ES Materialin teis

I tema. Europos Bendroji ( vidaus) rinka

Europos pokario integracija, paskatinusi Europos angli ir plieno, Europos atomins energetikos ir Europos
ekonomins bendrijos krims, kilo greiiau ne i ideologini sumetim, bet i akivaizdaus btinumo
atstatyti sugriaut Europos ekonomik. Nenuostabu, kad i ekonomini paskat rezultate, Europos
ekonomin bendrija sipareigojo pagrindiniam tikslui bendrosios rinkos sukrimui.
1.1. Ekonimins integracijos formos ir vidaus rinka
Tarptautinje ekonominje integracijoje galima iskirti kelet pagrindini regionins ekonomins integracijos
form.
Laisvosios prekybos erdv arba zona. Muit ir kiekybini apribojim (kvot) panaikinimas prekybai
produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra laisvosios prekybos zonos nars. Laisvosios prekybos zonos
nars isaugo savo individual prekybos politikos ir muit suverenum treij valstybi atvilgiu.
Laisvosios prekybos zonos daniausiai apsiriboja pramons produkcija, o ems kio produkcija didija
dalimi yra atsieta nuo laisvosios prekybos.
Muit sjunga. Laisvosios prekybos zona bei valstybi-nari prekybinio ir muit suvereniteto treij ali
atvilgiu atsisakymas, tame tarpe bendro muit tarifo vedimas treij valstybi atvilgiu. Muit sjunga ir
laisvosios prekybos zona susijusios tik su preki judjimu.
Bendroji (vidaus) rinka. Bendrojoje rinkoje galioja ne tik laisvosios prekybos zonos taisykls, o taip pat
suderinta iors prekybos politika, bet taip pat panaikinami tarpusavio preki, paslaug, asmen ir kapitalo
judjimo apribojimai. Bendrj rink sudaro dvi dalys: vidaus rinka, kuri siejasi su mintomis keturiomis
laisvmis, kurios taikomos tarp vidaus rinkos valstybi nari, o taip pat iorinis aspektas, kuris vis pirma
apima bendro rimo treij ali atvilgiu nustatym. Be to, pradedamos bendrai vystyti kai kurias
ekonomins politikos kryptys.
Ekonomin sjunga. Ekonomin sjunga apima vis aukiau mint regionins integracijos proces metu
pasiektus rezultatus, be to, valstybs-nars derina ekonomin politik. Pradedamos derinti ir kitos politikos
kryptys regionin, socialins politika, veikia bendra fiskalin politika (pvz., pinig sjunga).
1.2. Europos Bendrijos vidaus rinkos laisvs
Remiantis Sutarties kurianios Europos Bendrij 14 str. Bendrijoje yra sukuriama vidaus rinka:
14 straipsnis (ex 7a straipsnis)
1. Bendrija imasi priemoni, kad vadovaujantis io ir 15 bei 26 straipsni, 47 straipsnio 2 dalies, 49, 80, 93
bei 95 straipsni nuostatomis ir nepaeidiant kit ios Sutarties nuostat iki 1992 m. gruodio 31 d. bt
palaipsniui sukurta vidaus rinka.
2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal ios Sutarties nuostatas utikrinamas
laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma nustato gaires ir slygas, reikalingas
tolydiai paangai visuose atitinkamuose sektoriuose utikrinti.
Vidaus rink gali paeisti vairs valstybi nari nustatyti apribojimai ar klitys. EB sutartimi buvo siekiama
iuos apribojimus ir klitis panaikinti:
3 straipsnis (ex 3 straipsnis)
1. Siekiant 2 straipsnyje ikelt tiksl, kaip numatyta ioje Sutartyje ir laikantis joje nustatyt termin,
Bendrijos veiklos sritys yra ios:
...
c) vidaus rinka, kurioje tarp valstybi nari panaikinamos klitys laisvam preki, asmen, paslaug ir kapitalo
judjimui;
EB sutartis tiek laisvame preki judjime, draudiant kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio
priemones (28 str. ir 29 str.), tiek steigimosi laisvje, paslaug teikimo laisvje, tiek ir kapitalo judjimo
laisvje (43 str, 49 str.56 str.) tvirtina plat apribojim draudim draudiami tiek diskriminuojantys, tiek
nediskriminuojantys apribojimai. Vienoje i asmen judjimo laisvs sudtini dali darbuotoj judjimo
lasivje EB sutartis tetvirtino draudim diskriminuoti (39 str. 2 d.), taiau sekant Europos teisingumo
teismo jurisprudencij, darytina ivada, kad ir darbuotoj judjime turt bti taikomas tiek
diskriminuojani, tiek ir nediskriminuojani priemoni draudimas.
Kai kurie autoriai iskiria plaij ir siaurj apribojim draudimo sampratas. Plaija prasme apribojim
draudimas apima draudim nustatyti ir taikyti tiek diskriminuojanias, tiek ir nediskriminuojanias klitis.
ia prasme apribojim draudimas skirstytinas diskriminuojanio pobdio apribojim draudim ir
nediskriminuojanio pobdio apribojim draudim.
Siaurja prasme apribojim draudimas reikia tik nediskriminuojani priemoni draudim. Kitaip tariant,
pastarieji autoriai aikiai iskiria draudim diskriminuoti kaip nepatenkant apribojim draudimo svok.
1.3. Diskriminacijos svoka
EB sutartyje tvirtinamas bendras diskriminacijos dl pilietybs draudimas, taiau pati diskriminacijos
svoka nepateikiama:
12 straipsnis (ex 6 straipsnis)
ios Sutarties taikymo srityje, nepaeidiant joje esani speciali nuostat, draudiama bet kokia
diskriminacija dl priklausymo vienai ar kitai valstybei.
Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti toki diskriminacij draudianias teiss normas.
Bendriausia prasme diskriminacij apibr Teismas, paymdamas, kad diskriminacija yra tie atvejai,
kuomet esant vienodom aplinkybms asmenys yra traktuojami skirtingai, o esant skirtingoms aplinkybms
traktuojami vienodai, iskyrus atvejus, jei toks traktavimas yra objektyviai pateisinamas. Atkreiptinas
dmesys, kad siekiant nustatyti diskriminacij, btina vis pirma sitikinti, ar galima atitinkamas situacijas
lyginti. Jei situacij lyginti nra galima, nra galimybs nustatyti ir diskriminacijos buvimo. Tokiu atveju
reikt nustatyti, ar nagrinjama situacija netvirtina nediskriminuojani ribojim, kurie yra draudiami EB
teiss.
Iskiriama tiesiogin arba atviroji ir netiesiogin arba paslptoji diskriminacija. Tiesiogin arba atviroji
diskriminacija yra tais atvejais, kai teiss normoje tvirtinta diskriminuojanti taisykl dl asmens pilietybs
(laisvo asmen judjimo atvilgiu) ar preks kilms (laisvo preki judjimo atvilgiu). Netiesiogin arba
paslptoji diskriminacija yra atvejai, kai teiss normoje tvirtinama diskriminuojanti taisykl dl kit nei
pilietyb ar preks kilm prieasi, arba kaip teigia Teismas ...nors ir taikant kitokius diferencijavimo
kriterijus nei pilietyb i esms siekiant to paties rezultato[1]. Kitaip tariant, dl tokios taisykls taikymo
vietos pilieiai ar preks atsiduria palankesnje padtyje nei usienieiai ar importuotos preks.
[1] Byla 152/73 Stogiu v Dutsches Bundespost, 1974, ECR 0153, 11 dalis.
1.4. Valstybi taisykls, ribojanios pagrindines laisves
Kaip jau buvo minta, jei nra galima palyginti situacij, o taip pat ir kitais atvejais (pvz., siekiant nustatyti,
ar galima pateisinti ribojim nustatani valstybs taisykl), btina tirti, ar konkreti situacija nesukuria
ribojim, neleidiam remiantis EB teise. alia diskriminuojani situacij skirstymo tiesiogin ir
netiesiogin diskriminacij, ribojanios valstybs taisykls skirstomos vienodai ir skirtingai taikomas
taisykles. skirstym laisvame preki judjime tvirtino Europos Komisijos 1970 m. sausio 19 d. direktyva
Nr. 70/50/EEB[1], kurioje buvo nustatyta, kad skirtingai taikomos priemons, t.y. kitokios nei tos, kurios
taikomos ir vietins gamybos prekms (direktyvos 2 str. 2 ir 3 dalys), o vienodai taikomos priemons, t.y.
kurios vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir importuojamoms prekms. (direktyvos 2 str. 1 dalis, 3
str.). i klasifikacija atsirado btent tuo metu, kai Teismas vietoje diskriminacijos draudimo doktrinos
pradjo taikyti apribojim draudimo doktrin, siekiant atskirti situacijas, kai taisykl taikoma vienodai tiek
usienieiui (usienio prekei), tiek ir vietos pilieiui (prekei), nuo t situacij, kuriose usienieiai (usienio
preks) traktuojami skirtingai, nei vietos pilieiai (preks), nes pastaroji situacija paprastai sukuria vidaus
rink labiau ribojanias taisykles.
I principo, vidaus rinkos laisvse yra draudiamos valstybs, bet ne privai asmen taisykls. Privai
asmen nustatytos vidaus rinkos klitys kontroliuojamos konkurencijos teiss reikalavimais, nors
konkurencijos taisyklmis taip pat galima ginyti ir kai kurias valstybs taisykles. Visgi EB teis tam tikrais
atvejais suteikia teis valstybms narms riboti EB teisje tvirtintas laisvo preki, asmen, kapitalo ir
paslaug teises, taikant net ir diskriminacinio pobdio apribojimus, taiau toks ribojimas turi tenkinti
ribojimo pagrstumo slygas. Ribojimo pagrstumo slygos plaiaja prasme reikia tiek iimtis, nustatytas
Europos Bendrijos sutartyje, tiek ir pagrstumo slygas, nustatytas Europos teisingumo teismo.
Analizuodamas konkreias bylas Teismas konstatuoja kai kuri valstybs taisykli nesuderinamum su EB
teise: EB teis draudia nustatyti ir taikyti taisykles, be to, EB teis negalina j pateisinti ribojimo
pagrstumo slygomis. gyvendindama EB teiss reikalavimus, valstyb nar privalo veikti (pavyzdiui,
direktyv atveju) arba susilaikyti nuo veik, kurios paeist EB teis (pavyzdiui, kai tam tikra sritis
reguliuojama reglamentu). Teismo nuomone, EB teis nra tinkamai gyvendinama ir tais atvejais, kai
Bendrijos teisje tvirtintos teiss valstybje narje suteikiamos administracini institucij valia: ios teiss
turi bti aikiai suteiktos asmenims, o ie turi turti teis remtis iomis teismis nacionaliniuose teismuose.
[1] Komisijos direktyva 1969 m. gruodio 22 d. pagrsta 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis, dl lygiaverio
poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni, kurioms netaikomos kitos nuostatos, priimtos pagal
Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo (70/50/EEB), OJ L'1970 Nr.13-29.
II tema. Laisvas preki judjimas
Bendrijos pagrindas yra vidaus arba bendroji rinka, kurioje centrin viet uima laisvas preki judjimas.
Prekybai tarp valstybi nari skatinti ir sukurti bendr prekybos erdv vis pirma buvo btina panaikinti
muitus vien seniasi rinkos apsaugos priemoni. Todl Sutartyje buvo tvirtintas bendrosios (vidaus)
rinkos sukrimas:
23 straipsnis (ex 9 straipsnis)
1. Bendrija grindiama vis prekyb prekmis apimania muit sjunga, kurioje tarp valstybi nari
udraudiami importo ir eksporto muitai bei visi jiems lygiaveriai mokesiai, o j santykiams su
treiosiomis alimis nustatomas bendras muit tarifas.
Muit sjungos apibrimas suponuoja vidin ir iorin aspektus:
a. vidinis aspektas udraudiami importo ir eksporto muit mokesiai bei jiems lygiaveriai mokesiai
25 straipsnis (ex 12 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ar jiems lygiaveriai
mokesiai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.
b. iorinis aspektas santykiuose su treiosiomis alimis nustatomi bendri muit tarifai, kurie yra dalis
bendrosios prekybos politikos:
26 straipsnis (ex 28 straipsnis)
Pagal bendrj muit tarif moktinus muitus remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama kvalifikuota
bals dauguma nustato Taryba.
133 straipsnis (ex 113 straipsnis)
1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit tarif normas, sudarant
muit tarif ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones, eksporto politik ir
prekybos apsaugos priemones, kurios, pavyzdiui, taikytinos dempingo ar subsidij atvejais.
Taiau vien muit draudimais ir bendrja prekybos politika (muit sjungos kurimu) laisvo preki judjimo
utikrinti nra manoma. Europos Bendrijos valstybs nars taip pat sipareigojo paalinti kvotas bei bet
kokias uslptas netarifinio pobdio klitis, vardindamos tai kiekybiniais importo apribojimais ir
lygiaverio poveikio priemonmis:
28 straipsnis (ex 30 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
29 straipsnis (ex 34 straipsnis)
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos
lygiaverio poveikio priemons.
Muito mokesio draudimas utikrino tik vieno, nors ir ypa svarbaus tarptautinje prekyboje, mokesio
panaikinim. Buvo btina udrausti visus kitus mokesius, kuriuos valstybs nars galt vesti, siekdamos
apsaugoti savo rink, sukurdamos palankesnes slygas valstybje narje pagamint preki pardavimui ir
apsunkindamos kitose valstybse narse pagamint preki prekyb. Todl Sutartyje buvo tvirtintas
draudimas nustatyti kitus mokesius, kurie bt daugiau palanks vietinms, nei kit valstybi nari
prekms: draudiama tokia vidaus mokesi sistema, kurioje mokesiai veamai prekei bt didesni nei
panaiai vietinei prekei arba suteikia vietinms prekms netiesiogin apsaug:
90 straipsnis (ex 95 straipsnis)
Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus
mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietinius gaminius.
Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus mokesiais,
kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.
Apibendrinant, laisvame preki judjime nustatomas draudimas valstybms narms taikyti tam tikras
taisykles, ribojanias laisv preki judjim. Iskirtinos keturios toki taisykli grups:
1. Muit mokesi bei lygiaverio poveikio privalomj mokjim, nustat tarp valstybi nari, draudimas
(25 str.);
2. Vidaus mokesi sistemos, kit valstybi nari prekes apmokestinanios daugiau, nei vietines prekes,
draudimas (90 str.);
3. Kiekybini eksporto ir importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas (28, 29 str.).
4. Bendr muit tarif, santykiuose su treiosiomis alimis, nustatymas ir atitinkamas draudimas
vienaalikai valstybei nustatyti muit tarifus su treiosiomis valstybmis (23 str. 1 d.).
ios taisykls neretai klasifikuojamos fiskalinius (mokestinius arba tarifinius) ir nefiskalinius
(nemokestinius arba netarifinius) apribojimus. Prie fiskalini priskiriami muit mokesiai ir rinkliavos,
turinios lygiavert poveik bei vidaus mokesiai (23-25 ir 90 str.), o prie nefiskalini arba kiekybini
kiekybiniai apribojimai ir priemons turinios lygiavert poveik (28 ir 29 str.).
Kaip jau minta, laisvas preki judjimas utikrinamas draudiant atitinkamas valstybs nars taisykles.
Draudimas nustatyti prekyb ribojanias priemones yra taikomas tiek statym leidiamosioms, tiek
vykdomosioms, tiek teisminms institucijoms. Draudimas taikomas tiek centrins valdios, tiek ir vietins
valdios institucijoms, nepaisant to ar valstyb yra unitarin ar federacin. Draudimas nustatyti laisvo preki
judjimo apribojimus gali bti taikomas ir monms, jei jos yra susijusios su valstybe: pavyzdiui, valstyb
skiria prieiros organo narius, administracijos vadov bei i dalies finansuoja mintos mons veikl. Net ir
neprivalomos valstybs nars ar mint moni nustatytos priemons, jei jos gali paveikti prekybinink ir
vartotoj elges toje valstybje, ir tuo sulugdyti Bendrijos tikslus, paeidia laisvo preki judjimo
taisykles.
Muit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim atvilgiu (Sutarties 25 str.) Teismas yra dar grietesnis:
pripasta, kad valstyb paeidia Sutart net ir tais atvejais, jei mintus mokjimus nustato su valstybe
nesusij privats asmenys. Dubois byloje[1] privaiam asmeniui buvo suteikta teis vykdyti importo ir
eksporto procedras. Teismas pripaino, kad valstyb paeid savo sipareigojimus pagal Sutart ir
neutikrino savo finansini sipareigojim nustatyt Sutartyje, nes is privatus asmuo importo ir eksporto
procedr katus sutartini santyki pagrindu perleisdavo importuotojams.
1998 m. gruodio 7 d. Taryba prim reglament Nr. 2679/98 dl vidaus rinkos funkcionavimo, susijusio su
laisvu preki judjimu tarp valstybi nari, kuriame "klitis" laisvai prekybai apibriama, kaip preki
laisv judjim tarp valstybi nari ribojanti klitis, kuri priskirtina valstybei narei, nepaisant to, ar tai
pasireikia jos veikimu ar neveikimu, galiniu paeisti Steigimo sutarties 28-30 straipsnius, ir kuri:
a) gali visikai sulugdyti laisv preki judjim fizikai ar kitaip neleidiant, delsiant ar nukreipiant preki
import valstyb nar, eksport i jos ar j gabenim tokia valstybe nare,
b) padaro dideli nuostoli privatiems asmenims, ir
c) reikalauja imtis neatidliotin veiksm, kad toks lugdymas arba nuostoliai nebesitst, nedidt ar
nestiprt;
1 straipsnio 2 dalis apibria neveikimo samprat. Neveikimas" suprantamas, kaip padtis, kai dl klities,
atsiradusios dl fizini asmen veiksm, valstybs nars kompetentingos institucijos nesiima vis reikaling
ir tinkam j kompetencijai priklausani priemoni tam, kad tokia klitis bt paalinta ir bt utikrintas
laisvas preki judjimas j teritorijoje. ios nuostatos tvirtinimui turjo takos Ispanijos braki byla [2],
kurioje Teismas pripaino Pranczij paeidusi EB teis dl to, kad ji nesm vis btin ir proporcing
priemoni, kuri galjo imtis, tam, kad bt ukirstas kelias laivo preki judjimo paeidimams jos
teritorijoje (Pranczija dels nutraukti privai asmen veiksmus prie Italijos ir Ispanijos vejus,
importuojanius vaisius).
Reglamente taip pat numatyta pareiga valstybei praneti Komisijai apie bet koki klit ar pavoj laisvam
preki judjimui, imtis vis reikaling ir tinkam priemoni utikrinti laisv preki judjim valstybje
narje ir informuoti apie tas priemones Komisij. Komisija sipareigoja nedelsiant pateikti gaut informacij
kitoms valstybms narms. Komisijai taip pat suteikiama teis, manant, kad valstybje narje atsirado klitis
laisvam prieki judjimui, praneti suinteresuotai valstybei narei prieastis, kuriomis remdamasi Komisija
padar toki ivad, ir prayti j imtis vis reikaling ir tinkam priemoni mintai kliiai paalinti per
numatyt laik. Valstyb nar privalo per 5 dienas nuo Komisijos praneimo: 1) informuoti Komisij apie
veiksmus, kuri ji msi arba ketina imtis arba 2) pateikti argumentuot paaikinim, kodl nra klities,
paeidianios Steigimo sutarties 28-30 straipsnius.
[1] C-16/94 Edouard Dubois et Fils SA and General Cargo Services SA v Garoner Exploitation SA [1995]
ECR I-02421.
[2] Komisija prie Pranczij, 1997 m., C-265/95
2.1. Preks svoka
Laisvo preki judjimo objektas preks. Europos Bendrijos sutartis nepateikia preks apibrimo. Europos
Bendrijos muitins kodeksas preks svok pateikia tik preki kilms ar veimo Bendrijos muit teritorij
aspektu, taiau nepateikia visaapimanios preks svokos.[1] Visgi savaime suprantama, kad objektai, kurie
klasifikuojami Europos Bendrijos muit teiss dokumentuose, pripaintini prekmis.
Europos teisingumo teismas preki svok pateik Commission v Italy (meno vertybi) byloje, kurioje prekes
apibr kaip produktus, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektu [2].
Preki svoka apima tiek prekes, kurios turi istorin ir menin vert, tiek monetas ir banknotus, jei jie nra
teista atsiskaitymo priemon valstybse narse (pastaruoju atveju monetos ir banknotai bus laisvo kapitalo
judjimo objektu). Beje, atkreiptinas dmesys vertinimo pinigais element, ipltot Commission v
Belgium (Wallonian waste) [3] byloje, kurioje atliekos, nesvarbu ar tinkamos perdirbti, ar ne, buvo
pripaintos prekmis.
Siekiant apibrti prekes kartais taip pat bdavo naudojama materialaus objekto svoka: preks turi
materiali fizini savybi arba yra materialus objektas. i nuomon taip pat patvirtina Sacchi [4] bei
Debauve bylos, pagal kurias televizijos signal perdavimas buvo vertintas kaip paslaug teikimas. Tuo tarpu
prekyba film raais (materialiame pavidale) buvo pripainta laisvo preki judjimo dalyku. Preks kaip
materialaus objekto sampratoje yra tvirtinta ir kai kuri iimi: Teismas, ko gero, siekdamas vienodai
reglamentuoti energijos altinius (tame tarpe ir aliavas dujas, naft), elektr pripaino preke.
Laisvo preki judjimo normos taikomos ir gaminiams, vetiems i treij ali, taiau kurie yra laisvojoje
apyvartoje Bendrijoje. Gaminio, esanio laisvojoje apyvartoje svok apibria Sutarties 24 straipsnis:
24 straipsnis (ex 10 straipsnis)
I treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei toje
valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba jiems lygiaveriai
mokesiai ir jei tokie u juos sumokti muitai ar mokesiai, visi ar tik j dalis, nebuvo grinti.
[1] r. Tarybos reglament (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d.nustatanio Bendrijos muitins kodeks.
[2] Byla 7-68 Komisija prie Italij, 1968, ECR (English special edition) 00423, 428 psl.
[3] Byla C-2/90 Komisija v Belgijos Karalyst [1992] ECR I-04431.
[4] Byla 155/73 Giuseppe Sacchi [1974] ECR 409.
2.2. Muitai ir lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai
EB sutartis tvirtina importo ir eksporto muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudim:
25 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio poveikio privalomieji
mokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.
Muitas yra rinkliava, nustatoma remiantis tarifu, kuris tvirtina mokesio dyd, importuotojo moktin
valstybei, kuri importuojama. Vadovaujantis iuo poiriu, muito svoka apims ne tik tuos mokesius,
kuriuos valstyb aikiai apibr kaip muit, taiau ir tuos, kurie tenkina Teismo apibrim. Visgi
silytina muito mokesio apibrimo tikslais vadovautis Europos Bendrijos muitins kodekso ir konkreios
valstybs nacionalins teiss normomis. Jei tokios normos neapibria mokesio kaip muito mokesio, tai
toks mokestis bus arba lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, arba vidaus mokestis.
Rinkliavos ir mokesiai, kurie, pakeistami preks kain, turi t pat ribojant poveik laisvam preki
judjimui kaip ir muito mokestis, yra lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai. Lygiaverio poveikio
privalomj mokjim draudimas papildo draudim nustatyti muito mokesius, udrausdamas tokiomis
priemonmis sukuriamas prekybos klitis. Kitaip tariant, tai yra tie mokesiai ir mokjimai, kurie pagal
Europos Bendrijos muitins kodeks ir konkreios valstybs nacionalin teis nra priskirti muito
mokesiams, taiau yra itin panas muito mokest, nes turi t pat ribojant poveik laisvam preki
judjimui. Teismo odiais, bet koks piniginis privalomasis mokjimas, kad ir koks maas, nepaisant jo
paskirties ir taikymo bdo, jeigu jis yra nustatomas vienaalikai, remiantis tuo, kad preks kirto sien, net
jei tikslas nra diskriminuoti ar apsaugoti vietin prek yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas.[1]
Lygiai taip pat kaip ir muito atveju, kai tik yra nustatomas lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, jis
negali bti taikomas, nes prietarauja Bendrijos teisei, kitaip tariant, yra neteistas per se.
Taigi vieni svarbiausi lygiaverio poveikio privalomj mokjim poymi yra tai, kad jis turi ribojant
poveik laisvam preki judjimui, nustatomas vienaalikai ir dl to, kad prek buvo pergabenta per sien.
Teismas pripaino lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu inter alia statistikos tikslais renkam
mokest, mokest u meno, istorijos, archeologijos ar etnografinio pobdio preki eksport, mokest u
veterinarin ar sanitarin patikrinim, pato rinkliav u siuntinio pateikim muitins tikrinimui. Visgi tam
tikrais atvejais rinkliava nebus pripainta lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, nors ji ir tenkins
visas aukiau pamintas slygas.
Mokestis nebus pripastamas lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, jei jis yra umokestis pagal
komercin sandor u importuotojui ar eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas paslaugos kainai, be
to, suteikia konkreios naudos importuotojui. Visgi daniausiai Teismas atmesdavo valstybi nari
argumentus, kad mokestis tra umokestis u paslaugas, nes mokestis nesuteikdavo konkreios naudos
konkreiam importuotojui: paslauga bendrj interes utikrinimui, paslauga visiems importuotojams ar
bendra nauda visai ekonomikai ar visuomenei nepripaintina, kaip konkreti nauda konkreiam importuotojui.
[1] Byla 24-68 Komisija v. Italij, 1969 ECR 00193, 9 dalis; Simmental prie Italijos Finans ministerij
35/76.
2.3. Vidaus mokesiai
Sutarties 90 str. draudia diskriminuojant kit valstybi nari preki bei protekcionistin vietos kilms
preki apmokestinim. Kaip jau buvo minta, is draudimas taikomas ir treij ali prekms, esanioms
laisvojoje apyvartoje Bendrijoje.
90 straipsnis (ex 95 straipsnis)
Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus
mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietinius gaminius.
Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidaus mokesiais,
kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.
Diskriminacinio apmokestinimo draudimo tikslas utikrinti laisv preki judjim, ukertant keli bet
kokiems fiskalinio pobdio apribojimams, kurie nra muito mokestis ar lygiaverio poveikio privalomasis
mokjimas. Sutarties 90 str. ukerta keli bet kokiems paeidimams, kurie galt kilti dl fiskalinio pobdio
priemoni taikymo, udraudiant importuojam produkt apmokestinim vidaus mokesiais, didesniais u
tuos, kurie taikomi vietos produktams arba apmokestinim tokiais vidaus mokesiais, kurie suteikia apsaug
vietos gaminiams. i norma papildo draudim nustatyti muito mokesius ir lygiaverio poveikio
privalomuosius mokjimus ir utikrina visik vidaus mokesi sistemos neutralum vietini ir
importuojam preki atvilgiu.
Svarbu pabrti, kad Sutarties 90 str. neutikrina mokesi reim sulyginimo tarp valstybi nari bei
nesuteikia teiss Bendrijai harmonizuoti valstybi nari vidaus mokesi[1], taiau draudia bet koki
mokesi sistem, kuri diskriminuoja importuojamas prekes arba suteikia netiesiogin apsaug vietinms
prekms.
Sutarties 90 str. veikia tiesiogiai. Juo draudiama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacija. Valstybs
nars nustatomi vidaus mokesiai turi bti taikomi tokiu bdu, kad ivengt bet kokios galimybs
diskriminuoti ir, kaip jau buvo minta, utikrint visik vidaus mokesi neutralum importuojam ir
vietini preki atvilgiu. Visgi draudimas netaikomas nacionalini preki apmokestinimui didesniais
mokesiais nei kit valstybi nari ar treij valstybi nari preki, taip pat ir tokiam apmokestinimui,
kuris suteikia netiesiogin apsaug kit valstybi nari ar treij valstybi nari prekms. Sutartis taip pat
nepareigoja valstybi nari nustatyti palankesns apmokestinimo sistemos kit valstybi nari prekms nei
valstybje narje pagamintoms.
[1] Tai tvirtinama kituose EB sutarties straipsniuose, pvz., 93 str., 94 str.
2.3.1. Vidaus mokesio svoka
Bendriausia prasme mokesiai apibdinami kaip pinigin prievol valstybei, pabriant j individualiai
netalygintin pobd ir privalomum.[1] Europos Sjungoje kol kas yra harmonizuoti kai kurie netiesioginiai
mokesiai: pridtins verts mokestis, akcizai mineralinei alyvai, alkoholiui ir tabakui, kt. ir nedidel dalis
tiesiogini mokesi, nors pastaruoju metu vis daniau pasigirsta silym visikai sulyginti valstybi nari
mokesi sistemas.
Vidaus mokesi draudimas pagal Sutarties 90 str. apima ne tik netiesioginius mokesius, bet ir visus kitus
sistemikai taikomus mokesius, taiau tik tuos, kuriais diskriminuojami importuojami produktai. Jis
taikomas ne tik tiems mokesiams, kuriais apmokestinamos importuojamos preks arba pats importuotojas
bet ir tiems mokesiams, kurie taikomi prekes eksportuojant. Be to, diskriminacijos vidaus mokesiais
draudim patenka ne tik patys mokesiai, bet ir taisykls dl tokio mokesio taikymo (surinkimo) bei vert,
nuo kurios paskaiiuojamas mokestis (mokesio baz), taip pat mokesi lengvatos: jei mokesi lengvata
suteikiama vietinms prekms, tokia pati lengvata turi bti suteikiama ir importuojamai prekei.
Vienas ir tas pats mokestis gali bti kvalifikuojamas tik pagal vien kategorij: arba tai yra muitas,
lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas arba vidaus mokestis. Todl ypa svarbu skirti vidaus
mokesius nuo muit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim. Pagrindinis lygiaverio poveikio
privalomj mokesi ir vidaus mokesi skirtumas yra tas, kad lygiaverio poveikio privalomasis
mokjimas nustatomas tik importuojamoms prekms, o vidaus mokestis sistemikai taikomas tiek
importuojamoms, tiek ir vidaus prekms.
Mokesio pripainimas vidaus mokesiu ar muitu bei lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu sukelia
skirtingas pasekmes. Pakanka rinkliav kvalifikuoti kaip muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim
ir ji pripastama neteista. Jei mokestis kvalifikuojamas kaip vidaus mokestis, tai pats mokestis nra
neteistas savaime. Vidaus mokesio neteistum btina rodyti: toks mokestis yra tiesiogiai ar netiesiogiai
didesnis nei taikomas panaiems vietos gaminiams (90 str. 1 d.) arba suteikia netiesiogin apsaug vietos
gaminiams (90 str. 2 d.).
[1] Antanas Marcijonas, Bronius Sudaviius Mokesi teis, Vilnius, teisins informacijos centras, 2003,
15-17 psl.
2.3.2. Panaios ir konkuruojanios preks
Sutarties 90 str. 1 d. nurodo panaius gaminius, kai tuo tarpu 90 str. 2 d. kitus gaminius. Be to,
remiantis 90 str. 1 d., draudiamas apmokestinimas didesniais mokesiais nei tie, kurie taikomi panaiems
gaminiams, o 90 str. 2d. susiaurinama iki draudimo nustatyti tokius mokesius, kurie suteikia netiesiogin
apsaug vietos gaminiams.
Panaioms prekms apibdinti buvo naudojamas objektyvusis kriterijus panaios preks yra tos, kurios
priskiriamos toms paioms preki grupms, nustatomoms statistiniais ar muit tikslais. Preki priskyrimas
tai paiai bendrojo muito tarifo grupei yra vienas svariausi argument, siekiant rodyti preki panaum,
nors ir nra lemiamas. Panaios preks neturi bti identikos, taiau, pirma, turi turti panai savybi, toki
kaip skonis, kvapas, sudtis, produkt gamybos bdas bei kilm, antra, produktai turi tenkinti tuos paius
vartotoj poreikius, o vartojimas turi bti panaus arba sulyginamas.
Kaip jau buvo minta, preks, kurios nra panaios, taiau konkuruoja tarpusavyje patenka 90 str. 2 d.
reguliavimo srit. Tarpusavyje konkuruojaniomis prekmis pripastamos net ir tos, kurios tarpusavyje
konkuruoja tik i dalies, netiesiogiai ar potencialiai. Konkuruojaniomis prekmis bus pripastamos preks,
kurios faktikai ar potencialiai gali viena kit pakeisti.
2.3.3. 90 str. I-ojoje ir II-ojoje dalyse tvirtinto draudimo apmokestinti apimtis
Kaip jau buvo minta, rodius, kad preks yra panaios, taikytina 90 str. 1 dalis, nustatanti, kad mokesiai
importuojamai prekei neturi bti didesni nei taikomi vietos prekms. Jei preks netenkina panaioms
prekms nustatyt kriterij, taiau visgi tarpusavyje konkuruoja ar potencialiai gali konkuruoti taikytina 90
str. 2 d., draudianti vidaus mokesiais suteikti netiesiogin apsaug vietinms prekms.
90 str. 1 d. nustatyt draudim tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti ... didesniais mokesiais Teismas
interpretuoja pleiamuoju bdu. Taikant Sutarties 90 str. 1 d. btina lyginti mokesi nat, kuri priklauso
nuo mokesio dydio, apskaiiavimo bdo ir kit mokesio taikymo taisykli. Tiesiogin diskriminacija gali
atsirasti dl to, kad yra apmokestinamas tik importuotas produktas (o panaus vietinis produktas ne), taip
pat ir tais atvejais, kai importuojamas produktas apmokestinamas didesniais mokesiais, nei panaus vietos
produktas vien tik dl skirtingos produkto kilms. Netiesiogin diskriminacija susijusi su tais atvejais, kai
skirtingi mokesiai panaioms prekms nustatomi nepriklausomai nuo j kilms, bet i esms siekiant to
paties rezultato diskriminuoti dl preks kilms. Nustaius, kad paeidiama 90 str. 1 dalis, t.y. tiesiogiai
ar netiesiogiai diskriminuojami importuojami produktai, valstyb nar pareigojama sulyginti mokesi
nat, tenkani vietos ir importuojamiems produktams, atsivelgiant mokesi tarifus, apskaiiavimo
bdus ar taikymo taisykles, taip pat vienodai taikyti mokesi lengvatas.
Sutarties 90 str. 2 d. nustato draudim taikyti mokesi sistem, kuri suteikia apsaug vietos gaminiams
konkuruojani importuot produkt atvilgiu. iuo atveju skirtingas mokestis vietos ir importuojamai
produkcijai nebtinai bus vienodas, svarbu, kad tokiu apmokestinimu nebt sukuriama palankesn padtis
rinkoje vietos produktams. Todl ir nustaius 90 str. 2 d. paeidim nereikalaujama sulyginti mokesi
natos, o tik panaikinti mokesio protekcionistin pobd: taikyti importuojamiems produktams tok mokest,
kuris eliminuot suteikiam apsaug vietos prekms.
2.3.4. Objektyviai skirtingas vidaus mokestis
90 str. nedraudia skirtingai apmokestinti vidaus mokesiais panai preki, jei toks apmokestinimas remiasi
objektyviais kriterijais: preks gaminamos i skirting aliav, naudojant skirtingus gamybos procesus arba
atsivelgiant pagaminam preki kiek ir kt. Taiau toks skirtingas apmokestinimas turi tenkinti ias
slygas:
1) Siekiama ekonomins ar socialins politikos tiksl, suderinam su EB teiss reikalavimais;
2) Yra nustatytos detalios taisykls, kurios galina ivengti tiek tiesiogins, tiek netiesiogins
diskriminacijos bei netiesiogins vietos gamini apsaugos.
Preks gamybos geografin vieta ar specifiniai-techniniai valstybs, kuri importuojama prek,
reikalavimai jos gamybai, kaip ir kiti kriterijai, kuri importuojamos preks neturi galimybs fizikai ar
teisikai patenkinti, nra kriterijai, kuriais galima pagrsti skirting panai preki apmokestinim.
2.4. Kiekybiniai importo bei eksporto apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons
Be fiskalini prekybos barjer, yra draudiami ir diskriminaciniai fiziniai ir techniniai prekybos barjerai.
Nordamos apsaugoti savo rink, valstybs gali siekti nustatyti kvotas importuojamai ar eksportuojamai
produkcijai, vairias administracines priemones ar procedras, techninius reikalavimus importuojamoms bei
vietos prekms. Tokios priemons yra vadinamos kiekybiniais apribojimais ir lygiaverio poveikio
priemonmis.
EB sutartis tvirtina apribojim draudim:
28 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio
poveikio priemons.
29 straipsnis
Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio
poveikio priemons.
Tam tikrus valstybi nari taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverio poveikio priemones valstybs
nars gali pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis. Ribojimo pagrstumo slygos yra nustatytos Sutarties 30
str. bei Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje, kurioje tvirtintos pagrstumo slygos vadinamos
privalomaisiais reikalavimais.
2.4.1. Kiekybini importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo apimtis
Kiekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visikai ar i dalies suvaro preki eksport, import ar
tranzit[1]. Priemons turinios lygiavert kiekybiniams apribojimams poveik apima ne tik prie tai mintus
suvarymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tok pat poveik. Tokiomis priemonmis
neretai pripastami prekms taikomi techniniai reikalavimai, vairios administracins priemons ar
procedros.
[1] Geddo prie Ente Nazionale Risi 2/73, 7 dalis.
2.4.1.1. Direktyva 70/50
Vienas pirmj antrins teiss akt, apibrusi lygiaverio pobdio kiekybiniams importo apribojimams
priemones, yra Europos Komisijos 1970 m. sausio 19 d. direktyva Nr. 70/50[1]. Direktyva nustat, kad EB
sutarties 28 str. taikytinas statymams, kitiems teiss aktams, administracinms priemonms, taip pat bet
kokiems vieosios valdios veiksmams ir aktams, kurie nors teisikai nepareigoja asmen, kuriems jie yra
skirti, taiau yra prieastis siekti atitinkamo elgesio (preambuls 2,3 punktai).
ioje direktyvoje priemons yra skirstomos dvi grupes:
a. Skirtingai taikomos priemons, t.y. kitokios nei tos, kurios taikomos ir vietins gamybos prekms (2
str. 2 ir 3 dalys)
b. Vienodai taikomos priemons, t.y. kurios vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir
importuojamoms prekms. (2 str. 1 dalis, 3 str.)
Direktyvos 2 str. 1 ir 2 dalys
1. i direktyva taikoma priemonms, iskyrus priemonms vienodai taikomoms vietiniams arba
importuotiems produktams, kliudanios importui, skaitant priemones, dl kuri importuoti yra sunkiau arba
brangiau nei realizuoti vietin produkcij.
2. Vis pirma i direktyva taikoma priemonms, kuriomis importui arba importuot produkt
realizavimui bet kuriame realizavimo etape numatoma slyga iskyrus formalum kuri taikoma tik
importuotiems produktams, arba tokia slyga, kuri skiriasi nuo vietiniams produktams taikomos ir yra
sunkiau vykdoma. Taip pat i direktyva yra konkreiai taikoma priemonms, kurios yra palankesns
vietiniams produktams arba suteikia jiems preferencij, iskyrus pagalb, kuriai slygos gali bti taikomos
arba netaikomos.
Direktyva pateikia pavyzdin skirtingai taikom priemoni sra. Direktyvos 2 str. 3 d.:
a) tik importuotiems produktams nustato maiausias arba didiausias kainas, kai u jas maiau ar daugiau
kainuojani produkt importas draudiamas, sumainamas arba turi atitikti nustatytoms slygos, galinios
trukdyti importui;
b) importuotiems produktams nustato maiau palankias kainas negu vietiniams produktams;
c) pelno maras ir visus kitus kain komponentus nustato tik importuotiems produktams arba juos
nustato skirtingai negu vietiniams produktams, pirmj nenaudai;
d) daro nemanomu bet kok importuoto produkto kainos padidinim, pavyzdiui nustato papildomas su
importu susijusias ilaidas ir mokesius;
e) nustato produkt kainas tik pagal vietini produkt savikain arba kokyb, kas sudaro klit preki
importui;
f) sumaina importuoto produkto kain, ypa jo tikrj vert, arba padidina jo savikain (nustato jo
pabrangim);
g) leidia importuotiems produktams patekti vietin rink, tik su slyg, kad importuojanios valstybs
nars teritorijoje yra importuotoj tarpininkas arba atstovas;
h) nustato tik importuotiems produktams mokjimo slygas arba slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams
produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos;
i) tik importui reikalauja pateikti garantijas arba reikalauja dalini mokjim mainant siskolinim;
j) tik importuojamiems produktams taiko slygas, vis pirma, susijusias su forma, dydiu, svoriu,
sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, arba importuojamiems produktams taiko
slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos;
k) trukdo asmenims pirkti tik importuotus produktus arba imponuoja (reikalauja) pirkti tik vietinius
produktus, arba preferencij teikia tik j pirkimui;
l) visai arba i dalies neleidia naudoti nacionalini priemoni arba rengini tik importuotiems
produktams arba mintas priemones bei renginius visai ar i dalies leidia naudoti tik vietiniams
produktams;
m) draudia arba riboja tik importuot produkt reklam arba visai ar i dalies leidia reklamuoti tik
vietinius produktus;
n) draudia, riboja tik importuot produkt laikym sandlyje arba reikalauja tik juos laikyti sandlyje;
visai arba i dalies sandliavimo patalpas leidia naudoti tik vietiniams produktams, arba importuot
produkt laikymui sandliuose nustato tokias slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom
slyg ir yra sunkiau vykdomos;
o) nustato, kad importavimui viena arba daugiau valstybi nari turi taikyti abipusikumo princip;
p) nustato, kad importuoti produktai turi visai arba i dalies atitikti kitas nei importuojanios alies
taisykles;
q) importuotiems produktams nustato terminus, kurie yra per trumpi arba per ilgi, palyginti su normaliu
vairi operacij, kuriems tokie terminai taikomi, vykdymu;
r) tikrina importuotus produktus arba nustato jiems vietiniams produktams nebding kontrol, iskyrus
tikrinim atliekant muitins procedras, arba importuotus produktus kontroliuoja grieiau negu vietinius,
nors tai nra btina vienodai apsaugai utikrinti;
s) kilms arba altinio nenurodanius pavadinimus leidia naudoti tik vietiniams produktams.
Kaip matyti, direktyva buvo udraustos skirtingai taikomos priemons, pateikiant neisam 21 tokio
pobdio priemons sra. Kitaip tariant, visos skirtingai taikomos priemons reik lygiaverio poveikio
kiekybiniams importo apribojimams priemones, kurios draudiamos Sutarties 28 str. Pastebtina, kad beveik
visos minimos priemons buvo nagrinjimo objektu Europos Teisingumo teisme.
Visgi direktyva udraud taip pat ir vienodai taikomas priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis
pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto
pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis
palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, maiau prekybai trukdaniomis
priemonmis (Direktyvos 3 str.).
Apibendrinant direktyvoje pateikt lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni
svok ir j draudimo apimt, paymtina, kad draudiamos visos skirtingai taikomos priemons, o taip pat ir
vienodai taikomos preki pardavimo taisykls, kurios vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu,
sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis
laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti
kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis.
[1] KOMISIJOS DIREKTYVA 1969 m. gruodio 22 d. pagrsta 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis, dl
lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni, kurioms netaikomos kitos nuostatos,
priimtos pagal Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo (70/50/EEB), OJ L'1970 Nr.13-29.
2.4.1.2. Dasonville byla
Teismas pateik savo pair lygiaverio poveikio priemoni svok byloje Procureur du Roi v.
Dassonville [1]. Bylos fabula buvo susijusi su kotiko viskio importu i Pranczijos Belgij. Importuotojai
(Benoit ir Gustave Dassonville) neturjo Jungtins Karalysts muitins iduoto preki kilms sertifikato ir
tuo bdu paeid Belgijoje galiojanius teiss aktus. Nors viskis buvo teistai sigytas Pranczijoje, u
paeidim mintiems asmenims grs baudiamoji atsakomyb.
Teismas paymjo, kad bet kokios valstybi-nari prekybos taisykls, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai,
faktikai ar potencialiai kliudo prekybai Bendrijos viduje yra laikytinos priemonmis, turiniomis lygiavert
kiekybiniams apribojimams, poveik (5dalis).
Europos Bendrijoje nra sistemos, kuri utikrint vartotojus, kad nurodyta produkto kilm yra autentika,
valstyb nar turi teis imtis priemoni ukertani keli nesiningiems veiksmams, taiau tokios
priemons turi tenkinti protingumo kriterij, o rodymai, kuri reikalaujama, neturi trukdyti prekybos tarp
valstybi nari ir turi bti pasiekiami visiems Bendrijos pilieiams (6 dalis).
Todl Teismo nuomone, valstybs nars reikalavimas turti preki kilms sertifikat, kur yra sunkiau gauti
originalios preks importuotojams, importuojantiems tas prekes i valstybs nars, kurioje tos preks yra
laisvojoje apyvartoje, nei tiems importuotojams, kurie importuoja tas paias prekes tiesiogiai i kilms
valstybs yra laikytinos lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemonmis (9 dalis).
Vadinasi, lygiaverio poveikio priemonmis pripaintinos visos valstybi nari priimtos prekybos taisykls,
galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb Bendrijos viduje. i vadinamoji
Dassonville formuluot udraud valstybms narms taikyti bet kokias taisykles, jei jos ribojo prekyb
Bendrijoje. Jei direktyvos 70/50 pagrindinis draudimo kriterijus buvo valstybs taikomos priemons
faktikas ribojantis poveikis, tai pagal Dassonville formul draudiamas ir potencialus ribojimas. Taigi
nustaius, kad nacionalin priemon gali trukdyti prekyb Bendrijoje, ji turi bti pripastama, kaip
lygiaverio poveikio priemon pagal Sutarties 28 str., todl visikai nebtina nustatyti, kad ji faktikai
trukdo ar apsunkina konkreios preks import. Toki pozicij Teismas patvirtino eilje byl.
Visgi reikt pabrti, kad Dassonville byla buvo susijusi su skirtingai taikomomis priemonmis. Byloje kilo
klausimas apie nacionalins teiss akto nuostat, draudiani importuoti prek, turini kilms vietos
nuorod, jeigu prie ios preks nra pridtas oficialus eksportuojanios valstybs iduotas dokumentas,
patvirtinantis jos teis i nuorod. Btent dl ios prieasties Dassonville formul vis pirma imta taikyti
skirtingai taikomoms priemons.
[1] Byla C-8/74 Procureur du Roi v. Dassonville [1974] ECR 837.

2.4.1.3. Cassis de Dijon byla

1976 metais firma Rewe Vokietijos federalinei alkoholio monopolio administracijai pateik praym leisti i
Pranczijos Vokietij veti ir Vokietijoje parduoti serbent liker Cassis de Dijon. Pranczijoje Cassis de
Dijon grimas paprastai gaminamas su 15-20 proc. trio alkoholio kiekiu, jo galima laisvai nusipirkti.
Vokietijos institucija atsisak iduoti leidim veti grim, motyvuodama tuo, kad Cassis de Dijon dl
mao alkoholio kiekio negali bti pardavinjamas Vokietijoje. Minta institucija rmsi galiojaniu teiss
aktu, kuriame buvo sakoma, kad laisvai prekiauti galima tik degtinmis (pvz., konjakais) su minimaliu 32
proc. trio alkoholio kiekiu. Monopolio tarnybos nuomone, vaisiniams likeriams iimties tvarka leidiamas
minimalus 25 proc. trio alkoholio kiekis, o Cassis de Dijon tokio kiekio neturs.
Vokietijos vyriausyb rmsi keliais argumentais, ypa tuo, kad draudimas veti Cassis de Dijon pagrstas
visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais (9 dalis). Neribojamas leidimas prekiauti vis ri
degtinmis su bet kokiu alkoholio kiekiu gali slygoti didesn alkoholio vartojim, nes, Vokietijos atstov
nuomone, lengviau priprasti prie silpnesni alkoholini grim (10 dalis). Be to, alkoholio kiekio nustatymo
taisykls apsaugo vartotojus apribojant nesiningus prekybinink ir gamintoj veiksmus: alkoholis yra
brangiausia sudtin alkoholini grim dalis, todl sumainus alkoholio kiek gyjamas konkurencinis
pranaumas. (12 dalis).
Bendrijoje kol kas nra bendr alkoholio gamyb ir prekyb reglamentuojani taisykli, todl paios
valstybs nars savo teritorijoje gali reguliuoti klausimus, susijusius su alkoholiu ir alkoholiniais grimais (8
dalis). Visgi, teismo nuomone,vienaals valstybs nars taisykls dl minimalaus alkoholio kiekio
alkoholini grim prekyboje yra klitis prekybai ir prietarauja Sutarties 28 str. (14 dalis).
Teismas neman, kad tokias taisykles galima pateisinti. Nors ir teigiama, kad prekybos klitys Bendrijoje,
kylanios dl skirting nacionalini teiss akt, reglamentuojani prekybos taisykles, gali bti pateisinamos
tais atvejais, kai jos yra btinos privalomj reikalavim, susijusi su mokesi kontrols veiksmingumu,
visuomens sveikatos apsauga, prekybini sandori siningumu ir vartotoj apsauga, utikrinimu (8 dalis).
Taiau Teismas atmeta Vokietijos argumentus, grindiamus visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos
pagrindais.
Minimalaus alkoholio kiekio alkoholiniuose grimuose taisykls nesiekia tokio tikslo, kuris yra bendrasis
interesas, be to, taisykls taikymas nra proporcingas: nra svarbesni(s) u preki judjimo laisvs
reikalavimus, kurie yra viena pagrindini Bendrijos taisykli (14 dalis). Teismas pabr, kad vartotojai
galt bti apsaugoti reikalaujant paymti alkoholinio produkto kilm ir trin alkoholio koncentracij ant
produkt pakuots (13 dalis), o Vokietijoje taikom minimalaus alkoholio kiekio taisykli paskms tra
prekybos stipriais alkoholiniais grimais skatinimas, istumiant i nacionalins rinkos kit valstybi nari
produktus, kurie netenkina nustatyt slyg (14 dalis).
Rezoliucinje sprendimo dalyje Teismas pabria, kad draudimas taikyti lygiaverio poveikio importo
kiekybiniams apribojimams priemones, nustatytas Sutarties 28 str., apima minimalaus alkoholio kiekio
taisykles alkoholiniams grimams, tvirtintas valstybs nars teisje, jei importuojamas alkoholinis grimas
teistai pagamintas ir platinamas kitoje valstybje narje (15 dalis). Nra jokio galiojanio pagrindo, kodl
teistai pagamintas ir platinamas vienoje i valstybi nari alkoholinis grimas, negalt bti parduodamas
kitoje valstybje narje; valstyb nar negali nustatyti draudimo pardavinti mintus alkoholinius grimus,
taiau kuriuose yra maesnis alkoholio kiekis, nei tai leidia nacionaliniai teiss aktai (14 dalis).
Cassis sprendimo svarba pasireik tuo, kad Teismas analizavo vienodai taikom priemon, kuri pripaino
lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemone. Kitaip tariant net ir vienodai taikoma
priemon, jei ji tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai ar potencialiai riboja prekyb Bendrijoje, ji yra
draudiama. Be to, Teismas tvirtino taip vadinam abipusio pripainimo princip[1]: preks, kurios yra
teistai pagamintos ir pardavinjamos vienoje valstybje narje, gali bti teistai pardavinjamos bet kokioje
kitoje valstybje narje.
Abipusio pripainimo principas grindiamas idja, kad tam tikr vertybi (pvz., sveikatos ir vartotoj
apsaugai) skirti teiss aktai visose valstybse narse yra panas. Kiekviena valstyb nar jau yra nustaiusi
bent jau tuos minimalius reikalavimus, kurie yra btini siekiant utikrinti mint vertybi apsaug. Todl
tokios taisykls, kurios papildomai nustato ar dubliuoja kitoje valstybje narje nustatytas vertybi apsaugos
taisykles, prietarauja laisvam preki judjimui.
Tuo bdu Casis sprendimas Bendrijoje pasil prekybos laisv, nacionalini preki skirtum galimyb, po
io sprendimo nereikjo harmonizuoti valstybi nari nacionalini taisykli, nes toki taisykli taikymui
buvo nustatytos aikios ribos. Visgi is sprendimas stipriai iplt draudim taikyti lygiaverio poveikio
kiekybiniams importo apribojimams priemones.
Kaip jau buvo minta, direktyva 50/70 draud skirtingai taikomas priemones, o taip pat vienodai taikomas
priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis pirma siejasi su produkto forma, dydiu, svoriu,
sudtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu, jei tokios vienodai taikomos priemons yra
neproporcingos. Esminiu priemons draudimo kriterijumi direktyva pripasta tos priemons faktik
ribojant poveik. Tuo tarpu Dasonville byloje Teismas praplt priemoni svok, udrausdamas ir
potencialiai prekyb ribojanias priemones. Dasonville formul Teismas taik skirtingai taikomoms
priemonms. Cassis byloje nagrintos minimalaus alkoholio taisykls buvo taikomos tiek vietinms, tiek i
kit valstybi nari importuojamoms prekms, t.y. vienodai taikomos.
Taigi Dassonville formuluot prapltus Casis byloje nustatytu draudimu nustatyti vienodai taikomas
lygiaverio poveikio priemones bei tarpusavio pripainimo principu, lygiaverio poveikio priemoni
draudimo apimtis buvo iplsta.
[1] Kartais literatroje dar vadinamas tarpusavio arba abialio pripainimo principu.

2.4.1.4. Keck byla

Pranczijoje galiojo draudimas parduoti prekes emesne nei j pirkimo kaina taip vadinamasis
nuostolingas pardavimas (nors buvo leidiama pardavinti gamintojui emesnmis nei gamybos katai). U
io draudimo paeidim P. Keck ir p. Mithouard grs baudiamoji atsakomyb.
Teismas man, kad nors ir skirtingose valstybse narse monms taikomi skirtingos prekybos taisykls,
vienos draudianios, kitos leidianios nuostoling perpardavim, taiau tai nra diskriminacija, nes tokios
prekybos taisykls taikomos visiems subjektams, esantiems toje teritorijoje, nepaisant j pilietybs (8 dalis).
Be to, nacionalin norma, kuri draudia nuostoling perpardavim nra skirta reguliuoti prekyb tarp
valstybi nari (12 dalis). Keturioliktoje sprendimo dalyje Teismas teigia, kad atsirado tendencija ginyti bet
kokias prekybos taisykles, taikomas valstybse narse, todl jis mano yra btina perirti ir naujai
paaikinti jau priimtus sprendimus ioje srityje. 16 sprendimo dalyje Teismas nurodo:
Prieingai tam, kas ankiau buvo nusprsta, nacionalini prekybos taisykli, ribojani ar draudiani
tam tikr preki pardavim, taikymas kit Valstybi Nari prekms neturi bti suprantamas, kaip tiesiogiai
ar netiesiogiai, teorikai ar praktikai trukdantis prekyb tarp Valstybi Nari Dassonville bylos prasme, jei
tokios prekybos taisykls taikomos visiems valstybs teritorijoje veikiantiems platintojams, ir jei tokie
reikalavimai teisikai ar praktikai taip pat taikomi ir vietini ir kit Valstybi Nari prekms.
Kitaip tariant nacionalini statym nuostatos, kurios riboja ar draudia tam tikrus preki pardavimo bdus
nepatenka 28 str. taikymo srit, jeigu jos:
1. taikomos visiems nacionalinje teritorijoje veikiantiems prekybininkams;
2. daro tok pat teisin ar faktin poveik ir vietini ir importuojam preki prekybai.
Skirtingai nei Dassonville byloje, kurioje ETT numat, kad bet kokia priemon, kuri gali tiesiogiai ar
netiesiogiai, faktikai ar potencialiai trukdyti prekyb tarp valstybi nari, yra draudiama, Keck byloje
Teismas konstatuoja, kad nors draudimas pardavinti nuostolingai gali paveikti laisv preki judjim,
taiau, jeigu tokia nacionalin taisykl yra vienodai taikoma ir tra prekybos taisykl, ji neturi bti laikoma
lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemone.
Kitaip tariant Teismas dar kart pabria valstybs taisykli skyrim bendrai ir vienodai taikomoms
taisyklms, be to, pastarasias suskirsto dvi grupes: (1) prekybos taisykles, ir (2) taisykles prekei.
ETT nuomone 28 str. negali bti taikomas toms vienodai taikomoms priemonms, kurios reguliuoja prekyb
paioje valstybje narje (t.y. preki pardavimo taisyklms).
2.4.1.5. Bylos po sprendimo Keck byloje
Paskesn ETT praktika rodo, kad savo bylose jis vadovaujasi sprendimu priimtu Keck byloje. Tai ypa
matyti lygiaverio poveikio priemoni skaidymui vienodai ir atskirai taikomas priemones: iuo poiriu
iskirtina De Agostini [1], GIP [2] bylos.
Taiau iki iol praktikoje kyla prietaravimai dl ETT sprendimo Keck byloje, kadangi kartais gana sunku
skirti prekybos taisykles nuo priemoni, taikom paioms prekms, vis pirma dl svokos prekyb
reguliuojanio taisykls daugiareikmikumo. tai Familiapress byloje[3] Austrijos laikrai leidjas,
siek neleisti HBV, Vokietijos leidjui, Austrijoje leisti urnal, kuriame buvo kryiaodiai, kuriuos
isprend skaitytojai gaut prizus. Austrijos statymai draudia leidjams savo leidinius traukti tokius
konkursus. Austrija teig, kad jos statymai nepateko 28 str. apimt, nes nacionaliniai statymai buvo skirti
pardavim skatinimo bdui ir todl, pagal Keck byl, nepateko 28 str. taikymo srit. Teismas nusprend, kad
nors atitinkami nacionaliniai statymai nukreipti prie pardavim skatinimo bdus, iuo atveju jie susij su
produkt turiniu, nes aptariami konkursai sudaro neatskiriam urnalo, kuriame jie spausdinami, dal. Todl
aptariamas nacionalinis statymas, kaip taikomas bylos faktams, nra susijs su prekyb reguliuojaniomis
taisyklmis pagal sprendim Keck byloje. Be to, kadangi reikalaujama i kitose valstybse narse registruot
prekiautoj pakeisti periodinio leidinio turin, svarstomas draudimas apsunkina patekim valstybs nars
rink atitinkamiems importuojamiems produktams ir todl trukdo laisvam preki judjimui. Todl tai i
principo yra priemon, turint tok pat poveik, kaip kiekybiniai apribojimai.
Atsivelgiant tai, kai kurie autoriai skiria statines ir nestatines arba dinamines prekyb reguliuojanias
taisykles. Statinmis prekyb reguliuojaniomis taisyklms bus priskiriamos taisykls, susijusios su prekybos
vietos darbo valandomis, apskritai darbo laiku ar patalp, kuriose gali bti prekiaujama tam tikromis
prekmis, tipu. Nestatikos ar dinamikos prekyb reguliuojanios taisyklmis vadinamos tokios taisykls,
kurios reguliuoja bd, kuriuo gamintojas pasirenka parduoti tam tikr produkt, tam tikras reklamos,
nemokam pasilym ir pan. formas. Teigiama, kad dinamins prekyb reguliuojanios taisykls visgi turt
patekti Sutarties 28 str. apimt, o tik statini prekybos taisykli atvilgiu turit bti taikomos Keck byloje
nustatytos taisykls (jos nepatekt Sutarties 28 str.). iems mokslininkams visgi priepastatoma nuomon,
kad Teismas, visgi Keck byloje svarst toki galimyb, taiau j atmet: Teismas pripaino, kad taisykl,
draudianti nuostoling prekyb, atm i prekybinink pardavim skatinimo bd ir todl sumaino
pardavim apimtis, taiau vis dl to laik i taisykl prekyb reguliuojania taisykle, kuri nepateko 28
straipsnio apimt (Keck sprendimo 13 dalis).
Apibendrinant vlsn Teismo praktik teigtina, kad Teismas pastaruoju metu subtiliai pakeit savo pozicij,
teikdamas didesn reikm patekimui rink. Gourmet International [4] byloje ETT nurod, kad prekyb
reguliuojanios taisykls nepateka 28 straipsnio apimt, tik jei jos neukerta kelio ar netrukdo patekti rink
importuojamiems produktams labiau, nei vietiniams produktams. Manytina, kad Teismas toliau vadovaujasi
Keck bylos ivadomis, pagal kurias bendrai taikomos prekyb reguliuojanios taisykls laikomos
nepatenkaniomis 28 straipsnio apimt, taiau gali j patekti, jei jos visgi susijusios su produkt savybmis
ir ukerta keli arba trukdo patekti rink.
[1] Sujungtos bylos C-34-36/95, Konsumentombudsmannen (KO) v. De Agostini (Svenska) Forlag AB
and TV-Shop I Sverige AB[1997] ECR I-3843.
[2] Byla C-405/98, Konsumentombudsmanned (KO) v. Gourmet International Products AB (GIP)[2001]
ECR 1-1795.
[3]Byla C-368/95, Vereinigte Familiapress Zeitungsverlags- und Vertreibs GmbH v. Heinrich Bauer Verlag
[1997] ECR I-3689.
[4] Byla C-405/98,Gourmet International, [1999] ECR I-1528
2.4.2. Kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni svoka ir draudimo apimtis
Kaip jau buvo minta, eksporto kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas
yra tvirtintas Sutarties 29 str., kuris nesiskiria nuo Sutarties 28 str., tvirtinanio importo kiekybini eksporto
apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudim. Visgi Teismas skirtingai interpretavo iuos
straipsnius.
Byloje Groenveld [1] Olandijos der gamintojas uginijo Olandijos norm, draudiani dti arkli ms
Olandikuose derose. Teismas nepalaik Gen. advokato nuomons, kuris sil vadovautis Dassonville ir
Cassis bylomis, pripainti i taisykl draudiama (jo nuomone, reikalavimas atitinkamai ymti produkt
galt atitikti proporcingumo pricip). Teismas nustat, kad Sutarties 29 str. iimtinai susijs su skirtingo
reimo tarp valstybs nars vidaus prekybos ir eksporto i jos tvirtinimu. Taigi, jei tas pats rimas yra
nustatomas ir vidaus preki skirt eksportui, ir vidaus preki, skirt vidaus vartojimui, Sutarties 29 str. nra
paeidiamas, t.y. bendrai taikomos priemons nra draudiamos pagal Sutarties 29 str. Teismas paymjo,
kad Sutarties 29 str. draudiamas skirtingo rimo nustatymas tuo atveju, jei tai suteikia pranaum
nacionaliniam produktui kit produkt, importuojam i kit valstybi nari, sskaita. Jongeneel Kaas
byloje[2] Teismas pakartojo nuostat, kad bendrai taikomi reikalavimai nepaeidia Sutarties 29 str. (buvo
tiriamos Olandiko srio kokybs ir sudties taisykls).
Tuo tarpu atskirai taikomos priemons paeidia Sutarties 29 str. ir joms taikomi Dassonville ir Cassis
reikalavimai. iuo aspektu pamintina Bouhelier 53/76 byla, kurioje buvo tiriamas Pranczijos reikalavimas
gauti eksporto licencijas (po to, kai atliekama kokybs inspekcija) laikrodiams, kurie yra eksportuojami,
taiau tokios licencijos nebuvo reikalaujama laikrodiams, kurie skirti vidaus prekybai.
Apibendrinant ETT praktik bendrai taikom priemoni kontekste, btina paminti por nauj byl, kurios
sukl nemaus ginus teisinje literatroje. Tai Ravil [3] ir Asda [4] bylos, kuriose ikilo kolizija tarp laisvo
preki judjimo ir intelektins nuosavybs teisi (preks kilms pavadinim apsaugos). Italijos Prosciutto di
Parma kumpio ir Grana Padana srio gamintojai kreipsi Didiosios Britanijos ir Pranczijos teismus ( ias
alis buvo importuojami aukiau minti produktai) nordami, kad bt udrausta iose alyse naudoti
aukiau mintus kumpio ir srio kilms pavadinimus, kadangi tiek sris, tiek kumpis buvo supjaustyti u
i produkt kilms teritorijos rib. ie argumentai buvo grindiami Italijos teiss akt reikalavimais,
nustataniais, jog Prosciutto di Parma kumpis ir Grana Padana sris bt smulkinami j pagaminimo
regionuose. Taigi ginas i esms liet diskriminuojanias bendrai taikomas priemones, kurios buvo
taikomos tiek nacionaliniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Abiejose bylose ETT nusprend, jog, nors
ios nacionalins priemons ir paeid Sutarties 29 straipsn, bet buvo pateisinamos (pramonins ir
komercins nuosavybs apsaugos sumetimais). Ar po i byl Teismas pakeis savo praktik eksporto
lygiaverio poveikio priemoni draudimui, nra aiku. Visgi bent jau kol kas teigti, kad bendrai taikomos
taisykls taip pat patenka Sutarties 29 str. taikymo apimt, bt kiek per drsu.
[1] Byla 15/79 Groenveld prie Produktschap voor Vee en Vlees.
[2] Jongeneel Kaas Bv 237/82
[3] Byla C-469/00, Ravil S.a.r.l. v. Bellon Import S.a.r.l. and Biraghi SpA, [2003] ECR I-5053
[4] Byla C-108/01 Consorzio del Prosciutto diParma and Salumificio S. Rita SpA v. Asda Stores Ltd. and
Hygrade Foods Ltd., Judgments of 20 May 2003, [2003] ECR I-5121
2.4.3. Ribojimo pagrstumo slygos
Neatsivelgiant tai, kad valstybs taikoma taisykl yra pripaintina kaip kiekybinis apribojimas ar
lygiaverio poveikio priemon, valstyb nar turi teis j taikyti, jei tokia taisykl atitinka ribojimo
pagrstumo slygas. ias slygas tikslinga skirstyti slygas, nustatytas EB Sutartyje ir privalomuosius
reikalavimus, nustatytus Teismo.
2.4.3.1. Nustatytos EB sutartyje
30 straipsnis
28 ir 29 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba apribojim,
jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, moni, gyvn ar
augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos bei
pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi
tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.
iomis Sutartyje nustatytomis ribojimo pagrstumo slygomis importo, eksporto arba preki kilms ir
pristatymo valstyb gali pateisinti tiek kiekybinius apribojimus, tiek ir lygiaverio poveikio kiekybiniams
apribojimams priemones. Valstyb nar gali teisinti tiek bendrai taikomas, tiek ir atskirai taikomas taisykles,
nesvarbu, ar jos reguliuoja preks patekim rink (taisykl prekei), ar prekyb toje rinkoje (prekybos
taisykl). Visgi tais atvejais, kai Bendrijoje yra priimtas teiss aktas, kuriuo suderinamos valstybi taikomos
priemons, siekiant 30 str. nustatyt tiksl, valstyb nar neturi teiss remtis mintomis ribojimo pagrstumo
slygomis.
Svarbu pabrti, kad EB steigimo sutarties 30 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jei priemon nra taikoma
su tikslu diskriminuoti ar apriboti valstybi nari tarpusavio prekybos, be to, yra proporcinga. Todl Teismas
nuodugniai tiria, ar priemons tikrasis tikslas nra nacionalins rinkos apsauga ir ar ji yra proporcinga.
Teismas taip pat reikalauja, kad valstybi taikomos priemons nebt grindiamos ekonominiais tikslais.
Siekiant skaidrumo valstybi nari tarpusavio prekyboje, buvo priimtas sprendimas Nr. 3052/95/EB. is
sprendimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti, ar tinkamai yra gyvendinamas abipusio pripainimo
principas. Sprendimu siekiama, kad valstybs nars laiku ir tinkamai pranet apie nacionalini priemoni,
udraudiani laisv preki judjim, taikym.
2.4.3.2. Privalomieji reikalavimai
Privalomj reikalavim doktrin Teismas vyst Cassis de Dijon byloje, nustatydamas, kad lygiaverio
kiekybiniams apribojimams priemon gali bti pateisinama, jei:
ji btina, norint patenkinti pagrstus reikalavimus, ypa tuos, kurie susij su veiksminga mokesi kontrole,
visuomens sveikatos apsauga, prekybos skaidrumu ir vartotoj apsauga. Tuo turi bti siekiama tikslo,
susijusio su visuotiniais interesais, tarnaujaniais laisvo preki judjimo, kuris yra vienas i Bendrijos
pamat, reikalavimams.
Svarbu pabrti, kad privalomj reikalavim pagrind sraas nra baigtinis, o teis juos pateisinti remiasi
proporcingumo principu. Teismas pabr, kad nacionalini priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki
judjimui turi bti proporcingas siekiamam apsaugoti interesui ir to paties tikslo turi bti negalima pasiekti
kitomis, maiau prekybai trukdaniomis priemonmis. Svarbu pabrti, kad bendrj interes doktrina
taikytina tik bendrai taikomoms priemonms, todl atskirai taikom priemoni pateisinti remiantis iais
pagrindais nra galima.
III tema. Laisvas asmen judjimas
Laisvas asmen judjimas apima:
1. Laisv darbuotoj (ir j eimos nari) judjim,
2. Laisv savarankikai dirbanij ir moni judjim (arba steigimosi laisv),
3. Paslaug teikimo laisv[1].
[1] Nors paslaugos gali bti teikiamos paslaugos teikjui ir paslaugos gavjui nekertant sienos, silytina
paslaug teikimo laisv priskirti prie laisvo asmen judjimo dl itin panaaus i laisvi reglamentavimo.
3.1. Bendros laisvo asmen judjimo taisykls
3.1.1. Ekonomin veikla
Laisvo asmen judjimo taisykls gali bti taikomos tik tokiai asmen veiklai, kuri tenkina ekonomins
veiklos kategorij.
Ekonomins veiklos svoka minima EB sutarties 2 straipsnyje:
Bendrija, kurdama bendrj rink bei ekonomin ir pinig sjung ir gyvendindama 3 bei 4 straipsniuose
nurodytas bendros politikos arba veiklos kryptis, kelia sau udavin visoje Bendrijoje skatinti sklandi,
suderint ir tolydi ekonomins veiklos pltot, siekti aukto lygio uimtumo ir socialins apsaugos, vyr ir
moter lygybs, tvaraus ir neinfliacinio augimo, didelio konkurencingumo ir ekonomins veiklos rezultat
konvergencijos, aukto lygio aplinkos apsaugos ir jos kokybs gerinimo, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybs
gerjimo bei valstybi nari ekonomins ir socialins sanglaudos bei solidarumo.
Siekiant taikyti asmen judjimo laisvs taisykles, tiriama, ar konkreti ekonomin veikla yra tikra ir efektyvi
(angl. genuine and effective). Efektyvios ekonomins veiklos svok atskleidia veiklos atlygintinumas,
turinys ir trukm.
Efektyvia veikla pripaintinas darbuotojo darbas, u kur mokamas emesnis nei minimalus garantuotas
darbo umokestis ar u kur yra atsiskaitoma paslaugomis. Neturi jokios reikms, kad darbuotojas gauna
papildom pajam ar j siekia i privai altini ar net viej tos paios valstybs, kurioje dirbama, fond.
Efektyvia veikla pripaintinas ir darbas, dirbamas ne piln darbo dien. Taiau tikra ir efektyvia veikla
nepripastama tokia menkavert veikla, kuri tra pagalbin. Pavyzdiui, eiasdeimties valand darbuotojo
darbas atuoni mnesi laikotarpyje galt bti nepripaintas efektyvia ekonomine veikla.
Darbas, kurio tikslas reabilituoti asmen po ligos nepripaintinas efektyvia ekonomine veikla, nepaisant to,
kad u tok darb mokama i viej fond. Visgi toki veikl galima vertinti ir kaip darb, jei tokios
veiklos tikslas nra vien tik asmens reintegracija. Teismas nepripaino efektyvia ekonomin veikla gatvs
muzikanto veiklos, nes nebuvo tiesioginio ryio tarp paslaugos verts ir gauto umokesio. Tuo tarpu
loterijos organizavimas, kurios dalyviai i principo teturi galimyb laimti priz, Teismo buvo pripainta
paslauga, todl tenkino ekonomins veiklos kategorij.
Efektyvios ekonomins veiklos problema taip pat buvo kilusi vertinant sportinink veikl. Teismas
paymjo, kad dalyvavimas profesionaliose arba pusiau profesionaliose futbolo varybose yra ekonomin
veikla, jei yra dirbama u darbo umokest arba teikiamos paslaugos ir tokiai veiklai taikomos EB
atitinkamos laisvs taisykls. Tuo tarpu nacionalini komand sudarymas ir dalyvavimas nacionalinse
sporto varybose, Teismo nuomone, nepripaintina kaip ekonomin veikla, o iskirtinai sporto, todl
asmenys, sportuojantys nacionalinse komandose, negals pasinaudoti laisvo asmen judjimo ar paslaug
teikimo taisyklmis.
3.1.2. Diskriminacijos draudimas
Sutarties 12 str. yra tvirtintas bendras draudimas diskriminuoti dl asmens pilietybs:
12 straipsnio (ex 6 straipsnis) 1 dalis:
ios Sutarties taikymo srityje, nepaeidiant joje esani speciali nuostat, draudiama bet kokia
diskriminacija dl priklausymo vienai ar kitai valstybei.
is nediskriminavimo principas buvo taikomas laisvam asmen judjimui, o vliau i nuostat pagrindu
buvo ivystyta Europos pilietybs samprata 17-22 (8 8e str.). Teigiama, kad ES pilietybs sampratos
vedimas asmens teis laisvai judti Europos Sjungoje pavert konceptualiai nauja.
I ties Mastrichto sutartyje teisinant ES pilietybs samprat, taip pat buvo tvirtintos ir ES pilieiams
garantuojamos teiss. Tuo bdu Sutarties 18 str., buvo tvirtinta kiekvieno ES pilieio teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje, laikantis Sutartyje ir jai gyvendinti priimtuose teiss aktuose
nustatyt apribojim bei slyg. i teis lyg ir dubliuoja laisvame asmen judjime tvirtintas teises ir bent
jau kol kas Teismas nesuteik mintai normai tiesioginio veikimo, o mokslininkai ios normos tiesioginiu
veikimu pagrstai abejoja.
Sutarties 12 str. taikomas tokiose situacijose, kuriose EB sutartis nenustato specialaus draudimo
diskriminuoti. Teismo odiais, bendras diskriminacijos draudimo principas, nustatytas Sutarties 12 str.,
savarankikai taikomas tik tokiose situacijose, kurioms taikoma EB teis ir kuriose Sutartis nenustato
specialij diskriminacijos draudimo norm. Laisvo asmen judjimo ir paslaug teikimo atvejais,
pastarosios Sutarties normos pripaintinos specialiomis Sutarties 12 str. atvilgiu (r. Sutarties 39 str. 2 d., 43
str. 2 d., 50 str. 3 d.). I kitos puss, mintas straipsnis daug kart buvo taikomas ir tokiose situacijose, kai
EB nediskriminavimo principas buvo vienintelis, kur apskritai buvo galima taikyti.
3.1.3. Vidaus situacija
Laisvo asmen judjimo taisykls nra taikomos situacijose, kylaniose iimtinai vienoje ir toje paioje
valstybje narje (angl. exclusively internal situations). Vidaus situacija vadinami tie atvejai, kai asmuo
siekia pasinaudoti EB steigimosi laisvs normomis prie savo pilietybs valstyb (juridini asmen atveju
prie valstyb, kurios teis taikoma tam juridiniam asmeniui). Neretai vidaus situacija sukelia taip vadinamos
atvirktins diskriminacijos atvejus, t.y. atvejai, kai vietos pilieiai yra diskriminuojami usieniei
atvilgiu.
Visgi svarbu paymti, kad harmonizavus tam tikr srit antrins teiss aktu, kuris utikrina vis asmen
apsaug, valstyb nar privalo suteikti iuose aktuose nustatytas teises ne tik kit valstybi nari pilieiams,
bet ir savo pilieiams.
3.2. Bendrosios laisvo asmen judjimo teiss
Vadovaujantis EB Sutartyje tvirtinta pilietybs svoka, Teismo sprendimais ir antrins teiss aktais, visi ES
pilieiai gijo tam tikras laisvo asmen judjimo teises vien dl to, kad jie yra ES pilieiai ar ES piliei
eimos nariai.
Vadovaujantis Sutarties 40 str. Taryba buvo galiota priimti reglamentus ir direktyvas, reikalingas darbuotoj
judjimo laisvei gyvendinti, atitinkamai Sutarties 44 str. steigimosi laisvei, o Sutarties 52 str. paslaug
teikimo laisvei gyvendinti. Teiss ivykti i savo pilietybs valstybs ir atvykti kit valstyb nar su tikslu
dirbti, teikti paslaugas ar sisteigti buvo reguliuojama keletu antrins teiss normini akt. Lygiai taip pat
skirtingi teiss aktai reguliavo teis apsigyventi ir pasilikti gyventi po veiklos nutraukimo laisvame
darbuotoj judjime ir steigimosi ir paslaug teikimo laisvje. 2006 m. balandio 30 d. sigaliojus direktyvai
2004/38, visos ios teiss buvo harmonizuotos vienu aktu Direktyva 2004/38/EB Dl Sjungos piliei ir
j eimos nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje.
Direktyva 2004/38/EB pabriami proporcingumo ir draudimo piktnaudiauti teismis principai. Kiek tai
lieia piktnaudiavim teismis, direktyva nustato, kad valstybs nars gali patvirtinti btinas priemones
atsisakyti, nutraukti ar panaikinti bet koki ia direktyva suteikt teis, jei jomis piktnaudiaujama ar
sukiaujama, pvz., santuokomis i iskaiiavimo.
3.2.1. Teis ivykti ir teis atvykti
Kaip ir ankstesniuose teiss aktuose, teis ivykti i savo valstybs ribojama tik pareiga pateikti galiojani
tapatybs kortel arba pas (2004/38 4 str.).
Teiss atvykti aspektu, Sjungos pilieiams netaikomas vaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo
reikalavimas, taiau reikalaujama galiojanio paso ar tapatybs kortels pateikimo. Tuo tarpu eimos
nariams, jei jie nra ES pilieiai, taikomi viz reikalavimai, iskyrus tuos, kurie turi galiojani leidimo
gyventi alyje kortel. Direktyva 2004/38 nustato, kad valstybs privalo suteikti vizas kuo greiiau ir
nemokamai.
3.2.2. Teis gyventi
Teis apsigyventi valstybje narje skirstoma teis gyventi iki trij mnesi ir ilgiau kaip tris mnesius.
Tiek pilieiai, tiek pilieio eimos nariai turi teis gyventi iki trij mnesi netaikant jiems joki reikalavim,
iskyrus pareigojim turti tapatybs kortel arba pas. Teis gyventi alyje ilgiau kaip tris mnesius
ribojama tik asmenims tenkinantiems nustatytas slygas (7 str. 1 d.):
a) jie yra darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje narje; arba
b) turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata
priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos draudim
priimaniojoje valstybje narje, arba
c) yra priimti privai arba valstybin institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios valstybs
nars pagal savo statym ar kit teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso baigimo tiksl,
skaitant profesin rengim ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje valstybje narje ir utikrina
atitinkam nacionalin institucij pateikdami deklaracij ar kitokiu jos pasirinktu lygiaveriu bdu, kad jie
turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata
priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai, arba
d) yra Sjungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys eimos
nariai.
Atkreiptinas dmesys, kad Sjungos piliet lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai turi teis apsigyventi
nepriklausomai nuo j pilietybs.
Pakankam l reikalavimas, o taip pat ir ribojimas apsigyventi naujoje valstybje narje atvejais, kai
asmuo tampa nata priimanios valstybs nars socialins paramos sistemai buvo reglamentuota dar 1990
metais. Teismas pabr, kad tarp valstybi nari piliei egzistuoja tam tikro laipsnio finansinis
solidarumas, todl valstybs nars turi atsivelgti, jei finansiniai sunkumai tra laikini.
ia direktyva buvo atsisakyta leidim gyventi valstybi nari pilieiams idavimo, vietoje to tvirtinant
valstybei narei teis per ne trumpesn nei trys mnesiai termin reikalauti usiregistruoti atitinkamose
institucijose. Visgi eimos nariai, kurie nra ES pilieiai, privalo gauti leidimo gyventi alyje kortel.
Direktyva taip pat nustato registracijos sertifikato (ES pilieiams) ir leidimo gyventi alyje kortels (eimos
nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai) idavimo ir galiojimo tvark.
Teis gyventi valstybje narje ilaiko iki trij mnesi gyventi atvyk asmenys, jei jie netampa
nepagrsta nata valstybs nars socialins paramos sistemai. Jei asmuo atvyko ilgesniam nei trys
mnesiai, jis turi tenkinti visus atvykimui nustatytus reikalavimus. Visgi direktyva paymi, kad
isiuntimo i alies priemon neturi bti Sjungos pilieio ar jo eimos nario pasinaudojimo
priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistema automatin pasekm. Be to, isiuntimo i
alies priemon jokiu bdu negali bti taikoma prie Sjungos pilieius ar j eimos narius, jei:
a) Sjungos pilieiai yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji;
b) Sjungos pilieiai atvyko priimaniosios valstybs nars teritorij iekodami darbo. Tokiu atveju
Sjungos pilieiai ir j eimos nariai negali bti isisti i alies, tol, kol jie gali pateikti rodymus, kad
tebeieko darbo ir kad jie turi reali galimybi sidarbinti.
ES pilieio mirtis (12 str.), ar eimos nari isiskyrimas, santuokos ar registruotos partnerysts nutraukimas
(13 str.) i principo neturi takos eimos nari, ES piliei, gyvenimo alyje teisei. eimos nariams ne ES
pilieiams teis gyventi utikrinama, jei jie iki pilieio mirties pragyveno alyje bent vienerius metus, o
skyryb atveju keliamos slygos, susijusios su santuokos trukme ir nutraukimo aplinkybmis (r.: 13 str. 2
d.)
3.3. Laisvas darbuotoj judjimas ir EB darbo teis
Laisv darbuotoj judjim reglamentuoja Sutarties 39-42 (48 51) str.:
39 straipsnis (ex 48 straipsnis)
1. Bendrijoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv.
2. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg
atvilgiu panaikinama bet kuri valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.
3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais:
a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;
b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;
d) pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis Komisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.
Sutarties 39 (48 str.) veikia tiesiogiai, Teismo odiais 39 str. norma nustato aiki pareig valstybms
narms, kuri nereikalauja Bendrijos institucijoms ar paioms valstybms narms imtis joki papildom
veiksm, o ios normos gyvendinimas nepaliekamas mint institucij nuoirai.
3.3.1. Subjektai
Darbuotojai
ES Valstybi nari arba EEE valstybi-nari pilieiai, kurie yra darbo teisini santyki subjektai. Pagal
reglamento 1612/68, 1 str. darbuotojas yra ES valstybs nars pilietis, kuris turi teis dirbti ir iekoti darbo
kitos valstybs nars teritorijoje. Pilietyb nustatoma vadovaujantis valstybi nari nacionaline teise. Tuo
tarpu darbuotojo svoka yra Bendrijos svoka, nepriklausanti nuo valstybs nars teiss, todl turi bti
interpretuojama pleiamuoju bdu, o iimtys siaurai. Nustatant darbuotojo svok, visikai nesvarbu, ar
nagrinjami teisiniai santykiai nacionalinje teisje priskiriami darbo, ar kitiems teisiniams santykiams.
Atsivelgiant tai, kad bet kokia asmen judjimo laisv taikoma tik ekonominei veiklai, darbuotojas
apibrtinas remiantis trimis kriterijais: pirma, asmuo atlieka tam tikr darb, antra, gauna atlyginim ir
treia, jam vadovauja kitas asmuo. Teismo odiais, tai asmuo, kuris tam tikr laik teikia paslaugas kitam
asmeniui, pastarajam vadovaujant, o u tai gauna atlyginim. Pirmasis ir antrasis kriterijai darbo atlikimas
ir atlygintinumas i esms yra apsprsti efektyvios ekonomins veiklos svokos. Tuo tarpu treiasis
darbuotojui vadovauja kitas asmuo atriboja savarankikai dirbanius nuo darbuotoj, ir reikia asmenis,
kurie neveikia savo rizika ir savo sskaita.
Darbuotoju nebus pripastamas asmuo, kuris savanorikai paliko darb toje alyje tam, kad
studijuot, iskyrus atvejus, kai studijos yra susijusios su jo buvusiu darbu. Asmuo taip pat turi teis
pasinaudoti darbuotojams suteikiamomis teismis ir tuo atveju, jei jis ne savo valia neteko darbo ir
dl darbo rinkos slyg yra priverstas atlikti profesin mokym kitos profesins veiklos srityje.
Kiti asmenys
Be darbuotoj, laisvo darbuotoj judjimo normos taip pat taikomos ir kit grupi asmenims:
darbuotojo eimos nariams, net jei jie nra ES valstybi nari ar EEE valstybi pilieiai bei
asmenims, kurie neteko darbo, bet turi galimyb rasti kit.
Remiantis direktyvos 2004/38/EB 2 str. eimos nariais apibriami:
a) sutuoktinis;
b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs nars
teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai
ir laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose nustatyt reikalavim;[1]
c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak 21 met amiaus,
arba ilaikytiniai;
d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal
giminysts linij.
Teisingumo teismas analizavo kelet byl, kuriose nagrinjo isiskyrusi sutuoktini teises, vienas i
kuri nebuvo ES pielietis(). Su ES pilieiu(te) isiskyrusiems ne ES pilieiams(tms) turi bti
suteikiama teis gyventi valstybje narje, ne tik dl to, kad btina utikrinti j vaik (ES piliei)
teises, bet taip pat ir tais atvejais, kai nepilietis ir piliet gyveno tikroje santuokoje. Direktyvos
2004/38/EB 13 str. nustatyta eimos nari gyvenimo alyje teiss ilaikymas skyryb, santuokos
anuliavimo ar registruotos partnerysts nutraukimo atvejais. Mintos normos, kaip ir 1997 m.
Tarybos rezoliucija dl priemoni btin priimti kovojant su santuokomis dl iskaiiavimo[2],
numato kriterijus padedanius atskirti, kada santuok galima laikyti tikra arba, kada ji tra tik
santuoka dl iskaiiavimo.
Vaikai, laisvo darbuotoj judjimo prasme, laikytini eimos nariais tuo atveju, jei jiems nra sukak 21
metai. Net ir sulauk 21 met amiaus jie ilaiko eimos nari status, jei yra ilaikytiniai. iuo atveju vaik
priskyrimas eimos nariams yra labai panaus tv, seneli ir proseneli status, nes ir ie asmenys turi bti
ilaikytiniai. Ilaikytinio statusas yra fakto klausimas, kuris gali bti grindiamas pragyvenimo ilaid
atlyginimu ar finansine pagalba. Teismo nuomone, nustatant ilaikytinio status, prieastys, dl kuri asmuo
tapo ilaikytiniu, o taip pat slyga, kad asmuo pats galt save ilaikyti, jei sidarbint, neturi reikms,
neturi reikms ir tai, kad darbuotojo eimos narys galjo kreiptis institucijas, kad gaut atitinkamo dydio
socialin paalp, ar kad faktikai kreipiasi dl tokios paalpos gavimo priimanios valstybs institucijas.
[1] Registruotas partneris kaip laisvo darbuotoj judjimo subjektas nebuvo tvirtintas prie tai galiojusiame
Reglamento 1612/68 10 straipsnyje.
[2] Tarybos rezoliucija dl priemoni btin priimti kovojant su santuokomis dl iskaiiavimo, 1997 OJ C
382/1,
3.4. Apribojim draudimas laisvame darbuotoj judjime
EB sutarties 39 str. 2 dalis draudia diskriminacij dl pilietybs, susijusi su darbinimu, darbo umokesiu
ir kitomis darbo ir uimtumo slygomis. tvirtins 39 str. tiesiogin veikim ir udrauds tiesiogin
diskriminacij, Teismas nustat, kad drauiama taip pat ir netiesiogin diskriminacija. Teismas teig, kad
vienodo elgesio taisykls ... draudia ne tik tiesiogin diskriminacij dl pilietybs, bet taip pat ir visas
paslptas diskriminacijos formas, kurios nors ir taikant kitokius diferencijavimo kriterijus nei pilietyb i
esms siekia to paties rezultato.[1] Netiesiogiai diskriminuojaniomis taisyklmis Teismas laik
gyvenamosios vietos reikalavim, reikalavimus mokti kalb ir pan.
Akivaizdu, kad gramatinis Sutarties aikinimo tekstas aikiai suponuoja tik diskriminacijos draudim, bet
netvirtina apribojim draudimo, nustatyto steigimosi bei paslaug teikimo laisvse. Taiau Teismas nebuvo
links laisvame darbuotoj judjime apsiriboti tik nediskriminavimo doktrina, bet taik vienodo elgesio
reikalavimo doktrin, t.y. Teismas aikino Sutarties 39 str. nuostatas ne tik kaip draudianias diskriminuoti,
taiau draudianias nustatyti bet kokius apribojimus, kurie ribot laisv darbuotoj judjim. Kraus ir
vliau Bosman bylose Teismas nustat draudim taikyti taisykles, kurios nors ir nra diskriminuojanios
pilietybs atvilgiu, taiau gali kliudyti laisv darbuotoj judjim.
[1] Byla 152/73 Stogiu v Dutsches Bundespost, 1974, ECR 0153, 11 dalis.
3.5. Darbuotojams ir j eimos nariams suteikiamos teiss
Be bendrj laisvo asmen judjimo teisi, darbuotojams suteikiamos dvi teisi grups:
1. sidarbinti ir dirbti tokiomis slygomis, kurios nediskriminuoja, o taip pat neriboja ir nedaro maiau
patraukliu Sutartyje tvirtint pagrindini laisvi gyvendinim;
2. kitos teiss (socialins teiss, teiss mokytis vietimo staigose darbuotojo eimos nariams ir kt.).
Darbuotoj eimos nari teisi apimtis yra panai darbuotoj, taiau teigiama, kad jos kyla iimtinai dl
eimos nario ryio su darbuotoju, todl turt bti vardinamos kaip ivestins. Su tuo susij klausimai, ar
darbuotojo eimos nari teiss atsiranda ir pasibaigia tuo paiu momentu, kaip ir paties darbuotojo teiss
(pvz., darbuotojas ivyksta kit valstyb, o jo eimos narys lieka). Manytina, kad darbuotojo eimos nari
teisi priskyrimas ivestinms teisms yra pasens ir netaikytinas, ypa po to, kai sigaliojo direktyva
2004/38, kuri tvirtino darbuotojo eimos nari teis gyventi valstybje narje, darbuotojui mirus ar ivykus
(direktyvos 12 str.), o taip pat isiskyrus, anuliavus santuok ar nutraukus registruot partneryst (direktyvos
13 str.).
3.6. Teis sidarbinti ir darbo slygos

Teis sidarbinti ir reikalavimai darbo slygoms yra nustatyti reglamente 1612/68. Reglamento
nuostatos, susijusios su darbuotojo eimos nariais buvo pakeistos direktyva 2004/38/EB, panaikinant
reglamento 10 ir 11 straipsnius.
iuo aktu nustatomas bendras principas: bet kuris valstybs nars pilietis, nepaisant jo nuolatins
gyvenamosios vietos, turi teis sidarbinti ir dirbti kitoje valstybje narje pagal joje taikomas taisykles,
kurios negali nustatyti blogesni slyg nei tos, kurios yra nustatytos vietos vasltybs pilieiams. Teis
sidarbinti ar savarankikai dirbti suteikiama ir darbuotojo eimos nariams, kurie turi teis gyventi alyje arba
nuolatinio gyvenimo teis valstybje narje (2004/38 23 str.)
1) Teis sidarbinti (direktyvos I skyrius)
Bet koks nacionalinis statymas bei taisykl yra netaikomi, jei ji prietarauja nediskriminavimo principui (3
str.). i taisykl taikoma ne tik tiesioginei diskriminacijai (tikslas - tiesiogiai pilietybs pagrindu
diskriminuoti darbuotojus), bet taip pat ir tokioms taisyklms , kuri pagrindinis poveikis, ukirsti keli kit
valstybi nari pilieiams sidarbinti valstybje narje.
Nacionalins kalbos mokjimas yra iimtis i ios taisykls: netaikoma slygoms, susijusioms su kalbos
mokjimu, kurio reikalauja uimamos darbo vietos pobdis (direktyvos 3 str.). Taiau tokio kalbos
mokjimo reikalavimas gali bti pateisinamas tik a) darbo vietos pobdiu ir b) turi bti taikomas visiems
besikreipiantiems dl darbo.
2) sidarbinimo taisykls ir lygyb (direktyvos II skyrius)
i. Dirbaniajam, valstybs nars pilieiui, kitos valstybs nars teritorijoje negali bti taikomos
skirtingos taisykls nei tos, kurios taikomos pastarosios valstybs nars pilieiams ypa susijusios su
atlyginimu, atleidimu i darbo, sugrainimu darb ir pakartotinu sidarbinimu. (7 str 1d).
ii. Asmeniui turi bti taikomos tos paios socialins ir mokesi lengvatos (7 str. 2 d). Turi apimti visas
socialines bei mokesi garantijas bei lengvatas, tiek susijusias, tiek nesusijusias su darbo sutartimi, kurios
yra suteikiamos darbuotojams daugiausia dl j turimo darbuotojo statuso arba vien tik dl j gyvenimo tos
valstybs teritorijoje fakto. Visgi Teismas, siekdamas apriboti galim piktnaudiavim iskyr turinius teis
nuolat gyventi, kurie sidarbino bei tuos, kurie laikinai apsigyveno ir ieko darbo. Pastarj socialini
garantij ir mokesi lengvat apimtis gali bti siauresn. Paymtina, kad socialins nuostatos yra
idstytos reglamente 883/2004.
iii. Asmuo turi teis mokym profesinse mokyklose bei perkvalifikavimo centruose. i teis taip pat
apima ir priemones, kurios sudaro slygas lankyti mokymo staigas (spec. imokos). Visgi atvykimas
valstyb turint vienintel tiksl pasinaudoti valstybje egzistuojania studij rmimo programa ukerta
keli ios teiss taikymui.
iv. Profesins sjungos ir teis gyvenamj plot. Teis pasinaudoti naryste profesinje sjungoje bei
teis be diskriminavimo apsirpinti gyvenamuoju plotu (tiek valstybs silomu, tiek privaiu).
Darbuotojo eimos nariams taip pat garantuojama teis mokytis priimanios valstybs vietimo staigose, o
taip pat ir teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas.
IV tema. Steigimosi laisv
I principo galima sakyti, kad tai k EB sutarties 39 str. nustato darbuotojams, EB sutarties 43-49 str. numato
darbdaviams, verslininkams ir laisvj profesij atstovams. Steigimosi samprata yra labai plati, suteikianti
teis ES pilieiui ar ES monei pastoviai ir nuolat dalyvauti kitos nei kilms valstyb ekonominiame
gyvenime ir gauti naudos. Kitaip tariant steigimosi laisv reikia faktin teikjo vertimas ekonomine veikla,
kaip nurodyta Sutarties 43 straipsnyje, neribot laik ir naudojantis stabilia infrastruktra, kurioje faktikai
teikiamos paslaugos[1].
43 straipsnis (ex 52 straipsnis)
Vadovaujantis emiau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimo
laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir vienos valstybs nars
nacionalini subjekt, sisteigusi kitos valstybs nars teritorijoje, apribojimai steigti atstovybes, padalinius
ar dukterines bendroves.
sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip pat
steigti ir valdyti mones, btent - bendroves ar firmas, apibdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje,
tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra nustatytos jos paios subjektams,
ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat.
Steigimosi laisvei taip pat priskiriamas 294 str.:
294 straipsnis
Valstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvauti bendrovi
ar firm, apibrt 48 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai, nepaeidiant kit
ios Sutarties nuostat taikymo.
Visgi pastaroji Sutarties norma laikytina steigimosi laisvs nuostata tik tokiose situacijose, kai asmuo
dalyvauja kitoje kitoje valstybje narje steigtos bendrovs kapitale ir toks dalyvavimas leidia
daryti aiki tak ios bendrovs sprendimams bei nulemti jos veikl.
Dar 1974 m., Europos Teisingumo Teismas pripaino tiesiogin EB sutarties 43 str. veikim, o iek
tiek vliau tiesiogin 294 str. veikim.
Steigimosi laisv asmeniui suteikia kelet teisi grupi, kuriuos galima vardinti steigimosi teiss
gyvendinimo etapais:
(1) teis ivykti i savo valstybs su tikslu gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje
valstybje narje,
(2) teis gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje valstybje narje;
(3) turti verslo viet daugiau nei vienoje valstybje narje,
(4) vykdyti kin veikl valstybje narje, kurioje yra sisteigiama, pagal taisykles, kurios nustatytos
tos valstybs pilieiams ir kurios neapriboja ir nedaro maiau patraukliu sisteigimo laisvs
gyvendinim.
Kai kurie mokslininkai iskiria ir ketvirtj teisi grup teiss atsispirti taikymui priemoni,
kurios trukdo ar daro maiau patraukl steigimosi teiss gyvendinim valstybje narje, taiau
manytina, kad tai greiiau ribojim pagrstumo kriterijus, o ne atskiras steigimosi etapas.
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl paslaug vidaus
rinkoje, OJ L 376 , 2006, 4 str. 5 p.
4.1. Steigimosi laisvs ribojim panaikinimas
Kaip ir kitose laisvse, Europos Bendrijos sutartyje buvo nustatytas draudimas nustatyti naujus apribojimus,
palyginti su Sutarties sigaliojimo metu valstybi nari taikomais apribojimais. Buvs Sutarties 52 str. taip
pat tvirtino t apribojim panaikinimo tvark, numatydamas pereinamj laikotarp per kur turi bti
panaikinti steigimosi laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai, taip pat apribojimai vienos
valstybs nars pilieiams sikrusiems kitos valstybs nars teritorijoje steigti atstovybes, filialus ir
dukterines mones. ie apribojimai turjo bti panaikinti antrins teiss akt pagalba (44 str. 2 d. f punktas),
tvirtinant abipus diplom pripainim (47 str. 1 d.), tvirtinant galimyb imtis veiklos ir ja verstis kaip
savarankikai dirbantiems asmenims (47 str. 2 d.).
44 str. 2 dalies f) punktas:
2. Taryba ir Komisija vykdo pagal pirmiau idstytas nuostatas joms tenkanias pareigas, vis pirma:
f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus, taikomus
atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijoje slygoms, dukterinms
bendrovms valstybs nars teritorijoje ir slygoms, kuri reikia laikytis, norint leisti pagrindins mons
darbuotojams uimti toki atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi valdymo ar prieiros postus;
47 str. 1, 2 dalys
1. Kad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims, Taryba,
laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas dl diplom, paymjim ir kit oficiali
kvalifikacijos rodymo dokument abipusiko pripainimo.
2. Tuo paiu tikslu Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas, skirtas
koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos ir ja verstis kaip
savarankikai dirbantiems asmenims. Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos ir visais atvejais
sprsdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti
teiss akt nustatytus galiojanius principus, reglamentuojanius profesin rengim ir slygas, keliamas
fiziniams asmenims, norintiems verstis laisvosiomis profesijomis. Kitais atvejais Taryba sprendia
kvalifikuota bals dauguma.
Steigimosi laisvs apribojim panaikinimui buvo priimta Bendroji programa dl Steigimosi teiss apribojim
panaikinimo[1]. Beje pats Programos teisinis statusas nra aikus: Teismas nra suteiks tiesioginio veikimo
Bendrj program nuostatoms, nors aikiai yra paymjs, kad jos pateikia naudingas gaires atitinkam
EB sutarties nuostat gyvendinimui.
Kaip jau buvo minta, Amsterdamo sutartimi Europos Bendrijos Sutartis pakeista, tvirtinant bendr
apribojim draudim steigimosi laisvje (Sutarties 43 str.), o aukiau mintos nuostatos dl draudimo
nustatyti naujus apribojimus nebegalioja.
[1] OJ 002, 1962.
4.2. Ribojim draudimas steigimosi laisvje: Europos Teisingumo teismo jurisprudencija
Reyners byla[1]. Olandijos pilietis gijs isilavinim Belgijoje nepripastamas advokatu Belgijoje tik dl jo
pilietybs. ETT konstatavo tiesiogin diskriminacij steigimosi laisvje, udrausdamas tokio pobdio
apribojimus, taip pat paymjo 43 str. tiesiogin veikim, galindamas valstybs nars piliet nacionaliniame
teisme savo reikalavim grsti mintu straipsniu. ETT taip pat paymjo, kad steigimosi teiss apribojimai
gali bti panaikinti priimant direktyvas dl abipusio kvalifikacijos pripainimo.
Thieffry byla[2]. Belgijos pilieiui, kuris gijo teiss diplom Belgijoje, Paryiaus universiteto pripastam
kaip ekvivalentik Pranczijos teiss diplomui, nesuteikiama galimyb advokatauti Paryiuje, nes jis negijo
teisininko isilavinimo Pranczijoje. ioje byloje konstatuotas netiesiogins diskriminacijos draudimas.
Byla Klopp [3]. Paryiaus advokat taryba nesuteikia teiss praktikuoti Paryiuje Vokietijos advokatui, nes
advokatas, praktikuojantis Paryiuje, gali turti tik vien advokato biur taisykl taikoma
nediskriminuojant pilietybs atvilgiu. Teismas nustat, kad tai nesuderinama su steigimosi laisve, kuri taip
pat suteikia teis turti daugiau nei vien sisteigimo viet Europos Bendrijoje. Minta taisykl, nors ir
nediskriminuoja pilietybs atvilgiu, taiau buvo pripainta kaip paeidianti EB sutarties 43 str.
Byla Gebhard [4]. Vokietijos teisininkas R. Gebhard, turjs teis Vokietijoje verstis advokato praktika,
persikls gyventi Italij eil met dirba advokat kontorose. Vliau atidaro savo advokato kontor ir
skelbiasi ess avvocato. Milano advokat taryba priima sprendim, kad R.Gebhard paeid atitinkamas
Italijos teiss normas vadindamasis italiku advokato vardu, taiau negavs Milano advokat tarybos
iankstinio sutikimo. Byloje konstatuota, kad steigimosi laisvje draudiami ne tik diskriminuojantys
apribojimai, bet ir bet kokios kitos taisykls, ribojanios ar daranios maiau patraukl steigimosi laisvs
gyvendinim.
[1] Byla 2/74 Reyners v. Belgium [1974] ECR 631.
[2] Byla 71/76 Thieffry v Conseil de lOrdre des Avocats a la Cour de Paris, 1977, ECR 765.
[3] Byla 107/83 Klopp [1984] ECR 2971.
[4] Byla C-55/94 Gebhard v Consiglio dellOrdine degli Avvocati e Procuratori di Milano, 1995, ECR I-
4165.
4.3. Steigimosi laisvs subjektai
4.3.1. Fiziniai asmenys
Kaip jau buvo minta, laisvas asmen judjimas apima tiek laisv darbuotoj, tiek ir savarankikai
dirbanij asmen judjim. Pastarasis neretai suponuoja steigimosi laisvs taisykles. Kitaip tariant,
steigimosi laisvje veikia savarankikai dirbantys asmenys: laisvj profesij atstovai (architektai,
teisininkai), vairs konsultantai ir pan. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, ar asmenys, kuri darbui
taikomi darbo teisiniai santykiai, yra laisvo darbuotoj judjimo subjektai.
4.3.1.1. Steigimosi rys
Fizini asmen steigimasis gali bti dviej form pirminis ir antrinis. Pirminis steigimasis yra atvejai, kai
asmuo pirm kart pradeda savarankik veikl arba pabaigia veikl vienoje valstybje narje ir persikelia
kit valstyb vykdyti savarankik asmens veikl. Antrinis steigimasis pasireikia tais atvejais, kai asmuo,
tebevykdantis savarankik veikl vienoje valstybje narje, pradeda savarankikai veikti ir kitoje valstybje
narje (pvz. Klopp atveju).
ETT tvirtina draudim riboti tiek pirmin, tiek antrin fizini asmen steigims.
4.3.1.2. Teis atvykti bei apsigyventi
Pirmoji direktyva naikinanti apribojimus atvykti ir apsigyventi savarankikai dirbantiems asmenims -
64/220[1], kuri kaip ir dauguma teiss akt ioje srityje buvo taikoma tiek steigimosi teisei, teik laisvei teikti
paslaugas. Vliau buvo priimta direktyva 73/148, kuri yra pakankamai panai 68/360 direktyv (laisvas
darbuotoj judjimas). Kaip jau buvo minta, i direktyva buvo taikoma iki 2006 m. balandio mnesio, t.y.
iki direktyvos 2004/38/EB sigaliojimo. Prieingai nei direktyva 73/148, direktyva 2004/38/EB nra
sektorin ir yra bendrojo pobdio, taikoma visiems asmenims, gyvendinantiems EB teisje tvirtint laisv
asmen judjim. Jos taikymo sritis ir joje tvirtintos teiss atvykti bei apsigyventi slygos aptartos laisv
darbuotoj judjim nagrinjaniame skyriuje.
Pagrindinis direktyvoje 73/148 nustatytas steigimosi teiss ir paslaug teikimo laisvs reglamentavimo
skirtumas buvo tas, kad asmuo gydavo teis gyventi valstybje narje paslaug teikimo atveju tik tokiam
periodui, kuris atitinka teikiam paslaug trukm, tuo tarpu asmuo, gyvendindamas steigimosi laisv,
gydavo teis gyventi i principo neribot laik.
[1] [1964] J.O. 845.
4.3.1.3. Teis pasilikti valstybs nars teritorijoje po to kai baigiama savarankika veikla
Teis pasilikti valstybs nars teritorijoje po to, kai baigiama savarankika veikla ilg laik buvo
reglamentuojama direktyva 75/34 dl valstybi nari piliei teiss pasilikti kitos valstybs nars teritorijoje
po to, kai baigiama veikla kaip savarankikai dirbani asmen[1]. Jos pagrindiniai principai yra identiki
1251/70 reglamento nuostatoms. Visgi ir i teis buvo nusprsta reglamentuoti vieningai visai asmen
judjimo laisvei taikoma direktyva 2004/38/EB, kuri sigaliojo 2006 m. balandio mnes.
[1] [1975] O.J. L14/10
4.3.2. mons
4.3.2.1. moni, kurioms garantuojama steigimosi laisv, samprata
EB sutarties 48 str. nustato, kad, siekiant steigimosi laisv reglamentuojaniame EB sutarties poskyryje
numatyt tiksl:
mons, kurtos pagal valstybs nars statymus ir turinios Bendrijoje savo registruot buvein, centrin
administracij arba pagrindin veiklos viet, prilyginamos fiziniams asmenims, turintiems valstybs nars
pilietyb;
mons tai yra mons, kurtos vadovaujantis civiline arba komercine teise, skaitant kooperatyvus ir kitus
vieuosius ar privatins teiss juridinius asmenis, iskyrus nesiekianius pelno.
4.3.2.2. moni steigimosi laisvs samprata Europos Bendrijoje
moni steigimosi laisvs sampratai apibdinti pasitelkiami EB sutarties 43 bei 48 straipsniai. Aikindamas
iuos straipsnius, Teismas teigia, kad steigimosi teis apima faktik ekonomins veiklos vykdym nuolat
sisteigiant kitoje valstybje narje neribotam laikui[1]. Kitaip tariant, Teismas steigimosi laisv apibria
keturiais kriterijais: (1) mon turi vykdyti (ar bent jau siekti vykdyti) faktik ekonomin veikl; (2) mon
turi veikti nuolatinio sisteigimo forma; (3) mon turi veikti neribot laik; (4) faktikosios ekonomins
veiklos vykdymas ir sisteigimas turi bti kitoje nei kilms valstybje.
moni steigimosi teis suteikia EB monei ias teises: (1) steigti mon bet kurioje EB ar Europos
ekonomins erdvs (angl. European Economic Area) valstybje, (2) pasirinkti mons ar jos padalinio
steigimo form, (3) vykdyti veikl per toje kitoje valstybje steigt mon ar padalin, (4) po sisteigimo
kitoje valstybje narje naudotis tomis paiomis teismis, kaip ir vietins tos valstybs mons, (5) bti
akcininku ir turti tas paias teises, kaip ir vietiniai akcininkai.
moni steigimosi teiss ratione materiae apima visas kins-komercins veiklos sritis, taip pat ir transporto
srit.
Analizuojant moni steigimosi samprat, btina pabrti, kad EB sutartyje tvirtinta steigimosi teis
draudia ne tik diskriminacij, bet taip pat ir nediskriminuojanio pobdio apribojimus usienio teiss
subjekt atvilgiu. Yra draudiama ne tik tiesiogin ar netiesiogin diskriminacija, bet draudiamos ir tokios
taisykls, kurios nors ir nediskriminuoja pilietybs pagrindu, taiau nukreiptos apriboti EB steigimosi teis.
Gana tiksliai tai formuluoja Jan Wouters teigdamas, kad, kaip ir kitose laisvse, Teismas aikino 43 straipsn
pabrdamas apribojim draudim, o toks aikinimas neatsirado staiga: tai buvo procesas, kuriame Teismas
atsargiai, po pavyzdi laisvo preki judjimo ir paslaug teikimo srityse, palaipsniui pritaik reikalavim,
kad galt utikrinti EB sutarties laisvo asmen judjimo nuostat efektyvum.[2] Ir dar drastikesnis
poiris: atrodyt, kad Centros moni steigimosi teisje atliks t pat vaidmen, kok atliko Cassis de Dijon
laisvame preki judjime[3]. ia dert pritarti nuomonei, kad Gebhard byloje tvirtinta formuluot,
nustatanti, kad draudiamos bet kokios priemons, kurios trukdo ar daro maiau patraukl steigimosi teiss
gyvendinim valstybje narje, turt bti taikomos tik tiek, kiek tai lieia sisteigim rinkoje (aukiau
minti 1 ir 2 steigimosi teiss gyvendinimo etapai: eksportas ir importas), taiau neturt bti taikomos,
kai pats sisteigimas yra gyvendintas ir mon vykdo kin veikl naujoje valstybje narje (3 steigimosi
teiss etapas). Primintina, kad visgi lieka labai svarbu nustatyti, ar steigimosi teis ribojanti priemon yra
diskriminuojanti, ar ne, nes nuo to priklauso, ar j galima pateisinti ir kokiais pagrindais.
[1] Byla C-221/89 Regina v Secretary of State for Transportation ex parte Factortame, 1991. ECR 3905, 20
punktas.
[2] Wouters, Jan. The EC Court of Justice and Fiscal Barriers to Establishment // Current Issues of Cross-
Border Establishment of Companies in the European Union. H.Schneider, J.Wouters (editors)
Maklu/Nomos/Blackstone, 1995. p. 112.
[3] Werlauff Erik. Using a Foreign Company for Domestic Activities // European Business Law Review,
July/August 1999, Vol. 10, No.7 & 8.
4.3.2.3. moni steigimosi rys: moni pirminio ir antrinio steigimosi sampratos
Remiantis EB sutarties 48 str. 1 d. juridinis asmuo yra prilyginamas fiziniam asmeniui. EB sutarties 43 str.
juridiniams asmenims pagal analogij su fiziniais asmenimis suteikia:
1) teis pradti ir vykdyti savarankik mons veikl kitoje valstybje narje, taip pat steigti mones ir
vadovauti joms;
2) teis steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones.
Remiantis iomis nuostatomis, plaiai pripastama, kad EB sutartis suponuoja du moni steigimosi bdus:
pirminio ir antrinio moni steigimosi teis.Steigimosi teis akivaizdiai galima dviem skirtingais bdais.
Gali bti kuriamos dukterins bendrovs, filialai ir atstovybs. Tai yra inoma kaip antrinis steigimasis.
Taiau steigimasis taip pat gali apimti ir naujos mons krim, vadovybs ar mons kontrols perklim, o
tai yra pripastama kaip centrins administracijos perklimas ir vadinama pirminiu steigimu.[1]
Pamintina, kad plaija prasme moni pirminio steigimosi teis Europos Bendrijoje taip pat turt apimti ir
monms taikytinos teiss pasirinkimo galimyb. I principo galimi trys moni pirminio steigimosi bdai:
(1) centrins administracijos perklimas, keiiant taikytin teis monei, (2) centrins administracijos
perklimas, nekeiiant taikytinos teiss monei, (3) monei taikytinos teiss pakeitimas, neatsivelgiant tai,
kurioje valstybje yra mons centrin administracija, ir ar ji yra perkeliama kit valstyb, keiiant taikytin
teis, ar ne.
Antrinio steigimosi aspektu pamintia, kad EB sutarties 43 str. 1 d. draudia valstybms narms riboti
moni teis steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones (antrinis steigimasis). Remiantis Europos
Teisingumo Teismo sprendimais, laikoma nesuderinama su EB teise tiesiogiai ar netiesiogiai riboti mons
teis veikti kitoje valstybje narje per joje registruot dukterin mon, atstovyb ar filial, nes mon turi
teis pasirinkti teisines veiklos formas valstybje.
[1] Generalinio advokato Darmon nuomons byloje 81/87 R v HM Treasury & Commissioners of Inland
Revenue, ex parte Daily Mail &General Trust PLC, 1988, ECR 5483, 3,4 punktai.
4.3.2.4. Apribojim draudimas moni steigimosi laisvje
Siekiant atskleisti apribojim draudim moni steigimosi laisvje, btina analizuoti ne tik moni steigimosi
laisvs ris, bet taip pat prisiminti steigimosi laisvs garantuojamas teises: teis ivykti, su tikslu
gyvendinti steigimsi kitoje valstybje narje, teis atvykti t kit valstyb nar ir turti verslo viet
daugiau nei vienoje valstybje narje, teis vykdyti kin veikl valstybje narje, kurioje yra sisteigiama,
pagal taisykles, kurios nustatytos tos valstybs pilieiams ir kurios neapriboja ir nedaro maiau patraukliu
sisteigimo laisvs gyvendinim.
Toliau pateikiama ETT jurisprudencija antrinio ir pirminio moni steigimosi srityse, klasifikuojant juos
atitinkamus steigimosi etapus.
4.3.2.5. Pirminis steigimasis: teis ivykti
Daily Mail byla [1]
Ginas Daily Mail byloje kilo, kai Anglijos mon Daily Mail, siekdama ivengti mokesi Didiojoje
Britanijoje, siek perkelti savo centrin vadovyb i Didiosios Britanijos Nyderlandus. Didiosios
Britanijos teis reikalavo, kad mons, kurios mokesi tikslais yra Didiosios Britanijos rezidents, prie
perkeldamos savo centrin vadovyb gaut Didiosios Britanijos atitinkam institucij sutikim
(paymtina, kad centrin vadovyb ir valdymo kontrol yra rezidencijos kriterijus, taikomas mokesi
tikslais Didiojoje Britanijoje). reikalavim Daily Mail apskund Didiosios Britanijos teismui (angl.
High court of Justice), o pastarasis kreipsi Europos Teisingumo Teism. Svarbu paymti, kad monms
taikytinos teiss aspektu Didioji Britanija taiko inkorporacijos kriterij, pagal kuri bendrov turi teis
perkelti centrin vadovyb kit valstyb nar neprarasdama teisinio subjektikumo.
Nepaisant to, kad Teismas ankstesnse bylose jau buvo pripains EB sutarties 43 str. tiesiogin veikim,
ioje byloje Teismas pabr kad kol kas pagal EB sutarties 293 str. nra sigaliojusi jokia konvencija, kuri
valstybi nari nacionaliniams subjektams laiduot juridinio asmens subjektikumo ilaikym j buvein
perkeliant i vienos valstybs nars kit. Teismas, ko gero, turjo omenyje 1968 m. vasario 29 d.
Konvencij dl moni tarpusavio pripainimo, kuri nors ir pasirayta, nesigaliojo. Todl, Teismo nuomone,
EB sutarties 43 ir 48 straipsniai negali bti aikinami kaip suteikiantys teis monms, steigtoms pagal
vienos valstybs nars teis, perkelti centrin vadovyb ir valdymo kontrol (angl. central management
and control) kit valstyb nar, ilaikant mons teisin subjektikum. Kitaip tariant, Teismas nesuteik
monei pirminio steigimosi teiss bent jau teiss ivykti kit valstyb nar aspektu, nepaisant to, kad 43 str.,
tvirtinantis steigimosi teis (tame tarpe ir pirmin steigimsi), jau veik tiesiogiai.
Vliau, berseering byloje, atribodamas berseering ir Daily Mail bylas bei i dalies pagrsdamas savo
sprendim Daily Mail byloje, Teismas pabria, kad Daily Mail atveju buvo analizuojami santykiai tarp
bendrovs ir valstybs nars, pagal kurios teis bendrov buvo steigta, kai bendrov siek perkelti centrin
vadovyb kit valstyb nar, neprarasdama teisinio subjektikumo.[2] Tai leidia teigti, jog Teismas bent
jau kol kas neketina pakeisti Daily Mail byloje pateikt ivad: valstyb, pagal kurios teis yra steigta
bendrov turi teis reguliuoti (tame tarpe ir riboti) registruotos arba centrins vadovybs perklimo
klausimus, t.y. bendrovs teis ivykti, siekiant gyvendinti pirmin steigimsi.[3]
[1] Byla 81/87 R v. HM Treasury & Commissioners of Inland Revenue, ex parte Daily Mail &General Trust
PLC, 1988, ECR 5483.
[2] Byla C-208/00 berseering BV v Nordic Construction Company Baumanagement GmbH (NCC) ECR I-
09919 (2002), 62 dalis.
[3] Ibid. 70 dalis.
4.3.2.6. Pirminis steigimasis: teis atvykti
berseering byla [1]
Bendrov berseering, 1990 m. steigta ir registruota Nyderlanduose nusipirko ems sklyp su pastatais
Vokietijoje. i bendrov pasamd Vokietijos bendrov NCC atnaujinti motel ir gara, esanius ant to ems
sklypo. Darbai buvo baigti, taiau berseering nebuvo patenkinta darb kokybe. 1994 metais visos
berseering akcijos buvo perleistos Vokietijos pilieiams ir rezidentams. Po keleri met Bendrov kreipsi
Vokietijos teismus (Landgericht, o po to Oberlandesgericht) praydama, kad bendrov NCC atlygint dl
netinkamos darb kokybs padarytus nuostolius, taiau teismai iekin atmet, paymdami, kad
berseering neturi teisinio subjektikumo (tame tarpe ir procesinio), nes perkl savo centrin vadovyb i
Nyderland Vokietij. To paskoje bendrovs reali buvein atsidr Vokietijoje, taiau ji nebuvo
perregistruota Vokietijoje. Bendrov apskund sprendim Aukiausiajam Federacijos teismui
(Bundesgerichtshof), kuris ir kreipsi ETT.
ETT nustat, kad laisvo asmen judjimo btina slyga yra bendrovs pripainimas bet kurioje valstybje
narje, kurioje ji siekia sikurti (59 dalis). ETT teig, kad bendrovs egzistavimas yra neatskiriamas nuo jos
teisinio subjektikumo, nes bendrov egzistuoja tik dka nacionalins teiss, kuri apibria jos steigim ir
funkcionavim (81 dalis). Vadinasi, bendrovs nepripainimas (kaip teiss subjekto) ar reikalavimas
persiregistruoti Vokietijoje (suprantama, to paskoje bendrov turi bti iregistruota Nyderlanduose ir
registruojama kaip naujas teiss subjektas Vokietijoje) yra EB steigimosi teiss ribojimas (82 dalis). Teismas
ioje byloje nevelg ir pateisinim mintam ribojimui, nors ir paymjo, kad nra nemanoma pateisinti
ribojimo tokiais imperatyviais reikalavimais, kurie nustatomi bendrj interes pagrindu, kaip kreditori
interes apsauga, maj akcinink, darbuotoj ar mokesi institucij apsauga. Visgi nacionalin taisykl,
tvirtinanti bendrovs nepripainim, negali bti pateisinama, nes, Teismo nuomone, tokia taisykl bt
lygiavert moni steigimosi laisvs neigimui (93 dalis). Taigi Teismas apriboja bendrovi nepripainim,
remiantis tuo, kad valstybs taiko skirtingus juridiniams asmenims taikytinos teiss kriterijus. Steigimosi
laisvje teismas tvirtina pana abipusio pripainimo princip, kur dar Cassis de Dijon [2] byloje, tvirtino
laisvame preki judjime.
Paymtina, kad iojebyloje ETT pirm kart analizavo bendrovs pripainimo klausim ir j sprend
valstybs, kuri nepripasta bendrovs, nenaudai. Teismas, aikiai skirdamas ivykimo ir atvykimo teisi
grupes, ioje byloje iimtinai analizuoja situacij, kai vienos valstybs teiss subjektas nra pripastamas
kitoje valstybje, kurioje siekia sisteigti. Taigi analizuojama teis atvykti kit valstyb nar, perkeliant i
valstyb centrin vadovyb.
Svarbu pabrti, kad Teismas neukerta kelio valstybms narms taikyti realios buveins kriterijaus, vieno i
dviej labiausiai paplitusi Europoje juridiniams asmenims taikytinos teiss kriterijaus, taiau apriboja jo
taikym, jei jo taikymo paskoje mon nra pripastama, arba, netenka teisinio subjektikumo valstybje,
kurioje siekia gyvendinti steigimosi laisv. Ko gero iuo poiriu yra teisus generalinis advokatas p. Dmaso
Ruiz-Jarabo Colomer, primindamas, kad EB sutartis tris alternatyvius monms taikytinos teiss nustatymo
kriterijus laiko lygiaveriais, todl sige rel doktrina negali bti kvestionuojama (kiek tai lieia monei
taikytin teis), iskyrus atvejus, kai i doktrina paeidia EB teiss reikalavimus.
Apibendrinant pirminiam steigimuisi taikom apribojim draudimo apimt, paymtina, kad ETT aikiai
skiria bendrovs ivykimo i valstybs nars ir atvykimo kit valstyb nar stadijas ir joms taiko skirting
apribojim draudimo apimt. Jeigu pirmajai situacijai ETT taiko Daily Mail bylos ivadas ir i principo
nedraudia valstybei narei reguliuoti Bendrovs ivykimo, t.y. ir tok ivykim riboti, tai bendrovs atvykimo
atvejais, valstyb, kuri bendrov atvyksta, neturi teiss taikyti joki taisykli, kurios ribot ar daryt
maiau patraukl steigimosi laisvs gyvendinim.
Drausdamas atvykimo ribojim (berseering atveju) ir suteikdamas teis reguliuoti ivykim (Daily
Mail atveju), Teismas i dalies apsaugo realios buveins kriterij taikani valstybi interesus: realios
buveins kriterij taikanios valstybs gali reguliuoti ivykim, t.y. neleisti perkelti mons realios buveins
(centrins vadovybs) kitas valstybes nares, kuri moni teis daug liberalesn. Tuo bdu valstyb nar
galinama pati reguliuoti jos teritorijoje ir pagal jos teiss sistem steigt mon ir riboti tokios mons
siekius ivengti mintos teiss sistemos norm taikymo, kit valstyb nar perkeliant centrin vadovyb.
Visgi btina paymti, kad kol kas ETT nepateik tikinam teisini argument, kodl EB sutartis turi bti
aikinama, kaip suteikianti valstybei narei teis riboti mons, gyvendinanios pirminio steigimosi laisv,
teis ivykti.
[1] Byla C-208/00 berseering BV v Nordic Construction Company Baumanagement GmbH (NCC) ECR I-
09919 (2002).
[2] Byla 120/78 Rewe Zentrale prie Bundes-monopolverwaltung fur Branntwein (Cassis de Dijon) ECR
1979.
4.3.2.7. Antrinis steigimasis: teis ivykti
Byla X AB ir Y AB v. Riksskatteverket [1]
ioje byloje Europos teisingumo teismas analizavo vedijos teiss norm, kuri nustat palankesnes
apmokestinimo taisykles tuo atveju, kai bendrovs akcijos parduodamos vedijos rezidentams ir maiau
palankias tais atvejais kai akcijos parduodamos usienio juridiniam asmeniui arba nors ir vedijos rezidentui,
taiau kuris yra usienio bendrovs dukterin bendrov arba usienio bendrovs padalinys. Visais atvejais
vedijos taisykl buvo taikoma tais atvejais, kai akcijos parduodamas susijusiam asmeniui, t.y., kurio akcijas
tiesiogiai ar netiesiogiai valdo pardavjas.
Teismas patvirtino, kad maiau palanki apmokestinimo taisykli nustatymas tiek tais atvejais, kai
bendrovs akcijos parduodamos usienio juridiniam asmeniui, tiek tais kai bendrovs akcijos parduodamos
vedijos rezidentui, taiau kuris yra usienio bendrovs dukterin bendrov arba usienio bendrovs
padalinys, yra steigimosi laisvs ribojimas (39 dalis). Be to, Teismas neman, kad tok ribojim galima
pateisinti mokesi teisje taikomomis ribojimo pagrstumo slygomis (btinumas apsaugoti mokesi
sistemos ryius ir vieningum, mokesi vengimo prevencija bei mokesi prieiros efektyvumas) (45
dalis).
Europos teisingumo teismas nustat, kad toks nelygus usienio ir vedijos juridini asmen vertinimas, gali
atgrasinti nuo steigimosi teiss kitoje valstybje narje gyvendinimo: palankiau kurti mon vedijoje ir jai
parduoti akcijas, nei kurti mon kitoje valstybje narje ir pastarajai perleisti akcijas (37 ir 38 dalys). Nors
Teismas iame sprendime aikiai nepatvirtina, kad analizuojama teis ivykti, taiau akivaizdu, kad tiriama
steigimosi laisv ivykimo teiss aspektu, bent jau situacijoje, kurioje vedijos rezidentui sukuriamos
palankesns slygos kurti juridin asmen vedijoje, o ne kitoje valstybje narje, o toki ribojani taisykl
nustato vedijos teis[2]. ioje byloje teismas neapeliuoja Gebhard byloje nustatyt plat apribojim
draudim bei ribojimo pagrstumo slygas, tiesiog drausdamas nelyg usienio ir vedijos juridini asmen
vertinim.
[1] Byla C-200/98 X AB and Y AB v. Riksskatteverket [1999] ECR I-8261.
[2] ioje byloje Teismas taip pat usimena apie situacij, lieiania antrinio steigimosi laisv teiss atvykti
aspektu: usienio juridiniam asmeniui steigianiam dukterin bendrov vedijoje suteikiamos maiau
palankios mokesi teiss normos, nei dukterin bendrov steigianiam vedijos juridiniam asmeniui. r.
Byla C-200/98 X AB and Y AB v. Riksskatteverket [1999] ECR I-8261, 29 ir 30 dalys.
4.3.2.8. Antrinis steigimasis: teis atvykti
Centros [1] byla
Ponia ir ponas Bryde, kurie buvo Danijos pilieiai ir rezidentai, 1992 metais Anglijoje ir Velse kr ribotos
atsakomybs bendrov Centros Ltd. Centros nuo steigimo dienos Didiojoje Britanijoje nevykd jokios
kins veiklos. Tais paiais metais Centros atstovai kreipsi Danijos prekybos ir moni valdyb (dan.
Erhvervs-og Selskabsstyrelsen), nordami kurti Centros filial Danijoje. Danijos prekybos ir moni valdyba
atsisak registruoti mintos mons filial Danijoje, o tai tapo ETT nagrinjimo objektu.
Europos Teisingumo Teismui buvo pateiktas klausimas, ar atsisakymas registruoti filial bendrovs, kurios
registruota buvein yra kitoje valstybje narje, kuri buvo teistai steigta ir yra teista pagal tos valstybs
nars statymus, taiau nevykdo jokios kins veiklos Didiojoje Britanijoje ir yra kurta tik tam, kad
vykdyt vis kin veikl per kitoje valstybje kurt filial ivengdama minimalaus statinio kapitalo
reikalavim ir mons steigimo toje valstybje, kurioje ketinama vykdyti vis kin veikl, yra suderinamas
su EB sutarties 43, 46 ir 48 straipsniais.
ETT nusprend, kad Danijos institucij atsisakymas registruoti filial riboja EB steigimosi laisv ir toks
ribojimas nra pateisinamas. Toks aikinimas neukerta kelio suinteresuotoms valstybi nari institucijoms
imtis apgaul ribojani ar baudiani u j priemoni, tiek taikom paiai bendrovei, pasitelkiant pagalb
valstyb, kurioje bendrov yra kurta, tiek taikom jos dalyviams, kai nustatoma, kad jie faktikai, bendrovs
formavimo priemonmis, siekia neteistai ivengti savo sipareigojim kreditoriams, kurie veikia
suinteresuotos valstybs nars teritorijoje, vykdymo. Taigi Teismas nustat, kad tokia Danijos institucij
veika yra EB teisje nustatyt teisi ribojimas, kuris, be to, negali bti pateisinamas. Kitaip tariant antrinio
steigimosi teisei atvykimo aspektu taikytinas platus apribojim draudimas ir bendros steigimosi teisje
taikomos apribojim pagrstumo slygos: Teismas ioje byloje mini Gebhard byl ir joje suformuluot tiek
ribojimo svok, tiek ribojimo pagrstumo slygas (34 dalis).
domu paymti, kad Danijos institucij atsisakymas buvo grindiamas inter alia tuo, kad Centros, kuri
nevykd kins veiklos Didiojoje Britanijoje, Danijoje faktikai siek kurti ne filial, o pagrindin veiklos
viet (angl. principal establishment), t.y. perkelti centrin vadovyb ir gyvendinti pirmin steigimsi.
Btent tai paskatino diskusijas apie pirminio ir antrinio steigimosi svokas ir formas[2], taip pat ikl
klausimus ar realios buveins kriterijaus taikymas neprietarauja EB moni steigimosi teisei.
ioje bylose, kaip ir kitose, Europos Teisingumo teismas neapibria pirminio steigimosi teiss svokos.
Filialo steigim ETT priskyr antriniam steigimuisi, taiau nepasisak, ar filialo steigimas ir centrins
vadovybs perklimas t kurt filial galt bti pripastamas kaip pirminis steigimasis.
[1] Byla C221/97 Centros Ltd v Erhervs - og Selskabsstyrelsen, 1999, ECR 1495.
[2] Plaiau apie tai r.: Ignas Vgl, Centros byla: kas naujo Europos Bendrijos moni steigimosi teisje? //
Jurisprudencija.-Vilnius: Lietuvos teiss universitetas.-2002, 24 (16). P. 17-29.
4.3.2.9. Teis vykdyti kin veikl valstybje narje, kurioje sisteigiama
Segers [1] byla
Ribotosios atsakomybs privati akcin bendrov Slenderose ltd., kurios registruota buvein buvo Londone ir
kuri buvo kurta remiantis Anglijos teise, buvo nupirkta pono ir ponios Segers. ios bendrovs veikl buvo
traukta vieno asmens mon Slenderose ltd., kurios registruota buvein buvo Nyderlanduose. Dl to visa
Slenderose ltd. veikla buvo vykdoma Nyderlanduose, taiau mons registruota buvein buvo Anglijoje.
mons generalinis direktorius p. Segers siek gauti socialinio sveikatos draudimo imok, taiau jam buvo
atsakyta, kad tokia imoka galima, taiau inter alia tik tuo atveju, jei mons registruota buvein yra
Nyderlanduose, o ne usienio valstybje.
Europos Teisingumo Teismas nusprend, kad EB sutarties 52 ir 58 straipsniai draudia kompetentingoms
valstybs nars institucijoms nesuteikti mons direktoriui teiss dalyvauti gyventoj socialiniame sveikatos
draudime vien tik tuo pagrindu, kad mon steigta ir jos registruota buvein yra kitoje valstybje narje, net
ir tais atvejais, kai mon toje valstybje narje nevykdo jokios kins veiklos (19 dalis).
Ko gero buvo teisus profesorius Christian Timmermans, kuris dar ioje byloje velg ETT nor tvirtinti
teis formaliai usienio bendrovms pasinaudoti steigimosi laisvs nuostatomis ir suabejojo galimybe
pateisinti formaliai usienio bendrovi reguliavim valstybje, kurioje jos didija dalimi veikia. Atrodyt
tada profesorius teig tai, k pasak ETT Inspire Art byloje.
Bylos santraukoje aikiai apeliuojama treij steigimosi laisvs gyvendinimo etap: teis vykdyti kin
veikl kitoje valstybje narje, toje valstybje sisteigus. Tas pats pasakytina ir apie bylos 11 dal, kurioje
Teismas patvirtina, kad mon, steigta kitoje valstybje narje turi teis vykdyti kin veikl Nyderlanduose
tomis paiomis slygomis, kurios bt taikomos bendrovms, steigtoms pagal Nyderland teis. Paymtina
ir tai, kad teismas taikliai performuluoja byloje kilusius klausimus, nustatydamas, kad apribojimas atsirado
ne dl mons direktoriaus pilietybs, bet dl mons registruotos buveins buvimo vietos (13 dalis).
Factortame [2] byla
1988 m. Didioji Britanija, siekdama ukirsti keli usienieiams pasinaudoti Didiosios Britanijos uv
kvotomis, pakeit prekybins vejybos teiss aktus, pakeisdama vejybini laiv registravimo sistem. i
sistema skyrsi nuo kit laiv registracijos, o visi registruoti prekybins vejybos laivai turjo
persiregistruoti pagal nauj sistem, inoma, jei jie atitinka nustatytus reikalavimus. 1988 m. prekybins
vejybos statymo 14 str. numat, kad vejybinis laivas, siekiantis bti registruotas kaip Didiosios Britanijos
prekybins vejybos laivas (ir atitinkamai galsiantis pasinaudoti Didiosios Britanijos uv kvotomis), turi
atitikti iuos kriterijus: (1) io laivo savininkas, valdytojas ar operatorius turi bti Didiosios Britanijos
pilietis(-iai), reziduojantis Didiojoje Britanijoje, arba mon(-s), kuri yra registruota Didiojoje
Britanijoje, kurios 75 procentai valdybos nari yra Didiosios Britanijos pilieiai, ir ne maiau kaip 75
procentai ios mons akcij nuosavybs teise yra valdomos Didiosios Britanijos piliei ar moni,
atitinkani pastarj reikalavim, (2) laivas turi bti valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i
Didiosios Britanijos, (3) laivo valdytojas, vadovas ar kapitonas turi bti Didiosios Britanijos pilietis arba
mon, atitinkantys (1) punkte nustatytus reikalavimus.
Teismas nustat, kad tiek pirmasis, tiek treiasis reikalavimai prietarauja EB sutarties 43 straipsniui. Taiau
reikalavimas, kad laivas bt valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i Didiosios Britanijos,
Teismo buvo pripaintas kaip suderinamas su EB teise, t.y. Teismas pabr, kad toks reikalavimas i esms
atitinka 52 (dabar 43) str. nustatyt steigimosi svok[3]. Visgi Teismas paymjo, kad toks reikalavimas
galt bti nesuderinamas su EB teise, jei jis bt interpretuojamas kaip ukertantis keli registruoti
prekybins vejybos laiv Didiojoje Britanijoje, kai joje yra kuriamas padalinys, dukterin bendrov ar
vadovavimo centras, kurie veikia pagal mons sprendim primimo centro, esanio mons pagrindinio
steigimosi (angl. principal establishment) valstybje narje, instrukcijas (35 dalis). Kitaip tariant, net ir is
reikalavimas bt nesuderinamas su EB steigimosi teise, jei jis bt taikomas ribojant moni antrinio
steigimosi teis.
iame Teismo sprendime, bent jau kiek tai lieia antrj reikalavim, tiriama moni antrinio steigimosi
laisv teiss vykdyti kin veikl Didiojoje Britanijoje aspektu, t.y. kins veiklos vykdymas valstybje,
kurioje yra kuriama dukterin mon ar mons padalinys. Paymtina, kad reikalavimas persiregistruoti
vejybini laiv registre buvo taikomas visoms monms, kurios buvo registravusios vejybinius laivus, t.y.
monms, kurios iki ios sistemos sigaliojimo jau buvo sisteigusios Didiojoje Britanijoje.
Kadangi Teismui keliami keli klausimai, byloje taip pat galima velgti ir kit steigimosi teiss gyvendinimo
etap analizs. Kaip teig generalinis advokatas Mischas, reikalavimas monei, registruotai pagal valstybs
nars statymus, kurios registruota buvein, centrin vadovyb ar pagrindin veiklos vieta yra vienoje i EB
valstybi nari, pagrindin veiklos viet perkelti valstyb nar, kurioje yra atliekama tam tikra veikla,
pavyzdiui, vejyba, bt nesuderinamas su steigimosi teise, nes ribot mons teis pasinaudoti antriniu
steigimusi toje valstybje narje. Kitaip tariant, pastaruoju atveju tekt kalbti apie antrinio steigimosi teis,
gyvendinant teis atvykti valstyb nar. Teismo ivada, kad registruoti Didiojoje Britanijoje vejybos
laiv gali ne tik Didiojoje Britanijoje registruotos mons, bet ir kit valstybi nari mons, taip pat galt
bti priskirta prie teiss atvykti gyvendinimo.
Inspire Art byla [4]
Nyderlanduose 1998 m. sausio 1 d. sigaliojo statymas, kuriuo siekiama nustatyti minimalius Nyderland
teiss reikalavimus formaliai usienio bendrovms. Remiantis mintu statymu, formaliai usienio
bendrov yra bendrov, registruota remiantis usienio teiss sistema, kuri vykdo veikl tiktai ar didija
dalimi Nyderlanduose ir nra susieta realiais ryiais su ta teiss sistema, pagal kuri ji yra steigta. Taigi
ioms bendrovms Nyderlanduose tam tikrais atvejais netaikoma inkorporacijos valstybs teis (valstybs
teis, pagal kuri bendrov buvo steigta), bet taikomi Nyderland teiss reikalavimai. Tokia formaliai
usienio bendrov turi registruotis Nyderlanduose, jos statinis kapitalas neturi bti maesnis u nustatytj,
jai taikomi kapitalo palaikymo reikalavimai ir kai kurie kiti Nyderland teiss reikalavimai ir jei tokia
bendrov nevykdo minto statymo reikalavim, bendrov praranda nevykdymo laikotarpiui ribotj
atsakomyb.
Dar 1999 m. lapkriio 19 d. Nyderland Kantongerecht te Groningen teisjas Willem Breemhaar kreipsi
Europos Teisingumo Teism, praydamas iaikinti, ar formaliai usienio bendrovi statymo atitinkamos
normos neprietarauja EB teisei. Deja, Teismas neiaikino minto klausimo, nes byla buvo nutraukta.
2001 m. ETT msi nagrinti kit labai panai byl. 2000 m. Anglijoje registruota bendrov Inspire Art,
teturinti vienintel direktori, kuris rezidavo Hagoje. Amsterdame buvo kurtas bendrovs filialas, kurio
registracijoje nepaymima, kad bendrov yra formaliai usienio bendrov. Bendrov vykd savo veikl
prekyb meno kriniais iimtinai tik Olandijoje. Atitinkamos Nyderland institucijos kreipsi Nyderland
teism, reikalaudamos minto rao Nyderland bendrovi registre, o Nyderland teismas nutar prayti
preliminaraus ETT nutarimo.
Vis pirma ETT konstatavo, kad kai kurios mintos Nyderland statymo teiss normos paeidia EB
Vienuoliktj moni teiss direktyv[5]. Kadangi moni teiss direktyvos nereguliuoja minimalaus
udarj akcini bendrovi kapitalo ir neribotos atsakomybs atsiradimo pagrind, ETT ias taisykles msi
nagrinti Europos Bendrijos steigimosi laisvs taisykli perspektyvoje. Teismas nustat, kad ioms
taisyklms turi bti taikomos EB steigimosi laisvs normos.
Teismas paymjo, kad mintos Nyderland bendrovi teiss normos riboja EB steigimosi laisv.
Analizuodamas, ar toks ribojimas gali bti pateisinamas, Teismas cituoja garsij Gebhard formuluot ir
nenustato pakankamai pagrind pateisinti tok ribojim.
Apibendrintai teigtina, kad teiss vykdyti veikl kitoje valstybje narje aspektu, Teismas reikalauja taikyti
sisteigusioms usienio bendrovms tokias paias slygas, kurios bt taikomos bendrovms, steigtoms
pagal Nyderland teis. Visgi Inspire Art byloje teismas mini ir platesn apribojim draudimo kriterij
draudim taikyti taisykles, kurios riboja ir daro maiau patraukli steigimosi laisv taiau aspekt mini
tik prie ribojimo pagrstumo kriterij. Manytina, kad teiss vykdyti kin veikl etape tiek ribojimo
pagrstumo kriterijams, tiek ir paiai ribojimo svokai tikslinga bt taikyti Gebhard byloje suformuluotas
taisykles.
Manytina, kad tok poir ETT jau pradjo formuoti aukiau pamintose bylose, i kuri darytina ivada,
kad ETT laiko nesuderinamu su EB steigimosi laisve valstybi nari taisykles, kuriomis siekiama taikyti
nacionalinius moni teiss reikalavimus kitose valstybse narse registruotoms monms arba t moni
filialams.
Svarbu paymti, kad Inspire Art, berseering, Centros bylose, ETT nedviprasmikai leidia
investuotojams, steigiantiems bendrov, rinktis t teiss sistem, kuri jiems atrodo tinkamiausia ar maiausiai
ribojanti j teises, o vliau kitose valstybse steigti filialus, lygiai tomis paiomis slygomis, kuriomis juos
gali steigti nacionalins bendrovs. i teis nra ribojama pareiga vykdyti kin veikl toje valstybje narje,
kurioje steigiama bendrov. Kitaip tariant teisingumo teismas leidia taip vadinamj forrum shopping ir
tuo bdu galina valstybes nares konkuruoti kuriant palankiausi bendrovi teis. Toks ETT poiris turt
paskatinti valstybes nares kurti konkurencing bendrovi teis, kuri galint pritraukti didesnes usienio
investicijas. Investuotojams neretai svarbus bendrovs steigimo laikas, galimybs registruoti bendrov
vienoje valstybje narje, bet veikti kitoje. Manytina, kad ir Lietuvoje bt tikslinga supaprastinti udarj
akcini bendrovi steigim, atsisakyti minimalaus statinio kapitalo reikalavim. Minimalaus statinio
kapitalo reikalavimas paprastai pagrindiamas, kaip saugantis kreditorius, nors nemaa dalis teiss
specialist tokia paskirtimi abejoja. Beje, klausimas, ar minimalaus statinio kapitalo reikalavimas apsaugo
kreditorius, buvo kils ir kai kuriose ETT bylose, taiau Europos teisingumo teismas neman btinu j
atsakyti. Taip pat btina kuo skubiau sukurti teisines ir mokestines prielaidas holdingo bendrovi veikimui,
kuris galt paskatinti moni grupi valdymo ir holdingo bendrovi steigim Lietuvoje.
[1] Byla 79/85 Segers v Bedrijfsvereniging voor Bank- en Verzekeringswegen, Groothandel en Vrije
Beroepen, 1986, ECR 2375.
[2] Byla C-221/89 Regina v. Secretary of State for Transportation ex parte Factortame, 1991. E.C.R. 3905.
[3] Ten pat, 34 dalis.
[4] Byla C-167/01 Kamer van Koophandel en Fabrieken voor Amsterdam v Inspire Art Ltd. E.C.R. I-10155
(2003).
[5] Vienuoliktoji Tarybos direktyva dl reikalavim pateikti informacij apie kai kuri bendrovi, kurioms
taikomi kitos valstybs nars statymai, skyrius, atidarytus valstybje narje 89/666/EEC, OJ L 395 , 1989.
V tema. Laisv teikti paslaugas
5.1. Paslaugos svoka
Pateikti isam paslaugos apibrim yra itin sudtinga, nes paslaugos apima eil vairi ekonomini veiklos
sfer. Bendra daugumoje apibrim yra paslaug, kaip nesaugomo ar nesandliuojamo dalyko pobdis, t.y
nematerialus pobdis. Btent iuo aspektu paslaugas tinkama skirti nuo preki, kurios i principo yra
materials objektai.
EB sutartyje paslaugas reglamentuoja 49-55 (ex 59-66) straipsniai, o paios paslaugos svoka apibriama
Sutarties 50 straipsnyje:
50 straipsnis
Pagal i Sutart paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kuri
nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs.
Paslaugas sudaro:
a) pramoninio pobdio veikla,
b) komercinio pobdio veikla,
c) amatinink veikla,
d) laisvj profesij veikla.
EB paslaug sampratoje pabriamas j atlygintinas pobdis (paprastai teikiamos u umokest) ir
paslaug teikimo laisvs santykis su kitomis laisvmis (kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki,
kapitalo ir asmen judjimo laisvs). Teismas tai pat pabria paslaug teikimo laikinum.
5.2. Paslaug atlygintinumas
EB sutartis mini, kad paslaugos yra pripastamos tokiomis, jei jos paprastai yra teikiamos u umokest.
Paslaug atlygintinumas i esms suponuoja, kad paslaugos yra efektyvi ekonomin veikla. Kaip jau buvo
minta, efektyvia ekonomine veikla pripaintinas ir toks darbas u kur atlyginama ne pinigais, bet turtu. Be
to, toks umokestis nebtinai turi bti tiesiogiai mokamas paslaug gavjo paslaug teikjui.
Reikalavimas, kad paslaugos bt atlygintinos eliminuoja kai kurias viesias paslaugas ir tuo bdu riboja
vadinamj viej paslaug turizm.
5.3. Paslaug teikimo laisvs santykis su kitomis laisvmis
Paslaug judjimo laisvs nuostatas galima taikyti tik tuomet, jei tam dalykui nra taikomos laisvo preki,
kapitalo ir laisvo asmen judjimo taisykls.
Darbuotoj judjimo laisvs, steigimosi laisvs ir paslaug teikimo laisvs nuostatos viena kit alina, t.y.
paslaug teikimo laisvs nuostatos gali bti taikomos tik tada, jei konkretiems visuomeniniams santykiams
negalima pritaikyti kitos laisvs.
Visgi vien faktas, kad kitos laisvs gali bti taikomos atliekant tam tikr veikl ne visada riboja paslaug
teikimo laisvs taikym. Kaip jau buvo minta, tiek loterijos biliet pardavimo ir j reklamos, tiek vejybos
leidim idavimo veikla Teismo buvo priskirta paslaug teikimui. iais atvejais paslaugos teikimas apima ir
preki tiekim, taiau toks preki tiekimas tra alutinis ar papildomas paslaug teikimo atvilgiu. Kitaip
tariant nors tam tikras sandoris apima ir preks judjim, ir paslaug teikim, paslaug teikimo laisvs
taisykls bus taikomos, jei preki tiekimas nra to sandorio galutinis tikslas, bet tra tik atsitiktinis paslaug
teikimui arba tik pagalbinis.
Paslaug teikimo laikinumas. Paslaugos teikimo laikinumo samprata, padeda atskirti paslaug teikim nuo
sisteigimo laisvs. Visgi kai kurie autoriai pabria, kad ne visada tikslinga ias teises atriboti vien nuo
kitos, nes joms yra taikomi tapats principai. Paslaugos teikimo laikinumas reikia, kad kin-komercin
veikla neturi bti tstinio pobdio, nuolatin, o tai nustatant reikia atsivelgti reguliarumo, periodikumo
bei nepertraukiamumo kriterijus.
Paslaugos teikjo savarankikumas. Paslaugos teikjo savarankikumo samprata padeda atskirti paslaugos
teikimo laisv nuo laisvo darbuotoj judjimo, jei i laisvi nemanoma skirti pagal teisinio santykio turin
(darbo ar paslaug sutartis), subjektus (savarankikai dirbantys asmenys ar darbuotojai). Tokiu atveju btina
nustatyti asmens, atliekanio konkrei veikl, savarankikumo laipsn.
5.4. Paslaug katalogas
Sutarties 50 str. pateikiamas pavyzdinis paslaug katalogas. Speciali tam tikr paslaug prigimtis
nepanaikina paslaug teikimo laisvs taisykli tokioms paslaugoms taikymo, todl paslaugomis buvo
pripaintos atstovavimo teismuose paslaugos, darbinimo agentr paslaugos, moraliai kvestionuojamos
paslaugos, jei jos yra teistos valstybje narje ir pan.
Sutartis pabria, kad transporto paslaugoms bei bank ir draudimo paslaugoms, taikomos specialios
taisykls:
51 straipsnis (ex 61 straipsnis)
1. Laisv teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antratins dalies nuostatos.
2. Bank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti derinamas su kapitalo
judjimo liberalizavimu.
5.5. Teis teikti ir gauti paslaugas
Teismas nustat, kad Sutarties 49 str. apima ne tik laisv teikti paslaugas, bet taip pat ir teis gauti paslaugas.
Laisv teikti paslaugas apima laisv paslaug gavjams nuvykti kit valstyb nar su tikslu gauti paslaugas
toje valstybje narje, o paslaug gavjais laikytini taip pat turistai.
5.6. Paslaug teikimo laisvs subjektai
Paslaugos teikjas turi bti ES pilietis arba mon Sutarties 48 str. prasme, kurie yra sisteig skirtingose
valstybse narse:
Pagal toliau idstytas nuostatas laisvs teikti paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi valstybi
nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstyb, kurios
subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos, udraudiami. ( 49 str. 1 dalis)
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama kvalifikuota bals dauguma, io skyriaus
nuostatas gali taikyti ir paslaugas teikiantiems treiosios alies pilieiams, sisteigusiems Bendrijoje.
(49 str. 2 dalis)
Laisvs teikti paslaugas esmje gldi tai, kad bet kuris asmuo turi turti teis silyti savo paslaugas
Bendrijoje net ir tais atvejais, kai jis nekirto jokios sienos. Neturi reikms, ar paslaugos silymo metu
paslaugos gavjas yra inomas, ar ne. Taiau paslaug teikimas gali apimti ir asmens (paslaug teikjo ar
paslaug gavjo) judjim per valstybi nari sienas.
Primintina, kad paslaug teikim kitoje valstybje reglamentuoja Sutarties 50 str. 3 dalis:
Nepaeidiant sisteigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali
laikinai savo veikla verstis toje alyje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias toji alis
taiko savo nacionaliniams subjektams.
5.7. Paslaugos gavjas ir teikjas sisteig skirtingose valstybse narse
Sutarties 49 str. reikalauja, kad paslaug gavjas bt sikrs kitoje valstybje narje nei paslaug gavjas.
Atsivelgiant tai, paslaug teikimui, kuris vykdomas toje paioje valstybje narje, kurioje sikr tiek
teikjas, tiek gavjas (taip vadinamosiose visikai vidaus situacijose) paslaug teikimo laisv nra
taikoma.
Pagal paslaugos teikjo ir gavjo sikrimo viet bei paslaugos teikimo viet galima iskirti kelet paslaug
teikimo bd:
Pirma, paslaugos teikjas ir gavjas yra skirtingose valstybse narse, nepaisant to, kurioje valstybje narje
yra teikiama paslauga. Paslaugos gavjas turi teis atvykti pas paslaugos teikj, kad gaut paslaugas arba
atvirkiai paslaugos teikjas pas paslaugos gavj su tikslu teikti arba gauti paslaugas. paslaug
teikimo bda patenka ir tie atvejai, kai paslaugos teikjas ir gavjas nekerta valstybi sien, taiau, valstybi
sienas kerta pati paslauga. Pastarasis paslaugos teikimo bdas kai kuri teiss mokslinink vadinamas
korespondentiniu.
Antra, Teismas Sutarties 59 str. nustatyt reikalavim, kad paslaugos gavjas ir teikjas turi bti skirtingose
valstybse narse, interpretavo pleiamai. Paslaug teikimo laisv taip pat taikoma jei paslauga yra atliekama
kitoje valstybje narje, nei yra sikrs paslaugos tiekjas, nepaisant to, kurioje valstybje narje yra
sikrs paslaugos gavjas. Kitaip tariant, paslaugos teikimo laisvs taisykls bus taikomos ir toms
situacijoms, kai paslaugos gavjas ir paslaugos teikjas yra sikr toje paioje valstybje, taiau paslauga
atliekama kitoje valstybje.
i taisykl buvo patvirtinta eilje byl, susijusi su turist gidais, kurie teik paslaugas asmenims,
sikrusiems toje paioje valstybje narje kaip ir patys gidai. Esmin aplinkyb buvo ta, kad ie gidai, kartu
su savo klientais vykdavo kit valstyb nar, kurioje ir bdavo teikiama paslauga.
5.8. Draudimas riboti laisv teikti paslaugas
Kaip ir kitose laisvse, prie Amsterdamo sutart 62 str. galiojo draudimas nustatyti naujus apribojimus,
palyginti su Sutarties sigaliojimo metu taikomais apribojimais. Taip pat 59 str. nustat t apribojim
panaikinimo tvark:
62 str.:
Jeigu ioje Sutartyje nenumatyta kitaip, vasltybs nars nenustato nauj laisvs teikti paslaugas
apribojim, palyginti su Sutarties sigaliojimo metu taikomais apribojimais.
59 str.:
Pagal toliau idstytas nuostatas pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui panaikinami laisvs teikti
paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra
sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstyb, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos
teikiamos.
Kadangi yra preziumuojama, kad tokie apribojimai yra panaikinti, todl atitinkamai pakeistos ir mintos
nuostatos, tvirtinant tik apribojim draudim. Sutarties 59 str. pakeistas, o Sutarties 62 str. panaikintas.
Dabar Sutarties 49 str. tvirtinama:
Pagal toliau idstytas nuostatas laisvs teikti paslaugas Bendrijoje apribojimai, taikomi valstybi
nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstyb, kurios
subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos, udraudiami.
Kaip buvo minta, paslaug teikimo laisvje yra draudiami valstybi nari, bet ne privai asmen sukurti
apribojimai. Visgi Teismas man, kad ir ne valstybi nari tasyklms, kuri tikslas kolektyviai reguliuoti
atlygintin darb ir paslaugas, taikomas draudimas riboti laisv paslaug teikim.
5.9. Ribojim svoka paslaug teikimo laisvje
Paslaug teikimo laisvje apribojim draudimo atvilgiu taikytinas platus apribojim draudimas: btina
panaikinti ne tik bet koki diskriminacij pilietybs (ar taikytinos teiss) atvilgiu bet ir panaikinti bet kokius
apribojimus, net jei jie taikomi nediskriminuojant, taiau kai tokie apribojimai gali drausti ar riboti paslaug
teikim.
Kaip ir kitose laisvse, Teismas vis pirma konstatavo tiesiogin Sutarties norm, reguliuojani paslaug
teikimo laisv (Sutarties 49 str. 1 d. ir 50 str. 3 d.), veikim ir diskriminacijos paslaug teikimo laisvje
draudim. Teismas draud tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojanias taisykles, kurios taikomos paslaug
teikjams, paslaug gavjams, o taip pat ir tas, kurios apsunkina paslaug teikim tarp valstybi nari
lyginant su paslaug teikimu valstybs viduje.
Gana anksti paslaug teikimo laisvje Teismas udraud bet kokias vienodai visiems subjektams taikomas
taisykles, jei j taikymas usienio asmeniui dubliuoja jo kilms valstybje taikomas taisykles. Daniausiai
buvo ginijamos paslaugos teikjui taikomi reikalavimai: licencij gaviams, registracija, leidimai ir pan.
Teismas nurod, kad valstyb, kurioje teikiamos paslaugos, privalo palyginti reikalavimus, taikomus
paslaug teikimui asmens kilms valstybje ir toje valstybje, kurioje teikiamos paslaugos ir taikyti tik
nedubliuojanias taisykles ir tik tada, jei tai yra btina tam, kad utikrinti viej interes pagrindu visiems
toje valstybje narje veikiantiems asmenims taikomas profesins veiklos taisykles. Kitaip tariant,
kompetentingos institucijos, svarstydamos, ar paslaugos teikjas atitinka valstybs, kurioje teikiamos
paslaugos, reikalavimus, privalo atsivelgti lygiaverius reikalavimus, kuriuos paraikos teikjas jau vykd
kitoje valstybje narje.
Galiausiai Teismas padar ivad, kad draudiamas bet koks apribojimas, net jei jis vienodai taikomas ir
vietiniams ir kit ali paslaug teikjams, jeigu tokia taisykl draudia ar gali riboti paslaug teikjo,
sisteigusio kitoje valstybje narje ir ten teistai teikianio paslaugas, veikl. Visgi minti ribojimai gali bti
pateisinami svarbiais vieaisiais interesais (vis pirma profesini taisykli laikymosi utikrinimas bei
paslaug gavj apsauga) tiek, kiek toki interes negina valstybs, kurioje yra sisteigs paslaug teikjas,
teis.
Klausimas, ar visi nediskriminuojantys, vienodai visiems asmenims taikomi apribojimai papuola Sutarties
49 str. draudimo apimt, todl juos btina teisinti, lieka neisprstas. Ar panai taisykl, kokia yra nustatyta
Keck [1] byloje laisvo preki judjimo aspektu, taip pat turt bti tvirtinta ir paslaug teikimo laisvje,
tvirtinant, kad tam tikri apribojimai yra leidiami, t.y. nepapuola Sutarties 49 str. draudimo apimt? Teismas
Alpine Investments [2] byloje aptaria apribojim draudim laisvame preki ir paslaug judjime, lygindamas
bylos faktus su Keck [3] byla, taiau i principo tepriena prie ivados, kad iose bylose situacijos yra ypa
skirtingos, todl jos negali bti lyginamos. I ties, Alpine Investments [4]situacija atrodo labiau panai
lygiaverio poveikio kiekybiniams eksporto apribojimams draudimo apimties klausimus.
Reikt ireikti abejones Teismo bent kol kas taikomai doktrinai, pagal kuri, i principo visi ir bet kokie
paslaugos teikimo apribojimai patenka Sutarties 49 str. apimt, todl, siekiant taikyti bet kok apribojim, j
btina teisinti. Taip pat nra silytina paslaug teikimo laisvs reguliavimui taikyti analogij su laisvame
preki judjime nustatytu lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams reguliavimu, t.y. silymu
skirti paslaugos patekimo rink taisykles ir paslaugos teikimo taisykles, tuo labiau, kad paslaug teikimo
laisvje nebuvo tvirtintas abipusio pripainimo principas.
[1] Byla C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard [1993] ECR I-6097.
[2] Alpine Investments BV v. Minister van Financiaen Nr. C-384/93 (1995), ECR I-1141.
[3] Byla C-267 ir 268/91 Keck&Mithouard [1993] ECR I-6097.
[4] Alpine Investments BV v. Minister van Financiaen Nr. C-384/93 (1995), ECR I-1141.
5.10. Paslaug direktyva
2006 m. vasario mnes Europos Parlamentas pritar naujos paslaugas reglamentuojanios direktyvos
primimui, taiau pasil principines pataisas Europos Komisijos pasilytam pradiniam mintos direktyvos
projektui[1].
ios direktyvos tikslai paskatinti laisv paslaug teikim Europos Sjungoje, padidinti darbo naum,
sukurti papildom darbo viet, padidinti konkurencingum paslaug sektoriuje, o tai bt ypa naudinga
vartotojams. i direktyva siekia panaikinti apribojimus teikti paslaugas skirtingose valstybse narse,
palengvindama steigimsi kitoje valstybje narje, laikin paslaug teikim kitoje valstybje narje bei
paslaug teikim kitoje valstybje narje sikrusiam paslaug gavjui, neatvykstant t kit valstyb nar.
Tokio teiss akto poreik liudija Europos komisijos 2002 m. atliktas tyrimas, kuriame buvo identifikuota
didelis skaiius paslaug teikimo laisvs bendrojoje Europos rinkoje ribojimo atvej, o ataskaitoje paymta,
kad vidaus rinkoje esanios klitys itin riboja paslaug teikimo laisv.[2]
Pradiniame Komisijos silyme buvo tvirtintas ypa daug diskusij sukls kilms valstybs principas,
kuris i principo reik reikalavim paslaug teikjams suvienodinim visose valstybse narse, tvirtinant
abipusio pripainimo princip: jei vienoje valstybje narje yra sisteigs asmuo, kuris teistai turi teis teikti
paslaugas toje valstybje narje, tai iam asmeniui teis teikti paslaugas turi bti utikrinama ir kitose
valstybse narse, taikant jo steigimosi (kilms) valstybs taisykles.
Vienas svarbiausi Europos Parlamento silym atsisakyti kilms valstybs principo, o vietoje io
principo tvirtinti paslaug teikimo laisvs princip. Paslaug teikimo laisvs principas reikalauja, kad
valstybs nars gerbt paslaugos teikjo teis teikti paslaugas ir reikalauja utikrinti laisv patekim
paslaug teikimo rink ir nevarom jo gyvendinim valstybs nars teritorijoje. is principas yra
papildomas draudimu taikyti eil paslaug teikimo laisvs apribojim. Pavyzdiui, i principo turt bti
draudiama reikalauti, kad paslaug teikjas paslaug teikimo valstybje turt savo biur arba bet koki
kitoki infrastruktr, registruotsi tos valstybs atitinkamoje profesinje organizacijoje ir pan., nors tam
tikros iimtys (pvz., reikalavimas pasirinkti tam tikr teisin form prie teikiant paslaugas) visgi leidiamas.
Draudiama reikalauti, kad paslaug teikjas pateikt finansines garantijas ar draudim i staig, kurios
steigtos valstybje narje, kur teikiamos paslaugos. Jei paslaug teikimui btini leidimai, valstybs nars
institucijos privalo atsivelgti lygiaverius reikalavimus, kuriuos paslaugos teikjas jau vykd kitoje
valstybje narje. Be to, direktyvoje tvirtinta pareiga valstybi kompetenting institucij
bendradarbiavimas, sipareigojimai, remiantis nacionalinmis profesins elgesio ir etikos taisyklmis,
nustatyti elgesio kodeksus Bendrijos lygiu.
Visgi parlamentas susiaurino direktyvos taikymo sfer, susiaurindamas paslaug, kurioms taikoma direktyva,
sra. Direktyva netaikytina bendrj interes paslaugoms, kai kurioms sveikatos ir socialinms
paslaugoms, ekonomikos sektoriams, kuriuos reguliuoja specials teiss aktai (pvz., transportas, finansins
paslaugos, elektronini ryi paslaugos ir pan.), taip pat teisinms paslaugoms (tame tarpe notar ir antstoli
paslaugoms), loterijoms ir azartiniams loimams ir t.t. Parlamentas taip pat praplt prieasi, kurios leist
valstybms narms riboti paslaug teikim j teritorijoje, jei paslaug teikjas yra sisteigs kitoje valstybje
narje, sra. Riboti paslaug teikimo laisv leidiama, jei tai yra btina vieosios tvarkos, visuomens
saugumo, visuomens sveikatos, aplinkos apsaugos sumetimais ir kitais svarbi visuomens interes
pagrindais, ivardintais direktyvoje.
Direktyva neturi poveikio valstybi nari darbo teisei, t. y. jokioms teiss ar sutartinms nuostatoms dl
darbinimo slyg, darbo slyg, skaitant sveikat ir saug darbe, ir darbdavio bei darbuotojo santyki.
Direktyva nedaro poveikio darbinimo slygoms, kurios pagal 1996 m. gruodio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyv 96/71/EB dl darbuotoj komandiravimo paslaug teikimo sistemoje[3] yra taikomos
darbuotojams, komandiruotiems teikti paslaug kitos valstybs nars teritorij. Direktyva netaikoma ir tais
atvejais, kai darbuotojas samdomas toje valstybje narje, kurioje teikiamos paslaugos. Be to, i direktyva
nedaro poveikio valstybs nars, kurioje teikiamos paslaugos, teisei nustatyti, ar egzistuoja darbo, ar kitokie
teisiniai santykiai.
I karto po to, kai direktyvos projektas su pakeitimais buvo patvirtintas Parlamento, Komisija skubiai pateik
pataisyt projekt ir j parlamentas 2006 m. lapkriio mn. patvirtino. Paslaug direktyva buvo priimta
2006 m. gruodio 12 d., jos nuostatos turs bti perkeltos valstybi nari nacionalin teis iki 2009 m.
gruodio 28 d.[4]
[1] Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dl paslaug vidaus rinkoje projektas [SEC(2004) 21],
COM/2004/0002 final - COD 2004/0001.
[2] http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/rpt/2002/com2002_0441en01.pdf irta 2006 m. gegu 12 d.
[3] OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
[4] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl paslaug vidaus
rinkoje, OJ L 376 , 2006.
Bendri klausimai III, IV ir V temai
1. Ribojimo pagrstumo slygos asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
1.1. EB sutartyje nustatytos iimtys
1.1.1. Vieoji tvarka, visuomens saugumas ir visuomens sveikata
1.1.2. Valstybs tarnybos ribojimo pagrstumo slyga
1.2. Imperatyvs bendrojo intereso pagrindai
2. Kvalifikacij pripainimas asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
2.1. Harmonizavimas antrins teiss aktais
1. Ribojimo pagrstumo slygos asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
Laisvame darbuotoj judjime, sisteigimo ir paslaug teikimo laisvse taikomi tie patys ribojimo
pagrstumo kriterijai. Lyginant su laisvu preki judjimu, ribojimo draudimai panas nustatytus 28 str.,
nors draudimo iraika yra kiek kitokia, nei preki judjimo laisvje.
Silytina skirstyti ribojimo pagrstumo kriterijus nustatytus ETT (imperatyvs bendrojo intereso pagrindai)
bei nustatytus EB Sutartyje. Toks skirstymas pagrstas tuo, kad bent jau dalimi EB Sutartyje nustatyt
pagrind galima pateisinti ir diskriminacinio pobdio apribojimus. Vis pirma tai lieia valstybs tarnybos
bei visuomens sveikatos iimt. Kadangi vieosios tvarkos ir visuomens saugumo iimties taikymas buvo
harmonizuotas antrins teiss aktais, kurie tvirtino, kad tik konkretaus asmens elgesys gali bti pagrindas
taikyti ias iimtis, iomis iimtimis negalima pateisinti diskriminuojani ribojim.
1.1. EB sutartyje nustatytos iimtys
Laisvame darbuotoj judjime taikytina 39 str. 3 ir 4 dalys:
39 straipsnis (ex 48 straipsnis)
3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais:
a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;
b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;
d) pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis Komisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.
Steigimosi ir paslaug teikimo laisvse yra nustatytos visikai identikos nuostatos. Steigimosi laisv
reguliuojaniame EB sutarties skyriuje nustatyta, kad:
45 straipsnis (ex 55 straipsnis)
Veiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios valdios funkcij vykdymu, io
skyriaus nuostatos netaikomos.
46 straipsnis (ex 56 straipsnis)
1. io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi poveikio statym ir kit teiss akt, kurie
numato kitok usienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos
sveikatos sumetimais, nuostat taikymui.
Paslaug teikimo aspektu nustatyta banketin norma, pasiunianti steigimosi teis reguliuojant EB
sutarties skyri:
55 straipsnis (ex 66 straipsnis)
io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 45-48 straipsni nuostatos.
Taigi mintose laisvse EB sutartis nustato keturias ribojimo pagrstumo slygas: vieoji tvarka, visuomens
saugumas bei visuomens sveikata ir darbas valstybs tarnyboje. Kai kurie autoriai ias slygas skirsto dvi
kategorijas, iskirdami bendrsias pagrstumo slygas (vieoji tvarka, visuomens saugumas bei visuomens
sveikata) bei specialisias pagrstumo slygas (darbas valstybs tarnyboje). Bendrosiomis pagrstumo
slygomis galima pateisinti ribojim visos eils EB sutartyje tvirtint laisvo darbuotoj judjimo
garantuojam teisi: teis sidarbinti, teis laisvai judti su tikslu sidarbinti, teis apsigyventi ir pasilikti
valstybje narje, baigus darbin veikl (EB sutarties 39 str. 3 d.), nors ios slygos nesuteikia teiss
diskriminuoti darbo ir uimtumo slyg atvilgiu.[1] Tuo tarpu darbas valstybs tarnyboje kaip ribojimo
pagrstumo slyga gali bti naudojama tik ribojant asmens teis sidarbinti.
Nors gramatinis vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos slyg aikinimas Sutartyje
galt reikti, kad iomis slygomis galima pateisinti bet kokius ribojimus, visgi manytina, kad bent jau
teiss atvykti ir teiss gyventi kitoje valstybje narje teisi atvilgiu, vieosios tvarkos ir visuomens
saugumo slygomis diskriminacini apribojim teisinti nra galima. iuo atveju, primintinas Sutarties 12 str.
tvirtintas diskriminacijos dl pilietybs draudimas, o taip pat tai, kad visuomens saugumo ir vieosios
tvarkos ilyga privalo bti grindiama vien tik atitinkamo asmens elgesiu.
Kiek tai lieia visuomens sveikatos ilyg, ji sietina su asmens bsena t.y. susirgimu konkreia liga, nors
ir nra aikiai tvirtinama, kad tai yra konkretaus asmens bsena. Nors ir maai tiktina praktikoje, taiau
teorikai visuomens sveikatos ilyga galt bti naudojama ir tais atvejais, kai u valstybs rib kyla itin
didel epidemija, kuri sustabdyti tegalima apribojus laisv asmen judjim.
[1] Atkreiptinas dmesys, kad dalis teiss specialist teigia, kad ordre public /vieosios tvarkos/ iimtis
netaikytina teiss sidarbinti aspektu, taigi vieja tvarka valstybs gali teisinti tik laisvo judjimo,
apsigyvenimo ir pasilikimo valstybs teritorijoje pabaigus darbo veikl (Sutarties 39 str. b,c,d punktai).

1.1.1. Vieoji tvarka, visuomens saugumas ir visuomens sveikata

Vieoji tvarka ir visuomens saugumas. Vieosios tvarkos svoka apima pagrindinius principus, kuriais
grindiama valstybs teisin sistema, valstybs ir visuomens funkcionavimas. i svoka yra vertinamoji,
todl jos turinio a priori apibrti nemanoma.
Nei EB Sutartis, nei antrins teiss aktai, o taip pat ir Teismas nepateikia isami vieosios tvarkos ir
visuomens saugumo svok apibrties, taip pat j neatriboja. Manytina, kad vieosios tvarkos svoka
apima apsaug nuo realios ir pakankamai rimtos grsms, turinios takos vienam i pagrindini visuomens
interes, ir vis pirma gali apimti klausimus, susijusius su mogaus orumu, nepilnamei ir paeidiam
suaugusij apsauga bei gyvn gerove.[1]
Teismo nuomone, valstybs nars turi teis nustatyti vieosios tvarkos ir visuomens saugumo svok turin,
taiau neturi paeisti Bendrijos teiss: vieosios tvarkos terminas turt bti interpretuojamas grietai, taip,
kad jo apimt nustatyt valstyb nar, bet kontroliuojama Bendrijos institucij Visgi reikt leisti
kompetentingoms valdios institucijoms tam tikrose Sutarties nustatytose ribose apibrti termin. [2]
Teismas netgi teigia, kad konkreios aplinkybs, galinanios remtis vieosios tvarkos svoka kaip
pagrstumo slyga, gali skirtis, priklausomai nuo jas taikanios valstybs ar taikymo laiko.
Apibendrinant, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo slygomis kiek tai lieia teis atvykti ir teis
gyventi, negalima pateisinti nei tiesiogins, nei netiesiogins diskriminacijos, nes bet koks ribojimas
remiants vieosios tvarkos iimtimi turi remtis konkretaus asmens elgesiu, bet ne jo pilietybe. Be to, Teismas
yra patvirtins, kad vieosios tvarkos ilyg galima taikyti ne vien tik visos valstybs nars teritorijos, bet ir
valstybs teritorijos dalies atvilgiu, pavyzdiui, ribojant asmens judjimo laisv tik teritorijos dalyje.
Paslaug teikimo laisvje yra kil gin dl taip vadinam moraliai kvestionuojamo pobdio paslaug.
ETT nuomone, tokios paslaugos patenka paslaug apibrim pagal EB sutart, jei jos teistai yra
atliekamos valstybje narje. Teismas netaiko savo vertinimo dl paslaug dorovingumo, bet taiko valstybs
nars statym leidjo poir: tai Grogan byloje ntumo nutraukimas, buvo pripaintas paslauga pagal EB
sutart, Schindler byloje loterijos, nors ir detaliai reglamentuojamos ir kontroliuojamos valstybse narse
nebuvo pilnai udraustos valstybse narse, ir net Jungtinje Karalystje, kur ir kilo ginas, nedideli
laimjim loterijos buvo leistinos, todl teismas nustat, kad ir loterijos turt bti pripaintos paslaugomis
pagal EB sutart. Kitaip tariant, tokio pobdio paslaug atvilgiu Teismas neformuluoja atskir pateisinimo
taisykli, taiau taiko jau aukiau aptartas. Todl valstybs, kurios kovoja su tam tikrais, j nuomone,
nemoralaus elgesio modeliais, turi teis tok elgesio model riboti. Taiau btina slyga toks elgesys
(gyvendinamas sisteigiant, ar teikiant bei gaunant paslaug) yra draudiamas ir sukelia realias ir efektyvias
priemones kovai su tokiu elgesiu ne tik usienieiams, bet ir vietos pilieiams.
Nors visuomens sveikatos svokos nei sutartis, nei Teismas taip pat nesuformulavo, taiau i svoka
galima bt apibrti kaip ribojimo pagrstumo slyg, kuri taikytina, jei asmuo serga EB teiss aktuose
nustatytomis ligomis ar yra j neiotojas. i slyg taip pat galima taikyti ir tais atvejais, jei jos pagrindu
taikomos priemons prisideda prie aukto lygio sveikatos apsaugos pasiekimo arba jei gydymo
infrastruktros ar medicinini paslaug ilaikymas yra btinas visuomens sveikatai isaugoti ar net
gyventoj ilikimui. tai Geraets-Smits ir Peerbooms byloje Teismas leido valstybei riboti sveikatos
paslaug gavim kitoje valstybje, nustatant taisykl, pareigojani gauti privalom iankstin socialins
apsaugos institucij sutikim, jei tai yra btina ir tenkina protingumo kriterij, be to, garantuoja racionali,
stabili, subalansuot ir prienam sveikatos apsaug, padeda kontroliuoti ilaidas bei apsaugo nuo finansini,
technini ir monikj resurs vaistymo. Nei vieosios tvarkos, nei visuomens saugumo ir visuomens
sveikatos iimtimis nra leidiama remtis, siekiant ekonomini tiksl.
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl paslaug vidaus
rinkoje, OJ L 376 , 2006, preambuls 41 dalis.
[2] Bylos 41/74 Van Duyn v Home Office, 1974, ECR 1337, 4 dalis; Bouchereau 33 dalis.
1.1.2. Valstybs tarnybos ribojimo pagrstumo slyga
Kaip jau buvo minta, ia ribojimo pagrstumo slyga galima riboti vienintel asmen teis laisvame asmen
judjime primim darb. Jei usienietis yra priimamas darb, nepaisant to, kad jo pareigos galt
papulti valstybs tarnybos svok, taikyti jam apribojimus darbo slyg atvilgiu ar pan. remiantis ia
slyga draudiama.
Valstybs nars, taikydamos valstybs tarnybos ribojimo pagrstumo slyg, turjo omenyje gana nemaas
iimtis. Kai kurios valstybs siek rodyti institucin ios slygos aspekt: visos pareigybs konkreiose
institucijose, turt papulti valstybs tarnybos iimt. Tokiu bdu vietos savivaldos valdioje nustatytos
staliaus ar elektriko pareigos patekt mint iimt.
Teismas vis pirma pabr, kad tik jis turi teis aikinti valstybs tarnybos svokos turin. Kadangi
valstybs tarnybos ilyga galina riboti vien i pagrindini Europos Bendrijoje garantuojam laisvi,
Teismas buvo links j aikinti siaurai, atsivelgdamas funkcin aspekt: valstybs tarnybos ilyg galima
taikyti tik konkreioms pareigybms, kuri funkcijos tenkina nustatytus reikalavimus. Ne pareigybs
pavadinimas ar institucija, kurioje asmuo dirba, sudaro pagrind taikyti ilyg (institucinis poiris), o
konkretaus darbuotojo atliekamos funkcijos (funkcinis poiris). Taigi btina atsivelgti darbuotojo
atliekamas funkcijas, o vien tai, kad konkreios pareigos konkreioje valstybje narje vardijamos valstybs
tarnyba, nesuteikia teiss valstybei narei taikyti valstybs tarnybos iimt Sutarties 39 str. 4 d. prasme. Todl
i ilyga netaikoma visoms valstybs tarnybos pareigybms, o tik toms, kurios tenkina bent tris slygas[1]:
1. Asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja gyvendinant valdingus galiojimus, suteiktus vieosios
teiss;
2. Pareigos apima funkcijas, kuri tikslas bendrj valstybs (ar vietos savivaldos) interes apsauga;
3. Mintos funkcijos turi bti atliekamos reguliariai: nra atsitiktins, atliekamos retkariais arba tesudaro
tik labai nedidel pareig dal.
[1] Mintos slygos turi bti taikomos kumuliatyviai: r. pvz. LAWRIE BLUM 25 dalis.
1.2. Imperatyvs bendrojo intereso pagrindai
Teismas ne kart yra pabrs, kad tik Sutartyje nustatyt iimi pagrindu leidiama riboti laisv asmen
judjim bei paslaug teikim, nustatant diskriminuojanias pilietybs atvilgiu taisykles. Kitaip tariant,
jokia taisykl, kuri grindiama asmens pilietybe, negali bti taikoma, iskyrus Sutartyje tvirtintas iimtis.
Visgi, jei taisykl nra diskriminuojanti, Teismas tam tikrais atvejais taip pat suteikia teis valstybei narei
riboti laisv asmen judjim bei paslaug teikim. Kitaip tariant, Teismas pripasta, kad yra tam tikras
apsaugos vertas nacionalinis interesas, todl jis turi bti viresnis u laisvam asmen judjimui skirtas
nuostatas.
Teismas leidia taikyti priemones, kurios riboja ar daro maiau patraukl laisv asmen judjim bei
paslaug teikim, taiau kurios nustatomos imperatyvi bendrj interes pagrindais, jei jos tenkina keturis
ribojimo pagrstumo kriterijus:
(1) jos taikomos nediskriminuojant,
(2) grindiamos imperatyviaisiais bendrojo intereso pagrindais,
(3) yra tinkamos utikrinti atitinkamo tikslo gyvendinim, ir
(4) nra labiau ribojanios nei btina siekiant numatyto tikslo.
Paymtina, kad trys paskutinieji reikalavimai yra panas Vokietijos proporcingumo principo koncepcij,
kuri padar didel tak Europos Bendrijos teisei. Treiasis reikalavimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti,
ar nacionalins teiss aktas ar taisykl yra tinkama, ketvirtasis ar negali valstyb nar reguliuoti nustatyt
veik maiau ribojaniomis priemonmis.
Svarbu pabrti, kad Teismas neleidia taikyti bendrj interes ilygos, siekiant pateisinti ekonomini
tiksl. Kitais tikslais grsti bendrj interes ilygos taikym Teismas leidia, todl jurisprudencijoje
suformuota bendrj interes ilyga taikoma nemaai srii ir atvej.
Bendrj interes svoka isivyst Sutarties 43 ir 49 str. susijusioje Teisingumo Teismo praktikoje ir apima
bent tokias sritis: tvarkos visuomenje palaikymas; socialins politikos tikslai; paslaug gavj apsauga;
vartotoj apsauga; darbuotoj apsauga, skaitant socialin apsaug; gyvn gerov, socialins apsaugos
sistemos finansins pusiausvyros apsauga; sukiavimo prevencija; nesiningos konkurencijos prevencija;
aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, skaitant miest ir teritorij planavim; kreditori apsauga; tinkamo
teisingumo administravimo apsauga; keli eismo saugumas; intelektins nuosavybs apsauga; kultros
politikos tikslai, skaitant odio laisvs apsaug, ypa socialines, kultrines, religines ir filosofines
visuomens vertybes; poreikis utikrinti aukt vietimo lyg, spaudos vairovs utikrinimas ir nacionalins
kalbos rmimas; nacionalinio istorinio ir meninio paveldo isaugojimas; veterinarijos politika.[1]
[1] 2006 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dl paslaug vidaus
rinkoje, OJ L 376 , 2006, preambuls 40 dalis.
2. Kvalifikacij pripainimas asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse
Abipusis kvalifikacij pripainimas yra svarbus visam laisvam asmen judjimui. Nemaa dalis direktyv,
reguliuojani abipus diplom ar atitinkamos kvalifikacijos pripainim, kurios taikomos steigimosi laisvs
aspektu, taip pat taikomos ir paslaug teikimo laisvs aspektu, o taip pat ir darbuotojams. EB sutartyje
nustatytos procedros, kuriomis remiantis buvo galima harmonizuoti valstybi nari teis, siekiant paalinti
laisvo asmen judjimo klitis.
Laisvo darbuotoj judjimo aspektu taikomas:
40 straipsnis (ex 49 straipsnis)
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini
reikal komitetu, leidia direktyvas arba priima reglamentus, nustatanius priemones, reikalingas darbuotoj
judjimo laisvei, apibriamai 39 straipsnyje, gyvendinti, btent:
a) utikrindama glaud nacionalini darbo tarnyb bendradarbiavim;
b) naikindama administracines procedras ir praktik bei darbinimo laisvose darbo vietose teisei gyti
btinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesnius valstybi nari
susitarimus, kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim;
c) naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagal anksiau tarp
valstybi nari sudarytas sutartis numatytus apribojimus, nustatanius kit valstybi nari darbuotojams
kitokias negu savo valstybs darbuotojams slygas laisvai pasirinkti darb;
d) nustatydama tinkam mechanizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti bei pasilai ir paklausai
darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose bt ivengta didesns
gyvenimo ir uimtumo lygio smukimo grsms.
42 straipsnis (ex 51 straipsnis)
Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, socialins apsaugos srityje imasi priemoni, btin
laisvam darbuotoj judjimui utikrinti; iuo tikslu ji priima nuostatas, kaip migruojantiems darbuotojams ir
j ilaikytiniams utikrinti:
a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir ilaikyt
teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd;
b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose.
Laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, Taryba visais atvejais sprendia vieningai.
Steigimosi laisvs aspektu taikomas:
47 straipsnis (ex 57 straipsnis)
1. Kad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims, Taryba,
laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas dl diplom, paymjim ir kit oficiali
kvalifikacijos rodymo dokument abipusiko pripainimo.
2. Tuo paiu tikslu Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas, skirtas
koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos ir ja verstis kaip
savarankikai dirbantiems asmenims. Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos ir visais atvejais
sprsdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti
teiss akt nustatytus galiojanius principus, reglamentuojanius profesin rengim ir slygas, keliamas
fiziniams asmenims, norintiems verstis laisvosiomis profesijomis. Kitais atvejais Taryba sprendia
kvalifikuota bals dauguma.
3. Laipsnikas apribojim medikams, giminikoms profesijoms ir farmacininkams panaikinimas priklauso
nuo to, kaip vairiose valstybse narse bus koordinuojamos j profesins veiklos slygos.
Paslaug teikimo laisvs aspektu taikomas:
55 straipsnis (ex 66 straipsnis)
io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 45-48 straipsni nuostatos.
Btina skirti isilavinimo pripainim akademiniais ir profesins veiklos tikslais. Isilavinimo pripainimas
akademiniais tikslais, dar vadinamu nostrifikavimu, tai kitoje valstybje narje gyto diplomo ar mokslo
laipsnio pripainimas, galinantis asmen tsti studijas diplom ar mokslin laipsn pripastanioje valstybje
narje. Pripainimas profesiniais tikslais arba vadinamasis kvalifikacijos ar profesinis pripainimas reikia
kitoje valstybje narje gyto isilavinimo pripainim, galinantis asmen dirbti ar verstis savarankikai
dirbaniojo asmens veikla isilavinim pripastanioje valstybje narje.
2.1. Harmonizavimas antrins teiss aktais
Ilg laik Taryba siek harmonizuoti valstybi nari teis koordinuojant kiekvienai specialybei taikomus
reikalavimus. Buvo priimtas nemaas skaiius vertikalaus pobdio arba taip vadinam sektorini direktyv,
t.y. toki, kurios taikomos atskir profesij kvalifikacijos pripainimui, pavyzdiui gydytojams, veterinarijos
gydytojams, dant gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akueriams, kirpjams, architektams ir
t.t. Mint direktyv privalumas pasireik tuo, kad asmens gytos kvalifikacijos pripainimas buvo
privalomas, kai tik jis tenkindavo direktyvoje nustatytus isilavinimo ir praktikos reikalavimus.
Vertikalus harmonizavimo bdas reikalavo didelio skaiiaus teiss akt, buvo pernelyg ltas, todl pradta
orientuotis horizontalj harmonizavimo bd. Taip vadinamoji bendroji pripainimo sistema buvo pradta
primus pirmj direktyv Direktyva 89/48 dl Auktojo isilavinimo diplom pripainimo bendros
sistemos. i direktyva taikoma visoms profesijoms, kurios gyjamos baigus studij program, trunkani ne
trumpiau nei 3 metus po vidurins mokyklos arba lygiaverts trukms vakarinius ar neakivaizdinius kursus
universitete, auktojo mokslo staigoje arba kitoje panaaus lygio staigoje.
Direktyva 92/51[1] tvirtino antrj bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripainimo sistem. i
direktyva taikoma asmeniui baigus ne trumpesnius kaip vieneri met ar lygiaverts trukms vakarinius ar
neakivaizdinius kursus po vidurins mokyklos arba vien i kurs, nurodyt direktyvos priede.
Direktyva 99/42/EB papild pirmsias dvi direktyvas ir nustat kvalifikacij pripainimo mechanizm
profesins veiklos rims, kurioms buvo taikomos liberalizavimo ir perinamojo laikotarpio sektorins
direktyvos. Direktyvos priede buvo nurodytas veiklos ri sraas, kurioms taikoma direktyva, be to, buvo
panaikinamos liberalizavimo ir pereinamojo laikotarpio sektorins direktyvos.
Kaip jau buvo minta visos trys direktyvos yra taikomos valstybs nars pilieiams, kurie nori veikti kaip
savarankikai dirbantis asmuo arba darbuotojas. Direktyvose valstybs nars pareigojamos palyginti gyt
asmens kvalifikacij su toje valstybje narje pilieiams nustatyta kvalifikacija. Jei diplomas ar paymjimas
liudij asmen gijus kvalifikacij, kuri atitinka priimanios valstybs reikalavimus, tai priimanioji valstyb
nar jo turtojui privalo suteikti teis verstis atitinkama veikla. Tais atvejais, kai palyginus paaikja
skirtumai, priimanioji valstyb nar turi teis patikrinti, ar asmuo turi ar gijo trkstam ini ir gdi.
Tokiam asmeniui valstyb nar turi teis nustatyti jo pasirinkimu arba adaptacijos laikotarp (kvalifikacijos
klimo apmokymus) arba kvalifikacijos patikrinimo test (egzamin). Direktyvose taip pat nustatomos
kvalifikacini reikalavim ribos, t.y. atvejai, kada valstyb negali atsisakyti pripainti asmens profesins
kvalifikacijos.
Paymtina taip pat ir tai, kad visos trys ivardintos horizontaliosios direktyvos netaikomos toms
profesijoms, kurios reglamentuotos tebegaliojaniomis sektorinmis direktyvomis.
Nuo 2007 m. spalio 20 d. sigalios 2005 m. rugsjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2005/36/EB dl profesini kvalifikacij pripainimo [2], kuri panaikins visas tris aukiau mintas
direktyvas, tvirtinusias bendraj profesinio mokymo ir lavinimo pripainimo sistem. ia direktyva taip pat
panaikinama dalis specialioms profesijoms taikyt direktyv, tiek diplom pripainimo srityje, tiek ir
kvalifikacijos pripainimo, siekiant vykdyti konreki veikl, srityje: gydytojams, veterinarijos gydytojams,
dant gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akueriams, vaistininkams, architektams. Visgi jei tam
tikrai reglamentuojamai profesijai Bendrijoje nustatytos specialios nuostatos, tiesiogiai susijusios su
profesins kvalifikacijos pripainimu, tuomet atitinkamos direktyvos nuostatos netaikomos.
[1] [1992] OJ L209/25, keista direktyva 2001/19.
[2] OJ 2005L 255/22.

VI tema. Laisvas kapitalo judjimas

6.1. Ekonomin ir pinig (monetarin) sjunga
EMS prielaidas galima velgti jau 1958 metais, kada buvo steigtas Monetarinis komitetas. 1969 metais
valstybi-nari vadovai nusprend, kad turi bti sukurtas planas, kaip pasiekti ekonomin ir monetarin
sjung. Buvo steigtas Werner (Liuksemburgo ministras pirmininkas) vadovaujamas komitetas, kuris
patvirtino tokios sjungos teigiam ekonomin poveik. Realesn integracija finans srityje prasidjo
atuntajame deimtmetyje, kai buvo kuriama Europos Monetarin sistema. T takojo septintojo deimtmeio
pabaigoje kilusi finansin kriz. 1978 m. Europos Tarybos rezoliucija patvirtino pagrindines Europos
Monetarins Sistemos gaires:
Viening Europos pinigin vienet ECU (valiut krepelis);
Keitimo kurs mechanizm, kurio pagalba turjo bti stabilizuojami keitimo kursai tarp valstybi nari. (iki
2.25 %, max 6 %).
EMS neilaik spaudimo (lira ir svaras buvo priversti ieiti i ios sistemos dl to, kad nesugebjo palaikyti
savo kurso nustatytose ribose ir leido laisvai plaukioti kursui kit valiut atvilgiu).EMS nedalyvavo DB,
Danija. SOROSAS.
Suvestinis Europos aktas neusimin apie EMS, taiau preambulje minjo, kad valstybi vadovai 1972 m.
patvirtino tiksl siekti EMS. Jau mintas Ekonomins ir monetarins sjungos komitetas, vadovaujamas
Jacques Delors 1989 m. pateik ataskait, kurioje pasil, kad EMS bt pasiekta trimis etapais.
Mastrichto sutartis tris etapus per kuriuos bt pasiekta Ekonomin ir Monetarin Sjunga patvirtino. Tai
atsispindi ES sutarties 4 str. [ex 3a (2)] straipsnyje . Bei 116-124 [ex 109 e-m] straipsniuose
4 straipsnis (ex 3a straipsnis)
1. Siekiant 2 straipsnyje ikelt tiksl, valstybi nari ir Bendrijos veikla laikantis ios Sutarties nuostat bei
joje nustatyt termin apima nustatym ekonomins politikos, kuri yra grindiama glaudiu valstybi nari
ekonomins politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendr tiksl apibrimu ir kuri yra vykdoma
vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai konkurencijai principu.
2. Be to, kas aukiau paminta, kaip numatyta ioje Sutartyje ir laikantis joje nustatyt termin bei tvarkos,
i veikla apima neataukiam valiut kurso nustatym, leidiant vesti bendr valiut - ECU, nustatym ir
vykdym bendros pinig politikos ir valiut kurso politikos, kuri pagrindinis tikslas yra ilaikyti stabilias
kainas ir, neprietaraujant iam tikslui, remti Bendrijoje bendras ekonomins politikos kryptis vadovaujantis
atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai konkurencijai principu.
3. ios valstybi nari ir Bendrijos veiklos kryptys turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos,
gera viej finans bkl, geros monetarins slygos ir tvarus mokjim balansas.
Pirmasis etapas. Jis buvo praktikai pasiektas jau 1990 m., nes buvo 1. panaikinti visi kapitalo judjimo
suvarymai, 2. Pasiektas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybi nari, 3. Sustiprintas
bendradarbiavimas tarp centrini bank; 4. Valstybs laiksi keitimo kurs mechanizmo reikalavim.
Antrasis etapas. Prasidjo nuo 1994 m. sausio 1 d. iame etape turjo bti pasiekti keturi susiliejimo
kriterijai (121 (1) str.): 1.kain stabilumas (emas infliacijos lygis), 2. Stabili vyriausybs finansin padtis
(per didelio biudeto deficito nebuvimas), 3. Stabils valiut keitimo kursai pagal Valiut kurs keitimo
mechanizm, 4. emos palkan normos. Labai svarbus reikalavimas valstybs nars centrinio banko
nepriklausomumas.
121 straipsnis
1. Komisija ir EPI pranea Tarybai apie paang, padaryt valstybms narms vykdant savo sipareigojimus
sukurti ekonomin ir pinig sjung. iuose praneimuose vertinama, kaip kiekvienos valstybs nars
vidaus teiss aktai, taip pat jos nacionalinio centrinio banko statutas atitinka ios Sutarties 108 ir 109
straipsnius bei ECBS statut. Praneimuose taip pat nagrinjama, ar pasiektas auktas nuolatins
konvergencijos laipsnis, tuo tikslu nurodant, kaip kiekviena valstyb nar atitinka iuos kriterijus:
didelis kain stabilumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal infliacijos lyg, artim tam, kur yra
pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybs nars, kuriose kainos yra stabiliausios;
valstybs finansins padties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendiama pagal valstybs biudeto
deficito dyd, kuris nustatomas pagal 104 straipsnio 6 dal;
Europos pinig sistemos valiut kurso mechanizmo nustatyt normali svyravimo rib laikymasis
bent dvejus metus ivengiant nuvertjimo bet kokios kitos valstybs nars valiutos atvilgiu;
valstybs nars pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinig sistemos valiut kurso
mechanizme patvarumas, kur atspindi ilgalaiki palkan normos.
ioje straipsnio dalyje paminti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi bti j paisoma,
isamiau aptariami prie ios Sutarties pridedamame protokole. Komisijos ir EPI praneimuose taip pat
apibdinama ECU raida, rink integracijos padariniai, einamosios sskaitos mokjim balans bkl ir
pokyiai bei vienam gaminiui tenkani darbo snaud ir kit kain rodikli pokyiai.
Sutartyje nustatomi EMS principai 4 str. (senas - 3a (2)str); ekonomin politika, sietina su EMS 98 104
(senas 102a-104c) valstybi biudeto politikos koordinavimas; monetarin politika - kuriamas ir pradeda
veikti Europos pinig institutas. 117 (109f (1))
117 straipsnis (ex 109f straipsnis)
1. Antrojo etapo pradioje steigiamas ir pradeda veikti Europos pinig institutas (toliau - EPI). Jis yra
juridinis asmuo, o jam vadovauja ir j valdo taryba, susidedanti i pirmininko ir nacionalini centrini bank
valdytoj, i kuri vienas yra pirmininko pavaduotojas.
Pirmininkas skiriamas bendru valstybi nari ar j vyriausybi vadov sutarimu pagal EPI tarybos pateikt
rekomendacij ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba. Pirmininkas parenkamas i autoriteting
ir profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen. EPI pirmininkas gali bti tik valstybi
nari pilietis. EPI taryba skiria pirmininko pavaduotoj.
EPI statutas pateikiamas prie ios Sutarties pridedamame protokole.
Mintame straipsnyje apibriami instituto udaviniai, teiss.
Taip pat iame etape buvo kuriamas Europos centrinis bankas, kuris turs vadovauti Europos centrini bank
sistemai.
Treiasis etapas. Prasidjo 1999 m. sausio 1 dien. Tik toms valstybs, kurios atitiko susiliejimo
kriterijus. Realiai pradeda veikti ECB ir ECB sistema. Euro tampa vienintele atsiskaitymo priemone (nuo
2002 sausio 1 d. ES viduje tik EURO).
Treiajame etape buvo likviduotas Europos pinig institutas, kurio funkcijas perm ECB. 107 (senas - 106
str.)
107 straipsnis (ex 106 straipsnis)
1. ECBS sudaro ECB ir nacionaliniai centriniai bankai.
2. ECB yra juridinis asmuo.
3. ECBS vadovauja ECB sprendiamieji organai - valdytoj taryba ir valdyba.
4. ECBS statutas yra pateiktas prie ios Sutarties pridedamame protokole.
ECB uduotys apibrtos 105(2) str. Su ECB turi bti konsultuojamasi priimant bet kok teiss akt jo
kompetencijos ribose 105 (4) str. Taip pat kuriamas Ekonominis ir finansinis komitetas, kuris sudaromas
i 2 atstov nuo vis valstybi nari, komisijos ir ECB.
105 straipsnis (ex 105 straipsnis)
1. Pagrindinis ECBS tikslas - palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama kain stabilumo tikslo, ECBS remia
Bendrijos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti 2 straipsnyje nustatyt Bendrijos tiksl.
ECBS veikia vadovaudamasi naiam itekli paskirstymui palankiu atviros rinkos ekonomikos esant laisvai
konkurencijai principu ir laikydamasi 4 straipsnyje idstyt princip.
2. Pagrindiniai ECBS udaviniai yra ie:
nustatyti ir gyvendinti Bendrijos pinig politik;
vykdyti usienio valiut keitimo operacijas laikantis 111 straipsnio nuostat;
palaikyti ir valdyti valstybi nari oficialias usienio valiutos atsargas;
skatinti skland mokjimo sistem veikim.
3. io straipsnio 2 dalies treioji trauka nepaeidia valstybi nari vyriausybi teiss turti l usienio
valiuta apyvartin likut ir j valdyti.
4. Su ECB konsultuojamasi:
dl bet kurio silomo Bendrijos teiss akto, priklausanio jo kompetencijai;
nacionalins valdios institucij iniciatyva dl bet kurio teiss akto projekto nuostat jo
kompetencijai priklausaniais klausimais, taiau laikantis 107 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka
Tarybos nustatyt slyg ir apribojim.
ECB gali atitinkamoms Bendrijos institucijoms ar staigoms arba nacionalinms valdios institucijoms teikti
nuomones savo kompetencijai priklausaniais klausimais.
5. ECBS prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt sklandiai vykdyti savo politik, susijusi
su kredito staig rizik ribojania prieira ir finans sistemos stabilumu.
6. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su ECB bei gavusi Europos Parlamento
pritarim, gali vieningai sprsdama skirti ECB konkreias uduotis, susijusias su kredito ir kit finans
staig, iskyrus draudimo mones, rizik ribojanios prieiros politika.
6.2. Laisvo kapitalo reglamentavimas EB sutartyje
56 straipsnis (ex 73b straipsnis)
Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari bei tarp
valstybi nari ir treij ali apribojimai.
Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi mokjim tarp valstybi nari bei tarp valstybi
nari ir treij ali apribojimai.
Pirmojoje dalyje minimas laisvas kapitalo judjimas finansins operacijos, susijusios su kapitalo
investavimu, tuo tarpu antrojoje dalyje minimi mokjimai reikia mokjimus u prekes ir paslaugas. is
skirstymas buvo nustatytas Lambert byloje (tikslumo dlei pastebtina, kad buvo nagrinjamas 106 ir 67
str.).[1]
Vlesnje savo praktikoje ETT paymjo, kad kapitalo judjimui priskiriamos tiesiogins investicijos bei
vertybini popieri judjimas, investicijos nekilnojamj turt, banknotai ir monetos, paskol suteikimas ir
keitimo teisiniai santykiai ir t.t. Siekdamas apibrti kapitalo svok, ETT neretai rmsi direktyvos 88/361
priede ivardintais pagrindais. Paymtina, kad direktyvos priede ivardintas sraas nra baigtinis, todl
operacijos, kurios nra ivardintos direktyvos priede vis tiek gali bti pripaintos kapitalo judjimu.
[1] 308/86 Lambert
6.3. Ribojim svoka
Casati byloje[1] Teisingumo teismas konstatavo, kad visika kapitalo judjimo laisv gali pakenkti valstybs
nars ekonominei politikai arba sukelti mokjimo balans disbalans, todl konstatavo, kad 67 (iuo metu 56
str.) tiesiogiai neveikia.
Visgi vliau Teismas, besiremdamas direktyvos 88/361, kuri galutinai tvirtino pagrindinius laisvo kapitalo
judjimo principus (nuo 1990), nuostatomis, pripaino laisvo kapitalo ir mokjim judjim
reglamentuojanias normas kaip tiesiogiai veikianias. Kadangi laisvas kapitalo ir mokjimu judjimas buvo
tvirtinti skirtinguose sutarties straipsniuose (67 ir 106 str.), Teismas vis pirma laisv mokjim judjim
nustatani norm pripaino tiesiogiai veikiania[2], o vliau ir 56 1 d. (73 b (1)) buvo suteiktas tiesioginis
veikimas Sanz de Lera (C-163,165, 250/94) byloje.
[1] Byla 203/80 Casati [1981] ECR 2595.
[2] 286/82 &26/83 Luisi ir Carbone
6.4. Ribojim draudimas
Vis pirma ETT draud diskriminuojanius ribojimus. ETT ne kart konstatavo tiesiogin diskriminacij
(netiesiogins diskriminacijos ETT kol kas nekonstatavo).
Auksini akcij bylos buvo tos, kuriose ETT analizavo ne tik diskriminuojanius draudimus, taiau tvirtino
daug platesn apribojim draudim.
Commission v Portugal [1] ETT nustat, kad Portugalijos taisykl, kuri reikalavo, kad potencials
investuotojai gaut iankstin Portugalijos institucij sutikim, kad galt valdyti daugiau nei nustatyt
akcij kiek tam tikrose bendrovse, paeidia EB teis.
[1] C-367/98
6.5. Ribojim pagrstumo slygos
6.5.1. Nustatytos ETT
Commission v Portugal [1] i principo itin panaios Gebhard byloje nustatytas.
[1] C-367/98

6.5.2. Nustatytos EB sutartyje

58 straipsnis (ex 73d straipsnis)
1. 56 straipsnio nuostatos nepaeidia valstybi nari teiss:
a) taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias skiriami mokesi moktojai dl j
skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atvilgiu;
b) imtis vis reikaling priemoni, kad bt ukirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss akt
paeidimams, ypa apmokestinimo ir finans staig rizik ribojanios prieiros srityje, arba nustatyti
duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistikos tikslais, arba imtis
priemoni, pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumo poiriu.
2. io skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su ia Sutartimi suderinam sisteigimo teiss apribojim.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemons ir procedros negali bti naudojamos savavalikam
diskriminavimui ar paslptam laisvo kapitalo judjimo ir mokjim apribojimui, kaip nustatyta 56
straipsnyje.
VII tema. Konkurencijos teis
Laisvosios rinkos ekonomikoje resurs paskirstym lemia pasila ir paklausa, o valstyb i principo
nereguliuoja paskirstymo. ioje ekonomikos organizavimo formoje pabriama, kad laisvoji konkurencija
tarp moni utikrina didiausi naud visuomenei, nes rinkos ekonomika galina egzistuoti tik efektyviai
veikianias, utikrinanias emas kainas mones. Todl konkurencijos teis turi garantuoti netrikdom
konkurencini proces rinkos ekonomikoje veikim.
Suprantama, kad iuolaikins ekonomikos organizavimo formos negali bti lyginamos su XVIII-XIX
amiuose vyravusia liberaliosios ekonomikos doktrina. iuolaikins valstybs ekonominiai ir socialiniai
tikslai keiia liberalios rinkos ekonomikos doktrin: valstybs neretai kiasi laisvj rink, reguliuodamos
pagrindini viej paslaug teikim, sveikatos apsaug ar socialiai jautrias ekonomikos akas, pavyzdiui,
ems k, todl neretai pabriama iuolaikin socialioji arba socialiai orientuota rinkos ekonomika.
7.1. Pagrindins svokos
EB konkurencijos teis slygikai galima suskirstyti keturias sritis: draudiamus susitarimus, draudim
piktnaudiauti dominuojania padtimi, koncentracij kontrol ir valstybs pagalbos draudim.
Konkurencijos taisykls taikomos visuose ekonomikos sektoriuose, iskyrus labai nedideles iimtis,
pavyzdiui, specialios taisykls taikomos transporto sektoriui, ems kiui, sportui. Ianalizavus pagrindines
EB konkurencijos teiss svokas, kiekviena sritis bus aptariama atskirai.
7.1.1. mon
Konkurencijos teiss prasme mone pripaintinas kiekvienas asmuo, kuris vykdo ekonomin veikl,
nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo bdo. Vadinasi, mons svoka apima tiek juridinius, tiek fizinius
asmenis, nesvarbu, ar jie siekia pelno ar nra pelno siekiantys, taiau kurie vykdo ekonomin veikl.
Ekonomine veikla pripaintina tiek su preki pardavimu susijusi veikla, tiek ir profesin veikla, susijusi su
paslaug tiekimu, tokia veikla pripaintina net ir profesinio elgesio taisykli prieira ir taikymas. Todl
monmis konkurencijos teiss prasme pripaintini ir fiziniai asmenys vykdantys individuali veikl,
pavyzdiui, advokatai, o advokatros savivalda galt bti pripainta moni asociacija.
Visgi jei asmuo vykdo veikl, kuri vertintina kaip dalis valstybs veiklos arba dalis esmini valstybs
funkcij, pavyzdiui, oro transporto kontrol arba aplinkos apsaugos prieira, tokia veikla nepatenka
ekonomins veiklos kategorij ir todl toks asmuo nepripaintinas mone konkurencijos teiss prasme.
Svarbu pabrti, kad tas pats asmuo gali bti pripaintas mone konkurencijos teiss prasme, kai vykdo
ekonominio pobdio veikl, taiau tuomet, kai vykdo dal valstybs funkcij nepateks mons
apibrim.
Neretai susiduriama su klausimu, ar konkurencijos teiss prasme grup asmen traktuotini kaip vienas ar keli
subjektai. Jei vienas grups moni narys pakankamu mastu kontroliuoja kitas/kit mones ir jos sudaro vien
ekonomin vienet, konkurencijos teiss prasme laikytina, kad tai yra viena mon. Patronuojanti ir dukterin
bendrov konkurencijos teiss prasme traktuotinos kaip viena mon, jei jos veikia kaip vienas ekonominis
vienetas, t.y. dukterin bendrov rinkoje neveikia savarankikai ir laisvai, taiau i principo vykdo
patronuojanios bendrovs nurodymus. Tai ypa svarbu, nes susitarimui, kuris sudarytas tarp dukterins ir
patronuojanios moni, kurios sudaro vien ekonomin vienet, nors jos yra atskiri teiss subjektai, nebus
taikomas Sutarties 81 str.
7.1.2. Rinkos galia
Konkurencijos teis vis pirma siekia apriboti moni galias veikti neatsivelgiant konkurentus ar, jei toki
toje rinkoje nra, vienaalikai. Kitaip tariant, mons, kurios turi gali didinti kainas vir konkurencijos rib
(ribini kat), neprarasdamos pardavim, ar riboti preki pasil, turi rinkos gali. Rinkos galia tai
galimyb ilgesn laikotarp ilaikyti didesnes kainas, nei konkurencins, arba reikmingesn laikotarp
ilaikyti emesnio lygio nei konkurencinis, gamybos apimtis, pagal produkcijos kokyb ir jos vairov ar
inovacijas.
Apibriant rinkos gali itin svarbus yra atitinkamos rinkos apibrimas, nes rinkos galia atsiranda tam
tikroje konkreioje rinkoje.
7.1.3. Atitinkama rinka
Siekiant nustatyti, ar mon piktnaudiauja dominuojania padtimi, btina apibrti atitinkam rink, nes
piktnaudiavimas dominuojania padtimi galimas tik atitinkamoje rinkoje. Be to, atitinkamos rinkos
apibrimas neretai taip pat svarbus, tiriant draudiamus susitarius ar moni koncentracijas.
Atitinkama rinka apibriama vienodumo ir pakeiiamumo terminais (angl. substitution and
interchangebility). Atitinkamoje rinkoje preks (ir paslaugos) gali bti vienos kitomis pakeiiamos, taiau
negali bti pakeiiamos prekmis, kurios yra u atitinkamos rinkos rib. Todl atitinkamos rinkos
apibrimui lemiam reikm turi preks rinka ir geografin rinka. Kitaip tariant, atitinkam rink sudaro
atitinkama produkto rinka ir atitinkama geografin rinka, kurios, siekiant vertinti konkurencij,
sujungiamos.
7.1.4. Preks rinka
Atitinkama preks rinka apima visas prekes ir/ar paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar
pakeiiamomis pagal preki savybes, kainas ir paskirt.
7.1.5. Geografin rinka (geografin teritorija)
Tuo tarpu atitinkama geografin rinka apima teritorij, kurioje suinteresuotos mons dalyvauja preki ar
paslaug pasiloje ir paklausoje, kurioje konkurencijos slygos yra pakankamai vienodos ir kuri nuo gretim
teritorij skiriasi tuo, kad jose yra pastebimai skirtingos konkurencijos slygos.[1] Akivaizdu, kad net ir
identikas prekes gaminanios mons tarpusavyje nekonkuruoja, jei parduoda prekes visikai
skirtingosegeografinse vietovse, o geografin preks rinka nra pasaulin, o tik vietin ar regionin. Ar
geografins vietovs yra visikai skirtingos priklauso nuo daugybs aplinkybi, pavyzdiui, transportavimo
kat, rink teisinio reguliavimo, jimo rink klii ir pan.
[1] Komisijos praneimas dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teiss tikslams [1997]
OJ C 372/5, 8 dalis, taip pat r. io praneimo 28-30 ir 44-52 dalis.
7.1.6. Paklausos ir pasilos pakeiiamumas
Tiek paklausos, tiek pasilos pakeiiamumas yra itin svarbs apibriant atitinkam rink, nors Komisijos
praneime yra akcentuojama paklausos pakeiiamumo reikm.
7.1.6.1. Paklausos pakeiiamumas
Paklausos pakeiiamumas susijs su vartotoj galjimu pereiti prie panai preki/paslaug vartojimo.
Paklausos pakeiiamumas i principo parodo, kurias prekes ir paslaugas vartotojas laiko pakaitalais, todl
paklausos pakeiiamumui daro tak ypa daug faktori: tiek kaina, kokyb, vartojimo bdas ir pan. I
principo visos preks turi tam tikrus pakaitalus, nors kita vertus sunku sivaizduoti absoliuiai viena kit
pakeiianias prekes, jei jos nra visikai identikos.
Paklausos pakeiiamumui nustatyti daniausiai naudojamas mao bet reikmingo netrumpalaikio kainos
padidjimo testas, taip vadinamas SSNIP (angl. Small but Significant Non-transitory Increase in Price).
Komisijos nuomone SSNIP testas reikia klausim, ar dl tariamo nedidelio (nuo 5 iki 10 proc.) bet
pastovaus santykini kain padidjimo nagrinjamose teritorijose prekiaujanij moni pirkjai ims pirkti
lengvai prieinamus pakaitalus, ar pirks i kitur esani tiekj. Jei pakeiiamumas buvo pakankamas, kad
neapsimokt didinti kain, nes sumat pardavimas, papildomi pakaitalai ir teritorijos traukiamos
atitinkamos rinkos apibrim. Taip daroma tol, kol preki ir geografini teritorij asortimentas bus toks, kad
bus pelninga nedaug ilgam laikui padidinti santykines kainas.
Reikt paymti, kad tiriant paklausos pakeiiamum btina atsivelgti atvejus, kai susidaro
pakeiiamumo grandin, pirmins ir antrins rink atvejus, skirtingas pirkj grupes, jeigu tokiai grupei
galt bti taikomas kain diskriminavimas.
7.1.6.2. Pasilos pakeiiamumas
Pasilos pakeiiamumas vis pirma susijs su gamintoj, gaminani panaias prekes, galimybms pradti
gaminti prek. Jei vienos preks gamintojas be dideli papildom ilaid ir rizikos per santykinai trump
laikotarp gali pradti gaminti kitas prekes, tai ios dvi preks turt bti traktuojamos, kaip esanios toje
paioje rinkoje. Jei visgi toks gamintojas gali pradti gaminti kit prek tik per ilgesn laikotarp ir
patirdamas tam tikras papildomas ilaidas, tai tokios preks neturi bti priskirtos tai paiai rinkai, taiau
tokio gamintojo egzistavimas visgi yra svarbus, nustatant rinkos gali, nes toks gamintojas yra potencialus
konkurentas.
7.2. moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai
Sutarties 81 str. 1 d. draudia moni susitarimus, moni asociacij sprendimus ir suderintus veiksmus,
kuriais ribojama konkurencija:
Kaip nesuderinami su bendrja rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai
ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar padarinys yra
konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje rinkoje, btent tie, kuriais:
tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos
slygos;
ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;
dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais;
lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jie
patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;
sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arba
komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.
Pabrtina, kad ioje dalyje tvirtintas draudiam susitarim tip sraas nra baigtinis, todl ir kitokie
susitarimai, tenkinantys iame straipsnyje tvirtintas slygas, yra draudiami.
Sutarties 81 str. 2 dalyje pabriama, kad tokie draudiami susitarimai savaime yra negaliojantys. Tai
reikia, kad negaliojanios yra tos susitarimo slygos, kurios paeidia konkurencijos taisykles, arba visas
susitarimas, jei slygos, paeidianios konkurencijos taisykles, negali bti atskirtos nuo susitarimo.
Sutarties 81 str. 3 d. nustatomos iimtys, kurias tenkinantys susitarimai nra draudiami. Atsivelgiant tai,
kad draudiam susitarim srityje Sutartis tvirtina draudiam susitarim draudim (Sutarties 81 str. 1d.) ir
galimyb tokius draudimus pateisinti (Sutarties 81 str. 3 d.), itin svarbus tampa i dali santykis: kuo
plaiau taikoma Sutarties 81 str. 1 d. (t.y. kuo daugiau susitarim pripastama draudiamais pagal 81 str. 1
dal), tuo plaiau bus btina taikyti ir Sutarties 81 str. 3 dal, prpastant dal draudiam susitarim
pateisinamais pagal Sutarties 81 str. 3dal. Ir atvirkiai siaurai taikomas Sutarties 81 str. 1 d., Sutarties 81
str. 3 dal gali padaryti net pertekline.
7.2.1. Susitarimai
Susitarim svoka apima tiek horizontalius, tiek ir vertikalius susitarimus. Horizontals susitarimai reikia
susitarimus tarp moni, veikiani tame paiame komercijos proces lygmenyje arba, kitaip tariant,
susitarimus tarp potenciali ar faktik konkurent (pvz., susitarimai tarp gamintoj, susitarimai tarp
mameninink). Susitarimai, sudaryti tarp moni, veikiani skirtinguose komercijos proces lygmenyse,
vadinami vertikaliais (pvz., distribucijos sutartys, tiekimo sutartys tarp didmenininko ir mamenininko, ir
pan.).
moni susitarimai apima ne tik sutartis, bet taip pat ir odinius susitarimus, inter alia dentelmenikus
susitarimus, jei juose yra slygos ribojanios konkurencij bendrojoje rinkoje ... ir tos slygos tikrai
ireikia ali bendr ketinim[1]. Susitarimas EB konkurencijos teiss prasme bus sudarytas, kai mons
ireikia bendr ketinim atitinkamai elgtis rinkoje. Todl svarbiausias poymis, nustatant, ar buvo sudarytas
susitarimas sutarties 81 str. 1 d. prasme, yra bendra ali valios iraika atitinkamai veikti, gyvendinti
atitinkam politik ar siekti bendro tikslo, taiau nra reikminga valios iraikos forma.
Suprantama, kad svoka moni susitarimai reikia dviej ir daugiau subjekt veik, todl Sutarties 85 str.
1 d. neapima vienaali mons veiksm (vienaaliai konkurencijai prieingi mons veiksmai draudiami
Sutarties 82 str.).
Susitarimas yra sudaromas, jei nustatomas kitos alies sutikimas, ireiktas ar nebylus, pavyzdiui,
gamintojo veiksmus platintojas sutinka nebyliu paklusnumu. Siekiant konstatuoti, kad susitarimas
sudarytas nebyliu pritarimu btinas bent jau vienos i ali valios pasiekti konkurencijai prieing tiksl
pasireikimas, kuris reikt taip pat kvietim kitai aliai, ireikt ar numanom, siekti to tikslo kartu. [2]
Tariamais vienaaliais veiksmais gali bti pripastami mons veiksmai, kurie atliekami sutartini santyki
tarp komercini partneri/konkurent kontekste, jei kita sutarties alis tokiems veiksmams pritaria. Taiau
labai abejotina, ar vien preki primimas pagal distribucijos sutart, reikia distributoriaus pritarim
gamintojo/tiekjo taikomai antikonkurencijos politikai (suprantama, jei tokia politika neatsispindi
distribucijos sutartyje, ar nra kit duomen, rodani distributoriaus pritarim).
[1] Byla 41-69 ACF Chemiefarma NV v Commission of the European Communities [1970] ECR 00661.
[2] Byla C-2 ir 3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV and Commission of the European
Communities v Bayer AG [2004] ECR I-23, 102 dalis.
7.2.2. moni asociacij sprendimai
moni asociacijos nariai, koordinuodami tarpusavio veikl, gali paeisti konkurencijos teis sudarydami
draudiamus susitarimus ar veikdami suderint veiksm pagrindu. Taiau konkurencijos teisykls taip pat
gali bti paeistos, net jei nebuvo sudarytas susitarimas ar nra nustatyta suderint veiksm, taiau moni
asociacija priima sprendim ir numato, kad jis pasieks nurodyt rezulatat[1].
moni asociacijos daniausiai reikia prekybos moni asociacijas, kuri sprendimais paprastai nustatomi
reikalavimai jos nari veiklai. moni asociacijos galt reikti ir kooperatyvus, atstovaujanius savo nari
prekybos interesus, ir net profesines organizacijas, pavyzdiui, advokat savivaldos organizacijas, nepaisant
to, kad jos sukurtos vieosios teiss pagrindu.
[1] Byla 71/74 FRUBO [1975] ECR 563; sujungtos bylos 209-215 ir 218/78 VAN LANDEWYCK [1980]
ECR 3125.

7.2.3. Suderinti veiksmai

Suderint veiksm draudimas yra skirtas konkurencijai prieing moni veiksm, kurie nepatenka
susitarimo svok, prevencijai, vaizdiai tariant, tai apsaugos tinklas. Tikslumo dlei primintina
Komisijos nuomon, kad ne visada yra tikslinga skirti susitarimus nuo suderint veiksm, nes ios svokos
yra kintamos ir gali persidengti, todl abi tuo paiu metu gali turti tuos paius poymius.
Suderinti veiksmai reikia koordinuotus veiksmus tarp moni, kurie nepasiek sutarties sudarymo stadijos,
taiau kurie inomai pakeiia sutart praktiniu bendradarbiavimu tarp ali, paeidianiu konkurencijos
taisykles[1].
[1] Bylos 48-69 ICI v. Komisija [1972] ECR 619, 64 dalis.

7.2.4. Susitarimo, moni asociacij sprendimo ar suderint veiksm turinys

Sutarties 81 str. 1 dalis taikoma tik susitarimams, moni asociacij sprendimams ar suderintiems
veiksmams, kurie tenkina ias slygas:
susitarimo tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje
rinkoje;
susitarimas daro ym poveik konkurencijai ir valstybi nari tarpusavio prekybai.
7.2.4.1. Tikslas ar padarinys konkurencijos ikraipymas
Sutarties 81 str. 1 d. pabria, kad draudiamo susitarimo tikslas arba padarinys konkurencijos trukdymas,
ribojimas ar ikraipymas. Tikslo ir pasekmi reikalavimai yra alternatyvs. Vadinasi, jei nustatoma, kad
susitarimo tikslas ikraipyti konkurencij, nra btina tirti susitarimo sukelt pasekmi. Visgi btina
atkreipti dmes, kad susitarimas turi tenkinti ir kitas slygas, tarp kuri tvirtintas ymaus poveikio
reikalavimas. Todl Sutarties 81 str. netaikysime nors susitarimo tikslas yra prieingas konkurencijai, taiau
susitarimas netenkina ymaus poveikio reikalavim.
7.2.4.2. Susitarimo tikslas
Konkurencijos ribojimai pagal tiksl tai tokie ribojimai, kurie vien jau pagal savo pobd gali riboti
konkurencij, t.y. tokie ribojimai, kurie gali daryti itin didel neigiam poveik konkurencijai.
7.2.4.3. Susitarimo padarinys
Jeigu susitarimas nra ribojantis konkurencij pagal tiksl, reikia inagrinti, ar jis turi ribojanius padarinius
konkurencijai. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis draudia tiek faktikus, tiek potencialius konkurencijai
prieingus padarinius. Kitaip tariant, turi bti nustatyta tikimyb, kad susitarimas gali sukelti tiktinus
konkurencijai prieingus padarinius preki kainoms, gamybos apimtims, inovacijoms arba preki ir paslaug
vairovei, arba kokybei ir pan.
Tiriant, ar susitarimo padarinys yra konkurencijos ribojimas, ypa svarbi tampa ekonomin analiz, tiek
vertikali, tiek ir horizontali susitarim atvejais. Komisija pabria, kad susitarimo ribojani padarini
analizei paprastai reikia apibrti atitinkam rink, taip pat paprastai reikia ianalizuoti ir vertinti inter alia
produkt pobd, ali padt rinkoje, konkurent padt rinkoje, pirkj padt rinkoje, potenciali
konkurent buvim ir jimo rink klitis.
Komisija pabria, kad neigiami padariniai konkurencijai atitinkamoje rinkoje tiktini, kai alys atskirai arba
kartu turi arba gauna tam tikr rinkos gali, o susitarimas padeda sukurti, palaikyti arba sustiprinti t rinkos
gali arba leidia alims j panaudoti.
7.2.4.4. Papildomi apribojimai
Kai kuri susitarim atvilgiu Teismas ivyst p apildom apribojim doktrin, kuri reikia, kad Sutarties 81
str. 1 dalis netaikoma toms sutarties slygoms, kurios tiesiogiai susijusios ir objektyviai btinos konkurencij
neribojanios sutarties gyvendinimui ir yra jai proporcinga. Kitaip tariant be tokios sutarties slygos yra
sunku ar net nemanoma gyvendinti pagrindinio sutarties objekto.
7.2.4.5. ymus poveikis konkurencijai
Slyg, kad susitarimas turi pakankama apimtimi veikti konkurencij, nustat Teismas byloje Franz Vlk v
S.P.R.L. Ets J. Vervaecke.[1] Aikindama ymaus poveikio konkurencijai svok, Komisija yra paskelbusi
praneimus, paskutiniajame kuri i principo yra pateikiamos de minimis slygos. Mintame Komisijos
praneime preziumuojama, kad susitarimai nebus laikomi ymia apimtimi veikiantys konkurencij, jei
susitarimas tenkina ias slygas:
ali, sudariusi horizontal susitarim, bendrai uimama rinkos dalis yra nedidesn kaip 10 % bet kurios
iuo susitarimu paveiktos atitinkamos rinkos;
ali, sudariusi vertikal susitarim, rinkos dalis yra nedidesn kaip 15 % bet kurios iuo susitarimu
paveiktos atitinkamos rinkos.
Jei susitarimus sunku priskirti horizontaliems ar vertikaliems susitarimams, taikoma 10 % riba (Praneimo 7
p.).
Tais atvejais, kai atitinkamoje rinkoje konkurencij riboja vairi tiekj arba platintoj sudaryt preki arba
paslaug pardavimo susitarim bendras poveikis, rinkos dalies ribos sumainamos iki 5 % (tiek
horizontaliems, tiek vertikaliems susitarimams). Taiau yra maai tiktina, kad bendras rinkos ribojimo
poveikis galimas, jei pana poveik turintys paraleliniai susitarimai (j tinklai) taikomi maiau nei 30 %
rinkos (Praneimo 8 p.).
Atsivelgiant tai, kad rinkos dalys gali svyruoti (mons, sudariusios susitarimus, gali neymia dalimi
neymiu laikotarpiu viryti mintas ribas), skaiiuojant atitinkamos rinkos dalies ribas remiamasi dvej
kalendorini met i eils duomenimis (Praneimo 9 p.).
Komisijos praneime taip pat nustatoma, kokiems susitarimams nra taikomos aukiau ivardintos iimtys
(Praneimo 11 p.). Tai nereikia, kad visi tokio pobdio susitarimai bus laikomi ymia apimtimi veikiantys
konkurencij, taiau tik tiek, kad susitarimuose, kuriuose tvirtinti ypa rimti konkurencijos ribojimai, ali
turimos rinkos dalis turi bti ymiai maesn nei nustatyta Praneime, tam, kad tokie susitarimai nepaeist
Sutarties 81 str.
[1] Byla 5-69 [1969] ECR 295.

7.2.4.6. ymus poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai

Sutarties 81 str. nustatytas reikalavimas, kad susitarimas daryt ym poveik valstybi nari tarpusavio
prekybai, vis pirma lieia ES konkurencijos teiss jurisdikcijos klausimus: t.y. ar konkreiam susitarimui
taikytina ES konkurencijos teis, ar nacionalin teis. Teismas i svok interpretavo pleiamai, o Komisija
2004 m. parengtame Praneime silo i svok aikinti iskiriant tris pagrindinius elementus: prekyba tarp
valstybi nari, gali paveikti ir ymia apimtimi.[1]
[1] Gairs dl Sutarties 81 ir 82 str. naudojamos svokos poveikis prekybai [2004] OJ C 101/07, 18
punktas.

7.2.5. Draudiam susitarim tipai

Kaip jau buvo minta, Sutarties 81 str. 1 d. pateikia pavyzdin draudiam susitarim tip sra.
Sutarties 81 str. 1 d. a) punktas nustato, kad draudiami susitarimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nustato
pirkimo ar pardavimo kainas arba kokias nors kitas prekybos slygas. Sutarties 81 str. 1 d. b) punktas
draudia sudaryti susitarimus, kuriais ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba
investicijos. Neretai tokiais susitarimais susitarimo alys sipareigoja apriboti preki gamybos kiekius, savo
pltros galimybes, pakeliant preki kainas.
Sutarties 81 str. 1 d. c) punktas tvirtina draudima susitarti dl rinkios arba tiekimo altini pasidalijimo.
Pavyzdiui, byloje Suiker Unie v Komisija [1] buvo nustatytas cukraus gamintoj susitarimas pasidalinti
rink teritoriniu pagrindu, o jau mintoje chinino byloje buvo susitarta pasidalinti chinino eksporto rink,
nustatant eksporto kvotas ir kainas, ne kart Teisme buvo nagrinjamos automobili distribucijos sutartys,
kurios ribojo distributori teis eksportuoti automobilius arba parduoti naujus automobilius negaliotiems
distributoriams.
Sutarties 81 str. 1 d. d) punktas draudia lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikyti
nevienodos slygas, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt. Sutarties 81 str. 1 d. e
punktas draudia sudarant sutart reikalauti kitos alies papildom sipareigojim, kuri pobdis arba
komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.
[1] Sujungtos bylos 40-48, 50, 54 - 56, 111, 113 ir 114-73 Coperatieve Vereniging "Suiker Unie" UA and
others v Komisija [1975] ECR 1663.
7.2.6. Iimtys
Bendrijos konkurencijos taisykli tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, kaip vartotoj gerovs ir
efektyvaus itekli paskirstymo priemon. Todl konkurencij ribojantys susitarimai tuo paiu metu gali
turti konkurencijai teigiam poveik (pavyzdiui, pritraukti klientus pasilant jiems geresnius nei
konkurent gaminius arba geresnes kainas). Kai konkurencijai teigiamas susitarimo poveikis nusveria
konkurencij ribojant poveik, susitarimas galiausiai yra prokonkurencinis ir atitinka Bendrijos
konkurencijos taisykli tikslus.
Taigi jei Susitarimas paeidia Sutarties 81 str. 1 dal, j galima pateisinti Sutarties 81 str. 3 dalyje numatytais
prokonkurenciniais kriterijais. Europos Pirmosios instancijos teismo ir Komisijos nuomone, btent
Sutarties 81 str. 3 d., o ne Sutarties 81 str. 1 d. taikymo etape btina tirti ir lyginti draudiamo susitarimo
sukelt ribojim ir tokio susitarimo ekonomin naud ir efektyvum rinkai.
I principo, Sutarties 81 str. 3 d. gali bti taikoma visiems draudiamiems susitarimams. Visgi maai tiktina,
kad susitarimas, kurio tikslas konkurencijos ribojimas, galt tenkinti Sutarties 81 str. 3 d. slygas: tokio
pobdio susitarimai paprastai netenkina abiej pozityvi slyg (t.y. nesukuria nei objektyvios ekonomins
naudos, nei sukuria naud vartotojams), be to, paprastai netenkina ir btinumo reikalavimo, nustatyto
treiojoje slygoje.
Sutarties 81str. 3 d. nustato:
81 str. 1 d. nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis.
moni susitarimams arba toki susitarim rims;
moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims;
suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims,
kurie padeda tobulinti preki gamyb ir paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos paang,
kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir
kurie:
atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti;
nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai.
Taigi Sutarties 81 str. 3 dalis tvirtina keturias kumuliatyvias slygas, kurias tenkinantis susitarimas, nors ir
draudiamas pagal Sutarties 81 str. 1 dal, visgi yra pateisinamas:
padeda gerinti preki gamyb ar skirstym arba skatina technin ar ekonomin paang;
vartotojai gauna sining gaunamos naudos dal;
nenustato atitinkamoms monms apribojim, nebtin siekiant i tiksl;
nesuteikia tokioms monms galimybs didelei atitinkam preki daliai panaikinti konkurencijos.
Pirmoji ir antroji slyga yra pozityvios, o treioji ir ketvirtoji negatyvios. Susitarimo atitikim ioms
slygoms turi rodyti mons, sudariusios susitarim. Kadangi slygos yra kumuliatyvios, tai nustaius, kad
viena 81 straipsnio 3 dalies slyga netenkinama, atitikimo likusioms slygoms vertinti nebereikia. Todl
atskirais atvejais gali bti tikslinga nagrinti ias keturias slygas kitokia seka. Komisijos nuomone, 81
straipsnio 3 dalies iimties taisykl yra taikoma tol, kol yra tenkinamos keturios slygos, ir nustoja bti
taikoma, jeigu situacija pasikeiia. Visgi tam tikrais atvejais vertinimas turi bti atliekamas tik fakt, kurie
buvo susitarimo gyvendinimo metu, pagrindu.
Grupins iimtys
Grupin iimtis yra bendrojo pobdio iimtis, nustatoma tam tikroms sutari rims. Kaip jau buvo minta
grupins iimtys yra nustatytos Komisijos arba Tarybos patvirtintais reglamentais. Susitarimo alys,
siekianios, kad j susitarimui bt taikoma grupin iimtis, turi utikrinti, kad susitarimas tenkint visas
grupins iimties reglamente nustatytas slygas.
Atkreiptinas dmesys reglament, nustatani grupines iimtis, ir Sutarties 81 str. 3 d., tvirtinanio iimtis
i Sutartimi draudiam susitarim, santyk. Preziumuojama, kad draudiami susitarimai, kuriems taikytina
grupin iimtis, tenkina visas keturias Sutarties 81 str. 3 dalyje tvirtintas iimties slygas. Todl susitarimo
alys yra atleidiamos nuo prievols rodyti, kad j konkretus susitarimas tenkina kiekvien 81 straipsnio 3
dalies slyg. Visgi Komisija arba valstybs nars konkurencijos institucija (tos valstybs nars teritorijoje ar
jos dalyje) gali ataukti grupin iimt, jei draudiamas susitarimas netenkina Sutarties 81 str. 3 dalies.
Bendrosios iimties ataukimo atveju pareiga rodyti, kad susitarimas paeidia 81 straipsnio 1 dal ir kad jis
netenkina 81 straipsnio 3 dalies, tenka suinteresuotoms konkurencijos institucijoms.
Taryba ir Komisija, remdamasi Tarybos reglamentais suteiktais galiojimais, yra patvirtinusi grupini iimi
reglamentus.

7.2.7. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi

Sutarties 82 str. 1 d. nustato:
Kaip nesuderinamas su bendrja rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimas
dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari
tarpusavio prekyb.
Sutarties 82 str. 2 d. nustato, kokiu bdu piktnaudiavimas gali pasireikti, pateikdamas neisam
piktnaudiavimo bd sra. is sraas yra itin panaus Sutarties 81 str. 1 d. nustatytus draudiam
susitarim tipus (rink arba tiekimo altini pasidalijimas yra nustatytas iimtinai Sutarties 81 str. 1 d. (c), be
to, i dalies skiriasi Sutarties 81 str. b) ir 82 str. b) punktai). Taigi piktnaudiavimas gali pasireikti:
a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slyg tiesioginiu ar
netiesioginiu nustatymu;
b) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimu paeidiant vartotoj interesus;
c) nevienod slyg taikymu lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie patenka
konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;
d) vertimu sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir komercin
paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku.
7.2.7.1. Piktnaudiavimo dominuojania padtimi slygos
Sutarties 82 str. nurodo esmines slygas, kurias tenkinanti vienos ar keli moni veikla yra draudiama dl
jos piktnaudiavimo dominuojania padtimi:
1) mon(s) turi dominuojani padt bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje;
2) mon(s) piktnaudiauja savo dominuojania padtimi;
3) mons(i) veika gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb.
Sutarties 82 str. taikymas neretai buvo itin kontraversikas, neretai dl to, kad nuosekliai nra apibriami
konkurencijos (tame tarpe ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi) politikos tikslai. Juk Sutarties 82 str.
nedraudia dominavimo per se, taiau draudia piktnaudiavim tokia padtimi, o tai, be to, turi veikti
valstybi nari tarpusavio prekyb. Nedraudiama nedominuojanios rinkoje mons veika, gali bti
pripaintas draudiama, jei j atlieka dominuojani padt turinti mon. Vadinasi, nuo dominuojanios
padties nustatymo priklauso ir atitinkamo elgesio modelio vertinimas. Dar daugiau, aikinant pleiamai
piktnaudiavimo svok, ir j traukiant veikas, kurios nedominuojanios mons atveju yra visikai
neutralios ir leistinos, galime susidurti su atvejais, kai vien dominavimas taps draudiamu.
7.2.7.2. Dominuojanti padtis bendrojoje rinkoje ar didelje jos dalyje
Kaip jau buvo minta, EB konkurencijos teis vis pirma siekia apriboti konkurencijai prieing moni
rinkos galios naudojim. Taigi Sutarties 82 str. nedraudia paios rinkos galios turjimo, taiau rinkos galia
padeda nustatyti, ar konkreti mon yra dominuojanti: monopolin mon rinkoje akivaizdiai bus
dominuojanti, taiau net ir nemonopolins mons turi dominuojani padt, jei jos turi rinkos gali.
Komisija, apibrdama dominuojani padt, akcentuoja mons gali rinkoje veikti nepriklausomai,
neatsivelgiant konkurentus: mons yra dominuojanioje padtyje, jei jos turi gali atitinkamoje rinkoje
veikti nepriklausomai, neatsivelgiant konkurentus, pirkjus ar tiekjus... jos turi gali nustatyti kainas,
kontroliuoti gamybos apimtis ar paskirstym...[1]. Dominuojani padt rinkoje panaiai apibria ir
Teismas, pabrdamas mons ekonomin gali ...ukirsti keli efektyviai konkurencijai, veikti
nepriklausomai, neatsivelgiant konkurentus, pirkjus ir ... vartotojus.[2] Tai nereikia, kad rinkoje
apskritai neturi bti konkurencijos, kaip tai nutinka monopolinje rinkoje, taiau tai reikia, kad mon bent
jau ymia dalimi takoja konkurencijos vystymosi slygas ir veikia i esms neatsivelgdama
konkurencij, kol toks mons elgesys nra jai alingas.[3]
Siekiant nustatyti, ar konkreios teritorijos dydis yra pakankamas, kad bt konstatuota dominuojanti padtis
bendrojoje rinkoje ar didelje jos dalyje, turi bti atsivelgiama produkto gamybos ir vartojimo pobd ir
apimtis, o taip pat prekybinink ir pirkj proius ir ekonomines galimybes. Teismas nra nustats, kokia
konkreti, procentais skaiiuojama, rinkos dalis turi bti pripastama didele rinkos dalimi, taiau manytina,
kad tokia pripaintina ir vienos valstybs teritorija. Transporto bylose didels bendrosios rinkos dalies
reikalavimas paprastai tenkinamas, jei marrutas ar gabenimas nra tik vietins reikms.
Apibriant dominuojani padt, Komisija ir Teismas daniausiai atkreipia dmes trukdym kitoms
monms eiti rink, rinkos dal, kuri turi tiriamosios mons ir kt. Jei mon turi 70-80 proc. rinkos, ji i
karto pripastama turinti dominuojani padt, taiau net ir 50 ar maiau proc. turinios mons taip pat gali
bti pripaintos, turinios dominuojani padt (paprastai, jei kitos mons turi labai maas rinkas).
Atitinkamos rinkos kriterijus visada yra nulemiantis Teismo ir Komisijos sprendimuose.
[1] Continental Can [1972] OJ L 7/25.
[2] Byla 85/76 Hoffmann-La Roche and Co AG v Komisija [1979] ECR 461, 38 dalis.
[3] Ten pat, 39 dalis.
7.2.7.3. Kolektyvin dominuojanti padtis
Sutarties 82 str. draudia ne tik vienos, bet ir keli moni piktnaudiavim dominuojania padtimi. Tai i
principo reikia, kad Sutarties 82 str. taikytinas ir oligopolijoms. Taiau tai nereikia, kad Teismas ir
Komisija kontroliuoja oligopolijose veikiani moni veikl pai savaime (Hoffmann-Laroche, 85/76), nes
veikdamos oligopolijoje mons veikia savarankikai.
7.2.7.4. Piktnaudiavimas
Kaip jau buvo minta, Continental Can byloje buvo nustatyta, kad Sutarties 82 str. tvirtintas
piktnaudiavim sraas tra pavyzdinis, todl dominuojanios bendrovs jungimasis su kita bendrove taip
pat gali bti pripaintas piktnaudiavimu.[1] Kitaip tariant, draudimas piktnaudiauti dominuojania
padtimi nukreiptas ne tik prie tokias veikas, kurios yra tiesiogiai alingos vartotojams, taiau ir toms,
kurios alingos vartotojams dl j poveikio efektyvios konkurencijos struktrai.
Hoffmann-La Roche byloje Teismas pabr, kad piktnaudiavimo svoka yra objektyvi, susijusi su
dominuojanioje padtyje esanios mons elgesiu takojant rinkos struktr. Piktnaudiavimo atveju vien
dl mons egzistavimo yra sumajs konkurencijos lygis, o tokios mons veiksmai, naudojant kitokius
metodus nei tie, kurie nulemia normali konkurencij preki bei paslaug rinkoje, trukdo ilaikyti vis dar
egzistuojani konkurencij rinkoje arba trukdo tokiai konkurencijai vystytis.
Piktnaudiavimus yra prasta skirstyti dvi ris: nesining elges ir antikonkurencin piktnaudiavim.
Nesiningam elgesiui priskiriama tokia veika, kai paeidiamas Sutarties 82 str. pirkj ar vartotoj
(tiekj) interes sskaita (pavyzdiui, Sutarties 82 str. a ir b punktai). Antikonkurenciniu piktnaudiavimu
vadinamas elgesys, apribojantis konkurencij tarp t pai arba skirting preki enl preki arba ymia
dalimi sumainantis konkurencijos lyg ir sustiprinantis dominuojanios mons ekonomin gali
(pavyzdiui, Sutarties 82 str. c ir d punktai). Kai kurie autoriai iskiria dar ir trei piktnaudiavim r
piktnaudiavim atsakomaisiais veiksmais. Piktnaudiavimo rys nra viena kit alinanios: mons veika
gali pasireikti i karto keliomis piktnaudiavimo rimis.
[1] Byla 6/72 Europemballage Corp and Continental Can Co Inc v. Komisija [1973] ECR 215.
7.2.7.5. Paeidimo piktnaudiauti dominuojania padtimi pasekms
Paeidusi draudim piktnaudiauti dominuojania padtimi mon gali susidurti su Komisijos ar valstybi
nari atitinkam konkurencijos institucij taikomomis poveikio priemonmis. Vis pirma, mintos
institucijos gali priimti sprendim, reikalaujant nutraukti piktnaudiavim, o taip pat skirti baudas iki 10
proc. mons metins apyvartos. Skirtingai nei nacionalins konkurencijos institucijos, Komisija turi teis
pritaikyti struktrines priemones, jei nra lygiai taip pat veiksmingos elgesio priemons arba jei lygiai taip
veiksminga elgesio priemon bt monei didesn nata nei struktrin. Be to, suinteresuotas privatus asmuo
turi teis kreiptis teism, reikalaudamas udrausti piktnaudiavim ir/ar nuostoli atlyginimo, ar, jei toks
asmuo yra sutartiniuose santykiuose su piktnaudiaujania dominuojania padtimi mone, siekdamas
pripainti negaliojaniomis konkurencijai prietaraujanias sutarties nuostatas.
7.2.8. Koncentracij kontrol
7.2.8.1. altiniai
Pradioje reguliuojant susijungimus, buvo iimtinai remiamasi 81 ir 82 str. Continental Can (6/72) byloje
Teismas konstatavo, kad EB Sutartis buvo paeista, kai mon, turinti dominuojani padt didino savo
dominavim tuo bdu, kad tik ji viena lieka atitinkamoje rinkoje arba lieka dar ir tos, kuri veiksmai yra
apsprsti dominuojaniosios.
Vliau tai buvo reguliuojama 1990 m. Reglamentu dl susijungim kontrols 4064/89, kuris vliau buvo
pakeistas ir iuo metu tai reguliuoja Tarybos reglamentas Nr. 139/2004 dl koncentracij tarp moni
kontrols.
7.2.8.2. Tikslai
Identifikuoti didelius, Bendrijos masto susijungimus bei nustatyti slenkst, kada yra taikoma EB
koncentracij kontrol, ir kada tai paliekama nac. susijungim kontrols taisyklms.
7.2.8.3. Reglamentas Nr. 139/2004
Reglamentas ne tik kontroliuoja susijungimus, bet taip pat ir mons savinink pasikeitimus, kurie gali
ikraipyti konkurencij. Todl atsirado koncentracijos terminas. Koncentracija egzistuoja, kai tenkinamos dvi
aplinkybs:
a) susijung dvi ar daugiau prie tai buvusi savarankik moni, arba
b) vienas ar keli asmenys, kurie jau kontroliuoja bent vien mon arba mon ar kelios mons gyja
kontrol arba sigyja vien ar daugiau moni ar j/jos dal, perkant akcijas ar turt.
Reglamentas taikomas Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms, kurios apibriamos reglamento 2 str.
Reglamentas taip pat nustato apie kurias koncentracijas turi bti i anksto praneama, kaip praneimai
nagrinjami, Komisijos galiojimai, taikomos sankcijos.
VIII tema. Valstybs pagalba
Valstyb taip pat gali subsidijuoti arba remti tiek monopolijas, kuri veikla yra reguliuojama EB Sutartyje,
tiek ir kitas privaias ar valstybs valdomas mones, ir tuo bdu veikti diskriminuojaniai, o tokie vieosios
valdios veiksmai gali ikraipyti konkurencij vidaus rinkoje. Reikt pabrti, kad tokio pobdio valstybs
veiksmai bendrojoje rinkoje neretai grindiami socialinio elemento reguliavimo btinumu (parama menkai
ivystytiems regionams, pramons akoms ar visuomens grupms).
8.1. Valstybs pagalbos svoka
EB Sutartis nustato:
87 straipsnis (ex 92 straipsnis)
1. Iskyrus tuos atvejus, kai i Sutartis nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini itekli bet kokia
forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb, ikraipo
konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su bendrja rinka, kai ji daro poveik valstybi nari
tarpusavio prekybai.
2. Bendrajai rinkai neprietarauja:
a) socialinio pobdio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkam
gamini dl j kilms;
b) pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai alai atitaisyti;
c) pagalba, teikiama tam tikr Vokietijos Federacins Respublikos region, patyrusi al dl Vokietijos
padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui
kompensuoti.
3. Bendrajai rinkai neprietaraujania gali bti laikoma:
a) pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei
pltrai skatinti;
b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios nors
valstybs nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;
c) pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii pltrai skatinti, jei ji
netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui;
d) pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg ir konkurencijos
Bendrijoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui.
e) kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota bals
dauguma remiantis Komisijos pasilymu.

ETT, apibrdamas valstybs pagalbos reglamentavimo tikslus, nustato, kad 87 str. tikslas ukirsti keli
atvejams, kai prekyba tarp valstybi nari yra takojama dl vieosios valdios suteikiam pranaum.
Bendra taisykl (87 str. I d.) draudia valstybs pagalb, kuri palaikydama tam tikras mones ar tam tikrus
gamintojus, ikraipo ar gali ikraipyti konkurencij, kai ji veikia valstybi nari tarpusavio prekyb.
Vadinasi, EB sutartis nenustato absoliutaus valstybs pagalbos draudimo, taiau draudiama tokia pagalba,
kuri yra nesuderinama su bendrja rinka, t.y. ikraipo ar gali ikraipyti konkurencij. Valstybs pagalba yra
laikoma ne tik tais atvejais, kai ji teikiama valstybs monms, bet ir tais atvejais, kai ji teikiama privaioms
monms. Valstybs pagalba reikia ne vien tiesiogin finansin pagalb, suteikt valstybs institucij, bet ir
i valstybs itekli teikiam pagalb, t.y. toki kuri suteikia valstybs kontroliuojamos mons net ir
netiesiogin (Commission v Italy, 173/73). Jos formos gali bti tiesiogins subsidijos, atleidimas nuo
mokesi, palankios paskol palkanos, kompensacijos u nuostolius, paskol garantijos ir pan.
(Netiesiogin finansin parama kaip valstybs pagalba Commission v Italy, 173/73). Valstybs negali
gintis, kad pagalba siekiama sumainti santykinai didesnius nei kit pramons sektori katus ar tuo, kad
kitos valstybs teik panaias imokas.
8.2. Teista valstybs pagalba
Pagalba, neprietaraujanti bendrajai rinkai (87 str 2 d.):
1) socialinio pobdio pagalba atskiriems vartotojams, jei ji teikiama be gaminio kilme pagrstos
diskriminacijos; pvz. duonos, sviesto ir pan. pardavimas nustatyta kaina, kai dal kainos komensuoja
valstyb. Taiau tokios prekybos slygos turi bti vienodai taikomos ir vietiniams ir importuojamiems
produktams bei prekybininkams.
2) gaivalini nelaimi ir ypating vyki atveju padaryta ala.
8.3. Pagalba, kuri pripastama teista
Pagalbos, kuri gali bti laikoma neprietaraujania bendrajai rinkai, tipai pateikiami EB Sutarties 87 str. 3 d.
Neprietaraujani pagalb konstatuoja Komisija (tam tikrais atvejais Taryba).
8.4. Komisijos teiss valstybs pagalbos reguliavime
89 straipsnis (ex 94 straipsnis)
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota bals
dauguma gali priimti atitinkamus 87 ir 88 straipsni taikymo reglamentus ir konkreiai nustatyti 88
straipsnio 3 dalies taikymo slygas bei pagalbos kategorijas, kurioms i tvarka netaikoma.
IX tema. EB aplinkos apsauga
9.1. altiniai
Bendrijos aplinkos apsaugos politikoje priimtus norminius aktus slygikai galima suskirstyti tokias grupes:
Pagrindiniai bendri dokumentai bei dokumentai reguliuojantys pramons poveik aplinkai,
teiss aktai, susij su vandens tara,
teiss aktai, susij su oro tara,
teiss aktai, susij su atliek tvarkymu,
teiss aktai, susij su pavojingais chemikalais,
teiss aktai, susij su gyvenamja aplinka ir gyvja gamta.
Paymtina, kad Lietuvoje kai kurie aplinkos apsaugos standartai yra net auktesni nei ES. I toki
pamintini oro ir geriamojo vandens standartai. Taiau ypa vandens apsaugos ir atliek tvarkymo
reikalavimai Lietuvoje stipriai atsilieka nuo ES ir jiems diegti gali reikti milinik investicij.
9.2. Bendrieji EB aplinkos apsaugos tikslai ir principai
EB Sutarties 174 str. nustato Europos Bendrijos aplinkos politikos tikslus:
ilaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokyb,
saugoti moni sveikat,
apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius,
remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms sprsti.
Amsterdamo sutartis papild EB Sutart 6 straipsniu, kuriame buvo nustatyta, kad gyvendinant Bendrijos
politikos ir veiklos kryptis turi bti atsivelgiama aplinkos apsaugos reikalavimus. EB Sutartis i esms
reikalauja:
Aplinkos apsaugos reikalavim integravimo visas Bendrij veiklos sritis ir politikas, nustatytas 3
str.;
Remti tolyg arba tvar vystymsi, garantuojant aplinkos apsaugos reikalavim laikymsi.
Tai reikia, kad priimant bet kokius sprendimus EB rmuose, turi bti nustatyta j taka aplinkos apsaugai ir
utikrintas j reikalavim laikymasis.
9.3. Sprendim primimas
Amsterdamo sutartimi EB aplinkos apsaugos politikoje tvirtinama bendro sprendim primimo procedra,
numatyta 251 str. Primintina, kad Mastrichto sutartyje buvo tvirtinta bendradarbiavimo procedra.
Nepaeisdama 95 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, vienbalsiai (iskyrus kai
vienbalsiai nusprendia veikti iose srityse kvalifikuotja dauguma) priima:
a) i esms fiskalinio pobdio nuostatas;
b) priemones, turinias takos:
miest ir kaim planavimui,
kiekybinio vandens itekli valdymo priemonms arba tiesiogiai ar netiesiogiai t itekli buvimui,
ems naudojimui, iskyrus atliek tvarkym;
c) priemones, turinias nemaai takos valstybms narms, kai ios renkasi skirtingus energijos altinius ir
savo energijos tiekimo bendr struktr.
Kitose srityse Taryba, veikdama pagal bendro sprendim primimo procedr, priima prioritetinius tikslus
nustatanias bendrsias veiksm programas. iose srityse taip pat privalomai turi bti konsultuojamasi su
Ekonomini ir socialini reikal komitetu bei su Region komitetu.
X tema. Vieningos rinkos stiprinimas: teiss harmonizavimas
EB sutartyje yra tvirtinta keletas nuostat, kuri pagrindu buvo harmonizuojama Europos Bendrijos teis.
ie pagrindai suteik galias Komisijai pagal atitinkamas teiss akt leidimo Europos Bendrijoje procedras
leisti atitinkamus EB teiss aktus. ie pagrindai keitsi, keiiantis EB sutariai, pagal tai kai kurie autoriai
harmonizavimo pagrindus skirsto dvi grupes: iki Suvestinio Europos Akto sigaliojimo ir po jo
sigaliojimo.
EB sutartyje tvirtinti pagrindai, galinantys veikti Europos Bendrijos institucijas, yra labai svarbs, nes
Europos Bendrija gali veikti tik EB sutartyje tvirtint galiojim pagrindu ir paisydama joje tvirtint tiksl
(EB sutarties 5 (1) str.). Europos Bendrijos institucijoms perengus joms suteiktus galiojimus arba primus
teiss akt netinkama teiss akto primimo procedra, arba/ir remiantis netinkamais EB sutartyje tvirtintais
pagrindais, galima teismin tokio teiss akto teistumo perira, pavyzdiui remiantis Sutarties 230, 241 arba
234 straipsniais.
Prie pereinant prie harmonizavimo pagrind analizs, paymtina, kad EB sutartyje vartojami skirtingi
terminai ireikti EB institucij galias, kompetencij ir pastangas bei EB valstybi nari veikl derinant
valstybi nari moni teis. Pavyzdiui, EB sutarties 93 ir 95 straipsniai mini harmonizavimo, EB
sutarties 94 ir 95 straipsniai derinimo, EB sutarties 44, 46 ir 47 str. koordinavimo svokas. Nors kai
kurie teiss mokslininkai abejoja, ar mintos svokos yra sinonimai EB sutarties prasme, taiau btent tokios
nuomons laikosi Komisija; teigiama, kad tam pritaria dauguma teiss mokslinink. Plaiau neanalizuojant
i nesutarim, paymtina, kad iame darbe bus laikomasi Komisijos nuomons ir daroma prielaida, kad
mintos svokos yra tapaios.
Kai kurie autoriai taip pat vartoja unifikavimo svok (nors ji ir nra vartojama EB Sutartyje). Visgi Sutartis
siekia harmonizuoti, o ne unifikuoti, t.y. nustatyti viening teiss sistem.
10.1. Harmonizavimo pagrind genez ir j aikinimas
Kaip jau buvo minta, EB Sutartis tvirtina harmonizavimo pagrindus, t.y. normas, kuriose tvirtinama kokiu
bdu ir kokiais atvejais Bendrijos institucijos turi teis harmonizuoti tam tikr socialins-ekonomins veiklos
sfer. ia bus aptariami tik EB institucij daniausiai naudojami harmonizavimo pagrindai. Kai kurie
mokslininkai iuos pagrindus pagrstai skirsto harmonizavimo pagrindus galiojusius prie Vieningo
Europos akto sigaliojim ir po jo sigaliojimo. i klasifikacija reikminga tuo, kad Vieningas Europos aktas
tvirtino naujus itin svarbius harmonizavimo pagrindus (pvz. Sutarties 95 str.).
Lentel: kai kuri harmonizavimo pagrind skirtumai
Straipsnis Teiss akto primimo procedra Socialinis santykis, kur leidiama Balsavimas Akto forma
harmonizuoti Taryboje

94 Konsultavimo procedra: EP ir tiesioginis poveikis bendrosios rinkos Vienbalsiai Direktyva

 ESRK krimui ar veikimui

95 Bendro sprendimo primimo Priemons, skirtos vidaus rinkos krimui kvalifikuota Bet kokia
procedra pagal Sutarties 251 str. ir ir veikimui, iskyrus fiskalines nuostatas bals dauguma priemon
konsultacijos su ESRK ir laisv asmen judjim

308 Konsultavimo procedra ...veikiant bendrajai rinkai vienam i Vienbalsiai Bet kokia
Bendrijos tiksl pasiekti reikia imtis priemon
Bendrijos veiksm

10.2. Sutarties 94 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir
socialini reikal komitetu, vieningai leidia direktyvas dl valstybi nari statym ir kit teiss akt,
turini tiesiogin poveik bendrosios rinkos krimui ar veikimui, derinimo.
Sutarties 94 str. normos galiojo ir iki Suvestinio Europos akto. is Sutarties straipsnis nustato konsultavimo
procedr, Bendrijos institucij teis harmonizuoti veiklos sferas, kurios turi tiesiogin poveik bendrosios
rinkos krimui ar veikimui, o taip pat teiss akto form direktyv.
10.3. Sutarties 308 straipsnis
Jei pasirodyt, kad veikiant bendrajai rinkai vienam i Bendrijos tiksl pasiekti reikia imtis Bendrijos
veiksm, kuriems i Sutartis nenumato reikaling galiojim, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningu sprendimu imasi reikiam priemoni.
Sutarties 308 str. yra itin plai kompetencij teiss akt leidimo srityje tvirtinantis harmonizavimo
pagrindas. Jei teiss aktas tiesiogiai neturi tiesioginio poveikio bendrosios rinkos krimui ar veikimui (94
str.), buvo pasitelkiamas 308 str., kurio reguliuotinus socialinius santykius riboja tik Bendrijos tikslai. Be to,
is harmonizavimo pagrindas Bendrijos institucijas galina priimti tiek direktyvas, tiek reglamentus, tiek ir
kitus teiss aktus.
is harmonizavimo pagrindas gali bti naudojamas tik tuo atveju, jei n viena kita Sutarties nuostata
nesuteikia Bendrijos institucijoms btin galiojim priimti konkret teiss akt.
10.4. Sutarties 95 straipsnis
Kaip jau buvo minta, Vieningas Europos Aktas 95 str. nustat nauj harmonizavimo pagrind, kuriame
atsisakyta vienbalsikumo reikalavimo balsuojant Taryboje. 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatoma:
Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir iskyrus tuos atvejus, kai ioje Sutartyje nustatyta kitaip, 14 straipsnyje
ikeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dstomos nuostatos. Taryba, 251 straipsnyje nurodyta tvarka ir
pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi priemoni valstybi nari statym ir
kit teiss akt nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos krimui ir veikimui, suderinti.
Taigi is harmonizavimo pagrindas nustato teiss harmonizavim pagal bendro sprendimo primimo
procedr, kuri suteikia teis priimti teiss akt Taryboje balsuojant kvalifikuota dauguma. 95 str. nenustato
konkretaus norminio akto formos (priemons), todl iuo pagrindu Bendrijos institucijos gali priimti tiek
direktyvas, tiek reglamentus, tiek ir kitus teiss aktus.
Svarbu paymti, kad pagal harmonizavimo pagrind Bendrija gali priimti teiss aktus, kuri tikslas
vidaus rinkos krimas ir veikimas. Tabako reklamos byloje[1] buvo ginijama Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 98/43/EB, kuria buvo ribojama tabako ir jo gamini reklama ir rmimas. ETT paymjo,
kad remiantis 95 str. priimtas teiss aktas turi tikrai siekti tikslo pagerinti vidaus rinkos krimo ir veikimo
slygas (84 d.), o io reikalavimo paeidimas reikt, kad Bendrijos teiss akt leidjo galiojimai yra
praktikai neriboti (107 d.). 95 str. nesuteikia Bendrijos teiss akt leidjui bendrj galiojim reguliuoti
vidaus rink: toks aikinimas ne tik prietaraut aikiai tvirtintoms minto straipsnio nuostatoms, bet taip pat
bt nesuderinamas su principu, tvirtintu sutarties 5 str., nustataniu, kad Bendrija veikia neperengdama
ios Sutarties jai suteikt galiojim (83 d.). Paymtina, kad ETT ioje byloje nustat netinkamai naudojam
harmonizavimo pagrind, todl panaikino mint direktyv.
Paymtina taip pat ir tai, kad Sutarties 95 str. taikomas tik tais atvejais, kai Sutartis nenumato konkreiai
harmonizavimo priemonei naudotino harmonizavimo pagrindo: iskyrus tuos atvejus, kai ioje Sutartyje
nustatyta kitaip. Be to, teikiant teiss aktus, susijusius su sveikata, sauga, aplinkos apsauga ir vartotoj
apsauga remiamasi aukto lygio apsauga ir atsivelgiama visas mokslo faktais pagrstas naujoves. Taiau 95
str. nenustato, kad teiss aktai turi atspindti aukiausius standartus taikani valstybi nari teis, tiesiog
nustatoma, kad tokie standartai turt bti pagrindu, rengiant silymus. Sutarties 15 str. 1 d. pareigoja
Komisij, rengiant pasilymus atsivelgti ir tai, kokias pastangas turs dti skirting ekonomins raidos lyg
pasiekusios valstybs. Ir nors 15 str. nuostatos vis pirma taikomos vidaus rinkos krimo laikotarpiui,
manytina, kad juo remiantis turt bti aikinamas 95 str.
95 str. tvirtintas harmonizavimo pagrindas netaikomas fiskalinms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su
laisvu asmen judjimu bei samdom asmen teismis ir interesais (95 str. 2 d.).
95 str. 4 ir 5 dalyse numatomos ilygos, kai pasilyta harmonizavimo priemon susijusi su Sutarties 30
straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais pagrindais, o likusiose io
straipsnio dalyse mint ilyg gyvendinimo mechanizmas:
Jei Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad reikia ilaikyti
nacionalines nuostatas 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais
svarbiais sumetimais, apie tas nuostatas ir j ilaikymo motyvus ji pranea Komisijai.
Be to, nepaeidiant io straipsnio 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors derinimo
priemon valstyb nar mano, kad dl jos ikyla jai bding problem ir todl jai reikia priimti naujais
moksliniais rodymais pagrstas nacionalines nuostatas, reglamentuojanias aplinkos ar darbo aplinkos
apsaug, apie numatytas nuostatas ir j primimo motyvus ji pranea Komisijai.
[1] Byla C-376/98 Vokietija v Europos parlamentas ir Taryba 2000, ECR I-8419.
10.5. Kai kurie kiti harmonizavimo pagrindai
Sutartyje yra tvirtinamas nemaas skaiius harmonizavimo pagrind, todl buvo apsiribota tik paiais
esminiais, leiianiais vidaus rinkos veikim. Kitose srityse Bendrijos institucijoms taip pat suteikiama
kompetencija atitinkamai veikti. tai Sutarties 137 str. suteikia kompetencij Bendrijos institucijoms veikti
socialins politikos srityje, o Sutarties 175 str. aplinkos apsaugos srityje. iose srityse Bendrijos institucij
priimtos harmonizuojanios nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis grietesni
apsaugos priemoni, atitinkani Sutart (137 str. 5 d., 176 str.).
Pamintinas ir Sutarties 13 str., kurio pagrindu yra harmonizuojama valstybi nari teis, kovojant su
diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, amiaus arba seksualins
orientacijos.
Atkreiptinas dmesys, kad kai kurie harmonizavimo pagrindai suteikia Komisijai iskirtines teises priimti
antrins teiss aktus. Pavyzdiui, Sutarties 86 str. 3 d. galina Komisij priimti direktyvas, nesilaikant
bendrj procedr, nustatyt Sutarties 249-252 straipsniuose, t.y. Komisija pagal pagrind gali priimti
direktyvas nesant valstybi sutikimo dl konkrei priemoni taikymo, o valstybs nars i principo neturi
jokios galimybs prietarauti tokio teiss akto primimui.

XI tema. ES teis Lietuvos teiss sistemoje

Nacionalins ir ES teiss santykis, nacionalini teism ir Europos Bendrijos teismini institucij
bendradarbiavimas buvo nagrinti ES institucins teiss dalyje. Be to, iame kurse jau buvo pabrti esminiai
ES teiss poymiai: ES teiss virenyb, tiesioginis veikimas ir taikymas. ioje dalyje tebus trumpai
apvelgiami pereinamieji laikotarpiai ir iimtys, kurios taikomos Lietuvoje pagal Lietuvos stojimo Europos
Sjung sutart, t.y. atvejai, kai Lietuva ir/arba kitos ES valstybs nars turi teis taikyti nacionalins teiss
normas, nepaisant to, kad sritis yra sureguliuota ES teisje.
Lietuva derybas dl narysts pradjo 2000 m. vasario 15 d. Deryb procese iki 2002 m. buvo suderti
pereinamieji laikotarpiai dl specifini ES teiss nuostat, kuri gyvendinimas Lietuvoje reikalauja dideli
investicij, laiko snaud ir kurios pasiymi sudtingu techniniu gyvendinimu. Lietuva susiderjo dl 22
pereinamj laikotarpi[1] ir 3 iimi 9 skyriuose laisvo preki, paslaug ir kapitalo judjimo, ems
kio, transporto politikos, mokesi, energetikos, aplinkos apsaugos bei kit klausim. ES praymu suderti
3 pereinamieji laikotarpiai tiesiogini imok ems kiui, transporto ir laisvo asmen judjimo srityse.
2003 m. balandio 16 d. Atnuose buvo pasirayta Stojimo Europos Sjung sutartis (toliau Stojimo
sutartis), kuri Seimas ratifikavo 2003 m. rugsjo 16 d. Stojimo sutartis sigaliojo 2004 m. gegus 1 d.
sigaliojus Stojimo sutariai Lietuva tapo ES nare ir steigiamj sutari, kuriomis ji remiasi, alimi. Lietuva
gijo visas i steigiamj sutari kylanias teises ir pareigas inter alia tai, kad Lietuvoje taikoma ES teis.
[1] Kartais vietoje pereinamj laikotarpi yra vartojama pereinamj nuostat svoka. iame kurse
naudojama pereinamj laikotarpi svoka.
11.1. Preinamieji laikotarpiai
Kaip jau buvo minta, kai kurias ES teiss nuostatas Lietuvai buvo itin sunku gyvendinti, j gyvendinimas
yra technikai sudtingas, brangiai kainuoja, be to, tiktina, kad Lietuvai sukelt nepageidaujam socialini-
ekonomini pasekmi. Nors valstybs kandidats dar iki primimo ES buvo raginamos perimti visus
svarbiausius vidaus rinkos reguliavimo elementus, ES 1993 m. suformulavus speciali asocijuotj Vidurio
ir Ryt Europos valstybi primimo ES strategij. ia strategija siekiama, kad visos valstybs kandidats
dar iki primimo ES kuo labiau prisitaikyt prie ES teiss ir bt ivengta ilg pereinamj laikotarpi,
kurie galt neigiamai atsiliepti ES valstybi ekonominei ir socialinei sanglaudai.
Visgi naujai valstybei stojant ES atsiranda toki srii, kuri gyvendinimas, kaip jau minta, yra itin
sunkus. Tokiu atveju tam tikroms nuostatoms gyvendinti tiek Lietuvai, tiek kitoms valstybms narms gali
bti suteiktas pereinamasis laikotarpis.
Pereinamieji laikotarpiai deryb dl narysts ES metu sutariami laikotarpiai, kuri metu stojanioji alis
arba ES turi teis nesilaikyti galiojani ES teiss norm. iuo laikotarpiu gali bti taikomos laikinos
priemons ar iimtys. vairioms ES teiss sritims gali bti taikomi vairios trukms pereinamieji laikotarpiai.
Taigi pereinamojo laikotarpio esm yra ta, kad Lietuvai arba ES valstybms narms tam tikr apibrt laik
leidiama taikyti nacionalines, o ne vardytas tam tikroje ES bendrojoje politikoje ar teiss akte nuostatas.
Pereinamasis laikotarpis gali bti suteiktas tik dl konkretaus ES teiss akto, todl jis nra skiriamas visai
politikos sriiai, t.y. negali bti suteiktas visam ems kiui, aplinkosaugai ar transporto politikai.
Pereinamasis laikotarpis gali bti suteikiamas tik tam tikr nuostat tam tikros politikos srities atvilgiu: pvz.
laisvo preki judjimo srityje pereinamasis laikotarpis vaist registracijos dokumentacijos sutvarkymui
pagal ES standartus; laisvs teikti paslaugas srityje pereinamasis laikotarpis dl indli draudimo sistemos
pilno suderinimo su direktyvos 94/19/EB nuostatomis; mokesi politikos srityje pereinamasis laikotarpis
dl cigarei akcizo tarifo suderinimo pagal minimalius ES reikalavimus.
Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, Lietuva privals taikyti visas ES teiss nuostatas.
11.2. Iimtys
Iimtis derybose dl konkretaus ES teiss akto suteikiama nuolaida, leidianti de facto netaikyti kai kuri
teiss akt reikalavim konkreiais atvejais, arba nuolaida dl kai kuri ES teiss nuostat tais atvejais, kai
negalima tiksliai nustatyti problemins padties egzistavimo trukms[1]. Paymtina, jog iimtis, taip pat
kaip ir pereinamasis laikotarpis negali bti taikoma visam derybiniam skyriui ar didesnei jo daliai.
Esminis iimties skirtumas nuo pereinamojo laikotarpio yra tas, kad suteikus iimt tam tikra ES tess
nuostata netaikoma, o suteikus pereinamj laikotarp ES teiss nuostata taikoma, taiau jos gyvendinimas
atidedamas. Pereinamasis laikotarpis siejamas su laikinumo poymiu, kuris galiausiai baigiasi pilnu acquis
gyvendinimu, o tuo tarpu iimtis gali bti nuolatin, neriboto laiko (pvz., iimtys, leidianios pardavinti
kramtomj tabak vedijoje bei teisinusios iaurs region kinink subsidijavim).
Lietuva susiderjo dl trij iimi dviejuose deryb skyriuose: laisvs teikti paslaugas srityje ir mokesi
srityje.
Pirmoji iimtis lieia laisv teikti paslaugas. Jos dka kredito unijos Lietuvoje priskyrtos prie direktyvos
2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje ivardyt institucij. Antroji ir treioji iimtys lieia mokesi srit: PVM
moktoj registravimo rib ir teis neapmokestinti PVM tarptautinio keleivinio transporto. Pagal ES
reikalavimus PVM moktojais privalo registruotis visi asmenys, kuri veiklos metin apyvarta sudaro
daugiau nei 5000 eur (apie 17 264 lit). Suteikus iimt, Lietuvoje liko galioti deryb metu egzistavusi
tvarka - PVM moktojais turi registruotis tik tie asmenys, kuri metin apyvarta sudaro daugiau nei 100 000
lit. Be to, pridtins verts mokesiu neapmokestinamas tarptautinio keleivinio transporto (oro, keli ir
jr) paslaugos.
[1] Purlys Vidmantas. Lietuvos derybos dl narysts Europos Sjungoje. Vilnius: AB Spauda, 2002. psl.
48.