1 paskaita

Iš Milčiuvienės paskaitų tai tik bylų santraukos, nereikia teorinės dalies, t.y. 2 užduotis.

Suteiktos kompetencijos principas –

Kur didėjo integracija:

 Į plotį kito – tai VN daugėjimas;

 Į gylį – integracija viduje. Šnd turime socialinė politika, euras, ir kt.

Ar baud t. valstybių narių suverenitete teisė įkurus Europos bendrija tai buvo suverenitete teisė.

Bylos:

C 68/88 – Greek maize:

Komisija prieš Gaikrija, nes graikija nevykdo ES teisės. Komisija reikalavao og graikijos pareigųnai būtų
patraukti Baudžiamają atsakomybę.

Šioje direktyvoje aiškiai nenumatyta sankcijų už jos 213 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą
sistema. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nesuderinus Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų
nesilaikant šiais teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, kaip
jos pačios mano, tinkamas sankcijas. Tačiau savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos
teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo.

Taikydami ETT praktikoje suformuluotą „asimiliavimo“ principą, jog valstybė narė iš esmės privalo saugoti ES
interesus ta apimtimi, kaip ji saugo savus.

Tuo tikslu, nors nuobaudų pasirinkimas priklauso nuo jų nuožiūra, jos visų pirma turi užtikrinti, kad už
Bendrijos teisės pažeidimus būtų baudžiama tiek procedūrinėmis, tiek materialinėmis sąlygomis, kurios yra
analogiškos toms, kurios taikomos panašaus pobūdžio nacionalinės teisės pažeidimams ir Svarbumas ir dėl
to bausmė bet kuriuo atveju tampa veiksminga, proporcinga ir atgrasanti. Be to, nacionalinės valdžios
institucijos, vykdydamos Bendrijos teisės pažeidimus, privalo elgtis taip pat rūpestingai, kaip jos imasi
įgyvendindamos atitinkamus nacionalinius įstatymus. Šitas svarbus ir Graikija pripažinta kad netaikė ES teisės
ir ji yra kalta. ES neturi savo teisės, kokioje šalyje bus padarytas nusikaltimas tokia ir bus taikoma tokia teisė,
kokioje yra valstybėje, t.y pagal tą valstybę.

VN privalo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų pagal ES įgyvendinimą. Supanašėjimo ir lojalumo principas.

Babanov C‑207/08

LR BK numato draudimą auginti kanapes. ES parlamentas nustatė paramą. Čia yra kolizija. Problema ta, kad
ES neturi teisės reguliuoti nacionalinės baudžiamosios teisės. ETT pasakė: Šiuo klausimu reikia priminti, kad
pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei yra reglamentas, reglamentuojantis bendrą rinkų organizavimą
atitinkamame sektoriuje, valstybės narės neturi imtis jokių priemonių, galinčių nuo jo nukrypti arba jį pažeisti.
Baudžiamoji teisė yra VN kompetencijos dalis, jų suverenitetas, tačiau jis negali įtakoti bendrijos teisės.

Skanavi 193/94: prilyginti nepasikeitimą teisėje, negalima prilyginti vairavimą neturint teisės vairuoti.

Baudų nustatytas yra kaip priemonė, kad šalys laikytųsi ES teisės. Bendrija gali numatyti bausmes, jei yra
būtina toj kompetencijoj numatytų tikslų pasiekti.

VN turi numatyti kriminalinius arba administracines bausmes.

Insider dealer – su vertybiniais popieriais susijusi direktyva. Bendrija turėjo kompetencija reikalauti VN skirti
bausmes, jeigu tai įrodo jog bendrijos siekiamiems tikslams.

ES ir EEB yra skirtingos tarybos, institucijos.

Konvencijos tarptautinės teisės instrumentas.

Bendri veiksmai – instrumentas.

Pamatinis sprendimas – panašus į direktyvą. Vienintelis skirtumas nuo direktyvos, tai negalimas tiesioginis
veikimas.

Pagrindiniai teisės aktai:

Reglamentai – taikomas tiesiogiai.

Direktyva – nacionaliniais aktais įgyvendinama. Jei teisės norma yra aiški tu ja gali remtis teisme.

ES ir EB kompetencija:

Byla C-176/03

Taryba buvo tos nuomonės, kad kai kurias esmines pasiūlytos direktyvos nuostatas, ypač tas, kurios apibrėžia
veikas, kurias valstybės narės turi laikyti nusikaltimais pagal savo vidaus teisę, reikėtų įtraukti į šį sprendimą.

Taryba apsvarstė šį pasiūlymą, bet priėjo išvadą, kad jam priimti Taryboje nebus surinkta reikiama balsų
dauguma. Minėtoji dauguma manė, kad pasiūlymas viršija Europos bendrijos steigimo sutartimi Bendrijai
suteiktus įgaliojimus ir kad tie tikslai galėtų būti pasiekti priimant Pagrindų sprendimą remiantis Europos
Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi. Taryba taip pat manė, kad šis Pagrindų sprendimas, grindžiamas
Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu, yra tinkamas teisės aktas nustatant valstybėms narėms pareigą
numatyti baudžiamąsias sankcijas. Komisijos pateiktas pakeistas pasiūlymas nebuvo toks, kuris leistų Tarybai
pakeisti savo poziciją šiuo atžvilgiu.“

Komisija, kaip ji keletą kartų nurodė Tarybos institucijose, mano, kad neperžengdama kompetencijos
įgyvendinti Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje numatytus tikslus ribų Bendrija turi teisę
įpareigoti valstybes nares nacionaliniu mastu taikyti sankcijas, net ir baudžiamąsias, jei jos atrodo būtinos
Bendrijos tikslams pasiekti.

Viena vertus, Teisingumo Teismas niekada neįpareigojo valstybių narių priimti baudžiamųjų sankcijų. Pagal
nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką jos privalo užtikrinti, kad už Bendrijos teisės pažeidimus būtų
baudžiama tokiomis pačiomis materialinės ir proceso teisės nustatytomis sąlygomis, kurios taikomos už
panašaus pobūdžio ir sunkumo valstybes narės teisės pažeidimus ir kurios bet kuriuo atveju užtikrina
sankcijos veiksmingumą, proporcingumą ir atgrasomąjį poveikį; be to, nacionalinės valdžios institucijos turi
imtis veiksmų prieš Bendrijos teisės pažeidimus taip pat rūpestingai kaip ir įgyvendindamos atitinkamus
nacionalinės teisės aktus (be kita ko, žr. 1989 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, 68/88, Rink.
p. 2965, 24 ir 25 punktus). Vis dėlto Teisingumo Teismas nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nusprendęs, kad
Bendrija turi kompetenciją derinti valstybėse narėse taikytinas baudžiamosios teisės normas. Atvirkščiai, jis
nusprendė, kad sankcijas jos gali pasirinkti.

Kita vertus, pati teisės aktų leidyba atitinka tokią sampratą. Įvairūs antrinės teisės aktai naudoja tradicinę
formuluotę, pagal kurią turi būti numatytos „veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos" (žr.,
pavyzdžiui, Direktyvos 2002/90 3 straipsnį), tačiau nepaneigiant valstybių narių teisės pasirinkti
administracinio arba baudžiamojo persekiojimo. Retais atvejais, kai Bendrijos teisės aktų leidėjas nurodė, kad
valstybės narės turi taikyti baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą, jis aiškiai pabrėžė jų pasirinkimo
galimybę tam tikru atveju.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Pagrindų sprendimo tikslą bei turinį, jis yra susijęs su baudžiamosios teisės
derinimu. Vien aplinkybė, kad juo siekiama kovoti su nusikaltimais aplinkai, negali pagrįsti Bendrijos
kompetencijos. Iš tiesų šis sprendimas papildo Bendrijos teisę aplinkosaugos srityje.

Priešingu atveju, jei iš numatytos priemonės turinio ir pobūdžio matyti, kad ja iš esmės siekiama bendrai
suderinti baudžiamosios teisės nuostatas, o sankcijų sistema nėra neatskiriamai susijusi su tam tikra Bendrijos
teisės sritimi, ES 29 straipsnis, ES 31 straipsnio e punktas ir ES 34 straipsnio 2 dalies b punktas yra tinkamas
teisinis pagrindas tokiai priemonei priimti. Taip yra nagrinėjamu atveju. Iš Pagrindų sprendimo tikslo ir turinio
matyti, kad bendrai juo siekiama užtikrinti baudžiamosios teisės nuostatų darną valstybėse narėse. Nesvarbu
tai, kad jos gali būti susijusios su pagal EB sutartį priimtomis teisės normomis.

Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, kad aktais, kurie, Tarybos nuomone, patenka į šią VI antraštinę dalį,
nesikėsinama į Bendrijai pagal EB sutarties nuostatas suteiktus įgaliojimus.

Todėl būtina patikrinti, ar Pagrindų sprendimo 1-7 straipsniai nedaro poveikio Bendrijos pagal EB 175
straipsnį turimai kompetencijai, nes, kaip teigia Komisija, jie galėjo būti priimti remiantis pastarąja nuostata.

Šiuo atveju yra akivaizdu, kad aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių Bendrijos tikslų.

Be kita ko, primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos kompetencijos
kontekste teisinio pagrindo teisės aktui parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali
būti taikoma teisminė kontrolė. Tokiems kriterijams, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.

Kalbant apie Pagrindų sprendimo tikslą, reikėtų pažymėti, jog tiek iš jo pavadinimo, tiek iš pirmųjų trijų
konstatuojamųjų dalių matyti, kad juo siekiama aplinkos apsaugos tikslų. Susirūpinusi „nusikaltimų aplinkai
daugėjimu ir jų padariniais, kurie i-7924 KOMISIJA / TARYBA vis dažniau peržengia valstybių, kuriose tie
nusikaltimai buvo padaryti, sienas", Taryba, pripažinusi, kad tokie nusikaltimai „kelia grėsmę aplinkai" ir „yra
valstybėms narėms bendra problema", mano, jog būtina „griežtai užkirsti jiems kelią", ir „ kad aplinka būtų
saugoma pagal baudžiamąją teisę, reikia imtis suderintų veiksmų".

Vis dėlto ši išvada neturėtų trukdyti Bendrijos teisės aktų leidėjui imtis su valstybių narių baudžiamąja teise
susijusių priemonių, kurios, jo manymu, yra būtinos, kad užtikrintų visišką jo priimamų teisės normų aplinkos
apsaugos srityje veiksmingumą, jei valdžios institucijų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios
baudžiamosios sankcijos yra būtinos kovos su sunkiais nusikaltimais aplinkai priemonės.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad tiek dėl tikslų, tiek dėl turinio pagrindinis Pagrindų sprendimo 1-7 straipsnių
tikslas yra aplinkos apsauga ir jis galėjo teisėtai būti priimtas remiantis EB 175 straipsniu.

Europos parlamentas ir Europos sąjungos tarybos. EP ginčijo kad ES neturėjo kompetencijos priimti
sprendimą, nes ši kompetencija skirta EB. Faktinės aplinkybės.

Pagal ES 47 straipsnį Europos Sąjungos sutartis neturi jokio poveikio EB sutarties nuostatoms. Toks pats
reikalavimas numatytas ES 29 straipsnyje, kuris yra ES sutarties VI antraštinės dalies įvadinis straipsnis.

Aplinkosauga yra EB kompetencija. Baudų skyrimą yra tik priemonė aplinkosaugos tikslams pasiekti, tai
reiškia čia yra EB kompetencija o ne ES.

C-440/05 bus skaidrėse.

Iki 2010 metų VN išlaikė kompetenciją dėl baudžiamosios teisės. Tik kur susiję su bendrijos sutartyje
numatytų tikslų pasiekimų, tada bendrija galėjo kontroliuoti baudžiamąją teisę.
 2 paskaita

Pagrindiniai straipsniai iš sutarties dėl Europos sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 82 ir 83 str.

Kokia kompetencija turi ES šiandiena?

Kaip de fakto yra taikomas subsidiarumo principas, kaip vykdoma jo kontrolė.

Byla C-482/08

Integracija nėra Europos Sąjungoje vieninga. Horizontali nuostata – jie taikome beveik visose teisėse srityse.

ES pagal abipusį pripažinimą dirba.

Dėl orderio 6 str iš TARYBOS PAGRINDŲ SPRENDIMAS

Teisminė institucija – kiekviena VN nusistato, kas yra teisminė institucija. Teisminė institucija – yra
autonominė ES. Ir visos VN turi suprasti vienodai jog tai yra autonominė.

Europos prokuroras – pirmoji institucija, kuri atliks baudžiamąjį persekiojimą. VN atiduoda savo
kompetencija, nes jos negalės atlikti ES srityje baudžiamojo persekiojimo. Išimtinė teisė. Atlikus baudžiamoji
persekiojimą, byla keliaus į kurią nors VN nacionalinį teismą.

Europos prokuratūra pažeidžia subsidiarumo principą.

3 paskaita

1 ir 2 klausimas iš skaidrių. Administracinei ir baudžiamajai teisei taikoma sankcijos ir baudos, tačiau

baudžiamoji taikoma už labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, o administracinė už likusius,
nesunkius nusikaltimus ir pan. represinio pobūdžio – prievartinė. Kai pažeidžia pamatines vertybes, kai
kalbama apie baudžiamąją teisę.

Administracinė ir baudžiamoji skiriasi pavojingumu. baudžiamoji taikoma tada, kaip kraštutinė priemonė, kai
neina taikyti lengvesnes priemones. Administracinė kai nėra didelio pavojaus, baudžiamoji, kai yra didelis
pavojus.

Direktyvas inkorporuoja į BK.

Direktyva galima remtis tiesiogiai, jei ji yra aiški. Pvz jei direktyva nėra įgyvendinta Valstybėje per tam tikrą
laiką, žmogus, gali kreiptis dėl jos neįgyvendinimo į teismą.

3 klausimas iš skaidrių. Reglamentai tiesiogiai taikomi. Kai nesilaikoma reglamento turi būti taikomos
administracinės sankcijos.

4 kl. Lojalumas – pritarimas ir palaikymas. O baudžiamojoje teisėje tam kad sklandžiai pasisektų surasti
nusikaltėlius ir pan. kad užtikrinti saugą ES erdvėje. Tai reiškia, kad reikia pripažinti viena kitos VN teisę, ją
gerbti ir pan. ir viena kitai padėti. Nes kiekvienos VN baudžiamoji teisė yra skirtinga ir individuali.

Iki Lisabonos sutarties, baudžiamąją teisę išlaikė VN kompetencija. Po Lisabonos tam tikros baudžiamosios
teisės sritys tampa ES kompetencija. Dabar pats aukščiausias teismas komentuoti teisės aktus negali, jei kyla
koks nors klausimas, jis privalo kreiptis į ES.

Konkurencijos ir baudžiamosios teisės santykis

1, 2 ir 3 klausimai iš skaidrės (nėra sužymėta numeriukais skaidrėje). Konkurencijos tarnyba, konkurencijos

įstatymas. Kartelinis susitarimas – susitarimas dėl kainos, monopolija padaroma, kai diktuoja sąlygas, kai
kelios įmonės didelios susitaria dėl kainų ir pan. bauda gali būti milijoninė, tai priklauso nuo apyvartos.
Karteliniu susitarimu neina apskaičiuoti kiek padaroma žalos, tai yra neįmanoma. Todėl dėl kartelinio
susitarimų nėra taikoma Lietuvos Respublikoje baudžiamojoje teisėje. Šermano aktas. Priimtas Amerikoje,
nes ji pirmoji pradėjo bausti dėl kartelinių susitarimų. O Europoje net nebuvo kalbama ta tema.

ES institucijos baudžiamosios teisės srityje

Supranacionalinės reiškia, jau virš nacionalinės.

Pagrindinis organas Europos prokuratūros yra kolegija, į kurią patenka VN atstovai. Pagrindinė funkcija per
koordinavimą. EUROJUST yra tarsi tarpininkai. Koordinuoja kaip reikia atlikti veiksmus, kaip tarpininkauti ir
kai reikia ką nors skubiai atlikti. Koordinavimą taiko ir su trečiomis valstybėmis, bet tai priklauso nuo trečiųjų
valstybių geranoriškumo.

Prokuratūros įstatymas sprendžia kas eis į EUROJUST.

Renkama kadencija 4 metams į EUROJUST.

EUROPOLAS – Europos policija. Kiekviena VN turi savo atstovus. Struktūra – direktorius ir valdyba. Ne vienos
valstybės nusikaltimams skirta aiškinti, turi būti susieta bent jau su dviem valstybėmis.

Analitinė funkcija yra EUROPOL‘e.

Jie formuoja nusikalstamumo strategiją ir teikia analitinę informaciją. (analizuoja kaip jie veikė, teikia
pasiūlymus kaip mažinti naujus nusikalstamas veikas). Jie vykdo operatyvinę veiklą, informacijos rinkimas,
įkėlimas į sistemą ir atsakingi pareigūnai gali jungtis ir ieškoti informacijos.

Rinkti, analizuoti duomenis ir perduoti visoms VN.

Situacija iš skaidrės: „Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyko ES fondų lėšų ....“:

Atsakymas: galimos problemos. Atsiranda problema su Lenkais, nes jie nedalyvauja Europos prokurore.