Ląstelės tipas
Broncho virpamojo epitelio
Spermatozoidai
Skersaruožio raumens skaidulos
Sinapsės – nervo ir raumens jungtys
Raudonieji kraujo
kūneliai(eritrocitai)
Rėtiniai karnienos indai
Žiotelė
Šakniaplaukių ląstelė
Išskirtinės savybės
Susideda iš beveik vienodo aukščio ir
pločio epiteliocitų, jų paviršiuje gali
būti įvairių atsikišimų (blakstienėlių,
mikrogaurelių)
Turi pusinį chromosomų rinkinį, lemia
individo lytį. Susidaro spermatogenezės
metu ( kiaušialąstės – oogenezės).
Ilgos, daugiabranduolės, susidaro iš
baltymų aktino ir miozino ruožų(jie
naudoja ATP energiją, juda vienas kito
atžvilgiu), kiekvieną skaidulą supa
jungiamasis audinys endomiziumas.
Jungtis tarp dviejų neuronų(dažnausiai
tarp vieno neurono aksono ir kito
neurono dendrito).
Disko formos, didelis paviršiaus
plotas(todėl pro membraną patenka
daug O2 ir CO2). Subrendę neturi
branduolio, mitochondrijų, juose daug
hemoglobino
Bręsdamos praranda branduolį,
ribosomas, Goldžio kompleksą. Lieka
mitochondrijos ir ET. Ląstelę dengia
celiuliozės skaidulų sienelė.
Dvi varstomosios ląstelės, tarp kurių
yra plyšys.
Negyvos, tuščiavidurės, jas dengia
polimerinė medžiaga ligninas,
suteikiantis tvirtumo.
Funkcija organizme
Ląstelių blakstienėlės nešvarumus nu
gerklę ir jie nepatenka į plaučius.
Apvaisina kiaušialąstę.
Skaidulos, sudarančios griaučių
skersaruožio raumens audinį, judina
kaulus valingai, kai raumeninė skaid
susitraukinėja judant baltymams.
Skaidulos, sudarančios širdies skersa
raumens audinį, po organizmą varinė
kraują, kai susitraukinėja skleisdamo
kitai nervinius impulsus.
Perduoda nervinius impulsus.
Perneša deguonį ir anglies dioksidą.
Iš lapų į kitas augalo dalis perneša
fotosintezės produktus sacharozę ir
aminorūgštis.
Pro ją į lapo vidų patenka fotosintez
reikalingas CO2 ir kvėpavimui būtin
garinamas vanduo.
Jomis vanduo su jame ištirpusiomis
neorganinėmis medžiagomis iš šaknų
lapus.