3.

2 PIRMASIS PASAULINIS KARAS

Data – 1914-1918 m.
Priežastys:
• Imperializmas (Kova dėl kolonijų didino įtampą)
• Karinių blokų kūrimas (Sudaryta Trilypė sąjungas ir atsakas į ją – Antantė)
• Nacionalizmas, šovinizmas
• Militarizmas
• Balkanų karai
Pretekstas: per teroristinį aktą Sarajeve nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis, imperija
pasiunčia ultimatumą Serbijai, ši kreipiasi į Rusiją; Rusijai nesikišti pagrasino Vokietija, susitarti
nepavyko.
1882m. susikuria Trilypės sąjunga – Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija (sąjungininkės - Bulgarija,
Osmanų imperija)
1907m. susikuria Antantė – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija (sąjungininkės - Belgija, Serbija,
Juodkalnija, Rumunija, nuo 1915m. Italija, nuo 1917m. JAV)
Rezultatai:
• Politiniai:
1 – Moterims buvo suteikta teisė balsuoti
2 – Susidarė prielaidos bręsti politinei įtampai Europoje
3 – Žlugo visos Europos imperijos (vietoj Vokietijos imperijos susikūrė Veimaro respublika, vietoj
Rusijos imperijos – Sovietų Rusija, vietoj Austrijos-Vengrijos imperijos – trys atskiros respublikos,
vietoj Osmanų imperijos – Turkijos respublika)
4 – Susikūrė naujos valstybės (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija – iš Rusijos imperijos;
Čekoslovakija, Austrija, Vengrija – iš Austrijos-Vengrijos imperijos; susivienijus Balkanų slavams
susikūrė Jugoslavija; Airija paskelbė nepriklausomybę)
5 – Įsivyravo parlamentarizmas
6 – Susikūrė pirmoji pasaulyje komunistinės diktatūros valstybė – Rusija
7 – Įkurta Tautų sąjunga
• Ekonominiai:
1 – Išryškėjo Europos susiskaldymas į agrarinę Rytinę dalį ir pramoninius Vakarus
2 – Buvo įtvirtinti ypač liberalūs verslo principai
• Socialiniai:
1 – Karas subrandino prarastąją kartą – žmones, kurie per karą buvo suluošinti, prarado
psichologinę pusiausvyrą, socialinius ryšius, profesines ir akademines kompetencijas
2 – Formavosi socialinės rūpybos sistema
3 – Įtvirtinta moterų emancipacija – moterys tapo savarankiškos, jos aktyviai kovojo dėl savo teisių
ir daug kur jas įtvirtino
• Kultūriniai:
1 – Mene įsivyravo minimalistiniai stiliai
2 – Pasikeitė mada
3 – Išplėtota nacionalinė kultūra
Paryžiaus taikos konferencija prasidėjo 1919 m. Jai pirmininkauja Žoržas Klemenso (Prancūzija);
lemiamą balsą turi keturių taryba (JAV, Prancūzija, DB, Italija). Buvo pasirašytos šios sutartys: su
Austrija (Sen Žermeno), su Bulgarija (Neji), su Vengrija (Trianono), su Vokietija (Versalio), su Turkija
(Sevro).
Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais:
• Siekė autonomijos
• Siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę
Vudras Vilsonas – JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo metais, atstovavo šaliai Paryžiaus taikos
konferencijoje, pasiūlė Taikos programą, įkurti Tautų sąjungą
1920m., siekiant garantuoti taiką Europoje, buvo įkurta tarptautinė organizacija – Tautų Sąjunga. Ši
organizacija turėjo užtikrinti suverenių valstybių teritorinį vientisumą bei politinę
nepriklausomybę. Šiai programai Europos valstybės pritarė tik iš dalies.
Vudro Vilsono 14 punktų esminės idėjos:
1-5 punktai - visos derybos turi būti atviros, užtikrinta laivininkystės laisvė, panaikinti muitai; 6-8
punktuose buvo reikalaujama atitraukti kariuomenes iš okupuotų Belgijos, Prancūzijos ir Rusijos
teritorijų; 11-13 punktuose buvo reikalaujama garantuoti autonomiją Austrijos-Vengrijos bei
Turkijos tautoms, sukurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 14 punkte iškelta Tautų Sąjungos
sukūrimo idėja.
Rytų frontas: Rusija prieš Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Osmanų imperiją. 1918 m. kovo 3 d.
sudaryta Bresto taika.
Pietų frontas: Italija, Serbija, Juodkalnija, Rumunija prieš Austriją-Vengriją, Osmanų imperiją ir
Bulgariją. Sustabdytas pasidavus Vokietijai.
Vakarų frontas: DB, Prancūzija, Belgija, nuo 1915 m. Italija ir nuo 1917 m. JAV prieš Vokietiją ir
Austriją-Vengriją. Baigiasi Kompjeno paliaubomis 1918 m. lapkričio 11 d.
Rekvizicija – turto paėmimas kariuomenės reikmėms

Pozicinis karas – karas, kai fronte nevyksta aktyvūs karo veiksmai

Okupacija – kitos valstybės teritorijos užėmimas panaudojant karinę jėgą ir jos valdymas

Pyliavos – priverstinė duoklė javais

Manevrinis karas – karas, kurio metu fronte vyksta aktyvūs karo veiksmai, yra nestabili fronto linija

Pretekstas – susigalvota, menama priežastis, dingstis

Oberestas - 1915 m. vokiečių užimtų Rusijos imperijos teritorijų pavadinimas

Kapituliacija – šalies ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis sąlygomis

Konvencija – tarptautinis susitarimas, sutartis, prie kurios gali prisijungti valstybės, organizacijos

3.3 BOLŠEVIKŲ PERVERSMAS RUSIJOJE

Bolševikai (komunistai) – Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija
1917m. lapkričio mėn. – Rusijoje įvyksta perversmas, Laikinąją vyriausybę nuverčia bolševikai
1918-1921m. – Rusijoje vyksta pilietinis karas, kurį laimi bolševikai
1903 m. Bolševikai atsiskiria nuo socialdemokratų partijos. Jie teigė, kad nedelsiant reikia vykdyti
proletariato revoliuciją.
Vasario revoliucijos ir spalio perversmo priežastys:
• užsitęsęs, nesėkmingas Pirmas pasaulinis karas
• ekonominiai sunkumai
• nesėkmės fronte
• nepasitenkinimas caro vyriausybės politika
• darbininkų nepasitenkinimas
• kova tarp caro ir Dūmos
• kareivių nepasitenkinimas karu
• maisto trūkumas
1917m. vasarį šalyje kilo revoliucija -> Petrograde prasideda masiniai darbininkų streikai ->
išrenkama Petrogrado darbininkų taryba, imanti kontroliuoti miestą -> Dūma sudaro Laikinąją
Rusijos vyriausybę -> atsistatydina caras Nikolajus II -> Rusija tampa respublika
1917m. spalio ginkluotas perversmas Petrograde:
• Bolševikai pakeitė taktiką ir valdžia ruošėsi perimti ginklu
• Nusmuko Laikinosios Vyriausybės autoritetas
• Šalyje įsigalėjo anarchija
• Bolševikai užėmė paštą, telegrafą, tiltus, šturmavo Žiemos rūmus
Rusijos pilietinio karo priežastys:
• Gyventojų nepasitenkinimas bolševikų vykdoma politika

• Vykdoma nacionalizacija

• Bolševikų vykdomas teroras, represijos

• Dvarininkai siekia susigrąžinti žemę