okupacijos iaurumus, dalis
moni kink arklius ir suko veimus vakarus. Jaunesni vyrai apirinjo ir
val klojim pastogse ar kitur slptus ginklus suvokdami, jog artja metas,
kada j prireiks. Ginkl turjo daugelis: kas rado 1941 metais rusams bgant
nuo vokiei, pats nuginklavo kok besitraukiant partorg ar raudonarmiet,
kas, vokieiams nuginkluojant ir ivaikant generolo Povilo Plechaviiaus
Vietin rinktin, nepaisydamas grasinim suaudyti kiekvien ginkluot
lietuv, sugebjo pasitraukti su ginklu.
O ginklas buvo reikalingas kaip niekad. Padaugjo vokiei unugar
desantu nuleist soviet diversant, kurie, pasivadin raudonaisiais
partizanais, naktimis danai siaub sodybas ir terorizavo kaimo gyventojus.
Nordami apsiginti nuo plik, kininkai pradjo burtis apsaugos brius.
Dar balandio mnes Vietins rinktins tabas slapta nuo vokiei buvo
pradjs organizuoti Tvyns saug, bet tabo narius sumus is darbas
nutrko. Frontui priartjus prie Lietuvos, 1944 06 24 generolo Petro

Kubilino pastangomis buvo gautas vokiei leidimas apskrityse steigti

apsaugos komandas.
Naci okupacijos metais susikrusios patriotins pogrindio organizacijos
sprend esmin klausim: ar yra galimybi atkurti Lietuvos valstybingum?
Grumiantis Soviet Sjungai ir nacistinei Vokietijai, susidar panai
istorin situacija, kokia buvo 1918 metais, kai baigiantis Pirmajam
pasauliniam karui Lietuva paskelb atkurianti nepriklausomyb. Panaiai
buvo ir 1941-j birel, kada sukilliams pavyko ivaduoti Kaun ir
paskelbti visam kratui apie Lietuvos laikinosios vyriausybs sudarym. Vilt
adino ir JAV, Didiosios Britanijos, o vliau - ir Soviet Sjungos pasirayta
Atlanto chartija, garantuojanti toki valstybi santvark ir j sienas, kokios
buvo prie kar.
1943 metais pogrindyje susikrs Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo
komitetas (VLIK), sutelks Karo taryboje aukiausio rango karininkus
(generolus Stas Ratik, Stas Pundzevii, Motiej Peiulion, Kaz
Musteik), buvo vokiei isklaidytas, vadovyb suimta. Taiau spartus
Raudonosios armijos puolimas pakeit vokiei poir dar taip neseniai
persekiotas lietuvi pasiprieinimo organizacijas. Naciai suprato, kad
lietuviai prieinsis naujai sovietinei okupacijai, o tai buvo jiems naudinga.
Vokiei karin valgyba umezg ryius su kai kuriomis pogrindio
organizacijomis. Lietuvos laisvs armijos (LLA) vadai, Lietuvos laisvs
kovotoj sjungos (LLKS) Karinio skyriaus virininkas Ignas Vela-viiusVilius, Lietuvos laisvs gynj sjungos (LLGS) vadovas mokytojas Petras
Paulaitis ir kit pasiprieinimo organizacij atstovai svarst, kaip inaudoti
i padt ir ar ivis verta tartis su buvusiu okupantu. Vis dlto kai kuri LLA
padalini vadai gavo i vokiei iek tiek ginkl. Be to, naciai sutiko
valgybos mokykloje parengti partizaninei veiklai apie imt lietuvi
savanori, kurie 1944-j pabaigoje - 1945-j pradioje desantu buvo
permesti Soviet Sjungos okupuot Lietuvos teritorij.
Liepos pradioje Raudonoji armija eng Lietuv, o liepos 13-j um
Vilni. Mnesio pabaigoje vokiei karin vadovyb leido i ginkluot
apsaugos bri, su frontu pasitraukusi emaitij, burti Tvyns apsaugos
rinktin ir skyr jai ginti fronto ruo ties Seda. Deja, 1944 10 07 Raudonoji
armija isklaid atkakliai kovojusi rinktin. Dalis kovotoj patrauk
vakarus, kur buvo pristatyti kasti vokieiams apkas, kiti liko Lietuvoje ir
sijung partizan brius.

SVARBESNIEJI VYKIAI (1944-j vasaris-liepa)

02 13 - steigta Vietin rinktin (vadas generolas Povilas Plechaviius)

05 15
Iformuota
Vietin
rinktin.
Generolas
Plechaviius
suimtas
06 24
Apskrityse
leista
steigti
apsaugos
komandas
07 29 - steigta Tvyns apsaugos rinktin (vadas kapitonas Izidorius Jatulis)
Pasvarstykime
1. Kaip
maa
valstyb
gali
gintis
nuo
Ar pasiteisino sovietins agresijos atveju Suomijos elgesys?

karins

agresijos?

2. Kodl lietuviai stojo vokiei okupacijos metais organizuojamas Vietin ir Tvyns

apsaugos rinktines?

LIETUVOS LAISVS ARMIJOS PUOSELTI VALSTYBS

ATKRIMO PLANAI
Mes nesvyruodami patikjome tiesos pergale ir laisvojo Vakar pasaulio sine. 3
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Artjant antrajai sovietinei okupacijai masikiausia antinacin karin

pasiprieinimo organizacija buvo Lietuvos laisvs armija, kurta Vilniuje 1941
metais. Ji turjo savo nari kiekvienoje apskrityje. 1944 metais centriniame
tabe (ir rugpjio mnes kurtame politiniame organe - Lietuvos gynimo
komitete) susibr jauni energingi karininkai, vadovaujami organizacijos
krjo atsargos leitenanto Kazio Veverskio: kapitonai Albinas Karalius,
Adolfas Kubilius, jaunesnysis leitenantas Adolfas Eidimtas, ininierius
Snarskis ir kt. Netrukus tab buvo pakviestas ir vienintelis liks Lietuvoje
VLIK-o
Karo
tarybos
narys
generolas
Motiejus
Peiulionis.
3

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sun.. 1991, p. 435-436. Vilnius: Mintis,

Raseini LLA vadas, vienas pirmj emaitijos partizan vad kapitonas Juozas eponis-Tauragis

Puolant Raudonajai armijai, LLA tabo nariai kartu su frontu trauksi

emaitijos link. I Vilniaus jie gabenosi spaustuv, tad sikr netoli
Radvilikio ileido laikrat Karins ir politins inios" (met pabaigoje Karyg"). Fronto sumaityje tai buvo vienintelis informacijos altinis. Rus
kariuomenei veriantis iauli link, tabas pasitrauk Teli apskrit ir
paskelb karins parengties padt. Liepos 17 dien generolas Peiulionis
pasira direktyv Nr. 1, nurodydamas LLA karinms pajgoms trauktis
kartu su frontu.
LLA vadovyb buvo numaiusi tokius nepriklausomybs atkrimo bdus:
ginklu ilaikyti dal Lietuvos teritorijos, paskelbti nepriklausomyb ir i ia
organizuoti pasiprieinim; tarpininkaujant Vakar valstybms, dertis su
sovietais dl Raudonosios armijos atitraukimo i Lietuvos; pereiti pogrind
ir laukti Taikos konferencijos sprendim, kurie, lietuvi nuomone, turjo
utikrinti Atlanto chartijoje garantuotas taut teises. Deja, Taikos konferencija
Vokietijai kapituliavus buvo atidta neribotam laikui - ir niekada nebuvo
suaukta.

LLA buvo karin organizacija, todl jos struktra buvo panai Lietuvos
kariuomens struktr. alies teritorija suskirstyta apygardas, kuriose veik
smulkesni kariniai junginiai - rinktins. Rinktins skirstsi kuopas, brius ir
skyrius. Visi LLA nariai, galintys kovoti ginklu, priklaus Veikianiajam
sektoriui ir vadinosi vanagais. Legaliai gyvenantys organizacijos nariai
priklaus Organizaciniam sektoriui ir turjo padti kovotojams palaikyti
ryius, teikti informacij, aprpinti maistu, transportu, vaistais ir t.t.
Organizaciniam sektoriui priklaus daug gimnazist, vliau sijungusi
partizan gretas.
Centrinis LLA tabas pareng daug vairi partizan veikl
reglamentuojani dokument, kuriais remiantis vliau buvo kuriami
dauguma partizanini statut ir instrukcij.
Rugpjio mnes frontas sustojo ties agars-aki-Vilkavikio linija.
Vokiei pusje liks centrinis LLA tabas inaudojo laikotarp vanag
apmokymui. Buvo suformuotas iauli apygardos tabas. Atskiros vanag
grups per fronto linij gro soviet okupuot teritorij, skleisdamos LLA
tabo nurodymus ir organizuodamos partizan junginius pagal LLA sukurt
struktrin schem.
Taip besiruoiant kovai su nauju okupantu, Ryt ir Piet Lietuvoje jau
siautjo Raudonosios armijos daliniai.
SVARBESNIEJI 1941-1949 MET TARPTAUTINIAI TEISINIAI AKTAI IR KONFERENCIJOS

1941 08 14 - Pasirayta Atlanto chartija, utikrinanti priekario valstybi

nepriklausomybs ir savarankikumo atkrim
1945 02 04-11 - Jaltos konferencija.
1945 04 25 - 06 26 - steigta Jungtini Taut Organizacija
1945 07 17 - 08 02 - Potsdamo konferencija
1948 12 05 - Priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija
1949 08 12 - Priimta enevos konvencija, draudianti deportuoti arba mobilizuoti armij
okupuoto krato gyventojus

LIETUVOS LAISVES ARMIJOS ORGANIZACIN STRUKTRA

Pasvarstykime
1. Ar manoma buvo ginklu ilaikyti neokupuot Lietuvos teritorijos dal?
Kodl?
Koks Varuvos sukilli likimas?
2. Kok keli galjo pasirinkti ir pasirinko Lietuvos Respublikos karikiai?

ANTROSIOS SOVIETINS OKUPACIJOS PRADIA

SVARBESNIEJI VYKIAI {1944-j liepa - 1945-j sausis)

07 13 - Raudonoji armija uima Vilni

07 14 - Lietuvoje atkurti SSRS represiniai organ - NKVD ir NKGB - padaliniai
07 26 - Paskelbta mobilizacija Raudonj armij
07 27 - Pradti formuoti strib batalionai
08 pradia - Lietuvoje dislokuota NKVD auli divizija (vadas generolas majoras
Vetrovas)
08 30 - Paskelbta ems reforma. Apribotas ki dydis, konfiskuojami besislapstanij
kiai
10 14 - Pakartota mobilizacija Raudonj armij
10 26 - sakyta paalinti i bibliotek faistines" knygas
12 20-30 - NKVD kariuomen degina Klepoi ir kitus Alytaus apskrities kaimus
1945 01 30 - Raudonoji armija uima vis Lietuvos teritorij

Visos pasaulio tautos dl mediagini ir dvasini prieasi turi atsisakyti nuo jgos
vartojimo.
Atlanto chartija, 1941 08 14

Liepos mnes Raudonosios armijos daliniai plsteljo Lietuv. Ivarg,

dulkini, apskur kareiviai, apsistoj pas kininkus, pirmiausiai iekojo maisto
ir degtins. Igr kartais aud kur pakliuvo. euoli valsiuje
raudonarmietis, palypjs ant kalvels, pastebjo nuo apaudymo
pasislpusi kininko eimyn. Ivyds du jaunuolius - eimininko sn
student ir jo draug, mosteljo prieiti. Tiems priartjus, nieko netars
paleido automato serij. iobikio valsiuje taip buvo nuauti keli kininkai.
Bagaslavikyje raudonarmieiai surinko dvideimt jaun vyr ir isivar
neinia kur - n vienas isivarytasis negro.
Paskui I Pabaltijo ir III Baltarusijos fronto dalinius ygiavo unugario
apsaugos NKVD kariuomen. Be to, Lietuv buvo permesta 4-oji NKVD
auli divizija, vadovaujama tremiant Kaukazo tautas pasiymjusio
generolo majoro Pavelo Vetrovo. ia taip pat buvo dislokuoti keli pasienio
pulkai. 1945 met pabaigoje atkelti dar keli NKVD auli divizijos,
vadovaujamos generolo Iljos Pijaevo, pulkai. Tai buvo savotikos baudj
divizijos, naikinusios nelojalius naujajai santvarkai asmenis.
Vos eng Lietuv, naujieji okupantai tuoj pat paskelb mobilizacij
Raudonj armij. i akcija turjo du tikslus: patenkinti fronto poreikius ir
isisti i krato potencialius kovotojus prie sovietin okupacij. Taiau
mobilizacija buvo neskminga: i 35 tkstani iki 1944 08 10 aukt vyr
sakui pakluso vos 14 nuoimi. J likimas tragikas. Kai kurie jaunuoliai
buvo nukankinti dar gabenant surinkimo punktus. tai Ukmergs NKVD
virininkas i atjusi auktini atsirinko septynis jaunuolius ir pradjo
tardyti, ar nes partizanai. Jiems tylint, m po vien kankinti. Kai pabodo
peiliu pjaustyti jaunuoliui krtin, nuov ir met pakels griov. Dauguma
mobilizuotj beveik neapmokyti ir prastai ginkluoti buvo isisti Kuro
front, kur apsupti vokieiai prieinosi iki 1945-j gegus. ia uvo
nemaai lietuvi.
Taiau daugelis aukiamojo amiaus jaunuoli pasirinko kit keli: geriau
ti u tvyns laisv, negu svetimuose frontuose. Kaip naciams nepavyko
kurti lietuvikosios SS divizijos, taip ir sovietinei valdiai sunku buvo
vykdyti mobilizacij. Tkstaniai vyr pradjo slapstytis. Netrukus
mobilizacija buvo pakartota, o besislapstanij paiekoms sutelkta

keliasdeimt tkstani NKVD kareivi. Prasidjo iaurs siautimai

kaimuose ir mik ukavimai". Keli raudonarmiei pulkai apsupdavo
mik masyvus ir grandine vyras prie vyro pereidavo kvartal po kvartalo,
tikrindami kiekvien krm. Pasislpti buvo labai sunku; daniausiai vyrai
laukdavo nakties ir tada bandydavo prasiverti. NKVD kariuomen naudojo
pdsekius unis, valgydavo vietoves i lktuv. Iekodami pasislpusij
nuo mobilizacijos vienkiemiuose, apsupdavo sodybas ir krsdavo rsius,
kltis, smaigu badydavo ieno stirtas, iversdavo malk rietuves. Operacijos
skms rodiklis buvo nuauti mons, todl nerad ginkluot bandit"
kareiviai neperspj audavo kiekvien, bandant pabgti. Danai davo
visai niekuo dti mons. Enkavedistai, iekodami jaun vyr, mudavo ir
kankindavo tvus, reikalaudami pasakyti, kur j sns.
Ypa iaurios buvo 1944 met v. Kaldos Dzkijoje. ekistai inojo
paprot v. Ki vakar susirinkti visai eimai savo namuose, todl nutar
ia proga pasinaudoti gaudynms. Klepoi, Ryliki, Lizd, Bugoni
kaimuose NKVD kariuomen padeginjo sodybas ir aud beginklius
mones. Tomis dienomis Alytaus apskrityje gyvi sudeg ar buvo nuauti 96
mons.
Panaios akcijos vykdytos visoje Lietuvoje. 1945 04 18 iauli apskrities
Gasin kaime kininko klojime nuo mobilizacijos slpsi 25 vyrai. I
Jonikio atvyks NKVD kariuomens dalinys apsupo klojim ir pradjo
audyti padegamosiomis kulkomis. Bandanius ibgti i klojimo pasitikdavo
automat viai. uvo 19 vyr, i kuri jauniausiam tebuvo vos eiolika.
Pasitelkus represijas, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvoje buvo
paimta Raudonj armij apie 108 tkstanius vyr, i kuri apie 70
nuoimi sudar lietuviai. Pus j karinius komisariatus buvo atvesta
prievarta. Tuo metu keliasdeimt tkstani vyr slapstsi mikuose, dalis j
stojo besikurianius partizan brius. Jiems atrod prasmingiau ti su
ginklu rankoje, nei laukti baudj egzekucij.
Pasikeitus tarptautinei padiai, 1945 met vasar visuotin mobilizacija
Raudonj armij buvo sustabdyta. Taiau aukiamojo amiaus jaunuoliai ir
toliau veng 3-5 metus trunkanios priverstins tarnybos okupacinje
kariuomenje. Dalis aukiamj kasmet papildydavo partizan gretas. Net
1951-j pavasar, kai dl masini trmim ir kolchoz krimo buvo
pakirsta partizan atrama kaime, mik ijo apie por imt vyr. Tam
turjo takos 1950 metais prasidjs Korjos karas. iaurs Korj rm
Soviet Sjunga ir Kinija, Piet - JAV ir jos sjungininks, o tai galjo iebti

nauj pasaulin kar. Skatinami nauj Lietuvos nepriklausomybs atkrimo

vili, Lietuvos vyrai rinkosi partizano keli.
Pasvarstykime
1. Ar Lietuvoje bt kils ginkluotas pasiprieinimas, jei okupacin tvarka nebt
diegiama?
2. Ar tarptautins organizacijos pajgios utikrinti ma taut teises?
Ar teista mobilizacija okupacin kariuomen?
3. Ar yra skirtumas tarnauti savos valstybs ir okupacinje kariuomenje?
K reikia kario priesaika?
4. Kuo skiriasi Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kovoj prie faistin Vokietij, ir NKVD
kareiviai, naikin Lietuvoje partizanus?
Ar pastarieji gali vadintis antihitlerins koalicijos kariais?
REPRESIJ VYKDYTOJAI LIETUVOJE (1946 met duomenys)

NKVD kariuomen (70%)

Stribai (14%)
Milicija (9%)
Partijos aktyvistai (7%)

REPRESINI STRUKTR KRIMAS

Broliai! Jeigu js priveriami dalyvauti bolevikikai banditikose operacijose prie
savo tautieius, tai: matydami - nematykit, iekodami - neraskit, vydami - nepavykit,
audami - nenuaukit.4
I partizan kreipimosi brolius lietuvius stribukus

Kaip ir kiekviena totalitarin valstyb, Soviet Sjunga rmsi gerai

organizuotu represiniu aparatu. Vos Raudonoji armija pereng Lietuvos
sien, bemat buvo suformuoti dviej represini inyb: NKVD (Narodnyj
komissariat vnutrennych del) ir NKGB (Narodnyj komissariatgosudarstvennoj
bezopasnosti) - Vidaus reikal ir Valstybs saugumo liaudies komisariat
padaliniai, tiesiogiai pavalds Maskvai ir pokario metais vykd panaias
funkcijas. Svarbiausia j uduotis - organizuoti total gyventoj sekim,
iaikinti ir itremti arba sunaikinti nelojalius okupacinei valdiai pilieius.
Partizan kreipimasis brolius lietuvius stribukus, KGB archyvini dokument saugykla
(toliau - KGB ADS), 3 fondas, b. 47/10, t. 3, 1. 209.
4

Kadangi Lietuvoje trko kadr, ias represines inybas buvo atsisti

specialistai" i Soviet Sjungos. Dauguma j buvo maamoksliai, turintys
didel moni persekiojimo ir tardymo patirt komunist partijos valios
vykdytojai. NKVD komisaru buvo paskirtas generolas majoras Juozas
Bartainas, o NKGB vadovu - patyrs saugumietis Aleksandras GudaitisGuzeviius.
NKVD ir NKGB skyriai sikr visose apskrityse ir veikiai pradjo
koordinuoti ir vadovauti NKVD kariuomens operacijoms, moni
gaudynms, tardyti suimtuosius, verbuoti agentus. Beveik kiekviename
didesniame miestelyje atsirado aretins. Daniausiai tai bdavo paprastas
belangis rsys ar sandlis.
Kadangi NKVD ir NKGB tarnavo vos vienas kitas lietuvis, okupacin
valdia prie NKVD m kurti naikintoj batalionus (istrebitelnyje bataliony),
kuriuos pradjo agituoti vietinius gyventojus. stojusieji buvo atleidiami nuo
tarnybos Raudonojoje armijoje, todl i pradi pavyko prisivilioti ir vien
kit kariuomens vengiant jaunuol. Taiau pamat, kokios uduotys j
laukia, kai kurie su ginklu pasitrauk pas partizanus. Kiti tapo partizan
pagalbininkais, praneinjo jiems apie planuojamas akcijas. Partizanai kviet
atsisakyti broludik pareig, nes naikintoj batalionai terorizavo civilius

gyventojus. mons naikintojus vadino stribais, skrebais, stribokais ir

panaiais niekinamaisiais vardais. Stribai galjo nebaudiami plikauti,
tremti savo kaimynus, pasisavinti j turt, daryti kratas, kankinti mones.
Tardant jie danai bdavo vertjai. Tarp strib buvo nemaa degradavusi
moni. Bta ir soviet ideologijos suklaidint vyr.
OKUPACINIAI REPRESINIAI ORGANAI LIETUVOJE

MVD (Ministerstvo vnutrennych del) - Vidaus reikal ministerija

MGB (Ministerstvo gosudarstven-noj bezopasnosti) - Valstybs saugumo ministerija
KGB (Komitetgosudarstvennoj bezopasnosti ) - Valstybs saugumo komitetas

Kolaborantai ir ekistai venia 1917 met spalio perversmo metines

ygiui pasiruo stribai

Nordama pakelti strib autoritet, okupacin valdia netrukus juos

pavadino liaudies gynjais", taiau jie gyn" mones nebent nuo laini ir
kumpi, nes atj daryti kratos pirmiausia lipdavo ant aukto ar sukdavo
kamar, kur ie gardumynai kybodavo.
Greitai strib skaiius pasiek 8 tkstanius. J briai buvo kurti visuose
valsiuose. Tarp j buvo ir tikr sadist. tai Zaras stribai Kirilas Kurakinas,
Petras Bartaeviius ir kiti, apsup kininko Leopoldo Gaidio sodyb,
nuud eiminink, jo ni mon, moiut ir 6 mnesi dukrel.
iaurumu ie degradav okupant tarnai danai pralenkdavo savo
eimininkus.
Kartu su NKVD kariuomene ir stribais akcijose prie civilius gyventojus
dalyvaudavo ginkluoti komunistai - partijos komitet darbuotojai,
vykdomosios valdios atstovai. Lietuvos komunist partijos (bolevik 1)
(LKP(b)) Centro komiteto nutarimu buvo sukurtos partijos aktyvist"
grups, kuriose dalyvavo apie 6 tkstanius naujosios valdios atstov,
ginklu
padjusi
tvirtinti
okupacin
valdi.
1

Sis priedlis" vartotas iki 1952 10.

Nors vlesniais metais LKP ir KGB usakymu buvo parayta strib

ygdarbius" lovinani apybrai, taiau tarp moni apie juos iliko tik

satyrins dainukos ir baiss pasakojimai: kiek jie nuov nekalt moni,

kaip kankin suimtuosius, vog ir plikav. iandien maiausias vaikas
pasakys, kad bolevikas - tai pabaisa, kad stribas - igama. Komunisto,
istrebitelio ir enkavedisto vardai siejasi su vrikumo, dvasinio nuskurdimo
ir niekikumo svokomis", - ra partizanai.5
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos,
pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai", Laisvs
kov archyvas (toliau - LKA), t. 6, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga,
1993, p. 108.
5

Dalis strib prasigr ir visikai degradavo. Kiti papild sovietini

pareign gretas: tapo staig vadovais, kolchoz pirmininkais,
milicininkais.
STRIB TAUTINE SUDTIS (1953 met duomenys)

Lietuviai (65%)
Rusai (29%)
Kit tautybi (6%)

Pasvarstykime
1. Kodl okupantai savo represini organ veikl visada nori traukti okupuot krat
gyventojus?
K reikia odis kolaborantas"?
2. Kodl dalis Lietuvos gyventoj sutikdavo dirbti represinse soviet tarnybose?

EKONOMIN POLITIKA
I tikrj kaime nra joki klasini prietaravim, jeigu jie ir yra, tai tik ne toki,
kokius bolevikin propaganda vaizduoti mgsta. Tie prietaravimai seniai inyko, kai
lietuvis kininkas pamat, kas per svieto lygintojai" ir kokiais tikslais jie jo krat
sibrov.6
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Liaudies komisar taryba 1944 08 07

prim nutarim dl privalomo ems kio produkt pristatymo valstybei.
Prievols buvo nustatytos tokios didels, kad kininkai vargiai galjo jas
atiduoti. Pasliai nuniokoti fronto, gyventojai priversti slapstytis nuo
nuolatini raudonarmiei ir enkavedist siautjim. Reikalauti pyliav,
surainti pasli, gyvuli ir kinink turto kaimus plsteljo ginkluoti
valdios atstovai, lydimi strib ir kareivi. Jie nevaromi niuktinjo po
kltis, kamaras ir podlius, reikalavo vaii, pldosi ir grasino. Pristatyti
pyliavas kininkai privaljo organizuotai, papuo gurguoles sovietiniais
kiais ir bolevikini vad portretais.
6

Ibid., p. 101.

Rugpjio pabaigoje okupacin valdia paskelb ems reform. Buvo

apkarpomi stambesni kiai ir konfiskuojami pastatai bei ems t ki, kur
nors vienas eimos narys slapstsi ar buvo pasitrauks Vakarus.
Konfiskuot ki savininkai privaljo per 24 valandas palikti savo namus.
j viet buvo atkeliami naujakuriai ar kolonistai.
ems reform vykdani komisij nariai ir finans inspektoriai
sudarinjo buoi"2 sraus, kuriuos buvo traukiami turintys daugiau nei
15 ha ems kininkai, laikantys daugiau gyvuli ar samdantys darbinink,
turintys kuliamj main. Buoms" udti didesni mokesiai ir pyliavos, o
nepristaiusieji - teisiami.
2

Buomis" okupacin valdia vadino pasiturinius kininkus.

Vliau ne kart mokesiai ir pyliavos didinti, ypa pradjus kurti

kolchozus. Nevykdius grs baudos, kaljimas ar tremtis. 1944-1953 metais
u prievoli nevykdym buvo nubausta apie 140 tkstani valstiei.
Ibuoint" kinink em buvo dalinama naujakuriams, kuriami
sovchozai. I nam ivaryt ar itremt moni turt daniausiai
igrobstydavo stribai. Danu kartu graesn ir tvarkingesn sodyba tapdavo

darbtaus kininko tremties prieastimi. Pasisksti tokia vietini kolaborant

savivale nebuvo kam, nes valdia kiekvien galjo apkaltinti rmus
banditus", t.y. partizanus.
Bijodami trmimo ir persekiojimo, kai kurie buoi" sraus rayti
gyventojai paliko savo sodybas ir isikl miestelius, pamario krat, Latvij
ar Karaliauiaus srit.
Nelengva buvo ir miest gyventojams. Prie duonos parduotuvi nutsdavo
milinikos eils, msos ir pieno galjai nusipirkti tik turguje. Nuolat buvo
tikrinami gyventoj dokumentai, iekoma besislapstani asmen. Naciams
sunaikinus ydus, lenkams pradjus repatrijuoti Lenkij, daliai gyventoj
pasitraukus Vakarus ar uvus fronto skuriuose, miestai liko itutj. juos
plsteljo atvykliai i Soviet Sjungos. Okupacin valdia, nordama
nutautinti ir kolonizuoti krat, visaip skatino kitataui vykim Lietuv.
1944-1947 metais organizuotai buvo atkelta per 10 tkstani specialist", be
to, Lietuvoje apsigyveno apie 13 tkstani demobilizuot sovietins armijos
kareivi ir karinink. Daugelis j tapo represini organ darbuotojais,
moni ir staig vadovais. Rusakalbiai" darbuotojai gindamiesi nuo Soviet
Sjungoje siauianio bado noriai vaiavo okupuotus Baltijos kratus.
Naikindami ekonomin savarankikum ir vykdydami nutautinimo
politik, okupantai pltojo integruot Soviet Sjung k. Buvo kuriamos
tokios gamyklos, kurioms Lietuvoje nebuvo nei aliav, nei darbinink.
Tkstanius kilometr buvo veami metalo ruoiniai, akmens anglis, o
gatava produkcija iveama. Taip Lietuvoje atsirado turbin, stakli,
elektrotechnikos pramon, vliau ikilo gamyklos gigantai, kuri pajgumas
kelis kartus virijo Lietuvos poreikius. Tai Akmens cemento, Jonavos ir
Kdaini chemijos, Maeiki naftos perdirbimo gamyklos, Ignalinos atomin
elektrin ir kt. Tokios kryptingos politikos dka Lietuv pokario metais
atvyko apie 120 tkstani gyventoj i vairi Soviet Sjungos krat.
Didiuosiuose miestuose jie sudar 45 nuoimius (Klaipdoje - 60, Vilniuje net 70). Soviet propaganda tai pateikdavo kaip didel internacionalizmo
laimjim.

1945-1946 METAIS NUTEISTJ SOCIALIN KILM (nuoimiai)

1 -Buos" (turintys daugiau

kaip 15 ha ems) 2-Vidutiniokai (iki 15 ha)
3 - Varguomen
4 - Inteligentai
LIETUVI SKAIIUS OKUPACINSE STRUKTUROSE
IR VALDYMO ORGANUOSE (1947 met duomenys, nuoimiai)

1 - LKP(b) nari
2 - Ministr
3 - Miest ir apskrii vadov
4 - MVD-MGB darbuotoj

Pasvarstykime
1. Kokios visuomens gyvenimo sritys totalitarinje valstybje uvaldomos pirmiausia?
Kodl?
2. Kodl okupacin valdia duokls ukariautojui reikalavimus pridengdavo marksistiniu
lygybs" principu?

IDEOLOGINE PRIEVARTA
Sdi menas ir kultra,
-O u dur - MVD.
-Pro vilkel"pasiiri,
Apsilaio kaip kat.

Neileisim i dabokls",
Rkia danovas baisus,
Kol nupieite, kaip duokl,
Tvo Stalino sus.7

I Kosto Kubilinsko satyrins poemos Raudonasis rojus"

Neatsiejamas nuo smurto ir represij totalitarins sistemos elementas yra

dvasin priespauda ir propagandos aparato krimas. I archyvini
dokument isiaikin, kas nepriklausomybs laikais buvo partij,
visuomenini organizacij,
Satyrini eilrai rinkinys, LLKS Vaidoto rinktins leidinys, 1950 (KGB ADS,
Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12, I. 253).
7

draugij ar student korporacij nariai, enkavedistai pradjo juos persekioti.

Net esperantininkai, filatelistai ar Rericho draugijos nariai buvo laikomi
usienio valstybi agentais. Dauguma j turjo pasirinkti: ar tapti slaptu
NKVD-NKGB tarnyb bendradarbiu ir nipinti draugus, ar - kaljim.
kalius tardytojai sukurpdavo vliau, iauriais kankinimais igaudami
absurdikiausius prisipainimus.
Pat skyriuose sikr enkavedist grups, tikrinanios laikus. U bet
koki neigiam uuomin apie sovietin santvark galjai bti suimtas.
mons buvo veriami dalyvauti vadinamosios Spalio revoliucijos ir
Gegus 1-osios paraduose. ygiuojant pro tribn, kurioje stovdavo
komunist partijos ir vykdomosios valdios atstovai, reikdavo aukti
valio". Danai ios eityns gaudavo pasyvaus pasiprieinimo pobd:
mons praeidavo niriai tyldami. O 1948 metais Kaune kolona,

ygiuodama pro MGB rmus, kuri poemiuose buvo kaljimo kameros,

staiga udainavo: Mus sugaud, susodino, o kur vea - nieks neino."
1945 metais LKP (b) Centro komitetas organizavo masin para rinkim
po padkos laiku Stalinui. Propagandistai vert pasirayti laik tiek
miesto, tiek kaimo gyventojus; nepasiraiusieji buvo laikomi liaudies
prieais".
Ypa sunku prisitaikyti prie naujos valdios buvo krybini profesij
monms. Paskelbus socialistinio realizmo k, kad kryba savo turiniu
privalo bti socialistin, i kiekvieno raytojo, dailininko ar kompozitoriaus
buvo reikalaujama lojalumo sovietinei santvarkai rodym. Ideologin
prievart komunist partija vykd per naujai steigtas organizacijas: raytoj,
dailinink, kompozitori sjungas. Dalis raytoj, nenordami paklusti
partijos diktatrai, i viso nutilo. Tyleniai buvo svarstomi ir kritikuojami
Raytoj sjungos valdybos posdiuose, suvaiavimuose, i j reikalaujama
ideologikos, komunist partij ir Stalin garbinanios krybos. Raytojai
Juozas Gruas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitoriai Juozas Gruodis,
Stasys Vaininas ir daugelis kit buvo apkaltinti apolitikumu. U por
eilrai, kuriuose usimenama apie trmimus, buvo kalintas, o vliau ir
umutas poetas Kazys Jakubnas. Inkriminavus vairiausius kaltinimus i
viso buvo kalinta ar itremta per 90 raytoj ir literat, tarp j Antanas
Mikinis, Kazys In-ira, Kazys Boruta, Viktoras Katilius. Politinmis
klaidomis buvo kaltinami mokslininkai Juozas Balikonis, Tadas Ivanauskas,
Domas Ceseviius, Fabijonas Kemis, Leonas Karsavinas, Vosylius
Sezemanas ir kiti, daugelis i j buvo nuteisti. Atsirado kolaborant, kurie
suprato, jog ne talentas lemia skm. Tokie kurp vien veikal" po kito,
liaupsindami naujj santvark ir taip usitikrindami privilegijuot padt.
ATLEISTA I STAIG LIETUVI

Jau nuo 1944 met prasidjo bibliotek valymas". 1946 metais vietimo
liaudies komisaro nurodymu i bibliotek buvo iimtos ir sunaikintos
buruaziniu laikotarpiu" ileistos knygos. I viso 1944-1951 metais
sunaikinta apie 600 tkstani knyg. Jas pakeit sovietin ar rus literatra.
i lektra turjo ugdyti itikimyb komunist partijai ir neapykant liaudies
prieams". Vienu teigiamiausi heroj vaik literatroje buvo laikomas
pionierius Pavlikas Morozovas, nipinjs ir idavs ekistams buo" tv.
sigaljo bolevikinis principas: tikslas pateisina priemones. Jis turjo
pateisinti komunizmo vardu daromus nusikaltimus.
Mokyklose buvo vestas privalomas Stalino konstitucijos, rus kalbos
dstymas, udrausta tikyba, sumaintas lietuvi kalbos pamok skaiius.
Moksleiviai prievarta veriami stoti pionieri ir komjaunimo organizacijas.
Komjaunuoliai turjo sekti savo draugus ir mokytojus, registruoti, kas eina
banyi, klausytis pamoksl ir apie j turin praneti NKVD. 1947 metais
Visasjungins Lenino komunistinio jaunimo sjungos Centro komiteto
biuras pareikalavo, kad komjaunuoliai stot strib ar partijos aktyvist
gretas. Biuras nurod sustiprinti budrum, atleisti i darbo ideologikai
nepatikimus mokytojus.
Vis okupacijos laikotarp nesiliov Banyios persekiojimas. Prie LSSR
Ministr tarybos buvo kurta Religini kult reikal taryba, kuri kontroliavo
Banyios veikl. Udrausta katechizuoti vaikus, skambinti varpais,
procesijomis eiti aplink banyi ir palydti mirusiuosius. Kunigai buvo
atskirti nuo visuomens, ateistin propaganda vert juos pajuokos objektais.
1945 metais udarytos Vilniaus, Teli,
KOMJAUNUOLI SKAIIUS LIETUVOJE 1946 METAIS (nuoimiai nuo bendro komjaunuoliko
amiaus" jaunimo)

1 -I viso
2 - Auktosiose mokyklose
3 - Gimnazijose ir progimnazijose

KOMUNIST PARTIJOS NARI SKAIIUS LIETUVOJE (tkstaniais)

Vilkavikio kunig seminarijos ir visi vienuolynai. Apie 130 banyi

paverstos sandliais, oki salmis, o v. Kazimiero banyia Vilniuje ateizmo muziejumi. Per pirmj okupacijos deimtmet suimti 362 kunigai.

BESIMOKANIJ SEMINARIJOJE KUNIG SKAIIUS

Ne kart okupant nuniokotas Kryi kalnas po nakties vl bdavo sutvarkytas

Okupantai stengsi sunaikinti bet kokius tautikumo enklus. 1948-1952

metais buvo nugriauti ir sunaikinti Nepriklausomybs laik paminklai,
iniekinti savanori kapai, udraustos tautins ir religins vents. 1950aisiais udraustas ir Lietuvos himnas - Vinco Kudirkos Tautika giesm".
Vietoj Lietuvos valstybingum liudijusi paminkl miestuose ir miesteliuose
pristatyta sovietinio kario nugaltojo, Lenino, Stalino statul, prikabinta
komunistini lozung.
Nors galingas buvo propagandinis aparatas, toli grau ne
visi gyventojai pasidav komunistinei agitacijai. Vasario 16-j daug kur
ikildavo Trispalvs, Vlini vakar prie savanori kap susirinkdavo
minios. 1945 metais Vidukls banyioje buvo surengtas nenutrkstamas
adoravimas, kiekvien vakar su vliavomis ir giedodami ateidavo melstis
vis kito kaimo mons. Po vienos tokios eisenos, kai tikintieji ne didel
kryi su pavaizduota Lietuva, ant kurios i sueistos Jzaus irdies lajo
kraujas, Vidukls kunigas buvo suimtas.
Ypa nesitaikst su okupant valdia jaunimas. Daug vyresnij klasi
gimnazist, kai kur - drauge su savo mokytojais (Jurbarke, Alytuje,
Veiveriuose) ijo partizanauti, kiti tapo LLA Organizacinio sektoriaus

nariais, platino pogrindin spaud, atsiaukimus, keldavo Trispalves. Keturi

i penki sulaikyt atsiaukim platintoj buvo jaunesni nei 25 met
amiaus. Danoje mokykloje krsi pogrindins organizacijos, kurias ekistai
uoliai persekiojo. Pavyzdiui, 1945 metais Panevyje u Vasario 16-j
prisisegtus trispalvius kaspinlius buvo suimta 10 moksleivi. NKVD nurod
suiminti net jaunesnius kaip 15 met amiaus moksleivius, jei jie yra LLA
nariai. 1945 met liepos mnes Taurags apskrities Ervilko valsiaus NKVD
sum ketvirtos klass moksleiv Onut Preilauskait ir reikalavo iduoti
partizanus. Brys girt enkavedist kankino ir tyiojosi i mergaits vis
nakt. Umu autuv buomis ir nordami nuslpti muimo pdsakus,
Preilauskait met eer. Suraytame akte buvo nurodyta, kad mergait
mir nuo irdies smgio.
Pasvarstykime
1. Angl raytojas George'as Orwellas romane 1984-ieji" ra: Jeigu nori valdyti, ir
valdyti ilgai, tai turi mokti panaikinti realybs jausm." Kokiais bdais realybs jausm
naikino komunistin ideologija?
2. inodami, kad enkavedistai skaito laikus, mons prato vartoti Ezopo kalb.
Pavyzdiui, ra ne Stalinas, o tvelis" ar dd Juozas", ne ekistas, o kmas", ne
itremti, o iveti kurort" ir t.t. Ar tai ugd humoro jausm, ar prot nesakyti tiesos?

Prieinimasis okupacijai 1944-1946 metais

PIRMIEJI PARTIZAN BRIAI
Mes ir patys labai gerai supratome, jog esame per silpni, kad galtume vieni
bolevizmui atsispirti. Vis dlto ne visi sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vest
skerdykl.8
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Okupacijos pradioje daug vyr slapstsi pavieniui. Jie nakvodavo

artimiausiame mike, o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams bei
kratoms grdavo namus ir dirbdavo kio darbus. Dauguma buvo tvirtai
apsisprend neiti okupacin kariuomen, o jei gaudys - prieintis ginklu, be
to, stengtis ivaduoti sulaikytuosius. Tam reikjo telktis organizuotus
brius, kuri vadais bdavo irenkami nepriklausomybs laik karikiai,
mokytojai, policininkai.
Jau 1944 met rugpjt Zaras, Trak, Ukmergs, Panevio, Alytaus
apskrityse susibr stambesni ginkluot partizan junginiai. Vien pirmj
kovini akcij vykd Zaras partizanai, vadovaujami apskrities vanag
vado kapitono Afanaso Kazano ir nepriklausomybs kov savanorio Antano
Streikaus. Rugpjio 15-osios nakt jie puol Zaras kaljim ir ivadavo
suimtuosius. Prasidjus NKVD kariuomens siautimams, is apie 300
kovotoj junginys isisklaid maomis grupelmis.
Netrukus perjs fronto linij Antazavs mikus atjo kapitono Kazano
snus Mykolas. Jis atne LLA instrukci8

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 435.

jas apie partizan jungini organizavim ir veiklos kryptis. Antr v. Kald

dien vyko garsus ilo mis. Jame buvo sueistas partizan brio vadas
Mykolas Kazanas. NKVD kariuomens nuostoliai buvo didesni: partizanai
isiver i apsupties, o enkavedistai per klaid susiaud su savikiais.
venioni mikus, Labanoro ir alij girias buvo nuleistos kelios
vokiei valgybos mokyklose parengtos desantinink grups, kurios
umezg ryius su partizanais. venioni apskrit su LLA uduotimi
atvyks Leonas Vilutis sutelk atskirus partizan brius Tigro rinktin,
umezg ry su Vilniaus apygardos LLA tabu. Lapkriio mnes Tigro

rinktins partizanai ant Ginui piliakalnio susikov su NKVD kariuomene,

o netrukus puol Alantos miestel, kur sudegino vykdomojo komiteto pastat
ir strib bstin. Daugelyje vietovi okupacins valdios staig veikla buvo
visikai paralyiuota. Tarnautojai, gav partizan perspjimus, atsisakinjo
pareig. Okupacin valdia met prie partizanus dar didesnius kariuomens
dalinius, pranaesnius ne tik skaiiumi, bet ir ginkluote. Stovyklauti dideliais
briais partizanams tapo pavojinga, reikjo galvoti apie tobulesnes struktras
bei lankstesn kovos taktik.
Veriami aplinkybi, vyrai telksi brius ir stengsi isirinkti didesn
patirt ir autoritet turinius vadus. tai jau 1944 met pabaigoje Ukmergs ir
Panevio apskrii partizan briai, vadovaujami Lietuvos kariuomens
kapitono Jono Kritaponio ir leitenanto Danieliaus Vaitelio kr Vyio
apygard. Dar anksiau - 1944 met rugpjio mnes - rinktin susijung
Trak apskrities partizanai. i rinktin buvo pavadinta Didiosios kovos
vardu. Netrukus ji tapo apygarda. Jos krjas ir pirmasis vadas buvo
generolo Plechaviiaus Vietins rinktins savanoris Jonas Misinas,
pasivadins aliu Velniu. venioni, Zaras, Utenos apskrii partizanai
1945 met rugpjio mnes kr Vytauto apygard.
Didesni partizan briai telksi ir Bir apskrityje. 1944 met spal jie
upuol Bir miesto aretin ir ilaisvino 44 suimtuosius. Lapkriio mnes
apie 100 kovotoj brys apsupo Gulbin mokykl, kurioje vyko okupacins
valdios surengtas mitingas. mitingus mons bdavo suvaromi prievarta.
Partizanai ivaik okupant talkininkus ir prats miting. mons pasitiko
partizanus plojimais. Tokios kovotoj akcijos adindavo vilt, kad okupacija
neamina, kad yra kas gina Lietuvos valstyb.
Neatsiliko ir dzkai bei emaiiai. 1944 met gruod Alytaus apskrityje jau
veik apie 30 partizan bri. Kaimo vyrai bgo nuo persekiojim mikus ir
ginklavosi. Dzkijoje, prieingai nei Auktaitijoje ar emaitijoje, LLA
ymesns takos partizan jungini formavimuisi neturjo.

Ginkluotas Auktaitijos partizanas

Auktaitijos partizanai

Pasvarstykime
1. Kodl prie nacius lietuviai kovojo nesmurtiniu bdu (t.y. kurdami pogrindio
organizacijas, leisdami nelegalius leidinius ir pan.), o prie sovietin okupacij msi
ginklo?
2. Ar 1944 metais buvo vili, kad sovietin okupacija ilgai netruks? Kodl?

PARTIZAN KOVOS TAKTIKA 1944-1945 METAIS

Tik padangs tviks paniur,
Tik nevinta rytas po nakties.
Tik vis einat js sutikt mirties,
Jai akysna atkakliai suiur,
Pasiry ginklo nepadti

Ir gyvybs kaina apmokti

Ididum rass atkaklios,
Kad dar vienas karygikas mitas,
Js krauju lig galo iraytas,
J gaivint ateities keliuos9
Bronius Krivickas-Vilnius

1944-1945 met iem karas jo pabaig. mons tikjosi, kad Vokietijai

kapituliavus Taikos konferencijoje Vakar alys pareikalaus, jog Soviet
Sjunga pasitraukt i uimt teritorij. Todl atrod prasminga vengti
mobilizacijos Raudonj armij ir parodyti pasauliui, kad Lietuva
nepripasta okupacijos.
9

Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993, p. 224.

1945 met pavasar mikuose susitelk apie 30 tkstani vyr. Dideli

partizan briai praktikai kontroliavo vis, iskyrus miestus, Lietuvos
teritorij. Jie nesislapstydami judjo keliais, danai apsistodavo kaimuose,
ublokuodavo kelius, pastatydavo sargybos postus, o pasirodius NKVD
kariuomenei stodavo m.
Okupantams buvo sunku suformuoti valdios organus. Maai kas norjo
tarnauti naujajai valdiai, o ir sutik eiti pareigas buvo nepatikimi. Danas
apylinks pirmininkas perspdavo gyventojus apie bsimas rinkliavas ar
baudiamsias akcijas, parpindavo besislapstantiems dokumentus.
Nuo 1944 met bdavo upuldinjami miesteliai. Um miestel, gauss
(po imt ir daugiau kovotoj) partizan daliniai sunaikindavo valsiaus
dokumentus, mobilizacijos sraus, pyliav iniaraius, ilaisvindavo
suimtuosius, nuaudavo ypa uolius okupacins valdios statytinius, kitus

perspdavo netarnauti prieui. 1945 met gegus mnes apie 120 partizan
puol Endriejavo miestel. Puolimas buvo suderintas su vietiniais stribais,
kurie paskui visi (18 moni) pasitrauk su partizanais. Daugelyje viet
kovotojai turjo sav moni tarp formuojam valdios staig

DIDESNI PARTIZAN MIAI 1945 METAIS

01 12 - Kautyns Uulnio mike (Ukmergs apskritis). uvo 24 partizanai

02 09 - Kautyns Panevio apskrities Trokn valsiuje. uvo 68 partizanai
03 10-12 - Kautyns Labanoro girioje (Utenos apskritis). uvo 83 partizanai
03 20 - Kautyns Ukmergs apskrities Vepri valsiuje. uvo 36 partizanai
05 16 - Kalniks mis (Alytaus apskrities Simno valsius). uvo 44 partizanai
06 14 - Varios kautyns (Alytaus apskrities Daug valsius). uvo ir suimta 40 partizan
07 19-22 - Kautyns Virtuk mike (Raseini apskrities Lioli valsius). uvo 15 partizan

Auktaitijos partizanai

Partizaniki piets Kstuio apygardos Algirdo bryje (1949)

darbuotoj, gerai veik valgyba. Kiekvienas miestelio umimas ir

ilaikymas kelet valand bdavo ne tik pasiprieinimo akcija, bet ir
pakeldavo moni nuotaik, o kai kuriuos ir paskatindavo
nebendradarbiauti su naujja valdia. emaitijoje miesteli upuolimai tssi
ilgiausiai ir kartais tapdavo tikrais triumfo ygiais. tai net 1947 met birelio
8-j Petro Balino vadovaujamas 30 partizan brys puol Veivirn
miestel, um MGB bstin, sunaikino dokumentus, o dienojus su
Lietuvos Trispalve prajojo gatvmis. Ibuv miestelyje kelias valandas,
sugiedoj Lietuvos himn, partizanai darnia rikiuote dainuodami tvarkingai
pasitrauk. mons verk i diaugsmo ir dkojo kovotojams, kad nors
trumpam parod, jog Lietuva - gyva, o isislapst emgbistai vliau paskleid
gandus, es upuolime dalyvav keli imtai partizan.
1944-1945 metais partizanai mikuose sirengdavo gerai tvirtintas
stovyklas. J iekodama okupacin kariuomen pasitelkdavo net lktuvus.
Aptik partizanus, laknai nurodydavo taikinius minosvaidiams. Vyko tikri
miai. Piet emaitijos Paliepi mike buvusioje partizan stovykloje buvo
rengti bunkeriai, kuriuos vaiuodavo net veimai. 1944-j gruod
aviacijai ivalgius stovykl, NKVD kariuomenei j apsupus, verdamiesi
uvo 16 partizan.

1945 met pradioje visoje Lietuvoje vyko didels kautyns su NKVD

kariuomene. Vepri valsiuje ties Gudeli kaimu alio Velnio 60 kovotoj
dalinys susikov su trimis kariuomens batalionais ir keturi miesteli
stribais. Jgos buvo nelygios, uvo 36 partizanai. Trak apskrities Onukio
valsiuje po kautyni su partizanais kertaujantys baudjai sudegino 15
sodyb, nuud 11 Miguiioni kaimo gyventoj.
Ypa sunkios kautyns vyko 1945 met gegus mnes Alytaus apskrities
Kalniks mike. 100 kovotoj br, vadovaujam leitenanto Jono NeifaltoLakno, apsupo NKVD pasienio pulkas. Partizanai pasireng iedinei
gynybai, kelis kartus band prasiverti, taiau neskmingai. Beviltikoje
padtyje jie kovsi iki ties. Narsiai kovsi vado mona Albina,
slapyvardiu Puel, kuri kulkosvaidiu skyn prieus sitaisiusi eglje.
Siame myje uvo 44 partizanai, apie j buvo sukurta daug dain, eilrai
ir baladi, kurios paplito visoje Lietuvoje.
Po mnesio ne maesns kautyns vyko Varios mike, kur buvo sikr
apie 120 atsargos leitenanto mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago ir
Vaclovo Voverio-aibo vadovaujam partizan. Nepavykus atremti NKVD
kariuomens spaudimo, jie isisklaid maomis grupelmis ir, kelias dienas
persekiojami, itrko i apsupties.
Skaudios netektys bylojo: reikia imtis kitos taktikos. Pakito ir tarptautin
padtis: Potsdamo konferencija laukto ilaisvinimo neatne, o Taikos
konferencija buvo atidta neribotam laikui. Rengiantis ilgesniam
partizaniniam karui su gausesnmis ir geriau ginkluotomis prieo pajgomis,
teko tausoti jgas ir atsisakyti atvir kautyni. Todl daniausia partizan
kovine operacija tapo pasala. valgams isiaikinus, kur ir kada vaiuos
enkavedistai ar stribai bei okupacins valdios pareignai, partizanai j
laukdavo patogioje vietoje ir staiga puldavo i pasalos. ios akcijos
daniausiai bdavo skmingos, leisdavo papildyti ginkl atsargas, sunaikinti
vien kit pareign ar enkavedist, sutrukdyti mokesi rinkim ir kaimo
gyventoj terorizavim. Ypa aktyvs buvo Dzkijos partizanai: Alytaus
apskrityje 1945 metais buvo surengta apie 800 pasal. Pasal skm priklaus
nuo netiktumo ir gebjimo greitai pasitraukti. Todl ypa dani buvo
vadinamieji skrajojantys" partizan briai. Jie greit atsirasdavo numatytoje
vietoje ir, atlik uduot, be pdsako inykdavo. Toki bri buvo Dzkijoje,
Trak apskrityje ir kitur. Enkavedistams siaub kl alio Velnio
vadovaujami partizanai, kurie ilgiau kaip tris dienas niekur neapsistodavo.
Be to, Jono Misino vadovaujamo tabo darbuotojai, panaiai kaip ir j vadas,

pasiymjo ne tik palusia drsa, bet ir legendiniais slapyvardiais. Velnio

Ipera, Piliakalnis, Milinas, Vaiduoklis ir panas - mistiki, gyventojams
keliantys simpatij, o prieams baim vardai.

Albina Neifaltien-Puel, uvusi Kalniks myje

Partizan Jundil i Prien apskrities Graui kaimo eima

Pasvarstykime
1. Kuo ypatingas partizaninis karas? Ar jame bna fronto linija?
2. Ar galjo Lietuvos mikuose isilaikyti keliasdeimties tkstani partizan armija?
3. Kodl partizan kovins akcijos - miesteli puolimai, pasalos - daniausiai bdavo
skmingos, o kautyns su partizan stovyklas apsupusia NKVD kariuomene baigdavosi
didiulmis aukomis?

PARTIZAN APYGARD KRIMASIS

Mes turime taip organizuotis, kad ms organizacija bt tvirta kaip granitas ir
nesugriaunama kaip jros uola?10
Justinas Leleius-Grafas

Lietuvos laisvs armijos organizatorius Kazys Veverskis uvo 1944 met

pabaigoje, taip ir nespjs suburti Lietuvos partizan viening karin
organizacij. Tuo metu Auktaitijoje jau veik stambs daliniai, vliau
pavadinti Vyio ir Didiosios kovos apygardomis. emaitijoje 1945 met
baland iauli LLA apygardos vadas Adolfas Eidimtas ir vokiei valgybos
mokykl baigs Adolfas Kubilius steig emaii legion, kur subr
iaurs Vakar Lietuvoje susitelkusius vanag brius.
1945-j vasar suaktyvjo partizan bri jungimasis stambesnius
organizacinius vienetus. Telkti Piet Lietuvos partizanus msi Punios ile
sikrusiems briams vadovavs kapitonas Dominykas Jys-uolis. Jis
kviet jungtis Alytaus apskrities partizanus. Tok pat vienijimo darb dirbo ir
Marcinkoni partizanams vadovavs pulkininkas leitenantas Juozas VitkusKazimieraitis. Jis sukr Dzk grup, kuri netrukus stojo Adolfo
Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkins partizanai. Sis stambesnis
junginys buvo pavadintas A" apygarda, o 1946 metais, prisijungus Jiouolio vadovaujamai Dzk rinktinei, tapo Dainavos apygarda.
Juozas Vitkus-Kazimieraitis, bdamas aukto laipsnio kariJustinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, Kaunas:
Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994, p. 55.
10

PARTIZAN APYGARD ORGANIZACIN STRUKTRA 1945-1946 METAIS

ninkas, stengsi partizan junginius sutvarkyti remdamasis Lietuvos

kariuomens pavyzdiu. Jis tuoj ileido sakymus bri vadams ir pareigojo
laikytis drausms nuostat. Kiekvienas stojs partizan gretas kovotojas
turjo pasirinkti slapyvard, prisiekti, jam buvo uvedamas tarnybos lapas,
nustatyti skiriamieji bei pasiymjimo enklai, vestos karins uniformos.
Vitkus-Kazimieraitis pareng Organizacin Lietuvos ilaisvinimo plano
projekt, kurio sudtin dalis buvo mobilizacijos planas. Susiklosius
palankiai tarptautinei situacijai (kilus Vakar-Ryt ginkluotam konfliktui ar
tarptautinei bendrijai pareikalavus, kad Soviet Sjunga ivest savo
kariuomen i okupuot teritorij), reikjo greitai mobilizuoti Lietuvos
gyventojus ir perimti savo rankas valstybs sien apsaug, sutrukdyti
galim gyventoj deportacij ir represijas, neutralizuoti okupacins valdios
institucijas, o esant reikalui - ir organizuoti ginkluot pasiprieinim. Tokiu
atveju mobilizuojant vyrus turjo bti keleriopai pagausintos veikiani
partizan gretos. Kad plan bt galima gyvendinti, reikjo i anksto
sukaupti ginkl atsarg, sutvarkyti ryi sistem, apmokyti mones, turti
tikslius mobilizuojamj sraus. Ruoimasis isilaisvinimo momentui buvo
viena i prieasi, skatinusi greitesn partizan jungimsi stambesnius
organizacinius vienetus.
Panaius planus puoseljo ir suvalkieiai. 1945 met vasar energingas
Marijampols apskrities Skardupi parapijos klebonas Antanas Ylius
sukviet aplinkini partizan bri vadus, paragino kurti Tauro apygard, o
pats msi organizuoti visos Lietuvos kovotojus telkiant centr - Lietuvos
ilaisvinimo komitet (LIK). io komiteto veikl buvo numatyta traukti

auktuosius Lietuvos kariuomens karikius: generolus Stas Zaskevii ir

Motiej Peiulion, pulkinink Liud Butkevii ir pulkinink leitenant
Mykol Maiok. Taiau jau spalio mnes LIK-o pirmininkas kapitonas
Leonas Taunys, kunigas Ylius ir kiti Tauro apygardos tabo nariai buvo
suimti ir j veikla nutrko.
Sunaikinus tab, Tauro apygardos vadu tapo aviacijos majoras Zigmas
Drunga-Mykolas, Jonas. Jis nenuilsdamas iekojo ryi su visos Lietuvos
partizanais. 1946 met pavasar susitiks su Juozu Vitkum-Kazimieraiiu
pasil dzkams ir suvalkieiams susijungti stambesn darin -Piet
Lietuvos partizan srit. io stambaus junginio vadu tapo VitkusKazimieraitis. Deja, prajus vos trims mnesiams, kautynse su enkavedistais
jis buvo sunkiai sueistas ir veamas Leipalingio MGB mir.
Tuo tarpu nenuilstantis Zigmas Drunga susitiko su Auktaitijos partizan
galiotiniu Juozu Markuliu (kaip vliau paaikjo - MGB agentu) ir aptar
bendros partizan vadovybs sudarymo galimybes. Iekodamas ryi su
emaitijos partizanais, Drunga ivyko aki apskrit, kur susidr su MVD
kariuomene. Atsiaudydamas band pasitraukti, bet buvo sueistas.
Nenordamas pasiduoti gyvas, itrauk granatos ied ir pakl j prie veido.
Taip vliau susisprogdino tkstaniai Lietuvos partizan - nenordami, kad
MGB persekiot j artimuosius, stengdavosi susinaikinti taip, jog likt
neatpastami.
PARTIZAN APYGARD KRIMASIS

1944 12 - Vyio (taip vadinama nuo 1945 met vasaros)

1945 01 - Didiosios kovos (iki 1945 12 vadinosi rinktine)
1945 04 - emaii legionas (nuo 1946 05 - apygarda)
1945 08 - Tauro
1945 08 - Vytauto
1945 11 - A" (nuo 1946 05 -Dainavos)
1946 09 - Jungtin Kstuio
1947 05 - Algimanto
1948 04 - Prisiklimo

Pirmieji partizan briai

Pirmasis Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius- Visvydas

Kstuio apygardos Biruts rinktins Eimuio brio partizanai

Po met Jungtin Kstuio apygard susibr Piet emaitijos partizanai.

Vokiei okupacijos laikais Jurbarko ir Raseini apskrityse veik stiprios LLA
ir Lietuvi fronto (LF) pogrindins organizacijos. Prasidjus antrajai
sovietinei okupacijai, i organizacij nariai steig partizan brius.
Jurbarkikiai, vadovaujami mokytojo Petro Paulaiio, susibr Trij lelij
rinktin, raseinikiai kr ebenkties, kelmikiai - Vgls, o tauragikiai Lydio rinktines. Visos ios rinktins ir sudar Jungtin Kstuio apygard,
kurios vadu isirinko aviacijos kapiton Juoz Kasperavii-Visvyd.
Taigi 1946 metais Lietuvoje veik 7 partizan apygardos. Apygarda,
vienijusi keli apskrii brius, buvo optimalus kovinis vienetas, susideds i
keli rinktini. Apygard tabai galjo skmingai palaikyti ryius tiek su
rinktini tabais, tiek ir su kitomis apygardomis. Buvo derinami kovos
veiksmai, nustatomos veiklos ribos. Neorganizuot, t.y. nepriklausani
stambesniems junginiams partizan neliko. Tai irgi buvo labai svarbu, nes
pavieniai plikaujantys asmenys nebegaljo dangstytis partizan vardu, be
to, MGB vis daniau pradjo sisti partizan veiklos rajonus provokacines
partizanais persirengusi smogik grupes. Turint gerus ryius,
slaptaodius, derinant veiksmus, buvo galima ivengti daugelio
provokacij.

ios apygardos iliko iki partizaninio karo pabaigos. 1947 metais dalis
Vytauto apygardos jjo naujai suformuot Algimanto apygard, o Jungtin
Kstuio apygarda 1948 metais dl tos paios prieasties - per didels
teritorijos -buvo padalinta, kuriant dar vien - Prisiklimo apygard.
Pasvarstykime
1. Kodl atskiri partizan briai stengsi susijungti stambesnius organizacinius vienetus apygardas?
2. Nuo 1946 met visose apygardose buvo vestos karikos uniformos, laipsniai,
skiriamieji
enklai.
Kodl okupantai partizanams nepripaino kari statuso, suimtj nelaik karo belaisviais,
o elgsi su jais kaip su nusikaltliais ir vadino banditais?

NKVD KOMISARAS RAGINA LEGALIZUOTIS

Paprastas kaimo jaunuolis stoja kov neklausdamas, kada ji baigsis; stoja tsti kov
t, kurie jau uvo. [...] Daugumas galjo ir toliau slapstytis, galjo prisitaikyti prie
naujos valdios, galjo ivaiuoti kur nors kitur ir tuo bdu tsti toliau legal
gyvenim.
Taiau n vienas nepanorjo rinktis i ieii. 11
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

1945 met pradioje okupacin valdia suprato vien karinmis operacijomis

pasiprieinimo nepalauianti. Pavasar mikuose buvo apie 30 tkstani
ginkluot ir neginkluot vyr. Dar vyko karas, ir turti savo unugaryje
toki besislapstanij armij buvo pavojinga. Todl 1945 met vasario
mnes okupacin valdia paskelb kreipimsi lietuvi taut", kuriame
ragino legalizuotis aukimo Raudonj armij vengianius vyrus.
mons nepatikliai irjo valdios raginimus ir neskubjo registruotis.
Netrukus is kreipimasis buvo pakartotas, o po mnesio NKVD komisaras
Bartainas paadjo nebausti besislapstani nuo kariuomens ar
dezertyravusi i Raudonosios armijos vyr. mons iuos raginimus
legalizuotis vadino Bartaino amnestija". Kaip atsakas io sako
nepaisym, po deimties dien prasidjo partizan eim trmimas Sibir.

1945 met liepos 17 dienos 4 valand ryto Lietuv priadino sunkveimi

motor gausmas. Dar buvo neiblss baisij 1941 met birelio 14-osios
trmim prisiminimas; pirmj tremtini likimas buvo neinomas. Todl ir
trmim mons irjo kaip prat. Ne vienas nusprend geriau ti
savame krate, negu neaprpiamose Sibiro platybse.
gyvulinius vagonus sugrsta 1,2 tkstanio eim. Danoje eimoje buvo
vien moterys ir maameiai vaikai, nes vyrai arba buvo pasitrauk Vakarus,
arba slapstsi.
1946 met vasar generolo Bartaino amnestija" vl
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Laisvs kovotoj moralinis stovis, nuotaikos,
pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai Dainavos
apygardoje", LKA, t. 6, p. 84.
11

OKUPACINS VALDIOS VILIOTINIS"

1945 02 09 - Kreipimasis lietuvi taut", raginantis besislapstanius legalizuotis

1945 06 03 - kreipimasis pakartotas
1945 07 07 - paskelbta amnestija Raudonosios armijos dezertyrams ir besislapstantiems
nuo kariuomens
1945 07 17 - partizan eim trmimas
1946 02 15 - pakartotas raginimas legalizuotis, grasinant imti kaitais eim narius
1946 02 18-21 - partizan eim trmimas

buvo pakartota, taiau kart visai atvirai pagrasinta vietoj kiekvieno

besislapstanioj o imti kaitais jo eimos narius. Partizan vadus,
nepritarianius legalizacijai, Bartainas ragino slapta umuti. kart dar
greiiau - teprajus trims

dienoms nuo raginimo legalizuotis - vl prasidjo trmimai. Kai kuri

partizan tvai buvo suimti.
Nordama kuo greiiau palauti pasiprieinim, okupacin valdia band
pasinaudoti Banyios autoritetu. Ji i aukiausij hierarch pareikalavo
skelbti kreipimsi banyiose per pamaldas. Nepasitikdami valdios
paadais - nebausti atjusij registruotis, - dvasininkai nesutiko tapti
okupacins valdios rankiu. NKGB komisaras Gudaitis-Guzeviius,
keikdamasis necenzriniais odiais, ivijo i kabineto deryb ikviest
vyskup Meislov Rein. Netrukus jis buvo suimtas ir 1953 metais mir
Vladimiro kaljime. U atsisakym skelbti banyioje legalizacijos kreipimsi,
taip pat u atsisakym tapti NKVD nipais buvo suimti vyskupai Teofilis
Matulionis, Prancikus Ramanauskas, Vincentas Boriseviius. Vyskupas
Boriseviius po iauri tardym NKVD kaljime 1946 metais buvo
suaudytas.
Okupacins valdios kreipimsi besislapstanius asmenis NKVD privert
skelbti tik vien Kauno prelat Sigit Jakubausk.
Kiekvien atjus registruotis vyr tardydavo enkavedistai. Jie
reikalaudavo nurodyti, kur slapstosi kiti partizanai, j rmjus ir ryininkus,

reikalaudavo atiduoti ginkl, nors ne visi j i viso turjo. Ne vien tardydami

nukankino. Usiregistrav privaljo periodikai lankytis NKVD-NKGB
skyriuose, kur buvo nuolat tardomi. Kartais ekistai persirengdavo
partizanais ir atj j namus kaltindavo idavyste. Provokacijomis
stengdavosi igauti ini apie partizanus. Atsisakiusiuosius nipinti
netrukus ar bemat suimdavo. I 38 tkstani per vis pokar atjusi
legalizuotis vyr 1952 met pabaigoje Lietuvoje begyveno tik keletas
tkstani. Likusieji buvo suimti ar, neitvr persekiojim ir nenordami
nipinti savo likimo broli, gro atgal mik ir uvo. Net 1958 metais
legalizuotus Avini girios partizanus brolius Juozap ir Izidori Streikus
po ketveri met sum ir teis. Sulauius paad amnestuoti, Juozapas
Streikus buvo nuteistas mirties bausme ir suaudytas.
Tokia tad buvo sovietins valdios reklamuojama amnestija". Dauguma
partizan vad nedraud legalizuotis, nes tokie dideli partizan briai ilgai
slapstytis Lietuvos mikuose negaljo: buvo sunku apsirpinti maistu,
ginklais, ivengti nereikaling kautyni, palaikyti drausm. Po Potsdamo
konferencijos tapo aiku, kad okupacija usits, todl tiems, kurie galjo
ivengti areto, geriau buvo grti legal gyvenim. Taiau verbavimas ir
sumimai netrukus parod, kad bolevik propaguojama amnestija" yra
eilin klasta. Mes pamatme t praraj, kuri skiria bolevikin teorij ir
praktik", - ra partizanai.3 Todl vadovyb pareikalavo laikytis priesaikos ir
leido legalizuotis tik iimties tvarka.
Partizan tabo kreipimasis Panevio NKGB virinink, KGB ADS, 3 fondas, b. 47/10,
t. 3, 1. 223.
3

Daug geresn ieitis buvo fiktyvs dokumentai, kuriuos pradjo silyti

vairs vertelgos ir net patys enkavedistai. Tai atvr keli MGB umegzti
ryius su pogrindiu ir kontroliuoti fiktyvi dokument savininkus. Vis dlto
daugelis besislapstanij turjo sigij ar pasigamin vairi fiktyvi
liudijim, kurie nors trumpam padjo ivengti areto ar mobilizacijos.

1941
met
tremtiniai
prie
Laptev
jros

Pasvarstykime
1. Pagal Soviet Sjungos konstitucij Banyia buvo atskirta nuo valstybs. Kodl
okupacin valdia reikalavo banyiose skelbti kreipimsi legalizuotis?
2. kaitus paprastai ima teroristai. Kaip galima apibdinti valstyb, kur kaitais ima eimos
narius?
3. Kokia geriausia ieitis buvo partizanams, patyrus, kad Soviet Sjunga nepasitrauks i
okupuot krat: a) legalizuotis ir idavinti draugus; b) legalizuotis ir, itvrus tardymus
bei kankinimus, bti nuteistiems 25 metams konclageri; c) tikintis tarptautinio palaikymo
tsti kov?

OKUPACINES VALDIOS RINKIM TRUKDYMAS

Rinkim komedija ruoiama tik tam, kad tu legalizuotum j jau atlikt darb, kad
atsakomyb nuo j nuimtum! Nepamirk, lietuvi, kad jimas rinkimin sal
nemokamas, tik ieidamas i jos tu pasijusi neteks savo sins - pardavs Lietuv.13
I partizan spaudos

Partizanai buvo sitikin, kad kovoti su okupantu galima ir reikia ne tik

karinmis, bet ir politinmis priemonmis. Todl ruosi kaip manydami
boikotuoti okupacins valdios skelbiamus rinkimus.
Pirmieji pokario rinkimai SSRS Aukiausij taryb buvo paskirti 1946 02
10. Gerokai prie rinkimus partizanai iplatino daug atsiaukim, kuriuose
nurod gyventojams, kaip elgtis. mons buvo raginami i viso rinkimuose
nedalyvauti, o savo atsisakym motyvuoti tuo, kad partizanai atm j
asmens dokumentus ir grasino susidoroti su balsavusiais. Partizan
spaudoje, kuri tuo metu buvo labai
RINKIMAI OKUPACINS VALDIOS ORGANUS

1946 02 10 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb

1947 02 09 - Rinkimai LSSR Aukiausij taryb
1948 01 18 - Rinkimai LSSR vietines tarybas
1950 12 17 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb

Rinkimai okupuotoje Lietuvoje. ekist saugoma rinkim bstin

gausi, rayta: Ar mes tuos budelius, judus turime rinkti, kad jie visais bdais
paskutin duonos ksn atimt ir mus sunaikint?"
Partizanams buvo nurodyta laikinai surinkti gyventoj pasus, rengti
gyventojams antirinkiminius mitingus, sunaikinti kaim klubuose
bolevikin literatr, komunistini veikj portretus. Rinkim dien buvo
upulta ne viena rinkim bstin, sunaikinti balsuotoj sraai ir balsads
su visais biuleteniais, nupjauti telefono stulpai, nutrauktas ryys su
apskritimis. Ypa kategorikas buvo Didiosios kovos apygardos vadas
alias Velnias. Jis nurod apklausti grtanius i rinkimini bstini
asmenis ir suinoti, kaip jie balsavo. Balsavusius savo noru u okupacin
valdi liep audyti kaip tautos prieus.
Balsavimo dien kaimai buvo lyg imir: kininkai pasislp mikuose,
namie palikdami tik senukus, kad atvaiav stribai nieko nepet.
Savo ruotu okupacin valdia irgi rengsi rinkimams. Nors Lietuva buvo
ginklu pavergta ir rinkimai tebuvo vien propagandinis triukas, taiau
panaiai kaip 1940 metais Soviet Sjunga stengsi prie pasaul vaidinti
demokratijos fars ir teisinti okupacij. Be jau esam strib dalini, milicijos,
ginkluot komunist partijos aktyvist, dar buvo pasitelkta 18 tkstani
NKVD kareivi, patruliavo arvuoti traukiniai. Jau prie savait kiekvien
rinkim bstin pradjo saugoti 8-10 kareivi gulos. Pirmiesiems
savanoriams balsuotojams buvo paadta visoki grybi": galsi pirkti

deficitini preki, pasivaiinti bufete ir t.t. Kai kur strib monos jau nuo 6
valandos ryto lauk prie balsavimo bstini, tikdamosios nugriebti k nors
vertinga. Partieiai ir komjaunuoliai, rodydami pavyzd, turjo balsuoti
pirmi.
Taiau kaim mons rinkimus njo. Raudonarmieiai, pasim
balsades, ivaiuodavo rinkti bals". Kai kur juos pasitiko partizan
pasalos, o kai kur kareiviai ir stribai, pavaiav iki artimiausio miko, patys
sumet visus balsus" balsades ir patenkinti gro. Planas buvo vykdytas:
balsavo" ne maiau kaip devyni deimtadaliai rinkj. O i tikrj daugelyje
Lietuvos apskrii balsavo vos 20-30 nuoimi gyventoj.
Vliau beveik kasmet vykdavo vien ar kit okupacins valdios organ
rinkimai. Partizan ir gyventoj poiris iuos farsus nepakito. Nesikeit ir
okupant organizuojam rinkim" vykdymo taktika: rezultatai bdavo
klastojami, patys rinkimai vykdomi pasitelkus ginkluotus kareivius.
Neatsiejami rinkim palydovai buvo raudoni propagandiniai kiai, orkestr
muzika ir alkoholis. Renkama paprastai bdavo i vieno kandidato, apie
koki nors demokratijos princip paisym negaljo bti n kalbos.
Kandidatus parinkdavo LKP (b) Centro komitetas ir MGB; tai buvo patikimi
vietiniai kolaborantai arba i viso Lietuvoje negirdti nematyti Soviet
Sjungos komunist partijos Politinio biuro nariai ar kitokie veikjai.
1946 metais kaip kertas u pirmj pokario rinkim boikot po savaits
prasidjo partizan eim trmimai. Be to, tais pat metais sisibavo pati
baisiausia ir barbarikiausia baudj akcija - nukaut kovotoj niekinimas
miesteli
aiktse.
Pasvarstykime
1. Kaip bt vyk rinkimai be okupacins kariuomens pagalbos?
2. Kodl okupacin valdia, nors jau umusi Lietuvos teritorij, ir 1940, ir 1946 metais
stengsi tai teisinti rinkimais?
Kodl to nedar nacistin Vokietija?

NUKAUTJ NIEKINIMAS
Tik gal greit ms pasakai bus galas,
Ir mus ve kraujuotu veimu,
Kur ant gatvs, dusdamas diaugsmu,
Aplink knus klykdams oks vandalas?14
Bronius Krivickas-Vilnius

1944-1945 metais nukautuosius daniausiai palikdavo ties vietoje ir

partizanams ar uvusij artimiesiems pavykdavo juos paimti ir slapia
palaidoti. Mio metu, jei leisdavo aplinkybs, partizanai inedavo uvusius
kovos draugus. tai 1945 met vasario mnes partizanai ine i kauty-

Vyio apygardos Jono Baltuniko-Vienuolio brio partizan laidotuvs

ni lauko uvusi alio Velnio mon On Misinien. Padedant iobikio

klebonui Liudui Puzonui, ji buvo palaidota kapinse. Klebonas, dirbs tarp
partizan pastoracin darb, vliau buvo suimtas ir nuteistas.
14

Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, p. 221.

Buvo atsitikim, kai partizan seserys kaip tikros Antigons laidojo savo
brolius. Septyniolikamet Maryt Tutinait po kautyni Pasvalio apskrities
Eimulikio mike surado nukaut brol, paslp jo kn po medi akomis,
o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams parsive namo, paarvojo ir
palaidojo.

Bet visa tai buvo okupacijos pradioje. Vliau ekistai pradjo sekti tokius
netiktai atsiradusius kapus, ypa nuoaliose vietose, mikuose. Partizan
artimieji, vietos jaunimas juos puodavo, statydavo kryius, o stribai stengsi
nuluoti nuo ems paviriaus. tai Prien enkagbistai nuvart kryius nuo
septyni partizan kap Klebikio mike. Partizanai su gyventojais kapus vl
sutvark ir uminavo. Po kiek laiko enkagbistai, rad sutvarkytus kapus,
paband vl nuversti tvoreles ir susisprogdino.
Nepaksdami uvusiems rodomos pagarbos ir nordami bauginti
gyventojus, enkagbistai visus nukautuosius pradjo veti miestelius ir
guldyti vieose vietose. i akcija oficialiai vadinta atpainimu". Taiau i
tikrj jos tikslas buvo kitas. Niekindami uvusiuosius enkagbistai norjo
parodyti, koks baisus likimas laukia vis, pasirinkusi kovos keli; be to, i
artimiausios bstins stribai dmiai sekdavo kiekvien praeinant pro
nukautuosius, o pastebj rodanius uuojaut, praddavo tardyti.
Lavonus guldydavo turgaus aiktse, prie stribyn, ventori, o ypa - prie
mokykl, i kuri ne vienas jaunuolis buvo ijs kovoti su okupantu.
vsdami Piro pergal baudjai apnuogindavo lavonus, spardydavo juos ir
tyiodavosi, paabodavo roaniais ar sustat prie sienos audydavo kaip
gyvus taikinius. iurpiausia bdavo tada, kai prie uvusij atvarydavo
motinas ir reikalaudavo patvirtinti, kad tai j sns. Dana motina
sustingdavo kaip akmuo, nes namie lauk maesni vaikai ir prisipainimas
buvo tolygus tremiai, galbt miriai tolimoje iaurje. Stribai dauydavo
motinas autuv buomis ir aukdavo: Ko gi tu alpsti, jei tai ne tavo
snus?!"
Po kokios savaits uvusij palaikus vedavo kit miestel ir ten
kartodavo egzekucij. Taip veiodavo tol, kol lavonai praddavo irti, tada
ukasdavo atokiose vietose. Danai stribai tingdavo kasti duob, tad
mesdavo uvusiuosius apleistus ulinius, ivietes, vyro karjerus ar pelkes.
ios iurpios akcijos vyko visoje Lietuvoje madaug iki 1950-j. Kai kur
vietiniai sadistai jas pavairindavo: sukviesdavo prie nukautj miting,
vesdavo atpainti moksleivius. tai 1947 metais Sasnavoje buvo paguldyti
irengti ei partizan ir atsitiktinai nuautos paaugls vokiets knai ir
atvesti mokiniai atpainti".
Kur ukasti kai kurie nukautieji, neinoma iki iol. Partizano Jurgio Lukos
motina susm skepet ties vietoje em susigrus savo snaus krauj ir

palaidojo darelyje po bijnu. Jai liko tik simbolinis kapas. Partizanas buvo
pavojingas okupantui net uvs.

Tauro apygardos partizanai prie uminuoto bendraygio kapo Mikaliki kaime

Iniekinti Kstuio apygardos Aukuro rinktins partizanai (1949)

Pasvarstykime
1. Ar inoma nukautj niekinimo fakt kit
Kaip iri nukaut prie vairi civilizacij mons?

Europos

valstybi

istorijoje?

2. Enkavedistai ir stribai taip pat turjo motinas ir vaikus. Kas taip pakeisdavo mones,
kad jie tapdavo budeliais?
3. Vykdydama teror okupacin valdia reikalavo ne tik paklusnumo, bet ir dkingumo
bei
komunist
partijos
ir
jos
vad
garbinimo.
Kodl?
Ar suderinama baim ir tikra pagarba?

Partizaninis karas
1946-1948 metais
ANTRASIS KOV ETAPAS
iandien krate ir usienyje Lietuviai sitikin, kad ms tikjimas laisve yra ne
tik ms trokimas, bet ir ryki ivada i tarptautini vyki raidos. 15
I partizan dokument

1944-j pabaigoje - 1945-j pradioje okupuoti kratai tikjosi, kad

sutriukinus faistin Vokietij buv sjungininkai atgr ginklus prie karo
nualint Soviet Sjung. Taiau to nevyko: susitikusi prie Elbs
sjunginink ir rus kariuomens dalini broliavimasis tssi politik
kabinetuose. Visame pasaulyje faizmo sutriukinimas buvo sveikinamas
kaip didiausia imtmeio demokratijos pergal. Nepaisant to, kad SSRS,
1939 09 17 upuldama Lenkij ir jga uimdama slaptaisiais protokolais su
faistine Vokietija pasidalintas takos zonas, tapo tokia pat Antrojo pasaulinio
karo kaltininke kaip ir Vokietija, 1945 met lapkriio mnes Niurnberge
prasidjusio karo nusikaltli teismo procese Soviet Sjunga drauge su JAV,
Didija
Britanija
ir
Pranczija
dalyvavo
kaip
kaltintoja.
Sjdio ir prieo nukreiptos prie j veiklos 1950 metais trumpa apvalga", KGB ADS,
Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10,1. 104.
15

Nordamas priminti pavergtj taut teises, Berlyne atsidrs Vyriausiasis

Lietuvos ilaisvinimo komitetas 1945 07 10 nusiunt JAV ir Didiosios

Britanijos vadovams memorandum, kuriame pra pareikalauti i Soviet

Sjungos atsitraukti i Lietuvos. Primin krate vykdomas represijas.
Todl Soviet Sjunga pasisteng sustiprinti sien apsaug, kad laisvj
pasaul neprasiskverbt inios i okupuot krat. Gyvenimas Soviet
Sjungoje buvo udengtas geleine udanga" - pasienio tvirtinimais,
Europoje dislokuotais stambiais kariuomens daliniais, laik cenzra ir bet
koki kontakt su usieniu udraudimu.
1946 03 05 Didiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis,
sakydamas kalb Fultone, apibdino naujus santykius su SSRS kaip altj
kar". Sis karas - tai sustiprdamas, tai susilpndamas - truko iki devintojo
deimtmeio vidurio. Ypa tempti Ryt ir Vakar santykiai buvo Stalinui
paskelbus Berlyno blokad (1948-1949) bei Korjos karo metu (1950-1953).
Kiekvienas toks vykis sustiprindavo partizan vilt sulaukti paramos i
laisvojo pasaulio taut bendrijos.
Tarptautin situacija turjo takos partizan veiklos strategijai. Neabotas
teroras okupuotuose kratuose, pridengtas demagogika propaganda ir
teiginiais apie t krat ilaisvinim, gelein udanga", aklinai atskyrusi
socialistin lager" nuo laisvojo pasaulio ir altojo karo pradia skatino
iekoti bd sijungti bendr pasiprieinimo komunizmui front. Tam
reikjo umegzti ryius su Vakaruose atsidrusiais nepriklausomos Lietuvos
diplomatais bei ilaisvinimo organizacijomis, informuoti pasaulio visuomen
apie vykius Lietuvoje. Norint kelti Lietuvos ilaisvinimo byl tarptautinse
institucijose, reikjo ieivijos organizacijoms suteikti krato galiojimus, o tai
galjo padaryti vienintel teista Lietuvos valdia - aukiausioji pogrindio
vadovyb.
Nepavykus tokios suformuoti kunigui Antanui Yliui, 1946 met pradioje
io bandymo msi kapitonas Jonas Noreika, pogrindyje inomas Generolo
Vtros slapyvardiu. Jis kr Lietuvos tautin taryb (LTT), kuri trauk
legaliai gyvenusi inteligent: Stas Gorodeck, poetus Kaz Borut bei On
Lukauskait-Pokien ir kt. LTT paruo atsiaukim pasaulio tautas,
kuriame informavo apie Soviet Sjungos vykdom genocid. Buvo
planuojama ugrobti lktuv ir pasisti Vakarus poet Kaz Jakubn, kuris
turjo nugabenti mintj dokument Jungtinms Tautoms. Be to, Generolas
Vtra umezg ry su emaii legiono vadu Jonu Semaka ir ketino suburti
visus partizan junginius. Taiau vos por mnesi gyvavusi, organizacija
buvo iaikinta ir sutriukinta. Visi jos nariai suimti, Generolas Vtra -

suaudytas. Netrukus sunaikintas ir emaii legiono tabas, palaiks ryius

su LTT.
Perpratus partizaninio karo taktik, kovotoj nuostoliai sumajo. 19441945 metais partizan uvo daug kart daugiau nei buvo nukauta prie.
Tuo metu uvo apie pus per vis partizanin kar kritusi kovotoj. 1946
metais partizanai gavo persvar: nukov daugiau sovietini kareivi bei
pareign negu uvo partizan. i persvara iliko iki 1949-j.
Kadangi partizanai pradjo vengti atvir kautyni su okupacine
kariuomene, represins inybos iekojo veiksmingesni pasiprieinimo
slopinimo bd. Pradta masikai verbuoti mones. Enkavedistai
sulaikydavo pamiki gyventojus ir, mudami bei grasindami aretu,
reikalaudavo pasakyti, pas k ir kada ueina partizanai. gsdintas kininkas
kartais pasiraydavo pasiadjimo ratel ir grdavo namus jau
uverbuotas. Paskui tardavosi su partizanais, k jam toliau daryti. Kai kurie
vyrai patys ieidavo mik, kiti, partizan pamokyti, teikdavo
enkavedistams klaidinanias inias. U partizan idavim buvo silomos
didels premijos, agentams ekistai taisydavo special aparat, kurio signalu
jie pranedavo pasalaujantiems kareiviams apie atjusius partizanus.

1947 met emaitijos vad suvaiavimas Petkaii mike

ORGANIZACIJOS, BANDIUSIOS VADOVAUTI PASIPRIEINIMUI PIRMAJAME KOV ETAPE

Karinis vadovavimas:

Politinis vadovavimas:
LLA - Lietuvos laisvs armija (1944 07 - 1946 03). Vadovavo Kazys Veverskis, Albinas
Karalius, Adolfas Kubilius, Adolfas Eidimtas
LPS - Lietuvos partizan sjunga (1945 04-06). Vadovavo Matas Mastauskas, Alfonsas
Raulinis ir kt. LIT - Lietuvos ilaisvinimo taryba (1944 11 - 1945 04). Vadovavo Mindaugas
Bloznelis, Liudas Dambrauskas ir kt. LIK - Lietuvos ilaisvinimo komitetas (1945 09-10).
Vadovavo pik. Liudas Butkeviius, kun. Antanas Ylius, Leonas Taunys ir kt. LTT Lietuvos tautin taryba (1946 01-03). Vadovavo Jonas Noreika ir kt.

Partizanai turjo bti vis atsargesni. Taiau didioji gyventoj dalis rm

kovotojus, ir danas skubdavo praneti apie kariuomens pasalas ar
siautimus.
Kurdami vyriausij vadovyb kai kurie partizan vadai vylsi, kad
numatyti bendr pogrindio strategij ir vadovauti politinei kovai galt
miestuose legaliai gyvenantys inteligentai. Todl iekojo ryi ne tik su
kitomis partizan apygardomis, bet ir su miestuose veikusiomis pogrindio
organizacijomis.
iomis
paiekomis
netruko
pasinaudoti
MGB.
Pasvarstykime
1. Kuo galjo bti pagrstos lietuvi viltys, kad praneus apie soviet valdios vykdom
genocid tarptautin bendrija pareikalaus Soviet Sjung pasitraukti i okupuot
teritorij?
2. Kokiu bdu galima atkurti nepriklausomyb?
Kokios alys yra isilaisvin: diplomatiniu keliu, palaikant tarptautinms institucijoms;
visuotiniu sukilimu, grivant imperijoms; prasidjus pasauliniam karui?
K byloja Lietuvos istorija?

MGB PROVOKACIJOS DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOJE

Ms organizacijoje valgyba yra btina, nes kitaip mes galime visi prati. 16
Justinas Leleius-Grafas

Nordami umegzti ryius su partizanais, ekistai danai pasitelkdavo

provokatorius. Buvo net sukurtos specialios provokatori, apsimetani
Raudonosios armijos dezertyrais, vokiei desantininkais ar i kitur
atklydusiais partizanais, grups. Pasitaik ir pavieni provokatori, kurie
djosi es pogrindini organizacij atstovai, atvyk kaimus iekoti ryi su
partizanais.
1946 met pavasar Didiosios kovos apygardos vadui Jonui Misinuialiam Velniui prisistat MGB agentas, pasivadins neegzistuojanio
Tautinio komiteto atstovu. Misinas teturjo tik virilos laipsn, todl labai
norjo, kad susivienijusiai, 900 kovotoj (ir kita tiek legaliai gyvenani
pasyvi kovotoj) turiniai apygardai vadovaut auktesnio rango
karininkas. Todl nudiugo, umezgs ryius su neva egzistuojaniu
pogrindio centru".
Netrukus pas partizanus atvyko to centro" atstovas, pasivadins kapitonu
Grietu (i tikrj MGB agentas Gediminas). Centro" vardu jis sak tausoti
jgas ir nutraukti ginkluot kov, nes neimintinga yra, kai didieji miega,
kdikiui akmenis svaidyti milino langus". 17 Jis paadjo aprpinti
kovotojus fiktyviais dokumentais, todl pareikalavo partizan sra.
Ginklus liep surinkti sandlius. Vis apygardos spausdinimo technik
sak atiduoti centrui", kuris ketino leisti vien bendr laikrat visai
Lietuvai. Netrukus toks laikratis, pavadintas Vienybe", padedant alio
Velnio ryininkams, buvo ileistas. Laikratyje irgi buvo propaguojama
laukimo taktika ir pasyvaus, t.y. neginkluoto pasiprieinimo idja. Paiam
apygardos vadui aliam Velniui pasilyta vykti Anglij studijuoti karo
moksl. Kapitonas Grietas, kaip auktesnio laipsnio karininkas, buvo
paskirtas apygardos vadu.
Vienyb [provokacinis MGB laikratis], 1946 06 15, nr. 1 (Tremties ir rezistencijos
muziejaus fondas).
17

Nors Misinui-aliam Velniui nepatiko naujoji taktika" (jis buvo aktyvi

kovos veiksm alininkas), taiau teko paklusti pogrindio vadovybs
sakymams ir atskleisti naujam apygardos vadui ryio punktus ir
slaptaodius.

1946 met rugpjio viduryje centras" ikviet ali Velni Vilni, kur
buvo suauktas partizan vad pasitarimas". Jo metu buvo kurtas
Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (VGPS). io tabo dka MGB tikjosi
siskverbti visas partizan struktras ir jas sunaikinti. Po pasitarimo kit
region partizan vadai buvo paleisti. aliam Velniui, kurio apygard jau
vald MGB agentas, pasilyta dirbti centro" tabe. Jis buvo nuvestas
konspiracin but ir suimtas. Dar ilgai MGB jo vardu siuntinjo nurodymus
Didiosios kovos apygardos partizanams. Daug partizan pasinaudojo
silomais fiktyviais dokumentais ir ivyko gyventi Vilni. Po keli mnesi
jie visi buvo suimti. Tik B" rinktins, veikusios Ukmergs apskrityje, vadai
Alfonsas Morknas-Plienas ir Juozas ibaila-Merainis nepakluso centro"
sakymams ir pradjo veikti savarankikai. A" rinktins partizan briai,
veik Trak, Kaiiadori apskrityse, buvo isklaidyti ir beveik sunaikinti.
1948 metais iemari valsiuje dar laiksi keletas partizan. Vienam briui
per ryininkus buvo praneta, kad per j teritorij keliaus centro" atstovai,
kuriems reiks partizan apsaugos. Nieko netarianti ryinink pasitiko
partizanais apsimetanius MGB provokatorius ir atved juos susitikim su
partizanais. Nutaik patog moment, emgbistai iaud partizanus, o kad
ne likt liudinink - nuov ir ryininks tv bei septyniolikmet nebyl jos
broliuk.
Netrukus centras" papra kitos Didiosios kovos apygardos ryininks
Anastazijos Rumeviits-Narsuts suvesti su likusiais partizanais.
Karmlavos valsiuje kininko Jurgio Grikelio namuose vyko provokatori
ir partizan susitikimas. Visi kartu pavakarieniav, nujo klojim miegoti.
Sumigus MGB provokatoriai pasmaug alia buvus partizan, o kitus iaud. Kaip ir praeit kart, nuov ir sodybos eiminink bei visus jo
eimos narius. uvo ir susitikim suorganizavusi ryinink. Atlik kruvin
darb, emgbistai ikraust kininko podlius ir suruo vaies.
Taip buvo sunaikinta viena pirmj susikrusi Didiosios kovos apygarda,
skrajojaniais" partizan briais ir legendiniais slapyvardiais klusi siaub
NKVD ir stribams.

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOS ORGANIZACIN SCHEMA (1946)

Didiosios kovos apygardos vadas Jonas Misinas-alias Velnias (1934)

Pasvarstykime
1. Kodl okupacijos pradioje partizanai taip pasitikdavo atvykusiais i miesto
neinomais asmenimis?
Ar manoma gyventi ir kovoti niekuo nepasitikint?
2. Didiosios kovos apygardos partizanai isiskyr i kit Lietuvos partizan
slapyvardiais: alias Velnias, Piliakalnis, Milinas, Velnio Ipera, Gandas, Vaiduoklis ir
t.t. Tokie slapyvardiai rodo, kad jie buvo dideli romantikai. Ar i savyb paddavo, ar
kliudydavo kovoti?

IDAVIKAS JUOZAS MARKULIS

Tautos svoka - kakas neapiuopiama, paslpta, bet idavinti savo kolegas, gyvus
asmenis, kuriuos kiekvien dien matai, su jais t pat darb dirbi, to a nesuprantu.
[...] ia kakas velnika, sugadintos mogaus prigimties iraika, kuri gali turti tik
bolevikas.'8
Justinas Leleius-Grafas

1946 met gegus mnes su Piet Lietuvos partizanais susitiko Vilniaus

universiteto Medicinos fakulteto profesorius Juozas Markulis. Jis prisistat
kaip Vilniuje veikianio pogrindinio centro atstovas Erelis. Tuo metu
nelegaliai Lietuv buvo atvyk du sveiai i usienio: buvs VLIK-o narys
Jonas Deksnys ir Vytautas Staneviius. Deksnys ketino Lietuvoje kurti
aukiausij politinei ir karinei veiklai va18

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 155.

dovaujantj organ - Vyriausij Lietuvos atstatymo komitet (VLAK-). Tauro

apygardoje susitiks su Deksniu, Erelis sugebjo j tikinti, kad kol bus
sukurtas VLAK-as, pastarojo funkcijas gali vykdyti jo atstovaujamas
pogrindinis centras. 1946 06 06 buvo pasirayta deklaracija, skelbianti apie
tokio centro, pavadinto Bendru demokratinio pasiprieinimo sjdiu
(BDPS), krim. Karinei veiklai, t.y. partizanams, turjo vadovauti
Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (VGPS), kur tuojau pat pradjo
organizuoti Markulis.
Buvo numatyta, kad tab turi eiti vis apygard atstovai. Kstuio
apygarda atsiunt leitenant Algimant Zaskevii, i Dainavos apygardos
atvyko Antanas Kulikauskas, o i Tauro - Juozas Luka. Luka buvo paskirtas
VGPS vado adjutantu. Pat tab Markulis ketino kurdinti Vilniuje.
Partizanai buvo apgyvendinti konspiraciniame bute, jiems teikti fiktyvs
dokumentai.
Kartu su apygard atstovais profesorius Markulis pradjo lankytis
partizan apygardose. Jis djosi ess stipraus pogrindio centro atstovas,
turintis ryi daugelyje sovietini staig: be vargo parpindavo partizanams
vaist ar tipografini reikmen, fiktyvi dokument, pakviet Vilni
gyventi kai kuri partizan vad monas su maais vaikais. Mokjo graiai
pakalbti partizan sueigose, todl daugelis j laik tauriausiu patriotu.

Netrukus Markulis pradjo propaguoti naujj taktik": reiki baigti

ginkluot kov ir demobilizuoti" partizanus. Ginklus nurod rinkti
specialius sandlius, i kur juos bt galima reikiamu momentu pasiimti.
1946 met vasar daugeliui vad jau buvo aiku, kad greitas Vakar ir
Ryt konfliktas nerealus. Todl reikjo iekoti ieities daugeliui mike
atsidrusi vyr. Buvo labai patrauklu aprpinti juos gerais dokumentais ir
taip sudaryti galimyb grti legal gyvenim. Abejoni kl tai, kad MGB
labai greitai isiaikindavo kiekvieno mogaus praeit, tad por met
praleid mikuose partizanai vargu ar galjo nepastebimai silieti gyvenim.
O Markulis vis reikalavo partizan sra ir nuotrauk dokumentams
gaminti. Kai kuriems partizan vadams toks BDPS vadovo elgesys pasirod
tartinas. tarimai dar labiau sustiprjo pastebjus, kad po kiekvieno Markulio
apsilankymo toje vietovje prasiddavo stiprs MGB kariuomens siautimai.
Ypa nepatiklus buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis, kuris smerk
jauno partizano Juozo Lukos, tuo metu redagavusio apygardos laikrat
Kovos keliu", entuziazm ir avjimsi vieningo centro" idja.
Vilniuje Lukai buvo pristatytas bsimasis jo virininkas VGPS pulkininkas
Vytis (kapitonas Kamarauskas, buvs generolo M. Rklaiio adjutantas) ir kiti
BDPS darbuotojai. Vienas j, Antanas, netrukus per Lenkij Vakarus
ilydjo Deksn. Tuo metu niekas negaljo pagalvoti, kad visa tai tebuvo
MGB aidimas, o Antanas" - MGB darbuotojas Maksimovas. ekistai
nekliud Deksniui ivykti, vildamiesi per j kontroliuoti ir skaldyti ieivijos
lietuvi organizacijas bei teikti laisvajam pasauliui dezinformacij apie padt
Lietuvoje. I dalies jiems tai pavyko.
Tuo tarpu Lukai pradjo kilti vis daugiau tarim dl BDPS veiklos. Nors
Markulis aikino, kad komitet eina nemaai profesori, taiau paaikjo,
kad jo minti asmenys nieko apie tai neino. Netrukus Kaune buvo suimtas
Jono Deksnio brolis Juozas, kur iduoti galjo tik Markulis. Sugretins visus
faktus, prie pat Naujuosius 1947 metus Luka suprato, kad visa tai yra MGB
provokacija, kurios tikslas -isiaikinti partizaninio judjimo struktr,
infiltruoti vadovyb savo agentus ir taip sunaikinti pasiprieinim.
Kiekviena udelsta diena grs naujais aretais ir partizan aukomis.
Reikjo greitai perspti visas apygardas, nes sausio pradioje Markulis
organizavo partizan vad suvaiavim. is suvaiavimas galjo tapti
spstais daugeliui partizan.

Po keli dien Juozas Luka, Algimantas Zaskeviius ir pora ryininki

slapta nuo savo globj" - Erelio, pulkininko Vyio ir kit emgbist pasitrauk i Vilniaus ir ivyko partizan apygardas.

Idavikas Juozas Markulis -profesorius, LSSR nusipelns kultros veikjas

Ryi su usieniu galiotinis Juozas Luka-Skirmantas

Pasvarstykime
1. Kokie motyvai vert kai kuriuos lietuvius tapti idavikais?
2. Juozas Markulis idav apie pora imt partizan (tarp j ir kaljime uvus Jono
Deksnio brol). U tai MGB atsidkojo pinigais, jam buvo suteiktas profesoriaus, LSSR
nusipelniusio meno veikjo vardas. Kaip gali jaustis mogus, tokiu bdu padars karjer?

RYIAI TARP PARTIZAN JUNGINI

Tada supratau, kad kn jie gali kankinti, o dvasios palauti negals. Suvokiau, kad
mogaus dvasia galingesn u kno kanias. 4
Partizan ryinink Joana Dijokait
4

Joana Dijokait, Dvasios palauti nepajgs", LKA, t. 13, p. 155.

1947 met pradioje ryiai tarp apygard nebuvo pastovs. Juos partizanai
palaikydavo vairiai. Buvo naudojama vadinamoji ryi grandinl ir
pasitelkiami ryi galiotiniai. Grandinle laik ar dokumentus vienas
ryininkas perduodavo kitam ar paddavo sutartoje vietoje. Kiekvienas
ryininkas veik tik jam priklausanioje teritorijoje. Sumus ryinink, jis
galdavo iduoti tik artimiausi ryi punkt. Taigi nenukentdavo tabai,
bdavo ivengiama daug auk. Taiau toks ryys turjo ir trkum:
praeidavo nemaai laiko, kol laikas pasiekdavo adresat. Be to, visa
informacija turdavo bti parayta. Tad patui pakliuvus MGB rankas,
ekistai galdavo kruopiai j istudijuoti ir panaudoti savo tikslais. Nors
visi ratai ir laikai bdavo ifruojami, neminimos vietovs ar pavards,
kartais net ir datos specialiai uraomos kitos, o ifrai ir slapyvardiai danai
keiiami, taiau buvo toki ini, kurias patikimiau perduoti odiu. T
atlikdavo ryi galiotiniai. Tai buvo ypa patikimi, atsidav laisvs kovai,
drss mons, kurie, gav uduot, turdavo keliauti per vis Lietuv iki
galutinio nurodyto punkto -sodybos ar bunkerio, kur susitikdavo su
partizan vadais, Ryi galiotinius turjo beveik visi partizan tabai. iam
darbui geriausiai tiko merginos, nes j kelions sukeldavo maesn ekist
tarim. Jos vedavo laikus, o kartu ir perduodavo odin informacij, inojo
svarbiausius tabo reikalus. Taiau ryininks neinodavo paskutins
grandies -nurodyto galinio kelions punkto - eiminink pavards nei kaip
praneama partizanams apie atvykim. Ryi punktai irgi turjo
slapyvardius bei sutartinius pavadinimus: pavyzdiui, Darelis, vogerin,
Plyys ir kt. ia ryinink bdavo laukiama: j sutikdavo po pavojingos

kelions paruo vakarien ir nakvyn, ir nieko neklausindami ilyddavo

toliau.
Atvykus partizan stovykl ar bunker, ryinink danai kartu su
partizanais paklidavo apsiaust ir kautynes. tai ryinink Rasa-Nina
Nausdait, palaikiusi ry tarp Kstuio ir Tauro apygard, 1946 met liepos
mnes atvykusi ebenkties rinktins stovykl t pai dien pakliuvo
kautynes. Stovykla buvo apsupta NKVD kariuomens. Kol turjo ovini,
partizanai gerai tvirtintoje, pylim apsuptoje stovykloje gynsi. Vliau buvo
nutarta vertis. Vadovaujami kapitono Jono emaiio, kovos lauke prarad
vos vien partizan, kovotojai isiver i apsupties. Partizanus persekiojo
700 NKVD kareivi dalinys. Tai truko vis savait, kol pagaliau kovotojai
pasiek Rekyvos pelkes. ia vyrai galjo pailsti, o ryininkei reikjo skubiai
grti Vilni. Formaliai ryinink Rasa buvo Auktesniosios technikos
mokyklos student, taiau tikrasis jos gyvenimas buvo pogrindyje.
Pradjus Markuliui kurti VGPS, Nina Nausdait tapo ryininke tarp
apygard ir kuriamos vyriausiosios partizan vadovybs. Todl pirmieji
MGB smgiai teko jai. Vaiuodama Vilni traukiniu ryinink pastebjo,
kad j seka. Nordama atsikratyti persekiotojo, neprivaiavusi Vilniaus
ioko i vaiuojanio traukinio. Tada ji dar neinojo, kad visos jos kelions
per Markul yra kontroliuojamos MGB. Taiau po tos kelions apykakl
sisiuvo nuod - pasireng gyva nepasiduoti.
1947 met saus Juozui Lukai atskleidus Markulio idavyst, jai teko
pirmajai apie tai praneti Kstuio apygardai. Buvo alta iema. | kelion ji
ivyko apsirengusi svetimais kailinukais - per partizanikas klajones paltas su
nuodais liko pas mones. Atvykusi Raseini apskrit, prastoje vietoje
partizan nerado. siut, kad Luka ir Zaskeviius slapta nuo Markulio
pasitrauk i Vilniaus, emgbistai visose tiktinose tab dislokavimo vietose
pradjo kariuomens siautimus, todl Kstuio apygardos tabas buvo
pasitrauks Taurags apskrit. Lydima vietins ryininks, Nausdait
gdi iemos nakt ikeliavo Taurags link. Delsti negalima buvo n
minuts - reikjo kuo skubiau perspti partizanus, kad nutraukt ryius su
Markuliu. Aplink stgavo vilkai, mergaits neturjo net degtuk, taiau
galvoti apie tai nebuvo kada. Suradusios partizanus, jos prane, kad
Markulis yra provokatorius, o jo organizuojamas partizan vad
suvaiavimas - MGB spstai. Skubiai buvo pakeisti Markuliui inomi punktai
ir partizan dislokacijos vietos.

Atlikusi i uduot, ryinink Rasa netrukus buvo suimta. Prasidjo ilgi

tardym ir kankinim mnesiai. iuos ibandymus turjo pereiti dauguma
ryinink. Jie daniausiai neturdavo tos paskutins galimybs, kuria
pasinaudodavo partizanai: atsidrus beviltikoje padtyje, patiems nutraukti
savo gyvybs sil.
Suimt kit Kstuio apygardos ryinink - Joan Dijokait - ved valsi
priri u virvs kaip baisiausi nusikaltl. Ten j be perstojo mu ir tard
penkias paras -ekistams buvo svarbu tuojau pat ikvosti, kur partizan
bunkeriai, nes vliau, suinoj, kad Dijokait suimta, jie galjo pasitraukti.
Partizan kankino taip, kad ant grind telkojo kraujo klanai. Prie fizini
kani prisidjo ir moralins: jos tardyti ir tikinti atjo pastamas, buvs
partizanas, taps ekist pagalbininku Robertas Gedvilas. Kiek fizini ir
dvasini jg pareikalaudavo tokie tardymai, ino tik tas, kas juos patyr.
Negaldamas i anksto imatuoti savo fizini ir dvasini jg, danas
kovotojas rinkdavosi mirt. tai 1951 metais Dzkijos partizan ryinink
Monika Plytnikait-Turskien apsupta band nusiauti. Taiau vis nebuvo
mirtinas. Sualota galva ji buvo paguldyta Alytaus ligonin. ekistai norjo
atgaivinti partizan tiek, kad galt tardyti. Monika Plytnikait, atgavusi
smon, nematant sargybiniui, suvalg termometr ir taip ubaig savo
didvyrik gyvenim.

Nina Nausdait - partizan ryinink Rasa

1945-aisiais suimtas mergina persirengs partizan ryininkas B. Musteikis

Monika Plytnikait- Turskien partizan ryinink Rta

Pasvarstykime
1. Kas paskatino kai kuriuos jaunuolius palikti auditorijas ir sijungti piln pavoj
partizanin gyvenim? Juk mergaitms negrs nei mobilizacija okupacin kariuomen,
nei aretas.
2. Dauguma partizan ir ryinink buvo katalikai, mokyti saviudyb suvokti kaip
nuodm. Vis dlto ribinse situacijose nemaa j dalis rydavosi saviudybei. Kuo buvo
grindiamas toks elgesys? Ar galime j pateisinti, remdamiesi katalikika etika?

TAURO APYGARDOS VEIKLA 1947 METAIS

Kadangi mes atstovaujame tikrajai Lietuvos valstybs kariuomenei ir ms centrin
vyriausyb yra tikroji vyriausyb, todl sakymai, direktyvos, nuostatai, iplaukiu
tiek i centrins vyriausybs, tiek i ms pai vadovybs, yra privalomi ne tik
kovotojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. 20
I Tauro apygardos vado sakymo

Markulio idavyst ir MGB klastingumas pritrenk laisvs kovotojus.

Tauro apygardos tabo nariai ilgai svarst moralin problem: kaip mogus
gali taip emai pulti ir pradti idavinti savo draugus? Ir anksiau
partizanams teko susidurti su idavystmis, taiau paskutins MGB
provokacijos mastai pranoko visk, k iki tol teko patirti. Nors apygardos
vadas Antanas Baltsis-vejys ilg laik labai nepatikliai irjo Markulio
veikl, taiau galop ir jis buvo trauktas silom aidim.
Ilgai svarstyti nebuvo kada, reikjo veikti - kitoje vietoje ir kitu metu
surengti pradt organizuoti vad suvaiavim. Taip pat reikjo itardyti
idavik, igauti, kas inoma ekistams apie ryius su usieniu ir perduoti
karo lauko teismui. Taiau to padaryti nepavyko. Jis tapo labai atsargus.
Kadangi Markulis buvo gijs didel Auktaitijos partizan vad
pasitikjim, MGB sak jam dar kur laik bendrauti su Siaurs Ryt
Lietuvos partizanais. Nors Tauro ir Kstuio apygard vadai ne kart
perspjo auktaiius netikti Markuliu, taiau iaurs Ryt srities vadas Jonas
Kimtas-algiris ir Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis iki 1947
met rugsjo palaik su juo ryius. Tik nuolatins MGB kariuomens
operacijos ir Vytauto bei Algimanto apygard vad ikvietimas susitikim,
i kurio jiems vos pavyko pabgti, galutinai tikino, kad Markulis provokatorius.

Tauro apygardos vado Baltsio-vejo pastangomis ios apygardos ribose

esaniame Pilviki kaime 1947 01 15 buvo sukviestas vad suvaiavimas,
kuriame dalyvavo Piet Lietuvos ir emaitijos partizanai. Aptarta
susiklosiusi padtis
Tauro apygardos Biruts rinktins vado sakymas nr. 38 (1947 12 09), KGB ADS,
Operatyvini byl fondas, b. 5194, t. 5, 1. 58.
20

Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys

ir nusprsta tsti vienijimosi bei centrins vadovybs krimo darb. Dl

nesibaigiani karini operacij ir ryinink aret 1947 met vasar
sukviesti visos Lietuvos partizan vad pasitarimo nepavyko. Antanas
Baltsis per Lenkijos sien pasiunt Vakarus Juoz Luk ir Jurg
Krikin,

Tauro apygardos pareignai: Albinas Ratkelis-Oelis, Antanas Baltsis-vejys, Vytautas GavnasVampyras, Alfonsas Vabalas-Gediminas, Jonas Pileckis-arnas, Vladas Stepuleviius-Mindaugas
(1947-j vasara)

kurie turjo atkurti nutrkusius ryius ir suinoti su Markulio pagalba

isist Antano Kulikausko-Daktaro ir Jono Deksnio-Hektoro likimus.
Lenkijoje jiems pavyko isiaikinti, kad Kulikauskas dingo be inios (t.y.
buvo suimtas), o Deksnys skmingai pasiek vedij ir Markulis toliau
palaiko su juo ryius.
Atlik uduot, partizanai gro Lietuv. Apygardos vadas Baltsis
energingai vadovavo partizan veiklai. Jau pirmuoju savo sakymu jie ved
privalomas karikas uniformas, patvirtino partizan drausms nuostatus bei
daug kit kovotoj gyvenim reglamentuojani dokument ir instrukcij
(apsirpinimo maisto atsargomis, slptuvi rengimo, archyv tvarkymo ir
isaugojimo ir kt.). Ypa smarkiai vadas kovojo su vis didjaniu partizan ir
gyventoj girtavimu. Tam turjo takos vis krat apmusi neviltis, taip pat
btinyb vaiinti" kaimus lankanius valdios pareignus. Danas kaimietis
tik namins dka atsigindavo nuo strib ir mokesi rinkj.
1947 metais buvo patikslintos Tauro apygardos ribos, rinktini veiklos
rajonai. Kadangi labai trko vad, Baltsis Kazl Rdos mikuose
suorganizavo puskarininki rengimo kursus, kuriuos skmingai baig viena
laida.

Po eilini okupacins valdios rinkim Vytauto rinktins vadovyb nutar

sunaikinti ariausius Marijampols apskrities emgbistus. Tam buvo
suorganizuotas Ugavni balius". io vykio pagrindu vliau egzilio
raytojas Algirdas Landsbergis para pjes Penki stulpai turgaus aiktje".
Partizan ryinink Anel Senkut-Puel tariam suadtuvi proga
suruo Ugavni vaies, kurias pakviet ariausius Marijampols
emgbistus. Suadtinio rol vaidino partizanas Kazimieras Pyplys, dl savo
miliniko gio pasirinks Mayio slapyvard. Sveiams keliant tostus u
Stalin ir soviet valdi, Maytis staigiai isitrauk du pistoletus ir nukov
keturis aktyvistus. Jam pavyko skmingai pasitraukti mik. Kartu ijo
partizanauti ir Puel. Deja, po poros mnesi, 1947 04 27, ji uvo.
Tauro apygardos partizanai rytingai prieinosi kolonist atklimui
Lietuv. Nors miestus plstani emgbist partizanai negaljo sulaikyti,
taiau stengsi nuo to apsaugoti kaim. Ruodamasi steigti kolchozus,
okupacin valdia band itremtj lietuvi sodybose apgyvendinti
kolonistus i Rusijos. tai Vilkavikio apskrities Oprt kaime apsigyveno
15 rus eim ir sukr pirmj Lietuvoje kolchoz. Partizanai juos perspjo,
kad nedrst kurtis svetimose sodybose ir kraustytsi i kur atj. Taiau
kolonistai nepakluso ir apsiginklavo. Nustatyt dien partizanai puol
Oprt kolchoz. Per ginkluot susidrim trisdeimt kolonist buvo
nukauta, kolchozas sunaikintas.
Tokios grietos akcijos - viena i prieasi, kodl Lietuva i vis trij
Pabaltijo krat liko maiausiai rusifikuota.
Pasvarstykime
1. Ar buvo manoma taikiomis priemonmis prieintis Lietuvos kolonizavimui?
Ar visada pateisinamos baudiamosios partizan akcijos?

BDPS PREZIDIUMAS. RYIAI SU USIENIU

[...] iandien mes rykiai jauiame, kad sunkiausi kovos sjdio darbai yra atlikti,
kad mums lieka engti paskutinis ingsnis - visiems susilieti vien bendr vienos
vadovybs vadovaujam vienet.21
I Kstuio apygardos vado Juozo Kasperaviiaus laiko vad suvaiavimui

Atskleidus Markulio provokacij, Antanas Baltsis-vejys band atgaivinti

Bendr demokratin pasiprieinimo sjd. Nordamas ivengti painiavos,
truput pakeit pavadinim: i pradi kuriamoji organizacija vadinosi
Bendras demokratinis Lietuvos sjdis vliau - Bendro demokratinio
pasiprieinimo sjdio Prezidiumas. Prezidium buvo stengiamasi traukti
inteligent, kurie galt numatyti politins kovos strategij. Prezidiumo
pirmininko pareigos laikinai buvo

1950 10 03 Taurags mikus atskraidinti desantininkai: Klemensas irvys, Juozas Luka ir

Benediktas Trumpys

paskirtos ininieriui Vincui Seliokui, jau dalyvavusiam antinacinje

rezistencijoje. Segliokas, apgalvojs BDPS Prezidiumo struktr, msi
organizuoti Informacin centr, kuris, remdamasis usienio radijo stoi
praneimais, turjo kaupti, analizuoti ir skleisti inias apie tarptautin padt.
I laisvs kovotoj buvo pareikalauta grietai laikytis statut ir instrukcij
reikalavim. Prie apygard buvo steigti karo lauko teismai. Bet kokia
savival udrausta. Pastoracin darb tarp laisvs kovotoj dirbo karo

kapelionai. Taigi partizanini jungini struktra beveik visikai atitiko

Lietuvos Respublikos kariuomens struktr.
BDPS Prezidiumo darb buvo traukti legaliai gyven asmenys: poetas
Antanas Mikinis, dainininkas Antanas Kuingis, Vincas Bazileviius, Kauno
Prisiklimo banyios klebonas Juozas Stanknas, taps vyriausiuoju
kapelionu ir kiti.
1947 met pabaigoje Baltsis pasiunt Vakarus du turinius BDPS
prezidiumo galiojimus asmenis: Juoz Luk-Skirmant ir Kazimier PyplMayt. Jie turjo nugabenti laisvj pasaul dokumentus apie padt
Lietuvoje. Tarp j buvo partizan apygard sudaryti itremtj, nuudytj
ir suimtj sraai, partizan nuotraukos ir kita mediaga. Svarbiausias buvo
laikas v. Tvui Popieiui Pijui XII, kurio tekst redagavo kunigas
Stanknas. ie dokumentai turjo atkreipti pasaulio visuomens dmes
Lietuvos okupacij. Buvo tikimasi, kad tarptautins organizacijos pareikalaus
i Soviet Sjungos nutraukti teror. Be to, partizan pasiuntiniai turjo
atnaujinti ryius su ieivijos organizacijomis. Tuo metu be VLIK-o usienyje
veik ir Deksnio kurta Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto (VLAK-o)
delegatra, kuriai informacij teik MGB. Deksnys neigiamai vertino VLIK-,
kuris pritar partizan ginkluotai kovai. Palaikydamas Markulio pasyvaus
prieinimosi idj, Deksnys norjo Vakaruose ilaikyti lyderio vaidmen,
todl nekreip dmesio partizan perspjim dl Markulio provokacij.
Su kautynmis kirt Prsijos (Kaliningrado srities)-Lenkijos sien,
partizan pasiuntiniai, padedant vietos gyventojams, pasiek vedij. Ten jie
pakliuvo Deksnio globon, kuris, nenordamas, kad kovojaniam kratui
atstovaut kiti, naujojo BDPS Prezidiumo galioti asmenys, ilgai ilaik juos
neleisdamas susitikti su VLIK-o nariais. Tik 1948 met viduryje Lukai
pavyko umegzti ry su VLIK-o pirmininku Mykolu Krupaviium. Liepos 9
dien Baden Badeno mieste (Vokietijoje) vyko pasitarimas, kuriame
dalyvavo VLIK-o vadovyb, VLAK- atstovaujantis Deksnys ir BDPS
Prezidiumo galiotinis Luka. ia buvo sutarta, kad Lietuvos ilaisvinimo
kovai krate vadovauja partizan vyriausioji vadovyb, o ieivijoje - VLIK-as.
Kovojanio krato atstovu usienyje likus Lukai, Deksnys perorganizavo
VLAK- Lietuvi rezistencin santarv (LRS), o pats 1949 met pavasar
desantu gro Lietuv. Kadangi jo ryius kontroliavo MGB, vos ilips
krant Lietuvos pajryje Deksnys buvo suimtas. MGB padjo daug pastang
verbuodama: tikinjo sovietins santvarkos pranaumu, veiojo po
muziejus ir kino teatrus, parpindavo jam alkoholio ir mergin, j aukljo"

jau anksiau uverbuotas Zaskeviius. Galop, pakursius jo neapykant

krikionims demokratams, Deksnys sutiko dirbti okupanto naudai. Per
MGB atsivr ryiai su LRS ir angl bei amerikiei valgybomis. I Vakar
siuniamos desantinink grups bdavo sulaikomos ir panaudojamos dezinformaciniams radijo aidimams". Apsimet rezistentais, MGB agentai
bdavo siuniami usien, kur skald ir kirino ieivijos organizacijas,
smerk VLIK- kaip neva kurstant Lietuvoje terorizm ir siek, kad
partizanai negaut i usienio nei materialins, nei moralins paramos.
Tuo tarpu Juozas Luka, gyvendamas Pranczijoje, gijs ten karin
pasiruoim, verte versi grti tvyn. Dl vairi prieasi kelion atgal
buvo vis atidedama, ir tik 1950 met ruden, paliks laisvajame pasaulyje
mon, Luka kartu su dar dviem desantininkais paraiutais buvo nuleisti
Taurags apylinkse.
Visus 1947 metus Antanas Baltsis intensyviai susirainjo su Auktaitijos
ir emaitijos partizan vadais, aptarindamas vyriausiosios vadovybs
krimo planus. Tuo metu Auktaitijoje buvo kurta nauja apygarda Algimanto. j jo Rokikio, Kupikio, Anyki partizanai, iki tol priklaus
Vytauto apygardai. Kadangi Vytauto apygardai, jungianiai net ei
apskrii partizanus, buvo sunku koordinuoti veiksmus, Siaurs Ryt
Lietuvos partizan vad sskrydyje buvo nutarta suformuoti dar vien
apygard. Algimanto apygardos vadu tapo arno rinktinei vadovavs,
buvs medicinos studentas Antanas Sluka-arnas.
Auktaitijos partizan vadai palaik Baltsio keliam partizan
vyriausiosios vadovybs krimo idj. Vienijimosi veikl sustabd kaip
visada iem sumajs partizan judrumas: usnigus, nenordami palikti
pdsak, i bunkeri jie beveik neieidavo. Be to, 1947 met pabaigoje MGB
pavyko susekti legaliai gyvenanius BDPS Prezidiumo narius. Prasidjo
aretai. Buvo suimti ir nuteisti Vincas Seliokas, Antanas Mikinis ir kiti.
Poetas Antanas Mikinis, kalinamas Omsko lageryje, neturdamas popieriaus
ir tinkam slyg, ant cemento maieli skiaui para nepaprasto tragizmo
kupinas Psalmes" - bene menikiausius tremties poezijos posmus.
O 1948 met vasario mnes uvo Tauro apygardos vadas Antanas
Baltsis-vejys. Apsupti kininko sodyboje, partizanai atsiaud tol, kol
neusideg kluonas. Gyvi nepasidav.
Pavasariop uvo ar buvo suimti visi BDPS Prezidiumo ir Tauro apygardos
vadai. j viet stojo kiti.

BENDRO DEMOKRATINIO PASIPRIEINIMO SJDIO PREZIDIUMO ORGANIZACIN STRUKTRA

ekist sufalsifikuota nuotrauka: vietoj irvio ir Trumpio veid montuoti dviej smogik veidai

1945-1948 METAIS PRASIVERUSIEJI PRO .GELEIN UDANG" VAKARUS

1945 12 - Jonas Deksnys ir Jurgis Valiulis

1946 06 - Vytautas Staneviius
1946 08 - Jonas Deksnys (lydimas MGB majoro Maksimovo)
1947 05 - Juozas Luka ir Jurgis Krikinas
1947 12 - Juozas Luka ir Kazimieras Pyplys
1948-j pabaigoje - Jurgis Krikinas
1945-1952 METAIS PERJUSIEJI GELEIN UDANG" I VAKAR ] LIETUV

1945 11 - Jonas Deksnys ir Klemensas Brunius

1946 05 - Jonas Deksnys ir Vytautas Staneviius
1947 06 - Juozas Luka ir Jurgis Krikinas
1949 05 - Jonas Deksnys, Kazimieras Pyplys ir Voldemaras Briedis
1950 10 - Juozas Luka, Benediktas Trumpys, Klemensas irvys
1950 12 - Kabainskas, Balinas ir MGB agentas Vizbaras
1951 04 - Julijonas Btnas, Jonas Kukauskas
1952 10 - Zigmas Kudirka ir MGB agentas ilaitis

Kazimieras Pyplys-Maytis
Pasvarstykime
1. Kodl partizanai stengsi suformuoti vyriausij vadovyb?
2. Ko tikjosi partizan vadai i usienio? Ar pasiteisino j viltys? 1964 metais Juozas
Brazaitis-Ambrazeviius JAV ileido knyg apie partizanus.
Kodl ji pavadinta Vien vieni"?

PROVOKACINIAI PARTIZAN SLOPINIMO METODAI

nipai daniausiai atsiranda i maiausiai smoningos, emos morals, bolevikinei
santvarkai prijauianios gyventoj dalies.22
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Prie partizanus kovojo dvi NKVD divizijos, keli pasienio kariuomens

pulkai, apie septynis tkstanius strib ir kita tiek ginkluot sovietini
partini aktyvist. Net partizaninio karo pabaigoje - 1952 metais - vienam
partizanui teko 30 MGB kareivi ir strib. Taiau nepaisant tokios karins
persvaros, MGB niekada neveng vairi klasting kovos bd ir metod.
Vienas i toki - legendini pogrindio centr" krimas. Ne maiau alos
pridar ir partizanais persirengusi provokatori - MGB agent smogik
veikla, partizan apnuodijimai specialiais migdomaisiais preparatais, j
tyinis kompromitavimas ir kiti provokaciniai slopinimo metodai. iems
darbams visada bdavo pasitelkiami MGB uverbuoti agentai.
22

Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens...", LKA, t. 6, p. 102.

1946 met pavasar ypa suaktyvjo partizanais perrengt MGB smogik

veikla. Jau nuo pirmj okupacijos dien danai stribai persirengdavo
partizanais ir vaikiodavo pas gyventojus juos terorizuodami, gsdindami,
iekodami ryi su tikraisiais partizanais. 1946 met gegus mnes i
Ukrainos atvyko didelis toki provokacini grupi specialistas" majoras
Aleksejus Sokolovas. Jis kr profesionali smogik grup, kurios uduotis
buvo udyti partizanus. i grup (vliau j buvo kelios) veiodavo po vis
Lietuv reikiam vietov, kur jie apsimesdavo es i kito krato atklyd
partizanai, norintys umegzti ry su tos vietovs kovotojais. Kad bt
tikinamiau, kartais tyia susiaudydavo su vietos stribais ar nuudydavo
kok nors valdiai netinkant apylinks pirminink. Taip rod es tikri"
partizanai, isivesdavo mik kur nors kovotoj rmj, ten j tardydavo ir
kaltindavo nipinjimu MGB naudai. Nordamas tikinti ess nekaltas,
mogus pasakydavo turs ryi su partizanais, kurie gal tatai paliudyti.
Tokiu bdu provokatoriai umegzdavo ry su tikraisiais partizanais. Atj
susitikim, pasitaikius patogiai progai, i pasal juos iaudydavo. Kad
nelikt nusikaltimo liudinink, nepalikdavo gyvo n vieno mogaus,
buvusio netoliese. Taip 1946 metais Trak apskrities Grendavs kaime kartu
su partizanais buvo iudyta ir kininko Blaonio eima. Tik viena maamet
mergait, miegojusi kluone ant ieno, atsitiktinai liko gyva. Ryt, kai
smogikai pastebjo ir mergait, jau buvo susirink daug moni ir ji liko

gyva. Tokiu pat bdu 1951 metais Utenos apskrities Strazd kaime buvo
iudyta ibir eima. Sueista nia keli vaik motina buvo nuauta jau
pasibaigus operacijai.
Po kiekvien toki udyni emgbistai inscenizuodavo, kad partizanai
susidr su NKVD kariuomene ir uv kautynse. Todl praddavo smarkiai
audyti, laidyti raketas, kartais udegdavo sodyb. Visus nukautuosius, tarp
j ir niekuo dtus gyventojus, pavadindavo banditais" ir guldydavo
miesteli aiktse.
Smogikus emgbistai pasitelkdavo ir tardydami suimtuosius. Nieko
neigav kankinimais ir prastais tardymo bdais, vedavo suimtj neva
apskrities centr. Pakeliui main neva upuldavo partizanai. Bdavo
audoma, sargybiniai negyvi" krisdavo ant ems. Iok i krm
partizanai" nusivesdavo suimtj mik, kur net bdavo rengtas tikras

Trak apskrities Onukio valsiaus Grendavs kaime 1946 09 02 MGB smogik nuudyti
partizanai: Jonas Dambrauskas, Stasys Legataviius, Jonas Dulius, Vaclovas Budreviius, sodybos
eimininkas Petras Blaonis ir septyniolikmet jo dukt Monika Blaonyt (kairje)

Agento verbavimas: nuotrauka prie uvusio kovos brolio ekist draugijoje

partizanikas bunkeris. ia praddavo tardyti, kaltindami, kad jis ess k

nors idavs. Tardydavo labai iauriai: mudavo, degindavo kaitinta
geleimi, ir visa tai darydavo partizan vardu. Neitvrs nelaimingasis ratu
suraydavo savo gerus darbus ir nurodydavo, kur galima rasti partizan,
galini paliudyti, jog jis yra doras patriotas. Igav ratik liudijim,
provokatoriai vl suvaidindavo kautynes, kuri metu suimtasis su visais
parodymais atsidurdavo ekist rankose. Koks bdavo nusivylimas, kai jis
suprasdavo ess apgautas ir nevalingai taps idaviku!
O kai kuriuos tardomuosius mike nukankindavo ir ten pat ukasdavo.
Taip 1946 metais uvo septyniolikmetis Tauragn valsiaus gyventojas Stasys
Ivonis, 1950 metais Pakruojo rajono Dulkiki kaimo gyventojas eiolikmetis
Vacys Dveilys ir daugelis kit. Visi jie nuudyti partizan vardu.
Kadangi partizanai gyvi nepasiduodavo, ekistai pradjo plaiai vartoti
vairius migdomuosius preparatus. Jais MGB agentai turdavo pavaiinti"
laisvs kovotojus. Paprastai i speciali preparat agentas maiydavo
grim ar maist, o partizanams paragavus ir umigus, skubiai pranedavo

netoliese lkuriuojantiems ekistajns. Taip nieko netariantys partizanai,

pavaiinti ger biiuli", atsibusdavo jau MGB rsiuose.
Baudjai naudojo ir kitokias priemones: partizanams pakidavo ovini,
kurie sprogdavo autuvo vamzdyje, bunkerius mesdavo granat su
migdomosiomis dujomis ar liepdavo agentui chemikalais, paliekaniais
unims uuodiam pdsak, palakstyti prie dur patiest kiliml.
ias priemones ekistai naudodavo padedami agent. Todl verbavo ne tik
gyventojus, bet ir suimtus silpnesns valios partizanus. I j reikalavo ne tik
nipinti savo kovos brolius, bet ir stengsi juos paversti smogikais. Tokie
buv partizanai mokjo partizan dain,, inojo j proius, todl galjo
skmingiau negu vagiliaujantys stribai vaizduoti partizanus. pirmas
uduotis juos vesdavosi prisiri viela, duodavo neutaisyt ginkl. Po to
pareikdavo, kad kelio atgal nebra: jei verbuojamasis nedirbs MGB naudai,
visur bus paskleistos inios, jog jis ess uverbuotas. Tam tikslui
nufotografuodavo kartu su ekistais alia uvusij. Itrkti i ekist rank
bdavo labai sunku.
tai 1950 metais buvo suimta vyriausiosios partizan vadovybs ryinink
student Maryt Praneviit. Nepavykus nieko ikvosti, jos kamer buvo
pasodinta MGB agent, kuriai pavyko t suinoti. Be to, Maryt buvo
itardyta specialioje grupje. ia mergait prasitar dat, kada ji turinti
susitikti su partizanais. Nordami suinoti susitikimo viet, ekistai j
apgavo: parod susisprogdinusi partizan nuotrauk ir teig, kad tai per j
uv kovotojai, o vienas i j - vyriausiosios vadovybs narys Juozas ibaila
(i tikrj tai buvo Vyio apygardoje uv visai kiti partizanai). Ryinink
itiko okas, ji patikjo. Emgbistai aukljo" Praneviit tol, kol tikino
nebeturint pasirinkimo. Taip paveikta, ji po poros savaii parod
vyriausiosios vadovybs bunker, kuriame buvo numatytas susitikimas su
vadovybs nariu Leonu Grigoniu. ia uvus penkiems partizanams,
Praneviit tapo agente Paulina ir pradjo vykdyti MGB uduotis: toliau
vaikiojo kaip partizan ryinink, neiojo laikus ir dokumentus, kuriuos
duodavo nusikopijuoti emgbistams. Jai buvo duota uduotis susekti
aukiausij partizan vad bunkerius. Pagaliau Praneviitei pavyko
pakliti ginkluotj pajg vado Adolfo Ramanausko bunker Jiezno
rajone. Netiktai ji igirdo kalbant apie idavyst. Pamaniusi, jog tai kalbama
apie j, atsiklaup ir pradjo melstis. Taip isidav esanti MGB uverbuota.
Partizan karo lauko teismo nuosprendiu u idavyst Maryt Praneviit

buvo nubausta mirties bausme.

Pasvarstykime
1. Komunistai mgo k tikslas pateisina priemones".
Ar galima kilnaus tikslo siekti nemonikomis priemonmis?
Kok tiksl turjo okupantai ir kok - partizanai?
Ar kare leistinos visos priemons?
2. Ar kaltas mogus, jei prie savo vali padaromas idaviku?
Kas kaltesnis - mog uverbavs ekistas ar uverbuotasis?
Kas apskritai gali sprsti apie mogaus kalt?
Ar nusikaltim, idavyst galima pateisinti susidariusiomis slygomis?

Partizan gyvenimas ir kova

BUITIS
Bt domus dalykas, jeigu kada nors ileist knyg vien apie tai, kaip partizanai
kasdavo bunkerius. Kiek panaudota vairiausi gudrybi, kiek parodyta savotiko
iradingumo!23
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Pirmaisiais okupacijos metais partizanai apsistodavo miko stovyklose ar

pas kininkus. Vliau, po dideli NKVD kariuomens siautim ir kautyni,
jie pradjo rengtis gerai umaskuotas slptuves. Lietuvos laisvs armijos
tabas buvo apie tai ileids vairi instrukcij. Patogiausia slptuv bdav
sirengti pas kaimo gyventojus: ia visada galima gauti ilto maisto, be to,
eimininkai stebi apylink ir laiku pranea apie pavoj. Taiau slptuv
aptikus, nukentdavo ir eimininkai: bdavo suimami, namas per
susiaudym udegamas, eima itremiama. Todl nenordami savo
geradariams utraukti nelaims, partizanai bunkerius danai rengdavo
mikuose ir laukuose.
23

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 73.

Pradioje bunkeriai buvo maiukai, skirti laikinam prieglobsiui, juos

reikdavo liaute liauti. Kartais tokia slptuv primin kapo duob. tai
Tauro apygardos partizanui Povilui Peiulaiiui, netiktai prasidjus MGB

kariuomens siautimams, teko slptis ariamame lauke. Jis atsiguldavo

iraust duob, o eimininkas, udengs lentomis ir ubrs ems, paviri
apakdavo. Tokioje duobje tekdavo igulti vis dien, tik nakiai bdavo
galima ilsti.

Partizan stovykla mike (Pieinys i KGB archyv)

Partizan bunkeris Auktaitijoje lauke po akmen krva. 1 - dangtis, 2 - landa, 3 - gultai. (Pieinys
i KGB archyv)
Partizan bunkeris Lazdij apskrities Bistrogiki mike, kuriame 1948 metais uvo keturi
partizanai. (Pieinys i KGB archyv)

Partizan bunkeris Ukmergs apskrityje. jimas - per land pakrosnyje. (Pieinys i KGB
archyv)

Partizan bunkeris mike (pieinys i KGB archyv)

MVD 4-osios valdybos virininko Petro Raslano sudaryta bunkerio imkaii mike, kuriame
slapstsi partizan vadas Jonas emaitis, apsupimo schema

Jono emaiio bunkeris: a) planas; b) skersinis pjvis. Ant jimo dangio pasodinta eglut. (Pagal
i schem 1995 metais bunkeris atstatytas)

Nuolatins slptuvs, kuriose partizanai gyvendavo itisus mnesius,

iemodavo, buvo tobulesns. Tokia slptuv galjo bti rengta rsyje, po
krosnimi, tarp dviej namo sien, tvartuose, uliniuose, ieno prsluose ir
kitur. Mikuose partizanai isikasdavo didelius bunkerius, kuriuose bdavo
gultai, stalelis darbui, ventiliacijos angos, kartais net krosnel.
Ir vis dlto gyvenimo slygos bunkeriuose bdavo labai sunkios: pro lubas
ir sienas sunkdavosi vanduo, nuolat trkdavo oro, tvyrodavo drgms ir
puvsi tvaikas. Naujoje slptuvje blogiausiai jautms pirmosiomis
dienomis. Knu ir kvpavimu reikjo j pradiovinti ir apildyti. Ir vis dlto
po keleto dien slptuvje dirbti buvo manoma", - ra partizan vadas
Adolfas Ramanauskas.24 Landos slptuv bdavo kuo iradingiau
umaskuojamos ir atidaromos tik nakt. Per dien partizanai bdavo tartum
gyvi palaidoti, temptai klausydavosi ems gilumoje atsiduodani ingsni
garso. Idavus slptuv ir j apsupus, isiverti praktikai nebebdavo jokios
galimybs. iem usnigus, nenordami palikti pdsak, partizanai
mnesiais neieidavo i poemi. Tam jau i rudens bdavo ruoiamasi ir
pasirpinama maisto atsarg, paskerdiamas koks gyvulys, prisisdoma
msos. Valg gamindavo ant spiritins lempels. Danai ilgomis savaitmis
gyvendavo pusbadiu. Pavasar partizanus lengva bdavo atpainti i
iblykusi, patinusi veid - tai tvankaus poemio gyventojo yms.
24

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 415.

Partizanai labai ilgdavosi paprasto kasdienio gyvenimo, kaimik darb.

Pavasar su pavydu irdavo laukuose trisianius mones. Kartais nakt
ateidavo talk: suardavo dirv, nuienaudavo piev.
Nelengva bdavo ir apsirpinti maistu bei drabuiais. Okupacijos
pradioje daugum partizan rm giminaiiai: atnedavo maisto,
iskalbdavo rbus, ikrendavo pirt. Vliau, daugel rmj itrmus,
partizanams viskuo teko rpintis patiems.
Pagal instrukcijas buvo numatyti keli apsirpinimo bdai: turto
konfiskavimas, rekvizicijos ir aukos. Turt konfiskuodavo i valstybini ki
ir staig, i mirtimi baudiam nip ir okupacins valdios pareign.
Gyventoj gyvulius, maist rekvizuodavo tada, kai nebebdavo kitos ieities:
paimdavo palikdami pakvitavim, kad bus atsilyginta atkrus
nepriklausomyb. Grietai drausta imti nebtinus daiktus ar prabangos
dalykus. Gautas turtas bdavo kruopiai suregistruojamas ir paskirtomas

briams, auktesnei vadovybei bei nuo okupant teroro nukentjusiems

asmenims (kaliniams, tremtiniams, j eimoms).
Sovietinis teismas ir propaganda kiekvien partizan ipuol, kurio metu
jie apsirpindavo maistu ar pinigais, traktavo kaip plikavim. O juk
partizanai tokius ipuolius rengdavo prie valstybines staigas ir sovchozus,
kuriuos bdavo suveamas konfiskuotas itremtj turtas ir gyvuliai.
moni turto nusavinimas, kur vykd valstyb, - nepakeliami mokesiai ir
pyliavos, ems, sodyb nusavinimas, gyvuli, padarg atmimas, suvarant
kolchozus, - plikavimu nebuvo laikoma. Okupantai stengsi apjuodinti
partizanus nenordami pripainti, kad jiems, kaip ir kiekvienai kariuomenei,
reikjo gyventi ir kovoti.

Partizan rmjo laikinas paymjimas apie tai, kad jis yra apdovanotas pasiymjimo lapu

Ne maesnis partizan rpestis buvo vaistai ir gydytojai. Jie neturjo

ligonini. Dan sueistj tekdavo perriinti ir slaugyti mike po atviru
dangumi. Bdavo atvej, kai vien kit sunkiau sueist partizan
pavykdavo taisyti miesto ligonin, taiau ekistai ypa akylai sek ligonines
ir gydytojus. Todl daugum sueistj gyd paprastos gailestingosios
sesels, kurios su partizanais dalijosi visais pavojais ir negandomis. Danai
apsupus bunker ir jos davo kartu. Miesteli aiktse iniekintos kartu su

partizanais guljo uvusios medicinos seserys Maryt Senavaityt, Danut

Didpinigaityt, Anel Senkut. O j viet ateidavo kitos.
Taiau mons rm partizanus. Ir danai nuoirdiausiai jiems paddavo
kaip tik neturtingieji valstieiai. Turtingesni kartais pagaildavo savo gero.
Apie tokius partizanai sakydavo, kad jam tvyn - pinig terba". Nors
ekistai u partizan idavim sil premijas, o u j rmim grasino
kaljimu bei tremtimi, dauguma kaimo moni kuo galdami padjo
partizanams, nes jie reik j lkesius vl matyti laisv tvyn. Jie rm
ginkluot kov rizikuodami savo gyvybe ne maiau u kovojanius su
ginklu. Niekada i j neteko igirsti, kad jau pavargom, tik sakydavo: ,O
Dieve, kiek js maai jau beliko!' " - ra apie Lietuvos kaimo mones
Povilas
Peiulaitis-Laktingala.5
Povilas Peiulaitis, it paimkite gyv, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini
sjunga, 1993, p. 115.
5

Pasvarstykime
1. Sovietin propaganda vaizdavo partizanus kaip atskalnus, banditus, kelianius kaimo
monms siaub. Jei taip bt buv, ar bt partizanai isilaik itis deimtmet?
2. Kas paddavo partizanams itverti visas negandas? Kaip jaustsi j padtyje atsidrs
dabarties miesto mogus?

DRAUSM. KOVA SU GIRTAVIMU

Partizanas imt kart turi bti drausmingesnis u reguliariosios armijos kar. 26
I Lietuvos laisvs armijos tabo nurodym partizanams

Partizan vadai suprato, kad neorganizuoti, nepaklstantys vadovybei ir

statut reikalavim nesilaikantys kovotoj briai gali tapti nevaldomi ir
eminti partizano vard. Be to, tik grietai laikantis drausms buvo manoma
skmingai prieintis okupantui ir ilikti. Todl nuo pat partizaninio karo
pradios buvo formuojami tabai, renkami ar skiriami vadai, kuri
sakymams turjo paklusti visi kovotojai.
Partizan veikl reglamentavo vairs statutai ir taisykls.

Pirmieji drausms nuostatai buvo sukurti Lietuvos laisvs armijos tabo.

Vliau juos tobulino ir prisitaik kovos slygoms kiekviena apygarda.
Centralizavus partizan judjim, buvo sukurti visoms apygardoms
privalomi statutai, nuostatai ir taisykls.
Paprastiems kaimo vyrams, i kuri daugelis net nebuvo tarnavs
kariuomenje, i pradi buvo sunku priprasti prie karikos tvarkos ir
drausms. Jie ne tik nemokjo naudotis ginklu, bet ir nesuprato, kodl reikia
eiti sargyb ar praneti vadui, kad nori aplankyti tvus. Vadai turjo kantriai
auklti eilinius kovotojus, mokyti juos rikiuots, kovos taktikos ir tvarkos.
Buvo sukurta mokymo programa, Dainavos ir Tauro apygardose vyko kursai
puskarininkio laipsniui gauti, eiliniai kovotojai buvo apmokomi pagal
Lietuvos kariuomens mokymo programas, supaindinami su veiklos ir
baudiamaisiais statutais, drausms nuostatais.
Pagal iuos nuostatus u smulkius nusiengimus buvo taikomos drausms
pabaudos - papeikimai, tarnyba be eils, darbas virtuvje ir kt. U sunkius
nusikaltimus (vogim, plim, udym, idavyst, sakym nevykdym)
partizanai bdavo atiduodami karo lauko teismui. Jie pradjo veikti nuo 1944
met rugpjio. Teismai skirdavo nuobaudas nuo papeikimo, pervedimo
kit dalin, iplakimo ryktmis iki mirties bausms. U panaius
nusikaltimus tokios pat bausms buvo taikomos ir civiliams gyventojams.
Prie perduodant karo lauko teismui, gyventojai bdavo perspjami ir
raginami pasitaisyti.
Visos nuobaudos bdavo raomos kovotojo asmens lap. Stabuose buvo
kruopiai tvarkoma ratvedyba: leidiami sakymai, dauginamos
instrukcijos, sudarinjami uvusij, suimtj, itremtj sraai, raomi
kovotoj tarnybos dokumentai.
Ypa buvo kovojama su poelgiais, eminaniais partizano garb. Prie toki
buvo priskiriama: patyios i uvusio prieo (todl partizanai niekados
neniekindavo nukautj lavon, tuo rykiai skirdamiesi nuo siio apimt
strib ir enkavedist), plikavimas, smurtas prie moteris ir ne-blaivumas
einant tarnybines pareigas.

Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dainavos apygardos partizanai. Deinje apygardos vadas Dominykas Jys-uolis

inomas ne vienas atvejis, kai karo lauko teismai myriop nuteisdavo

nusikaltusius partizanus: 1945 metais Tauro apygardoje plikavus ir
girtuokliavus Bubin, 1948 metais - terorizavus gyventojus Viinsk ir kt.
Danai tokia grieta bausm bdavo taikoma pavieniams besislapstantiems
asmenims, kurie, turdami sav egoistini tiksl, veng stoti partizan
junginius. Tie tikslai - pasiplikauti, lengvai pagyventi, suvesti sskaitas nieko bendra neturjo su laisvs sjdiu. Kadangi toki asmen
nusikaltimus sovietin propaganda priskirdavo partizanams, laisvs
kovotojai visu grietumu u juos baud. Net ir tuo atveju, jei dar nevykdyta
iauri nusikaltim, kiekvien kart bdavo spjama liautis savivaliavus.

Partizano apdovanojimo padkos lapu liudijimas

Grieta drausm ir tvarka padjo tokiame sunkiame ir ilgame

partizaniniame kare iki galo ilikti laisvs kovotojais, netapti pavieniais
kerytojais. Tai buvo didelis isilavinusi, idealistikai nusiteikusi vad
nuopelnas. Tikrai gerbiamas buvo tik tas, kuris to nusipeln. Vlesniais
metais net sigaljo tarpusavio kreipinys: Broli!".
Taiau buvo viena yda, kuri sunkiausiai seksi nugalti - tai girtavimas.
Apimti nevilties, laukdami ibuoinimo" ar trmim gr ir var namin
daugelis kaimo gyventoj. Jie vaiindavo ne tik nekviestus valdios
pareignus, nuo kuri priekabi tokiu bdu atsipirkdavo, bet ir laisvs
kovotojus. 1947 metais Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis su
nuoskauda ra: Diugu ir linksma, kad per trejus kovos metus nenugaljo
ir nepalau galingosios ir iauriosios okupant pajgos, taiau skaudu ir
lidna, kad mus nugaljo, paverg besaikis alkoholio vartojimas." 27
Tauro apygardos vado sakymas nr. 36 (1947 12 04), KGB ADS, Operatyvini byl
fondas, b. 5194, t. 5, 1. 44.
27

Girtavimas padar daug fizins ir moralins alos tiek visai tautai, tiek
partizaniniam judjimui. Ilgiausiai isilaik kaip tik tie kovotojai, kurie
nevartojo alkoholio. Partizan vadovyb vis laik rytingai kovojo su tuo
baisiu, okupacij metais vis stiprjaniu proiu. Partizan spaudoje buvo
skelbiami antialkoholiniai straipsniai, girtuoklius paiepianios satyros ir
eilraiai, propaguojama blaivyb. Kai kurios partizan apygardos ileido
sakymus, draudianius ne tik partizanams vartoti, bet ir gyventojams
gaminti namin. Rad mike varykl, partizanai sunaikindavo rang,
girtuokliaujanius bausdavo.
1949 metais sukrus viening partizan vadovyb, aukiausi pareignai
ikilmingai pasiadjo iki laisvs kov pabaigos nevartoti alkoholio. Buvo
ispausdinti specials blaivybs pasiadjimai, kuriuos noriai pasirainjo
kovotojai.

LLKS nario blaivybs pasiadjimas

Gerti liautasi ten, kur negr partizan vadai. Taiau daug kur geri norai,
kaip prasta, skyrsi nuo darb: pasira pasiadjimus, partizanai savo
odio netesjo. Tuo sunkiau buvo od testi, kuo labiau Lietuvos kaimas
grimzdo nevilties ir girtuoklysts lin. Okupacin valdia visokeriopai
skatino visik moralin gyventoj degradacij, nes tik tokiu bdu buvo
galima galutinai palauti taut.
1. Kiekvienas reguliariosios armijos kareivio prasiengimas i karto pastebimas. Partizanai
veik slapta, isiskirst maomis grupelmis, ir vadai ne visada inojo, kaip jie elgiasi. Kas
sulaikydavo laisvs kovotojus nuo blog poelgi? Ar sunku dorai elgtis, kai niekas
nemato?
2. Ar mogaus elgesys priklauso nuo aplinkybi? Ar tam turi takos inojimas, kad gali
greitai ti?

LLKS apdovanojimo lapas

DVASINIS PASAULIS IR TRADICIJOS

Ne tas nugaltas yra, kas daugiau nustojo, bet tas, kurio dvasia buvo pirmiausia
palauta.28
I partizan atmintins

Partizanai nebuvo ypatinga moni ris. Jie atjo piln pavoj miko
gyvenim i vis visuomens sluoksni. O daugiausia - i kaimo. Taiau
apsisprendimas partizanauti paenklino j bt smoningos aukos ir
neivengiamos ties yme.
Mirtis lydjo partizan nuo pirmj iki paskutinij dien, ir reikjo
didels dvasins stiprybs apsiprasti su ja, gyventi, kovoti; o uvus kovos
draugui norom nenorom kildavo mintis: kieno eil rytoj? Itverti toki tamp
padjo patriotizmas ir tikjimas.
28

K turi inoti kiekvienas partizanas: LLKS norminiai dokumentai, Vilnius: SKAT, 1994, p. 5.

Nepriklausomoje Lietuvoje, vykstant tam tikrai triniai tarp partij ir

socialini sluoksni, vairi pair mons visada susitelkdavo kilus
pavojui tvynei. Pilietikumo dvasia iaukltai kartai bolevikiniai kiai apie
proletarus ir buoes, liaudies prieus ir taut tv Stalin buvo ne tik svetimi,
bet ir juokingi.
mikus jo ne vien tie, kuriems grs aretas, tremtis ar tarnyba
okupacinje kariuomenje. Daugelis galjo tyliai ir ramiai gyventi savo
namuose ir laukti, kas bus toliau. Pirmaisiais okupacijos metais, kai
isilaisvinimo viltis buvo visai reali, danas nesusimstydamas pasirinko
partizano keli; bet tik smoningu apsisprendimu ir pasiaukojimu galima
pagrsti pasirinkim t, kurie ijo mik 1950-1953 metais. 1952-aisiais
lyddama mik savo draug viena mergait kalbjo: Kaip man js vis
gaila! Juk js site." Taiau neatkalbjo. Pandlietis Algimantas Ikamas ijo
partizanauti 1953 metais. Paauktas sovietin kariuomen pasak: A jiems
netarnausiu!" Ir, du kartus pabgs i armijos, ijo mik ir uvo
neipartizanavs net met. 1950 metais i Pranczijos, po sutuoktuvi
prajus vos savaitei, gro Lietuv Juozas Luka, nors gerai inojo, kad
tvynje jo laukia tik mirtis. O galjo pasilikti.
Vargiai ar mes laisvs sulauksim. Turbt reiks umerkti akis dar prie jai
ateisiant. Bet nieko nepadarysi - syk ijom, tai moksim ir mirti", - sak
partizanai.29 Tardomas ir kankinamas Jurbarko apskrities kininkas
Stasinaitis kameros kaimynui kalbjo: Kaljime sdti u tvyn yra laim.
[...] Tegu mane geruoju prao, tegu ada aukso kalnus, tegu umua ar
supjausto gabalus, i mans nieko nesuinos; o ei umu, a to nebijau, nes
tkstaniai sta u laisv. Laisvs be auk nebna. Utai gerai gyvens tie,
kurie sulauks laisvs."30
Dana eima (o jos pokar buvo gausios) ileido mik po kelis vaikus.
Vien Tauro apygardoje: Luk eimoje i penki sn uvo trys, Popier
eimoje - penki, Morkn - keturi, Juodi - ei vaikai. Toki eim buvo
gausu visoje Lietuvoje.
Tvyn partizanams nebuvo kakokia abstrakcija. Tai buvo tv namai,
savas kaimas, kaimynai, kovos draugai. Todl nenuostabu, kad mio
kartyje kiekvienas buvo pasirys pasiaukoti u kitus. A nebepabgu,
batai pilni kraujo. Js bkite, a dengsiu", - itar 1947 metais Jonas Bulovas ir
uvo.31 Rpesiu kitais galima paaikinti ir partizan pasiryim gyviems
nepasiduoti. Kokio ryto reikjo toki akimirk, niekas dabar nepasakys.

Saviudyb prietarauja krikionikai nuostatai, taiau partizan

kapelionas Leleius ra: Galbt daugelis, vartydami istorijos puslapius, su
siaubu kalbs apie ms kov,
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Laisvs kovotoj...", LKA, t. 6, p. 88.
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6911, t. 1, 1. 309.
31 Vytautas Ambrazas ir Vidmantas Jankauskas, I umarties inyrantis veidas", in Diana
Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p. 12.
29
30

1951-1953 METAIS UVUSI KOVOTOJ IJIMO PARTIZANAUTI PRIEASTYS

(nuoimiai nuo bendro uvusij skaiiaus, MGB duomenys)

1 - Grs tremtis
2 - Grs mobilizacija Raudonj armij
3 - Naci okupacijos metais buvo
Vietins ar Tvyns apsaugos rinktini savanoriai
4 - Buvo pogrindini organizaci j nariai
5 - Neinomos
Pasvarstykime
1. Koki tak partizan nuostatoms ir idealams turjo Lietuvos Respublikos ugdymo
sistema?
2. Ar iandienin Lietuvos mokykla geba ugdyti atsakingus demokratins valstybs
pilieius?

Dainavos apygardos vadovyb sveikina Kazimieraiio rinktins DLK Vytauto grups partizanus,
susirinkus sskryd Varnos mikuose (1948 0423). Kairje rikiuots pusje - sveiai i kit
partizan grupi
PARTIZANAI, KURIEMS BUVO SUTEIKTAS AUKIAUSIAS VERTINIMAS - LAISVS KOVOTOJO
KARYGIO GARBS VARDAS:

Konstantinas Bajerius-Garibaldis
Juozas Kasperaviius-Visvydas
Jurgis Krikinas-Rimvydas
Juozas Luka-Skirmantas
Kazimieras Pyplys-Maytis
Juozas Vitkus-Kazimieraitis
Vaclovas Voveris-aibas
Petras Bartkus-adgaila

sakys, kad kultringame pasaulyje saviudyb negalima, kad tai mogikos

esms eidimas. Taiau juk kovojame su barbarais. inoma, krikionika
doktrina to neleidia [...], bet palikime tai sprsti maloningajam Viepaiui." 32
Didiausia atspara tame smurto, kraujo ir neteisybs pasaulyje kaip tik ir
buvo tikjimas. Pokario metais ne kart nuoalioje banytlje susirinks
brys barzdot vyr tyliai giedodavo Marija, Marija" ir melsdavo
Aukiausij palaiminti kov. Vliau, kai ateiti banyias tapo pavojinga,

kunigai mike prie kelmo aukodavo ventas Miias. Pastoracin darb tarp
partizan dirbo daugyb kunig, daug j buvo kalinta. Tai ir vyriausiasis
partizan kapelionas, Kauno Prisiklimo banyios kunigas Juozas
Stanknas, Dainavos apygardos kapelionas Zigmas Neciunskas, Didiosios
kovos - Liudas Puzonas ir kiti. Partizan kapelionai sukr daug grai
partizan mald: prie yg, prie kautynes, u Lietuvos kankinius ir kit.
Kunigas Justinas Leleius, pradjus j verbuoti MGB, pasitrauk pas
partizanus ir 1947 09 24 uvo Tauro apygardos Biruts rinktins bunkeryje
netoli Veiveri. Panaus likimas ir Pails klebono Vaclovo Stirbio: 1949aisiais dl persekiojim pasitrauk pas partizanus ir vos po keli mnesi
buvo suimtas.
32

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 161.

Ypa jaudinanios bdavo partizan religins ir tautins vents. T dien

jie skaudiai pajusdavo nam ilges. Taiau dl nesibaigiani pasal ir
gaudyni, kaimo gyventoj persekiojimo vlesniais pokario metais partizanai
stengsi ventes vsti taip, kad niekam neutraukt nelaims - savo
bunkeriuose. Labai lidnos bdavo tos vents, per kurias danas
prisimindavo savo itremtus ar suimtus tvus, sudegintus namus.
Klausoms radijo. I vis pusi skamba kaldins dainos. Perduoda
Anglijos karaliaus, Popieiaus, Trumeno ir kt. kaldinius sveikinimus.
Muzika, dainos... Tenai atgijo gyvenimas. Ms bunkeryje po eme
vienuolika vyr susirinko praleisti Kald. Kurgi tos Kaldos dingo, kada
viepatauja iluma ir jauki ramyb? Kaldos po eme!.. Raau ias eilutes ir
drebu i alio", -ra dienoratyje 1948-aisiais partizanas Lionginas Baliukeviius-Dzkas.33
33

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 34.

Bta ir linksmesni, grynai partizanik veni - tai priesaika ir

apdovanojim teikimas.
stojimas partizan gretas prasiddavo ikilminga priesaika. moment
graiai apra partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas: Buvo 120
vyr, taiau tvyrojo visika tyla... Antrame koplytls aukte vyko
spdingos pamaldos. Vyrai kartai meldsi. Daugelio akyse spindjo aaros.
[...] Artinosi ikilmingas priesaikos primimas. Prie altori buvo pastatyta
taburet, utiesta trispalve. Ant jos padtas kryelis ir mano trumpasis
ginklas... Ikl deines, tyliai kartojome priesaikos odius. Dievo
akivaizdoje tvirtai pasiadjome teisingai ir rytingai tsti kov prie

okupant, kuris, pamyns po kojomis visus Dievo ir mogaus statymus,

negailestingai naikina visk, kas yra venta, kilnu ir brangu." 34
34

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sun..., p. 28.

Ne maiau ikilmingai vykdavo ir apdovanojimai. Apdovanojama bdavo

pasiymjimo enklais ir padkos ratais, o nuo 1949-j, sukrus viening
partizan organizacij, trij laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais - u
narsum, be j - u uolum, nuo 1950 10 07 - I ir II ries). Aukiausias
vertinimas - Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardo suteikimas.
Apdovanojama bdavo prie irikiuotus kovotojus perskaiius sakym ir
prisegant pasiymjimo enklus. Po to, jei bdavo ramu, partizanai
dainuodavo
partizanikas
dainas.
Visi atuoni Laisvs Kovotojai Karygiai, iskyrus Juoz Luk, iuo vardu
buvo pagerbti po ties. Aukiausi partizan vadai, uv 1952-1953 metais,
liko be apdovanojim - j apdovanoti nebebuvo kam. Taiau ne dl
apdovanojim jie atliko savo pareig. Beveik ant vis partizan dokument
bdavo raomas Lietuvos laisvs kovos sjdio kis: Atiduok Tvynei, k
privalai." is kis laisvs kovotojams nebuvo tuia fraz.

Partizan pieti ventiniai atvirukai

Piet Lietuvos partizan vadas Adolfas Ramanauskas- Vanagas

Pasvarstykime
1. prasta manyti, kad ygdarbis yra akimirkos pasiaukojimas. Kas sunkiau - pakilti prie
kulkosvaidio ugn ir ti ar met metus niriuose bunkeriuose leisti pogrindin spaud?
2. Apie tredal 1951-1953 metais uvusi vyr ijo partizanauti todl, kad grs aretas,
tremtis ar kaljimas (r. diagram skyriaus pradioje). Kit apsisprendim galima
motyvuoti patriotizmu. Kodl lietuvi tvyns meil buvo laikoma nusikaltimu ir
vadinama buruaziniu nacionalizmu", o Soviet Sjungos moni kova prie faistin
Vokietij -patriotizmo apraika?

KRYBA
Nemaa partizan tarpe ir toki, kurie dainas, eilraius rao. Daug j, inoma,
neatitinka poetikos ar lyrikos reikalavim, betgi pasitaiko ir grai dain, kurios,
pritaikius melodij, greitai paplinta ne tik partizan, bet ir gyventoj tarpe.35
I partizan sakymo

Gyvenimas ekstremaliomis slygomis, mirties artuma skatino partizan

nor ilikti nors dvasikai, t.y. perteikti savo jausmus ir mintis kitiems
raytine forma. Todl ne tik mokytojai, studentai ar gimnazistai, bet ir vos
ratingi kaimo artojai danai kr eilraius, dainas, ra prisiminimus ir
dienoraius. Niekados Lietuvoje nebuvo sukurta tiek daug nauj dain,
kaip pokario metais. Daniausiai tai buvo romantiki lyriniai eilraiai,
kuriems tuojau bdavo pritaikomos inom dain melodijos. O kartais ir
patys eilraiai tebdavo Maironio, Mykolaiio-Putino, Brazdionio, Kossu-

Aleksandrikio lyrikos parafrazs. Eilrai vaizdiai daniausiai i liaudies

dain. Tai ir raiba gegut, skaiiuojanti metus, ir vtros lauomi girios
mediai, ir tyliai vakarais verkianti motinl ar sutryptas rt darelis.
Taiau atsirado ir nauj, atspindini skaudi tikrov, metafor bei
vaizdi: paguld galv ant akmenlio, jam pagailjo ems juodos" ar
tarp juod arim, tarp tiesi vag, dar garuoja kraujas kritusi draug",
arba rankom surakintom Sibiran ivar, irg pabalnot pasiliko sau".
Tarp tkstani neinom autori, pratsusi liaudies krybos tradicijas,
isiskyr student ir gimnazist kryba. Jie daniausiai kr neoromantinius
eilraius, tapusius populiariais pokario romansais. Juose buvo grai frazi
(aarom sidabro verk rtos alios", paskutinis iedas drumzlino rudens",
laukia rytojaus, auksu dayto") ir jausming eilui (apgaub kap lieknas
berelis, vaigdm suibus, verk naktis", atjo vakaras giri, atjo ilgesys
pas mus", nerimstantis smuikas vl verks mnesienoj" ir pan.), tarsi
atsiveriani smurto ir kraujo prisodrint kasdienyb.
35

Archyv tvarkymo taisykls, KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, 1. 122.

Kai kuriuose eilraiuose atpasakojamas visas mis ar konkretaus

herojaus likimas. Daug eilrai buvo sukurta apie Kalniks m, skirt
partizanams ilui, Kazimieraiiui, aibui ir kitiems uvusiems kovos
draugams.
Kartu su savamoksliais krjais kovojo ir uvo talentingi autoriai, jau
debiutav priekario spaudoje. J talentas nespjo isiskleisti, o krybinis
palikimas danai beveik visas prarastas. Tai vis pirma Bir krato
partizanai Bronius Krivickas (uvo 1952 09 21) ir Mamertas Indrilinas (uvo
1945 02 21), Dzkijoje kovojs Benediktas Labnas (uvo 1949 03 07),
Konstantinas Bajerius (uvo 1947 met pradioje), gimnazistas nuo
Radvilikio Vytautas niuolis (uvo 1949 08 13), student i Auktaitijos
Diana Glemait (uvo 1949 11 14), Petras Bartkus (uvo 1949 08 13) ir kiti.
Rykiausiu ir vairiapusikiausi talentu apdovanotas buvo Bronius
Krivickas - po Bir giri vaiktantis su skryble ir autuvu poetas
partizanas. Okupacijos pradioje jis dar band gyventi legaliai, kelet
mnesi mokytojavo, bet netrukus, gavs aukim NKVD - o tai galjo
reikti tik aret ar verbavim - pasitrauk ir pradjo slapstytis, danai
apsilankydamas pas partizanus, kuri gretose jau kovojo du broliai. uvus
broliui Juozui, tvai buvo ivaryti i nam, j sodyba sudeginta. Krivicko
tikraisiais namais tapo mikas.
Jo krybos slygos smarkiai skyrsi nuo dvaro" poet - LSSR Raytoj
sjungos nari. Atsisds nuoaliau nuo kovos draug, siirjs lauo
liepsn, pamirs naktinio

Bir girios partizanai: Alfonsas Valentlis-Bankininkas Vailokaitis, Bronius Krivickas ir Piln

tvnijos vadas Stepas Giedrikas-Girietis (1951-j rugpjtis)

ygio nuovarg, poetas kr sonetus ir vert Goeth. Savo kryb ia pat

deklamavo draugams, ranka ar mainle perrayt dalino monms.
Broniaus Krivicko tekstai skiriasi nuo sodiaus kultr reprezentuojani
kaimo jaunuoli poezijos. Esminis joje yra egzistencinis asmenybs santykis
su btimi, pasauliu, mirtimi. Jautsi savotikai nuvyls tradicini posm
laukianius kovos draugus (leidiant krybos rinkinl tar: Ne viskas ia
atitiks laiko dvasi"6), sielojosi, kad negali visikai atsiduoti tabo nario srities Visuomenins dalies virininko - pareigoms. Taiau kovos draugai
suprato, koks tai talentas, vadino j literatros profesoriumi".
6

Virginijus Gasilinas, [angos straipsnis], in Bronius Krivickas, Ratai, p. 31.

Partizanika kasdienyb vert imokti gyventi mirties akivaizdoje.

Dauguma kaimo jaunuoli stengsi nepastebti mirties, tarsi j neigti (kai
bgi i apsupties, apie mirt nra kada galvoti, o kai ibgi - nebra reikalo), o
Bronius Krivickas, filosofikai apmstydamas gyvenim ant nebties
slenksio, iekojo egzistencini atspirties tak. Pasauliui balansuojant tarp
viesos ir ems gali" ir bedugni lin, kur bujoja Pykio gls", vienas
i toki atsparos tak -savs tobulinimas lig diev leistosios pilnaties".
Lietuvi literatroje toki viesi asmenyb, grsms akivaizdoje auginani
save, sunku bt rasti."7 Mirtyje, o ypa - gyvenime jos artybje jis iekojo ir
sugebjo rasti gro. Ities dvasios didyb nepriklauso nuo mogui atseikto
laiko.
7

Rita Ttlyt, Kad be galo jaustum glob velni...", Naujasis idinys, 1995, nr. 3, p. 222.

Susitaikymas su likimu, aikiai suvokiant didij pasiaukojimo prasm,

dvelk ir partizans poets Dianos Glem-aits lyrikoje. Mes moksim
numirt, jei Tvyn aukos reikalauja", - ra ji savo eilratyje-testamente,
sukurtame pora mnesi prie tragik gyvenimo atomazg.
1943 metais baigusi Kupikio gimnazij, Diana Glemai-t buvo pripainta
mokyklos poet. Jau aidint fronto kanonadoms dd kviet Dian vaiuoti
studijuoti Vakar Europ. Taiau ji liko Lietuvoje ir stojo Kauno
universiteto Filologijos fakultet. Parvaiuodama namo, nuolat susitikdavo
su savo krato partizanais. Gresiant aretui, 1947 metais Diana Glemait
pasitrauk i universiteto ir tapo partizan ryininke. Su uduotimis
keliaudavo Alizavos, Pandlio apylinki takais. Jos tvas buvo suimtas, o
motina su kitais vaikais itremta. Netrukus Alizavos klebonas slapta sutuok
Dian Glemait su Algimanto apygardos Margio rinktins kuopos vadu

Juozu Bulovu-Iksu. Sutuoktuvs vyko klojime, ipaint jaunieji atliko

sddami ant balkio, o jaunasis ir per lib nenusijuos revolverio". 38
Jaunos poets kryboje atsiskleid visa partizaniko gyvenimo palet: nuo
nam praradimo, kuriuos net jeigu pareitum - nebtum sveias, niekas
vid nepavadint", iki darganot nakt siaubo, kai mirtys kvatoja, kulka
zvimbia pilka bitele". Taiau kaip atsvara tam iauriam pasauliui buvo
jausmas, kad savo brol parduot dar visi neimokome, ne!" Diana niekuomet
nesijuto praradusi orientyr, vedani pirmyn t jauiam tolim vies,
kuri turi bti u tamsos ribos".
Taiau idavyst neaplenk ir Dianos Glemaits. 1949-1950 met iem
kartu su kovos broliais ji ketino praleisti bunkeryje Plunksnoi mike.
Nelaukit i ms jokios inios, bsim iki pavasario, kol mediai sualiuos.
Einam ten, kur nebus isigelbjimo, jei rusai upuls, bet ten tikrai niekam
nepakenksim, niekas dl ms nenukents", - sak atsisveikindami
partizanai.39 Deja, tai buvo paskutiniai j odiai: partizan br infiltruoto
MGB agento Alfonso Los bunkeris buvo iduotas, ir vos j pasiek,
partizanai uvo.
Visai kitok likim pasirinko poetas Kostas Kubilinskas. Kils i varging
valstiei, vietinio klebono lomis buvo mokytas Marijampols Marijon, o
vliau - Vilkavikio gimnazijose, anksti pradjo rayti eilraius, kuriuos
spausdino pogrindiniai ateitinink laikratliai, vliau ir prie kar, ir karo
metais, - bendradarbiavo solidesniuose leidiniuose.
Dl to prasidjus antrajai sovietinei okupacijai buvo paalintas i Jaunj
raytoj sekcijos pirmininko pareig ir usitrauk valdios nemalon.
Negaldamas dalyvauti liteVytautas Ambrazas ir Vidmantas Jankauskas, I umarties inyrantis veidas", in Diana
Glemait, Mes moksim numirt, p. 13.
39 Ibid., p. 16.
38

Broniaus Krivicko redaguotas Ryt Lietuvos partizan srities leidinys Auktaii kova"

ratriniame gyvenime, ivaiavo atok Dzkijos kaim mokytojauti. Ten

poet aplank vietiniai partizanai, kviesdami bendradarbiauti pogrindio
spaudoje. I pradi Kubilinskas atsikalbinjo sakydamas, kad kryba jam
aukiau u visk. Taiau netrukus suman, kad partizan pasilymas yra
gera proga atpirkti savo kaltes" okupacinei valdiai. Todl nuvaiavo
Vilni ir pasil MGB savo paslaugas.
Kostas Kubilinskas buvo infiltruotas Dainavos apygardos tab. ia jis
atvyko ne vienas. pagalb MGB dav kit agent - Adolf Skink. Stabo
bunkeriai buvo Alytaus apskrities Kalesnyk mike. MGB darbuotojai
apmok agentus audyti ir dav uduot sunaikinti apygardos tabo narius, o
svarbiausia - vad Adolf Ramanausk. Gyvendamas bunkeryje ir
laukdamas patogaus momento baisiai niekybei, partizan usakymu
Kubilinskas para satyrin poem Raudonasis rojus", paiepiani
okupant darbelius Lietuvoje. i gan talentingai parayta poema partizan
leidinliais paplito visoje Lietuvoje.
Nesulaukdami i tolimo ygio emaitij grtanio Ramanausko, agentai,
lik vieni bunkeryje su tabo nariu poetu Benediktu Labnu-Karinu, nuov

j miegant ir ikviet MGB kariuomen. Buvo susprogdinti du tab

bunkeriai, uvo keturi partizanai.
Po idavysts Kubilinskas tapo LSSR Raytoj sjungos

Kosto Kubilinsko iduotame bunkeryje uv Dainavos apygardos partizanai Vaclovas Voverisaibas ir Jonas Kazlauskas-ermuknis

Dainavos apygardos stabo bunkeryje ekist paimti daiktai

nariu ir garsiu poetu. Nors para daug grai eilrai vaikams, taiau
okupacins valdios ne visada buvo mgstamas. Pats skundsi buvusiam
NKGB komisarui Gudaiiui-Guzeviiui, kad naujieji draugai juo nepasitik, o
seni pastami bei nepastami laik nipu ir idaviku. Todl danai skandino
alkoholyje savo nevilt ir iurpius prisiminimus. Dar gyvendamas partizan
bunkeryje danai diskutuodavo su Lionginu Baliukeviiumi-Dzku apie
gyvenimo ir krybos prasm. tiesmuk partizan klausim: k labiau
vertins - kryb ar tvyn, atsakydavo, kad svarbiausia yra stengtis ilikti,
o kai iliksi, tada galsi duoti tautai gero, t.y. savo kryb". 40
40

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 35.

Nors tarp partizan populiariausia buvo poezija, taiau kai kurie

partizanai kr trumpus apsakymlius, o Algimanto apygardos partizanas
buvs mokytojas Jurgis Urbonas-Laktutis para net roman, kuris, deja, iki
iol nesurastas. Daugiausia partizan ra dienoraius. Dienoraio forma
1948 metais Pranczijoje buvo parayti ir Juozo Lukos-Daumanto
Partizanai". Beletrizuota forma jis amino laisvs kov pradi, tarsi
kompensuodamas savo priverstines atostogas" toli nuo kovojanios tvyns.
i knyga, ileista ieivijoje, daug met buvo vienintelis, taiau Lietuvos
skaitytojui neprieinamas informacijos altinis apie partizan kovas. Tik 1991
metais ijo i spaudos Piet Lietuvos partizan vado Adolfo RamanauskoVanago, 1993-aisiais - Liongino Baliukeviiaus-Dzko, 1995-aisiais kunigo
Justino Leleiaus-Grafo ir kit partizan dienoraiai bei prisiminimai,
daugel met slpti ger moni, ukasti po eme kartu su partizan
archyvais
ar
kalinti
KGB
saugyklose.

SPAUDA
Bt labai klaidinga galvoti, kad sjdis iuo metu vien tik ginkluotu pasiprieinimu
turt veikti. Ginklai yra skiriami ms prieams. Jais negalima ms tautieiams
tvirtos dvasios diegti ir tiesos od paskelbti. Tam reikalinga spauda, 41
I partizan spaudos

Laisvo spausdinto odio vert Lietuva inojo jau nuo knygnei laik.
Vokiei okupacijos metais pogrindio leidiniai buvo viena svarbiausi
neginkluoto pasiprieinimo form. Spaudos reikm nesumajo ir vykstant
ginkluotai partizan kovai. Per j buvo galima palaikyti lietuvybs dvasi,

naikinti vergo kompleks ir padti atsispirti komunistins propagandos

srautui.
1944 metais LLA centrinis tabas, traukdamasis nuo fronto, leido Karines
ir politines inias", vliau - Karyg" ir Laisvs karyg". Tuo metu soviet
okupuotoje Auktaitijoje - Utenos ir venioni apskrityse - jau buvo
platinamas pogrindinis leidinys Laisvs keliais".
1945 metais susikrus stambesniems partizan junginiams, beveik
kiekviena apygarda ir rinktin leido savo laikrat. I viso per partizanin kar
negalutiniais duomenimis jo 54 periodiniai ir 18 neperiodini leidini. J
tiraai priklaus nuo spausdinimo bdo: mainratiniai buvo leidiami iki 50
egzempliori, rotatoriumi ar apirografu -100-500 egzempliori, o
tipografiniu bdu - net iki 5000 egzempliori. Spausdinimo technik
partizanai sigydavo vairiais bdais: mainles konfiskuodavo ar
pagrobdavo i valstybini staig, tipografin rift pirkdavo i spaustuvi
darbinink ir pan. MGB labai sek spaustuvse dirbanius asmenis, nemaai
j buvo suimta. Turint spaustuvin rift, reikdavo sirengti leidybai
tinkam bunker, sigyti po41

Partizanas, 1950 02, nr. 3, KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, t. 4.

1. Ar ekstremalios slygos, kuriomis gyveno partizanai, skatino ar slopino krybines

galias?
Ar slygos turjo takos tem ir anr pasirinkimui?
2. Ar paties raytojo ir jo krinyje atskleidiamos moralins nuostatos visada sutampa?
3. Kodl okupacin valdia taip stengdavosi palenkti savo pusn krybos mones?
Ar talentingas menininkas privalo laikytis visuomens priimt dorini princip?
SVARBESNI PARTIZAN PERIODINIAI LEIDINIAI:
VYTAUTO APYGARDA

Auktaii kova (1945-1952)

Laisvs auklys (1946-1950)
ALGIMANTO APYGARDA

Partizan kova (1947-1951)

VYIO APYGARDA

Lietuva brangi (1949-1953)

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA

Laisvs keliu (1945)

Tvynei aukiant (1946-1949)
KARALIAUS MINDAUGO SRITIS

Laisvs kova (1950-1952)

KSTUIO APYGARDA

Laisvs varpas (1946-1953)

PRISIKLIMO APYGARDA

Prisiklimo ugnis (1948-1952)

EMAII APYGARDA

Laisvs balsas (1945-1952)

PIET LIETUVOS SRITIS

Partizanas (1949-1953)
TAURO APYGARDA

Laisvs valgas (1945-1951)

DAINAVOS APYGARDA

Laisvs varpas (1945-1952)

U tv em (1945-1950)
LLKS VYRIAUSIOJI VADOVYB

Prie rymanio Rpintojlio (1949-1952)

pieriaus ir da, o tai irgi bdavo susij su nemaa rizika. Danai per
didelius vargus sirengus slptuv, netrukus ji bdavo emgbist iaikinama
ir sunaikinama. Taiau leidybos darbas niekada nesustojo.
Daugiausiai laikraio numeri - net 173 - ileido Kstuio apygardos
tabas. ios apygardos Laisvs varpas" jo nuo 1946 iki 1953 met. Jo tiraas
svyravo nuo 50 iki 500 egzempliori. Tokiu pat pavadinimu laikrat 10002000 egzempliori tirau leido Piet Lietuvos A" partizan apygarda. Labai
dideliu - 5000 egzempliori - tirau 1952 metais urnal Vyi keliu" ileido
Kstuio apygarda. Jame buvo ispausdinta pogrindins politins-kultrins
organizacijos Vyi sjunga", turjusios kita forma tsti pasiprieinimo
kov, programa. Ilgiausiai - iki 1957-j - jo Prisiklimo apygardos
Juozapaviiaus tvnijos laikratis Partizan vi aidas".

Greta periodini leidini, partizanai pareng nemaai poezijos rinkini,

satyr, prozos krinli, partizan maldyn. inomesni i j - 1948-1950
metais Prisiklimo apygardos ileisti penki tomai partizan eilrai ir
dain Kovos keliu engiant", Vakar srities tabo leidinys Mes nemir"
(1952), maldynas Rpintojlis", 1947 metais Algimanto apygardos ileistas
satyr rinkinys Istrebiteliada". 1947-1950 metais Dainavos apygardos tabas
net leido laikrat rus kalba, skirt rus kareiviams (Svobodnoje slovo"),
kuriame buvo aikinami lietuvi tautos siekiai ir bolevikins propagandos
klastingumas.
Be laikrai, nuolat bdavo spausdinami ir platinami atsiaukimai.
Kartais tai bdavo partizan sakymai, kreipimaisi jaunuomen, mokytojus,
stribus, paaikinimai, kodl vienam ar kitam nipui vykdytas mirties
nuosprendis ir pan. Atsiaukimais bdavo paymimos tautins ir religins
vents, aikinama j prasm ir btinyb isaugoti tradicijas.
Partizan spaud ir atsiaukimus daugiausia platino jaunimas. Vien per
1947 metus u tai buvo suimta 640 asmen. Apie pus atsiaukim
iplatindavo moksleiviai.
Partizan spaudos temas diktavo politin situacija. Plaiausiai bdavo
atspindimi tarptautiniai vykiai. Pokaryje maai kas turjo radijo aparat:
okupacin valdia buvo sakiusi

IPLATINTA ATSIAUKIM (MGB nustatyti atvejai)

Dainavos apygardos tabo pareignai: Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Jurgis KrikinasRimvydas, Adolfas Ramanauskas- Vanagas, Julius Karpis-Vieversys (1949)

juos i gyventoj atimti. Be to, usienio radijo stoi transliacijoms bdavo

trukdoma. Todl partizanai stengdavosi klausytis usienio radijo stoi
kitomis kalbomis ir savo laikraiuose pateikdavo ini santraukas bei
tarptautini vyki apvalgas, pakomentuodavo pasaulio politik
pasisakymus. Danai vieno ar kito veikjo kalba ar svarstomi dokumentai
sukeldavo nereali isivadavimo vili. Kiekviename partizan laikratyje
taip pat bdavo praneama apie vykius Lietuvoje, okupant vykdomas
represijas, partizan kovas, uvusij ygdarbius. Laikratliuose mons
rasdavo ir groins krybos: trump apsakymli, eilrai, maiki
nuotrup i kasdienio partizan ir okupuoto krato gyvenimo. Spauda buvo

vienintel tribna, kur partizanai galjo skelbti apie savo kovos tikslus ir
kovos prasm, palaikyti visuomens moral ir adinti tautikum.
Visiems iems aktualiems udaviniams gyvendinti labai trko talenting
urnalist. Pirmaisiais pokario metais partizan gretas siliejo nemaai
inteligent, o vliau inteligentija ir miest gyventojai tapo tuo visuomens
sluoksniu, kuris greiiausiai prisitaik prie okupacinio reimo. Partizan
vadai labai brangino kiekvien isilavinus mog, stengsi sutelkti tabuose
kiek galima daugiau inteligent. Savo ruotu okupacin valdia pogrindins
spaudos leidyb traktavo kaip vien didiausi nusikaltim. tai 1947 met
pradioje buvo suimtas ir per kelet dien nukankintas Alytaus mokytojas,
knyg vaikams autorius Konstantinas Bajerius-Garibaldis, palaiks ry su
Dzkijos partizan vadovybe ir talkins pogrindio spaudai. U
bendradarbiavim partizan spaudoje buvo nuteistas dramaturgas Vincas
Adomnas, u laikratli platinim suimtas raytojas Viktoras Katilius.
Legaliai gyvenantiems inteligentams dl areto grsms praktikai buvo
nemanoma dalyvauti partizan spaudos leidyboje. Todl pagrindiniai io
baro darbininkai buvo patys partizanai, ypa - buv mokytojai, studentai ir
gimnazistai: Juozas Sibaila-Merainis, Petras Bartkus-adgaila, broliai
Antanas ir Bronius Liesiai, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Vytautas
Sniuolis, Bronius Kazickas-Saulius ir daugelis kit. ekistams uklupus
pogrindin tipografij, laikraio leidjams daniausiai nelikdavo kitos
ieities kaip nusiauti.
tai 1952 12 23 bunkeryje apsupta band nusiauti emaii apygardos
leidini Malda girioje" ir Kovojantis lietuvis" redaktor Monika Alzait.
Deja, vis nebuvo mirtinas. Igydyta ir iauriai tardyta mergina buvo
nuteista 25 metams lageri. 1953 met rugpjio mnes bunkeryje apsupta
nusiov emaii apygardos leidinio Laisvs balsas", jusio nuo 1945-j,
redaktor, buvusi Medingn mokytoja Irena Petkut. 1953 01 17 sodyboje
netoli Kelms buvo apsuptas Jros srities tabo bunkeris, kuriame slapstsi ir
leido du laikraius - Laisvs varp" ir Vyi keliu" - srities vadas buvs
mokytojas Antanas Bakys-Germantas, Jonas Jurknas-Valeras ir Elena
Gendrolyt-Balan-d. Neturdami kitos ieities, nenordami gyvi pakliti
prieo rankas, partizanai nusiov.
Tokia kaina buvo mokama u laisv od.

Partizan leidiniai, ekist paimti i sunaikinto Jros srities tabo bunkerio

Pasvarstykime
1. Kokie odiai daniausiai pasikartoja partizan laikrai pa vadinimuose? Kodl?
2. Kas veiksmingiau ilgos okupacijos metais: ginkluota kova spausdintas odis? Kodl?

KOVA SU NIPAIS IR SOVIETINIAIS PAREIGNAIS

Dl nip naikinimo partizanus gals kaltinti tik tas, kuris sunkios okupacijos
metu pataikavo prieui, pats buvo vienokiu ar kitokiu bdu uverbuotas MGB
pareign, usimaskavs priklaus vairaus plauko nip gaujai ir galbt slaptai jau
yra idavs ne vien artim savo draug. 42
Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Partizaninis karas, kaip ir kiekvienas karas, buvo paenklintas ir didvyrikais

poelgiais, ir tragikais vykiais. Vis skaudiausi - idavysts.
Okupacin valdia ne tik suiminjo, ud ir trm mones, bet ir vert juos
tapti nipais. Atsisakius bendradarbiauti" grs kaljimas. Todl daugelis
verbuojamj formaliai sutikdavo bti agentais n nemanydami nipinti
savo kaimyn. Patys ekistai tai inojo, bet sakydavo, kad jiems pakaks, jei i
imto uverbuotj nors vienas jiems dirbs.
42

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., p. 235.

1949 metais jau buvo uregistruota 26 tkstaniai MGB agent. I j uoliai

talkino okupantui apie tredalis. Jie stebdavo pamikes, sekdavo, ar pas
kaimynus neueina partizanai. Utekdavo dviej skundik paliudijimo, kad
mat pas kaimyn usukant nepastamus mones, ir jis bdavo itremiamas
kaip partizan talkininkas. Kartais skundikas liudydavo melagingai - i
kerto ar nordamas uvaldyti turt. Kiti agentai gaudavo sudtingesnes
uduotis: jiems bdavo iduodami ginklai, sakoma nuudyti partizanus ar
umegzti ryius su kovotojais ir nuolat teikti apie juos inias. U paslaugas
bdavo dosniai atlyginama. Uverbuota buvusi partizan ryinink Birut
Veikauskait, isitraukusi pluot kupir, pasigyr kitai ryininkei: kokia
tu kvaila, rizikuoji, slapstaisi, kai gali turti itiek pinig! U partizano
nuovim ar idavim bdavo silomos didels premijos.
Okupantams uoliai talkino ir sovietiniai pareignai. Jie suraindavo
gyventoj gyvulius, uddavo nepakeliamus mokesius, versdavo pasirayti
paskolas ir padkos Stalinui laikus, varydavo rinkimus. LKP(b) Centro
komiteto nurodymu buvo apginkluota apie 6 tkstanius komunist partijos
nari, dirbani apylinki pirmininkais, mokesi inspektoriais, partijos ir
komjaunimo
sekretoriais,
instruktoriais,
kolchoz
pirmininkais,
brigadininkais. Ginkluoti bdavo ir i Rusijos atvykstantys kolonistai, kai
kurie svetim em dirbantys naujakuriai, deputatai, MGB agentai ir kiti
okupant talkininkai.
Viena i svarbesni partizan veiklos krypi kaip tik ir buvo okupacins
valdios organ ir uoliausi kolaborant naikinimas. Bijodami, kad tai
nevirst savivale ir sskait suvedinjimu, partizan vadai stengsi j
kontroliuoti. Tai buvo viena i prieasi, skatinusi centralizuoti judjim ir
nepalikti neorganizuot, tik savo galva ir atsakomybe veikiani kovotoj.
Tauro apygardos vienytojas ir krjas kunigas Antanas Ylius prisiminimuose
ra: [...] reikia sukurti organizacij, kuri sudraust savivaliautojus, o visus

veiksmus labai rimtai apgalvot juridikai. Mes gerai inojome, kad ne mums
priklauso moni gyvyb, todl su iomis problemomis susijusius klausimus
turime sprsti labai atsakingai."43

Jros srities tabo pareignai (i kairs): Antanas Liesys-Tvanas, Aleksandras MilaeviiusRuonis, Antanas Bakys-Germantas

. Partizanai ileido ir iplatino sakym, reglamentuojani gyvenim

okupacijos slygomis. Buvo grietai draudiama imti i okupanto ginklus,
plikauti ir vogti, varyti namin, girdyti laisvs kovotojus, tautos gedulo
dienomis vsti komunistines ventes, rengti per jas okius ir kt. U sakym
nevykdym grs bauda ar karo lauko teismas. Prie perduodant
nusikaltusj teismui, jis bdavo perspjamas nutraukti pragaiting veikl.
Apie tokius perspjimus liudijo patys enkavedistai: Banditai pradjo
grupuotis ir drsiai veikti net dienos metu. Ateina grupmis kaimus po 1030 ginkluot vyr aktyvesni valstiei namus, pas apylinks pirmininkus
ir grietai perspja, nurodydami, per kiek dien turi isikraustyti, ir tuos
perspjimus daugelyje viet gyvendino." 44 Partizanai neturjo kaljim,
todl kiekvien pavojing nip ar pareign turjo bemat itardyti ir

nusprsti jo likim. Delsimas ar per didelis pasitikjimas galjo brangiai

kainuoti. Kita vertus, partizanai turjo bti teisingi, nepasiduoti kertui ir
sskait suvedinjimui (kad nepasidarytume patys skandal, nusikaltim ir
nesusikompromituotume"). Todl kiekvienas nusikaltusysis galjo bti
nubaustas tik jam sudarius byl. Kalt turjo bti rodyta ne maiau kaip trij
liudinink parodymais ar teisiamojo prisipainimu. Karo lauko teismai
baud atitinkamomis bausmmis, i kuri aukiausia - mirties. Partizan
Baudiamajame statute buvo udrausta bausti mirtimi maameius vaikus ir
senukus, taip pat nusikaltusiuosius kankinti ar aloti.
43

Antanas Ylius, Tauro apygarda. Prisiminim fragmentai", LKA, 1.1, p. 52.

Utenos apskrities Vykdomojo komiteto pirmininko Palio praneimas LSSR AT

pirmininkui Paleckiui, KGB ADS, 3 fondas, b. 6/3, 1. 157.
44

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO BAUDIAMAJAME STATUTE MIRTIES BAUSM BUVO

NUMATYTA U IUOS NUSIKALTIMUS:

1. nipinjim ir ini teikim okupacins valdios organams;

2. Apiplimus, vykdytus pavieniui arba su bendrais;
3. iaur okupacins valdios nurodym vykdym esant valdios pareignu;
4. skundimus, kai dl to ne maiau kaip du gyventojai kalinami ar itremiami.
5. Tiksling tautins smons naikinim naudojantis savo padtimi.

PARTIZANINIO KARO NUOSTOLIAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS (nepatikslinti MGB duomenys)

Kiek asmen per partizanin kar buvo nubausta mirties bausme duomen nra. Partizanai neslp karo lauko teismo nuosprendi,
prieingai, apie kiekvien sunaikint nip stengsi apylinkse iplatinti
atsiaukimus, kuriuose nurodydavo, u k vykdytas nuosprendis. Didioji
dalis partizan archyv buvo sunaikinta, o okupacin valdia, nors nuolat
kaltino partizanus nekalt moni udymu, niekada nepateik isami
nuudytj sra. Tai buvo daroma smoningai, kad niekas negalt
patikrinti, kiek gi i tikrj moni nuud partizanai.
1953 metais, baigiantis partizaniniam karui, emgbistai statistinse
ataskaitose nurod, kad pokar partizanai nukov 12,9 tkstanio asmen.
skaii sudar tiek NKVD karikiai, stribai ir ginkluoti aktyvistai, tiek civiliai
asmenys, nubausti karo lauko teismo nuosprendiais ar atsitiktinai uv per
susiaudymus. Taiau i tikrj skaii buvo skaitytos ne tik partizan
aukos. Kadangi visus nusikaltimus registravo ta pati inyba - NKVD,
banditais vadinusi ir kriminalinius nusikaltlius, ir partizanus, bandit"
nuudytj asmen skaii pateko ir vairi plik bei recidyvist nuudyti

asmenys. Be to, partizan vardu ud ir patys enkavedistai - stribai, MGB

smogikai, raudonarmieiai. Prisimenant, kad daugelis nip ir aktyvi
kolaborant irgi buvo ginkluoti, partizan karo lauko teism nuosprendiais
nuudyt civili asmen skaiius per tok ilg kar bt tikrai labai
nedidelis. Taiau propagandiniais sumetimais laikui bgant okupacin
valdia skaii nuolat didino: 1957 metais KGB pirmininko ataskaitoje jau
buvo nurodyta, kad partizanai nuud 15 tkstani, o 1985-aisiais - net 25
tkstanius civili asmen.
iurpios pokario mogudysts danai buvo pai MGB agent smogik
ar pavieni besislapstani asmen darbas. Partizanai djo daug pastang,
stengdamiesi isiaikinti ir nubausti partizan vardu banditaujanius
plikus. Kiekvienoje apygardoje inomas ne vienas atvejis, kai mirties
bausme buvo nubaustas gyventojus terorizavs nusikaltlis. Kartais prie
partizaninio judjimo prisiliedavo emos morals asmen, kuri elges
pogrindio slygomis buvo sunku kontroliuoti. Iaikjus nusiengimams,
pasigailjimo nebdavo. Nusikaltlius teisdavo karo lauko teismai. Teisdavo
ir tuos, kurie asmeninio kerto skatinami savavalikai vykdydavo nepagrst
mirties bausm. Dainavos apygardoje u tai buvo nuteisti myriop septyni
partizanai; 1951 metais mirties nuosprendis vykdytas Dzk rinktins
partizanui Narui, kuris girtas nuov kandidat partizanus.
Kartais partizan mirties nuosprendius paskatindavo MGB. Plaiai
taikyta provokacija, kai ekistai netyia" pameta dokumentus, i kuri aiku,
kad vienas ar kitas asmuo yra MGB agentas. Gav toki rodym, partizanai
nuteisdavo myriop nekalt mog. Taip 1946 metais Pabaisko valsiuje buvo
suaudytas partizanas Steponas Pakalnikis, 1949-aisiais Leipalingio valsiuje
partizanas Petras Tank-nas ir kt. 1951-j antroje pusje dl MGB
kompromitacijos
partizanai
nuud
4
asmenis.
N viename partizaniniame kare neivengta nip ir kolaborant baudimo.
Taiau ne partizan kalt, kad vykdyti teisingum teko tokiomis sunkiomis ir
iauriomis slygomis. Ir dl atskir asmen klaid ar nusikaltim negalima
kaltinti viso partizaninio judjimo. Partizan vadas Jonas emaitis-Vytautas
teisme pasak: Tik noriu pabrti, kad kiek man teko vadovauti kovotoj u
laisv kovai, a stengiausi, kad i kova prisilaikyt humanizmo princip." 46
Tikriausiai labai nelengva buvo kovojant su joki princip nepripastaniu
prieu
visur
ir
visada
laikytis
ios
nuostatos.
Jono emaiio kalba teisme, KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 13, 1.
421.
46

Visiems Lietuvos pilieiams, neirint j tautybs, tikybos ir sitikinim, savo veiksmais

nenu-sikaltusiems prie lietuvi tautos teises ir siekimus, utikrinamas gyvybs, saugumo
ir turto nelieiamumas i Sjdio laisvs kovotoj puss. Toks pat nelieiamumas
utikrinamas ir visiems svetim valstybi pilieiams, kurie Lietuvos teritorij atvyko
tautai neprieikais tikslais ir nepaeidia lietuvi tautos teisi ir sieki. 45
45 LLKS

Tarybos nutarimas Dl laisvs kovotoj ir gyventoj santykiavimo tvarkos" (1949

09 12), KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/ 3, t. 10, 1. 205.
I partizan vadovybs dokument
Pasvarstykime
1. Panagrinkime partizaninio karo nuostoli grafik: kuri kariaujanti pus ir kada patyr
didesni nuostoli?
2. Kodl savo veiksmus partizanai stengsi pagrsti statutais ir kitais teisiniais aktais?
Kodl kolaborantams jie sisdavo perspjimus?
3. Su genocidu susijusiems nusikaltimams visame pasaulyje netaikomas senaties terminas.
Ar nepriklausomoje Lietuvoje turi bti teisiami civilius gyventojus ud MGB pareignai
ir stribai? nipai, kuriems skundus buvo itremtos eimos ir Sibire uvo maameiai
vaikai?

Lietuvos laisvs kovos sjdio

susikrimas. Pasiprieinimo silpnjimas
ORGANIZACINIS CENTRAS PERKELIAMAS PIET
EMAITIJ
iandien mes neinome, kiek pareikalaus dar kraujo Tvyns ilaisvinimas, jau per
daug auk, per daug, rodos, kraujo, bet dar tik pradia. Kelsis Lietuva - msi jau
nebebus. Joje vl uvirs gyvenimas - ms niekas neatmins, bandit vardais vadins mums bus skaudu.47
Justinas Leleius-Grafas

Suinojs apie BDPS Prezidiumo sunaikinim, Kstuio apygardos vadas

kapitonas Jonas emaitis msi tolesni vyriausiosios partizan vadovybs
krimo ingsni. Tauro apygarda buvo susilpnjusi dl begals i ir
aret, trko intelektualini pajg, todl bsim vadovyb reikjo formuoti
i kit apygard partizan.
47

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 114.

Prie emait Kstuio apygardai vadovavs Juozas Kasperaviius buvo

ikls mint, kad tik kovojantys partizanai gali vadovauti Lietuvos
ilaisvinimui, nes legaliai gyvenantys asmenys, sijung kov, bdavo labai
greitai MGB susekami. emaitis buvo tokios pat nuomons, todl atsisak
minties kurti atskir politin vadovyb i miestuose gyvenani inteligent.
Jis nutar tiek karin, tiek politin vadovyb suformuoti i vis partizan
apygard atstov ir kurdinti j geografikai patogioje vietoje - Dkto
mikuose
netoli
Radvilikio.

PARTIZAN SRII KRIMASIS

1946 04 09 - kurtas Piet Lietuvos partizan tabas. Vadas Juozas Vitkus

1947 01 02 - MGB kontroliuojamo BDPS sakymu Jonas Kimtas paskirtas Siaurs Ryt
Lietuvos srities partizan vadu
1948 05 01 - kurta Karaliaus Mindaugo (Ryt Lietuvos) sritis (vietoje formaliai veikusios
iaurs Ryt Lietuvos srities). Vadas Antanas Sluka
1948 05 05 - kurta Jros (Vakar Lietuvos) sritis. Vadas Jonas emaitis

Bet prie imdamasis burti vyriausij partizan vadovyb emaitis vykd

kai kuriuos organizacinius pakeitimus emaitijoje, kur veik dvi apygardos:
emaii ir Kstuio. Kadangi Kstuio apygarda buvo labai didel - ji
drieksi nuo Kdaini iki Varni, Vidurio Lietuvoje buvo suformuota nauja
Prisiklimo apygarda. ia kaip tik ir buvo numatyta kurdinti vyriausij
tab, nes kaip tik per i apygard jo ryi su visomis kitomis apygardomis
keliai. Pirmuoju Prisiklimo apygardos vadu ir organizatoriumi buvo
paskirtas Petras Bartkus, buvs Auktesniosios technikos mokyklos
studentas. 1948 metais gegus mnes Jonas emaitis visas ias tris
apygardas sujung stambesn vienet - Jros (Vakar Lietuvos) srit.
Taigi tuo laiku Lietuvoje veik 9 partizan apygardos, susijungusios tris
sritis: Piet Lietuvos Tauro ir Dainavos apygardos jau 1946-aisiais buvo
susijungusios stambesn vienet, o Siaurs Ryt Lietuvoje veikusios
Vytauto, Algimanto, Didiosios kovos ir Vyio apygardos 1947-j pradioje
Juozo Markulio sakymu formaliai irgi buvo sudariusios stambesn
organizacin vienet - srit.
Vos mnes pavadovavs Jros sriiai, emaitis visikai atsidjo partizan
jungini centralizacijos reikalams. Jros srities vado pareigas perdav
Lietuvos kariuomens kapitonui Aleksandrui Milaeviiui. Artjant
sovietinei okupacijai, Milaeviius su eima buvo pasitrauks Vakarus.
Bombarduojant Dresden uvus monai ir vaikams, jis apsisprend kovoti u
Lietuvos laisv: gro tvyn ir sijung partizan gretas.

LLKS Tarybos Prezidiumo narys Petras Bartkus-adgaila (priekarin nuotrauka)

Juros srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis

1948 07 10 Jonas emaitis paskelb sakym apie Vieningos laisvs kovos

sjdio organizacijos krim. Visos sritys turjo deleguoti savo atstovus

vad suvaiavim. 1948 11 12 Dkto mikus atvykus Ryt Lietuvos

partizan atstovams, vyko paskutinis BDPS Prezidiumo posdis, kuriame
buvo konstatuota, kad vl atkurta vyriausioji pogrindio vadovyb. Kol kas ji
vadinosi kaip ir anksiau - BDPS Prezidiumas, taiau pribrendo btinyb
suformuoti viening tiek politinei, tiek karinei veiklai vadovaujant centr,
turint vis apygard galiojimus. Kad i vadovyb galt veikti, reikjo
parengti programinius dokumentus. Juos patvirtinti turjo visos Lietuvos
partizan vad suvaiavimas.
Tokio suvaiavimo dar nebuvo pavyk sukviesti: paprastai dalyvaudavo
ne visos apygardos.
Rengti suvaiavim buvo labai sunku. Bet kokios partizan kelions net
savo veiklos erdvje buvo rizikingos. Apygard vadai por kart per metus
vizituodavo dalinius ir susitikdavo su kovotojais. Taiau nepalyginamai
pavojingesns buvo kelions kitas apygardas ar sritis. Jos trukdavo po kelis
mnesius. Tokios kelions turjo bti parengtos i anksto: suderinti ryi
punktai, sutarti slaptaodiai, susitikimo vietos, palydovai. Keliauti
reikdavo neinomomis vietovmis, todl buvo btina vietini partizan
talka.
Padanjus MGB provokatori - agent smogik akcijoms, partizanai
nebendraudavo su nepastamais asmenimis. tai 1948 metais emaitij
nuvyks Piet Lietuvos partizan vadas Adolfas Ramanauskas buvo tris
dienas tardomas, kol sitikinta j tikrai esant srities vadu. iaurs Ryt
Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas buvo jau anksiau umezgs ryius su
Tauro ir Kstuio apygard vadais. Jis asmenikai dalyvavo susitikime su
emaiiu Dkto mikuose 1948 met lapkriio mnes.
Partizan judjimas ir visos kelions vykdavo naktimis. Tam labiausiai tiko
ilgos rudens naktys. Paskelbus apie vyriausiosios pogrindio vadovybs
atkrim, nuo 1948-j lapkriio iki 1949-j vasario vyko nematomas, bet
kruoptus partizan vad suvaiavimo rengimo darbas. Tai buvo ne tik
delegat kelioni ruoimas. Jonas emaitis paved partizan vadams rengti
vairi partizan veikim reglamentuojani dokument projektus, kuriuos
turjo svarstyti ir tvirtinti suvaiavimas. Per vis partizaninio karo istorij tai
buvo pirmas ir vienintelis tokio masto aukiausi partizan vad
suvaiavimas, numats laisvs kov strategij ir taktik po penkeri
okupacijos met.

Tuo tarpu Lietuvos okupacin valdia msi tolesnio Lietuvos

valstybingumo naikinimo: vl prasidjo masiniai gyventoj trmimai Sibir,
ems kio kolektyvinimo vajus.

BDPS (MGB) - Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (1946 06-12). Vadovavo MGB
agentas Juozas Markulis
VGPS - Vyriausiasis Ginkluotj pajg tabas (1947 01 15 -1948 02). Vadas Antanas
Baltsis
BDLS - Bendras demokratinis Lietuvos sjdis (laikinas BDPS pavadinimas)
BDPS Prezidiumas - (1947 vasara - 1949 02). Pirmininko pareigas laikinai jo Vincas
Seliokas, vliau vadovavo - Jonas emaitis
VLKSO - Vieninga laisvs kovos sjdio organizacija (1948 07 - 11). Vadas Jonas emaitis
LLKS - Lietuvos laisvs kovos sjdis (1949 02 - 1953 05). Vadas Jonas emaitis
VYRIAUSIOSIOS PASIPRIEINIMO VADOVYBS KRIMAS 1946-1949 METAIS

Karinis vadovavimas

Politinis vadovavimas
VGP (MGB) - Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas (1946 08-12)
1. Kodl taip greit bdavo suimami legaliai gyven pogrindini organizacij dalyviai?
K reikia odis konspiracija"?
2. Kodl Lietuvos Atgimimui vadovavs visuomeninis judjimas 1988 metais pasivadino
Sjdio vardu (Estijoje, Latvijoje analogiki judjimai pasivadino Liaudies frontais)?

3. Kodl
reikjo
sukviesti
partizan
vad
suvaiavim?
Kodl partizanai norjo, kad vyriausiasis vadas bt irinktas suvaiavime, o visi
dokumentai - vieai apsvarstyti ir priimti balsuojant?

1949 MET VISOS LIETUVOS PARTIZAN VAD

SUVAIAVIMAS
LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti
pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu
gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios
morals supratimo ir paskelbt Atlanto chartoje, Keturiose laisvse, 12-oje Prezidento
Trumano Punkt, mogaus teisi deklaracijoje
ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos
savo tikslams gyvendinti,48
I LLKS Tarybos deklaracijos

Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas vyko 1949 met vasario 2-22
dienomis Prisiklimo apygardoje tarp Radvilikio ir Baisogalos. Buvo
patvirtintas naujas organizacijos pavadinimas: Lietuvos laisvs kovos sjdis
(LLKS). Partizanai pradti vadinti laisvs kovotojais. Sjdis msi vadovauti
tiek politinei, tiek karinei pasiprieinimo organizacij veiklai. Suvaiavime
buvo aptarti svarbiausi partizan veikl reglamentuojantys dokumentai,
numatyta bendra kovos strategija ir taktikos kryptys, priimti kreipimaisi
laisvs kovotojus ir krato gyventojus, aikinantys LLKS program ir tikslus,
suformuota aukiausioji partizan vadovyb.
LLKS Tarybos deklaracija (1949 02 16), KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3,
t. 12, 1. 227.
48

PARTIZAN VYRIAUSIOJI VADOVYB SUSIKRUS LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIUI

Politin programa buvo idstyta 1949 met Vasario 16-osios deklaracijoje,

kurioje skelbiama, kad LLKS Taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukiausias
tautos politinis organas, o suvereni Lietuvos valdia priklauso tautai. LLKS
Taryba sipareigojo ne tik vadovauti ilaisvinimo kovai, bet ir atgavus
nepriklausomyb iki laisv demokratini Seimo rinkim suformuoti laikinus
valdymo organus - Tautos taryb ir Laikinj vyriausyb.
Suvaiavimui pateikti dokumentai dar ilgai buvo tobulinami ir derinami,
kol tapo visai Lietuvai privalomais norminiais aktais. Partizan vad
suvaiavimas pogrindio slygomis i esms atliko parlamento
statymdavysts darb.
Aukiausiuoju valdios organu tapo LLKS Tarybos Prezidiumas. Jo
pirmininku buvo irinktas vieningos vadovybs iniciatorius Jonas emaitisVytautas. Jam suteiktas aukiausias partizan generolo laipsnis.

Vyriausiuoju gynybos pajg vadu 1949 met ruden paskirtas Adolfas

Ramanauskas-Vanagas, jam suteiktas pulkininko laipsnis. Nusprsta leisti
periodin vyriausiosios vadovybs leidin Prie rymanio Rpintojlio".
Redaktoriumi paskirtas Visuomenins dalies virininkas Juozas SibailaMerainis. Tarnybiniam naudojimui buvo skirtas Tarybos biuletenis".
Taip pat suformuota vieninga centralizuota visos Lietuvos partizan
jungini struktra. LLKS Taryba, sudaryta i vis srii atstov, vadovavo
judjimui per tris regioninius centrus - Vakar Lietuvos (Jros), Ryt
Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) ir Piet Lietuvos (Nemuno) srii tabus. Iki
io suvaiavimo emesnij grandi - apygard - vadai bdavo renkami.
Nuo iol juos turjo skirti auktesn vadovyb. Srities vadas skyr apygard
vadus, privaljo atkurti nuolat sunaikinamus tabus. Buvo patikslintos
apygard ribos, vietoj kuop suformuoti nauji teritoriniai vienetai - keli
valsi partizanus jungianius tvnijos. Sunaikinus auktesnius tabus ar
nutrkus ryiams, jos turjo bti pasirengusios veikti savarankikai.

LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas (priekarin nuotrauka)

1949 MET PARTIZAN VAD SUVAIAVIME DALYVAVO

I Piet Lietuvos: Adolfas Ramanauskas-Vanagas (srities vadas),

Aleksandras Grybinas-Faustas (Tauro apygardos vadas);
i Ryt Lietuvos: Juozas Sibaila-Merainis (BDPS Prezidiumo Visuomenins dalies
virininkas);
i Vakar Lietuvos: Petras Bartkus-adgaila (BDPS Prezidiumo sekretorius), Vytautas
Guas-Kardas (srities tabo virininkas), Leonas Grigonis-Upalis (Prisiklimo apygardos
vadas), Bronius Liesys-Naktis (Prisiklimo apygardos tabo virininkas), Jonas emaitisVytautas (BDPS Prezidiumo pirmininkas).
SUVAIAVIME SVARSTYTI PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

LLKS Tarybos deklaracija

LLKS statutas
LLKS statai
LLKS Tarybos Prezidiumo statutas
LLKS organizacini vienet vadovybi statutai
LLKS baudiamasis statutas
LLKS drausms statutas
LLKS administracinio baudimo taisykls
Partizano karinio parengimo programa
LLKS organizacini vienet tab valgybos skyri nuostatai

Ruoiantis ilgai okupacijai, buvo nutarta tausoti jgas ir riboti nauj

kovotoj primim. Utat numatyta pogrindin veikl traukti kuo daugiau
legaliai gyvenanio jaunimo. Jonas emaitis, dar bdamas Kstuio
apygardos vadu, buvo suorganizavs plat Lietuvos laisvs armijos
Organizacinio sektoriaus nari tinkl. Numatyta darb tsti. Taip buvo
ruoiamasi pereiti prie naujos pasiprieinimo formos - neginkluotos kovos.
Svarbiausias veiklos udavinys iuo kovos etapu buvo prieintis
komunistins ideologijos skleidimui ir nutautinimui. Todl tab
visuomenins dalys turjo du skyrius: politin ir tautin. Pirmasis vadovavo
politinei veiklai - formavo LLKS udavinius ir aikino juos visuomenei.
Tautinis skyrius sprend partizan ir gyventoj morals, dvasines
problemas, rpinosi kultros ir vietimo reikalais. Kad istorin mediaga
net ir ilikt ateiiai kaip liudijimas apie lietuvi tautos kovas dl savo
egzistencijos, buvo parengtos archyv tvarkymo ir saugojimo instrukcijos.

Politin situacija lm partizan strategij. Pirmoji strategin sritis Lietuvos politika. Partizan vadai beslygikai tikjo ir rmsi moralia
pasaulio didij politika. Su viltimi buvo velgiama kiekvien Jungtinse
Tautose priimt mogaus ir taut teises ginant dokument. Deja, nors
daugelis valstybi nepripaino Lietuvos inkorporavimo SSRS fakto, is
nepripainimas reali vaisi neatne.

Piet Lietuvos partizan vadai 1949 met pradioje pakeliui suvaiavim. Viduryje Tauro
apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas ir srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Antra strategin sritis - paios partizan organizacins struktros

tobulinimas ir veikla usitsusios okupacijos slygomis. Tolesn ginkluota
kova sunkjo, reikalavo vis daugiau auk, todl buvo iekoma kit veiklos
form. Svarbiausiu udaviniu tapo tautos dvasini vertybi ir materialini
itekli saugojimas.
Treioji strategijos sritis - tai bsimos nepriklausomos valstybs modelio
krimas. is modelis turjo labiausiai atitikti okupacijos vargus paklusios
tautos lkesius ir garantuoti socialin teisingum bei visuotin gerov.
1. Kuo buvo svarbus 1949 met partizan vad suvaiavimas? Kokie svarstyti
dokumentai, koki reikm jie turjo Lietuvos valstybingumui?
2. Kodl LLKS Taryba prim politin deklaracij btent vasario 16 dien?
3. Kaip partizanai galjo saugoti tautos dvasines vertybes? Ar j leidiami laikraiai ir
atsiaukimai galjo atsverti sovietins propagandos sraut?

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIZIJA

Lietuvos laisvs kovos sjdio tikslas yra atstatyti laisv, nepriklausom,
demokratin Lietuvos Respublik,49 I LLKS Tarybos Prezidiumo dokument
Stodami partizan gretas, laisvs kovotojai turjo vien tiksl - atkurti
nepriklausom valstyb. Pirmaisiais okupacijos metais is tikslas atrod visai
arti: tereikjo istumti i Lietuvos svetimas karines pajgas. Vyio apygardos
partizan vadas Antanas ilys-aibas, kart irdamas besidiaugianius
viltingais usienio radijo praneimais kovotojus, paragino juos pasimokyti
rikiuots, kad galt deramai atiduoti pagarb bsimai Lietuvos vyriausybei.

Buvusi Lietuvos vyriausyb nepaskatino tautos prieintis 1940 metais

prasidjus Lietuvos aneksijai. 1944-aisiais daug buvusi nepriklausomos
Lietuvos pareign ir kariki paliko j, nors Lietuvos laisvs armijos
direktyvose buvo aikiai suformuluotas teiginys, jog kiekvienas, paliekantis
tvyn sunkiu metu, yra dezertyras. Todl mstydami apie bsim
nepriklausom Lietuv partizanai su kartliu prisimindavo buvusias
negeroves: valdinink pasiptim, tautos interes nepaisym, partines
rietenas, pavojaus i Ryt nesuvokim. Kaip vien didiausi
nepriklausomybs laik politikos trkum partizanai nurodydavo socialin
nelygyb, padjusi bolevikams patraukti savo pusn varguomen. Budri
bolevik akis t didel bedugn tarp biednuomens ir pasiturinios
visuomens greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos trauk
komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinig
negailjo. [...] Mestas kis, kad ir js esate mons ir js galite naudotis
turtais, kad ir js turite teis gyvenim, ubr bemoksles mases," -ra
partizan kapelionas Justinas Leleius. 50 Taip pat man ir Dzkijos partizan
vadas Lionginas Baliukeviius: Argi itokiam skurde uaugs lietuvis gali
bti geras patriotas? [...] Socialin parama ir globa, paiai valstybei
vadovaujant, sumaint t didel 'nesusipratusi' lietuvi skaii." 51
LLKS Tarybos Prezidiumo kreipimasis Sjdio dalyvius ir visus krato gyventojus,
KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 283.
49

50

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 109.

51

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 75.

Praeities apmstymai skatino iekoti tobulesnio valstybs modelio.

Suvokdami praraj tarp pagyrnik politini veikj kalb ir tikrojo
pasiaukojimo, partizanai vylsi, kad krauju ikovota nepriklausomyb galins
sukurti demokratik visuomen.
Jau 1944 metais Lietuvos laisvs armijos programoje buvo pateiktos
svarbiausios Lietuvos vystymosi gairs: smerkiamas susiskaldymas,
pripastama asmens sitikinim, sins ir krybos laisv. Bendras darbas
turi duoti naudos ne tik grupei, siekianiai valdios, bet turi bti naudingas
visai tautai ir valstybei," - ra ios organizacijos krjas Kazys Veverskis. 52
Socialinje srityje buvo pabriamas privaios nuosavybs prioritetas,
numatyta valstybs parama gabi neturting jaunuoli mokymuisi, teisingas
atlyginimas u darb, sprendiami kiti aktuals demokratins visuomens
socialiniai klausimai.

Suformuluoti politin program band visos pogrindins organizacijos ir

judjimai. Tokia programa buvo pateikta 1946 04 22 pasiraytoje Lietuvos
partizan deklaracijoje, 1947-j BDPS deklaracijoje, 1949 02 16 LLKS
Tarybos deklaracijoje. Pastarajame dokumente nuosekliausiai idstytos
demokratins valstybs nuostatos, garantuojanios lygias teises visiems
Lietuvos pilieiams. Deklaracijoje numatyta atkrus nepriklausomyb - kol
bus irinktas naujas Seimas ir priimta nauja konstitucija - vadovautis 1922
met Lietuvos konstitucija. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin
respublika, valstybs valdymas vykdomas per laisvais demokratiniais
rinkimais irinkt Seim. Socialini klausim sprendimas - svarbiausias
valstybs udavinys.
Gerbdama skirtingus piliei politinius sitikinimus, LLKS Taryba u
statym rib paskelb esant vienintel komunist partij, kurios tikslai
nesuderinami su pagrindiniu lietuvi tautos siekiu - gyventi nepriklausomoje
valstybje.
Dar detalesn bsimos valstybs politin program pateik 1952 metais
Jros srities vado Antano Bakio kurta Vyi
52

Kazys Veverskis, Organizacijos interesai ir j reprezentacija", LKA, t. 14, p. 49.

sjunga. i visuomenin-politin organizacija turjo tsti partizan pradt

ilaisvinimo kov kitais bdais. Sjungos statuose pabrtos lietuvi tautos
teiss Vilniaus ir Klaipdos krat ir dal Rytprsi. Numatytos ems kio,
pramons, vietimo reformos. Didiausi kiai - 30 hektar; kita dalis ems
konfiskuojama; i taip sudaryto valstybinio fondo aprpinami beemiai ir
maaemiai. Ne maiau radikalus ir pramons ak pertvarkymas. Vis
reform tikslas - utikrinti socialin teisingum. vietimo srityje numatyta
vesti privalom atuoneri met moksl, gabius jaunuolius mokyti
auktosiose mokyklose valstybs lomis, ugdyti tautin kultr ir
krikionik dorov.

Nors LLKS kis buvo: Atiduok tvynei, k privalai", taiau partizanai

suprato, kad okupacijos metai paeis tautin savimon ir visuomens moral.
Ypa pavojingas buvo asmenybs susidvejinimas, priverstin btinyb
usidti kauk, prisitaikyti prie aplinkybi. mones varys mitingus, lieps
dalyvauti eisenose, aukti visa gerkle ,ura', neti transparantus su VKP(b) CK
nustatytais lozungais... Ir mons darys visk, k jiem sakys: rks ,ura', eis
koja kojon pro tribnas ir t.t. Tegul tik pamgina kas pasiprieinti partijai!" ra Lionginas Baliukeviius-Dzkas.53 Tai buvo neivengiama, nes jau 1945
metais SSRS NKVD-NKGB galiotinis Lietuvai generolas Tkaenka sak
suimti visus, kas nenors pasirayti padkos laiko Stalinui ar trukdys vsti
Lietuvos okupacijos jubiliej.
53

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 66.

Kstuio apygardos Vaidoto rinktins partizanai savo namuose". Viduryje -Ona LeinskaitAkacija

Matydami, kaip vienas po kito sta idealistai, tvyns laisv ir tautos

gerov vertinusieji labiau nei asmenin gyvenim, partizanai danai
pagalvodavo, kad okupacija be fizini neteki atne neatitaisom dvasini
nuostoli ir tautos mentaliteto pokyi. Tauta, paskendusi kraujuose,
aarose, juodoje neviltyje, tik samagone tarytum atrado savo paguod ir
laikin nusiraminim. [...] Kai kas sako, jog bolevikins okupacijos metai ir
kovos ugrdins taut. Plienas, girdi, liks. Galbt liks toki kaip plienas,

kurie lydsi ir grdinosi ioje kruvinoje kovoje. Bet toki bus nedaug. Daug
plieno kovoje bus sunaudota. Liks daug daug surdijusios ir ikraipytos
geleies gabal, o dar daugiau liks molio. [...] Lieka bailiai, pataiknai,
girtuokliai, bevaliai bolevikinio aparato klapiukai, kombinatoriai,
veidmainiai... ie lieka visi", - svarst nevilties valandl BaliukeviiusDzkas.54
1. 1922 met Lietuvos konstitucija skelb Lietuv esant nepriklausoma, demokratine
respublika. 1938-aisiais priimta nauja konstitucija pripaino Lietuv prezidentine
respublika, suteikiania valdios prioritet ne Seimui, bet prezidentui. Kodl partizanai
norjo, kad vl sigaliot 1922-j konstitucija?
2. Ar tautos genetiniam fondui ir mentalitetui turi takos didels gyventoj dalies tis?
Kodl 1948 12 09 Jungtini Taut Generalins Asambljos priimtoje Konvencijoje dl kelio
ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j visikas ar dalinis nacionalins,
etnins, rasins ar religins grups sunaikinimas" laikomas nusikaltimu, kuriam
netaikomas senaties terminas?
3. Kuo partizan kurtos bsimos Lietuvos valstybs vizijos skyrsi nuo priekario
tikrovs? Kuo ios vizijos panaios 1990 metais atkurtos Lietuvos Respublikos realyb,
kuo nuo jos skiriasi?
54

Ibid., p. 54.

GYVENTOJ TRMIMAI
Perpildyti eelonai vienas po kito jo Rytus, ivedami tuos, kuri didiajai daliai
niekada nebuvo lemta sugrti,55
1941-j tremtin Dalia Grinkeviit
Dalia Grinkeviit, Lietuviai prie Laptev jros", in Amino alo em, Vilnius:
Vyturys, 1989, p. 20.
55

Sovietin okupacija atne Lietuv trmim siaub. 1941 met birelio 14oji, kai buvo itremta i Lietuvos ir iblakyta Sibiro platybse per 23
tkstaniai niekuo nenusikaltusi moni, tapo negirdto smurto ir kani
simboliu. Prasidjs karas nutrauk visus ryius su itremtaisiais. Raudonasis
Kryius buvo bejgis surasti itremtus eim narius, Soviet Sjunga
nepripaino joki tarptautini institucij. Todl likusieji Lietuvoje laik juos
uvusiais. Tai buvo beveik tiesa, nes karo metais soviet valdia Pabaltijo
krat mones laik faistais ir trm dar toliau - iki pat Upoliars, katorgikai dirbdami, jie privaljo aprpinti front uvimi. Moterys su
maais vaikais, atvetos plik Ledinuotojo vandenyno pakrant, kur nebuvo
nei bsto, nei maisto, nei ilt rb, mirdavo kasdien deimtimis. Vyrai,

atskirti nuo eim, paklidavo koncentracijos stovyklas - baisi Gulago*

imperij, turjo dirbti achtose, tiesti geleinkelius, kirsti taig. Pirmaisiais
karo metais imir kone pus kalini. Mums nereikia js darbo, mums
reikia js kani", - cinikai tvirtino lageri priirtojai, irdami
isekusius iki distrofijos vakarykius mokytojus, karininkus, kininkus.
Trmim siaubas paskatino daugel 1944-aisiais beatodairikai bgti
Vakarus nuo artjanio fronto.
1945 metais trmimai atsinaujino. Jie nebuvo tokie masiki kaip 1941aisiais: tremtos besislapstani, pasitraukusi Vakarus ar partizanaujani
vyr eimos. Mai vaikai tapo valdios kaitais. Nuirj patikusi sodyb,
pora strib, nip ar sovietini aktyvist pasiraydavo, kad joje lankosi
partizanai. To utekdavo, kad eimininkai bt itremti, o j turt uvaldyt
skundikai.
Ivaromi i nam mons atsisveikindavo su jais aminai. Sibiras buvo
baisiausias odis, kuriuo gsdindavo uklyd pareignai. Jei mums
nedirbsi, ivaiuosi pas baltas mekas", - grasindavo ekistai, verbuodami
mones. Baudjams apsupus sodyb, jaunuoliai okdavo pro langus ir
bgdavo mik, o kareiviai juos audydavo kaip pikiausius prieus.
Suimtos motinos veamos slapta imesdavo i mainos savo kdikius,
tikdamosios, kad gal priglaus geri mons. Sibire j lauk tik tis. Vienas
kininkas, nenordamas bti itremtas i Lietuvos, udeg tvart ir puol
ugn, o jo mona oko ulin.

Vorkutos
konclageris
* Gulag (Glavnoje upravlenije lagerej) - Vyriausioji lageri valdyba. Pavadinimas paplito
pasirodius Aleksandro Solenicyno knygai Gulago salynas".

Tremtin Bron Jablonskien su kaimyn dukrelmis Sibire prie savo nam" (1952)

Taiau 1945-1947 met trmimai buvo tik preliudija. Okupacin valdia,

matydama, kad nei karinmis, nei ekonominmis priemonmis kaimo
nestengs palauti, planavo masinius trmimus. i akcija turjo paruoti dirv
kolchoz krimui ir sunaikinti partizan atspar kaime.
1948 met pradioje Lietuvos SSR Ministr tarybos ir LKP (b) Centro
komiteto silymu buvo nutarta itremti 12 tkstani partizan bei
nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis". 56
Neradus numatyt itremti eim, buvo nurodyta griebtis rezervinio srao.
Danai, kad mainos nevaint veltui, bdavo sukama bet kuri
artimiausi dailesn sodyb ir sakoma ruotis kelion...
SSRS Ministr tarybos nutarimas Dl ikeldinimo i Lietuvos SSR teritorijos specialiajai
tremiai 12 tkstani nelegaliai gyvenani, nukaut per ginkluotus susirmimus ir
nuteist bandit bei nacionalist eim, taip pat bandit talkinink buoi su eimomis"
(1948 02 21), in Lietuvos kov ir kani istorija, t. I, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla,
1994, p. 155.
56

PAGAL MGB KALTINIMUS NUTEIST ASMEN BAUSMI DYDIAI (nuoimiais nuo bendro
nuteistj skaiiaus)

1 - mirties bausm
2-25 metai konclageri
3-20 met katorgos
4 - 11-25 metai konclageri
5 - iki 10 met konclageri
SVARBESNI OKUPACINS VALDIOS NUTARIMAI 1948 METAIS

1948 02 21 - SSRS Ministr tarybos nutarimas itremti i Lietuvos 12 tkstani eim

1948 03 20 - LSSR Ministr tarybos nutarimas kurti Lietuvoje kolchozus
1948 05 18 - LSSR Ministr tarybos ir LKP(b) Centro komiteto nutarimas dl tremtini
konfiskuoto turto panaudojimo
1948 07 08 - LSSR Ministr tarybos nutarimas nacionalizuoti maldos namus ir banyioms
priklausanius pastatus

1948-j gegus pabaigoje autant visuose keliuose su imtai

sunkveimi. Kareiviai apsupo sodybas ir pradjo kratas. Pagal instrukcijas
tremiamiesiems buvo leidiama pasiimti iek tiek maisto, taiau danai tai
priklaus nuo baudj humanikumo. iauresni stribai ivar mones i
nam kaip stovi. Po to dalijosi j likus turt, sek mones stengdamiesi
suinoti, kur pasislp nuo tremties pabgusieji. Partiniai agitatoriai reng
susirinkimus, aikino gyventojams apie trmim tikslingum ir naud. Varu
suvaryti mons turjo garsiai reikti savo pritarim partijos politikai, nes ia
pat sdj nipai gaud kiekvien od. Didesnio pasityiojimo i moni
kani negaljo bti, todl atsirasdavo toki, kurie nepaisydami pavojaus
tiesiai pareikdavo savo nuomon. tai Simno progimnazijos direktorius
partijos sekretoriaus klausim ar viskas aiku, atr: Aikum parodys
istorija. [...] Tu lietuvis, ar tau neskauda irdies?"57 Partizanai kaip galdami
band kliudyti trmimams: reng vykdytojams pasalas, gadino telefono ry,
stengsi isaugoti itremtj turt arba perduoti j giminms, kad vliau ie ar
prie partizan tab steigti kalini ir tremtini globos komitetai galt sisti
nukentjusiems siuntinius.
LKP(b) CK sekretoriaus A. Sniekaus praneimas VKP(b) CK sekretoriui A. danovui
apie 1948 05 22-27 trmimo i Lietuvos rezultatus, Lietuvos kov ir kani istorija, t. I, p. 263.
57

Vaik tremtini brigada savo darbovietje"

Efektyviausia pagalbos priemon buvo perspti mones apie bsim

nelaim. Per valgus suinoj trmimo dat, partizanai pranedavo
gyventojams, kad jie laiku galt pasitraukti i nam ir pasislpti arba
pasiruoti tremiai. Kai kurie mons savaitmis nakvodavo artimiausiame
mike ar gyvendavo savo sodybose prisidiovin divsi ir susiri
ryulius mant.
Be to, partizanai vykd kelis teroristinius aktus, kurie vliau buvo ne kart
panaudoti propagandai ir partizan juodinimui.

Okupacin valdia, terorizuodama gyventojus, nuolat dieg naujovik"

gyvenimo bd: reng vis sovietini veni minjimus, pasilinksminimus,
demonstravo sovietinius ar trofjinius kino filmus, skait propagandines
paskaitas. Partizanai, nordami sutrukdyti svetimos ideologijos skleidim,
drausdavo dalyvauti tokiuose renginiuose. Apie tai skelbdavo savo
sakymuose, atsiaukimuose. Ypa amorals bdavo pasilinksminimai ir
okiai tautos gedulo - masini trmim - metu. Taiau kaip tik tada
okupacin valdia ypa skatino tokius pasilinksminimus. Juose dalyvaudavo
vietos aktyvistai, komjaunuoliai, stribai, NKVD gul kareiviai, per prievart
suvaryti gyventojai ir moksleiviai.
1948 04 18 Merkins klube per okius buvo susprogdinta mina, uvo trys
garnizono kareiviai. Prie tai partizanai, uj sal, patikrino, ar klube nra
civili; por vietos gyventoj perspjo ieiti i klubo. T pai met liepos 5
dien granata oki metu buvo mesta Daug klub. Rugpjio 10-j - kino
seanso metu Alovs klub, uvo MGB karininkas. Taiau stambiausia
teroristin akcija vykdyta Auktaitijoje: sovietins Darbo moni vents
dien - gegus 1-j - imoni klub metus granat uvo 16 asmen.
1944-1952 METAIS NUTEISTJ SOCIALIN PADTIS (nuoimiais)

1 valstieiai
2 - inteligentai ir tarnautojai
3 - darbininkai ir amatininkai
4 - moksleiviai ir studentai
5 dvasininkai
6 - neinoma

1. Nors masiniais 1948-1949 met trmimais partizan atrama buvo sunaikinta, ems
kis sukolektyvintas, o partizan pasiprieinimas silpnjo, 1951-aisiais masinis trmimas
vl buvo pakartotas. K tai reikia?
2. Soviet valdia tremtini ir kalini katorgiku darbu statomus Sibiro miestus vadino
komjaunuolikomis statybomis", skelb, kad Soviet Sjungoje vaikai -privilegijuota
klas, tuo tarpu ketvirtadalis tremtini buvo vaikai (per 4 tkstanius j mir). Ir vis dlto
komunistine propaganda nemaai moni tikjo. Kodl?

KOLCHOZ KRIMAS
Kolchozinimo akcija pasiek savo virn. Gyventojai dl jos visikai nenakvoja
namuose, bet laukuose. Mitingai kaime vyksta itisas paras. [...] tai kaip vyksta
savanorikas siraymas kolchoz": stribas, jga pagriebs mogaus rank ir
bruks j pietuk, ima vedioti po pareikimu to mogaus para. Tai bent
metodas!58
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Dar niekada nebuvo taip neramu Lietuvos kaime kaip 1948-1949 metais.
Dauguma derlingose emse sikrusi Suvalkijos ki buvo konfiskuoti, j
savininkai suimti, itremti ar pabg i gimtins. Ten, kur kadaise gyveno
gausios eimos, buvo tuia: sns kovojo mike ar buvo uv, dukterys itremtos, senukai tvai klajojo iekodami ger moni, nebijani j
priglausti. Daug sodyb stovjo ukaltais langais ir nupltais stogais. Tik
sodai ydjo kaip kadaise, primindami laik, kai ramiais pavasario vakarais
apylinki jaunimas susirinkdavo prie kieme rengto altorlio geguini
pamald.
58

Partizano Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 80.

Dan vakar tai vienoje, tai kitoje pusje pasigirsdavo kulkosvaidio

kalenimas, pajut pavoj imdavo loti unys. Patyr strib ir kareivi spyrius,
uneliai gerai atskirdavo atjnus. Ant partizan paprastai nelodavo: gal
paindavo kaimyn, o gal jaut, kad eina savi.
Sodybose - krata po kratos. Emgbistai vert malk krvas ir ieno prslus,
smaigais bad asl ir ard krosnis. U partizan galvas buvo silomi dideli
pinigai.
1948 met kovo mnes LKP (b) Centro komitetas ir LSSR Ministr taryba
prim nutarim Dl kolektyvini ki organizavimo respublikoje".

Prasidjo Lietuvos senojo kaimo naikinimas. Briai ginkluot aktyvist

upldo agituodami u kolchozus ir apraindami kinink turt. Per
prievart suvar gyventojus susirinkim, neileisdavo namo tol, kol ie
nepasiraydavo pareikim stoti kolchoz. Vl buvo padidintos pyliavos ir
mokesiai: mons nebeigaljo j vykdyti. Be to, prasidjo propagandinis
buoi" terorizavimas sovietinje spaudoje.
Jau nuo 1945-j buvo teisiami neatidav prievoli kininkai, j turtas
konfiskuojamas. 1947 metais pradti sudarinti buoi" sraai, kuriuos
paklidavo ne tik turj daugiau ems, bet ir turintys nuosav kuliamj
main, traktori, kelias karves, skolin ar nuomoj kitiems arkl, samd
darbinink. 1948-1950 metais apie 45 tkstanius kinink, nesumokjusi
mokesi ar neatidavusi pyliav, buvo perduoti teismui. Smurtu ir
ekonominiu spaudimu okupacin valdia norjo atimti brangiausi kininko
turt - em. Alovs valsiaus aktyvui" atvaiavus suarti per prievart
suvaryt kolchoz kinink ems ei, mons gulsi prie traktori,
pasiry mirti, bet neatiduoti savo ems.

Partizan karikatra, pajuokianti komunistinius mitingus

1948 metais daugelis partizan apygard ileido sakymus, kuriuose

nurod, kad aktyvs kolchoz organizatoriai perspus bus baudiami
baudomis, o nesiliov persekioti kaimo gyventoj - teisiami myriop. Naujai
steigt kolchoz pirmininkams ir brigadininkams buvo sakyta atsisakyti
savo pareig.
Kova prie kolchoz krim daugiausia buvo vykdoma agitacinmis
priemonmis: platinami partizan atsiaukimai, sakymai, perspjami

kolaborantai. Nuautas ir vienas kitas kolchozo pirmininkas, turjs ginkl ir

nepaklauss partizan perspjim. Nuo 1949-j LKP(b) Centro komitetas ir
MGB steig ginkluotas kolchoz apsaugos grupes. jas sunkiai seksi
surinkti mones: Prien apskrityje aktyvistai m i valdios ginkl tik
trijuose kolchozuose i 58, Kretingos apskrities 145 kolchozuose tebuvo
suorganizuotos tik eios apsaugos grups. Daugiausia kolchozus saugojo
stribai. Kai kur jie tapo j pirmininkais.
Keitsi partizan apsirpinimo maistu altiniai: daugum rmj itrmus,
jais tapo kolchoz grd sandliai ir fermos.
Po didij 1948-1949 met trmim kaimo moni pasiprieinimas buvo
palautas, jie masikai varyti kolchozus. 1951-aisiais, norint pakeisti
Lietuvos kratovaizd ir plintant sovietinei gigantomanijai", pradtos kurti
kolchoz gyvenviets. Vienkiemi naikinimo tikslas buvo visikai sulugdyti
1922-j ems reformos laimjimus: kininko sodyb atskirti nuo ems
naudmen.
Partizan poiris kolchozini gyvenviei krim buvo labai grietas:
Udrausti pirmininkams vykdyti pastat perklim planuojamas
gyvenvietes. Statomas kolchoz gyvenvietes sudeginti", - rayta viename
partizan sakyme.59 Sutikusius persikelti asmenis emaitijos partizanai
baud 500 rubli bauda. 1948-aisiais Jurbarko rajone buvo nuauti net keturi
kolchoz pirmininkai.
Prievartinis ems kio sukolektyvinimas pakirto kaimo dvasines aknis,
var kininkus nevilt, skatino nesiningum, girtuokliavim, abejingum
darbui ir emei.
59VA

[Gynybos pajg] vadovybs sakymas nr. 3 (1950 03 20), KGB ADS, Baudiamj
byl fondas, b. 33960/3, t. 12, 1. 98.

KOLCHOZ KRIMO TEMPAI LIETUVOJE (nuoimiai nuo bendro ki skaiiaus)

BUOI" SRAUS RAYTI KININKAI VIDUTINIKAI TURJO EMS (hektarais)

Negaudami beveik jokio atlyginimo u kolchoze idirbtas dienas (1951 metais

is atlyginimas Lietuvoje vidutinikai buvo tik 35 kapeikos ir 1,4 kg grd),
mons norom nenorom turjo vogti i kio ferm ir lauk. Dar skaudiau

buvo matyti, kaip i miest atsisti komunistai pirmininkai, nemokdami ir

nenordami kininkauti, pavert dirvonais derlius laukus, o kadaise moni
puoselti gyvulliai pavasariop bdavo pakabinami ant virvi, nes i bado
nebestengdavo pastovti.
Trmimai ir kolchoz krimas ymjo paskutiniojo, paties tragikiausio
laisvs kov etapo pradi.

1. Kodl okupacin valdia kr kolchozus, jei i patirties inojo, kad kolektyvinis kis
nenaus (sovietinje Rusijoje, Ukrainoje, caro laikais eksportavusiose grdus, nuolat siaut
badas)?
2. Koki pasekmi tolesniam lietuvi tautos likimui turjo priverstin ems kio
kolektyvizacija? Kokie iandieniniai jos padariniai?

AUKTAITIJOS PARTIZANAI 1948-1952 METAIS

Bet [...] tebeturiu dar turto, kurio prieai nesteng atimti: tai tikjimas Didj
pasaulio krj Diev ir tv ems meil. To nestengs atimti joks prieas, nors tai
bt ir pats monijos pabaisa - Stalinas. turt a palieku savo broliams ir seserims,
visiems tautieiams, ir kol jie tai gerbs, tol bus nenugalimi.60
I Balio Vaino-Pavasario Partizano testamento"

1948-j pradioje Auktaitijoje veik trys partizan apygardos,

susijungusios Siaurs Ryt Lietuvos srit. Iki 1947 met rugsjo mnesio
visos ios apygardos daugiau ar maiau pasitikjo MGB sukurto Bendro
demokratinio pasiprieinimo sjdio vadovybe". Tauro apygardos vadas
Antanas Baltsis siunt ryininkes Auktaitij perspdamas apie Markulio
provokacij, taiau tiek Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis,
kurio mon su vaikais gerasis daktaras" buvo isives Vilni, tiek srities
vadas Jonas Kimtas-algiris, apavtas patriotini Markulio kalb, negaljo
patikti, jog jis idavikas.
60

Janina Semakait, Vaino brio tis, Vilnius: Amius, 1994, p. 17.

Todl tik 1948 05 01 sritis, galutinai atsikraiusi MGB globos", pradjo

savarankikai vykdyti savo funkcijas. Kadangi Vytauto apygarda buvo labai
didel (apm net 6 apskritis, 1947 metais joje kovojo apie 900 partizan),
srities vad sskrydyje buvo nutarta j padalinti ir kurti nauj - Algimanto

apygard. Pastarosios branduoliu tapo imoni girioje veikusi arno

rinktin, vadovaujama buvusio medicinos fakulteto studento Antano
Slukos-arno. Sluka buvo paskirtas naujos apygardos vadu, o srities
vadui Kimtui ivykus naujai kuriam vyriausij partizan vadovyb, tapo
ir srities vadu. Algimanto apygarda leido laikratl Partizan kova",
redaguojam Nironi mokytojo Jurgio Urbono-Laktuio.
Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas Jonas Kimtas-algiris (priekarin
nuotrauka)

Algimanto apygardos partizano ymens projektai

Tame pat vad sskrydyje Didiosios kovos apygardos B" rinktinei buvo
suteiktos apygardos teiss, nes A" rinktin dl infiltruot agent veiklos
praktikai buvo sunaikinta.
Kimtui tapus vyriausiosios partizan vadovybs nariu, nuo 1949 met
sritis gaudavo visus LLKS nutarimus ir laiksi vieningos kovos taktikos.
Buvo atsisakyta aktyvi kovos veiksm, jgos sutelktos spaudos, atsiaukim
leidybai. iame veiklos bare partizan pajgas labai sustiprino Vytauto
apygard 1949-aisiais siliej Salako valsiaus jaunimo pogrindins
organizacijos nariai, kuriems vadovavo Jonas Ddnas-Vynas.
Bir krato partizanai ilgiausiai veik savarankikai ir tik 1951 met
vasar suformavo Zigmo Sierakausko (vliau pavadint Piln) tvnij ir
sijung Vyio apygard. Taigi tik kovoms baigiantis buvo galutinai
gyvendinta visos Lietuvos partizan jungini centralizacijos idja - visi jie
tapo LLKS padaliniais.
Auktaitijoje vis nesiliov ekistins operacijos. 1948 met liepos mnes
alij giri apsupo 3000 MGB kareivi. Keturias dienas jie persekiojo 18
aliosios rinktins partizan. Tik laimingo atsitiktinumo dka - ujo smarki
audra - jiems pavyko ivengti ties.
1949-j ruden buvo uverbuotas ryininkas tarp srities ir Algimanto
apygardos, kuris pavaiino" specialiu preparatu srities tabo Ryi skyriaus
virinink. Suimtas ir iauriai tardomas, jis idav srities vadovybs bunker.
Nenordami gyvi pasiduoti ir neturdami kitos ieities, tabo pareignai
kartu su srities vadu Antanu Sluka susisprogdino.
1950 met pavasar buvo iduotas bunkeris Lelin valsiaus Baltamikio
kaime, kur leistas srities laikratis Auktaii kova". Baudjai pasiunt
bunker sodybos eimininko dukr, ragindami partizanus pasiduoti.
Mergait igirdo dusl v: srities Visuomenins dalies virininkas ir
laikraio redaktorius Bronius Kazickas-Saulius nusiov.
Nuolatins netektys trukd darb, nebebuvo kaip atkurti sunaikint tab.
Todl 1950 met lapkriio mnes srities tabo sprendimu Algimanto ir
Didiosios kovos apygardos buvo panaikintos, o lik kovotojai prijungti prie
Vytauto ir Vyio apygard.
1951-j kovo mnes sunaikintas Vytauto apygardos tabas Labanoro
girioje. Jis buvo susektas klastingai itardius suimt ryinink. Operacijos

metu MGB rankas gyvas pasidav ryininkas tarp apygardos tabo ir Lokio
rinktins Juozas Buika. Per kelet dien Buika idav nemaai jam inom
bunkeri, paskui tapo agentu smogiku. Emgbistai jam sak kviesti
susitikimus partizanus. Buika para laik Vytauto apygardos Lokio
rinktins vadui Baliui Vainui, praydamas susitikti Strazd kaime. Su
partizanais pavalg vakarien, smogikai kartu ijo kiem ir m juos
audyti. Partizanai greit susiorientavo, pradjo atsiaudyti, sueid smogik
vad MGB karinink. Taiau jgos buvo nelygios. Pasakojama, kad Vainas,
kuris dl graaus balso ir jo mgstamos dainos buvo vadinamas Pavasariu,
sueistas krito viduryje kiemo ir udainavo: O pavasari malonus, o pavasari
graus..." Buvo tikrai pats pavasaris - 1951 met balandio 11-oji. I siio
emgbistai iaud eiminink eim (uvusi motina buvo nia) ir padeg
tvart.
1951-j gruodio mnes agentai smogikai ikviet susitikim ir sum
Vytauto apygardos vad Broni Kalyt-Siaub. Kalytis palo: pats tapo
agentu smogiku ir padjo naikinti likusius partizanus. 1952 met rugpjt is
suinojo, kad LLKS atstovas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizan
sriiai Jonas Kimtas imoni girioje organizuoja pasitarim. Kadangi trko
pareign, Kimtas pats pradjo eiti srities vado pareigas ir ketino atkurti
tab bei ryius tarp srities vadovybs ir apygard. Tuo metu srityje veik
apie 200 partizan. pasitarim kaip Vytauto apygardos atstovai atvyko
MGB agentai smogikai, vadovaujami Kalyio. Kelet dien agentai praleido
drauge su kovotojais, nesirydami j iudyti, nes partizan buvo daugiau.
Po pasitarimo smogikai pakviet Kimt vykti drauge su jais vizituoti
Vytauto apygardos. U keli kilometr srities vadas buvo nuginkluotas ir
suimtas. Neitvrs tardym, Kimtas idav tabo bunker, kuriame uvo ir
srities Visuomenins dalies virininkas poetas Bronius Krivickas.
Nuo 1952-j rudens Karaliaus Mindaugo sritis kaip organizacinis
vienetas praktikai nebeegzistavo. MGB suformavo legendin" srities tab i
savo agent. Tokiu bdu jie ketino siskverbti LLKS vadovyb. MGB
planavo, kad Kimtas galt tapti LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku.
Turdamas vyriausiojo partizan vado galiojimus, jis padt sunaikinti vis
partizanin judjim. Buvo numatyta pakartoti Markulio epopj, svarbiausi
vaidmen paskiriant uverbuotam Jonui Kimtui.
Taiau uvus daugumai aukiausij partizan vad is scenarijus tapo
nebereikalingas. Dvasikai palautas, MGB kontroliuojamas ir priirimas,

Kimtas gyveno Vilniaus priemiestyje nesirydamas nei pasiprieinti

emgbistams, nei nutraukti savo gyvybs sil.
RYT LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Vyio apygardos tabo virininkas Kostas Tvaska-Rugelis

Suimtas Auktaitijos partizanas

Pasvarstykime
1. Kodl partizaninio karo pabaigoje padaugjo idavysi?
Kas tam turjo daugiau takos: atuonerius metus usitsusi kova ir partizan nuovargis,
dl trmim ir kolektyvizacijos susilpnjusi partizan atrama kaime ar didjantis atotrkis
tarp partizan sieki ir vis labiau prisitaikanios prie okupacijos visuomens?

EMAITIJOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS

[...] mes buvome priversti ieiti ginti savojo krato, savj sodyb, boi ir tv
krauju sulaistytos ems: mes, kaip mons, pasiprieiname prie mogaus teisi
mindiojim, prie aukiausiojo laipsnio vergij; mes negalime sutikti su melu,
apgaule, klasta ir taut udaniomis nedorybmis. Ms ingsniai yra taurs. Mes
savo kovoje esame teisingi ir tiess prie vis kultringj pasaul, o Aukiausiojo
palaima rems ir laimins ms darb!'61
Juozas Kasperaviius-Visvydas

Nuo 1948 met emaitijoje veik trys partizan apygardos: Kstuio,

emaii ir Prisiklimo.
emaii apygarda susiformavo i Lietuvos laisvs armijos vanag bri.
Iki tol ji patyr daug provokacij, apygardos vadovyb ne kart buvo
sunaikinta. MGB pavyko iprovokuoti konflikt tarp dviej vad - Kazio

Juozaiio ir Juozo Ivanausko. Taip buvo sunaikintas apygardos tabas, o Ivanauskas-Vygandas, ikviestas Vilni, tariam BDPS komitet, MGB
diktuojamas siunt apygard vairias direktyvas, raginanias atsisakyti
ginkluotos kovos. Su agent smogik pagalba buvo visikai sunaikintas
Maeiki apskrityje veikusios Alkos rinktins tabas.
61

Juozas Daumantas, Partizanai, p. 232.

1948-aisiais apygardos vadu buvo paskirtas Vladas Mont-vydas-emaitis,

vadovavs iki pat 1953-j. Jis suformavo stipr tab. 1949 metais tabo
nariu tapo nuo MGB persekiojimo mik pasitrauks Pails klebonas
Vaclovas Stirbys. Kunigas Stirbys ne tik vykd pastoracin veikl tarp
partizan, bet ir ivyst laikraio Laisvs balsas" leidyb, pareng ir ileido
mald ir apmstym rinkin Malda girioje".
Stipriausia Vakar Lietuvos srities apygarda buvo Kstuio. Pirmasis jos
vadas Juozas Kasperaviius suformavo strategines kovos nuostatas, kuriomis
po jo ties vadovavosi ir kiti vadai. Jo silymu partizanai turjo vadintis
laisvs kovotojais. 1949-j vad suvaiavime is vardas buvo oficialiai
patvirtintas.
Kstuio apygardos vadu tapus Jonui emaiiui, tabe susitelk isilavin,
laisvs kovai pasivent vyrai. ia partizanin veikl pradjo buvs studentas
Petras Bartkus, taps Prisiklimo apygardos organizatoriumi ir pirmuoju
vadu, vliau - LLKS Tarybos Prezidiumo sekretoriumi. Ne kart sunaikintas
apygardos tabas vis bdavo atkuriamas, toliau leidiamas Laisvs varpas".
1948-1949 metais Kstuio apygardos tabas buvo sikrs Ervilko
valsiuje. Stabas vadovavo ir pogrindinms jaunimo kuopelms, kuri
branduolius sudar Kelms ir Ervilko gimnazistai. 1949-aisiais prasidjus
aretams, buvo sukurta konspiratyvesn trejetuk sistema: kiekvienas legaliai
gyvens partizan rezervinis kovotojas-slapukas painojo tik du pogrindio
dalyvius.
1952 metais Kstuio apygardoje dar kovojo apie 180 partizan, o kitmet
j beliko vos 23. Matydamas neivengiam ginkluotos kovos blsim, Jros
srities vadas Antanas Bakys-Germantas 1952 metais kr nauj pogrindin
organizacij - Vyi sjung. i organizacija turjo neginkluotu bdu toliau
prieintis okupacijai. Buvo sukurti Vyi sjungos statai, ileistas laikratis
Vyi keliu", kiekvienas partizan brys pareigotas savo veiklos rajone
kurti Vyi sjungos skyri. Taiau partizan buvo lik jau labai maai, j

kontaktai su gyventojais grs idavystmis. Vyi sjunga, deja, netapo

masine organizacija.

Kstuio apygardos vadovyb: Vladas Mieikis- Tarzanas, Antanas Bakys-Klajnas (vadas), Jonas
Rupaitis-ilius, Juozas Kisielius-Genius, Vytautas Slapinskas-Vytas (1949)

Prisiklimo apygarda susikr vliau u kitas Vakar Lietuvos srities

apygardas, jos tabas suformuotas tik 1948-ai-siais. Apygardos geografin
padtis - buvo sikrusi paiame Lietuvos viduryje - lm ir specifin
paskirt: ia vyko 1949-j visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, ia
bazavosi aukiausioji partizan vadovyb, per Prisiklimo apygard jo
ryi keliai su visomis Lietuvos apygardomis, jos funkcijas jo
vyriausiosios partizan vadovybs apsauga ir darbo slyg utikrinimas,
LLKS direktyv ir dokument platinimas visoje Lietuvoje.
Dl stipri intelektualini pajg apygarda garsjo savo leidiniais.
Laikrat Prisiklimo ugnis" reng poetai Bronius Liesys-Naktis, Vytautas
Sniuolis-Vytenis, dailininkas Laurynas Mingilas-Diugas. Apygarda ileido
penki tom partizan poezijos rinkin Kovos keliu engiant".

VAKAR LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Tokia aktyvi veikla patrauk MGB dmes. 1951 metais apygardos vadu
tapo Juozas Palinas-Rytas. apygardos veiklos rajon - Pernarav ambulatorijos gydytoju buvo pasistas MGB agentas Vytautas Remeika.
Palinas painojo Remeik i anksiau, juo pasitikjo, kaip pats sak: i aki

Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai

matau, kad esi doras mogus". Todl pakviet j dirbti apygardos tab
Visuomenins dalies virininku. Ijs parpinti maisto produkt, MGB
agentas prane apygardos tabo dislokacijos viet. Apsupus ekistams,

Palinas uvo, taiau vienas i partizan - Prancikus Prsaitis-Lap spjo

nuauti ir idavik. Sugebjs pasitraukti Prsaitis isislapst vienas iki 1963j. inodamas, kad gyv liudinink neliks, Prsaitis svarbiausia savo
pareiga laik isaugoti apygardos tabo archyv. aliumin bidon sudtus ir
nuo drgms apsaugotus dokumentus jis kas kiek laiko ukasdavo vis kitoje
vietoje, saugodamas, kad kas nors j nesusekt. 1963 07 13 gyvas pakliuvs
KGB rankas Prancikus Prsaitis buvo suaudytas.
1953 met pradioje MGB susek ir Jros srities vadaviet. Srities vadas
Antanas Bakys drauge su tabo nariais nusiov. Srities organizacins
struktros nebebuvo atkurtos. Po penki mnesi - 1953 06 19 iduotas uvo
ir Kstuio apygardos vadas Povilas Morknas. Ilgiausiai isilaik Kaltinn
valsiuje Putvinski kaime kininko sodyboje sikrs emaii apygardos
tabas. Taiau 1953 08 23 pasaloje uvus apygardos vadui Vladui Montvyduiemaiiui, po keli dien buvo sunaikintas ir tabo bunkeris.

Kstuio apygardos partizanai (1948)

1. Kuo isiskyr kai kuri partizan apygard veikla? Kodl plaiau inomos buvo Tauro,
Kstuio apygardos?
2. Kodl Klaipdos, Vilniaus krate (r. partizan apygard emlap) partizan jungini
nebuvo?
Partizan apygard, rinktini, tvnij ribas nustatydavo pagal administracin-teritorin
paskirstym. Kodl partizanai grietai laiksi nustatyto veiklos rajono?

PIET LIETUVOS PARTIZANAI 1948-1953 METAIS

[...] danai galvoju apie uvusius. Viepatie mano, kiek j daug! Ms tvyn tokia
maa, o va be iimi geriausieji vyrai: jauni, kupini pasiryimo, drss... Kaip
bus reikalinga Lietuva j ateityje.62
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Anksiausiai srit susijung Dzkijos ir Suvalkijos kovotojai. Piet

Lietuvos sritis 1949 metais pavadinta Nemuno vardu. Pirmasis partizan
vienytojas ir vadas buvo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946-1948
metais ne kart keitsi vadai, taiau uvusij viet ateidavo nauji energingi
kovotojai: Dominykas Jys-uolis, Antanas Bal-tsis-Zvejys, Sergijus
Stanikis-Litas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lionginas BaliukeviiusDzkas ir daug kit inomesni ir visai neinom didvyri.
62 Partizano

Dzko dienoratis, LKA, t. 6, p. 39.

Iki 1948-j labai stipri buvo Tauro apygarda, taiau uvus Baltsiui,
dominuoti m Dainavos apygarda.

Piet Lietuvos partizan vadai

1948-1949 met iem Piet Lietuvos srities vadas Ramanauskas-Vanagas

ir Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas praleido keliaudami
emaitij, kur po ilg tikinjim, jog nes provokatoriai, susitiko su Jonu
emaiiu-Vytautu. Abu ie Piet Lietuvos partizan vadai dalyvavo 1949-j
suvaiavime ir tapo LLKS Tarybos nariais, o Ramanauskas-Vanagas netrukus
buvo paskirtas LLKS gynybos pajg vadu.
Gr i suvaiavimo jie stengsi Piet Lietuvoje gyvendinti suvaiavimo
nutarimus, todl tuoj pat suauk Tauro ir Dainavos apygard vadovybi
pasitarim, prane apie Lietuvos partizan susivienijim ir suvaiavime
priimtas programines nuostatas. Nuo 1949-j sritis pradjo leisti laikrat
Partizanas".

Piet Lietuvos partizan vadai 1951 met pavasar: Nemuno srities vadas Sergijus Stanikis-Litas,
Juozas Luka-Skirmantas, paskutinis Dzk rinktins vadas Vaclovas Daunoras-Ungurys

1950 metais Ramanauskui-Vanagui pradjus eiti gynybos pajg vado

pareigas, sriiai m vadovauti Stanikis-Litas. Srities vado paskyrim pagal
LLKS statut slaptai balsuodami patvirtino apygard vadai.
Piet Lietuvos sritis turjo specifin veiklos bar: palaik ryius su
Rytprsiais ir Lenkija, nuo okupacijos pradios per ia jo desantinink
kelias Vakarus ir atgal. Su Tauro apygardos vadovybe umezg ryius 1946
metais i Vakar atvyks Jonas Deksnys, vliau i ia buvo pasisti Lenkij

ir toliau Juozas Luka, Kazimieras Pyplys, Jurgis Krikinas. Piet Lietuvos

srities tabo vadavietje 1949 09 23 uvo pavasar jros keliu Lietuv grs
Pyplys-Maytis. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas,
Karijotas 1950 10 03 sulauk Taurags mikus desantu nusileidusio

LLKS galiotinio usieniui Lukos-Skirmanto, kuriam netrukus Kazl Rdos

miko bunkeryje suruo susitikim su Piet Lietuvos srities partizan vadu
Stanikiu ir LLKS gynybos pajg vadu Ramanausku. Luka plaiai referavo
apie VLIK-o veikl ir partizan situacij tarptautiniu poiriu. Kazl Rdos
mikus nusileido ir 1951 met desantas: Julijonas Btnas-Stev ir Jonas
Kukauskas-Dzykis, Gardenis. Partizanai kurdino juos Petro Jurkaiio-Bero
bunkeryje, kur atvykusieji lauk susitikimo su Ramanausko bunkeryje
iemojusiu Luka.

Taiau MGB pavyko isiaikinti Bero bunkerio viet. vyko tragedija:

Jurkaitis band prasiverti ir buvo nukautas, o Kukauskas pasidav gyvas,
prie tai nuovs sueist Btn. MGB atsivr galimybs pasiekti legendin
Juoz Luk.
MGB buvo permusi Lukos usien siuniamas radiogramas ir apytikriai
inojo jo slapstymosi viet. Ikviesti j susitikim galjo tik Kukauskas, kartu
su Luka moksis valg mokykloje. Kauno apskrit MGB pasiunt grup
agent smogik, apsimetusi atskraidintais desantininkais.
Per ryininkus jie nusiunt Lukai Kukausko kvietim susitikti. Susitikimas
paskirtas 1951 09 04 nakt ties Par kaimu. Luka buvo labai atsargus.
Nordamas patikrinti, ar tikrai kvieia Kukauskas, perdav ratel,
klausdamas tik vienam Kukauskui inom dalyk. Gavs teising atsakym,
nujo tiesiai pasaloje tykanius smogikus, kurie, i Kukausko suinoj, kad
Luka gyvas nepasiduos, nes ant krtins visada neiojasi paruot granat,
paleido automato serij ir j nukov.
1952 06 07 buvo suimtas paskutinis Tauro apygardos vadas Juozas
Jankauskas-Demonas. Jis palo, pradjo idavinti likusius jam inomus
bunkerius. iedas apie srities vadaviet siaurjo. 1953 02 03 Prien ile
iduotas uvo paskutinis Piet Lietuvos srities vadas Sergijus Stanikis-Litas:
apsupus bunker, sunaikino tabo dokumentacij, supjaust savo aulinius
batus ir pakl prie smilkinio pistolet. Idavikas Jankauskas tapo
nebereikalingas: jo byla buvo perduota teismui ir 1955 metais jis buvo
suaudytas.
Piet Lietuvoje liko slapstytis vienas aukiausi LLKS pareign Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Atkurti srities ir apygard tabus nebebuvo
galimybi.

PIET LIETUVOS PARTIZAN JUNGINI ORGANIZACIN STRUKTRA

Pasvarstykime
1. Kas lm atskir partizan apygard veiklos savitum? Ar tam didesns reikms
turjo apygardos geografin padtis, ar vadovybs intelektualinis potencialas?
2. Kuo skyrsi Lietuvos situacija 1947 met pabaigoje, kai Juozas Luka ivyko usien, ir
1950-j ruden, kai jis gro?
Kokie pasikeitimai vyko partizan gretose ir miesto bei kaimo visuomenje?
Kodl Luka, daugma inodamas kovojanio krato padt, visomis jgomis stengsi
grti?

Partizaninio karo pabaiga

VADOVYBES SUNAIKINIMAS
A, kaip ir kiti mano bendraminiai, manau, kad Soviet Sjunga ginkluotomis
pajgomis siver ms al. soviet vyriausybs ingsn laikau neteistu. [...]
Visus pogrindio veiksmus, kurio dalyviu a buvau, nukreiptus prie soviet valdi,
a laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais, [...] A vis tiek manau, kad kova, kuri
a vediau devynerius metus, turs savo rezultatus, 8I Jono emaiio paskutiniojo
odio teisme
Jono emaiio kalba teisme, KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 13, 1.
419-422.
8

1953 met pavasar Lietuvoje bebuvo vos pora imt partizan. Jie slapstsi
maomis grupelmis, kai kurie - pavieniui. Ginkluota kova neivengiamai jo
pabaig, uleisdama viet nesmurtiniam pogrindini organizacij, jaunimo
breli veikimui.
Taiau dar nebuvo suimtas vyriausiasis Lietuvos partizan vadas - LLKS
Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas.
1950-1951 metais emaitis toliau tobulino LLKS dokumentus, daug
keliavo inspektuodamas partizan apygardas ir rinktines, atkurdamas
nutrkusius ryius, keldamas kovotoj dvasi. Ne kart teko susiaudyti su
pasalaujaniais ekistais, syk traukdamasis i apsupties paliko prieui visus
vyriausiosios vadovybs dokumentus.

1952 METAIS UVUSI IR SUIMT PARTIZAN AMIUS (nuoimiais)

1 - nuo 16 iki 21 met

2 - nuo 22 iki 27 met
3 - nuo 28 iki 32 met
4 - nuo 33 met ir vyresni
5 - amius nenustatytas

Atkuriami tabai vl bdavo sunaikinami. Nors 1950-aisiais prasidjus

Korjos karui partizan gretos pasipild naujais kovotojais, daniausiai aukiamais sovietin kariuomen jaunuoliais, taiau nuolat trko galini
vadovauti. Kai kurie pareignai um po kelet post, dirbo apygard ir
rinktini tabuose.
1950 met spal Lietuv grs Juozas Luka atve ini apie Baden
Badeno pasitarim, papasakojo apie ieivijos pastangas padti kovojaniam
kratui. Buvo laukiama paramos - ginkl, audmen, radijo aparatros,
spausdinimo technikos. Deja, radijo ryys buvo nutrauktas, aparatra
pakliuvo MGB rankas. Panaudodami suimt Deksn, ekistai siuntinjo
dezinformacij, nuteikinjo lietuvi ieivij, kad reikia neteikti paramos
partizanams ir nepublikuoti laisvojo pasaulio spaudoje ini apie laisvs
kovas. 1950 metais dar kart buvo bandyta pralauti gelein udang" pereiti sien Lazdij-Punsko rajone, taiau partizan pasiuntiniai pasienyje
uvo.

VIEN PARTIZAN PERSEKIOJUSI NKVD KARIKI IR STRIB SKAIIUS

Bsimasis Lietuvos partizan vadas kapitonas Jonas emaitis tvikje prie kar

1951-1952 met iemai emaitis ketino persikelti Tauro apygardos

teritorij, taiau dl lemtingo atsitiktinumo susitikimas su apygardos
pasiuntiniais nevyko. Buvo jau vlus ruduo, greitai galjo pradti snigti, o
tada keisti dislokacijos vietos jau nebegalima. Vadas pasiliko iemoti
Kstuio apygardoje - Jurbarko rajono imkaii mike. Gruodio mnes
vyko nelaim: emait itiko mikroinsultas, jis buvo paralyiuotas. Apimtas
nevilties vadas sprend, ar verta toliau gyventi. 1951 met sausio mnes jis
para oficial atsistatydinimo rat: iandien dl ligos nustojau vykdyti
pareigas." savo viet sil pirmj pavaduotoj Adolf Ramanausk-

Vanag. Naujo LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko kandidatra buvo

aptarinjama susirainjant, nes Tarybai galimybi susitikti nebebuvo.
Slinko nirios dienos drgname bunkeryje. Pavasariop Kstuio apygardos
Mindaugo brio vadas Juozas Palubeckas-Simas, kurio bunkeryje slpsi
emaitis, vadui slaugyti pakviet partizan medicinos seser Marijon
ilit. Atsinaujino nutrks ryys su Vakar ir Piet srii vadovybmis,
kiek pagerjo vado sveikata ir jis vl pradjo eiti savo pareigas, aptarinjo
galimybes pasisti partizan atstov Vakarus.
1953 met gegus mnes padedant uverbuotam partizanui buvo
suimtas Palubeckas. Po savaits kankinim, panaudoj klast, ekistai
palau partizano vali. MVD ministras savo ratu garantavo, kad bus
isaugota gyvyb ir laisv Palubecko iduotiems asmenims. Nuvetas
imkaiius ir vedamas parodyti bunkerio, Palubeckas usispyr ir
pareikalavo garantin rat atiduoti vietos klebonui, tikdamasis, kad MVD
ministras nedrs sulauyti klebonui patiktos garantijos. Atliks ipaint ir
patikins kunig, kad dl jo nebus pralietas kraujas, Palubeckas parod
bunker. ekistai per vdinimo ang met granat su specialiomis dujomis,
nuo kuri partizanai akimirksniu neteko smons.
Po pusantr met tardymo, grasinim, kalbinjim (emait palenkti savo
pusn band pats SSRS vidaus reikal ministras Laurentijus Berija), partizan
vadas buvo suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. Mirties nuosprendis
vykdytas ir Palubeckui.
Tuo metu Lietuvoje bebuvo lik vos pusimtis partizan. I vad - tik
Adolfas Ramanauskas, kuris slapstsi kartu su eima - mona ir maa
dukrele. Jie turjo sigij fiktyvius dokumentus, apsistodavo pas patikimus
mones. Turdamas laiko, Ramanauskas ra dienorat. Sie Adolfo
Ramanausko prisiminimai, taip pat Juozo Lukos usienyje parayti
Partizanai", Liongino Baliukeviiaus ir Justino Leleiaus dienoraiai - vieni
autentikiausi laisvs kov liudijim.
Stokodami pragyvenimo l, Ramanauskai umezg ry su mogumi,
galiniu ikeisti Juozo Lukos i usienio atvetus dolerius. mog pakio
KGB. Jo kvietimu Ramanauskas su mona 1956 met spalio mnes dviraiais
atvyko Kaun ir apsistojo agento namuose. Po poros dien, susiruous grti
slaptaviet Rokikio rajone, Ramanauskai buvo suimti.

Paskutin Jono emaiio nuotrauka KGB kaljime

Soviet Sjunga demonstravo pasauliui savo pasiekimus statydama

brand socializm". Buvo pats vadinamasis Chruiovo atlydys": XX
komunist partijos suvaiavime pasmerktas Stalino kultas, monse
nelegaliai plito Chruiovo kalba suvaiavime, kurioje jis pirm kart Soviet
Sjungos istorijoje vieai prabilo apie baisias represijas, konclagerius, moni
udymus ir kankinimus. I lageri pradjo grti kaliniai. Taiau Lietuvoje
niekas nepakito. Suimtas Ramanauskas i Kauno buvo nuvetas Vilniaus
KGB kaljim. Poemio kameroje kelias valandas jis buvo iauriai kankintas:
idurta akis, sualoti lyties organai, padaryta begal aizd. Kankinti tam,
kad igaut kokias nors paslaptis, nebebuvo jokio reikalo: ginkluoto
pogrindio praktikai Lietuvoje nebebuvo. Taiau patyr budeliai Petras
Raslanas, Nachmanas Duanskis, dalyvav kankinant mones 1941 metais
Raini mikelyje, ministro pavaduotojas Leonardas Martaviius negaljo
sutramdyti savo sadistini polinki ir taip iliejo pykt u tai, kad itiek ilgai
negaljo sugauti paskutinio partizan vado. Isigand, kad Ramanauskas
mirs neatgavs smons ir teks atsiskaityti prie Maskv u tai, kad neitard, budeliai ive j Lukiki kaljimo ligonin. Apgydytas
Ramanauskas buvo nuteistas mirties bausme ir 1957 11 29 Vilniuje
suaudytas.

Partizan vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su miko draugais vanagliais

Pasvarstykime
1. Ginkluotas sukilimas manomas tik mobilizavus vis taut, o tam reikalingas
centralizuotas pogrindis. Ar btina tokia centralizuota vadovyb, kai nra greito
isivadavimo vilties ir svarbiausia tampa vietjika veikla?
2. K reik likusiems eiliniams partizanams vyriausiosios vadovybs sunaikinimas?
Ar lengva tsti kov, kai esi visai vienas, kai ilaisvinimo viltys praktikai lugusios?
K gali vienas mogus -ar tik grumtis dl savo egzistencijos, ar ir siekti didesni tiksl?

LAISVS KOVOTOJ SKAIIUS 1951-1954 METAIS

PASKUTINIEJI PARTIZANAI
Mes tikjome, kad kovodami isilaikysime ketverius metus ir savo ginkluotsias
pajgas, nepalauiam lietuvi tautos vali sujungsime su laisvojo pasaulio tvirtu
nusistatymu ir jga tam, kad XX amiaus civilizacijos gda bt visiems laikams
nuluota nuo viso ems rutulio paviriaus. Bet ijo kitaip. Laisvs kovoje
pavergtosios tautos paliko vienios. Gindami laisv ir nepriklausomyb, kovodami su
laisvojo pasaulio kultros ir civilizacijos prieu, susilaukme iauresnio likimo nei
anuo metu didvyrikoji suomi tauta.64 Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Nors organizuota kova pasibaig 1953-j pavasar, taiau keletas pavieni
partizan isislapst dar deimt ir daugiau met.
agars, Jonikio ir Akmens rajonuose, danai pereidami Latvijos pus,
dar ilgai veik buvusios Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus tvnijos
partizanai. Nuo 1953-j tvnijai vadovavo Steponas Erstikis-Pataonas.
Kartu su buvusiu laknu Kostu Liuberskiu-Zvainiu ir Julium AdomaiiuErdvilu jie leido tvnijos laikrat Partizan vi aidas". Nors neturjo
ryi su kitais Lietuvoje tebesislapstaniais partizanais, jie atidiai sek
tarptautinius vykius, diaugsi 1956 met Vengrijos sukilimu, adino
moni vilt, kad ir Lietuvoje dar yra laisvs kovotoj.

1955-j ruden MGB agentas pavaiino partizanus blynais su medumi.

Deja, blynai buvo unuodyti spec. preparatu. Bevaiindamas apsinuodijo ir
pats agentas. Skubdamas praneti kagbistams apie vykdyt uduot,
pakeliui nualpo ir buvo moni nuvetas Mekuii ligonin. Kol i jos
isikrapt ir susisiek su ekistais, prajo visa para.
Tuo tarpu partizanai, pasijut apnuodyti, kol dar turjo jg, bgo tolyn
nuo pavojingos vietos. Maiausiai blyn suvalgs Adomaitis vilkte vilko
smons netekusius savo kovos draugus, kol ir pats sukniubo. Po io
apnuodijimo mons mat Erstikj-Pataon stipriai sualota galva. Paskui jis
dingo be inios. Neaikus ir Liuberskio likimas. Adomaitis buvo nukautas.
Taiau prie tai Liuberskis ir Adomaitis 1956 met pabaigoje ileistuose
Partizan vi aido" numeriuose isamiai apra i istorij. Tai
paskutiniai ilik partizan laikratliai.
Kagbistai iekojo ne tik dingusi be inios Erstikio ir Liuberskio, bet
Auktaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubno bei emaiio Prano
Koniaus-Adomo.
Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis, liks vienas, slapstsi
Utenos rajone. Kartais kokiam ypa negailestingai skriaudianiam mones
kolchozo pirmininkui dar paraydavo perspjamj laik. Kadangi
partizanaudamas buvo veds, monos sesers eimai statantis nam Papiki
kaime, po krosnimi specialiai buvo rengta slptuv, kurioje jis slapstsi nuo
1960-j. Nesiliov ekist persekiojimai, pasalos, agent verbavimas,
gimini, tuo metu jau grusi i Sibiro tremties, tardymai. 1965 03 10 nam,
kuriame buvo Kraujelio slptuv ir gyveno jo mona, apsupo apie 50
kareivi. Pamats, kad gyvam pasitraukti nepavyks, Kraujelis ulipo ant
trobos aukto. Tars monai: A laisvs nesulauksiu, bet mons sulauks",
nusiov.

Paskutinis uvs Auktaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas su eima

Tais pat metais kiek vliau uvo ir paskutinis emaii apygardos

partizanas Pranas Konius, 1941 met birelio sukilimo dalyvis, aktyvus
Sauli sjungos narys. Partizanavo nuo 1944-j, 1947-1951 metais buvo
emaii apygardos Kardo rinktins tabo narys. Jam ieinant partizanauti,
suadtin pasak: Lauksiu Pranuko, kiek reiks." Deja, tas laikas utruko
deimtmeius. Nuo 1952 met Konius slapstsi vienas Kretingos, Priekuls
rajonuose, kartais pereidamas Latvijos pusn ir net porai mnesi
sidarbindamas sezoniniu miko darbininku. ekistai sek visus jo gimines ir
pastamus. Kadangi Konius buvo 1941 met birelio sukilimo dalyvis,
okupacin valdia, nors ir nerado fakt patvirtinani liudinink, skleid
gand, es jis dalyvavs yd genocide. Tai buvo prastas partizan
juodinimo bdas.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos prajo dvideimt met. Iblso
laisvs kov atgarsiai. Kai 1965 met vasar Drungil sodyb Kretingos
rajono Didij alim kaime ujo pagyvens mogus ir papra valgyti,
eiminink dukra vargu ar k nors inojo apie kadaise veikusi emaitijoje
Salant kuop, kurioje savo partizanin keli pradjo Konius.

1965 met liepos mnes pasalaujantys ekistai pastebjo i miko sodyb

pramint takel. Nors galjo pabandyti suimti gyv, taiau apsup partizano
slptuv per lent sien kagbistai pradjo audyti. Pranas Konius uvo
1965 07 15. Tai buvo paskutinis Lietuvoje nukautas partizanas. Net patys
ekistai nusistebjo, kad taip ilgai iliks banditas" neturjo jokio turto - tik
labai sudvtus apatinius baltinius.
Ilgiausiai i vis Auktaitijos partizan isilaik Stasys Guiga. uvus kovos
draugams, jis atjo pas venionli rajono inik kaimo gyventoj On
inikait ir papra prieglobsio. Jos kltyje jis pasiliko 33 metams. iema
keit vasar, augo naujos kartos, u slptuvs sien vyko nepastamas
gyvenimas, o Stasys Guiga vis lauk ir tikjo Lietuvos laisve. Jo globja,
dirbdama kolchozo karvi melja, gyveno su didele paslaptimi. Reikjo
maitinti ir aprengti besislapstant partizan, slapta nuo kaimo gyventoj
nupirkti jam rb, virti valg. Mnulis mano saul", - mgo kariai juokauti
Guiga, nes tik naktimis retkariais ieidavo i slptuvs. 1986 met iem
perals Stasys Guiga susirgo ir mir. Jo globja ukas palaikus klojime, o
atjus pavasariui palaidojo mike. Trko vos ketveri met iki Lietuvos
Nepriklausomybs atkrimo.

Paskutinis uvs emaitijos partizanas Pranas Konius-Adomas (priekarin nuotrauka)

Auktaitijos partizanas Stasys Guiga, isislapsts iki 1986 met (priekarin nuotrauka)
Pasvarstykime
1. sivaizduokime, kad nuo partizaninio karo pradios prajo 20 met. Ar naujai uaugusi
karta, nuolat veikiama komunistins propagandos, begaljo suprasti partizan siekius?
2. Kodl dabar, prajus 50 met, i naujo atgyja partizan atminimas ir naujai nuvinta j
aukos prasm?

POIRIS PARTIZANUS OKUPUOTOJE LIETUVOJE

Bet laikas atlieka savo. Gyvenimas eina savo keliu nenugalimas ir nesulaikomas. [...]
To itutinto mogaus, o ypa jaunosios kartos suklaidintam protui, ualdytoms
irdims ir suluointai psichikai vl atsivers visos galimybs laisvai prieiti ir naudotis
visomis tikromis, neapgaulingomis viso gyvenimo vertybmis, sveiku ir
vairiapusiku dvasios ir kno penu. [...] Ar a t dien dar kart sulauksiu, ar
nesulauksiu, tai ne nuo mans priklausys. Bet ta diena bus. 65
I Petro Paulaiio laiko i konclagerio

Jau partizanini kov kartyje sovietin propaganda pradjo formuoti

partizano kaip bandito vaizd. Niekindami nukautuosius, ekistai nuolat
pabrdavo, kad tai ne mons, o banditai. Yra buv atvej, kai pionieri

vadovai ved vaikus per aiktje suguldytus partizan knus, tokiu bdu
ugdydamas paniek ir neapykant liaudies prieams". Kartais okupacin
valdia prie nukautj surengdavo miting, kartais organizuodavo vie
parodomj suimto partizano teism. iaip jau visi politini kalini teismai
Soviet Sjungoje buvo slapti, taiau iam spektakliui" bdavo sukvieiami
liudytojai - partijos aktyvistai ar MGB nipai, kurie pasakodavo kraupiausias
istorijas apie teisiamuosius. Toks parodomasis teismas teis vien
paskutinij Prisiklimo apygardos partizan Prancik Prsait-Lap.
Petro Paulaiio laikas broliui Antanui (1973 10 30), KGB ADS, Operatyvini byl
fondas, b. 5843, t. 3.
65

OKUPACINS VALDIOS SAKAI, DRAUDIANTYS PASIPRIEINIMO DALYVIAMS GRTI TVYN

1956 11 05 - LKP Centro komiteto biuro nutarimas, draudiantis nuteistiems u

kontrrevoliucin" veikl grti Lietuv
1957 01 14 - SSRS Vidaus reikal ministerijos sakas dl asmen, grusi i konclageri,
itrmimo i Kauno
1957 01 21 - LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo sakas, draudiantis grti Lietuv
aktyviems laisvs kovotojams

Pasibaigus laisvs kovoms, kur laik Lietuvoje partizan vardas i viso

nebuvo minimas. Norta, kad j atminimas pamau idilt i moni
atminties. Taiau po Stalino mirties valdi atjus Nikitai Chruiovui, 19551956 metais iek tiek atilus politiniam klimatui, pradtos perirti
nuteistj bylos. Daugeliui pareikti kaltinimai pripainti nepagrstais,
kitiems - sumaintas bausms laikas. Daugyb kalintj buvo paleisti i
konclageri. Bijodama, kad gr tvyn jie papasakos apie laisvs kovas,
Lietuvos okupacin valdia kaip manydama tam prieinosi. 1956 1105 LKP
Centro komiteto biuras nutar, kad asmen, teist u kontrrevoliucin
veikl", grimas Lietuv yra politikai alingas, ir kreipsi SSRS
Aukiausiosios tarybos Prezidium, praydamas udrausti grti politiniams
kaliniams ir tremtiniams ne tik Lietuv, bet ir Latvij ar Kaliningrado srit.
Nesulaukus atsako i Maskvos, kolabo-rantin Lietuvos vyriausyb ileido
sak, draudiant grti gimtin aktyviems laisvs kovotojams ir
pogrindini organizacij vadovams. Todl i 80 tkstani 1944-1953 metais
politiniais motyvais nuteist asmen 1956-1957 metais gro tik 17
tkstani, i j partizan tebuvo vos septyni imtai.
Nepaisydamas draudimo tvyn gro ir Jurbarko mokytojas Petras
Paulaitis - buvs Kstuio apygardos tabo narys, suimtas 1947 metais.

Apsistojo Kaune, taiau netrukus buvo i io miesto ivarytas. Vargais

negalais gavo darb -tapo netoli iauli esanios lapi fermos riku. Taiau
KGB agentai pastebjo, kad isilavins, dirbs usienyje, mokantis kelias
usienio kalbas buvs partizan vadas lyg magnetas traukia jaunim. Todl
1957 metais Petras Paulaitis buvo antr kart suimtas ir prie jau ikalt 9
met pridti dar 25-eri. Taigi i viso konclageriuose Petras Paulaitis praleido
34 metus. Daug kart jis buvo gundomas rayti malons praym, pasmerkti
laisvs kovas, prisitaikyti prie sovietinio gyvenimo, taiau Paulaitis niekada
i pavergj malons nepra.
Nepra jos ir ilgiausiai i vis lietuvi - 35 metus lageryje ir dvejus
tremtyje - kaljs Balys Gajauskas. Nuteistas 25 metams u pogrindin veikl,
antr kart jis atsidr teisme, nes rinko ir saugojo partizan nuotraukas,
dokumentus.

Kstuio apygardos tabo narys mokytojas Petras Paulaitis-Aidas (priekarin nuotrauka)

IPLATINTA ATSIAUKIM

Metai Kart Vienet

1957 97

780

1958 38

383

1959 25

87

1954-1959 METAIS LIETUVOJE IAIKINTA POGRINDINI ORGANIZACIJ

Metai Organizacij skaiius

1954

20

1955

11

1956

14

1957

29

1958

10

1959

14

PROPAGANDINI PRIEMONI PRIE PARTIZANUS SKAIIUS

Metai

1959-1960

1985

Straipsniai laikraiuose 452 100

Radijo laidos

30 16

Televizijos laidos

Kino apybraios

Dokumentiniai filmai

Knygos

Grtantys gyvi partizan kov liudininkai buvo labai pavojingi reimui.

Tuo labiau kad Lietuvoje neblso laisvs dvasia. Danoje mokykloje krsi
pogrindins jaunimo organizacijos, platinusios atsiaukimus, tautini veni
proga klusios Trispalves. 1954 metais buvo iaikinta net 20 pogrindini
jaunimo organizacij, daugelis j veik vidurinse mokyklose (Veiveri,
Ignalinos, iluts ir kitose). 1954 10 29 nuo Gedimino pilies bokto slapta
nuimta sovietin LSSR vliava. Nauj impuls prieintis dav 1956 met
Vengrijos sukilimas. Per Vlines Kauno kapinse susirinko tkstaniai
moni. Nepaisydami kariuomens ir milicijos utvar, su Trispalve jie
nuygiavo Laisvs alja. Panaios eityns vyko ir Vilniuje, kur jaunimas
rinkosi Ras kapinse prie Jono Basanaviiaus kapo.
1952 metais dauguma jaunimo pogrindini organizacij (venioni,
Ignalinos, Dkto, Anyki, Duset, Trokn, Panevio, Pasvalio,
Kybart, Paggi, Pandlio, Tytuvn, Kelms, Lazdij, Skuodo, Obeli ir
kt.) buvo susijusios su to krato partizanais, o po Stalino mirties daugelis j
veik savarankikai. Todl KGB stengsi izoliuoti jaunim nuo grtani i
konclageri politini kalini, skleisti meit, niekinti laisvs kovas. Tuo
tikslu 1959 metais LKP CK biuras nutar i KGB ir LKP istorijos instituto

darbuotoj sudaryti speciali redakcij, ruoiani publikacijas apie

bandit" vrikumus. Kasmet bdavo ispausdinama daugyb straipsni,
sukuriama kino film, leidiamos knygos, kuriose partizanai vaizduojami
kaip baiss sadistai, kerto troktantys udikai. Nevengta visoki klastoi.
tai Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius buvo kaltinamas degins
ant sovietini kolaborant kakt penkiakampes vaigdes. J apmeis
asmuo vliau prisipaino: Ateidavo, kad laikyt miias, pasakyt
pamoksll. Apie kokius nors iaurumus ar niekybes i jo puss negali bti
n kalbos."66
Vytautas Leleius, Prisiminimai apie kunig Justin" in Justinas Leleius-Grafas,
Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai p. 16.
66

Sovietiniais metais sukurtame kino urnale kunigas Antanas Ylius, Tauro

apygardos ir Lietuvos ilaisvinimo komiteto krjas, parodytas kirviu
kapojantis monms galvas. ie kadrai buvo sufabrikuoti: kadangi grusiam
i konclagerio kunigui neleido dirbti jokio lengvesnio darbo, jis sidarbino
miko kirtju, kur ir buvo nufilmuotas.

Petras Paulaitis, 1982 11 04 grs i konclagerio, kur ikaljo 34 metus

1981 metais iauli miesto laikratyje buvo apraytas kraupus 9 asmen

Breiv eimos nuudymas pokar Mekuii kaime: suaug ir vaikai sukapoti
kirviu. Publikacijoje is nuudymas priskirtas Audros partizan briui, nors

MGB dokumentai liudija, kad i eim i kerto iud sovietiniai partijos

aktyvistai broliai Tukiai.
Nuolat skleidiant toki propagand, nemaiusios pokario NKVD
represij, nieko neinanios apie partizan kovas kartos buvo tikintos, kad
pokar vyko ne Lietuvos isivaduojamasis karas, o klasi kova. Es buos"
ir liaudies prieai" iauriai kerijo darbininkams ir valstieiams",
kuriantiems teisingiausi pasaulyje" socialistin santvark.
1949 metais Lionginas Baliukeviius-Dzkas ra: Kur beitume iandien
po kaim, ten visur girdtume jaunim partizan dainas dainuojant, ir ne tik
jaunim, bet maus vaikus - piemenukus. Tose dainose vl atgyja seniai uv
partizanai ir j darbai, vl prie akis stojasi sunki lietuvi tautos dalia. Tai,
kas dainos odiais mayio vaikuio lpose kartojasi, giliai sminga ir o
smon."9
Deja, slenkant laikui partizan dainas jaunimas dainavo vis reiau.
Dzkas [Lionginas Baliukeviius], Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos,
pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai", LKA, t. 6,
p. 108.
9

Pasvarstykime
1. Sakoma, kad mons, neinantys savo istorijos, lieka vaikais. O jei jie imokomi
suklastotos istorijos?
2. Kodl okupacin valdia taip bijojo teisybs apie laisvs kovas?

LAISVS KOV REIKM

[...] ms eils retja, jgos maja. Lietuvos mikuose ir kaimuose sta ir alpsta
nuo kruvin kov didvyriai. [...] Jie mirta, bet mus laimina. Jie trokta mums
laims, laisvs. .. Jie gal savo irdimi dar kalba, nes lpos jau stingsta, akys
pasruvusios krauju: Vl praslinks kiek laiko, js, gyvj, irdys bus kupinos
diaugsmo, juokas netilps lpose, ir diugins js ausis velniausi muzikos aid
garsai... Js umirite mus, bet mes, stantieji, js praome: mylkite Tvyn taip,
kaip mes myljome! Neapvilkite ms, u k mes krauj liejome! Mes jus, gyvieji,
irsime per amius i kap. "68
Justinas Leleius-Grafas

Sunku nuspti istorij. Kai 1944-j vasar Lietuv eng Soviet

Sjungos kariuomen, lydima NKVD dalini, retas kas man, kad ji ia
pasiliks pusei amiaus. Sunku buvo patikti, kad karo nualinta, sjunginink
elpiama Soviet Sjunga toliau vykdys ekspansinius komunistins imperijos
planus. Lietuvos monms buvo dvi alternatyvos: prisitaikymas ar
pasiprieinimas. Prisitaikymas garantavo fizin egzistencij, pasiprieinimas
sil neini: galbt isivadavim, o gal t. An laik moralins nuostatos
diktavo aik apsisprendim. tai Irenos Sarpalits motina, suinojusi, kad
jos dukr verbuoja MGB, pasak: Vaikeli, neiduok moni! Nebijok mirties.
Geriau a tave matau negyv gatvj, negu suinau, kad tu esi laisva ir
idavik."69 Partizanini kov deimtmetis - labai daug mogaus gyvenime.
is laikas gali bti visa jaunyst. Taiau ami slinkty tai tik mirksnis. Ms
istorijoje tai tik skausmo laas ant kaitusio tautos laisvs aizdro. is
laikotarpis nepaliko nauj miest, pili ar kitoki apiuopiam enkl ms
emje. Taiau jis neprajo be pdsako. To meto VLIK-o atsiaukime buvo
raoma: Realistai vadovaujasi dienos interesais. Idealistai - principais."70
Idealist visuomenje paprastai bna mauma. Partizaninis karas - tai laikas,
kada idealist
68

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 178.

69

Irenos Sarpalits gyvenimo apraymas, LKA, t. 8, p. 151.

Laisv ateina i Vakar" [VLIK-o atsiaukimas], KGB ADS, Baudiamj byl fondas,
b. 41978/3, t. 4.
70

OKUPANT REPRESIJ MASTAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS (tkstaniai moni, MGB duomenimis)

1- Nuudyta (be uvusi kaljimuose ir tremtyje)

2 - Suimta (politiniais motyvais)
3 - Itremta

ir realist santykis buvo maksimalus. Partizanas Lionginas BaliukeviiusDzkas ra, kad pabaltijieiai galbt buvo menki politikai, nes nemokjo
pirkti ar parduoti savo tvyn, o tik - u j ti. Dvideimt tkstani
uvusij ir apie du imtus tkstani iblakytj Sibiro platybse - toks
partizaninio karo balansas. Taiau ie praradimai reik kitok kapital:
deimtmeiui buvo pristabdyta asimiliacija, tautinio identiteto naikinimas,
tautos vertimas paklusnia tarybine liaudimi", asmens individualybs
lugdymas. Fizinis sunaikinimas reik dvasin pergal - ateiiai, nes tik
kovojanti tauta neva.
Taiau buvo ir apiuopiam rezultat.
Lietuvos diplomatinis korpusas, atsidrs priverstinje emigracijoje,
remiamas ieivijos organizacij, djo daug pastang, kad Lietuvos vardas
neinykt i pasaulio emlapio. i pastang dka jau 1945 03 03 JAV
valstybs sekretorius paskelb, kad Amerika tebelaiko Estij, Latvij ir
Lietuv nepriklausomomis valstybmis. Nesiprieinimas okupacijai bt
anuliavs tokius pareikimus. Juozo Lukos per gelein udang" iveti
partizan dokumentai parod pasauliui, kad Lietuva kovoja su okupantu,
kad sovietins valdios rinkimai yra tik farsas, o Lietuva ilaikoma SSRS

sudtyje tik su okupacins kariuomens pagalba. Dar daugiau - ie

dokumentai bylojo ne tik apie lietuvi ryt ir j kanias, bet ir perspjo apie
bolevizmo pavoj visai civilizuotai monijai: [...] bolevizmas pasiruos
pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb sunaikinti." 10

1949 metais JAV Atstov rmuose plaiai komentuojant vykius Lietuvoje,

Ilinojaus valstijos atstovas Morto-nas Gorskis pareik: Lietuvi tauta
trokta laisvs ir ji tam turi teis." Apie tai ra ir patys partizanai: Ms
isivadavimo kova ir ms tautos balsas prasiver per storiausi gelein
udang ir plaiai skamba laisvajame pasaulyje. Ms [...] vieningo
pasiprieinimo dka Lietuva liko ne tik neibraukta i pasaulio valstybi
tarpo, bet net pripastama savarankika, o partizan atsidavimas savo tautai
yra pasaulio politik dmesio centre." 11
Lietuvos Respublikos Romos katalik laikas ventajam Tvui Pijui XII Vatikane, in
Juozas Daumantas, Partizanai, p. 420.
10

Prisiklimo apygardos vado sakymas nr. 79 (1951 09 27), KGB ADS, Operatyvini byl
fondas, b. 7719, t. 2, 1. 1.
11

Partizan pasiprieinimas sugriov sovietins propagandos mit apie

savanorik Lietuvos sijungim Soviet Sjung 1940 metais ir atpirko
Lietuvos vyriausybs ir kariuomens neveiklum aneksuojant ms al.
is neveiklumas, taip pat pabrtinis neutraliteto laikymasis Antrojo
pasaulinio karo pradioje neapsaugojo Lietuvos nuo iauriausi okupanto
represij, palietusi ne maiau kaip tredal milijono gyventoj. Sunku dabar
nuspti, koks bt buvs Lietuvos likimas, jei tie 20 tkstani uvusi
partizan (beveik tiek kari turjo priekario Lietuvos kariuomen) bt
pasipriein alies okupacijai 1940-aisiais. J kova 1944-1953 metais nors ir
neatne Lietuvai laisvs, bet sukliud j kolonizuoti. etojo deimtmeio
pradioje rusakalbiai kolonistai sudar 45 nuoimius didij miest, kuri
nepasiek partizan perspjimai ir bausms, gyventoj.
Latvijoje ir Estijoje, kur partizan pasiprieinimas nebuvo toks stiprus,
gyventoj tautin sudtis gerokai skiriasi: Estijoje estai sudaro 62 nuoimius,
Latvijos latviai - tik 52 nuoimius gyventoj. Tuo tarpu Lietuvoje lietuviai
sudaro 80 nuoimi vis gyventoj.
Partizan spauda buvo vienintelis tautikumo puoseljimo bdas. Ten, kur
ji plaiau plito, mons ilgiau ilaik patriotin dvasi. Tai mat ir patys
partizanai: Sukomunis-tinimo procesas spartesnis miestuose. Auktosiose
mokslo staigose esama 40% komjaunuoli. Gimnazijose - apie 10%. Procentai
svyruoja priklausomai nuo gimnazijos vietos -gilumoje provincijos procentas
menkesnis ir atvirkiai. Su-komunistjimo ir nusivylimo Vakarais laipsnis
priklauso nuo gyventoj sluoksni santykiavimo su pogrindiu. Bolevik
spaudimas padaro tai, kad ne visiems gyventoj sluoksniams pogrindis
prieinamas."12
12

Juozas Luka, Pro memoria", KGB ADS, 3 fondas, b. 109, t. 20.

ETNINI GYVENTOJ SKAIIUS OKUPUOTUOSE BALTIJOS KRATUOSE (nuoimiai nuo bendro

gyventoj skaiiaus)

Lietuva

Latvija

Estija

Gyventoj dvasi kl ne tik partizan spauda. Pats faktas, kad yra

moni, besiprieinani totalitarizmui, laisvs ir tvyns idealus vertinani
labiau nei asmenin gyvenim, skatino susimstyti apie tikrsias vertybes.
Kruviname ir ilgame kare daug kas buvo iauriau ir bevil-tikiau nei
tiktasi. Taiau istorija nuplauna tai, kas neesminga. O esm - tkstani
neinom didvyri didinga auka - kuo toliau, tuo rykiau nuvinta. Ji
nepavaldi nei netikriems istorijos aikintojams, nei laikui.
Pasvarstykime
1. Koki bta pasiprieinimo kovos motyv?
2. Kaip ginkluoto pasiprieinimo istorin reikm galtume nusakyti iandien?

Priedai:
PARTIZANINIO KARO ETAPAI IR SVARBESNIEJI VYKIAI
YMESNIJ PARTIZAN BIOGRAFIJOS
PARTIZAN TEKST CHRESTOMATIJA

Partizano priesaika
Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad itikimai ir siningai
vykdysiu Lietuvos laisvs kovos sjdio nario pareigas, kovosiu
dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs atstatymo nesigaildamas
nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybs, tiksliai vykdysiu sjdio
status, statutus ir savo virinink sakymus, ventai laikysiu visas
man patiktas paslaptis, niekada su Lietuvos prieais nesitarsiu,
joki ini jiems neteiksiu ir visa, k tik apie juos suinosiu, tuoj
savo virininkams praneiu, saugosiu alies gerov ir visur
elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvs kovotojui elgtis
pridera.
Gerai inau, kad u smoning udavini nevykdym ir
paslapties idavim man gresia mirties bausm.
Tepadeda man Viepats Dievas mano darbuose Tvynei Lietuvai.

PIRMASIS ETAPAS: 1944 07- 1946 05

Okupant veiksmai
Raudonoji armija okupavo Lietuv. Buvo atkurti represiniai organai,
formuojamas valdios aparatas. Lietuvoje dislokuoti NKVD kariuomens
daliniai. Pradta prievartin mobilizacija Raudonj armij, vykdomos
baudiamosios akcijos. Imtasi krato kolonizavimo, kultros sovietizacijos.
kininkams udtos prievols, prisidengiant ems reforma" konfiskuojami
kiai.

Partizan veiksmai
Spontanikai susikr partizan briai; kartu su besislapstaniais nuo
mobilizacijos asmenimis juose buvo apie 30 tkstani moni. Partizanai
naikino kuriamus okupacins valdios organus, upuldavo miestelius, i
aretini ilaisvindavo suimtuosius. Partizan jungini vadai rengsi
mobilizacijai ir visuotiniam sukilimui, ruo Lietuvos ilaisvinimo planus,
stengsi isaugoti gyventojus nuo mobilizacijos okupacin kariuomen ir
aret.

1944 METAI
07 13 Raudonoji armija um Vilni 07 14 Lietuvoje atkurti represiniai
soviet organai: NKVD ir NKGB
07 26 Pradta vyr mobilizacija Raudonj armij
07 27 Vilniuje, Kaune ir iauliuose imti kurti strib batalionai
08 Prie Lietuvos laisvs armijos steigtas Lietuvos gynimo komitetas (LGK)
08 01 Lietuvoje dislokuota NKVD 4-oji (generolo Vtravo) auli divizija 08
07 LKP(b) Centro komiteto ir Liaudies komisar tarybos nutarimas dl
privalomo ems kio produkt pristatymo valstybei 08 15 Partizanai puol
Zaras kaljim ir ilaisvino suimtuosius
08 24 LKP(b) Centro komiteto nutarimu strib briai pradti kurti apskrii
centruose 08 30 Paskelbta ems reforma": konfiskuojama stambi ki
em ir pasitraukusi Vakarus ar besislapstani asmen kiai
08 31 Partizanai puol Siesik miestel (Ukmergs apskritis)
09 09 Partizanai puol Balnink miestel (Ukmergs apskritis)
10 14 Pakartotin mobilizacija Raudonj armij
10 14 LKP(b) Centro komitetas ir Liaudies komisar taryba patvirtino
vadovaujanij darbuotoj - nomenklatros sra
10 26 I bibliotek pradtos iimti ir naikinti nepriklausomybs metais
ileistos knygos

10 26 Partizanai puol Bir miest

11 kurta Lietuvos ilaisvinimo taryba (vadovai Mindaugas Bloznelis, Liudas
Dambrauskas ir kt.)
11 10 Partizanai puol Valkinink miestel (Alytaus apskritis)
11 11 steigtas VKP(b) Centro komiteto Lietuvos biuras 11 11 Partizanai puol
Onukio miestel (Trak apskritis)
12 01 Partizanai puol Serediaus miestel (Kauno apskritis) 12 03 Strib
briai kurti valsiuose
12 kurta Vyio apygarda (pavadinimas suteiktas 1945 met vasar)
12 04-05 Partizanai puol Girkaln (Raseini apskritis) 12 08 Partizanai puol
Butrimonis (Alytaus apskritis) 12 11 Partizanai puol Pernarav (Kdaini
apskritis) 12 12 Partizanai puol Panemun (Rokikio apskritis) 12 15
Partizanai puol Grinkik (Kdaini apskritis) 12 22-25 NKVD baudjai
degino ir ud Alytaus apskrities Merkins ir Alovs valsiaus kaim
gyventojus
12 26 NKVD kariuomen puol partizanus Antazavs mike (ilo mis")
12 26 NKVD kariuomen puol partizanus Paliepi mike (tarp Kraki ir
Ariogalos) 12 29 uvo Lietuvos laisvs armijos krjas Kazys Veverskis.
Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrko

1945 METAI
01 kurta Didiosios kovos apygarda
01 Partizanai puol ilavot (Marijampols apskritis)
01 12 NKVD kariuomen puol partizanus Uulnio mike
01 31 Partizanai puol Gudelius (Marijampols apskritis)
02 04-11 Jaltos konferencija
02 Partizanai vl puol ilavot (Marijampols apskritis)

02 07 NKVD baudjai Trak apskrities Miguiioni kaime sudegino 15

sodyb 02 09 Kautyns su NKVD kariuomene Panevio apskrities Trokn
valsiuje 02 09 LSSR Aukiausios tarybos pirmininko Justo Paleckio,
Liaudies komisar tarybos pirmininko Meislovo Gedvilo ir LKP(b) Centro
komiteto pirmojo sekretoriaus Antano Sniekaus kreipimasis lietuvi
taut", raginantis besislapstanius asmenis legalizuotis 02 12 Partizanai puol
Miroslav (Alytaus apskritis)
02 23 Partizanai puol Rudamin (Lazdij apskritis)
03 05 Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis) 03 10-12
Kautyns su NKVD kariuomene Labanoro girioje prie Kiaunelikiu 03 20
Kautyns su NKVD kariuomene Ukmergs apskrities Vepri valsiuje prie
Gudeli kaimo 03 25 Partizanai puol Punios miestel (Alytaus apskritis)
03 kurtas emaii legionas (vliau pavadintas apygarda)
04-05 Pirmieji pokario trmimai
04 kurta Lietuvos partizan sjunga
04 Suimti Lietuvos ilaisvinimo tarybos nariai
04 07 Partizanai puol Balnink miestel (Ukmergs apskritis)
04 17 Partizanai puol Rudnios miestel (Alytaus apskritis)
05 08 II pasaulinio karo pabaiga Europoje - Vokietijos kapituliacija
05 16 Kalniks mis (Alytaus apskrities Simno valsius)
05 25 Partizanai puol Endriejav (Klaipdos apskritis)
06 03 Okupacin valdia pakartoja raginim legalizuotis 06 07-08 Partizanai
puol Seredi (Kauno apskritis)
06 14 Varios kautyns (Alytaus apskrities Daug valsius) 07-09 Lietuvos
gyventoj trmimai
07 Okupacin valdia organizuoja para rinkim po padkos laiku Stalinui

07 07 Paskelbta amnestija" Raudonosios armijos dezertyrams ir

besislapstantiems nuo aukimo 07 17 - 08 02 Potsdamo konferencija 07 19-22
Virtuk mis (Raseini apskritis)
07 20 Sunaikintas Lietuvos laisvs armijos iauli apygardos tabas
08 01 Sunaikintas Lietuvos laisvs armijos Kauno apygardos tabas
08 kurtos Tauro ir Vytauto apygardos
08 03 Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis)
08 08 Partizanai puol Rozalim (Panevio apskritis)
09 kurtas Lietuvos ilaisvinimo komitetas
10 Komiteto nariai suimti
10 I staig atleista 6,1 tkstanio nepatikim darbuotoj
11 kurta A" apygarda. Vliau - Dainavos
11 Suimta dauguma Lietuvos laisvs armijos tabo nari
11 10 Partizanai upuol Gaurs miestel (Taurags apskritis)
12 15 Partizanai upuol Merkins miestel (Alytaus apskritis)
1945-j pabaigoje Lietuvoje dislokuota NKVD 7-oji auli divizija,

vadovaujama generolo Pijaevo. gulos dislokuotos valsi centruose.

1945 metais kurtos ginkluotos sovietini aktyvist grups. Udarytos

Vilniaus, Teli, Vilkavikio kunig seminarijos

1946 METAI
01 kurta Lietuvos tautin taryba. Vadovas Jonas Noreika - Generolas Vtra.
02 10 Rinkimai SSRS Aukiausij taryb 02 15 Paskelbtas vidaus reikal
ministro Juozo Bartaino raginimas legalizuotis, grasinant imti kaitais
eim narius
02 18-21 Partizan eim trmimas

03 Suimti Lietuvos tautins tarybos nariai

03 Lietuvos laisvs armijos tabo narys Jonas Semaka pasira sakym
sudaryti Lietuvos ginkluotj pajg sukilimo plan 03 05 Winstonas
Churchillis paskelb prasidedant altj kar" tarp Ryt ir Vakar 03 05
Partizanai puol Keturvalakius (Vilkavikio apskritis) 03 13 Partizanai puol
Pakuon (Kauno apskritis)
03 Partizanai puol Pabaisk (Ukmergs apskritis)
04 09 kurtas Piet Lietuvos partizan tabas. Vadas Juozas VitkusKazimieraitis 04 10 Kautyns su MVD kariuomene Ukmergs apskrities
Taujn valsiuje prie Varuk kaimo 04 22 Pasirayta Lietuvos partizan
deklaracija dl Lietuvos valstybingumo atkrimo 04 Piet Lietuvos partizan
srityje (o netrukus - ir visoje Lietuvoje) vesti partizan pasiymjimo ir
skiriamieji enklai 06 06 KGB agentas Juozas Markulis susitikime su
partizan atstovais paskelb apie vieningos pasiprieinimo organizacijos Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) - krim

ANTRASIS ETAPAS: 1946 05 - 1948 11

Okupant veiksmai
Terorizuojami kininkai, didinami mokesiai ir prievols, rengiamasi kurti
kolchozus. Vykdomas ideologinis spaudimas inteligentijai. Karins operacijos
prie partizanus derinamos su provokacijomis, pasitelkiamos specialios
smogik grups. Masikai verbuojami nipai, agentai siuniami partizan
brius. Gyventojams bauginti nukauti partizanai niekinami miesteli
aiktse. vykdomas didiausias pokario trmimas, pradedami organizuoti
kolchozai.

Partizan veiksmai
Bandoma kurti viening politin ir karin pasiprieinimo vadovyb.
Umezgami ryiai su usienyje veikianiu Vyriausiuoju Lietuvos ilaisvinimo
komitetu (VLIK), iekoma Vakar pasaulio paramos. Nepriklausomybs
atkrimo viltys siejamos su galimu Ryt-Vakar konfliktu. Aktyvi kovotoj
skaiius sumaja iki keleto tkstani moni. Susiformuoja tvirti
teritoriniai junginiai - partizan apygardos. Keiiasi kovos taktika:
slapstomas! maomis grupmis, atsisakoma miesteli puolim ir atvir
kovos veiksm. Daniausia kovin akcija - pasala. Veiklos kryptys: rinkim

boi-kotavimas, ryi tarp apygard umezgimas, partizan spaudos

platinimas, nip ir aktyvi kolaborant naikinimas, pagalba nukentjusiems
nuo okupant teroro.
1946 METAI
07 02 LSSR vietimo ministerija sako atleisti i darbo alingos" ideologijos
mokytojus
07 06 Kautyns su MVD kariuomene Pyragi mike (Raseini apskrities
iluvos valsius)
08 12 kurtas Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas, kontroliuojamas MGB
09 kurta Jungtin Kstuio apygarda
09 20 Partizanai puol Gi miestel (Vilkavikio apskritis)
09 28 Partizanai puol Siesik miestel (Ukmergs apskritis)
10 11 LKP(b) Centro komiteto sekretorius Kazys Preikas apkaltino raytojus
beidjikurnu 1946 metais Vilniuje kurta NKGB mokykla
1947 METAI
01 02 MGB agento Juozo Markulio sakymu kurta partizan iaurs Ryt
Lietuvos sritis. Vadu paskirtas Jonas Kimtas-algiris
01 15-16 Partizan vad suvaiavimas. Demaskavus Markul, BDPS atsikrat
MGB kontrols
02 09 Rinkimai LSSR Aukiausij taryb 05 01 steigta Algimanto
apygarda
05-06 BDPS Prezidiumo galiotiniai Juozas Luka ir Jurgis Krikinas ivyko
Lenkij perspti BDPS atstov usienyje Jon Deksn apie MGB provokacij
ir gro atgal
06 07 Partizanai puol Veivirn miestel (Klaipdos apskritis)
07 17 Imti apginkluoti valsi ir apylinki partijos aktyvistai
08-09 Kazl Rdos mikuose vyko partizan apmokymo kursai

11 18 Partizanai puol Bataki miestel (Taurags apskritis)

12 12 LKP(b) Centro komiteto nutarimas paalinti i mokykl usiimanius
prieika veikla" moksleivius 12 15 BDPS Prezidiumo galiotiniai Juozas
Luka ir Kazimieras Pyplys pasisti Vakarus umegzti ryi su VLIK-u
12 15 LSSR Ministr tarybos ir LKP(b) Centro komiteto nutarimu apibrta
buos" svoka 12 16 Visasjungins Lenino komunistins jaunimo sjungos
(VLKJS) Centro komiteto biuro nutarimu numatyta apginkluoti ir traukti
kov prie partizanus komjaunuolius 1947 12 22 - 1948 03 28 Partizan
rmj ir buoi" trmimas
1948 METAI
01 18 Rinkimai okupacines LSSR vietines tarybas 02-03 Sunaikintas BDPS
Prezidiumas ir Tauro apygardos tabas
03 20 LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Ministr taryba prim nutarim
steigti Lietuvoje kolchozus
04 01 kurta Prisiklimo apygarda
05 01 iaurs Ryt Lietuvos sritis pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu
05 05 kurta Vakar Lietuvos (Jros) sritis. Vadas Jonas emaitis
05 22-27 I Lietuvos itremta 39,8 tkstanio gyventoj
06 24 - 1949 05 12 SSRS vykdo Berlyno blokad
07 09 Baden Badene (Vokietija) vyko VLIK-o, VLAK-o ir BDPS Prezidiumo
galiotini pasitarimas Lietuvos laisvinimo klausimu 07 10 kurta Vieninga
laisvs kovos sjdio organizacija (VLKSO)
11 12 vyko BDPS prezidiumo posdis, kuriame VLKSO pavadinta
Ginkluotosiomis pajgomis 12 05 Jungtins Tautos prim Visuotin
mogaus teisi deklaracij
1948 metais Masikai griaunami nepriklausomybs laik paminklai. U
beidjikurn" smerkiami mokslininkai, udrausta genetika, sugrietinta
teatr repertuaro cenzra, nacionalizuojamos banyios, udaryti
vienuolynai

TREIASIS ETAPAS: 1948 11 - 1953 05

Okupant veiksmai
Iardoma nusistovjusi kaimo gyvenimo sankloda, sunaikinama partizan
atrama kaime. Vykdomi masiniai trmimai, kuriami kolchozai, vienkiemi
gyventojai prievarta keliami kolchoz gyvenvietes. Suimti partizanai
verbuojami, i provokatori kuriami legendiniai tabai, partizan struktros
ardomos i vidaus.
Partizan veiksmai
Sukuriama vieninga partizan organizacija - Lietuvos laisvs kovos
sjdis. LLKS Tarybos Prezidiumui suteikiami aukiausiosios krato
politins ir karins valdios galiojimai. Keiiama kovos strategija: pirmenyb
teikiama gyventoj dvasini vertybi ir kini itekli isaugojimui per ilgai
truksiani okupacij. Ruoiamasi neginkluotam pasiprieinimui, leidiama
ir platinama pogrindin spauda, kuriamas bsimos nepriklausomos Lietuvos
valstybs modelis. Prieinamasi kolchoz krimui, vienkiemi naikinimui.
1949 METAI
02 02-22 Visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas. Vietoj BDPS
Prezidiumo ir Ginkluotj pajg kuriamas vieningas Lietuvos laisvs
kovos sjdis. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas - Jonas emaitis
02 16 Priimta LLKS Tarybos deklaracija, skelbianti, kad aukiausiu teistu
valdios organu Lietuvoje yra partizan vadovyb, o j kovos tikslas nepriklausomos parlamentins Lietuvos Respublikos atkrimas
03 07 Sunaikinamas Dainavos apygardos tabas
03 25-28 I Lietuvos itremta 29 tkstaniai gyventoj
03 24 uvo Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Mikinis
04 Dar itremta 2,8 tkstanio moni
06 07-09 Sunaikintas Kstuio apygardos tabas. uvo vadas Aleksas
Miliulis-AJgimantas 08 12 Pasirayta tarptautin enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu

08 13 Sunaikintas Prisiklimo apygardos tabas

09 09 Sunaikintas Vakar Lietuvos (Jros) srities partizan tabas. uvo
srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis
09 23 Sunaikintas Piet Lietuvos (Nemuno) srities tabas
09 28 uvo Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas
10 28-31 Sunaikintas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Algimanto
apygardos tabai. uvo srities vadas Antanas Sluka-Sarnas ir Algimanto
apygardos vadas Antanas Starkus-Mont. 1949-j pabaigoje atkurtas
Vakar Lietuvos (Jros) srities partizan tabas
1949-aisiais suvienodinama partizan jungini organizacin struktra,
kuriamos tvnijos - maesni teritoriniai padaliniai, pasireng veikti
savarankikai. Daugiau nei pus kinink suvaryti kolchozus
1950 METAI

01 19 Atkurtas Piet Lietuvos srities tabas 04 05-12 Sunaikintas Vytauto

apygardos tabas 06 20 Pakeistas LSSR administracinis-teritorinis
suskirstymas: kurtos Vilniaus, Kauno, Klaipdos ir iauli sritys ir joms
pavalds 87 rajonai 06 24 uvo Dainavos apygardos vadas Lionginas
Baliukevi-ius-Dzkas
06 25 Prasidjo Korjos karas (baigsi 1953 07 27)
07 05 Sunaikintas Vyio apygardos tabas. uvo vadas Alfonsas Smetonaygandas
07 15 Udrausta giedoti Lietuvos himn
07 Atkurtas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities tabas
08 31 - 10 01 Itremta 1,4 tkstanio moni
10 03 Taurags mikus desantu nusileido i Vakar grtantys Juozas Luka,
Benediktas Trumpys ir Klemensas irvys
11 25 Karaliaus Mindaugo srities vado sakymu panaikintos Algimanto ir
Didiosios kovos apygardos

12 17 Rinkimai SSRS Aukiausij taryb 1950-aisiais baigta Lietuvos

ems kio kolektyvizacija, Kaune susprogdinta Laisvs statula ir
Neinomojo kareivio kapas, Vilniuje nugriautos statulos nuo Arkikatedros.
Vis sunkiau atkurti nuolat sunaikinamus partizan tabus.

1951 METAI

02 02 uvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas

02 10 uvo Vakar srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Henrikas
03 19 Sunaikintas Ryt Lietuvos srities ir Vytauto apygardos tabai
04 19 Kazl Rdos mikus atskraidintas desantas: Julijonas Btnas ir Jonas
Kukauskas
05 Atkurtas Vakar Lietuvos srities tabas
08 LLKS jungti paskutiniai savarankikai veik Bir krato partizanai,
kurie sudar Zigmo Sierakausko (vliau pavadint Piln) tvnij ir
prisijung prie Vyio apygardos
09 27 uvo Dainavos apygardos vadas Juozas Geguis-Diemedis
09-10 I Lietuvos itremta 21 tkstantis moni 12 20-22 Sunaikintas Vytauto
apygardos tabas. Suimtas vadas Bronius Kalytis tapo MGB agentu ir toliau
vaidino apygardos vado vaidmen. Apygarda nustojo egzistuoti
1952 METAI
01 08 Itremti 3 tkstaniai moni
06 Panaikinta Prisiklimo apygarda. Likusi Maironio rinktin jungta
Kstuio apygard. Vadui Juozui Pa-linui-Rytui 10 01 uvus, rinktin
nustojo egzistuoti
06 07 Suimtas Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. MGB j
uverbavus, apygardos tabas nustojo egzistuoti
08 Sunaikintas Dainavos apygardos tabas. MGB kr legendin tab

08 16 Suimtas Ryt Lietuvos srities vadas Jonas Kimtas-algiris. J

uverbavus, tabas sunaikinamas, MGB kuria legendin tab 11 Prie Vakar
Lietuvos (Jros) srities tabo kurta pogrindin organizacija Vyi sjunga,
kurios tikslas -tsti pasiprieinim okupacijai taikiu bdu 1952-aisiais Vilniuje
susprogdinti Trys Kryiai. Dauguma partizan tab sunaikinta pasitelkus
agentus smogikus
1953 METAI

01 17 Sunaikintas Vakar Lietuvos (Jros) srities tabas uvo vadas Antanas

Bakys-Germantas, Klajnas
01 26 uvo Vyio apygardos vadas Bronius Karboius-Bit. Apygarda
nustojo egzistuoti
02 03 uvo Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Stanikis-Litas,
Viltis. Srities tabas nustojo egzistuoti
02 11 uvo LLKS Tarybos Visuomenins dalies virininkas Juozas ibailaMerainis. Nustojo eiti LLKS leidiniai
03 05 Mir VKP(b) Centro komiteto pirmasis sekretorius Josifas Stalinas
05 30 Suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis.
Suaudytas 1954 11 26. LLKS vadovyb nustojo egzistuoti. Organizuotas
partizaninis pasiprieinimas baigsi
06 19 uvo Kstuio apygardos vadas Povilas Morknas- Rimantas.
Apygarda nustojo egzistuoti
06 26 Suimtas Laurentijus Berija, buvs SSRS NKVD komisaras, represij
iniciatorius ir vykdytojas
08 23-27 uvo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis.
Sunaikintas apygardos tabas
1954 METAI

09 18 uvo paskutiniai Dainavos apygardos partizanai

06 uvo paskutiniai Kstuio apygardos partizanai
07 21 uvo paskutiniai Tauro apygardos partizanai

09 17 - 11 24 SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidiumo ir Ministr tarybos

nutarimais i konclageri ir tremties pradta paleisti mones 11 02 Kaune
masikai pamintos Vlins
1956 METAI
07 15 uvo paskutiniai Vyio apygardos partizanai
10 12 Suimtas paskutinis LLKS Tarybos Prezidiumo narys Adolfas
Ramanauskas-Vanagas. Suaudytas 1957 11 29
11 02 Vilniaus ir Kauno kapinse masikai pamintos Vlins
11 05 LKP Centro komiteto biuro nutarimu udrausta grti tvyn u
kontrrevoliucinius nusikaltimus" teistiems asmenims
1957 METAI
01 14 SSRS Vidaus reikal ministerijos sakas itremti i Kauno asmenis,
grusius i konclageri 01 21 LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo
sakas, draudiantis grti Lietuv buvusiems aktyviems laisvs kovotojams
11 02 Kaune minint Vlines vyko masin patriotin demonstracija, ivaikyta
milicijos 1957-aisiais nustojo eiti paskutinis partizan laikratis Partizan
vi aidas"
1962 METAI
09 25 Suimtas paskutinis Prisiklimo apygardos partizanas Prancikus
Prsaitis-Lap. Suaudytas 1963 07 13
1965 METAI
03 17 Apsuptas nusiov paskutinis Vytauto apygardos partizanas Antanas
Kraujelis-Siaubnas
07 15 uvo paskutinis emaii apygardos partizanas Pranas KoniusAdomas

ymesnij partizan biografijos

BAJERIUS, KONSTANTINAS
Slapyvardis Garibaldis, gim 1903 10 24 aki apskrityje, Pajotijuose. Kauno
universitete studijavo pedagogik ir lituanistik. Vliau mokytojavo. Ileido
poezijos ir prozos knygas Namuose ir giriose" (1920), ems viekeliais"
(1930), Spindulliai" (1930), I pasak krato" (1939) ir kt., bendradarbiavo
periodikoje. Vokiei okupacijos metais dalyvavo Lietuvi fronto veikloje.
Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, dirbdamas Alytaus mokytoj
seminarijoje palaik glaudius ryius su Dzkijos partizanais: rm juos
radijo, sanitarijos, spaudos priemonmis, dalyvavo visuose Piet Lietuvos
partizan tabo pasitarimuose, ra pogrindinei spaudai. Pasira PLP vad
deklaracij, visada buvo u partizan susivienijim. 1946 met pabaigoje
suimtas ir nukankintas (1947 met pradioje) Alytaus MGB kaljime. Po
mirties Bajeriui-Garibaldiui suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio vardas.
BAKYS, ANTANAS
Slapyvardiai Klajnas, Germantas, gim 1923 06 13 Raseiniuose. 1944 metais
stojo generolo Povilo Plechaviiaus vadovaujam Vietin rinktin.
Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai mokytojavo, bet netrukus buvo
suimtas. Po kiek laiko paleistas. MGB nesiliaujant persekioti, 1947 metais
ijo partizanauti. Nuo 1949-j - Kstuio apygardos, nuo 1951-j - Jros
srities vadas. Matydamas, kad ginkluota kova neivengiamai blsta, 1952
metais kr pogrindin Vyi sjunga. i organizacija turjo neginkluotu
bdu tsti pasiprieinim. Kiekvienam partizan briui savo veiklos rajone
buvo nurodyta kurti Vyi sjungos skyri. Sukurti ios sjungos statai,
pradtas leisti laikratis Vyi keliu". 1953 met pradioje MGB susek
srities vadaviet, kurioje buvo ir tipografija. 1953 01 17 Kelms rajone
apsupus bunker, Bakys ir kiti tabo nariai bei laikrai Laisvs varpas" ir
Vyi keliu" leidjai, nenordami gyvi pasiduoti, nusiov.
BALIUKEVIIUS, LIONGINAS
Slapyvardis Dzkas, gim 1925 01 01 Alytuje. Moksi Vytauto Didiojo
universiteto Medicinos fakultete. 1944 metais stojo generolo Plechaviiaus
Vietin rinktin. Rinktin vokieiams iformavus, 1944 07 stojo emaitijoje

besikuriani Tvyns apsaugos rinktin. Met pabaigoje vokiei buvo

ivetas ekoslovakij saugoti aerodrom, kur pateko Raudonosios armijos
nelaisvn. 1946 metais Baliukeviiui pavyko pabgti i belaisvi lagerio
Ukrainoje ir grti Lietuv. stojs partizan gretas vadovavo Dainavos
apygardos tabo Spaudos ir propagandos skyriui. Nuo 1949 05 tapo Dainavos
apygardos vadu. Buvo aktyvus pogrindins spaudos darbuotojas ir narsus
kovotojas. Para nemaai analitini, partizanin judjim ir Lietuvos
visuomens padt nagrinjani straipsni, ra dienorat. uvo 1950 06 24
bunkeryje aliamikyje tarp Leipalingio ir Merkins. Apdovanotas I ir II
laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais).
BALTSIS, ANTANAS
Slapyvardis vejys, gim 1915 metais Vilkavikio apskrities Pilviki
valsiaus Gulbiniki kaime. Lietuvos kariuomens husar atsargos
leitenantas. Mokjo angl ir vokiei kalbas. Partizanas nuo 1945-j. T
met lapkriio mnes buvo paskirtas Tauro apygardos Spaudos ir
propagandos skyriaus virininku ir apygardos laikraio Laisvs valgas"
vyriausiuoju redaktoriumi. 1946 metais tapo apygardos tabo virininku, o
nuo 1946 06 - Tauro apygardos vadas. Buvo rytingas ir sumanus
organizatorius. Tuoj pat ved apygardoje Lietuvos kariuomens uniformas ir
skiriamuosius enklus, vykd organizacini pakeitim, sukr partizan
gyvenim ir veikl reglamentuojanias instrukcijas ir statutus, organizavo
partizan apmokymo kursus. Aktyviai kovojo prie Lietuvos kolonizavim ir
ems kio kolektyvizacij. Ypa daug dirbo vienydamas partizan
junginius. Parod didel valgum demaskuojant MGB provokatori Juoz
Markul, msi iniciatyvos kurti nauj BDPS Prezidium. Kad bt umegzti
ryiai su usieniu, siunt Vakarus galiotinius. uvo 1948 02 02 Vilkavikio
apskrities Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime: apsupus sodyb MGB
kareiviams, atsisak pasiduoti ir nusiov. Apdovanotas vis tri laipsni
Laisvs kovos kryiais (su kardais).
BARTKUS, PETRAS
Slapyvardis adgaila, gim 1921 metais Raseini apskrities Pakapurnio
kaime. rezistencin kov sijung 194l-ai-siais, buvo aktyvus Lietuvos
laisvs armijos dalyvis. Studijavo Auktesniojoje technikos mokykloje.
Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, subr Raseini apskrities
partizanus, dirbo Kstuio apygardos tabe. Ra eilraius, kuriuos skelb

partizan spaudoje Alkupno slapyvardiu. Bdamas Kstuio apygardos

Organizacinio skyriaus virininkas, vykd emesnij partizan grandi
centralizacij. 1947 11 Kstuio apygardos vado Jono emaiio pavedimu
organizavo nauj - Prisiklimo - apygard, kuri buvo kurta 1948 met
pavasar. uvo 1949 08 13 Upelki mike. Po mirties Bartkui-adgailai
suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio garbs vardas.
DEKSNYS, JONAS
Slapyvardis Hektoras, gim 1914 11 18 Daugpilyje. Pagal isilavinim chemikas. 1940 metais buvo sovietins valdios suimtas, prasidjus karui i
kaljimo ilaisvintas. Dalyvavo antinacinje rezistencijoje, leido Lietuvos
laisvs kovotoj sjungos laikrat Laisvs kovotojas", buvo VLIK-o narys.
1944 05 01 suimtas Gestapo. I Bairouto (Vokietija) kaljimo ilaisvino
amerikieiai. 1945, 1946 ir 1949 metais nelegaliai buvo atvyks Lietuv. 1946aisiais atvyks tarsi su partizan vadais ir, to neinodamas, su MGB agentu
Markuliu dl VLAK-o sukrimo. Gavo MGB kontroliuojamo BDPS
galiojimus sudaryti Vakaruose Usienio delegatr. 1948-aisiais, suinojs,
kad i pogrindio veiklos eliminuotas MGB agentas Markulis, Deksnys
VLAK-o delegatr pavadino Lietuvi rezistencine santarve. Trei kart
atvyks Lietuv (jra) 1949 05 01 bemat buvo suimtas ir netrukus
uverbuotas (MGB slapyvardis - Petrauskas). Buvo panaudotas skleidiant
dezinformacij usienyje, o Lietuvoje - iekant galimybi siskverbti
pasiprieinimo judjim bei sekant inteligentus. 1960 metais okupacins
valdios oficioze Tiesa" ispausdino vie Ipaint", smerkiani
isivadavimo kovas, o ypa - VLIK-o veikl. Mir 1982 03 22 Vilniuje.
DRUNGA, ZIGMAS
Slapyvardis Mykolas Jonas, gim 1904 metais Utenos apskrities Upali
kaime. Lietuvos aviacijos majoras. Nuo 1945 06 - Tauro apygardos partizanas,
tabo narys. Nuo 1945-j pabaigos - Tauro apygardos vadas. Nenuilsdamas
iekojo ryi su kitomis partizan apygardomis. 1946 04 susitiko su Dzkijos
partizan vadais: nutarta sujungti Dzkijos partizan ir Tauro apygardas
stambesn vienet - Piet Lietuvos partizan srit. Tapo ios srities vado
pavaduotoju. Iekodamas ryi su kitomis apygardomis, 1946 05 28 susitiko
su Auktaitijos partizan galiotiniu Markuliu (neinodamas, kad jis MGB
agentas). 1946 met pavasar Drunga ivyko umegzti ryi su emaitijos
partizanais. 1946 06 12 Saki apskrities Leki valsiaus Agurkiks kaime
susidr su NKVD kariuomens briu. Atsiaudydami partizanai stengsi

pasitraukti, taiau vadas Drunga buvo sueistas ir nenordamas pakliti

gyvas susisprogdino granata. Apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos
kryiais (su kardais).
GEGUIS, JUOZAS
Slapyvardis Diemedis, gim 1923 metais Alytaus apskrities Seirij
valsiaus Gervn kaime. Partizanavo nuo 1945 met. 1949 05 19 tapo
Dainavos apygardos arno rinktins vadu, leido rinktins laikrat Laisvs
rytas". 1950 07 12 paskirtas Dainavos apygardos vadu. 1951 met ruden
MGB provokatori, vaizduojani i Lenkijos Lietuv perjusius partizanus,
buvo ikviestas susitikim. uvo 1951 09 27 Seirij valsiaus Bistrigiki
mike: provokatoriams bunker metus granat su paralyiuojaniomis
dujomis, spjo nusiauti.
GLEMAIT, DIANA
Gim 1923 12 Zaras apskrities Degui kaime girininko eimoje. Moksi
Pandlyje, Rokikyje ir Kupikyje. 1944 metais stojo Kauno universitet
studijuoti literatros. 1947- j pavasar pasitrauk i Filologijos fakulteto ir
sijung pogrindio veikl. Palaik ryius su Algimanto apygardos
Kunigaikio Margio rinktins partizanais. 1948 metais susituok su ios
rinktins Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Ra eilraius, kurie sklido
tarp moni, buvo skelbiami partizan spaudoje. uvo provokatoriui
idavus 1949 11 14 Plunksnoi mike tarp iobikio ir Juodups. 1994 metais
ileistas jos poezijos rinkinys Mes moksim numirt".
GRYBINAS, ALEKSANDRAS
Slapyvardis Faustas, gim 1920 02 aki apskrities Luki kaime mokytojo
eimoje. Partizanauti pradjo 1945-j pabaigoje. Dalyvavo kuriant Tauro
apygardos algirio rinktin, buvo tabo narys - valgybos skyriaus
virininkas. 1948 10 08 tapo Tauro apygardos vadu. Dalyvavo visos Lietuvos
partizan vad suvaiavime. uvo 1949 11 28 aki apskrities Jank
valsiaus unkari mike pateks pasal. Sunkiai sueistas, sunaikino
turimus dokumentus ir, nenordamas gyvas patekti prieo rankas, nusiov.

YLIUS, ANTANAS
Gim 1909 metais Raseini apskrities Ariogalos valsiaus Pagynvio kaime.
Baig
VDU
Teologijos-filosofijos
fakultet.
Klebonaudamas Marijampols apskrities Skardupi parapijoje, 1945 metais
sukviets aplinkini rajon partizan vadus paskatino kurti Tauro
apygard. Nordamas suvienyti visos Lietuvos laisvs kovotojus, t pat met
ruden kr Lietuvos ilaisvinimo komitet. io komiteto veikl buvo
numatyta traukti auktuosius Lietuvos kariuomens karikius. 1945 10 MGB
suinojo apie LIK egzistavim. Kunigas Ylius 1945 10 21 buvo suimtas ir
nuteistas. I koncla-geri Lietuv gro 1956 metais. Mir 1994-aisiais
iauliuose. Palaidotas Marijampolje.
IVANAUSKAS, VACLOVAS
Slapyvardis Gintautas, gim 1922 metais Raseiniuose. Baig Raseini
gimnazij, mokjo kelias usienio kalbas. Vokiei okupacijos metais dirbo
vertju. Partizanavo nuo 1944 met. 1947-1949 metais buvo Kstuio
apygardos tabo narys, 1948-1949 - Jros srities tabo narys. 1949-j rugsjo
mnes paskirtas Jros srities vadu. uvo 1951 02 10 Teli rajone
epaiiuose.
JYS, DOMINYKAS
Slapyvardis uolis, gim 1896 metais Bir apskrities Vabalninko valsiaus
Medin kaime. 1919- 1920-aisiais dalyvavo Nepriklausomybs kovose.
Vliau baig Lietuvos karo mokykl. 1935-1940 metais buvo Alytaus Sauli
sjungos rinktins komendanto pavaduotojas, turjo atsargos kapitono
laipsn. 1944-aisiais, organizuojantis generolo Plechaviiaus Vietinei rinktinei,
buvo paskirtas ios rinktins dalinio vadu. 1945 04-05 umezg ry su
atskiromis Alytaus apskrities partizan grupmis. Birelio mnes ios
grups buvo sujungtos Dzk rinktin, kurios vadu tapo Jys.
1946 04 Dzk rinktin buvo traukta A" apygard, kuri netrukus
pavadinta Dainavos vardu. Jys tapo Dainavos apygardos vadu. Tai buvo
grietas, reiklus, labai pareigingas, bet kartu linksmas, geros irdies vadas,
djs daug pastang kuriant apygard ir vedant joje karik drausm.

1947 08 11 apygardos vadaviet Punios ile (Alytaus apskrities Butrimoni

valsiuje), idavikui nurodius, buvo apsupta gausi MVD kariuomens
pajg. Pusantros valandos prieinsis, ne kart atsisaks pasiduoti,
sunaikins tabo dokumentus, Jys-uolis uvo.
KASPERAVIIUS, JUOZAS
Slapyvardiai Visvydas, Angis, gim 1912 metais Raseini apskrities
Jurbarko valsiaus Jokbaii kaime. Baig Lietuvos karo aviacijos mokykl,
turjo majoro leitenanto laipsn. 1944 metais slapstsi nuo soviet valdios
namuose kartu su broliu Antanu. 1945-j iem enkavedistai brolius sum,
veamiems valsi liep bgti. Juozas Kasperaviius buvo sueistas, o brolis
nuautas. Padedant medicinos seselei, partizanams pavyko Kasperavii i
Bilin ligonins pagrobti. 1946-j ruden, krus Jungtin Kstuio
apygard, Kasperaviius buvo irinktas jos vadu. Turjo aikias nuostatas
laisvs kov, partizan susivienijimo, legalizacijos ir kt. klausimais. uvo
bunkeryje prie Bataki (Taurags apskrityje) 1947 04 10. Peln aukiausi
partizan vertinim - Laisvs Kovotojo Karygio vard, taip pat
apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais).
KIMTAS, JONAS
Slapyvardiai algiris, ygnas, Dobilas, gim 1911 01 09 Vilniuje. Baig
Kauno karo mokykl, majoras. 1941-1944 metais buvo savisaugos bataliono
vadas Vilniuje, Gudijoje. Prasidjus antrai soviet okupacijai, slapstsi. Nuo
1945 03 - partizanas, Tigro rinktins, vliau - Vytauto apygardos vadas. Nuo
1947-j - Siaurs Ryt Lietuvos (vliau - Ryt Lietuvos Karaliaus Mindaugo)
srities vadas. 1948 11 deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb.
Nuo 1949 11 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys, III sekcijos vadas, jam buvo
suteiktas partizan pulkininko leitenanto laipsnis. 1952 08 16 provokatori
smogik suimtas, iauriai tardomas palo, idav inomus partizan
bunkerius ir tapo MGB agentu. LSSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumo
amnestuotas. MGB nurodymu kr legendinius tabus, turjusius perimti
vadovavim partizaniniam judjimui, asmenikai tikindavo suimtus
partizan vadus pereiti okupacins valdios organ pusn. Vliau gyveno
Vilniuje nuolat KGB kontroliuojamas. Mir 1974 03 24.

KRIKINAS, JURGIS
Slapyvardis Rimvydas, gim 1919 metais Gorkio mieste, Rusijoje ininieriaus
pulkininko eimoje. 1939-aisiais baig Kauno karo mokykl, turjo atsargos
jaunesniojo leitenanto laipsn. Partizanavo nuo 1946 met Dzkijoje,
vadovavo Vaidoto partizan grupei, nuo 1947 07 - Dainavos apygardos tabo
virininkas. 1947 04 su Juozu Luka buvo sistas Lenkij atkurti ryi su
Vakarais, kuriuos dl Markulio provokacij buvo permusi MGB. 1948-j
pabaigoje Lietuvos partizan vadovybs buvo antr kart sistas per sien
Lenkij, kur turjo perduoti Vakaruose esaniam partizan galiotiniui
Lukai informacij apie vieningos partizan vadovybs atkrim ir padt
Lietuvoje. Po kautyni perjs SSRS-Lenkijos sien, neteks bendraygi,
vargais negalais umezg ry su Luka, bet pasiekti laisvojo pasaulio
nesteng. 1949 12 15 Lenkijoje, Suvalkuose, Punsko valsiaus lyna-kiemio
miko slptuvje buvo nukautas. Po mirties Jurgiui Krikinui-Rimvydui
suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio
Laisvs kovos kryiumi (su kardais).
KRIVICKAS, BRONIUS
Slapyvardis Vilnius, gim 1919 11 17 Bir apskrities Pasvalio valsiaus
Pervalk kaime. Moksi VDU Teologijos-filosofijos fakultete, baig VU
Humanitarini moksl fakultet. Redagavo leidinius Ateitis", Student
dienos", ra noveles, bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje", XX amiuje",
Kryboje". 1944-1945 met pradioje mokytojavo Bir gimnazijoje.
Vengdamas prasidjusio NKVD persekiojimo, slapstsi, vliau sijung
Petro Tupno vadovaujam partizan br. Kr eilraius, vert Goeth.
1951 met ruden paskirtas Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities tabo
Visuomenins dalies virininku. Redagavo srities leidinius Laisvs kova" ir
Auktaii kova". 1952 09 21, idavus srities tabo bunker, apie tkstantis
MVD vidaus kariuomens kareivi apsupo Trokn rajono Raguvos mik.
Besiprieinantis Bronius Krivickas buvo nukautas. Apdovanotas II laipsnio
Laisvs kovos kryiumi. 1993 metais ileistas Broniaus Krivicko Rat tomas.
LIESYS, ANTANAS
Slapyvardiai Geraldas, Idenas, Tvanas, gim 1919 metais Ramygaloje. VDU
studijavo medicin. 1947 04 - 1948 06 - Kstuio apygardos Informacijos ir

valgybos skyriaus virininkas, vliau - Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo

narys. uvo 1951 metais Teli rajone epaiiuose.
LIESYS, BRONIUS
Slapyvardis Naktis, gim 1921 metais Ramygaloje, gimnazijos direktoriaus
eimoje. 1941-aisiais tvai iveti Sibir. VDU studijavo urnalistik,
Lietuvos laisvs armijos narys. 1944 metais su broliu Antanu LLA nurodymu
ivyko Vokietijos valgybos mokykl, kur moksi partizaninio karo
taktikos. 1945-aisiais gro Lietuv, partizanavo Kstuio apygardoje. Nuo
1949 02 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys. Poetas, eilraius spausdino
glio slapyvardiu. uvo 1949 08 13 Radvilikio apskr. Upelki mike.
LUKA, JUOZAS
Slapyvardiai Skirmantas, Daumantas, Skrajnas, gim 1921 08 10
Marijampols apskrities Veiveri valsiaus Juodb-dio kaime. VDU
studijavo architektr. 1945 met pavasar tapo partizanu. Aktyviai dalyvavo
kuriant bendr partizan vadovyb. Atskleid Markulio provokacij. 1947 01
buvo paskirtas Biruts rinktins (Tauro apygarda) vadu. 1947 05 kartu su
Jurgiu Krikinu-Rimvydu pasistas Lenkij atkurti dl MGB infiltracijos
palijusi ryi su VLIK-u. 1947 12 15 antr kart su kautynmis prasiver
per sien Lenkij kaip BDPS Prezidiumo galiotinis Vakaruose. 1948 07 09
dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su VLIK-o
atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu. 1949 10 14 paskirtas LLKS atstovu
usieniui ir LLKS Visuomenins dalies Politinio skyriaus virininku, suteiktas
kapitono laipsnis. Gyvendamas Pranczijoje ir laukdamas galimybs desantu
grti kovojant krat, para Lietuvos laisvs kovas nuvieiani knyg
Partizanai", kuri, kartu su jo nuvetu Vakarus laiku Sv. Tvui Pijui XII bei
kita mediaga, atskleid pasaulio visuomenei okupant teror ir prieinimsi
jam Lietuvoje. 1950 10 03 desantu gro tvyn. Apdovanotas I laipsnio
Laisvs kovos kryiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvs Kovotojo Karygio
garbs vardas ir partizano majoro laipsnis. Provokatoriaus ikviestas
susitikim, uvo 1951 09 04 Veiveri valsiuje prie Par kaimo.
MILAEVIIUS, ALEKSANDRAS
Slapyvardiai Ruonis, Ryklys, Vairas, Dd Tomas, gim 1906 metais

Seinuose. Lietuvos kariuomens kapitonas. 1941-1945 metais vokiei

kariuomens majoras. Artjant soviet armijai, su eima pasitrauk
Vakarus. Bombarduojant Dresden uvus monai ir dviem vaikams, perjo
fronto linij ir gro Lietuv, slapstsi. Nuo 1947-j partizanavo, iki 1948 06
buvo emaii apygardos, o 1948 06 - 1949 09 Jros srities vadas. Pateks
pasal 1949 09 09 uvo ilals apskrities Kaltinn valsiaus Antinink
kaime.
MORKNAS, POVILAS
Slapyvardiai Drakas, Rimantas, gim 1914 metais iluvos valsiuje Zbaro
kaime. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo policininku, dalyvavo 1941 met
birelio sukilime. Naci okupacijos metu tarnavo policijoje. Partizanavo nuo
1944 met Ariogalos, Betygalos apylinkse. 1948 met pavasar tapo
Prisiklimo apygardos Maironio rinktins, vliau - apygardos vadu. Turjo
kapitono laipsn. Nuo 1951 09 - Jros srities vadas, nuo 1952 met pradios Kstuio apygardos vadas. uvo iduotas 1953 06 19 Ragaiiuose (Kelms
rajonas).
MISINAS, JONAS
Slapyvardis alias Velnias, gim 1910 metais Panevio apskrities Pualoto
valsiaus Padliess vienkiemyje (netoli Joniklio). Nepriklausomybs metais
- pasienio policijos virila, vokiei okupacijos metais - Kaiiadori policijos
vachmistras. 1944 metais savanoriu stojo generolo Plechaviiaus Vietin
rinktin. Lietuv engus Raudonajai armijai, 1944 met vasar ijo
partizanauti. Trak apskrityje suorganizavo ir nuo 1944 09 vadovavo
Didiosios kovos rinktinei, vliau tapusiai apygarda. Buvo geras
organizatorius, labai rpinosi valgyba, sukr mobilius kovotoj brius,
klusius siaub okupacins valdios pareignams. 1946 08, patikjs MGB
paskelbta inia apie kuriam pogrindin centr, buvo ikviestas Vilniun
pasitarim" ir 1946 08 14 suimtas. Jo vardu MGB siunt apygard
direktyvas ir nurodymus, parpino" nauj vad - MGB provokatori.
Misino-alio Velnio likimas neinomas, manoma, kad 1947 metais mir
kaljime.

MONTVYDAS, VLADAS
Slapyvardis emaitis, gim 1911 metais Varni valsiuje Getautiki kaime.
Buvo aktyvus auli sjungos narys. Nuo 1944-j vadovavo Teli
apskrities LLA vanag grupei. 1948 metais buvo paskirtas emaii
apygardos vadu. Suformavo stipr apygardos tab, ivyst leidybin veikl.
Apygarda leido laikrat Laisvs balsas", kuris jo iki 1953 08. Montvydasemaitis - vienas i ilgiausiai apygardai vadovavusi vad - uvo iduotas
1953 08 23 Teli rajone prie Lksto eero.
NOREIKA, JONAS
Slapyvardis Generolas Vtra, gim 1910 metais Pakruojo valsiaus ukioni
kaime. Baig karo mokykl, bet pasitrauk atsarg ir stojo VDU Teiss
fakultet, kur baig 1938-aisiais. Dirbo Kariuomens teismo sekretoriaus
padjju, turjo kapitono laipsn. Bendradarbiavo Kario" urnale. Dalyvavo
antinacinje rezistencijoje Teliuose, paskirtas iauli apskrities virininku,
vadovavo Lietuvi frontui. 1943 metais gestapo suimtas ir ivetas tuthofo
koncentracijos stovykl. 1945-aisiais Raudonosios armijos i lagerio
ivaduotas, met pabaigoje pradjo dirbti Lietuvos Moksl akademijos
juriskonsultu. 1946-j pradioje su grupe bendramini kr pogrindines
organizacijas vienijant centr -Lietuvos tautin taryb. Umezg ryius su
emaitijos partizanais, pareng pogrindio darb reglamentuojani
instrukcij, para Atsiaukim pasaulio tautas", kur ketino iplatinti
usienyje. 1946 03 16 Noreika kartu su kitais LTT nariais buvo suimtas. 1947
02 26 suaudytas.
PAULAITIS, PETRAS
Slapyvardis Aidas, gim 1904 metais Jurbarko valsiaus Kalnn kaime.
Baig Milano katalik universiteto Filosofijos fakultet. Dirbo Lietuvos
pasiuntinybje Lisabonoje, dst lotyn ir ital kalbas. Nuo 1939-j
mokytojavo Raseini apskrityje. Lietuvos aktyvist fronto narys, antisovietinio ir antinacinio pasiprieinimo dalyvis. Mokytojaudamas Jurbarke, kr
Lietuvos laisvs gynj sjung, leido pogrindin laikrat Lietuviki
atgarsiai". 1943 metais buvo gestapo suimtas, taiau veamas Kaun pabgo.
Gyvendamas nelegaliai, artjant antrajai soviet okupacijai, organizavo
jaunim bsimai partizaninei kovai - sugebjo gauti i vokiei ginkl,

pasisti 8 jaunuolius valgybos mokykl. Nuo 1944-j sijung partizan

gretas, vadovavo Trij lelij rinktinei. Susikrus Jungtinei Kstuio
apygardai, tapo jos tabo Agitacijos ir propagandos skyriaus virininku ir
laikraio Laisvs varpas" redaktoriumi. 1947 04 suimtas ir nuteistas 25
metams konclageri. Buvo kilnus idealistas, net lageryje vadintas
Prezidentu". 1956 metais SSRS Aukiausiosios tarybos komisijos paleistas i
lagerio gro Lietuv be teiss gyventi didmiesiuose. Ivarytas i Kauno,
gyveno netoli iauli, taiau 1957 10 kartu su grupele student, su kuriais
palaik ry, suimtas antr kart ir vl nuteistas 25 metams konclagerio (nors
pagal tuo metu galiojus Baudiamj kodeks aukiausia bausm u antisovietin agitacij tebuvo 10 met, taiau Paulaiiui buvo pridti metai i
pirmosios bausms). Ikaljo 34 metus. Nors buvo aukljamas" ir
agituojamas, daug kart silyta rayti malons praym, visada tiesiai
atsakydavo, kad Lietuva yra okupuota ir savo tvynei jis niekuo nra
nusikalts. 1982 metais grs i konclageri gyveno Kretingoje, kur 1986 02
19 mir.
PYPLYS, KAZIMIERAS
Slapyvardis Maytis, gim 1923 metais Marijampols ap-skrities Prien
valsiaus Kbiki kaime. Moksi VDU. Dalyvavo 1941-j birelio sukilime.
1944 metais ijo partizanauti. Dalyvavo daugelyje riziking akcij,
atuoniolikoje kautyni, buvo du kartus sueistas. 1947 12 15 kartu su Juozu
Luka pasistas Vakarus atkurti ryi kaip BDPS Prezidiumo galiotinis.
1949 05 01 desantu gro Lietuv. 1949 09 23 uvo Alytaus apskrities
Kalesnyk mike. Turjo partizan leitenanto laipsn. Po mirties apdovanotas
I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais), suteikiant Laisvs Kovotojo
Karygio vard.
RAMANAUSKAS, ADOLFAS
Slapyvardis Vanagas, gim 1918 metais Niu Britene JAV. 1921-aisiais kartu su
tvais gro tvyn. 1936 metais baig Lazdij iburio" gimnazij, vliau Klaipdos pedagogin institut ir Kauno karo mokykl. 19401945 metais
dst Alytaus mokytoj seminarijoje. Nuo 1945-j tapo partizanu, 1946aisiais irinktas Merkio rinktins vadu. 1947 metais tapo Dainavos apygardos
vadu. Nuo 1948-j - Piet Lietuvos partizan srities vadas. Buvo labai
gerbiamas tiek kovotoj, tiek gyventoj u nuoirdum, atsidavim laisvs
kovai. 1949 02 dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, buvo

paskirtas LLKS Gynybos pajg vadu, jam suteiktas partizan pulkininko

laipsnis. Apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi. Nuo 1952 met
pabaigos nebeturjo ryi su vyriausija vadovybe, slapstsi su eima.
Besislapstydamas para atsiminim knyg apie laisvs kovas (ileista 1991
metais pavadinimu Daugel krito sn..."). 1956 10 12 Kaune buvo suimtas,
kankinamas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas Vilniuje 1957 11 29.
SLUKA, ANTANAS
Slapyvardis arnas, gim 1917 metais Anyki apskrityje Troknuose.
Baig VDU Medicinos fakulteto tris kursus. Vokiei okupacijos metais dirbo
Panevio-venioni geleinkelio ruoo komendantu. 1944 metais stojo
savanoriu generolo Plechaviiaus Vietin rinktin. 1944 12 prie Svdas
sutelk partizan br, 1945-aisiais kr arno rinktin ir jai vadovavo.
Buvo geras organizatorius ir drsus vadas, rpinosi partizan spauda,
reikalui esant pats operuodavo sueistus partizanus. 1947 05 01 krus
Algimanto apygard, tapo jos vadu, 1948 met ruden Jonui Kimtui ivykus
kuriam vyriausij vadovyb, tapo Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo)
srities vadu. Pertvark srities organizacines struktras pagal LLKS statut,
kuopas reorganizavo tvnijas, patikslino j ribas. Turjo Lietuvos
kariuomens virilos laipsn, ne kart buvo sueistas. 1949 10 28 idavus
srities tabo bunker Anyki apskrities Butkiki kaime Jovai sodyboje,
neturdamas vili isiverti, susisprogdino kartu su tabo nare mona Joana
Railaite-Neringa ir bunkeryje buvusiu kovos draugu.
STANIKIS, SERGIJUS
Slapyvardiai Litas, Viltis, gim 1899 09 17 Marijampols apskrities
Padovins valsiaus Geleini kaime. Baig Kauno karo mokykl, dalyvavo
Klaipdos sukilime. Vadovavo husar eskadronui, turjo majoro laipsn.
Pirmosios sovietins okupacijos metais gyveno savo kyje Kauno apskrityje,
Lapse. Partizanavo nuo 1945-j, buvo A", vliau - Dainavos apygardos, o
nuo 1946 04 - Piet Lietuvos srities tabo virininkas. 1947 12 paskirtas Dzk
rinktins vadu. 1950 01 tapo Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadu; birel
srities vad suvaiavime paskyrimas buvo patvirtintas balsuojant. Nuo 1952j, nutrkus ryiams, jau nebegaljo kontroliuoti visos srities veiklos.
Neinodamas apie MGB provokacijas, Dainavos apygardos vadu patvirtino
uverbuot buvus tvnijos vad. 1953 02 03 iduotas adjutanto Prien ile

ties Nerav kaimu buvo bunkeryje apsuptas daug kart gausesni MGB
kariuomens pajg. Neturdamas galimybs isiverti nusiov.
IBAILA, JUOZAS
Slapyvardiai Merainis, Diedukas, gim 1905 metais Alytaus apskrities
Vadeni kaime. Baigs Alytaus mokytoj seminarij, mokytojavo Alytaus,
Ukmergs apskrityse. Buvo aktyvus Sauli sjungos narys, apdovanotas
Vytauto Didiojo II laipsnio ordinu. 1944 metais stojo generolo
Plechaviiaus Vietin rinktin. Partizanavo nuo 1944-j, buvo Didiosios
kovos apygardos B" rinktins tabo virininkas, redagavo rinktins leidin
Tvyn aukia". Nuo 1948 02 dirbo Ryt Lietuvos (Karaliaus Mindaugo)
srities tabe, po met deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb.
Nuo 1949 02 - LLKS Tarybos Prezidiumo narys, LLKS Visuomenins dalies
virininkas, leidinio Prie rymanio Rpintojlio" redaktorius. Jam suteiktas
pulkininko laipsnis, apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais.
Pareng LLKS politin program, LLKS leidin Sutem keleivis", partizan
maldyn Rpintojlis". uvo iduotas 1953 02 11 Ramygalos valsiuje.
VAITELIS, DANIELIUS
Slapyvardis Briedis, gim 1913 08 05 Panevio apskrities Vadokli valsiaus
Gelei kaime. 1938 metais baig Kauno karo mokykl. Turjo artilerijos
leitenanto laipsn. 1940 metais okupacins valdios paleistas atsarg. Buvo
aktyvus Lietuvos laisvs armijos narys, 1944 metais - Vietins rinktins
savanoris. Vokieiams traukiantis, Pagiri mikuose kaup ginklus, ruosi
partizaniniam karui. Subr Ukmergs apskrityje besislapstanius vyrus I
LLA rajon, tapus Vyio apygardos uuomazga. Nuo 1945 01 vadovavo iai
apygardai. uvo 1948 05 13 Taujn valsiuje prie Juodvir-i kaimo.
VEVERSKIS,KAZYS
Slapyvardis Senis, gim 1913 metais Kauno apskrities Kai- vi kaime. Baig
Veliuonos valsiaus Kauno Auros" gimnazij. Moksi Kauno karo
mokykloje, vliau studijavo VU. 1941 12 kr Lietuvos laisvs armij,
vadovavo 1941 metais kurtai Vilniaus LLA apygardai. 1944 08 kartu su
generolu Motiejum Peiulioniu ir ininierium Snarskiu kr Lietuvos
gynimo komitet, turjus vadovauti visoms besiprieinanio krato
pajgoms. Dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Vedamas

Kauno apygardos tabui LLA direktyvinius dokumentus, 1944 12 28 prie

Kauno ties Raudondvario tiltu uvo.
VOVERIS, VACLOVAS
Slapyvardis aibas, gim 1922 metais Trak apskrities Onukio valsiaus
Bakaloriki kaime. Partizanavo nuo antrosios sovietins okupacijos
pradios. Nuo 1948 08 vadovavo Kazimieraiio rinktinei, 1948 11 tapo
Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdeimtyje
kautyni ir susirmim su okupacine kariuomene ir stribais (tarp j -1945 02
Miguiioni kautynse, pasalose Daug, Alovs valsiuose). uvo 1949 03 07
Alytaus apskrities Daug valsiaus Kalesnyk mike, Kostui Kubilinskui
idavus apygardos vadaviet. Po mirties jam suteiktas Laisvs Kovotojo
Karygio garbs vardas.
VITKAUSKAS, VIKTORAS
Slapyvardiai Saidokas, Karijotas, gim 1920 metais Kauno apskrities
ekiks valsiaus Vencloviki kaime. Dirbo buhalteriu Kaspino"
galanterijos fabrike Kaune. 1948 metais pradjus j raginti stoti komunist
partij ir verbuoti MGB, ijo partizanauti. 1949 10 25 paskirtas Tauro
apygardos vadu. Jausdamas ypating atsakomyb istorijai, rpinosi
partizan archyv saugojimu, partizan mirties nuosprendi pagrstumu,
partizan elgesiu, ini apie uvusius kovotojus rinkimu. uvo dl
idavysts pateks pasal 1951 02 02 aki rajono Endriki kaime.
VITKUS, JUOZAS
Slapyvardis Kazimieraitis, gim 1901 12 10 Maeiki apskrities Skuodo
valsiaus Ketn kaime. 1918 metais organizuojant Nepriklausomos Lietuvos
savivaldybes, tapo Tirkli valsiaus sekretoriumi. Moksi Teli
gimnazijoje. 1920 metais stojo Kauno karo mokykl. Kovojo su
bermontininkais ir lenkais irvint-Giedraii fronte. Tarnavo 4-a-jame
pstinink pulke. 1924-1926 metais moksi Auktuosiuose karo technikos
kursuose, Statybos skyriuje. 1929-1934 metais studijavo Briuselio karo
akademijoje, gavo karo ininieriaus diplom. Tarnavo Kauno ininerijos
batalione, nuo 1938-j, gavs pulkininko leitenanto laipsn, dst Karo
mokykloje ininerij, bendradarbiavo Karde", Karyje", Ms inyne" ir

kt., buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybs medaliu, Gedimino

ordinu, Sauli vaigde. Karo pradioje pasitrauk i Raudonosios armijos.
Vokiei okupacijos metais dirbo ininieriumi, buvo Lietuvi fronto Vilniaus
tabo narys. Kr LF karin organizacij Kstutis", pogrindinje karo
mokykloje LLA nariams dst karo ininerijos disciplinas. 1943 04 dalyvavo
Kauno konferencijoje, kur buvo svarstytas lietuvi dalyvavimo vokiei
kariuomenje klausimas. 1945-aisiais pasitrauk mik, 1945 05 07 kr
Dzk grups partizan tab. Tuojau pat pareng pirmus direktyvinius
dokumentus, kr organizacines struktras, prijung prie Dzk grups
Merkins batalion, suformavo Merkio rinktin, vliau pavadint
Kazimieraiio vardu, 1945 11 18 kr A" apygard, o 1945 12 31 ileido
sakym dl savarankikos Dzk rinktins jungimo i apygard. 1946 04,
susitiks su Tauro apygardos vadu, suformavo viening partizan srit ir
buvo irinktas Piet Lietuvos partizan srities vadu. 1946 04 22 pasira
Lietuvos partizan deklaracij, skelbiani pagrindinius Lietuvos
valstybingumo atkrimo principus. Leido Piet Lietuvos srities laikrat
Laisvs varpas". 1946 07 02 okupacinei kariuomenei vykdant didelius
siautimus ir mik ukavimus, Vitkus kartu su tabo pareignais
aliamikyje netoli Likiavos (Lazdij apskritis) susidr su NKVD
kariuomene ir buvo sunkiai sueistas. ekist veamas Leipaling po keli
valand mir. Po mirties Vitkui-Kazimieraiiui suteiktas Laisvs Kovotojo
Karygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su
kardais).
EMAITIS, JONAS
Slapyvardiai Vytautas, Lukas, Matas, Tylius, gim 1909 03 15 Palangoje.
1929 metais baig Kauno karo mokykl.1936 1938-aisiais studijavo
Pranczijos artilerijos mokykloje Fontainebleau. Gavs kapitono laipsn,
vadovavo Lietuvos kariuomens 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai.
1941 metais pasitrauk i artilerijos pulko, kuriam buvo sakyta su
Raudonosios armijos daliniais trauktis rytus. Nepanors tarnauti
vokieiams, ijo atsarg, gyveno Kaune, vliau - iluvos valsiaus
Kiaulinink kaime. 1944 metais iluvos ir Tytuvn valsiuose suorganizavo
apie 150 vyr generolo Plechaviiaus Vietin rinktin ir pats tapo ios
rinktins 310-ojo bataliono vadu. Vokieiams iformavus rinktin, kur laik
slapstsi, o nuo 1945-j tapo ebenkties rinktins, veikusios Raseini
apskrityje, tabo virininku.

1947 05 buvo irinktas Kstuio apygardos vadu. 1948 05 kr Jros (Vakar

Lietuvos) partizan srit, tapo jos vadu. Netrukus msi organizuoti viening
partizan vadovyb.
1948 11 paskelb apie vyriausiosios partizan vadovybs atkrim ir 1949
metais suauk visos Lietuvos partizan vad suvaiavim, kuriame buvo
sukurtas Lietuvos laisvs kovos sjdis. Jonas emaitis buvo irinktas LLKS
Tarybos Prezidiumo pirmininku, laikinai jo ir Gynybos pajg vado
pareigas. Jam vadovaujant buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai
dokumentai, numatyta veiklos strategija ir taktika. Inspektuodamas
partizan apygardas 1950-1951 metais Jonas emaitis stengsi gyvendinti
LLKS nuostatas, daug dmesio skyr krato dvasini vertybi ir kio itekli
isaugojimui, nuolat tobulino LLKS struktr, atstatinjo sunaikinamus
tabus, skirst pareignus. 1951 12 itikus insultui atsisak pareig (kurias
vl pradjo vykdyti 1953-j pavasar) ir guljo paralyiuotas bunkeryje
Jurbarko rajono imkaii mike. 1953 05 30 bunkeris buvo iduotas. met
granat su migdomosiomis dujomis, ekistai j sum gyv. Okupacin
valdia (asmenikai pats MVD komisaras Laurentijus Berija) sil laisv ir
gyvyb, nordami palenkti emait bendradarbiauti. Atsisaks silym, 1954
11 26 buvo suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. Jonas emaitis turjo
aukiausi - partizan generolo - karin laipsn.

Partizan tekst chrestomatija

LAIKAI, DIENORAIAI, ATSIMINIMAI
JONO RUDIO LAIKAS KLASS DRAUGEI
Jonas Rudys kartu su keliais draugais 1946 metais i priepaskutins Ramygalos
gimnazijos klass ijo partizanauti. uvo 1948 03 14.

Biruiuk,
Braka, ia giria, vjo sibuojama. Rauda, linguoja pliki mediai, skraido, sukas
gelsvi lapai - paskutiniai lapai, linguoja alios egls. O vjas tik vilpia rudens
giesm, net mediai dreba. Tik uolas susimsts, net pagelts i senatvs stovi
lidnas, vos judindamas akas, lyg sudiev" sakydamas prabgusiai vasarai.
O kurgi skrenda tas laisvas vjas? Skrisiau ir a, tik, deja, sparn neturiu. Per
siauri man kiki" statymai. Kai pradeda kristi lapai, kikiai" bga i miko, bijo,
kad dangus" neugrit.
Biruiuk, nei a jau toks lidnas, nei k, kaip atrodo. Be skausmo - nr diaugsmo.
Gera kentti ir diaugtis, yra u k. O man, tokiam padauai, nepaprastai domu toks
gyvenimas. Kiek ia juok, kiek visoki aipok! O kai pakils mike vjas, kai
sukauks, kad sulinguos, kad suvilps visokiais balsais - yra kuo pasigroti.
O kaip patinka man partizan malda! Rodos, vjas, ir tas nutyla, ir jis pritaria,
visas mikas pamau oia, rodos, maldingai lenkia akas, lidnai lama - meldiasi.
Zyls, ir tos surimtja, genys nustoja kalens... Bet kur ten apraysi...
Kadgi simyljau, tai simyljau! Na ir apsakysiu t savo meil, dl ko taip dabar
nusimins. Guliu kart palapinj usitrauks milin ant galvos. Gerokai surgs, nes
lietus lynoja. tai ga: cyp, cyp, cyp", - keli laai ant krtins. Na ir koks gaidys vl,
taip storai udengiau, mat ir perlijo", - pagalvojau. Pamau pakeliu galv, - net
isiiojau. Ant krtins zyl, tokia graut, belesinja sau. Na mes ir
susidraugaujam, tiesiog simyljom. Ji kiekvien dien atskrenda pas mane, atsitupia
ant krtins, a jai tuoj duonos trupinli, msos gabaliuk. Betgi reikjo skirtis,
isikelti kitur, inoma, skaudu buvo. Dabar tos zyls ir daugiau pokt pridaro, irk, atsistoja ant katilo krato ir imeta msos gabal, deimt kart u save
didesn.

Gaila, kad tie nam ruoos uraai pas mane nepateko, bt pravert, bet jei taip
reikia nam ruoos mokytis, ateik pas mus, puikiausiai imoksi. Pas mus viskas
puikiai eina: virjas su dviej metr ilgio pagaliuku itraukia msos gabaliuk, kok
poros kilogram, na ir taryk. Jeigu su kaulu, galima ant kelmo ir koja priminti. Be
taisykli, viskas estetikai!
Nemonikai pasiilgau gimnazijos... Kiek tyli, vaigdt nakt praplaukia
ilgesy. Rodos, skrisiau su rudens vju ir dar kart pabelsiau t lang, ir dar kart,
gal jau paskutin, padiau galv Tau ant keli ir visk pasakyiau, kas netelpa
irdy...
Biruiuk, kaip gera jausti siel, kuri supranta ir pritaria... Be odi igirdau,
supratau t siel suartjim. Biruiuk, be Tavs a lyg ne a.
Biruiuk, ai u visk ir daugiau nesirpink ir nesistenk nieko dirbti dl mans,
juk pakanka sav reikal, o a, galima sakyti, puikiai gyvenu, viskuo apsirpins.
Kad jau raiau, tai priraiau visoki niek, reiks vis dien skaityti. Labai ai
Genutei u linkjimus.
Atleisk, kad nieko gero neparaiau, mat truput nagam alta, tai ir nesiseka. Be to,
jau temsta ir nebegaliu suaibyti, tai tursi klaid taisymo.
Linkjimai draugams.
Parayk daug, nekantriai lauksiu,
46.X.28 Jonas
P. S. Perskaiiau knyg kelet kart. Na ir mogus tas Tagor! Taigi persiuniu dar
su priedu, jei galsi, pasistenk daugiau koki knyg pasisti.
Lietuvos aidas, 1990 11 03, p. 3.

BALIO VAINO-LIUBARTO LAIKAS MGB UVERBUOTAI UVUSIO PARTIZANO

SESERIAI
1949 m. spalio mn. 20 d.

Sese!
Raau slegiamas blogos nuomons, kuri man susidar dl tavo nelietuviko elgesio,
todl laiko tonas negali bti malonus.
Pirmiausia noriu priminti, kad esi neverta savo didvyrikai mirusio dl sueidimo
kovoje brolio, apie kurio mirt jau anksiau esu pranes. Galbt negerai padariau
pranedamas, gal dl to tu ir nujai idaviks keliu, bet a negaljau nuslpti kad ir
skaudios teisybs. Dabar man skaudu pagalvojus, kad tau gali tekti mirti kaip
idavikei, nevertai savo tautiets vardo. Negalvok, kad galima bti idavike niekam
neinant. Ms tautos engj paslaptys mums gerai inomos, nors jos saugomos
automat ir grietai priirim dur. Diaugiuosi, kad visk inau (arba nors ir ne
visk, tai pakankamai), ir ms keliai, pakol a gyvensiu, nors ir lankyiausi savo
apylinkse, -nebesusidurs, nes jau gerai inau, koki sutart turi sudariusi su
ekistais.
Brolikai patariu mesti darb, nes tai baisu prie taut ir prie Diev, o jei
nesusiprasi, itiks tave idaviks atpildas, kuris vadinasi mirtimi.
Savo ruotu a padariau visk, kad tu ir nordama negaltum pakenkti, nes visi jau
ino, kad esi pavojinga.
inok, kad svetimi, kas jie bebt, ateina ir ieina, o visuomet liekame tik mes su
savo garbe arba gda.
Tad sustok! Neenk paskutini ingsni prat. Teapsaugo nuo to tave Dievas!
Kaimynas Liubartas

Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, sudarytojai Dalia Kuodyt ir
Algis Kata, Kaunas: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1996, p. 547.

DIANOS GLEMAITS LAIKAS TETOMS ELVYRAI IR MIKAI GLEMAITMS

Laikas raytas penkios dienos prie t, einant iemoti bunker Plunksnoi mike

Brangi p. Stefanija, jei galima, tai labai praau perduoti laik adresatui. D.
Brangi p-nia Elvyra ir p-le Mikai
Prajo metai, kaip maiausi su jumis.
Ilgai apie save neparaiau, nors adjau, taiau ms gyvenime dienos skuba
viesulikai greit ir ne visuomet turime tokias aplinkybes, kad pasielgtumme kaip
tinkami.
Grau ia laimingai. Po grimo tiktai pusei met prajus, t.y. pavasar,
pasimaiau su vyru. Gal Jums keista atrodo, bet kada nors suprasite, ko iandien
negalima rayti.
Atvykus ionai buvau patekus toki padt, kad nebetikjau net ir jus kada
pamatyti. Nieko ypatingo nebuvo tada, tik mintis, jog ir lageriuose mons gyvena.
Bet viskas baigsi, ms laimei, laimingai. Retkariais loiame i gyvenimo. Ir jei
prieas, kad ir visus kozirius turdamas, drsiai loia atidengtomis kortomis, danai
praloia, jei ir ms kad ir labai menkos kortos bna stipriai udengtos.
Paskui dienos tokios vienodos ir panaios viena antrai, kad nebeatskirda-vome
vakarykts dienos nuo iandiens, tik tutuma ir kakoks laukimas. Ar Jums teko
pajusti t vienum, t nyki vienum, kai tyla neka ir juokiasi?
iaip gyvenau neblogai. Gaudavau i vyro laikus. Prie tai laik negaudavau
todl, kad jie ia neturjo i mans jokios inios. Pirma ir paskutin inia tai kai ponia
S. nuve Kupikin.
Sunku matyti vyro akyse aaras, o Juozas verk mane susitiks. Pirmieji jo odiai
buvo: Ai Dievui, kad tik Tu gyva likai." Ir tai buvo viskas. Keista, kad ir kiti
mano draugai man t pat pakartojo.
Jeigu myli ir esi mylimas - tegali bti laimingas. Tokia esu. Mes neturime joki
grabylysi, nekalbame joki sentiment, esame suiurktj kaip ir ms
gyvenimas ir vis dlto laimingi. irdimi moka pranekti tik tyla, o odiai
daugiausia tebna tik blizgs ir tuti.

Gyvenime didel vaidmen vaidina inojimas, kad viskas praeina. Gal dl to

niekuomet ir niekas per sunku nebna. Ar Js pajauiate kas vakar pas Jus vieni?
Sdiu su Jumis prie vieno stalo. Klausau Js odi. Viskas, k Js man davte Js, p-nia Elvyra, p-l Mika ir dd Jonas - veda mane pirmyn t jauiam tolim
vies, kuri turi bti u tamsos ribos, todl niekuomet nesuabejojau. O turint irdyje
amin jaunatv - ruduo buit nesuranda kelio.
Mintys", kurias atsiveiau, pasidar ms kelrodiu. Ir u tai ai tik Jums.
Skaitome visi, ne a viena, nors i mano penki senj draug liko keturi.
iuo metu raydama girdiu iant mik, belap ir tui. Prieais krenasi
ugnel, ir vyro kelio atsirmus raau Jums laik. Uvakar gavau ini i Sibiro. Jau
visa eima ten gyvena, inoma, iskiriant mane. Rao, kad mudu su vyru
tvarkytumms ir vyktumme pas juos. Pasiirsime, kaip toliau bus, nes
iemojimui jau esame pasiruo. Jei negriau - kaip justi, - neminkit labai blogai.
Nes ir mes taip pat esame mons, gal tik ne visiems suprantami. Geriau palinkkite,
kad jei bus lemta mirti - gimtoji em, udengus ms akis, tebna kaip glamonjanti
ranka.
Ms dienos per daug pilkos ir Jums jos nedomios. Atleiskite, kad raau Jums
tokius niekus.
Labai praau perduoti geriausius linkjimus ddei Jonui, p. Liudai ir p. K-iams.
Bsiu dkinga.
Duok Dieve, kad dar bt ta diena, kuomet galiau paspausti Js rank su
diaugsmu po ilgo nesimatymo.
Stipriai stipriai buiuoju Jus visus. Js Diana.
1949.XI.9

Diana Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994, p.
93, 94, 105, 132.

JUOZO LUKOS LAIKAI MONAI NIJOLEI BRANAITEI

Paryius, 1949.2.16

Mano Brangioji Niliuk,

Neinau, ar ir Tu i valand skendi tokiam nykume kaip ir a? O gal Tu rami,
priepietines savo nuotaikas man perdavus. Noriu tikti, kad i rkiani tutum
manyje sukl aplankymas Tavs, o gal pabudo 16-tos Vasario nuotaikos.
Iekau ir nesurandu nei kaltininko, nei atsakymo, kodl a iandien ia, o ne ten,
kur jau privalau bti. 13 Metai su kaupu neinios kankina mano sin. Metai su
kaupu, kai paskutinius savo pdsakus palikau kruvinuos tviks dirvonuos. Metai su
kaupu, kai akis akin nematau kryiuojamos numyltos ms Lietuvos. Metai su
kaupu, kai tiesiog negirdiu klykiani skausmo raud. ie metai su kaupu jau
suspjo i daugelio mano geriausi draug pareikalauti nemirtingos mirties. Metai
su kaupu, kai a nedalyvauju anoj mirties ir gyvybs procesijoj kartu su gausiais
tkstaniais tauri lietuvi. Perkotu mintimis jau penkt met krauju mirkusius
apkasus, prisimenu ilgas galerijas mirtimi paenklint draug ir, gyvent nordamas,
o troktu ir savo kaulus matyt besirikiuojanius tarp an sukryiuot griaui. Tik
gaila to, kas nebaigta pasiekti. Tai ios Vasario 16-tos proga!
Juozas Luka verte versi greiiau grti kovojani tvyn, taiau dl vairi
prieasi skrydis Lietuv buvo vis atidliojamas.
13

Mudu iandien kalbjome apie kantryb. Leisk man papasakoti ir apie j tenai.
Menu, vien ankstyv pavasar atliauia ms urv ryininkai ir tai kokias
gaunu inias:
iandien 9 val. ryto buvo apsupta 200 rus arno slptuv. Po keli valand
kautyni slptuvj gynsi partizanai nusiud. Tie patys rusai prie slptuvs pas
pil[iet] B. aptiko ryininkes Jrat ir Ramun. Jrat, isitraukus pistolet, sueid
vien rus ir nusiov. Ramun pavakariop pusgyv rusai atved Pakuon su
tardant sulauytais snariais...
GVB--bui [Garliavos tabui?] pavyko gauti i P-nio [Pakuonio?] ir G-vos
[Garliavos?] valsi naujai ivetin gyventoj sraus...
Vakar i Kauno kaljimo 3000 kalini iveti link Vilniaus. Madaug tredalis
nebepajo...
Tokios tai buvo ryininko naujienos. Usisukau BBC. Taiau - nieko diuginanio.
Vis dar umerk akis ms komarui konferuoja su ms budeliais.

sijausk, Niliuk, an dalinio vado padt - ir kok mat pasilysi jo itvermei ir

kantrybei? K sakyt ir kaip instruktuot kovotojus, kurie nematydami jokios dar
laisvs properos skaiiuoja savo kovos dien likuius? K patart ir kaip paguost bet
kuri eim, kuri nueini perspt, kad slptsi, nes ryt ve, kai vakare slenki j
lnas? Kokias priemones naudoti nuluostyt aaroms ar sumaint skausmui irdies,
kai nueini praneti eimai, kad vakar susisprogdino brolis, snus, tvas, kad sesuo ar
dukt jau greit nepareis, nes sutrupintais snariais j link Kauno ivar?.. Tai
slygos, su kuriom taip pat reikia susidoroti mogikai prigimiai ir monikai
kantrybei. Jei a save iskiriau i an mano brangi draug tarpo, tai j turim
itverms mat a silyiau visiems j sunkiai veikiamomis slygomis.
Tokia tai buvo padtis prie vienerius su kaupu met. Ir vl prajs laikotarpis
padt pakeit ne kitaip, kaip tik didesnio skausmo, kani ir aar kryptim. Ana
buvus itverm jau bus atsilikus pagal ndien. O ios 16-tos proga mes nors ilgims
an kani.
O kad jau po dvyliktai, tai tik sudiev, Niliuk, galiu pridt.
Buiuoju - T. Juozis
1950 08

Mano Brangus Auksei,

Dvideimt su kaupu dien skiria i dien nuo an mudviej laims Traifelberge
prisiminim. Danai, inirs i mano pirmosios monos"*glbio, a paskstu taip
mums brangiuos prisiminimuos; svajoju apie savo Brangiausi ir taip pasijuntu
laimingas, kad, rodos, nesurasi mano laims konkurent. Deja, ndien a privalau,
kaip ir Tu, tenkintis tik tos isvajotos, siknijusios laims prisiminimais. Kai kartais
ms pabrolys [Julijonas Btnas] pastebi mane Tavyje skendint, atsidsta ir: ...A
bijau, Juozel, kalbti su Tavim... Maiau, koks Tu buvai laimingas ir sunkiai
suprantu, kaip Tu dabar gali nepastebimai tai pergyventi... "
O vis dlto mudu pamirom savj a" egzistavim ir nusilenkm gei-diams
mano pirmosios monos". A inau, Niliuk, kad toliau a jau grumsiuos ne dl savo
vieno, bet dl mudviej garbs, kame Tu, Brangioji, lydsi mane savais
pergyvenimais ir sava malda. Tikiu, kad mudviej bendri jausmai neapvils ms ir
po trumpo laikotarpio mudu vl svaigsim n kiek ne pavirutinikesne laime, kokia
svajojom ar ir kuria gyvenom.
O jei kartais likimui patikt mane fizikai sunaikint, tai Tu, Niliuk, tsyk padaryk
mane kakur egzistuojant laimingu, susikurdama sau vl

* Taip Juozas Luka vadino Lietuv.

laiming gyvenim. Nra negalima, kad ir a nepavirsiau ms tviks kruvinos

ems dulkmis, nors dabartiniai mano nujautimai mans neprileidia prie panaios
minties.
[...]
A didiai apgailestauju, kad neturjau progos pasidalint su Tavimi
pojungtuviniais spdiais, kaip ir nieko neinau, kaip klojasi Svogerklei. Tai visa
vis nuvagia ir dar nuvogs anas mielas ir kartu nelabasis pirmosios paios" kovos
katilas. O kol jis virs, tai mes visad bsim pasiruo aukoti jam ne tik savo gyvenimo
malonumus, bet ir paius save.
Su tais keliais odiais ir baigiu, nes vis vien nesurinksiu raidse to, k noriau
Tau, Brangusis Auksei, parayt. Ne man ireikt mano dienas, Tavimi nudaytas,
kaip ir iais negyvais odiais numarint savj ilges Tavsp. Ir laiko, ir toli
atstumai bei padties klaikumas mane dar labiau su Tavimi suglaudins.
Perduok man gili pagarb, padk bei sentimentus p.p. K[arveliams] ir
Partizano laukianiai" [Ugnei Karvelytei], Nepalik prie sav linkjim nepridjus
ir man vogerklei...
Priglausk, Niliuk, mano giliausius Tau linkjimus sveikai ir laimingai ristis per
gyvenim ligi laukiamo mudviej susitikimo. Tegul Dievulis Tau ir mudviem
padeda. Kartai kartai buiuoju T. Latras

Juozas Luka-Daumantas, Laikai mylimosioms, Kaunas: laisv" fondas, 1994, p. 49-50;

237-238.

I ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO ATSIMINIM

Atsiminimus Adolfas Ramanauskas ra 19521955 metais. Rankrat slp pasjjatikimus
mones (pirm ir antr dalis - Punioje, trei dal - Alytuje). ia apraomas Merkins
puolimas vyko 1945 met gruodio 15 dien.
MERKINS MIESTELIO PUOLIMAS

Jau buvau pasiruos vykti pas A" apygardos vad pulkinink

Kazimierait bunker, kuriame j ir jo tabo pareignus laikinai
apgyvendinau. Kaip tik tuo metu prie mans prijo ms eimininko snus
su maldaknyge rankoje. Jis pasak, kad maldaknyg paiups nuo Merkio
ups pakraiu plaukusio io gabalo. Maldaknyg altinis" buvusi atversta
ir dar nespjusi perlapti. Beje, atverstajame puslapyje buvusi tokia malda:
Nugrkite savo akis dang ir melskits u mane, nes mano siela apleido
mano kn..."
Pamanme, kad kas nors, matyt, apsivert su valtimi, kai klsi per Merk.
Kadangi buvo iokiadienis, tai nusistebjome, kad nelaimingasis turjo
maldaknyg.
Vos spjau pasidalyti spdiais su Kazimieraiiu, kai prie bunkerio
dureli igirdome ingsnius. Netiktai atvyko mano adjutantas Gegutis. Jis
prane lidn naujien: Puvoi kaime, poilsio metu netiktai prieo
uklupti, uvo Marcinkoni bataliono vadas ernas (leitenantas Kond-rotas)
su dviem kovos draugais. Jie laiksi iki paskutinio ovinio, o paskui metsi
sraunj Merk. Spaud ir visa kita, k su savimi turjo, taip pat sumet
Merkin. Tik dabar mums paaikjo, kam ta Merkiu plaukusi maldaknyg
priklaus...
Bunkeryje siviepatavo tyla... Visi drauge sukalbjome mald u
kritusius... Nutarme prieui atkeryti. Pasiliau pulti Merkin. Idsiau
savo samprotavimus. Kazimieraitis su tuo sutiko ir dav nauding patarim.
Supratau, kad vykdyti sumanym nebus lengva. Reikjo skubiai
surinkti vyrus, kurie jau buvo pasiskirst gyventi iemai. Turjau susitikti ir
su arno rinktins Kar[ininko] Juozapaviiaus grups vadu Siaubu, nes
norjom j pakviesti talk.
Student ir Strazd isiuniau surinkti mano iniai priklausanius Merkio
rinktins vyrus numatyt viet. Vadavietje likau a, Gegutis ir Treiokas i
Kasin kaimo. Bunkerio anga buvo neudaryta, prie jos numesta i vyteli

pinta veimo galo utvara. Tvarkme ir valme pranczik kulkosvaid,

kur planavome imti vykdami kautynes. Kaip tik tuo metu kaim upldo
rusai. kyje, kuriame mes buvome sikr, atuoni rusai jau dar krat.
Taiau mes nieko nenujautme, garsiai nekuiavoms, o Treiokas
nuleidinjo kulkosvaidio spyn tikrindamas, kaip veikia. Keturi rusai atjo
pastat, kuriame kaip tik ir buvo lindimo ms bunker anga. Du ulipo i
pairs puss ant tvarto, kiti du liko prie dur. eimininkas stengsi su
rusais kalbtis kuo garsiau, kad ir mes igirstume. Bet mes nieko
negirdjome, nes pati anga buvo beveik atuoni metr ilgio. Tik dl to
paties ir rusai neigirdo ms bruzdesio. Taiau ir iandien man neaiku,
kaip rusai, nulipdami nuo tvarto, nepamat atdaros angos, taip aikiai
apviestos i lauko puss.
Smulkesns kratos jie nedar. Tuo metu, kai tie keturi jo pair,
eiminink apalpo. Kambaryje buv rusai tartinai suiuro j, bet, kitoms
moterims paaikinus, kad eiminink serganti nuomariu, numojo ranka ir
nujo pas gretim kaimyn. Tik tada eimininko snus, apsimets, kad eina
girdyti gyvuli, dav mums pavojaus enkl.
Greit udarme ang ir laukme, kas bus toliau. Po kiek laiko buvo duotas
enklas, kad pavojus prajs. Tada ir suinojome, jog tik per plauk likome
gyvi.
Vakare su Geguiu ivykau susitikiman. Paaikjo, kad Nemunas ties
Uciechos dvaru sustojo kaip tik t vakar, kai mums btinai reikjo persikelti,
nes susitikimas turjo vykti antroje ups pusje. kininko drsinami ir jo
vadovaujami, ant dviej ilg lent perliaume vag.
Pats Siaubas susitikim atvykti negaljo. Susitikome su jo galiotais
partizan vyresniaisiais - Virtuozu, Vyturiu ir Savuku. Susitarme taip:
Siaubas skubiai surenka vyrus ir gruodio 14-osios nakt madaug 2,5 km
atstumu nuo Merkins sunaikina kelet ari komunist. Paskui patraukia
dar ariau miestelio ir, um pozicijas, laukia. Neabejojome, kad rusai, kaip
ir paprastai, visomis pajgomis puls ton pusn. Tuomet a su savo vyrais, vos
igirds, kad Siaubo vyrai kaunasi, puolu pat miestel.
Pasitarim baigme greitai, nes lauke pajutome atlyd. Tuo pat bdu
persiklme atgal per Nemun. Vliau suinojome, kad dar prie vintant
Nemunas vl pajudjo.

Dabar patraukme tiesiai t viet, kur buvo numatytas susitikimas su

Marcinkoni bataliono vyresniaisiais. Ten radome du kovotojus: Nemun ir
Vievers. Jie paadjo, kad atvyks 10 vyr ir drauge dalyvaus kautynse.
Turjo atsigabenti minosvaid ir nedidel kiek minosvaidio ovini. Kitai j
dalinio vyr grupei daviau udavin apaudyti plentu galint vykti
pastiprinim prieui kautyni metu.
Druskinink bataliono vadui Baluiui (Balinui i Gudeli kaimo) su jam
priklausaniais vyrais pavediau gruodio 15-osios ryt nukirsti telefono
laidus, jungianius Merkin su Druskininkais, ir visaip trukdyti vykstaniam
prieo pastiprinimui.
Gruodio mnesio 13 dienos vakare pradjo rinktis vyrai. Dalis i j tik ia
suinojo, kam jie aukiami. Vis dlto dauguma partizan apie bsim yg
buvo informuoti jau prie por dien, nes ne visi vadai ilaik paslapt.
Vienas i toki - Butageidis. Jis ia inia jau buvo pasidalijs ne tik su vyrais,
bet ir su kai kuriais civiliais. Vliau buvo tvirtinama, kad net prieas suinojo,
jog partizanai ruoiasi pulti Merkin, tik nesitikjo, kad taip greit, be to,
abejojo paleisto gando tikrumu, nes panaaus pobdio gand, ypa vliau,
sklandydavo gana daug. Jei jie bt patikj ir ruo-si, mus visus bt
itiks lidnas likimas. U nusiengim Butageidis vliau buvo atleistas i
pareig.
Iki gruodio 14-osios ryto susirinko apie 70 vyr. Tvarkms ir ruoms
kautynms. Paskyriau vyresniuosius, kurie turjo vadovauti grandims,
skyriams ir briams, nes anksiau paskirtieji organizaciniu poiriu ne visi
tiko bti vadais kautyni metu.
Piet metu atvyko vienas sjdio talkininkas i Lankinink kaimo ir
prane, kad pas juos atsista dvylika Merkins istrebiteli konfiskuoti turto.
Tiesiog su aaromis pra, kad mes pamokytume" j turto grobikus. Nelabai
norjau kitis tuos reikalus, nes tai trukd mano planui -pulti miestel i
Lankinink kaimo puss.
Vyrams liepiau pietauti, nes ko jau garavo ant stalo. mogus nenusileido
ir vis meld to paties. Nemaa dalis vyr rm jo praym. Susikvieiau
vyresniuosius pasitarti. Jie tvirtino gerai inantys vietov ir manantys, kad
pulti miestel i numatytos puss nra labai paranku. I Subarto-ni puss
bsi net geriau, o ia - puiki proga duoti garo istrebiteliams. J bendram
pageidavimui pritariau. Pietauti nebuvo kada. Paskirsiau vyrus dvi dalis, ir
tekini pasileidome Lankinink kaimo link. Viena dalis, vadovaujama Strazdo,

turjo uimti pozicijas prie Lankinink kaimo kapini. A su vyrais planavau

pastoti prieui keli nuo Merkins miestelio puss.
Sniego danga buvo per 10 cm. Pueli akos apdegtos storu sniego apklotu
- matomumas dl ios prieasties labai blogas. Skubdami smarkiai suilome.
Pagaliau pasiekme keliuk. A, ioks ant jo, pirmiausia pamaiau pdas, o
tuoj pat ir du stribus - u koki 15 metr. Priklaupiau ir i vokiko
automatinio pistoleto paleidau ilg serij. Abu stribai nuvirto. Tuo tarpu
Gailius rikteljo: Gulkits! Nuaus!" Vos spjau parkristi, kai i upakalio
prieas atideng ugn. Prasidjo kautyns. Mes, aukdami Pirmyn!", vilnimi
pradjome slinkti prieo link. Bijojome tik vieno - kad nekliudytume savj.
Stribai, i ugnies stiprumo suprat, kad partizan nemaai, spruko kiek kojos
nea.
Laimikis buvo menkas. Nukauti tik tie du prieai. Vienas i j - istrebiteli
virininkas. Pamme nukautj ginklus ir kulkosvaid, kur stribai paliko.
Mums pasidav pastots veikas. Jis prasi, kad jam perautume drabuius,
nes tik tuo bdu man galsis pasiaikinti valdiai". Jo praymas buvo
patenkintas - mogelis nupk miestelin su automato serijos nupltais
kailini skvernais. Paimt valdik pastot udegme, o arklius pasimme
su savimi.
Susidrimas su stribais vyko madaug per 30 m nuo laikinosios
Kazimieraiio vadaviets. Vienas jo pareignas dien jo kaim, bet,
pamats stribus, gro bunker. Kilo pavojus, kad prieas, grdamas
Merkinn, gali pastebti jusiojo pdsakus. Todl Kazimieraitis su pareignas
pasim svarbiausius dokumentus ir, padars lankst, nuo aukto kranto
stebjo stribus. Bdami per 100 m nuo istrebiteli, aikiai mat, kaip jie jo
keliuku prie kaln. Netrukus igirdo ir susiaudym. Manydami, kad
bunkeris jau utiktas, tad prieas pagal pdas gali susekti ir juos, pradjo
trauktis, bet netrukus susidr su ms vyrais, kurie, igird vius, skubjo
mums talk nuo kapini. Jrininkas vyrus paino. Tuo susitikome visi.
Kazimieraitis buvo civilikais drabuiais ir su pistoletu rankoje. Gegu-tis,
staiga pamats tok asmen, puol prie jo liepdamas kelti rankas auktyn.
nemalon apsirikim tuoj sutvarkiau. ia proga reikia paymti, kad
Kazimieraiio asmenyb saugumo sumetimais daniausiai buvo laikoma
paslaptyje.
Su Kazimieraiiu trumpai pasikalbjome. m visikai temti. Jis su visu
tabo inventoriumi skubiai persikl per Merk naujj vadaviet, o mes

ygiavome vis nakt ir, padar didiul lank, atsidrme netoli Merkins i
Alytaus puss.
Gruodio 15-osios ryt pasiuntme mog Merkinn pasivalgyti. Jis
grs prane, kad tuo tarpu Merkinje ramu. Priveta daug egli ak
vainikams nukautam istrebiteli virininkui.
Pusryiai buvo pagaminti labai vlai. Studentas su savo skyriumi, gavs
udavin apaudyti kautynes vykstant prieo pastiprinim i Alytaus,
nuskubjo Subartoni mik.
Dar ne visi buvome pavalg, kai igirdome kulkosvaidi kalenim prie
Merkins. Buvo aiku, kad kautyns prasidjo. Skubiai okome prie malno,
esanio ant upelio netoli plento. Tuo pat buvo nupjauti du telefono stulpai ir
nukirsti laidai, jung Merkin su Alytumi. mons, t dien atvaiav
malnan, suprato, kas netrukus prasids. Maiau, kaip vienas senyvas
mogus atsiklaups pats persiegnojo ir egnodamas laimino vyrus. Kai
kurie vyrai, taip pat moksleiviai, kurie anksiau ijo namo, ibuiavo
partizanus.
Pasimme reikiam skaii pastoi ir pasileidome viekeliu. audymas,
kur girdjome prie Merkins, greit nutilo. Netrukus buvome prie pat
miestelio. Kad geriau skirtume savuosius nuo prieo, kiekvienas ant abiej
rankovi buvome prisiseg po plat balt kaspin. Iokome i pastoi ir
pasiskirstme abipus viekelio. Daviau komand Pirmyn!" Miestelio nam
dar nebuvo matyti - juos ustojo ia pat prie mus esantis pailgas kalnelis.
Garsiai aukdami Pirmyn!" ir Valio!", per kalnel puolme miestelin.
Miestelyje sproginjo granatos. Buvome jau prie pat miestelio, kai prieas
atideng dar nelabai stipri kulkosvaidi, automatini pistolet ir autuv
ugn. Iki iol vyrai bgo visikai neguldami. Tik dabar ir i ms puss buvo
atidengta stipri ugnis ir pradta pulti su perbgimais. Kur laik prieas
atsak ugnimi, bet buvo galima justi, kad prieinamasi neorganizuotai.
Pastebjome, kad prieas ieko, kur pasislpti. Bema vienu metu visi trys
briai pasiek miestelio gatves.
Pagrindinis pasiprieinimas buvo veiktas gana greit. Prieas sulindo
gyvenamj nam rsius ir pan. Pradjome veikti grandimis. Vyresnieji
turjo ariausi komunist sraus; aptikus tok, reikjo sunaikinti.
Taiau ne viskas jo, kaip buvau numats. Ryininkai, kurie turjo palaikyti
ryius tarp bri, dingo kaip vanden. tai kad ir Jazminas (Juozas Lepeka,

buvs Merkins gimnazijos mokytojas). J paskyriau vis prie mans buvusi

ryinink vyresniuoju, nes jis puikiai inojo miestel. Taiau, uuot vykds
duotus nurodymus, Jazminas puol gimnazij. Ten, rads sugulusius ant
grind vyresnij klasi mokinius, ir ilg kalb - taip jis demonstravo
savo drs.
Daug kas ijo kitaip. A pats tokioms kautynms vadovavau pirm kart,
o partizanams, netarnavusiems kariuomenje ir, galima sakyti, pirm kart
dalyvaujantiems myje, vadovauti nelengva. Kadangi i pradi viskas
seksi gerai, tai vyrai miestelyje jautsi ne kaip kautyni lauke, o kone kaip
atlaiduose. Vieni eimininkavo valsiuje, kiti milicijoje, treti, apsup kok
nam i vis pusi, stovdami aud j. Labai daug buvo audoma be
taikinio. Dar gerai, kad savas savo nenukov.
A buvau prie I brio, kuris puol vilnies centre. Greit umme pat.
Tuoj pat sugadinome centrins aparatus, nes paaikjo, kad rusai vis laik
kalbjosi su Alytumi per Druskininkus ir auksi pagalbos. Vliau
suinojome, kad Druskinink bataliono vadas jam duotos uduoties
nevykd - kai jis su keliais civiliais ruosi nutraukti telefono laidus, pamat
sunkveimius su rusais ir vos sveik kail ine.
Nesunkiai buvo uimta milicija ir valsius. I ten buvo paimta raomosios
mainls ir ginklai, dokumentai sunaikinti, o medinis valsiaus pastatas
padegtas. Neveikiama klitis, atneusi mums daugiausia nuostoli, buvo
banyios ir cerkvs boktuose su kulkosvaidiais sitvirtin rusai. Man
matant, buvo mirtinai sueistas Siaubas. Kai visame miestelyje vyko smarkus
audymas, sunku buvo nustatyti prieo ugnies takus, negaljome perspti
kovotoj, ko saugotis. Greiiausiai i i ugnies tak buvo nukauti dar
keturi ms vyrai.
Pradjo smarkiai snigti. Brys jau kovsi su prieo daliniu, atvykusiu i
Lankinink kaimo. is dalinys buvo ivyks vakarykio vykio vieton, bet,
igirds audant, vl pasileido Merkins link. i kautyni metu vienas
msikis buvo sunkiai sueistas rank.
Prasiverme prie kaljimo. Sargybinis buvo nukautas prie kulkosvaidio.
Taiau ilauti masyvi kaljimo dur turimomis priemonmis nepavyko.
Tuo metu nuo plent krykels atvaiavusi ir keli imt metr atstumu
nuo miestelio sustojusi tanket m audyti miestelio pusn. II brys pradjo
trauktis nelaukdamas sakymo. Daviau sakym trauktis ir I bei III briams.

Vienoje i rast pastoi paguldme mirtinai sueist Siaub, antr

sukrovme penkis paimtus kulkosvaidius, raomsias mainles ir kt. Tirti
dm debesys, kylantys nuo deganio valsiaus, maisi su snaigmis ir
deng vis gatv. II brys jau buvo atsitrauks u kalnelio. Tik narsus
kulkosvaidininkas nuo to kalnelio ugnimi deng atsitraukim. Snigo vis
smarkiau. Prieas ms toliau nepersekiojo, todl traukms jau
neskubdami. Subartoni miko pakratyje sustojome, susiskaiiavome, a
idsiau svarbiausias taktines klaidas kautyni metu, asmenikai padkojau
narsiausiems vyrams. Visi sukalbjome Amin atils..." kovoje kritusiems.
Po to mme skirstytis. A su dalimi vyr toliau vaiavau rogmis.
Vaiuojant per plent, mus pasitiko vienas rpestingas talkininkas, kuris
prane, kad pamikje stovi kelios mainos - kitos nuburzg ariau
miestelio. Prasmukome nepastebti ir laimingai pasiekme viet, numatyt
dienoti.
Vliau paaikjo, kad kautyni metu i Alytaus trys sunkveimiai rus
skubjo merkinikiams pagalb. Studento skyrius vaiavusiuosius apaud
i arti ir pasitrauk. Prieas, privaiavs vanden, skubiai sutvarst
sueistuosius, atskirai sudjo nukautuosius, apsisuko ir kaip vjas nuvilp
atgal Alyt.
Siaubas buvo surinks 100 vyr. Nakt kaime imu komunistus, o pats su
vyrais pozicijose lauk atvykstanio prieo. I valgybos suinojo apie ms
vakarykt yg ir tai, kad nukautas istrebiteli virininkas. Paman, kad mes
bsime atsitrauk ir negalsime pulti miestelio. Trumpai pasitar, nusprend
pulti vieni.
Prisiartino prie Nemuno tilto. Nemunas ir Merkys buvo neual. Reikjo
eiti per tilt. Du partizanai prijo prie sargybinio ir pareikalavo graiuoju
praleisti vyrus. Sargybinis pasiauk i tilto bunkerio rus leitenant. Tas
paadjo partizanus praleisti, bet pats tuoj oko bunker. Partizanai
leitenant ir sargybin nukov. Bunkerio gula, kuri tuo metu lauke pjov
malkas, puol vidun ir atideng vyrus kulkosvaidi ugn. Partizanai atsak
labai stipria ugnimi ir mgino turmu paimti bunker, bet nepavyko. Du
vyrai buvo nukauti, o kitiems Siaubas sak trauktis.
smark audym mes palaikme, kaip pasakojau, pasal kautynmis.
Marcinkoni bataliono vyrai nesuskubo laiku atvykti Merkins puolim.
Dl viso to jiems buvo nesmagu. Kad rodyt, jog nevengia kautyni,

gruodio 16-osios nakt jie puol Perlojos banytkaim ir sunaikino ten

buvusi istrebiteli gul.
Kai pasiekiau Kazimierait, pastarasis Laisvs varp" jau buvo djs
Ekstra telegram" apie Merkins puolim, o mons nekjo, kad, puolant
Merkin, mums pagalb buvo atj ir lenk partizanai. Vieni nuo kit
partizanai skyrsi tik tuo, kad msikiai buvo apsivilk drobiniais, o lenkai daks" chalatais. Puolimo metu es buvo panaudoti tankai, patrankos,
skraid lktuvai.
Apraomieji dalykai vyko 1945 met gruodio mnes. iandien i
dalyvavusij Merkins miestelio puolime gyvas esu tik a vienas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., Vilnius: Mintis, 1991, p. 128-136.

I KUNIGO JUSTINO LELEIAUS-GRAFO DIENORAIO

Kunigas Justinas Leleius dienorat ra 1946-1947 metais bdamas Tauro apygardos
partizan kapelionu. Jame apra partizan gyvenim, mst apie Lietuvos likim ir
kovos prasm. Dienoratis rastas bunkeryje, kuriame uvo autorius ir saugomas
buvusiame KGB archyve.

[...] Guliu iauduose ir galvoju: dl ko mes turime vargti, dl ko mes tik

vieni turime neti tautos kryi ir vargus? Turdamas laiko, imu iekoti viso
to kaltinink. I kur Lietuvoje atsirado tiek daug igam, parsidavli?
Prieinu
ivad,
kad
biednuomens
socialin
padtis
ms
Nepriklausomybs laikais jiems buvo nepakeniama. U pus lito
darbininkas turjo kirsti ydui per dien malkas, tuo tarpu jis mat
prabangoje skstanius Kauno ponus. Darbininkas su savo eima kent bad,
tuo tarpu kita moni dalis ruo itaigingus balius, kuriuose danai keldavo
net naktines orgijas. T vis mat varge beskstantis darbininkas. Jo
galvosenoje vyravo neapykanta buruazijai. Toki umirt ir varge
skstani eim buvo ne viena. Jos brsi viena prie kitos vis didesnius
ratelius. Budri bolevik akis t didel bedugn tarp biednuomens ir
pasiturinios visuomens greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos
trauk komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam
pinig negailjo. Ji br saujomis auks. O varge paskendusios
biednuomens mases suavjo auksas. Mestas kis, kad ir js esate mons,
ir js galite naudotis turtais, kad ir js turite teis gyvenim, ubr

bemoksles mases. Jeigu ms Nepriklausomybs laikais bt buvs

kreipiamas dmesys t vargstani liaud, os varging buit - to iandien
nebt vyk.
Jeigu visi mes esame Lietuvos pilieiai, toje tautoje gim, tai visi turime
teis tautos grybmis naudotis. Reikjo duoti slygas: kad visi galt
monikai pragyventi. Auktas valdininkas turjo keli aukt nam, kur
danai sigydavo vogdamas i valstybs ido, tuo tarpu darbininko eima
gyveno fortuose ar tamsiuose, drgnuose rsiuose. Ar negaljo valstyb
sudaryti slygas, kad ir tos darbinink eimos turt tinkamus butus, kaip
pridera mogui, pragyvenim.
I antros puss: su pavydu irjo kininkas dygstant Lapno mr, tuo
tarpu pats, atsisakydamas msos ksnelio, ve u trisdeimt penkis litus
savo bekon, kad tik galt apsimokti mokesius. Juodi pono Lapno darbai
iandien visai tautai nra paslaptis.
Kiekvienas valdininkas jautsi padties viepats. Tarnautojas yra skirtas
patarnauti visuomenei. O ms valdininkija ibardavo, ikoneveikdavo
bemoksl kaimiet, sisdavo velniop. Pagiea tautoje augo. Vieni dairsi
Maskv, antri - Berlyn, o treti - Varuv.
Didiausias teises ms Tvynje turjo ydai. J rankose buvo kapitalas ir
nebuvo galima tai nacionalizuoti, bendram tautos interesui panaudoti
moni prakaitu udirbtus yd kapitalus. Nedovanotinos tai klaidos,
nedovanotini apsileidimai, kurie ir prived taut prie praties.
Neturjome mes net tinkam pedagog. Kaimo mokytojas danai be jokio
paaukimo pedagoginiam darbui, uuot ugds jaunuomen savo gyvenimu, juos stm nuo savs. Mokytojas, per dienas girtas, bendraudamas su
tartinos doros asmenimis, pats bdamas dvasios elgeta, negaljo iebti
jautri vaikui siel Tvyns meils jausmo. Toks mokytojas, neturdamas
pedagoginio takto, jaunuomen baid nuo mokslo. Vaikas ruo savo
pamokas ne i meils mokslui, bet grynai i baims, kad girtuoklis mokytojas
jo nedauyt ryktmis.
Buvo blogai tvarkomas ir medicinikas aprpinimas. Apskrities gydytojas,
jeigu atvaiavo kaim pas ligon, tai kad ugiedos u savo vizit, tai mons
nort geriau mirti, negu parduoti paskutin karv. Valstyb tai nekreip
dmesio. Jeigu gydytojas gauna alg, tai kokia dar reikalinga antra alga, kuri
turi sudti sergantieji mons?

iandien, prisiminus fakt, kad nedaugel gydytoj galima prisiaukti prie

sueisto kovotojo, uverda pyktis ir drstu juos vadinti pinigo idealistais.
Ateityje j skvernai turi bti apkirpti. Valstyb turi taip sutvarkyti, kad
gydytojai, gaudami tinkam umokest, priimt pacientus veltui arba u
ma atlyginim. Vaiuot pas ligonius valstybs lomis.
Tokiu bdu pagert Lietuvoje socialin padtis. Inykt tas luom
skirtumas, pradingt praraja, kuri skyr darbinink nuo valdininko. Juk visi
mes esame Dievo sutverti, panas Tvrj, vadinasi, visi mons esame
lygs. Ta lygyb turt reiktis ir visuomeniniame gyvenime. Nereikia
Lietuvai elget, nes visiems pakanka duonos, nereikia taip pat ir pon, kurie
valgyt kit prakaitu udirbt duon.
Neleistinas dalykas, kad kininkas turi prarasti savo tv palikim
varytini bdu. Jam skaudu skirtis su savo eme, kuri turi palikti vien tik
dl to, kad, statydamas trobesius, leisdamas vaikus moksl, slaugydamas
sergani savo mon, turjo prasiskolinti. Argi valstyb negali savo lomis
statyti kininkams namus, o ie - per ilgamet isimokjim atsiskaityti su
valstybe.
Gal daugelis sakys: o i kur valstyb viskam gaus pajam. Tik
prisiminkime, kiek valstyb skyr Ginkl fondui, kokias dideles algas mokjo
karininkams. Visa buvo skiriama ir skelbiama, kad, jeigu tik prieas bandys
pulti ms al, mes moksime j apginti. Tai buvo grau, kakas tokio
venta, idealu. Ginti savo tv em ir u j ti.
Bet praktika parod visai k kita. Kur dingo tie ginklai? Kur iandien tie
diginalais pasipuo karininkai? Kai Tvynei pavojus - j nra. Tai kam
reikjo apgaudinti ms taut, kuri tikjosi ir turjo teis reikalauti, kad tas
ginklas bt atkreiptas prie, kad ponai karininkai stot kartu su tais
kaimo artojliais ginti Tvyns. iandien Lietuvos klausimas pasaulinje
politikoje stovt kitaip, jeigu btume pasipriein keturiasdeimtais metais
rusams. O dabar atidavme ir ginklus, ir beginklius mones.
Esu tikras, kad daugiau kraujo nebt pralieta ant Lietuvos ems karo
metu negu dabar, kada nuklojome Sibiro ir Altajaus kalnus tremtini kaulais.
Kiek uvo partizan, kiek imir moni kaljimuose, kuriuos sadistai
nukankino.

Mes, partizanai, savo vadovybje pasigendame karinink. Jie dav

ikilming priesaik Tvyn ginti ir jos neapleisti. Kur jie dabar, kaip drso
tautos akivaizdoje sulauyti duot priesaik? Mes visur j rasime - ir
usienyje, ir rus bei vokiei armijoje, ir tarnaujant bolevikams, net
dirbani enkavd organuose, tik j maa yra partizan eilse, nes ia gresia
kiekvien minut mirtis.
O jeigu ponai tautininkai pramat, kad jie nedrs pakelti ginklo prie iors
prieus, tai kuriam galui jie mulkino taut? T pinig dal, kuri ileido
kariuomenei, galjo skirti tautos aukljimui, vietimui, socialinei padiai
pakelti, darbinink ir kinink bklei pagerinti, ems kultrai pakelti, o
dabar visko netekome.
A nesakau, kad reikjo stiprinti ms kariuomen, bet esu prieingas, kad
visas tautos pajamas skyr vien tik kariuomenei ir karininkams, o kitas sritis
umiro. Ir nedovanotina klaida, kad t ginkl nepanaudojo savo Tvyns
garbei apginti.
Ar iandien mes, partizanai, turtume gulti iauduose, slapstytis
mikuose, jeigu visa tauta bt priauklta, jeigu biednuomen ir darbininkija
nebt Smetonos ministeri kabineto apvilta. mogus yra mogus ir jis
negali bti pastumtas unio viet. Kiekvienas darbininkas ar maaemis,
jeigu jis i tos Tvyns, kurioje jis gims, galt tinkamai pragyventi, jis
nesidairyt Maskv, o dirbt savo tautos labui.
Negalima dovanoti tautos duobkasiam, kurie dirba bolevik naudai, bet
nemaai yra kalti ir tie, kurie ruo keli bolevizmui Lietuvoje. Esu tikras,
kad bsimoje Lietuvoje ios klaidos nesikartos, inyks ta luom neapykanta,
kiekvienas savo uimama vieta bus patenkintas, niekas neskriaus ir
neinaudos darbininkijos, bus pakelta ems kultra, atsivelgta sunki
kinink padt.
Bsima Nepriklausoma Lietuva turi keltis i t klaid, kurios j praud,
bet kartu ir ugrdino, paruo bsimam nepriklausomam gyvenimui. Kad
n vienas asmuo nebt inaudojamas, kad, neirint ideologij, galt
dirbti nauding Tvyns atstatymo darb. [...] Toliau mes traukms kloniais,
prisidengdami maais puynliais.
- Atrodo, itrukome i apsupimo. Dabar svarbu kuo toliau pasitraukti, nes
tokia didel daugyb rus gali labai plai apylink ikoti, - kalbjo
Klajnas.

- O gal turite kur nors koki slptuv? - paklaus Butageidio. - itokioms

plataus masto kratoms ir menkiausia slptuv atlaiko.
- Yra ia u kokio kilometro. Galtume j visi subgti.
- Puiku, - pritariau jam. - Nereiks su ivanais lenktyniauti.
numatyt viet pasileidome bgti. Atbgome prie to kininko, pas kur
buvo slptuv. Du ms vyrai slinko prie to kininko, o mes, likusieji,
isidstme gerose pozicijose, nes nebuvome tikri, ar pas t kinink dar nra
rus.
Igirdome, kad main imo garsai artja ir prie ms. Mes nubgome
pas kinink slptuv.
Vos spjus sulsti slptuv, pasigirdo main imas. kaim jo rusai.
- eimininkas namuose? - paklaus rusikai enkavedistai.
Tyliu ir galvoju, ar tik rusai nebus pastebj, kaip mes sujome pas it
kinink. Jeigu pastebjo - baigta. Mes j rankose, - galvoju sau. - Maa yra
vilties, kad mes itrksime. Juk neprajo n penkios minuts, kai mes
sulindome slptuv, o ia jau kieme rusai."
Kalbti n vienas nedrstame, nes maiausias nabdesys gali mus iduoti.
Sdime ir laukiame to momento, kada pravers lentas, u kuri esame.
A tikjausi rasti geresn slptuv, kuri mus garantuotai igelbs, bet itai
maa pasitikjimo, - galvoju sau vienas. - Per didelis bt rusams
diaugsmas, jeigu mus ia rast. Visi deimt turtume ti."
Rusai ijo. Mes lengviau atsikvpme.
Atjusi eiminink mergait mums prane, kad daugyb rus yra kaime.
Buvo ir ia penkiolika, bet ijo. Dabar artinasi apie keturiasdeimt.
Mes vl tylime, laukiame kratos.
- Jeigu pirmieji nedar kratos, matyt, ms atjimo nepastebjo, -tyliai
kreipiausi Klajn.

Kaime vl rusai. Azijatiki auksmai mus net apkurtino. Nieko daugiau

negirdjome, tik atskirus pavieni rus kavimus. Vienas auk visa gerkle
reikalaudamas tabako, kitas duonos, treias pieno ir t.t.
Vl pasigirdo main imas. Viena i j sustojo. Rusai pradjo smarkiai
aukti: Davai piriot. I to buvo galima sprsti, kad neivaiuoja per purv. Jie
kaudami ir rkdami nujo toliau. Mes pasijutome vl rams. Pairiu
laikrod. Dar tik vienuolikta valanda.
Bjauri padtis: alta, norisi valgyti, o ia kiekvienu momentu gali mus rasti.
Mirtis ms tyko kiekvien minut. Isitraukiu i kiens papiros ir imu
vien po kito rkyti.
Pamau padtis atslgsta. Pradedam sitikinti, kad kratos jau nebus.
Pagaliau visikai aprimome, bet, ms netiktumui, kieme vl pasipila rusai.
I bildesi ir vaikiojim sprendiame, kad daro krat. Vaikioja po kitus
trobesius, po kiem, bet ms dar kol kas nelieia. Mes tik girdime bjaurius
rusikus keiksmus.
Atsidaro tvart. Girdime, kad lipa tais paiais laipteliais, kuriais ir mes
lipome, lsdami i slptuv. Lipdami usitaiso automatus ir tiesiai eina link
ms.
Mes sulaikome kvpavim. Tai momentas - arba gyventi, arba ti.
A, nors pavojus gana didelis, jauiuosi kart gana ramus ir sitikins,
kad neras.
Rusai prieina visai arti. Per lent plyius man matyti vaikiojani rus
eliai. Vienas i j prieina prie mans ariau kaip per metr. Mus skiria
viena lenta. Abu laikome rankose automatus.
Vis tiek, ivane, pirmas krisi", - pamanau sau.
Dar kelet minui jie vaikiojo, iekojo, vert kas tik pakliuvo jiems po
rankom.
Ms tarpe viepatauja mirtina kap tyla.
Mus pradeda kankinti kosulys. Keniame, nes kitaip, nors vienam
sukosjus, visi pratume.

Rusai bjauriai nusikeik ir, pasak, kad ia... bandit nra, nujo.
Mes giliai atsikvpme.
Nerado", - buvo ms pirmoji mintis.
Po keli minui vl atjo eiminink mergait ir prane, kad kaime dar
daug yra rus, kad pas kaimyn apsistojo j tabas, kad ant keli kaln
sustatyti rus kulkosvaidiai.
Mums dar reikjo isprsti klausim, ar, atjus nakiai, i ia pasitraukti, ar
likti dar ioje slptuvje sekaniai dienai.
Jokeris, Klajnas ir a buvom tos nuomons, kad pasilikti dar vienai dienai
bt pats neprotingiausias ir rizikingiausias veiksmas. Juk mes dienos metu,
daugeliui moni matant, bgome iuos namus; antra, mes nesame tikri, ar
koks nipas ms nepastebjo. Be to, jeigu pas kaimyn apsistojo rus tabas,
reikia manyti, kad jie pasiliks ia ilgesniam laikui. O ms slptuv palyginti
yra menkoka.
- Dkokime Dievui, kad mus saugojo i dien, - kalbjo Jokeris.
Visi kiti buvo skirtingos nuomons. Jie tikinjo mus, kad neprotinga bt
statyti save pavoj.
- Juk kaimuose pilna rus, ant kaln istatyti kulkosvaidiai, mes galime
jiems tiesiog patekti nasrus.
- Bet supraskite, vyrai, jeigu mus ia uklups, sime visi. O prasiverimo
atveju sime du, trys, o gal, Dievas duos, visi laimingai pasitrauksime.
Kiekvienas vyras mums yra brangus. Geriau rinktis tok keli, kuriuo eidami
maiau tursime auk. Svarbiausia mums isiverti i ios slptuvs kiem,
o kieme mes lygs ponai - taip mus, taip juos kulka ima, -kalbjau jiems.
Vyrai tyljo. A supratau, kad juos pavergs baims jausmas. Butageidis
taip pat pritar, kad geriau trauktis.
Visikai sutemo. Susitvarkome ginklus. Jau rengiams eiti, bet tuo tarpu
kieme vl atsiranda pusgiriai rusai. Mes tylime ir laukiame momento, kada
visur aptils ir mes bandysime laim.

Pravrme lent dureles. Tylu. Tyliai nusileidiame laiptais emyn.

Sustojame visi prie dur. Pasiruoiam ginklus, nes tikims susikauti.
Atidarome kiem tvarto duris. Kieme nieko nesimato ir nesigirdi. Drsiai
ieiname kiem. Kaime girdisi un lojimas. Pabeldiame lang. Ieina
eiminink dukt.
- Vyrai, kur js eisite, - pilna rus, - isigandus kalbjo ji.
- Niekis - praeisime.
Per viekel mes persimetame pelkt piev. Atsargiai traukiams atgal.
Pereiname t pat mikel, i kurio mes ryte ibgome. Sustojame vienai
minutei.
iuo laiku aktualiausias dalykas - kur nors pavalgyti, nes jau para laiko, kai
mes nieko nevalg. Dar nuygiuojame apie deimt kilometr ir sustojame
viename kaime. ia gauname pieno ir duonos. Siek tiek pasistiprin, vl
ygiuojame. Po dviej valand kelio vl sustojame. ia gauname puiki
vakarien.
I ia mes skirstoms. Ms ketvertukas einame link Pios, nes rytoj
vakare tursime susitikti su Pios vyrais.
Puikios vais Butageidio rajone", - nusijuokiu prie umigdamas.
Sulauk vakaro, mes nueiname sutart viet. Ten randame tris kovotojus,
kuri lydimi iygiuojame link Pios miko. Po penki valand kelio
pasiekiame pamik, prie kurios pas vien kinink laukia vyrai.
Kovotojai, atrodo, gana drausmingi, kariki. Tik ivirin j ivaizda sako,
kad j isilaikymo slygos labai sunkios.
Apylink, kurioje jie laikosi, yra ypatingai neturtinga. Todl ir pai vyr
materialin bkl yra sunki: trksta drabui, apavo. Taiau dvasioje jie
stiprs: nepalauiamos valios, kupini kilni pasiryim, knu ir siela
pasiaukoj Tvynei.
Sustojame mike. Mikas, kuriame jie gyvena, yra vienas i didiausi
ms apygardoje, tik visa nelaim - labai retas.
Susirenka vir deimt vyr. Gaila, kad didel dalis j neatvyko.

Nors truput lynoja, bet, kiek slygos leidia, pastatome primityv altorl,
ant kurio aukoju nekruvin Kristaus auk. Kelmas atstoja man klausykl.
Tyliai sibuodamos puys mums tarsi kalba: lietuvis moka kentti, itverti
didiausias audras, pakelti sunkiausias gyvenimo slygas, - tai visa dl
kilnios idjos, dl Dievo ir Tvyns.
- Gali i ms prieas iplti turt, laisv, - prabylu iais odiais
kovotojus, - bet jis nepajgs ugniauti ms pasiryim. Jis nepajgs
pagrobti i ms Tvyns meils jausmo, nes ir mirdami, brangieji broliai,
kartosime: Tvyne, a tave myliu, dl tavs ir mirtu." Krauju mes
aplaistme Lietuvos laukus ir mikus, kasdien ms irdys nulid matant
tas neteisybes, o jei ms irdys galt verkti krauju, mes btume kruvini,
ms gyslose nelikt n laelio kraujo, jose tekt aaros ir aaros.
Tas visas neteisybes mato pasaulio Valdovas, dangaus Karalius. I ms
kani Jis mums nupins pergals vainik. Patikkime mes Dievu, o Dievas
mus igelbs.
iandien jums lidna, kad neturite tveli, broliuk, sesui. Jie gal Sibire
mirta badu. Bet dar skaudiau, kad ms Motina Tvyn, prikalta prie
kryiaus, mirta.
Tad ar galime i savo rank paleisti ginkl, jeigu prieas terorizuoja ms
taut? Mes turime suliepsnoti dar kartesne Tvyns meils ugnimi, kovoti
iki pergals, kovoti ir mirti, kovoti ir laimti.
Maiau t vyr akyse aaras, vyr, kurie nebijo mirties, kurie kasdien mato
besiliejant krauj, i kuri pats gyvenimas pareikalavo iaurumo, kurie be
irdies sukrtimo nutildo nieking bolevik.
Ir jeigu dar trei kart mums grst bolevizmo pavojus, tai tik per ms
lavonus jie engt ms kaimus ir miestus.
Kaip noriau dar kelet dien praleisti su iais vyrais, dalintis su jais
vargu, bet pareigos veria juos palikti, tik kelet valand su jais praleidus, vl
isiskirti ir gal niekuomet ioje aar pakalnje jau nesusitikti. Skurdus tas j
gyvenimas, bet nenugalimi j pasiryimai mane suavjo ir ukariavo.
Jeigu ne apygardos vado kvietimas grti tab, a dar likiau juos paguosti,
i j pasisemti kantrybs savo gyvenimo varguose.

Atsisveikinu su kuopos vadu Liepa, kovotojais ir vl, lydimas Rimgaudo,

Nevio ir Skroblo, iygiuoju atgal. ingsnis po ingsnio a tolinuo-si nuo
Pios miko, kuriame radau pilnus entuziazmo vyrus, koki nesutikau
kitose rinktinse.
Praygiuojame pro kelet maui eerli. A eidamas galvoju: ar tik itas
ms tautai udtas kani kryius atne gerov. Varguose mes suprasime
vienas antr, kad esame lietuviai; iponjusiam miestui bus nuimta kauk ir
atidengtas jo tikrasis veidas, kur danai po naraniu ilku slpsi
supuvimas. Dabar visa tauta supras, koki karygik rol ms priespaudos
laikais suvaidino kaimas. O pats atgimimas vl kyla i t samanot lneli.
Mindaugas, Jokeris ir a grtame atgal. Mus dar palydi Nevis. Perjus
Veisiej plent, Nevis grta atgal. Jis palieka man nesuprasto spd. A
niekuomet nepamiriu jo atsisveikinimo odi: Js nekite. Mes kad ir
sime, bet js likite gyvas. Js Lietuvai gal reikalingesnis."
Kaip vertinti tok Lietuvos laisvs kovotoj? Juo reikia tik pasididiuoti,
juo pasigrti, o mums visiems pasimokyti.
Jeigu visi ms kovotojai jaust tok gil pareigos auksm, tok
karygik pasiaukojim - ms per imt met nepajgt prieas nugalti,
palauti ms morals, bet, deja, daug ms laisvs kovotoj eilse buvo
peiktin asmen, kuriems rpjo ne Tvyn, bet j asmeniniai iskaiiavimai.
Ir tik apygardos vado pono vejo, pon rinktini vad pastangomis
baigiamos irauti i ms organizacijos sikerojusias piktoles. iandien jau
galima pasidiaugti Tauro apygarda: inyko banditizmas, girtuokliavimas,
sauvaliavimas ir kitos panaios negerovs, kurios ir emino laisvs kovotoj
vard.
Praleidiame ms trejuk nuobodi rudenio dien. Sulauk nakties,
tsiame yg toliau: man svarbu kuo greiiausiai grti apygard. Kas nakt
darau per dvideimt kilometr.
Mudu su Mindaugu ateiname agari kaim. Sustojame pas vien
kinink dienavoti. Slptuvs nra. Sulendame iaudus, kuriuose igulime
vis dien, nes po kaim valkiojasi rusai ir stribai. Vakare susirandame vyrus.
ia taip pat randame Kstuio bataliono vyr. A, nors labai skubu, bet lieku
dar vienai dienai: noriu pasikalbti su kitais apygardos vyrais.

Iki vlyvos nakties kalbuosi su ponu Negru. Jis su usidegimu gvildena tas
mintis, kuriomis a esu persisunks, - jis palieia kai kuriuos smerktinus
ms Nepriklausomybs laik vyriausybs apsileidimus: nekreipim
dmesio socialin padt, kur visas kapitalas guljo nedaugelio moni
rankose, o visi kiti dl to kent skurd, ms tautieiai iekojo laims u jr
mari, tuo tarpu danai, vedai, olandai, vokieiai ir kiti Lietuvoje udirbdavo
milijonus. Maa ms tarpe buvo idealist, pasiaukojusi Tvynei ir
visuomenei, visi troko it i kokio aruodo grobti auks, linksmai leisti laik...
Visi valdininkai auk, kad per maos jiems algos, o tuo tarpu kininkai ir
darbininkija
skendo
skurde
ir
brido

neapykant.Turjo Lietuv itikti katastrofa, - dst Negras. - Ir kada itiko tvyn

laukta nelaim, Smetona su savo gauja, pripers tkstanius bolevik,
smuko usien. Ir iandien ms visi ponai ten geria putojant ampan, o
mes, tie kaimo sermgiai, giname Tvyn.
Prie pat ryt umigome. Apie antr valand po piet gauname ini, kad
gretimame kaime bastosi apie dvideimt rus. Mums taip pat pranea, kad
penki artinasi link ms. Mes, nenordami statyti pavoj mogel, pas kur
dienavojo-me, traukiams. Pamau einame Dusios eero krantais. Apie jok
pavoj negalvojame: saulut arti laidos, mes gana gerai ginkluoti.
Pasitraukiame pas sekant kaimyn. ia patogesn pozicija ir daug geresnis i
vis pusi matomumas. Pavalgome pietus. Pamau pradeda temti. A, nors
prao dar vienai dienai pasilikti, pasirytu ikeliauti. Atsisveikinu su Negru,
kuris tarnybiniais reikalais su savo vyrais iygiuoja pas bataliono vad
Siaub.
Atsisveikinu ir a su vyrais.
Kaip sapnas prabgo du mnesiai Dzkijoje.
Nuoirdiai atsisveikinu su ponu Mindaugu. Jam palinkiu itverms ir
toliau vadovauti arno rinktinei.
Tas momentas, kai reikia skirtis su monmis, su kuriais pradedi
susigyventi, yra per daug sunkus. Dar nortum su jais gyventi, bet gyvenimo
aplinkybs priveria paduoti rank ir sakyti:
- Sudiev. Laimingai gyvenkit, nenuilstamai dirbkite.
Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, Kaunas: Lietuvos
politini kalini ir tremtini sjunga, 1994, p. 109-112, 134-141.

I LIONGINO BALIUKEVIIAUS-DZKO DIENORAIO

Dienoratis raytas 1948-1949 metais Dainavos apygardos tabo vadavietje: bunkeriuose
Kalesnyk mike, Punios ile ir kitur. ties atveju autorius norjo palikti dienorat
broliui Kostui.
[1948 M.] RUGPJIO MN. 20 D.

[...] Juo ilgiau bnu usidars bunkeryje, juo daugiau jauiu ito
usidarymo pasekmes. Norisi bent kur laik laisvam pabti, t.y. paklajoti po
kaimus. A dabar sivaizduoju, koks sunkus turi bti vienuolikas gyvenimas
ir kaip sunku jaunam usidaryti. A esu i prigimties aistringo charakterio.
To, inoma, niekam neparodau. Mane daugiau laiko altu angelu". Deja, tie,
kurie taip sako, labai apsirinka. Po altumu dvelkiania ivaizda slepiasi
tokia karta irdis, kokia retai besutinkama...
...Svarbiausias dalykas, kad bent iandien pirtis bt ikrenta. Tada
nusipraustumm, pasikeistumm baltinius, o tai bt laim ms
gyvenime...
Ms vis tikslas yra ilaikyti partizanin judjim tok, kad apie j galt
atsiliepti tik su pagarba. Gaila, kad dar vis atsiranda dmi, tamsi dmi,
kurios mus juodina. Tas, kuris gerai pasta Lietuv, jos bd, jos istorij, jos
kanias, - tas supras ir mus. Mes taip daug kartais keniame. mogus nesi
geleinis (ir geleis per trump laik surdija, sutrupa) ir todl kartais
pradedi dvejoti, argi neiseks ms jgos? Kas i tos Lietuvos, jeigu ji nustos
geriausios savo dalies (turiu galvoje ne tik partizanus)? Kas bus i jos, jeigu,
atjus lemiamam momentui, nebus kam jos prikelti, igydyti?.. Gal vl atsiras
smulks mogeliai su savo politiniais krome-liais", su savo politinmis
rietenomis, prads mus auklti su devizu: Tas nevertas laisvs, kas negina
jos"... Lidna tai pasaka, o jos galo dar nematyti. Tiek to. iandien atgabens
popieri ir vl leisime Laisvs varp". Tegul siunta azijatas, o mes dar
pakovosimi Buruazini nacionalist likuiai" dar taip greit nepasibaigs!
RUGPJIO MN. 22 D.

Sekmadienis. Grai ir karta vasaros diena. Vakar nakt atvyko Vanagas su

Giriniu, arnu, Rugiu ir kt. Pirm BDPS siunt paims Kostas. Po to
nustatysim nuolatin ir tiesiogin ry.
Mums bekalbant, mons pranea, jog netoliese apsistojo istrebiteliai ir
MVD-istai. Mes savo pokalb tsiame toliau, nes aktyvas" kuls vieno

mogaus javus. Kaime didiausias smyis: mons su gyvuliais skuba

slptis raistus. Raistai knibda partizan ir moni. Netiktai ia atkeliauja
ir Diemedis, bet mes su juo susitinkam tik po piet. Plaiau isikalbti su
Diemediu neteko. Vanagas ivyko su visais atgal, o mes su Vieversiu likom.
Atrodo, kad daikt negalsim dar kur laik igabenti, nes stribai ir MVDistai u puss kilometro nakvoja. Mums su veimu trankytis j panosje
negerai. iandien nors ir sekmadienis, bet aktyvas" dirba. ei istrebiteliai
buvo pasirod visai netoli ms, madaug per 100 metr, taiau jie mums n
kiek netrukdo.
Kelinta diena kaip bnam be jokio darbo. Nepaprastai nuobodu. Jei taip
ilgiau reikt pabti, pasiustum. Partizanai turi usimim - kortas. iandien
pilu su Vieversiu itis dien tkstant".
Palengva atslenka vakaras. Lidna ir nuobodu. Nepajutau, kaip prajo
pavasaris ir vasara. Vl prasids ruduo, o po jo ateis iema, pavasaris,
vasara... Tempora fugaces... irdyje iandien taip tuia... Mane vl apima
melancholija, apatija. Taip pasiilgau gyvenimo: ramaus, pilno, o ia... ia
negali bti jokios apatijos, joki svajoni, bet kova. Kova kasdien iauresn,
slaptesn. ia negalima svajoti, nes si. Bk gudrus, atidus, budrus ir
klastingas, tada gyvensi. Bt gerai, kad taip usimirtum, bet a taip
negaliu.
Vakar suinojau apie mam ir dd. Jie abu seni ir negauna darbo. Sak,
kad jie dabar ten elgetauja. Mama ra, kad i per dien tesurinkusi pus
maielio bulvi. Kas bus su jais, kai ateis iema? K. studijuoti toliau negali. Jis
taip pat neturi joki l pragyvenimui. Taigi nra jokios kalbos, kad jis kuo
nors pagelbt mamai.
RUGSJO MN. 13 D.

altas pavakarys. iandien miegojom raiste, nes ms eiminink

nubuoino" ir bunkeryje nesinorjo pasilikti.
SPALIO MN. 6 D.

Rayti dienorat maai turiu laiko. Vanagas su Rimvydu ivyko susitikti

su Tauro apygardos vadu. Nuo j ivykimo prajo daugiau kaip mnesis
laiko. Kelionje jis kelis kartus para. Tauro apygardos vadas uvo. Vanagas
su Rimvydu persiskyr. Vanagas ivyko toliau ir parvyks negreit.

Dirbu vienas su Vieversiu. Ileidom kelet numeri Laisvs varpo". Jau

netoli iema. Reikia iekoti bunkeriui vietos. Jau treia iema, o rodos, kad
nuo praeities mane skiria miliniki amiai. Argi gali bti, kad a tada
gyvenau? Viepatie, kokia sunki dalia. Nenoriu dejuoti, verklenti,
bet bent sau galiu pasakyti, jog partizano dalia yra sunki.
iandien a vienas. Vieversys su Geniu nune spaud. Bunkeryje radijas
groja kakoki pranczik ansonet. Buvau ilips lauk. Aplinkui gili
tyla. Vl prasids mnesienos. iandien mnulis jau pjautuvo dydio. Ar gali
kas sivaizduoti, kad viduryje it lauk yra bunkeris, kuriame radijas groja
pranczik dainuk?..
Rugio ms tarpe jau nra. Vargas uvo, ir uvo per idavim. Buvo pas
mog usisaks batelius seseriai Uralus. Tas mogus j idav, atves-damas
pas save rusus. Kas dabar j pakeis? Kito tokio nra. Ten liks spraga...
SPALIO MN. 19 D.

Bunkeryje a vienas. Vakar vis nakt lijo lietus, ir a skaiiau vokik

roman apie vyr ir moter, kurie buvo artistai, taiau savo laim pagaliau
rado pradj dirbti em. em ir vaikai - aukiausias tikslas, dl ko suprato,
jog verta gyventi. inoma, tai neturi nieko bendro su ms gyvenimu. Mes
visikai kiti mons. Mes turime tik vien tiksl, tik vien idj - Laisv
Lietuv, o visa kita inyko. Taip, taip, eima, vaikai... Kain ar bus mums
lemta sukurti eimas? A galvoju apie save. Man vis daniau kyla apie tai
mintys, bet... Jeigu ne is bet", galbt tada ir bt galima. Tame bet"
paslpti didiausi mano vidaus sunkumai.
Mane (daniausiai kai bnu vienas) apima apatija. A inau, jog reikia k
nors daryti, bet kartu negaliu pakelti rank. Tada daniausiai sdiu ir
galvoju, galvoju. Kartais net negalvoju, sdiu, o mintys isidraikiusios laksto
visur.
Taip buvo ir vakar. Oras lauke buvo bjaurus. Pro bunkerio ang laeno
lietaus laai. Girdjosi, kaip vjas medius purt. Kad bent radijas veikt, bet
kaip tyia neveikia. Pagedo staiga.
iandien turbt niekas neateis. Man danai pasigirsta, jog kakas eina, bet
tai tik varls po langu lepsi. Vien kart taip smarkiai kakas viruj
subildjo, jog a net pistolet buvau pasims. Greiiausiai vis varls.

inakt visikai isigiedrino. Pilnatis. Rausvas mnulis jau gerokai pakils.

Per vis dien praguljau. Negaliu nieko dirbti. A vis galvoju apie ateit.
Vanagas prie kelias dienas gro, taiau ir vl ijo. Mat reikia su vyrais
susitarti dl iemojimo. kart mes keliams toli, bet kur, neraysiu:
mongolai gali suiupti ms dienorat. A patenkintas ta vieta. Ten bus
truput linksmiau, ir a, manau, nesijausiu toks vienias. Vieversio ir Genio
nra taip pat. Jie ijo parvilkti mai supakavimui ir kirvi.
Rimvydas guli pas Mislini-Tigr sueistas. Pasirodo, jis, aibas ir dar
keli vyrai buvo Alytaus ligoninje. Norjo ivaduoti ten gulint Tigr. Viskas
buvo puikiai suplanuota. Bet ia Rimvydo klasikas isiblakymas visk
sugadino. ligonin buvo js ir Guoba. I pradi susitiko vien istrebitel.
Rimvydas umezg su juo pokalb. Guoba nujo kito iekoti, o Rimvydas,
pamirs savj istrebitel, nusek paskui Guob. Kai Guoba paklaus apie
paliktj istrebitel, Rimvydas tik tada j atsimin. Surado ir pakio pistolet
po nosimi. Su itu pabaig. Taiau atsirado kitas. Rimvydas ir Guoba turjo
okti pro lang, nes istrebitelis buvo urakins duris. Baigsi tuo, kad
Rimvydas i upakalio buvo sueistas rank ir stiklu persir kel. aib
bt irgi nukov, bet igelbjo ironai. Kulka pataik ant krtins
kabojusius ironus ir juos suskald.
Tigr sekani dien ive kitur. A sivaizduoju, kokia turjo bti vargo
Tigro nuotaika. Laisv jau buvo prie akis. aibas, matyt, sunkiai tai
pergyveno. Kai man apie tai Vanagas papasakojo, a negaljau nusdti
vietoje. Ach tas Rimvydas, Rimvydas! Visur jam sekasi, kaip tam septyni
nelaimi broliui, o jau tas isiblakymas tiesiog fantastikas...
SPALIO MN. 29 D.

...Prie kelias dienas buvo pas mane Mikas (Audrnas). Sutarm eil
dalyk...
Sdiu jau kelinta diena sename bunkeryje pas aib. bunker kasiau ir
a madaug prie pusantr met. Dabar i jo pasidar tikra ola. Sienos
apipuvusios ir supelij popieriai nusiplinj. Bunkeryje spingsi ibalin
lempa, kuri nepaprastai rksta. Visos bunkerio lubos nuo dm pajuodusios.
Sakytum, tikras karceris.
Taigi ta naujoji vieta", dl kurios a ia atvykau, nesiduoda surandama. Be
paties aibo nieko negalima pradti. Yra padarytas vienas bunkeris, bet apie

jo patogum reikt dar pagalvoti. Devyni mons negalime kartu gyventi, o

ypa iemos metu. Vienas dalykas, daugyb pdsak, o be to, sunkus maisto
pristatymas.
Itisas dienas galvoju, kaip ia mums sikurti. Laimingi tie, kurie per daug
nesirpina ateitimi. A negaliu. Nuo to, kaip mes sitaisysime, priklauso ir
visas ms darbo skmingumas.
A vis galvoju sudaryti atskir spaudos ir propagandos skyri. Galbt tada
darbas eit sklandiau. Atsidtum vienam darbui, tuomet bt ymiai
lengviau, ir pats darbas kitoks...
...ia yra atvyk Litas, Mislinius ir Laktingala. Litas norjo kuo
skubiausiai isiaukti Vanag, bet tas ivyks arno rinktin. Pasirodo,
Litas buvo susitiks su naujai irinktu Tauro apygardos vadu Faustu.
Sako, jog tai jaunas vyrukas, ne karikis, mokytojavs... Pasitarime, kuriame
dalyvavo Litas, Faustas ir Tauro apygardos Geleinio vilko rinktins vadas
Tigras, Piet Lietuvos vadu irinktas Vanagas. Litas buvo Vanago galiotas
tartis. Dabartinis reikalas, dl kurio atvyko Litas, lieia susiriim su Vakar
Lietuvos partizanais. Pasiuniau ekstra laik. O kad sivaizduot tie, kurie
yra laisvi usienyje, kaip ir kokiomis slygomis mes dirbame! Kad jie bent
maut dalel inot! Neturiu kada rayti apie tai, kas vyksta pas mus,
partizaniniame gyvenime, kiekvien dien, kiekvien valand ir minut. ia
lieka tik mayt mano vidaus igyvenimo dalel...
Lauke oras unikas. Tamsu. Lyja lietus. Visur purvas - lauke ir bunkeryje.
Tvukas (Litas) miega. Gerai, kad jis miegoti gali. A negaliu. Per ias 5
dienas a tiek prisikvarinau sau galv.
Burokas, Guoba ir Viesulas gro su bekonu. bunker atjo tik Burokas.
Dabar jis guli su Laktingala apaioje ir kak nabdasi. Vanagas (Geleinio
vilko tvnijos tabo virininkas) ijo su puodais pas eiminink.
Tvukas garsiai knarkia, o a nerimstu, nervuojuosi, rkau... A vl rkau.
Bevalis i mans, visikas bevalis.
Kartais pradedu save raminti: na, vis tiek bus gerai. sitaisysim spaustuv,
nes raides jau turim. A perimsiu vis spaudos skyri. Paleisim savo
propagandos main visu tempu. Bet kaip tu j paleisi, jeigu, sugedus radijo
aparatui ar norint gauti bent kilogram popieriaus, reikia dar pagalvoti, kaip

visa tai sutvarkyti. Trksta maiausio dalyklio, ir darbas stovi. tai kad ir
dabar: neturim bunkerio, o j rengti tok, kad tikt ms darbui, yra sunku.
Bet kad tai suktsi tik apie bunkerio rengim! Nra moni, nra inteligent,
o ir tie patys, kurie yra lik, palengva retja. Nauj surasti uvusi viet
sunku, o tie, kurie ateina, neatstoja uvusij. Ms apygardoje uvusi jau
apie 1000. Baisus skaiius! Sunku ir galvoti.
Darb taip pat sunkina ms moni nevieningumas. Yra daug puiki ir
pasiventusi mogeli. Partizanin kova dav imtus didvyri, to vardo
imt kart usitarnavusi. Taiau yra ir menkyst. A esu links manyti, jog
tai yra ms tautos mao kultringumo pasekm. tai maas pavyzdys.
Neseniai buvom uj pas vien mog maisto. kininkas jis neblogas,
bolevikikai tariant, buo". Paprame msos. mogus mums pasil
kriaukl duonos ir pradjo dejuoti, jog visikai nieko neturi. Pasirodo, turjo
6 kiaules ir keliasdeimt pauki. inoma, mes patys pamm kelet
kalakut, taiau reikia sivaizduoti, kad jis savo irdyje mus prakeik,
pasmerk, galbt ir greito galo linkjo. Sis apaks mogelis dreba dl vieno
kito kilogramo msos, kai mes, partizanai, nesijaudinam dl savo gyvybs,
danai pastodami keli istrebiteliams ir NKVD-istams, atvaiuojantiems i to
mogaus reikalauti pyliav. Jis dreba dl savo skatiko, kai mes paaukojom
visk ir savo turt numetm kaip nudvt pirtin. Jis bijo prarasti bet kokio
skuduro, nejauia, kad ryt ar poryt aprays jo turt, nubuoins ir itrems, kad
jo turtas atiteks atjnams ir igamoms. Kaipgi pagaliau vertinti tok mog,
kuris gaili saviesiems ir atiduoda svetimiesiems?
A prisimenu t mog, kaip jis paniurs ir nekalbus sdjo ant lovos. K
jis tuo metu galvojo? Ne, jis nesupranta, kas tai yra tvyn, kas tai yra
Lietuva. Jam tvyn - pinig terba. Tikriausiai jei jis nebijot partizan ir jei
bolevikai bt bent kiek monikesni, jis bt pirmas tarybins santvarkos
lovintojas. Toki moni pas mus yra nemaai. Botago jiems reikia, nes tik
jo jie bijo ir klauso, tik jo pliaukjimas yra vienintel jiems suprantama kalba.
io bunkerio eimininkai yra vargai mons, tiesiog elgetos, taiau j
irdys - auksins. Jie nieko neturi, skarmalais apsivilk, sukrypusioj,
supuvusioj trobelj (jei j dar taip bt galima pavadinti) gyvena, taiau jie
sutinka atiduoti mums paskutin savo duonos ksn. Ir tai nra kakoks
apsimetimas: ne baims veriami jie tai daro, nes per tiek met imokom
mog painti ir vertinti i pirmo pavelgimo, i balso intonacijos. iuos
mones jauti visa siela, kad jie tau tik gero linki, kad jie trokta naujo
gyvenimo taip, kaip kad mes, partizanai, troktam. Kas gi pagaliau veria

mog tokiu bti? Juk is galt bti pirmutinis stribokas" ar naujosios

santvarkos valdininkas"? Juk jis nieko neprarast, nes ir taip nieko neturi?
Matyt, uo ariau banyios, juo toliau nuo Dievo, ir juo daugiau turto, juo
labiau j pamgsta, prisiria prie jo ir myli labiau u visk, net ir u tvyn.
Pasigailjimo verti menkystos, dvasios skurdiai!
A prisiminiau taip pat ir kadro karinink" BDPS ryinink Arn. Jis
inteligentas, mogus isilavins, mokytojas, bet menkysta. Jam rpi biz-neliai,
nusipirkti motocikl, kaimieius partizanus degenaliniais varkais vilioti.
Vaizduoja kakoki didel asmenyb, o i tikrj toks maas. Taip. Tik
vargas, nuolatin kova, aminos klitys irykina tikrj mogaus veid. Kiek
nepriklausomo gyvenimo metais mes turjome didvyri, asmenybi"! Kur
jie dabar? Inyko kaip muilo burbulai, vjui paptus. Ikilo nauji mons,
kuri pirmiau niekas negirdjo, nemat...
LAPKRIIO MN. 5 D.

I Maskvos radijo bangomis nauj ms bunker plaukia kakokios

rusikos liaudies dainos. Melancholikos, ltos ir sunkios. Jose jauti kak
graudaus, jog net ird veria... A j negaliu ramia irdimi klausyti ir
kiekvien kart, kai jas ugirstu, mano irdyje atsinaujina aizdos. Dieve,
kaip arti Tavs yra ios dainos ir kaip toli visas ms gyvenimas...
Ms naujas bunkeris yra gana didelis (2,3 X 3,3 m), taiau altas. Nejaugi
jis bus toks altas kaip skyl, kuri turjome pas Kytr? Vis praeit iem
teko pradrebti. Ir dabar, rodos, matau, kaip a, Rimvydas ir Vanagas
tpiojam bunkeryje.
Paskutins kelios dienos tikrai buvo sunkios. Oras nepaprastai bjaurus.
Lyja ir visur purvas. Mano valiai tai geriausias bandymas. Buvau nuvyks
pas Banad. Ten radau Vievers, Kaps ir dar vien naujok, kuris pasiryo
su mumis dirbti. Su jais perkraustm visus ms daiktus apie 30 km.
Nusivarm visi nuo koj. Ms naujokams nieko sau pradia!
aib radau grus. Jis apie Onuk susprogdino sunkveimiu vaiavus
vis Onukio miestelio garnizon - i viso 19 moni. Pam 2
kulkosvaidius, 10 automat, 5 desantinius automatus ir 5 pistoletus. Visi
apsiginklavo nuo galvos iki koj. Bet ir be nelaimi neapsieinama: neseniai
uvo Vyckos (Viesulo) brolis Balandis ir kakoks man nepastamas. Burokas
buvo kakur ivyks ir iveng mirties. Keisiausia, kad bunker uklupo

nakties metu. Matyt, kakas uved. Visi trys nusiov i pistolet.

Kasdienin istorija. Vycka iorikai ramus. Kas ino, kas jo viduje dedasi.
Mane po truput apima drebulys. Perknikai alta. Kojos visikai
perlapusios. Tuo tarpu sename bunkeryje, kuriame laikinai gyvenom, buvo
nepaprastai tvanku, kaip tikram pragare. Bunkerlis nedidelis, o gyvenom
jame septyniese. Vietos nra nei apsisukti. Pilna purvo ir blus. Blusos kelias
dienas neleido man umigti. Paskui apsipratau - nuovargis nugaljo ir
miegojau kaip umutas. Net imi galvoti, ar gali bti kas blogesnio pragare.
iandien, pavyzdiui, su Guoba baladojoms per mik. Tamsi ir lietinga
rudens naktis, o mes, neini visokiais kraustuliukais, klampojom skyltais
batais po purv. Jeigu itas vargas mans nepraudys, tursiu i jo daug
naudos. Na bet tai tik smulkmena, kad tik sektsi toliau. Darbo jgos turim.
iandien pamikje visur pasalavo rusai. Matyt, bijosi, kad spalio veni
nesutrukdyt.
LAPKRIIO MN. 10 D.

Gro Vanagas i arno rinktins. Vaizdas joje Karino dka visikai

pasikeit. Jau nebra to sisenjusio girtavimo tradicij". Pavyzdiui, itisa
tvnija, kuriai vadovauja Kalnius, visikai negeria. Ilgos kovos ir
kartuosius nutrktasprandius nuramino. Vyrai pamat, kad girtavimas
veda prat... Tokia paanga, inoma, verta diaugtis. Ms jga gldi
ms sielose, ms irdyse, bet ne ginkluose.
Vanagas vl ivyksta. S kart turbt net emaitij. Liksiu vienas su visu
kromu". Galimas daiktas, kad atvyks Karinas padti...
...Garbinuotasis poetas (Kapsas) neapsisprendia likti pas mus. Jis galvoja
ir galvoja, bet prieina prie to paties punkto - pas mus jokiu bdu nelikti.
Kiekvienam brangus savas kailis. Retas i ms intelektual gali pasiryti u
tvyns laisvs idj mirti. Sumiesionjo ie kakaip, susmul-kjo. Jie sutikt
geriau apspjauti dabar tvyn, o paskui u tai atgailauti, kad tik net.
Ateisime visi lig vieno
Nuo Mos, Neries ir Lvens,
Kol ms arterijom ir venom
Praboi kraujas dar sruvens...

tai Kapso odiai, bet dabar to rodyti nesiryta. A suprantu, kad negali
visi ieiti mik, bet mums taip pat reikia inteligentini pajg. Mums taip
reikalinga nauja srov, kuri papildyt ms gretas. Kas gi ieit, jei visi imt
atsisakinti? Ne veltui tad sakoma:
Kur dabar, tvyne, dainiai,
Kur dainas tau pyn...
Taigi, kur dingo jie, kurie anksiau skiepijo mums tvyns meil, kurie
ugd mumyse drs, kurie skelb, jog malonu yra u tvyn mirti? Nejaugi
tai buvo tik tuios statins skambjimas, ir daugiau nieko?.. Ms poetas
teisinasi, jog jis nors ilaikyti savo kryb, savo eim. Bet juk yra auktesni
ideal! inoma, galbt mes nepajgiame suprasti jo poetini polki".
Taiau yra inoma, jog kaimas visada u tvyn kovojo. Jis neklaus, kaip
jam bus u tai atlyginta. Kai tvynei kas nors grasindavo, kaimas ieidavo su
savo tyra, paprasta ir kieta lietuvika irdimi kovoti. Jis inojo, jog prie
reikia muti, na, ir j mu - vyoti savanoriai ir dabartiniai partizanai.
A danai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tvyne? Kodl tavo vaikai tokie
keisti, tokie savotikai usispyr? I kur toji didel pasiprieinimo jga teka?
A jauiu, jog a savo krat pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man
iandien kas pasilyt laisv Amerikoj, a neivaiuoiau. Geriau ti ia
garbingai kovojant, negu rankas sudjus laukti kako i kakur nukrintant.
Pagaliau ms kraujas nenueis veltui. Mes tursime teis visiems irti
tiesiai akis, nes mes savo tvyns neapleidom. Na ir kas gi mus
nugals, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugaljom ir mirt.
Bunkeryje visi miega. Tik a vienas budiu su savo nesibaigianiomis
svajonmis. Mintys kaip paukiai skraido, ir krtin silieja kartos
bangos...
LAPKRIIO MN. 12 D.

Vakar beveik vis dien pradiskutavome" su Kapsu. Jis sak nenors stoti
ms eiles, bijodamas praudyti savo eim. Deja, jo visi argumentai
subyrdavo, atsimu ms priekaitus. Jis, pavyzdiui, saksi gyvens tik
dl krybos. Kryba esti aukiausias jo tikslas. domu, kaip bt galima
suderinti t jo tiksl su tuo, jeigu jis, prisitaiks" prie dabartins santvarkos,
imt lovinti tv Stalin ir jo kolchozus? Kaipgi smoningoji tautos dalis

gals irti paskiau tok poet", kuris didiausi ms tautos mogud

garbino tada, kai tauta kraujais pldo. inoma, kai jam negrs joks pavojus ir
nebus, sakysim, bolevik, jis vl giedos" apie meil, pasiventim ir t.t., ir
taip be galo. Visi jie tokie. Kai ateis laisv, jie vl taps patriotais ir iminiais
su savo ideologijom ir patarimais, taiau, tvynei pavojui esant, jie tegali tik
niekingai ant keli suklupti, baimingai dairytis, plaukti pasroviui, bet
pasiprieinti neidrsta.
Kodl jam gali bti eima brangesn u ms vis eimas? A supratau, k
reikia motinos, broli netekti. Bet juk reikia kam nors pasiaukoti! Vardan
ventos kovos ir ateities turi tam tikra ms dalis rytis viskam, net miriai.
Galbt itomis aukomis bus pagrstas geresnis ir viesesnis Lietuvos
gyvenimas. Galbt tos aukos pamokys ateinanias kartas, kaip reikia ginti
tvik, bti vieningiems ir t.t.
Abu poeiokai (Kapsas ir jo draugas) vakar skait savo kryb. Sunki,
juoda kaip derva nuotaika trykta i kiekvienos j eilrai eiluts. Taiau
viskas daugiausia sukasi apie individualius igyvenimus, sielvartus. N
vieno odio apie tai, kas adint jaunim ir vis taut rytingumui, n vieno
odio apie geresnio gyvenimo vilt, n vieno odio apie kaimo
didvyrikum! I vis eilui dvelkia miesionika sunki baim, neviltis,
depresija. Ar su tokia kryba galima taut ijudinti, adinti ir puoselti
meils ugn? Jeigu visi usikrst tokiu pesimizmu, kas gi bt? Savaime
aiku, kad ms tautos padtis yra be galo sunki, taiau tai nereikia, kad
mes turime nuleisti beviltikai rankas. Bolevikams toki defetistini
nuotaik skleidimas tik patarnauja. mons kur laik nusimena, o paskui
palengva ir taikytis pradeda. Galingas yra tas, kuris varge sugeba dain
niniuoti. imt kart teisyb juk tai, kad Maironis, Kudirka ir kt. paadino
ms taut i ami miego.
Kokios idjos Kapso galvoje vilpauja, a nesuprantu. Jis svaiioja ieisis
literatr". Bet kaipgi tu j ieisi", jeigu dabar savo siel leidi kakokio
mlo pridrbti? Pagaliau kokia nauda i tavo krybos, jeigu tu ne dabar
galingu odiu tviks vargus ikelsi, bet tada, kada visi bus laisvi. Tada
daug kas sugebs rayti ir kalbti. Bet tai dabar ieik su savo kryba, kada
kiekviename ms gyvenimo ingsnyje viepatauja mirtis ir kania! A
manau, kad Kapsas vis dlto ne tiek savo kryb, kiek savo gyvyb brangina.
Jeigu medinmis kulkomis audyt, ieit ir jis. Bet dabar kaipgi ieisi, kad
umuti gali...

iandien rankiojau raides ms spaustuvei. Deja, j tik pus turim. Taip ir

tiktis reikjo, nes negi NKVD pasis mums spaustuv. Bt jie per daug
kvaili. Leisime savo laikratl ir toliau rotatoriumi. Kapsas atgabeno mums
nauj rotatori.
Jau kur laik neinau apie Kost. Kaip ten jam vargeliui einasi? Pinig
neturi, maisto taip pat. Svarbiausia negali mamai pagelbti. Ak tu mano
brangi mama, ar a tave kada pamatysiu? Su tvu taip staiga isiskyriau, o
tave dabar Uralus istmiau. Tvas uvo, bet bent tu, mano miela mama,
liktum. A niekad neumiriu 1944 met liepos 10 dienos, kada pirm kart
ilgesniam laikui buvau atskirtas nuo nam ir tviks. Tada buvo tokia
vaigdta naktis, kokia tik gali bti vasar. Taiau kokia ji buvo lidna.
Viepatie! T nakt tvai isikraust i nam, nes inios apie artjanius
bolevikus buvo baisesns ir baisesns. A likau vienas visikai tuiuose
namuose. Vis nakt negaljau umigti, guldamas lauke ant suolo. Tada dar
neinojau ir nenumaniau, k reikia man ateitis. Or virpino lktuv
dzgimas. Kakur toli buvo matyti raket viesos: ten bombardavo ms
miestus. Mano sieloje, ir ne tik mano, bet vis sielose buvo taip graudu ir
nyku. Per mano tvik riedjo nauja karo banga.
Rytojaus dien susitikau su tvu. Atsisveikinau. A jau buvau vokika
uniforma ir vaiavau emaitijoje organizuojamus Tvyns apsaugos"
brius. Tvas verk, verk taip labai, kad niekad nemaiau jo taip verkiant.
Verkiau ir a, tik ne taip labai... Po to mes persiskyrm. Po keli savaii is
uvo - bombos skeveldra pataik smilkin, ir jis mir, taip tyliai, jog greta
sdjusi mama to i karto nepastebjo. O a? A trankiausi po Lietuv. I
Tvyns apsaugos bri nieko neijo. Mes visi tikjom, kad tvyn ginti
galima ir po lykia vokika uniforma. Bet vokieiai nuo komunist daug
kuo nesiskyr. Mus apgavo ir inaudojo...
Ir u k gi milijonai moni taip kenia? Dl ko tame maame pasaulyje
tokia didel neteisyb? Kodl Tu, Dieve, skyrei mogui toki sunki dali?
Kodl gi mons krinta milijonais, gyvenime nieko nepasiek ir gyvenimui
nieko nedav?.. Kur gi pagaliau gldi vis nemonik kentjim paslaptis?..
Ar mes tik tiek reikalingi, kad gimtum ir vl tum, inyktum, tartum ms
visai nebt buv?..
Bunkeryje ir lauke visikai tylu. Visi miega, o a, kaip paprastai, su savo
kania ir mintimis vienias budiu. I Londono kakoks komentatorius altai
ir imintingai dsto apie Rro pramons likim. Ach tie anglikieji politikai.

Jie kalba ir kalba, perka ir parduoda visk, itisas tautas. O kad jie maiau
kalbt ar bt kalbj, galbt iandien kitaip bt...
Bjaurus kosulys kankina mane jau ketvirta diena. Reikia eiti gulti...
GRUODIO MN. 12 D.

Taip vis mnes neturjau laiko k nors parayti savo dienorat. Darbo
turjau iki kaklo. Vanagui ivykus, ileidom 2 lap Laisvs varp". Po to
ilydjau Kaps. Su Rimvydu reikjo ruoti mediag usieniui. Pagaliau ir
Rimvydas ivyko. Vl ileidom 2 lap Laisvs varp", ispausdi-nom
prierinkimini atsiaukim. Taip prabgo nejuiomis visas mnesis.
Prie kelias dienas mik krt rusai. Apie 10 mongol perjo per aibo
bunkerio ang. aibas buvo pasiruos su pistoletu...
...Per vis laik tai en, tai ten sta vyrai. Netoli ms uvo keturi
partizanai...
GRUODIO MN. 23 D.

Paskutins dienos - tikros nedarbo dienos. Velnikai nuobodu taip sdti.

Paprastai pasdiu prie radijo, o paskui einu gulti. Rayti negaliu savs
priversti. Bunkeryje gana alta. Vakar aibas atne elektrin kapsul.
Padsim viruj vien pstinink skeveldrin min. Tuo atveju, jei rusai
utikt bunker, min bt galima susprogdinti i vidaus su baterij pagalba.
Min padsim kai snigs, nes likt pdsakai.
Sniegas laikosi jau apie 10 dien. Atrodo, kad daugiau jo nenuleis. P.
kasdien atvaiuoja rogmis maskuoti ms pdsak. Mes patys jokiu bdu
negalim usimaskuoti...
...Vakar su Guoba psti padarm nema rat. Parsinem tinklel
rotatoriui ir pasitus baltus apsiaustus iemai.
Norjau susitikti su Miku. Tas neatvyko. Pasirodo, jo motina ms paketus
sudeginusi. Ten kaip tik buvo ir apmokymo konspektai. Buvau velnikai
pyks. Mikui paraiau iurkt laik, ir dabar pats gailiuosi, kad taip
pasielgiau.
iandien einam pirt.

Ryt Kios... Penktos Kios, kurias a praleidiu Dievas ino kaip.

1944 m. Ki visai neveniau. Graco aerodrome jau sargyb. Buvo
vaigdtas dangus, ir, j irdamas, msiau apie toli likusi Lietuv ir
namikius.
1945 m. per Kias kroviau anglis Donbase. 1946 m. dien prie Kias
idav ms bunker. Mes su aibu, kelet valand prie, isikraus-tm
gretim bunker. Dien jau liepsnojo trobesiai. Ilips i bunkerio ir
matydamas dmus, a i pradi pagalvojau, kad dmai rksta i eiminink
dmins pirkios. Pasirodo, kad ten rko sudegs kluonas. Tada uvo
Nyktaitis, Raktas, Lordas ir Vytenis. Lygiai dveji metai prajo nuo to laiko.
Mes su aibu tada jom vis nakt. Kaip tik pralaviravom pro rusus.
Miegojom sename bunkeryje. Rytojaus dien isiprausm ir Kias valgm
pas O. (dabar suimta ir sdi kaljime).
1947 m. Kias praleidau iluose.
Ir tai 1948 m. kart nutarme Kias valgyti ms bunkeryje. adjo
Kapsas atvaiuoti. iandien reiks patikrinti.
GRUODIO MN. 24 D.

Vakar isiprausm pirtyje. Savo pekuriams" nunem dovan.

Lauke oras nealtas. Blogiausia, kad vis dien snigo. Dabar vl reiks
pravaiuoti naujus kelius. Krinta kakokia migla ar lietus. Per keliasdeimt
metr nieko nematyti.
Kias vis dlto nutarme valgyti pas Baur...
Vieversys su aibu ivaiavo Kapso laukti, bet, atrodo, jis neatvaiuos.
iandien su Guoba papuom bunker. Kaldoms ruoiamasi ir po eme!
Ar nekeista?..
Bandiau klausytis radijo. Berlynas kalba apie Kaldas, i Suomijos vaik
valandl, o i Maskvos - skaiiai, pdai, soclenktyns... Ir taip per itisus
metus - 30 su virum met!.. Vis laik melas, lykti apgavyst. Tave migdo
pasakom apie roj, laim, diaugsm, o ia, emje, sukr tok pragar... A
tiesiog negaliu sivaizduoti, kam gi pagaliau skiriama bolevik spauda. Juk
jos niekas neskaito, o jeigu ir perskaito, tas vis tiek netiki tuo, kas ten

parayta. Kokie gi mons, kurie gali tokias nesmones rayti? Laikraiuose

- ydinti Lietuva, o i tikrj - plstanti kraujuose. Nra odi visam tam
ireikti. Na, Stalinas tikras neraliuotas asilas. Visi puslapiai uversti laikais,
pasiadjimais ir sipareigojimais tam brangiausiam, mylimiausiam..."
lyktu skaityti. A netikiu, kad komunist tarpe bent kiek protingesnis
mogus tikt tais svaiiojimais: Stalinas -genijus, korifjus, tvas,
mokytojas... Stalinas visk ino, jis mok, jis pasak tada ir tada taip ir taip, jis
numato keli imtmeiams pirmyn, jis geriausias karvedys... Kain ar Tibete
ir Indijoje stabai labiau garbinami? tai kodl asilas tas Stalinas, kad taip save
garbinti leidia. Na, inoma, kad jis tik asilas bt, tai dar pus bdos, bet
svarbiausia tai, kad su kvaila prigimtimi neatskiriamai susijs azijatikas
iaurumas.
Nieko sau isiaikinau, kas slepiasi Kremliuje! Mane pat juokas ima i
mano filosofijos"...
5 val. vakaro. Per radij perduoda Triugve Li ir Evato kaldinius
linkjimus: ...tik SNO vienintelis pasaulyje taikos ramstis, kuris ir dabar turi
padti ivengti karo..." Ar ne ironija?

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzukas, Dienoraiai, p. 252-267.

MALDOS, EILRAIAI, DAINOS

MALDA U TVYN

Dieve, kuris leidai tautas ir diegei joms laisvs trokim, grink ir ms

Tvynei laisvs dienas. Tegu tie bandymai, kuriuos tu skyrei ms aliai,
nebna jos praiai, bet greitesniam jos prisiklimui ir didesnei jos dvasinei
gerovei.
Laimink, Viepatie, mus, kurie su ginklu stojam prie pavergjus. Duok
mums jg pakelti didi partizano dali. Padaryk, kad mes visi grtume
namus, nedami nauj atgimimo ugn.
Sisk, Viepatie, iminties ir stiprybs dvasios tiems, kurie dirba ms
tautai ir aukojasi jos labui. Padk savo tvika meile ir globa pasilikusiems
namuose ms broliams ir sesms. Stiprink dl Tavo vardo ir tautos laisvs
kenianius, guosk lidinius ir nuskriaustuosius, amin vies suteik,
Viepatie, tiems, kurie jau yra mir kovos lauke.
veniausioji Mergele Marija, Auros Vart Gailestingumo Motina, pavesk
savo dievikajam Snui, Jzui Kristui, ms Lietuv, kuri taip nuoirdiai
tave myli ir garbina.
Neleisk, kad Tavo snaus vardas bt irautas i lietuvio irdies. ventasis
Kazimierai, ms tautos globjau, vadovauk ms kovai dl laisvs, kaip
kitados stebuklingu bdu kad vadovavai ms tvams.
Per Krist, ms Viepat, kur tiki, ipasta ir myli kiekvienas taurus
lietuvis. Amen.
KRYIAUS KELIAS

Kas nenea savo kryiaus ir neseka mans, nra mans vertas. Kryiaus ir
erki keli, Viepatie Kristau, Tu perjai pirmas. Perjai, kaip niekas kitas.
Tavo kn nuo galvos iki koj ymi aizd randai.
inau, kartus ir kietas tas Tavo kryiaus kelias. Bet dl to, kad jis Tavo,
mane jis avi ir traukia.
Esu vaikas tautos, kuri pamgo Tavo kryius. Pamgo, nes pati yra
prajusi bais kryiaus keli. Ne kart atrod, kad ji puls po savo nata ir
nepakils. Bet Tavo kanios stiprinama ji kl.

Kania neivengiama ir mano daliai. Kryiaus keliu ir man lemta eiti.

Pamokyk mane ir mano taut, Mokytojau. Pamokyk sekti Tave.
PRIE KAUTYNES

Gyvybs ir mirties Viepatie, Tu suskaitei mano dienas pirm, negu a

miau gyventi. Tu esi mano gaivintojas ir gynjas nuo pat mano jaun dien.
Nepridera man iandien bijoti, kada neitiriamoji galia veda mane, itikim
Tvyns sn, kruvinas kautynes. Jeigu norsi Tu mane i mirties pavoj
igelbt, mano gyvyb ir sveikat apsaugot, tai lovinsiu a Tavo garb. Jeigu
Tu kitaip nusprendei, - tevyksta Tavo ventoji valia. Tau atsiduodu a,
priimk mane savo aminj ramyb.
Leisk man, Viepatie, kaip garbs vyrui, kaip geram krikioniui, kaip
narsybs paveldtojui, narsiai kovoti su kovojaniu, monikai elgtis su
nugaltu.
Laimink ms vad akylum ir patyrim. Apdovanok pasisekimu jj
sumanymus bei ygius. Suteik man ir mano broliams drsos, narsumo ir
itikimybs, o ms partizanams garbingj laimjim. Amen.
MALDA U MOTINAS

Viepatie, heroizmo yme paenklinai Tu ms motinas. Kas, jei ne jos,

ilaik tikjim Tave, kai Tavo vietoje mums buvo brukami svetimi dievai?
Kas palaik ms meil savajai tautai, kai jai iplti buvo vartojama jga ir
ginklas.
Dieve, Tu davei motinai jg, praneani ginklo ir prievartos gali. Tu
padarei j galingesn u galinguosius emje.
Motina mirta, bet nemirta jos meil. Ir Tu, Dieve, padarei ms motin
ios nemarios meils graiausia reikj. Tik Tu, kuris esi meil, galjai
sukurti mums itok skaisios ir patvarios meils krin.
Kristau, ms Broli, kuo labiau Tu galjai girtis ir didiuotis iame
pasaulyje, jei ne savo dievikja Motina? Ko Tu labiau po savo dangikojo
Tvo klausei, kieno vali norjai geriau vykdyti, jei ne savo motinos Marijos?
Ir mirdamas prie kryiaus ar neprisiminei jos, kai sakei: Motina, tai tavo
snus", ir kai pavedei j mylimiausiam savo mokytiniui. Pagaliau, kas

graiau u Tave pagerb savo motin, u Tave, kuris pamei j pas save ir
apvainikavai angel Karaliens vainiku.
Kristau, jei i Tavs mes turime daug ko mokytis, tai ypa meils savo
motinoms. Jei per Tave mes galime ko prayti, tai pirmon eiln paguodos
savo motinoms. Stiprink jas kenianias drauge su savo tauriausiais vaikais,
guosk jas verkianias, iklausyk j praani, vadovauk joms kovojanioms.
Tegul tas vaizdas, kur regjo Tavo mylimiausias mokinys Jonas vaizdas
moters, pamynusios savo kojomis alt, piktojo simbol, virsta tikrove
kiekvieno ms motinoje, tegul per ms motinas inyksta pyktis ms
tautoje ir tegul sigali gris, kuriuo esi Tu pats, ms Dieve.
Leisk pagaliau, Viepatie, prisiminti tas ms motinas, kurios krito kaip
kariai gindamos teis savo vaik irdis. Aminj atils duok joms, Viepatie,
ir aminoji viesa tegul joms vieia. Amen.
MALDA AUROS VART MARIJ

O skaisiausioji Mergele Marija, kuri i Auros Vart itisus amius vietei

ms kratui ir malonius spindulius brei, pavelk skausmo surakintas tavo
vaikeli irdis.
Ne vien dl prie nedorybi, bet ir dl savo kali netekome valstybs.
Taiau inome, kad per Tavo utarim galsime j atgauti. Tad bgame prie
Tavs, ms irdi Valdove, su nuemintu praymu: iprayk i savo
mieliausio Snaus kali atleidim, suadink ms vilt, praskink mums
keli Nepriklausomyb, sutelk lietuvi tarpe vienybs ir galingo pasiryimo
nugalti visas klitis, kad vl galtume linksmybs aaromis sveikinti Tavo
stebuklingj paveiksl ir giedoti Tavo Snui ir Tau meils ir garbs himnus.
O Marija, dangaus ir ems Karaliene, sergk ir globok Tvyn ir josios
vaikelius. Amen.
EIMOS NETEKUSI MALDA

Kodl, Viepatie, leidi taip sunkiai bepakeliam bandym dienas? Kodl

tai, kas brangiausia ioje emje mano buityje, Tu atimi? Atimi, ko pats
norjai, k pats mano globai buvai paveds, su kuo mane neatskiriamai buvai
suris.
Dieve, ar bandai mane kaip Abraom? Ar baudi u tai, kad per daug
myldamas savikius danai nutoldavau nuo Tavo meils?

Jei nori, kad Tavo valiai tobulai atsiduoiau, duok man viesos itai gerai
suprasti ir jg pakelti. Bet, jei mane baudi, duok bent iminties ir valios
vykdyti tai Tau norimu bdu.
Jei baudi mane ar bandai, Viepatie, dl mans bk maloningas bent
maniesiems. Lydk juos savo malone ir globa, saugok nuo pikto, nuo piktos
moni valios. Stiprink juos viltimi kada nors pasimatyti ir gyventi drauge
tobuliau nei iki iol. Amen.
BROLI, SESE!

Argi ne Golgotos stebuklas kartojasi ms emje? Ar tu nekalamas prie

Kryiaus, kad isiadtum savo tv gyvenimo? Tave kryiumi nori
padaryti, kad prie tave ir tavo gyvenim emje taip kovot monija, kaip
iandien grumiasi prie komunizm.
Sunkus tavo kelias, Broli, Sese! Bet mogaus kantrumu tu pereini erkius
ir engi su Lietuva laisv, karygio garb. Bet argi lengvesnis yra kelias t,
kurie komunizmo vergais palik, kurie artimj neapykantoje kasdien giliau
grimzta?
O kur jie nueis? Tu turi prot, pavelk juo ms tv gyvenim. Jie tikjo
savo Diena. io tikjimo neveng paremti ir gerais darbais. U tai Viepats
laimino Lietuv Vasario 16-t.
Tu turi kantrum, juo velgi savo ndienos ir rytdienos gyvenim,
neprarask vilties, ir sunkiausiomis tau valandlmis tu bsi Lietuvos
Prisiklimo pranau ir jo vadovu.
Tu turi ird. Palenk j gyvenimui, kad tau visi lietuviai bt broliai ir
seserys. Kilnus tavo aukojimasis u artim savo gyvenim tavo tikrai savu
darys.
Broli, Sese! Rpintojlis tebnie tau tavo kelyje palydovu ir vadovu, ir
nuengsi nuo Golgotos kalno, kad amiais gyventum Lietuvai ir monijai.
Tavo kelio brolis
Rpintojlis: LLKS partizano maldos ir apmstymai, papildytas Prie rymanio Rpintojlio"
leidinys, ileido emaii apygarda, 1953; pakartotinis leidimas: 1991: leidykla ab",p. 4-5,
22-24, 39-42, 44-45, 50-51, 57-58, 62-64.

EILRAIAI
BRONIUS KRIVICKAS
PRALAIMJIMAS

Renkas puoton alkani vilkai

Ir i diaugsmo staugia j pulkai.
Suka rat krankdami varnai.
Miega krit broliai milinai.
Jau nra laimjimo vilties.
Tiktai geismas kautis lig mirties.
Saul leidias. Pluotai jos liepsnos
Plazda dar ant ems kruvinos.
Bet kai altos vaigds surs,
Jau ms rankose ginklai tyls.
1946 * * *

Vardan meils visa k pakelti

Tu nuvitus priesaik darai.
Bet, brangioji, pasvarstyk gerai,
Pirm nei kopsi tu mano valt:
Per kraujuotus vandenis raudonus,
Vejamas mirties, a plaukt turiu.
Supa vtra ant bang niauri
Mano broli uvusi lavonus.
Bet tarei: kai jau esu pamilus,
Kas man vtros ir pavojai vyls?
Plauksiu jau visur su tavimi.
Ir pamojai man, laivan lipus,
Ir, grmoant viesului, pro rifus
Leidoms kraujuota vilnimi.

***

Lyg toj pasakoj taip vis laik

Maro upultja alimi
Pro mirties pavojus eidami,
Jauiam ryt ikentt klaik.
Tik gal greit ms pasakai bus galas
Ir mus ve kraujuotu veimu,
Kur ant gatvs, dusdamas diaugsmu,
Aplink knus klykdams oks vandalas?
Tik gal greit jau sielvarte tremtins
Ms meils ir brangios tvyns
Verksi ten, prie eer sri?
To neinom. Bet vis einam smags.
Nes tamsybj nesiliauja degus
Ms meil vyturiu skaidriu.
1949
PARTIZANAMS

Js inojot, kad mirtis jum gresia,

Prie vergij nuomi kildami,
Bet, brys po brio dami,
Tsiat kov mirtin ir drsi.
Tik padangs tviks paniur,
Tik nevinta rytas po nakties.
Tik vis einat js sutikt mirties,
Jai akysna atkakliai suiur,
Pasiry ginklo nepadti
Ir gyvybs kaina apmokti
Ididum rass atkaklios,
Kad dar vienas karygikas mitas,
Js krauju lig galo iraytas,
J gaivint ateities keliuos.

NIEKAD, NIEKADOS

uvusiam broliui
Buvo saul netoli laidos.
Jam eliai velns ant kaktos.
Paspaudimas rankos jo tvirtos.
Ir toks lidnas balsas nuojautos:
Niekad, niekados
Jis daugiau tau rankos nepaduos.
Isipild mano mintys tos...
Vidury dienos tokios skaisios, baltos,
Vidury nakties tartum derva juodos,
Girioj prie lau liepsnos auktos
Man visur vaidenos visados:
Buvo saul netoli laidos
Ir eliai anta jo kaktos...
Jau nuo tos skausmingos valandos
Ligi galo motina raudos
Ir kasdien skaudias maldas kartos,
Kad negro i kautyns tos,
Kad itryko kraujas ant kaktos,
Kad i rankos barbaro piktos
Ten ant gatvs dulkinos, kartos
Krito akmenys ant karygio lavono.
Duodu od priesaikos ventos
Neatleisti prieui niekados,
Kol irdis man plakti nenustos.
Niekad, niekados...
Mano lpose nra maldos,
Mano sielvarte nra raudos.
Ak, tik skausmas aminos skriaudos,
Kad prie dur nebties altos
Aminai mes esam isiskyr.

MIGLA

Vis migla.
Ir vis migla.
Nulaa lti laai.
Ir vl tyla.
Kur ta saul?
Kur jos rinti ugnis?
Vienas vis,
ir kraujuotas smilkinys.
Vis migla.
Ir vis migla.
Nulaa lti laai.
Ir vl tyla.
Kai itirps migla ugniniuos spinduliuos,
Kraujas ant kaktos rubinais suruos.
1945 * * *

Kai kovoj kelies tu atak

Ir, priek puldamas, inai,
Kad gal tuoj, kliudytas mirtinai,
Aminai pabaigsi savo tak,
Nepabgs grasanio metalo,
Tu pirmyn smelkiesi su aistra,
Vienas geismas tau irdy tra:
Prieais mirt vertis iki galo,
Nes inai: jei kas, temps vali,
Nesvyruodams pereis it keli,
M tas net damas laims,
O jei kas pabgs neitesjs,
Tas tikrai bus kov pralaimjs
Ir paenklintas gdos dms.
1951 * * *

Plakas maro raudonoji skraist.

Visas kratas alpsta nevilty.
Giltin gi darbo karty
Taip nuomiai dar niekad nesivaist.
Visk mat, mons eit, bgt
Kuo toliausia nuo grsms piktos.
Bet nra aly jau vietos tos,
Kur dvelkimas maro nepasiekt.
Nieks neino, ar sulauks rytojaus,
Nieks darb su diaugsmu nestoja,
Negyvena nieks ateitimi,
Tik, nelaims prislgti, pakrik,
Tsia buit grivani ir nyki,
I dangaus stebuklo laukdami.
1950
Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993, p. 194, 195, 220,
221, 224, 228, 230.

DIANA GLEMAIT
PARTIZANO SESUO

Tai nea snieg, nea snieg vjas,

Tai rauda vjas giesm ermen!
Ko negrai ir ko naktin ijs,
Paliks slenkst mylim nam?
Tai lekia sniegas, piktas baltas sniegas.
Sesuo sustos pavartj prie klev
Ir atsimins: jos vienas brolis miega
Ant miesto gatvs akmen pilk.
Ir drasko vjas jo geltonus plaukus,
Ir spindi ledas negyv aki,
Ir veltui Tu, ir veltui kartais lauksi
Sugrtant jo palauks takeliu.

Tik kam vaikam Tu audi plonas drobes,

Kam rietimus seklyion Tu nei,
Jeigu iandien brangiausiam savo broliui
Udengti kno drobe negali.
Tai nea snieg, nea snieg vjas,
Tai rauda vjas giesm ermen...
Tai Tu verkei - ne vaks ten ibjo,
Tai vaigds verk sielvartu gdiu...

MES MOKSIM NUMIRT

Mes moksim numirt, jei Tvyn aukos reikalauja.

Nesuri ms gret nieks vergovs pikta grandine.
Neimoksim sulinkt prie ateivi statym nauj:
Savo brol parduot dar visi neimokome, ne!
Krat ginsime , kaip senovje protviai gyn,
Bals ems gimtos ineioj giliausiai irdy.
Nors laukai ir keliai pavergtj dejone nutvin,
Kur klausysies aplink svetimj ingsnius tegirdi.
O juk bus dar diena, kai pro vliav plazdant mik
Baltas vytis pakils ir padangj auktoj suspinds!
Ms kraujas giedos pro gimtins veln itryks,
Ir ant kapo nykaus viesios taurs lelij yds.
Pardunds traukiniai, isive jaunatvik dali,
Visi monai idils tarsi pjautuvas dyla delios.
Gr ms tvai, ms sess i Komi, Uralo,
Atsiklaup ionai, verkdami gimt em buiuos.
Mes moksim numirt ne u svetim mint ar od,
Ne u tuos, kurie skriaus, dengdami visk melo tamsa.
Tik u ryt, kuris laisvs saul diding parodys
Mes moksim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.
1949 08

UVUSIAM I

Vjui
Vai, kad ne tas klevas tviks palaukj,
Ne ali arimai, ne baltieji sodai,
Ar tu btum js ia, kur nieks nelaukia,
Kur numirta svajos, kur ugsta godos.
Nea snieg vjas Tau ant balto veido,
Tau ant nuogo kno nea snieg vjas.
Tu tyli iai emei visk jau atleids,
Visk atidavs, visk atmyljs.
Neateis sesut, motina ar brolis, Nepapuo Tau kapo garbanotos rtos,
Tik naktis, paskendus aar karoliuos,
Prie tavs prislinkus, vienia iklpos.
1948 11 17 * * *

Ir pro nakties baltum giedr, tyr

Mirties sparn lydjo lamesys,
Ir klupot js taip vyras alia vyro,
Pakilot eiti, ir buvot ne visi.
Diana Glemait, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994,
p. 93, 94, 105, 132.

DAINOS
KAD NE AUKSINS VASAROS

Kad ne auksins vasaros,

Ne mlynos vosilkos,
Nebtume atj ia,
Kur slenka dienos pilkos. (2x2)

Ir vl bus vasara grai,

yds vl skaisios gls,
Nuluostyk aaras gailias,
Jaunyst palydjs. (2x2)

Kur tas dulktas traukinys

Taip toli nukeliavo
Prisimenu, mamyte, a
Tas pievas, kur aliavo. (2x2)

Negaila tts nei mamos,

Nei visko, k turjom,
Tik gaila gaila Lietuvos,
Kuri kartai myljom. (2x2)

Prisimenu gimtin a,
Jos mlyn padang,
Ar dar sugrime kada
tvikl brangi? (2x2)

alie gimtoji, Lietuva,

Ar tavs nemyljom?
Bet kad neliks mums vietos ia,
Mes niekad netikjom. (2x2)

Burkuoja balandis palangj,

Nusviro jurgino aka.
U grot plienini ukaltas,
O lpos kartoja: u k? (2x2)
Dievuli, vaigdtoj padangj
Tiek daug yra laims keli
Kodl a giri pas brolius
Sugrti atgal negaliu? (2x2)

Paliko ten pievos rasotos,

ia - dienos, papld krauju.
Ir varg krtin raudoja,
Kad grti atgal negaliu. (2x2)
Burkuoja balandis palangj,
Nusviro jurgin iedai.
Ten broliai u laisv kovoja,
Mans ia jau laukia kapai. (2x2)

NELIDK, MOIUTE, KAD PRIE KI STALO

Nelidk, moiute, kad prie Ki stalo

iemet mano vieta pasiliks tuia
Ir nelau i rankos tau baltos plotkels
Ta, kur pernai lau ir dar buvo ia. (2x2)
met mano vietoj dki egls ak
I to pat eglyno, kur maa aidiau,
Ir udek mayt ki stalo vak,
Tu taip padarysi, a tikrai inau. (2x2)

A inau, tu ssi poteri kalbti

Prie utiesto stalo su visa eima.
Mane prisiminsi ir tyliai lidsi,
Per rauklt veid risis aara. (2x2)
Bet nelisk, moiute: juk ne a tik viena
Palikau tvyn ir gimtus namus.
Juk gi daug nevalgys itos vakariens
Ne tiktai tvynj, bet ir ia, pas mus. (2x2)
Kai aliuos eglut ir degs vak Ki,
Kitmet vl bsiu su tavim kartu.
Vl plotkut lauiu i tav rankui,
Aar nubrauksiu balta skarele. (2x2)

RAUDA RUDENS VJAI, VILPIA U LANG

Rauda rudens vjai, vilpia u lang,

O krtinj ilgu, ilgu neramu.
Skruostu nuriedjo aara viena
Tai irdis vaitoja, laisvs alkana. (2x2)
Tylios ir nuobodios slenka dienos ia,
Naktimis sruvena ilgesio kania.
Nieks oi nieks neino, kiek tu ia kenti
Kalinio dalu oi sunki sunki. (2x2)
Pabundi i miego, praveri akis Aidi sargo ingsniai, rakt skambesys.
Sapnuose vaidenas Nemuno krantai,
Plaios lygios lankos ir tv namai. (2x2)
Kaip pakstas iedas rudenio alnos,
Taip krtin ilgis laisvs ir dainos.

Tik tyli paguoda atskrenda tada,

Kai ramina ird alpstanti malda. (2x2)
Oi motut motule, motina sena,
Nelidk prie vart, aar gana.
Nors prabgs pro al dar dieneli daug,
Bet a vl sugriu, tu tikk ir lauk. (2x2)
O jeigu bus skirta man tokia lemtis,
Sibiras, Uralas, tolima alis,
Takeliu sugriu, laistytu krauju,
Tave, tvikle, taip kartai myliu. (2x2)
Dievas neapleidia smilgos palautos
Nei benamio paukio, itikto audros.
Neapleis ir ms tviks brangios
ia Marijos em ir vaikai mes jos. (2x2)

A VERKIAU PARIMUS TARPVARTJ DARELIO

A verkiau parimus tarpvartj darelio,

Kai, paspauds rank, tyliai ijai.
Aarom sidabro verk rtos alios,
Verk kanose sksdami laukai. (2x2)
Kas paklaus, kodl tau aaros taip rieda,
Kas man, ravint rtas, padkdiev sakys,

Kas akis mansias atras lino iede,

Kas, o kas, o kas gi neramu irdy. (2x2)
Lengvai mto eiv stakls uolins,
Tiesias plonos gijos taip margai margai.
Rankluostin jausiu:
Lietuva Tvyne, Tu didvyri em,
mes tavo vaikai." (2x2)
O kai ms emel bus nuo kraujo soti
Ir kada sugri tu su irgeliu,
Atneiu vandens tau moliniam soty,
Duosiu nusiluostyt rankluosiu nauju. (2x2)
Ipl man laisv brangiausi: Tremtini dainos, sudarytojai Kostas Aleksynas ir Laima
Prokut, Vilnius: inijos" draugijos valdyba, 1990, p. 28, 52, 67, 70, 76.

DOKUMENTAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS ROMOS KATALIK LAIKAS VENTAJAM TVUI PIJUI XII
VATIKANE
Laiko tekst redagavo partizan vyriausiasis kapelionas kunigas Juozas Stanknas.
Laik Vakarus 1948 metais igabeno partizanai Juozas Luka ir Kazimieras Pyplys.
Tuometinis v. Tvo tautinis delegatas kanauninkas Feliksas Kapoius dokument
asmenikai teik Pijui XII kartu su lydimuoju ratu ir vertimais. Laikas buvo
ispausdintas daugelyje pasaulio lietuvi laikrai, pasirod vertimai ital, vokiei
kalbomis.

v. Tve, katalik Ganytojau! Mes, Lietuvos Respublikos Romos katalikai,

aukiams Js ventenybs utarimo. Ms Viepaties Jzaus Kristaus
pavedimu esi vis ms, katalik, Vadas ir Ganytojas. Naikinami,
terorizuojami, alkani, nuogi, kraujuose papld, lik be joki net monik
natrali teisi, nuo pasaulio visikai izoliuoti, praome Js globos ir
pagalbos. Gyvename atuntus teroro ir smurto okupacijos metus. Gyvybs
kaina perduodame Jums savo tautos kani istorijos rat, rodydami XX
amiaus bedievybs - komunizmo gd, demaskuodami pasaulio akyse
niekingj mel apie Taryb Sjungoje religijos laisv. Kol baisus okupant

smurtas ms nepasmaug, raome tikrj ties, savo tautos iaurij

tragedij. is ratas yra ms Tvyns mirties testamentas.
Ms Tvyn Lietuva Vytauto Didiojo laikais buvo didel ir galinga.
Varnos myje, gindama krikionyb, sulaik turk verimsi Europ.
Ms grai kalba yra vienintel senovs ind-sanskrit liekana. Ms alis
nra turtinga, bet darbi lietuvi rankomis ji imaitino ir aprd savo
ems vaikus. Baltijos jra velniai skalauja ms ems pakrat. Mus
beveik i vis pusi supa nekatalikikos tautos. Rus car imperializmas
imtmetinse kovose ms rami taut naikino ir siaub, kol, susidj su
prsais ir austrais, pasidalijo ms krat. Caras jga norjo mus surusinti ir
supravoslavinti. Pus imtmeio buvo udrauds lotyn raidmis spaud,
kad mes prastume prie rusiko raidyno. Nuostabiai atspari buvo ms tauta.
Trys didieji sukilimai kardu ir ugnimi buvo sutriukinti. Jokie paadai,
auktos vietos lietuvio nesuviliojo. Knygneiai i usienio slapta ne
lietuvik knyg. Rus surengtomis Krai skerdynmis stebjosi visas
pasaulis, kur lietuvi tauta parod meil Katalik Banyiai ir Tv emei.
Po Didiojo karo mus upldo i vis pusi bolevik azijat ordos. Kol
tapome laisvi, tkstaniai jaunuoli turjo paguldyti savo galvas. Laisvoje
Tvynje nebepriskaitme piln trij milijon moni. Per 23 laisvs metus
ne tik kad toli palikome Ryt kratus, bet konkuravome ir su Vakarais. Deja,
1939 metais pasaulinis karas i vis pusi apsupo ms darbi ir rami
taut. Per Lenkij vl priartjo 200 milijon azijat bolevik. I karto tik
bazs, o vliau visika okupacija. Trys milijonai prie 200 milijon galjome
tik mirti u laisv. Laimingi tie, kurie mir ir nemato, kas dabar Tvynje
vyksta. v. Tve, atleisk mums, kad mes, gyvieji, pavydime mirusiems. K
mes igyvename, jokia mogaus vaizduot nra to sukrusi ir negali sukurti.
Tai primena senovs didiausius totori antpldius.
I ms atm ne tik em, namus, sunaikino miestus, vienkiemius, bet
atm net ir minties laisv, protavim. Mus pavert visikais dvasios vergais.
Ms kultr pasuko maiausiai imtmeiu atgal. Mes turime tikti praeito
amiaus visokiom nesmonm, kurias seniai persirgome. irdami
apiplyusius okupantus, mes turime tikti, kad pas juos visko yra, kad tik pas
juos tra kultra, kad visame pasaulyje badas ir vargas, kad tik j dka mes
dabar geriausiai gyvename, nors ms vaikai jau umiro, kas yra cukrus,
msa, sviestas. Okupantai irinko mums seim" buvusi vagi,
svetimtaui, girtuokli, vairi perjn, avantirist sudties. Tiek
kandidat, kiek seimo" nari. Patys juos istat, patys sura ir durtuvais

var u juos balsuoti". Mus, ididi lietuvi taut. Dieve, kokios baisios
buvo dienos. debesis lk balsavimo patalpos. Salia urn kraujo upeliai
tekjo. em krauju pasruvo. Kas laisvs ragavo, vergijoj nebus. Tas nevertas
laisvs, kas negina jos. Patriotai, nepergyvendami tos dienos, patys krito,
durtuvais persiverdami irdis. Nuo okupant tank, lktuv imo dundjo
ms miestai ir kaimai. O vis dlto nebalsavome. Okupant melas pervirijo
visok sivaizdavim. Jie paskelb ms vienbals" praym sijungti
Taryb Sjung. Tai buvo smurto ir gdos valanda, v. Tve, kada okupantas
su savo tankais ir durtuvais pridusino, tai ms em, akmenys, uolos auk
prie baisij klast. Audros su perknijomis griaud ir drebino em prie t
baisj mel. Tos baisios dienos tkstanius lietuvi Sibiro katorgose
praud. O vis dlto mes didiuojams, kad laisv labiau mylime kaip savo
gyvyb.
1941 met birelio mnes per 3 dienas be teismo, be tardymo sugaud su
vaikais, seneliais, ligoniais apie 40 000 lietuvi, sukimo Sibir. Tos 3 dienos
lietuviams liks amiaus siaubo dienomis. Mes matme pakelse imetamus
seneli lavonus, naujagimius kdikius. Ir iandien ms ausyse skamba
alpstanij vagonuose priemirtins giesms gaida. Ms akys mat
buiuojanius paskutin kart ventj Tv em. Tai matme patys.
irjome dang, ir lpos nabdjo Galybi Viepaiui priesaik: Laisv
arba mirtis. An met okupacijos balansas daugiau kaip 100 000 auk.
Po to seka vokika, o dar vliau sugrta azijatika okupacija. Keniame
naujos azijat okupacijos ketvirtus metus. 1940-1941 met okupacija tik
elis prie dabartin smurt. Tada buvo tik gaivalikas siautimas, dargi jau
ir planingas tautos inaikinimas, surusinimas. Tam tikslui gyvendinti
skiriamas madaug deimties met laikotarpis. Dar eeri metai ir ms
tautos turi nebti.
85 procentai lietuvi tautos yra Romos katalikai. Religijos taka buvo ir yra
labai stipri. Ms tautoje yra ypatinga pagarba reikiama v. Marijai. Anot
Pijaus XI, Lietuva yra Marijos em. Ms krato pakelse labai daug kryi
smtkeli. Tai tautos kanios simbolis. Bolevizmas gerai ino, kad kol
nepakirs religijos takos, tol tauta bus atspari. Todl religijai ir tenka
smarkiausias smgis. Pagal bolevik vadus, religija taip prieinga
bolevizmui, kaip vanduo ir ugnis. Todl prie kar Taryb Sjungoje buvo
panaikintos visos religijos ir j paproiai. 1943 metais susidar naujos
aplinkybs. Usienio opinijai pataisyti oficialiai buvo leista religijos kulto
laisv, ypa pravoslav banyiai. Svarbiausias motyvas per Maskvos

patriarch sujungti vairi taut (bulgar, graik, rumun, ari ir pan.)

pravoslavus, sustiprinti pravoslavinim ir tuo bdu plsti tose tautose savo
tak. Laikinai leisdami religijos kult, jie apsidraud, kad religija tarnaut tik
komunizmo sustiprinimui ir imperializmo takai svetur. Naujai paskirti
pravoslav ventikai vargu kuo skiriasi nuo NKVD valgybos agent. J
pareiga per cerkv skleisti valdios mintis, praneinti moni nuotaikas ir
nurodyti nepatikimuosius. Klausant nauj ventik pamoksl nemanoma
rasti bent dalel krikioniko mokslo. Tik neapykanta kitoms santvarkoms,
kertas, melas ir bolevikin propaganda. Dievas yra savotikai rusikas,
panaus Lenin. Pravoslav banyia yra tik valgybos staiga po religine
ikaba.
Stalino konstitucija duoda tik religinio kulto apeig laisv ir tuo paiu
garantuoja visik antireligin propagand. Antireligin propagand
valstyb varo visu savo aparato pajgumu. Religija vieai gali praktikuoti tik
religinio kulto apeigas, o religins propagandos vesti visikai neleidiama.
Todl ir iandien Taryb Sjungoje net pravoslavai neturi religins spaudos ir
pamoksl beveik nra, iskyrus religin kalendori. Religini, filosofini
knyg, laikrai visai nra ir negali bti. I usienio religin knyga taip pat
nesileidiama. Tokiu bdu religija negali plstis, pasidalyti naujomis
mintimis, ir naujoji karta nebegali naujo mokslo viesoje pilnutinai painti
religijos. Vis pakraip pasauliniai mokslai toli praoks savo metodais ir
patyrimais senus religinius metodus. Anot bolevik, praeis keliolika met,
seniai imirs, o jaunimas, matydamas religijos atsilikim moksle,
nepaangum moksle, savaime nuo religijos nusigr. Tas j samprotavimas,
kiek praktika rodo, yra teisingas, nes mokslo, meno, spaudos
bendradarbiavimas yra btina priemon bet kokiai paangai. Toki religinio
kulto apeig laisv taiko ir Lietuvai. Katalik kunigai turi bti valgybos
agentai, atsiskirti nuo Romos, visur talkininkauti valdiai, vienu odiu, bti
valdios reikal rankiu. Lietuvi katalikai su tuo nesutiko. Prasidjo baisus
terorizavimas, naikinimas. is teroras yra slaptas, oficialiai viskas yra
tvarkoje, bet praktika yra baisi. Ir kada kalba Maskvos auktieji politikai, yra
malonu ir gera klausyti, tuo tarpu slapta duodami kiti nurodymai. Ir kuo
valdininkas bus religijos atvilgiu iauresnis, tuo jis geresnis. Joks statymas
jo nevaro. Vienintelis sakymas spausk, daryk k nori, tik kad nebt
vie skandal. io teroro kelios priemons:

1. TAUTIN BANYIA

Jau nuo 1944 met daroma didiausias spaudimas steigti tautin banyi,
panaiai kaip padar atimtoje i Lenkijos Ukrainos dalyje. Paadais,
intrigomis, pagaliau baisiais antaais ir sumimais gund ypa veiklesnius
kunigus, kad jie pradt vesti propagand prie banytin vyriausyb neva
u jos neveiklum, kelt nauj bendradarbiavimo mini ir tuo sudaryt
aktyvist brel - tautins banyios branduol. Tuo paiu laiku valdios
spauda nuolat rao apie Popieiaus idavystes: Roma yra taut igam,
budeli landyn. Popieius buvo ir yra lietuvi tautos idavikas, Popieius
yra taut ir Lietuvos laisvs prieas Nr. 1 ir t.t. Lietuvos tikintieji iklauso, nes
tai privaloma, bet nieko negirdi. Bendrinink nesusiranda.
2. ANGAAVIMAS VALGYBOS DARBAMS

valgyba nuo pat pirmj dien rinko ir renka kunig nusikaltimus", tiek
politinius, tiek moralinius. Tie nusikaltimai" labai plats. Yra pakankama,
kad giminje yra kas nors valdiai netvarkoje. Aretui utenka, kad prie 10
met dirbai katalik akcijoje ir t.t. valgybos agentai, turdami duomenis",
aplanko kunig ir ikart vairi grybi paadais, vliau antaais, vairiais
nusikaltimais" ima terorizuoti. Taip daro kartais net itisus mnesius, kol
pakerta vali. Nepaltantieji danai i nakties prana kaip ugnyje.
Padoresniems kunigams, kankindami ir vairiais liudininkais" remdamiesi,
labai greitai sudaro bylas. Valdios spauda pilna panai byl. Teisingiausias
kunigas parodomas vagiu, paleistuviu, banditu, mogudiu, kuriam
teismas" paskiria tik dl gailestingumo", kaip kunigui, 15 met Sibiro
katorgos. Kuriems nemanoma k nors primesti, tuos provokacijos bdu, net
panaudodami veniausius dalykus, likviduoja. Pavyzdiui: ikvieia pas
mirtant, o pasirodo, kad tai buvo tik perrengtas nipas. Kunig apkaltina
patarnavus pogrindio veikjui ir - po to 15 met.
3. PROVOKACIJOS

Labai danas vykis valgybininko jimas ipainties provokaciniu

tikslu arba reikalavimas, kad kunigai iduot ipainties paslaptis. valgybai
nieko nra vento. Banyios atvilgiu ji absoliuti valdov, tik su viena
slyga, kad viskas vykt slaptai, be skandalo. Ir jei tas, kuriam pasilo
valgybos tarnyb, kam nors pasisakyt, pagal bolevikinius statymus yra
baudiamas atuoneriais metais katorgos, nes statymai leidia po
pasikalbjimo paimti para, kad ios paslapties, kaip valstybins, niekam
nepasakys. Taiau kunigai yra ypatingai atspars. imtus itrm katorg.

mons kunigais pasitiki, ir valdia, pajungus kunig, daug k suinot,

kunigas, prarads savo sin, bt dar labiau pajungiamas valdios
tikslams. emesnieji banyios tarnautojai n kiek nemaiau kenia nuo
panai provokacij.
4. KUNIG SEKIMAS

Kiekvien kunig seka keletas asmen. I aplinkini nam sekama, kas pas
kunig ueina, su kuo kunigas susitiko. Kur tik kunigas danai ueina,
btinai angauoja k nors i t nam, kad suinot, kas yra kalbama.
Banyioje sakomus pamokslus seka keletas agent, kurie, vienas antro
nepaindami, turi duoti plaius konspektus. Vargas tam nipui, jei
konspektai nesutikt ir bt surastas kurio nors velnumas. Net gatvje
kunigo ukalbintas asmuo nra saugus.
5. KUNIG MOKESIAI

Kunigas turi mokti valdiai pajam mokesius. Klebonai madaug iki 100
000 rubli, vikarai iki 50 000 rubli per metus. Klebon mokestis madaug
lygus auktos kategorijos deimties valdios tarnautoj metinei algai.
Mokesi nesumokjus, iiekoma prievarta. Sumokti nemanoma, nes
tikintieji ir nordami pagelbti negali. Jie normaliai gauna atlyginim, kuris
lygus deimtai daliai tokio atlyginimo, kad badu nemirt. Gyvena
isiparduodami nereikalingiausius daiktus. U mokesi ne-sumokjim
daugumai kunig apraomi ir ipardavinjami asmeniniai ir net banytiniai
daiktai. Parduodami valdikomis kainomis daiktus, nepadengia ir kelintos
dalies mokesi. Likusiems mokesiams statymai leidia moktoj sisti
vieiems darbams. Bijodami moni kerto, io metodo kol kas dar
nepraktikuoja.
6. VALSTYBINS PASKOLOS

Kasmet reikia pasirayti, neva laisvu noru, valstybin paskol. Valdios

tarnautojams norma yra vieno mnesio alga. Kunigams paprastai siekia iki 50
000 rubli. Ikvieia vykdomj komitet, ir ten valgybininkas primena su
ginklu rankoje: arba tiek ir tiek, arba Sibiras, nes esi toks ir toks nusikaltlis"
ir t.t.
7. VAIRS SUVARYMAI

Oficialiai kunigas lygus visiems pilieiams. Taiau pagal vietos statymus

jis deimteriopai turi mokti u elektr, but ir t.t. Pramonini preki jam

visai nra. Daug kur ir duonos kortels atimtos. Panas dalykai, tik dar
stipriau, taikomi visiems banyios tarnautojams.
8. DRAUGIJOS

Jokioj visuomeninj organizacijoj kunigas neturi teiss dalyvauti.

Banytins, visuomenins ir net labdaros organizacijos visai neleidiamos,
nes oficialiai Taryb Sjungoje to visai nra ir negali bti. Nedarbingieji pagal
statymus turi gauti pensij, taiau paktikai milijonai elgetauja. Tik kai kur
seniams invalidams duoda pensijas 80 rubli mnesiui, t.y. tiek, kiek slaptojoj
rinkoj kainuoja du kilogramai duonos. Todl elpiama tik slaptomis.
9. VISIKAS KUNIGO IZOLIAVIMAS

Joks kunigas negali valdikoj staigoj ar monj gauti viet. Privai moni
nra. Su religiniais patarnavimais ligoninse neleidiama. Ligoninse
aptarnaujama tik slapta. Bt didiausias skandalas, jei kunigas, nors ir
privaiu reikalu, apsilankyt mokykloje. Bet kokios procesijos vieai
neleidiamos. Tikybins vents visai neveniamos. Tra tik valstybins
nedarbo dienos. Apskritai kunigai nuo vieo gyvenimo visai izoliuoti. Net tie
namai, kur jis apsilanko, yra tariami. Joks valdininkas negali ueiti pas
kunig, iskyrus tarnybiniu reikalu ar nipinti.
10. BANYIOS MOKESIAI

Kiekviena banyia turi sumokti valstybei mokesius. U pastat ir

ventori per metus tenka net iki 50 000 rubli. Yra didiausia nata, kai
reikia surinkti i tikinij tokias sumas, kurie ir patys vos gali pragyventi.
Vargas bt kunigui, jei i sakyklos pranet apie tokius mokesius. Tai irgi
pusiau slaptas dalykas, kaip ir viskas Taryb Sjungoje. Nesumokjus
apraomas inventorius ir net udaroma banyia. Kit religij banyi jau
yra udaryt.
11. RELIGIN SPAUDA

Neirint milinik pastang, jos visai nra. Net n maiausios

maldaknygs neleidiama spausdinti. Yra tik valdios spauda, kurioje, be
neigiam dalyk, nieko teigiamo apie religij neraoma. Vargas tam, kas
bandyt i sakyklos atsakinti laikrai puolimus. Dogmatiniai pamokslai
dar iaip taip pakeniami, o apologetiniai ir istoriniai yra labai tariami ir
rizikingi. Religins krikionikos filosofijos, gamtos, istorijos ir net religijai
palankios poezijos knygos yra surinktos ir sunaikintos. Juodojoje rinkoje

religin knyga yra brangenyb. Visokia religin, tautin mintis perduodama

tik gyvu odiu ir slaptomis. Poetai grieiausiai baudiami u religini
giesmi kryb. Solistams nevalia banyioje giedoti.
12. RELIGINIS MENAS

Religinis menas, skulptra, tapyba ir t.t. visose mokyklose udrausta.

Dailininkai dirba tik slapta. Viskas, kas buvo religinio vieai istatyta
muziejuose, meno galerijose, iimama. Tra tik tarybinis" menas ir dail.
13. MOKYKLA

Net nuo vaik dareli vykdoma antireligin akcija. Tikintieji mokytojai

pakeniami tik dl kadr stokos. Pamald laiku btinai daromos paskaitos,
ikylos, vieieji darbai. Ir vargas neatjusiems: ie negaus stipendijos, vliau
geresns tarnybos. Kiekvienoje paskaitoje mokytojas privalo skirti kelias
mintis antireliginei - tarybinei propagandai. staigose ir monse praktikai
okupant rus kalba. Lietuvos istorija baisiausiai klastojama. Kiekvienas
pasaulinis vykis pateikiamas pagal Maskvos nurodymus. Ir taip nuo vaik
darelio: geras" mokinys yra tik tarybinis, t.y. tas, kuris nesigaili net tvus
iduoti, jei jie yra kitoki pair. Gamtos mokslai pateikiami tik darvinizmo
dvasia, neirint, k kalba naujj moksl patirtis.
14. KUNIG SEMINARIJOS

1944 metais buvo trys kunig seminarijos. Nors visos patalpos karo
reikalams iki iai dienai nra atimtos, taiau 1946 metais dvi udar, leisdami
aukltiniams persikelti Kauno kunig seminarij. Tais paiais metais visai
Lietuvai nustat 150 aukltini kontingent, kitus, apie 200, ivaik. Yra
imtai tvirtinim, kad aukltini skaii sumains iki 60. Tokiu bdu visai
Lietuvai metams tekt 8 nauji kunigai, tuo tarpu per metus imirta nuo 25
iki 30 kunig, neskaitant suimam. Jau dabar yra daug parapij, kuriose i
eils yra suimti 3-4 klebonai. Kartais 2-3 parapijas aptarnauja vienas kunigas.
Kur normaliai buvo 2-3 kunigai, iandien geriausiu atveju vienas. Seneliai,
invalidai kunigai paaukti aktyvi tarnyb ir aptarnauja kartais net dvi
parapijas. Kunig seminarijos ilaikomos tik tikinij aukomis.
15. BANYI STATYBA IR REMONTAS

Karas Lietuvoje sunaikino ar smarkiai apard apie 100 banyi. Apie j

atstatym nra ir kalbos. Visos mediagos tra tik valdios inioje, o ji

banyioms nieko neleidia pirkti. Kas daroma, tai tik slaptai ir pasakikomis
kainomis. Daug kur mons meldiasi laikinose pairse.
16. VALDIKI KOMITETAI

Valdia pravoslav pavyzdiu nori panaikinti banyias ir kanon

nustatytus banyi palaikymo komitetus, o j vietose steigti valdikus,
vadinamus dvacatkomis". Lietuvos banyios reikalus tvarko tikybos
reikalams prie ministr kabineto galiotinis Gaileviius, buvs
valgybininkas, partijos narys. Toks 20-ties komitetas turt bti prie
galiotini apskrityse ir prie kiekvienos banyios. Dal komiteto skiria
valdia; kit dal tik tvirtina. Joki statut, instrukcij apie komiteto veikl,
pareigas ir teises valdia neduoda. Sudarius komitet ir valdiai j
patvirtinus, komitetas sudaro su valdios vykdomuoju komitetu sutart dl
banyios nuomos. Tokiu bdu jau nebe vyskupas ar klebonas yra banyios
tvarkytojas. is komitetas gali banyi udaryti, nepriimti ar nualinti
kunig. Svarbiausia, kad io komiteto narius valgybai yra lengviau
uangauoti. Katalik banyia grietai atsisak panaius komitetus steigti.
Tuo klausimu antri metai eina iauri kova.
17. SUIMTJ LIKIMAS

Soviet tvarkos niekas negali suprasti, neigyvens bent poros met. Yra
neoficials ir nerayti statymai. Oficialiai viskas labai grau. Didiausio
palankumo statymai yra pilieio atvilgiu. Taiau oficials statymai taikomi
daugiausia tik partieiams, o neraytieji visiems kitiems. Neraytieji
statymai kai kam suteikia visik sauval. Tie, kurie normalioje santvarkoje
buvo persekiojami kaip vagys, plikai, mogudiai, visokie vairi taut
perjnai, dabar aukti pareignai, okupant geriausi bendradarbiai.
Apskritai Taryb Sjungos santvarkoje vagys yra beveik nebaudiami.
Svarbu j politinis sitikinimas ir itikimumas. Vargas patekusiems j
rankas. Joks statymas suimtojo negina. Nieko nereikia nekaltumas. Tortra
privers prie visko prisipainti, nors apie tai nebuvai n pagalvojs. Iteisins
tik tuo atveju, jei sutiksi kitus nipinti. Suimtj mnesiams udaro vienut
(karcer), kurioje negali n atsigulti, ir jis be jokio maisto laikomas tol, kol
palta.- Kankinimo ranki yra vairiausi. Nenuostabu, kad labai daug
va ir iprotja. Teisme jokio gynimosi. Kiekvienam ne maiau kaip 10 met
Sibiro katorgos. Kol Sibir pasiekia, praeina mnuo laiko. Pakeliui daugelis
mirta, nes veami udarytuose galvijiniuose vagonuose be maisto, danai ir
be vandens. Vasar kariai, iem aliai pavargusius pribaigia. Sibire
temperatra iem siekia iki 50 laipsni alio. Be ilt drabui ilgiau

isilaikyti nemanoma. Paprastai daugiau kaip 5 metus Sibiro katorgos maai

kas ilaiko. I Sibiro katorgos paleidiami kartais tik visiki invalidai, kad
tvynje baigt savo kanios dienas.
18. TIKINIJ PADTIS

Tikintysis darbininkas ar tarnautojas visaip spaudiamas, auktesns vietos

ar geresnio darbo niekad negauna. Pakeniamas tik dl kadr stokos.
Lietuvos emdirbys, kaimo mogus yra ypa religingas. Dirbdamas savo
ems sklype, valdios agentams yra sunkiai prieinamas. Turtuoli kinink
Lietuvoje beveik nebuvo. Daugiausia smulks kininkai. Nuo ryto iki vakaro
jis pats dirbo, kad pragyvent. Taiau bolevikin ems reforma ir t
darbtj kinink paliet. Apkaltino bendradarbiavimu su vokieiais ar
kitaip ir atm dal ems, nors atimtoji em dirvonuoja. U smulkmenas, o
danai neinia u k pritaiko buos" vard. Buos nebesaugo joks
statymas. Buo yra kiekvienas tikras lietuvis, nesvarbu ar jis yra kininkas,
ar jis paprastas darbininkas, ar invalidas senelis. kininkas kantrus, per
naktis dirba, kad tik bt savo emje. Nors ir kaip valdia spaudia
prievolmis, jis vis dlto gali t nuslpti ir geriau gyventi u kitos profesijos
mones. Todl 1947 metais valdia mano suvaryti visus kolchozus, kad
kiekvienas dirbt u pusbad gyvenim ir be pragyvenimo niekuo kitu
nesirpint, o tada lengviau bt kontroliuojamas, ir valstyb galt gauti
dar didesn peln. Taryb Sjungoje yra viskas valdios, privataus nieko.
Visi, ar tai darbininkas, ar tarnautojas, ar emdirbys, jei nori nemirti badu,
turi i valdios vogti". Alga yra maa, tik kelioms dienoms pragyventi.
Todl vagiama kur tik pakliva. Ir tai nra jokia gda.
19. KOMUNIST PARTIJA

Nors didiausiu smurtu terorizuoja lietuvius, taiau lietuvis stipriai laikosi

savo tikjimo ir tv ems. Komunist partijos eils neauga. Lietuvis ir
privilegij skatinamas neprisideda. Partijoj daugiausia kitatikiai, visokie
svieto perjnai, netvarkingo gyvenimo mons, kurie gauna geriausi
atlyginim ir visokio priedo. Kai partijos mons kur nors prieina, tuojau
vyksta skandalingi ieikvojimai. Parsidavliai partijai yra be balso, yra tik
Maskvos ruporai. Kaip Maskva sako, taip jie ir kalba. U j pei visada
stovi rusai. Visa lietuvi dauguma veriau mirta, kaip sutinka okupantui
vergauti ar savo tautieius idavinti. Danas vaizdas, kai surakinti
jaunuoliai eina Sibiro katorgon pakeltomis galvomis ir aukdami: Tegyvuoja
Laisva Lietuva!"

20. PROPAGANDA

Vietos ir usienio propaganda aukia apie didiausi Taryb Sjungoje

kulto laisv. Pikiausias melas perduodamas u gryniausi ties. Pinigo ia
nesigailima. Kino kronikos vaizduoja graiausi gyvenim. O kokia iauri
tikrov! Ms senus profesorius priveria kalbti usieniui. Mnesius, metus
terorizuoja, kol paveria bevaliais ruporais kalbti t, k para Maskva.
Vaikai, mona, gimins atsako u jo maiausi nukrypim kalboje ar balso
intonacij. valgyba per 30 met imoko klastoti paraus, o mons nieko
nematyti, nieko negirdti, iskyrus tik t, k valdia sako. mogus pasidaro
automatas. Jo visas turtas - k ant savo pei gali paneti. Gyvenamoji vieta,
eima, vaikai - nesvarbu. Jie gyvens taip, kaip bus lemta. Svarbiausia iandien pavalgyti ir kaip nors isimiegoti, o kas darosi pasaulyje - nesvarbu.
Valdia pasakys, k galvoti, k kalbti, kada rank kelti, kada ploti, kada
kitus smerkti, kada girti ir kada juoktis. Tam juk valdia, kitaip tursime
nemalonum. Kai valdios pareignas kalba nesmones, kas man, matyt,
taip reikia. Ploja visi, ploju ir a. tai XX amiaus mogus, laisviausias"
Taryb Sjungos pilietis. Tokiu automatu nori ir mus, lietuvius, padaryti.
Joks kultringas mogus tokio dvasios bankroto nesupras, deja, taip yra.
Tokio mogaus bsenos nemanoma aprayti. Tik j igyvenant galima
suprasti. Ir taip per ilgesn laik mogus imi savs nebesuprasti, atrodo, kad
taip ir gerai yra, kad visur kitur yra tik vergija, o tik ia tikra laisv. Tiems,
kurie lankosi i usienio, propaganda nori net ekistus, didiausius budelius,
dievobaimingai banyioje suklupdyti, kad tik usieniet apgaut.
21. PERSEKIOJAM KOV REZULTATAI

Trej met lietuvi religin-tautin kova dav baisius rezultatus. Visur

smurtas, baim, kraujas, kania. Daugiau kaip 100 000 tikinij nukankinta
arba i bado ir alio Sibire mir. Kasdien naujos aukos. Nra nam, kuriuose
nebt aar. 40 procent kunig, t.y. daugiau kaip 400, Sibiro katorgoje arba
pogrindyje slapstosi. Visoje Lietuvoje tra liks tik vienas laisvas vyskupas.
Du mir (Kareviius ir Karosas), keturi suimti (Boriseviius, Matulionis,
Ramanauskas ir Reinys). Kurijos suspaustos, seminarija vos gyva,
vienuolynai sunaikinti arba iauriai iblakyti. Niekas neino, kada valgyba
pabels duris. Kad tik usienis nesuinot, viskas daroma didiausioje tyloje.
Taip praktikoje atrodo Stalino konstitucijos ikilmingai garantuota religinio
kulto laisv. Visur ir viskas tik dl usienio propagandos. Praktikai religija
neturi jokios laisvs, kaip ir kiekvienas Taryb Sjungos mogus. Jei kartais
duodamas maytis lyg ir laisvs spindullis, tai ir jis okupant duodamas

didesniam komunizmo sustiprinimui ir didesnei usienio propagandai.

Praktikai didieji suvarymai nra tiek baiss kaip kasdienin baim
provokacij, nuolatinis sekimas ir tas baisus netikrumas.
Jau treji metai, kai mes esame toje mirtinoje kovoje. Kovojame, kaip
begalime. Jei nesigintume, seniai ms nebebt. Tkstaniai ms jaunimo,
vyr ir mergaii, ir net seni yra mikuose. Okupantas mik bijo. Ten dar
yra ms laisv. K mes keniame, gali suprasti tik tas, kas pats igyveno.
Okupantas yra azijatas, vris, nemogus. Kai azijatas pasijunta galingas, jis
yra baisus. Jo obskurantizmas, iaurumas, kraujo trokimas, siautulys,
naikinimo manija yra be rib. Kai pasaulis kietai jam kalba, kai pajunta
pavoj, tada, kaip plrusis vris, mediotoj apstotas, valandlei i baims
aprimsta. Jei pasaulyje kartais apie komunizmo darbus kalba iaurokai,
kitiems atrodo perdta. Tiems, kurie igyvena t naikinimo siautul, kelia
stebimsi, kaip pasaulyje maai inoma apie komunizm. Kaip nori, taip
tegul kalba, leidia plaiausiai vaizduotei pasireikti, ir tai toli grau nebus
tikrov. Velkami per laukus prie sunkveimio pririti ir prie banyi
suguldyti lavonai - tai vis kit pagsdinimui.
Vyrai ir mergaits, nuogi, subadyti, guli itisas dienas tol, kol motinos ir
vaikai nebeilaiko prie savo brangi lavon. Tada prasideda baiss
persekiojamai net ligi kelint kart. Kai kas mano, kad yra geriau, jei usienis
okupant neerzina. Netiesa. Mums blogiau nebus. Ir taip viskas sunaikinta,
sudeginta, mons ivaikyti. Mes visko nustojome, o gyvyb moksime
brangiai parduoti.
ventasis Tve, mes inome i dien Jums ukrautus rpesius. Taiau
vardan ms ikentt kani mes drstame, kaip savo katalik Vado,
prayti utarimo. Mes nebeturime kaimyn, kuriems galtume patikti savo
ir tautos ateit. I vis pusi mus supa okupantas. Js ventenybs
vadovaujami, katalikikos Lietuvos vaikai vieninteliai esame katalikai
iaurje, lyg salel, apsupta kitatiki jros. Tokio spaudimo ilgai
neilaikysime, sime visi. Ms tikjimas, paproiai, tradicijos, net ms
kalba bus inaikinta. Mes danai galvojame apie viduramio turk, arab
ordas, kada ikilo Didieji Romos Vyrai: Urbonas II, Inocentas III. Dabartins
ryt ordos diplomatini odi kalb nebijo. Mes danai klausiame, kur
dingo kultringo pasaulio tautos, kur yra imtai milijon pasaulio
krikioni? Ar nebra pasaulyje teisybs myltoj, Didi moni? Ar jie
neino, kaip broliai ir seserys krikionys yra naikinami? Ar pasaulio
krikionys usndo apgaulingu suraminimo miegu ir tiki, kad mus

sunaikinusios ordos sustos? Ne. Du imtai milijon vairi Taryb Sjungos

taut moni, kaip ir mes, kala dien ir nakt ginklus pavergti pasauliui. Ir
iandien u ms dienos ir nakties darbus elpia graik sukillius, vairius
pasaulio streikininkus. Jau iandien azijatas yra ugrobs pus Europos ir j
perdirba. Greit bus pasaulio kovos momentas, ir vargas snduriuojantiems.
Bolevizmas pasiruos pasaulio civilizacij, kultr ir krikionyb
sunaikinti. Neklyskime: bolevizmas laukia patogaus momento. Savs
neapgau-dinkime: bolevizmas yra stipresnis negu daugelis mano. Atomin
energija pasaul migdo. Bolevizmas greit turs ne blogesni ginkl.
VENTASIS TVE,

1. Mes praome paskelbti pasaulio tikintiesiems Lietuvi dien, kaip padar

garbingos atminties Benediktas XV 1917 metais. Tegul pasaulis pamato
lietuvi katalik kanias, persekiojimus ir vargus, surengtus XX amiaus
bedievybs.
2. Mes maldaujame Js ventenybs lietuvi tautai vieo paguodos ir
suraminimo odio. Mes pakeliame, Js ventenybe, u vienyb su Jumis
milinikas aukas. Tve, tark suraminimo od, kaip kitados Romos
koliziejuje pirmasis Popieius v. Petras. Tve, mes ne maiau keniame dl
Motinos Romos Katalik Banyios.
3. Mes praome kokiu nors bdu perduoti Suvienytoms Nacijoms ms
skund, gal taut vadai padarys gal ms kanioms.
4. Mes praome lietuvik radijo valandl padaninti ir pagyvinti. Tegul ji
duoda daugiau ini apie ms kanias. Argi mes, aukodamiesi u savo
vent tikjim, nesame to verti? Juk ms 100 000 moni nukankinti arba
Sibiro katorgoje laukia mirties daugiausia tik todl, kad neiniekino savo
Tv ems tikjimo ir neidavinjo savo tautiei. ventasis Tve, mes
tikims bti iklausyti. Mes daug ir labai daug ikentjome dl vento
tikjimo, dl itikimybs apatal Sostui. Todl turime vilties tiktis Js
pagalbos. Mes mirtame, bet mirdami norime girdti Js paguodos od ir
pasaulio katalik suraminim, kad ms vaikai daugiau nebekents dvasios
vergijos. Mes tikime, kad Js galingas odis pajudins laisv mylini taut
Vadus i susndimo. ventasis Tve, ms ratas nra toks, kokj nortume
parayti. Raome pogrindyje, prie mirganios lemputs, kas valandl
laukdami ekist. Tyiomis neymime viet ir asmen, nenordami
ekistams duoti mediagos. Kai is ratas Jus pasieks, gal ms nebebus. Kol
j nune, daug neanij pervers ekist kulka.

ventasai Tve, mums, mirtantiems u Religijos ir Tautos laisv, suteik

palaiminim.
Tegyvuoja gyvj ir mirusij Viepats Jzus Kristus.
Vilnius, Lietuvos Respublikos
Okupuota Lietuva Romos katalikai
1947.IX.20
Juozas Daumantas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990, p. 405-421.

DEKLARACIJA
Lietuvos laisvs kovos sjdio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos
teritorijoje esanioms vieningos vadovybs vadovaujamoms karinms
visuomeninms grupuotms, btent:
a) Piet Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Dainavos ir Tauro apygardas,

b) Ryt Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Algimanto, Didiosios kovos,

Vyio ir Vytauto apygardas,
c) Vakar Lietuvos sriiai, savo sudtyje turiniai Kstuio, Prisiklimo ir
emaii apygardas,
tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos
atstatymo komiteto 1946.VI. 10 deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir
BDPS deklaracijoje Nr. 2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos
papildydama nutarimais, priimtais 1949.11.10 BDPS Prezidiumo ir BDPS
Karo tarybos jungtiniame posdyje, skelbia:
1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo tarybos
jungtinio posdio 1949.11.10 nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias
tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo
kovai.
2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bstin yra Lietuvoje.
3. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika.

4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai.

5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais,
lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir sudaryt Vyriausyb.
6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui
statym leidiamj gali turi Laikinoji tautos taryba.
7. Laikinj tautos taryb sudaro: vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir
usienyje kovojani srii, apygard, rinktini, auktj mokykl,
kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram turini
politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo.
8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos
Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo
pirmininkas.
9. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo
pirmininko pavedimu. Vyriausyb atsakinga prie Laikinj tautos taryb.
10. Lietuvi veiklai usienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koordinuoti LLKS
Tarybos
Prezidiumas
turi
LLKS
Usienio
delegatr,
kuri,
bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais,
sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus
Suvienyt Nacij Organizacijoje, vairiose konferencijose ir kitose
tarptautinse institucijose.
11. LLKS Usienio delegatros nariai i savo tarpo isirenka LLKS Usienio
delegatros pirminink, kuris laikomas LLKS Tarybos Prezidiumo
pirmininko pavaduotoju.
12. LLKS Usienio delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tarybos
nariais.
13. iai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidia LLKS Taryba.
14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta
mogaus laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstitucija,
vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 met
Lietuvos konstitucijos dvasia.

15. Atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos

pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams.
16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam
lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui -Lietuvos
nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija.
17. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn
bedradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos
isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie
Lietuvos Teism.
18. Konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant
jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu.
19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet
vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob valstyb teikia
isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms.
20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas
yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri vykdoma paioje
nepriklausomo gyvenimo pradioje.
21. LLKS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia visus
geros valios lietuvius, gyvenanius tvynje ir u jos rib, pamirti
sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb.
22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti paau-lyje
tesingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnuti-niu
gyvendinimu
tikrosios
demokratijos
princip,
iplaukiani
i
krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto chartoje, Keturiose
laisvse, 12-oje Prezidento Trumano punkt, mogaus teisi deklaracijoje ir
kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul
pagalbos savo tikslams gyvendinti.
Okupuotoji Lietuva 1949.II.16
LLKS Tarybos nariai:
Faustas Kardas Merainis Naktis Upalis Vanagas adgaila
LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas

KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 227.

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS PREZIDIUMO KREIPIMASIS

SJDIO DALYVIUS IR VISUS KRATO GYVENTOJUS

1949 m. vasario mn.

Devintus metus nedama sunk okupacijos jung, lietuvi tauta rytingai
ir nepalauiamai prieinasi okupant umaioms pavergti visa siela laisvs
troktanio mogaus dvasi, nusilpinti bei kolonizuoti krat ir amiams
ibraukti ms maos tautos vard i laisvai gyvenani taut tarpo.
Nustelbiama elyje grumtyni dl visos monijos likimo, imteriopai
gausesni ir monikumo neturini pavergj kruvinai draskoma, ji drsiai
grumiasi dl savaime suprantam ir viso kultringojo pasaulio pripaint
mogaus ir tautos teisi.
Vokikj naci okupacijos metu plaiu mastu vyks pasiprieinimas,
krat antr kart umus daug vrikesniems okupantams bolevikams,
gavo nauj pobd ir formas.
imtai tkstani pai pajgiausi tautiei, nordami kiek tik leidia j
jgos padti skaudioje padtyje atsidrusiai savo tautai, neirdami joki
sunkum bei pavoj, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu pogrindiniu
veikimu stojo kov su pradjusiais nevaromai eimininkauti pavergtoje
ms Tvynje bolevikais okupantais bei savo tautos idavikais. Visa
sveikoji tautos dalis sau manomais bdais parm laisvs kovotoj
pasiryim ir darbus.
Okupant pastangos pasmaugti taut savo paios rankomis tapo
suparalyiuotos. Tautos idavikai, nuj tarnauti prieams ir prie savo
brolius atsuk prieo duot ginkl, beveik kiekviename Lietuvos valsiuje,
partizanams juos po kelet kart uklupus, buvo sumuti. J bandomas
charakteringas plrumas ir buldogikas paklusnumas savo lakintojams tapo
palautas. Savo tautiei kaniomis ir krauju mit dykaduoniai, vos pirmj
smgi paliesti, pajuto gyvulik baim ir spruko kur tik kuris imanydamas.
Nedaug ir kit svetimu prakaitu udirbtos duonos mgj. nipai,
dykaduoniai ir kitokie grainiai parsidavliai partizan veikimo rajonuose
pasijuto tarsi utl po krosnimi kaitinamuose rbuose. Kai vieni j susilauk
atpildo u savo darbus, kiti jau pabgo siurbti kraujo i tautos kno.
Laisvs kovotoj partizan buvimo ir veiklos dka bolevikini okupant
valdi visai veikiania ms krate iki iol tegalima laikyti tik mieste ir
apskrii bei valsi centruose.

itoji didinga tautos isilaisvinimo kova kad ir kokia stipria geleine

utvara atitvertame krate neliko be atgarsio ir laisvajame pasaulyje. I tos
maos dalies informacij, kur ten gaunamos, pasaulis jau spjo vertinti
tautos isilaisvinimo pastangas, kas ne tik utikrins Lietuvai prideram viet
bsimajame laisv taut bendradarbiavime, bet labai pakl ms tautos
vard ir pastat j lygi gret su kitomis didvyrikomis tautomis.
Ilg laik utrukusi isilaisvinimo kova neivengiamai turjo pareikalauti ir
pareikalavo daug skaudi ir brangi auk. J ypa padidino tai, kad,
veikusi organizacij vadovybms bei svarbesniems vadovaujantiems
pareignams pabgus i savo krato arba uvus paioje kovos pradioje,
kov pakilusi tauta liko be vadovybs. Bolevikai inaudojo t padt.
Stipriau pasireikusius organizacinius vienetus dau dalimis, vairiausiais
bdais iprovokuodami naikino j vadovybes. Atskir organizacini vienet
pastangos burtis, organizuotis, pasikeisti gyta patirtimi susidr su
vairiausiais sunkumais ir didiausiais trukdymais i prieo puss.
Trukdym virn buvo tai, kad prieas, pasinaudodamas plaiuose
visuomens sluoksniuose pasitikjim turjusiu Lietuvos Juda dr. J. A.
Markuliu ir jo bendrininkais, pam savo rankas centrin Laisvs kovos
sjdio vadovavim BDPS Centro komiteto vardu, kas ne tik sustabd
tikrojo susijungimo pastangas, bet didele dalimi sugriov ir tai, kas buvo
padaryta. Sjd griaunaniais sakymais, smoningai paruotomis
klaidinaniomis informacijomis tie judai Sjdio organizacini vienet
vadovybms dav beprasmio darbo, slygojo klaidingus j veiksmus,
demoralizavo kovos Sjdio dalyvius. Pigiais paadais umigd naivesni
Sjdiui vadovaujani asmen budrum, atitrauk juos i Sjdio eili ir,
pam savo tariamon globon, sulikvidavo savo agentus, per kuriuos rinko
sau reikalingas inias ir pagal jas vykd Sjdio laisvs kovotoj bei dalyvi
naikinim. Padarytoji netvarka sudar palankiausias slygas piktos valios
asmen ir nesmoningo elemento savivaliavimams. Beprasmikai kentjo
gyventojai, uvo laisvs kovotojai, eikvojosi tautos jgos. Tautos Laisvs
kovos sjdiui atjo kritikas momentas.
Taiau sveikosios Laisvs kovos sjdio jgos t kriz nugaljo. Kupini
skaudios patirties, sjdio organizaciniai vienetai vl pasuko sunk,
prieo didiausiomis pastangomis trukdom savarankikos centralizacijos
siekimo keli.
Po didelio, tempto, dideli auk pareikalavusio darbo tas siekimas buvo
gyvendintas: visos krato ilaisvinimo kovos Sjdio jgos sujungtos

viening visuomenin karin organizacij - Lietuvos laisvs kovos sjd

(LLKS), valdom Sjdio Tarybos per jos Prezidium.
LLKS tikslas yra atstatyti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos
Respublik. Tam tikslui pasiekti LLKS svarbiausieji udaviniai yra slopinti
okupant bei tautos idavik daromas tautos fizinio ir dvasinio naikinimo,
krato nuskurdinimo ir kolonizacijos pastangas, visais manomais bdais
padti skaudias okupacijos kanias kenianiai tautai ir organizuotai
parengti ir isaugoti jos jgas galutiniam isilaisvinimo kovos ruotui.
Siekdamas savo tikslo, LLKS yra tautos valios reikjas ir vykdytojas.
Tautos valiai reikti LLKS Taryba bei jos Prezidiumas darys visas galimas
pastangas tautos nuomonei patirti ir tiksliai vertinti tautos padt krato
viduje bei usienio veiksni atvilgiu. LLKS udaviniams vykdyti LLKS
Gynybos pajg vadovyb ivystys galimas ir atitinkamam momentui kuo
tikslesnes karins veiklos pastangas, o LLKS Visuomenins dalies vadovyb
tautos dvasios bei morals palaikymo ir ugdymo, informavimo ir
kultrinimo bei vietimo veiklos pastangas.
Sjdis bei jo vadovyb imasi vykdyti sunkius, bet tautos egzistencijai
utikrinti ir laisvam, nepriklausomam gyvenimui pasiekti btinus
udavinius. Jiems kuo tinkamiau atlikti bus panaudota visa anksiau turta ir
laisvs kovoj gyta laisvs kovotoj patirtis. Kiek galint tinkamesns
organizacins formos ir tautai kuo maiausius nuostolius atneantieji laisvs
kovos bdai. To siekdama, LLKS vyriausioji vadovyb, nesivaikydama toli
siekiani ir kartais tam tikras tendencijas turini usimojim, savo darb
pradeda nuo organizacijos vidaus tvarkos ir parengimo tobulinimo,
stengdamasi padaryti visa, kad laisvs kova bt atstatyta ant rimt ir tvirt
pagrind ir kad ji visame kame bt kuo naudingiausia ms tautos reikalui.
[...] Prisiimdamas bet kokio darbo, isilaisvinimo kovos sjdy, tegu
kiekvienas i anksto gerai pagalvoja, ar j tss. Ar itikus neskmei jis, prieo
tardomas, savo netsparumu nepadarys tautai bei Sjdiui daugiau alos, nei
kad savo visu ankstyvesni darbu bus padars naudos. Ar kritikoje padtyje
atsidrs nesuteps savs idavimu, dl ko ne tik nusipelnys tautos paniek,
bet ir u padaryt nusikaltim jei ne dabar Sjdio teismo, tai ateityje laisvos
tautos teismo bus grieiausiai nubaustas. Atsivelgdamas tai kiekvienas
tesiima darbo bei pareig pagal savo pajgum ir igales.
ios sunkios ir skaudios okupacijos laikotarpiu LLKS Tarybos
Prezidiumas tiki pasireikiant kuo didiausi tautos vieningum. Buvusios
nesantaikos, vaidai, rietenos telieka mums prisiminimu, kad laisvoje

Lietuvoje gerai gyvendami kai kas jau buvo spj pareikti savo ipaikimo
ymes. Dabar gi visi dori tautieiai privalo laikytis prie audras tvirtai
susikabin, bet kokioje nelaimje gelbti vienas kit, padti vargstantiems,
reikalui esant - aukotis vienas u kit. Ypa turi bti nepamirtami tie, kurie
dl dalyvavimo isilaisvinimo kovose, j rmime ar dl kitokios tautos labui
pareiktos veiklos buvo paliesti raudonojo teroro ir iuo metu, bdami
tvynje ar u jos rib - kaljimuose, itrmime ar nelegalaus gyvenimo
padtyje, atsidr varge bei skurde. Kiekvieno doro tautieio pareiga yra
padaryti visa, kas tik galima, kad iauriuosius okupanto kankinimus,
skaudius dvasinius sukrtimus, varg, bad ir alt igyvenani tautiei
kanios bt sumaintos vis jiems padti galinij pastangomis,
pasireikianiomis materialia ar kitokia pagalba.
Kiekvienas, kuris inaudodamas skaudi tautos padt siekia sau
asmenins naudos ar savo ugaid patenkinimo arba pasinaudodamas
okupanto pagalba daro skriaudas kitiems, yra siauras tautos parazitas,
kuriam ne vieta ant ms tautos kno.
Prisimindamas, kad okupantai, ilgam laikui paralyiav Sjdio
organizuotum, per savo agentus ir pasinaudodami kai kur Sjdio laisvs
kovotoj eiles siskverbusiu piktos valios elementu, yra paskatin kai kur
nepateisinam, Sjdio dvasiai pakenkusi veiksm, LLKS Tarybos
Prezidiumas mano esant btina pareikti, kad Sjdio vadovyb, remiama
vis sveikj Sjdio jg, visomis manomomis priemonmis kovos su
laisvs kovotoj partizan tarpe esani ar tuo vardu prisidengiani
asmen piktos valios pasireikimais ar savivaliavimais.
Sjdio laisvs kovotoj veikla bus ivystoma remiantis Sjdio statuto
nurodoma tvarka ir formomis. J santykiavimo su gyventojais tvarka ir
gyventoj bei laisvs kovotoj teiss ir pareigos tam bus nustatomos LLKS
Tarybos ar jos Prezidiumo nutarimais, vieai paskelbiamais gyventoj iniai.
Bet kokie savivaliavimai ar nustatytos tvarkos nesilaikymas yra grieiausiai
draudiami.
LLKS Tarybos Prezidiumas prao gyventoj giliau neityrus vis slyg ir
aplinkybi per daug lengvabdikai nesmerkti laisvs kovotoj u kai kur
pasitaikanias klaidas, o stengtis patiems padti, patarti, kad toki klaid
bt kiek galima maiau. Kiekvienas, kuris jauiasi gals k nors geriau
padaryti - teateinie ir tedarai, o tauta ir Sjdis liks jam dkingi. Bet tegu
galvoja k daro tas, kas savo visk neigiania kritika teprisideda tik prie
naikinimo to, kas yra perkama brangiausiomis tautos aukomis.

LLKS Tarybos Prezidiumas kvieia visus gyventojus savo teigiama taka

dalyvauti laisvs kovotoj aukljime bei j dvasios stiprinime. Tegul
kiekvienas susitikimas su gyventojais pakelia j dvasi, skatina rytingum,
pasiaukojim, drs. Pasikalbjimas su gyventojais, gras gyventoj
pavyzdiai, laisvs kovotojams suteikiamos atitinkamos knygos bei urnalai
tepraturtina laisvs kovotoj asmens kultr.
Tebnie i akn irautas paprotys pataikavim kad ir gerbtino mogaus
blogiems palinkimams: teikti prat neani nuod tariam malonum;
kaip gali bti rami sin t moni, kurie, tariamai rodydami vaiingum,
silpnesns valios laisvs kovotojus partizanus nugirdo iki proto netekimo?
Juk tuo tiesiog udomos ms tautos jgos, lugdoma tautos ateitis. Nuo
tokio darbo vaisi tauta kenia didiausias kanias, skaudiai retinamos
laisvs kovotoj eils.
LLKS Tarybos Prezidiumas iuo sunkiu ir skaudiu momentu laukia visos
tautos kuo didesnio santrumo, rimties ir susikaupimo.
Koki milinik al daro plepjimas apie slaptumo btinus dalykus,
taiau kiek daug gyventojai daro toki nusiengim. Skaudu pagalvoti apie
tas aukas, kurios krito tik dl nevaromo plepumo, bet dar skaudiau, kad
daugelis gyventoj i to nepasimoko ir toliau nuolat sudarinja galimybes
okupantams pigiu bdu sunaikinti gyvybingiausias tautos jgas.
Nema al daro ir tautoje pasireikiantis lengvabdikas pasidavimas
gand sudaromoms nuotaikoms. Kultringojo pasaulio ygis prie
bolevizm, nors ne per daug spariai, bet nuosekliai brsta ir dl to
netolimas bolevik lugimas yra neivengiamas. Tauta tik privalo laikytis
rimties, protingai organizuotis, apdairiai sekti prieo kslus ir rytingai,
visomis pastangomis ginti savo teises.
Sunku suprasti, ar nors kiek pagalvoja k daranti toji tautos dalis, kuri,
drumsdama ant bedugns kranto stovinios tautos rimt, apsvaigusi namins
degtins, kitoki svaigal ir okupanto atneto itvirkimo nuodais, viskam
umerkia akis ir siunta iki palimo.
Tautos ir Sjdio moralin jga bus neveikiama tiek, kiek ventai, iki
smulkmen bus atsidedama iam didiam tautos laisvs siekimui
gyvendinti.

LLKS Tarybos Prezidiumas, kviesdamas visus tautieius nudengti savo

galvas laisvs kovoje uvusi broli bei sesi nemariam atminimui, prao
kiekvien dor tautiet savo irdyje prisiekti, jog padarys visa, kas tik galima,
kad tauta savo gyvenimu ir darbais likt verta kovoje sudt auk, pakelt
kani ir pralieto kraujo.
Telaimina Aukiausias ms maos darb ir taik mylinios tautos
teising savo laisvs ir nepriklausomybs siekim.
Lietuvos laisvs kovos sjdio Tarybos Prezidiumas
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 19441953 metais, p. 314-320.

VYI SJUNGOS LAIKINIEJI STATAI

1952 m. pabaiga
I. BENDROJI DALIS

1. Vyi sjunga (VS) yra tautin,

organizacija.

visuomenin, politin, kultrin

2. VS iki paskutins nepriklausomybs kovos yra slapta organizacija ir veikia

karo slygomis, vadovaudamasi tautiniu ir politiniu smoningumu,
savitarpiniu pasitikjimu ir grieiausios drausms principais.
3. VS, lietuvi tautai atgavus visik apsisprendimo teis, veikia vieai,
vadovaudamasi lietuvikumo, krikionikosios morals, socialinio
teisingumo, demokratijos ir drausms principais.
II. TIKSLAI

4. VS savo svarbiausiu tikslu laiko Lietuvos laisvs bei nepriklausomybs

ikovojim ir isaugojim, j paremdama tik savo ir vis kit dor lietuvi
vieningomis pastangomis, tautiniu smoningumu, Tvyns meile ir
pasiaukojimu.
5. VS ilgalaikei ir tvirtai savo krato politinei ir ekonominei egzistencijai
utikrinti siekia vieningesns, galingesns tautins demokratins Lietuvos
valstybs atstatymo su Vilniumi sostine, Klaipdos kratu ir Rytprsi
dalimi.

6. VS laiko btina gyvendinti socialin teisingum, vykdant ems kio,

pramons ir miest reformas, tuo sustiprinant tautos vieningum ir sudarant
slygas krato suklestjimui bei paangai.
7. VS laiko btina sudaryti slygas tautinei kultrai ir vietimui, mokslui bei
menui tarpti, tautos dvasiniam bei fiziniam atsparumui ugdyti, tuo tikslu
vykdant nuoseklias vietimo reformas ir steigiant specialias valstybines
institucijas.
III. UDAVINIAI

8. VS mano, kad kovoje prie visos monijos prie bolevizm kiekviena

tauta, o ypa jo pavergtosios, turi duoti kuo didesn na, todl, laikydama
vien tik kit valstybi ilaisvinimo paadus ir usieny kovojani lietuvik
veiksni pastangas nepakankamu pagrindu Lietuvai atgauti visik laisv ir
nepriklausomyb:
a) visokeriopai remia Lietuvos laisvs kovos sjd (LLKS) kaip duodant
svarbiausi argument kraujo auk isilaisvinimo kovoj su bolevikiniu
okupantu bei savo tautos idavikais;
b) lemiamuoju laisvs kovos momentu kilus visuotiniam karui tarp
demokratijos ir komunizmo, - sijungia (nariai, galintieji valdyti ginkl)
LLKS vadovaujamas ginkluotas formuotes;
c) padeda LLKS pereinamuoju momentu sudaryti laikin krato civilin
valdi.
9. Per spaud, atsiaukimus ir gyvu odiu smoninti, paruoti ir
suorganizuoti taut vieningai kovai dl demokratins, socialiai teisingos
santvarkos sukrimo bei socialini ir kultrini reform gyvendinimo.
10. Pasiekti, kad atsikrusios nepriklausomos, demokratins Lietuvos
Respublikos valdymas vykt per visuotiniais, slaptais, laisvais, lygiais ir
tiesioginiais rinkimais irinkt seim bei prezident.
11. Atstatytos nepriklausomosios valstybs aparatan statyti tvirtos valios,
energingus, tautai nepaprastai atsidavusius jaunosios kartos mones, kad
apsaugojus taut ir valstyb nuo visoki eksploatatori, karjerist, kurie savo
teis naudot ar asmeniniams, ar siauriems partiniams, ar net svetimj
interesams (intelekto, praktikos ir senesnio amiaus autoritet tuo
neneigiama, taiau t, kurie politiniam gyvenime bei savo darbais nebus

parod aktyvaus atsidavimo Lietuvai arba bus pasirod lengvabdiai

svetimj garbintojai, VS niekuomet nenors matyti pirmosiose valstybs
vietose).
12. Busimoj Taikos konferencijoj siekia ir remia visas pastangas apginti
lietuvi tautos teises Vilniaus krat ir Rytprsi dal, kaip btin Lietuvai
ekonominiu, geopolitiniu ir istoriniu atvilgiu.
13. Pritarti tik tokiems tarpvalstybiniams susijungimams, kurie nepaeidia ir
neiduoda lietuvi tautos gyvybini interes bei atitinka JTO taut ir
mogaus teisi deklaracijos dvasi.
14. Siekti valstybiniame gyvenime kiek galima tobulesnio valstybs drausms
suderinimo su didiausia piliei laisve ir gerove; todl:
a) pripasta asmens sitikinim, sins ir krybos laisv, kuri neprietarauja

tautos bei valstybs gerovei (komunist partija, kaip diktatrin ir prieinga

pagrindiniams lietuvi tautos siekimams, turi bti udrausta);
b) pasmerkia buvusias ir esamas grupines, partines bei kitokias nesan-taikas
ir susiskaldymui partijomis nepritaria;
c) nedraudia profesini, kultrini ir religini organizacij, kurios neturi
pikt tendencij tautos bei valstybs atvilgiu ir dirba bendrajai gerovei;
d) smerkia Banyios kiimsi politin tautos gyvenim;
e) utikrina slygas Banyios ir religinio moni sitikinimo vystymuisi;
f) reikalauja vesti civilin metrikacij;
g) neneigia privatins iniciatyvos, kuri sutaria su bendrja tautos bei
valstybs gyvenimo linkme, vis pirma visose gyvenimo srityse
pripaindama iniciatyv ir vyraujani reikm lietuviams.
15. Laikydama ems k didiausia krato ekonomine pajga ir nordama
gyvendinti socialin teisingum, VS jau pirmomis nepriklausomo gyvenimo
dienomis reikalauja:
a) sudaryti valstybin ems fond

1) konfiskuojant em i asmen, sunkiai nusikaltusi lietuvi tautai

bolevikins ar vokiei okupacijos metais,
2) paimant em i dvar bei stambi ki, virijani 30 ha (sudarant
valstybin ems fond irti, kad em nebt nuslpta, j fiktyviai
padalijant tarp vie[keturi neskaitomi odiai],
3) nacionalizuojant banyiom priklausanias emes, prie j paliekant 5 ha;
b) pirmiausia eme i valstybinio ems fondo aprpinti asmenis, aktyviai
dalyvavusius kovoje prie bolevikinius okupantus, jei ie asmenys ems
neturi ar jos turi maai;
c) aprpinti eme i valstybinio ems fondo visus beemius ir maaemius,
n e vykdiusius nusikaltim prie lietuvi taut;
d) aprpinant eme irti:
1) kad em nevirst spekuliacijos objektu, o bt duodama tik tiems, kurie
moka ir nori j patys dirbti,
2) kad aprpinamieji beemiai ir maaemiai galt sudaryti pajgius kinius

vienetus, utikrinanius visik vienos eimos pragyvenim,

3) kad paskiriems eimos nariams, nesudarantiems atskiros eimos, ji nebt
duodama.
16. vykdius ems reform, kiniai vienetai statymais turi bti apsaugoti
nuo dalomumo, pardavimo (be vyriausybs sutikimo), ivary-mo ir kit
ems kio isivystym stabdani negerovi. Atskir kini vienet
nenormalybes valstyb turi pastebti ir jas pagal reikal arba savo
mediagine parama, arba bausme paalinti.
17. Nacionalizuoti vis pramons ak fabrikus, stambisias mones,
turinias svarbios reikms krato ir gyventoj ekonomikai.
18. Kad bankai pavieni ar grups asmen rankose nevirst krato ir
gyventoj inaudojimo rankiu, pasiekti, jog jie bt tik valstybiniai.

19. Siekiant apsaugoti miest gyventojus nuo nam savinink inaudojimo,

statymais apriboti nuosavyb gyvenamojo ploto atvilgiu ir vesti valstybin
but kio kontrol.
20. VS pripasta, kad vis kini grybi altinis yra mogaus darbas, kuris
yra kiekvieno tautos nario pareiga. Valstyb turi rpintis darbo jgos
paruoimu, jos tikslingu panaudojimu, darbo slyg racionali-zavimu ir
teisingu u darb atlyginimu.
21. Socialinei tautos apsaugai laiduoti turi bti vestas privalomas senatvs,
ligos ir invalidumo atvejais draudimas.
22. VS laiko reikalinga, kad valstyb utikrint palankias slygas lietuvi
eimoms klestti, grietai kovot u priaugani kart sveikum, laiduot
motinysts apsaug bei glob ir taip pat tinkam mediagin eim
aprpinim.
23. VS per narius, spaud ir kitomis priemonmis aktyviai remia ir palaiko
tautins kultros isaugojim bei tolesn jos ugdym.
24. VS pripasta, kad tautin kultra gali reiktis vairiomis kryptimis, taiau
tautos dvasia, jos istorija, jos paproiai ir gyvybiniai interesai turi bti
nuolatinis idjinis altinis ir vertybi kriterijus, todl visados kovos su
lietuvikum neigianiomis arba jo nepaisaniomis kultros srovmis ir
idjomis.
25. VS siekia, kad bt gyvendintas atuoneri met privalomasis mokslas.
26. VS laiko btinai reikalinga iplsti speciali ems kio bei amat
mokykl tinkl ir sudaryti slygas, kad kuo didesnis skaiius jas galt
baigti.
27. Jaunimo aukljimo tikslu VS laiko iugdyti dvasikai ir fizikai stiprias
asmenybes, kurios mokt tarp savs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja
tautos aukiausieji interesai, krikionikosios dorovs principai ir socialinis
teisingumas.
28. Vidurinse, specialiosiose ir auktosiose mokyklose turi bti stropi
gabij atranka ir gabs bei neturtingi jaunuoliai turi bti mokomi valstybs
lomis.

29. VS per spaud ir narius propaguoja fizinio lavinimosi naudingum ir,

laikydama tai btina tautos ugdymo dalimi, stengiasi iplsti visuose tautos
sluoksniuose.
IV. SANTVARKA

30. Savo tiksl pasiekimui ir udavini gyvendinimui VS per savo narius,

spaud ir kitomis priemonmis ivysto politin bei kultrin veikl, kuriai
vadovauja VS Taryba (VST) per savo vykdomj organ - VS Centro valdyb
(VSCV).
VS organizaciniuose vienetuose (org. vn.) politinei ir kultrinei veiklai
vadovauja t org[anizacini] v[ie]n[et] valdybos, padedamos taryb,
prisilaikydamos VS T[arybos] duot gairi. VS C[entro] v[aldyba] ir
org[anizacini] v[ie]n[et] valdyb bei j taryb santvarkas, j ir j paskir
nari funkcijas, teises ir kompetencijas nustato atskiri nuostatai.
31. Skmingesniam udavini vykdymui VS skirstosi org[anizacinius]
v[ie]n[etus]:
Apygarda (A) org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs apygardos
valdyb (AV) ir kelet rajon;
Rajonas (R) - org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs rajono valdyb
(RV) ir kelet apylinki;
Apylink (Ap) org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs apylinks
valdyb (ApV) ir kelet skyri;
Skyrius (Sk) maiausias org[anizacinis] v[ie]n[etas], savo sudtyje turs
skyriaus valdyb (SkV) ir keliolika nari.
V. VALDYMAS

32. VS valdo VS T[arybas] per VS C[entro] v[aldyb], kuri yra VS T[arybos]

vykdomasis organas.
33. VS T[aryb] sudaro:
1. C[entro] v[aldybos] pirmininkas CVP,
2. Sekretorius CVS,

3. Sektori vadovai - CVSekV,

4. A[pygard] v[aldyb] pirmininkai AVP,
5. [Apygard valdyb] sekretoriai AVS,
6. R[ajon] v[aldyb] pirmininkai - RVP.
34. VS T[aryba]:
a) nustato VS veikimo gaires,
b) svarsto ir sprendia VS egzistencijos, veiklos, politinius, kultrinius ir
taktikos klausimus,
c) renka VS Branduol,
d) renka VS garbs narius,
e) apdovanoja VS garbs enklu,
Pastaba. C[entro] v[aldybos] Branduol sudaro C[entro] v[aldybos] p[irmininkas], C[entro] v[aldybos] s[ekretorius] ir C[entro] v[aldybos] sek[to-ri]
v[adovai],
35. VS T[aryba] turi teis:
a) atleisti C[entro] v[aldyb],

b) [atleisti] Centro] v[aldybos] p[irminink] ir paskirus C[entro] v[aldybos]

narius.
36. VS T[arybai] pirmininkauja, jos reikalus tvarko ir Tarybos nari skait
veda C[entro] v[aldybos] p[irmininkas],
37. VS T[arybos] nutarimai laikomi teistais, jei jie priimti dalyvaujant ne
maiau kaip dviem tredaliam Tarybos nari.
38. VS Tarybos] nutarimai priimami juos priimant dalyvaujani Tarybos
nari paprasta bals dauguma.
39. C[entro] v[aldybos] Branduolio nariai renkami ne maesne kaip juos
renkant dalyvaujani Tarybos nari dviej tredali bals dauguma.

VI. DALYVIAI

40. VS priimami abiej lyi patikimi, smoningi, veikls lietuviai,

nenusikalt savo tautai, nepaisant isilavinimo, profesijos, religijos ir
priklausomybs laisvs laikais buvusioms partijoms bei organizacijoms.
41. VS negali bti priimti:
a) kas yra jaunesnis kaip 18 met amiaus,

b) kas yra paalintas i LLKS.

42. VS nariai skirstosi :
a) vyius, -es kandidatus, -es ir

b) vyius, -es.
43. Vyiais, -tm laikomi asmenys, ibuv 6 mnesius kandidatais, -m ir
dav nustatyto turinio priesaik ar ikilming pasiadjim.
44. U priesaikos ar ikilmingo pasiadjimo sulauym ir u kitus
nusikaltimus bei nusiengimus VS nariai atsako prie Broli-Sesi teism
arba baudiami drausms pabaudomis.
45. Pasiymj VS nariai atymimi VS atymjim nuostat nustatyta tvarka.
VII. KIS

46. VS egzistuoti ir jos udaviniams skmingai vykdyti reikalingos los bei

kinis turtas, todl turi turti pajam ir ilaid. Pajamas sudaro:
a) nario mokestis (partizanai vyiai nuo nario mokesio atleidiami),
b) aukos ir
c) kitu bdu gytas turtas.
47. Pajamos ir ilaidos tvarkomos ir naudojamos pagal VS kinius nuostatus
bei auktesns vadovybs nurodymus.
48. Pajam ir ilaid atskaitomyb kontroliuoja auktesn vadovyb.

VIII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

49. ie statai gali bti pakeisti VS T[arybos] nutarimu, priimti jos nari
dviej tredali bals dauguma.
50. VS C[entro] v[aldyba], VS ijus vieumon, pareigojama parengti ir
pateikti VS T[arybai] naujoms slygoms pritaikyt VS stat projekt.
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 237-239.

LYDIO RINKTINS VADO NURODYMAI DL RINKIM BOIKOTAVIMO Ezerieiiui

(buvusiam Klajnui)
Kadangi ie rinkimai aikiai nusiengia demokratizmo principams ir yra
pasityiojimas i mogaus teisi, ms udavinys kiek galima labiau
pakenkti ir sukliudyti rinkimin kampanij.
1. Periodikai platinti ir iklijuoti prierinkiminius atsiaukimus.
Klijuoti pradti 1946 m. sausio 1 d. vieose vietose.
2. Visi vanag daliniai turi kliudyti rinkiminei kampanijai. Ten, kur nereikia
stiprios vanag dalini paramos, organizuoti aktyviai veikiani
organizacin dal.
a) Nakt i vasario 8-osios 9-j atimti i bolevikikai nusiteikusi
gyventoj jiems iduotus laikinus asmens paymjimus, grietai perspjant
niekam iki vasario 11d. apie tai nepasakyti.
b) Vasario 9-osios nakt sugadinti visus ryius: nutraukti telefono, telegrafo
laidus ir nupjauti stulpus.
c) Vasario 10-j kaip galima labiau trukdyti rinkim eig, i rinkimini
bstini paimti balsades ir jas sunaikinti kartu su rinkim duomenimis.
3. Vanag dalini vadai ir org[anizacini] s[ektori] virininkai paruoia
veikimo planus ir nurodo savo pavaldiniams konkreias uduotis.

a) Apie uduoi vykdym praneti man raportu. Atsisti paimtus

dokumentus.
b) Vanag dalini vadai, vykdydami ias uduotis, turi palaikyti ry su
org[anizacinio] s[ektoriaus] dali vadais.
c) Jei kokioje nors vietoje grs pavojus, veiksmus perkelti artimiausi rajon
ar gretim valsi, kur maesnis pavojus.
1946.1.30 Vacius
KGB ADS, 3 fondas, b. 16/95, 1. 186.

DAINAVOS APYGARDOS MERKIO RINKTINS VADO ALDOLFO RAMANAUSKOVANAGO PRANEIMAS APYGARDOS VADUI APIE PARTIZAN VEIKSMUS,
SIEKIANT SULUGDYTI RINKIMUS LSSR AUKIAUSIJ TARYB

Nr. 120/4 a 1947 m. vasario mn. 15 d.

Praneu apie balsavim eig.
Jau sausio mn. pabaigoje daugum rinkimini apylinki atvyko NKVDist ir apsistojo. Vaikiojo po kaimus agituodami mones, kad eit balsuoti.
Naktimis bastosi po apylinkes ir seka partizan judjim. Vasario mn.
pradioje visas likusias apylinkes, kuriose dar nebuvo NKVD-ist, prisiunt
lietuvi kari i Pabradj stovinio b[atalio]no bei 16 divizijos. Jiems
vadovavo NKVD-istai karininkai. T kari nusistatymas taip pat buvo
aikus: rus nekent. Jie balsuoti neragino, tik skundsi savo sunkia dalia:
neturi ko pavalgyti nei kuo apsirengti. Lietuvius karius labai domino
prierinkiminiai atsiaukimai (ypatingai Trojos arklys") ir jie juos patys
neiojo, mainydami duon" (i III b[atalio]n[o] v[ado] p[a]v[aduotojo] rato).
NKVD-istai, prieingai, siautjo smarkiai ir todl partizan judjimas i
dalies buvo sustabdytas (prislopintas).
Kadangi su Jumis ryys buvo sunkus ar net nemanomas, todl mes patys
be nurodym galvojom, kaip, kokiomis priemonmis suboikotuoti rinkimus.
Jau gruodio mn. partizanai vaikiojo po kaimus, mones nuteikdami
nebalsuoti. Vliau mainle param 800 atsiaukim. Kadangi ra[omja]
mainle sunku buvo daug parayti, o ia reikjo nustebinti ir kiekybe, todl
sugalvojom ipjaustyti lentelje kelet ki. Tas pavyko puikiai. i ki

ispausdinom 7500 egz. (atsiaukim pavyzdius siuniame drauge) ir

isiuntm dar prie NKVD-ist upldim. Partizanai iskirst civ[iliams]
asmenims, kurie ikabinjo nustatytomis datomis: ma[inle] raytus iki
vasario mn. 1 d. be pertraukos. Sausio mn. 31d. gavome Js atsistus
laikratlius ir proklamacijas. Nors NKVD-istai siautjo smarkiai, taiau
proklamacijas, prie kuri pridjom savo karikatras Trojos arklys" (apie 200
egz.; jos pavyzd taip pat siuniam) isiun-tinjom partizanams. Partizanai,
kiek galimybs leido, taip pat iskirst civ[iliams] gyventojams. Platindamas
proklamacijas vasario mn. 4 d. uvo I b[atalio]n[o] II brio part[izanas]
Kurtas.
Rinkim, t.y. vasario mn. 9 d. gyventojai balsuoti visikai njo. NKVDistai, kuri kiekvienoje apyl[inkje] buvo nuo 15 iki 30, vainjo pas
gyventojus. Gyventojai vieni bgo mikus, kiti slpsi pas nuoaliau
gyvenanius, treti apsimet ligoniais ir jau i anksto pradjo sirgti. Dauguma
taiau i nam njo ir balsuoti grietai atsisak. Kai kuriuos gyventojus
NKVD-istai gerokai primu, kitus net audyti prie tvoros buvo pastat
(Puvoi km. Marcinkoni vals.), taiau gyventojai vieningai, nepaisydami
teroro, pasisak nebalsuosi. I gyventoj patirtomis iniomis, miesteliuose
taip pat, iskyrus komunistin element, nebalsavo.
NKVD-istai su neva komisijos nariais (istrebiteliai, ibg i kaim nipai)
patys kimo drauge su NKVD-istais des balsus. Kitur net [ne]liep
balsuoti, tik patys prikio bals" ir ivaiavo. NKVD-istai i rinkimini
apylinki pasitrauk 10 bei 11 dienomis.
Kadangi Js ratas 286 nr. dar nebuvo gautas, todl partizanai pasireik
tik ten, kur buvo jiems galimyb: buvo daug sniego ir dl pdsako negaljo
ivystyti veikimo. I kai kuri dalini vad gautais praneimais:
1. Apaudyta Perlojos, Mardasavo ir Puvoi rinkimins apylinks (kur
stovjo NKVD-istai).
2. Nupjauta telefonstulpi plent ruouose: Varna-Eiiks, Varna-Rud-nia
ir Alytus-Merkin.
3. Krkli rinkimins apylinks vietos gyventojai prie m[oky]klos kabojusi
raudon vliav nupl ir pakabino trispalv. Prie balsavimus ir po j
smarkiai tebesiautjo NKVD[-istai], nordami inaudoti iem. Iki i dien I
b[atalio]n[e] uvo 10 vyr ir dl smarkaus siautjimo net ne apie visus gauta
ini. Papildomas inias apie balsavimus pristatysiu vliau.

Rinktins vadas Vanagas

Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 225-227

I PETRO JURKAIIO-BERO (UVO 1951 05 21) BUNKERYJE MGB PAIMT

DOKUMENT
1949 met i Tauro apygardos algirio rinktins turmo tvnijos valgybini ini

[...]
3) MVD SIAUTIMAS.

V.29 Luki garnizono virininkas kap[itonas] Mitrofanovas su 12 rus

dar kratas Germuoli k[aime]. Krat metu iauriai elgsi su gyventojais,
stumdydami ir plsdami. Pas pil[iet] X atj kiem nuov un, paskiau
j kambar sumu eiminink, ipl kambario grindis, iekodami
bandit". Nieko nerad dar labiau niro, aretavo eiminink ir nusivar
Lukius dar labiau sumu, ir palaik dvi paras areto, paleido, sakydami
sekti kaimynus, pas kuriuos ueina laisvs kovotojai.
Grikabdio ir Luki garnizonai nuo V.29 iki VI.2 dar kratas ir pasalavo
naktimis apie sodybas iuose k[ai]m[uose]: Paluobi, Zypliks, Viktoravos,
Paliepyns, Germuoli, Varnailio, Samuolyns ir Klevini. VI.2 apie 200
aki apskrities garnizono rus ko" Berupio mik ir pamikiais iekojo
bunkeri; nieko nerado. VI.3-4 buvo masinis mik koimas", buvo ueita 1
kov[otoj] stovykla. Laiku pastebta, pasitraukta be nuostoli, tik uvo
stovyklos inventorius.
VI.3 Krik garnizono rusai dar kratas Zygmantiks, Ranins ir Sutk
k[aimuose]; nerad partizan labai niro, eidami laukan rado ganant
gyvulius 6 met piemenuk. Vienas rusas pasiauk vaik ir reikalavo
pasakyti, kur gyvena partizanai. Piemenukas negaljo nieko pasakyti, tuomet
rusas, isitrauks pistolet, pradjo audyti vir vaiko galvos. Piemenukas
labai isigando ir susirgo, teko veti ligoninn.
VI.8 ginkluoti Luki vals[iaus] aktyvistai: Iganaitis Pranas,
Matuseviius Pranas ir Iganaitien Petr sumu pil[iet] Stanait Plyni
k[aime] u tai, kad jis pasak, kad udjo per didel prievol.
4) KOLCHOZ STEIGIMAS.

VI.8-9 Luki valsiaus aktyvo 8 asmenys vaikiojo po Klevini k[ai]m[]

raindami kolchozus, bet gyventojai vieningai prieinosi ir n vienas
nesira.
VI. 10 Luki milicijos virininkas Bobirovas, partorgas Iganaitis ir 10
strib buvo atvyk Staliori k[aim] kolchoz steigimo reikalu. Isikviesdami atskir kambar, kiekvien grasinimais mgino priversti raytis
kolchoz. sira du gyventojai.
3) NAUJI ARETAI.

49-VII.7 Kauno MVD aretavo Pstelninkait Salomj, gyv[enani]

Luki vals[iaus] iaudini k[aime], ryium su proklamacijom; dabar Kauno
kal[jime],
49. VI.29 Luki garnizono leitenantas Liniovas aretavo Bacevii
Algimant, gyv[enant] Luki vals[iaus] Piktilingi k[aime], nusivar
Lukius. Tardymo metu Liniovas Baceviiui smarkiai sumu galv,
suspard
onus, jam trko viduri plv. Baceviius paguldytas Zypli ligoninn.
[...]

5) Bolevikai labai seka civilius gyventojus. Miesteliuos ir kaimuos pamat

moteris juoda skara ar rbais, kaltina sakydami, kad tu ujauti banditus ir
panaiai.
6) KOLCHOZAI.

laikotarp nauj kolchoz steigta nebuvo. Varoma agitacija raytis

kolchozus, ypatingai prie nauj derli. 49.VII.3 Luki vals[iaus] Bartk
k[aime] vyko sueiga, kurioj pasiymjo Bartk apyl[inks] pirmininkas
Vanagas: labai skatino gyventojus raytis kolchozus, rodindamas juose
esani gerov. Pirmininkas Vanagas skund pil[iet] ebrausk, gyv[enant]
altyns k[ai]m[e], kad is gano po kolchozo pievas. Pil[iet] ebrausk
nubaud 900 rb bauda.
49. VII.3 Liepalot k[aimo] sueig buvo atvyks Luki vals[iaus]
pirmininkas Likadzijauskas Anupras, kuris reikalavo balsuoti prie tuos
kininkus, kurie nesirao kolchozus, kad jie bt iveti Sibir. Niekam
nebalsavus, ivadino visus buomis, es visus reikia iveti Rusij.

49. VII.3 buvo suaukta vediki kaimo sueiga, kuriai pirmininkavo

aktyvus kolchoz organizatorius Kaunas Jonas, gyvenantis vediki
k[aime]. Valsius to reikalauja, ir mes turime vykdyti, pareik Kaunas ir
ragino balsuoti, kad nepasiraiusius igyvendint i ki ir konfiskuot j
turt. Bandit, sak Kaunas, nebijokit, nes umu io krato paskutin Valait Antan.
7) kinink nuotaikos blogos dl apdjimo dvigubu mokesiu ir duoklm.
Kovotoj nuotaika gera.

[...]
7) 49. VIII.24-28 keturiasdeimt Luki valsiaus garnizono rus, strib ir
ginkluot aktyvist vaikiojo po Bartk, Liepalot apylinkes, rinkdami
duokles ir kartu iekodami partizan, o naktimis pasalavo po mintas
apylinkes. Nieko nepastebjo. Pas kininkus, kurie dar nebuvo baig duoti
duokls, nuj patys rusai, stribai susemdavo visus javus ir vedavo sandl.
8) 49.VIII. 16-23 trisdeimt penki Paeerlio vals[iaus] garnizono rusai bei
stribai vaikiojo po Patai, Sutk, Levoniki apylinkes, darydami kratas ir
ragindami veti duokles. Krat metu Sutk apylinkje smarkiai sumu du
pil[ieius], kuriuos tar turinius ry su partizanais. Vienam i j numu
kojos blauzdikaul. Muamas buvo geleine lazda.
9) 49.VIII.25-27 Paeerlio vals[iuje] atuoniolika strib bei aktyvist
vaikiojo po apylinkes, teikinjo lapelius antrai duoklei, kuri pavadino
laisvu pardavimu". Nuo i didij" pastebj mons slpdavosi kaip
nuo ukreiamos ligos. Aktyvistai stengsi graiu bdu prikalbti, kad vet
javus sandlius, susiorganizav vadinamas raudonsias gurguoles.
10) 49.VIII.17 Jank vals[iaus] garnizono rusai nakties metu pasala-vo
Sarapin, Viliui k[ai]m[us] ir 49. VIII. 18 ryt dar kratas unkari k[aime]
Jank vals[iuje]. Krat metu nieko nerado, tiktai smarkiai sumu pil[iet] I.,
kuriai, nusivar Jankus, degino padus, spard kojomis, penkias paras
nedav valgyti, neleido miegoti ir reikalavo, kad pasakyt, kur gyvena
partizanai, pas k ueina, kas j ryininkai. Pagaliau kankinimais privert
pasirayti, kad seks partizanus; po penki par paleido.
11) 49.VIII.15 Jank ir Grikabdio MVD Paluobi banytkaimy
ivarinjo i banyios mones ir kunigams neleido laikyti pamaldas. T
dien buvo veniama Panels Marijos vent, vadinama olins atlaidais.

12) laikotarp nauj kolchoz steigta nebuvo, nors kiekvien dien

ginkluoti aktyvistai vaikioja po apylinkes, organizuodami stoti kolchozus,
grasina Sibiru, kaljimu ir apkrauna didiausiais mokesiais. Kiekvienas
mogus ginasi ios bado mklos.
13) Kovotoj nuotaikos geros.
kinink iek tiek pablogjusios, nes ypatingai vargina visokie mokesiai
ir nepabaigiamos duokls.
[-.]
Beras
Tvnijos vadas

ALGIRIO RINKTINS TURMO TVNIJOS SUDARYTAS AKI APSKRITIES

JANK IR LEKI VALSI APLEIST KI SRAAS
Eil. kio savininko Nr. pavard vardas vieta Apytikriai k[aimas] ha Gyvenamoji vals{ius]
Pastaba

1. Puskunigis Justinas Jank Kuryns 6 savin[inkas] kaljime

2. Muraka Antanas " Storiesi 28 savin[inkas] ivetas
3. Banas Antanas " Karrds 22 "
4. Zarankien Elena Leki Kuro 1,5 "
5. Jurkaitien Agota " " 6 "
6. Seninas Jonas " " 20 "
7. Seninas Kazys " " 22 "
8. Laurinaitis Benas " " 8 savin[inkas] nuudytas
9. ileika Vincas " " 16 savin[inkas] slapstosi
10. Laurinaitis Vaclovas " " 18

11. Rimknas Stasys " " 9 savin[inkas] ivetas

12. Urbaitis Vincas " " 20 "
13. Tamulaitis Bernardas " " 25 savin[inkas] kaljime
14. ileika Stasys " Brazik 6 "
15. Balinas Juozas " " 6 savin[inkas] ivetas
16. Kruinskas Jonas " " 9 "
17. Stankeviius Jurgis " 6 "
18. Baltruaitis Jonas " " 8 rusai k sudegino
19. Gudas Antanas " Altoniks 10 savin[inkas] ivetas
20. Povilaitis Jonas " Leki 20 "
21. Bastys Pranas " " 24 "
22. Mikuckas Jonas " " 20 "
23. Gudikis Antanas " " 8 "
24. Latvaitis Baltrus " " 16 "

RAPORTAS APIE RYININKS MIRTOS PASIYMJIM

LLKS
algirio rinktin algirio rinktins
turmo tvnijos vadas Vadui
1949.VII.15 Nr. 114

RAPORTAS
Praau p. Vad pristatyti apdovanojimui turmo tvnijos ryinink Mirt
u tokius pasiymjimus:

Ryinink Mirta organizacin darb dirb nuo 1946 m. rugpjio mn. Vis
laik remia kovotojus materialiai ir reikalui esant atlieka ryininks pareigas.
Pavestas pareigas atlieka stropiai ir siningai. Mirtos dka tvnijos ir
rinktins tabas aprpinami raoma popiera, raybos reikmenimis ir kita.
Mirta buvo aretuota: 1946 m. liepos mn. 20 d. Lekiuose. 1946 m.
rugpjio mn. 29 d. Jankuose. 1946 m. rugsjo mn. 15 d. Jankuose.
1946 m. lapkriio mn. 14 d. Grikabdyje.
1947 m. gegus mn. 27 d. Jankuose.
1948 m. rugsjo mn. 10 d. Grikabdyje.
1948 m. spalio mn. aretav isivar mik ir labai iauriai sumu. Visus
iuos kartus buvo iauriai kankinta, bet nieko neprisipaino ir nieko
neidav. Mirta niekad nra susitepus savo vardo prie lietuvi taut.
Beras
Tvnijos vadas

RAPORTAS APIE RYININKS ONOS GOGAITS-MARIUKS (UVO 1951 05 21)

PASIYMJIM
LLKS
algirio rinktin algirio rinktins
turmo tvnijos vadas Vadui
49.VIII.16 Nr. 146

RAPORTAS
Praau p. Vad pristatyti apdovanojimui ypating turmo tvnijos rmj
Mariuk u tokius pasiymjimus:
Organizacin darb dirba nuo 1947 m. balandio mn. 1948 m. gegus
mn. leido kovotojams pasidaryti slptuv ir ilaik du kovotojus iki 1949 m.
rugpjio mn. Gyvenant kovotojams rusai vykd kratas:

1948 m. liepos mn. 10 d.

1949 m. sausio mn. 1949 m. gegus mn.
Krat metu rmja Mariuk paslp kovotojus ir laiksi altai, todl buvo
ivengta didesni krat ir kovotojai buvo nepaliesti.
Mariuk buvo aretuota 1949 m. rugpjio mn. 5 d., nieko neprisipaino
ir buvo paleista.
Mariuk atsidavus kov[otoja] Organizacijos reikalui, pavestas pareigas
atlieka stropiai ir siningai.
Beras
Tvnijos vadas

RAPORTAS APIE KOVOTOJO T

LLKS
algirio rinktins turmo tvnijos
Vadui g[auta]
1950.VII.15 Registracijos] nr. 127

50.X.15

Nr. [neraytas]

RAPORTAS
Praneu Tamstai, kad 1947 m. gegus 25 d. Bbleli vals[iaus]
Paberupi k[aime] pas pil[iet] Kur Juoz apsidienavojo ei laisvs
kovotojai. Prane nipas Bbleli vals[iaus] enkaved. Bbleli enkaved
pasikviet virgdaii stribus ir puol k, kur dienavojo partizanai.
Kautyns prasidjo 1947.V.25 1 val[and]. Kautynse kovotojas Startas tapo
sueistas. Kovotojas Startas, pasiliks kautyni lauke, laiksi iki paskutinio
ovinio. Stribams priartjus pra pasiduoti, jis atsak: pasiduodu.
Prijus stribams, itrauk granatos kaitel, sunaikindamas stribus ir pats
save.
Perknas
KGB ADS, 3 fondas, b. 109, t. 20.

LLKS VADOVYBS SAKYMAS GYVENTOJAMS

SAKYMAS Nr. 2
(gyventojams)

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. rugpjio 15 d.

1. Suvaryti kolchozus gyventojai vis labiau ir labiau pavergiami. U
pinigus, u ger tarnyb brolis parduoda brol. Uimdami pirminink,
brigadinink, grandinink, valdybos nari pareigas jie padeda gyvendinti
bolevikinius planus, vedanius bad ir skurd, tarpusavio nesantaik ir
lietuvi tautos sunaikinim.
2. Uimantiems pirminink, brigadinink, grandinink ir kolki
valdybos nari pareigas - atsisakyti uimam pareig.
3. Gyventojams grietai draudiama uimti pareigas, kuri atsisak
anksiau jas um asmenys.
4. Gavusiems kolki apsaugai ginklus artimiausiu laiku grinti juos
okupantui, prieingu atveju bus nuginkluoti, o besiprieinantieji -suaudyti.
5. Partizanai neatsako u saugum ir gyvyb t asmen, kurie gyvena
kartu su apsiginklavusiais.
Ivada: Nevykdantys sakymo bus nubausti pinigine bauda arba susilauks
tautos idavik likimo.
Lietuviai! Kad ivengtume raudonojo teroro, turime bti solidars ir
vieningi!
Laisvs rytas jau netoli, tik kantrybs ir susiklausymo!
Pastaba-. Gyventojai, kurie vykdys bolevikini tarn sakymus, bus laikomi
nevykdantys io sakymo.
LLKS l[aisvs] k[ovotojai] partizanai

KGB ADS, 10 fondas, b. 5/28, 1. 77.

LLKS KSTUIO APYGARDOS VADO SAKYMAS GYVENTOJAMS NR. 1

1949 m. spalio mn. 15 d.

Lietuvos laisvs kovos sjdio partizan bei gyventoj saugumui
utikrinti draudiu:
1. Imti ir laikyti bolevikini organ duodamus ginklus. Nusikaltusieji bus
baudiami mirties bausme.
2. Plikauti bei vogti visuomenin ar asmenin gyventoj turt. Nusikaltusieji bus
baudiami mirties bausme, o turtas konfiskuotas.
3. Vaikioti bei vainti laukais ir keliais (iskyrus plentus ir pirmaeilius
viekelius) laikotarpiu: vien valand po sauls nusileidimo iki saulei
patekant.
Nusikaltusieji bus baudiami iki 1000 rb pinigine pabauda, o sunkesniais
atvejais (asmenys, dirb prieo naudai ar tariami nipinjimu) mirties
bausme.
4. Medioti mikuose bei krmuose ne vieose medioklse. Nusikaltusieji bus
baudiami iki 5000 rb pinigine pabauda ir atimami med[iokliniai] autuvai
bei asmens dokumentai.
U gyvyb dalyvaujani tiek vieose, tiek paviense medioklse nesiimu
atsakomybs.
5. Ruoti bei dalyvauti vieuose vakarliuose ar patalkiuose. Nusikaltusieji bus

baudiami iki 1000 rb pinigine pabauda ir atimami asmens dokumentai.

6. Laikyti naktimis nepriritus unis.

Nusikaltusieji bus baudiami iki 500 rb pinigine pabauda.

7. is sakymas sigalioja nuo . m. lapkriio mn. 1 d.
Pastaba: Pinigin pabauda gali bti pakeista dvigubai didesns verts
pabauda natra.
Kstuio apygardos vadas
KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 10, 1. 227.

KSTUIO APYGARDOS BIRUTS RINKTINS VADO PRANEIMAS GYVENTOJAMS

INFORMACIJA GYVENTOJAMS
Nuo 1950 m. sausio mn. 1 d. iduodami kvitai u gautas materialines
grybes baudos ar aukojimo pavidalais. I kiekvieno laisvs kovotojo
partizano, priimanio mintas grybes, js privalote gauti pakvitavim.
Kvitai iduodami ne maesns kaip 20 rb verts.
Tuo norima palengvinti kov su plikais, prisidengusiais partizan
vardu. Atsitikus, kad u paimtas ar paaukotas grybes nebus iduotas
pakvitavimas, laikyti, kad turima reikalo ne su laisvs kovotojais partizanais,
bet su plikais, ir tuoj apie tai praneti partizanams.
Bti atsargiems provokacijoms, nes prieas gali bandyti apgauti,
pasigamins panai kvit.
Okupuota Lietuva Biruts rinktins vadas
1950.1.01
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 238, 1. 436

PIET LIETUVOS SRITIES DAINAVOS APYGARDOS VADO LIONGINO

BALIUKEVIIAUS-DZKO IDUOTAS APDOVANOJIMO PAYMJIMAS

Atiduok Tvynei, k privalai LLKS

PAYMJIMAS
Paymima, kad Dainavos apygardos arno rinktins P. Mindaugo
tvnijos Lietuvos laisvs kovos sjdio dalyv PAVAIST, gimusi 1925
m., kovoje dl demokratins Lietuvos atstatymo nuo 1948 m. ligi 1949 m.
balandio mn. 24 d. savo inioje rengtoje slptuvje globoja 2 3
partizanus, aprpindama juos maistu. Nuo 1949 m. sausio mn. 19 d. ligi
1949 m. vasario mn. 21 d. gyd du sueistus partizanus, pati parpindama
jiems vaist. Buvo iduota ir suimta, bet jai patikt paslapi neidav.

U nurodytus ygius ir nuopelnus Dainavos apygardos vadas sakyme

apygardai Nr. 30, 1950.VI.17 PAVAIST atymjo Laisvs kovos kryiumi
III laipsnio (su kardais).
1950.VI.18 Dzkas
Ap[ygardos] v[adas]
Paymjimo Nr. 1209 Diemedis
Ap[ygardos] v[ado] adj[utantas]
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, 1. 175.

LLKS RYT LIETUVOS SRITIES VYIO APYGARDOS TABO INFORMACIJOS

VIRININKO NURODYMAI TVNIJ VADAMS IR NAUJ LLKS NARI PRIMIMO
TAISYKLS

1950 m. [mnuo ir diena neskaitomi]

iais metais raudonasis okupantas, ruodamasis karui, visai atvirai,
atsargumo dlei - dalimis, vykdo 1928-1929 m. gimusi vyr mobilizacij
Soviet armij. Yra numatoma ir dar keli met mobilizacija. i vykdoma
bolevik mobilizacija yra skaudus ir lidnas reikinys, tolygus kasmet
vykdomiems gyventoj trmimams Sibir. Tokiu bdu bolevikai siekia
atskirti nuo tautos ir iveti tolimus Sov[iet] Rusijos ukampius
aktyviausi ms tautos element jaunim.
Kad Lietuva ne savo noru tapo bolevikika, bet jga, smurtu ir apgaule
buvo okupuota ir paskelbta Sov[iet] Sjungos dalimi puikiai ino visas
pasaulis. Utai beveik visas pasaulis, iskyrus Sov[iet] Sjungos satelitus,
Lietuvos Sov[iet] Sjungos dalimi ir nepripasta. Visai neseniai Vakar
vadovybs per radij, o JAV savo notoje, kaltinanioje Sov[ie-t] Sjung dl
dingusio lktuvo vir Baltijos jros, pasisak, kad nepripasta Pabaltijo
krat Sov[iet] Sjungos dalimi ir j teritorij nelaiko Sov[iet] Sjungos
teritorija.
Tai reikia, kad raudonasis okupantas Lietuvos vyr mobilizuoti neturi
teiss. Taigi, mobilizuodamas svetimos okupuotos valstybs pilieius,
okupantas lauo tarptautins teiss principus.

Kaipgi turt irti i neteist mobilizacij aukiamasis Lietuvos

jaunimas ir k jis turt daryti iuo sunkiu momentu. K mes, laisvs
kovotojai partizanai, galime pasakyti Lietuvos jaunimui ir kokia ms
nuomon mobilizacijos atvilgiu.
Mums visiems yra gerai inoma, kad lietuviai nauj bolevikinio teroro
akt reagavo labai jautriai. Tai aikiai parod pai aukiamj nuotaikos ir
neapykantos bolevikams pasireikimas, kas plaiai reiksi visoje Lietuvoje.
Savaime aiku, jeigu bt pribrends laikas visiems sukilti ir su ginklu
rankoje atkeryti okupantams, tai, be abejons, visas Lietuvos jaunimas
nesustot Soviet armijon. Kas vykt, jeigu visi aukiamieji armijon nestot,
o slapstytsi ir vest aktyvi ginkluot kov su okupantu, aikinti daug
nereikia. Bt nelaiku isiokta ir gana daug skaudi auk patirta, nes dar
neatjo laikas su ginklu sukilti.
Savo nuomon mobilizacijos atvilgiu mes turime reikti toki: slapstytis
tik tiems aukiamiems vyrams, kurie randa galimybi ir bd save ir savo
artimuosius isaugoti; dalis aukiamj, tvirtai pasiryusi tsti kov su
prieu iki pergals, gali bti priimta partizan eiles. Su didiausiu lidesiu
tenka sutikti su tuo, jog dalis aukiamj prie savo nor, esam aplinkybi
veriami, laikinai turi palikti savo tvyn ir stoti Sov[iet] armij.
Priimant LLKS nari partizan eiles naujus narius, praau grietai laikytis
i taisykli:
1. Kiekybs atvilgiu pilnu laikomas toks brys, kuriame yra ne daugiau kaip
2 partizanai to brio rajone esamai apylinkei (buv[usiai] seninijai).
Pavyzdiui, jeigu partizan brio rajone yra 10 apylinki (buv[usi]
seninij), tai partizan brys neturi bti didesnis kaip 20 moni. Brio
vadas t skaii neeina, tik iimtiniais atsitikimais; jei aplinkybs leidia,
brys gali bti didinamas su rajono vado inia ir sutikimu. Toks brys
visikai sugebs esamomis slygomis operacijas vykdyti. Be to, brys gals
lengvai manevruoti, maskuotis ir savo ilaikymu nesudarys vietos
gyventojams didels natos.
2. Priimant naujus narius partizan eiles, reikia kuo siningiausiai,
tikslingiausiai ir kuo smulkiausiai kandidatus itirti. Kandidatui partizanus
turi bti plaiai iaikinta partizan tikslas ir pareigos ir nurodyta, kad
partizan kelias yra kova iki galutins pergals ir kad jokio kito kelio, taigi ir
kelio atgal, jau nra.

3. Visomis igalmis saugotis nip ir provokatori, kurie prieo smoningai

gali bti siuniami partizan eiles.
4. Naujus narius partizanus priima partizan brio vadas, pasitars su
vyresniaisiais brio partizanais, primim tvirtina rajono vadas.
5. R[a]j[on] vadai su kandidatais elgiasi kaip buvo nustatyta anksiau tuo
reikalu ileistose instrukcijose.
[tabo] i[nformacijos] v[irininkas] Vakaris
Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 237-239.

PASKUTINIS SPJIMAS OKUPANT TALKININKUI

Pil[ieiui] Kuliauskui Antanui, s[nui] Martyno

Laisvs kovotojai partizanai, siekdami savo tautai laisvs ir
nepriklausomybs, vedantieji tbtin kov su okupantais ir jiems
parsidavusiais asmenimis, spja tamst, kad laiku atsisakytumte savo
vedamos kenkianios bei pragaitingos veiklos prie Lietuvos laisvs kovos
sjd.
Praeityje galjote matyti pavyzdi, kai kenksmingi asmenys, usim
nipinjimu, skundimu ir kitais niekingais darbais, buvo perduoti karo lauko
teismui ir nubausti mirtimi.
Tautos idavike, tkstaniai kap kalba uvusij u Tvyns laisv
lpomis: Lietuvi, bk tuo, kuo esi gims, neparduok savo tv ems u
graius pavergjui, gerai pagalvok, k darai."
Kadangi is spjimas yra paskutinis, tai, jei negrite prie bendro tautos
kamieno, bandydamas toliau tsti kenksming darb, bsite perduotas karo
lauko teismui.
Partizan dalinio vadas
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 238, 1. 436

ATSIAUKIMAI
JAUNIME!

Jaunimas tai pamatas ms laisvo rytojaus. Koks bus tas laisvs rytas?
Daug priklausys nuo ms jaunosios kartos, jos meils savajai Tvynei, jos
pasiryimo, mokjimo atsispirti prieo norams. O prieo norai dideli ir
puikiai pastami lietuviui. Prieui svarbu pavergti lietuvi taut dvasikai,
nes ino, kad knas savaime taps jo vergu. O kaip pavergti tautos dvasi?
vairiai mgino prieas, taiau suprato, kad senoji karta tai siena, kurios jis
nepajgs apeiti, suprato, kad artimiausias kelias tai jaunimas, inoma, jei
j pajgs pajungti savo tikslams.
Sodininkas, nordamas gauti reikiam vaisi, dar jaun medel skiepija
atitinkamais skiepais, suteikia jam atitinkamas slygas, lygiai taip ir prieas,
nordamas skinti lietuvi tautoje komunizmo vaisius, pradeda darb
jaunojoje kartoje. Kaip sodininkas nesulaukt prigyjant skiepo
nepriirdamas medelio, lygiai taip neiugdyt prieas komunisto,
netrauks jaunuolio komunizmo rat. Komunizmo ratas - tai vairios
komunistins organizacijos, per kurias prieas skiepija jaunim komunizmo
nuodais. Kaip atitinkamai skiepytas medelis duoda norim vaisi, taip
prieo pajungtas jaunuolis yra pagalbininkas prieui jo darbuose.
tai dl ko, jaunime, prieas stengiasi traukti tave savo pragarik
komunizmo rat. Ir utenka tau, jaunime, vien valand sulugti dvasikai, ir
tu atsidursi tame ukeiktame rate, i kurio ieiti nra kelio!
Jaunuoli, prieo tikslas - padaryti tave komjaunuoliu. Jis kalbinja tave,
grasina arba ada tau garb", laim". O gal susiavsi silomais laurais, gal
pabgsi prieo grasinim?
Ne, tu to neprivalai daryti! Tu, jaunime, esi atala didiojo Lietuvos laisvs
medio. Tavyje gldi paslpta ms kovinga laisv mylinios tautos dvasia,
tad privalai bti apdairus, kad prieas tau neiplt i paskutin
brangenyb, kaip ipl laisv.
Nupulti dvasioje tai neprietarauti prieo norams; nemokjimas
pasakyti ne" reikia pritarim prieui. tai tu, moksleivi, pabgai atsispirti
prieo norams ir tapai komjaunuoliu. Tu esi rankis boleviko rankose.

Prieas gudrus. Turdamas tave savo rankose, jis traukia paskui save ir tu
atsispirti negalsi. Kol tu apsiprasi su bolevik lyktybm, tau prieas
patieks jas graija" puse vir, tau duos nekaltus udavinius, odiu,
diena i dienos nuodys tavo dvasi, kol tu, pats to nejausdamas, liksi daiktu
bolevik rankose. Tavo gyvenimas nebus savarankus: jis priklausys nuo
prieo geidi. Prieo sakymai, udaviniai bus tavo gyvenimo gairs, kuri
tu nenukrypdamas tursi laikytis. O prieo darbai, jo tikslai per daug tau
gerai pastami, kad jie iandien galt avti tave.
O gal pasakysi ne? Gal manai nesilaikyti t gairi, kurias prieas nusmaigstys tavo gyvenimo kelyje? Apsiriksi!
Daiktu, kur mes turime savo rankose, naudojams tol, kol jis mums
naudingas, o nenauding ir nepataisom metame iuklyn. Lygiai kaip mes
su daiktu, taip pat, jei ne iauriau, pasielgs raudonasis budelis su tavim,
jaunuoli, jei tu bsi jo rankiu komjaunuoliu. Jei paklusi prieui - sutiksi
tapti savo tautos Judu: prieas tavim naudosis; jei ne - jis tave pasmerks, nes
tu bsi didiausias jo prieas. Kas liks tau? Nepasitiks tavim tauta ji
atstums tave, o raudonasis budelis tave sulugdys. Kada pasityios prieas i
tavs, tavyje atbus tavo uslopinta tautos dvasia ir kas minut auks tau: Tu
Judas!" Kur dingsi tada?! Nuo prieo ir nuo tautos teismo, nors laikinai, tu
pasislpt galtum, bet kur pabgsi, kur pasislpsi nuo savs? Tavo
lietuvikasis a" nuolat kartos: A praiau: neparduok mans prieui,
nebk Judas, bet tu mane slopinai komunistiniais nuodais, tad iandien
nesigailk..."
Lietuvi jaunuoli, tai tavo ateities perspektyva, jei tu nors valandl
susvyruosi, jei nemoksi grietai pasakyti prieui ne". Taiau tik maa dalel
gali sulaukti tokio likimo, nes jaunuolis, kurio krtinje plaka Tvyns meile
deganti irdis, puikiai inodamas prieo darbus ir tikslus, drsiai atsako
prieo grasinimus ir raginimus Ne!" Jis nebijo nustoti to, k jam dav
prieas, nes prieas dav tai, kas jam paliko, arba duoda tai, u k jis tikisi
imteriopo atlyginimo. Prieo grasinimai nebaugina lietuvio jis
nusiypsojs atsako: Jei nukentsiu, tai asmenikai dl to nukentsiu." Jis
drsus; rytingas atsakymas tai tikrai lietuvikas, atkaklumu skambs
atsakymas prieui.
Jaunas, energija trykts mogus neturi bijoti prieo grasinim, neturi
bijoti, jei reikt paaukoti save, savo gyvenim tam, kad likt gyva laisv
mylinti tautos dvasia, kad ilaikyt nesutert savo vard lietuvi tautos
prisiklimui. Tu, jaunime, turi visomis jgomis sijungti bendr tautos

pasiprieinim bolevikams, kad butum vertas netolimo Laisvs Ryto, dl

kurio tauta nesigailjo ir nesigaili brangiausi auk.
Laisvs kovotojai partizanai
KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 1353, 1. 2-3.
KOLCHOZ REIKALU

Dabartiniu metu Lietuvoje varoma stipri ki kolektyvinimo akcija. Ms

vaiingi, darbts ir prie gimtosios ems ksnelio su nepaprasta meile
prisiri kininkai veriami isiadti savo rankomis sukurt sodyb. J
vieton siloma tuiais paadais umaskuota lazda ir maielis -Rusijos
kolchozinink kasdieniniai palydovai. Tad rimtai pagalvokime!
Pavelg Rusijos vykdyto ki sukolektyvinimo raid pastebsim, kad
kiek kultringesns tautos (ukrainieiai) ar atskiros sritys steng gana ilgai
(iki 10 met) spirtis prie baisiomis teroro priemonmis vykdyt kolchoz
krim. Lietuvi tautai svarbu laimti laiko, nes bolevizmo lugimo valanda
nebetoli. Ir jei pavyks udelsti masin ki sukolektyvinim, alies gerovs
atstatymas nebus ypatingai sunkus. Prieingu atveju - kolchozai karo metu
bus apgrobti - atsidursime bado pavojuje.
Tad visomis priemonmis prie ki kolektyvinimo akcij! Nelankykim
miting, nes ten yra sunkiau spirtis nieking agitatori itrmimo ar
nubuoinimo grasinimais paremtai prievartai. Tekalba tuioms sienoms.
Vieningam pasiprieinimui palauti taip greit priemoni nesuras ir,
svarbiausia, tai pareikalaus okupanto nenaudai dirbanio laiko, o kininkai
gals gyventi savo sodybose, gals dirbti savo em.
Visi kolektyvizacijos agitatoriai tenepamirta, kas j laukia u pagalb
prieui. Jie bus naikinami be pasigailjimo. O bausms iuo metu ivengusieji
i atsikrusios nepriklausomos Lietuvos malons tenesitiki. U Judo darb
bus tinkamai atlyginta.
Idaviko ir pataikno vard bei atitinkam bausm usitarnaus ir visi savo
noru pirmieji kolchozus stoj gyventojai.
Nenerkime sau kilpos ant kaklo! Nekeiskime dar sotaus gyvenimo bad, o
savo nam elgetos lazd!
alin kolchozus! N vienas mitingus!

spjimo Kolchoz reikalu" nepaklausiusi igam baudimas prasidjo.

Kurie nepaklaus odio susilauk veiksm.
Kam brangi gyvyb,
organizatori darb.

meskite

prie

Taut

idavikik

kolchoz

kininkai! Jei visi vieningai prieinsits, okupantas nestengs js

kolchozus suvaryti.
alin kolchoz organizatorius!
Laisvs kovos sjdis
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvas
SAUGOKITS!!!

Iaikinta, kad Butkaii k[aime] Ervilko valsiuje buvusiam Maiuliens

kyje esantieji rusai, pasivadin majakiniai", yra NKVD dalinys. Yra
pastebta, kad reguliariai kasnakt persireng civiliais ar vokikais rbais,
pasienklin lietuvi partizan enklais, jie siautja po plaias apylinkes kaip
partizanai.
kininkai, bkite atsargs prie it Stalino budeli klast. Nepasiduokite
ms tautos igam suviliojami!

Saugokits!!! (kas lap pl, bus nubaustas)

KGB ADS, 3 fondas, b. 22/4, 1. 70.

SPAUDOS SKILTYS
TAUT

Ms Tvyn Lietuva pavergta. Eina atunti ms vergijos metai. Visi

okupacijos iaurumai mus imok suprasti laisv. Ne tik suprasti, bet u j ir
gyvyb aukoti. Veltui paskutinysis okupantas vartoja iauriausi smurt. Kas
laisv paino, vergijoj nebus. Veriau garbinga u Tv em mirtis, kaip
azijatams vergija. Mes esam sena, garbinga, laisvs verta Tauta. Vargas tam,
kas mums pastos keli laisv. Neturdami kuo, tai dantimis suplysime
utvaras ir bsime laisvi. Sekdami usienio ir okupant spaud pastebjote,
kad ms laisv per septynerius metus nebuvo taip arti, kaip dabar. Dar 1944
m. mes buvom pasaulio sukryje lyg umirti. iandien net ir didij
pasaulio valstybi vadai randa reikalo savo parlamentuose kalbti apie mus.
Dar daugiau. imtai usienio lietuvikj ir net svetimtaui organizacij yra
sukurta kovai u ms laisv. Nors pasaul jaudina imtai vairiausi
painiav, ms reikalas nra paskutinje vietoje. Europoje yra du blokai:
ms blok remia visa Amerika. Vien dien, gal greiiau negu mes
manome, tas skaudulys sprogs. Pavergtos tautos atgaus laisv. Ms
okupantai tai jauia. Jie savo nusiminime prarado likut proto ir mano, kad
pavergtas tautas smurtu privers ginti j imperialistinius reikalus. Okupant
siekimai ms atvilgiu mums aiks: lietuvi taut pavergti, suminti,
traukti slav taut tarp, nepasiduodanius sunaikinti. To siekia okupant
imperializmas. Beveik vienodus metodus jisai vartoja ir kitiems okupuotiems
kratams: vengrams, rumunams, ekams ir kitiems. Metodai tie patys, tik kai
kur nevienodas tempas. Okupantai i karto mums palieka t lietuviko,
stengdamiesi duoti j galvosen, kad vliau visai ms tautikum iplt.
Tai turime visai gerai suprasti ir, neirdami auk, prieintis.
Klaidinga ir migdanti tautos budrum paira, kad geriau aktyviai
nesiprieinti, ramiau elgtis, tada ir auk skaiius bus maesnis. Tai tinka
galbt, pasakytumm, kultringam okupantui, bet ne siauraproiui,
iauriam, mgstaniam naikinim azijatui. Mes utikriname, kad jei nebt
buv pasiprieinimo, jau puss ms ia nebt. Ms vaikai kita kalba
kalbt, kit galvosen turt. Tai baili ir savanaudi tikinimas. Mes
nesame vergai, kad u pusbad gyvenim gyvulikai btume kankinami, kad
mus bukaproiai pusberniai mokyt. Esame lietuviai, laisva tauta, ir laisvai
norime gyventi. Toks laikinas ms susitraukimas, paklusnumas, ramus
vergijos jungo neimas daryt be galo slegiant spd ir kreipt kitomis

vagomis ms reikal usienyje. Kai didiosios valstybs kardu gina savo

teises ir pasaulines rinkas, nemanykime, kad jos, ramiai mums besilaikant,
pasilys toki laisv, kokios norime. Su ramiais vergais ten niekas nesiskaito.
Ten danai primena, kad kas laisvs negina, tas nra jos vertas. Tik kai
usienis ino, kad ms vaikai okupantui kanda, tada visi su mumis skaitosi,
ir mes laimsime toki laisv, kokios norsime. Visi pasaulio utarytojai turi
savo reikal ir i ms grietai reikalauja dti savo aukas u laisv. tai
kodl treji metai, kaip mes stovime Tv ems apkasuose net iemos speig
metu. Ms tbtin kova pagreitins laisv. Okupantas per daug taut
apiojo. Visuose pavergtuose kratuose verda kova, o tai pagreitins
skaudulio sprogim. Okupant jgos taip pat ribotos. Jie daug ko nort, bet
visur reikia durtuv. Todl mums su pavergtomis tautomis daug kovojant,
okupantui nelengva. Jis daug kur, uuot puols, iandien turi gintis. Jam tik
ginantis, ms auk skaiius maja. Jei iandien okupantas neturt
lietuvik igam, nip, jis bt mums maiau pavojingas. Jis neino ms
kalbos, ms krato. iandien mums pavojingiausi vietos slaptieji igamos.
Mums kartais sako, kad esame iauroki. Mes nesame iaurs, mes tik giname
Tv em, savo ir vis lietuvi gyvyb. Kiek kart mes pasigailjome
idavik, tiek kart vliau turjome gailtis. Per trejus metus ibandme
vairius kovos bdus. Radome teising tik vien: tautos atmatoms, nipams
nra ms Tvynje gyvenimo. Visokie svieto perjnai ir kitatauiai nipai
turi i ms Tvyns pradingti. Tie Lietuvos igamos, kurie vieai okupant
eilse dirba, yra inomi ir j galima pasisaugoti. Tai be garbs lietuvikos
ikamos, u kuri nugaros stovi okupantai, veri tuos ruporus kalbti
Maskvos kalba. Iki iol mes daug kur t slaptj nip pasigailjome, o jie
mus apvyl naujomis Sibiro aukomis. Daugiau pasigailjimo nebus. Mes jau
gerai inome, ms akis yra visur, net dokumentaliai mes inome j
ukulisinius darbus. Kai j darbai auks atlyginimo, mes ne visada, kaip iki
iol, darysime spjim.
Mes perspjame taip pat tuos bailius ir pragyvenimu susirpinusius neva
lietuvius, kurie grasinami sutinka savo draugus nipinti. Reikalaujame
atsisakyti. Dl savo vaik, mon, duonos ksnio juk negali kitus Sibiro
katorgon iduoti. Yra ir j vaikai. Iekok kitos tarnybos arba eik pas mus,
arba Sibir. Bet svetim nekalt moni sskaita gyventi neleisime.
Kvieiame visus geros valios tautieius: pranekite mums nipus, o mes jau
rasime bd jiems sutvarkyti, kad ir kiek ekist juos saugot. Mums baisu
praneti, kad toji skaudi nipinjimo liga rado auk net dvasininkijoje. iomis
dienomis teikme paskutin spjim kun[igui] Mateliui, gyvenaniam
Obeliuose, kuris, milicinink padedamas, ugrob banyi ir kun[igui]

Traknickui, gyvenaniam Kaune, ekist bendradarbiui. Mes ilgai laukme.

Nes inome dvasininkijos tarpe ir daugiau toki idavik. J virininkams
duodame laiko pagalvoti, kaip t bais skaudul sutvarkius, kad dvasininkija
grt prie savo tiesiogini pareig. Ms sikiimas ia bus per skaudus.
Mes spjame visus okupanto pataiknus, kurie, drebdami dl savo kailio, per
uoliai tarnauja danai nekalt lietuvi sskaita. spjame: dirbkite savo
darb, padkite vienas kitam. Mes stebime. Tie dalykai veltui nepraeis. O jei
bendrai visi kovosime, kov greiiau laimsime. Kritusius pavaduos kiti. Tad
kvieiame visus garbingus lietuvius kininkus, darbininkus, inteligentus
jungtis lemiamai kovai. Nepaksime iandien baili ir kamputyje
lindini. Bailiams ir slapukams laisvoj Tvynj Tv em svetinga nebus.
To nepamirkite. Vienybje galyb. Vis okupuot taut iandien toks
kovos kis. Broliai ir sess, junkime jgas. Laisv nebe u kaln. Globokime,
remkime vieni kitus. Amina garb ir atminimas u Tautos laisv kritusioms
aukoms. Pagarba ir Tvyns dkingumas kovotojams u Tvyns laisv.
Greitai Gedimino kalne pakelsime amiams trispalv plevsuoti.
Okupuota Lietuva, Demokratinio lietuvi
Vilnius sjdio vadovyb
Jungtins Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1947 11 15, nr. 125, p. 1-2 (KGB
ADS, Baudiamj byl fondas, b. 41978/3, t. 4, 1. 98-99).
KODL MES TURIME SUBOIKOTUOTI BOLEVIKINIUS RINKIMUS?

Mes turime btinai suboikotuoti bolevikinius rinkimus todl, kad: 1.

Lietuvi tauta laisva valia nesutiko ir nesutiks nei bti Soviet Sjungos
dalimi, nei priimti bolevikins vergijos santvark, nes: a) Komunistin
Soviet Sjungos santvarka yra ne demokratin, bet diktatrin, kaip tai
imtais atvej yra patvirtin tiek Leninas, tiek Stalinas. O iandien kaip tik
visas pasaulis kovoja prie diktatras, ir paskutinioji bolevikin diktatra
greit turs lugti.
b) Bolevik vadai, prisideng graiausiais kiais, siekia t pai tiksl, kaip
ir buvusioji car Rusija paversti Lietuv rus atjn kolonija, iplti
lietuvi tautai krikioniko tikjimo meil ir surusinti, kad per lietuvi
tautos lavon bt lengviau siviepatauti Baltijoje.
c) Stalino konstitucija yra aukiausio veidmainiavimo krinys.

d) Komunizmas graiausi k laisv, lygyb, brolyb pavert iaurios

prievartos, teroro bei pasityiojimo objektu.
e) Praktikoji komunistin santvarka Lietuvos liaud ilaisvino i pertekliaus
ir
nebuvusios
kapitalo
vergijos
ir
paverg iauriausion
bei
negailestingiausion valstybinio kapitalizmo komisar vergijon.
f) Darbo mogui atimtas poilsis ir teis diaugtis savo eima. Jo laisvalaikis
prievarta vagiamas veidmaini ir kvail agitatori visokiomis
propagandinmis nesmonmis.
g) Praktikoji komunistin santvarka iri ne kad darbo mogus bt sotus,
bet kad komisarai pertekliuje gyvent. Darbo mogus pasotinamas tik
kvailiausio melo ir bedionik teorij propaganda.
h) Komunistins santvarkos metodas - griauti geriausius ir pavyzdingiausius
kius, blakyti ir naikinti be pagrindo ir be teismo tkstanius nekalt eim,
nualinti ir nususinti ydint krat, kadangi be pastogs, be duonos ir
ialkusius mones lengviau paversti komisar vergais.
i) Lietuvoje bolevik istatytieji kandidatai Aukiausij ir Tautybi

tarybas yra: arba visokie atjnai, net Soviet Sjungoj susikompromitav

komunistai, arba Lietuvoje gim svetimtauiai kolonistai, arba bevaliai
lietuviai igamos, dvasins prostituts.
2. Lietuvos jungimas Sov[iet] Sjung teisikai n vienos valstybs nra
pripaintas ir bolevikin valdia yra okupacin. O kaip tokia, ji neturi teiss
Lietuvoje daryti rinkim savo tarybas.
3. Rinkdami atstovus Sov[iet] Sjungos aukiausij statym leidiamj
organ, mes atliktume laisva valia plebiscit ir bolevikinio smurto bei
apgauls fakt patvirtintume teisiniu aktu.
4. Dalyvaudami rinkimuose, kad ir mesdami subraukytus lapelius, mes
pripaintume prim sovietin santvark ir sutik priklausyti Soviet
Sjungai, bet tik nesutink su istatytais kandidatais. Tuo mes ukirstume
keli ms tautieiams pabgliams bei emigrantams ikelti Lietuvos
nepriklausomybs atstatymo klausim Suvienytose Nacijose ir atimtume
galimum anglams bei amerikieiams ateinanioje Taikos konferencijoje
apginti Lietuvos nepriklausomyb. Taigi nepriklausomybs atgavimas

nusitst neinia kuriam laikui ir bolevikai galt sunaikinti didel tautos

dal.
A" apygardos laikratis Laisvs varpas", 1946 02 16, nr. 2(4) (Lietuvos kov ir kani
istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 205-206).
INIEKINTI LAVONAI GATVJE - BOLEVIKINIS TRIUMFAS

Jau ketvirti metai, kai Lietuva nea sunki ir skaudi bolevikin vergij ir
neins nei statym, nei ribos raudonasis azijatas rauna i ms tarpo
kiekvien smoningesn, drsesn, garsiau tiesos od tariant lietuv. Ketvirti
metai, kai tsiasi sunki partizanin kova su barbarikuoju maskoliumi.
Pasaulio istorijoje buvo daug taut, kurios kovojo u savo Laisv ir
Nepriklausomyb. Taiau galbt n viena tauta tiek daug kruvin auk
nesudjo kaip ms tauta. Lietuvos partizanas ioje kovoje vaidina
svarbiausi vaidmen, nes jis savo kani ir kraujo kaina daugiausia gina
ms Tvyn nuo visiko sunaikinimo.
Partizan pasiprieinimo sjdis, vyksts visoje Lietuvoje, raudoniesiems
okupantams baisiai nepatinka. Tai didelis stabdys j ideologijai"
gyvendinti. Milinikos NKVD-ist gaujos vairiausi aktyv pavidalu
nepaliaujamai siauia Lietuvoje, bet partizaninio judjimo ir partizan
dvasinio atsparumo kad ir iauriausiomis smurto priemonmis nestengia
palauti. Bolevikams gimta klasta ir smurtas, todl ir ia ie panaudojo
paskutin ir emiausi savo kovos metod" partizan lavon iniekinim,
stengdamiesi bent taip bauginti lietuvi taut.
Vargu pasaulis bus kada nors tai mats ir sunku bt nusakyti, iki kokio
laipsnio prijo toks vieas ir baisus lavon iniekinimas. Viena tik aiku, kad
lovingoji bolevik partija" ioje srityje toli pralenkia visas tamsisias
pasaulio jgas.
Partizanin kova su tkstanteriopai didesniu prieu tsiasi ir ji tsis, kol
bus laisva Lietuva, nors tai pareikalavo ir galbt dar pareikalaus daug auk.
Partizan lavon iniekinimas miesteli gatvse neugniau lietuvi tautos
pasiprieinimo.
Lavonai gatvse - prastas ivaduotosios tarybins Lietuvos" vaizdas.
Raudonieji barbarai nesitenkina vien lavon imetimu ant gatvs. Lavonai
metami tvartus, slavynus, srut duobes, ulinius, balas, eerus ir t.t. Jie
netgi deginami ir sueriami NKVD-ist unims. Tai tarybin kultra, kuri

bolevikiniai agitatoriai su politiniu budrumu" propaguoja visam pasauliui.

Ar galima suderinti Generalins Asambljos posdiuose tarybini atstov
pareikimus (juose demonstratyviai, mulkindami vis pasaul, aukte auk
apie teroristin reim Graikijoje ir negr persekiojim Piet Afrikoje,
reikalaudami savitarpinio tautini interes gerbimo ir pagrindini mogaus
laisvs princip gyvendinimo) su jos valdios atstov vykdomu teroru
Lietuvoje? Juk partijos sakymu lavonai imetami ant gatvs su atpjautais ir
burn kitais lyties organais arba supjaustomi gabalus ir sumetami
ivietes. Kaip tenka vertinti tok pasielgim, kada lavonui, iguljusiam
savait laiko gatvje, partinis miestelio aktyvas iduria akis, apmto j
akmenimis, pagaliais ir t.t. O tarybin spauda skelbia vis labiau lietuvi taut
prisiriant prie stalinins taut draugysts". Tai klaiki ironija ir iauri
tragedija, kuri vyksta lietuvi tautos gyvenime.
Tiesa, pastaruoju metu gatvse pasirodo maiau partizan lavon. Juos jau
pradeda slpti, bet tai visikai ne dl to, kad raudonieji azijatai ir j pakalikai
bt pasibjaurj savo darbais. Tam yra visikai kita prieastis. Lietuvi
tautos didvyrika kova dl savo Laisvs ir Nepriklausomybs randa vis
platesn ir didesn atgars usienyje. Didieji usienio laikraiai su
pasigrjimu mini kovojanios Lietuvos vard ir j skiltyse vis daniau
pasirodo iniekint partizan lavon nuotraukos. Skraist, slepianti tikrj
bolevikin veid, atidengiama vis labiau ir labiau. tai kas privert raudonj
aktyv slpti savo kruvinj darb aukas.
Kada nuvis ir Lietuvai Laisv, lietuvi tauta moks tinkamai vertinti ir
pagerbti savo uvusius brolius. Kryiai ir paminklai puo tas vietas, kur
guljo iniekinti lavonai. Jie bus liudininkai ateinanioms kartoms, kokia
skaudi buvo bolevikins vergijos nata ir kokia brangia kaina buvo atkovota
Lietuvos Nepriklausomyb.
Dainavos apygardos partizan leidinys Laisvs varpas", 1947.11.20, nr. 2(11) (Lietuvos
kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 562-564).
BOLEVIK TERORAS

Lietuvoje yra nemaa dar kinink, net itisais kaimais bolevikai dar iki
iandien nesteng priversti jungtis kolektyvus, u k bolevikai nirta ir
panaudoja tam barbarikiausius priespaudos metodus. tai vienas
bolevikinio teroro pavyzdi.

. m. balandio mn. Naumiesio vals[iaus] yli kaimo gyventojus, kuri

n vienas nepriklaus kolektyvui, upldo ginkluota istrebiteli gauja, kad
juos sukolektyvint. Pirmja auka pasirinko pasiturint gyventoj Sed. Bet
Sediui, neirint vairiausi grasinim, grietai atsisakius jungtis
kolektyv, istrebiteliai m konfiskuoti jo turt ir liep isikraustyti i kio.
Sedys, nepaksdamas itokio teroro, oko ulin. iaur vaizd stebjs jo
kaimynas Arnauskas oko j gelbti, bet Arnausk pasitiko irgi staigi mirtis io didvyrikumo siutintas istrebitelis, savo niekinga ranka paleids
automato serij, nukov j.
Bet bolevik teroras nesibaigia ir sujungus kininkus kolektyvus. Kaip
inome, bolevikai labai skuba suburti kolkieius kolektyvines sodybas,
kad bt jiems lengviau valdyti. Bet tai jiems nelabai sekasi, sutinkant griet
tautos pasiprieinim. Kokias priemones idrsta bolevikai panaudoti, kad
tbt kolkieiai imt statyti kolkines sodybas, pasakoja mums toks
pavyzdys.
Serediaus valsiuje, Kauno apskr[ityje], civili rbais persireng
istrebiteliai m padeginti kinink klojimus. Vien . m. birelio mn. tame
valsiuje sudeginta apie penkiolika klojim. Gyventojams vien toki
padegj pagavus ir pristaius milicijai, pastaroji j tuojau paleido.
iais savo banditikais veiksmais bolevikai bando pasiekti toki tiksl,
btent: kalt u klojim padegimus suversti partizanams, kad gyventojus
nustatyt prie partizanus, ir pastatyti gyventojus prie vykus fakt, nes
aiku, kad nauj pastat statyba bus leidiama tik kolkins sodybos ribose.
LLKS Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1951.08.10, nr. [neskaitomas],
(Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 557).

I HUMORO SKILI * * *

Keletas partizan ueina pas kinink vakarieniauti. Senut, to kininko

motina, pradeda j gaildamasi stebtis, kaip jie ilaik, anot jos, tok
varging ir piln pavoj gyvenim. Pastebjusi ant partizan rankovi
prisitus trispalvius trikampius, kuri viduryje buvo isiuvinta juoda K"
[Pulkininko Kazimieraiio rinktin] raid, klausia:
O k, vaikeliai, toji juoda raid reikia?
Kankiniai, mamute, atsako vienas.
Tai, Dzievuliau, tikra prauda. Ir reikia mokc taip pataikyc urayc,
vargdienliai js mano, dar labiau sujaudinta stebisi senut.
***

Kapiamiesio MVD-istus labai erzina partizan atsiaukimai, atsirand

ant tvor, stulp bei nam po kiekvienos nakties. Reikjo btinai susekti
tuos, kurie darb atlikdavo. Taiau MVD-istus dar labiau siutino vykis,
kai 1948 m. vasario mn. pats strib virininkas Golovenkinas atsine
atsiaukim milicijos bstin. Nebt dar toks didelis limas, jeigu
atsiaukimas bt iaip kur nors jam kitas, o ia, tai, ant pei prikabintas,
ir net i kooperatyvo milicij parjo. Iekok ir sek, kas platina, jeigu pats
milicijos virininkas vieai neiojasi.
Dainavos partizanas", 1950.02, nr. 3, (KGB ADS, Operatyvini byl fondas, b. 6860, t. 4).
JUODI AR RAUDONI VELNIAI?

arka! arka! auk prie lauo juokdamasis partizanas Urba. Jei tu

esi gudrus, pasakyk man, kokios spalvos yra velniai?
Kiti sdjusieji prie lauo partizanai prapliupo juoku. Maiukas partizanas
arka, nelauktai gavs tok keist klausim, neramiai sujudjs ir kreivai
ypteljs, r:
Visoje Europoje velniai yra vaizduojami juoda spalva, o Amerikoje jau
nuo seno velniai pieiami raudonos spalvos.
Bet kurie velniai yra tikresni juodi ar raudoni? vis dar neatleido
partizano arkos.

 Matot, juodo velnio dar n vieno mirtingojo akis nra maiusi, -juoksi
partizanas arka, - o raudonj velni, inirusi i tamsij Kremliaus
padugni, iandien pilni visi ms pavergtos Tvyns ukampiai!..
LLKS Juozapaviiaus tvnijos leidinys Partizan viams aidint", 1953, 05-06, nr. 3(7)
(iauli .Auros" muziejaus fondai).
LINKJIMAI

Linkime balandio pirmosios proga Kominternui ir Politbiurui su drg.

Stalinu prieaky skubiai gauti vizas kelionei Belzebubo karalij.
***

Lietuvos komunistams, skrebams, idavikams ir visiems j padlaiiams

linkime i anksto pasirpinti ir susiiekoti sausas medio akas, kad vliau
nebt per didelio susigrdimo ir netekt per ilgai laukti eils. Lietuvos
kaimo bobui vyr. komitetas
Kultuvas", linksmai tiesios minties laikratis, 1949 met balandis, nr. 1. (Nenugaltoji
Lietuva, sudarytojas Algimantas Liekis, t. 3, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, p.
327-328).

KOVOS BROLIAI! SVEIKINAME SU V. VELYKOMIS IR LINKIME JAS RAMIAI

PRALEIST.
NAUJ DVASIOS PRISIKLIM!

I gilaus iemos miego atsikelianti pavasario gamta diugina kiekvieno

mogaus siel. Visi jauiame, kad su kiekviena diena ms em ateina
gamtos grois ir iluma. Pirmieji atsikelianios gamtos pranaai vieversliai
jau gieda savo giesmes ms Tvyns padangj. Praslinks dar viena kita
savait ir ms em sualiuos nauja gyvybe, sodai ir laukai pasipuo
iedais. Velykos yra iemos pabaiga ir pavasario pradia.
Atjs pavasaris taiau suadina ne tik ms ems gyvyb, bet jis veikia ir
mogaus siel, jo jausmus. vyksta mogaus dvasios atsiklimas, kiekvienas
ms gauname naujos jgos ir impulso naujiems darbams ir sumanymams.
Ypa pavasaris veikia mog dabar, kada ms Tvyn pavergta, nes jo
atjimas suadina vilt netolimo isivadavimo i vergijos jungo. Todl Velyk
vents, yminios gamtos atgijimo pradi, kiekvienam ms yra mielos ir

nekantriai laukiamos. Kristaus atsiklimas i numirusij, rodos, visiems

monms pabria, jog reikia ne snausti, bet atgyti, sukrusti ir savyje
atgaivinti dvasin gyvenim su visomis jo groybmis ir polkiais.
Gyvenim kuria mogus. Nuo ms kovos, darbo ir valios pareina
asmeninio ir visuomeninio gyvenimo turinys. Mes visi norime gero savo
Tvynei, savo tautai ir kiekvienam artimui. Visi troktame, kad inykt
pasaulyje vergija ir skurdas, kad ms Tvynei nuvist laisvs saul. Taiau
vien tik gerais norais nieko nenuveiksime ir nieko nesukursime. Sakoma, kad
norti tai galti. Bet jeigu ko nors tvirtai usibr siekiame, tai reikia, kad
ms norus ir rytumus lydt nuosekls darbai ir kova. Tada mes
susilauksime savo trokim gyvendinimo, tuomet pamatysime savo kov ir
darb vaisius, kurie mums lieps vietoje nesustoti, bet nuolat skatins naujiems
darbams ir naujai paangai.
Jei norime, kad ms kova, ms darbai bt nas, reikia, jog jie bt
dirbami ne i pareigos, bet i meils. kiekvien darb mes turime dti dalel
savo sielos, dvasios ir proto tuomet ieis graus krinys. Todl darb
ieinaniam kiekvienam mogui reikia netis ne tik darbo rankius, bet kartu
su savim reikia nusineti ir darbo meils kupin dvasi.
Jeigu mogui dvasios prisiklimas buvo reikalingas anksiau, tai dabar, kai
ms Tvyn pavergta, kai siauia kruvinasis bolevizmas, tas atsiklimas
kaskart darosi vis labiau ir labiau reikalingas. Mes, lietuvi tautos vaikai,
turime atgyti naujiems darbams, kurie reikalingi ms tautos gyvybs
ilaikymui, jos prisiklimui laisvam, demokratiniam gyvenimui. Ms kova,
ms darbai turi bti grindiami lietuvi tautos laisvs ir gerovs dsniais.
Kai itokius gyvenimo ikeltus reikalavimus turime prie akis, visi mes
sukruskime, visi nusikratykime neveiklumo ir susndimo, meskime al
pilietines teises" gavus pratim laukti tinkamo momento", nieko neatidliokime rytojaus dienai, jeigu tatai galima padaryti iandien.
Atsiminkime, kad kiekviena veltui praleista diena kartu su savim nusinea
ms asmenins ir tautins patvarios ateities krimo galimumus. Todl kas
mgsta tpioti vietoj, kas nesiryta iandien veikti ikilusias klitis, tas
danai kenkia tiek sau, tiek savo kratui.
Ms naujiems darbams atgijusi dvasia turi reiktis kiekviename
ingsnyje, kiekviename usimojime, toji dvasia turi bti aktyvi, verli, kieta ir
patvari. Jokie vjai ir nepasisekimai neturi ms usimojim sugniudyti, jie
negali veikti ms dvasios kietumo ir susilpninti rytingumo. Atvirkiai,

kuo daugiau gyvenimo kelyje pasitaiko sunkum ir klii, tuo labiau turime
mes usigrdinti, mes tada turime dirbti dar energingiau, tiksl vertis dar
rytingiau ir atkakliau. Tpiojimas vietoje ir laukimas geresns rytojaus
dienos yra ms pralaimjim pradia, o danai bna ir visas pralaimjimas.
Taip pat kartu mums reikalingas tvirtas tikjimas savo siekiamo tikslo
grynumu, varumu ir kilnumu, nes jeigu patys imsime abejoti tuo, ko
siekiame, tai savo tiksl ir trokim mes niekada negyvendinsime.
Kiekvienas lietuvis iandien turi bti tautini ideal karys. Niekas ms
negalime turti asmenini pirmenybi prie visos tautos tikslus ir
reikalavimus. Ms vis asmeniniai reikalai ir ambicijos turi nusilenkti
tautos siekimams. Kas iuo metu mgint savo smulkius asmeninius reikalus
ikiti prie visos tautos didiuosius reikalus, tas lengvai susilaukt igamos
ir idaviko vardo, jis bt paniekintas ir iguitas i lietuvi tautos tarpo.
Kadangi asmeninis, tautinis, valstybinis ir visuomeninis gyvenimas
niekados nebuvo ir iandien nra tobulai sutvarkytas, tai mes savo darbu ir
kova, savo dvasia ir imintim turime prisidti prie jo tvarkymo ir tobulinimo.
Nevalia n vienam ms nutylti ar tyiomis nematyti sprag, kurios bado
akis. Ms aktyvi dvasia ir nesvyruojantis rytingumas liepia jas skubiai
likviduoti, kad jos nevirst puvsiais, naikinaniais toliau ms buit.
Drsiai, atvirai ir rytingai, bet apgalvotai ir altu protu kelkime aiktn ir
naikinkime visk, kas kenkia lietuvi tautos, ms organizacijos gyvenimui,
kas nori j silpninti ir paralyiuoti.
Atjs pavasaris, kurio pradi mums visiems skelbia Velyk vents, turi
mumyse suadinti kovos dvasi. Kovoti mums reikia visur, su kiekvienu
netobulumu, apsileidimu, neveiklumu, nerytingumu ir t.t. Kai kovos dvasia
viepataus kiekviename ms, o kartu ir visoje lietuvi tautoje, tuomet mes
galsime tarti, kad vyko visuotinis dvasios atsiklimas. Pra-buskime,
tautieiai, i miego. Jeigu kas buvo apsnds, prisikeikime naujam darbui ir
naujam gyvenimui! Visi nauj dvasios prisiklim.

LLKS Kstuio apygardos biuletenis, 1950, 04-05, nr. 3-4 (KGB ADS, Baudiamj byl
fondas, b. 33960/3, t. 12. 1. 227-229).

POGRINDIO REIKM

Nors jau septyneri metai, kai sugro ms alies raudonasis engjas ir

atm visas ms mogiksias teises, bet neretai tenka sutikti tiek kaime,
tiek mieste, net ir tarp inteligent moni, galvojani, kad Lietuvai
pogrindis ess nereikalingas ir net tautai alingas, nes per j es represuojama
nemaa moni. Bt galima ia nenagrinti ios be galo klaidingos
galvosenos, bet, pirma, kiekviena alinga mintis tartum maytis kn
pateks nuod kiekis yra ineiojamas po vis tautos organizm ir nuodija jos
smon; antra, ms tauta yra labai mayt, todl turime branginti kiekvien
tautiet ir visomis priemonmis kovoti, kad jis grt tinkam keli,
nuskaidrinti jo tautin smoningum, kol jis dar nra tautai galutinai uvs;
treia, danai kiekviena monse sklindanti mintis bei paira turi savo
smoning pradi, btent: yra kieno nors tyia paleista, todl tenesistebi i
eilui skaitytojas, kad pogrindio spaudoje nagrinjamas toks klausimas.
Jeigu i mintis yra kieno nors paleista, tai vien ms mirtino ir klastingo
prieo, nes tik jam vienam ji gali bti naudinga. O jeigu kas nors savaime
pradjo taip galvoti ir kalbdamas skleidia toki pair, tai jis labai
pasitarnauja ms alies smaugjams. Tad abiem atvejais su ia mintimi
reikia kovoti.
Vis pirmiausia nepamirkime, kad pogrindis (ar partizan veikla) yra
organizuotas tautos kovai dl laisvs. ios organizuotos kovos moralin
reikm yra be galo didel. inome, kad usienyje, laisvose alyse yra ms
pabgli komitetai bei vairs sambriai ir net ms emigracin vyriausyb,
kurie visi kovoja dl ms tautos laisvs. Tad faktas, jog pavergtame krate
yra partizan veikla, organizuotas pogrindis labai padeda tiems ms
emigraciniams veikjams. Pogrindis yra visos tautos valios reikjas pasaulio
akyse; pogrindio veiksmas, kova su prieu yra lyg demonstravimas visam
pasauliui, jog Lietuva nesutinka bti bolevikin, jog ji pasiryusi kautis
tbtin kov, nordama isivaduoti i okupacinio jungo. Pogrindis tai
organizuota geriausi tautos sn ir dukr kova ir protestas prie smurt.
Geriausi ta prasme, kad tie mons, kovodami labai nelygi kov,
isiaddami visko, vien Tvyns meils vedami, dl tautos laisvs pasiry
kiekvien mirksn paaukoti savo gyvyb. Tai tik komunistai ir ypatingi j
saugumo ministerijos organai leidia ms tarpe mint, kad Lietuvoje nra
jokio organizuoto pogrindio, o vien nuo tarybins valdios besislapstanij
breliai.

Patys inome, ypa kaimo gyventojai, jog kakas leidia pogrindio

laikrat, kad, uvus vienam ar keliems kovotojams, j viet atsiuniami
naui partizanai. Ar tai bt galima, jei ia nebt organizacijos, ir geros
organizacijos? Ne, tai padaryti bt nemanoma, be to, jei nebt vieningo
pogrindio, pavieniui veikianius partizanus prieas seniai bt sunaikins.
O dabar pogrindio jgos, nors ir daug kovotoj va, ne maja, bet stiprja.
Tatai rodo, kad ms pogrindis gerai organizuotas, kas nemalonu ms
mirtinam prieui. Tai kokia bt nauda i tos organizacijos?
Pirmiausia jie skleidia bei puoselja per pogrindio spaud ir iaip jau
vien paiu savo buvimu laisvs mint. Laisv mogui yra tiek pat reikalinga
kaip paukiui erdv, uviai vanduo. Atrodo, nereikt ito aikinti. Bet,
deja, kiekvienoje tautoje atsiranda moni, tiek mokyt, tiek paprast, kurie
rpinasi graiai apsirengti, skaniai pavalgyti ir igerti. Jiems laisv nebrangi.
Todl jie nebetenka savo moniko orumo ir virsta panas penimas
kiaules. Tai itokiems ir tenka aikinti, jog nelaisvo mogaus gyvenimas yra
bevertis, jog laisv brangiau u gyvyb.
Kai mogus keliauja per visik tams, kai j apima baim, tada maytis,
kad ir toli mirksintis iburlis j labai nuramina. Ms taut apgaubusios
siaubingos nakties iburys ir yra pogrindis. Jis paguodia keniant mog ir
suteikia vilties; jis yra jo moralin parama.
Daugelis ino, kiek partizanai numalino uoli saugumiei, emvdist,
kankinusi ms mones, kiek nutild apylinki, net valsi parsidavusi
pirminink. Kiek bt per juos nukentj moni.
Jei alies ems kio sukolektyvinimas iki iol dar nebaigtas, tai ia taip pat
daug nusipeln ms partizanai. Kiek sudraud kolchoz pirminink bei per
savo neimanym ar baim kolkius stojani kinink, kiek ia iplatina
atsiaukim.
Bet uvis svarbiausia, kad pogrindis yra bsimoms laisvs kovoms
reikaling ginkluot pajg branduolys. Esant reikalui, jis per trump laik
gali labai isiplsti, padidti: ia itin svarbu, kad turime organizacij,
bsimosios kariuomens uuomazg. Galime bti tikri: nors ir daug jg bus
suorganizuota laisvei tautos, raudonajai bestijai sunaikinti j vien neuteks.
Kiekviena tauta turs paaukoti savo laisvs auk. Dar neatjo metas, kada
pogrindis gals efektingai pasirodyti. O darbo bus.

Pavyzdiui: kai besitraukiani bolevikini gauj upuldinjami

tautieiai bgs iekoti partizan pagalbos, maldaus apginti ir patys stos j
gretas. Tai tada visiems, dabar nesuprantantiems, bus akivaizdiai aiku,
kaip svarbu turti organizuot kovin [neskaitomas odis]. Kaip bus
reikalingas tvirtas pogrindis.
Tad pasistenkime laiku suprasti pogrindio reikm ir jam kuo galdami
padti.
(I Partizano" nr. 8 (12))
LLKS Kstuio apygardos laikratis Laisvs varpas", 1951 08 10, nr. [neskaitomas]
(Lietuvos kov ir kani istorija: Laisvs kovos 19441953 metais, p. 554-557).
VYKIAI LIETUVOJE

Lapkriio 2 dien Vilniuje, Lietuvos senojoje sostinje, vyko student

demonstracija. Studentai ijo gatves giedodami tautin himn ir
dainuodami patriotines dainas. Milicija band demonstrantus isklaidyti
guminmis lazdomis, i ko ir prasidjo riaus. Studentai rankomis pl
akmenis ir apmt milicininkus. Okupanto tarnai Vilniuje nusigand tuojau
auksi sovietins kariuomens pagalb isklaidyti studentus. Kariuomenei
atvykus, buvo girdimi viai. Tuo paiu metu milicija ir kariuomen gaud ir
suiminjo gatvse narsiuosius Lietuvos snus.
Vlini vakar brys isklaidyt demonstrant atjo Ras kapines ir
udeg vakutes ant dr. Jono Basanaviiaus ir daugelio kit ymij
Lietuvos veikj kap.
T pai dien Kaune moksleiviai ij gatves reikalavo laisvs ir duonos.
Iaukta soviet kariuomen demonstrantus isklaid ir aretavo 300
student. Aretuotj student draugai vakare susirink prie Neinomojo
kareivio kapo padjo vainikus ir udeg vakutes giedojo himn...
Lapkriio 2 dien ant daugelio nam Vilniuje, Kaune ir iauliuose buvo
trumpam suplevsavusios Lietuvos trispalvs, ymdamos dar gyv laisvs
trokim ms Tvynje...

LLKS Juozapaviiaus tvnijos leidinys Partizan vi aidas", 1956, 11-12, nr. 2(21)
(iauli Auros" muziejaus fondai).

APIE LAISVS KOV IR DIDVYRIKUM

Ateities istorik, kuris atskleis dabartinio ms tautos gyvenimo puslapius,

labiausiai stebins du dalykai. Pirmiausia jis turs stebtis neregtu dabartins
vergijos baisumu, pavyzdio neturiniu iaurumu ir ta taip nepaprastai
itobulinta komunistins vergijos sistema, kuri, rodos, turt uslopinti
paskutin laisvojo mogaus alsavim, paversti visiku vergu ne tik fiziniu, bet
ir dvasiniu atvilgiu. Taiau dar labiau ateities istorik stebins tai, kad tauta
po ios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebjo vesti toki
nepaprastai sunki ir didi kov. Ir klaus anas istorikas, i kur smsi sau
itverms ir jgos deimtys tkstani partizan, kurie geriau pasirinko mirt
negu baisij prieo vergij, i kur smsi sau jg pavergtieji, kurie geriau
pasirinko kankinio vainik negu idavyst. Ir, iekodamas atsakymo tuos
klausimus, jis su tylia pagarba turs nulenkti savo galv prie ms tautos
nepaprast dvasin didyb.*
Tie, kurie laisva valia atiduodavo gyvyb u idj, tie, kurie geriau
sutikdavo ikentti kankinio mirt, kad nereikt padaryti idavysts, tie
visada bus laikomi didvyriais. iandien kiekvienam Lietuvos valsiuj rasime
imtus toki pavyzdi. Kiekvienas valsius turi maiausiai kelias deimtis
partizan, kurie neteko gyvybs tesdami pasiryim geriau ti, bet
neiduoti laisvs kovos idjos. Kiekvienam valsiuj rasime daugyb
pavyzdi, kur tardomieji geriau sutiko ikentti kankini mirt ir
pasmerkim, bet neidav savj. O kiek moni idrso ir idrsta ioj baisioj
kovoj rizikuoti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Didvyrikumo
pasireikimas ms tautoj iuo metu yra masinis. Todl ateities istorijoj is
ms tautos gyvenimo tarpas bus vadinamas herojikuoju ar didvyrikuoju
laiku. O alis, tiek didvyri pagimdiusi, dar kart bus pavadinta didvyri
eme.*
Kaip visada lemiamais gyvenimo momentais, taip ir baisiajame i dien
bandyme kiekvienas atskiras mogus pasirodo, kas jis i tikrj yra. iuo
laiku aikiau kaip niekad suvilga atskir moni kilnumas ir dvasin
didyb. Taiau alia to geriau kaip niekad turi progos pasireikti ir atskir
moni niekyb bei dvasios emumas. Paskutiniai reikiniai, be abejo, meta
el ir ant ms tautos iuo herojikuoju jos gyvenimo momentu. Bet reikia
atminti tai, kad tam tikr emj prigimties pus turi kiekviena tauta ir net
kiekvienas atskiras mogus. Taiau ir anos tamsiosios dms negali
utemdyti to, kas yra i tikrj viesu ir didinga. Tie eliai greiiau tik

parykina ir suteikia dar didesn vert viskam, kas ioj sunkioj tautos kovoj
suvilgo tikrojo heroizmo viesa. *
Ar aktyvus pasiprieinimas pavergjui sumaino, ar padidino ms tautos
nuostolius? Vienu atvilgiu, be abejo, padidino, nes tai pareikalavo daug
auk. Taiau kitu atvilgiu, be abejo, sumaino, nes prieas, pajuts, koki
reakcij sukelia tautos smaugimas, buvo priverstas skaitytis bei susiaurinti ir
sultinti savo planus, kuriuos jis buvo paruos tautos naikinimui.
Labai galimas dalykas, kad nesiprieinimas pavergjui ms tautai bt
buvs maiau nuostolingas negu prieinimasis. Bet ar tauta galjo
nesiprieinti ir kodl ji prieinosi? Greiiausiai todl, kad jai pasirod per
daug ema ir negarbinga nusilenkti paniekai, barbarybei, tapti bjauriausi
dvasios isigimli mindiojama verge. Vadinasi, tauta pakilo kov
gindama savo mogikj vertingum, gindama tai, kas visiems laisviesiems
ir doriesiems monms yra brangu. Tuo ji pasirod kaip kilnus ir vertingas
monijos bei taut bendruomens narys. Tuo ji ne savo indl bendrj
monijos kov dl laisvs ir mogikumo idj. Todl suprantama, kodl jau
iuo metu, kol laisvs prieams dar nra paskelbta galutin kova, pasaulis su
pagarba ir palankumu su-iuro ms maj al.
Karingis
[Bronius Krivickas]
LLKS vyriausiosios vadovybs spaudos organas Prie rymanio Rpintojlio", 1952 10, nr.
5(21).

Siloma literatra
TYRINJIMAI
Anuauskas, Arvydas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 metais,
Vilnius: Mintis, 1996.
Baguauskas, Juozas, Lietuvos jaunimas laisvs kovose, Vilnius: Lietuvos
Respublikos kultros ir vietimo ministerijos Leidybos centras, 1992.
Brazaitis, Juozas, Vien vieni, Vilnius: Vilties" spaustuv, 1990 (ketvirtas
fotografuotinis leidimas).
Bubnys, Arnas, Lietuvi antinacin rezistencija 1941-1944 m., Vilnius: Spaudos
platinimo mon Veja", 1991.
Gakait, Nijol, ir kiti, Lietuvos partizanai 19441953 m., Kaunas: Lietuvos
politini kalini ir tremtini sjunga, 1996.
Girnius, Kstutis K., Partizan kovos Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, 1990 (antras
fotografuotinis leidimas).
Kedys, Jonas Petras, Terorizuojama ir naikinama Lietuva, 1938 1991, Klaipda:
Ryto" spaustuv, 1994.
Laisvs kov archyvas, t. 1-16, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini
sjunga, 1991-1996.
Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861-1990 03 11, sudarytojai Aldona Gaigalait
ir Juozas Skirius, Vilnius: viesa, 1993.
Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijose, VilniusKaunas:
.Auros" spaustuv, 1994.
Tininis, Vytautas, Sovietin Lietuva ir jos veikjai, Vilnius: Enciklopedija, 1994.
Truska, Liudas, Lietuva 1938-1953 metais, Kaunas: viesa, 1995-

ALTINIAI
Abromaviius, Stanislovas, alio Velnio takais, Kaunas: Morkno ir K
spaustuv, 1995.
Daumantas, Juozas, Partizanai, Vilnius: Vaga, 1990 (antras fotogra-fuotinis
leidimas).
Drukus, Andrius, Laukit, sugrim laisve neini, Kaunas: Lietuvos politini
kalini ir tremtini sjunga, 1995.
Garmut, Antanina, Ijo broliai, Kaunas: Spindulio" spaustuv, 1990.
Garmut, Antanina, Motinle, auginai, Kaunas: Spindulio" spaustuv, 1993.
Glemait, Diana, Mes moksim numirt, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij
leidykla, 1994.
Ipl man laisv brangiausi. Tremtini dainos, sudarytojai Kostas Aleksynas ir
Laima Prokut, Vilnius: inijos" draugijos valdyba, 1990.
Kovojanti Lietuva: Rezistent dainos, sudarytojas Linas Juas, Vilnius: inijos"
draugijos leidykla, 1990.
Kovos keliu engiant. Vakar Lietuvos partizan eilraiai ir dainos, 19451953, sudarytojas Leonas Gudaitis Vilnius: Vyturys, 1991.
Krivickas, Bronius, Ratai, t. 1, Vilnius: Kultros leidinys Sietynas", 1993.
Laisvs kov aidai, LLKS emaii apygardos leidinys, emaitija, 1952.
Pakartotinai ileido spaustuv ab", 1990.
Leleius-Grafas, Justinas, Baliukeviius-Dzkas, Lionginas, Dienoraiai,
Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994.
Lietuvi nacionalist kenkjika veikla ir kova su ja, sudarytojas G. Vaigauskas,
Maskva: Auktoji SSRS KGB mokykla, 1986. Pakartotinai ileido Lietuvos
politini kalini ir tremtini sjunga, 1992.
Lietuvos kov ir kani istorija: Lietuvos gyventoj trmimai 1940 1941, 1945
1953 metais sovietins okupacins valdios dokumentuose, sudarytojai Eugenijus
Grunskis ir kiti, Vilnius: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1995.

Lietuvos kov ir kani istorija-. Laisvs kovos 19441953 metais, sudarytojai

Dalia Kuodyt ir Algis Kata, Kaunas: Pasaulio lietuvi bendruomen, 1996.
LLKS teisiniai norminiai dokumentai, Vilnius: P. Kalibato mon Petro ofsetas",
1995
Luka-Daumantas, Juozas, Laikai mylimosioms, Kaunas: laisv" fondas,
1994.
Mekauskas, Ignas, Kraups odiai, Kdainiai: Raids" spaustuv, 1994.
Nenugaltoji Lietuva, sudarytojas Algimantas Liekis, t. 1-3, Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, 1993-1996.
Paulaviius, Antanas, Kraujo upeliai tekjo, Kaunas: Lietuvos tremtini
sjunga, 1990.
Rpintojlis: LLKS partizano maldos ir apmstymai, ileido emaii apygarda,
1953. Pakartotinai ileido spaustuv ab", 1991.
Semakait, Janina, Vaino brio tis, Vilnius: Amius, 1994.
Simonaitis, Edmundas, Tvyns gint ijo broliai, Jonava: Dobilo" valstybin
leidybos mon, 1994.
Suaudytos dainos, sudarytojai Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus, Vilnius:
Vaga, 1990.
Suvalkijos kov aidai, sudarytojas Vladas emeta, Kaunas: Auros" spaustuv,
1995.
imnas, Antanas, Vilties ir glos kanose, Panevys: UAB Tvyn", 1993.
U mylim tvyn, sudarytojas Algirdas iukius, Utena: Utenos kratotyros
muziejus, 1991.
enkime su malda-. LLKS maldos ir apmstymai, LLKS Prisiklimo apygardos
leidinys, 1950. Pakartotinai ileido Kauno vyskupijos kurija, 1990.

PRISIMINIMAI
Antanaitis, Bronius, odiai i pragaro, Vilnius: Valstybinis leidybos centras,
1991.
Brazdionyt-Okelinien, Aldona, Po iaurs pavaiste, Vilnius: Periodika,
1989.
Eelon broliai, Sudarytoja Albina Venskeviien, Vilnius: Vyturys, 1991.
Eelon sess, Sudarytoja Albina Venskeviien, Vilnius: Vyturys, 1994.
Gurskis, Vincas, Ms jaunysts auka, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir
tremtini sjunga, 1992.
Lakickas, Kstutis, Kalinys Z-311, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla,
1994.
Norilsko vyiai, Sudarytojas Bronius Zlatkus, Vilnius: Vyturys, 1992.
Partizano Ryto prisiminimai: Partizano keliu, 19411949, Kaunas: Lietuvos
tremtini sjunga, 1990.
Peiulaitis, Povilas, it paimkime gyv, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir
tremtini sjunga, 1993.
Petraka, Juozas, vilgsnis atgal, Vilnius: Savo" leidykla, 1992.
Ramanauskas-Vanagas, Adolfas, Daugel krito sn..., Vilnius: Mintis, 1991.
Student byla, sudarytojas Vytautas Bukauskas, Vilnius: Diemedis, 1995.
Vilutis, Leonas, Likimo mozaika, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini
sjunga, 1992.
GROIN LITERATRA
Adomnas, Vincas, Kas apverks j dali, Vilnius: Vaga, 1992.
Balinait, Jon, Situacija, Vilnius: Vaga, 1993.
Lauc, Jonas, Negand metai, Vilnius: Vaga, 1991.

Mikelinskas, Jonas, Nors neviet laimjimo viltis, Kaunas: laisv" fondas,

1994.
Peiokait-Adomnien, Birut, Penktas: neudyk, Kaunas: laisv" fondas,
1994.

Vard rodykl
Abromaviius Stanislovas 304
Adomaitis Julius (Erdvilas) 140, 141
Adomas > Konius Pranas
Adomnas Vincas 99, 306
Aidas > Paulaitis Petras
Akacija Leinskait Ona
Aleksynas Kostas 238, 304
Algimantas > Miliulis Aleksas
Alkupnas Bartkus Petras
Alzait Monika 100
Ambrazas Vytautas 86, 93
Kasperaviius Juozas
Antanaitis Bronius 305
Antigon 49
Antanas > Kulikauskas Antanas
Antanas > Maksimovas
Anuauskas Arvydas 303
Arnauskas 294
Arnas 211
uolis Jys Dominykas

Baliukeviius Lionginas (Dzkas) 26, 39, 43,

55, 57, 69, 74, 82, 86, 87,88, 95, 98, 99, 106,
113, 115, 116, 121, 132, 138, 145, 146, 147,
148, 161, 166, 205, 206-218, 280, 304
Baltruaitis
Jonas
273
Baltsis Antanas {vejys) 59, 63, 64, 66, 67,
68, 69, 84, 108, 124, 132, 166-167, 204
Baltunikas
(Vienuolis)
Jonas
49
Balutis

Balinas
Juozas
Banadas
212
Bankininkas
>
Valentlis
Alfonsas
Bartaeviius
Petras
25
Bartainas
Juozas
24,
43,
44
Bartkus Petras (adgaila, Alkupnas) 87, 91,
99,
107,
110,
129,
167,
254
Basanaviius
Jonas
145,
300
Bastys
Pranas
273
Baura
217
Bazileviius
Vincas
67
Benediktas
XV
250
Berija
Laurentijus
138,
163,
181
Baceviius Algimantas 271
Beras
>
Jurkaitis
Petras
Banas Antanas 273
Blaoniai
71
Baguauskas Juozas 303
Blaonis
Petras
70
Bajerius Konstantinas (Garibaldis) 87, 91, 99, Blaonyt
Monika
70
165
Bloznelis
Mindaugas
54,
154
Bakys Antanas (Eerietis, Germantas, Klajnas) Bobirovas
270
101, 114, 129, 131, 163, 165-166, 200, 201, 267 Boriseviius
Vincentas
44,
249
Baland Gendrolyt Elena
Boruta
Kazys
30
Balandis 212
Bradnas
Kazys
13
Balinait Jon 306
Brazaitis-Ambrazeviius Juozas 69, 303
Balikonis Juozas 30
Brazdionis
Bernardas
90
Balinas Petras 37
Brazdionyt-Okelinien Aldona 305
Balinas Juozas {Balutis) 68, 191, 273
Branait Nijol 187-189

Briedis > Vaitelis Danielius

Briedis Voldemaras 68
Breivai 146
Brunius Klemensas 68
Bubnys Arnas 303
Budreviius Vaclovas 70
Bukauskas Vytautas 306
Buika Juozas 126
Bulovas Jonas 86
Bulovas Juozas {Iksas) 93, 169
Burokas 210, 212
Butageidis 192, 200, 202
Btnas Julijonas {Steve) 68, 134, 162, 188
Butkeviius Liudas 41, 54

Erelis 58, 59
Erstikis Steponas {Pataonas) 140, 141
Evato 218
Eerietis > Bakys Antanas
Faustas > Grybinas Aleksandras

Gaidys Leopoldas 25
Gaigalait Aldona 303
Gaileviius 246
Gailius 192
Gajauskas Balys 144
Gandas 57
Gardenis > Kukauskas Jonas
Garmut Antanina 304
Gasilinas Virginijus 92
Ceseviius Domas 30
Gakait-emaitien Nijol 10, 11, 303
Chruiovas Nikita 139, 144
Garibaldis Bajerius Konstantinas
Churchillis Winstonas 53, 157
Gavnas Vytautas {Vampyras) 64
eponis Juozas (Tauragis) 19
Gediminas > Vabalas Alfonsas
ibirai 71
Gediminas {Grietas) 55
inikait Ona 142
Gedvilas Meislovas 155
Gedvilas Robertas 62
Dambrauskas Liudas 54, 70, 154
Gegutis 190, 191, 193
Darelis 60
Geguis Juozas {Diemedis) 162,168, 207, 208
Daumantas Juozas > Luka Juozas
Gendrolyt Elena (Baland) 100
Daunoras Vaclovas (Ungurys) 133
Generolas Vtra > Noreika Jonas
Dd Tomas Milaeviius Aleksandras
Genius Kisielius Juozas Genys 208
Deksnys Jonas {Hektoras) 57, 58, 59, 64, 67, 68, Geraldas > Liesys Antanas
133, 137, 158, 167-168
Germantas > Bakys Antanas
Demonas > Jankauskas Juozas
Giedrikas Stepas (Girietis) 91
Didpinigaityt Danut 81
Gintautas Ivanauskas Vaclovas
Diedukas > ibaila Juozas
Girietis > Giedrikas Stepas
Diemedis > Geguis Juozas
Girinis 206
Dijokait Joana 60, 62
Girnius Kstutis K. 11, 303
Drakas Morknas Povilas
Glemait Diana 86, 91, 92, 93, 168-169, 185Drukus Andrius 304
168, 228-230, 304
Drunga Jonas Zigmas {Mykolas) 41, 168
Glemait Elvyra 185
Ddnas Jonas {Vynas) 125
Glemait Mika 185
Dulius Jonas 70
Goethe Johann Wolfgang von 92, 172
Duanskis Nachmanas 139
Gogait Ona {Marciuke) 275
Dveinys Vacys 72
Golovenkinas 295
Dzykis Kukauskas Jonas
Gorodeckis Stasys 54
Dzkas > Baliukeviius Lionginas
Gorskis Mortonas 149
Diugas > Mingilas Laurynas
Grafas > Leleius Justinas Grietas 55
Grigonis Leonas (Upalis) 73, 110, 254

glis > Liesys Antanas

Eidimtas Adolfas 19, 39, 54
Erdvilas Adomaitis Julius

Grinkeviit Dalia 116

Grikelis Jurgis 57
Grybinas Aleksandras (Faustas) 110, 111, 132,
161, 169, 209, 210, 254
Grunskis Eugenijus 304
Gruodis Juozas 29
Gruas Juozas 29
Gudaitis Leonas 304
Gudaitis-Guzeviius Aleksandras 24, 44, 95
Gudas Antanas 273
Gudikis Antanas 273
Guiga Stasys 14, 142, 143
Guoba 209, 210, 212, 216, 217
Gurskis Vincas 306
Guas Vytautas (Kardas) 110, 254

Jurkaitis Petras {Beras) 134, 270-272

Jurknas Jonas (Valeras) 100
Jrininkas 193

Kabainskas 68
Kalnius 212
Kalytis Bronius {Siaubas) 127,162,190,191,
195, 196, 205
Kamarauskas 59
Kapoius Kazimieras 239
Kapsas 212, 213, 214, 215, 217
Karalius Albinas 19, 54
Kardas > Guas Vytautas
Karboius Bronius {Bite) 163
Kareviius 249
Hektoras > Deksnys Jonas
Karijotas > Vitkauskas Viktoras
Henrikas > Ivanauskas Vaclovas
Karingis > Krivickas Bronius
Idenas Liesys Antanas
Karinas Labnas Benediktas
Karosas 249
Ikamas Algimantas 86
Karpis Julius {Vieversys) 98, 207, 208, 212
Iksas Bulovas Juozas
Karsavinas Leonas 30
Inira Kazys 30
Karveliai 189
Indrilinas Mamertas 91
Karvelyt Ugn 189
Inocentas III 250
Kasperaviius Antanas
Ivanauskas Vaclovas (Henrikas, Gintautas) 162, Kasperaviius Juozas (Visvydas, Angis) 41,
169
66, 87, 106, 128, 170
Ivanauskas Juozas (Vygandas) 128
Kata Algis 15, 184, 304
Ivanauskas Tadas 30
Katilius Viktoras 30, 99
Ivonis Stasys 72
Kaulinis Vincas {Mikinis) 161
Iganaitien Petr 270
Kaunas Jonas 271
Iganaitis Pranas 270
Kazanas Afanasas 33
Kazanas Mykolas 33, 34
Jablonskien Bron 118
Kazickas Bronius {Saulius) 99, 126
Jakubauskas Sigitas 45
Kazimieraitis > Vitkus Juozas
Jakubnas Kazys 29, 54
v. Kazimieras 31
Jankauskas Juozas (Demonas) 135, 163
Kazlauskas Jonas {ermuksnis) 94
Jankauskas Vidmantas 86, 93
Kedys Jonas Petras 303
Jatulis Izidorius 18
Kemis Fabijonas 30
Jys Dominykas (uolis) 39, 82, 132, 170
Kimtas Jonas {algiris, ygnas, Dobilas)
Jzus 31
63, 106, 108, 124, 125, 127, 158, 162, 170, 176
Jokeris 201, 202, 204
Kisielius Juozas {Genius) 129
Jovaiai 176
Klajnas > Bakys Antanas

Juas Linas 304

Judas 256, 285, 286
Jundilos 38
Juodiai 86
Juozaitis Kazys 128
Juozapaviius 97, 140, 190, 295, 301
Jurkaitien Agota 273

Kraujelis Antanas {Siaubnas) 141, 142, 164

Krikinas Jurgis (Rimvydas) 64, 68, 87, 98,
133, 158, 171, 172, 207, 208, 209, 212, 216
Kritaponis Jonas 35
Krivickas Bronius (Vilnius, Karingis) 35,
49,91, 92, 127, 171-172, 223-227, 302, 304

Krivickas Juozas 91
Krupaviius Mykolas 68
Kruinskas Jonas 273
Kondrotas (ernas) 190
Konius Pranas (Adomas) 141, 142, 164
Kossu-Aleksandrikis Jonas 90
Kostas 206, 215
Kubilinskas Kostas 28, 93, 94, 176
Kubilius Adolfas 19, 39, 54
Kubilinas Petras 18
Kuingis Antanas 67
Kudirka Vincas 31,214
Kudirka Zigmas 68
Kukauskas Jonas (Dzykis, Gardenis) 86, 134,
135, 162
Kulikauskas Antanas (Antanas) 58, 64
Kuliauskas Antanas 283
Kuliauskas Martynas 283
Kuodyt Dalia 15, 184
Kurakinas Kirilas 25
Kuras Juozas 276
Kurtas 268

glis) 99, 101, 172

Liesys Bronius (Naktis) 99, 110, 130, 254
Likadzijauskas Anupras 271
Liniovas 271
Litas > Stanikis Sergijus
Liubartas > Vainas Balys
Liuberskis Kostas (vainys) 140, 141
Lordas 217
Lukas > emaitis Jonas
Lukauskait Ona (Pokien) 54
Luka Juozas (Daumantas, Skirmantas,
Skrajnas) 17, 58, 59, 61, 64, 66, 68, 67, 68, 87,
89, 95, 128, 133, 134, 135, 137, 138, 148, 149,
150, 251, 158, 189, 162, 171, 172-173, 187189, 239, 304, 305
Luka Jurgis 51
Lukos 86
La Alfonsas 93

Labnas Benediktas (Karinas) 91, 94, 212,

213
Lakickas Kstutis 306
Laktingala > Peiulaitis Povilas
Lakstutis > Urbonas Jurgis
Laknas Neifaltas Jonas
Lap > Prsaitis Prancikus
Lapnas 197
Landsbergis Algirdas 65
Latvaitis Bartkus 273
Lauc Jonas 306
Laurinaitis Benas 273
Laurinaitis Vaclovas 273
Ledas Vytautas 305
Legataviius Stasys 70

Maiokas Mykolas 41
Maiulien 287
Maironis 90
Maksimovas Antanas 59, 68
Mariuk Gogait Ona
Markulis Juozas 41, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64,
66, 67, 107, 108, 124, 127, 156, 158, 167, 168,
171, 172, 256
Martaviius Leonardas 139
Mastauskas Matas 54
Matas > emaitis Jonas
Matelis 290
Matulionis Teofilis 44, 249
Matuseviius Pranas 270
Maytis > Pyplys Kazimieras
Merainis > ibaila Juozas
Mekauskas Ignas 305
Mikas-Audrnas 209, 216
Mikelinskas Jonas 306

Leleius Justinas (Grafas) 39, 55, 57, 86, 87, 95,

106, 113, 138, 145, 147, 197-205, 218, 304
Leleius Vytautas 145
Leninas Vladimiras 30, 31, 241, 290
Lepeka Juozas (Jazminas) 194
Leinskait Ona (Akacija) 115
Liekis Algimantas 296, 305
Liepa 204
Liesys Antanas (Tvanas, Geraldas, Idenas,

Mykolas Jonas t-> Drunga Zigmas

Mikuckas Jonas 273
Milaeviius Aleksandras (Ruonis, Ryklys,
Vairas, Dd Tomas) 101, 107, 108, 161, 173
Miliulis (Algimantas) Aleksas 161
Milinas 39, 57
Mindaugas > Stepuleviius Vladas
Mingilas Laurynas (Diugas) 130
Mirta 274
Mislinius- Tigras 208, 209, 210
Misinas Jonas (alias Velnias) 35, 37, 39,47,
49, 55, 56, 57 173-174, 304

Orwellas George'as 32
Ozelis > Ratkelis Albinas

Perknas 276
Petkut Irena 100
v. Petras 250
Petraka Juozas 306
Petrauskas Deksnys Jonas
Pijaevas Ilja 21, 156 Pijus XI 241
Pijus XII 67, 149, 173, 239
Pileckis Jonas {arnas) 64, 206
Piliakalnis 39, 57
Piras 50
Plechaviius Povilas 17, 35, 165, 166, 170,
173, 176, 177, 180
Plienas > Morknas Alfonsas Plyys 60
Plytnikait-Turskien Monika {Rta) 62
Popierai 86
Povilaitis Jonas 273
Praneviit Maryt {Paulina) 73
Preikas Kazys 158
Preilauskait Onut 32
Prokut Laima 238, 304
Prsaitis Prancikus {Lap) 130, 131, 143,
164
Pundzeviius Stasys 18
Puskunigis Justinas 273
Puel Neifaltien Aldona
Puel > Senkut Anel
Puzonas Liudas 49, 87
Pstelninkait Salomja 271
Pyplys Kazimieras {Maytis) 65, 67, 68, 87,
133, 159, 175-176, 239

Pakalnikis Steponas 104

Paleckis Justas 102, 155

Railait Joana {Neringa) 177

Raktas 271

Misinien Ona 49
Mieikis Vladas {Tarzanas) 129
Mikinis > Kaulinis Vincas
Mikinis Antanas 30, 67, 69
Mitrofanovas 270
Morknas Povilas (Rimantas, Drakas) 131, 163,
173
Montvydas Vladas (emaitis) 128, 131, 163, 174
Morknas Alfonsas (Plienas) 56
Morknai 86
Morozovas Pavlikas 30
Mykolaitis-Putinas Vincas 29, 90
Muraka Antanas 273
Musteikis B. 60
Musteikis Kazys 18
Naktis Liesys Bronius
Narsut Rumeviit Anastazija
Nausdait Nina {Rasa) 61, 62
Neciunskas Zigmas 87
Negras 204, 205
Neifaltas Jonas (Laknas) 38
Neifaltien Aldona (Puel) 38
Neringa > Railait Joana
Nemis 204
Noreika Jonas {Generolas Vtra) 54,156, 174
Nyktaitis 217

Palinas Juozas {Rytas) 130, 162

Paiys 102
Palubeckas Juozas {Simas) 138
Pavaist 280
Pataonas Erstikis Steponas
Paulaitis Antanas 143
Paulaitis Petras {Aidas) 18, 41, 143, 144, 175
Paulaviius Antanas 305
Paulina > Praneviit Maryt
Pavasaris > Vainas Balys
Peiokait-Adomnien Birut 306
Peiulaitis Povilas {Laktingala) 74, 81, 209,
210, 306
Peiulionis Motiejus 18, 19, 20, 41, 178

Ramanauskas Adolfas {Vanagas) 19, 33, 38,

39, 73, 79, 88, 89, 94, 95, 98, 100, 108, 110,
111, 132, 133, 134, 135, 138, 139, 140, 164,
176, 190-196, 206, 207, 208, 210, 212, 213,
216, 254, 268, 306
Ramanauskas Prancikus 44, 249
Ramanauskai 139
Rasa > Nausdait Nina
Raslanas Petras 78, 139
Ratikis Stasys 18
Ratkelis Albinas {Oelis) 64
Raulinis Alfonsas 54
Reinys Meislovas 44, 249
Remeika Vytautas 130

Rerichas Nikolajus 29
Rklaitis M. 59
Ryklys > Milaeviius Aleksandras
Rimantas Morknas Povilas
Rimgaudas 204
Rimkus Henrikas 305
Rimvydas > Krikinas Jurgis
Rimknas Stasys 273
Rytas > Palinas Juozas Rudis Jonas 182-183
Rugelis > Tvaska Kostas Rugys 206
Rumeviit Anastazija (Narsut) 57
Rupaitis Jonas (ilius) 129
Ruonis Milaeviius Aleksandras
Rta > Plytnikait-Turskien Monika

Stalinas Josifas 28, 29, 30, 31, 32, 53, 65, 85,
101, 116, 124, 139, 145, 156, 163, 214, 217,
218,
241,
249,
287,
291,
295
Staneviius
Vytautas
57,
68
Stanikis Sergijus (Litas, Viltis) 132,133, 134,
135,
163,
177,
209,
210
Stankeviius
Jurgis
273
Stanknas
Juozas
67,
87,
239
Starkus
Antanas
(Mont)
161
Startas
27G
Stasinaitis
86
Stepuleviius Vladas (Mindaugai) 64, 204,
205
Stev
>
Btnas
Julijonas
Stirbys
Vaclovas
87,
128
Strazdas
190,
192
Streikus
Antanas
33
Streikus
Izidorius
45
Streikus
Juozapas
45
Studentas 190, 193

Saidokas > Vitkauskas Viktoras

Sarpalit Irena 147
Saulius > Kazickas Bronius
Savukas 191
Seliokas Vincas 66, 69, 108
Semaka Jonas 54, 156
Semakait Janina 124, 305
Senavaityt Maryt 81
Semnas Jonas 273
Semnas Kazys 273
> Veverskis Kazys
Senkut Anel (Puel) 65, 81
Sezemanas Vosylius 30
Siaubas > Kalytis Bronius
Siaubnas > Kraujelis Antanas
Sierakauskas Zigmas 125, 162

arnas Pileckis Jonas

edys 294
emeta Vladas 305
ernas > Kondrotas
ibaila Juozas (Merainis, Diedukas) 56, 73,
99, 110, 163, 177, 254
ilaitis 68
ilas 91
ileika Stasys 273
ileika Vincas 273

Simas > Palubeckas Juozas

imnas Antanas 305
Simonaitis Edmundas 305
irvys Klemensas 66, 67, 68, 162
Skinkis Adolfas 94
iukius Algirdas 305
Skirius Juozas 303
niuolis Vytautas (Vytenis) 91, 99, 130, 217
Skirmantas > Luka Juozas
vogerin 60
Skrobl 204
Tamulaitis
Bernardas
273
Skrajnas > Luka Juozas
Tanknas
Petras
104
Slapinskas Vytautas (Vytas) 129

Mieikis
Vladas
Sluka Antanas (arnas) 69, 106, 125, 126, 161, Tarzanas
Taunys
Leonas
41,
54
176-177
Tauragis

eponis
Juozas
Smetona Antanas 199
Tininis
Vytautas
303
Smetona Alfonsas (ygandas) 161, 205
Tkaenka
116
Snarskis 19, 178
Traknickas
290
Sniekus Antanas 9, 10, 65, 119, 155
Treiokas
190,
191
Sokolovas Aleksejus 70
Triugve
Li
218
Solenycinas Aleksandras 117
Truman
Harry
109,
254
Trumpys Benediktas 66, 67, 68, 162
Truska Liudas 303
Tukiai 146
Tupnas Petras 172
Tutinait Maryt 49
Tvanas Liesys Antanas
Ttlyt Rita 92
Tvaska Kostas (Rugelis) 126

Vygandas > Ivanauskas Juozas

Vilnius > Krivickas Bronius
Viltis > Stanikis Sergijus
Vilutis Leonas 34, 306
Vynas Ddinas Jonas
Visvydas > Kasperaviius Juozas
Viinskas 83
Ylius Antanas 40, 41, 54, 102, 145, 169
Virtuozas 191
Vytas Slapinskas Vytautas
Uleviius Bonifacas 15
Vytautas emaitis Jonas
Ungurys > Daukozas Vaclovas
Vytautas Didysis 239
Urba 295
Vytenis > niuolis Vytautas
Urbaitis Vincas 273
Vyto 59
Urbonas Jurgis (Lakstutis) 95, 125
Vitkauskas Viktoras {Saidokas, Karijotas)
Urbonas II 250
133, 162, 178-179
Upalis > Grigonis Leonas
Vitkus Juozas (Kazimieraitis) 39, 40, 41, 87,
106, 132, 156, 179
Vabalas Alfonsas (Gediminas) 64
Vyturys 191
Vacius 267
Vizbaras 68
Vainas Balys (Pavasaris, Liubartas) 124, 126, Voveris Vaclovas {aibas) 38, 87, 91, 94,
184, 305
178, 208, 209, 212, 216, 217
Vaiduoklis 39, 57
Vaigauskas G. 304
Zarankien Elena 273
Vailokaitis 91
Zaskeviius Algimantas 58, 59, 61, 68
Vaininas Stasys 29
Zaskeviius Stasys 41
Vairas > Milaeviius Aleksandras

Vaitelis Danielius {Briedis) 34, 63, 124, 178

Vakaris 282
Valaitis Antanas 271
Valentlis Alfonsas {Bankininkas) 91
Valeras > Jurknas Jonas
Valiulis Jurgis 68
Vampyras Gavnas Vytautas
Vanagas Ramanauskas Adolfas Vanagas
271
Velaviius Ignas {Vilius) 18
Velnio Ipera 39, 57
Venskeviien Albina 305
Vetrovas Pavelas 21, 154
Veverskis Kazys {Senis) 19, 39, 54, 114, 155,
178
Veikauskait Birut 101
Vtra > Noreika Jonas
Vienuolis > Baltunikas Jonas
Viesulas 210, 212
Vieversys > Karpis Julius

Zlatkus Bronius 306

adgaila Bartkus Petras
aibas > Voveris Vaclovas
aibas > ilys Antanas
algiris > Kimitas Jonas
alias Velnias > Misinas Jonas
danovas A. 28, 119
ebrauskas 271
emaitis > Montvydas Vladas
emaitis Jonas (Vytautas, Lukas, Matas,
Tylius) 14, 61, 78, 105, 106, 107, 108,
109,110,111,128,133,136,137,138, 159, 160,
163, 167, 180-181, 254
ygandas > Smetona Alfonsas
ygnas Kimtas Dobilas
ilius > Rupaitis Jonas
ilit Marijona 138
ilys Antanas {aibas) 113
vainys > Liuberskis Kostas
vejys > Baltsis Antanas

Vietovardi rodykl
Agurkik 168
Akmen 28
Alytus 31, 62, 99, 165, 166, 170, 176, 177, 190,
193, 194, 195, 209, 269, aps. 21, 22, 33, 35, 36,
38, 39, 154, 155, 156, 168, 170, 175, 177, 178
Alizava 93, apyl. 93
Alov 121, vls. 122, 154, 178
Altajaus kalnai 199
Altonik 273
Amerika 213, 288, 295
Anglija 56, 88
Anykiai 68, 145, 176, aps. 176
Antazavs mikai 33, 155
Antininkai 173
Ariogala 155, 173, vls. 169
Auktaitija 34, 35, 39, 63, 68, 76, 91, 121, 124,
126, 141, 142, 168
Azija 17
Avini giria 45
Baden Badenas 68, 137, 159, 173
Bagaslavikis 21
Bairoutas 167
Baisogala 109
Bakaloriks 178
Balninkai 154, 155
Baltamikis 126
Baltarusija 21
Baltijos jra 239, 281, 291
Baltijos kratai 28
Bartkai 271
Batakiai 159, 170
Berlynas 53, 159, 197, 217
Berupio mikas 270

Betygala 173
Bilinai 170
Birai 35, 154, 172, aps. 35, 170, 171, kr. 91,
162
Bir giria 91
Bistrigiki mikas 76, 168
Brazikai 273
Briuselis 179
Bbleli vls. 276
Bugonys 22
Butyrk kaljimas 138, 181
Butkaiiai 287
Butkikiai 176
Butrimonys 154, 170
ekiks
ekoslovakija
epaiiai
inikai
iobikis 49, vls. 21

vls.
169,

Daugai 121, vls. 36, 156, 178

Daugpilis 167
Deguiai 168
Didieji alimai 142
Didioji Britanija 18, 52, 53
Donbasas 217
Dresdena s 108, 173
Druskininkai 192, 194
Dktas 145
Dkto mikai 107, 108
Dulkikiai 72
Dusetos 145
Dusios eeras 205
Dzkija 22, 35, 38, 39, 62, 91, 99, 113,132,
165, 168, 171, 205

178
166
172
142

Eimulikis 49
Eiiks 269
Elb 52
Endriejavas 36, 156
Endrikiai 179
Ervilkas 129, vls. 32, 129, 287
Estija 109, 148, 149
Europa 17, 53, 239, 250, 288, 295

Jonava 28
Joniklis 173
Jonikis 22
Juodbdis 172
Juodup 169
Juodviriai 178
Jurbarkas 31, 144, 170, 175, aps. 41, 86, raj.
123, 137, 181, vls. 175

Fontainebleau 180
Fultonas 53

Kaiiadorys 173, aps. 56

Kalesnyk mikas 94, 175, 178, 206
Kaliningrado sr. 67, 144
Kalnnai 175
Kalniks mikas 38
Kalniks mis 36, 38, 91, 156
Kaltinn vls. 131, 173
Kalviai 178
Kapiamiestis 295
Karaliauiaus sr. 27
Karrd 273
Karmlavos vls. 57
Kaukazas 21
Kaunas 11, 18, 45, 59, 67, 87, 92, 139, 143,
144, 145, 153, 156, 161, 162, 164, 165, 168,
170, 171, 175, 176, 177, 178, 179, 180, 187,
188, 197, 246, 271, 290, 300, 301, aps. 154,
156, 157, 178, 294
Kazl Rdos mikai 64, 134, 159, 162
Kbikiai 175
Kdainiai 28, 107, aps. 154
Kelm 100, 129, 145, raj. 166, 173
Ketnai 179
Keturvalakiai 155, 156, 157
Kiaulininkai 180
Kiaunelikiai 155
Kybartai 145
Kinija 23
Klaipda 28, 161, 176, aps. 156, 159, kr. 115,
131
Klaipdos sukilimas 177
Klebikio mikas 50
Klepoiai 21, 22
Kleviniai 270
Korja 23, 53, 161
Kraks 155
Krai skerdyns 240

Garinai 22
Garliava 187
Gaur 156
Gedimino kalnas 290
Gedimino pilis 145
Geleiai 178
Geleiniai 177
Germuoliai 270
Gervnai 168
Getautikiai 174
Giedraiiai 179
Ginui piliakalnis 34
Girkalnis 154
Giai 158
Gorkis 171
Gracas 217
Graikija 293
Grauiai 38
Grendav 71
Grinkikis 154
Grikabdis 270, 272, 274
Gudeliai 37, 155, 191
Gudija 170
Gulbinai 35
Gulbinikiai 166, 167
Ignalina 145
Ilinojaus valst. 149
Indija 218
Jalta 20, 155
Jankai 274, vls. 169, 272, 273
JAV 18, 23, 52, 148, 149, 176, 281
Jiezno raj. 73

Jokbaiiai 170

Kretinga 175, aps. 123, raj. 142

Krikai 270

Kryi kalnas 31
Krkliai 269
Kupikis 68, 92, 168
Kuras 273
Kuryn 273

Miroslavas 155
Ma 213

Labanoro giria 34, 36, 126, 155

Laisvs alja 145
Lankininkai 192, 195
Laps 177
Laptev jra 45
Latvija 27, 109, 142, 144, 148, 149
Lazdijai 145, 176, aps. 76, 155, 180
Lazdij-Punsko raj. 137
Ledinuotasis vandenynas 117
Leipalingis 41, 166, 180, vls. 104
Lekiai 273, 274, vls. 168, 273
Lelin vls. 126
Lenkija 27, 52, 59, 64, 67, 133, 158, 168, 171,
172, 240, 242
Levonikiai 272
Lvuo 213
Liepalotai 271
Lioli vls. 36
Lisabona 175
Likiava 180
Lizdai 22
Londonas 216
Lukiki kaljimas 140
Lksto eeras 174
Lukiai 270, vls. 271

Naumiesio valsius 294

Nemunas 191, 196
Neravai 177
Neris 213
Niu Britenas 176
Niurnbergas 52
Nironys 125
Obeliai 145, 290
Omskas 69
Onukis 154, 212, vls. 38, 70, 178
Oprtai 65

Pabaiskas 157, vls. 104

Pabaltijys 116, 281
Paberupiai 276
Pabrad 268
Padlies 173
Padovins vls. 177
Paeerlio vls. 272
Paggiai 145
Pagynvis 169
Pagiri mikai 178
Pajotijai 165
Pakapurnis 167
Pakruojo raj. 72, vls. 174
Pakuonis 157, 187
Palanga 180
Paliepyn 270
Paliepi mikas 37, 155
Marcinkonys 39, 190, 191, 196, vls. 269
Paluobiai 270, 272
Mardasavas 269
Marijampol 65, 169, aps. 40, 65, 155, 169, 175, Pandlys 145, 168, apyl. 93
Panemunis 154
177
Maskva 9, 10, 23, 113, 138, 140, 144, 181, 197, Panevys 32, 46, 145, 176, aps. 33, 34, 36,
155, 173, 178
199, 211, 217, 241, 242, 245, 248, 289
Papikiai 141
Maeikiai 28, aps. 128, 179
Paryius 187
Medingnai 100
Pasvalys 145, aps. 49, vls. 171
Medinai 170
Pail 87, 128
Merkin 39, 121, 154, 166, 179, 190-196, 269
Pataiai 272
Merkys 190, 193, 196

Mekuiiai 141, 145

Miguiionys 38, 155
Miguiioni kautyns 178
Milanas 175

Parai 135, 173

Perloja 196, 269
Pernaravas 130, 154
Pervalkai 171
Petkaii mikas 53
Piet Afrika 293

Piktilingiai 271
Pilvikiai 63, vls. 166, 167
Pyragiai 158
Plyniai 270
Plunksnoi mikas 169, 185
Potsdamas 38, 46, 156
Pranczija 10, 52, 68, 86, 95, 173, 180
Priekuls raj. 142
Prienai 50, aps. 38, 123
Prien ilas 177
Prien vls. 175
Prsija 67
Punia 155, 190
Punios ilas 39, 170, 206
Punsko vls. 171
Pualoto vls. 173
Pios mikas 202, 204
Putvinskiai 131
Puvoiai 190, 269

Seredius 154, 156, vls. 294

Sibiras 14, 43, 90, 105, 109, 116, 117, 118,
121, 141, 148, 172, 199, 203, 240, 241, 243,
244, 247, 248, 249, 251, 271, 272, 281, 289,
290
Siesikai 154, 158
Simnas 119, vls. 36, 156
Skardupi parapija 40, 169
Skuodas 145, vls. 179
Soviet Sjunga 9, 10, 13, 19, 23, 24, 27, 28,
40, 46, 47, 48, 52, 53, 54, 55, 67, 89, 111, 116,
121, 136, 139, 143, 147, 148, 149, 157, 159,
162, 163, 164, 171, 239, 240, 242, 244, 245,
247, 248, 249, 250, 281, 290, 291

Radvilikis 19, 91, 107, 109, aps. 172

Ragaiiai 173
Raguvos mikas 172
Raini mikelis 139
Ramygala 172, 182, vls. 177
Ranin 270
Raseiniai 19, 165, 169, aps. 36, 41, 61, 154, 156,
158, 167, 170, 180
Ras kapins 145, 300
Raudondvario tiltas 178
Rekyvos pelks 61
Rylikiai 22
Rytprsiai 115, 133
Rokikis 68, 168, aps. 154, raj. 139
Roma 241, 242, 250, 251
Rozalimas 156
Rudamina 155
Rudnia 155, 269
Rras 216

SSRS > Soviet Sjunga Stalioriai 270

Storiesiai 273
Strazdai 71, 126
Subartonys 192, 193, 195
Suomija 19, 217
Sutkai 270, 272
Suvalkai 171
Suvalkija 121, 132
Svdasai 176
akiai 20, aps. 41, 165, 168, 169, 270, 273, raj.
179
euoli vls. 21
iaudiniai 271
iauliai 20, 39, 144, 146, 153, 156, 161, 169,
175, 301, aps. 22, 174
iaurs Korja 23
ilai 217
ilals aps. 173
ilavotas 155
yliai 294
ilo mis 34
ilut 145
iluvos vls. 158, 173, 180

Rusija 65, 101, 124, 171,271, 286, 291

Salako vls. 125
Salantai 142
Samuolyn 270
Sarapinai 272
Ssnava 51
Seda 19
Seinai 173
Seirij vls. 168
unkari mikas 169
vedija 64, 68
vedikiai 271
venionli raj. 142
venionys 145, 176, aps. 34, 35, 96
venioni mikai 34
Taryb Sjunga > Soviet Sjunga
Taujn vls. 157, 178
Taurag 61, aps. 32, 61, 159, 170, apyl. 68
Taurags mikai 66, 133, 162
Tauragn vls. 72
Teliai 30, 156, 174, 179, aps. 20, 174, raj. 169,
172, 174
Tibetas 218
Tirkli vls. 179
Traifelbergas 188
Trak aps. 33, 35, 38, 39, 56, 71, 154, 155, 174,
178
Troknai 145, 176, raj. 172, vls. 36, 155
Tytuvnai 145, vls. 180
Uciechos dvaras 191
Ukmerg 21, aps. 33, 34, 36, 56, 77, 154, 155,
157, 158, 177, 178
Ukraina 70, 124, 166, 242
Uralas 208, 215
Utenos aps. 35, 36, 71, 96, 102, 168, raj. 141
Upaliai 168
Upelki mikas 167, 172
Upoliar 116
Uulnio mikas 36, 155
Vabalninko vls. 170
Vadeniai 177

imkaiiai 138
imkaii mikas 78, 137, 181
imoni giria 125, 127
imonys 121
irvintos 179
lynakiemio mikas 171
tuthofas 174
ukionys 174

Varuva 20, 197

Varukai 157
Veisiej plentas 204
Veiveriai 31, 87, 145, vls. 172, 173
Veivirnai 159
Veliuonos vls. 178
Venclovikiai 178
Vengrija 145
Vepri vls. 36, 37, 155
Vidukl 31
Viktorava 270
Viliuiai 272
Vilkavikis 31, 156, aps. 65, 155, 156, 157,
158, 166, 167
Vilnius 11, 19, 20, 21, 28, 30, 31, 56, 57, 58,
59, 61, 94, 124, 127, 128, 139, 140, 145, 153,
156, 158, 161, 162, 164, 168, 170, 171, 174,
176, 178, 179, 251, 290, 300, 301, kr. 115, 131
Virtuk mikas 36
Virtuk mis 156
Vladimiras 44
Vokietija 10, 13, 18, 20, 23, 35, 48, 52, 68, 89,
156, 159, 167, 172, 173
Vorkuta 117
Zarasai 25, 154, aps. 33, 35, 168
Zbaras 173
Zygmantik 270
Zypliai 271
Zypliks 270
agar 20
agariai 204
aliamikis 166, 180
alioji giria 34, 126

Vadokli vls. 178

Valkininkai 154
Varios kautyns 36, 156
Varios mikas 38
Varna 269
Varnos mikai 87
Varnailis 270
Varniai 107, vls. 174
Varnos mis 239

altyn 271
emaitija 19, 35, 37, 39, 41, 53, 54, 63, 68, 94,
108, 123, 128, 132, 166, 168, 174, 213, 215
eneva 20, 161
iemari vls. 56
iobikis 169
virgdaiiai 276

Iliustracij altiniai
TREMTIES IR REZISTENCIJOS MUZIEJAUS FONDAI: p. 19, 24, 25, 34, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 47, 49,

50, 53, 56, 59, 60, 63, 64, 66, 69, 71, 80, 82, 84, 85, 88, 89, 90, 92, 97, 98, 101, 107, 111, 115, 124,
125, 126, 129, 130, 131, 133, 134, 141, 142, 144, 145, 148
KGB ADS:

p. 31, 51, 67, 94, 95, 99, 127, 138

ALGIO KATOS ASMENINIS ARCHYVAS: p. 38, 62, 82, 87, 139

REPRESIJ LIETUVOJE TYRIMO CENTRAS:

p. 45, 117, 118, 119

JONO LAIMUIO EMAIIO ASMENINIS ARCHYVAS: p. 61, 110, 137

LIETUVIKOJI TARYBIN ENCIKLOPEDIJA, T. 7, VILNIUS, MOKSLAS", 1981: p. 58
VIRGINIJAUS GASILINO ASMENINIS ARCHYVAS: p. 91
ALTVYKSL, NR. 6, VILNIUS: ALTVYKSLS BENDROV, 1991: p. 122