Vygantė Bubulytė 1b

Ar lietuviai myli Tėvynę?

Aš manau, kad savo tėvynę reikią mylėti, nes čia gyvena mano mūsų tėvai ir seneliai. Čia
aš gimiau, augu, mokausi. Privalome rūpintis savo Tėvyne, saugoti savo tėvų žemę, nes joje
mūsų šaknys. Mylėti Tėvynę reiškia stengtis būti naudingu savo šaliai, gerai žinoti jos istoriją,
garsinti pasaulyje.
Lietuviai nori gyventi geriau. Miestai puošiasi naujais moderniais daugiaaukščiais, sporto
arenomis. Gražėja ne tik Vilniaus senamiestis, bet ir Panevėžio Laisvės aikštė. Vis daugiau
žmonių gali keliauti po pasaulį. Tapome Europos Sąjungos nariais. Jaunimas gali studijuoti ne
tik Lietuvoje, bet ir užsienio universitetuose, kad grįžę savo žiniomis tarnautų savo šaliai.
Lietuvą garsina mokslininkai, dainininkai, sportininkai. Visas pasaulis žino ,,Žalgirį“,
Arvydą Sabonį, Virgilijų Alekną. Didžiuojamės, kad esame lietuviai, jaučiamės esantys vieningi,
kai didžiulėse pasaulio futbolo, krepšinio aikštėse skamba Lietuvos himnas, plazda trispalvės.
Nesitraukiame nuo televizorių ekranų, kol pergale nesibaigia varžybos ir vieningai užtraukiame
‚, Trys milijonai...“ ar ,, Ant kalno mūrai...“.
Manęs dar nebuvo, bet seneliai pasakojo, kaip susitelkę Panevėžio žmonės stovėjo
Smėlynės gatvėje susikibę rankomis įsijungę į Baltijos šalių kelia. Kaip nedvejodami ir
nebijodami sovietų tankų sausio 13-osios dienomis budėjo prie centrinio pašto, vyko į Vilnių
saugoti televizijos bokštą. Kaip didžiavosi esantys lietuviais kovo 11d. kylant trispalvei virš
Juozo Miltinio dramos teatro. Privalome gerbti ir saugoti tai, dėl ko kovojo tauta.
Daug lietuvių vyksta dirbti į užsienį. Dauguma tik būdami toli nuo Tėvynės, pajunta kaip
jos ilgisi. Svetimoje šalyje juos laiko tik pinigai. Jaučiasi antrarūšiais, dirba net savaitgaliais, kad
greičiau galėtų grįžti į namus.
Mano Tėvynė maža žemėlapyje, bet čia gyvena ambicingi, mylintys savo šalį žmonės.
Tik Tėvynėje gali jaustis savimi.