Moksliniø rekomendacijø taikymo

ekologiniame ûkyje pagrindai

UDK 631.1 (475.5)
Þe22

Sudarytoja: Vanda ÞEKONIENË

Autoriai: Vanda ÞEKONIENË, Nijolë DAUGELIENË, Bronius BAKUTIS

MOKSLINIØ REKOMENDACIJØ TAIKYMO EKOLOGINIAME ÛKYJE PAGRINDAI

Recenzavo: doc.dr. Vytautas JURAITIS, Lietuvos veterinarijos akademija

Dr. Romas ZEMECKIS, Virgilijus SKULSKIS, Lietuvos agrarinës ekonomikos institutas

Knyga iðleista Lietuvos þemës ûkio ministerijai ir FAO parëmus

ISBN 9955-448-52-0

Lietuvos þemës ûkio universitetas, 2006
 Turinys

Pratarmë 5

Kas þinotina apie ûkio dirvoþemá (N. Daugëlienë ir V. Þekonienë) 7

Dirvodara 8
Dirvoþemiø rûgðtëjimas 9
Rûgðèiø dirvoþemiø kalkinimas 10
Kalkintinø plotø iðskyrimas 11
Dirvoþemiø tarða 12
Kad augalai galëtø augti 13
Dirvoþemio derlingumo samprata 14

Kaip tvarkyti ûká (V. Þekonienë) 17

Sëjomaina - dirvoþemio derlingumo saugotoja ir didintoja 21

Augalø atsëliavimas ir kaitymas 21
Pasëliø struktûra 25
Sëjomainø skaièius ûkyje 26
Sëjomainos laukø projektavimas 27
Þalioji tràða sëjomainose 27

Ekologiðkai auginamø javø agrotechnika 32

Javø veisliø parinkimo principai 32
Þieminiai kvieèiai 35
Þieminiai rugiai 50
Þieminiai kvietrugiai 55
Vasariniai mieþiai 58
Aviþos 61
Vasariniai kvieèiai 63
Grikiai 63

Daþniau ekologiðkai auginamø kaupiamøjø agrotechnika 66

Bulvës 66
Kukurûzai 68

Dar kartà apie piktþoliø naikinimà ekologiniame ûkyje 71

Ekologinio ûkio þolininkystë (N. Daugëlienë) 76

Þolynø samprata 76
Daugiametës þolës - ekologinio ûkio pagrindas 78

3
 Ankðtiniø þoliø kokybiniai rodikliai 82
Þolynø árengimas 84
Þoliø miðiniø sudarymas, þolynø árengimas ir naudojimo ypatumai ekologiniame ûkyje 87
Þolynø prieþiûra sëjos metais 91
Ganykliniø þolynø atnaujinimo bûdai 92
Kai kurie ankštiniø þoliø sëklø auginimo aspektai 94

Ekologinio ûkio gyvulininkystë (B. Bakutis)

Galvijø veisliø parinkimas 97
Mësai auginamø galvijø veislës 98
Galvijø laikymas 101
Verðeliø laikymas 109
Kiauliø laikymas 111
Paukðèiø laikymas 114
Gyvuliø ðërimas 117
Paukðèiø lesinimas 122
Paðarø kokybë 122

Ekologinio þemës ûkio taisyklës ir sertifikavimas 126

Bendrosios taisykliø nuostatos augalininkystei (V. Þekonienë) 131
Bendrosios taisykliø nuostatos gyvulininkystei (B. Bakutis) 134
Gyvuliø ir paukðèiø bendrosios laikymo sàlygos 138
Ekologinio ûkio gyvuliø paðarai ir jø priedai 142
Paukðèiø talpumo normos 144
Gyvuliø talpumo normos 145
 PRATARMË

Lietuvai tapus ES nare, labai padidëjo iðmokos uþ ekologiðkø pasëliø plotà ir ekologiðkai
ûkininkaujanèiø skaièius. Tai ir džiugina, ir neramina. Iðaugæs ûkininkø skaièius ir ekologiðkø
pasëliø plotas turëjo lemti ekologiðkos produkcijos gausëjimà rinkoje, taèiau mugëse,
parodose, prekybos centruose jos realizuojama palygti ne-daug. Kur dingsta išauginta
produkcija? Èia ir prasideda painiava. Prekybininkai kaltina augintojus, kad neišaugina
kokybiškos produkcijos, o augintojai kad preky-bininkai jos nesuperka... Aiðkëja viena tiesa
mugëms, prekybos centrams, parodoms reikia kokybiðkos, turinèios puikià iðvaizdà, gerø
skoniniø savybiø ekologiðkos produkcijos. Kas gali tokià produkcijà tiekti á mûsø ðalies
prekybos centrus ir muges? Tik savo darbà puikiai išmanantis, o ne atsitiktinis, susigundæs
iðmokomis ûkininkas.

Lietuvos ekologinës þemdirbystës asociacijos (LEŽA) mokslininkai ir ûkininkai davë

pradþià ekologiniam judëjimui ðalyje, nepaliko norinèio ûkininkauti ekologiðkai ûkininko.
LEÞA rengë ûkininkams mokymo programas ir pagal jas mokë ûkinin-kavimo rajonuose. Visi
galvojantys apie ekologiðkà ûkininkavimà galëjo gauti þiniø pradþiamokslá. Apmokyti ir
iðduoti sertifikatai daugiau kaip 2500 ûkininkø. Gaila, kad iki ðiol nëra áteisinta, kad norintis
pradëti ekologiðkai ûkininkauti, turi bûti iðklausæs ekologinio ûkininkavimo þiniø minimumo
kursà. Blogai, kad Lietuvoje tik 2006 metais LEÞA iniciatyva ákurtas Ekologinio þemës ûkio
konsultavimo centras ir jam kol kas labai sunkiai sekasi spræsti finansavimo problemas.

Nepaisant sunkumø, didëjantis ûkininkaujanèiø skaièius skatina LEÞA mokslininkus

nenuleisti rankø ir taip pat, kaip per 16 metø nenuilstamai dirbti, per-teikti pagrindines
ekologiðko ûkininkavimo þinias, paremtas mokslinëmis rekomen-dacijomis ir gausia patirtimi.
Þemës ûkio ministerija kasmet remia ávairiø knygeliø apie ekologiná þemës ûká leidimà, taèiau
ûkininkai vis pasigenda pagrindinio patarëjo, kaip ekologiškai ûkininkauti.

Knygos autoriai stengësi ðià spragà uþpildyti ir pradedanèiam, ir jau ûkinin-kaujanèiam.

Tikimës, kad knyga bus naudinga ir studijuojanèiam jaunimui, kurie galbût ateityje susies savo
gyvenimà su ðalies þemës ûkio aplinkosauga.

Manome, kad naudos turës ir konsultantai, rengdamiesi susitikti su ûkininkais, nebijos jø

gyvenimiðkø klausimø. Na, o ðià knygà paskaitæs atsitiktinis pakeleivis á ðalies ekologiná þemës
ûká, gal apsispræs ir supras, kad tai ne jam skirta sritis.

Pastabas, pageidavimus, pasiûlymus praðome siøsti adresu: V. Þekonienei, Eko-logijos

katedra, Lietuvos þemës ûkio universitetas, Akademija, Kauno r., LT - 53361
.
Pagarbiai,
V. Þekonienë

5
6
 KAS ÞINOTINA APIE ÛKIO DIRVOÞEMÁ

Dirvoþemyje gyvasis pasaulis (augalai ir gyvûnai) kontaktuoja su negyvuoju

mineraliniu pasauliu.
Jis nevienalytis. Virðutiniame sluoksnyje kaupiasi augalø ir gyvûnø liekanø
organinës medþiagos, suteikianèios tam sluoksniui tamsià spalvà. Dirbamoje þemëje
ðis horizontas daþnai sutampa su ariamuoju sluoksniu, kurá mes vadiname dirva. Po A
horizontu daþname dirvoþemyje slûgso E (iðplautasis, eliuvinis) horizontas. Jam
bûdinga balkðva pelenø spalva, nes dauguma tirpiø medþiagø patenka á gilesná B
(áplautàjá, iliuviná) horizontà. Pastarasis - daþnai rudos spalvos, turi daugiau dumblo,
todël nelabai laidus vandeniui. A ir E horizontai kartais vadinami tikruoju dirvoþemiu.
Dar giliau slûgso C horizontas. Jis daþnai vadinamas gimtàja uoliena, bet kai augalø
ðaknys, gyvûnai ir dirvodaros procesai siekia virðutinæ ðio horizonto dalá, ðioji dar
priskiriama dirvoþemiui. Po dirvoþemiu slûgso tikroji gimtoji uoliena, daþnai dar
vadinama dirvodarine uoliena arba (reèiau) sudûlëjusi kalnø uoliena. Ði dirvoþemio
sandaros schema labai apibendrinta.

1 pav. Dirvoþemio profilio schema

Veikiant drëgmei, ðilumai, vyko dirvodarinës uolienos dûlëjimo procesas. To-

kiose sudûlëjusiose uolienose apsigyveno mikroorganizmai, kurie, naudodami CO2,

7

Humusas - svarbiau-
sias dirvoþemio derlin-
gumo rodiklis.
Dirvodara yra bio-
cheminis dûlëjimo proce-
sas, kai dirvodarinæ uolie-
nà veikia gyvieji organiz-
mai ir cheminiai dûlëjimo
procesai
N ir mineralines dirvodarinës uolienos medþiagas, toliau intensyviai jà keitë. Per
tûkstantmeèius sudûlëjusioje dirvodarinëje uolienoje ásikûrë kerpes ir kiti nereiklûs
augalai. Mirusias ðiø augalø liekanas mikroorganizmai skaidë á smulkias sudëtines
dalis. Ëmë formuotis humusas reikðmingiausias dirvoþemio komponentas.
Labai svarbu, koks yra mineraliniø ir organiniø medþiagø santykis dirvo-
þemyje, nes nuo to priklauso jo derlingumas.
Dirvoþemio riðlumà, laidumà, derlingumà lemia organiniø medþiagø kie-
kis. Organines medþiagas dirvoþemiuose kaupia gyvieji organizmai. Vykstant foto-
sintezei, augalai ið aplinkos oro ir vandens, taip pat ið dirvoþemio mineraliniø medþia-
gø sintetina organines medþiagas. Augalams mirus, jø sukauptos organinës medþia-
gos lieka virðutiniuose dirvoþemio sluoksniuose, kur jas perdirba gausybë ávairiausiø
mikroorganizmø. Susintetintomis augalø maisto medþiagomis minta ir visi kiti gyvie-
ji organizmai, kurie, baigæ savo gyvenimà, taip pat lieka dirvoþemio pavirðiuje. Auga-
lø susintetintà ir gyvûnø liekanø organinæ medþiagà dirvoþemio mikroorganizmai
perdirba á sudëtingà, labai aktyvià dirvoþemio organinæ - mineralinæ medþiagà -
humusà arba puvenas.
Organiniø medþiagø kaupimasis dirvoþemyje labai priklauso nuo dirvoþemio
granuliometrinës (mechaninës) sudëties ir klimato sàlygø. Lengvos granuliometrinës
sudëties dirvoþemiuose kaupiasi maþiau organiniø medþiagø, todël juose sàlygos
augalams augti yra blogesnës. Kita vertus, organinës medþiagos èia sparèiai ardomos
dël aktyvios aerobiniø mikroorganizmø veiklos, greitesnio jø áðilimo, o minerali-
zuotas medþiagas lengvai iðplauna vanduo. Tokiuose dirvoþemiuose susikaupia
nedaug humuso, todël jie nelabai derlingi. Pelkiniuose dirvoþemiuose anaerobiniø
mikroorganizmø veikla stabdo organiniø medþiagø irimà (trûksta oro, þemesnë tem-
peratûra), tad jos ilgai iðlieka tarpiniø stadijø. Ðios medþiagos sparèiai kaupiasi, bet
dël lëtos jø mineralizacijos augalai jas sunkiai pasisavina. Tokiuose dirvoþemiuose
natûraliai gali augti tik tam tikri prisitaikæ augalai.
DIRVODARA
Dirvodaros procesas suaktyvëjo, kai sausumoje ásikûrë aukðtesnieji augalai. Jie,
áleidæ ðaknis á dirvoþemá, maisto medþiagas ima ið oro (anglies dioksido) ir ið
dirvoþemio (mineraliniø medþiagø ir vandens). Per fotosintezæ susidariusios orga-
ninës medþiagos kaupia daug saulës energijos. Augalø paimtos medþiagos kaupiasi
lapuose, stiebuose, ðaknyse ir kituose organuose, o augalui þuvus, lieka dirvos pavir-
8

Dirvoþemio rûgðtëjimas
siejamas su krituliø kiekiu
ir kokybe, dirvoþemio savy-
bëmis, augalija bei jos au-
ginimo agrotechnika
ðiuje ar paèiame dirvoþemyje. Augalø liekanø organinës medþiagas dar papildo
mikroorganizmø ir kitø gyvûnø gyvybinës veiklos produktai bei þuvusiø organizmø
biomasë. Tokiu bûdu dirvoþemio pavirðiuje formuojasi A horizontas, kurio cheminë
sudëtis labai skiriasi nuo gilesniø jo horizontø. Mikroorganizmai skaido minëtà
biomasæ ir, vykstant sudëtingiems biocheminiams procesams, sukuria naujà labai
aktyvø junginá - humusà. Pastarojo maisto medþiagas naudoja kiti gyvieji
organizmai, o likuèiai kaupiasi dirvoþemyje. Krituliø vanduo, prasisunkæs á
dirvoþemá, tirpina besikaupianèias organines bei mineralines dirvodariniø uolienø
medþiagas ir su tirpalais dalá jø nuneða á gilesnius horizontus ar gruntiná vandená. Taigi
medþiagos nuolat keliamos èia aukðtyn, èia vël plaunamos gilyn. Ðitaip susiklosto
kiekvienam dirvoþemiui savita nuolat kintanti medþiagø apykaitos sistema.
DIRVOÞEMIØ RÛGÐTËJIMAS
Vakarinëje Lietuvos dalyje iðkrenta daugiau krituliø nei kitos ðalies dalyse. Dël
nuolat á atmosferà patenkanèiø sieros ir azoto junginiø susidaro rûgðtûs lietûs.
Didþioji jø dalis atneðama ið Vokietijos, Lenkijos, Èekijos. Rûgðtus krituliø vanduo,
sunkdamasis gilyn, tirpdo dirvoþemio mineralinæ dalá, taip pat ir kalcio junginius.
Atsipalaidavæs kalcis drëgno klimato sàlygomis plaunamas á gilesnius dirvoþemio
sluoksnius arba su drenaþo vandeniu iðplaunamas á vandens telkinius. Kalcio vietà
koloidinëse dirvoþemio dalelëse uþima vandenilio jonai, parûgðtindami dirvoþemá.
Ávairiuose Lietuvos dirvoþemiuose atliktais lizimetriniais tyrimais nustatyta,
kad kalcio karbonato ið 0 - 40 cm sluoksnio lygiuose plotuose iðsiplauna nuo 167
iki 457 kg ha-1. Giliau nei 80 cm iðplaunama ðiek tiek maþiau - 155 - 365 kg ha-1.
Kalvotuose plotuose dël maþesnës vandens infiltracijos kalvos virðûnëje ir ðlaite
kalcio iðplaunama daug maþiau nei kalvos paðlaitëje.
Kalcio kiekis dirvoþemyje maþëja ir dël kalcio paëmimo su derliumi. Nus-
tatyta, kad su 8 t daugiameèiø þoliø ðieno derliumi dirvoþemio hektaras praranda apie
85,6 kg kalcio.
Dirvoþemiai rûgðtëja ir dël fiziologiðkai rûgðèiø tràðø naudojimo.
Dël ðiø prieþasèiø dirvoþemiø rûgðtumas, kaip vienas ið dirvoþemiø
degradacijos procesø, didëja, o jø naðumas maþëja. Rûgðèiø dirvoþemiø naðumo
maþëjimà galima pristabdyti sistemingai kalkinant bei træðiant organinëmis tràðomis.
Organinës tràðos savo veikimu neprilygsta kalkinëms tràðoms, bet labai rûgèiuose
dirvoþemiuose panaikina kenksmingà augalams judrøjá Al ir sudaro augalams augti
sàlygas.
9
 RÛGÐÈIØ DIRVOÞEMIØ KALKINIMAS

Kalkinimas yra pirmu- Pakalkinus sumaþëja dirvoþemio rûgðtumas, padidëja dirvoþemio pasotinimas
tinës svarbos, efektyviau- bazëmis.
sias ir universaliausias Nustatant kalkinimo reikalingumà reikia atsiþvelgti ne tik á ariamojo sluoksnio
rûgðtaus dirvoþemio geri-
rûgðtumà, jo granuliometrinæ sudëtá, bet ir á gilesniø sluoksniø dirvoþemio reakcijà,
nimo bûdas.
kuri taip pat yra nevienoda. Rûgðèiausià podirvá turi dauguma Vakarø Lietuvos dirvo-
þemiø, kuriuose yra giliau karbonatingas sluoksnis. Rytø Lietuvos dirvoþemiuose,
esant karbonatams sekliau, palyginus su Vakarø Lietuvos dirvoþemiais, podirvis yra
maþiau rûgðtus.
Dirvoþemio cheminiø savybiø pokyèiai priklauso nuo kalkiniø tràðø (susmul-
kinimo laipsnio bei kietumo, cheminës kalcio junginiø formos panaudoto kiekio),
dirvoþemio rûgðtumo laipsnio, judriojo aliuminio kiekio, granuliometrinës sudëties,
pajaurëjimo laipsnio, karbonatingojo chorizonto gylio, drëgmës reþimo.
Moreninio lengvo priemolio tipingø nepasotintøjø balkðvaþemiø optimali reak-
cija, palaikoma periodiðku kalkinimu, turëtø bûti pHKCl 5,8-6,2. Juos reikia kalkinti,
kai po eilinio kalkinimo jie parûgðtëja 0,5 - 0,8 pHKCl. Moreninio lengvo priemolio
nepasotintieji sekliai glëjiðki balkðvaþemiai - periodiðkam kalkinimui vidutiniðkai
reiklûs. Juos reikia periodiðkai kalkinti, kai jie parûgðtëja iki pH 5,0-5,4.

1 lentelë. Optimalus pH augalams

Dirvoþemio granuliometrinë sudëtis
Augalai
smëliai priesmëliai priemoliai ir moliai
Þieminiai kvieèiai - 5,8 6,5
Þieminiai rugiai 5,4 5,6 5,9
Mieþiai 5,1 5,9 6,2
Aviþos 5,2 5,3 6,0
Þirniai ir jø miðiniai - 6,4 6,9
Vikiai ir jø miðiniai - 6,0 6,4
Lubinai 5,2 5,3 5,3
Cukriniai runkeliai - 6,0 6,6
Paðariniai runkeliai - 6,4 6,8
Bulvës 4,8 5,3 5,6
Kukurûzai 5,7 6,3 -
Daugiametës þolës - 5,8 6,4
Linai - 5,3 5,6

Kalkinimas gerina dirvoþemio fizikines savybes. Nekalkintame dirvoþemyje,

vyraujant humuso fulvorûgðèiai, didesnæ struktûros dalá sudaro menkaverèiai
10
 trupinëliai, smulkesni nei 2 mm. Pakalkinto dirvoþemio pagerëja struktûra ir jos
patvarumas vandenyje.

KALKINTINØ PLOTØ IÐSKYRIMAS

Kalkintinus plotus galima iðskirti ávairiais bûdais. Patikimiausias ir tiksliausias

yra laboratorinis, kai dirvoþemio reakcija yra nustatoma, naudojantis laboratoriniais
prietaisais. Galima nustatyti ir tiesiogiai lauke, naudojantis ávairiais dirvoþemio
reakcijos prietaisais. Neturint ðiø galimybiø apie dirvoþemio rûgðtumà galima spræsti
ið auganèiø piktþoliø. Jei dirvoje paplitæ dirviniai keþiai, vienmetës klestenës,
dirviniai asiûkliai, smulkiosios rûgðtynës, tai tokia dirva yra rûgðti ir jà reikia kalkinti.
Kalkinimo reikalingumà parodo ir blogai derantys kvieèiai, runkeliai ar dobilai.
Kalkiniø tràðø normos Kuo rûgðtesnis dirvoþemis, tuo daugiau kalkiniø tràðø reikia iðberti. Ir kuo
priklauso nuo dirvoþemio sunkesnë dirvoþemio granuliometrinë sudëtis, taip pat reikalauja didesniø kalkiniø
tipo, granuliometrinës su- tràðø normø.
dëties, ir reakcijos Ypaè svarbu sureguliuoti dirvoþemio reakcijà iki pH 6 ekologinës gamybos
ûkiuose, nes prie tokio reakcijos lygio atsipalaiduoja fosforo ir kalio junginiai. Ðiam
reakcijos lygiui pasiekti ne visada pakanka vienà kartà sëjomainoje iðberti kalkines
tràðas. Reikia stebëti dirvoþemio reakcijà ir, jai sumaþëjus, papildomai kalkinti.
Kalkinimui naudojamos kalkinës tràðos, kuriø pagrindà sudaro CaCO3 kiekis.
Kalcio norma yra CaCO3 kiekis, reikalingas dirvoþemio reakcijai neutralizuoti. Ji
priklauso nuo dirvoþemio granuliometrinës sudëties.
Dirvas kalkinti geriausia ðiltuoju metø laiku, kai galima kalkines tràðas
áterpti á dirvà. Anksti pavasará kalkintini dirvoþemio rûgðtumui jautriø augalø
prieðsëliai. Dolomitmilèiai ir kitos trupintos kalkinës medþiagos paskleidþiamos 8-10
m. darbiniu ploèiu. Kalkinës tràðos turi bûti kuo vienodþiau sumaiðomos su dirvos
armeniu. Netinka gilus uþarimas plûgu.
Neturint galimybës pakalkinti dirvoþemio reikia:
! Parinkti dirvoþemio rûgðtumui atsparius augalus. Rûgðèiuose priemoliuose
augs bulvës, linai, lubinai, o priesmëliuose dar ir þieminiai rugiai bei aviþos, daugia-
metës þolës.
! Kalkinimà derinti su træðimu.
! Kalkinant kartà sëjomainoje, kalkinës tràðos atiduodamos kalciamëgiams au-
galams: paðariniams ðakniavaisiams, kvieèiams, ankðtiniams augalams.
! Taikyti palaikomàjá kalkinimo bûdà, iðberiant bent dalá (0,25-0,5 n.) visos
kalkiniø tràðø normos, nurodytos dirvoþemio rûgðtumo ir kalkinimo þemëlapiuose.
! Labai rûgðèiuose, daug (80 mg) ir judriojo Al turinèiuose dirvoþemiuose, o
taip pat giliame smëlyje, þemës ûkio veikla gali bûti nenaudinga. Tokius plotus reikëtø

11

Per metus vidutiniðkai
á 1 ha þemës ûkio naudme-
nø su krituliais patenka 40
- 45 kg sulfatø (arba 2 g/m2
sieros) ir 15 - 20 kg nitratø.
laikinai konservuoti, arba naudoti ne þemës ûkio veiklai.
DIRVOÞEMIØ TARÐA
Dirvoþemio uþterðtumas sàlygiðkai skirstomas á stabiløjá (pramonës ámoniø,
transporto priemoniø tarða) ir nestabiløjá arba laikinàjá (mineralinës tràðos ir kt.).
Pagal terðalø pasiskirstymo pobûdá bûna koncentruotoji ir iðsklaidytoji dirvoþemio
tarða. Pirmuoju atveju - tai dirvoþemio uþterðimas prie konkretaus vietinio tarðos ðal-
tinio (gamykla, gyvulininkystës ámonë, buitiniø atliekø sàvartynas, automagistraliø
zona ir t. t.), o antruoju foninis dirvoþemio dangos uþterðimas dël nuolatos á já paten-
kanèiø cheminiø medþiagø.
Didelæ þalà dirvoþemiui daro rûgðtûs lietûs, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto
rûgðèiø. Daugelis sieros ir azoto junginiø patenka ið iðsivysèiusiø Vakarø Europos
ðaliø. Prasiskverbæ á dirvoþemio pavirðinius horizontus, terðalai didina jø rûgðtin-
gumà, intensyvina ðarminiø katijonø iðplovimà, didina sunkiøjø metalø aktyvumà,
judrumà ir toksiðkumà. Rûgðèiø krituliø poveikis ypaè þalingas Lietuvos vakarinës
dalies dirvoþemiams. Todël èia periodiðkas dirvoþemio kalkinimas ne tik didina
derlingumà, bet ir yra svarbi gamtos apsaugos priemonë. Jau dabar kai kurie
dirvoþemiai aplink Jonavà, Këdainius, Maþeikius uþterðti sunkiaisiais metalais. Kai
jø koncentracija didesnë, augalai ne tik lëèiau auga, bûna prastesnës kokybës, bet ir
stipriai sulëtëja ar visai nutrûksta kai kurie dirvoþemiuose vykstantys naudingi
biologiniai procesai, todël nukenèia humuso balansas dirvoþemiuose. Taikant
intensyvià þemdirbystës sistemà, sistemingai træðiant mineralinëmis tràðomis,
naudojant dideles pesticidø dozes, sumaþëja bakterijø, dirvoþemiuose ima dominuoti
aktinomicetai ir grybai, kuriø daugelis rûðiø yra aktyvûs fitotoksiniø medþiagø
gamintojai.
Vieni ið toksiðkiausiø sunkiøjø metalø yra kadmis ir ðvinas. Dideli kiekiai ðiø
toksinø kaupiasi automagistraliø pakelëse. Daugiausia pavojingø gyviems organiz-
mams sunkiøjø metalø kaupiasi dirvoþemiuose, patekdami su krituliais, dulk-
ëmis ir mineralinëmis tràðomis. Pavyzdþiui, ið Kolos pusiasalio apatitø þaliavos
Këdainiuose pagaminto superfosfato tràðose yra nemaþai arseno, kadmio, chromo,
kobalto, vario, ðvino, nikelio, seleno, vanadþio, cinko. Ðiø tràðø metinë dozë kartais
siekia 120 - 180 kg/ha veikliosios medþiagos (600 - 900 kg superfosfato).
Intensyviai ûkininkaujant á dirvoþemius patenka ir chemikalø, naudojamø
piktþolëms naikinti (herbicidø), nuo kenkëjø ar ligø (insekticidø, fungicidø,
baktericidø) ir spartinanèiø sëklø brendimà (defoliantø). Daugelis ið ðiø junginiø,
kaip ir tarpiniai skilimo produktai, dirvoþemyje susiskaido á elementariuosius jun-
ginius, todël didesnio pavojaus aplinkai nesukelia. Taèiau jei tie cheminiai junginiai
12
 kaupiasi, tai jie laikomi kaip vieni ið pavojingiausiø dirvoþemio terðalø. Nors iki ðiol
dar nëra galutinai suvoktos ir ávertintos visos intensyvaus cheminiø preparatø (ypaè
augalø apsaugos priemoniø) naudojimo þemës ûkyje pasekmës, taèiau vis daþniau
pasisakoma, kad ðiø nebûdingø natûraliai gamtai junginiø naudojimas þemdirbystëje
- priverstinë priemonë, kurià kuo greièiau reikia pakeisti maþiau pavojingomis
arba visiðkai ekologiðkai nekenksmingomis priemonëmis (biologinëmis,
agrotechninëmis, fizikinëmis ir kt.). Pirmieji þingsniai jau þengti - vis daþniau
stengiamasi naudoti susintetintus ir greitai skylanèius dirvoþemyje pesticidus labai
maþomis dozëmis. Antras þingsnis, pereinant prie ekologinës þemdirbystës ir
gyvulininkystës, bûtø visiðkai nekenksmingø aplinkai pesticidø - peritroidø, taip pat
lengvai skylanèiø dirvoþemyje, gamyba ir naudojimas.
Dirvoþemis turi ir antiseptiniø savybiø, pavyzdþiui, gali kliudyti daugintis
patekusiems á já mikroorganizmams, kurie sukelia patogenines ligas. Paprastai patekæ
á dirvoþemá su ávairiomis atliekomis, neðvarumais, nutekamaisiais vandenimis,
mëðlu, patogeniniai þmogaus, gyvuliø ir augalø ligas sukeliantys organizmai greitai
þûsta. Taèiau jeigu ði gamtinë dirvoþemiø savaiminio apsivalymo savybë yra prislo-
pinta arba dirvoþemis neseniai buvo stipriai uþterðtas patogenais, jis gali pasidaryti
labai pavojingø ligø - stabligës, choleros, tuberkuliozës, poliomielito, ðiltinës,
dizenterijos - plitimo þidiniu. Nors per kelias savaites dirvoþemyje savaime þûsta
maro ir bruceliozës sukëlëjai, bet, pavyzdþiui, juodligës sukëlëjas gali jame iðlikti
daugelá metø.
Ne visuomet dirvoþemis gali pats apsivalyti nuo terðalø. Kai jø susikaupia la-
bai daug, dirvoþemis pasidaro arba visiðkai bevaisis, arba pavirsta á kenksmingø me-
dþiagø, terðalø terpæ.

KAD AUGALAI GALËTØ AUGTI

Augalai gerai augs tik Kultûriniams augalams augti ir iðauginti gerà derliø reikia ypaè palankiø
tada, kai dirvoþemyje bus dirvoþemio fiziniø, cheminiø ir biologiniø savybiø. Pavyzdþiui, esant dirvoþemyje
pakankamai maisto me- uþtektinai azoto ir fosforo, gero derliaus negausime, jei truks kalio, o jei dirvoþemyje
dþiagø, nestigs drëgmës ir visø maisto medþiagø pakaks, augalø derliø gali riboti drëgmës ar ðilumos stoka. Ðá
ðilumos. dësningumà pirmas pastebëjo dar XIX a. agrochemijos pradininkas vokieèiø
mokslininkas J. Lybigas (Liebig), o vaizdþiai já iliustruoja derlingumo statinës
pieðinys (2 pav.). Gerai sukultûrintame dirvoþemyje bet koks derlingumà ribojantis
veiksnys augalø derliui turi daug maþesná poveiká nei blogai sukultûrintame.

13
 2 pav. J. Lybigo derlingumo minimumo statinë (trumpiausias ðulas lema
statinës talpumà)

DIRVOÞEMIO DERLINGUMO SAMPTARA

Derlingas dirvoþemis Dirvoþemio derlingumas (naðumas) - tai augalø aprûpinimas maisto

yra neutralios ar artimos medþiagomis ir vandeniu. Naudojant þemæ negalima leisti, kad derlingumas arba jo
reakcijos, jame daug auga- fizikinës bei agrocheminës savybës blogëtø. Dirvoþemio derlingumà nulemia,
lø pasisavinamø maisto dirvoþemio tipas, granuliometrinë sudëtis, ðilumos, vandens ir maisto medþiagø
medþiagø ir nëra kenks- reþimas organiniø medþiagø kiekis, mikrobiologinës savybës ir taikomos
mingø, pakankamai hu- agrotechninës priemonës (þemës dirbimas, træðimas). Ûkinë veikla taip pat gerokai
muso.
veikia ðiø veiksmø kaità - didina derlingumà ar skurdina gamtine aplinkà. Neapdairiai
didinant tràðø normas (augalai tiek tràðø negali sunaudoti), be reikalo ðvaistom
pinigai ir gali padidëti aplinkos tarða.
Biologiniai dirvoþemio derlingumo, iðsaugojimo ir didinimo, metodai ðiuo
metu laikom perspektyviausiais:
- tinkamos sëjomainos;
- daugiameèiø ankðtiniø augalø plotø didinimas;
- mëðlo, ðiaudø ir kitø organiniø medþiagø panaudojimas humuso kiekiui
dirvoþemyje didinti;
- tarpiniø augalø auginimas þaliajai tràðai;
- dirvoþemio kalkinimas.
Tam, kad didëtø dirvoþemio derlingumas, reikia iðnaudoti ir natûralius
gamtinius veiksnius - drëgmës pokyèius, gilø áðalà, tankias augalø ðaknis ir naudingø
mikroorganizmø veiklà. Mûsø sàlygomis gilesniø dirvoþemio sluoksniø struktûrà
gerinti mechaninëmis priemonëmis ekonomiðkai neapsimoka
Liucernos, rytiniai oþiarûèiai, raudonieji dobilai, varpinës daugiametës þolës su
14
 tankia, giliai besiskverbianèia ðaknø sistema gali bûti auginami dirvos struktûrai
gerinti.
Sekliai nuskustos raþienos ir ið dalies áterpti susmulkinti ðiaudai
mineralizuodamiesi sujungia nitratus ir padidina humuso kieká dirvoþemyje.
Pavirðiuje likusios augalø liekanos apsaugo dirvoþemá nuo vëjo erozijos. Ðiaudø
negalima deginti, jeigu pasëliai labai piktþolëti, ðiaudus reikia kompostuoti ir
panaudoti augalams træðti.
Svarbiausi agrocheminiai parametrai, apibûdinantys dirvoþemio derlingumà,
yra dirvoþemio reakcija, organiniø medþiagø, augalø pasisavinamo fosforo ir kalio
kiekiai. Be to, reikalingi duomenys apie kalcio (Ca), magnio (Mg) ir mikroelementø -
vario (Cu), cinko (Zn), mangano (Mn), boro (B), molibdeno (Mo), kobalto (Co) -
kiekius.
Dirvoþemio derlingu- Darþovëms, aliejiniams augalams, bulvëms didelæ reikðmæ turi kalcio, sieros ir
mà apibûdina: reakcija, kitø elementø kiekis dirvoþemyje. Cheminiai tyrimai yra brangûs, todël sprendþiant,
organiniø medþiagø, auga- kokiø tyrimø duomenis reikia turëti sudarant træðimo planus, verta naudotis
lø pasisavinamo kalio ir konsultavimo tarnybø ir mokslininkø patarimais.
fosforo kiekiai Svarbus rodiklis ávertinant dirvoþemá yra jo struktûra. Geros dirvoþemio
struktûros poþymiai:
- þemæ lengva dirbti.
- lietaus vanduo greitai susigeria á dirvoþemá.
- dirvoþemis nesutankëja ir per daug neperdþiûsta.
- dirvoþemis pakankamai atsparus slëgimui (iðlaiko þemes dirbimo mecha-
nizmø svorá).
Geros ekologinës bûklës dirvoþemio agrocheminiai poþymiai:
- neutrali arba jai artima dirvoþemio reakcija;
- nusistovëjæs organiniø medþiagø (humuso) balansas;
- didelis dirvoþemio biologinis aktyvumas bei nitrifikacinë galia (gerai
pasisavinamos maisto medþiagos, greitai suyra kenksmingos organinës medþiagos).
Kenksmingø medþiagø nedidesnis uþ foniná ðiø medþiagø kieká, bûdingà tai
vietovei.
Rûgðèias dirvas (pH maþesnis kaip 5,5) reikia kalkinti, taèiau ne per daug, ypaè
Erozija javø pasëliuose sudurpëjusiuose ir daug organiniø medþiagø turinèiuose dirvoþemiuose. Didelis
kalcio kiekis sukelia organiniø medþiagø skaidymosi greitëjimà ir kai kuriø dirvo-
þemio agrofizikiniø savybiø blogëjimà. Tik nesuslëgtose dirvose bûna gera dirvo-
þemio struktûra.
Mineralinio dirvoþemio tankio agronominis ávertinimas pateiktas 2 lentelëje.

15
 2 lentelë. Dirvoþemio tankio agronominis ávertinimas

3
Tankis t/m
Vertinimas pavirðinio ariamojo poarmeninio
sluoksnio sluoksnio
Normalus <1,4 <1,5
Ið dalies suslëgtas 1,41 -1,5 1,5 -1,6
Kritinis tankis >1,5 >1,6

16
 KAIP TVARKYTI ÛKÁ

Pradëti nuo gamybos Reikia siekti pastovios, apgalvotos, ilgalaikës laukø tvarkos, sudaryti ûkio
planavimo ir teritorijos planus, juose paþymëti naudmenas, kelius ir griovius. Ûkio planuose turi bûti nurodyti
organizavimo sëjomainos laukai, sodyba su gamybiniais pastatais, esami ir planuojami apsauginiai
þeldiniai, kurie turi skirti gyvenamàjà, ir gamybinæ sodybos dalis. Jie yra ne tik gamtos,
bet ir prieðgaisrinës apsaugos elementas.
Gerai suplanuoti ganyklø ir ðienaujamø daugiameèiø þoliø plotus. Dirbami laukai
turi bût pakankamai dideli, kiek galima vienodesnio dydþio ir keturkampës formos,
kad bûtø lengviau naudot þemës ûkio technikà.
Lietuvoje turëtø bûti plëtojamas subalansuotas ûkininkavimas. Ypaè svarbu, kad
ûkiai, turintys daugiau kaip 15 ha dirbamosios þemës, sudarytø prekinës produkcijos
gamybos, træðimo ir sëjomainos planus apskaièiuotø maisto medþiagø (NPK) balansà
kiekvienam laukui ir visam ûkiui.

ÛKIO SPECIALIZACIJOS PARINKIMAS

Kiek leidþia vietos sàlygos, laukø ribos turi bûti sutapatinamos su esanèiomis
natûraliomis ribomis (grioviais, keliais, upeliais). Pageidautina, kad dirbamojoje
þemëje bûtø ir kitø naudmenø: miðkø, pievø i ganyklø, pelkiø bei vandens telkiniø. Dël
ûkio planø sudarymo ir sëjomainos laukø suprojektavimo rekomenduojama kreiptis á
Valstybiná þemëtvarkos institutà. Pirmas þemëtvarkos darbo etapas - pasirinkti
norimus auginti augalus. Pasirenkant ûkio kryptá (specializacijà), bûtina atsiþvelgti á
vietos sàlygas - dirvoþemá, reljefà, klimatà bei atitinkamiems regionams
perspektyvià ûkio specializacijà. Vakarø zonoje, Rytø aukðtumose ir Pietryèiø
Lietuvoje daugiausia dëmesio reikëtø skirti pieno ir mësos galvijininkystei, o Vidurio
zonoje - augalininkystei ir jos deriniams su gyvulininkyste. Ûkio gamybos kryptis
neturi kelti gamtosaugos problemø.
Svarstant, kokius augalus reikëtø auginti, reikia atsiþvelgti á tai, ar iðaugintà
produkcija bus galima realizuoti, þinoti þemës ûkio produkcijos perdirbëjø ir vartotojø
poreikius, produkcijos gamybos iðlaidas ir mastus, transportavimo bei kooperacijos
kryptis.
Planuojant ûkinæ veiklà reikia informacijos apie:
-galimybes parduoti ûkyje pagaminta ar iðauginta produkcijà ;

17
 - gamybos iðlaidas;
- dirvoþemá, klimatà, infrastruktûros sàlygas;
- turëti supratimà apie specializuotà gamybà;
- ávertinti turimas gamybos priemones ir naujø ásigijimo galimybes;
- numatyti galimus padarinius gamtaiir kaip jø iðvengti.
Ûkyje iðauginama au- Sudarydamas prekinës produkcijos gamybos planus, þemës naudotojas privalo
galininkystës produkcija atsiþvelgti á valstybës keliamus reikalavimus þemës ûkio gamybai atskiruose regio-
nulemia gyvulininkystës nuose, á teritorini iðplanavimà ir specialiàsias þemës naudojimo sàlygas.
kryptá Pasirenkant augalininkystës produkcijà ir auginamus augalus, reikia atsiþvelgti á
dirvoþemio granuliometrinæ sudëtá. Lengvose dirvose didþiausià produkcijos dalá
paprastai sudaro grûdai, neblogai dera bulvës, þolës.
Augalininkystës produktø gamyba nulemia ir gyvulininkystës kryptá, nes
galvijams reikia ganyklø, o kiaulienos gamyba plëtojama ten, kur pasëliø struktûroje
vyrauja javai. Avininkystæ tikslinga plëtoti kalvotuose rajonuose, kad bûtø sausø
ganyklø.
Paðarams gauti reikalingi pasëliø plotai nustatomi pagal formulæ:
P=R/D,
Kur P - perspektyvus pasëlio plotas ha;
R - reikalingas paðarø kiekis paðariniais vienetais;
D - derlingumas paðariniais vienetais ið ha.
Apskaièiuojant pasëliø plotus reikia numatyti, ið kokiø augalø gausime
reikalingus paðarus. Garantuotas þaliøjø paðarø derlius mûsø klimato sàlygomis
gaunamas ið daugiameèiø þoliø plotø. Derlinguose priesmëlio ir lengvo priemolio
dirvoþemiuose gerai dera kukurûzai. Nuëmus kukurûzus (vaðkinës brandos), gerai
juos susmulkinus ir uþraugus, pagaminamas vertingas paðaras - grûdainis, kuriuo
ðeriant galima sumaþinti brangiø paðarø - koncentrato kieká galvijø racione. Norint
turëti baltymingesniø koncentruotøjø paðarø, ankðtiniais arba jø miðiniais su
varpiniais (vikiai ir aviþos, þirniai ir mieþiai) reikëtø apsëti apie 1/3 viso paðarui
skiriamo vasarojaus ploto.
Sudarant pasëliø struktûrà reikia pagalvoti, ar visus darbus bus galima atlikti
laiku. 3 lentelëje pateikiama, kiek reikia darbo valandø l ha auginti kai kuriuos
Þemës naðumas átakoja augalus.
augalø naðumà Svarbu ir augalø produktyvumas, kuris labai priklauso nuo þemës naðumo.
Nustatyta, kad ûkiuose, kuriø þemës naðumas 21-30 balø, vienam balui tenka po 0,08-
0,09 t grûdø, vidutinio naðumo þemëse, kurios ávertintos 31-40 balø, vienam balui
tenka 0,07-0,09, o gerose þemëse, kuriø naðumas didesnis negu 40 balø, - po 0,06-0,07

18
 t grûdø. Pavyzdþiui, jei ûkio þemës naðumas 47 balai, javø derlingumas apytikriai bus:
D=47 x 0,07 = 3.3 t/ha. Jei ûkininkas turi reikiamà kieká tràðø, þemës ûkio technikos ir
þiniø dirbti pagal agrotechnikos reikalavimus, taikydamas sëjomainas gali planuoti ið
kiekvieno ha gauti ne po 3,3, bet daugiau javø, palyginti su ankstesniais metais gautais
derliais. Þinant javø derlingumà ir taikant derlingumo koeficientus, galima
apskaièiuoti ir kitø augalø derliø.

DARBO SANAUDOS AUGALØ AUGINIMUI

3 lentelë. Darbo sànaudos auginti kai kuriuos augalus (h/ha)

Þemës dirbimas Sëja ir Derliaus

Ið viso
ir træðimas prieþiûra nuëmimas
Þieminiai 6-12 8-9 13-18 27-39
kvieèiai
Mieþiai 6-7 8 8-13 22-28
Bulvës 25-40 22-27 228-230 275-297
Cukriniai 17-28 8-12 65-75 90-115
runkeliai
Paðariniai 17-28 8-10 105-212 130-250
runkeliai
Kukurûzai 12-15 3-5 7-10 22-30
silosui

Daugiausia produkcijos duoda visi kaupiamieji. Taikant naujas technologijas

Ankðtiniø augalø (lu-
binø, þirniø, vikiø, peliuð-
kø, pupø, dobilø bei liucer-
nos) plotus verta didinti ir
ekonominiu, ir ekologiniu
poþiûriais.
galima auginti ðiuos augalus taip, kad jø pasëliai sudarytø net iki 30 proc. ariamosios
ûkio þemës.
Ypaè kruopðèiai turi bûti rengiami mechanizacijos priemoniø ir technologiniø
kompleksø ásigyjimo, taip pat gamybos, kuriai reikia dideliø pradiniø investicijø
(gyvulininkystës, sodininkystës, ðiltnamiø darþininkystës), planai
Þemës naudmenø, esanèiø nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir jø
apsaugos zonose sudëtis gali bûti keièiama tik pagal projektus, suderinus su Aplinkos
ministerija ir parkø administracija.
Daugiau dëmesio gamtosaugai reikia skirti rengiant specializuotosios gamybos
planus kai kalvotas reljefas, karsto rajonas, upiø salpos ir paeþerës. Laidþiuose
lengvesnës granuliometrinës sudëti, dirvoþemiuose, kuriuose greièiau uþsiterðia
gruntinis vanduo, turi bûti plëtojama ekstensyvesnë gamyba.

19
 Didþiasià dëmesá reikë-
tø skirti ekologiðkai jau-
trioms teritorijoms
Durpiniuose dirvoþemiuose, þinant jø svarbà aplinkai, rekomenduojama
neauginti vienmeèiø augalø. Pirmumà reikia teikti pievø ir ganyklø árengimui,
pelkiniø uogø auginimui, vandens paukðèiø veisimui, medþioklei ir kt. Norint, kas
sumaþëtø durpiø mineralizacija, galima tvenkti vandená, atkurti natûralias pievas ir
pelkes.
20
 SËJOMAINA - DIRVOÞEMIO DERLINGUMO
SAUGOTOJA IR DIDINTOJA

Sudarant ir ágyvendint sëjomainà, vienu metu sprendþiami ekonomikos,

þemëtvarkos ir agrotechnikos klausimai.
Sëjomaina - tai ariamos þemës naudojimo bûdas, kai ji skirstoma á atskirus
lygius laukus, kuriuose augalai keièiami ið anksto nustatyta tvarka, atsiþvelgus ë ûkio
gamtines, ekonomines ie organizacines sàlygas.
Þemës ûkio augalø kaitaliojimo tvarka vadinama sëjomainos schema, o laikas,
per kurá visi schemoje numatyti augalai pereina per vienà sëjomainos laukà
sëjomainos rotacija.
Siekiant maþinti gamybos iðlaidas, reikia iðplësti pigiausiai iðauginamø pasëliø
plotus, juos atsëliuoti. Kai viename sëjomainos lauke kelerius metus auginami tie
patys augalai, tai vadinama atsëliavimu. Ilgai atsëliuojami augalai yra nuolatiniai
atsëliai arba monokultûros ir nuo sëjomainos nepriklauso.

AUGALØ ATSËLIAVIMAS IR KAITYMAS

Gali bûti atsëliuojami ir nedidelæ visø pasëliø dalá uþimantys kai kurie kultûriniai
augalai, ypaè kukurûzai, jeigu jiems auginti trûksta tinkamø dirvø. Svarbi aplinkybë
nuo kurios priklauso ii atsëliavimo sëkmë, - nëra plintanèiø per dirvà kenkëjø ir ligos
sukëlëjø. Augalø kaita labai atpigina piktþoliø naikinimo bûdus, geriau iðnaudojimas
dirvos vanduo ir maisto medþiagos, ilgà laikà nemaþëja dirvos derlingumas.
Nors ilgas atsëliavimas patrauklus ûkininkavimo paprastumu, taèiau
ekologiniame ûkyje labai rizikuojama patirti ekonominiø nuostoliø, dël ligø ir
kenkëjø iðplitimo ar auginamiems augalams nepalankiø oro sàlygø.
Tinkamø sëjomainø taikymas duoda ekonominæ ir aplinkosaugos naudà:
- efektyviau iðnaudojimas dirvoþemio derlingumas, todël maþiau reikia tràðø;
- maþiau reikia preparatø kovai su ligomis ir kenkëjais;
- sumaþëja dirvoþemio erozijos pavojus;
- sumaþëjo maisto medþiagø iðplovimo ir gruntinio bei pavirðinio vandens
uþterðimo pavojus.
Skirtingos ûkio kryptys ir ûkininkavimo sàlygos nulemia labai ávairias
sëjomainas. Pagal paskirt juose auginamø kultûrø sudëtá sëjomainos klasifikuojamos

21

Kai viename sëjomainos
lauke kelerius metus ið ei-
lës sëjami tie patys augalai,
tai vadinama atsëliavimu
Kultûrø kaitymas labai
atpigina kovà su pikt-
þolëmis.
á lauko, paðarines ir specialiàsias. Lai sëjomainoje javai ir prekiniai augalai uþima
daugiau kaip 50%, o paðarinëje sëjomainoje daugiau k 50% sudaro paðariniai augalai.
Specialiosios sëjomainos skirtos augalams, kuriems reikia tam tikrø auginimo sàlygø
ir specialios agrotechnikos. Jos yra darþo, medelyno, bityno, vaistingøjø augalø,
dirvosaugos ir kt.
Sudarant sëjomainos schemà galima numatyti, kad kiekviename lauke kultû-
riniai augalai keistøsi kasmet arba kad tas pasikeitimas vyktø periodiðkai - kas keleri
metai. Jis gali bûti trumpas ir ilgas. Trumpai atsëliuojamus augalus skiriame prie
laikinø atsëliø. Jø trukmë 2 - 3 metai. Jie neardo sëjomainos. Ilgai atsëliuojami augalai
yra pastovûs atsëliai arba monokultûros. Tokie pasëliai jau nepriklauso sëjomainai,
nes atsëliavimo trukmë virðija áprastiniø sëjomainø rotacijas. Nuolat atsëliuojamø
pasëliø daugiausia pasitaiko ðilto klimato su derlingais dirvoþemiais kraðtuose, taip
pat siauros specializacijos ûkiuose, kuriuose kokia nors viena kultûra uþima labai
didelá plotà. Taèiau tai retas reiðkinys tarp ûkininkaujanèiø ekologiðkai.
Kartais yra atsëliuojami ir nedidelæ dalá visø pasëliø uþimantys kultûriniai
augalai, jeigu jiems reikia ðiltø ir derlingø dirvø ir ûkyje tokiø dirvø trûksta. Dël ðiø
prieþasèiø yra atsëliuojami kukurûzai, jiems parenkant pietinio polinkio ðlaitus arba
apsaugotus nuo ðaltø vëjø laukus, arti fermø esanèius lengvesnës mechaninës sudëties
dirvoþemius. Kultûriniai augalai skirtingai reaguoja á atsëliavimà. Vienø maþesnis
derlius bûna jau pirmaisiais atsëliavimo metais, kitø derlius labiau sumaþëja, praëjus
tik keleriems atsëliavimo metams.
Svarbi aplinkybë, nuo kurios priklauso ilgo atsëliavimo sëkmë jei nëra plintan-
èiø per dirvà kenkëjø ir ligø sukëlëjø. Drëgnas ir vësus Lietuvos klimatas yra palankus
paðaknio ligoms, todël kvieèiai yra viena jautriausiø atsëliavimui kultûrø. O kuku-
rûzus galime sëkmingai atsëliuoti, nes ði palyginti dar nauja kultûra Lietuvoje neturi
per dirvà plintanèiø labai pavojingø kenkëjø ir ligø.
Atsëliuojant kultûrinius augalus, plinta geriausiai prie ðio augalo prisitaikiusios
piktþolës. Ilgai atsëliuojant kaupiamuosius augalus, labai iðplinta ðërytës, paprastoji
rietmenë, burnoèiai. Kai po kaupiamøjø auginami þiemkenèiai, vasarojus arba dobi-
lai, minëtø piktþoliø labai sumaþëja. Kaitant augalus, geriau iðnaudojamas dirvos
vanduo ir maisto medþia-gos, ilgà laikà nesumaþëja dirvos derlingumas. Ilgas
atsëliavimas ekologiniuose ûkiuose nepraktikuotinas.
Nevienodos prieðsëlinës vertës augalus galima suskirstyti á 2 grupes: vieni jø
dirvos derlingumà iðnaudoja, bet jo didinti nepadeda, antri - dirvos derlingumà
atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmøjø priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrøjø
22
 Augalø prieðsëlinë vertë kaupiamieji, ankðtiniai javai, daugiametës þolës. Tam, kad visi þemës ûkio augalai
sëjomainos schemoje iðsidëstytø po gerø prieðsëliø, reikia, kad dirvos derlingumà
maþinantys augalai bûtø keièiami dirvos derlingumà didinanèiais augalais.
Ðitokie kultûriniø augalø deriniai vadinami sëjomainos grandimis. Taigi sëjo-
mainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi prasidëti pûdymais,
ankðtiniais javais, kaupiamaisiais, daugiametëmis þolëmis ir baigtis varpiniais javais
arba linais. Visos mûsø sëjomainø schemos kaip tik yra sudarytos ið tokiø grandþiø
(kaip namas ið blokø).
Matome, kad, suskirstant sëjomainos schemà grandimis, visur iðlaikytas tas pats
principas: grandá pradeda dirvoje derlingumà atkuriantieji ir uþbaigia derlin-
gumà iðnaudojantis narys.
Nariø skaièius grandyje daugiausia priklauso nuo derlingumà didinanèiø augalø
daromos átakos dirvai. Jei ta átaka didelë ir ilgai trunkanti, grandyje galima turëti
daugiau derlingumà iðnaudojanèiø kultûrø. Dirvos derlingumà didinanèiø augalø
átakai maþëjant, trumpëja derlingumà iðnaudojanèiø augalø auginimo laikotarpis.
Sëjomainos grandis tikslinga vadinti pagal dirvos derlingumà atkurianèius ir
didinanèius narius. Galima skirti:
! þolinæ grandá, kuri prasideda pirmøjø naudojimo metø daugiametëmis
þolëmis;
! ankðtinæ grandá, kuri prasideda su ankðtiniais javais grûdams arba þaliajai
masei;
Sëjomainos grandþiø
! kaupiamàjà grandá, prasidedanèià ðakniavaisiais, bulvëmis, kukurûzais ar
ávairovë
kitokiais kaupiamaisiais;
! sideralinæ grandá, kuri prasideda augalais, skirtais þaliajai tràðai;
! miðriàjà grandá, á kurios sudëtá áeina keli dirvà gerinantys kultûriniai auga-
lai, priklausantys skirtingoms biologinëms grupëms, pavyzdþiui, daugiametës þolës
ir bulvës, pupos ir cukriniai runkeliai.
Kadangi dirvos derlingumà iðnaudojantys augalai gali bûti þieminiai ir
vasariniai, todël, kà sëti po dirvos derlingumà atkurianèiø nariø, priklauso nuo
pastarøjø derliaus nuëmimo laiko. Pavyzdþiui, ankðtinëje grandyje, kur dirvos derlin-
gumà didinantis narys yra vikiø ir aviþø miðinys, jeigu jis bus panaudotas þaliajai
masei, galima sëti á þiemkenèius, o jei grûdams, tik á vasarojø.
Ilgiausiai trunkanèià átakà dirvai turi daugiametës þolës - raudonøjø dobilø
ir motiejukø miðinys, taip pat liucernos. Taèiau, priklausomai nuo ávairiø aplin-
kybiø, ðios átakos trukmë gali ilgëti arba trumpëti. Jei po daugiameèiø þoliø
numatoma sëti þiemkenèius, tada jiems dirvà reikia pradëti ruoðti vidurvasará, kai
paèios geriausios sàlygos organinëms medþiagoms irti. Aiðku, kad ðiuo laiku þemæ
suarus, daugiameèiø þoliø sukauptos dirvoje organinës atsargos greièiau iðsibaigs ir

23
 Þolinë grandis dirvà gerinanèios átakos trukmë sumaþës. Taigi þolinëje grandyje, kur po
daugiameèiø eina þiemkenèiai, bus galima sëti paeiliui tik dvi varpines kultûras. Jei
po daugiameèiø þoliø auginamas vasarojus ir dirvà jam pradëta ruoðti rudená, tokio
daugiameèiø þoliø lauko organinës medþiagos atsargos leis iðauginti vienà po kitos
varpiniø javø kultûras. Todël þolinëje grandyje gali bûti net 5 nariai.
Ankðtinëje grandyje dirvos derlingumas padidëja nedaug ir tik trumpam laikui.
Todël ji turi susidëti ið ankðtiniø ir varpiniø augalø.
Kaupiamojoje grandyje padidëjusio dirvos derlingumo trukmë priklauso nuo
Ankðtinë grandis dviejø veiksniø: kokiu kiekiu organiniø tràðø þemë patræðta ir koks yra dirvos
sukultûrinimo laipsnis. Aiðku, kuo daugiau organinës medþiagos - mëðlo, srutø,
Kaupiamoji grandis kompostø ar kt. dirva gauna, tuo ilgiau iðsilaiko jos padidëjæs derlingumas. Taèiau ne
vien organinës tràðos riboja padidëjusio dirvos derlingumo trukmæ. Kitas veiksnys
dirvos sukultûrinimo laipsnis. Sukultûrintoje dirvoje organiniø tràðø poveikis
trumpesnis, nesukultûrintoje - ilgesnis. Dël to varpiniai javai pirmuoju atveju sëjami
1-2 kartus ið eilës, antruoju 2-3 kartus. Taigi norint sëjomaina palaikyti aukðtà dirvos
sukultûrinimo lygá, reikia daþniau keisti dirvos derlingumà iðnaudojanèias kultûras
gerinanèiomis.
Sideralinë grandis. Be jos sunku bûtø ásivaizduoti ekologiná ûkininkavimà.
Pateikiame keletà pavyzdþiø:
! lubinai þaliai tràðai - þieminiai rugiai;
Sideralinë grandis ! þieminiai rapsai þaliai tràðai - bulvës ar kiti kaupiamieji augalai;
! þieminiø rugiø ir þieminiø vikiø miðinys þaliai tràðai - bulvës ar kiti
kaupiamieji augalai.
Gali bûti, kad sideraliniai augalai ásiterpia á kità grandá, pavyzdþiui:
! þirniai þieminiai kvieèiai, o po jø þieminiai rapsai þaliai tràðai - mieþiai. Tai
jau miðri grandis, kurios viena pusë ankðtinë, o kita sideralinë.
! þirniai - þieminiai rugiai su seradëlës ásëliu þaliai tràðai - mieþiai;
! ankstyvosios bulvës, o po jø - aliejiniai ridikai þaliai tràðai - þieminiai rugiai su
dobilø ásëliu þaliai tràðai - vasarojus.
Reikëtø pastebëti, kad taikant pastaràjà grandá, ankstyvas bulves reikëtø nukasti
liepos pirmomis dienomis ir tuoj pat pasëti aliejinius ridikus. Rugpjûèio gale praþy-
dëjusius aliejinius ridikus áterpti á dirvà, o rugsëjo 1 - 15 d. pasëti þieminius rugius.
Pavasará á rugius ásëti dobilus þaliai tràðai.
Tokias sëjomainos grandis reikëtø vadinti miðriomis grandimis.
Ekologiniuose ûkiuose populiari pûdyminë grandis. Pavyzdþiui: pûdymas -
ávairûs darþo augalai - mieþiai ar kiti vasariniai javai.
Miðri ir pûdiminë Daþnas ekologiniuose ûkiuose, kurie specializuojasi augindami darþoves,
grandis vaistaþoles yra juodasis pûdymas . Tai racionali piktþoliø naikinimo priemonë.

24
 Tie ûkiai, kurie lengvai susidoroja su piktþolëmis, vietoj juodojo pûdymo prak-
tikuoja taip vadinamà uþimtàjá pûdymà. Paprastai pûdyme auginami trumpos vege-
tacijos augalai, po kuriø dar lieka laiko kelis kartus ádirbti þemæ ir sunaikinti nemaþai
piktþoliø.
Mûsø klimato sàlygomis vienus augalus (pvz., javus) auginti toje paèioje vietoje
negalima dël ávairiø ligø, kenkëjø, piktþoliø, todël reikalinga sëjomaina.

PASËLIØ STRUKTÛRA

Pasëliø struktûra yra sëjomainos ekonominis pagrindas. Rotacijos parinki-

mas yra agrotechnikos pagrindas. Ariamosios þemës suskirstymas sëjomainos
laukais yra þemëtvarkos pagrindas. Taigi sëjomaina yra ekonomikos, agro-
technikos ir þemëtvarkos mokslø derinys.
Kiekviename ûkyje gali bûti viena arba kelios sëjomainos. Sëjomainoje gali bûti
auginama nuo keliø iki keliolikos augalø rûðiø. Jie vadinami pasëliais. Ûkio naud-
menos nëra pastovios. Jos keièiasi dël ávairiø prieþasèiø. Jei savininkas, pirkæs þemæ,
ariamojoje vietoje planuoja laikyti gyvulius, tai dalá ariamosios þemës turi paversti
pievomis arba ganyklomis. Toks vienø naudmenø pavertimas kitomis yra vadinamas
transformavimu. Transformavimo tikslai: l) nenaðias naudmenas paversti naðiomis;
2) pagerinti þemes ûkio gamybos organizavimo sàlygas; 3) apsaugoti þemæ nuo
vandens ir vëjo erozijos. Naðiausiai naudojama ariamoji þemë, todël jos plotà,
stengiamasi padidinti. Taèiau paversti ariamàja þeme tikslinga tokias naudmenas,
kuriø priskyrimas ariamajai þemei neprieðtarauja gamtosaugai (nereikëtø iðarti upeliø
slëniø, staèiø ðlaitø ir t. t.). Ariamoji þemë taip pat gali bûti transformuojama á kitas
naudmenas:
1) árengiant kultûrines ganyklas;
2) dirvø erozijai sumaþinti palikant nedirbamus staèius ðlaitus;
3) gyvenamøjø namø statyboms, keliams.

Lietuvoje auginami ávai- Pasëliø struktûra yra ûkio ekonominis pagrindas. Labai svarbu parinkti
rûs þemës ûkio augalai. Jø kiekvienam ûkiui tinkamà pasëliø struktûrà, kad uþtektø paðarø gyvuliams, o dalá
plotas, iðreikðtas bendro produkcijos galima parduoti. Paren-kant pasëliø struktûrà reikia þinoti, kad jà lemia
pasëliø ploto procentais, ðie veiksniai:
vadinamas pasëliø struk- 1) gamtinës sàlygos (klimatas ir dirvoþemis);
tûra. 2) rinkos sàlygos (produktø paklausa ir kainos);
3) auginimo sàlygos (ûkio finansiniai iðtekliai, augalø auginimo iðlaidos);
4) sezoniniø darbø tolygus paskirstymas;

25

Projektuojant sëjomai-
nà, reikia atsiþvelgti á rel-
jefà, granuliometrinæ dir-
voþemio sudëtá, uþmirkimà.
5) bûtinybë palaikyti ir gerinti dirvø derlingumà.
Mûsø ðalies gamtinës sàlygos palankiausios javams ir þolëms auginti, todël jø
auginama daugiausia.
Þemës ûkio gamybà derinant prie rinkos ekonomikos sàlygø, neámanoma bent
kiek ilgesná laikà turëti pastovios struktûros pasëliø. Dël daþnos pasëliø struktûros
kaitos tenka keisti ir sëjomainos rotacijà. Dël to dabartiniu metu, kai Lietuvoje nëra
nusistovëjusios rinkos ir ûkininkui sunku pasikliauti viena gamybos kryptimi, beveik
kasmet tenka keisti, ypaè prekiniø augalø, rûðá ir pasëlio plotà. Standþios rotacijos
tampa neparankios. Daug kur reikia pereiti prie lanksèiø rotacijø, kai svarbiausia
yra iðlaikyti pasirinktiems auginti augalams tinkamus prieðsëlius. Þinoma, ir ðiuo
atveju pirmiausia turi bûti apskaièiuota pasëliø struktûra, kurios bus laikomasi per
ateinanèius 1-2 metus. Jà apskaièiuojant reikia atsiþvelgti á tai, kokiems produktams
tikimasi turëti rinkà.
SËJOMAINØ SKAIÈIUS ÛKYJE
Gali bûti viena arba kelios sëjomainos. Viena sëjomaina árengiama tuo atveju, jei
dirvoþemiai yra maþdaug vienodi. Jei dirvoþemio savybes skiriasi, tai ir sëjomainos
gali bûti kelios. Pagal ðias savybes visus dirvoþemius galima suskirstyti á penkias
grupes:
1) gilûs sausi, daþnai rûgðèios reakcijos smëliai ir priesmëliai, kuriuose blogai
auga raudonieji dobilai, liucernos, þieminiai kvieèiai, þirniai, vikiai, cukriniai
runkeliai. Ðie dirvoþemiai tinka tik lubinams, rugiams, bulvëms;
2) lygios, per ðlapios þemës, kuriose iðmirksta þieminiai rapsai, bulvës,
kukurûzai;
3) nuokalnios þemes, kuriose erozijos procesams stabdyti reikia riboti
kaupiamøjø auginimà;
4) skardþiø þemës, netinkamos ne tik kaupiamiesiems, bet ir javams;
5) lygûs ar kiek banguoti nusausinti dirvoþemiai, kur gali augti visi þemës ûkio
augalai.
Smulkiuose ûkiuose daþniausiai nebûna tokiø dirvoþemiø ávairovës, todël
árengiama viena sëjomaina. Èia gali pasitaikyti vienas kitas labai skirtingas sklypas,
kur neverta laikyti atskiros sëjomainos. Pvz., kalkingo dirvoþemio kalvos gali bûti
apsëjamos liucernomis arba esparcetais. Pietryèiø Lietuvoje pasilaiko dirvø, kur auga
tik rugiai ir lubinai. Tokiose dirvose neverta sëti kitokiø augalø. Tokie laukai
26
 neátraukiami á sëjomainà vadinami nesëjomaininiais laukais.
Didesniuose ûkiuose gali pasilaikyti 2 - 3 skirtingø savybiø dirvoþemiø grupës.
Kiek ûkyje yra skirtingø dirvoþemiø grupiø, tiek turi bûti ir sëjomainø, kurioms
parenkami tiems dirvoþemiams tinkamiausi augalai ir nustatoma jø kaitymo tvarka
(rotacija).
Á sëjomainà kartais ávedami prekiniai augalai - bulvës, darþovës. Jai parenkamos
lygios, neakmeningos dirvos.
Panaðios granuliometrinës sudëties ir reljefo dirvoþemiai gali bûti iðsimëtæ po
visà ûkio teritorijà, todël vienos sëjomainos laukai daþnai ásiterpia tarp kitos
sëjomainos laukø.

SËJOMAINOS LAUKØ PROJEKTAVIMAS

Jei ûkininkas ásigijo þemës kultûrinëje ganykloje, tai dalá jos reikia paversti
ariamàja þeme. Jei yra nesëjomaininiø laukø, juos reikia paþymëti plane (NS). Po to
ariamoji þemë skirstoma á sëjomainø laukus. Jø þymima tiek, kiek yra rotacijos nariø.
Projektuojant sëjomainø Projektuojant sëjomainos laukus, kaip buvo minëta, reikia laikytis ðiø sàlygø:
laukus, pirmiausia plane 1) laukø ribos turi bûti derinamos prie natûraliø ribø. Tai gali bûti keliai, upeliø
paþymima kultûrinë ga- krantai, geleþinkeliai ir t. t. Daþnai ribos eina ariamàja þeme. Tokiu atveju laukø
nykla (KG), kurià numato- kampus reikia þymëti reperiu. Plane sëjomaininiø laukø ribos þymimos juoda punk-
ma árengti ariamojoje tyrine linija;
þemëje. 2) sëjomainos laukai turi bûti vienodo dydþio, kad kasmet gautume vienodà
pasëlio bendràjá derliø. Priklausomai nuo ariamosios þemës sklypø dydþio, jø
kontûrø, sëjomainos laukø dydþiø nuokrypis gali bûti iki 10 - 15%;
3) sëjomainos laukø konfigûracija turi uþtikrinti tinkamà visø lauko darbø
organizavimà. Tai labai svarbu dirbant su plaèiagabarièiais padargais. Kiekvienas
sëjomainos laukas plane sunumeruojamas romëniðkais skaièiais. Numerio apaèioje
raðomas sëjomainos lauko plotas.

27

Þaliajai tràðai gali bûti
auginami siauralapiai ir
paðariniai lubinai, vasari-
niai ir þieminiai vikiai, pu-
pos, seradëlës, dobilai,
garstyèios, aliejiniai ridi-
kai, vasariniai ir þieminiai
rapsai, ávairiø augalø mi-
ðiniai.
Kuo daugiau uþariame
þaliosios masës, tuo þalioji
tràða efektyvesnë
ÞALIOJI TRÀÐA SËJOMAINOJE
Þaliajai tràðai tinka daugelis augalø, kurie greitai auga ir uþaugina daug þaliosios
masës, o jà uþarus dirvoþemyje keletà metø pagerëja augalø mityba. Þalioji tràða
populiariausia lengvose, maisto medþiagomis neturtingose dirvose. Èia daþniausiai
auginami geltonþiedþiai lubinai. Lubinai, kaip ir kitos ankðtinës kultûros, sugeba ið
gilesniø dirvoþemio sluoksniø paimti ir pasisavinti kitiems sëjomainos augalams
sunkiai prieinamas maisto medþiagas ir átraukti jas á biologinæ apytakà. Estø
duomenimis, uþarus 45 t ha-1 þaliosios lubinø masës, ariamajame sluoksnyje humuso
pagausëja viena tona. Po lubinø, uþartø þaliajai tràðai, pasodintos bulvës ir kiti
kaupiamieji augalai ið þaliosios tràðos pasisavina vidutiniðkai apie 60 proc. azoto, o ið
mëðlo vidutiniðkai apie 30 proc. V. Þekonienës atliktø stacionariniø tyrimø duo-
menimis, træðimui naudota ankðtiniø augalø þalioji tràða ne visada didino humuso
kieká dirvoþemyje*. Mat áterptos þaliosios tràðos (lubinai, seradëlës) labai greitai
mineralizavosi, o nuo þaliosios tràðos padidëjæs dirvos biologinis aktyvumas dar
labiau intensyvino humuso atsargø mineralizacijà. Remiantis atliktais tyrimais,
dirvoþemio humuso kieká labiausiai nulemia augalinës liekanos, kuriose azoto
bûna nedaug, dël to mineralizacija vyksta lëèiau ir taip iðvengiama nepageidautino
humuso ardymo. Norint iðvengti intensyvios humuso atsargø mineralizacijos
naudojant azotingà ankðtiniø augalø masæ þaliajai tràðai, reikëtø ámaiðyti nedidelá
kieká varpiniø augalø.
Daþnai kyla klausimas, kaip geriau panaudoti þaliàjà tràðà sëjomainoje: ar
viename lauke per metus uþarti du þaliosios masës derlius, ar tolygiai paskirstyti jà per
rotacijà 2 - 3 kartus? Vieno atsakymo, kaip ir kada geriausia træðti þaliàja tràða, nëra,
taèiau reikëtø priminti pagrindinius principus. Træðimo intensyvumas sëjomainoje
priklauso nuo dirvoþemio mechaninës sudëties, sëjomainoje auginamø augalø bei
organizaciniø galimybiø.
Vadinasi, didþiausià þaliosios masës derliø galima áterpti á dirvoþemá laikant
sideraciná pûdymà. Sëjomaina tokia: 1) sideracinis pûdymas (rugiai þaliajai tràðai, po
jø - lubinai þaliajai tràðai), 2) darþovës, 3) javai. Vietoj rugiø þaliajai tràðai galima
auginti dobilus: 1) dobilai (pirma þolë - sëklai, antra þolë - þaliajai tràðai), 2) darþovës,
3) javai + ásëlis. Dobilus tràðai sëjomainoje bûtina kaitalioti su vienmetëmis
* Þalioji tràða. V. Þekonienë. 2002. P. 15.
28
 Ásëliniai ir posëliniai þolëmis þaliajai tràðai, kad per greitai vël nebûtø auginami dobilai. Taip pat ðioje
augalai þaliajai tràðai sëjomainoje darþoviø lauke nereikëtø auginti kryþmaþiedþiø, nes jiems irgi reikia
dvigubai ilgesnës pertraukos. Sideracinis pûdymas su dviem þaliosios tràðos derliais
geriau tinka priemolio dirvoþemiuose nei priesmëliuose dël pastarøjø menkesnës
galios kaupti maisto medþiagas. Lengvuose dirvoþemiuose sideracinius augalus
patartina sëjomainoje auginti daþniau nei sunkesniuose. Þaliàjà tràðà rekomenduotina
sëjomainoje paskirstyti tolygiai ir kuo lengvesnis dirvoþemis, tuo daþniau reikëtø
træðti. Labai tinka ásëliniai ir posëliniai augalai þaliajai tràðai. Taèiau uþsiauginti
gausesná þaliosios tràðos derliø posëlyje ar ásëlyje nëra lengva. Posëliniai augalai
þaliajai tràðai sëjami nuëmus ankstyvøjø augalø derliø, todël uþauginti daug þaliosios
masës ne kiekvienais metais pavyksta. Brangiai kainuoja ir dirvos paruoðimas sëjai.
Sausais metais posëliniai augalai ið viso gali nesudygti, ypaè paðariniai geltonþiedþiai
lubinai: ilgai dygsta, ankstyvø vystymosi faziø metu juos apninka piktþolës, labai
jautrûs sausrai. Kiek greièiau auga ir vystosi siauralapiai lubinai. Ásëlinius augalus
þaliajai tràðai auginti pigiau, nes nereikia ruoðti dirvos sëjai. Ásëliniai augalai
þaliajai tràðai ásëjami á anksèiausiai nuimamus rugius, mieþius, taip pat gali bûti
ásëjami ir á þaliajam paðarui auginamus miðinius. Nuëmus pagrindiná augalà, lieka
ásëlis, kuris auga iki rudens.

Lubinus auginti þaliajai Ûkininkaujant nenaðiose þemëse labai naudinga þaliajai tràðai auginti lubinus.
tràðai ypaè naudinga nena- Didþiausia problema - sëklø stygius, todël reikëtø ûkininkams bandyti prisiauginti
ðiose þemëse sëklø patiems. Visos lubinø veislës yra ilgoko vegetacijos periodo - 120 - 140 dienø.
Norint gauti vidutiná þaliosios masës kieká, reikëtø á hektarà sëti bent 200 kg. Jeigu
sëklø dygimo energija menka, reikëtø sëti ne grynus lubinus, o ávairius miðinius.
Miðiniai sutankina pasëlá ir geriau nustelbia piktþoles. Ûkininkaujant ekologiðkai,
anksti sëti lubinø ir jø miðiniø nepatartina, nes prieð sëjà dar galima sunaikinti daug
bedygstanèiø piktþoliø. Sëjama 7,5 ar 15 cm tarpueiliais. Lengvose dirvose sëklas
galima áterpti 3 - 4 cm, sunkesnëse - 2 - 3 cm gyliu. Jeigu dirvos pavir-ðius sausas, po
sëjos lubinus pravartu privoluoti - greièiau ir vienodþiau sudygsta.
Lubinai þaliajai tràðai, kaip buvo minëta, sëjomainoje gali bûti auginami ir
kaip posëliniai augalai. Pasitaikius palankioms meteorologinëms sàlygoms, iki
spalio mënesio posëliniai lubinai ar jø miðiniai gali uþauginti nemaþai þaliosios
masës.
Po ankstyvø kaupiamøjø laukà sëjai pakanka paruoðti kultivatoriumi su
akëèiomis, o lengvose dirvose kartais pakanka tik iðakëti. Á lengvà ir purià dirvà
lubinø sëklos gali bûti áterpiamos tiesiog á raþienas diskinëmis akëèiomis.

29

Lubinus kaip tràðà nau-
dingiausia áterpti á dirvà
blizganèiø anksèiø tarps-
nyje
Daugiausia humuso dir-
voþemyje susidaro augi-
nant daugiametes þoles.
Geriausia humuso kokybi-
në sudëtis taip pat auginant
daugiametes þoles
Lubinus tràðai naudingiausia áterpti á dirvà blizganèiø ankðèiø tarpsnyje nes tada
bûna daugiausiai þaliosios masës.
Selekcininkø duomenimis, paðariniø geltonþiedþiø lubinø sausoje medþiagoje
yra nuo 2,6 iki 3,6 proc. azoto. Azoto kiekis lubinø sausojoje medþiagoje priklauso
nuo lubinø veislës ir augalø augimo tarpsnio. Laikoma, kad didþiausias azoto kiekis
geltonþiedþiø lubinø þaliojoje masëje bûna butonizacijos tarpsnyje, taèiau derlius dar
nebûna pats didþiausias. Didþiausias þaliosios masës derlius ir sausø medþiagø kiekis
bûna blizganèiø ankðèiø tarpsnyje. Jeigu pavyksta iðauginti gerà þaliosios masës
derliø (apie 40 t ha-1), tada á dirvà áterpiama apie 150 kg biologiðkai ðvaraus azoto, o tai
galima bûtø prilyginti 20 - 30 t mëðlo.
Vokëje atliktø tyrimø duomenimis nedaug nuo mëðlo daromos átakos rugiø
grûdø derliui atsiliko træðimas paðariniø ir siauralapiø lubinø þaliàja tràða.
Ið vienmeèiø augalø tinkanèiø þaliai tràðai daugiausiai antþeminës masës
iðaugina lubinai, po jø aliejiniai ridikai ir maþiausiai - baltosios garstyèios. Panaðia
tvarka iðsidësto ir dirvoje paliekamos ðaknø masës kiekis.
Kaip jau buvo minëta anksèiau, labai svarbus rodiklis yra þaliojoje masëje
sukauptas maisto medþiagø kiekis. Ankðtiniai augalai - lubinai - beveik 2 kartus
daugiau sukaupia azoto tiek antþeminëje masëje, tiek ir ðaknyse, nei kiti
vienmeèiai augalai auginami þaliajai tràðai.
Þaliajai tràðai panaudoti augalai turi labai nevienodà átakà dirvoþemio humuso
kiekiui ir jo kokybei.
Tyrimø duomenimis, humuso sudëtyje nustatyta maþiau fulvorûgðèiø, o
huminiø ir fulvorûgðèiø santykis buvo 0,86, t. y. didesnis nei auginant kitus augalus.
Áterptos á dirvoþemá organinës medþiagos skaidymo intensyvumas priklauso nuo
jos cheminës sudëties bei vegetacijos periodo hidroterminiø sàlygø. Esant ðiltam ir
sausam laikotarpiui, áterptos þaliosios tràðos mineralizacijos ir humifikacijos procesai
dirvoþemyje bûna prislopinti. Dirvoþemyje, kur áterptos daugiametës þolës, humuso
sudëtyje judriøjø ir labiliøjø humuso medþiagø visada yra daugiau, palyginus su
áterptais varpiniais augalais. Taigi daugiametës þolës dël savo agrobiologiniø savy-
biø yra vertinga þalioji tràða: didina humuso kieká dirvoþemyje, gerina jo
kokybinæ sudëtá bei skatina biologiná aktyvumà. Daugiametës þolës dabartiniu
metu ekologiniø ûkiø pasëliø struktûroje ásitvirtina kaip organinës medþiagos
gausintojos dirvoþemyje.
Joniðkëlio molingame giliau karbonatingame giliau glëjiðkame rudþemyje buvo
atlikti tyrimai, siekiant nustatyti dirvoþemio agrocheminiø ir fiziniø savybiø gerinimo
galimybes naudojant daugiameèiø ankðtiniø augalø biomasæ þaliajai tràðai bei
þaliosios tràðos átakà þieminiø kvieèiø derliui. Kompleksiniais tyrimais nustatyta, kad
didþiausià átakà humuso teigiamiems pokyèiams turëjo liucernos ir jø antþeminë
30
dalis, áterpta þaliajai tràðai, bei mëðlas.
Labiausiai þieminiø kvieèiø grûdø derlius didëjo træðiant azotingais dobilø ir
liucernø atolais (atitinkamai 11,5 ir 6,4 proc.), maþiausiai - po vikiø ir aviþø miðinio
(0,5 proc.), palyginus su atitinkamo prieðsëlio netræðtu variantu.

VIENMEÈIØ ANKÐTINIØ AUGALØ VEISLËS

Lubinø veislës. Siauralapiai lubinai: ‘Snaigiai’, ‘VB Derliai’, ‘Bora’, ‘Boruta’,

‘VB Vilnius’. Geltonieji (paðarai) lubinai: ‘Trakiai’, ‘Vilèiai’.
Sëjamøjø vikiø veislës: ‘Tveriai’, ‘Baièiai’, ‘Pilkiai’,’Aisiai’.
Pupø veislës: ‘Kupa’, ‘Ada’,’ Nora’, ‘Nida DS’, ‘Scirocco’.
Þirniø veislës: ‘Kilbukai’, ‘Profi’, ‘Odalett’, ‘Eiffel’, ‘Ilgiai’, ‘Hardy’, ‘Laser
Maddona’, ‘Tiker’, ‘Clarissa’, ‘Konto’.

31
 EKOLOGIÐKAI AUGINAMØ JAVØ AGROTECHNIKA

Javai, tiek ekologinëje, tiek áprastoje þemdirbystëje, uþima didþiausius plotus.

Ekologinëje þemdirbystëje varpiniu javø auginimà riboja tai, kad jie sëjomainoje yra
dirvà alinantys augalai. Kuo didesnæ dalá sëjomainoje sudaro varpiniai javai, tuo
sunkiau iðauginti pastovius jø bei kitø augalu derlius. Ypaè nukenèia pasëliø
fitosanitarinë bûklë. Taèiau tinkamai derinant ðiø javø auginimà su ankðtiniais,
kaupiamaisiais bei paðariniais augalais, galima gauti pakankamai gausius jø derlius ir
ekologinëje þemdirbystëje.
Mûsø ir Vakarø ðalyse sukaupta mokslinë ir praktinë patirtis rodo, kad varpiniø
javø auginimo sëkmë ekologinëje þemdirbystëje priklauso nuo tinkamo dirvos
parinkimo, sëjomainos, augalø veislës, sëjos laiko, sëklos paruoðimo ir daugelio
kitø agrotechniniø priemoniø. Vienas ið svarbiausiø veiksniø ekologinëje
þemdirbystëje yra technologinë drausmë. Tai reiðkia, kad visos agrotechninës
priemonës turi bûti naudojamos laiku ir kokybiðkai*.

JAVØ VEISLIØ PARINKIMO PRINCIPAI

Ekologiðkai auginant varpinius javus, kaip ir daugelá kitø augalø, veislæ

parinkti bene svarbiausia. Intensyviai þemdirbystei skirtos augalø veislës ne
visuomet tinka auginti ekologinei, kur nenaudojamos koncentruotos sintetinës tràðos
bei cheminës augalø apsaugos priemonës. Selekcininkø pastangos kuriant veisles,
skirtas auginti intensyviai, yra daugiausia nukreiptos á augalø genetinio potencialo
sukoncen-travimà, kad bûtø iðauginti didesni derliai ir gauta aukðtos kokybës
produkcijos. Visos vegetacijos metu augaluose vyksta sudëtingos cheminës reakcijos,
kuriø metu suku-riama gausybë ávairiø organiniø junginiø, pradedant paprastesniais,
angliavandeniais, ir baigiant sudëtingais baltymais bei riebalais. Daug energijos
augalai skiria apsau-giniams junginiams kurti. Tai ávairûs flavonidai, saloninai,
gliukozinolatai ir panaðûs junginiai, augalus saugantys nuo kai kuriø ligø ar
atbaidantys kenkëjus. Kuo daugiau energijos augalai skiria ðiø junginiø sintezei, tuo
jie yra atsparesni ávairioms negandoms bei þaladariams. Taèiau tuomet maþiau

* Aleksynas A., Danilèenko V., Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

32

Ilgaðiaudës veislës ge-
riau stelbia piktþoles
energijos lieka derliui iðauginti. Todël nesunku paaiðkinti, kodël senosios augalø
veislës buvo gerokai atsparesnës ligoms, maþiau puolamos kenkëjø ir stipriau
stelbianèios piktþoles, taèiau nelabai aukðto derlingumo. Dabartinës veislës dalis
genetinio potencialo yra nukreipta ne apsauginiø junginiø sintezei, bet didesniems
grûdø derliams iðauginti. Ið tikrøjø selekcininkai savo tikslà pasiekia, nesulaukdami ið
augintojø rimtesniø priekaiðtø dël susilpninto augalø imuniteto (Aleksynas,
Danilèenko, 1999).
Dauguma intensyvios þemdirbystës javø veisliø, patekusios á natûralias augimo
sàlygas ir yra maþai atsparios ligoms bei nepalankiam vietiniam klimatui. Ka-dangi
ligi ðiol javø veisliø, kurios bûtø gerai pritaikytos auginti ekologinëje
þemdirbystëje, pas mus nëra, pasirenkant jas reikia pirmenybæ teikti labiau
prisitaikiusioms vietinës kilmës veislëms nenaudojant cheminiø preparatø, iðau-
gina maþus ir menkaverèius derlius. Pastaraisiais deðimtmeèiais vis maþiau mûsø
laukuose tarpsta Lietuvoje sukurtø veisliø, o pirmumas daþniausiai teikiamas uþsie-
ninëms, kurios mûsø sàlygomis be intensyvaus træðimo, be herbicidø, fungicidø, in-
sekticidø ir kitokiø cheminiø preparatø pastebimai skursta ir iðaugina menkus derlius.
Herbicidai þemdirbystëje atsirado palyginti nesenai. Iki joms paplintant,
piktþolës bûdavo naikinamos þemës dirbimu, mechaninëmis bei agrotechninëmis
priemonëmis. Viena ið tokiø priemoniø buvo pakankamai tankûs ilgaðiaudþiø veisliø
javø pasëliai. Tokiuose pasëliuose piktþolëms veistis sàlygos yra ribotos, nes daugelis
jø nemëgsta stelbimo. Kuo stipresnë javø stelbiamoji galia, tuo maþiau jiems pakenks
piktþolës. Anksèiau plaèiai buvo auginama þieminiø kvieèiø veislë 'Mironovo 808',
rugiai 'Lietuvos 3', 'Dotnuvos aukðtieji', mieþiai 'Auksiniai II', 'Dþiugiai' ir kitos javø
veislës, kuriø stiebai buvo ganëtinai aukðti. Þieminiai javai anksèiau sëjomainoje
buvo laikomi palankiu prieðsëliu, nes jie palikdavo gana ðvarias, be piktþoliø dirvas
kaupiamiesiems. Taèiau intensyvios þemdirbystës sàlygomis pagrindiniu ðiø veisliø
trukumu tapo jø menkas atsparumas iðgulimui, ypaè jeigu javai træðiami didesnëmis
azoto dozëmis. Herbicidø eros virðûnëje augalø veisliø kûrëjai javø stelbiamàsias
savybes þenkliai sumaþino, sutrumpinæ ir sutvirtinæ jø ðiaudà ir ðià dalá genetinio
potencialo paskyræ didesniam grûdu derliui iðauginti. Alternatyvioje þemdirbystëje
tokios javø veislës daþnai tampa pavojingø piktþoliø aukomis. Todël antras principas,
kurio reikia laikytis pasirenkant javø veislæ, yra jos stelbiamøjø savybiø áverti-
nimas. Daþniausiai visos trumpesnio ðiaudo javø veislës turi silpnesnæ ðaknø sistemà.
Jos pritaikytos intensyviam træðimui mineralinëmis tràðomis. Nustatyta, kad kuo
didesnë augalø antþeminë masë, tuo stipresnë jø ðaknø sistema, kuri sugeba
33

Ligoti augalai retai kada
gali iðauginti sveikus ir
kokybiðkus grûdus
Pasirenkant veislæ
ekologinëje þemdirbystëje,
pirmiausia reikia nu-
spræsti, kokiam tikslui bus
naudojami grûdai: mais-
tui, paðarui, alaus ar spirito
gamybai.
geriau pasisavinti gilesniuose dirvos sluoksniuose esanèias maisto medþiagas ir
subrandinti didesnius grûdø derlius ekologiðkai tvarkomuose ûkiuose.
Daug problemø ekologinëje þemdirbystëje sukelia javø ligos. Palankiais joms
plisti metais javø derlius gali labai sumaþëti, o kartais net visiðkai þûti. Apsikrëtæ ligø
bei grybø iðskiriamais nuodingais junginiais, iðaugæ grûdai gali bûti netinkami nei
maistui, nei paðarui. Ekologinëje þemdirbystëje atsparios ligoms javø veislës turi
lemiamà reikðmæ, nes nenaudojant cheminiø augalø apsaugos priemoniø, ligos gali
padaryti daug þalos derliui bei jo kokybei.
Labai svarbu, kad ekologiðkai iðauginti grûdai atitiktø pagrindinius kokybës
reikalavimus*. Kokybiniai rodikliai priklauso nuo dviejø veiksniø: naudojamø
agrotechniniø priemoniø ir javø veisliø genetiniø savybiø. Kiekvienoje javø veislëje
yra uþprogramuota daugelis jos teigiamø savybiø, taip pat ir kokybiniai grûdø
rodikliai. Jau vien ankðèiau minëtas veisliø atsparumas ligoms, tiesiogiai yra susijæs
su grûdø kokybe. Duoniniø javø grûdø pagrindiniai kokybiniai rodikliai yra jø
baltymingumas, sedimentacija (brankumas), glitimo kiekis bei kritimo skaièius.
Retai pasitaiko sukurti javø veislæ, kuri turëtø gerus kokybinius rodiklius ir iðaugintø
didelius grûdø derlius. Daþnai derlingø veisliø grûdai þemesnës kokybës ir,
atvirkðèiai, daug baltymø ir glitimo turintys grûdai yra maþiau derlingi. Mûsø
sàlygomis grûdø koky-bei daug reikðmës turi daþnai besikeièianèios oro sàlygos.
Pavyzdþiui, þieminiø kvieèiø grûdø baltymingumas, esant sausai ir saulëtai vasarai,
visø, be iðimties, veisliø yra visuomet aukðtesnis, negu daþnai lyjant ir nuolat esant
drëgnam orui. Taèiau sausesniais metais gaunamas maþesnis derlius dël drëgmës
trûkumo.
Kiekviena grûdø naudojimo sritis turi savus specifinius reikalavimus, o
universaliø veisliø, vienodai gerai tenkinanèiø visus reikalavimus, iki ðiol nëra
sukurta. Be to, kartais kokybiniai reikalavimai tos paèios rûðies grûdams, taèiau
naudojamiems skirtingiems tikslams, bûna prieðingi. Pavyzdþiui, paðariniams
mieþiams vienas pagrindiniø kokybës reikalavimø yra didelis grûdø baltymingumas.
Visiðkai prieðin-gas reikalavimas yra salykliniams - kuo maþiau baltymø grûduose,
tuo didesnë alaus ekstrakto iðeiga. Todël daugelis javø veisliø yra suskirstytos pagal jø
naudojimà (maistinës, paðarinës, salyklinës). Apsisprendþiant, kokià veislæ auginti
ekologiðkai ûkininkaujant, reikia atsiþvelgti á jos kokybinius rodiklius, kurie
geriausiai atitinka pasirinktà grûdø naudojimo sritá.
Bene sunkiausia mûsø sàlygomis pasirinkti javø veisles pagal jø derliaus
potencialà. Neturint moksliniø tyrimu duomenø bei didesnio praktinio patyrimo apie
tai, kokios veislës geriausiai tinka ekologinei þemdirbystei Lietuvoje, negalima
* Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.
34

Renkantis javø veisles
ekologiniam ûkiui reikëtø
atkreipti dëmesá á atspa-
rumà ligoms, kenkëjams,
piktþoliø stelbimà, derlin-
gumà ir grûdø kokybæ
Reikalavimai dirvai ir
klimatui
tiksliai pasakyti apie jø derlingumà bei kokybës rodiklius, auginant ðioje
þemdirbystës sistemoje. Visø pas mus registruotø veisliø derlingumo rodikliai
pateikiami áprastos intensyvios þemdirbystës sàlygomis ir sunku spræsti, ar ta pati
veislë, auginama be mineraliniø tràðø, nenaudojant cheminiø augalø apsaugos
priemoniø, iðaugins ekonomiðkai apsimokantá grûdø derliø. Tokiø tyrimø Lietuvos
mokslinës ástaigos maþai vykdo. Iðeitis viena: kiekviename ekologiðkai tvarko-
mame ûkyje bandymø keliu atsirinkti ið esamø javu veisliø paèias tinkamiau-
sias. Toks veisliø pasirinkimas gali bûti kur kas sëkmingesnis, negu remiantis kitø
tyrimais ar rekomendacijoms, nes jos bus geriau pritaikytos vietos sàlygoms.
Apie veisliø potencialias savybes ið dalies galima spræsti ið kai kuriø tyrimo
stotyse gautø rezultatø: biometriniø matavimø (varpos ilgis, grûdø skaièius
varpoje, grûdø stambumas, augalø aukðtis, ðaknø masë ir kt.). Labai svarbus yra
ðaknø sistemos iðsivystymo lygis. Kuo stipresnës ðaknys ir giliau iðsivysèiusios, tuo
daugiau augalai gali paimti ið dirvoþemio maisto medþiagø. Didesná derliø jie gali
iðauginti net ir menkiau patræðti. Todël apie javø veisliø tinkamumà galima spræsti ne
tik ið tiesioginiø rodikliø, bet ir ið netiesioginiø bei ið jau auginusiø vienos ar kitos
veislës javus þemdirbiø patirties.
Trumpai aptariant javø veisliø pasirinkimo principus, galima iðskirti pagrindines
savybes, pagal kurias reikëtø rintis javø veisles ekologiniam ûkiui:
! atsparumas ligoms;
! veislës kilmë, teikiant pirmenybæ vietinëms;
! piktþoliø stelbimo jëga;
! derlumo potencialas;
! grûdø kokybës rodikliai.
ÞIEMINIAI KVIEÈIAI
Ið visø pas mus auginamø varpiniø javø kvieèiai yra bene reikliausi dirvai ir
klimato sàlygoms. Jie blogai dera sausose ir rûgðèiose dirvose. Visiðkai neauga
smëlio dirvose. Nepakenèia ir ðlapiø bei uþmirkusiø dirvoþemiø. Todël þieminiams
kvieèiams reikia parinkti drenuotas priemolio ir molio dirvas, kuriø reakcija yra
artima neutraliai.
Þieminiai kvieèiai greièiau, negu rugiai, iððàla. Taèiau po sniegu pakenèia
ðalèiausias mûsø þiemas. Jie labiau uþ rugius nukenèia dël pavasario temperatûros
svyravimø. Jei pavasará, paðalui dar nebaigus iðeiti, prasideda pavasariniai paðalimai
ir dël to virðutinis dirvos sluoksnis ima kilnotis, silpnos kvieèiø ðaknys nutrûksta ir jø
35
 Kvieèiø sëklø bei- daigeliai iðkilnojami. Tada daug augalø þûva.
cavimas ekologiniame Auginant kvieèius ekologiðkai, nemaþai sunkumø iðkyla dël jø ligø, plintanèiø
ûkyje per sëklà, daugiausia kûliø. Efektyvûs cheminiai beicai, naudojami intensyvioje
þemdirbystëje, nesunkiai iðsprendþia ðiø ligø problemas. Ekologiniuose ûkiuose ðie
preparatai nenaudojami, todël tenka imtis kitø ligas naikinanèiø leistinø priemoniø.
Ekologinëje þemdirbystëje yra leistini keli kvieèiø beicavimo bûdai: terminis,
cheminis, naudojant vario preparatus ir biologinis.
Iki cheminiø beicø atsiradimo, ligø pradams naikinti kvieèiø sëkloje buvo
naudojamas terminis beicavimo bûdas. Jo esmë ta, kad laikant kvieèiø sëklas ðiltame
vandenyje, suþadinamas kûliø sporø augimas, o paskui jos uþmuðamos aukðtesne
temperatûra. Terminis sëklø beicavimas atliekamas taip. Sëklos mirkomos 4 val. 28 -
32 °C vandenyje. Taip suþadinamas grybo sporø atsidarymas ir kûliø augimas. Po to
sëklos perkeliamos á 51 - 53 °C temperatûros vandená ir laikomos 7 - 9 minutes. Pabu-
vusios tokioje temperatûroje kûliø sporos þûva, o sëkla lieka gyva. Ið karðto vandens
iðimtos sëklos atvësinamos ðaltame. Atvësintos sëklos plonai paskleidþiamos ir
palengva dþiovinamos. Negalima dþiovinti staigiai. Dël to gali nukentëti sëklø
daigumas. Apdorojant didesná kvieèiø sëklø kieká, vandená reikia bent 2 kartus per
dienà pakeisti, nes laikant stipriai uþterðtame, galime nesulaukti norimo efekto.
Toks terminio beicavimo bûdas vadinamas dvifaziu. Vienfazio beicavimo metu
sëklos mirkomos 3 val. 45 °C vandenyje arba 2,5 val. 46 °C, arba 2 val. 47 °C. Po to jos
atðaldomos vësiame vandenyje, plonai paskleidþiamos ir palengva dþiovinamos.
Beicuojant sëklas terminiu bûdu, reikalingas tikslumas, nes, nors ir nedaug
pakëlus vandens temperatûrà, nukentës sëklø daigumas. Vësesniame vandenyje liks
nesunaikintos kûliø sporos. Beicuojant didesnius kvieèiø sëklø kiekius, sunku
palaikyti nustatytà vandens temperatûrà visà nurodytà laikà, nes supylus sëklas,
vandens temperatûra staigiai nukrenta.
Norint beicuoti didesnius sëklø kiekius, reikia turëti atitinkamà árangà: vandens
ðildytuvus, kameras ávairios temperatûros vandeniui supilti, dëþes grûdams
panardinti. Geriausia bûtø naudoti elektrinius vandens ðildytuvus su automatine
temperatûros reguliavimo áranga. Tada bûtø galima tiksliai iðlaikyti nurodytà vandens
temperatûrà ir gerokai pagerinti beicavimo kokybæ (Aleksynas, Danilèenko, 1999).
Ekologinëje þemdirbystëje yra leista naudoti kai kuriuos mineralinius vario
junginius, pavyzdþiui, vario oksichloridà, vario sulfatà (mëlynasis akmenëlis).
Ðie preparatai tinka kvieèiø sëkloms beicuoti. Kiekvienam 100 kg sëklø reikia 400 g
vieno ið ðiø junginiø. Prieð naudojimà nustatytas beico kiekis iðtirpinama l litre
vandens. Sëklos supilamos á maiðytuvà. Tai gali bûti paprasèiausia statinë, geriau
medinë, uþmauta ant aðies. Statinës ðone turi bûti anga, pro kurià supilamos ir
iðpilamos sëklos. Ant sëklø maiðytuve supilamas vario oksichlorido arba sulfato

36

Kvieèiø prieðsëliai:
ankðtiniai augalai ir jø mi-
ðiniai, sideraliniai pûdy-
mai
tirpalas. Sandariai uþdarius dangèiu, maiðytuvas sukamas. Taip sëklos sudrëkinamos
iðtirpintu beicu. Labai svarbu, kad sëklos beicu bûtø sudrëkintos kuo tolygiau ir visos,
nes jeigu lieka nepaliestø, kûliø sporos be vargo sudygsta ir uþkreèia ið sveikø ir
beicuotø sëklø sudygusius augalus. Kuo ilgiau sukame maiðytuvà, tuo geriau
sumaiðome ir apveliame sëklas. Taèiau nereikia to daryti per ilgai, nes tada nedidelis
vandens kiekis iðgaruoja, susidaro beico dulkës, kurios jau nesilaiko ant grûdø.
Paprastai pakanka sukti maiðytuvà 5 - 6 minutes. Dar geriau sëklà beicuoti specialiose
maðinose, taèiau jos yra brangios ir apdoroti nedidelá sëklos kieká vargu ar atsipirktø.
Biologinis kvieèiø beicavimo bûdas dar maþai kur naudojamas. Kol kas nedaug
yra sukurta tinkamø bei efektyviø biologiniø beicø.
Kvieèiø auginimas yra daug sudëtinges-nis ir sunkesnis negu rugiø, ypaè
ekologiðkai ûkininkaujant. Jie reiklesni visoms augimo sàlygoms, taip pat ir
prieðsëliams.
Kvieèiai, prieðingai negu rugiai, turi silpnesnæ ðaknø sistemà, be to pavasará
lëèiau auga, todël jiems didesná pavojø kelia piktþolës. Maisto medþiagas kvieèiai
paima ið dirvos silpniau, nes jø ðaknys nepasiekia gilesniø dirvoþemio sluoksniø.
Todël kvieèiams skirtoje dirvoje turi bûti daugiau maisto medþiagø, ypaè azoto. Á visa
tai bûtina atsiþvelgti parenkant kvieèiams vietà ekologinëje sëjomainoje. Labai
svarbu, kad kvieèiai nepatektø á nualintas, silpnai maisto medþiagomis aprûpintas
dirvas.
Ekologinëje þemdirbystëje kvieèiai rekomenduojami sëti po ankðtiniø augalø
arba jø miðiniø su nedideliu kiekiu varpiniø. Tokie prieðsëliai palieka dirvoje
nemaþai kvieèiams prieinamø maisto medþiagø. Nors naujausi uþsienyje atlikti
tyrimai byloja, kad þieminiai kvieèiai dël silpnai iðvystytos ðaknø sistemos ir menko
augimo rudená nepajëgia pasisavinti palikto ankðtiniø augalø biologinio azoto. Ðis
elementas pradiniuose kvieèiø augimo tarpsniuose yra labai reikalingas, taèiau tik
nedideliais kiekiais. Todël likusioji biologinio azoto dalis per þiemà, ypaè jeigu ji
bûna ðilta ir lietinga, iðsiplauna á gilesnius, augalams nepasiekiamus, dirvoþemio
sluoksnius. Ðiuos nenaudingus procesus ið dalies galima sustabdyti auginant tar-
pinius augalus. Pavyzdþiui, jeigu þieminiai kvieèiai sëjami á dobilienà, tai jà suarus
po pirmos þolës derliaus nuëmimo verta pasëti rapsus ar kitus trumpos vegetacijos
kryþmaþiedþius augalus, kurie geriau panaudoja esantá dirvoje biologiná azotà, suriða
já savo audiniuose ir palieka þiemkenèiams maþiau tirpiuose junginiuose. Taip dalis
azoto pasilieka dirvoje ir juo gali pasinaudoti pavasará vegetacijà atnaujinæ þieminiai
kvieèiai.
37
 Þieminiams kvieèiams tinkami prieðsëliai yra daugelis kitø augalø, po kuriø
derliaus nuëmimo lieka pakankamai laiko tinkamai paruoðti dirvà sëjai, o pati
dirva bûna nenualinta ir neuþterðta daugiametëmis piktþolëmis. Tradicinis
þiemkenèiø prieðsëlis, uþimtasis pûdymas, yra vienas ið geriausiø ir ekologinëje
þemdirbystëje. Ðie pûdymai daþniausiai bûna uþimti vikiø - aviþø miðiniais þaliajam
paðarui ar silosui. Ekologinëje þemdirbystëje sëti þieminius kvieèius po þemaûgiø ir
pusiau belapiø þirniø grûdams galima tik iðimtiniais atvejais, kai laukas yra
gerai apvalytas nuo piktþoliø. Dar maþiau kaip prieðsëlis þiemkenèiams ekologi-
niuose ûkiuose tinka ðiuolaikinës belapës arba pusiau belapës þemaûgës þirniø
veislës.
Vikiu - aviþø miðiniai sudaro geras sàlygas piktþoliø naikinimui. Be to, pats
pasëlis paprastai bûna gana tankus ir aukðtas, to negali pakæsti didelë dalis pavojingø
piktþoliø rûðiø. Pasilikusias nenustelbtas miðiniø piktþoles galima sëkmingai
sunaikinti toliau dirbant dirvà. Laiko tam lieka apie 1,5 vasaros mënesio.
Ekologinëje þemdirbystëje þieminius kvieèius gerai tinka sëti á sideralinius
pûdymus, nors toks prieðsëlis gana brangus. Kadangi kvieèiai sëjami sunkesnëse
dirvose, kur lubinai, geriausiai þaliajai tràðai tinkantis augalas, auga prasèiau,
sideraliniame pûdyme gali bût sëjami paðariniai þirniai (peliuðkos), raudonieji
dobilai, kryþmaþiedþiai augalai (rapsai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyèios),
facelijos. Augalai, aparti kaip þalioji tràða, praturtina dirvoþemá organinëmis
medþiagomis, pateikia maisto mikroorganizmams ir stipriai suaktyvina jø veiklà. Be
to, daugelis minëtø sideraliniø augalø turi fitosanitariniø savybiø ir stabdo daugelio
pavojingø ligø plitimà. Kryþmaþiedþiø augalø iðskiriamiems fitoncidams yra
jautrûs kvieèiø paðaknio ligø sukëlëjai. Sideraliniame pûdyme iðaugusios piktþo-
lës daþniausiai nesuspëja subrandinti ir pasëti savo sëklø, todël jø atsargos dirvoje
sumaþëja. Sideraliniai pûdymai ekologinëje þemdirbystëje ypaè svarbûs, nes juose
auginami augalai þaliajai tràðai turi teigiamà átakà.
Ûkininkaujant ekologiðkai, kvieèiai á tà patá laukà gali sugráþti ne anksèiau kaip
po 4 - 5 metø. Tokià ilgà auginimo pauzæ rekomenduojama daryti dël ligø plitimo.
Kvieèiai yra jautrûs paðaknio ligoms, kurios daugiausia plinta per dirvà, todël ilgesnis
laiko tarpas be augalø - ðeimininkø ir fitoncidus iðskiriantys augalai, padeda palaikyti
palankesnæ laukø fitosanitarinæ bûklæ*.

Dirvos ruoðimas kvie-

èiø sëjai Þieminiai kvieèiai sëjami po ávairiø prieðsëliø, todël dirvos ruoðimas gali bûti
kiekvienu atveju skirtingas. Ekologinëje þemdirbystëje dirvos ruoðimas sëjai turi 2
pagrindinius uþdavinius: sudaryti optimalias sàlygas sëklos áterpimui, augalø
7
Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.

38

Svarbiausia priemonë
piktþoliø naikinime - tinka-
mas þemës dirbimas
sudygimui bei tolimesniam augimui ir naikinti piktþoles. Kaip rodo naujausi
tyrimø duomenys, pagrindinis þemës dirbimo tikslas yra piktþoliø naikinimas.
Nustatyta, kad daugelis augalø, áskaitant þieminius kvieèius, gali puikiai augti pasëti á
visiðkai nedirbtà arba tik minimaliai ádirbtà dirvà, su sàlyga, kad èia bus vienokiu ar
kitokiu bûdu iðnaikintos ar prislopintos piktþolës. Áprastoje þemdirbystëje tà atlieka
herbicidai. Ekologiniuose ûkiuose piktþoliø naikinimui lieka vienintelë priemonë
- þemës dirbimas. Mûsø laukuose, kur piktþoliø sëklø bei vegetatyviniø jø
dauginimosi organø atsargos yra gausios, dirvos dirbimo terminai bei pasirinktas
bûdas ekologinëje þemdirbystëje turi lemiamà reikðmæ. Nuëmus prieðsëlio derliø,
jeigu tai buvo dobilai ar uþimto pûdymo augalai, reikia pirmiausia sekliai 10 - 12 cm
gyliu ádirbti dirvà. Geriausiai tai daro raþienø skutimo agregatas, kurá sudaro priekyje
esantys stambûs strëliniai noragëliai, iðdëstyti dviejose eilëse, ið paskos seka peilinës
akëèios ir stambus strypinis volas. Kad piktþolës negalëtø ásitvirtinti dirvoje ir vël
suþaliuoti, rekomenduojama kas 7-10 dienø bent 2-3 kartus iki gilaus arimo ádirbti
dirvà kultivatoriumi su spyruokliniais noragëliais. Iðleistas papildomas piktþoliø
ðaknis kultivatoriaus noragëliai vël nutraukia ir jas palieka be reikiamo sàlyèio su
þeme. Tai verèia piktþoles leisti kitas papildomas ðaknis. Taip sukauptos maisto
medþiagos pamaþu eikvojamos, maþëja ðaknø gyvybingumas ir galimybë iðleisti
naujus daigus. Todël pagrindinis daugiameèiø piktþoliø naikinimas vyksta nuolat
kultivuojant sekliai raþienø agregatu ádirbtà dirvà.
Prieð þieminiø kvieèiø sëjà, ne vëliau kaip prieð 2 - 3 savaites, dirva ariama 23 -
25 cm gyliu plûgais su prieðplûgiais. Reikia stengtis, kad virðutinis dirvos sluoksnis su
nusilpusiomis piktþoliø ðaknimis bûtø apverstas giliai á vagos dugnà, ið kur joms
sudygti daþniausiai nepakanka jëgø.
Taip þieminiø javø sëjai ruoðiamos dobilienos nupjovus pirmà þolæ bei uþimtieji
pûdymai. Nesuspëjus sekliai ádirbti dirvà po prieðsëlio derliaus nuëmimo, prieð
þieminiø sëjà reikia giliai suarti plûgais su prieðplûgiais. Taèiau be piktþoliø
iðsekinimo vien gilus arimas gerø rezultatø neduoda.
Prieðsëjinis dirvos dirbimas arba sëklos guoliavietës paruoðimas yra ne maþiau
atsakingas darbas. Pagal agrotechninius reikalavimus áterpta sëkla turi gulti ant
kietesnio, kapiliarine drëgme aprûpinto, dirvos sluoksnio. Ið virðaus ji turi bûti
pridengta 4 - 5 cm storio puriu dirvos sluoksniu.
Ruoðiant þieminiø kvieèiø sëklos guoliavietæ, nereikia naudoti giliai dirvà
purenanèiø padargø. Pakanka dirvà ádirbti tokiu gyliu, kokiu po to áterpiame
sëklà, þieminiams kvieèiams 4 - 5 cm. Ði taisyklë yra ypaè aktuali ekologinëje
þemdir-bystëje. Á per giliai ádirbtà dirvà sëkla áterpiama nevienodai, didelë jos dalis
daug giliau, negu reikalaujama. Tada uþsitæsia sëklos dygimas ir plinta piktþolës.
Pastaruoju metu daugelis þemdirbiø naudoja prieðsëjinio dirvos dirbinio
39
 agregatus, vadinamuosius „germinatorius“. Originali darbiniø daliø konstrukcija ir jø
iðdëstymas sudaro galimybæ gerai paruoðti dirvà sëjai minimaliu vaþiavimø
skaièiumi. Paskui einantys lysteliniai voleliai sutrupina dirvos pavirðiuje pasilikusius
grumstus, ir stambesnius dirvos trupinëlius lieka pavirðiuje, taip apsaugoma dirva nuo
plutos susidarymo.

Kvieèiø træðimas: kuo Kvieèiai labiau negu kiti varpiniai javai yra reiklûs maisto medþiagomis. Jie
daugiau tràðø sukoncent- daugiau maitinasi virðutiniame dirvos sluoksnyje esanèiomis medþiagomis, maþai
ruoti ðaknø augimo zonoje pasiekdami giliau esanèius junginius. Todël kvieèiø træðimas ekologinëje
þemdirbystëje yra sudëtingesnis negu áprastoje, èia svarbu, kuo daugiau tràðø
sukoncentruoti augalø ðaknø augimo zonoje.
Sëjant kvieèius po ankðtiniø augalø (dobilø, liucernø, þirniø, vikiø), jø sukaupto
biologinio azoto daþniausiai pakanka tik rudená. Anksti pavasará, prasidëjus kvie-
èiø vegetacijai, augalai pradeda jausti azoto stygiø. Nepakanka azoto þieminiams
kvieèiams, pasëtiems po vikiø - aviþø miðinio þaliajam paðarui ar silosui. Ypaè jo
trûksta po varpiniø þoliø, kryþmaþiedþiø augalø bei ankstyvøjø bulviø.
Ekologinëje þemdirbystëje iðkyla klausimas, kada geriausia træðti organinëmis
tràðomis þieminiams kvieèiams skirtus laukus? Praktiðkai daþniausiai jomis træðiami
kvieèiø prieðsëliai, jeigu tai yra ne ankðtiniai javai ar daugiametës þolës. Jeigu sëjama
po vikiø-aviþø miðinio, þaliajam paðarui ar silosui skirtø miðiniø, mëðlà (kraikiná arba
skystàjá) galima áterpti rudená prieð giløjá arimà arba pavasará prieð miðiniø sëjà.
Taèiau pavasará træðiant mëðlu, iðkyla pavojus per daug suslëgti dirvas, ypaè
sunkesnes ir dar nepakankamai pradþiûvusias. Todël geriau truputá suvëlinti miðiniø
sëjà ir palaukti, kol dirvos pradþius.
Prieð þieminiø kvieèiø sëjà geriau naudoti pakankamai iðsigulëjusá mëðlà arba
kompostà. Maþiau tiesioginiam træðimui tinka ðvieþias arba skystas mëðlas, kurio
kvapas daþnai privilioja kai kuriuos kenkëjus, nors patys augalai rudená geriau
panaudoja ðvieþiame mëðle esantá amoniakinës formos azotà.
Be mëðlo ar kitø organiniø tràðø, ekologinëje þemdirbystëje, kaip buvo minëta,
lengvose ir sunkesnëse dirvose svarbià vietà uþima þalioji tràða. Sëjomainos laukas,
kuriame auginami augalai þaliajai tràðai, vadinamas sideraliniu pûdymu, o patys
augalai sideratais. Þaliajai tràðai daþniausiai sëjami ankðtiniai augalai, taèiau kaip
rodo uþsienio ðaliø patirtis, gerai tam tinka ir varpiniai. Bene didþiausià naudà duoda
gerai vietos sàlygomis pritaikyti ávairiø augalø miðiniai. Lietuvoje nuo seno reko-
menduojami auginti lubinai, ypaè kartieji, seradëlës, barkûnai, peliuðkos, vikiai.
Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau duomenø apie dobilø, liucernø, pupø, rapsø,

40

Ardydami ðiaudus, dir-
vos mikroorganizmai ima
jø veiklai reikalingà azotà
ið dirvos, maþindami hu-
muso atsargas.
Priklausomai nuo dirvos
aprûpinimo maisto me-
dþiagomis bei pasëliø bûk-
lës, skysto mëðlo norma ga-
li bûti 20 - 40 m3 ha. Ðá skys-
to mëðlo kieká rekomen-
duojama išlaistyti žiemi-
niams kvieèiams per du
kartus.
aliejiniø ridikø, baltøjø garstyèiø, vienmeèiø svidriø ir kitø augalø panaudojimà
þaliajai tràðai. Ðie augalai labiau tinka sunkesnëse dirvose, kur lubinai auga blogiau.
Norint iðauginti didesná þieminiø kvieèiø grûdø derliø, reikia atitinkamai
padidinti træðimà maisto medþiagomis. Pavyzdþiui, 5 t/ha grûdø derliui iðauginti
kvieèiams reikia 145 kg/ha azoto, 63 kg/ha P2O5, 149 kg/ha K2O, 27 kg/ha MgO ir
40 kg/ha CaO. Ðiø ir kitø maisto medþiagø poreikis ekologinëje þemdirbystëje
patenkinamas daþniausiai organinëmis tràðomis.
Træðiant mëðlu bei lubinais, galima patenkinti þieminiø kvieèiø poreikius
beveik visoms pagrindinëms maisto medþiagoms. Dirvos mikroorganizmø veiklai
labai svarbu, kad organinëse medþiagose, kuriomis træðiame augalus, bûtø tinkamas
anglies ir azoto santykis. Optimalus anglies ir azoto santykis yra 15 - 30, tai yra 15 -
30 daliø anglies ir viena dalis azoto. Duomenys rodo, kad ðiauduose yra per maþai
azoto, lyginant su anglimi. Ardydami ðiaudus, dirvos mikroorganizmai ima jø
veiklai reikalingà azotà ið dirvos, maþindami jos humuso atsargas.Todël aparti
ðiaudai pirmaisiais metais dirvoje azoto nepagausina, atvirkðèiai, dar sumaþina.
Ekologinëje þemdirbystëje ant susmulkintø ir tolygiai paskleistø dirvos pavirðiuje
ðiaudø prieð arimà gali bûti iðlaistomas skystas mëðlas. Taèiau ðiaudais træðti javus
ekologinëje þemdirbystëje nerekomenduojama dël ligø plitimo pavojaus.
Papildomam þieminiø kvieèiø træðimui pavasará tinka skystasis mëðlas arba
srutos. Taèiau neturint jø galima træðti gerai perpuvusiu mëðlu arba dar geriau
kompostu. Svarbu, kad mëðlas ar kompostas bûtø ne per drëgni ir juos bûtø galima
tolygiai paskleisti dirvos pavirðiuje. Priklausomai nuo dirvos aprûpinimo maisto
medþiagomis bei pasëliø bûklës, skysto mëðlo norma gali bûti 20 - 40 m3 ha. Ðá
skysto mëðlo kieká rekomenduojama iðlaistyti þieminiams kvieèiams per du
kartus. Pirmoji mëðlo normos pusë iðlaistoma kiek ámanoma anksèiau pavasará.
Antroji mëðlo dalis laistoma paèioje kvieèiø plaukëjimo pradþioje.
Skystasis mëðlas ar srutos, laistomi ant vegetuojanèiø augalø, gali juos
apdeginti, todël prieð naudojimà patartina ðias tràðas atskiesti vandeniu: skystà
mëðlà santykiu 1:10, srutas - 1:5. Geriausia tràðas laistyti specialiomis maðinomis,
kurios jas tolygiai paskleidþia dirvos pavirðiuje.
Papildomà þieminiø kvieèiø træðimà skystu mëðlu geriausia yra derinti su pasëliø
akëjimu. Tai gerokai pagerina mëðlo veikimà ir akëjimo efektyvumà.
Sëjos laikas. Svarbiausia, kad kvieèiai iki þiemos ðalèiø suspëtø iðauginti bent 3
lapelius. Nepatartina þieminius kvieèius sëti per anksti, nes tada padidëja ligø,
kenkëjø ir piktþoliø antpuolio galimybë. Be to, per anksti pasëti kvieèiai iki þiemos
gali per veðliai suþelti. Pasëliai gali sunyktii dël storesnës sniego dangos, ypaè jeigu
pasninga ant neáðalusios þemës. Tada augalai paprasèiausia uþdûsta dël kvëpavimui
41

Sëklos norma ir sëjos
gylis
Netiesioginës piktþoliø
reguliavimo priemonës
Tiesioginës piktþoliø
reguliavimo priemonës
reikalingo deguonies trûkumo.
Nuo seno nustatyta, kad mûsø sàlygomis optimalûs þieminiø kvieèiu sëjos
terminai yra rugsëjo 10 - 20 dienos. Ðiauriniuose rajonuose kvieèiai sëjami anksèiau,
pietiniuose ðiek tiek vëliau.
Sëklos norma. Esant normalioms sëjos sàlygoms, ekologinëje þemdirbystëje
þieminiø kvieèiø sëklos norma didinama 5 - 8 proc. Tai daroma tam, kad tankiau
rudená sudygæ kvieèiø pasëliai geriau stelbtø piktþoles ir maþiau nuo jø nukentëtø.
Priklausomai nuo susiklosèiusiø sàlygø, sëklos norma gali svyruoti nuo 180 iki 240
kg/ha. Didinti sëklos normà reikia, jeigu vëlinami sëjos terminai ir laukiama didesnio
piktþoliø antpuolio.
Sëjos gylis. Þieminiø kvieèiø sëkla áterpiama ðiek tiek giliau, negu rugiø.
Vidutinis sëklos áterpimo gylis yra 4 - 5 cm. Lengvesnëse dirvose ji terpiama giliau,
sunkesnëse - sekliau. Optimaliu gyliu pasëti kvieèiai yra atsparesni didesniems
ðalèiams, geriau þiemoja, o pavasará gausiau krûmijasi.
Piktþoliø reguliavimas. Visas piktþoliø reguliavimo arba naikinimo priemones
galima sàlyginai suskirstyti á 2 grupes: netiesiogines (apsaugines) ir tiesiogines*.
Netiesioginëmis priemonëmis yra stabdomas piktþoliø plitimas visuose
pasëliuose. Pigiausia ir efektyvi piktþoliø reguliavimo priemonë yra sëjomaina.
Augalø kaita sëjomainoje derinama su jø piktþoles stelbianèiomis savybëmis.
Pavyzdþiui, veðlûs vikiø aviþø miðiniai þaliajam paðarui ar silosui gerai stelbia ne tik
trumpaamþes, bet ir kai kurias daugiametes piktþoles. Viena pavojingiausiø mûsø
laukø piktþoliø varputis, nepakenèia apðvietimo trûkumo ir, ilgiau pabuvæs augalø
pavësyje, sunyksta arba taip nusilpsta, kad tampa maþai arba visiðkai nepavojingas.
Taèiau yra piktþoliø, daugiausia daugiameèiø, kurios á stelbimà reaguoja maþai,
pavyzdþiui, usnys.
Kruopðtus sëklø valymas sumaþina sëkliniø piktþoliø plitimà. Ðiuolaikinës
valymo maðinos gali atskirti beveik visø pas mus paplitusiø piktþoliø sëklas nuo javø.
Ekologiniuose ûkiuose sëklø valymas yra viena svarbiausiø apsaugos nuo piktþoliø
priemoniø.
Tiesioginës piktþoliø naikinimo priemonës ekologinëje þemdirbystëje yra þemës
dirbimas, pasëliø akëjimas ir ravëjimas. Pasëliø akëjimas yra daugiausia nukreiptas
trumpaamþëms piktþolëms naikinti. Þieminiai kvieèiai labiau pakenèia akëjimà, negu
* Aleksynas A., Danilèenko V. Parankinë knyga ekologinio ûkio ðeimininkui. Kaunas. 73 p.
42

Akëjant reikia vaþiuoti
skersai arba ástriþai augalø
eiluèiø. Vaþiavimo greitis
ne didesnis kaip 5 - 6
km/val.
rugiai. Pirmiausia todël, kad jie sëjami giliau ir jø krûmijimosi mazgas nuo paþeidimo
akëèvirbaliais yra apsaugotas storesniu dirvoþemio sluoksniu. Be to, kvieèiai sëjami
daþniausiai sunkesnëse dirvose, kur akëèios ne taip giliai sminga ir augalø neiðvarto ar
neiðrauna.
Þieminiø kvieèiø akëjimà galima pradëti praëjus 4 - 5 dienoms po sëjos, kada jie
dar nesudygæ, taèiau grûdai jau iðleidæ netikràsias ðakneles ir ásitvirtinæ á dirvà.
Ekologinëje þemdirbystëje þieminiø kvieèiø akëjimas rudená yra bûtina priemonë,
todël reikia stengtis prieð sëjà dirvà ádirbti labai kruopðèiai, gerai iðlyginti ir nepalikti
pavirðiuje stambiø grumstø.
Nepatartina akëti dygstanèiø kvieèiø, kol jie nepasiekæ 2 - 3 lapeliø augimo
tarpsnio. Antrà kartà kvieèiai akëjami, kai turi 2 - 4 lapelius. Tuomet sunaikinama
didþioji dalis dygstanèiø ir jau sudygusiø piktþoliø. Ðio akëjimo bûtinumà lemia
pasëlio piktþolëtumas. Laiku nuakëtas ðvarus kvieèiø pasëlis geriau pasiruoðia
þiemojimui, o pavasará stipriau krûmijasi.
Pavasará atðilus orui ir atsinaujinus augalø vegetacijai, piktþoliø dygimas vël
suaktyvëja. Todël pavasarinis þieminiø kvieèiø akëjimas yra bûtinas dël dviejø
prieþasèiø: suardyti susidariusià dirvos plutà ir sunaikinti piktþoles. Akëti
galima pradëti, kai dirva yra pakankamai pradþiûvus ir lengvai trupa. Tada
pravaþiavus akëèioms, susidaro negilus purus dirvos sluoksnis, kuris stabdo drëgmës
garavimà, o prie augalø ðaknø lengvai patenka oras, reikalingas besikrûmijantiems
augalams.
Akëjant reikia vaþiuoti skersai arba ástriþai augalø eiluèiø. Vaþiavimo grei-
tis ne didesnis kaip 5 - 6 km/val. Padidinus vaþiavimo greitá, akëèios pradeda
ðokinëti ir pakildamos bei vël nusileisdamos labiau paþeidþia augalus. Akëèvirbaliai
turi bûti gerai nusmailinti ir stipriai priverþti.
Spyruoklinës pasëliø akëèios atsirado palyginti nesenai (3 pav.). Jos kai kur
vadinamos ekologinëmis akëèiomis. Lyginant su áprastomis virbalinëmis akëèiomis,
jos geriau tinka piktþoliø naikinimui ne tik javø, bet ir daugelio kitø augalø pasëliuose.
Jø akëtvirbaliai yra ilgi, lengvai spyruokliuojantys, geriau nei standûs iðrauna
piktþolës ir maþiau uþverèia kvieèius. Be to, ðios akëèios geriau trupina dirvos
pavirðiuje esanèius grumstus ir naikina plutà. Ekologinëje þemdirbystëje labai
svarbu, kad pasëliø akëjimas, tuo paèiu ir piktþoliø naikinimas, tæstøsi kuo ilgiau.
Negalima spyruokliniø akëèiø naudoti, jeigu augalai silpnai laikosi dirvoje arba jie
yra þiemos ar pavasario ðalèiø iðkilnoti. Labai svarbu naudojant spyruoklines akëèias
pasirinkti tinkamà vaþiavimo greitá. Kuo silpnesni augalai, tuo lëèiau reikia
vaþiuoti su akëèiomis. Taèiau per lëtai vaþiuojant, maþiau iðraunama piktþoliø. Todël
kiekvienu atveju, pasirenkant vaþiavimo greitá, bûtina visuomet atsiþvelgti á augalø ir
dirvos bûklæ, piktþoliø iðsivystymo laipsná.
43
 Labai naudinga pavasariná pasëliø akëjimà derinti su papildomu træðimu
skystuoju mëðlu arba srutomis. Skystàjá mëðlà arba srutas geriausia iðlaistyti jau ant
nuakëtø pasëliø, tada dirvos pavirðius yra purus ir skystosios tràðos gerai susigeria.
Laistant ant neakëto pasëlio, dalis mëðlo nuteka plutos pavirðiumi á nedidelius dirvos
ádubimus, ilgai nesusigeria, augalai patræðiami nevienodai. Taèiau po laistymo
uþsitæsus saulëtiems orams, sudrëkintame pavirðiuje gali greitai susidaryti tvirta
pluta. Tada nedelsiant reikia akëti pakartotinai. Skystas mëðlas skatina piktþoliø
dygimà, todël reikia atidþiai stebëti pasëliø bûklæ po iðlaistymo ir nepavëluoti
pakartoti akëjimà.

Kiekvieno akëjimo metu

reikia keisti vaþiavimo
kryptá

3 pav. Spyruoklinës pasëliø akëèios

Ligos. Kvieèius, labiau nei bet kuriuos kitus varpinius javus, puola ávairios
Kvieèiø ligos grybinës ligos (4 pav.).
Kietosios kûlës yra viena pavojingiausiø kvieèiø ligø. Uþkrëstus kvieèius galima
pastebëti grûdø pieninëje brandoje. Augalai þemesni, varpos pasiðiauðusios,
tamsesnës, stovi staèios. Varpose vietoje grûdø yra tamsûs kûlgrûdþiai, pilni grybo
sporø. Kuliant kvieèius sporos iðdulka ir patenka ant sveikø grûdø. Augalai
kietosiomis kûlëmis apsikreèia dygimo metu. Ði liga pas mus pasireiðkia kiekvienais
metais ir labiau iðplinta, kai blogai paruoðiama sëkla, vëlinama sëja arba kvieèiai
dël blogos prieþiûros skursta.
Dulkanèiøjø kûliø paþeistø kvieèiø iðplaukëja tik varpø stagarëliai, kurie bûna
gausiai aplipæ tamsia, lengvai dulkanèia sporø mase. Nudulkëjusios sporos patenka
ant þydinèiø augalø. Èia jos sudygsta ir skverbiasi á besiformuojanèio grûdo gemalà.

44

Per anksti pasëtuose
veðliai suþëlusiose kvie-
èiuose ypaè greitai iðplinta
pavasarinis pelësis, o gau-
siai patræðtuose nepervusiu
mëðlu - fuzariozë
Tokiam grûdui dygstant, grybas áauga á daigà, ið kurio iðauga kûlëti varpø stagarëliai.
Ligos sukëlëjas þiemoja kvieèiø þelmenyse ir grûduose. Miltligës þieminius javus
labiausiai paþeidþia bamblëjimo ir plaukëjimo tarpsniuose. Ant lapø ir stiebø
atsiranda baltas, vëliau tamsëjantis apnaðas. Ligoti augalai silpniau krûmijasi, uþauga
menkesni, su smulkiomis varpomis. Ligos sukëlëjas þiemoja þelmenyse ir augalinëse
liekanose. Ekologiðkai auginamuose kvieèiuose labiau plinta ten, kur pasëliai rude-
ná buvo gausiau træðti nepakankamai perpuvusiu mëðlu. Azoto perteklius skati-
na ðiø ligø plitimà. Fuzarioze javai serga nuo sudygimo iki grûdø subrandinimo,
taèiau augalø daigus labiau paþeidþia þiemos-pavasario laikotarpiu (pavasarinis
pelësis), o subrendusias varpas vasarà. Pavasarinis pelësis ypaè greitai plinta per
anksti pasëtuose ir veðliai suþëlusiuose þieminiuose javuose. Tokie pasëliai gali
visiðkai þûti, kai ant neáðalusios þemës iðkrenta storesnis sniego sluoksnis ir ilgesná
laikotarpá paguli.
Septorioze kvieèiai ir kiti varpiniai javai serga visà vegetacijos periodà. Ant
apatiniø lapø pasirodo smulkios vis didëjanèios ðviesiai rudos dëmelës, vëliau lapai
nudþiûsta. Liga gali paþeisti ir varpas.
Paðaknio ligos þieminiams kvieèiams padaro daugiausia þalos. Net áprastoje
þemdirbystëje, kur plaèiau naudojami ávairûs fungicidai, efektyviø priemoniø prieð
ðias ligas kol kas nëra.
ÐEPETËLIS
PAVIRÐIUJE
Kietosios kûlës
Paðaknio ligos
Septoriozë
Fuzariozë
Dulkanèiosios kûlës
VIDUJE
GEMALAS
4 pav. Su sëkla ir per dirvà plintanèiø ligø iðsidëstymas
Pagrindiniai paðaknio ligø sukëlëjai yra parazitiniai grybai: Ophiobolus grami-
nis, Fusarium culmorum, Alternaria tenuis. Helmintosporium sativum. Kaip nurodo
M. Strukèinskas, mûsø sàlygomis ypaè reikðmingi yra pirmieji du parazitai, kurie
daþnai uþpuola augalus abu kartu. Paðaknio ligomis serga ne tik kvieèiai, bet ir rugiai,
45
 Geros kokybës kepiniø
neiðkepsi ið paðaknio ligo-
mis uþsikrëtusiø kvieèiø
grûdø
Ligø naikinimo prie-
monës
mieþiai, varpinës þolës.
Paðaknio ligø paþeisti kvieèiø grûdai praranda geras kepimo savybes. Ligoti
grûdai, lyginant su sveikais, turi iki 15 proc. maþiau baltymø, sutrumpëja augalo
stiebas ir varpa. Sumaþëja grûdø skaièius ir masë varpoje, grûdø absoliutus svoris.
Þûsta 3,4 - 19,9 proc. stiebø. Stipriai ðiø ligø paþeisti augalai gali visiðkai sunykti.
Paðaknio ligø sukëlëjai yra gana gajûs. Vokieèiø mokslininko P. Stoverio
duomenimis, Fusarium genties grybai, net neturëdami augalø ðeimininkø (kvieèiø,
mieþiø ir t. t.), dirvoje iðsilaiko 5 - 15 ir daugiau metø, javaklupës sukëlëjai
Ophiobolus grybai - 2 - 4 metus, Helminthosporium - 3 metus. Fusarium grybai
nepalankiais jiems vystytis metais gali virsti saprofitais, tai yra maitintis negyva
dirvoje esanèia organine medþiaga. Todël jie gali gana ilgai iðbûti dirvoje be varpiniø
augalø - ðeimininkø, o susidarius palankioms sàlygoms, pradeda aktyviai parazituoti
javus.
JAV mokslininkai tyrinëjo ávairiø paðaknio ligø naikinimo metodus: cheminá
(fungicidus, beicus, cheminæ terapijà), fiziná (temperatûrà, drëgmæ, dirvos aeracijà),
biologiná (antibiotikus, augalø likuèiø likvidavimà, sëjomainas) atsparias veisles ir
karantininá metodà. Taèiau ið visø ðiø priemoniø patikimiausia pasirodë sëjo-
maina. Tai patvirtino mûsø ðalyje atliktø bandymø rezultatai.
Rudosios kvieèiø rûdys pasirodo pavasará ir vasaros pirmoje pusëje. Ant lapø
virðutinës pusës susidaro rausvai rudos, apie l - l,5 mm skersmens, lengvai plyðtan-
èios, dulkingos pûslelës. Èia subræsta kelios vasariniø sporø kartos per vienà vasarà.
Sergantys lapai anksti nudþiûsta, sumaþëja grûdø derlius.
Geltonosios rûdys plinta kvieèiø þydëjimo ir pieninës brandos metu. Ant lapø,
stiebø ir varpø iðsivysto smulkios, eilëmis iðsidësèiusios geltonos spalvos, plyðtan-
èios, dulkingos pûslelës. Grûdai uþauga smulkûs ir raukðlëti. Rudená þiemkenèiai
uþsikreèia nuo javø grûdø krituoliø þelmenø ir nuo pasëtø serganèiø sëklø. Pavasará
nuo þiemkenèiø liga perneðama á vasarojaus laukus.
Ekologinëje þemdirbystëje, nenaudojant fungicidø ir kitø cheminiø preparatø,
pagrindiniai apsaugos bûdai nuo augalø ligø daugiau remiasi organizaciniais-
ûkiniais, agrotechniniais, mechaniniais, biologiniais ir, retais atvejais, kai
kuriais cheminiais metodais.
Pagrindinis ir pigiausias javø ligø naikinimo bûdas yra sëjomaina. Kaitalio-
jant augalø rûðis, neleidþiama susikaupti gausiam tos paèios genties ligø pradui.
Augalai apsaugomi nuo masinio ligø sukëlëjø antplûdþio, kai jie á tà paèià vietà bus
sëjami tik tada, kai ilgalaikës sporos jau maþai gyvybingos arba visiðkai þuvusios, o
46
 Kvieèiai á tà patá laukà
gali sugráþti ne aksèiau
kaip po 5 metø
Træðiant neiðsigulë-
jusiu, menkai perpuvusiu
ir ðiaudingu mëðlu, galima
sulaukti prieðingo rezulta-
to, tai yra padauginti per
ðiaudus plintanèias javø
ligas, ypaè jeigu augalai
atsëliuojami.
Atsparumas ligoms pa-
didëja, kai sëjama stambes-
ne, didelës dygimo energi-
jos ir gero daigumo sëkla
saprofitiniai grybai iðsieikvojæ, nusilpæ arba sunykæ. Todël ekologinëje þemdirbys-
tëje þieminiai kvieèiai negali bûti sëjami á tà patá laukà anksèiau kaip po 5 metø.
Suprantama, kad per ðá laikotarpá tame lauke negali bûti auginamos giminingos
augalø rûðys (rugiai, kvietrugiai, mieþiai), kurie gali sirgti tomis paèiomis ligomis
kaip ir kvieèiai.
Tinkamai pasirinkta þemës dirbimo sistema ekologiniame ûkyje padeda iðvengti
kai kuriø ligø plitimo. Nuëmus javø derliø, nuskustose raþienose suaktyvëja dirvos
mikroorganizmø veikla. Dirvoje padaugëja ligø sukëlëjams antagonistiniø mikro-
organizmø, kurie juos naikina arba slopina. Vyksta savaiminis dirvos apsivalymo
procesas. Daugelis ligø sukëlëjø gali gyvuoti tik aerobinëmis sàlygomis, todël á vagos
dugnà apvertus nuskustos raþienos virðutiná sluoksná, didelë dalis paskatintø
dygti arba sudygusiø grybø sporø þûsta dël deguonies trûkumo, ypaè tada, kai po
arimo ilgiau iðsilaiko ðiltesni orai. Taip sëkmingai galima naikinti rudøjø rûdþiø,
paðaknio ligø, miltligiø sukëlëjø pradus, nes jie daþniausiai vystosi ant raþienose
iðbyrëjusiø ir sudygusiø javø þelmenø.
Organinës tràðos maþina augalø ligø sukëlëjø plitimà ir kenksmingumà.
Tinkamai paruoðtame mëðle ir komposte yra daug ávairiø mikroorganizmø, tarp jø ir
tokiø, kurie naikina kitus, augalams pavojingus grybus. Áterptos organinës tràðos
suaktyvina mikrobiologinius procesus dirvoje, vyksta vadinamasis „grybø karas“,
kurio metu vieni mikroorganizmai naikina kitus.
Kai kuriø tyrimø duomenys rodo, kad paðaknio ir kitas þieminiø kvieèiø ligas
þenkliai sumaþina sideraliniø augalø auginimas ir aparimas. Vokietijoje atlikti ty-
rimai parodë, kad þieminiø kvieèiø, pasëtø po apartos rapsø ar raudonøjø dobilø þalios
masës, uþsikrëtimas paðaknio ligomis sumaþëjo 3,6 - 5,1 karto, lyginant su kitais
prieðsëliais. Tyrinëtojai tvirtina, kad þaliajai tràðai aparti aliejiniai ridikai, rapsai,
dobilai ar svidrës stimuliuoja paðaknio ligø sukëlëjø sporø dygimà. Masinis jø
dygimas pasireiðkia praëjus 2 savaitëms po sideraliniø augalø áterpimo. Sudygusios
sporos, tuo metu neradusios auganèiø augalø ðeimininkø, greitai þûsta. Jø skaièius
dirvoje gerokai sumaþëja ir po to pasëti augalai yra geriau apsaugoti nuo apsikrëtimo
ðiomis ligomis.
Sëklos paruoðimas taip pat gali stipriai sumaþinti javø ligø daromus nuostolius.
Svarbiausia, kad sëkla nebûtø ruoðiama ið pasëliø, uþkrëstø per grûdus plintan-
èiomis ligomis. Pavojingiausia þieminiø kvieèiø liga, plintanti per sëklà, yra kûlës,
todël sëklos beicavimas yra bûtina priemonë, uþkertanti kelià joms plisti. Ekologinëje
þemdirbystëje naudotinas terminis ir cheminis beicavimas leistinais preparatais.
Svarbu grieþtai laikytis optimaliø þieminiø kvieèiø sëjos terminø. Didesnis
pavojus apsikrësti rudosiomis ar geltonosiomis rûdimis ir pavasariniu pelësiu iðkyla
per anksti pasëtuose kvieèiuose. Nereikia didinti rekomenduojamos sëklos nor-
47
 mos. Tankiuose pasëliuose daþniau pasireiðkia miltligës ir kvieèiø paðaknio ligos. Per
giliai áterpta sëkla ilgiau dygsta, iðaugæ daigai bûna silpnesni, juos daþniau apninka
kûlës ir paðaknio ligos.
Piktþoliø naikinimas ne tik pasëliuose, bet ir laukø pakraðèiuose padeda
iðvengti kai kuriø bendrø augalø ligø iðplitimo. Kvieèiams didesná pavojø gali sukelti
vienskiltës piktþolës. Per jas daugiausia plinta javø rûdys, miltligës ir paðaknio ligos.
Kvieèiø kenkëjai Kenkëjai. Didesnës þalos þieminiams kvieèiams padaranèiø kenkëjø pas
mus nëra daug. Kai kurie ið jø aktyviau pasireiðkia tik palankiais jiems vystytis
metais.
Spragðiai yra bene daþniausias þieminiø kvieèiø, pasëtø á dobilienas, kenkëjas.
Augalams kenkia spragðiø lervos. Tai geltonos arba gelsvai rusvos spalvos kietos
kirmëlaitës ryðkiai segmentuotu kûnu, tamsesne galva ir 3 poromis krûtininiø kojø.
Jos gyvena dirvoje ir minta augalø ðaknimis, poþeminëmis stiebø dalimis, kartais
sëklomis. Lervos dirvoje iðgyvena 3 - 5 metus. Þalingiausios jos bûna treèiaisiais-
ketvirtaisiais gyvenimo metais. Spragðiø lervos paþeidþia kvieèiø daigø ðaknies
kaklelá, todël lapai pagelsta ir nudþiûsta. Didesnæ þalà pasëliams padaro, kai viename
kvadratiniame metre randama 5 - 10 spragðiø lervø.
Ðvediniø museliø lervos paþeidþia þiemkenèius dar rudená, kai jiems sudygus
ilgiau uþsitæsia ðilti ir saulëti orai, o tai daþniau atsitinka per anksti pasëjus. Paþeisto
augalo centrinis lapelis nuvysta ir nudþiûsta. Rudená nesunykæ paþeisti augalai, þûsta
þiemà arba pavasará. Ekonominë þalingumo riba yra 25 - 30 museliø, pagautø 100
entomologinio tinklelio mostø. Ðalia uþsikrëtusiø þiemkenèiø pavasará reikia vengti
sëti mieþius.
Þaliaakë muselë iðaugina dvi generacijas. Rudeninë generacija paþeidþia
þiemkenèius. Lervos ásigrauþia á stiebo vidø ir ásikuria krûmijimosi mazge. Paþeistas
augalas nustoja augti, sustorëja stiebas, lapai garbanojasi, gelsta ir daþniausiai þûsta.
Ji paplitusi visoje Lietuvoje.
Javinis amaras þiemoja kiauðinëlio stadijoje ant þiemkenèiø ir varpiniø þoliø.
Amarø antplûdþiai javuose bûna ne kiekvienais metais. Jø daroma þala daþniausiai
priklauso nuo klimato sàlygø. Ðilti orai ir drëgmë skatina amarø veisimàsi ir
aktyvumà.
Lemø suaugæ vabalai ir lervos iðgrauþia lapø minkðtimà, palikdami gyslas ir
vienos pusës epidermá. Ekonominë þalingumo riba krûmijimosi tarpsnyje 10 - 15
vabalø/m2, bamblëjimo tarpsnyje 0,1 - 0,5 lervø augalui.
Apsaugos priemonës nuo þieminiø kvieèiø kenkëjø ekologinëje þemdirbystëje
Apsaugos priemonës
yra: sëjomaina, þemës dirbimas, optimalûs sëjos terminai, piktþoliø naikinimas.
nuo kvieèiø kenkëjø Pastaruoju metu vis plaèiau naudojami biologiniai kenkëjø naikinimo metodai.
Dauguma kenkëjø turi savo natûraliø prieðø - faunos ir floros atstovø. Ðie gyvieji

48
 organizmai reguliuoja kenkëjø skaièiø. Pavyzdþiui, javø ir kitø grûdiniø augalø amarø
mirtinas prieðas yra boruþës. Turbût daug kas pastebëjo, kad kai kuriais metais, kuliant
javus, su grûdais á kombaino bunkerá patenka labai daug gyvø boruþiø. Jø skaièius
bûna didesnis amarams vystytis palankiais metais. Tuomet ðiems be galo naudingiems
vabzdþiams susidaro palankios sàlygos vystytis ir daugintis, nes jiems bûna uþtektinai
maisto amarø. Ekologiniame ûkyje reikia naudoti priemones (laukø pakraðèiø
apþeldinimas, gyvatvorës, gojeliai ir t. t.), globojanèias naudingus vabz-dþius,
natûralius kenkëjø prieðus. Kovai su kenkëjais soduose ir darþuose yra sukurta daug
biologiniø preparatø, kai kurie ið jø tiktø ir lauko kenkëjams naikinti, taèiau èia jø
reikia dideliø kiekiø, o tai gana brangu. Be to, masiniai kenkëjø antplûdþiai mûsø
laukuose pasitaiko reèiau negu darþuose ar soduose. Siekiant apsiginti nuo jø
laukuose, pakanka tinkamø agrotechniniø priemoniø.

Derliaus nuëmimas ir grûdø tvarkymas

Þieminiø kvieèiø derliaus nuëmimo laikas turi átakos grûdø nuostoliams, jø

apsikrëtimui ligomis ir kokybei. Pjaunant pernokusius javus, didelë dalis grûdø
iðbyra. Ant vëliau sudygusiø pabirø veisiasi miltligës, rûdys, dauginasi javø muselës.
Be to, uþdelsus pribrendusiø kvieèiø pjûtá, mûsø sàlygomis galima patirti nuostoliø
dël nepalankiø drëgnø orø. Tada ne tik padidëja grûdø nuostoliai dël nubyrëjimo, bet ir
dël sudrëkusiø grûdø. Drëgnus grûdus daþnai dar varpose uþpuola ávairios ligos,
todël blogëja jø kokybë. Ypaè pavojingi yra pelësiai, kurie sparèiai vystosi, kai yra
pakankamai drëgmës ir ðilumos. Apipelijæ grûdai netinka nei maistui, nei paðarui,
kadangi pelësiniai grybai iðskiria labai stiprius, þmogui ir gyvuliams pavojingus
toksinus, kuriø nuodingo poveikio neámanoma paðalinti nei dþiovinimu, nei kitomis
priemonëmis.

Nuëmus derliø pag- Drëgnø grûdø dþiovinimas yra pagrindinë priemonë, kuri uþkerta kelià
rindinë priemonë apsau- plisti ligoms sandëlyje. Grûdai gerai laikosi tik tada, kai jø drëgmë nevirðija 14%.
Todël visi drëgnesni grûdai turi bûti kruopðèiai iðdþiovinti. Jeigu grûdø drëgmë
ganti grûdus nuo ligø - jø
nevirðija 18 - 20%, juos galima visiðkai iðdþiovinti aktyviosios ventiliacijos
iðdþiovinimas iki 14 %
aruoduose. Drëgnesnius reikia dþiovinti ðiluminëse dþiovyklose. Labai svarbu, kad
drëgnumo. dþiovinant grûdai nebûtø perkaitinami temperatûra neturi pakilti per 40°C. Nuo
didesnio karðèio pradeda koaguliuoti grûduose esantys baltymai, jie tampa sunkiai
virðkinami, todël labai nukenèia kvieèiø maistinës ir paðarinës savybës.

49

Þieminiø rugiø prieð-
sëliai: ankðtinës daugia-
metës þolës, uþimtieji pûdy-
mai, sideraliniai pûdymai,
ankðtiniai javai, ankstyvos
bulvës, kukurûzai
Þieminiø kvieèiø veislës*
Labai gerø kepimo savybiø: ‘ÐirvintaI’, ‘Zentos’, ‘Bussard’, ‘Aron’, ‘Ada’,
‘Alma DS’, ‘Milda DS’, ‘Altos’, ‘Meunier’. Gerø kepimo savybiø: ‘Lars’, ‘Aston’,
‘Pegassos’, ‘Tauras’, ‘Aspirant’, ‘Dekan’, ‘Herevard’, ‘Korveta’, ‘Lina’, ‘Baltimar’,
‘Cardo’s, ‘SW Maxi’, ‘Olvin’, ‘Aristos’, ‘Compliment’, ‘Cubus’, ‘Milvus’.
Patenkinamø kepimo savybiø: ‘Bill’, ‘Seda’, ‘Kris’, ‘Flair’, ‘Vergas’, ‘Butea’,
‘Kodex’, ‘Marshal’, ‘SW Harnesk’.
ÞIEMINIAI RUGIAI
Rugiai maþiau negu kiti javai reiklûs augimo sàlygoms. Jie gerai dera rûgðèiuose
smëlio ir priesmëlio, dar geriau humusinguose ir turinèiuose daug maisto medþiagø
dirvoþemiuose. Rugiai maþiau negu kvieèiai yra reiklûs drëgmei, maisto medþia-
goms. Jie atsparesni ligoms ir geriau stelbia piktþoles. Þieminiai rugiai geriau negu
kvieèiai pakenèia ðalèius. Po sniegu rugiai niekados neiððàla. Dël iðvardintø savybiø
rugius ekologinëje þemdirbystëje auginti yra paprasèiau, negu kvieèius. Pavasará
augalø iðkilnojimas rugiams yra maþiau pavojingas negu kvieèiams, nes jie pavasario
sulaukia turëdami stipresnæ ðaknø sistemà.
Taèiau rugiai yra jautresni uþmirkimui, ir dël to nukenèia daþniau negu kvieèiai. Á
ðià aplinkybæ bûtina atsiþvelgti, parenkant dirvas.
Rugiai yra maþiau reiklûs prieðsëliams negu kvieèiai. Taèiau ekologinëje
þemdirbystëje jiems reikia stengtis parinkti geresnius prieðsëlius, nes ið dalies
priklauso pasëlio piktþolëtumas, apsikrëtimas ligomis ir kenkëjø antplûdþiai.
Ávairiuose lauko sëjomainose rugiai gali bûti sëjami po daugelio prieðsëliø.
Jiems gerai tinka uþimtieji pûdymai, daugiametës þolës, ypaè ankðtinës,
kukurûzai, ankstyvos bulvës, ankðtiniai javai, sideraliniai pûdymai. Taèiau
atsëliuojant arba sëjant po giminingø varpiniø, ekologinëje þemdirbystëje pradeda
greitai plisti ligos, ypaè fuzariozës ir paðaknio. Ekologiniame ûkyje rugius á tà patá
laukà galima sëti ne anksèiau kaip po 3 - 4 metø.
Dirvos dirbimas. Rugiai krûmijasi rudená, tada jø ðaknims ir antþeminei masei
iðauginti reikia daugiau negu kvieèiams gauti maisto medþiagø ið dirvos. Ekologinëje
*Nacionalinis augalø veisliø 2006 m. sàraðas. 2006 m. vasario 24 d. ásakymu Nr. 14 patvirtintas
Lietuvos valstybinio augalø veisliø tyrimo centro direktoriaus. 29 p.
50
 þemdirbystëje pagrindinis maisto medþiagø ðaltinis yra dirvoje esanèios arba áterptos
organinës medþiagos. Taèiau jas pasiimti augalai gali tik tada, kai jos yra virtusios
mineralinëmis druskomis ar kitais vandenyje tirpiais junginiais. Bet koks dirvos
dirbimas spartina joje esanèiø organiniø medþiagø mineralizacijà, todël
rugiams anksèiau negu kvieèiams reikia pradëti ruoðti dirvà sëjai, kad sudygæ
augalai rastø pakankamai prieinamø mineraliniø maisto medþiagø.
Po prieðsëlio derliaus nuëmimo reikia stengtis kuo skubiau ádirbti dirvà, ypaè tai
svarbu sëjant rugius po daugiameèiø þoliø ar þaliam paðarui bei silosui nuimtø vikiø-
aviþø miðiniu, nes kad supûtø ðiø augalø liekanos reikia ilgesnio laiko.
Daugiametëmis piktþolëmis uþterðtuose laukuose reikia taikyti visas þemës dirbimo
priemones kaip ir þieminiams kvieèiams.
Dirvos ruoðimas ru- Labai svarbu, kad iki rugiø sëjos gilusis dirvos arimas bûtø atliktas ne vëliau
giams skiriasi nuo dirvos kaip prieð 3 - 4 savaites. Jeigu virðutiniame dirvos sluoksnyje yra gausu prieðsëlio
ruoðimo þieminiams kvie- augaliniø liekanø, arti reikëtø plûgu be prieðplûgio. Tada ðios liekanos bûtø geriau
èiams permaiðytos su visu ariamuoju sluoksniu. Organiniø liekanø ávertimas giliai á vagos
dugnà þieminiams rugiams yra maþai naudingas. Dël deguonies trûkumo giliai
uþverstø organiniø medþiagø mineralizacija vyksta lëtai, ir augalai negali jomis
pasinaudoti. Be to, ið giliai apversto virðutinio dirvos sluoksnio, kuriame paprastai
mineralizacija vyksta aktyviausiai, jauni augalai, kol dar jie neturi gerai iðvystytos
ðaknø sistemos, negali paimti net ir prieinamø maisto medþiagø. Iki pavasario didelë
dalis mineraliniø druskø iðplaunama, ypaè sparèiai tai vyksta lengvose dirvose.
Tokiu bûdu prarandama dalis maisto medþiagø ir mineraliniais junginiais uþterðiami
gruntiniai vandenys. Ariant plûgais be prieðplûgiø, iki arimo reikia intensyviai dirbant
kultivatoriumi ar kitais padargais iðnaikinti daugiametes piktþoles, nes dalis jø
gyvybingø ðaknø ar ðakniastiebiø, negiliai apversti, gali suþelti. Ðiam dirbimui
siûlome naudoti dirvos dirbimo agregatà su strëliniais noragëliais ir stambiais
lysteliniais volais. Ypaè ði maðina gerai dirba lengvesnëse ir vidutinio sunkumo
dirvose, kur lysteliniai volai nesunkiai sutrupina grumstus ir piktþoliø ðaknis ar
ðakniastiebius atskiria nuo prikibusiø þemës grumsteliø. Dirvos ruoðimas rugiams
ðiek tiek skiriasi nuo þieminiø kvieèiø. Pirmà kartà dobilienà, dirvà po vikiø - aviþø
miðiniø ar kitø raþieniniø prieðsëliø reikia minëtu agregatu ádirbti sekliau, 8 - 10 cm
gyliu. Po 7 - 10 dienø ádirbama spyruokliniu kultivatoriumi. Dar po 7 - 10 dienø
skutimà reikia pakartoti, tik ðiek tiek giliau, 10 - 12 cm. Per likusá iki gilaus arimo
laikà reikia maþdaug kas 10 dienø dirbti kultivatoriumi, neleidþiant piktþoliø
ðaknims ásitvirtinti ir suþelti. Vietoj kultivatoriaus galima vienà kità kartà panaudoti
peilines akëèias, tik jø peilius reikia apversti ir pastatyti taip, kad á dirvà jie smigtø
bukesne dalimi. Tada jie varpuèio ðakniastiebiø nepjausto, o iðtempia á dirvos
pavirðiø, kur jie sudþiûsta ir tampa negyvybingi. Jeigu dirva drëgna, dirbti ðiais
padargais reikia daþniau. Pasitaikius ilgesniam sausø orø periodui, piktþoles naikinti

51

Sideralinio pûdymo
ruoðimas rugiams
Prieðsëjinis dirvos dirbi-
mas rugiams turi bûti kuo
seklesnis
Rugiø træðimas
lengviau, nes tada greièiau þûsta nuolatos klibinamos varpuèio bei kitø piktþoliø
ðaknys. Jeigu pavyksta sunaikinti daugiametes piktþoles intensyviu dirvos
dirbimu, gilaus arimo galima atsisakyti ir sëti tiesiai á neartà, sekliai ádirbtà
dirvà. Jeigu laukas yra labai uþterðtas usnimis ir vien seklus dirbimas jø visiðkai
iðnaikinti negali, prieð rugiø sëjà reikia dirvà giliai suarti plûgu be prieðplûgiø.
Ekologinëje þemdirbystëje labai geru prieðsëliu laikomas sideralinis pûdy-
mas, kur pasëti ir uþauginti augalai apariami þaliajai tràðai. Lengvesnëse dirvose nuo
seno tam naudojami lubinai. Juos aparti geriausia, kai ankðtys ágauna blizgesá, ir
augalai yra iðauginæ didþiausià sausøjø medþiagø derliø. Lubinø þaliosios masës
derlius gali bûti 50 t/ha ir daugiau, todël tiesiai aparti juos beveik neámanoma.
Geriausia þaliàjà lubinø masæ susmulkinti ir vienodai paskleisti dirvos pavirðiu-
je. Tà galima padaryti neþymiai pertvarkytais þoliø smulkintuvais arba pastaruoju
metu beplintanèiais specialiais smulkintuvais. Neturint jø, þaliai tràðai skirtus lubinus
ar kitus augalus galima sulëkðèiuoti sunkiomis lëkðtëmis. Susmulkintà ar
sulëkðèiuotà þaliàjà masæ bûtina prieð arimà bent porà dienø palikti gulëti. Per tà laikà
ji apvysta, sumaþëja vandens kiekis. Apvytinta ir aparta augalø masë geriau pûva.
Uþartoje drëgnoje masëje ið pradþiø veisiasi nenaudingi mikroorganizmai, daþnai
sukeliantys pelëjimo ar rûgimo procesus, dël kuriø patiriami nemaþi maisto medþiagø
nuostoliai. Be to, apvytinus þaliàjà masæ, labai palengvëja plûgo darbas ir pagerëja
arimo kokybë.
Kaip beapartume þaliàjà sideraliniø augalø masæ, arimas bûna pasipûtæs ir
savaime susislegia lëtai. Todël reikia ariant prie plûgo prikabinti arimo volus arba
suartà dirvà voluoti atskirai.
Prieðsëjinis dirvos dirbimas rugiams turi bûti kuo seklesnis. Nereikia naudoti
kultivatoriø su spyruokliniais noragëliais, nes jie dirvà visuomet ádirba per giliai
ir nevienodu gyliu. Geriausia ádirbti specialiais prieðsëjinio dirbimo agregatais,
vadinamaisiais „germinatoriais“ arba virbalinëmis akëèiomis. Purias ir per giliai
ádirbtas dirvas prieð rugiø sëjà bûtina suvoluoti. Taèiau nepatartina to daryti
lygiais volais, nes jie per daug sutrina pavirðiuje esanèius ir ðiaip lengvose dirvose
nepatvarius trupinëlius ir smarkiai padidina erozijos pavojø.
Træðimas. Þieminiø rugiø ðaknø sistema yra stipresnë negu kvieèiø ar kitø
varpiniø javø, todël jie sugeba didesnæ maisto medþiagø dalá susirasti gilesniuose
dirvoþemio sluoksniuose, taèiau rugiai gana gerai atlygina uþ gausesná træðimà.
Ekologinëje þemdirbystëje rugiø træðimui tinka naudoti visø rûðiø organines ir
leistinas mineralines tràðas. Sunkesnëse dirvose organines tràðas arba bent dalá jø
52
 geriausia naudoti prieðsëliui, ypaè jei tai yra uþimtasis pûdymas, ankstyvosios
bulvës, kukurûzai ar kiti træðtini augalai. Lengvesnëse dirvose rugius geriau træðti
prieð sëjà. Perpuvæs mëðlas, kompostas ar kitos tràðos iðbarstomos dirvos pavirðiuje
prieð giløjá arimà ir apariamos plûgu be prieðplûgio. Jeigu prieð sëjà dirva neariama,
iðbarstytas tràðas reikia áterpti kultivatoriumi arba lengvomis lëkðtinëmis ar
peilinëmis akëèiomis. Ðiuos padargus galima naudoti tik tada, kai dirvoje nedaug
varpuèio ðakniastiebiø. Tokiu pat bûdu gali bûti áterptas ir iðlaistytas skystasis mëðlas
arba srutos.
Sideraliniuose pûdymuose þaliajai tràðai be lubinø gali bûti auginamos
seradëlës, peliuðkos, o sunkesnëse dirvose vikiai ir jø miðiniai su aviþomis,
facelijos, þieminiai ir vasariniai rapsai, rapsiukai, aliejiniai ridikai, baltosios
garstyèios, dobilai ir kiti augalai. Kuo vandeningesni sideraliniai augalai, tuo labiau
juos reikia apvytinti. Apariamø augalø drëgmë neturëtø bûti aukðtesnë kaip 60 - 70%.
Apvytintà masæ lengviau pavyksta kokybiðkai aparti.
Sëkla ir sëja Rugiø sëklà ekologiniuose ûkiuose geriau naudoti aukðtesniø atsëliø, tai yra
daþniau atnaujinti. Savame ûkyje iðaugintà sëklà patariama sëti ne ilgiau kaip l - 2
metus, nes ilgiau naudojant, prastëja jos kokybë, daugiau apsikreèiama ligomis, be to,
ji tampa smulkesnë.
Rugiø sëkla turi atitikti bendruosius reikalavimus. Ji turi bûti didelio daigumo,
neapkrësta ligomis. Ekologiniame ûkyje reikia stengtis sëti kuo stambesnæ sëklà,
nes nuo to priklauso augalø stiprumas, jø stelbianèiosios savybës atsparumas li-
goms ir derlius.
Rugiai krûmijasi rudená, todël juos reikia sëti ðiek tiek anksèiau negu þieminius
kvieèius. Vëlai pasëti rugiai silpnai ásiðaknija ir þiemà pasitinka nepakankamai
iðsikrûmijæ. Tokie pasëliai yra jautresni nepalankioms þiemos sàlygoms, pavasará
bûna retesni. Susidaro palankios sàlygos plisti piktþolëms ir ligoms. Tyrimai rodo,
kad geram rugiø iðsikrûmijimui ir pasiruoðimui þiemoti reikia 40 - 50 dienø. Kai
vidutinë paros temperatûra nukrenta þemiau kaip +5 °C, rugiø augimas labai
sulëtëja arba visiðkai sustoja. Pagal ðá reikalavimà, Lietuvoje optimalus rugiø sëjos
laikas yra nuo rugpjûèio 25 iki rugsëjo 15 dienos. Anksèiau reikia pradëti sëti
Þemaitijoje ir ðiauriniuose rajonuose bei blogesnëse, menkai átræðtose dirvose.
Ekologiniuose ûkiuose, lyginant su intensyvia þemdirbyste, reikia ðiek tiek rugiø sëjà
ankstinti, neþiûrint, kokiame regione jie bebûtø. Taèiau per anksti pasëti rugius, ypaè
geresnëse þemëse, irgi negerai. Tada jie perauga, o kai kada iðgula dar rudená. Tokie
pasëliai, yra be galo jautrûs iððutimui ir pavasariniams pelësiams bei kitoms ligoms.
Rugius sëjame lengvose Rugiai yra labai jautrûs ðlapiai sëjai. Todël lietui uþlijus ir esant per ðlapiai dirvai,
dirvose 3 - 4 cm, sunkes-
ypaè sunkesnëse þemëse, sëjà geriau vienà kità dienà uþdelsti ir palaukti, kol þemë
nëse 2-3 cm gyliu
pakankamai pradþius.

53
 Rugiø sëklø negalima per gilai áterpti. Sunkesnëse dirvose jie sëjami 2 - 3 cm,
lengvesnëse 3 - 4 cm gyliu. Per giliai áterpus sëklà, rugiai blogai krûmijas, tampa
jautresni þiemos ðalèiams. Per giliai ádirbtas ir purias dirvas prieð sëjà reikia
privoluoti, neþiûrint, kokia maðina bus sëjama.
Sëklos norma priklauso nuo daugelio veiksniø, taèiau ekologiðkai auginant
rugius, reikia juos sëti truputá tankiau. Lengvose dirvose reikëtø iðsëti 180 - 190
kg/ha, sunkesnëse ir daugiau átræðtose 160 - 170 kg/ha.

Pasëliø prieþiûra Dirvos pavirðiuje esantis krûmijimosi mazgas yra jautrus mechaniniams
paþeidimams. Net ir paèios lengviausios akëèios iðpeða augalus, dël to pasëlis iðretëja.
Pats akëjimas rugiams daþnai yra maþiau bûtinas negu kvieèiams. Rudená laiku pasëti
rugiai pakankamai greitai suþelia, savo lapais uþdengia dirvos pavirðiø ir taip
stabdo piktþoliø dygimà. Pavasará rugiai taip pat pradeda anksèiau vegetuoti, kada
dar daugelis piktþoliø yra neatsigavæ po þiemos. Didesnis pavojus rugiams, jeigu
pasëlis labiau nukentëjo nuo nepalankiø þiemojimo sàlygø, pavasará jis bûna retas,
augalai nusilpæ. Tokiais atvejais pasëliø akëjimà vertëtø derinti su papildomu træðimu
skystu mëðlu arba srutomis. Tada reikëtø naudoti paèias lengviausias virbalines
akëèias ir vaþiuoti dar lëèiau negu þieminiø kvieèiø pasëliuose - 4 - 5 km/val. greièiu.
Jei po þiemos rugiai bûna nors kiek pakilnoti, pradþiûvus dirvai, reikia tuojau
pat juos privoluoti.
Saugokime rugiø pa- Rugiai yra be galo jautrûs uþmirkimui, todël rudená, po sëjos, bûtina pasëlius
sëlius nuo uþmirkimo iðvagoti, kad þemesnëse vietose susirinkæs vanduo ilgiau nesilaikytø, o nutekëtø
padarytomis vagomis.

Ligos ir kenkëjai Labiau negu kiti javai, rugiai nukenèia nuo pavasarinio pelësio, kurá sukelia
Fusarium genties grybai, ir skalsiø.
Pavasarinio pelësio iðplitimas daþniausiai yra susijæs su klimato sàlygomis. Kai
ant neáðalusios þemës iðkrenta daugiau sniego ir jis ilgiau laikosi, augalai pradeda
dusti dël deguonies trûkumo. Dar vëliau prasideda augalø ðutimas. Ant susilpnëjusiø
þelmenø pradeda augti pelësiai, kurie apninka augalus. Kai kurie pelësiu uþkrësti
rugiø stiebai iðgyvena ir iðaugina grûdus, taèiau smulkesnius ir uþkrëstus ligos
sukëlëjais. Ið tokiø grûdø iðaugæ þelmenys daþniausiai þûva dar jauni.
Pelësis plinta ne tik su sëkla, bet ir per dirvà, todël tradicinës kovos priemonës
prieð já yra maþai veiksmingos. Reikia vengti naudoti sëklà ið uþkrëstø pasëliø, nesëti
rugiø per anksti ir nepertræðti azotu. Tinkama sëjomaina padeda iðvengti arba

54

Kruopðtus sëklos iðvaly-
mas, raþienø skutimas ir gi-
lus arimas, sëjomaina, pik-
tþoliø, ant kuriø skalsës
dauginasi ir vystosi, naiki-
nimas, sëjos terminø laiky-
masis yra pagrindinës ru-
giø pasëliø apsaugos nuo
skalsiø priemonës.
Ásëlio vaidmuo piktþoliø
naikinime
Derliaus nuëmimas
sumaþinti ligos daromus nuostolius.
Skalsës ne tik maþina grûdø derliø, bet ir blogina jø kokybæ. Jau 0,05 % skalsiø
priemaiða padaro rugiø miltus netinkamus duonos kepimui ar paðarø gamybai.
Skalsës turi gydomøjø savybiø, taèiau didesni jø kiekiai yra nuodingi ne tik þmonëms,
bet ir gyvuliams.
Paþeistø augalø varpose vietoje grûdø iðauga rageliø pavidalo juodi grûdai,
daþnai didesni negu rugiø.
Rugiai daþniau nukenèia nuo ðvedinës muselës, reèiau nuo heseninës ir
þaliaakës, spragðiø ir rugiuko vikðrø. Be to, rugiø varpas paþeidþia tripsai. Paþeistos
varpos pasidaro baltos ir tampa tuðèios, be grûdø. Pagrindinës priemonës su ðiais
kenkëjais ekologinëje þemdirbystëje yra tos paèios kaip ir þieminiø kvieèiø
pasëliuose.
Daugiameèiø þoliø, seradëliø ar kitø augalø ásëlis á rugius sumaþina piktþoliø
skaièiø pasëliuose. Ankðtiniø paðariniø augalø ásëlis ne tik sumaþina pasëlio
piktþolëtumà, bet ir papildomai duoda vertingo þaliojo paðaro vasaros pabaigoje ir
rudens pradþioje. Be to, ankðtiniai augalai praturtina dirvoþemá azotu, dël to rugiai
tampa geresniu prieðsëliu kitiems augalams. Todël ekologiðkame ûkyje papildomi
ásëliai á javus turi ávairià reikðmæ.
Pagrindinis rugiø kokybës rodiklis yra kritimo skaièius. Jis rodo krakmolà
skaldanèiø amilaziø grupës fermentø aktyvumà. Ðie fermentai labai suaktyvëja, kai
sudaromos sàlygos grûdams dygti. Tokios sàlygos paprastai susidaro, kai pribrendæ
grûdai dël lietaus ar didelës oro santykinës drëgmës pradeda brinkti. Tuomet grûduose
esantis krakmolas pradeda virsti cukrumi. Kepimo savybës labai pablogëja, duona ið
tokiø grûdø esti susmegusi, saldoko skonio. Reikalaujama, kad duoniniø rugiø
kritimo skaièius bûtø ne maþesnis kaip 100 sekundþiø. Jau minëjome, kad ðis
rodiklis ið dalies priklauso nuo kiekvienos rugiø veislës genetiniø savybiø, taèiau
labiausiai nuo oro sàlygø derliaus nuëmimo metu. Uþdelsus nuimti pribrendusius
rugius, visuomet yra pavojus prarasti grûdø kokybæ.
Veislës: ‘Duoniai’, ‘Rukai’, ‘Hacada’, ‘Zduno’, ‘Joniai’, ‘Walet’, ‘Matador’,
‘Fernando H’, ‘Picasso H’, ‘Recrut’.
ÞIEMINIAI KVIETRUGIAI
Kvietrugiai turi galingà ðaknø sistemà. Krûmijasi jie gausiau negu þieminiai
kvieèiai. Iðauga aukðtesni negu kvieèiai, todël geriau stelbia piktþoles. Derlingumu
kvietrugiai nenusileidþia kvieèiams, o kartais juos net pralenkia, ypaè tai daþnai
55

Kvietrugiai - geras paða-
ras kiaulëms, galvijams,
paukðèiams
Kvietrugiai sëkmingai
gali augti visuose ðalies re-
gionuose
Kvietrugiai daþniausiai
sëjami po tokiø pat prieð-
sëliø, kaip rugiai ar kvie-
èiai
atsitinka esant maþiau palankioms oro sàlygoms.
Pagal grûdø maistines savybes kvietrugiai nusileidþia kvieèiams. Nors pagal
bendrà baltymø kieká grûduose jie kartais gali pralenkti kvieèius, taèiau juose esanèio
glitimo kokybë yra prastesnë. Kvietrugiø miltai turi daugiau pelenø, todël jie yra
tamsesni. Malûnuose jø miltø iðeiga yra maþesnë negu kvieèiø.
Kvietrugiai yra aukðtos paðarinës vertës. Grûdø baltymingumas bûna daþnai
net 2 procentiniais vienetais aukðtesnis negu kvieèiø. Kvietrugiai geriau negu rugiai
tinka naudoti þaliajam paðarui. Jø þalioji masë ne taip greitai perauga kaip rugiø,
juos gyvuliai geriau virðkina ir ásisavina maisto medþiagas.
Kvietrugiai duoda didesnæ alkoholio iðeigà spirito gamyklose.
Kvietrugiai uþima tarpinæ vietà tarp kvieèiø ir rugiø. Mûsø klimatas jiems yra
palankus ir, kaip rodo praktika, sëkmingai gali augti visuose Lietuvos regionuose.
Nepridengtoje sniegu dirvoje kvietrugiai iðkenèia iki -20°C temperatûrà.
Kvietrugiai gali augti priesmëlio ir lengvo priemolio sausesnëse dirvose, taèiau
didesnius derlius duoda geruose, pakankamai drëgme aprûpintuose ir átræðtuose
dirvoþemiuose. Blogai dera sausuose smëlynuose, kur rugiai dar gali iðauginti
neblogà derliø. Kvietrugiai nemëgsta greitai uþmirkstanèiø, su nelaidþiu podirviu
dirvø.
Prieðsëliai. Kvietrugiø poreikiai prieðsëliams yra ðie tiek maþesni negu kvieèiø,
taèiau ne vien tik prieðsëlis, bet ir visa sëjomaina, lemia fitopatogeniná dirvos
potencialà. Ypaè svarbi varpiniø javø koncentracija sëjomainoje. Kuo ji didesnë, tuo
sunkiau parinkti prieðsëlius, tinkamus javams, taip pat ir kvietrugiams.
Pagal atsparumà ligoms kvietrugiai uþima tarpinæ padëtá tarp kvieèiø ir ru-
giø, todël jø prieðsëliu ekologinëje þemdirbystëje negali bûti ðie augalai. Pasirenkant
tinkamà kvietrugiams prieðsëlá, reikia atsiþvelgti á 2 pagrindinius reikalavimus:
! prieðsëlio derliaus nuëmimo laikas turi bûti toks, kad visiðkai pakaktø
laiko tinkamai paruoðti dirvà kvietrugiø sëjai ir kad pasëti augalai suspëtø iki þiemos
gerai iðsivystyti;
! prieðsëlis turi bûti palankus aprûpinimo maisto medþiagomis atþvilgiu ir
neplatinti ligø.
Praktiðkai kvietrugiai sëjami po tø paèiø prieðsëliø, kaip kvieèiai ar rugiai - tai
ankðtiniai javai ir þolës, uþimtieji ir sideraliniai pûdymai bei ankstyvosios bulvës10.
Dirvos dirbimas. Pagrindiniai dirvos dirbimo reikalavimai kvietrugiams yra
tokie pat, kaip kvieèiams ar rugiams. Pats dirbimas labiau priklauso nuo pasirinkto
prieðsëlio ir jo derliaus nuëmimo laiko, dirvos bûklës, piktþolëtumo ir kitø veiksniø.
Ypatingø, lyginant su kvieèiais ar rugiais, kuo nors iðsiskirianèiø dirvos ruoðimo bûdø
kvietrugiams nëra.
56
 Kvietrugiø træðimo spe- Þieminiai kvietrugiai gali bûti auginami lengvesnëse ir sunkesnëse dirvose,
cifika todël bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad reikia ðiek tiek skirtingai áterpti organines
tràðas. Lengvose dirvose jos áterpiamos sekliau, sunkesnëse - giliau. Ðalia kitø
organiniø tràðø kvietrugiø træðimui gerai tinka sideraliniuose pûdymuose arba
tarpiniø augalø iðauginta þalioji masë. Priklausomai nuo dirvos ankstesnio træðimo,
prieðsëlio ir augalø bûklës, pavasará galima papildomai patræðti skystu mëðlu arba
srutomis.

Sëkla ir sëja Auginant kvietrugius ekologiniuose ûkiuose, labai svarbu naudoti tik ypatingo
grynumo sëklà, tai yra be tëviniø augalø grûdø priemaiðø. Kvietrugiø sëklà reikia
atnaujinti daþniau negu kvieèiø ar rugiø, nes jie, bûdami hibridiniai augalai, greièiau
iðsigimsta ir praranda dalá savo gerøjø savybiø. Jeigu naudojant þieminiø kvieèiø
sëklà, iðsiaugintà savame ûkyje, grûdø derlius, lyginant su atnaujinta (sertifikuota)
sëkla, kasmet maþëja vidutiniðkai 4%, tai kvietrugiø derliaus nuostoliai bûna kur kas
didesni, iki 8 - 10 %. Vertinant kvietrugiø sëklos kokybæ, labai svarbu atsiþvelgti á
jos grynumà, kuris turi bûti ne maþesnis kaip 98 %.
Kvietrugiai, kaip ir rugiai, iki þiemos turi bûti pakankamai iðsivystæ ir sustiprëjæ.
Mûsø sàlygomis optimalûs jø sëjos terminai yra dvi pirmosios rugsëjo mënesio
savaitës. Sausesnëse ir lengvesnëse dirvose kvietrugius reikia sëti anksèiau,
normalaus drëgnumo dirvoþemiuose vëliau.
Kvietrugiø sëklos normà reikia pasirinkti atsiþvelgus á esamà situacijà. Maþesnë
sëklos norma sëjama gerose, maþai piktþolëtose ir gausiau patræðtose dirvose. Len-
gvose ir sausose dirvose sëklos norma didinama. Priklausomai nuo susidariusiø minë-
tø ir kitø sàlygø, á kiekvienà hektarà sëjama nuo 160 iki 200 kg kvietrugiø sëklos.
Optimalus sëklos áterpimo gylis yra 2 - 4 cm. Sunkesnëse dirvose sëjama sekliau,
lengvesnëse - giliau, taèiau nenukrypstant nuo nurodytø ribø. Per gilus sëklos
áterpimas sulëtina kvietrugiø sudygimà bei maþina iðsikrûmijimà.

Piktþoliø kontrolë kviet-
rugiø pasëliuose
Kvietrugiø krûmijimosi mazgas formuojasi ðiek tiek giliau negu rugiø, todël
piktþoles naikinti pavasará yra ámanoma naudojant akëèias. Labai svarbu prieð
akëjimà tiksliai ávertinti augalø, piktþoliø ir dirvos bûklæ. Kartais besikrûmijantys
kvietrugiai iðleidþia daugiau ðoniniø, tiesiog ant þemës gulinèiø stiebø, kuriuos
akëèios gali paþeisti. Tokiu atveju reikëtø pasirinkti dar lëtesná vaþiavimo greitá. Jeigu

57
 piktþoliø ne tiek daug ir augalai gerai iðsikrûmijæ bei suþëlæ, akëjimo galima visiðkai
atsisakyti, nes kvietrugiai patys neblogai stelbia daugeli pavojingø piktþoliø.

Ligos ir kenkëjai Kvietrugiai yra palyginti atsparûs grybinëms, ypaè paþeidþianèioms lapus ir
varpas, ligoms. Jiems ligos paprastai padaro þymiai maþesnæ þalà negu kvieèiams.
Taèiau, kaip ir rugiai, daþnai nukenèia nuo pavasarinio pelësio ir kai kuriø paðaknio
ligø (Pseudocercosporella).
Ypaè pavojingø kenkëjø kvietrugiai neturi. Jiems labiausia kenkia tie patys þala-
dariai, kaip ir kvieèiams ar rugiams, taèiau pastebimø nuostoliø jie padaro retai. Prie-
monës prieð kvietrugiø ligas ir kenkëjus yra tokios paèios, kaip kvieèiø ar rugiø
pasëliuose.
Reikia pabrëþti, kad kvietrugiai dël savo biologiniø ir ûkiniø savybiø ekolo-
ginëje þemdirbystëje geriau tinka auginti negu kvieèiai ar rugiai. Jie yra maþiau
negu kvieèiai reiklûs dirvos bei klimato sàlygoms, o derliumi pralenkia rugius ir
beveik prilygsta kvieèiams. Todël kvietrugiø auginimas ekologiniuose ûkiuose yra
perspektyvus.

Veislës. Þieminiø kvietrugiø: ‘Alzo’, ‘Tornado’, ‘Fidelio’, ‘Lupus’, ‘Marko’,

‘Lamberto’, ‘Ulrika’, ‘SW Falmoro’, ‘Vitali’, ‘Waltaria’, ‘SW Talentro’. Vasariniø
kvietrugiø: ‘Wanad’, ‘Kargo’, ‘Nilex’.

VASARINIAI MIEÞIAI

Mieþiams reikia derlingesniø, naðesniø dirvø, negu, pavyzdþiui, aviþoms ar

vasariniams kvietrugiams. Jø ðaknø sistema yra silpnoka ir dël trumpos vegetacijos
trukmës maisto medþiagø panaudojimas ið dirvos yra ribotas. Mieþiams geriausiai
tinka vidutinio sunkumo priemoliai, taèiau jie gerai dera ir lengvesnëse dirvose, jeigu
tik yra parinktas tinkamas prieðsëlis, gerai ádirbta ir patræðta dirva. Silpniau jie auga
rûgðèiose dirvose.

Vasariniø mieþiø prieð- Geriausias mieþiø prieðsëlis yra kaupiamieji augalai ir ankðtiniai javai, taèiau
sëliai: kaupiamieji ir ank- tik tuomet, jeigu juose nebuvo gausu daugiameèiø piktþoliø. Mieþius neblogai tinka
ðtiniai sëti po kukurûzø, ypaè jeigu jie buvo træðti organinëmis tràðomis.

58
 Dirvos ruoðimas vasa-
riniams mieþiams rudená ir
pavasará
Vasariniø mieþiø sëja ir
sëklos norma
Mieþius sëjant po bulviø arba darþoviø, atsiþvelgus á dirvos bûklæ, galima
supaprastinti jos dirbimà rudená. Jeigu dirva yra pakankamai lygi, nëra giliø trakto-
riaus ratø vëþiø, nebûtina jos rudená giliai arti. Uþtenka ádirbti èizeliniu kultiva-
toriumi 18 - 20 cm gyliu. Ðis padargas iðjudina labiau supuolusios dirvos sluoksná, o
susidaræ stambesni dirvos grumstai per þiemà dël drëgmës ir ðalèio subyra. Pavasará
taip ádirbta dirva bûna pakankamai puri ir gerai tinka mieþiø sëjai. Be to, èizelinio
kultivatoriaus darbinës dalys dirba spyruokliuodamos ir á dirvos pavirðiø iðtempia
didelæ dalá pasitaikiusiø varpuèio ðakniastiebiø, kurie pavasará gali bûti nesunkiai
sunaikinami prieðsëjinio dirbinio metu. Taip dirbant bulvienas ar dirvas po kitø
kaupiamøjø rudená, galima sutaupyti apie 8 - 10 1 dyzelinio kuro kiekvienam hekta-
rui, palyginti su arimu.
Pavasará suartà ar suèizeliuotà dirvà pakanka pervaþiuoti virbalinëmis a-
këèiomis arba, dar geriau, prieðsëjinio dirvos dirbimo agregatu, germinatoriumi
ar kitu sekliai dirbanèiu padargu. Niekados nereikia prieðsëjiniam ádirbimui nau-
doti kultivatoriø, kurie visuomet dirvà ádirba per giliai ir nepakankamai supurena. Per
giliai ádirbta dirva pavasará greitai dþiûsta ir netenka didelës dalies drëgmës, kurios
daþnai pritrûksta áterptoms sëkloms iðbrinkti ir sudygti. Be to, kultivatoriaus darbui
reikia kur kas daugiau kuro negu sekliai dirbantiems padargams.
Optimalus mieþiø sëklos áterpimo gylis yra 4 - 5 cm. Dirvà supurenus giliau,
áterpti sëklà nustatytu gyliu beveik neámanoma, sëjamosios maðinos noragëliai
puriame sluoksnyje daþniausiai sminga giliau negu reikia. Per giliai ir nevienodai
áterpta sëkla dygsta pavëluotai bei netolygiai tai turi neigiamos átakos iki pat grûdø
derliaus nuëmimo. Pavasará dirvà sëjai reikia stengtis paruoðti kuo maþiau kartø
vaþiuojant technikai, kad dirva bûtø kuo maþiau suslegiama.
Mieþiai nebijo pavasariniø ðalnø, o jiems sudygti nereikia daug ðilumos, todël
galima sëti anksti. Ankstyva sëja itin svarbi ekologinëje þemdirbystëje. Anksèiau
pasëtus mieþius maþiau puola kenkëjai, ypaè amarai bei ligos. Anksèiau pradëjæ
krûmytis augalai greièiau savo lapais uþdengia dirvos pavirðiø ir neleidþia laisvai
dygti daugeliui piktþoliø. Tyrimø duomenys rodo, kad mûsø sàlygomis kiekviena
suvëluota mieþiø sëjos diena grûdø derliø sumaþina 30 kg/ha.
Ekologinëje þemdirbystëje, kaip ir kitø javø, turi bûti ðiek tiek didesnë.
Priklausomai nuo susidariusiø sàlygø, ji gali bûti 180 - 200 kg/ha. Blogesnëse,
maþiau átræðtose dirvose sëklos norma visuomet turi bûti didesnë.
Ekologiniame ûkyje pasëtus mieþius reikia stengtis visuomet privoluoti. Vola-
vimas pagreitina sudygimà ir volas áspaudþia pavirðiuje esanèias arba per sekliai
pasëtas sëklas, tada augalai bûna maþiau jautrûs akëjimui.
59
 Piktþoliø kontrolë vasa-
riniø mieþiø pasëlyje
Vasariniø mieþiø ligos
ir kenkëjai
Pagrindinë piktþoliø naikinimo priemonë mieþiø pasëliuose yra akëjimas.
Tyrimais nustatyta, kad në vieniems þemës ûkio augalams pasëliø akëjimas neturi tiek
átakos kaip mieþiams. Pirmà kartà mieþiai akëjami dar nesudygus, kai jie yra
iðleidæ pirmines ðakneles ir jau pakankamai ásitvirtinæ dirvoje. Tada akëèios jø
neiðvarto ir neiðvelka á dirvos pavirðiø. Piktþoliø sëklos tuomet bûna iðleidusios
plonas, baltø siûleliu pavidalo ðakneles, kurias akëèios lengvai paþeidþia (nutraukia,
iðverèia á dirvos pavirðiø arba áterpia giliau). Ðio akëjimo metu sunaikinama daug
bedygstanèiø piktþoliø, kurios nesuspëja padaryti þalos mieþiams. Be to, pirmo
akëjimo metu suardoma, daþnai susidariusi dirvos pluta, tai gerokai pagerina augalø
dygimo sàlygas. Antrà kartà mieþiai akëjami jiems sudygus ir pasiekus 2 - 4
lapeliø augimo tarpsná. Negalima akëti bedygstanèiø mieþiø. Þemës ûkio
universitete atlikti tyrimai rodo, kad nuakëjus mieþiø pasëlá prieð sudygimà, piktþoliø
antþeminë masë sumaþëja 25 %, o grûdø derlius padidëja 4 %. Nuakëjus pasëlá prieð
sudygimà ir vienà kartà 2 - 4 lapeliø tarpsnyje, piktþoliø masë sumaþëja 55 %, o grûdø
derlius padidëja 8,6 %, palyginus su neakëtais mieþiais. Sudygusius mieþius geriau
akëti minëtomis spyruoklinëmis pasëliø akëèiomis. Reikia þiûrëti, kad akëjimo metu
dirva bûtø pakankamai sausa ir biri. Tada iðversti piktþoliø daigai neturi galimybës vël
prigyti. Kai akëjimo metu dirva yra gerai byranti, didelæ dalá piktþoliø daigeliø
akëèios uþverèia þeme.
Daugiausia mieþiams þalos padaro kietosios kûlës. Pagrindinë priemonë joms
naikinti yra sëklos beicavimas. Mieþiø, kaip ir kvieèiø, sëkla ekologinëje
þemdirbystëje beicuojama terminiu bûdu bei naudojant vienà ið leistinø vario ar
biologiniø preparatø.
Svarbiausi mieþiø kenkëjai yra ðvedinë muselë, spragsiø lervos bei kai kuriais
metais labiau pasireiðkiantys amarai. Pagrindinës ðiø kenkëjø naikinimo priemonës
yra agrotechninës (sëjomaina, ankstyva sëja, dirvos dirbimas).
Mieþiø vegetacija yra santykinai trumpa. Anksti pasëti jie gali pribræsti kartu su
þieminiais kvieèiais. Labai svarbu neuþdelsti mieþiø pjûties, nes pernokæ grûdai,
esant drëgnam orui, uþsikreèia ligomis. Be to, nunokusios mieþiø varpos nulinksta
þemyn, daþnai nulûþta. Tada grûdø derliaus nuostoliai bûna neiðvengiami.
Veislës: ‘Aidas’, ‘Ûla’, ‘Baronesse’, ‘Aura DS’, ‘Henni’, ‘Luokë’, ‘Justina’,
‘Simba’, ‘Bataras’, ‘Mercada’.
60
 Salykliniø mieþiø au- Alaus gamybai reikia stambiø, vienodai dygstanèiø mieþiø grûdø, turinèiø daug
ginimas krakmolo ir maþai baltymø. Salyklas ið tokiø grûdø bûna geresnis, jame vyksta palan-
kesni cheminiai procesai. Bene pagrindinis reikalavimas salykliniams mieþiams yra
kuo maþesnis jø grûdø baltymingumas. Jeigu baltymø kiekis grûduose yra didesnis
kaip 11,5%, tokie mieþiai salyklo gamybai netinka. Antras svarbus salykliniø mieþiø
kokybës rodiklis yra grûdø stambumas. Smulkesniø negu 25 mm grûdø neturi bûti
daugiau kaip 10 %. Jø dygimo galia turi bûti ne maþesnë kaip 95%. Todël salyk-
liniø mieþiø augintojams kartais bûna sunku suderinti dvi prieðingybes: iðauginti
stambius ir þemo baltymingumo grûdus. Abu ðie rodikliai ið dalies priklauso nuo
træðimo azotu. Per gausiai patræðus azotu, iðauga baltymingi grûdai, trûkstant ðio
elemento, gaunami smulkûs, daug lukðtø turintys mieþiai.
Salykliniø mieþiø auginimo sëkmë priklauso nuo tinkamo prieðsëlio parin-
kimo. Ekologinëje þemdirbystëje juos geriausia sëti juos po kaupiamøjø augalø,
træðtø organinëmis tràðomis. Taip pat kaip prieðsëlis tinka ankðtiniai javai bei
daugiametës þolës.
Sëjami salykliniai mieþiai ðiek tiek reèiau negu paðariniai. Retesniame pasëlyje
iðauga stambesni, plonesniu lukðtu ir maþiau baltymingi grûdai. Todël vidutinë
sëklos norma turëtø bûti apie 170 - 180 kg/ha. Salyklinius mieþius reikia sëti kuo
anksèiau. Nuo sëjos laiko priklauso salykliniø mieþiø grûdø derlius bei kokybë.
Ekologinëje þemdirbystëje salykliniai mieþiai papildomai netræðiami. Todël jø
derlius priklauso nuo prieðsëlio patræðimo. Piktþolës naikinamos akëèiomis.
Uþauginti gerà ir kokybiðkà salykliniø mieþiø derliø ekologiniame ûkyje nëra
lengva.

Veislës: ‘Auksiniai 3’, ‘Alsa’, ‘Scarlett’, ‘Annabell’, ‘Mentor’, ‘Prestige’,

‘Pongo’, ‘Potter’, ‘Barke’, ‘Hanka’, ‘Class’, ‘Power’, ‘Isabella’, ‘Ursa’.

AVIÞOS

Aviþos yra maþiau lepûs ir augimo sàlygoms reiklûs augalai. Jø ðaknys gali
paimti maisto medþiagas ið sunkiau tirpstanèiø junginiø. Aviþø ðaknys skverbiasi
giliau negu vasariniø kvieèiø arba mieþiø. Aviþos geriau auga lengvo priemolio drëg-
nesnëse dirvose, taèiau uþauga ir lengvuose priesmëliuose, ypaè drëgnesniais metais.
Aviþø poreikiai ðiuo metu yra nedideli, taèiau jø maistinë bei paðarinë vertë yra
didelë ir ateityje jos bus plaèiau naudojamos.

61
 Aviþos prieðsëliui nëra
jautrios
Aviþoms dirvos ruoðiame
kaip ir vasariniams mie-
þiams
Aviþos sëjamos ankð-
èiausiai ið visø javø
Aviþø ligos ir kenkëjai
Sëjomainoje aviþoms daþniausiai tenka tokia vieta, kokia lieka nuo mieþiø ar
vasariniø kvieèiø, nes jos prieðsëliui yra maþiau jautrios, negu èia paminëti augalai.
Aviþoms gerai tinka visi mieþiø ar vasariniø kvieèiø prieðsëliai, tai yra kaupiamieji,
ankðtiniai, kukurûzai. Aviþos neblogai dera pasëtos po þieminiø javø. Jos yra geresnis
negu bet kurie kiti varpiniai javai prieðsëlis kitiems augalams.
Dirva ruoðiama aviþoms taip pat, kaip ir mieþiams, taèiau sëti jas reikia anksèiau
uþ pastaruosius. Prieð sëjà aviþoms nereikia intensyviai purenti dirvos. Joms visiðkai
pakanka vieno vaþiavimo vidutinio sunkumo akëèiø agregatu arba prieðsëjinio
ádirbimo padargu. Jos geriau pakenèia supuolusià dirvà negu dël vëlyvos sëjos
perdþiovintà virðutiná dirvos sluoksná.
Paprastai aviþos netræðiamos organinëmis tràðomis, taèiau ekologinëje
þemdirbystëje, sëjant jas po netræðtø prieðsëliø, reikëtø duoti nors nedidelá kieká
perpuvusio mëðlo arba komposto. Po gerai patræðtø kaupiamøjø ar kitø prieðsëliø
aviþos ir ekologiðkuose ûkiuose neblogai uþauga netræðtos.
Sëjamos aviþos ðiek tiek sekliau negu mieþiai 3 - 4 cm gylyje. Pasëtas aviþas
reikia privoluoti. Prieð sudygimà jas reikia akëti atsargiau, negu kitus varpinius.
Sudygusios aviþos akëjamos 3 - 4 lapeliø tarpsnyje. Reikia nuolat stebëti, ar á þemës
pavirðiø neiðverèiami bedygstantys augalai.
Jie tie patys kaip ir mieþiø, taèiau labiau iðsiskiria vainikuotosios jø rûdys.
Vienintelis bûdas apsisaugoti nuo jø yra ankstyva aviþø sëja. Be to, ðios rûdys plinta
per tarpininkà ðunobelæ, todël reikia vengti aviþas sëti arti skardþiø ar kitø vietoviø,
apaugusiø ðiais krûmais. Laukuose ar palaukëse auganèias ðunobeles reikia naikinti.
Pavëluotai pjaunamos aviþos labai byra ir gaunami grûdø derliaus nuostoliai,
todël pradëti kulti jas reikia vaðkinës brandos pabaigoje.
Veislës: ‘Horizont’, ‘Jaugila’, ‘Szakal’, ‘Migla DS’, ‘Cwal’, ‘Vendela’,
‘Aragon’, ‘Belinda’, ‘Budrys’, ‘ freddy’, ‘Nelson’, ‘Ivory’, ‘SW Kerstin’.
62

Vasariniai kvieèiai gali
augti ir priesmëlio dirvose
Tinkamiausi prieðsëliai
grikiams: bulvës, ankð-
tiniai bei þieminiai javai.
Dirvos ruoðimas rude-
ná ir pavasará grikiø sëjai
VASARINIAI KVIEÈIAI
Jie savo biologinëmis savybëmis yra labai panaðûs á þieminius kvieèius.
Vasariniai kvieèiai auga ir priesmëlio dirvoþemiuose. Todël jie gali bûti auginami
tuose ekologiniuose ûkiuose, kur lengvesni dirvoþemiai ir þieminiai javai auga
prasèiau. Vasariniø kvieèiø grûdai savo kokybe maþai nusileidþia þieminiams. Jø
grûdø baltymingumas kartais bûna net aukðtesnis, taèiau kepimo savybës yra
prastesnës. Todël kokybei pagerinti daþnai ruoðiami kepiniai ið abiejø rûðiø miltø
miðinio.
Vasariniø kvieèiø auginimo technologija ekologinëje þemdirbystëje yra tokia
pati kaip mieþiø.
Veislës: ‘Munk’, ‘Baldus’, ‘Hena’, ‘Perdix’, ‘Koksa’, ‘Monsun’, ‘Opatka’,
‘Picolo’, ‘SW Estrad’, ‘Taifun’, ‘Triso’, ‘Trappe’, ‘Vanek’,
GRIKIAI
Jø ðaknys gali paimti maisto medþiagas ið sunkiai kitiems augalams prieinamø
junginiø.
Ekologinëje þemdirbystëje grikiai vertingi tuo, kad jie palyginti greitai auga bei
ðakojasi ir neblogai stelbia silpnokas smëlynø piktþoles. Po grikiø dirva lieka
pakankamai ðvari kitiems augalams. Smëlio dirvose grikiai gerà derliø duoda tik
ðiltais ir drëgnais metais. Ypaè daug drëgmës jiems reikia þydëjimo bei sëklø
susidarymo metu. Jeigu temperatûra laikosi apie 20 °C ir protarpiais palyja, grikiai
dera gausiai.
Maþai piktþolëtose dirvose grikius galima sëti ir po vasariniø javø.
Rudená maþai piktþolëtas smëlio dirvas galima ir nearti. Neartos jos laikomos iki
pat grikiø sëjos. Prieð sëjà dirva suariama plûgu su prieðplûgiu, kuris suþëlusios
velënos sluoksná apverèia á vagos dugnà, ið kur daugelis piktþoliø nepajëgia greitai
sudygti, o vëliau pasirodþiusius jø daigus pradeda stelbti beaugantys grikiai. Taèiau
jeigu dirvos piktþolëtos, ypaè kai jose gausu usniø, pieniø bei varpuèiø, reikia naudoti
tradicines þemës dirbimo priemones: skusti raþienas, jas intensyviai toliau dirbti ir
rudená giliai aparti.
Daþniausiai grikiams jokiø tràðø neduodama, ypaè jeigu jie sëjami po mëðlu
træðtø prieðsëliø. Tiesioginis træðimas organinëmis tràðomis grikiams nenaudingas,
nes tada jie per daug veðliai auga, gausiai ðakojasi, taèiau maþai mezga sëklø. Tik
63

Grikiai sëjami vëliau-
siai ið visø vasariniø auga-
lø, nes labai bijo ðalnø
Piktþoliø kontrolë gri-
kiø pasëliuose
Grikius kûliame, kai
subræsta apie 70 % grûdø
retais atvejais, kai grikiai sëjami á labai prastà dirvà ar po kelis metus ið eilës augintø
dirvà alinanèiø augalø (pvz., varpiniø javø) galima grikiams duoti 23 t/ha komposto.
Sudygæ grikiai yra labai jautrûs ðalnoms, todël jie sëjami vëliau uþ visus kitus
javus. Sëjami jie tada, kai þemë áðyla iki 14 - 150C ir visiðkai nëra ðalnø pavojaus
geguþës pabaigoje-birþelio pradþioje. Sëklos norma yra 80 kg/ha. Sëjos gylis
lengvose dirvose yra 6 - 7 cm, sunkesnëse 4 - 5 cm. Kadangi grikiai sëjami vëlai,
galima kelis kartus ádirbti dirvà ir sunaikinti daug pavasará intensyviai dygstanèiø
piktþoliø prieð sëjà. Grikiai daþnai sëjami á sausà dirvà, todël pats pirmas pasëliø
prieþiûros darbas yra volavimas. Geriausia juos voluoti þiediniais arba rumbuotais
volais sëjos metu arba tuojau po jos. Volavimas labiau á spaudþia sëklà á kapiliariná
dirvos sluoksná, dël ji greièiau ir tolygiau sudygsta.
Piktþolës grikiø pasëliuose naikinamos akëjant, tai galima pradëti praëjus 3
dienoms po sëjos. Esant pakankamai ðilumos, piktþolës dygsta greitai, todël jau
pirmo akëjimo metu didelë dalis jø sunaikinama. Iki grikiø sudygimo pasëlá galima
suspëti nuakëti bent 2 kartus. Sudygusius grikius galima akëti iki pirmojo tikrojo
lapelio pasirodymo. Akëjimui reikia pasirinkti saulëtos dienos vidurdiená, kada
augalai bûna minkðtesni ir suglebæ maþiau paþeidþiami. Vaþiavimo greitis turi bûti
dar maþesnis negu kitu javø pasëliuose - 4 - 5 km/val.
Ekologinëje þemdirbystëje grikiai gali bûti sëjami plaèiais tarpueiliais (50
cm). Tada pakanka pasëti 50 - 70 kg/ha sëklos. Kai augalai paauga ir akëti jø jau
nebegalima, piktþolës toliau naikinamos purenant tarpueilius. Daþniausiai pakanka
purenti 2 kartus. Pirmà kartà purenama sekliau - 4 - 6 cm gylyje, antrà - gilau,
kiekvienà kartà paliekant kiek ámanoma siauresnes augalø apsaugos juostas. Drëgnais
metais grikius purenimo metu naudinga negiliai apkaupti. Tada jie iðleidþia
papildomas pridëtines ðaknis, kurios padeda augalams geriau apsirûpinti maisto
medþiagomis. Be to, kaupimo metu apverèiamos prie augalø esanèios ir purentuvo
nepaþeistos piktþolës.
Grikiai bræsta labai nevienodai. Apatinëje stiebo dalyje jau bûna subrendæ
grûdai, o virðûnëje - dar tik þiedai. Laukiant, kol virðutiniai subræs, apatiniai nubyrëtø.
64
Geriausias grikiø kûlimo terminas yra tada, kai subræsta apie 70 % grûdø, nors
virðûnëje daþniausia dar bûna þiedø. Tokioje brandoje grikiø stiebas nusidaþo
raudonai.
Grikiai nëra labai derlingi. Vidutiniðkai gaunamas apie l t/ha grûdø derlius. Kai
kuriais metais jø derlius gali svyruoti nuo 0,4 - 0,5 iki 1,8 - 2,0 t/ha. Kombainais
nukultus grikius reikia nedelsiant valyti ir dþiovinti, nes nesubrendæ grûdai yra
linkæ greitai kaisti ir pelyti.

Veislës: ‘Smuglianka’, ‘Anita Belaruskaja’, ‘Volma’, ‘VB Vokiai’.

65
 DAÞNIAU EKOLOGIÐKAI AUGINAMØ KAUPIAMØJØ
AGROTECHNIKA

BULVËS

Tinkamiausias bulvëms auginti yra priesmëlio ir lengvo priemolio dirvoþemis.

Molingas dirvoþemis bulvëms maþiau tinka, nes jis supuola ir palaikyti purø labai
sunku. Netinka ðlapios dirvos, kur arti gruntinis vanduo.
Geriausia auginti atsparias nematodams ir marui veisles. Ekologiniame ûkyje
labiau tinka auginti ankstyvas veisles, nes jos maþiau nukenèia nuo maro.

Tinkamiausi bulviø Geri prieðsëliai bulvëms yra þiemkenèiai, po daugiameèiø þoliø arba træðti
prieðsëliai: træðti mëðlu mëðlu, uþimtasis pûdymas. Po daugiameèiø þoliø dirvoje daþnai uþsiveisia spragðiø
þiemkenèiai, þiemkenèiai ir karkvabaliø lervø, jos iðgrauþia gumbus, be to, po þoliø bulvës daþnai bûna
po daugiameèiø þoliø, rauplëtos. Bulvës á tà patá laukà gali gráþti ne anksèiau kaip po 4 - 5 metø.
uþimtasis pûdymas Sodinant bulves po javø, rudená reikia nuskusti raþienas, o vëliau suarti. Sodinant
bulves po ankðtiniø ar kitø vëlyvøjø augalø, skusti raþienø nelieka laiko, todël laukas
rudená ið karto suariamas. Pradþiûvusias dirvas pavasará pirmiausia reikëtø suakëti. Po
to jos kultivuojamos ir vël akëjamos. Antrà kartà kultivuoti reikia po savaitës.
Paskutiná kartà prieð bulviø sodinimà kultivuoti reikia giliau.
Priemoliø dirvose mëðlà galima áterpti rudená, lengvuose dirvoþemiuose
mëðlà geriau iðkratyti pavasará. Mëðlo norma 35 - 40 t/ha. Þaliàjà tràðà geriausiai
naudoti lengvose smëlio bei priesmëlio dirvose.

Sodinimo laikas ir Geriausias bulviø sodinimo laikas yra balandþio III ir geguþës I dekados.
Pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo bulviø veislës, skirtos
gumbø kiekis hektarui
vartoti anksti, po to vëlyvesnës veislës. Sëkloms ankstyvàsias bulves galima sodinti ir
vëliau, nes jø gumbai subræsta gana anksti.
Auginant maistui á 1 ha reikëtø pasodinti ne maþiau kaip 60 tûkst., o sëk-
liniuose plotuose - 70 - 72 tûkst. gumbø. Ankstyvàsias bulves reikia sodinti tokiu
tankumu, kad 1 ha augtø 50 - 60 tûkst. kerø. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais, eilëje
reikëtø laikytis 25 cm atstumo. Sodinant vidutinio dydþio gumbus 60 cm atstumu,

66
 vagoje tarp gumbø turëtø bûti 30 cm tarpas. Jeigu tarpueiliai 70 cm ploèio, tai tarp
gumbø turëtø bûti 25 - 26 cm atstumas. Lengvose dirvose bulves geriau sodinti lygioje
dirvoje, o sunkesnëse dirvose - vagose.

Bulviø pasëliø prie- Pasëliø prieþiûra priklauso nuo bulviø sodinimo bûdo. Lygiu pavirðiumi
þiûra pasodintø bulviø pasëlis iki sudygimo akëjamas, o joms sudygus purenamas ir
kaupiamas. Pasodintø vagomis bulviø pasëlio akëjimas derinamas su kaupimu.
Sudygusiø bulviø pasëliø tarpueiliai purenami ir bulvës kaupiamos tol, kol
bulvienojai visiðkai uþdengia tarpueilius. Daþniausiai bulves reikia kaupti 2 - 3
kartus. Piktþolës prieð bulviø sodinimà naikinamos dirvos dirbimu: skutimu, arimu,
kultivavimu bei akëjimu. Augant bulvëms piktþolës naikinamos dirvos kaupimu ir
purenimu.

Ligos ir kenkëjai Kovojant su ligomis, reikëtø pasirinkti ligomis neapkrëstà sodinamàjà

medþiagà ir sodinti ligoms atsparias bulviø veisles. Kolorado vabalus naikinti
galima mechaniðkai, juos surenkant ir sunaikinant, taip pat naudoti biologinius
preparatus. Kenkëjus reikëtø naikinti þemës dirbimu ir taikyti sëjomainà.

Bulviakasá reiktø baigti iki spalio pradþios. Bulves reikia kasti, kai giedras
oras ir pakankamai sausa þemë. Ðlapiose, ypaè sunkesnëse dirvose, lyjant bulvës
bûna þemëtos, negreit iðdþiûsta ir þiemà labiau pûva.
Geriausiai bulves iðsilaiko saugyklose, kuriose árengta aktyvioji ventiliacija.
Daugiausia ûkininkai bulves laiko rûsiuose. Svarbu, kad bulvës rûsyje bûtø sausos,
gerai vëdinamos ir neperðaltø rûsio sienos. Reikëtø nepilti á vienà aruodà ávairiø
veisliø bulviø, taip pat nemaiðyti uþaugusiø ávairiose dirvose. Tinkamiausia rûsyje
temperatûra 2 - 4 0C, santykinis drëgnumas - 80 - 85 %.
Ðiuo metu bulviø auginimo technikos yra labai ávairios. Tai priklauso nuo
ûkininko finansiniø iðtekliø ir auginamo bulviø ploto. Ásigyjant technikà, tikslinga
kooperuotis.

Veislës. Labai ankstyvos: ‘Fresko, ‘Rosara’, ‘Venta’, ‘Impala’, ‘Colette’,

67

Kukurûzø sëja ir sëklos
áterpimo gylis
Kova su piktþolëmis ku-
kurûzø pasëliuose
‘Karatop’, ‘Adora’, ‘Latona’, ‘Red Scarlet’, ‘Solist’, ‘Acapella’, ‘Arielle’, ‘Derby’,
‘Presto’. Ankstyvos: ‘Sante’, ‘Karlena’, ‘Miriam’, ‘Vineta’, ‘Carliva’, ‘Goda’,
‘Valisa’, ‘Vivaldi’, ‘Beluga’, ‘Liseta’, ‘Nora’, ‘Sinora’, ‘Vitara’, ‘Virgo’. Vidutinio
ankstyvumo: ‘Escort’, ‘Columbo’, ‘Laura’, ‘Lady Rosetta’, ‘Courage’, ‘Innovator’,
‘Albatros’, ‘Felsina’, ‘Pirol’, ‘Aladin’, ‘Romula Victoria’, ‘meridian’, ‘Platina’,
‘Remarka’. Vëlyvos: ‘Raja’, ‘Saturna’, ‘Eloge’, ‘Asterix’, ‘Appell’, ‘Rodeo’, ‘VB
Rasa’.
KUKURÛZAI
Lietuvoje pasirodë naujos veislës, net ir mûsø sàlygomis pribrandinanèios
grûdus. Be to, ið kukurûzø, kuriø grûdai yra pasiekæ vaðkinæ brandà, pagamintas
silosas arba kitaip vadinamas grûdainis, yra maistingas ir pigiausias paðaras
galvijams. Vystant ekologinæ gyvulininkystæ, kukurûzai gali tapti nepamainomu
sultingu, koncentruotu ir pigiu paðaru.
Kukurûzai auga visuose dirvoþemiuose, iðskyrus tuos, kuriø pH yra þemiau 5,5.
Jie sunaudoja daug maisto medþiagø, todël maþiau derlingose dirvose reikia gausiau
patræðti. Ekologinëje þemdirbystëje kukurûzai træðiami mëðlu arba kompostu. Ðias
organines tràðas geriausia áterpti á dirvà rudená. Pavasará kukurûzus træðti mëðlu ar
kompostu galima, o lengvose dirvose ir rekomenduojama, taèiau labai svarbu, kad
tràðø áterpimo metu nebûtø per daug suslëgta dirva, to ðie augalai labai nemëgsta.
Kukurûzai sëjami, kai dirvos temperatûra 10 cm gylyje pasiekia 8 - 10 °C.
Sudygæ kukurûzai gali pakæsti 4 - 5 °C ðalnas. Todël auginant kukurûzus grûdams,
juos reikia stengtis pasëti anksèiau kiek leidþia oro sàlygos. Labai svarbu, kad sëkla
bûtø iðdëstyta eilutëse grieþtai po vienà ir ne maþesniais kaip 18 - 20 cm atstumais.
Jeigu augalai pasëjami po kelis á vienà lizdà, paaugæ jie pradeda stelbti vienas kità ir
burbuoliø bei grûdø neiðaugina. Geriausia kukurûzus sëti 70 cm ploèio tarpueiliais.
Sëklos áterpimo gylis yra 4 - 6 cm.
Auginant kukurûzus grûdams ekologiðkai, labai svarbu neleisti pasëliuose
ásigalëti piktþolëms. Kukurûzai, ypaè jauni, yra labai jautrûs piktþolëms - labiau
negu bet kurie kiti javai. Todël pasëjus juos á varpuèiu ar kitomis daugiametëmis
piktþolëmis uþkrëstà laukà, apie joká grûdø derliø negali bûti në kalbos, áprastoje
68
 þemdirbystëje piktþolëms naikinti kukurûzø pasëliuose yra naudojami herbicidai ir
jos retai kada padaro didesnës þalos derliui, taèiau ekologiniame ûkyje galima naudoti
tik agrotechnines priemones. Jeigu kukurûzai sëjami po grûdiniø augalø, bûtina laiku
nuskusti ir iki rudeninio arimo intensyviai ádirbti raþienas, kad daugiameèiø pikt-
þoliø iki kukurûzø sëjos liktø kiek galima maþiau. Prieðsëjinio dirvos ruoðimo
metu galima sunaikinti didelæ dalá tuomet dygstanèiø piktþoliø, nes kukurûzams iki
sëjos paprastai bûna laiko ádirbti dirvà bent 2 kartus.
Prieð sudygimà kukurûzø pasëlis akëjamas l - 2 kartus. Negalima akëti
dygstanèiø kukurûzø, kol jie nepasiekæ 2 lapeliø augimo tarpsnio. Akëjami kukurûzai
lengvomis akëèiomis, vaþiuojant 5 - 7 km/val. greièiu. Padidinus vaþiavimo greitá,
akëèios pradeda ðokinëti ir smigdamos giliau á dirvà iðverèia dalá bedygstanèiø
Pasëliø akëjimà ir tar- augalø. Kai kukurûzai turi 2 ir daugiau lapeliø, juos galima vël akëti lengvomis
pueiliø purenimà galima akëèiomis. Naudojant spyruoklines (pasëliø) akëèias, kukurûzus galima akëti iki jie
derinti su papildomu kuku- pasiekia 10 - 15 cm aukðtá. Vëliau piktþolës naikinamos purenant tarpueilius. Kai
rûzø træðimu skystu mëðlu kuriuose uþsienio ekologiniuose ûkiuose piktþolës naikinamos kukurûzø
arba srutomis tarpueiliuose jas deginant suskystintomis dujomis. Augalai nuo liepsnos apsaugomi
metaliniais skydeliais. Taèiau mûsø sàlygomis deginti yra brangiau negu purenti
tarpueilius, o efektas gaunamas tas pats.
Tai daroma tada, kai kukurûzai buvo pasëti á nepakankamai átræðtà dirvà. Jeigu
tràðos laistomos iðtisai ir patenka tiesiog ant augalø, jas reikia atskiesti. Áterpiant
skystas organines tràðas á tarpueilius, jø skiesti nereikia. Papildomas træðimas gali
turëti átakos kukurûzø grûdø brendimui, todël jo delsti nereikëtø. Atsiþvelgiant á
susidariusias sàlygas, skysto mëðlo galima áterpti kukurûzø laukuose papildomo
træðimo metu iki 25 m3/ha.
Masiðkai plintanèiø ir didelæ þalà daranèiø kukurûzams ligø bei kenkëjø
mûsø sàlygomis nëra. Ðiuo atþvilgiu jie yra kur kas pranaðesni uþ kitus augalus
ekologinëje þemdirbystëje. Dël to juos galima kartais atsëliuoti ne tik intensyvios
þemdirbystës, bet ir ekologiniuose ûkiuose. Svarbu, kad laukas nebûtø gausiai
uþterðtas daugiametëmis piktþolëmis. Kukurûzai neturi bendrø ligø su javais,
daugiametëmis þolëmis ar kitais pas mus sëjamais augalais. Todël sëjomainoje jie gali
bûti auginami bet kurioje vietoje.

Kukurûzø derliaus nuë- Pribrendusiø kukurûzø grûdø derliaus nuëmimas sudaro tam tikru sunku-
mimas mø dël specialiø kombainø trûkumo. Todël prieð pradedant juos auginti grûdams,
bûtina pasirûpinti, kuo reikës nuimti grûdø derliø. Geriausia tam tinka specialûs
kukurûzø grûdø nuëmimo kombainai, turintys galingesná variklá bei pjovimo aparatà,

69
 nuraðkantá tik burbuoles. Tokie kombainai yra labai brangûs ir vargu ar kuris
ekologiðkai ûkininkaujantis þemdirbys vienas galëtø já nusipirkti. Geriau tokià
technikà nuomoti agroserviso ámonëse arba pirkti kooperatiniais pagrindais.
Mûsø sàlygomis kuliami kukurûzø grûdai daþnai bûna labai drëgni ir juos reikia
dþiovinti ðiluminëse dþiovyklose. Aktyvioji ventiliacija, esant drëgnam ir ðaltam
rudens orui, grûdams dþiovinti nelabai tinka. Auginant nedidelius kukurûzø plotus,
pribrendusias burbuoles galima nuraðkyti rankomis. Burbuoles galima sukrauti á
lengvai prapuèiamus konteinerius ir palikti juos gerai vëdinamoje patalpoje arba
paprasèiausioje pastogëje. Taip sukrautas burbuoles galima iðlaikyti iki pat pavasario
be papildomo dþiovinimo. Burbuolëse grûdai negenda ir laikosi, kol neatðyla orai.
Todël reikia stengtis tokius grûdus iki pavasario sunaudoti.

Kukurûzø grûdai pa- Kukurûzø grûdai gerai tinka visiems gyvuliams ðerti. Ypaè jie reikalingi
deda subalansuoti paðarus paukðèiø racionuose. Ekologiniame ûkyje kukurûzai padeda subalansuoti paðarus
kiaulëms ir paukðèiams energijos atþvilgiu. Ðiuo metu beveik visus ðalyje
sunaudojamus kukurûzus ásiveþame ið uþsienio, taèiau iðsprendæ reikalingos
technikos problemà, didelæ dalá, o galbût ir visà reikiamà jø kieká, galëtume
uþsiauginti patys pigiau.

Veislës. Ankstyvos brandos: ‘Moldavskij 215 SV’, ‘Target’, ‘Baxxao’, ‘Klad’,

‘PR39B29’, ‘Early Star’, ‘Bixxas’, ‘Cixxom’, ‘Delphine’, ‘Nancis’, ‘ES Arktis’, ‘
Kwiss’. Vidutinio ankstyvumo brandos: ‘Helix Elita’, ‘Justina’, ‘LG 22.43’,
‘impact’, ‘LG 2229’, ‘Aubade’, ‘Tango’, ‘Amadeo’.

70

Ekologiniame ûkyje pa-
sirenkant pasëliø struktûrà
vertinkime ir augalø stel-
biamàjà galià
DAR KARTÀ APIE PIKTÞOLIØ NAIKINIMÀ
EKOLOGINIAME ÛKYJE
Ekologiniuose ûkiuose piktþoliø naikinimo poþiûriu racionalios þemdirbystës
esmë yra stelbti, provokuoti dygti ir naikinti piktžoles, ypaè daugiametes, skatinti
piktþoliø sëklø sudygimà tinkamu laiku, o po to dirbant þemæ ar kitomis priemonëmis
jas sunaikinti*.
Piktþoliø þalà pasëliui lemia ne tik jø kiekis, bet ir pasiskirstymo tolygumas
lauke. Neatsitiktinai didþiausià þalà augalø produktyvumui padaro þidiniais
plintanèios daugiametës piktþolës - dirvinës usnys ir pienës, paprastieji varpuèiai.
Prevencinë piktþoliø maþinimo priemonë yra tinkama augalø kaita sëjomainoje:
vienameèiø javø, kaupiamøjø augalø su daugiametëmis þolëmis, þieminiø ir
þiemojanèiø augalø su vasariniais, dviskilèiø su vienaskilèiais. Augalø kaita, kaip
profilaktinë priemonë, áprastoje þemdirbystëje yra ir viena ið piktþoliø kontrolës
sistemos daliø, o ekologinëje þemdirbystëje - esminë priemonë.
Pasëliuose visada didesnë piktþoliø populiacija javø sëjomainoje negu javø ir
þoliø. Piktþoliø plitimas ir iðsivystymas priklauso nuo kultûriniø augalø tankumo ir jø
stelbiamosios galios, kurià lemia ávairûs veiksniai: þemës dirbimas, optimalus sëklos
guolis ir geros dygimo sàlygos, træðimas ir genetinës veislës savybës.
Kad ekologiniuose ûkiuose bûtø maþiau piktþoliø, pasirenkant pasëliø struktûrà,
visada bûtina ávertinti augalø stelbiamàjà galià, nes piktþoles bus galima naikinti tik
agrotechninëmis ir biologinëmis priemonëmis. Planuojant pasëliø kaità, reikia
atsiþvelgti á konkreèiame lauke vyraujanèias piktþoliø rûðis, jø vystymosi
intensyvumà ir stengtis sudaryti palankias konkurencines sàlygas kultûriniams
augalams, ypaè augalø vegetacijos pradþioje. Auginant daug þieminiø javø
sëjomainoje, iðplinta þieminës ir þiemojanèios piktþolës: kibieji lipikai, notrelës,
dirvinës èiuþutës, bekvapiai ðunramuniai, dirvinës naðlaitës, dirvinës veronikos
ir kitos. Ðios piktþolës sudygsta dar rudená, o perþiemojusios pavasará jau bûna stipriai
iðsivysèiusios. Vasariniuose javuose iðplinta jiems bûdingos piktþolës: baltosios
balandos, dirviniai garstukai, darþinës þliûgës, kai kur tuðèiosios aviþos.
Tinkama augalø kaita, ypaè þieminiø augalø su vasariniais, yra prevencinë
priemonë piktþoliø kiekiui maþinti ne tik ekologiniuose pasëliuose. Tyrimais
* St. Maikðtenienë. Ekologiniai javø pasëliai - be pirktoþiø. “Mano ûkis”, Nr. 7, 2006 m.
71

Á raþienas ásëjami tarpiniai
pasëliai
Ásëliniai raudonieji ar
baltieji dobilai, uþimdami
javø tarpueiliø niðas, su-
maþina trumpaamþiø pikt-
þoliø plitimà 20 procentø, o
popjûtiniu periodu nelei-
dþia subrandinti sëklø ra-
þieninëms piktþolëms, uþ-
goþdami jas.
nustatyta, kad ilgametis herbicidø naudojimas specializuotuose javø ûkiuose
neiðnaikino piktþoliø: pasëliuose pasikeitë piktþoliø rûðinë sudëtis, atsirado atsparios
herbicidams rûðys ir populiacijos. Varpiniai javai (ypaè aviþos) labiau stelbia
piktþoles negu ankðtiniai, taèiau varpiniø ir ankðtiniø javø miðiniø stelbiamoji
galia yra didesnë, palyginti su vienarûðiu pasëliu.
Geriausiai piktžoles stelbia tankios daugiametës ankðtinës þolës ar jø miðiniai
su varpinëmis, taèiau iðretëjæ pasëliai gali tapti piktþoliø platinimo ðaltiniu. Reikia
atkreipti dëmesá, kad daugiametes þoles reikia nupjauti kuo anksèiau, prieð
pagrindiniø þolynø piktþoliø - bekvapiø ðunramuniø - þydëjimà. Suvëlinus jø
pjûtá, neiðvengiamai pribirs sëklø ir piktþolëtumas didës. Kai pjûtys derinamos su
piktþoliø vystymosi tarpsniais (prieð piktþoliø þydëjimà), piktþolës nespëja
subrandinti sëklø.
Iðnaudojant pasëlio stelbiamàjà galià, galima labai sumaþinti piktþoliø
naikinimo sànaudas. Svarbu, kad piktþolës neuþimtø aukðèiausio ardo pasëlyje, nes
tuomet jos intensyviau negu kultûriniai augalai vykdo fotosintezæ ir kaupia biomasæ.
Tarpiniø pasëliø reikðmë
Kultûriniø augalø konkurencinë galia visada bus stipresnë humusingose dirvose,
todël ekologiniuose ûkiuose labai svarbu didinti dirvoþemio naðumà. Piktþolës geba
plisti ávairaus naðumo dirvoþemiuose, o stiprûs kultûriniai augalai uþauga tik tada, kai
jiems sudaromos geros mitybos sàlygos. Dirvoþemio derlingumà palaiko organinës
tràðos. Vienos ið jø - tarpiniø pasëliø biomasë, áterpta þaliajai tràðai. Be to, tarpiniai
pasëliai stabdo piktþoliø plitimà. Labiau piktþoliø plitimà maþina javø pasëliuose
auginami ásëliniai augalai, ypaè jei jie paliekami augti popjûtiniu periodu kaip
tarpiniai pasëliai.
Ásëliniai augalai tarpiniuose pasëliuose ne tik uþima kultûriniø augalø tarpueilius
ir neleidþia vystytis piktþolëms, bet ir po javø nuëmimo, turëdami stiprià stelbiamàjà
galià, trukdo raþieninëms piktþolëms baigti vegetacijos periodà ir subrandinti sëklas.
Todël tarpinius pasëlius reikia laikyti vienu ið apsaugos nuo piktþoliø bûdø,
atskirais atvejais kompensuojantá raþienø skutimà.
Sunkesnëse dirvose lengviau ásëti ir sudaiginti ásëlinius augalus negu posëlinius.
Lengvesnëse dirvose tarpiniams pasëliams tinka ir ásëliniai, ir posëliniai augalai. Po
javø nuëmimo pasëjus kuriuos nors bastutinius kryþmaþiedþius augalus (baltàsias
garstyèias, aliejinius ridikus ar vasarinius rapsus) ir auginant juos tarpiniuose
72

Sudygæ tarpiniai pasëliai
Tinkamas laikas akëti:
specialiai pritaikytos akëèios
gali kokybiðkai dirbti ávairaus
iðsivystymo pasëlyje, svarbu
tinkamai sureguliuoti akë-
jimo gylá ir intensyvumà.
pasëliuose, jie piktþoliø naikinimo poþiûriu gali prilygti raþienø skutimui ar raþieniniø
piktþoliø naikinimui herbicidais. Tiesa, yra vienas trûkumas - sunkesnëse dirvose
ðie augalai sunkokai dygsta.
Didelë dalis piktþoliø sëklø yra smulkios ir greitai sudygsta, nes dar prieð
kultûriniø augalø sëjà jos bûna iðbrinkusios, o purenant þemæ patenka arti ðiltesnio
dirvos pavirðiaus - atsiduria 1-2 cm gylyje. Kultûriniø augalø sëkloms iðbrinkti ir
sudygti reikia gero sàlyèio su dirva, pakankamai drëgmës, jø dygimas uþsitæsia, todël
ðis periodas tinkamas piktþolëms naikinti.
Mechaninis piktþoliø naikinimas
Piktþoliø naikinimà ekologiniuose ûkiuose lemia jø rûðiø iðplitimas. Piktþoliø
skaièiui nesiekiant žalingumo ribos, jos yra normalus pasëlio komponentas,
palaikantis ekologinæ pusiausvyrà: maþina vandens ir vëjo erozijos pavojø, papildo
biologinæ ávairovæ, augalija lygiau padengia dirvoþemio pavirðiø, palaiko stabilesnæ
dirvoþemio veiklà. Jei piktþoliø lauke yra maþai ar vidutiniðkai - iki 50 vnt. viename
kvadratiniame pasëlio metre, tokiuose laukuose galima ûkininkauti jas naikinant
mechaniniu bûdu, palaikant ávairiø rûðiø augalø kaità.
Vis daugiau Lietuvos ekologiniø ûkiø savininkø ásigyja specialias siauraeilës
sëjos pasëliams tinkamas akëèias, kurios jau seniai ásitvirtino senosiose Europos
Sàjungos ðalyse, jø akëtvirbaliai gerai kopijuoja þemës pavirðiø, aplenkia ir
nepaþeidþia labiau iðsivysèiusiø kultûriniø augalø ir efektyviai naikina piktžoles.
Svarbu parinkti tinkamà kultûriniø augalø ir piktþoliø iðsivystymo tarpsná.
Þinoma, vienkartinio akëjimo nepakanka, nes piktþolës dygsta per visà vegetacijà,
intensyviau - lietingu pirmosios vasaros pusës periodu, todël akëti reikia daug kartø.
Klysta tie ûkininkai, kurie mano, kad ir ðiomis akëèiomis dirbant reikia laikytis
anksèiau klasikinëje agrotechnikoje nurodytø terminø - akëti prieð sudygimà ar
javams krûmijantis.
Ûkininkas, stebëdamas akëèiø darbà, gali ávertinti, ar pasirinktas tinkamas laikas
akëti. Jei piktþolës, ypaè jø dygstantys siûleliai, iðsiverèia ið þemës, o kultûriniai
augalai pakankamai ásitvirtinæ neiðsiverèia, galima dràsiai tæsti darbà. Atsargiau
reikëtø akëti ankðtiniø augalø pasëlius. Þirniø daigai labai trapûs, todël jø dygstanèiø
akëti jokiu bûdu negalima, o ir 5-10 cm aukðèio reikëtø akëti ne taip intensyviai ir
geriau antroje dienos pusëje, kai jie pavytæ ir maþiau paþeidþiami. Þirniuose ypaè
pavojingi balandos ir garstukai, kurie stipriai konkuruoja su kultûriniais
73
 augalais antroje vasaros pusëje, kai žirniai pradeda brandinti ankštis ir linksta
þemyn, o bræstantis stiebas jø nebeiðlaiko.
Žieminius javus reikëtø pradëti akëti dar rudená. Kaip ir vasarinius, þieminius
pirmà kartà reikëtø akëti prieð sudygimà ir 2-3 lapeliø tarpsniu. Pavasará
þiemkenèiø pasëliuose daugumos perþiemojusiø piktþoliø ðaknys jau bûna labai
iðsivysèiusios, ypaè kibiøjø lipikø, bekvapiø ðunramuniø. Tokias piktþoles
akëtvirbaliai sunkiai iðtraukia ið dirvos, paprastai tik paðukuoja. Todël efektyviau
sudygusias piktžoles sunaikinti dar rudená. Pavasará, akëjant keletà kartø,
sunaikinamos naujai iðdygusios piktþolës.

Á þiemkenèiø pasëlá ásëti ir nupjauti dobilai

Pavasará þiemkenèius Klaidà daro tie ekologiniø ûkiø savininkai, kurie þieminiø kvieèiø ar rugiø
reikëtø pradëti akëti kuo pasëlius pradeda akëti vëlokai pavasará, motyvuodami tuo, kad maþai
anksèiau iðsivysèiusius javus paþeis akëtvirbaliai. Ið tikrøjø yra prieðingai - ðis laikotarpis
tinkamas jaunoms piktþolëms naikinti. Joniðkëlio bandymø stotyje atlikti tyrimai
parodë, kad pavasará naudinga akëti kuo anksèiau, nes taip ne tik sunaikinamos
dygstanèios ir kà tik sudygusios piktþolës, bet ir suardomi fuzariozës þidiniai,
pagerinama aeracija, o tai intensyvina ðaknø siurbimo funkcijà. Pasëliø akëjimas turi
ávairiapusæ reikðmæ: pagerëja supurento dirvoþemio pavirðiaus fizikinës savybës,
aeracija, sumaþëja tankis. Tai, savo ruoþtu, pagerina augalø ðaknø aprûpinimà maisto
medþiagomis, ypaè azotu.
Paaiðkëjo, kad visø rûðiø þieminiø javø - rugiø, mieþiø, kvietrugiø - didesnë
ðaknø masë buvo anksti pavasará akëtame lauke negu neakëtame. Tyrimai rodo, kad
akëtame sunkesniame dirvoþemyje dël supurento ir iðlyginto pavirðiaus augalai
geriau ásitvirtina ir pasisavina maisto medþiagas, o pavirðiuje susidaro maþiau

74

Jei piktþolëtumas dides-
-
nis uþ vidutiná (70 pikt
2
þoliø/m ) ar didelis (per 100
2
piktþoliø/m ), be pûdymo
neapsieisime
Ekologiniuose ûkiuose
vertingesnis pusiau juodas
ar sideralinis pûdymas
Atsikratyti tuðèiosiomis
aviþomis gali padëti tik juo-
dasis pûdymas ir daugia-
metës þolës
plyðiø. Þinoma, efektyviausia yra ávairiapusë piktþoliø naikinimo sistema:
mechaninis akëjimas kartu su tinkama augalø kaita.
Ekologiniuose ûkiuose nepasisekus sunaikinti piktþoliø, net javø pasëlá reikëtø
nuimti þaliajai masei prieð piktþoliø sëklø subrendimà, nes laikydami piktþolëtà
pasëlá, padidinsime sëklø bankà dirvoþemyje (Maikðtënienë, 2006).
Dažnai literatûroje nurodoma, kad apsauga nuo piktþoliø ekologiniuose ûkiuose
bûna efektyvi, laikant juoduosius pûdymus. Taèiau tuomet susiduriama su humuso ir
maisto medþiagø maþëjimo problema. Kai dirva kelis kartus ariama ir purenama
ðiltuoju vasaros periodu, skatinamas organinës medþiagos (humuso) irimas, kadangi
didinama aeracija.
Mineralizuojantis (irstant) humusui, atpalaiduojamos maisto medþiagos
(ávairios azoto junginiø formos, ypaè nitratai), kurios iðsiplauna á gilesnius sluoksnius,
uþterðdamos gruntinius vandenis. Kiek jø iðsiplaus, priklauso nuo krituliø kiekio ir
dirvoþemio granuliometrinës sudëties. Kuo lengvesnis dirvoþemis, tuo didesni maisto
medþiagø iðsiplovimo nuostoliai.
Pavasará, kai intensyviau dygsta piktþolës, laukà reikëtø keletà kartø kultivuoti ar
akëti. Geguþës mënesio pabaigoje galima pasëti trumpos vegetacijos, greitai bio-
masæ auginanèius bastutinius (kryþmaþiedþius) augalus (baltàsias garstyèias ar
aliejinius ridikus, kuriø sëklos reikia atitinkamai 15 ir 20 kg/ha). Jie pradeda
þydëti liepos pirmoje pusëje, tuomet tinkamiausias laikas juos áterpti kaip þaliàjà tràðà.
Jei þaliosios masës gana daug, prieð áterpiant pasëlá reikëtø privoluoti. Þalioji tràða
áterpiama skutikais ar frezomis á pavirðiná 10-12 cm dirvoþemio sluoksná. Prasidëjus
mineralizacijai, liepos pabaigoje, tinkamas laikas laukà giliai (23-25 cm) suarti. Lieka
pakankamai laiko ir dirvai susigulëti, ir pasiruoðti þiemkenèiø sëjai.
Tuðèiosios aviþos ir dirvinës smilguolës
Atskira problema pastaraisiais metais tapo tuðèiosios aviþos ir dirvinës
smilguolës. Tuðèiosios aviþos didesnius nuostolius padaro vasarojuje, nes sutampa jø
biologija. Kadangi tuðèiøjø aviþø ðluoteliø atskirø ðakø branda nevienoda, reikia
þinoti, kad jos dalá sëklø iðbarsto gerokai prieð javø pjûtá. Þieminiø javø pavasarinis
akëjimas gali bûti efektyvus, nes rudená sudygusios tuðèiosios aviþos nuðàla, o
sudygusios pavasará bûna silpniau ásitvirtinusios dirvoje negu þieminiai kvieèiai ar
rugiai, ir jas lengva sunaikinti. Taèiau tuðèiosiomis aviþomis uþkrëstuose laukuose
be pûdymo neapsieisime. Be to, dar kelerius metus reikëtø stengtis auginti
daugiametes þoles, nes vasarojuje tuðèiøjø aviþø sunaikinti neámanoma.
Dirvines smilguolës žieminiuose javuose galime sunaikinti akëdami pasëlá rudená,
nes jos bûna silpniau iðsivysèiusios. Dar geriau akëjimà pakartoti ir pavasará.
75

Þolynø samprata
Sëjomainoje daugia-
metës þolës paprastai lai-
komos tol, kol apie treèdalá
ar pusæ derliaus sudaro
ankðtinës
Ilgalaikës kultûrinës
ganyklos tinkamai priþiû-
rimos gali iðsilaikyti 10 ir
daugiau metø
EKOLOGINIO ÛKIO ÞOLININKYSTË
Þolynai yra daugiametëmis þolëmis apaugæ plotai, laikomi vieni ið vertingiausiø
kraðtovaizdþio ekologiniø komponentø. Tai - augalø bendrijos, susidariusios tam
tikromis augimvieèiø ir þmogaus átakos bei konkurencijos sàlygomis. Jie dengia
didþiàjà dalá kraðto teritorijos - pievos ir ganyklos Lietuvoje uþima daugiau kaip 1,2
mln. hektarø.
Pagal naudojimo trukmæ þolynai skiriami á trumpalaikius ir ilgalaikius. Jie gali
bûti ásëti vienu ir tuo paèiu arba skirtingu þoliø miðiniu, bet naudojami ilgiau ar
trumpiau, tai yra tol, kol dar derlingi. Ilgalaikiai yra visi savaiminiai ir sulaukëjæ
þolynai. Þmogus gali juos paversti ir daugelá jau pavertë kultûriniais.
Sëjomaininës þolës - pakaitomis su kitais augalais auginami trumpalaikiai, 1,5-
2,5 naudojimo metø, þolynai. Tokie þolynai naudojami þiemos paðarams, o jø atolai
nuganomi.
Pastarøjø produktyvusis amþius priklauso nuo þolës rûðies ir veislës savybiø.
Taèiau daugiameèiø þoliø naudojimo trukmei, be maþëjanèio derlingumo, turi átakos
kitos ûkinës sàlygos: ûkio kryptis, þoliniø paðarø poreikis, jø papildymo ið pievø -
ganyklø galimybës, naudojimo bûdas ir kt. Raudonøjø dobilø su varpinëmis þolynai
daþniausiai laikomi 1,5 - 2 metus.
Daugiameèiø þoliø vieta sëjomainoje priklauso nuo pasëliø struktûros ir sëjo-
mainos rotacijos. Maþo derlingumo dirvose geresnis prieðsëlis yra kaupiamieji, træðti
mëðlu. Ankðtiniø þoliø plotas sëjomainoje yra ribojamas. Jos yra jautrios savo paèiø
prieðsëliui, todël jau seniai rekomenduojama raudonuosius dobilus tame paèiame
lauke sëti tiktai po ketveriø metø. Sëjant daþniau, raudonieji dobilai suserga fuzarioze,
vëþiu bei kitomis ligomis, todël ir gerai sudygæ jau pirmaisiais naudojimo metais
iðretëja arba visai sunyksta.
Jos dar vadinamos nuolatinëmis ganyklomis. Tai tokios ganyklos, kurios
iðsilaiko derlingos 10 ir daugiau metø. Norint, kad ganyklos patenkintø naudotojus
ilgus deðimtmeèius, prieð árengiant reikia tinkamai nusausinti, nes drëgmës perteklius
ar trûkumas maþina jø derlingumà, sunkina prieþiûrà bei naudojimà.
Svarbus ilgalaikiø ganyklø privalumas yra tai, kad, vykstant velënëjimo
procesui, padidëja humuso kiekis dirvoþemyje. Ilgai vienoje vietoje augdamos
daugiametës þolës sudaro tankià velënà, jos storis kasmet didëja. Vykstant
76
 intensyviam velënëjimo procesui iðplautþemiuose ar balkðvaþemiuose vidutiniðkai
per metus susikaupia 0,38 t ha-1, salpþemiuose - 0,49 t ha-1 ir durpþemiuose - 0,6 t ha-1
humuso.
Ilgalaikes ankðtiniø ir varpiniø ganyklas reikia laikyti viena ið pagrindiniø
biologinës þolininkystës krypèiø. Nuosekli ilgalaikiø produktyviø þolynø plëtra
labai svarbi, nes maþina kapitalinius ádëjimus. Jø nereikia daþnam ganyklø atnau-
jinimui. Tai atsieina 2-3 kartus pigiau nei ganyklø persëjimas.

Trumpalaikës kultûri- Derlingos iðsilaiko iki 5-6 metø. Jos labai daþnos Vakarø Europos ðalyse.
nës ganyklos, daþniausiai Pastaraisiais metais, intensyvëjant þoliø ûkiui, tokios ganyklos plaèiau rengiamos ir
árengiamos paðarinëje së- Lietuvoje. Trumpalaikës ganyklos daugiausia yra sëjomaininës. Pagal daugia-
jomainoje meèiø þoliø auginimo trukmæ tokios sëjomainos gali bûti vadinamos paðarinëmis.
Estijos sàlygomis trumpalaikës ganyklos bûna derlingos 2 - 3 metus. Vëlesniais
metais jø derlius pradeda maþëti, nes iðnyksta raudonieji ar rausvieji dobilai, vy-
raujantys pirmaisiais metais þolynuose. Nuo treèiøjø metø þolynuose atsiranda bal-
tieji dobilai ir þolynas persiformuoja á ganykliná tipà, o ðiuo laikotarpiu derlius visada
yra maþesnis nei jau susiformavusio þolyno. Trumpalaikës ganyklos tinkamesnës
kalvose bei sausesnëse þemëse. Naudinga jas rengti ir rûgðèiuose dirvoþemiuose.
Trumpalaikëse ganyklose daugelio daugiameèiø þoliø biologinis potencialas
nevisai iðnaudojamas. Pirmiausia tai pasakytina apie ðakniaatþalines daugiameèiø
þoliø rûðis: beginkles dirsuoles, nendrinius dryþuèius, pievinius paðiauðëlius,
pievines migles bei baltuosius dobilus.
Rengiant ganyklas, þoliø miðiniai turi bûti parenkami atsiþvelgiant á planuojamø
ganyklø amþiø, todël trumpalaikëms ir ilgalaikëms ganykloms turi bûti parenkami
skirtingi daugiameèiø þoliø miðiniai.

Pievø samprata Pievos yra daugiameèiø þoliniø augalø, gerai auganèiø vidutinio drëgnumo,
drëgnokose ir uþliejamose þemëse, bendrijos. Naðiausios ilgalaikës pievos yra þemës
dirbimui per drëgnose þemesnëse vietose - nusausintose þemapelkëse, upiø
uþliejamuose slëniuose, daubose ir pan. Kalvø ðlaituose ir lengvuose sausuose
dirvoþemiuose pievos maþiau naðios, be to, dar ir greièiau prastëja. Pievos sàvoka
pirmiausia asocijuojasi su pjovimu toje pat vietoje ilgus metus - ilgalaikëmis
ðienaujamomis naudmenomis.
Ekologinës þolininkystës pagrindas yra daugiametës þolës, pirmiausia
ankðtinës. Jos yra vieni ið svarbiausiø augalø. Visos ankðtinës þolës yra geros

77
 Daugiametës þolës - eko-
loginio ûkio pagrindas
Ankðtinës þolës pilnai
aprûpina ðalia auganèias
varpines þoles biologiniu
azotu tada, kai þolyne yra
ne maþiau kaip 50 % ankð-
tiniø þoliø
paðarinës vertës, turi 1,52 kartus daugiau þaliø ir virðkinamø proteinø nei varpinës,
todël ankðtiniø paðaruose netrûksta baltymø. Ankðtinëse yra daugiau þaliø riebalø ir
þaliø pelenø, maþiau làstelienos ir neazotiniø ekstraktiniø medþiagø, ankðtinës,
augdamos kartu su varpinëmis þolëmis, pagerina paðaro cheminæ sudëtá.
Ankðtinës þolës jautriau nei varpinës reaguoja á dirvoþemio rûgðtumo rodiklius.
Jautriausios dirvoþemio reakcijai yra liucernos, maþiau jautrûs raudonieji ir
baltieji dobilai. Priemoliuose daugiametës ankðtinës þolës geriausiai dera, kai
dirvoþemio pH yra 6. Ankðtiniø þoliø ðaknys prasiskverbia giliai á þemæ, todël joms
reikia gerai vëdinamo dirvoþemio. Geriau jos auga laidþiame, neðlapiame ir
nerûgðèiame dirvoþemyje.
Kultûriniuose þolynuose yra nedidelis ankðtiniø þoliø asortimentas. Dar maþiau
jø tinka rûgðtiems dirvoþemiams. Svarbiausios ðiø dirvoþemiø daugiametës ankðtinës
þolës yra raudonieji, baltieji, rausvieji dobilai, paprastieji garþdeniai. Rudþemiuose,
kalkþemiuose, taip pat pakalkintuose, su laidþiu vandeniui bei kalkingu podirviu
balkðvaþemiuose bei iðplautþemiuose dar gali augti liucernos ir rytiniai oþiarûèiai.
Sëjomainose þiemos paðarams daþniausiai sëjami raudonieji dobilai. Dobilai blogiau
dþiûsta, todël juos sunkiau nei varpines sudoroti, nes daugiau nutrupa lapeliø, sunkiau
silosuojasi. Nelengva prisiauginti ir sëklø, ypaè lietingais ir ðaltais metais.
Uþliejamø pievø ir karstinio regiono ilgameèiai þolynai yra pagrindinis
kraðtovaizdþio elementas. Periodinis uþliejimas, upës sànaðø nusëdimas ir
vegetacijos periodo gruntinio vandens gylis suformuoja skirtingà þolynø botaninæ
sudëtá. Didëjant ágriûvø skaièiui karsto regione, didëja ir ilgameèiø þolynø plotas
sëjomainoje.
Nepakanka teisingai parinkti (pagal dirvoþemio savybes, gyvulininkystës kryptá
ir kt.) daugiameèiø þoliø miðinius, teisingai pasëti þolynà, svarbiau tinkamai já
priþiûrëti. Ypaè sunki þolynø prieþiûra ekologiniame ûkyje, nes palaikyti
reikiamà þolynø derlingumà galima tiktai suformavus ankðtinëmis turtingà þolynà.
Viena ið galimybiø yra panaudoti ankðtiniø þoliø savybæ sintetinti atmosferos azotà.
Ankðtinës þolës pilnai aprûpina ðalia auganèias varpines þoles biologiniu azotu tada,
kai þolyne yra ne maþiau kaip 30 % ankðtiniø þoliø, todël labai svarbu pastoviai
þolyne palaikyti tinkamà ankðtiniø þoliø procentà.
Daugiametës ankðtinës þolës - ekologinio ûkio pagrindas
Liucerna - ilgai iðsilaikanti, baltyminga ankðtinë þolë. Pakenèia sausras, nes turi
gilià ðakná ir pasisavina drëgmæ ið gilesniø sluoksniø. Geriausiai liucernai tinka
humusingi bei kalkingi, laidûs priemoliai ir priesmëliai. Netinka gilaus smëlio, taip
pat ðlapios ir rûgðèios dirvos. Geriausiai auga, kai dirvoþemio pH 6,5 - 7,2. Gali augti
78
 Liucernø ilgaam-
þiðkumas, gera þolinio pa-
ðaro kokybë bei ëdamu-
mas, galimybë apsieiti be
tràðø, atsparumas ilgai
trunkanèioms sausroms
leidþia ðià þolæ naudoti ne
tik ðienavimui, bet ir ga-
niavai
ir rûgðtesnëse dirvose, kai podirvis kalkingas. Liucernos tinkamos apsëti kalvas.
Mieþiai po liucernø duoda 2 kartus didesná derliø nei po raudonøjø dobilø.
Ávairesnës liucernø ir jø miðiniø naudojimo galimybës sudaro prielaidas eko-
loginiø þolynø plëtrai Lietuvoje. Didþiausias liucernø derlius gaunamas, jei liucernos
pirmà ar antrà kartà pjaunant spëja praþysti. Geriausia liucernas naudoti kombinuotai,
kai pirmà kartà þolë nupjaunama paðarui liucernoms vos suþydus, o du kartus
nuganoma butonizacijos tarpsniu. Ypaè svarbu liucernas saikingai ganyti. Ganymui
tinka mëlynþiedës liucernos 'Þydrûnë', pasiþyminèios dideliu ir stabiliu derlingumu
tiek pjaunant, tiek ir ganant. Uþ ‘Þydrûnæ’ derlingesnë liucernø veislë ‘Birutë’.
Paprastasis garþdenis auga sausesnëse dirvose, ávairiuose mineraliniuose
dirvoþemiuose, nebijo rûgðtesniø (pH 5 - 7). Tinka kalvoms apþeldinti. Bijo agresyviø
þoliø stelbimo. Paðarinë vertë gera, taèiau þydinèius gyvuliai nenoriai ëda. Veislë
'Gelsvis' gerai þiemoja, atspari ðalnoms, gerai atþelia. Vidutinis ðieno derlius 67 t ha-1,
sëklø - 0,2 - 0,5 t ha-1. Paðarui sëjama 8-12 kg ha-1.
Rytinis oþiarûtis - 80 - 130 cm aukðèio ðakniaatþalinë þolë. Tinka nerûgðtûs
priemoliai, bet auga ir priesmëliuose, nusausintuose durpynuose. Laiku nupjautas
gerai ëdamas, ilgai iðsilaiko. Veislës: 'Vidmantai', 'Laukiai', 'Melsviai', 'Gale'. Paðarui
sëti 25-30 kg ha-1, sëklai - 10 kg ha-1.
Sëjamasis esparcetas auga sausesniuose, neuþmirkusiuose, nerûgðèiuose
dirvoþemiuose. Gerai tinka þvyringo priesmëlio kalvos, kur blogiau auga liucerna.
Veislës 'Þilvinai', 'Meduviai'. 'Þilvinai' gerai þiemoja, derlingi, anksti subrandina
sëklas. Ðieno derlius 5 - 6 t ha-1, sëklø 0,61 t ha-1.
Raudonieji dobilai daugiausia auginami sëjomainose þiemos paðarams, atolai
nuganomi. Augalai iðsilaiko 2-3 metus. Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vëlyvieji
dobilai. Ankstyvieji (dviþoliai) raudonieji dobilai greièiau auga, anksèiau uþ
vëlyvuosius pradeda þydëti, uþaugina 2-3 þalios masës derlius. Sëklos gali subræsti ið
pirmosios ir antrosios þolës, jeigu pirmoji laiku nupjaunama.
Vëlyvieji (vienþoliai) raudonieji dobilai geriau uþ ankstyvuosius ðakojasi,
þiemoja, bet blogiau atþelia, ir atolo derlius bûna gerokai maþesnis uþ ankstyvøjø
dobilø.
Dirvoþemiui raudonieji dobilai gana reiklûs, gausiausiai dera esant dirvoþemio
pH 6-7. Geriausiai auga humusinguose priemoliuose ir priesmëliuose. Vëlyvieji
dobilai uþauga ir lengvesnëse, maþiau derlingose dirvose. Pakenèia ir rûgðtesnes
dirvas. Netinka dirvos, kuriose gruntinis vanduo yra arti þemës pavirðiaus. Uþlietuose
plotuose po 7-10 dienø þûva. Raudonøjø dobilø veislës ‘Vyliai’, ‘Kamaniai’,
‘Arimaièiai’, ‘Kirðiniai’.
Baltieji dobilai iðsilaiko ilgiau nei raudonieji ar rausvieji dobilai, nes jie gali
daugintis ne tik sëklomis, bet ir vegetatyviðkai besidriekianèiais stiebais.
79
 Baltieji dobilai yra
pagrindinë ganyklø þolë,
dedama beveik á visus miði-
nius ir sëjama ávairiuose
dirvoþemiuose
Baltieji dobilai yra maþiausiai reiklûs dirvoþemiui. Geriausiai dera humusingose
dirvose, kurios geriau palaiko drëgmæ, taèiau tinka ir pakalkinti priemoliai. Geromis
dirvoþemio sàlygomis iðsilaiko 8-10 ar daugiau metø. Sëklai sëjama 3-5 kg ha-1, o
paðarui - 5-10 kg ha-1.
Grynà pasëlá jie sudaro retai, taèiau ganyklose daþnai uþima 30-40 % þolyno
ploto. Baltieji dobilai ðliauþianèiais stiebais stiprina velënà ir galvijø noriai ëdami.
Kaupdami ið atmosferos azotà, juo aprûpina kartu auganèias varpines þoles. Baltieji
dobilai turi ir neigiamø savybiø: yra stelbiami greitai auganèiø varpiniø þoliø, blogiau
prisitaiko prie gamtiniø sàlygø, sausringais metais blogai plinta. Jø sumaþëjimas
þolyne aiðkinamas ir blogu þiemojimu, maþu atsparumu sausrai, ligoms bei
kenkëjams.
Baltøjø dobilø paplitimas þolynuose ir jø ilgaamþiðkumas priklauso nuo
dirvoþemio reakcijos, kuriai ðarmëjant, baltøjø dobilø þolynuose gausëja. Baltieji
dobilai, kaip biologinio azoto ðaltinis, yra ganyklose, árengtose pakalkintame (pH 6,2)
dirvoþemyje. Baltøjø dobilø veislës: ‘Bitûnai’, ‘Atoliai’, ‘Sûduviai’.
Rausvieji dobilai dar vadinami ðvediniais arba hibridiniais. Jie gali uþderëti ir
drëgnose dirvose, kur blogai auga raudonieji dobilai. Tinkami auginti drëgnuose,
rûgðèiuose, uþliejamuose bei nusausintuose durpiniuose dirvoþemiuose. Gali augti
rûgðtesniuose (pH 4-5) dirvoþemiuose, taèiau geriausiai tinka neutralaus rûgðtumo
dirvoþemiai. Paðarui sëjama 6-12 kg ha-1, sëklai 4-5 kg ha-1.
Rausvieji dobilai paplitæ uþliejamose pievose, atsparûs vienos dviejø savaièiø
uþliejimui. Rausvieji dobilai, nuëmus sëklø derliø, daþniausiai iðnyksta. Atsëliavimui
ne tokie jautrûs kaip raudonieji dobilai. Veislë 'Daubiai'.
DAUGIAMETËS VARPINËS ÞOLËS
Þoliø miðiniuose ðalia ankðtiniø þoliø sëjamos ir varpinës. Paminëtinos ðios
svarbesnës varpinës þolës: paðariniai motiejukai, daugiametës svidrës, tikrieji
eraièinai, paprastosios ðunaþolës, pievinës miglës, tikrieji, raudonieji eraièinai ir kt.
Paðariniai motiejukai vienoje vietoje gali iðsilaikyti 5-6 metus. Nelepûs,
blogiau auga tik lengvose dirvose, smëliuose. Gali augti ir rûgðèiose dirvose.
Palankiausia dirvoþemio pH 5,5-6,0. Paðariniai motiejukai yra geros paðarinës vertës
augalai. Nupjauti motiejukai prastokai atþelia. Ganyklas, kuriø þolyne yra paðariniø
motiejukø, galima ganyti 3-4 kartus, taèiau daþniau naudojant (5-6 ganiavos),
greièiau iðretëja. Ðviesai motiejukai nereiklûs, todël gerai tinka lauko sëjomainos,
pievø bei ganyklø miðiniams sudaryti. Paðariniai motiejukai atsparûs ðalnoms ir
þiemos ðalèiams. Paðarui sëjama 8-12 kg ha-1, o sëklai - 3-5 kg ha-1. Veislë: 'Gintaras ’.
Tikrieji eraièinai - viena ið pagrindiniø þoliø rûðiø ganyklø ir pievø miðiniams
80
 sudaryti. Plaèiai naudojami dël geresnio nei daugiametës svidrës þiemojimo. Tikrieji
eraièinai yra derlingi. Pagal derlingumà nusileidþia paðariniams motiejukams, taèiau
geriau pakenèia drëgmës trûkumà. Paðarui sëjama 10-18 kg ha-1. Veislës: 'Dotnuva I'’,
'Kaita'.
Paprastosios ðunaþolës - ankstyvosios varpinës þolës, sudaranèios stambius ir
retus kerus. Paðarui sëjama 10-16 kg ha-1, sëklai - 5-7 kg ha-1. Paprastosios ðunaþolës
reiklios ðilumai. Labiau nei paðariniai motiejukai ir tikrieji eraièinai atparios sausrai,
bet blogiau reaguoja á aukðtà gruntinio vandens lygá (tinkamas - 50-90 cm). Augalai
gali nukentëti nuo pavasariniø ir ypaè vëlyvøjø ðalnø. Daþniausiai tai atsitinka
Dirvai paprastosios þemapelkëse. Ðaltà þiemà paprastosios ðunaþolës gali iððalti. Atskirais atvejais nuo
ðunaþolës nereiklios. Ge- ðalèio gali iðretëti apie 30 % augalø, taèiau antrojoje pjûtyje þolynas atauga ir sudaro
riausiai dera uþtektinai gana tankø pasëlá.
maisto medþiagø turin- Blogai auga sausuose smëlynuose, rûgðèiose dirvose, taèiau jas pakalkinus, dera
èiuose priemoliuose ir pu- gerai.
veninguose priesmëliuose Paprastosios ðunaþolës sëjamos pievose, ganyklose bei sëjomainos laukuose.
Pavasará jos labai greitai auga, todël tinka ankstyvajai ganiavai. Paprastosios
ðunaþolës yra labai derlingos, gerai atþelia, taèiau greitai medëja. Pasëtos miðinyje su
kitomis þolëmis, jas stelbia ir sudaro kupstus, todël sausesnëse, derlingesnëse
dirvose jas verta sëti grynas. Miðinyje su raudonaisiais dobilais ir pievinëmis
miglëmis paprastosios ðunaþolës turëtø sudaryti pagrindinæ dalá (50 % ir daugiau).
Veislës: 'Asta', 'Aukðtuolë’, 'Regenta'.
Pievinës miglës priklauso ankstyvøjø þoliø grupei. Tai didelio plastiðkumo
þolës, gerai plintanèios ir gryname pasëlyje, ir þoliø miðiniuose. Geriausiai tinka
purios, vidutiniðkai derlingos, nerûgðèios dirvos. Augalai atsparûs ðalèiams ir
sausroms, 20-30 dienø uþliejimui vandeniu. Gali sudaryti grynus pasëlius, bet
daþniausiai dominuoja pievose derinyje su pieviniais paðiauðëliais, raudonaisiais
eraièinais ir kitomis varpinëmis þolëmis. Paðarui sëjama 8-12 kg ha-1.
Pievinës miglës yra reikalingos ganykliniams þolynams, taèiau pirmiausia jos
skirtinos tiems miðiniams, kuriø þolynas laikomas daugiau nei trejus metus. Veislës:
'Danga', 'Gausa'.
Daugiametës svidrës Daugiametës svidrës yra intensyvaus ûkininkavimo ir derlingø dirvø augalai.
reiklios gamtinëms sàly- Jos greitai dygsta ir labai krûmijasi. Pavasará vystosi lëèiau uþ pievines migles.
goms Nupjautos greitai atþelia. Atsparios mindymui. Paðarui sëjama 16-18 kg ha-1.
Daugiametës svidrës priskiriamos prie vertingiausiø þoliø. Galvijø noriai ëdamos, nes
gausu angliavandeniø. Dël ðios savybës jos labai tinka silosuoti.
Ðilumai jos reiklesnës uþ kitas daugiametes varpines þoles. Ðalèiams, ypaè
vëlyvosioms ðalnoms, nëra atsparios, nes jø krûmijimosi mazgas yra arti dirvos
pavirðiaus. Þiemos metu atðilus orui, atsinaujina jø vegetacija ir stipresniø ðalèiø gali

81
 neiðlaikyti, ypaè jei nëra sniego dangos. Norint, kad þolës perþiemotø, jø pasëlá reikia
tinkamai paruoðti. Þolynas turi bûti nupjautas ar nuganytas rugsëjo pabaigoje - spalio
pradþioje.
Daugiametës svidrës geriausiai auga nerûgðèiuose priemolio dirvoþe-
miuose. Tinkamiausia dirvoþemio pH 5,5-7,0. Blogai auga rûgðèiuose, sausuose
priesmëlio ir smëlio dirvoþemiuose. Netinkami dirvoþemiai, kuriuose arti pavirðiaus
yra gruntinis vanduo. Neatsparios ilgesniam uþliejimui, nukenèia nuo sausrø.
Geriausiai tinka kultûriniø ganyklø miðiniams. Pjaunant iðretëja. Iðsilaiko 3-4 metus.
Veislës: 'Veja', 'Sodrë', 'Þvilgë’, 'Punia'.
Raudonieji eraièinai - bûdingi sausø dirvø augalai. Pakenèia dirvos rûgðtumà
(auga, kai pH 4,6-6,5). Vienoje vietoje iðsilaiko daugelá metø. Priskiriami prie
vidutinio ankstyvumo varpiniø þoliø. Atspari mindymui, o nuganyti ar nupjauti gerai
atþelia. Paðarui sëjama 10-16 kg ha-1.
Raudonieji eraièinai dirvoþemiui nëra reiklûs. Uþauga ir maþo derlingumo
lengvuose dirvoþemiuose. Rûgðèiuose dirvoþemiuose ilgaamþiðkiausi ir dera gausiau
uþ kitas varpines þoles. Atsparûs sausrai, nepalankioms þiemojimo sàlygoms ir
ðalnoms. Gerai auga tarp aukðtaûgiø þoliø, todël tinka ganykliniams miðiniams.
Veislë 'Ðilis’.

Ankðtinës þolës - kokybiðko paðaro pagrindas. Visos ankðtinës þolës yra geros
paðarinës vertës, dël to paðaras yra kokybiðkas ir galvijø gerai ëdamas. Visos
raudonøjø dobilø veislës yra gana gero baltymingumo. Priklausomai nuo naudojimo
metø, dobilø baltymingumas keièiasi. Pirmaisiais naudojimo metais daugiausia
virðkinamøjø baltymø gaunama ið vëlyvøjø raudonøjø dobilø veislës 'Kamaniai', o
maþiausiai - ið veislës 'Arimaièiai'. Antraisiais ir treèiaisiais naudojimo metais
geresniu baltymingumu iðsiskyrë veislë 'Arimaièiai'.

Ið ankðtiniø augalø liekanø ir ðaknø susidaro puvenos, kurios reikalingos þemës

dalelëms suklijuoti á struktûrinius trupinëlius. Puvenose yra kalcio, dël to trupinëliai
Dirvoþemio struktûros yra patvarûs.
gerinimas

Daugiametës þolës dël savo biologiniø savybiø yra vertinga þalioji tràða. Ji
palaiko organinës medþiagos kieká dirvoþemyje. Su daugiameèiø þoliø tràða á
Vertinga þalioji tràða dirvoþemá áterpiama 1,5-2,5 karto daugiau sausos organinës medþiagos ir 2-3 kartus
daugiau maistingøjø elementø nei atitinkamai su þieminiø rugiø ir po jø pasëto

82
 miðinio ar vien miðinio þaliàja tràða. Po daugiameèiø þoliø dirvoþemyje padaugëja
humuso, pagerëja jo kokybinë sudëtis bei dirvoþemio biologiniø procesø aktyvumas.

Ant ankðtiniø þoliø ðaknø esanèios gumbelinës bakterijos sintezuoja

molekuliná atmosferos azotà, kurá panaudoja kartu auganèios varpinës þolës.
Kaupia atmosferos azotà Pagal sugebëjimà kaupti atmosferos azotà ankðtinës þolës iðsidësto taip: liucernos,
raudonieji dobilai, lubinai, baltieji ir rausvieji dobilai. Priklausomai nuo ankðtiniø
þoliø rûðies, dirvoþemio sukultûrinimo laipsnio, ankðtiniø pasëliø hektare
vidutiniðkai per metus fiksuojama nuo 45 iki 460 kg simbiotinio azoto. Vëþaièiø
filiale nustatyta, kad raudonieji dobilai 'Liepsna' sukaupia ið oro 78 - 254 kg ha-1, o
liucernos 'Þydrûnë' - 117 - 246 kg ha-1 azoto. Kartu su ankðtinëmis þolëmis auganèios
varpinës þolës yra aprûpinamos biologiniu azotu.

Ankðtinës þolës - efektyvi
kovos su erozija priemonë
Kuo reèiau þemë ariama arba kitaip dirbama, tuo maþesnës galimybës atsirasti
vandens, mechaninei, o kartais ir vëjo erozijoms, todël labiau eroduotuose ðlaituose
turëtø augti ilgalaikiai þolynai.
Pagal ðlaito nuolydá rekomenduojamas daugiameèiø þoliø plotas lauko
sëjomainoje jei ðlaito nuolydis :
iki 5o - daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 35 - 40%;
5o - 7o - daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 50%;
7o - 10o- daugiametës þolës sëjomainoje turi sudaryti ne maþiau kaip 65 - 80 %;
10o - 15o - turi bûti auginamos tik daugiametës þolës, 15o ir statesnius ðlaitus
geriausia apsodinti miðku.

Ankðtinës þolës - geros ganyklos bitëms. Pievose, kuriose vyrauja rausvieji do-
bilai, ið hektaro galima gauti nuo 52 iki 125 kg medaus. Ið ilgai þydinèiø baltøjø dobilø
Ankðtinës þolës - medin- hektaro galima surinkti iki 100 kg, o ið paprastøjø garþdeniø iki 135 kg aromatingo,
gi augalai gero skonio medaus, arba iki 30 kg gryno cukraus.

Ankðtiniø þoliø auginimo daþnumas sëjomainoje

Daugiameèiø þoliø vieta sëjomainoje priklauso nuo pasëliø struktûros ir
sëjomainos rotacijos. Maþo derlingumo dirvose geresnis prieðsëlis yra kaupiamieji,

83

Dirvos rûgðtumui jaut-
rios liucernos, oþiarûèiai,
esparcetas
træðti mëðlu. Ankðtiniø þoliø plotas sëjomainoje yra ribojamas. Jos yra jautrios savo
paèiø prieðsëliui, todël rekomenduojama raudonuosius dobilus tame paèiame lau-
ke sëti tiktai po ketveriø metø. Sëjant daþniau, raudonieji dobilai suserga fuzarioze,
vëþiu bei kitomis ligomis, todël ir gerai sudygæ dobilai jau pirmaisiais naudojimo
metais iðretëja arba visai sunyksta.
Siekint, kad dirva nebûtø alinama, raudonuosius dobilus ir mëlynþiedes
liucernas sëjomainoje geriausiai sëti iðlaikant 3-4 metø intervalus be tos paèios
rûðies ankðtiniø þoliø. Taip galima sëjomainoje turëti 14-25 % ankðtiniø þoliø.
Norint ankðtinëmis þolëmis uþimti iki 50 % sëjomainos, galima auginimà sudaþninti
iki 1-2 metø pertraukos, kaitaliojant liucernas ir ávairiø rûðiø dobilus (raudonuosius,
raus-vuosius, baltuosius). Daþnesniam auginimui sëjomainoje geriausiai tinka
derlingos lietuviðkø veisliø þolës - mëlynþiedës liucernos, raudonieji dobilai
'Arimaièiai' ir 'Vyliai', baltieji dobilai 'Atoliai', maþiau - rausvieji dobilai 'Daubiai'.
Ilgesnë pertrauka naudingesnë visoms ankðtinëms þolëms.
ÞOLYNØ ÁRENGIMAS
Þemës paruoðimas sëjai ir sëja. Dirvos suariamos rudená. Pavasará dirbama
negiliai (iki 5 cm), kultivuojama, akëjama, jei reikia, lyginama. Sëklos guolio dugnas
turi bûti kietas ir drëgnas, esantis tokiame pat gylyje, kaip ir áterpiama sëkla. Svarbu
sëti tuojau po dirvos paruoðimo. Jei per savaitæ daugiametës þolës nepasëjamos, dirva
sekliai dirbama pakartotinai, kad bûtø iðnaikintos dygstanèios piktþolës. Gerai
ádirbtoje dirvoje nebûna stambesniø grumstø.
Prieð kultivavimà rûgðti dirva pakalkinama. Ypaè svarbus kalkinimas, kai
sëjamos rûgðtumui jautresnës liucernos, oþiarûèiai, esparcetai ir jø bei varpiniø
þoliø miðiniai. Priesmëliø dirvoþemiuose ankðtiniø ir varpiniø þoliø miðiniams
rûgðtumas turi bûti ne maþesnis kaip pH 4,8-5,2. Priemolio dirvoþemiuose
daugiametës þolës daþniausiai auginamos, kai dirvoþemio pH 5,5-5,8, taèiau þolynai
geriausiai dera, kai dirvoþemio pH 6 ir maþiau. Rûgðtesnëse dirvose, jei nëra
galimybës pakalkinti, sëjamos maþiau jautrios dirvoþemio pH daugiametës þolës:
paðariniai motiejukai, paprastieji garþdeniai, baltieji ir raudonieji dobilai.
Kalkiniø tràðø norma apskaièiuojama pagal hidroliziná rûgðtumà. Tinkamiausia
daugiametëms þolëms yra 1,0 kalkiniø tràðø norma.
Prieð sëjà dirva visada privoluojama, kad tolygiai ásiterptø smulki daugiameèiø
þoliø sëkla. Po sëjos, jei nepalijo, vël patartina privoluoti, kad sëklos susiliestø su
84
 Paðariniai motiejukai,
paprastieji gargþdeniai,
baltieji ir raudonieji dobi-
lai maþiau jautrûs dirvos
rûgðtumui
Geriausias daugiameèiø
þoliø sëjos laikas yra pava-
saris arba vasaros pirmoji
pusë
Sëklos normos apskai-
èiavimas
drëgnu dirvos sluoksniu.
Daugiameèiø þoliø sëklos gali dygti esant +3-4oC dirvos temperatûrai, nors
optimali temperatûra 25-30oC, todël pavasará galima pradëti sëti gana anksti. Labai
tinka javus ir þoles sëti skirtingomis kryptimis. Kuo dirva sunkesnë ir sëkla
smulkesnë, tuo svarbiau neáterpti per giliai. Optimalus daugumos daugiameèiø þoliø
sëklø áterpimo gylis yra 1-3 cm. Stambiasëkliø þoliø sëklos áterpiamos ne giliau kaip
2-3 cm, o smulkiasëklës - 0,5 - 1 cm. Vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose
daugiameèiø þoliø sëklos áterpiamos - 1-2 cm, lengvose - 2-3 cm gyliu. Sëklø áterpimo
gyliui didëjant, þoliø sudygimas blogëja. Tiksliau áterpti padeda volavimas prieð þoliø
sëjà, volavimas po sëjos pagerina sëkloms drëgmës sàlygas. Jei po sëjos dël liûèiø
susidaro dirvos pavirðiuje pluta, jà galima ardyti rumbuotais volais.
Varpiniø þoliø miðiniø sëjos laikà galima iðtæsti iki rugsëjo pradþios, o
ankðtinius - varpinius þoliø miðinius bûtina pasëti iki liepos 10 dienos. Durpþe-
miuose paðarinius motiejukus ir tikruosius eraièinus galima sëti po spalio 20 dienos,
kad sëklos perþiemotø nesudygusios.
Kai daugiametës þolës sëjamos á þiemkenèius, varpines galima pasëti rudená
pirmà arba antrà rugsëjo deðimtadiená, o ankðtines anksti pavasará - kovo pabaigoje
arba iki balandþio vidurio. Daugiametës þolës á þiemkenèius sëjamos pavasará, kai
tiktai galima áeiti á dirvà.
Parenkant sëklos normà, atsiþvelgiama á dirvoþemio savybes, sëjos bûdà, þoliø
rûðá bei sëklos kokybæ. Gerai sukultûrintose dirvose ir laikantis visø agrotechnikos
reikalavimø grynam pasëliui rekomenduotos tokios daugiameèiø þoliø sëklos normos
(10 lentelë).
Sëklos norma apskaièiuojama atsiþvelgiant á sëklø kondicijas. Pavyzdþiui,
raudonøjø dobilø C kategorijos (prekinës) 100 % ûkinës vertës sëklos norma eilinëje
sëjoje yra 15 kg/ha. Pagal valstybiná standartà raudonøjø dobilø C kategorijos sëklø
daigumas turi bûti ne maþesnis kaip 75 %, o ðvarumas 96 %, arba sëklø ûkinë vertë ne
maþesnë kaip 72 % (75 x 96 : 100). Blogesnës faktinës ûkinës vertës sëklø reikia pasëti
daugiau. Taigi 72 % ûkinës vertës dobilø sëklos reikëtø imti ne 15 kg, o 28 % daugiau,
tai yra (15 kg x 128 %) : 100 = 19,2 kg/ha.
Daugelá metø arimuose buvo rekomenduojamas ankstyvøjø raudonøjø dobilø ir
paðariniø motiejukø (75 % + 25 %) miðinys, jo buvo iðsëjama 16-25 kg/ha.
85
 Derlingesnëse ir maþiau piktþolëtose þemëse sëklos norma gali bûti maþesnë, o
prastesnëse - didesnë. Árengiant kultûrines ganyklas, sëjamos didesnës sëklos normos
(25-30 kg ha-1).

4 lentelë. Daugiameèiø þoliø gryno pasëlio sëklos normos (100 proc. ûkinës
vertës)

Sëklos norma (kg/ha) eilinei sëjai Pakrikai

su sëjant sëklos
Daugiametës þolës vidu- su javø be ant- norma
þaliuoju
tinë antsëliu sëlio didinama %
antsëliu
Raudonieji dobilai 12 15 12 10 20
Rausvieji dobilai 10 12 10 8 15
Baltieji dobilai 8 10 8 5 15
Mëlynþiedës liucernos 12 15 12 10 20
Paprastieji garþdeniai 10 13 11 9 15
Sëjamieji esparcetai 75 90 75 60 30
Baltaþiedþiai barkûnai 14 15 13 12 20
Paðariniai motiejukai 10 12 10 8 10
Tikrieji eraièinai 18 20 18 15 20
Raudonieji eraièinai 16 20 16 12 20
Paprastosios ðunaþolës 12 16 12 10 20
Daugiametës svidrës 16 18 15 12 20
Pievinës miglës 12 15 12 10 10
Beginklës dirsuolës 22 25 22 20 30

Dengiamieji augalai (antsëliai)

Daugiametës þolës pirmaisiais amþiaus metais auga ir vystosi palyginti lëtai,

Dengiamieji augalai þo-
liø ásëjimo metais apsaugo
jas nuo perdþiûvimo, pikt-
þoliø, taèiau jie ir stelbia
ásëtas, atima drëgmæ, mais-
to medþiagos
jas stelbia piktþolës, todël nesuspëja uþauginti gero derliaus. Siekiant, kad
ekonomiðkiau bûtø naudojama þemë ir maþiau veistøsi piktþolës, jos daþniausiai
sëjamos su antsëliu.
Tam tikrais ûkiniais tikslais þolës kartais sëjamos ir be antsëlio, pavyzdþiui,
intensyviai auganèios þolës, skirtos trumpam naudojimui. Be dengiamøjø augalø
þolës sëjamos sukultûrintose þemapelkëse. Ðiose þemëse þolës jau sëjos metais
neblogai dera, o antsëlis pavojingas dël didelio polinkio iðgulti nuo vienaðaliðkos
mitybos azoto pertekliaus. Be antsëlio sëjamos visuose dirvoþemiuose vasarà.
Dengiamieji augalai (antsëliai) trumpalaikiams þolynams. Daugiametes þoles
geriausiai sëti á tvirtaðiaudþius ir ankstyvø veisliø mieþius arba á þieminius rugius.
Taip pat tinka þaliam paðarui nuimamas vikiø ir aviþø miðinys arba grynos

86
 aviþos. Visais atvejais vasarojaus antsëlio imama maþesnë norma, negu auginant já
be ásëlio. Kol þolës maþos, nedidelis pavësis joms ne tik nedaro þalos, bet ir apsaugo
nuo perkaitimo bei pagerina fotosintezæ. Vëliau jau kenkia. Antsëlis grûdams
nuimamas vos jam subrendus, ðiaudai paðalinami ne vëliau kaip per savaitæ po pjûties,
o geriausiai per 2-3 dienas. Aviþø ir vikiø miðinys þaliam paðarui nupjaunamas
vikiams pradëjus þydëti, aviþoms plaukëti, o iðgulæs kuo skubiau.
Dengiamieji augalai (antsëliai) ilgalaikiams þolynams. Pievos ar ganyklos gali
bûti sëjamos su antsëliu ir be jo. Þoliø ásëjimo metais dengiamieji augalai apsaugo nuo
dirvos suplakimo, plutelës susidarymo, perdþiûvimo ir piktþoliø, taèiau jie stelbia
ásëtas þoles, atima ið jø drëgmæ, maisto medþiagas, uþpavësina. Ypaè praþûtingi
daugiametëms þolëms iðgulæ antsëliniai augalai - þolynas gali likti maþai derlingas
daug metø.
Mineraliniuose dirvoþemiuose rengiamos ganyklos daþniausiai sëjamos su
dengiamaisiais augalais, o durpþemiuose, kur labiausiai pastebima jø þala, be
antsëlio. Tinkamiausi antsëliai ganyklai yra laiku nuimti grûdams mieþiai bei vikiø ir
aviþø miðinys þaliam paðarui arba silosui. Apskritai reikalavimai antsëliui, árengiant
ilgalaikius þolynus, panaðûs, kaip ir árengiant trumpalaikius, bet grieþtesni. Iðgulimo
pavojus maþesnis, jei javø sëklos norma sumaþinama. Antsëliu tinka ir vienametës
svidrës bei aviþos. Geriausios anksti subræstanèios, atsparios iðgulimui veislës, o per
veðliai suþëlusias reikia nupjauti anksèiau, kad nenustelbtø ásëtøjø þoliø.

ÞOLIØ MIÐINIØ SUDARYMAS, ÞOLYNØ ÁRENGIMAS IR

NAUDOJIMO YPATUMAI EKOLOGINIAME ÛKYJE

Reikalavimai daugiameèiø þoliø miðiniams sudaryti:

! tinkamumas dirvoþemiui;
Á kà turime atsiþvelgti ! derlingumas;
sudarydami daugiameèiø ! ankðtiniø ir varpiniø þoliø suderinamumas pagal vegetacijos laikà;
þoliø miðiná ! universalumas (tinka ðienauti ir ganyti);
! atsparumas þiemojimui, ligoms;
! atþëlimas po pjûties ar ganymo (geriau atþelia tos þolës, kurios turi daugiau
pamatiniø lapø).
Lauko sëjomainoje sëjami trumpalaikiai þoliø miðiniai. Jie gali bûti laikomi 1,5
arba iki 2,5 metø. Tokie þolynai ðienaujami (2 - 4 pjûtys) arba naudojami kombinuo-
tai: vienà ar du kartus ðienaujami, o 3 ir 4 kartà nuganomi.
Tyrimai ir praktinë patirtis rodo: sëjomainos laukuose ankstyvieji tetra-
ploidiniai dobilai 'Vyliai' turëtø sparèiau plëstis, nes jie derlingesni uþ veislæ
‚Liepsna'. Taèiau sausais metais veislë ‚Liepsna' yra patikimesnë, nes geriau
87

Tinkamiausios yra gerai
ëdamos, atsparios mindy-
mui, gebanèios gerai atþelti
ir sudaryti tvirtà velënà bei
tankø þolynà daugiametës
þolës
iðsilaiko þolyne. Plinta ir naujesnë vëlyvøjø raudonøjø dobilø veislë 'Arimaièiai'.
Vëlyvieji dobilai iðauga aukðti, todël jie derlingesni uþ ankstyvuosius dobilus, taèiau
iki þydëjimo pradþios iðgula. Pirmoje pjûtyje uþaugina didþiàjà metinio derliaus dalá,
jø atolas sunkiai atþelia. Jie galëtø bûti auginami dël þolingos ðienapjûtës darbø
pratæsimo.
Daugiameèiø þoliø miðiniai trumpalaikiams þolynams. Trumpalaikiuose
þolynuose daugiausia sëjamas raudonøjø dobilø ir paðariniø motiejukø miðinys.
Baltøjø dobilø ir varpiniø þolynai maþesnio derlingumo nei raudonøjø dobilø
miðiniai, taèiau jø panaudojimas lauko sëjomainoje universalesnis. Ðie þolynai gali
bûti ir ðienaujami, ir ganomi, ir naudojami kombinuotai. Jie tinkami ir 2,5 metø
þolynams auginti lauko sëjomainoje.
Daugelá metø arimuose buvo rekomenduojamas ankstyvøjø raudonøjø dobilø ir
paðariniø motiejukø (75 % + 25 %) miðinys, jo buvo iðsëjama 16-25 kg/ha. Lengviau
paruoðiamas paðaras ið miðinio, kurio sudëtyje yra po 50% ankstyvøjø raudonøjø
dobilø ir paðariniø motiejukø. Vietoje paðariniø motiejukø gali bûti sëjami tikrieji
eraièinai arba daugiametës svidrës. Derlingesnëse ir maþiau piktþolëtose þemëse
sëklos norma gali bûti maþesnë (6-9 kg/ha), o prastesnëse - didesnë. Árengiant
kultûrines ganyklas, sëjamos didesnës sëklos normos (25-30 kg ha-1).
Ganymas nevienodai veikia varpines þoles. Daþnai ganomi paðariniai motieju-
kai blogiau atþelia, o didëjant ganiavø skaièiui, retëja. Daugiametës svidrës visais ga-
nymo atvejais yra gana tankios. Nendriniai eraièinai, didëjant ganymø skaièiui,
tankëja.
Daugiametës þolës ir jø miðiniai ganykloms
Þoliø miðiniai turi atitikti dirvoþemio sàlygas, gyvuliø rûðá bei naudojimo bûdà.
Pagrindinë ganyklø ankðtinë þolë yra baltieji dobilai. Ganyklose jie sëjami
visoje Europoje. Baltøjø dobilø svarba pasireiðkia tuo, kad jie yra ilgaamþiai,
ðliauþianèiais stiebais stiprina velënà ir galvijø noriai ëdami. Visus ganykliniø
þoliø miðinius bûtina sudaryti su ankðtinëmis þolëmis. Norint turëti þalios þolës visà
ganiavos laikotarpá, reikia pasëti ávairaus ankstyvumo þoliø miðiniø.
Ankstyvaisiais þoliø miðiniais pageidautina apsëti 15-20 % viso ganyklos
ploto. Ankstyviesiems þolynams tinkamiausios paprastosios ðunaþolës, jos miðinyje
su raudonaisiais dobilais ir pievinëmis miglëmis turëtø vyrauti (50 % ir daugiau).
Vidutinio ankstyvumo þolynø vertëtø turëti iki 50 % ganyklos ploto. Juose sëja-
mos vidutinio ankstyvumo þolës: tikrieji ir raudonieji eraièinai, pievinës miglës,
beginklës dirsuolës, nendriniai eraièinai, paðariniai motiejukai, baltieji ir
raudonieji dobilai. Á miðinius imamos 4-5 þoliø rûðys. Bûtinai imama 25-40 %
88
ankðtiniø (baltøjø ar raudonøjø ar rausvøjø dobilø), pageidautina apie 20%
ðakniastiebiø (pieviniø migliø, raudonøjø eraièinø) ir 45-55 % aukðtøjø þoliø: tikrøjø
eraièinø, paðariniø motiejukø, nendriniø eraièinø.
Vëlyviesiems ganykliniams þolynams reikëtø palikti apie 30 % ganyklos ploto.
Vëlyvøjø þolynø sëklos miðinio pagrindà sudaro vëlyvesnës vegetacijos paðariniai
motiejukai. Jø á miðiná imama apie 40 %. Be jø, naudotinos daugiametës svidrës ir
tvirtesnei velënai sudaryti ámaiðoma pieviniø migliø. Á vëlyvuosius þoliø miðinius
imama 35 % (ar daugiau) baltøjø dobilø.
Remiantis Lietuvos þemdirbystës institute ir jo padaliniuose atliktais tyrimais,
siûlomi þoliø miðiniai ávairios granuliometrinës sudëties dirvoþemiams. Reikia at-
kreipti dëmesá á tai, kad miðiniuose naudotos ðimtaprocentinës ûkinës vertës daugia-
meèiø þoliø sëklos (5 lentelë).
Vakarø ir Rytø Lietuvos kalvoto reljefo dirvoþemiø cheminës ir minerologinës
savybës yra skirtingos. Tai nulemia nevienodà jø atsparumà erozijai. Vakarø
Lietuvoje iðkrenta 150-200 mm daugiau krituliø nei Rytø Lietuvoje, todël èia
dirvoþemiai labiau iðplauti, rûgðtesni, o karbonatai yra 1,5-2 m gylyje.

5 lentelë. Þoliø miðiniai paprastojo smëlþemio ganyklai

Sausos 0,5 sëklos Sausos

Daugiameèiø þoliø 1 sëklos norma
medþia- normos medþia-
miðiniai -
gos t ha1 gos
kg ha-1 % kg ha-1 % t ha-1
Vidutinio ankstyvumo 15,6 100 4,5-4,8 7,4 100 3,9-4,9
þolynams
Baltieji dobilai ‘Atoliai’ 2,0 13 1,5 20
Tikrieji eraièinai ‘Dotnuva I’ 10,8 69 4,5 61
Pievinës miglës ‘Danga’ 1,2 8 0,6 8
Raudonieji eraièinai ‘Ðilis’ 1,6 10 0,8 11
Vëlyviesiems þolynams 10,8 100 4,4-4,5 5,4 100 4,1-4,6
Baltieji dobilai ‘Atoliai’ 2,0 18 1,5 28
Paðariniai motiejukai ‘Vëlenis’ 6,0 60 2,5 46
Pievinës miglës ‘Danga’ 1,2 11 0,6 11
Raudonieji eraièinai ‘Ðilis’ 1,6 11 0,8 15

Labiau ardomuose Rytø Lietuvos dirvoþemiuose arèiau armens atsiveria

kalkinga gimtoji uoliena, todël jie maþiau rûgðtûs. Ðioje Lietuvos dalyje didesnæ
perspektyvà turi liucerniniai þolynai: 70 % liucernø þoliø miðinyje. Ðalia liucernø gali
bûti sëjami paðariniai motiejukai, tikrieji ar raudonieji eraièinai. Ankstyviesiems

89
þolynams parenkamos paprastosios ðunaþolës. Staèiø kalvø apþeldinimui reikia ne tik
naðiø, bet ir skirtingu laiku subræstanèiø bei ilgaamþiø agrofitocenoziø.
Vakarø Lietuvos kalvose, maþiau tinkamose liucernoms, ganyklinius þoliø
miðinius verta sudaryti su dobilais. Ten, kur liucernos gerai auga, naudingiau sëti
þoliø miðiná ið 60% hibridiniø liucernø varpiniø þoliø (paðariniai motiejukai, tikrieji ir
raudonieji eraièinai, reèiau pievinës miglës). Baltieji dobilai stelbiami ir raudonøjø
dobilø, ir hibridiniø liucernø, todël á minëtus miðinius neimtini. Liucernoms
tinkamuose dirvoþemiuose kalvose rekomenduojami ir tokie þoliø miðiniai, kuriø
sudëtyje hibridinës liucernos sudaro 90% likusios varpinës, geriausiai pašariniai
motiejukai.
Kalkingo þvyro dirvose sëjamieji esparcetai ir geltonþiedës liucernos iðsilai-
ko iki 10 metø. Ðiose dirvose rekomenduojami miðiniai su minëtomis ankðtinëmis
þolëmis. Þoliø miðinyje jos turëtø sudaryti 40-80 %. Ðalia jø sëtini tikrieji ir raudonieji
eraièinai. Silpnai rûgðèiose þvyringo priesmëlio kalvose þoliø miðinius verta sudaryti
su paprastaisiais garþdeniais. Baltieji dobilai sausose þvyro kalvose auga silpnai, todël
miðiniams netinkami.
Daugiametës þolës ir jø miðiniai pievoms. Þemapelkës durpþemiuose varpinës
þolës pagal ankstyvumà iðsidësto taip:
! pieviniai paðiauðëliai;
! paprastosios ðunaþolës;
! nendriniai dryþuèiai;
! beginklës dirvuolës;
! tikrieji eraièinai;
! nendriniai eraièinai;
! pelkinës miglës;
! paðariniai motiejukai;
! baltosios smilgos.
Ilgameèiams þolynams ypaè tinka ðakniastiebës beginklës dirsuolës ir nendriniai
dryþuèiai, juos galima sëti grynus. Nusausintose giliose þemapelkëse ilgameèius
pievinius þolynus sausesniuose plotuose naudingiausia sudaryti su beginklëmis
dirsuolëmis, o drëgnesniuose su nendriniais dryþuèiais.
Kalvoto reljefo lengvose þvyringose dirvose geriausiai iðsilaiko ir pasto-
viausià derliø duoda þolynai, kuriø sudëtyje yra: liucernø, paprastøjø
garþdeniø, paðariniø motiejukø, raudonøjø eraièinø.
Þoliø miðiniø pritaikymas, naudojantis kitø paslaugomis
Ekologiniame ûkyje þolynø pagrindà sudaro ankðtinës þolës. Þoliø miðiniø
pasirinkimas ekologiniams ûkiams yra labai nedidelis. Firmos daugiausia ruoðia þoliø
miðinius intensyvios gamybos ûkiams. Siûlomuose miðiniuose ankðtiniø þoliø

90
uþtektø, taèiau yra neiðlaikomas didelio konkurencingumo ir maþesnio
konkurencinio pajëgumo þoliø santykis. Nuo teisingai parinkto þoliø miðinio
priklauso ankðtiniø þoliø ásitvirtinimas þolyne. Kà daryti?
? Pasirinkti þoliø miðiná, kuriame ankðtinës þolës sudarytø: trumpalaikiams
žolynams 50-70 %, o ilgalaikiams 25-40%.
? Didelio konkurencinio pajëgumo þoliø (daugiametës svidrës, tikrieji ir
nendriniai eraièinai, paprastosios ðunaþolës) procentas neturëtø virðyti 25-30%.
? Pasirinktà þoliø miðiná papildyti reikiamomis ankðtinëmis ar varpinëmis
þolëmis (priklausomai nuo dirvoþemio sàlygø).
? Pasiruoðti reikiamà þoliø miðiná.

Þolynø prieþiûra sëjos metais

Sëjos metais daugiametes þoles nuo piktþoliø saugo antsëlis. Jei pasëjus
daugiametes þoles uþeina lietingas laikotarpis, susidariusià dirvos plutelæ reikia ardyti
labai atsargiai rumbuotu arba þiediniu volu. Plutelë kliudo gleþniems þoliø daigeliams
dygti.
Pjauti reikia 1-2 kartus. Antsëlis nupjaunamas anksèiau negu kiti javai. Siekiant,
kad nesusigadintø daugiameèiø þoliø ásëlis, nuëmus antsëlá, ðiaudus ið lauko reikëtø
paðalinti per 2-3 dienas. Ðiaudai ásëliui dar nepakenks, jei jie bus surinkti ir iðveþti ið
lauko per savaitæ. Susmulkintus ðiaudus iðpurðkus vietoje, ásëtø dobilø su motiejukais
miðinio derlius sumaþëja apie 10 %. Sudygæs antsëlis neigiamai veikia dobilus. Jø
tankumas kitø metø pavasará sumaþëjo 20 - 30 %. Jeigu sëjos metais sëtosios þolës
uþauga didelës, reikia jas nupjauti rugsëjo pirmojoje pusëje arba spalio mënesá.
Blogai sudygusá ar antsëlio iðgadintà dobilø ásëlá sëjos metø rudená dar gali-
ma atsëti. Jei antsëlis nuimtas anksti ir dirva neperdþiûvusi, rugpjûèio pirmosiomis
dienomis dar galima ásëti daugiameèiø þoliø. Prieð sëjà turi bûti paðalinti ðiaudai ir
pelai. Iðgedusias þoliø vietas reikia papurenti spyruokliniais kultivatoriais su
akëèiomis. Nespëjus ðio darbo padaryti rugpjûèio pradþioje, galima palikti
pavasariui. Labai iðgedusio ásëlio tvarkyti neverta.

Daugiameèiø þoliø pjûties (ganymo) laikas sëjos ir naudojimo metais

Sëjos metø rudená þoliø ásëlis paprastai nupjaunamas vienà arba du kartus:
pirmàjá kartà - pjaunant antsëlá, antràjá, kai suþelia atolas. Jei atolas nëra labai
veðlus, tokio pasëlio prieð þiemà pjauti nebûtina. Veðlø pasëlá, tuo labiau jei
dobilai suþydëjæ, patartina nupjauti, nes susidarys palankios sàlygos ligoms,
ypaè vëþiui plisti. Tai labai svarbu sunkesnës granuliometrinës sudëties dirvo-
þemiuose ásëtoms daugiametëms þolëms.
Pirmøjø naudojimo metø daugiameèiø þoliø paskutinysis pjovimo laikas

91

Be antsëlio pasëtame þo-
lyne piktþolës auga spar-
èiau nei daugiameèiø þoliø
ásëlis, todël piktþolës stel-
bianèios ásëlá, nupjau-
namos
derliui ir þiemojimui turi didelæ átakà. Geriausias pirmameèiø dobilø pjûties laikas yra
dvejopas: ankstyvas - rugpjûèio pabaiga - rugsëjo pradþia, vëlyvas - spalio antroje
pusëje. Nepatariama pirmameèiø dobilø pjauti rugsëjo antroje pusëje.
Liucernø paskutiniosios pjûties laikas yra ilgesnis. Sëjos metø ar senesnes
liucernas geriausiai nupjauti, kol neklampi dirva. Spalá pjauti ar ganyti tiktø tik tada,
jei liucernos buvo bent du kartus vienaip ar kitaip naudotos. Jeigu liucernos pjautos ar
ganytos 3 - 4 kartus, reikëtø palikti, kad geriau pasiruoðtø þiemai.
Rytiniai oþiarûèiai - maþiau paplitusi ankðtinë þolë. Ðie augalai ypaè jautrûs
ðalnoms. Sëjos metais oþiarûèiai bûna silpni, todël bent ðiek tiek suþëlusius reikia
palikti, kad stiprintø þiemojanèius pumpurus ir kauptø maisto atsargas ðaknyse.
Lietuvos þemdirbystës instituto bandymuose nustatyta, kad, palikus þiemai nepjautus
þydinèius oþiarûèius, kitais metais þolës uþaugo net truputá daugiau, negu nupjovus.
Ganyklø sëjos metø atolà galima nuganyti. Ganyti galvijus galima tiktai
sausringà rudená, kai ásitikinama, kad þolynas nebus sugadintas. Ðiuo atveju
ganykloje turi bûti maþinama galvijø. Paprastai ganyklos pradedamos ganyti
pirmaisiais metais po sëjos, taèiau, tyrimø duomenimis, normalaus drëgnumo
dirvoþemiuose nelietingais orais vis dëlto geriau pradëti ganyti jau sëjos metais.
Durpþemiuose bûtinas didesnis atsargumas. Patartina pradëti pastoviai ganyti tik
antraisiais naudojimo metais, o pirmaisiais po sëjos metais - bent pirmà þolæ ðienauti,
vëliau ganyti.
Galvijø ganymà ganyklose ekonomiðkai geriausiai baigti rugsëjo pabaigoje -
spalio pirmosiomis dienomis. Ilgà ir ðiltà rudená galvijai daþniausiai ganomi tol, kol
þolë baigia augti, tai yra iki tol, kol uþðàla ar uþsninga. Ganant tokiu metu svarbu, kad
þolynai nebûtø iðklampojami, o galvijai darganotomis ir ðaltomis naktimis bûtø
parginti á tvartà ar pastogæ.
Ganykliniø þolynø atnaujinimo bûdai
Pastaraisiais metais Lietuvoje daugelio þolynø bûklë labai pablogëjo. Ypaè daug
prastø ganyklø. Jos gali bûti atnaujinamos dviem bûdais: pagrindiniu ir pavirðiniu.
Þolynø atnaujinimas daugelá metø tyrinëtas LÞI Vëþaièiø filiale ir Kaltinënø
bandymø stotyje.
Ganyklø atnaujinimo bûdas pasirenkamas atsiþvelgiant á dirvoþemio drëgmës
sàlygas, þolyno botaninæ sudëtá bei ekonominius ir organizacinius momentus.
Papildomas daugiameèiø þoliø (4 kg/ha baltøjø dobilø 'Atoliai') ásëjimas á
iðretëjusá þolynà - taip pat efektyvi ganyklø gerinimo priemonë, taèiau gauti maþesni
derliaus priedai negu já persëjus.
Þolynus, kuriuose yra net 60-70 % gerøjø þoliø, neverta persëti. Juos galima
gana greitai atnaujinti pavirðiniu bûdu, taikant gausesná træðimà bei papildomà
92

Naudojimo metais ry-
tiniø oþiarûèiø prieð þiemà
nupjauti nereikia net ir
tada, kai jie labai suþëlæ
Pagrindinio atnaujinimo
atveju senas þolynas yra ið-
ariamas ir persëjamas ið
naujo. Pavirðiniu bûdu ge-
rinamas gana geros bota-
ninës sudëties praretëjæs
þolynas
ankðtiniø þoliø ásëjimà, todël nereikia skubëti ganyklø iðarti, nes jø persëjimo iðlaidos
yra didelës, o efektas ne visada patenkina lûkesèius. Agrarinës ekonomikos instituto
skaièiavimais, hektaro ganyklø persëjimas kainuoja 800-1000 Lt. Lietuvoje,
daþniausiai dël technikos trûkumo, yra ignoruojamas pigus pavirðinis ir taikomas
pagrindinis ganyklø atnaujinimas.
Papildomas daugiameèiø þoliø ásëjimas. Jo sëkmæ lemia temperatûra ir
drëgmës kiekis pavasará bei papildomo ásëjimo bûdai. Geriausiai baltieji dobilai
sudygsta ir iðsilaiko ásëti sëjamàja maðina su diskiniais noragëliais á du kartus
lëkðèiuotà ganyklos velënà, arba - frezerine sëjamàja pavasará. Galimi ir kiti ásëjimo
bûdai.
Geriausias ankðtiniø þoliø papildomo ásëjimo laikas ankstyvas pavasaris. Ðiuo
atveju ir ankðtinës þolës plito geriausiai.
Ðiek tiek maþesnis þolës derlius gaunamas sëjant pakrikai (rankomis) anksti
pavasará, vos tik nutirpus sniegui (kovo pabaigoje - balandþio pradþioje). Dël nakties
ðalnø ir dienos polaidþiø ankðtiniø þoliø sëklos savaime ásiterpia á dirvà. Galima
papildomai dobilus ásëti ir po ganiavø, taèiau ðis bûdas tinka tik lietingà vasarà, nes
þolëms sudygti reikia daug drëgmës. Be to, turi bûti pasirinktas toks dobilø ásëjimo
laikas, kad sudygæ dobilai iki þiemos spëtø sustiprëti ir per þiemà nesunyktø.
Nustatyta, kad dobilø dygimo metu nukritus temperatûrai iki 8-10°C ðalèio, þûva apie
20-30 % dobilø daigø.
Ganyklø atnaujinimas persëjimu
Ilgalaikiuose, ekstensyviai naudojamuose þolynuose gerosios varpinës ir
ankðtinës þolës iðretëja, iðplinta piktþolës. Kartais þolynai suprastëja po nepalankios
þiemos arba ðlapiais metais iðklampojami galvijø. Ilgalaikëse ganyklose susiformuoja
tankus pieviniø migliø þolynas. Tokiais atvejais ganyklos derlingumas sumaþëja, o
piktþolëtà ir vienarûðá þolynà galvijai nenoriai ëda.
Ganyklø persëjimas priklauso nuo ganyklø bûklës, daugiameèiø þoliø sëklø
atsargø bei turimos technikos, todël pirmiausia reikia persëti prasèiausià þolynà, bet
nebûtinai seniausià. Þolynus verta laikyti tol, kol jie derlingi ir gerai ëdami.
Nederlingos pievos su menkaverèiu þolynu, apaugusios krûmokðniais, gerinamos
persëjant.
Pievø ir ganyklø atnaujinimo persëjimu svarbiausi darbai yra tokie:
1) pirminis þemës dirbimas;
2) pavirðiaus lyginimas;
3) kalkinimas;
4) træðimas;
5) paruoðiamøjø tarpiniø augalø auginimas;
93
 6) miðiniø sudarymas ir sëja.

Ganyklø persëjimo laikas. Ganyklas áprasta persëti pavasará, kartu su javø sëja,
taèiau ðis laikotarpis yra labai átemptas ir daþniausiai dël technikos trûkumo,
meteorologiniø sàlygø, ávairiø organizaciniø nesklandumø þoliø sëja nusikelia á
geguþës pabaigà ar birþelio mënesá, kai prasideda sausesnis laikotarpis ir þolës
sunkiai dygsta arba yra nustelbiamos veðliai auganèio antsëlio. Ganyklø persëjimo
laikà galima iðtæsti, pradedant geguþës mënesiu kartu su javø sëja ir baigiant liepos
pirmuoju deðimtadieniu. Persëjamø ganyklø þemæ geriausiai suarti ir ádirbti
rudená, rugpjûèio - spalio mënesiais. Prieðsëjinis þemës dirbimas atliekamas ir
daugiametës þolës gali bûti sëjamos pavasará.
Tarpiniø augalø reikalingumas. Tarpiniai augalai tinka tais atvejais, kai yra
stipri, tanki ganyklos velëna, gausu sunkiai iðnaikinamø piktþoliø, þoliniø kupstø.
Neatsiþvelgiant á tarpiniø augalø derliø, persëjant visais atvejais didëja ganyklø
derlius.
Ekonomiðkai naudingiausia ganyklas persëti po tarpiniø augalø bulviø.
Ganyklø persëjimas po javø prilygsta ganyklø persëjimui be tarpiniø augalø.
Tarpinius augalus þaliam paðarui auginti verta tik tuo atveju, kai trûksta gyvuliams
paðarø. Persëjus ganyklas ir po tarpiniø augalø, ir be jø, þolynuose pagausëja ankðtiniø
þoliø. Po tarpiniø augalø persëtos ganyklos þolynas bûna maþiau piktþolëtas, nei
persëjus be jø.

KAI KURIE ANKŠTINIØ ÞOLIØ SËKLØ AUGINIMO ASPEKTAI

Kaip árengti?
Ankðtiniø þoliø sëkliniams sklypams árengti parenkami sausesni nei paðarui,
lengvi moliai, priemoliai, priesmëliai, kuriø dirvoþemio pH-6-7. Netinkamos
uþliejamos, durpinës ar puveningos dirvos. Mëlynþiedëms liucernoms, rytiniams
oþiarûèiams sëjamiesiems esparcetams parenkamos kalkingesnës dirvos su þemesniu
gruntinio vandens lygiu.
Prieðsëliai: derlingose dirvose po kaupiamøjø sëti mieþiai lengvose mëðlu
træðti kaupiamieji. Atsëliavimas toks pat, kaip ir auginant þoles paðarui.
Dël sëklø kietalukðtiðkumo ir ilgo iðsilaikymo dirvoje vengti tame pat sklype
auginti baltuosius ir rausvuosius dobilus, liucernas ir raudonuosius dobilus.
Minimalus izoliacinis atstumas tarp tos paèios rûðies ankðtiniø þoliø sëkliniø
sklypø, didesniø kaip 2 ha - 100 m, maþesniø nei 2 ha - 200 m.
Daugiametës þolës sëklai daþniausiai sëjamos pavasará, paprastai su antsëliu.
Dël lëto vystymosi rytinius oþiarûèius galima sëti be antsëlio. Ankðtinës þolës

94
 dažniausiai sëjamos grynos, be varpiniø þoliø. Sëklø áterpimo gylis 0,5-1 cm. Maþiau
derlingose, piktþolëtesnëse dirvose sëjama 11,5-15 cm, ðvaresnëse 23-30 cm
tarpueiliais.

6 lentelë. Ankðtiniø þoliø sëkliniø pasëliø derlingas amþius ir sëklos norma

Ankðtinës þolës Naudojimo sëklai trukmë Sëklos norma kg/ha

Raudonieji dobilai 1–2 metus 6-9
Baltieji dobilai 1 metus 3-4
Rausvieji dobilai 1 metus 4-5
Kada atnaujinti þolynà Liucernos 2–3 metus 6-9
Sëjamieji esparcetai 3–4 metus 60
Rytiniai oþiarûèiai 4 metus ir ilgiau 15-20
Paprastieji garždeniai 2 ir daugiau metø 8

Ankðtinëms þydint atveþamos bitës. 1 ha reikia 1-4 ðeimø bièiø, priklausomai

nuo dobilø galvuèiø/m2.
Sëklø nuëmimo laikas nustatomas pagal galvuèiø subrendimà: baltøjø dobilø
65-70%, raudonøjø ankstyvøjø dobilø 70-80%, raudonøjø vëlyvøjø dobilø - 80-90%.
Liucernø nurudavusiø ankðteliø skaièius - 80%, esparcetø, kai nuruduoja 3/4 .
Oþiarûèiai dorojami, kai pusiau nurudusiø ar rudø kekiø bûna apie 90%.

Ankstyvieji raudonieji dobilai

Raudonieji dobilai sëklai daþniausiai sëjami gryni, taèiau piktþolëtesnëse

dirvose galima ámaiðyti varpiniø þoliø. Tinkamiausia varpinë þolë yra paðarinis
motiejukas, kurio á sëklos miðiná gali bûti dedama iki 20%. Pašarinius motiejukus
galima keisti tikraisiais eraièinais, taèiau ðiuo atveju raudonøjø dobilø sëklø derlius
bûna maþesnis. Raudonøjø dobilø sëja su varpinëmis þolëmis padeda apsaugoti
laukus nuo piktþoliø.
Ûkiuose áprasta sëti labai dideles sëklos normas. Taip daþniausiai daroma dël to,
kad neþinoma sëklos ûkinë vertë, arba laukai yra piktþolëti. Laikantis agrotechnikos
reikalavimø ir sëjant 100 procentinës ûkinës vertës sëklà, hektarui pakanka iðberti ir
6-9 kg sëklø. Pasëjus 18 kg/ha sëklos derlius gaunamas maþesnis, nei pasëjus 6 ar 9
kg/ha, nes augalai per daug iðsikrûmija ir mažiau užaugina produktyviø galvuèiø (7
lentelë).

Ið kurios þolës imti raudonøjø dobilø sëklà?

Raudonøjø dobilø sëkla yra imama ið pirmosios ir antrosios þolës. Ið pirmosios
95
þolës sëkla imama, kai dobilai yra maþai piktþolëti ir vidutinio veðlumo, kai nëra
pavojaus, kai dobilai gali iðgulti. Ið antrosios þolës sëkla imama, kai dobilai yra
piktþolëti, labai veðlûs arba pavasará uþskurdæ.

7 lentelë. Sëklos normos átaka raudonøjø dobilø sëklø derliui

Sëklos norma kg/ha Raudonøjø dobilø sëklø derlius kg/ha

3 251
6 312
9 287
12 247
15 226
18 265

Viena ið pagrindiniø sàlygø imant sëklà ið antrosios þolës yra pirmosios þolës
pjovimo laikas. Pirmàjà þolæ patartina sudoroti per birþelio mënesio pirmàjà savaitæ.
Pjaunant anksèiau, tai yra nuo geguþës 25 iki birþelio 1 dienos, gaunamas maksimalus
sëklø derlius, o blogais metais galima gauti iki 70 kg/ ha sëklø.

Baltieji dobilai
Sëjami anksti pavasará 12-15 cm arba 24-30 cm tarpueiliais. Tankiau sëjami gali
uþauginti maþiau sëklos. 1 ha sëjame 4-5 kg sëklø. Sëjant reèiau pakanka 3-4 kg.
Pirmiausiai sëjamas antsëlis, dobilai ásëjami skersai eiluèiø. Jei prieð sudygimà
palyja, plutelë sutrupinama volu. Akëti negalima. Vidutinio sunkumo ir sunkesnëse
dirvose sëklà áterpti 0,5, lengvesnëse 1-1,5 cm.
Baltøjø dobilø sëklinius pasëlius geguþës mënesio pabaigoje verta nupjauti 5-10
cm aukðèiu. Nesuspëjus - birþelio 1 ar 2 savaitæ dar galima pakirpti virðûnëles 5 cm
aukðèiu. Taip sunaikinamos piktþolës ir sustabdomas baltøjø dobilø þëlimas, kad
neiðgultø ir nesupûtø. Masë paliekama. Þydëjimo metu atveþamos bitës - 2-4
ðeimos/ha. Pasëlis yra geras, jei 1 m2 þydi 800 dobilø.

Rausvieji dobilai
Sëjos laikas - pavasaris, kartu su javais. Sëjama 15-20 cm. tarpueiliais. Sëklos
áterpiamos 0,5-1 cm gyliu. Sëklos norma 4-5 kg/ha.
Sëjos metais rugpjûèio pabaigoje arba spalio antroje pusëje nupjaunamas ásëlis.
Sëklai paliekama 1-oji þolë. Jei labai geri metai, galima nupjauti virðûnes. Sëklos
pradedamos imti, kai paruduoja 60-80 % galvuèiø. Netinka imti ið pradalgiø, nes labai
byra sëkla.

96
 EKOLOGINIO ÛKIO GYVULIAI IR PAUKÐÈIAI

GALVIJØ VEISLIØ PARINKIMAS

Ekologiniuose ûkiuose gyvuliai turi augti sveiki ir duoti kokybiðkà produkcijà,

todël pirmenybë teikiama vietinëms, gerai prisitaikiusioms prie vietos sàlygø
veislëms. Be to, ekologiniuose ûkiuose nesiekiama labai didelio gyvuliø produkty-
vumo. Vidutinio produktyvumo gyvuliai bûna atsparesni, tvirtesnës konstitucijos ir
maþiau serga.
Lietuvoje seniai veisiami Lietuvos juodmargiø ir Lietuvos þaløjø veisliø galvi-
jai. Abiejø veisliø gyvuliai gana produktyvûs, gerai prisitaikæ prie vietiniø sàlygø.

Lietuvos juodmargiai Savarankiðka veislë pripaþinta 1951 m. Sudaro apie 60% pas mus veisiamø
galvijø. Veisiami pietø, pietvakariø, vakarø ir vidurio Lietuvoje, todël parenkant
veislæ, reikëtø á tai atsiþvelgti.
Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargiø kraujo ir yra jiems
bûdingo kûno sudëjimo. Suaugusios karvës sveria 550 kg ir daugiau. Jø aukðtis ties
ketera siekia 129 cm, krûtinës gylis - 69-70 cm, jos plotis 48-50 cm, apimtis - 197-199
cm, klubø plotis - 54-55 cm, ástriþas liemens ilgis - 155 cm. Suaugæ buliai sveria 950-
1000 kg. Tik atvesti verðeliai sveria 32-36 kg. Vëliau prieauglis sparèiai auga ir greitai
bræsta. Gerai ðeriami ir priþiûrimi buliukai per mënesá priauga po 20-24 kg ir 18
mënesiø amþiaus sveria 420-460 kg, o to paties amþiaus telyèios - 370-400 kg.
Racionaliausia pradëti mësai auginti tokiø gyvuliø prieauglá, atvestà kovo,
balandþio mënesiais. Tuomet tinkamiausiai panaudojamos ganyklos. Atvestus
verðelius reikëtø laikyti prie karviø ir atjunkyti 78 savaièiø. Karviø nemelþti.
Ganykloje karves ir verðius laikyti kartu, kad prieauglis prieitø paþásti.

Lietuvos þalieji Kaip savarankiðka veislë patvirtinta 1951 m. Sudaro apie 40% Lietuvoje
veisiamø galvijø. Auginami ðiaurës, rytø ir ið dalies pietryèiø rajonuose.
Lietuvos þalieji turi daug Danijos þaløjø veislës galvijø kraujo. Pagal kûno
sudëjimà artimesni pieniniams galvijams. Suaugusios karvës sveria 520-550 kg,

97
buliai - 830-900 kg. Tik atvesti verðeliai sveria 32-34 kg. Karviø aukðtis ties ketera
128-129 cm, krûtinës gylis 69-70 cm, jos plotis 46 cm, apimtis 194 cm, klubø plotis
51-52 cm, ástriþas liemens ilgis -156 cm.
Ðios veislës galvijø spalva turi keletà atspalviø - nuo prinokusios vyðnios
raudonumo iki dvylos. Pasitaiko galvijø ðviesesne nugara, ðviesesniu þiedu apie
snuká, baltu teðmeniu, o kartais ir balta papilve.
Lietuvos þalieji yra neblogø mësiniø savybiø. Gausiai ðeriami 18 mënesiø
buliukai uþauga 420-450 kg, o kai kurie galvijai net 500 kg svorio.
Lietuvos juodmargius kryþminti su Lietuvos þalaisiais nederëtø, nes sunku
numatyti, kokià spalvà paveldës artimiausiø karviø palikuonys. Tai gali sudaryti
sunkumø realizuojant veislines telyèias. Jeigu savininko nepatenkina turimos veislës
gyvuliai (pavyzdþiui, jø produktyvumas), gerinti galima su vienos ar kitos veislës
giminingø uþsienietiðkø veisliø galvijais.

MËSAI AUGINAMØ GALVIJØ VEISLËS

Mësinë galvijininkystë plëtojama ekologiðkai jautriose teritorijose, kur daug

pievø ir ganyklø, trûksta lëðø didesniems kapitaliniams ádëjimams.
Specializuotø mësiniø veisliø galvijø mësa skani. Ji priskiriama vertingiausiems
maisto produktams.
Aukðtà galvijienos, gaunamos ið mësiniø veisliø galvijø, kokybæ veikia du
veiksniai. Pirmas - ilgametë galvijø atranka pagal raumenø iðsivystymà tose kûno
dalyse, ið kuriø gaunama mitybiniu poþiûriu vertingiausia mësa. Veisiant juos
ðimtmeèiais grynuoju veisimu ðios savybës nuolat perduodamos palikuonims.
Antras - gyvuliø ðërimas ir laikymas. Mësiniø veisliø galvijø prieauglis 6-8 mën.
gauna vertingiausià produktà - motinos pienà. Ðis laikotarpis sutampa su intensy-
viausiu raumenø augimo ir baltymø sintezës periodu galvijø organizme. Mësiniai
galvijai didesnæ metø dalá bûna ganykloje. Þolë sàlygoja pageidaujamos kokybës
raumenø ir jø baltymø formavimàsi.
Mësiniø galvijø ypatumai:
! geras prisitaikymas gyventi ávairiomis klimatinëmis sàlygomis;
! nereiklûs laikymui;
! gerai išnaudoja pievas ir ganyklas;
! maþos darbo sànaudos produkcijos vienetui;
! didelë augimo sparta, naudojant maþai energijos turinèius racionus;
! aukšta skerdienos išeiga;
! aukšta skerdienos kokybë;
! kokybiðka mësa.
98
 Dël ilgos kryptingos atrankos mësiniø veisliø galvijai yra stiprios konstitucijos ir
labai gerai prisitaiko ávairiomis klimatinëmis sàlygomis. Þiemos pradþioje gyvuliai
apauga ilgais plaukais, áskaitant ausis ir teðmená. Be to, ganyklinio laikotarpio
pabaigoje sukaupia daug poodiniø riebalø, todël jie nesunkiai iðgyvena ilgai
trunkanèius ðalèius (iki -30°C) bei didelius karðèius, nereikia kapitaliniø statiniø jiems
laikyti.
Mësinës galvijininkystës efektyvumas daug priklauso nuo veislës parinkimo
atitinkamai gamtinei - ekonominei zonai.

Mësiniø galvijø veislës Britø veislës* (Herefordai, Aberdynø-angusai, Ðorthornai, Galovëjai ir jø

miðrûnai). Ðiø veisliø galvijai pasiþymi aukðtomis adaptacinëmis savybëmis
ávairiomis klimatinëmis sàlygomis, geru mësingumu ir greitu brendimu. Jø masë nëra
didelë. Verðeliai gimsta 26-34 kg. Skerdienos iðeiga 60-70 proc. Buliukus mësai
realizuoja 450-600 kg. Mësa skani.
Prancûzø-italø veislës (Ðarole, Menanþø, Limuzinø, Kianø).
Tai labai stambûs gyvuliai ilgà intensyvaus augimo periodà, vëliau bræsta, todël
juos galima auginti didesnës realizacinës masës (600-700 kg). Buliukai intensyvaus
augimo laikotarpiu per parà gali priaugti po 2-2,5 kg. Verðeliai gimsta stambûs - 40-55
kg. Skerdienos iðeiga - 60-67 proc., mësa neriebi, baltyminga, skani.
Zebø kilmës veislës (Santa-Gertrûda, Brangus ir kt.).
Ðios grupës gyvuliai gana stambûs, gerai prisitaikæ karðtam klimatui ir atsparûs
parazitinëms kraujo ligoms*.

Šarole. Tai sena, viena populiariausiø mësiniø galvijø veislë pasaulyje, išvesta
Prancûzijoje. Ðios veislës gyvuliai stambûs, ramûs. Bræsta vëlokai, todël jø prieauglá
mësai realizuoja 600-700 kg ir didesnës masës. Ðarole veislës gyvuliai gerai ëda
paðarus, ið jø gaunama daug skanios ir baltymingos mësos. Spalva balta su gelsvu
atspalviu. Nagai, ragai ir nosies veidrodëlis vaðko spalvos. Karvës pieningos, todël
nujunkomi 7-8 mën. amþiaus verðeliai bûna gerai iðsivystæ ir didelës masës.
Ðarole veislës galvijai Lietuvoje, kaip ir uþsienio ðalyse, veisiami grynuoju
veisimu ir plaèiai naudojami kryþminimui su pieniniø, pieniniø-mësiniø ir mësiniø

* Jukna È., Jukna V. Mësiniø galvijø auginimas. K. 2004. 134 p.

99
veisliø galvijais.
Ekologiniuose ûkiuose, kurie turi derlingas þemes, geras ganyklas ir galimybæ
pasigaminti uþtektinai kokybiðkø þoliniø paðarø, Ðarole veislës galvijai laikomi
vienais ið perspektyviausiø. Jie priskiriami intensyvios gamybos veislëms ir juos gali
auginti, kaip minëta, tik turintys gerø kultûriniø pievø ar ganyklø bei koncentruotø
paðarø ekologiniai ûkiai.

Limuzinø, Simentaliø veislës priskiriamos intensyvios gamybos veislëms, kaip

ir minëta, Ðarole.
Lietuvoje gana populiarûs Abrakø veislës mësiniai galvijai. Jie priskiriami
pusiau intensyvioms gamybos veislëms. Viena seniausiø ir pasaulyje paplitusiø
Herefordø mësiniø galvijø veislë. Ði veislës priskiriama vidutinio intensyvumo
veislëms, kaip ir Aberdynø - angusai bei Ðorthornai.

Galovëjai - viena seniausiø mësiniø galvijø veisliø, iðvesta Ðkotijoje ið

vietiniø galvijø. Veislë formavosi kalnuotoje drëgno klimato vietovëje, kur nekarðtos
vasaros ir neðaltos þiemos. Jie beragiai, juodos, daþnaiðiek tiek á rudumà spalvos.
Galvijø plaukai ilgi, þiemà kartais siekia iki 20 cm. Dabar yra nedidelë populiacija taip
vadinamøjø apjuostøjø galovëjø. Jø liemuo per vidurá lyg apjuostas balta juosta. Ilgi
plaukai ir gausus pûkas apsaugo gyvulius nuo ðalèio. Jie daþniausiai iðtisus metus
laikomi po atviru dangumi. Karvës ilgaamþës. Galovëjai priskiriami greitai
bræstanèiø galvijø veislëms. Galovëjai labai nereiklûs þolynams, iðtvermingi,
todël jie labai tinka ganyti nenaðiuose dirvoþemiuose.
Galovëjø mësa skani. Skerdienos išeiga 62-65 proc.
Galovëjai veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryþminimui. Verðeliai
gimsta smulkûs, todël karvës verðiuojasi labai lengvai.
Galovëjai priskiriami ekstensyvios gamybos veisliëms.

Iki ðiol mësai buvo penimi pieniniø mësiniø veisliø Lietuvos juodmargiai ir
Lietuvos þalieji galvijai. Ðiø galvijø mësa yra sausoka, peraugusi jungiamuoju
audiniu. Riebalai bûna susikaupæ skerdienos pavirðinëje bei vidinëje pusëje (ruoðiant
kulinarinius gaminius, sunku juos paðalinti).

100
 Kokybiðkesnë, kaip minëta, specializuotø mësiniø galvijø arba miðrûnø su jais
mësa. Penint tokius gyvulius, riebalai kaupiasi tarp raumeniniø skaidulø, gaminama
marmuriðka mësa, turinti didelæ paklausà. Miðrinti patartina su Ðarole, Limuzinø
veislës galvijais. Kartu dera priminti, kad Ðarole buliø palikuonys bûna stambûs, todël
karvës sunkiai verðiuojasi, neretai bûna rimtø komplikacijø. Miðrinti galima atrinkus
stambias, 3 - 4 laktacijos, lengvai besiverðiuojanèias karves. Ûkininkaujantys
Lietuvos þaløjø galvijø veisimo zonoje, be minëtø veisliø, miðrinti gali ir su Santa
Gertrûdos veislës buliais.
Pastaruoju metu á Lietuvà áveþta nemaþai Aubrakø veislës galvijø. Jie
beveik visiðkai nereikalauja koncentratø. Ðiuo poþiûriu tai didelis pranaðumas,
ypaè svarbus ekologiniuose ûkiuose, plëtojant ekologinæ galvijininkystæ.

GALVIJØ LAIKYMAS

Ðiuo metu labai daug diskutuojama, kokià galvijø laikymo sistemà pasirinkti.
Daugiau teigiamø vertinimø sulaukë palaido gyvuliø laikymo sistemos ðalininkai. ES
Gyvulininkystës reglamentas ekologiniuose ûkiuose rekomenduoja palaidà galvijø
laikymà. Galvijai turi turëti galimybæ laisvai judëti, ilsëtis, tenkinti visus dar iðlikusius
instinktus.
Ðiuo metu ekologiniuose ûkiuose gali bûti taikomi tokie galvijø laikymo bûdai:
1. Palaidas laikymas. Galimi variantai:
! palaidas laikymas ant gilaus kraiko;
! palaidas laikymas ant pusiau gilaus kraiko;
! palaidas laikymas ant kraiko su nuolaidþiomis nutrypiamomis grindimis;
! palaidas laikymas boksuose (kombinuotose boksuose).
2. Pririðtø galvijø laikymas.
Laikymo sistemos bûdo parinkimas priklauso nuo daugelio veiksniø, svarbiausi
numatomø laikyti gyvuliø skaièius, naudojami árengimai ir aprûpinimas ðiaudais.

Ar perspektyvus ðalyje Perspektyvus, bet kol kas maþai taikomas Lietuvoje, nors statant naujas karvides,
palaidas laikymo bûdas? vis daþniau ûkininkai pasirenka palaidà karviø laikymo bûdà. Zoohigieniniu poþiûriu,
karviø laikymas boksuose visiðkai tinkamas. Taip laikomos karvës gali daugiau ir
laisviau judëti, todël bûna sveikesnës, reèiau serga. Karviø, laikomø boksuose,
nereikia raiðioti ir paleidinëti nuo saitø, ðërimas, girdymas, melþimas, mëðlo ðalinimas
visiðkai mechanizuojami, todël gyvuliams priþiûrëti reikia maþiau þmoniø. Be to,
greièiau pastebimos rujojanèios karvës, jos lengviau verðiuojasi ir reèiau pasitaiko

101
 komplikacijø po verðiavimosi. Taèiau pasitaiko daugiau traumø: palaidos karvës
daþnai susiþaloja besibadydamos, besistumdydamos, paslysta ir pan. Gyvulius
palaidai laikyti reikia pratinti nuo maþens, t. y. atitinkamai laikant prieauglá.
Laikant gyvulius palaidus, reikia ávertinti tai, kad ðienu, silosu gyvuliai vieno-
dai ðeriami iki soties ið grupiniø ðëryklø. Geriausiai, kai koncentruotøjø paðarø
paros daviná karvë suëda per 5 - 6 kartus. Ðá reikalavimà gerai tenkina kompiu-
terizuotos ðëryklos. Stambiose fermose karviø grupës turi bûti sudaromos atsi-
þvelgus á apsiverðiavimo laikà ir produktyvumà. Karvës turi bûti kuo maþiau varinë-
jamos ið vienos grupës á kità. Ypaè svarbu iðlaikyti pastovias nekeièiamas grupes per
pirmuosius keturis laktacijos mënesius, kol primilþiai patys didþiausi. Ið palaidø
karviø grupës bûtina iðskirti ðlubuojanèias ir kitas, nors ir lengvai serganèias, karves.
Palaidos karvës laikomos grupëmis (iki 50-60 gyvuliø). Naujas grupes for-
muoti reikëtø ið tuo paèiu laiku apsiverðiavusiø karviø. Be to, svarbu, kad jos bûtø
maþdaug vienodo produktyvumo. Palaidas karves grupuoti reikia labai atsakingai ir
kuo reèiau, nes kol apsipranta, praeina 5-8 dienos. Per ðias dienas primilþis bûna
maþesnis 10 - 20%, o kartais lieka toks visà laikà. Karves grupuoti geriausiai soèias, t.
y. tuoj po ðërimo, nes alkanos ir netelpanèios prie ëdþiø bûna agresyvios.
Siekiant, kad karvës viena kitos nesuþalotø ragais, reikia nupjaustyti jø galus,
kad bûtø buki. Ekologinio ûkininkavimo taisyklës nedraudþia paðalinti ragø uþuo-
mazgø verðeliams. Nuragintos karvës bûna ramesnës, sumaþëja psichologinë átampa.
Pastaruoju metu pasaulyje vis populiaresnis tampa palaidas (boksinis) karviø
laikymo bûdas. Boksas padaro karvës, telyèios guoliavietæ jaukesnæ, taèiau padidina
tvarto kainà. Tradiciniai boksai lankstomi ið 50 mm skersmens cinkuotø vamzdþiø.
Norint sumaþinti kainà, boksai kartais gaminami ið medþio (tàðeliø, karèiø).
Bokso grindys gali bûti betoninës arba suplûktos ið þemës ir kreidos, padarytos
su 2-4% nuolydþiu á mëðlo tako pusæ ir 15 - 20 cm iðkeltos virð jo. Boksas kreikiamas
arba iðklojamas guminiais kilimëliais. Kreikiant bokso grindø gale árengiamas
slenkstelis kraikui sulaikyti.
Ðiaudai - pigiausias kraikas. Geriausiai naudoti smulkintus ðiaudus, nes jie
sugeria 25% daugiau srutø. Maþiausias ðiaudø sluoksnio storis 5 cm. Naujais ðiaudais
papildoma 3 kartus per savaitæ, o uþterðti ðiaudai nustumiami á mëðlo takà 2 kartus per
dienà. Galima naudoti ir kitas kraiko rûðis: pjuvenas, medþio droþles, smëlá.

Pririðtas karviø laikymo Norint karves laikyti pririðtas, pirmiausia reikia tinkamai árengti stovëjimo
bûdas vietas (perdarynes). Jos gali bûti trumposios ir ilgosios . Trumposios stovëjimo vietos
bûna 11,8 m ilgio ir 1,1-1,3 m ploèio, o ilgosios - 1,90-2,25 m ilgio ir 1,2-1,5 m ploèio.

102

Ekologiniame ûkyje,
lkarvës, laikomos pririðtos,
turi bûti reguliariai iðlei-
dþiamos á laukà
Ilgosiose stovëjimo vietose karvës nepasiekia mesti iðmatø ant mëðlo transporterio,
todël já turi nuvalyti priþiûrëtojai. Be to, gulëdamos neðvariose vietose, karvës
susiterðia teðmená ir uþpakalinæ kûno dalá, todël melþiant susidaro papildomø
sanitariniø problemø. Trumposios stovëjimo vietos praktiðkesnës, bet nepatogios
stambioms karvëms jos daþniau susiþaloja uþpakalines kojas, o verðingoms gali
iðkristi makðtis.
Tam, kad greta stovinèios karvës viena kitai netrukdytø, neuþmintø teðmens arba
iðmatomis neterðtø gretimos stovimosios vietos, jos viena nuo kitos atitveriamos 1/2 -
2/3 stovimosios vietos ilgio ir 0,9-1,0 m aukðèio pertvaromis, jos daþniausiai
daromomis ið lenktø metaliniø vamzdþiø.
Kiekvienai karvei turëtø tekti 70-80 cm ëdþiø ilgio. Trumpøjø stovimøjø vietø
ëdþios dugnas turi bûti grindø lygyje arba 3-5 cm aukðèiau uþ jas, su 0,050 nuolydþiu
vandeniui nutekëti. Ëdþiø sienelë nuo karvës pusës turi bûti ne daugiau kaip 15-20 cm
aukðèio, kad netrukdytø gulinèiai karvei galvà laikyti virð ëdþiø.
Ilgøjø stovimøjø vietø ëdþiø dugnas daromas apie 25 cm aukðèiau uþ grindø lygá.
Priekinë sienelë nuo karvës pusës gali bûti aukðtesnë (kaip trumpø stovëjimo vietø),
nes karvë guli atsitraukusi nuo lovio.
Karvës girdomos ið automatiniø girdyklø, jos daþniausiai árengiamø ties
ëdþiomis arba prieð jas. Viena gëralinë árengiama dviems karvëms.
Saitai karvëms riðti stovimose vietose turi bûti lengvi, tinkamo ilgumo, kad
netrukdytø gyvuliams gulti ir stotis, siekti paðarà ëdþiose ir vandens gëralinëse.
Trumposioms stovëjimo vietoms tinkamiausi Grabnerio konstrukcijos saitai (6
pav., A). Jie susideda ið dviejø metaliniø grandiniø: ilgosios (1,5 m) ir trumposios (0,5
m). Ekologiniuose ûkiuose trumpàjà grandinæ, dedamà ant karvës kaklo, reikëtø
pakeisti odiniu dirþu. Daug reèiau daromi pavalkiniai saitai (6 pav., B). Ilgosioms
stovëjimo vietoms tinkamiausi saitai - dviðakë grandinë, tvirtinama prie grindø. Èia
taip pat, kaip ir riðant Grabnerio bûdu, grandinës dalá ant kaklo reikëtø pakeisti odiniu
dirþu. Toks pririðimo bûdas leidþia karvëms gana laisvai jaustis, jos reèiau susiþaloja
uþpakalines kojas, taèiau iðmatas meta stovëjimo vietose.
Pagal Ekologinio ûkininkavimo taisykles, taikant pririðtø karviø laikymo
sistemà, reikia reguliariai karves leisti á laukà. Tai reikëtø daryti bent du kartus per
savaitæ.
103
 Stovëjimo vietos vaizdas
ið ðono karvei gulint:
1. ribotuvas
2. automatinë girdykla
3. šiurkštus paviršius
4. bendras guoliavietës ilgis

Stovëjimo vietos vaizdas ið

ðono karvei stovint:
1. ástriþas liemens ilgis
2. mentës gumburas
3. grandinë su dirþu
4. naudingas guoliavietës
ilgis
5. bendras guoliavietës ilgis
6. ëdþios

5 pav. Trumposios karviø stovëjimo vietos árengimas

Pagal ES 1804/99 reglamentà, iðimties tvarka laikyti gyvulius pririðtus galima

tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjûèio 24 d. Ðià iðimtá
turi patvirtinti kontrolës ástaiga, ir ji gali bûti taikoma iki 2010 m. gruodþio 31 d.

Tvartai Ekologinis gyvuliø laikymas - nauja sàvoka. Ekologiniuose ûkiuose taikomi

naujausi gyvuliø laikymo mokslo laimëjimai, maþinama rankø darbo, diegiamos
naujos technologijos ir laikymo sistemos. Visos ðios priemonës nukreiptos gyvuliø
gerovei uþtikrinti.
Pastatai, kuriuose laikomi gyvuliai, turi atitikti zoohigieninius sanitarinius
reikalavimus, keliamus kiekvienai rûðiai, taip pat uþtikrinti saugø darbà þmonëms.
Tvartai ir jø aplinka turi atitikti gamtosaugos reikalavimus.

104

Ðiuolaikiniø tvartø pas-
kirtis - apsaugoti gyvulius
nuo nepalankiø aplinkos
veiksniø, uþtikrinti laisvà
judëjimà ir poilsá
A B
6 pav. Grabnerio konstrukcijos saitai (A) ir pavalkiniai saitai (B)
Vienas chemizuoto ir ekologinio ûkio fermø skirtumø yra tai, kad ekologiniø
ûkiø gyvuliams turi bûti skiriama daugiau ploto tvarte ir mociono aikðtelëse.
Seni tvartai daþnai neatitinka dabartiniø reikalavimø, todël jie turi bûti
rekonstruojami arba nugriaunami. Senos statybinës medþiagos gali bûti naudojamos
naujø statybiniø konstrukcijø formavimui. Statant naujus pastatus labai svarbu
atsiþvelgti á visas gyvuliø grupes, pvz.: áruoðiant patalpas galvijams reikia numatyti
vietas jaunikliø atsiradimui, jø laikymui, karviø melþimui, pieno apdorojimui ir t. t.
7 pav. Lengvø konstrukcijø tvartuose karvës laikomos ant gilaus kraiko
105
 Naujai statomiems pastatams svarbu tinkamai parinkti statybines medþiagas,
kad jos bûtø netoksiðkos, nelaidþios ðilumai, neþalotø gyvuliø, tuo paèiu bûtø pigios,
gerai valomos ir dezinfekuojamos.
Be to, labai svarbu, kad naujos statybos nedarkytø kraðtovaizdþio ir harmoningai
ásilietø á aplinkà, todël reikëtø papildomai atkreipti dëmesá á patalpø formà, medþiagas
ir spalvas. Gyvulys turi turëti sàlygas laisvam judëjimui ir poilsiui.
Pastaruoju metu pasaulyje paplitæs palaidas karviø laikymas pusiau atviruose
lengvø konstrukcijø pastatuose. Tokiø karvidþiø yra ir Lietuvoje. Ðis laikymo bûdas
geras tuo, kad karvës gali daug judëti, iðeiti á laukà, ilgiau bûti gryname ore, gauti
daugiau saulës spinduliø. Taèiau toks laikymo bûdas moksliniu poþiûriu Lietuvoje
maþai tyrinëtas. Pirminiais duomenimis, esant labai nepastoviam mûsø kraðto klima-
tui (staiga besikeièianèios temperatûros, didelis vëjas ir santykinis oro drëgnumas),
lengvø konstrukcijø tvartuose karves geriau tiktø laikyti ant gilaus ar pusiau gilaus
kraiko ( 7 pav.).

Ðalta uþdara gili kar- Vienas tinkamiausiø tvarto variantø, kuris patikrintas Estijoje, neblogai apsau-
vidë gantis gyvulius nuo þvarbaus vëjo ir pustymo, pateiktas 8 paveiksle. Nagrinëjant
pateiktà schemà, aiðkëja tvarto statybos, árengimø ir eksploatacijos ypatumai.
Karvidës karkasas ið rastø, sienos ið viengubø lentø, stogas - ið skardos ar ðiferio
lakðtø su skaidraus plastiko intarpais, per kuriuos apðvieèiama patalpa.
Vertikaliø atramø (ràstø) galai ábetonuoti á stulpinius betoninius pamatus, prieð
tai impregnavus, kad nepûtø. Iðilginiø sienø apaèia apsaugota gelþbetoninëmis
plokðtëmis ar lentø sienelëmis, kad ðalinant mëðlà krautuvas nesulauþytø sienos ir
prie jos nesiliestø mëðlas. Tvartui vëdintis palëpëse palikti 15 cm ploèio plyðiai, o
kraige 30-40 cm ploèio plyðys. Ðie plyðiai ir ðalèiø metu atviri, todël jokie regu-
liavimo átaisai nerengiami.
Gyvuliai laikomi grupëmis ant gilaus kraiko. Guolio vietos plotas - 10 m2/karvei
(maþiausias leistinas 6 m2/karvei). Per parà gyvuliui sukreikiama apie 7-12 kg ðiaudø.
Ið karviø sekcijos mëðlas krautuvu ðalinamas kartà per metus, vasarà, iðveþus karves á
ganyklas. Tada mëðlo sluoksnis bûna apie 1,3 - 1,5 m storio. Mëðlo takas
nekreikiamas. Nuo jo mëðlas kartà per parà iðstumiamas buldozeriu á mëðlidæ. Kai
temperatûra nukrenta þemiau 10° C ðalèio, mëðlas take priðàla ir vël buldozeriu
ðalinamas tik atðilus. Ið telyèiø sekcijø mëðlas ðalinamas daþniau, nes èia atskiro
mëðlo tako nëra, todël ðiaudai greièiau uþsiterðia.
Gyvuliams girdyti árengiamos girdyklos, prijungiamos prie po grindimis
patiestø vandentiekio vamzdþiø. Net ir dideliø ðalèiø metu mëðlo temperatûra

106
bûna apie 10°C ðilumos, todël vamzdþiai neuþðàla. Taip pat naudotinos apðiltintos
girdyklos, kuriose vanduo kartais paðildomas elektra.

8 pav. 30 vietø melþiamø karviø ir 30 vietø telyèiø, uþtrûkusiø karviø ðalta

karvidë
A - melþiamø karviø guoliavietë, iðmëþiama kartà per metus; B - mëðlo takas, buldozeriu
valomas kasdien; C - ðërimo takas su ðërimo stalu; D - telyèiø, uþtrûkusiø karviø guoliavietë,
iðmëþiama kas mënesá; E - melþykla; F - pieno patalpa; G - inventorinë
1 - viengubø lentø sienos; 2 - skardinis, asbestcementinis stogas ; 3 - stoglangiai (skaidrûs
lakðtai)

Ëdþiø nëra. Silosas, ðienas sumetamas ðërimo tako ðone, kuris nuo mëðlo tako
atskirtas mediniais 50 cm aukðèio stulpais ir betonine pertvarële.

107

Mësiniai galvijai augi-
nami ðaltuose, bet su sau-
somis guoliavietëmis tvar-
tuose
Gyvuliai melþiami apðiltintose ávairiø tipø melþyklose, jos gali bûti ðildomos
elektriniais bei kitais ðildytuvais.
Estijos þemës ûkio universiteto tyrimais nustatyta, kad ðaltoje karvidëje
prieauglio tvarte yra 2-6°C ðilèiau negu lauke. Kai lauke bûna 22°C ðalèio, tvarte- 16-
18° C ðalèio. Trumpalaikis ðaltis neturi didelës átakos produktyvumo rezultatams.
Tam tinka gilus, su nuoþulnia guoliaviete, seklus, bet kreikiamas tvartas. Ðiems
galvijams tinka uþdaras (su keturiomis sienomis) ir atviras (be vienos sienos arba su
atviru ðërimo taku) tvartas.
Mësiniø galvijø tvarto pavyzdys pateiktas 9 pav. Galvijai laisvai vaikðto
patalpoje ir diendarþyje. Tvartas kreikiamas, taèiau kol kraiko sluoksnis plonas,
gyvuliai ëdþias pasiekia uþlipdami ant 50 cm ploèio ir 25 cm aukðèio laiptelio.
Karvëms verðiuotis árengiami atskiri gardai su ëdþiomis papildomam verðeliø
ðërimui. Verðeliø gardø tvoroje daromos 70-80 cm ploèio landos verðeliams laisvai
áeiti ir iðeiti bet kuriuo paros metu.
2.0
2.0
6.0
5.0
1. Šërimo takas
2. Guoliavietës
3. Diendaržis
12.2
7.80
1 2
3
6.0
6.2
9 pav. Mësiniø galvijø tvarto schema
108
 Ganiava mûsø respub-
likoje trunka nuo geguþës
pradþios iki spalio pra-
dþios, t.y. 145-155 dienas
Galimi 3 galvijø ganymo
bûdai: laisvasis, aptvarinis
ir riðtinis
Ganiavos sàlygos gyvuliams daug palankesnës negu tvartinio laikotarpio.
Saulës spinduliai, grynas oras, þalieji paðarai, judëjimas stiprina sveikatà, dël to
gyvuliai bûna produktyvesni, atsparesni ligoms.
Ganymo metu dienà karvës ganomos ganyklose, o vakare pargenamos á tvartà,
jame ðeriamos koncentruotais ir þaliaisiais paðarais, melþiamos. Vienur naktá jos
laikomos tvarte, kitur ganykloje.
Laisvasis ganymas yra toks, kai gyvuliai ganomi po visà ganyklà visà ganiavos
laikotarpá. Vaikðèiodami laisvai po ganyklà, gyvuliai renkasi skaniausià þolæ, todël
daug jos sutrypia, suterðia. Dël to blogëja þolyno botaninë sudëtis, plinta piktþolës.
Taigi ðis ganymo bûdas nëra pats tinkamiausias.
Aptvarinis ganymas yra toks, kai karviø bandai ganykla skirstoma á aptvarus.
Ganoma ið eilës kiekviename garde po kelias dienas. Aptvarai daþniausiai aptveriami
trijø eiliø viela. Virðutinë viela turi bûti lygi, kad neþalotø gyvuliø.
Aptvarinio ganymo gali bûti du variantai: normuojamas ir nenormuojamas.
Nenormuojamas ganymas yra toks, kai galvijai ganomi po visà aptvarà, o
normuojamas - kai aptvaras elektrine tvora dar dalinamas á maþesnius aptvarus ir
juose ganoma tik vienà dienà arba dalá dienos. Aptvaruose ganant gyvulius karðèiø
metu, jie turi turëti galimybæ pasislëpti nuo tiesioginiø saulës spinduliø (9 pav.).
Vanduo á ganyklas gali bûti tiekiamas vandentiekio vamzdþiais arba atveþamas
cisternomis. Vandens loviuose turi bûti pastoviai.
Riðtinis ganymas daþniausiai taikomas smulkiuose ûkiuose. Galvijai riðami 5 - 7
m ilgio grandinëmis uþ apynasriø. Riðti uþ ragø negalima. Gyvuliai perriðami á naujà
vietà 35 kartus per dienà. Girdoma ið kibirø arba ið loviø. Taip ganant reikia daug
rankø darbo, sunku mechanizuoti melþimà. Karðèiø metu karves reikia vedþioti á
pavësá.
VERÐELIØ LAIKYMAS
Verðiavimosi patalpa. Karvëms verðiuotis bûtina atskira patalpa - ðviesi, ðilta,
ðvari, gerai vëdinama. Verðiavimosi patalpa turi bûti tokio dydþio, kad ið karto tilptø
10 % tvarte laikomø pririðtø karviø ir 15% - palaidai laikomø. Patalpoje árengiamos
2,0 m ilgio ir 1,5 m ploèio perdarynës, o ekologiniuose ûkiuose geriau tiktø 2,5 m ilgio
ir 2,0 m ploèio gardai. Verðiavimosi gardus reikia gausiai pakreikti sausais ðiaudais.
Verðeliø profilaktoriumas. Maþi verðeliai kelias savaites yra labai jautrûs ir
laikomi blogomis sàlygomis daþnai suserga virðkinamo trakto ir kvëpavimo takø
ligomis. Pageidautina, kad verðeliai iki 14 dienø amþiaus ekologiniuose ûkiuose
109

Verðeliai kelias savaites
bûna labai jautrûs, todël
blogai ðeriami, laikomi,
priþiûrimi suserga virðki-
namojo trakto ir kvëpavimo
takø ligomis
gautø motinos pieno, todël juos bûtø galima laikyti kartu su motina, nors didesnio
produktyvumo karvëms iðkyla mastito pavojus. Verðeliams iki 14 dienø amþiaus, kol
jie girdomi motinos pienu, greta verðiavimosi patalpos árengiamas profilaktoriumas.
Jame verðeliai turi bûti laikomi grupiniuose garduose. Juos reikia gausiai kreikti geros
kokybës ðiaudais, reguliariai valyti, dezinfekuoti, gesintomis kalkëmis iðpurðkiant
sienas ir paèius gardus.
Verðidës. Europos ir kitø pasaulio valstybiø mokslininkai siûlo veisliniam ir
pakaitiniam prieaugliui statyti lengvos konstrukcijos, pusiau atviras, neðildomas,
gilias vienaeiles verðides ir jose daryti gardus. Gardai turëtø bûti árengti vienoje
verðidës pusëje, kad atidaromos durys nesudarytø skersvëjø. Zoohigieninë gardo
ploto norma kiekvienam verðiui, laikant grupiniu bûdu, tokia: 6 mën. amþiaus - 1,5-
2,0 m2, 6-12 mën. 2,5-3,0 m2, 12-18 mën. 3,0 m2. Gardø plotis turi bûti toks, kad
priekinës pertvaros, prie kurios tvirtinami loviai, kiekvienam verðiui tektø tiek: 36
mën. - 0,40 m, 6-12 mën. - 0,50 m, 12-18 mën. - 0,60-0,70 m. Ið kiekvieno gardo turi
bûti durys á mociono diendarþá. Diendarþis daromas toks, kad kiekvienam verðiui
tektø ne maþiau kaip 45 m2.
Apsiverðiavusiai karvei reikia leisti verðiukà aplaiþyti. Tada jis greièiau
nudþiûsta, nuo odos masaþo (laiþymo) intensyvëja kraujo apytaka, kvëpavimas ir kitø
organø funkcionavimas. Nuo verðeliø nulaiþyti gimdiniai skysèiai naudingi ir karvei:
greièiau susitraukia gimda ir atsiskiria placenta.
Ne vëliau kaip praëjus 0,5-1,0 val. po atvedimo verðeliui reikia sugirdyti 1,2-
1,5 l krekenø. Krekenose, ypaè pamelþtose pirmà kartà, bûna labai daug ávairiausiø
maisto medþiagø, ið jø ir biologiðkai aktyviø (gama globulino ir kt.), kurios didina
atsparumà patogeniniams mikroorganizmams.
Verðelius karviø garduose galima laikyti tol, kol jos duoda krekenø. Þásdamas
pats, verðelis gauna ðvarø, kûno temperatûros pienà, þindymas naudingas ir karvei.
Pieningø karviø verðeliai nepajëgia iðþásti, todël, jiems paþindus, teðmenyje likusá
pienà reikia iðmelþti, kad vëliau nesumaþëtø karviø pieningumas ar nesusirgtø
mastitu.
Verðelius atskirti nuo karviø galima dviem terminais: karvei nulaiþius verðelá
arba po 5-7 dienø, kai karvës nustoja duoti krekenø. Atskirti nuo karviø verðeliai
perkeliami á profilaktoriumà.
Ekologiniuose ûkiuose galima taikyti „vaikø darþelio“ principà iki 3-4 mën.
amþiaus. Parenkamos sveikos, ramios karvës ir joms duodama þindyti tiek verðeliø,
110

Verðeliø vasaros sto-
vyklos
Kiaulës ekologiniame û-
kyje turi bûti laikomos taip,
kad galëtø tenkinti lauki-
niø protëviø instinktus:
knaisioti, laisvai judëti, bû-
ti visà laikà kuo nors uþ-
siëmusios
kad kiekvienas per parà gautø po 4,0-4,5 kg pieno. Prie karviø auginami verðeliai bûna
sveikesni, geriau auga ir vystosi.
Vasarà ekologiniuose ûkiuose galima árengti verðeliø stovyklas. Joms vieta
iðrenkama netoli nuo verðidþiø, kad nereiktø statyti patalpø pienui ir vandeniui ðildyti.
Labai svarbu, kad aptvaruose bûtø gerai suþëlusi þolë. Daþniausiai rengiamos dvi
stovyklos - viena jaunesniems verðeliams (2-3 mën.), kita - vyresniems (3-6 mën.).
Tam, kad jaunesnieji verðeliai nuo vyresniøjø neapsikrëstø ligomis, jø stovyklos
neturi bûti greta. Sanitarijos taisyklës reikalauja, kad geriausiai stovyklas verðeliams
kiekvienais metais árengti naujoje, neuþkrëstoje vietoje.
Vasaros stovyklos verðeliams susideda ið aptvarø jiems ganytis ir paðiûriø slëptis
nuo nepalankiø orø. Jaunesniems verðeliams pakanka 20-30 m2 ganyklos aptvare
kiekvienam, nes jie þolës ëda maþai, o vyresniems skiriama po 30-50 m2 aptvaro.
Ganyklos aptvarus geriausiai aptverti vielos tinklu, taèiau jos neturint, tinka ir
kitokios medþiagos.
Paðiûrës statomos aptvarø galuose. Kiekvienam verðeliui reikia vidutiniðkai
1,5 m2 jos ploto. Paðiûrëse verðeliai turi rasti sausà ir ðiltà guolá, uþuovëjà nuo
skersvëjø, todël jos ið trijø pusiø aklinai apkalamos lentomis, o siena nuo aptvaro
pusës paliekama atvira. Paðiûrës sienoje nuo kelio pusës paliekamos durelës vaikð-
èioti darbuotojams, prie jos statomos ëdþios ðienui, kabinami loveliai koncen-
truotiems paðarams ir tvirtinami lankeliai kibirams.
KIAULIØ LAIKYMAS
Kiaulës ekologiniuose ûkiuose ðiek tiek konkuruoja su þmonëmis dël mitybos.
Joms palyginti reikia daug koncentruotø paðarø, bulviø ir kitø darþoviø. Tokio
augalinio maisto vartojimas bûdingas ir þmoniø mitybai, todël padidintas specialiøjø
paðarø poreikis ir savikaina ðiek tiek riboja kiaulienos gamybà ekologiniuose ûkiuose.
Kiaulës turi nemaþai laukiniø protëviø instinktø, ekologiniuose ûkiuose jos turi
bûti laikomos taip, kad galëtø juos tenkinti, t.y. knaisioti, laisvai judëti, bûti kuo nors
uþsiëmusios ir t. t. Kiaulës jautrios drëgmei, skersvëjams ir temperatûros
svyravimams, todël kiaulidës turi bûti ðiltos, ðviesios ir erdvios. Vasarà kiaules reikëtø
laikyti kuo ilgiau vasaros stovyklose, tam tikslui árengiant aptvarus ir kilnojamus
namelius.
Ekologiniø ûkiø tvartuose kiaules ekonomiðkiausia laikyti ant storo ðiaudø
kraiko. Taip laikant, þiemà nereikia papildomai ðildyti tvartø, gaunama daug
gero mëðlo. Vienam bekonui iðauginti (áskaitant parðavedþiø ir kuiliø kraikà) reikia
111

Tvartà reikia statyti au-
kðtesnëje, sausesnëje vie-
toje, atokiau nuo ðalti-
niuotø vietø. Pamatai turi
bûti gerai izoliuoti, kad per
juos á tvartà nepatektø
pavirðinio vandens
Prieð statant naujas ar
rekonstruojant senas kiau-
lides, bûtina apsispræsti,
kokià kiauliø auginimo
technologijà pasirinksime
apie 480 kg sausø ðiaudø. Jei nëra specialiai árengtø kiaulidþiø, galima sëkmingai
auginti kiaules ávairiose pastatuose ir vasaros stovyklose. Tuomet 80% ar net daugiau
parðeliø reikëtø gauti pavasará ir vasarà vasaros stovyklose. Geguþës mënesá atvestos
kiaulaitës kergiamos sausio mënesá, kad jos taip pat parðiuotøsi pavasará.
Tvartinio laikymo bûdo reikalavimai yra tokie, kad visø amþiaus grupiø kiaulës
nuolat galëtø iðeiti á laukà.
Uþdarose tipinëse kiaulidëse labai svarbu uþtikrinti gerà mikroklimatà. Tokie
tvartai turi bûti pakankamai ðilti, sausi, ðviesûs ir patogûs dirbti. Per didelis santykinis
oro drëgnumas ne tik kenkia gyvuliø sveikatai, bet ir pûdo medines tvarto dalis,
gadina inventoriø.
Tinkamà mikroklimatà kiaulidëse galima palaikyti árengus gerà ventiliacijà,
patogius gardus, apðvietimà ir pakreikus sausais pakratais.
Viena ið jø - kai yra dvi auginimo fazës ir du apsiparðiavimai kuo maþesniais
laiko tarpais. Tam reikia turëti izoliuotà parðiavimosi patalpà, kur parðeliai auginami
iki 4 mën. amþiaus, o vëliau pervaromi á kitas patalpas. Ûkyje, kuriame iðauginama
maþdaug 95 kiaulës, reikëtø turëti apie 21 m ilgio kiaulidæ su iðilgine siena per vidurá.
Vienoje kiaulidës pusëje árengiami 7 parðiavimosi gardai, o kitoje gardai kitoms
kiauliø grupëms .
Tvartuose, kuriuose negalima kiauliø auginti dviem fazëmis, tenka auginti
pagal vienfazæ arba trifazæ technologijà. Kai technologija vienfazë, atvesti parðeliai
iðauginami tuose paèiuose garduose iki realizavimo, kai trifazë - nujunkyti parðeliai
pergrupuojami ir perneðami á kitas patalpas, vëliau jie dar kartà pervaromi á penimø
kiauliø sekcijas. Kiekvienà kartà pervarant ar pergrupuojant, sukeliama stresas.
Tvartuose kiaules geriausiai auginti ant gilaus kraiko: maþiau sunaudojama kuro
ir elektros energijos, ne taip uþterðiama aplinka. Taip auginamø kiauliø tvarto kritinë
oro temperatûros riba yra nuo 5 iki 100C, arba 5-100C þemesnë, negu auginant kiaules
ant nekreikiamø grindø. Kritinë oro temperatûra priklauso nuo kiauliø amþiaus ir
112

Loviai kiaulëms ðerti da-
romi ið ávairiø medþiagø:
perpjautø didelio skers-
mens plieniniø vamzdþiø,
storos skardos, gelþbeto-
nio, mediniø lentø
Labai svarbu tinkamai
árengti parðavedës su par-
ðeliais gardà
svorio, grupës didumo, santykinio oro drëgnumo, raciono. Auginant kiaules grupëmis
ant gilaus kraiko, galima visiðkai neðildyti tvartø, dël to kiauliø priesvoriai per parà
nesumaþëja. Svarbu pasiruoðti pakankamai kraiko ir pakreikti tiek, kad visiðkai
sugertø kiauliø ekskrementus.
Tvartuose gardø formavimui naudojamos pertvaros. Jos gali bûti metalinës,
gelþbetoninës, mûrinës, medinës. Gelþbetoninës ir mûrinës pertvaros ðaltos, medinës
brangios ir nestiprios, todël geriausios metalinës. Tarpai tarp vertikaliø virbø - 10-12
cm, o parðavedþiø su parðeliais gardø pertvarose - 45 cm. Gardø pertvaros ties
gulyklomis geriausios aklinos, nes tada kiaulës maþiau jà terðia iðmatomis.
Lovio virðaus plotis parðavedëms ir penimoms kiaulëms turi bûti 40 cm,
nujunkytiems parðeliams - 25 cm, þindomiems parðeliams - 15 cm, o dugnas 5-10 cm
siauresnis uþ virðø. Lovio kraðtas nuo gardo pusës turi bûti tokio aukðèio: kuiliams,
parðavedëms ir penimoms kiaulëms - 20 cm, nujunkytiems parðeliams - 15 cm,
þindomiems parðeliams - 10 cm. Lovio uþpakalinis kraðtas daromas 5-10 cm
aukðtesnis uþ priekiná, nes ësdamos ið tokio lovio, kiaulës maþiau iðdrabsto paðaro.
Skersinëmis lystelëmis lovys dalinamas á tiek skyriø, kiek grupëje laikoma kiauliø.
Loviai kiauliø garduose statomi pagal pertvarà nuo tako pusës, kad bûtø patogiau ir
lengviau dalyti paðarus.
Automatinës girdytuvës kiaulëms statomos gardo ðone, daþniausiai ties
mëðlo kanalu (transporteriu).
Gardas turi bûti pakankamo dydþio, kadangi parðavedþiø fiksavimas
ekologiniuose ûkiuose yra draudþiamas. Jame turi bûti árengta ðilta izoliuota parðeliø
zona, apðildoma specialiomis apðildymo lempomis arba panaudojant dëþutes.
Dëþutës padeda iðsaugoti parðeliø iðskiriamà biologinæ ðilumà ir jà panaudoti patiems
parðeliams ðildytis. Dëþutës gali bûti ávairiø konstrukcijø ir gaminamos pagal gardo
konfigûracijà. Dëþutës daromos ið 2,5-3 cm storio lentø, be dugno (kad nereikëtø
valyti) ir viduje gausiai kreikiamos. Kad parðeliai neiðdraikytø kraiko, padaromas
slenkstis. Pirmojo varianto dëþutës plotà ir tûrá galima reguliuoti perkeliama pertvara,
atsiþvelgiant á parðeliø didumà, ir taip geriau palaikyti ðilumà. Dëþutës virðus gali bûti
atidaromas ir virð jos pakabinama ðildomoji lempa. Jeigu parðelius reikia laikinai
atskirti, uþdaroma landa ir jie lieka dëþutës viduje. Antrojo varianto dëþutë pritaikyta
113
 transformuojamiems gardams. Norint palaikyti optimalià temperatûrà (28-300C)
pirmomis gyvenimo dienomis bei nuvilioti parðelius nuo parðavedës, kad jø
nenugultø, reikëtø (ypaè vësiuose tvartuose) pirmàsias 10 dienø papildomai ðildyti
ðildomosiomis lempomis. Jø neturint, galima naudoti 100 W elektros lemputes.
Pats parðavedës gardas padalintas á dvi dalis: viena dalis pakreikta ir
vadinama lizdu, kita - aktyvia zona, kurioje árengti lovys parðavedei, ëdþios
stambiems paðarams, girdykla ir automatinë ðërykla parðeliams, taip pat
atidaroma anga arba durys á mociono aikðtelæ (10 pav.)
Kitoms kiauliø grupëms árengiami grupiniai gardai, turintys tris skyrius: poilsio
zonà (guoliavietæ), vëdimo vietà ir mociono aikðtelæ. Poilsio zona turi bûti gausiai
pakreikta šiaudais.

10 pav. Biologinës ðilumos dëþutës parðeliams (matmenys centimetrais)

PAUKÐÈIØ LAIKYMAS

Paukðèiø laikymo bûdai yra du: palaidai ir narveliuose. Ekologiniuose ûkiuose

paukðèius draudþiama laikyti narveliuose. Viðtoms reikalingos smëlio vonios,
vasaros metu dideli diendarþiai.

Ekologiniame ûkyje de-

deklës viðtos laikomos vi-
Daþniausiai laikomos aptvaruose. Ðiuo atveju prie viðtidës árengiami dideli
siðkai laisvai arba ap-
tvaruose pasivaikðèiojimo diendarþiai. Vienai viðtai turi tekti ne maþiau kaip 4 m2 diendarþio

114

Prie stacionariø nameliø
árengiami tokio dydþio
diendarþiai, kad vienam
2
viðèiukui tektø 11,5 m , be
to jie dalijami á kelias dalis
ploto. Viðtos taip pat turi turëti vietà, kur galëtø pasislëpti nuo tiesioginiø saulës
spinduliø ar lietaus. Pavësinë árengiama tarp diendarþio ir viðtidës. Deðimèiai viðtø
turi tekti 1 m2 pavësinës ploto. Pavësinë gali bûti árengta paprasèiausiai pratæsus
viðtidës stogo ðlaità. Viðtidëje reikia laikytis talpumo normø: 1 m2 grindø ploto
skiriama ne daugiau kaip 6 viðtoms. Ne maþiau kaip 30 - 50% viðtidþiø ploto turi bûti
kreikiama, kad viðtos galëtø pasikapstyti. Penkioms viðtoms turi tekti 1 m tupëjimo
strypo (laktos) ilgio nakties metu. Viðtidës turi bûti apðviestos natûralia ðviesa.
Apðvietimo trukmë neturi virðyti 15 valandø per parà.
Naujai statomø pastatø langø stiklø ir grindø ploto santykis (ðviesos
koeficientas) turi bûti 1:10, o anksèiau statytø 1:15.
Mësiniø viðèiukø auginimas
Mësiniai viðèiukai gali bûti laikomi stacionariuose (11 pav.) nameliuose ar
kilnojamuose (12 pav.) nameliuose.
Kilnojamø (mobiliø) nameliø diendarþio plotas labai priklauso nuo perkëlimo
daþnumo ir turi tenkinti minimalius reikalavimus.
11 pav. Stacionarûs nameliai mësiniams viðèiukams
Stacionariuose nameliuose didþiausia laikymo norma10 viðèiukø 1 m2.
Kilnojami nameliai penimiems viðèiukams neturëtø bûti didesni kaip 150 m2.
Laikymo norma - 16 viðèiukø viename kv. m.
Mësai auginami viðèiukai jautrûs ávairiems aplinkos poveikiams, todël reikia
laikytis mikroklimato reikalavimø.
Laikantis paukðèiø laikymo reikalavimø bei higienos sàlygø, vandens paukð-
èiams turi bûti prieinami vandens ðaltiniai maudytis.
115
 Prieð atveþant naujà
paukðèiø partijà, reikia da-
ryti sanitarinæ pertraukà
Laikantis paukðèiø uþkreèiamø ligø profilaktikos, prieð naujà paukðèiø partijà
kruopðèiai iðvalomos, iðplaunamos ir iðdezinfekuojamos patalpos. Sienos, lubos,
pertvaros baltinimos ðvieþiai gesintomis kalkëmis, jeigu reikia, patalpos ir árengimai
remonuojami. Árengimus (girdyklas, lesalines, kità inventoriø) taip pat reikia
kruopðèiai iðvalyti ir iðdezinfekuoti. Negalima iðstumti ið paukðtidþiø mëðlo ir
palikti krûvoje ðalia tvarto. Mëðlà geriausiai krauti paèiose paukðtidëse mobiliais
krautuvais á tvarkingas priekabas, uþdengti brezentu, kad veþant neuþterðtø
teritorijos. Sveikø paukðèiø mëðlas gali bûti veþamas tiesiogiai á laukus, o serganèiø
kraunamas á rietuves, laikantis tam tikrø reikalavimø, ir nukenksminamas
biotermiðkai. Nugaiðusiø paukðèiø lavonëliai turi bûti surenkami á sandarias,
geriausia - metalines dëþutes. Dirbantis personalas, atëjæs á paukðtynà, turi persirengti
spec. drabuþiais ir spec. avalyne. Paðaliniø asmenø lankymasis draudþiamas.
12 pav. Kilnojami nameliai mësiniams viðèiukams
Paukðtyno teritorijoje reikia pastoviai naikinti grauþikus, skraidanèius vabz-
dþius, kurie yra potencialûs ligø platintojai.
Pabaigus auginti eilinæ paukðèiø partijà, lauke esantys aptvarai paliekami tuðti
tam, kad ataugtø augmenija bei nutrûktø kai kuriø parazitø vystymosi ciklas.
116

Norëdami tinkamai ðerti
gyvulius ir racionaliai nau-
doti paðarus, turime gerai
þinoti jø cheminæ sudëtá,
maistingumà, juose esanèiø
maisto medþiagø savybes bei
átakà gyvuliø produktyvu-
mui ir produkcijos kokybei
GYVULIØ ÐËRIMAS
Gyvulio organizmui ir jo funkcinëms bei morfologinëms ypatybëms didelæ átakà
turi mityba. Ji tiesiogiai veikia virðkinimo traktà, o per já ir kitus organus bei visà
organizmà.
Ðërimas turi átakos produkcijos kokybei, gyvuliø sveikatai, vislumui, taip pat yra
svarbiausias gyvuliø produktyvumo, paðarø racionalaus naudojimo ir
gyvulininkystës pelningumo veiksnys.
Nuo ðërimo racionalumo priklauso gyvuliø prieauglio augimas ir vystymasis.
Nepakankamai ðeriami gyvuliai lëèiau auga, vystosi, pablogëja jø kûno sudëjimas,
iðryðkëja eksterjero trûkumai, maþëja produktyvumas, o ðeriami nepilnaverèiais
paðarais, gali susirgti avitaminozëmis ir kitomis ligomis. Ðërimas reikðmingas ir
gyvuliø reprodukcinëms savybëms. Nuo reproduktoriø ir pateliø ðërimo priklauso
apsivaisinimas, embrionø vystymasis, gimusio prieauglio kokybë.
Galvijø, nuo pirmøjø gyvenimo dienø ðeriamø pilnaverèiais paðarais, geriau
vystosi krûtinës làsta, pilvas, jie uþauga ilgesni, platesni negu tie, kurie ðeriami
nesubalansuotais paðarais. Tokiø suaugusiø gyvuliø ilgesnis bei talpesnis
virðkinamasis traktas, todël á kraujà patenka daugiau maisto medþiagø. Tai ypaè
svarbu ekologiniø ûkiø gyvuliams.
Racionalus ir pilnavertis gyvuliø ðërimas priklauso nuo paðarø gamybos, todël
reikia didinti paðarø iðteklius, gerinti jø kokybæ, taikyti naujus paðarø gamybos bei jø
paruoðimo ðërimui bûdus. Kiekvienam gyvuliui turi bûti sukauptas nustatytas tam
tikros rûðies paðarø kiekis, rûpinamasi jø kokybe, gamyba bei ruoðimu ðërimui.
Gyvuliams, kaip ir visiems gyviems organizmams, reikia deguonies, vandens ir
maisto. Be jø gyvas organizmas negali egzistuoti. Pirmieji du veiksniai gyvuliø
augintojams nekelia dideliø rûpesèiø. Daug sudëtingiau rûpintis gyvuliø mityba, nes
ji labai svarbi gyvulio organizmui, jo augimui, sveikatai, medþiagø apykaitai,
reprodukcijai ir produktyvumui.
Gyvuliai minta augalinës ir gyvûninës kilmës paðarais. Ið paðaro maisto
medþiagø jie sudaro savo organizmo làsteles ir audinius. Gyvuliø ir augalø
organizmuose yra tø paèiø elementø. Esminis augalø ir gyvuliø skirtumas yra tai, kad
117

Organizmo gyvybei bû-
tina anglis, deguonis, azo-
tas, siera, fosforas, kalcis,
chloras, kalis, natris, cin-
kas, manganas, kobaltas,
jodas ir kiti elementai
Jeigu paros davinyje (ra-
cione) ilgesná laikà trûksta
kuriø nors maisto medþia-
gø, gyvulys eikvoja orga-
nizme susikaupusias jø at-
sargas
augalai savo làsteliø ir audiniø junginius (organinæ medþiagà) sudaro ið neorganiniø
junginiø, o gyvuliai minta augalø organine medþiaga, ið jos sintetina savo organines
medþiagas.
Daugelis þinomø cheminiø elementø yra gyvuliø organizme ir augaliniuose
paðaruose. Anglies, deguonies, vandenilio, azoto, kalcio ir fosforo organizme yra
daugiausia - jie sudaro apie 98,5 % bendros gyvuliø ir augalø masës. Kitø cheminiø
elementø yra labai mažai. Maisto medþiagø reikmë yra toks gyvuliø mitybai
reikalingas organiniø junginiø bei cheminiø elementø kiekis, kurio pakanka normaliai
fiziologiniai bûklei palaikyti, taip pat numatomam produktyvumui gauti. Maisto
medþiagø reikmë nëra pastovi. Ji kinta priklausomai nuo gyvulio rûðies, amþiaus,
fiziologinës bûklës, eksploatavimo pobûdþio, produktyvumo ir t.t.
Pagal maisto medþiagø reikmes nustatomos ðërimo normos. Jose nurodoma,
kiek gyvuliui reikia sausøjø medþiagø, energijos, organiniø, balastiniø, mineraliniø,
biologiðkai aktyviø medþiagø ir pan. Normose atsiþvelgiama á atskirø mitybos
elementø tarpusavio santyká, pvz.: azotiniø ir neazotiniø medþiagø, cukraus ir azoto
junginiø, kalcio ir fosforo, kalio ir natrio bei kitø medþiagø ir elementø.
Melþiamø karviø ðërimas
Pagrindinë karvës paskirtis - duoti daug ir geros kokybës pieno. Ji geba
efektyviai panaudoti tas maisto medþiagas, kuriø nevirðkina þmogaus organizmas.
Norint, kad karvë bûtø pieninga, reikia pilnaverèiai ðerti, nes maþas gyvulio
produktyvumas labiau priklauso nuo neracionalaus ðërimo negu nuo netikusio
veislininkystës darbo.
Su paðarais karvës turi gauti pakankamai riebalø, baltymø, angliavandeniø,
mineraliniø medþiagø ir vitaminø. Ðios greitai iðsenka, todël sutrinka medþiagø
apykaita, maþëja karviø svoris ir produktyvumas, blogëja reprodukcinës savybës.
Ið kokiø paðarø sudaryti karvës paros racionà? Ekologiniuose ûkiuose labai tin-
ka geros kokybës ðienas. Vertingiausias yra ankðtiniø þoliø (dobilø, liucernø) arba
ankðtiniø ir varpiniø þoliø miðinio ðienas. Daugiausia maisto medþiagø ðiene bûna,
kai varpinës þolës pjaunamos plaukëjanèios, o ankðtinës - prieð þydëjimà. Sausà
vasarà ðienà galima dþiovinti þaginiuose. Stokojant ðieno, dalá jo galima pakeisti
ðiaudais (ypaè nelabai pieningoms karvëms, penimiems galvijams). Tinkamiausi yra
mieþiø ir aviþø ðiaudai.
Be stambiø paðarø, galvijams reikia duoti ir sultingø: ðakniavaisiø,
ðakniagumbiø, siloso ir ðienainio.
118

Silosas yra palyginti pi-
gus ir maistingas paðaras
karvëms ir penimiems gy-
vuliams
Koncentruoti paðarai
yra patys maistingiausi
Paðariniai runkeliai bûna maþiausiai þemëti, lengvai nuvalomi. Jie lengvai
virðkinami, gyvuliai juos noriai ëda. Puscukriniai runkeliai auga giliau dirvoje, bûna
þemëtesni ir kietesni uþ paðarinius runkelius. Prieð ðeriant juos reikëtø nuplauti ir
susmulkinti.
Cukriniai runkeliai yra maistingesni, taèiau jie auga giliai dirvoje, bûna labai
þemëti ir kieti. Karvëms juos galima duoti tik nuplautus ir smulkintus. Melþiamoms
karvëms jø galima duoti po 0,5 -0,8 kg/1 kg pieno.
Pašariniai grieþèiai turi specifiná kvapà ir skoná, persiduodantá pienui, todël
melþiamoms karvëms jø galima duoti po melþimo ir nedaug.
Ðeriamos tik netinkamos maistui ir sëklai bulvës. Jas prieð ðërimà reikia nuplauti
ir susmulkinti, o pavasará- nulauþyti daigus, nes juose yra nuodingos medžiagos
solanino.
Ðakniavaisiai su lapais bei ðakniavaisiø lapai yra labai sultingi, todël kartu su jais
reikëtø karvëms duoti sausø paðarø - ðieno, gerø ðiaudø. Per parà ðakniavaisiø su
lapais galima duoti iki 20 kg. Ðakniavaisiø lapus suðerti tik ðvieþius, nepradëjusius
kaisti bei gesti ir neþemëtus. Lapuose yra nemaþai rûgðtyniø rûgðties, didesnis jos
kiekis kenkia gyvuliø organizmui. Jø ið karto galima duoti ne daugiau kaip 10 kg, o
praëjus kelioms valandoms ir paðërus kitokiais paðarais vël galima duoti lapø.
Geriausias yra daugiameèiø þoliø ir ankðtiniø vienmeèiø augalø silosas.
Geros kokybës silosas melþiamø karviø paros davinyje gali sudaryti 40 - 50 %, o
kukurûzø - 33 % visø sultingø paðarø.
Koncentruotiems paðarams tinka mieþiai, þieminiai rugiai, þieminiai kvieèiai,
aviþos, paðariniai þirniai, pupos ir vikiai. Mieþiniai miltai koncentruotose paðaruose
turëtø sudaryti 50-60%. Ðvieþiø gûudø ir miltø gyvuliams negalima duoti, nes
sutrinka virškinimas. Ruginius miltus geriausiai maišyti su kilius koncentratais.
Melþiamø karviø koncentruotø paðarø davinyje rugiø gali bûti ne daugiau kaip 20 %.
Þieminiai kvieèiai paðarui neturi bûti labai smulkiai susmulkinti. Jø á koncentruotà
daviná galima pridëti tiek pat, kiek ir rugiø. Aviþiniø miltø melþiamoms karvëms
galima duoti 20 - 30 % koncentruotø paðarø davinio. Paðariniø þirniø miltuose gausu
virðkinamøjø proteinø, todël jie gerai tinka koncentruotøjø paðarø miðiniuose (galima
pridëti 20 - 30 %). Paðariniø pupø miltai, kaip ir þirniø, gerai tinka pridëti á miðinius. Á
koncentruotus paðarus karvëms pupø galima ámaiðyti iki 30 %. Paðariniø vikiø miltø
melþiamoms karvëms galima duoti po 2 - 3 kg kartu su kitais koncentruotais pašarais.
Labai svarbu, kad karviø paðaruose bûtø pakankamai mineraliniø medþiagø ir
vitaminø. Natrio ir chloro stygiø gyvulio organizme reikia kompensuoti duodant
119
 Paðaruose turëtø bûti
mineraliniø medþiagø, vi-
taminø
Koncentruotieji paša-
rai yra pagrindinis paðaras
kiaulëms
valgomosios arba laiþomosios druskos.
Mûsø iðaugintuose paðaruose bûna nedaug fosforo, todël gyvuliams jo trûksta.
Su paðarais reikia duoti specialø mineraliná miðiná. Jodo ir kobalto ypaè trûksta tada,
kai galvijai ðeriami paðarais, iðaugintais lengvose smëlio dirvose bei durpynuose.
Kobalto druskos karvëms geriausiai duoti sumaiðius jà su koncentruotais paðarais.
Melþiamø karviø racionuose turi bûti pakankamai karotino. Jo daþniausiai bûna
þoliniuose paðaruose. Esant bûtinybei, ekologiniuose ûkiuose galima naudoti
sintetinius vitaminus ir mikroelementus tik tokiais kiekiais, kurie bûtini gyvuliø
organizmui. Pirmenybë turi bûti teikiama natûraliems vitaminams.
Kiaulë - visaëdis gyvulys, ji gerai virðkina ir augalinius, ir gyvûninius paðarus.
Koncentruotuose paðaruose maþai vandens, làstelienos ir daug maisto
medþiagø. Á ðià paðarø grupæ áeina varpiniø ir ankðtiniø javø grûdai, techninës
gamybos atliekos - sëlenos, iðspaudos, rupiniai ir kt.
Varpiniø javø grûduose gausu angliavandeniø, o ankðtiniø- proteinø.
Mieþiai gerai tinka ðerti visoms kiauliø grupëms, ypaè prieaugliui. Mieþiø
organinæ medþiagà kiaulës suvirðkina 86 - 90 %, todël racione jø gali bûti iki 40-70 %.
Aviþose yra daug krakmolo ir riebalø. Kiaulëms gerai tinka lukðtentø aviþø
miltai, o nelukðtentas aviþas jos blogai virðkina. Penimoms kiaulëms (ypaè antrà
penëjimo pusæ) daug aviþø duoti negalima, nes nuo jø riebalø blogëja skerdienos
kokybë. Veislinëms kiaulëms aviþos, sumaiðytos su kitais koncentratais, yra labai
geras paðaras. Koncentruotuose paðaruose aviþø gali bûti 20 - 40 %. Maþiems
parðeliams duodamos sijotos aviþos.
Rugiai yra panaðaus maistingumo kaip mieþiai. Ðvieþiais ruginiais miltais
gyvuliø ðerti negalima, nes nuo jø sutrinka virðkinimas. Ruginiai miltai ðeriami tik
sumaiðyti su kitais koncentratais. Miðinyje rugiø turi bûti ne daugiau kaip 30 %.
Negalima kiauliø ðerti uþterðtais, skalsëtais rugiais. Suaugusioms kiaulëms rugiø
galima duoti iki 1 kg.
Kvieèiai, kaip ir rugiai, kiaulëms ðeriami sumaiðyti su kitais koncentruotais
paðarais. Penimos kiaulës kvieèius gerai ëda. Jais nupenëtø kiauliø mësa bei laðiniai
bûna geros kokybës. Taèiau kvieèiø, kaip ir rugiø, nepatartina duoti parðavedëms.
Þirniuose yra daug proteinø (juose nemaþai nepakeièiamø amino rûgðèiø, ypaè
lizino), vitaminø ir mineraliniø medþiagø. Þirniø miltai ðeriami sumaiðyti su kitais
koncentruotais paðarais (þirniai gali sudaryti iki 50 %). Daug þirniø miltø
rekomenduojama duoti penimoms kiaulëms baigiant penëti, tada jø laðiniai bûna
kieti, geros kokybës.
120
 Vikiai maistingumu panaðûs á þirnius, taèiau dël juose esanèiø karèiøjø
medþiagø blogai kiauliø ëdami. Be to, vikiai kietina vidurius, o parðeliai gali net
apsinuodyti. Vikiø kiaulëms galima duoti po nedaug.
Paðarinës pupos turi daug proteinø, juose yra visos bûtinos amino rûgðtys.
Kiaulëms pupø, sumaiðytø su kitais koncentruotais paðarais, galima duoti iki 20 %.
Paðariniai (saldieji) lubinai turi daug proteinø, taèiau juose daug làstelienos. Saldþiøjø
lubinø sëklos malamos smulkiai, tuomet kiaulës geriau juos virðkina. Á koncentruo-
tøjø paðarø miðinius galima pridëti iki 20 % saldþiøjø lubinø.
Sultingieji paðarai gerina virðkinimà, þadina apetità, jø geros dietinës savybës.
Ðiø paðarø maisto medþiagas kiaulës geriau pasisavina.
Vertingiausia ankðtiniø augalø (dobilø, liucernø) þolë, nes joje daug proteinø
ir vitaminø. Kiaulëms galima duoti dilgëliø. Jose daug vitaminø A ir D, taip pat
geleþies. Kiaulëms tinkamiausia jauna neperaugusi þolë. Jà galima sušerti su jovalu
arba atskirai.
Runkeliai - lengvai virðkinamas paðaras, gerai tinka kiaulëms ðerti. Puscukriniai
ir cukriniai runkeliai maistingesni uþ paðarinius, nes turi daug cukraus. Kiaulëms
runkeliø duodama tiek pat, kaip ir þolës: kiaulëms - iki 5 kg, parðavedëms - iki 6 kg,
nujunkytiems parðams -0,3 kg, pakaitiniam prieaugliui-iki 3 kg, penimiems- iki 2 kg.
Runkeliai kiaulëms duodami þali, susmulkinti. Norint suðerti daugiau, dalá galima
suðutinti. Runkeliø lapai - naudingas paðaras. Suaugusioms kiaulëms lapø galima
duoti 4-6 kg, pridedant po 4-6 g kreidos.
Morkos noriai kiauliø ëdamos. Vertingiausios raudonosios morkos, nes jose
gausu karotino. Morkas geriau suðerti prieaugliui, parðavedëms su parðeliais ir
kuiliams. Ðeriamos þalios morkos susmulkinamos.
Bulvës kiaulëms ðeriamos virtos arba ðutintos ir sutrintos. Ðutinamas bulves
reikia ðvariai nuplauti. Pavasará reikia nulauþyti sudygusiø bulviø daigus, nes juose
yra nuodingos medþiagos solanino. Bulvës geriausiai tinka penimoms, nedaug galima
duoti ir veislinëms kiaulëms. Ðeriant daugiau bulviø, reikia duoti daugiau baltymingø
paðarø: ankðtiniø javø (þirniø, pupø ir kt.) miltø, iðspaudø, pieno. Bulviø per dienà
galima duoti: parðavedëms 3 - 4 kg, kuiliams 2 - 3 kg, 20 - 30 kg parðams 1,0 - 1,5 kg,
30 - 40 kg - 1,5 - 2,0 kg, 40 - 50 kg - 2,5 - 3,0 kg, 60 - 80 kg - 3 - 4 kg, sverianèioms
daugiau kaip 80 kg - 4 - 5 kg, suaugusioms penimoms kiaulëms - 6 8 kg per dienà.
Paðariniai kopûstai yra labai vandeningi, lengvai virðkinami ir gyvuliø noriai
ëdami. Veislinëms kiaulëms galima duoti 6-8 kg.
Stambieji paðarai turi daug làstelienos, todël kiaulëms jø reikia duoti po nedaug.
Ekologiniuose ûkiuose duoti stambiøjø paðarø bûtina, kadangi kiaulës turi bûti
pastoviai kaþkuo uþsiëmusios.

121

Pagrindinæ paukðèiø ra-
ciono dalá sudaro koncen-
truotieji lesalai
Paðariniø grûdø kokybë
priklauso nuo jø laikymo
sàlygø
Literatûroje nurodoma,
kad viename grame kà tik
iðkultø grûdø yra iki 6000
tûkst. bakterijø ir iki 80 000
mikroskopiniø grybø spo-
rø
PAUKÐÈIØ LESINIMAS
Norint, kad paukðèiai normaliai augtø, vystytøsi ir bûtø produktyvûs, reikalingas
tam tikras maisto medþiagø kiekis. Jø ðaltinis yra lesalai, jø gaunamos gyvybei ir
augimui reikalingos medþiagos, todël juose turi bûti ne tik baltymø, riebalø,
angliavandeniø, bet ir mineraliniø medþiagø bei vitaminø. Mineralinës medþiagos
áeina á visø audiniø sudëtá, dël jø trûkumo sutrinka organizmo vystymasis. Normaliai
organizmo veiklai palaikyti bûtini vitaminai. Lesalø normà nustato patys paukðèiai,
nes jie lesa iki soties. Bûtina, kad paukðèiai nuolat turëtø vandens. Jis bûtinas
virðkinimui, áeina á kûno sudëtá, bet ir reguliuoja kûno temperatûrà.
PAÐARØ KOKYBË
Pastaruoju metu ypaè susirûpinta gyvuliams ðeriamø paðarø kokybe.
Sandëliuojant paðarus bûtina laikytis veterinariniø sanitariniø reikalavimø, nes dël
pelësiniø grybø ir mikroorganizmø poveikio jie gali sugesti. Ypaè tai aktualu
sandëliuojant paðarinius grûdus. Laukuose auganèius javus puola taip vadinamieji
"laukø" grybai. Svarbiausia ið jø - Fusarium gentis. Šie mikroskopiniai grybai ne tik
paþeidþia augalus, bet ir produkuoja toksinius junginius, vadinamus mikotoksinais.
Svarbiausi ðios genties grybø produkuojami toksinai yra zearalenonas, DON ir kt.
Rudená nukulti grûdai á sandëlius patenka su tam tikrais fuzariotoksinø kiekiais.
Sandëliuose juos "uþpuola" sandëliø pelësiniai grybai. Daþniausiai tai bûna
Aspergilus ir Penicillium genèiø grybai. Jie produkuoja aflatoksinus, ochratoksinus,
citrininà ir t.t.
Nesilaikant reikalavimø, grûdai gali sugesti ir jais ðeriant galimi gyvuliø
susirgimai ir apsinuodijimai. Grûdø kokybë priklauso ne tik nuo nuëmimo
technologijos ir grûdø laikymo bûdø, bet ir nuo mikrobiologiniø procesø, kurie vyksta
paèiame grûde.
Ant augalo pavirðiaus visada yra daug ávairiø mikroorganizmø. Mikro-
organizmai, randami ant sveiko augalo ir jam nekenkiantys, vadinami epifitiniais. Jie
maitinasi þuvusiomis augalo dalelytëmis arba iðsiskyrusiais ið augalo skysèiais.
Epifitiniø mikroorganizmø skaièius ant ávairiø augalø rûðiø yra nevienodas. Gamtoje
(dirvoje, vandenyje, mëðle) paplitæ bakterijos, tokios kaip E.coli, Cl.perfringens,
salmonelës randamos ir ant augalø. Patekæ á sandëlius, priklausomai nuo grûdø
122

Temperatûrai pakylus iki
20 - 30°C, o santykinei oro
drëgmei iki 82 - 85%, susi-
daro geros sàlygos mikro-
organizmams vystytis
saugyklø sanitarinës bûklës, grûdai apsikreèia sandëliø mikroflora. Kaip literatûroje
raðoma, mikroorganizmø skaièius grûduose priklauso nuo pradinio aruodø
uþterðtumo, deguonies ir anglies dvideginio santykio aruodo mikroklimate,
dþiovinimo, konservavimo, temperatûros, santykinës drëgmës, saugojimo laiko,
paèiø grûdø kokybës.
Sandëliuojant grûdus vyksta jø mikrofloros gyvybiniai procesai. Ðiems
procesams vykti reikia tam tikrø sàlygø. Jei per maþa santykinë drëgmë (maþiau
nei 18%), mikroorganizmø gyvybiniai procesai vyksta lëèiau. Dël làsteliø
kvëpavimo kyla temperatûra ir didëja tarpuose tarp grûdø esanèio oro drëgmë.
Pradþioje vystosi pelësiniai grybai, vëliau - rutulinës ir ávairios sporinës lazdelinës
bakterijos. Dël to grûdø temperatûra pakyla iki 50°C, grûdai keièia spalvà,
pajuoduoja, sulimpa á gabalus, turi nemalonø kvapà. Sàlyginai grûdø sugedimo lygá
galima suskirstyti á tris laipsnius:
Pirmasis - grûdø pavirðiuje esantys saprofitiniai kokai ir sporinës bakterijos,
kuriø ið lauko atveþtuose sandëliavimui grûduose bûna apie milijonà viename grame,
taip pat mikroskopiniai grybai (bûna apie 1000 sporø viename grame grûdø)
kvëpuoja, todël kyla temperatûra ir didëja santykinë oro drëgmë. Ðioje stadijoje
daugëja mikromicetø, bakterijø kiekis sumaþëja. Tai aiðkinama kai kuriø
mikroskopiniø grybø savybe gaminti antimikrobines medþiagas. Taip ðie pelësiai
tampa "pagalbininkais", apsauganèiais paðarus nuo bakterijø.
Antrasis - bakterijø ir mikroskopiniø grybø skaièius labai didelis. Atsiranda
anaerobiniø mikrobø. Ið pelësiniø grybø vyrauja Penicillium ir Aspergilus genèiø
grybai. Grûdai tampa toksiðki.
Treèiasis - bakterijø kiekis sumaþëja, mikroskopiniai grybai jas nukonkuruoja.
Irstant grûdams susidaro sieros vandenilio ir amoniako dujos. Toks paðaras netinka
ðërimui.
Mikotoksikoziø ir bakterinio grûdø uþterðtumo profilaktikos priemonës
turëtø bûti taikomos visuose paðarø ruoðimo etapuose. Augalus paðarø gamybai
reikia tinkamai uþauginti, konservuoti nuimtà derliø, ávertinti mikotoksikologiniu ir
sanitariniu poþiûriu, jei reikia - nukenksminti.
Paðarø uþterðimo prevencija
Paðarø mikologinio ir bakterinio uþterðtumo prevencijos priemones galima
suskirstyti á du etapus:
123

Po derliaus nuëmimo,
saugant grûdus aruoduo-
se, susidaro tam tikra mik-
roekosistema, kuri gali ar-
ba negali bûti palanki pelë-
siniø grybø, bakterijø au-
gimui ir toksinø gamybai
! priemonës iki derliaus nuëmimo;
! priemonës po derliaus nuëmimo.
Pigiausias ir efektyviausias mikotoksinø profilaktikos bûdas - paðarø apsauga
nuo pelijimo ir uþterðtumo mikotoksinais maþinimas. Papildomi veiksniai, norint
apsaugoti paðarus nuo mikotoksinø ir bakterijø kiekio padidëjimo, yra reguliarus
paðarø kokybës tyrimas, paþangiø grûdø perdirbimo technologijø ádiegimas ir
cheminiø konservantø naudojimas (propiono r.).
Prevencines agrotechnines primones
Nuimamo derliaus mikrobiologinës savybës labai priklauso nuo saprofitiniø
mikroorganizmø, esanèiø kultûrose, ir nuo pradinio jø uþterðtumo toksikogeniniais
grybais. Saprofitiniø ir pelësiniø grybø sporos (Fusarium, Alternaria,
Cladosporidium, Helminthosporidium gentys), kai kurie mikroorganizmai {E.coli,
Cl.perfringens) laikosi dirvoje. Augalai jais apsikreèia vegetacijos metu. Ðiame etape
prevencijai siûlomos agrotechninës priemonës, maþinanèios galimybes paðarus
uþterðti. Tai bûtø:
! sëjomainø taikymas;
! tinkamas dirvos ádirbimas ir subalansuotas træðimas;
! per tankaus augalø augimo vengimas;
! teisingai planuojama derliaus nuëmimo data, atsiþvelgiant á klimatines
sàlygas, javø subrendimo laipsná;
! javø apsaugojimas nuo paþeidimø (vabzdþiø ir kt.).
Taikant sëjomainas, dirvoþemyje pakinta agroekosistema, tuo paèiu kinta
mikroflora, sumaþëja toksikogeniniø grybø, patogeniniø mikroorganizmø
koncentracija.
Literatûroje raðoma, kad ðiuo metu veiksmingø fungicidø, naudojamø laukuose
ir veikianèiø prieð Fusarium grybø gentá, nëra. Jeigu chemizuotø ûkiø laukuose ir yra
naudojami fungicidai, tai nuslopinami Fusarium genèiai konkuruojantys grybai, o
fuzariotoksinai gali bûti gaminami dar intensyviau.
Sandëliø grybais vadinami Aspergilus ir Penicillium genèiø pelësiniai grybai.
Grûdø perdirbimo kombinatø grûdø sandëliavimo talpose daþnai randama
Clostridium perfringens bakterijø. Tai paaiðkinama tuo, kad ðis mikroorganizmas
patenka á sandëlius su grûdais ið dirvos. Kadangi Clostridium perfringens nëra
grieþtas anaerobas, tai grûdø sandëliø mikroklimatas yra palankus jo augimui.
Siekiant efektyviai apsaugoti paðarus nuo gedimo ir toksinø susidarymo
sandëliavimo metu, grûdø saugyklose turi bûti tinkamos sàlygos. 8 lentelëje nurodyti
124
grûdø aruodø ekologiniai faktoriai ir jø átaka sandëliuojamø grûdø mikroflorai.

8 lentelë. Grûdø aruodø aplinkos faktoriai ir jø átaka sandëliuojamø grûdø

mikroflorai

Ekologinis faktorius Átakà grybø augimui

Pradinis aruodø Didelis mikroskopiniø grybø kiekis aruoduose uþkreèia

užterštumas sandëliuojamus grûdus ir sudaro sàlygas jiems daugintis.
Mikroorganizmai gali augti, kai terpës pH yra
pH
platus (1,5 - 9,8)
Mikroorganizmø augimui palanki aplinkos temperatûra
Temperatûra (10-40°C). Penicillium genties grybai gali augti þemesnëse
temperatûrose.
Didesnë nei 65% santykinë drëgmë aruodo viduje yra
Santykinë drëgmë
rizikos faktorius grybø augimui.
Grûdø saugojimo laikas Ilgesnis saugojimo laikas padidina pelijimo galimybes.
Mikroorganizmø Yra konkurencija tarp bakterijø, saprofitiniø grybø ir
tarpusavio sàveika toksiðkø sandëliavimo grybø.
Piktþoliø kiekis, grûdø suþalojimas ir priemaiðø buvimas
Derliaus nuëmimo kokybë
skatina mikroorganizmø augimà.
Iðlygina aplinkos ir saugyklos temperatûrà ir apsaugo nuo
Grûdø ventiliacija
drëgmës migracijos.

125
 REIKALAVIMAI EKOLOGIÐKØ ÞEMËS ÛKIO
IR MAISTO PRODUKTØ GAMYBAI IR
TVARKYMUI

Taikymo sritis Reikalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui
parengti pagal Europos Sàjungos tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 ir Ekologinio
þemës ûkio taisykliø (2006 m. sausio 21 d. þemës ûkio ministro ásakymas Nr. 3D-253,
Žin., Nr. 74-2561) reikalavimus.
Reikalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui
(toliau - Taisyklës arba EÞÛMPGTT) nustato ekologiðkø þemës ûkio ir maisto
produktø gamybos, tvarkymo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus.
Þemës ûkio ir maisto produktai, atitinkantys Taisykliø reikalavimus, gali bûti
vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiðkø produktø sertifikavimo
ženklu.

Ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybos ir tvarkymo taisyklëse

Sàvokos vartojamos sàvokos:
Dauginamoji medžiaga - sëkla, visas augalas ar vegetatyvinë augalo dalis
(skiepûgliai, poskiepiai, ûgliai, ðakniastiebiø dalys, stiebagumbiai, in vitro ir kt.),
skirti tam tikros veislës augalams dauginti.
Desertifikavimas - procedûra, kuria sertifikacijos ástaiga pripaþásta, kad
sertifikuotas produktas, gamybos procesas neatitinka nustatytø reikalavimø.
Ekologinës gamybos ûkis - ûkis ar ámonë, atitinkantys EÞÛMPGT taisykliø
reikalavimus.
Ekologiðki þemës ûkio ir maisto produktai - sertifikuoti þemës ûkio ir maisto
produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal ðiø Taisykliø
reikalavimus.
Fasuotas produktas - produktas, iš anksto supakuotas arba ir sukomplektuotas
ir laikomas talpykloje, paruoštas pateikti vartotojui ar viešajam maitinimui.
Genetiškai modifikuotas organizmas - organizmas (iðskyrus þmogø), kurio
genetinë medžiaga yra taip pakeista ir ágijusi tokiø savybiø, kurios negalëtø atsirasti
126
organizmui dauginantis natûraliu bûdu.
Genetiškai modifikuotas produktas - medþiaga, kurios sudëtyje yra ar kuri
susideda iš genetiškai modifikuotø organizmø, jø daliø ar ið genetiðkai modifikuotø
organizmø iðskirtø medþiagø ir yra teikiama á rinkà.
Laukinë augmenija - natûraliai gamtoje iðaugæ grybai, uogos, vaisiai, vaistiniai
ir prieskoniniai augalai.
Maisto priedai - medþiagos, kurios, nebûdamos maistu ar jo sudëtinëmis dali-
mis, dedamos á maistà technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kurios paèios arba
jø dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikëtina, kad tampa sudëtine maisto
dalimi.
Maisto produktø ingredientai - maisto (maisto produkto) sudedamosios dalys.
Pagalbinës maisto perdirbimo medžiagos - medžiagos, vartojamos maisto
priedams tirpinti, praskiesti, skaidyti, nepakeièiant jø technologinës funkcijos, palen-
gvinanèios maisto priedø taikymo ar vartojimo sàlygas.
Pagalbinës ûkio medžiagos - medþiagos, naudojamos ûkyje (tràðos, augalø ap-
saugos, gyvuliø prieþiûros priemonës), iðskyrus pastatø ar árengimø valymo ir dezin-
fekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius
vaistus.
Paralelinë produkcija - tos paèios rûšies produkcija, gaminama ekologinës ir
áprastinës gamybos padaliniuose viename gamybos objekte.
Pereinamasis laikotarpis - tai laikotarpis, per kurá ûkyje ádiegiama Taisykliø
reikalavimus atitinkanti sëjomaina, træðimas, augalø apsaugos bûdai ir ið áprastinës
gamybos sistemos pereinama á ekologinës gamybos sistemà. Pereinamojo laikotarpio
pradžia yra prašymo sertifikuoti ûká pateikimo data.
Sertifikacijos ástaiga - juridinis asmuo, atliekantis sertifikavimo ir kontrolës
procedûras pagal ðiø Taisykliø reikalavimus.
Sertifikatas - pagal Taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad identifikuo-
tas produktas ar gamybos procesas atitinka nustatytø Taisykliø reikalavimus. Serti-
fikatas suteikia teisæ jame nurodytus produktus þenklinti atitinkamø produktø sertifi-
kavimo ženklu.
Sertifikavimas - procedûra, kuria sertifikacijos ástaiga patvirtina, kad produktas,
gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.
Sintetinës tràšos - tràšos, gaminamos naudojant cheminius ar kitus procesus,
kuriø metu pasikeièia cheminë produktø sudëtis, išskyrus tuos atvejus, kai biologiniai
ir fiziologiniai procesai vyksta natûraliai.
Sintetiniai pesticidai - sintetinës augalø apsaugos priemonës (herbicidai, fungi-
cidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.).
Tvarkymas - ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø perdirbimas (áskaitant

127
gyvûnø skerdimà ir pjaustymà) ar realizavimas.
Ženklinimas - þenklinimo rekvizitø pateikimas ant prekës ir/ar prekës pakuotëje
arba bendroje pakuotëje spausdinant, priklijuojant etiketæ, pritvirtinant ženklà, reljefu
ar kitokiu bûdu.

Ekologiðkø þemës ûkio produktø ir jø gamybos proceso

sertifikavimas

Ekologiðkai pagamintus þemës ûkio produktus, jø gamybos procesà šiuo metu

sertifikuoja tik vieðoji ástaiga „Ekoagros“.
Sertifikuojami þemës ûkio ir maisto produktai turi bûti auginami ir tvarkomi bei
ženklinami pagal EÞÛMPGTT reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus tikrinamas
visas þemës ûkio ir maisto produktø gamybos procesas ir produkcija, taip pat
medžiagos, naudojamos ir gaminamos šio proceso metu.
Pareiðkëjas, auginantis ar tvarkantis ekologiðkà þemës ûkio produkcijà, privalo
pildyti Ekologinës gamybos ûkio veiklos þurnalà, patvirtintà Lietuvos Respublikos
þemës ûkio ministro 2005 m. kovo 23 d. ásakymu Nr. 3D-156 (Žin., 2005, Nr. 39-
1274), kuris turi bûti pateikiamas kontroliuojanèiø pareigûnø praðymu. Ekologinës
gamybos ûkio veiklos þurnalas privalo bûti saugomas 5 (penkerius) metus.
Pareiðkëjas, pradedantis ekologiðkai ûkininkauti, privalo sudaryti pers-
pektyviná ûkininkavimo planà, jame turi bûti numatyta perëjimo á ekologiná
ûkininkavimà trukmë, laipsniðkumas, sëjomaina, træðimas, augalø apsaugos bûdai ir
apsirûpinimas pašarais. Šis planas kiekvienais metais turi bûti perþiûrimas ir prireikus
koreguojamas.
Ekologinës gamybos ûkiuose ir ámonëse turi bûti tvarkoma buhalterinë
apskaita ir nuolat saugomos visø perkamø ir parduodamø produktø bei
medþiagø sàskaitos. Perkant ar parduodant ekologiðkus þemës ûkio produktus,
dokumentuose turi bûti nurodyta jø kilmë (ekologiškumas).

128
Sertifikavimo tvarka Sertifikavimas atliekamas tik pageidaujanèiojo uþsiimti ekologiðkos þemës ûkio
produkcijos auginimu ar tvarkymu asmens (toliau - pareiðkëjas) raštišku prašymu.
Kasmet pateikiamø nustatytos formos dokumentø sàraðà, ûkio subjektø tikrini-
mo bei tikrinimo rezultatø ekspertizës, taip pat sertifikato iðdavimo tvarkà ir atlikimo
terminus nustato sertifikacijos ástaigai.
Pareiðkëjas/gamintojas kasmet iki einamøjø metø kovo 31 d. pateikia nusta-
tytos formos dokumentus, iðskyrus tvarkymo ámones, jos gali teikti prašymus ištisus
metus.
Sertifikacijos ástaiga, gavusi pareiðkëjo praðymà, per 30 (trisdeðimt) kalendo-
riniø dienø priima sprendimà dël sertifikavimo darbø atlikimo ir sudaro su pareiðkëju
sertifikavimo darbø sutartá.
Patikrinusi ûkio subjektà sertifikacijos ástaiga atlieka tikrinimo rezultatø eksper-
tizæ ir priima nutarimà dël sertifikato išdavimo. Jei:
! priimamas teigiamas sprendimas, sertifikacijos ástaiga iki einamøjø metø rug-
sëjo 30 d. išduoda sertifikatà ekologinës gamybos ûkio subjektui. Sertifikatas išduoda-
mas vieneriems metams;
! priimamas neigiamas sprendimas, pareiðkëjas apie nutarimà informuojamas
raštu per 14 (keturiolika) kalendoriniø dienø nuo jo priëmimo, aiðkiai motyvuojant at-
sisakymà iðduoti sertifikatà.
Pareiðkëjas, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali pateikti apeliacijà raštu
sertifikacijos ástaigos apeliacijos komisijai per 30 (trisdeðimt) kalendoriniø dienø nuo
sprendimo priëmimo datos.
Sertifikacijos ástaigos apeliacijos komisija per 14 (keturiolika) darbo dienø nuo
apeliacijos gavimo datos iðnagrinëja jà ir apie priimtà sprendimà raštu informuoja
sertifikacijos ástaigà.
Sertifikacijos ástaiga, atsiþvelgdama á apeliacijos komisijos rekomendacijas,
priima atitinkamà sprendimà ir apie priimtà sprendimà informuoja pareiðkëjà raštu per
7 (septynias) darbo dienas nuo apeliacijos svarstymo apeliacijos komisijos posëdyje
datos.
Sertifikacijos ástaigos nutarimà pareiðkëjas gali per 30 (trisdeðimt) kalendoriniø
dienø nuo nutarimo priëmimo apskusti Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijai.
Pareiðkëjas gali pateikti skundà raštu ar informuoti apie já pasinaudodamas
kitomis ryšio priemonëmis dël sertifikacijos ástaigos darbuotojø darbo kokybës,
sertifikuotø ûkiø bei ámoniø veiklos ar gamybos produktø.
Skundus, gautus dël sertifikacijos ástaigos darbuotojø darbo kokybës, sertifi-
kacijos ástaigos direktorius iðnagrinëja per 14 (keturiolika) darbo dienø ir priima atitin-
kamà sprendimà. Apie priimtà sprendimà suinteresuoti asmenys informuojami per 7
(septynias) darbo dienas nuo priimto sprendimo datos.

129
 Skundui, gautam dël sertifikuotø ûkiø bei ámoniø veiklos ar gamybos produktø,
nagrinëti inicijuojamas skubus tikrinimas.
Leidimai ávežti ekologiðkus produktus ið kitø ðaliø išduodami Lietuvos Res-
publikos þemës ûkio ministro nustatyta tvarka.
Ekologiðkø produktø gamintojas privalo registruoti skundus dël gaminamos ser-
tifikuotos produkcijos ir priemones, kuriø buvo imtasi trûkumams pašalinti.
“Ekoagros” suteikia teisæ sertifikuoto ekologinës gamybos ûkio subjektui
þenklinti iðaugintà/ surinktà ir/arba pagamintà produkcijà sertifikavimo ženklu pagal
sertifika-cijos ástaigos nustatytus ženklinimo reikalavimus.

Kontrolë Sertifikacijos ástaiga kontroliuoja, ar pareiðkëjas laikosi Taisykliø, sertifikato ir

sertifikavimo ženklo naudojimo.
Sertifikacijos ástaiga turi teisæ laikinai sustabdyti sertifikato galiojimà, já
anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas (áspëjimà, grieþtà áspëjimà, nustatyti
specialius terminus pažeidimams pašalinti), skirti papildomà tikrinimà. Sankcijø
taikymo tvarkà ir procedûras nustato sertifikacijos ástaiga.
Pasikeitus gamybos apimèiai, produkcijos pavadinimui, sudëèiai ar esant ki-
tiems gamybos pokyèiams, taip pat dël kokios nors prieþasties paþeidus Taisykliø rei-
kalavimus, ekologiðkos žemës ûkio produkcijos gamintojas ar tvarkytojas privalo per
3 (tris) darbo dienas raštu informuoti sertifikacijos ástaigà.
Ûkio subjektams, pažeidusiems nuostatas, yra taikomos sertifikacijos ástaigos
nustatytos sankcijos. Sertifikatas gali bûti anuliuojamas laikotarpiui iki 5 (penkeriø)
metø. Šiuo laikotarpiu produkcija negali bûti þenklinama ekologiðkø produktø
sertifikavimo ženklu.

Reikalavimai aplinkos Ekologinës gamybos ûkyje turi bûti ûkininkaujama tausojant aplinkà,
sàlygoms ekologiðkø pro- saugojant kraðtovaizdá, biologinæ ávairovæ, dirvoþemá nuo erozijos, siekiant
uždaro energijos ir maisto medþiagø apytakos ciklo.
duktø gamyboje
Ekologinis þemës ûkis negali bûti plëtojamas užterštoje aplinkoje arba terðti
aplinkà.
Ekologinës gamybos ûkio laukai, tvenkiniai (iðskyrus ekologinës bitininkystës
ûkio) gali bûti: ne arèiau kaip 20 m nuo keliø, kuriais važiuoja daugiau kaip 250
automobiliø per parà, ne arèiau kaip 50 m nuo keliø, kuriaisvažiuoja daugiau kaip 700
automobiliø per parà, ne arèiau kaip 70 m nuo keliø, kuriais važiuoja daugiau kaip
3000 automobiliø per parà, ir ne arèiau kaip 150 m nuo keliø, kuriais pravažiuoja
130
daugiau kaip 7000 automobiliø per parà. Nuo kitø keliø - ne mažiau kaip 10 m.
Jei ðalia ekologinës gamybos ûkio yra plotai, kuriuose naudojamos cheminës au-
galø apsaugos priemonës ir tràšos (išskyrus leistinas), reikia, kad sertifikuojami eko-
loginës gamybos ir áprastiniai laukai bûtø atskiriami natûraliai (melioraciniai griovai,
upeliai ir kt.) arba tarp jø paliekamos nedirbamos zonos.
Tarp ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø bei uþdraustø naudoti ekologi-
nëje gamyboje ir maisto pramonëje medþiagø negali bûti jokio tiesioginio ar netiesio-
ginio kontakto.
Ekologinës gamybos ûkyje sunkiøjø metalø kiekiai dirvai gerinti ir træšti naudo-
jamose medþiagose neturi virðyti leistinø sunkiøjø metalø kiekiø.
Sertifikacijos ástaiga anuliuoja ekologinës gamybos ûkio sertifikatà, jei ûkyje
(vandenyje ar dirvožemyje) randama kenksmingø medþiagø likuèiø, didesniø nei
leistini.
Apsauginëms dangoms ir kitø tikslø ekologinës gamybos ûkyje gali bûti naudo-
jamos polietileno, polipropileno ar kitos polikarbonatinës plëvelës. Panaudotos
plëvelës nuo dirvos nuimamos. Jø deginimas ûkyje yra draudžiamas.
Azoto kiekis, sukauptas mëðle, neturi virðyti 170 kg á vienà hektarà þemës ûkio
naudmenø per metus.
Ekologinës gamybos ûkyje mëðlas ir nuotekos turi bûti tvarkomos pagal mëðlo ir
nuotekø tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimus.
Ekologiškø produktø tvarkymo metu turi bûti nustatyti galimi produktø taršos
šaltiniai ir parengtos priemonës produktø saugai užtikrinti.
Ekologiškø produktø tvarkymo metu neturi bûti terðiama aplinka, todël reikia
naudoti aplinkà tausojanèias gamybos technologijas.
Ekologinës gamybos sistemoje genetiðkai modifikuotø organizmø ir produktø,
pagamintø iš jø (toliau tekste - GMO), naudojimas yra draudžiamas:

BENDROSIOS TAISYKLIØ NUOSTATOS

AUGALININKYSTEI

Augalininkystës produkcija yra ekologinës gamybos ûkio pagrindas. Ji gali bûti

tiesiogiai realizuojama arba naudojama gyvulininkystëje, bitininkystëje, grybi-
ninkystëje ir kitur.
Ekologiðki augalininkystës produktai turi bûti aukðtos kokybës, didelës maisti-
nës vertës, saugûs maisto produktai.
Ekologinis gamybos bûdas yra nauja þemdirbystës sistema, todël pereinant ið
chemizuoto á ekologiná ûkininkavimà taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio truk-
mæ nustato Taisyklës.

131

Pereinamasis laiko-
tarpis
Þemës ûkio augalai, jø
veislës, sëklos, daigai
Perëjimas á ekologinæ þemdirbystës sistemà gali vykti visame ekologinës gamy-
bos ûkyje ar jo dalyje. Perëjimas gali bûti palaipsnis - didinant ekologinës gamybos
ûkio plotà. Gráþtant ið ekologinio á áprastiná ûkininkavimà, pakartotinai negali bûti
sertifikuojamas kaip ekologinis ûkis.
Jeigu á ekologinio þemës ûkio sistemà pereina tik dalis ûkio, tai ji turi bûti:
! natûraliai ar dirbtinai atskirta nuo kitø ûkio daliø, kuriose ûkininkaujama
naudojant chemikalus, ir aiðkiai paþymëta ûkio plane;
! ekologinës gamybos ûkis ir chemizuoto ûkio dalis negali auginti paralelinës
produkcijos.
Þemës ûkio maðinos, kurios naudojamos ir ekologinës, ir áprastinës gamy-bos
ûkio dalyse, turi bûti rûpestingai iðvalomos prieð naudojant ekologinës þemës
gamybos plotuose.
Ekologinës gamybos ûkio dalyje auginama produkcija turi aiðkiai skirtis (veisle,
iðvaizda, spalva ir kt.) nuo paralelinës produkcijos kitoje ûkio dalyje.
Pereinamasis laikotarpis á ekologinæ þemdirbystæ vienmeèiams augalams -
dveji ekologinio ûkininkavimo metai, daugiameèiams augalams (iðskyrus pie-
vas, ganyklas ir daugiametes þoles) - treji ekologinio ûkininkavimo metai.
Pievoms, ganyklos ir daugiametëms þolëms taikomas dvejø metø pereinamasis
laikotarpis, iðskyrus ekologinëje gyvulininkystëje numatytas iðimtis. Ûkininkavimo
metai vienmeèiams augalams skaièiuojami nuo sëjos, o daugiameèiams nuo derliaus
nuëmimo. Sertifikacijos ástaiga, atsiþvelgdama á ankstesnio ûkininkavimo bûdà ir
aplinkos sàlygas, gali ðá laikotarpá pratæsti ar sutrumpinti. Maþiausias pereinamasis
laikotarpis gali bûti vieneri ekologinio ûkininkavimo metai, o daugiameèiams
augalams - 1,5 metø.
Pereinamuoju laikotarpiu privaloma laikytis Taisykliø reikalavimø.
! Þemës ûkio augalø veislës ekologiniame ûkyje turi bûti atsparesnës ligoms ir
kenkëjams, geriau prisitaikæ prie dirvoþemio ir klimato sàlygø negu chemizuotame
ûkyje;
! renkant augalø veisles, pirmenybë teikiama vietinëms;
! sëklos ir sodinukai turi bûti iðauginti ekologinës gamybos ûkiuose;
! jei sertifikuojamuose ir nesertifikuojamuose ûkio plotuose auginama parale-
linë produkcija, auginamos skirtingos veislës (su skirtingais iðoriniais poþymiais).
132
 ! sëklos, vegetatyvinë medþiaga ir daigai turi bûti iðauginti ekologinës gamybos
ûkyje.
Sëklos, vegetatyvinë medþiaga, daigai negali bûti genetiðkai modifikuoti.

Sëjomaina Sëjomaina turi didinti dirvoþemio derlingumà, palaikyti teigiamà maisto

medþiagø balansà, maþinti piktþolëtumà, augalø ligø ir kenkëjø iðplitimà, dirvoþemá
saugoti nuo erozijos. Ekologinës gamybos ûkyje:
! atsiþvelgiant á sëjomainos laukø NPK balansà, privalu auginti atitinkamà
kieká ankðtiniø augalø, kurie garantuotø teigiamà NPK balansà, didintø ne tik azoto
kieká dirvoþemyje, bet ir jo biologiná aktyvumà;
! kultûrinëse ganyklose turi vyrauti ankðtinës þolës;
! esant nepakankamam organiniø tràðø kiekiui, teigiamam humuso balansui
palaikyti ûkyje á sëjomainà privalu átraukti augalus, skirtus þaliajai tràðai;
! dirvoþemyje bûtina stebëti azoto, fosforo, kalio, humuso kiekio pokyèius ir
pagal juos spræsti vienokiø ar kitokiø augalø koncentracijà sëjomainoje.

Træðimas ! Ekologinis ûkininkavimas turi bûti pagrástas augalø maisto medþiagø

apykaitos uþdaru ciklu;
! jeigu ekologiniame ûkyje sukaupiama nepakankamai tràðø, tai træðti ir
dirvoþemiui gerinti gali bûti naudojamos Ekologinio þemës ûkio taisykliø priede
iðvardytos organinës ir mineralinës medþiagos. Mineralinës medþiagos gali bûti
naudojamos tik natûralios kilmës. Jø tirpumas negali bûti padidintas cheminiais
bûdais;
! tràðø normos turi bûti tiksliai apskaièiuotos, atsiþvelgiant á augalø ið
dirvoþemio paimtà maisto medþiagø kieká, dirvoþemio granuliometrinæ sudëtá bei
prieðsëlio sukauptà ar iðnaudotà dirvoþemio maisto medþiagø kieká;
! dirvoþemio rûgðtingumo reakcija turëtø bûti optimali sëjmainos augalams, o
dirvoms kalkinti naudojamos natûralios kalkinës medþiagos;
! organinëms medþiagoms kompostuoti gali bûti naudojami mikrobiologiniai,
augaliniai preparatai ir natûralios kilmës mineraliniai preparatai, iðvardyti
Ekologinio þemës ûkio taisykliø prieduose;
! ruoðti kompostà, kaupti ir naudoti mëðlà, srutas ir ðiaudus reikia taip, kad bûtø
prarandama kuo maþiau maisto medþiagø ir nebûtø terðiama aplinka;
! draudþiama deginti ûkyje sausà þolæ, nendrynus, raþienas.

133
 Ligos ir kenkëjai, pikt-
þolës
Gyvulininkystë - svarbi
sudëtinë ekologinio þemës
ûkio dalis, sudaranti sàly-
gas išsaugoti bei pagerinti
dirvos derlingumà bei sàly-
gas darniai ûkio plëtrai
Kenkëjø, ligø ir piktþoliø kontrolë ekologiniame ûkyje vykdoma:
! parenkant tinkamas augalø rûðis ir veisles;
! taikant tinkamà sëjomainà ir agrotechnines priemones;
! saugant ir priþiûrint natûralius kenkëjø prieðus (árengiant paukðèiams
peryklas, tinkamai priþiûrint pagriovius, kelkraðèius, nesausinant visø ûkio pelkuèiø,
þeldinant aplinkà gyvatvorëmis ir kt.);
! vartojant ištraukas ar nuovirus, pagamintus iš pesticidiniø augalø;
! auginant pesticidiniø savybiø turinèius augalus;
! naikinant piktþoles garais. liepsna, mechaniniu bûdu.
Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus
pesticidus, taip pat sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius daþus,
genetiðkai modifikuotus organizmus ar ið jø pagamintus produktus.
Jei iðkyla tiesioginë grësmë þemës ûkio augalams, leidþiama naudoti Ekolo-
ginio þemës ûkio taisykliø prieduose iðvardytas augalø apsaugos priemones.
2004 m. balandžio 29 d. LR žemës ûkio ministro ásakymu Nr. 3D-253 patvir-
tintos Ekologinio þemës ûkio taisyklës, nustatanèios tiesioginá ES Tarybos reglamento
(EEB) Nr. 2092/91 taikymà ûkio subjektams, auginantiems ir tvarkantiems ekolo-
giðkà þemës ûkio produkcijà. Sertifikacijos ástaiga “Ekoagros” parengë leidiná “Rei-
kalavimai ekologiðkø þemës ûkio ir maisto produktø gamybai ir tvarkymui”, kuriame
pateikiamas ES Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91, Ekologinio þemës ûkio
taisykliø ir IFOAM Normø reikalavimø sàvadas. Leidinys pravers visiems, besiver-
èiantiems ekologine þemës ûkio ir maisto produktø gamyba, bei padës surasti atsaky-
mus sudëtinguose ástatymø, reglamentø ir taisykliø labirintuose.
BENDROSIOS TAISYKLIØ NUOSTATOS
GYVULININKYSTEI
Laikant gyvulius susidaro uždari maistiniø medþiagø apytakos ciklai, vietoje
kaupiamos organinës tràšos, tikslingiau panaudojami þemës plotai, išlaikomas
ûkininkavimo sistemos balansas.
Plëtoti ekologinæ gyvulininkystæ galima tik turint žemës, valdomos nuosavybës
teisæ ar nuomos pagrindais.
Ûkyje yra ribojamas didžiausias leistinas viename þemës ûkio naudmenø hektare
gyvuliø skaièius.
Paralelinë gyvulininkystës produkcija neleidžiama.
Išimtis. Jei sertifikuojami ne visø rûðiø ûkyje auginami gyvuliai, tai pastatai ir
þemë sertifikuojamiems ir nesertifikuojamiems kitø rûðiø gyvuliams turi bûti griežtai
atskirti.
134
 Gyvuliø tankumas eko- 9 lentelë. Leidžiamas gyvuliø tankumas ir jø laikymo charakteristikos
loginës gamybos ûkyje ekologinës gamybos ûkyje
Didþiausias gyvuliø skaièius
Klasë arba rûðis viename ha, atitinkantis 170 kg
N/ha per metus
Daugiau kaip ðeðiø mënesiø arkliai 2
Penëjimui skirti verðeliai 5
Kiti galvijai, jaunesni kaip vieneriø metø 5
Buliukai nuo vieneriø iki dvejø metø amþiaus 3,3
Telyèios nuo vieneriø iki dvejø metø amþiaus 3,3
Dvejø metø arba vyresni buliai 2
Veislinës telyèios 2,5
Penimos telyèios 2,5
Melþiamos karvës 2
Iðbrokuotos karvës 2
Kitos karvës 2,5
Veislinës triuðiø patelës 100
Avys 13,3
Ožkos 13,3
Paršeliai 74
Parðavedës 6,5
Penimos kiaulës 14
Kitos kiaulës 14
Mësiniai viðèiukai 580
Dedeklës viðtos 230

Gyvuliø sveikatingumas ekologinës gamybos ûkyje pasiekiamas pasirenkant

tinkamas veisles ir auginimo metodus.
Gyvuliø sveikatingumas priklauso nuo laikymo ir prieþiûros sàlygø,
subalansuotø ir geros kokybës paðarø.
Gyvuliø laikymas turi atitikti tai rûšiai keliamus reikalavimus. Projektuojant ir
statant pastatus gyvuliams, ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas jø laikymo aplinkai.

Visi gyvuliai turi turëti Gyvuliø sveikatingumas

galimybæ bûti atvirame ore
arba (ir) ganytis, atsiþvel-
Gyvuliai turi bûti šeriami žole, pašariniais augalais ir pašarais, pagamintais
giant á jø tipà (amþiø, bûk-
læ) ir sezonà laikantis ekologinës gamybos reikalavimø.

135

Gyvuliø ir paukðèiø ðë-
rimui gali bûti naudojami
tik tie pašarai, paðarinës
medžiagos ir priedai, kuriø
sàraðas pateiktas, atsiþvel-
giant á nustatytus kitus ap-
ribojimus, ir tik tuo atveju,
kai jie pagaminti nenaudo-
jant cheminiø medþiagø
Stambiø, sultingø ir kon-
centruotø paðarø raciono
santykis turi atitikti gyvuliø
mitybos fiziologines nor-
mas
Gyvuliui susirgus, pirmenybë teikiama alternatyviems gydymo metodams.
Chemoterapija galima naudoti tik išimtiniais atvejais. Draudžiama profilaktiškai
naudoti sintetinius vaistus.
Bet koks gyvuliø judëjimas turi bûti užfiksuotas Ekologinës gamybos ûkio
veiklos žurnale.
Ásigyjant gyvulius, pirmenybë teikiama vietinëms veislëms. Pasirenkant veisles
ar rûšis, bûtina atsiþvelgti á gyvuliø gebëjimà prisitaikyti prie vietos sàlygø, jø
gyvybingumà bei atsparumà ligoms, kad bûtø iðvengta specifiniø susirgimø bei
sveikatos sutrikimø, susijusiø su kai kuriomis intensyvaus ûkininkavimo sàlygomis.
Genetiðkai modifikuotø veisliø ir rûðiø gyvulius veisti ir laikyti ekologinës
gamybos ûkiuose draudžiama.
Gyvuliø dauginimas turëtø bûti grindþiamas natûraliais metodais, leidþiamas
dirbtinis apsëklinimas.
Reikalavimai ekologinës gamybos ûkio pašarams
Gyvuliai turi bûti šeriami savo ar kituose regiono ekologinës gamybos ûkiuose
išaugintais paðarais. Maksimalus perkamø ekologiðkø paðarø kiekis turi bûti ne
daugiau kaip 50 % ûkyje naudojamø ekologiðkø paðarø kiekio. Maksimalus perkamø
paðarø kiekis ið áprastinio gamybos ûkio, skaièiuojant sausomis medþiagomis per
parà, þolëdžiams atrajojantiems gyvuliams neturi viršyti daugiau kaip 5 %, kitiems
gyvuliams 15 % metinio paðarø kiekio. Išskyrus galvijø pervarymo á naujas ganyklas
laikotarpá, dienos racione turi bûti ne daugiau kaip 25 % áprastiniø paðarø, išreikštø
sausos medžiagos procentais. Pašarai, pagaminti pereinamojo laikotarpio gamybos
ûkiuose, gali sudaryti ne daugiau kaip 30 % pašarø paros raciono. Jeigu pereinamojo
laikotarpio ûkio paðarai yra ið nuosavo ûkio, šie procentai gali bûti padidinti iki 60 %.
Gyvuliø negalima šerti: augimà skatinanèiais ar lëtinanèiais preparatais;
sintetiniais apetità skatinanèiais preparatais; konservantais, išskyrus medžiagas,
naudojamas kaip pagalbines; karbamidu ir kitomis sintetinëmis azotinëmis
medžiagomis; arkliø, paukðèiø ar kitokiu mëðlu, net jei jis technologiškai apdorotas;
pašarais, apdorotais cheminëmis medþiagomis, keièianèiomis spalva, tirpumà ar pan.;
sintetinëmis amino rûgðtimis; genetiðkai pakeistais paðarais ar jø priedais; dirbtiniais
dažikliais; gyvulinës kilmës produktais (taikoma tik þolëdžiams).
Atrajojanèiø gyvuliø dienos racione turi bûti ne maþiau kaip 60% stambiø
paðarø, þoliø ar darþoviø, pašariniø augalø ar siloso, skaièiuojant pagal sausàsias
136
medžiagas. Sertifikacijos ástaiga gali leisti sumaþinti ðià dalá iki 50?? % pieniniams
galvijams ankstyvosios laktacijos metu, bet ne ilgiau kaip trims mënesiams. Paukðèiø,
skirtø penëjimui, lesaluose grûdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 %.
Kiauliø ir naminiø paukðèiø paros racionas turi bûti kuo ávairesnis, papildytas
stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ir silosu.
Gyvuliai gali bûti šeriami natûraliais vitaminais, mineralais, maisto papildais.
Sintetiniai vitaminai, mineralai, maisto papildai gali bûti naudojami, jeigu nëra
galimybës ásigyti reikiamos kokybës ar kiekio ðiø medþiagø.
Pašarams konservuoti negalima naudoti sintetiniø konservantø. Siloso ga-
mybai leidžiami konservantai ir technologiniai priedai yra pateikti priede.
Naujagimiai verðeliai, ëriukai, ožiukai kuo greièiau turi gauti krekenø ir pieno.
Naujagimiai veršeliai ir kumeliukai turi bûti maitinami natûraliu ekologišku pienu
(motinos arba tos paèios veislës ekologiðku pienu) ne trumpiau kaip 3 mënesius,
ëriukai ir ožiukai 45 dienas, parðeliai 40 dienø.
Draudþiama prieauglá girdyti serganèiø gyvuliø pienu.
Pieno pakaitalai, kuriø sudëtyje nëra antibiotikø, sintetiniø priedø ir skerdienos
ðalutiniø produktø, gali bûti naudojami tik kraštutiniais atvejais, tai suderinus su
sertifikacijos ástaiga.

Gyvuliø ganymas

Þolëdþiø auginimo sistema turi bûti pagrásta maksimaliu ganyklø panaudojimu.

Ganykliniø laikotarpiu þolë turi sudaryti pagrindinæ paðarø raciono dalá. Aptvaruose
laikomi ir ganomi gyvuliai negali bûti paliekami be prieþiûros. Virðutinë aptvaro viela
turi bûti lygi (nespygliuota). Vadovaujantis gyvûnø gerove reglamentuojanèiais teisës
aktais ir rekomendacijomis, gyvuliø ganyklose panèioti negalima. Rišti galima tik
vyresnius kaip 6 mën. galvijus. Esant bûtinumui, gali bûti árengiami elektriniai
ganyklø aptvarai. Gyvuliams bûtina sudaryti sàlygas pasislëpti pavësyje, esant
karštam orui, apsisaugoti nuo lietaus, vëjo ir iki soties atsigerti. Sertifikuojami
gyvuliai gali ganytis toje paèioje ganykloje kaip ir nesertifikuoti gyvuliai, jei
mažiausiai trejus metus ta ganykla nebuvo træšta arba gerinta medžiagomis, išskyrus
tas, kurios leidžiamos pagal reikalavimus. Bet kokie gyvulininkystës produktai, gauti
ið gyvuliø, augintø pagal EÞÛMPGTT, bet naudojantys ðià þemæ, nelaikomi
ekologiška produkcija, kol Ekoagros nepateikiami árodymai, kad sertifikuoti gyvuliai
buvo atskirti nuo nesertifikuotø gyvuliø. Ganyklose, kitose pievose, miðkuose,
pelkëse, viržynuose arba kituose natûraliuose arba pusiau natûraliuose lauko
arealuose laikomø gyvuliø tankis turi bûti toks, kad nebûtø sutrypta dirva bei nuganyta
augmenija.

137

Gyvuliø laikymo sàlygos
turi atitikti gyvuliø biologi-
nes ir etologines reikmes
Ðaltuoju metø laikotar-
piu gyvuliai ir paukðèiai tu-
ri bûti apsaugoti nuo ðal-
èiø, skersvëjø ir laikomi
tvartuose, sudarant opti-
malø mikroklimatà ir sàly-
gas reguliariai judëti
GYVULIØ IR PAUKÐÈIØ BENDROSIOS LAIKYMO
SÀLYGOS
Gyvuliams turi bûti lengvai prieinamas pašaras ir vanduo. Gyvuliai turi bûti
apsaugoti nuo laukiniø ir pasiutusiø gyvûnø iðpuoliø. Pastato izoliacija ir vëdinimo
sistemos turi uþtikrinti, kad bûtø palaikoma tokia oro cirkuliacija, dulkiø lygis,
temperatûra, santykinë oro drëgmë ir dujø koncentracija, kurie nebûtø kenksmingi
gyvuliams. Á pastatà turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko. Gyvuliams ir
paukðèiams ištisus metus turi bûti sudarytos sàlygos mocionui. Žiemojimo metu
pririštiems gyvuliams mocionas taikomas ne mažiau kaip 2 kartus per savaite. Kitiems
gyvuliams ir paukðèiams pagal galimybes. Tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu
þolëdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvuliai turi sàlygas laisvai
judëti, galima nevykdyti reikalavimo iðvesti á mociono aikšteles arba lauko aptvarus
žiemos metu. Ðiltuoju metø laikotarpiu galvijai kuo ilgiau laikomi lauke, turi praleisti
lauke ne mažiau kaip 150 dienø per metus.
Gyvuliø ir paukðèiø laikymo charakteristikos, patalpø, maþiausi aikðteliø ir
patalpø plotai uždarose patalpose pateikti prieduose.
Bandos gyvuliai negali bûti laikomi individualiai, išskyrus reproduktorius,
serganèius gyvulius ar pateles prieð prieauglio atsivedimà.
Triušiø laikymas
Triušiai negali bûti laikomi narvuose.
Triuðiø penëjimo grupiø dydis neturëtø bûti didesnis kaip 15 - 20 triuðiø.
Auginimo tankis: individualus uþdengti gardai, patelës/patinai - 0,4 0,6 m2, patelë su
vada iki atjunkinimo - 0,4 0,6 m2 (kiekvienam triušiukui papildomai skiriama 0,1 m2),
iki 70 dienu amžiaus vienam mësiniam triuðiukui turëtø tekti 0,15 m2 gardo ploto,
daugiau nei 70 dienø 0,25 0,3 m2.
Draudžiama laikyti gyvulius pririštus, taèiau maþuose ûkiuose gali bûti taikomos
iðimtys.
Jei gyvûnai auginami grupëmis, jø dydis turi priklausyti nuo gyvuliø vystymosi
stadijos ir konkreèiø rûðiø elgesio reikalavimø. Draudžiama laikyti gyvulius tokiomis
sàlygomis arba skirti tokià dietà, kuri gali sukelti anemijà. Patalpoje turi bûti árengta
pakankamo dydþio, patogi, ðvari ir sausa gulëjimo/poilsio vieta, kurios grindys turi
bûti tvirtos, o ne ið groteliø ar lysteliø. Poilsio vieta turi bûti aprûpinta erdvia, sausa,
pabarstyta pakratais gulëjimo vieta. Pakratai turi bûti ðiaudø arba kitø tinkamø
138

Parðavedës turi bûti lai-
komos grupëmis, iðskyrus
paskutinájá nëðtumo etapà
ir žindymo laikotarpá
Paukðèiø laikymo patal-
pose 1/3 grindø turi bûti
kreikiamos
natûraliø medþiagø. Pakratai gali bûti pagerinti ir patræšti mineraliniais produktais,
kuriuos leidþiama naudoti ekologinës gamybos ûkyje kaip tràðà. Vyresnius kaip
vienos savaitës amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose. Visiems
žinduoliams turi bûti prieinamos ganyklos, mociono aikðtelës arba lauko aptvarai,
kurie gali bûti iš dalies apdengti, ir jiems turi bûti sudarytos galimybës patekti á juos
visada, kai tai leidžia gyvulio fiziologinë bûklë, oro sàlygos ir dirvos bûklë.
Þolëdžiams ganyklos turi bûti prieinamos visada, kai tai leidžia sàlygos. Daugiau kaip
vieneriø metø buliukams turi bûti suteikta galimybë ganytis mociono aikštelëse arba
laiko aptvaruose.
Parðavedþiø laikymas
Paršelius nebûtina laikyti ant lygio pakloto arba parðeliø narveliuose. Atviros
aikðtelës turi suteikti gyvuliams galimybæ tuštintis ir knistis. Knisimui gali bûti
naudojamas ávairus substratas. Kiaules laikyti narveliuose draudžiama.
Paskutiniosios penëjimo stadijos metu mësai skirtos kiaulës ir avys gali bûti laikomos
uždarose patalpose, taèiau šis laikotarpis neturi bûti ilgesnis kaip 1/5 jø gyvenimo ir
bet kuriuo atveju negali tæstis ilgiau kaip tris mënesius. Patalpos, aptvarai, árenginiai ir
indai turi bûti valomi ir dezinfekuojami laikantis veterinariniø sanitariniø
reikalavimø. Pastatø ir árenginiø valymui ir dezinfekavimui gali bûti naudojamos
priemonës, iðvardytos priede. Ekskrementai, srutos, paðarø likuèiai turi bûti kuo
skubiau paðalinti, kad neskleistø nemalonaus kvapo, nepritrauktø vabzdþiø bei musiø.
Vabzdžiams bei kitiems kenkëjams naikinti gali bûti naudojamos priede nurodytos
medžiagos.
Paukðèiø laikymas
Dedeklëms viðtoms skirtose paukðtidëse nuo pakankamai didelës grindø dalies
turi bûti ámanoma surinkti paukðèiø mëðlà. Turi bûti árengtos laktos, kuriø dydis ir
skaièius atitiktø grupës ir paukðèiø dydá, kaip nurodyta priede. Paukðtidës turi turëti
atitinkanèias paukðèiø dydá áëjimo/iðëjimo angas, kuriø bendras ilgis turi bûti
mažiausiai 4 m 100 m2 pastato, prieinamo paukðèiams, plote.
Kiekvienoje paukðtidëje neturëtø bûti daugiau kaip: 4800 viðèiukø; 3000
dedekliø; 5200 perliniø viðtø; 4000 muskusiniø ar Pekino anèiø arba 320 muskusiniø
ar Pekino antinø ar kitø anèiø; 2500 kastruotø gaidþiø, þàsø arba kalakutø.
Bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mësiniø paukðèiø paukðtidþiø
plotas neturi viršyti 1600 m2. Patalpose, kuriose laikomos dedeklës, natûralus
apšvietimas gali bûti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandø per dienà,
139

Sveikatos tikslais pas-
tatai turi bûti ištuštinti nuo
gyvûnø tarp visø augina-
mø naminiø paukðèiø par-
tijø
Ligø profilaktika
numatant mažiausiai aðtuonias valandas ið eilës be dirbtinio apšvietimo naktinio
poilsio metu. Kai tik leidžia oro sàlygos, naminiams paukðèiams turi bûti prieinami
diendaržiai ir, jei ámanoma, paukðèiai turi praleisti juose mažiausiai treèdalá savo
gyvenimo. Didžioji aptverto ploto dalis turi bûti padengta augalija bei aprûpinta
apsaugos áranga ir leista gyvûnams laisvai prieiti prie pakankamo skaièiaus vandens ir
lesalo loviø.
Pastatai ir áranga per ta laikà turi bûti išvalyti ir išdezinfekuoti. Pabaigus auginti
naminiø paukðèiø partijà, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad augtø
augalija bei dël sveikatos prieþasèiø. Šie reikalavimai netaikomi nedideliam naminiø
paukðèiø skaièiui, kurie nëra laikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikðtinëja dienà.
Paukðèius laikyti narveliuose draudžiama.
Gyvuliø sveikatos bûklë ir veterinarinë prieþiûra
Ekologinëje gyvulininkystëje ligø profilaktika grindžiama tokiais principais:
- tinkamø veisliø atranka;
- geros gyvulininkystës praktikos, kuri atitiktø kiekvienos rûðies reikalavimus ir
tuo skatintøu didelá atsparumà ligoms bei uþkirstø kelià infekcijoms, taikymu;
- aukðtos kokybës paðarø vartojimu, reguliaria mankšta ir galimybe ganytis,
skatinanèia gyvûno natûralø imunitetà;
- tinkamo gyvûnø tankumo užtikrinimu, tuo išvengiant pertekliaus ir iš to
kylanèiø gyvuliø sveikatos problemø;
- jei gyvuliai suserga ar susiþeidþia dël netinkamos aplinkos, prieþiûros ar
ðërimo, reikia nedelsiant ðiuos trûkumus šalinti;
- jei gyvulys suserga ar susižeidžia, jam nedelsiant suteikiama bûtina veterinarinë
pagalba ir gydymas. Esant bûtinybei, sergantys gyvuliai izoliuojami.
140

Gydant gyvulius, pirme-
nybë teikiama fitoterapi-
niams (augalø ekstraktai,
esencijos ir kt.), homeo-
terapiniams (augalinës, gy-
vulinës arba mineralinës
medžiagos) metodams
Reikia stengtis, kad ga-
benami gyvuliai patirtø
kuo maþesná stresà
Gyvuliø gydymas
Vitaminø ir mineraliniø medþiagø injekcijos yra leidžiamos tik išimtiniais
atvejais.
Profilaktiškai duoti gyvuliams sintetinius medikamentus ir cheminius preparatus
draudžiama.
Gyvuliai vakcinuojami, jei regione kyla realus pavojus susirgti kokia nors
infekcine liga ir jei kitø bûdø išvengti ligos neámanoma. Apie tai sprendžia apskrities
ar rajono Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas. Genetiškai
pakeistos vakcinos draudžiamos. Privalomi skiepai leidžiami.
Sintetiniai medikamentai (ypaè antibiotikai) skiriami tik išimtiniais atvejais, jei
gyvulio kitais bûdais išgydyti negalima arba reikia apsaugoti gyvulius nuo skausmo ir
kanèiø.
Jeigu gyvuliai buvo gydyti alelopatiniais vaistais tris ar daugiau kartø per metus,
šiems gyvuliams pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.
Draudžiama naudoti: sintetinius augimo reguliatorius; sintetinës kilmës
medžiagas, stimuliuojanèias gyvuliø produktyvumà; hormoninius preparatus arba
panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti. Taèiau hormonai gali bûti paskirti
konkretaus gyvulio terapiniam gydymui, gydymo sintetiniais medikamentais ir
cheminiais preparatais nustatomi produkcijos teisëtos išlaukos terminai.
Gyvulius žaloti draudžiama, išskyrus kastravimà ir nuraginimà. Šiuos
veiksmus atliekant gali bûti naudojami anestetikai. Kastravimà ir nuraginimà turi
atlikti kvalifikuoti darbuotojai, pasirinkdami tinkamiausià gyvuliø amþiø ir kuo labiau
sumažindami gyvulio kanèias.
Draudžiama karpyti iltinius dantis paršeliams ir snapø galiukus viðèiukams.
Gyvulius reikia gabenti laikantis Lietuvoje galiojanèiø transportavimo taisykliø.
Gyvuliø savininkas turi užtikrinti, kad gyvuliai pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo
metu patirtø kuo maþesná stresà. Gyvuliø pakrovimas ir iškrovimas turi bûti vykdomas
ramiai, atsargiai, nestimuliuojant elektra ar kitais instrumentais ir nenaudojant
prievartos. Transportavimo metu negalima maiðyti skirtingø ryðiø ar skirtingø lyèiø
gyvulius.
141
 EKOLOGINIO ÛKIO GYVULIØ PAÐARAI IR JØ PRIEDAI

Augalinës kilmës pašarai

Tai grûdai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: aviþø grûdai, dribsniai,

miltai, lukðtai ir sëlenos; mieþiø grûdai ir jø miltai, ryžiø grûdai, susmulkinti
ryžiai; sorgo kruopos; kvieèiø grûdai ir jø miltai, sëlenos, kvieèiø gemalas;
kukurûzø grûdai ir jø miltai, gemalø iðspaudos, glitimas; rugiø grûdai ir jø
miltai; alaus gamybos atliekos.
Aliejingosios sëklos, vaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: rapsø sëklos,
rupiniai; skrudintos sojø pupelës, rupiniai, sojø pupeliø lukštai; saulëgràþø sëklos,
rupiniai; medvilnës sëklos, iðspaudos; linø sëklos, iðspaudos; palmiø branduoliø
iðspaudos; sezamo sëklø išspaudos; alyvø vaisiø minkštimas.
Ankðtiniø augalø sëklos, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: þirniai, sëlenos,
arkliapupës, vikiai, saldieji lubinai, læðiai, pelëžirniai.
Ðakniavaisiai, gumbavaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: cukriniai ir
pašariniai runkeliai, dþiovinti cukriniø runkeliø griežiniai, bulviø gumbai, bulviø
krakmolas, saldžiosios bulvës, bulviø baltymas, topinambas, tapijoka.
Kitos sëklos, vaisiai, jø pagrindiniai ir šalutiniai produktai: citrusiniø vaisiø
minkðtimas, vaisiø (obuoliø, kriauðiø ir kt.) minkðtimas, vynuogiø minkštimas,
pomidorø minkštimas.
Stambûs ir sultingi pašarai: liucerna, liucernos miltai,dobilai, dobilø miltai, þolë,
þolës miltai, šienas, šienainis, silosas, šiaudai, šakniavaisiai.
Kiti augalai, jø produktai ir šalutiniai produktai: melasa (rišamoji medžiaga
kombinuotuose pašaruose); jûros dumbliai; augalø baltymø ekstraktai (tik jauniems
gyvuliams); prieskoniai.

Gyvulinës kilmës pašarai

Pienas ir jo produktai: pienas, nenugriebto pieno milteliai, pasukø ir iðrûgø

milteliai, kazeino ir laktozës milteliai.
Þuvys, kiti jûros gyvûnai, jø produktai ir šalutiniai produktai: þuvys, þuvø miltai,
þuvø taukai, moliuskai, vëþiagyviai ir jø perdirbimo produktai.

Pašarø priedai

Makroelementai:
Natrio junginiai: nerafinuota jûros druska, rupi akmens druska, natrio sulfatas,

142
natrio karbonatas, natrio vandenilio karbonatas, natrio chloridas.
Kalcio junginiai: vandens gyviø kiaukutai (áskaitant sepijos kaulus), kalcio
karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gliukonatas.
Fosforo junginiai: natûralus kalcio fosfatai (be floro).
Magnio junginiai: bevandenë magnezija, magnio sulfatas, magnio chloridas,
magnio karbonatas.
Sieros junginiai: natrio sulfatas.
Mikroelementai: geležies (II) karbonatas, geležies (II) sulfato monohidratas,
geležies (II) oksidas, kalcio jodatas, bevandenis, kalcio jodato heksahidratas, kalio
jodidas, kobalto (II) sulfato monohidratas ir heptahidratas, bazinio kobalto (II)
karbonato monohidratas, vario (II) oksidas, bazinio vario (II) karbonato
monohidratas, vario (II) sulfatas, pentahidratas, mangano (II) karbonatas, mangano
oksidas, mangano (II) sulfato mono- ir tetra hidratas, cinko karbonatas, cinko oksidas,
cinko sulfato mono- ir tetra hidratas, amonio molibdatas, natrio molibdatas, natrio
selenatas, natrio selenitas.

Pagalbinës paðarø perdirbimo priemonës

Pagalbinës perdirbimo priemonës, naudojamos gaminant silosà: jûros druska,

rupi akmens druska, fermentai, mielës, iðrûgos, cukrus, cukriniø runkeliø masë, javø
miltai, melasa ir pieno, acto, skruzdþiø bei propiono bakterijos. Jei oro sàlygos yra
nepalankios fermentacijai, sertifikacijos ástaigai leidus, galima naudoti siloso
gamybai pieno, skruzdþiø, propiono ir acto rûgðtis.

Veterinariniai vaistai ir preparatai, gyvuliø pastatø ir árangos prieþiûros

medþiagos
Vaistai ir preparatai, leidžiami vartoti be apribojimø:
Vaistaþolës (iðskyrus narkotinius augalus), jø ekstraktai ir esencijos.
Mineraliniai preparatai: kalcio boro gliukonatas, kalcio gliukonatas, kalcio
chloridas, kalcio fosfatas, magnio fosfatas, kalcio, magnio druskø mišinys.
Mineraliniø medþiagø ir vitaminø mišiniai.
Vidurius laisvinantys preparatai: vaistaþolës (pvz., garstyèios lapai), ricinos
aliejus, sëmenø gleivës.
Vaistai nuo viduriavimo: aktyvuota medžio anglis, àþuolo þievë, ramunëliø ir
kitø vaistaþoliø arbata.
Elektrolitai: Ringerio tirpalas, fiziologinis 0,9 proc. valgomosios druskos
tirpalas.

143
 10 lentelë. Paukðèiø talpumo normos

Patalpoje
Mociono aikšteliø
Paukšèiai Lizdai (de-
Paukšèiø Laktos ilgis plotas m /paukšèiui
2

danèios viš-
skaièius m 2 paukšèiui cm
tos 1 lizdui)
Dedeklës vištos 6 18 8 4 m2 (taèiau turi
vištos vie- neviršyti 170 kg
name lizde N/ha per metus)
Mësiniai paukš- 10 (ne daugiau 20 (tiktai 4 m2 broileriui arba
èiai kaip 21 kg gyvo perlinëms perlinei vištai
(stacionariuose svorio/m2 vištoms) 4,5 m2 anèiai
pastatuose) 10 m2 kalakutui
15 m2 žàsiai (taèiau
turi neviršyti 170 kg
N/ha per metus)
Mësiniai paukš- 16* 2,5 m2 (taèiau turi
èiai mobiliuose neviršyti 170 kg
(mobiliuose nameliuose (ne N/ha per metus)
nameliuose) daugiau kaip 30
kg gyvo svo-
rio/m2)

144
 11 lentelë. Gyvuliø talpumo normos

Patalpø plotas Mociono aikšteliø plotas

(aikšteliø plotas, išskyrus
Gyvuliø rûðis Gyvulio svoris m2/vienam ganyklas) m2/vienam
(kg) gyvuliui gyv.
Veisliniai ir penimi Iki 100 1,5 m2 1,3 m2
galvijai bei arkliai Iki 200 2,5 m2 1,9 m2
2
Iki 350 4,0 m 3,0 m2
Daugiau kaip 350 5,0 m2, mažiausiai 3,7 m2 mažiausiai 0,75
1 m2/100 kg m2 100kg
Melžiamos karvës 6 m2 4,5 m2
Veisliniai buliai 10m2 30 m2
Avys ir ožkos 1,5 m2 aviai/ožkai 2,5 m2
0,35 m2 0,5 m2 ëriukui/ožiukui
ëriukui/ožiukui
7,5 m2 paršavedei 2,5 m2

Penimos kiaulës

Paršeliai Daugiau kaip 40 0,6 m2 0,4 m2

dienø amžiaus ir
iki 30 kg
Veislin ës kiaulës

145
 Lietuvos þemës ûkio universiteto Miðkø fakulteto metodinës komisijos posëdþio
protokolas Nr. 49, 2006 spalio 17 d. leidinys “Moksliniø rekomendacijø taikymo
ekologiniame ûkyje pagrindai” aprobuotas naudoti kaip mokomoji knyga Miðkø
fakulteto studentams.

Sudarytoja: Vanda ÞEKONIENË

Autoriai: Vanda ÞEKONIENË, Nijolë DAUGELIENË, Bronius BAKUTIS,

MOKSLINIØ REKOMENDACIJØ TAIKYMO EKOLOGINIAME ÛKYJE

PAGRINDAI

Korektorë Laima Jonikienë

Kompiuteriu maketavo Anþelika Raðkauskienë
Virðelio autorius Saulius Arlauskas

Spausdino UAB “Tiraþas”

Tiraþas 1000 egz.