1 tema.

KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA

1. Konstitucins teiss svoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas.

Konstitucins teiss svoka. Konstitucins teiss svoka teisinje literatroje vartojama keliais aspektais. Ji gali bti
suprantama kaip asmens subjektin teis, tvirtinta Konstitucijoje, kaip objektin teis, ty nacionalins teiss sritis, kaip
vienas i teiss moksl ir kaip studij disciplina.
Taigi konstitucin teis pirmu atveju vartojama Konstitucijoje tvirtintoms asmen subjektinms teiss apibdinti, turimas
galvoje teisinio santykio dalyvio galimas elgesys. Subjektins teiss turin sudaro trys teisins galimybs : galimyb elgtis
taip, kaip numato teiss normos, galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taip pat galimyb
kreiptis kompetentingas institucijas, kad ios apgint subjektin teis.
KT objektyvija prasme suprantama per teiss normas. KT kaip objektyviosios teiss sritis tai norm ir princip sistema,
nustatanti asmens teisinio statuso pagrindus, valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo
pagrindus.
KT kaip teiss mokslas tai visuma mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym. KT mokslas tiria ir KT normas, ir j
gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisini idj pasaul.
KT kaip studij disciplina reikia special kurs, dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. KT iuo atveju
glaudiai susijusi su KT mokslu, remiasi jo pasiekimais. Supaindinama ne su visomis, o su pagrindinmis KT mokslo
problemomis.
Kai kuriose valstybse ( Vokietijoje ) vartojama svoka valstybin teis, kitose ( Pranczijoje, JAV) konstitucin teis.
Pirmu atveju akcentuojama valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios institucij veiklos reguliavimo
svarba, o asmens teiss, laisvs, valstybs valdios ribojimas atsiduria lyg antroje vietoje. KT svoka vartojama pabrti
Konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teisins galios dokumento reikm. iuolaikins visuomens gyvenime.
Tarpukario Lietuvoje buvo svyruojama tarp valstybins ir konstitucins teiss svok. Pirmosios pasirinkim lm vokikos
teiss mokyklos taka, taiau dl Riomerio takos vis labiau sitvirtino konstitucins teiss svoka. Jis teig, kad valstybins
teiss svoka vartotina visai valstybs teisei, kuri yra valstybs valdios nustatoma, apibrti,taigi ir administracinei,
baudiamajai, civilinei teisei.
Konstitucin teis apima daugiau nei Konstitucijos teiss reguliavimo dalykus(savivaldos, rinkim). Jos altiniai ne tik
Konstitucija ir LRKT nutarimai. Konstitucijos teis apsiriboja Konstitucija ir jos aikinimu. Konstitucin teis apima ne tik
Konstitucijos teis. Kitaip tariant konstitucin teis siaurja prasme yra Konstitucijos teis. Konstitucinje teisje
Konstitucijos normas papildo statymai, postatyminiai aktai. Konstitucijos teis konstitucins teiss centras.
Vieosios valdios samprata platesn nei valstybins, nes ji kalba ir apie savivaldos institucijas.
Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Teiss aka tai teiss sistemos dalis, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanios
tam tikr visuomenini santyki srit. Teiss skirstymo teiss akas pagrindai yra teisinio reguliavimo objektas ir metodas.
Teisinio reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojami visuomens santykiai. vairi teiss mokykl ar pakraip
atstovai nevienodai apibria konstitucins teiss reguliavimo objekt, taiau dominuoja samprata, jog nacionalin
konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki sritis. Pirma sritis valstybs organizacija, vieosios
valdios organizavimo ir jos gyvendinimo santykiai ( konstitucins teiss normos apibria statym leidiamosios,
vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j sudarymo tvark, kompetencij, tarpusavio santykius. KT
svarbiausia problema valdios ribos. Valdios ribojimo doktrina tiesiogiai atsispindi ir Konstitucijoje. i nuostata
svarbiausias imperatyvas, lakonikiausiai ireikiantis konstitucionalizmo esm). Antra sritis asmens ir valstybs
santykiai( ios santyki srities svarba pabriama atkurianiose demokratin santvark ar tik pradjusioms engti
demokratijos keliu alims. Kitaip sakant, yra nustatomi asmens teisinio statuso pagrindai principai, teiss, laisvs,
pareigos. Valstybs valdios institucij paskirtis tarnauti monms. Demokratins konstitucins valstybs svarbiausia
pareiga saugoti mogaus teises ir laisves. Derindama asmens ir visuomens interesus, valstybs nustato teisi ir laisvi
ribojimo pagrindus.
Teisinio reguliavimo metodas papildomas kriterijus teiss skirstymo akas. J atskleidia toje srityje naudojami
reguliavimo bdai. Galima kalbti apie vairi teisinio reguliavimo bd ( galiojimo, pareigojimo, leidimo, draudimo )
santyk ioje teiss srityje. Konstitucins teiss normos vairi valstybs valdios institucij galiojimai. Taip pat kalbama
apie pareigojimus ( pvz, kad Seimas privalo svarstyti 50 tkstani rinkim teis turini piliei pateikt statymo
projekt. ). KT taikomas ir draudimas( pvz draudiama mog kankinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, nustatyti
tokias bausmes). Numatomas ir leidimas, kai teisini santyki dalyviams leidiama atlikti tam tikrus veiksmus arba j
neatlikti Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, yra iskiriami du teisinio reguliavimo metodai :
imperatyvinis ( bdingas grietas privalomumas, teisinio santykio subjekt tarpusavio santykiai grindiami subordinacija,
jei neturi pasirinkimo laisvs, privalo elgtis taip, kaip nustato teiss normos) ir dispozityvinis ( bdinga teisini santyki
subjekt lygybs pripainimas, savarankikumas, galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model, leidiama normomis
naudotis arba nepasinaudoti ). KT vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas, nes btina tiksliai apibrti valstybs gali
ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvi gyvendinimo mechanizm.

2. Konstitucins teiss normos. Konstitucins teiss norm funkcijos. Konstitucins teiss norm
klasifikavimo kriterijai. Konstitucins teiss norm struktros ypatumai. Konstitucins teiss norm
gyvendinimas.
Nagrinjant KT teiss struktr danai teigiama, kad j sudaro normos, institutai ir principai. Teiss norma tai visiems
privaloma formaliai apibrta elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim. KT normoms
bdingi tam tikri ypatumai :
Isiskiria savo teisine galia ( ypa Konstitucijos teiss normos), teiss subjekt pobdiu, turiniu(reguliuoja ypatingus
teisinius santykius), susij su suvereniteto apsauga, bdingas imperatyvumas, stabilumas, pagrindinis altinis Konstitucija.
Funkcija. KT normos reguliuoja specifin visuomenini santyki srit : nustato valstybs organizacijos, valstybs valdios
organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, reguliuoja valstybs ir asmens svarbiausius santykius.
Struktra. Teiss norm sudaro:
a) Hipotez teiss normos dalis, nurodanti aplinkybes.
b) Dispozicija teiss normos dalis, formuluojanti pai elgesio taisykl.
c) Sankcija teiss normos dalis, nurodanti poveikio priemones, kurios taikomos, kai nesilaikoma teiss normos
reikalavim.
KT norm, kuriuose yra visi trys struktriniai elementai, nra daug. Paprastai jas sudaro vien dispozicija. Sankcijos yra
politinio pobdio.
Klasifikavimas,rys. Atsivelg KT samprat siaurja ir plaija prasme, galime iskirti dvi norm grupes:
a)KT siaurja prasme normos
b)KT plaija prasme normos
Galima skirstyti ir pagal teiss altinius, kuriuose jos idstytos :
a)tvirtintos Konstitucijoje
b)tvirtintos statymais
c)tvirtintos postatyminiais aktais
d)tvirtintos kitais KT altiniais
Pagal galiojimo trukm jos gali bti skirstomos pastovias (galioja iki oficialaus panaikinimo) ir laikinas (galiojimo trukm
nustatyta),gali bti iskirtins KT normos, kuriomis, vedus nepastovij ar karo padt, laikinai ribojamos teiss ir laisvs.
Pagal norm privalomum skiriamos dispozityvios ir imperatyvios.
Pagal paskirt teisinio reguliavimo mechanizme materialisias ir procesines.
Pagal vaidmen reguliuojant teisinius santykius reguliacins(nustato visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas) ir
apsaugins(sauganios reguliacins normos).
Pagal jose idstyt taisykli pobd pareigojamosios, draudiamosios ir galinanios.
Gali dar bti skiriamos bendrsias(formuluoja principus, udavinius,tikslus) ir konkreisias(tiesiogiai numato teisini
santyki dalyvi teises ir pareigas).
Dar galima skirti pirmines ir antrines taisykles, kompetencijos ir elgesio normas ir pan.
Pagal tvirtinimo pobd galima skirti : statutines, precedentines, paproi, tvirtintas tarptautinse sutartyse.
Aikinimas. Pagrindiniai aikinimo bdai : istorinis, sisteminis, lingvistinis, loginis. Dar yra ir kit : taleologinis,
precedentinis, statym leidjo ketinim, analoginis, lyginamasis.
gyvendinimas. KT normos gyvendinamos ne izoliuotai, bet kartu su konstitucin reguliavim detalizuojaniomis
normomis. Utikrinant gyvendinim, svarbu teisin apsauga, t.y. tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas.

3. Konstitucins teiss principai. Konstitucini princip klasifikavimas.

KT principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas. Principai ir
normos yra glaudiai susij, kartais vienas nuostatas galima laikyti ir principais, ir normomis. Visgi principai isiskiria labai
apibendrinamu formulavimu, vis teisin sistem nukreipianiu pobdiu. Pagrindiniai : prigimtini teisi, Konstitucijos
virenybs, teisins valstybs.
4. Konstitucins teiss institutai, j klasifikavimo kriterijai.
KT institutas tai KT norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius.
Normos institutus jungiamos pagal reguliavimo objekt. KT galima skirti iuos institutus:
mogaus teisi ir laisvi, Pilietybs, Valstybs vadovo, Parlamento, Vyriausybs, Savivaldos, Rinkim teiss ir k.t.
institutus.
KT institutai kartais skirstomi paprastus(neskiriami atskirus junginius) ir sudtingus arba kompleksinius,
generalinius(sudaro poinstituiai arba subinstitutai)

5. Konstitucini teisini santyki svoka. Konstitucini teisini santyki struktra. Konstitucins teiss
subjektai. Konstitucini teisini santyki klasifikavimo kriterijai. Konstitucini teisini santyki atsiradimo,
pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
Svoka.Konstituciniai teisiniai santykiai tai KT nom sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras
subjektines teises ir pareigas.
KT santykiams bdingi ir bendri visiems teisiniams santykiams poymiai: atsiranda teiss norm pagrindu, tai teisiniai
ryiai tarp konkrei subjekt, gyvendinimas garantuotas valstybs prievarta ir pan.
Struktra. Konstitucinius teisinius santykius sudaro objektas, subjektas ir turinys.
Subjektai.Teisini santyki subjektai yra asmenys, kurie yra teisns(geba turti teises ir pareigas) ir veiksns(geba savo
veiksmais gyvendinti teises ir pareigas).
Privatinje teisje civilini santyki subjektai skirstomi fizinius ir juridinius asmenis. KT sudtingiau. Konstitucini
teisini santyki subjektai yra:
a)Fiziniai asmenys(LR pilieiai, usienio valstybi pilieiai, asmenys be pilietybs, asmenys su dviguba pilietybe. Gali bti
ir fizini asmen grups.
b)socialins bendrijos(pvz tauta, administracini teritorini vienet gyventojai.
c)Lietuvos valstyb
d)Valstybs valdios institucijos
e)vietos savivaldos institucijos
f)visuomens organizacijos ir susivienijimai
g)atstovaujamj institucij deputatai
KT santyki objektas socialins vertybs ( mogaus teiss ir laisvs, suverenitetas, demokratija).
Teisini santyki turin atskleidia teisini santyki subjekt subjektins teiss ir pareigos. Subjektin teis tai galimyb
atlikti tam tikrus veiksmus ir reikalauti, kad juos atlikt ar neatlikt kiti. Teisin pareiga teisinio santykio dalyvio
privalomas elgesys, kuriuo utikrinama kito teisinio santykio dalyvio subjektin teis.
KT normos sureguliuodamos tam tikrus santykius dar nesukuria konkretaus konstitucinio teisinio santykio. Tam reikia
juridinio fakto konkretaus gyvenimo faktai, su kuri buvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim,
pasikeitim ar pasibaigim.
Klasifikavimo pagrindai. Galima klasifikuoti atsivelgiant KT normas. Taigi santykiai gali bti materialieji ir procesiniai,
koordinaciniai(i dispozityvi norm) ir subordinaciniai(i imperatyvi norm), reguliaciniai ir apsauginiai, bendrieji ir
konkretieji.
Pagal teisi ir pareig pasisikirstym gali bti paprastieji ( kai vienas subjektas turi teis, kitas pareig) ir sudtingieji(kai
abu turi teises ir pareigas).
Pagal subjekt teises ir pareigas gali bti aktyvieji( dalyviai turi atlikti tam tikrus veiksmus) ir pasyvieji ( privalo neatlikti
tam tikr veiksm).
Daugelis konstitucini teisini santyki susij su alies politins sistemos funkcionavimo pagrindais.

6. Konstitucins teiss vieta nacionalinje teiss sistemoje. Konstitucins teiss ir kit teiss ak sveika.
Teis4s konstitucionalizacijos problema.
Konstitucin teis formuluoja teisinio reguliavimo pagrindus kitoms teiss akoms, jai bdingas kompleksinio teisinio
reguliavimo pobdis, reguliuojam santyki svarb nulemia tai, kad jos pagrindinis altinis Konstitucija, turinti
aukiausi teisin gali. i teiss sritis svarbi, nes formuluoja pagrindinius mogaus teiss principus, tai svarbiausia
vieosios teiss dalis.
Riomeris irjo teis materialija ir formalija prasme. Materialija prasme KT turi visos valstybs, formalija tik tos,
kurios turi raytin Konstitucij. Konstitucija suprantama kaip idealioji teis.
KT nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sritims. Todl vKT tenka vis teis integruojantis vaidmuo. Tai
neleidia KT vardyti kaip teiss akos, turinios apibrt objekt. KT tai teiss sistemos branduolys. Tai lemia:
KT reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime.
Svarbiausias altinis Konstitucija aukiausi teisin gali turintis statymas.
KT normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, valdymo form ir pan.
KT normos tvirtina pagrindines mogaus teises ir laisves.
KT normos apibria teiskros pagrindus.
KT nustato svarbiausius vis teiss ak principus.
Teiss konstitucionalizacija tai konstitucins teiss skverbimasis kitas teiss sritis ir taka joms. Konstitucija vertybi
sistema ir ios vertybs diktuoja normas kitoms sritims. Vyksta vairiose alyse nevienodu greiiu, greiiau alyse, kurioms
teko igyventi autoritarin ar totalitarin reim. Nevienodai konstitucionalizacija vyksta ir vairiose teiss disciplinose,
labiausiai vieosios teiss srityje, maiau prvatins. Tai Konstitucijos stiprjimo procesas. Konstitucija teisini
vertybi iraika. Konstitucijos taka jauiama ir teiskroje, ir teiss praktikoje.

7. Konstitucins teiss santykis su tarptautine teise bei supranacionaline teise.

KT santykis su tarptautine teise.
Itrauka i Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo:
Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dal tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis.
<...> Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys gyja statymo gali (Konstitucinio Teismo 1995 m.
sausio 24 d. ivada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandio 25 d., 2004 m. balandio 7 d. sprendimai).
i doktrinin nuostata negali bti aikinama kaip reikianti, es Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautini sutari, jeigu jos
statymuose ar konstituciniuose statymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinmis sutartimis. Prieingai,
Konstitucijoje tvirtintas principas, kad Lietuvos Respublika laikosi sava valia prisiimt tarptautini sipareigojim, gerbia visuotinai pripaintus
tarptautins teiss principus, suponuoja tai, kad tais atvejais, kai nacionaliniuose teiss aktuose (inter alia statymuose ar konstituciniuose statymuose)
nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis.
9.3. Seimas 2003 m. rugsjo 16 d. ratifikavo <...> Europos Sjungos valstybi nari ir <...> Lietuvos Respublikos sutart dl <....> Lietuvos
Respublikos stojimo Europos Sjung. Pagal mint sutart Lietuvos Respublika 2004 m. gegus 1 d. tapo Europos Sjungos valstybe nare.
Seimas 2004 m. liepos 13 d. prim Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu "Dl Lietuvos Respublikos narysts
Europos Sjungoje" ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statym, kurio 1 straipsniu Konstitucij papild Lietuvos
Respublikos konstituciniu aktu "Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje" - Konstitucijos sudedamja dalimi (Konstitucijos 150
straipsnis). Mintas Konstitucinis aktas sigaliojo 2004 m. rugpjio 14 d. Juo buvo konstitucikai patvirtinta Lietuvos Respublikos naryst Europos
Sjungoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas).
9.4. Pagal Konstitucinio akto "Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje" 2 dal Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji
Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis; jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos
taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus.
Taigi Konstitucijoje ne tik yra tvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teiss aktas nustato tok teisin
reguliavim, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis, bet ir - Europos
Sjungos teiss atvilgiu - yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl, tvirtinanti Europos Sjungos teiss akt taikymo
pirmenyb tais atvejais, kai Europos Sjungos teiss nuostatos, kylanios i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga,
konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teiss aktuose (nesvarbu, kokia j teisin galia),
iskyrus pai Konstitucij

2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS

1. Konstitucins teiss mokslo svoka ir dalykas. Konstitucins teiss mokslo altiniai.
Konstitucins teiss mokslas viena i teiss mokslo ak. Siauruoju poiriu tai mokslas, tiriantis KT kaip savarankik
teiss norm sistem. Kalbdami apie KT kaip apie mokslo ak, turime omenyje materialij, o ne formalij KT.
Formalioji KT, kaip tam tikras teisinio tvarkymo metodas, vienoje valstybje gali bti, kitoje, kuri tvarkosi kitu metodu, gali
ir nebti ( pvz DB, kuri neturi vieningos raytins Konstitucijos ). KT mokslo palyginti su KT kaip teiss aka, skiriasi
visuomenin paskirtis, dalykas ir metodas. KT kaip teiss aka atlieka visuomens integravimo ir visuomenini santyki
reguliavimo funkcij, kaip mokslo aka paintin funkcij. KT mokslo dalykas vis pirma yra pati KT ( kaip teiss
aka ). Taigi dalykas i dalies sutampa. KT mokslas nagrinja pilietyb, mogaus teises ir laisves, valstybs form, valstybs
valdios sistem, politin sistem, rinkim teis ir tt. Bet io mokslo objektas kur kas platesnis. Jis nagrinja tokias
konstitucines problemas kaip KT norm atsiradimo prieastys, j veiksmingumas, konstitucij ir konstitucingumo istorija,
KT altiniai, valstybs samprata ir kita. KT mokslas taip pat tiria vairi mokslinink teorijas, j atsiradimo prieastis. Taigi
is mokslas analizuoja pats save. ie KT mokslo dalyko elementai sudaro jo specifik santykio su KT kaip teiss akos
dalyku atvilgiu. KT mokslas daug bendr bruo turi su politika. Taigi KT mokslas gali bti apibriamas taip : tai sistema
ini apie galiojanias KT normas, j reguliuojamus visuomeninius santykius, i santyki istorin raid, perspektyv ir
reikm.
altiniai. KT mokslo sistem veikia alyje vyraujanti teiss doktrina, sisteminis galiojanios konstitucijos idstymas,
konstitucinis visuomens mentalitetas. Kaip ini apie KT sistema, KT mokslas remiasi altiniais, kuriais vadovaudamasis
mokslas sistemina inias apie teis. KT mokslo altini sistem sudaro specialieji ir teiss altiniai. Specialieji tai
mokslinink teoriniai darbai, konkrei KT institut studijos, urnal straipsniai, normini teiss akt komentarai ir tt.
Teiss tai KT normas tvirtinantys teiss aktai.
2. Konstitucins teiss kaip savarankiko teiss mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindins konstitucins teiss
mokslo kryptys ir mokyklos.
Raida. KT mokslas kaip savarankika teiss mokslo aka atsirado vliau nei kiti teiss mokslai. Kai kurios konstitucins
idjos atsispindjo Senovs mstytoj Platono, Aristotelio, Cicerono, Gajaus, vidurami mstytojo Tomo Akvinieio
darbuose, bet tada dar nebuvo nei KT nei mokslo apie j. Pagrindini KT idj ir savarankikos teiss mokslo akos
atsiradimas susijs su feodalinio absoliutizmo sistemos lugimu XVII-XVIII amiais. Hobsas, Ruso, Lokas, Monteskj
suformulavo pagrindinius teiginius, kuriais dabar remiasi KT mokslas : suverenitetas, valdi padalijimas,
parlamentarizmas, mogaus teiss ir tt. Prie KT doktrinos krimo prisidjo ir JAV nepriklausomybs deklaracijos bei JAV
Konstitucijos rengjai. KT mokslo pradininku laikomas angl teisininkas Blackstounas, ileids veikal Anglijos statym
komentarai. XIX amiuje mokslininkai pagrind ir suformulavo klasikines konstitucins teiss doktrinas ( parlamento
suvereniteto, teisins valstybs ), XIX a viduryje KT moksle susiformavo marksistin kryptis, XIX-XX amiuje atsirado
naujos teorijos : Diugi solidarizmas, Horijo institucionalizmas, Jeleniko juridin mokykla ir kt. ymiausiais iuolaikins KT
doktrinos atstovais laikomi : Prelot, Vedelis, Lavrofas, Wadeas, Maralas, Makintoas, Paundas, varcas, Sartori, Kelsenas
ir kiti. Daug darb para ir socialistini valstybi mokslininkai : Maklakovas, irkinas, Miinas ir kiti.
KT kryptys ir mokyklos. Dabar KT moksle vyrauja dvi kryptys,kurios atspindi prieingas mokslinink pairas KT:
Etatistin. Jos atstovai suvokia KT kaip valstybs nustatyt teis, nepripasta socialins( viuomens sukurtos )teiss. Kai
kurie j vadinami radikaliais, pvz marksistins pasauliros mokslininkai.
Liberalioji. Dauguma KT tyrintojo atstovauja iai krypiai. Jie teigia, kad Konstitucija ir apskritai KT nra valstybs
valdios diktatros rankis. Ji turi ireikti vairi visuomens grupi, valdani ir pavaldini socialin ry, tvirtinti
mogiksias vertybes. Jie deklaruoja teisin, demokratin valstyb, valdi padalijim, vietos savivald, valdinink
atsakomyb tautai, taikius konflikt sprendimo bdus, daugiapartin sistem ir tt.
Danai iskiriamos trys mokyklos :
Juridin. Vyravo iki XX amiaus 3 deimtmeio. Socialiniai reikiniai nagrinjami tik teisiniu poiriu. Pripasta valstybs
socialin prigimt, bet ragina j nagrinti kaip teisini santyki sistem. Yra ir toki mokslinink, kurie apskritai neigia
socialin valstybs prigimt ir tapatina valstyb su teise arba teisine tvarka: Kelsenas, i dalies Diugi, Javorskis.
Politologin. Pradjo vyrauti XX amiaus viduryje. Ragina nagrinti ne tiek KT normas ( kartais jas net ignoruoja ), kiek
tikrj konkrei valstybingumo ir politini institut vaidmen.
Teologin. Jai atstovauja musulmonik valstybi teisininkai. Vieni laikosi radikali, kiti liberali pair. Taiau vyrauja
religinis poiris tikrov. Darbai persmelkti kalifato idj, teigiama, kad suverenitetas priklauso Alachui, neigia rinkim
reikm, lygyb gyvendinama laikantis ariato princip, pripastama moter ir vyr nelygyb.
Tarpin padt tarp pirmos ir antros mokyklos uima institucionalizmo doktrina, kuri visgi artimesn politologinei.
3. Mykolo Riomerio konstitucins pairos.
LT KT mokslo pradia yra siejama su Kauno universiteto krimu 1922 metais ir io universiteto profesoriaus Riomerio
vardu. Riomeris pagrstai yra laikomas KT pradininku Lietuvoje. Riomeris LT KT mokslo krjas, pirmasis nuosekliai
nuviet jos atsiradim, vystimsi, siedamas proces su krato istorija, politiniais-socialiniai veiksniais. Jis pirmasis
nuosekliai tyr LT nacionalinio valstybingumo atkrim ir jos konstitucin raid. Bdinga, kad Riomeris savo tyrinjim
srityje buvo savotikas monopolistas : kit autori darb panaia tematika to meto lietuvi teisinje literatroje faktikai
beveik ir nra. Tokios monopolijos prieastis visuotinai pripaintas Riomerio autoritetas ioje srityje. Autoriteto elyje
liko jo kolegos, taip pat dst valstybin teis universitete. Riomerio pairos buvo originalios tuo, kad liberalias doktrinas
jis susintetino su socialinio solidarumo idjomis. Riomerio teisine mintimi yra pagrsta LT KT doktrina. ios doktrinos
sudedamosios dalys yra :
Mokymas apie valstyb. Riomeris laikosi tradicins trij element doktrinos. Valstyb, pagal Riomer, yra moni,
gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai, sjunga. Riomeris ypa pabr
funkcin tautos poym : kalbdamas apie taut jis turjo galvoje ne paius mones, o j atliekamus darbus. i
mint jis perm i Jeleniko ( valstyb kaip funkcinis junginys ). Laiksi tvirtos nuomons, kad valstyb gali
skmingai funkcionuoti tik tada, kai garantuojamos pagrindins piliei teiss. Jo, kaip teisininko idealas buvo
teisin valstyb., pajgianti tvirtinti teistum, kurio viena i veiksmingiausi garantij laik administracijos organ
ir valdinink kontrol. Teik pirmenyb prezidentinei, o ne parlamentinei demokratijai, taiau svarbiausias dalykas
yra ne demokratijos konstrukcija, o jos visuotinumas.
Mokymas apie suverenitet. Riomeris silvalstybs valdios virenyb ir nepriklausomyb nuo kit valdi
valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs suverenitetu, o valdios suverenumu. Tai valstybs valdios poymis.
Iorinis suverenitetas ( nepriklausomyb ) tai tam tikra subjektin valstybs teis santykiuose su kitomis
valstybmis. Tie iorinio, tiek vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliutiniu : valstyb negali visikai
atsiriboti nuo kit socialini jungini, esani jos viduje, ji pati i j atsiranda, o tarptautiniuose santykiuose
valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss. Nemaai dmesio skyr visuomens sampratai. Plaiuoju poiriu
visuomen visas socialinis bendravimas. Siauruoju socialini jungini visuma. Valstyb apibdinama kaip
antrinis, teritorinis, priverstinis, organizuotas socialinis junginys.
Mokymas apie reprezentacij ir mandat. Daug dmesio skyr valstybs valdios ir jos demokratini teorij
visuomens sutarties ir bendrosios valios doktrinai, reprezentacins demokratijos teorijai.
Mokymas apie konstitucin teistum.
Mokymas apie administracin teism. Tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival.
Riomerio doktrina i esms remiasi societarine teiss samprata. Riomerio idjos buvo paangios idjos, ypa turint galvoje,
kad jos buvo dstomos autoritarinio reimo slygomis. Riomeris propagavo teisin valstyb, konstitucinio bei
administracinio teismo institucijas, kritikavo nacionalizm kaip nesuderinam su demokratija, puoseljo asmens laisv,
privataus gyvenimo nelieiamum, pasisak prie diskriminavim. Riomerio mokslas apie valstyb, ypatingas dmesys
demokratini institucij krimui padeda i dien Lietuvai pasirengti jungtis Europos struktras. Visas Riomerio KT
mokslas persunktas pagarba statymui.
Soviet okupacijos metais Riomeris buvo ibrauktas i KT mokslo. i sprag i dalies upild ieivijos konstitucins
studijos. Ieiviai usienyje leido urnalus, kr draugijas. LT KT mokslo raidai didel reikm turjo Lietuvos
nepriklausomybs atkrimas. Teiss mokslas tapo laisvas nuo anksiau j saisiusio tarnybinio pobdio. iuo laikotarpiu
atgim domjimasis Riomeriu ir jo darbais. Primus dabartin Konstitucij, pradtos nagrinti su jos gyvendinimu ir
taikymu susijusios problemos, tam rengiamos mokslins konferencijos. Kita vertus, iki iol turime tik kelias monograijas
KT klausimais. Dauguma KT problem nagrinjama moksliniuose straipsniuose.
4. Konstitucins teiss mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje.
LT KT mokslo raidai didel reikm turjo Lietuvos nepriklausomybs atkrimas. Teiss mokslas tapo laisvas nuo anksiau
j saisiusio tarnybinio pobdio. iuo laikotarpiu atgim domjimasis Riomeriu ir jo darbais. Primus dabartin
Konstitucij, pradtos nagrinti su jos gyvendinimu ir taikymu susijusios problemos, tam rengiamos mokslins
konferencijos. Kita vertus, iki iol turime tik kelias monograijas KT klausimais. Dauguma KT problem nagrinjama
moksliniuose straipsniuose. Riomerio darbai vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip
iandienai reikmingi konstitucins teiss mokslo altiniai. Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij,
konstitucini institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis aktualiomis temomis.

5. Konstitucin teis kaip studij disciplina.

Konstitucins teiss studij disciplina negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo ini, doktrin, vairi KT vertinim,
todl studentai supaindinami tik su studij programoje numatytomis svarbiausiomis temomis, kurias btina imanyti,
norint suprasti valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo esm, asmens ir valstybs
santyki pagrindus. Daugum tem sudaro du ini blokai : bendrosios inios ir Lietuvos KT konkrets institutai, pvz
kalbant apie Konstitucij, pirmiausia pateikiamos teorins inios apie Konstitucij, po to pereinama prie Lietuvos 1992
met Konstitucijos. Tokia dstymo struktra grindiama tuo, kad tik isiaikinus bendrsias KT problemas, galima kalbti
apie LT KT konkreius institutus ir normas. KT studijos btinas teiss studij elementas. Studijuodamas Kt studentas
mokosi analizuoti ir vertinti vairias teisines problemas. ios studijos turi ir praktin reikm KT principus ir normas
btina pritaikyti profesinje teisininko veikloje. Konstitucins vertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu.

3 tema. LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI

1. Konstitucins teiss altinio svoka. Konstitucins teiss altini klasifikavimo kriterijai.
Formaliuoju teisiniu aspektu teiss altinis oficialiai pripastama teiss norm iraikos ir tvirtinimo forma.
Materialiuoju aspektu istorins, socialins, politins aplinkybs, takojusios teiss normos atsiradim.
Labiausiai paplits teiss altini skirstymas pagal teiss norm iraik ir tvirtinimo bd : teiss norminis aktas, teisinis
paprotys, teismo precedentas.
Atsivelgiant tai, ar teiss altiniai galioja dabar, ar galiojo praeityje, jie skirstomi galiojanius ir istorinius teiss altinius
( Statutai, 1918-1938 konstitucijos ).
Teiss altinio svoka apima ne tik teiss norm, bet ir teiss principus, doktrin. Teiss altini klasifikacija gali bti
grindiama teiss struktra ir jai priskiriama doktrininis, norminis ir sociologinis elementai ( lygiai ). Doktrininiu lygiu
teiss altiniai susiklosto kaip doktrina, principai. Norminiu teiss norm aktai, o teiss realizavimo lygiu teiss
precedentas, teismin praktika, normin sutartis, paprotys.
Konstitucins teiss altiniai gali bti klasifikuojami vairiai : pagal teisin gali, pagal konstitucins teiss
institutus(pilietybs, mogaus teisi ir laisvi).

2. Konstitucins teiss altini sistema. Lietuvos konstitucins teiss altini sistemos ypatumai.
Kiekvienai valstybei bdinga savita konstitucins teiss altini sistema. Labiausiai paplitusi konstitucins teiss altini
klasifikacija yra pagal j teisin gali. Taip klasfikuojami jie gali sudaryti hierarchin sistem.
Konstitucins teiss siaurja prasme altiniai :
a) Konstitucija, konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis, taip pat Konstitucijos
pataisos.
b) Lietuvos Respublikos Konstotucinio Teismo nutarimai
Kiti konstitucins teiss altiniai :
a) Konstituciniai statymai, priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 dal.
b) Lietuvos Repsublikos ratifikuotos tarptautins sutartys
c)statymai, Seimo statutas
d) postatyminiai aktai ( Seimo nutarimai, Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, ministerij ir kit valstybs institucij
teiss norminiai aktai ) ( savivaldos institucij aktai nereguliuoja santyki, tiesiogiai priskirtin konstitucins teiss sriiai,
todl j priskyrimas konstitucins teiss altiniams abejotinas).
alia tarptautini sutari turt bti ir Europos mogaus teis teismo precedentai.
Fakultatyviniais teiss altiniais laikytina teismin praktika, teiss principai, paproiai, doktrina. Fakultatyvini teiss
altini grup ypatinga, jos vieta ir reikm teiss altini sistemoje anaiptol ne emiausia, prireikus jie papildo kit
konstitucins teiss altini tvirtint teisin reguliavim.
3. Konstitucija pagrindinis konstitucins teiss altinis.
Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiasui teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be
to, Konstitucija tvirtina pagrindines teisinio reguliavmo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind, visi teiss aktai turi
bti teisti: statymai negali prietarauti Konstitucijai, o postatyminiai aktai Konstitucijai ir statymams. Ir Konstitucija, ir
jos sudedamoji dalis, ir Konstitucijos pataisos sudaro viening, aukiausio reguliavimo lygmens norm ir princip sistem.
Konstitucins teiss teorijoje konstituciniais statymais danai yra vadinami Konstitucijos papildymai ir pataisos, o esant
nekodifikuotai Konstitucijai ir jos dalys. Konstitucinis statymas yra sudedamoji Konstitucijos dalis, jis priimamas
sudtingesne procedra nei bet koks kitas statymas. Konstituciniai statymai Lietuvoje konstitucini altini sistemoje gali
bti klasifikuojami atskiras ris. Svarbu skirti, ar konstitucinis statymas yra Konstitucijos pataisa, ar jos dalis ( pvz dl
Lietuvos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas konstitucinis aktas), ar atskir prasm turintis iskirtins galios
statymas. Konstituciniai aktai savo galia prilygsta Konstitucijai.
Konstituciniai statymai gali bti suprasti ir kita prasme. Konstitucijos 96 straipsnyje 3 dalyje suformuluota kitokia
konstitucini statym samprata : tai ne steigiamosios, o statymins galios teiss aktai, savo galia neprilygstantys
Konstitucijai. Jie nra Konstitucijos sudedamoji dalis ar Konstitucijos pataisos.

4. statymai ir j rys. Konstitucini statym svoka konstitucins teiss doktrinoje.

Konstituciniai statymai tai :
1. kurie tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, priimti Konstitucijos nustatyta tvarka ( u juos balsavus daugiau nei pusei Seimo
nari. Keiiami ne maiau nei 3/5 Seimo nari dauguma)
2.rayti konstitucini statym sra ir priimti Konstitucijos 69 strp. 3 dalies nustatyta tvarka. KT savo nutarime
konstatavo, kad konst. statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Ypating j viet teiss akt
sistemoje lemia pati Konstitucija. K statymai negali bti keiiami ar panaikinami statymais. K statymai turi neprietarauti
Konstitucijai, o statymai Konstitucijai ir k statymams. K statymu negali bti apribota Konstitucijos ar kuri nors jos
nuostat galia.Dar anksiau KT konstatavo, kad tik nustatyta tvarka patvirtinus k statym sra, jame rayti statymai
gals bti traktuojami kaip k statymai. Kol tokio srao nra, k statym primimo tvarka negali bti taikoma jokiam
statymui priimti, iskyrus statym dl k statym srao. Paymtina, kad Seimas lig iol nra prims k statymo, kuriuo
bt nustatytas k statym sraas.
Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi savo primimo ir keitimo tvarka. ia prasme konstituciniais statymais
nra daromos Konstitucijos pataisos ir jie nra sudtin Konstitucijos dalis.
Seimo statuto nuostatos suformuluoja keturias konstitucini statym ris :
1.Konstitucijos sudedamja dalimi pagal Konstitucijos 150 str. yra Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir
Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas
2. Konstitucijos pataisos
3. Konstitucijoje vardyti statymai ir nurodyti statyme dl konstitucini statym srao.
4. konstitucines nuostatas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao.
Taigi tuo paiu pavadinimu vadinami skirtingo galios aktai :1. Prilygstanios savo galia Konstitucijai Konstitucijos pataisos
ir konstitucijos sudedamoji dalis ir 2. konstituciniai statymai, rayti konstitucini statym sra ir savo galia
neprilygstantys Konstitucijai, bet pralenkiantys paprastus statymus.
Kai kuriose alyse dar yra organiniai statymai, kurie yra tarp konstitucini ir paprastj statym.
Tarptautins sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai Lietuvos konstitucins teiss altini sistemoje. Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir jos vaidmuo Lietuvos konstitucins teiss altini
sistemoje.
Po konstitucini statym reikt iskirti LR ratifikuotas tarptautines sutartis. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo LRS
yra sudtin Lietuvos teisins sistemos dalis. Lietuvos tarptautin sutartis tai tarptautins teiss princip ir norm
reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Lietuvos
tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis turi Prezidentas,Ministras Pirmininkas, usienio reikal ministras,
Vyriausyb ir jos nustatyta tvarka ministerijos ir Vyriausybs staigos.Tarptautines sutartis statymy ratifikuoja Seimas
Prezidento teikimu. Ratifikavimo ir denonsavimo tvark reglamentuoja Seimo statuto atuntas skirsnis. statymas dl
ratifikavimo priimamas posdyje dalyvavusi Seimo nari dauguma, jei u j balsavo ne maiau 2/5 vis Seimo nari, o
denonsavimo atveju 3/5. Valstybs sienos gali bti keiiamos balsavus ne maiau kaip 4/5 Seimo nari.
Jeigu tarptautins sutartys nustato kitokias normas nei galiojantys nacionaliniai statymai, normas reikt derinti.
Konstitucins teiss doktrinai didel tak daro JTO visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi
konvencija, Vaiko teisi konvencija, Pataisyta Europos socialin chartija.
Didiausi tak daro Europos mogaus teisi konvencija, ratifikuota 1995m.
Tarptautini sutari ir nacionalins teiss santykis vairiose valstybse skirtingas. Pvz D.Britanijoje tam kad tiesiogiai
taikyti tarptautin sutart, reikia priimti special statym. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit kontinentins Europos valstybi,
ratifikuotos tarptautins sutartys eina nacionalins teiss sistem ir gali bti taikomos tiesiogiai.
Tarptautins sutarties ir nacionalins tiss santykis paprastai aptariamas valstybi Konstitucijose.
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo LRS yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis.
Tarptautins ir nacionalins teiss santykis yra tradicin tarptautins teiss doktrinos problema. Tarptautin teis gali turti
virenyb prie nacionalin teis ( monistin teorija) ir gali bti tarptautin teis auktesn u valstybs vidaus teis
tarptautiniuose santykiuose, bet nacionalin teis yra auktesn u tarptautin valstybs vidaus teisiniuose santykiuose
( dualistin teorija ).
Nors Lietuvos teisje netvirtintas bendras tarptautini sutari virenybs prie nacionalinius statymus principas, kai kurie
statymai tiesiogiai nurodo tarptautins sutarties virenybs princip : tarptautins sutartys civiliniams santykiams taikomos
tiesiogiai, iskyrus atvejus, kai tarptautin sutartis numato, kad jos taikymui btinas LR vidaus teiss aktas.
KT suformulavo princip, kad Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos Konvencijos taikymas LR vidaus
teisje yra tolygus statymams. Ratifikuota Konvencija tapo ne tik sudtine Lietuvos teiss sistemos dalimi, bet ir tiesioginio
taikymo aktu, savo teisine galia prioritet teikianiu Konstitucijai, taiau virijaniu kitus statymus. Europos mogaus teisi
konvencijos Lietuvos teiss sistemoje praktika liudija, kad Konvencijos nuostatos faktikai turi virenyb Lietuvos statym
atvilgiu. Prisijungdama prie Europos mogaus teisi konvencijos, Lietuva faktikai pripaino ir konvencijos nuostat
virenyb nacionalini statym atvilgiu, nes konvencijos nuostat nevykdymo negalima grsti nacionalini statym
ypatumais.
Europos mogaus teisi konvencijos negalima tinkamai interpretuoti ir taikyti nesiremiant Europos mogaus teisi teismo
sprendimuose suformuluotais precedentais. Taigi konvencija silieja ms teiss sistem ne vien pozytiviosios teiss
poiriu, bet keiia teiss altini doktrin atsinedama ir precedent.
Tarptautini sutari statymas, priimtas 1999 metais, numato, kad konkurencijos ( prietaravimo) atveju, pirmumas
teikiamas ratifikuotoms tarptautinms sutartims.
Konstitucins kontrols institucij aktai kaip konstitucins teiss altinis.
Dl konstitucins kontrols institucij akt kaip teiss altini nuolat vyksta diskusija, nes konstitucins kontrols
mechanizmas nevienodai veikia kontinentinje ir bendrojoje teisinse sistemose.
Konstitucins kontrols institucij sprendimai paprastai koreguoja statymines nuostatas, pripastant jas negaliojaniomis
tais atvejais, kai jos prietarauja Konstitucijai, todl konstitucins kontrols institucija yra vadinama negatyviuoju statm
leidju.
JAV konstitucins kontrols doktrina susiklost anksiausiai. JAV visa, kas prietarauja Konstitucijai yra neteista, nors gali
bti teisinga ir btina. Anglijoje neteisinga, nors gali bti ir teista.
KT yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir KT statymo nustatyta
tvarka. KT garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum. KT nagrinja ir priima sprendim,
ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Prezidento aktai, Vyriausybs aktai
neprietarauja Konstitucijai ir statymams. KT taip pat teikia ivadas, kuriomis remdamasis galutinai sprendia Seimas :
a) Dl rinkim paeidim per Prezidento ir Seimo nari rinkimus
b) Dl Prezidento sveikatos bkls tinkamumo eiti pareigas
c) Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari neprietaravimo Konstitucijai
d) Dl Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkalta,veiksm prietaravimo Konstitucijai
KT aktai pagal form skirstomi nutarimus, sprendimusir ivadas. Nutarimai ivados baigiamieji aktai, nes jie priimami
inagrinjus konkrei byl, bet ivados turi tik rekomendacin pobd. Sprendimai priimami atlikus tam tikrus procesinius
veiksmus. Apibdinant KT baigiamj akt teisin gali remiamasi iais kriterijais :
1. Teiss aktai negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad aktas prietarauja
Konstitucijai .
2. KT sprendimai yra galutiniai ir neskundiami.
3. KT nutarimai turi statymo gali ir yra visuotinai privalomi.
4. Visos valstybs institucijos ir j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie
pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu.
5. Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti pripaintais nekonstituciniais teiss aktais.
6. KT tam tikrais atvejais gali sustabdyti Prezidento, Seimo ir Vyriausybs akt galiojim.
Be to, KT turi teis atskleisti, aikinti Konstitucijos normas ir principus. KT nutarimas yra vientisas aktas.
Problemos :
1. Dl KT nutarimo teisins galios. Pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dal KT nutarimai savo galia yra lygs statymui.
Taiau KT nutarimas viena vertus yra lyg konstitucinio reguliavimo pratsimas, atskleidiantis Konstitucijos normas ir
principus. Antra vertus aktas, kuriuo pripastama, kad ginijamas teiss aktas prietarauja( ar neprietarauja)
Konstitucijai. Dl tokio dvilypio KT nutarimo pobdio negalima lyginti KT nutarimo galios su statymu ar postatyminiu
aktu.
2. Ar visi KT nutarimai laikytini teiss altiniais. KT nutarimas, kuriuo pripastama, kad teiss aktas prietarauja
Konstitucijai ar statymams, laikomas teiss altiniu. Diskusij kyla dl nutarimo, pripastanio akt neprietaraujaniu
Konstitucijai, laikymo teiss altiniu. Be to, ar visas nutarimo dalis ( rezoliucin, konstatuojamj) galima laikyti teiss
altiniu. Remiantis KT nutarimo samprata, kad toks nutarimas yra vientisas, atskirus altinius neiskiriamos rezoliucin ir
konstatuojamoji dalys.
Kiti konstitucins teiss altiniai. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai.
statymai, Seimo statutas. statymai sudaro didiausi konstitucins teiss altin dal. sattymo inicijavimo, primimo ir
sigaliojimo tvark reglamentuoja Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatos, taip pat statymas dl LR statym skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos. Konstitucins teiss doktrina skirsto statymus pagal j teisin gali : Konstitucija( taip pat jos pataisos,
aktai, esantys sudtine dalimi), konstituciniai ir organikieji statymai ( kurie nra Konstitucijos sudtin dalis) ir paprastieji
statymai. Pagal galiojim statymai gali bti pastovs ir laikini. Pagal reguliavimo pobd prasti statymai, statymai
principai, statymai programos ir kt. Kai kuriose valstybse yra ypatingieji statymai.
Galioja tik paskelbti statymai. statymus leidia Seimas. alies teiss altini sistemoje statymas yra pirminis teiss aktas.
statym normos nustato bendro pobdio taisykles, o postatyminiais aktais jas galima detalizuoti, reglamentuoti j
gyvendinimo tvark.
statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, Prezidentui, Vyriausybei, 50 tkst. Rinkim teis turini
piliei.
statymai laikomi priimtais, jei u juos balsuoja dauguma posdyje dalyvavusi Seimo nari. LR statym nuostatos gali
bti priimamos ir referendumu. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia LR
Prezidentas jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut
pasirao Seimo pirmininkas. ie aktai sigalioja klit dien po j paskelbimo.
Referendumu priimt akt Prezidentas turi pasirayti per 5 dienas, Seimo priimt statym per 10 dien. Jei Prezidentas to
nepadaro, statym paskelbia Seimo pirmininkas.
statymai pagal j primimo tvark gali bti skirstomi statymus, priimtus Seime ir statymus, priimtus referendumu. Ir tie
ir tie turi t pai teisin gali. Referendumu iuo metu yra priimta tik LR Konstitucija. Referendumu priimam statym
iniciatyvos teis priklauso Seimui ir LR pilieiams. Referendumu laikoma pritarta, kai u nuostatas pasisako ne maiau kaip
pus sraus traukt piliei. statymo nuostat primimo data laikoma referendumo data, o toks statymas sigalios kit
dien po jo paskelbimo. Referendumu priimtos statym nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos referendumu.
Svarbu paminti satatym, priimt iki Konstitucijos, tolesn galiojim. Numatyta, kad ie statymai galioja tiek, kiek jie
neprietarauja Konstitucijai. 2000 metais laikinai pratstas galiojimas kai kuri statym, i kuri konstitucins teiss
altiniais laikyti referendumo ( 1989m pratstas iki 2002) ir tautini maum ( 1989 iki 2001 ) statymai.
Konstitucins teiss klausimus reglamentuoja daugelis statym, pvz Seimo rinkim, Prezidento rinkim, pilietybs,
usieiniei teisins padties, vietos savivaldos ir kt.
Seimo statutas taip pat turi statymo gali. Nuo kit statym jis skiriasi reglamentuojam santyki pobdiu, primimo,
sigaliojimo tvarka. Seimo statut pasirao Seimo pirmininkas, statutas sigalioja kit dien po paskelbimo. Jo negali vetuoti
Prezidentas.
Taip pat i kit statym isiskiria Valstybs biudeto statymas, nes biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui.
Reikt iskirti ir Naujj civilin kodeks, kuris apima nemaai klausim, susijusi su vairiais mogaus teisi aspektais, o
mogaus teisi institutas yra labai svarbus konstitucinje teisje. Taigi is kodeksas Seime buvo priimtas kaip paprastas,
nors ir kodifikuotas statymas, jis neturi konstitucinio statymo statuso ir yra keiiamas paprastu statymu. Taiau kodekse
tvirtintas principas, kad civilinio kodekso ir kit statym prietaravimus reikia sprsti civilinio kodekso naudai.
iame kodekse yra formuluojami kai kurie galiojimai teismams, kuri nenumato Konstitucija.
Kai kuriose valstybse galioja vadinamoji deleguojamj statym leidyba, kai parlamentas paveda vyriausybei
reglamentuoti tam tikr klausim, priskirt statym kompetencijai. Tokie vyriausybs aktai turi statymo gali.
Lietuvos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nbenumarytas. Vyriausybs priimti teiss aktai savo teisine galia
neprilygsta statymams, negali su statymu konkuruoti ar jo pakeisti.
Postatyminiai aktai. Jie skirstomi Seimo nutarimus, Prezidento dekretus, Vyriausybs nutarimus, ministerij ir kit
vakstybs institucij teiss aktus, turinius normin pobd. Savivaldos institucij aktai nelaikomi konstitucins teiss
altiniais. Postatyminiai aktai negali pakeisti statym, j normos negali konkuruoti su statym normomis. Kaip ir
statym, postatymini akt, priimt iki nepriklausomybs atkrimo, galiojimas kl problem. 1999 metais Vyriausyb
prim nutarim, kuriuo galiojimas pratstas iki 2001 sausio 1 dienos, vliau pratsta dar metams.
Seimo nutarimai priimami Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari dauguma, kiti Seimo priimami aktai rezoliucijos,
kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai aktai priskiriami nenorminiams aktams, todl nra konstitucins teiss altiniai.
Prezidento dekret nedaug yra norminio pobdio. Prezidento dekretai paprastai yra teiss taikymo aktai.
Detalizuodama statym nuostatas, Vyriausyb priima daug nutarim, kurie takoja valstybs institucij veikl, sprendia kai
kuriuos pilietybs, usieniei teisins padties ir kitus klausimus. Ministro Pirmininko potvarkiai paprastai yra teiss
taikymo aktai.
Dar galima iskirti Vyriausios rinkim komisijos sprendimus, kuriais nustatoma rinkim biuleteni forma, pildymo tvarka,
rinkj sra sudarymo tvarka ir tt.
Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai. Fakultatyviniais konstitucins teiss altiniais laikomi teismin praktika,
teiss principai, paproiai ar doktrina.
Teismins praktikos, iskyrus KT vaidmuo Lietuvoje nenagrinjamas. Fakultatyviniais altiniais galima laikyti Aukiausio
Teismo senato sprendimus ir Senato aprobuotus teism sprendimus, kurie skelbiami Aukiausio Teismo biuletenyje.
Konstitucinio paproio samprta gali bti vairiai formuluojama. Jis gali bti suprantamas kaip bendra elgesio taisykl,
reglamentuojanti konstitucinius teisinius santykius, susijusius su valstybs valdios gyvendinimu kaip daug kart
pasikartojant veiksm, istorikai susiformavus. Konstitucinis paprotys paprastai suvokiamas dviem prasmm : kaip
konstitucin konvencija ir kaip paprotys. Konvencijos paplitusios D.Britanijoje, pvz partija, laimjusi rinkimus ir turinti
daugum, turi teis, kad jos lyderiai tapt kabineto nariais, o takingiausias lyderis premjeru arba kabineto vadovu.
Lietuvoje konstitucinis paprotys dar tik klostosi.
Bendrieji teiss principai. Tai lygiateisikumo, teisinio tikrumo, siningumo, teisingumo, mogaus teisi, teist lkesi,
proporcingumo ir kt principai.
Doktrinos. Jos retai kada pripastamos kaip oficialus teiss altinis. Lietuvoje iuo metu publikuojama daug straipsni
vairiais konstitucins teiss klausimais. Konstitucins teiss doktrina vystoma ir KonstitucinioTeismo ivadose ir
nutarimuose.
Precedentas plaiai pripastamas kaip konstitucins teiss altinis. Jis ypa paplits JAV, Anglijoje. Lietuvoje precedentas
nelaikomas teiss altiniu, iskyrus Europos mogaus teisi teismo formuluojamus precedentus.
5. Europos Sjungos teiss altiniai ir Lietuvos konstitucins teiss altini sistema.
Per maiau nei 50 met buvo sukurta plati ES teisin baz, kurios bendras tikslas didinti stabilum ir taik Europoje
bendradarbiaujant ir palaikant tarpusavio ryius. Europos Sjunga ir jos teiss aktai turi vis didesn tak daugeliui skirting
ali, ne tik ES nari, bet ir valstybi kandidai bei partneri. Daugelio europiei kasdien gyvenim vis labiau takoja ES
teiss akt gyvendinimas ir, atitinkamai, j kokyb.
Europos Sjungos lygiu ikeliamos iniciatyvos gali pakelti teiss akt kokyb ir kvpti nacionalinms ir regioninms
diskusijoms apie ger teiskr.
Naryst ES reikia, kad reikia integruotai taikyti dvi teiss sistemas ES sistem ir nacionalin sistem. Vienas i esmini
princip Europos Bendrijos teiss virenybs principas. Tai reikia, kad Bendrijos teis turi visik virenyb jai
prietaraujani nacionalini teiss akt atvilgiu.
ES teisje nra tvirtinta jokios aikios vis ES teiss altini hierarchijos. ES teiss altinius bt galima skirstyti
raytinius ir neraytinius.
Raytiniai teiss altiniai. Raytiniai teiss altiniai skirstomi : pirmins teiss aktus, antrins (arba ivestins) teiss aktus,
Teisingumo Teismo praktik, Tarptautines sutartis, Sutartis tarp valstybi nari.
Pirmins teiss aktai.
Pirmin teis teiss akt hierarchijoje uima auktesn pozicij ir yra pagrindas ivestinei (antrinei) teisei bei nustato
kriterijus, pagal kuriuos tikrinamas pastarosios teistumas.
Jie gali bti apibdinti kaip visi Bendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybini veiksm padarinys ir nacionalini
statym leidj ratifikuoti pagal j konstitucines procedras. Jiems priskiriami ie dokumentai:
steigiamosios sutartys.
svarbs dokumentai ( ES (Mastrichto) sutartis ir kt., vairs stojimo aktai ir sutartys)
vairs protokolai ir kitokie Sutari priedai;
konvencijos ir kt. susitarimai, padaryti tarp valstybi nari
Antrins teiss aktai.
Teiss aktai, leidiami Bendrijos institucij pagal steigimo sutartyse numatytas procedras ir laikantis galiojim, yra
vadinami Bendrijos antrine teise.
Antrinius Europos Sjungos teiss aktus sudaro standartiniai ir nestandartiniai aktai.
Standartiniai yra ie:
Reglamentas. Reglamentas yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse.
Direktyva. Direktyva suformuluoja udavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visoms ES valstybms narms, taiau
sprendim dl j taikymo nacionaliniu lygiu priima paios valstybs nars.
Sprendimas. Sprendimas priimamas konkreiam klausimui sprsti ir nra privalomas visuotinai visais atvilgiais. Jis
privalomas tiktai tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jis yra skirtas.
Rekomendacija ir ivada (nuomon). Rekomendacija ir ivada nra teisikai privalomi Europos Sjungos teiss
aktai. Jomis ireikiama institucij pozicija tam tikru klausimu.
Antriniai nestandartiniai aktai yra ie:
Aktai, kurie reglamentuoja institucij vidaus darbo tvark, kartais jie turi teisin gali;
Bendros derinimo programos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos priimtos bendros deklaracijos ar institucij susitarimai.
Teisingumo Teismo praktika
Teisingumo Teismas suformavo vadinamj nusistovjusi teismo praktik, kuri turi didel tak Bendrijos teisei.
Tarptautiniai susitarimai
Bendrija (ar atskiros jos alys nars) sudaro tarptautines sutartis su valstybmis, nepriklausanioms Bendrijai ir su kitomis
tarptautinmis organizacijomis.
Trys sutari rys tarp Bendrijos ir valstybi, nepriklausani Bendrijai, yra ypatingos reikms. Tai asociacijos,
bendradarbiavimo ir prekybos sutartys.
Sutartys tarp valstybi nari
Valstybms narms nra udrausta paioms tapti tarptautini sutari alimis. Taiau paprastai jos privalo to nedaryti
srityse, kurios priklauso iimtinei Bendrijos teisei sudaryti sutartis. Taikydamos tokias sutartis, atitinkamos valstybs nars
privalo nuolat atsivelgti Bendrij, jos institucijas ir pranaumus, kuriuos ios suteikia savo nariams.
Neraytiniai teiss altiniai.
Neraytiniai Bendrijos teiss altiniai yra :
Bendrieji ES teiss principai
Tai taisykls , atspindinios teiss ir teisingumo principus, kuri privalu laikytis bet kurioje teisinje sistemoje.
Teisinis paprotys
Jis suprantamas kaip tam tikra praktika, kurios yra laikomasi ir kuri yra pripastama ir dl to tampa teisikai privaloma.
Bsimas teiss altinis ES Konstitucija
Pirmoji Europos Sjungos Konstitucija pakeis jau esanias sutartis. 2004 met liepos mnes dvideimt penki Europos
ali vadovai aprobavo Konstitucij. Ji buvo pasirayta 2004 spalio 29 dien Romoje specialiose pasiraymo ikilmse.
Konstitucija prads veikti, kai j pagal savo statymus ratifikuos visos ES valstybs. Ratifikacijos procesas utruks dvejus
metus,t.y. iki 2006 met. Nauja konstitucija numato naujas pareigybes Europos Tarybos prezident ir Usienio reikal
ministr. Pirm kart Konstitucija numato istojimo i Europos Sjungos procedras. Svarbu tai, jog Europos Sjungos
Konstitucija nepakeis esam nacionalini konstitucij.
ES teiss poveikis Lietuvos konstitucinei teisei
2004 rugpjio 13d LR Konstitucija buvo papildyta konstituciniu aktu Dl LR narysts ES ir LR Konstitucijos 150str
papildymu. Jis skelbia: ES teiss normos yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis
grindiama Europos Sjunga, ES teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie
LR statymus ir kt teiss aktus. Tai reikia, jog ES teis turi virenyb nacionalins teiss atvilgiu.
Taiau i esms yra pripastama, jog ES konstituciniai principai ir tikslai neprietarauja Lietuvos konstitucins teiss
principams ir tikslams. Maa to, jie gali bti laikomi atitinkaniais vienas kit. ES teiss normos ne pakeiia Lietuvos teiss
normas, o jas papildo. Atskirai ratifikuoti ES teiss akt nereikia, jie automatikai ratifikuojami valstybei pasiraius Stojimo
ES sutart.
4 tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA
1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucins teiss formavimasis. Konstitucins teiss nuostatos Lietuvos
statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema.
Galiojanios LR Konstitucijos preambulje pabriamas Lietuvos valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei
istorinis tstinumas.
Lietuvos statutai Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Pagrindin idja, ikelta statutuose, - Lietuvos
valstybingumo ir LDK teisi apsaugojimas.
I statutas ( 1529m. ). Preambulje pabriama, kad skirtas visiems valdiniams, nepaisant j luomin priklausomybs, jis
vienodai privalomas gyventojams, valdios institucijoms ir didiajam kunigaikiui. Teismai turi taikyti t pai raytin
teis. Konstitucinio turinio teiss normos dstomos daugiausia pirmame skirsnyje : Lietuvos suverenumas, teritorijos
nelieiamumas, LDK valstybin santvarka. Skelbiama, kad LDK yra atskirai nuo Lenkijos gyvuojanti savarankika
valstyb. Pon taryba bajorams aukiausias valdios organas ir teismo instancija. Didysis kunigaiktis turi tartis su Pon
taryba dl statym leidybos, be jos inios neskirti privilegij. Statute mginamos ginti ir moter turtins teiss ir garb.
Pastebimos svarbiausi konstitucini mogaus teisi uuomazgos : nra kalts be atsakomybs, iimtin teismo teis
nustatyti kalt ir paskirti bausm, kiekvieno atsakomyb tik u savo veiksmus. Pirm kart suraytos bajor teiss ir
pareigos, tarpusavio santykiai ir santykiai su didiuoju kunigaikiu. Bajor teiss nebuvo tokios plaios kaip pon : jie
neturjo sprendiamosios galios seime, juos teis ne kunigaiktis, o jo administracija ( vaivados, teismo seninai ).
II statutas ( 1566 m. ). Konstitucinei teisei skiriami trys pirmieji skirsniai. Idja ta pati LDK vaklstybinis
nepriklausomumas ir savarankikumas. Statutas apibr LDK sienas, i teritorija padalyta administracinius vienetus
( vaivadijas ir pavietus ). Patvirtinta paviet seimeli sistema ( i seimeli renkama po du bajorus atstovauti Seime ).
Iplsta Seimo kompetencija, visi statymai priimami tik Seime. Taigi sumajo Pon tarybos vaidmuo. Valstieiai ir
miestieiai nedalyvavo politiniame gyvenime. Bajor luomo bendri ems teismai dabar sudaromi pagal teritorin princip.
III statutas ( 1588 m. ). teisinta nauja valstybs forma federacin Respublika, vadovaujama monarcho, irinkto bendrame
Lietuvos ir Lenkijos Seime. Lenkijos karalius buvo aukiausias teisjas, skyr pareignus ir priirjo j veikl. statymai
leidiami tik Seime, kuris taip pat svarsto svarbiausius valstybs reikalus : karo, ekonominius, finans, usienio. Panaikinta
Pon taryba, jos nariai tapo Respublikos senatoriais. Statutas LDK konstravo kaip nepriklausom valstyb, gindamas jos
suverenitet. Palikta LDK vykdomoji valdia, atskira teis ir teismai. Statutas galiojo ir valdiniams, ir svetimaliams. Karo
tarnyba privaloma visiems bajorams. Bajorams ir dvasininkams II ir III statutai suteik galimyb mokytis usienio
universitetuose. Statutas skelb tikjimo laisv.
1791 met Gegus Treiosios epospolitos Konstitucija. Tai pirmas Europoje tokio pobdio raytinis dokumentas. Tai
kitaip vadinamas Valdymo statymas, kuriame vardyti Ketveri met Seime svarstytos politins santyvarkos reformos
principai, tai buvo priemon stengiantis isaugoti ATR valstybingum, apginti nepriklausomyb, riboti didik gali.
Konstitucija susidjo i vadins dalies ir 11 straipsni. Patvirtinta miestiei teiss sisti savo atstovus Seim. Tautos valia
laikyta kiekvienos valdios altiniu. Stengtasi centralizuoti valdi, stiprinti centrin valdi. Pakeista valstybs valdymo
forma : respublika su renkamu valdovu reorganizuota konstitucin monarchij. Tai pirmoji raytin konstitucija, teisikai
tvirtinusi i valstybs valdymo form. Laikomasi valdi padalijimo principo. statym leidiamoji valdia priskiriama
dvej rm Seimui : Atstov rmams ( deputatus dvejiems metams renka paviet seimeliai ), Senatui ( teturjo atidedamj
veto teis, neturjo statym iniciatyvos teiss). Panaikinta liberum veto. Vykdomoji valdia pavedama karaliui, kuris
nebegali daryti takos statym leidybai, sukuriama patariamoji karaliaus institucija Teisi taryba. U savo politinius
sprendimus karalius neatsakingas, jis taip pat yra vyriausias karo vadas. Nustatyta sosto paveldjimo tvarka. Pabriamas
teism valdios savarankikumas ir nepriklausomumas. Dauguma konstitucijos nuostat, skirt parlamentarizmo
uuomazgoms, nepriklausomam teism darbui, i esms atkartojo statut nuostatas. Valdios centralizacija buvo ingsnis
unitarin valstyb, tai kl grsm LDK savarnkikumui, Lietuvos vardas net neminimas, ji turjo virsti Lenkijos provincija.
Padt velnino tik Seimo dokumentas Abipusis abiej taut sipareigojimas. i konstitucija nebuvo gyvendinta, taiau
joje naujj laik idjos statymikai suformuluotos anksiau nei kitose Vidurio ir Ryt Europos valstybse.
2. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas.
Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas. Tai svarbiausias XX a. antrame deimtmetyje atstatytos
Lietuvos valstybs konstitucins svarbos aktas, kuriuo i esms remiasi modernios Lietuvos valstybs buvimas ir visi
vlesnieji laikinieji ir nuolatiniai jos konstituciniai dokumentai. iuo aktu Lietuvos taryba, kaip tuo metu vienintel
lietuvi tautos atstovyb, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su
sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Taiau taryba
suvok, kad negali atstovauti bendrai tautos valiai, nes yra ne tautos irinkta, todl valstybs pagrindus paliko nustatyti vis
Lietuvos gyventoj demokratikai irinktam Steigiamajam Seimui. iame akte aiki nuostata, jog aukiausioji valdia
priklauso tautai, kuri i deleguoja paios irinktai atstovybei.
Steigiamojo Seimo 1920 met gegus 15 d. rezoliucija. Pirmajame posdyje Steigiamasis Seimas prim trump
rezoliucij, skelbiani nepriklausomos Lietuvos valstybs, kaip demokratins respublikos, laisvos nuo vis valstybini
ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis, atstatym.
Lietuvos Taryba Vasario 16-osios aktu skelb atstatanti nepriklausom Lietuvos valstyb, tai yra atliekanti vis dar
besitsiant veiksm, o Steigiamasis seimas savo rezoliucija skelbia Lietuvos valstyb atstatyt, fakt jau vykus. Taigi tai
buvo faktikai oficialus steigiamosios valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim.
3. 1918 m. lapkriio 2 d. ir 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. 1920 m.
birelio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija.
1918 m. statym leidiamoji valdia pavesta Valstybs tarybai, iniciatyvos teis Valstybs tarybai ir Ministr kabinetui.
Vykdomoji valdia atiteko Valstybs tarybos Prezidiumui, kur sudar prezidentas ir du viceprezidentai ( kolegialus
valstybs vadovas ), kuris savo valdi vykd kartu su Ministr kabinetu, turiniu turti valstybs tarybos pasitikjim.
Kiekvienas Prezidiumo aktas turjo bti pasiraytas vis trij jo nari ir kontrasignuotas Ministr kabineto atstovo.
Skelbiamos mogaus teiss ir laisvs, kurios gali bti laikinai suvarytos karo metu. Neaptarta daug principini klausim :
nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos ir jos Prezidiumo sudarymo tvark. Konstitucijos keitimo teis
pavesta Valstybs tarybai, kuri dominavo centrini valstybini organ sistemoje, taiau ji netiko krizinei situacijai, buvo
nepakankamai lanksti.
1919 m. i konstitucija sudar slygas sutelkti valdi vykdomosios valdios institucij rankose. Dauguma nuostat
atkartojo 1918 m. Konstitucijos nuostatas. Susidjo i 8 skyri, suskirstyt 40 straipsni. I esms buvo pakeista tik
centrini valstybs organ sistema svarbiausi tapo vykdomosios valdios organai, kolegial Valstybs Tarybos Prezidium
pakeit vienasmenis Prezidentas, taip pat Ministr kabinetas. Prezident iki susirenkant Steigiamajam Seimui, renka Taryba.
Valstybs Prezidentui atiteko daug teisi : aukti ir paleisti Valstybs taryb, pertraukose tarp sesij paiam leisti statymus,
turjo veto teis.Prezidentas reprezentavo valstyb, skelb amnestij, skyr aukiausius pareignus, sudar Ministr
kabinet, visiems jo aktams reikjo Ministr kabineto nario kontrasignacijos. Visai naujas buvo skyrius, skirtas Valstybs
konrolei.
1920 m. Apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug skyrsi nuo ankstesni. Lietuva skelbiama demokratine respublika.
statym leidiamoji valdia priskiriama Steigiamajam Seimui, kuris taip pat tvirtina biudet, ratifikuoja tarptautines
sutartis. Skelbiamas Steigiamojo Seimo nario asmens nelieiamumas. Vykdomoji valdia pavesta Steigiamojo Seimo
renkamam Prezidentui. Jis kvieia minstr pirminink, tvirtina jo sudaryt ministr kabinet, skiria valstybs kontrolieri,
atstovauja respublikai, skelbia statymus, visi jo aktai turi bti kontrasognuoti ministr kabineto atstovo. Prezidento reikm
sumainta, ikeliant neterminuoto Steigiamojo Seimo vaidmen, nenustatyta Prezidento kadencija, tuo metu apskritai
prezidentas nebuvo rinktas, jo pareigas jo Steigiamojo Seimo pirmininkas. Ministr kabinetas turjo turti Seimo
pasitikjim. Praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra, panaikino mirties bausm, nepaprastosios padties metu
galjo bti stabdomas demokratini teisi ir laisvi veikimas. Laikinoji Konstitucija nenustat jos keitimo ir papildymo
tvarkos, jos primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi, laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarp.
4. 1922 m. rugpjio 7 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.
1922 m. Politins to meto slygos Lietuvoje ir aplink j pasiymjo ypatingu demokratini jg pakilimu. Priimant
Konstitucij, Seime vyravo parlamentins respublikos alininkai, bet dl kit klausim gin bta daugiau, vis gi nugaljo
daugum Seime turj krikionys demokratai, konstitucija priimta vien io bloko balsais. Konstitucija susidjo i
preambuls ir penkiolikos skyri. Atitiko demokratini konstitucij reikalavimus. Suvereni valia priklauso tautai.
Ufiksuotas teisinis konstitucijos prioritetas kit teiss akt atvilgiu. Konstitucija nra tiesioginio veikimo aktas, nra
privaloma pilieiams ir valstybs institucijoms, tik statym leidjui. Keisti ar pildyti konstitucij gali tik Seimas gana didele
dauguma. Numatyta referendumo galimyb. Konstitucijos galiojimo metu nebuvo padaryta n vieno pakeitimo.
Aukiausi valdios institucij sistema. Aukiausia valdia tenka Seimui, Vyriausybei, susidedaniai i prezidento ir
ministr kabineto, teismui. pirm viet aikiai ikeltas parlamentas. statym leidiamoji valdia skiriama Seimui, jis
renkamas trejiems metams, buvo priimtas ir Seimo statutas. Svarbiausia Seimo funkcija statym leidyba. statym
iniciatyvos teis turjo pilieiai, turintys Seimo rinkimo teis, ministr kabinetas ir Seimo atstovai. Skelb statymus
Prezidentas. Taip pat svarbus Seimo udavinys Vyriausybs prieira. Kabinetas turjo turti Seimo pasitikjim.
Prezidentas buvo renkamas trejiems metams Seimo. Formaliai jis turjo reikmingas teises, bet faktikai nebuvo takinga
politin figra, naudojosi lengvai veikiama veto teise. Visikai sutapo Seimo ir Prezidento kadencijos tai dar Prezident
priklausom nuo Seimo. Seimas prezident galjo nualinti, ikelti jam byl. N viename laikinajame konstituciniame akte
nebuvo usiminta apie teismus, paliekant juos vyriausybs inioje. Tai buvo daryta smoningai, nes tuo metu nebuvo
profesionali specialist. ioje konstitucijoje teismo padt valstybje apibdino trys svarbios taisykls : a) Teismas priima
sprendimus, vadovaudamasis statymu. b) teismo sprendimai daromi respublikos vardu. c)keisti ar naikinti teismo
sprendimus gali teismas. Teritoriniuose vienetuose Konstitucija numat demokratiniais pagrindais konstruojamas vietos
savivaldybes.
Piliei teisin padtis. Ikelta asmenyb. Skelbiamas lygiateisikumas, skelbiamas teisi ir laisvi sraas,kurios galioja
statymo ribose. Nepaprastj padt gali vesti prezidentas. Skiriamas dmesys darbinink apsaugai, rpestis, kad mons
turt darbo, skelbiama nuosavybs teiss apsauga, skiriamas dmesys ir tautinms maumoms joms paskirtas visas
skyrius.
Rinkim teis. Seimo rinkimai demokratiki, rinkjai ne jaunesni kaip 21, Seim gali bti irinkti ne jaunesni kaip 25.
Galiojant iai konstitucijai, irinkti trys Seimai, i kuri vis kadencij ibuvo tik antrasis.
5. 1928 m. gegus 15 d. Lietuvos valstybs konstitucija. Jos primimo aplinkybs.
1928 m. 1926 12 17 perversmas buvo konstitucins santvarkos Lietuvoje lugimas. Po perversmo valdi umusioms
politinms jgoms buvusi konstitucija visikai netiko. Oficialiai buvo paskelbtas prezidento dekretuotas dokumentas, kuris
pavadintas Lietuvos Valstybs Konstitucija. Tokiam oktrojavimo faktui suvelninti buvo traukta nuostata, jog Konstitucija
ne vliau kaip per deimt met turi bti patikrinta referendumo bdu. Bdingiausias Konstitucijos bruoas vykdomosios
valdios, pirmiausia Prezidento, galios ipltimas, autoritarini element diegimas valstybs valdym. Prezident rinko
rinkik kolegija, kadencija septyneri metai. Prezidentas ir vykdomosios, ir statym leidiamosios valdios subjektas ( tarp
Seimo sesij vykd Seimo funkcijas, galjo paleisti Seim, baigti sesijas. Seimo galiai riboti buvo panaudotas referendumo
institutas. Nuo Prezidento priklaus ir Ministr kabinetas. Kabinetas taip pat turjo turti Seimo pasitikjim, taiau
nepasitikjimui pareikti buvo reikalinga didel dauguma. Rinkj amiaus cenzas pakeltas iki 24 met, o renkamj iki
30 met. Nesanio Seimo teisi koncentravimas Prezidento rankose, prezidento teis be kontrasignacijos paleisti Kabinet
vert Prezident svarbiausia politine figra. Tai vienas pirmj akt Europoje, kuriuo nuo demokratijos pasukta
autoritarizm. Konstitucijoje pakartotos 1922 met konstitucijos nuostatos dl teismo.
6. 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos valstybs konstitucija. Jos struktra, ypatumai, taikymo problemos.
1938 m. Valdi monopolizavo tautininkai, o vienpartin sistema oficialiai tvirtinta 1936 metais. Konstitucija savo turiniu
buvo naujas aktas. Ji buvo autoritarinio pobdio. Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas nepasikeit. Kardinaliai
keitsi prezidento santykiai su kitomis valdio institucijomis. Prezidentas skyr Seimo rinkimus, galjo Seim paleisti
anksiau laiko. Seimo kadencija 5 metai. Seimas neturjo iimitins statym leidybos teiss, juos galjo leisti ir
Prezidentas tarp seimo sesij. Vyriausybei prezidentas nebepriklaus, jis buvo atskira figra. Kai kuriems prezidento
aktams nereikjo kontrasignacijos, prezidentas neatsak u savo galios veiksmus, negaljo bti traukiamas atsakomybn,
kol eina pareigas. Atsisakyta valdi padalijimo, atskirti tik teismai. Pabrta valstybs virenyb prie pilieius. Numatytos
piliei teiss ir pareigos, pagrindin pareiga itikimyb valstybei. Numatyta aktyvi valstybs pozicija kio, eimos ir
motinysts, aukljimo ir vietimo, darbo, sveikatos ir soc. Aprpinimo srityse.
7. Lietuvos valstybs okupacija ir aneksija: teisin analiz.
Lietuvos inkorporavimas Soviet Sjungos sudt. Sovietini konstitucij galiojimas Lietuvoje, j ypatumai.
Sovietini konstitucij reforma Lietuvoje 1988 - 1990 metais.
Sovietin okupacija nutrauk nepriklausomos Lietuvos valstybs raid. Jos valstybingumas buvo panaikintas. 1940 met
sovietin Lietuvos Konstitucija buvo parengta pagal soviet sjungos 1936 met konstitucij. 1940 ir 1978 met
sovietinmis Lietuvos konstitucijomis buvo siekta teisinti Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos moni priimti aktai, o
svetimos valstybs primesti. Sovietiniam reimui silpstant, susidar palankios slygos Lietuvos valstybingumui atkurti.
Atkuriant valstybingum, pasinaudota Lietuvos TSR struktromis ir institucijomis. 1989 metais LTSR Aukiausioji taryba
prim deklaracij Apie Lietuvos valstybin suverenitet, vliau TSR ekonominio savarankikumo statym.
8. Lietuvos valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos
1990 m. kovo 11 d.
Aukiausioji taryba pirmiausia prim Deklaracij dl Lietuvos TSR aukiausios tarybos deputat galiojim, paskelbta,
kad i institucija bus vadinama Lietuvos aukiausiaja taryba. Vliau priimtas statymas dl valstybs pavadinimo ir herbo.
Po i parengiamj akt priimti Lietuvos likim lmusieji konstituciniai dokumentai, pirmiausia aktas dl Lietuvos
nepriklausomos valstybs atstatymo, kur skelbiama, kad Lietuva nuo iol vl yra nepriklausoma valstyb ir kad vasario 16-
osios aktas ir gegus 15-osios rezoliucija yra valkstybs Konstitucijos pamatas. Lietuvos valstyb lieka itikima
pripaintiems tarptautins teiss principams, taip pat garantuoja mogaus, pilieio, tautini bendrij teises.
Aukiausioji taryba taip pat prim statym dl 1938 met Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Tuo siekta
atsiriboti nuo okupacins jurisdikcijos, ivengti teisinio vakuumo konstitucinio reguliavimo srityje ir gyvendinti Lietuvos
valstybingumo tstinumo idj. is nutarimas turjo principin reikm, bet buvo sunkiai manomas ir netikslingas.
Mintame akte, siekiant ivengti prietaring vertinim, nurodoma, kad tos konstitucijos skyriai dl LR prezidento,
Valstybs tarybos, seimo, valstybs kontrols sustabdomi.

9. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas, jo ypatumai.

Buvo paskelbta apie 1938 met Konstitucijos galiojimo sustabdym ir LR Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojim. Tai
nebuvo originalus konstitucinis aktas, statymo struktroje ir turinyje rykiai atsispindjo nemaa sovietini laik teisini
relikt. Jame ikeliama piliei privatin nuosavyb, kolektyv nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Nusatytas nesudtingas
kelias jam taisyti ir tobulinti. Valstybin valdia pavesta Respublikos Aukiausiajai tarybai, Vyriausybei ir Teismui, taiau
faktikai iliko sovietin valdios struktra, besiremianti vieningos valdios koncepcija, o jos esm sudar vieninga Liaudies
deputat taryba. Aukiausios taryba turjo virenyb, nurodytos AT kompetencijos rod, jog ji usimojo vykdyti esmines
vairi visuomeninio ir valstybinio gyvenimo srii reformas. Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienasmenio
valstybs vadovo institucijos, tarptautiniuose santykiuose Lietuvai atstovavo AT pirmininkas. Jam priklaus ir dalykai,
paprastai priklausantys alies vadovo kompetencijai. Pirmininkas buvo renkamas i deputat penkeriems metams. AT turjo
prezidium. AT taip pat buvo renkama penkeriems metams. Vykdomoji valdia pavesta vyriausybei, vadinamai Ministr
taryba. Ji atsakinga AT, privaljo turti pastarosios pasitikjim. Vyriausybs narys galjo bti tik LR pilietis. Minsiterij
skaiius buvo sumaintas. Daug dmesio skirta tiesioginei demokratijai,minimas referendumas. Tarp satym iniciatyvos
teiss subjekt pilieiai tiesiogiai neminimi. Rinkim tvarka formuluojama taip pat kaip 1978 LTSR Konstitucijoje. Taip
pat praktikai nesiskyr nuo LTSRK nustatytos prokuratros ir teismo sistemos. Aukiausias teismas laikomas
aukiausija teismine valdia. Teismai sudaromi i teisj ir teismo tarj. Prokuror galiojimo laikas penkeri metai.
10. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskir konstitucij projekt ypatumai. 1992 m.
Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1990 metais kovo 11 atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, prasidjo naujas Lietuvos konstitucins raidos etapas,
atsivr reali perspektyva konstitucingumo koncepcijai formuotis. Laikinasis pagrindinis statymas tiko tik pradiniam
laikotarpiui, pereinant i totalitarins praeities demokratij. Jis negaljo bti Lietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daug
kuo neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, pernelyg ryks iame akte buvo socialistins sistemos reliktai.
alies ateit reikjo sieti su nauja Konstitucija. Naujos konstitucijos primimo ir rengimo etap slygojo keletas veiksni,
atramos tak :
alies konstitucins tradicijos. Tai teisins minties palikimas ( statutai, konsitucijos ), kuris labiausiai tiko Lietuvai
konstitucinio reguliavimo sistemos paiekai.
Demokratini vakar valstybi konstitucin patirtis. Tai vakar teisins civilizacijos mokslinink darbai, pokario Vakar
Europos ali konstitucijos. Taip pat domtasi ir Lietuvos tarpukario bei to meto teisinink darbais.
naujos konstitucijos rengimo laikotarpio 1990-1992m. alies politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos. Tai sparios
politins, socialins, ekonomins permainos, daugyb vyki, besikeiiantys socialiniai santykiai, besiklostanti politin
sistema, besikurianios naujos partijos ir organizacijos.
1990-1992 buvo parengtas ne vienas Konstitucijos projektas. Juos galima vairiai suklasifikuoti, pavyzdiui, tokius, kurie
sil prezidentin demokratij, parlamentin demokratij. Galima iskirti 1990m. teisinink ir filosof draugij projekt,
silius dviej rm parlament, taip pat 1991m. demokratins darbo partijos projekt, silius parlamentin demokratij,
1991m. amerikiei mokslinink, atvykusi Lietuv, parengt projekt, kuris labai panaus JAV konstitucin model, sil
prezidentin valdymo forma ( konstitucinis kuriozas kai konstitucij rengia kitos alies autoriai ). 1992m. pasirod
liberal sjungos silytas projektas, modernizuotas 1938m. Konstitucijos variantas.
Konstitucijos rengimo proces galima suskirstyti kelet didesni etap :
parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai. Naujos konstitucijos krimo darbo pradi Aukiausioje Taryboje ymi
Aukiausios tarybos prezidiumo nutarimas dl LRK rengimo, kuriame patvirtinta darbo grup, kuri sudar yms
politikai, teisininkai, visuomens veikjai. Darbo grupi buvo pavesta parengti bendrj Konstitucijos koncepcij.
Vykdydama pavedim parengti LRK koncepcijos Metmenys, kuriuose suformuluotos svarbiausios bsimo konstitucinio
reguliavimo pagrindins nuostatos. Metmenys pateikti Lietuvos Aide visuomenei svarstyti . Juose atsispindjo valdi
padaijimo principas, Seimui pripaintas itin svarbus vaidmuo. Konstitucijos pirmj rengimo etap reikt laikyti
pakankamai sklandia darbo pradia. Taiau po 1991 puo Maskvoje tarptautinis LT pripainimas, tiesiogins grsms
Lietuvai sugriuvus SSRS inykimas lm, kad Sjdyje m veikti icentrins jgos, vairios politins grups puoseljo
skirtingas alies ateities vizijas ir t viszij gyvendinimo bdus. Tai komplikavo Konstitucijos rengim.
konstitucini konfrontacij etapas. 1991m. priimtas Aukiausios tarybos nutarimas dl Lietuvos konstitucingumo raidos,
kuriame AT idst savo poir tolesn Konstitucijos rengim. io nutarimo svarstymas irykino ir nuomoni skirtumus
dl konstitucinio proceso. Nesutarim objektu tapo Prezidento institucijos atkrimas. 1991m. AT sudar laikinj komisij
Konstitucijos projektui parengti. Komisijos darb sutrikd politini jg konfrontacija. Komisija suskilo, didioji dalis
( 11nari) reng vien Konstitucijos projekt, mauma ( 3 nariai ) kit. Aukiausiai tarybai svarstyti buvo pateikti du
projektai, kurie abu ikritikuoti, bet pritarta po svarstymo daugumos projektui. Jis paskelbtas spaudoje, taiau Sjdio
koalicija ( mauma) paskelb ir savo remiam projekt spaudoje. Taip pat suorganizavo referendum dl Prezidento
institucijos atkimo dar neprimus Konstitucijos, taiau referendumas nepavyko. Aukiausioji taryba skilo : abi puss
neradusios bendros kalbos m rengti atskirus posdius.
politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendumu. alies parlamente imta iekoti susitarimo, kaip politin
proces nukreipti racionalia kryptimi. Aukiausios tarybos frakcij ir nepriklausani frakcijoms deputat grups atstovai
tarsi dl ieities i susidariusios situacijos. Aukiausioji taryba pritar tokiam deputat frakcijos susitarimui :
Rinkimai Seim bus rengiami ruden pagal nauj Seimo rinkim statym
Seimo rinkim dien bus pateiktas referendumui naujos Konstitucijos projektas.
Derinimo komisijos iki 1992 06 16 turi pateikti rinkim statymo projekto metmenis, o iki 23 suderintas pagrindines
Konstitucijos nuostatas
Priimti nauj arba pataisyt tebegaliojant rinkim statym, paskelbti rinkimus nauj Seim.
Tsti konsultacijas tarp frakcij , AT posdi darbotvark traukti klasimus, kurie turi bti priimti iki nauj rinkim
Taigi politins krizs veikimas buvo susietas su 1992m. ruden numatytais rinkimais Seim ir suderinto Konstitucijos
projekto parengimu. Sudarytai konstitucini problem derinimo komisijai teko udavinys suderinti bendras pozicijas dl
Seimo, Prezidento ir Vyriausybs galiojim. 1992 07 nutarimu AT paskelb rinkim Seim dat ir nustat, kad t pai
dien vyks ir referendumas dl Konstitucijos. Taiau neirint vis derinim, Konstituciijos primimo ateitis buvo neaiki.
Paskutiniame suderinto Konstitucijos projekto rengimo etape didiausi drb nuveik konstitucini problem derinimo
grups kartu su teisininkais. Projekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint Konstitucijos
projekt. 1992 10 13 AT pritar LRK projektui. Buvo nustatyta, kad Konstitucijos sudedamoji dalis statymas dl Lietuvos
valstybs ir aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas, pritarta statymo Dl LRK sigaliojimo tvarkos ir jis
kartu su Konstitucija pateiktas referendumui. Buvo priimtas statymas Dl referendumo LRK priimti, kuriame skelbiama,
jog dalyvavimas referendume yra laisvas, grindiamas visuotinia, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
Konstitucija bus priimta, jei referendume pritars daugiau nei pus balsavimo teis turini piliei. Referendumu buvo
pritarta ir Konstitucija sigaliojo kit dien po oficialaus rezultat paskelbimo 1992 11 02, o 06 Konstitucij pasira AT
pirmininkas Landsbergis
Rengimo ir primimo procesas parod Lietuvoje neseniai sitvirtinusios demokratijos silpnsias ir stiprisias puses, proceso
idava priimta nauja alies Konstitucija.
11. Lietuvos konstitucins teiss tradicij perimamumas.
Tai skelbiama jau preambulje : Konstitucijos teisiniai pamatai grindiami Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijomis. r 10 klausim.

5 tema. KONSTITUCIJA PAGRINDIN KONSTITUCINS TEISS RAIKOS FORMA.

1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOAI
1. Konstitucijos samprata ir pagrindins savybs.
Samprata. Skiriamos konstitucijos formalija prasme ( formalioji arba juridin konstitucija ) ir konstitucijos materialija
prasme ( materialioji, faktin konstitucija ) svokos.
Konstitucija formalija prasme pagrindinis alies statymas ( ar keli statymai ). Turi aukiausi teisin gali, priimamas
ir keiiamas ypatinga tvarka. Taigi formalioji konstitucija suprantama kaip statym statymas, teisinio reguliavimo sistemos
branduolys. Taigi konstitucija formalija prasme pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios teiss norm
aktas, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus, svarbiausius asmens
ir valstybs santykius.
Konstitucija materialija prasme traktuojama dviem poiriais. Vieniems tai reali valstybs valdios organizacija, realus
asmens statusas vakstybje.Taigi materialioji konstitucija patys santykiai, kuriuos reguliuoja formalioji konstitucija.
Fiktyvi konstitucija kai neatspindi tikrosios padties, bdinga autoritarizmui, totalitarizmui. Kartais teigiama, kad
materialioji konstitucija sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizacij, asmens santykius su valstybe,
nesvarbu ar ios normos idstytos viename dokumente, ar keliuose ar keliolikoje, ar neraytins.
Savybs.
- Konstitucija svarbiausias, pagrindinis alies statymas. Konstitucijos normos turi aukiausi juridin
gali. Konstitucijos virenyb tvirtinta paioje Konstitucijoje : Negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas,
prieingas Konstitucijai.
- Konstitucija yra steigiamojo pobdio aktas. J priima tauta ar tautos galioti atstovai, joje nustatomi
valstybs valdios organizacijos ir veiklos pagrindai, asmens santykis su valstybe. Joje nustatytos svarbiausios
taisykls, kurios yra pirminio pobdio.
- Konstitucija yra teiskros pagrindas. Joje vardyti teiskros subjektai, j priimam akt rys, nustatytos
procedros teiss normoms priimti.
- Priimama, keiiama ir pripastama netekusi galios ypatinga tvarka.
- Konstitucija privaloma visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse.
- Specialus gyvendinimo mechanizmas ir apsauga.
 - Teistumas. Konstitucija teista, jei ireikia tautos vali, priimta tautos ar jos galiot atstov, tautos
akceptuota.
- Stabilumas. Jos nuostatos priimtos ilgesniam valstybs ir visuomens raidos etapui.
- Realumas. Jos nuostatos gyvendinamos, utikrintos ekonominmis, socialinmis, teisinmis garantijomis.
Konstitucijos funkcijos. Teisinje literatroje dominuoja poiris, kad konstitucija vykdo teisin, politin ir ideologin
funkcijas.
Teisin funkcija. Konstitucija teiss sistemos centras. Teiss akt atitikimo konstitucijai tikrinimas, konstitucini gin
nagrinjimas atskleid ir irykino konstitucijos aspekt, parod, kad konstitucija pirmiausia teiss norm aktas.
Konstitucij sudaro normos viso teisinio reguliavimo pagrindas.
Politin funkcija. Vienais atvejais konstitucija nustato politinio gyvenimo taisykles, kitais konstitucij raomos jau
realiai politinio gyvenimo praktikoje susiklosiusios taisykls. Danai pabriama, jog konstitucija tobuliausias modernios
politikos instrumentas.
Filosofin( ideologin )funkcija. Konstitucijoje tvirtinta tam tikra valstybs valdios organizacijos, asmens ir valstybs
santyki doktrina. Konstitucijoje tvirtintos demokratins vertybs. Konstitucija auklja mones, formuoja j vertybin
orientacij, konstitucija tai tam tikras bendro gyvenimo orientyras.
Konstitucijos teisin galia. Konstitucija pagrindinis ir aukiausios galios teisinis dokumentas. Konstitucija
svarbiausias, pagrindinis alies statymas. Konstitucijos normos turi aukiausi juridin gali. Konstitucijos virenyb
tvirtinta paioje Konstitucijoje : Negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai. Teiss akt
hierarchijoje ji yra paioje virnje. Joje nustatytos svarbiausios taisykls, kurios yra pirminio pobdio. Taigi Konstitucija
orientuoja vis teisin sistem. Konstitucija privaloma visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse.
Konstitucij rys.
Pagal istorin kriterij :
- senosios kartos konstitucijos ( iki Pirmojo pasaulinio karo JAV, Norvegijos, Belgijos )
- viduriniosios kartos konstitucijos ( tarpukariu Austrijos, Airijos ir kt )
- naujosios kartos konstitucijos: I-os bangos iki 9deimt(Italijos, Ispanijos) ir XX a pab. II-os bangos, pvz Lietuvos.
Pagal galiojimo laik :
- laikinosios ( priimamos todl, kad sunku ikart priimti solid statym )
- nuolatins
Pagal tvirtint politin reim :
- demokratins
- nedemokratins ( autoritarins, totalitarins )
Pagal keitimo procedr sudtingum :
- lanksios ( LT 1922 )
- grietos ( pvz JAV )
Pagal valdymo form :
- monarchij
- respublik
Pagal primimo bd :
- dovanotosios ( oktrojuotos )
- tautos priimtos : referendumu arba steigiamojo susirinkimo, parlamento
Pagal form :
- raytins
- neraytins
Konstitucijos teisinio reguliavimo sritis.
Konstitucijos normos reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Viena konstitucijos norm grup reguliuoja asmens
teisin status, kita grup vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo santykius. ios dvi visuomenini santyki
sritys neginijamas konstitucinio reguliavimo objektas. Dar yra fakultatyvin konstitucinio reguliavimo sritis specifiniai
santykiai ( pavyzdiui, finansiniai ).
Konstitucijos struktra ir forma.
Yra dvi formos raytin ir neraytin. Raytin tai vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas
ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins padties pagrindus, vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo
pagrindus. Didioji Britanija neturi raytins konstitucijos, jos konstitucin santvarka tvirtinta ir norminiuose teiss
aktuose, ir teism precedentuose, ir teisiniuose paproiuose. Raytin konstitucija nuo neraytins svarbiausia skiriasi savo
formalia aukiausia teisine galia. Raytin konstitucija gali bti kodifikuota arba ne (pvz vedijos nekodifikuota). Taip
pat galima iskirti sudtin raytin kodifikuot konstitucij pvz ekijos konstitucija.
Struktra. Paprastai pagrindin statym sudaro tokios dalys : preambul, pagrindin dalis, baigiamosios, pereinamosios,
papildomosios nuostatos bei priedai. Preambulje nurodomi konstitucijos tikslai, istorins konstitucijos primimo
aplinkybs, kartais skelbiamos teiss ir laisvs. Kartais preambuls nuostatos suprantamos kaip teiss normos, kartais ne,
kartais kad jas btina atsivelgti interpretuojant ir taikant kit konstitucijos dali normas. Pagrindin konstitucijos dal
paprastai sudaro normos, tvirtinanios mogaus ir pilieio teises ir laisves, valstybs organizacij,valstybs valdios
institucij status, tarpusavio santykius, vietos savivaldos pagrindus. Baigiamosiose nuostatose idstomos normos,
nustatanios konstitucijos sigaliojimo tvark. Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskir konstitucijos norm sigaliojimo
terminai. Papildomomis nuostatomis aikinamos kai kurios pagrindins dalies nuostatos, nustatomos tam tikros iimtys.
Konstitucij primimo ir keitimo tvarka.
Konstitucijos priimamos keliais atvejais. Pirmas atsiradus naujai valstybei. Antras politinio reimo pasikeitimas. Treias
kai visuomens gyvenimo permain nebegalima tvirtinti vien pataisomis. Konstitucija gali bti priimama trim bdais :
oktrojuojama kai monarchas j tautai dovanoja ( Saudo arabijos ), priimama tautos atstov( Bulgarijos ) ir priimama
paios tautos ( LT ).
Nuo kit statym konstitucija skiriasi ir keitimo tvarka. Lanksios konstitucijos keitimo tvarka nra labai sudtinga,
grietos keiiamos laikantis sudting procedr. Dar galima iskirti tarpines konstitucijas, kuri vienos nuostatos
keiiamos gana lengvai, o kitos sunkiai.
Konstitucijos gyvendinimo mechanizmas.
Konstitucija sigalioja nuo to momento, kuris nurodytas paioje konstitucijoje. Konstitucija sigalioja isyk visoje valstybs
teritorijoje. Konstitucijos normos privalomos visoms valstybs valdios institucijoms, valstybs staigoms ir pilieiams.
Ypa svarbu konstitucijos norm tiesioginis taikymas. Yra konstitucijos norm, kuri tiesioginis taikymas abejoni nekelia,
bet yra nukreipianio pobdio norm, taiau jos taip pat taikomos tiesiogiai pvz rinkim tvark nustato statymas
( statym leidjas tiesiogiai pareigojamas ileisti tok statym ).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai.
Teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis gindiamas teisinis reguliavimas ir teisin praktika,
bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teiss realizavimas. Teiss principai lemia teiss norm turin ir j
taikym. Jais grindiama visa teiss sistema.
K-j galima velgti kaip pamatini, vis teiss sistem grindiani princip rinkin.K-ja apima ir principus ir normas; jie
tarp savs glaudiai susij.
Pirminiai principai.mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, tai pirminis prin., nes nra ivedamas i jokio kito
konstitucinio principo, tam kad pasakyti kad jis yra pakanka nurodyti K-jos nuostat, kurioje jis tvirtintas. Yra pirmini
prin.tvirtint tik vienoje K-jos nuostatoje. Taip pat yra prin., tvirtint keliose K-jos nuostatose, kurios vienareikms tuo
poiriu, kad kiekvienoje j yra tvirtintas tas pats pirminis principas ir, kad norint konstatuoti tokio prin.buvim, pakanka
nurodyti tik vien i i nuostat.
Sudtiniai prin.Kai kurie prin.tvirtinti skirtingose K-jos nuostatose pabriant j skirtingus, nors tarp savs neatskiriamai
susijusius, aspektus. Ir pirminiai ir sudtiniai prin.yra tiesiogiai deklaruojami K-je. Sudtiniai nuo pirmini skiriasi tuo, kad
norint konstatuoti j buvim reikia:1.nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas; 2.iskirti tai, kas iose
nuostatose yra bendra-tai, kas leidia jas visas velgti kaip to paties tiesiogiai deklaruojamo konstitucinio prin.skirtint
aspekt iraikas.
Ivestiniai prin.yra tokie, kurie tiesiogiai nra deklaruojami K-je, bet ivedami i pirmini arba sudtini prin.juos
aikinant. (valdi padalijimo principas).
Pagal antr kriterij konst.prin.skirstomi bendruosius ir kitus. bendraisiais vadinami tie, kurie kreipia, orientuoja
vis teiss sistem, visas vairioms teiss akoms priskiriamas normas (tautos suvereniteto p.; demokratikumo; prigimtins
teiss; lygybs ir kt.); kitais laikomi tie, kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose
(dvigubos pilietybs negalimumo; S-mo nario nelieiamumo; teisj depolitizacijos).
Dar galima konst. principus skirstyti
Koordinaciniai prin.-tai prin.utikrinantys konstitucins teiss vientisum, organizuojantys j vientis sistem.Jie lemia
paioje K-je nustatyt reguliavim, lemia, kaip vienos konstitucins normos dera su kitomis ir su K-je tvirtintais principais.
Koordinaciniams prin.priskirtini: K-jos virenybs; K-jos vientisumo; teisins valstybs prin.
Determinaciniai prin. Konstituciniai principai lemia akin teisin reguliavim. Jiems yra priskiriami: demokratija ir
suverenitetas; pilietin visuomen; valdi padalijimas; pasaulietin valstyb; socialin orientacija; geopolitin orientacija.
Konstituciniai principai tai konstitucijoje tvirtinti bendrieji teiss principai ( pagrindins nuostatos), kurie lemia tiek
konstitucins teiss, tiek kit teiss ak raid. Dauguma bendrj teiss princip yra aikiai apibrti ir tiesiogiai tvirtinti
LRK normose ( tai normos-principai). Taiau yra toki princip, kurie tiesiogiai nedeklaruojami, taiau iplaukia i
bendrosios Konstitucijos norm prasms ( pvz dl valdi padalijimo ). Galima iskirti tokius bendruosius teiss principus,
kuriuos skelbia Lietuvos Konstitucija :
tautos suvereniteto principas. tvirtina 3 straipsnis : Lietuvos valstyb kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.
demokratikumo. Ivedamas i 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin Respublika ir 4
straipsnio kad aukiausi suvereni gali turi tauta ir vykdo j tiesiogiai arba per demokratikai irinktus atstovus.
prigimtins teiss. tvirtintas 18 straipsnyje, kur teigiama, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins.
Lygybs. Jo esm statymui ir teismui visi lygs, niekam nra joki privilegij.
monikumo principas. Su kiekvienu mogumi reikia elgtis humanikai : negalima jo kankinti, aloti, eminti jo orumo,
iauriai su juo elgtis.
teistumo prinicpas. Kiekvienas, gyvendindamas savo teiss ir naudodamasis laisvmis, turi laikytis Konstitucijos ir
statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
Konstitucijos virenybs principas. Negalioja joks kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Teisjas negali taikyti statymo,
prieingo Konstitucijai.
teiss teismin gynyb principas. Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. i
konstitucin teis kiekvienas gali gyvendinti tiesiogiai, remdamasis Konstitucija.
nekaltumo prezumpcijos principas. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nerodomas statymo nustatyta tvarka ir
nra pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
konstitucinis valdios gali ribojimas. Valdios galias riboja Konstitucija.
valdi padalijimo principas. Tiesiogiai nedeklaruojamas, taiau jis iplaukia i nuostatos, kad valdi Lietuvoje vykdo
Seimas, Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.
teisingum LR vykdo tik teismas.tai iskirtin teismo valdios funkcija, jokia kita institucija negali jos vykdyti ir kitis
teism darb.
tvirtinti ir kiti principai, pavyzdiui,dvigubos pilietybs negalimumo, iskyrus statymo numatytus atvejus, Seimo nario
nelieiamumo principas, LR Prezidento nelieiamumo principas, teisj depolitizacijos principas, pilietins visuomens,
teisins valstybs, Konstitucijos vientisumo principai ir kiti.
1992 m. LRK bruoai, struktra, jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka.
Struktra. Pagal forma 1992 m. Konstitucija yra sudtin kodifikuota Konstitucija. J sudaro Lietuvos Respublikos
Konstitucija ( pagrindinis teisinis aktas ) ir dar 4 dokumentai, kurie ivardyti 150 straipsnyje :
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs : patvitinama, kad Lietuva yra nepriklausoma
demokratin Respublika tai konstitucin norma ir pamatinis principas, kuris gali bti pakeistas tik plebiscitu, jeigu u tai
pasisakys ne maiau kaip rinkim teis turini piliei.
1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas;
ufiksuotas Lietuvos siekis puoselti abipusiai naudingus santykius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sudtyje,
bet niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias SSRS pagrindu kuriamas sjungas. Veikla, kuria mginama Lietuv traukti
tokias sjungas laikoma prieika Lietuvos valstybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. Taip pat nustatyta, kad
Lietuvos teritorijoje negali bti joki Rusijos, NVS ir j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini.
1992 m. spalio 25 d. statymas Dl LRK sigaliojimo tvarkos; reglamentuojama Konstitucijos ir jos atskir nuostat
sigaliojimo tvarka. Pagal statym, sigaliojus LRK netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis
statymas, o kiti teisiniai aktai, galioj iki Konstitucijos, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir tol, kol
nepaskelbiami netekusiais galios. Taip pat nustatyta, kada baigiasi Aukiausios tarybos galiojimai, kada posd renkasi
Seimo nariai, Seimo nario priesaikos tekstas, aptarta situacija, kol dar nra Prezidento, kaip renkami KT teisjai ir tt.
statymas buvo priimtas referendumu kartu su LRK.
2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl LR narysts ES. ES teiss normos taikomos tiesiogiai ir turi virenyb,
kalbama apie ES teiss akt primim.
Visi ie aktai traktuojami kaip vientisas sudtinis aukiausios galios teisinis aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
sudtins dalys yra ios :
Preambul. Tai glausta angin teksto dalis, kurioje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo principai,
svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Ypa svarbios preambuls nuostatos dl valstybs ir teiss tstinumo ir
perimamumo, dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi ir kurti savo protvi emje nepriklausomoje
Lietuvoje. Preambulje skelbiami tautos gyvenimo ir konstitucinio reguliavimo tikslai tai atviros, teisingos, darnios
pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Lietuvos valstybs krja tai pilietin Lietuvos moni bendrija.
Pagrindin Konstitucijos dalis (I-XIV skirsniai). I skirsnis Lietuvos valstyb jame tvirtinti konstituciniai Lietuvos
valstybs santvarkos pagrindai : nepriklausoma demokratin respublika, Tautos suverenitetas, valdios padalijimas,
valdios gali ribojimas Konstitucija, Konstitucijos virenybs principas, taip pat normose kalbama apie pilietyb, teritorijos
vientisum ir nedalomum, valstybin kalb ir t.t. II skirsnis mogus ir valstyb : ia tvirtintos pagrindins teiss ir
laisvs, kurios skelbiamos prigimtinmis. Tai mogaus teis gyvyb, laisv, asmens nelieiamum, nuosavybs apsauga,
orumo apsauga, informacijos, minties, sins laisv. Skelbiama asmen lygyb, nekaltumo prezumpcija, rinkim,
susivienijim, taiki susirinkim, peticij teis. III skirsnis Visuomen ir valstyb : ia nustatyti eimos, aukljimo,
ugdymo santyki pagrindai. tvirtinama asmens teis moksl, kultr, draudiama masins informacijos cenzra, masins
informacijos priemoni monopolis. IV skirsnis Tautos kis ir darbas : ia apibriami Lietuvos kio pagrindai, darbo ir
socialins paramos santyki pagrindai, gamtos aplinkos apsauga ir tt. Kad Lietuvos kis grindiamas privaia nuosavybe,
siningos konkurencijos laisv, valstyb gina vartotoj interesus, laiduoja socialin param. V skirsnis Seimas :
nustatoma Seimo nario teisin padtis, Seimo kompetencija, statym leidybos pagrindiniai klausimai, VI skirsnis LR
Prezidentas : jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro kas pavesta Konstitucijos ir statym, VII skirsnis LR vyriausyb :
tai kolegiali, krato reikalus tvarkanti institucija, nustatomi jos veiklos pagrindai, VIII i IX skirsniai skirti KT ir teism
funkcionavimui. X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas : laiduojama savivaldos teis, vietinis valdymas auktesniuose
administraciniuose vienetuose, XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas, XI skirsnis Valstybs kontrol, XIII skirsnis
Usienio politika ir valstybs gyvenimas nustato alies usienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus, XIV
skirsnis Konstitucijos keitimas.
Baigiamieji nuostatai ( 150 154 strp.) apibriama, kurie aktai yra laikomi sudedamja Konstitucijos dalimi, nurodoma,
kada Konstitucija sigalioja, kaip skelbiama.
Konstitucijos sudedamoji dalis ( minti keturi aktai ).
Reguliavimo sfera. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliavimo objekt, reikia paymti, kad ms
Konstitucija reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis : valstybs organizacijos, valstybs valdios institucij
organizacijos ir veiklos, vietos savivaldos ir valdymo, asmens teisins padties pagrind santykius. Reikia pabrtio ir
konstitucijos specifik : tai ypa turinio yoatumai sureguliuoti tam tikri klausimai : dl poirio i posovietin erdv, LR
pasirinkt europin, transatlantin integracij, prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobd.
Taikymas ( 11. Konstitucijos tiesioginio realizavimo mechanizmas ). LRK 6 strp. nustatyta, kad Konstitucija yra
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis konstitucija. tvirtintas Konstitucijos
tiesioginio taikymo principas reikia, kad Konstitucija teiss norm aktas, kurio nustatytos taisykls galioja ir yra
visuotinai privalomos, kad kiekvienas asmuo, remdamasis Konstitucija gali ginti savo teises. Konstitucija alies teiss
sistemos pagrindas, jos centrinis elementas. Konstitucijoje tvirtintos normos pltojamos, konkretizuojamos kit teiss srii
normose. Tiesioginis Konstitucijos taikymas pagrindinio alies statymo prioritetins reikms utikrinimo garantija. is
principas pripastamas visose iuolaikinse demokratinse valstybse. princip ypa svarbu tvirtinti pototalitariniame
pasaulyje, nes galiojant totalitariniam reimui asmuo savo teises galjo ginti tik remdamasis statymu, nutarimu ar
instrukcija, bet ne Konstitucija. Konstitucijoje tvirtint teisi gynyba btinas konstitucins santvarkos elementas, kuris
gali bti utikrinamas tik tuo atveju, kai galioja tiesioginis taikymas. Taiau tiesioginis taikymas danai yra problemikas,
nes kai kurios normos yra bendro pobdio. Pavyzdiui, norma, kurioje teigiama, kad Prezidento priesaik pasirao jis pats
ir LRKT pirmininkas, o jam nesant vienas i LRKT teisj yra aiki, taiau yra blanketini norm, su nuorodom kitus
statymus, pavyzdiui, Seimo rinkim tvark nustato statymas. i norma tiesiogiai pareigoja statym leidj priimti tok
statym. Tai statym leidj tiesiogiai pareigojanti norma. Taip pat svarbu paminti, kad teiss realizavimo procedr
reguliavimo nebuvimas negali bti pagrindas Konstitucijos garantuotai teisei paneigti. Tiesioginis Konstitucijos taikymas
inoma yra tik vienas i Konstitucijos poveikio bd tvirtinant konkreius santykius, apsaugant konstitucines teises ir
laisves.
sigaliojimas. LR Konstitucija priimta referendumu 1992 10 25. Baigiamuosiuose nuostatuose reglamentuojama, jog i
LRK sigalioja kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo ir su slyga, jeigu referendume jai pritars daugiau
kaip pus vis LR piliei, turini rinkim teis. ios Konstitucijos ir atskir jos nuostat sigaliojimo tvark
reglamentuoja LR statymas Dl LRK sigaliojimo tvarkos, kuris priimamas referendumu kartu su ia
Konstitucija.Referendumu priimta LRK ir statym Dl LRK sigaliojimo tvarkos ne vliau kaip per 15 dien sklebia
LRAT pirmininkas. sigaliojus LRK netenka galios Laikinasis pagrindinis statymas. statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys,
galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie
neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su
Konstitucijos nuostatomis. Lietuvos Respublikos statym nuostatos, reglamentuojanios Lietuvos Respublikos
aukiausij valstybins valdios ir valdymo institucij, deputat, savivaldybi taryb statusus, galioja tol, kol irinktas
Seimas nenusprs ko kita.
Keitimas. Konstitucijos 147 strp. Numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti LRK turi teis pateikti Seimui ne maesn
nei vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkst. Rinkj. Nepaprastosios ar karo padties metu Konstitucija
negali bti taisoma. Ypa stipri yra 1 straipsnio ir pirmo bei keturiolikto skirsni apsauga. 1 straipsnis gali bti pakeistas tik
referendumo, kurio metu u tai pasisakyt ne maau kaip Lietuvos piliei, tuini rinkim teis, bdu. Tik referendumu
gali bti keiiamos ir 1 bei 14 skirsni nuostatos. Konstitucijos pataisos dl kit skirsni turi bti svarstomos ir dl j Seime
balsuojama du kartus. Tarp balsavim turi bti ne maiau kaip 3 mn. Pertrauka. Kiekvieno balsavimo metu u turi
pasisakyti ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta pataisa pakartotinai svarstoma gali bti ne maiau kaip po met.
statym dl Konstitucijos keitimo pasirao ir per 5 dienas paskelbia Prezidentas, jei jis to nepadaro, pasirao Seimo
pirmininkas. Konstitucijos pataisa sigalioja ne anksiau kaip po mnesio nuo jos primimo.
Taip pat 153 straipsnyje nustatyta, kad iki 1993 met 10 25 Seimas palengvinta tvarka galjo pakeisti kai kurias normas.
ios Konstitucijos keitimo slyg ilygos teisin politini kompromis paiekos iraika. Palengvinta tvarka buvo
leidiama keisti normas dl Seimo nari skaiiaus, Seimo rinkim, Prezidento rinkim, ministr statuso, prokuroro statuso,
KT sudarymo ir kt. Tai buvo daugiausia nuostatos, susijusios su valstybs valdios institucij teisine padtimi, j tarpusavio
santykiais. Taiau palengvinta tvarka Konstitucija nebuvo pakeista.
1992-2001 metais buvo padarytos dvi pataisos : dl galimybs usienio subjektams sigyti nuosavybn ne ems kio
paskirties ems sklypus ir prailgintas savivaldybi taryb galiojim laikas. Kitos pataisos ssiuvinyje.
LRK reglamentuota Konstitucijos keitimo tvarka garantuoja, kad neapgalvotos, tik vienai kuriai politinei ar socialinei grupei
priimtinos pataisos nebus gyvendintos. Galima suformuluoti kelet Konstitucijos keitimo princip : Konstitucijos pataisa
turi bti akivaizdiai btina.
Konstitucijos pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis Konstitucijoje tvirtint reikalavim.
ir rengiant, ir priimant Konstitucijos patais, btinas platus Lietuvos politini jg kosensusas, ty btinas esminis
bendranacionalinis susitarimas, kai n viena svarbi alies politin jga neprietarauja Konstitucijos pataisai.
rengiant ir priimant patais, negalima paeisti Konstitucijos dvasios, joje tvirtintos konstitucini vertybi sistemos,
Konstitucijos vientisumo ir suderinamumo, btina paisyti teisins technikos reikalavim.
2. Konstitucijos ir Europos Sjungos teiss santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kit
valstybi konstitucijos.
Pranczija. Panai apimtis, Pranczijos taip pat turi sudedamj dal : mogaus ir pilieio teisi deklaracij bei 1946
Konstitucijos preambul, Pranczijos nenurodyta valstybs sostin, Pranczijos parlamentas dvej rm nacionalinis
susirinkimas ir Senatas, Pranczijos Konstitucijoje Vyriausybei skirti vos 4 straipsniai ji gyvendina Tautos politik,
Prezidentai renkami 5 metams tiesioginiais rinkimais, prezidento rinkimus Pranczijoje skelbia Vyriausyb, o Lietuvoje
Seimas. Pranczijos prezidento galios ymiai didesns. LT KT, Pranczijoje Konstitucin taryba. Tiek pat teisj, tokia
pati kadencijos trukm, tik vienai kadencijai, kas trejus metus sudtis tredaliu atnaujinama, bet Pranczijoje Konstitucin
Taryb pagal teis iki gyvos galvos eina visi buv Prezidentai. Keitimas. LT seimo nari grup ir pilieiai, FR
Prezidentas, Parlamento nariai. Pranczijos Konstitucijoje nurodoma, kad negalima keisti respublikos valdymo formos, o Lt
 teorikai galima, nors labai sudtinga tvarka. Abiejose Konstitucijose keitimas negalimas karo ar nepaprastosios padties
metu. Pranczijos Konstitucijoje l didelis dmesys skirtas mogaus teisms, ypa moter ir vyr lygybei, Pranczijos
Konstitucijoje iskiriamas atskiras skirsnis Parlamento ir Vyriausybs santykiams aptarti.
JAV. Teisi bilyje tvirtinamos Konstitucijos pataisos. Priimtos tik 27 pataisos. Klasikin prezidentin respublika. Dar
sudtingesn Konstitucijos keitimo tvarka. JAV ne unitarin, o federacin valstyb, kurioje egzistuoja valstijos, turinios
savo leidiamsias, vykdomsias ir teismines valdias. statym eidiamoji valdia pavedama dvej rm Kongresui
Atstov rmams ir Senatui. Atstov rmai atstovauja JAV teritorinei tautai. Renkami tiesioginiais rinkimais, dvejiems
metams. Senate atstovaujami federacijos subjektai. Renkamas 6 metams rotacijos principu . statym leidybos teis
priklauso kongresui, statymus, susijusius su mokesiais leidia atstov rmai. vykdomj valdi, kuri pavedama
prezidentui. Prezidentas yra ir valstybs, ir vyriausybs vadovas, vyriausias kariumens ir laivyno vadas. Jis sudarinja
tarptautines sutartis, skiria Aukiausiojo teismo teisjus, informuoja Kongres apie federacijos padt, turi veto teis.
Renkamas kas ketveri metai, dviej pakop rinkimais. JAV teismo valdi vykdo Aukiausiasis teismas ir kiti kongreso
steigti teismai. Siekiant ivengti anarchijos, numatyta stabdi ir atsvar sistema, kuri suteikia galimyb valstybs
valdioms daryti viena kitai tam tikr poveik.
VFR. LT Konstitucijoje didesnis dmesys skiriamas valstybei taip vadinamas ir pirmas skirsnis. VFR Konstitucijoje
mogaus teisms. Tai susij su istorine valstybi praeitimi. Vokietija parlamentin respublika, Lietuva parlamentin
pusiau prezidentin, taigi prezidentas LT turi daugiau gali. Vokietijoje prezidento valdia silpna, nors savo galiojimais jis
beveik nesiskiria nuo LT prezidento, realiai didels takos valdiai Vokietijos prezidentas neturi. Jis renkamas penkeriems
metams. Skirtumas rinkimai : Vokietijoje renkamas ne tiesiogiai, o renka vadinamasis bundesversammlung. Teisines
direktyvas vokietijoje nustato kancleris, kuris ir turi daugiausia takos valdiai. Parlamentas bundestagas, kvaziparlamentu
vadinamas bundesratas, susidedantis i emi atstov. Teismai penkeriopi : bendrosios kompetencijos, socialiniai, finans,
administraciniai ir darbo, bei Vokietijos KT. ems turi savo teismus, statym leidiamsias, vykdomsias valdias, savo
Konstitucijas.

6 tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KT

1. Konstitucijos apsaugos btinumas ir jo utikrinimo bdai.
Konstitucij apsaugos garantavimas yra viena i esmini politinio ir teisinio gyvenimo aktualij. Konstitucija, bdama
pagrindinis alies statymas, suponuoja ir jos paios apsaugos btinum. Konstitucijos virenyb reikia, kad visi teiss
aktai turi j atitikti.
- lemianioji konstitucij garantija yra tai, kaip jose atsispindi moni socialiniai politiniai lkesiai,
visuomens isivystymas.
- Konstitucij apsaugos teisins garantijos ukoduotos j primimo, keitimo ir naikinimo tvarkoje. Specialios
taisykls lemia j stabilum.
- Konstitucij apsauga utikrinama ir baudiamojo poveikio sankcijomis. Pvz numatyta atsakomyb u
valstybs perversm, u padjim kitai valstybei veikti prie LR ir kt.
- Konstitucij apsaugos garantijos kartais tvirtinamos paiose konstitucijose.
- Valdios institucij galiojimai bdami valstybs valdios padalijimo principo realizavimo konkreti forma,
kartu yra ir konstitucijos apsaugos prielaida.
 - Ypating reikm turi parlamentar ir kit aukiausi pareign priesaika, kurioje akcentuojamas
konstitucij laikymasis. Seimo nariai ir kiti konstitucijoje numatyti asmenys u iurkius konstitucijos
paeidimus ir priesaikos sulauym gali bti paalinti i pareig apkaltos tvarka.
- Iskirtin vaidmen utikrinant statym konstitucingumo prieir, taip pat konstitucijos apsaug vaidina
valstybi vadovai.
- Konstitucij apsaugos sistemoje vaidmen vaidina ir bendrosios jurisdikcijos bei kiti, pvz administraciniai
teismai. Jie realizuoja konstitucin teisingumo vykdymo funkcij, utikrina piliei konstitucini teisi ir
laisvi apsaug.
- Konstitucijoje numatyta ir piliei pareiga gyvendinant savo teises ir naudojantis laisvmis laikytis
konstitucijos ir nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
- Konstitucijoje numatyta tautos ir kiekvieno pilieio teis prieintis bet kam, kas ksinasi LR
nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.
- alia politini, etini, socialini konstitucijos garantij daugelio ali konstitucijose suformuotos teisins
apsaugos ( kontrols ) priemons. KT tvirtintas kaip vienas i Konstitucijos garant jis gyvendina
konstitucin kontrol.
2. Konstitucins kontrols svoka. Konstitucins kontrols funkcijos.
Konstitucin kontrol tai konstitucijos apsaugos utikrinimas.
Konstitucins prieiros objektai. Svarbiausia konstitucins prieiros paskirtis kad statymai neprietaraut
konstitucijai. Todl vienas i konstitucins prieiros objekt (1) statymai. Tam tikros institucijos gali tikrinti,
ar statymai neprietarauja konstitucijai. Prie objekt priskiriami ir kiti parlamento aktai, valstybs vadovo ir
vyriausybs priimami aktai. Teiss akt konstitucingumo tikrinimas svarbiausia konstitucins prieiros
paskirtis. Taip pat tam tikros institucijos turi teis tikrinti tarptautini sutari atitikim konstitucijai.
Konstitucinei prieirai taip pat priskiriama (2) sprsti ginus tarp aukiausi valdi dl kompetencijos
(pvz.: tarp prezidento ir vyriausybs). Bet tik tada, kai K paveda t daryti ar kai yra skundiamas konkretus
statymas. Reikia sprsti ir konstitucines normas.
Taip pat priskiriami (3) ginai, kylantys tarp centrins valdios ir regiono. Daniausiai ie ginai kyla
federacinse valstybse tarp federalins valdios ir federacijos subjekto. Praktikoje visada atsiranda papildom
klausim, kurie K nra sureguliuoti.
Kiti konstitucins prieiros objektai (4) rinkiminiai ginai (dl rinkim statym paeidim, kyla tarp
politini partij ir pan.).
Labai danai prie objekt priskiriami (5) ir referendumo organizavimo klausimai, jo pravedimo ir rezultat
teistumo klausimai.
Kitas objektas (6) klausimai dl apkaltos (impimento) procedr. Vienas i pagrind iai procedrai K
paeidimas. Todl reikia isiaikinti, ar buvo K paeidimas, reikia vertinti pareigno veiksmus. Po to, remiantis
ta ivada, tsiama apkalta. Konstituciniai teismai ar aukiausieji teismai neretai tiesiogiai dalyvauja impimento
procedroje.
Dar vienas objektas (7) mogaus ar individo konstitucini teisi apsauga. Bna suteikiama individams teis
kreiptis tas institucijas dl konstitucini teisi paeidimo. Toks kreipimasis turi bti motyvuotas, argumentuotas
ir turi bti inaudotos visos kitos teisins gynybos priemons bei galimybs. Tai labai svarbi individo galimyb,
ypa demokratinse valstybse.
Dar vienas objektas (8) ribojaniosios procedros (dl tam tikr vykdom teisini apribojim ar suvarym
(politins partijos veiklos nutraukimas ir pan.)). Tai reikia, kad yra abejon, ar nebuvo paeistos politins teiss,
asociacij teiss ir laisvs ir pan. Apskritai statymai numato galimybes politins partijos veikl nutraukti ir todl
konstitucinis teismas turi patikrinti, ar ta represavimo, udarymo procedra vykdyta pagal statymus.
Taigi konstitucins prieiros objekt yra labai daug. Bet ne visose valstybse ie objektai priskiriami
konstitucinei prieirai. J priskyrimas priklauso nuo konkreios valstybs, konstitucins prieiros modelio ir
pan. Viena svarbiausi taisykli konstitucin prieira tikrina statym konstitucingum.

3. Konstitucins kontrols sistema. Konstitucins kontrols bdai ir formos.

Amerikietikas modelis. Konstitucins kontrols itakos yra JAV. Pagrindinis bruoas yra tas, kad konstitucinius ginus
sprendia bendrosios jurisdikcijos teismai, nagrindami administracines, civilines, baudiamasias bylas. Teismas,
nagrindamas konkrei byl, gali pripainti teiss norm prietaraujania konstitucijai. Ji ikart nepanaikinama, bet nuolat
pasikartojantys teism sprendimai tuo paiu klausimu virsta teism precedentu. Doktrin i esms suformulavo JAV
aukiausiojo teismo teisjas Marshalas Madisono byloje pareiks, kad btent teismin valdia ir turi teis bei privalo
pasakyti, kas yra statymas.
Europietikasis modelis. Dar vadinamas autrikuoju, nes j mokslikai pagrind austras Kelsenas. Esm konstitucin
kontrol vykdo specials konstituciniai teismai ar konstitucins tarybos. Svarbu, kad konstituciniai teismai sudaromi ne tik
i karjeros siekiani teisj, bet ir i valstybs tarnautoju, specialist, teiss mokslinink.
Klasifikacija.
- Pagal gyvendinimo laik : iankstin ( prevencin : kai aktas tikrinamas iki akto paskelbimo ir
sigaliojimo ) ir vlesnioji ( represyvioji : teistumas tikrinamas jau aktui sigaliojus)
- Pagal teisinius padarinius : konsultacin ( ivada neturi privalomosios teisins galios ) ir sprendianioji
( sprendimas visada sukelia realias teisines pasekmes )
- Pagal privalomum : privalomoji ar fakultatyvin ( gali inicijuoti tam tikri subjektai ) kontrol.
- Pagal form : konkreioji ( amerikietikasis modelis teiss normos atitikimas konstitucijai vertinamas
konkreios bylos kontekste ir sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims. Ji dar skirstoma :
centralizuot ( gyvendina aukiausios teismins institucijos pvz Estijos valstybs teismas ) ir
decentralizuot ( gyvendina bendrosios jurisdikcijos teismai pvz JAV ). Abstrakioji kai kontrol
gyvendina specials teismai ir j sprendimai yra privalomi visiems.
- Pagal vykdymo viet : vidin ( gyvendina ta institucija, kuri priima akt ) ir iorin.
- Pagal turinPagal vykdymo viet : vidin ( gyvendina ta institucija, kuri priima akt ) ir iorin.
- Pagal turin : formalioji ( tikrinama primimo tvarka, primusios institucijos galiojimai) ir materialioji
( tikrinamas turinys ).
- Pagal sprendimo sigaliojimo laik : sprendimas galioja atgal, sprendimas galioja ateit ( demokratikiau )
- Pagal tai, kas vykdo konstitucin kontrol : bendrosios jurisdikcijos teismai, specializuoti konstituciniai
teismai ir kvaziteismins institucijos ( konstitucins tarybos ).
4. Konstitucins kontrols institucijos ir j atsiradimas Lietuvoje.
Konstitucins kontrols doktrin tarpukariu grind Riomeris. Laikinosiose konstitucijose nebuvo tvirtintos konstitucins
kontrols konstitucins prielaidos. Tuo metu galiojusi teiss sistema i esms buvo nesuderinta su konstitucinmis
normomis. Nuolatins konstitucijos : 1922 met konstitucijoje treiame straipsnyje paskelbta, kad Lietuvoje neturi galios
joks statymas prieingas konstitucijai. Taiau organizacins struktros, institucijos, kuri galt sprsti iuos klausimus,
nebuvo. Taigi ioje konstitucijoje, galima sakyti, buvo suformuluota teorin konstrukcija, kuri i esms galjo bti pagrindas
konstitucinei justicijai atsirasti. 1928 met konstitucijoje buvo numatyta statymams tvarkyti ir j sumanymams ruoti bei
svarstyti steigti Valstybs taryb. 1938 met konstitucija ir joje uprogramuota teisin sistema buvo nepalanki statym
konstitucinei kontrolei institucionalizuoti.
Valstybs taryba tvirtinta 1928 met konstitucijoje. Ji buvo vykdomosios valdios dalis. galiojimai :
- susij su teiss akt projekt rengimu, su teiss akt kodifikavimo darbais.
- Vertinti, ar vykdomosios valdios institucij aktai atitinka statymus.
- Respublikos prezidentui reiklaujant pateikdavo nuomon su paaikinimais dl Vyriausybs teiss akt ar
statym.
Klaipdos krato statutinis teismas. io teismo statymas paskelbtas 1935 metais. Jo kompetencijai priklaus LR statym ir
administracini teiss akt konstitucingumo tikrinimas, Klaipdos krato institucij teiss akt teistumo tikrinimas. is
teismas negaljo panaikinti nei Klaipdos krato, nei LR statym. Jo steigimas rod nuosekl Lietuvos siekim integruoti
Klaipdos krat Lietuvos politin ir teisin erdv. Teismo teisinis statusas buvo priartjs prie konstitucins kontrols
doktrinos.
Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas. Vykdydamas kasacinio teismo funkcijas, jis taip pat konkreiose teisminse bylose aikino
ne tik bendruosius, bet ir konkreius konstitucini norm klausimus.
1988-1992. Viena i pagrindini politini nuostat buvo ta, kad TSRS Konstitucija turjo bti derinama su Lietuvos TSR
Konstitucija, o ne atvirkiai. Aukiausiajai tarybai sjdio suvaiavimas sil steigti Lietuvos TSR Konstitucin teism.
1990 Vyriausyb pareng ir pateik Aukiausiajai tarybai Atkuriamajam Seimui KT projekt. Visus parengtus
konstitucijos projektus galima suskirstyti pagal tai, koks konstitucins kontrols modelis buvo silomas tvirtinti. Vieni
sil, kad konstitucin kontrol atlikt bendrosios kompetencijos teismai, kiti specializuoti konstitucniai teismai, treti
konstitucin taryba, turjusi vykdyti prevencin kontrol. 1992 met konstitucijoje tvirtintas KT, kuriam skirtas atskiras
skirsnis, o 1993 priimtas LRKT statymas, tais paiais metais vyko pirmas vieas LRKT posdis.
5. KT kompetencija.
Svarbiausi KT galiojimai, kaip ir daugelyje kit ali, Lietuvoje yra tvirtinti LRK. Kiti teismo veiklos klausimai
reguliuojami KT staymu ( KT udavinius, galiojimus ir darbo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir KT
statymas ), taip pat paties teismo reglamentu (KT vidaus klausimus, teisj profesinio elgesio taisykles, aparato struktr,
ratvedyb ir kitus klausimus reguliuoja KT reglamentas, kur tvirtina KT).Lietuvos Respublikos KT kompetencija tvirtinta
Konstitucijos 105 ajame straipsnyje. Konstitucijoje nurodyt galiojim sraas yra baigtinis, galiojim pltimas ar
siaurinimas bt susijs su tam tikrais Konstitucijos pakeitimais ir papildymais. Taigi KT kompetencijai prisikiriama
nagrineti ir priimti sprendim, ar neprietarauja Konstitucijai LR statymai ir kiti Seimo priimti aktai, taip pat prezidento,
vyriausybs aktai, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo rinkimus, ar Prezidentui sveikatos bkl
leidia jam eiti pareigas( paklausim dl to gali pateikti Seimas, patvirtintu nutarimu ir su gydytoj komisijos ivada), ar LR
tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai, ar seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai neprietarauja Konstitucijai. LRKT kompetencija daugelio mokslinink nuomone yra optimali, nes jis
nagrinja tik aukiausios teisins galios akt konstitucingum, nepriklauso ministerij, savivaldybi ir panas aktai, jie
priskiriami bendrosios kompetencijos teism kompetencijai. Taigi matyti, jog svarbiausias KT udavinys yra tikrinti, ar
teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Taip KT vykdo pagrindin savo funkcij utikrina Konstitucijos virenyb LR
teisinje sistemoje. Teismas atlieka ir formalij ir materialij teismin kontrol.Kai kurios funkcijos, kurias atlieka KT
nra konkreiai nurodytos, pvz Vokietijos KT vienas i galiojim yra Konstitucijos aikinimas. T pat daro ir LRKT, nes
nemanoma nustatyti, ar teiss aktas atitinka Konstitucij neiaikinus Konstitucijos norm turinio. Kitose alyse KT
sprendia ginus tarp valstybs institucij. LR galima sakyti taip pat, nes KT danai vertina, ar viena ar kita institucija
nevirijo savo kompetencijos, nors i funkcija atskirai yra nenurodyta.
statym teistumo klausimas. statym leidyboje galioja statym teistumo prezumpcija. Pirmasis probleminis klausimas :
ar KT tikrinimo objektai yra ir tie statymai, kurie priimti prie Konstitucijos sigaliojim? Nebtina pavesti KT senj akt
konstitucingumo, nes suderinti buvusius statymus su Konstitucija vis pirma statym leidjo funkcija. Antras
probleminis klausimas : Ar gali bti konstitucins kontrols objektais konstituciniai statymai, apie kuriuos raoma 69
straipsnio 3 dalyje? Nra jokios abejons, kad visi naujai priimami konstituciniai statymai gali bti tikrinami
konstitucingumo atvilgiu formalija prasme. Problemos kyla dl materialiosios prasms. Treia problema : ar yra
konstitucins kontrols objektai referendumu priimti statyma? Formalija prasme taip. Referendumuose priimt statym
teistumo tikrinimas materialija prasme yra problemikas, nes KT neturi konstitucini prielaid riboti Tautos gali,
kontroliuoti referendumu priimt statym konstitucingumo.
Kit Seimo akt teistumo klausimas. Be statym, konstitucins kontrols objektai yra ir seimo priimti nutarimai,
rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos, Seimo statutas. Seimo postatyminiai aktai negali prietarauti Konstitucijai ir
statymams.
Respublikos Prezidento teiss akt teistumas. Prezidento aktai-dekretai negali prietarauti Konstitucijai ir statymams. Jie
yra nenorminiai aktai, remiasi Prezidento koordinacinmis funkcijomis, turi bti kontrasignuoti Ministro Pirmininko ar
atitinkamai kito ministro. i teiss akt konstitucingumas gali bti tikrinamas ir formaliosios, ir materialiosios
konstitucins kontrols atvilgiu.
Vyriausybs akt teistumas. Gali bti tikrinamas ir formalija ir materialija prasme. Jie turi atitikti Konstitucij ir
statymus. Vyriausyb gali priimti tik postatyminius aktus, kuriuose detalizuojamos statym normos, reglamentuojama j
gyvendinimo tvarka. Visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, turi bti reglamentuojama statym, o
ne postatymini akt.
Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas. KT tiria Vyriausiosios rinkim komisijos akto teistum, ty ar
Vyriausioji rinkim komisija nepaeid rinkim statym.
LR tarptautini sutari konstitucingumas. Konstitucijoje numatyta iankstin( prevencin) ir vlesnioji ( represyvioji )
tarptautini sutari konstitucingumo kontrols galimyb. Prayti KT ivados dl tarptautini sutari atitikimo
Konstitucijai gali Seimas ir Prezidentas. Teismas gali tikrinti konstitucingum t tarptautini sutari, kurias ratu sudaro
LR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas, kiek sutart sudaro
dokument. KT savaime yra suvarytas paklausime suformuluot klausim. Teismas gali nagrinti ne tik tam tikros
tarptautins sutarties norm teistum materialija prasme, bet ir, ar sudarant i sutart nebuvo paeistos procedr
taisykls ( formalioji konstitucin kontrol ).
KT tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikim Konstitucijai ar statymams. Bylos dl teiss akto atitikimo Konstitucijai
nagrinjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisikai motyvuota abejon, kad visas aktas ar jo dalis prietarauja
Konstitucijai pagal:
1) norm turin (ar normos turinys atitinka konstitucijoje ireikt pozicij atitinkamu klausimu )
2) reguliavimo apimt; (ar normos krjas buvo pakankamai kompetentingas priimti t norm)
3) form;
4) Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark.
Bet kurios taisykls paeidimas leidia akt laikyti prietaraujaniu konstitucijai ir paskelbti negaliojaniu.
Vada nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai yra io statymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos praymo
padavimas Konstituciniam Teismui. Praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teis
paduoti:
1) dl statymo ar kito Seimo priimto akto Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai;
2) dl Respublikos Prezidento akto ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai;
3) dl Vyriausybs akto ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Jei yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja
Konstitucijai, teismas (teisjas) sustabdo ios bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas KT kompetencij, kreipiasi j su
praymu KT pirmininkui sutinkant, praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai gali ataukti j padavusi institucija tol,
kol ta byla nepaskirta nagrinti teisminiame posdyje.sprsti, ar is statymas ar kitas teiss aktas atitinka Konstitucij
KT pirmininkui sutinkant, praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai gali ataukti j padavusi institucija tol, kol ta
byla nepaskirta nagrinti teisminiame posdyje.
KT savo sprendimu atsisako nagrinti praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai, jeigu:
1) praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis Konstitucin Teism;
2) praymo nagrinjimas yra neinybingas Konstituciniam Teismui;
3) prayme nurodyto teiss akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu
priimtas KT nutarimas;
4) KT yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko;
5) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais.
KT, atsisakydamas nagrinti praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai, priima motyvuot sprendim, kurio nuoraas
teikiamas arba isiuniamas pareikjui.
Jeigu atsisakymo nagrinti praym pagrindai buvo nustatyti pradjus nagrinti byl KT posdyje, priimamas sprendimas
nutraukti byl.
Ginijamo teiss akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendim pradtai teisenai nutraukti. Jeigu tai paaikja iki
teisminio posdio pradios, KT klausim sprendia pasitarim kambaryje.
Praymo grinimas neatima teiss kreiptis Konstitucin Teism bendra tvarka, kai bus paalinti buv trkumai
KT, baigs nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai, priima vien i i nutarim:
1) pripainti, kad teiss aktas neprietarauja Konstitucijai ar statymams;
2) pripainti, kad teiss aktas prietarauja Konstitucijai ar statymams.
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs
aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo
dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai
KT priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms,
staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams.
Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie
pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu.
KT nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt
ar jo dal.
6. KT formavimo tvarka.
Lietuvos Respublikos KT yra teismin institucija, garantuojanti Lietuvos Respublikos konstitucijos virenyb teiss
sistemoje ir konstitucin teistum. Jo udavinius, veikl ir darbo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir KT
statymas. Pagal LRK 103 straipsn ir KT 4 straipsn Teism sudaro 9 teisjai. Po tris kandidatus teisjus pateikia
Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukiausio teismo pirmininkas.J kandidatroms keliami ypatingi
reikalavimai . Teisju gali bti skiriamas nepriekaitingo reputacijos Lietuvos pilietis, turintis auktj teisin isilavinim ir
ne maesn kaip 10 met teisinio darbo ar mokslinio pedagoginio pagal teisininko specialyb darbo sta.KT skiriamasis
bruoas nuo bendrosios jurisdikcijos teism yra tas, kad teisjais gali tapti nebtinai karjeros teisjai, taiau taip pat
mokslininkai, politikai, buv valstybs pareignai. Beveik visose alyse yra keliamas auktojo teisinio isilavinimo
reikalavimas, taiau Pranczijoje KT teisju gali tapti visi buv prezidentai. Pavards skelbiamos spaudoje, vliau jas
svarsto Seimo teiss ir teistvarkos komitetas udarame posdyje ir savo ivad pranea Seimui. Juos skiria Seimas 9eriems
metams ir tik vienai kadencijai. Daugumoje usienio ali irgi yra taip, kad teisjai skiriami palyginti trumpai kadencijai,
pvz Rusijoje 12 met, Portugalijoje 6 metams. Tik tarkime Austrijoje KT teisjas pareigas eina iki 70 met. KT sudtis
atnaujinama vienu tredaliu kas treji metai. Yra ali, kuriose KT sudtis nekeiiama, pvz Bulgrijoje, Italijoje, kitose, kaip ir
Lietuvoje, keiiama Ispanijoje, Lenkijoje. Daugumoje ali yra nustatyta, kad KT teisjas renkamas vienai kadencijai.
Nuolat keiiant teismo sudt didinamas pasitikjimas teismu. Sudarant Konstitucin teism Lietuvoje dalyvauja ne viena
valstybs valdia. Taip yra ir daugelyje usienio ali ir taip siekiama utikrinti teismo nepriklausomum nuo kurios nors
vienos valdios. Teisj kadencijos pabaiga yra atitinkam met kovo treias ketvirtadienis. Pareignai, teikiantys teisjus,
turi ne vliau kaip likus trims mnesiams iki teisj kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujas kandidatras. Naujai paskirti
teisjai prisiekia paskutin iki j kadencijos darbo pradios dien. Jei teisjas nepaskiriamas, jo pareigas eina buvs teisjas,
kol bus paskirtas naujasis teisjas. Jei teisjo galiojimai nutrksta anksiau laiko, laisv viet bendra tvarka skiriamas
naujas teisjas. Jie teisjas pareigas jo ne ilgiau nei eis metus, tai jis po ne trumpesns kaip trij met pertraukos gali bti
paskirtas dar vienai kadencijai.KT pirminink i teisj skiria Seimas Prezidento teikimu. KT sudarymo tvarka utikrina
nuolatin teisj sudties atnaujinim, Konstitucijoje tvirtint teisj rotacijos princip. Rotacijos principas patvirtina KT
iskirtinum valstybs valdios institucij sistemoje.
7. KT teisj statusas.
KT teisj statusas atitinka aukt KT viet valstybs valdios institucij sistemoje. Teismo teisjai yra nepriklausomi nuo
jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos, vadovaujasi tik LRK. Siekiant utikrinti teisjo teisi ir pareig
gyvendinim nustatyta, kad KT teisjo asmuo yra nelieiamas. Teisjas be KT sutikimo negali bti patrauktas baidiamojon
ar administracinn atsakomybn, suimamas ar kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl teisjo patraukimo b ar a
atsakomybn, svarstomas generalini prokuroro teikimu. eiti gyvenamsias teisjo patalpas, daryti ten, jo transporto
priemonje, jo daikt ar dokument apir, krat negalim, nebent ikelta baudiamoji byla. Viena esmini teisj
nepriklausomumo garantij yra atvejai, kada baigiasi teisj galiojimai. A)baigiasi galiojim laikas B)mirta
C)atsistatydina ( Seimas priima sprendim pirmininko teikimu) D)Dl sveikatos bkls serga daugiau kaip 4 mnesius,
suserga ilgalaike, nepagydoma liga, tuomet reikalinga sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivados.
E)Paalinamas apkaltos proceso metu dl iurki konstitucijos paeidim, priesaikos sulauymo, kai paaikja
nusikaltimas. galiojimai sustabdomi, kai teisjui ikeliama baudiamoji byla, kai paskelbiamas esaniu neinia kur,
pradedamas apkaltos procesas. Net ir sustabdius galiojimus, ilieka materialins ir socialins garantijos, asmens
nelieiamyb.Kai nebelieka pagrindo, galiojimai atstatomi. Visi teisjai turi lygias teises. Dalyvauja teismo posdiuose
sprendiamojo balso teise, gali silyti svarstyti klausimus, reikalauti bylai reikalingos informacijos ar dokument i
atitinkam institucij, organizacij, institucij ar asmen, konsultuotis su specialistais, dalyvauti Seimo, Seimo komisij ir
komitet, prokuratros, posdiuose. Teisjams numatytas indemnitetas svarbios socialins materialins garantijos.
Teisjui, paliekaniam pareigas dl galiojim laiko pasibaigimo, sveikatos bkls ar pensinio amiaus, imokama paalpa,
mirties atveju, paalpa mokama eimai. Pasibaigus galiojim laikui, iskyrus kai nualinamas apkalta, grinamos iki tol
turtos pareigos arba tolygios pareigos. Teisjas negali usiimti kita veikla tik krybine ir pedagogine ir u tai gauti
atlyginim, negali dalyvauti politini partij ar organizacij veikloje. Turi laikytis etikos taisykli nereikti vieai savo
nuomons klausimu, svarstomu KT. U pareig nevykdym taikomos materialins sankcijos. Pirmininkas vadovauja aparato
darbui, aukia posdius, tvarko las . U pareig nevykdym taikomos materialins sankcijos.
8. KT vieta Lietuvos valstybs valdios institucij sistemoje.
Konstitucinis teismo reguliavimas liudija, kad Teismas uima ypating viet LR konstitucinje sistemoje. KT atlieka ypa
svarbi funkcij utikrina Konstitucijos virenyb Lietuvos Respublikoje. Lyginamosios konstitucins teiss moksle yra
sivyravusi nuomon, kad konstitucini teism prigimtis yra dvilyp jie turi aukiausios valstybs valdios institucijos
bruo ir taip pat ir teismins valdios bruo. Kai kurie mokslininkai teigia, kad KT reikia priskirti prie ketvirtosios
valdios, kuri kontroliuoja statym leidiamj ir vykdomj valdias, todl savaime yra aukiausia valstybs valdia.
Tokia nuomon populiari Vengrijoje, Lenkijoje. Manoma, kad KTnegali bti priskirtas ne prie vienos i trij valdi, nes jis
saugo Konstitucij, palaiko pusiausvyr tarp trij valdi. KT skirtingai nuo bendrosios jurisdikcijos teism yra ir politinio
proceso dalyvis, nes utikrina demokratij, sprendia politinius konfliktus, taiau juos sprendia teisinmis formomis. Todl
negalima nekreipti dmesio KT teisin pobd, bruous, kurie apibdina j kaip teismins valdios dal teisj status,
valdios simboliai, mantijos. KT pirmame straipsnyje nurodoma, kad KT yra teismin institucija, taigi KT yra teismins
valdios dalis, taiau atskirta nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos.
Konstitucijos ir io statymo nustatytais atvejais KT teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui ivadas.
KT yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
io statymo nustatyta tvarka.
9. KT aktai, j rys ir teisin galia.
Visiems teismo aktams bdinga panai vidin struktra : akto pavadinimas, vadin dalis, konstatuojamoji dalis, rezoliucin
dalis. Svarbiausia yra rezoliucin, nes joje konstatuojama Teismo valia. Aktai :
Nutarimai. Tai baigiamasis aktas, kuriuo byla isprendiama i esms. Priimami kai vertinamas akto konstitucingumas.
Nutarimai, kuriais pripastama statymo prietaravimas Konstitucijai ar kito akto prietaravimas Konstitucijai ir
statymams, turi statymo gali : nuo tos dienos, kai nutarimas paskelbiamas oficialiai, statymas ar kitas aktas negali bti
taikomi, turi bti panaikinti postatyminiai aktai ir nevykdomi sprendimai, priimti remiantis prietaraujaniu Konstitucijai
pripaintu aktu. Nutarimai, kuriais aktai pripastami neprietaraujantys konstitucijai, nesukelia reali teisini pasekmi,
bet taip pat turi statymo gali jais patvirtinimas akto konstitucingumas. Nutarimai skelbiami LR vardu, yra galutiniai ir
neskundiami. Itaisyti nutarimus gali LRKT savo ar dalyvavusi byloje asmen iniciatyva. Itaisymas negali keisti
nutarimo esms. Perirti LRKT nutarim gali tik savo iniciatyva tada, kai iaikjo nauj bylos aplinkybi ar pasikeit
Konstitucijos norma, kuria buvo remtasi. Nuatrim aikinti gali tik Teismas, aikindamas negali keisti turinio.
Ivados. Baigiamasis aktas. Ivados yra rekomendacinio pobdio, nes galutin sprendim visada priima Seimas.
Skelbiamos ne LR vardu, o yra Teismo nuomon. Dl ivados gali kreiptis Seimas, dl tarptautini sutari LR
Prezidentas. Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne tvarka.
Sprendimai. Sprendimai priimami Teismo procesins veiklos klausimais. Gali bti skirstomi pagal tai, kokiuose
posdiuose priimami ( teisminiuose, organizaciniuose, tvarkomuosiuose ). Taip pat galima ir kitaip klasifikuoti : a)
sprendimai, formalizuojantys tam tikr procesin veiksm ir yra vienkartinio pobdio, b) sprendiami klausimai yra
svarbs ne tik konkreios bylos procese, bet ir palieia byloje dalyvaujani asmen interesus platesne prasme ( sprendimai
priimti prezidento teikim ar Seimo nutarim, kuriuose praoma itirti, ar teiss aktas atitinka Konstitucij, sprendimai
nutraukti pradt teisen, sprendimai atsisakyti nagrinti klausim ar paklausim, sprendimas itaisyti, perirti, iaikinti
LRKT nutarim, taip pat sprendimai LRKT vidaus darbo organizavimo klausimais.
Potvarkiai. Teismo pirmininko potvarkiais sprendiami procesiniai klausimai.
10. Konstitucini gin nagrinjimo tvarka (procesas).
KT nepriklausomumas ir klausymas tik LRK. KT, taip pat jo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi ir
vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Niekas neali kitis KT veikl tai utraukia statym numatyt
atsakomyb. Apie mginimus daryti poveik KT pirmininkas pranea Seimui, paskelbia visuomenei.
Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki KT pastato, taip pat Teisme taip pat yra kiimasis Teismo
veikl.
KT veiklos vieumas. Apie KT teisminius posdius paskelbiama KT patalpose, taip pat KT interneto tinklalapyje ir
praneama visuomens informavimo priemonms.
KT posdiai yra viei. KT gali paskirti udarus posdius, jeigu tai btina valstybs, profesinei, komercinei ar kitai
statym saugomai paslapiai arba piliei saugumui ar visuomens dorovei garantuoti.
KT teisj pasitarimai ir balsavimai, iskyrus iame statyme numatytus atvejus, vyksta nevieai.
KT nutarimas visada skelbiamas posdi salje vieai.
KT veiklos kolegialumas. KT bylas nagrinja ir nutarimus, ivadas ar sprendimus priima ( dalyvauja ne maiau kaip 6
teisjai ), sprendia vidaus klausimus kolegialiai.
Teismo kalba - lietuvi kalba.
KT posdi rys. Konstituciniame Teisme bna organizaciniai ( sprendiami daugiausia vidaus klausimai ), tvarkomieji
ir teisminiai posdiai. Posdius aukia KT pirmininkas arba jie vyksta KT nustatytu laiku.
Organizacini ir tvarkomj posdi forma yra laisva.
Teisminiai posdiai vyksta pagal io statymo nustatytas procedras.
KT nutarimai ir sprendimai. KT isprendia byl i esms, priimdamas nutarim. Nutarimus KT skelbia Lietuvos
Respublikos vardu. io statymo numatytais atvejais baigiamasis KT aktas vadinamas ivada. KT atskirais klausimais, dl
kuri byla neisprendiama i esms, priima sprendimus.
Iankstinis mediagos tyrimas. Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi bti i anksto itirti ( ar nereikia
atsisakyti nagrinti, grinti pareikjui, kokius klausimus reikia iaikinti iki bylos rengimo posdiui ). KT pirmininkas tai
atlikti paveda vienam ar keliems teisjams, nustatydamas io darbo termin.
KT pirmininkas parengiamuosius darbus tolygiai paskirsto teisjams.
Praneimas apie iankstinio tyrimo rezultatus. Atliks iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisjas
surao paym su pasilymais ir pranea apie j KT pirmininkui arba KT tvarkomajam posdiui, jei silo atsisakyti
nagrinti. KT pirmininkas priima potvarkius.
Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybs akt galiojimo sustabdymas
Jeigu KT priima sprendim priimti nagrinti praym, KT pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs
iniose, taip pat KT interneto tinklalapyje. Ir panea tai, kad akto galiojimas sustabdomas iki KT nutarimo.
Bylos rengimas KT posdiui. Byl KT posdiui rengia pirmininko paskirtas KT teisjas.
Atliks parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame KT posdyje silo
priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje.
Tvarkomasis KT posdis. KT tvarkomuosiuose posdiuose svarstomi pasirengimo teisminiam posdiui klausimai.
KT priima sprendim : skirti byl nagrinti teismo posdyje, grainti papildomai itirti ar atsisakyti nagrinti.
KT tvarkomajame posdyje raomas protokolas.
Kreipimsi nagrinjimo Konstituciniame Teisme terminai. KT, turi ne vliau kaip per 7 dienas pradti tyrim.
Bylos nagrinjimas turi bti ubaigtas ir galutinis nutarimas ar ivada priimti ne vliau kaip per 4 mnesius..
KT teisminio nagrinjimo ribos. KT tiria ir sprendia tik teiss klausimus.
Dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi:
pareikjas tie, kas pateik praym.
suinteresuotas asmuo tie, dl kuri pateiktas praymas.
Atstovavimas Konstituciniame Teisme. Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys
arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstovus.
Proceso dalyviai. Proceso dalyviais iame statyme laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, j atstovai, liudytojai, ekspertai,
pakviesti specialistai ir vertjai.
rodymai. rodymais pripastami bet kokie faktiniai duomenys.
Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujani byloje asmen paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais,
daiktiniais rodymais ir ekspert ivadomis.
Liudytojas. Liudytoju gali bti kiekvienas asmuo, kuris gali inoti koki nors su byla susijusi aplinkybi. aukiamas kaip
liudytojas asmuo privalo atvykti Teism ar pas teisj ir duoti teisingus parodymus.
Ekspertas. Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam ini ivadai duoti. Eksperto ivada. Eksperto ivada
pateikiama ratu ir idstoma ekspertizs akte.
KT teis skirti baudas. KT turi teis skirti baudas KT statymo numatytais atvejais.
Praym sujungimas. KT gali praymus patikrinti t pat teiss akt sujungti vien byl.
KT aukimai.Teismo aukimai posd dalyvaujantiems byloje asmenims turi bti isisti ne vliau kaip prie 7 dienas iki
posdio pradios.
TEISMINIS NAGRINJIMAS
Teisminis posdis. Byla KT posdyje nagrinjama, tik kai dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai praneta.
Dalyvaujani byloje asmen ir j atstov neatvykimas Teismo posd nra klitis bylai nagrinti, nutarimui ar ivadai bei
kitiems sprendimams priimti.KT, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti rodymus.
Teisminio posdio pirmininkas. Teisminiame posdyje pirmininkauja KT pirmininkas, o jei jo nra, jo pareigas laikinai
einantis KT teisjas, o jei ir j nra KT irinktas teisjas. Posdio pirmininkas turi teis paalinti i posdi sals
kiekvien, kas paeidia tvark arba neklauso jo reikalavim, skelbia posdio pertrauk ir kita.
Teisminio posdio tvarka. Esantys posdi salje asmenys privalo ilaikyti rimt ir pagarb Teismui. Nepilnameiai,
jeigu jie nra liudytojai, posdi sal neleidiami.Teisjams einant posdi sal ir ieinant i jos, skelbiant KT
nutarim ar ivad, visi esantieji posdi salje atsistoja. Visi proceso dalyviai Teism kreipiasi stovdami odiais
Auktasis Teisme arba Gerbiamasis Teisme. KT posdio metu tvark priiri Teismo tvarkdarys.
Parengiamoji teisminio posdio dalis. Paskirtu laiku posdio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas KT posdis, ir
pranea, kuri byla turi bti nagrinjama, KT posdio sekretorius pranea, kurie i auktj asmen yra atvyk, kas inoma
apie kit asmen neatvykimo prieastis. Posdio pirmininkas iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims ir ekspertams j
teises ir pareigas, o kitiems auktiems asmenims j pareigas ir atsakomyb.
KT teisjo nusialinimas ir nualinimas. KT teisjas nusialina ar gali bti nualintas nuo bylos nagrinjimo, jeigu jis yra
dalyvaujani byloje asmen giminaitis, jis yra vieai pareiks, kaip turi bti isprsta Teisme nagrinjama byla.
Bylos nagrinjimo atidjimas. Atidti bylos nagrinjim galima KT sprendimu, jeigu atsiranda svarbi prieasi.
rodym tyrimas. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas nuo teisjo pranejo pasisakymo, kuriame idstoma bylos
esm, turimos mediagos turinys ir kiti reikalingi duomenys. Po to iklausomi dalyvaujani byloje asmen paaikinimai
pradedant pareikju. ie asmenys turi teis uduoti vienas kitam klausim, pasakyti savo nuomon dl kiekvieno kito
asmens pareikimo bei praymo. Jiems klausim gali uduoti ir KT teisjai. Posdio pirmininkas garsiai perskaito
raytinius t dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, kurie neatvyko posd. Prie apklausdamas liudytojus, posdio
pirmininkas nustato j asmens tapatyb, pasiraytinai spja juos dl atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti
parodymus bei u inomai melagingus parodymus. Po liudytojo parodym jam gali bti uduodama klausim. Raytiniai
liudytoj parodymai garsiai perskaitomi Teismo posdyje. Daiktinius rodymus apiri Teismas; jie parodomi ir
dalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus ekspertams ir liudytojams. Kai inagrinti visi rodymai, posdio
pirmininkas paklausia dalyvaujani byloje asmen, ar jie nori papildyti bylos mediag. Kai praymai isprsti arba j
nra, posdio pirmininkas paskelbia, kad rodym tyrimas yra baigtas.
Teisminiai ginai. Teisminiai ginai susideda i dalyvaujani byloje asmen kalb. Teisminiuose ginuose pirmieji
pasisako pareikjas ir jo atstovas, po to suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Paskutinio odio teis visada priklauso
suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui.
Protokolavimas. Dl kiekvieno Teismo posdio, taip pat kiekvieno atskiro procesinio veiksmo, atliekamo ne posdyje,
raomas protokolas. Protokolus rao posdi sekretorius. Protokole turi bti kiek galima tiksliau ir isamiau atspindta KT
posdio eiga ir visos kalbos. Ratu pateikti ir pasirayti liudytoj parodymai, ekspert ivados ar kit proceso dalyvi
paaikinimai pridedami prie protokolo kaip jo sudtin dalis. odiu apklaustas liudytojas savo parodymus gali taip pat
pateikti ratu. Jie pridedami prie protokolo.
KT pasitarimo slaptumas. KT teisjai, dalyvav teisminiuose ginuose, ieina pasitarim kambar priimti
nutarimo.Pasitarimo ir nutarimo ar ivados primimo metu pasitarim kambaryje gali bti tik KT teisjai. Nei KT teisjai,
nei posdyje dalyvavs tarnautojas neturi teiss paskelbti nei nuomoni, pareikt pasitarim kambaryje, nei kaip kas
balsavo.
KT nutarimo primimo tvarka. KT nutarimas dl bylos priimamas pasitarim kambaryje. Nutarimas turi bti priimtas ne
vliau kaip per 1 mnes baigus nagrinti byl. Nutarimas priimamas bals dauguma.Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti
arba susilaikyti.
KT nutarimo turinys. KT nutarimas dl bylos suraomas kaip atskiras dokumentas.
KT nutarimo paskelbimas Teisme. Prims nutarim, KT grta posdi sal ir posdio pirmininkas paskelbia Teismo
nutarim.
KT nutarimo neskundiamumas. KT nutarimai yra galutiniai ir neskundiami.
KT nutarimo isiuntimas. KT nutarimas ne vliau kaip per 2 dienas nuo jo primimo dienos isiuniamas:
KT teisjams;
dalyvavusiems byloje asmenims;
Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;
Aukiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui.
KT pirmininkas gali nurodyti, kad KT nutarimas bt isistas kitoms institucijoms, pareignams ar pilieiams.
KT nutarimo aikinimas. KT nutarim oficialiai gali aikinti tik pats KT pagal dalyvavusi byloje amen, kit institucij
ar asmen, kuriems jis isistas, praym, taip pat savo iniciatyva.
Dl KT nutarimo aikinimo priimamas sprendimas atskiras dokumentas.
KT nutarimo perirjimas. KT nutarimas gali bti perirtas jo paties iniciatyva, jeigu:
1) paaikjo nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos Konstituciniam Teismui nutarimo primimo metu;
2) pasikeit Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas.
Tokiu atveju KT priima sprendim ir pradeda byl nagrinti i naujo.
Pagrindiniai veiklos principai. Konstituciniame teisminiame procese remiamasi visuotinai pripaintais demokratiniais
teisminiais valdios organizavimo ir veiklos principais, kurie lemia teising ir visapus bylos inagrinjim.
Nepriklausomumas. KT, taip pat jo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos
Konstitucija. Niekas neali kitis KT veikl tai utraukia statym numatyt atsakomyb. Apie mginimus daryti poveik
KT pirmininkas pranea Seimui, paskelbia visuomenei. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki KT
pastato, taip pat Teisme taip pat yra kiimasis Teismo veikl. Nepriklausomum laiduoja ir KT darbo organizavimo tvarkos
nustatymo autonomikumas ( Teismas turi savo reglament ), finansins, materialins-technins garantijos.
Vieumas. is principas taikomas ir bendrosios jurisdikcijos teismuose. Vieumu siekiama utikrinti teisj ir j kolektyv
atsakomyb prie visuomen, taip pat diegti visuomenje konstitucinio teistumo idjas. Apie KT teisminius posdius
paskelbiama KT patalpose, taip pat KT interneto tinklalapyje ir praneama visuomens informavimo priemonms.
KT posdiai yra viei. KT gali paskirti udarus posdius, jeigu tai btina valstybs, profesinei, komercinei ar kitai
statym saugomai paslapiai arba piliei saugumui ar visuomens dorovei garantuoti.
KT teisj pasitarimai ir balsavimai, iskyrus iame statyme numatytus atvejus, vyksta nevieai ( pasitarim slaptumas )
KT nutarimas visada skelbiamas posdi salje vieai.Nutarimai ir svarbiausi sprendimai skelbiami Valstybs iniose,
visuomen supaindinama vairiais kitais bdais.
Kolegialumas. Visi pagrindiniai teismo veiklos klausimai sprendiami kolegialiai dalyvaujant teisjams. Svarbus
kolegialumo principo elementas yra poasdi kvorumas. KT bylas nagrinja ir nutarimus, ivadas ar sprendimus priima
( dalyvauja ne maiau kaip 6 teisjai ), sprendia vidaus klausimus kolegialiai.
odikumas. Ir rdym tyrimas, ir teisminiai ginai remiasi odikumu, tai reikia, jog bylos nagrinjamos odine forma.
Teisminio posdio nepertraukiamumas. Kol pradta byla bus baigta nagrinti arba jos svarstymas bus atidtas, Teismas
neturi teiss nagrinti kit byl. Teisminiame posdyje negali bti daromos nemotyvuotos pertraukos, taiau neivengiamai
daromos poilsio, piet pertraukos.
Rungtynikumas ir byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines
teises. Byloje dalyvaujantys asmenys gali rodinti savo veiksm teistum.
Teismo kalba. Teisena vyksta, skelbimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba.

7 tema. ASMENS KONSTITUCINIS TEISINIS STATUSAS

 1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucins teiss institutas.
mogaus teisi institutas glaudiai susijs su kitais konstitucins teiss institutais, reglamentuojaniais valstybs valdios
institucij formavim, funkcionavim ir kita. mogaus teisi institut takoja ne tik nnacionalins teiss sistemos raida,
valstybs konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi reglamentavimas. mogaus teiss gali bti
ireiktos Konstitucij preambulse, atskiruose skirsniuose, konstitucijos pataisose, egzistuoja mogaus teisi konstitucinio
reguliavimo vairov, tiek turinio, tiek formos tvirtinimo poiriu. mogaus teisi institutas glaudiai susijs su tarptautins
teiss dokumentais, reglamentuojaniais mogaus teises. Ypa svarbi Europos mogaus teisi konvencija, nes joje
numatytas veiksmingas jos gyvendinimo mechanizmas. Jei konvencijoje numatytos teiss paeidiamos, mogus gali
kreiptis Europos mogaus teisi teism.
2. Prigimtini mogaus teisi ir laisvi samprata.
iuolaikin mogaus teisi ir laisvi samprata susiklost filosofijos ir dviej teiss doktrin prigimtins ir pozityviosios
raidos takoje. Prigimtin teiss doktrina velgia mogaus teises kaip neatskiriamas nuo individos teises, kuri itakos
protas, dievo valia, mogaus prigimtis. Pozityvizmas velgia mogaus teises kaip valstybs duotas, nustatytas statym ar
kit teiss akt. Dominuoja prigimtin mogaus teisi samprata. Ji tvirtinta ir JTO Visuotins mogaus teisi deklaracijos 1
str. : Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas protas ir sin, ir jie turi elgtis vienas kito
atvilgiu kaip broliai. Teiss poiriu nra labai didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat
teisstik kitoje mogaus funkcionavimo sferoje, kuri valstyb negali kitis, pvz minties laisv. mogaus teiss gali bti
suprantamos kaip asmens laisvs visuomenje ir galimybs jas realizuoti. mogaus teises reglamentuoja teiss ir kitos
socialinins normos. Pagrindiniai mogaus teisi bruoai j visuotinumas, universalumas, nedalomumas, jos yra viena kit
slygojanios, remiasi lygiateisikumo ir kitais principais.
mogaus teisi istorin raida. mogaus teisi ir laisvi raida tarpukario Lietuvos konstitucijose.
Vis mogaus teisi evoliucijos laikotarp buvo vystomi trys svarbiausi mogaus teisi aspektai mogaus integralumas,
laisv ir lygyb, taip pat pagarba kiekvieno mogaus orumui. mogaus teisi atsiradimo istorija siekia seniausius laikus
antikos idjas, judj, krikioni etik. Lokas buvo vienas pirmj filosof ir politik, kuris formulavo mogaus teises kaip
politins sistemos koncepcijos integral element. Moderni mogaus teis samprata tvirtinta 1789m. Pranczijos mogaus
ir pilieio teisi deklaracijoje. Taigi jau XVIII a. pab. Kai kurias politines ir pilietines teises bandyta teisikai tvirtinti.
Lietuvoje mogaus teiss bandytos tvirtinti pirmajame statute. 1922 met LR Konstitucijos mogaus teisi nuostatos
atitinka to meto Europos valstybi tradicijas. Konstitucijoje buvo specialus skyrius Lietuvos pilieiai ir j teiss. Didel
tak konstitucins teiss formavimuisi turjo Riomerio darbai. 1940m. ir vlesn Soviet Sjungos okupacija sutrikd
savarankik teiss vystimsi, ir tik atgavus nepriklausomyb 1990m. mogaus teiss sugro Lietuv kaip Vakar
demokratini valstybi patirtis. Atgavusi nepriklausomyb, Lietuva turjo integruoti daugel tarptautins teiss nuostat
vairias, vis pirma konstitucins, teiss sritis. 1992m. LR Konstitucija buvo rengiama atsivelgiant pagrindinius JTO ir
ET dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimas. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo ir nauja
savarankika tarptautins teiss sritis tarptautin mogaus teisi teis. Tarptautinis teisinis reguliavimas, kuris iuo metu
daro ypa didel tak mogaus teisi doktrinai ir valstbi konstitucins teiss nuostatoms.
1215m. Didioji laisvi chartija ( Anglija ). 1215m. karalius Jonas Beemis buvo priverstas pasirayti baron parengt
dokument, vliau pagarbiai pavadint Didija laisvi chartija, oficialiai tebelaikom pirmuoju Anglijos konstituciniu aktu.
Baronai iuo dokumentu stengsi isaugoti ir iplsti savo feodalines privilegijas. Joanas Beemis 1215m. buvo priverstas
pripainti karaliaus valdios apribojimus feodal naudai. Magna Charta Libertatum susilpnino monarcho pozicij ir suteik
emvaldiams laisv moni status. Teisin gali Chartija teturjo vos kelet mnesi.
1529m. Lietuvos statutas. Preambulje pabriama, kad skirtas visiems valdiniams, nepaisant j luomins priklausomybs,
jis vienodai privalomas gyventojams, valdios institucijoms ir didiajam kunigaikiui. Statute mginamos ginti ir moter
turtins teiss ir garb. Pastebimos svarbiausi konstitucini mogaus teisi uuomazgos : nra kalts be atsakomybs,
iimtin teismo teis nustatyti kalt ir paskirti bausm, kiekvieno atsakomyb tik u savo veiksmus, nekaltumo
prezumpcija . Pirm kart suraytos bajor teiss ir pareigos, tarpusavio santykiai ir santykiai su didiuoju kunigaikiu.
Kunigaiktis sipareigoja saugoti vis pavaldini teises ir laisves. Bajor teiss nebuvo tokios plaios kaip pon
1679m. Habeas Corpus act. Habeas corpus act nustat, kad bet kuris aretuotas mogus gali pareikalauti teismo j
paleisti arba nuteisti pagal statym. Aktas supaprastino procedr, taikom siekiant gauti teismo sakym, reikalaujant jam
pristatyti suimtj. Taip pat buvo udrausta be teismo suimtuosius laikyti kaljimuose, esaniuose Anglijos ujrio
valdose.Naujasis aktas nustat pareign ir teisj atsakomyb u nuostat nevykdym: dideles baudas suimtj naudai ir
atleidim i pareig.Habeas corpus act, reglamentuodamas teisines asmens nelieiamybs garantijas, tapo vienu pirmj
(po 1215 m. Didiosios laisvi chartijos) pagrindini Anglijos konstitucini dokument. Jame aptinkama baudiamojo
proceso princip nekaltumo prezumpcija, areto teistumas, privalomas teismins procedros laikymasis uuomazg.
1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija (Pranczija)
1789 metais Steigiamasis susirinkimas prim garsij mogaus ir pilieio teisi deklaracij, kuriai tak padar
demokratikos vietjikos idjos ir JAV Nepriklausomybs deklaracija. Joje isiskiria du pagrindiniai nuostat blokai :
mogaus ir pilieio teiss. Preambulje skelbiama, kad mogaus teiss gimtos, ventos ir neatimamos. Atmetamos
luomins privilegijos. mons gimsta ir lieka laisvi bei lygiateisiai. Valstyb nesukuria mogaus teisi, tik turi jas utikrinti.
gimtomis ir neatimomis mogaus teismis skelbiamos ios :
Laisv tai galimyb daryti visa, kas nedaro alos kitam, leidiama daryti visa, ko nedraudia statymas. Formuluojamos
konkreios laisvs, pavyzdiui, laisvai ratu ir odiu reikti mintis, nuomones, religinius sitikinimus.
Nuosavyb venta ir neatimama teis. Gali bti atimta tik esant visuotinei btinybei, u j atlyginant.
Saugumas turimi galvoje demokratiniai baudiamosios teiss principai, ilgainiui virt klasikiniai, pavyzdiui, neklatumo
prezumcija
Prieinimasis priespaudai turinys plaiau neatskleidiamas, idjikai pagrindiama tai, kas vyko Pranczijoje - revoliucija
1776m. JAV nepriklausomybs deklaracija, 1787m. Konstitucijos Pataisos Teisi bilis.
Deklaracija. Deklaracija skelb prigimtini mogaus teisi idj, kad visi mons sutverti lygs ir turi neatimamas teises
gyvenim, laisv, laims siekim. Taip pat buvo ireikta mintis, jog valstyb atsiranda kaip visuomenins sutarties,
sudarytos tarp moni rezultatas. Deklaracijai buvo prietaraujam dl to, kad i kalba apie gimtas teises, taiau toleruoja
vergij, indn naikinim. Deklaracijos autoriai siek siauresni politini tiksl nepriklausomybs tvirtinimo. Komisijos
parengtame projekte vergija buvo pasmerkta, taiau tam nepritar prietins vergvaldins kolonijos ir siekiant ivengti dar
negimusios konfederacijos subyrjimo, vergijos klausimas liko pripaintas kiekvienos kolonijos reikalu.
Teisi bilis. Po Konstitucijos primimo Valstijos reikalavo papildyti konstitucij nuostatais dl piliei teisi. is
reikalavimas atsispindjo pirmose deimt patais, inom Teisi bilio pavadinimu. Jos priimtos 1789, o sigaliojo 1791m.
Devintas straipsnis teigia, jog nereikia, kad menkinamos kitos, bilyje nepamintos tautos teiss. Paskutinis straipsnis
nustat federacijos ir valstij santykius : galiojimai, kurie nesuteikiami federacijai, paliekami valstijoms. Teisi bilis tai
Amerikos pilieio teisi deklaracija.
3. mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos vairov. mogaus teiss ir visuomens integracijos ir
globalizacijos procesai.
Klasifikacija.
- pagal tvirtinimo pobd : a) pagrindins konstitucins b)tvirtintos kituose dokumentuose
- pagal galimybes jas riboti : a) absoliuios, b) galima riboti
- pagal specialius subjektus, kuriems jos skirtos : vaik, invalid....
- pagal turin : pilietins, politins, ekonomins, socialins, kultrins
- pagal istorin susiformavimo laikotarp : a) pirmosios kartos teiss : pilietins nepolitins teiss XVIII a, b)
antrosios kartos socialins, ekonomins ir kultrins teiss, susiformav po II Pasaulinio karo, c) treios
teiss vystymsi, sveik aplink, taik ( XX a pab )
Dar galima grupuoti : fizinis integralumas, gyvenimo lygio teiss, sveikata, eimos gerov, darbas, socialin sauga, mokslas
ir mokymas, nuosavyb, asmens psichinis ir moralinis integralumas, bendra veikla, politika ir demokratija, kolektyvins
teiss.
Visuomens integracija ir globalizacijos procesai. Po II Pasaulinio karo ypa suaktyvj visuomens integracijos ir
globalizacijos procesai tsiasi iki iol. Tai ali ir tuo paiu visuomens vienijimasis tarptautines organizacijas, tarptautinis
mogaus teisi reglamentavimas. Vienas moderniausi i laik tarptautini mogaus teises reglamentuojani dokument
ES pagrindini teisi chartija. ia reglamentuojamos : mogaus orumo teiss, teiss laisv, lygybs teiss, solidarumo
teiss, teisingumo teiss, ES piliei teiss.
4. Tarptautinis teisinis mogaus teisi reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO
Visuotin mogaus teisi deklaracija. Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija. Europos
Sjungos pagrindini teisi chartija.
Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo ir nauja savarankika tarptautins teiss sritis tarptautin mogaus teisi teis.
mogaus teiss vis labiau tampa tarptautins teiss objektu, ne tik valstybs vidaus teiss problema. Tarptautinis teisinis
reguliavimas, kuris iuo metu daro ypa didel tak mogaus teisi doktrinai ir valstbi konstitucins teiss
nuostatoms.Tarptautins mogaus teisi teiss susikrimui didels takos turjo Visuotins mogaus teisi deklaracijos ir
kit tarptautines mogaus teises tvirtinani dokument ( mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos ir kt
JT ir ET dokument ) paskelbimas. Vis tik didioji individo teisi ir pareig dalis yra ir bus reguliuojama vidaus teiss
normomis ir utikrinama valstybs institucij pagalba, o tarptautins priemons ir toliau liks kaip papildomos, tai yra
veikianios ten, kur valstybs mechanizmas neveikia ar negali veikti.

Visuotins 1948 met mogaus teisi deklaracijos, 1966 met Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi
pakto, Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto bruoai.
Visuotin mogaus teisi deklaracija. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje buvo pirm kart paskelbtas tarptautinis
mogaus teisi katalogas, apimantis pilietines, politines ir socialines, ekonomines, kultrines teises. Deklaracijoje yra
apibrtos pagrindins arba elementarios kiekvieno asmens teiss : teis gyvyb, asmens nelieiamyb, lygyb prie
statym, apsaug nuo diskriminacijos, nekaltumo prezumpcij, eimos gyvenimo apsaug, nuosavyb, minties, sins,
religijos laisv ir kitos. Visuotin mogaus teisi deklaracija taip pat tvirtina politines teises ( teis dalyvauti valstybs
valdyme tiesiogiai arba per irinktus atstovus, taiki susirinkim laisv ), ekonomines socialines teises ( socialin
aprpinim, tinkamas darbo slygas, moksl, pakankam gyvenimo lyg ). Taip pat Deklaracijoje numatoma, kad kiekvienas
mogus turi pareigas visuomenei. mogaus teiss ir laisvs yra laikomos prigimtinmis.
1966 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija buvo papildyta dviem paktais. Tai Ekonomini - socialini ir kultrini teisi
bei Pilietini ir politini teisi paktai. Prireik 10 met, kad 35 valstybs ratifikuot iuos dokumentus. 1976 m. jie
sigaliojo. Paktai suteikia galimyb teisinmis ir moralinmis priemonmis ginti valstybi - pakt dalyvi moni teises ir
pagrindines laisves. LR Aukiausioji Taryba 1991 m. kovo 12 d nutarimu sipareigojo laikytis deklaracijos princip
1966 met Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas. Dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi
pakto straipsni susitarusios valstybs pripaino, kad laisvos mogaus asmenybs idealas gali bti gyvendintas tik sudarius
slygas kiekvienam mogui naudotis savo pilietinmis ir politinmis bei ekonominmis, socialinmis ir kultrinmis
teismis. Pakte teigiama, kad kiekviena tauta turi apsisprendimo teis, tai reikia, kad kiekviena tauta laisvai nustato savo
politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin, socialin ir kultrin pltr. Kiekviena valstyb, prisijungusi prie io
Pakto, turi imtis vis priemoni, kad iame Pakte pripastamos teiss bt palaipsniui visikai gyvendintos ir jos turi bti
gyvendinamos be jokio diskriminavo, kalbama apie vyr ir moter lygyb, utikrinant Pakto numatytas teises.
Ekonomins socialins teiss : teis darb, palankias darbo slygas, socialin apsaug, pakankam gyvenimo lyg, fizin
ir psichin sveikat, moksl, daug dmesio skiriama eimos apsaugai. Kultrins teiss : dalyvauti kultriniame gyvenime,
naudotis mokslo paangos laimjimais, apsaugoti savo, kaip autoriaus, interesus, mokslini tyrim ir krybins veiklos
laisv. kiekviena Pakto valstyb turi pateikti JT Generaliniam Sekretoriui ataskaitas apie tai, koki imasi priemoni ir kas
jau padaryta, kad bt utikrinamas pakte pripastam teisi laikymasis.
Tarptautinio pilietini ir politini teisi paktas. pilietins politins teiss privalo bti garantuotos be joki skirtum. Paktas
numato galimyb vesti teisi apribojimus karo stovio ar nepaprastosios padties atveju. Taiau taip pat paktas specialiai
iskiria elementarias mogaus teises ir laisves, kadangi nuo j draudiama nukrypti net nepaprastosios padties metu.
Elementariosios teiss ir laisvs tai teis gyvyb, kankinim, iauraus, nemoniko ar orum eminanio elgesio ar
bausms draudimas, vergijos ir nelaisvos bkls draudimas, draudimas atimti laisv dl negaljimo vykdyti koki nors
prievolin sutart, teis bti pripaintu teisini santyki subjektu, taip pat teis minties, sins ir religijos laisv.
tvirtinama teis laisv ir asmens nelieiamyb. tvirtintos teismins garantijos lygyb, nekaltumo prezumpcija ir tt.
Aptraiamos eimos, vaik, kdiki teiss. Kalbama apie bsto nelieiamyb, eimos privatum. Kalbama apie mogaus
teisi komitet, kuris nagrinja valstybi praneimus-ataskaitas apie pakto nuostat gyvendim, tarpvalstybinius skundus
dl pakte tvirtint teisi ir laisvi paeidim, individualias peticijas.
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija 1950 m. ir jos protokolai, Europos socialins
chartijos bruoai ( 1961/1996m. ), Europos pagrindini teisi chartija ( 2000m. )
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. ET priimta 1950 ir sigaliojusi 1953m.L-va j
ratifikavo 1995 04 27, ji sigaliojo 1995 06 20. iuo metu K-j papildo 12 protokol. Teiss doktrinoje ypa daug gin dl
ETK santykio su kitais konstitucins teiss altiniais. L-je ji yra svarbi teiss sudedamoji dalis. LR K-jos ir ETK tekst
lyginamoji analiz leidia daryti ivad apie i akt turinio artum. K-ja tvirtina mogaus teisi garantijas alies, o
konvencija- tarptautiniu lygiu. Konvencijoje numatytos tokios mogaus teiss, kaip teis gyvyb, kankinim, nemoniko
ar orum eminanio elgesio ir baudimo draudimas; vergijos ir priveriamojo darbo draudimas; teis laisv ir saugum;
teis teising bylos nagrinjim;; teis privataus ir eimos gyvenimo gerbim; minties, sins ir religijos laisv;
saviraikos laisv; susirinkim ir asociacij laisv; asmens diskriminacijos udraudimas; reglamentuojama galimyb
valstybms riboti kai kurias asmens teises ir laisves karo ar nepaprastosios padties atveju; draudiama piktnaudiauti
teismis.
Didel Konvencjos straipsni dal sudaro nuostatos, skirtos ET teismui. K-j iuo metu papildo 12 protokol. Kai kuriuose
i j taip pat formuluojamos kai kurios teiss.
- 1 prot.-teis nuosavyb; tes moksl; teis laisvus rinkumus
- 4 prot-laisvs atmimo draudimas sutartini prievoli nevykdymo atveju; judjimo laisv; piliei isiuntimo i
savo alies draudimas ir teis sugrti savo al; draudimas kolektyviai isisti usienieius
- 6 Prot-skirtas mirties bausms panaikinimui
- 7 prot-formuluojamos tokios asmens teiss, kaip kiekvieno asmens, teismo nuteisto u nusikaltim, teis apsksti
kaltinamj nuosprend ar bausm; teis alos atlyginim dl klaidingo nuosprendio; teis nebti dukart
teisiamam ar nubaustam u t pat nusikaltim; sutuoktini lygyb civilins teiss pobdio teisi atvilgiu bei savo
vaik atvilgiu
- 12 prot.skirtas asmens diskriminacijos udraudimui. Jame nurodoma, kad naudojimasis bet kuria statyme tvirtinta
teise yra utikrinamas be jokios diskr.dl lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kt.pair, tautins
ar socialins kilms; priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitokios padties, niekas negali bti
diskriminuojamas jokios vieosios valdios n vienu pamintu pagrindu.
Europos socialins chartija. Europos pagrindini teisi chartija. Socialins, ekonomins teiss yra plaiai reglamentuotos
Europos socialinje chartijoje ir Pataisytoje Europos socialinje chartijoje. J Lietuva ratifikavo 2001 metais, taip pat ir
Europos sjungos pagrindini teisi chartij. Europos socialin chartija papildo Europos mogaus teisi konvencij,
garantuojani politines ir pilietines teises. Pataisytoje Europos socialinje chartijoje be teisi, reglamentuot pirmoje
Socialinje chartijoje, papildomai raytos kai kurios socialins ekonomins teiss bei perkeltos pirmosios chartijos
protokol nuostatos. Pataisyta Europos socialin chartija reglamentuoja 31 socialin teis. Valstyb gali tapti socialins
chartijos dalyve, primusi sipareigojimus laikytis tam tikro chartijoje nustatyto teisi minimumo. Lietuva sipareigojo
laikytis ios chartijos II dalies 1-11 straipsni. Chartijoje priimt sipareigojim vykdymas kontroliuojamas valstybms
kart per dvejus metus siuniant Europos Tarybos generaliniam Sekretoriui praneim. Dl socialinje chartijoje tvirtint
teisi paeidim nepriimamos individualios asmen peticijos. ETT toki skund nesprendia. Taigi nors socialins
chartijos kontrols mechanizmas nra toks efektyvus, kaip Europos mogaus teisi konvencijos, taiau prisijungimas prie
ios svarbios tarptautins sutarties turt veiksmingai takoti Lietuvos socialini ekonomini teisi katalogo pltim ir
tinkam gyvendinim.
 5. mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos tvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Konstitucijoje mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb, III skirsnyje Visuomen ir valstyb,
IV skirsnyje Tautos kis ir darbas, taip pat galima prisikirti ir kai kuriuos straipsnius, esanius kituose skirsniuose.
mogaus teiss nra idstytos Konstitucijos pradioje. Konstitucija pradedama pirmu skirsniu apie Lietuvos valstyb, tai
galjo nulemti atsikurianios nepriklausomos valstybs siekis irykinti valstybs kaip atsikurianios nepriklausomybs
garanto vaidmen. I skirsnyje reglamentuojami kai kurie mogaus teisi gyvendinimo principai, pvz kad kiekvienas savo
teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Gantinai danai kit valstybi Konstitucijose pirmieji skirsniai yra skirti
mogaus teisms, pvz Vokietijos, Italijos. Reglamentuojant mogaus teises LR Konstitucijoje vartojami vairs terminai :
pilietis, asmuo, mogus, lietuvis. Kai kur pilieio termino vartojimo pagrstumas abejotinas. Konstitucijos normos,
reglamentuodamos tam tikr Konstitucijos ginam vertybi nelieiamum, galjo straipsniuose numatyti ir bendras slygas,
kai tos teiss gali bti ribojamos. Kai kur minimos tokios slygos, pvz kalbant apie nuosavybs nelieiamum, taiau
pamintos ne visos. Tai, kad LR Konstitucijoje vengiama blanketini formuluoi, gali bti vertinama kaip Konstitucijos
teisinio reguliavimo privalumas tuo atveju, jei pavykt konkreiaii vardyti visus apribojimus, taiau tai padaryti nelengva.
Nagrinjant mogaus teises svarbu ir j tiesioginio taikymo principas, kuri galioja visoms teisms ir laisvms. Svarbus
principas yra tas, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, gali kreiptis teism. Svarbu nepamirti, kad
mogaus teiss detalizuojamos kituose statymuose.
Samprata. Konstitucins teiss ir laisvs gali bti interpretuojamos atsivelgiant 18 str. formuluojam doktrinin princip,
kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Konstitucijos tekstas nra baigtinis tesi sraas. 18 strp LRKT nutarimu
pamatin norma, kuria remiantis garantuojamos ir ginamos prigimtins mogaus teiss ir laisvs. LRKT konstatavo, kad
prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo
srityse. Jos sudaro atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss. Teises turi kiekvienas mogus.
Konstitucin nuostata dl prigimtinio teisi ir laisvi pobdio yra ir viena esmini LR denmokratinje konstitucinje
santvarkoje. mogaus teisi pripainimas ir j konstitucinis garantavimas yra vienas svarbiausi teisins valstybs bruo.
6. mogaus teisi ir laisvi klasifikavimas pagal turin.
Pilietins teiss :
Teis gyvyb. mogaus teis gyvyb saugo statymas. statymai ir kiti teiss aktai negarantuoja ir negali garantuoti
paios mogaus gyvybs, kurios ilikimas priklauso nuo daugelio faktori. mogaus gyvybs teisin apsauga siejasi su jos
pradios ir pabaigos kriterijais. CK sakoma, kad fizinio asmens teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta
jam mirus. Fizinio asmens gimimo momentu pripastama pirmas savarankikas naujagimio kvpavimas. mogaus mirties
klausimus reglamentuoja ne tik CK, bet ir spec.mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas. Mirties laikas yra
momentas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba nustatoma mogaus smegen mirtis
( Smegen mirties fakt nustato gydytoj konsiliumas).
Problemos :
- Abortai. Teisinis teiss gyvyb reguliavimas susijs su abort problema. Europos mogaus teisi k-jos
jurisprudencijoje susiformavo poiris, kad mogaus gyvyb ginama nuo gimimo momento, o abortai yra
priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama reguliuoti i problem.
- Dirbtinis apvaisinimas. mogaus gyvybs pradia-viena sudtingiausi teiss problem, ypa ivysius dirbtinio
apvaisinimo technologijas.
- Klonavimas. Teorin mogaus klonavimo galimyb taip pat sukelia daug gin. Europos Tarybos mogaus teisi ir
biomedicinos k-je formuluojamas svarbus principas, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u mokslo
interesus. mogaus klonuoti negalima.
- Transplantacija. . Su teise gyvyb siejasi ir mogaus organ transplantacijos problemos. Transplantacija gali bti
vykdoma paimant audinius ar organus i gyvo ar i mirusiojo.
- Eutanazija. Su teiss gyvyb reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema. iuo metu tik labai nedaugelyje
valstybi i problema yra teisikai reglamentuota. Lietuvos statymai iuo metu eutanazijos nenumato.
- Mirties bausm. Europos mogaus teisi k-jos 6 protokolas darudia mirties bausm. 1998 12 21 Seimas mirties
bausm panaikino.
Teis asmens laisvs nelieiamum. mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas
suimtas; niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustat
statymai. Prezidentas, S-mo nariai, MP ir ministrai, teisjai naudojasi papildomomis laisvs nelieiamumo garantijomis (S-
mo narys, be S-mo sutikimo, negali bti suimamas ar kitaip varoma jo laisv). Europos mogaus teisi k-je sakoma, kad
niekam negali bti atimta laisv, kitaip kaip iais atvejais ir statymo nustatyta tvarka:
- kai asmuo teistai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprend;
- kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad nevykd teismo teisto sprendimo.
- kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant
j padarius nusikaltim
- kai nepilnameiui laisv atimama pagal teist sprendim atiduoti j aukljimo prieirai arba kai jis teistai
suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai institucijai;
- kai teistai sulaikomi asmenys, galintys platinti ukreiamsias ligas, psichikai nesveiki asmenys, alkoholikai,
narkomanai ar valkatos;
- kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo
deportavimo ar idavimo kitai valstybei procesas.
Kiekvienam suimtajam turi bti nedelsiant jam suprantama kalba praneta, dl ko jis suimtas ir kuo laltinamas, kiekvienas
sulaikytasis ar suimtasis turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik, kiekvienas asmuo, kuriam atimta
laisv j sulaikius ar sumus, turi teis kreiptis teism, kad is greitai priimt sprendim dl sulaikymo ar sumimo
teistumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteistai, nusprst j paleisti, kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, sumimo ar
kalinimo auka, turi teis nuostoli atlyginim.
Teis mogaus asmens, jo orumo nelieiamum. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas kaip :
- draudimas mog kankinti, eminti jo orum, riauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
- Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Atlikti
intervencij mogaus kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmeniui sutikus.
- Su ia teise sietina ir asmens teis gimti ir mirti pagarboje.
- Asmens orumo nelieiamumo principas glaudiai siejasi ir su priverstinio gydymo draudimu.
- Visuomens informavimo statyme numatyti tam tikri draudimai ir apribojimai, siekiant nepaeisti asmens teisi,
apsaugoti jo garb ir orum, renkant ir vieai skelbiant informacij. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garb ir orum
emina paskelbta tikrovs neatitinkanti informacija apie j, turi teis gauti atlyginim u padaryt moralin al.
- mogaus knas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bti komercini sandori dalyku.
2000 m.priimtas Biomedicinini tyrim etikos statymas, kuris buvo parengtas atsivelgiant Europos Tarybos mogaus
teisi ir biomedicinos konvencij. Joje formuluojamas svarbus principas, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni
u iimtinius visuomens ir mokslo interesus, valstybs turi ginti vis moni orum bei tapatyb ir utikrinti pagarb, be
iimties kiekvieno asmens nelieiamumui bei kitoms teisms ir laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus.
Teis privataus gyvenimo nelieiamum. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai
telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti
renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. CK numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teis vard,
ji apima teis pavard, vard (vardus) ir pseudonim. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu.
Visuomens informavimo statyme taip pat yra nuostata, kad informacija apie vieo asmens (valstybs politik, tarnautoj ir
kt.)privat gyvenim gali bti skelbiama be jo sutikimo, jeigu i informacija atskleidia visuomenin reikm turinias io
asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina
demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies ekonomins gerovs interesams siekiant
ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen
teisms ir laisvms apsaugoti. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo
sprendimu. Asmens duomen teisins apsaugos statymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens
duomenis automatiniu bdu, taip pat neautomatiniu bdu, nustato fizini asmen kaip duomen subjekt teises, i teisi
apsaugos tvark. Nemaa dalis informacijos apie asmens privat gyvenim, kaupiama sveikatos prieiros tikslais. Visa
informacija turi bti konfidenciali net ir po paciento mirties.
Teis nuosavybs nelieiamum. K-je nurodyta, kad nuosavyb nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo
nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybs nelieiamumas tai savininko, kaip subjektini
teisi turt turtojo, teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareiga ginti ir saugoti
nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j. Taiau nepaneigiama galimyb statymais nustatytomis slygomis ir tvarka
nusavinti turt arba apriboti jo valdym, naudojim ar disponavim juo.
Asmens bsto nelieiamumas.mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bust neleidiama kitaip, kaip tik
teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti
mogaus gyvyb, sveikat ar turt.
Saviraikos laisv. Tai laisv, kuri apima laisv turti sitikinimus ir juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij
bei idjas, spaudos ir kit informacijos priemoni laisv. Su ia teise siejasi ir masins informacijos cenzros draudimas ir
draudimas monopolizuoti masins informacijos priemones. i laisv gali bti ribojama tik:
1.statymu ir
2.jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei
santvarkai.
Naudojimasis informacijos laisve gali bti saistomas toki reikalavim, slyg, apribojim ar bausmi, kuriuos nustato
statymai ir kurie demokratinje visuomenje btini L-vos valstybs saugumui, teritorijos vientisumui, vieajai tvarkai,
konstitucinei santvarkai apginti, teismins valdios nealikumui garantuoti, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir
nusikaltimams, konfidencialiai informacijai atskleisti, moni sveikatai bei dorovei, taip pat j privaiam gyvenimui,
orumui ir teisms apsaugoti. Neskelbtina informacija, tai informacija, kuria:
- raginama prievarta keisti LR konstitucin santvark
- skatinama ksintis LR suverenum, jos teritorijos vientisum;
- kurstomas karas, taip pat tautin, rasin, religin, socialin bei lyi neapykanta;
- platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualins
paslaugos, seksualiniai ikrypimai;
- propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotins ar psichotropins mediagos.
- Draudiama platinti dezinformacij ir informacij, smeiiani, eidiani mog, eminani jo garb ir orum.
- Neleidiama skleisti informacijos, paeidianios nekaltumo prezumpcij bei kliudanios teismins valdios
nealikumui.
 - draudiama skleisti surinkt informacij apie asmens privat gyvenim, nebent atsivelgiant asmens einamas
pareigas ar padt visuomenje, tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes toki
informacij inoti.
Lygiateisikumas. K-je nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs inst.ar pareignams visi asmenys lygs:
mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties,
tikjimo, sitikinim ar pair. Lygiateisikumo prieingoji pus-diskriminacija; jos draudimas ir utikrina lygiateisikumo
gyvendinim.
Pilietinms teisms teisms taip pat priskiriamos itin svarbios procesins teiss : habeas corpus, nekaltumo prezumpcija,
teis gynyb, advokat, negalima bausti u t pat nusikaltim dukart ir tt.

Politins teiss ir laisvs :

Politins teiss, kaip ir pilietins, kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu turi susilaikyti nuo
varymo ir neturi pozityvios pareigos. Politinms teisms galtume priskirti K-je deklaruojam teis dalyvauti valdant savo
al tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus( apima rinkim teis, teis inicijuoti referndum, piliei statym
iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb ir juos apsksti, teis vienytis politines
partijas).
Prie politini teisi priskirtina ir K-je tvirtinta kiekvieno pilieio teis ginti valstyb nuo ginkluoto upuolimo, taip pat ir
teis atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. Politinms teisms galima priskirti ir K-je vardyt kiekvieno
pilieio teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi L-vos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum,
konstitucin santvark.
K-je numatyta peticij teis- tai teis kreiptis kompetentingas institucijas su reikalavimu sprsti statymin ar kit svarb
visuomenei klausim. Peticijos pateikjas gali bti ne tik LR pilietis, bet ir usienietis, nuolat gyvenantis LT. Peticijas
nagrinja peticij komisijos, sudaromos Seime, V-je, savivaldybi taryb. Jeigu peticija pripainta tenkintina, tai pagal joje
idstytus reikalavimus ir silymus gali bti rengiamas atitinkamas teiss akto projektas arba sudaryta darbo grup tokiam
projektui parengti.
Ekonomins, socialins, kultrins teiss
ios teiss yra gantinai plaiai reglamentuotos tokiuose Europos tarybos dokumentuose kaip Europos socialin chartija ir
Pataisyta Europos Socialin chartija; 2001 metais Seimas j ratifikavo. i chartija garantuoja 31 teis. Valstyb tampa
Europos socialins chartijos nare, primusi sipareigojimus laikytis tam tikro chartijoje numatyto teisi minimumo. Lietuva
sipareigojo laikytis ios chartijos II dalies 1-11 straipsni. Prisijungimas prie ios svarbios tarptautins sutarties turt
veiksmingai takoti Lietuvos socialini ekonomini teisi katalogo pltim ir tinkam gyvendinim.
Teis darb.Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo
slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. Priveriamas darbas yra draudiamas.
Pataisytoje Europos socialinje chartijoje sakoma, kad siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis
darb, valstybs sipareigoja: pripainti vienu i pagrindini davo tiksl ir pareig siekti ir ilaikyti kuo didesn ir pastovesn
uimtum, kad ateityje bt pasiektas visikas uimtumas; veiksmingai ginti darbuotojo teis usidirbti pragyvenimui
darbu, kur jis laisvai pasirenka; sukurti tarnybas, teikianias visiems darbuotojams nemokamas paslaugas sidarbinimo
klausimais, arba palaikyti j veikl; organizuoti arba pltoti atitinkam profesin orientavim, mokym ir perkvalifikavim.
Teis socialin apsaug.Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo,
ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. Socialin apsauga, tai statymais nustatyta
socialini, ekonomini priemoni sistema, utikrinanti l ir paslaug teikim tiems asmenims, kurie statym numatytais
atvejais dl senatvs, invalidumo (negalios), mirties, ligos, motinysts (tvysts), artimj globos, nedarbo, nepritekliaus ir
kt.eimos aplinkybi praranda pajamas, turi papildom ilaid arba negali pakankamai savs arba savo eimos aprpinti i
darbo arba kitoki pajam. Pagrindinis socialini paslaug tikslas-patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti
mogaus orumo vertas gyvenimo slygas, kai mogus nepajgia pats to padaryti.
Teis sveikatos prieir. Valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui susirgus;
statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark; valstyb
skatina visuomens kno kultr ir remia sport; valstybje kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming
poveiki.. Teis sveikatos apsaug reglamentuoja ir Pataisyta Europos socialin chartija, joje sakoma, kad siekdamos
garantuoti veiksming teiss sveikatos apsaug gyvendinim, alys sipareigoja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su
valstybinmis ar privaiomis organizacijomis imtis reikiam priemoni, skirt: kiek manoma paalinti lig prieastis; teikti
konsultacijas ir rpintis sveko gyvenimo bdo propagandai skirtomis vietimo priemonmis bei skatinti asmenin
atsakomyb u savo sveikat; ukirsti keli epideminms, endeminms ir kt.ligoms, taip pat nelaimingiems atsitikimams.
Kultrins teiss. K-je ypa daug dmesio skiriama asmen, priklausani tautinms bendrijoms, kultrini teisi
apsaugai. Piliei tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim,
labdar, savitarpio pagalb, valstyb teikia tautinms bendrijoms param. Asmenys, priklausantys tautinms bendrijoms,
turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius. Kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi, valstyb remia
kultr ir moksl, rpinasi L-vos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. statymas gina dvasinius ir
materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba. Viena svarbiausi kultrini
teisi-teis moksl. Asmenims iki 16 m.mokslas privalomas. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno
mogaus sugebjimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas
mokslas.
 7. Atskir subjekt teiss.
Vaik teiss ir j apsauga. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius. Vaik teiss : vaik sveikata, vaikysts apsauga, apsauga
nuo darbo. Vaik teisi apsauga rpinasi vaik teisi apsaugos kontrolierius :
Vaiko teisi apsaugos kontrolierius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, kitais Seimo
priimtais teiss aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybs
nutarimais, kitais teiss aktais, taip pat iuo statymu.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo pagrindinis tikslas skirtas vaiko teisi apsaugos kontrolieiriaus institucijai.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus galiojimai platesni nei Seimo kontrolieriaus. Svarbu tai, kad gali kreiptis ir fiziniai, ir
juridiniai asmenys, taip pat mons, neturinios juridinio asmens statuso. Formuluojami kiek kitoki reikalavimai nei kitiems
kontrolieriams : neoriekaitinga reputacija, autasis teisinis isilavinimas, taiau nereikalaujama specialaus darbo stao.
Vaiko teisi apsaugos kontrolierius turi ir savo pavaduotoj, tuo tarpu kiti kontrolieriai neturi. domu ir tai, kad Vaiko teisi
apsaugos kontrolierius negali bti skiriamas daugiau nei dviem kadencijoms i eils, tokie ribojimai nenumatomi kitiems
kontrolieriams. vaiko teisi apsaugos kontrolieri galima kreiptis prajus ne daugiau kaip trims metams nuo skundiam
veiksm tai ilgiausias skundo padavimo terminas.
Eidamas pareigas kontrolierius yra nepriklausomas. Jis tiria fizini ir juridini asmen bei moni, neturini juridinio
asmens statuso veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos vaiko teiss ir interesai, kontroliuoja institucij, susijusi su
vaiko teisi ir teist interes apsauga, veikl, silo Seimo ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti LR statym ir kit
teiss akt nustatyt vaiko teisi ir teist interes apsaug, per visuomens informavimo priemones teikia informacij apie
vaiko teisi apsaug. Vaiko teisi kontrolierius atlikdamas savo pareigas turi vairi teisi, pvz, savo iniciatyva pradti
tyrim, susipainti su teisme inagrintomis bylomis, susijusiomis su vaiko teisi ir teist interes paeidimu. Inagrinjs
skund, priima vien i sprendim, pvz, perduoti skund kitai institucijai, pareikti iekin teisme, spti asmenis,
paeidusius vaiko teises ir teistus interesus ir pan.
Tautini maum teiss. Tai kolektyvin teis arba solidarumo. ioms teisms skiriama ypa daug dmesio. Tai piliei
tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio
pagalb, valstyb teikia tautinms bendrijoms param ir asmenys, priklausantys tautinms bendrijoms turi teis puoselti
savo kalb, kultr ir paproius ( tai reglamentuojama Konstitucijoje ), teis tautini maum kultrinio identiteto
isaugojim.
8. Asmens konstitucins pareigos.
Pareiga tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo toki veiksm susilaikyti.
Konstitucijos 28 strp. Formuluojamas ypa svarbus konstitucinis mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo principas. Jame
nurodoma, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LRK ir statym,
nevaryti kut moni teisi ir laisvi. LRK vardytos tokios pareigos :
tv pareiga auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti
vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim
asmenims iki 16 met pareiga mokytis
asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki
kiekvieno pareiga ginti Lietuv nuo usienio ginkluoto upuolimo
piliei pareiga atlikti karo ir alternatyvij krato apsaugos tarnyb.
Asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucijose ir konstitucinje doktrinoje neskiriama daug dmesio. Kai kuriose
kitose konstitucijose formuluojama pareiga mokti mokesius, pvz Italijoje. Tarptautins teiss dokumentuose, skirtuose
mogaus teisms, asmens pareigos arba nevardijamos, arba joms paprastai skiriama nedaug dmesio.
9. mogaus teisi ir laisvi ribojimo doktrina.
Kai kurios mogaus teiss, pvz teis gyvyb yra absoliuios, kitas galima riboti. mogaus teisi ribojim pagrstumo
slygos :
- yra teisti ( turi bti nustatomi statymu )
- btinai reikalingi demokratinje visuomenje ( ribojimo tikslai ir paskirtis )
- yra proporcingi ( ribojimo priemons proporcingos siekiamam teistam tikslui )
Konstitucins teiss gali bti ribojamos paioje Konstitucijoje arba pagal jos nuostatas priimtu statymu. KT pabr, kad
asmens teisi ir laisvi ribojimas yra vienas i interes derinimo bd. Lietuvos konstitucinje teisje galima iskirti tokius
mogaus teisi ribojimo atvejus : a) jomis piktnaudiaujama, b) naudojimasis jomis daro al visuomens moralei, vieajai
tvarkai, konstitucinei santvarkai ar kitoms visuomeninms vertybms, c) tam tikriems asmenims dl j teisinio statuso,
d)karo ar nepaprastosios padties metu. Taigi pagrindiniai asmens konstitucini teisi ribojim kriterijai : a) pagrindini
teisi apsaugos btinyb, b) demokratins visuomenins vertybs
Nepaprastoji padtis skelbiama, kai valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai, visuomens rimiai. Karo padtis
ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar grsms atveju. Esant ioms padtis
gali bti ribojamos kai kurios teiss, pvz privataus gyvenimo nelieiamyb, asmens bsto nelieiamyb ir pan.
10. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo bdai ir garantijos, j sistema. mogaus teisi gynimo bdai
Lietuvoje. Teismin gynyba.
 mogaus teisi ir laisvi garantijos tai tam tikra sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri pagalba yra
utikrinamos mogaus teiss ir laisvs. mogaus teisi garantijos gali bti teisins ir neteisins. Neteisins valstybs
forma, politinis reimas, valdi padalijimo principas ir tt. Teisins garantijas galima suskirstyti materialines, procesines ir
institucines. Materialins tai Konstitucija, statymai ir kiti teiss aktai, kuriuose tvirtintos mogaus teiss. Procesins
Konstitucijoje tvirtinta asmens, kurios teiss ir laisvs paeidiamos, teis kreiptis teism, peticij teis. Institucins
garantijos tai institucijos, kurioms yra paskirta mogaus teisi gynyba. mogau teisi garantijas galima skirti
nacionalines ir tarptautines.
mogaus teisi gynimo bdai Lietuvoje. Teismin gynyba.
Kiekvienas gali savo teises ginti remdamasis Konstitucija. KT taip pat gali bti traktuojamas kaip mogaus teisi apsaugos
institucija LRKT nutarimuose atskleidiami Konstitucijoje tvirtint teisi aspektai. LRKT yra svarbus konstitucini
mogaus teisi garantas.
Specialios mogaus teisi gynimo institucijos :
Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolieriaus skyrimo tvarka.
Seimo kontrolierius Seimo skiriamas valstybs pareignas, ginantis mogaus teises ir laisves, tiriantis pareikj skundus
dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viej administravim.
Seimo kontrolieriui keliami reikalavimai : Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis teiss bakalauro ir teiss magistro arba vienpakop teisin universitetin isilavinim ir ne
maesn kaip 10 met teisinio ar teisinio pedagoginio darbo sta.
Seimo kontrolieri skyrimas :
Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius penkeri met kadencijai, i kuri 2 skiria Seimo
kontrolierius valstybs institucij ir staig pareign veiklai tirti ir 3 Seimo kontrolierius apskrii virinink
administracij bei savivaldybi institucij ir staig pareign veiklai tirti.
Jei Seimo kontrolieriaus galiojimai nutrksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria nauj Seimo kontrolieri.
Paskirtasis Seimo kontrolierius turi prisiekti Seimo pirmininkui Seimo posdyje. Priesaikos tekst pasirao ir tekstas
saugomas Seime.
Seimo kontrolieriaus galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas; turi eiti pareigas tol, kol jo viet paskiriamas naujas kontrolierius. Sprendim priima
Seimas Seimo pirmininko teikimu.
2) jis atsistatydina; turi eiti pareigas tol, kol jo viet paskiriamas naujas kontrolierius. Sprendim priima Seimas Seimo
pirmininko teikimu.
3) jis mirta;
4) nedirba dl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dien i eils arba ilgiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi,
jei statym nenustatyta, kad dl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesn laik, arba kai Seimo kontrolierius pagal
medicinos ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti pareig; Sprendim priima Seimas Seimo pirmininko
teikimu. Klausimas sprendiamas tik tada, kai yra gydytoj komisijos ivada.
5) dl jo siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6) daugiau kaip pus vis Seimo nari pareikia nepasitikjim juo.
Seimo kontrolieri teisinis statusas.
Seimo kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybs ir
savivaldybi institucijose ir staigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Seimo kontrolierius negali gauti kito
atlyginimo, iskyrus jam nustatyt pagal einamas pareigas ir umokest u mokslin bei pedagogin darb auktosiose
mokyklose ar valstybs tarnautoj kvalifikacijos tobulinimo staigose, u neformalj suaugusij vietim bei autorin
atlyginim u krybin darb.
Pareigos :
1. Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos ratu pateikia Seimui prajusi kalendorini met veiklos ataskait. Ji
nagrinjama Seime. Visa ataskaita turi bti paskelbta Seimo kontrolieri staigos interneto tinklalapyje.
2. Seimo kontrolieriai apie savo veikl periodikai skelbia visuomens informavimo priemonse.
3. Pareiga saugoti valstybs, profesines ir kitas statym saugomas paslaptis ar duomenis
Seimo kontrolieriai ir kitiSeimo kontrolieri staigos darbuotojai privalo isaugoti valstybs, tarnybos, komercines ar banko
paslaptis bei statym saugomus asmens duomenis, kuriuos suinojo eidami pareigas.
Seimo kontrolieriaus teiss :
1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teis vairias statymo numatytas teises, pvz
1) reikalauti nedelsiant pateikti informacij, mediag ir dokumentus, btinus savo funkcijoms atlikti ir su jais susipainti
2) pateiks tarnybin paymjim eiti institucij ir staig (moni, tarnyb ar organizacij) patalpas.
3) reikalauti, kad pareignai, kuri veikla tiriama, pasiaikint ratu ar odiu;
4) apklausti pareignus ir kitus asmenis;
5) dalyvauti Seimo, Vyriausybs, kit valstybs bei savivaldybi institucij ir staig posdiuose, kai svarstomi klausimai,
susij su Seimo kontrolieri veikla ar Seimo kontrolieriaus tiriamu dalyku;
6) pasitelkti vairi staig ir institucij pareignus.
7) informuoti Seim, Vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigas apie iurkius statym paeidimus arba teiss
akt trkumus, prietaravimus ar spragas;
8) silyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybi institucijoms ir staigoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti
norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves;
9) surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl trukdymo Seimo kontrolieriui gyvendinti jam suteiktas teises;
10) kreiptis administracin teism praydamas itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar
Vyriausybs nutarim;
11) silyti Seimui kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akt atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams;
12) perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos veikos poymiai;
13) kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i einam pareig;
ir kitas.
2. Kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i einam pareig Seimo kontrolierius
gali per vien mnes nuo paymos suraymo.
Seimo kontrolieri darbo apmokjimas ir socialins garantijos:
1. Seimo kontrolieri darbo umokesio dyd ir apmokjimo slygas nustato Valstybs politik, teisj ir valstybs
pareign darbo apmokjimo statymas.
2. Seimo kontrolieriai draudiami valstybiniu socialiniu draudimu.
3. Seimo kontrolieriui kasmet suteikiamos 28 kalendorini dien atostogos. Seimo kontrolieriui, turiniam didesn kaip 5
met tarnybos Lietuvos valstybei sta, u kiekvien paskesni 3 met tarnybos sta suteikiamos papildomos 3
kalendorins dienos kasmetini atostog, taiau bendra kasmetini atostog trukm negali bti ilgesn kaip 42 kalendorins
dienos.
4. Pasibaigus Seimo kontrolieriaus galiojim laikui, jam imokama ieitin imoka. ios imokos mokamos i Seimo
kontrolieri staigai skirt valstybs biudeto l. Atleidus Seimo kontrolieri paties praymu ar kai dl jo siteisja
apkaltinamasis teismo nuosprendis, ar kai daugiau kaip pus vis Seimo nari pareikia nepasitikjim juo, ieitin imoka
nemokama.
5.Pasibaigus galiojim laikui,iskyrus atvejus, kai dl Seimo kontrolieriaus siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar
kai daugiau kaip pus vis Seimo nari pareikia nepasitikjim juo, Seimo kontrolierius turi teis Valstybs tarnybos
statymo nustatyta tvarka grti ankstesn darb.
Seimo kontrolieri pagrindins veiklos kryptys. Pareign piknaudiavimo ir biurokratizmo samprata.
LRK 73 str. nustatyta, kad piliei skundus dl valstybs, savivaldybi pareign ( iskyrus teisjus ) piktnaudiavimo ar
biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. io konstitucijos straipsnio treioje dalyje nurodoma, kad prireikus Seimas steigia ir
kitas kontrols institucijas, kuri sistem ir galiojimus nustato statymas. Toks konstitucinis reguliavimas lm, kad yra ne
vienas, o keli Seimo kontrolieriai, yra ir kitos kontrols institucijos. Konstitucijoje Seimo kontrolieri kompetencija vardyta
konreiai :
Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo
kontrolieriai. Taigi j galiojimai neapima teisi paeidim kitose srityse. Todl buvo steigtos ir kitos kontrols institucijos.
Seimo kontrolieriai tiria piliei skundus dl valdios, valdymo, savivaldos, karini ir joms prilygint institucij pareign
piktnaudiavimo ir biurokratizmo. Netiria skund, kylani i darbo teisini santyki.
Seimo kontrolieri veiklos tikslas ginti mogaus teis ger viej administravim, utikrinant mogaus teises ir laisves,
priirti, ar valdios staigos vykdo pareig tinkamai tarnauti monms.
Seimo kontrolieri tiriami skundai :
1. Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeidiam
mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje.
2. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios
institucijos), valstybs kontrolieriaus ir KT bei kit teism teisj veiklos, savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij)
veiklos.
3. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini sprendim teistumo ir
pagrstumo, taiau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign veiksm, paeidiani mogaus teises ir
laisves.
4. Seimo kontrolieriai netiria skund dl darbo teisini santyki, taip pat netikrina teism priimt sprendim, nuosprendi
ir nutari pagrstumo ir teistumo.
Piktnaudiavimas tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti galiojimai naudojami ne pagal statymus bei
kitus teiss aktus arba savanaudikais tikslais ar dl kitoki asmenini paskat (naudojimosi tarnybine padtimi,kerto,
pavydo, karjerizmo, neteist paslaug teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti galiojimai ar
savavaliaujama.
Biurokratizmas tokia pareigno veika, kai vietoj reikal sprendimo i esms laikomasi nereikaling ar igalvot
formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti pareigno kompetencijai priklausanius klausimus, vilkinama priimti sprendimus
ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai
pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareign darbas, kai
nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss aktai.
Seimo kontrolieri piliei skund nagrinjimo tvarka.
Pareikjas turi teis pateikti Seimo kontrolieriui skund dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo
buvo paeistos jo teiss ir laisvs. Skundai paprastai paduodami ratu. Pareikj kreipimaisi odiu ar ratu, kuriuose
neskundiami pareignai, o praoma paaikinti, suteikti kit informacij ar pageidaujamus dokumentus ir t. t., nelaikomi
skundais.
Skundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm padarymo ar skundiamo sprendimo
primimo. Anoniminiai skundai netiriami.
Seimo kontrolierius ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim atsisakyti nagrinti
skund, apie tai informuodamas pareikj, jei:
1) padaro ivad, kad skundo dalykas yra maareikmis;
2) skundas paduotas prajus nustatytam terminui;
3) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;
4) skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas arba yra nagrinjamas teisme;
5) dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim;
6) padaro ivad, kad skund nagrinti tikslinga kitoje institucijoje ar staigoje.
Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais,
kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolieri kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij ar staig tuo
klausimu galt kreiptis pareikjas.
Skund ityrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, iskyrus atvejus, kai nurodoma nauj aplinkybi ar pateikiama
nauj fakt.
Jeigu pareikjas nepateikia duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, taip pat jeigu skundo tekstas yra
neskaitomas, jis netiriamas.
Jeigu gaunamas pareikjo praymas netirti skundo, Seimo kontrolierius gali tyrim nutraukti. Seimo kontrolierius gali
pradti tyrim savo iniciatyva.Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos,
iskyrus atvejus, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, informacijos gausos ar skundiam veiksm tstinio
pobdio btina skundo tyrim pratsti. Skundai turi bti itirti per manomai trumpiausi laik.
Nagrindamas skund, Seimo kontrolieriusturi teis kreiptis pareign, kurio veikla nagrinjama, praydamas
pasiaikinti per nustatyt termin. Jeigu pasiaikinimas nepateikiamas, Seimo kontrolierius turi teis kreiptis auktesnj
pareign (kolegiali institucij) ir is privalo utikrinti, kad pasiaikinimas bt pateiktas arba pats paaikinti per Seimo
kontrolieriaus nustatyt termin.
Seimo kontrolierius itiria skunde nurodytas aplinkybes ir surao paym. Paymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos
aplinkybs, surinkti rodymai bei pareigno veikos juridinis vertinimas. Paym pasirao Seimo kontrolierius. Seimo
kontrolieriaus payma pateikiama pareikjui. Payma taip pat gali bti pateikiama institucijos ar staigos, kurioje buvo
atliekamas tyrimas, vadovui ar pareignui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus ir auktesns pagal pavaldum
institucijos ar staigos vadovui, taip pat kitoms institucijoms ar staigoms.Tais atvejais, kai paymoje yra informacijos, kuri
pagal statymus yra valstybs, tarnybos, komercin ar banko paslaptis, arba statym saugomi asmens duomenys, pateikiama
ne visa payma.
Ataskaita. Skundai, kuri pagrindu buvo atlikti pareign veiklos tyrimai ir priimti atitinkami sprendimai sudar daugiau
nei , pus i j pripainti pagrstais. Pirm kart susilygino pagrst ir nepagrst skund skaiius, kas leidia teigti, jog
pagerjo pareign darbo kokyb. Inagrinta trisdeimt skund, kurie pradti pai kontrolieri iniciatyva, i kuri 23
atvejais pasitvirtino. I vis valstybs institucij daugiausia skundiami policijos ir pataisos nam pareignai.
Seimo kontrolieriaus sprendimo teisin galia.
Baigs tirti skund, Seimo kontrolierius surao paym : joje idstomos tiriant iaikintos aplinkybs, surinkti rodymai, o
svarbiausia pateikiamas juridinis pareign veiklos vertinimas.
Seimo kontrolierius, atliks tyrim, priima sprendim. Per 2004 metus priimta 1300 sprendim.
1) pripainti skund pagrstu;
2) atmesti skund;
3) nutraukti skundo tyrim.
Sprendime gali bti nurodoma, perduoti mediag tardymo organams, jei aptinkama nusikaltimo pdsak, pareikti iekin
teisme dl pareign atleidimo i uimam pareig, silyti panaikinti statymams ar kitiems teiss aktams prietaraujanius
sprendimus ar priimti sprendimus, kurie nebuvo priimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo, atkreipti pareign dmes
paeidimus darbe, silyti imtis priemoni, kad bt paalinti ie paeidimai. Daniausiai per pastaruosius metus buvo
atkreiptas atsaking pareign dmesys padarytus paeidimus.
Seimo kontrolieri sprendimai yra rekomendacinio pobdio. Jie gali bti adresuojami kolegialiai institucijai, tikrinamos
staigos vadovui, auktesniajai institucijai. Kartais siloma statymuose nustatyti, kad kontrolieri sprendimai yra privalomi.
Toks silymas motyvuojamas tuo, kad Lietuvoje yra tokia padtis, kad rekomendacinio pobdio sprendimai, nors ir bt
teisikai motyvuoti, vykdomi labai nenoriai. Taiau neaiku, ar nustaius, jog kontrolieri sprendimai yra privalomi, padtis
pagert. Mat Seimo kontrolieri sprendimai, bdami rekomendacinio pobdio, tiesiogiai negali sukelti joki neigiam
teisini padarini ir todl seimo kontrolieriai negali bti traukti teismin byl nagrinjim kaip suinteresuoti asmenys ar
atsakovai. Seimo kontrolieriai iuo metu gali patys sprsti, kada ir dl koki paeidim tikslinga kreiptis teism, kad bt
apgintos piliei teiss.
Seimo kontrolieriaus sprendimas negali bti vertinamas kaip paskutin valstybs vidaus teisins gynybos priemon, nes
pagal galiojanius statymus kiekvieno pareigno veiksmai, paeidiantys pilieio teises, gali bti apskundiami teismui.
Teismas ir yra institucija, priimanti galutin sprendim. Taigi Seimo kontrolieriaus sprendimas yra rekomendacinio pobdio
ir neatima i skund padavusio asmens galimybs kreiptis teism.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius bei lygi galimybi kontrolierius.
Lygios galimybs tarptautiniuose mogaus ir piliei teisi dokumentuose ir Lietuvos Respublikos statymuose tvirtint
mogaus teisi gyvendinimas nepaisant amiaus, lytins orientacijos, negalios, rass ar etnins priklausomybs, religijos,
sitikinim ir kit Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ar statymuose numatyt pagrind.
Lygi galimybi paeidimas tiesiogin ar netiesiogin diskriminacija dl amiaus, lytins orientacijos, negalios, rass ar
etnins priklausomybs, religijos ar sitikinim.
Veiklos kryptys :
Moter ir vyr lygi galimybi statyme pirm kart Lietuvos statymuose formuluojamos diskriminacijos ir seksualinio
priekabiavimo svokos.
Diskriminacija tai aktyvus ar pasyvus elgesys, kuriuo ireiktas paeminimas, paniekinimas, teisi apribojimas ar
privilegij teikimas dl asmens lyties, iskyrus : speciali moter apsauga ntumo, gimdymo, vaiko indymo metu,
skirtingas moter ir vyr pensinis amius, tik vyrams taikoma karin prievol, tam tikri darbai, kuriuos gali atlikti tik
konkreios lyties atstovas.
Seksualinis priekaviavimas tai ugaulus, odiu ar fiziniu veiksmu ireiktas, seksualinio pobdio elgesys su asmeniu, su
kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Skelbiama ir diskriminuojanio skelbimo svoka. Ypa
aktualu moter ir vyr lygyb darbo santykiuose, vietimo staig, mokslo ir studij institucijose.
Lygi galimybi statymo vykdymo prieir atlieka lygi galimybi kontrolierius Moter ir vyr lygi galimybi statymo
nustatyta tvarka
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos teisiniai pagrindai
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, iuo statymu,
Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis ir kitais teiss aktais. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba
savo veikl grindia teistumo, bealikumo ir teisingumo principais.
Lygi galimybi kontrolieriaus kompetencija ir galiojimai platesni nei Seimo kontrolieriaus, nes jie tiria statym
paeidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse. Jie gali nagrinti administracini teiss paeidim bylas, skirti
administracines nuobaudas. Gali kreiptis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Kompetencija. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius tiria skundus dl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius teikia ivadas dl io statymo gyvendinimo, taip pat pasilymus Lietuvos
Respublikos valdios ir valdymo institucijoms dl teiss akt tobulinimo ir lygi teisi gyvendinimo politikos prioritet.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius negali eiti joki kit pareig valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat
dirbti verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse.
Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius negali gauti kito atlyginimo, iskyrus nustatytj pagal einamas pareigas bei
umokest u pedagogin ar krybin veikl
Priedai ar premijos moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriui nemokami.
Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos. Europos mogaus teisi teismas. mogaus teisi garantijas galima iskirti
nacionalines ir tarptautines. I tarptautini ypa svarbus Europos mogaus teisi teismas.

7.Vaiko teisi kontrolieriaus veiklos teisinis pagrindas.

Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus veiklos principai teistumo, nealikumo, vieumo, vaiko teisi ir jo teist in
prioritetikumo bei nepriklausomumo priimant sprendimus. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, eidamas tarnybines pa
yra nepriklausomas nuo valstybs ir savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij ar pili
vadovaujasi tik statymais. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius: tiria fizini ir juridini asmen skundus dl valsty
savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij bei kit fizini ir juridini asmen, moni,
turini juridinio asmens teisi, veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko te
jo teisti interesai, kontroliuoja, kaip yra gyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Sei-
mo ratifikuot konvencij, Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt, reglamentuojani vaiko teis
teist interes apsauga, nuostatos Lietuvoje; priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko
teisi ir jo teist interes apsauga, veikla, dl kurios paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ar jo
interesai; silo Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti Lietuvos Respublikoje statym ir
kit teiss akt nustatyt vaiko teisi ir jo teist interes apsaug; vadovauja Vaiko teisi apsaugos kontrol
staigai; per visuomens informavimo priemones teikia informacij visuomenei apie vaiko teisi ir jo teist interes a
Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, inagrinjs skund, priima Viena i i sprendim: p
skund kitai institucijai; pareikti iekin teisme; aptikus nusikaltimo poymi, perduoti mediag atitinka
institucijoms; spti asmenis, paeidusius vaiko teises ar jo teistus interesus; staigai, registravusiai institucij, susij
vaiko teisi apsauga,
kuri savo veikla paeid vaiko teises ar jo teistus interesus, arba institucijos steigjui teikti silym sv
klausim dl institucijos tolesns veiklos tikslingumo; silyti tikrinam institucij ar j auktesnij institucij vad
kad jie skirt drausmines nuobaudas asmenims, kaltiems dl vaiko teiss ar jo teistus interesus ginani statym
teiss akt paeidim; ir kt.
 Seimo kontrolieriai
Kiek yra kontrolieri? 5 kontrolieriai
Keliems metams 5 metams
skiriami?
Kokia j kompetencija? Seimo Seimo kontrolieriai tiria
piliei skundus dl valdios,
valdymo, savivaldos, karini
bei joms prilygint institucij
pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo.Karinms
institucijoms prilyginamos
Krato apsaugos ministerija,
Vidaus reikal ministerija,
Valstybs saugumo
Departamentas ir jiems pavaldios
institucijos.
Lygi galimybi Vaiko teisi
kontrolieriai kontrolieriai
Moter ir vyr tiria fizini ir juridini asmen
lygi galimybi skundus dl valstybs ir
kontrolieriaus savivaldybi institucij ar
institucija gali staig ir j pareign,
nagrinti nevalstybini institucij bei
administracini kit fizini ir juridini asmen,
teiss paeidim moni, neturini juridinio
bylas ir skirti asmens teisi, veiksm ar
administracines neveikimo, dl kuri
nuobaudas; paeidiamos ar gali bti
Moter ir vyr paeistos vaiko teiss ar jo
lygi galimybi teisti interesai, kontroliuoja,
kontrolierius gali kaip yra gyvendinamos
kreiptis kiekvienas Lietuvos Respublikos
fizinis ar juridinis Konstitucijos, Seimo
asmuo. ratifikuot konvencij, Lietuvos Respublikos
statym
ir kit teiss akt, reglamentuojani vaiko
teisi
ir jo teist interes apsauga,
nuostatos Lietuvoje;

Kas skiria Seimas Seimas, Seimo Seimas, Seimo

kontrolierius? Pirmininko tekimu Pirmininko tekimu
Apibrimas Seimo kontrolierius Lietuvos
Respublikos Seimo skiriamas
valstybs pareignas, ginantis
mogaus teises ir laisves, tiriantis
pareikj skundus dl pareign
piktnaudiavimo ar biurokratizmo
bei siekiantis gerinti viej
administravim.
8 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYB. USIENIEI TEISIN LIETUVOJE
1. Pilietybs svoka. Pilietybs instituto raida Lietuvoje. Pilietybs institutas Europos Sjungoje.
Svoka. Pilietybs problema buvo viena t, kuri Lietuvos valstybei teko sprsti ir 1918 atkrus nepriklausomyb, ir po 50
met trukusios sovietins priespaudos. Pilietyb prasmina pai valstyb ir yra viena btiniausi iuolakins civilizuotos
valstybs element. Pilietyb viena i demokratijos garant, numatani asmens, turinio pilieio status, dalyvavim
valstybs valdyme. Pilietyb jungiamoji grandis tarp Tautos suvereniteto ir asmens laisvs. gyvendindama savo pilietines
teises ir pareigas, asmenyb dalyvauja realizuojant tautos suverenitet. Pilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt
visas, Konstitucijoje ir statymuose numatytas teises ir laisves, kad jo teisti interesai bt ginami alies viduje ir u jos rib.
Pilietyb tai visuomenin-valstybin vertyb, kurios pasiekimo galimyb btina utikrinti kiekvienam mogui. Pilietyb
teisinje literatroje suprantama dviem aspektais :
1. kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryys su valstybe. Tai asmens nuolatinis ryys su valstybe. Jis
nenutrksta ir pilieiiui ivykus i alies. Toki gynyb LR utikrina per savo diplomatines ir konsulines atstovybes
usienyje. O pavyzdiui teisinis ryys su usienieiu nutrksta jam ivykus i Lietuvos. Taigi nekintamumas laike ir
erdvje yra pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin ry, egzistuojant tarp valstybs ir laikinai ar
nuolatos joje gyvenani usieniei nuo teisinio ryio su pilieiais. io ryio poymiai :
- gimimas teritorijoje arba gimimas i tam tikros teritorijos tv
- tam tikras apsigyvenimas teritorijoje ir ypa igyvenimo laikas ( natralizacijos staas )
Svarbiausios politins teiss, ypa tos, kurios susijusios su valstybs funkcionavimu, jos saugumo utikrinimu, su
valstybini institut krimu ir valstybins valdios funkcij gyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs pilieiams.
Pilietis gyja iimtin teis valdyti savo valstyb - LR pilieiai turi aktyvij ir pasyvij rinkim teis. Pilietyb suteikia
asmeniui socialiiai svarb vaidmen visuomenje.
2. kaip konstitucins teiss institutas. Kaip KT institutas tai yra LR KT norm, reguliuojani pilietybs santykius,
visuma. Valstyb savarankikai nustato esminius pilietybs pradus ir io instituto konkret turin.
Pagal LRKT : Valstyb neegzistuoja be piliei. Pilietyb yra valstybs atributas. Pilietyb nra vien formali teiss
kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybs suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisi ir
laisvi klausimais. Pilietyb paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybs nuolatinis teisinis ryys. Konstitucinis
Teismas 1994 04 13 Nutarime pilietyb apibdino taip: pilietyb yra nuolatinis asmens politinis, teisinis ryys su konkreia
valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei
gynyba. Samprata yra tvirtinta ir 1997m. Europos konvencijoje dl pilietybs(2 straipsnis).Pilietyb yra nuolatinis,
nepertraukiamas asmens ir valstybs teisinis ryys. Pilietyb atsiranda tada, kai asmuo tampa pilieiu, ir tsiasi tol, kol
asmuo mirta ar netenka pilietybs. Pilieio teisinis ryys su valstybe ilieka, kad ir kur pilietis bt: ar valstybje, kurios
pilietis jis yra, ar u jos rib, t.y. kurioje nors kitoje valstybje, - pilieiui ivykus kit valstyb, jo teisinis ryys su
valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrksta. Btent tai, kad pilieio ir valstybs teisinis ryys yra nuolatinis
(nepertraukiamas), leidia atskirti ypating teisin ry nuo teisinio ryio, susidaranio tarp valstybs ir joje nuolat ar
laikinai gyvenanio usienieio ar asmens be pilietybs: kai usienietis ar asmuo be pilietybs ivyksta i valstybs, jo
teisinis ryys su valstybe nutrksta. Kai kit valstyb ivyksta pilietis, jo teisinis ryys su valstybe, kurios pilietis jis yra,
ilieka. Pilietyb ireikia asmens teisin naryst valstybje, atspindi asmens teisin priklausomyb tautai, kaip valstyb
organizuotai bendruomenei (valstybinei bendruomenei). Pilieiams teisinis ryys su valstybe reikalingas tam, kad bt
garantuotos visos teiss ir laisvs, kurias turi tik pilieiai, kad asmuo Turt valstybs glob tiek savo alyje, tiek usienyje.
Paymtina, kad pilietybei neturi takos, ar pilietis realiai naudojasi pilieio teismis ir pareigomis, ar jomis nesinaudoja, ar
jis vykdo pilieio pareigas, ar j nevykdo. Asmuo yra pilietis ir tada, kai atsisako naudotis pilieio teismis ar vykdyti
pilieio pareigas. Pilietybs atvilgiu toks atsisakymas yra niekinis. Pilietyb yra ne bet koks asmens ir valstybs nuolatinis
ryys, o btent teisinis. Pilietyb lemia asmens teisin status, pilietybs turjimas - tai prielaida turti visas teises ir laisves,
tvirtintas Konstitucijoje ir statymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas. Pagal Konstitucij kai kurias teises turi tik
pilieiai: teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus teis pateikti sumanym
keisti ar papildyti LRK, teis rinkti ir bti renkamam Seim, teis rinkti ir bti renkamam Respublikos Prezidentu, teis
bti teisjais, teis stoti valstybin tarnyb, teis reikalauti paskelbti referendum, statym leidybos iniciatyvos teis.
Konstitucija ir statymai nustato ir kai kurias kitas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Pagal
Konstitucij kai kurias pareigas taip pat turi tik Lietuvos Respublikos pilieiai: pareig ginti Lietuvos valstyb nuo usienio
ginkluoto upuolimo, pareig atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. Asmens ir valstybs nuolatinis teisinis
ryys, kur ireikia pilietyb, suponuoja valstybs pareig ginti savo piliet tiek alyje, tiek u jos rib: pagal Konstitucijos
13 straipsnio 1 dal "Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje". Valstyb turi globoti savo pilieius usienyje visais
atvejais, neatsivelgdama tai, ar LR pilietis paeid buvimo valstybs statymus, ar j nepaeid. Konstitucijoje taip pat
yra tvirtintas draudimas iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei - LR pilietis gali bti iduotas kitai valstybei tik
tuo atveju, Jeigu taI numato LR tarptautin sutartis. 1997m. Europos konvencijos dl pilietybs 3 straipsnyje nustatyta:
Kiekviena valstyb pagal Savo teis nustato, kas yra jos pilieiai. Kitos valstybs i teispripasta tiek, kiek ji atitinka ia
taikomas tarptautines konvencijas, paprotin tarptautin teis ir teiss principus, paprastai sietinus su pilietybe."
2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo bdai. gimtoji pilietyb. gimtosios pilietybs principai. Natralizacija.
Optavimas. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas iimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybs grinimas.
LR pilieiais laikomi :
1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu ie asmenys, j
vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip
pat j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie Pilietybs statymo sigaliojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena
Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nra kitos valstybs pilieiai;
3) lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai. Lietuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar
seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal 1989 m. lapkriio 3 d. priimt Pilietybs
statym;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietyb gijo pagal 1991 m. gruodio 5 d. priimt Pilietybs statym.
Pagal LRK 12 straipsn pilietybs gyjimo tvark nustato statymas, o statyme pilietybs gijimo tvarka nustatyta 7
straipsnyje.
Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama:
1) gimus ( filiacija ); vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos
pilietis, nesvarbu, ar jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u jos rib. Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir
vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gim
Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo
Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met, gali bti
nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas
buvo asmuo be pilietybs arba neinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsivelgiant vaiko gimimo viet. Asmen
be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos
pilietyb. Tai pagrindinis ir visuotinai pripastamas bdas.
2) gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb; Tai naujas ir netradicinis pilietybs gijimo bdas. Tai susij su 17
straipsniu :Teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma:
1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams (jeigu ie
asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybse;
2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse.
Asmenims, kuriems isaugoma teis Lietuvos Respublikos pilietyb, j praymu Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatyta tvarka iduodami i teis patvirtinantys dokumentai. Pilietybs isaugojimas reikia, kad iems asmenims
pripastama pirmumo teis pilietyb ir paprastesn jos gijimo tvarka.
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb (natralizacija); Natralizacija tai pilietybs suteikimas statymo numatyta
tvarka. Yra eimyninio pobdio natralizacija ( santuoka su usienieiu, vaikinimas ) ir neeimyninio pobdio
( pilietybs suteikimas usienieiui, atvykusiam nuolat gyventi valstyb.). eimyninio pobdio : Asmeniui, sudariusiam
santuok su Lietuvos Respublikos pilieiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenaniam Lietuvos
Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, jei asmuo atitinka statymo numatytas slygas.
Asmenims, sudariusiems santuok su Lietuvos Respublikos pilieiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar j vaikais,
gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, jei jie susituok persikelia nuolat gyventi Lietuvos
Respublik ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir atitinka io statymo numatytas slygas.
Asmeniui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos pilieiu daugiau kaip vienerius metus,
jei jo sutuoktinis mirta, Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos
teritorijoje penkerius metus, jei is asmuo atitinka io statymo numatytas slygas.
(iame straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos
Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims, sudariusiems santuok su Lietuvos Respublikos pilieiais iki io
straipsnio sigaliojimo. iems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybs
statymo)
Neeimyninio pobdio natralizacija gijama kai pilietyb suteikiama asmeniui be pilietybs, kai vienos alies pilietyb
pakeiiama kita.
1. Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui, pateikusiam praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos
Respublikai ir atitinka ias slygas:
1) ilaik valstybins kalbos egzamin;
2) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met;
4) turi legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin;
6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs
gijimo atveju prarandama tos valstybs pilietyb, ir ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos
valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.
7) 3. Asmenims, atitinkantiems iame straipsnyje numatytas slygas, Lietuvos Respublikos pilietyb teikiama
atsivelgiant Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupi invalidams, taip pat
sergantiems sunkiomis chroninmis psichikos ligomis, io statymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkt reikalavimai
netaikomi.
8) 4. io straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos usienio valstybi pilieiams, turintiems pabglio status Lietuvos
Respublikoje, netaikomos
4) optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais; Optacija tai laisvas
pilietybs pasirinkimas tais atvejais, kai keiiasi valstybs teritorija. Keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama
pasirinkti, ar tapti naujos valstybs pilieiais. Taigi optavimo atveju pilietyb keiiasi remiantis LR tarptautine sutartimi su
usienio valstybe.
5) kitais io statymo numatytais pagrindais. Pirmiausia tai pilietybs grinimas. Tas asmuo turi gyventi Lietuvoje ir
atitikti kitas statymo numatytas slygas. Kitas atvejis vaik pilietybs gijimas, keiiantis tv pilietybei.
1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis iuo statymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems LR
ir integravusiems Lietuvos visuomen usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs iimties tvarka netaikant
jiems io statymo 12 straipsnyje numatyt pilietybs suteikimo slyg. Nuopelnais LR laikytina usienio valstybs pilieio
ar asmens be pilietybs veikla, kuria asmuo ypa reikmingai prisideda prie LR valstybingumo stiprinimo, LR galios ir jos
autoriteto tarptautinje bendruomenje didinimo.
io straipsnio 1 dalis netaikoma io statymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.
Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens
eimos nariams. i nuostata netaikoma pilietyb gijusio asmens nepilnameiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybs.
Nepilnameio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybs, Lietuvos Respublikos pilietybs klausimas sprendiamas pagal io
statymo 8 ir 9 straipsni arba 22 ir 23 straipsni reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikos pilietybs pripainimas.
Aplinkybs dl kuri LR pilietyb neteikiama.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama asmenims, kurie:
1) rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse arba
tarptautinje paprotinje teisje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai monikumui, karo nusikaltimai;
2) rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie Lietuvos Respublik;
3) iki atvykimo gyventi Lietuvos Respublik kitoje valstybje buvo teisti laisvs atmimo bausme u tyin
nusikaltim, u kur baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo Lietuvoje bausti
u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm.
13 straipsnis papildomas 4 punktu nuo 2005 m. sausio 1 d.:
4) statym nustatyta tvarka neturi teiss gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Teiss Lietuvos Respublikos pilietyb isaugojimas.
2) gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb; Tai naujas ir netradicinis pilietybs gijimo bdas. Tai susij su 17
straipsniu :Teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma. Teis LR pilietyb neterminuotai isaugoma :
1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams (jeigu ie
asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) lietuvi kilms asmenims, kuri tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo
pripasta save lietuviu.
Teis pilietyb isaugojimas reikia, kad iems asmenims pripastama pirmumo teis LR pilietyb ir paprastesn tos
pilietybs gijimo tvarka. Asmenims, kuriems isaugoma teis LR pilietyb, pagal j praym gali bti iduoti i teis
patvirtinantys dokumentai. Minti asmenys LR pilietyb gyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybs pilietybs ir
grta gyventi LR.
5. Vaik pilietyb.
Vaikas, gims lietuvos piliei eimoje pagal kraujo princip gyja lietuvos pilietyb.
Vaik pilietybs gijimas, keiiantis tv pilietybei. Jeigu abu tvai gyja Lietuvos Respublikos pilietyb arba abu jos
netenka, atitinkamai pasikeiia j vaik, nesukakusi 14 met, pilietyb. tviai prilyginami tvams, o vaikiai vaikams.
Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tampa vienas i tv, o antrasis lieka kitos valstybs pilieiu, j vaikas gali gyti
Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao abu vaiko tvai. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tampa vienas i tv,
o kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao gijs Lietuvos
Respublikos pilietyb vienas i tv. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tapo vienas i tv, taiau mir, o kitas lieka
asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao vaiko turimas vienintelis i tv.
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybs netenka vienas i tv, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, j vaikas, nesukaks
14 met, lieka Lietuvos Respublikos pilietis. 1418 met vaik pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei, gali bti pakeista tik
remiantis raytiniu vaik sutikimu.
6. Pilietybs santyki pasibaigimo pagrindai.
Pagal LRKT : Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo ir netekimo pagrindus, pilietybs klausim sprendimo tvark
nustato, kitus pilietybs santykius reguliuoja Seimo 2002 m. rugsjo 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybs
statymas.
Paymtina, kad absoliuti dauguma asmen yra pilieiai ne todl, kad jie pareik nor bti tos valstybs pilieiais, bet
todl, kad jie yra susij su ta valstybe tam tikru objektyviu ryiu - tos valstybs pilieiai buvo j tvai (vienas i tv).
Pilietybs gijimas gimstant (filiacija) yra pagrindinis pilietybs gijimo bdas; gyjant pilietyb gimstant yra utikrinamas
pilietybs tstinumas, kartu ir valstybins bendruomens - pilietins Tautos tstinumas.
Pilietyb galima gyti ir natralizacijos bdu, t.y. pilietyb suteikiama asmeniui, kuris atitinka statymo nustatytas slygas.
Tokios slygos paprastai yra reikalavimai nuolat gyventi valstybje tam tikr statyme nustatyt laik, taip pat mokti
valstybin kalb. ie reikalavimai grindiami nuostata, kad gyti pilietyb siekiant asmen ir valstyb dar iki pilietybs
suteikimo turi sieti nuolatinis faktinis ryys, kad nuolatinis gyvenimas valstybje tam tikr statyme nustatyt laik bei
valstybins kalbos mokjimas yra btinos prielaidos usienieiui ar asmeniui be pilietybs integruotis visuomen, suvokti
Tautos mentalitet ir jos siekius, valstybs konstitucin santvark, susipainti su Tautos ir valstybs istorija, kultra,
paproiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomyb u valstybs dabart ir ateit. Btent dl to usienio valstybs
pilieiui ar asmeniui be pilietybs, noriniam gyti pilietyb, nepakanka vien apsigyventi alyje - tam btina nuolat
gyventi valstybje ilgesn laik kur nustato statymas, mokti valstybin kalb.
Taigi pilietybs gijimas visada sietinas su asmens tam tikru objektyviu ryiu su valstybe: ry daniausiai lemia tai, kad
piliei vaikai gimdami tampa pilieiais (jus sanguini), kad (kai kuriose valstybse) pilieiu laikomas asmuo, gims tos
valstybs teritorijoje (jus soli), arba tai, kad usienieio arba asmens be pilietybs nuolatinis faktinis ryys su valstybe -
jeigu is usienietis arba asmuo be pilietybs atitinka statyme nustatytas slygas ir jam yra suteikiama pilietyb
(natralizacija)- tampa nuolatiniu teisiniu ryiu su valstybe.
Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama:
1. Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybs;
2) gijus kitos valstybs pilietyb;
3) Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais.
2. io straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams (jeigu ie
asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) lietuvi kilms asmenims, kuri tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo
pripasta save lietuviu.
Asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jeigu jis tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba
dirba kitos valstybs tarnyboje neturdamas Lietuvos Respublikos atitinkam institucij leidimo.
7. Dvigubos pilietybs institutas.
Dvigubos pilietybs problema. Dviguba pilietyb ( bipatrizmas ) tai toks asmens teisinis statusas, kai pastarasis vienu
metu turi dviej ar daugiau valstybi pilietyb. Bipatrizmas yra paplits tarptautinje politikoje reikinys ir egzistuoja
objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybs j pripasta ar ne. tvirtindamos dvigubos pilietybs nepripainimo
princip, i esms nepripasta teisini pasekmi, kylani dl to, kad asmuo tuo paiu metu turi keli valstybi pilietyb.
Istorikai dvigubos pilietybs atsiradimas siejamas su valstybi teritoriniais pasikeitimais, gyventoj migracija, vairi
valstybi statytm, reguliuojani pilietybs klausimus, kolizija. Dviguba pilietyb gali atsirasti kai pavyzdiui vaikas gim
usienieiams tvams, gyvenantiem kitos alies teritorijoje. Tuomet jis pagal kraujo teiss princip gauna tv, pagal ems
teiss princip tos alies, kurioje gim, pilietyb. Konsul ir diplomat vaikams netaikomas enms teiss principas.
Bipatrizmas galjo bti ir santuok tarp asmen, turini skirting valstybi pilietyb pasekm. JTO vienoje konvencijoje
tvirtinta, kad santuokos su usienio piliei atveju moteris negyja vyro valstybs pilietybs, o kitos valstybs pilietybs
gijimas negali trukdyti moteriai ilaikyti savo pilietyb. Natralizacijos bdu gyjant pilietyb, jeigu pilietyb suteikianti
valstyb nereikalauja atsisakyti turimos pilietybsd, gali taip pat atsirasti dviguba pilietyb. Bet kokiu atveju tai
netoleruotinas reikinys. Kitas atvejis pilietybs suteikimas iimties tvarka. Bipatrizmo neigiama pasekm visuotinis
aikaus asmens teisinio statuso reglamentavimo paeidimas. Asmuo negali turti dviej lygiaveri ryi su skirtingomis
valstybmis, todl nustatant asmens pilietin priklausomyb, daniausiai taikoma aktyvios pilietybs doktrina, iai doktrinai
priskiriami kriterijai :
- nuolatin gyvenamoji vieta
- nuolatin darbo vieta
- karins ar vakstybins tarnybos atlikimo vieta
- vieta, kur asmuo realiai naudojasi savo pilietinmis ar politinmis teismis ir pan.
Pagal LRKT: Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra tvirtinta nuostata, kad LR pilietis kartu negali bti ir kitos valstybs
pilietis. Taigi Konstitucijoje yra tvirtintas dvigubos pilietybs draudimas, taiau is draudimas nra absoliutus - pagal
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dal atskirais statymo numatytais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis tuo pat metu gali bti
ir kitos valstybs pilietis.
Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali bti ir kitos valstybs pilieiu tik atskirais statymo nustatytais atvejais : Taigi
dabar tie iimtiniai dvigubos pilietybs atvejai:
1. pirmasis aikiai tvirtintas Pilietybs statymo 16 str.: Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis iuo statymu, gali
suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems Lietuvos visuomen
usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs iimties tvarka <...>.
2. antras iimtinis atvejis nustatytas to paties statymo 1 str. 1 punkte, pagal kur Lietuvos pilieiai yra asmenys, iki 1940m.
birelio 15d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai ir vaikaiiai (jei jie nerepatrijavo i Lietuvos). Kadangi ia nra nustatyta,
jog nurodyti asmenys yra Lietuvos pilieiai tik tuomet, jei jie nra gij kitos valstybs pilietybs ar nuolat gyvena
Lietuvoje, daroma ivada, kad nurodyti asmenys yra Lietuvos pilieiai, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybje jie gyvena
ir ar jie gij kitos valstybs pilietyb.
Pabrtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos
valstybs pilieiu tik atskirais statymo nustatytais atvejais, reikia, kad tokie statymo nustatyti atvejai gali bti tik
labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybs atvejai turi bti ypa reti - iimtiniai, kad pagal Konstitucij negalima nustatyti
tokio teisinio reguliavimo, pagal kur dvigubos pilietybs atvejai bt ne ypa retos iimtys, bet paplits reikinys. Pagal
Konstitucij negalimas ir toks Pilietybs statymo nuostat, tvirtinani galimyb tuo pat metu bti
LR ir kitos valstybs pilieiu, pleiamasis aikinimas, pagal kur dviguba pilietyb bt ne atskiros, ypa retos iimtys, bet
paplits reikinys.
8. Pilietybs klausim sprendimo tvarka.
Praym ir teikim Lietuvos Respublikos pilietybs klausimais padavimas. LR pilietybs klausimas svarstomas pagal
suinteresuoto asmens raytin praym. Prie praymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb pridedami statymo numatyti
dokumentai.
Teikimus pripainti asmen netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs io statymo 18 straipsnio 3dalyje nurodytais atvejais
turi teis paduoti vidaus reikal ministras ar jo galiota institucija, taip pat usienio reikal ministras ar jo galiota institucija.
Praymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs ar j grinti paduodami
Respublikos Prezidentui per savivaldybs vykdomj institucij. Lietuvos Respublikos pilieiai, gyvenantys usienio
valstybse, praymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs ar j grinti gali paduoti per Lietuvos Respublikos
diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje.
Asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu ie asmenys,
j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo) ir lietuvi kilms asmenys, kuri tvai ar seneliai arba vienas i tv ar
seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu.praymus praym palikti Lietuvos Respublikos pilietyb
paduoda Respublikos Prezidentui per vidaus reikal ministr ar jo galiot institucij, migracijos tarnyb. Asmenys,
gyvenantys usienio valstybse, praymus palikti Lietuvos Respublikos pilietyb gali paduoti per Lietuvos Respublikos
diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje.
Asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams (jeigu ie
asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybse;
lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse.
Praymus gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb reikia paduoti vidaus reikal ministrui ar jo galiotai institucijai,
migracijos tarnybai arba LR diplomatinms atstovybms ar konsulinms staigoms usienyje.
Pilietybs reikal komisija. LR pilietybs klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybs
reikal komisij ir tvirtina Pilietybs klausim nagrinjimo ioje Komisijoje taisykles.Komisija turi teis pakviesti
savo posd asmen, kurio pilietybs klausimas sprendiamas, pavesti valstybs institucijoms, kad jos per Komisijos
nurodyt laik pareikt savo nuomon ir pateikt reikiamus dokumentus dl Komisijos nagrinjamo praymo ar
teikimo.
Komisijos sprendimai priimami paprasta vis Komisijos nari bals dauguma ir forminami protokole. Komisija teikia
Respublikos Prezidentui pasilymus patenkinti praymus dl Lietuvos Respublikos pilietybs, o, atsisakiusi rekomenduoti
suteikti pilietyb, pareikjui apie tai pranea ratu nurodydama atsisakymo motyvus.
Komisija teikia institucijoms rekomendacinio pobdio ivadas.
Sprendim dl praym ir teikim Lietuvos Respublikos pilietybs klausimais primimas
LR pilietybs suteikimo, jos atsisakymo, grinimo, palikimo, pilietybs netekimo, taip pat akto dl pilietybs suteikimo
pripainimo negaliojaniu klausimus sprendia Respublikos Prezidentas ir dl to leidia dekretus.
Respublikos Prezidento dekretas dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo sigalioja tik asmeniui prisiekus
savivaldybs vykdomojoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje ar konsulinje staigoje
usienyje. Asmenys, kurie, gydami Lietuvos Respublikos pilietyb, netenka turtos kitos valstybs pilietybs, prisiekia
Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia rodymus, kad jie neteko kitos valstybs pilietybs.
Savivaldybs vykdomosios institucijos, LR diplomatins atstovybs ar konsulins staigos usienyje per 7 dienas po
priesaikos LR apie tai pranea Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikal ministro galiotai institucijai.
Sprendim primimas dl vaik pilietybs pasikeitimo. Vaik pilietybs pasikeitimo klausimus sprendia ir dokumentus
tvarko vidaus reikal ministro galiota institucija.
Akt Lietuvos Respublikos pilietybs klausimais skelbimas. Respublikos Prezidento dekretai dl Lietuvos Respublikos
pilietybs suteikimo, grinimo, palikimo, netekimo, taip pat akto dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo
pripainimo negaliojaniu skelbiami Valstybs iniose.
Pakartotinis praym ir teikim Lietuvos Respublikos pilietybs klausimais svarstymas
Pakartotiniai asmen praymai suteikti LR pilietyb ar j grinti priimami ne anksiau kaip po vieneri met nuo
ankstesnio sprendimo primimo.
Lietuvos Respublikos pilietybs dokument rengimas. Asmen, nuolat gyvenani Lietuvoje, pilietybs dokumentus rengia
migracijos tarnybos, o asmen, gyvenani kitose valstybse, usienio reikal ministras kartu su vidaus reikal ministru
arba j galiotos institucijos.
Lietuvos Respublikos pilietybs dokument rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
9. Usienieio svoka. Asmenys be pilietybs. Teisiniai reimai, taikomi usienieiams. Gyvenani Lietuvoje
usieniei teiss, laisvs ir pareigos.
Usienietis asmuo, kuris nra LR pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi
jokios. Usienieiai, pagal buvimo LR trukm, skirstomi nuolat gyvenanius ir laikinai gyvenanius.
Asmenys be pilietybs. Usienio valstybs pilietybs neturiniam asmeniui, kuris turi teis laikinai ar nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje, taiau neturi usienio valstybje galiojanio kelions dokumento, vidaus reikal ministro nustatyta
tvarka gali bti iduodamas
1954 m. Konvencijoje dl asmen be pilietybs statuso numatytas asmens be pilietybs kelions dokumentas
Teisiniai reimai.
Didiausio palankumo reimas usienieiui valstyb suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet
kurios treios valstybs pilieiai toje alyje.
Abipusikumo reimas valstyb suteikia valstybs B pilieiams savo teritorijoje tokias teises, kokias B valstyb suteikia A
valstybs pilieiams savo teritorijoje.
Nacionalinis reimas - usienieiams valstybje suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs bei numatomos pareigos kaip ir savo
pilieiams.
LR nuo pat nepriklausomybs atkrimo, usienieiams, teistai esantiems LR teritorijoje, nustatytas nacionalinis reimas.
Usieniei teiss, laisvs ir pareigos. Usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos
Respublikos Konstitucija, tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ir Europos Sjungos teiss aktai.
Usienieiai Lietuvos Respublikoje yra lygs pagal statymus, neatsivelgiant j lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin
padt, tikjim, sitikinimus ar pairas. Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt. Usienieiai policijos ar kitos teissaugos institucijos
pareign reikalavimu privalo pateikti asmens tapatyb patvirtinant dokument (kelions dokument, leidim gyventi ar
kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybje tikslas ir slygos ir kurie rodo, kad jis Lietuvos
Respublikoje yra teistai. Usieniei teist buvim ir gyvenim Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija,
bendradarbiaudama su kitomis teissaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi institucijomis bei
staigomis. Leidimas gyventi LR suteikia teis usienieiui gyventi LR, pasirinkti gyvenamj viet,j keisti, ivykti i LR
ir grti j leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Usienio valstybs pilieiui, kuris turi teis laikinai ar nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje, taiau neturi galiojanio usienio valstybs pilieio paso ar j atitinkanio kelions dokumento arba
jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dl objektyvi prieasi negali jo gauti i savo kilms valstybs kompetenting staig,
vidaus reikal ministro nustatyta tvarka gali bti iduodamas usienieio pasas. Usienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos
Respublikoje, privalo sigyti leidim dirbti Lietuvos Respublikoje, iskyrus statymo numatytus atvejus. Leidimas dirbti
usienieiui iduodamas atsivelgiant Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Usienietis, kuris yra vienos i
Europos Sjungos valstybs nars pilietis, gali atvykti Lietuvos Respublik ir bti joje iki 3 mnesi per pus kalendorini
met, skaiiuojant nuo pirmosios atvykimo Lietuvos Respublik dienos, o toks usienietis, iekantis darbo arba ketinantis
usiimti teista veikla Lietuvos Respublikoje, gali bti Lietuvos Respublikoje dar 3 mnesius. Europos Sjungos valstybs
nars pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantis io statymo 102 straipsnio 1 dalyje numatytus
pagrindus, privalo gauti Europos Bendrij valstybs nars pilieio leidim gyventi.
Lietuvos Respublika sudaro slygas usieniei, kurie turi leidim gyventi, integracijai valstybs politin, socialin,
ekonomin ir kultrin gyvenim statym nustatyta tvarka. Lietuvos valstybs politikos usieniei integracijos srityje
nuostatoms gyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybs los. Usienietis turi teis LR pilietyb Pilietybs
statymo nustatyta tvarka. Usienieio judjimo laisv LR gali bti apribota, jeigu tai btina valstybs saugumui, vieajai
tvarkai utikrinti, moni sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kit asmen teisms ir laisvms
apsaugoti. Usienieiai atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys,
Europos Sjungos teiss aktai arba is statymas nenustato kitaip.
10. Prieglobsio teiss svoka ir pagrindiniai bruoai. Prieglobsio teis kaip konstitucins teiss institutas
Prieglobsio teiss svoka ir pagrindiniai bruoai. Prieglobsio suteikimas pabgliui tai valstybs globos suteikimas
jam. Pabgliais vadinami asmenys, kurie negaldami pasinaudoti savo valstybs apsauga dl gresianio pavojaus j
gyvybei ar laisvei, yra priversti palikti savo al ir iekoti prieglobsio svetur. Tarptautinje praktikoje pripastami
pabglio kriterijai : visikai pagrsta baim bti persekiojamam, specifinis persekiojimo pagrindas, buvimas u valstybs,
kurios pilietis jis yra, rib, negaljimas pasinaudoti tos valstybs gynyba.
Prieglobsio teis kaip tarptautins teiss institutas. Prieglobsio teis kaip konstitucins teiss institutas. Visuotinje
mogaus teisi deklaracijoje tarp kit pagrindini mogaus teisi ir laisvi numatyta teis persekiojamam mogui iekoti
prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. 1951 enevos konvencija ir Protokolas dl pabgli statuso priimta JT galiot
atstov konferencijoje. Btent tarptautins teiss normos nustato pabgli teisins padties pradus. Pabglio statuso
suteikimas kiekvienos valstybs suvereni teis.

9 tema. VALSTYB KAIP KONSTITUCINS TEISS SUBJEKTAS

1. Valstybs samprata. Valstybs elementai: tauta, teritorija, valstybs valdia. Valstybs suverenitetas. Valstybs
funkcijos.
Svoka. Visikai netenkins joks valstybs apibrimas dl io reikinio nevinareikmikumo, sudtingumo ir jo reikms
visuomeniniame gyvenime. Dvi pagrindins valstybs reikms yra ios :
Organizuota pilietin bendruomen, turinti aukiausi valdi.
Tokios bendruomens valdomas kratas.
Hgeliui valstyb buvo bendr tiksl sritis, kurioje gyvendinama laisvs idja. Ciceronui, Kelzenui valstyb asocijavosi su
teisine tvarka. Politikos moksl atstovai j link tapatinti su politinmis institucijomis, politine bendruomene. Galima
iskirti du poirius valstyb :
1. visuomen, kolektyvinio gyvenimo bdas, moni bendruomens bties bdas.
2. valstyb apsiriboja vienu i jos element valdia, prievartos ar priverstinio bendravimo aparatu.
ie poiriai nra prieingi, jei papildo vienas kit. Sociologiniu poiriu valstyb yra atitinkamu bdu valdoma visuomen.
Taiau valstybs valdios institucijos organizuoja bendr reikal tvarkym, kuria ar sankcionuoja teis, j gyvendindamos,
naudoja valstybs prievart. Taiki valstybikai organizuota visuomen negali apsieiti be valstybs valdios institucij
sistemos, o valstybs valdia knijama tik visuomens gyvenime. Leono manymu, valstyb tai gyvenani tam tikroje
teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai moni sjunga. Riomeris sil toki valstybs sampratos formuluot :
valstyb tai tam tikros teritorijos moni sjunga, j socialinei funkcijai vykdyti, konsoliduota neskaldom funkcionalin
vienet. Rimeris pasisak u kompleksin valstybs samprat, ty j turi bti netas ir jos valdios elementas. Sovietmeiu
valstyb buvo tapatinama su viepatavimo rankiu, atkrus nepriklausomyb, Lietuvai teko i naujo susidurti su valstybs
svokos problema. Taigi valstyb vis pirma yra institucij, gyvendinani prievart, kompleksas. Antra valstyb
utikrina tvirt ir apstov ry tarp moni bendruomens ir j gyvenamosios vietos. Vis dlto KT moksle paprasiausiu yra
laikomas valstybs apibrimas, atskleidiantis reikin sudaranius elementus. Taigi valstyb tai organin trij
element ( tautos, teritorijos ir valdios ) visuma. Tai pirminis valstybs apibrimas, suformuluotas Jeleniko XIX a.
pabaigoje.
Valstybs funkcijos. Valstybs funkcijos tai valstybs veikla, gyvendinant vairius udavinius. Klasifikuojant funkcijas
politiniu-sociologiniu aspektu, jos gali bti vidins ir iorins. Vidins tai valstybs vidaus veikla, sprendiant
ekonominius, socialinius, politinius klausimus. Iorins valstybs veikla santykiuose su kitomis valstybmis ar
tarptautinmis organizacijomis. Teisiniu aspektu valstybs funkcijos yra trys :
1. statym leidyba. Tai visiems privalom taisykli elgesio taisykli nustatymas stataymu, siekiant sureguliuoti
svarbiausius visuomeninius santykius.
 2. statym vykdymas. Tai vykdomoji veikla, susijusi su vykdomosios valdios akt, kuriuose numatytos
gyvendinimo priemons, primimu.
3. Teisingumo gyvendinimas. Apima gin sprendim, baudiamj byl nagrinjim ir nuosprendio primim.
Toks teisini funkcij iskyrimas padjo suformuluoti valdi padalijimo princip.
Valstybs bruoai. Valstyb vis pirma yra institucij, gyvendinani prievart, kompleksas. Antra valstyb utikrina
tvirt ir pastov ry tarp moni bendruomens ir j gyvenamosios vietos.
Elementai :
1. Tauta. Valstybs valdi galima gyvendinti tik moni bendruomenje. Tauta - moni, susiet ir materialiaisiais, ir
dvasiniais ryiais, bendrija, kurios narius saisto ne tik priklausymas valstybei, bet ir smoningas noras gyventi kartu.
Galima iskirti du poirius taut : 1) objektyvi element ( geografini, lingvistini, rasini ) visuma. Bdinga
vokieiams. 2) Subjektyvi veiksni ( moni noras gyventi kartu ) visuma. Bdinga pranczams. Tauta gali bti
suprantama ir kaip etnin bendrija, bet KT dominuoja pilietins tautos samprata. Rioemris siekdamas ivengti tautos
svokos dualizmo, tautin jungin sil vadinti lietuvi tauta, o taut, kaip valstybs element Lietuvos tauta.
Vietoj Lietuvos tautos labiau prasta vadinti pilietin lietuvi tauta. Etnin tauta danai tampa pilietins pagrindu.
Kit tautybi mons gyvendami kartu su etnine tauta telkiami valstybs idjos, kuria i valstyb ir yra integrali
pilietins tautos dalis. Sudtingesnis is klausimas etniniu poiriu daugiatautje valstybje. Tokio sugyvenimo
pavyzdys yra veicarija. Pilietin veicar tauta nepaisydama etnini skirtum, rod savo alies perspektyvum.
Formalaus pilietybs santykio nepakanka norint konstatuoti pilietins tautos buvimo fakt ( Soviet sjunga ). LRK
tvrtinta pilietins lietuvi tautos Lietuvos valstybs krjos- samprata. Konstitucijos tekste Tauta reikia Lietuvos
piliei bendruomen. Taiau pilietin Tauta ne vien mechanin Lietuvos piliei visuma. Pilietin taut sieja ios
bendruomens ir Lietuvos valstybs neatskiriamas ryys, Lietuvos pilieiai susieti bendros praeities, bendro
iandieninio gyvenimo ir bendros ateities.
2. Teritorija. Tai tam tikra ems rutulio dalis, kurioje gyvendinama valstybs valdia. ia galioja valstybs sukurtos
ar sankcionuotos teiss normos, taikomi valstybs institucij priimti sprendimai, kurie prireikus utikrinami
valstybs prievarta. Tai ne geografin, o teisin kategorija teritorijos geografinis idstymas neikeiia teritorijos
teisins esms. Valstybs gali bti emyne, salose, skirtingose pasaulio vietose. Riomeris suformulavo du teiginius
apie valstybs teritorij : 1) valstybei reikia tam tikro ems ploto 2) tame plote negali sikurti ir veikti kita valstyb.
Visos valstybs saugo savo teritorij, io elemento svarb atskleidia konstituciniai principai : valstybs teritorin
virenyb, valstybs vientisumas, valstybs sien nelieiamumas. LRK viena pamatini nuostat teritorijos
vientisumas ir nedalomumas jokius valstybinius darinius. Nepriklausomybs ir teritorijos vientisumo utikrinimas
viena i Lietuvos funkcij. Sienos gali bti keiiamos tarptautine sutartimi, jei j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari.
Valstybs siena apibria teritorij, kurioje valstyb vykdo aukiausi suvereni gali. Valstybs sienos riboja
valstybs sausumos teritorij, vidaus vandenis, teritorin jr, ems gelmes ir oro erdv vir j. Sienos nustatomos
tarpvalstybinmis sutartimis. Lietuvos valstybs teritorija daloma administracinius vienetus, taiau ne valstybiniu
darinius. ( LR unitarin valstyb ).
3. Valdia. Valstybs gyvendinama vieoji valdia vienija primuosius du elementus. Valdia socialinis reikinys,
bdingas kiekvienai moni bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklsta pirmj
nurodymams. Valdia gebjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Valdia bdinga
kiekvienai moni bendruomenei. Valdia svarbiausia socialini struktr ir institut funkcionavimo utikrinimo
priemon. Kartais valstybs valdia vadinama vieja valdia, bet vieoji valdia tai ne tik valstybs valdia.
Valstybs valdi valstybs vardu gyvendina valstybs valdios institucijos ir staigos, pareignai. Jei ie
sprendimai nevykdomi, jiems utikrinti gali bti pavartota valstybs prievartos jga. Valstybs valdia turi tam tikr
poymi :
- valdios virenyb. Tik valstybs valdia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus
kuri jokia kita visuomens grup, asmuo ar organizacija negali panaikinti.
- Visuotinis pobdis. Valstyb atstovauja visai visuomenei, gyvendinama visoje valstybs teritorijoje, vis
asmen atvilgiu.
- Politin valdia. Ji isiskiria i kit politinio proceso subjekt valdios tuo, kad tik valstyb gali pareigoti
vis visuomen, tik jai priklauso valstybs prievartos panaudojimo monopolis.
- Institucionalizuota valdia. J gyvendina tam tikros valstybs valdios institucijos, veikianios valstybs
vardu.
- Visuotinai privalom elgesio taisykli krimo galia.
- Teis naudoti valstybs prievart.
Teisins savybs :
1. Valstyb ypatingas juridinis asmuo. Civilinje teisje juridinis asmuo fizini asmen grupi turtini interes
personifikacijos priemon. Ne viena Konstitucijos ar statym norma reguliuoja santykius, kuri vienas i dalyvi
yra valstyb. Valstyb yra sudtingas darinys, nesutampantis su asmenimis, tiesiogiai veikianiais jos vardu. Todl
tenka pripainti, kad valstyb yra juridinis asmuo. Nors kai kurie tai ir neig, pvz Diugi valstyb, anot jo, tai
individas ar individai, turintys valdi. Horijo teig, kad tam tikro skaiiaus individ valia siekiant apibrto tikslo
sujungti priemones, kuriomis jie disponuoja, teisje gimdo institucijas, kurioms pripastamas teisinis gebjimas
sudaryti sutartis, pareikti iekin teisme. Valstyb yra viena i j. Valstyb yra ypatingas juridinis asmuo valstyb
yra institucija, kuriai priklauso politin valdia ir kurios vardu i valdia gyvendinama. Pasinaudojus valstyb
 juridinio asmens kategorija, galima paaikinti kai kuriuos valstybs statuso aspektus : valstyb visos visuomens,
ne tik valdanij organizacija; valstybs pareignai savo pareigas atlieka tik todl, kad nustatyta tvarka yra
irinkti ar paskirti vykdyti tam tikras pareigas; ie asmenys veikia ne savo vardu, bet kaip tam tikra valstybs
institucija ar pareignas; valstybei priklausantis turtas nra valdanij. Juridinio asmens svoka svarbi utikrinant
valstybs tstinum.
2. Suverenitetas. Valstybs suverenitetas tai jos nepriklausomyb, jos valdios virenyb, savarankikumas
sprendiant vidaus reikalus ir santykiuose su usienio valstybmis. Valstyubs sprendia ir tvarko savo reikalus
nepriklausomai nuo jokios kitos valdios. Suvereniteto valstybei niekas nesuteikia, jis atsiranda kartu su valstybe.
Yra valstybs suverenitetas ir tautos suverenitetas. Tautos suverenitetas reikia, kad alyje suverenios valdios
subjektas yra tauta. Tauta yra tikroji ir vienintel valstybs krja. Lietuvos valstyb kuria tauta. Suverenitetas
priklauso tautai 2 konstitucijos straipsnis. Taigi tautos suverenitetas tai tautos savarankikas apsisprendimas,
kaip jai gyventi. Tai jos teis kurti savo valstyb, gyvendinti savo suverenias galias. Dar yra viena svoka laiudies
suverenitetas. Tautos suvereniteto alininkams visos valdios altinis yra tauta, kuri nesutampa su taut sudaraniais
individais, o liaudies suvereniteto doktrinos atstovams liaudis ir j sudaranti piliei visuma buvo tas pats. Istorijos
eigoje irykjo tendencija nuo tautos ir liaudies suverenitet prieprieos pereiti prie i svok sintezs. Tautos ir
valstybs suverenitetai vienas kito nenaikina, o yra susij. Tauta yra suvereni, jei valstyb ireikia jos piliei vali,
siekius, interesus, jei alyje funkcionuoja demokratins struktros, jei pripastama, kad valstybs valdios altinis
yra tauta. Suverenitetas ta ne pati valdia, o tam tikra valstybs savyb, kuri galima apibdinti kaip neribot,
savarankik, nepriklausom gali. Suverenitetas reikia valstybs virenyb, savarankikum ir nepriklausomyb.
Suverenitetui apibdinti svarbs vidinis ir iorinis aspektai :
- Vidinis suverenitetas reikia, kad valstybs valdia nepriklauso nuo kurios nors kitos valdios valstybs
viduje. Valstybs teritorijoje negali veikti jokia kita valdia, kuri galt priimti konkuruojanius su
valstybs valdia sprendimus. Ar galima vadovautis absoliutaus suvereniteto koncepcija? Valstyb yra
saistoma teiss ir negali perengti prigimtini mogaus teisi ir laisvi. mogaus teiss ir laisvs nubria
valstybs valdios gali ribas.
- Iorinis suverenitetas suprantamas valstybs santykiuose su kitomis valstybmis. Tai reikia, kad valstyb
yra nepriklausoma, nepavaldi jokiai kitai valstybei. Nepriklausom valstybi santykiai remiasi
tarptautinmis sutartimis . Tokio suvereniteto ribos kit valstybi suverenitetas. Tam tikras suvereniteto
ribas ymi ir valstybs sudaromos tarptautins sutartys, dalyvavimas tarptautini organizacij veikloje.
Suvereniteto suvokimas keiiasi. alies viduje valstyb negali nepaisyti visuotinai pripaint mogaus teisi standart,
negali kitis asmens teisi ir laisvi srit. Priklausymas taroatutinms organizacijoms taip pat ardo grieto suvereniteto
koncepcij. Taip pat klausimu lieka, ar kilns valstybi siekiai pateisina kiimsi kit valstybi vidaus gyvenimo reikalus,
pvz Europos bendrijos veiksmai sprendiant Bosnijos ir Hercegovinos problem ir pan. Taigi europin integracija naujas
ikis tradicinei valstybs suvereniteto sampratai.
2. Valstybs formos samprata ir elementai.
Tai kompleksin kategorija, atskleidianti valdios valstybje organizavim, jos idstym teritorijos atvilgiu, jos
gyvendinimo bdus ir priemones. Valstybs form apibdina : valstybs valdymo forma, valstybs sandaros forma ir
politinis reimas. Nustatant iuos elementus, siekiama sudaryti toki valstybs form ir toki valdymo sistem, kad bt
leidiami geri statymai ir kad jie bt gerbiami.
Valstybs valdymo forma tai valstybs valdios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybs valdios altinis,
aukiausi valstybs valdios institucij sudarymo tvarka, j struktra, teisin padtis, tarpusavio santyki principai.
Valstybs valdymo formos vis pirm skiriamos pagal tai, kokiu keliu uimamos valstyvs vadovo pareigos paveldjimu
ar irinkimu. iuo pagrindu visos valstybs skirstomos monarchijas ( paveldima valdia ) :
Absoliutines visa aukiausia valdia priklauso monarchui. Teisikai jo valdia neribota. Bdinga vlyvajam feodalizmui.
iais laikais absoliutin monarchija anachronizmas ( Saudo Arabija, Omanas ).
Konstitucines pripastamas ( kartais i dalies ) tautos suverenitetas, statymus leidia tautos atstovyb parlamentas.
Dualistine. Suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Monarcho valdia i esms apribota statym leidiamosios
valdios. statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui, vykdomoji monarchui. Teismin valdia yra monarcho
valdioje, nors gali bti ir nepriklausoma. Vyriausyb u savo veikl atsako ne parlamentui, o monarchui ( Jordanija,
Nepalas, Kuveitas, Tailandas )
Parlamentines. Tai demokratin konstitucins monarchijos ris. Suvereni galia priklauso tautai, monarchas tik
steigtos valdios institucija. Monarchas yra valstybs vadovas, jis nedalyvauja vyriausybs veikloje. karaliauja, bet
nevaldo. Daniausiai vykdo tik simbolines funkcijas. Esminis poymis vyriausybs politin atsakomyb
parlamentui ( DB, Norvegija, Ispanija, vedija, Danija, Belgija ir tt ).
ir respublikas valstyb, kurioje suverenitetas priklauso tautai. Susijusi su demokratiniu politiniu reimu. Valstybs
vadovas ( prezidentas ar kolegiali institucija ) renkamas tautos ar jos irinktos institucijos. Valdios altinis yra tauta.
Skiriamos dvi rys : reprezentacin ( atstvaujamoji) tauta savo vali ireikia irindama savo atstovus parlament - ir
tiesiogins demokratins respublika statymus priima patys pilieiai.
Prezidentines (bdingas vykdomosios valdios atsakomybs parlamentui nebuvimas, grietas valdi atskyrimas ).
Prezident visuotiniais tiesioginiais ar netiesioginiais rinkimais renka tauta. Nra Ministro Pirmininko pareig. Prezidentas
vykdo ir valstybs, ir vyriausybs vadovo funkcijas. ( JAV )
Parlamentines ( bdinga vyriausybs politin atsakomyb parlamentui ). Prezident daniausiai renka parlamentas ar
speciali kolegija, kur parlamento nariais sudaro svarbi dal. Prezidentui danai priklauso svarbs galiojimai, bet praktikoje
jais nesinaudojama. ( VFR, Italija, Latvija, Turkija )
pusiau prezidentines( mirioji ) derinami parlamentins ir prezidentins respublik bruoai. ( Pranczijos V Respublika ).
Vyriausyb susieta atsakomybs ryiais ir su parlamentu, ir su prezidentu.
Valstybs sandaros forma valstybs vidaus teritorinis sutvarkymo bdas, valstybs sudtini dali teisin padtis, santyki
tarp valstybs kaip tokios ir jos sudtini dali pobd. Tinkama valstybs sandara vienas i veiksni, utikrinani
valstybs stabilum, valdios struktr efektyvi veikl. Apie valstybs sandaros forma sprendiama pagal valstybs sudt
ar ji yra vienalyt, ar jungtin. Pagal tai skiriamos unitarins ir federacins valstybs. Dar minima ir konfederacija
( suvereni valstybi sjunga, bet ne sudtin valstyb ). Unitarin valstyb vienalyt, ji padalyta tik administracinius
vienetus, kuriems nebdingas politinis savarankikumas. Unitarinje valstybje galioja viena nacionalin teiss sistema.
Federacija sjungin valstyb, kuri sudaro federacijos nariai valstybinio pobdio teritoriniai junginiai. Jie naudojasi
didesniu ar maesniu politiniu savarankikumu. Valstybs sandraros forma valstybs istorins raidos rezultatas. i forma
gali keistis. Valstybs teritorinis sutvarkymas apibdinamas kaip simetrikas (teritoriniai vienetai turi vienod status) ar
simetrikas ( kai kuri sudtini dali statusas skiriasi ).
Politinis reimas apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones. Svarbine tik teisin, bet ir praktin
valstybs formos reikm. Norint suprasti politinio reimo esm, nepakanka nagrinti teiss normas. Svarbu ir j taikymo
praktika. Svarbu, koks alyje tvirtintos santvarkos ideologinis pagrindas, kokiomis idjomis vadovaujamasi kuriant teiss
normas. Yra dvi koncepcijos : viena grindiama valstybs ir teiss kaip savo valios primetimo, kaip visuomens pajungimo
tam tikriems tikslams samprata, kitai bdinga valstybs ir teiss kaip socialinio kompromiso, interes derinimo priemoni,
prigimtini mogaus teisi apsaugos supratimas. Reisini santyki analiz padeda suprasti tikrj politinio reimo esm.
Politinje ir teisinje literatroje silomos vairios politini reim klasifikacijos. Pvz pagal partij skaii galima skirti
vienpartin ar daugiapartin politin reim, bet labiausiai paplits politinio reimo skirstymas yra : 1) demokratin
( liaudies valdia, vykdoma liaudies ir liaudies labui ), 2 ) nedemokratin ( autoritarin ar totalitarin ).
3. Valstybs valdymo forma.
Valdymo forma aukiausi valstybs institucij sistema, j statusas ir tarpusavio santykiai.
Kalbant apie valdymo forma, pirmiausia ikyla valstybs vadovo instituto klausimas (valstybs vadovo posto umimo tvarka,
suverenumas ir pan.). Pagal valstybs vadovo organizavimo form, jo pavadinim ir pareigas skiriamos pagrindins valdymo formos:
Monarchija;
Respublika.
Monarchija (seniausia valdymo forma). Valstybs vadovo postas paprastai uimamas paveldjimo bdu. Visos
kitos valstybins valdios daugiau ar maiau priklauso nuo valstybs vadovo.
Monarchas (vienvaldys) asmuo, pagal t.t. privilegijas gaunantis t.t. valstybs vadovo privilegijas.
Respublika (iuolaikin valstybs forma, bendras reikalas). Valstybin valdia kyla i visuomens. Respublika
ivedama i suvereniteto sampratos. Esant iai valdymo formai valstybs vadovas yra renkamas t.t. laikotarpiui
kadencijai /tai laiko trukm, kai asmuo turi t.t. galiojimus/. galiojimai gaunami i tautos.
Respublika iuolaikins demokratins valstybs etalonas. Taiau tai nra nauja valdymo forma. Dar senovs
Graikijoje buvo miestai respublikos, taip pat viduramiais (Hanzos miestas, Venecijos respublika). Taiau tais
laikais respublikos nebuvo labai paplitusios, buvo laikomos gana keistoku dalyku. Paymtina, kad ne visos
respublikos yra demokratikos. Monarchijos taip pat gali bti demokratikos.
iuolaikini valstybi respublikos;
- monarchijos (44). Europoje 11, Amerikoje 11, Azijoje 13, Australijoje 6, Afrikoje 4.
Europoje yra ios monarchijos: Belgija, Danija, D.Britanija, Ispanija, Lichtenteinas, Liuksemburgas, Monakas,
Nyderlandai, Norvegija, vedija.
Amerikoje daugelis monarchij yra susijusios su D.Britanijos karalyste (buvusios kolonijos), eina D.Britanijos
sandraug. i monarchij oficialus vadovas D.Britanijos monarchas. Valstybs vadovo funkcijas atlieka
generalgubernatoriai, paskirti karaliens (silo D.Britanijos vyriausyb).

2. Monarchijos samprata ir poymiai

Monarchijai bdinga tai, kad valstybs vadovas paprastai nerenkamas. Tai asmuo, gaunantis valstybs vadovo
teises ir pareigas paveldjimo keliu. Valstybs vadovas yra asmuo, turintis galiojimus iki gyvos galvos. Jam
mirus, galiojimai atitenka pdiniui.
Senovje valstybs valdovo valdia buvo aikinama dievika kilme (teokratinis aikinimas). Monarchas turjo ne
tik pasaulietin valdi, bet danai buvo laikomas ir banyios galva. Todl danai vyko karai tarp emikosios ir
dangikosios valdios. Paymtina, kad D.Britanijoje karalius laikomas banyios galva ir dabar. Faktikai yra
vyskupas, bet pagal teis monarchas yra banyios galva.
Monarchas valdo iki gyvos galvos. Nebent pats nusprendia pasitraukti /amius, sveikata/.

3. Monarchij rys ir j ypatumai

Monarchij rys:
1. Absoliutin (neribota);
2. Ribota.
Absoliutin monarchija yra tuomet, kai valstybs vadovas turi neribot valdi: vykdomj, statym leidybos bei
yra aukiausias teisjas. Jo nurodymu teismai skiria bausmes, teikia malon, gali suimti. Tiesa, buvo patariamieji
organai, kurie pareikdavo savo nuomon dl priimamo statymo.
Senovje absoliutin monarchija buvo laikoma idealia valdymo forma: stipri, galinga valstyb, galinti ukariauti ir ilaikyti tas
teritorijas. Dabar tokia forma nepriimtina. Absoliutini monarchij yra nedaug. Ir tos, kartais nepriskiriamos prie grynj absoliutini
monarchij /laikoma, kad toki 20a. jau nra/. Monarchijos, turinios neribotos monarchijos poymi: Saudo Arabija, Omanas, Kataras,
JAE. Jose praktikai nra parlament, statymus leidia ir vykdo pats monarchas. Karalius pats skiria ministrus, kurie atsakingi tik jam
paiam. Be to, kadangi nra parlamento, nra ir parlamentins kontrols. Tai, iais laikais, vertinama labai skeptikai. Paymima, kad
ios monarchijos yra sikrusios labai geroje geografinje padtyje. Todl, nepaisant demokratijos stokos, utikrinamas auktas
pragyvenimo lygis.
Ribota monarchija. Tai savotika metamorfoz i absoliutins monarchijos. Atsirado po buruazini revoliucij
(karaliaus valdios apribojimas). Tokioje valstybje yra specials statymai dl parlament steigimo, j
tvirtinimo. Pradedamas gyvendinti tautos atstovavimo principas. Tiesa, po revoliucijos parlamentai simbolizavo
tam tikr kompromis tarp buruazijos ir aristokratijos (dviej rm parlamentas).
Su laiku ribota monarchija tampa konstitucine monarchija. ia yra konstitucija, pagrindinis valstybs statymas, kuris apibria vis
valdi gyvendinimo galias, tvirtina valdi padalijimo princip. Dabar tai vyraujanti monarchij forma. Karaliaus valdia yra labai
ribota, paliktos tik simbolins valdymo funkcijos.
Ribota ar konstitucin monarchija gali bti:
1. Dualistin;
2. Parlamentin.
Dualistin monarchija. Tai pirmoji ribotos monarchijos stadija, kai alia monarcho atsiranda parlamentas. Jam
priklauso statym leidiamoji valdia, o monarchui vykdomoji, kuris, be to, tvirtina ir skelbia statymus.
Monarchas turi veto teis teis atsisakyti pasirayti ir skelbti statym. Tokiu atveju statymas grinamas
pakartotiniam parlamento svarstymui.
Dualistin monarchija gali bti lyginama su prezidentine respublika (ministrai atsakingi monarchui).
Prie dualistini monarchij priskiriamos: Jordanija, Kuveitas, Marokas.
Parlamentin monarchija. iuo metu ji vyraujanti. Tokioje monarchijoje valstybs vadovo teiss labai
suvarytos, ilaikomos tik ritualins galios. Didesns takos alies viduje monarchas neturi. Jis skiria ministr
pirminink, vadovauja sudarant vyriausyb. Taiau lemiamas vaidmuo tenka parlamentui. Laimjusi partija
gauna teis formuoti vyriausyb, kuri pavaldi ne monarchui, o parlamentui. Vykdomoji valdia monarchui
nebepriklauso.
Parlamentinje monarchijoje monarchas karaliauja, bet nevaldo. Be to, jis neturi veto teiss. Visada turi pasirayti
ir paskelbti statymus. D.Britanijoje nra udrausta vetuoti, bet daugiau nei 200 met to nedaroma (konstitucinis
paprotys).
Danai parlamentinje monarchijoje valstybs vadovas turi teis paleisti parlament. Bet tai nra savarankika
monarcho teis (vyriausybs silymu). Parlamentas paleidiamas, kai vyksta vyriausybs kriz.

Iskiriama ir renkamoji monarchija. Valstybs vadovo postas uimamas ne paveldjimo keliu, o apibrtam
terminui. Daniausiai sutinkama federacinse monarchijose, kurios susideda i ma valstybi. ia t.t.
laikotarpiui yra renkamas vyriausias monarchas. Pvz., Malaizijos federacijoje i 11 kunigaiki, kurie valdo
paveldjimo keliu, renkamas vyriausias monarchas 5 metams. Taip pat yra ir JAE bei Butane.

Neretai iskiriama ir teokratin monarchija. ia lemiam vaidmen atlieka tam tikra religija. Valstybs vadovas yra ir religijos galva
(Omanas, Kataras, Bahreinas, Iranas, Afganistanas). Valstybs gyvenimas tvarkomas pagal Koran, kuriame tvirtinti pagrindiniai
statym principai. iose valstybse egzistuoja ariato teismai, kurie sprendia eimos klausimus. Kartais prie teokratini monarchij
priskiriamas ir Vatikanas.

4. Respublika, jos poymiai

i valstybs valdymo forma pasiymi tuo, kad valdia kildinama i tautos, jos suvereni gali. Respublik kuria
pati tauta (tai svarbiausias ios valdymo skiriamasis bruoas).
Respublikos privalumai yra pateikiami kaip iuolaikins modernios demokratijos elementai:
1. Pati tauta formuoja valstybs vadov. Jis gali bti renkamas arba tiesiogini, arba netiesiogini rinkim
bdu. Tiesiogini rinkim atveju tauta pati irenka vadov i t.t. skaiiaus kandidat. Tuo tarpu
netiesiogini rinkim atveju valstybs vadovas formuojamas specialios piliei irinktos institucijos. Bet
kokiu atveju, valstybs vadovas galiojimus gauna i tautos.
2. Valstybs vadovas renkamas apibrtam laiko tarpui (kadencijai), kuris numatytas Konstitucijoje.
Pasibaigus galiojim laikui valstybs vadovo postas atitenka kitam irinktam asmeniui.
Pagal prezidento rinkimo bd skiriamos ios respublikos:
1. Prezidentin;
2. Parlamentin.
Prezidentins respublikos atveju prezidentas renkamas tiesiogiai. Taiau pasitaiko atvej, kai jis renkamas ir
netiesiogiai (pvz., JAV i pradi yra renkami rinkikai, kurie vliau ir renka prezident daugiapakopiai
rinkimai).
Parlamentins respublikos atveju prezident renka parlamentas, kuriam tokioje respublikoje tenka itin daug
galiojim. Laikoma, kad prezidentas yra tautos atstovas, nors irinktas ir netiesiogiai.
20 a. iskiriama ir miri respublika, turinti tiek parlamentins, tiek prezidentins respublikos poymi.
N.B. Dl netiesiogini rinkimPrezidentinje respublikoje rinkikai po valstybs vadovo irinkimo netenka savo
galiojim. Tuo tarpu parlamentinje parlamentas savo galiojimus ilaiko ir toliau.

5. Prezidentin respublika. Jos poymiai

Tokioje respublikoje prezident renka pati tauta (rinkimai gali bti tiesioginiai arba netiesioginiai). Paymtina,
kad valstybs vadovas kartu yra ir vyriausybs vadovas. Tokiu atveju nra formuojama vyriausyb su MP
prieakyje. MP funkcijas atlieka prezidentas. Nors konstitucijoje nurodyta, kad visa vykdomoji valdia priklauso
prezidentui, taiau i tikrj taip nra. Prezidentas skiria ministrus (pritarus senatui). Ministrai yra vadinami
valstybs sekretoriais. Kiekvienas j vadovauja t.t. visuomeninio gyvenimo sriiai. Paymtina ir tai, kad
prezidentinje respublikoje vyriausyb nepriima joki kolegiali akt. Pats prezidentas priima galutinius
sprendimus /visi kiti turi patariamj bals/.
Esant prezidentinei respublikai prezidentas yra ginkluot pajg vadas, vadovauja visoms ginkluotosioms
struktroms /duoda sakymus kariuomenei, priima sprendimus gynybos klausimais/.
Prezidentinje respublikoje vykdomoji valdia atskirta nuo parlamento, turi didel savarankikum. Paprastai
vykdomoji valdia visikai nekontroliuojama /kartais kontroliuojama minimaliai/. Kontrol gali pasireikti
skiriant ministrus /turi bti senato pritarimas/. Ir pats parlamentas yra nepriklausomas nuo vykdomosios valdios.
Valstybs vadovas neturi teiss paleisti parlamento.
Taigi, esant prezidentinei respublikai, konstatuojamas ypatingas savarankikumas tarp vairi valdios organ.
statymus leidia tik parlamentas, statymus vykdo prezidentas ir jo aparatas, kurio pagalba valdoma alis,
teisingum vykdo tik teismai /nors ryys su kitom 2 valdiom yra: prezidentas senato pritarimu skiria
aukiausiojo teismo teisjus/.
Kita vertus, grieta valdi padalijimo koncepcija yra susieta su t.t. stabdi ir atsvar sistema. Tai reikia, kad
pati konstitucija numato ne visik valdi savarankikum, tarpusavio kontrol. Prezidentinje respublikoje
statymus pasirao ir skelbia prezidentas. Jis turi veto teis. Atsisakymas pasirayti reikia, kad nebaigta statym
leidybos procedra. Norint veikti prezidento veto reikia vl pereiti vairias statym leidybos procedras
/paprastai iuo atveju reikalinga kvalifikuota bals dauguma/. Be to, pats kongresas turi teis dalyvauti
vykdomojoje valdioje /skiriant vairius pareignus/. Taigi, stabdi - atsvar sistema padeda palaikyti balans.
Paymtina, kad ir teismin valdia atlieka stabilizuojant vaidmen (pvz., tikrina statym konstitucingum, tokiu
bdu neleisdamas suvaryti vykdomosios valdios gali).
Esant iai valdymo formai, valdanioji partija yra ta, kurios atstovu irinktas prezidentas.
Prezidentin respublika pirmiausia atsirado JAV. ia buvo sukurtas prezidentins respublikos modelis, pagal kur
band tvarkytis ir kitos valstybs. Daugiausia prezidentini respublik yra P.Amreikoje /pasitaiko ir Afrikoje/.
Kadangi ia vykdomoji valdia turjo ypatingas galias, ios respublikos danai vadinamos super-prezidentinmis.
i respublik ypatumai buvo slygojami to, kad prezidentai valdi daniausiai ateidavo karini perversmo
keliu. Tam, kad galt isilaikyti valdioje, jie turjo usitikrinti sau didelius galiojimus. Konstatuojama, kad po
II PK tokie kariniai perversmai jau nepasireikia /paskutinis buvo Brazilijoje/.

6. Parlamentin respublika, jos poymiai

Tokios respublikos dominuoja Europos kontinente (Austrija, Italija, VFR, ekija, Slovakija, Vengrija, Estija,
Latvija).
Vienas i ios respublikos ypatum tas, kad valstybs vadov renka parlamentas. Paymtina, kad k.k. /pvz.,
Vokietijoje/, renka ne tik parlamentas, bet ir vietos savivaldybi atstovai (iplstinis parlamentas).
Parlamentinje respublikoje dominuoja dvi vykdomosios valdios institucijos, kurios yra gana savarankikos
prezidentas ir vyriausyb. Kiekviena j turi konstitucijoje apibrtus galiojimus. Daniausiai lemiamas vaidmuo
tenka vyriausybei. Nors prezidentas laikomas aukiausiu pareignu, bet jis vykdo daugiau reprezentacines
funkcijas, atlieka ritualines apeigas. Taigi, prezidentas neturi joki ypating teisi, vyriausybei vadovauja MP.
Vyriausyb yra formuojama parlamento. Formavime dalyvauja ir prezidentas, bet vyriausyb sudaroma i
valdaniosios partijos, kuri turi daugum viet parlamente, atstov. Vyriausyb turi gauti parlamento
pasitikjim /parlamento votumas/. Kai parlamentas pritaria vyriausybs programai, ji gauna galiojimus veikti.
Taigi, prezidentas neturi pasirinkimo teiss, skirdamas MP ir ministrus. Vyriausybs sudt tvirtina parlamentas.
Kiekviena vyriausyb atskaitinga parlamentui, o ne prezidentui. Parlamentas gali tikrinti vyriausybs veiksmus,
sprendimus. Egzistuoja vairs paklausimai, kuriuos privaloma atsakyti posdio metu. Parlamentas gali ikelti
pasitikjimo vyriausybe klausim. Kai yra pareiktas nepasitikjimas, vyriausyb privalo atsistatydinti. Tuomet
formuojama nauja vyriausyb.
Prezidentas turi teis paleisti pralament. Bet i teis yra formali, ji labai retai gali bti realizuota. Tik esant
vyriausybinei krizei /kai vyriausyb atsistatydina, naujai sudaryta vyriausyb vl atsistatydina ir t.t./, galima
paleisti parlament /vyriausybs silymu/. Tokiu atveju, vyriausyb, kuriai pareiktas nepasitikjimas, kreipiasi
prezident dl parlamento paleidimo, pirmalaiki parlamento rinkim.
Prezidentas parlamentinje respublikoje neturi veto teiss. Tai parodo jo gali suvarym. Jis privalo pasirayti
visus statymus. Be to, valstybs vadovas gali leisti vairius teiss aktus, taiau iuo atveju btina MP ar kito
ministro kontrasignacija. Atsakomyb u akt teistum perkeliama pasiraiusiam asmeniui.

7. Mirios valdymo formos, j poymiai.

Geriausias pavyzdys Pranczija. Kitos mirios respublikos Suomija, Portugalija, Kroatija, Slovnija,
Bulgarija, Lenkija, Lietuva. T.p. veicarija.
iuo atveju nra grynumo formuojant valstybs vadov ir kalbant apie jo status. Persipina ir prezidentins, ir
parlamentins respublikos poymiai.
Valstybs vadovas iuo atveju renkamas tiesiogiai piliei /prezidentins respublikos poymis, bet savo galiom
toki respublik vadovams neprilygsta/. Greta prezidento egzistuoja ir vyriausyb, kaip savarankika valdios
institucija. Ji yra atsakinga parlamentui, kuris gali pareikti nepasitikjim ja /parlamentins respublikos
poymis/. Prezidentas mirioje respublikoje turi daugiau teisi nei parlamentinje. Jis gali dalyvauti vyriausybs
posdiuose, jiems pirmininkauti /kai nra MP/. Prezidentas turi teisi ir formuojant vyriausyb, taiau jos nra
labai reikmingos.
Mirioje respublikoje sukeliama tam tikra priepriea tarp prezidento ir vyriausybs. Jei didinamos prezidento
galios, tai daroma vyriausybs sskaita. Tokiu atveju, nukenia stabilumas, reikal tvarkymas. Teorikai
prieprieos galima ivengti. Tai manoma, kai vyriausyb ir prezidentas yra vienos partijos atstovai.
Mirioje respublikoje prezidentas turi veto teis. Gali kontroliuoti priimamus statymus. Be to, prezidentas
ginkluot pajg vadas.

Europos kontinente nra prezidentini respublik, k.k. atsirado mirios. Prie prezidentini galima priskirti
Baltarusij, kur itin pasireikia autoritarizmas, Rusij, Ukrain.

Galimos ir tokios valdymo formos, kurios neatitinka i klasikini form:

1. Monokratin respublika. ia absoliuti prezidento galia, vienpartin sistema. Prezidentas partijos vadas.
Nra demokratini rinkim, yra j imitacij ir rinkim rezultat falsifikacija. Be to, nepaisoma kadencija.
Prezidentas skiriamas iki gyvos galvos /tai prietarauja paiai prezidento sampratai/. Tokios respublikos
sutinkamos Afrikoje, P.Amreikoje.
2. Teokratin respublika /Iranas/. Greta prezidento egzistuoja dvasinio vadovo postas (pakichas). Jo postas
auktesnis u prezidento. Religinms dogmoms didesn reikm nei teiss normoms. Btina laikytis
islamo reikalavim.

veicarija. Ji priskiriama prie miri respublik. Taiau sistema labai savotika. Ji turi parlament (federalinis
susirinkimas), vykdomj valdi. Parlamentas renkamas 4 metams. Parlamentas formuoja vyriausyb,
irinkdamas federalin taryb (4 metams) i 7 nari. ie nariai turi ministro rang. I savo nari federalin taryba
1 metams renka prezident. Taigi, i taryba vykdomoji valdia vyriausyb ir kolegialus valstybs vadovas.
Prezidentas veicarijoje turi ir t.t. ministro portfel.

4. Lietuvos valstybs sandaros forma. Santykiai tarp centrins ir vietins valdios. Lietuvos Respublikos
administracin teritorin struktra ir jos reforma
Lietuvos valstybs sandaros forma yra tvirtinta LRK Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius
valstybinius darinius. Lietuvos valstybs unitarin sandaros forma yra tai, kad Lietuvoje galioja vieninga nacionalin teiss
sistema. Lietuvos valstybs vienitisumas konstitucinis Lietuvos valstybs organizacijos principas. Tauta ir kiekvienas
pilietis turi teis prieintis bet kam, kas ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomum, teritorijos vientisum, konstitucin
santvark. Rengiant LRK buvo nutarta vieningos valstybs idj tvirtinti aukiausiu lygiu. Lietuvos valstybs teritorija
racionalaus valdymo sumetimais padalyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos
valdios staigos. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. Savivaldybes
valdo gyventoj bendruomens irinktos savivaldos institucijos, o apskrii valdym organizuoja LRV. Apskritis sudaroma
i savivaldybi teritorij. Taigi yra savivaldos sistema ir vietinio valdymo sistema.

5. Lietuvos valstybs politinis reimas. Usienio politikos konstituciniai principai.

Lietuvos valstyb demokratin respublika. Demokratija, norint j laikyti realia kategorija, turi bti ne tik skelbiama, bet ir
realiai gyvendinama. Turi bti pripastamas demokratiniam valdymui bdingas imperatyvas tauta yra vienintel
valstybs, kaip politins organizacijos, krja. Pilieiai dalyvauja valdant al ir tiesiogiai, ir per demokratikai irinktus
atstovus. Svarbs tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. tvirtinta piliei statym leidybos iniciatyvos
teis, peticij teis. Svarbus demokratinio politinio reimo bruoas prigimtini teisi ir laisvi pripainimas ir j
tvirtinimas Konstitucijoje. LRK yra demokratinje valstybje pripastam teisi ir laisvi katalogas. Teismin gynyba
svarbiausia teisi ir laisvi utikrinimo garantija. Valstybs valdios organizavimas remiasi valdi padalijimo principu.
Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. Svarbu teisj ir teism nepriklausomybs
tvirtinimas. Valstybs valdios institucij renkamumas demokratinio politinio reimo bruoas. Svarbu vietos savivaldos
buvimas, masins informacijos priemoni cenzros draudimas, informacijos laisv ir pan.

10 tema. KONSTITUCIN VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMA

1. Valdi padalijimas svarbiausias demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas. Valdi
padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Valdi padalijimo principo gyvendinimas. Valstybs
valdios samprata. Valstybs valdios institucijos. Svoka. statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios.
Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.
- Valdi pagalijimas svarbiausias valstybs valdios veiklos principas. Tai ivestinis konstitucinis principas.
Vienas i svarbiausi padalijimo bruo, valdi pusiausvyros utikrinimo mechanizm yra stabdi ir atsvar sistema.
Valdi padalijimas ne savitikslis, jis turi garantuoti, kad valdia nebus sutelkta vienose rankose, nebus pernelyg
centralizuota,. Kad valdia nebt sutelkta vienose rankose, visos trys valdios turi galiojimus viena kitos atvilgiu.
Aksioma yra teiginys, kad demokratinje valstybje valdios organizacija ir veikla turi bti grindiama valdi
padalijimo principu. io principo paskirtis garantuoti asmens teises ir laisves, padti visuomenei ivengti depsotizmo.
Atsivelgiant tai, kad valstyb vykdo tris funkcijas ( leidia statymus,juos vykdo ir sprendia kilusius ginus ),
valstybs valdia dalijama statym leidiamj, vykdomj ir teismin. Valdios yra pakankamai savarankikos,
nepriklausomos, kontroliuoja ir riboja viena kitos galias. Nors jos pakankamai savarankikos, tarp j turi bti
pusiausvyra. Valdi padalijimo principas siejamas su Loko ir ypa Monteskj vardais. Lokas skyr statym
leidiamj, vykdomj ir federacin valdias. Prioritet teik statym leidiamajai valdiai, ty pagal galiojimus jos
valdios buvo nelygios. Monteskj dka valdi padalijimas gavo baigtin iraik : jis pasil tapus klasikiniu
valdi padalijimo apibdinim, pakeisdamas Loko federacin valdi teismine valdia. Valdi padalijimo paskirtis
garantuoti piliei teises ir laisves. i teorij toliau vyst Blackstonas. Valstybs valdi padalijimo principas knytas
pirmosiose raytinse konstitucijose. Kai kur siloma valdi padalijim tvirtinti vairiais aspektais ( horizontalus ir
vertikalus padalijimas : pirmas apibdina aukiausi valstybs valdios institucij santykius, antras centrins ir
 vietins valdios santykius ). Lotyn Amerikos alyse konstitucin doktrina silo tradicin valdi trejet papildyti
ketvirta valdia rinkimine. Labai svarbu Konstitucijos poiriu visos trys valdios yra lygios.
- Valdi padalijimo principo gyvendinimas. Grieiausiai ir nuosekliausiai valdia padalyta JAV. Toks grietas
padalijimas apskritai bdingas prezidentinms respublikoms. Valdios ia yra nepriklausomos ir savarankikos.
Amerikietika stabdi ir atsvar sistema padeda padalinti ir ilyginti valdias. Tam tikri valdi padalijimo yaptumai
bdingi parlamentinei respublikai ( lanksti padalijimo sistema ). statym leidiamosios ir vykdomosio valdios
pusiausvyra utikrinama parlamento galimybe pareikti nepasitikjim vyriausybe, o valstybs vadovo skelbti
prielaikinius parlamento rinkimus. Pusiau prezidentinje respublikoje valdi padalijimas nra j suskaldymas ir
susilpninimas, bet prieingai tai turi utikrinti j kooperacij ir bendradarbiavim. Vyriausyb yra susijusi ir su
prezidentu, ir su parlamentu. Vyriausybs veiklai btinas parlamento pasitikjimas. Pranczijos Konstitucin taryba
taip pat sprendia valdi kompetencijos konfliktus. LRK tvirtintas valdi padalijimo principas. Tai liudija Skirsni
pavadinimai. ( V skirsnis Seimas, VI Prezidentas, VII Vyriausyb, VIII teismas ). LRKT ne viename nutarime
atskleisdamas LRK tvirtint valdi padalijimo princip, yra paymjs, kad is principas yra pagrindinis
demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas.
- Valstybs valdios svoka. 1 klausimas.
- statym leidiamoji, vykdomoji, teismin valdios.
statym leidiamoji valdia. ( legislatyvin )statym primimas patikimas parlamentui valdios institucijai, kuri sudaro
tautos irinkti atstovai. Jie ireikia vairius visuomens interesus, atstovauja visuomenei. Tautos atstov vykdoma statym
leidiamoji valdia utikrina demokratij ir tautos savivald. Ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti
statymus. Parlamentas vairiose alyse vadinamas skirtingai : kongresas, reichstagas, riksdagas, asamblja, susirinkimas,
seimas ir tt. Parlamentas bendrinis statym leidiamosios institucijos pavadinimas. Kai kurios alys pripasta
deleguojamj statym leidyb, kai konstitucijos nustatytais atvejais ir slygomis vykdomoji valdia perima turini
statymo gali bendro pobdio akt krimo teis.
Vykdomoji valdia. ( egzekutyvin )Vykdomoji valdia tai institucijos, kurios gyvendina valstybin valdi vykdydamos
statymus ir kitus teiss aktus. Valstybs vadovas atstovauja aliai, vykdo kitus galiojimus. Vyriausyb aukiausioji
kolegiali vykdomosios valdios institucija. Parlamentinse monarchijose ir respublikose vyriausyb formuoja parlamentas.
Prezidentinse respublikose prezidentas. Parlamentinse r ir m vyuriausybei vadovauja ministras pirmininkas,
prezidentinse prezidentas. Vyriausybs kompetencijai paprastai priklauso : statym ir kit teiss akt gyvendinimas,
vadovavimas civilinei ir karinei administracijai, vidaus ir usienio politikos gyvendinimas, biudeto projekto sudarymas ir
vykdymas ir kt.
Teismin valdia( jurisdikcin )J gyvendina teismai. Tai nepriklausoma ir savarankika valdia. Teism paskirtis
teisingumo vykdymas, sprendiant nustatyta procesine tvarka bylas. Teismai niekam nepavalds, tik statymui. Svarbi
teism nepriklausomumo garantija teisj kadencija, nelieiamyb, aukta socialin padtis, tinkamas materialinis
aprpinimas. Teismo nepriklausomyb esmin piliei teisi garantija.

11 tema. POLITINS PARTIJOS IR VISUOMENINS ORGANIZACIJOS. RELIGINS BENDRUOMENS IR

BENDRIJOS
1. Politins partijos ir politins organizacijos. Politins partijos svoka. Politins partijos poymiai. Politini partij
funkcijos. Politini partij institucionalizavimas. Politini partij klasifikavimo kriterijai. Partins sistemos ir j
rys.
Svoka. Politin partija yra savo pavadinim turintis, pagal statym steigtas vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas
tenkinti savo nari politinius interesus, padti ireikti LR piliei politin vali, siekti dalyvauti gyvendinant valstybs
valdi ir savivaldos teis.
Poymiai.
Politin partija laisvanorikai steigiama organizacija. Partijos formuojasi laisva piliei valia. Konstitucija laiduoja
pilieiams teis laisvai jungtis politines partijas, bet ne teis reikalauti bti priimtiems politines partijas.
Politin partija savarankikai veikiantis visuomeninis susivienijimas, turintis savivaldos teis. Valstybs institucijos negali
varyti politini partij veikimo, iskyrus tada, kai j veikla prietarauja Konstitucijai ir statymams.
Politin partija tai organizacija, kurios tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins valdios. Jos siekia
isikovoti vietas parlamente ir vyriausybje, teisiogiai dalyvauti gyvendinant valstybs valdi. Aktyviai dalyvauja
politiniame gyvenime. iuo poymiu politins partijos skiriasi nuo kit visuomenini organizacij.
Politin partija nuolat veikianti organizacija. Ji vienija nuolatinius narius, kuriuos jungia bendri politiniai interesai.
Politinius partijos narius vienija bendra ideologija.
politin partija tai pelno nesiekianti organizacija. Ji negali usiimti komercine kine veikla.
Politin partija turi juridinio asmens teises ( veikia pagal savo status, turi atskir turt, gali gyti turtines ir netirtines teises
savo vardu, turti pareigas, bti iekovais ir atsakovais teisme.
Specifiniai politini partij poymiai (skiriantys nuo visuomenini organizacij ) narius vienija ideologini nuostat
bendrumas, ireikia ir formuoja piliei politin vali, dalyvauja kovoje dl politins valdios. Neretai politologai teigia,
kad politins partijos nesivaizduojamos be keturi dalyk : daug nari, aiki politin programa, tvirta organizacija,
periodinis leidinys.
Funkcijos. Politini partij vairov utikrina Lietuvos Respublikos politins sistemos demokratikum. Politins partijos
jungia Lietuvos Respublikos pilieius bendriems politiniams tikslams gyvendinti, padeda formuoti ir ireikti Lietuvos
Respublikos piliei interesus ir politin vali.
Savo udavinius ir tikslus nustato paios politins parijos savo statuose, taiau teisininkai danai iskiria ias politini
partij funkcijas :
siekia usibrt politini tiksl
daro aktyv poveik rinkjams
atskleidia, formuluoja, pagrindia dideli socialini grupi politinius interesus
ugdo pilietin aktyvum ir pilietikum
dalyvauja parlamento ir savivaldybi rinkimuose
rengia savo lyderius ir siekia kad jie uimt vadovaujanias pareigas valstybs valdios bei savivaldos institucijose.
Dalyvauja formuojant valstybs valdios ir savivaldos institucij veikl
Padeda sprsti socialinius konfliktus taikiu bdu
Atlieka nacionalins integracijos funkcij
Atlieka ideologin funkcij
Atlieka komunikacin funkcij ( stiprina valstybs valdios institucij bei jos vadov ryius su visuomene)
Institucionalizavimas. Institucionalizavimas tai politini partij kaip ypatingo politinio instituto teisins padties
tvirtinimas Konstitucijoje ( konstitucionavimas ) ir statymuose ( statyminis institucionalizavimas ). Institucionalizuoti
politini partij veikl pradta tik XX amiuje, ypa po II Pasaulinio karo pasirodiusiose konstitucijose. Atsirado net
terminas politini partij teis. Lietuvoje tarpukariu daugiau vartota svoka draugijos ir sjungos, apmusi ir politines
partijas. Sovietini laik konstitucijos tvirtino ypating komunist partijos vaidmen. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb,
politini partij statym svarst Aukiausioji Taryba. Po ilg diskusij 1990 metais statymas priimtas, vliau suderintas su
Konstitucija
Klasifikavimo kriterijai.
- pagal idjin kryptingum ir program turin : a)konservatoriai, b)liberaliosios partijos, c) reformistins partijos
( socialdemokratai, socialistai ), d)konfesins partijos ( tikybini pair pagrindu, pvz krikionys demokratai ), kai
kuriose valstybse yra tautind partijos ir pan
- pagal veiksmus : a) radikalai partijos, pasisakanios u esmines permainas valstybje, b) ekstremistai pasisako u
neteistas kovos dl valdios priemones.
- Pagal politin kryptingum : a) deiniosios ( gina tradicines vertybes ), b) kairiosios ( siekia socialins lygybs ), c)
centristins
- Pagal ideologij : a) idjins ( veiklos pagrindas ideologija ), b) pragmatins arba rinkimins ( veikla aktyvi tik prie
rinkimus ), c) charizmatins ir vad partijos ( vadovauja lyderiai, grieta hierarchin struktra )
- Pagal politini partij sudt : a) kadrins - bdingas grietas narysts fiksavimas, b)masins ( nefiksuoja nari, partijos
nariais laikomi ir rinkjai, balsuojantys u jas per rinkimus ( JAV ), c) partijos-judjimai
- Pagal teisin padt : a) registruotos, b)neregistruotos, c) legalios, d) nelegalios
- Pagal politins partijos viet valdios sistemoje ir santyk su valdia valdaniosios ir opozicins.
Partins sistemos ir j rys. Partins sistemos svoka atspindi valstybje veikiani ir dalyvaujani kovoje dl valstybins
valdios politini partij skaii ir j tarpusavio santyk. Partinei sistemai formuotis didel tak turi politini jg santykis
valstybje, visuomenins politins kultros lygis, rinkim sistema ir valstybs reimas. Partin sistema politini partij,
kurios atspindi ir takoja visuomens daugumos politin vali ir interesus, visuma. Partins sistemos yra daugiau
politologijos mokslo tyrinjimo objektas. Tradicikai skiriamos trys partins sistemos:
Daugiapartin kai rinkiminje kovoje dl valdios dalyvauja daugiau negu dvi partijos ir visos turi lygias galimybes. N
viena partija, turinti savo atstov parlamente negali savarankikai valdyti, nes neturi daugumo bals. Gali bti vairi : kai
partijos sudaro koalicin vyriausyb, kai jungiasi blokus, kai dominuoja viena partija. Dominacijos sistema susidaro, kai
veina partija valdioje ibna ilg laik. i sistema bdinga demokratiniams reimams.
Dvipartin kai valstybje veikia daug partij, taiau realia valdi pretenduoja ir j formuoa dvi partijos. Viena i j turi
absoliui daugum parlamente valdanioji, kita opozicin. Jos laikas nuo laiko keiia viena kit. Pvz JAV
Vienpartin legaliai leidiama veikti tik vienai partijai. Bdinga nedemokratiniams reimams.
( dar galima iskirti nepartin sistem, kai politini partij veikla yra draudiama SA, JAE ).
Lietuvoje nuo 1918 met formavosi daugiapartin sistema, tik nuo 1926 met perversmo valdi turjo viena partija
tautinink sjunga. Kitos partijos nebuvo oficialiai udraustos, bet neturjo takos. Nuo 1936 kit partij veikla udrausta.
Nuo 1940 vienintele partija tapo komunist partija. Daugiapartin sistema m atsikurti nuo 1989 m.
2. Politini partij veiklos principai, teisins garantijos ir apribojimai. Politini partij steigimo tvarka. Politini
partij finansavimo altiniai ir los. Politini partij finansin kontrol. Politini partij veiklos sustabdymas ir
nutraukimas.
Veiklos principai. Teisins garantijos. Visos politins partijos LR teritorijoje veikia laisvai ir savarankikai. Valstybs ir
savivaldybi institucijoms, j pareignams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims draudiama kitis politini partij
vidaus reikalus. Politini partij organizacin struktra grindiama tik teritoriniu principu. Darbovietse negali bti
steigiami ir veikti politini partij padaliniai. LRK ir statym nustatytais atvejais iuose statymuose nurodyti asmenys
negali bti politini partij nariais arba turi sustabdyti naryst politinje partijoje. Asmuo, kurio naryst politinje partijoje
sustabdyta, negali dalyvauti politins partijos veikloje. Politins partijos organ sprendimai gali bti pripainti
negaliojaniais LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Politini partij finansin veikl kontroliuoja valstybs institucijos
pagal savo kompetencij. Visos politins partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybi
taryb rinkimuose ir rinkimuose Europos Parlament. Rinkim metu visoms rinkimuose dalyvaujanioms politinms
partijoms ir j kandidatams Seimo, Europos Parlamento, savivaldybi taryb narius ir Respublikos Prezidento viet
suteikiama teis nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku, sudaromos vienodos galimybs
naudotis kitomis visuomens informavimo priemonmis. Politins partijos turi teis sudaryti politini partij koalicijas,
sjungas. Politins partijos turi teis nekliudomai ratu, odiu ar kitais bdais skleisti informacij apie savo veikl,
propaguoti politins partijos idjas, tikslus ir program.
Politins partijos turi teis steigti visuomens informavimo priemones ir jomis naudotis. Lietuvos Respublikos statym
nustatyta tvarka politins partijos turi teis rengti mitingus, demonstracijas ir kitus susirinkimus statym nustatyta tvarka.
Politin partija atsako pagal savo prievoles jai nuosavybs teise priklausaniu turtu. Politin partija neatsako pagal savo
nari prievoles, o nariai neatsako pagal politins partijos prievoles.
Politins partijos turi teis palaikyti ryius su kit valstybi politinmis partijomis, tarptautinmis ir kitokiomis
organizacijomis.
Finansavimo altiniai ir los. Politins partijos ir politins kampanijos finansuojamos lomis, gautomis i iame statyme
nurodyt altini. Politins partijos los, skirtos politinei partijai ir politinei kampanijai finansuoti, turi bti laikomos LR
registruoto banko sskaitoje. Visos ilaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, apmokamos tik i ioje sskaitoje
esani l.
Politini partij finansavimo altiniai yra nuolatiniai (laikotarpiu tarp politini kampanij ir politins kampanijos laikotarpio
prastiniai iai politinei partijai finansavimo altiniai) :
1) politins partijos nario mokesiai; Nario mokesiai yra: stojamasis nario mokestis; periodinis nario mokestis. Partijos
statuose gali bti nustatyti ir kiti mokesiai.
2) valstybs biudeto dotacijos ir politins kampanijos dalies ilaid kompensacija;
3) los, politins partijos gautos i statyme nurodytos kitos jos veiklos;
4) tarptautini organizacij, kurios nar yra LR arba LR politin partija, politinms partijoms mokamos dotacijos;
5) statymu nustatytos aukos;
6) LR registruot bank paskolos politinei partijai.
ir politins kampanijos finansavimo altiniai :
1) nuosavos politins partijos los, gautos i politins partijos finansavimo altini ir naudojamos partijos, partijos ikelt
kandidat sra bei partijos ikelt kandidat politinms kampanijoms finansuoti;
2) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos gaunamos aukos;
3) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos i LR registruot bank gaunamos paskolos.
Draudiama finansuoti politines partijas ar politines kampanijas statyme nenurodytomis lomis.
Finansin kontrol. Politini partij finansin veikl ir politini kampanij finansavim kontroliuoja Vyriausioji rinkim
komisija, Valstybin mokesi inspekcija bei kitos institucijos statym nustatyta tvarka.
Politinei kampanijai skirt l naudojim kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija ir Vyriausioji rinkim komisija.
Politins partijos turi atlikti nepriklausom savo veiklos audit, jeigu politin partija per kalendorinius metus gavo didesn
kaip 3000 MGL dydio pajam sum, ir per 3 mnesius nuo finansini met pabaigos pateikti Vyriausiajai rinkim
komisijai ir Valstybinei mokesi inspekcijai nepriklausomo audito ivad. Atliekama vis politins kampanijos dalyvi
politins kampanijos stebsena. T atlieka Vyriausioji rinkim komisija. Metins politins partijos finansins veiklos
deklaracijos, vieosios informacijos rengj ir platintoj deklaracijos ir politins kampanijos finansavimo ataskaitos,
politins kampanijos sutartys su aukotojais, reklamos gamintojais, transliuotojais, dienraiais yra vieos.
Nustaius, kad politin partija padar iurkt finansavimo ir finansavimo kontrols statymo paeidim, Vyriausiosios
rinkim komisijos sprendimu partijai neskiriamas valstybs biudeto dotacijos pusmetinis dydis.
Steigimo tvarka. LR pilieiai turi teis laisvai jungtis politines partijas, dalyvauti j veikloje bei i j istoti. LR teritorijoje
negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins partijos ir politins organizacijos, j padaliniai. Draudiama steigtis ir
veikti politinms partijoms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojamos antikonstitucins vertybs.
Politins partijos steigjais ir nariais gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai, sulauk 18 met. Politins partijos steigjai
nuo politins partijos registravimo juridini asmen registre tampa jos nariais. Tuo paiu metu Lietuvos Respublikos
pilietis gali bti tik vienos politins partijos steigju ar nariu. Politinei partijai steigti btina, kad ji LR turt ne maiau
kaip vien tkstant steigj. ie savo ar savo atstov suvaiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politins
partijos status, program ir irinkti valdymo organus. Steigjas gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka
galioti kit asmen atstovauti jam politins partijos steigiamajame suvaiavime (susirinkime, konferencijoje). Politins
partijos veikia pagal savo status. statai yra politins partijos steigimo dokumentas.
Politins partijos registruojamos juridini asmen registre. Politines partijas registruoja Teisingumo ministerija.
Veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Politins partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) LR
civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendim reorganizuoti arba likviduoti politin partij priima politins partijos
suvaiavimas (susirinkimas, konferencija) arba statym nustatytais atvejais teismas. Jeigu politinje partijoje liko maiau
negu vienas tkstantis nari, per 30 dien apie tok nari sumajim politin partija turi praneti juridini asmen registrui
Juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. Politin partija likviduojama LR civilinio kodekso nustatyta tvarka,
jeigu per eis mnesius po nari sumajimo politins partijos nariai nenusprendia politins partijos reorganizuoti ar
pertvarkyti
3. Visuomenins organizacijos. Visuomenins organizacijos svokos problema konstitucins teiss moksle.
Visuomenini organizacij funkcijos ir rys. Visuomenini organizacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimai.
Visuomenini organizacij veiklos teisins garantijos. Atskir visuomenini organizacij teisinio reguliavimo
ypatumai.
Svoka. Asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas
koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius
interesus.
Asociacijos pavadinime gali bti odiai asociacija, visuomenin organizacija, susivienijimas, konfederacija,
sjunga, draugija ar kiti. Asociacijos buvein turi bti LR. Asociacija privalo turti bent vien sskait kredito staigoje.
Funkcijos. Pagrindinis i organizacij tikslas tenkinti savo nari interesus ir poreikius. Siekdamos to, jos daugiau ar
maiau takoja politins valdios sprendimus, tokiu bdu dalyvaudamos valstybs valdyme. Ne visi visuomeniniai
susivienijimai atlieka vienod vaidmen valstybs gybvenime. Visuomenins organizacijos ugdo demokratinius pradus,
visuomens aktyvum. Visuomenins organizacijos : ireikia atskir visuomens sluoksni ir grupi bendrus interesus,
atkreipia valstybs valdios dmes iuos interesus, daro ideologin poveik visuomenei. Teisinis pagrindas konstitucin
nuostata, tvirtinanti piliei teis susivienijimus.
Rys. Tiksli klasifikacija KT moksle nra svarbi. Valstybje veikia vairios visuomenins organizacijos : profesins
sjungos, verslinink susivienijimai, meninink organizacijos, kultrinio pobdio organizacijos, mgjikos draugijos,
jaunimo organizacijos ir kt. Kai kuriose valstybse veikia lobistins organizacijos dar vadinamos spaudimo grupmis. Jos
paplitusios isivysiusiose industrinse valstybse. J pagrindinis tikslas daryti tiesiogin tak statym leidjui, priimant
sprendimus, naudingus tam tikrai socialinei grupei. Lietuvoje irgi atsiranda prielaid toki organizacij veiklai.
Visuomenje veikia ir tokios organizacijos, kurios savo pobdiu apskritai negali dalyvauti politiniame valstybs gyvenime
( mediotoj draugija ). Kai kurie teisininkaitoki organizacij ir nelaiko politins sistemos dalimi.
Teisins garantijos. Asociacija gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja jos veiklos
tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, iame statyme ir asociacijos statuose.
Asociacija turi teis vykdyti statym nedraudiam kin komercin veikl, kuri neprietarauja jos statams bei veiklos
tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.
Asociacijos statai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.
Asociacijos nariais gali bti 18 met sulauk veiksns fiziniai asmenys( kai susij su vaik ir jaunimo poreikiais, gali bti ir
jaunesni ), ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus asociacijos nari skaiius yra trys. Asmuo gali bti keli asociacij nariu.
Asociacijos narys turi tokias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame nari susirinkime;
2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;
3) susipainti su asociacijos dokumentais ir gauti vis asociacijos turim informacij apie jos veikl;
4) bet kada istoti i asociacijos.
Valstybs ir savivaldybi institucijoms ir pareignams statym nenustatytais atvejais ir tvarka, politinms partijoms ir
politinms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudiama kitis asociacijos veikl ir jos vidaus reikalus.
Asociacija stat nustatyta tvarka gali stoti tarptautines organizacijas, kuri tikslai ir veikla neprietarauja Konstitucijai ir
statymams.
Steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Asociacijos steigjais gali bti 18m sulauk veiksns fiziniai asmenys ir (ar)
juridiniai asmenys, sudar asociacijos steigimo sutart. Minimalus asociacijos steigj skaiius yra trys. Visi asociacijos
steigjai nuo asociacijos registravimo juridini asmen registre tampa jos nariais. Asociacij registruoti juridini asmen
registre galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos statai ir
sudarytas bent vienas valdymo organas bei vykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievols. Asociacija laikoma
steigta nuo registravimo juridini asmen registre Asmuo gali bti keli asociacij nariu.
Asociacijos turt ir las, skaitant peln, jokia forma, iskyrus labdar ir param pagal Labdaros ir paramos statym,
skirstyti tos asociacijos ir (ar) jos valdymo organ nariams, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims,
iskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo umokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios imokos ir kai autorins
sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama u suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;
Asociacija pinigus, gautus kaip param, taip pat kitus negrintinai gautus pinigus ir kit turt naudoja juos davusio asmens
nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurod. Asociacija iuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sskaitoje,
taip pat sudaryti ilaid smat, jei tai numatyta teiss aktuose arba pinigus davs asmuo to reikalauja. Asociacija negali
priimti pinig ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu asociacijos statuose yra nustatyta,
tikslams.
Atskir visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai.
Profesins sjungos. Darbinink ir tarnautoj susivienijimai, kuri tikslas ginti ir tenkinti samdom darbuotoj
socialinius-ekonominius interesus. Konstitucijoje yra tvirtinta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius
interesus, turi teis streikuoti. Konstitucijoje nustatyta, kad Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos
gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesins sjungos turi lygias teises. Tai
nuolat veikianios organizacijos. J veikla gali pasibaigti tik pagal statymus.
Asociacijos.
Meno krj organizacijos. Vienija profesionalius menininkus, pagrindinis reikalavimas auktas sukurt krini
meistrikumo lygis. Atstovauja meno krj asmeniniams ir bendriems neturtiniams ir turtiniams interesams.
Labdaros ir paramos fondai. Tai ne pelno organizacijos, kuri veiklos tikslas labdara ir parama varioms sritims, iskyrus
tas, kurias draudia statymai ( negali finansuoti politini partij ).
4. Religins bendruomens ir bendrijos. Religini bendruomeni ir bendrij santykis su valstybe. Religini
bendruomeni ir bendrij steigimo tvarka. J veiklos teisins garantijos. Religini bendruomeni ir bendrij
veiklos sustabdymas ir nutraukimas.
Santykis su valstybe. Valstyb pripasta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dal sudaranias
tradicines Lietuvoje egzistuojanias religines bendruomenes ir bendrijas. Kitos (netradicins) religins bendrijos gali bti
valstybs pripaintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomens ir j
mokymas bei apeigos neprietarauja statymams ir dorai. Valstybs pripainimas reikia, kad valstyb palaiko religini
bendrij dvasin, kultrin ir socialin palikim.Valstybs pripainim suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religins
bendruomens ir bendrijos nevykdo valstybs funkcij, o valstyb nevykdo religini bendruomeni ir bendrij funkcij.
Religins bendruomens ir bendrijos turi teis laisvai organizuotis pagal savo hierarchin ir institucin struktr, vidaus
gyvenim tvarkyti savarankikai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.
Visos juridinio asmens teises turinios religins bendruomens ir bendrijos gali statym nustatyta tvarka i valstybs gauti
param kultrai, vietimui bei labdarai
Steigimo tvarka. Valstybs pripainim suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religins bendrijos gali kreiptis dl valstybs
pripainimo prajus ne maiau kaip 25 metams nuo pirminio j registravimo Lietuvoje. Jeigu praymas nepatenkinamas,
pakartotinai galima dl to kreiptis prajus 10 met nuo praymo nepatenkinimo dienos. Pripainimo klausim Seimas
sprendia gavs Teisingumo ministerijos ivad.
Tradicins religins bendruomens ir bendrijos, turinios juridinio asmens teises, pranea apie tai Teisingumo ministerijai.
Naujai susikrusios (atsikrusios) tradicins religins bendruomens ir bendrijos gyja juridinio asmens teises, kai j
vadovyb apie susikrim (atsikrim) ratu pranea Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkreios bendruomens ar
bendrijos tradicij tstinumas atsivelgiant jos kanonus, statutus bei kitas normas. Kitos religins bendruomens ir
bendrijos gyja juridinio asmens teises nuo j stat ar juos atitinkani dokument registravimo.Religins bendruomens
gali bti registruotos, jei vienija ne maiau kaip 15 nari - pilnamei Lietuvos Respublikos piliei.Religins bendrijos
gali bti registruotos, jei vienija ne maiau kaip dvi religines bendruomenes.
Veiklos teisins garantijos. Religins bendruomens ir bendrijos turi teis laisvai atlikti religines apeigas, mokyti tikybos,
joms nuosavybs teise gali priklausyti vairs pastatai ir kitoks turtas, reikalingas j veiklai, gali usiimti vietimo,
gailestingumo ir labdaros veikla, kine ir leidybos veikla, turi teis umegzti ir palaikyti tarptautinius ryius ir kontaktus.
Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutart religinse bendruomense, bendrijose ar centruose, j staigose, monse ar
organizacijose, taikomos teiss socialin draudim ir kitos teiss bei garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos statym.
Veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Jei religin bendruomen, bendrija ar centras veikia ne pagal registruotus status ar
juos atitinkanius dokumentus arba j veikla paeidia Konstitucij ar statym, Teisingumo ministerija pranea apie tai
ratu statymus paeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo termin, per kur paeidimai turi bti
itaisyti. Jei paeidimai neitaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis teism dl religins bendruomens, bendrijos ar
centro veiklos sustabdymo.
Teismo sprendimu religins bendruomens, bendrijos ar centro veikla gali bti sustabdyta ne daugiau kaip 6 mnesiams. Jei
per laikotarp teismo nurodytas paeidimas neitaisomas, teismo sprendimu j veikla gali bti nutraukta. Religins
bendruomens, bendrijos ar centro veikla taip pat gali bti nutraukta j pai sprendimu. Religins bendruomens ar
bendrijos veikla gali bti nutraukta jos auktesns valdymo institucijos sprendimu. Nutraukus religins bendruomens,
bendrijos ar centro veikl, liks turtas pereina j statuose ar juos atitinkaniame dokumente nurodytam turto permjui.
Jeigu turto permjas nenurodytas arba jo nra, turtas atitenka valstybei.

12 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIM TEIS. REFERENDUMAS

1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis.
Rinkimai svarbiausia piliei dalyvavimo valstybs valdyme forma, Tautos aukiausios suverenios galios vykdymo
iraika. LRK nustatyta : Aukiausi suvereni gali tauta vydko tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus
tai pagrindinis demokratinio valdymo principas. Rinkimai tai savo esme demokratikas valstybi valdios institucij
sudarymo arba atskir pareig umimo bdas, kai tauta ar jos atstovai statyme nustatyt procedr bdu gali sprsti,
kuriam asmeniui suteikti valdingus galiojimus, o kam juos atimti. Rinimai, kaip valdios institucij sudarymo bdas gali
vykti ir nedemokratikose valstybse, bet iuo atveju jie yra formals ir negali ireikti tikrosios rinkj valios. Rinkimai yra
realus indikatorius, parodantis valstybi demokratikumo lyg.
Rys. Pagal rinkj valios ireikimo bd tiesioginiai ( tarp rinkjo valios ireikimo ir renkamojo nra jokios tarpins
grandies ) ir netiesioginiai ( rinkim metu rinkjaspats tiesiogini atstov nerenka, o tik rinkikus, kurie ir priima galutin
sprendim, pvz JAV Prezidento rinkimai ). Savotika netiesiogini rinkim atmaina daugiapakopiai rinkimai. Pagal savo
masta rinkimai bna visuotiniai ir daliniai. Pagal tai, ar jie vyksta kadencijai pasibaigus, ar kaip pirmalaikiai - eiliniai ir
neeiliniai .Pagal renkamas valdios institucijas rinkimai Prezidento, parlamento, savivaldybi taryb.
Rinkim teis gali bti suprantama objektyviai ( kaip konstitucins teiss institutas visuma teiss norm, tvirtinani
piliei teis rinktiir bti renkamam ). Ir subjektyviai ( kaip kiekvieno LR pilieio teis dalyvauti rinkimuose. i teis
dalijama :
Aktyvij. Teis rinkti. Aktyvioji rinkim teis pasirekia rinkim metu balsuojant u vien ar kit kandidat. LRk
nustatyta, kad aktyvij rinkim teis pilietis gyj, kai jam sukanka 18 met.
Pasyvij. Pasyvioji rinkim teis yra teis bti renkamam. Ji pasireikia dalyvaujant rinkimuose kandidato teismis.
Pasyvioji rinkim teis yra pilieio teis bti irinktam atitinkam valstybs ar savivaldos institucij. Teis bti irinktam
nustato Konstitucija ir rinkim statymai.
LR vyksta trij ri nacionaliniai rinkimai : Seimo, Prezidento, savivaldybi taryb.
2. Rinkim teiss altiniai. Rinkim teiss konstituciniai principai. Rinkim rys.
altiniai. Rinkim teiss altiniai teiss aktai, kurie nustato rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Rinkim teiss
altini sistema priklauso nuo valstybs priskyrimo konkreiai teiss eimai ( kontinentinei, bendrosios teiss )., nuo
konkreios valstybs teiss sistemos ypatum. Galima iskirti iuos rinkimus reglamentuojanius altinius :
Raytins teiss normas tvirtina :
konstitucija
tarptautins sutartys
statymai ir teiss aktai, turintys statymo gali
politini partij statai ( statutai )
Neratins teiss normas ireikia :
bendrieji teiss principai
teisiniai paproiai ir tradicijos
rinkim teiss norm iaikinimai pateikti tos institucijos, kuri turi teis teikti iuos iaikinimus ( pvz rinkim teismai
Anglijoje ).
Lietuvoje pagrindins rinkim teiss normos tvirtintos :
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje V skirsnyje : Seimo rinkim teiss principai, VI skirsnyje Prezidento rinkim, X
skirsnyje savivaldybi taryb. Konstitucijos 107 strp nustatyta, kad Seimas turi teis pats priimti galutin sprendim dl
rinkim paeidimo. Toks seimo sprendimas grindiamas LRKT ivada. Jos prayti gali Seimas, dl Seimo rinkim ir
prezidentas.
statymuose ( LRP, LRS, savivaldybi taryb rinkim statymai ). Rinkim teis yra politin teis. LRKT konstatavo, kad
demokratinje visuomenje viskas, kas susij su mogaus teismis ir laisvmis, reguliuoama statymais. Tai ir mogau teisi
ir laisvi patvirtinimas, ir j turinio aikinimas, ir a[saugos bei gynimo teisins garanmtijos. Piliei rinkim teiss yra
didiausia teisin vertyb ir statyminis jos reglamentavimas yra svarbi jos realizavimo garantija.
Vyriausios rinkim komisijos instrukcijoc, kuri paskirtis garantuoti vienod Rinkim ir Referendumo statym taikym
visoje LR teritorijoje.
Rinkimus vadinti demokratikais, o j rezultatus legitimiais leidia laikyti ie principai :
Visuotins rinkim teiss. Valstybse, kuriose valdios altiniu laikoma Tauta, rinkj korpusas negali bti siaurinamas
remiantis socialiniais poymiais, kad atskiri socialiniai sluoksniai nebt nualinami nuo dalyvavimo rinkimuose. Turi tam
tikru ilyg rinkim cenz.Rinkim cenzai-tai valstybs K-je ir rinkim statymuose numatytos slygos, kurias turi atitikti
pilietis, nordamas gyti arba gyvendinti aktyvij ar pasyvij rinkim teis. Cenzai :
Amiaus cenzas- tai statyme numatytas reikalavimas, kad rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto amiaus sulauk asmenys.
LT aktyviai RT gali gyvendinti-18 m., pasyviai RT-Seimo nariu-25 m., Prezidentu-ne maiau kaip 40m., Savivaldybi
taryb nariu-20 m.
Sslumo cenzas- tam tikr laik gyventi tam tikroje vietoje (rinkim apygardoje ar valstybje), kitose valstybse turti
nuolatin gyvenamj viet. Jis vairiose alyse skirtingas ir svyruoja nuo 3 mn.iki 5 m.LRK nustatytas pasyviosios RT
sslumo cenzas renkant Seimo narius(nuolat gyvenantis L-je) bei Prezident(ne maiau kaip 3 paskutiniuosius metus
gyvens L-je)
Nesuderinamumo cenzas taikomas pasyviajai RT. Vadinasi negali bti irinktas asmuo, uimantis tam tikras pareigas,
turintis tam tikr renkam mandat ar usiimantis tam tikra veikla.Pvz LR Seimo rinkim st-me numatyta, kad Seimo
nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus 65 d.iki rinkim, yra nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt
nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti es neveiksns ar nepakaltinami.
Dar yra vadinami negatyvs cenzai - slygos rinkimo teisei realizuoti, kurios ireikia diskriminacij ( lyties, turto,
isilavinimo, religiniai islamo valstybse, moraliniai pvz narkomanai Meksikoje negali balsuoti ).
Lygios rinkim teiss. Reikalavimas, kad vis rinkj balsai bt lygiaveriai. Lygiateisikumo principo iraika rinkim
metu.
Tiesiogini rinkim. Rinkjai u kandidatus balsuoja patys, betarpikai. Jie sprendia, kas bus irinktas. Tiesioginiai
rinkimai dominuoja. Gali bti netiesioginiai (daugiapakopiai rinkimai). ( Rinkjai- rinkikai- kandidatas)
Slapto balsavimo. Kiekvienam rinkjui utikrinama galimyb laisvai, nevaromai pareikti savo vali.Draudiama
kontroliuoti rinkj vali. Slaptas balsavimas toks rinkj valios realizavimo aktas, kurio negalima kontroliuoti. Pvz LRS
rinkim statyme nustatyta, kad rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Draudiama balsuoti u kit asmen arba pavesti
kitam asmeniui balsuoti u save.
Rinkim rengimo ir vykdymo vieumo. Vieumas utikrina galimyb kontroliuoti rinkim proces, daryti j skaidr.Jo
gyvendinimas utikrina, kad piliei valia rinkim metu bt teisingai ireikta ir adekvaiai forminta. PVZ.Rinkim
komisij posdiai ir balsavimai yra viei.
3. Rinkim sistemos svoka. Rinkim sistemos rys. Lietuvos rinkim sistemos ypatumai.
RS-tai rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriterij visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai
RS turi du aspektus:
1.Plaija prasme- visuma visuomenini santyki, kurie susij su rinkim organizavimu ir j vykdymu. Visuomeniniai
santykiai susiformav organizuojant ir vykdant rinkimus.
2.Siaurj prasme- tai rinkim rezultat nustatymo bdai.
Pagrindins rinkim sistemos:
Maoritarin. Pagrsta daugumos principu. alies teritorija suskirstoma rinkimines apygardas, kuriose rinkjai teisiogiai
renka vien atstov i keli kandidat. Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka santykin ar absoliui bals
daugum. Maoritarin sistema paprastai bna :
Absoliuios daugumos. Irinktu laikomas kandidatas, gavs absoliui rinkim apygardos bals daugum ( maiausiai 50,01
proc ). Trkumai : balsai, kuriuos gavo pralaimj kandidatai, pranyksta; naudinga tik stambioms politinms partijoms; nra
rezultatyvi jei balsai isiskirsto tarp vairi kandidat, niekas neirenkamas. Siekiant ivengti nerezultatyvumo galima
taikyti iuos veiksmus :
persibolatiravimas ( paliekami du kandidatai, surink daugiausia bals. Jei balsai vl isiskirsto, balsavimo rezultatas
nustatomas burt keliu ar renkamas vyresnis amiumi asmuo)
pravedami pakartotiniai balsavim turai, leidiama kandidatus blokuoti, kol nebus nustatytas balsavimo rezultatas.
Alyternatyvus balsavimas. Rinkjas suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas.
Santykins daugumos. Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau nei kiekvienas jo varovas atskirai, net
jei i dauguma maesn nei pus bals. Trkumas neproporcingai atstovaujama rinkj valiai.
Kai kuriose alyse taikoma kvalifikuotos daugumos maoritarin sistema ( kai irinktu laikomas kandidatas, gavs tam tikr
kvalifikuot bals daugum, kuri yra didesn nei absoliuti dauguma ).
Proporcin. Paremta ne daugumos principu, o matematikai tiksliu mandat paskirstymu tarp politini partij, proporcingai
gaut bals skaiiui. alies rinkjai apygardose balsuoja ne u konkreius kandidatus, o u politini partij ar politini
judjim pateiktus sraus. Asmenys, esantys srauose, irenkami atstovais proporcingai visam rinkj bals skaiiui, kur
gavo ta politin partija ar politinis judjimas. Sistema daug palankesn maesnms partijoms. Partijos pateikia sraus
daugiamandatse apygardose, viet kiekvienai partijai skiriama pagal surinktus balsus. Valstybs teritorija suskirstoma
rinkim apygardas su madaug vienodu rinkj skaiiumi. Kiekvienoje apygardoje renkamas ne vienas atstovas pagal
balsavimo rezultatus paskirstomi keli ar keliolika mandat. Taigi sudaromos daugiamandats apygardos. Varosi ne atskiri
asmenys, o politins partijos. Rinkim barjerai leidia dalybose dl mandat dalyvauti tik toms partijoms, kurios surinko
nustatyt minimal bals procent. Sudtingiausia problema taikant i sistem formuls, proporcijoms apskaiiuoti
pasirinkimas. Priklausomai nuo pasirinktos formuls, gauti rezultatai gali bti palankesni didesnms, maesnms ar
vidutinms partijoms. Paprasiausias skaiiavimo bdas rinkimins kvotos metodas. Rinkimin kvota tai toks bals
skaiius, kurio utenka vienm mandatui gauti. Haero kvotos formul. Q = x/y ( Q kvota, x bendras bals skaiius, y
mandat skaiius ). Trkumas daniausiai paskirstomi ne visi mandatai. ia trkumui paalinti taikomas didiausi
likui metoda likusius mandatus gauna partijos, turinios didiausius neinaudot bals likuius, susidariusius po pirmo
mandat paskirstymo. Dar yra Droopo kvota didinamas daliklis, kol mandatus galima paskirstyti be likuio. Yra Hondto
kvota, kuri leidia mandatus paskirstyti isyk, nors ir lieka nepanaudot bals. Hagenbacho-Bischofo kvota naudojama ir LT
koreguojama natrali kvota, j mainant.
Mirioji. Jungiama mirioji ir proporcin sistema. Pastaruoju metu vi sistem naudoja dauguma pasaulio valstybi. Pirm
kart ji vesta po 2 pasaulinio karo VFR.
Rinkim sistemos LT : Taikomos visos trys sistemos. Seimo nariai renkami pagal miri rinkim sistem ( Seim renkami
141 narys, 71 vienmandatse apygardose pagal maoritarin sistem, 70 daugiamandatse pagal proporcin ). Jei sraui
tekt mandat daugiau nei srae yra kandidat, tai ie mandatai bt padalyti kitiems sraams, tsiant j dalijim liekan
metodu. Seimo rinkim metu pagal proporcin sistem taikomas ir reitingavimas, kai balsuodamas rinkjas prie partijos
srao paymi ir tuos konkreius partijos kandidatus, kuriems jis nort atiduoti savo preferencijas. Kandidat Seimo
narius reiting skaiiuoja ir i kandidat sra galutin eil pagal rinkj pareikt nuomon ir paduotus pirmumo balsus
nustato Vyriausioji rinkim komisija. Pirmiausiai sudedami u kiekvien kandidat paduoti pirmumo balsai vienmandatse
rinkim apygardose ir suskaiiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo bals i viso. Tuo atveju, kai kandidato
pirmumo bals suma yra didesn u daugiamandatje rinkim apygardoje renkam Seimo nari skaii ar yra jam lygi,
kandidato rinkiminis reitingas lygus iai sumai, jeigu maesn kandidato rinkiminis reitingas laikomas lygus nuliui. Po to
suskaiiuojami kiekvieno kandidato Seimo narius surinkti reitingo balai. Jie yra lygs dviej skaii - rinkiminio reitingo
(pirmojo daugiklio) ir partinio reitingo (antrojo daugiklio) sandaugai. Partinis reitingas yra sveikas skaiius, kur nustato
Vyriausioji rinkim komisija kiekvienam kandidatui pagal kandidat rinkim numerius taip, kad partinis reitingas
kandidato, turinio pirmj rinkim numer, bt 20 kart didesnis u partin reiting kandidato, turinio paskutinj iame
kandidat srae rinkim numer ir srao kandidat, kuri rinkim numeris skiriasi vienetu, partini reiting skirtumas
bt lygus 19. Tuo bdu nustatytas kandidato, rayto paskutiniuoju srae, partinis reitingas yra vienetu maesnis u
kandidat skaii iame srae, o rayto pirmuoju srae yra 20 kart didesnis u kandidato, rayto paskutiniuoju srae.
Galutin kandidat Seimo narius eil srauose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju
eilje raomas kandidatas, surinks daugiau reitingo bal. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo bal,
pirmesniuoju raomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidat ir rinkiminiai reitingai lygs,
tuomet pirmesniuoju raomas tas, kurio didesnis partinis reitingas. Galutin kandidat Seimo narius sra eil skelbia
Vyriausioji rinkim komisija t pai dien kaip ir balsavimo rezultatus vienmandatse rinkim apygardose. Taigi
kandidatas, turintis didesn populiarum visuomenje, gali pakilti partijos srae ir uimti geresn pozicij. Jeigu partija,
koalicija kartu su pareikiniais dokumentais teikia praym, kad j kandidat reitingas nebt nustatomas, apie tai i anksto
praneama rinkjams, nurodoma rinkim biuletenyje ir kandidat reitingas neskaiiuojamas, o registruota kandidat eil
srae laikoma galutine.
Renkant Prezident, taikoma maoritarin rinkim sistema. Konstitucijoje numatytais atvejais yra taikoma absoliuios ar
santykins daugumos sistema. LRK : jeigu pirmajame balsavimo rate dalyvauja ne maiau kaip pus rinkj, yra taikoma
maoritarin absoliuios daugumos sistema, ty irinktu laikomas kandidatas, kuris surinko daugiau kaip pus vis
rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jei rinkimuose dalyvavo maiau nei pus vis balsavimo teis turini piliei,
taikoma maoritarin santykins daugumos sistema, bet su tam tikra slyga. Irinktu laikomas kandidatas, surinks
daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jei n vienas kandidatas pirmajame balsavimo rate nesurinko
reikiamo bals skaiiaus, rengiamas antras balsavimo ratas. Antrajame rate irinktu laikomas kandidatas, surinks
daugiausia bals, taigi taikoma maoritarin santykins daugumos sistema.
Savivaldybi taryb nariai yra renkami trims metams daugiamandatse rinkim apygardose. Taikoma proporcin rinkim
sistema. Mandatai skirstomi taikant kvot ir liekan metod. Rinkim barjeras ; 6 proc koalicijoms, 4 proc partijoms.
4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkim apygard ir rinkim apylinki sudarymas; rinkim
komisijos, j rys, sudarymo tvarka ir galiojimai; rinkj sra sudarymas; kandidat iklimo ir
registravimo tvarka, kandidat veiklos garantijos; rinkim agitacija; balsavimas, bals skaiiavimas ir rinkim
rezultat nustatymas; rinkim galiojimo slygos, pakartotiniai rinkimai.
Rinkim organizavimas procesas, susidedantis i nuosekliai vienas po kito sekani etap. Paprastai skiriami keli etapai
( stadijos ) :
Paruoiamasis rinkim etapas. Formuojamos rinkim komisijos, nustatomos rinikmini apygard teritorijos, sudaromi
rinkj sraai, keliami ir registruojami kandidatai, vyksta agitacin kampanija. Stadija prasideda nuo rinkim paskalebimo
nustatoma balsavimo data ( balsavimodata gali bti tvirtinta statymu, statyme gali bti nustatyta ne data, o tik
laikotarpis, gali statymuose nebti speciali nuostat apie terminus, tik nustatytas laikotarpis tarp seno parlamento
paleidimo ir naujo suaukimo. LRK nustatyta, kad rinkim skyrimas yra LRS ir Prezidento prerogatyva.
Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas arba
Respublikos Prezidentas. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vliau kaip likus eiems mnesiams
iki Seimo nari galiojim pabaigos. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip
prie mnes iki Seimo nari galiojim pabaigos. Jeigu, likus keturiems mnesiams iki Seimo nari galiojim pabaigos,
Respublikos Prezidentas nra paskelbs eilini Seimo rinkim datos, Vyriausioji rinkim komisija eilinius Seimo rinkimus
rengia paskutin sekmadien, nuo kurio iki Seimo nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo.
Taryb rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki taryb nari galiojim
pabaigos. Jeigu, likus 4 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia taryb
rinkim datos, taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb nari galiojim pabaigos lieka ne
maiau kaip mnuo. Taryb rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 4 mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki taryb
nari galiojim pabaigos.
Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviems mnesiams iki Prezidento kadencijos pabaigos.
Taigi LR statymai nenumato konkreios rinkim datos, tik laikotarp, per kur jie turi vykti. Prezidentas negali skelbti
pirmalaiki Seimo rinkim, jei iki jo kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai ir jei po pirmalaiki Seimo rinkim
neprajo 6 mnesiai. Rinkimams organizuoti sudaromos rinkim komisijos. Jos gali bti sudaromos prie kiekvienus naujus
rinkimus, taip pat gali bti nuolatins arba mirios. Taip yra ir LT : rinkimus vykdo vyriausioji rinkim komisija, veikianti
nuolat, o rinkim laikotarpiui sudaromos miest, rajon, apygard, apylinki rinkim komisijos. rinkim komisij gali bti
silomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teis bti renkamas Seimo nariu (neatsivelgiant kandidatui Seimo
narius nustatyt jauniausi ami, bet rinkim dien ne jaunesnis kaip 18 met) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo,
Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkimus arba referendum atleistas i rinkim arba referendumo komisijos u
Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybi taryb rinkim ar Referendumo statym paeidim. Vienu metu rinkim
komisijos narys negali bti kandidatu Seimo narius, rinkim atstovu ar rinkim stebtoju.
Vyriausij rinkim komisij sudaro ir jos sudt keiia LRS. Vyriausioji rinkim komisija yra Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje numatyta nuolatin aukiausioji rinkim ir referendum organizavimo bei vykdymo valstybs institucija.J
4 metams sudaro Seimas. Vyriausioji rinkim komisija garantuoja vienod rinkim ir Referendumo statym taikym visoje
LR. Ji leidia i statym gyvenbdinimo instrukcijas. Jos sprendimus pakeisti gali sigaliojs teismo sprendimas arba ji
pati. Vyriausioji rinkim komisija sudaroma i:
1) komisijos pirmininko;
2) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt
ei kandidatr;
3) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos teisinink draugijos
pasilyt ei kandidatr;
4) partij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen.
Visais atvejais asmenys, paskirti Vyriausij rinkim komisij i teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink draugijos
pasilyt kandidatr, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 Vyriausiosios rinkim komisijos nari. Vyriausiosios rinkim komisijos
pirminink skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Taigi Vyriausioji rinkim komisija veikia nuolat ir organizuoja visus
LR vykdomus rinkimus bei referendumus.
Pagal statymus LT taip pat sudaromos apygard ir apylinki rinkim komisijos. Apygard rinkim komisijas rinkim
laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkim komisija. Jos : priiri, kaip rinkim apygardoje vykdomas rinkim statymas,
sudaro apylinki rinkim komisijas, paskirsto rinkimams skirtas las apylinki rinkim komisijoms, kontroliuoja, kaip ios
los naudojamos, ir u rinkimams panaudotas las atsiskaito Vyriausiajai rinkim komisijai; registruoja rinkim stebtojus
ir iduoda jiems paymjimus; priiri balsavim patu rinkim apygardos teritorijoje ir kt.
Apylinki komisijos sudaro slygas rinkjams susipainti su rinkj sraais, svarbiausias udavinys organizuoti
balsavim rinkim apylinkje, suskaiiuoti balsus ir surayti bals skaiiavimo protokol.
alies teritorija suskirstoma rinkim apygardas. Rinkim apygarda teritorinis rinkim vienetas, kuriame gyvenantys
pilieiai renka atstovus renkamas valstybs ar vietos savivaldos institucijas. Jos skirstomos vienmandates ir
daugiamandates, o pagal teritorij nacionalines arba teritorines. Proporciniam atstovavimui daugiamandats ( renkant
atstovus seim, savivaldybi tarybas ). Maoritarinei sistemai vienmandats apygardos ( Seimo, Prezidento rinkimai ).
Seimo rinbkim atveju teritorija dalijama 71 vienmandat apygard. Taip pat sudaroma daugiamandat apygarda, kurioje
renkama 70 Seimo nari. Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti sudaromos rinkimins apylinks. Jos sudaromos
atsivelgiant patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas ir rinkj skaii.
Svarbi proceso stadija rinkj registravimas asmen traukimas rinkj sraus. inomos dvi rinkim sra sudarymo
sistemos : privaloma( rinkj pavards automatikai traukiamos sraus ) ir neprivaloma ( rinkjai patys turi pasirpinti
traukimu sraus ). LR rinkj sra sudarymo tvark, form, bd, naudojimo tvark nustato VRK. Suaryti sraai LT
yra iankstiniai.
Svarbus etaptas kandidat klimas. Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis,
surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Kandidat Seim klimo sistema miri. Kandidatus Seimo narius
gali kelti:
1) vienmandatse ir daugiamandatje rinkim apygardose politin partija
2) vienmandatje rinkim apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, gali
isikelti kandidatu Seimo narius, jeigu jo isiklim paraais paremia ne maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos
rinkj.
Daugiamandatje rinkim apygardoje partija kandidatus Seimo narius kelia pateikdama kandidat sra, kuriame
kandidatai surayti i jos nustatytos eils. Jeigu partijos statai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatse rinkim
apygardose ir kandidat, surayt i eils, sraas daugiamandatje rinkim apygardoje turi bti patvirtinti partijos
suvaiavimo ar konferencijos. Kandidat srae (jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141
kandidatas.
Taigi LT kandidatus Seim gali kelti ir partijos, ir pilieiai.
Kandidatus tarybos narius gali kelti partija ar politin organizacija, Partija, politin organizacija kandidatus tarybos narius
kelia pateikdama kandidat sra, kuriame kandidatai surayti pagal jos nustatyt eil.
Norint kandidat ar j sra registruoti rinkimams, reikia neti rinkim ustat. Negrintini ustatai pervedami
valstybs biudet.
Rinkim agitacin kampanija rinkjai susipasta su kandidatais, j prierinkiminmis platformomis, o visuomenins
organizacijos ir partijos vykdo prierinkimin agitacij ir propagand. Kandidatai turi teis pasisakyti susirinkimuose,
naudotis masins informacijos priemonmis, numatyta asmens nelieiamyb ir kt. Uregistravus kandidatus ir oficialiai
paskelbus partij sraus, prasideda rinkim agitacija. Rinkim agitacija draudiama likus 30 h iki rinkim pradios ir
rinkim dien, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij, jei ji ikabinta likus nemaiau kaip 48h iki rinkim pradios.
Balsavimo etapas. Balsuoti rinkjai gali : rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jie rayti arba patu. Balsavimas
apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje vyksta rinkim dien 7-20h. Renkant Prezident galima balsuoti iki 21.
Rinkjas ateidamas balsuoti privalo parodyti asmens dokument. Jei neturi, gali paliudyti apie jo buvim srauose du tos
apylinks sra traukti asmenys. Rinkjai upildo biuletenius, deda juos urn.
Bals skaiiavimo ir rinkim rezultat paskelbimas.( Rinkim rezultat nustatymas ). Pirminje stadijoje balsai
skaiiuojami apylinki rinkim komisijoje. Komisijos darb organizuoja ir jam vadovauja apylinks rinkim komisijos
pirmininkasPer Seimo rinkimus suskaiiavus balsadje rastus rinkim biuletenius, pradedama skaiiuoti patu gautus
biuletenius. Suskaiiuojami kandidat pirmumo balsai. Baigus skaiiuoti, kiekvienoje rinkim apylinkje suraomi du bals
skaiiavimo protokolai vienmandats ir daugiamandats rinkim apygardos. Paketai su visais biuleteniais ir protokolais
pristatomi apygardos rinkim komisijai. Apygardos rinkim komisija suskaiiuoja apylinki rinkim komisij pateiktus
duomenis ir prie j prideda tuos patu balsavusi rinkj balsus, kurie buvo suskaiiuoti apygardos rinkim komisijoje.
Kiekvienos apygardos rinkim komisija surao apygardos bals skaiiavimo protokolus. Apygard komisijos rinkim
duomenis pristato VRK. Rinkim rezultatus nustato VRK po to, kai inagrinja visus skundus ir nustato visus rinkim
rezultatus visose apygardose, taip pat rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus. Vienmandatje apygardoje rinkimai
laikomi vykusiais, jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 40 proc rinkj, daugiamandatje - daugiau kaip . Galutinius
rezultatus ne vliau kaip per 7 dienas pasibaigus rinkimams paskelbia VRK. Apylinki komisijos gali bti skundiamos
apygard, apygard VRK, VRK Vyriausiajam administraciniam teismui.
5. Rinkim kampanijos finansavimas. Rinkim kampanijos finansin kontrol.
1) nuosavos politins partijos los, gautos i politins partijos finansavimo altini
2) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos gaunamos aukos;
3) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos i LR registruot bank gaunamos paskolos.
Kit savarankik politins kampanijos dalyvi (iskyrus politines partijas) politins kampanijos finansuojamos:
1) pagal statym turini teis aukoti fizini ir juridini asmen aukomis;
2) nuosavomis (asmeninmis) lomis.
6. Rinkim teiss paeidimai. Teisins atsakomybs u rinkim statym paeidimus rys.
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinjimais arba kitaip kliudantys rinkjams gyvendinti teis rinkti ir bti
irinktiems, organizuoti rinkim agitacij, taip pat rinkim komisij nariai, kiti pareignai, suklastoj rinkim dokumentus,
neteisingai suskaiiav balsus, paeid balsavimo slaptum arba kitaip paeid statym, atsako pagal Lietuvos
Respublikos statymus. Atsakomybn taip pat traukiami asmenys, paskelb arba kitaip platin melagingus duomenis apie
kandidat Seimo narius ar trukd kandidatui susitikti su rinkjais.
Ivadas, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ir Seimo rinkimus, teikia KT.
7. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teis. Referendumo organizavimo ir vykdymo
tvarka. Referendumo rys ir jo teisins pasekms.
Referendumas. LRK skelbia, jog svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu.
Referendumas svarbiausias tiesiogins demokratijos institutas, pasireikiantis tiesioginiu rinkj balsavimu tam tikru
valstybs ar visuomens gyvenimo klausimu. Rinkimai ir referendumas skiriasi rinkj valios ireikimo objektu : rinkim
metu rinkjai balsuoja u kandidatus tautos atstovus ar kitas institucijas, referendumo objektas yra konkretus klausimas.
Pilieiai pasisako taip arba ne. Skiriasi rezultat nustatymo procedrin tvarka. Referendumo rezultatai nustatomi remiantis
tik maoritariniu principu. LRKT yra konstatavs, kad referendumas suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas
konstitucijos, statymo ar atskir jo nuostat primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. Plebiscitas ir referendumas
yra panaios svokos vardija tautos balsavim svarbiausiais alies gyvenimo klausimais. Pirmas referendumas vyko
XVaveicarijoje. Referendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmm :
1) Konstitucins teiss institutas.
2) Reglamentuojama statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai ireikia
savo vali.
Rys. Yra vairi klasifikacij, tai priklauso nuo klasifikavimo kriterij. Davidas Butleris sil referendumus klasifikuoti
pagal j iniciatorius ir sprendiamus udavinius :
1. Valdios rengiami referendumai.
2. Konstitucikai btini referendumai ( pavyzdius Konstitucijos I ir XIV skirsni keitimas ).
3. Referendumai pagal piliei peticijas ir reikalavimus. Eilinis rinkjas yra galiotas paduoti peticij,
reikalaujani, kad tam tikras valdios aktas bt pateiktas referendumui. Tokiu referendumu yra ribojama
atstovaujamoji valdia.
4. Referendumai piliei iniciatyva. Eilinis balsuotojas yra galiotas paduoti peticij, kad tam tikr valdios
neisprsta problema bt pateikta svarstyti rinkjams.
Anot irkino referendumus galima skirti :
1. Pagal tai, kokioje teritorijos dalyje vykdomas : a) nacionalinis visos valstybs mastu, b) vietos - federacijos
subjekto, autonomijos vieneto, administracinio teritorinio vieneto mastu.
2. Pagal btinum vykdyti referendum, norint priimti tam tikr sprendim : a) privalomas arba imperatyvinis
referendumas numatyta Konstitucijoje. b) fakultatyvinis referendumas organizuojamas Konstitucijos numatyt
subjekt, turini referendumo iniciatyvos teis, nuoira.
3. Pagal referendume keliam klausim pobd : a) konstitucinis balsuojama u Konstitucijos projekt ( 1992 10
25 ) arba galiojanios Konstitucijos patais. b) paprastas kitais, nekonstitucinio pobdio klausimais.
4. pagal parlamento dalyvavim : a) ikiparlamentinis prie priimant statym parlamente. b) poparlamentinis
primus statym, siekiant j tvirtinti, c) neparlamentinis statymas priimamas parlamentui nedalyvaujant.
5. pagal sprendimo pobd : a) patvirtinantis : rinkjai patvirtina parlamento sprendim, b) autaukiantis : ataukiamas
parlamento priimtas statymas.
6. pagal juridin gali : a) sprendiamasis nereikalauja papildomo patvirtinimo, sigalioja alies teritorijoje, gali bti
keiiami tik referendumu.b) konsultacinis ireikiama rinkj nuomon, kuri parlamentas gali atsivelgti arba
ne.
LRKT referendumus klasifikuoja sprendiamuosius, patariamuosiu ir ratifikacinius. Patariamieji labiau paplit nei
sprendiamieji. Patariamuosiuose pateikiami svarstyti svarbs alies gyvenimo klausimai, ratifikaciniuose tauta ireikia
pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui.
Iniciatyvos teis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilieiams ir Seimui. Piliei referendumo
paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu.
Silym paskelbti referendum turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup. Sprendim dl io
silymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.
Organizavimo ir vykdymo tvarka.
Paskelbimas. Referendum nutarimu skelbia Seimas.
Pasirengimas referendumui. Referendum Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkim komisija;
2) miest, rajon referendumo komisijos;
3) apylinki referendumo komisijos.
Atsivelgiant patogum pilieiui atvykti balsavimo patalpas ir piliei skaii, miest, rajon teritorijos dalijamos
rinkim apylinkes, o ios organizuojant ir vykdant referendum tampa referendumo apylinkmis. Referendumo apylinks
teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 tkstaniai rinkim teis turini piliei.
Rinkj sraai. Piliei, turini teis balsuoti referendume, sraai yra vadinami rinkj sraais. Referendumui
organizuoti ir vykdyti sudaromi ie rinkj sraai:
1) Lietuvos Respublikos rinkj sraas;
2) miest, rajon rinkj sraai;
3) referendumo apylinki rinkj sraai.
Rinkjo paymjimas yra referendumo komisijos iduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios referendumo apylinks
rinkj srae yra raytas pilietis.
Balsavimas. Balsavimas referendumo dien vyksta nuo 7 iki 20 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje.
Seimo nutarime dl referendumo paskelbimo gali bti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas. Prie jimo balsavimo patalp
pilietis pateikia apylinks referendumo komisijos nariui rinkjo paymjim, pas ar asmens tapatybs kortel,
patvirtinani jo asmenyb bei pilietyb. Iduodamas referendumo biuletenis. Gavs referendumo biuleten, pilietis eina
balsavimo kabin ir joje pats biuleten upildo. Pildyti biuletenius ne balsavimo kabinoje draudiama.Balsuoti taip pat
galima patu, diplomatinje atstovybje, laive, gydymo, socialins rpybos, globos staigose, kariniuose daliniuose,
bausms atlikimo vietose.
Miest, rajon referendumo komisijos visus dokumentus, gautus i referendumo apylinki, referendumo apylinki bals
skaiiavimo protokolus, miesto, rajono bals skaiiavimo protokol ir kitus referendumo dokumentus sudeda specialius
paketus, uantspauduoja ir ne vliau kaip per 48 valandas po referendumo pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkim
komisijai.
Rezultat nustatymas ir paskelbimas. Galutinius referendumo rezultatus ne vliau kaip per 4 dienas po balsavimo
referendume dienos oficialiai Valstybs iniose skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Vyriausioji rinkim komisija ne
vliau kaip kit dien po galutini referendumo rezultat oficialaus paskelbimo dienos perduoda Respublikos Prezidentui
referendumu priimto sprendimo tekst.
Referendumu priimto sprendimo ar akto sigaliojimas.
Referendumu priimto statymo, kito akto ar sprendimo primimo diena yra laikoma balsavimo referendume diena.
Referendumu priimt statym, kit akt ar sprendim ne vliau kaip per 5 dienas nuo galutini referendumo rezultat
oficialaus paskelbimo privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku Respublikos
Prezidentas tokio statymo, kito akto ar sprendimo nepasirao ir nepaskelbia, jis sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai
paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtas statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po 1
mnesio nuo jo primimo referendume dienos. Referendumu priimtas statymas, iskyrus Konstitucijos pataisas, kitas aktas
ar sprendimas sigalioja j oficialaus paskelbimo Valstybs iniose dien, jeigu juose paiuose nenustatyta vlesn
sigaliojimo diena.
13 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje.
Parlamentarizmas valstybs valdymo sistema: parlamentas yra viresnis u kitus valstybs organus.
LRK numato, kad Seimas viena i institucij, vykdani valstybs valdi. Seimo institucijai yra skirtas V skirsnis. Tai
savarankika valdi padalijimo doktrinos poiriu institucija. Parlamento, kaip valdios institucijos
nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todl Lietuvos parlamentas vienintel institucija, turinti galiojimus
statymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus
struktr ir veiklos procedr. Niekas negali kitis Seimo svarbiausi teis kurti statymus. Tuo pasireikia
akivaizdus parlamento iskirtinumas. Taiau Seimui priskirti statym leidfybos galiojimai nra absoliuts. Seimas yra
saistomas Konstitucijos, taip pat galiojimai ribojami referendumo.Taip pat KT gali pripainti Seimo priimt statym
prietaraujaniu Konstitucijai. Prezidentas naudojasi veto teise ir turi galiojimus, esant Konstitucijoje numatytoms
aplinkybms, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. ie apribojimai pasireikia kaip stabdi ir atsvar mechanizmo
dalis.
2. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas.
Seimas atstovaujamoji valstybs valdios institucija.
LRK teigiama, kad Seim sudaro Tautos atstovai, taigi Seimas, vykdydamas Konstitucijos suteiktus galiojimus, vykdo ir
tautos atstovaujamj funkcij. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa Tautos valios ir interes reikju. Tautos
atstovavimas garantuojamas demokratins rinkim sistemos ir princip. Esant prietaravimui tarp rinkj ir Tautos
( nancionalini) interes, pirmenyb turi bti teikiama pastariesiems. Todl tokia doktrina i Seimo nario grietai
nereikalauja vykdyti prierinkiminius paadus ir nenumato deputat ataukimo mechanizmo. Irinktas Seimo narys yra
laisvas, balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esm Tautos atstovo laisv gyvendinti jam suteiktas
teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ir organizacij politiniais reikalavimais,
nepripastant teiss ataukti Seimo nar. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, taigi visi Seimo nariai yra
Tautos atstovyb. LRKT nutarime teigia, kad Seimo nari teisi negalima diferencijuoti, jiems nustatyti nevienod
galimybi dalyvauti Seimo darbe. Tuo bt paeidiama Seimo nari lygyb, taigi tokiu atveju Seime nebt lygi
galimybi atstovauti visai Tautai, reikti jos interesus.
3. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktra.
LRK numatyta, kad LRS sudaro 141 Seimo narys. Nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine
rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Lietuvoje
Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem. Vienmandatse rinkim apygardose maoritarins rinkim
sistemos pagrindu irenkamas 71 Seimo narys, o proporcins - likusieji 70 parlamentar. Rinkimus rengia trij pakop
rinkim komisij sistema Vyriausioji rinkim komisija, Apygard rinkim komisijos ir Apylinki rinkim komisijos. Dvi
paskutins skiriamos tik rinkim laikotarpiui. Visos politins partijos ir visuomeniniai politiniai judjimai, dalyvaujantys
rinkimuose, turi teis bti vienodai atstovaujami vis pakop rinkim komisijose. Vienmandatse ir daugiamandatse
rinkim apygardose kandidatus Seimo narius turi teis kelti visos politins partijos, registruotos statym numatyta tvark.
Daugiamandatje rinkim apygardoje partija kandidatus Seimo narius kelia pateikdama kandidat sra, kuriame
kandidatai surayti i jos nustatytos eils. Kandidat srae (negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.Tuo
paiu metu ie asmenys gali kelti savo kandidatras ir vienmandatse apygardose. Likus ne maiau kaip 30 dien iki
rinkim, Vyriausioji rinkim komisija Valstybs iniose paskelbia rinkimuose dalyvaujani partij ir koalicij kandidat
sraus, kandidat sraams burtais suteiktus rinkim numerius, i sra kandidat rinkim numerius, taip pat
vienmandatse rinkim apygardose ikeltus kandidatus.Kiekvienas rinkjas gauna du biuletenius : vienmandats ir
daugiamandats apygardos. Numatyta galimyb balsuoti patu. Vienmandatje rinkim apygardoje irinktu laikomas
kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj ir
tas kandidatas gavo daugiau kaip pus rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du
kandidatai ir pagal io straipsnio 2 dal Seimo narys nebuvo irinktas, po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas
pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia bals. Daugiamandatje rinkim apygardoje
rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis vis rinkj. Partijos kandidat sraas
dalyvauja skirstant mandatus tik tuomet, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj, o
koalicija jei ne maiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj. Tokiu utveriamuoju barjeru siekiama darbingo
parlamento eleminuojant smulkias partijas. Mandatai paskirstomi taikant kvot metod. Seimo nariu gali bti renkamas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis
kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo
paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip
prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki pasibaigiant Seimo nari galiojimams. Eilinius Seimo rinkimus skelbia
Prezidentas.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals
dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs
programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs programai;
2) Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos
liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai.
Struktra. Seimo struktriniai padaliniai. Seimo struktr nustato Seimo statutas. Pagal LRKT, atsivelgiant Seimo, kaip
statym leidybos valdios konstitucin status turinios institucijos tikslus, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir
demokratiniais pagrindais pagrsta darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai, Tautos atstovyb galt
konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni tautos gali. Parlamento darbui ir
posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kuri negali bti daugiau kaip 5. statym projektams
nagrinti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas i savo nari sudaro komitetus. Nenuolatinio
aktualumo klausimams sprsti Seimas i savo nari gali sudaryti komisijas. Politins partijos ir organizacijos savo
politinms pairoms reikti ir tikslams gyvendinti gali sudaryti Seimo nari frakcijas, vadovaujamas senin. Tarp
frakcij bei kitiems ryiams palaikyti veikia Senin sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti sudaroma Seimo
valdyba.
Seimo pirmininkas. Seimo posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Seimo Pirmininko pavaduotoj yra ne daugiau kaip penki, o vienas i j Seimo opozicijos deleguotas atstovas. Seimo
Pirmininko ir jo pavaduotoj kompetencij nustato Konstitucija ir is statutas. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vien i
Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku
arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje. Seimo pirmininko vienas i galiojim
yra Konstitucijos numatytais atvejais pavaduoti Prezident ar laikinai eiti jo pareigas. Seimo pirmininkas vadovauja Seimo
darbui ir atstovauja Seimui, Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti KT teisj kandidatras, teikia Seimui skirti
ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras, per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo
nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus, per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto
autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus, per 3
dienas pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina Seimui
pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia, atlieka kitus, Seimo statute numatytus galiojimus. Vykdydamas savo
galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius.
Seimo valdyba. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus
ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prao.
Seimo valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudt nutarimu
tvirtina Seimas.
Seimo komitetai ir komisijos. Seimas statym projektams nagrinti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems
Seimo kompetencijai, rengti i savo nari sudaro komitetus. Komitet sra nustato Seimo statutas(aplinkos apsaugos,
audito, biudeto ir finans, ekonomikos, Europos reikal, informacins visuomens pltros, kaimo reikal, nacionalinio
saugumo ir gynybos, socialini reikal ir darbo, sveikatos reikal, vietimo, mokslo ir kultros, teiss ir teistvarkos,
usienio reikal, valstybs valdymo ir savivaldybi, mogaus teisi ).
Seime sudaromos nuolat veikianios Etikos ir procedr komisija, Peticij komisija, Operatyvins veiklos parlamentins
kontrols komisija ir kitos komisijos.Trumpalaikiams ar siauresns paskirties klausimams sprsti, konkretiems pavedimams
vykdyti Seimas i savo nari gali sudaryti tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias laikinsias
komisijas. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamsias, redakcines laikinsias komisijas, o Senin sueiga -
derinimo komisijas.
Komitet ir komisij darbui vadovauja j pirmininkai.
Senin sueiga. Seime veikia Senin sueiga, kuri eina Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Kiekviena frakcija
Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari.
Kiekviena frakcija papildomai skiria Senin sueig po 1 atstov nuo nepilnos deimties frakcijos nari, jeigu i nepiln
deimt sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nra 10 nari, skiria Senin sueig po 1 atstov.
Pagrindinis Senin sueigos udavinys - svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms,
derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei
valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.
Seimo kancleris. Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybs tarnautojas staigos
vadovas. Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kancler statym nustatyta tvarka 5 metams skiria ir i
pareig atleidia Seimas Seimo Pirmininko silymu. Seimo kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys.Seimo kanclerio
pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politins partijos ar politins organizacijos veikloje.
Seimo kancleris priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; priiri Vyriausybs nariams ir kit valstybs
institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim; nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus
dl Seimo kanceliarijos darbo, utikrina Seimo valdybos sprendim vykdym; atsako u Seimo antspaud su valstybs
herbu naudojim ir saugojim; reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj
pasilymus, pageidavimus, laikus, atlieka kitas Seimo statute numatytas funkcijas
Seimo frakcijos. Savo politiniams tikslams gyvendinti Seimo nariai gali jungtis frakcijas Seimo statuto nustatyta tvarka.
Seimo nari frakcij teises nustato statutas. Seimo nari frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seninas arba
senino pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos galiotas Seimo narys. Seimo nariai, nesiregistrav
frakcijas, pripastami vienos mirios Seimo nari grups nariais. Miriai Seimo nari grupei suteikiamos visos statuto
nustatytos frakcijos teiss. Seimo nariai gali jungtis laikinsias grupes io statuto nustatyta tvarka. Frakcijos gali jungtis
koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. Seimo nari frakcijos arba j koalicijos, nesutinkanios su Vyriausybs
programa, gali pasiskelbti opozicinmis. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kuri bendras nari skaiius yra
daugiau kaip pus Seimo nari ir kurios yra pasiraiusios bendros veiklos deklaracij arba sutart dl koalicins vyriausybs.
Seimo mauma yra laikoma opozicins bei kitos Seimo daugumai nepriklausanios frakcijos ir miri Seimo nari grup.
Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai.
4. Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir galiojimai. Lietuvos Respublikos Seimo galiojim laikas.
Seimas renkamas ketveriems metams.
Seimo kompetencija tai galiojim visuma, per kuri atsiskleidia ios valstybs valdios institucijos pagrindins
funkcijos. Seimo kompetencija vardyta LRK, atsivelgiant valdi padalijimo princip. Parlamento galiojimai ne
dubliuoja vykdomosios ar teismins valdios institucij galiojim, o atspindi pagrindin Seimo kaip atstovaujamosios ir
statym kuriamosios institucijos paskirt. statym krimo kompetencijos ribos pasaulio valstybse nra vienodai
realizuotos. DB Parlamentas turi galiojimus priimti sprendimus ir numatyti elgesio taisykles visose gyvenimo srityse. Tuo
tarpu Pranczijos Konstitucija grietai riboja Parlamento veiklos ribas, numatydama konkret sra visuomenini santyki,
kuriuos galima reguliuoti statymais. LRK 1992 Konstitucija suteikia Seimui galiojimus priimti statymus, reguliuojanius
bet kuri visuomenini santyki srit.
Pagal LRK Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; Konstitucijoje iam klausimui skirtas atskiras skirsnis. Seimui Konstitucijos
pataisas gali pateikti ne maiau kaip Seimo nari arba ne maiau kaip 300 tkst. rinkj. Konstitucijos pataisos turi bti
svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip trij mnesi
pertrauka. Pertrauka numatyta tam, kad suinteresuotos visuomenins ir politins grups galt dalyvauti gindamos ir
derindamos interesus. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo
metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti
teikiama ne anksiau kaip po met. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin
respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim
teis. Tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstyb" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos
keitimas" nuostatos.
2) leidia statymus; ( kitas seminaras )
3) priima nutarimus dl referendum; Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso Seimui ir pilieiams. i teis
gyvedinama ne maiau kaip 1/3 Seimo nari silymu arba piliei iniciatyva ireikiama ne maiau kaip 300tkst rinkj
reikalavimu. LRS gavs iniciatyvins grups formint baigiamj akt ir piliei reikalavimus pareikimus bei Vyriausios
rinkim komisijos ivad, kad dokumentai atitinka statym, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausim
artimiausiame Seimo posdyje. Seimo nutarimas dl referendumo priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka.
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; taip yra dl stabdi ir atsvar mechanizmo prezidento rinkimus
skiria Seimas, o Seimo prezidentas.
5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; nepritarus prezidentas silo
kit.
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru; vis nari bals dauguma.
10) skiria KT teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; Kontrolieri Seimas skiria prezidento
teikimu 5 metams.
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;
13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; Komisija sudaroma 4 metams. Komisijos pirminink taip pats
skiria Seimas.
14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracin suskirstym;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidia amnestijos aktus;
20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias
pajgas.
5. Lietuvos Respublikos Seimo darbo reglamentas.
Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo gali. J pasirao Seimo pirmininkas.
Statutas reglamentuoja Seimo nariu teisin status, Seimo struktr, Seimo komitet ir komisij veikl, Seimo sesij tvark,
statym leidybos procedr ir tt.
6. Seimo nari teisinis statusas. Seimo nari imunitetas ir indemnitetas.
Seimo nario galiojim gyjimas ir pasibaigimas.
Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir
rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nari galiojim laikas pradedamas
skaiiuoti nuo tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi
anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime
jis prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai,
netenka Seimo nario mandato. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs
interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat. Taigi Seimo narys, nors ir priklausydamas politinei frakcijai,
neprivalo balsuoti prie savo vali.
Seimo nario teiss ir pareigos. Seimo narys turi teis statuto nustatyta tvarka:
1) balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose;
2) rinkti ir bti irinktas bet kurias pareigas Seime;
3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas;
4) perduoti posdio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad is bt raytas posdio stenogram;
5) silyti Seimui svarstyti klausimus;
6) rengti ir teikti Seimui svarstyti statym bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti pasilymus dl statym, kurie turi
bti apsvarstyti Seime;
7) Seimo posdiuose klausti pranejus ir papildomus pranejus;
8) daryti pareikimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, teikti pasilymus dl posdio vedimo tvarkos,
procedros;
9) tiesiogiai ar per padjj gauti uregistruot statym projekt, statym ir kit Seimo priimt akt, Seimo Pirmininko,
Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs rengiam teiss akt projekt, taip pat kit
valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei valstybs tarnybos pareign teiss akt kopijas;
10) dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs posdiuose, o prireikus dalyvauti
valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat i anksto pranes
stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys klausimai, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi, kuri
svarstymo tvark nustato statymai;
11) kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo
pareignams klausim;
12) kartu su kitais Seimo nariais:
a) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo,
b) inicijuoti apkalt,
c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras,
d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd,
e) kreiptis Konstitucin Teism,
f) ir kitaip veikti pagal io statuto nuostatas.
Pareigos : Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posdiuose. ios pareigos vykdym kontroliuoja Etikos ir procedr
komisija. Nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose statymo nustatyta tvarka komisija gali sumainti atitinkamo
mnesio atlyginim. Komisijai nutarus, toki Seimo nari pavards gali bti skelbiamos spaudoje. Kiekvienas Seimo narys,
iskyrus Seimo Pirminink ir Ministr Pirminink, turi bti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali bti
kito komiteto nario pavaduotojas. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo komitet ir komisij, kuri narys jis yra,
posdiuose. Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais ir juos informuoti apie savo veikl. Seimo nario pareigos,
iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat
su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Seimo narys gali bti skiriamas tik Ministru
Pirmininku ar ministru. Savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb.
Seimo nario veiklos garantijos. Seimo nariui nekliudomai realizuoti jam suteiktus galiojimus Seimo statute numatytos
garantijos. Seimo narys turi teis nekliudomas lankytis visose monse, staigose ir organizacijose.
Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn,
suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat.
Be imuniteto, Seimo nariai naudojasi indemnitetu : Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojamas.
Taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. Seimo nario mandat panaikinti
galima tik apkaltos proceso tvarka. Tai sudtinga procedra, numatanti iskirtines Seimo nario garantijas, kuri kit ali
parlament nariai neturi.
7. Seimo nario galiojim pasibaigimo pagrindai.
Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas;
2) jis mirta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.
8. Apkalta. LRK nustatyta, kad Prezident, LRKT pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus,
Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik,
taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig
ar panaikinti Seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas.
Apkaltos samprata. Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje
nurodytiems asmenims dl Konstitucijai prietaraujani j veiksm, padaryt einant pareigas, siekdamas isprsti toki
asmen konstitucins atsakomybs klausim
Apkaltos proceso iniciatyvos teis. Teikti Seimui pradti apkaltos proces Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui
turi teis ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup. Teikimas pradti apkaltos proces turi bti idstytas ratu ir pasiraytas
vis ne maiau kaip 1/4 Seimo nari grup sudarani asmen.
Asmenys, kuriems taikoma apkalta. Prezidentas, LRKT pirmininkas ir teisjai, Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisjai,
Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisjai, Seimo nariai.
Apkaltos pagrindai. Teikimas pradti apkaltos proces galimas esant bent vienam i i pagrind:
1) asmuo iurkiai paeid Konstitucij;
2) asmuo sulau priesaik;
3) asmuo tariamas padars nusikaltim.
Generalinis prokuroras, nustats, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra tariamas padars nusikaltim, apie
tai nedelsdamas pranea Seimui. Jeigu tariamas padars nusikaltim Prezidentas, Seimas sudaro specialij tyrimo
komisij. Dl kit nurodyt asmen, Seimas sprendia, ar duoti sutikim konkret asmen patraukti baudiamojon
atsakomybn, ar sudaryti specialij tyrimo komisij.
Seimui gavus siteisjusio iteisinamojo teismo nuosprendio nuora arba sprendim nutraukti baudiamj byl, Seimo
Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supaindina Seimo narius ir artimiausiame posdyje priima nutarim
nutraukti apkaltos proces. Supaindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendiu, apkaltos procesas vyksta
statuto 239242 nustatyta tvarka.
Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo tariamas padars nusikaltim, galioja Baudiamajame kodekse
nustatyti senaties terminai.Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo iurkiai paeid Konstitucij ar
sulau priesaik, senaties terminai netaikomi.
Apkaltos procesas ir jo rys . Apkaltos procesas susideda i tam tikr stadij : parengiamosios, tardymo, gin, asmens,
kuriam taikoma apkalta, baigiamojo odio ir balsavimo dl pateikt kaltinim.
Apkaltos proceso Seime pradia. Seimas, posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritars specialiosios tyrimo
komisijos ivadai, kad yra pagrindas pradti apkaltos proces ar gavs siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio
nuora, priima nutarim pradti apkaltos proces Seime konkreiam asmeniui ir kreipiasi Konstitucin Teism
ivados, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
Apkaltos procedra Seime sigaliojus KT ivadai.
Apkaltos procesas Seime gali bti tsiamas tik sigaliojus KT ivadai dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Apkaltos procesas Seime yra vieas. Apkaltos proceso Seime posdiams
pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj. Posdio pirmininkas artimiausiame Seimo
posdyje supaindina Seimo narius su sigaliojusia LRKT ivada. Seimas priima nutarim nutraukti apkaltos proces, jeigu
sigaliojusioje KT ivadoje konstatuota, kad n vienas asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkretus veiksmas
neprietarauja Konstitucijai. Kitais atvejais Seimas priima sprendim svarstyti Seimo posdyje asmens, kuriam taikoma
apkalta, paalinim i pareig ar Seimo nario mandato panaikinim:
Seimas paskiria Seimo posdio dl asmens, kuriam taikoma apkalta, paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato
panaikinimo svarstymo dat. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant ratu ir pasiraytinai praneama apie paskirt
Seimo posdio dat ir laik.

Asmens paalinimo i pareig arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymas.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis dalyvauti Seimo posdyje pats ir (ar) per savo advokat. J nedalyvavimas
netrukdo apkaltos byl nagrinti Seime. Seimo posdis yra pradedamas posdio pirmininko praneimu, kuriame idstoma
KT ivados esm. Apkaltos bylos nagrinjimas baigiamas posdyje dalyvaujanio asmens, kuriam taikoma apkalta,
baigiamuoju odiu. Po baigiamojo odio odis suteikiamas Seimo nariams. Apkaltos proceso posdiai protokoluojami.
Nutarimo paalinti asmen i pareig arba panaikinti Seimo nario mandat primimas.
Nutarimas dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei u j balsavo ne
maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Nuo nutarimo paskelbimo visuomens informavimo priemonse momento asmuo
laikomas paalintu i pareig arba netenka Seimo nario mandato. U padarytus nusiengimus jam taip pat statym nustatyta
tvarka gali bti taikoma teisin atsakomyb.
Atsistatydinimo pareikimas. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso dalyje, taiau tik iki
balsavimo pradios atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dl to pareikim ratu.Toks
pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai forminama
Seimo nutarimu.

14 tema. STATYM LEIDYBA

1. statym leidybos konstituciniai pagrindai ir principai.
statym leidyba yra viena svarbiausi Seimo veiklos funkcij. Tik Seimui suteikti tokie galiojimai. LR Konstitucija ir
Seimo statutas numato statym leidybos procedr. statym nuostatos gali bti priimamos balsuojant Seime ar
referendumu.
Silomi principai:
- statym visuotinumas ir subjekt lygybs utikrinimas statymuose;
- tikslingumas (pagrstumas);
- skaidrumas ir konkretumas; Siekiant statym visuotinumo ir skaidrumo, turi bti numatyta, kad kiekvienas teiss
aktas privalo bti suformuluotas aikiai ir nedviprasmikai, isamiai numatant visus pagrindinius principus ir
suraant juos taip, kad neprireikt iaikinim.
- stabilumas; Norint utikrinti stabilum, tikslinga numatyti minimalius terminus, per kuriuos statymai negali bti
keiiami (arba neturi sigalioti).
- procedr vieumas ir skaidrumas;
- tarpusavio suderinamumas.
- netaikyti statym atgaline data ir visuomet nustatyti tok statym sigaliojimo laik, kad fiziniai ir juridiniai
asmenys galt tinkamai tam pasiruoti ir nepatirt nuostoli.
- Plaiau taikyti vie svarstym procedr.
2. statym leidybos iniciatyvos teis, jos subjektai.
statym leidybos iniciatyvos teis-tai kompetenting institucij ar asmen teis silyti priimti, pakeisti ar pripainti
netekusiais juridins galios teiss norm aktus.
Pagal LRK 68 str. statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir
Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat LR pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali
teikti Seimui statymo projekt, ir Seimas privalo j svarstyti.
3. statym leidybos stadijos:
statym projekt rengimas; statym ir kit teiss akt projektus ir pasilymus dl j leidybos Seimui pateikia institucijos
bei asmenys, kurie pagal Konstitucij turi statym leidybos iniciatyvos teis. Teikiam Seimui svarstyti projekt ar
pasilym turi pasirayti jo iniciatoriai. Kartu su statymo projektu pateikiamas aikinamasis ratas. statym projekt
iniciatoriai prie aikinamojo rato prideda teikiamo statymo pakeitim projekto lyginamj variant, kuriame idstoma
pakeitim esm. Prireikus kartu su statymo projektu pateikiamas statymo ar nutarimo projektas dl io statymo
gyvendinimo tvarkos.
statym projekt registravimas; Seimo statutas projektui numato grietus reikalavimus ir tik juos vykdius, projektas gali
bti registruojamas Seimo posdi sekretoriato gaut statym projekt ir pasilym rejestre. Jei nra aplinkybi, namtyt
Seimo statute ( Teiss ir teistvarkos komiteto ivados, kad jie prietarauja Konstitucijai, pateikti subjekt, neturini
statym leidybos iniciatyvos teiss ir pan), dl kuri statymo projektas Seimui neteikiamas svarstyti, statymo projektas
pateikiamas Seimo posdyje. Apie statymo projekt taip pat skelbiama leidiniuose Seimo kronika ir Valstybs inios.
statym projekt pateikimas, aplinkybs, kurioms esant statymo projektas neteikiamas svarstyti Seime; statymo ar kito
Seimo akto projekt Seimo posdyje pateikia projekto iniciatorius arba jo atstovas trumpai apibdindamas projekt ir
atsakydamas Seimo nari klausimus.
Po to posdio pirmininkas supaindina su Seimo kanceliarijos Teiss departamento, Seimo komitet, Vyriausybs ir
Europos teiss departamento prie Teisingumo ministerijos ivadomis ir teikia pasilymus balsuoti.
Dl pateikto statymo ar kito Seimo akto projekto Seimas priima vien i i spendim:
1) pradti projekto svarstymo procedr;
2) atidti projekto pateikimo procedr ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto
pateikimo Seime;
3) atmesti projekt nurodant motyvus.
Jeigu Seimas nutaria pradti svarstymo procedr, tuomet gali bti sprendiama, ar paskelbti projekt visuomenei
svarstyti, gali bti sprendiama, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvark.
Projekto svarstymo procedr sudaro: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posdyje ir projekto
primimas. Nutars pradti projekto svarstymo procedr, Seimas tame paiame posdyje turi paskirti preliminari
svarstymo Seimo posdyje dat (ne anksiau kaip po savaits ir ne vliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindin komitet ir
papildomus komitetus projektui toliau nagrinti arba tobulinti.
Jeigu yra sudaryta iniciatyvin grup referendumui dl statymo nuostat paskelbti, po to, kai patvirtinama, jog yra surinktas
reikiamas para skaiius, sesijos metu is klausimas svarstomas artimiausiame Seimo posdyje. Jame kvieiami dalyvauti
referendumo iniciatori atstovai.
statym projekt svarstymas;
svarstymas pagrindiniame komitete. Ne vliau kaip likus 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posdyje statymo projektas
ir komiteto ivad projektas turi bti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Komiteto posdyje svarstomi tik tie asmen,
turini statym leidybos iniciatyvos teis, pateikti pasilymai ir pastabos dl statymo projekto, kurie buvo pateikti likus
ne maiau kaip 2 valandoms iki komiteto posdio.
svarstym pagrindiniame komitete kvieiami projekto iniciatori ir ivadas rengiani papildom komitet atstovai,
komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat asmenys, turintys statym leidybos iniciatyvos teis ir pateik patais dl statymo
projekto. Komiteto posdyje jiems turi bti suteiktas odis.
Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi bti priimtas vienas i i sprendim, kuris pateikiamas projekto svarstymui
Seimo posdyje:
1) pritarti iniciatori pateiktam arba komiteto patobulintam statymo projektui ir komiteto ivadoms;
2) pritarti arba nepritarti statym leidybos iniciatyvos teis turini asmen pateiktoms pataisoms dl statymo projekto
3) daryti svarstymo komitete pertrauk ir grinti statymo ir ivad projektus tobulinti
4) paskelbti projekt visuomenei svarstyti;
5) grinti projekt iniciatoriams patobulinti;
6) projekt atmesti.
Jeigu pagrindinis komitetas priima sprendim grinti projekt iniciatoriams tobulinti arba projekt atmesti, is komitetas
vis tiek turi pateikti savo ivadas Seimui.
Po svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto ivados perduodamas Seimo kanceliarijos
Dokument skyriui suredaguoti.
Svarstymas Seimo posdyje. statymo projektas ir komiteto ivados idalijamos Seimo nariams ne vliau kaip 72 valandos
prie Seimo posdio, kuriame svarstomas is projektas, pradi.
Seimo posdyje statymo projektas svarstomas tokia tvarka:
1) pagrindinio statymo projekt nagrinjanio komiteto praneimas, kurio metu pristatomos komiteto ivados apie projekto
svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus;
2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas silo projekt grinti iniciatoriams arba j atmesti.
3) alternatyvi projekt, jeigu j yra, iniciatori atstov praneimai;
4) kit komitet papildomi praneimai;
5) bendroji diskusija statymo projekto esminms nuostatoms aptarti
6) po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam statymo projektui;
7) svarstomi ir priimami sprendimai dl statymo projekto patais ir papildym,
Po svarstymo Seimas nusprendia, ar:
1) pritarti komiteto patvirtintam statymo projektui su Seimo posdio metu priimtomis pataisomis
2) paskelbti projekt visuomenei svarstyti.
3) grinti projekt pagrindiniam komitetui patobulinti.
4) daryti projekto svarstymo pertrauk
5) grinti iniciatoriams projekt tobulinti i esms.
6) atmesti projekt ir prireikus pavesti parengti nauj.
statym primimas, konstitucini statym primimo ypatumai; statymai laikomi priimtais, jei u juos balsavo dauguma
posdyje dalyvavusi Seimo nari. Balsuojama dl atskir statymo projekto dali. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai
priimami i eils. Apsvarsius visus statymo projekto straipsnius, balsuojama dl viso statymo projekto. Jeigu statymo
projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti nauj projekt.
Konstituciniais statymais laikomi:
1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti statymai, taip pat Konstitucijos pataisos.
2) tiesiogiai Konstitucijoje vardyti statymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl
konstitucini statym srao.
statymo dl Konstitucijos keitimo projektas Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projekt teikia ne maesn
kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 000 rinkj, savo vali patvirtinusi paraais po silomos pataisos
tekstu, iskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus, kai ji gali bti keiiama tik referendumu. Nepaprastosios padties ar karo
padties metu Konstitucija negali bti taisoma.
Konstitucini statym projektai negali bti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka.
Pagrindinis konstitucini statym projektus nagrinjantis komitetas yra Teiss ir teistvarkos komitetas.
statym dl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dl j balsuojama Seime du kartus, o tarp i balsavim turi bti
daroma ne maesn kaip 3 mnesi pertrauka.
statymas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip
2/3 vis Seimo nari ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met.
Kiti konstituciniai statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari.
statym promulgavimas, veto teis, vetuot statym pakartotinis primimas; Jeigu Prezidentas Seimo priimt statym
grina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai pranea Seimui artimiausiame posdyje.Ne vliau kaip
kit posdi dien Seimas balsavimu turi nusprsti, ar svarstyti grint statym i naujo, ar laikyti statym nepriimtu.
Grinto statymo svarstymo Seimo posdyje metu iklausomi pagrindinio ir papildom komitet praneimai ir rengiama
bendroji diskusija. Po svarstymo tame paiame Seimo posdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto statymo
primimas. Grinto statymo primimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti vis statym be pakeitim. Pakartotinai
Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu u statym balsavo daugiau kaip pus, o u konstitucin statym - ne
maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Jeigu statymas be pakeitim nepriimtas, balsuojama, ar priimti statym su visomis
Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
statym sigaliojimo tvarka. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia prezidentas, jei
paiais statymais nenumatoma vlesn sigaliojimo data. Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip
per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po
to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5
dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos
Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
4. Seimo reglamento (statuto) primimo tvarka.

Ypatinga Seimo statuto primimo tvarka:

Nors Seimo statutas turi statymo gali, kai kurios procedros, palyginti su paprast statym primimu, skiriasi:
Seimo statut pasirao ne Respublikos Prezidentas (kaip kitus statymus), o Seimo Pirmininkas (taigi Prezidentas
negali jo ir vetuoti). Jis sigalioja kit dien nuo jo paskelbimo (jei jame nenustatyta vlesn sigaliojimo data), o
ne nuo paskelbimo dienos (kaip kiti statymai; jei juose nenustatyta vlesn sigaliojimo data).

Ypatingas ir valstybs biudeto primimas: jo projekt sudaro Vyriausyb ir teikia Seimui ne vliau kaip prie 75
dienas iki biudetini met pabaigos.

5. Valstybs biudeto tvirtinimas.

Vyriausyb, sudariusi kit met valstybs biudeto projekt pateikia j Seimui su duomenimis, kuriais pagrstas is
projektas.Artimiausiame Seimo posdyje iklausomas Vyriausybs praneimas apie valstybs biudeto projekt. Toliau
valstybs biudeto projektui nagrinti komitetuose ir frakcijose skiriama ne maiau kaip 15 dien. Gautus pasilymus ir
pastabas Biudeto ir finans komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal j kompetencij, kur ie
pasilymai turi bti apsvarstyti io statuto nustatyta tvarka.
Iki lapkriio 25 dienos valstybs biudeto projektas turi bti apsvarstytas Seimo posdyje. Jame iklausomas Biudeto ir
finans komiteto praneimas, taip pat pateikiamos kit komitet ivados, frakcij ir paskir Seimo nari nuomons bei
pastabos, kurioms nepritar Biudeto ir finans komitetas.
Ne vliau kaip per 15 dien nuo valstybs biudeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu
Vyriausyb pateikia pagal gautus pasilymus ir pastabas pataisyt projekt.
Apsvarsts ir prims sprendimus dl pasilym ir patais, Seimas turi balsuoti dl viso valstybs biudeto projekto.
Valstybs biudetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo nustatytus rodiklius.

6. Tarptautini sutari ratifikavimas ir denonsavimas.

statymas dl tarptautins sutarties ratifikavimo priimamas posdyje dalyvavusi Seimo nari bals dauguma, taiau ne
maesne kaip 2/5 vis Seimo nari bals. statymas dl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu u j balsavo ne
maiau kaip 3/5 vis Seimo nari.Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j
ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari.
15 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
1. Valstybs vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata.
Valstybs vadovas atsakingas valstybs asmuo, utikrinantis konstitucin tvark, garantuojantis valstybins valdios
tstinum ir stabilum, aukiausiu lygiu atstovaujantis tarptautiniams santykiams. Valstybs vadovo institucija egzistuoja
visose valdymo formose : monarchijose monarchai, respublikose prezidentai, kai kuriose valstybse vadovo funkcijas
vykdo kolegiali institucija prezidiumtas ar taryba. Vienose alyse valstybs vadovo funkcijos nominalios, kitose realios.
Taiau visur valstybs vadovas atlieka atstovaujamj funkcij. Teisin ir faktin vadovo padt daniausiai lemia
konkreios alies istorins tradicijos ir politins slygos. Konstitucins monarchijos alyse vadov funkcijos
reprezentatyvios, panaiai ir parlamentinse respublikose, o prezidentinse ir pusiau prezidentinse prezidentas rykus
vykdomosios valdios atstovas ir dalyvis. Valstybs vadovas, realizuodamas savo galiojimus, bendradarbiauja su visomis
trimis valdiomis, taiau jo pagrindins funkcijos bdingos vykdomajai valdiai.
2. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidentas kaip valstybs vadovas.
Lietuva pagal LRKT nutarim yra parlamentin respublika su pusiau prezidentins valdymo formos ypatumais. Respublikos
prezidentas LR yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir
statym.
LDK valstybs vadovas buvo Didysis kunigaiktis. ATR Lenkijos karalius. Atkrus LR nepriklausomyb, 1919 Valstybs
taryba steig Prezidento institucij ir irinko Smeton pirmuoju prezidentu. 1922 Pirmasis, o po to ir Antrasis Seimai
irinko Prezidentu Stulginsk, treiasis Seimas 1926 Grini, bet po 1926 perversmo antr kart prezidentu irinktas
Smetona. Okupacinio reimo metais prezidento institucija panaikinta. Atkrus nepriklausomyb, 1993 vyko Prezidento
rinkimai ir prezidentu irinktas Brazauskas, 1998 Adamkus, 2003 Paksas, 2004 laikinai pareigas Paulauskas, o 2004
07 irinktas antr kart Adamkus.
3. Prezidento rinkimai ir galiojim laikas. Prezidento galiojim nutrkimas
Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens
Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo
nariu. Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir
tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du
kartus i eils.
Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis LRK numatytas slygas ir
surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius neribojamas.
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento
kadencijos pabaigos.
Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip
pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau
kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals.
Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas
pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau
bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami
pakartotiniai rinkimai. Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus Respublikos
Prezidento kadencijai, po to kai prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo
pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao jis pats ir KT pirmininkas, o jo
nesant - vienas i KT teisj. Respublikos Prezidentas negali bti Seimo nariu, negali uimti joki kit pareig ir gauti
kitokio atlyginimo, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl. Asmuo, irinktas
Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos
Prezidento rinkim kampanijos pradios.
Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai:
pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas;
vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
atsistatydina i pareig;
Respublikos Prezidentas mirta;
Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka;
Seimas, atsivelgdamas KT ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad
Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig.
4. Lietuvos Respublikos Prezidento galiojimai.
galiojimai santykiuose su Seimu. Naujai irinktas Seimas pirmj savo posd renkasi Prezidento kvieiamas. Prezidentas
turi teis skelbti eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius : 1) jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo
neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du
kartus i eils nepritar Vyriausybs programai;
2) Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe.
Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai,
taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai.
Prezidento teiss statym leidybos srityje. Pirma, Prezidentas turi statym leidybos iniciatyvos teis. Antra, Seimo priimti
statymai sigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas, iskyrus atvejus, kai paiuose statymuose
numatyta kita j sigaliojimo data. Priimt statym prezidentas pasirao ne vliau kaip per deimt dien po teikimo ir
oficialiai j paskelbia arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Susidrs su Prezidento veto Seimas gali
reaguoti trejopai : priimti prezidento pastabas, jas atmesti arba numarinti ibraukiant i politins darbotvarks. Priimt
statym dl Konstitucijos keitimo ar referendumu priimt statym prezidentas pasirao ir ne vliau kaip per penkias dienas
oficialiai paskelbia. Jei to nepadaro nustatytu laiku, statym pasirao ir paskelbia Seimo pirmininkas.
Konstitucijoje numatytais atvejais ( vedus karo ar nepaprastj padt ) tarp Seimo sesij Prezidentas aukia neeilin Seimo
sesij. Prezidentas teikia Seimui svarstyti valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatras,
Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov. Taip pat daro metinius praneimus Seime
apie padt Lietuvoje, LR vidaus ir usienio politik.
galiojimai santykiuose su Vyriausybe. Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidia Ministr Pirminink, paveda jam
sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. LRKT nutarime iaikino, kad Prezidentui tenka skirti tok Ministr Pirminink,
kuris yra remiamas Seimo daugumos ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje
dalyvaujani bals dauguma. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidia ministrus. Prezidentas priima
Vyriausybs, ministr atsistatydinim. Irinkus nauj Seim, Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir
paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Tarp Seimo sesij Prezidentas, esant reikalui, sprendia, ar leisti
patraukti Ministr pirminink ar ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim juos suimti ir kitaip suvaryti laisv.
Prezidentui nra numatyta galimyb dalyvauti Vyriausybs posdiuose, ministrai atskaitingi Prezidentui, bet Prezidentas
nra nei Vyriausybs narys, nei vadovas.
Prezidentas ir teismin valdia. Prezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teisjus. Jis teikia Seimui
Aukiausiojo teismo teisj kandidatras, Seimui paskyrus teisjus, Prezidentas i j teikia Seimui skirti Pirminink.
Prezidentas skiria apeliacinio teismo teisjus, i j pirminink, jei kandidatroms pritaria Seimas. Teisj kandidatras
Prezidentui teikia teisingumo ministras. Patarti Prezidentui visais teisj skyrimo, profesins karjeros, atleidimo i pareig
klausimais turi Teisj taryba. Jei nra ios institucijos patarimo, Prezidentas negali priimti sprendimo. Prezidentas statymo
nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teisj valdios simboli etalonus,
paymjim pavyzdius. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, kitaip suvaryta jo laisv be
Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be Prezidento sutikimo. Prezidentas teikia Seimui trij LRKT teisj kandidatras,
paskyrus teisjus i j teikia Seimui LRKT pirmininko kandidatr.
Kompetencija krato apsaugoje ir usienio politikoje. Respublikos prezidentas yra vyriausias ginkluotj pajg vadas.
Seimo pritarimu skiria kariuomens vad, teikia aukiausius karinius laipsnius. Sprendimus dl mobilizacijos, karo
padties, ginkluotj pajg panaudojimo ir sprendim gintis nuo ginkluotos agresijos priima Prezidentas. Tok sprendim
teikia tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais Prezidentinas priima sprendim
vesti nepaprastj padt, taip pat aukdamas neeilin Seimo sesij iam klausimui svarstyti. Prezidentas tvirtina
kariuomens dislokavimo vietas, manevravimo teritorines ribas. Savo dekretu gali sakyti krato apsaugos ministrui
suformuoti kari padalinius valstybs sien apsaugai. Kartu su Vyriausybe prezidentas vykdo usienio politik. Jis skiria ir
ataukia diplomatinius atstovus usienyje ir prie tarptautini organizacij, teikia aukiausius diplomatinius rangus ir
specialius vardus, pasirao LR tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti.
Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai. Prezidentas suteikia alies pilietyb, taip pat tenkina asmen praymus dl
LR pilietybs atsisakymo ir grinimo. Gali teikti pilietyb iimties tvarka. Prezidento dekretus dl pilietybs teikimo
pasirao ir vidaus reikal ministras.
Prezidentas teikia malon nuteistiesiems. Malon paprastai teikiama pagal pai nuteistj praymus. Svarstomi malons
praymai t asmen, kuriuos nuteis LR teismai, taip pat t LR piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie
atlieka bausm Lietuvoje, jei LR tarptautin sutartis nenumato kitaip. Nuteistj malons praymus preliminariai svarsto
Malons komisija, kurios posdiams vadovauja Prezidentas. Malon nuteistiesiems teikiama iais bdais : a) mirties
bausm pakeiiant laisvs atmimu, b) visikai arba i dalies atleidiant ir nuo pagrindins, ir nuo papildomos bausms, c)
neibt laisvs atmimo dal pakeiiant velnesne bausme. Malon nuteistiesiems teikiama Prezidento dekretu. Prezidentas
skiria valstybinius apdovanojimus.

6. Prezidento aktai ir j teisin galia. Kontrasignacija. Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus
galiojimus, leidia aktus - dekretus. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekret knygoje
ir jiems suteikiamas atitinkamas eils numeris. Respublikos Prezidento sigalioja kit dien po j paskelbimo, jei dekretuose
nenurodyta vlesn j sigaliojimo data.
Respublikos Prezidento dekretus taip pat pasirao:
1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo -
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo - Lietuvos Respublikos usienio reikal ministras;
3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministras;
4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras.
Dl savo rezidencijos, dl j aptarnaujani padalini struktros, dl etat ir vidaus darbo organizavimo leidia potvarkius.
Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Jie skiriami tautos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei
Lietuvos pilieiams skatinti atsidjus dirbti Lietuvos valstybs ir visuomens gerovei.

I kitur
LR Konstitucijoje nustatyta:
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym.

83 straipsnis
Respublikos Prezidentas negali bti Seimo nariu, negali uimti joki kit pareig ir gauti kitokio
atlyginimo, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl.
Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse
organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios.

84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik;
2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse
ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir
ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; 5)
Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink;
6) priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus
sudaryta nauja Vyriausyb;
7) priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i
ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir
gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia
Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr;
9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus;
10) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus;
11) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo
teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j -
Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism
teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo
pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos generalin prokuror;
 12) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo
teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr;
13) teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr; gali teikti
Seimui pareikti nepasitikjim jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; 15) suteikia
aukiausius karinius laipsnius;
16) ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima
sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia
iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui;
17) statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti
artimiausiam Seimo posdiui;
18) daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio
politik;
19) Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij;
20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais -
pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malon nuteistiesiems;
24) pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1378, 2003-03-20, in., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)

85 straipsnis
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus-dekretus. Kad
Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turt gali, jie
privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb u tok dekret tenka j
pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

86 straipsnis
Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas
baudiamojon ar administracinn atsakomybn.
Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij
arba sulaus priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento paalinimo i
pareig klausim sprendia Seimas apkaltos proceso tvarka.

87 straipsnis
Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia
pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo
pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, i karto registruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai irinktas Respublikos Prezidentas laikomas irinktu antrajai kadencijai,
jeigu iki rinkim prajo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu prajo maiau negu trys
metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui,
kuris nelaikomas antrja kadencija.
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas
Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

88 straipsnis
Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas;
2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina i pareig;
4) Respublikos Prezidentas mirta;
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima
nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig.
 89 straipsnis
Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai
Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig, jo pareigas laikinai eina
Seimo Pirmininkas. iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo
pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Ivardytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo paskirti
Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. Seimui negalint
susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb.
Respublikos Prezident, laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig,
tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo
rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl
nepasitikjimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos
Prezidento galiojim.

90 straipsnis
Respublikos Prezidentas turi rezidencij. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavim nustato
statymas.

I internetini konspekt:
Valstybs vadovo samprata ir vieta valdi sistemoje.
Valstybs vadovas tai vienas seniausi valdios institut. Esant konstitucinei santvarkai valstybs vadovas apibriamas kaip
aukiausias valstybs pareignas. Tai ypatingas konstitucinis institutas. Su juo sutapatinama ir valstybin valdia.
Reali padtis nra visados tokia. Reali valstybs vadovo padtis priklauso nuo daug faktori, kuri svarbiausi yra
ie:
1) valstybs vadovo teisin padtis priklauso nuo valdymo formos;
2) jo padt lemia istorins tradicijos, konstituciniai paproiai.
Todl valstybs vadovo padtis vairiose valstybse gali bti skirtinga.

Valstybs vadovas tai vykdomosios valdios dalis. Kartais jis traktuojamas kaip vykdomoji valdia apskritai.
Valstybs vadovas yra vykdomoji valdia (bet tai taip pat ne visur traktuojama vienodai).
Kai kuriose senose valstybse (ypa monarchijose (DB)), monarchas apibdinamas kaip parlamento sudtin
dalis. Norima pabrti valstybs vadovo ypatingas prerogatyvas statym leidybos procese. Jam skiriama ypatinga
funkcija patvirtinti statym ir j paskelbti (promulguoti).

Poiris valstybs vadovo institut yra gana vairus. Tai toks institutas, kur sunku sprausti valdi padalijimo
koncepcij. Tai i sen laik atkeliavs valdios institutas. Valstybs vadovas tai btinas, privalomas kiekvienos
valstybs valdios institutas.

inomos 3 pagrindins valstybs vadovo organizacins formos:

1) Monarchas (vienasmenis valstybs vadovas. Paprastai postas paveldimas iki gyvos galvos, ar kol nra
nuveriamas. Tokia valstybse vadovo organizacin forma yra monarchijose);
2) Prezidentas (tokia forma bna modernios iuolaikins valdymo formos valstybse (demokratinse
respublikose);
3) Kolegialus valstybs vadovas (reiausiai pasitaikanti forma. Yra tam tikra kolegija. Priimami kolegials
sprendimai. Tai pvz., veicarija, kurioje yra valstybs federalin taryba; ji kartu traktuojama ir kaip
vyriausyb, ir kaip valstybs vadovas. Toks valstybs vadovas buvo inomas komunistinse alyse, kur buvo
Parlamento formuojamas Aukiausios Tarybos Prezidiumas. Tas Prezidiumas turdavo pirminink. 1990 m.
atkrus LT nepriklausomyb, primus laikinj pagrindin statym, prezidiumas buvo paliktas. Tai buvo
kolegialus valstybs vadovas).

Dominuojanti iuolaikinse demokratinse valstybse valstybs vadovo organizacin forma yra arba monarchas,
arba prezidentas. Ilikusiose komunistinse valstybse tebevyrauja treia forma kolegialus valstybs vadovas
(Kinija, Kuba).
Konstitucins teiss doktrinoje dominuoja poiris, kad valstybs vadovas yra vykdomosios valdios institucija.
Tai vienas i vykdomosios valdios institut.
Svarbiausi valstybs vadovo galiojimai:
Ritualiniai (ceremoniniai) valstybs vadovo galiojimai. Jie susij su valstybs vadovo teise atstovauti
valstyb tarptautiniuose santykiuose ir alies viduje. Valstybs vadovas yra jos atstovas. Valstybs vadovas
turi tokias teises:
1) Teis pasirayti tarptautines sutartis (t jis daro be jokio galiojimo);
2) Teis skirti diplomatus usienio valstybs, diplomatin tarnyb, usienio valstybi atstovybes (tie
paskirti diplomatai yra valstybs vadovo galioti asmenys, turintys valstybs vadovo pasitikjim. Juos
skiriant, dalyvauja ir Usienio reikal ministerija. Valstybs vadovas suteikia diplomatinius rangus,
kurie parodo diplomat kvalifikacij, galimyb uimti tam tikro lygio pareigas. valstybs vadovas taip
pat priima kit valstybi diplomat ratus);
3) Turi teis teikti apdovanojimus (savo alies pilieiams. Prireikus, gali tuos apdovanojimus ataukti);
4) Teis teikti malon nuteistiesiems (malons teis. Tai valstybs vadovo prerogatyva. Tai personalinis
aktas);
5) Suteikia pilietyb, ar priima atsisakym nuo jos (kai kuriose alyse i teis priklauso vyriausybei).
ie ritualiniai galiojimai bdingi visiems vadovams.
Valstybs vadovo galiojimai, susij su Parlamento funkcijomis. Daniausia valstybs vadovas turi tokias
teises:
1) Teis aukti parlament eilin sesij (ar neeilin sesij), taip pat pirmj posd;
2) Parlamento priimti statymai teikiami valstybs vadovui pasirayti, ir tada tie statymai gyja gali, kai dar
yra paskelbiami specialiame oficialiame leidinyje. Tik pasiraytas ir paskelbtas statymas gyja juridin
gali (kai kuriose valstybse tai yra valstybs vadovo teis, o kai kuriose pareiga. Kai valstybs vadovas
turi toki teis, tai reikia, kad jis turi veto teis. i teis suteikiama ne vis ali vadovams (Japonija).
D.Britanijoje monarchas turi toki teis, bet daugiau nei 200m. to nedaro ir tai tapo konstituciniu
paproiu);
3) Skelbia parlamento rinkimus. Tai daro dviem bdais: 1.Kai baigiasi parlamento kadencija. Prie baigiantis
tai kadencijai, pagal statym, valstybs vadovas turi paskelbti eilini parlamento rinkim dat; 2.Turi
teis skelbti neeilinius rinkimus (jei t numato konstitucija).
4) Teis teikti parlamentui aukiausij valstybs pareign kandidatras.
5) Neretai valstybs vadovas turi teis ir pats skirti kai kuriuos pareignus (kai kuriose alyse vyriausybs
vadov, ir paveda jam formuoti vyriausyb. Kartais ioje procedroje dalyvauja ir parlamentas,
pritardamas ar nepritardamas pasilytoms ministr kandidatroms).
Valstybs vadovo galiojimai Vyriausybs atvilgiu:
1) Prezidentinse valstybse valstybs vadovas pats skiria vyriausybs narius, pats juos ir atleidia.
Vyriausybei vadovauja valstybs vadovas. ia Ministro Pirmininko nra. Valstybs vadovas tiesiogiai
formuoja vyriausyb. Tuo tarpu parlamentinse valstybse i procedra atliekama su parlamentu arba t
atlieka tik parlamentas.
2) Priima vyriausybs atsistatydinim. Tai bdinga parlamentinio valdymo alims. Savo atsistatydinimo
pareikim vyriausyb perduoda valstybs vadovui.
3) Dalyvauja vyriausybs posdiuose, turi teis juose pirmininkauti (Pranczija).
Valstybs vadovas yra ginkluotj pajg vadas. Neretai konstitucijose tvirtinama, kad tai vyriausiasis
ginkluotj pajg vadas.
1) Turi teis skelbti karo stov visoje ar dalyje valstybs teritorijos;
2) Turi teis skelbti nepaprastj padt (kai ikyla grsm visuomens saugumui). Sprendimai dl karo
stovio paskelbimo ir nepaprastosios padties vedimo turi bti svarstomi parlamente, kuris priima
galutin sprendim. ;
3) Turi teis skelbti mobilizacij (kai ikyla intervencijos grsm).

Prezidento teisinis statusas

Prezidentas respublikins valdymo formos valstybs vadovas. Prezidentui bdingi ie poymiai, skiriantys j
nuo monarcho:
1. Prezidentas yra renkamas;
2. Jo galiojimai visada apibrti tam tikru terminu (kadencija).
Visa tai slygoja, kad prezidento institucija ivedama i tautos, valdingus galinimus gauna i tautos tiesiogiai arba
i tautos suformuotos atstovybs. Taigi, prezidento institutas siejamas su tautos suverenitetu, atstovavimu. Tai
rykiausia demokratijos iraika.
Prezidento rinkimo bdai:
 Tiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezidentas renkamas tiesiogiai tautos. Toki rinkim privalumas tas, kad
galiojimus prezidentas gauna tiesiogiai i teisins tautos (piliei). Kai prezident renka tauta, pabriamas jo
tvirtumas, jo gali stiprumas. Todl neretai prezidentas gretinamas su parlamentu, nes tai irgi atstovyb. Laikoma,
kad tai daugma tolygios institucijos, nes valdios altinis tas pats. Tiesa, tiesioginiai prezidento rinkimai
sukelia tam tikr problem vyksta varybos tarp prezidento ir parlamento, vyksta ginai dl to, kurio galiojimai
yra stipresni. Galutinai nusprsti, kuri institucija yra svarbesn, sudtinga. KT doktrinoje laikomasi, kad stipresnis
yra parlamentas, nes jis plaiausiai atstovauja politines jgas ir interesus. Todl tai tikroji tautos atstovyb. Tuo
tarpu prezidentas tai tik viena persona, atstovaujanti kuriai nors vienai politinei jgai.
Tiesioginiai prezidento rinkimai taikomi prezidentinse respublikose. Tai vienas i ios valdymo formos poymi.
Tiesiogiai irinktas prezidentas traktuojamas kaip aukiausios vykdomosios valdios atstovas, kuris formuoja
visas kitas vykdomosios valdios institucijas.
Netiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezident renk parlamentas. Taigi, prezidento institucij tauta formuoja
netiesiogiai j renka tautos irinkta atstovyb. Valstybs vadovas prezidentu irinktas asmuo gauna
galiojimus i tautos atstovybs. Skirtingai nuo ia nekyla konkurencijos problema. Parlamento irinktas
prezidentas laikomas emesne institucija, kurios galios yra siauresns apimties. Paymtina tai, kad prezidentas,
irinktas netiesioginiais rinkimais, yra politins daugumos atstovas.
Daniausiai is rinkim bdas taikomas parlamentinse valstybse. Tai taip pat ios valdymo formos poymis. Valstybs vadovo
galiojimai yra gana kukls. Daniausiai jis vykdo ritualines-ceremonines funkcijas.
Netiesioginiai rinkimai taikomi ekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Estijoje, Latvijoje.
Prezident renka speciali atstovyb. iuo atveju renkant prezident dalyvauja parlamentas ir savivaldybi taryb atstovai arba kit
renkam institucij nariai. Italijoje dalyvauja parlamentas ir srii atstovai. Taigi, sudaroma speciali komisija. Vokietijoje renkant
prezident dalyvauja Bundestago nariai ir toks pat emi atstov nari skaiius (Bundesratas nedalyvauja). iuo atveju paneigimas
tiesioginis rinkim principas. i rinkim sistema bdinga taip pat parlamentinms respublikoms.

Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem bdais:

1. Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai. Tai paprastai vieno turo rinkimai. Galimas ir antras turas, kur patenka daugiausia
bals surink kandidatai;
2. Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai, bet ie rinkimai turi tam tikr ypatum pirmiausia renkami rinkikai (JAV). Tai gana
keista sistema, kuri buvo sugalvota JAV. Tai buvo savotikas kompromisas, pasiektas konstitucijos rengj, kurie negaljo
sutarti dl prezidento rinkimo bdo (tiesioginio ar netiesioginio). Taigi, buvo nusprsta, kad pirmiausia renkami rinkikai, o po
to jie renka prezident.
Pastarasis principas aikinamas tokiais argumentais: JAV yra federacin valstyb, sudaryta i valstij (i pradi buvo 13, dabar 50).
Pagal konstitucij visos valstijos yra lygios bei lygiateiss. Maosios valstijos reikalavo, kad bt ilaikyta galimyb takoti federacijos
institucijas. Taigi, buvo nusprsta, kad renkami rinkikai. Kiekvienoje valstijoje jie renkami atskirai. J skaiius priklauso nuo to, kiek
kiekviena valstija turi kongreso nari. Paymtina tai, kad valstijos turi po du senatorius. Be to, kiekviena valstija dar renka ir emj
rm narius (j skaiius proporcingas valstijos gyventoj skaiiui). Todl valstijos renka ne vienod skaii rinkik (Kalifornija 30;
min. 3-4).
Amerikos rinkik ypatumas tas, kad kongrese yra 535 nariai: 435 emj rm nariai, 100 senatori. Prie io skaiiaus prisideda 3
Vaingtono atstovai. Taigi, i viso yra 538 rinkikai.
Pilieiai, balsuodami u rinkikus, ino u kok asmen jie balsuos.
Tiesa, inomi atvejai (4), kai dl toki rinkim sistemos kildavo nemaai sunkum. T.y., jei bt susumuoti rinkj balsai, laimt
vienas kandidatas (pvz., Goras), o jei rinkik, laimt visai kitas kandidatas (pvz., Bushas).
Rinkikai nedalinami pagal politines partijas.

statymai paprastai nustato reikalavimus, kuris turi atitikti asmuo, norintis tapti prezidentu:
1. Pilietybs cenzas. Prezidentu gali bti tik atitinkamos valstybs pilietis. Danai dar pabriama, kad kandidatas turi bti gijs
pilietyb gimimu (o ne pvz., natralizacijos bdu).
2. Amiaus cenzas. Min. 25 metai. Nors daniausiai pasitaiko 35, 45. Italijoje 50 m. Amiaus cenzas siejamas su patirtimi.
3. Sveikatos reikalavimai. Reikia pateikti gydytoj komisijos ivadas. Max amiaus riba nefiksuojama. Tam, kad bt ivengta
vairi nesklandum, reikalaujama pateikti medicinin paym.
4. Nustatomas skaiius, kiek kart asmuo gali bti prezidentu. Paprastai ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tokiu ribojimu
bandoma ukirsti keli valdios uzurpavimui.
5. Sslumo cenzas. Reikalaujama igyventi tam tikr laik savo valstybje. JAV 14 met, Ukrainoje 10 met.
Kandidatras kelia politins partijos. Daniausiai ikelia savo lyderius. Kai kuriose valstybse kandidatr galima ikelti ir parlamento
nari grupei. Kartais leidiama kelti ir savivaldybi taryb atstovams (Italija). Be to, asmuo gali surinkti piliei para skaii, kurio
min. nurodytas statymuose, ir tapti kandidatu.
Prezidentas renkamas tam tikrai kadencijai. Trumpiausia 3 metai. Daniau pasitaiko 4 (JAV), o kartais 6 (Meksika), 7 (Italija,
Pranczija) metai.

Prezidento pavadavimas
Prezidentas vienasmenis valstybs vadovas. Jam suteikiami valstybs vadovo galinimai. Taiau kartais jis negali atlikti savo pareig
(dl ligos, ivykimo usien). Parlamentinse respublikose prezident pavaduoja parlamento pirmininkas. Prezidentinse respublikose,
kur galioja grietas valdios padalijimas, kartu su prezidentu renkamas ir viceprezidentas. Jis renkamas tam, kad bt galimyb
pavaduoti prezident, kai jis negali vykdyti savo funkcij. Valstybs vadovas vykdomoji valdia, kuri negali bti perduota kitai
valdiai. Todl viceprezidentas ir renkamas.
Viceprezidentas renkamas kartu su prezidentu, t pai rinkim metu. J metu balsuojama u abu kandidatus. Kartais viceprezidentu
galima irinkti neutral asmen.
Taigi, irinkus prezident, irenkamas ir viceprezidentas. Prezidentas paskirsto pareigas tarp savs ir viceprezidento, kuris traktuojamas
kaip prezidento pagalbininkas. JAV viceprezidentas turi papildom funkcij jis yra auktj rm (Senato) pirmininkas. Jis
pirmininkauja posdiams, bet nebalsuoja. Jo balsas gali turti reikms tik tuomet, kai balsai pasiskirsto po lygiai.
Jei prezidentas mirta, viceprezidentas perima jo pareigas iki kadencijos pabaigos. Laikoma, kad tokia procedra utikrina valstybs
interes apsaug, vykdomosios valdios nenutrkstamum.

Prezidento galiojimai
Kaip valstybs vadovas bet kuris prezidentas vykdo ritualinius galiojimus atstovauja valstyb tarptautiniuose ir nacionaliniuose
santykiuose. Kiti prezidento galiojimai priklauso nuo valdymo formos.
Maiausiai galiojim turi prezidentas parlamentinse valstybse. Jo, kaip ir monarcho parlamentinse monarchijose, taka yra minimali.
Prezidentas dalyvauja formuojant vyriausyb: skiria ministr pirminink, taiau tai daro atsivelgdamas parlamento daugumos vali.
Tai formals galiojimai. Realiai vykdomojoje vadioje nedalyvauja. Tiesa, prezidentas turi tam tikr galiojim usienio politikos
srityje, skiria diplomatus, vyksta kitas alis atstovauti valstyb. Parlamentinse respublikose prezidentas dalyvauja ir statym
leidyboje. Taiau ie galiojimai susij su priimt statym pasiraymu. Prezidentas tvirtina parlamento priimtus statymus ir juos
promulguoja. Po to tie statymai statym nustatyta tvarka sigalioja. Parlamentinse valstybse prezidento veto teis gali bti varoma,
nepripastama. Jam gali bti draudiama atsisakyti pasirayti statym. Tiesa, kai kuriose valstybse prezidentui pripastama veto teis.
Parlamentinse valstybse danai naudojama ir kontrasignacija. Parlamentas gali leisti prezidentui priimti statymus, bet jie turi bti
kontrasignuojami. Kontrasignavimas atvejis, kai teis akt pasirao ne tik prezidentas, bet ir vyriausybs narys arba ministras
pirmininkas.
Plaiausius galiojimus prezidentas turi prezidentinio valdymo respublikose. ios valdymo formos pavadinime pabriamas ypatingas
prezidento statusas. Prezidentas yra vykdomosios valdios pareignas. i valdia siejama su prezidento pareigybe, laikoma, kad visa
vykdomoji valdia priklauso prezidentui, todl tik jis realus valstybs valdytojas. inoma, tai nereikia, kad pats vienas gyvendina
vykdomj valdi. Yra vairs pagalbininkai, bet prezidentas pagrindinis vykdomosios valdios pareignas.
JAV pasikeitus prezidentui keiiasi apie 7 tkstanius pareign. I j apie 1600 dirba prezidento aparate (Baltj rm tarnautojai).
Prezidentas tvarko visus reikalus, susijusius su valdymu. Prezidentas turi veto teis. Pasirao statymus, bet gali ir atsisakyti. Tokiu
atveju statymas grinamas parlamentui. Jis prezidento veto gali veikti (absoliuti bals dauguma).
Prezidentinse respublikose nra kolegialios vyriausybs. J formuoja prezidentas, skirdamas ministrus, kurie yra jo pagalbininkai.
Paprastai ministro pirmininko nebna. Jo funkcijas vykdo pats prezidentas. Taigi, prezidentas ne tik vyriausybs vadovas, bet ir jos
galva. Nra kito vyriausybs vadovo iskyrus prezident.
Kai reikia prezidentas ministrus pasikvieia, organizuoja posdius. Ministrai sudaro patariamj institucij, kurios patarimais
prezidentas nra saistomas. Vyriausyb neatskaitinga parlamentui. Prezidentas derina ministr kandidatras su auktaisiais rmais.
Btent prezidentinio valdymo alyse prezidentas savarankikai leidia teis aktus. Jokia kontrasignacija netaikoma. Tai gali bti ir
norminiai aktai.

I internetini konspekt:
Pirma karta prezidento institucija buvo itvirtinta 1787 m. JAV Konstitucijoje. Veliau - XIX a. pirmoje puseje
prezidento
institucija itvirtino P.Amerikos alys. Europoje prezidentas atsirado 1847 m. Prancuzijoje, truputi veliau -
veicarijoje.

Prezidento institutas yra galimas tik esant respublikinei valdymo formai.

Prezidentineje respublikoje Prezidentas yra kartu ir vyriausybes vadovas (klasikine - JAV). Nera kolegialios
vyriausybes, nes visi vykdo Prezidento politika. Parlamentineje respublikoje - Prezidentas yra tik valstybes
vadovas ir jo vykdomosios galios yra labiau simbolines.

Pirma karta vienasmenio prezidento institutas Lietuvoje buvo itvirtintas 1919 m. Konstitucijoje. 1918 m.
Konstitucijoje buvo kolektyvinio prezidento institutas. 1919m. Konstitucijoje buvo numatyta, kad tarp sesiju
prezidentas galejo priimineti istatymus, pats sprende ar suaukti sesijas.
1920 m. Konstitucija susiaurina prezidento galias, jam lieka tik atstovaujamosios galios, ivedama seimokratija.
1922 m. Konstitucijoje prezidentas tampa dar silpnesnis. Jau 1928 m. Konstitucijoje prezidentui suteikiamos
platus igaliojimai istatymu leidyboje, pasikeite jo rinkimu tvarka. 1938 m. Konstitucijoje prezidento galios
pakankamai placios ir valdymo forma priarteja prie prezidentines respublikos modelio. Tarpukario Lietuvoje
prezidentas su premjeru sudaro vyriausybe, taciau jis ijungiamas i vyriausybes ir itvirtinamas kaip valstybes
vadovas. iuo metu egzistuoja tas pats modelis.
Prezidentui patvirtinus vyriausybes narius, jei Seimui nepatinka ministras, Seimas gali imtis interpeliacijos.
Apie prezidenta negalima sakyti "tautos irinktas", nes atstovavimas tautai demokratineje tradicijoje yra siejamas
su parlamentu, o ne pavieniu asmeniu. Taciau kolegialiai negalima ivykdyti kai kuriu valdzios funkciju (pvz.,
pasirayti tarptautiniu sutarciu).
Prezidentas atstovauja valstybe , turi konkrecius Konstitucijoje numatytus bei istatymais nustatytus
igaliojimus.
Prezidentas - valstybes vadovas, bet jis artimesnis vykdomajai valdziai. Pagal 84 str. 2 d. jis sprendzia uzsienio
politikos klausimus bei kartu su vyriausybe vykdo uzsienio politika. Bet tai nereikia, kad jis apskritai yra
vykdomosios valdzios atstovas, vykdomoji valdzia yra vyriausybe. Prezidentas - valstybes ir tautos vienybes
simbolis.

Prezidento galios

Jos priklauso nuo prezidento ir politines daugumos parlamente santykiu. Yra 4 santykiu poruiai:
1.Prezidentas, turintis parlamento daugumos parama;
2.Parlamentine dauguma prezidento neremia;
3.Dauguma remia premjera, neremia prezidento;
4.Parlamente nera stabilios daugumos;
(Lietuvoje valdymo forma - parlamentine, turinti prezidentines respublikos bruozu).
Prezidentas gali igyvendinti savo kompetencija tik Konstitucijos nubreztose ribose.
Jo galias apsprendzia 3 faktoriai:
1.Kiek numato Konstitucija (konstitucine galia);
2.Politine galia - priklauso nuo jo santykiu su politine dauguma;
3.Priklauso nuo prezidento asmenybes;

(N.B. Perskaityti KT nutarima del Vyriausybes programos (pridtas prie 10 temos!)

Prezidento kompetencija

1. Uzsienio politikos srityje

Sprendzia pagrindinius uzsienio politikos klausimus ir kartu su vyriausybe vykdo uzsienio politika; pasirao ir
teikia ratifikuoti tarptautines sutartis; vyriausybes teikimu skiria diplomatinius atstovus; priima uzsienio valstybiu
diplomatu skiriamuosius ratus;
2. Santykiuose su vyriausybe
Skiria premjera Seimo teikimu; sudaro vyriausybe; priima jos grazinamus igaliojimus; irinkus nauja Seima
priima vyriausybes atsistatydinima;
3. Santykiuose su Seimu
Teikia Aukciausiam Teismui bei Konstituciniam Teismui kandidatus; kandidata valstybes kontrolieriaus
institutui; kandidata valstybes banko pirmininko institutui; daro Seime metinius praneimus; gali suaukti neeiline
Seimo sesija Konstitucijoje numatytais atvejais;
pasirao arba grazina Seimui istatymus;
4. Valstybes gynimo funkcijose
Vadovauja Valstybes gynimo tarybai; yra Ginkluotuju pajegu vadas; skiria kariuomenes vada; skiria saugumo
tarnybos vadova; suteikia rangus;duoda isakyma del gynybos del ginkluotos agresijos; sprendzia del karo padeties
ivedimo;
5. Santykiuose su teismais
Formuoja teismus, vienais atvejais su Seimu, apygardos ir apylinkiu teismams kandidatus siulo asmenikai.
6.Klasikines prezidento galios yra
- pilietybes teikimas;
- malones teise;

Prezidentas priima teises aktus (dekretus). Dekretai skirstomi i 2 ruis:

1. Tokie, kuriems reikia premjero ar atitinkamo ministro kontrasignacijos;
2. Tokie, kuriems kontrasignacijos nereikia;
Dekretai registruojami LR Prezidento dekretu knygoje, jiems suteikiamas numeris, jie skelbiami VZ. Isigalioja
kita diena po paskelbimo, jei nenumatyta kitokia tvarka.

Tai, kad LR yra parlamentine respublika, argumentuoja Konstitucijos 89 str., kuriame numatyta, kad prezidentui
mirus, atsistatydinus, paalintam apkaltos proceso tvarka, jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas. Taciau
Seimo pirmininkas negali atlikti kai kuriu prezidento funkciju.
Parlamentinis modelis uzprogramuoja, kad i esmes klausimus sprendzia parlamento dauguma. Prezidentas
premjero teikimu skiria ministrus, taciau politine dauguma ir cia nera ijungiama i zaidimo - jie gali skelbti
interpeliacija. Vyriausybes politine atsakomybe parlamentui.

Prezidento igaliojimu pasibaigimas

1.Iprasta tvarka
Baigiasi prezidento kadencija arba ivyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai;
2.Kitais atvejais: atsistatydina, mirta paalinamas apkaltos proceso tvarka arba Konstitucinis Teismas pateikia
ivadas, jog prezidentas del sveikatos bukles negali vykdyti savo pareigu;

Priedas:
Itrauka i Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimo:
Pagal Konstitucijos 77 straipsn Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta
Konstitucijos ir statym.
Aikindamas Konstitucijos 77 straipsn, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegus 8 d. nutarime konstatavo: "Valstybs vadovo status
Konstitucijoje nustatytam laikui gyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kur irenka Lietuvos Respublikos pilieiai. Respublikos
Prezidento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo vis kit piliei teisinio statuso."
Pagal Konstitucij Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas yra iskirtinis, jis skiriasi ir nuo vis kit valstybs pareign
teisinio statuso. Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, individual, iskirtin konstitucin teisin status atskleidia vairios Konstitucijos
nuostatos, tvirtinanios: Respublikos Prezidento asmens nelieiamyb; negalimum Respublikos Prezidentui bti Seimo nariu, uimti kitas pareigas,
gauti kitok atlyginim, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl; asmens, irinkto Respublikos
Prezidentu, pareig sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos
pradios; reikalavimus kandidatams Respublikos Prezidentus bei Respublikos Prezidento rinkim pagrindus ir tvark; Respublikos Prezidento
priesaik; Respublikos Prezidento galiojimus, j pradi ir pabaig ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas).
Respublikos Prezidentui, kaip valstybs vadovui, Konstitucijoje yra nustatyti reikmingi galiojimai. Dalis Respublikos Prezidento - valstybs
vadovo konstitucini galiojim yra susij su galimybe formuoti kitas valstybs valdi gyvendinanias institucijas ir/arba daryti poveik j veiklai,
priimamiems sprendimams, teiskros procesui.
Antai Respublikos Prezidentas turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime (Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis). Jis pasirao ir oficialiai
paskelbia priimtus statymus dl Konstitucijos keitimo (Konstitucijos 149 straipsnio 1 dalis), Seimo priimtus statymus (Konstitucijos 70 straipsnio 1
dalis), taip pat referendumu priimtus statymus (Konstitucijos 71 straipsnio 3 dalis). Respublikos Prezidentas turi teis motyvuotai grinti Seimui
pakartotinai svarstyti Seimo priimt statym (Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalis) ir teikti jam pataisas ir papildymus (Konstitucijos 72 straipsnio 2
dalis). Pagal Konstitucijos 84 straipsn Respublikos Prezidentas sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo
usienio politik (1 punktas); pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti (2 punktas); Seimo pritarimu skiria
Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (4 punktas); Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink (5 punktas);
Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus (9 punktas); teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus
Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j - Apeliacinio teismo
pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo
numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos generalin prokuror (11 punktas); teikia
Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo
pirmininko kandidatr (12 punktas); teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr; gali teikti Seimui
pareikti nepasitikjim jais (13 punktas); Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov (14 punktas); suteikia
aukiausius karinius laipsnius (15 punktas); ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima
sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam
Seimo posdiui (16 punktas); statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo
posdiui (17 punktas). Konstitucijos 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas skiria apylinki, apygard ir specializuot teism
teisjus, keiia j darbo vietas. Pagal Konstitucijos 140 straipsnio 2 dal Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.
Respublikos Prezidentas vadovauja Valstybs gynimo tarybai (Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalis).
Konstitucijoje Respublikos Prezidentui - valstybs vadovui yra nustatyti ir kiti reikmingi galiojimai: esant Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalyje
nustatytoms slygoms Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis), Respublikos Prezidentas
teikia Lietuvos Respublikos pilietyb (Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas), skiria valstybinius apdovanojimus (Konstitucijos 84 straipsnio 22
punktas), teikia malon nuteistiesiems (Konstitucijos 84 straipsnio 23 punktas) ir kt.
Minta, kad pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. vairs Respublikos Prezidento
galiojimai yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir Seimo ileistuose statymuose.
I nurodyt Konstitucijos nuostat matyti, kad Respublikos Prezidentas - valstybs vadovas turi ir tokius konstitucinius galiojimus, kuriuos
gyvendindamas jis gali daryti didel tak kitoms valstybs valdi vykdanioms institucijoms - Seimui, vykdaniam statym leidiamj valdi, taip
pat Vyriausybei - vykdomosios valdios institucijai; Respublikos Prezidentas - valstybs vadovas taip pat turi reikmingus konstitucinius galiojimus
formuojant teismin valdi. Nuo to, kaip Respublikos Prezidentas - valstybs vadovas gyvendina jam Konstitucijoje numatytus galiojimus, nemaai
priklauso ir kit valstybs valdios institucij funkcionavimas.
Paymtina, kad Respublikos Prezidentui, kaip valstybs vadovui, pagal Konstitucij kyla pareiga gyvendinant jam Konstitucijoje ir statymuose
nustatytus galiojimus veikti taip, kad bt palaikoma darni sveika tarp valstybs valdi vykdani institucij, kad Lietuvos Respublikos pilieiai -
valstybin bendruomen galt pasitikti Respublikos Prezidento - valstybs vadovo institucija, kad Lietuvos valstyb bt tinkamai atstovaujama
santykiuose su kitomis valstybmis, su tarptautinmis organizacijomis, kad Lietuvos valstyb galt deramai atlikti savo tarptautinius sipareigojimus ir
bt utikrinta, kad kiti tarptautini santyki subjektai (usienio valstybs, tarptautins organizacijos ir kt.) gals deramai atlikti savo sipareigojimus
Lietuvos valstybei. Deramas ios Respublikos Prezidento - valstybs vadovo konstitucins pareigos vykdymas yra btina piliei pasitikjimo paia
Lietuvos valstybe, kaip bendru visos visuomens griu, ir jos institutais slyga, kartu ir kit tarptautini santyki subjekt pasitikjimo Lietuvos
valstybe slyga.
Taigi vertinant Respublikos Prezidento - valstybs vadovo konstitucin teisin status pabrtina, kad is statusas - tai ne vien Respublikos
Prezidentui Konstitucijoje expressis verbis nustatyt galiojim suma. Respublikos Prezidentas, kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybs vadovas,
simbolizuoja Lietuvos valstyb, jos visuomens vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respublik tarptautiniuose santykiuose.
Respublikos Prezidento konstituciniai galiojimai ir Konstitucijoje jam nustatytos garantijos, Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo,
konstitucinis teisinis statusas suponuoja ir jo ypating atsakomyb valstybinei bendruomenei - pilietinei Tautai.
 2. Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip
trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas
Seimo nariu. Pagal Konstitucijos 56 straipsnio 1 dal Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar
pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais.
Pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dal kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio 1
dalies slygas ir surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para.
3. Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, praddamas eiti savo pareigas, prisiekia Tautai bti itikimas
Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Irinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi
paios svarbiausios, universalios konstitucins vertybs, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento - valstybs vadovo pareigybe; ios konstitucins
vertybs yra neatsiejamos viena nuo kitos, i vertybi turinys yra labai talpus, apimantis daug kit, ne maiau reikming, konstitucini pareigojim.
Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym, atsivelgiant
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje tvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turin, reikia, kad Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam
Konstitucijoje ir statymuose nustatytus galiojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir statymais, negali j paeisti, kad Respublikos Prezidentas turi
veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybs interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turdamas toki tiksl ir interes, kurie
nesuderinami su Konstitucija ir statymais, su Tautos ir Lietuvos valstybs interesais, su vieaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali
asmenini ar grupini interes ikelti aukiau visuomens ir valstybs interes, negali veikti taip, kad bt diskredituota valstybs valdia.
Paymtina, kad irinktas Respublikos Prezidentas - Tautos tiesiogiai renkamas valstybs vadovas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo,
prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, - irinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai.
Pabrtina, kad Respublikos Prezidento priesaika nra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nra vien ikilmingas priesaikos odi itarimas ir
priesaikos akto pasiraymas.
Kadangi Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra tvirtinti Konstitucijoje, Respublikos Prezidento duota priesaika turi
konstitucin teisin reikm ir sukelia konstitucinius teisinius padarinius: tol, kol Respublikos Prezidentas neprisiek, jis negali pradti eiti savo
pareig; atsisakymas prisiekti, priesaikos davimas su ilyga arba priesaikos teksto pakeitimas, atsisakymas pasirayti Respublikos Prezidento priesaikos
tekst pagal Konstitucij reikia, kad Respublikos Prezidentas negali pradti eiti savo pareig; jeigu asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu,
neprisiek, turi bti skelbiami nauji Respublikos Prezidento rinkimai.
Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra konstitucikai teisikai reikmingas ir dl to, kad Respublikos Prezidentas - valstybs vadovas,
duodamas priesaik Tautai, vieai ir ikilmingai sipareigoja veikti tik taip, kaip j pareigoja i priesaika, ir jokiomis aplinkybmis ios priesaikos
nesulauyti; Respublikos Prezidentui davus priesaik, jam atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja Tautai duota priesaika, ir jokiomis
aplinkybmis ios priesaikos nesulauyti. Pagal Konstitucijos 74 straipsn priesaikos sulauymas yra vienas i pagrind, kuriems esant Respublikos
Prezidentas apkaltos proceso tvarka gali bti paalintas i uimam pareig.
Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulauymas kartu yra ir iurktus Konstitucijos paeidimas, o
iurktus Konstitucijos paeidimas kartu yra ir priesaikos sulauymas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas, 2004 m. kovo 31 d.
ivada).

16 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB

1. Vyriausyb kaip valdios dalis.

Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus.
Yra vairi vyriausybs modeli. Anglosaks teiss alyse kabinetas ir vyriiausyb. Kontinentins teiss ministr taryba
ir kabineto taryba. a) parlamentin vyriausyb (gyvendina parlamento teiss aktus, b) Ministro pirmininko vyriausyb
( iplstos vyriausybs vadovo galios ), c) partin vyriausyb ( vykdo partijos, suformavusios vyriausyb, nuostatas), d)
kabinetin vyriausyb ( stprs kolegialumo pradai, pirmininkas neisiskiria ypatingomis savo galiomis ). Vyriausyb
solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui savo metin
veiklos ataskait. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui
ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidatros ir
Vyriausybs programos svarstymas Seime.
Vyriausybs formavimo tvarka tiesiogiai priklauso nuo valdymo formos : parlamentin valdymo forma valstybs vadovas
ministru pirmininku skiria partijos, laimjusios parlamentinius rinkimus, lyder, prezidentin forma, monarchija
vyriausyb formuojama valstybs vadovo nuoira. Taiau JAV valstybs vadovo paskirtoms kandidatroms turi pritarti
parlamentas.
Sudtis nurodyta Konstitucijoje : LRV sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Tai pakartota ir Vyriausybs statymo
pirmame straipsnyje.
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15
dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti
jos program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15
dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje
dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo
per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti.
Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posdyje bti itikimi LR, laikytis
Konstitucijos ir statym. Priesaik priima Seimo Pirmininkas.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiojim laikas. Vyriausybs galiojim grinimas ir
atsistatydinimas.
Vyriausyb grina galiojimus irinkus Prezident. Irinkus Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Prezidentui t dien,
kai is pradeda eiti pareigas. Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios
Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos
Prezidentas paskiria Ministr Pirminink, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint
program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti.
Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj
posd. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Respublikos Prezidentas
priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba
kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai;
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru
Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta;
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb;
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po Respublikos Prezidento rinkim Ministras Pirmininkas negauna Seimo
pakartotinio pritarimo.
Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai
paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui
pranea Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal ami ministras.
Praneimas apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs posdyje.
Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien
teikia Respublikos Prezidentui.
Vyriausybs atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos
Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija.

Vyriausyb:
1) saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, tvarko krato reikalus, garantuoja
valstybs saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini program gyvendinimo, taip pat Respublikos
Prezidento dekretus, gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas;
3) koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl;
4) rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt;
organizuoja valstybs biudeto vykdym, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait;
5) remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus;
7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij, tvirtina j veiklos nuostatus
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik
11) organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
13) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ar kiti Seimo priimti teiss
aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16 ) kontroliuoja skiriamus Vyriausybs atstovus, kaip jie vykdo statymo nustatytus galiojimus priirdami, ar
savivaldybs laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs nutarimus ir sprendimus
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nari teisinis statusas.
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat negali bti kitaip
suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Atlyginim Vyriausybs nariams moka Vyriausybs kanceliarija. Vyriausybs nariai draudiami valstybiniu socialiniu
draudimu.
Atsistatydinus Vyriausybei, Vyriausybs nariui imokama kompensacija. Kompensacijos nemokamos Vyriausybs nariams,
kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybje, taip pat jei jie yra irinkti Seimo nariais.
Los iame straipsnyje numatytoms socialinms garantijoms skiriamos i valstybs biudeto. Vyriausybs nariai negali
turti teiss aktuose nenustatyt socialini garantij.
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti
Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat
gauti kito atlyginimo, iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin
veikl.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu.
Vyriausyb turi teis teikti silym Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin
nepasitikjim Vyriausybe.
Jeigu Seimas negali per 10 dien susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb,
priimdama nutarim.
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei
frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais.
Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako Seimo nari klausimus.
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Konstitucijos nurodytais klausimais ne vliau kaip per 3 dienas pasirao
Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
7. Vyriausybs parlamentin kontrol. Interpeliacija ir nepasitikjimas Vyriausybe.
Vyriausybs parlamentin kontrol stabdi ir atstvar mechanizmo dalis. Ji pasireikia Seimo teise pareikti
nepasitikjim ar interpeliacij. Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij
Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo Vyriausybe.
Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba Vyriausybs atsakym nutarimo dl
nepasitikjimo projekt, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma
slaptu balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe. Pareikus nepasitikjim Ministru
Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausyb privalo t pai dien atsistatydinti.
Kai Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausyb. iuo atveju Respublikos
Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybs nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Kai
Seimas pareikia nepasitikjim ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti ias pareigas kitam ministrui, kol bus
paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. iuo atveju Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien pateikia
Respublikos Prezidentui nauj ministro kandidatr.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo organizavimas. Vyriausybs aktai, j rys, primimo tvarka.
LRK nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs
nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius.
Vyriausybs darbo tvark nustato Vyriausybs patvirtintas darbo reglamentas.
Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus.
Svarbiausi klausimai gali bti aptariami prie Vyriausybs posdius Vyriausybs pasitarimuose, nuolatiniuose arba
laikinuosiuose Vyriausybs komitetuose.
statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt, Vyriausybs programos gyvendinimo program ir normini teiss akt
koncepcij projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybs kancleris teikia Ministrui Pirmininkui silymus dl Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo.
Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas ir Vyriausybs nari nuomon.
Vyriausybs nutarimai. Vyriausybs nutarimai priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals
dauguma.Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras.Vyriausybs
nutarimai sigalioja statym nustatyta tvarka.
Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos. Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos priimami
Vyriausybs pasitarime dalyvaujani Vyriausybs nari bals dauguma. Juos pasirao Ministras Pirmininkas. Vyriausyb,
svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus, gali priimti sprendimus, o
dl kit Europos Sjungos dokument rezoliucijas.
Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais,
personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus
rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta
vlesn j sigaliojimo data.
9. Ministerijos ir kitos vyriausybs staigos.
Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos: 1) Aplinkos ministerija;2) Finans ministerija;3) Krato apsaugos ministerija;4)
Kultros ministerija;5) Socialins apsaugos ir darbo ministerija;6) Susisiekimo ministerija;7) Sveikatos apsaugos
ministerija;8) vietimo ir mokslo ministerija;9) Teisingumo ministerija;10) kio ministerija;11) Usienio reikal
ministerija;12) Vidaus reikal ministerija;
13) ems kio ministerija.
Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym.
Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje
valstybs politik. Ministerijai vadovauja ministras. Ministerija yra juridinis asmuo. Ministerija yra biudetin staiga,
finansuojama i valstybs biudeto. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Ministerija turi savo administracij.
Ministerijos administracij sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami
departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos. Ministerijoje yra sudaroma
kolegija kaip ministro patariamoji institucija.
Vyriausybs staigos.
Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus,
kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas).Vyriausybs staigos
udaviniai, funkcijos ir teiss nustatomos jos nuostatuose.
Vyriausybs staigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos
planais,.
Vyriausyb koordinuoja ministerij veikl per ministrus. Vyriausyb turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir
staig prie ministerij teiss aktus, jeigu ie prietarauja teiss aktams.

17 tema. TEISMIN VALDIA

1. Teismin valdia. Teismins valdios ypatumai. Teismins valdios funkcijos.
Teismai yra vienas i valstybs atribut. Demokratinse valstybse teismai laikomi tautos steigta savarankika valstybs
valdia. Teismin vadi su kitomis valdiomis sieja tam tikri ryiai : statym leidiamoji valdia leidia statymus, kuriais
vadovaujasi teismas, vykdomoji valdia utikrina teism veiklos materialines garantijas. Abi valdios dalyvauja teism
formavime. Teismin valdia tikrina kit valdi priimam akt teistum. Teismins valdios pagrindin funkcija
teisingumo vykdymas. Teismins valdios sprendimai yra privalomi, jie savo galia prilygsta statymams. Teismin valdia
atlieka ir socialinio reguliavimo funkcij nustato konkrei asmen teises, pareigas, atsakomyb. Teismins valdios
paskirtis utikrinti teiss viepatavim, konstitucins santvarkos stabilum, mogaus ir pilieio teisi ir teist interes
apsaug. Teismui suteikti ypatingi galiojimai tik teismai gali atimti laisv, konfiskuoti turt, udrausti politins partijos
veikl ir pan. Teisminei valdiai taip pat bdinga specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema :
kontroliuojama, ar teismo sprendimai teisti. Iskirtinis teismins valdios poymis politinis ir socialinis neutralumas.
Sprsdamas bylas teismas vadovaujasi tik statymu ir teisine smone bei vidiniu sitikinimu. Teismin valdia atlieka ir
valstybs institucij, padedani vykdyti teisingum, veiksm teistumo bei pagrstumo teismins prieiros funkcij. Taip
pat teiss norm aikinimo funkcij. Teismai turi savivaldos teis.
2. Teismins valdios institucijos. Teism sistema ir jos raida Lietuvoje.
1920 Laikinojoje Konstitucijoje teismai liko nekonstitucionuoti, tai lm teisinink profesional nebuvimas, teismai buvo
laikomi Vyriausybs inioje. 1918 buvo priimtas laikinasis teism ir j darbo sutvarkymo statymas, kuriame teism
sistema buvo konstruojama pagal Rusijos teism, veikusi Lietuvoje iki I Pasaulinio karo, pavyzd. Buvo numatyta trij
pakop teism sistema, aukiausia instancija Vyriausiasis tribunolas. 1922 Konstitucijoje pirm kart skelbiama, kad
valstybs valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Taisykls, numatytos ioje Konstitucijoje, pakartotos ir vlesnse.
1933 ileistas Teism santvarkos statymasm veds keturi pakop teism. Aukiausia instancija liko Vyriausiasis
tribunolas. 1940 sovietin okupacija nutrauk Lietuvos teism sistemos raid pagal sovietinius statymus Lietuvoje
vestas dviej pakop teism modelis. 1990 atkrus nepriklausomyb, imta planuoti ir rengti teismins valdios reform.
Teism sistem ir kompetencij nustato Konstitucija, teism ir kiti statymai. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
vientis teism sistem sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai yra bendrosios kompetencijos
teismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas. Paprastai tokia keturi grandi teismin sistema yra bdinga
federacinms valstybms, taiau ji yra ir Lietuvoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinjantys
bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki.
Darbo, eimos, nepilnamei, bankroto ir kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigiami ir kiti specializuoti teismai.
Teismai, turintys ypatingus galiojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti steigiami. Kiekvienas teismas yra
juridinis asmuo ir turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu.
Pirmosios grandies teismai, apylinks teismai nagrinja nesudtingas bylas, kurios nevirija tam tikros iekinio sumos ir
jiems tenka daugiausia nagrintin byl. Be 54 apylinks teism, Lietuvoje yra 5 apygardos teismai: Vilniaus, Kauno,
Klaipdos, iauli, Panevio apygard teismai. Tai yra antrosios grandies teismai, todl jie yra ne tik pirmoji instancija
statymo j kompetencijai priskirtoms baudiamosioms, civilinms byloms, bet ir apeliacin instancija apylinks teism
sprendimams, nuosprendiams, nutartim ir nutarimams. Pagal LRK 111 straipsn Lietuvoje gali bti tik vienas apeliacinis
teismas. Taigi jis yra vienas ir yra Vilniuje. Jau i pavadinimo aiku, jog tai apeliacins instancijos teismas. Apeliacin
instancija is teismas apygardos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims ir nutarimams. Taip pat jis nagrinja kitas,
statymo jo kompetencijai priskirtas bylas. Aukiausioji Lietuvos bendrosios kompetencijos teism sistemos grandis
Lietuvos Respublikos Aukiausiasis teismas. Jis yra vienas ir yra Vilniuje. is teismas atlieka dvigub paskirt: nagrinja
kasacinius skundus, yra vienintel kasacin instancija siteisjusiems teismo sprendimams. Formuoja bendr teism
praktik, aikindamas ir vykdydamas teiss aktus. Skelbia plenarini sesij ir teisj kolegij nutarimus, analizuoja teism
praktik taikant statymus, gali konsultuoti teisjus dl statym vykdymo.
3. Teism veiklos principai ir konstitucins garantijos.
Procesinius teism veiklos principus tvirtina procesiniai civiliniai, baudiamieji ir administraciniai statymai.Taiau
pagrindinius, daugiausia bedro pobdio teism veiklos,. teisingumo principus, apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija
:
Teisingum vykdo tik teismai. Teismas priima sprendimus ir nuosprendius Lietuvos Respublikos vardu. i funkcij negali
atlikti jokios kitos valstybs valdios institucijos ir pareignai.
Teisj nepriklausomumas ir j veiklos teistumas, klausymas tik statymo. io principo esm teisjas ir teismai,
vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Tai viena i svarbiausi mogaus teisi ir laisvi apsaugos
garantij. Teisj ir teism nepriklausomumo principas vienas i esmini teisins valstybs bruo. Jo laikomasi visose
demokratinse valstybse. Daug dmesio teisj nepriklausomumui skirta tarptautiniuose dokumentuose. Paprastai
skiriamas dvejopas teisj nepriklausomumas : iorinis(draudimas bet kokiu bdu paaliniams asmenims kitis teisjo
veikl vykdant teisingum.Iorins garantijos tvirtinamos statymuose), vidinis(negali bti utikrintas statymais, nes tai yra
konretaus teisjo pair, sitikinim, moralini vertybi visuma, garantuojanti nealik bylos nagrinjim.) Teismai
nepriklausomi tampa tik kai teismin valdia operuoja abiem vardytais nepriklausomumo elementais.
Konstitucijos virenybs principas. LRK 110 straipsnis draudia teisjui taikyti statym, prietaraujant Konstitucijai. Jeigu
yra pagrindo manyti, kad statymas gali prietarauti Konstitucijai, teisjas turi sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis
Konstitucin teism, kuris turi nusprsti, ar statymas Konstitucijai prietarauja ar ne.
Asmens teis teismin gynyb. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis skelbia, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs
paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Vadinasi, kiekvienas Lietuvos teritorijoje gyvenantis asmuo, turi teis i
konstitucin teis gyvendinti tiesiogiai, remdamasis Konstitucija.
Lygyb statymui ir teismui. statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms bei pareignams visi asmenys pagal
Konstitucij yra lygs.
Valstybs proceso kalbos principas. Teismo procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. Asmenims,
nemokantiems lietuvi kalbos garantuojama teis dalyvauti teisminiame ir tyardymo procese per vertj.
Teismo proceso vieumo principas. Visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Gali bti udaras tik mogaus asmeninio
gyvenimo slaptumui isaugoti, ar tuo atveju, jei proceso metu gali atsiskleisti valstybin, komercin ar profesin paslaptis.
Tikslas utikrinti tautos kontrol teismams.
Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendimus. Konstitucijoje nustatoma keturi pakop bendrosios kompetencijos
teism sistema, leidianti pasinaudoti galimybe, teismo sprendim apeliacine ar kasacine tvarka apsksti auktesns
instancijos teismui.
Valstybs atsakomyb u teismo klaidas. Civiliniame kodekse nustatyta, kad asmeniui, patyrusiam turtin ar moralin al
dl neteisto patraukimo baudiamojon atsakomybn, neteisto sumimo taikant kardomj priemon, neteistos
administracins nuobaudos, valstyb atlygina visa apimtimi statymo nustatyta tvarka.
Nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kalt nerodoma statymo nustatyta tvarka ir pripainta
sigaliojusiu teismo nuosprendiu. Prisipainimas dar nerodo kalts.
Proceso koncentruotumas. Teismo procesas negali bti vilkinamas.
Teis turti advokat, draudimas versti duoti parodymus prie save, eimos narius ar giminaiius, bausti u t pat
nusikaltim dukart.
4. Teisj konstitucinis statusas.
LRK yra tvirtintos trys pagrindins nuostatos, apibdinanios teisj status :
Teisj nepriklausomumas. Tai viena i svarbiausi teismins valdios demokratinje valstybje funkcionavimo slyg.
Konstitucijoje nustatyta, kad Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas,
klauso tik statymo. LRK tvirtintos dvi pagrindins teisj nepriklausomumo garantijos. Tai :
Teisj nekeiiamumas. Kitaip sakant tai yra teisj galiojim trukms nelieiamumas teisjas negali bti skiriamas
kitas pareigas ar kit teism be jo paties sutikimo, o jo galiojimai gali bti nutraukti tik Konstitucijos ir statym nustatytais
pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus;
3) dl sveikatos bkls;
4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb;
5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard;
6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai.
Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos
paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig
apkaltos proceso tvarka.
Teisj nelieiamumas. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo
laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo. Baudiamj byl teisjui gali ikelti tik
generalinis prokuroras. Teism statymai nustato, kad teisjas negali bti patrauktas ir administracinn atsakomybn. Teisjo
nelieiamumo garantija tai taip pat ir jo asmens garbs ir orumo apsauga. statymai numato atsakomyb u vie teisjo ar
teismo eidim, meiim, autoriteto eminim. Dar viena nepriklausomumo garantija j materialinis nepriklausomumas.
Taip pat depolitizavimas. Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei
umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.

18 tema. VIETOS SAVIVALDA IR VIETINIS VALDYMAS

1. Vietos savivaldos samprata.
Vietos savivalda valstybs teritorijos administracinio vieneto savivaldybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal
Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus per administracinio vieneto nuolatini gyventoj tiesiogiai irinkt atstov
savivaldybs taryb bei jos sudaryt vykdomj ir kitas institucijas. Savivaldos statymas
Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda tai vietos valdios organ teis ir gebjimas tvarkyti ir valdyti
statym nustatytose ribose pagrindin viej reikal dal, u tai prisiimant vis atsakomyb ir vadovaujantis vietos
gyventoj interesais.
2. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai.
Yra trys pagrindins vietos savivaldos sistemos, kurios susikr XIX amiuje ir veikia ligi iol : a) anglosaks ( nra
centrins valdios institucij atstov vietose ), b) prancz ( leidia centrins valdios sikiim per specialiai skiriamus
atstovus ar kitomis formomis ), c) vokeii ( vietos savivaldos institucijos veikia valstybs galiojimu ).
Pagrindiniai principai, kuriais grindiama vietos savivalda, yra:
1) atsakingumas rinkjams u savo veikl
2) gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus.
3) savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus;
4) savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, priimant sprendimus;
5) veiklos skaidrumas.
6) bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas.
7) vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon.
8) savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas.
9) mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas.
3. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje.
Lietuvoje vietos savivaldos itak randama jau viduramiais. Lietuv savivaldos teis atjo i vokiei emi :
Magdeburgo, Kulmo, Liubeko teis. Pirmieji Magdeburgo teis Lietuvoje gavo vilnieiai. LDK apskrities valdios
institucijos buvo seimeliai. Tarpukariu 1918 savivaldybs buvo kurtos daugumoje apskrii. 1918 metais vidaus reikal
ministras ileido aplinkrat, pagal kur nustatyta tokia vietos savivaldos sistema : valsiaus savivaldyb, apskrities
savivaldyb, miesto savivaldyb. 1919 priimtas Savivaldybi statymas. 1921 Steigiamasis Seimas prim Savivaldybi
rinkim statym. 1926 pasikeit savivaldos padtis Lietuvoje. Savivaldos reforma, praktikai likvidavusi savivaldybes,
buvo numatyta paioje autoritarinio reimo pradioje. 1929 ir 1933 met statymai bei j gyvendinimo analiz leidia
daryti ivad, kad vietos savivalda buvo labai susilpninta. Atstaius nepriklausomyb liko galioti 1990 LTSR vietos
savivaldos pagrind statymas, pagal kur sukurtos auktesniosios ir emesniosios pakopos savivaldybs ir pradta
savivaldos reforma Lietuvoje. 1994 vyko tolesn savivaldos ir vietos valdymo reforma, suformuluoti pagrindiniai
savivaldos principai, sukurta deimt apskrii ir organizuotas j valdymas. 1994 priimtas Vietos savivaldos statymas, o
2000 naujas Vietos savivaldos statymas.
4. Vietos savivaldos institucijos. Savivaldybs taryba, savivaldybs meras, savivaldybs valdyba, savivaldybs
kontrolierius. Vietos savivaldos institucij formavimas. Vietos savivaldos institucij kompetencija. Vietos
savivaldos institucij santykiai su valstybs valdios institucijomis.
Vietos savivaldos institucijos, j formavimas, kompetencija.
Savivaldybs taryba. Institucija, gyvendinanti savivaldos teis, yra savivaldybs taryba.
Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov.
Savivaldybs tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai pirmj
posd susirenka naujai kadencijai irinkti tarybos nariai. Per du mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos
posdio suaukimo dienos turi bti irinktas savivaldybs meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybs
administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs tarybos kolegija, jei nusprendiama j sudaryti. Savivaldybs taryba savo
galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos posdiuose. Savivaldybs tarybos veikla tarp tarybos posdi
tsiama savivaldybs tarybos komitetuose bei tarybos nariams bendraujant su rinkjais. Savivaldybs taryba: organizuoja
kit savivaldos institucij ir struktr sudarym, atlieka galiojimus, susijusius su savivaldybs biudetu, priima sprendimus
dl vairi program projekt rengimo; priima sprendimus dl statybos, pirkimo tvarkos, dl savivaldybs gyvenamj
patalp nuomos mokesio dydio; nustato kainas ir tarifus u keleivi veim vietiniais marrutais, taip pat statym
nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos ilumos, alto ir karto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas
mokas; tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas; priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei
nuosavybs teise priklausaniu turtu, steigia savivaldybs saugomas teritorijas,objektus, priima sprendimus aplinkos
apsaugos bklei gerinti ir atlieka kitas statymo numatytas funkcijas.
Savivaldybs meras. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka savivaldybs mer ir mero silymu
skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybs vadovas. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas
slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis
savivaldybs tarybos nari dauguma. Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl.
Meras: planuoja savivaldybs tarybos veikl, atstovauja pats arba galioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei, vadovauja
sekretoriato darbui, kontroliuoja ir priiri savivaldybs vieojo administravimo institucij bei staig ir moni vadov
veikl, kontroliuoja pasirengim vietos gyventoj apklausai ir j organizuoja, analizuoja padt savivaldybje ir silo
savivaldybs tarybai sprendim projektus bei rekomendacijas vieojo administravimo staigoms. Mero sprendimai
forminami potvarkiais. Meras ne reiau kaip kart per metus atsiskaito savivaldybs tarybai u savo veikl ir rinkjams u
savivaldybs veikl. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybs tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus.
Savivaldybs tarybos kolegija.Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari gali sudaryti
savivaldybs tarybos kolegij. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kit
(neetatini) kolegijos nari kandidatras savivaldybs tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegija ne reiau kaip kart per metus
arba prireikus atsiskaito u savo veikl savivaldybs tarybai. Priimta sprendimus dl savivaldybs teritorijos raidos analizs,
dl vairi program projekt rengimo, mero silymu sprendia dl savivaldybs tarybos sekretoriato bei mero politinio
(asmeninio) pasitikjimo, valstybs tarnautoj pareigybi steigimo, nustato j skaii, kasmet nustato savivaldybs tarybos
nari ir valstybs tarnautoj mokymo prioritetus.
Savivaldybs kontrolierius. Savivaldybs kontrolierius atlieka finansin ir veiklos audit savivaldybs administracijoje,
savivaldybs administravimo subjektuose bei savivaldybs kontroliuojamose monse. Savivaldybs kontrolieriaus
atliekamo audito iorin perir atlieka Valstybs kontrol. Savivaldybs kontrolierius vadovauja savivaldybs kontrols
tarnybai. Jis yra atskaitingas savivaldybs tarybai. Savivaldybs kontrolierius pareigas priimamas konkurso bdu 5 metams
ir i pareig atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Kadencij skaiius tam paiam asmeniui
neribojamas.
Santykiai su valdios institucijomis. Savivaldybs nra pavaldios valstybs institucijoms. Valstyb remia savivaldybi
taryb nari bei valstybs tarnautoj mokym ir kvalifikacijos klim. Savivaldybs prireikus gali gauti konsultacij i
valstybs institucij, planuodamos ir sprsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus. Rengiami bei svarstomi su
savivaldybi veikla susij statym ir kit teiss akt projektai aptariami su atskiromis savivaldybmis arba Lietuvos
savivaldybi asociacija.Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos interesams bei pozicijoms derinti ali susitarimu
sudaroma dvial komisija.
Vyriausybje, kitose valstybs institucijose ir tarptautinse organizacijose bendriems savivaldybi interesams atstovauja
Lietuvos savivaldybi asociacija.
5. Vietos savivaldos institucij veiklos teisins garantijos. Savivaldos institucij administracin prieira. Laikino
tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje pagrindai.
Teisins garantijos. Savivaldybs dl savo teisi paeidimo gali kreiptis teism. Savivaldybs tarybos sprendimai,
nevirijantys i institucij kompetencijos, privalomi savivaldybs administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje
esanioms staigoms, monms ir organizacijoms, gyventojams.Valstybinio administravimo subjektams draudiama
savivaldybi galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustatytus atvejus. Savivaldybs turi teis imtis
vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo gyvendinimu susijusi
reikalavim. Savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij dalyvauti rengiant statymus ir kitus
teiss aktus, reglamentuojanius vietos savivald ar nustatanius savivaldybi funkcijas, dl parengt projekt pareikti
savo pasilymus ir pastabas.
Savivaldybi veiklos prieira. Kaip savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, kaip vykdo Vyriausybs sprendimus,
Savivaldybi administracins prieiros statymo nustatyta tvarka priiri Vyriausybs skiriami pareignai Vyriausybs
atstovai. Gyventoj skundus dl savivaldybs pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.
Savivaldybs institucij bei valstybs tarnautoj aktai ar veiksmai, paeidiantys gyventoj, institucij, staig, moni ir
organizacij teises, gali bti skundiami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Savivaldybi funkcij ir
teisi apribojimus, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padtis, nustato atitinkami statymai.
Laikinojo tiesioginio valdymo vedimo pagrindai. Tiesioginis valdymas savivaldybs teritorijoje gali bti laikinai vedamas,
jeigu:
1) savivaldybs taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark;
2) remdamasi teism sprendimais, Vyriausyb konstatuoja, kad savivaldybs taryba iurkiai paeidinja Konstitucij bei
statymus;
3) savivaldybs taryba per Vietos savivaldos statyme nustatyt laik neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei
savivaldybs administracijos direktoriaus;
4) 2 ketvirius i eils nevyksta savivaldybs tarybos posdiai;
5) Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais;
6) savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim dl aplinkybi, susijusi su nepaprastosios padties vedimu
savivaldybs teritorijoje.

6. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities virininko institucija, jos funkcijos ir galiojimai.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink,
ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo
dalis.
Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis Konstitucija, Apskrities valdymo statymu, kitais LR statymais, LRS
nutarimais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybs nutarimais bei kit valstybs valdymo institucij teiss aktais.
Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininku gali bti Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis auktj isilavinim. Apskrities virininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos
galiotoms institucijoms.
Apskrities virininko udaviniai yra:
1) gyvendinti valstybs politik vairiose srityse kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities virininko galiojimai :
vietimo, kultros ir socialiniais klausimais, sveikatos prieiros ir farmacins
veiklos klausimais, teritorij planavimo, statybos, statini naudojimo prieiros ir paminklotvarkos klausimais, emtvarkos
ir ems kio klausimais, gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais ir kitais klausimais.
7. Vyriausybs atstovo institucija. Vyriausybs atstovo funkcijos ir galiojimai.
Savivaldybi administracin prieir atlieka Vyriausybs skiriami Vyriausybs atstovai. Vyriausyb apskrityje skiria vien
Vyriausybs atstov.Vyriausybs atstovas yra valstybs tarnautojas staigos vadovas, pareigas skiriamas ketveriems
metams. Vyriausybs atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs atstovas priiri,
ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, atlieka iankstin savivaldybs
kolegiali administravimo subjekt rengiam teiss akt projekt prieir, gali bendrosios kompetencijos teismui pareikti
iekin dl vieojo intereso gynimo. Jeigu savivaldybs administravimo subjektai prim teiss aktus, kuriais remiantis gali
bti sudaromi neteisti ir viej interes paeidiantys sandoriai, Vyriausybs atstovas gali savo potvarkiu sustabdyti toki
savivaldybs administravimo subjekt teiss akt vykdym ir sandori pasiraym. Vyriausybs atstovas nenagrinja fizini
ir juridini asmen skund dl savivaldybs administravimo subjekt priimam individuali teiss akt, kuri apskundimo
speciali tvark nustato konkrei srit reglamentuojantys statymai. Visais atvejais apie savivaldybs administravimo
subjektui pateikt teikim ar reikalavim Vyriausybs atstovas pranea merui. Meras artimiausiame savivaldybs tarybos
posdyje privalo su ia informacija supaindinti savivaldybs tarybos narius.